M Y K O L O R O M E R I O UNIVERSITETAS

A L F O N S A S VAIVILA

TEISS TEORIJA
VADOVLIS

Antrasis, pataisytas ir papildytas leidimas

Justitia
Vilnius 2 0 0 4

UDK 340.12(075.8)
Va-112

Vaivila A. Teiss teorija : vadovlis. Vilnius: Justitia, 2004. 527 p.

Antrasis, pataisytas ir papildytas leidimas

Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos Auktj mokykl

bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduota 1999 m. rugsjo
20 d., posdio protokolas Nr. 6.

Recenzavo:
Mykolo Romerio universiteto Kriminologijos katedros vedja
prof. dr. Genovait Babachinait
Mykolo Romerio universiteto Tarptautins teiss ir Europos Sjungos
teiss katedros vedjas prof. dr. Saulius Katuoka

ISBN 9955-616-07-5

A. Vaivila, 2004
UAB Justitia", 2004

TURINYS
Pratarm pirmajam leidimui

13

Pratarm antrajam leidimui

21

VADAS

BENDROJI TEISS TEORIJOS CHARAKTERISTIKA

1. Naujos teiss sampratos poreikis

23
23

2. Teiss painimas - atviras procesas

24

3. Teiss teorijos istorija

25

4. Teiss teorijos objektas - teiss samprata ir jos funkcionalum

garantuojani bendrj teiss svok sistema (aparatas)

26

4.1 Teiss mokslo udaviniai ir specifika

27

4.2 Teiss painimo specifika

29

5. Teiss painimo metodai

33

5.1 Mokslinio metodo samprata: mokslas objektyvi ini gamyba

5.2 Filosofinis metodas ir jo priemons
5.3 Sociologinis metodas

33
33
36

5.4 Kiti teiss painimo metodai

38

5.5 Vieno metodo vyravimo prieastys

42

6. Vidin teiss mokslo struktra

44

7. Teiss teorijos vieta teiss moksl sistemoje: nuo dogmatins

prie mstanios jurisprudencijos

48

8. Teiss teorija ir teiss filosofija

51

9. Akademinms teiss studijoms - smlio laikrodio" pavidalas

52

9.1 Vientiso poirio stadija

52

9.2 Visumos skaidymo dalis stadija

52

9.3 Suskaidytos visumos vientisumo

atkrimo stadija

53

10. iuolaikins teisininko kvalifikacijos ypatumai

..55

11. Valstyb kaip teiss kategorija

..58

TEISS T E O R I J A

BENDROJI DALIS

TEISS S A M P R A T A IR JOS RAIDA

59

I SKYRIUS

TEIS KAIP PROCESAS (KONTINUUMAS)

61

1. Teiss samprata - teiss moksl vairovs vienov

61

1.1 Teiss sampratos santykis su politiniu reimu

62 .

1.2 Teis - fundamentin monikumo kategorija

63

1.3 Termino teis" daugiareikmikumas

63

2. Trys teisins bties lygmenys

64

3. Teis kaip kultros reikinys

66

4. Teisins bties lygmenys kaip teiss teorijos vidins

struktros atskleidimo metodas

67

II SKYRIUS

TEISS SAMPRAT VAIROV

1. Teiss samprat diferenciacija pagal teiss altin

69
70

1.1

Teologin, arba dievikoji, teiss kilms teorija

70

1.2

Prigimtins teiss teorija

71

1.3

Teisinis pozityvizmas

76

2. Teiss samprat diferenciacija pagal teiss kildinim

i jgos persvara garantuoto intereso

82

2.1 L. Gumploviiaus prievartos teorija

82

2.2 Klasin (marksistin) teiss teorija

84

2.3 Realistin teiss samprata, arba R. Jringo

interes jurisprudencija"
3. Teorijos, kildinanios teis i prieing interes kompromiso
3.1 Visuomenins sutarties teorija

87
89
90

3.2 Solidarumo, arba socialins priklausomybs

(socialini funkcij), teorija

90

3.3 Sociologin teiss samprata

93

4. Teiss hermeneutika

97

III SKYRIUS

TEISINIS PERSONALIZMAS
1. iuolaikin teiss samprata - teisinio pozityvizmo
ir prigimtins teiss" integracija

101
101

2. Teisinio personalizmo aksiomatika

106

3. Teis kaip subjektini teisi ir pareig vienov (pusiausvyra)

108

3.1 Funkcin subjektins teiss struktr lemiantys veiksniai

108

3.2 Pagarbos reikalavimo legalizavimas sipareigojimu jai

109

3.3 Teiss tapatyb - vidinis jos prietaringumas

(prieybi vienov)
3.4 Pareiga - autentikas subjektini teisi altinis ir riba

110
113

3.5 I teisi ir pareig vienovs - vis subjektini

teisi santykinumas

114

3.6 Ar procesins teiss absoliuios

115

3.7 Teisi ir pareig vienov - visuomenins sutarties iraika

116

3.8 Istorinis ekskursas teiss kaip visuomenins

sutarties samprat

117

3.9 Teisi ir pareig vienovs atpainimas istorinse

teiss definicijose

118

3.10 Teisi ir pareig vienov - ne teiss principas",

o pati teiss esm
3.11 Kaip gali bti pasveriamos" teiss ir pareigos

118
119

3.12 Teisi ir pareig vienov - tik demokratini

visuomeni teiss esm
3.13 Teisi ir pareig vienovs fiksavimo teiss aktuose bdas
3.14 Teisi ir pareig vienov - teiss akas
ir teiss mokslus jungiantis metodas
4. Termino teis etimologija

120
120
126
128

4.1 Teis" - subjektini teisi ir pareig

pusiausvyros" odin santrumpa

128

4.2 Tiesumas" - pirmin teiss" reikm

130

4.3 Tiesa - taip pat teisi ir pareig pusiausvyros simbolis

131

5. Prigimtins ir pozityviosios teiss santykis

kaip teiss turinio ir formos santykis
5.1 Prigimtin teis ir tendencija j ontologizuoti,
arba natralizmo ir konvencionalizmo polemika
teiss sampratoje

133

137

5.2 Teiss ontologizavimo reikm

138

5.3 Neprigimta prigimtin teis"

139

5.4 Praktin prigimtinio teisi pobdio supozicijos reikm

143

6. Institucin teiss samprata kaip valstybs valdios

traukimas teiss esm

143

TEISS T E O R I J A

7. Teiss ir valstybs santykis

8. Teiss principai

144
146

8.1 Teiss princip svoka ir j raikos formos

146

8.2 Teiss princip rys

146

9. Teiss idjos raida: teiss samprata temporis filia (laiko dukra)

IV

156

9.1 Ikikapitalistins, arba neipltotos, teiss stadija

157

9.2 Kapitalistins teiss epocha

159

SKYRIUS

TEISS SOCIALIN PASKIRTIS IR FUNKCIJOS

161

1. Teiss socialin paskirtis ir raida

161

1.1 Teiss samprat kaitos priklausomyb

nuo teiss socialins paskirties

163

1.2 mogaus teiss kaip pozityviosios teiss

socialins paskirties objektas
2. mogaus orumas ir teis orum

164
168

2.1 Orumas kaip mogaus vertingumas, kylantis

i tinkamumo gyventi visuomenje

168

2.2 Teisi ir pareig vienov - mogaus orumo

teisin formul

170

2.3 Teis orum teisnumo ir subjektins teiss poiriu

171

2.4 Tik laisvo mogaus pareig vykdymas kuria orum

174

2.5 Teis orum kaip mogaus teisi pagrindas

176

2.6 Teis orum teisins praktikos poiriu

176

2.7 mogaus orumas ir teiss paeidimas

177

2.8 K reikia draudimas baudiamojoje byloje

eminti mogaus orum

178

2.9 Privatumas ir padorumas kaip mogaus orumo aspektai

179

3. Juridin mogaus teisi samprata

181

3.1 Teisins ir ekonomins (paskirstomosios) lygybs

santykis kaip tarpusavio papildymo santykis

184

3.2 mogaus teisi garantijos

185

3.3 mogaus teises riboja mogaus teiss

186

4. Teiss funkcijos

187

TURINYS

SPECIALIOJI DALIS

BENDRJ TEISINIO M S T Y M O
SVOK APARATAS

195

VADAS

TEISINIS REGULIAVIMAS

197

1. Teisinio reguliavimo svoka ir prieastys

197

2. Teisinio reguliavimo objektas (sritis)

198

3. Teisinio reguliavimo objekto priklausomyb

nuo teiss sampratos

199

4. Teisinio reguliavimo objekto konkretinimas

200

5. Teisinio reguliavimo metodai

204

6. Teisinio reguliavimo stadijos

210

7. Asmuo ir valstyb - teisinio reguliavimo subjektai

210

I SKYRIUS

PIRMASIS TEISS EGZISTAVIMO LYGMUO TEISINS IDJOS

213

Teisin s m o n

213

1. Teisini idj samprata

213

2. Teisins smons svoka

215

3. Teisins smons struktra

216

4. Teisins smons funkcijos

219

5. Teisins psichologijos ir teisins ideologijos santykis

220

6. Teisins smons rys

221

II SKYRIUS

PEREINAMASIS LYGMUO: NUO TEISINS IDJOS

PRIE TEISS NORMOS

223

Teiskra - teisinio r e g u l i a v i m o p r i e m o n i g a m y b a

223

1. Teiskros subjektai

224

2. Teiskros bdai

224

3. Teiskros rys

224

4. Teiskros stadijos

228

5. Teiskros principai

231

6. Teiskros juridin technika

234

TEISS T E O R I J A

III SKYRIUS

ANTRASIS TEISS EGZISTAVIMO LYGMUO TEISS NORMA

243

1. Teiss norma kaip teisinio reguliavimo priemon

243

1.1 Formalieji teiss normos poymiai

245

1.2 Formalij ir turiningj poymi santykis

254

2. Teiss normos socialini norm sistemoje

255

2.1 Socialini norm klasifikacija

256

2.2 Teiss norm ir neteisini norm sutapimai ir skirtumai

256

3. Teiss normos struktra

265

3.1 Teiss normos hipotez

265

3.2 Dispozicija

267

3.3 Sankcijos ir j rys

270

3.4 Metodologins, technins priemons teiss normos

vidinei struktrai atskleisti

277

3.5 Diskusija dl teiss normos struktros

278

3.6 Tekstin ir login teiss normos struktra

281

3.7 Logins ir tekstins teiss norm struktros santykis

4. Teiss norm klasifikacija

285
287

5. Teiss norm iraikos (materializavimo) forma

295

5.1 Teiss altinio" daugiareikmikumas

296

5.2 Teiss norm altinis" ir teisins minties altinis"

299

5.3 Teiss forma ir jos rys

300

6. Teiss aktai ir j rys

307

6.1 Bendrj ir individuali teiss norm aktai

308

6.2 Bendrj teiss norm akto struktra

312

6.3 statymai ir statym lydimieji aktai

313

6.4 Teisins tvarkos hierarchija

326

7. Teiss akt galiojimas laiko atvilgiu, teritorijoje

ir asmenims

328

8. Teiss norm sistema

335

8.1 Teiss norm sisteminimo poreikis

335

8.2 Teiss norm sistemos sudarymo

metodologiniai pagrindai

335

10

TURINYS

8.3 Teiss ak katalogas ir bendroji j charakteristika

339

8.4 Vieoji ir privatin teis

346

9. Teiss akt sisteminimas ir jo rys

IV

352

9.1 Teiss akt inkorporacija

353

9.2 Teiss akt konsolidacija

356

9.3 Teiss akt kodifikacija

357

SKYRIUS

PEREINAMASIS LYGMUO: NUO TEISS NORMOS PRIE

TEISINI SANTYKI, ARBA NUO OBJEKTINS
PRIE SUBJEKTINS TEISS
1. Teiss norm aikinimas
1.1 Teiss aikinimo prieastys

361
361
362

1.2 Teiss aikinimo reglamentavimo bkl Lietuvoje

362

1.3 Teiss norm aikinimo svoka ir stadijos

364

1.4 Teiss norm aikinimo bdai

366

1.5 Teiss aikinimo rys

371

1.6 Teiss aikinimo aktai: svoka ir rys

374

1.7 Ar teiss aikinimas - teiskros aktas

2. Teiss norm gyvendinimas

374
376

2.1 Teiss gyvendinimo svoka

377

2.2 Teiss taikymas kaip valstybs pagalba

ir kaip teisingumo vykdymas

383

V SKYRIUS

TREIASIS TEISS EGZISTAVIMO LYGMUO TEISINIAI SANTYKIAI

401

Teisiniai santykiai

401

1. Teisini santyki svoka

401

2. Bendrieji teisini santyki poymiai

402

3. Teisinio santykio prielaidos

404

4. Teisini santyki struktra

407

4.1 Teisini santyki objektas

407

4.2 Teisini santyki subjekt, arba dalyvi,

teisin charakteristika

409

4.3 Teisini santyki turinys

420

5. Teisini santyki rys

424

TEISS T E O R I J A

VI SKYRIUS
TEISIN ATSAKOMYB: NUO BENDROJO PRIE
INDIVIDUALIOJO TEISINIO REGULIAVIMO

427

1. Teistas elgesys ir jo rys

427

2. Teiss paeidimas

431

3. Teisin atsakomyb

436

VII

3.1 Atsakomyb apskritai

438

3.2 Teisins atsakomybs svoka

440

3.3 Teisin atsakomyb kaip procesas

441

3.4 Teisins atsakomybs principai

452

SKYRIUS

TEISS VEIKSMINGUMAS

457

1. Teisin kultra ir jos santykis su teisine smone

457

2. Teiss veiksmingumas kaip vieno teiss objektyvizavimosi

ciklo pabaiga ir naujo ciklo pradia

462

VIII SKYRIUS
TEISIN VALSTYB IR ATVIRA (PILIETIN) VISUOMEN

467

1. Teisin valstyb ir jos raida

467

1.1 Teisin valstyb kaip teistumo valstyb

473

1.2 Teisin valstyb - teiss viepatavimo organizacija

477

1.3 Socialin teisin valstyb

487

2. Atvira visuomen - socialin teisins valstybs prielaida

496

2.1 Atviros visuomens samprata

497

2.2 Miesto bendruomen - atviros visuomens

krimo pavyzdys ir prototipas

501

2.3 Kai kurie atviros visuomens poymiai sistemos vilgsniu

507

Legal Theory. Summary

519

Literatra

525

PRATARM PIRMAJAM LEIDIMUI

N viena Lietuvos teiss mokslo sritis iandien taip nestokoja teiss
literatros ir mokslinio dirbio kaip teiss teorija . is stygius ypa
1

irykja dabar, Lietuvai atgavus Nepriklausomyb ir kilus reikalui

kurti nacionalin teisin sistem, laisv nuo politinio diktato ir
orientuot demokratins visuomens teisinio reguliavimo poreikius.
To prieastys vairios. Viena i j gldi ir paiame teiss moksle.
Tai etatistin (normatyvistin) teiss samprata, iki iol vyravusi
Lietuvos jurisprudencijoje ir pozityviojoje teisje, teise laikiusi bet
kur valdios imperatyv, paverst privalomo elgesio taisykle. Klausimas,
ar teis gali bti bent altini poiriu nepriklausoma nuo valdios
valios ir ar ta valdios valia, kurianti statymus, gali bti saistoma,
ribojama nuo jos nepriklausomomis vertybmis, nebuvo keliamas.
Valiniai politins valdios sakymai, o ne teoriniai samprotavimai

Lietuvi kalba ij tokie teiss teorijos vadovliai ir pagalbin literatra:

Leonas P. Teiss enciklopedija. Kaunas, 1931; Valstybs ir teiss teorija / aut.
kolektyvas. Vilnius, 1989; Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius, 2000;
Karuoka S. Valstybs ir teiss pagrindins kategorijos. Vilnius, 1997; Raulinaitis P. V. Bendrosios teiss paskaitos, skaitytos 1925 m. Administracins teiss
kurs klausytojams Kaune, spausdinta rotatoriumi. Rankratis saugomas M. Mavydo
bibliotekos Rankrai skyriuje. I vertim mintina: Gareis K. Teiss enciklopedija
ir metodologija. Kaunas, 1924; ereneviius G. F. Bendrasis teiss ir valstybs
mokslas. Paskaitos, skaitytos Maskvos liaudies universitete / vert. i rus k. iau
liai, 1925.119 p.; Hart H. L. A. Teiss samprata. Vilnius, 1997; Cotterrell R.
Teiss sociologija. vadas. Vilnius, 1997. Kelsen H. Grynoji teiss teorija. Vilnius,
2002. Kai kurie vien vadovli skyriai ideologiniu ar koncepcijos poiriu
ndienos slygomis nepakankami, kai kurie neapima teiss praktikai svarbesni
klausim arba j teiginiai reikalingi permstyti atsivelgiant iuolaikin teiss
samprat ir mogaus teisi saugos poreikius, statymus.
1

I dabar Lietuvoje skelbt teiss mokslo darb reikmingumu teiss teorijai

isiskiria prof. V. Mikelno darbai: Civilin atsakomyb (1993), Civilins atsako
mybs problemos: lyginamieji aspektai (1995), Teismo procesas: teiss aikinimo
ir taikymo aspektai (kartu su D. Mikelniene) (1999), A. Vaivilos: Teisins
valstybs koncepcija Lietuvoje (2000) ir kt.

13

TEISS T E O R I J A

lm, kas yra teis ir kokios teiss reikia politiniam reimui. Todl
i teisinink reikalauta ne vertinti, o aikinti ir taikyti statymus.
Kas yra teis ir kokia ji turi bti - ne teisinink reikalas.
Teiss esms klausimai buvo tarsi iimti" i jurisprudencijos
kompetencijos. Atskirta nuo autentikos teiss sampratos ir pritaiky
ta prie praktini totalitarinio reimo poreiki, prie einamosios
politikos, jurisprudencija virto jo praktinio tvirtinimo ideologija,
normine sistema: visa teisin sistema buvo to reimo krinys ir
tiesiogiai jam tarnavo. Todl jurisprudencija tapo bene labiausiai
totalitarinio reimo paeista Lietuvos mokslo sritimi, vienu i labiau
siai ideologizuot visuomens moksl.
Nediskutuodami dl teiss sampratos, turjome akinius teiss
mokslus, bet neturjome labiau ipltoto teiss mokslo apskritai,
kuris rodyt didesn teorins minties aktyvum, negu to reikjo
reimo palaikymo ir tvirtinimo interesais.
Todl suprantama, kodl iandien, pasikeitus vertybi sistemai ir
atsiradus kitokiam socialiniam usakymui, kitokios teiss sampratos
poreikiui, buvusi ideologikai drausminga" ir normatyvizmo idji
kai nuskurdinta jurisprudencija turi bene daugiausiai metodologinio
pobdio problem. Pirmiausia jai tenka veikti subjektyvistin teiss
samprat, kildinti teis ne tiek i valstybs valios, kiek i visuome
ns, paties asmens kultrinio aktyvumo, main lygiavertikumo,
t. y. i visuomens vertybi, kurios bt privalomos ir statym
leidjui, saistyt jo vali, neleist bet kurio statym leidjo paliepi
mo, forminto statymu, laikyti teise. O tokios teiss sampratos
pagrindu turi formuotis ir gerokai kitokios prasms bendrj teisinio
mstymo svok aparatas, darantis i samprat funkcionali.
Todl teiss teorijoje dera ne tik idstyti iuolaikin teiss
samprat, bet ir jos pagrindu i naujo permstyti vis ligiolin ios
srities patirt, atskirti tai, kuo ji gyvastinga, nuo to, kuo ji atgyvenu
si, veikti t jurisprudencijos klod, kuris buvo tiesiogiai susijs su
totalitariniu reimu ir su jo absoliutinta etatistine normatyvistine
teiss samprata.
Dl to kai kur prireik derinti jau nusistovjusi teiss teorijos
vadovli tradicij su monografinio tyrinjimo rezultatais, plaiau
argumentuoti tas tezes, kurios etatistins tradicijos poiriu gali
atrodyti nepriimtinos, netikimos.
Nesistengta vengti problemik (nors ir sunkinani tekst) da
lyk, manant, kad slytis su problemomis adina jaun moni
14

P R A T A R M PIRMAJAM L E I D I M U I

mstym, teikia galimyb studijuoti gyv teiss moksl, keliant

problemas ir jas sprendiant, kuriant vis tikslesn mogaus teisi
samprat, veiksmingesn t teisi saugos mechanizm, o pat to
mechanizmo taikym darant skaidresn, smoningesn. Problemi
kas mokslas yra ne tik gyvas, bet ir intriguojantis mokslas, nes
kiekviena problema ir jos sprendimo paiekos- tai paslaptis ir jos
minimas. Kita vertus, vengiant problem, bt sunku nediskutuo
jant veikti kai kurias teiss teorijoje sikerojusias tradicines pai
ras, kurios iandien jau nebesuderinamos su visuomens demokra
tjimo poreikiais, besikeiiania vertybi sistema ir teiss samprata.
Be to, orientuotasi ne vien pirmo kurso studento teisininko
kvalifikacijos poreikius (pasirodiusias pernelyg sudtingas" teksto
vietas jis gals praleisti), bet ir auktesni kurs studentij ir
apskritai teisininkus, kurie teiss teorijoje galbt iekos paramos
sprsdami akini teiss moksl problemas.
iandien sunku skirstyti teiss teorijos inias vadovlines ir
grynai mokslines. Studijuojantieji teis studijuoja tiesiog iuolaikin
jos raidos lyg. is vadovlis, kaip ir bet kuris kitas, dl suprantam
prieasi negali bti itisai originalus. Bet stengtasi pasakyti ir kai
k savo, pirmiausiai grindiant vis teiss teorijos kurs dviem
pagrindinmis idjomis: teiss kaip proceso (trij teisins bties
lygmen) ir teiss kaip subjektini teisi ir pareig vienovs. Pirm
ja siekta utikrinti kurso struktros, o antrja - konceptual (verty
bin, metodologin) turinio vientisum. Teko kai kur prieiti prie
kitoki ivad negu tradicini vadovli tik todl, kad mginta
nuosekliai laikytis pradini supozicij, sisteminio poirio.
Naudotasi R. Z. Lifico , R. von Jringo (Ihering) , N. Matuzovo , P. Leono , S. Aleksejevo , A. Radelbacho , P. Kolerio (Koller) ir
2

P. 3. . , 1994.
Ihe ring von R. De r Zwe ck im Re cht. Bd. 1. Le ipzig, 1923.
/ . . . , . . . ,

1997.
Le onas . Teiss enciklopedija. Kaunas, 1931; taip pat: Valstybs ir teiss
teorija /ats. red. prof. S. Vanseviius. Vilnius, 1989.
5

. . . , 1995.
Redelba ch A., Wronkowska S., Ziembinski Z. Za rys teorii pa nstwa i pra wa .
Warszawa, 1993.
6

Koller P. Theorie des Rechts. Eine Einfhrung. 2., verbesserte und erweiterte
Auflage. Wien; Kln; Weima r: Bhla u Verla g, 1997.
8

15

TEISS TEORIJA

kit autori rengtais ar redaguotais vadovliais, taip pat paties

autoriaus ios srities tyrimais. Suvokdamas aptariam tem problemikum tiek turinio, metodikos, tiek ir isamumo poiriu, autorius
bus dkingas kiekvienam rimtam kritikui, pateikusiam pastab ir
silym, kaip is darbas galt bti toliau tobulinamas prireikus
rengti antrj leidim. Teorin Lietuvos teiss mintis laukia moksli
ni diskusij, vairi poiri kaip tolesns savo raidos postmi.
Be to, iandien brsta klausimas, ar teiss ini srit, iki iol
Lietuvoje vadint teiss teorija, toliau vadinti tuo paiu terminu, ar
keisti j teiss filosofija", t. y. terminu, kuris po Antrojo pasaulinio
karo vis plaiau sigali Vakar teiss literatroje dl aikaus teisins
sistemos orientavimo tarnauti mogaus teisms judant nuo techno
kratins prie humanistins jurisprudencijos. Terminas teiss teori
ja", kai kuri autori (prof. Z. Ziembinskio) manymu, atsirado
veikiant filosofiniam pozityvizmui, kuris siek i vis mogaus
veiksm paalinti vertybin, mogikj element ir nagrinti sociali
nius, taip pat teisinius, reikinius pagal analogij su gamtos reiki
niais, nes ie neturi vertybinio, mogikojo turinio, o tik yra saistomi
mechanins priklausomybs (prieastini arba subordinacijos ryi).
itaip norta taikyti teiss mokslui tuos paius objektyvumo kriteri
jus kaip ir gamtos mokslams. Manyta, kad vertybinio poirio
sileidimas teiss moksl kartu reik ir subjektyvumo pripainim
arba palaikym (tuos paius dalykus skirtingi mons vertina skir
tingai), kad mokslin tiesa - grynas objektyvumas, o tikrojo moksli
kumo etalonas - gamtos mokslai.
Absoliutinant tiesos objektyvum, ignoruotas faktas, kad tiesa yra
turinio (objektyvumo) ir formos (subjektyvumo - mogaus paintini
gali) vienov ir kad tiesa tik todl yra istorin, jog jai bdingas
tapsmas, kad jos egzistavimo forma subjektyvi (priklausoma nuo
mogaus). Tiesa neegzistuoja alia mogaus, nes ji yra ne savaimin
duotyb, o mogaus tiesa, todl atspindi ne tik objektyvi tikrov,
bet ir tam tikro meto paintines mogaus galias suvokti t tikrov;
ios galios taip pat yra objektyviai determinuotos.
Termin teiss teorija" pasil ir pagrind rus teisininkas
Leonas Petrayckis, dsts teiss mokslus Peterburgo universitete
1898-1917 metais. i idja i Rusijos perjo Lenkij, Lietuv,
Vakar Europos kratus. L. Petrayckiu sek jo mokiniai, ypa
W. Friedmannas veikale Teiss teorija" (Legal Theory, 1944), taip
pat H. Kelzenas Bendrojoje teiss ir valstybs teorijoje" (General
16

P R A T A R M PIRMAJAM L E I D I M U I

Theory of Law and State, 1945). Teiss teorijos terminui ipopuliarti

turjo reikms ir Berne (veicarija) nuo 1926 met leistas mokslinis
teiss urnalas Tarptautin teiss teorijos apvalga - Teiss teorijos
urnalas" (Revue internationale de la Theorie du droit - Zeitschrift fiir
Theorie des Rechts"). Nuo 1970 m. Vokietijoje leidiamas urnalas
Teiss teorija" (Rechtstheorie"), po kurio laiko pervardytas teisi
ns technologijos" krypties urnal Zeitschrift fiir Logik, Methodenlehre, Kybernetik und Soziologie des Rechts".
Terminui teiss teorija paplisti ir sitvirtinti padjo ir normatyvistins teiss sampratos iplitimas, nulemtas pozityvistins ir neopozityvistins metodologijos paplitimo gamtos ir socialiniuose moks
luose XX a. pirmoje pusje. Normatyvizmas buvo nedmesingas
turiningai teiss sampratai, nes ji - metafizikos uuovja". Teis
pozityvizmui nebuvo problema, nes viskas, k valdia paveria
visuotinai privalomo elgesio taisykle, ir yra teis. Tai labai paprasta
ir aiku. Todl ios orientacijos teiss teorija daugiausia dmesio
skyr ne teiss sampratai, o bendrosioms teisinio mstymo svo
koms. Bet praleidus teiss samprat ir palikus tik teisinio mstymo
priemones (teiss kategorijas), i teiss ini srit tada i ties
tegalima vadinti teiss enciklopedija, teiss teorija, kur enciklopedija ir
teorija reikia tik tam tikr teisini svok aikinim, beje, orientuot
ne teiskros, o teiss norm taikymo poreikius. O tokia teiss
teorija ar enciklopedija negaljo bti konceptuali. ia mginta atskirti
teiss samprat (teiss filosofij) nuo bendrj teisinio mstymo
svok aparato (teiss enciklopedijos), nes tai atitiko totalitarinio reimo
(valstybs primato) siek nesileisti teiss praktik fundamentalesns
nei statymas teiss, kuri prarasti" itin suinteresuota etatistin
tokio reimo jurisprudencija. Mat su teise bendrj teisinio msty
mo svok aparat gali ateiti statymo sutikimo su teise problema,
kuri aikinantis gali irykti ir savavalikas totalitarinio reimo
statym turinys, kur lengviau paslpti teiss enciklopedijai, nagrin
janiai pavienes statym normas be ryio su teiss samprata.
Teiss samprata tampa reikalinga tik kai teiss imperatyvams
norima palenkti ne tik teiss taikym, bet ir teiskr, kai ia
samprata uiuopiamos ir grindiamos vertybs, galinios saistyti ir
statym leidjo vali. Normatyvizmas orientuotas teiss norm
taikym, o societarizmas - ir t norm kryb ir dl to jis inte
gralesnis. Savo ruotu etatistiniam normatyvizmui reikia vertybiniu
poiriu neutralios, arba diplomatikos", teiss teorijos (nes neno1 7

TEISS T E O R I J A

rima tiesiai sakyti, kad galiojanti teis pirmiausiai tarnauja j

sukrusiai valstybs valdiai); tuo tarpu societarizmas, atvirkiai,
nori pltoti mogaus teises aikiai orientuot teiss filosofij, kuri
sujungiu teiss samprat (pagrindines mogaus teises) su padedan
iu j gyvendinti bendrj teiss svok aparatu grindiant teiskros saistym pagrindinmis mogaus teismis. Tai reikia, kad
vertybinis teiss aspektas tampa viresnis u normin, daro j sau
pavald.
Pltojama ia linkme, teiss samprata m sutapti su bendra po
Antrojo pasaulinio karo Vakaruose irykjusi moksl, taip pat
jurisprudencijos humanizavimo tendencija: visus mokslus imta lai
kyti paties mogaus savitarnos priemonmis, alia ios savitarnos
funkcijos neturiniais prasms. Metodologiniu poiriu i tendencija
reik moksl integracijos tendencij. Todl Pranczijoje, Vokietijoje,
Austrijoje ir kitose Europos alyse t teiss ini srit, kuri tiria
visiems teiss mokslams bendr teiss samprat ir padedant j
gyvendinti bendrj teisinio mstymo svok aparat, vis daniau
imama vadinti teiss filosofija, arba teiss filosofijos vadu . Lenkijoje
tendencija suprasti teiss teorij kaip teiss filosofij irykjo jau
etajame deimtmetyje. iuo klausimu diskutuojama ir Vokietijoje .
Kai kurie vokiei teiss teoretikai teiss teorij, kuri gvildena tik
techninius teisinio reguliavimo klausimus, vadina teiss teorija be
teises . ia vis teis norima paaikinti (prasminti) mogumi ir dl
mogaus: pozityvioji teis - ne iaip elgesio norminimo technika, o
mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo juridin technika. Tuo
siekiama pabrti ne tik formalius teiss poymius (elgesio norm),
bet ir turinio bruous: teisingum (vienod pagarb skirting socia
lini grupi interesams), kompromisin prieing interes derinim,
subjektins teiss priklausomyb nuo atitinkamos pareigos vykdymo
ir kita.
9

10

11

Pltojantis pilietinei teiss sampratai, moksl humanizavimas

tapo vyraujaniu integracijos tendencij po Antrojo pasaulinio karo
Zr.: Luf G. Grundfragen der Rechtsphilosophie. sterreich: Univ. Wien, 1997/
1998; Pound R. An Introductio to the Philosophy of Law (1946); Coing H.
Grundzge der Rechtsphilosophie. Berlin, 1993; kt.
Dreier R. Was ist und wozu allgemeine Rechststheorie? // Recht und Staat
in Geschichte und Gegenwart. Hefte 444/445. Tbingen: J . C . B . Mohr (Paul
Siebeck), 1975.
Ten pat. P. 6.
9

10

11

18

P R A T A R M PIRMAJAM L E I D I M U I

Vakaruose turiniu. Tai reikalavo, kad teiss teorija orientuotsi ne

tik teiss taikymo, bet ir teiskros poreikius. Todl mogaus
teiss, maai dominusios" normatyvizm, ima pirmauti. Pripainus
j pirmum, teiss samprata ima gyti ypating reikm, nes jos
paskirtis - pagrsti tas mogaus vertybes, kuriomis dabar turjo bti
saistoma statym leidjo valia.
Bendrj teisinio mstymo svok aparat (teiss enciklopedij),
kur normatyvizmas buvo atskyrs nuo teiss sampratos (teiss
filosofijos), teisinis sociatarizmas siek sujungti. O i sjung vieni
autoriai vadina teiss teorija", kiti - teiss filosofija" .
Pradinis io vadovlio tekstas isipltojo i Lietuvos teiss akade
mijoje autoriaus 1996-1999 m. dstyto teiss teorijos kurso.
Esu dkingas prof. habil. dr. Mindaugui Maksimaiiui ir prof. Pra
nui Rasimaviiui, skaiiusiems rankrat ir pateikusiems verting
pastab.
Autorius
12

1999 m. spalio 13 d.

Apie teiss teorijos ir teiss filosofijos termin skirtumus plaiau r.: Land J.
Studia z filozofii prawa / opracowal K. Opalek. Warszawa, 1959; Petraycki L.
O nauce prawa i moralnoci: Pisma wybrane / opracovval A. Kojdar. Warszawa,
1985; Lustacz L. Teoria czy filozofia prawa oraz panstrva // Pansrvvo i prawo.
1992, Nr. 9, p. 41-44.
1 2

PRATARM ANTRAJAM LEIDIMUI

Pastaruoju metu Lietuvos pozityvioji teis ir jos teorija susiduria su
naujomis, vis sudtingesnmis problemomis, nes tampa sudtingesni
ne tik ekonominiai, politiniai, bet ir tarptautiniai Lietuvos moni
santykiai. Euroatlantin integracija, praktinis Lietuvos statym deri
nimas su Europos Sjungos teise, nauj kodeks sigaliojimas,
radikaliai pasibaigusi Prezidento apkalta ir kiti socialiniai pokyiai
kelia teisei nauj problem, veria iekoti ne tik nauj sprendim,
bet ir subtilesns j argumentacijos. Todl kai kurios 2000 m.
ijusio Teiss teorijos" vadovlio dalys tapo pernelyg abstrakios,
nebeaprpia viso kylani problem spektro. Tuo tarpu teiss stu
dent interesas - painti teisinio gyvenimo aktualijas. Tai viena i
pagrindini prieasi, paskatinusi rengti antrj io vadovlio
leidim.
Siekiant teiss poiriu apmstyti i besikeiiani socialin
teisin padt Lietuvoje, i naujo perirtas visas vadovlio tekstas:
kai kas patikslinta, nemaai papildyta, trauktos naujos temos
(mogaus teiss teisnumo ir subjektins teiss poiriu, mogaus
orumas ir teis orum, teisini sankcij skirstymas pasyviai
negatyvisias ir aktyviai negatyvisias, Prezidento dekretai, teiss
normos priklausomyb nuo teiss funkcij ir norm sistemingumo,
valstybs deliktin atsakomyb u valstybs institucij ar pareign
neteistais teiss aktais padaryt savo pilieiams al, teisinis nihi
lizmas, teisin valstyb ir atvira (pilietin) visuomen, ir kt.). Kartu
toliau pltojamas metodologinis io vadovlio pagrindas - personalistin teiss samprata (teisinis personalizmas), jos aksiomatika,
mechanizmas teisi ir pareig pusiausvyrai pasiekti, grindiamas
subjektins teiss pirmumas, ia samprata nuosekliai vadovaujamasi
apibriant visas kitas teiss teorijos svokas.
Autorius
2004 m. liepos 17 d.

21

VADAS

BENDROJI TEISS
TEORIJOS CHARAKTERISTIKA
1. NAUJOS TEISS SAMPRATOS POREIKIS
lugus pasaulinei totalitarinio socializmo sistemai, pernelyg sureik
minusiai valstybs, klass (visumos) prioritetus, Lietuvoje ir visoje
Ryt Europoje vyksta revoliucins reikms vertybi pokyiai. Pir
miausia populiarum praranda valstybikai suprantamo kolektyviz
mo, socialumo idja. J keiia individo primatas ir j isakanios
liberalizmo, individualizmo idjos. Atitinkamai keiiasi valstybs ir
jos institucij paskirtis, kompetencija. is procesas reikia ir perjim
kit vertybi sistem (nuo planins, valstybins ekonomikos prie
rinkos ekonomikos). Visa tai atskleidia buvusi socialini institut,
taip pat teiss definicij nepakankamum: visuotinio pripainimo
netenka iki tol teisinink teisinje smonje vyravusi normatyvistin
etatistin teiss samprata, teorikai grindusi valstybs primat,
teise laikiusi visa tai, k valstyb nustato ir sako. Ji neskatino
domtis statym teisiniu turiniu, tenkinosi teiss, kaip elgesio
taisykls, konstatavimu, teistumui teik pirmum prie teisingum,
valstybs vali laik vieninteliu teiss altiniu ir t. t.
i teisje vyravusi tendencij veikimas suponuoja btinyb
permstyti esam teiss teorijos dirb, suvokti, kaip jis dera su
ndienos mogaus teisi saugos poreikiais, su vyraujania Lietuvoje
teiss samprata, kiek dabartinis teisinis mechanizmas pajgus teiss
poiriu paaikinti atsirandanias mogaus teisi ginties problemas,
kiek jis gali pasilyti ir pagrsti modernius t problem sprendimus.
Svarbu, kaip iandien turt bti suprantama pati teis, kad ji
adekvaiai ireikt rinkos ekonomikos ir valstybinio gyvenimo
demokratizavimo poreikius, sugebt bti t proces socializavimo
ir humanizavimo teis.

23

TEISS TEORIJA

Tai klausimai, kurie iandien Lietuvoje, manyiau, yra vienodai

aktuals tiek tiems, kurie tik pradeda teiss studijas, tiek tiems,
kurie tas studijas jau yra baig ir mano jau in, kas yra teis.
Pirmiesiems svarbu todl, kad tai pirmoji paintis su teise apskritai,
antriesiems todl, kad, atsivelgiant nauj padt, reikia i naujo
permstyti savo vaizdinius: kas yra pati teis, kokia jos paskirtis,
funkcijos, teisinio reguliavimo galimybs, juo labiau kad esame
istorins btinybs paaukti kurti ir gyvendinti ne bet koki, o
demokratins visuomens teisinio reguliavimo poreikius pajgi reaguoti
teis.
Atsakym iuos klausimus kaip tik ir ieko teiss teorija,
siekianti apmstyti socialinius procesus atsivelgdama istorikai
konkreius mogaus teisi saugos poreikius, be to, jai tenka
teorikai pagrsti pagrindinius t proces teisinio reguliavimo
principus ir kryptis, o svarbiausia, visa tai perdirbti" teiss
samprat, bendr visiems teiss mokslams. Tik inodami, kas yra
teis, galsime inoti, kokie turi bti statymai, kad juos galtume
laikyti teisiniais.
2. TEISS PAINIMAS - ATVIRAS PROCESAS
Teis, reikdama moni pastangas versti savo interesus visai
visuomenei privaloma tvarka ir ja remiantis viepatauti arba sugy
venti, yra vienas i reikmingiausi ir kartu sudtingiausi mo
gaus krini. Pats klausimas, kas yra teis, tradicinis, bet atsakymai
j netradiciniai. Tai klausimas, kuris neturi galutini atsakym.
Kiekviena epocha, o neretai ir kiekviena moni karta vis i naujo
atsakinja, regis, jau seniai atsakytus klausimus. Ir atsakinja ne
todl, kad bt umirusi ankstesni kart atsakymus, o todl, kad
tie atsakymai nuolat praranda savo pakankamum keiiantis mo
gaus egzistavimo slygoms: veikindamas vienas grsmes savo
teisms, mogus kuria naujas. Todl nuolatin tapsm patirianiai,
nuolat savo tapatyb prarandaniai, bet niekada gyvo dinamiko
ryio su besikeiianiais mogaus interesais neprarandaniai teisei
suvokti reikia ir atitinkamai dinamikos teiss teorijos, kuri pajgt
ne tik fiksuoti iorin teiss dinamikum, bet ir atrasti jo
dsningumus: kas yra santykikai pastovu ir tapatu istorikai
nepastovioje teisje ir jos nepastovumo altinyje - visuomenje.

24

VADAS

3. TEISS TEORIJOS ISTORIJA

Teiss teorija, kaip atskira teiss mokslo disciplina, susiformavo
XIX a. pradioje Anglijoje atsiskirdama nuo klasikins teiss filoso
fijos kaip mogaus prigimties ir proto teorijos. is atsiskyrimas vyko
tikslinant (konkretinant) teorini teiss tyrim objekt, j siaurinant
iki pozityviosios (valstybs kuriamos) teiss. Todl pagal tyrimo
objekt teiss teorij imta apibrti tik kaip pozityviosios teiss
teorij, j vadinant analitine jurisprudencija". Jos pradininkais
laikomi angl teisininkai ir filosofai J. Benthamas (1748-1832) ir
D. Ostinas (J. Austin, 1790-1859) , kurie ne tik patikslino teiss
teorijos objekt, bet ir suformulavo pagrindin metodologin teorini
teiss tyrim program:
13

14

1) teiss teorija nagrinja teiss normas kaip kompetetingo (turinio

tam galiojimus) autoriteto sukurtas ir paskelbtas elgesio taisykles;
2) teiss normos nagrinjamos be ryio su morals normomis;
3) teiss teorijos udavinys - logikai analizuoti (aikinti) pagrindi
nes pozityviosios teiss svokas, kad jos tapt patogesne priemone
gyvendinti savo teises.
Tai buvo naujomis slygomis ipltojimas t metodologini nuo
stat, kurias II-III a. buvo pareng Romos teisinink atliekami
civilins (privatins) teiss tyrimai (pandektistika), grindiami dviem
formalaus loginio teiss tyrimo principais:
1) teiss svokos sudaro login sistem, pagrist subordinacijos
principu;
2) specialiosios teiss svokos ivedamos i bendrj remiantis
formaliosios logikos dsniais.
ie metodologiniai principai ir tapo pagrindu filosofin, spekulia
tyvj teiss svok tyrimo metod pakeisti dogmatiniu, arba kalbiniu-loginiu. Teiss teorijos objekto susiejimas su valstybs kuriamo
mis teiss normomis, t norm tyrinjimas kalbiniu-loginiu metodu

Bentham J. Introduction to the Principles of Morales and Legislation (1780);

Bentham J. Leading Principles of a Constitutional Code for any State (1822).
Austin J. The Province of Jurisprudence Determined (1832); Austin J.
Lectures on Jurisprudence, or the Philosophy of Positive Law (1863).
13

14

25

TEISS TEORIJA

ir r e i k teiss teorijos atsiskyrim n u o teiss filosofijos ir pasukim

savarankikos

mokslo

disciplinos

link.

K a d a n g i t o l i a u t e i s s teorija p l t o t a p a p i l d a n t d o g m a t i n teiss
tyrimo

metod

kitais,

ypa

turinio

analizs

metodais,

apie

tai

plaiau k a l b a m a skyriuje T e i s s p a i n i m o m e t o d a i " .

4.
TEISS

TEISS

TEORIJOS

SAMPRATA

GARANTUOJANI

IR

JOS

OBJEKTAS

FUNKCIONALUM

BENDRJ

TEISS

SVOK

(APARATAS)15

SISTEMA

Suprasti - tai mstyti,

o mstyti - tai inoti, nuo ko pradti.
Isami paintis su teiss teorija, k a i p ir su k i e k v i e n u k i t u m o k s l u ,
prasideda

nuo

jos

tyrimo

objekto

nustatymo,

t. y.

isiaikinimo,

koki t i k r o v s srit, k o k i u p o i r i u ir k o k i a i s m e t o d a i s tas m o k s l a s

tyrinja.
Objektas

(lot.

objicio - m e s t i

prieais,

laikyti prieais

save)

yra

v i s a tai, k n u k r e i p t o s m o n i m i n t y s , n o r a i , v e i k s m a i . M o k s l o
o b j e k t a s y r a ta t i k r o v , kuri k o n k r e t u s m o k s l a s siekia painti ir
praktikai valdyti.

Abstrakiai k a l b a n t , teiss teorijos o b j e k t a s y r a

teis kaip m o n i tarpusavio santyki socializavimo ir humanizavi

m o p r i e m o n . T o d l ia p i r m i a u s i a s i e k i a m a painti, k o d l m o n s
kuria

tok

gauna

savo

elges norminant

moni

santykius

rank

kaip

socializuojani

teis,

gali,

kas

kur

teis

lemia

io

r a n k i o p o b d , t u r i n i o p e r m a i n a s , k o d l vairi e p o c h i r vairi
t a u t t e i s y r a v i s k i t o k i a , k a i p teis t u r t b t i p l t o j a m a , k a d
pajgt

konkreiu

laikotarpiu

konkreiai

tautai

utikrinti

asmens

saugum, v i s u o m e n s stabilum, k o k i o s y r a t e i s s g a l i m y b s p a s i e k
ti tiksl ir t. t.
T a i b e n d r i a u s i teiss teorijos k l a u s i m a i , k u r i e b e n d r a i s bruoais
n u b r i a t o l i m i a u s i a s teiss teorijos i n t e r e s ribas. A t s a k y m iuos
k l a u s i m u s t e n k a iekoti b e s i k e i i a n i u o s e m o n i i n t e r e s u o s e i r t
i n t e r e s k u r i a m u o s e m o n i s a n t y k i u o s e . T a i reikia, k a d ia n a g 15

Nevartotini i rus kalbos nekritikai perimti, nors ms teiss literatroje

ir plaiai paplit terminai teiss teorijos dalykas, prievoli dalykas ir kiti, nes yra
daugiareikmiai ir netiksliai orientuoja.

26

VADAS

rinjama

ne

kuriama

gamtin

tikrov

(objektyvioji),

paties

mogaus

siekiant jos priemonmis valdyti

sukurta

mogaus

ir

teisi

a p s a u g o s ir g y v e n d i n i m o proces.
D l ios specifikos teiss teorija y r a v i e n a s i v i s u o m e n s m o k s l .
Todl

prie

konkretinant jos

objekt

tikslinga

tarti

bent

kelet

odi, kas yra teiss m o k s l a s kaip v i s u o m e n s m o k s l a s ir kuo jis

skiriasi n u o kit, ypa g a m t o s , m o k s l .
4.1 TEISS M O K S L O UDAVINIAI IR SPECIFIKA
Mokslas tinka tik drsiems protams.
M. Montenis
Visi v i s u o m e n s m o k s l a i , k u r i e m s p r i k l a u s o i r j u r i s p r u d e n c i j a , k e l i a
s a u tris udavinius: 1 ) n u s t a t y t i s o c i a l i n s t i k r o v s faktus i r reiki
n i u s , j s a v y b e s ; 2 ) j u o s paaikinti (atskleisti prieastinius i fakt
ryius); ir 3) vertinti tiriam t i k r o v j o s n a u d i n g u m o ar g r s m i n g u mo mogaus teisi saugai poiriu.
iuo atvilgiu v i s u o m e n s m o k s l a i g e r o k a i skiriasi n u o g a m t o s
moksl.

Pastariesiems

rpi

tik

du

pirmieji

udaviniai - n u s t a t y t i

faktus ir j u o s paaikinti. G y v y b s f o r m v a i r o v suadina nor j a s

aprayti, atskleisti j panaumus ir s k i r t u m u s , s u r a s t i t o s v a i r o v s
p r i e a s t , iaikinti v i e n f o r m v i r t i m o k i t o m i s b d u s i r prieastis.
Bet klausimas, kuri nors gyvybs forma yra gera ar bloga, b t
beprasmis

arba,

tiksliau,

klaidingai

keliamas,

nes

gamtoje

viskas

v y k s t a t a i p , k a i p v y k s t a , - visk l e m i a b t i n a v i d i n p r i k l a u s o m y b ;
ia n r a g r i o ir b l o g i o kategorij. G a l i m a l i e t ar sausr girti a r
peikti, b e t n e g a l i m a p r i t a r i m u a r s m e r k i m u s u k e l t i a r s u s t a b d y t i i
gamtos

reikini,

jie

vyksta

savaime,

nepriklauso

nuo

mogaus

v a l i o s i r n r a j o s k o n t r o l i u o j a m i . m o n s paino g a m t o s d s n , d l
kurio

ildomas

knas

pleiasi,

aldomas-

traukiasi.

Jie

negali

p a k e i s t i io d s n i o , b e t gali painti jo veikim, o pain j p a n a u d o t i

s a v o teisi s a u g a i i r b e n d r a i g e r o v e i d i d i n t i .
K a s kita s o c i a l i n i u o s e m o k s l u o s e , k u r i o b j e k t a s - m o n i inte
resai, v i r s t a n t y s s o c i a l i n e t v a r k a . S k i r t i n g a i n u o g a m t i n s , j i , k a i p
sakyta, y r a n e o b j e k t y v i d u o t y b , o p a i m o n i k r i n y s , s k i r t a j
t e i s m s ( i n t e r e s a m s ) garantuoti, gyvendinti. N e p e r e n g i a n t t a m t i k r
rib

ta

tvarka

gali

bti

nustatoma,

keiiama

moni

nuoira

(atsivelgiant j t a r p u s a v i o j g s a n t y k ) . m o g u s t u r i santykikai

27

TEISS T E O R I J A

laisv vali, vadinasi, gali i dalies laikinai nustatyti ir kitoki

socialin tvark, negu reikalauja tam tikr reikini prigimtis. Visuo
menje nusistovi tam tikra visuotinai privaloma socialin tvarka tik
todl, kad itaip norjo atitinkamus interesus ir socialins jgos
persvar turini moni grup, kuriai nustatyti toki tvark yra
palankiausias bdas gyvendinti savo interesus. Jeigu ie mons
panors kitaip ir socialini jg persvara iliks j naudai, tai
bendra visuomeninio gyvenimo tvarka gali radikaliai pasikeisti.
Vieni mons, disponuojantys jgos persvara, gali kitiems smurtu
primesti savo interesus ireikiani tvark. Taryb Sjunga, vyk
diusi 1940 m. Lietuvos okupacij, nustat ne Lietuvai, o sau
nauding socialin tvark. Rusija 1917 m. panorjo" savo kapitaustin socialinio gyvenimo tvark pakeisti socialistine, o nuo 1991 m. vl kapitalistine.
Tai rodo, kad socialins tvarkos krjas yra pats mogus, veikiantis
savo interesais, ir kad ta tvarka - tai tik jgos persvar turinio ir
tam tikrais interesais besivadovaujanio mogaus (moni grupi)
krinys, gyjantis visiems privalomo elgesio taisykli (statym)
sistemos pavidal.
Todl ta tvarka gali bti ne tik apraoma, kokia ji yra, bet ir
vertinama, kokia ji turi ar gali bti, kad atitikt tam tikr socialini
grupi siekius ir interesus. O tai reikia, kad jai gali bti taikomos
grio ir blogio, teisingumo ir savivals (agresijos) kategorijos. Kadangi
visuomen yra socialiai diferencijuota (j sudaro vairi interes socia
lins grups), tai kiekviena tokia grup gali turti skirtingas tos paios
socialins tvarkos vizijas ir skirtingai jas vertinti. Todl visuomens
mokslams tenka veikti, kaip sakyt H. Kelzenas, tarp Sein" ir Sollen"
(tarp to, kas yra, ir to, kas privalo bti arba norima, kad bt).
Taigi socialiniams mokslams, tiriantiems mogaus interes kuria
m tikrov, dar prisideda treias udavinys - vertinti tas visuome
ninio elgesio taisykles, pagal kurias to meto visuomen gamina
vartojamsias vertes - savo teisi gyvendinimo priemones, jas pasi
skirsto ir naudojasi tokia savo teisi sauga, koki konkreiam
asmeniui garantuoja jo padtis pltojant i gamyb ir paskirstant
jos rezultatus. Tos taisykls, kaip kylanios i mogaus interes, ir
gali bti vertinamos t pai interes poiriu. Todl teiss
mokslo tyrimo srit kaip esminis elementas eina ne tik teis kaip
visuomenin tvarka, bet ir socialiniai interesai kaip tos tvarkos
altinis ir jos vertinimo kriterijus.
28

VADAS

Gamta yra tai, kas yra, o teisin tvarka - kas yra ir kas
pageidaujama, kad bt. Todl teisinje tvarkoje gldi idealo, arba
idealios tvarkos", idja, kuri kuria pats mogus. Joje yra knytos
mogaus pastangos bti ne tik biologine, bet ir socialine btybe.
4.2 TEISS PAINIMO SPECIFIKA
Studijuojant teis, btina atsivelgti jos sveik su visuomens
socialine struktra ir socialini jg santykiu. Todl suprantama,
kodl daugelis autori, siekdami apibrti teiss teorijos tyrimo
srit, teiss aikinim paprastai pradeda nuo dalyk, regis, labai
nutolusi nuo teiss: jie aptarinja visuomens formavimosi prieas
tis, jos socialin struktr, visuomens politini, ekonomini san
tvark raid, socialini interes diferenciacij ir daugel kit klau
sim. Ir tam turi pagrind, nes teis, bdama mogaus elgesio
tvarkytoja, kaip matme, nra duota i karto gatavu pavidalu, ji
neatsiranda staiga, pati i savs ir alia mogaus reikal. Ji pavaldi
bendrai vienos kokybs atsiradimo i kitos logikai. Teis, arba
teisin tvarka, kaip tam tikru bdu sutvarkyt socialini santyki
(elgesio) tikrov, atsiranda i jai prieingos tikrovs: biologini,
psichologini, socialini mogaus interes, ir atsiranda tam, kad,
normindama, derindama tuos interesus, juos apsaugot, gyvendin
t, o galiausiai juos visuomenint (daryt monikesnius), kad
vieno asmens interes gyvendinimas nevirst kito asmens interes
varymu ar likvidavimu.
Taiau teiss teorija tik tiek domisi visuomens socialine strukt
ra, socialini jg santykiu, nuosavybs formomis, socialine santvar
ka, kiek tai gali turti takos vyraujaniai teiss sampratai susifor
muoti ir pozityviosios teiss (statym) turiniui suvokti.
is vidinis teiss suaugimas su visa istorine, ekonomine, politine,
kultrine mogaus btimi daro teis sudtingu socialiniu reikiniu,
o jos painim - kompleksin. Teiss esm (pagrindiniai poymiai)
gali bti atskleista tik tyrinjant j kaip glaudiai sveikaujani su
visa socialine mogaus btimi, kur teis ikyla kaip tos bties
determinuotas ir kartu t bt integruojantis, norminantis pradas:
viskas, kas vyksta civilizuotoje visuomeninje remiantis privaloma
tvarka, vyksta teiss - statymo pagrindu.
Taigi objekto atvilgiu teiss teorija - tai mokslas, tiriantis visuome
ns socialin struktr, socialini jg santyk ir kitus sociokultrinius
29

TEISS T E O R I J A

veiksnius, formuojanius, keiianius vyraujani visuomenje teiss sam

prat kaip visiems teiss mokslams bendr metodologin pagrind; taip pat
bendrj teiss svok aparat, darant teiss samprat praktikai funkcio
nali, pajgi metodologikai, vertybiniu poiriu vadovauti akini teiss
moksl tyrimams ir vertinimams.
Teiss teorijos objektas teiss literatroje kartais painiojamas su
jos tikslais nurodant, kad teiss teorijos objekt sudaro [...] teiss
atsiradimo, pltros ir funkcionavimo dsningumai" . Kiti autoriai
vartoja diplomatikesn" formul: Teiss teorija - tai [...] mokslas
apie pagrindinius [...] teiss dsningumus [...]"
Dsningumai - tai vidin, btina ir pasikartojanti daikt prieas
tin sveika, todl nra tiesiogiai prieinami tyrintojui analizs
pradioje. Jie yra tam tikr fakt ir reikini vairovs vienov, tai
atradimas principo, sujungianio sistem vairiausi tam tikros
painimo srities empirin mediag. Dsniai visur yra mokslini
tyrinjim tikslas, o ne objektas, todl yra ne analizs pradia, o jos
pabaiga. Jeigu bt kitaip, tai pati analiz tapt beprasm: kokia
prasm tirti tai, kas jau duota paioje analizs pradioje, kas
inoma ir be analizs.
Teiss teorija tiria ne teiss dsningumus", o socialinius mecha
nizmus, kaip ir kodl socialiniai moni interesai virsta tam tikros
vertybins orientacijos teiss samprata, o i - atitinkamomis teiss
normomis (visuomens gyvenimo tvarka). Kokia yra teisins tvarkos
ir jos pobdio priklausomyb nuo jau mint veiksni - visuome
ns socialins struktros, esamo socialini jg santykio konkreioje
visuomenje konkreiu laiku? visus iuos klausimus teiss teorija
ir ieko atsakym. Btent juose ir siekiama formuluoti analizs
atskleistus teiss atsiradimo, pltros ir funkcionavimo dsningu
m u s " - btin politikai ir ekonomikai vyraujanios visuomens
dalies interes ir galiojanios teisins tvarkos priklausomyb.
Kartu teiss teorija tiria ir valstyb kaip organizacij, kuriai
talkinant ir vyksta i socialini interes transformacija visai
visuomenei privalom tvark ir kuriai padedant ta tvarka gyja
organizuotos jgos apsaug. Demokratin valstyb garantuoja, kad
16

17

/ . . . . , . . . ,
1997. . 20.
r.: Valstybs ir teiss teorija / ats. red. S. Vanseviius. Vilnius, 1989.
P. 4; Vanseviius S. Teiss teorija. Vilnius, 1998. P. 4.
16

17

30

VADAS

esant teisinei tvarkai n vienos socialins grups interesas negalt

tiktis bti gyvendintas ignoruojant kit asmen interesus, jog
teisin tvarka tik tam ir yra, kad skirting socialini grupi interes
polinkis save absoliutinti bt sutramdomas socialiniu kompromisu,
tvirtinamu statymuose.
Todl bendriausiu poiriu galima sakyti, kad teiss teorija tiria
teis ir valstyb i pradi kaip moni viepatavimo, o vliau - kaip
tarpusavio bendradarbiavimo ir gyvenimo santarvje priemones.
5. TEISS PAINIMO METODAI
Metodas - tai viesulys, nuvieiantis keliautojui keli tamsoje.
Dargi lubis eidamas keliu aplenkia t, kuris eina be kelio.
F. Bekonas

Teiss mokslo paanga labai priklauso nuo metod, kuriais tas

mokslas naudojasi ir kurie lemia teisinio mstymo sistemingum,
kritikum ir savarankikum. Teiss teorijos metodas - tai sistema
bd ir priemoni, kuriais teiss teorija tiria socialini interes
Iransformavimosi teisin tvark veiksnius ir slygas. Metodasgraik kalbos terminas, reikiantis painimo arba tyrimo keli.
Mokslo objektas atsako klausim, k mokslas tiria, o metodaskaip ir kokiu bdu tas objektas tiriamas.
5.1 MOKSLINIO M E T O D O S A M P R A T A :
MOKSLAS - OBJEKTYVI I N I G A M Y B A

Prie aptariant teiss teorijos metod, tikslinga bent keliais odiais

paaikinti, kas yra mokslo teorija ir mokslinis metodas. Mokslin
teorija - tai idjinis tam tikros tikrovs srities modelis, sisteminis
pagrindini tos tikrovs poymi atspindys mogaus smonje.
Painti pasaul - tai j logizuoti, t. y. versti tikrovs reikini
poymius ir sveik loginmis svokomis ir j sveika. Pastame
daiktus, kad juos valdytume, kad inotume, kuo konkrets daiktai
ar reikiniai gali bti mums naudingi ir kuo pavojingi. Todl ir teis
pastame, kad inotume, koki praktini tiksl galime ja pasiekti,
kokios joje slypi galimybs humanizuoti moni santykius, palaikyti
moni santarv ir bendradarbiavim.

TEISS T E O R I J A

Kiekviena mokslo teorija apima du struktrinius elementus: gno

seologin (objektyvias inias) ir metodologin (j gijimo, vertinimo
bdus ir priemones). Atsivelgiant tai, kuri i i struktrini
dali apibriant moksl labiau pabriama, galima suformuluoti
skirtingas mokslo teorijos definicijas. Jeigu pirmum teiksime paioms
mokslo inioms, tai mokslas (teorija) bus objektyvi ini apie
tikrov sistema; o jeigu pirmum teiksime metodui, tai moksl reiks
apibrti akcentuojant ne jo rezultatus (inias), o toki ini gijimo
procedras, pai paintin, tiriamj moni veikl, kuri ir yra ne
kas kita, kaip praktinis t painimo priemoni demonstravimas.
Tada mokslas (teorija) - tai paintin moni veikla, kuria siekiama
gyti objektyvi ini apie tikrovs reikini savybes, j tarpusavio
priklausomyb, kitaip sakant, mokslas - tai objektyvi ini gamyba.
itaip moksl suartiname su materialij veri (daikt) gamyba;
inyksta principinis i mogaus krybos (kultros) srii skirtu
mas: pirmu atveju veiklos skm pirmiausia lemia painimo metodai
ir metodikos, antruoju - darbo rankiai ir technologijos.
Pasak G. Hgelio, mogus turi valdi gamtai taikydamas meto
dus ir dl metod: plgas yra svarbesnis u tuos rezultatus, kuriuos
jis duoda, nes rezultatus galima suvartoti ir jie inyksta, o plgas
leidia vl atkurti tuos paius rezultatus. Ne veltui sakoma: Jei nori
alkan mog papenti, ne duok jam uv, o imokyk j vejoti."
Metodas yra tikrovs painimo ir pertvarkymo bdas.
Mokslinio painimo metodai yra svarbs ir tuo, kad jie parodo,
kaip gyjamos ir patikrinamos inios. Nuo metod pobdio priklauso
turim ini patikimumas, inojimo smoningumas, mokslins pa
angos greitis, kokyb. Mokslinio racionalumo ir ekonomikumo
poiriu reikminga ir tai, kad tais paiais metodais savo problemas
gali tyrinti skirtingi mokslai. Vien metod perklimas kitus
mokslus lemia kokybikai nauj t moksl paang, atsiranda net
nauj mokslo disciplin. Pavyzdiui, biologijos poirio gyvyb
kaip save valdani sistem perklimas technikos mokslus
sudar galimyb kurti ir pltoti kompiuterin technik. iuo pagrin
du atsirado tokios naujos tarpins technikos mokslo ir biologijos
disciplinos kaip bionika, kibernetika, gen ininerija ir kitos. Btent
metodai yra skirting moksl, skirting veiklos srii integracijos
priemon. iuolaikin moksl matematizacija, kibernetizacija, ekologizacija, humanizacija, sociologizacija kaip tik ir yra vieno kurio

32

VADAS

nors mokslo (matematikos, biologijos, sociologijos) metod, poiri

ekstrapoliacija kitus mokslus. Tyrimo objektai mokslus skiria, o
metodai - vienija.
Painimo ir veiklos metod valdymas yra svarbi ne tik kiekvieno
mokslo, bet ir kiekvieno profesinio bei apskritai kvalifikuoto isila
vinimo dalis, lemianti to isilavinimo kokyb, nes metodai didina
intelektines, paintines mogaus galias. Metod inojimas ir gebji
mas jais naudotis utikrina asmens mstymo savarankikum iekant
tiesos, taip pat mstymo kritikum vertinant ties pretenduojani
teigini patikimum: tada inome ne tik kas teisinga, bet ir kodl
teisinga. iuo atvilgiu metodas suteikia asmeniui dvasin laisv,
ilaisvina j i psichologinio autoriteto valdios, daro j aktyv ir
savarankik, savimi pasitikint iekant tiesos, t. y. suteikia tai, kas
didina kiekvieno specialisto socialins veiklos naudingum.
Taiau metodo nereikia prieinti teorijai, nes tarp j - tik santy
kinis skirtumas. Metodas - tai ta pati teorija, tik i vidaus vienos ar
keli pagrindini svok suorganizuota sistem ir naudojama
naujoms inioms gauti arba jau gautoms patikrinti. Bdama sukurta,
teorija toliau atlieka jau mokslinio metodo funkcij- ja remiantis
gaminamos, pagrindiamos, sisteminamos naujos inios.
Moksl yra daugiau negu konkrei metod. Todl tais paiais
metodais, kaip sakyta, naudojasi daugelis moksl. Teiss teorija taip
pat neturi kokio nors specialaus, tik jai vienai bdingo metodo.
Daniausiai ji naudojasi tais paiais mokslinio painimo metodais,
kuriais remiasi ir kiti mokslai, pirmiausia filosofiniu, sociologiniu,
taip pat formaliosios logikos metodais.
5.2 FILOSOFINIS M E T O D A S IR JO P R I E M O N S

Filosofija - tai visuminis pasaulio ir mogaus vietos jame suvoki

mas. Tai toks sisteminio painimo metodas, kuris reikalauja painti
dal tarpininkaujant visumai. Filosofija, suteikdama mstymui siste
mos form, teikia galimybi tyrinti ne atskirus faktus, svokas, o
procesus - fakt tarpusavio sveik, kokybs pokyius, atskleisti
iuos procesus lemianias vidines ir iorines prieastis. Todl aiki
nant teis filosofiniu poiriu neutenka pasakyti, kad teis yra
elgesio taisykl (tai tik formos dalykas), reikalinga atskleisti ir jos
turin, t. y. ry su tais socialiniais interesais, kuri normin iraika

33

TEISS T E O R I J A

ir yra i elgesio taisykl; taip pat suvokti teiss viet kit socialinio
reguliavimo veiksni sistemoje.
Taikymo poiriu filosofinis metodas gali bti konkretinamas
iomis idjomis.
5.2.1

RAIDOS, ARBA

EVOLIUCIJOS, IDJA

ios idjos taikymas jurisprudencijai reikia, kad, siekiant visapusi

ko teiss painimo, teis reikia irti kaip istorin reikin, t. y.
kaip atsirandani, besikeiiani, nuolat netapai paiai sau.
Raida - tai periodikas vienos kokybs virtimas kita, daniausiai savo prieybe. Todl ir teiss esm nra duota i karto ir visiems
laikams, ta esm - istorikai susiklostanti. Teis pastovi tik tuo, kad
ji yra visuomenin tvarka, o turinio (intereso specifikos) poiriunuolat kintantis procesas, nes teise veriami vis kit socialini
grupi interesai, ir kitokiu bdu. Vienu atveju ji gali reikti vienos
grups interes vyravim, kitu - prieing interes kompromis. I
pradi teis reik vergvaldi, vliau - feodal, dar vliau stambiojo kapitalo turtoj interesus, dabar ji siekia reikti vairiau
si socialini grupi interesus, derindama juos kompromisu.
Istorinis poiris teis leidia suvokti ir bendrj teiss pltots
linkm - teisinis reguliavimas pltojasi garantuojant asmeniui vis
platesn laisv: nuo vergijos - prie baudiavos ir galiausiai - prie
teisins laisvs, kur vieno asmens laisv gali riboti tik kito asmens
laisv. Neatsitiktinai G. Hgelis teis laik dinaminio evoliucijos
vyksmo rezultatu: teis rutuliojasi pagal bendrj raidos dsn: tez antitez - sintez. io tapsmo tikslas - asmens laisvs pltot.
5.2.2

TIESOS

KONKRETUMAS

Jo esm, kad kiekviena mokslin tiesa visada istorika ir dl to

konkreti, t. y. ilieka tiesa tik atvilgiu hic et nunc (ia ir dabar)
egzistuojani fakt ir aplinkybi, kuriais remiantis ji buvo nusta
tyta. Be to, tiesos konkretumas - tai ne jos jutimikumas, o viena
reikmikas apibrtumas. Kalbjimas gyvenimo pavyzdiais yra ne
konkreti, o abstrakti kalba, nes tai nevienareikm kalba, nes tie
patys gyvenimo faktai skirtingose sistemose gali turti skirting
prasm. Pavyzdiui, teisingumo vykdymas kaip faktas pats savaime
yra abstrakti, nevienareikm svoka, nes vien prasm teisingumo

34

VADAS

vykdymas turs savavaliaujanio totalitarinio reimo ir visai kit demokratijos slygomis: pirmu atveju vykdyti teisingum - tai stip
rinti politin, represin reim, gyvendinti jo savival asmens teisi
atvilgiu, antruoju atveju - vienodo reikmingumo priemonmis
ginti vis visuomens nari mogaus teises. Vadinasi, iuo atveju
teisingumo vykdymo prasmei vienareikmio apibrtumo (konkretu
mo) suteikia jo santykis su politinio reimo tipu. Tai rodo, kad
tiesos konkretumas - ne jutimin, o login (proto) kategorija, bdin
ga ne konkreiam faktui, o fakt sistemai. Tik sistema, suteikdama
konkreiam teiginiui (faktui) vienareikmio apibrtumo, kartu sutei
kia jam ir tiesos konkretumo.
Taikydami tiesos konkretumo reikalavim jurisprudencijai, tu
rsime sakyti, kad tiriame ar studijuojame ne apskritai teis, o
konkreios epochos, konkreios alies ar konkretaus regiono teis,
nes teiss samprat, turin, gyvendinimo laipsn lemia konkreios
alies ir konkretaus meto mogaus teisi apsaugos poreikiai, kult
rins galimybs garantuoti t apsaug, taip pat teisin smon,
atitinkamai suvokianti tuos poreikius ir organizuojanti j gyvendi
nim. Jeigu teis yra rankis visuomens tvarkai sukurti ir palaikyti,
tai i turi bti tokia, kokios reikalauja toje visuomenje esamu laiku
subrend mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo poreikiai.
5.2.3 MOKSLINS ANALIZS VISAPUSIKUMAS

Tai reikalavimas, kad teis, jos raida bt tiriamos visapusikai,

t. y. atsivelgiant sveik su kitais tos epochos socialiniais
reikiniais, j raida ir poreikiais: kaip tie reikiniai inspiruoja teis,
lemia jos pobd, kokios yra alies konkretaus meto galimybs ja
pasinaudoti, j taikyti, kaip teis grtamuoju ryiu veikia tuos
reikinius. Be to, reikia tirti ne tik iorinius, formaliuosius teiss
poymius, bet ir vidinius, kad itaip bt garantuojamas teiss,
kaip turinio ir formos vienovs, painimas. Formalieji teiss poy
miai - norminis pobdis (elgesio taisykl), visuotinis privalomumas
ir kiti, o turiningieji - asmen laisv, lygiateisikumas, vienodas
pradins j verts pripainimas, teisingumas. Bet tada teis jau
reikia apibrti ne tik kaip elgesio taisykl, bet ir kaip tam tikros
socialins grups (ar grupi) interes, tam tikru bdu paverst
elgesio taisykle.

35

TEISS T E O R I J A

5.2.4

ANALIZS

TEORIKUMAS

(KONCEPTUALUMAS)

is metodologinis postulatas skelbia, kad, siekiant visapusikai

painti teis, reikia remtis ne tik jutimine, stebtojo patirtimi, bet ir
abstrakiu, teoriniu mstymu, galiniu pakilti vir tiriamo reikinio
detali, atsitiktini savybi ir itaip pasiekti gilumines (esmines)
teiss savybes (laisv, lygyb, teisingum, teisi ir pareig vienov),
nes jos, nebdamos teiss paviriuje, tiesiogiai neprieinamos ju
timiniam stebjimui ar empiriniam mstymui. Faktas, kad teis yra
moni interesas, paverstas visuotinai privalomo elgesio taisykle,
nra prieinamas ms jutiminiam stebjimui; tai galima suvokti tik
abstrakiai mstant, analizuojant teiss ir moni interes sveik,
vliau j atitinkamai apibendrinant. Akys mato teisje tik elgesio
taisykl, bet nemato joje intereso ir jo siknijimo toje taisyklje bdo.
Tapdamas sudtingesnis, jurisprudencijos objektas (teisinio regu
liavimo reikalingi moni santykiai, interes samplaika) darosi
sunkiau prieinamas empiriniam suvokimui, stebtojikam teisinio
reguliavimo padarini prognozavimui. Tai didina teorinio painimo
(teorins abstrakcijos) vaidmen sprendiant klausimus, koks turi
bti konkreiu laikotarpiu teisinis reguliavimas, kad sudtingesni
socialini santyki slygomis sugebt toliau palaikyti moni
santarv ir bendradarbiavim.
Visi minti sisteminio istorinio metodo poymiai sudaro sistem:
jie egzistuoja kaip tikslo ir jo pasiekimo priemoni vienov. Tiesos
konkretumas yra io metodo siekiamas tikslas, o visi kiti jo po
ymiai (evoliucijos idja, analizs visapusikumas, empirijos ir teo
rijos vienov, analizs konceptualumas) - priemons siekti tiesos
konkretumo.
5.3 SOCIOLOGINIS METODAS

Kad paintume teis, nepakanka inoti, kas yra teis apskritai. Dar
reikia inoti, kokius konkreius raikos pavidalus ir kodl teis gyja
konkreioje alyje konkreiu metu. Tai suponuoja btinyb prisiliesti
prie gyvos hic et nunc galiojanios teiss, kad inotume, kokios yra
kasdiens policijos, prokuratros, teism, parlamento, vyriausybs ir
kit valstybs institucij veiklos gyvendinant teiss normas proble
mos ir kaip jos turt bti atrandamos, sprendiamos atsivelgiant
konkretaus regiono mogaus teisi saugos poreikius.

36

VADAS

Siekti i tiksl teiss teorijai padeda sociologinis metodas (an

ketiniai tyrimai, interviu, statistiniai apibendrinimai, dalyvio stebji
mas tyrintojui dalyvaujant tiriamo reikinio procesuose, pvz., dir
bant staigoje, kuri yra tiriama, kontrolinis eksperimentas). Tai
informacijos apie moni santykius rinkimo ir apdorojimo technika.
iuo metodu teiss teorija siekia patikrinti teisinio reguliavimo
teisin ir socialin veiksmingum: ar konkreti teiss norma ir visa
leisin sistema pasiekia savo tikslus, kiek visuomenje siaknijs
teisinis nihilizmas, kas j skatina, palaiko, kokios socialins grups
konfliktikiausios galiojanios teiss atvilgiu, kokie socialiniai veiksniai
lemia statym turin ir t. t. io pobdio tyrimais yra palaikomas
nuolatinis teiss ryys su visuomens gyvenimo pilnatve, neleidia
ma teisei atitrkti nuo tikrovs, nuo reali visuomens poreiki, t. y.
suabstraktti ir suformalti, o siekiama nuolat pltoti teis kaip gyv
proces, nuolat jauiant visuomenje vykstanias permainas, jas
atitinkamai reaguojant. Sociologinis metodas grtamuoju ryiu su
jungia teiskr su praktiniu jos sukurt statym gyvendinimu ir
juo nuolat koreguoja j. Todl socialin io metodo paskirt gali
ireikti kis: gyvam gyvenimui - gyvoji teis.
Sociologinio metodo gaut duomen pagrindu formuojasi naujos
teisins idjos (teisinio reguliavimo vizijos), jas teiskr paveria
naujomis teiss normomis (statymais), o ios virsta teisiniais santy
kiais, odiu, sociologinis metodas padeda teiss tapsmui nuolat
suktis savo autentikuoju (tobulyb simbolizuojaniu) ratu" - su
vienyti to proceso pabaig ir pradi, kad teis niekada neturt
pabaigos, t. y. nevirst udara sistema.
Sociologinis metodas ir juo remiantis pltojama teiss sociologija
nereikalingi tik tokiai jurisprudencijai, kuri teisinio reguliavimo mode
lius siekia imti" ne i istorikai besikeiiani mogaus teisi
apsaugos poreiki, o i politins valdios valios ir tos valdios
isaugojimo interes. Tokiam statym leidjui nedomu, k mons
msto apie jo leidiamus statymus ir kaip nuo j nukenia. Savo
kuriamos teiss veiksmingum jis sieja ne su moni pritarimu, o su
turimos jgos (prievartos) pakankamumu. Jam svarbiau, kad statymai
bt vykdomi - gyvendinamas politins valdios viepatavimas, o ne
tai, kokiu mastu tais statymais garantuojama mogaus teisi sauga.
Taryb Sjunga nepltojo sociologijos, taip pat teiss sociolo
gijos - nenorjo inoti savo konkrei einamojo meto problem ir

37

TEISS T E O R I J A

galiausiai tapo t problem auka. Tuo tarpu atsakingai, savo raida

susirpinusiai visuomenei svarbu inoti savo problemas, kad bt
laiku jas reaguojama, ivengiama j virtimo katastrofomis.
5.4 KITI TEISS PAINIMO METODAI
5.4.1

DOGMATINIS,

ARBA

KALBINIS-LOGINIS,

METODAS

Kalbinis-loginis metodas - tai logikos ir moksl metodologijos proce

dr ir svok aparato panaudojimas tiriant teis. Terminas logika"
iandien apima tiek formalij logik, tiek argumentavimo teorij
(neformalij logik). Norminiam teiss diskursui tirti didel reikm
turi klasikin logika (loginis teigini, vard skaiiavimas, kvantori
teorija), deontin logika, kur analizuojami tokie norminiai terminai
kaip leidimas", draudimas", pozityvus pareigojimas" ir kiti.
Kalbinis-loginis metodas skirtas ne tiek naujai teisinei informacijai
gauti, kiek teiss normoms grietai formuluoti, sisteminti, loginiams
prietaravimams atrasti ir alinti, padti teiss adresatams aikiau
suvokti teiss normos prasm, tiksliau j pritaikyti konkreiam atve
jui, operatyviau rasti norm gausybje konkrei norm ir kita.
Tai teiss praktikai tiesiogiai dirbantis" metodas. Jis silo tech
nines priemones, kaip nuo teiss norm pereiti prie teisini santy
ki. Teiss analiz ia pradedama ir baigiama teiss normomis.
Kadangi kalbin-login analiz neieina u teiss rib, is metodas
ilgai vadintas dogmatiniu. Juo labiausiai suinteresuoti teisininkai
praktikai. Nors iandien yra kritikuojamas (dl vienpusikumo), is
pozityvist propaguotas metodas vyrauja teiss moksle, nes teisini
nurodym aikinimas ir tvarkymas tebra viena i pagrindini
teiss mokslo uduoi.
5.4.2

ISTORINIS

METODAS

Apie istorizm ir jo metodologin reikm teiss tapsmui jau kalb

jome. Bet istorinis metodas gali turti ir siauresn reikm: jis gali
bti suprantamas kaip tikslesnio teiss norm prasms suvokimo
priemon. Todl teiss teorijoje jis naudojamas kaip vienas i teiss
norm aikinimo metod.
Neseniai krate ileisto kurios nors teiss akos kodekso straips
ni prasm aiki i paties kodekso, nes visi straipsniai sukurti
vienu laiku, vienodomis slygomis, viena kalba ir atitinkamai tarpu38

VADAS

savyje suderinti. Kitaip yra tais atvejais, kai galioja kodeksai, suda
ryti i statym, priimt skirtingu laiku, vairiose valstybse, vairio
mis kalbomis (tokia padtis buvo Antrojoje Lietuvos Respublikoje 1919-1940 m.). Panai padtis susiklost ir Treiojoje Lietuvos Res
publikoje, kai kurie sovietiniai statymai buvo palikti galioti ir
atkrus Nepriklausomyb, todl j prasm gali bti suprantama tik
inant aplinkybes, kuriomis jie buvo priimti, ir tikslus, kuri jais
siekta. Kad suprastume tokius statymus vienareikmikai, turime
kreiptis j nustatomo teisinio reguliavimo istorij: isiaikinti,
kokiu tikslu jie buvo priimti, koki teisini santyki bkl jais
norta sukurti. Pasak vokiei teisininko Zitelmanno, kiekvienas
statymas yra istorikai nulemtas praeities ir todl gali bti teisingai
suprastas tik istorijai tarpininkaujant.
5.4.3

KRITIKOS

METODAS

Tai bdas vertinti, kaip teis (teisinis reguliavimas) tenkina tam

tikro meto mogaus teisi saugos poreikius, nes istorija - tai savo
tiksl siekianio mogaus veikla" (K. Marksas). Galiojanti teis,
atsilikdama nuo ekonominio gyvenimo poreiki, idj, kurias puo
selja tam tikro laiko mons, nebepajgdama patikimai garantuoti
mogaus teisi saugos, susilaukia nepasitenkinimo ir kritikos. To
kia teis ima varyti moni laisv labiau, nei reikalauja kit
moni teisi apsaugos ar bendrosios kultros paangos poreikiai.
Tai suvokiama kaip galiojanios teiss netobulumas, atsilikimas
nuo gyvenimo. Siekiant veikti teisinio reguliavimo ribotum,
kuriama naujos pageidautinos teiss vizija (ideologija), silomi
nauj statym projektai, naujos teisins institucijos ir j kompeten
cija gyvendinti t vizij. is procesas ir yra konstruktyvios kritikos
metodas. Jis susideda i trij stadij (dali): 1) galiojanios teiss
kritikos ir neigimo; 2) teiss idealizavimo (geidiamos teiss vizijos
krimo - konstruktyvios kritikos); ir 3) silymo priemoni ir bd,
kaip geidiamos teiss vizij paversti galiojania teise ir praktiniu
moni elgesiu.
Teiss mokslas plaiai naudojasi lyginamuoju metodu, kuris,
gretindamas vairi ali arba toje paioje alyje vairiais istorijos
etapais egzistavusias teiss sistemas, teiss institutus, j praktik,
padeda atsirasti naujiems poiriams, idjoms; i tyrim pagrindu
formuojasi net naujos teiss mokslo disciplinos (lyginamoji teis).
39

TEISS T E O R I J A

Tai bdas pasinaudoti vairi ali teisine patirtimi darant savo

teisin kryb naesn, veiksmingesn, plsti teisinio tyrimo lauk,
aktyvinti teisin mint, o galiausiai - ir pai jurisprudencijos
pltot. Remdamasi lyginamuoju metodu iandien pltojasi atskira
mokslo disciplina - komparatyvistika .
Taiau lyginamuoju, kaip ir kitu metodu, negalima piktnaudiau
ti (tai populiari tendencija dabartinje Lietuvoje). Lyginamoji analiz
neturi pakeisti logins. Bdama atlikta, login kurios nors problemos
analiz toliau konkretinama, pleiama lyginamja, nes i - istorinio
metodo prototipas. Apsiribojimas tik lyginamja analize skatina
tyrim pavirutinikum, nes tada gilinamasi ne problemos esm
(logik), o tik jos istorins raikos pavidalus vairiose alyse
nesuvokiant, kuris i j logikai btinas ir kuris - tik istorinio
atsitiktinumo rezultatas.
Turiningj ir formalij logini metod derinimas leidia teiss
teorijai visapusikai painti teis, neatitrkti nuo istorikai besikei
iani mogaus teisi saugos poreiki.
18

5.4.4

PSICHOLOGINIAI

METODAI

J panaudojimas teiss tyrimams yra santykikai neplatus. Jie da

niausiai naudojami taikant teis (nusikalstam veik padariusio
asmens pakaltinamumo nustatymas yra viena i jo baudiamosios
atsakomybs slyg). Psichologiniai tyrimai yra svarbs nusikaltli
resocializacijos atvejais. Daugiau dmesio psichologiniams meto
dams skiria teiss filosofija (L. Petrayckio psichologin teiss sam
prata arba JAV realisto D. Franko (J. Frank) psichologiniai tyrimai
aikinant teisj ir prisiekusij teisj sprendim primimo psicho
loginius pagrindus).
Teiss mokslui dabar svarbi ekonomin teiss analiz. ia pir
mauja vadinamoji ikagos mokykla (vadovas - R. Posneris).
Galima paminti ir aksiologinius teiss tyrimus. iuo atveju
domina vertybs, kurioms turi tarnauti teis, i tyrim tikslas teisingos teisins tvarkos paieka. Svarbu ne tai, kokia teis yra, o
kokia ji turi bti. io tipo refleksija itin populiari tarp prigimtins
teiss atstov.
Plg.: Nawiasky H. Allgemeine Rechtstheorie als System den rechtlichen
Grundbegriff. 2 Aufl. Einsiedeln. Zrich; Kln, 1948.
18

5.4.5
METODAS,

KOMPLEKSINIS
ARBA

JURISPRUDENCIJOS

INTEGRALIOJI JURISPRUDENCIJA

iuolaikinje jurisprudencijoje vyrauja poiris, kad teiss tyrimams

turi bti naudojamas kompleksinis metodas, apimantis visus meto
dus, kurie tik konkreiu atveju gali bti panaudojami. Tuo pagrindu
kritikuojamos vadinamosios vienpuss teorijos, kurios teiss tyrim
siekia grsti kuriuo nors vienos ries metodu. Klasikiniu toki
vienpusi teorij pavyzdiu laikomas teisinis pozityvizmas, kuris
leiss tyrimuose tenkinosi kalbiniu-loginiu metodu, ta pati nuostata
laikytina ir teisiniam normatyvizmui (Austrijos mokykla: H. Kelzenas
(Kelsen). Kitas vienpusi teorij pavyzdys yra kai kurios sociologi
ns mokyklos, kurios, kvestionuodamos kalbinio-loginio metodo vy
ravim teiss moksle, silo j pakeisti sociologiniu metodu. Kai
kuriuose sociologiniuose tyrimuose, pavyzdiui, etnologiniuose, ku
ri objektas yra vadinamj pirmyki visuomeni organizacija,
sociologinio metodo pirmavimas gali turti pagrind.
Prie kompleksinio teiss tyrimo sitvirtinimo neabejotinai prisidjo
amerikiei realizmas, susiformavs JAV XX a. pradioje (R. Poundas,
K Levelynas (Llewellyn), D. Frankas). Realistai, gyvendindami savo
garsj knygins teiss" (law in books) skyrim nuo veikianios
teiss" (law in action), paruo keli plaiai ateiti teiss mokslus
sociologiniam metodui. To skyrimo esm, kad tarp teisini tekst
turinio (knygins teiss) ir j faktinio turinio atsispindjimo teisj ir
pareign sprendimuose (veikianti teis) kartais yra skirtumas (pvz.,
teisj sprendimai gali reikti visai k kita negu teisiniai tekstai).
Toks pavyzdys gali bti kad ir Lietuvos Respublikos Konstituci
nio Teismo 1998 m. gruodio 9 d. nutarimas, kuriame Konstitucijos
normos (18-19, 21 str. 3 d.) aikinamos taip, kad Baudiamojo
kodekso (BK) 105 straipsnyje numatyta mirties bausm, ilgai laikyta
leistina, virsta neleistina, taip pat pastarj dien Konstitucinio
Teismo nutarimai ir ivados dl prezidento apkaltos. Tai suteikia
pagrind atkreipti didesn dmes sociologinio ir psichologini
metod reikm pereinant nuo knygins teiss" prie veikianios
teiss".
Kompleksinio tyrimo teistum" pagrindia ir paios teiss
funkcij isipltimas iuolaikinse visuomense. Pripainus sociali
ns teisins valstybs arba visuotins gerovs" valstybs (welfare
state) ideologij, valstybei vykdant intervencionizmo ekonominius
41

TEISS T E O R I J A

procesus politik ir ja remiantis pleiant mogaus teisi saug,

suintensyvjo ekonominiai, sociologiniai teiss tyrimai. Pasikeit ir
baudiamosios teiss funkcija, pripastama tez, kad bausm turi
utikrinti ne tik teising atpild, bet ir auklti nusikaltl, padti jam
prisitaikymui gyventi visuomenje grus i kalinimo vietos. Bau
diamosios teiss evoliucija nuo atpildo iki resocializacijos modelio
pagrind sociologini ir psichologini teiss tyrim btinyb baudia
mojoje teisje. Tiesa, i kryptis baudiamojoje teisje kelia diskusij,
nes ia teisei mginama priskirti tokius tikslus, kuri ji viena
negali pasiekti, ir tai menkina teiss autoritet. ia bt tiksliau
kalbti ne apie teiss tiksl ipltim, o apie glaudesn jos ry su
kitais socialiniais veiksniais. Bet tada tuos tikslus tiksliau bt
laikyti ne teiss ar bausms tikslais, o kompleksiniais tikslais, kurie
adresuojami ne teisei, o teiss sveikai su kitais veiksniais. Pasak
D. Halo (J. Hali), integralioji jurisprudencija mgina apimti laisv,
lygyb, sutikim su gamtos dsniais, socialin darn, solidarum,
bendr gr ir saugum.
5.5 V I E N O M E T O D O V Y R A V I M O PRIEASTYS

Nors teiss mokslas naudojasi visais mintais metodais, bet konkre

iu laiku konkreioje alyje ilgiau ar trumpiau vyrauja kuris nors
vienas i j, nelygu kuri to meto mokslo tyrim kryptis yra pagrindin.
Kai kurioje nors alyje i pagrind pajuda vertybi sistema, kai
reikia nauj vertybi pagrindu garantuoti mogaus teisi saug,
tada neivengiamai turi vyrauti kritikos metodas, orientuotas
buvusi ar esam teisin sistem, kiek ji teisinmis priemonmis
nepajgia garantuoti mogaus teisi saugos nauj vertybi sitvirti
nimo slygomis. Remiantis kritikos metodu kuriama nauja teisin
sistema, naujos vertybs veriamos atitinkamais moni santykiais,
tiems santykiams suteikiama teisin forma; odiu, kuriamas teisinis
mechanizmas mogaus teisms saugoti atsiradus nauj vertybi.
Tada dogmatinis metodas dar laukia savo valandos, nes nra
pakankamai aiks tie vertybiniai pagrindai, kuriais nort remtis
naujoji teis, nenusistovjs vertybinis teiss svok turinys, kur
turt tvirtinti, formalizuoti naujosios teiss kodifikacija, loginis jos
svok tobulinimas. ia kol kas svarbiau inoti, kokia turi bti
vertybin teiss orientacija negu kokie yra konkrets jos pavidalai.

42

VADAS

Bet kai tik naujoji teis ir jos formalizuojama vertybi sistema

santykikai stabilizuojasi, tada teis kodifikuojama, gryninama, skaid
rinama jos pagrindini kategorij, teisini procedr taikymo prasm.
Tada pakeisti kritikos metod ir jo dominant ateina dogmatinis
(kalbinis-loginis) metodas. alies teisinei sistemai prasideda tam tikros
ramybs laikas, arba aukso amius", o tai ir yra dogmatinio metodo
vyravimas teiss tyrimuose. Visuomen tada atrodo lyg ir patenkinta
savo teise, ji nepakenia kritikos, nori turim teis ne keisti, o tik
tinkamiau technikai sutvarkyti, padaryti j patogesn taikyti prakti
kai. Ji labiau susirpinusi tobulinti ne savo teiss turin, o jos
iraikos form, nes turinys atrodo pakankamai aikus ir tobulas".
Bet kai teis per ilgai susiavi savo iorinmis techninmis
problemomis, maai domisi, kaip atitinka besikeiianius mogaus
teisi saugos poreikius, kai teisin tvarka per ilgai nerevizuojama ir
dl to sustabarja, ji ima kaustyti, slopinti asmens laisv, krybin
aktyvum, galimybes gyvendinti savo teises. Todl didja nepasiten
kinimas esamu teisinio reguliavimo modeliu. Tokiomis slygomis vl
populiarja teiss kritikos metodas, maindamas dogmatinio metodo
populiarum ir aktualindamas teiss turinio tyrimus.
itaip vyksta periodika i metod tarpusavio konkurencija,
kaitaliojimasis vietomis populiarumo poiriu.
Istorinis metodas ima vyrauti tuo laikotarpiu, kai maja kurios
nors visuomens viltis pakeisti esam teisin tvark (okupacin
tvark Lietuvoje iki 1990 m.). Kova dl naujos tvarkos (teiss)
baigsi pralaimjimu arba nepasiek troktamo tikslo: tada dabartis
atrodo nepakeniama, o j pakeisti nra jg, nra ir dvasini gali
gyventi neaikia ateitimi. Tada belieka kreiptis praeit, guostis
buvusia jos galybe. itaip Lietuvoje po pralaimto 1863 m. sukilimo
sivyravo tautos istorinio romantizmo nuotaikos. Laimingesnio gyve
nimo ateitis neaiki, o dabartis (tolesnis gyvenimas okupacijos
slygomis) nepakeniama ir nepriimtina. Viena paguoda - kreiptis
savo istorij: didiuotis didinga Lietuvos valstybs praeitimi, Euro
poje precedento neturiniais trimis Lietuvos Statutais, i praeities
semtis vidini jg ateities isilaisvinimo kovoms. Istorinis metodas
leidia tautai pajusti, kad ji kadaise buvo laisva, kad pavergimas
yra istorinis ir dl to laikinas reikinys.
Tai prieastis, dl kurios is metodas paprastai turi pasisekim
reakcijos laikais tarp pavergt taut, socialini grupi. Kartu tai

43

TEISS T E O R I J A

padeda suprasti, kodl iandien Lietuvoje istorinis metodas maai

kam domus; gyvenama dabartimi ir sitikinimu, kad dabartyje slypi
visos priemons ir galimybs garantuoti savo teisi saug. Istorin
patirtis iuo poiriu atrodo lyg ir nereikminga.
Bet istoriniu metodu gali bti domimasi ir dl kit motyv,
pavyzdiui, siekiant suadinti visuomens smon veikti tam tikrus
teiss moksle sikerojusius prietarus (pvz., prievols ir pareigos
tapatinim). Tada istorinis metodas, prieindamas vien teisin
tvark kitai, adina kritik mint ir skatina jos paang.
Kita ir bene svarbiausia prieastis, kodl teiss teorijoje ir apskri
tai jurisprudencijoje konkreiu metu vyrauja kuris nors vienas meto
das, yra teiss samprata.
Pozityvistine teiss samprata besiremiantis teiss teoretikas teiss
teorij pirmiausiai grs teisini tekst kalbine-logine analize ir atmes
arba menkiau vertins kitus teiss tyrimo metodus, jais negr savo
pagrindini ivad.
Prigimtins teiss alininkai, pripastantys esant dvi teiss sis
temas - pozityviosios teiss ir prigimtins teiss, vadovaujasi dvejo
pu metodu: pozityvij teis jie tiria taip pat kaip ir pozityvistairemdamiesi teisini tekst logine analize, o prigimtin teis - filo
sofiniu, vertybiniu metodu, siekdami suvokti, kas teisje yra ir
objektyvaus, nepriklauso nuo statym leidjo valios, kam statym
leidjo valia galiausiai privalo paklusti.
Sociologin koncepcija pirmum teikia sociologijos ir socialins
psichologijos tyrim metodams; psichologin koncepcija - introspek
cijos metodui (savo psichini igyvenim stebjimui), taip pat bihevioristiniam metodui (savo ivadas dl psichini igyvenim turinio
grindia tiriam asmen elgesio stebjimu).
6. VIDIN TEISS MOKSLO STRUKTRA
Teis, bdama moni santyki reguliatorius, yra daugialypis reiki
nys. Todl ji tiriama vairi teiss moksl: vieni teiss mokslai j tiria
bendruoju poiriu, aikindamiesi, kas yra teis apskritai, koks jos
santykis su moni interesais, kaip ir dl ko ji keiiasi, kiti teiss
mokslai j tiria kaip konkrei visuomenini santyki reguliavimo
technik. Abu ie teiss tyrimo lygiai vadinami vienu bendru vardu teiss mokslas, arba jurisprudencija (lot. jurisprudentia - teiss ima
nymas, arba inios apie teis). Taiau kiekvienas ipltotas mokslas
44

VADAS

yra diferencijuotas. I jurisprudencijos diferenciacijos randasi akiniai

teiss mokslai, anksiau vadinti teisinmis dogmatikomis".
vairs autoriai skirtingai klasifikuoja teiss mokslus. Taiau
kontinentins Europos universitetuose labiausiai ipopuliarjo ta
teiss moksl klasifikacija, kuri XIX a. pasil vokiei istorin
teiss mokykla (F. K. Savigny, G. Puchta). Ji skirst teiss mokslus
filosofinius ir pozityviuosius. Konkretinant i klasifikacij, univer
sitetuose dstomus teiss mokslus atitinkamai imta skirstyti tris
pagrindinius teiss moksl tipus:
1) bendrieji teiss mokslai: teiss filosofija (teorija), teiss sociologija;
2) specialieji (arba dogmatiniai) teiss mokslai;
3) teiss istorijos mokslai.
1) Filosofiniais, arba teoriniais, teiss mokslais domtasi nuo antikos
laik (Platonas, Aristotelis). Prie i moksl paangos labai
prisidjo minta istorin teiss mokykla. Taiau moderniosios
teiss filosofijos pagrindus sukr teisinis pozityvizmas XIX a.,
jo pagrindiniai centrai buvo Anglija (D. Ostinas) ir Vokietija
(K. Bergbomas (Bergbohm), G. Jelinekas (Jellinek). Teisinis pozity
vizmas pareng bendro mokslo apie valstyb ir teis projekt
(AUgemeine Staats- und Rechtslehre, analitical jurisprudence). Skirtin
gai nei kiti teiss mokslai, is mokslas tyrinjo ne kurios nors
konkreios valstybs valstybines, teisines institucijas, bet valstyb
ir teis kaip tam tikr bendr politins kultros fakt. io tipo
teiss mokslai tiria bendruosius teiss poymius: teiss samprat,
bendrj teiss svok aparat, teiss veiksmingum.
2) akiniai, arba specialieji, teiss mokslai:
konstitucin teis, civilin teis, santuokos ir eimos teis, finans
teis, administracin teis, baudiamoji teis, darbo teis, ems
teis, civilinio proceso teis, baudiamojo proceso teis, administ
racinio proceso teis ir kiti.
ie mokslai, remdamiesi bendrj teiss moksl suformuluota
teiss samprata ir j svok aparatu, sprendia techninius konkre
ios teisinio reguliavimo srities klausimus.
iandien beveik visuotinai pripastama, kad specialieji teiss
mokslai, kaip ir teiss teorija, u savo iuolaikin raidos lyg turi
bti dkingi teisiniam pozityvizmui, kuris apibr pagrindinius
specialij teiss moksl udavinius ir metodus, suformulavo pa45

TEISS T E O R I J A

grindines j svokas. Kartu pripastamas ir pozityvistinio metodo

ribotumas.
Teisinis pozityvizmas laiksi nuomons, kad jurisprudencijos
objektas yra teisini tekst ir juose suformuluot teisini nurodym
analiz, o pagrindinis teisininko darbo metodas turs bti kalbinisloginis. Todl teisinis pozityvizmas alino i teiss mokslo teiss
socialinio veikimo problemas (t. y. teiss faktinio funkcionavimo,
teisini nurodym socialin veiksmingum, piliei teisins smons
tyrimus), taip pat empirinius metodus (sociologin, psichologinius).
Kartu jis kl teiss mokslui pasyvios" taktikos reikalavimus:
teiss mokslas privals tik analizuoti teis, kokia ji yra, o ne
kritikuoti j arba silyti jos tobulinimo projektus. odiu, grind
jurisprudencijos, kaip valdios tarnaits, program: teisininkas turi
aikinti teisin tekst panaiai, kaip teologas kad aikina religin
tekst, t. y. kaip nekeiiam dogm.
iandien ios pairos gerokai pasikeit. Lenk teisininkas L. Moravskis (Morawski) iskiria dvi esmines specialij teiss moksl
permainas:
a) atsisakym riboti teiss mokslo kompetencij tik galiojanios
teiss analize (de lege legat problematika) ir vengti pozityviosios
teiss kritikos (de lege ferenda problematika). Kritin pozityviosios
teiss analiz ir teiss reformavimo projekt silymai iandien
yra laikomi neginijama teiss mokslo uduotimi. Dl to tradici
nis specialij teiss moksl apibdinimas kaip dogmatini
netenka ankstesns prasms.
Be to, su konstitucins justicijos iplitimu Europoje pozityviosios
teiss kritinio tyrimo modelis apm ne tik teiss mokslus, bet ir
teiss taikymo procesus: konstituciniai teismai, tiriantys normini
akt konstitucingum, atmeta prielaid, kad teisininkas visada
pripasta teis, kokia ji yra;
b) nuosekl specialij teiss moksl empirizavim. Nuo to laiko,
kai teiss mokslas absorbavo ir de lege ferenda problematik, tapo
aiku, kad jis negali apsieiti be empirini tyrim, nes neinant,
kaip teis faktikai funkcionuoja: ar ji veiksminga, ar ji pasiekia
jai keliamus tikslus, nemanoma racionaliai nei kurti teiss, nei
jos pagrsti ar kritikuoti. Nuo to laiko labai isiplt sociologiniai,
psichologiniai, taip pat ekonominiai teiss mokslo tyrimai.
46

VADAS

3) Istoriniai teiss mokslai sudaro trei teiss moksl tip. J isisky

rimui ir raidai didel reikm turjo minta istorin teiss mokyk
la. Prie i teiss moksl pirmiausia priskiriama romn teis. Ji
dstoma universitetuose ir tyrinjama atsivelgiant t svarb
vaidmen, kur romn teis atliko formuojantis Vakar Europos
teiss tradicijai. Prie istorini teiss moksl priklauso bendroji
valstybs ir teiss istorija, Lietuvos valstybs ir teiss istorija, taip
pat politini ir teisini doktrin istorija. Pastaroji, skirtingai nuo
dviej pirmj, tiesiogiai tiria praeityje egzistavusias valstybinesteisines institucijas ir politines-teisines koncepcijas siekdama nu
statyti teisins minties varomsias jgas, dsningumus ir krypt:
kur link ir dl ko pltojasi teis, kas lemia jos pltot.
Su mokslo apskritai paanga stipria mokslu integracijos ten
dencijos ir j pagrindu atsiranda naujos tarpins ir teiss mokslo
disciplinos. Tai teiss filosofija, teiss sociologija, ekologin teis,
kriminalistika, teismo medicina, teismo statistika, teisin informatika,
teiss logika, teisin komparatyvistika ir kitos.
ie mokslai formavosi taikant filosofijos, sociologijos, technikos,
medicinos, informatikos ir kitus metodus vairioms teisinio regulia
vimo, teiss norm klasifikavimo, teisini tekst analizs, teiss
socialinio veiksmingumo ir kitoms problemoms sprsti.
Kit moksl metod ir rezultat skverbimasis teiss moksl,
minta, yra paangus, nes leidia kit moksl pasiekt metodologi
n paang panaudoti paintinms jurisprudencijos galimybms ir
teisiniam poveikiui didinti. Kompiuterins, lazerins ir kitokios tech
nikos iradimas, jos panaudojimas teisingumui vykdyti padidina
teissaugos institucij galimybes nustatyti objektyvi ties konkreio
je byloje - iaikinti teiss paeidjus, patraukti juos teisinn atsako
mybn, apginti nukentjusij teises ir itaip didinti teiss siviepa
tavimo moni santykiuose galimybes.
Be to, pltojantis rinkos ekonomikai, atsiranda nauj teiss subjek
t (pvz., akcini bendrovi, komercini bank, kitoki komercini
darini), nauj teisini reikini (hipoteka, holdingas, ustatas ir kt.).
J pagrindu klostosi nauji moni tarpusavio santykiai, keiiasi j
pobdis. Jiems reguliuoti, nukreipti bendrosios gerovs linkme neu
tenka kurios nors jau esamos teiss akos norm, nes reikia kitokiu
metodu ir kitokiu mastu reguliuoti naujai atsiveriani socialini
santyki srit. Todl atsiranda nauj teiss ak, posaki: ekologin
teis, komercijos teis, biros teis, mokesi teis, kosmoso naudojimo
47

TEISS T E O R I J A

teis, kompiuterins technikos naudojimo teis ir kita. iuo poiriu

teiss mokslas yra atviras naujoms teiss disciplinoms atsirasti.
Pripastama, kad i esms nra nei pagrindini, nei antraeili
teiss moksl. Pasak R. Z. Lifico, kiekviena teiss mokslo discipli
na bsimam teisininkui yra btina, nes jam i pradi svarbu
studijuoti visus teiss mokslus. Nuo to priklauso juridinio isilavi
nimo vairov, kokyb. Be to, neaiku, kokioje teissaugos ar apskri
tai valstybinio valdymo srityje teiss studij absolventui teks dar
buotis baigus studijuoti. Ir tik vliau, atsivelgiant pasirinkt
teisinio isilavinimo specializacij, teisininkas profesionalas vienai
teiss mokslo sriiai skirs daugiau dmesio, kitai - maiau.
7. TEISS TEORIJOS VIETA
TEISS MOKSL SISTEMOJE: NUO DOGMATINS
PRIE MSTANIOS JURISPRUDENCIJOS
Specialieji teiss mokslai, kad ir kiek jie tarpusavyje skirtsi, vis tiek
yra teiss mokslai. Bet kas utikrina i vidin j vienov, j
priklausym tai paiai teisei? Tai daro teiss samprata ir bendrj
teiss svok sistema. Pavyzdiui, akiniai teiss mokslai vartoja
tokias bendrsias teiss svokas: teiss norma, teiss principas, teisinis
santykis, teiss paeidimo sudtis, teisin atsakomyb, teisnumas, veiks
numas, teiss subjektas ir t. t., bet i svok turinio jie nenustato.
O nenustato todl, kad bendrosios teiss svokos vartojamos visuose
ar daugelyje teiss moksl. Todl jos yra kuriamos apibendrinant ne
kurio nors vieno, o daugelio teiss moksl patirt. i misij" kaip
tik ir atlieka teiss teorija, apibendrindama specialij teiss moksl
ir teiss taikymo praktik, ios analizs pagrindu formuluodama
vyraujani teiss samprat.
itaip ji padeda veikti specialiuosiuose moksluose pagal tradicij
sitvirtinusias netikslias svokas ir j inspiruojam netiksl msty
m. (Tradicini svok netikslumas paaikja pereinant prie nauj
vertybi sistemos, kuri teiss teorija ir siekia transformuoti to
meto mogaus teisi saugos poreikius atitinkani teiss samprat.)
tai baudiamojoje teisje sitvirtinusi nuostata, kad baudiamj
statym paskirtis - ne tik bausti, bet ir drausti tam tikras veikas.
Tuo tarpu teiss teorija, remdamasi reguliacini ir baudiamj
teiss norm sveikos logika, teigia, kad baudiamieji statymai ne
draudia, o tik baudia, nes draudimus nustato konstitucins ir
48

VADAS

kitos reguliacins teiss normos. Baudiamieji statymai tik nurodo

(aprao), kokiais bdais buvo paeisti reguliacini norm nustatyti
draudimai, ir nurodo poveikio priemones u t draudim paei
dimus. Civilin teis operuoja prievoli teiss", prievolini santy
ki", baudiamoji teis - karo prievolininko" kategorijomis, o teiss
teorija teigia, kad prievol" yra feodalins ir kit nelaisv visuo
meni mogaus status apibdinanti svoka, kai asmuo yra parei
gojamas atlikti priverstinius darbus (prievoles), bet juos atlikdamas
negyja nauj subjektini teisi. Demokratin visuomen remiasi ne
prievoliniais, o skoliniais santykiais, nes ie santykiai atsiranda
asmeniui siekiant gyti subjektin teis arba ja naudojantis. Civilin
teis operuoja abstrakia, filosofine teist lkesi" svoka. Teiss
teorija padeda atskleisti, sukonkretinti jos teisin turin, nurodydama,
kad teist lkesi" teisinis turinys - tai situacija, kai asmuo,
atliks tam tikr pareig (vykds reikalaujamas slygas), turi teist
pagrind tiktis, jog atlikdamas pareig gijo atitinkam valstybs
pripastam subjektin teis tam tikr gr. Konstitucins teiss
literatra teigia, kad kai kurios mogaus teiss yra absoliuios.
Teiss teorija tai konkretina skirdama du mogaus teisi egzistavi
mo lygmenis - teisnumo ir subjektins teiss: teisnumo lygmens
teiss - absoliuios, subjektins teiss - santykins; teisnumo atvil
giu asmenys lygs, subjektini teisi atvilgiu - nelygs.
Taigi analizuodama bendrsias teiss svokas teiss teorija kuria
leistinas teisinio mstymo priemones: teisinis mstymas vyksta ne
kitaip, kaip tik jungiant bendrsias teiss svokas su specialio
siomis. Kadangi bendrosios svokos garantuoja teisinio mstymo
vienareikmikum, o tuo pagrindu - ir jo operatyvum, rezultaty
vum, tai ias svokas tobulinanti teiss teorija prisideda ir prie
kiekvieno akinio teiss mokslo paangos.
Apie tai, kaip iandien gali bti suprantama teiss teorijos parama
specialiesiems teiss mokslams, galima sprsti kad ir i pavadinim
straipsni, kurie 1971-1972 m. buvo paskelbti Vokietijos urnaluose
Rechtstheorie" ir Jahrbuch fr Rechtssoziologie und Rechtstheorie":
Teiss teorija kaip analitin mokslo teorija", Teiss teorija kaip
kritin refleksija", Teiss teorija kaip protojuridika", Teiss teorija
kaip sistemos teorija", Teiss teorija kaip teiss mokslo pagrind
mokslas", Teiss painimo teorija", Teiss logika", Teiss svokos
ir sistemos teorija", Teiss sprendim ir informacijos teorija", Teisi
ns kalbos ir teiss argumentavimo teorija" ir kit.
49

TEISS T E O R I J A

Teiss teorija ia suprantama kaip pozityviosios teiss ir specia

lij teiss moksl bendroji metodologija.
Atsivelgiant i euristin teiss teorijos funkcij specialij
teiss moksl atvilgiu, teiss teorija nra vien apraomasis ar i
paskos specialiesiems teiss mokslams sekantis mokslas. Jei itaip
bt, teiss teorija neivengiamai atsilikt nuo specialij teiss
moksl. O tas, kas atsilieka, negali pagelbti priekyje einaniajam.
Teiss teorija eina teiss moksl priekyje, ji siekia sistemos
poiriu apibendrinti j rezultatus, juos kritikai vertinti atsivelg
dama vyraujani teiss samprat kaip vis teiss moksl koncep
tualj vadov, j teisingumo, paangumo garant.
Tik formuluodama iuolaikin moksliniu metodu grindiam
teiss samprat, ja nuosekliai remdamasi, teiss teorija ir gali ilikti
specialij teiss moksl priekyje, atlikti savo metodologin funkcij
(remti juos), prisidti prie j paangos. Kad teiss sampratos moks
likumui bt sumainta neigiamo subjektyvizmo taka, teiss teorija
mgina j formuoti dedukcijos metodu - traktuoti bendrj teiss
svok turin kaip teiss sampratos ipltojim, sukonkretinim
konkrei teiss veikimo situacij atvilgiu. Be to, su teisine valstybe
ateina bendroji demokratijos nuostata vadovautis ne statymo, o
teiss virenybe. Pripainimas teiss principams tokio pat imperatyvumo kaip ir teiss normoms lemia tai, kad pozityvioji teis tampa
vis labiau mstania, iekania tikinamesns savo sprendim argu
mentacijos. Tai pareigoja teiss teorij pltotis kaip toki paiek,
sprendim smoningumo, teisinio mstymo tikslumo, atrumo"
didinimo metodologij.
Apibendrinant galima sakyti, kad teiss teorija - tai koncentruotai
ireiktas visas teiss mokslas, jo kvintesencija (santrauka). Tai metodolo
gin teiss moksl vairovs vienov. Ji domisi ne kuo akiniai teiss
mokslai skiriasi vienas nuo kito, o kuo sutampa. O sutampa ta
paia teiss samprata ir tuo paiu bendrj teiss svok aparatu.
Tai lemia ir pagrindin teiss teorijos viet tiek teiss moksl,
tiek teisinio isilavinimo sistemoje, taip pat teiss teorijos studij
komplikuotum - studijuojant teiss teorij reikia mstyti ne kon
krei teiss ak, o vis teis - visas teiss akas i karto vienu
proto aktu". O ta visa teis" - tai pirmiausia teiss samprata,
kurioje telpa visos teiss mokslo akos, kurioje jos susivienija ir
nuo kurios priklauso t ak bendroji vertybin (konceptuali)
orientacija: naujos idjos organizuotai vienu metu gali ateiti visus
50

teiss mokslus tik teiss sampratos ir j formuluojanios teiss

teorijos pagrindu.
8. TEISS TEORIJA IR TEISS FILOSOFIJA
Apie kai kuriuos teiss teorijos ir teiss filosofijos santykius usiminta
ios knygos pratarmje. ia siekiama juos sukonkretinti. Teiss teori
jos skirtumas nuo klasikins teiss filosofijos kaip bendrj samprota
vim apie teis yra tas, kad teiss teorija pirmiausia tiria, kokia teis
yra, o teiss filosofija analizuoja, kokia teis turi bti. Dl to teiss
teorija pltojama daugiau deskriptyvaus, analitinio metodo pagrindu,
jos moksliniai interesai nukreipti kalbin, login teiss svok ir j
santyki (teisins tvarkos) analiz. Todl teiss teorijos tyrim struk
tr siejant su teiss logika ir teiss lingvistika, ji ilg laik vadinta
analitine jurisprudencija", svok jurisprudencija", arba teiss
enciklopedija". Pagrindin dmes koncentruojant teiss ireikimo
form ir formalius teiss svok santykius, o nesidomint ar maai
domintis teiss norm turiniu, suprantama, neturjo kilti ir klausimo,
kokia teis turi bti. Teis yra tokia, kokia yra. Todl neturininga
teiss teorija negaljo bti kitokia, kaip tik reine Rechtslehre".
Esant neturiningai teisei nekyla ir teiss norm teisingumo
klausimo; j pakeiia norm teistumo, j neprieingumo pagrindi
nei", arba auktesns juridins galios, normai klausimas.
Tuo tarpu teiss filosofija tiria teiss vertingum, t. y. teiss
santyk su konkreiais tos epochos visuomens interesais, j diferen
ciacija. Grindama teiss normas turiningumo element, ji grina
ir teisingumo svok, kuri iki tol buvo ugota teistumo svokos.
Grinusi teis teisingumo svok, teiss filosofija atveria galimyb
pltoti teis ir jos teorij demokratini vertybi tvirtinimo ir gyven
dinimo linkme. Teiss mokslas be teiss filosofijos negali bti
demokratins santvarkos ideologija.
itaip teiss filosofija siprasmina kaip logikai btinas teiss
teorijos tsinys ir logika pabaiga, kai teis suvokiama kaip formos
ir turinio vienov. Dl to kai kurie autoriai net link teiss teorij
apibrti kaip tam tikr teiss filosofijos variant. Tai turi pagrind,
nes iuolaikin teiss teorija, kaip sakyta, aikina ne tik paias teiss
svokas, bet ir tokio aikinimo teorin pagrind - teiss samprat, su
kuria formalij teiss svok analiz ateina turiningumo elemen
tas. Mginimas nagrinti bendrsias teiss svokas be ryio su teiss
51

TEISS T E O R I J A

samprata gresia paios teiss praradimu. Neatsitiktinai tokios orien

tacijos teiss teorij kai kurie autoriai (L. Nelsonas , H. P. naideris
(Schneider) ir kt.) vadina teiss teorija be teiss". I ia - minta
terminologin diskusija: teiss teorija" ar teiss filosofija"?
Nors teiss teorijoje pleiasi filosofini klausim ratas, o teiss
filosofijoje - formaliosios logins analizs kompetencija, abi ios
teiss tyrimo sritys isaugo autonomikum, atveriant kli vai
resn teiss painim.
19

20

9. AKADEMINMS TEISS
STUDIJOMS - SMLIO LAIKRODIO" PAVIDALAS
9.1 VIENTISO POIRIO STADIJA

Akademins teiss studijos pirmiausia prasideda bendraisiais teori

niais teiss mokslais - teiss teorija: i pradi svarbu vienu
vilgsniu, bendraisiais bruoais aprpti vis t mokslinio painimo
srit, kuri vadinasi teiss mokslu, atskleisti to mokslo specifik, jo
taikomus painimo metodus, atriboti teiss moksl nuo kit, gretu
tini moksl (filosofijos, istorijos, politins ekonomikos, politologijos,
etikos ir kt.). Todl ioje stadijoje paintis su teise prasideda ir
apsiriboja bendrja teiss samprata, istorine jos raida, bendraisiais
teisinio ir apskritai mokslinio painimo metodais, bendrj teisinio
mstymo svok sistema. Tai abstrakios integracijos persvara prie
diferenciacij. Bet abstrakti teis nepakankamai informatyvi ir dl to
maiau veiksminga. O siekiant padaryti veiksming, maai informatyvi
abstrakcij reikia skaidyti dalis, upildyti j diferencijuota teisine
informacija.
9.2 VISUMOS SKAIDYMO DALIS STADIJA

Toliau gilinantis teis, prireikia i vientis teiss sampratabstraki bendryb, konkretinti, aikintis, kaip ji reikiasi, tampa
konkreti konkreiose teisinio reguliavimo srityse atsivelgiant regu-

19

Nelson L. Die Rechtswissenschaft ohne Recht. 2 Aufl. Gttingen; Hamburg,

1949.
Schneider H.-P. Rechtstheorie ohne Recht? Zur Kritik des spekuliativen
Positivismus in der Jurisprutenz // Mensch und Recht / Festschr. fr E. Wolf.
Frankfurt/M., 1972.
20

S 2

VADAS

liuojam socialini santyki specifik. Todl bendrasis teiss pa

inimas skyla atskiras teiss sampratos reikimosi formas -
akinius teiss mokslus, kur bendroji teiss samprata virsta civiline,
administracine, baudiamja ar kita akine teiss samprata. ia
studijuojama konkreti vairi teisinio reguliavimo ak teisin tech
nika, kuri padeda praktikai gyvendinti teiss samprat atsivel
giant konkreios teisinio reguliavimo srities specifik. Todl vienti
sas poiris teis inyksta, jis suskyla atskiras, tarpusavio ryius
prarandanias dalis - akinius teiss mokslus; ia domimasi ne kuo
teiss mokslai sutampa, o kuo jie vienas nuo kito skiriasi. Tai
reikalinga, kad bt pltojama vairialypio teisinio reguliavimo (tei
ss sampratos reikimosi) specifika atsivelgiant konkreios mo
gaus teisi apsaugos ir gyvendinimo srities savitum. Tai pozityvu
sis teiss diferencijavimosi aspektas, kartu atskleidiantis ir nega
tyvius savo bruous. Vykstant diferenciacijai stengiamasi painti,
kuo konstitucin teis skiriasi nuo administracins, baudiamosios
ar kitos teiss akos, bet nesidomima, kokiu pagrindu jos sveikauja,
dl ko viena kitai reikalingos, kur baigiasi konkreios teiss akos
reguliavimo galimybs. odiu, diferenciacijai persvrus integracij,
teis, kaip vairi teiss ak visuma, ima prarasti savo disciplin
vairovs vienov, sistemingum, tarpusavio priklausomyb, viena
kitos param ir galiausiai - savo galimybi tikrumo pojt. Tada
turime krv teiss ak, bet neturime teiss sistemos, parodanios
tikrj kiekvienos teiss akos kompetencij ir viet kit teiss ak
atvilgiu. Tada silpsta pozityvus teiss poveikis mogaus teisi
saugai, nes tos saugos sargyboje ima budti ne visa teiss sistema,
o tik paviens, izoliuotos, viena kitos nestiprinanios teiss akos.

9.3 SUSKAIDYTOS VISUMOS

VIENTISUMO A T K R I M O STADIJA

Kad is vientisos teiss sampratos isikristalizavimas akines teiss

sampratas (tarpakin izoliacija) netapt klitimi teiss akoms
pasinaudoti viena kitos paslaugomis ir neltint bendros teiss
mokslo paangos, btina vl grti prie teiss kaip visumos, tik jau
dabar ne kaip prie abstrakios, o kaip prie konkreios visumos,
praturtintos konkrei teiss ak specifikos imanymu. Bendroji
teiss samprata dabar jau yra papildyta, sukonkretinta akinmis
teiss sampratomis ir dl to yra konkreti (informatyvi) bendryb.
53

TEISS T E O R I J A

Diferenciacija pagilinama nauja integracija, vl pabriant ne tik kuo

teiss akos skiriasi viena nuo kitos, bet ir kuo sutampa. Naujai
gauta informacija apie teiss ak skirtumus vl i naujo suvedama
sistem, vl mezgami analizs nutraukti ryiai tarp teiss moksl,
atkuriamas vidinis j vieningumas. O integracijos ir diferenciacijos
pusiausvyros atkrimas garantuoja teiss studij konkretum, gilu
m ir vienpus apibrtum.
Taigi akademins teiss studijos pradedamos teise kaip abstrak
ia visuma (teiss samprata), o i vliau suskaidoma konkreias
raikos formas (civilin, baudiamj, administracin ir kitoki tei
s), o paskui vl grtama prie teiss kaip visumos, tik jau prie
konkreios, kur jau aikiai suvokiama ne tik kuo akiniai teiss
mokslai skiriasi vienas nuo kito, bet ir kuo jie sutampa, kaip viena
teiss aka yra papildoma, sustiprinama sveikos su kitos teiss
akos normomis. Pavyzdiui, konstitucins teiss norma nuosavyb
nelieiama" (Konstitucijos 23 str.) yra tik tiek reali ir veiksminga
mogaus teisi saugos priemon, kiek ji yra garantuota civilins
teiss normomis (leidimu sudaryti civilinius sandorius, didinti jais
asmens nuosavyb, ja naudotis), administracins ir baudiamosios
teiss normomis, sauganiomis nuosavybs teis nuo neteisto ksi
nimosi. Be to, i teiss norm prasm gali bti autentikai suprasta
tik vadovaujantis ioje konstitucinje normoje knyta teiss sampra
ta: ta nuosavybs teis yra absoliuti ar santykin.
iam baigiamajam, integruojani akademini disciplin tipui
galt priklausyti teiss metodologija, teisins valstybs koncepcija,
teiss sociologija, usienio ali valstybs ir teiss istorija, teisins
minties arba politini, teisini teorij istorija, kriminologija, profesi
n etika ir kita .
21

Pastaba: Usienio ali valstybs ir teiss istorija bei kitos su teiss istorija
susijusios akademins disciplinos paprastai dstomos pirmo kurso teiss fakultet
studentams, kurie dar nra studijav akini teiss moksl ir neino teiss teorijos,
konstitucins, administracins, baudiamosios, civilins, eimos ir kit teiss ak
svok, kuriomis remdamiesi galt naudingai klausytis ios disciplinos paskait
ar savarankikai studijuoti istorinius teiss tekstus. io kurso poveikis teisiniam
isilavinimui gerokai padidt, jeigu jis bt skaitomas auktesnij kurs
studentams, jau turintiems teorin ir dalykin pasirengim. Jis pagilint specia
lisias, akines teisinink studijas, nes sujungt iuolaikines teiss ak inias ir
problemas su istorine ios srities vairi taut teiss patirtimi, leist pajausti teiss
tapsm, gilumines analogijas, teisinio reguliavimo paangos mast.
21

54

VADAS

BENDRIEJI TEISS MOKSLAI

(TEISS SAMPRATA)

AKINIAI TEISS MOKSLAI

(BENDROSIOS TEISS
SAMPRATOS SPECIALIZAVIMAS)

BENDROSIOS IR AKINI TEISS

SAMPRAT INTEGRACIJA

Taigi akademini teiss studij organizavimas savotikai prime

na smlio laikrod" - judjim nuo abstrakios bendrybs prie
konkretybs ir nuo jos - vl prie bendrybs, tik kart konkreios.
10. IUOLAIKINS
TEISININKO KVALIFIKACIJOS YPATUMAI
iuolaikin teiss samprata remiasi aikiu teiss ir statymo skyrimu
teigdama teis esant fundamentalesn dalyk negu statymas, nes jis
gali bti ir savavalikas. Tai tampa pagrindu skirti dvi teisinink
kvalifikacijos koncepcijas ir atitinkamai - dvi j rengimo (mokymo
arba studij) programas. Jeigu teis tapatinama su statymu, tai
teiss praktikos poiriu pirmumas teikiamas ne teisingumui, o
teistumui. O teistumo primatu grindiama teisininko kvalifikacija
reikia teisinink legist (lot. lex - statymas), i kurio reikalaujama
gerai imanyti statymus, j taikymo procedras, tiksliai juos taikyti
(kvalifikuoti teisei prieingas veikas, formuluoti teiss taikymo akt
tekstus ir kt.). Todl teisininko legisto kvalifikacija - tai faktikai
daugiau ar maiau pasyvaus (teiss atvilgiu) vykdytojo kvalifikaci
ja. Atitinkamai tokio teisininko kvalifikacija turs bti formalistin.
Tokios kvalifikacijos teisininkas susiduria su problemomis, kai jam
reikia priimti teisin sprendim dl socialins situacijos, kuri nra
aprayta statymuose.
Bet jeigu ne teis taikoma prie statymo, o statymas prie teiss,
tai pripastamas ne bet koks teistumas, o tik teisingumo teistu
mas, kuris privalomas ne tik statym vykdytojams, bet ir t
statym leidjams. Tai reikia, kad reikalaujama kurti teisinius
55

TEISS T E O R I J A

statymus ir tik toki statym reikalavimus gyvendinti. Tik tokiai

nuostatai palaikyti bei garantuoti ir atsiranda konstitucin ir admi
nistracin valstybins valdios veiklos teistumo kontrol, jos institucionalizavimas, pareigojantis teisininkus - konstitucinio ir admi
nistracinio teism teisjus ne tik imanyti, aikinti, taikyti statymus,
bet ir vertinti juos sutikimo su konstitucija (tam tikru poiriuteise) atvilgiu. Tai reikia, kad iandien teisingumo nejas jau yra
ne tik statym leidjas, bet ir teisjas, ypa konstitucinio ir admi
nistracinio teism, sprendiantis, ar valdios statymai ir kiti teiss
aktai atitinka konstitucijoje suformuluot teisingum (teis), kur turi
atpainti ir kuriuo remdamiesi privalo vertinti konkretaus statymo
teisin vert. Apie teisingum dabar sprendiama ne tik vykdant, bet
ir kuriant statymus. Konstitucijai prietaraujantis statymas tik todl
yra neteistas, kad jis yra neteisinis (prieingas teisei). Ir tai jau
sprendia ne kas kitas, o teisininkai. Kad pajgt kvalifikuotai tai
atlikti, jiems reikia turti ir atitinkam teiss samprat, sugebti j
atpainti konstitucijoje, kuri su tam tikromis ilygomis gali bti
laikoma formalizuota teise. inant, kad ne viskas gali bti reglamen
tuota statym ir tilpti imoktas normas ir procedras, teisininkui
danai tenka sprsti bylas remiantis ir bendrja teiss samprata,
visuotinai pripaintais teiss principais. Be to, demokratinje visuo
menje teisininkui tenka dalyvauti rengiant ar vertinant vairi
teiss akt projektus. O t projekt logikos jis yra pareigojamas
analizuoti ir vertinti vairius socialinius reikinius mogaus teisi
saugos ir gyvendinimo poiriu, imanyti t reikini specifik.
Todl tokio teisininko isilavinimui sunku isitekti vien teiss moks
luose; jam reikia imanyti ir gretutinius socialin proces tirianius
mokslus - filosofij, sociologij, ekonomik, psichologij, vadyb ir
1.1. Jam reikia priimti sprendimus dl vairi socialini vertybi.
O tai manoma tik suvokiant t vertybi specifik ir j reikm
krato paangai, mogaus teisi saugai. Isilavinimo integralumo
reikalauja pati teiss prigimtis: jeigu teis yra socialinis interesas,
perdirbtas teiss norm, tai noriniam skmingai veikti teisininkui
svarbu inoti ne tik pai norm, bet ir joje slypint interes bei tas
slygas, kurioms esant tas interesas virsta visuomenine tvarka,
garantuojania socialin santarv ir rimt. Teisininkas, kuris savo
studijomis niekuomet ir visikai nra ijs i teiss moksl rib
socialin ar sociologin srit, kuris teiss nuostatus studijavo tiktai
dogmatikai ir kuriam visuomen sudaro toki pat paslapt, kaip
56

VADAS

chemija ar botanika [...] nieko neinodamas apie gyvus socialinius

procesus, apie t apatin judjim, kuris nuolat vyksta teiss norm
pamatuose [...], toks teisininkas [yra] grynas formalistas, socialinei
teiss funkcijai [jis] didels naudos neduos, o tam tikru atvilgiu
gali jai net kenkti. Tik teisininkas - visuomenininkas gali bti
kompetentingas socialinis krjas ir tvarkytojas."
Visi ymieji pasaulio teisininkai: G. Leibnicas (Leibniz), . Monteskj (Ch. Montesquieu), L. von tainas (Stein), K. Marksas (Marx),
R. Molis (R. von Mohl), A. Konis (Koni), ms - M. Rmeris, P. Leonas
ir kiti, ar ne dl to laikomi ymiais, kad disponavo integralia
kompetencija - pajg ne tik aikinti ir taikyti statymus, bet ir
modeliuoti teisinio reguliavimo strategij. Kvalifikacijos integralumas btinas jos socialinio veiksmingumo poymis.
Todl vienaip reiks organizuoti teisinink legist ir kitaip teisinink jurist rengim, j akademines studijas. teisininko
juristo rengim orientuojanios akademins studijos pirmiausiai tu
rt sudaryti teiss studentui kuo daugiau galimybi pajusti pai
teiss esm, jos kaitos prieast, socialin paskirt, kad remdamasis
visu tuo jis vliau pajgt teisikai pasielgti sprsdamas vairius su
mogaus teisi apsauga ir gyvendinimu susijusius klausimus, ypa
tais atvejais, kai situacijai reguliuoti nra konkretaus statymo.
ia galima visikai sutikti su prof. V. Mikelno nuomone, kad
Lietuvos teism sistemos veiklos turinio poskis priklausys nuo to,
ar teisjas tikrai bus racionaliai mstantis mogus". O tai labai
priklauso nuo auktojoje mokykloje gyt ini ir nuo paios auk
tosios mokyklos dvasios. Tik auktojoje mokykloje, kuri skatina ir
garantuoja savarankik, laisv mstym ir ugdo mstani asmeny
b, manoma utikrinti ir krybikos, racionalios teisins smons ir
teisins kultros formavimsi."
Teisininko kvalifikacijos kokyb - tai ne tik jo paties asmeninis
reikalas. Tai ir visos visuomens turtas, nes nuo jos labai priklauso
visos teisins sistemos socialinis veiksmingumas: ta sistema veiks
taip, kokios kvalifikacijos teisininkai j diegs.
22

23

Romeris M. Valstyb ir jos konstitucin teis. T. 1. Vilnius, 1995. P. 286.

Mikelnien D., Mikelnas V. Teismo procesas: teiss aikinimo ir taikymo
aspektai. Vilnius: Justitia, 1999. P. 70.
22

21

57

TEISS T E O R I J A

11. VALSTYB KAIP TEISS KATEGORIJA

Baigiant aptarti vadin teiss teorijos dal, pasakytina, kad io
kurso turinys pirmiausia yra skiriamas ne valstybs ir teiss teorijai,
o teiss teorijai. Tai daroma todl, kad valstyb, kiek ji susijusi su
politins valdios krimu ir organizavimu, pirmiausia yra politolo
gijos kategorija ir turi tam tikr autonomikum teiss atvilgiu.
Taiau is atsiribojimas, suprantama, nra ir negali bti didelis, nes
valstyb yra ne tik politologijos, bet ir teiss kategorija. I valstybs,
matysime, kyla tokie esminiai teiss poymiai kaip formalus api
brtumas, visuotinis jos imperatyv privalomumas ir garantavimas
legalios prievartos priemonmis. iuo poiriu valstyb esminio
(btino) elemento teismis eina teiss esm ir jos atvilgiu siprasmina kaip mogaus teisi gyvendinimo organizacija. Valstyb ive
dama i teiss poreiki ir tais poreikiais apribota jos veikla. Neat
sitiktinai iuolaikin valstyb apibriama kaip teisin valstyb.
Todl apie valstyb kalbsime visais tais atvejais, kai bus kalba
ma apie teiskros ir teiss gyvendinimo subjektus bei garantus,
nes tada valstyb reikiasi kaip teiss kategorija.

BENDROJI

DALIS

TEISS SAMPRATA
IR JOS RAIDA

I SKYRIUS
TEIS
PROCESAS

KAIP

(KONTINUUMAS)

1. TEISS SAMPRATA TEISS MOKSL VAIROVS VIENOV

XX a. mogumi pripaintas Albertas Einteinas ra: Svarbiausias
ndienos fizikos udavinys yra surasti paius bendriausius gyveni
mo dsnius, pagal kuriuos bt galima sudaryti vientis pasaulio
vaizd." ( . 1986, Nr. 9)
Teiss atveju tok vientis teisinio pasaulio vaizd" pretenduo
ja teiss samprata, kuri paaukta utikrinti akini teiss moksl
metodologin, vertybin vientisum.
Jeigu teisininko kvalifikacija bt tik statym ir j taikymo
procedr imanymas, tai jos siekiantis asmuo galt susirinkti
kodeksus, statym svadus, Valstybs inias" ir studijuoti i eils
visus Lietuvoje galiojanius statymus. Taiau jis greitai sitikint,
kad statym yra tiek daug, jog n vienas mogus nesugebs j vis
mechanikai imokti, atsiminti. Bet jeigu toki gabum mogus ir
atsirast, tai visas jo darbas galiausiai pasirodyt ess bergdias:
kol baigt studijuoti esamus statymus, jo jau painti statymai per
t laik gerokai pasikeist ir jam vl tekt visk pradti i naujo. Jo
trisas primint Sizifo darb.
Todl net ir geriausias statym imanymas, imokus juos vien
paskui kit, nesuteikt bendrosios j esms, vidinio j sryio
supratimo. O ta visiems statymams bendra esm - teiss samprata,
kuri, reikdamasi vairiais statymais, kartu visuose statymuose
ilieka ta pati, daro juos esms poiriu tapaius. Ji - statym
vairovs vienov. Tai reikia, kad paindami, kas yra teis, kartu
pastame, kas yra esmingiausia ir stabiliausia kiekviename ir
visuose statymuose. Tada inome, koki reikalavim turi laikytis ir
patys statymai, kad jie bt teisiniai statymai, o ne statym leidjo
savival, gavusi statymo pavidal.
61

TEISS T E O R I J A

Todl teiss samprata yra pagrindin integruojanti jurisprudencijos

svoka. Pasak vengr teisininko F. Samlo, ji yra tas Atlantas, ant
kurio pei rymo visas teisinio pasaulio rutulys". Todl jeigu ji
neaiki, tai neaikios verts bus ir pats teiss mokslas, besiremiantis
ta svoka, abejotinos verts bus j gyvendinanti teiss praktika. Be
ios svokos aikumo nemanoma sukurti ir stabilesns teisins
tvarkos visuomenje, pasiekti jos laikymosi smoningumo.
1.1 TEISS SAMPRATOS
SANTYKIS SU POLITINIU REIMU

Ne kiekvienoje visuomenje vienodai jauiamas teiss sampratos

poreikis. Totalitariniams reimams teiss samprata tarsi nereikalinga,
nes teiss praktika ia remiasi tik statymu, o statymas - valdan
iosios jgos valia. Neatsitiktinai tarybins teiss teorijos vadov
liuose daugiausiai kalbta ne apie teiss samprat, o apie teiss
kilm", pagrindines teiss kategorijas, kuriomis teis orientuojama
imperatyv statymo norm taikym. O tok taikym aptarnauti
siekianiai teiss teorijai daugelio teorini klausim svarstymas nra
btinas, nes praktikai nereikmingas. Pavyzdiui, praktinio staty
m taikymo poiriu nra jokio skirtumo, ar teigsime, kad baudia
moji teis draudia tam tikras veikas ar ji tik baudia, statym
vadinsime teiss altiniu" ar teiss forma", teis yra prigimtin" ar
valstybs nustatyta", nes teiss praktikai reikia turti reikal tik su
paia statymo norma, o ne su jos metafizika". ia visa teisininko
misija - pritaikyti t norm pagal jos teksto prasm.
Teiss sampratos poreikis irykja tik demokratins visuomens
teiss praktikoje, nes ia daugeliu atvej reikia remtis ne tik staty
mu, bet ir teise. ia pripastama ir precedento teis, besiremianti ir
bendraisiais teiss principais, didesnis paties teismo savarankiku
mas gyvendinant teisingum, vykdoma konstitucin ir administraci
n statym ir kit teiss akt teistumo kontrol. Teiss ekvivalentu
tada bent formaliai pripastama konstitucija, laikant j teisiniu
statymu. Konstitucijai visi statymai turi paklusti ne tik dl to, kad
ji turi aukiausi juridin gali, bet ir dl to, kad ji knija teis tautos vali, privalom ne tik pilieiams, bet ir paiam statym
leidjui.
Vadinasi, jeigu pretenduojame demokratin visuomen, tai tra
dicinis klausimas - kas yra teis - nustoja bti formalus.
62

BENDROJI DALIS

1.2 TEIS F U N D A M E N T I N MONIKUMO KATEGORIJA

Teis socialins svarbos atvilgiu prilygsta tokioms fundamentinms,

monikum ireikianioms kategorijoms kaip visuomen, moral,
valstyb, kultra ir kitos. Mat teis, kaip ir mintos kategorijos,
padeda mogui tapti mogumi ne kaip biologinei riai, o kaip
socialinei btybei, sugebaniai bti ne tik savaime, bet ir drauge su
kitais. mogus yra ne tas, kas jis yra pats savaime, bet kas jis yra
artimui. i mogaus visuomeninimo misij teis atlieka pareigodama
kiekvien asmen elgtis pagal subjektini teisi ir pareig vienov. Su
itaip suprantama teise individo smon ateina tarpusavio sugyve
nimo (socialumo) nuostata, dl kurios mogus baigia vis kar su
visais, pereina i laukins bties civilizuoto mogaus bsen.
Todl teisei sitvirtinant moni santykiuose vyko ir tebevyksta
mogaus monikjimas. Neatsitiktinai teis (statymai), pradedant
Platonu, laikoma btina moralaus ir civilizuoto gyvenimo slyga ,
mog, atskirt nuo teiss (statymo) ir teisingumo, Aristotelis laik
paiu blogiausiu .
24

25

1.3 T E R M I N O T E I S " DAUGIAREIKMIKUMAS

Pats teiss terminas nra vienareikmis: turime mogaus teis, prigim

tin teis, objektin teis (teiss norm sistem), pozityvij teis (sukur
i valstybs), subjektin teis (pareig vykdymu konkretaus asmens
susikurt leistin elges).
Apie ias teiss termino reikmes dar bus kalbama kituose ios
knygos skyriuose, o dabar utenka pabrti tik t termino teis"
reikm, kad teis yra socialinis interesas, paverstas visuotinai privalomo
elgesio taisykle, skirta moni elgesiui norminti, prieingiems interesams
derinti.
Bet jeigu taip, tai painti teis reikia ne k kita, kaip painti
lokio intereso juridizavimsi, btinas jo stadijas ir t stadij suku
riamus konkretaus teiss buvimo (bties) pavidalus ar lygmenis,
kurie kartais vadinami ontologiniais teiss lygmenimis.
26

24

25

26

Sabine G. H. Politini teorij istorija. Vilnius, 1995. P. 129.

Aristotelis. Politika. Vilnius, 1997. P. 67. '
G r. tm (kilm. ontos) - esantis.

TEISS T E O R I J A

2. TRYS TEISINS BTIES LYGMENYS

Pradinis teisins bties lygmuo yra teisins idjos.
elgesio taisykl pretenduojantis interesas i pradi turi bti
sismonintas, vadinasi, perkeltas mogaus smon ir transfor
muotas atitinkam idj kaip bsimo, pageidaujamo elgesio
vizij (projekt). Idjos yra vis daikt (kultrini - A. V.)
pradios", - ra kultrologikai mstantis Platonas . iuo atve
ju teisins idjos - tai pageidaujamo socialini santyki modelio
vaizdiniai. Teis ia dar egzistuoja moni smonje kaip idja,
kaip dvasin bsimo elgesio galimyb. U ios smons rib dar
nra teiss kaip jgos, galinios daryti real poveik praktiniam
moni elgesiui. Taiau ioje idjoje jau slypi rytingas ir kryp
tingas siekis virsti knu" - teiss normomis, sakmiu moni
elgesio imperatyvu, modeliu.
27

Antrasis teisins bties lygmuo, arba interes juridizavimosi ingsnis, teiss norma.
Tai tas pats idjinis elgesio taisykls projektas (modelis), tik jau
oficialiai valstybs paskelbtas, suvienytas su valstybs sipareigo
jimu j ginti ir dl to taps visuotinai privalomo elgesio taisykle,
pajgia daryti tiesiogin poveik moni elgesiui, j norminti,
valdyti, kreipti statym leidjui (objektyvizuojamo intereso tur
tojui) norima linkme.
Treioji (baigiamoji) teiss tapsmo, arba interes juridizavimosi, stadija teisiniai santykiai.
Tai teiss norm formuluojami leidimai ir paliepimai, virt prak
tiniu moni elgesiu (teisiniais santykiais).
Atitinkamai teis, kaip interes juridizavimsi, galima pavaiz
duoti tokia formule:

27

Leonas P. Teiss filosofijos istorija. Vilnius, 1995. P. 76.

64

BENDROJI DALIS

Atsekti, kaip atsiranda viena ar kita teiss norma, - tai suvokti

jos judjim pagal i formul. Pavyzdiui, kad konkreioje visuome
nje atsirast teiss norma, tvirtinanti asmens nelieiamyb, pir
miausia visuomens smonje turjo susiformuoti tokios normos
idja (vertybs suvokimas) - siekis apsaugoti asmens orum nuo
valstybs valdios, pavieni piliei ar j susivienijim kiimosi
individual asmens gyvenim (sins, sitikinim, estetinio suvoki
mo ir kitoki individualybs srit). i idja i pradi funkcionuoja
kaip rodinjimas btinybs gerbti privat asmens gyvenim ir i
tokios pagarbos iplaukiani naud visuomenei. i idja nra
privalomas imperatyvas. Ji - tik moralinis pavieni asmen pagei
davimas. Ir tik tada, kai jai pritaria visuomens dauguma, o
statym leidjas suteikia statymo form, i idja virsta visiems
privalomo elgesio taisykle (teiss norma), garantuojama valstybs
prievarta. Atsivelgdami i taisykl, mons ima atitinkamai elgtis
tarpusavyje - atsiranda nauji moni santykiai, kuriais jau realiai
reikiama pagarba asmeniui, jo orumui.
iuo atveju teiss tapsmas prasideda nuo teisins idjos ir
rutuliojasi teiss normos ir teisini santyki link, o vliau is
procesas gali judti prieinga linkme - nuo teisini santyki teisins
idjos kryptimi. Mat anksiau ar vliau paaikja, kad, keiiantis
moni gyvenimo slygoms, vertybinei orientacijai, turimos teiss
normos nepajgia toliau palaikyti visuomenje pakankamo mogaus
teisi saugos laipsnio, o dl to - ir socialins santarvs bei rimties.
Tokio neatitikimo, nesaugumo suvokimas skatina formuotis naujas
teisines idjas, silanias kitok, patikimesn t pai santyki
tvarkymo model. itaip vl prasideda naujos teiss objektyvizavimasis. Ji tai kyla i apaios (socialini santyki) vir (idjas), tai vl
i viraus leidiasi emyn - teiss normas ir socialini santyki
tikrov. Todl teis, kaip procesas, cirkuliuoja ir utikrina nuolatin
teiss atsinaujinim, prisiderinim prie istorikai besikeiiani mo
gaus teisi apsaugos ir gyvendinimo poreiki.
Pirmasis teisins bties lygmuo utikrina teiss smoningum,
antrasis - to smoningumo normin pobd ir privalomum, treia
sis - praktin jos funkcionalum (realum).
is teiss ciklikumas neleidia iskirti n vieno i mint
teisins bties lygmen kaip pagrindinio, svarbiausio, nes teis yra
ne kuri nors viena i t stadij, o tik visos kartu ir, be to,
egzistuojanios ne alia viena kitos, o viena kit nuolat pereinan 65

TEISS T E O R I J A

ios, viena kit parengianios. itaip atsiskleidia dinamika teiss

prigimtis, nuolatinis jos ryys su moni interesais ir t interes
transformavimusi visuomenin tvark, praktin moni elges.
Teiss objektyvizavimasis - tai asmens interes socializavimasis,
prisiderinimas prie kit moni interes.
Neskirdami trij teisins bties lygmen, turtume laikytis teisinio
normatyvizmo pairos - tapatinti teis su teiss normomis ir itaip
susiaurinti pai teiss svok. Tada prie teiss negaltume priskirti
teiss princip (teisini idj), legalizuoti precedent teiss: teismas
neturt teiss grsti savo sprendimus visuotinai pripaintais teiss
principais", nes tie principai, nebdami teiss normos, nepatekt
teiss svok ir negalt bti teisinis argumentas. Vadinasi, kur
vyrauja normatyvizmas, ten teiss teorija neoperuoja ontologini
teiss lygmen svoka ir dl to neturi teorinio pagrindo pltoti
precedent teis, nes jai legalizuoti nra teisini argument.
Btent reikalas papildyti statutin teis precedent teise reikalau
ja aikinti teis kaip proces - trij ontologini lygmen tapsm:
traukti teiss svok ne tik teiss normas, bet ir teisines idjas bei
teisinius santykius. Tai ipleia teiss svok ir itaip padidina jos
galimybes reguliuoti socialinius santykius.
Ontologini teiss lygmen idj bene pirmasis suformulavo
vokiei teisininkas R. Jringas veikale Teiss tikslas" (Der Zweck
im Recht, 1872) (pastaruoju metu ja rmsi rus teisininkas R. Z. Lificas
(Teiss teorija, 1994), Minsko universiteto teiss profesorius S. G. Dro
biazko (iuolaikin teiss samprata ir jos aspektai, 1998) ir kiti.
TRIS ONTOLOGINIUS TEISS LYGMENIS INTEGRUOJANTI TEISS DEFINICIJA
Teis - tai humanistin
privalomo
(teisiniais

elgesio

taisykle

idja

(sismoninti moni

(teiss

norma)

interesai),

ir galiausiai -

paversta

moni

visuotinai

elgesio

realybe

santykiais).

3. TEIS KAIP KULTROS REIKINYS

Teiss egzistavimo kaip triados bdas padeda rodyti ir kit ties:
teis yra ne tik procesas, bet ir kultros reikinys. Kultra - tai
mogaus kryba, o kryba - tai dvasios objektyvizacija, jos reiki
masis regimais pavidalais, siknijimas gamtinje mediagoje ar
praktiniame moni elgesyje, suteikiant iam teisin (socializuot)
pavidal. Vadinasi, teis tik todl yra kultros reikinys, kad ji 66

BENDROJI DALIS

mogaus krinys. O bdama mogaus krinys, ji prasideda ir turi

prasidti nuo mogaus smons - idjinio (geidiamo) socialini
santyki projekto, o vliau juda to projekto materializavimo linkme.
Kultrologinio poirio pritaikymas teistyrai atskleidia teiskros ir materialiosios gamybos metodologin vienov, kur antr
kart paaikja, kad daikt (vartojamj veri) gamyba ir teiss
kryba i esms yra vienas ir tas pats dvasios materializavimasis;
tik skirtumas, kad teisins krybos atveju krjo idjiniai projektai
transformuojasi elgesio taisykl, o materialiosios gamybos atveju tam tikros paskirties jutimin daikt (egzistencijos reikmen - bst,
drabu ir t. t.). Teis tada suprantama tik kaip vienas i mogaus
kuriam ranki savo teisi saugai, savo monikam buvimui visuo
menje garantuoti.
itaip kalbdami apie skirtingus dalykus (teiskr ir materialij
gamyb) matome ne tik j skirtumus, bet ir j vairovs vienov. Tai
palengvina ms orientacij daikt vairovje ir praktin tos vairo
vs valdym.
Teiss nelaiko kultros reikiniu, matysime, tik dvi teiss sampra
tos: teologin ir ontologin prigimtins teiss kryptys, kur teigiama,
kad teis yra ne paties mogaus krinys, o Dievo arba gamtos
duotyb mogui.
4. TEISINS BTIES LYGMENYS
KAIP TEISS TEORIJOS VIDINS STRUKTROS
ATSKLEIDIMO METODAS
Teiss esms suvokimas kaip triados svarbus dar ir tuo, kad jis
tampa metodologiniu pagrindu klasifikuoti vairias teiss sampratas,
taip pat veikti teiss teorijos kurs struktros eklektikum (subjek
tyvizm), kai manoma, jog ta struktra niekuo nra determinuota,
kad teiss kategorijos neturi logins (btinos) vietos bendrojoje teiss
kategorij sistemoje (kur padsi konkrei teiss svok, ten tarsi ir
bus tikroji jos vieta).
Tuo tarpu pripainus pair teis kaip gyv proces,
vidin jo logika turs lemti ir teiss teorijos, logizuojanios t
proces, struktr. Teiss teorijos dstymas tada turs prasidti ne
nuo bet kurios teiss kategorijos, o nuo teisins smons, kur
susiformuoja ir vieai ireikiama vertybin moni orientacija,
gaunanti teisini idj pavidal. Teisin idja, teiss norma ir
teisiniai santykiai - tai trys pirmins fundamentins teiss kategorijos,
67

TEISS T E O R I J A

lemianios vis kit teiss kategorij login viet. Kitos teiss svokos,
matysime, yra antrins, nes ireikia tik perjimus tarp pirmini
kategorij, suvienija, sukonkretina jas, padeda atskleisti j esm,
utikrinti j funkcionalum.
Tradiciniuose teiss teorijos vadovliuose, kur nekonstruojamas
pirmini ir antrini teiss kategorij ryys, kur pati teiss teorija i
esms pristatoma tik kaip teiss enciklopedija, teisin smon, teiskra
daniausiai pateikiamos ne kurso pradioje, o jo viduryje ar net
pabaigoje paveriant vis teiss teorij benami" teiss svok
rinkiniu.
Nuostata benammis" svokomis grsti teiss teorijos vadovlius
yra vyraujanti tendencija daugelio ios srities vadovli, rayt
lenk, rus, vokiei ir kitomis kalbomis. Tai liudyt, kad jie lyg ir
nepretenduoja bti teiss teorijos, kaip mokslo, vadovliai, o yra
tiesiog kai kuri pavieni teiss svok, bet kuria tvarka sudliot,
enciklopedija". Enciklopedija, kaip inoma, ir nepretenduoja mokslo
veikal, nes ten svokos nesusijusios jokiu vidiniu btinu tarpusa
vio priklausomybs ryiu: architektra bus apraoma anksiau negu
teis ne todl, kad ji kuo nors bt socialiai reikmingesn u teis,
o tik todl, kad architektra prasideda raide a".
teiss teorijos struktros subjektyvizm padeda veikti paira
teis kaip trij ontologini lygmen transformavimsi. Juo
remdamasis, teiss teorijos kursas orientuojasi ne konkreias teiss
kategorijas, o j sveik ir judjim pirmyn. Btent i sveika, o
ne paios kategorijos yra pajgi adekvaiai atskleisti interes transformavimosi teis mechanizm, garantuoti paios teiss tiksl
pasiekim. Toks kursas nustoja buvs mechaninis teiss svok
rinkinys, jis tampa teiss, kaip proceso, demonstravimu ir tyrimu,
kur kiekviena teiss kategorija aprao vis kitok teiss judjimo nuo
idjos prie teiss normos ir nuo teiss normos prie teisini santyki
ingsn. io judjimo logika, o ne laisva autoriaus valia lemia
konkreios teiss kategorijos viet teiss svok sistemoje. Autoriaus
misija - tik atrasti t btin jos viet, kurios radimas suteikia teiss
teorijos kursui daugiau objektyvumo, mokslikumo.
28

r.: Valstybs ir teiss teorija / ats. red. prof. S. Vanseviius. Vilnius, 1989.
P. 154; : / . M. . .
, 1998. . 474; Rhl . F. Allgemeine Rechtslehre. 2., neu bea rbeitete
Aufl., 2001; Mora wski L. Wstep do pra wozna wstwa . Torun, 2000; kt.
28

68

II SKYRIUS

TEISS SAMPRAT VAIROV

Procesas yra ne tik pati teis, bet ir jos suvokimas. Tai liudija teiss
samprat vairov. Vieniems (teisiniam realizmui) teis buvo tas
pats, kas teiss norm, suformuluot teisiniuose tekstuose, rinkinys
(knygin teis) arba teisj ir pareign faktikai priimt sprendi
m rinkinys (veikianti teis), kitiems teis yra tas pats, kas ir
mogaus psichiniai igyvenimai (psichologin L. Petrayckio teiss
teorija), dar kitiems teis - tai rinkinys teiss norm, kurios
atsiranda i vienaip ar kitaip suprantamos mogaus prigimties
(prigimtin teis).
ios sampratos, pasak R. Z. Lifico, sutampa tik vienu poy
miu- idja, kad teis yra visuomeninio gyvenimo tvarka. Toliau
prasideda skirtumai. Ir tie skirtumai pirmiausia ikyla atsakinjant
j klausim, kas yra teiss altinis, kokiu bdu teis yra susijusi su
moni interesais, kaip tie interesai transformuojasi teisin tvark,
kieno naudai ir prie k ta tvarka nukreipta?
Istorijoje egzistavusias teiss sampratas galima suskirstyti dvi
pagrindines idjines kryptis - pozityvistin ir nepozityvistin. Nepo
zityvistin yra labiausiai diferencijuota ir jos itakos siekia antik,
viduramius ir naujuosius laikus. Ji atgim XX a. pradioje ir
ypa - po Antrojo pasaulinio karo. Tada susiformavo ir pats termi
nas nepozityvistin teiss samprata". Tai reakcija teisin pozity
vizm, pltojus Romos pandektistikos formalistin pair teis
kaip technin elgesio taisykl, nesidomint jos turiniu. Nepozityvis
tin teiss samprata siek suvokti teis kaip turining reikin. is
poiris pirmiausia formavosi aikinantis teiss altin.

69

TEISS T E O R I J A

1. TEISS SAMPRAT
DIFERENCIACIJA PAGAL TEISS ALTIN
1.1 TEOLOGIN,
ARBA DIEVIKOJI, TEISS KILMS TEORIJA

Tai istorikai pirmoji teiss samprata, kuri teigia, kad teis yra ne
mogaus, o dievikojo intereso pavertimas elgesio taisykle. i pai
ra atsirado i teisje slypinio socialumo mistifikacijos, t. y. mgini
mo neemikomis prieastimis paaikinti emikus dalykus - teiss
propaguojamos sugyvenimo vertybs kilm. Tam pagrind suteik
intuityviai suvokta pati teiss paskirtis - saugoti ne tik stiprij, bet
ir vis moni gerov. Bet jeigu teis siekia vis gerovs, tai ar ji
gali atsirasti i mogaus, kuris i prigimties egoistas, pirmiausiai
inantis tik savo interesus ir dl to labiau links agresij prie
artim negu santarv su juo. I ia ir egoistiko individo verima
sis viepatauti - plsti savo naud artimo naudos mainimo ar
likvidavimo sskaita.
O jeigu taip, tai teis, kaip bendros gerovs (socialumo) neja,
negali atsirasti i egoistiko mogaus interes; jos altinio reikia
iekoti kitoje, socialumo poiriu tobulesnje tikrovje, esanioje
alia mogaus ir aukiau mogaus. O tokia tikrov teocentriniam
mstymui gali bti tik Dievas, vienodai gerbiantis vis moni, kaip
savo vaik, interesus. Todl teis - ne moni krinys, o diev
dovana, skirta paiam egoistikam mogui socializuoti, jo egoizmui
velninti, sulaikyti j nuo nuodms, kuri mog kreipia tas pats
jo egoizmas. Digestuose sakoma, kad kiekviena teis yra diev
dovana". Romnai man, kad j teiss kilusios i vyriausiojo dievo
Jupiterio. ydams Dekalog irgi davs Dievas. Dievo kvptas, Moz
ras Penkiaknyg, apimani paproi, pilietin (pozityvij) ir
apreiktj teis. i knyg ydai vadino tiesiog Thora" (Tiesa).
Dievas - tikrasis teiss krjas, teis - dievikojo apreikimo pamink
las. Babilonijos karalius Hamurapis (1792-1750 m. pr. Kr.) garsj
Hamurapio kodeks irgi gavs i Sauls dievo.
ioje pairoje buvo vertinga tai, kad ja siekta veikti etatistins
legistins teiss sampratos subjektyvizm: teis yra ne moni
savavalikai nustatoma elgesio taisykl, o egzistuoja alia mogaus
valios, ir tik tam, kad j saistyt, varyt, likviduot savival,
skatint mones socialinei taikai, padt jiems veikti laukin vis
70

BENDROJI DALIS

karo su visais bkl, kuria gyvenama, kol neturima teiss kaip

bendrosios valios, vienodos pagarbos skirting interes turtojams.
Tno norta pasakyti, kad teiss pasirodymas yra kokybikai naujos
civilizacijos enklas, kad civilizacija (mogaus bt socializuojantis
veiksnys) pagaliau engia ne tik daiktin, materialj moni
gyvenim, bet ir j tarpusavio santykius, ragindama tuos santykius
grsti ne jga (tai bdinga vri pasauliui), o teise, pareigojania
abipusei tolerancijai ir santarvei.
Taigi teologin teiss samprata mistifikavo visikai nemistikus
dalykus. Juos mistifikavo tik todl, kad padidint teiss autoritet
susiedama j su ano meto monms didiausi autoritet turinia
Dievo valia. Kas paklsta Dievui, tas turi paklusti ir jo kriniui teisei. Teiss reikia laikytis ne todl, kad ji garantuota fizine jga, o
kad ji kyla i didiausio moralinio Autoriteto, esanio alia mo
gaus ir vir mogaus. Tai turjo padidinti teiss veiksmingum
religingoje visuomenje, nes pagal religingo mogaus logik paeisti
teis - tai padaryti ir atitinkam nuodm: kas nusikalsta artimui,
tas nusikalsta ir Dievui. Teis ia ivedama i morals ir su ja
sutapatinama. Teis - tai moral, kurios imperatyvus garantuoja ne
tik Dievo, bet ir emikosios valdios autoritetas bei prievarta. Tai
pirmoji mogaus dorinimo, socializavimo teise forma ir kartu istori
nis teologins teiss sampratos nuopelnas.
Vlesns teiss sampratos jo teiss demistifikavimo linkme, teiss
altin - interes perklinjo i Dievo valios mogaus vali. Todl
vyko teiss atsiskyrimas nuo teologikai suprantamos morals; teiss
veiksmingum dabar turjo labiau garantuoti ne tiek moral ir Dievo
autoritetas, kiek abipus nauda ir valstybs prievarta.
1.2 PRIGIMTINS TEISS TEORIJA
Tai doktrina, liudijanti metodologin teisins minties posk nuo
teocentrizmo prie antropocentrizmo. Tai jurisprudencijos isivadavi
mo i teologijos bdas, perkeliant teiss altin i Dievo valios
mog, jo prigimt, jo egzistencinius interesus, kartu isaugant
objektyvistin poir teiss altin. Teologin samprata teiss
autoritet grind jos objektyvumu - nepriklausymu nuo mogaus
valios; t objektyvum siekiama isaugoti ir antropocentristinje
teiss sampratoje, tik dabar jis turi bti siejamas su tais mogaus
interesais, kurie io ne savavalikai prasimanomi, o slypi paioje jo

TEISS T E O R I J A

prigimtyje - gyvybje, sveikatoje, laisvs siekyje, kurie kiekvienam

mogui yra btini ir kuriuos prarads mogus nustot buvs tas,
kas yra. interes neataukiamum (objektyvum) imta vadinti j
prigimimu, o juos saugani teis - prigimtine.
Istoriniu poiriu prigimtins teiss koncepcija aptinkama vai
riose monijos raidos epochose: senovs Graikijoje ir Romoje, seno
vs Ryt kultrose, vidurami krikionybje (skotizmas, tomiz
mas), Renesanso epochoje, vliau ji vl atgydavo ir atgyja, kai tik
pozityvij teis itinka moralin kriz. XIX a. ji atgim kaip protes
tas prie istorins teiss mokyklos, o vliau - prie teisinio pozity
vizmo vienpusikum. Naujas susidomjimas prigimtine teise pa
stebimas Europoje po Antrojo pasaulinio karo. J paskatino ta gili
moralin kriz, kuri buvo patekusi Europos pozityvioji teis dl
pernelyg didelio polinkio pozityvistin ir normatyvistin ideologij,
dl kurios ji buvo palenkta tarnauti totalitariniams reimams ir
giliai susiprieinusi su bendra mogikja morale .
29

Prigimtinei teisei pirmiausia rpjo ne kokia teis yra, o kokia ji

turi bti. Todl prigimtins teiss teorijos visada siek formuluoti ir
pagrsti teiss idealus, diskvalifikuoti amorali teis, kovoti dl
teisingos teiss. Prigimtin teis yra tiesiog pozityviosios teiss
monikumo barometras ir gelbjimosi ratas: kai pozityvioji teis
pernelyg nukrypsta nuo morals, su ja susvetimja ir sukelia grsm
autentikoms mogaus vertybms, prigimtins teiss teorija vl
ateina moni smon, j tarpusavio santykius kaip protestas
prie i teiss linkm, ir ateina tam, kad primint pozityviajai
teisei jos autentik paskirt. Prigimtins teiss teorijoms bendra tai,
kad jos alia pozityviosios teiss, kurios altinis yra valdios valia,
pripasta egzistuojant ir prigimtin teis, kurios tiesioginis altinis
yra arba Dievas (katalik doktrina), arba mogaus prigimties specifi
ka (H. Gracijus (Grotius), T. Hobsas (Hobbes), D. Lokas (J. Locke),
arba visuomens sugyvenimo principai (L. Fuleris (Fuller).
Pagrindiniai prigimtins teiss doktrinos postulatai:
1) Prigimtins teiss koncepcij pradinis takas - prielaida, kad
prigimtins teiss altinis yra mogaus ar visuomens prigimtis
Plaiau apie prigimtin teis r.: Linsmayer E. Das Naturrecht in der
deutschen Rechtsprechung der Nachkriegszeit. 1963; Senrong L. Der Wiederauf
bau der Naturrechtslehre in Deutschland nach dem Zweiten Weltkrieg. 1977; kt.
29

72

BENDROJI DALIS

(pasaulietin kryptis). I ia atsirads tvirtinimas, kad teis egzistuoja objektyviai. Ji nra vien tikslins mogaus veiklos rezultatas
(kultros darinys), o egzistuoja savarankikai, nepriklauso nuo
mogaus valios ir smons.
2) Prigimtin teis - rinkinys norm arba vertinim, reglamentuo
jani moni elges ir priklausani tai paiai mogaus interes
sriiai, kuri paprastai normina pozityvioji teis.
3) Prigimtins teiss normos ireikia tam tikr normin tvark, bet
skirting nuo tos, kuri nustato pozityvioji teis. Jos pareigoja
tam tikram elgesiui neatsivelgdamos pozityviosios teiss (val
dios akt) pareigojimus. Pavyzdiui, kiekviena tauta turi teis
laisv ir nepriklausomyb, nesvarbu, ar toki teis konkreiai
tautai pripasta jos teritorijoje galiojanti pozityvioji teis. Tokio
pareigojimo pagrindas, kad prigimtin teis esanti ne santykin,
o absoliuti.
4) Prigimtin teis siekia monikumo poiriu vertinti pozityvio
sios teiss turin ir valstybs institucij veikl apskritai.
i doktrina nra vienalyt. Egzistuoja daug prigimtins teiss
variant, kurie teis kildina i skirting altini. Skiriami trys
prigimtins teiss altiniai:
1) Dievo apreikimas,
2) mogaus prigimtis,
3) mogaus protas.
Dievo apreikimu besiremianti katalikikoji prigimtins teiss
teorija savo tiesioginiu idjiniu altiniu laiko v. Augustino ir Tomo
Akvinieio ratus.
Pasaulietin prigimtins teiss versija, teis kildinanti i mogaus
prigimties arba i mogaus proto, tsia antikos ir naujj ami
tradicij. iai krypiai atstovauja ir vienas i ymesni ndienos
teiss filosof JAV Harvardo teiss auktosios mokyklos profesorius
L. Fuleris (1902-1978) (jo veikalas Teiss moralumas") .
Pagal poir prigimtins teiss turinio kintamum skiriami du
prigimtins teiss koncepcijos tipai :
30

31

'" Fuller L. The Morality of Law. New Haven: Yale University Press, 1964.
" Plaiau r.: Bloch E. Naturrecht und menschliche Wrde. Frankfurt, 1961;
Vcrdross A. Statisches und dynamisches Naturrecht. Freiburg, 1971.

73

TEISS T E O R I J A

a) Statikoji koncepcija (kartais vadinama klasikine), kuri susiforma

vo antikos laikais (Sokratas, Platonas, Aristotelis, Ciceronas ir kt.)
ir buvo pltojama viduramiais (T. Akvinietis, D. Skotas), naujai
siais amiais (H. Gracijus; T. Hobsas; D. Lokas, XVIII a. pran
cz vietjai . . Ruso, P. A. Holbachas, . Monteskj ir kt.).
i koncepcija skelb, kad prigimtins teiss turinys nesikeiia, o
paproiai yra religinio pobdio. itaip prigimtin teis XVI a. Lie
tuvoje aikino Andrius Volanas (sekdamas Ciceronu), XIX a. Vilniaus
universiteto teiss profesorius I. Danilaviius, Antrojoje Lietuvos
Respublikoje - P. Malakauskis, J. Vaitkeviius, B. Fridmanas, S. al
kauskis ir kiti.
b) Kintamojo, arba dinaminio, turinio prigimtins teiss koncepcijos
susiformavo XIX ir XX a. sandroje. J krjais laikomi R. tamleris (Stammler, 1856-1938), o tam tikru atvilgiu - ir L. Petrayckis (1867-1931). Pripastama, kad prigimtins teiss turinys pa
valdus pokyiams, nes orientuotas atitinkamos specifikos kult
r arba istorini materialij slyg visum. Kiekvienai epochai
bdinga sava geriausia", specifikiausia" prigimtin teis.
Artimos iai krypiai idjos suformuluotos ir Vatikano II susirin
kimo (1962-1965) dokumentuose. ia sakoma, kad keiiantis
pasauliui ir mogui keiiasi ir prigimtins teiss turinys. Nesikei
ia tik patys prigimtins teiss principai, bet jie taikomi atsivel
giant laiko reikalavimus, kintant pasaul ir besikeiianius
mogaus teisi saugos poreikius.
Prigimtins teiss koncepcijos pobdio atvilgiu skirstomos
materialisias ir procedrines (formalisias). Pirmu atveju prigimti
ns teiss koncepcija formuluoja labai abstrakias vertybes, kurias
turi knyti pozityvioji teis, jeigu ji nori" bti teista. ia kalbama
apie mogaus teises: gyvyb, sveikat, laisv, nuosavyb, kaip apie
gimtas", iplaukianias i paios mogaus prigimties.
Procedrin prigimtins teiss koncepcija formuluoja tam tikras
pozityviosios teiss krimo formas (procedras), kuriomis turt
reiktis teisinga pozityvioji teis, suderinta su prigimtins teiss
principais. Pavyzdiui, H. Grocijaus koncepcijoje prigimtinei teisei
priskiriamos tokios normos kaip pareigojimas laikytis sutari,
draudimas ksintis svetim nuosavyb, pareigojimas atlyginti
kaltai padaryt al ir t. t. inomiausia procedrins prigimtins
teiss versija yra L. Fulerio vadinamoji vidinio teiss moralumo kon74

BENDROJI DALIS

cepcija. Ji siekia nurodyti, kaip reikia kurti teiss norm sistem,

kaip j taikyti, kad ji tapt teiss sistema tikrja" to odio prasme.
Ioriniam teiss moralumui L. Fuleris priskiria tokius postulatus kaip
teiss norm bendrumas, teisins sistemos aikumas ir neprietarin
gumas, grtamojo teiss norm galiojimo draudimas, teiss publika
vimas, draudimas nustatyti pareigas, kuri nemanoma vykdyti (nes
tai uprogramuot valstybs prievart asmenims - A. V.), reikalavi
mas valstybs institucijoms veikti pagal statym (teistumo princi
pas). L. Fulerio postulat rinkinys kartu formuluoja teiss samprat
ir veiksmingo j o s gyvendinimo slygas.
Pagal tai, prigimtins vertybs ir taisykls laikomos nekintamo
mis laiko ir erdvs atvilgiu ar revizuojamos atsivelgiant kultros,
kurioje j o s funkcionuoja, specifik, prigimtins teiss koncepcijos
skirstomos absoliuias ir santykines.
Pagal tai, prigimtins teiss altinis yra racionaliai paini gamta",
visuomens, mogaus esm ar dievikasis statymas", prigimtins
teiss doktrinos dar skirstomos natralistines ir antgamtines.
Natralistin koncepcija (H. Grocijus, T. Hobsas, I. Kantas, dabar D. Vaildas (J. Wild) prigimtins teiss altin kildina i mogaus
esms, i jo proto, orumo, i visuomens arba individo prigimties;
antgamtins koncepcijos tokio altinio toliau tebeieko transcenden
tinje Dievo valioje.
XVIII a. pabaigoje prigimtins teiss principai susilauk konstitucinio pripainimo ir tvirtinimo. Pirmiausia jie buvo juridizuoti
(tvirtinti) JAV Nepriklausomybs deklaracijoje (1776), vliau - Pran
czijos mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje" (1789) ir kit
valstybi teiss aktuose. 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija
mogaus teises taip pat pripaino prigimtinmis (18 str.).
iandien prigimtini teisi doktrina vl plaiai atgimsta ir sudaro
idjin moderniosios demokratins (pilietins) teiss sampratos pama
t. Ja grindiamas asmens pirmumas prie valstybs institucijas.
Prigimtins teiss doktrin populiarumo prieastis yra ta, kad j o s
pripasta, jog teiss objektas - mogaus vertybs (gyvyb, sveikata,
laisv ir t. t.), yra objektyvios. Todl teis negali bti laikoma vien
subjektyvia kategorija, tik valdios valia, gyjania bet kurio statymo
pavidal. is teisje slypintis objektyvumo elementas nustato princi
pines teiskros ribas, kuri statym leidjui nevalia perengti.
odiu, jos nukreiptos prie subjektyvistin teiss samprat ir tai
yra j istorin, iliekamoji vert. Bet j o s nepaaikina konkretaus
75

TEISS T E O R I J A

teiss atsiradimo mechanizmo, taip pat objektyvumo ir subjektyvumo

element santykio teisje. Jos tik i naujo ikl objektyvumo elemen
to buvimo teisje problem, bet paios problemos neisprend.
Plaiau apie prigimtin teis kalbama kitame skyriuje.
1.3 TEISINIS POZITYVIZMAS
Tai XIX a. antros puss ir XX a. pradios teisin ideologija, pagrs
ta valstybs vaidmens teisje iauktinimu. Ji nesusiformavo vien
tis mokykl. Iliko dviej skirting versij teisinis pozityvizmas:
anglosaks ir kontinentinis. Pagrindiniais anglosaks teisinio pozi
tyvizmo atstovais laikomi D. Ostinas (1790-1859) ir H. L. A. Hartas, atstovaujantys vadinamajai analitinei jurisprudencijai, susiforma
vusiai remiantis lingvistine filosofija; kontinentinio - K. M. Bergbohmas (1849-1927), R. Jringas, G. Jelinekas (1851-1911).
Teisiniam pozityvizmui apskritai buvo bdingi tokie poymiai:
1) Subjektyvistin teiss samprata. Teis - tai visuma valstybs sukur
t visuotinai privalomo elgesio taisykli, garantuot valstybs
prievarta. Valstybs valia ia formaliai nra saistoma joki nuo
valstybs nepriklausomai egzistuojani vertybi. Todl ir pati
teiskra teisiniams pozityvistams nra didesnio dmesio verta
sritis. Klasikin pozityvizmo teiss samprat suformulavo angl
pozityvizmo pradininkas D. Ostinas (Lectures on Jurisprudenc,
1832). Teis Ostinui - tai suverenios valstybins valdios sakymas,
skirtas pilieiams ir utikrintas grasinimu taikyti prievart. Dl to jo
teorija vadinta imperatyvo teorija.
2) Teis grietai skiriama nuo morals. D. Ostinas, vliau ir H. L. A. Hartas man, kad moralumas nra btinas teiss poymis, kad net
ir amorali teis nenustoja buvusi pareigojanti, kol nra statym
leidjo panaikinta. Teisiniai pozityvistai neginijo pairos, kad
teiss normos gali rasti atram moralje ir kad teis i esms gali
bti vertinama morals atvilgiu. Bet jie teig, kad toks vertini
mas nra teiss mokslo reikalas, nes moralinis teiss vertinimas
neturs poveikio teiss pareigojimams.
3) Teiss problema keiiama statymo problema. Kiekvienas statymas
yra teisinis, nes nra statymo, kuris neturt teiss norm.
O koks t teiss norm turinys - ne jurisprudencijos reikalas, nes
jurisprudencija domisi ne elgesio taisykls turiniu, o paia elge76

BENDROJI DALIS

sio taisykle (teiss norma). Todl viskas, k valstyb sukuria kaip

visuotinai privalomo elgesio taisykl, ir yra teis. Teisiniams
pozityvistams egzistuoja tik teistumo problema. Todl teisingu
mas ia nelaikomas teiss kategorija. itaip teis visikai perke
liama valstybs srit, ji atsiduria alia visuomens, pavirsta
formali straipsni, paragraf agregatu, skirtu valstybs aparato
komandoms formuluoti.
4) Bties ir privalomumo pasauli atskirtis. Teiss ir morals santykio
ignoravim lm tas faktas, kad metodologin teisinio pozityviz
mo programa buvo tiesiogiai inspiruota filosofinio pozityvizmo.
Buvo skiriami teiginiai, kas yra, nuo to, kas privalo bti. Bties
pasaulis, kaip empirin tikrov, yra painus, o privalomumo pasaulis
yra tas, kuris vertinamas kaip geras", teisingas", privalomas"
ir kuris es neprieinamas painimui (vertybi ir norm agnosti
cizmas). Pasak pozityvist, galima rodyti vienos ar kitos vertybi
sistemos pasirinkim, galima pritarti tai ar kitai normai, bet tokia
pozicija nesanti mokslinio painimo reikalas, nes mokslas gals
tvirtinti tik tai, kas yra objektyviai gera", teisinga", privalu".
Tuo tarpu ios svokos i prigimties esanios reliatyvios, priklau
somos nuo vertintojo. Vertybi pasirinkimas, kuriam skirta teis,
ess kakieno sprendimas, kai nemanoma mokslikai rodyti, kad
tam tikra vertybi sistema yra objektyviai teisinga. Mokslins
refleksijos objektas - tik ta teis, kuri yra hic et nunc, o ne ta, kuri
turi bti kokios nors vertybi sistemos poiriu. itaip i teiss
mokslo paalinama aksiologikai orientuota teiss politika.
5) Teiss taikumo pirmumas prie teiskr. Pozityvistinje jurisprudencijos
programoje nra vietos klausimui, koki tiksl turi siekti teiskr,
teiss aikinimas ir teiss taikymas, nes toks atsakymas negals
bti racionaliai pagrindiamas. Teiss mokslas privals apsiriboti
teisins dogmatikos problemomis ir tai daryti formaliai, t. y. tirti
teiss form, apeidamas jos tarin. Atitinkamai teisinio pozityvizmo
objektas nra ir teiss socialins kilms bei teiss istorinio turinio
klausimas. Utenka atskleisti tik teisini tekst prasm, tiksliai
sutvarkyti teiss normas. Pozityvist silogistin teiss taikymo koncep
cija kaip tik ir siek i esms apsiriboti teiss taikymo klausimais:
a) pareigojamj norm nustatymu;
b) su pareigojamja norma sveikaujani faktini aplinkybi
nustatymu;
77

TEISS T E O R I J A

c) normos aikinimu;
d) teiss taikymo akto primimu.
Teiss mokslo programa ia susiaurinama iki taikomosios ir
apibriama kaip grynoji teiss teorija, kuri iki logikos pabaigos
vliau ipltojo H. Kelzenas.
Sutapatin teis su valstybs leidiamomis teiss normomis pozi
tyvistai buvo priversti atitinkamai aikinti ir subjektin teis, jos
altiniu laikyti tik objektin teis, skelbti ios pirmum. Teisinio
pozityvizmo itak galima aptikti jau Aristotelio ratuose. Jis yra
teigs, kad visa, kas statym leidj yra nustatyta, turi statymo
gali ir kiekvien i t nuostat vadiname teisinga" .
Taigi teisiniam pozityvizmui teis - tai valstybs nustatyt ir
valstybs vali ireikiani pareigojamj teiss norm rinkinys.
ia postuluojama tik pareiga paklusti pozityviosios teiss imperaty
vams, o atsakymas klausim, kuo gali bti grindiama btinyb t
pareig vykdyti, nebtinas. Suabsoliutin formalistin teiss aspekt,
teisiniai pozityvistai kartais ir prie savo pai vali darsi totali
tarini reim teiss apologetais.
Teisinis pozityvizmas, kaip jurisprudencijos kryptis, buvo ideolo
gija stabilizuotos valstybs, kurioje jau nevyko kova dl pagrindini
vertybi, nes tos vertybs buvo atrastos" per buruazines revoliu
cijas ir tereikjo jas tinkamai organizuoti ir apsaugoti steigiant
operatyviai veikiani administracij, j aprpinti pareigojamj,
formalizuot teiss norm sistema.
Savo propaguojamu formalistiniu teiss painimo metodu teisiniai
pozityvistai nebuvo nuosekls. Pabrdami ypating formalaus tei
stumo svarb ir skelbdami esmin teiss ir morals skirtum, jie
tylomis pripaino, kad pozityvioji teis turinti atsivelgti ir pagrin
dines pirmines vertybes.
32

1.3.1

NORMATYVISTIN

(ETATISTIN)

TEISS SAMPRATA

Filosofini pairiu itakomis normatyvizmas orientuotas neokantizm ir teisin pozityvizm. Kantizmo taka ia reikiasi tuo, kad
pagrindine prielaida laikomas jau mintas bties ir privalomumo
skyrimas; jurisprudencija siejama su grynojo privalomumo tyrinji-

32

Aristotelis. Rinktiniai ratai. Vilnius: Mintis, 1990. P. 146.

78

BENDROJI DALIS

mu, valdymu; taip pat postuluojama, kad painimo metodas kuria

painimo objekt ir kad tokio metodo paieka ir naudojimas privalo
bti jurisprudencijos specifika. Normatyvizmas kaip tik ir yra toks
metodas, kuris siekia susiaurinti teiss samprat iki elgesio taisykls
(teiss normos) ir tyrinti teis tik logikos bei kalbos poiriu. Todl
teis ia nra procesas, o statin norm btis, kuri prasideda norma
ir baigiasi jos taikymu.
Normatyvizmo krju ir pagrindiniu atstovu laikomas vokiei ir
austr teisininkas H. Kelzenas (1881-1973), Vienos teiss mokyklos
atstovas,' remdamasis teisiniu pozityvizmu kritikavs prigimtins
teiss ir sociologins teiss koncepcijas, sieks apvalyti teis nuo
ideologijos ir aksiologijos priemai", pltojs j kaip grynai elgesio
norminimo technik. Tai buvo pozityvus mginimas suvokti teiss
specifikum, atriboti jos problematik nuo etins, politins . Ir tik
ios metodologins linkms suabsoliutinimas menkino jos mokslin
vert.
Savo normatyvistines pairas teis H. Kelzenas suformulavo
XX a. pradioje ir idst apibendrintame veikale Bendroji teiss ir
valstybs teorija" (General Theory of Law and State, 1945). Teiss mokslo
kompetencij H. Kelzenas siek apriboti pozityviosios teiss norm
33

" iandien Europos teisje dl socialins teisins valstybs raidos, mirties

bausms panaikinimo, susipynus, susimaiius teisiniams ir etiniams, politiniams
veiksniams, tampa nebeaiku, kur prasideda ir baigiasi teiss kompetencija ir kur
teiss vardu veikia etins, politins nuostatos. Teiss mokslas ima tarsi prarasti
savo objekt ir tapatyb. Pavyzdiui, mirties bausms panaikinimas Lietuvoje
oficialiai pagrstas teisiniais argumentais, nors ios bausms panaikinimas nra
teisin problema; socialin pagalb negaliesiems taip pat norima grsti mogaus
teismis, nors tokios pagalbos motyvai taip pat yra ne teisiniai, o etiniai,
politiniai - gerairdikumas, socialinis solidarumas, tikslingumas, kurie su teise
gali bti susieti tik netiesiogiai. Bet kuris teisi pripainimas veiksniam asmeniui,
atleidiant j nuo btinybs tas teises garantuoti atitinkam pareig vykdymu,
nra teisinis, jeigu teis suprantama kaip subjektini teisi ir pareig vienov. Tai
prieastis, subrandinanti antrj H. Kelzeno poreik, kad bt pasakyta, kas yra
iuolaikin grynoji teis ir koks turt bti jos kompetencijos santykis su etinio,
politinio veiksnio kompetencija. iandien klostosi padtis, kai nuo teiss vireny
bes lozungo jau reikia pereiti prie teiss ir etikos sveikos virenybs, nes
pagrindine mogaus saugumo slyga laikomas socialinis visuomens stabilumas,
kuris reikalauja i valstybs (visuomens) padti negaliam asmeniui gyvendinti
ir tokius jo interesus, kurie teiss poiriu negali bti laikomi mogaus teismis,
nes juos gyvendinant nemanoma remtis subjektini teisi ir pareig vienove.

79

TEISS T E O R I J A

apraymu ir loginiu sisteminimu. Teiss mokslas neturs tyrinti

teiss norm vertingumo ir teisingumo, jo neturi dominti teiss
norm nei ideologinis, etinis (kokia turi bti valstybs nustatoma
teis pagal ideal), nei sociologinis (k mogaus gyvenime teiss
normos atitinka) aspektai. Jurisprudencija turinti ne kritikuoti ar
teisinti galiojani teis, o tik tyrinti j kaip grynj", t. y. paias
teiss normas kaip elgesio taisykles, siekdama tvarkyti j tarpusavio
santykius, kad jos atitikt neprietaringumo, ekonomikumo, tai
kymo patogumo, operatyvumo, loginio aikumo reikalavimus. Todl
jo teorija ir vadinama grynosios teiss teorija (reine Rechtslehre). Teis
H. Kelzenui - tai sistema teiss norm, kuri vykdymas garantuotas
valstybs prievarta.
Savo teisini pair sistem H. Kelzenas pradeda nuo prielai
dos, kad egzistuoja pagrindin norma kaip tam tikras pradinis teiss
altinis ir ji lemia tarptautins teiss pradus, ie - konstitucinius
statymus, o i j ivedami paprastieji statymai ir galiausiai individualios normos. Pagrindinei normai teikiama grynai metodolo
gin prasm. i kategorija H. Kelzenui reikalinga teiss sistemai
sukurti - suteikti teiss normoms vidin tvark (sistem) remiantis
j juridins galios diferenciacija. Teiss sistemai ia suteikiamas
hierarchinis pobdis, kuris atitinka teiss norm sisteminim (skirs
tym) pagal juridin gali, aukiausios pakopos status pripas
tant konstitucijai.
Pradjs login teiss analiz visikai realiais dalykais - teisins
problematikos gryninimu, tyrimo aspekt H. Kelzenas suabsoliu
tino ir itaip prarado teiss turin, atskyr teis nuo visuomenje
egzistuojani socialini interes. Normatyvizmas, likdamas abejin
gas teiss turiniui, kartu liko abejingas savivals ir pagarbos mo
gaus teisms skirtumui.
itaip H. Kelzenas, kaip ir normatyvizmas apskritai, ikrt sau
linksm pokt. Izoliuodamas teis nuo socialinio intereso, H. Kel
zenas siek atskirti teis nuo politikos, o i tikrj padar teis
tinkamesn tarnauti bet kokiai politikai. Btent dl io vertybinio
neutralumo normatyvizmas tapo tinkamiausia paslauga totalitariGrynai teiss mokslo paangos poiriu normatyvizmo nuopel
nas buvo tas, kad jis padjo aikiai nustatyti formalius teiss
poymius, suvokti teisin tvark kaip hierarchin, daugiadimensin

80

BENDROJI DALIS

ir itaip dar teis praktinio taikymo poiriu patogesn, operatyves

n, nes, kaip sakyta, normatyvizmas pirmiausiai siek tyrinti teis
jos taikymo, o ne krimo interesais. Jam pirmiausiai rpjo ne k
teis ireikia, ne koks yra galiojanios teiss santykis su teisingu
mu, o kaip j padaryti operatyviau ir tiksliau veikiani praktikai,
todl i teorij reikt vertinti kaip technokratin teiss teorij, kuri
domisi tik techniniais teisins dogmatikos klausimais. Tai padeda
suprasti, kodl normatyvizmu labiau domjosi oficiali, valstybs
tarnyb einantys teisininkai praktikai (teisjai, prokurorai, tardytojai,
policininkai), kuriems svarbiau statymus tinkamai taikyti, o ne
vertinti mogaus teisi apsaugos atvilgiu.
Kiti autoriai (R. Z. Lificas) teisin normatyvizm vertina kaip
stiprios valstybs, tvirtos tvarkos, pagrstos grietu statym laiky
musi, apologetik. Formuojantis valstybs centralizmui, veikiant
visuomens susiprieinim, tokia teorija, pasak R. Z. Lifico, gali
atlikti paang vaidmen, nes palengvina ir pagreitina bent laikinos
tvarkos visuomenje vedim. Bet ji neatsivelgia valdios veiksm
turin, tapatina teis su statymu ir itaip slepia ideologines nede
mokratini reim sigaljimo prielaidas.
1.3.2

INSTITUCINIS

POZITYVIZMAS

lai nauja teisinio pozityvizmo versija (O. Veinbergas (Weinberg),

N. Makormikas (MacCormick) , kuri, polemizuodama su tradiciniu
(supaprastintu") teisinio pozityvizmo variantu, teigia, kad nuostata
dl statym leidjo valios kaip vienintelio teiss altinio" neturi
bti pagrindas teisinti kratutin teisini sprendim voliuntarizm.
Pripastama esant daug veiksni, kurie riboja teiskros subjekt
laisv ir formuoja teiss turin. Teiss taikymas ness paprast
logini operacij rezultatas, nes subjektas, taikantis teis, visada
papildas t akt ir tam tikros krybos elementais.
34

Lenk teisinink S. Wrankowska mano, kad stabiliais laikais, kai

nesijauia principinio valstybs nustatomos teiss ir visuomenje
egzistuojani vertybi skirtumo, teiss praktikoje paprastai vyrauja
pozityvistin teiss samprata. Bet kai toks skirtumas ima rykti,

r.: MacCormik N., Weinberg O. Grundlagen des institutionalistischen

Rechtspositivismus. Berlin, 1985.
54

TEISS T E O R I J A

teisinis pozityvizmas darosi nepakankamas. Tada kyla poreikis

palenkti pozityvij teis prigimtins teiss vertybms .
Nors programos atvilgiu ir bdamas vienpusis, teisinis pozity
vizmas padar ir tebedaro didel tak teiss mokslui ir praktikai.
35

NEPOZITYVISTIN TEISS SAMPRATA IR JOS VARIANTAI

Kritikuojant teisinio pozityvizmo vienpusikum, formavosi nepozityvistin teiss samprata, siekusi atsivelgti ir teiss turin. Ji gijo
paius vairiausius pavidalus. Viena i reikmingiausi nepozityvistins teiss sampratos versij, be abejo, yra naujai po Antrojo
pasaulinio karo Europoje atgimusi prigimtin teis, apie kuri jau
kalbta. Jos principai yra padar ir toliau tebedaro vienoki ar
kitoki tak visoms nepozityvistins teiss sampratos versijoms.
Svarbiausia j idja - tirti teis ir turinio poiriu, sieti j su
istoriniais moni interesais.
2. TEISS SAMPRAT DIFERENCIACIJA
PAGAL TEISS K I L D I N I M I JGOS PERSVARA
GARANTUOTO INTERESO
Prie teiss teorij, teigiani, kad teiss altinis (turinys) yra ne
apskritai moni, o tik fizikai, ekonomikai ar politikai stiprij
interesai, priskirtinos:
1) L. Gumploviiaus prievartos teorija;
2) klasins teiss (marksistin) teorija;
3) R. Jringo interes jurisprudencija".
2.1 L. GUMPLOVIIAUS PRIEVARTOS TEORIJA

Tai viena i seniausi teiss teorij, nes atitinka istorikai pirmj

teiss raidos stadij, kai teise galjo bti tik stipriojo teis. J
antikoje sukr graik filosofai sofistai, teis kildin i jgos. Nau
jomis slygomis i teorij pltojo lenk kilms teisininkas Liudvi
kas Gumploviius (L. Gumplowicz, 1838-1909), profesoriavs XIX a.
antroje pusje Austrijos ir Pranczijos universitetuose.
Redelbach A., Wronkowska S., Ziembinski Z. Zarys teorii pansrvva i prawa.
Warszawa, 1993. P. 105.
35

82

BENDROJI DALIS

Viej valdi, valstyb ir teis jis kildino i to fakto, kad vienos

gentys ukariavusios ir pavergusios kitas gentis, savo interes
murtu pavertusios pralaimjusij elgesio taisykle. Pati valstyb
atsiradusi kaip organizacija, reikalinga nugaltiesiems valdyti. Valstyb ir teis - tai organizacins priemons gyvendinti stiprij
vali, paversti j interes visai visuomenei privalomo elgesio taisyk
le. Remiantis prievarta visuomenje nusistovinti tam tikra tvarka,
knijanti skirting nugaltoj ir pralaimjusij, valdanij ir
valdomj, pon ir verg teisin padt.
i grupi interesai knijami socialinje tvarkoje ne kaip t
interes kompromisas, o kaip vienos alies intereso paneigimas,
slopinimas kitos alies intereso naudai. Grubi jgos persvara - tai
valstybs ir teiss altinis. Jga visada eina teiss priekyje", - sako
L. Gumploviius. Teis - tai tik sunorminta nelygyb . Prievartinis
vienos grups smurtinis valdymas ugds prot elgtis pagal smurtu
nustatom tvark ir ta tvarka, remdamasi proiu, vliau sitvirtina
kaip teis. Sau nauding visuomenin tvark valdantieji organizuo
tai (per valstyb) paskelbia teise ir tvirtina visuotinai privalomo
elgesio normomis.
Tokia teiss samprata, pasak L. Gumploviiaus, buvo bdinga
ankstyvosioms monijos raidos stadijoms. Vliau valstyb ir teis vis
labiau velnjo ir prarado akivaizdaus tarnavimo vienai socialinei
grupei poymius.
Taigi valstyb ir teis L. Gumploviius aikino kaip priemones
gyvendinti valdanios socialins grups interesus kit socialini
grupi interes paneigimo sskaita. ioje teorijoje svarbiausia tai,
kad teis, kaip visuomenin tvarka, ia ivedama ne i bet kokio
socialinio intereso, o tik i tokio, kuris konkreiu istoriniu momentu
turi jgos persvar. Teis - tai jgos persvara besinaudojanios socialins
grups interesas, paverstas visiems privalomo elgesio taisykle.
L. Gumploviiumi sek M. Vberis (Weber), J. Koleris, E. rlichas (Ehrlich) ir kiti.
Ta paia linkme teiss samprat pltojo ir marksizmas.
36

36

Gumploviius L. Sociologijos pagrindai / vert A. Janulaitis. Kaunas, 1929.

P. 1 8 3 .

83

TEISS T E O R I J A

2.2 KLASIN (MARKSISTIN) TEISS TEORIJA

Nors K. Marksas ir nra skyrs teiss problemai speciali veikal,

bet teiss tematik vienaip ar kitaip svarst beveik visuose darbuose.
Ir tai suprantama, nes nemanoma tyrinti ekonominio, politinio,
socialinio gyvenimo aplenkiant teis, nes i yra to gyvenimo oficia
lioji forma ir politin sankcija. Visi jo ratai metodologiniu poiriu
nukreipti prie subjektyvistin teiss samprat, prie teisin roman
tizm (idealizm).
K. Marksas (1818-1883) buvo teisininkas ir laiksi blaivaus po
irio teis. Jis siek painti j ne i vadovli, o i gyvenimo
tikrovs, todl aikino ne kokia teis turi bti, o pirmiausia kokia ji
buvo istorijoje ir yra.
Jis buvo sitikins, kad teise gali virsti ne bet kuris, o tik
disponuojantis socialine jga interesas, ir tos jgos pagrindine forma
laik ekonomin jg (privaios nuosavybs mast). Visi, kurie neturi
privaios nuosavybs (kapitalo), nedalyvauja kuriant teis (visuome
nin tvark). Teis kylanti i moni materialij interes ir nuosa
vybs santyki. Todl i santyki atvilgiu teis esanti antrinis
reikinys, arba j antstatas.
Teisiniai santykiai, taip pat tiksliai kaip ir valstybs forma, negali
bti suprasti nei i j pai, nei i vadinamosios monijos dvasios pltros;
atvirkiai - jie gldi materialiuosiuose gyvenimo santykiuose." ( K.
. T. 13. P. 6) Kiekviena gamybos for ma lemia jai bdingus
teisinius santykius, valdymo formas ir t.t.." (6, 24) Visuomen remiasi ne
statymais. Tai - teisinink fantazija. Atvirkiai, statymas turi remtis
visuomene, jis turi bti iraika i gamybos bdo iplaukiani bendr
interes ir poreiki ir bti pavienio individo savivals prieyb." (6,259)
I ties reikia neturti joki istorini ini, kad neinotum to fakto, jog
visais laikais valstybs buvo priverstos paklusti ekonominms slygoms ir
niekada negaljo primesti joms savo statym. Kaip politin, taip ir civi
lin teiskra visada tik ireik, protokolavo ekonomini santyki reikala
vimus." (4,112)
Teis esanti ekonomikai ir politikai viepataujanios klass valia,
paversta statymu: js teis yra tiktai statymu paversta js klass
valia, kurios turin nulemia js klass materialins gyvenimo slygos."
37

Marksas K. Komunist partijos manifestas (1848) // Marksas K., Engelsas F.

Rinktiniai ratai. T. 1. Vilnius, 1949. P. 23.
37

BENDROJI DALIS

Tai, kad teis klasin, kad ji reikia ne visos visuomens, o tik tam
tikros socialins grups, valdanios gamybos priemones, interesus,
K. Marksas laik istorikai praeinaniu dalyku. Valstybs ir teiss
prasm priklausanti nuo nuosavybs formos. Privaios nuosavybs
slygomis valstybs valdia ir teis pirmiausia egzistuojanios tam,
kad nuosavyb turinti visuomens mauma galt organizuotai valdyti
nuosavybs neturini visuomens daugum. Todl panaikinus privaia nuosavyb inyksis visuomens sluoksniavimasis antagonistines
klases, inyks pagrindas organizuota valstybs jga pavergti vienai
moni grupei (klasei) kit (7, 303). Tuo pagrindu pasikeis ir pati
valdios bei jos kuriamos teiss socialin paskirtis ir funkcijos:
valstybinis valdymas virsis paprastomis (techninio pobdio) vieojo
administravimo funkcijomis, kuri tikslas - vienodai rpintis vis
visuomens nari gerove. K. Marksas nesako, kad panaikinus privai
nuosavyb inyks ir valstyb; ji (valstyb) neteksianti tik ankstesns
prasms, t. y. netarnaus vienai kuriai klasei: Inykus klasiniam
viepatavimui, nebus valstybs dabartine politine jos prasme." (18,
616) Panaikinti valstyb K. Marksui reik panaikinti vien diktat
kitiems, taip pat toki teis, kuri diktat sankcionavo ir garantavo.
Laisvs esm yra paversti valstyb i institucijos, stovinios vir
visuomens, institucij, visapusikai pavaldi visuomenei." (17, 26)
Vietoj senos buruazins visuomens su jos klasmis ir klasiniais
prietaravimais ateina asociacija, kurioje kiekvieno asmens laisva
pltot yra slyga laisvai pltotis visiems." (4, 447)
ia K. Marksas kalba ne apie teiss apskritai, o tik apie klasins
teiss inykim, t. y. tokios teiss, kurios pagrindin funkcija prievartos priemonmis gyvendinti vienos klass viepatavim kitai.
Naujos socialistins teiss istorin misija esanti apvalyti mog nuo
blogio - nuo galimybs remiantis privaia gamybos priemoni
nuosavybe inaudoti tokios nuosavybs neturiniuosius. Inykus
privaiai nuosavybei, inyks inaudotoj klass, darbas tapsis
laisvas nuo inaudojimo ir todl nereiksi tokios teiss, kuri gina
inaudotoj klasms nauding socialin tvark.
Apibrdamas teis kaip juridizuot valdanios klass vali,
K. Marksas buvo priverstas teise laikyti tik pozityvij teis. Mgi
nimas daryti prigimtin teis viresn u moni sukurtus statymus
jam atrod nerealus. Bet tai nereikia, kad K. Marksas nepripaino
prigimtins teiss. Klasin teis jam kaip tik ir atrod prieinga
prigimtinei teisei, su kuria jis siejo teiss esm.
85

TEISS T E O R I J A

Jeigu statymai negali dekretu tvirtinti morals, tai jie dar maesniu
laipsniu gali paskelbti amoralum teise." (1, 162) Teis K. Marksas laik
fundamentalesniu dalyku u statym, klasinis yra tik statymas, o
ne pati teis, kuri sieta su asmens laisve. Jis 1842 m. ras: Daiktu
teisin prigimtis negali prisitaikyti prie statymo - statymas, priein
gai, turi prisitaikyti prie jos." (1, 122) Teiss tikslu K. Marksas,
panaiai kaip ir I. Kantas, buvo links laikyti mogaus ilaisvinim:
A nemanau, kad asmenyb turi bti statym garantas; prieingai, a
manau, kad statymai turi bti asmenybs garantas." (1, 140) Tikslas,
kuris reikalauja neteist priemoni, nra teisinis tikslas." (1, 65) itaip
orientuota teis, pasak K. Markso, turi gyti teisi ir pareig vienovs
pavidal: Nra teisi be pareig ir nra pareig be teisi." (16, 13)
O teisi ir pareig vienov, matysime, yra ne pozityviojo statymo,
o prigimtins teiss kategorija. Tai socialinis elgesys, kuris utikrina
moni lygiateisikumo santykius, neikreiptus feodalini privilegij
ir prievoli arba laisvosios konkurencijos privilegij, kuriomis kapi
talizmo slygomis tampa valdomos nuosavybs mastas.
Remdamasis abipuse teisi ir pareig priklausomybe K. Marksas
kritikavo visas iki tol buvusias santvarkas ir j teisines sistemas,
kurios t priklausomyb paeidinjo arba luominmis, arba turtinmis
privilegijomis. K. Marksui rpjo ne iaip skelbti asmens laisv, o
iekoti bd, kaip formalij (teisin) laisv paversti faktine: Gamin
tojai gali tapti laisvi tik gij gamybos priemones." (19, 246) Su dirbanio
mogaus ilaisvinimu K. Marksas siejo visos monijos ilaisvinim:
Gamintoj klass ilaisvinimas yra ilaisvinimas visos moni gimins, be
lyi ir rasi skirtumo." (19, 246) Jis laiksi pairos, kad visuomen
negali bti ilaisvinta, kol nra suvisuomeninta privati nuosavyb.
Nuosavybs visuomeninimo keliu iandien eina ir Vakar ali
visuomens, bet daro tai ne suvalstybindamos j, o apmokestindamos
ir palenkdamos vykdyti socialin politik ir kitas socialines funkcijas.
K. Marksas, kritikuodamas klasin valstyb ir jos teis, yra
ireiks daug verting idj, kurios gali bti vaisingai panaudotos
kuriant iuolaikin demokratin visuomen .
38

Iliuzorikos visos kitos laisvs nesant spaudos laisvs." (1, 83) Spaudos laisvs
esm - nebti amatu." (1, 77) Jeigu spaudai udrausta praneti apie tai, kas vyksta
jos akivaizdoje, jeigu kiekvienu subtiliu atveju ji turi lkuriuoti, kol bus priimtas teismo
nuosprendis, jeigu ji turi i anksto suderinti su kiekvienu valdininku, pradedant ministru
ir baigiant andaru, ar jos pateikiami faktai neugauna j garbs ir orumo, nepriklausomai
38

86

BENDROJI DALIS

Apibendrinant K. Markso valstybs ir teiss koncepcij, reikia

pritarti R. Z. Lificui, kad pagrindin K. Markso paira klasin
valstybs ir teiss prigimt buvo patogi tuo, jog leido glaudiai
Nusieti valstyb ir teis klasiniu pagrindu ir laikyti jas klasi kovos
rankiu. Klasinis valstybs ir teiss apibrimas tiksliai isak t
valstybs ir teiss paskirt, kuri buvo bdinga pradinms visuome
ns raidos stadijoms, kai valstyb ir teis i ties tebuvo prievartos
rankiai nuosavyb turinios maumos rankose siekiant pavergti
visuomens daugum ir palaikyti t padt. Marksistin teiss teorija
adekvaiai aikino valstybs ir teiss praeit ir dabart iki pat
Antrojo pasaulinio karo . Ir tai marksizmo nuopelnas.
Mokslin iliekamoji marksizmo vert labiau sietina su visuome
ns raidos analize nei su tos raidos prognozavimu.
Tai, kad marksizmas nepakankamas dabartinei visuomens ir
teiss raidai suvokti, nra joks priekaitas marksizmui, nes nra n
vienos teorijos, kuri bt sukurta visiems laikams. Jeigu tokia teorija
Ir atsirast, tai jos negalima bt laikyti moksline (K. Poperio
(Popper) falsifikacijos principas), nes mokslin tiesa visada istorikai
konkreti ir todl anksiau ar vliau pasidaro nepakankama pasikeilusiai tikrovei aikinti. Ta tikrov istorika ir dl to nuolat netapati
pati sau. Tokia turi tapti ir toki tikrov aikinanti, modeliuojanti
teorija.
Kai kuriais atvilgiais panaia linkme aikinant teiss prigimt
XIX a. antroje pusje jo ir vokiei teisininkas R. Jringas, kurdamas interes jurisprudencij".
39

2.3 REALISTIN TEISS S A M P R A T A ,

ARBA R. JRINGO INTERES J U R I S P R U D E N C I J A "

R. Jringo (1818-1892) teisins pairos kilo i teisinio pozityvizmo

doktrinos, bet greitai nuo j nutolo vadinamosios realistins teiss
doktrinos linkme, nes neignoravo teiss norm turinio ir pozityviai
sprend morals ir teiss santykio klausim.

nuo to, ar tie faktai teisingi ar ne; jeigu spaudai bus ikelta alternatyva ikreipti vykius
urba visikai juos nutylti, tai spaudos laisvei ateina galas." (6, 253) Kova dl
darbinink ilaisvinimo reikia kov ne dl klasini privilegij ir monopolij, o u lygias
lass ir pareigas ir u panaikinim bet kokio klasinio viepatavimo." (16, 12)
P. 3. . . 21-27.
39

87

TEISS T E O R I J A

i jurisprudencijos kryptis atsirado oponuojant Gustavo von

Hugo (1764-1844), Karlo Savigny (1779-1861), Georgo Fridricho
Puchtos (1798-1846) ir kit XIX a. pradios vokiei autori propa
guotai istorinei teiss mokyklai, kuri teis kildino i tautos dvasios,
o pai kilms eig aikino analogija su kalbos kilme. Kaip savaime
atsirandanti kalba, taip nuosekliai, be speciali pastang i gyveni
mo atsirandanti ir teis. Klausimas, koks teiss santykis su visuome
ns socialine struktra ir socialini jg santykiu, nebuvo keliamas.
Tai menkino tikslins smons vaidmen formuojant teis.
R. Jringas mst prieingai. Jis, kaip ir K. Marksas, pirm
viet ikl tikslin, smoning mogaus veikl, kuri sukurianti
teis atsivelgiant moni interesus. Teis atsirandanti kuriant
konkret mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo mechanizm,
kuris turs apsaugoti mogaus interesus darydamas atitinkam
poveik jo elgesiui.
Teis, pagal R. Jring, susideda i dviej struktrini element:
intereso ir jo apsaugos mechanizmo. Todl ji esanti juridikai
apsaugotas interesas, arba, kitaip sakant, teis - tai interesas,
ginamas organizuota valstybs jga. Jos tikslas - apsaugoti visuome
ns ir asmens laisv.
Pabrdamas socializuojant teiss poveik mogaus elgesiui, R. J
ringas ikl teigiam teiss poveik dorovinei paangai: dorovinis
moni tobuljimas vyksts kaip laisvos mogaus valios drausmini
mas. Ne tik dorov turinti praminti teisei keli, bet ir teis - dorovei,
vesti j paskui save.
R. Jringas glaudiai siejo teis su jgos svoka. Veikale Kova
dl teiss" jis, panaiai kaip Marksas, teiss realum aikino kaip
asmens kovos dl savo subjektini teisi rezultat. mogus gimsts
be teisi, todl privals jas gyti kovodamas su kitais individais,
trukdaniais jam gyti subjektin teis ir ja naudotis. Jis mst taip:
jeigu teis yra elgesio taisykle paverstas interesas, tai dl teiss
reiki kovoti taip kaip ir dl savo interes. mogus teises ne gauna,
ne atsinea, o isikovoja. Visi didieji teiss pokyiai istorijoje (pvz.,
vergijos, baudiavos panaikinimas ar verslo, sins laisvs giji
mas) buv isikovoti sunkia amius trukusia kova . Atitinkamai
vis naujj ami teiss istorij R. Jringas skirst tris nuolat
trunkanios ir laiminios kovos etapus: 1) kova dl sins laisvs (tai
40

40

Iheringas R. Kova dl teiss / vert A. Janulaitis. Kaunas, 1923. P. 6.

88

BENDROJI DALIS

galt bti reformacijos laikotarpis - XVI a.); 2) kova dl politins

laisvs (kova su absoliutine monarchija - XVII-XVIII a.); ir 3) kova
dl ekonomins laisvs (kova su ekonominiu mogaus pavergimu,
ekonominiu skurdu, varaniu mogaus teises, - XIX a.). Todl teis
esanti veikiau jgos negu logikos kategorija".
R. Jringo realistinei teiss sampratai bdingi tokie poymiai:
1) Teis nagrinjama atsivelgiant glaudi jos sveik su kintaniais
moni interesais, iems kintant, keiiasi ir pati teis.
2) Autentikas teiss egzistavimo bdas yra nuolatin individo kova dl
savo subjektini teisi. Pati objektyvioji teis egzistuoja tik tiek,
kiek mons naudojasi savo subjektinmis teismis.
3) Teiss ir valstybs vienov. Be valstybs teis esanti niekas. Tik
valdia, taikanti teiss normas, daro teis tuo, kas ji yra ir turi
bti. R. Jringas neskirst teiss prigimtin ir pozityvij; teis
jam - tai tik pozityvioji teis.
4) Struktros poiriu teis aikinta kaip teisi ir pareig vienov.
Ji - teisin pilietins visuomens krimosi slyga.
ias pairas teis R. Jringas dst gausiuose savo veikaluose:
Komos teiss dvasia" (Das Geist des rmischen Rechts), Kova dl
teiss" (Der Kampf um Recht, 1872), Teiss tikslas" (Der Zweck im
Recht, 1872), T. 1. - 1872; T. 2 - 1883) ir kituose.
3. TEORIJOS, KILDINANIOS
TEIS I PRIEING INTERES KOMPROMISO
Oponuojant mintoms teorijoms, teis kildinusioms tik i jgos
persvar turinio socialinio intereso, formavosi visuomenins sutarties,
solidarumo ir kitos teorijos, kurios intereso virsm teise siejo ne su
nugaltoj prievarta, o su kompromisu. Jos siek ivesti teis ne i
viepatavimo, o i bendradarbiavimo pastang.
Teiss altinis ess moni interesas, nesvarbu, kokio masto jga
to intereso turtojas disponuoja savo interesui garantuoti. Dalyvauti
nustatant visuotinai privalomo elgesio taisykl (visuomenin tvark)
gali bet kurios socialins grups interesas, derindamasis su kit
socialini grupi interesais kompromiso pagrindu. Kiekviena teis
yra skirting socialini grupi interes kompromisinio derminio
rezultatas.
89

TEISS T E O R I J A

Prie toki teorij priskirtinos visuomenins sutarties ir solidarumo,

arba socialins priklausomybs (socialini funkcij), teorijos.
3.1 V I S U O M E N I N S SUTARTIES TEORIJA

Ji teis taip pat kildina i intereso, tik kitaip aikina to intereso

virtimo elgesio taisykle bd. Teis ir valstyb atsirandanios ne i
brutalios prievartos, ne i individo smurtu laimtos kovos, kur
pralaimjusij interesas dl jgos nepakankamumo netenka galimy
bs dalyvauti kuriant socialin tvark, o i btinybs kompromisu
(abipusmis nuolaidomis) derinti prieingus moni interesus. So
cialinje tvarkoje tada dalyvauja vis socialiai aktyvi grupi inte
resai, kompromisu apvalyti nuo nepakantumo kito interesui. Teis
tada suprantama kaip prieing interes kompromisas, pavirts
bendro elgesio taisykle. Prievarta ia pasislenka antr viet ir ji tik
tiek reikalinga, kiek gali padti alims susitarti ir saugoti sutartimi
nustatyt socialin tvark. Teiss ir valstybs vaidmuo - siekti
socialinio kompromiso ir remiantis juo garantuoti visuomenje socia
lin santarv bei rimt.
Teis i visuomenins sutarties antikoje kildino graik filosofas
Epikras (341-270 m. pr. Kr.), vliau - Ciceronas, naujaisiais am
iais - angl filosofai T. Hobsas, D. Lokas, XVIII a. prancz
filosofas . . Ruso, paras tokio pat pavadinimo veikal Contrat
social" (1762). Lietuvoje visuomenins sutarties teorij Cicerono vei
kiamas XVI a. pltojo Lietuvos teisininkas A. Volanas veikale Apie
pilietin arba politin laisv" (1572). Poiris teis kaip gyvendi
nani visuomenin sutart iandien vyrauja Vakar Europoje ir
iaurs Amerikoje dl demokratini proces raidos.
3.2 SOLIDARUMO, ARBA SOCIALINS
P R I K L A U S O M Y B S (SOCIALINI F U N K C I J ) , TEORIJA

Modern visuomenins sutarties teorijos variant XIX a. antroje

pusje ir XX a. pradioje pltojo prancz sociologai ir teisininkai.
I j Leonas Burua (Bourgeois) ileido tokio paties pavadinimo
knyg - Solidarumas" (Solidarit, 1896). Tai vienas i mginim
sprsti socialin klausim". Joje solidarumas aikinamas kaip ben
dra visuomens pareiga ir raginama ia dvasia auklti visuomen,
nes socialin problema (darbo moni gynimas) kartu esanti ir

90

BENDROJI DALIS

aukljimo problema. Aukljimas turs skatinti socialines reformas,

apsauganias visuomen nuo revoliucij. Autorius ragino darbda
vius vadovautis socialinio teisingumo principu, daryti darbo mo
nms nuolaid, sil prie mogaus teisi deklaracijos pridti ir
mogaus pareig deklaracij.
Bet rykiausiu ios krypties atstovu laikomas Pranczijos Bordo
universiteto profesorius Leonas Diugi (Duguit, 1859-1928), solidaru
mo idj pltojs kaip abipuss socialins priklausomybs teorij, kuriai
pirmiausiai siek palenkti nuosavybs teis. i teorij L. Diugi
suformulavo veikaluose: Privaiosios teiss ymiausieji pasikeitimai,
pradedant Napoleono kodeksu" (Les transformations generales du droit
prive depuis la Code Napoleon, 1920), Socialin teis, individualioji
teis ir valstybs permainos" (Le droit soiai, le droit individuel et les
transformations de l'Etat, 1922), taip pat Valstyb, objektin teis ir
pozityvusis statymas" (L'Etat, le droit objectif et la loi positive, 1922).
Kritikuodamas marksizmo klasi kovos teorij, L. Diugi teig,
kad mons tarpusavyje saistomi solidarumo tiksl ir tarpusavio
priklausomybs. Todl kylanius prietaravimus mons tur veikti
NE kovos gilinimu, o bendradarbiavimu, kurio pagrindu susiformuo
ja bendroji solidarumo norma: Venk visko, kas paeidia socialin
solidarum, ir daryk visk, kas reikalinga jam gyvendinti bei
stiprinti."
Solidarumas, arba socialin sveika, - tai nuolatinis asmenini ir
visuomenini tiksl (interes) derinimas. Solidarumas reikiasi dve
jopai: 1) interes panaumu; ir 2) darbo pasidalijimu. Pirmuoju
atveju mons solidars todl, kad turi bendr interes ir siekia
juos gyvendinti veikdami kartu (tautinis, klasinis, pasaulirinis ir
kitoks solidarumas); antruoju atveju solidarumo btinyb kylanti i
jau minto asmens kultrinio nepakankamumo paiam sau: asmuo,
negaldamas pats pasigaminti vis jo egzistencijai reikaling reik
men, priverstas bendrauti su kitais monmis, keisdamasis su jais
paslaugomis.
Toks pats ess ir klasi solidarumas. Kiekviena klas arba
socialin grup yra viena kitai reikalinga, nes atlieka visuomenje
Tam tikr tik jai skirt misij - gyvendinti solidarumo norm. iai
solidarumo idjai pavaldi ir teis. Ji yra iraika viso to, kas atitinka
solidarumo norm. Teiss normos egzistuoja nepriklausomai nuo
valstybs, nes kyla i visuomens solidarumo.

91

TEISS T E O R I J A

Kiekvienas asmuo ir socialin grup visuomenje turi ne teises, o

pareigas - vykdo tam tikr solidarumo funkcij. Niekas neturi
socialiniame gyvenime kit galiojim, iskyrus pareigas, kurias jam
nustato solidarumo norma. Nuosavybs teis nustoja buvusi indivi
duali teis, ji tampanti socialine funkcija, t. y. pareiga palaikyti
visuomens solidarum. Atitinkamai visi valdios aktai galioja tik
tiek, kiek jie knija (atitinka) solidarumo norm, t. y. palaiko vairi
socialini grupi bendradarbiavim ir santarv.
ios vertybs palaikomos vis socialini grupi teise dalyvauti
valdant valstyb, valdios decentralizacija ir dalyvavimu sindikat
veikloje, sindikat, kuriuose kartu veikia darbininkai ir darbdaviai
grsdami savo sprendimus sutartimi. Toki korporatyvin valstyb
L. Diugi laik viresne u klases, o pai klasi kov keiiani
klasi bendradarbiavimu. Klasins valstybs epocha turinti baigtis,
nes atmetama pati viepatavimo idja - tiek darbdavi, tiek pro
letar.
Solidarumo norma L. Diugi interpretacijoje nra konkretus staty
mas, o tik metodologinis principas, kuriuo privalanti vadovautis
teiskra.
L. Diugi man, kad teis, ireikianti solidari visuomens pri
gimt, nra valstybs nustatyta ir todl negali bti valstybs atauk
ta; atvirkiai - ji viresn u valstyb ir iai privaloma. Todl
statym leidjas ne kuria, o tik konstatuoja, protokoluoja teiss
normas.
Solidarumui gyvendinti L. Diugi reikalavo socialiai aktyvios
valstybs. Vyriausybs pareiga esanti utikrinti socialin solidarum
ir neleisti nieko, kas yra prieinga solidarumui. Valstyb turinti
garantuoti piliei teis darb, teising atlyginim, ji privalanti
globoti vaikus, invalidus, senelius, alinti arba bent riboti darbuotoj
inaudojim. Valstyb galinti taikyti prievart tik siekdama palaikyti
solidarum. Imdamasi riboti asmens teises, valstyb turi tai daryti
vis asmen atvilgiu vienodai. gyvendinant valstybs valdi,
pasak L. Diugi, turi proporcingai dalyvauti ne tik politins partijos,
bet ir profesins sjungos. Propaguodamas politins valdios atviru
m, jis mgino minimizuoti socialines prieprieas ir iekodamas
kompromis siekti socialins taikos, pasukti visuomens raid i
revoliucijos evoliucijos keli.
Taigi L. Diugi valstybs ir teiss sampratoje svarbiausia yra
supratimas, kad teis, kaip socialin tvarka, o valstyb, kaip tokios
92

BENDROJI DALIS

tvarkos organizacija, turi remtis moni solidarumu (tarpusavio

bendradarbiavimu) ir interes kompromisu. Tai buvo pozityvus
liberalij valstybs ir teiss samprat veikimas.
Institucionalizmo linkme solidarumo idj XX a. pradioje plto|o kitas Pranczijos administracins teiss specialistas - Morisas
I loriju (Hauriou, 1856-1929) veikale Administracins ir vieosios
teiss kursas" (Precis de droit administratif et de droit public... 11 ed.
Vinis, 1927), siekdamas suteikti solidarumo idjai institucin (organi
zacin) pavidal. Kiekviena organizacija, pasak M. Horiju, yra tam
tikra korporacija (institucija): eima, Banyia, akcin bendrov,
profesin sjunga ir kitos, kurios, teikdamos pavienius asmenis,
siekia padidinti kiekvieno galimybes ginti savo teises. Organizuota
gynyba kuria socialini jg pusiausvyr visuomenje, reikaling
sosialinei rimiai visuomenje sukurti ir palaikyti. Jis ragino atitinkamai orientuoti ir valstyb, kad jos vykdomoje politikoje bt
atsivelgta vairi socialini institucij vert ir reikm visuomens
gyvenimui, ir itaip ivengti socialini sukrtim, kylani dl
socialins pusiausvyros paeidim.
KOMPROMISINS
TEISS

SAMPRAT

KRYPTIES
VERTINIMAS

ios teorijos ireik nauj valstybs ir teiss sampratos tendencij.

|os siek teis paversti ne viepatavimo, o bendradarbiavimo rankiu.
Pagrindine priemone transformuojant socialinius interesus teiss
normas laik ne nugaltoj prievart, o prieing interes kompro
mis. Vadovaujantis solidarumo idja buvo pltojamas naujos politins sistemos modelis, kuris turjo klasi kov paversti klasi
bendradarbiavimu, kad socialistin revoliucija netapt vieninteliu
manomu bdu sprsti socialinius prietaravimus, pltoti socialin
teisingum.
L. Diugi ir kit solidarumo idjos puoseltoj teorijos pagrindu
pltojosi iuolaikin teiss samprata, o ios pagrindu - socialins
teisins valstybs koncepcija ir praktika.
3.3 SOCIOLOGIN TEISS S A M P R A T A

Tai diferencijuota idjin kryptis, teiss literatroje vadinama vai

riai: realistine teiss koncepcija, teisiniu realizmu, sociologine jurispru93

TEISS T E O R I J A

dencija, pragmatiniu instrumentalizmu, teisiniu psichologizmu, gyvja teise

ir t. t. Pastant teis, ji teikia pirmum treiajam teisins bties
lygmeniui, t. y. realiai egzistuojaniai visuomens tvarkai- teisi
niams santykiams.
i idjin kryptis remiasi empirine teiss samprata - laikomasi
pragmatins nuostatos, kad kiekviena tiesa - tai praktikai pritaikoma
hipotez, o hipotezs teisingumas visikai priklauso nuo to, ar ji
duoda teigiam rezultat. Todl atsisakoma teiss esms tyrimo
tvirtinant, kad ji nepaini. Tokie klausimai kaip teiss esm, teiss
kilm laikomi nevaisingomis ir tolimomis nuo teiss praktikos abstrak
cijomis. Tos krypties devizas - tirti gyvj, tiesiogiai taikom teis (jus
in actio, arba teisinis funkcionalizmas"). Raginama nuo teiss esms
klausimo pereiti prie teiss funkcij klausimo. Apie ininieriaus
darb, - sako R. Paundas, - sprendiama ne i to, kaip jis atitinka
nustatytus tikslus, ir ne i to, ar darbas ahtinka tradicinio plano
idealij form. Lygiai taip pat mes irime ir teiskvink veikl. Mes
norime tyrinti teisin tvark, uuot ginijsi dl teiss prigimties."
Vykdant i program neformuluojama kokia nors aikesn teiss
samprata. ia keliamas ne teiss esms" ar bties" klausimas, o
veikiau kokiais konkreiais pavidalais teis egzistuoja", reikiasi
asmens ir visuomens gyvenime. Atsakoma, kad teis egzistuoja"
kaip tam tikros moni teiss ir laikysena, kurios vienaip ar kitaip
yra susijusios su pozityviosios teiss normomis ir funkcionavimu
toki valstybs institucij kaip teiskros institucijos, teismai. Vi
suomeninis gyvenimas greitai keiiasi ir teiss norm turinys socia
lini poreiki atvilgiu visada vluoja. Todl prie veiksni, formuo
jani teism sprendimus - konkreij teis, priskiriama ir toje
visuomenje paplitusi teisin doktrina, teiss tradicija, teisinink
isilavinimo tipas, institucin teism sprendim kontrol (K. Levelynas, A. Rosas (Ross).
41

Vienas i ymesni ios linkms pradinink - vokiei ir austr

teisininkas E. rlichas (1862-1922) , pltojs gyvosios teiss koncepci
j. Teis jis aikino ne kaip abstraki elgesio norm sistem, o kaip
42

Pound R. In Interpretations of Legal History. Cambridg, 1923. P. 152.

Pagrindiniai E. Erlicho veikalai: ber Lcken im Rechte (1888), Die stillschwei
gende Willenserklrung (1893), Freie Rechtsfindung und freie Reschtswissenschafi (1903),
Die Forschung des lebenden Rechts (1911), Die richterliche Rechtsfindung auf Grund des
Rechtssatzes (1917) ir kiti.
41

42

BENDROJI DALIS

gyvj socialin tvark, kaip konkrei teisini santyki tinkl. Todl

ir teiss painimas pradedamas ne nuo statym, o nuo konkrei
visuomens santyki, nuo realaus gyvenimo, nuo analizs toki teiss
dokument kaip sutartys, teism sprendimai, j vykdymo aktai.
Daugyb faktini santyki, atsirandani vairiose gyvenimo sri
tyse, formuojasi teiss normas. Kiekviena gamykla, kiekviena organi
zacija turi savo faktin tvark, kitaip sakant, savo teis, kuriam alia
valstybs. Teise ia laikoma ne tai, kas urayta teiss norm aktuose,
o kas nusistovi moni santyki praktikoje. Todl, pasak E. rlicho,
statym leidjas ne sukuria nauj elgesio norm, o tik atranda j
(Rechtsfindung), fiksuoja po to, kai ji jau susiformavo moni santyki
praktikoje. Pirma atsiranda faktiniai santykiai ir j formuojama elge
sio taisykl, o tik vliau - statymas, sankcionuojantis ir atitinkamai
formuluojantis i taisykl. tai Lietuvos teis ilgai nereguliavo san
tyki, atsirandani dl mogaus audini ir organ donorysts bei
transplantacijos, nors tokios operacijos Lietuvoje ir buvo atliekamos.
Faktin tvarka (santykiai) yra, o teiss normos, vedanios ar sankcio
nuojanios t tvark, nra. ios ries teiss norm aktai Lietuvoje
m rodytis tik nuo 1993 met. T met rugpjio 2 d. ileistas
Sveikatos apsaugos ministerijos sakymas Nr. 328 Dl organ ir
audini transplantacijos" (Vyriausybs inios. 1993, Nr. 41), o 1996 m. ir statymas Dl mogaus audini ir organ donorysts ir transplan
tacijos" (Valstybs inios. 1996, Nr. 116-2696).
Daroma prie teisin romantizm (idealizm) nukreipta ivada,
kad tikroji statym vert, arba j gyvyb, yra ne patys statymai, o
j gyvendinimas. Raytiniai statymai laikytini teiss normomis tik
jeigu jie taikomi faktikai, jeigu daro real poveik moni elgesiui.
Btent toki teis E. rlichas ir vadino gyvja teise. Ir tai supranta
ma: jeigu teis ivedama i realiai besiklostanios moni santyki
tvarkos, tai tokios elgesio taisykls negali bti nefunkcionalios,
neveikianios, nes jau paiu savo buvimu jos rodo savo gyvybingu
m, realum.
Teis ia netapatinama su statymu, todl ir jos samprata laisva
nuo tekstocentrizmo. ia teigiama, kad teis, kuri ireikta statymais,
Ir teis, kuri tiesiogiai formuojasi praktikai, galinios ir nesutapti.
Teis yra faktiniai moni santykiai, susiklost realiame gyveni
me atsivelgiant to meto teisingumo samprat, paplitusi visuome
nje. Teis - tai kartu ir teisj sprendimai, priimti fiksuojant realiai
susiformavusi moni santyki praktikoje elgesio taisykl ir re95

TEISS T E O R I J A

miantis vyraujania teisingumo samprata. Teise laikoma ne bendra

taisykl, o konkrets teism sprendimai. Teisjas, sprsdamas kon
krei byl, kuria teis. I ia - posakis: Teis yra visa tai, k daro
teisjas."
Amerikos (JAV) slygomis sociologin teiss samprat (pragmatini
instrumentalizm) pltojo yms ios krypties atstovai Roskas Paundas
(R. Pound, 1870-1964) , savo pairas vadins socialine inineri
ja", vliau - Donas Grjus (J- C. Gray, 1839-1915), Oliveris Holmsas
(O. W. Holmes, 1841-1935), Karlas Levelynas (1893-1962), Deromas
Frankas, Skandinavijos krat teisininkai: Akselis Herstrmas (Harstrom, 1868-1939), Karlas Olivekrona (Olivecrona, 1897-1980), Alfas
Rosas (1899-1979) ir kiti.
43

SOCIOLOGINS

TEISS

SAMPRATOS

VERTINIMAS

i teiss mokslo idjin krypt R. Z. Lificas vertina kaip gerai

derani su pastangomis silpninti valstybs direktyvin (imperatyv)
vaidmen, apriboti valstybs kiimsi ekonomik, decentralizuoti
valdym ir t. t. Ji gerai deranti ir su visuomenje egzistuojaniu
pliuralizmu, gyvenimo situacij vairovs neisemiamumu, su val
di padalijimu, ji taip pat teorikai pagrindia didel teism
vaidmen ginant mogaus teises. Toks teismas pirmiausia tarnauja
ne statymus leidianiai valstybs valdiai, o visuomenei. Tada
teismas - veikiau visuomens negu valstybs institucija. Tai fakti
kai teism vaidmens iauktinimo ideologija. Todl ioje teorijoje
slypi akivaizdus demokratinis, antitotalitarinis impulsas.
Taiau ioje teorijoje tyrintojai mato ir tam tikr pavoj ivirktin i teigiamybi pus. Jeigu nerandama proting pliura
lizmo, decentralizacijos rib, tai visuomen, besiremianti tokia teiss
samprata, kuri neturi aiki formuli, pasak R. Z. Lifico, gali bti
lengvai dezorganizuota. Sociologin teiss teorija ir j atitinkantis
visuomens susitvarkymo modelis reikalauja aukto visuomens po
litins ir teisins kultros lygio, sumainanio piktnaudiavimo teise
galimybi.

Pagrindiniai R. Paundo veikalai: Social Control Through Law (1942), An

Introductio to the Philosophy of Law (1946), The Spirit of Common Law (1921).
43

96

BENDROJI DALIS

4. TEISS HERMENEUTIKA
Tai treiojo kelio" tarp teisinio pozityvizmo ir prigimtins teiss
paieka, kurios idjins itakos - Frankfurto mokyklos socialin filosofija. Teiss hermeneutika Vakar Europoje iandien yra viena i
populiariausi idjini krypi; ji akojasi dvi sroves: 1) teisin
hermeneutik kaip teisinio teksto aikinimo teorij (Josefas Esseris, Karlas
Engias (Engisch), Karlas Larencas (Lorenz). Pagrindiniu teiss
mokslo tikslu ji laiko teisini tekst supratim ir konkrei empiri
ni fakt teisinio sprendimo suradim. Tai srov, savo tyrim
problematik ribojanti teisins dogmatikos poreikiais; 2) teisin her
meneutik kaip teiss filosofij (A. Kaufmanas (Kaufmann), aikinani
teiss formavimsi kaip jos supratimo proces .
Nepozityvistinei teiss sampratai pritaria ir ymus ndienos JAV
teiss filosofas Ronaldas Dvorkinas (g. 1931), kritikuojantis pozity
vistin nuostat atskirti teis nuo morals. Jis ragino teiss netapatinti su statymu, teiss principams pripaino toki pat pareigoja
mj gali kaip ir statymui (kodifikuotai teisei) .
Vis nepozityvistins teiss koncepcijos variant bendra tai, kad
jie kritikuoja pozityvizmo teigin, jog teiss esm visikai ireikiama
valstybs valdios leidiamais norminiais tekstais, ir pripasta, kad
yra teisei imanentiki elementai - teisingumas ir protingumas, jie
btini teisei, nesvarbu, yra statym leidjo rayti teisinius tekstus
ar ne. Prie toki princip jie priskiria vis lygyb teisei, draudim
diskriminuoti mones dl rass, politini ar religini sitikinim,
gina odio laisv ir kita.
Nepozityvistin koncepcij 1946 m. palaiks ymus vokiei tei
ss filosofas G. Radbruchas ginijo legalum t nacistini teiss
norm, kurios leido yd, igon eksterminacij, nustatinjo drako
nikas bausmes politiniams prieininkams. Pasak G. Radbrucho,
tokios normos niekada negali pareigoti ir laikytinos statymais
grindiama neteise" (gesetzliches Unrecht). Nepozityvistinei koncepci
jai priskirtina ir Visuotin mogaus teisi deklaracija (1948), taip
pat tie principai, kuriais rmsi Niurnbergo tribunolas, teiss nacis44

45

Plaiau apie teiss hermeneutik r.: Redelbach A. ir kt. Zarys teorii

panstwa i prawa. Warszawa, 1993. P. 117-125. . .
//. 2001, Nr. 5, . 4-12.
Dvorkin R. Taking Rights Se riouse ly. Cambridge , Mass., 1977.
44

45

97

TEISS T E O R I J A

tinius karo nusikaltlius. Vienas i t princip sako, kad mogus,

kaltas dl moni udymo, nehumaniko elgesio su monmis,
negali teisintis sakymo ar statymo vykdymu. Visi nukrypimai nuo
i norm laikomi nusikaltimais ir negali bti pateisinti jokia
pareigojania teiss sistema.
Nepozityvistins teiss sampratos alininkai, skirtingai nei teisi
niai pozityvistai, aikina ir subjektin teis, j laiko pirmesne u
objektin. Individas turi tam tikras teises, nesvarbu, ar valstyb yra
pasiruousi jas pripainti. Jie mano, kad kai kurios mogaus teiss
iplaukia i paios mogaus prigimties. Valstyb negali j paneigti,
o tik yra paaukta jas saugoti.
Vienu i nepozityvistins teiss sampratos variantu laikytinas ir
teisinis personalizmas, kuris sudaro konceptual io vadovlio pa
grind.
TEISS

SAMPRAT

VAIROVS

APIBENDRINIMAS

Vertinant mintas teiss sampratas, pasakytina, kad kiekviena turi

istorin, konceptual pagrind egzistuoti, nes teisingai paaikina
teis konkrei istorini slyg atvilgiu. Konkreti teiss teorija, kaip
rodo istorin praktika, yra teisinga tiek, kiek ji atitinka tam tikro
meto tam tikros alies teisinio reguliavimo poreikius, kiek ji tikina
mai paaikina praeities ir dabarties teisinius ir socialinius reiki
nius, sutampa su socialins raidos tendencijomis.
Tai rodo kad ir marksistins teiss sampratos interpretacija.
Kildinusi teis i klasins visuomens struktros, o funkcijas - i
poreikio tvirtinti valdaniosios klass interesus, marksistin teiss
samprata, kaip sakyta, pagrstai aikino praeityje vykusius visuome
ns procesus. Ir tai buvo teisinga iki pat Antrojo pasaulinio karo.
Paskui vyki raida ir paios teiss raida, jos paskirtis ir funkcijos
pasidar nebeapaikinamos marksizmo poiriu. Dl vis socialini
grupi aktyvjimo, taip pat dl didjanios mokslins, technins
paangos, visuomens raida po Antrojo pasaulinio karo pasuko ne
konfrontacijos link, o prieing interes konsolidacij ir kompromi
s. Tai aktualino poir teis pirmiausia ne kaip kovos, o kaip
bendradarbiavimo ir santarvs rank.
Todl iandien teorini aktualij priek aikinant teiss prigim
t, paskirt ir funkcijas ieina visuomenins sutarties ir solidarumo,
arba socialini funkcij, teorijos. R. Z. Lificas mano, kad j popu98

BENDROJI DALIS

liarum lm dvi prieastys: 1) technins civilizacijos pltra, kai

konflikto alys, disponuodamos itin galinga dirbtine jga, ypa
karine, negali tiktis valdyti taut ir teritorij remdamosi kurios nors
vienos socialins grups interesais, jga slopinti kit grupi interes, nes karinio konflikto atveju ikyla susinaikinimo pavojus, ypa
ginkl arsenaluose pasirodius masinio naikinimo ginklams. Susi
naikinimo grsms suvokimas veria teikti pirmum ne konfliktui,
ne jgai, o teisei, bendradarbiavimui ir kompromisui. Gerov tenka
kurtis remiantis ne kit moni pavergimu, o savo pai kultriniu
aktyvumu; 2) padidjs vis socialini grupi socialinis aktyvumas
ginant savo teises.
Be to, tas pats dirbtins jgos (technikos) gausjimas ir vartoja
mj veri gamybos intensyvjimas bei kins veiklos globalizacija
kelia monijai kit pavoj - aplinkos tar, kurios intensyvumas
taip pat suvokiamas kaip giljanti ekologin kriz, galinti virsti
nenuspjamo masto ekologine katastrofa. Siekis ivengti i pavoj
veria pasaulio tautas bendradarbiauti, derinti, riboti, valdyti prie
ingus interesus, kad bt pasiekta bendra gerov kaip monijos
saugumo ir santykinio stabilumo garantas. Nedmesingumas nu
skurdusi socialini grupi interesams ir tolesnis liberalios politikos
eskalavimas paioje visuomenje grasino socialistinmis revoliucijo
mis ar kita socialine destrukcija.
Tokiomis slygomis vienintelis teisingas kelias - ugdyti nekonfrontacin mstym. io mstymo esm - bendr mogik interes
pirmenyb prie privaius, grupinius, nacionalinius, siekis susitarti,
iekoti socialinio kompromiso. Pagal i nuostat valstyb ir teis
sprasmina ne kaip prievartos, pavergimo, o kaip santarvs ir
kompromiso paiek bei palaikymo priemons.

99

III SKYRIUS
Jus est ars boni et aeui*
Celsus

TEISINIS

PERSONALIZMAS

Praktin teiss sampratos reikm. Teiss sampratos svarb supo

nuoja tokie tarpusavyje susij teisins praktikos ir teorijos poreikiai:
1) sukurti rinkos ekonomikos ir demokratijos vertybi sistema pagrst
teisin doktrin - metodologin, vertybin teisins sistemos problem
suvokimo ir sprendimo orientyr;
2) utikrinti konceptualiai vienod konstitucijos ir kit teiss akt aiki
nim bei taikym;
3) skirti teisin argumentacij nuo etins;
4) parengti konceptualias prielaidas teisinio reguliavimo spragos atveju
taikyti teiss analogij (remtis bendraisiais teiss principais"): teiss
samprata - pagrindas nustatyti t princip teisin prasm, atskirti juos
nuo neteisini. i praktin teiss sampratos reikm itin padidjo
Civiliniam kodeksui (CK) ir Konstituciniam Teismui pripainus parei
gojamj teiss princip gali.
1. IUOLAIKIN TEISS SAMPRATA TEISINIO POZITYVIZMO IR PRIGIMTINS TEISS"
INTEGRACIJA
Sukurti demokratines vertybes atitinkani teiss samprat nereikia
sukurti kak visikai naujo. Visa tai, kas bdinga teisei apskritai,
jau vienaip ar kitaip pasakyta, bet pasakyta kitu metu ir kit slyg
atvilgiu, be to, tie teiginiai nevienodai ipltoti, jie nesudaro siste
mos su ms laiko mogaus teisi saugos poreikiais. Btent ie
* Teis yra grio ir teisingumo menas.

101

TEISS T E O R I J A

poreikiai pareigoja kiekvien epoch naujai permstyti paveldima

teiss samprat taip, kad ji padt kurti teisin tvark, pajgia
gyvendinti, valdyti tuos poreikius.
Pats terminas iuolaikin teiss samprata - reliatyvi svoka, nes
skirtingose alyse ar emynuose skirtingos teiss sampratos gali bti
laikomos iuolaikinmis. Tai susij su teiss nacionalumu ir konkre
ios alies teisins sistemos tradicija. Nors nuomons ir skiriasi, tas
teiss sistemas, kurios pripasta asmens primat prie valstyb,
mogaus teisi nevalstybin kilm, paties asmens gyt teisi ne
atimamum (o tik prarandamum), vis asmen lygiateisikum,
socialin kompromis, galime laikyti orientuotomis demokratines
vertybes ir kartu iuolaikin Europos teiss samprat. Tokia sam
prata klostsi Vakaruose pltojant prigimtinio teiss pobdio, teisi
ir pareig vienovs (R. Jringas, K. Marksas ir kt), solidarumo
(E. Durkheimas, L. Burua), abipuss socialins priklausomybs (L. Diugi), socialinio kompromiso (R. Paundas) idjas. vientis sistem jas
integravo asmens prioriteto prie valstyb pripainimas, kuris buvo
svarbus tuo, kad kr prielaidas vis teiss sistem pradti ir grsti
civiline teise, versti jos principus visos teiss principais. O civilinei
teisei, kaip inoma, bdinga pripainti vis santykio dalyvi lygia
teisikum, kuris suteikia pagrind apibrti teis kaip subjektini
teisi ir pareig vienov. j orientuoja ir teiss tikslai. Teis, kuri
paaukta derinti prieingus interesus ir tuo pagrindu siekti moni
sugyvenimo, negali bti apibriama kitaip, kaip teisi ir pareig
vienov (pusiausvyra). i vienov individo primato slygomis kon
centruotai ima reikti moderniosios teiss esm, nes toje vienovje
nuosekliai susivienija visos k tik mintos teisins idjos: prigimtinis
teiss pobdis, abipusis individ sryis, prioritetin teiss padtis
valstybs atvilgiu, socialinis kompromisas, vis teisi santykinumas
ir kitos. Valstyb ia virsta vienu i lygiateisi santyki subjekt.
Ms laik atitinkanios teiss sampratos paiekos iandien
Europoje vyksta integruojant teisinio pozityvizmo ir prigimtins
teiss" idjas: i pozityvizmo siekiama perimti jo nustatytus forma
liuosius teiss poymius, i prigimtins teiss" - turininguosius.
Vienas i ios integracijos mginim yra ir ia formuluojama personalistin teiss samprata (teisinis personalizmas).
Tiesa, yra nemaai autori (H. L. A. Hartas), kurie abejoja paia
galimybe apibrti teis, nes teis esanti toks sudtingas reikinys,

102

BENDROJI DALIS

apimantis toki skirting ri teiss normas (statutins ir paproi

teiss, nacionalins ir tarptautins, civilins ir baudiamosios), kad
vargu ar galima rasti j bendr vardikl". Ir i ties: k viena teiss
aka teigia, kita t pat gali neigti. tai naujasis Lietuvos Respub
likos civilinis kodeksas valstyb laiko juridiniu asmeniu (2.35 str.),
o baudiamoji teis - nelaiko (BK 20 str. 5 d.). Link atsisakyti
apibrti teis ir vadinamieji teisinio pliuralizmo" atstovai, siekian
tys sulieti" teiss normas su socialinmis neteisinmis. Amerikiei
teisininkas Karlas Levelynas silo teiss funkcijas padalyti tarp
vairi socialini bendrij, pradedant eima ir baigiant tauta. Tai
naujas pozityvizmui prieingas kratutinumas: pozityvizmas siekia
grietai atskirti teiss normas nuo morals ir kit socialini norm,
o teisinio pliuralizmo" atstovai link teiss normas suplakti su
socialinmis neteisinmis normomis ir itaip prarasti pai teis. Jei
bet kurios privalomos elgesio taisykls, norminanios moni elges,
yra teis, tai beprasmika kalbti apie teis kaip kak skirtinga nuo
sporto ar kitoki korporacij kuriam elgesio taisykli. Teiss priva
lomumas ir jo garantavimas, matysime, yra visai kito pobdio nei
korporatyvini norm.
Toks atsisakymas veda teisin agnosticizm, o is - teisin
nihilizm: jei neinoma, kas yra teis, tai neinoma, apie k bus
kalbama. Bet kuri privalomo elgesio taisykl, taigi ir savavalik,
kuriam vairi religini sekt, kuri nariai gali bti pavergiami
pagal charizmatini lyderi nustatomas elgesio taisykles, tada bus
galima vadinti teise, iuo teisiniu agnosticizmu kuriama ir paradok
sali padtis: tie, kurie specialiai tyrinja teis, sakosi nein, kas yra
teis, o tie, kurie teiss netyrinja, bet paaukti j praktikai taikyti,
priversti inoti, kas yra teis, nes jiems reikia sprsti konkreias
bylas remiantis ta paia nepainta" teise.
Teiss definicij skepticizmas turi paisyti to fakto, kad kiekvienas
apibrimas visada yra mginimas velgti form vairovs vienov.
O tokios vienovs suvokimas visada yra didesnio ar maesnio
laipsnio abstrakcija. Todl teiss, kaip ir bet kurio kito reikinio,
apibrimo sunkumas tra abstrakcijos laipsnio pasirinkimo sunku
mas. Juo aukiau kylama, tuo lengviau apibrti teis ir, priein
gai, - sunkumai didja leidiantis emyn prie praktinio teiss reiki
mosi form. Todl galiausiai teiss apibrimo paieka virsta abstrahavimosi laipsnio paieka, t. y. grynai metodologiniu klausimu.

103

TEISS TEORIJA
K reikia apibrti teis". Imperatyvas apibrti teis" turi skir
tingas prasmes skirting politini reim slygomis. Nedemokrati
niai reimai statym krimu pirmiausia siekia apsaugoti, gyven
dinti interesus ne visos visuomens, o tik jos dalies, turinios
ekonomins ir politins jgos persvar. Todl ia norima" apibrti
teis tik kaip klasin". Dl ios atrankos" toki reim teiskrai
bdingas didesnis smons aktyvumas, nes reikia statymais nusta
tyti vienai socialinei grupei palankesn ir dl to dirbtin" (daugiau
ar maiau savavalik) tvark. Tokios tvarkos subjektyvumo (voliun
tarizmo) doz turi aikiai persverti objektyvumo (natralumo" pripainimo vis socialini grupi interes) doz.
Todl nedemokratinio reimo slygomis apibrti teis - tai
apibrti valdios teis.
Valdios teis apibrianios teorijos kaip tik ir buvo mintas teisinis
pozityvizmas ir atitinkamos jo atmainos. Teis ia kildinama i valsty
bs ir valstybs priemonmis garantuojami jos imperatyvai. Kitaip
yra demokratini ali teisje: ia siekiama atsisakyti atrankinio"
poirio visuomen ir grti prie natralios" tvarkos, grindiamos
vienoda pagarba vis visuomens nari ir socialini grupi intere
sams. Todl teiss turin ima labiau lemti alia valdios valios
esantys veiksniai. Atitinkamai teiss sampratoje daugja objektyvu
mo ir maja visuomens interes vairov naikinanio voliunta
rizmo (subjektyvizmo). ia, skirtingai nuo valdios teiss", mano
ma, kad teiss turinys yra objektyvesnis - j lemia gamtos ir istorijos
determinuoti vairi socialini grupi interesai, kuri gyvendinimas
reikalauja tarpusavio bendradarbiavimo, kompromis, atitinkamai
lemiani galiojanios teiss pobd. Siekiama ne paneigti interes
vairov, o j pripainti, juridizuoti (tvirtinti teiss aktuose), sutei
kiant jai kompromisins elgesio taisykls pobd. Todl demokra
tinje teiss sampratoje yra daugiau objektyvumo: ia teisin smon,
kurdama teis, siekia ne tiek prievartauti istorin tikrov, kiek prie
jos prisitaikyti. Todl demokratinio reimo slygomis apibrti
teis" - tai apibrti mogaus teis.
mogaus teis apibrianios teorijos (prigimtins teiss teorija ir
vairs jos variantai, psichologin, sociologin (teisj) teis, visuo
menins sutarties, socialins priklausomybs, arba solidarumo, ir
kitos).

104

BENDROJI DALIS

iuolaikin teiss (mogaus teisi) samprata, mginanti integruoti

teisinio pozityvizmo ir prigimtins teiss teiginius, nra aikiai
formuluojama. Teis danai apibriama pernelyg abstrakiai kaip
privalomo, legitiminio elgesio taisykl, nekonkretinant jos teisi ir
pareig santykiu. O abstrakiai apibrus teis, is jos apibrimas
praranda nemaai metodologins galios, tada galima j tuoj pat ir
umirti, nes jis kaip ir nedalyvauja atskleidiant konkrei teiss
svok turin.
Teis, kaip legitimin privalomo elgesio taisykl, dar reikia konkretinti teisi ir pareig santykiu, nes nustatoma teisin tvarka turi
reikti ne bet koki elgesio taisykl, o toki, kuri pripaint vairi
socialini grupi interes diferenciacij, tvirtint statymuose vieno
d j apsaug, juos derint, skatint siekti kompromiso, garantuot
j gyvendinim vienodo veiksmingumo priemonmis.
Visa tai reikalauja atsakyti kur kas konkretesnius klausimus:
kas yra teis ne tik itak, formali iorini poymi, bet ir vidins
struktros, ypa nustatom teisi ir pareig santykio poiriu?
Iekant tai atsakymo, svarbu pasirinkti perspektyv pradin
tak ir juo nuosekliai vadovautis, kad teiss apibrimuose bt
ivengiama pernelyg didelio subjektyvumo ir kartu bt kuriamos
metodologins prielaidos pltoti jurisprudencij remiantis moksliniu
metodu.
Taigi nuo ko pradtinas sistemingas ms laiko teiss paini
mas- nuo individo ar valstybs, nuo subjektins ar objektins
teiss?
Nuo antikos inomi abu atsakymo variantai. Pirmai pairai
atstovavo Platonas ir Aristotelis. Jie, kaip inoma, sprend visumos
ir dalies (valstybs ir asmens) santyk pirmum teikdami visumai
(valstybei), j laik logikai ankstyvesne u savo dalis" - pilieius
(individus). Todl metodologikai buvo veriami apibrti teis kaip
valdios teis, t. y. pltoti etatistin teiss samprat ir kartu teigti
objektins teiss pirmum prie subjektin. Tai kryptis, kuri vliau
pltojo teisinis pozityvizmas.
Bet jei visumos ir dalies santykis aikinamas remiantis ne
valstybs, o individo pirmumu (Epikras, Ciceronas, A. Volanas,
T. Hobsas, D. Lokas ir kt.), tai i supozicija reikalauja pltoti
visuomenins sutarties" teorij, pagal kuri privats asmenys yra
logikai ir istorikai ankstesni ir pirmesni u valstyb kaip savo

105

TEISS TEORIJA
krin. ia pasitikslina ir pati visuomens svoka: visuomen nra
savarankika btis alia individo bties: visuomen - tai tik stabils
individ keitimosi paslaugomis arba viepatavimo ir pavergimo
santykiai. Vadinasi, iuo atveju teis reiks kildinti ne i valstybs,
o i individ, i j tarpusavio santyki ir j traktuoti kaip mogaus
teis.
Tsiant i tradicij, atsiveria galimyb konstruoti teiss samprat
dedukcijos metodu, aksiomomis laikant pagrindinius rinkos ekono
mikos ir demokratinio visuomens susitvarkymo principus, kurie
iandien sudaro moni tarpusavio santyki esm ir yra determi
nuoti t pai individ ilikties ir klestjimo poreiki. Kitaip sakant,
moksliniu metodu konstruojam teiss samprat btina ivesti ne i
teisins, o i alia jos esanios biologins, ekonomins mogaus
bties. Dedukcinis teiss sampratos formavimas - tai mginimas
formuoti teiss samprat, kurios pobd maiau lemt subjektyvusis
veiksnys - krjo nuoira.
2. TEISINIO PERSONALIZMO AKSIOMATIKA
1) Pripainimas asmens vertybinio pirmumo prie valstyb ir kitus socia
linius darinius; visi asmenys savo vertybi, teisi atvilgiu yra lygs
(n vieno asmens gyvyb, laisv... nra svarbesn u kito asmens tokias
pat vertybes);
2) kilus btinybei gyvendinti vairius savo interesus, paaikja, kad
kiekvienas asmuo yra pats sau kultrikai nepakankamas: nepajgus
susikurti savo interesams gyvendinti vis reikaling priemoni;
3) poreikis veikti (kompensuoti) kultrin nepakankamum veria asme
n bendrauti su kitais asmenimis - keistis su jais paslaugomis;
4) laisv ir lygiateisi asmen keitimasis paslaugomis galimas tik esant
lygiaveriams mainams.
Pirmos dvi aksiomos reikia tai, kad laisvi (nuosavybs teise
vienas kitam nepriklausantys) ir mintu atvilgiu lygs individai,
siekdami gyvendinti savo teises arba jas apginti paeidimo atveju,
susiduria su savo kultriniu nepakankamumu: pats asmuo nepaj
gia susikurti (pasigaminti) vis vairiems savo interesams gyvendin
ti reikaling priemoni (teisininkas moka teikti tik juridines paslau
gas, bet nemoka ar neturi galimybi gaminti batus, mainas, statyti

106

BENDROJI DALIS

namus ir t. t., taiau jo teisms gyvendinti reikia vis k tik mint

grybi). ias tiesas inojo jau Platonas ir Aristotelis.
Poreikis kompensuoti kultrin asmens nepakankamum veria
kiekvien individ bendrauti su kitais individais. Ir tas bendravimas
jau nebegali gyti kitokios prasms, kaip tik keitimosi paslaugomis.
Kad is keitimasis paslaugomis nevirst individ tarpusavio agresi
ja: asmens inaudojimu, pavergimu, vis asmen lygiateisikumo
pripainimas reikalauja keitimsi paslaugomis grsti lygiavertiku
mu: asmuo turi teis reikalauti i kit asmen tokios pat kokybs ar
kiekio paslaug, kiek pats yra jiems suteiks.
i aksiom pripainimas jau neleidia" apibrti teiss kitaip,
kaip subjektini teisi ir pareig pusiausvyros (vienovs), nes tik ji
gali bti adekvati lygiateisi subjekt lygiaveri main teisin
forma.
Keturi aksiom modelis, determinuojantis atitinkam teiss sam
prat, yra objektyvus tuo atvilgiu, kad nra valstybs valdios
nustatytas ar kieno nors dirbtinai sugalvotas, o kyla i natraliai
tarp laisv individ besiklostani santyki, nulemt t pai
individ ilikimo ir klestjimo poreiki.
is modelis, metodologikai pareigodamas" pradti teiss pai
nim nuo individo, kartu reikalauja pradti teiss formavim ne nuo
objektins, o nuo subjektins teiss kaip individui tiesiogiai priklau
sanios, susikuriamos. Teiss apibrimas tada ne savavalikai
konstruojamas, o tiesiog atrandamas individ tarpusavio santykiuo
se, besiklostaniuose ir funkcionuojaniuose lygiavertik main
pagrindu. Tuo tarpu pradjus teiss painim nuo objektins (vals
tybs nustatomos) teiss, bt neaiku, i kur imama teiss apibr
tis ir kok pavidal ji turt gauti. Tada lieka vienintelis teisingas
teisinio pozityvizmo (etatizmo) poiris, apibriantis teis kaip
valstybs nustatom bet kokio elgesio taisykl, garantuot valstybs
prievarta. Tai reikt pasilikim tam tikros abstrakcijos lygmenyje,
kuris neleist atskirti demokratins teiss nuo totalitarini reim
teiss, nes abiem atvejais galimas tas pats teiss, kaip privalomo
elgesio taisykls, garantuotos valstybs prievarta, apibrimas.
Priemoni veikti teiss definicij abstraktum teikia mintas
keturi aksiom modelis" ir jo determinuotas individo ir subjekti
ns teiss pirmumo pripainimas.

107

TEISS TEORIJA
3. TEIS KAIP SUBJEKTINI
TEISI IR PAREIG VIENOV (PUSIAUSVYRA)
Kas reikalauja sau laisvs atsisakydamas
toki laisv pripainti kitam, tas reikalauja viepatavimo.
T. Hobsas
3.1

FUNKCIN SUBJEKTINS

TEISS S T R U K T R LEMIANTYS VEIKSNIAI

Asmens pirmumo pripainimas pareigoja teis kildinti i individo

interes ir pastang apsaugoti juos nuo t pavoj, kuri kyla jam
gyvenant visuomenje - kit individ apsuptam. i grsm skatina
individ vertinti savo interes (gyvyb, sveikat, laisv, turt ir kt.)
kaip jo egzistencijai reikming ir reikalauti, kad kiti individai
susilaikyt nuo alingo elgesio io intereso atvilgiu.
is vertybikai suvoktas interesas ir pastanga j apsaugoti kaip
tik ir lemia pradin teiss struktr - du jos lygmenis, arba ele
mentus: 1) vertybin; ir 2) normin (valin). Vertybinis teiss lygmuo tai asmens sismoninti egzistenciniai interesai - vertybs, kurias jis nori
apsaugoti, susikurti ar gyti normindamas savo ir kit asmen ar
institucij elges. Apibendrinant jas galima vadinti teiss objektu
(kieno apsaugai skiriamas pagarbos reikalavimas). Tas objektas gali
bti materialus ir dvasinis; materialus - tai jutimins asmens
vertybs (gyvyb, sveikata, turtas ir kt.), o dvasinis - intelektins,
psichologins ir kitokios individo bsenos (laisv, orumas, saugumo
pojtis, kvalifikacija ir kt.). Dvasins vertybs siprasmina kaip
vidinis asmens gebjimas kurti savo interes gyvendinimo reikme
nis, procedras, kad jais remdamasis asmuo tapt teistas savo
likimo, savo teisi saugos ir gyvendinimo subjektas.
Norminis (valinis) teiss lygmuo, ar elementas, - tai subjektyvus
asmens reikalavimas pagarbos savo egzistencinms vertybms (teiss objek
tui). Tas reikalavimas yra adresuojamas kitiems individams, kad jie
susilaikyt nuo alingo elgesio tos vertybs atvilgiu, neliest jos
arba netrukdyt teistai gyti, susikurti, ja naudotis, disponuoti.
itaip poreikis apsaugoti savo gyvyb reikiasi individo pastango
mis gyti subjektin teis gyventi, turto apsaugos poreikis - nuosa
vybs teiss gijimo siekiu ir t. t. Vienais pagarbos sau reikalavimais

108

BENDROJI DALIS

asmuo siekia apsaugoti jau turimas vertybes, kitais - susikurti, gauti

geidiam vertyb (pvz., studento siekis gyti teisininko kvalifikacij
kaip dvasin gebjim teikti teisines paslaugas ir tuo pagrindu tapti
paslaug teikimo santykio subjektu).
Teiss objektas (vertybinis lygmuo) ir valinis pagarbos jam reika
lavimas (norminis teiss lygmuo) tarpusavyje santykiauja kaip tiks
las ir jo pasiekimo priemon.
3.2 P A G A R B O S R E I K A L A V I M O
LEGALIZAVIMAS SIPAREIGOJIMU JAI

Pagarbos savo interesui reikalavimas dar nra subjektin teis, o tik

pretenzija toki teis; tai tik paprastas individo egoizmo demonst
ravimas (pareikimas) visuomenei ir dl to gali bti suprastas kaip
agresyvi individo pretenzija. Kodl kiti asmenys turt vykdyti tok
reikalavim?
Kad toks tarimas bt paalintas, kad teis net visuomenei ne
agresij, o santarv, dar reikia, jog tas reikalavimas-pretenzija bt
visuomenje legalizuotas, kad kitiems asmenims j vykdyti bt ne
tik privalu, bet ir naudinga. Todl tokios pretenzijos turtojas
privalo savo reikalavim suderinti su savo paties sipareigojimu
gerbti analogik kito individo egoistin pretenzij. Btent iuo
sipareigojimu asmuo ir legalizuoja pagarbos savo interesui reikala
vim, pasiada suderinti savo naud su artimo nauda - sukuria
bkl, kuri kaip tik ir vadiname asmenini bei visuomenini
interes sutaptimi, vis karo su visais pabaiga.
I ia iplaukt pradinis teiss apibrimas: teis - tai pagarbos
reikalavimas ir sipareigojimas pagarbai, arba filosofijos kategorijomis:
teis - tai egoizmo ir altruizmo vienov, o teiss terminais - subjektini
teisi ir pareig vienov. Ji reikia, kad individas negali legaliai
apsaugoti savo intereso (teiss objekto) kitaip, kaip tik gerbdamas kito
asmens toki pat teis, kad tokio sipareigojimo btinyb kyla ne i
paprasto altruizmo (savs isiadjimo), o i tos paios meils savo
paties interesui - i egoizmo. Kai galvojame apie save, reikalaujame
teisi, kai galvojame" apie santarv su artimu, vykdome pareigas.
Teismis mogus egoistas, pareigomis - altruistas. Siekdamas usitik
rinti saugum, jis turi garantuoti artimo saugum. Tada altruizmas
pasidaro btinas kelias egoizm, daro t egoizm civilizuot, teist.

109

TEISS TEORIJA
itaip pagarbos reikalavimas, suderintas su sipareigojimu gerbti
analogik artimo teis, i egoistins pretenzijos tampa legalia,
socializuota subjektine teise ir j turdamas individas ima jausti, jog
ia teise saugomas jo interesas (teiss objektas) yra saugus ne tiek
dl jo paties turimos pakankamos jgos (fizins, ekonomins, politi
ns) artimo agresijai atremti, kiek dl iuo sipareigojimu sudarytos
visuomenins sutarties, kuriai esant individas gyja artim kaip savo
teisi saugos bendrinink.
3.3 TEISS TAPATYB - VIDINIS JOS
PRIETARINGUMAS (PRIEYBI VIENOV)
Egoizmas (subjektin teis) ir altruizmas (pareiga) yra tos didiosios
socializuoto mogaus ir teiss esm ireikianios prieybs, kurios
susivienija kasdieniame mogaus darbe (elgesyje) keiiantis su arti
mu paslaugomis remiantis lygiaveriais mainais ir susijungia neat
siejamu vidiniu ryiu - negalima tapti teistu egoistu (teiss subjek
tu) kartu netampant ir altruistu (pareig vykdytoju). Btent ia
prieybi vienove ir atsiskleidia autentika teiss esm, neikreipta
savavalikos prievartos.
is vidinis teiss prietaringumas - tai autentikasis teiss egzis
tavimo bdas, kuriame kaip tik ir slypi visuomenin, dinamin
teiss prigimtis. Tai iganingas prietaringumas, nes jis neleidia
suabsoliutinti n vienos i t prieybi, visada daro jas santykines,
viena be kitos neegzistuojanias, tik ia vienove isauganias savo
tapatum, nes daro teis pajgi ireikti bendr naud - vieno
asmens naud suderinti su kito asmens nauda.
Todl nra joki neatimam" arba neprarandam subjektini
teisi jau vien dl to, kad nra teisto pagarbos reikalavimo nesipareigojant jai. Kiekvienas tokio sipareigojimo (pareigos) atsisaky
mas kartu yra savanorikas ir savo subjektini teisi, garantuot ta
pareiga, atsisakymas. Subjektin teis, atskirta nuo pareigos, virst
privilegija (agresija prie artim), o pareiga be teiss - prievole
(inaudojimu, vergyste kito asmens ar institucijos naudai). Todl
teiss autoriai (pvz., N. I. Matuzovas), laikantys pareig tarsi antr
ja teiss puse46.
46
/ . . . , . . . ,
1997. . 271.

Galima tokia privilegijos ir prievols formalizacija:

Privilegija = teiss > pareigos (teisi daugiau negu pareig).
Prievol = teiss < pareigos (teisi maiau negu pareig).
Subjektins teiss formul:
Subjektin teis = leidimai ~ paliepimai (pozityvs ar negatyvs).
enklas ~ ymi lygiavertikum.
Btent dl io pozityvaus vidinio prietaringumo prigimtin teis
ir neino privilegij, nes ji neino pagarbos be reikalavimo jai
sipareigoti, neleidia vienam individui gyvendinti savo teiss kito
individo teisi siaurinimo sskaita. Privilegija gali bti tik pozityvio
sios teiss kategorija, nes j gali suteikti tik savavaliaujanti jgavalstyb, kurdama neteisinius statymus. Romnai ne veltui sak:
Privilegium est quasi privata lex (privilegija yra tarsi privatus sta
tymas), vadinasi, tik savo interesais veikianio individo statymas,
sukeliantis konfliktus ir dl to - joks statymas. Bet jeigu privilegija
atsiranda ne i individ tarpusavio keitimosi lygiavertmis paslau
gomis, ne i abipusio suinteresuotumo, ne i sugyvenimo grybs, o
i statym leidjo savivals, tai ji, bdama atsiradusi i jgos, tik ja
ir gali bti gyvendinama. Todl privilegijos didina prievartos porei
k visuomenje, teisi ir pareig vienov - maina. Be to, privilegija,
pasikeitus socialinei politinei padiai, gali pavojingai atsigrti ir
prie pat jos turtoj. tai feodalizmo epochos kilmingj privilegi
jos, virtusios j gyvenimo bdu ir padorumo standartu, sutrukd
jiems prisitaikyti prie kapitalizmo kuriamos padties (sitraukti
prekyb ir amatus, nes imtis ios veiklos laikyta bajorui negarbinga).
Antrasis Lietuvos Statutas (1566) nustat: lkta, pardavs savo em,
atsikls miest ir pradjs verstis amatais ir prekyba, netenka lktos
teisi." [III, 16] Panaiai reglamentavo ir Treiasis Lietuvos Statutas
(1588) [III, 25]. i nuostat Lietuvos Statutai buvo perm i
antikos, i Cicerono formuluoi, kur pagrindinis kilmingj rpes
tis buvo siejamas su valstybs garbe ir nauda. Todl tradicins
privilegijos naujomis slygomis virto pavojingais prietarais, dl
kuri bajorai neteko pirmaujanio vaidmens visuomenje. Vakaryk
ts privilegijos tapo j ndienos teisi praradimo prieastimi.
Tai primena, kad privilegijos anksiau ar vliau tampa pavojin
gos ne tik visuomenei, bet ir j turtojams. Jos tampa bausme u
pareig ir teisi isiskyrim: agresija prie artim galiausiai virsta
agresija prie save pat.
111

TEISS TEORIJA
TEISS KAIP PROCESO STRUKTRA
I. VIDAUS STRUKTRA
VERTYBINIS TEISS LYGMUO

NORMINIS (VALINIS) TEISS LYGMUO

112

BENDROJI DALIS
TEISI IR P A R E I G SANTYKIO KAITOS SCHEMA

ADE - situacija, kai pareigos (D) maja (D>E), o teiss (A) lieka tokios paios
(F>A) Tada santykikai padidjusi teisi (A) dalis virsta privilegijomis (A>B)
(asmens agresija prie visuomen).
ADC - situacija, kai pareigos (D) didja (D>C), o teiss (A) atitinkamai
maja (A>F). Tada pareigos (D) virsta prievolmis (D>F) (visuomens agresija
AFD - situacija, kai teiss (A) maja (A>F), o pareigos (D) lieka tokios
paios Tada sumajusi teisi (A) atvilgiu santykikai padidjusi pareig
(D) dalis virsta prievolmis (D>C) (visuomens agresija prie asmen).
Panaiai gali bti pavaizduojamos ir kitos privilegij ir prievoli susidarymo

3.4 P A R E I G A - AUTENTIKAS
S U B J E K T I N I T E I S I ALTINIS I R R I B A

itaip suprantama, teis ir gali pretenduoti laisvs form ir mat".

Laisv prasideda subjektinje teisje slypiniu leidimu veikti savo
interesais, o baigiasi pareiga kaip natralia to leidimo riba. Ms
pareigos - tai tas mastas, kuriuo mes netrukdome, padedame kitam
asmeniui bti laisvam. Jeigu pareiga nebt laisvs riba, tai tokia
riba turt tapti ms disponuojama brutali jga, nes kiekviena
kokyb, kad isaugot savo tapatyb, turi bti kuo nors apribota: iuo
atveju - pareiga arba jga. Todl pareigomis neribojama laisv bt
susinaikinanti laisv, nes ji nuolat skatint ir palaikyt vis kar su
visais, kurio slygomis jau nra nei stabilios laisvs, nei stabilaus
saugumo. Todl priimtinas poiris t autori (pvz., N. N. Tarusi113

TEISS TEORIJA
nos), kurie pripasta, kad subjektini teisi ir pareig pusiausvyra
47
teiss teorijai ir akiniams teiss mokslams yra aksioma .
Tai padeda suprasti Celso pateikt teiss apibrim: Teis yra
grio ir teisingumo menas." itoks menas" teis yra tik bdama
gris ne vien tam tikram asmeniui, bet ir kitiems asmenims. Bet
gris visiems" ji yra tik jeigu suvokiama kaip teisi ir pareig
vienov, kuri ir yra autentika grio visiems" juridin forma.
Kadangi teisi ir pareig vienov kyla ne i valstybs valios, o
i pai asmen abipusi pastang utikrinti savo teisi saug ir
pltot remiantis lygiateisikumu ir lygiaveriais mainais, tai tokia
vienov laikytina prigimtine", t. y. ne valstybins kilms.
Ji ireikia solidarij teiss prigimt: teisje yra knyta asmen
tarpusavio bendradarbiavimo idja, o ta vienov tra to bendradar
biavimo technologinio mechanizmo iraika. Teisi ir pareig vieno
v pirmiausia yra civilins teiss esm. I ten prasideda jos ygis
kitas teiss akas - valstybs kuriam teis. Todl suprantama,
kodl civilin (privatin) teis iandien laikoma pavyzdiu, modeliu,
kur orientuojantis kuriama iuolaikin vieoji teis.
3.5
VIS

TEISI

IR

SUBJEKTINI

PAREIG
TEISI

VIENOVS SANTYKINUMAS

Poiris teis kaip subjektini teisi ir pareig vienov atskleidia

vis asmens teisi santykinum ir kartu paioje teisje atranda to
santykinumo pagrind (prieast). Tas santykinumas ne suteikiamas
i alies, ne savavalikai nustatomas valstybs, o iplaukia i paios
teisi ir pareig pusiausvyros, yra btinas jos sekmuo: nra subjek
tini teisi be pareig (iskyrus inomas iimtis) ir nra pareig,
kurios nesukurt subjektini teisi. Teiss, sakyta, atskirtos nuo
pareig, virsta privilegijomis, o pareigos, atskirtos nuo teiss, prievolmis (pavergimu). Nesmoningoje gamtoje gyvn teiss"
santykinumas garantuojamas turimos jgos santykinumu, visuome
nje mogaus teisi santykinumas - susitarimu ir jo vykdymu.
Tai reikia, kad bet kuris mginimas apibrti subjektin teis ne
jos prieybe - pareiga, kartu reikia ksinimsi teiss tapatyb,

47
. . - ? //
: . , 1990. . 21.

BENDROJI DALIS

eliminuoja teis i jurisprudencijos kompetencijos apskritai ir dl to

daro j savavalik, nepaini ir mistik.
Teisi ir pareig vienov apsaugo individ nuo vergavimo visuo
menei (pareig absoliutinimo), o visuomen - nuo konkretaus indi
vido agresijos (teisi suabsoliutinimo). ia vidine pusiausvyra teis
atnea moni tarpusavio santykius santarv ir socialin rimt, o
privilegija - teisi ir pareig nedarn, konflikt ir destrukcij. Teis
jungia visuomen, privilegijos ir prievols - ardo i vidaus.
Tai padeda suprasti, kodl mginimas kai kurias mogaus teises
(pvz., teis gyventi) paskelbti absoliuiomis (nepriklausomomis nuo
joms proporcing pareig) prietarauja paiai teiss prigimiai naikindamas vidin teiss prietaringum jis naikina ir pai teis
pakeisdamas j josios prieybe - privilegija.
3.6 AR PROCESINS TEISS ABSOLIUIOS
Kartais manoma, kad subjektini teisi santykinumas nra visuoti
nis, kad vis dlto es absoliui teisi ir kad tokios teiss pirmiau
siai yra procesins. Pavyzdiui, kokia pareiga kitam asmeniui gali
bti legalizuojama ar ribojama asmens teis kreiptis nealik
teism? Aliuzija procesins teiss absoliutum kyla i teisnumo
painiojimo su subjektin teise, o pirmiausia i mginimo aikinti
procesin teis be ryio su materialija subjektine teise. Bet, atskirta
nuo materialiosios teiss, procesin teis, kaip inoma yra bepras
mika ir todl - jokia teis: kokia prasm skelbti teis kreiptis
nealik teism neturint ko ginti - neturint materialiosios subjektins teiss tam tikr gr. Juk procesine teise asmuo gina ne neinia
k, o tik savo paeist materialij subjektin teis. Asmuo gali ginti
teisme tik t gr, kur turi subjektin teis, t. y. savo teis laisv,
turt ir t. t., bet ne pai laisv, ne pat jo inioje esant turt ir
t. t. Jei asmuo galt ginti teisme ne savo subjektin teis laisv,
o savo laisv, tai jis galt gintis ir nuo teisto teismo nuosprendio,
suspendavusio jo teis laisv. Bt teistas ir jo prieinimasis
kaljimo priirtojui, vykdaniam teismo nuosprend. Tada teis
apskritai netekt prasms.
Procesins teiss absoliutumo iliuzija, kaip minta, kyla ir i
procesins teiss tapatinimo su teisnumu. O teisnumas, kaip inoma,
veiksniems asmenims tra formalus leidimas gyti subjektin teis ir
| ginti, jei ji bt paeista. Procesin subjektin teis atsiranda ne
115

TEISS TEORIJA
alia materialiosios teiss, ne anksiau ar vliau u j, o kartu su ja
kaip jos sudedamoji, gynybin" dalis, kurios pagrindu materialioji
subjektin teis funkcionuoja, pleiasi, yra gausinama, gyvendinama
ir kartu ginama paeidimo atveju. Teismo nuosprendiu suspenda
vus tam tikram laikui asmens materialij teis laisv ar kit gr,
atitinkamai suspenduojama ir jo procesin teis j ginti. Btent dl
to kalinys ir neturi teiss prieintis kaljimo priirtojui, savo
prieinimsi teisinti savo subjektin teise gynyb (ginti savo laisv),
nes jo materialioji subjektin teis laisv jau yra tam tikram laikui
suspenduota siteisjusiu teismo nuosprendiu.
Tai rodo, kad procesin teis taip pat yra subjektin ir kad t
subjektikum jai suteikia ne kas kitas, kaip materialiosios teiss
subjektikumas; iam inykus, inyksta ir procesins teiss subjekti
kumas.
Tai liudija neatskiriam materialiosios ir procesins teiss vienti
sum: santykinumas, bdingas materialiajai subjektinei teisei, perei
na procesinei teisei. Kitaip sakant, procesin teis tra antroji
materialiosios teiss, jos santykinumo pus. i teisi neatskiriamumas leidia teigti, kad yra ne dvi teiss (materialioji ir procesin), o
viena subjektin teis, susidedanti i dviej komponent: pirmasis
reikia pareig vykdymu gaut leidim (materialij teis) turti tam
tikr gr, antrasis leidia ginti t gyt teis nuo vis, kurie
trukdyt ja naudotis, disponuoti.
3.7 T E I S I IR P A R E I G V I E N O V V I S U O M E N I N S S U T A R T I E S IRAIKA

itaip suprantama teis jau yra ne kas kita, kaip visuomenin

sutartis (konvencija): konvencionalumas - pati teiss esm; tik dl
jo (konvencionalumo) teis ir pajgia sukurti bei palaikyti individ
gebjim gyventi santarvje (socialum), pasiekti tam tikros interes
vairovs vienov, mainti prievartos poreik individ tarpusavio
santykiuose. Dar daugiau - teisi ir pareig pusiausvyra sukuria
pai visuomen kaip dl interes susiprieinusi individ sugyve
nimo tikrov ir kartu tik visuomenje i pusiausvyra turi prasms.
mons gali taikiai kartu gyventi tik kai paklsta savo pai
sudarytai sutariai, nustataniai kiekvieno teisi ir pareig pusiau
svyr. Ja asmuo garantuoja savo teises, nesukeldamas grsms kito
asmens teisms. Teiss visuomenikumas tuo ir pasireikia, kad jis
116

BENDROJI DALIS

visada yra prieing interes derinimas, kai bti reikia ir drauge

su kitais bti. Teisinis leidimas reikia pat asmens buvim, o
pareiga - asmens nekonfliktik buvim drauge su kitais. Socialu
mas - pati teiss kvintesencija. Dl ios teisi ir pareig pusiau
svyros teis kaip tik pajgi socializuoti bei humanizuoti moni
santykius.
3.8 ISTORINIS EKSKURSAS
TEISS KAIP VISUOMENINS SUTARTIES SAMPRAT
I jau mint teiss definicij bene aikiausiai pair teis
(teisingum) kaip visuomenin sutart antikoje yra ireiks Epikras
(341-270 m. pr. Kr.): Teisingumas nra kakas pats savaime, bet
moni santykiuose jis visada yra tam tikras suinteresuotas susita
rimas nekenkti kitam ir nepatirti skriaudos."48 I visuomenins
sutarties teis naujaisiais amiais kildino H. Grocijus, T. Hobsas,
D. Lokas, B. Spinoza. Veikiamas ios tradicijos, sakme, L. Diugi
tapatino teis su abipuse moni priklausomybe, amerikiei sociolo
gins teiss atstovas R. Paundas - su kompromisu49. Teis kaip
paliepimo (Befehl) ir pasiadjimo (Versprechen) sveik 1917 m.
aikino ir vengr teisininkas Feliksas Samlo50.
Visuomenin sutartis yra gilumin teiss esm, kuri btina
pabrti visais atvejais, kai norima kurti demokratin valstyb,
asmens ir valstybs santykius grsti ne valdios savivale, o objekty
viomis i paios visuomens prigimties (lygiaveri main) iplau
kianiomis vertybmis, taip pat kai norima suvokti vis mogaus
teisi santykinumo pagrind. Ji, suprantama, yra kvazisutartis, nes
neturi t vis formali rekvizit, bding prastoms sutartims. Tai
ne formalizuota sutartis, o tik faktiniai santykiai, besireikiantys
susitarim logika, kuri vliau apibendrintu pavidalu ireikiama
konstitucijose, kur forminamas piliei ir j irinktos valdios
susitarimas (piliei ir valdios abipuss teiss ir pareigos) ir kartu
pai piliei tarpusavio susitarimas: gyvendindamas savo teises
ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo [...] nevaryti kit
moni teisi ir laisvi." (Konstitucijos 28 str.)
48
. . , 1976. . 436.
49
Ten pat. . 427.
50

Samlo F. Juristische Grundlehre. Leipzig, 1917. . 252.

117

TEISS TEORIJA
3.9 TEISI IR PAREIG VIENOVS
ATPAINIMAS ISTORINSE TEISS DEFINICIJOSE
Teis, suvokta kaip subjektini teisi ir pareig vienov, kaip tik ir
yra tai, k Platonas ir Aristotelis antikoje vadino subalansuotu protu
(teisi ir pareig pusiausvyra), Epikras - teisingumu (tai tos paios
pusiausvyros vardijimas kitu terminu), . . Ruso - bendrja valia
(teisi ir pareig vienove suderinti prieingi interesai) ar R. Je
ringas - juridikai apsaugotu interesu (asmeninis interesas, apsaugotas
jo turtojo pareiga (sipareigojimu) gerbti analogik artimo interes).
Tomas Akvinietis teig, kad statymas yra proto tvarka, paskelbta
valdios visuomens labui" (bet jeigu visuomens labui", tai staty
mas tik tada jam tarnaus, jei knys teisi ir pareig vienov kaip
vienod pagarb visiems konkretaus santykio dalyviams). teisi ir
pareig vienov orientuoja ir kita Tomo Akvinieio teiss definicija:
jus est regula et mensura (teis yra taisykl ir saikas). Btent saikas rodo,
kad ta taisykl turi bti ne bet kokia, o saikinga. Saikas nereikia
nieko kita, kaip tik teisi ir pareig vienov. i vienov ir saikas tai tik kitokie to paties kompromiso, knyto teisje ir neleidianio
absoliutinti n vienos santykio alies interes, vardijimai.
Tai rodo, kad ia mint teiss definicij skirtumai tra skirtingi
tos paios teisi ir pareig vienovs aspektai, arba skirtingi jos
suvokimo abstraktumo laipsniai. Ir i ties jeigu teiss tikslas - vis
gerov, tai teis negali bti niekas kita, kaip tik subjektini teisi ir
pareig vienov.
3.10 TEISI IR PAREIG VIENOV NE TEISS PRINCIPAS", O PATI TEISS ESM
Negalima sutikti su autoriais (S. S. Aleksejevu, N. I. Matuzovu ir
daugeliu kit), kurie teisi ir pareig vienov laiko ne paia
demokratikai suprantamos teiss esm, o tik teiss principu. Jeigu i
vienov i ties bt tik principas, tai k tada reikt laikyti teiss
esme, nes atskiras principas apimties atvilgiu negali sutapti su
esme, jeigu i konkretinama principais.
Teisi ir pareig vienov galt bti teiss principas tik totalitari
niuose reimuose, kai autentikos teiss veikimo sritis susiaurinama
iki privatins teiss - iki piliei tarpusavio santyki, nes vieosios
teiss srityje valdia gali nesilaikyti teisi ir pareig vienovs, o
nustatyti j santyk (proporcijas) savavalikai.
118

BENDROJI DALIS

Demokratinje visuomenje teis neegzistuoja kitaip, kaip tik

teisi ir pareig vienovs pavidalu, ir ta vienov yra ne teiss
principas, o pati iuolaikins teiss esm. Ji, matysime, konkretinama
atitinkamais principais. Todl jai pavaldi ir vieoji teis. Valdia ia
irgi gali turti tik tiek su pilieiu susijusi teisi, kiek jam vykdo
pareig. Pavyzdiui, valdios subjektin teis rinkti mokesius kyla
i valdios pareigos garantuoti piliei saugum ir talkinti pilieiui
gyvendinant jo teises. Tokio saugumo neutikrinanti, bet mokesi
reikalaujanti valdia i savo teis - rinkti mokesius, paveria
neteista privilegija, tarnaujania paiam valdios aparatui.
3.11 KAIP GALI BTI
PASVERIAMOS" TEISS IR PAREIGOS
Poiriui teis kaip subjektini teisi ir pareig vienov oponuo
jantys autoriai mano, kad tokia vienov (pusiausvyra) nereali", nes
es nra mechanizmo jai nustatyti: kaip sulyginti" teises su parei
gomis, kaip jas pasverti"? Tai pozityvistinis priekaitas: ia norima
sverti" teises ir pareigas kaip bulves turguje. Teisi ir pareig
vienov (pusiausvyra) nustatoma ne svarstyklmis", o socialiai
aktyvi piliei diskursu (jei reikia, ir protesto akcijomis), vedaniu
kompromisus, ir juos tvirtinaniomis sutartimis; statymuose ta
pusiausvyra pasiekiama parlamento frakcij, atstovaujani vairi
socialini grupi interesams, parlamentinmis diskusijomis, besibai
gianiomis vienokio ar kitokio laipsnio kompromisu (susitarimu).
Tas teisi ir pareig santykis, dl kurio susitaria santykio alys ir
kuris jas tuo metu bent i principo patenkina, ir yra i padt,
jg santyk, piliei socialinio aktyvumo laipsn ireikianti
teisi ir pareig pusiausvyra. Btent dl to, kad pasiekiama susita
rimais, ta pusiausvyra visada yra istorika, santykin, neubaigta,
atvira naujam disbalansui ir kompromisams, t vienov griaunan
tiems ir vl i naujo atkuriantiems. Ji atspindi besikeiianius
socialini jg santyk ir vairi socialini grupi aktyvum ginant
savo teises. Kova dl teisi - nuolatinis kelias teisi ir pareig
vienov ir jos dinamik. Tie, kurie savo teisi negina, nedalyvauja
kuriant i vienov, gyvena jiems tenkani pareig persvaros prie
j teises slygomis. Kas, galdamas sutrukdyti nusikaltim, to
nedaro, tas jam padeda." (Seneka)

119

TEISS TEORIJA
3.12 TEISI IR PAREIG VIENOV TIK DEMOKRATINI VISUOMENI TEISS ESM
Subjektini teisi ir pareig vienov reikminga ir tuo, kad ji
atskleidia demokratin teiss prigimt, t. y. teigia vienod vis
moni prigimtin vertingum, j teisin lygyb, draudia bet koki
diskriminacij, pareigoja derinti prieingus interesus ir siekti j
kompromiso suteikiant t interes prieprieai mintos subjektini
teisi ir pareig vienovs pavidal ir prasm. itaip paaikja, kad
demokratikumas slypi paioje subjektins teiss prigimtyje ir kad jis
(demokratikumas) ia pasirekia ne kaip ideologinis, o kaip teisinis
principas. Todl tik demokratinje visuomenje teisi ir pareig
koreliacija atgauna savo autentik prasm ir galimyb pretenduoti
pai teiss esm.
Bet, itaip suprantama, teis nepasiymi ir negali pasiymti
istoriniu universalumu. Tada vergovins, feodalins valstybs teis
apskritai netekt konceptualaus pagrindo vadintis teise, nes ten
vieoji teis reik ne subjektini teisi ir pareig pusiausvyr, o j
disproporcij. Ir ta disproporcija buvo ne atsitiktin, o smoninga
akcija, nes remiantis teisi persvara prie pareigas ir buvo kuriama
privilegijuota vergvaldi ir feodal padtis visuomenje. Bet i
padtis buvo kuriama ne teise, o statymu, kuris galjo nustatyti bet
kok visuomens nari teisi ir pareig santyk.
Kada prasideda statym istorija, neinome. Bet ji prasideda su
valstybe. Tuo tarpu visuotin teiss istorija prasideda tik su demo
kratine santvarka arba teisine valstybe, mginania paversti civilins
teiss tradicij teiss apskritai tradicija. Teiss istorija - nesena, o
statymo istorija siekia neatmenamus laikus.
Todl istorijos poiriu bt universalesn ta vieosios teiss defi
nicija, kur valstybs kuriam teis bt irima tik kaip tam tikr
teisi ir pareig santyk, istorikai evoliucionavus nuo teisi ir
pareig disproporcijos (privilegij-prievoli teis - vergvaldin, feo
dalin epocha) iki teisi ir pareig pusiausvyros (demokratin teis).
3.13 TEISI IR PAREIG
VIENOVS FIKSAVIMO TEISS AKTUOSE BDAS
Teisi ir pareig santykio problema teiss aktuose. Teisiniuose
dokumentuose ir teiss literatroje danai linkstama nagrinti teises
ir pareigas kaip tarpusavyje organikai nesusijusias. Visuotinje
120

BENDROJI DALIS

mogaus teisi deklaracijoje (1948) i esms skelbiamos tik mogaus

teiss, apie pareigas ia kalbama tik paskutiniame - 29 straipsnyje:
Kiekvienas mogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali
laisvai ir visikai vystytis jo asmenyb. gyvendindamas savo teises
ir naudodamasis savo laisvmis, kiekvienas mogus negali patirti
kitoki apribojim kaip statymo numatyti vien tik tam, kad garan
tuot kit moni teisi ir laisvi deram pripainim ir gerbim
siekiant patenkinti teisingus morals, vieosios tvarkos ir visuotins
gerovs reikalavimus demokratinje visuomenje" (1-2 d.). Panai
nuostata tvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje: gyvendin
damas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo
laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti
kit moni teisi ir laisvi." (28 str.)
ia kalbama tik apie negatyvi pareig naudojantis teismis
nevaryti kito asmens teisi, bet ne apie pozityvias pareigas, kurio
mis asmuo susikuria subjektin teis. Todl neaikiai skiriamas
teisnumas nuo subjektins teiss. Teisnumo lygmens teis asmeniui,
matysime, suteikia valstyb savo statymais, o subjektin teis veiks
nus asmuo gyja pareig vykdymu.
mogaus teisi deklaracij vienpusikum, liberalizm silo
ma veikti kitu vienpusikumu, kart - pareig: teisi deklaracijas
mginama papildyti priimant atskiras pareig deklaracijas. itaip
atsirado Visuotin mogaus pareig deklaracija (1997).
Dviej deklaracij buvimas rodo, kad, iekant teiss esms,
ir vienu ir kitu atveju blakomasi tarp dviej kratutinum - teisi ir
pareig. Liberals reimai link absoliutinti asmens teises (laisves),
totalitariniai reimai - asmens pareigas. Todl nei vieniems, nei
kitiems neprieinama tiesa. Tik demokratijai bdinga teisi (laisvi)
ir pareig (atsakomybs) dialektika, kuri leidia ivengti tiek teisi,
tiek pareig absoliutinimo, suprieinimo. Jei teisi turtume tik mes,
o ms artimas j neturt, tai nekilt pareig klausimo. Bet tada
mes gyventume Robinzono saloje, kur, inykus pareigoms, inyksta
ir paios teiss, nes jos ia neturi prasms: ia nereikia savo interes
derinti su kit interesais, todl nra kam ir savo interes deklaruoti.
Jei skelbiame teises, tai i artimo reikalaujame turti mums atitinka
m pareig ir patys jam atitinkamai sipareigojame. Bet jei artimo
nra", tai nra ne tik pareig, bet ir teisi. Teis atsiranda tik todl,
kad alia ms yra artimas, i jo kyla ms teiss ir pareigos,
artimas mums leidia ir artimas mus pareigoja. i tiesa iandien vis
121

TEISS TEORIJA
daniau suvokiama. tai veicar ir vokiei profesoriai Hansas
Kiungas (Kng) ir Helmutas mitas (Schmidt) primena apie nuola
tin politik ir piliei pareig subalansuoti teises ir pareigas": tam tikros
dalies moni, nejauiani atsakomybs, laisv galinti virsti galin
gj dominavimu51. H. Kiungas, vienas i mogaus pareig deklara
cijos autori, buvs Kembridio universiteto profesorius, knygos
Pasaulin atsakomyb" (1990) autorius, priduria: Teisi liberaliza
vimas Vakaruose prie pareig pavergim Rytuose: tai darinys, su kuriuo
reikia rytingai kovoti. Pareig deklaracija, tvirtinanti Teisi deklaracij,
galt pagelbti norint ivengti civilizacij susidrimo", kur tik naivuo
liai gali laikyti seniai paneigtu". Laisv nuo ko nors" gali bti
destruktyvi ir kartais pavojinga, nesant laisvs kam"."52 H. Kiungo
spjim savo likimu kadaise patvirtino Lietuvos ir Lenkijos bajorai,
savo laisv nuo valdovo ir nuo pareigos" pavert savivale ir jos
pagrindu susikr beveik 200 met trukusi nelaisv.
teisi pirmum be ryio su pareigomis pirmiausia skelbia
mogus vartotojas. Btent jam aktualu, kad teisnumas kuo daniau
reikt t pat, k ir subjektin teis, nes subjektin teis kurianias
pareigas jis siekia perkelti kitiems. Reikalavimas subjektini teisi be
aikaus ryio su pareigomis - tai reikalavimas privilegij, reikalavi
mas legalizuoti tam tikros kategorijos asmen ekonomin agresij
(viepatavim) visuomenei. Teisi ir pareig vienovs alininkas yra
tik mogus - krjas, inantis, kad be pareigos dirbti ir dalyvauti
lygiaveriuose mainuose jis negali gyti jokios civilizuotos subjektins teiss, kuri bt laisva nuo viepatavimo ir pavergimo. Teisnumo lygmens teis kiekvienas mogus turi be pareig, bet paia teise
moksl (teisnumu) mokytas netapsi, o teise (leidimu) sigyti nuo
savyb netapsi turtingas.
Teisi ir pareig vienov socialiniu poiriu reikminga tuo, kad
ji yra smoningas ir vieas atsisakymas bet kokios agresijos prade
dant kasdieniais buitiniais, darbiniais, prekiniais ir baigiant politi
niais, tarptautiniais santykiais. i vienov turi ir teisinio aukljimo
prasms, nes nuosekliai skatina individo atsakomyb, veria j
naudojantis teismis nuolat galvoti apie artimo teises ir apie pada
rinius savo teisms paeidus artimo teis. i vienov grindiantis
51

Pasaulin etika ir pasaulin atsakomyb. Dvi deklaracijos / sud.: H. Kng,

H. Schmidt. Vilnius, 1999. P. 74-75.
52
Ten pat. P. 110.
122

BENDROJI DALIS

teisinis personalizmas gali bti vienas i galim variant iekant

atskirai teisi ir atskirai pareig deklaracijomis reikiam idj
integracijos.
Pripain teisi ir pareig vienov kaip autentiko demokratizmo
ir civilizuotumo juridin form, gyjame universal moni bendra
vimo princip, kur iandien gali pripainti vairi religij ir kult
r mons ir itaip ivengti vadinamojo civilizacij susidrimo"
(S. Huntingtono terminas).
Teisinis personalizmas - subjektins teiss teorija. Keturi aksiom
modeliu grindiama teiss samprata iame darbe vadinama personalistine, arba teisiniu personalizmu53 (lot. persona - asmuo). Teisinis
personalizmas - tai vienas i nepozityvistins teiss sampratos va
riant, kai remiantis individo pirmumu siekiama pagrsti subjektins
teiss pirmum prie objektin teis ir kartu btinyb pltoti objek
tin teis atsivelgiant subjektins teiss specifik. Todl teiss
painimas ia pradedamas ne nuo objektins, o nuo subjektins
teiss, nes tik ios prigimiai bdinga minta teisi ir pareig
vienov. Objektins teiss pobdis, kiek i teis gali reikti ir
53
Teisinis personalizmas terminologijos poiriu yra susijs su vadinamuoju
filosofiniu personalizmu. Personalizmas - viena i XX a. katalikikosios filosofijos
srovi, kuri asmenybs krybin prad traktuoja kaip dvasin bt, o pasaulio
realyb - kaip asmenybs krybins veiklos apraik. Personalizmo filosofija
asmenyb laiko pagrindine pasaulio btimi. Pasaulis ess tik asmenybs bties
apraika. Asmenybs btis ir bties asmenybikumas - pradinis personalizmo
filosofijos analizuojam problem takas. Pagrindiniais asmenybs poymiais i
filosofija laiko laisv ir krybikum: kuo btis krybikesn, tuo ji esanti ir
asmenybikesn.
Termin personalizmas" pirmieji pradjo vartoti amerikiei poetas Voltas
Vitmenas (Whitmen, 1819-1892) ir amerikiei filosofas Amosas Olkotas
(Alcott, 1799-1888). Pastarasis Dievo asmenikum prieino panteizmui. Per
sonalizmo, kaip filosofins krypties, pradininku laikomas prancz filosofas
neokantininkas arlis Renuvj (Renouvier, 1815-1903) - veikalo Personalizmas"
[Le Personnalisme, 1903) autorius. i filosofin kryptis - tai katalikikai suprantamo
individualizmo teorija.
Termin teisinis personalizmas" teiss filosofijoje pirmasis pavartojo XIX a.
pradios ital filosofas, teologas A. Rosminis (1797-1855) knygoje Teiss filoso
fija" {Filosofia del diritto), mgins asmenyb tapatinti su teise, suteiks ioms
svokoms didel neapibrtum, teis traktavs ir kaip pasauliros kategorij.
ia dstomas teisinis personalizmas neturi nieko bendra su katalikikuoju
personalizmu ar su A. Rosminio teisiniu personalizmu", iskyrus termin pa
naum ir tez apie asmenybs prioritet.

123

TEISS TEORIJA
juridizuot (statymu paverst) valdios savival arba gerairdiku
m, gailestingum, negali bti i anksto nustatomas.
Teisinis pozityvizmas, grindiantis teiss samprat valstybs pir
mumu, kaip minta, buvo priverstas teigti objektins teiss pirmum,
kur subjektin teis reik tik objektins teiss nustatyt imperatyv
priskyrim konkreiam asmeniui. Todl subjektins teiss, kaip ives
tins, reikm buvo menka, ji nedar grtamojo poveikio objektins
teiss specifikai ir raidai. Klausimas, i kur objektin teis ino",
koks turi bti teiss turinys, pozityvizmui buvo arba per sunkus
(jei atsakymo iekoma ne tik valstybs valioje), arba per lengvas (jei
objektins teiss altinis perkeliamas statym leidjo vali). Tei
sinis personalizmas atsakymo klausim ieko subjektins teiss
specifikoje ir j determinuojaniame keturi aksiom modelyje.
Tai padeda suformuluoti bendr metodologin teiskros princi
p: i statym leidjo tada reikalaujama, kad objektin teis (vals
tybs kuriami statymai) reikt ne apskritai elgesio taisykl, o tam
tikr leidim ir paliepim pusiausvyr, t. y. skirting socialini
grupi interes kompromis, orientuojant tas grupes santarvei ir
bendradarbiavimui.
Kita vertus, teisi ir pareig vienovs, kaip teiss esm ireikian
ios struktros, teisinis personalizmas neabsoliutina. Jis apima ir tuos
objektins teiss skyrius, kurie smoningai paeidia" teisi ir pa
reig vienov, bet tai daro tik tam, kad garantuot interesus ir toki
asmen, kurie nepajgia veikti teisi ir pareig vienovs pagrindu
(neveiksni asmen). Todl subjektins ir objektins teisi santyk
teisinis personalizmas laiko abipusio papildymo santykiu, t. y. pri
pasta, kad pagrindini asmens teisi gyvendinimas civilizuotoje
visuomenje yra ne tik paties asmens, bet ir valstybs reikalas,
taiau i subjekt vis tiek nelaiko lygiateisiais. Nors valstybs
parama asmeniui socialinje teisinje valstybje yra pernelyg didel,
vis dlto ji yra ne taisykl, o taisykls iimtis. Taisykl yra ta, kad
asmens teisi gyvendinimas pirmiausia remiasi paties asmens kul
triniu aktyvumu, gyjaniu teisi ir pareig vienovs pavidal. Dl
to ir pirmumas esant mintam santykiui teiktinas subjektinei teisei
ir jos specifikai.
Teisinis personalizmas tiek teisingas, kiek teisingas yra keturi
aksiom modelis, o universalus ir populiarus tiek, kiek iuolaikinje
Europoje yra universalios ir populiarios rinkos ekonomikos ir demokra
tinio susitvarkymo idjos ir kiek nuosekliai norima jomis vadovautis.
124

BENDROJI DALIS

Objektins teiss specifika - i subjektins teiss specifikos? Teisi

ir pareig vienov, kiek ji - ne valstybs nustatyta, o atsiranda i
lygiaveri main, yra prigimtin" ir kartu subjektin teis. Ir dl
to ji, bdama logikai ir istorikai pirmesn u valstybs kuriam
teis (objektin), gali diktuoti madas" objektinei teisei, t. y. reikalau
ti, kad neperengiant tam tikr rib objektin teis bt kuriama ir
pltojama pagal subjektins teiss principus. Tam j pareigoja ir
vis teiss subjekt lygybs statymui reikalavimas. Tai gali bti
pripainta pagrindiniu teiskros principu, kuris dl antros ir
treios mogaus teisi kartos tvirtinimo statymuose negali bti
universalus. Socialines ekonomines mogaus teises tvirtinanti objek
tin teis smoningai veikia prie subjektins teiss specifik: as
mens teisnum valiniu aktu - statymu veria subjektin teise, t. y.
suteikia asmeniui teis konkret gr, perkeldama t gr kuriani
pareig vykdym valstybei, ir tokiu bdu paeidia t esmin
subjektins teiss specifikos dal, kuri reikalauja, kad subjektins
teiss turtojas ir atitinkam pareig vykdytojas bt tas pats
asmuo.
Kartu domu pabrti, kad iuo atveju objektin teis, paeisdama
subjektinei teisei esmikai bding teisi ir pareig vienov, i
esms veikia ne prie mogaus teises, o u jas, virsta ne valdios
teise", o toliau ilieka mogaus teise", t. y. nuosekliai gyvendina
individo pirmumo prie valstyb princip. Kitaip sakant, ji siekia
veikti tuos teisi ir pareig vienovs ribotumus, kurie irykja
gyvendinant teisnumo lygmens mogaus teises tais atvejais, kai
pats asmuo objektyviai nepajgia imtis pareig vykdymo ir itaip
garantuoti savo teist interes bent minimaliu lygiu.
iuo atveju objektin teis, paeisdama subjektins teiss specifi
k, papildo, pratsia subjektins teiss galimybes didesns mogaus
teisi saugos linkme. Bet tai daro jau inspiruojama ne teiss, kuriai
atstovauja subjektin teis, o morals, socialinio solidarumo.
Tai rodo, kad tam tikrais atvejais objektins teiss pirmumo prie
subjektin pripainimas padeda pozityviosios teiss priemonmis
patikimiau utikrinti asmens saugum ir laisv.
Vokiei teisininkas K. F. Rhlis, nagrindamas vieosios ir priva
tins teiss santyk ir aptardamas dl jo vykstani diskusij, palaiko
j vienov (Einheit), kartu nurodo, kuriose teisinio reguliavimo srityse
yra pagrindo kalbti apie vieosios ir kuriose - apie privatins teiss
pirmum (Rhl K. F. Allgemeine Rechtslehre. P. 435-439).
125

TEISS TEORIJA
3.14 TEISI IR PAREIG VIENOV TEISS AKAS IR TEISS MOKSLUS JUNGIANTIS METODAS
Tai, kad teisei bdinga teisi (leidim) ir pareig (paliepim)
vienov, formaliai pripasta daugelis teiss teoretik. Bet iuo
pripainimu negrindiama teiss teorija, nemginama remiantis ia
vienove atskleisti pagrindini teiss kategorij turinio.
iame darbe teisi ir pareig vienov ne tik laikoma demokra
tins teiss esme, bet ir suprantama kaip vis pozityvij teis ir
vis teiss moksl i vidaus jungianti idja, suvedanti visas bendr
sias teiss svokas sistem ir suteikianti joms bendr prasm. Tai
teiss ir jos mokslo ais, apie kuri, matysime, sukasi visas teiss
pasaulis": visos kitos teisins svokos, matysime, tra tik ios
vienovs konkretinimas, ipltojimas konkreiomis jos taikymo, gy
vendinimo slygomis. Ji - metodologinis principas, padedantis su
vokti, kuo yra tapaios vairios teiss akos ir vairs teisiniai
reikiniai, kaip i esms turt bti sprendiami teisiniai ginai ir
kita. Tai svoka, kuri leidia teiss mokslui atsikratyti vadinamosios
nebtinos, atsitiktins, su to mokslo esme nesusijusios informacijos.
Teisi ir pareig vienov yra ir tas bendras struktrinis elemen
tas (pradas), kuris pasikartoja visuose trijuose teisins bties lygme
nyse, rodydamas t lygmen priklausym teisei ir kartu gydamas
juose vis kitoki prasm: teisini idj atveju teisi ir pareig
vienov egzistuoja kaip visuminis mstymas, kaip suvokimas bti
nybs derinti savo naud su artimo nauda (kurti socialin santarv
ir j palaikyti); teiss norm atveju - kaip visuotinai privalomo
elgesio taisykl, teisini santyki atveju - kaip konkretaus teisinio
santykio dalyvi konkrei teisi ir pareig vienov.
Teisi ir pareig vienovs atskleidimu, vidiniu teiss vientisumu
mes gerokai supaprastiname (gerja prasme) vis teisins informaci
jos vairov, padarydami j lengviau apvelgiam, suvokiam, val
dom.
Tokios centrins svokos, kuri i vidaus jungt vairi srii
mokslin informacij, radimas bdingas vis moksl paangai, kuri
krypsta ne tik informacijos pltimo, tikslinimo, bet ir jos vidinio
integravimo linkme. Tokia integracija rodo, kad yra surasti bendres
ni tam tikros srities dsningumai, kuriais remiantis gali bti paai
kinta labai skirtinga informacija. Pavyzdiui, biologijoje tokia svoka
buvo lstels teorija. Atradus lstel, o vliau M. leidenui (Schlei126

BENDROJI DALIS

den) ir T. vanui (Schwann) sukrus lstels teorij, paaikjo, kad

lstel yra ta bendra statybin mediaga", kuri, pasikartodama
visose gyvybs formose - augalijoje, gyvnijoje ir monijoje, leidia
i vidaus suvienyti ne tik vairias gyvybs formas, bet ir jas
tirianius mokslus - botanik, zoologij ir antropologij, t. y. matyti
ne tik kuo ios gyvybs formos viena nuo kitos skiriasi, bet ir kuo
sutampa. Fizikoje tokia svoka, i vidaus jungiania vairius klasi
kins fizikos skyrius, ilgai buvo gravitacijos svoka, dabar - lauko
teorija, ekonomikos teorijoje - preks svoka, politinje ekonomikoje klasi kova, filosofijoje - prieybi kova ir vienov ir t. t.
Teisi ir pareig vienovs svoka suteikia pagrind kurti vientis
jurisprudencij, vientisu poiriu integruoti visas teiss akas ir
akinius teiss mokslus.
TEISINIO PERSONALIZMO POYMI SANTRUMPA
Teisinis personalizmas - tai teiss samprata, pagrsta rinkos ekono
mikos ir demokratinio visuomens susitvarkymo principais. Ji kildi
nama i keturi aksiom: 1) individo pirmumo prie valstyb,
2) asmens kultrinio nepakankamumo savo interes vairovei gy
vendinti, 3) poreikio keistis paslaugomis su kitais asmenimis indi
vido kultriniam nepakankamumui veikti; ir 4) keitimosi paslaugo
mis lygiaveri main pagrindu.
i aksiom logika veria teiss apibrim pradti nuo subjektins teiss, o pai teis apibrti kaip leidim ir paliepim
vienov. i vienov (pusiausvyra):
a) ireikia neformalizuot visuomenin sutart;
b) socialiniu kompromisu suderina vieno asmens naud su kito
asmens nauda (asmeninius ir visuomeninius intersus);
c) lemia vis asmens subjektini teisi santykinum: subjektins
teiss gyjamos ir legalizuojamos pareig vykdymu ir praranda
mos atsisakius vykdyti atitinkamas pareigas;
d) pagrindia asmens teis ne kaip savyb, o kaip socialin santyk
(daugiaviet predikat);
e) savyje slepia ne tik asmens teisi ribas (pareigas), bet ir t rib
kriterij - kito asmens teis;
0

asmens laisv daro civilizuot (teisin);

127

TEISS TEORIJA
g) kilms atvilgiu yra prigimtin", nes ne valstybs nustatoma, o
kyla i individ keitimosi paslaugomis lygiaveri main pagrin
du santyki;
h) apibria teis ne kaip valdios, o kaip mogaus teis;
i) yra pasiekiama santykio dalyvi, parlamento frakcij diskusijo
mis, interes derinimu, susitarimu;
j) yra ne dirbtin proto konstrukcija, o specialus atvejis bendro
gamtos ir visuomens dsnio, vadinamo prieybi kova ir vie
nove, arba saiku. iuo dsniu remiasi kiekvienos gamtos kokybs
stabilumas, o visuomenje - moni, turini prieing interes,
santarv ir bendradarbiavimas. Teisje tokios prieybs yra teiss
ir pareigos. Jei kuri i t prieybi kuriuo nors metu kiekybikai
persveria j stabdiusi atsvrusi prieyb, pasikeiia t priey
bi vienove besiremianti kokyb. Teiss, kiekybikai persvrusios
pareigas, virsta privilegijomis, o teis persvrusios pareigos prievolmis. Atitinkamai santarvs ir bendradarbiavimo santykiai
virsta viepatavimo ir pavergimo santykiais.
k) galioja tik demokratins visuomens teiss esmei ireikti ir tik i
principo, nes rinkos ekonomikos slygomis visada yra kategorij
moni, kurie nepajgia veikti ir garantuoti savo teist interes
teisi ir pareig vienovs pagrindu. i vienov negalioja fizikai,
psichikai arba socialiai neveiksniems asmenims. J teisnumas
(teiss") remiantis statymu veriamos subjektinmis teismis
pareigai netarpininkaujant, nes iuolaikin valstyb yra ne tik
teisin, bet ir socialin, t. y. veikia ne tik teiss, bet ir etikos
pagrindu - jai bdingas teiss ir etikos sveikos viepatavimas,
kuris ir neleidia jokiai teiss teorijai, taigi ir teisiniam persona
lizmui, tapti visa apimania teorija.
4.

TERMINO

TEIS

ETIMOLOGIJA

4.1 TEIS" - SUBJEKTINI TEISI

IR PAREIG PUSIAUSVYROS" ODIN SANTRUMPA
Studijuojantis teis, - ra III a. Romos teisininkas D. Ulpianas
(apie 170-228 m. po Kr.), - pirmiausia turi suinoti, kaip atsirado
odis teis" (ius)". Ir toliau sako: Jis kilo i odio teisingumas"
(justitia), nes, remiantis puikiu Celso posakiu, teis yra grio ir
128

BENDROJI DALIS

teisingumo menas. Mus pelnytai pavadino yniais, nes mes rpina

ms teisingumu, skelbiame grio ir teisingumo svokas, atskirdami
tai, kas teisinga, nuo neteisinga, leistina - nuo neleistina, nordami,
kad gerieji tobult ne tik bausms baims, bet ir apdovanojim
54
skatinami, siekdami ne tariamos, o tikros, jei neklystu, filosofijos."
Pasak Pauliaus, odis teis" vartojamas keliomis prasmmis: pir
miausia teis" reikia tai, kas visuomet gera ir teisinga, - tokia yra
prigimtin teis; kita prasme teis" yra tai, kas naudinga visiems
ar daugeliui kiekvienoje valstybje, - tokia yra civilin teis."55
Sukonkretinti teis kaip grio ir teisingumo men" ir kartu
atskleisti pirmin termino teis" prasm padeda poiris teis
kaip leidim ir paliepim pusiausvyr. Teis, matysime, yra tik
ios vienovs (pusiausvyros) vardijimas vienu terminu.
Prof. Mindaugas Maksimaitis pirmasis ms teiss literatroje
pamgino atsekti io termino etimologij nurodydamas vidin termi
56
n teis ir tiesus sveik .
Ndienos skaitytojui, inaniam, kad jau XVI a. Lietuva turjo
net tris europins reikms kodeksus - Lietuvos Statutus, tikriausiai
bus nelengva patikti, jog teiss terminas lietuvi kalboje pasirod tik
XX a. pradioje. Teiss termino nra ne tik 1620 m. Konstantino
Sirvydo ileistame lietuvi kalbos odyne, jo nra ir vlesniuose
XIX a. lietuvikuose tekstuose. Vietoj jo vartotas terminas tiesa".
Terminas teis" ima rodytis lietuvi ratijoje tik XX a. pradioje,
atgavus lietuvi tautai teis vieai vartoti lotynikus ramenis. Auto
riaus iniomis, lietuvi kalb jis bene pirm kart vestas 1904 m.
Amerikoje leistame mokykliniame istorijos vadovlyje Istorija abelna" (1904), kur pavartotas nedrsiai, o gal ir atsitiktinai sudurtinia
me odyje: teisdarikas statymas"57 (galimas daiktas, kad i ia
vliau atsirado teisdaros terminas). Kitoje vietoje tas pats altinis teis
toliau tebevadina tradicikai - tiesa: civilin teis - civilikomis
58
tiesomis", turi teis - turi ties" . Lietuvos moter laikratis Lietu54

a : XII . .
. . . 1997. . 156.
55
Ten pat.
56
Maksimaitis M. Teis ami tkmje // Teiss etiudai. 1. Teis - visuome
nine vertyb. Vilnius, 1988. P. 19-22.
57
Istorija abelna. Chicago, 1904. P. 365.
58
Ten pat. P. 16.
129

TEISS TEORIJA
vait4" 1910 m., autoriaus iniomis, pirm kart pavartojo termin
teis" (ms teiss"). Galutinai teiss terminas lietuvikoje teiss ir
apskritai mokslinje literatroje sitvirtino tik po 1919 met.
4.2 TIESUMAS" - PIRMIN TEISS" REIKM
Ms kalbininkas Kazys Bga59 rod, kad teiss terminas, kaip ir
tiesa, yra kils i odi tiesumas, tiesus kaip empirikesni, jutimikesni. odiai, reikiantys tiesum, tiesi linij, ne tik lietuvi, bet
ir kitose kalbose reikia ir teis, pavyzdiui: rus - , lotyn rectus, vokiei - recht, angl - right, prancz - droit ir kiti.
Ir tai nra atsitiktinumas, nes tiesumas tra jutimin teisi ir pa
reig pusiausvyros iraika. Jeigu teis - subjektini teisi ir parei
g pusiausvyra, tai ji yra ne kas kita, kaip tiesi linija, kur nei teiss
neikyla vir pareig, nei pareigos - vir teisi. i pusiausvyra ir
yra tiesumas, tiesi linija. iuo atvilgiu bdinga Antano Maliauskio
1924 m. vartota teiss apibrtis: Teis yra tiesusis kelias, vedantis
60
pavienius asmenis ir visuomen tobulum ir laim." Tiesusis kelias
pajgia vesti pavienius asmenis ten, kur nurod A. Maliauskis, tik
bdamas teisi ir pareig pusiausvyros pavidalo.
Tiesiosios linijos nra gamtoje, vadinasi, ten nra ir teiss. Tiesioji
linija yra idealizuojanios smons krinys. Tai papildomas argu
mentas, kad teis - kultros reikinys.
Teis ir teisingumas vartojami kaip sinonimikos svokos, ma
nau, tik todl, kad tik tas yra teisingas, kieno elgesys gyja teisi ir
pareig vienovs, arba tiesiosios linijos", form, - kas pripasta
vienod pagarb visiems santykio dalyviams. Btent i pusiausvyra
itiesina" moni teisinius santykius, nes ilygina j naud, nai
kina reikalavimo pagarbos sau (teisi) ir pagarbos artimui (pareig)
disproporcij. Todl kai tik mogus irado svarstykles,- sako
61
prof. M. Maksimaitis, - jos tapo vienu i teiss simboli" , nes
tiksliai ireik teiss esm - tiesi linij tarp dviej dydi - teisi
ir pareig. Svarstykls - tai ir kriterijus skirti teisin statym nuo
neteisinio. Todl jos tinka simbolizuoti tik teisei, bet ne statymui,
nes statymas gali bti ir kreiva linija (nustatyti elgesio norm, kuri
59
60
61

Bga K. Rinktiniai ratai. T. 1. Vilnius, 1958. P. 109.

Maliauskis A. Demokratija. Antra laida. Kaunas, 1924. P. 29.
Maksimaitis M. Min. str.
1 30

BENDROJI DALIS

paeis teisi ir pareig pusiausvyr). statymu gali bti bet kuri

valstybs valia, o teise - tik turinti tiesiosios linijos pavidal. Tai
rodo, kad apibrti teis leidim ir paliepim pusiausvyra - tai gr
ti prie pirmykts teiss intuicijos.
Bet svarstykls nra pakankamas teiss simbolis, nes teis - ne tik
iaip lygyb, bet ir visuotinai privaloma lygyb. Todl svarstykls
papildomos kitu simboliu - kalaviju, kuris svarstyklmis skelbiam
vertyb daryt ne tik pageidaujam, bet ir visiems privalom.
iuolaikinei (demokratinei) teisei gali neutekti ir i dviej simbo
li, mat tarp j dar galt siterpti treias, simbolizuojantis teisje
gldini abipus naud, kuri yra treiasis, esminis teiss poymis,
kuriam esant pareig vykdymas nevirsta asmeniui paprastu jo
elgesio prievartavimu. Teisi ir pareig vienov tokiu atveju pasiro
do tik kaip btina (civilizuota) asmenins naudos gyvendinimo
visuomenje forma. Kadangi mogus gyvendina savo teises santy
kiaudamas su kitais monmis, jis niekur negali pasiekti teistos
asmenins naudos neteikdamas paslaug artimui. Abipus nauda
siprasmina kaip natralus ir pirminis teisi ir pareig pusiausvy
ros sakmumo garantas. ia tokios pusiausvyros laikomasi tik todl,
kad ji naudinga abiem santykio alims. Ir tik kai i nauda nepajgia
garantuoti ios pusiausvyros, talk jai ateina kalavijas. Abipus
nauda kol kas neturi autentiko simbolio, galimas daiktas, ir dl to,
kad jo, matyt, ir nereikia, nes ji puikiai atpastama jau esaniame
svarstykli simbolyje. Juk kas lygu, tas ir abipusikai naudinga:
lygyb - tai ne kas kita, kaip naudos lygyb.
4.3 TIESA - TAIP PAT TEISI
IR PAREIG PUSIAUSVYROS SIMBOLIS
Su teisi ir pareig vienove faktikai yra susijs ir pradinis mgi
nimas vadinti teis tiesa. Tiesa grafiniu poiriu taip pat daro
moni elges tiesia linija. Pavyzdiui, vienas maiau u du (1 < 2) yra
tiesa - minties ir daikto atitikimas (adekvatumas kaip minties ir jos
objekto - daikto, pusiausvyra). Tiesa - tai mogaus praktika patik
rintas idjinio smons vaizdinio ir objektyviosios tikrovs fakto
atitikimas. io atitikimo atvilgiu visi mons lygs, nes visi vieno
dai privalo su juo sulyginti", t. y. suvienodinti, savo individualias
nuomones, jeigu nori, kad j inojimas bt visuotinai reikmingas
ir praktikai rezultatyvus. O teisinga, kas skirtingose nuomonse
131

TEISS TEORIJA
tiesu ir lygu, kas t nuomoni bangavim ilygina. Vadinasi, tiesa,
suvienodindama ir standartizuodama moni nuomones, yra moni
smon, o jos pagrindu - ir elges vienodinantis veiksnys. Nuomo
ns skiriasi tam tikroje bendrijoje, kol jos yra tiesos paiekos, o kai
tiesa rasta, nuomoni vairov virsta nuomoni vienove - lygybe,
nes tik teisinga nuomon tampa tai bendrijai reikminga praktikai.
itaip, matyt, ir reikia suprasti inom . . Ruso posak: Tkstan
iai keli veda paklydim, o ties - tik vienas." Tik pripainus,
kad nra objektyvios tiesos, visos nuomons laikomos vienodos
verts. Tada nuomon nustoja buvusi kelias ties, ji tampa ne prie
mone pasiekti ties, o savitiksliu dalyku. Tada nra kam panaikinti
nuomoni vairovs, nra visiems vienodai reikmingo painimo.
Tai rodo, kad tiesa ir teis kyla i to paties tiesumo - subjektini
teisi ir pareig pusiausvyros, kurios paskirtis ir yra tuo tiesumu
norminti, vienodinti ne tik moni elges, bet ir j dvasi.
Tok ry galime atsekti ir tarp toki pagrindini teiss praktikos
kategorij kaip teis, tiesa ir teisingumo vykdymas.
Teis (objektin) - tai visiems bendras reikalaujamo elgesio modelis,
pagrstas subjektini teisi ir pareig pusiausvyra (reikalavimas derinti
savo naud su artimo nauda).
Objektyvioji tiesa (reikminga jurisprudencijai) - tai nustatytas faktas,
kad konkretaus asmens (institucijos) elgesys neperengia teisi ir pareig
pusiausvyros rib (teistas elgesys) arba asmuo atsisak vykdyti jo teises
legalizuojanias pareigas ir itaip sugriov i pusiausvyr (teiss paei
dimas). Teiss paeidimo atveju asmens teisinis statusas pasidar
nelygus" (teiss persvr pareigas), todl jis - neteisingas" ir dl
to neteistas. Reikalas grinti i pusiausvyr pareigoja teism
vykdyti tokiam asmeniui tiesos imperatyv - teisingum.
Teisingumo vykdymas (civilini, baudiamj ir administracini teis
m veikla) - tai konkretaus asmens subjektini teisi susiaurinimas tokiu
mastu, kokiu t teisi turtojas atsisak vykdyti pareigas, kuri vykdym
statymai laiko btinu siekiant legalizuoti to asmens teises visuomenje.
ioje sveikoje ypatingas vaidmuo tenka objektyviai tiesai, nes ji
sujungia objektin teis su konkretaus asmens veika, gausinania ar
mainania jo teisi, o t veik - su teisingumo vykdymu - asmens
teisi sumainimu iki paties asmens susimaint pareig. Kur
negalima nustatyti objektyvios tiesos konkreioje byloje (teiss paei
dimo fakto ir jo subjekto), ten negali bti gyvendinamas ir teisingu
mas, nes nemanoma nustatyti, ar konkretus asmuo, naudodamasis
132

BENDROJI DALIS

subjektinmis teismis, realiai atsisak vykdyti pareigas, kuriomis jis

privaljo legalizuoti naudojimsi. Todl teiss praktikoje tiesos
problema paveria teiss realumo problem rodym problema. (Ob
jektyvios tiesos svok dabartinis Lietuvos Respublikos civilinio pro
ceso kodeksas (CPK) keiia teisj maiau pareigojania psichologi
ne kategorija - visiku teisjo sitikinimu.)
Procedr poiriu nominalioji teiss prasm - ir i odio
teisti. Tai reikt, kad ne statym leidjas, o teisjas - asmuo,
kuriam suteikta teis teisti, yra pagrindinis ir tikrasis teiss esms
reikjas. Reikalas teisti atsiranda dl to, kad asmuo naudojasi
leidimais (teise) nevykdydamas atitinkam paliepim (pareig)
ir itaip paeidia statymuose knyt vis moni teisin lygy
b ir keitimosi paslaugomis lygiavertikum. Todl teisti - tai
sumainti i princip paeidjo teises (jam suteiktus leidimus) iki
jo paties susimaint pareig. Teisjas yra btent tas asmuo,
kuriam leista grinti teisi paeidjo teisiniam statusui teisi ir
pareig pusiausvyr.
statym leidjas ir teisjas nekuria teiss kaip leidim ir palie
pim pusiausvyros, o tik suvokia ir formuluoja, konkretina j
konkrei santyki atvilgiu. Bet iuo poiriu teisjas yra univer
salesnis u statym leidj, nes jam tenka iai teisi ir pareig
pusiausvyrai palenkti ir tuos socialini santyki atvejus, kuri
nenumat ir negaljo numatyti statym leidjas, esantis toliau nuo
t santyki. iuo atvilgiu teisjas yra svarbesn teiss figra negu
statym leidjas ir t svarb ireikia jau pats terminas teis,
autentik prasm gyjantis i svokos teisti. Tai leist daryti ivad,
kad teis tiesiogiai formavosi i teisingumo vykdymo, i vis asme
n teisins lygybs ir main lygiavertikumo pritaikymo moni
santykiams norminti.
5. PRIGIMTINS IR POZITYVIOSIOS
TEISS SANTYKIS KAIP TEISS TURINIO
IR FORMOS SANTYKIS
Jau sakyta, kad aptarta teisi ir pareig vienov egzistuoja tik kaip
prigimtins teiss kategorija, nes ji nra nustatyta kieno nors i
alies valiniu aktu, o kyla i moni tarpusavio paslaug remiantis
lygiaveriais mainais. Todl ji yra tik paprastas dorovs sukonkre
tinimas, jos vidins struktros suformulavimas; jos imperatyvai
133

garantuojami tik abipuse individ nauda. Todl teis ir dorov ia

dar nra atsiskyrusios viena nuo kitos ir neturi pagrindo atsiskirti.
Bet kad reikt ne tik moralin pageidavim, bet ir visuotinai
privalomo elgesio norm, i vienov turi bti valstybs sankcionuota
ir itaip vietoj prigimtinio bvio gyti pozityviosios (visuotinai
privalomos) teiss status, kur imperatyv privalomumas garan
tuojamas ne tik abipuse nauda. Visuotinis teiss privalomumas - tai
savyb, kuri teisei i alies suteikia valstybs valia. i valia,
sipareigodama garantuoti teisi ir pareig vienovs imperatyvus
valstybs prievarta, lemia tai, kad teis tampa privalomesn u
moral ir iuo atvilgiu ji - daugiau negu moral. Nuo to momento
prigimtin teis virsta pozityvija (lot. positivus - nustatytas).
i tendencija - valstybs prievarta garantuoti teiss imperatyvus,
ilgainiui tampa tokia svarbi, kad privalomumas pasidaro reikmin
gesnis dalykas negu pats elgesio taisykls turinys. Valstybs prievar
ta, garantuojanti visuotin teiss imperatyv privalomum, esminio
elemento teismis ima eiti teiss esm, nes dl io beslygiko
privalomumo teisei turi paklusti ir tie, kurie jai pritaria, ir tie, kurie
nepritaria.
itaip atsiranda visuotinio teistumo reikalavimas. Dura lex, sed
lex (grietas statymas, bet statymas). Visi privalo vykdyti statym
ne todl, kad jis abipusikai naudingas, o tik todl, kad jis staty
mas: teiss imperatyvus reiks vykdyti ir tais atvejais, kai tie
reikalavimai formuluos valstybs valdios savival to paties asmens
atvilgiu. itaip teis darosi tarsi abejinga asmens poiriui teiss
turin. Ir i ties: jeigu privalu vykdyti bet kur statym, tai kodl
turi rpti statym turinys. Tada teisje svarbiau pats paliepimas
negu jo turinys. statym leidj tada domina tik iorinis mogaus
elgesys, o ne tie motyvai ir ne tie tikslai, dl kuri asmuo paklsta
teiss reikalavimams. Problema tik kaip operatyviau ir tiksliau
taikyti statymus, o ne ginytis, kaip sako R. Paundas, dl teiss
prigimties": teisingumo problem teisje tada pakeiia teistumo
problema. Tokiomis slygomis ginas dl teiss prigimties", su
prantama, gali bti tik scholastinis, nes praktikai nereikmingas.
itaip su pozityvija teise teisje pradeda vyrauti formalizmo
tendencijos - nesidomima jos imperatyv turiniu, neva nereikmingu
praktikai. Ideologinis i tendencij padarinys kaip tik ir buvo
teisinio pozityvizmo formuluojama normatyvistin (etatistin) teiss
samprata, abejinga humanistiniam teiss turiniui.
134

BENDROJI DALI

i pair pagrindu formavosi ir turjo formuotis represins

teiss vaizdinys. Dl prievartinio teisini paliepim gyvendinimo
reikjo vis labiau valstybinti visuomens gyvenim, biurokratizuoti j
ir itaip didinti teisins tvarkos palaikymo ilaidas ir neracionalu
m, o galiausiai ltinti visuomens paang, kurstyti ir palaikyti
visuomens konfliktikum. Todl nuoseklus i tendencij raidos
padarinys - neivengiama etatistins teiss ir ja besiremianio
politinio reimo kriz.
Atsigrimas statymo turin aktualina prigimtins teiss poreik. Ir
tik didjant visuomens prieinimuisi itaip suprantamos teiss
pagrindu savavaliaujaniai valstybs valdios valiai, imta grtis ir
teiss turin - mogaus teises; teis ima grti teisingumo svoka,
naikindama formalaus teistumo visagalyb; valstybs prievartos
ima nebepakakti formaliam teistumui garantuoti; jam utikrinti
pagalbos kreipiamasi ir teiss adresato suinteresuotum vykdyti
konkrei norm. Valstybs gyvenimo organizacijos optimizavimas siekis utikrinti statym vykdym maiausiomis snaudomis, reika
lauja garantuoti teiss norm privalomum (vykdym) pirmiau abi
puse piliei nauda nei gryna valstybs prievarta.
Tendencija atsigrti ir statymo turin (silpninti formalizmo
orientacij reikm teisje) buvo formuluojama kaip teisinio statymo
problema: ar bet kuri valdios valia, forminama statymu ir garan
tuojama prievarta, yra teis? klausim pirmieji ikl filosofai, o
iekodami priemoni apriboti, susaistyti valdios savival asmens
atvilgiu postulavo egzistuojant prigimtin teis ir aikino j kaip
valstybs kuriam statym altin bei j teistumo kriterij: valsty
b, kurdama statymus, negali paeisti tam tikr asmeniui i prigim
ties btin vertybi, kurios egzistuoja anksiau nei valstybs valia
ir nepriklausomai nuo jos.
ios tendencijos itakos, matme, gldi antikoje. Pradedant seno
vs Graikijos filosofais Sokratu, Platonu, Aristoteliu ir baigiant
stoikais, statymai buvo skirstomi moni nustatytus ir diev
duotus, arba prigimtinius. moni kuriami statymai tur atitikti
teisingumo reikalavimus: Tikrasis statymas yra tas, kuris sako tai,
ko reikalauja visuotinis protas, arba gamtos dsniai."
Stoikais seks Ciceronas (106-43 m. pr. Kr.) prigimtin teis va
dino tiesiog proto teise" (recta ratio) ir laik j amina, visose
tautose esania; ji yra Dievo sukurta ir todl neataukiama. Kas
135

TEISS TEORIJA
neklauso ios teiss, tas pats sau daro skriaud, nes atsisako
monikumo. Teiss mokslas, pasak Cicerono, turs semtis iminties
ne i edikto, ne i Dvylikos lenteli statym, o i giliausios
filosofijos altini; neteisingas tas, kuriam svetima prigimtin teis,
nes tik i teis esanti verta teiss vardo. moni kuriama teis
kylanti i prigimtins ir ia pateisinama. Teisingumas (aequitas) - tai
kalbjimas visiems vienu balsu". O tokiu balsu" kaip tik ir
prival kalbti statymai.
Panaiai santyk aikino ir v. Augustinas. Pozityvij teis jis
vadino laikinja (lex temporalis): toje paioje valstybje laikui bgant
ji kintanti, vairiose alyse - vis kitokia. Jos tikslas - saugoti ramyb
ir tvarkyti visuomenin moni gyvenim, jos sankcijos - prievarta.
Tuo tarpu prigimtin teis yra diegta mogaus sin ir joje
girdisi Dievo balsas". statymas, neatsivelgiantis aminosios
teiss statymus" (lex aeterno), nra teis ir neprivalomas.
Prigimtins teiss naudai santyk viduramiais sprend ir
Tomas Akvinietis. moni sukurta teis (lex humana) esanti tik
prigimtins teiss norm pritaikymas konkretiems gyvenimo atve
jams. Prigimtins teiss neatitinkantys moni statymai - tai teiss
ikreipimas (legis corruptio). Vis gerovei prieingi statymai esantys
ne teis, o savival. Jeigu valdovo valia neatitikt proto paliepim,
tai jo sakymas laikytinas ne teise (statymu), o tik kaprizu. Prigim
tin teis jis formulavo kaip bendrj princip: daryk gera, venk blogio.
Vlesniais laikais, ypa XIX a. antroje pusje, valstybs kuriama
teis us humanuni) m darytis universalesn - alia jos neliko
vietos nei dievikajai, nei prigimtinei teisei. Teisiniai pozityvistai
smoningai neig prigimtin teis kaip metafizik imon". i
valstybs kuriam teis us humanum) XIX a. dl prancz filosofo
Ogiusto Komto filosofijos takos imta vadinti pozityvija teise,
pabriant jos sakmum kaip garantuojam valstybs (realios j
gos). Jos altiniai buvo siejami ne su prigimtine teise, o tik su
valstybs valia.
Prigimtins teiss renesansas Vakaruose prasidjo visuomenei
orientuojantis demokratines vertybes, kai buvo susirpinta mogaus
teismis, siekta veikti subjektyvistin teiss samprat, sankciona
vusi valdios savival teiskroje, kuri nemat teisje joki nuo
valdios valios nepriklausom vertybi, galini susaistyti valdios va
li kuriant teis ir itaip apsaugoti mogaus teises nuo valdios
savivals, gyjanios statym pavidal. Toki vertybi paieka vl
136

BENDROJI DALIS

atgaivino prigimtins teiss tradicij reikalaujant, kad valstybs

kuriama teis sankcionuot ir garantuot prigimtins teiss nustato
mus imperatyvus.
5.1 PRIGIMTIN TEIS IR TENDENCIJA
J ONTOLOGIZUOTI, ARBA NATRALIZMO
IR KONVENCIONALIZMO POLEMIKA TEISS SAMPRATOJE
Vartojant prigimtins teiss termin, kyla reikalas tikslinti jos sampra
t, nes paodin io termino prasm gali sudaryti regimyb, kad
individas gimsta jau turdamas teis gyvyb, sveikat, laisv ir kita.
O jeigu taip, tai reikt pripainti, kad tos teiss yra ankstesns ne
tik u valstyb, bet ir u visuomen, kad jos atsiranda ne i individ
tarpusavio bendravimo (visuomens), o i gamtos (ex naturae), i
biologins mogaus prigimties. Ne visuomen, o gamta tada bt
tikrasis ir vienintelis toki teisi altinis, atitinkamai pati teis tada
bt ne socialin, kultrin, o biologin (gamtin) kategorija.
tokias ivadas, regis, orientuot ir pats lotynikas jus naturale,
ivertus paodiui reikiantis gamtos teis. Bet teis, atsidrusi alia
visuomens, turt atsidurti ir alia pareigos (nes pareiga asmens
subjektinje teisje reprezentuoja visuomen). Teis bt esmikai
nesusijusi su pareiga ir jos vykdymu. Bet atsiskirdama nuo pareigos,
teis, matme, nustoja bti pati savimi ir virsta savo prieybe objektyvija gamtine duotybe, kurios jau negalima nei atimti, nei
prarasti. J individas turi, nesvarbu, kaip elgiasi su artimo teise.
itaip panaikinamas teiss ir privilegijos skirtumas.
Pastanga kildinti teis ne i visuomens, o i gamtos, laikyti j
ne socialine, kultrine, o biologine kategorija faktikai yra metodo
login klaida, kuri vadinama teiss ontologizavimu. Ontologizuoti
teis - tai sutapatinti teiss objekt (gyvyb, sveikat, kitas biolo
gines asmens vertybes) su paia asmens teise jas ir itaip supai
nioti du semantinius teiss lygmenis: vertybin - su valiniu (normi
niu), gamtin - su visuomeniniu, natr - su kultra, daikt - su
veiksmais dl jo (to daikto).
itaip ontologizavus teis, gyvyb turi nebesiskirti nuo teiss
gyvyb, turtas - nuo nuosavybs teiss j, mokslas - nuo teiss
moksl ir t. t. odiu, pasaulis ir metapasaulis, arba vertybs ir
santykiai dl t vertybi, pasidaro tos paios dimensijos pasauliai
ir tampa tokie tik dl to, kad pagrst subjektins teiss nepriklau137

TEISS TEORIJA
somyb nuo pareigos, kad paneigt socialin teiss prigimt gamti
ns prigimties suabsoliutinimo naudai.
Bet tokia ontologizuota - nuo pareigos atsiskyrusi teis atsiduria
ne tik anapus istorijos, kultros ir visuomens, bet ir anapus proto,
dl to tampa protu nebesuvokiama, iracionalia btimi. J tada
galima vadinti privilegija, gamtos dsniu, Dievo malone ar dar kitaip,
bet jokiu bdu ne teise.
Teiss ontologizavimo tradicija ateina teiss samprat i stoik
filosofijos (IIIII a. pr. Kr.) kaip natralistini tendencij persvara
teiss sampratoje, kai gamtinis pradas stoik buvo suprantamas
kaip bties vienovs ir jos universalumo pagrindas, o pati teis
tapatinta su gamtos dsniais. ias pairas Romos laikotarpiu
iplatino Ciceronas. Senovs Graikijos sofistas Antifontas, veikale
Apie ties" apibrs mogaus prigimt kaip gamtin prad, laik
62
j savanaudikumo sinonimu .
Kaip bendr gamtos dsn prigimtin teis suprato Romos Digestai", arba Pandektai": Prigimtin teis yra tai, ko gamta imok
visa, kas gyva, nes i teis priklauso ne tik moni giminei, bet ir
visiems gyvnams, kurie gimsta emje ir vandenyje, taip pat
paukiams [...], mes matome, kad gyvnai, net ir laukiniai, ino i
63
teis."
Teiss ontologizavim kaip gamtinio (objektyviojo) prado absoliu
tinim teisje kritikavo jau Epikras (341-270 m. pr. Kr.), teigs
(nors argument ir neipltojs), kad teis nesukuriama gamtos, o
nustatoma moni. Epikrui prigimtin teis - tai moni susitari
mas dl bendros naudos. io siekio vedami, mons sudar tarpu
64
savio sutart nedaryti vienas kitam skriaudos . statymas - tai tik
juridinis tokios sutarties forminimas.
5.2 TEISS ONTOLOGIZAVIMO REIKM
Taiau teiss ontologizmas istoriniu poiriu turjo ir pozityvios
prasms, nes akino, kad teis nra grynas, savavalikas susitarimas.
ia norta pasakyti, kad, kurdami teis, mons nesukuria jos
62

Sabine G. H., Thorson T. L. Politini teorij istorija. Vilnius, 1995. P. 69.

B. H. .
, 2002. . 80.
64
. , 1955. . 72-73.
63

138

BENDROJI DALIS

objekto (biologini ir kit asmens interes). Tie interesai ir yra

objektyvusis teiss elementas, dl kurio apsaugos, gyvendinimo ir
sudaromi susitarimai ir kuris pareigoja teiskr atsivelgti j,
riboti, valdyti j tik tiek, kiek to reikalauja bendra dl interes
susiprieinusi individ gerov. Mintas elementas rod, kad teis
yra ne paprastas socialinis santykis, o santykis dl individui btin
vertybi, kurias jis siekia apsaugoti. Kitaip sakant, teiss ontologizavimas skatino jurisprudencij dmiau gilintis teiss struktr,
ypa teiss objekt ir jo reikm paios teiss pobdiui.
5.3 NEPRIGIMTA PRIGIMTIN TEIS"
veikti teiss ontologizavim - tai atskirti teiss objekt nuo paios
teiss kaip socialinio santykio. Teiss objektas aikiai atskiriamas nuo
paios teiss tose teiss definicijose, kur teigiama, kad teis yra tai,
kas yra alia visuomens, bet pasireikia per visuomen"65. Tas alia
visuomens" - tai teiss objektas (pvz., gyvyb, sveikata), o pasirei
kia per visuomen" - tai subjektin teis (pvz., teis gyventi), t. y.
asmens santykis su kitais monmis dl jo svarbi vertybi apsaugos.
Tai, kad subjektin teis yra leidim (teisi) ir pareigojim
(pareig) vienov, rodo, jog ji yra ne asmens savyb, su kuria bt
galima gimti, o trivietis santykis, kur turi sudaryti maiausiai trys
subjektai: 1) subjektins teiss turtojas; 2) kiti asmenys, kuriems
teiss turtojas privalo vykdyti tam tikras pareigas ir jomis legali
zuoti savo teises visuomenje; 3) valstyb kaip btinas io santykio
garantas, kad teiss turtojas naudosis subjektinmis teismis nepa
eisdamas kit asmen teisi, o ie netrukdys jam naudotis jomis.
Tai abipusio sipareigojimo santykis (daugiavietis predikatas), kai
mons, siekdami apsaugoti savo vertybes, pasiada neliesti vienas
kito vertybi arba netrukdyti gyti, pltoti kokios nors vertybs, ja
naudotis. Todl subjektin teis visada yra ne asmens savyb, o abipusio
moni sipareigojimo dl tam tikr vertybi apsaugos santykis, galiausiai
garantuojamas valstybs prievarta.
Bet jeigu subjektin teis yra ne asmens savyb, o moni
abipusi paslaug, sipareigojimo santykis, garantuojamas valstybs
prievarta, tai tokio santykio nerandama gatavu pavidalu gamtoje,
65
Lukait I. Andrius Volanas XVI-XVII a. Lietuvos visuomens per
tvarkos krykelse // Volanas A. Rinktiniai ratai. Vilnius, 1996. P. 39.

139

TEISS TEORIJA
TEISS, KAIP DAUGIAVIEIO
PREDIKATO, GEOMETRIN FORMULE

AB - asmen A ir B abipusi paslaug santykis, turintis teisi ir pareig vienovs

pavidal.
C - valstyb kaip garantas, kad asmenys A ir B, naudodamiesi savo
teismis, vykdys vienas kitam pareigas, legalizuojanias j teises.
Santykiai CA ir CB - valstybs sipareigojimas taikyti prievart asmenims A
ir B, jeigu ie nevykdys vienas kitam j teises legalizuojani pareig.
biologinje mogaus prigimtyje; niekas negimsta j turdamas, nes
santykiai ne atsineami, o atsiranda visuomenje tik dl vertybi
sigijimo, apsaugos ar gyvendinimo. Gimstant gaunamas tik ianks
tinis visuomens suteiktas asmeniui leidimas-teisnumas bti io
santykio dalyviu - imtis pareig ir jomis susikurti atitinkamas
teises. Gamtinje mogaus prigimtyje yra tik kai kuri vertybigyvyb, sveikata, kurias turi saugoti teis. Ji atsiranda kaip sutarti
nis moni santykis, kai mons susitaria gerbti vienas kito verty
bes: kiekvienas turi teis savo vertyb tik tiek, kiek pripasta,
gerbia kito asmens vertyb. Individas neturi joki prigimtini"
teisi, - ra Sorbonos universiteto profesorius Emilis Fag (Faguet,
1847-1916) veikale Liberalizmas" (Le libralisme", 1902),- visos jo
teiss tra konvencijos, susitarimo reikalas; alia susitarimo ir be
susitarimo nra joki teisi."66 is susitarimas kyla ne i valdios,
o i pai moni lygiateisikumo, main lygiavertikumo. Valstyb
tik sipareigoja saugoti i sutart ir atitinkamai bausti kiekvien
asmen - ios sutarties dalyv, paeidus j. Prigimtinis teisi
pobdis ia reikia tik tai, kad jos nesuteikiamos laisva valstybs
valia, o kyla i individ tarpusavio santyki, atsirandani dl
interes gyvendinimo.
Vadinasi, teis sujungia gamtos pasaul su kultros (dvasios)
pasauliu tuo poiriu, kad teiss objektas egzistuoja ir gamtoje
66
Olszewski H. Historia doktryn politycznych i prawnych. Warszawa, 1986.
P. 323.

140

BENDROJI DALIS

(alia visuomens), tuo tarpu to objekto (gyvybs, sveikatos, laisvs,

orumo) apsauga (teis) egzistuoja tik visuomenje kaip abipusi
sipareigojim santykis.
Todl iuolaikin paira prigimtin mogaus teisi pobd
leidia daryti bendr ivad, kad mogus gimsta ne su subjektinmis teismis, o tik su tam tikromis vertybmis, kurioms gyti,
apsaugoti ar gyvendinti ir suteikiamas asmeniui teisnumas leidimas susisaistyti su kitais asmenimis lygiaveri main santy
kiais kaip t interes gyvendinimo pagrindu. Todl galbt tiksliau
vartoti termin ne prigimtins mogaus teiss, o nevalstybins kilms
mogaus teiss. iuo leidimu (teisnumu) prasideda ir baigiasi prigim
tinis teiss pobdis. Kad virst subjektine teise, teisnumas turi bti
suvienytas su pareig vykdymu. Pavyzdiui, kad gyt subjektin
nuosavybs teis tam tikr turt, asmuo pirmiau turi teistai j
susikurti teikdamas paslaug kitiems asmenims, kuri grtamosios
paslaugos remiantis lygiaveriais mainais ir sukuria jo turt. Parei
ga - tai ta gyvybin jga, kuri subjektins teiss galimyb (teisnum) paveria tikrove - abipuss subjekt pagarbos santykiu. Teis
numas ia nereikia nieko kita, tik visuomens leidim konkreiam
asmeniui teistai gyti turt, o tuo remiantis - ir subjektin teis
j. Kadangi subjektin teis priklauso nuo pareig vykdymo, o
teisnumas, ypa bendrasis, nepriklauso, tai subjektin teis praran
dama, o teisnumas neprarandamas, nes jis - ne pati teis, o tik
leidimas j gyti, ja naudotis.
Bet itoks poiris teis gali sukelti tam tikr teorini sunkum
aikinant vaiko, psichikos ligoni ir kit neveiksni asmen teisi
legalum. Kaip vaiko teises galima pavadinti subjektinmis teismis,
kol jis nepajgus prisiimti joms proporcing pareig? Koki prasm
suteikiame teiss terminui sakydami vaiko teiss? ia i dalies galioja
ir i dalies negalioja ms pateikta teiss definicija. Galioja tuo
atvilgiu, kad kdikio subjektin teis gyvyb, sveikat ir t. t.
ateina ne i jo paties, o i visuomens solidarumo, mogaus gyvybs
tstinumo smons, dl kurios egzistuoja pati visuomen. I jo paties
ateina tik tokios teiss poreikis, kur suponuoja apsaugos reikaling
vertybi (gyvybs, sveikatos) turjimas. O negalioja tuo poiriu, kad
subjektin teis ia dl suprantam prieasi nereikalauja i tos
teiss turtojo vykdyti jai adekvai pareig. Bet tai nepaneigia j
tarpusavio sveikos btinybs. Ta sveika tik laiko poiriu nuke
liama apibrt ateit - vaiko pilnametyst. Iki tol vaikas gauna i
141

TEISS TEORIJA
visuomens pagal neformali visuomenin sutart subjektines teises
kaip istorikai btin tam tikr teisins globos kredit". Jas gauna
todl, kad be toki teisi vaikas negali augti ir tobulti dvasikai.
Pagal i sutart pareig garantuoti vaik teises laikinai perima
tvai, o j netekus - visuomen. Ir itaip atsitinka todl, kad vaikas
dar yra objektyviai nepajgus vykdyti toki pareig.
SUBJEKTINS TEISS, KAIP PROCESO, STADIJOS

ioje stadijoje vaiko prigimtin teis tra tam tikra visuomens jam
suteikta privilegija ir dl to nra tikroji teis. Bet i privilegija neturi
neigiamos prasms, nes ji nra ta smoninga agresija, tas smurtinis
neteisingumas, kurie bdingi privilegijoms, kai jos suteikiamos veiks
niems asmenims, galintiems ir privalantiems garantuoti savo teises
atitinkam pareig vykdymu. Sulaukus pilnametysts, vaiko teisprivilegija pereina normali (civilizuot) teis (teisi ir pareig
vienov). Jo teiss santykinumas dabar jau darosi priklausomas ne
nuo visuomens geros valios, bet nuo jo paties sau ir artimui
vykdom pareig. Nuo to momento sakome, kad asmuo tapo
visateisiu (veiksniu) teiss subjektu, galiniu reikalauti tiek pagarbos
savo interesui, kiek jis gali i tikrj gerbti analogik artimo
interes. Tai socialiniu poiriu visavert asmenyb, kuriai ir galioja
ms teiss definicija.
Tai rodo, kad kiekviena asmens subjektin teis taip pat yra
procesas, judjimas nuo teiss-privilegijos prie teiss-pareigos, o se
natvs ar kitokios negals atveju - vl prie teiss-privilegijos. Vadi
nasi, subjektin teis nra duota asmeniui i karto, gatavu pavidalu, ji i
esms yra ne gaunama, o susikuriama ir tik kai kurios pradins, btinos
asmens teiss yra visuomens laikinai teikiamas asmeniui kreditas", kad jis
galt pasirengti tapti kultros - savo teisi gyvendinimo bei gausinimo
subjektu. Tik kultriniu aktyvumu ir i jo iplaukianiu gebjimu
naudotis savo teismis neagresyviu artimui bdu asmuo sukuria
save kaip visavert teiss subjekt. Tai reikia, kad kultra, kaip
vartojamj veri kryba, ir subjektin teis, kaip leidimas ir
gebjimas dalyvauti toje kryboje, naudotis jos rezultatais, yra i
142

BENDROJI DALIS

vidaus neatskiriamai susij dalykai, nes pai kultr mogus plto|.i kaip savo teisi gyvendinimo, j gausinimo priemoni sistem.
Kultra yra humanizuojama teise, o teis garantuojama kultra.
Tad poiris teis kaip subjektins teiss ir pareigos vienov
reikia ontologini tendencij teiss sampratoje veikim, teiss su
grinim visuomen ir kartu jos tapatybs atgavim. Teis pajgia
humanizuoti, socializuoti individ tarpusavio santykius, reikti ir
palaikyti bendrj interes tik susiedama individus neatskiriama
subjektini teisi ir pareig vienove (pusiausvyra).
5.4 PRAKTIN PRIGIMTINIO
TEISI POBDIO SUPOZICIJOS REIKM
Pripastama tokia taisykl: jeigu asmuo pareig vykdymu susikuria
kuri nors subjektin teis, tai i negali bti i jo atimama, kol jis
vykdo j legalizuojanias pareigas. Valstyb negali savavalikai atim
ti teisi, kuri nesuteikia, atvirkiai - ji yra tik tam, kad saugot jas
nuo neteisto ksinimosi ir kartu visada siaurint, kai jos negaran
tuojamos atitinkam pareig vykdymu. Todl galioja principas: as
mens subjektins teiss ne atimamos, o tik prarandamos.
itaip suprantant prigimtin teisi pobd, atsiskleidia ioje
teorijoje slypintis demokratinis pradas: jis tampa pagrindu formuotis
asmens pirmumo prie valstyb prielaidai, prasmina pai valstyb
kaip mogaus teisi apsaugos organizacij, o pat asmen - kaip
savo teisi didinimo ar mainimo subjekt ir kartu sureikmina jo
kultrin aktyvum (pareig vykdym) kuriant savo teisin status
visuomenje.
6. INSTITUCIN TEISS SAMPRATA
KAIP VALSTYBS
VALDIOS TRAUKIMAS TEISS ESM
Sujung prigimtin teis su valstybs sankcija, pereiname prie insti
tucins, arba pozityviosios, teiss sampratos - nuo vertybinio, normi
nio - prie institucinio teiss lygmens. Pozityvioji teis - tai valstybs
nustatyta ar sankcionuota teis. iai sampratai bdinga tai, kad
teiss esm btino elemento teismis ji jau traukia ir valstyb, nes
traukia visuotinio privalomumo reikalavim ir jo garantavimo prie
mones - abipus individ naud ir valstybs prievart. I ia 143

TEISS TEORIJA
valstybs kaip teiss kategorijos btinyb. Valstyb, sakme, eina
teiss esm kaip teiskros subjektas (prigimtin teis veria pozity
vija) ir kaip teisini imperatyv privalomumo garantas.
Prigimtins teiss kompetencija ioje sampratoje apsiriboja huma
nistini idj skelbimu (teisinmis idjomis). Ji parodo, kokias ver
tybes valstyb turi versti visuotinai privalomo elgesio taisykle ir kiek
jos gali bti ribojamos.
Institucin teiss samprata, i vidaus suvienydama prigimtin ir
pozityvij teis, kartu parodo, kokio pobdio yra j santykis. Tas
santykis, viena vertus, yra genetinis - pozityvioji teis ivedama i
prigimtins, kita vertus, jis yra norminimo ir sankcionavimo santykis:
pozityvioji teis paveria prigimtins teiss idjas konkreia valstybs
ginama elgesio taisykle. Prigimtin teis yra humanistinis pozityvio
sios teiss turinys, valstybs leidiam statym teisins verts
kriterijus, o pozityvioji teis - prigimtins teiss institucin forma.
Pozityvioji teis pltojasi kaip prigimtins teiss skelbiam vertybi
konkretinimas, sankcija ir garantas. Valstybs leidiami statymai tik
tada yra teisiniai, kai neprietarauja prigimtinei teisei.
7. TEISS IR VALSTYBS SANTYKIS
Institucin teiss samprat toliau konkretina teiss ir valstybs
santykis: kuriam i io santykio dalyvi teiktinas pirmumas - teisei
ar valstybei? Tai nra tik teorinis klausimas. Jo praktin reikm
priklauso nuo to, valstyb saistoma teiss kaip i visuomens
kylanios tvarkos ar, atvirkiai, - gali laisvai, savo nuoira kurti,
kaitalioti t tvark.
R. Z. Lificas mano, kad atsakymas klausim priklauso nuo
to, kam teikiamas pirmumas apibriant pai teis - teisinms
idjoms, teiss normoms ar teisiniams santykiams.
Pirma, jeigu remsims normatyvistine (etatistine) teiss samprata,
kur valstybs valia - vienintelis teiss altinis, o teiss norma vienintel teiss btis, tai pirmum, be abejo, reiks teikti valstybei.
Valstyb tada nra saistoma jokios kitos teiss, kaip tik savo
sukurtosios. Tai nra veiksmingas valstybs savavaliavimo teiskroje varymas, nes valstyb visada gali pakeisti sau nenaudingus
statymus naudingais.
Antra, jeigu vadovausims pilietine teiss samprata, pagal kuri
teiss altin sudaro bendrosios mogaus vertybs (gyvyb, sveikata,
144

BENDROJI DALIS

laisv, susikurtas turtas ir kitos), egzistuojanios anksiau nei valstyb ir nepriklausomai nuo jos, dl kuri patys mons sudaro
tarpusavio sutartis ir normina jomis savo elges, tai tursime pripa
inti teiss (i sutari) pirmum prie valstyb. Ir tas pirmumas
ia reikia tik tai, kad valstyb nustato teiss normas ne savavali
kai, o atsivelgdama mintas vertybes ir dl j sudarytas piliei
tarpusavio sutartis. Ji tvirtina visuomenje susiklosiusias pairas
teisingum. Valstyb, nustatydama teiss normas, riboja vieno
asmens teis tik tiek, kiek ito reikia kito asmens teisei apsaugoti.
Kurdama teis, valstyb yra saistoma alia jos egzistuojani verty
bi - pagrindini mogaus teisi. Visuomen per valstyb ir jos
padedama kuria teis.
Treia, pradiniu metodologiniu taku laikant sociologin teiss
samprat, kuri teis kildina i realiai susiklostani socialini
santyki, teis ir valstyb pasirodys esanios to paties lygmens,
egzistuos j vertybin pusiausvyra, nes pripastama, kad teis
formuoja tiek valstyb (ji leidia statymus), tiek faktiniai moni
santykiai (korporatyvin teis). Kaip teis nra visais atvejais kuria
ma valstybs, taip ir valstyb ne visada saistoma teiss, nes taip pat
j kuria.
Kadangi iuolaikin demokratini valstybi teisin sistema orien
tuojasi pilietin teiss samprat ir teisin valstyb, tai teiss ir
valstybs santykis sprendiamas teiss naudai: Ne valstyb iranda
teis ir ne teisei formuojanios mediagos ji teikia, o valstyb auga
i teiss, per teis ir bendrai su teise." (Adolfas Arndtas)67 Valstyb
iandien turi siprasminti kaip politin teiss gyvendinimo organi
zacija: visa jos veikla orientuojama mogaus teisi apsaugos ir
gyvendinimo poreikius.
Valstybei teis reikalinga ne maiau nei teisei valstyb. Teiss
taka valstybei pasireikia dvejopai: 1) valstybs vidaus organizaci
jai; ir 2) jos veiklai. Valstybs vidaus organizacija nustatoma re
miantis teise ir valstybs institucijos funkcionuoja neperengdamos
tos paios teiss nustatyt rib. Teis garantuoja valstybs stabilum
ir jos veiklos veiksmingum, kontroliuoja valstybs veiklos teistum,
jos sutikim su Konstitucija ir visuotinai pripastamomis vertyb
mis. Pilieiai veikia valstyb, o valstyb - pilieius per teis. Teis

67

Buckenforde E. W. Staat, Gesellschaft, Freiheit. Suhrkamp, 1976. P. 92.

145

TEISS TEORIJA
legalizuoja valstybs prievart pilieiui tik kaip teisingumo vykdymo
priemon.
Tai rodo, kad teis ir valstyb yra dvi pradins, fundamentins
mogaus civilizuotumo, jo monikumo slygos. Jos eina kartu ir
yra organikai susijusios, kaip elgesio taisykl susijusi su j gyven
dinani moni elgesiu. Tai, kad istorijoje bta period, kai teis
ir valstyb buvo susvetimjusios, susiprieinusios, esms nekeiia,
nes io santykio tobulumas negali bti duotas i karto, gatavu
pavidalu. Tai kokyb, kuriai bdingas tapsmas.
8. TEISS PRINCIPAI
8.1 TEISS PRINCIP SVOKA IR J RAIKOS FORMOS
Jeigu teiss esm sudaro leidim ir paliepim vienov, tai pereinant
prie praktinio jos gyvendinimo kyla poreikis konkretinti i abstrak
cij - iskaidyti j atskiras pagrindines idjas, vertybines orienta
cijas, kuriomis teiss samprata galt prisitaikyti prie reguliuojam
santyki vairovs, pasirinkti, kuria savo dalimi veikti (humanizuoti)
konkret socialin santyk. ias bendrojo pobdio idjas, konkretinanias teiss samprat, ir vadiname teiss principais (lot. principium- pradia, pagrindas, elementas). Jie nurodo, kokio pobdio
turt bti kuriamos teiss normos, sprendiama konkreti teisin
byla, kad kiekvienu teisinio reguliavimo atveju bt gyvendinami
teiss sampratos formuluojami tikslai.
8.2 TEISS PRINCIP RYS
Pagal formulavimo pobd teiss principai skirstomi principus-idjas
ir principus-nortnas. Principai-idjos - tai pagrindins teisins idjos,
kurios nra tvirtintos jokioje teiss normoje ar norm grupje, o
iplaukia i paios teiss sampratos, pavyzdiui, niekas negali bti
teisjas savo paties byloje". Tuo tarpu principai-normos - tai teiss
principai, tvirtinti vienoje arba keliose teiss normose. Pavyzdiui:
gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis mo
gus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym,
nevaryti kit moni teisi ir laisvi." Tai yra principas-norma,
nes suformuluotas konkreiame Konstitucijos straipsnyje (28 str.).
Audiatur et altera pars (tebnie iklausyta ir antroji pus) - tai teiss
principas, tvirtintas baudiamojo ir civilinio proces teiss normose,
146

BENDROJI DALIS

kurios suteikia gino alims vienod teis teisme teikti ir vertinti

rodymus, ne tik teis prokurorui kaltinti, bet ir teis advokatui
nurodyti aplinkybes, teisinanias teisiamj arba velninanias jo
kalt ir atsakomyb.
Principas-norma i pradi formuojasi kaip teisin idja, vliau i
paveriama statymo norma; i teisins doktrinos ji perkeliama
galiojanios pozityviosios teiss normas, kad bt sustiptintas jos
sakmumas ir privalomumas. iandien pripainus ir teiss principidj pareigojamj gali, teiss princip-idj ir princip-norm
skirtumas nustojo bti esminis.
Pagal apimt teiss principai, konkretinantys teisi ir pareig
vienov, skirstomi keturias grupes.
8.2.1 TEISS PRINCIPAI,
KONKRETINANTYS BENDRUOSIUS TEISI IR PAREIG
VIENOVS TIKSLUS, ALTINIUS IR {GYVENDINIMO SLYGAS
Literatroje jie vadinami bendraisiais teiss principais, nes apima
vis teiss sistem, persmelkia kiekvien teiss ak ir nurodo, kaip
turi bti formuluojamos tos akos teiss normos ir organizuojamas
j vykdymas, kad visa i veikla gyt teiss prasm.
R. Z. Lificas mano, kad teiss literatroje tradicikai nurodomi
bendrieji teiss principai: demokratikumas, humanizmas, lygiateisi
68
kumas, yra ne vien teisiniai, bet ir ideologiniai principai . Ir i ties
tai universals moni sugyvenimo principai, galiojantys ne tik teisei.
Jie yra ir teiss principai, nes gali bti ivedami i subjektini teisi
ir pareig vienovs: ta vienov yra ir demokratika, ir humanika, nes
visus socialinio santykio dalyvius teiss atvilgiu vienodai traktuoja.
I teisi ir pareig vienovs (pusiausvyros) kyla ne tik demokra
tikumas ir humanizmas, bet ir kiti jau grynai teiss principai:
1) statymui visi lygs (Aristotelis): visi asmenys vienodai pavalds
teisi ir pareig vienovei. Tai feodalin moni nelygyb griau
nantis principas. Kai prancz buruazijos atstovai parlamente
pavadino aristokratus broliais, ie skundsi Pranczijos karaliui
Liudvikui XIV (1638-1715), kad jiems, auktos kilms luomui, tai
didiausias eidimas, nes burua nes jiems nei gimins, nei
gentys.
68

P. 3. Teop paBa. P. 195.

147

TEISS TEORIJA
is principas yra iskirtins svarbos, nes i jo gali bti ivedama
ir pati teisi ir pareig vienov, kuri galima tik tuo atveju, jeigu
postuluojama, kad kiekvienas asmuo yra teiss subjektas ir vis
moni teiss vienodai brangintinos.
2) Vis asmens subjektini teisi santykinumas, ireikiantis neatskiriam
subjektini teisi priklausomyb nuo pareig vykdymo.
3) Privilegij (absoliui teisi) neleistinumas (antrasis teisi santyki
numo aspektas).
4) Socialinio kompromiso, arba saiko, principas, derinantis prieingus
interesus, suteikiantis iai darnai teisi ir pareig vienovs pavidal.
5) mogus nra priemon siekti tikslo, o visada - tikslas. Visi gimsta
laisvi ir tuo poiriu yra lygs.
6) statymas yra tai, k tauta per savo atstovus arba per referendum
nustato ir sako.
7) Pilietis, paklstantis statymui, turi turti galimyb priversti laikytis
statym ir pai valstyb, taip pat teis reikalauti, kad kiti pilieiai
laikytsi statym.
8) Teistumo principas.
Jo tikslas - utikrinti teiss paliepim vykdym, gyvendinim.
Tai reikalavimas, kad visi teiss subjektai (valstybs institucijos,
visuomenins organizacijos, pareignai, pilieiai) savo veikloje
tiksliai ir beslygikai gyvendint teiss norm paliepimus.
Todl teistumas - tai veikiantis statymas, arba gyvendinta
teisin tvarka (teistvarka).
Beslygiko teistumo pavyzdys gali bti senovs Graikijos i
miniaus Sokrato elgesys. Nuteistas myriop, jis vienutje lauk
mirties nuosprendio vykdymo. Kai jo mokiniai sureng savo
mokytojo pabgim, is atsisak paslaugos, teigdamas: Kas gi
bus, jei mons ims negerbti teismo nuosprendi." Babilonijos
valdovo Hamurapio kodekse btinyb laikytis teistumo grin
diama taip: Kas tuos statymus perengs, sukels alyje suirut ir
bus prakeiktas. Duotoji teis negali bti perengiama dar ir dl to, kad
ji priklauso ne tik valdovui, bet ir gyventojams, kad ji yra nekeiiama
69
tvarka, kur kiekvienas nuskriaustasis ras savo teis."
69

Leonas P. Teiss filosofijos istorija. Vilnius, 1995. P. 52.

148

BENDROJI DALIS

Taiau teistumas demokratinje visuomenje, kaip sakyta, rei

kia ne tik veik, atitinkani statym reikalavimus, bet ir veik,
kuri nra prieinga kito asmens teisei.
Teistumo principui bdingi tokie poymiai:
a) Teistumo bendrumas.
Jis reikia, kad teisiniai paliepimai (statymai) turi bti vieno
dai suprantami, vykdomi ir taikomi visoje alies teritorijoje.
Tas pats statymas negali bti skirtingai taikomas skirtingose
vietovse: jis visur turi bti vienas ir tas pats.
b) Visuotinis statymo taikymo privalomumas.
Tai reikia, kad jis taikomas visiems teiss subjektams, taip
pat aukiausios valdios institucijoms ir pareignams (leges
sunt ligent latorem - statymas saisto ir pat statym leidj).
c) statymo virenyb prie kitus teiss aktus.
Visi teiss aktai turi paklusti statymams, i kuri aukiausi
juridin gali turi konstitucija: Negalioja joks statymas ar kitas
aktas, prieingas Konstitucijai." (7 str.)
Teistumas svarbus ir todl, kad jis yra teisins demokratijos
pagrindas. Antikos mstytojas Eschilas teig, kad valstybs esti
demokratikos tik kol jose laikomasi statym. O jei valstybes
valdo valdovai savo nuoira - tai jos yra tironijos. Demokra
tijos stiprumas - tai pirmiausiai teistumo tvirtumas. Bet ne tik
teistumas stiprina demokratij, bet demokratijos raida irgi gr
tamuoju ryiu stiprina teistum, pavyzdiui, pltojimas nepri
klausomos spaudos, padedanios kontroliuoti, kaip laikomasi
statym, ypa valdios srityse; ji ikelia vieumon teiss paei
dimus, o valstybs institucijos yra pareigojamos tai operatyviai
reaguoti. Spaudos laisvs ribojimas maint galimybi stiprinti
teistum, nes ribot visuomens galimybes kontroliuoti valsty
bs institucijas ir piliei elges.
9) statymas atgal negalioja (Lex retro non agit).
Plaiau apie j - kitame skyriuje.
10) Niekas negali pasiteisinti statymo neinojimu,
arba: statymo neinojimas neatleidia nuo atsakomybs." (Kons
titucijos 7 str. 3 d.) Jis remiasi supozicija: jeigu statymas pa
skelbtas, tai pilieiai privalo su juo susipainti ir pagal j elgtis.
149

TEISS TEORIJA
11) Niekas negali ginyti padarini veiksmo, kur atliko pats savo naudai
(Nemo contra factum proprium venire potest).
Tai pareigojimas vykdyti pareigas, kuri btinyb sukr nau
dojimasis savo teismis.
12) I neteiss neatsiranda teis (Ex injura non oritur jus).
is principas gali bti formuluojamas ir kitaip: niekas negali
pelnytis i neteist savo veiksm. Tai reikia, kad ta teis, kuria
asmuo naudojasi nevykdydamas pareig, nra teis.
13) Neleistinumas piktnaudiauti teise.
Piktnaudiauti teise - tai naudotis teise ne pagal jos paskirt.
Pavyzdiui, bus piktnaudiaujama pirmumo teise pereiti psij
perj, jei asmuo perjos viduryje sustos usidegti cigaret ar
pasikalbti su draugu. Piktnaudiavimas teise gali bti ir asmens
naudojimasis teise pateikti teisminje byloje papildom rodym,
jei itaip siekiama ne nustatyti ties byloje, o vilkinti proces.
14) Kas nemanoma, negali bti nustatoma kaip pareiga." (Digestai")
Tai draudimas nustatyti pareigas, kuri normos adresatas esamu
momentu nepajgus vykdyti.
Tai daugma pagrindiniai bendrieji teiss principai. Jie kokybi
kai nieko naujo neprideda teisi ir pareig vienovei, tik skirtingai j
konkretina, iskleidia, daro konkrei situacij atvilgiu geriau
suvokiam, pritaikom.
Kai kas gali paklausti, kodl tarp i princip, kuriuos pavadi
nome pagrindiniais, nra teisingumo principo, kuris tradicikai visuo
se vadovliuose nurodomas tarp pagrindini. O jo nra todl, kad
teisingumas nra demokratins teiss principas, nes jis apimties ir
esms atvilgiu visikai sutampa su teisi ir pareig vienove ir yra
tik jos sinonimas. O jeigu kuri teisin idja sutampa su paia teiss
esme, tai ji - ne principas, o tik kitoks tos paios esms vardijimas.
Teisingum laikant teiss principu, tekt klausti, o kas dar, be
teisingumo, yra, kad bt ireikta visa tos vienovs apimtis? i
vienov visada teisinga, o teisinga tai, kas negali turti kitokio
pavidalo, kaip teisi ir pareig pusiausvyros. Teisingumas tra
praktikai funkcionuojanti teisi ir pareig vienov. I teisingumo
kyla teisi ir pareig vienov, o i ios vienovs - teisingumas.
Bendruosius teiss principus sukonkretina, papildo tarpakiniai,
akiniai ir teiss institut principai. Per santyk su teisi ir pareig
vienove jie gyja kitokius pavadinimus.
150

BENDROJI DALIS

8.2.2 TEISS PRINCIPAI,

KONKRETINANTYS TEISI IR PAREIG
VIENOV KELI TEISS AK LYGMENIU
Tai principai, bdingi kelioms teiss akoms. Pavyzdiui, teiss
principas teisingum vykdo tik teismas galioja baudiamojo proceso,
civilinio proceso, administracinio proceso normoms. Jis teigia, kad
valstybje niekas, iskyrus teism, negali vykdyti teisingumo (sprsti
civilini, administracini, baudiamj byl). Principas pacta conventa servavimus est, arba pacta sunt servanda (sutari reikia laikytis),
yra bendras civilinei ir tarptautinei teisei.
Tarpakiniams principams priklauso grup princip, kuriais nu
statoma tiesa teisminiuose ginuose ir garantuojamas teisminio nag
rinjimo objektyvumas tiek civilinse, tiek administracinse, tiek
baudiamosiose bylose:
1) Niekas negali bti teisjas savo paties byloje (Nemo est iudex in sua
causa) - Justiniano kodeksas (VI a.).
2) Tebnie iklausyta ir antroji pus (Audiatur et altera pars).
3) rodinjimo nata (pareiga): rodinti privalo tas, kuris teigia, o ne
kuris neigia (Onus probandi) - Digestai".
4) rodinjimo isamumo principas: vienas liudytojas - ne liudytojas
(Tstis unus - tstis nulius).
is principas nra universalus. Tam tikrais atvejais ir vienas
liudytojas gali bti liudytojas. Konkreioje byloje teisjas spren
dia, ar vieno liudytojo parodymai gali bti pakankami konkre
taus asmens kaltei rodyti, objektyviajai tiesai nustatyti.
5) Neigiami teiginiai nerodo.
6) Abejons dl kalts aikinamos silpnesns alies naudai (Dubia judicis
de malitia alterius Semper sunt in meliorem partem interpretanda).
io principo formuluot priskiriama Tomui Akvinieiui (XIII a.).
7) Apgaul sunaikina visus teisinius padarinius (Fraus omnia corruptio),
nes paneigia teisi ir pareig vienov ir todl negali sukurti
legali teisini padarini.
ie principai turi didel reikm taikant statymus ir ypa plto
jant precedent teis.

151

TEISS TEORIJA
Daug i teiss princip randame VI a. sudarytame Romos
civilins teiss ir Romos teiss klasik darb itrauk rinkinyje
Digestai"70.
8.2.3 TEISS PRINCIPAI, KONKRETINANTYS
TEISI IR PAREIG VIENOV TEISS AKOS LYGMENIU
Tai principai, kurie konkretina teisi ir pareig vienov kurios nors
vienos teiss akos (baudiamosios, civilins, darbo, eimos ar kitos)
svokomis. Pavyzdiui, civilins, administracins ar baudiamosios
teiss principai:
1) Padaryt al btina atlyginti.
2) Civilin teis raoma budriems: kas nesinaudoja savo teise, tas pats
kaltas dl atsiradusios alos."
(Digestai")
3) Kas sumokjo vliau, sumokjo maiau."

(Digestai")

4) Pats sumanymas pavogti nieko nedaro vagimi."

(Digestai")

5) Individualios atsakomybs principas: niekas neturi kentti u kit, tik

pats u save. Kiekvienas atsako u savo poelgio padarinius ir
niekas negali paveldti svetimo nusikaltimo."
(Digestai")
(Lietuvos Statutas (1529), I, 7 art.; II Lietuvos Statutas (1566),
I, 14 art.; III Lietuvos Statutas (1588), I, 18 art.)
6) Nra nusikaltimo, nenurodyto statyme."

(po Justiniano).

7) Niekam negali bti taikoma poveikio priemon u administracin teiss

paeidim kitaip, kaip statym nustatytais pagrindais ir tvarka."
(Lietuvos Respublikos ATPK 7 str. 1 d.)
8) Niekas negali bti baudiamas u t pai nusikalstam veik antr
kart."
(Lietuvos Respublikos BK 2 str. 6 d.)
9) Nekaltumo prezumpcija kaip baudiamosios atsakomybs principas.
Pradin jo formuluot: Jei nebus rodyta prieingai, kiekvienas
laikomas garbingu."
(po Justiniano)
Pavyzdiui, nekaltumo prezumpcija formuluojama Visuotinje mo
gaus teisi deklaracijoje: Kiekvienas mogus, kaltinamas nusikaltimo

. . Moca, 1984. P. 106, 361, 365.

152

BENDROJI DALIS

padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas bus nustatytas statymo

tvarka vieo teisminio nagrinjimo metu [...]" (11 str. 1 d.) Panaiai
sakoma ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 daly
je.: Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo nusta
tyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu." Dl grietos
formuluots abi ios nuostatos i vidaus prietaringos: asmuo laiko
mas nekaltu, kol jo kalt nerodyta siteisjusiu teismo nuosprendiu"
arba vieo teisminio nagrinjimo metu", ir kartu leidiama asmen
kalinti skiriant kardomj priemon - sumim, t. y. jis laikomas
kaltu be teismo nuosprendio ir be vieo teisminio nagrinjimo".
O jei kaltu nelaikomas, tai jo negalima kalinti iki teismo. Sumimas
visada yra sunki baudiamoji sankcija, taiau pagal itaip supran
tam nekaltumo prezumpcij ji, pasirodo, gali bti taikoma ir
oficialiai nekaltu laikomam asmeniui.
1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijoje nekaltumo prezumpcija formuluojama atsargiau ir dl
to tiksliau: Kiekvienas mogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laiko
mas nekaltas, kol jo kalt nerodyta pagal statym." (6 str. 2 d.) Pagal
statym" yra bendresn ir dl to atsargesn formul nei siteisju
siu teismo nuosprendiu" arba vieo teisminio nagrinjimo metu".
Pagal statym" asmuo gali bti laikomas minimaliai" kaltu, kad
atsirast teisinis pagrindas jam skirti kardomj priemon - sumi
m. Be to, Konvencijoje ivengiama prietaravimo- 5 straipsnyje
nurodomi asmens sumimo pagrindai tiesiogiai nesiejant su asmens
kalte.
Nekaltumo prezumpcija susijusi su asmens teise gynyb. Lietuvos
Respublikos teism statymas (1994 m. gegus 31 d., Nr. 1-480)
nustato, kad visi Lietuvos pilieiai turi teis teismin gynyb [...]
nuo valstybins valdios ir valdymo institucij bei pareign netei
st veiksm ar neveikimo" (4 str. 1 d.). Ir tai formuluoja autentik
teiss gynyb prasm. Tuo tarpu nekaltumo prezumpcija, suformu
luota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, ipleia
teiss gynyb prasm ir j supranta kaip asmens teis gintis nuo
bet kokio kaltinimo, prezumuojama, kad kiekvienas kaltinimo parei
kimas tariamam asmeniui gali bti neteistas ir nepagrstas. Mano
ma, kad tik siteisjusiu nuosprendiu galima atskirti teist kaltini
m nuo neteisto.

153

TEISS TEORIJA
8.2.4 TEISS PRINCIPAI,
KONKRETINANTYS (GYVENDINANTYS) TEISI IR PAREIG
VIENOV TEISS INSTITUT LYGMENIU
Jie bdingi grupei teiss norm, sudarani dal kurios nors teiss
akos, pavyzdiui: nuosavyb nelieiama (civilins teiss nuosavybs
instituto principas), arba: kiekvienas turi teis rinkti savo valdi ir
pats bti valdion renkamas (konstitucins teiss rinkim instituto
principas).
Visi ia aptarti teiss principai (bendrieji, tarpakiniai, akiniai ir
teiss institut), kaip sakyta, ivesti i teisi ir pareig vienovs, yra
tos vienovs vairaus abstraktumo ir vairaus gyvendinimo indivi
dualizuoti pavidalai. Bdami vairs tos vienovs reikimosi aspek
tai, jie tarpusavyje susij, papildo vienas kit, egzistuoja konkreios
sistemos pavidalu. J tikslas - visokeriopai ireikti, individualizuoti
teisi ir pareig vienov, daryti j vaizdesn, geriau aprpiam,
lengviau pritaikom vairiems gyvenimo atvejams norminti.
Teiss princip atskleidimas ir suformulavimas rodo teiss sam
pratos stabilum, jos painumo gilum, esms susiejim su indivi
dualizuota jos raika.
PRAKTIN TEISS PRINCIP REIKM
Ji tiesiogiai priklauso nuo teiss sampratos. Teisinio normatyvizmo
poiriu teiss principai nepriklauso teiss svokai, nes teise laiko
mos tik teiss aktuose suformuluotos normos. O nebdami teis, jie
nieko nepareigoja ir teismams neleidiama jais remtis sprendiant
bylas. Tuo tarpu nepozityvistin teiss samprata, sugrindama
teiss principus teiss svok, suteikia jiems praktin reguliavimo
reikm - leidia jais remtis upildant teisinio reguliavimo spragas,
taip pat aikinant konkreias teiss normas j tarpusavio atitikimo
poiriu. Remdamiesi teiss principais, teismai kuria precedent
teis.
KAI KURIOS TEISS
PRINCIP TAIKYMO TAISYKLS
Konflikt" gali kilti tarp pai teiss princip ir tarp principo ir
konkreios teiss normos. Tie konfliktai sprstini pagal tokias
taisykles:
154

BENDROJI DALIS

1. Teiss princip prietaravimo (kolizijos) atveju pirmumas teik

tinas bendresniam principui. Pavyzdiui, jei teiss principas laisvai
rinkti ir skleisti informacij prietarauja asmens privataus gyvenimo
nelieiamumo principui, pirmumas teiktinas pastarajam kaip ben
dresniam ir pagal vertybi hierarchij viresniam principui, nes
asmens teis rinkti ir skleisti informacij yra maesn vertyb nei
asmens teis orum, privat gyvenim, su kuriuo susijusi asmens
socialin vert, be to, i ivad pagrindia ir kitas konstitucinis
principas, pareigojantis naudotis teismis nevarant kito asmens
teisi.
Beje, i situacij reikia patikslinti tuo aspektu, kad teiss prin
cipai negali tarpusavyje prietarauti dl vienos paprastos prieas
ties: jie neturi savarankikos bties, o tik skirtingai ireikia t pai
jiems bendr teis - leidim ir paliepim pusiausvyr. i pusiausvy
ra, pripaindama visus asmenis lygiateisiais teiss subjektais ir dl
to sipareigodama" vienodos pagarbos pripainim gyvendinti
skirting asmen interes derinimu, atitinkamai nustato kiekvieno
teiss principo galiojimo, arba santykinumo, ribas: tokios ribos yra
ne kas kita, kaip kito teiss principo buvimas. Pavyzdiui, mintas
teiss principas laisvai rinkti ir skleisti informacij praktikoje gali
susidurti su pagarbos asmens orumui principu, jei pirmasis bus
suprantamas tiesmukikai ir nebus ribojamas, tramdomas pareigos
gerbti kito asmens orum. Todl galimas tarpusavio prietaravimas
ne teiss princip, o tik netinkamo naudojimosi jais, kai taikant
vien teiss princip siekiama ugoti, susiaurinti teiss princip,
ginant kit asmen teises. Teisi ir pareig vienov, darydama
visas teises santykines, kartu daro santykin (ribotos galiojimo
apimties) ir kiekvien teiss princip.
2. Esant teiss principo ir teiss normos prietaravimui taikomas
teiss principas, nes galioja bendroji nuostata: konkreti norma neturi
prietarauti teiss principui, nes is fundamentaliau ir bendriau
ireikia teiss esm. Teiss normos paskirtis - sukonkretinti teiss
princip konkreiai reguliuojam santyki sriiai, o ne j paneigti,
suspenduoti.
3. Teiss principo ir imperatyvios teiss normos konkurencijos
atveju taikoma pozityviosios teiss norma. Pavyzdiui, teiss princi
pas kiekvienas pareignas atsakingas u savo priimto teiss akto
teistum" konkuruoja su Konstitucijos 85 straipsnio norma, nusta155

TEISS TEORIJA
tania, kad Prezidento dekretai, suteikiantys asmeniui Lietuvos Res
publikos pilietyb, kontrasignuojami (pasiraomi) Ministro pirminin
ko arba atitinkamo ministro ir kad atsakomyb u tok dekret tenka
j kontrasignavusiam pareignui. Ar i norma, atleidianti Preziden
t nuo atsakomybs u neteistai priimt ios ries dekret, prie
tarauja mintam teiss principui? Konstitucinio Teismo pripainimas
Prezidento R. Pakso atsakingu u primim dekreto, kuriuo J. Bori
sovui, pasak to paties Konstitucinio Teismo sprendimo, nepagrstai
suteikta Lietuvos Respublikos pilietyb, leidia, manyti, kad iuo
atveju Konstitucinis Teismas pripaino, jog Konstitucijos 85 straips
nio norma prietarauja mintam teiss principui ir todl taikytinas
teiss principas.
Taiau ios situacijos teisin logika yra tokia, kad ia egzistuoja
teiss principo ir teiss normos ne prietaravimas, o tik konkuren
cija. Konstitucijos 85 straipsnio norma ne paneigia atsakomyb u
neteistai priimt teiss akt, o tik perkelia j to dekreto kontrasignatoriui, vadinasi, tik pakoreguoja, patikslina atsakomybs subjekt,
kitaip sakant, sprendia ne esms (ia lieka galioti teiss principas),
o tik operatyvinio reguliavimo klausim, kuris priklauso specialio
sios normos kompetencijai. Teiss principui nesvarbu, kas atsako u
neteist akt, jam svarbu, kad bt atsakomybs subjektas. i
norma prietaraut mintam teiss principui tik jei apskritai atleist
dekret primusius asmenis nuo atsakomybs.
Teiss principais remiamasi:
1) kai nra statymo normos, reguliuojanios konkret santyk,
2) kai neaikus konkreios teiss normos teisinis turinys ir aiki
nant reikia j atskleisti,
3) kai konkuruoja kelios teiss normos,
4) kai siekiama pasitikrinti, ar kuriami statymai neprietarauja
teisei (teisinio statymo problema).
9. TEISS IDJOS RAIDA:
TEISS SAMPRATA - TEMPORIS FILIA
(LAIKO DUKRA)
Turint galvoje teiss ryio su moni interesais istorij, negalima
suformuluoti visiems laikams bendros teiss sampratos, nebent tik
labai abstraki: teis - tai visuotinai privalomo elgesio taisykl, garan156

BENDROJI DALIS

luot valstybs prievarta. Bet nedaug naudos i tokios apibrties, nes

JI maai informatyvi. Konkretus teiss turinys priklauso nuo epo
chos, kurioje formuluojama ta teis ir ja naudojamasi. Dl skirting
tiksl, kuriuos buvo orientuojama teis, galime skirti dvi jos raidos
stadijas, kur matome i esms skirtingas teiss apibrtis.
9.1 IKIKAPITALISTINS,
ARBA NEIPLTOTOS, TEISS STADIJA
Civilizacijos pradioje nebuvo aikaus teisi ir pareig skirtumo,
nes buvo pradin visuomens nari lygyb, pagrsta kolektyviniu
darbu ir kolektyviniu vartojimu. Vartojimo apimtis ir kokyb grietai
nepriklaus nuo diferenciacijos pareig, kuri vykdymu buvo kuria
mi vartojimo reikmenys. Teisi ir pareig vienov m formuotis
prasidjus darbo specializacijai ir individualiems gamintoj mai
nams bei kilus btinybei tuos mainus grsti lygiavertikumu darbo,
dto main objektus. I ia - privatins teiss pradia. Jai
prieinga tendencija formavosi mus tvarkyti viej visuomens
gyvenim - pagrindini socialini grupi (klasi) santykius ne
teise, o jgos persvara. Jga m daugeliu atvej savavalikai nusta
tinti visuomens nariams teisi ir pareig santyk. Ekonomikai ar
politikai stiprieji savo pareigas m perkelti pavergtiesiems. Todl
pirmieji liko be pareig, antrieji - be teisi. O galiausiai abi santykio
alys buvo vienodai numogintos, nes nepavaldios monikum
ireikianiai teisi ir pareig vienovei.
Nuo tos akimirkos viej visuomens gyvenim m tvarkyti ne
teis, o statymas, danai savavaliaujantis teiss atvilgiu. Bet kuri
stipriojo savival, formint statymu, imta vadinti teise". itaip
vyko teiss ir statymo isiskyrimas, dl kurio ir formavosi etatistin
teiss samprata, vieninteliu teiss altiniu paskelbusi valstybs (stip
riojo) vali. Teis, kaip subjektini teisi ir pareig vienov, buvo
ilgam umirta. Ji susiaurinta iki teiss principo", taikomo tik
civilinje, arba, kitaip sakant, privatinje teisje. Todl to laikotarpio
visuomenje kartu funkcionavo dvi teiss sampratos: viena i j teis
suprato kaip stipriojo vali, paverst visuotinai privalomo elgesio
taisykle, kita - kaip prieing interes derinim kompromisu, prezumuojant santykio dalyvi lygiateisikum.
Pirmajai atstovavo vieoji teis, antrajai - privatin teis (civilin
teis, arba miesto teis" - jus civile). Privatin teis rmsi ali
157

TEISS TEORIJA
lygiateisikumu, main lygiavertikumu bei teisi ir pareig pusiau
svyra, nes reguliavo turtinius laisv piliei santykius (Atn,
Romos miest demokratija). Tuo tarpu socialini grupi, taip pat
piliei ir valstybs santykius reguliavo vieoji teis, kuri rmsi
etatistine teiss samprata, jgos primatu ir santykio dalyvi nelygiateisikumu. Visiems privalomo elgesio taisykle galjo virsti interesas
tik tos socialins grups, kuri turjo jgos (fizins, karins, ekonomi
ns ar politins) persvar. Prieing grupi interesai iuo atveju ne
derinami, o vienas kito slopinami. ia reikalauta suderinti konkre
taus asmens teises ne su pareigomis (artimo interesu), o su turimos
jgos mastu - kur nra jgos, ten turi bti maai teisi ir daug
pareig, tiksliau - prievoli. Teiss ir pareigos visuomens nariams
paskirstomos pagal j turimos jgos mast, visa tai sankcionuojant,
tvirtinant statyme.
itaip suprantama vieoji teis visur rmsi ir turjo remtis teiss
ir statymo tapatinimu. Bet kuri elgesio taisykl, gijusi statymo
form, laikyta teise. Todl vien teiss virto privilegijomis, o kit
pareigos - prievolmis. Tokia teis" tvirtino vien viepatavim,
kit - pavergim.
Kadangi vieoji teis reguliavo daugiau santyki ir svarbesnius,
tai jos propaguojama teiss samprata ir buvo vyraujanti.
Civilin (pilietin) teis liko vienintel autentikos teiss oaz,
kurios nebuvo pasieks is susiprieinimas ir i kurios prasidjo
iuolaikinis autentikos teiss prisiklimas, visuotinis jos sugrimas
moni santykius, humanizuojant juos teisi ir pareig vienove.
Totalitariniai reimai, propaguojantys jgos primat, buvo ir
tebra suinteresuoti apibrti teis ne kaip teisi ir pareig vienov,
o tik kaip privalomo elgesio taisykl", kad nereikt konkretinti tos
taisykls turinio - nereikt parodyti, koks yra joje nustatom teisi
ir pareig tarpusavio santykis, nebt demaskuojama valdios savi
val kuriant teis. Todl teisins abstrakcijos ia labiau gerbiamos
negu konkrets, turiningi dalykai. ia svarbiau pabrti pai
elgesio taisykl, o ne jos santyk su abipuse teisinio santykio
dalyvi nauda.

158

BENDROJI DALIS

9.2 KAPITALISTINS TEISS EPOCHA

Modernios teiss sampratos itakos slypjo vergvaldins ir feodali
ns epoch civilins teiss vertybiniuose, metodologiniuose pagrin
duose - vis santykio dalyvi lygiateisikumo ir laisvos valios
pripainime. Visuomen kaip tik ir demokratjo civilins, arba
miesto, teiss principus nuosekliai veriant visos teiss principais. Ir
tai buvo iplstins teisins demokratijos pradia, privaiosios tei
ss puolimas" prie vieosios teiss pastangas monopolizuoti teiss
samprat, priskirti jai vieosios teiss principus. Vieoji teis buvo
garantuota vien valstybs prievarta, o civilin (privaioji) teis - ir
pai santykio dalyvi abipuse nauda. Ir tik kai naudos veiksnio
nepakako teisini imperatyv vykdymui garantuoti, sakme, siki
davo valstybs prievarta. Bet ji itai dar siekdama ne pavergti
asmen, o padti jam ilikti socialins santarvs subjektu, santarvs,
kuri pasiekiama tik garantuojant savo teises atitinkam pareig
vykdymu artimo naudai. Tokia santarv yra tikrasis visuomeninio
santykio dalyvi laisvs garantas.
Civilins teiss tradicijos poiriu teiss skirstymas viej ir
privatin iandien jau nebetenka principins reikms, nes tiek
santykiams tarp piliei, tiek santykiams tarp socialini grupi
(klasi) ar pilieio santykiams su valstybe, jos institucijomis galioja
ta pati subjektini teisi ir pareig vienov.
Yra autori (P. Leonas), kurie laikosi kitokios teiss istorins
tipologijos; jie skiria keturis pozityviosios teiss istorins raidos
etapus: 1) stipriojo teis; 2) kumio teis (Faustrecht); 3) valdios
teis; ir 4) pilietins visuomens teis. Pirmieji trys etapai laikomi
neipltotos teiss pavyzdiais (rmsi jgos primatu). Visi jie priskirtini
prie ms nurodytos ikikapitalistins teiss, o ketvirtasis teiss
etapas enklina teiss ikilim vir valdios autoriteto (buruazin
teis) ir bdingas teisins valstybs teisei.

159

IV SKYRIUS
TEISS
PASKIRTIS

SOCIALIN
IR

FUNKCIJOS

Jeigu mogus nelaiko savs teiss tarnu,

gal gale jis tampa jos valdovu.
C. H. Kochas
Inde datae legeo, ne fortior omnia posset.*
1. TEISS SOCIALIN PASKIRTIS IR RAIDA
Teiss samprata apima ne tik teiss altinius, struktr, principus,
bet ir jos socialin paskirt bei funkcijas, kuriomis teis tiesiogiai
siprasmina visuomenje kaip socialinio elgesio reguliatorius.
Teiss socialin paskirtis - tai tas tikslas, kuriam teis kuriama
ir dl kurio ji egzistuoja.
Jau sakme, kad teis tiesiogiai atsiranda i moni bendravimo
ir todl skirta jam valdyti atsivelgiant vis moni lygyb ir j
laims siek. Tiesiogin jos priederm - organizuotai, vienodo veiks
mingumo priemonmis saugoti vis visuomens nari teises ir lemti
j gyvendinim. Ubi ius, ibi remedium (kur teis, ten ir apsauga).
Istorijoje i teiss paskirtis buvo nusakoma vairiai:
Hamurapio kodeksas (XVIII a. pr. Kr.): Teiss norm tikslasutikrinti, kad galingasis neskriaust silpnojo, kad atsirast tvirtas pagrin
das vykdyti teisingum ir sprsti ginus."71
Aristotelis: statym tikslas yra bendra gerov arba vis piliei, arba
tik kilmingj, arba tik t, kurie pasiymi dorybmis arba kuo nors kitu."71

* statymas sukurtas tam, kad galingasis netapt visagalis.

71
Leonas P. Teiss filosofijos istorija. Vilnius, 1995. P. 52.
72
Aristotelis. Rinktiniai ratai. Vilnius, 1990. P. 146.
161

TEISS TEORIJA
Leonas Sapiega (1588 m.): Teisynas yra sudarytas tam, kad galin
gas ir turtingas nesavivaliaut, kad kiekvienas akipla bt paabotas,
kad jis, bijodamas teiss, nuo bet kokios savivals susilaikyt, kad negalt
niekinti ir engti maesnio ir silpnesnio."73
R. Paundas: Teiss tikslas - reguliuoti individ tarpusavio kov
velninant j socialiniu kompromisu. Teiss priederm yra paaboti agre
syv mogaus instinkt, kuris veikia kartu su socialiniu instinktu. Esant
iai vis karo su visais padiai teis nustato socialin kompromis kaip
74
tam tikr teisin tvark."
R. Jringas: Teiss tikslas - taika, o priemon - kova."
P. Leonas: Teiss tikslas - apsaugoti asmens laisves ir suderinti
prieingus interesus."
N vieno i ia pamint teiss tikslo apibrim negalime
laikyti universaliu; jis netinka vis epoch teiss paskiriai nusaky
ti, nes k tik minta teiss socialin paskirtis atsirado ne i karto.
Ji - istorinis reikinys ir todl keiiasi priklausomai nuo teiss
sampratos pokyi ir j lemianios socialins, ekonomins moni
bties permain: besikeiianios visuomens socialins struktros ir
socialini jg santykio. Jeigu remsims teisiniu etatizmu, tai teiss
socialin paskirtis - tvirtinti ekonomikai ir politikai vyraujanios
moni grups (klass) vali, o jeigu vadovausims pilietine teiss
samprata, tai teiss paskirtis - apsaugoti pagrindines vis visuome
ns nari teises ir laisves vienodai veiksmingomis priemonmis,
garantuoti visuomenins tvarkos stabilum.
Atitinkamai teiss socialin paskirtis istorikai perjo dvi pagrin
dines raidos stadijas: klasin ir bendranacionalin (demokratin).
Pirmosios stadijos teis buvo kuriama siekiant utikrinti (saugoti) ne
visos visuomens, o tik politikai ir ekonomikai vyraujani socia
lini grupi interesus, atitinkamai slopinant kitas socialines grupes.
Tokios paskirties teis - tai privilegij ir prievoli prieprieos teis.
ia teis sutapatinta su statymu.
Antrajai stadijai (ji pradjo aikiau formuotis Europoje po Antrojo
pasaulinio karo) bdinga tai, kad teis jau turi organizuotu bdu
saugoti ne vienos, o vis socialini grupi teises, lemti j gyven73
74

Lappo J. 1588 met Lietuvos Statutas. T. 2. Kaunas, 1938. P. 9-120.

Pound R. Social Control Through Law. New York, 1944. P. 66-67.
162

BENDROJI DALIS

dinim, derinti prieingus interesus ir itaip palaikyti visuomenje

socialin santarv bei rimt. ia teis - jau daugiau negu statymas,
todl remiamasi ne statymo, o teiss virenybe.
Tokios orientacijos teis siekia socializuoti moni santykius,
grsti juos ne jga, o abipuse nauda, lygiateisikumu, bendradarbia
vimu. ia siekiama, kad kiekvienas galt dalyvauti lygiaveriuose
mainuose, laisvai pltoti savo asmenyb, tiktis savo teisi saugos ir
tais atvejais, kai pats dl objektyvi prieasi nebepajgia pareig
vykdymu usitikrinti jos bent minimaliu lygiu.
i teiss socialins paskirties raida - tai teiss paangos raida.
Teiss paanga yra taip pat reikalinga visuomenei kaip ir technikos,
mokslo, ekonomikos paanga, nes ji koncentruotu bdu rodo mo
gaus socialjim, monikjim - stiprjant gebjim gyventi santar
vje, naudotis savo teismis nevarant artimo teisi. Tai raida siekio
nustatyti ir garantuoti vis patikimesn ir vis daugiau visuomens
nari apimani teisin saug. Tuo pagrindu formavosi teiss, kaip
praktins vertybs, vaizdinys.
iuolaikin paangos lyg teis pasiek su nepozityvistine teiss
samprata, kai teis" m reikti mogaus teises" ir jomis riboti
tiek piliei, tiek valstybs institucij elges.
1.1 TEISS SAMPRAT KAITOS
PRIKLAUSOMYB NUO TEISS SOCIALINS PASKIRTIES
Taigi teiss samprata kinta priklausomai ir nuo teiss socialins
paskirties, t. y. kam teis tarnauja - tam tikrai grupei ar visai
visuomenei. Jei norima, kad teis tarnaut atskirai socialinei grupei,
tai prie io tikslo siekiama priderinti ir teiss samprat. Kadangi
neprestiika vieai ir tiesiai teigti, kad teis tarnauja vienai grupei,
todl siekiama apskritai nekalbti apie teiss turin, o tenkintis
poiriu teis tik kaip elgesio taisykl, i kurios bt neaiku,
kieno interesais ta taisykl" nustatyta ir funkcionuoja. Tada uten
ka apibrti teis kaip abstraki elgesio taisykl, garantuot valsty
bs prievarta: koki elgesio taisykl valstyb nustatys ir prievarta
garantuos, tokia ir bus teis. Tada teis turi bti apibriama
remiantis objektins teiss pirmumu, kad objektine teise bt bet
kuri privalomo elgesio taisykl, garantuota valstybs prievarta. O
tokia teiss samprata jau negali bti kitokia, kaip tik etatistin, ir ji
negali remtis jokia kita metodologija, kaip tik teisiniu pozityvizmu.
163

TEISS TEORIJA
Bet jei teis palenkiama vis visuomens nari gerovei, minta
pozityvistin teiss samprata bus nepakankama, nes pernelyg abst
rakti, abstraktumu paslepianti, maskuojanti savo siek reikti kurios
nors vienos socialins grups interesus ir bendradarbiavimo teis
versti viepatavimo pavergimo teise. Bet jei teis skiriama vis socia
lini grupi gerovei garantuoti, tai ji turi bti turinio ir formos
vienov ir tik ia vienove apibriama.
Laikant mogaus teisi apsaug iuolaikins pozityviosios teiss
socialine paskirtimi, svarbu bent trumpai apibdinti paias mogaus
teises, kad inotume, kokios mogaus teisi apsaugos pozityvioji
teis gali siekti ir kaip atsivelgiant tai organizuoti moni
santyki teisin reguliavim.
1.2 MOGAUS TEISS KAIP
POZITYVIOSIOS TEISS SOCIALINS PASKIRTIES OBJEKTAS
Teiss teorijai rpi sukurti bendrj mogaus teisi teorij, kad
iomis teismis bt operuojama smoningai, inant j verts pa
grindus ir galiojimo ribas. Todl svarbu ne tiek ivardyti mogaus
teises, kiek atskleisti j esm, suformuluoti ir pagrsti j vertybin
prioritet teisinje doktrinoje ir konstitucijose. Nuo to priklauso
vertybin visos teisins tvarkos orientacija.
Pagrindini mogaus teisi idj naujaisiais amiais ipltojo
XVII a. angl filosofas D. Lokas. Jis man, kad pagrindines teises
gyvyb, laisv, nuosavyb mons yra gij i gamtos paioje
pradioje, kai dar nebuv valstybs. mogaus teisse slypintis
gamtos dsnis reikalaujs, kad visi jo laikytsi, ir kiekvienas mo
gus gals j painti savo protu. Valstybs paskirtis - ginti ias teises.
Jei valstybs valdia ias teises savavalikai ksintsi, pilieiams
leidiama prieintis. Apie piliei teis pasiprieinti valdovui vidu
ramiais ra Tomas Akvinietis, o Renesanso laikais - Lietuvos
teisininkas ir diplomatas A. Volanas (1572). i teis XVI a. Lietuvoje
ir Lenkijoje buvo vadinama vengriku terminu - rokou"75.
D. Loko idjos buvo praktikai pritaikytos rengiant Amerikos
nepriklausomybs deklaracij (1776). Pirmas mogaus teisi katalo-

75
Plaiau r.: Vaivila A. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje. Vilnius,
2000. P. 158, 170.

164

BENDROJI DALIS

gas buvo Virdinijos teisi bilis" (Virgina Bill of Rights, 1776 m.

birelio 12 d.). Jo 1 straipsnyje sakoma:
Visi mons i prigimties yra lygs, laisvi, nepriklausomi ir turi tam
tikras gimtas teises, kurios jei tik asmenys priima visuomens status,
negali bti atimamos jokiais vlesniais j palikuoni susitarimais. Prie t
teisi priklauso teis gyvyb ir laisv, teis sigyti ir turti nuosavyb,
76
taip pat siekti laims ir saugumo."
iandien mogaus teiss yra kodifikuotos daugelyje dokument:
mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje (1789), Jungtini Taut
chartijoje (1945), Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje (1948),
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvenci
joje (1950) ir kituose.
1.2.1 MOGAUS TEISS"
TEISNUMO IR SUBJEKTINS TEISS POIRIU
Pagrindin mogaus teisi problema yra t teisi rib klausimas,
kokiu pagrindu ir kokiu mastu gali bti mogaus teiss varomos,
ribojamos ir ar jos apskritai gali bti varomos, nes danai kalbama
apie kai kuri mogaus teisi absoliutum. mogaus teisi absoliu
tumo klausimas kyla dl to, kad operuojama pernelyg abstrakiu ir
dl to daugiareikmiku mogaus teisi" terminu, nesiaikinant,
kokiu lygmeniu konkreios mogaus teiss egzistuoja: teisnumo ir
subjektins teiss? Tokio skirtumo nedarant, tampa nebeaiku, kurias
savo teises asmuo privalo gyti pareig vykdymu ir kurios jam
suteikiamos be pareig vykdymo.
Esminis mogaus teisi", egzistuojani teisnumo ir subjektins
teiss lygmeniu, skirtumas yra tas, kad teisnumo lygmens mogaus
teiss", kaip sakyta, tra visuomens suteiktas asmeniui formalus
leidimas (teis") atitinkamai veikti siekiant gyti, susikurti jam
reikming gr. Kartais tai vadinama teise teis". Tai leidimas
veikti nepradjus veikti. Pavyzdiui, teis nuosavyb (teisnumo
lygmuo) reikia, kad asmeniui leista imtis bet kuri teist veiksm
(pareig) ir j vykdymu susikurti, sigyti tam tikr konkret turt ir
Th
Deklaracja praw Wirginii z 12 czerwca 1776 r. - Powszechna historia
panstwa i prawa. Wybor tekstow zrodlowych / Wyboru dokonali Marian Jozef
Ptak i Marek Kinstler. Wroctaw: Wydawnistwo Uniwersitetu WrocIawskiego,
1999. P. 328-329.

165

TEISS TEORIJA
j gyti jau subjektin teis. Kad asmuo gyt teisnumo lygmens
leidim (teis) veikti, i jo nereikalaujama prie tai atlikti joki
pareig, utenka gimti civilizuotoje visuomenje. Pripainti kiekvie
nam gimusiam asmeniui tok leidim btina todl, kad kiekvienas
asmuo galt pats kurti savo likim, savo gerov. Teisnumo lygmens
teiss - tai mogaus ilaisvinimas veiklai, tai leidimas bti savo
likimo, savo gerovs krju.
Teisnumo lygmens teisi pripainimas mogui jokioms pozity
vioms pareigoms valstybs nepareigoja asmens atvilgiu, o pareigo
ja tik negatyviai - valstyb privalo pati netrukdyti asmeniui naudo
tis iais leidimais (teismis) ir garantuoti, kad ir kiti asmenys ito
nedaryt.
Bet kai tik mgina iais leidimais naudotis, juos versti subjektin
teise konkret gr, asmuo tuoj pat susaistomas btinybe vykdyti
tam tikras pareigas, pirmiausia bendr pareig nevaryti kit asme
n turimo tokio pat leidimo veikti, kurti vartojamsias vertes ir j
pagrindu dalyvauti lygiaveriuose mainuose. tok susikurt turt
asmuo gyja subjektin nuosavybs teis, t. y. leidim naudotis tuo
konkreiu turtu ir reikalauti, kad niekas kitas be savininko sutikimo
to turto nevaldyt, jo apimties ir verts nemaint.
Pareigos btinyb kyla todl, kad leidimu (teisnumu) asmuo
naudojasi ne alia visuomens, o visuomenje. Tokiais leidimais
besinaudojantis asmuo tampa vienaip ar kitaip pavojingas kitiems
asmenims. Pavyzdiui, asmuo, siekiantis pasinaudoti jam suteikta
teise turti un, nuo to momento tampa pavojingas kit asmen
gyvybei, sveikatai, turtui, ramybei ir t.t. Kad pavoj bt galima
sumainti ar likviduoti, toks asmuo privalo tapti ne tik teisi, bet ir
atitinkam pareig subjektu: pareigomis jis privalo garantuoti savo
neagresyv, nepavojing kitiems asmenims naudojimsi gautais lei
dimais arba pareig vykdymu susikurti t gr, dl kurio jam
suteiktas abstraktus teisnumas. Skirtingai nuo teisnumo, subjektin
teis reikalauja i asmens kultrinio aktyvumo, besireikianio parei
g vykdymu. Pavyzdiui, teisnumo lygiu suteikt teis" laisvai
keliauti asmuo gali paversti savo subjektin teise keliauti konkrei
al tik apmokdamas kelions ilaidas. Jei tokios pareigos jis nenori
ar neigali atlikti, teis keliauti" lieka teisnumo lygmens ir j
turintis asmuo niekur nekeliauja.
Tai reikia, kad teisnumo lygmeniu mogaus teiss" yra abso
liuios (j gijimas nesaistomas joki iankstini asmens pareig),
166

BENDROJI DALIS

tuo tarpu tos paios mogaus teiss", gijusios subjektins teiss

status, yra santykins, nes j turtojas dabar pareigojamas vykdyti
i i teisi iplaukianias pareigas ir itaip suderinti savo teises su
btinybe gyventi santarvje su artimu. Santykinumas yra praktikai
funkcionuojani mogaus teisi bkl. Tokio teisi ribojimo reika
lauja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija (28 str.), tiek Visuotin
mogaus teisi deklaracija (29 str.).
I to - apibendrinamoji ivada: tos paios mogaus teiss teisnumo
lygmeniu absoliuios, subjektins teiss lygmeniu - santykins. Tai rei
kia, kad vedus mogaus teises konkretinanius jas teisnumo ir
subjektins teiss terminus mogaus teisi absoliutumo ar santyki
numo problemos inyksta, nes atsiskleidia pastarj svok skirtu
mo pagrindai.
1.2.2 TEISNUMO
IR SUBJEKTINS TEISS LYGMEN SUTAPIMAS
Vaik ir negali asmen kai kurios teiss: gyvyb, sveikat,
laisv asmenybs pltot ir kita, teisnumo ir subjektins teiss
poiriu sutampa. J atvilgiu valstyb ir visuomen sipareigoja ne
tik negatyviai (nesiksinti mintas j vertybes), bet ir pozityviai
(suteikti ioms j teisms gyvendinti btinus egzistencijos reikme
nis, t. y. pripasta j subjektin teis tuos reikmenis).
ia linkme iuolaikin mogaus teisi apsaugos politika pltojasi
ir socialiai neveiksni asmen atvilgiu: mogui pripastama vis
daugiau teisi, kai teisnumas turi ir subjektini teisi prasm. Tai
antrosios ir treiosios kartos mogaus teiss, taip pat kai kurios
pirmosios kartos teiss (teis gyvyb, nuosavyb), kai asmeniui
pripastama teis tam tikr gr atleidiant j nuo pareigos
susikurti t gr. Valstyb, pripaindama asmeniui teis-leidim
minimal gyvenimo lyg, sipareigoja perimti jo pareig paiam
susikurti minimaliam gyvenimo lygiui reikaling vertybi mast.
Todl iki tol teisnumo lygiu egzistavusi nuosavybs teis paveria
ma subjektin teise minimaliam gyvenimo lygiui reikaling nuosa
vybs mast. i tendencija aikiai ireikta 1961 m. Socialinje
chartijoje. Antrosios kartos mogaus teisi specifika yra ta, kad j
teisnumas yra tarptautiniais paktais ir valstybi nacionaliniais sta
tymais paverstas subjektin teise. Todl i teisi skirstymas teisnu
mo ir subjektins teiss poiriu neturi praktins reikms.
167

TEISS TEORIJA
Tai bdinga ekonomikai stiprioms valstybms ir dl to yra
veikiau taisykls iimtis negu taisykl, nes, sutapatinus teisnum su
subjektine teise, mogaus teiss virsta privilegijomis, joms sunkiai
pritaikomas mogaus teisi" statusas, o pats toki teisi" turtojas
nebekvieiamas kultriniam aktyvumui. Visa tai galiausiai skatina
visuomens kultrin, ekonomin ssting, kuris ateityje rizikuoja
virsti taip suprantam teisi panaikinimu: paternalistin valstyb
anksiau ar vliau pasidaro objektyviai nepajgi perimti asmens
darbines pareigas, kuriomis jis privalo pats susikurti jam reikaling
gr.
2. MOGAUS ORUMAS IR TEIS O R U M
Siekiant suorganizuoti mogaus teisi katalog sistem, svarbu
iskirti kai kurias pamatines, visas kitas mogaus teises apibendri
nanias. I toki teisi pirmiausia mintinos: mogaus teis orum,
gyvenimo privatum, padorum, nes su iomis teismis yra susi
jusi pati mogaus socialin esm, jo socialinis vertingumas.
Kas gi yra mogaus orumas ir kodl jis laikomas vis mogaus
teisi pagrindu?
2.1 ORUMAS KAIP MOGAUS VERTINGUMAS,
KYLANTIS I TINKAMUMO GYVENTI VISUOMENJE
Apibriant orumo svok, svarbu suvokti, nuo kurio jos poymio
pradtinas mogaus orumo aikinimas, kad bt ivengiama dog
matizmo ir metodologinio klaidiojimo. Kalbant apie orumo altin,
galima sutikti su tais autoriais, kurie teigia, kad orumas nra
mogui valstybs suteikiamas", ir kartu reikt jiems oponuoti, kai
jie t orumo nepriklausomyb nuo valstybs perdeda teigdami, jog
orumas egzistuoja nepriklausomai nuo jokios politins ir teisins
tvarkos"77. Atskirti mogaus orum nuo bet kurios politins teisins
tvarkos" - tai atskirti j ne tik nuo valstybs, bet ir nuo visuomens,
nes politin, teisin tvarka" yra ir visuomens tvarka; tik ja
remiantis yra prasms apskritai kalbti apie mogaus orum. Nuo
teisins tvarkos atskirtas orumas virst mistiniu, kaip ir prigimti77

Richter H. P. Juristische Grundkurse. Bd. 20. Jochen Zenthfer. Rechts

philosophie. Berlin, 2001.
168

BENDROJI DALIS

n", arba gimta", teis. Neatsitiktinai t teigini autoriai negali

pasakyti apie mogaus orum nieko esmiko, iskyrus abstrakius
samprotavimus apie neinia i kur atsirandant asmens autonomi
kum", jo savaimin vertingum.
Keli orumo esm, manau, gali parodyti pati nominalin io
termino reikm. vairiose kalbose terminas mogaus orumas" rei
kia kiek kitoki svok, taiau visur jis siejamas su mogaus
vertingumu: lotynikai orumas dignitas - vertingumas, kilni ivaizda,
vert, dignatio - pagarba kam nors78. T pai prasm turi ir rusikas
79
terminas dostoinstvo" arba vokikas die Wrde", angl - dignity .
Taiau ios termino reikms pradines orumo itakas neorientuoja,
nes orum nori nusakyti nurodydamos ne jo prieast (altin), ne
atsiradimo proces, o rezultat - mogaus vertingum, nepasakydamos, kodl mogus laikytinas vertingu ir kuo remiantis galima
sprsti apie jo vertingum, to vertingumo laipsn. orumo prieast
ar itakas tam tikra prasme gali nukreipti lenkiko termino godno"
reikm, kylanti i godnie - kuris reikia ne tik tauriai, garbingai, bet
ir tinkamai elgtis. Todl godno" itak atvilgiu gali bti supranta
mas kaip mogaus tinkamumas. i reikm ir gali tapti pradiniu taku
skverbiantis orumo esm. Taiau patys lenkai nemgina orumo
apibrti iuo aspektu, o laikosi tradicijos orum apibrti abstrak
iu vertingumu. Lenk teisininkas M.Jablonskis, apibrdamas mo
gaus orum, kartoja Lenkijos Aukiausiojo teismo pateikt definici
j: Orumas yra ta asmenybs sritis, kuri konkretinama asmens
vertingumo, kit moni pagarbos laukimo suvokimu. Tai pojtis,
kuris yra esminis mogaus psichikos elementas, suformuotas vairi
80
iorini ir vidini aplinkybi [...]" Mginimas apibrti orum
78
Romn kultroje dignitas turjo kelet reikmi: a) vertingumas, pelnytas
pripainimas, visa tai, k galima vertinti; b) didingumas, autoritetas, pasidi
diavimas savimi; c) puikus laimjimas, brangaus daikto vert (The Oxford
Encyclopedia. English Dictionary. New York: Oxford University Press, 1996).
79
Angl kalbos dignity reikms platesns: a) santri ir rimta elgsena ar
maniera; b) pasiymintis dora; c) meistrikumas, tobulas mokjimas (apie dar
b); d) auktas, garbingas postas ar titulas; e) didelis dmesys arba vertinimas;
f) savigarba (Oxford Advanced Learner's Dictionary of Current English I ed. J. Crowther.
Oxford Oxford University Press, 1998).
80
Jablonsk M. Pojcie i ochrona godnoci czlowieka w orzecznictwie organow
wladzy sadowniczej w Polsce //Godno czlowieka jako kategoria prawa (Opracowania i materialy) / pod red. K. Complaka. Wroclaw, 2001. P. 295-296.

169

TEISS TEORIJA
remiantis paiu mogaus vertingumu, juo labiau traukiant jo
turin dar ir gimto dalyko svok, rodo, kad einant ia linkme
maa vilties k nors esmingesnio suinoti apie mogaus orum.
Painti mogaus orum - tai ieiti u jo rib, susieti j su mogaus
tinkamumu: bet kam turi bti tinkamas asmuo, kad visuomen j
laikyt vertingu, j gerbt ir pats asmuo gyt pagrind jausti
savo vertingum ir jo prieast?
2.2 TEISI IR PAREIG VIENOV MOGAUS ORUMO TEISIN FORMUL
Kadangi mogus yra socialin btyb (gyvena visuomenje ir tik
visuomenje isaugo savo tapatyb), tai jo tinkamum pirmiausia
reikt sieti su jo gebjimu gyventi santarvje su artimu. O tokiam
gyvenimui tinka tik tas, kas naudojasi teismis (leidimais) vykdyda
mas atitinkamas pareigas: susilaiko nuo artimui pavojing veiksm
arba naudojasi kit asmen paslaugomis lygiaveri main pagrin
du. Kitaip sakant, tinkamas gyventi visuomenje yra asmuo, kuris
savo elgesiui suteikia teisi ir pareig vienovs pavidal. Tok
asmen visuomen (kiti asmenys) laiko socialiai vertingu (netrukdan
iu ar padedaniu kitiems asmenims gyvendinti savo teises), o pats
asmuo savo vertingum suvokia kaip savo tinkamumo gyventi
visuomenje pripainim. I tinkamumo gyventi visuomenje kylan
tis mogaus vertingumas ir laikytinas mogaus orumu, kurio egzis
tavimo teisin forma - teisi ir pareig vienov. Tai gali bti
rodymas, kad mogaus orumas yra ne biologin, ne gimta"
savyb, o teiss, etikos kategorija; orumas kyla i moni lygiateisi
santyki ir skirtas moni santarvei ir bendradarbiavimui kurti bei
garantuoti. Ne tik negimstama turint gebjim, bet io gebjimo ir
nemanoma asmeniui net suteikti, nes tai yra paties asmens darbo
su savimi rezultatas.
Todl teiginiai t autori, kurie mano, kad kiekvienam mogui
orumas yra suteiktas (ausgestattet) nepriklausomai nuo lyties, rass
81
ar tautybs, taip pat nepriklausomai nuo gyvenimo bdo" , negali
bti suvokiami vienareikmikai. Kad mogaus orumas nepriklauso
nuo rass, lyties, tautikumo - tai suprantama. Bet nesuprantama,
kaip orumas gali bti nepriklausomas nuo gyvenimo bdo", jei
Richter H. P. Min. veik.
170

BENDROJI DALIS

gyvenimo bd" eina mogaus santykiai su kitais monmis:

asmuo daro nusikaltimus ar dorai gyvena, turi esmin reikm
mogaus tinkamumo, socialinio vertingumo laipsniui. Orumui netu
rs reikms tik toks gyvenimo bdas, ryt asmuo geria arbat ar
kav, nes tuo negali kitiems asmenims nei kuo padti, nei kuo
pakenkti. Jei orumas bt alia gyvenimo bdo apskritai, tai jo
negalima bt apibrti kaip asmens tinkamumo gyventi visuomen
je, juk gyvenimo bdas ir yra ne kas kita, kaip konkretus asmens buvimo
visuomenje bdas. Ir ia svarbu, kaip asmuo toje visuomenje bna.
alia visuomens ir gyvenimo bdo mogus negali bti nei orus, nei
neorus, nes tada inyksta paios orumo (asmens vertingumo) svo
kos pagrindas.
2.3 TEIS ORUM
TEISNUMO IR SUBJEKTINS TEISS POIRIU
is orumo" neapibrtumas atsiranda ir dl to, kad neretai teis
orum painiojama su savo paios objektu - orumu, ir neskiriami du
semantiniai teiss orum lygmenys: teisnumo ir subjektins teiss.
a) Teis orum teisnumo poiriu. Teisnumo lygmens teis
orum - tai mogui nuo gimimo suteiktas formalus leidimas bti
visuomenje ir ugdyti savo gebjim tinkamai joje bti. io lygmens
teis tikrai nepriklausoma nuo lyties, rass, socialins padties ir
gyvenimo bdo", nes ia tik leidiama asmeniui tapti oriam, t. y.
formuoti savo gebjim tinkamai gyventi visuomenje. Tok leidim,
kaip sakyta, visuomen suteikia asmeniui nuo gimimo nereikalauda
ma i jo joki iankstini pareig vykdymo, nes ia asmeniui
neteikiamas joks konkretus gris, o tik sipareigojama netrukdyti jam
susikurti tok gr. ia yra suteiktas leidimas (teis) orum, nesant
paties orumo; ia jis dar visikai sutampa su asmens gyvybe,
sveikata, laisve ir kitomis visuomens saugomomis asmens vertyb
mis, kurios tra biologins, socialins orumo gijimo prielaidos.
Todl leidimas (teis) tapti oriam negali bti nei atimamas, nei
prarandamas, nes itaip bt ukertamas asmeniui kelias ugdyti
savo gebjim vykdyti pareigas ir j pagrindu tinkamai gyventi
visuomenje - kurti savo realj orum. Prieingai - visuomen
esmikai suinteresuota suteikti asmeniui tok leidim, nes iuo
leidimu besinaudojantis asmuo kuria save kaip socialiai verting
asmenyb, pajgi tinkamai (neagresyviai) gyventi visuomenje.
171

TEISS TEORIJA
Apie vaik, kiek jie nra pareig vykdytojai, orum paprastai
kalbama tik kaip apie j gyvyb, sveikat, leidim mokytis ir kita,
t. y. apie tas vertybes, kurios yra prielaidos vaikams kurti savo
gebjim ateityje tinkamai gyventi visuomenje (orum). Visuomens
ir vaiko poiris mogaus orum (vertingum) gali bti skirtingi.
Vaikui gali atrodyti, kad tai, jog visuomen veria j iki 16 met
lankyti mokykl, paeidia jo laisv ir kartu emina jo avansuoja
m" orum, nes veria eiti ten, kur jis kartais ir nenori. Kas vaikui,
ypa jo ateiiai, naudinga, jam paiam danai per sunku suvokti,
nes jo einamieji poreikiai daniausiai persveria perspektyvinius.
Vadinasi, tokio orumo supratimo visuomen nepaiso vadovaudama
si tiek vaiko, tiek savo interesais, nes jai reikalinga, kad augt ne
bet koks, o gebantis tinkamai gyventi konkreias vertybes pripas
tanioje visuomenje mogus. Vaikas, kuris gindamas savo tariam
orum vengt eiti mokykl - gyti kvalifikacij, galiausiai prie
savo vali tapt netinkamas ar maiau tinkamas gyventi toje
visuomenje ir jo orumas dl skurdesns jo kvalifikacijos (dvasios)
ateityje jau gerokai skaudesni bdu bt eminamas, nes jis rast
visuomenje vis maiau situacij, kai galt kitiems monms reik
mingu bdu rodyti savo vertingum (orum).
Btent dl to mogaus orumas ir negali bti vien subjektyvi
kategorija, nes tinkamumas gyventi visuomenje kelia asmeniui
reikalavimus, kuri jis pats negali pakeisti. ia neutenka pasiskelb
ti oriam (vertingam) arba pasiremti kuria nors konvencija, pripas
tania tok jo orum; savo reikalingum (vertingum) ia reikia
rodyti kitiems monms reikmingu bdu, t. y. gebjimu vykdyti
tam tikras pareigas, gebjimu bti lygiaveri main dalyviu.
Teisnumo lygmens mogaus teis orum garantuoja minimal
mogaus vertingum, kiek orumas sutampa su valstybs saugo
momis btinomis asmens vertybmis (gyvybe, sveikata, asmenybs
pltote, kvalifikacijos gijimu ir kitais poreikiais), su pripainimu
kiekvieno asmens teiss subjektu. Tai btinos pradins slygos
ruotis asmeniui tinkamai bti visuomenje - kurti savo oru
m kaip individual socialin vertingum. Tokio lygmens teis
orum ir suteikia ali konstitucijos ir tarptautins deklaracijos,
konvencijos.
b) Teis orum subjektins teiss poiriu. Kas kita yra teis
orum subjektins teiss poiriu. mogaus orumas kaip subjektin
1 72

BENDROJI DALIS

teis yra asmens teis t konkret savo asmens vertingumo laipsn,

kur jis susikr tinkamu (nekonfliktiku) savo buvimu visuomenje,
l y. vykdom pareig mastu ir j sudtingumo laipsniu. Pareig
vykdymas sukuria mogaus socialin vertingum - orum kaip
subjektins teiss objekt, kur konkretus asmuo ir gyja subjektin
teis. Teisnumo lygmens teis orum gyjama pareig nereikalau
jant, o subjektin teis orum jau yra elgesys, gyjantis teisi ir
pareig vienovs pavidal, kuris ir yra tikroji mogaus tinkamumo
gyventi visuomenje forma. Mat ia orumo galimyb reikia paversti
realiu orumu, t. y. konkreiu asmens tinkamumu gyventi konkreioje
visuomenje, kuris negali bti sukuriamas niekuo kitu, kaip tik
paties asmens pareig vykdymu kitiems asmenims.
Todl subjektins teiss atveju naudojimasis teismis nevykdant
atitinkam pareig yra asmens orumo (vertingumo) praradinjimas,
majimas.
Pareig vykdymu asmuo susikuria orum kaip savo asmenikai
individual socialin vertingum, kur ir gyja subjektin teis, t. y.
teis reikalauti i kit asmen daugiau pagarbos sau, nes jis pats
jiems daugiau pagarbos yra parods savo konkreiais darbais (pa
reig vykdymu).
Todl teisnumo lygmens mogaus teis orum ginama kitaip
negu subjektin teis. Teisnumo lygmens teiss orum atvilgiu
visi mons lygs, nes j valstyb suteikia kiekvienam savo pilieiui
be jo asmenini pastang. Todl ir j orumas vienodai ginamas, jo
paeidimas (eminimas) suprantamas remiantis bendru vardikliu: ar
tokie veiksmai daugel moni eis, vadinasi, orumas yra tik tai, k
dauguma vertina, kas daugum eidia. ia daugumos principas
sprendia, kas yra orumas, nes teisnumas pirm viet ikelia ne
individualyb, o bendryb.
Tuo tarpu subjektin teis pirmum teikia kultrikai aktyviai
individualybei, kuri savo kultriniu aktyvumu (pareig vykdymu)
susikuria individual orumo laipsn (socialin vertingum kaip savo
naudingum kit asmen teisms gyvendinti). Orumo mastas iuo
atveju priklauso nuo kiekvieno asmens pareig vykdymo ir jo
rezultatyvumo. Todl subjektins teiss orum atvilgiu mons jau
nra lygs: vien i j (kultrikai pasyvi) orumas vis gyvenim
ilieka teisnumo lygmens, o kultrikai aktyvieji kuriasi individual
orum - savo gebjim pasitarnauti artimui ir itaip padidinti savo
tinkamum gyventi visuomenje. O u gebjim jie yra labiau
1 73

TEISS TEORIJA
vertinami, tuo tinkamumu matuojamas j socialinis vertingumas, jie
jauia i susikurt socialin vert ir tai suteikia jiems teis reika
lauti i kit asmen atitinkamos pagarbos sau. Toki asmen
orumas teismuose turi bti ginamas kur kas subtiliau, ia jau
negalioja daugumos principas", ia neklausiama, ar dauguma
sieis dl toki veiksm, ia klausiama, ar konkretus asmuo turjo
pagrind dl to sieisti. Dl t pai veiksm, dl kuri nesieist
teisnumo lygmens teis orum turintis asmuo, turi teist pagrind
sieisti asmuo, gijs subjektin teis savo paties veiksmais susi
82
kurt vert (orum) .
2.4 TIK LAISVO MOGAUS
PAREIG VYKDYMAS KURIA ORUM
Kartu reikia pabrti, kad pats pareig vykdymas automatikai
nekuria mogaus orumo. ia svarbu, ar pareig vykdymas sukuria
pareig vykdytojui atitinkamas teises. Pareig vykdymas, kuris
nesukuria asmeniui toki teisi, yra nebranginamas, atitinkamai
nebranginamas, nelaikomas vertybe ir t pareig vykdytojas. Parei
g vykdymas tada nekuria ir mogaus vertingumo (orumo), o tik
pavergia pareig vykdytoj, t. y. maina jo socialin vertingum,
nes tada pareig (tiksliau - prievoli) vykdytoj irima ne kaip
tiksl, o kaip priemon kit asmen tikslams siekti. Kiti
asmenys, besinaudojantys jo paslaugomis, niekuo nra jam parei
gojami. O kas grtamoms pareigoms nepareigoja, tas maesn
vertyb arba apskritai nra vertyb. Tuo tarpu tas, kas pareigotas
atsilyginti grtamosiomis paslaugomis (pareig vykdymu), suvokia
sunkum ir sudtingum tokio pareig vykdymo ir to suvokimo
pagrindu ima branginti, vertinti ir tuos, kam privalo vykdyti
grtamsias pareigas.
Tai padeda suprasti, kodl antikins vergovs slygomis vergas
ar totalitarinio reimo slygomis valdinys nebranginami, nelaikomi
oriais, nors ir paversti pareig valstybei vykdytojais. ia pareig
vykdymas yra ne mogaus orumo krimas, o jo neigimas.

82

Apie orum kaip asmens susikuriam savo vertingum r.: Dovanis Piko
dla Mirndola. Kalba apie mogaus orum // Filosofijos istorijos chrestomatija:
Renesansas. Vilnius, 1984.
1 74

BENDROJI DALIS

Vadinasi, yra pagrindo kalbti tik apie laisvo asmens orum, nes
tik tokio asmens pareig vykdymas pareigoja kitus grtamosioms
pareigoms (paslaugoms) ir kartu traktuoti vienas kit kaip vertingus
(orius), tokio vertingumo (orumo) kriterijumi skelbti teikiam paslau
g mast ir kokyb. Orumas kuriamas tik tada, kai pareig vykdy
mas yra savo teisi gyvendinimo tikslas. Esant lygiaveriams mai
nams vienas asmuo teikia kitam paslaugas tik todl, kad laiko save
tokios veiklos tikslu, nes ino, jog tik itaip jis gali priversti" kit
asmen - jo paslaug primj veikti grtamosiomis paslaugomis.
ia galvojama apie save, savo naud ir tada, kai tiesiogiai veikiama
kito naudai. Tokia yra laisvs ir rinkos ekonomikos logika, kuri ir
yra laisvo mogaus orumo ir subjektins teiss j krja. Btent
teiss suteikia pareigoms prasm ir vert, daro pareig vykdym
asmens orumo, kaip socialinio vertingumo, altiniu. Pareig vykdy
mu gyjama subjektin teis susikurt socialin vert - orum ir
rodo, jog pareigas vykdo btent laisvas mogus ir jog jis jas vykdo
tik tam, kad j pagrindu kurt savo individual socialin vertingu
m visuomenje - plst savo ir kit laisv.
Atskirai nei teiss, nei pareigos nekuria mogaus orumo, kuria
tik j vienov. Btent ji daro visas mogaus teises racionalias, protu
suvokiamas. Teisi ir pareig vienove aikinamas mogaus orumas
ikyla ne kaip statin, o kaip dinamin vertyb: ji kuriama, gausi
nama pareig vykdymu ir mainama, praradinjama naudojantis
teismis nevykdant atitinkam pareig. Tai dar vienu aspektu
pakartoja jau anksiau rodyt ties, kad teis orum, kaip ir visos
kitos subjektins teiss, visada yra ne savyb, o santykis.
Tai pagrindas teigti, kad mogaus orumas slypi ne mistinje
mogaus btyje" (an das Mensch-Sein), kaip mano vokiei teisi
ninkas H. P. Richteris, o atsiranda i naudojimosi teismis vykdant
atitinkamas pareigas; pareig vykdymu plsdamas savo teises, jis
didina savo orum kaip savo subjektins teiss objekt. Nukelti
mogaus orum abstraki mogaus bt" - tai padaryti j
nepriklausom nuo mogaus gyvenimo bdo" (naudojimosi teis
mis vykdant atitinkamas pareigas), tai supainioti teisnum su subjektine teise, pripainti, kad mogus nra savo verts (orumo)
krjas, kad orumas - tai kakas itisai i alies pridta mogui ar
paimta i jo biologins prigimties paiam asmeniui nedalyvaujant ir
dl to yra kakas nepainaus ir mistiko. Kartu tai reikt nukelti
u proto rib ir vis mogaus teisi koncepcij.
175

TEISS TEORIJA
Kartais teisnumo ir subjektins teiss lygmens teis orum gali
sutapti. Tiems atvejams galioja ta pati situacija, kuri buvo nurodyta
kalbant apie mogaus teises apskritai83.
2.5 TEIS ORUM
KAIP MOGAUS TEISI PAGRINDAS
Tai, kad orumas yra asmens tinkamumas santarvei, ir daro teis
orum vis mogaus teisi pagrindu. Visos mogaus teiss turi
pagrind egzistuoti tik dl mogaus tinkamumo gyventi santarvje
su artimu. Todl mogaus teis gyvyb, sveikat, laisv, teis gyti
kvalifikacij ir kitos tra tik mogaus orumo (tinkamumo gyventi
visuomenje) slygos ir apraikos: jei paeidiama mogaus teis
sveikat, nuosavyb, isilavinim ir kita, tai kartu sumainamos ir
jo biologins, daiktins ar kvalifikacins galios naudotis teismis
vykdant tam tikras pareigas, vadinasi, visavertikai gyventi visuome
nje. Asmuo, ekonomikai nepajgiantis sumokti u komunalines
paslaugas, darosi iuo poiriu maiau orus, t. y. ios situacijos
poiriu objektyviai maiau tinkamas gyventi konkreioje visuomen
je konkreiu metu.
Tai rodo, kad teis orum dl savo integruojamosios, apibend
rinamosios funkcijos yra mogaus teisi sistem kuriantis principas,
koncentruotu bdu ireikiantis t teisi prasm ir vert. I ties
teiss (teisnumas) suteikiamos, pripastamos mogui tik tam, kad
jis gebt tinkamai gyventi visuomenje ir itaip utikrint savo ir
kit asmen saugum bei laim.
2.6 TEIS ORUM
TEISINS PRAKTIKOS POIRIU
Teisininkui svarbu atpainti orum ir kaip savarankik mogaus
vertyb, nes kyla mogaus teiss orum gynimo bylos. Kaip
savarankikas teiss objektas, orumas paeidiamas tais atvejais, kai
tiesiogiai nra paeista kuri nors konkreti asmens teis, bet odiu
ar tam tikru veiksmu vieai neigiamas konkretaus asmens vertingu83

Apie mogaus teiss orum gynimo teisin mechanizm vairiose Europos

alyse r.: Godno czlowieka jako kategoria prawa (Opracowania i materialy) /
pod red. K. Complaka. Wroclaw, 2001.
176

BENDROJI DALIS

mas (t. y. melagingai teigiami tam tikri asmens netinkamo buvimo

visuomenje faktai - kaltinama nepadarytu teiss paeidimu arba
teigiama asmen sergant psichikos ar kitokia liga, nors pats asmuo
neatliko jokios veikos, kuri rodyt jo kok nors neadekvatum
visuomenje priimtoms normoms, neprarado savo biologins kokybs
(fizins ar psichikos sveikatos), dl kurios bt sumaj jo galimy
bi tinkamai gyventi konkreioje visuomenje).
Asmens orumas gali bti eminamas ne tik kai apie asmen
vieai paskelbiami tikrovs neatitinkantys duomenys, bet ir kai
reikiama neva savo nuomon apie kito asmens darbus ir tai
daroma taip, kad, uuot vertinus t veikl remiantis tiesos ir
klaidos, paangos ar regreso kriterijais, pats t darb autorius
vadinamas neimanliu", kvailiu", pasileidliu", psichikos ligo
niu" ar kitais apibendrinaniais, eidianiais epitetais, kuriais
siekiama suponuoti neigiam visuomens nuomon apie asmens
tariam nesugebjim tinkamai gyventi visuomenje esant ne tik
tokiai situacijai, bet ir apskritai visoms kitoms galimoms situacijoms.
Argumentum ad veritatis pakeitimas argumentum ad hominem yra
vienas i asmens orumo eminimo, eidimo bd. moni nuomo
ns subjektyvios, bet jos neeidia kit moni orumo, laikomos
teistomis, kol kalba apie moni darbus, veikl logikos poiriu ir
darb vertinimo nepakeiia paties asmens vertinimu.
Metodik paversti nuomoni diskusij oponento asmens orumo
eminimu buvo itin itobulinusi sovietin ideologija. Dl teismuose
sunkiai sprendiam mogaus orumo gynimo byl i nekultringos
diskusijos sovietin patirtis Lietuvos iniasklaidoje gyvena antr
gyvenim ir yra sunkiai veikiama. O be teismo demokratinje
visuomenje nra teisto subjekto, veiksmingai sudrausminanio i
mogaus orumo eminimo tradicij, kuri tebekursto moni priei
kum, sunkina bendradarbiavim, tebeslegia moni socialin savi|aut, slopina pilietin, kultrin moni iniciatyv ir pilietins
visuomens formavimsi. Socializuot ir or mog apibdina ne
tik veiksmo, bet ir odio atsargumas. O tokiam atsargumui asmuo
turi bti rengiamas tiek ugdymo, tiek teisinio poveikio priemonmis.
2.7 MOGAUS ORUMAS IR TEISS PAEIDIMAS
Kiekvienas teiss paeidimas - tai asmens tam tikro netinkamumo
gyventi visuomenje fakto pripainimas ir kartu teisingumo vykdy177

TEISS TEORIJA
mo provokavimas. Jei teisnumo lygmens teis orum negali bti
nei atimama, nei ribojama, tai teisingumo vykdymu gali bti siaurinama
tik nusiengusiojo subjektin teis orum, t. y. t visuomenje
pripaint asmens vertingumo laipsn, kur asmuo buvo susikrs
pareig vykdymu. Subjektins teiss pareig vykdymu susikurt
turt gijimas kartu yra ir subjektins teiss orumo lyg gijimas.
Pareig vykdymu gyti turtas, kvalifikacija, atlyginimo, pensijos
dydis yra ir mogaus susikurto bei visuomens pripainto orumo
lygis. Teiss paeidjo orumas yra mainamas siaurinant bet kuri
kit tokio asmens subjektin teis kaip konkrei teiss orum
apraik. Dl to asmens laisvs ribojimas teismo nuosprendiu yra
ir orumo apimties mainimas. Teis orum yra visas asmens teises
apibendrinanti teis. kalinimas yra pripainimas, kad nuteistasis
pasirod tam tikru poiriu neorus - netinkamas gyventi teisei
lojali moni visuomenje ir todl priverstinai tam tikram laikui
perkeliamas riboto orumo moni (kalini) bendruomen.
2.8 K REIKIA DRAUDIMAS
BAUDIAMOJOJE BYLOJE EMINTI MOGAUS ORUM
Reikalavimas baudiamosios bylos tyrimu neeminti mogaus oru
mo dl kategorikos formos yra nevykdomas, nes pats teisingumo
vykdymas, kaip minjome, yra smoningas ir teistas teisiamojo
orumo eminimas, juk vieai, remiantis statymu, pripastami tam
tikri to asmens netinkamo gyvenimo visuomenje faktai (nuudymas,
vagyst). Nemainant orumo, bt nemanomas pats teisingumo
vykdymas. Todl reikalavim neeminti teisiamojo orumo reikia
suprasti kaip reikalavim nemainti asmens orumo daugiau, negu
ito objektyviai reikalauja teisingumo vykdymo (ikiteisminio ir teis
minio nagrinjimo) procedros ir teismo paskirtos bausms atlikimo
procedros (reimas). Vadinasi, bet koks asmens teisi varymas,
nepagarbos asmeniui reikimas, kurio nenumato bausms atlikimo
reimas, yra neteistas. Pavyzdiui, asmens, nuteisto kalinti, oru
mas bt neteistai eminamas, jei i jo bt tyiojamasi, jis bt
muamas ar jam atliekami kitokie diskomforto veiksmai, kuri
nenumato bausms atlikimo reimas.

178

BENDROJI DALIS

2.9 PRIVATUMAS IR PADORUMAS

KAIP MOGAUS ORUMO ASPEKTAI
Gyvenimo privatumo svoka ir jo ribos. Oraus (civilizuoto) mogaus
gyvenimas suskils privat ir viej. Privatus asmens gyvenimas
yra ta fizinio asmens veiklos sritis, kuri nepaeidia kit moni
teisi ir teist interes ir negali turti kokios nors reikms kit
moni teisms gyvendinti. Didij jo dal sudaro asmens biologi
ns prigimties ir kitokio intymaus gyvenimo raika. Konstitucinis
Teismas 2002 m. rugsjo 19 d. nutarime privat mogaus gyvenim
apibria taip: Privatus mogaus gyvenimas - tai individo asmeni
nis gyvenimas: gyvenimo bdas, eimynin padtis, gyvenamoji
aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pairos, sitikini
mai, proiai, jo fizin bei psichin sveikata, garb, orumas ir kt."84
Btent dl to, kad nepaeidia kito asmens teiss, privatus gyveni
mas negali bti kitiems monms inomas be paties asmens sutiki
mo. Tai asmens autonomikumo, nelieiamumo sritis, saugoma tarp
tautini deklaracij, konvencij ir nacionalini statym. Visuotinje
mogaus teisi deklaracijoje sakoma: Niekas neturi patirti savavaliko
kiimosi jo asmenin ir eimynin gyvenim, jo bsto nelieiamyb,
korespondencijos slaptum, ksinimosi jo garb ir reputacij. Kiekvienas
mogus turi teis statymo apsaug nuo tokio kiimosi arba toki
pasiksinim." (12 str.)85
i privatumo sritis gali kelti kai kuri asmen smalsum, bet tai
nra pagrindas brautis kito asmens privat gyvenim be to asmens
sutikimo.
Asmens privataus gyvenimo nelieiamumo apimtis be asmens
sutikimo gali bti siaurinama dviem atvejais:
a) kai privatumo srityje daromas nusikaltimas arba rengiamasi j
daryti (grsm kit asmen teisms); ir
b) kai kalbama apie viej asmen", einani auktas valstybines
pareigas arba pretenduojani tokias pareigas, privat gyveni
m. iuo atveju privataus gyvenimo srities siaurinimas grindia
mas tuo, jog tie asmenys, gyjantys teis mokyti visuomen
84

Valstybs inios. 2002, Nr. 93-4000.

85
Visuotin mogaus teisi deklaracija // mogaus teiss: Jungtini Taut
dokumentai. Vilnius, 2000. P. 12.
179

TEISS TEORIJA
odiu, statymu ar asmeniniu pavyzdiu, turi turti tam ir
moralin teis, t. y. bti tokie, kad mons galt jais pasitikti
ir suteikti jiems savo atstov galiojimus. Pilieiai turi teis
padorius savo atstovus. Jie yra tautos atstovai ir iuo savo
statusu privalo rodyti kitiems pilieiams teistumo, padorumo
pavyzd, jie pretenduoja bti ne tik valdios (valdini galiojim),
bet ir morals, padorumo autoritetai. Prisiimdamas valdinius
galiojimus, toks asmuo kartu netiesiogiai sutinka susiaurinti
savo privataus gyvenimo srit, padaryti j skaidresn, jei kuri
nors jo privataus gyvenimo aplinkyb gali turti reikms lemiant
tautos apsisprendim suteikti tokiam asmeniui valdinius galioji
mus ar juos ataukti. Pavyzdiui, eilinio pilieio bendravimas su
burtininkais, ekstrasensais, aikiaregiais" priklauso jo privaiam
gyvenimui, kuris turi bti saugomas statymo, nes tai negali
turti reikms kit moni likimui. Bet auktas pareigas einan
i valstybs pareign bendravimas su burtininkais, ekstrasen
sais jau nra vien j privatus gyvenimas; apie j pilieiams jau
leidiama inoti, nes jiems svarbu, teisi gyvendinimas bus
organizuojamas remiantis burtinink, aman regjimais" ar
socialini proces analize pagrstomis prognozmis. Valstybs
pareignui, kaip vieajam asmeniui, visose jo veikos srityse yra
privalomos tos vertybs, kurias dauguma visuomens pripasta,
nes jis sutiko bti btent tos daugumos atstovas.
Ribos tarp asmens privataus ir vieojo gyvenimo pripainimas,
jos gerbimas yra vienas i esmini mogaus padorumo poymi.
Ginti i rib - tai nesutapatinti mogaus su jo biologine prigimtimi
ir itaip nenueminti mogaus iki nesmoningo gyvno, valdomo
seksualumo ir agresyvumo. Tik demoralizuot ir psichikai nesveik
asmen, kaip ir nesmoning gyvn, btis yra vientisa, nesuskal
dyta privai ir viej. Todl jie gali atlikinti savo gamtos
reikalus, kur ir kada tik jiems norisi, jie nemato cenzrini ir
necenzrini odi skirtumo, nes kit moni akivaizda j niekam
nepareigoja. Jie neturi orumo, padorumo, gdos jausmo, kuris atsi
randa i kitiems monms jauiamos vidins pagarbos, pareigojan
ios atitinkamai elgtis. Tokie asmenys siekia, kad io padorumo
jausmo, padorumo smons neturt ir visuomen ir itaip ksinasi
visuomen kaip moni susivienijim.
Ksinimasis asmens privatum yra ksinimasis ir asmens
orum todl, kad, paneigiant privataus ir vieojo gyvenimo rib,
180

BENDROJI DALIS

mogus yra nueminamas iki nesmoning gyvn ir itaip panei

giamas jo iskirtinumas - abipus moni pagarba nelaikoma tinka
mo gyvenimo visuomenje slyga.
3. JURIDIN MOGAUS TEISI SAMPRATA
Vienas i pagrindini mogaus teisi juridins koncepcijos poy
mi - vis moni lygiateisikumo pripainimas. Visi mons
gimsta laisvi ir lygs savo orumu ir teismis", - sakoma Visuotins
mogaus teisi deklaracijos 4 straipsnyje. Bet k faktikai reikia i
teisi lygyb?
ia galimi du atsakymai: 1) teisi lygyb reikia turim materia
lij grybi apimties lygyb arba vartojimo kokybs lygyb (ekono
min); 2) teisi lygyb reikia juridin lygyb - lygyb statymams,
procedr lygyb - visi vienodai traktuojami t pai statym ir
visi turi t pai teis kreiptis t pat nealik teism, visi
turintieji brandos atestat gali stoti bet kuri Lietuvos auktj
mokykl ir t. t. Lygyb ia reikia tik diskriminacijos nebuvim.
Ekonomin lygyb ir teisin lygyb - skirtingi dalykai. Teisin
lygyb - tai starto lygyb, tai teisi imtis savarankikos veiklos
lygyb, tuo tarpu ekonomin lygyb - finio, arba veiklos rezultat
(vartojimo), lygyb.
Orientuojantis teisin valstyb ir jos propaguojamas vertybes,
pirmum reikia teikti teisinei lygybei, skelbianiai, kad mons teisi
poiriu lygs tik startuodami, t. y. jiems leidiama imtis bet kurios
statym neudraustos veiklos, naudotis tuo paiu teisiniu asmens
teisi gynybos mechanizmu, jie atsakingi pagal tuos paius staty
mus ir kita.
Tolesn j padtis visuomenje priklauso nuo j gabum, nor,
mokjimo dirbti ir, suprantama, ekonomini galimybi imtis sava
rankikos veiklos. Toki galimybi susikrimas taip pat laikomas
paties asmens veiklumo reikalu.
Visa tai stimuliuoja moni iniciatyv, skatina juos lenktyniauti
paisant vienas kito interes.
Teisin (procedr) lygyb kartu reikia, kad asmenys nei pagal
statym, nei pagal teismo sprendimus negali bti diskriminuojami
vienas kito atvilgiu. Bet praktikoje viskas yra sudtingiau.
I prigimties mons nra lygs: skiriasi j lytis, amius, proto
gebjimai, talentai, sveikata, darbtumas ir kita. Tokie skirtumai
181

TEISS TEORIJA
negali bti paalinti statymais, nes gldi paioje mogaus prigim
tyje. mogaus kultrins pastangos kompensuoti savo prigimtin
netobulum ir yra monijos paangos varomoji jga. statymai,
atsivelgdami iuos skirtumus, nustato visiems monms vienodas
veikimo taisykles, procedr lygyb, starto galimybi lygyb. Todl
esant lygioms starto galimybms stiprieji, sveikesnieji, protingesnieji
pasieks daugiau. Ir tai gilins visuomens prietaravimus.
Dl i skirtum atsiranda didel ekonomin (vartojimo) moni
nelygyb, kuri ne tik galima, bet ir btina velninti, jeigu visuome
n nori palaikyti socialin stabilum. Todl esant vienodoms starto
galimybms statymais gali bti padidinama tam tikr asmen teisi
sauga, jeigu jie objektyviai nepajgia garantuoti bent minimalios
savo teisi saugos arba vykdo visuomenei svarbias pareigas, kuri
vykdymas adekvaiai neatsispindi j teisi saugoje. Tai suponuoja
btinyb diferencijuoti teisin reguliavim.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis tiesiogiai drau
dia tik diskriminacij - valin asmens teisi varym arba atleidim
nuo statymo reikalavim (privilegij teikim) lyties, rass, socialins
padties ir kitais pagrindais. Taiau praktikai, kaip sakme, yra
toki kategorij moni, kurie turi speciali pareig visuomenei arba
patys nesugeba bent minimaliai garantuoti savo pagrindini mo
gaus teisi, ir todl kyla btinyb remiantis statymu didinti j teisi
saug valstybs priemonmis. Pavyzdiui, Darbo kodekso 146 straips
nyje nurodytos kategorijos darbuotoj (nios moterys, asmenys,
auginantys vaikus iki 3m., ir kt.), kuriems taikoma darbo laiko
trukms lengvata (ne visas darbo laikas). Arba: eimai, kurios
pajamos vienam jos nariui maesns u valstybs remiamas pajamas
(RP), mokama socialin paalpa (SP)." (1990 m. rugsjo 27 d. Lietu
vos Respublikos gyventoj pajam garantij statymas Nr. 1-618,
10 str. 1 d.) 1960 m. gruodio 16 d. Tarptautiniame ekonomini,
socialini ir kultrini teisi pakte sakoma: Valstybs, io Pakto
dalyvs, pripasta kiekvieno mogaus teis pakankam gyvenimo
lyg jam ir jo eimai, apimant pakankam maist, drabuius bei
but, taip pat nuolatin gyvenimo slyg gerinim."86 (11 str.)
Bet ar tokio principo formulavimas neprietarauja Lietuvos Res
publikos Konstitucijos 29 straipsnio ir Visuotins mogaus teisi

86

mogaus teiss : Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991. P. 24.

182

BENDROJI DALIS

deklaracijos 1 ir 7 straipsni formuluojamam principui - statymui

visi lygs? Ar valstyb nediskriminuoja t savo piliei, kuri
sskaita ji didina neigalini piliei teisi saug?
Tai aktualina reikal skirti mogaus teisi diferenciacij nuo
diskriminacijos, kartu atskleidiant tokios diferenciacijos teistumo
pagrindus. Diskriminacija - tai savavalikas asmens teisi atmi
mas, ribojimas, o diferenciacija - teisi pridjimas arba lengvat
suteikimas valstybs priemonmis, bet tik tiems asmenims, kurie
patys objektyviai nepajgia bent minimaliai garantuoti savo pagrin
dini mogaus teisi (tai nepilnameiai, seneliai, i prigimties
negals asmenys, bedarbiai) arba vykdo specialias, tik su j as
meniu susijusias pareigas visuomenei, bet is pareig vykdymas
nesukuria pareigoms adekvai teisi (moterys, gimdanios ir augi
nanios vaikus, asmenys, dirbantys gyvybei ir sveikatai itin pavojin
gomis slygomis, ir kt.).
Toki diferenciacij kai kurie autoriai vadina pozityvija diskri
minacija. Jos teistumas grindiamas visuomens solidarumu, huma
nizmo pajauta ir socialinio stabilumo, kaip vis teisi saugumo
garanto, poreikiu.
Diferenciacijos tikslas - suvelninti turtin nelygyb, kad ji ga
liausiai nevirst realia teisi nelygybe. Visais kitais atvejais bet koks
konkrei asmen ar j grupi teisi saugos didinimas bus privi
legij teikimas (diskriminacija). Pavyzdiui, dalinis Seimo valgyklos
dotavimas i valstybs biudeto, nedotuojant kit valstybs tarnau
toj maitinimo, jau yra ne teisi saugos diferenciacija, o neteist
privilegij teikimas tam tikriems pareignams remiantis socialine
padtimi (valstybs tarnautoj diskriminavimas). 1994 m. birelio
9 d. Lietuvos Respublikos statymas Dl darbuotoj pirmenybs
sigyti privatizuojam moni akcij", suteiks t moni darbuoto
jams pirmumo teis sigyti 50 procent privatizuojam moni vi
suomeninio turto (2 str.) ir itaip socialins padties pagrindu
apribojs biudetins sferos darbuotoj teises tapti privatizuojamo
turto savininkais, ia dalimi buvo diskriminacinis.
Neaikum dl teisi diferenciacijos ir diskriminacijos gali kilti
vertinant vyr ir moter teisin padt. Pavyzdiui, Vyriausybs
1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 patvirtintoje Kompensaci
j u ypatingas darbo slygas apskaiiavimo ir imokjimo tvarkoje"
sakoma: Kompensacijos skiriamos vyrams, idirbusiems ne maiau
kaip 10 met, o moterims - ne maiau kaip 7,5 met poemininius
183

TEISS TEORIJA
darbus." (4.1 p.) skirtum sunku pavadinti teisi diferenciacija,
nes io nevienod teisi nustatymo pagrindas - pats lyi skirtu
mas, kuris pagal Konstitucijos 29 straipsn nelaikomas teistu.
Diferenciacija galima laikyti tik tokias moterims teikiamas lengva
tas, kurios teikiamos ne moterims apskritai, o tik nioms moterims.
Teikiant lengvatas niai moteriai, pirmiausia galvojama apie tas
pareigas, kurias moteris vykdo naujai gyvybei: bsimo vaiko interesai
gali bti apsaugoti tik specialia jo motinos teisi sauga. Ne veltui
sakoma: Kas gina moter teises, tas gina vaiko teises, odiu, tas
gina ateit." (V. Hugo) Bsimo vaiko interesai ir nios moters teiss
sudaro organik vienov, kuri ir yra pagrindas suteikti tokiai mote
riai speciali teisi arba atleisti j nuo kai kuri visiems bendr
pareig.
Ntumas - ypatinga moters savanorikai prisiimama pareiga
visuomenei. Ir tuo metu, kai vykdo i pareig, moteris gyja
atitinkam teisi.
Teisin lygyb teikia monms galimyb imginti save savaran
kika veikla, gebjimu patiems pasirpinti savo teisi sauga. Jeigu i
lygyb kai kuriems asmenims pasirodo nepakankama bent minima
liai savo pagrindini teisi saugai susikurti, jiems minimaliu lygiu
taikoma vartojimo lygyb, siprasminanti kaip visuomens parama,
solidarumas.
i lygiava" apima tik minimal mogaus teisi saugos lygmen:
kas daugiau, tas yra paties asmens kultrini pastang rezultatas.
Tai reikia, kad vartojimo lygiava neatmetama apskritai, o tik
nustatomos istorins jos pozityvaus taikymo ribos. Ji siprasmina
kaip emutin mogaus teisi saugumo riba, reikalinga visuomens
socialinei santarvei ir rimiai palaikyti. U io minimumo turi
baigtis faktin, arba vartojimo, lygyb, ji turi pereiti teisin, arba
procedr, lygyb, pareigojani kovoti su neteistomis lengvatomis
ar privilegijomis.
3.1 TEISINS IR EKONOMINS
(PASKIRSTOMOSIOS) LYGYBS SANTYKIS
KAIP TARPUSAVIO PAPILDYMO SANTYKIS
Teisin lygyb neturi bti suprantama kaip absoliuti ekonomins
lygybs prieyb. Tarp j civilizuotoje visuomenje klostosi ne abipu
sio atmetimo ar konkuravimo, o tarpusavio papildymo santykiai. N
184

BENDROJI DALIS

viena i j pavieniui negali ilgiau stabilizuoti mogaus teisi

saugos. Jau sakme, kad pirmumas turi bti teikiamas teisinei
lygybei, nes ji vienodai leidia visiems asmenims imtis bet kurios
statymo neudraustos veiklos, savarankikai susikurti tokios veiklos
priemones ir itaip garantuoti savo teisi saug bei j komfort.
Taiau ilgai vyraujant teisinei lygybei, tam tikra visuomens dalis
nepajgia rinkos ekonomikos slygomis bent minimaliu lygiu pasi
rpinti savo teisi sauga ir dl to tampa socialins tampos bei
destrukcijos visuomenje prieastimi. is teisins lygybs pagrindu
siplieskiantis gaisras" kaip tik ir slopinamas tam tikros kompeten
cijos ekonomine lygybe. Kai is gaisras" uslopsta, ekonomin
lygyb tampa nebereikalinga, kol teisin lygyb vl parengs slygas,
kurios politin aren i naujo pakvies" ekonomin lygyb suma
inti nauj teisins lygybs sukurt tamp. Teisin lygyb skatina
asmens kultrin aktyvum ir nacionalinio produkto didjim, jo
struktros vairov, o ekonomin lygyb maina socialin tamp,
atsirandani teisins lygybs vyravimo slygomis.
Tai reikia, kad teisins ir ekonomins lygybs negalima grietai
prieinti, nevalia n vienai i j ilgesniam laikui teikti vienvaldikumo teiss garantuojant mogaus teisi saug; jos tarnauja iai
saugai papildydamos viena kit ir itaip veikdamos viena kitos
ribotum. Tik veikdamos abipusio papildymo principu, jos gali
garantuoti socialin stabilum, visuomens pltot ne revoliucijos, o
evoliucijos bdu. Teisin ir ekonomin lygyb atjo mogaus teisi
saugos arsenal, kad jau niekada i jo nepasitraukt. Svarbu tik
mokti manipuliuoti j santykiu.
3.2 MOGAUS TEISI GARANTIJOS
Demokratins valstybs uduotis - ne tik deklaruoti mogaus teises,
bet ir kurti slygas arba garantijas joms gyvendinti.
mogaus teisi garantijos - tai slygos arba priemons, kurioms
esant asmuo gyja savo teisms gyvendinti reikaling gr, juo
netrukdomai naudojasi ar apgina savo paeistas teises.
Pagal subjekt tos garantijos gali bti skirstomos dvi ris:
I) slygos, kurias susikuria pats asmuo. Vienos teiss gyvendini
mas yra kit savo teisi gyvendinimo garantija. Pavyzdiui,
asmuo, naudodamasis teise dirbti ir vykdydamas i jos kylanias
185

TEISS TEORIJA
pareigas, sigyja priemoni (l) kito tipo pareigai vykdyti
(kelions ilaidoms apmokti) ir itaip teisnumo lygmens teis
keliauti paveria subjektine teise keliauti konkrei al. iuo
atveju teiss dirbti gyvendinimas yra garantija gyti ir gyvendin
ti subjektin keliavimo konkrei al teis;
2) slygos, kurias asmens teisms gyvendinti sukuria valstyb.
Valstybs kuriamos mogaus teisi garantijos gali bti trejopos:
a) valstybs materialioji parama asmeniui. Tai garantija, kai
valstyb perima neveiksnaus asmens pareigas, kuriomis is
privalt garantuoti savo teiss gyvendinim. io tipo ga
rantijos pavyzdys gali bti ir 1961 m. Socialin chartija, kuri
yra valstybi sipareigojimas teikti materialij param eko
nomikai neigalintiems arba socialiai neveiksniems savo
pilieiams;
b) valstybs kuriamos teisins institucijos ir procedros asmens
paeistai teisei apginti ir itaip sugrinti asmeniui gebjim
paiam toliau garantuoti savo teisi gyvendinim, pavyz
diui, asmens galimyb vadovaujantis teisinmis procedro
mis per teism realiai atgauti skol ar paalinti kitas savo
teiss gyvendinimo klitis;
c) valstybs pareiga perimti bankrutuojanio darbdavio tam tikr
dal pareig, kad bt utikrinta darbuotoj teis gauti pagal
darbo sutart priklausom atlyginim.
Visa valstybs intervencin ekonomikos politika, socialin politi
ka yra vairaus tipo valstybs kuriam garantij sistema, kad kuo
daugiau visuomens nari galt realiai pasinaudoti savo teismis.
3.3 MOGAUS TEISES RIBOJA MOGAUS TEISS
Prie pagrindini mogaus teisi apsaugos garantij priskirtinas ir
savavaliko asmens teisi ribojimo nebuvimas. Teistas mogaus teisi
ribojimas galimas tik dviem atvejais:
a) kai reikalinga apsaugoti kito asmens teises (imperatyvas naudotis savo
teismis nevarant kito asmens teisi (Konstitucijos 28 str.);
i nuostata tvirtinta visuose pagrindiniuose tarptautiniuose do
kumentuose. Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje iuo klausimu

186

BENDROJI DALIS

sakoma: gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis,

kiekvienas mogus negali patirti kitoki apribojim kaip statymo numa
tyti vien tik tam, kad garantuot kit moni teisi ir laisvi deram
pripainim ir gerbim, siekiant patenkinti teisingus morals, vieosios
tvarkos ir visuotins gerovs reikalavimus demokratinje visuomenje."
(29 str.) 1950 m. lapkriio 4 d. Europos mogaus teisi ir pagrindi
ni laisvi apsaugos konvencija taip pat leidia riboti asmens teises
tais atvejais, kai reikia ukirsti keli teiss paeidimams, nubausti
asmenis, padariusius nusikaltimus, apsaugoti kit asmen teises ir
laisves, garantuoti visuomens saugum, viej tvark, sveikat,
moral, utikrinti alies ekonomin gerov (7-11 str.). Riboti asmens
teises reikia todl, kad mogus yra ne tik teiss subjektas, bet ir
potencialus agresorius, galintis ksintis artimo teis.
Tai, kad asmens teiss gali bti teistai ribojamos tik kito asmens
teismis, kad ta riba slypi pai individ interesuose, vertybse, dar
kart patvirtina jau rodyt ties, jog teis pirmiausia kyla ne i
valstybs, o i pai individ tarpusavio santyki (i visuomens).
I t pai santyki kyla ne tik paios teiss, bet ir j ribos.
b) kai reikia ukirsti keli religins, tautins neapykantos kurstymui, karo
ir prievartos propagandai.
Visais kitais atvejais mogus yra laisvas gyvendindamas savo
teises. Tos teiss negali bti juridikai apribotos, kol pats asmuo
nesuteikia tam pagrindo pareig nevykdymu.
Taigi socialin iuolaikins teiss paskirtis - saugoti vis visuo
mens nari teises ir lemti j gyvendinim.
4. TEISS FUNKCIJOS
Teiss socialin paskirtis yra gyvendinama teiss funkcijomis (lot.
functio - atlikimas, vykdymas). Teiss funkcijos - tai teiss poveikio
moni elgesiui kryptys ar bdai. Kaip konkreiu laikotarpiu
suprantama teiss socialin paskirtis, tokios yra ir teiss funkcijos,
j katalogas, turinys, kompetencija viena kitos atvilgiu ir viso
teisinio reguliavimo pobdis. Istoriniu poiriu ne visos teiss
funkcijos universalios: vienos i j (reguliavimo) yra bdingos vis
epoch teisei (nes susijusios su paia teiss esme - teisi ir
pareig santykio nustatymu), kitos - tik tam tikros epochos teisei
(demokratinei).

187

TEISS TEORIJA
Skiriamos tokios pagrindins teiss funkcijos:
1) Reguliavimo funkcija. Tai pagrindinis teiss poveikio moni
santykiams bdas, kai asmens teiss (vertybs) saugomos nustatant
vienam teisinio santykio dalyviui teis tam tikr vertyb (gyvyb,
sveikat, laisv, turt ir t. t.), o kitiems asmenims nustatoma parei
ga susilaikyti nuo alingo elgesio t vertybi turtojo atvilgiu arba
atlikti jam pozityvius veiksmus. ios funkcijos turin sudaro teisi
niai imperatyvai - leisti (teisnumo suteikimas) ir pareigoti (pozity
vios ar negatyvios pareigos vykdymo btinyb). Tai reikia, kad
reguliavimo funkcija siekiama apsaugoti asmens teises tokiu bdu,
kad, leidiant asmeniui naudotis tam tikru griu, jis kartu pareigo
jamas tai daryti nevarydamas kito asmens teisi (draudimas) ir
kartu jam leidiama reikalauti i kit asmen elgesio, nedaranio
alos jo griui.
ia funkcija teis orientuojasi mogaus prot ir vali. Preziumuojama mog esant proting btyb, kuri gali suprasti jai adre
suojamus teiss norm reikalavimus ir vertinti tas grsmes sau ir
kit moni teisms, jeigu tie reikalavimai nebus vykdomi. Teiss
normos preziumuoja ir mogaus vali: ia kalbama apie tokius
teisinius reikalavimus, kuriuos mogus gali realiai vykdyti, jeigu tik
turs tam noro ir ryto (valinis apsisprendimas). Todl draudiama
formuluoti teisinius reikalavimus, kuri objektyviai negalima vykdy
ti, nes tai bt teisinio nihilizmo planavimas ir krimas valstybei
prielaid teistai" represuoti savo pilieius.
Klasins ir demokratins valstybs slygomis teiss atliekama
reguliavimo funkcija dl skirtingos socialins paskirties yra skirtingo
turinio. Ir tai suprantama. Jei teiss socialin paskirtis - saugoti tik
vienos klass (valdaniosios) teises ir interesus, tai teisinio santykio
dalyvi teiss ir pareigos nustatomos taip, kad vien laisv (privi
legijas) garantuot kit nelaisv - prievols (pvz., vergvaldi laisv
garantuota verg nelaisve; feodalo laisv - baudiauninko nelaisve).
Todl ioje stadijoje teiss atliekama reguliavimo funkcija reikiasi
taip, kad i esms asmens teisin padtis (statusas) visuomenje
grindiama ne teisi ir pareig vienove (lygiateisikumu), o privile
gij ir prievoli (valdios ir pavaldumo) santykiu.
Esant tokio turinio reguliavimo funkcijai, reikjo plataus masto
prievartos siekiant utikrinti neteisim (nevienodai branginant skir
ting asmen interesus) paliepim vykdym.
188

BENDROJI DALIS

Tuo tarpu laisvoje visuomenje moni santykiai reguliuojami

taip, kad kiekvieno asmens teisin padtis jau grindiama teisi ir
pareig vienove. Visi asmenys vienas kito atvilgiu laikomi juridi
kai lygiais: jiems pripastama tiek teisi, kiek jie vykdo vienas
kitam j teises garantuojanias pareigas. Todl inyksta vien privi
legijos ir kit prievols, j viet ateina naujos svokos - teiss ir
pareigos, j vienov (pusiausvyra).
Kai kurie autoriai (S. S. Aleksejevas, taip pat pastarojo deimtme
io lietuvik teiss vadovli autoriai) teisinio reguliavimo funkcij
dar silo skirstyti statin ir dinamin vadovaudamiesi tuo, kad
statin funkcija nustato draudimus (reikalauja susilaikyti nuo tam
tikr veiksm), o dinamin - pareigoja atlikti tam tikrus pozityvius
veiksmus. Logikos poiriu tai nra korektikas skirstymas, nes
pareigojimas apima ne tik draudim susilaikyti nuo tam tikr
veiksm, aling kito asmens teisms, bet ir atlikti tam tikrus
pozityvius veiksmus kito asmens naudai.
2) Prieing interes derinimo, arba socialinio kompromiso, funkcija.
Tai tik demokratins teiss funkcija, kuri nurodo reguliavimo funk
cijos pobd; socialiniai santykiai reguliuojami ne bet kaip, o deri
nant prieingus teiss subjekt interesus, neleidiant n vienam i j
per daug sigalti kit socialini grupi interes ignoravimo, siaurinimo sskaita. Tokiu reguliavimu pasiekiamas prieing interes
kompromisas (teisi ir pareig vienov) ir itaip garantuojama
vienoda vis visuomens nari teisi apsauga. i funkcij vykdan
ios teiss veiksmingumui utikrinti tada reikia minimalios teisins
prievartos, nes ia siekiama tvirtinti visuomenje ne viepatavimo, o
santarvs ir bendradarbiavimo santykius.
Socialinio kompromiso funkcija nurodo, koks turi bti reguliavi
mo funkcijos turinys tais atvejais, kai teiss socialin paskirtisvienodai veiksmingomis priemonmis saugoti vis visuomens nari
teises ir laisves.
3) Valstybs prievartos (sankcij) legalizavimo ir normavimo, arba
represin, funkcija. Ji iplaukia i btinybs garantuoti teiss normo
mis nustatom pareig sakmum (reguliavimo funkcijos veiksmin
gum). i funkcija nustato pobd ir mast valstybs prievartos
(sankcijos), kuri leidiama taikyti u reguliacini teiss norm
nustatom pareigojim, draudim nevykdym. Jos esm pirmiausiai
sudaro imperatyvas - bausti.
189

TEISS TEORIJA
Teiss literatroje yra sitvirtinusi tradicija (ji populiari ir Lietu
vos jurisprudencijoje) ios ries teiss funkcij vadinti apsaugine".
Logikos poiriu tai netikslus terminas, nes i funkcija susitapatina
su teiss socialine paskirtimi apskritai. Saugoti mogaus teises yra
ne tik apsaugins, bet vis teiss funkcij, taip pat reguliavimo
funkcijos paskirtis, nes reguliuoti moni elges - tai saugoti j
teises. Reguliavimas yra pagrindinis mogaus teisi apsaugos civi
lizuotoje visuomenje bdas. Bet jeigu mogaus teisi apsauga yra
ne konkreios teiss normos funkcija, o visos teiss, kaip vairi
funkcij sistemos, paskirtis, tai mint funkcij vadinti apsaugine
reikt apimties poiriu tapatinti dal su visuma- daryti logikos
klaid.
Be to, kai kurie rus, lenk ir ms teisininkai mano, kad
apsaugins" funkcijos tikslas - udrausti tam tikras veikas. i
paira taip giliai sitvirtinusi ir ms baudiamosios teiss teori
joje, kad ji egzistuoja ne tik baudiamosios teiss vadovlyje, bet ir
BK. Jau sakme, kad tikrov yra tokia, jog baudiamj statym
paskirtis - ne drausti, o bausti, nes atitinkamas veikas jau udraud
anksiau priimtos reguliacins teiss normos. Pavyzdiui, vagystes
udraudia ne BK, o Konstitucijos 23 straipsnis Nuosavyb nelie
iama". BK tik aprao ios konstitucins normos nustatyto draudimo
87
paeidimo bdus ir sankcijas u tok paeidim . Todl nra
prasms antr kart drausti tai, kas jau vien kart yra udrausta
reguliacins teiss normos.
Be to, prielaida, kad baudiamojo statymo normos antr kart
draudia tai, k jau udraud Konstitucijos 23 straipsnio norma,
reguliavimo poiriu reikt baudiamj statym prilyginti Konsti
tucijos normai ir taip supainioti skirting juridin gali turinias
normas: tada neaiku, kas udraudia ksintis nuosavyb - Kon
stitucijos 23 straipsnis ar baudiamojo statymo norma?
Jau XIX a. antroje pusje vokiei kriminologas Karlas Bindingas (1841-1920) ra, kad draudimai atsiranda anksiau nei
baudiamasis statymas. Jie paprastai yra nustatyti kit teiss ak.
Baudiamieji statymai nustato tik padarinius - sankcij u nusi
kaltim. Todl nusikaltlis paeidia tik (reguliacin - A. V.) norm
(draudim), bet ne baudiamj statym. Baudiamj statym
87
Plaiau apie tai r.: Vaivila A. Baudiamoji justicija - juridin asmens
teisimo statuso identifikacija // Teiss problemos. 1998, Nr. 34.

190

BENDROJI DALIS

gali paeisti tik valstyb ar jos institucijos, neteisingai skirdamos

bausmes."88
Valstybs prievartos legalizavimo ir normavimo funkcija ilieka ir
demokratins valstybs teisje, bet jos kompetencija, palyginti su
totalitarini reim teise, gerokai siauresn, nes teisinis reguliavimas
ia i esms vykdomas teiss normomis, kurios knija prieing
interes kompromis, mainant prievartos (sankcij) poreik. Tada
mons noriau paklsta teiss paliepimams, nes tai labiau atitinka
i interesus. Prievartai ioje akcijoje tenka antraeilis vaidmuo.
4) Informavimo funkcija priklauso prie pagrindini teiss funkcij,
nes susijusi su privalomu (btinu) teiss norm pavieinimu (promulgacija): Galioja tik paskelbti statymai." (Konstitucijos 7 str.
2 d.) Nepaskelbtas statymas nepareigoja. Tai teiss vieumo prin
cipo tvirtinimas Konstitucijos lygiu. i funkcija nurodo (informuoja),
kokio elgesio reikalauja konkreti teiss norma ir kokios sankcijos bus
taikomos tiems, kurie naudosis tam tikromis teismis ir nevykdys
|oms nustatyt pareig.
Informacijos apie teisto elgesio reikalavimus mons gauna i
vairi altini - statym, nutarim, instrukcij, vairi teiss
taikymo akt, teisinio vietimo, teiss literatros, iniasklaidos ir t. t.
Tai padeda pilieiams naudotis savo teismis nepaeidiant kit
asmen teisi, teisins tvarkos89.
88

Binding K. Die Normen und ihre bertretung. Leipzig, 1872.

89
Su informacine teiss funkcija susijs ir danai keliamas klausimas, ar
bendrosios kompetencijos teismas (teisjas) gali vieai, per visuomens informa
vimo priemones komentuoti jau isprst byl, kurioje jis prim sprendim,
dominant) visuomen. Aikaus atsakymo tai nra, todl teisjai vengia vieai
komentuoti savo sprendimus, net ir primygtinai praomi iniasklaidos. Tai nra
pagrjsta nuostata. Teismui turt galioti tas pats bendrasis teiss aikinimo
principas, kuris sako, kad aikinti konkret teiss akt turi teis j prims
teisekros ar teiss taikymo subjektas (Konstitucinio Teismo praktika aikinti
savo paties priimtus nutarimus). Aikinimo objektas ia gali bti teismo spren
dimo, nuosprendio ar nutarties teisiniai motyvai, faktins bylos aplinkybs,
kuriomis remdamasis teisjas prim konkreioje byloje sprendim, nuosprend,
nutart Toks aikinimas nra forminamas dokumentu, jis nekeiia priimto
sprendimo turinio, o tik daro visuomenei suprantamesnius tokio sprendimo
teisinius motyvus, argumentus, lmusius atitinkamo turinio teiss taikymo akto
priemim. Teisjo darbas - teisingumo vykdymas, yra vieas ir jo priimam
sprendim motyvai bei pagrindai taip pat neturi bti paslaptis. Jei kuriuo nors
191

TEISS TEORIJA
5) Aukljamoji, arba teiss paeidim prevencijos, funkcija yra tarsi
vis teiss funkcij apibendrinimas, ji skatina asmen apmstyti
t al, kuri jis patirs nepaklusdamas teiss imperatyvams, taip
pat t bendr naud, kuri jam garantuoja teistas elgesys. Tai
skatina asmen elgtis teistai, ugdo jo gebjim gyventi santarvje su
artimu, ne tik jaustis asmenybe, bet ir matyti kit mog ja esant.
Teiss funkcijos neveikia ir negali pasiekti teisei keliam tiksl
pavieniui. Jos veikia tik tarpusavyje sveikaudamos ir viena kit
papildydamos bei garantuodamos. ioje teiss funkcij sistemoje
teisinio reguliavimo funkcija yra centrin, ji integruoja, palenkia
savo reikmms visas kitas teiss funkcijas; ios tik padeda regulia
vimo funkcijai ir utikrina jos veiksmingum.
vairi ali teiss literatra teiss funkcijas vardija nevienodai.
Pavyzdiui, kai kurie vokiei teisininkai: H. Ddingas (Doding),
D. iperis (Schipper) ir kiti, reguliavimo funkcij vadina tvarkos
funkcija", socialinio kompromiso - taikos", represin, arba prievar
t legalizuojani ir normuojani, - teiss saugumo", teisingumo
vykdymo - vienkartinio teisingumo". Austr teiss teoretikas P. Koleris specifinmis teiss funkcijomis laiko tris funkcijas: a) taikos
(Friedensfunktion); b) formavimo (Gestaltungsfunktion); ir c) konflikt
suvelninimo, arba sprendimo (Ausgleichsfunktion). Teiss funkcija,
pasak P. Kolerio, siekiama garantuoti diferencijuotos visuomens
kaip daugelio moni sugyvenimo saugum ir taik; formavimo
funkcija - rpintis tinkslingu ir veiksmingu socialinio sugyvenimo
formavimu" (mes sakytume - teisins tvarkos nustatymu), ir suvel
ninimo funkcija - pasilyti teisingai sprsti (suvelninti") sociali
nius konfliktus. Taikos funkcija daugma atitinka ms formuluoja
m socialinio kompromiso funkcij, normavimo funkcija - reguliavi
mo funkcij ir konflikt suvelninimo funkcija - teisingumo vykdymo,

teismo priimtu teiss taikymo aktu domisi visuomen, teismo pareiga juos
paaikinti iai suprantamu bdu. Tai reikalinga formuojant visuomens teisin
smon, piliei pasitikjim teismu, kita vertus, tai galt bti ir tam tikra
visuomens taikoma teism kontrols forma: teisiniu poiriu silpnai argumen
tuot sprendim primusiam teisjui bt nepatogu vieai aikinti jo motyvuo
jamj dal.
Teisjas negali aikinti (komentuoti) tik jam pavestos sprsti bylos, kol joje
nepriimtas sprendimas, kad nepaveikt bylos dalyvi elgesio, galinio turti
takos bylos baigiai.
192

BENDROJI DALIS

arba konflikt sprendimo, funkcij. Skirdami taikos funkcij, minti

autoriai j painioja su teiss paskirtimi: taika - vienas i teiss
socialins paskirties aspekt. Teiss tikslas yra taika, ra R. Jringas, o priemon siekti io tikslo - kova. Kiti autoriai iskiria daug
smulki teiss vykdom operacij, kurias jie vadina funkcijomis".
Aptarus teiss samprat ir istorines jos modifikacijas (pasigami
nus priemoni analizuoti konkreias teiss svokas), galima pereiti
prie painimo antrosios teiss teorijos objekto dalies - bendrj
teiss svok, ireikiani, konkretinani teiss samprat, daran
i j praktikai funkcionali.
Bendrj teiss svok sistem (aparat) sudaro dvejopo pob
dio teiss svokos: 1) pamatins svokos, ireikianios jau mintus
tris teisins bties lygmenis (stadijas): teisines idjas, teiss normas,
teisinius santykius; ir 2) funkcins, arba jungiamosios, svokos, ireikian
ios teiss perjimus tarp i lygmen: teiskra ymi perjim nuo
teisini idj prie teiss norm; teiss aikinimas, teiss gyvendini
mas, teisin atsakomyb ir kitos - perjim nuo teiss norm prie
teisini santyki (subjektins teiss). Tai antrins svokos, kurios
siprasmina paslaugomis pamatinms, yra ias aptarnaujanios.

193

SPECIALIOJI

DALIS

BENDRJ
TEISINIO MSTYMO
SVOK APARATAS

VADAS
TEISINIS

REGULIAVIMAS

1. TEISINIO
REGULIAVIMO SVOKA IR PRIEASTYS
Teiss socialin paskirtis pirmiausia gyvendinama teisiniu regulia
vimu, t. y. darant poveik moni elgesiui teiss priemonmis. i
priemoni painimas pradtinas nuo klausimo, kas yra teisinis
reguliavimas ir kokio turinio teiss priemonms jis subrandina
socialin usakym. Teisinis reguliavimas - tai praktikai funkcio
nuojanti (veikianti) teiss samprata. Jis yra reikmingas tuo, kad
tampa idjiniu visos teisins sistemos usakovu": i jo poreiki
kyla atitinkamos orientacijos teisins idjos, teiss normos, teisins
organizacins procedros. Visos teiss svokos siprasmina kaip tei
sinio poveikio moni elgesiui priemons, o pati teiskra - kaip
toki priemoni gamyba.
Todl teisinis reguliavimas yra viena i svarbiausi ir pradini
teiss teorijos kategorij, nuo kurios painimo ir natralu pradti
teisinio mstymo bendrj svok sistemos, arba aparato, painim.
Teisinis reguliavimas - tai tokia socialinio reguliavimo ris, arba
forma, kai poveikis moni elgesiui yra daromas teiss normomis ir teiss
principais.
Reguliuoti moni elges - tai j modeliuoti (aprayti) subjektinmis teismis (leidimais) ir pareigomis (paliepimais: draudimais arba
pozityviais pareigojimais). iuo modeliavimu kaip tik ir daromas
tiesioginis poveikis moni elgesiui, tas elgesys ir visa visuomens
raida kreipiami statym leidjui norim vertybi linkme.
Teisinio reguliavimo prieastys klasinje ir demokratinje valsty
bse yra skirtingos: klasinje valstybje teisinmis priemonmis ima
masi reguliuoti moni elges siekiant legalizuoti (sunorminti) vien
socialini grupi agresij kit grupi atvilgiu, organizuotu bdu
slopinti pavergtj pasiprieinim; o demokratinje valstybje - de
rinti prieing grupi interesus ir tokiu bdu tvirtinti bei palaikyti
197

TEISS TEORIJA
visuomenje socialin santarv bei rimt. Pirmuoju atveju teisiniu
reguliavimu siekiama suteikti vienai grupei pareigomis negarantuot
teisi (privilegij), o kitai socialinei grupei - primesti prievoles, t. y.
tokius pareigojimus, kuri vykdymas nesukuria jiems proporcing
teisi. Tokiu teisiniu" reguliavimu tvirtinama vien viepatavimas
ir kit pavergimas.
Demokratinje valstybje teisiniu reguliavimu siekiama utikrinti
vis visuomens nari laisv pltojant teis ne kaip socialinio
pavergimo, o kaip vis ilaisvinimo priemon.
Todl ia siekiama teiss priemonmis reguliuoti moni santy
kius tik tam, kad jie pasiymt teisingumu, bt apsaugotos teiss
ir t, kurie rinkos ekonomikos slygomis nesugeba apsaugoti savo
teisi bent minimaliu lygiu, kad tam tikros socialins grups, rinkos
ekonomikos slygomis gijusios ekonomins ir jos pagrindu - poli
tins galios, io savo pranaumo nepaverst viepatavimu visai
visuomenei. Tai reikia, kad teisinis reguliavimas - tai moni
elgesio socializavimas, kurio imamasi tada, kai mstoma apie visos
visuomens, vis jos socialini grupi bent minimali saug, kai
norima visuomens mastu prieintis viepatavimo ir pavergimo
tendencijoms.
Teisinis reguliavimas atskiriamas nuo kit socialinio reguliavimo
form apibriant jo objekt, t. y. isiaikinant, koks moni elgesys
reguliuojamas teiss normomis, kad nereikt naudotis juridinio
poveikio priemonmis ten, kur to paties galima pasiekti neteisimo
reguliavimo priemonmis.
Visos visuomens gyvenim apimantis teisinis reguliavimas pl
tsi laipsnikai. I pradi valstybs kuriamais statymais buvo
reguliuojamos tik tos visuomeninio gyvenimo sritys, kur tiesiogiai
susidurta su valstybs valdios interesais. Privats turtiniai ir ei
mos santykiai ilgai buvo palikti reguliuoti paproi teisei ir teism
praktikai.
2. TEISINIO REGULIAVIMO OBJEKTAS (SRITIS)
Teisinio reguliavimo objektas yra tas socialinis moni elgesys, kur
reikia norminti teiss priemonmis. Socialinis elgesys - tai moni
tarpusavio santykiai, kuri pagrindu mons siekia apsaugoti ir
gyvendinti savo teises ir interesus. iuo atvilgiu socialinis elgesys,
visuomeniniai santykiai arba moni santykiai i esms yra sinonimi198

SPECIALIOJI DALIS

kos svokos, todl jas vartosime atsivelgdami tai, kuri i j

informatyvesn konkretaus konteksto poiriu.
Teis reguliuoja ne visus moni santykius, o tik reikmingiausius, nes galioja principas: de minimus non curat lex et pretor
(smulkmenomis statymas ir teisjas neusiima). Todl teis nereguliuoja draugysts, religini sitikinim, sporto, aidim, iskyrus
azartinius, kai kuri eimos vidaus santyki, pavyzdiui, vyro ir
monos teisi bei pareig pasiskirstymo eimoje, nes tai nra kit
moni teisms reikmingi santykiai. Ileisti teiss norm, pareigojani miesto transporte uleisti sdimas vietas moterims, vaikams
arba seneliams, bt nereikalingas oficialumas kiantis moni
santykius. Nekorektikas bt ir pareigojimas pilieiams laikyti
savo laisvas pinigines las bankuose. Tai bt ne tik smulkmeni
kas kiimasis asmens reikalus: tok paliepim vargu ar bt
manoma kontroliuoti iorikai. Kaip nustatyti visas asmens pajamas
ir ilaidas? Nekorektika bt teiss normomis pareigoti student
skolinti savo kolegai paskait uraus. Tai kartu bt ir asmens
teisi autonomikumo paneigimas, formuotsi nuostata, kad asmuo
negali savo nuoira disponuoti jokiomis savo teismis. Tai reikt
kratutin, totalitarin reim, itisai valdant asmen.
Vadinasi, pats asmens autonomikumo pripainimas jau tampa
prielaida, kad teisinis reguliavimas negali bti pernelyg platus; turi
bti nustatoma bent orientacin riba, kuri saugot asmens teisi
autonomikum ir neleist t srit eiti valstybs vykdomam
teisiniam reguliavimui.
3. TEISINIO REGULIAVIMO OBJEKTO
PRIKLAUSOMYB NUO TEISS SAMPRATOS
Teisinio reguliavimo apimtis tiesiogiai priklauso nuo teiss sampra
tos pobdio. Jeigu remsims normatyvistine (etatistine) teiss sam
prata, kuri teis tapatina su statymu, tai teisinio reguliavimo sritis
bus ribojama tik statymo nurodymais. Reguliuoti ia reik sakmiai
ar detaliai nurodinti visuomeninio santykio dalyviams visas mano
mas teises ir pareigas bei t teisi ir pareig atsiradimo, pasikeitimo
ar pasibaigimo pagrindus. Teisinis reguliavimas tada gali skverbtis
moni elges tiek, kiek statym leidjas laiko reikalinga. Jis gali
nustatyti, kokios spalvos ar stiliaus drabuius turi dvti alies
gyventojai (tam tikro laiko tarpsnio iaurs Korja, Kinija). Koranu
199

TEISS TEORIJA
besiremianti musulmon teis pareigoja moteris dvti drabuius,
slepianius j veidus.
ia nra joki nuo statym leidjo valios nepriklausom rib,
kuri negalt perengti reglamentuojanti valstybs valia. Tai rei
kia, kad ia nra privataus gyvenimo, visas mogaus gyvenimas
atviras valstybs tvarkaniai valiai. Todl objekto poiriu normatyvistinis teisinis reguliavimas gali apimti vis mogaus gyvenim, o
metodo poiriu - bti imperatyvus.
Taigi normatyvizmas (etatizmas) suponuoja ir pagrindia princi
pin teisinio reguliavimo rib nebuvim ir imperatyvaus reguliavimo
dominant.
Bet jeigu remsims pilietine (demokratine) teiss samprata, kuri
pripasta prigimtines mogaus teises ir i j iplaukiant asmens
teisi autonomikum, tai teisinis reguliavimas negals bti visa
apimantis. Tada tursime pripainti, kad yra privatus mogaus
gyvenimas, kuris sudaro asmens nelieiamumo srit. Ji gali bti
reguliuojama pozityviosios teiss priemonmis tik iki tam tikros
ribos, kiek tai reikalinga vis gerovei garantuoti. Be to, dar tursime
pripainti esant ir tok teisin reguliavim, kai patiems pilieiams
suteikiama teis riboti savo tarpusavio elges. Vadinasi, remiantis
pilietine teiss samprata, atsiranda pagrindas pripainti teisinio
reguliavimo rib objektyvum ir dispozityvaus metodo dominant.
4. TEISINIO
REGULIAVIMO OBJEKTO KONKRETINIMAS
Konkretinti teisinio reguliavimo srit - tai klausti, kokie sociali
niai santykiai, kokiu mastu teisinje valstybje patenka teisinio
reguliavimo srit.
Teiss priemonmis pirmiausia reguliuojami tie moni santykiai,
kurie yra svarbiausi mogaus teisms gyvendinti arba apsaugoti.
Daugelis autori, pavyzdiui, R. Z. Lificas90, mano, kad prie ios
kategorijos santyki priskirtini:
1) Turtiniai moni santykiai, nes turtas (vartojamosios verts) yra
mogaus biologins ir kultrins egzistencijos tvirtinimo priemon,
vis mogaus teisi ir laisvi tikrovs pagrindas ir garantas.
90

P. 3. Teo paa. P. 91-94.

200

SPECIALIOJI DALIS

Ekonominis skurdas, kaip savo teisi gyvendinimo ekonomini

priemoni stygius, visur ir visada yra totalus mogaus teisi ir
laisvi varymas. tai Lietuvos komercini bank bankininkai, 1995 m.
pagrob, arba, kaip oficialiai sakoma, ivaist, savo klient ind
lius, viena akcija suvar visas savo indlinink konstitucines teises
ir laisves: teis visavertikai maitintis, teis keliauti, teis moksl,
kokybikas medicinos paslaugas, galimyb vykdyti kai kurias
pareigas, kylanias i naudojimosi teismis, pavyzdiui, sumokti u
komunalines paslaugas, vykdyti kitus savo sutartinius sipareigoji
mus. Vadinasi, ekonominis asmens nuskurdinimas yra ne tik jo
pavertimas beteisiu, bet ir pastmimas konfliktuoti su kito asmens
teise ir valstybe, saugania t teis, nes daro j nepajg vykdyti tas
pareigas, kurios legalizuoja jo naudojimsi tam tikromis teismis.
Turtiniais santykiais laikomi nuosavybs, vartojamj veri ga
mybos, rinkos (pirkimo-pardavimo, paskol, panaudos ir t. t.) ir
kitokie santykiai. Jie apima dvi pagrindines mogaus veiklos sritis gamyb (materialij ir dvasin) ir mainus, nes itaip reikiasi
kiekvienam asmeniui tenkani vartojamj veri mastas ir j
kokyb. I t santyki svarbiausi yra nuosavybs santykiai, nes jie
lemia, kuri sukurto nacionalinio produkto dalis teks konkretaus
asmens vartojimui.
2) moni santykiai, atsirandantys valdant valstyb. Tai daniausiai
valdios institucij, pareign, piliei ar j susivienijim tarpusa
vio santykiai. Kadangi valdios pareignai yra gav i tautos
apibrtus galiojimus veikti tautos vardu ir tautos interesais, tai,
vykdydami juos, gyja teis leisti visiems privalomus paliepimus ir
kartu reikalauti, kad ie bt vis beslygikai vykdomi. Kita vertus,
pats toki galiojim turjimas sudaro galimyb jais piktnaudiauti,
t. y. naudoti juos ne pagal tikrj j paskirt ir itaip kelti grsm
piliei teisms.
Todl valdini galiojim gijimas, naudojimasis jais turi bti
grietai reglamentuojama teiss normomis, taip pat kuriamas teisinis
mechanizmas, kad pilieiai galt kontroliuoti, kaip valstybs insti
tucijos naudojasi gautais galiojimais, ir gintis nuo valdios saviva
ls. I ia - btinyb reguliuoti vis valdini galiojim gijimo ir
naudojimosi jais srit, t. y. nustatyti valdini galiojim gijimo
procedras ir grietai ivardyti pareign ir valstybs institucij
kompetencij (teises ir pareigas), kad bt ukertamas kelias sava201

TEISS TEORIJA
valikai plsti pareign, valstybs institucij teises - kelti grsm
piliei teisms.
3) Teissaugos santykiai, atsirandantys ukertant keli visuomenins
tvarkos paeidimams, patraukiant teiss paeidjus teisinn atsakomybn
ir gyvendinant jiems paskirtas teisinio poveikio priemones. Tai santy
kiai, atsirandantys policijai, prokuratrai, valstybs saugumui vyk
dant operatyvin veikl, kriminalin persekiojim, teismams spren
diant civilines, baudiamsias, administracines bylas, bausmi
vykdymo institucijoms gyvendinant teiss paeidjams paskirtas
kriminalines bausmes ir taikant administracines nuobaudas, taip
pat vykdant ioms institucijoms vairias teiss paeidim prevenci
jos operacijas.
Tai pagrindins visuomenini santyki rys, kurios tiesiogiai
patenka teisinio reguliavimo srit (yra to reguliavimo objektas). Kiti
visuomeniniai santykiai reguliuojami teiss priemonmis tik tada ir
tik tiek, kai jie ir kiek jie gauna mint trij santyki pobd.
Bet ir i trij grupi ne visi visuomeniniai santykiai yra
reguliuojami teiss. Pavyzdiui, teiss normomis nra reguliuojami
technins krybos santykiai, nes jie yra tiesiogiai susij su mogaus
asmeniu, be to, teisinius imperatyvus ia sunku iversti griet
teiss kalb", sudtinga iorikai kontroliuoti j vykdym. Kaip
sakyti ininieriui sukurti arba patobulinti main, jeigu kryba
negali bti iorikai grietai reglamentuojama? Galima priimti mo
g tik dirbti su mainomis turint bendr, abstrakt tiksl patobulinti
esam technik. Arba kitas pavyzdys - politini santyki sritis.
Apskritai ie santykiai priklauso valstybs valdymo santykiams. Bet
politini partij vidaus gyvenimas, nari primimas partij, jos
programos krimas, nario mokesio dydis, to mokesio panaudoji
mas nra teisinio reguliavimo objektas. Tuo tarpu ta politini
santyki sritis, kuri yra susijusi su valdios rinkimais - valdini
galiojim gijimu, turi bti reguliuojama teiss normomis, kad
konkrets asmenys gyt valdinius galiojimus (valdi) teistai,
tautos pritarimu.
eimos vidaus santykiai taip pat nra teiss reguliuojami. Bet
tai eimos sudarymo, jos iirimo aktai - santuokos, ituokos
registracija, taip pat aliment iiekojimas, jau yra teisinio regulia
vimo objektas, nes ia prasideda mogaus teisi apsaugos sritis, kai
vieno asmens veiksmai gali virsti grsme kito teisms. Santuoka
202

SPECIALIOJI DALIS

registruojama tik siekiant nustatyti, kad nuo momento, kai ji yra

valstybs arba Banyios atitinkama tvarka forminama, legalizuoja
ma, kartu gyvenantys mons gyja vienas kitam ir savo vaikams
tam tikr pareig (pvz., pareig rpintis sutuoktiniu jo negalios
atveju, pareig ilaikyti ir auklti vaikus). inoma, pareiga ilaikyti
nepilnameius vaikus atsiranda ir gyvenant nesusituokus. Bet tada
prireikia rodyti tvyst. Dl i procedrini sunkum gali nuken
tti vaik teiss.
Tai rodo, kad teisinio reguliavimo sritis nesutampa su abstrakiu
visuomenini santyki skirstymu turtinius, valdymo, teissaugos
santykius.
Siekiant suvokti, kokie visuomeniniai santykiai patenka teisinio
reguliavimo srit, reikia vadovautis ne tik turiningaisiais, bet ir
formaliaisiais t santyki poymiais. Tai reikia, kad minti socia
liniai santykiai patenka teisinio reguliavimo srit, jeigu yra tokio
pobdio, jog:
a) juos galima iversti teiss kalb (formuluoti);
b) juos galima kontroliuoti valstybs priemonmis;
c) jie kartojasi arba yra visuotiniai, t. y. tipiki tos visuomens
politini, socialini slyg atvilgiu91.

Del teisinio reguliavimo objekto kyla klausimas, ar refleksyvs santykiai

gali bti reguliavimo objektas esant asmens santykiui su paiu savimi: ar
asmuo gali bti pats savo vykdom pareig adresatas. Teorijos poiriu tai
prietaraut paios teiss esmei: teis - skirting asmen santykis. Taiau
praktika rodo, kad kai kuriais atvejais, kai asmuo, naudodamasis savo teismis
gali bti pats sau pavojingas, reguliuojami ir refleksyvs santykiai (keli eismo
taisykli norma, pareigojanti vairuotoj prisisegti saugos dirus ir u ios
pareigos nevykdym numatanti pinigin nuobaud). Saugos dir neprisisegs
vairuotojas negali bti pavojingas kitiems eismo dalyviams, bet gali bti
pavojingas pats sau. Reikalavimas prisisegti saugos dirus yra technin norma
ir turt bti rekomendacin. Asmens, kuris nevengia pavojaus, niekas negali
apsaugoti. Saviudyb galima udrausti statymu, bet nebus manoma utikrinti
tokio statymo vykdymo. Demokratinje visuomenje asmuo yra atiduotas savo
paties valiai. Valstyb turi sukurti tik technines slygas mogui veikti saugiai,
bet jeigu tomis priemonmis nesinaudoja, jis negali bti statymo pareigojamas.
Pavyzdiui, ar valstyb gali udrausti asmeniui vaikioti lynu, nutiestu per
bedugn (atvejis JAV), ir atlikti kit jo gyvybei pavojing triuk, alpinistui kopti
apledjusio kalno virn? Todl refleksyvi santyki reguliavim bt teisinga
laikyti rekomendaciniu.
203

TEISS TEORIJA
5. TEISINIO REGULIAVIMO METODAI
Teisinio reguliavimo objektas rodo, kokius socialinius santykius
reguliuoja konkreti teis, o teisinio reguliavimo metodas - kaip,
kokiu bdu ji itai daro. Metodo pobd lemia reguliuojamo objekto
specifika: vienaip reikia reguliuoti turtinius santykius ir kitaip valdymo ar teissaugos santykius.
Teisinio reguliavimo metodas - tai teisinio poveikio moni
elgesiui bd ir priemoni sistema. Jis atsako klausim, kaip,
kokiu bdu ir kiek reguliuojami visuomeniniai santykiai.
statym leidjas neturi daug teisinio poveikio priemoni. Siekda
mas sukurti naujus visuomeninius santykius ar pakreipti juos kuria
nors vertybine linkme, jis gali suformuluoti visuomeninio santykio
dalyviams vien i trij paliepim arba vairiai derinti juos tarpu
savyje.
Tokiais paliepimais R. Z. Lificas laiko:
1) Elkits tik itaip.
Tai pareigojimas elgtis tik nurodytu bdu: grinkite skol, laiku
pateikite sutartyje nustatyt kiek preki, gav ini apie nusikal
timo fakt ikelkite baudiamj byl (paliepimas prokurorui
arba teisjui) ir kita.
2) itaip nesielkite.
Tai pareigojimas susilaikyti nuo tam tikr veiksm, kuriais gali
bti paeidiamos kit asmen teiss, pavyzdiui: nuosavyb
nelieiama", degant raudonam viesoforo signalui, neikite
vaiuojamj gatvs dal" ir kita (draudiamieji paliepimai).
3) Elkits taip, kaip manote esant reikalinga (galiojimas).
Tai leidimas visuomeninio santykio dalyviams savo nuoira nusi
statyti teises ir pareigas, pavyzdiui, sudarydami pirkimo-pardavimo
sutart, santykio dalyviai gali patys susitarti dl kainos, mokjimo
termin ir kita.
Tai pagrindiniai teisinio reguliavimo bdai, kuriuos dar gali
papildyti kai kurie teisto elgesio stimulai: pagyrimas, rekomendaci
ja, lengvata.
i teisini bd tarpusavio derinimas kaip tik ir sudaro teisinio
reguliavimo metod.
Iskiriami du pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai: imperaty
vusis (direktyvinis) ir dispozityvusis (autonominis). ie metodai skiriasi
204

SPECIALIOJI DALIS

vienas nuo kito, nelygu kuris i mint trij teisinio poveikio bd

vyrauja formuojant poveik. Jeigu darant teisin poveik vyrauja ir
imperatyviai pareigojantys paliepimai, tai bus imperatyvusis teisinio
reguliavimo metodas, o jei vyrauja leidiamasis - tai dispozityvusis.
a) Imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas
Jo esm, kaip sakyta, sudaro draudiamieji ir pozityviai pareigo
jantys paliepimai: kas nurodyta teiss normose, t ir reikia daryti;
kas daugiau, tas - u statymo rib ir draudiama. ia galioja
principas: viskas, kas nra tiesiogiai leista statymo, draudiama.
Santykio dalyviams neleidiama jokia elgesio saviveikla ir nukry
pimai nuo teisini imperatyv. Konstitucijos 109 straipsnis reika
lauja, kad teismas vykdyt teisingum klausydamas tik statymo.
Visuomeniniai santykiai ia negali atsirasti anksiau negu juos
leidianti teiss norma. Pavyzdiui, negali atsirasti samdomo
darbininko ir darbdavio (valstybs staigos, privaios firmos)
teisiniai darbo santykiai prie tai neileidus staigos vadovui
sakymo dl konkretaus asmens primimo darb.
Todl imperatyvj reguliavim apibdina siekis detaliai ir smul
kmenikai reguliuoti visuomeninio santykio dalyvi elges. staty
m leidjas ia ikyla tarsi orakulas, pretenduojantis numatyti
visus galimus moni tarpusavio santykius ir j modifikacijas.
itokiu metodu paprastai naudojasi administracin ir baudiamo
ji teis (materialioji ir proceso).
b) Dispozityvusis teisinio reguliavimo metodas
Jo turin sudaro leidiamieji ir draudiamieji paliepimai, j svei
ka. Jis siekia ne detaliai, smulkmenikai reguliuoti visuomeninio
santykio dalyvi elges, o tik pagrindines tokio elgesio kryptis,
bendras elgesio ribas - toliau suteikiama laisv patiems santykio
dalyviams savo nuoira konkretinti savo teises bei pareigas ir
tai daryti nevarant vienas kito teisi. Tai konstitucinis principas:
[...] naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo [...] nevaryti
kit moni teisi ir laisvi" (Konstitucijos 28 str.).
Dispozityvusis metodas leidia reguliuojamo santykio dalyviams
parodyti iniciatyv, savarankikum pasirenkant vien ar kit
elgesio variant. ia vyrauja principas: viskas, kas neudrausta
pozityviosios teiss norm, leidiama (quod lege non prohibetum,
licetum est).
205

TEISS TEORIJA
Todl dispozityviojo reguliavimo atveju, skirtingai nuo imperaty
viojo, visuomeniniai santykiai eina pirmiau teiss norm, nes
galioja k tik minta taisykl: viskas leidiama, kas tiesiogiai
neudrausta. Dispozityvusis reguliavimas orientuotas fakt, kad
visuomeniniai santykiai atsiranda anksiau u teiss norm. is
metodas vyrauja privatinje teisje. Turtini santyki dalyviai
paprastai yra susij tik bendraisiais elgesio ribojimais, prisiima
juos patys savanorikai ir ufiksuoja sudaromose sutartyse.
IMPERATYVIOJO IR DISPOZITYVIOJO METOD SANTYKIS
Reguliuojant moni santykius teiss priemonmis, neturi bti abso
liutinama nei imperatyviojo, nei dispozityviojo metodo kompetencija,
nes tai lems vienpusik reguliavim. Pilieiai sustabarja, - sako
T. Hobsas, - jeigu nedaro nieko be tiesioginio statym paliepimo,
ir isibgioja visas puses, jeigu statymas visk palieka j nuoi
rai. Abu kratutinumai alingi, nes statymai leidiami ne monms
bauginti, o j elgesiui orientuoti, kaip kad gamta sukuria krantus ne
dl to, kad sulaikyt ups srov, o todl, kad j nukreipt."92
Todl imperatyvusis ir dispozityvusis reguliavimo metodai grynu
pavidalu praktikoje nesutinkami. Teiss normoje gali bti numatyti
ne visi santykio dalyvi galimo elgesio variantai, o tik pagrindi
niai, tipiki, daniausi. O u j rib lieka santykiai (elgesys),
tiesiogiai nereguliuojami tos normos. Bet kurioje visuomenje, net
esant bet kuriai politinei santvarkai, teisinio reguliavimo srit
patenka tiek teiss norm tiesiogiai reguliuojami, tiek tiesiogiai
nereguliuojami santykiai. Net baudiamojoje teisje yra dispozityvumo element: teisjui paliekama laisv (diskrecijos teis) neper
engiant konkreios teiss normos rib savo nuoira parinkti
konkrei bausms r ir jos apimt (paskirti nuteistajam baud
arba kalinim, jo trukm).
Todl imperatyvusis ir dispozityvusis metodai paprastai visada
derinami tarpusavyje, papildo vienas kit. J sveik ireikia prin
cipas: leidiama viskas, kas nra draudiama statymo ir nepaeidia kito
asmens teisi ar teist interes. Tam tikru laikotarpiu vienus santykius
patogiau ir naudingiau reguliuoti teikiant pirmum imperatyviajam,
kitus - dispozityviajam metodui. Pavyzdiui, turtiniuose santykiuose
92

. . . 1. : , 1964. . 381.
206

SPECIALIOJI DALIS

vyrauja dispozityvusis metodas, tuo tarpu BK ir Administracini

teiss paeidim kodekse (ATPK) - imperatyvusis, nes tiksliai ivar
dijami veiksmai, kuriais paeidiami reguliacini teiss norm sufor
muluoti draudimai; iuose kodeksuose ireikiami paliepimai, kokia
turi bti taikoma sankcija u mint draudim paeidim.
Taiau nors teisinis reguliavimas reikalauja vien metod pa
pildyti kitu, vis dlto galima kalbti apie vieno ar kito metodo
vyravim konkreioje alyje (pvz., imperatyviojo metodo vyravimas
buvusioje Taryb Sjungoje, nacistinje Vokietijoje) konkreiu jos
politins raidos etapu.
KITI TEISINIO REGULIAVIMO METODAI

Administracinje teisje veikia subordinacijos ir sakymo metodas,

leidiantis operatyviai reguliuoti administracin (tvarkomj), tarny
bin, operatyvin ir kitoki valstybs institucij ir pareign veikl.
Vykdomoji disciplina, grietas vien subjekt pavaldumas kitiems,
auktesni institucij sprendim ir potvarki privalomumas emes
nms yra bdingi ios ries metodo poymiai.
Pagyrimas, kaip teisinio reguliavimo metodas, i esms bdingas
darbo teisei, kur veikia vairios premijavimo sistemos, kuriomis
siekiama stimuliuoti moralin ir materialj darbuotoj suinteresuo
tum didinti darbo naum, tobulinti kvalifikacij, gyti naujas
profesijas ir t. t. Bet tokios skatinimo sistemos galimos ir administ
racinje teisje. Pavyzdiui, normos, nustatanios piliei apdovano
jimo ordinais ir medaliais, garbs vard suteikimo tvark, taip pat
laikomos skatinamosiomis.
ali lygiateisikumo ir autonomijos metodas bdingas proceso ak
teisei, kur iekovo ir atsakovo, kit teisminio tyrimo dalyvi teisin
padtis vienas kito atvilgiu yra tokia pati.
TEISINIO REGULIAVIMO METOD RYYS
SU VYRAUJANIA TEISS SAMPRATA IR POLITINIU REIMU

Konkretaus teisinio reguliavimo metodo sigaljimas konkreioje a

lyje priklauso ne tik nuo vyraujanios teiss sampratos, bet ir nuo
valstybs vaidmens konkreioje visuomenje. Juo aktyviau valstyb
kiasi moni santykius, tuo labiau suvalstybinamas visuomeninis
gyvenimas, tuo didesnis teisinio reguliavimo imperatyvumas. Ir
207

TEISS TEORIJA
atvirkiai - juo maesnis suvalstybinimo laipsnis, tuo didesnis
piliei elgesio dispozityvumas.
Esant totalitariniam reimui, kuris reikia didesn valstybs akty
vum reguliuojant visuomens gyvenim, naudojami skirtingi valsty
bs pareign ir piliei elgesio reglamentavimo metodai. Valstybs
institucijoms, pareignams nustatomas dispozityvus reimas: jiems
leidiama daryti visk, kas neudrausta statymo, o valdomiesiems
nustatomas imperatyvus reimas: elkits tik taip, nes viskas, kas nra
tiesiogiai leista, yra udrausta.
Demokratinio reimo atveju galioja atvirktinis principas. Val
dios institucij ir pareign galiojimai tada ribojami imperatyviai:
jie gali daryti tik tai, kas tiesiogiai leista statym, o kas tiesiogiai
neleista, tas udrausta. Tai grindiama tuo, kad valstybs institucij ir
pareign teisinis statusas (kompetencija) specialiai sukurtas atlikti
tik toms paslaugoms, kurios reikalingos piliei teisms apsaugoti
ar gyvendinti ir dl to ivardytos statyme (kaip institucij, parei
gn kompetencija). Kas perengia tos kompetencijos ribas, tas
laikoma galiojim virijimu, savivale ir dl to draudiama. Tuo
tarpu pilieiams nustatoma dispozityvi elgesio laisv: viskas, kas
nevaro kit asmen teisi ir nepaeidia statym, visuomens morals ir
protingumo princip, leidiama93. Tai grindiama tuo, kad pilieio,
skirtingai nei valstybs pareigno ar institucijos, teisinis statusas
pozityviuoju poiriu neapibrtas (leidiama visokia jo teisms ir
teistiems interesams apsaugoti, gyvendinti reikalinga jo iniciatyva,
kuri negali bti isamiai ivardijama statymuose); pilieio teisinis
statusas apibrtas tik negatyviuoju poiriu: nepaeisti kito asmens
teisi ir visuomens pripainto padorumo norm, kurios pareigoja
93
Asmuo, teismo nubaustas 10 tkst. lit bauda, i sum pristat Taupo
majam bankui vieno cento monetomis. Bankas atsisakym j toki priimti grind
tuo, kad moktojas nori smoningai apsunkinti bank papildomu darbu, nes
itaip kertauja valstybei u jam skirt baud. Ieit, kad bankas pasielg
neteistai, nes statymas nedraudia sumokti baudos vieno cento monetomis.
Bet alia statymo ia veikia bendrieji protingumo principai, nes teis yra skirta
mogui kaip protingai btybei. iuo atveju baudos moktojas, specialiai surink
damas didel sum po vien cent, akivaizdiai piktnaudiauja teise, per bank
kertauja valstybei u vykdyt teisingum. Toks elgesys nepaeidia statymo,
bet paeidia teis kaip protingumo norm. is elgesys bt neprieingas ir teisei
(nebt piktnaudiavimas teise), jeigu tokios struktros suma bt perduodama
bankui ne kaip bauda, o kaip indlis.

208

SPECIALIOJI DALIS

mones gyvendinant savo teises ir interesus ilikti monmis,

nepiktnaudiauti subjektinmis teismis. Jeigu asmuo piktnaudiauja
teise, teismas gali atsisakyti j ginti (CK 1.137 str. 3 d.). Kitokio
pilieio teisi ribojimo nereikia, iskyrus bendras pareigas, kurios
reikalingos bendro gyvenimo organizacijai palaikyti (pareiga mokti
mokesius, eiti karo tarnyb ir kita) ir iplaukia i visuomenins
piliei sutarties. Visas kitas pareigas suponuoja asmens turim
teisi pobdis ir naudojimasis jomis.
Todl pereinant nuo totalitarinio reimo prie demokratinio turi
keistis imperatyviojo ir dispozityviojo metod tarpusavio kompeten
cijos santykis. Demokratizacija reikalauja imperatyviojo metodo pir
mavim keisti dispozityviojo metodo pirmavimu. Tai reikia, kad
btina pereiti nuo sakmaus, smulkmeniko moni elgesio regla
mentavimo prie visuomeninio santykio dalyvi elgesio laisvs ipl
timo. Paprastai siekiama suteikti daugiau laisvs gamintojui, darbi
ninkui, verslininkui ir maiau laisvs - valstybs valdymo institu
cijoms, nusiengti linkusiems asmenims.
Pleiantis piliei laisvs sriiai, suprantama, neivengiamai kils
vairi nesutarim ir konflikt. Bet valstyb, kurdama teiss normas,
neturi i anksto nustatyti vis" galim konflikt alinimo priemo
ni. Prietaravim alinimas pirmiausiai paliekamas pai piliei
susitarimui, o kai patiems pilieiams nepavyksta ito padaryti
sandoriais, nesutarimai sprendiami laisvo nealiko teismo, kuris
vykdo teisingum klausydamas ne tik statymo, bet ir teiss.
Visuomen neturi siekti visiko santyki sureguliavimo. Nesuta
rimai, konfliktai turi bti numanomi. statymas turi formuluoti ne
gatavus konflikt sprendimus, o tik j sprendimo priemones. iomis
slygomis visai kitok vaidmen ima vaidinti teismai. Teism prak
tika tampa gausi kazus bei vairi kaip ir pats gyvenimas.
Bet kad ia linkme pasikeist teisinis reguliavimas, reikia gerokai
pakeisti visuomens ir teisinink teisin smon; turi pasikeisti ir
pai teisinio santykio dalyvi poiris savo teises ir btinyb
aktyviai jas ginti teisinmis priemonmis. Teism veikla turi ugdyti
piliei pasitikjim teise ir teism vykdomu teisingumu, kad teisme
visais atvejais bt galima apginti subjektin teis, kai tik i paeista.
Konkretaus teisinio reguliavimo metodo populiarumas keiiasi,
nelygu kaip konkreiu istoriniu laikotarpiu konkreioje alyje su
prantama pati teis ir teisinio reguliavimo tikslai: pozityviosios
teiss priemonmis siekiant legalizuoti vienos socialins grups
209

TEISS TEORIJA
agresij prie kitas socialines grupes, vyraus imperatyvusis regulia
vimo metodas, o siekiant skirting socialini grupi kompromiso ir
santarvs - dispozityvusis metodas.
6. TEISINIO REGULIAVIMO STADIJOS
Laiko poiriu galima iskirti dvi teisinio reguliavimo stadijas:
1) Teiss subjekt teisins padties (teisinio statuso) pirminis nustatymas
(bendrasis teisinis reguliavimas).
ioje stadijoje konstitucija ir kiti statymai nustato pradin vi
siems pilieiams vienod teisin padt (teises ir pareigas). Vals
tybs institucij teisin padtis - tai j kompetencija (gauti
galiojimai, j naudojimo tvarka ir ribos), apibrta statym.
2) Asmens sitraukimas teisinius santykius siekiant paiam plsti ar
siaurinti savo teises (individualusis teisinis reguliavimas).
Asmuo, prisiimdamas nauj pareig artimui, pleia savo teisin
padt, o atsisakydamas vykdyti tam tikras pareigas, siaurina
savo teises. Pavyzdiui, asmuo, gydamas bei tobulindamas kva
lifikacij ir todl teikdamas artimui sudtingesni paslaug, gyja
teis grtamsias kit asmen paslaugas ir itaip pleia savo
pradin teisin padt. Tuo tarpu padars teiss paeidim atsisaks vykdyti tam tikras pareigas, asmuo suteikia pagrind
valstybs institucijoms riboti jo pradines teises - praranda tam
tikram laikui teis laisv, nuosavyb ar kitas statymo jam
garantuotas teises.
7. ASMUO IR VALSTYB TEISINIO REGULIAVIMO SUBJEKTAI
Du teisinio reguliavimo metodai rodo, kad teisinis reguliavimas nra
vien valstybs monopolis, o vyksta sveikaujant valstybs ir pai
asmen valiai.
Valstybs dalyvavimas vykdant teisin reguliavim reikia, kad
valstyb pirmiausia sukuria teisinio poveikio moni elgesiui prie
mones (teiss normas), knija jose tam tikr moni elgesio regla
mentavimo tip (smulkmenikj arba principin), taip pat sukuria
institucij sistem tam reguliavimui vykdyti ir priirti.

210

SPECIALIOJI DALIS

VALSTYBIN

REGULIAVIM

PAPILDO ALIES GYVENTOJ SAVIVALDA

Pagrindin moni savivaldos, arba savireguliacijos, priemon sandoriai. J turinys yra pai santykio dalyvi valios reikalas.
Pozityvioji teis juos tik legalizuoja nustatydama jiems tam tikr
teisin form, pavyzdiui, kokia forma jie turi bti sudaromi, kur
registruojami ir t. t. Sandoriai yra vienas i subjektini teisi ir
pareig atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrind.
Gyventoj traukimas teisinio reguliavimo mechanizmo krim
gerai dera su iuolaikine teiss samprata, padedania veikti vals
tybs monopol kuriant teis, upildant valstybinio reguliavimo
spragas. Be to, pats teisinis reguliavimas tada suprantamas kaip
valstybs ir pai moni poveikis tarpusavio elgesiui (saviregu
liacija).
Teisinis reguliavimas prasideda nuo teisini idj ir teisins
smons.

I SKYRIUS
PIRMASIS
EGZISTAVIMO
TEISINS

TEISS
LYGMUO

IDJOS

TEISIN SMON
1. TEISINI IDJ SAMPRATA
Jeigu teis - mogaus krinys, tai jos tapsmas prasideda ir turi
prasidti nuo teisini idj ir teisins smons, i kurios jos kyla.
Mat moni interesai, siekiantys transformuotis visuomenin tvark,
pirmiausia turi gauti atitinkam smoningum ir vertybin kryptin
gum, iorikai pasireikiant teisinmis idjomis, kuriomis is siekis
yra grindiamas ir kuriomis to intereso turtojai yra kvieiami
organizuotai gyvendinti bendr savo siek. Neatsitiktinai teisins
idjos yra pirminis teiss egzistavimo lygmuo, juridins tikrovs
pradia (itakos). Kokiomis savybmis turi pasiymti ios idjos, kad
jas bt galima pavadinti teisinmis ir kartu atskirti nuo demokra
tini, ekonomini, filosofini, gamtos moksl ar kitoki idj?
Jos turi pasiymti atitinkama struktra ir socialiniu kryptin
gumu:
1) Jose turi bti aikiai ireiktas siekis virsti visuotinai privalomo
elgesio taisykle (nustatyti arba pakeisti, patobulinti socialin tvari).
2) Formos poiriu jos turi bti tiek ipltotos, sukonkretintos, for
malizuotos, kad gyt apibrt teisi ir pareig santykio pavidal, t. y.
socialinio elgesio norminimo technikos gali. Todl aptarta teisi ir
pareig vienov, jeigu j laikome autentika demokratins teiss
esms iraika, turi pasirodyti esanti tas btinas, bendras struktri
nis teiss elementas, pasikartojantis visuose trijuose teiss ontologi
niuose lygmenyse, taip pat teisinse idjose, itaip rodydamas
kiekvieno tokio lygmens priklausym teiss svokai. Jis turi i
vidaus suvienyti visus iuos teiss lygmenis, bti t lygmen

TEISS TEORIJA
vairovs vienov - rodyti, kad konkreti idja pajgi gauti teisi ir
pareig vienovs pavidal kaip technin gebjim norminti (visuo
meninti) moni elges.
Pavyzdiui, idja, kad suverenitetas priklauso tautai, yra ne tei
sin, o demokratin, nes ja yra formuluojama tik pati vertyb, rei
kalaujanti pripainti tautos prioritet prie valstybs valdi. Bet ji
nra ipltota iki konkretaus elgesio modelio. Kad tapt ir teisine, i
idj reikia performuluoti tam tikr tautos ir valdios abipusi teisi
ir pareig santyk. Asmenys, gav per rinkimus valdinius galiojimus,
gyja teis atstovauti tautai, veikti jos vardu ir kartu - pareig veikti
tautos (vis socialini grupi) interesais, bti atsakingi tautai u savo
veiksm padarinius. Atitinkamai tauta, perduodama dal suvereniteto
savo irinktiems asmenims, kartu sipareigoja paklusti j paliepi
mams, kol jie veiks neperengdami gaut galiojim rib.
itaip formos poiriu ipltota demokratin idja virsta teisine;
ji tampa konkreiu idjiniu pageidaujamo socialinio elgesio modeliu,
vadovaujantis kuriuo jau galimas visikai apibrtas socialinis elge
sys, gyvendinantis demokratins idjos skelbiamas vertybes. Demo
kratin idja tada virsta teisins idjos turiniu, o teisin idja demokratins idjos forma. statym projektas, nors jame bt paiu
detaliausiu bdu suformuluotos ir idstytos elgesio taisykls, kol
nra statymo nustatyta tvarka Seimo priimtas ir Prezidento, o tam
tikrais atvejais Seimo pirmininko pasiraytas ir oficialiai paskelbtas
(formintas), tebelieka teisin idja.
Tai reikia, kad teisin idja pirmiausia gyvuoja teisinje smo
nje ir tik kartais bendrj teiss princip" pavidalu gali perengti
teisins smons ribas ir daryti tiesiogin poveik praktiniam moni
elgesiui. Daniausiai ji egzistuoja kaip dvasin, psichologin teiss
normos ir praktinio elgesio galimyb.
Pagal formalizavimo (ipltojimo) laipsn teisin idj reikia skirti
nuo teisinio silymo. Pavyzdiui, oficialus Prezidento silymas Sei
mui parengti ir ileisti antikorupcin statym bus teisinis silymas,
o juo remiantis parengtas tokio statymo projektas - teisin idja.
Teisin idja - tai ipltotas iki teisi ir pareig santykio teisinis
silymas.
Teisins idjos formuluoja, pagrindia teiss turiningum, jos
esm - laisv, lygyb, teisingum, per jas teis ateina konkreios
visuomens ir konkreios epochos vyraujani vertybi sistema.
Apibendrinant teisins idjos vadinamos teisine smone.
214

SPECIALIOJI DALIS

2. TEISINS SMONS SVOKA

Kadangi teisin smon yra speciali smons apskritai ris, tai
pirmiausiai reikia apibrti pai smon. Smon apskritai - tai
speciali, tik mogui bdinga reakcija iorin aplink siekiant i painti,
o painus - joje orientuotis, valdyti j mogaus egzistencijos tvirtinimo
interesais. Tai dvasinis refleksinis mogaus rankis, kuriuo mogus
siekia painti savo gyvenamj aplink, kad galt prie jos prisitai
kyti ir kartu j pritaikyti prie savo paties poreiki.
Ta paia paskirtimi siprasmina ir viena i jos form, ar ri, leisin smon. Ji susijusi su vienu i pagrindini mogaus sieki,
t. y. versti savo egzistencinius interesus visai visuomenei privaloma
tvarka ir ja remiantis pritaikyti t socialin aplink (kit moni
elges) prie savo interes. Todl painti teisin smon - tai painti,
kaip mons kolektyviniu bdu sismonina savo interesus, kaip ir
kodl juos transformuoja teisines idjas- pageidaujamo elgesio
idjin model, o vliau - visuotinai privalom teisin tvark.
Teisin smon - tai sistema vaizdini, idj, teorij, kurias tam
tikrais interesais besivadovaujantys mons susikuria apie galiojani ir
pageidautin teis, apie galiojani statym sutikim ar nesutikim su j
interesais (teisingumu), taip pat teigiamos ar neigiamos emocijos, kuri
patiria skirting interes turtojai, susidr su galiojania teise, vertinda
mi j savo ir visuomens interes apsaugos poiriu.
Teisin smon - universali svoka. Ji apima tiek teiss moksl,
tiek buitin moni refleksij pozityviosios teiss atvilgiu. Dl to
skirting interes turtojai gali bti ir skirtingos teisins smons skirtingai vertinti galiojani ir skirtingai sivaizduoti pageidaujam
teis. Pavyzdiui, bankinink, prekybinink teisinei smonei papras
tai bdinga pageidauti statym, kurie neleist valstybei kontroliuoti
j veiklos, kad indlininkams padaryta ala bt nuraoma
verslo rizikos" sskait, kad bt nustatomi kuo maesni mokes
iai ir t. t. Tuo tarpu kita visuomens dalis, kuri neturi nuosavybs
ir naudojasi tik pagal darbo sutart gaunama nacionalinio produkto
dalimi, atvirkiai - nori socialiai aktyvios valstybs, nori, kad
darbdaviai laikytsi statym, kad valstyb surinkt daugiau mokes
i ir dl to galt vykdyti socialin politik - teisingiau paskirstyt
visuomenje turt ir pareigas, kad visiems bt vienodos teisins
kininkavimo ir verslo apskritai slygos, kad kiekvienu teiss paei
dimu padaryta artimui ala bt atlyginama, o paeidjai - realiai
nubaudiami ir t. t.
215

TEISS TEORIJA
Kadangi galiojani teis reaguojama emocionaliai ir intelektua
liai, tai ios reakcijos struktra ir virsta teisins smons struktra.
3. TEISINS SMONS STRUKTRA
Teisin smon sudaro du struktriniai elementai (dalys): teisin
psichologija ir teisin ideologija (doktrina).
Teisin psichologija - tai jausmai, igyvenimai, kuri mons patiria
tiesiogiai susidurdami su vairi valstybs institucij veikla ioms kuriant
ir taikant teiss aktus, ginanius ar siaurinanius asmens teises. Arba:
Teisin psichologija - tai emociniai moni igyvenimai, atsirandantys
konkretiems asmenims vertinant, kokiu mastu j interesai dalyvauja galio
janioje visuomens teisinje tvarkoje.
Todl konkret teisins psichologijos turin sudaro moni emo
cijos, igyvenimai, nuotaikos, proiai, pasitikjimas ar nepasitikji
mas valstybs institucijomis, teism vykdomu teisingumu, nepakan
tumas savo teisi paeidimams, sitikinimas gerbti konkreius sta
tymus arba j negerbti, rytas ginti savo teises teisinmis priemonmis
ir kita. Teisin psichologija - tai labiausiai paplitusi teiss ir jos
praktikos suvokimo ir reakcijos j forma. Psichologini reakcij
sritis atskleidia, kiek pilieiai atpasta galiojanioje teisje savo
interesus, valdios institucij pastangas tuos interesus pripainti,
gerbti, lemti j gyvendinim.
Teisin psichologija, nors ir bdama tam tikros ries stichin,
nesusisteminta moni reakcija teisin tikrov (statym kokyb,
teism, policijos ir kit valstybs institucij veikl), atlieka svarb
vaidmen garantuojant galiojanios teiss veiksmingum. Nuo to,
mons emocionaliai pritaria tam tikriems statymams ar juos atme
ta, priklausys, kaip uoliai jie juos vykdys.
Teisin psichologija dalyvauja formuojant ir palaikant vairius
teisinio mstymo stereotipus - paradigmas (normatyvistins (etatistins) teiss sampratos stereotipija), proius, mstymo automatizm,
kurie gali skatinti tiek teist, tiek neteist elges. Istorija rodo, kad
valstybins politikos mginimai ignoruoti moni teisin psichologi
j danai baigiasi teisini ir kitoki reform neskme.
Teisinio reguliavimo poiriu teisin psichologija reikminga ir
tuo, kad ji danai tampa emocine paskata kurti vienokios ar kitokios
vertybins orientacijos teisin ideologij (teisines idjas), silyti ir

216

SPECIALIOJI DALIS

priimti tam tikrus statymus, rytingai ginti savo paeistas teises,

organizuotai veikti ir t. t. Bet teisin psichologija gali bti tokia pat
emocin prieastis ir palaikyti bei skatinti teisin nihilizm. Tai
aktualina teisinio vietimo, aukljimo, kaip teigiam emocij teisinio
reguliavimo atvilgiu, ugdymo klausim. mogus, suvoks teisinio
reguliavimo naud savo paties teisi saugai, kitaip reaguos
valstybin reguliavim negu, sakykime, liberalios orientacijos asmuo,
ir priori neigiamai vertinantis valstybs kiimsi moni tarpusavio
santykius, teisin reguliavim danai suprantantis tik kaip valdios
savivals asmens atvilgiu demonstravim.
Teisin ideologija, arba teisin doktrina, - tai argumentuotas,
daugiau ar maiau smoningas moni poiris galiojani ir pageidau
jam teis, i kurio isirutulioja teiss normos ir visa teisini santyki
tikrov. Teisinje ideologijoje smoningai pagrindiama btinyb ar
ba tikslingumas tam tikr moni interesus transformuoti teisin
tvark, kartu numatant tokios transformacijos padarinius bendrai tos
visuomens paangai.
Palyginti su teisine psichologija, kuri laikoma pirmine ir stichikesne teisins smons substancija", teisin ideologija yra kryptin
gas mokslinis apmstymas teiss kaip vientiso socialinio instituto,
glaudiai susijusio su kitais mogaus krybos (kultros) reiki
niais - ekonomika, politika, visuomens struktra ir kita. Joje atsi
spindi sismoninti vairi socialini grupi interesai, pagrindiama
j pretenzija tapti teisine tvarka, tokio tapsmo priemons. iuolaiki
n teisin ideologija siekia sumodeliuoti toki socialin tvark, kuri
bt atvira vairi socialini grupi interesams ir kurioje kompromi
so pagrindu dalyvaut vairi socialini grupi interesai.
Teisin ideologija teiss painimo laipsniu gerokai pranoksta
teisin psichologij. Pastaroji daniausia fiksuoja iorinius, pavirinius,
empirinius teisini reikini poymius, o teisin ideologija siekia
atskleisti teiss esm, suformuluoti, idstyti teiss painim kaip tam
tikr ini ar socialini veiksni sistem. Tokios teisins ideologijos
pavyzdiai istorijoje gali bti G. Hgelio teiss filosofija, pozityvisti
n normatyvistin laisvosios konkurencijos kapitalizmo (buruazijos)
ideologija, marksistin valstybs ir teiss doktrina, pretendavusi
politikai organizuoto proletariato ideologij, ir daugelis kit iuolai
kini teiss samprat, kurios formuluojamos atsivelgiant kurios
nors socialins grups ar visos visuomens nari teisi apsaugos

217

TEISS TEORIJA
poreikius. Pilieiai buriasi vairias politines organizacijas, daniau
siai remdamiesi kuria nors ideologija - konservatizmu, liberalizmu,
socialliberalizmu, krikionikuoju demokratizmu, marksizmu, kuri
kartu apima ir tam tikras pairas galiojani ir pageidaujam
teis. Remiantis tokia ideologija, siekiama organizuotai versti savo
interesus visai visuomenei privaloma tvarka arba jai prieintis.
Todl teisin ideologija praveria vairiems socialiniams judji
mams, politinms partijoms kaip tam tikra j veiklos socialin
programa, socialinis planas; ji padeda jiems gyti aikius veiklos
orientyrus ir smoningai bei tikslingai siekti usibrt tiksl. Turti
toki ideologij yra svarbi kiekvienos iuolaikins socialins techno
logijos rezultatyvumo slyga.
Tik neatsargus elgesys su ideologija, smurtinis, dogmatinis jos
primetimas gali lemti neigiam reakcij ideologij apskritai. Btent
toks piktnaudiavimas ideologija ir sukr daugelio pokomunistini
ali moni smonje deideologizuotos visuomens naudingumo
iliuzij. Nesant civilizuotos ideologijos, praktikoje stichikai kuriasi
jgos (ypa ekonomins) vertybes pripastanti ideologija. Pasak
rus teisininks T. V. Siniukovos, teisin ideologija nemgsta vaku
umo, jeigu ji nekuriama smoningai, tai jos tutum upildo kita
ideologija, toli grau ne pati geriausia. Dl mechaniko visuomens
deideologizavimo kartu su ekonomine krize atsiranda stiprjanio
socialinio primityvizmo, dvasins tutumos, beprasmikumo, per
spektyvos praradimo pavojus, silpsta tautos atsparumas charizmati
niam, nacionalistiniam populizmui94.
Bet ir norint gyventi be ideologijos, nemanoma gyventi nesiren
kant tam tikr vertybi sistemos - gyvenimo krypi, kuriomis
mons tikisi geriausiai garantuoti savo teises. O vertybi pasirinki
mas ir tokio pasirinkimo pagrindimas protu ir yra ideologija.
Ideologikas yra ir pats kultros tapsmas, kiek jis yra smoningas
vertybi rinkimasis ir j gyvendinimas. Tai reikia, kad ideologij
priversti kurti net ir tie, kurie mano, kad gyventi be ideologijos ir
yra geriausia ideologija. Gyvenimas be ideologijos yra pati blogiau
sia ideologija.
94
. . //
/ . . . , . . . , 1997.
. 560-561.

218

SPECIALIOJI DALIS

Be politins teisins ideologijos nemanoma jokia civilizuota

visuomen. Labai ideologizuot dokument pavyzdiai gali bti
JAV Konstitucija, prancz mogaus ir pilieio teisi deklaracija
(1789), Visuotin mogaus teisi deklaracija (1948) (toks dokumentas
yra ir 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija) ir kiti, esantys
Vakar ali teisini sistem ir demokratini vertybi ideologinis
pagrindas. alims (taip pat Lietuvai), pereinanioms i vienos verty
bi sistemos kit, teisins ideologijos poreikis dar aktualesnis ir
akivaizdesnis.
Nacionalin teisin ideologija padeda konkreiam asmeniui,
socialinei klasei, partijai vienaip ar kitaip orientuotis naujoje poli
tinje, vertybinje aplinkoje. Jokia, net pati detaliausia galiojanios
teiss propaganda negali ito padaryti. Skirtingai nuo konkrei ir
utilitarini program, lozung, plan ir paad, teisin ideologija
orientuoja ilgalaikes bendrsias moni vertybes. Teisins ideolo
gijos status iandien Lietuvoje pretenduoja gyti teisins valstybs
koncepcija.
Teiss viepatavim propaguojanti ideologija turi propaguoti ir
valstybs stiprinimo idj, kad valstybs valdia bt pajgi veiks
mingai ginti teis nuo kriminalins agresijos. Tik stipri valstyb,
turinti stipri vykdomj ir teismo valdi, gali utikrinti teiss
viepatavim, nes teiss realyb - tai teiss ir jos interesais veikian
ios valdios simbioz: teis suteikia valstybs raidai civilizuot,
humanistin pltros linkm, o valstybs valdia utikrina tos lin
kms visuotin privalomum, jos gyvendinim.
Teisin ideologija (doktrina) gyja ypating praktin reikm
steigus Konstitucin Teism, nes padidjo teiss aikinimo ir to
aikinimo pagrindo - teisins doktrinos, praktin reikm.
4. TEISINS SMONS FUNKCIJOS
Pagal jurisprudencijoje nusistovjusias pairas pagrindinmis teisi
ns smons, ypa teisins doktrinos, funkcijomis laikomos paintin,
vertybin ir reguliacin.
Paintin teisins smons funkcija
Teisins smons tikslas - suvokti ir pagrsti teiss viet bei
vaidmen socialinio reguliavimo veiksni sistemoje, o pagrindin
jos funkcija - apmstyti tiek teisinius reikinius (teiskr, teiss
219

TEISS TEORIJA
taikym, socialin teiss veiksmingum), tiek paties socialinio
gyvenimo raidos tendencijas, j sveik su teisine tikrove. Tokio
painimo subjektas yra tiek statym leidjas, teisininkai, tiek
apskritai pilieiai, vertinantys esamos teiss adekvatum ndie
nos mogaus teisi saugos poreikiams.
Vertybin teisins smons funkcija
Remiantis teisine smone konkreios gyvenimo aplinkybs verti
namos kaip juridikai reikmingos. Teisinis vertinimas - tai
teiss subjekt veikla, kuria nustatoma, ar parlamento priimami
statymai atitink teis ir konstitucij, kaip valstybs institucijos,
pareignai ir iaip pilieiai laikosi teistumo ir teisingumo vyk
dydami statymus.
Reguliacin teisins smons funkcija
Ji gyvendinama remiantis sistema motyv, vertybini orientacij,
kurios veikia moni elges, normina j. Pavyzdiui, informacija
apie teiss normas, kurias reiks vykdyti, paadina vis komplek
s teiss subjekto emocij, igyvenim, samprotavim, kurie siprasmina kaip tam tikros teisto elgesio paskatos arba asocialaus
elgesio stabdiai. iuo atveju teisin psichologija veikia kaip tam
tikras konkreios ries elgesio motyvas.
Su teisine smone perimama ir tam tikra vertybin orientacija.
Viena ar kita socialin doktrina tampa asmens pastovios moralins
pozicijos pagrindu, teisto elgesio stimulu, orientyru.
5. TEISINS PSICHOLOGIJOS
IR TEISINS IDEOLOGIJOS SANTYKIS
Teisin psichologija yra tam tikras emocinis postmis formuotis tam
tikros vertybins orientacijos teisinei ideologijai (doktrinai). Tai emo
cionaliai suvoktas asmens, grups ar tautos interes santykis su
galiojania ir pageidaujama teise. Teisin ideologija formuluoja ir
pagrindia t interes siek virsti tam tikra visuomeninio gyvenimo
tvarka. Nuo emocijos prie logikos, o nuo logikos prie elgesio
taisykli ir konkrei teisini santyki - toks yra kelias nuo teisins
psichologijos iki teisins ideologijos, o nuo jos - iki socialini
santyki tikrovs.

220

SPECIALIOJI DALIS

6. TEISINS SMONS RYS

Toliau konkretinant teisins smons samprat, teisin smon skirstoma
ris pagal: 1) subjekt; ir 2) priimam sprendim (idj) kompeten
tingum.
Subjekto atvilgiu teisin smon gali bti individuali, grupin ir
visuomenin.
Individuali teisin smon - tai pavieni asmen poiris galiojan
i ar pageidaujam teis.
Grupin teisin smon - tai tam tikro socialinio sluoksnio ar
susivienijimo teisin smon. Todl ji visada diferencijuota. Gali bti
darbdavi, darbinink, bedarbi, tautini maum, student, inteli
gent, i kalinimo viet grusi, indlius komerciniuose bankuose
praradusi ir kitoki asmen teisin smon. Tokiu atveju pozity
vioji teis, teiss praktika vertinama konkreios socialins grups
interes, jos teisi saugos poiriu.
Visuomenin teisin smon - tai visuomens daugumos poiris
galiojani ir pageidaujam teis. Tokios teisins smons turinys
Lietuvoje iandien yra teisins valstybs koncepcija, kuriai pritaria
visuomens dauguma ir kuri orientuojasi vis visuomens nari
teisiu gyvendinim.
Pagal asmens turim teisin kompetencij teisin smon skirsto
ma paprastj, profesionali, mokslin (teorin).
Paprastoji, arba empirin, smon, kartais dar vadinama masine.
Mat ios ries teisin smon susiformuoja stichikai, be didesni
intelekto pastang, apmstym, be speciali teiss ir socialini
proces studij. Tokia gali bti tiek individuali, tiek grupin smo
n. ia vyrauja teisin psichologija, palyginti su teisine ideologija
(emocijos nustelbia intelekt).
Profesionali teisin smon - tai daniausiai teisinink smon,
h formuojasi nuosekliai studijuojant teiss doktrinas, galiojani
teis, jos taikymo praktik. ia puikiai dera psichologiniai ir ideo
loginiai elementai.
Mokslin teisin smon - tai teisinink mokslinink teisin
smon. Ji formuojasi tyrinjant socialinius procesus, apibendrinant
j teisinio reguliavimo praktik.

221

TEISS TEORIJA
Taigi teisin smon - tai teisini idj formavimosi, j ideologinio
pagrindimo ir pasirengimo tapti teiss normomis stadija. Tai pradin
smoningo ir organizuoto moni interes gyvendinimo stadija
veriant tuos interesus socialine tvarka.
Teisin smon teisininkui yra aktuali ne tik kaip teisini idj
generatorius, j buvein, neja. Ji galiausiai yra sinonimas paios
teisininko kvalifikacijos, kurios turin sudaro teisininko teiss ini,
teisini gdi ir dorovins pozicijos itikimai tarnauti teiss
viepatavimui sintez. Teisininko kvalifikacija ir yra jo teisins
smons turinys.

II SKYRIUS
PEREINAMASIS
NUO

TEISINS
TEISS

LYGMUO:

IDJOS

PRIE

NORMOS

Protinga, kas teisinga, o teisinga, kas ir kitiems

naudinga, vadinasi, protinga, kas kuria vis gerov.
TEISKRA - TEISINIO
REGULIAVIMO PRIEMONI GAMYBA
TEISKROS SVOKA
Socialinio intereso siekis tapti visuomenine tvarka prasideda nuo to
intereso performulavimo teisines idjas - tam tikr pageidaujamo
elgesio projekt. Kad pajgt daryti real poveik moni elgesiui,
ios idjos-projektas turi perengti teisins smons ribas ir virsti
teiss normomis. O tokio idj perdirbimo" teiss normas proce
dr sistema ir yra teiskra. Tai visuomens ar galiot valstybs
institucij veikla, kuria siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti teiss
normas atsivelgiant vis visuomens nari teisi ir teist interes
apsaugos bei gyvendinimo poreikius.
Platesniu poiriu teiskra - procesas nuo teisinio sumanymo,
teisins idjos suformulavimo iki teiss normos primimo ir paskelbimo (promulgacijos). Teiskra yra ir tas momentas, nuo kurio
teiss tapsm sitraukia valstyb; tai forma, kuria teis susivienija su
valstybe, kad bt utikrinama tolesn socialini interes juridizavimosi eiga. Teisine kryba valstyb tampa institucine teiss dalimi.
Btent dl ios funkcijos teiskra yra viena i svarbiausi valsty
bins veiklos krypi, nes viskas, kas vieai ir svarbaus daroma
teisinje valstybje, daroma remiantis teiss normomis arba bendrai
siais teiss principais.
Teiskros tikslas demokratinje visuomenje - formuluoti teiss
normas siekiant utikrinti mogaus teisi saug ir j gyvendinim.
223

TEISS TEORIJA
1. TEISKUROS SUBJEKTAI
Teiskros subjektai:
1. Tauta.
2. galiotos valstybs institucijos (Seimas, Prezidentas, Vyriausyb,
kitos valdymo institucijos).
3. Teismai.
4. Pilieiai, gyvendinantys savo subjektines teises (testament, civi
lini sandori, darbo sutari sudarymo subjektai). Teistai su
darytai ir galiojaniai civilinei sutariai naujasis CK pripasta
statymo gali (6.189 str.). Tai reikia, kad piliei sutartimi
sukurta individuali elgesio taisykl negali bti ataukta ar pa
keista jokiu statymo lydimuoju (postatyminiu) aktu, o tik staty
mu, ir tokiu, kuris nepaeist konstitucini mogaus teisi.
2. TEISKROS BDAI
Remiantis valstybs aktyvumu kuriant teis, skiriami keli teiss
norm krimo bdai: 1) originalioji kryba, kai sukuriama nauja,
visuomenje neegzistavusi teisinio reguliavimo priemon - elgesio
taisykl; 2) sankcionavimas - tai oficiali kompetentingos valstybs
institucijos procedra, kuria patvirtinama (sankcionuojama) jau esa
ma elgesio taisykl suteikiant jai teiss normos status - visuotin
privalomum; ir 3) ratifikavimas - speciali sankcionavimo ris, kai
parlamentas vadovaudamasis tam tikra procedra patvirtina tarp
tautins sutarties, deklaracijos, konvencijos nustatyt elgesio taisykl,
suteikia jai statymo gali ir kartu traukia j nacionalins teiss
sistem.
3. TEISKROS RYS
Atsivelgiant teiss norm krimo bdus, teiskra skirstoma
ris.
ORIGINALIOJI TEISKRA
Tai kompetenting valstybs institucij (parlamento, prezidento, vyriau
sybs, ministerij, departament, savivaldybi taryb, j valdyb ar
kit valstybs institucij) krybin veikla, kuria sukuriama nauja
elgesio taisykl - teiss norma.
224

SPECIALIOJI DALIS

Pagal subjekt originalioji teiskra gali bti tautos (referendu

mas) ir kompetenting valstybs institucij.
Referendumas - tai tokia teiskros ris, kai pati tauta visuotiniu
balsavimu priima konstitucijos ar konkretaus statymo nuostatas,
reglamentuojanias vidaus ar usienio politik. Kai kuriose alyse
(Austrijoje, veicarijoje) referendumas vadinamas plebiscitu, arba
tautos balsavimu". Referendumu sprendiami svarbiausi Valsty
bes bei Tautos gyvenimo klausimai" (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 str.). iuo bdu buvo priimtas 1992 m. Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 1 straipsnis: Lietuvos valstyb yra nepriklausoma
demokratin respublika."
Referendumas yra tiesiogins demokratijos institutas, kurio esm
nusako du pagrindiniai poymiai: 1) tautos suvereni gali (suprema potestas) tiesioginis pareikimas; ir 2) priimt akt speciali juri
din galia, kuri konkretinama tokiais poymiais:
a) tik referendumu gali bti pakeiiamos Konstitucijos I skirsnio
Lietuvos valstyb" ir XIV skirsnio Konstitucijos keitimas" nuo
statos (1996 m. rugpjio 22 d. Lietuvos Respublikos referendu
mo statymo 1 str.);
b) referendumu priimtos nuostatos ar kitas sprendimas yra galutinis
ir nereikalingas kurios nors institucijos patvirtinimo;
c) referendumu priimti sprendimai, statym nuostatos, skirtingai
nuo Seimo priimam statym, sigalioja kit dien po to, kai
paskelbiami (33 str. 2 d.);
d) referendumu priimtos nuostatos ar kitas sprendimas gali bti
pakeistas ar panaikintas irgi tik referendumu (Lietuvos Respub
likos referendumo statymo 34 str. 1 d.). Tai reikia, kad tautos
sprendim gali pakeisti ar panaikinti ne valstybs institucija, o
tik pati tauta kitu savo sprendimu.
Referendumai gali bti skirstomi sprendiamuosius, patariamuosius
ir ratifikacinius.
Sprendiamieji referendumai - tai tokia tautos valios pareikimo
teiskra forma, kai tauta visuotiniu balsavimu priima statymus
ar j nuostatas.
Patariamieji referendumai yra tie, kuriems teikiami svarstyti svar
biausi alies gyvenimo klausimai, kai valdios institucijos siekia
suinoti tautos nuomon konkreiu klausimu, kur valstybs
institucijos rengiasi reglamentuoti.
225

TEISS TEORIJA
Ratifikaciniai referendumai - tai teiskros forma, kai tauta irei
kia pritarim ar nepritarim valstybs institucij pasiraytai
tarptautinei sutariai, konvencijai, deklaracijai.
Deleguotoji, arba galiotoji, teiskra, - tai tokia originaliosios
teiskros ris, kai kompetentinga valstybs institucija (pvz.,
parlamentas) paveda kitai valstybs institucijai (prezidentui, vy
riausybei) ileisti statymo gali turint teiss norm akt. Lietu
vos Respublikos Konstitucija nenumato deleguotosios statym
teiskros. Tuo tarpu Italijos Konstitucija (1947) leidia parla
mentui deleguoti statym leidybos teis Vyriausybei nustatyda
ma, kuriam laikui, kokiems klausimams sprsti ta teis deleguo
jama ir remiantis kokiais principais ja galima naudotis (76 str.).
SANKCIONUOTOJI TEISKRA
Ji nesukuria originalios teiss normos, o tik sankcionuoja (patvirtina)
jau egzistuojani elgesio taisykl, t. y. skelbia j teiss norma ir
pareigoja garantuoti jos vykdym valstybs prievarta. Sankcionuoto
sios teiskros pavyzdiai gali bti paproi sankcionavimas. 1990 m.
Lietuvos Aukiausioji Taryba nutarimu sankcionavo paprot gruo
dio 25 d. vsti Kaldas, arba Kristaus gimimo vent.
Paprotin elgesio taisykl susiformuoja anksiau u valstyb ir
nepriklausomai nuo jos. Valstyb (parlamentas) gali sankcionuoti ne
tik paproius, bet ir visuomenini organizacij ar emesni valsty
bs institucij sukurtas elgesio taisykles. Pavyzdiui, Lietuvos teiss
universiteto statutas yra sukurtas valstybs institucijos, kuri neturi
teiss kurti teiss aktus, turinius bendrj teiss norm. Bet Seimui
1998 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. VIII-6031 patvirtinus (sankciona
vus) io universiteto mokslinink susirinkimo suformuluotas elgesio
taisykles, reguliuojanias universiteto vidaus gyvenim ir elges vis,
kurie bendraus su universitetu, is statutas gyja bendrj teiss
norm ir statymo lydimojo akto gali. Jeigu asmuo sudaro pasko
los sutart arba gyja nuosavyb, tai is jo odinis potvarkistebnie teis", - buvo sakoma romn statymuose95. iuo atveju
norima pabrti, kad teiss normas neperengdami tam tikr rib
kuria ir patys pilieiai, o valstyb pasilieka teis patvirtinti toki
elgesio taisykl ir garantuoti jos vykdym.
95

Teiss etiudai. Vilnius, 1988. P. 74.

226

SPECIALIOJI DALIS

Iki iol Lietuvoje kai kurias technines normas (Keli eismo

taisykles) sankcionuoja Vyriausyb, paversdama jas socialinmis tei
sinmis, o juridins galios poiriu - statymo lydimojo akto normo
mis. Taiau u kai kuriuos toki norm paeidimus numatyta net
baudiamoji atsakomyb (BK 281 str.). Jeigu u statymo lydimajame
akte nustatyt draudim paeidim gali atsirasti baudiamoji atsa
komyb, tai statymo lydimasis aktas juridins galios poiriu prily
ginamas statymui. Tai sukelia teiss akt hierarchijos painiav.
Draudimai, u kuri paeidimus numatoma baudiamoji atsakomyb
(kalinimas), privalo turti statymuose nustatyt draudim form,
nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij pagrindines asmens
teises gali riboti tik statymas: Niekam neturi bti atimta laisv
kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedras, kokias yra
nustats statymas." (20 str. 2 d.) Tai reikia, kad jeigu statymo
skiriamos kriminalins bausms, tai jos turi bti skiriamos tik u
paeidimus toki draudim (asmens teisi ribojim), kurie irgi nusta
tyti statymo. Sankcijas nustatantis teiss aktas negali bti didesns
juridins galios, negu tas teisinio reguliavimo aktas, kuris t draudi
m formulavo. Btent ia irykja praktin reikm jau minto
skirtumo, kad baudiamieji statymai ne draudia, o tik baudia.
Baudiamieji statymai yra skirti ne teiss subjekt teisiniam statusui,
vadinasi, ir ne draudimams nustatyti, o tik reguliacini teiss norm,
iuo atveju - administracini statym, nustatytiems draudimams (pa
reigojimams) baudiamosiomis sankcijomis garantuoti. Baudiamoji
atsakomyb gali atsirasti paeidus tik statymo, o ne jo lydimojo akto
nustatyt draudim. Vadinasi, jeigu u Keli eismo taisykli paei
dim nustatoma baudiamoji atsakomyb, tai i taisykli sankcio
navimas - ne Vyriausybs, o Seimo kompetencija ir tas sankcionavi
mas turt bti forminamas ne Seimo nutarimu, o statymu.
Sankcionuotosios teiskros ris yra ir tarptautini sutari
ratifikavimas (lot. ratus - teistas, facio - darau, tvirtinu (darau
teist). i teiskros procedra atjo i valdov absoliutizmo laik,
kai monarchas tvirtino savo atstovo pasirayt sutart. Tai kontrols
forma, ar atstovas pasira sutart nevirydamas jam suteikt galiojim. Konstitucinse valstybse ratifikavimas tapo priemone parla
mentarams dalyvauti vyriausybs vykdomoje usienio politikoje.
Privaioji teiskra" - tai piliei priimami individuali teiss
norm aktai, skirti kuriai nors j subjektinei teisei gyvendinti
(civilins sutartys, testamentai).
227

TEISS TEORIJA
4. TEISKUROS STADIJOS
Teiskra, arba statym leidyba, yra sudtingas, daugiapakopis
procesas, vienaip ar kitaip varantis, ribojantis mogaus teises ir dl
to labai atsakingas, reikalaujantis i statym leidjo solidios moks
lins kompetencijos, gebjimo suvokti vairi visuomeninio gyvenimo
srii raidos perspektyvas, numatyti socialinius priimam statym
veikimo padarinius.
Todl iskiriamos dvi pagrindins statymo reglamentuojamos
teiss norm krybos (teiskros) stadijos: 1) teiss norm akto paren
gimas; 2) teiss norm akto primimas ir paskelbimas.
Pirmosios stadijos procedros:
a) statym leidybos iniciatyvos teiss gyvendinimas (pirminis teiss
norm akto projekto parengimas, arba teisinis silymas, projekto
registravimas);
b) projekto svarstymas pagal tam tikras procedras;
c) projekto primimas.
Antrosios stadijos procedros:
a) teiss norm akto pasiraymas ir paskelbimas (promulgacija);
b) teiss akto sigaliojimas.
Pirmoji stadija prasideda nuo teisins idjos susiformavimo ir jos
paplitimo visuomenje. Kiekviena paangi socialin idja, taip pat
teisin, aplenkia esam visuomens smons ir visuomenini santy
ki brandos lyg. itaip pasireikia tokios idjos varomoji, kuriamoji
galia. Bet dl io radikalumo ji patiria ir tam tikr visuomens
pasiprieinim. Ir tai suprantama. Kadangi senja tvarka yra mate
rializuotas tam tikros socialins grups interesas (nauda), todl to
intereso turtojas iri kiekvienos naujos teisins idjos pretenzij
tapti visuomeninio elgesio taisykle kaip pavoj savo interesui, savo
socialiniam prestiui. Bet juo demokratikesn yra visuomen (jokia
socialin grup neturi pernelyg rykios ekonomins ar politins
persvaros, o jos pilieiai aktyvs gindami savo teistus interesus),
tuo plaiau visuomenin tvarka pagrsta vairi socialini grupi
interes kompromisu, tuo lengviau joje prasiskina keli naujos
idjos, taip pat teisins.
Susiformavus teisinei idjai, kyla reikalas j svarstyti parlamen
tui ir paversti teiss norma. Todl teisins idjos kelias i

228

SPECIALIOJI DALIS

valstybs institucij prasideda nuo statym iniciatyvos teiss gy

vendinimo.
STATYM

INICIATYVOS

TEIS

Tai leidimas silyti Seimui priimti ir ileisti tam tikr teiss norm
akt (statym). Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucij i
teis turi Lietuvos Respublikos Seimo nariai (kiekvienas ar j grup),
Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir 50 tkstani pilie
i, turini rinkim teis (68 str.). i subjekt pasilytus statym
projektus Seimas privalo svarstyti. statym projekt, inoma, gali
silyti Seimui ir bet kuris pilietis ar piliei susivienijimas, bet tokio
silymo Seimas neprivalo svarstyti.
PROJEKTO

REGISTRAVIMAS

IR SVARSTYMAS SEIMO KOMISIJOSE IR KOMITETUOSE

Silomas teiss akto projektas, registruotas Seime, toliau siuniamas

atitinkamus Seimo komitetus ir komisijas susipainti ir parengia
mas svarstyti Seimo posdyje. is etapas apima daugel procesini
veiksm: projekto teigini patikrinim statym leidybos technikos
poiriu, ar tekste vartojamos svokos, teiginiai vieni kitiems neprie
tarauja, ar jie vienareikmikai apibrti, atliekama kriminogenin
(ar tai neskatins nusikalstamumo), ekonomin (koki ekonomini,
socialini padarini sukels jo primimas ir veikimas) ir kitokios
ekspertizs. Projektas toliau derinamas su Vyriausybe, Teisingumo
ministerija, kitomis suinteresuotomis valstybs institucijomis, politi
nmis partijomis, visuomeninmis organizacijomis, socialinmis gru
pmis, skelbiamas spaudoje, internete visuomenei susipainti, pas
kui svarstomas Seimo komisijose, komitetuose ir t. t.
STATYMO

PROJEKTO SVARSTYMAS SEIMO

POSDYJE

Jis vyksta keliais skaitymais ir pradedamas iklausant pirmiausia

statymo projekto iniciatori ir atitinkamo komiteto nuomon apie
pagrindinius jo teiginius. Projekto tekstas svarstomas aptariant kiek
vien jo straipsn. U kiekvien Seimo nari pasilyt projekto
patais balsuojama atskirai. Projektas gali bti arba priimamas, arba
atmetamas, arba siuniamas toliau tobulinti.

229

TEISS TEORIJA
STATYMO PRIMIMAS
statymas laikomas priimtu, jeigu u j balsavo dauguma Seimo
nari, dalyvavusi posdyje (pus plius vienas) (Konstitucijos 69 str.
2 d.). Konstituciniai statymai priimami, jeigu u juos balsavo dau
giau kaip pus vis Seimo nari, o keiiami ne maesne kaip trij
penktadali vis Seimo nari bals dauguma. statym nuostatos
gali bti priimamos ir referendumu (Konstitucijos 69 str. 3-4 d.).
STATYMO PASIRAYMAS IR PASKELBIMAS
Tai paskutin, btina teiskros stadija, nes su ja susijs statymo
sigaliojimas: galioja tik paskelbti statymai" (Konstitucijos 6 str.),
arba non obligat lex nisi promulgata (statymas nepareigoja, jei jis
nepaskelbtas). statymo projekto pasiraymas ir paskelbimas spaudo
je yra tas momentas, nuo kurio statymo projektas tampa statymu realia socialinius santykius norminania jga. Tai visuomens infor
mavimas, kokio elgesio i jos reikalaujama.
Todl Seimo priimtas statymo projektas siuniamas Lietuvos
Respublikos Prezidentui pasirayti ir paskelbti. Prezidentas, nesu
tikdamas su statymo turiniu, gali pasinaudoti santykine veto teise
ir grinti Seimui jo priimt statym svarstyti pakartotinai, nurody
damas, kurias statymo vietas ir kodl Seimo nariams reikia
atkreipti dmes (Konstitucijos 71 str. 1 d.). Pasiras Seimo priimt
statymo projekt, Lietuvos Respublikos Prezidentas skelbia j Vals
tybs iniose".
Pagrindines statym primimo ir paskelbimo procedras nustato
Lietuvos Respublikos Konstitucija (68-72 str.) ir 1993 m. spalio 5 d.
Lietuvos Respublikos Seimo Statutas bei vlesni jo pakeitimai ir
papildymai, taip pat 1995 m. gegus 2 d. Lietuvos Respublikos
statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas.
Primus ir paskelbus statym, prasideda atvirktinis procesas.
statymas grta monms jau kaip privalomi paliepimai ir iaikja
jo likimas - arba jis gyvendinamas, arba visuomen jo nepriima ir
jis lieka popieriuje. Jeigu toks statymas daugeliu atvej nevykdo
mas, jeigu prie j protestuoja tam tikra visuomens dalis, jeigu jis
sukelia neigiam socialini padarini, formuojasi naujos teisins

230

SPECIALIOJI DALIS

idjos, susijusios su btinybe j papildyti nauja teiss norma ar

pakeisti. Tada prasideda teiss judjimas nuo teisini santyki prie
teisini idj, o nuo j - vl teiss norm link. Teiskra gyja rato
pavidal, kad visada ilikt atvira sistema, kaip kad tokia sistema
vra pats gyvenimas.
5. TEISKROS PRINCIPAI
Geri statymai yra tvarkos ir teisingumo enklas.
Solonas
Kad teiss normos vienodai tarnaut vis visuomens nari ir
socialini grupi pagrindinms mogaus teisms, orientuot mones
santarv, o j vykdymas nereikalaut didinti prievartos, teiskra
demokratinje visuomenje turi atitikti tam tikrus i pilietins teiss
sampratos ir teisinio statymo koncepcijos iplaukianius principus.
TEISTUMO PRINCIPAS
Tai teiskros subjekt veikla, atitinkanti statym nustatytus leidi
mus ir draudimus.
Jis reikalauja, kad valstybs institucijos, kurdamos teiss aktus,
neviryt savo kompetencijos, laikytsi kiekvienai teiss akt riai
nustatytos t akt primimo ir ileidimo tvarkos (procedr) ir
subordinacijos pagal juridin gali: Seimo priimami statymai turi
neprietarauti Konstitucijai (7 str.), o Prezidento dekretai, Vyriau
sybs nutarimai, kit valstybs institucij teiss aktai - Konstitucijai
ir statymams. Teiss aktas, prietaraujantis auktesn juridin gali
turiniam teiss aktui, yra neteistas ir negalioja. Teis konstatuo
ti tok prietaravim suteikta konstituciniam ir administraciniam
teismams.
Taiau teistumo principas teisinje valstybje reikia ne tik
formos, bet ir turinio teistum: vadinasi, konkretus teiss aktas turi
neprietarauti ne tik auktesn juridin gali turiniam teiss aktui,
bet ir pagrindinms mogaus teisms; jis neturi tvirtinti statym
leidjo savivals t teisi atvilgiu.

231

TEISS TEORIJA
TEISKROS DEMOKRATIKUMO IR VIEUMO PRINCIPAS
iuo principu siekiama sudaryti slygas sitraukti teiskr visuo
menei. Jis pareigoja parlament vieai skelbti rengiam statym
projektus, kad pilieiai galt laiku su jais susipainti ir pareikti
savo silymus. Tokie projektai gali bti svarstomi per spaud, radij,
televizij, juos isiuntinjant suinteresuotiems moni susivieniji
mams, valstybs institucijoms, platinant internetu. Gautas visuome
ns pastabas statym leidjas privalo svarstyti atitinkamose teiskros komisijose, komitetuose, j pagrindu tobulinti rengiamo statymo
projekt siekiant skirting interes kompromiso ir bendros gerovs.
TEISKROS PROFESIONALUMO PRINCIPAS
Tai pastanga kitomis priemonmis siekti kuriam teiss akt koky
bs ir praktinio j veiksmingumo. statymo krjas yra pareigojamas
gerai ianalizuoti, painti tam tikrame regione konkreiu laiku
kylanius mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo poreikius,
reikalingus atitinkamo teisinio reguliavimo. Taip pat statym leid
jas privalo prognozuoti priimamo teiss akto ekonominius, sociali
nius padarinius bendrai krato rimiai ir gerovei. Tam kvieiami
vairi srii specialistai, teisininkai, remiantis j pastabomis tobu
linami statymo turinys ir forma.
SOCIALINIO KOMPROMISO PRINCIPAS
Nuosaikumo dvasia turi bti statym leidjo dvasia.
. Monteskj
is principas pareigoja statym leidj knyti priimam teiss
akt normose vienod vis socialini grupi interes apsaug, o
tiems interesams susiprieinus, j prieprie veikinti abipusmis
nuolaidomis (kompromisu).
Socialinio kompromiso prielaida - tolerancija: santykio dalyviai
tik tada gali pasiekti kompromis arba yra pareigoti kompromisui,
jei jie pripasta vienas kit kaip teiss subjektus ir vienas kito
interesus ir nori bendrauti i prielaid pagrindu.
Dabar Vakaruose pltojamos procedrinio teisingumo", arba
teisinio diskurso, teorijos (D. Rolsas (J. Rawls), J. Habermasas ir
kt.) formuluoja ir grindia procedras, kuriomis bt siekiama
232

SPECIALIOJI DALIS

teisingumo kaip socialinio kompromiso. iuo poiriu isiskiria

D. Rolso teisingumo teorija, kuri susilauk plataus pripainimo dl
to, kad teisingumo sampratoje mgino suvienyti tradicines sutarties
teorijas ir procedr idj.
Teisinio personalizmo poiriu procedrinis teisingumas - tai
faktikai paieka procedrini priemoni (logins ir teisins techni
kos) siekiant suteikti teisi ir pareig vienovs pavidal santykiams,
kur susiduria skirting socialini grupi interesai ir kuri gyvendi
nimui reikia suteikti kompromisin ir dl to santykinumo pobd.
Teisi ir pareig vienov yra socialinio kompromiso, kaip praktikai
egzistuojanio teisingumo, iuolaikin teisin forma. Procedrinis tei
singumas, kaip ir teisinis personalizmas, yra tos paios subjektins
teiss ir jos gyvendinimo paiek teorijos, papildanios viena kit.
Socialinis kompromisas yra kelias teisingum kaip nuolat
atvir proces.
Socialiniu kompromisu pagrsti statymai palaiko socialin san
tarv ir socialin stabilum, o j vykdymas utikrinamas minimalia
valstybs prievarta. princip ignoruojantys statymai negali bti
ilgalaikiai, jie moni laikomi neteisingais", neprotingais".
ISAMUMO PRINCIPAS
is principas reikalauja, kad parlamentas laiku ileist statymus,
reikalingus pagrindiniams Konstitucijos paliepimams vykdyti, kad
pilieiai turt visas Konstitucijoje nurodytas teisines priemones savo
konstitucinms teisms apsaugoti ir operatyviai, maiausiomis pastan
gomis gyvendinti (Peticij statymo primimo vilkinimo pavyzdys).
DAUGUMOS PRINCIPAS
)is tvirtintas Konstitucijoje kaip Seimo ir kit atstovaujamj insti
tucij veiklos, statym ir kitoki sprendim primimo procedros
principas: priimamas tas statymo projektas, kuris susilauk daugu
mos Seimo nari (Konstitucijos 69 str. 2 d.) ar tautos pritarimo. Juo
remiantis priimami visi referendumui pateikiami sprendimai. Taiau
daugumos principas gali bti ir diktato principas, legalizuojantis
maumos teisi paeidim. Dauguma nra teis paeisti maumos
teises. Todl kuriant teis daugumos principas neturi pakeisti socia
linio kompromiso principo. Demokratini krat atstovaujamosios
valdios institucijose daugumos principas taikomas retai, ir tik tais
233

TEISS TEORIJA
atvejais, kai didelmis pastangomis vis dlto nepavyksta pasiekti
kompromiso formuluojant konkreios teiss normos tekst. Jis yra
tam tikro spaudimo priemon, taikoma kratutiniais atvejais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 2 dalis leidia
priimti statym, jeigu u j balsavo dauguma Seimo nari, daly
vaujani posdyje". Konstitucija nereglamentuoja, kiek maiausiai
Seimo nari turi dalyvauti Seimo posdyje, kad priimti teiss aktai
galiot. itaip nustatyta todl, kad pavieniai Seimo nariai nedalyva
vimu negalt trukdyti priimti tam tikro statymo.
EKONOMIKUMO PRINCIPAS
is principas reikalauja, kad statymo projektas bt rengiamas, o
priimtas statymas bt vykdomas maiausiomis laiko, energijos,
mediag ir kitokiomis snaudomis. princip ignoravo Vyriausybs
1998 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 83 Dl pirmosios laiko juostos
laiko taikymo", kuris, pavlins darbo dienos pradi, pareigojo
viesias Lietuvos valstybs staigas, o per jas - ir Lietuvos mones
ilgiau dirbti tamsiu paros metu (didinti nebtinas energijos snau
das, veikti maesnio saugumo slygomis) ir ilgiau miegoti viesiuoju
paros metu. Plutarchas gyr Solon u tai, kad is statymus labiau
derino prie aplinkybi negu aplinkybes prie statym"96.
Teiskros principus galima apibendrinti inoma F. Bekono (Ba
con) ivada: statym galima laikyti geru, jeigu jis tikslus, jeigu jo
reikalavimai teisingi, jeigu jis lengvai vykdomas, jeigu jis suderintas
su valstybs forma ir jeigu skatina pilieius griui."97
Legem brevem esse oportet,
quo facilius ab imperitis teneatur*
Seneka
6. TEISKROS JURIDIN TECHNIKA
Viena i svarbiausi teiskros tobulinimo slyg - imanymas tam
tikr metodini reikalavim, taisykli ir technini priemoni, reika96

Plutarchas. Biografijos. Vilnius, 1998. P. 28.

. . . 1. , 1977. P. 481.
* statymas turi bti trumpas, kad nepatyrusiam bt lengviau jo laikytis.

97

234

SPECIALIOJI DALIS

ling objektyvizuojant teisines idjas teiss normas. ie reikalavi

mai ir priemons per daugel ami yra ipltoti vairi ali ir
koncentruotai apibendrinti tokia ini sritimi, kuri vadiname juri
dine teiskros technika. i technika - tai sistema kalbini, logini ir
organizacini priemoni bei procedr, kuriomis formuluojamos, aikina
mos ir struktrikai idstomos teiss normos, rengiami, sudaromi, formi
nami, ileidiami, sisteminami, saugomi ir randami teiss norm aktai.
Tokios technikos valdymo poreik itin jauia parlamentarai,
valstybs valdymo aparato tarnautojai, teisininkai - visi tie, kurie
susiduria su vairi teiss akt kryba, j taikymu, sisteminimu.
Ypa tai aktualu demokratinje valstybje, kai reikia kurti statymus
atsivelgiant ne kurios nors vienos, o vis socialini grupi
interesus, kai klasi kov" reikia keisti socialiniu bendravimu ir
santarve. Kai kurie autoriai (M. N. Marenko), pabrdami ypating
teisins technikos svarb, mano, kad sukurti veiksming statym yra
98
tas pats kaip atrasti mokslo dsn . Ir ne be pagrindo, nes kuriant
konkret statym reikia integruoti vairaus ontologinio lygmens
vertybes: moni einamuosius ir perspektyvinius poreikius, ekono
mines, intelektines, psichologines tautos galimybes veikti pagal pro
jektuojam elgesio taisykl, atsivelgti mokslo ir technikos lyg,
socialin visuomens struktr, vyraujani socialini jg santyk,
nuo kurio priklauso pritarimo ar pasiprieinimo statymui jga, ir
kita. Todl statym leidjui privalu:
-

painti vairi socialini grupi ir visuomens apskritai inte

resus, toje visuomenje susiklosiusius paproius, tradicijas,
visuomens daugumos ekonomines, intelektines, psichologines
galimybes gyvendinti projektuojamo statymo nustatom tvar
k ir tai atsivelgiant reguliuoti socialinius santykius;
- panaudoti teiskrai mokslo ir technikos laimjimus;
- lyginti projektuojam statym ne tik su panaiais praeityje
taikytais teisinio reguliavimo bdais ar su dabar galiojaniais
kit ali statymais, bet ir su kitais tos paios socialini
santyki ries reguliatoriais" (dorovs normomis, visuomeni
ni organizacij normomis) ir kita.
98
. . 2. / . . .
. . , 1998. . 174.
" Ten pat. . 175.

235

TEISS TEORIJA
Vis vertybi spektr statym leidjas turi apimti, integruoti
vienu proto aktu" ir performuluoti aiki, vienareikmikai su
prantam elgesio taisykl. Ir ia statym leidjui talk ateina
teiskros juridin technika.
Jai keliami du tikslai: 1) racionaliai reguliuoti visuomeninius santy
kius, vengti norminimo sprag, padti taupiausiomis priemonmis siekti
bendrj teiskros tiksl; 2) formuluoti ir idstyti teiss normas taip, kad
j adresatai (asmenys) aikiai suprast jiems nustatom teisi ir pareig
turin bei pobd, taip pat teisinius faktus, kuri pagrindu tos teiss ir
pareigos atsiranda, pasikeiia ar baigiasi.
Siekiant i tiksl, teiskros technikos taisykls skirstomos tris
ris.
IORINIO TEISS AKT TVARKYMO TAISYKLS
Kiekvienas teiss aktas privalo turti iorinius rekvizitus (poymius),
rodanius jo juridin gali, reguliavimo objekt, galiojimo srit,
suteikianius dokumentui oficialumo: ries pavadinim (statymas,
dekretas, nutarimas, sprendimas, instrukcija ir t. t.), sudariusios institu
cijos ar pareigno pavadinim (Seimo ar Vyriausybs nutarimas,
Ministro pirmininko potvarkis), taip pat pavadinim, atspindint teiss
akto turin (nutarimas skirti baud arba patvirtinti tam tikros staigos
statut), reguliavimo objekt (teismo sprendimas alos atlyginimo
byloje). ie pavadinimai turi bti kiek galima trumpesni.
Toliau teiss norm akte turi bti paymta jo sudarymo vieta ir
data, taip pat eils numeris, reikalingas racionaliai teiss akt paie
kai. Toki numeracij turi Seimo statymai, nutarimai, Vyriausybs
nutarimai, savivaldybi taryb sprendimai ir kiti aktai. Btinas akto
rekvizitas - j pasiraiusio pareigno pareigos, vardas ir pavard.
ia ivardyti teiss norm akto rekvizitai apibendrinant vadina
mi akto (dokumento) antrate.
BENDRJ TEISS NORM AKTO
STRUKTRAI KELIAMI REIKALAVIMAI
Viena i toki procedr yra reikalavimas, kad viename teiss norm
akte bt idstomos tik vienos ries teiss normos. Toks aktas turi
turti pakankamai apibrt reguliavimo objekt ir bti skirtas
vienariams visuomeniniams santykiams reguliuoti. Jis neturi regu236

SPECIALIOJI DALIS

liuoti vairi ri santyki. Santykius, sudaranius skirting teiss

ak objekt, reguliuoja atskiri teiss aktai. Geriau ileisti kelis teiss
norm aktus negu viename akte formuluoti teiss normas, reguliuolanias vairius socialinius santykius. Pavyzdiui, teisins technikos
poiriu bt nekorektika Darbo sutarties statyme kartu su teiss
normomis, nustataniomis darbo sutarties sudarymo, nutraukimo,
pakeitimo slygas, idstyti ir teiss normas, reguliuojanias darbuo
toj pensinio aprpinimo tvark. Tai sunkint teiss akt sistemini
m, teiss norm paiek ir galiausiai - pat mogaus teisi apsau
gos proces.
Bendrj teiss norm aktuose pirmiau idstomos bendrosios
normos, paskui - specialiosios, konkretinanios pirmsias; pirmiau materialiosios teiss normos, paskui - proceso teiss normos.
TEISS NORM KALBAI KELIAMI REIKALAVIMAI
Demokratinje visuomenje turi bti nauja ne tik teiss turinys, bet
ir jos forma, mstymo stilius (mini raikos bdas). Tas stilius turi
bti ne tik tikslus, vienareikmikas, esm tiesiai smingantis, bet ir
lengvai suprantamas, estetikas, gyvas, nenuobodus, t. y. problemas
keliantis ir atsakym jas iekantis, nes dabar kreipiamasi ne
negyv abstrakcij - klas, taut, visuomen ar pasaulirin
bendrij, o konkret gyv asmen - teiss subjekt.
Nuo kalbos priemoni tikslumo labai priklauso teisinio mstymo
aikumas, tikslumas, o galiausiai - ir mogaus teisi gynybos
operatyvumas, rezultatyvumas. Sakoma, kad viduramiais vienas
teismas iteisinamj nuosprend buvo suformulavs taip: Pakarti
negalima, paleisti." Teismo ratininkas, perraydamas nuosprend,
kurio kopija turjo bti teikta nuosprendio vykdytojams, kablel
padjs ne po odio negalima", o prie j, todl nuosprendis gijs
prieing reikm: Pakarti, negalima paleisti." Tai reikia, kad
teiss norm formuluotms privalus matematinis (vienareikmis)
tikslumas, nes u kiekvienos tokios formuluots slypi moni liki
mai: bet koks teisini formuluoi netikslumas gali virsti vienokiu
ar kitokiu mogaus teisi paeidimu, pagrindu kaltiesiems ivengti
teisins atsakomybs arba nukentti teisiesiems.
Formuluojant teiss normas, vartojami trij ri terminai: bend
rieji ne teiss terminai, kuriais ymimos ne teiss, o visiems mokslams
bendros svokos [asmuo, valstyb, mogus, kultra, metodas, veika ir
237

TEISS TEORIJA
kt.); bendrieji teiss terminai - tai odiai, kuriais ymimos plaiau
sios teisins svokos ir kurie vartojami visuose arba bent daugelyje
teiss moksl: teis, teisingumas, teiss paeidimas, teiss norma, teisin
atsakomyb, teisinis santykis, teisin smon, teisin kultra ir t. t.;
specialieji teiss terminai, ymintys teiss svokas, vartojamas tik kai
kuriuose teiss moksluose: netesybos, administracin atsakomyb, ranga,
regresinis (atgrtinis) iekinys, deliktinis veiksnumas, didesnio pavojaus
altinis, nenugalima jga, kalinimas ir kiti.
Kad tinkamai ireikt teisinius nurodymus ir paliepimus, skaid
rint teisin mstym, iems terminams keliami tam tikri reikalavimai:
Termin vienareikmikumas
Jis reikalauja, kad teiss normos bt formuluojamos trumpai,
tiksliai ir apibrtai, kad teiss ir pareigos, j atsiradimo, pasikei
timo ar pasibaigimo pagrindai bt lengvai ir vienareikmikai
atpastami, suprantami, kad odinis teiss norm tekstas nesi
skirt nuo logins j prasms. Teiss norm akte neturi bti
dviprasmybi, nesuprantam termin ar pasakym. Kartu reikia
vengti tarptautini odi, neologizm, archaizm, metafor,
daugiareikmi frazi. Teiss akt kalbos privalumai - tikslu
mas, apibrtumas, stereotipikumas, konkretumas, aikumas.
Teiss terminijos vienov
iuo reikalavimu konkretinamas termin vienareikmikumas. Tai
reikia, kad vairiuose teiss norm aktuose teiss terminai turi
bti vartojami ta paia prasme. Termino prasm - tai ta svoka
(esminiai ymimo objekto poymiai), kuri terminas ymi. Negalima
vienu terminu ymti keli teiss svok arba keliais terminais vienos svokos. iam principui nusiengia Lietuvos Respublikos
CK, ta paia prasme vartojantis du terminus: prievol ir pareiga.
Teiss akte turi bti vartojami visuotinai teiss moksle ir teiss
praktikoje pripainti terminai. Rengiant specialius teiss aktus
(sanitarijos, medicinos, veterinarijos, technikos saugumo srities)
gali bti vartojami specialieji terminai. Bet jie turi bti vartojami
prasta tai mokslo ar veiklos sriiai prasme.
Termin tikslumo ir apibrtumo gali bti siekiama legaliomis
definicijomis (definicins normos), kuriomis yra apibriami ter
minai, pateikiami j aikinimai, btini teiss akto adresatams.
Pavyzdiui, kad taikant BK specialiosios dalies teiss normas
vienodai bt suprantama, koki veik pagal kodeks reikia
238

SPECIALIOJI DALIS

laikyti nusikaltimu, bendroji BK dalis formuluoja definicin teiss

norm - nusikaltimo svok, kuri tampa privaloma visais atve
jais taikant BK specialiosios dalies normas. Tokie apibrimai
vadinami svok formalizacija - ji daro teisin reguliavim
tikslesn, apibrtesn, vienodesn. Formuluoi trumpumo ir api
brtumo pasiekiama vartojant specialiuosius terminus, standar
tinius pasakymus, pavyzdiui, asmens subjektikumui nusakyti
vartojami terminai teisnumas, veiksnumas, pakaltinamumas.
Santykinis teiss termin pastovumas
kaip j vienareikmio suvokimo slyga
Teiss norm formuluots turi pasiymti tam tikru standartikumu, gramatiniu vienodumu ir stabilumu. Danas terminologinis
novatorikumas nepageidaujamas, nes gali sukelti nesusipratim
aikinant ir taikant teiss normas. Vadinasi, teiss akt terminija
turi bti santykikai pastovi, visuotinai sitvirtinusi visuomens
leksikoje. Teiss terminai keiiasi tik keiiantis teiss sampratai,
su kuria teis ateina naujos svokos arba senosios gyja kai
kuri nauj esmini poymi, kuri nepajgia vienareikmikai
ireikti senieji teiss terminai. Pavyzdiui, esant etatistinei teiss
sampratai, kriminalin bausm laisvs atmimas tiksliai ireik
neribot valstybs vali asmens atvilgiu: valdia gali atimti
asmens laisv turdama pagrind ir be pagrindo (taut trmimas
Sibir arba yd siuntimas koncentracijos stovyklas ir udy
mas vien todl, kad jie ydai). Tuo tarpu vadovaujantis pilietins
teiss samprata, kai pripastama, kad valstyb negali savavaliauti asmens atvilgiu, laisvs ribojimas yra ne jos atmimas, o
subjektyvios teiss laisv praradimas atsisakius vykdyti pareig,
kuria privaljo bti legalizuojama asmens teis laisv. Todl
laisvs atmimo termin turt keisti tiksliau i svok ireikian
tys teiss terminai laisvs praradimas, kalinimas. domu pabrti,
kad Antrosios Lietuvos Respublikos Baudiamasis Statutas (1934)
nevartojo termino laisvs atmimas. Tas terminas pasirod tik
tarybinje teisje ir vartojamas iki iol.
Bet nauji tikslesni teiss terminai turt ateiti oficiali teiss
akt terminij ne per teiss aktus, o per teiss moksl, kur
pirmiausia suformuojama, pagrindiama ir logikai legalizuojama
tokio termino prasm - teiss svoka. Tik pripaintas juris
prudencijoje, naujas teiss terminas vartotinas teiss normoms
239

TEISS TEORIJA
formuluoti, nes jis jau bus sitvirtins teisinink ir visuomens
teisinje smonje ir vienareikmikai suprantamas. Btina eiti
nuo doktrinos prie teiss terminijos ir teiss normos, o ne
atvirkiai.
Kol sitvirtina teisinje smonje, nauji teiss terminai kur laik
gali bti vartojami kartu su senaisiais, nurodant, kad naujasis
terminas ymi t pai teiss svok, kuri iki iol ymjo
senasis terminas, tik tiksliau j ireikia. Lietuvikoje teiss
literatroje kur laik konkuravo naujasis terminas teiskra su
senuoju teisdara, o dabar - pareiga su prievole. Lygiagretus
termin vartojimas leidiamas tik teiss moksle, bet ne formuluo
jant teiss normas.
Termin vienareikmikumas (tikslumas) rodo, kokiu laipsniu yra
ipltotos teiss svokos. Kol tos svokos miglotos, neaikios, tol
ir jas ymintys terminai turi bti daugiareikmiai, netiksliai
orientuojantys. Teiss terminai yra odiniai teiss svok enklai
ir teisinio mstymo priemons. J tikslumas rodo teisinio paini
mo paang: nuo teisini termin tikslumo labai priklauso
teisinio mstymo aikumas, o nuo io - ir priimam sprendim
kokyb.
Teiss kalbos (termin) ekonomikumas
Jis reikia, kad teiss norma formuluojama vartojant maiausiai
kalbos priemoni (odi). Teiss akto tekstas turi bti lengvai
apvelgiamas, formuluojamas tik loginiu poiriu btinais termi
nais vengiant odins teksto perkrovos. Jau antikoje suvokta, jog
statymas turi bti trumpas, kad nepatyrusiam bt lengviau jo
laikytis". Juk nuo statymo tikslaus suvokimo labai priklauso ir
praktinis jo veiksmingumas, teistumas, nes ne visada mons
paeidia statymus tik i blogos valios. Daugodiaujant gali
bti prarasta pagrindin normos mintis. Daugodiavimas kartu
su formuluoi neapibrtumu gali tapti pagrindu vairiai aikin
ti teiss norm, kliudyti vienareikmikai j suprasti ir taikyti.
Prie teiss kalbos ekonomikumo, inoma, prisideda ir mintas
termin vienareikmikumas, nes padeda ivengti nereikaling
diskusij arba net teisini veiksm, kurie danai vilkina bylos
nagrinjim teismuose, asmens teisi atkrim, didina nebtinas
paties teisinio proceso snaudas.

240

SPECIALIOJI DALIS

Juridin teiskros technika padeda aikiau ireikti statym

leidjo vali, mogaus teisi saugos poreikius, lengvina teiss nor
m paiek, j gyvendinim, racionalizuoja vis teisin proces.
Visa tai reikalauja i statym leidjo kompleksins kompetenci
jos, o pai teiskr daro ne tik itin sudtingu intelektiniu procesu,
bet ir labai atsakinga socialine, dorovine akcija, nes, pasak Solono,
statym ydos yra nesuskaiiuojam nelaimi prieastis"100. staty
mais yra kuriama bsim socialini santyki kokyb, mogaus
teisi saugos laipsnis.

Plutarchas. Min. veik. P. 20.

III SKYRIUS
ANTRASIS
EGZISTAVIMO

TEISS

L Y G M U O - TEISS

NORMA

Teis egzistuoja tam, kad priverst mones

daryti tai, ko kitaip jie nedaryt.
J. Benthamas
1. TEISS NORMA
KAIP TEISINIO REGULIAVIMO PRIEMON
Teiss normos (lot. norma - nustatytas kiekis, dydis, matas, pavyz
dys, taisykl) yra teisinio reguliavimo priemons, norminis visuome
ninio santykio modelis, daniausiai nustatytas ir garantuojamas
valstybs. Tai lemia ypating j viet pltojantis teisei. Nors sakme,
kad i mint trij teisins bties lygmen nereikia iskirti kurio
nors vieno kaip pagrindinio, svarbiausio (tik visi kartu jie sudaro
gyvj teis), taiau teiss normos, anot R. Z. Lifico, yra juridikiausias", matomiausias teiss elementas. iame teiss objektyvizavimosi tarpsnyje teis, minta, organikai i vidaus susivienija su
valstybe (valstybs valdia), i kurios ji gauna visuotin privalomu
m ir to privalomumo garant. Teis tada pasirodo ne tik kaip
elgesio taisykl, bet ir kaip visuotinai privaloma.
Teisininkai dl profesijos ypatum pirmiausia turi reikal su
teise ne kaip su procesu, o kaip su teiss normomis. Tai ir yra
psichologinis pagrindas, dl kurio linkstama teiss normas laikyti
pagrindiniu teiss lygmeniu - itaip atsiranda ir gyvuoja normatyvistin teiss samprata, tapatinanti teis su viena jos stadija - teiss
normomis. Todl teiss praktikos poiriu teiss normos lieka ypa
tinga teiss tapsmo stadija, koncentruota teiss esms iraika.
Kadangi pozityviosios teiss norma ireikia glaud teiss ir
valstybs ry, tai remiantis iuo ryiu ir apibrtinas jos turinys.
Pozityviosios teiss norma - tai teiskros subjekt (daniau
siai - valstybs) suformuluota ar sankcionuota visuotinai privalomo
243

TEISS TEORIJA
elgesio taisykl, garantuojama visuomeninio santykio dalyvi abipuse
nauda ar valstybs prievarta ir pajgi veikti tik kartu su kitomis
teiss normomis.
Teiss norma nustato galimo ir privalomo moni elgesio ribas,
j iorins laisvs mast. Teiss norma yra teisto elgesio kriterijus
(pagrindas), nes nurodo, kaip privalo elgtis visuomeninio santykio
dalyviai, kad bt utikrinta abipus j teisi apsauga ir sudaro
mos vienodos t teisi gyvendinimo teisins slygos.
Teis (teiss norma) - i protu socializuoto intereso. Tradicinis
pozityvizmas teigia: normos, reguliuojanios mogaus elges, gali
kilti i mogaus valios, o ne i jo proto". i tez remiasi inoma
pozityvizmo nuostata dl teiss atskyrimo nuo morals, o jos pagrin
du - ir nuo protingumo. Kildinant teiss norm tik i valios"
(valia - tai sismoninti moni interesai), joje gali ir nebti teisin
gumo, nes teisingumas yra ne mogaus valios (interes), o proto
kategorija. Todl suprantama, kodl i valios, o ne i proto kildina
ma teise itin avisi nedemokratiniai reimai, kurie, priimdami sta
tymus, pirmiausia remiasi vien socialini grupi interesais dau
giau ar maiau ignoruodami kit socialini grupi interesus ir todl
priversti remtis jgos primatu kaip iracionaliu veiksniu. Protingumas
ia nelaikomas btinu teiss poymiu tik todl, kad btinu teiss
poymiu nelaikomas teisingumas, kuris, kaip sakyta, yra vien proto
kategorija.
Protas yra btina priemon ateiti teis teisingumui, kuris ir yra
protingumo iraika. Teisingumas ir protingumas - sukeiiamos
svokos. Teisingumas tik todl yra protingumas, kad jis reikalauja i
kiekvieno savo naud derinti su kito asmens nauda ir itaip vengti
savo interes (valios) absoliutinimo, nes interes absoliutinimas
lemia konfliktus, o konfliktai- susinaikinimo grsmes. Teisi ir
pareig vienove racionalizuotas ir kartu socializuotas interesas gyja
artim ne kaip savo prie, o kaip bendradarb ir partner. i
vienov vedantis protas ir ia vienove interes valdantis protas
apdraudia t interes nuo susinaikinimo ir kuria jam saugios
egzistencijos slygas.
Tai reikia, kad protinga", arba teisinga, teisin tvarka kildina
ma ne i grynojo intereso", ne i grynosios valios", o i raciona
lizuotos (protu valdomos) valios. Teiss protingumas - tai prieing
interes suderinimas kompromisu ir jo tvirtinimas statymuose.
Toks statymas vadinamas protingu tik todl, kad jis, ireikdamas
244

SPECIALIOJI DALIS

bendr naud arba suderint bendrj vali, naikina moni tarpu

savio prieikum, skatina skirting interes turinius mones san
tarvei, bendradarbiavimui ir itaip garantuoja ilgalaik vis visuome
ns nari saugum ir paangos galimyb.
1.1 F O R M A L I E J I T E I S S N O R M O S P O Y M I A I

Teiss norm gali reguliuoti moni santykius sudaro tokie jos

poymiai.
NORMINAMASIS POBDIS
Jis reikia, kad teiss norma nustato konkretaus visuomeninio san
tykio dalyviams elgesio taisykl (teises ir pareigas). Tai kyla i
artimiausios paios teiss norm paskirties - bti teisinio reguliavi
mo priemone. O reguliuoti moni elges, sakme, - tai nustatyti
jiems teises ir pareigas, t teisi ir pareig tarpusavio santyk:
asmens subjektins teiss rodo, kas asmeniui leidiama daryti, o
pareigos - k jis privalo daryti arba ko privalo nedaryti. Todl teisi
ir pareig santykis visada egzistuoja kaip tam tikras leidim ir
paliepim (pozityvi ar negatyvi) santykis. Pareiga, formuluojama
pozityviai, reikia pareigojim (paliepim) atlikti pozityvius veiks
mus, o formuluojama negatyviai - draudim neatlikti tam tikr
veiksm.
Leisdama asmeniui naudotis kuria nors vertybe, teiss norma
suteikia jam laisv t vertyb netrukdomai gyti, ja naudotis, dis
ponuoti, o pareigodama atlikti tam tikrus veiksmus ar j neatlikti,
riboja jo veiksm (teisi) laisv, bet tik tokiu mastu, kiek ito reikia
kito asmens laisvei garantuoti. Todl teisje slypinti laisv, kaip
sakme, visada yra teisin laisv ir dl to - civilizuota, santykin,
priklausoma nuo atitinkam pareig vykdymo kito asmens teisi
naudai. iuo atvilgiu teis apibr ir I. Kantas: Teis - tai visuma
slyg, kurioms esant vieno asmens savival suderinama su kito
asmens savivale visuotinio laisvs principo poiriu."101

101

K IT . . , 1995. . 263-288.
245

TEISS TEORIJA
FORMALUSIS APIBRTUMAS
is poymis teigia, kad teiss normos turi bti formaliai apibrtos.
Terminas formaliai informuoja, kad teiss normos yra suformuluotos
ir idstytos oficialiuose, t. y. valstybs ileistuose, teiss aktuose
(parlamento statymuose, prezidento dekretuose, vyriausybs nutari
muose, ministerij instrukcijose, pareign potvarkiuose bei saky
muose ir t. t.). O terminas teiss normos apibrtos reikia, kad jose
yra konkreiai ir aikiai suformuluota pati elgesio taisykl (visuome
ninio santykio dalyvi teiss ir pareigos, j atsiradimo, pasikeitimo
ar pasibaigimo pagrindai), kad pilietis, organizacija, kuriems ta
taisykl adresuojama, aikiai suvokt, kokio elgesio statym leidjas
i j reikalauja, kok j elges jis legalizuoja arba draudia.
Grieto apibrtumo reikalavimas ne visada reikia, kad ios
teiss ir pareigos, j atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pagrin
dai (slygos) bt formuluojami isamiai. Atvirkiai, teisinei siste
mai demokratjant, matme, valstybs nustatomomis teiss normomis
siekiama apimti tik pai reguliuojamo santykio esm (svarbiausias
jo sritis), toliau paliekant patiems pilieiams laisvu susitarimu
konkretinti savo teises ir pareigas. Isamiau ivardyti santykio
dalyvi teises ir pareigas, j atsiradimo, pasikeitimo, pasibaigimo
pagrindus, matme, labiau bdinga baudiamosios teiss, administ
racins teiss, baudiamojo proceso, administracinio proceso, mokes
i ir kit teiss ak normoms, nes ia siekiama pirmiausia
sunorminti valstybs institucij ir j pareign elges, kuriam galio
ja principas: leistinas tik toks elgesys, kur tiesiogiai leidia statymas.
VISUOTINIS PRIVALOMUMAS
Kad realiai veikt moni elges, j tarpusavio santykius, teiss nor
mos turi bti visiems vienodai privalomos. Tai reikia, kad teiss
imperatyvams privalo paklusti ir tie, kurie jiems pritaria, ir tie, kurie
nepritaria. Pasak Senekos, volentem ducunt fata, nolentem trahunt
(norint likimas veda, nenorint paskui save tempia). Privalomumas
garantuoja teiss norm gyvybingum, funkcionalum, veiksmingu
m kiekvienu gyvenimo atveju. Btent itaip suprantamu privalomu
mu jos skiriasi nuo kit socialini norm.

246

SPECIALIOJI DALIS

TEISS PRIVALOMUMAS HIPOTETINIO, PRIVERSTINS TVARKOS" PRIVALOMUMAS KATEGORINIO POBDIO

Tik pirmas ingsnis yra laisvas*
O. Cyreris
Lietuvikuose verstiniuose teiss tekstuose pastaruoju metu atsirado
tokie terminai kaip teis: prievartin tvarka" (Kelsenas H. Grynoji teiss
teorija. P. 64), teis kaip priverstiniai sakymai" (Hartas H. L. A. Teiss
samprata. P. 75). Apibrti teis kaip prievartin tvark" (Das Recht
ist erzzvingbar") mginama ir iuolaikinje vokiei teiss literatroje102.
Tai prietarauja paiai teiss, kaip asmens laisvo apsisprendimo,
esmei. Teis yra ne prievartos, o prieingai - racionalios laisvs,
laisvo pasirinkimo tarp asmenins naudos siekio ir jos vengimo sritis.
Teis bt prievartin tvarka" tik tuo atveju, jei ji bt nukreip
ta ne teisi ir pareig vienov, o tik pat pareig vykdym, jo
beslygikum arba jei prie kiekvieno pilieio stovt policininkas ir
tiesiog fizikai neleist asmeniui naudotis teismis nevykdant nusta
tyt pareig.
Deja, teis yra ne prievartin", o tik privaloma tvarka, nes ji
skirta laisviems monms iekoti sugyvenimo tvarkos. Jiems palikta
galimyb veikti savo naudos didinimo ar mainimo linkme. Ir ta
galimyb gyvendinama atitinkam pareig vykdymu arba nevykdy
mu. Asmuo yra pareigotas vykdyti konkreias pareigas tik tiek, kiek
jis suinteresuotas savo naudos (teisi) didinimu arba palaikymu. Jei
mogus neturt teiss rinktis, vykdyti pareigas ar j nevykdyti, tai
ir pati teis tapt beprasmika, nes jo valia bt i anksto viena
reikmikai determinuota. Bt beprasmika nustatyti mogui elge
sio taisykles, jeigu jis negalt kitaip pasielgti arba objektyviai
negalt vykdyti jam nustatom pareig. Pavyzdiui, kokia prasm
bt pareigoti mog maitintis, kai jis ir be io pareigojimo negali
kitaip pasielgti, nes maitinimuisi jis yra determinuotas jo organizme
vykstanios mediag apykaitos. Jei jis ios pareigos vis dlto

* Vok.: Nur der erste Schritt ist frei. (O. Zierer)

102
Doding H. und Schipper D. Die Polizei im demokratischen Rechtsstaat.
2 Aufl. Kiel: Verlag deutsche Polizeiliteratur GMBH, 1993. P. 20.
247

TEISS TEORIJA
nevykdyt, susinaikint. Tai rodo, kad priverstinei tvarkai" bdin
ga kategorikumo struktra: taip ir ne kitaip".
Tuo tarpu teiss privalomumui bdinga hipotetin struktra:
jei..., tai", ireikianti asmens laisvo pasirinkimo galimyb: jei
asmuo suinteresuotas gyti tam tikr teis ar jau gyta teise naudotis,
tai jis privalo vykdyti atitinkamas pareigas. Jei jis toki teisi
nesiekia arba jau turimomis nesinaudoja, tai jam neprivalu vykdyti
su tomis teismis susijusi pareig. Pareig vykdymo privalomumas
ia reikia tik tai, kad asmuo, atsisaks vykdyti tam tikras pareigas,
praranda teis (leidim) naudotis jam reikmingu griu. Teisins
prievartos paskirtis - garantuoti teisingumo vykdym. Valstybs
prievarta nukreipta ne pareig vykdym, o tik asmens subjektini
teisi priklausomyb nuo tam tikros pareigos vykdymo.
Neatsitiktinai demokratini ali, taip pat Lietuvos Respublikos
Konstitucija draudia priverstinius darbus (pareig vykdym, nesukuriant arba negarantuojant subjektini teisi): Priveriamasis
darbas draudiamas." (48 str. 3 d.) O draudia tik todl, kad tai
prietarauja laisvam asmens apsisprendimui ir paios teiss, kaip
leidim ir paliepim vienovs, esmei. Niekas negali priversti asmens
eiti darb, jei jis nesiekia teiss gauti atlyginim, kurti savo
asmenin gerov; niekas negali jo priversti gerbti kito mogaus
gyvyb, sveikat, jei jis nenori gyventi laisvas laisv moni visuo
menje.
Taigi privalomumu yra paenklinta ne teis apskritai, o tik
subjektini teisi priklausomyb nuo atitinkam pareig vykdymo;
btent i priklausomyb ir yra garantuojama valstybs prievarta; ji
legalizuoja t prievart, daro j teist ir legitimik. Ji - tikroji
teiss esm, nes grina teis teisingum kaip praktikai funkcio
nuojani vertyb.
Tai rodo, kad teiss privalomumas yra hipotetinis (suvienija
laisv ir btinum), nes nukreiptas teisi ir pareig vienov. Tuo
tarpu tvarkos priverstinumas - kategorikas, nes orientuotas pat
pareig vykdym. Todl priverstins gali bti tik prievols, nes jos
nra tiesiogiai susijusios su asmens teisi gyvendinimu, asmens
laisve ir vidiniu suinteresuotumu vykdyti pareigas.

248

SPECIALIOJI DALIS

VISUOTINIO TEISS NORMOS PRIVALOMUMO

GARANTAI - ABIPUS NAUDA IR VALSTYBS PRIEVARTA
Visuotinio teiss normos privalomumo motyvai gali bti vairs:
paklstama teiss normos reikalavimams dl sitikinimo, dl laukia
mos naudos, dl galimos valstybs prievartos. Daniausias visuoti
nio teiss privalomumo garantas - abipus nauda. Nevykdant teiss
norm nustatyt pareig, negalima tiktis, kad kiti asmenys vykdys
mums naudingas pareigas. Pareig nevykdymas reikia atsisakym
sutarties ir kartu atsisakym tos naudos, kurios tikimasi sutarties
sudarymu ir jos vykdymu: norint gyvendinti savo teises, btina
vykdyti kitam asmeniui (visuomenei) pareigas, nes ms teisi
teist gyvendinim (naud) garantuoja tik grtamosios artimo
paslaugos, iprovokuotos ms pareigos vykdymo. Vadinasi, tik
pripainus teisi ir pareig vienov, galima tvirtinti, kad pagrindi
nis visuotinio teiss imperatyv privalomumo garantas - abipus
nauda. Tokia yra autentika teiss norm privalomumo prigimtis.
Normos privalomumo garantas yra noras sukurti teisinius padari
nius, kuri neatsiranda paeidus teiss normas. Pavyzdiui, kuo
garantuotas definicins teiss normos Nusikaltimas" (BK 11 str.)
privalomumas? Jis garantuotas btent geidiamais teisiniais padari
niais. Jeigu prokuroras ar teismas grs savo nutarim ar nuosprend
ignoruodami iame straipsnyje suformuluot nusikaltimo svokos
apibrt, tai nutarimas ar nuosprendis negalios, neatsiras norim
teisini padarini - prokuroro nutarimas ikelti baudiamj byl
bus panaikintas didesns kompetencijos prokuroro, o teismo nuosp
rendis - auktesnio teismo kaip neteisti, t. y. paeid BK 11 straips
nio reikalavimus. Tokiu pat bdu utikrinamas daugelio civilins
teiss norm privalomumas. Nesilaikydami notarins sutarties formos,
kurios reikalauja konkreti proceso teiss norma, santykio dalyviai
sutarties pagrindu negali susikurti teisi ir pareig, ginam valstybs.
Bet is privalomumas nra visikai imanentinis teisi ir pareig
vienovs poymis, nes nauda ne visada pajgi utikrinti privalomu
mo visuotinum. Tais atvejais, kai iam tikslui pasiekti naudos,
vieosios nuomons, morals ar sitikinimo nepakanka, talk
abipusei naudai ateina valstybs prievarta - sankcijos.
teis yra teisingumo ir jgos sjunga
Be valstybs prievartos teiss normos virst paprastomis elgesio
deklaracijomis, moraliniais pageidavimais. Neatsitiktinai realios
249

TEISS TEORIJA
teiss esm simbolizuoja svarstykls ir kalavijas: Kalavijas (vyk
domoji valdia) be svarstykli bt plika jga, o svarstykls be
kalavijo - bejgis pageidavimas." (P. Leonas)103 Arba: Teisingu
mas be jgos - viena negalia, jga be teisingumo - tironikumas. Todl reikia siekti, kad tai, kas teisinga, kartu bt ir
galinga, o kas galinga, bt ir teisinga." (B. Paskalis) Visuo
menje, kurioje smunka moral kaip savanorikas pasidavimas
teiss imperatyvams, moni santykius garantuojant teiss
viepatavim turi aktyviau siterpti valstyb ir atitinkamu laips
niu valstybinti visuomens gyvenim. Kur teisei daniau pa
siduodama savanorikai dl abipuss naudos, ten is laipsnis
yra emas ir, atvirkiai, - teisinio nihilizmo ir artimo naudos
ignoravimo slygomis visuomens gyvenimo suvalstybinimo laipsnis
turi kilti: ito reikalauja teisi ir pareig vienovs gyvendinimo
poreikiai. Teiss negerbianti visuomen negali bti tikrai laisva ir
pilietin.
Bet prievartos intensyvumas gyvendinant teis priklauso ne tik
nuo piliei teisins kultros, bet ir nuo pai teiss norm
turinio. Jeigu teiss normose knijamas prieing interes kom
promisas, tai toki norm vykdymo utikrinimas bus maiausiai
reikalingas prievartos, nes teiss imperatyvams ia bus paklsta
ma dl abipuss naudos. Bet jeigu teiss normoje bus knytas tik
kurios nors vienos socialins grups interesas, tai vienpuse
nauda pagrstos normos vykdymas reikalaus nuolatins ir inten
syvios valstybs prievartos: ta santykio alis, kurios interesas
teiss normos liko nepripaintas, vengs j savanorikai vykdyti.
Teiss privalomum garantuojani priemoni priklausomyb
nuo politinio reimo ir teiss sampratos
Demokratinio reimo ir pilietins teiss sampratos slygomis, kai
pozityvioji teis kuriama siekiant gyvendinti visuomens intere
sus (teis kyla ne i valdios valios, o i visuomens interes ir
juos derinanio proto), pagrindinis teiss privalomumo garantas
bus abipus nauda, o totalitarinio reimo ir teisinio etatizmo
slygomis - valstybs prievarta, nes pozityvioji teis pirmiausiai
kuriama politins valdios interesams gyvendinti.

Leonas P. Teiss enciklopedija. P. 245.

250

SPECIALIOJI DALIS

Vis teiss ak privalomumo garantavimas vienodai

veiksimingomis priemonmis
Ne vis teiss ak normos yra garantuojamos vienodai veiks
mingomis priemonmis. Vieosios teiss norm imperatyvai pagal
Lietuvos statymus yra garantuojami abipuse santykio dalyvi
nauda, j turtu, o nesant turto - ir asmens laisve, t. y. pakanka
mai veiksmingomis priemonmis. Pavyzdiui, ATPK 314 straips
nio 4 dalis leidia teismo ar pareigno paskirt asmeniui baud
u administracins teiss paeidim pakeisti administraciniu are
tu iki trisdeimties par, o baudiamojoje byloje - kalinimu iki
devyniasdeimties par tais atvejais, kai bauda nubaustas pilietis
neturi turto arba vengia mokti baud (BK 32 str. 5 d., 1994 m.
liepos 19 d. statymo Nr. 1-551 redakcija). Pakeisti baud vieai
siais darbais arba aretu leidia ir naujasis BK (47 str. 6-7 d.).
Tuo tarpu privatins (civilins) teiss norm imperatyvai garan
tuojami tik abipuse santykio dalyvi nauda ir atsakovo turtu.
Jeigu atsakovas turto neturi, tai normos imperatyvas negali bti
gyvendintas. O jeigu taip, tai tos dalies atvilgiu civilins teiss
normos jau nra teiss normos, o tik moraliniai pageidavimai.
Visuotinis teiss norm privalomumas reikia, kad kiekvienas
teisinis imperatyvas privalo bti vykdytas iki pabaigos - kiekvie
nam teiss paeidjui turi bti taikomos atitinkamos sankcijos.
ito reikalauja teisingumas ir teiss paeidim baudiamumo
principai. Tokia yra teisinio privalomumo prigimtis: i pradi
teisini pareig vykdymas garantuojamas abipuse santykio daly
vi nauda, savanoriku pareig vykdymu, kai i priemoni
veiksmingumo nepakanka - asmens turtu, o kai ir turto nra teiss paeidjo asmens laisve ar kita jo teise. Teisinje valstybje
i garantij sistema turt galioti visai teiss sistemai - vis
teiss ak (ne tik vieosios) normoms vien dl to, kad jos yra
teiss normos; prieingu atveju teiss sistema apims ne tik teiss
normas, bet ir pusiau teiss normas. Btent teiss norm
virtim moralinmis, arba pusiau normomis", orientuoja Euro
pos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos
(1950 m.) Ketvirtasis protokolas (1963 m. balandio 16 d., siga
liojo 1968 m.): Niekam negali bti atimta laisv vien todl, kad
mogus nestengia vykdyti kokios nors sutartins prievols."
(1 str.) (turjo bti iversta pareigos" - A. V.) Tai teisinio
nihilizmo ir agresyvumo legalizavimas ekonominiais motyvais.
251

TEISS TEORIJA
Teisinio privalomumo ir pakankamo jo garantavimo reikm
Abipus nauda ir valstybs prievarta utikrina teisini santyki
ir sutari stabilum, santykio dalyvi elgesio nuspjamum, j
tarpusavio pasitikjim, sitikinim, kad i sutarties kylanios
pareigos bus btinai vykdomos, kartu tai alina gino atveju
btinyb patiems pilieiams teisjauti savo pai bylose, nes
pareig nevykdaniam asmeniui prievart taiko valstyb, o ne tas
asmuo, kuriam turjo bti vykdoma pareiga. Valstyb tokiu atveju
tarnauja ne apskritai asmeniui (mogui), o tik tokiam, kuris yra
subjektini teisi ir pareig vienovs subjektas. Tik dl beslygi
ko visuotinio savo imperatyv privalomumo teis ir gali atlikti
savo istorin misij - garantuoti moni tarpusavio pasitikjim,
jo pagrindu lemti piliei laisv pinigini l koncentravim ir
kapitalizavim, utikrinti teissaugos institucij ir valstybs ap
skritai autoritet visuomenje, atleisti pilieius nuo btinybs
teisjauti savo pai bylose, odiu, humanizuoti moni santy
kius kiekvienu konkreiu atveju.
SISTEMINGUMAS:
PAVIEN TEISS NORMA NRA TEISS NORMA
Teiss sistemingumas reikia, kad teiss normos egzistuoja ne kaip
mechanin norm krva, o kaip organika j ssaja, kai visos teiss
normos tarpusavyje susijusios vidiniu ryiu - viena kit papildo,
parengia, garantuoja viena kitos funkcionavim.
Pavyzdiui, teiss normos skirstomos materialisias ir proceso.
Materialiosios teiss normos nustato pirmines turiningas santykio
dalyvi teises ir pareigas, o proceso - teisines procedras, kaip
pasinaudoti materialiosios teiss normomis arba kaip jas apginti
paeidimo atveju. ios be proceso norm bt negyvos (nepajgios
veikti), o proceso normos be pirmj - beprasms, nes neturt k
veikti. Materialiosios teiss normos sveikauja su proceso normomis
kaip tikslas su savo priemonmis.
Tas pats pasakytina ir apie teiss norm skirstym reguliacines
ir sankcijas nustatanias, arba represines. Reguliacins normos nu
stato leidimus, pozityvius pareigojimus ir draudimus, o sankcijas
nustatanios normos utikrina, kad pozityvs pareigojimai ir drau
dimai bt realiai vykdomi.

252

SPECIALIOJI DALIS

Todl alia teiss sistemos konkreti norma nra teiss norma, o

tik norminis tekstas.
Bendrumas - nebtinas teiss normos poymis
Teiss literatroje kartais kaip vienas i teiss normos poymi
nurodomas jos bendrumas: teiss norma esanti bendrojo pobdio
elgesio taisykl. Jeigu itaip bt, tai individuali teiss norma
negalt pretenduoti bti teisin. Pavyzdiui, Prezidento dekretas
paleisti Seim, Seimo statymas Dl Lietuvos Respublikos civili
nio kodekso patvirtinimo" formuluoja vienkartinius privalomus
paliepimus, kurie nra bendrojo pobdio teiss normos. Bet ar i
to ieina, kad ie paliepimai neformuluoja teiss norm? Plaiau
apie tai bus kalbama poskyryje Teiss norm klasifikacija".
iuo atveju utenka pabrti, kad esminiais teiss normos poy
miais laikytini tik tie, kurie rodo, kad teiss norma yra elgesio
taisykl (teisi ir pareig vienov), veikia tik sveikaudama su kitomis
teiss normomis, yra visuotinai privaloma ir jos privalomumas garan
tuojamas abipuse nauda, o kai ito nepakanka - ir valstybs prievarta.
Faktas, kiek subjekt adresuojami teiss normos imperatyvai, nra
esminis teiss poymis: j praradusi teiss norma nenustoja
buvusi tas, kas yra, t. y. privalomo elgesio taisykl, valstybs
priemonmis garantuota.
Bendrumas vis dlto gali bti btinas normos poymis, jei jis
suprantamas ne kiekybine, o kokybine prasme kaip bendroji
valia - prieing interes suderinimas ir ireikimas teisi ir
pareig vienove. i vienov visada yra bendroji valia, nes ymi
kompromisu suderintus prieingus interesus (vali). Bendrumas
ia reikia bendr naud", kuri yra ne formalusis, o turininga
sis teiss normos poymis. Bendrosios naudos buvimas laikomas
btina slyga, kad konkretus statymas bt teisinis, t. y. realiai
pripastantis visus pilieius teiss subjektais ir visus lygiai
traktuojantis tiek vienas kito, tiek statymo ir teismo atvilgiu.
Tai rodo, kad bendrumas, arba bendroji nauda, yra ne statymo,
o teiss neatskiriama savyb. statymas gali ireikti ir atskiros
grups interes paeisdamas kit socialini grupi interesus.
Vadinasi, statymo bendrumas, arba bendroji valia, gali bti
suvokiamas kaip formalusis ir kaip turiningasis teiss normos

253

TEISS TEORIJA
poymis; kaip formalusis poymis jis nra teiss normai btinas;
kaip turiningasis yra btinas, bet tik demokratinje visuomenje,
kur viepatavim ir pavaldum keiia teiss subjekt lygiateisi
kumas ir bendradarbiavimas. Pirmu atveju bendrumas reikia
teiss adresat skaii, antruoju - visuomeninio santykio dalyvi
suderint abipus bendrj naud (vali), gijusi teisi ir parei
g vienovs pavidal.
1.2 FORMALIJ IR TURININGJ POYMI SANTYKIS
Nurodyti teiss poymiai (norminamasis pobdis, formalus apibrtu
mas, visuotinis privalomumas ir jo garantavimas abipuse nauda bei
valstybs prievarta, sistemingumas) yra formalieji. Todl gali kilti
klausimas, kaip jie santykiauja su ankstesniuose teiss apibrimuo
se nurodytais turiningaisiais teiss poymiais: laisve, lygybe, teisingu
mu, ar formalieji poymiai nepaneigia turiningj. O jeigu nepanei
gia, tai kaip jie vieni kit atvilgiu siprasmina? Formalieji teiss
normos poymiai kalba apie t form, kuri turi gauti turiningieji
poymiai, kad galt funkcionuoti praktikai. Formalieji technologizuoja turininguosius, performuluoja juos elgesio taisykles - veiks
m standartus: atitinkamas visuomeninio santykio dalyvi teises ir
pareigas, tam tikr t teisi ir pareig santyk ir itaip daro
teisingum, laisv, lygyb pajgius praktikai veikti moni elges;
pavyzdiui, jeigu ioms vertybms nebt suteikiama subjektini
teisi ir pareig vienovs forma, tai jos apskritai negalt reiktis
autentika esme; praktinis moni elgesys neknyt nei teisingumo,
nei lygybs, nei vis santykins laisvs. Suteikus laisvei kit teisin
form, vieni turt tiek laisvs, kiek kiti jos prarast. Btent itaip
ir buvo suprantama vergovins, feodalins epochos teis ir dl to ji
negaljo pretenduoti laisvs garant.
Apibendrindami galime sakyti, kad turiningieji poymiai ireikia
vertybinius teiss normos tikslus, o formalieji - kuria teisin techni
k iems tikslams gyvendinti - perdirba" laisv, lygyb, teisingu
m ioms vertybms adekvaius praktinio privalomo elgesio stan
dartus, normas.
Todl kiekviena teiss norma demokratinje visuomenje egzistuo
ja kaip i tiksl (laisvs, lygybs, teisingumo) ir j gyvendinimo
form (norminamojo pobdio, formalaus apibrtumo, visuotinio privalo
mumo, prievartinio garantavimo) sintez. Teisingumas, sujungtas su
254

SPECIALIOJI DALIS

iais formaliaisiais teiss poymiais, bus ir norminis (virts elgesio

taisykle), ir formaliai apibrtas, ir visuotinai privalomas, ir garan
tuotas abipuse nauda bei valstybs prievarta.
Dl turiningj ir formalij teiss poymi sintezs teis tampa
tuo, kas ji yra demokratinje visuomenje - socialini santyki
reguliavimo ir j humanizavimo, socializavimo priemon.
Teiss normos apibrim nepakankamumas
itoks sisteminis poiris teiss normos esm primena, kad
kiekviena teiss norma yra sudtinga, kad visos jos esms
(poymi) negali ireikti n vienas apibrimas. Jeigu ir sufor
muluotume tok universal teiss normos apibrim, kuris apim
t ne tik formaliuosius, bet ir turininguosius jos poymius, tai jis
bt veikiau teiss normos poymi apraymas, ivardijimas
negu apibrimas. Apibrimai turi bti trumpi, aiks ir pato
gs vartoti. Dl ios savybs bet kuris apibrimas visada yra
neisamus, nepakankamas. Logikoje tai vadinama apibrim
neisamumo principu. I ia - nuostata neabsoliutinti joki
apibrim, nemanoma vienu proto aktu" pasakyti visko apie
dinamik (istorik) apibriamos teiss esm.
Teiss normos supratimas toliau gilinamas atskleidiant jos san
tyk su kitomis socialinmis, neteisinmis normomis: kuo teiss
normos sutampa su socialinmis neteisinmis normomis ir kuo
nuo j skiriasi?
2. TEISS NORMOS
SOCIALINI NORM SISTEMOJE
Moral nustato mogui
pareigas i vidaus, teis - i iors.
H. Kelzenas
SOCIALINS NORMOS SVOKA
Visuomen kuria vairias elgesio taisykles, nelygu kokius santykius
ir kokiomis priemonmis ji nori reguliuoti. Vienos normos reguliuoja
moni santykius su gamta (technins normos), kitos - moni
santykius su Dievu (religins normos), treios - moni tarpusavio
santykius (morals, estetikos, mados, teiss ir kitos normos).
255

TEISS TEORIJA
Elgesio norma - tai moni tarpusavio santyki standartas,
schema, matrica, leidiamo elgesio riba, suvienijanti leidim ir
draudim.
Socialins normos - tai elgesio taisykls, kurios skirtos moni tarpu
savio santykiams norminti (reguliuoti) ir kuri vykdymas garantuotas
santykio dalyvi abipuse nauda, taip pat valstybinio arba visuomeninio
poveikio priemonmis. Socialines normas sukuria arba valstyb, arba
konkreti organizacija, kolektyvas siekdami gyvendinti konkreios
organizacijos, kolektyvo ar visos visuomens savireguliacij. Atitin
kamai visos socialins normos pasiymi tuo, kad jos ieina i tam
tikro autoriteto ir normina (standartizuoja) moni elges - suteikia
jam teisi ir pareig santykio pavidal. Norminimo tikslas - vieno
do teisinio veiksmingumo priemonmis apsaugoti vis moni teises
ir lemti t teisi gyvendinim. Skirtingos socialins normos tai daro
skirtingu bdu.
2.1 SOCIALINI NORM KLASIFIKACIJA
Atsivelgiant tai, kas nustato socialin norm ir kuo garantuoja jos
vykdym, socialins normos yra skirstomos morals normas, pa
proius, visuomenini organizacij, arba korporatyvines, normas,
teiss normas.
2.2 TEISS NORM
IR NETEISIM NORM SUTAPIMAI IR SKIRTUMAI
2.2.1 TEISS NORM IR MORALS NORM SANTYKIS
Gda danai draudia
tai, ko nedraudia statymas.
Seneka
Teisins idjos yra glaudiai susijusios su morale ir suprantama
kodl. Moral - tai vidinis mogaus sitikinimas gerbti kito asmens
interesus (teises) ir kartu savanorikas tokios pagarbos reikimas.
Moraliu laikomas toks elgesys, kuris yra naudingas ne tik konkre
iam asmeniui, bet ir visuomenei, ne tik konkreiai tautai, bet ir
monijai. Vokiei nacist umojai kurti ne bendr visiems mo-

256

SPECIALIOJI DALIS

ir

nms, o tik vokik" (vokieiams) naud kit taut naudos panei

gimo sskaita buvo i esms amorals ir galiausiai tapo pratingi
patiems vokieiams.
Morals normos formuojasi remiantis abipuse pagarba, nes mora
l visada suponuoja vis asmen principins lygybs ir vienodo
vertingumo prielaid. Tolesn socialinio asmen vertingumo diferen
ciacija vyksta atsivelgiant j kultrinio aktyvumo (pasitarnavimo
artimui) diferenciacij.
Moral neturi savarankikos raikos formos. Ji reikiasi paproi,
tradicij, religini apeig, statym formuluojamomis elgesio taisyk
lmis. Moral tik nurodo, koks turi bti i elgesio taisykli turinys,
kad jis bt humanikas. Todl ia aptariamas morals ir teiss
santykis - tai turinio ir formos santykis.
Morals ir teiss norm lyginimas didina abiej i svok
supratim. Lygindami teis ir moral, pirmiausia aptarsime poy
mius, kuriais teiss ir morals normos sutampa, o paskui - kuo jos
viena nuo kitos skiriasi.
Teiss ir morals normos sutampa tokiais poymiais:
1) Ir vienos, ir kitos yra socialinio moni elgesio reguliatoriai.
2) Teiss ir morals normos danai yra to paties turinio ir turi t pat
tiksl, t. y. ireikia moni interesus, poreik juos apsaugoti nuo
individ tarpusavio agresijos, siekia moni tarpusavio pagar
bos, prieing interes kompromiso ir galiausiai - socialins
santarvs ir rimties. ie tikslai gerai dera su paira teis kaip
sunormint teisingum". O teisingumo supratimas i esms ir
yra grio ir blogio kategorij skyrimas. Gris yra tai, kas tarnauja
vienodai santykio dalyvi teisi saugai, blogis - kas garantuoja
vien moni teises kit moni teisi paneigimo ar siaurinimo
sskaita.
Teis sutampa su morale tais atvejais, kai ireikia vienod
pagarb konkretaus santykio dalyviams - vis asmen formalij
lygyb, socialin kompromis. Istorija ino daugyb pavyzdi, kai
galiojantys statymai buvo tiesiog prieingi morals normoms (nacis
tiniai, sovietiniai statymai, teisin itis taut genocid, deportaci
j). Bet moralei prieingi statymai yra prieingi ir teisei kaip laisvs,
lygybs, teisingumo reikalavimams.

257

TEISS TEORIJA
Teiss norm ir morals norm skirtumus lemia tokie poymiai:
Kilm
Morals normos formuojasi priklausomai nuo to, koks socialini
jg santykis susiklosto visuomenje, o jo pagrindu - ir atitinka
mos pairos gr ir blog, garb, mogaus orum, teisingum.
Morals normos tampa elgesio taisyklmis tik kai visuomens
nari dauguma sismonina j reikmingum ir ima pagal jas
norminti kasdien savo elges. Tuo tarpu teiss normas paprastai
leidia valstyb ir todl jos i karto pasidaro visiems privalomos.
Vien todl, kad teiss norm privalomumas atsiranda nepriklauso
mai nuo normos turinio, teis ir moral isiskiria ir kartu devalvuojasi, sunyksta morals taka teisei. Jeigu teis - tik elgesio
taisykl, jeigu nedomu" jos turinys, tai moralei nra vietos teisje.
Teis pasidaro nepriklausoma nuo morals, nes moral tampa
tarsi ir neprivaloma teisei. Teiss formalistins tendencijos, apie
kurias jau kalbta, atskiria teis nuo morals ir pltoja demorali
zuot teis. Ignoruojant elgesio taisykls turin, teis kartu apsi
valo" nuo morals, nuo bendrj mogaus vertybi. i tendencij
kaip tik ir knija mginimas kurti klasin, partin teis.
iandien, teisins valstybs ir pagrindini mogaus teisi kon
cepcijai atsigriant teiss turin, teis grta ir moral. Kas
prieinga moralei, tas demokratinje visuomenje turi bti prie
inga ir teisei.
Reguliavimo apimtis
Teiss normos, sakyta, reguliuoja svarbiausius moni santykius,
be to, tik tuos, kuriuos galima iorikai kontroliuoti ir kuriuose
slypi potenciali btinyb utikrinti paliepim vykdym prievarta.
Morals normos gali reguliuoti ir tokius santykius, kurie nepaten
ka teisinio reguliavimo lauk (meils, draugysts, pasauliros,
sitikinim ir kt.). Biiul, neatjus sutart pasimatym, galima
pasmerkti vadovaujantis morale, bet ne teiss normomis, nes
tokie santykiai nra teisinio reguliavimo sritis. Tai rodo, kad
morals normos reguliuoja daugiau visuomenini santyki negu
teiss normos. Teis yra siauresn svoka negu moral. Teis yra
tik ta morals dalis, kuri paversta visuotinai privalomo elgesio
taisykle ir galiausiai garantuojama valstybs prievarta.
Bet ir moral, inoma, neapima vis visuomenini santyki. Ji
nereguliuoja toki santyki, kurie yra grynai techninio pobdio
258

SPECIALIOJI DALIS

ir kuriems negali bti tiesiogiai taikomas moralinio vertinimo

matas. Pavyzdiui, proceso norma, reikalaujanti, kad Seimo sesi
jos protokol pasirayt Seimo pirmininkas ir posdio sekreto
rius, negali bti vertinama kaip morali ar amorali, nes tai nra
tiesiogiai susij su kit asmen teismis.
Morals norm poiriu negali bti tiesiogiai vertinamos ir teiss
normos, nustatanios vien valstybs institucij pavaldum ki
toms, nes ia yra reglamentuojami techninio elgesio elementai, i
kuri yra neaiku, juose yra knyta pagarba artimo teisms ar
agresija prie tas teises. Pavyzdiui, techninis kapitalo tvarkymas
(laisv pinigini l laikymas namie ar banke pagal pasaugos
sutart), atskirtas nuo jo sigijimo bd ir panaudojimo tiksl,
nra nei moralus, nei amoralus, nes nra tiesioginio to kapitalo
ryio su kit moni interesais. Morals ar amorals gali bti tik
kapitalo sigijimo ir jo panaudojimo bdai bei tikslai, nes kapi
tal galima sigyti tiek i agresijos prie artim (i vagysi,
sukiavimo, reketo, gamybinio inaudojimo), tiek i paveldjimo,
i darbo kaip paslaug visuomenei teikimo. Pirmuoju atveju
kapitalo sigijimo bdai bus amorals ir kartu prieingi teisei,
antruoju atveju - morals ir teisti.
taigi morals ir teiss veikimo srit patenka tik tie moni
veiksmai, kurie tam tikru bdu (agresijos ar pagarbos) susij su
kit moni teismis ir todl t teisi atvilgiu gali bti vertina
mi kaip morals (naudingi) ar amorals (alingi), teisti ar
neteisti.
Elgesio taisykls (teisi ir pareig) detalizavimo laipsnis
Teiss normos yra grieiau apibrtos, suformuluotos, ivardija
mi teisi ir pareig atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo pa
grindai, tuo tarpu morals normoje gali bti isakoma tik bendra
pareiga (nevok; nekalbk netiesos; mylk savo artim kaip save pat ir
kt.). Morals imperatyve mylk savo artim kaip save pat nenuro
doma, kokiais konkreiais veiksmais ta meil turi pasireikti. Tai
paliekama sprsti paiam paliepimo vykdytojui. Todl morals
normos veikiau yra moni elgesio principai negu programos,
planai, ipltotos elgesio taisykls. Be to, ia formuluojama parei
ga artimui ir nieko nesakoma, kokias teises tokios pareigos
vykdymas sukuria paiam vykdytojui. ia gali bti pareiga be
teiss, bet tai tokia pareiga, kuri asmuo gali atsisakyti vykdyti.
259

TEISS TEORIJA
Pavyzdiui, moralin pareiga teikti labdar neturtliui nra sak
mi: konkretus asmuo gali nevykdyti ios pareigos, nes tam jis
nra privalomai pareigotas, toks elgesys tik pageidautinas. Kita
vertus, asmuo gali vykdyti kitam pareigas, nereikalaudamas, kad
tas kitas" vykdyt jam grtamsias pareigas. Aukotojas teikda
mas labdar nereikalauja ir nesitiki, kad elpiamasis kokiu nors
materialiu bdu atsilygins jam ateityje. Tas atsilyginimas ia gali
bti tik dvasinis (pasimelsti u geradar). Teiss normoje, kaip
sakme, yra knyta privaloma egoizmo ir altruizmo vienov
(pusiausvyra), tuo tarpu moralje gali bti tik altruizmas. Tuo
moralinis altruizmas skiriasi nuo teisinio altruizmo.
Normos iraikos forma
Morals normos paprastai gyvena" moni smonje. Jos nefik
suotos specialiuose valstybs aktuose. Jos neturi grietos siste
mos, neskirstomos akas, institutus, nors toks skirstymas ir
neprietaraut morals esmei. Bet tam nra reikalo vien dl to,
kad jos visuotinai neprivalomos. Teiss normos, atvirkiai, yra
suformuluotos oficialiuose valstybs aktuose ir sudaro vientis
sistem vien todl, kad jos visuotinai privalomos ir, itaip
pateikt, j paprasiau laikytis.
Bdai, kuriais utikrinamas teiss norm
ir morals norm vykdymas
Teiss norm vykdymas, sakme, utikrinamas abipuse nauda ir
valstybs prievarta, morals norm - pai piliei vidiniu
sitikinimu, abipuse nauda ir visuomeninio poveikio priemonmis
(kokia bus bendradarbi, eimos, tautos nuomon, jeigu pasielg
siu ne taip, kaip morals poiriu pridera).
Teiss ir morals santykis nra formalus ir iorinis. Jos viena kit
papildo, viena kita remiasi. Morals skelbiamos vertybs yra tas
orientyras, kuriam turi paklusti statym leidjas formuluodamas
konkreias teiss normas. Pripainus, kad pozityvioji teis turi
neprietarauti prigimtinei, padidja teiss norm priklausomyb nuo
morals norm. Moral formuluoja pageidaujam reikalavim gerbti
mogaus teises, o teiss normos t reikalavim paveria privalomu.
Todl teiss normos danai yra ir morals normos. Amoralus
statymas negali bti teisinis statymas.
is ryys galioja ne tik kuriant, bet ir taikant teis. Pavyzdiui,
tv valdios" ribojimo forminimas turi bti argumentuojamas ir
260

SPECIALIOJI DALIS

morals teiginiais. Morals kategorijomis reikia operuoti ir prireikus

aikinti tokias teiss praktikoje sutinkamas svokas kaip cinizmas,
tvirkinimas, eidimas ir kitos. Teismai, skirdami teiss norm paei
djams konkreias sankcijas, atsivelgia ir moralines paeidjo
savybes.
Teis ne tik remiasi morale, bet ir padeda iai sitvirtinti,
statym vykdymas ugdo prot ne tik formaliai laikytis statym,
bet ir gerbti statymais tvirtint tvark, t. y. jai pritarti i vidinio
sitikinimo. Pavyzdiui, teisingos bausms baim ugdo socializuot
elges, ugdo mogaus gebjim gyventi kartu su artimu ir su juo
sugyventi.
Teis ir gailestingumas. Teis, kiek ji yra leidim ir paliepim
vienov, yra tik teisinga, bet negailestinga, nes gailestingumas - tai
atsisakymas vykdyti teisingum kaltajam. Teisje yra tik tiek gailes
tingumo, kiek jis telpa mintoje vienovje (pusiausvyroje). Gailestin
gumas, kurio apimtis sutrikdo teisi ir pareig pusiausvyr, nra
teisinis, o tik moralinis, bet tik tuo atveju, jei pati nusikaltimo auka
dovanoja nusikaltliui, t. y. leidia t pusiausvyr paeisti nusikal
tlio naudai. Auka tada atleidia savo skriaudj nuo tos kanios,
kurios pagal teisingumo princip jis nusipeln kaltais veiksmais
padarydamas aukai alos. Lygybs gali reikalauti tik teis, bet ne
moral, ne draugyst. Moral apima ir kilnum, gailestingum, nes
ji gali atleisti asmen nuo btinybs elgtis pagal teisi ir pareig
pusiausvyr. Teis negali ito daryti.
2 2.2 TEISS NORM IR PAPROI NORM SANTYKIS
Paproiai - tai bendros elgesio taisykls, susidariusios dl daugkar
tinio kartojimosi ir tapusios moni proiais (pvz., pradti pamok
pradios mokykloje malda). Paproi norm pavyzdiai gali bti
etiketo taisykls (sveikinantis paduodama ranka; tai paprotys, atjs
i vidurami, liudijantis, kad rankose nra ginklo), vairi apeig,
ypa vestuvi, laidotuvi, normos. Pavienio mogaus elgesio taisyk
l, kuri tapo jo proiu (pvz., prie mieg paskaityti lengvo turinio
knyg), nra paproi norma, nes ji nra vis ar bent daugumos
tam tikro regiono moni bendra elgesio taisykl.
Paproiai susidaro tautoje palengva ir ia nereikia kokios nors
iorins jgos, kuri garantuot j vykdym. mons laikosi paproi
norm dl to, kad prato itaip elgtis, kad itaip elgdamiesi jie
261

TEISS TEORIJA
pasiekia tam tikros asmenins naudos, prasmina savo gyvenim
arba ilieka visaveriai tam tikros bendrijos nariai. Geri paproiai
padeda stiprinti teistum. Paproi ir morals norm skirtumas
sunkiai nustatomas. Paprotys daniausiai tra morals forma, o
moral - paproio turinys (kaip ir teiss normos).
Paprotin elgesio taisykl, sankcionuota valstybs, tampa teiss
norma.
2.2.3 TEISS NORM
IR KORPORACIJ NORM SANTYKIS
Kiek kitoks yra teiss norm santykis su korporacij (politini
partij, visuomenini organizacij, vairi kini, profesini, religi
ni ir kitoki susivienijim) normomis.
Korporacij normos skiriasi nuo teiss norm subjekto atvilgiu:
teiss normas ileidia valstyb, o korporacij - konkreti korporacija
ar jai atstovaujanti valdyba.
ios normos skiriasi ir reguliavimo apimties poiriu - teiss norm
privalo laikytis visi Lietuvos gyventojai, taip pat usienieiai, esan
tys Lietuvos teritorijoje, o korporacij norm - tik konkreios korpo
racijos nariai. Teiss norm vykdym galiausiai garantuoja valstybs
prievarta, o korporacij - tos organizacijos turimos poveikio priemo
ns (pastaba, papeikimas, pareig paeminimas, paalinimas i
korporacijos ir kt.). Bet pagrindinis korporacij norm garantas,
inoma, yra ta nauda, kuri asmuo gauna laikydamasis korporacijos
norm. Juk btent dl tam tikros asmenins naudos, kad patikimiau
apsaugot ir gyvendint savo teises, konkretus asmuo ir sitrauk
tam tikr korporacij.
Teiss normos ir korporacij normos sutampa tik elgesio taisyk
ls formulavimo poiriu: korporacij normos taip pat yra forma
liai apibrtos (idstytos ratu), jos sudaro tam tikr sistem, kuri
vardijama kaip tos korporacijos statai, statutas ar nuostatai. Juose
yra fiksuojami organizacijos tikslai, jos valdybos ar tarybos kompe
tencija, stojimo organizacij tvarka, nari teiss ir pareigos bei
kita.
i socialini neteisim norm lyginimas su teiss normomis
pagilina abiej i svok supratim.

262

SPECIALIOJI DALIS

2.2..4 TECHNINS NORMOS

Be socialini norm, mons dar kuria technines normas. Techni
ns normos - tai elgesio taisykls, nurodanios, kaip mogus turi
elgtis su daiktais, darbo rankiais ir technologijomis, taip pat su
gamtos reikiniais, kad utikrint savo paties ir gyvenamosios
aplinkos saugum, kuo ekonomikiau pasiekt praktini tiksl
(pastatyt gyvenamj nam, utvenkt up, pasigamint traktori,
surinkt mainos varikl, bald ir t. t.). Prie technini norm pri
skirtinos statybos darb taisykls, rengim, mechanizm eksploata
vimo instrukcijos, elektros energijos vartojimo, degal, aliav nau
dojimo, gamybos atliek saugojimo, j imetimo aplink ir kitos
normos.
Technini norm turin lemia objektyvs gamtos dsniai. T
dsni painimas, j pavertimas elgesio taisykle kaip tik ir yra
technin norma.
Technines normas nuo socialini norm skiria tokie poymiai:
Reguliavimo objektas
Socialins normos reguliuoja moni tarpusavio santykius, o
technins - moni santykius su gamta, darbo rankiais ir
technologijomis. Technins normos idstomos vairiose naudoji
mosi daiktais (elektros prietaisais, muzikos instrumentais ir kt.)
instrukcijose.
Krybos subjektas
Technines normas kuria konkrets tam tikros srities specialistai,
o socialines normas - tam tikras moni kolektyvas: valstyb,
tauta, korporacija.
Formuluojamos elgesio taisykls pobdis
Socialins normos ireikia bendr subjektyviai privalomo elge
sio taisykl, o technins normos - objektyviai privalomo elgesio
taisykl, pagrst btina gamtos reikini priklausomybe (norint
paleisti mainos varikl, reikia degimo sistemoje skelti kibirkt ito nepadarius, bus nemanoma pasiekti norimo tikslo).
Poveikio u taisykls nesilaikym pobdis
Paeidus technin norm tuoj pat arba vliau neivengiamai
atsiranda neigiam padarini. Pavyzdiui, paeidus dali surin
kimo technologij, mechanizmas neveiks arba, pilant vanden
263

TEISS TEORIJA
sieros rgt, vyks sprogimas" - pavojingas poveikis technins
normos paeidjui. Tuo tarpu paeids socialin norm, paeid
jas gali ir nesulaukti valstybinio ar visuomeninio poveikio, jeigu
nebus nustatytas ir patrauktas teisinn arba korporacinn atsa
komybn.
TECHNINI NORM VIRTIMAS
SOCIALINMIS TEISINMIS NORMOMIS
Jau sakme, kad technins normos nra socialins, nes jos neregu
liuoja moni tarpusavio santyki. Taiau kai kurios technins
normos tam tikromis slygomis gali virsti teisinmis. O itaip
atsitinka todl, kad, naudodamiesi darbo rankiais, technologijomis,
vieni mons tampa pavojingi kitiems, o kartais - ir patys sau
tiesiogiai arba dl poveikio gyvenamosios aplinkos kokybei. Pavyz
diui, atomins technologijos eksploatavimo taisykls i prigimties
yra technins, bet dl proces, kuriuos valdo tos taisykls, pavojin
gumo daugelio moni gyvybei ir sveikatai jos virsta socialinmis,
teisinmis. Tokiomis jos virsta nuo to momento, kai kompetentingos
valstybs institucijos jas sankcionuoja - suteikia joms teiss norm
gali. U j paeidim nustatoma administracin ar baudiamoji
atsakomyb. Keli eismo taisykls i prigimties taip pat yra techni
ns normos, bet, patvirtintos valstybs institucij, jos tampa teiss
normomis. U j paeidim irgi numatyta administracin ir bau
diamoji atsakomyb, nes asmuo, naudodamasis savo subjektine
teise vairuoti automobil, yra pavojingas kit asmen teisms. Teisi
ns atsakomybs nustatymas pareigoja j naudotis ia teise atsakin
gai, t. y. nedarant alos kit moni teisms.
ios ries technins normos danai vadinamos techninio turinio
socialinmis teisinmis normomis.
Tendencija versti technines normas socialinmis teisinmis nor
momis darosi itin ryki dl iuolaikins mokslo ir technikos paan
gos, kai gamybai ir moni buiiai vis plaiau ir intensyviau
naudojama sudtinga, nai, bet kartu vis pavojingesn mogui ir jo
gyvenamajai aplinkai technika ir technologija. Siekiant sumainti
technik valdanio mogaus pavojingum sau paiam ir gyvenama
jai aplinkai, kaip tik ir kuriamos techninio turinio socialins teisins
normos. Tai rodo ir tokios naujos teiss akos kaip ekologin teis
atsiradimas bei sparti jos pltot.
264

SPECIALIOJI DALIS

3. TEISS NORMOS STRUKTRA

Teisininkui, imantis aikinti, taikyti ar kurti teiss norm, ikyla
reikalas susivokti, kurios teisinio teksto dalys formuluoja teisinio
santykio atsiradimo pagrindus, kurios - santykio dalyvi teises ir
pareigas ir kurios - teisinio poveikio priemones. Sprsti iuos
klausimus - tai atskleisti konkreios teiss normos struktr, kurioje
slypi t klausim atsakymai. Tokios struktros imanymas padeda
statym leidjui tiksliau ir trumpiau formuluoti teiss aktus, racio
naliau derinti teiss norm ir teiss akto straipsnius, o teisininkui
praktikui - tiksliau ir operatyviau atpainti statym tekstuose
teisinius imperatyvus ir pritaikyti juos konkreiam gyvenimo atvejui.
Teiss normos struktra - tai vidini normos element organizacija,
apibdinanti teiss norm kaip vientis, bet struktrint elgesio taisykl. Ji
nulemta teiss normos vykdom funkcij, yra vidinis, techninis
teiss normos gebjimas jas vykdyti.
Teiss normos struktr sudaro tokie elementai:
1) teiss normoje aprayti realaus gyvenimo atvejai, nurodantys,
kada teiss subjektams atsiranda normoje nurodytos teiss ir
pareigos (hipotez);
2) elgesio taisykl kaip teisi ir pareig santykis (dispozicija);
3) padariniai, atsirasiantys teiss subjektui, nepaklususiam teiss
normos reikalavimams (sankcija).
i struktr galima ireikti formule: jei..., tai..., prieingu atve
ju": Jei vyksta tam tikri teisiniai faktai - gyvenimo aplinkybs
(hipotez), tai santykio dalyviai turi elgtis taip ir taip (dispozicija),
prieingu atveju j teiss bus atitinkamai siaurinamos ar likviduo
jamos (sankcija).
3.1 TEISS NORMOS HIPOTEZ
Hipotez - tai graik kalbos terminas, reikiantis tam tikr reiki
ni, fakt egzistavimo prielaid (spjim). Teisin hipotez- tai
spjimas, kad vyks tokie gyvenimo faktai, kuri atvilgiu reiks
elgtis pagal dispozicijoje nurodytas teises ir pareigas. Todl hipotez
yra tas teiss normos elementas, kuris sujungia teiss norm su
realiu gyvenimu, jo dinamika. Tai elgesio taisykls veikimo, taikymo
slyga. Ji nurodo tas faktines aplinkybes, kurioms atsiradus galima
265

TEISS TEORIJA
naudotis dispozicijoje nurodytomis teismis ir privalu vykdyti tas
teises legalizuojanias pareigas, taip pat btinyb patirti arba taikyti
pareig nevykdaniojo teisms valstybinio poveikio priemones.
Teiss normos hipotez paprastai prasideda odeliu jei" ir
baigiasi ties odeliu tai". Jei sutartis sudaryta, tai jos reikia
laikytis." Hipotez ia formuluoja odiai sutartis sudaryta". Vadi
nasi, sudarius sutart, viena teisinio santykio alis gali naudotis tos
sutarties suteikiamomis teismis ir kartu privalo vykdyti i jos
kylanias pareigas, taip pat reikalauti, kad kita santykio alis
vykdyt jai sutartas pareigas.
Hipotez yra btinas kiekvienos teiss normos elementas. Jeigu
jos nebt, visa teiss norma netekt prasms, ji tapt negyva niekada netaikoma ir nenaudojama, nes bt neaiku, kuriais atve
jais reikia ar galima naudotis dispozicijoje apraytomis teismis ir
pareigomis.
ATPK ir BK teiss norm hipotezs yra veiksmai, kuriais paei
diamos reguliacini teiss norm (konstitucini, civilini, darbo ir
kt.) nustatyti draudimai. Pavyzdiui: Tas, kas nuud kit mog,
baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met."
(BK 129 str. 1 d.) odiai tas, kas nuud kit mog" ymi tos
normos hipotez, nes tyinis nuudymas - veiksmas, kuriuo paei
diamas konstitucins normos nustatytas draudimas ksintis kito
asmens gyvyb (Konstitucijos 19 str.). Arba kitas pavyzdys: konsti
tucins teiss norma Nuosavyb nelieiama" (23 str.) yra regulia
cin, draudianti bet kokiu bdu ksintis svetim nuosavyb. O
BK specialiosios dalies normos aprao io draudimo paeidimo
bdus: vagyst, sukiavim, plim, turto prievartavim, turto
sunaikinim ir kitus, kurie jau sudaro atitinkam baudiamosios
teiss norm hipotezes.
BK ir ATPK specialiosios dalies norm hipotezs yra labiausiai
ipltotos ir apibrtos tik todl, kad ia turi bti tiksliai apraytos,
suformuluotos visos tos veikos (bdai), kuriomis paeidiami regu
liacini teiss norm nustatyti draudimai ir kurios utraukia bau
diamj atsakomyb. Mat ia galioja principas nra nusikaltimo be
statymo: reguliacins normos nustatyt draudim paeidianti veika,
neaprayta baudiamojo statymo hipotezje, oficialiai nelaikoma
nusikaltimu. Tai rodo, kad pagal etatizmo tradicij nusikaltimas
laikomas tik statym nustatyta teiss kategorija.

266

SPECIALIOJI DALIS

Vidins struktros poiriu hipotezs gali bti paprastos, sudtins

ir alternatyvios.
Paprastos hipotezs sieja teiss normos galiojim tik su vienos
aplinkybs buvimu. Pavyzdiui: Degant raudonam viesoforo sig
nalui draudiama engti vaiuojamj dal." ia hipotez sudaro
viena aplinkyb - degantis raudonas viesoforo signalas.
Sudtins hipotezs formuluoja kelias aplinkybes, kuri visuma yra
teiss normos galiojimo slyga. Pavyzdiui: Tas, kas vairuodamas
keli transporto priemon paeid keli eismo saugumo [...] taisyk
les, jeigu dl to vyko avarija, dl kurios buvo sunkiai sutrikdyta
kito mogaus sveikata, baudiamas [...] bauda [...]" (BK 281 str.
2 d.) Hipotez - dvi tarpusavyje susijusios aplinkybs: eismo taisyk
li paeidimas ir to paeidimo sukelti sunks padariniai.
Alternatyvi hipotez sieja konkreios normos galiojim su viena i
keli teiss normoje nurodyt aplinkybi. Pavyzdiui: Mediojimas
be reikiamo leidimo arba udraustu laiku, arba udraustose vietose,
arba udraust medioti gyvn [...] utraukia baud." (ATPK
85 str. 2 d.). Hipotez ia sudaro keturios alternatyvios aplinkybs:
mediojimas be reikiamo leidimo, udraustose vietose, udraustu laiku,
udraust medioti gyvn; utenka bent vienos i ivardyt aplinky
bi, kad i norma bt taikoma asmeniui, paeidusiam administra
cins teiss nustatyt mediojimo tvark.
3.2 DISPOZICIJA
Lotynikai dispositio - idstymas. Dispozicijoje apraomas teiss
subjekt leidiamo ir privalomo elgesio (teisi ir pareig) mastas
(apimtis) atsiradus hipotezje apraytoms aplinkybms. Gavs skund
[...] apie padaryt nusikalstam veik [...], prokuroras tuoj pat
pradeda ikiteismin tyrim." (BPK 169 str. 1 d.) Iskirti odiai
ymi normos dispozicij: prokurorui nustatoma pareiga tuoj pat
pradti ikiteismin tyrim.
Dispozicijos pagal teisi ir pareig apibrtumo laipsn skirsto
mos : 1) absoliuiai, arba vienareikmikai, apibrtas; ir 2) santykikai
apibrtas.
Absoliuiai apibrtos dispozicijos aikiai ir tiksliai nurodo regu
liuojamo visuomeninio santykio dalyvi teises ir pareigas, kuri jie
savo nuoira negali pakeisti. Tokios dispozicijos kitaip dar vadina-

267

TEISS TEORIJA
mos imperatyviomis. J pavyzdiai gali bti teiss normos: sutari
reikia laikytis, teisingum vykdo tik teismas arba savininkas turi teis
ireikalauti savo turt i svetimo, neteisto valdymo. ia nustatoma, kad
jei sutartis sudaryta (normos hipotez), tai sutarties dalyviams
atsiranda pareiga vykdyti i tos sutarties kylanius sipareigojimus;
antruoju atveju - jei subjektas (x) yra teismas, tai tik jis (x) gali (turi
teis) vykdyti teisingum. ia grietai nurodoma, kuris subjektas turi
teis vykdyti teisingum.
Santykikai apibrtos dispozicijos yra tokios, kurios leidia ir patiems
reguliuojamo santykio dalyviams nustatyti kai kurias savo teises ir
pareigas, konkret j turin. Bet jeigu patys dalyviai j nenusistato, tai
galioja dispozicijos nustatytos dalyvi teiss ir pareigos. Pavyzdiui:
Jeigu kito asmens reikal tvarkymas pastarajam dav teigiam
rezultat, tai reikalus tvarks asmuo turi teis atlyginim. Jeigu
alys nesusitaria, atlyginimo dyd nustato teismas." (CK 6.233 str.
4 d.) Teiss norma suteikia teis santykio dalyviams patiems nusta
tyti atlyginimo dyd. Jeigu iuo klausimu santykio dalyviai neparei
kia savo valios, tai galioja paioje teiss normoje nustatyta taisykl:
pareiga nustatyti atlyginimo dyd tenka teismui.
Pagal raikos bdus dispozicijos yra: 1) paprastosios; 2) apraomo
sios; 3) nukreipiamosios; ir 4) blanketins.
Paprastosios dispozicijos nurodo reguliuojamo santykio dalyvi
teises ir pareigas, taiau j neaikina. Tai dispozicijos, kuri turinys
aikus i paties teksto ir nereikalingas papildomo aikinimo. Pavyz
diui, jau mintos normos: Teisingum Lietuvos Respublikoje vyk
do tik teismai" (Konstitucijos 109 str.), dispozicija yra ne tik abso
liuiai apibrta, bet ir paprasta, nes joje aikiai pasakyta, kas turi
teis vykdyti teisingum.
Apraomosios, arba aikinamosios, dispozicijos ne tik nustato elgesio
taisykles, bet dar ir paaikina jas, nurodo esminius j poymius. Jos
vartojamos tais atvejais, kai vien elgesio taisykls formuluot tiksliai,
aikiai nenusako teisi ir pareig turinio. Pavyzdiui: Pamets
daikt asmuo privalo umokti u radim radusiam daikt asme
niui penki procent rastojo daikto verts dydio umokest, jeigu
daikt pamets asmuo nebuvo vieai paadjs didesns sumos arba
jeigu nesusitar su radusiuoju asmeniu dl didesnio atlyginimo."
(CK 4.64 str. 1 d.) ios normos odiai pamets daikt asmuo
nebuvo vieai paadjs didesns sumos" arba nesusitar su
radusiuoju asmeniu dl didesnio atlyginimo" paaikina, kokioms
268

SPECIALIOJI DALIS

slygoms esant pamets daikt asmuo privalo sumokti radusiajam

5 procentus rasto daikto verts.
Nukreipiamosios dispozicijos sudaromos remiantis paprastosiomis
ir apraomosiomis dispozicijomis. Jos nurodo (formuluoja) tik ben
dras teises ir pareigas, o norintj tiksliau suinoti i teisi ir
pareig turin nukreipia kit to paties teiss norm akto straipsn
arba kit to paties straipsnio dal, kurioje ta taisykl aikiai ir
isamiai suformuluota. Pavyzdiui: Apie sulaikym nedelsiant pra
neama io Kodekso 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka vie
nam i sulaikytojo eimos nari ar artimj giminaii." (BPK
140 str. 4 d.) i norma nukreipia norintj suinoti, koks yra turinys
pareigos praneti apie sulaikym eimos nariams, to paties BPK
128 straipsnio 1 dal.
Blanketins dispozicijos nurodo, kad tam tikro teisinio santykio
dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisykls (teisi ir parei
g), bet jos konkreiai neidsto ioje dispozicijoje, nenurodo esant
ir kituose to teiss norm akto straipsniuose ar straipsni dalyse tokios taisykls konkretinimo silo iekoti kito teiss akto norm
dispozicijose. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529) nustat, kad nesant
(ame normos, kuria remiantis bt galima sprsti konkrei byl,
teismas turi vadovautis paproi teise, savo teisine sine (VI sk.
26 str.), t. y. u Statuto rib egzistuojania elgesio taisykle. ios
normos blanketinis pobdis siejamas su nuoroda paproi teis,
(oje siloma iekoti io santykio konkretaus teisinio reglamentavimo.
Nukreipiamj ir blanketini dispozicij skirtumas yra tas, kad
nukreipiamosios dispozicijos atveju trkstam ini apie teises ir
pareigas santykio dalyviai pareigojami iekoti kituose to paties
teiss akto straipsniuose ar j dalyse, o blanketins dispozicijos
atveju - kito teiss akto norm dispozicijose.
Nukreipiamosios ir blanketins gali bti ne tik dispozicijos, bet
ir hipotezs. Blanketins hipotezs daniausios baudiamosios teiss
normose. Tas, kas paeid [...] radioaktyvij ar branduolini media
g laikymo, naudojimo, gabenimo taisykles [...] baudiamas [...] bau
da." (BK 257 str. 1 d.) Iskirti odiai, ymintys mint mediag
laikymo, naudojimo, gabenimo taisykli paeidim, yra blanketin
hipotez: norint suinoti, koki konkrei norm asmuo paeid,
reikia irti radioaktyvi mediag laikymo, naudojimo ir gabeni
mo taisykles. Kitas pavyzdys: Tas, kas padar io straipsnio
I dalyje numatytas veikas, jeigu dl to atsirado sunki padarini,
269

TEISS TEORIJA
baudiamas laisvs atmimu [...]" (BK 256 str. 2 d.) odiai tas,
kas padar io straipsnio 1 dalyje numatytas veikas" yra nukreipia
moji hipotez - nukreipia to paties straipsnio 1 dal.
Nukreipiamosios, blanketins hipotezs ir dispozicijos vartojamos
siekiant ivengti formuluoi kartojimosi statymuose - nereikalingo
teiss norm apsunkinimo tekstu.
Svarbu pabrti, kad visos BK specialiosios dalies teiss norm
104
dispozicijos yra abstrakios ir dl to - blanketins . Jos ireikia
mos vienu odiu - baudiama. Norintieji isiaikinti, koki pareig
ir teisi atsiranda valstybs institucijoms ar pareignams vykdant
paliepim baudiama", nukreipiami atitinkamas BPK teiss nor
mas. Tai daroma siekiant neapsunkinti teiss norm dispozicij
tekstu ir nereikalingu kartojimusi.
3.3 SANKCIJOS IR J RYS
Sankcija yra valstybs reakcija teist ar teisei prieing asmens
elges (lot. sanctio - aukiausias nutarimas, bausm ir kt). Bet
vartojimo poiriu tai yra daugiareikmis terminas (plaiau r.
G. Lastauskiens disertacij Teisins sankcijos kaip teksto elementai ir
teisini imperatyv garantas". LTU, 2002). Sankcija nra sudedamasis
kiekvienos teiss normos teksto elementas, bet ji, matysime, yra
btinas kiekvienos normos logins struktros elementas, nes sankci
ja yra garantas, kad teisi ir pareig santykis bt visiems vienodai
privalomas. Sankcija tiek btina, kiek teiss normos yra privalomos
ir kiek j privalomumas garantuojamas valstybs prievartos priemo
nmis. Be sankcijos ir jos taikymo nebt teisingumo vykdymo.
Pagal tiksl pobd visos sankcijos skirstomos pozityvisias ir
negatyvisias. Tok skirstym dar treiame ms eros amiuje pra
djo Romos teisininkas D. Ulpianas, kuris pozityvij sankcij
btinum argumentavo siekiu: skatinti geruosius tobulti veikiant
juos ne tik bausms baime, bet ir apdovanojimais"105.
104
Tokia pat struktra ir ATPK norm dispozicij, ireikiam taip pat
vienu odiu - utraukia. Bet kol Lietuva neturi atskiro administracinio proceso
kodekso, ATPK norm dispozicijos yra ne blanketins, o nukreipiamosios, nes
administracinio proceso normos dstomos kartu su materialiosiomis normomis
tame paiame ATPK.
105
: XII . .
. , 1997. . 157.

270

SPECIALIOJI DALIS

3.3.1 POZITYVIOSIOS SANKCIJOS

Tai teigiama valstybs reakcija asmens atlikt teist ir valstybei ar
visuomenei itin reikming pareig vykdym, kuris oficialiai iki tol
nesukr toki pareig vykdytojui atitinkam subjektini teisi arba
sukr, bet ne proporcingai atliekam pareig mastui ir kokybei.
Pareig vykdymas ia apima ir tuos atvejus, kai asmuo savo
iniciatyva imasi vykdyti ir tokias pareigas, kuri pozityvioji teis
jam nenustato. Pavyzdiui, apdovanojamos daugiavaiks motinos,
pagimdiusios ir uauginusios penkis ir daugiau vaik, taip pat
asmuo - u skstaniojo igelbjim. Gimdyti vaikus, gelbti skstantj rizikuojant savo gyvybe teiss normos nepareigoja.
Pozityviosios, arba skatinamosios, sankcijos - tai premijos, apdo
vanojimas ordinais, medaliais, garbs vardais, laikinas mokesi
sumainimas arba atleidimas nuo j ir kita. Tokias sankcijas vals
tyb taiko siekdama paskatinti asmenis imtis valstybei ar visuome
nei ypa reikmingos veiklos arba pagerbti pilieius u j atliktus
tautai ir valstybei darbus, kurie neeina teiss reglamentuotus
darbo santykius, arba u pasiaukojim gelbjant asmenis, pateku
sius ekstremali padt, taip pat valstybs, piliei, korporacij
turt, kai toks gelbjimas nejo gelbtojo tarnybines pareigas arba
pranoko jas.
3.3.2 NEGATYVIOSIOS SANKCIJOS
Tai neigiama valstybs reakcija asmens siek gyti tam tikr
subjektin teis arba ja naudotis nevykdant atitinkam pareig. Jos
skirstomos pasyviai negatyvisias ir aktyviai negatyvisias.
1. Pasyviai negatyviosios sankcijos - tai valstybs atsisakymas
pripainti ir ginti asmens teises, kuri jis siek nevykdydamas
nustatyt pareig, arba, bendriau sakant, tai valstybs atsisakymas
bti dalyve konkrei asmen kuriamo teisinio santykio, kuris buvo
kuriamas paeidiant krimo slygas ar tvark. ios ries sankci|os taikomos u nevykdym pareig, kurias asmuo privalo vykdyti,
jei nori gyti atitinkam subjektin teis, pripastam ir ginam
pozityviosios teiss priemonmis.
Yra dviej ri pasyviai negatyviosios sankcijos:
a) Negaliojimas", arba sandorio pripainimas niekiniu". Tai pirmiausia
civilins teiss sankcijos, pavyzdiui: Vedyb sutartys turi bti
271

TEISS TEORIJA
sudaromos notarine forma."
struktroje sankcijos nra, ji
nori pagal vedyb sutart
teisi neformindami tokios
ko pripainti ir ginti tokia

(CK 1.74 str. 2 p.) ios normos teksto

perkelta login ir reikia: jei asmenys
gyti vienas kitam valstybs ginam
sutarties notarikai, tai valstyb atsisa
sutartimi susikuriamas ali teises.

Kai kuriuos i sankcij pagrindus nustato ir CK: statym

reikalaujamos notarins formos nesilaikymas sandor daro negalio
jant." (CK 1.93 str. 3 d.)
b) Neskyrimas pareigas", arba galiojim negijimas" - tai tokia
pasyviai negatyvi valstybs reakcija nustatytos pareigos nevyk
dym, kai valstyb atsisako pripainti ir ginti asmens subjektin
teis tarnybinius ar darbinius galiojimus. ios ries sankcij
galima velgti tose Konstitucijos normose, kurios pareigini
galiojim gijim saisto asmen pareiga prisiekti Lietuvos Res
publikai, jei jie nori gyti Prezidento, Seimo nario ar teisjo
valdinius tarnybinius galiojimus: Irinktas Respublikos Prezi
dentas savo pareigas pradeda eiti [...] po to, kai Vilniuje [...]
prisiekia Tautai [...]" (82 str. 1 d.); Irinktas Seimo narys visos
Tautos atstovo teises gyja tik po to, kai Seime jis prisiekia bti
itikimas Lietuvos Respublikai." (159 str. 1 d.) Panai nuostata
galioja ir teisjams (112 str. 6 d.).
Mintiems asmenims, nevykdiusiems pareigos duoti reikalauja
mo teksto priesaik, valstyb atsisako suteikti siekiam pareigybi
valdinius galiojimus.
Negaliojimas", neskyrimas pareigas", galiojim negijimas" - tai
grynai loginio pobdio pasyviai negatyviosios sankcijos, kurios
norminiame tekste tiesiogiai neformuluojamos, bet yra numanomos ir
egzistuoja kaip antrasis, negatyvus ios pareigos aspektas. Jos grasi
na konkretiems asmenims, kad nevykdius nurodytos pareigos vals
tyb atsisakys bti j kuriamo teisinio santykio dalyv ir dl to jie
negis valstybs pripastam ir ginam teisi (leidim) - j kuria
mas socialinis santykis nevirs teisiniu. Kai kurie autoriai (H. Kelzenas, H. L. A. Hartas) i poveikio priemoni nelaiko sankcijomis.
Pasyviai negatyvij sankcij buvimas rodo, kad sankcija pir
miausia yra subjektins teiss kategorija, nes ji yra teisi ir pareig
vienovs kategorija. Kur nra tokios vienovs - ten nra ir sankcijos.
ios vienovs neformuluoja antros ir treios kartos mogaus teises
tvirtinanios normos. Jos suteikia asmeniui subjektin teis mini272

SPECIALIOJI DALIS

mal gyvenimo lyg utikrinant nuosavybs mast, atleisdama j

nuo pareigos paiam t nuosavybs mast susikurti. Bet jeigu
asmuo atleidiamas nuo pareigos, tai jis atleidiamas ir nuo atsa
komybs, ir nuo t atsakomyb gyvendinanios sankcijos. Sankcijos
ia tiesiog nra, nes nra jai socialinio usakymo: nra pareig ir
nra reikalavimo jas vykdyti. Pareig garantuoti t nuosavybs
mast jos perkelia valstybei. Bet tokios pareigos nevykdymo atveju
valstyb negali bausti pati savs, ji negali bti sankcijos adresatas
ir tos paios sankcijos taikymo subjektas. Teiss normos" be
sankcij jau nra teiss normos, o tik statymo normos, nes jos
tvirtina ne teisi ir pareig vienov, o teiss -privilegijas, kitaip
sakant, legalizuoja vien asmen agresij kitiems. Tai, kaip sakyta,
gali daryti statymas, bet ne teis. statymas gali bti ir gailestingas
(pvz., amnestijos statymas), o teis tik teisinga: ji prie agresij, kad
ir kokiu pavidalu i reiktsi: nusikaltimu ar gailestingumu, nes
teisei privalomas vis teiss subjekt lygiateisikumo pripainimas.
Toki norm buvimas grindiamas tuo, kad objektin teis remia
si ne tik teiss, bet ir statymo virenybe.
Antros kartos mogaus teiss kaip tik ir remiasi tuo, kad teiss
virenyb papildoma statymo virenybe. Pastarja gyvendinamos
visuomens solidarumo ir gailestingumo nuostatos (t. y. tikslingu
mas). Toki nuostat nepajgi gyvendinti teis, nes ji dl savo
esms susijusi su leidim ir paliepim vienove. O susijusi todl, kad
jos paskirtis, kaip minta, - reikti tik teisingum ir pareigoti
visuomen teisingumui. statymas iuo poiriu yra mobilesnis negu
teis, nes jis gali pareigoti visuomen ir gailestingumui. Bet gailes
tingum tvirtinanio statymo imperatyv (pareig) vykdymas jau
negali bti garantuojamas prievarta, o tik valstybs gera valia ar jos
ekonominmis galimybmis. Btent dl to ir gali atsirasti statym
(bet ne teiss) norm, kurios neturi sankcij arba kurias paeidus
sankcijos negali bti realiai taikomos.
Sankcijos, kaip subjektins teiss kategorijos, paskirtis yra garan
tuoti, kad subjektin teis atsirast ir bt naudojamasi ja pareigai
tarpininkaujant.
2. Aktyviai negatyviosios sankcijos - tai visos tos sankcijos, kurio
mis valstyb vykdo plaiai suprantam teisingum: siaurina arba
likviduoja atitinkam pareig nevykdiusio asmens subjektins tei
ses. J tikslas yra garantuoti btin asmens naudojimosi jau turimo
mis subjektinmis teismis ir atitinkam pareig vykdymo priklau273

TEISS TEORIJA
somyb. Pavyzdiui, asmuo, kuris naudojasi turima subjektine teise
studijuoti universitete, bet nevykdo pareigos i savo teis legalizuo
ti paangiu mokymusi, praranda teis studijuoti konkreiame uni
versitete. i administracin sankcija utikrina btin teiss studijuoti
konkreiame universitete ir pareigos imokti to universiteto studij
programos pagrindus priklausomyb.
Aktyviai negatyvij sankcij rys:
1) baudiamosios (kriminalins); 2) administracins; 3) civilins (turti
ns); 4) drausmins.
Kiti autoriai (K. F. Rlis (Rhl) io tipo sankcijas skirsto :
represines (jas atitinka baudiamosios, administracins ir drausmi
ns sankcijos); restitucines (tai daniausiai civilins sankcijos, susi
jusios su priverstiniu alos atlyginimo iiekojimu, paeistos tvarkos
atkrimu, grinimu darb ir kt.); ir prevencines (tai administraci
nio poveikio priemons, pareigojanios nusikaltimais tariamus ar i
kalinimo viet grusius asmenis kas kiek laiko registruotis poli
cijoje, po 22 val. neieiti i nam ir kt. - Ukardymo statymo
pavyzdys).
Baudiamj sankcij (baudos, viej darb, turto konfiskavi
mo, kalinimo) specifika yra ta, kad jos taikomos tik primus
apkaltinamj nuosprend baudiamojoje byloje, ir tik teismo.
Struktros poiriu baudiamosios sankcijos yra paprastos, sud
tins ir alternatyvios.
Paprastos sankcijos - tai viena kuri nors poveikio priemon (pvz.,
bauda).
Sudtins sankcijos nustato kelias poveikio priemones, kurios turi
bti taikomos teiss paeidjui kartu (pvz., kalinimas ir turto
konfiskavimas).
Alternatyvios sankcijos taip pat numato kelias poveikio priemones,
taiau realiai taikoma tik viena i j: bauda arba vieieji (pataisos)
darbai; paskyrus baud, negalima skirti viej darb.
Administracines sankcijas taiko tam galiotos valstybs institucijos
(teismai, policija, mokesi ir kitokios inspekcijos), pareignai. Ad
ministracini sankcij rys: spjimas, bauda106, vieieji darbai,
106
Jei terminas bauda" vartojamas kaip baudiamosios sankcijos ris, tai,
vengiant termin painiavos, ATPK ir CK vietoj baudos" dert vartoti termin
pinigin nuobauda". Pats ATPK galt vadintis Administracini nuobaud ko
deksu, nes pagrindinis io kodekso tikslas - ne iaip konstatuoti administracins

274

SPECIALIOJI DALIS

praradimas teiss vairuoti transporto priemon, administracinio tei

ss paeidimo (pvz., neteistos vejybos) priemoni konfiskavimas,
nualinimas nuo pareig, administracinis aretas, kuris skiriamas
ne pagal baudiamj, o pagal administracin statym, ir kita.
Bendra baudiamj ir administracini sankcij specifika yra ta,
kad jos gali bti tiek turtinio, tiek asmeninio pobdio, t. y. nu
kreiptos ne tik teiss paeidjo turt, bet ir jo asmen.
Civilins sankcijos yra tik turtins (pinigin nuobauda, delspinigiai,
vadinamos bendru terminu netesybos"); jas skiria teismas, ir tik jeigu
jos numatytos statyme arba ali sutartyje (CK 6.70 str. 1 d.).
alos atlyginimas ne visada yra sankcija. Savanorikas alos,
kuri asmuo padaro kitam asmeniui naudodamasis subjektine teise,
atlyginimas, nors ir yra savo nuosavybs teise valdomo turto susimainimas, nra sankcija, nes tai nra valstybs reakcija teiss
paeidim. Bet jeigu atlyginti toki al asmen pareigoja teismas,
tai tas pats alos atlyginimas virsta sankcija - valstybs vykdomu
prievartiniu kalto asmens nuosavybs teise valdomo turto ar jo
dalies pamimu. alos atlyginimas nelaikytinas sankcija, jei
klausim nors ir sprendia teismas, bet ginas teisme buvo kils ne
dl atsisakymo atlyginti al, o tik dl alos dydio nustatymo.
Drausmines sankcijas skiria moni, staig, firm administracija
savo pavaldiems darbuotojams u darbo tvarkos taisykli, o sukarin
tose organizacijose - u vidaus tvarkos statuto paeidimus. Tokios
sankcijos yra: pastaba, spjimas, perklimas emesnes pareigas
(maiau mokam darb), karinio laipsnio paeminimas, atleidimas i
darbo ir kita.
3.3.3 POLITINS SANKCIJOS
Savita aktyviai negatyvij sankcij ris yra politins sankcijos.
Tai negatyvi Seimo reakcija Prezidento, Seimo nario, Vyriausybs,
konkretaus ministro ar kito auktas valstybs pareigas einanio
pareigno netinkam pareig vykdym. Tos sankcijos vadinamos

teises paeidimus, bet nustatyti u juos administracines nuobaudas ir sukurti

teisini procedr mechanizm joms taikyti. Tai patvirtina ir tas faktas, kad bent
dabar galiojantis ATPK apima ir administracinio proceso normas - t nuobaud
skyrimo procedras. Terminas Administracini nuobaud kodeksas" orientuot
reikalo esm, be to, bt trumpesnis ir patogesnis vartoti.
275

TEISS TEORIJA
politinmis todl, kad jas statymas paveda taikyti ne teissaugos
institucijoms, o politinei institucijai - Seimui.
Politini sankcij rys:
a) pareigno atstatydinimas i einam pareig remiantis apkaltos procesu.
i sankcija taikoma tautos renkamiems ar Seimo skiriamiems
auktiems valstybs pareignams: Prezidentui, Seimo nariams,
Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo
pirmininkams ir teisjams (Konstitucijos 74, 116 str.). Apkalta tai sistema procedr, kuriomis parlamentas tiria Prezidento,
Seimo nari ir kit aukt valstybs pareign padarytus teiss
paeidimus ir kuriomis remiantis jis gali anuliuoti mint pa
reign valdinius galiojimus. Tai konstitucins atsakomybs
gyvendinimas ir jis nra grynai teisinis procesas, nes ia sprendi
m priima ne teisin, o politin institucija, be to, paties sprendimo
turin lemia ne tiek teisiniai argumentai, kiek politin parlamento
nari valia, asmeninis j apsisprendimas;
b) nepasitikjimo pareignu ar visa institucija pareikimas (Seimo ne
pasitikjimo Vyriausybe, konkreiu ministru arba Seimo skirtais
ar rinktais valstybs pareignais pareikimas (interpeliacija) (Kon
stitucijos 75 str.);
c) ataukimas atstovui, nevykdaniam rinkj valios, suteikt galiojim
(galima politins sankcijos ris, kuri dabar Lietuvos teisje nra
reglamentuojama statymo).
Pirmsias dvi sankcijas nustato Konstitucija ir jas gali taikyti tik
Seimas. Tai rodo, kad Seimas yra ne tik teiskros, bet i dalies ir
teiss taikymo subjektas, kad teiskros ir teiss vykdymo funkcijos
nra ir negali bti grietai atskirtos. galiojim ataukimo sankcij
taiko patys rinkjai ten, kur yra nustatytas teisinis galiojim atau
kimo mechanizmas.
TEISINIS PROCESAS KAIP SANKCIJA
Prie aktyviai negatyvij sankcij kai kurie autoriai priskiria ir
ikiteismin, ir teismin baudiamosios bylos tyrimo proces, kai
tariamajam, kaltinamajam ar liudytojui yra daromas iorinis prievar
tinis poveikis prie jo vali (asmuo sulaikomas, jam paskiriama
kardomoji priemon arba jis prievarta atvesdinamas pas tardytoj,
prokuror, teisj). Poiris proceso alutin poveik rodo, kad
276

SPECIALIOJI DALIS

procesas ne tik kainuoja laiko ir pinig, bet ir yra psichinis apsun

kinimas (Belastung)", - rao vokiei teisininkas K. F. Rlis, laikantis
107
teisin proces sankcija (Verfahren als Sanktion) .
Aktyviai negatyviosios sankcijos - tai daniausiai teisingumo
vykdymo (plaiai suprantamo) priemons.
Sankcij svarba susijusi su teiss veiksmingumu. Jei sankcijos
netaikomos, tai nra ir teiss kaip visuotinai privalomos tvarkos.
3.4 METODOLOGINS, TECHNINS PRIEMONS
TEISS NORMOS VIDINEI STRUKTRAI ATSKLEISTI
Siekiant atskleisti teiss normos struktr taikoma tam tikra login
technika, viena i j - jau minta implikacija: Jei..., tai..." Jos atveju
visa norma performuluojama hipotetinio teiginio schem jei...,
tai..."; visi odiai, kurie eina iki odelio tai", priklauso hipotezei,
odiai po tai" - dispozicijai. Pavyzdiui, teiss normai: Draudiama
eksploatuoti technikai netvarking automobil", suteikus form jei...,
tai...", gaunama iraika: Jei automobilis technikai netvarkingas,
tai draudiama j eksploatuoti." odiai automobilis technikai
netvarkingas - hipotez, draudiama ji eksploatuoti - dispozicija.
Kai norma suformuluota pernelyg glaustai arba kai reikia nustatyti,
kokiomis savybmis turi pasiymti teiss subjektas, kuriam ji taikoma,
ir kai formul jei..., tai..." pasirodo nepakankama normos struktrai
atskleisti, tada taikoma predikat logikos schema [F(x)>G(x)], kuri
skaitoma: jei objektas x turi savyb F, tai x turi ir savyb G; iraika
F(x) reikia hipotez, o G(x) - dispozicij. Pritaikykime i formul
konstitucinei normai: Valstybin kalba - lietuvi kalba." (14 str.)
Kurie odiai reikia ios normos hipotez ir kurie dispozicij? Kai
kurie autoriai mano, kad ia yra tik gryna" dispozicija be hipotezs.
Neaikum gali paalinti ios normos performulavimas pagal mint
predikat logikos schem: Jei x (tam tikra kalbini enkl sistema) turi
savyb bti lietuvi kalba - F(x), tai x (ta enkl sistema) Lietuvoje
turi savyb bti valstybin kalba - G(x)." odiai lietuvi kalba yra
ios normos hipotez: kalbos enkl sistema pavadinta lietuvi
kalba, o odiai valstybin kalba yra ios normos dispozicija, nes jie
nurodo lietuvi kalbos teisin status Lietuvos valstybje - pareigoja

107

Rohl K. F. Min. veik. P. 506.

277

TEISS TEORIJA
valstybs institucijas ir j pareignus formuluoti lietuvi kalba savo
oficialius sprendimus, o pilieiai turi teis reikalauti, kad pareignai
su jais bendraut lietuvi kalba.
Tam tikrais atvejais i formul gali turti ir konjunkcijos prasm.
Tada ji irykina hipotez ir jos struktr. Pavyzdiui, BK normai:
Karys, savavalikai pasialins i dalinio ar tarnybos vietos [...]
baudiamas laisvs atmimu" (BK 322 str. 2 d.), suteik predikat
logikos iraik, gausime: Jei x (tam tikras pilietis) turi savyb bti
karys - F(x) ir tas pilietis (x) savavalikai pasialina i dalinio ar
tarnybos vietos - G(x), tai jis baudiamas laisvs atmimu - J(x)." Visa
teiss norma gauna tokios formuls pavidal: [F(x) & G(x)]>J(x). Jis
rodo, kad ios normos hipotez sudtin: tam tikras pilietis (x)
patenka ios normos galiojimo lauk tik jei jis yra karys - F(x) ir
savavalikai pasialina i karinio dalinio arba tarnybos vietos - G(x).
3.5 DISKUSIJA DL TEISS NORMOS STRUKTROS
Teiss normos struktra teiss literatroje suprantama nevienareik
mikai. Vieni autoriai mano, kad i struktr sudaro ne trys, o du
elementai - hipotez ir dispozicija (reguliacins teiss normos), kiti hipotez ir sankcija, treti - dispozicija ir sankcija (BK ir ATPK teiss
normos). Lenkikoje teiss literatroje reikiamos trejopos pairos
teiss normos struktr: 1) tradicin paira (E. rlichas, H. Rotas,
F. Siemienskis, J. Kowalskis, A. Lopatka) mano, kad norma turi tris
elementus; 2) kritin paira (J. Land, A. Werneris) pripasta dviej
element teiss normos struktr (norma susidedanti arba i hipo
tezs ir dispozicijos, arba i hipotezs ir sankcijos; 3) reliatyvistin
kryptis (J. Wroblewskis, J. Smialkowskis), aikiai neireikianti savo
pair, t struktr sieja su teiss samprata, teiss painimo
tikslais108.
Panai nuomoni vairov ir rusikoje teiss literatroje. Yra
mananij, kad hipotez ir sankcija apskritai nra teiss normos
struktros elementai (nes jie tiesiogiai neeina pai elgesio taisyk
l), o toks elementas yra tik dispozicija.
Taigi vieni autoriai eina teiss normos struktrini element
skaiiaus mainimo, o kiti - didinimo linkme. Pastarieji teiss

Kowalski J. Wstep do prawoznawstwa. Warszawa, 1979. P. 107-108.

278

SPECIALIOJI DALIS

normos struktrai priskiria ne tris, o keturis ar net penkis elemen

tus. alia hipotezs, dispozicijos ir sankcijos normos struktriniais
elementais jie dar laiko subjektyvi sudt" (A. S. Cigolinas) ir
teiss normos tiksl (F. N. Fatkulinas)109.
iuo klausimu sutrinka net toks stiprus rus teiss teoretikas
kaip R. Z. Lificas, taip pat teigiantis, kad apie hipotez, dis
pozicij ir sankcij reikia kalbti veikiau kaip apie numanomus
teiss normos elementus negu jos btinas dalis. Btinas bet kurios
teiss elementas - jos turinys, t. y. elgesio taisykl, kuri ta norma
nustato."110
Toliau R. Z. Lificas rao: Baudiamojo kodekso specialiosios
dalies straipsniuose [...] hipotez ir dispozicija visada sulieta
viena, pats tam tikro elgesio draudimas (dispozicija) pateikiamas
hipotezs poymi apraymu." ia R. Z. Lificas pakartoja jau
mint visoje rusikoje teiss literatroje siaknijusi klaid (i ten
ji atjo ir Lietuvos jurisprudencij, net BK), kad baudiamosios
normos paskirtis - udrausti veikas" (BK 1 str. 2 d. 1 p.). Jeigu
taip, tai tada tikrai baudiamosios normos hipotez ir dispozicija,
kaip sako R. Z. Lificas, turs susilieti arba teks pripainti, kaip tai
daro M. N. Marenko, kad Baudiamojo kodekso specialiosios da
lies normos turi tik dispozicij ir sankcij". I ties pripainus, jog
baudiamosios teiss normos draudia, jos kartu turt formuluoti,
pavyzdiui, ne tik nuosavybs paeidimo bdus, bet ir pat draudi
m ksintis privai nuosavyb, mogaus gyvyb, sveikat, kad tuo
pateisint, kodl vagyst, nuudymas ar kitas veiksmas yra priein
gas teisei. U vagyst reikia bausti ne todl, kad itaip nustato BK
178 straipsnis, o todl, jog vagyst yra veiksmas, kuriuo paeidia
mas Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytas draudimas - nuosavyb
nelieiama. Jau sakme, kad BK 178 straipsnis tik nurodo, kokiu
bdu buvo paeistas Konstitucijos 23 straipsnio draudimas ir ko
kias sankcijas reikia taikyti jo paeidjui (vagiui). Pripainus, kad
baudiamoji norma ne tik baudia, bet ir draudia, ji praranda
struktrin ry su reguliacinmis normomis ir tampa tarsi autono
mika btis, kuri lyg ir pati savarankikai, be ryio su reguliacin-

109
Plaiau apie pair teiss normos struktr vairov r.: H. . . , 1992. . 11.
110
. 3. . . 104.

279

TEISS TEORIJA
mis normomis udraudia tam tikras veikas (reguliuoja nuosavybs
santykius) ir u jas baudia. Ieit, tarsi ne reguliacini norm
sakmumui garantuoti bt sukurtos baudiamosios normos. Tada
bt neaiku, kam reikalingi reguliacini norm draudimai, jei
visk draudia BK normos.
itaip teiss normos struktr galima aikinti tik nesiejant jos su
teiss funkcijomis, kurioms vykdyti ir sukurta atitinkama teiss
normos struktra. Todl teiss normos struktros klausimas yra
beviltikai supainiojamas ir dl to pasidaro nereikmingas nei teiss
teorijai, nei teiss praktikai, nes normos samprat daro veikiau
painesn negu aikesn. Gal ir dl to R. Z. Lificas savo iaip gana
informatyvioje ir logikai nuoseklioje Teiss teorijoje", nerads bdo
pasukti mokslinio metodo vaga, buvo priverstas palikti io klausimo
svarstym, paskyrs jam vos kelet nesistemik sakini, nors
objektyviai teiss normos struktros klausimas yra itin svarbus, nes
juo konkretinama visa teiss normos esm. Jei negalime paaikinti
teiss normos struktros, tai negalime suorganizuoti vis teiss
teorijos klausim sistem, o teiss praktikoje - atskirti teisini
fakt (hipotezs) nuo elgesio taisykls (dispozicijos), kurios veikim
inspiruoja hipotezje aprayti teisiniai faktai, ir kartu tampa neai
ku, kuo teiss norm privalomumas skiriasi nuo socialini neteisi
m norm privalomumo. O nesistemika teiss teorija tada gali
pretenduoti tik teiss enciklopedij" - pavirutinik kai kuri
teiss praktikai reikaling teiss svok aikinim, bet ne moksl.
Teorini komplikacij, susijusi su teiss normos struktra, atsi
randa dl dviej metodologinio pobdio prieasi.
Pirma, teiss normos struktr mginama tirti be ryio su teiss
funkcijomis, kuri vykdymo technika, kaip sakyta, ir yra teiss
normos struktra. Todl atsijus t struktr nuo teiss funkcij,
prarandamas objektyvus veiksnys, lemiantis normos struktr, jos
element skaii ir j btinyb.
Antra, tekstin teiss normos struktra painiojama (tapatinama)
su logine, nes vienos ries teiss normos, pavyzdiui, reguliacins,
tiriamos be ryio su sankcijas nustataniomis arba, atvirkiai, sankcijas nustatanios normos tiriamos be ryio su reguliacinmis
normomis. Todl daroma ivada: kur baigiasi teiss norm formuluo
jantis tekstas (danai - teiss akto straipsnis), ten baigiasi ir pati
norma, jos struktra. Dl to atsiranda vienpusikai apibendrinani
nuomoni apie unitarin, binarin, triadin ar dar kitoki normos
280

SPECIALIOJI DALIS

struktr. Jos ignoruoja fakt, kad galutin login, vadinasi, ir struk

trin, apibrtum konkreti teiss norma gyja ne pati i savs, ne
i savo tiesioginio teksto, o i savo atliekam teiss funkcij (funk
cijos nustato konkreios normos viet teiss norm sistemoje), taigi i
btin santyki su kit teiss ak normomis.
Ivengti io subjektyvizmo - tai aikinti teiss normos struktr
remiantis teiss funkcij struktra ir i jos kylania sistemine teiss
prigimtimi.
3.6 TEKSTIN IR L O G I N
TEISS NORMOS STRUKTRA

Teiss norma kuriama kaip technika dviem pagrindinms teiss

funkcijoms: 1) reguliavimo; ir 2) sankcij nustatymo - gyvendinti
jas integruojant. Todl ir jos struktra ne laisvai prasimanoma", o
nulemta t funkcij specifikos ir j sveikos, pirmiausia reguliavimo
funkcijos. Reguliavimo funkcijos struktr sudaro dvi technins
operacijos: 1) nurodyti juridinius faktus (gyvenimo situacijas), kuri
pagrindu atsiranda, pasikeiia ar baigiasi teisiniai santykiai; ir
2) nustatyti t fakt pagrindu atsirandanio santykio dalyviams
teises ir pareigas (formuluoti pai elgesio taisykl).
Kuriant teiss norm, ie du reguliavimo funkcijos struktriniai
elementai kaip tik ir perkeliami konkrei teiss norm - virsta tos
normos dvinare struktra (hipotez - dispozicija), kuri yra tiesiogiai
formuluojama norm tekste ir dl to vadinama tekstine. Tokios
reguliacins normos pavyzdys: Tvai privalo materialiai ilaikyti
savo nepilnameius vaikus." (CK 3.129 str. 1 d.) ios normos hi
potez yra odin konstrukcija: tvai, turintys nepilnamei vaik",
o dispozicija - privalo materialiai ilaikyti nepilnameius savo
vaikus", t. y. nustato tv pareigas savo nepilnameiams vaikams,
Taiau viena reguliavimo funkcija nepajgi sukurti visaverts nor
mos struktros, nes ios funkcijos paskirtis - formuluoti tik pai
elgesio taisykl, o ne jos privalomum garantuojanias priemones,
todl suprantama, kodl mintos normos tekstas nieko tiesiogiai
nesako apie neigiamus padarinius, atsirasianius asmenims, kurie
yra tvai, turintys nepilnamei vaik", bet nevykdo pareigos
ilaikyti nepilnameius savo vaikus". Bet norma, negrasinanti jokieis nemalonumais jos paeidjui, yra ne teisin, o moralin,
rekomendacin. iuo poiriu tekstin normos struktra pasirodo
281

TEISS TEORIJA
tarsi neubaigta ir todl pati norma yra nepakankama, kad daryt
real poveik moni santykiams. Tokias sankcij neturinias nor
mas Romos teisininkai vadino leges imperfectae (netobulomis).
Siekis sukurti pajgi realiai funkcionuoti teiss norm suponuo
ja btinyb papildyti reguliavimo funkcij sankcij nustatymo funkcija,
su kuria teiss normos login struktr ateina treiasis elementas negatyvi valstybs reakcija (sankcija), kuri mintame pavyzdyje gra
sina tvams prievartiniu dalies j turto pamimu j nepilnameiams
vaikams ilaikyti. Tas grasinimas formuluojamas kitoje to paties
kodekso normoje (3.194 str. 1 d.), su kuria sveikaudama minta
norma ir ilieka teiss norma, t. y. realiai pareigojania, realiai
vaiko teises saugania. Vadinasi, treiojo elemento btinyb reikalau
ja alia tekstins normos struktros vesti ir login, kuri jau yra
reguliavimo ir sankcij nustatymo funkcij integravimo technika,
arba konkreiau - keli norm sveikos ireikimo technika. Skirtin
gai nuo tekstins struktros kaip empirins (aki padiktuotos"),
login struktra yra suvokiama tik abstrakiu mstymu ir ji yra
tikroji normos struktra, nes yra realiai veikianios, realiai savo
tikslus pasiekti pajgianios normos struktra.
Login normos struktra - tai teiss normos element (hipotezs,
dispozicijos, sankcijos) sistema, kuri apima tiek paios normos
teksto struktr, tiek jos btin sveik su kitomis teiss normomis
ir todl pajgia nustatyti ne tik teises ir pareigas, bet ir teisi
priklausomybs nuo pareig vykdymo privalomum garantuojanias
priemones.
Trinar login normos struktra gali bti atrandama ir paioje
reguliacinje normoje analizuojant jos turin. Pripainus pasyviai
negatyvisias sankcijas, treij element (sankcij) gyja ir visos tos
reguliacins teiss normos, kurios nustato tam tikras pareigas subjektinei teisei gyti arba nurodo apibrt kompetencij. Pavyzdiui:
Apylinks teismo teisju gali bti skiriamas [...] Lietuvos Respub
likos pilietis, turintis auktj universitetin teisin isilavinim" [...]
(Teism statymo 51 str. 1 d.) odiai apylinks teismo teisju" dispozicija, odiai Lietuvos Respublikos pilietis, turintis auktj
universitetin teisin isilavinim", - hipotez. Vadinasi, kad gyt
subjektin teis apylinks teismo teisjo galiojimus, asmuo x
privalo vykdyti dvi pareigas: gyti Lietuvos Respublikos pilietyb ir
auktj universitetin teisin isilavinim. Jei i dviej pareig jis

282

SPECIALIOJI DALIS

nevykdys, tai negis subjektins teiss teisjo galiojimus (sankcija

neskyrimas pareigas").
Kito tipo norm pavyzdys: Teismai reorganizuojami ar likviduo
jami tik statymu." (Teism statymo 13 str. 1 d.) Tai reguliacin
norma ir jos tekstin struktra dvinar: odis teismai" - hipotez,
o odiai reorganizuojami ar likviduojami tik statymu" - dispozi
cija (nurodo, kokios kompetencijos teiskros subjektas ir kokio
teiss akto pagrindu turi teis ias operacijas atlikti). iame normi
niame tekste, kaip ir pirmajame, sankcijos nra. Taiau ta norma yra
visavert, t. y. trinars logins struktros, nes ji ne tik nustato
elgesio taisykl, bet ir pati turi jos privalomum garantuojant
treij, numanom element - negaliojimo sankcij kaip logins
struktros element. Tai reikia, kad jei Lietuvos teismus imsis
reorganizuoti ar likviduoti valstybs institucija, kuri neturi teiss
priimti statymo gali turinio teiss akto, tai jos sukurta norma
negalios ir nesukurs privalom teism statuso pokyi. Vadinasi,
tas, kas nori reorganizuoti Lietuvos teismus, turi bti Lietuvos
Respublikos Seimas ir tuo klausimu priimti ne nutarim, o statym.
io tipo teiss norm tekstin struktra dvinar, o login trinar, nes pastarojoje atrandamas treiasis elementas - sankcija
neskyrimas pareigas", arba negaliojimas", kuri garantuoja iomis
normomis nustatom pareig privalomum, jei asmuo nori gyti
subjektin teis teisjo galiojimus arba kompetencij reorganizuo
ti teismus.
Trinar tekstin struktra paprastai bdinga BK, ATPK specialio
sios dalies ir kit teiss ak kai kurioms normoms, kurios numato
sankcijas. Pavyzdiui: Tas, kas trauk vaik girtauti, baudiamas
vieaisiais darbais arba bauda" [...] (BK 161 str. 1 d.) ios normos
hipotez yra odiai tas, kas trauk vaik girtauti", odis bau
diamas" yra blanketin dispozicija, nes nustato teissaugos institucijoms pareig bausti - tokiam asmeniui ikelti baudiamj byl (t
pareig toliau konkretina ir ipltoja BPK normos) ir taikyti sankcijas, o odiai vieaisiais darbais arba bauda" yra sankcija, kuri
nustato teiss paeidjui taikomos prievartos pobd ir mast.
Teiss literatroje yra mginim baudiamj teiss norm struktur irgi aikinti pagal dvinars struktros model: dispozicija
tapatinama su hipoteze arba su sankcija. Tada sakoma, kad sankcija
yra ne pati bauda, o pareiga sumokti baud". Dispozicijos nei-

283

TEISS TEORIJA
girnas bet kurioje normoje, taip pat baudiamojoje, yra nesusiprati
mas, nes hipotez ir dispozicija yra btini struktriniai kiekvienos
prasmingos normos tiek tekstins, tiek logins struktros elementai.
Jei nra dispozicijos, vadinasi, nra teisi ir pareig, o be j nra
ir paios normos. Dispozicija ir sankcija yra skirtingi teisiniai
reikiniai, nors ir tarpusavyje glaudiai susij kaip priemon su
savo tikslu: dispozicijoje yra nurodomas kompleksas teisi ir parei
g, skirt valstybs prievartai (sankcijoms) teiss paeidjui taikyti.
Taiau pareiga taikyti sankcijas nesutampa su sankcija, nes i
pareiga negali nustatyti prievartos nei pobdio, nei masto. Sankcij
taikaniai pareigai pati sankcija visada yra kakas ioriko, jau
esamo, pareigojanio, k ji gali tik taikyti, bet negali sukurti. Ji gali
tik individualizuoti sankcij neperengdama paios sankcijos nusta
tyt rib. Sankcija, kaip atskira normos dalis, nustato prievartos
pobd (bauda, kalinimas ar vieieji darbai) ir mast (baudos dydis,
kalinimo, viej darb trukm ir t. t.). Btent dl to sankcija yra
santykikai savarankika teisinio reguliavimo sritis (elementas), reg
lamentuojanti taikomos valstybs prievartos pobd ir mast. Vis
BK specialiosios dalies teiss norm dispozicija ireikiama vienu
labai talpiu odiu baudiama", ATPK - utraukia administraci
n atsakomyb". Sankcijas nustatanios teiss normos yra tiesiogiai
skiriamos ne pilieiams, o institucijoms ir pareignams, kuriems yra
nustatoma pareiga taikyti tas sankcijas.
Reikalas skirti tekstin struktr nuo logins susijs su technin
mis prieastimis.
Konkreios normos tekstas negali i karto apimti vis ia mintu
funkcij ir jas gyvendinani struktrini element, nes normos
tekstas bt perkrautas ir norma pasidaryt pernelyg gremzdika,
sunkiai suvokiama ir dar sunkiau taikoma. Todl siekiant supapras
tinti (sutrumpinti) tekst teiss normos skirstomos reguliacines ir
sankcijas nustatanias, kad joms bt atitinkamai padalijamos teiss
funkcijos, o login normos struktra bt iskirstom po reguliaci
ni ir sankcijas nustatani norm tekstus.
Teiss norm privalomum garantuojanti sankcija yra btina
normos logins struktros dalis, bet nebtina tekstins struktros
dalis (pernelyg apkraut reguliacins normos tekst). Todl ji
daniausiai perkeliama reguliavimo funkcijos sakmum utikri
nani norm struktr (BK ir ATPK specialiosios dalies norm
tekst).
284

SPECIALIOJI DALIS

Tie autoriai, kurie mgina tapatinti teiss normos struktr su

dvinare struktra, ignoruoja teiss normos ry su pagrindinmis
teiss funkcijomis (reguliavimo ir sankcij nustatymo), o tuo pagrin
du - ir esmin teiss normos poym - sistemingum, t. y. btin
jos ry su kitomis teiss normomis. Pavien teiss norma, iimta i
teiss sistemos, t. y. be ryio su kitomis teiss normomis, kaip
sakyta, nra teiss norma (pvz., materialioji norma be procesins ir
sankcijas nustatanios yra negyva) ir todl nra prasms kalbti
apie jos vidin struktr. Tai tik norminis tekstas, tai tik pretenzija
teiss norm: dvinar struktra tra tos pretenzijos struktra.
3.7 LOGINS IR TEKSTINS
TEISS NORM STRUKTROS SANTYKIS
Login teiss normos struktra santykiauja su tekstine kaip tikslas
su savo priemone.
Skiriami du teiss normos logins ir tekstins struktros santy
kiavimo atvejai.
Pirma, login teiss normos struktra daniausiai yra platesn u
tekstin: login konkreios normos struktra idstoma dviejose ar
daugiau to paties ar net keli teiss akt normose. Pavyzdiui,
konstitucins teiss normos mogaus asmuo nelieiamas" hipotez
ir dispozicija idstytos Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalyje, o prie
mons, garantuojanios ios nuostatos sakmum, ivardijant galimo
los paeidimo bdus ir sankcijas u tai, - BK154 (meiimas),
155 (eidimas), 129 (Nuudymas) ir kituose straipsniuose, taip pat
CK 2.24 (Asmens garbs ir orumo gynimas) straipsnyje ir t. t.
Antra, teiss normos tekstin struktra sutampa su logine. Normos
tekste yra suformuluoti visi trys teiss normos elementai. Tokios
sutapties pavyzdiai yra visos BK ir ATPK specialiosios dalies
normos. Pavyzdiui, nuudymas, vagyst, plimas, piktnaudiavi
mas tarnybine padtimi ir kiti veiksmai, kuriais paeidiami reguliacini norm nustatyti draudimai, yra hipotez; baudimo u iuos
paeidimus imperatyvas (baudiama" arba utraukia") - blanketin
dispozicija, o nuoroda teisinio poveikio priemones - sankcija.
Taigi pirm viet iklus ne teiss normos tekst, o jos logik,
tenka pripainti, kad login teiss normos struktra visada yra
trinar (hipotez, dispozicija, sankcija). Tuo tarpu tekstin struktra
gali susidti i trij (hipotezs, dispozicijos, sankcijos - BK ir ATPK
285

TEISS TEORIJA
specialiosios dalies norm atveju) arba i dviej element (hipotezs
ir dispozicijos - reguliacins teiss normos). Sankcija yra logins
reguliacini teiss norm struktros elementas, bet nra tekstins
toki norm struktros elementas.
Trinar teiss normos struktra apima pagrindinius formaliuosius
normos poymius: pradedant norminamuoju pobdiu (j ireikia
hipotez - dispozicija) ir baigiant sistemingumu, visuotiniu privalo
mumu ir jos vykdymo garantavimu valstybs prievarta (sankcija).
Triados pobdio normos struktra utikrina normos gyvybingu
m: be hipotezs teiss norma, sakme, yra negyva (praranda ry su
socialine tikrove), be dispozicijos - neegzistuoja, o be sankcijos bejg. Pavyzdiui, BK specialiosios dalies normos be santykio su
reguliacinmis normomis (konstitucinmis, administracinmis ir kt.),
nustataniomis draudimus, neturt hipotezs (nebt ko paeisti),
o be jos negalt patekti teiss sistem; atitinkamai reguliacins
teiss normos be baudiamj ar ATPK norm sankcijos negalt
bti teisins, nes neturt kuo garantuoti visuotinio savo paliepim
privalomumo.
Dl to kiekviena teiss norma atskirai struktros atvilgiu atrodo
tarsi neubaigta ir dl to savo pilnatvs siekia sveikaudama su
kitomis teiss normomis: vienos normos pabaiga tampa kitos normos
struktros pradia.
Perjim nuo statinio prie dinaminio teiss normos struktros
suvokimo ir atspindi i schema:
Reguliacin teiss norma: hipotez > dispozicija => ios dispozicijos
nustatytus paliepimus paeidiantys veiksmai virsta BK ar ATPK
specialiosios dalies teiss norm hipoteze > baudiama (dispozicija;
visada blanketin) > sankcija u reguliacins teiss normos dispozicijos
nustatyt draudim paeidimus.
i formul ireikia teiss normos teksto ir jos loginio ryio su
kitomis teiss normomis struktr. Ji rodo, kad materialiosios teiss
norma gyja savo teisin tapatyb ne pati i savs, o i neatski
riamos tarpusavio sveikos su procesinmis, sankcijas nustatanio
mis normomis. Teisin yra ne pavien norma, o tik i jos sveika.
Teisikumas" yra ne analitin, o sistemin kategorija. i integralioji
teiss normos prigimtis dar kart patvirtina jau mint fakt, kad
mogaus teis yra ne savyb, o santykis. itaip paaikja neproble
mikos temos (teiss normos) problemikumas.
286

SPECIALIOJI DALIS

4. TEISS NORM KLASIFIKACIJA

Teiss norm klasifikacija yra svarbi keliais aspektais:
a) pagilina teiss normos painim;
b) padeda tiksliau nustatyti kiekvienos teiss normos viet teiss
sistemoje, aikiau suvokti teiss norm funkcijas ir vaidmen
teisinio reguliavimo mechanizme;
c) patikslina teiss normos poveikio visuomeniniams santykiams
ribas ir galimybes;
d) padeda tobulinti valstybs institucij teiskr ir teiss taikym.
Atsivelgiant poveikio moni elgesiui specifik, teiss normos
gali bti klasifikuojamos vairiais pagrindais.
Pagal teisinio reguliavimo objekt (arba akin normos priklauso
myb) teiss normos skirstomos konstitucines, baudiamsias,
civilines, eimos, darbo, finans ir kitas. iuo poiriu akins teiss
normos toliau skirstomos materialisias ir proceso, vieosios ir priva
tines teises.
Pagal teisinio reguliavimo metod teiss normos skirstomos
pareigojamsias, galiojamsias, tvirtinamsias, definicines, deklara
tyvias, kompetencijos, kolizines ir kitas. Jos atspindi atitinkamus
teisinio reguliavimo metodo poymius (imperatyvj, dispozityvj, skati
namj ir rekomendacin (r. Teisinis reguliavimas").
Pagal teiss norm vaidmen reguliuojant moni elges, arba
pagal teiss normoje knyto paliepimo pobd, teiss normos skirs
tomos taip:
Dispozityvios teiss normos
Jos nustato elgesio variant, kai neperengiant statymo numa
tyt rib subjektams suteikiama teis reguliuoti tarpusavio santy
kius savo pai nuoira, t. y. leidiama jiems susitarimu nusta
tyti abipuses teises ir pareigas. Ir tik jeigu alys ito nepadaro,
nustatomas tam tikras privalomas elgesys. ia savybe daniausiai
pasiymi civilins teiss normos, pavyzdiui: Pirkimo-pardavimo
sutarties sudarymo ilaidos tenka pirkjui, jeigu alys nesusitaria
kitaip." (CK 6.310 str. 1 d.) Ir tik jeigu jie ia teise nepasinaudo
ja, galioja bendroji taisykl - pirkimo-pardavimo sutarties ilai
dos tenka pirkjui.

287

TEISS TEORIJA
Kompetencijos normos
Jomis yra formuluojami valstybs institucij, pareign galioji
mai (teiss ir pareigos) (pvz., Konstitucijos 67 straipsnyje sako
ma: Seimas svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, leidia
statymus, priima nutarimus dl referendumo"; arba Konstitucijos
109 straipsnyje nurodoma: Teisingum Lietuvos Respublikoje
vykdo tik teismai."). Prie kompetencijos norm kartais priskiria
mos ir normos, kurios suteikia fiziniam asmeniui teis atlikti tam
tikrus veiksmus: surayti testament, sudaryti sandor, kreiptis
teism ir kita. Taiau pagal tradicij kompetencijos normos
terminas pirmiausia vartotinas valstybs institucij teisms ir
pareigoms nusakyti. Jei i norm subjekt ratas ipleiamas ir
pilieiams, tai toki norm iskyrimas netenka prasms. Tada
visos teiss normos i esms virsta kompetencijos normomis, nes
nustato kiekvienam teiss subjektui tam tikras teises ir pareigas
(kompetencij). Tai rodo, kad kompetencijos norm iskyrimas
yra susitarimo reikalas.
Pagal atitekamas funkcijas teiss normos skirstomos : 1) regulia
cines; ir 2) sankcijas nustatanias.
Reguliacins teiss normos
Jos nustato teisinio santykio dalyviams turiningsias, arba proce
sines, teises ir pareigas. Tai konstitucijos, administracins, civili
ns, eimos, ekologins ir kit teiss ak, taip pat civilinio,
baudiamojo, administracinio proceso normos. J nustatyt parei
g (imperatyv) vykdymo privalomum garantuoja sankcijas nu
statanios normos.
Sankcijas nustatanios normos
Teiss literatroje jos vadinamos apsauginmis". Tai netikslus
terminas. Jo kritikai galioja visi tie argumentai, kurie buvo
isakyti dl apsaugins funkcijos".
Prie sankcijas nustatani norm priskirtinos visos BK ir ATPK,
taip pat kai kurios kit kodeks specialij dali normos.
Sankcijas nustatanios normos yra skirtos reguliacini norm
imperatyv privalomumui garantuoti.
Pagal juridin gali teiss normos yra formuluojamos staty
muose, turinios didiausi juridin gali, ir statymo lydimj akti|
normos - maesns juridins galios, nes sukurtos remiantis statymu
ir jam neprietaraujant.
288

SPECIALIOJI DALIS

Pagal galiojimo apimt teiss normos skirstomos bendrsias,

specialisias ir individualias.
Bendroji teiss norma
Ji formuluoja bendrj elgesio taisykl, yra taikoma neribotam
subjekt ratui ir nustato specialij norm formulavimo krypt ir
metod. Jos turiniui pltoti gali bti kuriamos specialiosios
normos.
Specialioji teiss norma
Ji priimama remiantis bendrja norma, jai neprietarauja ir skirta
bendrosios normos imperatyvams konkretinti, pltoti atsivelgiant
reguliuojam visuomenini santyki specifik. Tokios yra vi
s teiss ak normos konstitucini norm atvilgiu, taip pat
vis kodeks specialiosios dalies normos.
Individuali teiss norma
Ji formuluoja vienkartin, kad ir tstin paliepim. Pavyzdiui,
tokia yra statymuose formuluojama teiss norma, nustatanti CK
sigaliojimo dat arba pratsianti kurio nors statymo galiojimo
laik.
pareigojamosios, arba imperatyvios, teiss normos nustato sakmi
pareig atlikti tam tikrus pozityvius veiksmus. Pavyzdiui: Teis
mas, prokuroras, tardytojas ir kvotos organas privalo savo kompe
tencijos ribose ikelti baudiamj byl kiekvienu atveju, kai ikyla
aiktn nusikaltimo poymiai [...]" (BPK 3 str.); arba: Notarine
forma turi bti sudaromi: daiktini teisi nekilnojamj turt [...]
sandoriai, vedyb sutartys, kiti sandoriai [...]" (CK 1.74 str.)
pareigojamosios normos gali bti ir draudiamosios, kai jos
sakmiai pareigoja susilaikyti nuo tam tikr teisei prieing veiks
m. Pavyzdiui: Nuosavyb nelieiama." (Konstitucijos 23 str.);
arba: Be teisinio pagrindo nesiningai praturtjs kito asmens
sskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydio nuostolius,
koks yra nepagrstas praturtjimas." (CK 6.242 str. 1 d.) Draudia
mosios teiss normos formuluojamos taip: draudiama, neturi teiss,
negali reikalauti, nra nusikaltimo ir kita. Tai tos paios pareigoja
mosios normos, tik suformuluotos negatyviai.
tvirtinamosios teiss normos. Jos fiksuoja (tvirtina) tam tikr vi
suomenini santyki bkl. Pavyzdiui: Lietuvos valstyb yra
nepriklausoma demokratin respublika." (Konstitucijos 1 str.); arba:
Suverenitetas priklauso tautai." (Konstitucijos 2 str.)
289

TEISS TEORIJA
Definicins teiss normos apibria teiss svokas - atskleidia
esminius j poymius, pavyzdiui: Sandoriais laikomi asmen
veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines
teises ir pareigas." (CK 1.63 str. 1 d.) Teiss svokos, suformuluotos
kaip teiss norma: fizini asmen civilinis veiksnumas (CK 2.5 str.),
gyvenamoji vieta (CK 2.12 str.), btinoji gintis (BK 28 str.), nepakaltinamumas (BK 17 str.) ir kitos. Toki svok normin apibrtis yra
privaloma kiekvienu atveju, kai jos vartojamos tiek kuriant, tiek
taikant teiss aktus.
Deklaratyvios teiss normos skelbia (tvirtina) institucij veiklos
tikslus, principus. Jomis daniausiai prasideda statymai. Pavyz
diui: Lietuvos Respublikos statym dl administracini teiss
paeidim udavinys yra saugoti Lietuvos Respublikos visuomenin
santvark, nuosavyb [...]" (ATPK 1 str.)
Deklaratyvias teiss normas nra lengva atskirti nuo tvirtinam
j tais atvejais, kai deklaratyvios normos formuluoja ne tik tam tikr
institucij veiklos tikslus, bet ir tokio reguliavimo principus. Pavyz
diui: konstitucins teiss norma Lietuvos valstyb yra nepriklau
soma demokratin respublika" (1 str.) gali bti ir tvirtinamoji, ir
deklaratyvi. Tarp j gali bti istorinis skirtumas. Atkuriant Lietuvos
valstyb 1990 m., i konstitucin norma buvo deklaratyvi, nes skelb
norimas vertybes (nepriklausomyb ir demokratij, kurios tada nebu
vo empirin realyb), vliau ji gali virsti tvirtinamja.
Kolizins teiss normos. Teiss norm kolizija (lot. collisio - susid
rimas, sukrtimas) - tai atvejis, kai t pat visuomenin santyk
reguliuoja kelios viena kitai prietaraujanios teiss normos. Teiss
norma yra kolizin, jeigu joje suformuluota taisykl nurodo, kaip
reikia elgtis, kai viena kitai prietarauja dvi galiojanios teiss
normos. Toki norm pavyzdiai yra: Jei Lietuvos statymai prieta
rauja ratifikuotai tarptautinei sutariai, galioja tarptautin sutartis."
Arba: Lietuvos Respublikos pilieiai [...] u usienyje padarytus
nusikaltimus atsako pagal Kodeks." (BK 5 str.) ia ispren
diamas neaikumas, kylantis, kai Lietuvos pilietis usienio valsty
bje padaro nusikaltim: jis turi bti baudiamas pagal Lietuvos ar
alies, kurioje nusikalto, statymus? Kolizin yra ir Lietuvos Respub
likos Konstitucijos norma Negalioja joks statymas ar kitas aktas,
prieingas Konstitucijai." (7 str. 1 d.) Ji nurodo, kaip reikia elgtis
tais atvejais, kai t pat santyk vienaip reguliuoja Konstitucija ir
kitaip - statymas ar kitas teiss aktas.
290

SPECIALIOJI DALIS

Teiss norm kolizija veikiama vadovaujantis tokiomis taisyklmis:

1) Chronologijos taisykl: kai viena kitai prietarauja t pai juridin
gali turinios teiss normos (statymai), galioja vliau ileista teiss
norma (statymas) (Lex posterior derogat legi priori).
2) Hierarchijos taisykl: kai viena kitai prietarauja skirtingos juridins
galios (rango) teiss normos, galioja auktesns galios teiss norma (Lex
superior derogat legi inferiori). Pavyzdiui, jeigu Vyriausybs nuta
rimo teiss norma prietarauja Seimo nutarimo teiss normai,
galioja pastaroji, nes Seimo nutarimas turi auktesn gali.
3) Esmikumo taisykl, arba bendrosios ir specialiosios teiss norm santy
kis, ei specialioji teiss norma prietarauja bendrajai, galioja bendroji
norma. Ankstesnje ms teiss literatroje buvo skelbiama specia
liosios teiss normos virenyb. ios nuostatos ir iandien laikosi
daugelis Vokietijos, Lenkijos teiss teoretik, bet jos nepagrindia.
(iuo klausimu nuomons skiriasi gal ir dl to, kad autoriai
kartais neaikiai skiria teiss norm kolizij nuo konkurencijos.)
Nuostata lex specialis derogat legi generali (specialus statymas
panaikina (istumia") bendrj) atjo i Romos imperijos laik, kai
vyravo etatistin teiss samprata ir i jos kilusi ne teiss, o statymo
virenyb ir nebuvo konstitucini teism, ginani bendrosios nor
mos virenyb. Specialiosios normos virenyb gerai derjo su tota
litarini reim interesais, nes menkiau var statym leidjo vali
mogaus teismis net ir tada, kai Europoje XVIII a. pabaigoje
pasirod pirmosios konstitucijos. Teiss esm, jos principai pirmiau
sia knyti bendrosiose teiss normose.
Pavyzdiui, konstitucin norma: gyvendindamas savo teises ir
naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo [...] nevaryti kit
moni teisi ir laisvi" (28 str.), yra bendroji. Kuri specialioji teiss
norma, suteikianti tam tikram asmeniui ar asmen grupei teis
veikti neatsivelgiant kit asmen teises konkreioje situacijoje,
turt teist virenyb prie i konstitucin norm? statym
leidjui lengviau savavaliauti kuriant teis, kai yra ne bendrosios, o
specialiosios normos primatas. Specialij norm lengviau pakeisti
negu bendrj, nes i danai ireikia paius teiss principus; o
jeigu bendroji norma dar ir konstitucin, tai ir jos pakeitimo proce
dra sudtingesn.
Bendrosios normos virenybs prie specialij nuostata formuojasi su nepozityvistine teiss samprata. Keiiant statymo virenyb
291

TEISS TEORIJA
teiss virenybe, siekiama patikimiau varyti statym leidjo savi
val - veiksmingiau ginti mogaus teises. Bendrosios normos vire
nyb reikiasi teiss virenybe, specialiosios - statymo virenybe.
Siekiant garantuoti bendrosios teiss normos virenyb prie specia
lij ir atsiranda konstitucin bei administracin teiskros teistu
mo kontrol.
I bendrosios normos virenybs iplaukia, kad konstitucin
(bendroji) norma turi pirmum prie kit teiss ak normas,
kodekso bendrosios dalies normos - prie specialiosios dalies nor
mas. ios taisykls pagrindas, kad specialiosios ar individualios
normos kuriamos bendrj teiss norm imperatyvams gyvendinti,
sukonkretinti. Bet jeigu atlikdama i misij specialioji norma ima
prietarauti bendrajai, j neigti, tai reikia, kad ji atsisako tos misijos
ir ima neteistai vykdyti bendrosios normos paskirt.
Specialiosios normos primatas prie bendrj galimas tik norm
konkurencijos atveju, nes tada specialioji norma i esms neprieta
rauja bendrosios normos dvasiai, o tik ipltoja j; specialioji norma
turi daugiau poymi nei bendroji - ji konkreiau, isamiau regla
mentuoja reguliuojam visuomenin santyk. Specialiosios (indivi
dualios) normos primatas bus ir tais atvejais, kai bendroji norma
turi dispozityvios normos prasm: bendroji norma leidia teisinio
santykio dalyviams sukurti individuali norm, reguliuojani san
tyk kitaip, net prieingai nei bendroji. Tada reiks vadovautis
individualia norma, nes tok pirmum jai suteikia pati bendroji ar
specialioji norma. Ji tarsi perleidia savo kompetencij specialiajai
arba individualiai normai. Pavyzdiui: Neapibrtam terminui suda
ryt sutart bet kuri alis gali nutraukti apie tai per proting termin
i anksto spjusi kit al, jeigu statymai ar sutartis nenumato ko
kita." (CK 6.199 str.) Tai dispozityvi norma, kuri nustato bendr
neapibrtam terminui sudarytos sutarties nutraukim, bet kartu
leidia alims sutartimi sukurti individuali taisykl, net visai
prieing negu nurodyta iame CK straipsnyje (i norma yra CK
specialiosios dalies norma, bet palyginti su individualia norma, ji
laikytina bendrja (bendresne).
4) Kai kodifikuoto statymo normos prietarauja nekodifikuoto sta
tymo normoms, galioja kodifikuotojo normos. Kodifikuoto staty
mo prioritetas grindiamas tuo, kad tai yra sisteminis tam tikros
reguliavimo srities apmstymas, suderintas su konstitucijos nor
momis ir bendraisiais teiss principais.
292

SPECIALIOJI DALIS

TEISS NORM KONKURENCIJA

Teiss norm konkurencija - tai situacija, kai kuri nors teiss
normomis reguliuojama veika atitinka keliose teiss normose apray
tus kai kuriuos jos poymius. Normos gali konkuruoti apimties ir
turinio poiriu:
1

Norm konkurencija pagal apimt vadinama bendrosios ir spe

cialiosios normos konkurencija, ji atitinka logikos subordinacijos
santyk. Pavyzdiui, valstybs pareignas smoningai oficial
dokument ra inomus neteisingus duomenis. i pareigno
veika atitinka keli BK straipsni hipotezes: dokumento suklas
tojim - specialij norm (300 str.) ir piktnaudiavim tarnybi
ne padtimi - bendrj norm (228 str.). Bet ios normos sutam
pa tik i dalies, nes kiekvienas dokumento suklastojimas yra
piktnaudiavimas tarnyba, bet ne kiekvienas piktnaudiavimas
tarnyba yra dokumento suklastojimas. i konkurencija reikiasi
tuo, kad specialioji norma isamiau aprao ios veikos poymius
(apima daugiau poymi). Todl ir t norm konkurencija i
sprendiama taikant specialij norm (ms atveju apraani
dokumento suklastojim), nes specialioji norma neprietarauja
bendrajai, o tik sukonkretina j, ji visada apima daugiau poy
mi negu bendroji. Esant norm kolizijai taikoma bendroji nor
ma, o esant konkurencijai - specialioji.

2. Teiss norm konkurencija turinio poiriu. Tai situacija, kai

konkuruoja dvi specialiosios normos, pavyzdiui, BK norma
Sunkus sveikatos sutrikdymas" (135 str.) gali konkuruoti su
norma Plimas" (180 str.), nes pastaroji apima ne tik svetimo
turto grobim, bet tam tikrais atvejais ir sunk sveikatos sutrik
dym. ia turime dalies ir visumos santyk, kuris nra subordi
nacijos santykis, nes n vienas sunkus sveikatos sutrikdymas
nra plimas ir n vienas plimas nra sunkus sveikatos
sutrikdymas. Tai turiningasis santykis, kai vienos normos poy
miai gali sudaryti kitos normos poymi dal. i norm konku
rencijos atveju bus taikoma daugiau poymi turinti norma, t. y.
plimas" (180 str.).
Norm konkurencija, pasak A. Klimkos, nra statym netobu
lumo pasekm. Konkuruojanias normas statym leidjas sukuria
smoningai, vadovaudamasis tam tikrais baudiamosios politikos
293

TEISS TEORIJA
sumetimais. Kuriant teis, derinamos dvi kryptys: bendrinimo (abst
rahavimo) ir smulkinimo (kazuistinimo) [...] I bendrj norm
apimties iskiriant atskiras veik ris, kartais siekiama labiau
diferencijuoti atsakomyb, subtiliau nustatyti jos ribas, pabrti iek
tiek skirting tam tikr veik pavojingumo laipsn. Todl tinkamas
konkurencijos klausimo isprendimas baudiamojoje teisje reikia
mais atvejais lemia teisingos bausms paskyrim."111
Sprendiant norm konkurencijos klausim, galioja tokios taisykls:
a) taikoma ta norma, kuri apima daugiau poymi ir dl to yra
siauresns apimties, t. y. numato daugiausia veikos poymi ir
maiausiai veikos variant,
b) elgiamasi ne ablonikai, o krybikai, t. y. atsivelgiama konkre
ios veikos aplinkybes, nes norm konkurencija visada yra kon
kreti: normos konkuruoja tik taikymo konkreiai veikai atvilgiu112.
Operatyvins teiss normos. Tai pagalbins teiss normos, kurios
daniausiai priimamos siekiant nustatyti ar pratsti kit teiss
norm galiojimo laik, pripainti kuri nors teiss norm netekusi
galios ir kitais atvejais. Pavyzdiui: sigaliojus Lietuvos Respubli
kos Konstitucijai, netenka galios Lietuvos Respublikos Laikinasis
Pagrindinis statymas." (1992 m. lapkriio 6 d. statymo Dl Lietu
vos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos" 1 str.)
Nukreipiamosios ir blanketins normos turi t pai prasm kaip
ir jau mintos nukreipiamosios ar blanketins dispozicijos. Kai kurie
autoriai (M. N. Baitinas) mano, kad nukreipiamj norm apskritai
nra ir negali bti, o tokios norm ries vaizdinys atsirands dl
to, jog teiss norma painiojama su norminio akto straipsniu, kuris
kaip tik ir nukreipis normos skaitytoj kit to paties akto
straipsn. ia hipostazuojamas norminio teiss akto straipsnis pri
skiriant jam gali veikti alia teiss normos ir be teiss normos. Bei
straipsnis, kaip odinis tekstas, neturi savarankikos prasms ir yra
tik nukreipiamosios normos tekstas.
Teiss norm klasifikacija padeda atskleisti vairialypes teiss
norm galimybes reguliuoti moni elges.
111
Klimka A. Baudiamosios teiss norm konkurencija // Socialistin teise
1968, Nr. 4, p. 12-13.
112
Plaiau r. mint A. Klimkos straipsn.

294

SPECIALIOJI DALIS

5. TEISS NORM
IRAIKOS (MATERIALIZAVIMO) FORMA
Teiss literatroje skiriamos dvi teiss norm formos: vidin ir
iorin. Vidin - tai jau aptarta struktrini teiss normos element
organizacija, kuri sudaro teiss norm kaip tam tikros vidins
struktros, bet vientis elgesio taisykl; iorin - tai teiss normos
jutiminio egzistavimo, iraikos forma.
Iorins formos klausimas kyla dl to, kad teiss normos, bda
mos i prigimties dvasin btis ir dl to egzistuojanios tik statym
leidjo smonje, yra skirtos praktiniam (jutiminiam) kit moni
elgesiui valdyti. Todl jos paios turi gyti materialios, pajgios
daryti poveik jgos pavidal - siknyti specialiuose garsiniuose ar
ideografiniuose paproi simboliuose, valstybs leidiam statym,
teism sprendim ar kitoki teiss akt tekstuose, konkliudentiniuose113 veiksmuose, kur teiss norma perengia savo krjo smons
ribas, tampa prieinama adresato smonei, yra jo suvokiama ir
galiausiai pajgi daryti norminamj poveik moni elgesiui.
Teiss forma - tai privalomo elgesio taisykls iraikos bdas, dl kurio
taisykl tampa prieinama savo adresatui ir i kurio paaikja jos juridin
galia - vieta kit teiss norm hierarchijoje. Tai reikia, kad teiss
normos forma apima teiss akt - dokument, kur teiss norma
suformuluota, ir kartu normos juridin gali, kuri priklauso nuo
norm sukrusio teiskros subjekto kompetencijos ir nuo teiskros
procedr tipo. Formaliai teiss normos juridin galia atpastama
i j formuluojanio teiss akto pavadinimo (statymas, dekretas,
nutarimas, instrukcija, sakymas ir t. t.). Pavyzdiui, Seimo sukurtos
teiss normos gali gyti statymo arba nutarimo form, nelygu pagal
koki procedr jos sukurtos (priimtos): statymo primimo Seime
procedra yra sudtingesn negu nutarimo. iuo atveju teiss norm
formos diferenciacija reikia t norm juridins galios diferenciacij.
Teiss norm iraikos klausimas i pirmo vilgsnio atrodo
savaime suprantamas ir nekomplikuotas. tai kodeksas yra materia
lizuota teiss norm iraikos forma, o teiss normos - dvasinis
(idjinis) kodekso turinys, nes kodeks galima pamatyti, paimti
rankas, o teiss norm galima tik suvokti protu skaitant ir analizuo
jant kodeks tekstus. Taiau is, regis, akivaizdus dalykas teiss
Lot. concludo - darau ivad.
295

TEISS TEORIJA
literatroje laikomas vienu i neakivaizdiausi ir painiausi tei
ss teorijos klausim, nes teiss norm forma painiojama su teiss
norm altiniu - ta versme, i kurios atsiranda pati norma.
Tam yra objektyvi ir subjektyvi prieasi; objektyvi dl to,
kad teiss forma yra glaudiai susijusi su teiss altinio klausimu.
Tas glaudumas neatsargiai elgiantis virsta svok suliejimu, tapati
nimu (subjektyvi prieastis).
Teiss altiniui imama suteikti vairi prasmi juo vadinant ne tik
statym leidjo interesus (vali), paskatinusius normos atsiradim,
bet ir tuos aktus, kuriais norma yra ireikiama, formuluojama.
Todl teiss teorijos vadovliuose (ypa rus, lenk, vokiei) teiss
altinio ir teiss formos temos daniausiai formuluojamos kaip ta
pati tema - teiss altini (formos) svoka. Iorin teiss form V. L. Kulapovas tiesiog apibria kaip objektyvizuot kompleks juridini
altini, kurie formaliai tvirtina teisinius reikinius ir leidia teisi
ni nurodym adresatams susipainti su j realiu turiniu ir jais
114
naudotis" . Yra autori (A. V. Mickevi), kurie i svok tapatini
m laiko natraliu dalyku, nes patogu vartoti" ir jurisprudencijai
tradicika".
Teiss mokslas, siekdamas vienareikmio savo pagrindini svo
k apibrtumo, vargu ar gali taikstytis su vartoti patogiomis",
tradicinmis", bet logikos poiriu netiksliomis svokomis, kurios
atitinkamai veikia ir pat teisin mstym, maina jo samprotavim
aikum, taigum ir galiausiai visos teiss praktikos, pagrstos
tokiu mstymu, veiksmingum ginant ir gyvendinant mogaus
teises teisinmis priemonmis.
5.1 TEISS ALTINIO" DAUGIAREIKMIKUMAS
Teiss altinis pirmiausiai tapatinamas su teisins minties altiniu.
statymai, j rinkiniai, kodeksai, teism sprendimai, paproi ura
ai, metraiai, literatros kriniai, t. y. tie tekstai, i kuri gauname
informacijos apie praeities visuomeni turtas teiss normas ir jais
materializuotas teisines idjas, vadinami teiss altiniu. Bet tai ne
teiss norm, o informacijos apie jas altinis. ia normos altinis

114
/ . . . , . . . ,
1997. . 329.

296

SPECIALIOJI DALIS

nejuiomis sukeiiamas su tos normos suvokimo, informacijos apie

j gavimo altiniu ir itaip supainiojami du semantiniai teisins
bties lygmenys: teiss normos ir informacija apie tas normas
(objektin btis su metabtimi).
Termin teiss altinis" pirmasis pavartojo Romos istorikas
Titas Livijus (59 m. pr. Kr. - 17 m. po Kr.) veikale Romos istorija
nuo miesto sisteigimo pradios". Terminu Fons omnis publici privatique juris" (vieosios ir privatins teiss altinis) jis pavadino
romn teiss Dvylikos lenteli statymus (V a. pr. Kr.), juos vertin
damas kaip informacijos altin, i kurio galima gauti ini apie tos
epochos romn teiss normas ir apskritai teisin Romos mint. Tai
tipikas istoriko, o ne teisininko poiris. Teiss altinis ia pavarto
tas teisins minties altinio prasme. Vliau teiss altiniu imama
vadinti ne tik raytinius teiss tekstus (teisins minties altinius),
kuriuose yra suformuluotos teiss normos, bet ir moni interesus,
teiskros procedras, i kuri kyla konkreios teiss normos. Dar
vliau, prie teiss altinio priskyrus ir paius teiskros rezultatuspaproius, teism sprendimus, statymus, teiss altinio ir teiss formos
tapatinimas buvo galutinai baigtas nepaliekant kriterijaus atskirti
ias svokas, suvokti tikruosius j santykius.
Laikysime statym teiss altiniu ar forma, priklauso nuo pripa
stamos teiss sampratos. Pripainus teisinio pozityvizmo etatistin
teiss samprat, kuri teis tapatina su statymu, statym reiks
laikyti ne teiss forma, o teiss altiniu. Mat etatistinei teiss
sampratai nra teiss anksiau u statym ir be statymo. Teis - tai
tik statym ir j lydimj akt visuma. Todl statym leidjas,
kurdamas statym, kuria ir teis. O jeigu statymas sukuria teis, tai
jis ir yra teiss altinis. itaip teiss formos klausimas pakeiiamas
teiss altinio klausimu.
Btent iuo pozityvistiniu etatizmu ir yra pagrsta visa i nuo
XIX a. antros puss einanti tradicija teiss aktus laikyti ne teiss
norm iraikos forma, o t norm altiniais. Ji gerai derjo su
totalitarini reim interesais: leido bet kuri valdios savival, i
kurios atsiranda statymas, laikyti teise ir itaip legalizuoti t
savival. Todl legalumas buvo pripaintas pagrindiniu teiss alti
niu: viskas, kas legalu ir kas t legalum sukuria, yra teis. O
legalum kuria statymas. Ergo statymas - teiss altinis.
itaip galjo bti, kol valstybs neturjo demokratini konstitu
cij, grindiam mogaus teisi pirmumu, j prigimtiniu pob297

TEISS TEORIJA
diu", neoperavo teisins valstybs (teiss virenybs) vaizdiniu ir
kol nebuvo konstitucinio teismo kaip i nuostat juridinio garanto,
ir kol teiss principai nepriklaus teiss svokai, nebuvo pripain
tas j norminamasis, pareigojamasis pobdis. Tuo tarpu su teisine
valstybe atsiradus konstitucinei justicijai, paaikja, kad ne kiekvie
nas statymas sukuria" teis: jei statymas neatitinka tam tikro
turinio reikalavim - prietarauja kuriai nors konstitucijos normai
ar kuriam jos principui, tai jis nra statymas, nors ir bt itaip
pavadintas bei priimtas pagal visas formalias statymui priimti
teisines procedras. Formuojasi vaizdinys, kad teis yra kakas
daugiau negu statymas ir kakas fundamentalesnio, pirmesnio u
statym, kad statymas galiausiai ne kuria teis, o tik ireikia,
formuluoja, konkretina j ir todl yra ne teiss altinis, o tik jos
iraikos forma.
Todl demokratin teiss samprata keiia vyravusi formalaus
legalumo tendencij fundamentalesne legitimumo svoka ir jos per
svara: dabar legalu tik tai, kas legitimika, o legitimum dabar jau
kuria ne statymas, o prigimtins mogaus vertybs, vis individ
teisnumo lygmens lygyb ir main lygiavertikumas. Legitimikumas
kaip tik ir pripasta teis egzistuojant anksiau u statym ir be
statymo. i nuostat jau formuluoja ir naujasis CK: Teismas,
aikindamas statymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisin
gumo, protingumo ir siningumo principais." (CK 1.5 str. 4 p.) Bet
i princip turinio statymas jau nekuria, atvirkiai - pats staty
mas jiems pavaldus. Nuostat, kad teis egzistuoja ir be statymo,
bet pareigoja kaip statymas, tvirtina ir CK 1.8 straipsnio 2 punk
tas: Jeigu nra panaius santykius reglamentuojani civilini
statym, taikomi bendrieji teiss principai [...]" Tuo pasakoma, kad
pareigoja ne tik statymai, bet ir nepriklausomai nuo j teiss
doktrinos lygmeniu egzistuojanti teis - bendrieji teiss principai".
Jei statymas yra teiss altinis", tai statym reikt laikyti ir
bendrj teiss princip altiniu, nors tie principai taikomi tais
atvejais, kai nra statymo.
Vadinasi, skelbiant ne statymo, o teiss virenyb, statymas
nustoja buvs teiss altiniu ir virsta tik viena i pagrindini teiss
iraikos form, kitaip sakant, statymas pagaliau atranda savo
tikrj viet teiss atvilgiu.

298

SPECIALIOJI DALIS

5.2 TEISS NORM ALTINIS"

IR TEISINS MINTIES ALTINIS"
Siekiant veikti teiss altinio ir teiss formos tapatinimo tradicij,
pirmiausia reikt atsisakyti vartoti pernelyg abstrakt termin teiss
altinis, nes, bdamas abstraktus, jis leidia apimti tiek teiss norm,
tiek teisins minties altinius, kadangi abiem atvejais turima reikalo
su abstrakiu teiss altiniu". Vietoj jo tikslinga vartoti du teiss
altin" konkretinanius terminus - teiss norm altinis (fontes juris
oriundi) ir teisins minties altinis (fontes juris cognoscendi). Vokiei,
austr teisininkai vietoj termino teisins minties altinis" vartoja
termin teiss painimo altinis" (die Rechtserkenntnisuellen), len
kai - rodlo poznania prawa115. Teisins minties altiniai - tai kodek
s, konkrei statym, paproi tekstai, teiss doktrinos, literatros
kriniai, i kuri gauname informacijos (ini) apie juose suformu
luotas, komentuotas tam tikros epochos ar alies teiss normas ir
jomis knytas teisinio reguliavimo idjas. Tuo tarpu teiss norm
altinis - tai moni interesai ir tuos interesus teiss normomis
paverianios teiskros procedros. moni interesai yra materialu
sis teiss norm altinis tuo atvilgiu, kad jie lemia istorikai
besikeiiant teiss normos turin. Tuo tarpu teiss norm formos
altinis yra teiskros subjekto kompetencija ir teiskros proced
ros, pagal kurias norma sukurta. Jis sukuria teiss normos juridin
gali ir t gali ireikiant teiss akt - dokument. Tad iorin
teiss norm forma yra teiss aktai - dokumentai, kur ta norma yra
suformuluota ir i kuri pobdio sprendiama apie teiss normos
juridins galios tip.
Taigi teiss norm altinis tada skirstomas materialj ir forma
lj. Materialusis - tai istorikai besikeiiantys moni interesai, dorovins
nuostatos, religiniai sitikinimai, kurie kuriant teis transformuojasi
visuotinai privalomo elgesio taisykl (teiss norm). O formalusis - tai
teiskros subjekto kompetencija ir teiskros procedros, kuriomis moni
interesai yra paveriami konkreiomis elgesio taisyklmis arba jau egzistuo
janios visuomenje elgesio taisykls paveriamos teiss normomis (sankcio
navimas).
I15
Luf G. Grundfragen der Rechtsphilosophie. Wien, 1997/1998. P. 156;
Redelbach A., Wronkowska S., Ziembihski Z. Zarys teorii pahstwa i prawa.
Warszawa, 1993. P. 179.

299

TEISS TEORIJA
Kai angl teisininkas K. Alenas (Allen) rao, kad teiss altinis tai ta valstybs veikla, kuri suteikia elgesio taisyklei teiss normos
status - padaro j privalom, pastovi, apibrt" (Law in the
making"), tai teiss altiniui ia suteikiama prasm formalaus teiss
norm altinio, kuris lemia teiss normos form (juridin gali).
Taigi teiss norm iraikos forma - tai oficiali teiss dokumen
t tekstai, ideografiniai simboliai, konkliudentiniai veiksmai, kuriais
yra objektyvizuojamos teiss normos ir i kuri sprendiama apie
konkreios normos juridin gali.
Iorinei teiss norm formai priklauso ne tik tekstin, konkliudentin ar kita signalini enkl sistema, bet ir teiss normos
juridin galia bei pavadinimas teiss akto (dokumento), kur ta
norma formuluojama.
I teiss normos iraikos formos - pavadinimo (statymas, nuta
rimas, instrukcija ir 1.1.) sprendiame apie jos juridins galios
laipsn ir ry su atitinkamos kompetencijos teiskros subjektu bei
teiskros procedr tipu.
Skirdami teiss normos altin nuo teisins minties altinio ne tik
ivengiame termin ir koncepcij painiavos, bet gyjame ir metod t
pat statym vienu atveju laikyti teiss norm ir j juridins galios
iraikos forma, o kitu atveju - teisins minties altiniu nesibaimin
dami supainioti i svok. tai Lietuvos Statutai, bdami galiojan
ios teiss normos, buvo ir t norm bei j juridins galios iraikos
forma ir kartu teisins minties altinis. O iandien jie, bdami
negaliojani teiss norm paminklai, tra teisins minties altiniai informacija apie anos epochos Lietuvos teisin mint, teisinio regu
liavimo idjas. Atitinkamai ir ndienos statymai, kuri teiss nor
mos realiai vykdomos, yra laikomi t norm forma, o tie statymai,
kuri normos nevykdomos, - tik teisins minties altiniais.
5.3 TEISS FORMA IR JOS RYS
Teiss norm forma - tai istorikai besiklostantis dalykas, kintantis
nuo vairiari grietai neireikt pavidal vis unifikuotesni ir
grieiau formuluojam link. Vergovinje santvarkoje teiss forma
buvo vairs negrietai formuluojami paproiai, religins normos,
teism sprendimai, aukt pareign potvarkiai, doktrininiai aiki
nimai, formuluojantys tam tikrus elgesio imperatyvus, kurie buvo
utikrinami ir valstybins prievartos priemonmis, nes tada valstyb

SPECIALIOJI DALIS

vykd ir pasaulirin funkcij - draud oficiali religij ignoruo

jant elges.
Panai buvo ir feodalins teiss forma. Radikaliai keistis ji pra
djo tik kapitalizmo epochoje. Nors kai kuriose alyse teiss prakti
ka, religins normos, paproiai ir toliau liko pripainta teiss forma,
taiau pagrindine pozityviosios teiss forma daugelyje Europos ali
(ypa roman-german teiss tradicijos) imta laikyti teiss norm
aktus ir j kodifikacijas - kodeksus.
Dabar oficialiomis teiss norm iraikos formomis laikomi: teisi
nis paprotys, teisinis precedentas, norminio turinio sutartys, ratifikuotos
tarptautins sutartys, teiss norm aktas. Teiss doktrinos, teism prak
tika (ne precedentas) laikytinos teisins minties altiniais. Taiau
precedent teiss legalizavimo atveju teisin doktrina tam tikrais
atvejais irgi gali bti laikoma teiss imperatyv iraikos forma, o
btent kai teismui reikia remtis teiss analogija (visuotinai pripain
tais teiss principais). Tada teise laikoma ne tik teiss normos, bet ir
teisins idjos (teiss principai).
Teiss norm forma ir jos diferenciacija tiesiogiai susijusios su
formaliuoju teiss norm altiniu - teiskros procedromis. Skiria
mi tokie teiskros procedr tipai: 1) jau esamos elgesio taisykls
sankcionavimas; 2) tarptautins sutarties ratifikavimas; 3) originalios
teiss normos sukrimas.
Sankcionavimu pirmiausia buvo sukuriama tokia teiss norm
iraikos (egzistavimo) forma kaip teisinis paprotys.
5.3.1 TEISINIS PAPROTYS
Teisinis paprotys - teiss norm egzistavimo forma, kuri atsiranda
kompetentingai valstybs institucijai arba pilieiams civiline sutartimi
sankcionavus (patvirtinus) elgesio taisykl, susiformavusi paioje visuome
nje del ilgalaikio ir daugkartinio kartojimosi. Paproiai atsiranda
apibendrinus visuomenei reikming besikartojant elges, tapus
nuolatine moni tarpusavio bendravimo forma. Paprotyje tvirtinto
elgesio socialinis reikmingumas ir veiksmingumas vliau suformuoja btinyb utikrinti tokios elgesio taisykls gyvendinim ne tik
visuomens, bet ir valstybs priemonmis. Paprotys istorikai anks
tesnis u statym. Paproiai ir dabar atlieka pozityvi funkcij
reguliuodami tuos socialiai reikmingus santykius, kuriuos staty
m leidjui nebtina ir nepageidautina kitis.
301

TEISS TEORIJA
Paproi teis plaiai buvo kodifikuota senovs Graikijos Atn
Drakon(t)o statymuose" (621 m. pr. Kr.), senovs Romos Dvylikos
lenteli statymuose (V a. pr. Kr.), taip pat Lietuvos Statutuose (XVI a.).
Paprotys, sankcionuotas (patvirtintas) kompetentingo subjekto sta
tymu arba piliei civiline sutartimi, virsta teisiniu paproiu.
Sankcionavimu sukurto teisinio paproio pavyzdys gali bti
1990 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos veni dien statymas
Nr. 1-712 (1997 m. liepos 2 d. redakcija), nustatantis, kad Kald ir
Velyk vents, o nuo 2004 m. - ir Jonins yra ne darbo dienos.
Paprotys vsti Kaldas ir Velykas yra per tkstantmeius susifor
mavusi visuomens elgesio taisykl, kuri atitinkamai normina mo
ni vertybin reakcij kasmet besikeiianius laiko ciklus. Kaldos
simbolizuoja galutin dienos trumpjimo rib (tamsos ygio prie
vies sustabdym), o Velykos - gyvybs prisiklim po j naikinu
si, bet jau gali prarandani iemos ali. Krikionyb i
pagonybs atjus paprot sankcionavo prasmindama Kristaus gimi
mu ir prisiklimu. Tai vilties ir diaugsmo vents.
io paproio sankcionavimas nereikia, kad paprotys sankcio
nuojamas visa apimtimi. Jis nepareigoja piliei t dien lankyti
banyi ar atlikti kitas su juo susijusias apeigas. Sankcionavimas
tik pareigoja t dien laikyti ne darbo diena ir tik ia dalimi jis
virsta teisiniu paproiu.
Naujajame CK nauja yra tai, kad jis ne tik grina civilin teis
paprot, bet ir nustato principin bendr paproi sankcionavim:
pripasta teis paversti paprot teisiniu ir pilieiams j sudaroma
civiline sutartimi: statym ar sutari nustatytais atvejais civiliniai
santykiai reglamentuojami pagal paproius." (CK 1.4 str. 1 d.) Pa
proiai netaikomi, jeigu jie prietarauja imperatyvioms statymo
normoms arba siningumo, protingumo ar teisingumo principams."
(CK 1.4 str. 2 d.) Toks sankcionavimas rodo, kad paprotys tik tada
tampa teisiniu (pareigojaniu), jei jis atitinka mintame straipsnyje
nurodytas slygas: yra sankcionuotas statymo arba piliei sutar
ties. ia suteikiama teis ir pilieiams savo sutartimis sankcionuoti
paproius laikantis mint slyg: jei tas paprotys neprietaraus
imperatyvioms statymo normoms" arba siningumo, protingumo
ar teisingumo principams". Tuo i norma kartu isprendia teisinio
paproio ir teiss normos ar teiss principo kolizij.
Paproio sankcionavimas yra ir toks bdas, kai ATPK 174 straipsnio
1 dalis nustato administracin atsakomyb u necenzrini odi
302

SPECIALIOJI DALIS

vartojim vieoje vietoje. Vartoti necenzrinius odius vieoje vieto

je draudia padorumo paprotys. Vadinasi, pirminis reguliavimas
(draudimas) ia yra paprotinis, o baudimas u io draudimo paei
dim yra administracinis teisinis.
Valstyb anksiau sankcionavo tik tuos paproius, kurie yra
paplit visoje valstybje ir kuriuos pripasta bent dauguma gyven
toj. Dabar tokia teis pripastama bet kurio civilinio santykio
dalyviams: jie tai gali daryti savo sutartimi ir paproio galiojim
pirmiausia riboti savo teismis ir pareigomis.
Paproio sankcionavimu sukuriama ne pati elgesio taisykl, o tik
jos forma - juridin galia: privalomumas ir valstybs sipareigojimas
garantuoti jos vykdym. Todl teisinis paprotys egzistuoja kaip papro
tines elgesio taisykls ir j sankcionavusio teiss akto vienov. Tai sudaro
paprotini teiss norm formos specifik.
Originalija teiskra sukuriamos visos kitos teiss norm for
mos, kurios diferencijuojasi pagal teiskros subjektus ir teiskros
operacij tip.
5.3.2 TEISINIS PRECEDENTAS
Precedentas (lot. precedens - einantis priekyje) - tai elgesio taisykl,
atsirandanti anksiau u statym leidjo vali. Istorikai jis irgi kilo
i teismo sankcionuojam paproi. Precedentai, kaip teiss forma,
atsiranda tais atvejais, kai sprendiant teisme konkrei byl nra
teiss normos, aikiai reglamentuojanios konkretaus santykio daly
vi teises ir pareigas, arba teisjui atrodo, kad pozityviosios teiss
norma gerokai prietarauja teisei kaip subjektini teisi ir pareig
vienovei, reikalaujaniai visus vienodai vertinti ir nepripainti nie
kam teisi be jas legalizuojani pareig vykdymo. Tada teismui
reikia savarankikai sprsti gin remiantis bendraisiais teiss prin
cipais ar bendra tos alies pozityviosios teiss dvasia ir sukurti
teiss norm ad hoc (tam atvejui), kuria vliau galt vadovautis ir
kiti teismai, sprsdami analogikas bylas. Btinyb, kad atsirast
precedentas, grindiama ne tik statymo spraga, bet ir pozityvaus
statymo prieingumu moralei, teisei.
iandien vis daniau manoma, kad negalima monopolizuoti
Seimo teiss kurti statymo gali turinias teiss normas. Rinkos
ekonomikos santykiai yra tokie vairs ir sudtingi, kad statym
leidjui tiesiog objektyviai nemanoma numatyti vis galim t
303

TEISS TEORIJA
santyki modifikacij ir suteikti joms teisins formos. Todl reikalau
jama pripainti individualizuojanios teiskros teis ir teismams,
kad jie ubaigt tai, ko negali padaryti joks parlamentas kurdamas
teis. Be to, negalima laikyti statym leidjo absoliuiai neklystan
iu, absoliuiai siningu ir absoliuiai protingu, sureguliuosianiu
visus teisinio reguliavimo reikalingus santykius, be to, paiu tinka
miausiu bdu. Jam pagalb turi ateiti teism teiskra. Manoma,
kad teismas turs bti paskutinis bastionas, kur mons rast
veiksming savo teisi gynyb nuo valdios ar asocialaus asmens
savivals ir despotizmo. Todl teisin valstyb nemanoma be imin
ting, sining ir tam tikru poiriu drsi teisj, kurie galt ne
tik taikyti, bet ir vertinti statymus teiss (pasak kit, ir morals)
poiriu. Tik toki teisj padedama, pozityvioji teis galinti tapti
morali. ia daroma prielaida, kad teisjas gali priimti ir prieing
galiojaniam statymui sprendim, jeigu mano, jog statymas neteisinis. Jeigu statym leidjas nereaguot contra legem (priimt prie
statym) teismo sprendim, bt galima daryti prielaid, kad jis su
juo sutinka. Todl ir kitos panaios bylos turt bti sprendiamos
pagal teismo suformuluot precedent, atitinkant morals nuostatas,
116
o ne pagal moralei prietaraujani pozityvij teis .
Teisinis precedentas - tai valstybs institucijos, daniausiai teismo,
sprendimas, priimtas sprendiant konkrei teisin byl ir vliau laikomas
pavyzdiu sprendiant analogikas (panaias) bylas (R. Krossas).
Teiskros subjekto poiriu precedentas gali bti teisminis ir
administracinis. Remiantis precedentu teisjui nebtina atsivelgti
visus ankstesnio sprendimo ar nuosprendio (precedento) poymius,
o tik tok sprendim primusio teisjo teisin nuostat - faktines
bylos aplinkybes ir j teisin vertinim (ratio decidendi). Teisjas ar
administracijos pareignas turi teis savo nuoira vertinti nagrin
jamos situacijos analogikum. Btinybs atsivelgti precedent
laipsnis priklauso nuo precedent primusio ir taikanio teismo
teisins padties (kompetencijos) teism sistemoje. Juo auktesn
teismo padtis teism hierarchijoje, tuo maiau jis saistomas prece
dent.
Anglijoje susiklost tokia precedent galiojimo rib praktiko:
a) Lord rm priimami sprendimai yra privalomi precedentai
116

Mikelnien D., Mikelnas V. Min. veik. P. 45.

304

SPECIALIOJI DALIS

visiems teismams; b) Apeliacinis teismas, susidedantis i Civilinio ir

Baudiamojo skyri, privalo laikytis Lord rm ir savo paties
precedent, o jo sprendimai privalomi emesniems teismams. Auk
tasis teismas saistomas abiej auktesni instancij precedent ir jo
sprendimai privalomi emesniems teismams. Apygard ir magistrat
teismai privalo laikytis vis auktesni teism precedent, o j
pai sprendimai nra precedentai. Esant precedento ir statymo
kolizijai, galioja statymas, t. y. statymas gali panaikinti precedent.
Panai byl sprendimas panaiu bdu utikrina teiss taikymo
praktikos vienodum, vis piliei lygyb statymui ir teismui.
Precedent teiss forma yra gana sudtinga. Kiekvienu atveju
teismis, sprsdamas byl, turi patikrinti gausyb informacijos apie
ankstesn teism praktik, kuri, siekiant palengvinti darb, yra
nuolat kruopiai sisteminama. Kasmet JAV paskelbiama apie 300 tom
teism sprendim.
Ne visose alyse i teiss forma yra vienodai paplitusi. Preceden
t teis populiariausia tose alyse (Anglijoje, JAV, Kanadoje, Austra
lijoje, Naujojoje Zelandijoje), kur galioja bendrosios teiss (common
law) tradicija, kur itin sureikmintas teism vaidmuo, jiems suteikta
teise ne tik taikyti, bet ir kurti teiss normas, kur precedentui
pripastama statymo galia. Roman-german teiss sistemos alyse
precedentas yra maiau populiari teiss forma.
Lietuvos teism praktikoje precedentas inomas i XVI amiaus.
J, kaip teiss norm iraikos form, legalizavo Pirmasis Lietuvos
Statutas (1529). Precedentui buvo pripainta statymo galia, bet tik
kai teismo sprendim, priimt konkreioje byloje esant statymo
spragai, aprobuoja aukiausios valstybs institucijos - Didysis
Lietuvos kunigaiktis arba Pon taryba: Nors esame paskelb raytus
statymus visai valstybei, pagal kuriuos teismai turi teisti, taiau visi
statymai labai greitai negali bti parayti, kaip lygiai ir ie statymai
negalejo apimti vis atvej. Todl jeigu teisjams tekt sprsti atvej, apie
kur iame statyme nra parayta, tai paliekame teisj nuoirai pagal j
sin, kad jie, prisimindami Diev, sprst pagal senj paprot. Taiau
artimiausiame teisme jie turi praneti apie iuos atvejus mums arba tarybos
ponams. Ir jeigu mes arba ms tarybos ponai tuos atvejus patvirtinsime,
117
tai jie turi bti rayti iuos statymus."
Didiosios Lietuvos Kunigaiktysts 1529 met Statutas / vert Jon
Deveike Chicago, 1971. VI sk., 26 str.
305

TEISS TEORIJA
Valstybs aprobavimas nebtinai turi reikti, kad pirma atsiranda
teismo sprendimas, o paskui eina jo patvirtinimas auktesnse
valdios institucijose. Toks aprobavimas galimas i anksto pripai
nus teismui teis priimti teiss normos status turini elgesio
taisykl ad hoc. Toks iankstinis aprobavimas yra t ali konstitu
cijose, kurios numato, kad teismas, gyvendindamas teisingum,
klauso statymo ir teiss. odiai klauso ir teiss" suteikia teismui
esant statymo spragai teis priimti konkreioje byloje statymo gali
turinius sprendimus (sukurti teiss norm ad hoc).
Ndienos Lietuvos teism praktika i esms neieina u statymo
aikinimo rib. Laikomasi nuomons, kad teiskra yra iimtin
Seimo, Prezidento ir Vyriausybs institucij prerogatyva, nes Lietu
vos Konstitucija pareigoja teism vykdyti teisingum klausant tik
statymo (109 str.). T pat vieai kartoja ir Lietuvos Aukiausiojo
Teismo pareignai: Lietuvos teisjas turi orientuotis skrupuling
statymo pritaikym. Jei teisjas prads vadovautis sveiku protu, jis
gali nieko netikinti."118 Bet tikrja savo paskirtimi teisjas yra ne
legistas, o juristas; teisjas - ne i odio lex, legis - statymas, o i
odio jus, juris - teis, teisingumas. ia slypi gilumin teisjo teis
precedent.
Rimta teismo precedento paraika yra naujojo CK 1.3 straipsnio
4 dalies nuostata, kuri suteikia teismui teis pripainti negaliojaniu
CK ar kitam statymui prietaraujant teiss akt ar jo dal, jeigu to
akto sutikimo su Konstitucija ar statymu kontrol neeina Konsti
tucinio Teismo kompetencij. Teismas, pripains tok teiss akta
negaliojaniu, sprendimo nuora per tris dienas privalo nusisti
teiss akt primusiai institucijai ar pareignui. siteisjs teismo
sprendimas skelbiamas Valstybs iniose".
5.3.3 SPECIFINS TEISS FORMOS RYS NORMINS SUTARTYS IR TEISIN DOKTRINA
Joms bdingi tokie poymiai: a) bendrojo pobdio elgesio taisykls
nustatymas; b) susitarimo savanorikumas; c) interes bendrumas;
d) sutarties ali lygiateisikumas; e) sutarties dalyvi sutarimas
visais esminiais sutarties aspektais; f) abipus atsakomyb u prisi-

Sarafinas G. Noras nusipirkti teisingum // Veidas. 1998, Nr. 47, p. 34

306

SPECIALIOJI DALIS

imt pareig nevykdym ar netinkam vykdym; g) sutarties utik

rinimas teisinmis priemonmis.
Skirtingai nuo sandori, normins sutartys nra individualaus,
vienkartinio pobdio. J turin sudaro bendrojo pobdio elgesio
taisykls.
Labiausiai paplitusi normini sutari ris - kolektyviniai su
sitarimai ir kolektyvin sutartis. J svok ir turin nustat 1991 m.
balandio 4 d. Lietuvos Respublikos kolektyvini susitarim ir
sutari statymas Nr. 1-1201 (ir kitos jo redakcijos).
Tai susitarimas tarp profesins sjungos ir darbdavio (arba j
susivienijim, organizacij) dl darbo, darbo apmokjimo, darbo organiza
vimo, mogaus saugos, darbo ir poilsio laiko bei kit socialini ir
ekonomini slyg." (6 str.) Kolektyvines sutartis sudaro profsjungos
arba tiesiog darbo kolektyvas su gamyklos, staigos, firmos administ
racija siekdami vieai aptarti ir tvirtinti abipusius administracijos ir
darbo kolektyvo sipareigojimus. Kolektyvinse sutartyse alys nusta
to papildomas, palyginti su Lietuvos statymais, darbo ir socialines
buitines garantijas bei lengvatas arba tas slygas ir nuostatas,
kurios Lietuvos Respublikos statym nesureguliuotos ir dl kuri
monms suteikta teis paioms sprsti (11 str.).
Normins sutartys atlieka svarb vaidmen reguliuojant darbo
santykius, utikrinant darbo tvark, darbuotoj poilsio, socialins
saugos slygas, demokratizuojant moni valdym.
Pripainus teiss princip (netvirtint teiss normose) pareigojamj
gali, teiss iraikos forma tampa ir teisin doktrina, pirmiausia
formuluojanti teiss samprat, kuri ir nurodo, kurie elgesio principai
yra teiss principai.
Pagrindin roman-german tradicijos ali teiss norm raikos
forma yra teiss norm aktas.
6. TEISS AKTAI IR J RYS
Teiss aktas - tai tautos, valstybs institucij, pareign ar pavieni
asmen tam tikra tvarka priimtas oficialus raytinis dokumentas, kuriame
ura suformuluotos teiss normos. Kitaip teiss akt apibria 1995 m.
gegus 2 d. Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini
akt rengimo tvarkos statymas Nr. 1-872, kur sakoma: Teiss aktas
iame statyme - tai galiotos valstybs institucijos arba referendumu
priimamas teiss aktas, kuriame nustatomos, keiiamos ar naikinamos teiss
307

TEISS TEORIJA
normos." iame apibrime padaryta logikos klaida idem per idem:
apibriamoji svoka teiss aktas apibriama ta paia svoka teiss
aktas, todl, kas yra teiss aktas, lieka neinoma.
6.1 BENDRJ IR INDIVIDUALI TEISS NORM AKTAI
Pagrindins teiss akt rys yra tokios:
1) Bendrj teiss norm aktas - tai kompetenting valstybs institucij
(teiskros subjekt) specialia tvarka ileistas oficialus raytinis doku
mentas, kurio turin sudaro teiss normos, skirtos daugkartiniam nau
dojimui ir neribotam teiss subjekt skaiiui.
2) Individuali teiss norm aktai formuluoja vienkartin, nors laiko
atvilgiu ir tstin elgesio taisykl, skiriam konkretiems asmenims arba
konkreioms situacijoms.
3) Interpretuot teiss norm aktai, kuriuos priima teiss norm aikinanti
institucija.
Bendrj teiss norm aktai. J paskirtis - centralizuotai regu
liuoti vairius santykius, greitai reaguoti besikeiianius socialins
pltros ir mogaus teisi apsaugos poreikius. Teisini nurodym
idstymo juose tikslumas ir prieinamumas daro i teiss norm
raikos form plaiai naudojam. Be to, teiss norm akt suformu
lavimas raytine, dokumentine forma leidia alies gyventojams
operatyviai susipainti su j turiniu.
Teiss literatroje paplits teiss akt skirstymas teiss norm
aktus ir individualius teiss aktus gali suponuoti prielaid, tarsi
individuals teiss aktai, kiek jie nevadinami teiss norm aktais,
neformuluoja elgesio taisykls (teiss normos). O jeigu taip, tai tokie
aktai apskritai negalt bti teiss aktai. Jeigu jie vis dlto yra teiss
aktai, tai jie tokie gali bti tik jeigu yra teiss norm aktai.
is prietaravimas kyla dl jau mintos nuostatos bendrum
laikyti esminiu teiss normos poymiu. Jeigu teiss norma nra
bendroji elgesio taisykl, tai ji lyg ir nra teiss norma. Bendrumas,
jau sakme, yra ne teiss esms, o tik jos atskiros ries poymis.
Teisei svarbu ne kokiam skaiiui subjekt ar situacij privalomi jos
paliepimai, o tai, kad jie privalomi ir kad j privalomumas galiau
siai garantuojamas valstybs prievarta. tai, sakysime, 2000 m. rug
sjo 26 d. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso patvirtinimo
ir sigaliojimo statymas, patvirtinantis BK ir nustatantis jo sigalio
308

SPECIALIOJI DALIS

jimo slygas, formuluoja vienkartinio, nors ir tstinio paliepimo

teiss normas ir todl yra individuali teiss norm aktas.
Vadinasi, galima kalbti tik apie teiss norm skirstym bend
rsias (specialisias) ir individualias, o jomis remiantis, visus teiss
aktus - bendrj teiss norm aktus ir individuali teiss norm
aktus. Ir tik trumpumo dlei galime sakyti individuals teiss aktai,
turdami galvoje, kad jie prieinami ne teiss norm aktams, o tik
bendrj teiss norm aktams. Todl kai ia vartosime svok teiss
norm aktas, tai tursime galvoje bendrj ar specialij teiss norm
aktus, o kai sakysime individuals teiss aktai - individuali teiss
norm aktus.
Individuali teiss norm aktai. Jie gali bti ir savarankik
individuali elgesio taisykl formuluojantys aktai ir teiss taikymo
aktai.
Pagrindinis j skirtumas yra tas, kad pirmieji formuluoja, kaip
sakyta, savarankik, palyginti su bendrosiomis teiss normomis,
elgesio taisykl; antrieji tokios taisykls neformuluoja, o tik paveria
bendrosios normos nustatytas teises ir pareigas konkretaus asmens
subjektinmis teismis ir pareigomis; todl teiss taikymo akto formuluojama elgesio taisykl tra bendrj nuostat perklimas kon
kretiems asmenims ar konkreioms situacijoms.
Savarankik elgesio taisykl formuluojani individuali teiss
norm akt forma gali bti statymai, Seimo, Vyriausybs nutarimai,
piliei testamentai, civiliniai sandoriai, darbo sutartys. Toki indivi
duali teiss akt pavyzdiai gali bti: 1921 m. liepos 8 d. Antro
sios Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo priimtas Pensijos d-rui
Jonui Basanaviiui nustatymo statymas", kuriuo J. Basanaviiui pa
skirta 2000 auksin mnesin pensija iki gyvos galvos119. Nemaai
statym, formuluojani individualias teiss normas, yra prims
dabartinis Lietuvos Respublikos Seimas privatizuojant Maeiki
naft", Lietuvos telekom" ir kitus objektus; tokio tipo teiss aktai
yra ir visi statymai, formuluojantys operatyvines teiss normas,
pavyzdiui, statymai dl kodeks sigaliojimo datos nustatymo. Toks
yra Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. priimtas nutarimas Dl
atstovavimo Lietuvos Respublikos Seimui konvente dl Europos ateities"
119

Lietuvos valstybs teiss aktai (1918.11.16 - 1940.VI.15). Vilnius, 1996.

P. 201.

309

TEISS TEORIJA
1 straipsnio pakeitimo: Skirti Konvent dl Europos ateities Seimo
atstovus, lygiai atstovaujanius Seimo daugumai ir maumai [...]"
(ivardija asmenis - A. V.). Tai vienkartin paliepim ireikianti
savarankika individuali elgesio taisykl, skirta konkretiems asmenims
konkreiai vienkartinei uduoiai vykdyti.
Panaaus tipo teiss aktai yra ir piliei civilins sutartys,
testamentai, kuriuose formuluojamos savarankikos individualios
teiss normos, skirtos konkrei piliei subjektinei teisei gyvendin
ti. statymas leidia pilieiui sudaryti testament arba tam tikr
sutart savo subjektinei teisei gyvendinti, bet nenurodo, koks turi
bti testamento ar civilins sutarties turinys. ios ries individuali
teiss norm aktai nra teiss taikymo aktai, nes jie ne taiko kuri
nors bendrj norm konkreiam reguliuojam santyki atvejui, bet
formuluoja savarankik individuali teiss norm sistem, skirt
tiems atvejams, kai reikia suformuluoti konkret vienkartin arba
trunkam paliepim: nurodyti toje situacijoje konkreius veikianius
asmenis arba asmen, jam suteikt galiojim vienkartiniam paliepi
mui vykdyti, sureguliuoti visuomenin santyk, nepatekus bendr
j teiss norm akto galiojimo lauk.
statymas nustato tik testamento ar sandorio formos reikalavimus,
kad jie gyt teiss akto form ir bt pakankamas pagrindas
kilusiam ginui vienareikmikai sprsti lygiai taip pat, kaip Konsti
tucija ir Seimo statutas nustato Seime priimam statym formos
reikalavimus.
ie piliei teiskros aktai (testamentai, sandoriai), kaip sakyta,
turi statymo gali, nes sukurti pagal statymo pilieiams suteikt
teis ir reikia, kad jokie statym lydimieji aktai neturi jiems
prietarauti, j pakeisti ar ataukti.
Demokratinje visuomenje padaugja savarankik elgesio tai
sykl formuluojani individuali teiss akt, nes padidja mogaus
teisi reikm, vyraujania nuosavybs forma tampa privati nuosa
vyb, suintensyvja moni naudojimasis savo teismis. Vis daugiau
santyki paliekama reguliuoti patiems pilieiams, teismams. Totali
tarinio reimo slygomis apie individualius teiss aktus i esms
buvo kalbama tik kaip apie teiss taikymo aktus, nes, panaikinus
privai nuosavyb ir pareigojus teismus klausyti tik statymo",
testament ir kit civilini sandori mastas ir reikm buvo menkai
pastebimi. Neatsitiktinai teiss teorijos vadovliai, apibrdami savo
k individuals teiss aktai", ra paprastai teiss taikymo aktai",
310

SPECIALIOJI DALIS

nesistengdami aikinti, o kas gi yra tie individuals ne teiss

taikymo aktai.
Ms teiss literatra, veikiama ios tradicijos, iki iol kaip ir
nieko nekalba apie individuali teiss norm aktus, kurie nra
teiss taikymo aktai ir kartu nra bendrj teiss norm aktai.
Pripainus individuali teiss norm aktus, reiks pripainti
teisekros subjektais ne tik taut, valstybs institucijas, bet ir pilie
ius, kuri kuriami teiss aktai yra testamentai, darbo sutartys,
vairus civiliniai sandoriai, kuriais pilieiai gyvendina savo subjektins turtines teises. Totalitarizmas paliko giliai sitvirtinusi nuosta
t, kad pilieiai nra teisekros subjektai, nes teiskra - tik valsty
bs veiklos monopolis: pilieiai negal nei kurti, nei taikyti teiss
norm. Tai gerai derjo su valstybs pirmumo prie piliet nuostata.
Daugeliui individuali teiss akt bdinga tai, kad jiems gyven
dinti nereikia priimti teiss taikymo akt, nes ia subjektins teiss
turtojas ir tos teiss turinys yra individualizuoti. tai mintu
statymu J. Basanaviiui paskirta nustatyto dydio pensija jam i
karto mokama nuo io statymo sigaliojimo dienos.
Taiau testamentas, kaip individuali teiss norm aktas, jau
reikalingas teiss taikymo akto - notar kontoros iduodamo paveldji
mo teiss liudijimo, kuris patvirtina konkrei dat, nuo kurios
testatoriaus nuosavybs teis tam tikr turt realiai perjo paveld
tojui pagal testament. Testamentas yra pirminis juridinis aktas,
kurio pagrindu iduodamas paveldjimo teiss liudijimas kaip testa
mento taikymo aktas. Paveldtojas dabar tiesiogiai valdo paveldt
turt ne tik pagal testament, bet ir pagal notaro iduot paveldjimo
teiss liudijim, kuris rodo, kad testamente ireikta valia buvo
gyvendinta pagal testamente suformuluot elgesio taisykl.
Kai kurie bendrj teiss norm akt ir individuali teiss norm
akt skirtumai:
1) Bendrj teiss norm aktas neturi konkreiai vardyto adresato,
nes formuluoja bendrj elgesio taisykl. Jame nenurodoma, ko
kiam konkreiam asmeniui ar institucijai skiriama teiss norma.
Tuo tarpu individuals teiss aktai skiriami konkretiems subjek
tams: konkreiam asmeniui, pareignui, valstybs institucijai.
Pavyzdiui, Mykolo Romerio universiteto rektoriaus sakymas dl
konkretaus asmens, ilaikiusio konkurso egzaminus, primimo
studijuoti iame universitete yra individualus teiss taikymo
31 1

TEISS TEORIJA
aktas, nes jis nustato konkretaus asmens santykius su konkreia
institucija ir tai daro pagal Primimo auktsias mokyklas
taisykles. Jei asmuo atitinka ias taisykles, tai auktosios mokyk
los rektorius privalo ileisti sakym apie tokio asmens primim
studijuoti toje mokykloje.
2) Bendrj teiss norm akt suformuluoti nurodymai ireikia
valstybs vali, o individuals teiss aktai (pvz., testamentas)
gali reikti ir pavieni piliei subjektyvi vali.
3) Bendrj teiss norm aktai turi grietai apibrt dokumento
form (statymas, nutarimas, potvarkis, instrukcija ir kt.) ir tuo
daniausiai skiriasi nuo individuali teiss akt - dokument
formos (sprendimas, nuosprendis, nutartis, protokolas, testamentas,
sakymas ir kt.). Bet is skirtumas nra grietas, nes statymo
form, jau minta, gali gyti ir individuali teiss norm aktai.
4) Bendrj teiss norm aktai skirti reguliuoti tipikiausiems, vi
suotiniams santykiams, o individuals teiss aktai - konkretiems
gyvenimo atvejams, situacijoms.
5) Bendrj teiss norm aktas daniausiai yra nuolatinis paliepi
mas ir jis galioja, kol nra kitu aktu pakeiiamas ar panaikina
mas, o individualus teiss aktas - vienkartinis paliepimas, kur
vykdius baigiasi ir jo galiojimas.
6) Bendrj teiss norm akto ileidimo procedra paprastai sud
tinga, tuo tarpu individuali teiss akt primimo ir sigaliojimo
tvarka paprastesn, operatyvesn.
6.2 BENDRJ TEISS NORM AKTO STRUKTRA
Toki akt struktra nra vienoda. Ji danai priklauso nuo akto
ries, reikms ir kitko. Daugelis bendrj teiss norm akt neturi
bendrosios ir specialiosios dali, preambuls, papildom element.
Taiau daugelio i j struktra tokia:
1. vadin dalis:
- subjekto, ileidusio bendrj teiss norm akt, pavadinimas;
- teiss norm akto ris (statymas, nutarimas, instrukcija ir
t. t.);
- akto turinio pavadinimas (pensinio aprpinimo, karins tar
nybos statymas); jis turi bti trumpas ir aikus;
312

SPECIALIOJI DALIS

teiss akto primimo data, numeris ir primimo vieta;

preambul, kurioje nurodomi teiss akto ileidimo tikslai,
motyvai ir kita.

2. Normin dalis - pagrindin. Joje idstomos paios teiss normos.

i dalis atsivelgiant teiss norm kiek gali bti struktrikai
nevienodai ipltota. Pavyzdiui, kodeks normin dalis suside
da i bendrosios ir specialiosios dali, tos dalys toliau skirsto
mos skyrius, skirsnius, straipsnius, straipsni dalis, punktus,
pastraipas.
3. Teisins atsakomybs r ir tvark nustatanti teiss akto dalis. i dalis
gali bti blanketin, t. y. idstoma ne tame akte, o perkeliama
kit teiss akt - ATPK ar BK.
4. Baigiamoji dalis. Joje formuluojami tokie teiss akto poymiai:
a) nuoroda galiojanias teiss normas, kurios panaikinamos
sigaliojus naujosioms; b) akto sigaliojimo laikas; c) teiss akt
pasiraiusio pareigno pareigos, vardas ir pavard.
Teiss akto struktr gali papildyti priedai, nuorodos.
6.3 STATYMAI
IR STATYM LYDIMIEJI AKTAI
Teiss aktai klasifikuojami atsivelgiant konstitucin valdios pa
dalijim. Todl pagrindinis j klasifikavimo pagrindas - teiss akto
juridin galia (teisinis statusas, leidimo ir paliepimo ribos - apimtis),
kuri priklauso nuo t norm ileidusio teiskros subjekto kompe
tencijos. Pagal bendrj teiss norm juridin gali visi toki norm
aktai yra skirstomi statymus ir statym lydimuosius aktus.
6.3.1 STATYMAI
IR STATYMO GALI TURINTYS TEISS AKTAI
statymai, j poymiai ir rys. statymai - tai specialia tvarka ileisti
pirminiai teiss aktai, kurie turi aukiausi juridin gali, formuluoja
bendrsias teiss normas, skirtas svarbiausiems moni santykiams regu
liuoti. Tai lemia j iskirtinum teiss akt sistemoje. statymams
budingi tokie poymiai:
a) yra priimami aukiausios atstovaujamosios valdios (Seimo) arba
tautos referendumu;
313

TEISS TEORIJA
b) pasiymi aukiausia juridine galia. Dl ios savybs jiems priklau
so virenyb, palyginti su visais kitais teiss aktais: visi kiti
teiss aktai turi bti priimami ir taikomi remiantis statymais ir
iems neprietarauti. Teiss aktas, kuris prietarauja statymui,
negalioja. Dl ios virenybs statymai lemia vis kit, jiems
pavaldi" teiss akt turin ir pobd. Niekas negali panaikinti
ar pakeisti statymo, iskyrus j ileidusi institucij. Konstituci
nis Teismas, pripains konkret statym prietaraujaniu Kon
stitucijai, j ne panaikina, o tik pripasta neturiniu juridins
galios ir netaikomu;
c) reguliuoja svarbiausius moni santykius, susijusius su pagrindini
mogaus teisi apsauga;
d) formuluoja pradines, pamatines teiss normas; visi kiti teiss aktai
leidiami tik joms sukonkretinti ir vykdyti;
e) priimami pagal specialias procedras.
statym virenyb, palyginti su kitais teiss aktais, reikia ir tai,
kad pagrindini mogaus teisi apsaug reguliuoja statymai, o ne
Vyriausybs nutarimai ar konkrei inyb instrukcijos, kad staty
m krimo subjektai yra tik tauta ir parlamentas (Seimas). Parla
mente yra tiesiogiai atstovaujamas tautos suverenitetas ir paios
tautos interes vairov, daugiapartikumas, politinis pliuralizmas.
Todl tik parlamente, kai nevyrauja viena partija, teiss aktai gali
geriausiai ireikti skirting socialini grupi interes kompromis.
Interes vairovei ia atstovauja politins partijos - parlamento
frakcijos.
Pagal juridin gali statymai skirstomi pagrindinius ir papras
tuosius (einamuosius).
Pagrindiniai statymai nustato pradinius, pamatinius visuomens
ir valstybs gyvenimo principus. Jie skirstomi konstitucij, konstitu
cinius statymus, ratifikuotas tarptautines sutartis ir kodifikuotus statymus.
1) Konstitucija - pagrindinis alies statymas. Jame suformuluotos
pirmins, pamatins teiss normos, kurios saugo pagrindines
mogaus teises, nustato visuomenin santvark, valstybs val
dios ir visuomens santykius, politins valdios organizavimo
principus, nuosavybs formas ir kita. Bdama aukiausios juri
dins galios statymas, konstitucija vertybiniu poiriu orientuoja

314

SPECIALIOJI DALIS

vis einamj teiskr, utikrina vidin konceptuali visos tei

sins sistemos vienov.
Taiau ne tik tai daro konstitucij pagrindiniu statymu. Konsti
tucija iskirtin tuo, kad demokratinse visuomense ji yra ne
valdios statymas tautai, o tautos statymas savo irinktai valdiai.
Priimdama teiss akt per savo atstovus arba tiesiogiai balsuo
dama u pagrindines jos nuostatas, tauta siekia riboti valdios
galias pagrindinmis mogaus teismis. Paeisti konstitucij - tai
paeisti pagrindines mogaus teises. Todl suprantama, kodl
negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai"
(Konstitucijos 7 str.).
Konstitucija yra ypatingas statymas ir primimo, keitimo slyg
ir tvarkos atvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straips
nis (Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respubli
ka.") gali bti pakeistas tik tautos referendumu, ir tik jeigu tam
pritart ne maiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliei,
turini rinkim teis (Konstitucijos 148 str. 1 d.).
2) Konstituciniai statymai - tai siauresns nei konstitucija kompe
tencijos statymai. Jie reguliuoja tik kuri nors vien itin svarbi
valstybs gyvenimo srit. Nuo paprast statym jie skiriasi
primimo ir keitimo tvarka, kuri susijusi su ypatinga konstituci
ni statym vieta teiss sistemoje ir specifiniais konstitucini
statym norm santykiais su paprastj statym normomis. Jie
taip pat yra juridinis pagrindas priimti paprastuosius statymus.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij konstitucini statym
sra nustato tik Seimas trij penktadali vis Seimo nari
bals dauguma (69 str.). Toki konstitucini statym Lietuvoje
iki 1999 met priimta trys: 1) 1991 m. vasario 11 d. statymas
Nr. 1-1051 Dl Lietuvos valstybs"; 2) 1992 m. birelio 8 d. sta
tymas Nr. 1-2622 Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovie
tines Ryt sjungas"; 3) 1996 m. birelio 20 d. Lietuvos Respub
likos Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje numatyto ems sklyp
sigijimo nuosavybn subjekt, tvarkos, slyg ir apribojim
konstitucinis statymas Nr. 1-1392.
Lietuvos Respublikos konstituciniai statymai priimami, jeigu u
juos balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari, o keiiami ne

315

TEISS TEORIJA
maesne kaip trij penktadali vis Seimo nari bals dauguma
(Konstitucijos 69 str. 3 d.).
3) Seimo ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys. Tai
Lietuvos Respublikos savanorikai sudarytos tarptautins sutar
tys, kurios neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir
kurias ratifikavo (patvirtino) Seimas. Tos sutartys gali vadintis
konvencijomis, deklaracijomis, chartijomis, protokolais, memoran
dumais, susitarimais, rezoliucijomis ir kita. J teisin padtis,
palyginti su Lietuvos teiss aktais, nustatyta Lietuvos Respubli
kos Konstitucijoje: Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietu
vos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos
teisins sistemos dalis." (138 str. 3 d.) Ratifikuotos tarptautins
sutartys gyja ne tik statymo, bet ir auktesn u paprastj
Lietuvos statym gali. Paprastieji alies statymai turi neprie
tarauti ratifikuotoms tarptautinms sutartims. itai aikintina tuo,
kad, sudariusi ratifikuot tarptautin sutart, valstyb ta dalimi
savanorikai apriboja savo suverenitet (padaro j bendrai kontro
liuojam, gyvendinam kartu su kitomis valstybmis - sutarties
dalyvmis). I ia - imperatyvas nepriimti statym, prieing
ratifikuotai tarptautinei sutariai, nes primimas reikt tarptau
tins sutarties atsisakym.
4) Kodifikuoti statymai - tai juridikai vientisi, i vidaus bendra
koncepcija suderinti statymai, pasiymintys auktu norminio
apibendrinimo laipsniu ir skirti kuriai nors socialini santyki
sriiai kompleksikai reguliuoti. J pavyzdiai gali bti civilinis,
baudiamasis ir kiti teiss ak kodeksai.
Paprastieji Lietuvos statymai priimami remiantis Konstitucija,
konstituciniais statymais, ratifikuotomis tarptautinmis sutartimis,
siekiant sukonkretinti, ipltoti, gyvendinti mintuose teiss aktuose
suformuluotus teisinius nurodymus, atsiliepti einamojo momento
mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo poreikius. Todl papras
tj statym reikia tik tiek ir tokio konkretumo, kiek tai reikalinga
Konstitucijos ir kit mint akt paliepimams gyvendinti ir piliei
teisms apsaugoti.
Konstitucinius ir paprastuosius statymus priima, tarptautines
sutartis ratifikuoja Lietuvos Respublikos Seimas. Paprastieji staty
mai priimami, keiiami ir panaikinami paprastesne tvarka negu
konstituciniai statymai.
316

SPECIALIOJI DALIS

I paprastj statym dar gali bti skiriami programiniai staty

mai, kurie nustato valstybs ekonomins socialins veiklos tikslus, tam
tikros visuomenins veiklos srities kryptis. Toki statym forma ir
galimas turinys yra nustatomi konstitucijoje. Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje nra numatyta programini statym kaip specialios
paprastj statym ries, todl visi statymai Lietuvoje vertinami
kaip faktikai galiojantys pirminiai teiss aktai, privalomi visiems
teisini santyki subjektams.
statymo gali turintys teiss norm aktai. statymo gali turintis
teiss aktas - tai konstitucijos, konstitucini statym, ratifikuot
tarptautini sutari ir kit statym taikymo aktas, taip pat piliei
civilins sutartys, atitinkanios CK reikalavimus. Teiss taikymo ak
tai pagal taikomo statymo gali skirstomi taip:
1. Konstitucinio Teismo nutarimai. Jie turi statymo gali ne tik dl
to, kad itaip pasakyta Konstitucinio Teismo statyme (72 str. 2 d.),
bet ir todl, kad yra Konstitucijos, kaip pagrindinio statymo, taiky
mo aktai. statymas, tokiu nutarimu pripaintas prietaraujaniu
Konstitucijai, netenka juridins galios ir netaikomas nuo Konstituci
nio Teismo nutarimo sigaliojimo dienos. Bet Konstitucijai prieta
raujanio statymo juridin gali panaikina ne Konstitucinio Teismo
nutarimas, o Konstitucijos 7 straipsnis: Negalioja joks statymas [...]
prieingas Konstitucijai." Konstitucinio Teismo nutarimo uduotis tik konstatuoti konkretaus statymo prieingum Konstitucijai ir tuo
remiantis nukreipti Konstitucijos 7 straipsnio naikinamj gali
tok statym.
Tas faktas, kad Konstitucinio Teismo nutarimai turi statymo
gali, nedaro j statymais. Konstitucinis Teismas neturi teiss leisti
savarankik elgesio taisykl formuluojanius teiss aktus.
ia prasme Konstitucinio Teismo statymo nuostata: Konstituci
nio Teismo nutarimo pripainti teiss akt ar jo dal nekonstituciniu
galia negali bti veikta pakartotinai primus tok pat teiss akt ar
jo dal" (72 str. 5 d.), nra visikai tiksli. Nauji statymai turi
neprietarauti ne konkreiam Konstitucinio Teismo nutarimui, o tam
Konstitucijos straipsniui, kurio teksto prasm yra paaikinta konkre
iu Konstitucinio Teismo nutarimu. Konkret Konstitucijos straipsn
dabar reikia skaityti kartu su atitinkamu Konstitucinio Teismo
nutarimu. j, nesant tiesioginiu Konstitucijos tekstu, atsivelgiama
siekiant suvokti, kokia yra konkreios konstitucins normos prasm
317

TEISS TEORIJA
- kokias teises ir pareigas ir dl koki teisini fakt konkretus
Konstitucijos straipsnis nustato.
Konstitucinio Teismo nutarime slypi ne tik konstatuojamoji galia.
Jis, bdamas galutin ir neskundiam konstitucins justicijos insti
tucija, gali taip iaikinti konstitucini norm prasm, kad j tekstai
imt reikti visai prieing elgesio taisykl nei iki tol buvusioji.
itaip atsitiko Konstituciniam Teismui 1998 m. gruodio 9 d. pripa
inus BK 105 straipsnyje numatyt mirties bausm prieinga Konsti
tucijos 18-19 straipsniams ir 21 straipsnio 3 daliai. iuo pripaini
mu mintoms konstitucinms normoms suteikta prieinga prasm:
esant tam paiam konstitucini norm tekstui, mirties bausm i
leistinos bausms virsta neleistina. Naujai normai reikia ir atitinka
mo teksto, todl senoji mint Konstitucijos straipsni redakcija (jos
Konstitucinis Teismas neturi teiss keisti) jau yra papildoma Konsti
tucinio Teismo nutarimo motyvuojamosios ir rezoliucins dali
tekstu. Konstitucijos 18-19 straipsniai ir 21 straipsnio 3 dalies teks
tas dabar turi bti skaitoma kartu su Konstitucinio Teismo nutarimo
tekstu ir tik i j sveika yra tas naujasis, tikrasis loginis tekstas,
kuris formuluoja kit elgesio taisykl - mirties bausms leistinum
veria mirties bausms draudimu. Nors nutarimo tekstas formaliai
netraukiamas Konstitucijos tekst, taiau Konstitucijos tekstas
dabar galioja tik kartu su Konstitucinio Teismo nutarimo tekstu.
itaip Konstitucinio Teismo nutarimais pleiamas norminis Kon
stitucijos tekstas, modifikuojamos konstitucins normos - i dalies
Konstitucija kuriama, pltojama teismo institucijos, kuri pagal Kon
stitucij ir Konstitucinio Teismo statym neturi teiss kurti ne tik
Konstitucij, bet ir bendrojo pobdio teiss normas, o teturi vardy
t konstitucin teis sprsti" dl statym sutikimo su Konstitucija,
t. y. taikyti Konstitucij. Atsiradus konstitucinei justicijai, Konstitu
cija nustoja bti statika, jai bdingas tapsmas, konkrei jos normi|
prasm (sukonkretint elgesio taisykl) ima nustatinti besikeiianti
teiss samprata ir j lemiantys politiniai, ekonominiai veiksniai.
Konstitucinio Teismo nutarimai yra ta forma, kuria i besikeiianti
teiss samprata eina Konstitucij ir griauna jos statikum.
2. Bendrosios kompetencijos teism sprendimai ir nuosprendiai, admi
nistracini teism sprendimai. J teisin gali sudaro taikom Lietuvos
Respublikos Konstitucijos, konstitucini statym, tarptautini sutar
i ir kit statym galia.
318

SPECIALIOJI DALIS

3. Atskira statymo gali turini teiss akt ris yra piliei

teiskros aktai: testamentai, civilins sutartys, darbo sutartys, ati
tinkanios statym reikalavimus, taip pat bendrosios kompetencijos
teism kuriama precedent teis (teismo sukurtos teiss normos ad ).
Naujasis CK nustato, kad teistai sudaryta ir galiojanti sutartis
jos alims turi statymo gali" (6.189 str. 1 d.). Bet ia kodeksas be
reikalo susiaurina sutarties statymo gali iki sutarties ali. Bet ar
i to iplaukia, kad Vyriausyb gali priimti nutarim, kuriuo pakeis
t piliei sutartimi sukurt elgesio taisykl, pavyzdiui, pripainti,
kad konkretus asmuo, pagal teistai sudaryt" pirkimo-pardavimo
sutart sigijs nam, negyja j nuosavybs teisi. Jei civilin
sutartis turi statymo gali, tai ji privaloma visiems teiss subjektams,
kurie tik kokiu nors bdu susidurt su ia sutartimi nustatyta
tvarka. Tokios sutarties nustatyt tvark gali panaikinti tik Seimas
ileisdamas statym, jei tai nepaeist Konstitucijos saugom mo
gaus teisi. Praktin statymo gali turini teiss akt reikm yra
ta, kad valdymo institucij priimami teiss aktai privalo neprieta
rauti ne tik statymams, bet ir statymo gali turintiems teiss aktams.
6.3.2 STATYM

LYDIMIEJI AKTAI

Tai teises aktai, priimami remiantis statymais, jiems neprietaraujantys,

juos konkretinantys ir utikrinantys j gyvendinim. Jais gyvendina
mos statymo normos. Tokie teiss aktai negali pakeisti statym ar
statymo gali turini teiss akt ir sukurti nauj bendrojo pob
dio teiss norm, kurios konkuruot su statymo normomis. Pirmi
nis mogaus teisi statusas ir jo apsauga nustatoma ne statym
lydimaisiais aktais, o tik statymais. itaip utikrinamas konstituci
nis statym virenybs principas.
statym lydimasis aktas vokikai - Rechtsverordnung", lenki
kai - akt podustawowy", rusikai - ".
statym lydimieji aktai taip pat klasifikuojami pagal juridin
gali, t. y. pagal juos sukrusi teiskros subjekt kompetencij ir
teiskros procedr tip. Jie skirstomi taip:
Seimo nutarimai;
Prezidento teiss aktai.
Prezidentas priima dviej ri teiss aktus: dekretus ir potvar
kius. Dekretais Prezidentas gyvendina jam suteiktus galiojimus, o
3 I 9

TEISS TEORIJA
potvarkiais sprendia savo rezidencijos, j aptarnaujani padalini
struktros, etat ir vidaus darbo organizavimo klausimus.
Prezidento dekretai pagal teisin status gali bti trij ri:
1) bendrj teiss norm aktai;
2) teiss taikymo aktai; ir
3) savarankik individuali elgesio taisykl formuluojantys aktai.
1) Prezidento dekretai - bendrj teiss norm aktai formuluoja
bendrsias teiss normas, skirtas konkretaus statymo normoms
gyvendinti, pavyzdiui, Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m.
kovo 25 d. dekretas Nr. 29 Dl malons komisijos sudarymo ir jos
nuostat" arba 2003 m. balandio 2 d. dekretas Nr. 36 Dl pilie
tybs reikal komisijos sudarymo ir jos darbo tvarkos". Pirmajame
formuluojamos bendrosios teiss normos, skirtos BK Prezidentui
nurodytai pareigai nustatyti malons suteikimo tvark (79 str. 2 d.)
vykdyti, antrajame - 2002 m. rugsjo 17 d. Lietuvos Respublikos
pilietybs statymui Nr. IX-1078 gyvendinti kuriant tam reikalingas
institucijas ir tvark.
2) Prezidento dekretai - teiss taikymo aktai. Tai individuals
teiss aktai, kuriais statym nustatyta bendroji elgesio taisykl
veriama konkrei asmen subjektinmis teismis ir pareigomis,
pavyzdiui, dekretai, kuriais Prezidentas bendrja tvarka suteikia
konkretiems asmenims Lietuvos Respublikos pilietyb, karinius laips
nius, diplomat rangus, skiria konkreias pareigas teisjus, tvirtina
konkrei miest herbus ir kita. ie dekretai neformuluoja naujos
elgesio taisykls, jos atsiradimo pagrind, o tik taikom statym
nustatyt bendrojo elgesio taisykl (teises ir pareigas, j atsiradimo
pagrindus) paveria konkrei asmen subjektinmis teismis ir
pareigomis, j atsiradimo ar pasikeitimo pagrindais.
3) Prezidento dekretai, formuluojantys savarankik individua
li elgesio taisykl. ios ries dekretais Prezidentas gyvendina
Konstitucijos ar konkrei statym jam suteikt diskrecijos teis
sukurti savarankik individuali elgesio taisykl. Tai dekretai,
kuriais Prezidentas apdovanoja konkret asmen Lietuvos Respubli
kos ordinais ar medaliais, suteikia konkreiam asmeniui malon
(atleidia j nuo dalies ar visos bausms) ar Lietuvos Respublikos
pilietyb iimties tvarka. Taisykls savarankikumas reikia, kad,
naudojantis Konstitucijos ar statymo suteikta Prezidentui diskrecijos
320

SPECIALIOJI DALIS

teise, jam leidiama sukurti nauj elgesio taisykl, kurioje teiss ir

pareigos atsiranda kitais negu konkretaus statymo nustatytais pa grindais arba tie pagrindai sukonkretinami Prezidento nuoira.
Pavyzdiui, mintas Prezidento dekretas dl Lietuvos Respublikos
pilietybs suteikimo konkreiam asmeniui iimties tvarka yra ne
teiss taikymo aktas, o savarankik individuali elgesio taisykl
formuluojantis, nes Pilietybs statymo 16 straipsnis leidia Prezi
dentui iuo atveju nesiremti to paties statymo 12 straipsnyje nusta
tytomis pilietybs suteikimo slygomis, o tik vadovautis bendrja
nuostata - asmens nuopelnais Lietuvos Respublikai". Taiau k
laikyti konkretaus asmens nuopelnais Lietuvai", minto statymo
16 straipsnis palieka Prezidento diskrecijai (nuoirai). Jei statym
leidjas bt norjs Prezidento dekretus, suteikianius pilietyb
iimties tvarka, laikyti teiss taikymo aktais, tai jis bt nustats
baigtin nuopeln sra arba bent bt pasaks, kas negali bti
laikoma nuopelnais. Bet jei toki nuopeln sraas bt pateiktas,
visi pilietybs suteikimo dekretai virst teiss taikymo aktais ir tai
reikt Prezidento ios srities diskrecijos teiss panaikinim. Todl
netekt prasms pats pilietybs suteikimo iimties tvarka institutas.
Btent ios diskrecijos likvidavimo prasme ir pasielg Konstitucinis
Teismas, nurods, kas negali bti laikoma nuopelnais Lietuvai":
Nuopelnai Lietuvos valstybei negali bti matuojami tuo, kokio
dydio pinig sum ar kokio dydio materialin bei kitoki para
m usienio valstybs pilietis ar asmuo be pilietybs skyr kuriam
nors Lietuvos Respublikos pilieiui ar j grupei, valstybs pareig
nui, kuriai nors monei, staigai ar organizacijai ar net paiai
Lietuvos valstybei, pilietyb nenusiperkama." (2003 m. gruodio
30 d. nutarimas)
Kadangi i nuopeln Lietuvai" svokos paalinama materiali
n bei kitokia parama", o kitoki param" eina viskas, kas gali
sudaryti nuopeln Lietuvai" turin, tai niekas negali turti Lietuvai
toki nuopeln, kurie bt teistas pagrindas suteikti asmeniui
Lietuvos Respublikos pilietyb iimties tvarka. Tokiu bdu Pilietybs
statymo 16 straipsnis, kuris suteikia Prezidentui teis suteikti pilie
tyb iimties tvarka, veriamas i esms niekada netaikoma (socialiai
negyvendinama) norma.
Kita vertus, Konstitucinis Teismas, vertins Prezidento dekretus,
suteikianius pilietyb iimties tvarka, kaip teiss taikymo aktus,
panaikino Prezidento ios srities diskrecijos teis, kitaip sakant,
321

TEISS TEORIJA
netiesiogiai pripaino, kad ir Pilietybs statymo 16 straipsnis prie
tarauja Konstitucijai, nes, neivardydamas pilietybs suteikimo iim
ties tvarka pagrind, atveria keli piktnaudiauti Prezidento diskrecijos teise. gyvendinant teis visada yra didesn ar maesn
galimyb piktnaudiauti turima teise. Seim, primus Konstitucijai
prieing statym, irgi galima tarti piktnaudiavimu jam suteikta
teise kurti statymus. Bet ar i to iplaukia, kad tai yra pagrindas
panaikinti Seimo teis kurti statymus? Demokratins valstybs jau
seniai suvok, kad priemoni ivengti piktnaudiavimo teise nra,
todl kuria mechanizm ne kaip ukirsti keli piktnaudiavimui
teise, o kaip fiksuoti ir paalinti i teiss sistemos piktnaudiavimo
faktus. iuo keliu einant, kaip tik ir atsirado konstitucin bei
administracin valstybs valdios veiksm teistumo kontrol.
Dekreto - teiss taikymo akto ir dekreto, formuluojanio savaran
kik individuali elgesio taisykl, atskyrimo kriterijai. ios ries
Prezidento dekret atskyrim aktual daro Konstitucinio Teismo
2003 m. gruodio 30 d. nutarimas, pagal kur Lietuvos Respubli
kos pilietybs suteikimas visais atvejais (vadinasi, ir iimties tvar
ka - A. V.) yra [...] statymo taikymo aktas". Tuo tarpu vidin i
dekret logika ir teisinis statusas neleidia j tapatinti. Jie skiriasi
pagal du kriterijus:
1) pagal tai, statymas nustato tik dekreto form (procedras) ar ir jo
turin (primimo pagrindus - slygas). Jei statymas nustato tik
dekreto primimo procedras, o jo turin (teis nustatyti, kokiais
pagrindais suteikiama ar nesuteikiama konkreiam asmeniui pi
lietyb iimties tvarka, malon, valstybinis apdovanojimas) palie
ka Prezidento teiskros diskrecijai (nuoirai), tai yra savaran
kik individuali elgesio taisykl formuluojantis teiss norm
aktas - dekretas. Tokio dekreto turiniui keliamas bendrasis reika
lavimas- asmens nuopelnai Lietuvos Respublikai" nedaro dek
reto teiss taikymo aktu lygiai taip pat, kaip statym primimas
laikantis Konstitucijos nustatyt vertybi ir Seimo Statuto nusta
tyt procedr nedaro statymo taikymo aktu. Bet jei statymas
nustato ne tik dekreto form, bet ir jo turin (konkreius spren
dimo primimo pagrindus, kuriais priimant dekret privalu vado
vautis), tai yra dekretas - teiss taikymo aktas (pvz., tos paios
pilietybs suteikimo bendrja tvarka dekretas jau yra teiss taiky
mo aktas, nes j priimdamas Prezidentas privalo vadovautis ne
322

SPECIALIOJI DALIS

tik Pilietybs statymo nustatytomis pilietybs suteikimo proced

romis, bet ir to statymo 12 straipsnyje nustatytomis pilietybs
suteikimo slygomis);
2) pagal tai, ar institucija, pareignas turi teis ar pareig priimti
individual teiss akt ir ar yra teis tok teiss akt apsksti teismui.
Jei institucija, pareignas turi pareig (privalo) priimti teiss akt,
tai tas aktas yra teiss taikymo aktas. Pavyzdiui, jei konkretus
asmuo atitinka minto Pilietybs statymo 12 straipsnyje nustaty
tus pilietybs gijimo pagrindus, tai Prezidentas privalo priimti
pilietyb tokiam asmeniui suteikiant dekret - teiss taikymo
akt, nes atsisakymo atveju asmuo gyt teis kreiptis Admi
nistracin teism, kad is pareigot Prezident tok akt priimti.
Arba kitas pavyzdys: prokuroras, gavs nukentjusiojo skund,
turi ne teis, o pareig ikelti baudiamj byl ir pradti
ikiteismin tyrim. Jei jis tai atsisakyt padaryti, pareikjas gyt
teis skstis auktesniam prokurorui arba bendrosios kompeten
cijos teismui, nes prokuroro nutarimas ikelti arba atsisakyti
ikelti baudiamj byl yra individualus teiss taikymo aktas ir
todl gali bti skundiamas statymo nustatyta tvarka. Visais
iais teiss taikymo akto primimo atvejais institucija ar pareig
nas privalo grietai vadovautis tiek statyme nurodytomis proce
dromis, tiek to paties statymo nustatytais sprendimo primimo
pagrindais ar slygomis.
To paties tipo yra ir Prezidento dekretai dl valstybini apdova
nojim ar malons suteikimo nuteistiesiems. Jei ie aktai bt teiss
taikymo aktai, tai asmuo, manantis, kad jo veikla atitinka 2002 m.
birelio 18 d. Valstybs apdovanojim statyme nurodytus pagrin
dus, Prezidentui atsisakant priimti dekret dl jo apdovanojimo,
gyt teis kreiptis teism reikalaudamas pareigoti Prezident tok
dekret priimti. Panaiai nuteistasis galt kreiptis teism, su
reikalavimu pareigoti Prezident priimti jam malon suteikiant
dekret, jei tik jo, kaip kalinio, elgesys atitikt Malons komisijos
nuostatuose nurodytus pagrindus (17 p.). Deja, ir vienu, ir kitu
atveju asmuo neturi tokios teiss, o teismas negali pareigoti Prezi
dento priimti konkret asmen apdovanojant ar nuo bausms atlei
diant dekret, nes ios ries dekretai yra ne teiss taikymo aktai,
o savarankik individuali elgesio taisykl formuluojantys pagal
tuos pagrindus, kuriuos nustato pats Prezidentas neperengdamas
323

TEISS TEORIJA
jam suteiktos diskrecijos rib. ie skirtingi juridiniai padariniai,
kuri atsiranda Prezidentui atsisakius priimti dekret - teiss taiky
mo akt ir dekret, formuluojant savarankik individuali elgesio
taisykl, yra esminis i dekreto ri skirtumas, kuris kaip tik ir
nesuteikia pagrindo tapatinti skirtingo teisinio statuso dekretus.
Prezidento dekretai - teiss taikymo aktai yra skirti konkreiam
statymui nuosekliai, visa apimtimi gyvendinti, o savarankik
individuali elgesio taisykl formuluojantys dekretai yra skirti Prezi
dento diskrecijos teisei, suteiktai Konstitucijos ar konkretaus staty
mo, gyvendinti, t. y. statym reglamentavimui papildyti. Dl to jie
gyja statymo gali. Kiti statym lydimieji aktai:

Vyriausybs nutarimai ir potvarkiai;

Ministro pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos;
ministerij, departament instrukcijos ir sakymai;
savivaldybi taryb sprendimai;
savivaldybi valdyb nutarimai ir potvarkiai;
savivaldybi valdybos skyri vadov sakymai, kuriuose yra ben
drj teiss norm;
apskrii virinink sakymai.
Vyriausybs nutarimai daniausiai yra bendrj, reiau - indivi
duali teiss norm aktai. Vyriausybs potvarkiai paprastai yra
individuali teiss norm aktai, bet gali bti ir bendrj. Vyriausy
bs nutarimai priimami kolegialiai, juos pasirao Ministras pirmi
ninkas ir vadovas tos ministerijos, kurios valdymo srit reguliuos
naujai priimtas nutarimas. Pavyzdiui, Vyriausybs nutarim, nusta
tant vietimo statymo gyvendinimo tvark, pasirays Ministras
pirmininkas bei vietimo ir mokslo ministras. Potvarkius pasirao
Ministras pirmininkas.
Ministerij ir departament instrukcijos ir sakymai daniausiai yra
akinio pobdio bendrj teiss norm aktai, leidiami siekiant
nustatyti tam tikros akos valstybs institucij veiklos tvark. Tokie
yra Vidaus reikal, Finans ar kitos ministerijos teiss aktai. In
strukcijos visada yra bendrj teiss norm aktai, o sakymai gali
bti tiek bendrj, tiek individuali teiss norm aktai.
Savivaldybi taryb sprendimai gali bti bendrojo ir individualaus
pobdio. Tokie gali bti savivaldybi valdyb sprendimai ir po
tvarkiai. Savivaldybi priimam teiss akt tematika labai vairi: tai
aktai dl vietos biudeto, dl gamtos apsaugos, vieosios tvarkos,
324

SPECIALIOJI DALIS

komunalinio kio pltros ir t. t. Tai lokals aktai, kuriuos privalu

vykdyti visoms staigoms, monms, pareignams, veikiantiems savivaldybei statymo priskirtoje teritorijoje.
moni, staig, firm teiss aktai - tai sakymai, kuriais staigos
vadovas tvirtina pareigines instrukcijas, staigos viduje veikiani,
kolegiali institucij nutarimus. Juose ireiktos normos daniausiai reguliuoja darbo ir drausms santykius monse, firmose,
staigose.

Pagal teiss akas teiss aktai gali bti skirstomi ir civilinius,

baudiamuosius, administracinius, eimos, darbo ir kitus, pagal galiojimo
trukm - nuolatinius ir laikinuosius.
Nuolatiniai teiss aktai yra tokie, kuri galiojimas neribojamas
konkreiu terminu.
Laikinj teiss akt galiojimas apibrtas konkreiu laiku arba j
galiojimo trukm konkreiai nenurodoma vardijant pat akt laiki
nu". Jis galioja, iki tuo klausimu bus priimtas nuolat galiojantis
teiss norm aktas. Toks, pavyzdiui, buvo Lietuvos Respublikos
Laikinasis Pagrindinis statymas, galiojs iki 1992 m. spalio 25 d.
referendumo, kol buvo pakeistas iuolaikine Lietuvos Respublikos
Konstitucija.
Teisins tvarkos hierarchija nustatoma tam, kad bt ivengta
skirting jos rang arba laipsni prietaravim ir konfz.
Teiss akt hierarchijos paeidimas daro teiss akt neteist ir
dl to negaliojant. Tai lengva formuluoti teorikai, bet nelengva
atpainti praktikai120.
120

tai Konstitucijos 33 straipsnis nustato, kad teis bti irinktam nustato

Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkim statymai". Seimas 2004 m. gegu
es 4 d prim Prezidento rinkim statymo 2 straipsnio 2 dalies patais, pagal
kuri Lietuvos Respublikos Prezidentu negali bti renkamas asmuo, kur Seimas
apkaltos tvarka paalino i pareig ar kurio panaikino Seimo nario mandat,
jeigu nuo jo paalinimo i pareig ar Seimo nario mandato panaikinimo prajo
maiau kaip penkeri metai. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegus 25 d.
nutarimu pripaino, kad toks Seimo statymas neprietarauja Konstitucijai, o
prietarauja tik per maas tokio asmens teiss kandidatuoti prezidentus
ribojimas: priesaik sulaus asmuo negals kandidatuoti ne penkerius metus, o
iki gyvos galvos bet kurias valstybs tarnybos pareigas, dl kuri asmuo turi
prisiekti Lietuvos Respublikai.
325

TEISS TEORIJA
6.4 TEISINS TVARKOS HIERARCHIJA
Visi teiss aktai, nustatantys teisin tvark, funkcionuoja kaip vien
tisa sistema, kuriai bdingi tokie poymiai: hierarchikumas, suderina
mumas, abipus sveika, specializacija ir diferenciacija pagal teiss akas.
Lietuvos Respublikos teiss akt sistem nustato Konstitucija ir i
sistema apima aukiausios (centrins) valdios ir savivaldos insti
tucij, tautos valios tiesiogins iraikos aktus, taip pat ratifikuotas
tarptautines sutartis.
Iki pat XX a. vyravo statin, vienos dimensijos" teisins tvarkos
samprata. Manyta, kad teisin tvarka egzistuoja tik bendrj staty
m arba paproi teiss lygmeniu. Kritikuodami i tradicij, AustKonstitucijos 56, 78-79, 141 straipsniai nustato, kas gali kandidatuoti
prezidentus ir nedraudia asmeniui, Seimo apkaltos tvarka paalintam i
Prezidento pareig, pakartotinai kandidatuoti tas paias pareigas, taip pat
Konstitucija tiesiai neformuluoja leidimo Seimui Prezidento rinkim statyme
nustatyti tokiam asmeniui papildomus ribojimus. Taigi asmens kandidatavimo
prezidentus slyg sraas, ivardytas mintuose Konstitucijos straipsniuose,
yra baigtinis ir jo negalima iplsti paprastuoju statymu. Rinkim statymas
nustato tik rinkim gyvendinimo tvark. Tai konstatavo ir Vyriausioji rinkim
komisija 2004 m. balandio 22 d. sprendimu: Specialusis statymas, kuris
reguliuoja Prezidento rinkim tvark, yra Lietuvos Respublikos Prezidento
rinkim statymas." Todl Prezidento rinkim statymo 2 straipsnio 2 dalies
papildymas, nustatydamas kandidatams Prezidento pareigas papildomus
ribojimus, juridine galia prilygsta arba tampa net viresnis u Konstitucij ir
itaip paeidia Konstitucijos virenybs princip. Tokio paeidimo bt iven
giama, jei Konstitucijoje bt pasakyta, kad papildomus ribojimus kandidatams
prezidentus nustato statymas. Kadangi tokio leidimo Konstitucija neformuluoja, tai Seimas tokius ribojimus gali nustatyti tik priimdamas atitinkam Konstitucijos patais.
Konstitucinis Teismas 2004 m. gegus 25 d. nutarimu legalizavs toki
ribojim ir aikindamas Konstitucij taip, kad u priesaikos sulauym i
Prezidento pareig paalintas asmuo niekada negals kandidatuoti valstybs
tarnautojo (taip pat Prezidento) pareigas, kuri jimas siejamas su pareiga
prisiekti Lietuvos Respublikai, rmsi Konstitucijos dvasia". Taiau jei Konsti
tucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas", tai Konstitucijos dvasiai"
svarbiausia yra tai, kad demokratinje valstybje aukiausia valdia priklauso
ne parlamentui, o Tautai. Tauta, rinkdama parlament (savo atstovus), neperleidia jam viso savo suvereniteto. Todl parlamento valia ir Tautos valia
konkreiais klausimais gali ir nesutapti. Tokio nesutapimo galimyb kaip tik ir
tvirtinta Konstitucijos 4 straipsnis: Aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus." Tai reikia, kad kai parlamento

326

SPECIALIOJI DALIS

rijos Vienos mokyklos grynosios teiss atstovai Adolfas Merkelis121,

vliau H. Kelzenas msi nuosekliai gyvendinti teisins tvarkos
hierarchijos (gr. hierarchia < hieros - ventas + arche - valdia),
daugialaipsnikumo", daugiasluoksnikumo" idj. Teiss akt
hierarchija - tai sistema, sudaryta i pakop, susijusi pavaldumo
ryiais. Teisin tvarka tada primena piramids struktr, kurios
virnje yra ventas dokumentas" - konstitucija kaip pagrindinis
statymas, arba, pasak H. Kelzeno, Grundnorm", paskui eina jos
subordinuojami ir kartu j konkretinantys bei gyvendinantys ben
drieji statymai, statym lydimieji aktai ir galiausiai - individuali
teiss norm aktai (teism sprendimai, nuosprendiai, piliei testa
mentai, civiliniai sandoriai, skirti j subjektinms teisms gyvendinvalia neatitinka Tautos valios arba Tauta kai kuri klausim sprendim pasilieka
savo paios kompetencijai, ji sprendia ne per savo atstovus - Seim, o tiesiogiai
vykdo savo suvereni vali", iuo atveju pati per Prezidento rinkimus sprendia,
suteikti Seimo paalintam i Prezidento pareig asmeniui Prezidento galiojimus
ar j nesuteikti. Tai grynai Tautos suverenumo (laisvo apsisprendimo) reikalas,
kurj riboti draudia Konstitucija: Niekas negali varyti ar riboti Tautos suve
reniteto, savintis visai Tautai priklausani suvereni gali." (3 str. 1 d.)
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij paalintas i Prezidento pareig
asmuo turi teis pakartotinai, neribojant termino, siekti Prezidento pareig dar ir
del to, kad asmen ias pareigas skiria" (renka) ne Seimas, o Tauta, kurios
valia iuo atveju gali varyti tik konstitucin gali turintis teiss aktas. Tauta
pagal Konstitucij suteik Seimui teis paalinti i Prezidento pareig asmen
Tautos nustatyt slyg pagrindu, bet nesuteik jam teiss paprastuoju statymu
riboti tokio asmens teis pakartotinai kandidatuoti tas paias pareigas, nes tai
bt ir paios Tautos suvereniteto (teiss rinkti Prezidentu pageidaujam asmen)
varymas. Tauta nra saistoma Seimo, paalinusio konkret asmen i Prezidento
pareig, valios, kai gyvendina savo suverenitet tiesiogiai rinkdama Prezident.
Prezidento rinkim statymo 2 straipsnio 2 dalies pataisa bt teista ir jei
Seimas turt teis ne tik paalinti asmen i Prezidento pareig, bet ir rinkti
Prezident. Tada Seimas galt ir paprastajame statyme nustatyti kandidatams
1 prezidentus taikomus ribojimus. Taiau toki galiojim Seimas neturi. Todl
klausim, ar gali i Prezidento pareig paalintas asmuo vl eiti tas paias
pareigas, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij gali atsakyti tik Tauta, balsuo
dama visuotiniuose, slaptuose Prezidento rinkimuose, arba Seimas, priimdamas
atitinkam Konstitucijos patais.
Pastaruoju metu Piet Korjos prezidentas, panaiai parlamento apkaltos
tvarka paalintas i pareig, vl buvo irinktas tas paias pareigas naujos
sudties parlamento dar didesne nei iki apkaltos bals persvara.
Merkel A. Das Recht im Licht seiner Anwendung. Sonderabdruck aus der
Deutschen Richterzeitung, 1917.

327

TEISS TEORIJA
ti), pavalds viresniam teiss aktui. i hierarchija grindiama
juridins galios diferencijavimu: emesn viet (rang) hierarchijoje
uimantis teiss aktas privalo neprietarauti ant auktesnio hierar
chijos sistemos laiptelio stoviniam teiss aktui.
Tai prisidjo prie tikslesnio pozityviosios teiss pagrindini struktr
supratimo, atsirado poiris pozityvij teis ir teisin tvark kaip
teiss akt, teiss norm hierarchij-piramid, kuri, judant emyn,
pleiasi, konkretja daugyb teiss akt ir kuri siaurja (abstraktja)
kylant auktyn, kol usibaigia vienu pagrindiniu teiss aktu konstitucija, arba Kelzeno pagrindine norma".
Prie ios dinamins (daugiasluoksns) teiss sampratos prisideda
ir trij teiss ontologini lygmen vaizdinio vedimas. Kartu hierar
chinis poiris teisin tvark tapo teorine prielaida artti prie
teiss teorijos aksiomatizavimo idjos. H. Kelzeno mginimas grsti
vis pozityvij teis pagrindine norma" ir i jos iplaukianiu
subordinacijos principu gali bti vertinamas kaip mginimas pltoti
veikiani teis dedukcijos metodu: nuo bendrybs judti konkrety
bs link isaugant kiekviename ingsnyje konkretjani norm
vidin priklausomyb nuo pagrindins normos" (pagrindins for
malios aksiomos), traktuoti kitas normas kaip pagrindins normos"
ipltojim konkreioms situacijoms, konkretiems asmenims.
7. TEISS AKT GALIOJIMAS
LAIKO ATVILGIU, TERITORIJOJE IR ASMENIMS
Teiss akt galiojimo laikas - tai laiko tarpas nuo akto sigaliojimo
pradios iki jo galiojimo pabaigos. Galiojimo pradia - tai data, nuo
kurios galima vadovautis teiss akte suformuluotomis teiss normo
mis, jas taikyti.
Galiojimo pradia gali bti suprantama kaip teiss normos
sigaliojimas:
a) nuo akto primimo momento;
b) nuo akto patvirtinimo dienos; staig, moni teiss aktai pradeda
galioti nuo to momento, kai juos patvirtina mons, staigos, firmos
vadovas;
c) nuo akto paskelbimo dienos (statymai);
d) kit dien po paskelbimo Valstybs iniose" (statym lydimieji aktai);
e) nuo teiss akto faktinio gavimo dienos. Akto galiojimo pradia laiko-

328

SPECIALIOJI DALIS

mas jo registravimo gavjo kanceliarijos knygose momentas. itaip

daniausiai sigalioja ministerij instrukcijos, nurodymai, paaikinimai,
informaciniai laikai. Tokie dokumentai siuniami registruotu patu, o
svarbesni - su specialiu kurjeriu;
f) nuo datos, nurodytos paiame akte;
g) atsiradus tam tikroms aplinkybms (kilus karui, katastrofai, potvyniui Konstitucijos 142 str.).
Kai kurie teiss aktai (Prezidento dekretai) gyja juridin gali tik
kontrasignuoti Ministro pirmininko arba atitinkamo ministro (Kons
titucijos 85 str.).
Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt sigaliojimo
tvark nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 70-72 straipsniai,
taip pat 1993 m. balandio 6 d. Lietuvos Respublikos statymas
Nr. 1-119 Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt
skelbimo ir sigaliojimo tvarkos" (Valstybs inios. 1993, Nr. 12-296).
Lietuvos Respublikos statymai sigalioja po to, kai juos pasirao
ir Valstybs iniose" oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos
Prezidentas, jeigu paiuose statymuose nenumatoma vlesn siga
liojimo data (4 str.).
Kiti Seimo priimti teiss aktai, iskyrus statymus, taip pat
Prezidento dekretai, Vyriausybs nutarimai, Lietuvos banko, ministe
rij, departament ir vyriausybs staig teiss aktai, kuriuose
nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss
normos, sigalioja kit dien po j paskelbimo Valstybs iniose",
jeigu paiuose teiss aktuose nenustatoma kita j sigaliojimo data
(5-6, 8 str.).
Vyriausybs nutarimai, kuriuose nra nustatomos, keiiamos ar
pripastamos netekusiomis galios teiss normos, taip pat Ministro
pirmininko potvarkiai sigalioja j pasiraymo dien, jeigu paiuose
nutarimuose ar potvarkiuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo data
(8 str.).
Konstitucinio Teismo nutarimas, kad ginijamas teiss aktas
prietarauja ar neprietarauja Konstitucijai, sigalioja t dien, kuri
jis paskelbiamas Valstybs iniose" arba specialiame Seimo leidinyje, arba Lietuvos laikraiuose, per Lietuvos telegram agentr
(ELTA).
Aktai, kurie nustatyta tvarka neskelbiami, sigalioja tada, kai juos
gauna adresatai, jeigu nenurodytas kitas j sigaliojimo laikas.
329

TEISS TEORIJA
Savivaldybi ir j vykdomj institucij priimti teiss aktai,
kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis ga
lios teiss normos, sigalioja kit dien po j paskelbimo vietos
spaudoje, jeigu paiuose aktuose nenustatoma vlesn j sigaliojimo
data (11 str.).
Tarptautins sutartys sigalioja po to, kai jas ratifikuoja Seimas,
paskelbia Valstybs iniose" ir deponuojami j ratifikaciniai ratai.
Teiss akt galiojimas baigiasi, kai:
a) baigiasi akto galiojimo laikas, jeigu jis buvo nurodytas paiame teiss
akte;
b) kompetentinga valstybs institucija kitu teiss aktu tiesiogiai panaikina
teiss akt;
c) ileidiamas naujas teiss aktas, kurio normos kitaip reguliuoja tuos
paius visuomeninius santykius;
d) Konstitucinis Teismas nutarimu pripasta statym prietaraujaniu
Konstitucijai. Toks statymas netenka juridins galios ir netaikomas nuo
Konstitucinio Teismo nutarimo sigaliojimo dienos. Kai kuri ali
(Austrijos, Baltarusijos) konstituciniai teismai, pripain statym prie
taraujaniu konstitucijai, nustato laik, kur dar galioja konstitucijai
prieingu pripaintas statymas.
Lex retro non agit (statymas atgal negalioja). Tai svarbus tei
ss principas, susijs su teiss akt galiojimu. statymo ar kito teiss
akto galia yra nukreipta ateit. Negalima i asmens reikalauti
laikytis elgesio taisykli, kurios neegzistavo jam darant veik, tad
nebuvo galima inoti bsim reikalavim. Teiss subjektas turi bti
tikras, kad jo veiksmai, padaryti vadovaujantis teiss aktais, galioju
siais juos darant, bus laikomi teistais122. Prieingu atveju pats
statymas netekt autoriteto ir tai kliudyt nustatyti stabili teisin
tvark. Konstitucinis Teismas (1994 m. balandio 21 d.) yra pripa
ins, kad retroaktyvaus (atgal galiojanio) statymo primimas nei
giamai paveikt asmens teises. Jis sibraut galiojusio statymo
reguliavimo srit ir pakeist galiojusio statymo nustatytas asmens
teises ir pareigas. Todl atsirast teisini padarini, kurie galtu,
bti palanks vienai santykio aliai, bet nepalanks kitai. Taigi
klaidinga bt manyti, kad asmens padt gerinantis statymas

Konstitucinio Teismo aktai. Kn. 1 (1993-1995). Vilnius, 1998. P. 99-100,140

330

SPECIALIOJI DALIS

(iskyrus baudiamj ir administracin atsakomyb) visada galioja

atgal, nes privatinje teisje, pagerinus vienos teisinio santykio alies
padt, kitos alies padtis gali pablogti"123.
Nuostata, kad statymas galioja atgal, jei tai pasakyta paiame
statyme", yra atjusi i totalitarini reim etatistins teiss sam
pratos, kai buvo skelbiama ne teiss, bet statymo virenyb, o
statymas galjo bti bet kuri tam tikra tvarka ileista elgesio
taisykl, taip pat atgaline data reguliuojanti moni santykius, nes
esant statymo virenybei statym leidjo valios niekas nevaro,
iskyrus jo paties ileist statym.
Tuo tarpu pilietins teiss sampratos pagrindu pripainus ne
statymo, o teiss virenyb, statymas negali galioti atgal, net jeigu
tai ir pasakyta paiame statyme", nes statym leidjo vali dabar
jau varo ne jo priimami statymai, o didesns u juos vertybs pagrindins mogaus teiss. Tokie statymai bt neteisimai ir
turt bti pripastami prietaraujaniais Konstitucijai.
Iimtis tra baudiamoji ir administracin atsakomyb - ia
statymas galioja atgal tik dviem atvejais: 1) kai panaikina veikos
baudiamum; ir 2) velnina bausm (BK 3 str. 2 d.). itaip yra ir
administracins atsakomybs atveju: Aktai, velninantys arba pa
naikinantys atsakomyb u administracinius teiss paeidimus, ga
lioja atgal, t. y. taikomi ir prie i akt ileidim padarytiems
teiss paeidimams." (ATPK 8 str. 2 d.)
Tai suderinama su sveiku protu ir pilietine teiss samprata: bt
nekorektika ir neteisinga teisti arba kalinti asmen u toki veik,
kuri ndienos statym nra laikoma nusikalstama (visuomenei pa
vojinga) arba u kuri velniau baudiama. Pavyzdiui, sovietiniai
statymai spekuliacij (preki perpardavim pasipelnymo tikslais)
laik nusikaltimu ir baud kalinimu, o dabartiniai, rinkos ekonomi
kos vertybmis grindiami statymai tokios veikos nelaiko nusikalsta
ma. Vadinasi, jeigu negaliot atgal veikos baudiamum naikinantis
ar bausm velninantis statymas, tai reikt visuomenei nepavojin
gos ar maiau pavojingos veikos prilyginim pavojingesnei.
iais atvejais statymas galioja atgal ne todl, kad taip pasakyta
paiame statyme", o kad tai teisinga (atspindi gyvenimo dinami
kum) ir todl turi bti pasakyta statyme.

123

Ten pat. P. 140.

331

TEISS TEORIJA
Pavojus paeisti princip kyla tuo atveju, kai pripastama,
kad statymas sigalioja nuo jo paskelbimo dienos. Toks statymas
faktikai galioja atgal, nes apie statym pilietis gali suinoti tik nuo
darbo dienos pradios (nuo 8 val.), o ta diena, kuri statymas
sigalioja, prasideda 00 val. Internete skelbiamas statymo tekstas
negalt bti laikomas oficialiu.
2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas nustato slygas,
kai CK galioja atgal: Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje tvirtinti
siningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi spren
diant ginus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsirad
civiliniai santykiai, i kuri yra kils ginas." (4 str. 4 d.) Iki
priimant statym ir CK, teiss principams nebuvo pripastama
teisin (pareigojamoji) galia. Bet tai principai, kurie galiodami atgal
negali paeisti niekieno teist interes, nes vienodai pripasta
vis santykio dalyvi interesus. ios normos vedimas yra pareiki
mas, kad teisinio reguliavimo praeitis, dabartis ir ateitis bus palenk
tos tiems patiems teiss principams. Visa teiss praktika bus suvie
nodinta civilizuotai ir remiantis teise (o ne statymu).
Teiss akt galiojimas teritorijoje. Geografin ir teisin valstybs
teritorijos sampratos nesutampa. Teisin teritorijos samprata yra
platesn nei geografin. Teisin Lietuvos teritorija - tai valstybs
sienomis apribota sausumos teritorija, vidaus ir teritoriniai Baltijos
jros vandenys (Lietuvos teritoriniai vandenys siekia 12 jrmyli),
oro erdv vir sausumos, ems gelms, Lietuvos ambasad teritori
jos usienio alyse, visi laivai su Lietuvos vliava, esantys atviroje
jroje, karo laivai, esantys kit ali teritoriniuose vandenyse, skrai
dani ir kosmini aparat kabinos, esanios atmosferoje. itaip
suprantamoje Lietuvos teritorijoje galioja Lietuvos statymai.
Lietuvos pilieiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys be
pilietybs u usienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal
kodeks." (BK 5 str.) Nuosavybs ir kit daiktini teisi oficialiai
registracijai taikoma valstybs, kurioje yra daiktas jo registravimo
metu, teis." (CK 1.48 str. 2 d.)
Teiss akt galiojimas asmenims. Teiss akt nustatyti leidimai ir
paliepimai galioja visiems asmenims, kurie yra t akt galiojimo
teritorijoje. Taiau kai kurie teiss aktai galioja tik tam tikrai
gyventoj daliai, kuriai jie tiesiogiai adresuojami, pavyzdiui, stu332

SPECIALIOJI DALIS

dentams, jeigu aktuose kalbama apie stipendijos dyd, j mokjimo

tvark ir slygas, pensininkus, kai aktas reguliuoja pensinio apr
pinimo santykius, ir kita.
Teiss akt galiojimo riboms turi reikms teiss subjekto amius.
Asmeniui, sulaukusiam 18 met, galioja visi teiss aktai. Kadangi
nepilnameiai nra vis teisini santyki subjektai, tai teiss akt
galiojimas jiems ribotas. Asmenys iki 16 met nra administracins
atsakomybs subjektai, asmen iki 18 met ribota ir baudiamoji
atsakomyb. Pagal baudiamuosius statymus atsako asmenys, ku
riems prie padarant nusikaltim yra suj 16 met. Asmenys, kurie
padaro nusikaltim turdami nuo 14 iki 16 met amiaus, atsako
pagal baudiamuosius statymus tik u nuudym (129 str.) ir kitus
nusikaltimus, ivardytus BK 13 straipsnio 2 dalyje.
Pagal civilin teis vaikai nuo 15 iki 18 met amiaus atsako u
teiss paeidimu padaryt al patys, jeigu jie turi pajam altin,
o jeigu tokio altinio neturi, u j padaryt al atsako j tvai arba
globjai.
ATPK ir baudiamieji statymai netaikomi pareignams, turin
tiems diplomatin imunitet arba aukiausi valstybs institucij
pareigno asmens nelieiamybs teis. Sra asmen, kurie naudo
jasi diplomatiniu imunitetu, nustato 1991 m. spalio 3 d. Lietuvos
Respublikos statymas Nr. 1-1857 Dl usienio valstybi diplomatiniij atstovybi Lietuvos Respublikoje statuso".
Diplomatinio imuniteto teis turi:
1) diplomatins atstovybs darbuotojai, turintys diplomatinius ran
gus ir einantys diplomatines pareigas: ambasadorius, patarjas,
pasiuntinys, ata ir kiti, jeigu jie nra Lietuvos pilieiai. ie
asmenys negali bti aretuoti arba sulaikyti, jie neprivalo duoti
parodym kaip liudytojai. Nelieiamas ir diplomato butas ar
laikinai jo uimamos patalpos;
2) diplomat eimos nariai;
3) administracinio ir techninio personalo nariai, jeigu jie nra
Lietuvos pilieiai;
4) konsulini atstovybi pareignai, kurie naudojasi ribotu imunite
tu (Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir Vyriausybs i
nios. 1991, Nr. 29-791).
Pagal BPK 5 straipsnio 3 dal asmenys, kurie pagal tarptau
tins teiss normas naudojasi imunitetu nuo baudiamosios juris333

TEISS TEORIJA
dikcijos, negali bti sulaikyti ar suimti. J baudiamosios atsakomy
bs klausimas sprendiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos
tarptautinmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos baudiamuoju
kodeksu".
Diplomatin imunitet turintys asmenys, paeid Lietuvos Res
publikos statymus, gali bti paskelbiami persona non grata ir per
tam tikr laik turi palikti Lietuvos teritorij, o dl j teisins
atsakomybs sprendia juos akreditavusi valstyb.
Aukiausi valdios pareign imuniteto teis Lietuvoje turi
tokie Lietuvos valstybs pareignai: Seimo nariai, Prezidentas, ministrai,
Konstitucinio Teismo, administracini teism ir bendrj teism
teisjai.
Seimo narys be Seimo sutikimo negali bti traukiamas baudia
mojon atsakomybn, suimamas, negali bti kitaip suvaroma jo
laisv." (Konstitucijos 62 str.)
Lietuvos Respublikos Prezidento asmuo nelieiamas: kol eina
savo pareigas, jis negali bti suimtas, patrauktas baudiamojon ar
administracinn atsakomybn.
Respublikos Prezidentas gali bti prie laik paalintas i
pareig tik iurkiai paeids Konstitucij arba sulaus priesaik,
taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezi
dento paalinimo i pareig klausim sprendia Seimas apkaltos
proceso tvarka." (Konstitucijos 86 str.)
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali bti patraukti baudia
mojon atsakomybn, suimti, negali bti kitaip suvaryta j laisv be
iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij - be iankstinio
Respublikos Prezidento sutikimo." (Konstitucijos 100 str.) Teisjas
negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, suimtas, negali
bti kitaip suvaryta jo laisv be Seimo, o tarp Seimo sesij - be
Respublikos Prezidento sutikimo." (Konstitucijos 114 str. 2 d.) Kon
stitucinio Teismo teisj asmens nelieiamyb prilyginta Seimo nari
asmens nelieiamybei (Konstitucijos 104 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos usieniei padties statymas suteikia usienieiams (asme
nims, turintiems kitos alies pilietyb, arba asmenims be pilietybs)
tokias pat teises kaip ir Lietuvos Respublikos pilieiams, iskyrus
teis eiti kai kurias valstybines pareigas, kurias eiti statymas
paveda tik Lietuvos pilieiams.

334

SPECIALIOJI DALIS

8. TEISS NORM SISTEMA

8.1 TEISS NORM SISTEMINIMO POREIKIS
Pavieniui teiss normos, matme, nepajgia atlikti teisei skirt funk
cij, rodyti savo gyvybingumo. Todl reikia, kad jos tarpusavyje
sveikaut: viena kit papildyt, ubaigt, ipltot, sukonkretint,
garantuot viena kitos veiksmingum, bt logikai i vidaus su
jungtos vadovaujantis bendrja teiss samprata ir bendruoju teiss
tikslu.
Parengti teiss normas tokiam bendradarbiavimui" - tai organi
zuoti jas vientis sistem, kur teiss normos suvienijamos abipuss
priklausomybs ir organizuotai nukreipiamos strateginiam teiss
tikslui - gyvendinti mogaus teisi saug. Skirting teiss ak
normos tada suprantamos tik kaip skirtingais bdais t pat tiksl
gyvendinanios priemons.
Skiriame teiss norm sisteminim kaip proces nuo teiss nor
m sistemos - to proceso rezultato.
Teiss norm sisteminimas - tai teiss norm telkimas tarpu
savyje susijusius teiss institutus, teiss posakius, teiss akas pagal
reguliavimo objekt ir metod.
Teiss sistema - tai teiss norm visumos egzistavimo ir veikimo
bdas, kur visos teiss normos suorganizuotos teiss institutus,
posakius, akas, susijusios tarpusavio priklausomybe ir veikia ga
rantuodamos viena kitos veiksmingum.
Jeigu teiss sisteminimas yra teiss norm jungimas tam tikrus
struktrinius darinius, tai kyla klausimas, kuo remiantis ir kaip itai
daroma. ia kyla teiss sistemos sudarymo metod klausimas.
8.2 TEISS NORM SISTEMOS
SUDARYMO METODOLOGINIAI PAGRINDAI
8.2.1 SUBORDINACIJA
IR KOORDINACIJA - TEISS SISTEMOS SUDARYMO METODAI

Teiss normos organizuojamos sistem remiantis dviem loginmis

operacijomis - subordinacija ir koordinacija, arba koreliacija. Remian
tis subordinacija teiss normos yra telkiamos vis bendresnius
darinius ir galiausiai - teiss akas, o remiantis koordinacija
atskleidiama vidin teiss ak tarpusavio priklausomyb.
335

TEISS TEORIJA
8.2.2 TEISS NORM SISTEMINIMO LYGMENYS
Pirmasis teiss norm sisteminimo rezultatas (darinys) yra teiss
institutas124. Tai teiss norm grup, jungianti teiss normas, reguliuojan
ias tam tikr visuomenini santyki r jai bdingu metodu (bdu) ir
sudaranti teiss posakio ar teiss akos dal. Teiss instituto pavyzdiai
gali bti pilietybs institutas konstitucinje teisje (grup teiss
norm, reglamentuojani pilietybs gijimo, isaugojimo, praradimo
slygas ir tvark), iekinio senaties, paveldjimo institutas civilinje
teisje, btinosios ginties, nepakaltinamumo, valstybini nusikaltim
institutai baudiamojoje teisje, pareigno institutas administracinje
teisje ir kiti. Teiss institutai gali bti nevienodos apimties: nuo
keli norm iki apimani subinstitutus.
Nustatant, kas bendra tarp skirting institut teiss norm, suku
riamas antrasis, bendresnis teiss norm integracijos lygmuo - teiss
posakis, jungiantis kelis teiss institutus ir sudarantis santykikai savaran
kik teiss akos dal. Jo pavyzdiai civilinje teisje yra nuosavybs
teiss posakis, kuris apima valstybs nuosavybs, privaios nuosa
vybs, savininko teisi garantij ir gynybos institutus, ems teis
j e - vandens teiss, mik teiss, ems gelmi teiss posakiai.
Teiss instituto ir teiss posakio skirtumas - reliatyvus. Teiss
posak kai kurie autoriai vadina institutu, o institut - subinstitutu.
Institut tikslinga vadinti posakiu nuo to momento, kai jame susi
formuoja keli teiss institutai, sujungti bendru reguliavimo objektu ir
metodu.
Treiasis teiss norm sisteminimo rezultatas - teiss aka. Tai
plaiausios apimties teiss norm grup, apimanti teiss institutus, teiss
posakius ir reguliuojanti vienos ries visuomeninius santykius jai bdin
gu metodu. Teiss ak pavyzdiai yra konstitucin, administracin,
baudiamoji ir kita teis.
Teiss akos kyla i teisinio reguliavimo diferenciacijos ir integ
racijos. Socialiniams santykiams tampant sudtingesniems ir inten124
Teiss literatroje pirmuoju teiss sistemos lygmeniu daugelis autori
laiko teiss norm. Tai netikslu, nes teiss norma yra ne sisteminimo rezultatas,
o sisteminimo objektas: sisteminimas (teiss sistemos krimas) prasideda norma,
nes jo tikslas - pavienes, autonomikas teiss normas sutelkti atitinkamus j
darinius. Teiss sistemoje nra autonomikai egzistuojani teiss norm, o tik
teiss institutai, posakiai, akos. Autonomikos normos gali bti tik alia teiss
sistemos, kai nacionalin teis nra kodifikuota.

336

SPECIALIOJI DALIS

syvesniems, atitinkamai darosi sudtingesnis ir j teisinis reguliavi

mas, daugja tam tikro teiss instituto teiss norm. Todl to
instituto viduje vyksta nauja teiss norm diferenciacija ir integraci
ja - atsiranda nauj teiss institut arba, pleiantis apimiai, esami
teiss institutai virsta nauju, bendresniu teisins integracijos dari
niu - teiss posakiu ar net atskira, savarankika teiss aka, kuri
reguliuoja ne tik nauj socialini santyki srit, bet ir nauju, tik jai
bdingu metodu.
itaip pastaruoju metu formavosi ekologins teiss aka. I pra
di ji egzistavo kaip administracins teiss institutas, vliau dl
intensyvjanio neigiamo kins veiklos poveikio gyvenamosios ap
linkos kokybei kilo poreikis ekologiniu poiriu isamiau reglamen
tuoti technologin gamybos proces, imetam or, vanden, dirv
atliek kiek, nustatyti atsakomyb u i norm paeidim. Todl
daugjant tokios ries teiss norm, is institutas transformavosi
administracins teiss posak, o dar vliau - atskir ekologins
teiss ak. Panaiai komercijos teis evoliucionavo nuo civilins
teiss instituto, posakio iki teiss akos.
Savarankikai teiss akai atsirasti neutenka, kad ji reguliuot
santykikai izoliuot socialini santyki grup. Dar reikia, kad ta
santyki grup bt reguliuojama ir atskiru metodu. Pavyzdiui,
santykiai, susiklost bank veikloje, sudaro savarankik visuomeni
ni santyki grup, bet atskiros bank teiss akos nra, nes nra
poreikio reguliuoti tuos santykius kitokiu metodu, negu tai daro
finans teis. Todl bank teis, nors ir pleiasi jos apimtis, lieka
finans teiss posakis.
Savarankikos teiss akos atsiradimo slygos yra: 1) visuomenini
santyki savitumo laipsnis; 2) j socialin svarba; 3) nebuvimas galimybs
tuos santykius reguliuoti jau turim teiss ak normomis; 4) btinyb
taikyti iai santyki grupei special teisinio reguliavimo metod.
Teiss normos jungiamos teiss institutus, teiss posakius ir
teiss akas atsivelgiant tai, koki socialini santyki srit konkre
ti norma reguliuoja (teisinio reguliavimo objektas) ir kokiu bdu
reguliuoja (teisinio reguliavimo metodas).
Socialini santyki sistemoje yra santyki grupi, kurios turi tik
joms bding poymi. Pavyzdiui, moni santykiai, atsirad
vartojimo reikmen gamybos srityje, skiriasi nuo eimos santyki,
kodl ios santyki grups reguliavimas reikalingas ir atskiros,
santykikai izoliuotos, autonomikos teiss norm grups. Dl to
337

TEISS TEORIJA
visos teiss normos, kurios reguliuoja t pai socialini santyki
grup, jungiamos atitinkamo turinio darin. Tada sakome, kad
teiss normos grupuojamos pagal savo reguliavimo objekt.
Bet remtis vien reguliavimo objektu danai nepakanka, kad kuri
nors teiss norm bt galima vienareikmikai priskirti konkreiai
teiss akai, posakiui ar institutui, nes tuos paius santykius kartais
reguliuoja vairi teiss ak normos. Pavyzdiui, nuosavybs san
tykius reguliuoja konstitucins, civilins, administracins, baudia
mosios teiss normos.
Siekiant, kad vien darin nepatekt skirting teiss ak
normos, alia reguliavimo objekto dar reikia atsivelgti ir teisinio
reguliavimo metod, kuris parodo, kokiu bdu konkreti teiss norma
daro poveik visuomeniniams santykiams.
Teisinio reguliavimo metod, kaip teiss norm sisteminimo
pagrind, apibdina tokie jo poymiai:
1) Koki teisini fakt pagrindu atsiranda, pasikeiia ar nutrksta regu
liuojami santykiai. Pavyzdiui, administracins, finans teiss tei
siniams santykiams atsirasti reikia valstybs institucijos akto.
Kad valstybei atsirast subjektin teis reikalauti i keli eismo
taisykli paeidjo tam tikros sumos, turi bti keli policijos
pareigno nutarimas, kuris, remiantis atitinkama ATPK norma,
formuluoja imperatyv (teiss taikymo akt) skirti tam tikram
asmeniui, paeidusiam keli eismo taisykles, pinigin nuobaud.
Vadinasi, teiss norma, kuri iuo atveju suteikia policijos parei
gnui teis skirti pinigin nuobaud, priskirtina administracins
teiss akai, nes ji reguliuoja tuos santykius, kurie atsiranda
valstybs institucijai ar pareignui primus tam tikr statym
gyvendinimo srities sprendim. Tas sprendimas yra juridinis
faktas, lemiantis turtini skolini valstybs ir pilieio (teiss
paeidjo) santyki atsiradim: valstyb gauna subjektin teis
reikalauti i konkretaus pilieio konkreios sumos, o is yra
pareigojamas sumokti valstybei toki sum.
Teiss norma, reguliuojanti tuos paius turtinius santykius, kurie
atsiranda i teiss normos leist savanorik sutari, sudarom
turtinms asmen teisms gyvendinti, priskirtina civilinei teisei.
2) Teisinio santykio dalyvi teisin padtis vienas kito atvilgiu. Civiliniu
santyki dalyviai yra juridikai lygiateisiai, o administracini
santyki dalyviai saistomi valdios ir pavaldumo principo: vienas

SPECIALIOJI DALIS

dalyvis turi valdinius galiojimus, kuriais remdamasis gali duoti

kitam to santykio dalyviui privalomus paliepimus (keli policijos
inspektoriaus teis pareigoti automobilio vairuotoj sustoti).
3) Valstybs prievartos priemoni (sankcij) u teiss norm paeidimus
taikymas, to taikymo tvarka ir sankcij pobdis. Civilins teiss
sankcijos - turtins, o baudiamosios teiss - ir kalinimas,
administracins sankcijos - be kalinimo (administracinis aretas
remiantis juridiniu pagrindu nelaikomas kalinimu, nors asmens
laisv kuriam laikui suvaroma). Teiss norma, kuri numato
kalinim (laisvs atmim") kaip sankcij, priskirtina baudia
majai teisei. I sankcij pobdio sprendiama, kuriai teiss
akai konkreti teiss norma priskirtina. Jeigu ito nepakanka
teiss normos akinei priklausomybei identifikuoti, irima
kitus jos poymius.
Tik vadovaujantis visais iais poymiais ir galima vienareikmi
kai nustatyti, kuriai teiss akai ar jos institutui reiks priskirti
konkrei teiss norm. Tai rodo, kad teiss sistemos krimas
reikalauja gero teiss imanymo, subtilios teiss norm analizs, j
funkcij atpainimo. Neatsitiktinai ten, kur teiss sistema kuriama
atsakingai ir ilgam laikui, prie tai vykdomi isams alies naciona
lins teiss ir jos praktikos moksliniai tyrimai, kad jais remiantis
bt formuojama reikiama teisin smon.
Teiss aka yra virutin (baigiamoji) teiss norm sisteminimo,
apibendrinimo subordinacijos pagrindu riba.
Subordinacijos tikslas - suorganizuoti teiss normas atitinka
mos struktros (institut, posaki) teiss akas - sukurti vertikalius
teiss norm santykius tarp teiss instituto ir teiss akos. Todl
teiss norm suorganizavimu teiss akas ir teiss ak katalogo
sudarymu baigiasi subordinacijos uduotis sisteminti teis; ji ne
sprendia teiss ak tarpusavio santyki klausimo, nes neturi tam
priemoni.
8.3 TEISS AK KATALOGAS
IR BENDROJI J CHARAKTERISTIKA
Konstitucin teis tvirtina pagrindines mogaus ir pilieio teises bei
pareigas, nustato j garantijas, valdios struktr, valstybs institucij sudarymo ir veiklos principus, nuosavybs formas, politin
339

TEISS TEORIJA
sistem, rinkim sistem, teritorin administracin suskirstym ir
kita. Pagrindinis jos teiss aktas - konstitucija, kuri yra metodologinis vertybinis visos valstybs teiskros teistumo pagrindas. Konstitucija demokratinje valstybje - tai piliei statymas, ribojantis
valstybs valdios vali pagrindinmis mogaus teismis.
Administracin teis reguliuoja visuomeninius santykius, kurie
atsiranda valstybs institucijoms vykdant konstitucijos ir statym
reikalavimus. Ji nustato ministerij, departament, savivaldybi
valdyb struktr ir kompetencij, j santykius su pilieiais tvarkant ir priirint kin ar kitoki piliei, j susivienijim veikl.
Valdymo objektais laikomi moni santykiai, atsirandantys ekonomikos, mokslo, vietimo, sveikatos apsaugos, teistvarkos, krato
gynybos, piliei teisi apsaugos ir kitose srityse. Metodas - tai
valdios ir pavaldumo principas (pareigojantys sakymai ir nuro
dymai, tarnyb subordinacija, drausmin ir kitokia atsakomyb ui
patikt veiklos srit).
Administracinio proceso teis, arba administracin teisena, nustato
tvark, kuria teismai sprendia administracinius ginus, valstybs
institucijos ir pareignai taiko konstitucins, administracins, finans, ems teiss normas.
Administracini teiss paeidim byl teisena idstyta pagrindiniame teiss akte - ATPK.
1999 m. steigus Lietuvoje Administracin teism, intensyviau
pltosis ir administracinio proceso teis, reglamentuojanti gin dl
statym lydimj akt sutikimo su statymais sprendim tvark.
Konkuruojant terminams administracinio proceso teis ir administracin
teisena, geriau vartoti administracinio proceso teis, nes is terminas
platesnis u administracin teisena; pastarasis terminas nominaline
reikme suponuoja tik tuos proceso veiksmus, kurie atliekami teisme
sprendiant administracin byl. Teisena kilusi i teisti, proceso - i
tyrimo, todl i taikytina ir ikiteisminiam tyrimui ymti.
Tinans teiss reguliavimo objektas - moni santykiai, atsirandantys sudarant valstybs biudet, j naudojant, taip pat nustatant
mokesi mokjimo pagrindus ir tvark, teikiant kreditus, vykdant
bank operacijas, leidiant vertybinius popierius ir kita. i santyki subjektai - valstyb, visi juridiniai ir fiziniai asmenys, nes jie
saistomi su valstybe pareigos mokti mokesius - formuoti biudet, ir teiss gauti i jos tam tikr paslaug - saugumo nuo iorins
ir vidins agresijos, vietimo, medicinos, socialinio draudimo Ir
340

SPECIALIOJI DALIS

kitose srityse. Finans teiss normos glaudiai susijusios su konsti

tucins ir administracins teiss normomis. Skirtingai nuo civilins
teiss, kur pinigai taip pat gali bti teisini santyki objektas
(kreditas, valiut keitimas ir kt.), finans teisei bdingas ne dispozityvusis, o imperatyvusis metodas: valdios paliepimai, kontrol,
revizijos ir kita.
Baudiamoji teis - tai sistema teiss norm, kurios skirtos kit
teiss ak nustatytiems draudimams garantuoti, tvirtina valstybs
baudiamosios politikos principus, apibria, kokie veiksmai, paei
diantys reguliacini norm draudimus, laikytini nusikaltimais,
kokie yra nusikaltusi asmen patraukimo baudiamojon atsakomy
bn pagrindai ir slygos, sankcij rys, kalts formos ir kita.
Reguliavimo metodas - imperatyvusis, pagrindinis teiss aktasLietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas.
Baudiamojo proceso teis reglamentuoja baudiamosios atsakomy
bes gyvendinimo tvark: baudiamj byl iklimo, j ikiteisminio
ir teisminio tyrimo tvark, taip pat baudiamojo proceso dalyvi
(teisj, prokuroro, advokato, tariamj, kaltinamj, teisiamj,
liudytoj, nukentjusij, ekspert, kaltinimo ir gynybos atstov)
teises ir pareigas nagrinjant baudiamsias bylas.
Vyraujantis reguliavimo metodas - imperatyvusis. Pagrindinis
teiss aktas - Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas.
Civilin teis - plaiausia teiss aka, reguliuojanti turtinius
ir asmeninius santykius (garbs, orumo, autorysts). Visa piliei ir
vairi moni kin veikla remiasi civiline teise (valdymas, naudojimasis ir disponavimas nuosavybs teiss objektais, pirkimaspardavimas, pasauga, dovanojimas, paveldjimas, nuoma, ustatas,
tiekimai, perveimai ir kt.). Taiau ne visi turtiniai santykiai regu
liuojami civilins teiss, o tik tie, kur santykio dalyviai juridiniu
poiriu lygiateisiai (iekovas ir atsakovas, kreditorius ir skolinin
kas, usakovas ir rangovas) ir preziumuoja maksimal santykio
dalyvi savarankikum sudarant sutartis ir j pagrindu gyvendi
nant pirmiausia turtines asmens teises. Vyraujantis reguliavimo
metodas - dispozityvusis. Pagrindinis teiss aktas - Lietuvos Res
publikos civilinis kodeksas.
Civilinio proceso teis - tai sistema teiss norm, kurios reglamentuoja teismo ir kit civilinio proceso dalyvi veikl nagrinjant
civilinius, darbo, eimos ir kitus ginus. Jos nustato civilini ieki
ni pateikimo, teisminio civilini byl nagrinjimo, sprendim civi341

TEISS TEORIJA
linse bylose primimo, j vykdymo tvark ir kita. Grietas proceso
norm laikymasis - svarbi materialiosios teiss gyvendinimo garantija. Pagrindinis teiss aktas - Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodeksas.
Santuokos ir eimos teis yra glaudiai susijusi su civiline teise, nes
ilgai buvusi civilins teiss institutu, vliau - posakiu. (Naujasis CK
ir toliau laiko j civilins teiss posakiu.) Ji reguliuoja santuokos
sudarymo ir nutraukimo tvark, sutuoktini ir j vaik tarpusaviu
santykius, globos, taip pat vaikinimo, rpybos, eimos nari turtins
padties santykius. Naujasis CK (treioji knyga) i teiss ak
apibria kaip eimos teis", nes Konstitucijos 38 straipsnis eim
apibria tik kaip vyro ir moters sutart (santuok). Bet dabar padtis
ioje srityje keiiasi - aktyvja judjimas, reikalaujantis registruoti Ir
tos paios lyties asmen santuokas. Taiau toki asmen santuoka
vargu ar bus galima vadinti eima, nes ia siekiama tik bendro
gyvenimo, tuo tarpu eimos tikslas - ir vaik gimdymas bei aukljimas. eima gyvendina ir visuomens tstinum, tos paios lyties
asmen santuoka - pai sutuoktini interesus. eima yra ir biosodalin, o tos paios lyties asmen santuoka gali bti tik socialin
kategorija. Kadangi santuoka yra juridinis eimos pagrindas, tai
pripainus tos paios lyties asmen santuok, tekt j juridikai
prilyginti eimai ir taip ikreipti eimos esm. Tos paios lyties
asmen, norini kartu gyventi, ryys gali bti tvirtintas civiline
partnerysts sutartimi ir i nevadinama santuoka. Taip bt ivengiama vertybi sumaities ir eimos instituto devalvavimo. eima yra
fundamentin visuomens struktra. Ji turi bti visokeriopai skatina
ma ir ginama dl visuomens tstinumo ir vaiko teisi apsaugos
interes.
Pagrindinis reguliavimo metodas - savanorika sutartis ir privalomas vykdymas pareig, kylani i savanorikos sutarties.
Darbo teis reguliuoja darbo santykius, atsirandanius i darini
(samdos) sutarties; nustato darbo santyki atsiradimo ir pasibaigimu
tvark, darbo ir poilsio laik, darbo umokesio dyd, idirbio
norm, darbo kaini normatyvus ir kita. Darbo santyki subjektai
darbininkai, valstybs tarnautojai, kooperatins organizacijos, privai firm savininkai, valstyb, kuri tarpusavio paslaugos remiasi
darbo sutartimi. Reguliavimo metodas - sutari laisv ir j ribojanios normins sutartys bei imperatyvs darbo statym nurodymai,
pagyrimas, materialusis skatinimas.
342

SPECIALIOJI DALIS

ems teis reguliuoja ems naudojimo ir tvarkymo santykius,

nustato skirting ems ri teisin status ir kita.
Tarptautin teis - tai sistema teiss norm, kurios ireikia
suderint kolektyvin taut (valstybi), esani tos teiss subjektais,
vali. Ji neeina nacionalins teiss sistem. Jos negali savintis
jokia pasaulio valstyb. Tai bendros valstybi krybos rezultatas. Jai
lenk ypatingas vaidmuo, nes ji reguliuoja ne valstybs vidaus, o
tarptautinius, valstybi tarpusavio santykius. Jos normos ir institutai
tvirtinami vairiose tarptautinse sutartyse, statuose, nutarimuose,
konvencijose, deklaracijose, Jungtini Taut dokumentuose. ie aktai
nustato valstybi, taut sutari dalyvi, abipuses teises ir pareigas
esant tarptautiniams santykiams.
Visuotinai pripaintos tarptautins mogaus teisi srities teiss
normos turi pirmum prie nacionalin teis.
Tarptautin teis iandien jau egzistuoja kaip tarptautins teiss
ak sistema, ji yra bendras jungiantis pavadinimas toki tarptau
tins teiss ak kaip tarptautin jr teis, tarptautin oro teis,
tarptautin sutari teis, diplomatin ir konsulin teis, kita.
Dl mokslo ir technikos paangos formuojasi naujos teiss akos:
kosmoso teis, kompiuteri teis ir kitos.
KORELIACIJA, ARBA HORIZONTALS
TEISS AK SANTYKIAI, TEISS SISTEMOJE
Funkcionuojaniai teiss sistemai sukurti vertikaliojo poirio nepa
kanka, nes teiss akos ir j visuma dar nra teiss sistema.
Subordinacij dar reikia ubaigti, papildyti teiss ak koreliacija,
kuri turi pradti ten, kur sustojo, kur savo darb baig subordina
cija. Koreliacijos paskirtis - suvienyti teiss akas pagal j atlieka
mas funkcijas, kad teiss akos viena kit papildyt, garantuot
viena kitos funkcionalum, imperatyv sakmum, kitaip sakant,
btina vertikalius teiss norm ryius papildyti horizontaliaisiais.
Siekiant io tikslo, visos teiss akos pirmiausia skirstomos
materialisias ir proceso. Materialiosios teiss akos, kaip jau sakme,
reguliuoja tarp moni ir j susivienijim realiai susiklosiusius
turto valdymo, naudojimosi, disponavimo juo, valstybs valdymo,
subjektini teisi gyvendinimo ir daugel kit santyki.
Praktin naudojimsi materialiosios teiss ak normomis, j
laikym reglamentuoja teiss normos, kuri sistema vadinama pro343

TEISS TEORIJA
ceso teise. Proceso teiss normos nustato vairi teisini gin
sprendimo, nusikaltim ir kit teiss paeidim tyrimo bei teisminio
nagrinjimo, bausmi skyrimo tvark, t. y. teisines procedras, bti
nas siekiant gyti, gyvendinti ar apginti vairias materialisias
subjektines teises. Proceso teisei priklauso tokios teiss akos: konsti
tucinio proceso teis (ji galioja tose alyse, kur yra konstitucin
valstybs valdios teiss akt teistumo kontrol ir jos institucija konstitucinis teismas), civilinio proceso teis, baudiamojo proceso teis,
administracinio proceso teis, arbitrao proceso teis.
Materialiosios teiss akos, kaip jau sakyta, sveikauja su proce
so teiss akomis kaip tikslas su savo priemonmis. Be proceso
teiss materialioji teis neveikt, o proceso - bt beprasm.
Grafikai teiss norm sisteminim kaip j vertikal telkimsi
vis platesns apimties teiss norm darinius, vliau pereinant
horizontalj, galime pavaizduoti taip:
TEISS NORMOS KAIP TEISS SISTEMINIMO OBJEKTAI

344

SPECIALIOJI DALIS

Visos ios teiss akos, tarpusavyje sveikaudamos, knija tei

sinio reguliavimo pilnatv (isamum) - aprpia tuos socialinius
santykius, kuri reguliavimo reikalauja mogaus teisi sauga ir j
gyvendinimas. Todl konkreios alies teiss sistemoje teiss ak
yra nei daug, nei maai, o tiek, kiek tuo metu reikia, kad teisinis
reguliavimas apimt visus moni santykius, kurie tokio reguliavi
mo reikalingi ir reguliuojami taip, kaip reikalauja to laiko mogaus
teisi saugos, socialins santarvs ir rimties poreikiai. Btent mo
gaus teisi sauga demokratinje valstybje nustato, kiek ir koki
teiss ak reikia konkreiai aliai konkreiu laiku bei kokio detalu
mo ir turinio turi bti pats teisinis reguliavimas, kad bt pasiekti
tokio reguliavimo tikslai, lemiami mogaus teisi saugos poreiki.
Materialiajai teisei priskirtos teiss akos toliau gali bti skirsto
mos taip: 1) bendrj teiss subjekt teisin status nustatanios,
arba reguliacins (konstitucin, administracin, finans, ems, dar
bo, ekologin teis); ir 2) reguliacini teiss ak nustatyt imperatyv sakmum garantuojanios, arba sankcijas nustatanios (bau
diamoji teis - BK ir tos administracins teiss normos, kurios yra
trauktos ATPK. Reguliacins teiss akos pasiekia savo tikslus tik
sveikaudamos su BK ir ATPK normomis, kurios nustato reguliaci
ni teiss ak suformuluot draudim paeidimo bdus ir sankci
jas u t draudim paeidimus, t. y. sudaro slygas pereiti nuo
bendrojo teisinio reguliavimo prie individualiojo (keiia konkrei
asmen teisin status iems padarius teiss paeidim).
Civilins teiss, civilinio proceso, komercijos teiss, darbo teiss,
baudiamojo proceso, administracinio proceso teiss normos nors ir
yra reguliacins, bet i klasifikacij nepatenka, nes kai kurie j
imperatyvai garantuojami tik turtinmis sankcijomis, kai kurie pripainimu negaliojaniais sprendim, priimt paeidiant proceso
norm reikalavimus. Ir tik kai kuriuos proceso teiss draudimus gali
garantuoti baudiamosios teiss normos. Pavyzdiui, baudiamojo
proceso norm reikalavimus liudytojui, nukentjusiam asmeniui,
ekspertui, specialistui ar vertjui duoti teisingus parodymus garan
tuoja BK XXXIV skyriaus Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengi
mai teisingumui" normos.
Taigi pritaikius koreliacijos metod teiss akos nustoja egzista
vusios atsitiktini mechanini ryi pavidalu, persitvarko tikslo ir
priemons santykius: vienos teiss akos (konstitucins teiss) nor
mos nustato santyki dalyviams turiningsias, pirmines, pagrindi345

TEISS TEORIJA
nes teises ir pareigas, kitos akos (civilins, administracins, finans
teiss ir t. t.) normos visa tai konkretina atsivelgdamos konkrei
mogaus teisi gyvendinimo padt, treios (proceso teiss) nustato
teisines procedras, kaip pasinaudoti pirmj nustatytomis teismis,
ketvirtos (BK, ATPK ir kitos normos) - formuluoja sankcijas, garan
tuojanias reguliacini teiss norm sakmum.
8.4 VIEOJI IR PRIVATIN TEIS
Kitas horizontalusis teiss ak integracijos ir diferenciacijos varian
tas yra mginimas skirstyti teis viej ir privatin. Teiss akos
ia grupuojamos pagal tai, reguliuojamo santykio dalyviai yra
pilieiai ar vienas i j - valstyb, ir tokiu reguliavimu siekiama
gyvendinti privat ar viej (bendrj) interes. Bendrj piliei
naud sauganias teiss akas imta vadinti vieja teise, o pavienio
asmens naud - privatine teise.
itoks teiss ak skirstymas ateina i Romos teiss ir yra
pradtas Romos teisininko D. Ulpiano. Privatine teise jis vadino
teiss normas, kurios reguliuoja piliei tarpusavio santykius, atsi
randanius remiantis savanorikomis sutartimis. Vieoji teis regu
liuoja socialini grupi - patricij ir plebj, verg ir vergvaldiu
tarpusavio santykius, arba santykius, kur vienas i dalyvi yra
valstyb. Tok skirstym taik ir . Monteskj knygoje Apie staty
m dvasi".
Vieni autoriai skirstym ir iandien laiko esminiu (N. I. Matuzovas ir kt.)125, kiti j ginija. Angl jurisprudencija apskritai neskirs
to teiss viej ir privatin, o vartoja terminus bendroji teis ir
teisingumo teis (teismo, arba proceso, teis). Toks teiss skirstymas
nra aikiai ireiktas ir JAV jurisprudencijoje.
Autoriai, manantys, kad is teiss skirstymas yra esminis, grin
dia j tuo faktu, jog yra norm (konstitucins, baudiamosios,
proceso, administracins, finans teiss), skirt visai visuomenei,
valstybei apskritai reikmingiems (vieiesiems, bendriems) interesams
utikrinti, ir yra norm (civilins, darbo, eimos, komercijos, verslo,
kooperatins teiss), kurios reglamentuoja privai asmen interes
gyvendinim.
125
/ . . . , . . .
1997. . 357.

346

SPECIALIOJI DALIS

Mintas N. I. Matuzovas pateikia tokius privatins ir vieosios

teiss apibrimus. Privatin teis - tai visuma teiss norm, kurios
reguliuoja privaios nuosavybs turtoj santykius, atsirandanius gami
nant ir laisvoje rinkoje realizuojant prekes (tai i esms civilins teiss
apibrimas).
Vieoji teis - tai teiss normos, nustatanios valstybs valdios veiklos,
parlament ir kit valstybs institucij sudarymo, j darbo, taip pat
teisingumo vykdymo tvark (tam tikr konstitucins teiss skyri
apibrimo pakartojimas).
Vokiei teiss teoretikai skiria viej teis nuo privatins vado
vaudamiesi tuo, kad vieoji teis remiasi valdios ir pavaldumo
santykiais (subordinacija), o privatin - koordinacija, nes reguliuoja
vienodo pavaldumo asmen tarpusavio santykius.
Taiau teisins valstybs slygomis tok teiss ak skirstym
sunku laikyti esminiu, nes tiek vieoji, tiek privatin teis, jau sakyta,
remiasi ta paia teiss samprata, valstybs institucijos, kaip ir
pilieiai, pavaldios tiems patiems statymams ir teiss principams,
valstyb taip pat atsakinga u padaryt al savo pilieiams kaip ir
patys pilieiai vienas kitam ir valstybei; abejotinas ir pats interes
skirstymas vieuosius" ir privaius", nes demokratin visuomen,
kurioje teis suprantama kaip subjektini teisi ir pareig vienov,
veikia viej (bendr) ir privai interes prieprie, nes vieieji
reikalai taip pat yra piliei reikalai (privats), kaip ir visi privats,
jeigu tik jie gyja teisi ir pareig vienovs pavidal. Demokratinje
visuomenje sunku sivaizduoti valstybs interesus, kurie kartu neb
t ir pai piliei interesai. Jeigu tokie interesai atsirast, tai j
negalima bt laikyti teistais, nes demokratinje visuomenje vals
tybs staigos tarnauja monms" (Konstitucijos 5 str.). Tik valdi
nink valstybje" valstybs interesai nesutampa su piliei interesais.
Teistas privatus interesas negali bti prieinamas vieajam, arba
bendram, interesui, nes kiekvienas interesas, jeigu tik jis teisinis,
kartu yra ir vieasis, ir bendras; jis - vieasis, nes bendras, o
bendras, nes gyvendinamas pagal subjektini teisi ir pareig
vienov, vadinasi, suderintas su artimo nauda. Privataus intereso
turtojas, nordamas legalizuoti (ivieinti) savo interes, privalo
vykdyti kitiems asmenims atitinkamas pareigas - teikti tam tikr
gr kit asmen teisms (interesams). Pati teis, kaip subjektini
teisi ir pareig vienov, yra interes privatumo ir bendrumo
(vieumo) vienovs iraika.
347

TEISS TEORIJA
Ir tik jeigu privatus interesas suprantamas kaip savo naudos
gyvendinimas kito asmens naudos mainimo sskaita, tai jis nusikalstamas ir dl to nra nei vieasis, nei bendras, nes nra
legalus.
Kur teis neirima kaip subjektini teisi ir pareig vienov,
ten reikia skirti sunkiai atskiriamus vieuosius interesus nuo privai,
o jais remiantis - viej teis nuo privatins.
Teiss skirstym viej ir privatin P. Leonas laik netikru"
dl trij prieasi:
1) Pirmiausia jis neig pat viej interes buvim, nes interes
turi tik atskiri asmenys, nes tik jie yra realios visuomens dalys.
Vieas interesas yra privai interes sujungimas ir todl galima
pasakyti, kad teis saugoja tik atskir moni interesus."
2) Teis saugoja tik tuos atskir asmen interesus, kurie turi
vieos reikms", tokios reikms neturintis interesas ness teiss
objektas.
3) Kai kurie didels vieos reikms interesai yra tvarkomi priva
tins teiss norm, ir prieingai, kai kurie maos vieos reikms
interesai yra vis dlto tvarkomi vieosios teiss norm; pvz.,
neatidus daikt pristatymas kariaujaniai kariuomenei turi dide
ls vieos reikms, bet priklauso privatinei teisei. O miesto [...]
tarybos nario rinkimai turi kur kas maesns vieos reikms,
taiau priklauso vieajai teisei."126
Be to, is skirstymas yra ir nenuoseklus. Vieni tos paios teiss
akos institutai gali bti priskiriami vieajai teisei, kiti - privatinei.
Pavyzdiui, darbo teis priskiriama vieajai teisei, jeigu darbdavys valstyb; bet jeigu darbdavys - privatus asmuo, tai darbo santyki
reguliavimas - privatins teiss reikalas. Todl M. Glendonas ir kiti
darbo teis vadina miria, atseit esania ties vieosios ir privatins
teiss riba. Bet metodas (kriterijus), kuris sukuria ribines klasifikaci
jas, nra loginis, nes loginis skirstymas tik tada laikomas korektiku,
kai skirstymo nariai (teiss akos) vienas kit alina.
Teiss skirstymas viej ir privatin, sakme, turjo esmins
reikms tik esant klasinei valstybei ir totalitariniam reimui (i ia
is skirstymas ir atjo), nes remiamasi skirtingais principais: priva
tin teis - sutartimi (pirkimo-pardavimo, nuomos, paskolos, paLeonas P. Teiss enciklopedija. P. 157.
348

SPECIALIOJI DALIS

naudos, rangos, atstovavimo ir kit sutari bendrja valia, teisi ir

pareig vienove), o vieoji - reguliuojanti socialini grupi santy
kius - jga ir i jos persvaros atsirandaniomis privilegijomisprievolmis, t. y. santykio dalyvi nelygiateisikumu. Privatine tei
se" orientuotasi santykio dalyvi teisins padties lygiateisikum,
o vieja teise" - j nelygiateisikum. Pirmoji rmsi abipuse
pagarba, antroji - jga ir nepagarba silpnesniojo interesui. Todl
privatin teis buvo santarvs, bendradarbiavimo, vieoji - agresijos,
pavergimo, konflikt legalizavimo, j kurstymo ir palaikymo teis.
Pirmoji rmsi pilietine teiss samprata, antroji - etatistine.
ios dvi teiss rys susivienija tik demokratinje visuomenje,
kai privatins teiss principai virsta visos, taip pat vieosios, teiss
principais. Privatin teis tarsi absorbuoja viej. Teisinje valstyb
je privatins teiss principai, sakme, virsta visos teiss principais,
nes ia siekiama veikti valstybs ir visuomens susiprieinim,
tvirtinti viepatavim ne bet kokios teiss, o suprantamos kaip
subjektini teisi ir pareig vienov.
Dabar tikslesnis teiss skirstymas materialij ir proceso, nes jis
ivengia negrieto interes dalijimo vieuosius ir privaius ir
ireikia teiss ak abipuss priklausomybs ryius.
Taigi vertikaliuoju (subordinacijos) poiriu teiss sistema - tai
teiss norm, sujungt teiss institutus, posakius ir akas, hierar
chija, o horizontaliuoju (koordinacijos) poiriu - tai teiss ak
tarpusavio sveikos organizacija. itaip subordinacijos ir koordina
cijos pagrindu teiss normos organizuojamos vientis, isam
teisinio reguliavimo tinkl, kuris apima visus tuo metu teisinio
reguliavimo reikalingus socialinius santykius. is tinklas ir yra
teiss norm sistema.
Teiss norm sistema - tai visuma tarpusavyje susijusi teiss norm
(teiss institut, posaki, ak), i vidaus sujungt tos paios teiss
sampratos, t pai strategini teisinio reguliavimo tiksl ir metod.
Taiau teiss norm sistemos iandien jau negalima apimties poi
riu tapatinti su teiss sistema, nes teiss sistema apima ne tik teiss
norm, bet ir teiss princip sistem.
Pagrindinis teiss sistemos poymis - teiss norm (ak) vai
rovs vienov, kuri reikiasi teiss sampratos ir teisinio reguliavimo
tiksl (saugoti mogaus teises) bendrumu. Tai suteikia visai teiss
sistemai vertybin, metodologin vientisum, darant teiss ak
tarpusavio skirtumus santykinius.
349

TEISS TEORIJA

350

SPECIALIOJI DALIS

Teiss sistemos sukrimas yra ir teisinio reguliavimo tobulinimo

prielaida, nes, aprpiant vienu proto aktu" teiss tiksl ir jo
pasiekimo priemones (teiss normas), gyjama galimybi sitikinti, ar
turimos visos teisins priemons, reikalingos vairiems mogaus
teisi saugos aspektams garantuoti ir ar j pakanka iam tikslui
pasiekti.
Nacionalins teiss sistema apima ir normas t tarptautini
deklaracij, konvencij, sutari, kurias ratifikavo Lietuvos Respub
likos Seimas.
TEISS NORM SISTEMOS
SANTYKIS SU TEISINE SISTEMA
Teiss sistema skiriama nuo teisins sistemos kaip siauresn svoka
nuo platesns; pirmoji yra teiss princip ir teiss norm (teiss
ak) vidin organizacija, antroji - teiss sistemos sujungimas su
teiskros ir teiss gyvendinimo (teissaugos) institucijomis bei j
veikla. Todl teisin sistema apima teis nuo jos idjinio bvio
(doktrinos, teiskros subjekt) iki teiss norm (teiss sistemos) ir
j gyvendinimo (teisini santyki ir teissaugos institucij). Jos
struktrai bdingi trys lygmenys: 1) ideologinis doktrininis (teiss
samprata); 2) norminis (teiss sistema); ir 3) organizacinis instituci
nis (valstybs institucij sistema, kurianti ir gyvendinanti teis).
Teiss literatroje skiriamos keturios pagrindins teisini sistem
rys (eimos): 1) roman-german; jai bdinga statutins teiss
vyravimas ir statymo virenyb, ia vyrauja valstybs institucij
leidiami teiss norm aktai ir j sistemos (kodeksai); 2) ang
losaks, arba bendrosios, teiss tradicija, kur statutin teis derina
ma su plaios kompetencijos precedent teise pripastant teiskros
ad hoc teis ir bendriesiems teismams; 3) musulmon, judj, induis
t teisin sistema, kur pozityvioji (pasaulietin) teis glaudiai
susipynusi su religijos normomis ir institucijomis; 4) iki 1991 m.
funkcionavusi socialistin teisin sistema nelaikytina atskira teisins
sistemos rimi, nes ji teiss princip atvilgiu i esms buvo
127
roman-german teiss tradicijos modifikacija .

127
Plaiau apie pasaulio teisines sistemas r.: Glendon M. Vakar teiss
tradicijos. Vilnius, 1993; Berman H. J. Teis ir revoliucija. Vilnius, 1999; kt.

351

9. TEISS AKT SISTEMINIMAS IR JO RYS

Teiss akt sisteminimas - tai nuolatinio teiss sistemos tvarkymo
pltojimo forma. Kiekvienoje iuolaikinje valstybje yra daugyb
vairi teiss akt, priimt vairi teiskros subjekt vairiu metu.
T akt nuolat daugja, nes teiskra negali sustoti kuriame nors
viename savo raidos etape, ji vis laik rutuliojasi atsivelgdama j
mogaus teisi saugos poreikius. Teiskros tempas itin didelis
ndienos Lietuvoje. Sukuriama daugyb vairi teiss akt, danai
i esms keiiani buvusio teisinio reguliavimo pobd, net principus. Nuo 1990 m. iki 2000 m. balandio vairs Lietuvos teiskros
subjektai prim 2 486 statymus (i j - 900 nauj) ir 12 454 nuta
rimus (Vyriausyb)128. Todl ioje akt gausybje darosi vis sunkiau
orientuotis. Tai reikalauja atitinkamai sutvarkyti galiojanius teiss
aktus, juos stambinti, grupuoti atitinkam, mokslikai pagrst
sistem, ileisti vairius j rinkinius. ito reikalauja ir poreikis tolinu
pltoti pai teiskra, nes galiojani teiss akt turinio analiz,
iorinis j sutvarkymas, grupavimas pagal tam tikr schem padeda
atskleisti teisinio reguliavimo spragas ir prietaravimus, juos veikti.
itaip teiss akt gyvendinimo praktika ir teiskros raida subrandina t pat teiss akt sisteminimo poreik.
Teiss akt sisteminimas - tai vairi teiss subjekt (valstybs
institucij, firm, pareign, piliei) veikla, kuria siekiama sugru
puoti teiss norm aktus vientis sistem siekiant palengvinti j
paiek, tobulinti j turin ir form, operatyviai ir tiksliai gyvendinti
j nurodymus.
Teiss akt sisteminimo objektas yra tik juridin gali turintys
teiss aktai. Atsiradus konstitucinei justicijai, svokos turti juridin gali" ir galioti" gali nesutapti. Konstitucinio Teismo pripaintas prieingu Konstitucijai, teiss aktas netenka juridins galios ir
netaikomas, bet formaliai galioja, kol bus panaikintas j ileidusios
institucijos, nes galioja principas: jai prieing teiss akt gali
panaikinti tik j primusi institucija.
Skiriami tokie teiss akt sisteminimo principai:
1) informacijos isamumas, utikrinantis, kad bus apimta visa sis
teminti reikalinga informacija;

128

Teisins sistemos reforma: teiskros problemos. Teiss institutas, 2000 04 .20

352

SPECIALIOJI DALIS

2) informacijos patikimumas; jis utikrinamas tuo, kad naudojami

oficialiai skelbt teiss akt tekstai;
3) naudojimosi patogumas, utikrinantis greit ir kokybik reikia
mos informacijos apie konkrei teiss norm radim.
Teiss akt sisteminimas reikiasi tokiais pavidalais: inkorporacija,
konsolidacija ir kodifikacija.
9.1 TEISS AKT INKORPORACIJA
Inkorporacija (lot. in corpore - visi drauge) - tai tokia sisteminimo
forma, kai tam tikri teiss aktai chronologine, abcline, sistemine, dalykine
tvarka yra itisai ar i dalies sujungiami rinkinius. Inkorporacija yra
nuolatin valstybs institucij, firm, piliei veikla, kuria siekiama
utikrinti galiojani teiss akt veiksmingum, prieinamum ir
greit apvalg, operatyviai aprpinti gyventojus patikima informa
cija apie teiss aktus ir galiojani j redakcij.
Inkorporacijos ypatumas, kad j atliekant nekeiiamas jungiam
rinkin teiss akt turinys ir forma. Tai tik iorinis teiss akto
apdorojimas, kuris, matysime, skiria j nuo kodifikacijos ir konsoli
dacijos.
Atliekant inkorporacij i teiss akt teksto paalinami tie j skyriai,
straipsniai, punktai, pastraipos, kurie yra pripainti netekusiais galios arba
faktikai neveikianiais. Kartu tok rinkin traukiami visi padaryti t
akt pakeitimai ir papildymai nurodant oficialius akt rekvizitus (akto
pavadinim, ileidimo subjekt, pakeitimo ar papildymo dat, akto nume
r). I teiss akt teksto paalinami vairs operatyviniai nurodymai,
neturintys normins reikms, laikinos normos, kuri galiojimo lai
kas baigsi, taip pat inios apie asmenis, pasiraiusius atitinkam
teiss akt.
Tai rodo, kad inkorporacija yra veikiau iorinis, pavirinis siste
minimas. Ir tai suprantama, nes ia sisteminimo forma pirmiausiai
siekiama utikrinti naudojimsi teiss aktais.
Vienas i tokios inkorporacijos pavyzdi istorijoje yra Bizantijos
imperatoriaus Justiniano (482-565 m.) statym svadas, kuris XII a.
pavadintas Corpus juris civilis (Civilins teiss rinkinys) ir yra mums
pagrindinis senovs Romos socialini santyki praktik tiesiogiai
reglamentavusios teisins minties altinis, apimantis vis ano meto
teis, kartu atskleidiantis ir an laik Romos valstybje buvusio
teiss inkorporavimo koncepcij ir technik.
353

TEISS TEORIJA
Tokia teiss akt inkorporacija atlikta Antrojoje Lietuvos Respublikoje. 1922 m. ir 1925 m. ileistas teiss akt rinkinys Lietuvos
statymai" (rengjai - teisininkai A. Merkys ir A. Krikiukaitis),
1935 m. - Lietuvos statym ir sakym rinkinys Lietuvos novelos"
(pareng K. alkauskis), 1940 m. - Lietuvos statymai. Sistemika
vis paskelbt ir galiojani statym, sakym, taisykli ir instrukcij apvalga" (pareng J. Robinzonas).
iam darbui rengiamasi ir Treiojoje Lietuvos Respublikoje. Nuo
1990 m. leidiamas Lietuvos Respublikos svarbiausi dokumentu,
rinkinys", 1998 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas prim nutarim Nr. VIII-635 Dl Lietuvos Respublikos statym sava
do rengimo ir leidimo". Teisingumo ministerija numat silyti j
planuojam statym svad Lietuvos statymai" traukti statymus,
tarptautines sutartis, Seimo nutarimus, kuriuose yra bendrj teiss
norm, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretus, Vyriausybs, Konstitucinio Teismo nutarimus, Lietuvos Respublikos ministerij ir
Vyriausybs staig teiss aktus, kuriais gyvendinami statymai ar
Vyriausybs nutarimai, taip pat Lietuvos banko valdybos nutarimus,
kuriuose yra bendrj teiss norm. Manoma, kad Lietuvos statymai" turt pasirodyti tik tada, kai stabilizuosis teiss akt leidyba,
bus priimti konkrei teiss ak kodeksai129.
Inkorporacijos pavyzdys yra 1999 m. ileistas teiss akt rinki
nys Lietuvos Respublikos pagrindiniai statymai", apimantis Konstitucij, CK, CPK, ATPK, BK ir BPK. Kadangi nenurodytas usakovas, sunku sprsti, prie kurios inkorporacijos ries priskirti
statym rinkin.
Inkorporacija pagal leidiam rinkini juridin gali yra skirstoma : 1) oficialij; 2) oficiozin (pusiau oficiali); ir 3) neoficialij.
Oficialioji inkorporacija atliekama kompetenting teiskros institucij pavedimu (arba j pritarimu) ir j vardu. Ja remiant
sudarytas teiss akt rinkinys laikomas oficialiu, jis prilyginamas
oficialiems rinkin traukt teiss akt tekstams. Juo galima remtis
taikant esamus, taip pat leidiant naujus teiss aktus. Oficialus
rinkinys turi pirmumo teis, palyginti su anksiau paskelbtais t

129
Andriulis V. Lietuvos Respublikos statym konsolidavimo problema.
Projektai, j itakos ir realizavimo perspektyvos // Teiss problemos. I'WH,
Nr. 3-4, p. 25, 27.

SPECIALIOJI DALIS

pai normini teiss akt tekstais, nes apima tik galiojanios

redakcijos teiss aktus.
Prie ileidiant oficial rinkin, paprastai atliekamas didelis
parengiamasis darbas - nustatomi juridin gali prarad ar faktikai
neveikiantys aktai, prietaraujantys vliau priimtiems. Atsivelgda
mas tai, statym leidjas daro atitinkamas pataisas, priima naujus
statymus ar kitus teiss aktus, alinanius teiss akt reguliavimo
spragas. Taip pat siekiama sumainti teiss akt tuo paiu klausi
mu ileidiant vien sustambint, konsoliduot akt. Tai postmis
paskatinti ir priartinti teiskr prie esam mogaus teisi apsau
gos poreiki.
Oficiozin (pusiau oficiali) inkorporacija yra tokia inkorporacijos
ris, kai teiss akt rinkin parengia ir ileidia institucija, turinti
leiskros institucijos galiojim (pvz., Teisingumo ministerijos ileistas statym svadas). Bet toks rinkinys nra teiskros institucijos
oficialiai tvirtinamas ir todl jame spausdinam teiss akt tekstas
nra oficialus.
Neoficialij inkorporacij atlieka vairios inybos, organizacijos,
valstybins ar privaios leidyklos, mokslo staigos, firmos, pareig
nai, privats asmenys, kurie neturi speciali teiskros institucij
galiojim leisti tokius rinkinius ir daro tai savo iniciatyva. Tokie
rinkiniai nra oficiali teiss norm raikos forma ir jais negalima
remtis kuriant ar taikant teis. Dauguma iandien Lietuvoje leidia
m vairi teiss akt rinkini yra neoficialiosios inkorporacijos
pavyzdiai.
Visus teiss akt rinkinius, sudarytus inkorporacijos bdu, pagal
tekst idstymo pobd galima skirstyti : 1) chronologinius; ir
2) sisteminius. Chronologiniuose rinkiniuose teiss aktai idstomi
pagal j ileidimo dat, o sisteminiuose - pagal teminius skyrius ir
teiss akt turin, be to, kiekviename tokiame skyriuje teiss aktai
dstomi ne chronologine, o dalykine tvarka. Sisteminiuose rinkiniuo
se i pradi kiekvien skyri ir poskyr dedami didesns juridi
ns galios teiss aktai, o paskui- aktai, kuri normos konkretina,
ipltoja prie tai idstyt teiss akt normas.
Leidiant teiss akt rinkinius gali bti derinami abu ie meto
dai - chronologinis ir sisteminis (dalykinis). Tada teminiai rinkinio
skyriai formuluojami pagal reguliavimo objekt, o kiekvieno tokio
skyriaus viduje teiss aktai dstomi chronologine tvarka.

355

TEISS TEORIJA
Sisteminiai rinkiniai, suprantama, remiasi didesniu sistemintoj
minties aktyvumu ir yra gerokai vertingesni tiek teiskrai, tiek
teiss taikymui, nes juose vienoje vietoje sutelkti visi asmen domi
nantys ir tarpusavyje susij teisiniai nurodymai. Sistemin inkorpo
racija daniausiai prasideda nuo chronologins, nes ji atlieka pra
din teiss akt inventorizacij ir pradin, vizual j apdorojim.
Pagal aprpiamos mediagos apimt inkorporacija gali bti: 1) vi
suotin, kai rinkin traukiami visi alies teiss aktai; ir 2) dalin,
kai rinkin traukiami tik kai kurias socialinio gyvenimo sritis
reglamentuojantys teiss aktai (civilins, baudiamosios) ar net kurio
nors teiss instituto aktai.
9.2 TEISS AKT KONSOLIDACIJA
Kiekvienoje teiss sistemoje ilgainiui susikaupia daug teiss akt,
reguliuojani t pai socialinio gyvenimo srit. Toki akt impera
tyvai danai kartojasi, kartais tarpusavyje nesiderindami ar net
vienas kitam prietaraudami. Todl atsiranda btinyb likviduoti
daugel teiss akt, juos stambinti. Vienas i bd panaikinti tuo
paiu klausimu besikaupiani teiss akt gaus ir yra j konsolida
cija (lot. consolidatio - susijungimas, sutvirtinimas). Tai tokia teiss
akt sisteminimo forma, kai daugelis teiss akt, reguliuojani t pai
socialini santyki srit, sujungiami vien apibendrint (sustambint)
teiss akt. Tok i naujo sukurt akt teiskros institucija tvirtina
kaip savarankik teiss norm iraikos form kartu pripaindama,
kad ankstesni pavieniai ios srities teiss aktai neteko galios. ia
nauj teiss akt sujungiami vienos juridins galios teiss aktai
(pvz., tik statymai arba tik Vyriausybs nutarimai).
Konsolidacija, skirtingai nei inkorporacija, jau yra tam tikra
teiskros ris. Jos savitumas tas, kad naujas, sustambintas teiss
aktas nekeiia teisinio reguliavimo turinio, galiojanios teiss. Tai
techninio (formos) pobdio teiskra.
Rengiant teisins konsolidacijos akt visos ankstesni teiss akt
normos idstomos tam tikra loginio nuoseklumo tvarka, sukuriama
bendra login bsimo akto struktra, daroma tam tikra teisini
formuluoi redakcija, bet tik iorin, stilistin, kad visos normos
bt suformuluotos vienu stiliumi, kad bt suvienodinta teiss
terminija, taisoma pasenusi (pvz., vietoj vartoto termino organas
raant institucija, vietoj prievols - pareiga, vietoj teisdaros - teiskra
356

SPECIALIOJI DALIS

ir t. t.), alinami prietaravimai, pasikartojimai, trumpinamas nepa

grstai apkrautas tekstas; turinio atvilgiu artimos normos jungiamos
vien straipsn ir t. t.
Konsolidacija skiriasi nuo kodifikacijos tik tuo, kad kodifikuojant,
matysime, peririmas ir teiss norm turinys, o konsoliduojant itai
nedaroma.
Usienio alyse yra daug tokios konsolidacijos pavyzdi. XIX a.
pabaigoje Anglijos parlamentas prim special statym dl statu
tins teiss konsolidacijos. Pranczijoje plaiai ipltotas vadinama
sis primimas kodeks, kurie apima teisinius nurodymus kuriuo
nors vienu klausimu. Tai, pavyzdiui, Taupomj kas kodeksas,
Visuomeninio naudojimosi keliais kodeksas. Vokietijoje nuo 1976 m.
galioja tokios konsolidacijos aktas - Socialini statym kodeksas,
kuris apibendrina, sustambina daugyb statym, reguliuojani
mogaus socialin saug.
9.3 TEISS AKT KODIFIKACIJA
Kodifikacija (lot. codificatio) - tai tam tikr socialini santyki srit
reguliuojani teiss akt jungimas vientis sistem perdirbant j turin
ir form. itaip sudarytojas siekia susisteminti pasiteisinusias teiss
normas, i esms perdirbti j turin, suteikti norminiams nurody
mams aikesn login struktr, juos i vidaus suderinti alindamas
tarpusavio nedarn ir prietaravimus, ivalyti normin mediag
nuo pasenusi, nepasiteisinusi teiss norm, utikrinti maksimal
tam tikros santyki srities teisinio reguliavimo isamum.
Kodifikacija - tai teiskros tobulinimo i esms forma. Bdama
galiojanios teiss kritika ir apibendrinimas, ji yra ir nauj teiss
norm kryba, kuria siekiama atspindti visuomenje subrendusius
teisinio reguliavimo poreikius, upildyti teisinio reguliavimo spra
gas, vietoj nepasitvirtinusi norm sukurti naujas. Kodifikacijos
krinys yra naujas suvestinis pastovaus turinio teiss aktas (kodek
sas, statutas, statai ir t. t.), pakeiiantis iki tol tam tikru klausimu
galiojusius teiss aktus.
Kodifikacijai bdingi tokie poymiai:
1) kodifikuojant formuluojamos normos, kurios reguliuoja svarbiau
sius, esminius visuomeninio gyvenimo klausimus, nustato normi
nius tam tikros teiss akos pagrindus;
357

TEISS TEORIJA
2) kodifikuojant sukurtas teiss aktas reguliuoja plai arba garui
plai santyki srit;
3) bdamas teiskros tobulinimo rezultatas, kodifikuotas aktas yra
suvestinis aktas, sutvarkantis tarpusavyje susijusius teisinius
nurodymus;
4) kodifikuojant siekiama sukurti pastovesnes teiss normas, skirtas
ilgai galioti. Kodifikuoto akto veiksmingumas labai priklauso nuo
to, ar statym leidjas uiuop objektyvias socialins raidos
tendencijas, kurias norima paversti tokio akto teisinio reguliavi
mo objektu;
5) kodifikuotas aktas visada yra reikmingas teisins krybos aktas,
o apimties atvilgiu - sudtingos struktros.
Teiss literatroje ir praktikoje skiriamos kelios kodifikacijos
rys: 1) visuotin kodifikacija, kuria siekiama susisteminti vis pagrin
dini teiss ak teiss norm aktus; 2) akin kodifikacija, apimanti
vienos teiss akos statymus (CK, BK, Darbo ir kiti kodeksai); 3) spe
ciali kodifikacija - tai ileidimas akt, reguliuojani tam tikram teiss
institutui bdingus socialinius santykius (Mokesi, Muit, Mik ko
deksai ir kt).
Kodifikuoti aktai gali bti ireikti vairia forma: statym pa
grindai" (buvusioje Taryb Sjungoje buvo priimta eiolika toki
Pagrind"), statai", Nuostatai", Taisykls" ir kita. Taiau la
biausiai paplitusi forma - kodeksai (lot. codex - knyga). Tai stambus
suvestinis tiesioginio taikymo aktas, detaliai ir konkreiai reglamentuojantis tam tikr santyki srit. Jis apima arba visas tam tikros
akos normas (BK), arba tik pai svarbiausi teiss norm dal (CK,
Darbo kodeksas). Kartu su normomis-principais ir normomis-svokomis kodeksai formuluoja tiesioginio reguliavimo normas. Jo struktra,
sudaro dvi dalys - bendroji ir specialioji: bendrosios dalies teiss
normos formuluoja kodekso tikslus, nustato specialiosios dalies
teiss norm gyvendinimo principus, apibria bendrsias svokas.
Pirmaisiais kodifikacijos mginimais Lietuvos istorijoje laikomi:
Kazimiero teisynas (1468), trys Lietuvos Statutai (1529, 1566, 1588):
pastarieji laikomi visuotins kodifikacijos rezultatu, nes sistemino
vairi teisinio reguliavimo srii (konstitucins, baudiamosios,
civilins, eimos, administracins teiss) teiss aktus, taip pat papro-

358

SPECIALIOJI DALIS

i teis. Kodifikacijos koncepcijos ir technikos poiriu iems

Statutams XVI a. Europoje niekas neprilygo130.
Taigi kodifikacija, skirtingai nei inkorporacija ir konsolidacija,
yra turiningas sisteminimas. Skirtingai nei inkorporacij, j atlieka
tik valstybs institucijos. Kodifikacija visada reikia esmin tam tikro
krato teisins minties ir teiskros ingsn pirmyn.

130
Plaiau apie teiss akt sisteminim r.: alkauskis K. statym kodifikacija
(1939); Kodifikacijos darbas (1940); Lappo J. Didiosios Lietuvos Kunigaiktysts
XVI a. statym kodifikacija // Teis (1940).

359

IV SKYRIUS
PEREINAMASIS
NUO

TEISS

SANTYKI,
PRIE

LYGMUO:

NORMOS
ARBA

PRIE

NUO

SUBJEKTINS

TEISINI

OBJEKTINS
TEISS

1. TEISS NORM AIKINIMAS

Sukrus teiss sistem, baigiamas norminis teiss parengimas tiesio
giai veikti moni elges. Dabar kyla kito lygio teiss objektyvizavimosi problem, susijusi su perjimu nuo teiss normos skelbiam
imperatyv prie j gyvendinimo. Kad t imperatyv bt laikomasi
ir jie bt tinkamai taikomi, pirmiau jie turi bti painti - isiai
kinta arba iaikinta, kokio konkretaus elgesio norma reikalauja i
teisinio santykio dalyvi. statym aikinimu kiekvienas pilietis ir
pareignas siekia gyti t btin konkreios statym prasms ino
jim, supratim, kuris utikrina teist jo elges.
statymo neinojimas (o tai prilygsta ir statymo nesupratimui A. V.) neatleidia nuo atsakomybs." (Konstitucijos 7 str. 3 d.)
Todl teiss akto aikinimas yra tokia pat atsakinga akcija kaip
ir paties teiss akto sukrimas. Jei bt teisinga palyginti teisines
konstrukcijas ir j aikinimus su dvasios ginklais, - sako vokiei
teisininkas Berndas Riteris (Rther), - tai teiss aikinimo ir
atsakomybs svokos glaudiai susyja. Kas atsakomybs poiriu
yra neutralus, tas nori neatsakingai naudotis dvasios ginklais."
Todl vyrauja nuomon, kad teisininkai, aikinantys teis ir j
taikantys, yra vienodai atsakingi dl neteiss siviepatavimo, kaip ir
131
politikai, kuriantys neteisimus statymus . Teisininkas statymo
aikinimu ir taikymu gali suvelninti arba sugrietinti statym, bet
jis negali pateisinti savo tarnavimo neteisei teigdamas: toks tada
buvo statymas".
Richter H. P. Juristische Grundkurse. Berlin, 2001. Bd. 20. P. 42-43.
361

TEISS TEORIJA
1.1 TEISS AIKINIMO PRIEASTYS
Dauguma autori (V. Mikelnas, P. Leonas, A. V. Osipovas ir kt.)
btinyb aikinti teiss normas sieja su tokiomis prieastimis:
1) Socialinio gyvenimo dinamika (permainos) veikia ne tik teiss
norm turin, bet ir j aikinim bei taikym. Pavyzdiui, Lietuvai
veikiant pagal rinkos ekonomikos principus ir tapus Europos Sjungos nare, imta kitaip aikinti iki tol galiojusi teis. Mirties bausm,
kuri ilgai atrod deranti su naujja Lietuvos Konstitucija, nuo 1998 m.
jau laikoma prietaraujania tai paiai Konstitucijai. Arba aktyvjant
ekologiniam judjimui Europos valstybi teismai pradjo aikinti
konkreias teiss normas vadovaudamiesi ne tik ekonominiais, bet ir
gyvenamosios aplinkos kokybs isaugojimo argumentais.
Politini sistem kaita visada buvo susijusi su atitinkamai besikeiianiu teiss norm aikinimu. Naciams pamus valdi Vokie
tijoje, teiss mokslas buvo orientuojamas aikinti teis taip, kad ji
tarnaut naujam politiniam reimui: Kiekvienas teiss aikinimas
privalo turti nacionalsocialistin prasm." (Karlas mitas (C. Schmitt)
Vokietijos civilinis kodeksas naci laikais nedaug kuo pasikeit, bet
utat gerokai pakito jo aikinimas, pavyzdiui, termin teiss
partneris" imta aikinti tautos partnerio prasme: teiss partneris"
gali bti tik tas, kas yra vokiei kraujo (Karlas Larencas (K. Larenz).
itaip siekta paalinti i teisins profesijos yd tautybs Vokietijos
gyventojus, juos diskriminuoti. Panaiu keliu jo tarybinis reimas,
reikalavs aikinti teis klasiniu, partiniu, taryb valdios tvirtini
mo poiriu. Teisinis aikinimas pakeiiamas politiniu tuo atveju,
kai statymo norm aikinimas grindiamas ne teiss samprata, o
politinmis aktualijomis. Tai viena i teisinio nihilizmo form.
2) Abstraktus teiss norm pobdis. Teiss normos prasm negali
bti suvokiama jutimikai: ji nestebima, nepalieiama, nepasveriama,
nepamatuojama, nes yra bendrojo, abstraktaus pobdio, o taikoma
konkretiems istoriniams faktams. Be to, tie faktai skirtingi, danai
sudtingi ir ne visada lengva sitikinti, ar konkreti norma skirta
norminti btent tiems socialini santyki atvejams, kuriems rengia
masi j taikyti.
3) Lingvistins prieastys. statym leidjas formuluoja teiss nor
mas vartodamas kiek galdamas trumpesn kalbin iraik, kuri
vliau reikia iifruoti" normos suvokjui ir taikytojui. Be to, teiss
362

SPECIALIOJI DALIS

norm formuluojantys terminai, svokos, kalbos konstrukcijos, nuo

rod sistemos gali bti ne tik pernelyg abstrakts, bet ir dvipras
miai, neaiks. Pavyzdiui, Konstitucijos 18 straipsnis sako: mo
gaus teiss ir laisvs yra prigimtins." Bet kaip reikia suprasti i
nuostat? Ar terminas prigimtin teis reikia tai, kad mogus gimsta
su gatavomis subjektinmis teismis, ar tai tik nuoroda btinus
asmens interesus, kuri neturi ignoruoti valstybs teiskra?
4) Sisteminis teiss norm funkcionalumas. Teiss normos pajgia
reguliuoti socialinius santykius tik sveikaudamos tarpusavyje. Todl
norint suvokti tikrj konkreios teiss normos prasm, reikia atrasti
kitas teiss normas, kurios bus taikomos kartu su aikinamja.
5) Praktika nepatikrint statym neibaigtumas. Visuotinai laikomasi
nuomons, kad statymas, kol jis nra teism iaikintas, patikrintas
praktika, yra lyg ir neubaigtas: neaiku, kaip reikia suprasti konk
reius jo nurodymus, kad jis bt realiai taikomas, sukelt pageidau
jam padarini. Tai veria imtis tokio intelektinio, loginio veiksmo
kaip teiss norm aikinimas (interpretavimas), kuris reikalauja i
interpretatoriaus solidios teisins ir kitokios kompetencijos.
Praktin kvalifikuoto teiss norm aikinimo poreik iandien
didina teism vykdoma teisinio reguliavimo teistumo kontrol (kon
stitucin ir administracin justicija), leidimas teismams remtis ir
bendraisiais teiss principais.
1.2 TEISS AIKINIMO
REGLAMENTAVIMO BKL LIETUVOJE
Teiss aikinimo reglamentavimas yra ipltotas tose alyse, kur
oficialiai legalizuota precedent teis, pats teiss aikinimas supran
tamas ir kaip tam tikras teiskros bdas.
Anglijoje 1978 m. priimtas specialus statymas (The Interpretation
Act), JAV galioja tipinis statymas (Model Statutory Construction Act),
skirtas teiss aikinimo klausim reguliavimui vienodinti, nes tos
alys, kaip sakme, priklauso bendrosios teiss tradicijai, kur plaiai
paplitusi precedent teiss forma.
ia linkme jau mginama eiti ir Lietuvoje. Nuo 2000 m. liepos
1 d. sigaliojusiame naujajame CK yra 1.9 straipsnis Civilinio
kodekso norm aikinimo principai", kur suformuluotos kai kurios
io kodekso norm sisteminio ir kalbinio aikinimo taisykls.
363

TEISS TEORIJA
Lietuvos teisje specialij norm, nustatani teiss aikinimo
bdus, taisykles, ris, nra, nes, kaip minjome, nra aikiai
ireikto oficialaus teigiamo poirio teismo precedent. Bijant"
precedent teiss, reikia menkinti teiss sampratos, teiss norimi
aikinimo vert, nepripainti aikinimo tam tikra individualizuojan
ios teiskros rimi. Tada nra aikesnio stimulo pltoti ir teiss
aikinimo koncepcij bei jos juridin technik.
Taiau pastaruoju metu dl Konstitucinio Teismo pernelyg laisvo
Konstitucijos aikinimo, kai pirmum imama teikti ne Konstitucijos
straipsni teksto prasmei, o jos dvasiai, teisins valstybs princi
pui", kyla reikalas reglamentuoti ir Konstitucinio Teismo bei kit
teism veikl nustatant teisinio teksto aikinimo, nukrypimo nuo
teisinio teksto ribas. Prieingu atveju gali bti atpalaiduota teism,
ypa Konstitucinio Teismo, kaip galutins ir neskundiamos institu
cijos, savival, sumenkintas teisinio teksto sakmumas. Tuo tarpu
teisinis tekstas suteikia teisiniam reguliavimui vienareikm normos
apibrtum, diferenciacij, teisini sprendim nuspjamum ir i
taip teisinis reguliavimas labiau priderinamas prie statym leidjo
suvokiam mogaus teisi apsaugos ir visuomens istorins raidos
poreiki.
1.3 TEISS NORM AIKINIMO SVOKA IR STADIJOS
Tiesioginis teiss aikinimo objektas yra oficialusis teiss norm
akto tekstas, kuriuo ta norma suformuluota, iorikai ireikta.
Aikinimo tikslas - teisingas, tikslus ir vienodas statym prasms
supratimas ir taikymas.
Teiss aikinimas - tai teiss subjekt (valstybs institucij, organiza
cij, pareign, piliei) intelektin veikla, skirta teiss normos prasmei
(teisi ir pareig turiniui, j santykiui) atskleisti, suvokti.
Teiss normos prasm. Logins semantikos poiriu enklo pras
m - tai enklu ymimo objekto svoka (tai ta informacija, kuri
galime pateikti apie enklu ymim objekt). Termino reikm - tai
tuo terminu ymimas objektas. Pavyzdiui, termino (enklo) studentas
prasm yra auktojoje mokykloje besimokanio mogaus svoka, kuri
informuoja, kad jis rengiasi gyti auktj isilavinim, kad jo
studijos turi trukti ne maiau kaip ketverius metus, kad tai nepri
valomos studijos ir kita. O io termino (vardo) reikm - tai
konkretus mogus, studijuojantis auktojoje mokykloje.
364

SPECIALIOJI DALIS

Konkreios teiss normos prasm - tai ta norma nustatoma

elgesio taisykl (teiss ir pareigos, j atsiradimo, pasikeitimo ar
pasibaigimo pagrindai, sankcijos u nustatyt pareig nevykdym),
o tos normos reikm - tai tie moni santykiai, kuriuos ta norma
reguliuoja.
Termino (vardo) prasm ne visada sutampa su jo reikme. Todl
yra enkl, kurie turi prasm, bet neturi reikms. Pavyzdiui,
terminas kentauras turi prasm (inome jo svok: pusiau mogus,
pusiau arklys), bet neturi reikms (kentauras realiai neegzistuoja).
Panai pavyzdi galime rasti teisinio reguliavimo praktikoje.
Pavyzdiui, buvusi tarybins administracins teiss norma, numa
tanti atsakomyb u planini uduoi nevykdym, turi prasm
(suprantame jos reikalavimus), bet ji neturi reikms - iandien nra
toki santyki, kuriuos i norma reguliuot. Arba Lietuvos Seimo
priimtas statymas, reikalaujantis i Rusijos, kaip Taryb Sjungos
teisi ir pareig permjos, atlyginti okupacijos ir aneksijos padaryt
Lietuvai al, turi prasm, bet neturi reikms, nes nra tarp
Lietuvos ir Rusijos santyki, kuriuos realiai reguliuot is statymas.
Galiojantys, bet neveikiantys statymai turi prasm, taiau neturi
reikms.
Teiss norm aikinimas susideda i dviej stadij: 1) teiss
normos prasms isiaikinimo; ir 2) isiaikintos teiss prasms paaikini
mo kitiems teiss subjektams. Teiss prasms isiaikinimas skirtas
padti susiformuoti paties asmens, taikanio norm, apsisprendimui
ir iorikai nepasireikia. Interpretatorius mstydamas atskleidia
tam tikros teiss normos nustatom teisi ir pareig turin, teisinius
faktus, kuri pagrindu tos teiss ir pareigos atsiranda, pasikeiia,
baigiasi, taip pat sitikina, kokiomis valstybs priemonmis yra ga
rantuojamas toje normoje nustatyt pareig vykdymas, kokia yra
specifika t gyvenimo atvej, kuriems bus taikoma ta teiss norma.
Isiaikintos teiss prasms paaikinimas - tai veiksmas, kai interpreta
torius, pats isiaikins teiss norm, dar paaikina j vairiomis formomis
(odiu ar ratu) kitiems teiss subjektams.
Teiss samprata - metodologinis teiss norm aikinimo pagrin
das. Nors pripastama, kad objektyviai aikinti teiss norm nema
noma, bet tai nereikia, kad jos gali bti aikinamos vadovaujantis
vien einamojo momento arba kurios nors socialins grups intere
sais. Teiss virenybs slygomis konkrei teiss norm aikinimas
privalo remtis ir tam tikrais objektyvumo kriterijais, kuriuos pirmiau365

TEISS TEORIJA
siai nustato vyraujanti teiss samprata. itaip yra todl, kad ia
kalbama ne apie politin, o apie teisin statym aikinim. Politins
valdios valia, knyta teiss normose, aikinama tik kaip konkreti nanti t teiss samprat konkreiai teisinio reguliavimo situacijai.
Jei aikinant konkreias teiss normas remiamasi ne teiss sam
prata, o politine valia, tai propaguojamas teisinis nihilizmas: netie
siogiai teigiama, kad statymuose nra" teiss, o tik statym leidjo
politin valia, kuri ir laikoma vieninteliu teisinio aikinimo objektu.
Todl suprantama, kodl nacistiniai ir tarybiniai teismai, aikindami
teis, pirmiausiai vadovavosi politiniais tikslais ir subjektyvistine
teiss samprata: teis yra visa tai, kas naudinga vokieiams (Das
Recht ist, was deni Volke nutzt") arba kas atitinka proletariato dikta
tros interesus.
Interpretatorius, aikindamas konkreios statym normos pras
m, siekia atpainti joje suformuluot konkrei teisi ir pareigu
vienov, nes ta vienov, sakme, yra teiss esm (svoka) ir ji saisto
ne tik statym leidj, bet ir konkreios normos interpretatori.
Aikinant svarbu ne tik suvokti, k statym leidjas norjo pasakyti
ta norma (tai bt svarbu tik mechaniko statym taikymo atveju),
bet ir atpainti, kaip joje yra knyta pati teiss esm (teisi ir
pareig vienov).
1.4 TEISS NORM AIKINIMO BDAI
Teiss aikinimo bdas - tai sistema gimining loginio mstymo priemo
ni, skirt teiss normos turiniui (prasmei) atskleisti, suvokti.
Teiss literatroje nurodomas vairus teiss aikinimo bd skai
ius. Vieni autoriai (F. C. von Savigny) mano, kad toki bd yra
keturi: lingvistinis (kalbinis), loginis, istorinis ir sisteminis; kiti
(H. J. Wolfas) - kad septyni: filosofinis, loginis, sisteminis, istorinis,
lyginamasis, genetinis, teleologinis, treti (F. Bennionas) j suskai
iuoja net 396, nes aikinimo bdus sieja su aikinimo principais,
taisyklmis132. Taiau daniausiai sutariama, kad yra deimt teiss
aikinimo metod: lingvistinis, sisteminis, istorinis, teleologinis, pre
cedentinis, statym leidjo ketinimo, lyginamasis, bendrj teiss
princip, analoginis ir loginis (plaiau apie tai r. mint D. MikeMikelnien D., Mikelnas V. Min. veik. P. 167.

366

SPECIALIOJI DALIS

lniens ir V. Mikelno knyg, p. 170). Taiau iems metodams gali

bti taikoma vadinamoji supaprastinimo" operacija, nes kai kurie
i j gali bti jungiami vien, pavyzdiui, teleologinis aikinimo
bdas tam tikru atvilgiu gali bti apimamas sisteminio, statym
leidjo ketinimo metodas - istorinio ir t. t.
ia aptarsime daniausiai taikomus, vadinamuosius tradicinius
teiss aikinimo bdus: 1) kalbin; 2) sistemin; 3) istorin; ir 4) login.
Kalbinis teiss aikinimas. Jis literatroje dar kartais vadinamas
lingvistiniu, filologiniu ir grindiamas kalbos, kuria norma sufor
muluota, mokjimu, kur sudaro gebjimas naudotis tos kalbos
morfologinmis, sintaksinmis mini raikos priemonmis. is b
das svarbus tuo, kad teiss normos yra raytins. Interpretatorius
turi suvokti prast literatrini odi, vartojam teiss aktuose,
prasm.
Skiriamos tokios kalbinio aikinimo taisykls:
1) Kontekstu grindiamas aikinimas. Aikinant odius, sakinius, rei
kia atsivelgti j vartojimo kontekst, kuris lemia odio ar
sakinio prasm, t. y. turin vis teigini, kuri sistemoje tas
terminas (sakinys) vartojamas.
2) Vientiso aikinimo taisykl. Negalima be pagrindo vienod odi
ir posaki, esani skirtingose vieno teiss akto dalyse, aikinti
skirtingomis prasmmis arba skirting termin aikinti ta paia
prasme. Apie tai jau rayta skyriuje apie teiskros technik.
3) Bendrins kalbos pirmumo prezumpcija. Jeigu kuris nors terminas
yra ne specifikai teisinis, o visiems mokslams bendras, tai jis
aikinamas ta prasme, kaip jis suprantamas bendrinje kalboje.
Pavyzdiui, Aukiausiasis Teismas 1991 m. sausio 17 d. nuta
rime iaikino, kad svokas garb, orumas reikia suprasti taip,
kaip jos suprantamos bendrinje kalboje. Kartais teisins svokos
gali bti suprantamos plaiau, nei jos suprantamos bendrinje
kalboje. Pavyzdiui, apgaul teisje turi platesn prasm nei
bendrinje kalboje: apgaul ia suprantama ir kaip parduodamo
daikto trkum neaptarimas (nuslpimas) sutartyje (smoningai
pasyvus elgesys ten, kur statym leidjas pareigoja pardavj
veikti aktyviai).
4) Specialiosios kalbos pirmumo taisykl. Teiss normos tekste esantys
specializuotos kalbos odiai, specialiosios svokos, nepaaikinti

367

TEISS TEORIJA
paiame statyme, aikintini pagal speciali j prasm ir reikm
remiantis tos ini srities dalykiniais odynais, kitais specialiais
altiniais. Jeigu bendrin ir speciali odio reikms nesutampa,
pirmenyb teikiama specialiai odio reikmei." (CK 1.9 str. 2 d.)
Labai svarbu teisingai nustatyti sintaksines enkl prasmes,
gramatines kalbos dali formas. Netiksliai jas vartojant gali i esms
pasikeisti teiss normos prasm. Apie tai jau kalbta aptariant teiss
norm kalbai keliamus reikalavimus.
Lingvistinis aikinimas remiasi ir daugeliu kit taisykli.
Nors lingvistinis teiss aikinimo metodas visuotinai pripasta
mas vienu i pagrindini teiss aikinimo metod, taiau jis nra
visa apimantis. Kiekvien teiss norm galima aikinti ir kitais
metodais: sisteminiu, loginiu, istoriniu ir kitais. Skirtingais metodais
aikinant teiss norm, gaunami skirtingi rezultatai. V. Mikelnas
mano, kad dl lingvistinio metodo pagrindu gaut rezultat galima
nedvejoti tik tada, jeigu taikant kitus metodus jie ne tik nepaneigia
mi, bet ir patvirtinami.
Sisteminis teiss aikinimas. J lemia sisteminis pai teiss nor
m veikimo pobdis. Sisteminis aikinimas reikalauja, kad teiss
norm prasm bt atskleidiama naudojantis iniomis apie aiki
namos normos loginius ryius, sveik su kitomis teiss normomis.
tok aikinim orientuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos
6 straipsnio 1 dalis: Konstitucija yra vientisas [...] aktas." Vadina
si, teisingai suprasti konkreios konstitucins normos prasm galima
tik aikinant j kartu su kitomis tos paios Konstitucijos normomis.
Sisteminiu teiss aikinimu galima nustatyti tokius teiss norm
tarpusavio santykius:
1) Interpretuojamos teiss normos lokalizavimas teiss sistemoje, teiss
akoje, teiss institute. ia svarbu nustatyti, kokiai teiss akai ar
institutui priklauso aikinama norma. Kokio ji pobdio - materialioji
ar proceso? Kurios kitos teiss normos su ja logikai susijusios?
Pavyzdiui, baudiamosios teiss normos: Eismo taisykli paeidi
mas, sukls ymi al", prasm reikia aikinti kreipiantis ir teiss
normas, idstytas kitame teiss akte - Keli eismo taisyklse, i kuri
paaikja tokio paeidimo pobdis, taip pat reikia aikintis, kas yra
ymi ala" (jos svok paprastai apibria CK). Aikinant kodekso
specialiosios dalies norm reikia remtis ir bendrja kodekso dalimi.
368

SPECIALIOJI DALIS

Aikinantis interpretuojamos normos juridin gali, reikia nusta

tyti tos normos viet ir teiss akt sistemoje - kokia tai norma:
konstitucin, ratifikuotos tarptautins sutarties, statymo, statym
lydimojo akto; ar Vyriausybs nutarim normos neprietarauja sta
tymo normoms, o statymo normos - konstitucinms; ar taikoma
norma priimta laikantis galiojani taisykli, ar ji jau sigaliojusi, ar
nra formaliai panaikinta, ar ji neprietarauja Konstitucijai ir kitiems
statymams.
2) Bendrosios ir specialiosios teiss norm santykis. Isiaikinus
normos viet teiss sistemoje, galima nustatyti jos taikymo ribas:
kokia ji - bendroji ar specialioji. Kadangi teis yra ne tik elgesio
taisykli (norm), bet ir teiss princip sistema, reikia atsivelgti ir
konkreios teiss normos santyk su teiss principais. Teiss principas
pilietinje teiss sampratoje turi pirmum prie teiss norm, tvirti
nani tik paprast elgesio taisykl. Todl teiss principo ir teiss
normos prietaravimo atveju pirmenyb yra teikiama teiss prin
cipui.
3) Tarptautins teiss pirmumo principas reikalauja, kad esant
nacionalins ir tarptautins teiss norm konkurencijai konkreti
norma bt aikinama teikiant pirmum tarptautins teiss nor
moms. Atitinkamai Europos Sjungos teis turi pirmum prie savo
nari nacionalin teis, bet tik toms teisinio reguliavimo sritims, dl
kuri buvo susitarta.
Sisteminis aikinimas padeda atskleisti teiss norm kolizijas
(prietaravimus). Jis ypa svarbus taikant teis pagal statymo ana
logij, nes padeda rasti norm, turinio atvilgiu artimiausi konkre
iam atvejui.
Istorinis teiss aikinimas. iuo bdu teiss normos prasm
atskleidiama analizuojant normos ileidimo socialinius, politinius
tikslus, slygas, kurioms esant ta norma buvo priimta (apie tai jau
kalbta analizuojant teiss teorijos metod). Siekiant io tikslo,
svarbu informacijos altinis - teiss akto preambul. ini apie
socialinius, politinius normos tikslus interpretatorius gali gauti
analizuodamas teiss akt ileidimo dokumentus, pai akt projek
tus, taip pat lygindamas interpretuojam teiss norm su analogika
panaikinto teiss akto norma. Pavyzdiui, norint suprasti, kodl
1991 m. priimtame Lietuvos Respublikos tautini maum statyme
atsirado norma: Administracini teritorini vienet, kuriuose gyvena
369

TEISS TEORIJA
kuri nors tautin mauma, vietos staigose ir organizacijose greta valsty
bins kalbos vartojama tos tautins maumos (vietin) kalba [...] minimuose
teritoriniuose vienetuose informaciniai uraai greta lietuvi kalbos gali
bti ir tautins maumos (vietine) kalba", reikia inoti, kad 4-5 straips
niai buvo priimti 1991 m. tragik sausio vyki slygomis ir,
siekiant atitraukti kai kuri tautybi Lietuvos gyventojus nuo Lietu
vai prieikos Jedinstvos" takos, leista tautini maum kalbas
vartoti j gyvenamose vietose kartu su valstybine kalba. Vliau,
pasikeitus politinei padiai, priimtas Valstybins kalbos statymas
pareigojo vieose valstybs staigose vartoti tik valstybin kalb.
Lietuvos Respublikoje vieieji uraai yra valstybine kalba." (1995 m.
sausio 31 d. Lietuvos Respublikos valstybins kalbos statymo 17 str.)
iuo atveju norint isiaikinti, kaip Tautini maum statyme
atsirado norm, prietaraujani Konstitucijai ir vliau priimtam
statymui, reikia tirti istorines i statym primimo aplinkybes.
Loginis teiss aikinimas. Jo atveju logikos dsniai taikomi atski
rai nuo kit aikinimo metod, nors apskritai loginis mstymas yra
bet kurio aikinimo priemon. ia tiriami (aikinami) ne patys
terminai, kaip kalbinio aikinimo atveju, o tais terminais ymimos
svokos, reikiniai, j tarpusavio santykiai. Tam atliekami tokie
loginiai veiksmai kaip loginis teksto pertvarkymas, prietaraujanio
atvejo negalimumo rodymas ir kita. Normos aikinimas ia yra tam
tikr teigini, formuluojani normos prasm, teisingumo rodinji
mas. Pavyzdiui, prietaraujanio atvejo negalimumas rodinjamas
pagal formul:
(p > [(ne-p > q) & (ne-q)]} netiesa, kad ne-p.
Tarkime, kad reikia rodyti, jog teiss normoje suformuluotas
teiginys: mogaus prigimtins teiss kyla i moni tarpusavio santyki,
yra teisingas. teigin paymime raide p. Nordami rodyti, kad (p)
teisingas, tarkime, jog jis klaidingas: netiesa, kad mogaus prigimtins
teiss kyla i tarpusavio santyki (ne-p). Bet jeigu mogaus teiss kyla
ne i tarpusavio santyki, tai i to iplaukia kitas teiginys: mogaus
prigimtins teiss yra ne socialinis, o gamtinis, biologinis reikinys (q).
Taiau empiriniais tyrimais nustatyta, kad teiginys q klaidingas, nes
biologinje mogaus prigimtyje ir paioje gamtoje nra teiss. O jei
q klaidingas, tai, remiantis loginiu konsekvento neigimo dsniu,
teisingoje implikacijoje turi bti klaidingas ir antecedentas (ne-p):
370

SPECIALIOJI DALIS

netiesa, kad mogaus teiss kyla ne i moni tarpusavio santyki

(netiesa, kad ne-p). Dvigubas neigimas yra lygus teigimui. Vadinasi,
teiginys (p) teisingas, nes jam prietaraujantis teiginys ne-p (mogaus
prigimtins teiss kyla ne i moni tarpusavio santyki) klaidingas.
Visi ie teiss aikinimo bdai yra tarpusavyje susij ir vienas
kit papildo. Todl aikinant teiss normos prasm reikia taikyti
visus inomus aikinimo bdus.
1.5 TEISS AIKINIMO RYS
Jos nustatomos remiantis vairiais kriterijais.
1) Atsivelgiant tai, kiek tikroji teiss normos prasm sutampa
su odine (tekstine) normos iraika, teiss aikinimas yra skirsto
mas : a) adekvat; b) pleiamj; ir c) siaurinamj.
Adekvatus teiss aikinimas
Tai atvejis, kai iaikintas teiss normos turinys (prasm) sutam
pa su odine normos iraika (normos raide), pavyzdiui: Tei
singum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai." (Konstitucijos
109 str. 1 d.)
Adekvataus teiss norm aikinimo formul:
normos raid (tekstas) = normos prasm.
Pleiamasis teiss aikinimas
Tai toks aikinimas, kai paaikja, kad tikroji normos prasm yra
platesn nei teksto prasm. Pavyzdiui, aikinantis, k reikia
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio teksto formu
luot: teisjai, nagrindami bylas, klauso tik statymo, nustatoma, kad
teisjai privalo klausyti ne tik t teiss akt, kurie vadinami
statymais, bet ir statym lydimj akt, kad terminas staty
mas" ia yra bendras vis teiss akt pavadinimas. iuo atveju
isiaikinama, kad tikroji normos prasm yra platesn u jos
teksto formuluot.
Formul: normos prasm > normos raid (tekstas).
Siaurinamasis teiss aikinimas
Jis reikia, kad nustatoma, jog tikrasis normos turinys (prasm)
siauresnis negu jo teksto formuluot (normos prasm siauresn
nei jos raid). Sutuoktini bendrai gyvenant gytas turtas yra j
bendroji jungtin nuosavyb (CK 3.88 str.). Bet sutuoktini asme371

TEISS TEORIJA
niniai daiktai yra kiekvieno asmenin nuosavyb, nors ir gyla
bendrai gyvenant (CK 3.89 str. 3 d.). Tuo pasakoma, kad bendro
ji nuosavyb neapima asmenini sutuoktini daikt ir ji ia
aikintina siaurinant.
Formul: normos prasm < normos raid (tekstas).
Negalima pleiant aikinti baigtinio veiksm srao arba siauri
nant aikinti veiksm ar subjekt srao, kuris nra baigtinis.
Pavyzdiui, negalima pleiant aikinti nakties laiko, nustatyto nuo
22 val. iki 6 val., nors jis ir nesutapt su astronominiu nakties
laiku.
2) Pagal teiss norm aikinimo subjekt arba teisini padarini
reikmingum teiss aikinimas skirstomas oficial ir neoficial.
Oficialiam teiss aikinimui bdingi tokie poymiai:
1) oficialiai aikinti teiss normas gali tik kompetentingos (tam
turinios galiojimus) valstybs institucijos;
2) toks aikinimas privalomas visiems teiss subjektams ir visada
forminamas specialiu dokumentu - interpretaciniu teiss aktu;
3) oficialiu teiss aikinimu siekiama utikrinti vienod teiss norm supratim ir taikym.
Oficialus teiss aikinimas yra autentikas ir deleguotas.
Autentikas teiss aikinimas yra toks, kai teiss norm aikina j
ileids teiskros subjektas. Lietuvoje oficialus statym aikinimas
yra tik autentikas. Konstitucinio Teismo nutarimus irgi gali oficialiai aikinti tik pats Konstitucinis Teismas, nekeisdamas j turinio
(Konstitucijos 61 str.).
Deleguotas teiss aikinimas yra tada, kai teiss norm aikina ne
j ileids, o kitas, specialiai tam galiotas teiskros subjektas
Pavyzdiui, parlamentas galioja Aukiausij Teism aikinti parlamento ileistus statymus (Rusijos praktika). Vyriausyb gali su
teikti teis valstybinio socialinio draudimo institucijai aikinti socialinio draudimo biudeto sudarymo ir vykdymo taisykles.
Lietuvos Konstitucija ir statymai nenumato deleguoto teiss
norm aikinimo. Konstitucinis Teismas ir pagal Konstitucij, ii
pagal Konstitucinio Teismo statym ne aikina Konstitucij, o lik
sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstilu
cijai [...]" (Konstitucijos 102 str.) Konstitucinio Teismo pateikiamas
Konstitucijos aikinimas yra ne savarankikas aktas, o sudedamoji
372

SPECIALIOJI DALIS

Konstitucijos taikymo dalis, t. y. Konstitucinis Teismas aikina Kon

stitucij tik sprsdamas dl konkretaus statymo ar kito teiss akto
sutikimo su Konstitucija. Aukiausiasis Teismas irgi aikina ne
statymus, o tik j taikymo konkreiose bylose praktik priimdamas
nutartis. Tokie Aukiausiojo Teismo aikinimai turi ne privalom, o
tik rekomendacin reikm: Aukiausiojo Teismo iaikinimus
atsivelgia teismai, valstybs ir kitos institucijos, taip pat subjektai,
taikydami tuos paius statymus" (Lietuvos Respublikos teism
statymo 18 str. 1 d. (1998 m. balandio 8 d. redakcija).
Oficialus teiss aikinimas gali bti kazualus ir norminis. Kazual
(lot. (CASUS - atsitikimas, atvejis) aikinim atlieka teismas, taikydamas
konkrei norm konkreioje teismo byloje, jis yra oficialiai privalo
mas tik tos konkreios bylos konkretiems subjektams ir jos faktams.
Taiau kazualus aikinimas, ypa kai jo subjektai (interpretatoriai)
yra auktesns valdios institucijos, gali bti tam tikras aikinimo
precedentas, privalomas emesnms valdios institucijoms.
Norminis teiss aikinimas yra bendrojo pobdio, skiriamas neri
botam atvej ir subjekt skaiiui ir atliekamas tais atvejais, kai teiss
normos tekstin iraika neaiki ir pati norma prietaringai taikoma
praktikoje. Jis privalomas visiems teiss subjektams, kai ie gyven
dina interpretuojam teiss norm.
Norminis teiss aikinimas visada forminamas specialiais inter
pretaciniais teiss aktais, o kazualus - teiss taikymo aktais.
Interpretaciniai teiss aktai paprastai neformuluoja nauj teiss
norm, o tik nurodo, kaip reikia suprasti ir gyvendinti galiojanias
teiss normas.
Neoficialus teiss aikinimas. Jo subjektais yra visi teiss subjektai
ir jis nra privalomas.
Neoficialus teiss aikinimas yra: a) paprastas; b) kompetentingas;
c) mokslinis (doktrininis).
Paprasto neoficialaus teiss aikinimo subjektai yra asmenys, netu
rintys teisinio isilavinimo.
Kompetentingas neoficialus teiss aikinimas - tai teiss norm
aikinimas asmen, turini teisin kvalifikacij (advokat, prokuro
r, kit teisinink profesional), bet negaliot ito daryti.
Mokslinis neoficialus teiss aikinimas yra toks, kurio subjektai teisininkai mokslininkai, aikinantys teiss normas mokslo veikaluo
se (monografijose, moksliniuose straipsniuose, teiss akt komenta
ruose). J aikinimai nra privalomi.
373

TEISS TEORIJA
Mokslinis aikinimas neprietarauja oficialiam teiss aikinimui.
Pastarasis paprastai irgi yra mokslinis, nes remiasi mokslinink
rekomendacijomis. Mokslinio aikinimo privalumas yra tas, kad ne
tik idstomas interpretuojamos teiss normos prasms supratimas
(pagrindiniai poymiai), bet visa tai ir plaiai argumentuojama,
pateikiami vairs samprotavimai. Tuo tarpu oficialaus teiss aikinimo aktuose nurodomi tik pagrindiniai teiss normos prasm
apibdinantys teiginiai, daniausiai be argument.
Teiss aikinimo kokyb priklauso nuo interpretatoriaus teisins
smons, bendrosios kultros.
1.6 TEISS AIKINIMO AKTAI: SVOKA IR RYS
Teiss aikinimo akt reikia suprasti kaip veiksm ir kaip teisin
dokument, isiaikinimo ir paaikinimo akt. Teiss aikinimo aktai
tai oficials, juridikai reikmingi dokumentai, skirti tikrajai teiss normos
prasmei (turiniui) atskleisti (nustatyti). Tai viena i teiss akt ri.
Bet jie neturi savarankikos reikms ir veikia tik sveikaudami su
tais norminiais teiss aktais, kur suformuluotos pagrindins tei
ss normos, kurias interpretaciniai aktai aikina. Interpretaciniai teiss
aktai priklauso nuo pirmini normini teiss akt, juos aptarnauja
ir dalijasi su jais j likimu".
Pagal savo iorin form interpretaciniai aktai gali bti raytiniai
ir odiniai. Raytiniai turi tam tikr struktr. Juose turi bti
nurodoma, kas, kada ileido akt, kuriai teiss akai jis priklauso,
kokia teiss norma aikinama, pats aikinimo turinys, nuo kada
sigalioja. Konstitucinio Teismo nutarimai yra teiss (Konstitucijos)
taikymo aktai ir kartu teiss norm aikinimo (interpretaciniai) aktai.
Taiau interpretavimo funkcija, kaip sakyta, ia neturi savarankikos
reikms ir yra taikomosios funkcijos sudedamoji dalis.
1.7 AR TEISS AIKINIMAS - TEISKROS AKTAS
Teiss aikinimo akt teisinio statuso klausimas glaudiai susijs su
aikinimo kompetencija: teiss norm aikinimas yra ir teiskros
aktas ar tik techninis veiksmas taikomos normos prasmei suvokti?
Tai pagrindin teiss aikinimo koncepcijos problema.
iuo klausimu teiss literatroje nra bendros nuomons. Vieni
autoriai mano, kad teiss aikinimas nenustato naujos elgesio tai374

SPECIALIOJI DALIS

sykls, nepakeiia ir nepanaikina teiss normos. Tai teisins techni

kos, o ne teiskros klausimas. Kiti autoriai link teiss aikinimo
aktus laikyti ir teiskros aktais. Sprendiant klausim, svarbu
tai, kad teisinje valstybje statym leidjas ir teismas yra saistomi
tos paios teiss ir jos virenybs. Tai reikia, kad teismas, aikin
damas konkrei statymo norm, pareigotas joje atpainti ne tik
statym leidjo vali, bet ir teis. Vadinasi, jei statym leidjas
konkreioje normoje smoningai ikreipia teisi ir pareig vienov
arba neaikiai j formuluoja, tai pirmuoju atveju toki norm taikan
tis teismas kreipiasi Konstitucin Teism, kad bt isprstas
taikomos normos atitikimo Konstitucij klausimas, antruoju atveju
neaikiai formuluojam norm teismas gali aikinimu patikslinti
remdamasis demokratine teiss samprata.
Aikinant teis siekiama suvokti pozityviosios teiss normos
prasm taip, kad teiss normos taikymas reikt ne tik teistum, bet
ir teisingum (sutikim su teise). Ne veltui sakoma, kad teisjas,
sprsdamas sudting byl, turi elgtis taip, kaip to nort protingas,
siningas ir teisingas statym leidjas, veikiantis visuomens, o ne
savo asmeniniam arba savo politins ar kitokios grupuots labui"133.
Todl statymo aikinimas ir taikymas yra ne mechanikas, o kry
binis aktas. Teisinje valstybje, pasak G. Radbrucho, teismas ne
tik taiko teis, j kontroliuoja, bet ir kuria nauj teis." (Rechtsphilosophie, 1950. P. 211) Teisjas, kuris aikina statym, jau yra ir teiss
krimo dalyvis. Jo hermaneutins valdios galia ne tik ireikia
norm, bet ir formuoja, suderina j su teisins tvarkos raida.
Teiss aikinimas neperengiant tam tikr rib virsta teiss
krimu net ir toje teisinje sistemoje, kur teiss aikinimui oficialiai
nepripastama teiskros ad hoc teis. Pavyzdiui, jeigu mirties
bausms leistinumas, sakme, po Konstitucinio Teismo iaikinimo
virsta mirties bausms draudimu, tai faktikai aikinimu sukuriama
nauja to santykio reguliavimo taisykl, kuri atima i valstybs teis
nustatyti ir taikyti mirties bausm, nors ne interpretatorius savo
aikinimu panaikina i bausms r nustatani norm, bet aiki
nimas panaikina tos normos juridin gali. Todl statym leidjui
telieka formaliai panaikinti jau teiss aikinimu panaikint teiss
norm, kitaip sakant, sankcionuoti Konstitucinio Teismo teiskr.
Mikelnien D., Mikelnas V. Min. veik. P. 70.
375

TEISS TEORIJA
Konstitucinis Teismas, iaikins, kas negali bti nuopelnai Lietu
vai" suteikiant asmeniui Lietuvos Respublikos pilietyb iimties
tvarka, faktikai pripaino Lietuvos Respublikos pilietybs statymo
16 straipsn, suteikus Prezidentui teiskros teis teikti pilietyb
iimties tvarka, praktikai netaikomu. I pozityvistinio etatizmo atjusi
nuostata, kad aikinant teis nesukuriama nauja teiss norma, o tik
padaroma suprantama statym leidjo valia, iandien jau nra
pakankama.
Ne statymo, o teiss virenybs slygomis keiiasi statymai
aikinimo kompetencija: aikinimas tampa tam tikra teiskros ri
mi, o teismas - statym leidjo bendradarbiu. Todl nuo io
momento teiss normos aikinimas tampa taip pat reikmingas kaip
ir teiskra ir dl to turi bti reglamentuojamas.
2. TEISS NORM GYVENDINIMAS
Omnes servi legum sumu, ut liberi esse*

Isiaikinus teiss norm prasm, pereinama prie kito teiss objektyvizavimosi ingsnio - tiesioginio jos reikalavim gyvendinimo, j
virtimo socialiniu elgesiu.
Teiss teorijos vadovliai teiss gyvendinim danai apibria
pernelyg abstrakiai, kaip teisinio reguliavimo iraik, teisje esam
reikalavim ir galimybi knijim", dl to neinformatyviai. Jie ivardi
ja keturias teiss gyvendinimo formas", jas daniausiai idstydami tokia tvarka: 1) teiss laikymasis; 2) teiss vykdymas; 3) naudo
jimasis teise; ir 4) teiss taikymas (S. S. Aleksejevas, F. A. Grigorjevas,
A. D. erkasovas ir daugelis kit), be tarpusavio ryio, nesiaikindami, nuo kurios formos" teiss norm gyvendinimas turt prasi
dti, kaip visos tos formos" siprasmina viena kitos atvilgiu.
Teiss gyvendinimo, kaip vientiso proceso, klausimas ia apskritai
nekeliamas.
Pradedant i teiss gyvendinimo form" rikiuot teiss laiky
musi" ir teiss vykdymu" pabriamas pareig pirmumas prie
teises nekeliant klausimo, tuo pareig vykdymu asmuo susikuria
* Visi esame statym vergai, kad btume laisvi. Ciceronas

SPECIALIOJI DALIS

nauj teisi ar gyvendina jau turimas, odiu, pareig vykdymas

tiesiogiai nesiejamas su asmens teisi gyvendinimu. i tradicija
atjo i totalitarini reim, siekusi tvirtinti ne asmens, o valstybs
(valdios) vertybin pirmum, kuris kaip tik ir reikalavo pirmiausia
pabrti ne asmens teises, ne teisi ir pareig vienov, o pareigas,
nes btent jomis pirmiausia ir yra suinteresuota totalitarin valstyb,
kuri kaip tik ir stiprina pats piliei pareig vykdymas. Beje
svokos teiss laikymasis" ir teiss vykdymas" logikos poiriu
vartotos netiksliai: pavartojus termin teiss laikymasis", bepras
mika alia jo vartoti termin teiss vykdymas", nes teiss laiky
masis" apima tiek pareig susilaikyti nuo teisei prieing veiksm,
tiek pareig atlikti statymo ar sutarties reikalaujamus pozityvius
veiksmus (pvz, grinti skol). ias svokas vartoti greta - tai daryti
logikos klaid: subordinacijos santykio svokas reikti nuoals santykio
svokomis.
Priemoni veikti minties padrikum teikia poiris teis
kaip subjektini teisi ir pareig vienov. Btent jo logika reika
lauja pradti gyvendinti teis ne nuo bet kurios teiss gyvendinimo
formos", o nuo naudojimosi teise ir remiantis juo apibrti visas
kitas. itaip daryti svarbu todl, kad demokratinje valstybje postu
luojamas vertybinis asmens teisi pirmumas prie valstyb. Veikti tai naudotis teismis, o naudotis teismis- tai gyvendinti savo
interesus. Vadinasi, veikiantis visuomenje asmuo yra savo teismis
teistai besinaudojantis asmuo. O teistai naudotis teismis reikia
vykdyti joms proporcingas pareigas.
2.1 TEISS GYVENDINIMO SVOKA
Teiss gyvendinimas - tai naudojimasis teiss norm suteiktais ar
neudraustais leidimais (teismis) vykdant teises legalizuojanias
pareigas, o tam tikrais atvejais reikalaujant ir viej institucij
talkos.
Tai reikia, kad teiss gyvendinim sudaro trys tarpusavyje
susijusios akcijos: 1) naudojimasis teismis; 2) vykdymas t naudo
jimsi legalizuojani pareig; 3) viej institucij dalyvavimas,
kai vien pareig vykdymo neutenka kuriai nors teisei gyti, jai
gyvendinti.
Naudojimasis teise - tai atlikimas teiss norm leist arba neudraust
veiksm, kuriais teiss subjektai apsaugo, gyvendina savo teistus interesus.
377

TEISS TEORIJA
Kad bt teistas, is naudojimasis teise, sakme, turi bti
visuomenje legalizuojamas atitinkam pareig vykdymu; pareig
vykdymas iuo atveju suprantamas negatyviai ir pozityviai.
a) Negatyviai suprantamas pareig vykdymas - tai toks naudojimasis
teismis, kai susilaikoma nuo kito asmens teisei aling veiksm. iuo
atveju asmuo naudojasi teismis nepaeisdamas kito asmens
teisi - nustatyt draudim: vairuoja automobil, nedarydamas
alos kito asmens sveikatai, turtui; eksploatuoja gamykl laikydamasis ekologinio saugumo norm reikalavim. iuo atveju naudojamasi teise vykdant pasyvi juridin pareig - susilaikoma
nuo kito asmens teisms arba apskritai teisinei tvarkai prieingveik. Tokio pareig vykdymo nereikia forminti jokiu teiss
aktu - dokumentu.
b) Pozityviai suprantamas pareig vykdymas - tai toks naudojimasis teise,
kuris reikalauja i teiss turtojo atlikti kito asmens ar organizacijos
naudai teigiamus veiksmus siekiant jais legalizuoti savo teis visuomenje ir kartu gyti teis reikalauti, kad tas kitas asmuo" vykdyt ios
teiss turtojo naudai grtamsias pareigas. Pavyzdiui, darbininkas,
naudodamasis pagal darbo sutart gyta subjektine teise dirbti
konkreioje monje, privalo i teis legalizuoti pozityvi veiks
m darbdavio naudai atlikimu - gaminti sutart kiek ir sutartos
kokybs produkcij ir ios pareigos vykdymo pagrindu gyja teis
reikalauti, kad darbdavys sumokt jam u tai sutartyje nustatyt
atlyginim. Arba kitas pavyzdys: asmuo, naudodamasis kredito
teise, privalo drausmingai mokti kreditoriui procentus, o pasibaigus kredito terminui, grinti pasiskolint sum. i pareig
vykdymu pirmu atveju asmuo legalizuoja naudojimsi teise dirbti,
antruoju atveju - naudojimsi teise gauti kredit.
Kas nesinaudoja teismis, tam nekyla reikalo laikytis statym,
atlikti pozityvius ar negatyvius (susilaikymo) veiksmus kit asmen
naudai. ios akcijos ikyla kaip slygos, kad naudojimasis teismis
bus teistas, nekels grsms kit asmen teisms ir kartu reik
abipus visuomens nari keitimsi paslaugomis. Oponuojant nuomo
nei dl teiss gyvendinimo kaip proceso, kartais sakoma, kad teiss
laikymasis galimas ir be ryio su naudojimusi teise; pavyzdiui,
asmuo, sdintis miesto parke ant suoliuko, tik laikosi teiss nepaeidia niekieno interes. ia nes naudojimosi teise. Su tokiu
samprotavimu negalima sutikti. Pirmiausia toks asmuo naudojasi
378

SPECIALIOJI DALIS

teise laisv, nes tik naudodamasis tokia teise jis ir gali sdti ten,
kur nori. Bet asmuo, sdintis miesto parke ant suoliuko tuo metu, kai
privalo bti kariuomens aukimo punkte arba banke mokti mokesius, grinti kreditoriui skol, neteistai naudojasi savo teise sdti
ant suoliuko miesto parke, nes dl i pareig nevykdymo galbt jau
turt sdti" kitoje vietoje (negatyvaus teiss taikymo btinyb).
Taigi kiekvienas teistas naudojimasis teise galimas tik bdamas
susijs su pareig vykdymu abiem pareig reikimosi pavidalais.
i priklausomyb galima pavaizduoti taip:
TEISS GYVENDINIMAS

Kalbant apie naudojimsi teise, reikia pabrti, kad naudojimasis

viena teise nra pagrindas prarasti kit teis134, iskyrus tuos atve
jus, kai kuri nors teis buvo suteikta asmeniui kaip kompensacija
jam negalint pasinaudoti kuria nors pagrindine savo teise. Pavyz
diui, asmuo, gaunantis bedarbio paalp, i teis praranda, kai tik
ima naudotis teise dirbti, nes teis bedarbio paalp jis buvo gijs
kaip kompensacij, nes negaljo pasinaudoti teise dirbti. Problem
kyla, kai kompensuojanios teiss supainiojamos (sutapatinamos) su
asmens pareig vykdymu gytomis subjektinmis teismis. tai Sei
mui 2000 m. gruodio 21 d. primus Valstybini socialinio draudi
mo pensij statymo 23 straipsnio norm, pagal kuri buvo apribota
dirbani pensinink teis gauti vis senatvs pensij, asmens teis
pensij sutapatinta su teise paalp. Naudodamasis teise dirbti,
asmuo nepraranda teiss gauti vis senatvs pensij, nes i teis jis
gijo vykds kito statymo nustatytas pareigas: gijs reikalaujam
darbo sta, mokjs socialinio draudimo mokas ir sulauks atitin134
Tai konstatavo Konstitucinis Teismas 2000 m. birelio 30 d. nutarime:
| ..] pagal Konstitucij negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kur
asmuo, gyvendindamas vien konstitucin teis, netekt galimybs gyvendinti
kit konstitucin teis." T pat Konstitucinis Teismas pakartojo 2002 m. lapkriio

d. nutarime // Valstybs iruos. 2002, Nr. 113-5057.

379

TEISS TEORIJA
kamo amiaus. Teisi praradimo, ribojimo pagrindas demokratinje
visuomenje yra nevykdymas reikalaujam pareig, iskyrus konsti
tucijose ir konvencijose nurodytas iimtis. Bulgarijos Konstitucinis
Teismas panaius ribojimus dirbantiems pensininkams 1997 m. pri
paino antikonstituciniais (Bulleten on Constitutional Case - Laxv.
1997/3 I edited by Venice Commission). Lietuvos Konstitucinis Teismas
tai padar 2002 m. lapkriio 25 d. nutarimu.
Teisnumo ir subektins teiss gyvendinimo skirtumas. Kalbant apie
pilieio teisi gyvendinim, reikia skirti teisnumo lygmens teiss ir
subektins teiss gyvendinim. gyvendinti teisnumo lygmens tei
s- tai naudotis statymo suteiktu leidimu (teise) veikti - imtis
vykdyti pareigas ir itaip susikurti geidiam gr bei gyti j
subjektin teis. gyvendinti subjektin teis - tai naudotis gyta teise
susikurt konkret gr, legalizuojant naudojimsi atitinkamu
pozityvi ir negatyvi pareig vykdymu. Pavyzdiui, naudojimasis
subjektin teise (leidimu) vairuoti asmenin automobil legalizuoja
mas pareiga nedaryti alos kit asmen teiss saugomam griui
(negatyvi pareig vykdymas), eksploatuoti automobil technikai
tvarking, turti civilins atsakomybs draudimo paymjim (pozi
tyvi pareig vykdymas).
Pirmu atveju pareig vykdymas reikalingas teisnumo lygmens
teisei paversti subjektin teise (pvz., konstitucinei teisei moksl
paversti subjektin teise studijuoti konkreiame universitete), antruo
ju atveju - naudojimuisi jau turima (gyta) subjektin teise legalizuo
ti. Pirmu atveju pareig vykdymu siekiama susikurti pageidaujam
gr, kuriuo bus naudojamasi, antruoju atveju kalbama apie slygas,
kurioms esant susikurtu griu bus naudojamasi nepavojingu kitiems
monms bdu.
Pilieio ir pareigno teisinio statuso gyvendinimo specifika. Pilieio
teiss gyvendinimas, kaip sakyta, prasideda nuo naudojimosi teise,
o pareigno - nuo pareig vykdymo. itaip yra todl, kad pilieio
teisinis statusas yra nustatytas dispozityviai, o pareigno - impera
tyviai. Pareigno teisinio statuso (kompetencijos) gyvendinimas tai gaut galiojim gyvendinimas, o galiojimai prasideda pareiga
tarnauti bendrai piliei gerovei. Pareigno teiss yra tik leidimai
priemons tinkamai atlikti pareig. Pavyzdiui, jei policininko tarny
bin pareiga yra sulaikyti nusikaltl, tai norint tinkamai atlikti i
pareig policininkui turi bti suteikta ir teis panaudoti tarnybin
380

SPECIALIOJI DALIS

ginkl. Arba prokuroras, gavs ini apie padaryt nusikaltim,

privalo (turi pareig) ikelti baudiamj byl, o j ikls turi teis
apklausti bet kur su tuo vykiu susijus asmen, sulaikyti tariamj,
rinkti atitinkam informacij. ios prokuroro teiss yra priemon
tinkamai atlikti pareig - objektyviai itirti vyk, nustatyti nusikal
timo sudt, tinkamai parengti byl teisminiam nagrinjimui ir t. t.
tai ia yra esminis pilieio teiss ir pareigno teiss skirtumas.
Pilietis gali savo teismis naudotis ir gali jomis nesinaudoti, pavyz
diui, jis gali kreiptis teism dl savo paeistos teiss, bet gali ir
nesikreipti, tuo tarpu pareignas turi naudotis teismis, nes kitaip
tinkamai nevykdys pareigos. Bet jei pareignas privalo naudotis
teismis, tai gal ia ne teiss, o tik kito tipo pareigos? Deja,
pareigno teiss vis dlto yra teiss - tai rodo j alternatyvumas:
pareignas tam tikromis aplinkybmis gali pasinaudoti ne ta, bet ir
kita teise. Pavyzdiui, tas pats policininkas, siekdamas sulaikyti
nusikaltl, nebtinai turi naudotis jam statymo suteikta teise panau
doti tarnybin ginkl; atsivelgdamas situacij, jis gali pasinaudoti
kita savo teise, pavyzdiui, teise imtis speciali veiksm. is teisi
pasirinkimo alternatyvumas ir yra pareigno diskrecijos (nuoiros)
turinys: pareignas naudojasi savo teismis remdamasis jam suteikta
diskrecijos teise, t. y. savo nuoira rinktis, kuria teise konkreioje
pareig vykdymo situacijoje naudotis siekiant kuo tinkamiau atlikti
konkrei pareig. Taiau pareigno diskrecijos teiss apimtis gero
kai siauresn negu pilieio, nes suvaryta pareigos pirmumo.
Vadinasi, pilieio atveju teiss gyvendinimas - tai naudojimasis
teismis vykdant atitinkamas pareigas; pareigno atveju - pareig
vykdymas naudojantis atitinkamomis teismis, nes pareigno teisi
nis statusas - antrinis, skirtas talkinti pilieiams, kai ie gyvendina
ir gina savo teises.
itaip poiris teis kaip subjektini teisi ir pareig vienov
padeda suvokti teiss gyvendinim kaip vientis (gyv) proces sitikinti, kad nra joki, autonomik" teiss gyvendinimo for
m" (pati savaime n viena i j negali pretenduoti teiss
gyvendinim), o tik naudojimasis teismis vykdant j legalizuojan
ias pareigas ir tam naudojimuisi talkinantis ar j ribojantis teiss
taikymas. Teiss gyvendinimas - tai ta pati teisi ir pareig
vienov, tik funkcionuojanti praktikai.
Tai padeda atskleisti (suvokti) mint trij teiss gyvendinimo
form" tradicijos prieast - jos metodologinius, politinius pagrin381

TEISS TEORIJA
dus - etatistin teiss samprat ir formalaus statymo virenybe.
Tos formos" negali vadintis teiss gyvendinimo formomis jau vien
dl to, kad paios savaime jos, kaip sakyta, nra teiss gyvendinimas, jeigu teiss gyvendinim suprasime kaip realios asmens
laisvs pltot, kaip skirting interes visuomenje derinim. Juk
galimos situacijos, kur pozityviosios teiss reikalavim gyvendinimas gali nereikti asmens teisi gyvendinimo. Pavyzdiui, vykdymas statym, kurie istorijoje pareigojo baudiaunink neatlyginamai dirbti feodalui, nebuvo baudiauninko teiss gyvendinimas, o
tik statym imperatyv gyvendinimas, kurio turinys reik tokiu
statym vykdytojo pavergim. Ne asmens teisi gyvendinimas, o
asmens inaudojimas bus ir policininko pareigojimas dirbti neatlyginamus virvalandius. statymo vykdymas (susilaikymo ir pozityviai suprantamo veiksm atlikimo prasme) ia nra priemon
asmens teisnum versti subjektine teise ar legalizuoti naudojimsi
subjektine teise, nra to naudojimosi suderinimas su kito asmens
naudojimusi teise. Tokiomis slygomis mintos teiss gyvendinimo
formos" tikrai yra savarankikos teiss" (tiksliau - statym)
gyvendinimo formos, kurios gali reikti asmeniui ne savo teiss
gyvendinim, o savo teiss paneigim, valstybs vykdomo asmens
pavergimo form.
Vadinasi, jeigu skelbiama statymo virenyb, tai tos formos"
yra statymo reikalavim gyvendinimo formos, o jeigu pripastame
teiss virenyb, tai formos" inyksta ir teiss gyvendinimas virsta
vientisu procesu- naudojimusi teise vykdant j legalizuojanias
pareigas.
Poiris teiss gyvendinim kaip proces yra bdingas tik
demokratinei visuomenei, kuri skelbia teiss virenyb ir kurios
teisinis gyvenimas prasideda mogaus teismis, o pats teiss gyvendinimas suprantamas tik kaip mogaus teisi gyvendinimas. Todl
visos kitos svokos, susijusios su teiss gyvendinimu, tokioje visuo
menje apibrtinos atsivelgiant santyk su naudojimusi teise,
Naudojimasis teismis yra tikslas, o pareig vykdymas abiem savo
pavidalais - priemons legalizuoti, gyvendinti tiksl, nes teismis
naudojamasi ne alia visuomens, o visuomenje.
itaip suprantamas teiss gyvendinimas yra tiesioginis, nes
teiss nurodymai ia virsta socialiniais santykiais (praktiniu elgesiu)
pai teiss subjekt pastangomis. Demokratinje visuomenje pilieiai ne tik turi teis, bet ir yra skatinami patys gyvendinti savo
382

SPECIALIOJI DALIS

teises laikydamiesi subjektini teisi ir pareig vienovs. Tok pavi

dal gyjantis teiss gyvendinimas visada yra abipuss pagarbos
iraika ir visuomens nari keitimasis paslaugomis. itaip gyven
dinama dauguma mogaus teisi (teiss norm), bet ne visos.
2.2 TEISS TAIKYMAS KAIP VALSTYBS
PAGALBA IR KAIP TEISINGUMO VYKDYMAS
Pilieiai, kai j pai pastang savo teisms gyvendinti ar apginti
nepakanka, turi teis kreiptis pagalbos valstybs institucijas, turin
ias valdinius galiojimus, tarp j - ir galiojimus taikyti teiss
normas, kad valstyb padt jiems pasinaudoti savo teise arba j
apginti paeidimo atveju.
itaip susiduriame su nauja teiss gyvendinimo akcija - teiss
taikymu135, kuris taip pat siprasmina, tampa btinas tik naudojimo
si teise atvilgiu. I santykio su naudojimusi teise paaikja, kad
teiss taikymas taip pat gali bti dvejopas: pozityvus ir negatyvus.
Pozityviu poiriu teiss taikymas - tai valstybs pagalba asmeniui
pasinaudoti pozityviosios teiss jam suteikta ar gyta teise (staigos
vadovo sakymas priimti darb asmen padeda iam savo teisnumo lygmens teis dirbti paversti subjektine teise dirbti konkreioje
monje; socialins rpybos staigos priimtas sprendimas skirti pen
sij padeda konkreiam asmeniui savo teisnumo lygmens teis
socialin aprpinim senatvje paversti subjektine teise konkretaus
dydio senatvs pensij.
Pozityvus teiss taikymas bus ir tuo atveju, kai asmuo kreipiasi
valstybs institucijas reikalaudamas apginti arba atkurti paeistas
jo teises, pavyzdiui, asmeniui kreipiantis teism su praymu
paalinti kit asmen jam daromas klitis naudotis tam tikra teise.
ia galiojanti teis taikoma praanio asmens iniciatyva jo teisi
gyvendinimo ar apsaugos interesais.
Automobilio registravimas keli policijoje reikalingas treij
asmen teisms apsaugoti, tai patikrinimas, ar asmuo tok daikt
sigijo teistai.
Teiss taikymas paprastai apibriamas pernelyg abstrakiai: Teiss tai
kymas - tai praktin tam tikr galiot subjekt veikla, kai teisikai vertinama
individuali gyvenimo situacija ir nustatomos teiss subjekt teiss ir pareigos."
(Teism praktika. 1998, Nr. 9, p. 50)

383

TEISS TEORIJA
Negatyviu poiriu teiss taikymas - tai teisingumo vykdymas: negu
tyviosiomis sankcijomis siaurinimas ar likvidavimas asmens subjektini
teisi, kuriomis jis naudojosi nevykdydamas atitinkam pareig.
Apibendrinant pasakytina, kad teiss taikymas - tai kompetenting
valstybs institucij ar pareign, firm vadov veikla, kuria padedamu
asmenims savo teisnumo lygmens teises versti subjektinmis, jas apginti
paeidimo atveju, arba veikla, kuria yra siaurinamos, likviduojamos
asmens subjektins teiss, iam atsisakius vykdyti pareigas, kuriomis jis
privaljo legalizuoti visuomenje naudojimsi savo teismis.

384

SPECIALIOJI DALIS

Teis btina taikyti tokiais atvejais:

1) kai teiss norm asmeniui suteiktas leidimas (teisnumas) turti tam
tikr gr negali virsti jo subjektine teise be kompetenting valstybs
institucij ar pareign dalyvavimo. Pavyzdiui, asmens teisnumo
lygmens konstitucin teis moksl gali bti toliau gyvendinama
tik jam tapus tam tikros auktosios mokyklos studentu. Todl jai
gyvendinti - versti subjektine teise studijuoti konkreioje aukto
joje mokykloje - neutenka turti atestat, ilaikyti stojamuosius
egzaminus ir laimti konkurs, dar turi bti tos mokyklos rekto
riaus sakymas, legalizuojantis tokio asmens gyt subjektin teis
studijuoti toje mokykloje. Toks sakymas tampa teisiniu faktu,
kuriuo remiantis tarp studento ir auktosios mokyklos bei vals
tybs atsiranda administracinis santykis, kurio pagrindu asmuo
gyja subjektin teis mokytis konkreioje mokykloje, ta mokykla
gyja pareig teikti jam profesin isimokslinim, o valstyb pripainti i io santykio atsiradusias to asmens subjektines teises
ir jas ginti j paeidimo atveju. Arba konkreiam asmeniui gali
bti mokama pensija tik socialins rpybos staigai primus dl
jo teiss taikymo akt (nutarim), kuriuo remiantis tarp pilieio ir
valstybs atsiranda teisinis santykis, suteikiantis pilieiui subjek
tin teis reikalauti i valstybs konkreios socialinio draudimo
sumos, o valstyb pareigojantis toki sum jam mokti;
2) kai kyla ginas, ar konkreiam asmeniui priklauso tam tikra subjektine
teis, o gino alys paios negali tuo klausimu susitarti (turto padali
jimas ituokos atveju), arba reikia paalinti klitis, trukdanias naudo
tis teismis, garantuoti tinkam teisini pareig vykdym (kelio perka
simas, trukdantis asmeniui vaiuoti savo sodyb);
3) kai reikia oficialiai nustatyti buvim ar nebuvim konkrei fakt ir
pripainti juos juridikai reikmingais. Pavyzdiui, tik teismas,
priimdamas nutart, gali pripainti piliet mirusiu arba neinia
kur esaniu;
4) kai visuomeninis santykis dl visuomeninio ar asmeninio reikmingumo
turi bti patvirtintas valstybs institucij siekiant patikrinti jo teistu
m (kandidato Seimo narius registracija Vyriausiojoje rinkim
komisijoje (patikrinimas, ar jis turi teis balotiruotis); autotrans
porto priemons registracija Keli policijoje (patikrinimas, ar
transporto priemon sigyta teistai); namo pirkimo-pardavimo
sutarties notarinis patvirtinimas (patikrinimas, ar namas nra
aretuotas, ustatytas siekiant garantuoti finansin sipareigojim
385

TEISS TEORIJA
ir kt.). Tai kyla i valstybei Konstitucijos nustatytos pareigos
garantuoti, kad vienas asmuo naudojasi teismis nesiaurindamas
kito asmens teisi;
5) kai reikia pareigoti teiss subjektus, besinaudojanius subjektinmis
teismis, vykdyti i io naudojimosi (statymo ar sutari) kylanias
pareigas kit asmen naudai (pvz., pareigoti skolinink grinti
skol, atlyginti padaryt al) arba kai reikia teiss paeidimo
atveju apriboti teiss paeidjo subjektines teises - vykdyti teisingum;
6) kai reikia valstybs vardu paskatinti tam tikr visuomenei naudingi
elges (asmens apdovanojimas, laikinas atleidimas nuo tam tikros
ries mokesi ir t. t.).
TEISS NORM TAIKYMO POYMIAI
1) Taikydama teis, valstyb vykdo tokias funkcijas: a) padeda pilieiams
gyvendinti savo teises; b) saugo jas nuo paeidimo, o paeidus padeda
jas atkurti; c) organizuoja teisini nurodym vykdym; d) individua
lizuoja asmens teisin status visuomenje, nustatyt bendruoju teisini
reguliavimu. Tai reikia, kad teiss taikymas yra tas bdas, kuriuo
valstyb antr kart sugrta" teis: pirm kart kaip teiskros, antr - kaip asmens teisi gyvendinimo pagelbjimo, apsaugos ar teisingumo vykdymo subjektas.
2) Teiss normos taikomos vis teiss subjekt gerovs interesais. Teiss
taikymo tikslas - garantuoti tiek pavienio asmens, tiek vis
visuomens nari interesus. Ginant vieno asmens teises, neturi
bti paeidiamos kito asmens teiss. Tai esminis kiekvieno
teiss taikymo principas, kuris daro teiss taikym itin atsakinga,
sudtinga ir auktos kvalifikacijos reikalaujania akcija. Asmens
teisi siaurinimas vykdant teisingum - mainant teiss paeidjo teises iki jo paties susimaint pareig lygio nra jo teisi
paeidimas. statym taikymas taikanios institucijos ar pareigu
no interesais draudiamas, nes tai bt piktnaudiavimas tarnyba, korupcija ar kitoks tarnybini galiojim paeidimas.
3) Teiss taikymo subjektai daniausiai yra valstybs institucijos (teismai,
prokuratra, policija, arbitraai, vairios valdymo institucijos,
inspekcijos) ir pareignai, turintys tam specialius galiojimus (kompetencij) valstybs vardu duoti kitiems asmenims, institucijoms privalomus paliepimus, teistai varyti kito asmens teises. Pilieiai, neturin
tys toki galiojim, nra teiss taikymo subjektai.

SPECIALIOJI DALIS

Bet tai nereikia, kad pilieiai apskritai neturi teiss dalyvauti

taikant teis ar bent sudarant operatyvines slygas jai taikyti.
Pilieio teis dalyvauti taikant statymus iplaukia i jo bendro
sios teiss gyventi bendruomenje, saugiai jaustis joje ir i
pareigos kartu su kitais pilieiais kurti saugum. Pilietis, kuris
laikosi statym, turi teis reikalauti, kad ir kiti pilieiai elgtsi
teistai. Todl bendra Konstitucijos ir statym dvasia, suteikianti
pilieiui teis aktyviai ginti savo teises, suteikia jam teis ir spti
ar sulaikyti bet kur asmen, darant teiss paeidim, nors tas
paeidimas tiesiogiai ir nebt nukreiptas prie jo teises. Taiau
tok paeidj sulaiks pilietis privalo j nedelsdamas perduoti
atitinkamoms teissaugos institucijoms (judjimas Stabdyk nusi
kalstamum"). statymas ne tik leidia pilieiams dalyvauti tai
kant statymus, bet tam tikrais atvejais juos tam ir skatina
(premijavimas u pagalb atskleidiant nusikaltim) arba net
pareigoja, pavyzdiui, BK numato baudiamj atsakomyb u
nepraneim apie inom labai sunk nusikaltim (238 str.) arba
u kai kuri ri nusikaltim slpim (237 str.). Demokratinje
visuomenje inyksta i totalitarini reim atjusi neigiama
skundimo" svoka. Skundimas" - dabar btina teiss viepata
vimo slyga, kuri kuriant dalyvauja patys pilieiai.
Tai reikia, kad pilieio teis dalyvauti taikant statymus yra
apribota sudarymu operatyvini prielaid ukirsti keli teiss
paeidimams, iaikinti ir sulaikyti teiss paeidjus. Jie gali
dalyvauti ir esant kitoms teiss taikymo stadijoms (vykstant
teisminiam bylos nagrinjimui) kaip liudytojai, prisiekusij teis
mo nariai arba kaip buvusieji liaudies tarjai".
Demokratinje visuomenje kai kuriose socialini santyki (darbo
santyki) srityse teiss taikymo subjektai gali bti ir privai
staig vadovai (privaios firmos vadovo sakymas priimti darbuo
toj darb arba atleisti j i darbo, taip pat vairius darbuotoj
skatinimas, kai jis forminamas firmos vadovo sakymu).
4) Teiss norm taikymas yra veikla, skirta individualiems, valdiniams
teisiniams paliepimams pareikti. Valdinis j pobdis rodo, kad tokie
paliepimai privalomi ir prireikus garantuojami valstybs prievarta.
5) Teiss norm taikymas yra krybin veikla. Tai reikia, kad valsty
bs institucijos ir pareignai privalo ne formaliai, o krybikai
taikyti teis: parinkti kuo tinkamesnius pagalbos asmeniui gy387

TEISS TEORIJA
vendinti savo teises bdus, vengti biurokratizmo arba imtis
veiksming teisinio poveikio priemoni, kai reikia apginti asmens teises, gyvendinti teisingum.
6) Teiss normos taikomos remiantis specialiomis teisinmis procedromis,
kurias nustato proceso teiss normos. Jos nurodo, kurios valsty
bs institucijos turi pareig tai daryti ir kokiu bdu daryti.
2.2.1 TEISS TAIKYMO STADIJOS
Bendrj teiss norm taikymas yra vientisas, bet sudtingas indi
vidualus teisinis reguliavimas, apimantis kelis tarpsnius.
1) Taktini teisins bylos aplinkybi nustatymas ir j analiz. Teiss
taikymas remiasi konkrei gyvenimo aplinkybi, kurios sudaro
faktin bylos pagrind, nustatymu ir visokeriopu j ityrimu.
Reikalaujama nustatyti ne apskritai visas, o tik juridin reikm
turinias, t. y. galinias paveikti veikos teisin kvalifikavim ir
poveikio priemons parinkim, bylos aplinkybes (vis aplinkybi
nustatinjimas vilkint bylos nagrinjim ir ksintsi nukent
jusiojo teises); taip pat btina atskleisti veikos padarymo tikslus,
motyvus, prieastin veikos ir jos sukelt padarini ry.
ia stadija pasiekiamas faktinis teiss taikymo pagrstumas. ia
konstatuojama, buvo ar ne teiss paeidimo faktas, ar vykdytos
slygos, suteikianios pagrind subjektinei teisei atsirasti, ir kita,
Teiss taikymo aktas pagrstas, jeigu yra nustatytos visos teisiniu
poiriu reikmingos bylos aplinkybs (objektyvioji tiesa", arba
visikas teiss norm taikanio pareigno ar institucijos sitikini
mas dl toki fakt ir aplinkybi buvimo). Tai prielaida priimti
byloje teising sprendim.
2) Teisinis nustatyt faktini bylos aplinkybi (veikos) vertinimas (kva
lifikavimas). Tai parinkimas konkreios teiss normos ir poveikio
priemons (sankcijos), atitinkani nustatytas bylos aplinkybes.
3) Teiss normos aikinimas (apie j jau kalbta).
4) Sprendimo teisinje byloje primimas, pagrindimas ir idstymas teises
norm taikymo akte. Tai baigiamoji teiss taikymo stadija. Ankstesns stadijos, palyginti su ja, yra parengiamosios. ioje stadijoje
taikomos teiss normos galia ipleiama konkreiam faktui, konkretiems asmenims, tiems asmenims nustatomos konkreios teiss
ir pareigos. Primus sprendim teiss norma gyja individualu
valdin pobd.
388

SPECIALIOJI DALIS

2.2.2 TEISS TAIKYMO PRINCIPAI

a) Kvalifikuodami konkrei veik, pareignas ar institucija pirmiau

sia nustato, kuri teiss aka reguliuoja panaius santykius ir kuri
tos akos norma apima nagrinjam gyvenimo vyk (teisin fakt).
b) Patikrinama, ar pasirinkta taikyti teiss norma galioja laiko
atvilgiu: ar ji galiojo darant veik, ar ji galioja nagrinjant byl
(sprendiant gin), ar ji galioja teritorijoje, kur nagrinjama byla,
ar ji galioja asmenims, kurie yra nagrinjamo teisinio santykio
subjektai.
c) statymas atgal netaikomas (negalioja)136, iskyrus inomus atve
jus baudiamojoje ir administracinje teisje. Kiek kitaip is
principas taikomas civilinje teisje. Naujas statymas galioja
136
Principas statymas atgal negalioja" praktikoje nelengvai atpastamas, ypa kai
asmuo, siekiantis tam tikros subjektins teiss, vykdo visas jai gyti reikalingas pareigas,
nustatytas tuo metu galiojusio statymo. Taiau prie valstybs institucijai forminant i
pareig vykdymu gyt teis, priimamas naujas statymas, kuris tai paiai teisei gyti
nustato papildomas pareigas, tarp j ir tokias, kuri tas asmuo objektyviai nepajgus
vykdyti.
Tokia padtis susidar Lietuvoje paalinus Prezident R. Paks i prezidento
pareig remiantis apkaltos procesu ir jam pareikus vali kandidatuoti preziden
tus 2004 m. birelio 1 3 d. vykstaniuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinki
muose. Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkim komisija, vadovaudamasi tuo
metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Prezidento rinkim statymu, 2004 m.
balandio 22 d. prim sprendim iduoti R. Paksui rinkj para rinkimo lapus
su jo vardu ir pavarde ir itaip pripaino, kad R. Paksas atitinka kandidatams
Lietuvos Respublikos prezidentus keliamus Konstitucijos ir Prezidento rinkim
statymo reikalavimus. 2004 m. gegus 4 d. R. Paksas pristat Vyriausiajai rinki
m komisijai 27 4 1 2 j remiani rinkj para (vietoj Konstitucijos 79 straipsnio
reikalaujam 20 tkst), t. y. vykd paskutin pareig, suteikiani jam subjektin
teis bti kandidatu Lietuvos Respublikos prezidentus. Taiau Vyriausiajai
rinkim komisijai nebaigus tikrinti R. Pakso pristatyt rinkj para tikrumo ir
neprimus sprendimo dl jo registravimo kandidatu Lietuvos Respublikos
prezidentus, Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. gegus 4 d. prim Lietuvos
Respublikos Prezidento rinkim statymo 2 straipsnio 2 dalies patais (sigaliojo
gegus 5 d.), kuri neleidia asmeniui, apkaltos bdu paalintam i prezidento
pareig, penkerius metus kandidatuoti Lietuvos Respublikos prezidentus. Vado
vaudamasi ia pataisa, Vyriausioji rinkim komisija 2004 m. gegus 7 d. prim
sprendim neregistruoti R. Pakso kandidatu Lietuvos Respublikos prezidentus.
Ar iuo atveju nepaeistas statymo atgal negaliojimo principas? Kokiu
principu reikt vadovautis, kad bt galima pasitikrinti, ar konkreiu atveju yra
paeidiamas statymo atgal negaliojimo principas? Toks pasitikrinimo principas,
matyt, turt bti pareig pageidaujamai teisei gyti vykdymas, nes teisinje

389

TEISS TEORIJA
atgal toms teisms ir pareigoms, kurios atsirado prie j priimant,
bet gyvendinamos primus nauj statym. is principas nusta
tytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, siga
liojimo ir gyvendinimo statyme: Esant civiliniams teisiniams
santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso sigaliojimo, Civilinis
kodeksas taikomas toms teisms ir pareigoms bei teisinms situacijoms,
kurios atsiranda jam sigaliojus, taip pat toms teisms ir pareigoms, ku
rios nors ir atsirado iki io kodekso sigaliojimo, bet gyvendinamos
jam sigaliojus." (4 str. 2 d.)
d) Netaikomas statymas ar kitas teiss aktas, kurio prietaravimas
Konstitucijai ar statymui yra oficialiai pripaintas Konstitucinio
Teismo nutarimu ar administracinio teismo sprendimu.
valstybje pagrindinis altinis gyti subjektin teis yra atitinkam pareig vyk
dymas; valstybs institucijoms pavesta tik konstatuoti (patikrinti), ar vykdytos
visos statymo reikalaujamos pareigos, ir tuo remiantis juridikai forminti
(oficialiai pripainti) asmens gyt subjektin teis. is principas iplaukia i
bendresnio teisi ir pareig vienovs, arba teist lkesi, principo: jei asmuo
vykd visas galiojusio statymo nustatytas pareigas tam tikrai subjektinei teisei
gyti, tai pripaintina, kad toki teis asmuo faktikai jau gijo, nors konkreti
valstybs institucija ir nespjo iki sigaliojant naujam statymui oficialiai forminti
pareig vykdymu gytos subjektins teiss. Juridinis gytos subjektins teiss
forminimas (pripainimas) valstybs institucijoje tra formalus dalykas, nes
galiojusiu statymu valstyb buvo sipareigojusi: jei tik asmuo vykdys tuo metu
galiojusio statymo nustatytas pareigas, tai ji (valstyb) pripains atitinkam jo
subjektin teis.
ioje byloje R. Paksas, prie sigaliojant statymo pataisai, buvo vykds visas
Konstitucijos ir Prezidento rinkim statymo kandidatams Lietuvos Respublikos
prezidentus nustatytas pareigas. Todl Vyriausioji rinkim komisija, taikydama
statymo patais po to, kai R. Paksas vykd galiojusio statymo jam nustatytas
pareigas siekiamai teisei gyti, taik statym atgal, t. y. paneig io asmens
teistai vykdyt pareig teisinius padarinius - faktikai gyt teis bti regisl
ruotam kandidatu Lietuvos Respublikos prezidentus, ir paeid kelis teisins
valstybs principus:
1) teisi ir pareig vienovs, arba teist lkesi, princip: asmuo vykds
galiojusio statymo nustatytas pareigas, turi teist pagrind tiktis, kad
susikr jomis garantuot tam tikr subjektin teis, kuri valstyb
privalo pripainti; prieingu atveju paneigiamas statymo autoritetas ir
atveriamas kelias valstybs institucijoms paeisti piliei teises;
2) princip: valstybs staigos tarnauja monms" (Konstitucijos 5 str.),
kuris teigia, kad jei pareig vykdymu pilietis gijo subjektin teis, tai
valstybs atsisakymas j pripainti atgal taikant nauj statym reikia
atsisakym tarnauti monms ir prisipainim, jog subjektins teises

390

SPECIALIOJI DALIS

e) Netaikomi statymai, prietaraujantys Lietuvos Respublikos ratifi

kuotoms tarptautinms sutartims.
f) Netaikoma priimta, bet nesigaliojusi teiss norma.
g) Taikoma tik autentiko teksto teiss norma. Autentikas tekstas
yra oficialus teiss norm akto, paskelbto oficialiame leidinyje,
tekstas. Tokie leidiniai Lietuvoje yra Valstybs inios", kodeksai,
gali bti pripainti ir kiti leidiniai, apie kuriuos kalbta aptariant
teiss akt sisteminim.
h) Kai ta pati socialin situacija yra reguliuojama keli viena kitai
prietaraujani ar konkuruojani teiss norm, tokia prieprie
a alinama pagal teiss norm kolizijos arba konkurencijos
taisykles.
pilieiai faktikai gyja ne tiek pareig vykdymu, kiek valstybs valdios
3) teiss virenybs princip. Teisin valstyb pripasta ne statymo, o teiss
virenyb; i reikalauja pirmum teikti turiningumui (realiai mogaus teisi
apsaugai), o ne formalizmui. Turinio pirmumas iuo atveju reikia, kad
pareig vykdymas siekiamai teisei gyti yra svarbesnis u formal fakt,
ar prie sigaliojant naujam statymui valstybs institucija buvo suspjusi
asmens faktikai gyt teis juridikai forminti (priimti sprendim dl
asmens registravimo kandidatu Lietuvos Respublikos prezidentus).
princip patvirtina ir naujasis CK, pareigojantis teismus vadovautis
teisingumo, protingumo ir siningumo principais (1.5 str. 3 p.), kurie
kaip tik ir yra turiningieji principai.
Pilietis, praddamas vykdyti pareigas teisinje valstybje, turi teis i karto
inoti ne kai kurias, o visas i jo reikalaujamas pareigas, reikalingas valstybs
pripastamai subjektinei teisei susikurti. Tai reikalinga tam, kad asmuo, dar
prie praddamas vykdyti pareigas, galt apsisprsti, ar pajgs vykdyti visas
i jo reikalaujamas pareigas. Prieingu atveju gali paaikti, kad kai kuri
pareig jis objektyviai negali vykdyti ir dl to jau vykdytos pareigos taps
beprasmiku teiss siekianio asmens varginimu, jo orumo eminimu. Tai gali
paeisti ir tokio asmens nuosavybs teis, nes gali paaikti, kad jis vykd
pareigas, kurias naujasis statymas jau laiko nepakankamomis pageidaujamai
teisei gyti, o papildomai reikalaujam pareig jis objektyviai negali vykdyti ir
dl to patyr nereikaling turtini nuostoli: tokiu atveju valstyb nesant asmens
kalts sumaino (sunaikino) dal pilieio nuosavybs ir itaip paeid nuosavybs
nelieiamumo ir racionalaus jos panaudojimo princip.
Vadinasi, naujo statymo taikymas asmeniui po to, kai jis pradjo vykdyti
arba jau vykd iki tol galiojusio statymo nustatytas pareigas pageidaujamai
teisei gyti, yra statymo taikymas atgal ir dl to vertintinas kaip kompleksinis
asmens konstitucini teisi paeidimas. Taikant statym atgal, teis veriama,
H. Bermano odiais tariant, politins valdios tarnaite".

591

TEISS TEORIJA
i) Teiss taikymo subjektas, priimdamas teiss taikymo akt, neturi
viryti jam suteikt galiojim (kompetencijos). io principo nesi
laikant, padaromas teiss paeidimas, vadinamas ultra vires (lot.
daugiau, negu leidia jgos). Galimi trys suteiktos kompetencijos
virijimo (paeidimo) pavidalai:
1. Substantive ultra vires - esminis galiojim virijimas, kai teiss
taikymo subjektas prim sprendim klausimu, kuris nepri
klauso jo kompetencijai (pvz., Vyriausyb prim nutarim,
kuriuo nustat nuosavybs grinimo slygas, kai is klausi
mas gali bti reglamentuojamas tik statymo, o statymu
primimas - Seimo kompetencija).
2. Procedrai ultra vires - procedrini galiojim virijimas:
teiss taikymo subjektas priima sprendim (teiss taikymo
akt) paeisdamas jo primimo procedras (slygas), pavyz
diui, staigos vadovas, neskelbdamas konkurso, ileidia sakym priimti asmen pareigas, kurioms eiti statymas reika
lauja rengti vie konkurs.
3. Abuse of power - piktnaudiavimas galiojimais (tarnyba).
Piktnaudiavimas tarnybine padtimi - tai tokie pareigno
veiksmai arba neveikimas, kai tarnybin padtis naudojama
ne tarnybos interesais arba ne pagal statymus bei kitus teiss
aktus, arba savanaudikais tikslais ar dl kitoki asmenini
paskat, taip pat tokie pareigno veiksmai, kai virijami
suteikti galiojimai ar savivaliaujama." Kita piktnaudiavimo
tarnyba (galiojimais) forma yra biurokratizmas. Tai tokia
pareign veikla, kai, uuot sprendus reikalus i esms,
sistemingai laikomasi nereikaling ar igalvot formalumu,
nepagrstai atsisakoma sprsti inyboms pavaldius dalykus,
vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas, kitaip
blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmen
apie jo teises, smoningai pateikiamas klaidinantis ar netinka
mas patarimas) ir t. t. (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus
statymas // Valstybs inios. 1998, Nr. 110-3024)
Teiss taikymo akto konkreioje byloje primimas yra teisinis
faktas - pagrindas atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti kitiems teisiniams santykiams.
Pagrstai ir teistai priimtas teiss taikymo aktas utikrina teistum, saugo piliei teises, ugdo pagarb statymui ir pasitikjim
teissaugos institucijomis.
392

SPECIALIOJI DALIS

Teiss taikymo subjektai yra valstybs institucijos, privai firm

vadovai pagal jiems suteikt kompetencij.
2.2.3 TEISS TAIKYMO AKTAI IR J RYS

Oficiali teiss taikymo forma yra teiss taikymo aktai. Tai kompeten
ting valstybs institucij, pareign ar privai firm vadov
sprendimai, priimti vykdant statym ir remiantis statymu. Jiems
bdingi tokie poymiai:
1) Teiss taikymo aktai priimami remiantis statymu (arba teise) ir
skirti jam gyvendinti.
2) Teiss taikymo aktuose yra ireiktas privalomas valstybs palie
pimas, kuris bendrj teiss norm pagrindu nustato konkretaus
santykio dalyviams individualias teises ir pareigas.
3) Teiss taikymo aktai turi statymo nustatyt form (Konstitucinio
Teismo nutarimas, teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis, Ke
li policijos pareigno nutarimas skirti keli eismo taisykli
paeidjui pinigin nuobaud ir kt.).
4) Teiss taikymo aktai skirti bendrajam teisiniam reguliavimui
individualizuoti, t. y. derinti konkrei asmen subjektinms
teisms ir pareigoms atsivelgiant j elges konkrei teiss
norm atvilgiu. Todl teiss taikymo aktas reguliuoja ne visuo
menini santyki r, o pavien, konkret santyk. Juo konkre
ti namas asmen teisinis statusas, legalizuojant kai kurias paties
asmens gytas teises (asmens nuosavybs teise sigytos auto
transporto priemons registracija, auktosios mokyklos baigimo
diplomo asmeniui idavimas ir kt.), arba vykdomas teisingumas
(susiaurinamos, likviduojamos asmens teiss, kuriomis is nau
dojosi nevykdydamas atitinkam pareig). Pavyzdiui, teismas
priimdamas apkaltinamj nuosprend susiaurina asmens ben
druoju teisiniu reguliavimu jam pripaintas teises tiek, kiek jis
atsisak vykdyti pareigas, kuriomis privaljo legalizuoti naudo
jimsi tomis teismis.
5) Teiss taikymo aktai tik todl privalomi, kad jie yra statymo
galios (paliepim) peradresavimas", taikymas konkretiems asme
nims ir konkreioms situacijoms.
Teiss taikymo aktus priima beveik visos valstybs institucijos
visose visuomeninio gyvenimo srityse, o kai kuriose srityse (darbo
393

TEISS TEORIJA
santyki) - ir privai firm vadovai. Todl ie aktai gali bti
klasifikuojami paiu vairiausiu pagrindu:
1) Pagal priimanius subjektus skirstomi : a) atstovaujamosios val
dios (Seimo); b) valstybs vadovo - Prezidento; c) Vyriausybs;
d) teismo; e) prokuratros, valstybs kontrols, kit valstybs
institucij teiss taikymo aktus.
2) Pagal teisinio reguliavimo objekt, arba akin priklausomyb, skirs
tomi : a) konstitucinius (Konstitucinio Teismo nutarimai); b) ad
ministracinius (Administracinio teismo, kit valstybs instituci,
pareign aktus); c) baudiamuosius (teismo nuosprendiai), ci
vilinius (teismo sprendimai, priimti civilinje byloje) ir kitus.
3) Pagal galiojim laiko atvilgiu skirstomi vienkartinio galiojimo
(baudos skyrimas) ir trunkamojo galiojimo (santuokos registravimas, pensijos skyrimas ir kt).
4) Pagal iraikos form - aktus dokumentus ir aktus veiksmus.
a) Teiss taikymo aktai dokumentai - tai kompetentingos institucijos
sprendimai, idstyti ratu. Jie gali bti vadinami sakais, nutarimais, sakymais, protokolais, nuosprendiais, sprendimais,
nurodymais ir t. t.
b) Teiss taikymo aktai veiksmai skirstomi odinius ir konkliudenti
nius. odiniai aktai veiksmai - tai odiniai institucijos vadovo
nurodymai, duodami pavaldiniams. Konldiudentiniai teiss taikymo aktai veiksmai ireikiami tam tikrais suderintais veiksmais
(gestais), aikiai skelbianiais teiss taikymo subjekto sprendi
m (keli eismo reguliuotojo gestai, rodantys vairuotojui sustoti,
laivo turmano signal kalba").
Tiek aktai dokumentai, tiek aktai veiksmai yra privalomi ir
sukelia juridini padarini. Pavyzdiui, vairuotojas, nepakluss keli eismo reguliuotojo gestui, baudiamas kaip u eismo taisykls
paeidim.
2.2.4 TEISS TAIKYMO AKTO STRUKTRA
Teiss taikymo akt struktra nra vienoda. Ji priklauso nuo aklo
ries. Sudtingesni teiss taikymo akt (teismo sprendim, nuosprendi) struktra yra tokia:
1) anga. Joje nurodoma subjektas, prims teiss taikymo akt, aklo
pavadinimas, primimo vieta, laikas, adresatas.
394

SPECIALIOJI DALIS

2) Konstatuojamoji (apraomoji) dalis. Joje idstomos faktins bylos

aplinkybs (apraomas teiss paeidimas, iekinio esm ar kitas
teiss akto objektas).
3) Motyvuojamoji dalis. Joje nurodomas priimamo teiss taikymo akto
pagrstumas (kokiais rodymais ir kokia konkreia teiss norma
remiantis jis priimamas).
4) Rezoliucin dalis. ia idstomas teisins bylos sprendimo turinys
(baudiamojoje ar administracinje byloje nurodoma konkreti po
veikio priemon, civilinje byloje - turto likimas, aliment dydis
ir kt.).
5) Baigiamoji dalis. Teiss taikymo akt dokument pasirao j pri
ms pareignas. Iki siuniamas vykdyti, toks aktas dokumentas
patvirtinamas tos institucijos antspaudu.
Valstybs valdymo institucij priimami teiss taikymo aktai kai
kuri i ia mint rekvizit gali neturti. Juose gali bti tik
rezoliucin dalis.
2.2.5 TEISS SPRAGOS, J ALINIMAS
TAIKANT STATYMO AR TEISS ANALOGIJ
Taikant teiss norm aktus, gali paaikti situacij, aplinkybi,
reikming asmens teisi saugai, bet nepatekusi teisinio regulia
vimo statymais srit. itoks teiss normos nebuvimas vadinamas
teisinio reguliavimo spraga, arba teisiniu vakuumu". Tokias spra
gas tiksliau bt vadinti ne teiss, o statymo spragomis, nes teiss
sprag, jeigu teise laikysime ne tik pozityvij teis, negali bti.
Teis, kaip subjektini teisi ir pareig vienov, demokratinje
visuomenje galioja visur ir visada kaip bendra moni sugyvenimo
nuostata, pareigojanti reguliuoti socialinius santykius vis asmen
lygybs, vienodo j teisi branginimo ir kitais poiriais. Tuo tarpu
statymas yra istorikai konkreti ir dl to ribota socialini santyki
reguliavimo priemon. Reguliuojant socialinius santykius statymais,
anksiau ar vliau vienoje ar kitoje teisinio reguliavimo srityje turi
atsirasti sprag, nes statym leidjas negali i anksto numatyti vis
teisinio reguliavimo reikaling socialini santyki modifikacij, ku
ri atsiras ateityje. Toki sprag atsiradim lemia ir teisinio regulia
vimo technikos (teksto) netobulumas.
Todl bdo ivengti reguliavimo statymais sprag nra, gali bti
tik operatyvaus j alinimo bdai. Vienas i j - reikiamos teiss
$95

TEISS TEORIJA
normos ar j grups sukrimas laiku. Bet tai nra greitas ir lengvas
darbas, nes teiskra, kaip matme, yra sudtingas ir ilgas procesas.
Tuo tarpu teismas ir kitos valstybs institucijos, taikanios teiss
normas, negali atsisakyti sprsti konkreios bylos, jei yra paeistos
mogaus teiss, teisindamiesi atitinkamos statymo normos nebuvi
mu, ir laukti, kol tokia norma bus priimta.
Todl visuomenin santyk, kurio nereguliuoja galiojanios staty
mo normos, gali reguliuoti remiantis statymo arba teiss analogija
teismo sukurta norma.
Analogija yra loginio samprotavimo metodas, kai nustaius, kad
sutampa kai kurie dviej objekt poymiai, daroma tiktina ivada,
jog sutampa ir kiti j poymiai.
statymo analogija. Ji taikoma, kai nra statymo normos, reguliuo
janios nagrinjam konkret gyvenimo atvej, bet yra norma, regu
liuojanti j panaius atvejus. Pavyzdiui, tam tikru laiku nebuvo
baudiamosios normos, numatanios baudiamj atsakomyb ui
grobstym bankuose laikom indli neteistai naudojantis kompiuterinio tinklo informacija. Taiau yra statymo norma, nustatanti
baudiamj atsakomyb u svetimos nuosavybs grobstym kito
kiais bdais. ia esminis dalykas - ne tiek ksinimosi bdas, kiek
padaryta ala privaiai nuosavybei, kurios nelieiamum visais
atvejais garantuoja Konstitucija, o baudiamieji statymai baudia
tik u Konstitucijos nustatyt draudim paeidim tokiu bdu,
kuris apraytas baudiamajame statyme. Tokia padtis buvo susi
klosiusi pastarajame deimtmetyje Jungtinse Amerikos Valstijose
ios alies BK nebuvo aprayti nuosavybs grobstymo bdai naudojantis slapta kompiuterine informacija (baudimo spraga), bet buvo
bendras Konstitucijos draudimas ksintis privai nuosavyb
Todl JAV teismai tokius nuosavybs grobstytojus m bausti kur
darni teismo precedent. Jie vadovavosi dviem teisiniais pagrindais:
1) Konstitucijos nuostata, kad nuosavyb nelieiama" (ji draudiu
ksintis privai nuosavyb bet kuriuo bdu, taip pat neteistai
pasinaudojant kompiuterine informacija); ir 2) baudiamj statym analogija, kuri leido teismui parinkti konkrei bausms r ir
pobd atsivelgiant tai, kaip u panaios apimties alos padarym privaiai nuosavybei baudia kiti BK straipsniai ir koks yra
kompiuterinio ksinimosi nuosavyb pavojingumo visuomenei
laipsnis.

396

SPECIALIOJI DALIS

Teiss analogija. Ji taikoma, kai statymuose nra reikiamos teiss

normos, reguliuojanios aptariam atvej, ir negalima taikyti staty
mo analogijos. Tada teisin byla sprendiama remiantis bendrja
teiss esme - teisi ir pareig vienove ir j konkretinaniais princi
pais: vis piliei lygybs statymui, vis subjektini teisi santyki
numo, socialinio kompromiso, niekas negali naudotis teismis, ne
vykdydamas joms proporcing pareig, iskyrus tuos atvejus, kai
visuomen oficialiai atleidia nuo toki pareig vykdymo, ir kitais.
ie principai yra tvirtinami konstitucijose ir i esms telpa normojeprincipe: naudodamasis savo teismis, asmuo privalo nevaryti kito
asmens teisi.
Daugelyje roman-german teiss tradicijos ali, taip pat Lietu
voje, draudiama vadovautis tiek statymo, tiek teiss analogija
traukiant asmen baudiamojon ar administracinn atsakomybn.
Bet draudim demokratinje visuomenje sunku pagrsti. Nors
Lietuvos Respublikos BK tiesiai nekalba apie analogijos neleistinu
m baudiamojoje teisje, bet tas draudimas pasakytas kitais o
diais: Asmuo atsako pagal kodeks tik tuo atveju, jeigu jo
padaryta veika buvo udrausta baudiamojo statymo, galiojusio
nusikaltamos veikos padarymo metu." (BK 2 str. 1 d.) Panaiai
kalbama ir ATPK 7 straipsnio 1 dalyje.
i nuostata atjo i jau mintos tradicijos, kad baudiamasis
statymas draudia veikas". Veikas, sakme, draudia ne baudia
mosios, o reguliacins teiss normos. Reguliacin norma, drausdama
kuri nors veik, pareigoja bausti j padariusj kaskart, kai tik i
yra padaroma. Konstitucija niekur nekalba, kad jos imperatyvai
sustabdomi esant statymo spragai, t. y. tais atvejais, kai grubus
Konstitucijos draudim paeidimas yra, o baudianios u t veik
normos nra. Pavyzdiui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis (Nuo
savyb nelieiama."), udrausdama ksintis nuosavyb, pareigoja
bausti kiekvien ios normos paeidj kiekvienu jos paeidimo
atveju, nesvarbu, yra konkretus baudiamasis statymas ar jo nra.
ia suponuojama, kad toks statymas yra, o jeigu nra, tai jis turi
bti operatyviai sukurtas. Tuo tarpu BK, sakydamas, kad u nusi
kaltim galima bausti tik kai tok baudiamum nustato baudiama
sis statymas, sustabdo kai kuri Konstitucijos straipsni taikym
tais atvejais, kai nra baudiamosios teiss normos. Vadinasi, ieit,
kad tokiu atveju BK 2 straipsnis, sustabdydamas tam tikro Konsti
tucijos straipsnio taikym, ne tik prilygina baudiamj statym
397

TEISES TEORIJA
Konstitucijai, bet ir ikelia j aukiau u Konstitucij: atsisako
bausti u veikas, u kurias i pareigoja bausti. Draudimo sprag
nra, yra tik baudimo spragos. Bet kol bus upildomos tik statym
leidjo kryba, tos spragos visada egzistuos ir bus laiko tarpai, kai
statymo nebuvimas suspenduos Konstitucij, gins teiss paeidj
interesus. Tokio neteisto suspendavimo galima ivengti tik pripainus teismui teiskros ad hoc teis. Toki teis legalizuoja ir jos
reikalauja Konstitucija, nustatydama draudimus, neturinius sprag.
O tokie draudimai reikalauja ir atitinkamos (neskyltos") baudia
mosios justicijos, kuri gali garantuoti tik statutins ir precedent
teiss sveika137.
Nuostata drausti statymo ar teiss analogijos taikym baudiamojoje teisje ir administracinje teisje grindiama btinybe apsaugoti asmens teises nuo valdios ir teism savivals. Taryb Sjungoje analogija irgi buvo draudiama baudiamojoje ir administracinje teisje, bet ar tai sutrukd valstybs valdiai piktnaudiauti
baudiamja ir administracine teise, taip pat panaudoti paius
teismus savo alies pilieiams terorizuoti? Ne analogijos draudimas
baudiamojoje ir administracinje teisje yra mogaus teisi garantas, o pati demokratin santvarka, kurioje teiss virenyb - ne
formalus lozungas, o vieo gyvenimo bdas ir kartu sukurtas
mechanizmas, ukertantis keli tokiam piktnaudiavimui.
statym leidjas perduoda teismui teiskros ad hoc teis, pasi
likdamas teis bet kada ileisti atitinkam statym prireikus pakeisti teismo sukurt teiss norm ad hoc. Tai garantas, kad teism)
teiskros ad hoc teise nebus piktnaudiaujama ir siekis ja padidinti
mogaus teisi saug nevirs tos saugos mainimu.
Skyriuje apie teismo precedent sakyta, kad statymas gali panai
kinti teismo sukurt teiss norm. Bet jeigu teismui sukrus norm
ad hoc (net ir contra legem) statym leidjas tyli, tai jis pripasta,
kad sprsdamas t byl pats bt sukrs lygiai toki pai norm.
Tik pasitikint teismais, tobulinant teisj teisin kvalifikacij, statym leidjui stebint teism teiskr ad hoc, galima pasiekti operatyv kiekvienoje byloje teiss viepatavim, garantuojant teiss norim

137

Apie analogij baudiamojoje teisje plaiau r.: B. O., -

M. . //
. 2001, Nr 7, . 65-69.

398

SPECIALIOJI DALIS

taikym. Panaias pairas iuo klausimu pastaruoju metu Lietuvoje

propaguoja ir prof. V. Mikelnas mintoje knygoje Teismo procesas:
teiss aikinimo ir taikymo aspektai" (1999).
Lietuvos civilinje teisje pripastama tiek statymo, tiek teiss
analogija: Civilins teiss nesureglamentuotiems civiliniams santy
kiams taikomi panaius santykius reglamentuojantys teiss aktai
(statymo analogija)." (CK 1.8 str. 1 d.) Jeigu nra panaius santy
kius reglamentuojani civilini statym, taikomi bendrieji teiss
principai (teiss analogija)." (CK 1.8 str. 2 d.)
Tai rodo, kad teiss virenyb Lietuvoje yra tvirtinta tik civilinje
(privatinje) teisje: ia leidiama sprendiant teismuose bylas remtis
ne tik statymu, bet ir teiss principais, suteikiant jiems t pai
pareigojamj gali kaip ir teiss normoms. Tuo tarpu vieojoje
teisje (baudiamojoje) tebegalioja statymo virenyb ir iskirtin
statym leidjo teis upildyti atsirandanias teisinio reguliavimo
spragas. ia manoma, kad politikai geriau negu teisjai ir juos
kontroliuojanti teism sistema ino, kas yra teis. i tendencij
Konstitucinis Teismas links pateikti kaip visos teiss sistemos
princip: [...] spragos paalinimas yra teiss norm primusios valdios
institucijos prerogatyva." (2995 m. gruodio 22 d. nutarimas // Valsty
bs inios. 1995, Nr. 106-2381; 1998m. rugsjo 24d. nutarimas// Vals
tybs inios. 1998, Nr. 85-2382) Tai prietarauja mintai CK nuostatai,
leidianiai teismui (o konkreiau - teism sistemai) upildyti staty
m spragas remiantis teiss principais.
Konstitucinis Teismas yra pareiks, kad jis nesprendia teiss
sprag klausim". Taip, Konstitucinis Teismas negali sukurti staty
m normos, kuri upildo teisinio reguliavimo sprag, bet jis gali
konstatuoti, kad statym leidjas, vengdamas priimti Konstitucijos j
pareigojant statym (upildyti teisinio reguliavimo sprag), paei
dia Konstitucij neveikimu. itaip galjo nutikti vilkinant priimti
Peticij statym, kur i karto priimti Seim buvo pareigojusi
Konstitucija: Pilieiams laiduojama peticijos teis, kurios gyvendi
nimo tvark nustato statymas." (33 str. 3 d.) Kol toks statymas
nebuvo priimtas, pilieiai negaljo veiksmingai naudotis ia savo
konstitucine teise. Tokio statymo primim Seimas vilkino visus
eerius metus (iki 1998 m.), t. y. eerius metus paeidinjo Konsti
tucij neveikimu. is paeidimo bdas nebuvo Konstitucinio Teismo
konstatuojamas, matyt, dar ir dl to, kad pagal Konstitucij Seimas
gali paeisti Konstitucij tik veikimu, nes Konstitucijos 102 straips399

TEISS TEORIJA
nio 1 dalis Konstitucinio Teismo kompetencij apriboja tik Seimo,
Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktyvi veiksm
konstitucine kontrole. Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai
ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai - neprietarauja Konstitucijai arba staty
mams." (102 str. 1 d.) ia neusimenama apie galimyb paeisti
Konstitucij neveikimu. Nutyljimas galimybs paeisti Konstitucij
ir neveikimu paeidia visuotinai pripastam teiss princip: teis
gali bti paeidiama tiek veikimu, tiek neveikimu. Tai galioja
visiems teiss subjektams, taip pat Seimui. Todl konstitucins
justicijos kompetencija turt apimti piliei konstitucini teisiu
apsaug ir nuo joms prieingo statym leidjo neveikimo.
Vokietijos teisje piliei konstitucinio skundo teis reikia, kad
galima skstis ne tik dl Konstitucijai prieing teiss akt, bet ir
dl teiskros sprag, t. y. neveikimo.

SKYRIUS

TREIASIS TEISS EGZISTAVIMO

LYGMUO - TEISINIAI SANTYKIAI
TEISINIAI SANTYKIAI
1. TEISINI SANTYKI SVOKA
mons visuomenje yra saistomi vairiausi tarpusavio santyki ekonomini, moralini, politini, nacionalini, pasaulirini, tei
sini, giminysts ir kitoki. Visi jie vadinasi visuomeniniais, arba
socialiniais, nes susiklost tarp moni ir atsiranda dl to, kad
mons gali veiksmingai apsaugoti ir gyvendinti savo teises (inte
resus) tik veikdami kartu - keisdamiesi vienas kitam reikalingomis
paslaugomis. Todl ie santykiai pirmiausia klostosi kaip tarpusavio
paslaug teikimas. Btinyb keistis paslaugomis ir jomis abipusikai
garantuoti savo teises veria mones nuolat santykiauti - bti alia
vienas kito ir dl vienas kito. Tai daro j santykius stabilius ir itin
reikmingus pavienio individo egzistencijai, nes j pagrindu atsiran
da nauja socialin tikrov - visuomen, kurios funkcin aspekt kaip
tik ir sudaro individ tarpusavio keitimosi paslaugomis santykiai.
Visuomen - i santyki krinys ir tikroji j btis.
Taiau dl interes prieingumo tie santykiai yra prietaringi ir
dl to sudtingi: jie - ne tik gris, bet ir grsm mogaus teisms;
jais asmuo ne tik gyvendina savo teises, bet ir tampa kit asmen
agresijos auka. Tai aktualina socialini santyki humanizavimo
poreik, kurio gyvendinimas virsta nuolat sprendiama ir neispren
diama problema. Jai sprsti skirta ir teis, ji turi taip paveikti iuos
santykius, kad jie tapt labiau asmens ilaisvinimo negu pavergimo
santykiais. Asmens teisi saugos poiriu svarbiausi moni santy
kiai tada veriami teisiniais suteikiant jiems privalomos teisi ir
pareig vienovs pavidal; itaip manoma padaryti tuos santykius
patogius mogaus teisms gyvendinti, bet nepatogius agresijai prie
kito asmens teises vykdyti.
401

TEISS TEORIJA
Btent iuo tikslu socialinius santykius ir tiria teiss mokslas.
Teisiniai santykiai - tai teiss normomis ar teiss principais sureguliuoti
ir dl to socializuoti moni santykiai, kuri dalyviai tarpusavyje susaistyti
privalomos abipusi teisi ir pareig pusiausvyros, ginamos valstybs.
Reguliuoti socialinius santykius teiss priemonmis - tai pareigoti toki santyki dalyvius gyvendinti savo interesus remiantis
teisi ir pareig vienove, kitaip sakant, valdyti moni santykius
vis visuomens nari gerovs interesais. Teisiniai santykiai - tai
subjektini teisi gijimo ir gyvendinimo sritis.
2. BENDRIEJI TEISINI SANTYKI POYMIAI
1) Teisiniai santykiai atsiranda ir funkcionuoja tik teiss normos arba
vieai pripastam teiss princip pagrindu, nes teisinis santykis
gali bti tik toks visuomeninis santykis, kuriam pritaria valstyb
ir i kurio atsiradusios teiss ir pareigos yra ginamos valstybs
priemonmis. Kadangi ne visi visuomeniniai santykiai patenka j
teisinio reguliavimo srit, tai teisini santyki pavidalas yra
suteikiamas tik mogaus teisi poiriu reikmingiausiems soialiniams santykiams.
2) Teisinis santykis visada yra ne techninis, o visuomeninis santykis. Tai
reikia, kad jis atsiranda ne tarp asmens ir daikto, o visada tik
tarp moni dl vertybi - daiktini ar dvasini gijimo, naudojimo, disponavimo jomis ir j apsaugos. Pavyzdiui, asmens
nuosavybs teis nam yra asmens teisinis santykis ne su
namu, o su kitais monmis dl j leidimo jam savintis t nam,
juo naudotis ir disponuoti. Asmeniui priklauso namas nuosavybs teise tik tiek, kiek kiti mons jam tai pripasta pagal
statym, pagal sutart ar pagal testament.
3) Teisinis santykis yra teiss normos gyvendinimo forma (bdas). Teisiniu santykiu pasireikia reali valstybs paliepim galia ir j
veiksmingumas, pasiekiamas norimas tikslas. Teisinis santykis
tai pirmiausia veikianti teiss norma.
4) Teiss normos paprastai nesukuria paties visuomeninio santykio, o tik
suteikia jam teisin form ir vertybin krypt. Todl teisinis santykis
yra visuomeninio santykio ir teiss normos (formos) vienov,
Teisiniais santykiais bendrieji teiss norm reikalavimai individualizuojasi, virsta konkrei asmen konkreiomis teismis ir
pareigomis.
402

SPECIALIOJI DALIS

5) Valstyb, remdamasi teiss normomis, negali savavalikai keisti pradi

nio vien ar kit santyki pobdio ar laisvai savo nuoira j
sukurti. O negali todl, kad santyki specifika susijusi su jais
gyvendinam mogaus interes specifika; vidin t teisi pri
gimtis demokratinje visuomenje lemia teisini santyki pobd.
eimos santykiai skiriasi nuo politins valdios organizavimo
santyki ne todl, kad kakas nori juos skirti, o todl, kad jais
gyvendinamos vis kitokios prigimties mogaus teiss, kurios ir
reikalauja jos esm atitinkani santyki. Jeigu teiss normomis
bt galima laisvai keisti socialini santyki pobd neatsivel
giant jais gyvendinam mogaus teisi ar interes specifik,
tai daugelis visuomens gyvenimo problem bt lengvai i
sprendiamos, o pats teisinis reguliavimas negalt bti moksli
nio painimo objektas; nereikt ir tokios painimo srities kaip
jurisprudencija. Juk teisinis reguliavimas tik todl ir reikalingas
teiss mokslo, kad bt galima painti tam tikr mogaus teisi
specifik ir prie jos priderinti teiss norm (reguliavimo) pobd,
kartu inant, kokie bus sukurti teisiniai santykiai ir kaip jie
paveiks bendrj moni gerov ir krato rimt.
Remdamasi leidiamais statymais, valstyb gali tik paspartinti
kai kuri santyki raid, suteikti jiems daugiau erdvs arba juos
slopinti, siaurinti. Teis nra visuomenini santyki krja, ji tik
reguliuoja tuos santykius, j raid atsivelgdama mogaus teisi
saugos ir j gyvendinimo poreikius konkreioje alyje konkreiu
laiku. Taryb Sjungos mginimas statymo normomis sukurti koky
bikai naujus visuomeninius santykius (pvz., visuotinio kolkinio
kininkavimo santykius) ignoruojant mogaus teisi (interes) spe
cifik suabsoliutino kuriamj teiss norm poveik moni santy
kiams - sukr teisinius santykius, kurie m slopinti moni
iniciatyv, paralyiuoti j kultrin aktyvum ir rezultatyvum.
Atskyrus teisini santyki pobd nuo mogaus teisi specifikos,
teisinis reguliavimas virsta voliuntaristiniu visuomenini santyki
prigimties prievartavimu, ikreipimu.
Teisinis santykis atlieka subjektini teisi atvilgiu t pai
funkcij, kuri institucijos atlieka objektins teiss atvilgiu: teisiniai
santykiai kuria asmens subjektines teises, jas pleia, jais remiantis
tos teiss gyvendinamos. Pavyzdiui, objektins teiss nuosavyb
pagrindu asmuo gali susikurti subjektin teis pageidaujam bst
403

TEISS TEORIJA
tik susisaistydamas su kitais monmis darbo, verslo ar paskolos
santykiais, j pagrindu gauti l bstui pirkti ar statytis; tas las
jis gali panaudoti iam tikslui tik vl sitraukdamas naujus
teisinius santykius, kart rangos arba pirkimo-pardavimo.
3. TEISINIO SANTYKIO PRIELAIDOS
Kad teisinis santykis atsirast ir funkcionuot, btinos tokios prie
laidos:
1) teiss norma ar teiss principas;
2) teisiniai faktai;
3) teisinis subjektikumas (teisnumas ir veiksnumas kaip santykio
dalyvi teisins charakteristikos, leidianios asmeniui tapti tam
tikro santykio dalyviu).
Tik bdamos visos kartu, ios prielaidos sudaro pagrind atsirasti ir funkcionuoti teisiniam santykiui. Pavyzdiui, asmuo nori
nusipirkti miesto centre nam su ems sklypu. Ar jis gali gyvendinti savo interes alia teisinio reguliavimo, alia teisini santyki? Ar tokia sutartis gali bti neteista ir anuliuotina? Kad bt
teista, pripastama valstybs institucij ir kad valstyb gint i jos
atsirandanias teises, tokia sutartis turi atitikti tokias statymo
numatytas slygas:
1) teiss norma turi leisti arba bent nedrausti konkreiam asmeniui
(pirkjui) sigyti t pirkin;
2) pirkjas ir pardavjas turi bti veiksns asmenys;
3) pirkjas privalo sumokti pardavjui sutartyje nustatyt sum;
4) pati pirkimo-pardavimo sutartis turi bti atitinkamai forminama
ir registruojama nekilnojamojo turto registracijos biure ir ems
kadastre.
Nesant bent vienos i i slyg, teisiniai pirkimo-pardavimo
santykiai dl io objekto negali atsirasti, o btent:
-

jeigu pirkjas ar pardavjas yra neveiksns asmenys (nepilnameiai arba sergantys psichikos liga);
jeigu yra teiss norma, draudianti pardavjui parduoti t
nam (jo namui teismo yra udtas aretas baudiamojoje ar
civilinje byloje) arba pirkjas neturi teiss sigyti tokios ries
turt (ribota usienieio teis sigyti Lietuvoje em nuosavybs
404

SPECIALIOJI DALIS

teise). Teiss norma ia nebtinai turi tiesiogiai leisti tokius

sandorius, utenka ir to, kad konkreti norma j nedraudia,
nes pilieiams galioja principas: viskas leidiama, kas nra tiesio
giai statymo draudiama ir nepaeidia kito asmens teisi;
- jeigu sutartis nra atitinkamai forminta (notaro patvirtinta),
kai statymas reikalauja tokios ries pirkimo-pardavimo su
tari notarins formos (CK 1.93 str. 3 d.).
TEISINIAI
ATSIRADIMO,

FAKTAI

KAIP

PASIKEITIMO

AR

TEISINI

SANTYKI

PASIBAIGIMO

PAGRINDAS

Teisiniai faktai - tai konkreios gyvenimo aplinkybs, vykiai, su kuri

buvimu teiss norma sieja konkrei teisini santyki atsiradim, pasikei
tim arba pasibaigim. ie faktai tampa teisiniais ne dl koki nors
savo vidini savybi, o dl to, kad su jais statym leidjas sieja
teisini santyki atsiradim, pasikeitim ar pasibaigim. Fakto pri
painimas teisiniu reikia valstybs sipareigojim reguliuoti jo pagrindu atsirandanius socialinius santykius.
Gyvenimas yra nenutrkstama grandin vairiausi fakt, reiki
ni, veiksm, vyki, bet teisin reikm gyja ne visi jie, o tik tie,
kurie kokiu nors bdu paveikia svarbiausius visuomens ar pavie
ni moni interesus - sukelia tam tikr teisini padarini ir dl to
patenka teisinio reguliavimo srit.
Taigi teisinio fakto statuso vienoms ar kitoms aplinkybms sutei
kimas visikai priklauso nuo statym leidjo valios, o ne nuo pai
moni - to proceso dalyvi. Ne statymas sukuria tokius faktus jie atsiranda ir egzistuoja alia pozityviosios teiss, bet tik teiss
normos suteikia jiems teisini fakt status, t. y. galimyb atitinka
mai veikti moni santykius. i teiss normos reakcija konkrei
situacij jau numatyta paioje teiss normos hipotezje. Teisiniai
taktai yra turiningasis pagrindas, kad atsirast ir funkcionuot
teisiniai santykiai.
Teisiniai faktai atsivelgiant j specifik gali bti klasifikuojami
vairiu pagrindu.
Pagal mogaus valios dalyvavim teisiniai faktai skirstomi :
1) vykius; ir 2) veiksmus (veikas).
vykiai - tai tokie teisiniai faktai, kurie atsiranda be visuomeninio
santykio subjekt valios ir smons, pavyzdiui, stichins nelaims
(gaisras, bet ne padegimas), potvynis, ems drebjimas, natrali
405

TEISS TEORIJA
mogaus mirtis, gimimas, sutarties termino pasibaigimas, tam tikro
amiaus sukaktis ir kita. Jie gali vairiai veikti mogaus teisi saug
ir j gyvendmim, tapti vairi teisini santyki atsiradimo pagrindu
(artimj mirtis - paveldjimo santyki, gaisro nulemtas socialiniu
draudimu apdrausto turto sunaikinimas - alos atlyginimo santyki).
Veiksmai, arba veikos, - tai tokie teisiniai faktai, kurie priklauso nuo
mogaus valios, yra moni atliekami, sukeliami. Veikos yra veikimas ir
neveikimas.
Pagal santyk su teiss normomis veiksmai skirstomi : 1) teistus
(ijimas pensij, stojimas auktj mokykl, santuokos registravimus
ir kt.); ir 2) neteistus (vis ri teiss paeidimai).
Prie teist veiksm, sukeliani vairius teisinius santykius,
priskirtini skaitlingi valstybs institucij ir pareign aktai doku
mentai (teism sprendimai ir nuosprendiai, valdymo institucij
nutarimai, potvarkiai, sakymai, piliei civilins sutartys, testa
mentai ir kt.).
Pagal sukeliam padarini pobd veiksmai skirstomi taip:
1) teisiniai faktai, kuriais remiantis atsiranda teisiniai santykiai (pvz..,
civiliniai sandoriai, darbo sutartys, santuokos sudarymas, teiss
paeidimas ir kt);
2) faktai, kuriais remiantis pasikeiia teisiniai santykiai (asmens perklimas kit darb, karinio laipsnio paauktinimas);
3) faktai, kuriais remiantis nutrksta, baigiasi teisiniai santykiai (darbuotojo mirtis, atleidimas i darbo, pareigos vykdymas - skolos
grinimas).
Prie teisini fakt priskiriamos ir trunkamosios teisins bkls (karin
tarnyba, santuoka, giminyst, jimas tam tikr pareig valstybs
tarnyboje, asmens pripainimas paiekomu ir 1.1.).
Keli teiss fakt sutaptis. Teiss normos danai numato, kad
teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti reikia ne
vieno, o keli tarpusavyje susijusi fakt. Pavyzdiui, kad taip
konkretaus asmens ir socialinio draudimo institucijos atsirast pensijos teisinis santykis, btini tokie faktai: 1) tam tikras asmens
amius; 2) tam tikras darbo staas; 3) visa tai rodantys dokumentai; 4) kompetentingos institucijos priimtas sprendimas - teiss tai
kymo aktas, nustatantis pareig mokti konkreiam asmeniui konkretaus dydio pensij.
406

SPECIALIOJI DALIS

4. TEISINI SANTYKI STRUKTRA

J sudaro trys struktriniai elementai: teisinio santykio objektas,
subjektas ir turinys.
4.1 TEISINI S A N T Y K I OBJEKTAS

Metodologiniu poiriu moni veiklos objektas yra visa tai, k

orientuota j paintin, kin, politin, organizacin, emocin, este
tin ar kitokia veikla. Atitinkamai teisinio santykio objektas - tai tos
vertybs, kurias santykio dalyviai gali legaliai gyti ir kuriomis gali
legaliai naudotis. Pavyzdiui, narkotikai negali bti teisinio santykio
objektas ne dl to, kad jie nebt vertybs, o todl, jog statymas
draudia juos gaminti, j sigyti, turti, juos vartoti.
mogus teisinje valstybje irgi nra teisini santyki objektas,
nes jis ia yra bet kurios veiklos tikslas. mons gali bti tik
abipusio paslaug teikimo santyki subjektai. Tik vergovinje ir i
dalies baudiavinje santvarkoje mogus vergas buvo laikomas
teisini santyki (pirkimo-pardavimo) objektu. Vergas, pasak Aristo
telio, buvo laikomas ne mogumi, o tik kalbaniu daiktu". Todl
kiti galjo juo naudotis kaip savo tiksl siekimo priemone, dl jo
panaudojimo sudaryti vairius sandorius.
Tai, kad iuolaikinje visuomenje tokie sandoriai yra udrausti,
nereikia, jog nevyksta prekyba monmis. Pasaulyje, taip pat Lietuvoje,
prekiaujama sekso grauolmis", kdikiais. Tokiu atveju mogus
prilyginamas daiktui ir tai paneigia mogaus orum kaip pagrindi
ne socialin mogaus vertyb, kuri saugo statymas (Konstitucijos
21 str. 2 d.). mogaus vertimas teisini santyki objektu prietarau
t paiai teisei kaip subjektini teisi ir pareig vienovei. mogui
yra bdingas teisnumas ir tai daro j teisini santyki subjektu.
Asmens pripainimas teisini santyki objektu reikt, kad asmuo
prarado ne tik visas subjektines teises, bet ir teisnum, o be
teisnumo nra mogaus kaip juridikai laisvos btybs. Pirmasis
Lietuvos Statutas (1529) draud mogui parsiduoti nelaisvn ir
tokias sutartis laik negaliojaniomis (XI, 11).
Yra teisinink, kurie mano, kad kai kuri teisini santyki
objektas vis dlto gali bti ir mogus. Pavyzdiui, tai pasakytina
apie eimos teis: maametis vaikas ess objektas santykio, kai,
nutrkus tv santuokai, kyla ginas, kam i tv jis turi atitekti,
407

TEISS TEORIJA
arba kai vaikas yra paimamas i asociali tv ir perduodamas
auklti valstybei. Kiti autoriai mano, kad tokiu atveju teisinio
santykio objektas yra ne pats vaikas, o to vaiko deramo aukljimo
interesai138.
Abiem mintais atvejais vaikas yra ne t santyki objektas,
o subjektas, nes ie santykiai atsiranda ne tam, kad vaikas virst
kurio nors i t santyki dalyvi teisi gyvendinimo priemone,
o atvirkiai, kad bt utikrintas maameio vaiko teisi gyvendi
nimas. Santykis iuo atveju atsiranda ir reguliuojamas siekiant ne
sumainti vaiko naud (itaip bt vaikui tapus santyki objektu),
o j padidinti, garantuoti, sudaryti slygas deramai jo asmenybs
pltotei. Teismas, sprsdamas gin, kuriam i tv turi atitekti
vaikas, galvoja ne apie kurio nors i tv, o apie vaiko teises. Kuris
to vaiko teises geriau garantuos materialiai ir dvasikai, tam i tvi|
jis ir perduodamas paliekant antram sutuoktiniui atitinkamas teises
j. O tai reikia, kad vaikas yra toki santyki ne objektas, o sub
jektas, nes iuo atveju teisiniai santykiai pirmiausia atsiranda siekiant
apsaugoti jo, o ne treij asmen teises. Toki santyki objektas yra
socialins, psichologins vaiko gyvenimo slygos. Tokie teisiniai
santykiai atsiranda siekiant sukurti vaikui reikiamas slygas.
Prostitucijos (savanorikos prekybos savo knu) atveju (ten, kur
prostitucija legalizuota) mogus kartu yra teisinio santykio objektas
ir subjektas. Bet ir iuo atveju pati prekyba knu esant iam
santykiui tenkina ir prekiautojo interes, todl toks santykis netvirtina iorins aplinkos agresijos prie asmen ir gali bti laikomas
teisiniu santykiu. Tai subtilus teisinis santykis, balansuojantis ties
legalumo ir nelegalumo riba. Prekyba savo knu kai kuriose alyse
ir Lietuvoje yra draudiama manant, kad tai yra mogaus vertimas
teisinio santykio objektu - paneigimas mogaus orumo, laikomo
bendrja mogaus vertybe, kurios asmuo negali atsisakyti.
Bdamas teisinio santykio dalyvis, kiekvienas asmuo kartu yra io
santykio tikslas ir to tikslo siekimo priemon: teiss daro asmen
tikslu, kuriam tarnauja kita santykio alis, kartu tas pats asmuo yra
priemon - pareig vykdytojas savo partnerio naudai. Asmuo gali
virsti teisini santyki objektu (pavergimo auka), jei, vykdydamas kito
santykio dalyvio naudai pareigas, pats netampa kito asmens grta
138

/ . . . , . . . ,

1997. . 494.

408

SPECIALIOJI DALIS

mosios veiklos tikslu. Asmuo tik todl smoningai siekia bti kito
asmens tiksl gyvendinimo priemone, kad siekia tapti teistu kit
asmen veiklos tikslu. Tokia yra teisto keitimosi paslaugomis logika.
Teisini santyki objektu gali bti materialiosios ar dvasins
vertybs:
1) Materialiosios vertybs (gamtos ar kultros daiktai), daniausiai
esanios civilini turtini santyki (pirkimo-pardavimo, dovano
jimo, ustato, main, pasaugos, paveldjimo ir kt.) objektai.
2) Asmenins nematerialiosios vertybs (garb, orumas, laisv, saugu
mas, teis vard, asmens nelieiamyb, taip pat mogaus
gyvyb, sveikata).
Dl materialij ir dvasini vertybi apsaugos ir gyvendinimo
gali atsirasti vairi teisini santyki: civilini, administracini,
baudiamosios teiss, baudiamojo proceso ir kitoki.
3) Teisinio santykio subjekt elgesys, vairios paslaugos, j rezultatai. Tai
objektai teisini santyki, kurie daniausiai atsiranda valdymo,
buities paslaug, kins ir kitokios veiklos srityse.
4) Dvasins krybos rezultatai (mokslo, meno kriniai, racionalizatori silymai). Dl j atsiranda autori teisi apsaugos teisiniai
santykiai, priskirtini prie nuosavybs santyki.
5) Vertybiniai popieriai, oficials dokumentai (obligacijos, akcijos, vek
seliai, loterijos bilietai, pinigai, privatizavimo ekiai, pasai, diplo
mai, atestatai ir kt.). Kai kurie i j gali tapti teisinio santykio
objektais tais atvejais, kai pametus reikia juos atkurti, iduoti
dublikatus. Akcijos gali bti ir pirkimo-pardavimo objektas.
Ta pati vertyb kartais gali bti keli teisini santyki objektas
(pinigai gali bti paskolos, paveldjimo, pasaugos ir kitoki teisini
santyki objektas).
4.2 TEISINI SANTYKI SUBJEKT,
ARBA DALYVI, TEISIN CHARAKTERISTIKA
Teisinio santykio dalyviai (subjektai) yra teiss subjektai, turintys
vienas kitam statymo ginam teisi ir pareig. Kad tapt toki
santyki subjektas, konkretus asmuo ar organizacija turi pasiymti
tam tikra teisine charakteristika - teisiniu subjektikumu. Tai kom
pleksin svoka, kuri sudaro du struktriniai elementai: 1) teisnumas; ir 2) veiksnumas.
409

TEISS TEORIJA
TEISNUMAS

Tai teiss norm asmeniui suteiktas ar pripaintas leidimas imtis

tam tikr pareig ir gyti subjektin teis tam tikr gr, susikurt
pareig vykdymu. Kitaip sakant, teisnumas - tai asmeniui visuome
ns ar valstybs suteiktas leidimas bti teiss subjektu ir veikti savo
interes gyvendinimo linkme. is leidimas suteikiamas asmeniui
gimus ir jis galioja vis mogaus gyvenim. J visiems Lietuvos
monms suteikia (pripasta) Visuotin mogaus teisi deklaracija
(1948): Visi mons gimsta laisvi ir lygs savo orumu ir teismis"
(1 str.); ir Lietuvos Respublikos Konstitucija: mogaus teiss ir
laisvs yra prigimtins." (18 str.) Formul visi mons gimsta
laisvi" reikia, kad gimdami kdikiai netampa nei tv, nei valsty
bs nuosavybe, kad tvai ir valstyb tik sipareigoja juos ilaikyti ir
auklti pagal savo vertybes, kol jie sulauks pilnametysts. Tv ir
valstybs veikla vaik atvilgiu yra teista, kol tarnauja vaiko
sveikatos ir jo rengimo tinkamai gyventi visuomenje interesams.
Senovs Romos teis nepripaino verg teisnumo. Vlesniais
laikais tam tikr asmen teisnumo ribojimas buvo grindiamas tuo,
kad asmuo:
a) yra pavaldus tv valdiai (istorijoje vaikams ilgai nebuvo pripa
intas teisnumas ir jie laikyti tv nuosavybe; i ia - tv teis
pardavinti vaikus, ypa mergaites; remiantis ia tradicija ilgai
iliko paprotys neleisti net ir suaugusiems vaikams tuoktis be
tv sutikimo),
b) priklauso socialiniu poiriu menkiau vertinamam luomui (bau
diauninkai), kitai tikybai arba lyiai (Europoje moterys ilgai
neturjo rinkim teiss).
Teisnumas skirstomas politin ir civilin: pirmasis reikia leidim turti politini teisi, antrasis - civilini, mrtini. Romoje ir
vlesniais laikais, norint gyti civilin teisnum, reikjo bti Romos
miesto arba valstybs pilieiu. iuolaikinje teisinje valstybje civilinis teisnumas nra grietai siejamas su politiniu: usienieiai, bdami riboto politinio teisnumo, pasiymi visiku civiliniu teisnumu,
iskyrus atvejus, kai konkreioje alyje gali bti ribojamos kai kurios
usienieio teiss, pavyzdiui, teis sigyti nuosavybs teise em.
CK mginimas apibrti pilieio teisnum kaip galjim turti
civilines teises ir pareigas" (2.1 str.) nra tikslus. Galjimas yru
daugiareikmis terminas: jis suponuoja tiek leidim turti teises, tiek
410

SPECIALIOJI DALIS
fizin, dvasin asmens gebjim, pajgum tas teises gyti pareig
vykdymu. iame termine nra galimybs skirti teisnum nuo veiks
numo. Todl veiksnum CK (2.5 str.) priverstas apibrti tuo paiu
galjimu, kaip ir teisnum. Apibriant veiksnum vietoj galjimo jau
reikia vartoti tikslesn termin - gebjimas, nes kalbama ne apie
leidim, o apie asmens fizin, dvasin ar socialin gebjim pasinaudoti
iuo leidimu, t. y. savo veiksmais (pareig vykdymu) gyti, susikurti
t gr, kur ir atsiranda subjektini teisi.
is netikslumas CK atsirado paodiui veriant rusikus termi
nus (teisnumas) ir (veiksnumas). Ru
sai tuos terminus isivert i vokiei termin Rechtsfhigkeit"
(teisnumas) ir Handlungsfhigkeit" (veiksnumas), pasiymini tuo
paiu netikslumu. Tikslius terminus ioms svokoms ymti vartoja
lenk teisininkai: mono nabywania praw i obowiazkw (teisnumas) ir
zdolno do dzialan (czynnoci) prawnych (veiksnumas).
Teisnumas yra ne subjektin teis, o tik leidimas j gyti. Todl
skirtingai nuo subjektins teiss, teisnumui bdinga tai, kad:
1)j asmeniui suteikia Konstitucija nereikalaudama i asmens joki
iankstini pareig vykdymo;
2) jis neatskiriamas nuo asmenybs, negalima atimti i mogaus bendrojo
139
teisinimo kaip leidimo veikti savo interes gyvendinimo linkme ;
3) jis nepriklauso nuo lyties, amiaus, profesijos, tautybs, socialins
padties, gyvenamosios vietos;
4) jis neperduodamas, jo negalima kam nors deleguoti (btent tai ir turi
galvoje mintas Pirmasis Lietuvos Statutas, drausdamas asmeniui par
siduoti vergij, nes atsisakyti laisvs - tai atsisakyti teisnumo);
5) subjektins teiss atvilgiu jis pirmesnis, yra subjektins teiss prielaida;
6) subjektin teis konkreti, o teisnumas abstraktus, nes tai leidimas gyti
ne kuri nors konkrei, o bet kuri teis, reikaling asmens interesams
gyvendinti;
7) subjektin teis galima prarasti pareig nevykdymu, o teisnumo (bend
rojo) - ne, nes jis, kaip sakme, yra ne pati subjektin teis, o tik jos
galimyb.
139
inoma, asmeniui praradus tam tikr subjektin teis ioje srityje jos
pagrindu gali bti atitinkamai ribojamas ir tokio asmens teisnumas. Pavyzdiui,
nuteisus mog kalti, tam laikui yra ribojamas ir jo teisnumas, jam neleidiama
gyti kai kuri subjektini teisi, kurios yra susijusios su btinybe keliauti,
sutari sudarymu ir kita. Vadinasi, negalimas tik iankstinis teisnumo ribojimas.

411

TEISS TEORIJA
Tik nepilnamei ir negali arba socialiai neveiksni asmen
(pvz., bedarbi) teisnumas valstybs teiss aktuose smoningai sutapatinamas su subjektine teise, nes ir vienu, ir kitu atveju pareigas,
kuriomis tie asmenys privalt susikurti savo interesams reikaling
gr, perima tvai, visuomen, valstyb.
Teisnumui bdingas visuotinumas. Tai reikia, kad valstybs valdia
i pat pradi pripasta savo pilieiams vien bendr savybe
juridin leidim gyti atitinkam subjektini teisi ir pareig ir itaip
skatina asmen bti krybikai aktyv (imtis vykdyti pareigas).
Piliei lygyb pirmiausiai reikiasi teisnumu. Jeigu vienas pilie
tis tam tikru metu neturi subjektins teiss steigti krovini pervei
mo firm, kuri turi kitas asmuo, tai nereikia, kad j teisnumas
skirtingas. Teisnumas tas pats, o subjektins teiss ir pareigus
skirtingos, nes subjektine teis jau yra ne tik juridinio leidimo, bei
ir paties asmens gebjim (fizini, dvasini, ekonomini, socialini)
vykdyti i naudojimosi tuo leidimu kylanias pareigas iraika.
Todl teisnumas - tai nuolatin ir btina civilin kiekvienos asmenybs
bsena, asmens teisi gijimo, turjimo juridin prielaida, teisins diskriminacijos draudimas. is principas pripaintas pasaulio bendrijos ir
valstybi nacionalins teiss. Pastaruoju metu jis negali bti anuliuotas net bausms u tyin nuudym pagrindu (mirties bausms
panaikinimas).
Kiekvienas pilietis, taip pat nepilnametis, tvirtai ino, kad jis yra
teisnus, t. y. turi leidim gyti pareig vykdymu bet kuri teis. Bet
pareigoms vykdyti reikia ne tik ekonomini, bet ir asmenybs gali,
kurios nra asmeniui suteiktos gimstant.
Tai patikslina jau aptart prigimtini teisi samprat. Teisns
negimstame tik todl, kad teisnumas yra ne biologin asmens
savyb, o socialinis asmens ir visuomens (valstybs) santykis. Gim
teisnum gyjame i visuomens kaip socialin prielaid bti savo
teisi, savo likimo krjai. Tai ne biologin, o socialin pilietin
asmens charakteristika, kuri istorijoje, kaip matme, ne visada buvo
kiekvienam mogui pripastama. Kiekvieno asmens teisnumas pripastamas tik kai valstyb tampa visos visuomens teisine organizacija. Pripastant kiekvieno asmens teisnum nuo jo gimimo,
formavosi teisnumo, kaip prigimtins asmens savybs", regimyb
Teisnumas visuotinai ateina Europos teiss tradicij panaikinus
vergov ir baudiav.

412

SPECIALIOJI DALIS

Teisnumo svok iuolaikin Europos teis ved 1804 m. Pran

czijos civilinis kodeksas (kitaip vadinamas Napoleono kodeksu),
vliau (1896) - Vokietijos civiliniai nuostatai. Tuo paiu metu teisnu
mo terminu operavo ir Anglijos civilin teis140. Asmens teiss
teis" deklaravimu siekta paalinti i vergovins ir feodalins praei
ties atjusi socialin diskriminacij, kurti formal teisin teisingum.
Teisnumas, kaip civilins teiss kategorija, vliau tapo visam
asmens teisiniam statusui bdinga savybe ir kartu - visoms teiss
akoms bendra svoka. i civilins teiss svokos generalizacija tai irgi dar vienas rodymas, kad iuolaikin teis yra civilins teiss
princip ekstrapoliacijos krinys. Ji (civilin teis) yra modelis:
nusiirint jos principus formavosi iuolaikin teiss samprata ir
j knija pozityvioji Europos teis.
Skiriamas keli ri teisnumas: 1) bendrasis; 2) akinis; ir 3) spe
cialusis.
Bendrasis teisnumas - principinis leidimas asmeniui imtis bet kuri
pareig ir j vykdymu susikurti reikming gr ir gyti j atitinkam
subjektin teis.
akinis teisnumas - tai specializuotas leidimas gyti tam tikros teiss
akos teises, pavyzdiui, santuokos, darbo, rinkim (leidimas usienieiui
Lietuvoje dirbti atlyginam darb).
Specialusis (arba tarnybinis, profesinis) teisnumas - tai leidimas
gyti tokias teises, kuri gyvendinimas reikalauja i asmens specialaus
isilavinimo, talento (pvz., teisjo, gydytojo, mokslininko, artisto, muzikan
to ir kt.). Organizacij, juridini asmen teisnumas irgi specialusis. Tai
leidimas imtis statymo apibrtos veiklos. Asmuo, gavs auktj
moksl baigusio teisininko diplom, gyja specialj teisnum, kurio
pagrindu jis gali gyti subjektin teis gauti tardytojo, prokuroro,
teisjo galiojimus, jeigu sugebs vykdyti i t galiojim iplaukian
ias pareigas.
Specializuotam teisnumui bdinga tai, kad j asmuo gali prarasti
nevykdydamas kai kuri pareig. Asmens, padariusio nusikaltim,
susijus su profesija, teisnumas gali bti ribojamas: toks asmuo gali
netekti leidimo (licencijos) kuriam laikui verstis mediko, teisininko ar
140

/ . . . , . . . ,

1997. . 485.

413

TEISS TEORIJA
kurio nors kito specialisto praktika, prekiauti tam tikromis prekmis.
Jis negali prarasti tik bendrojo teisnumo.
VEIKSNUMAS
Tai asmens psichinis, fizinis ar socialinis gebjimas vykdyti tam
tikras pareigas ir j pagrindu gyti arba garantuoti tam tikras
subjektines teises. Veiksnumas suponuoja pareig kaip btin subjektins teiss atsiradimo ir naudojimosi ja struktrin element.
Tokio gebjimo ribas nustato statymas. Veiksnumas siejamas su
asmens amiumi ir psichikos bkle, tuo tarpu bendrasis teisnumas,
kaip matme, nuo i asmens savybi nepriklauso. Visa apimtimi
veiksnumas gyjamas asmeniui sulaukus 18 met. Visiko veiksnu
mo negyja vaikai iki 14 met ir psichikos ligoniai, kurie gali turti
kai kuri subjektini teisi, bet jomis gali naudotis tik per atstova
vimo, globos arba rpybos institutus. Toki asmen vardu ir inte
resais veikia statymo tvarka paskirti atstovai - tvai, globjai,
rpintojai, kurie prisiima vykdyti neveiksni asmen teises legali
zuojanias pareigas.
Veiksnumas struktros poiriu yra sudtingesn svoka. Pagal
teisi ir pareig gijimo pobd jis gali bti skirstomas veiksnum
vagai statym ir veiksnum pagal sandor. Veiksnumas pagal statym tai asmens gebjimas atlikti teiss norm jam nustatytas pareigas (pvz.,
karin tarnyb); veiksnumas pagal sandor - asmens gebjimas paiam
savo veiksmais sudaryti civilin sandor, jo pagrindu gyti teises ir
vykdyti i j iplaukianias pareigas.
SOCIALINIS VEIKSNUMAS
Veiksnumas gali bti ne tik psichinis, fizinis, bet ir socialinis.
Socialinis veiksnumas - tai organizacinis, ekonominis asmens gebjimas
rinkos ekonomikos slygomis bti main santyki dalyviu. Bedarbis,
bdamas fizikai ir psichikai veiksnus, yra neveiksnus socialiai: jis
nepajgia esamomis slygomis imtis tam tikr pareig vykdymo ne
dl to, kad fizikai ar psichikai nepajgt ar nenort j vykdyti,
o dl to, kad jo pareigos hic et nunc niekam nereikalingos (dl rinkos,
kaip pareig paklausos, stokos) arba j negalima vykdyti dl
prieasi, nesusijusi su paiu asmeniu (gamybos priemoni, investicij stokos). O negalintis vykdyti pareig asmuo negali sulaukti i

414

SPECIALIOJI DALIS

visuomens grtamj paslaug. Todl rinkos ekonomikos sly

gomis atsiranda nauja socialinio veiksnumo ar neveiksnumo svoka.
Socialiai neveiksnus asmuo (bedarbis) yra objektyviai eliminuojamas
i teisini rinkos santyki, o tuo pagrindu - ir i kultros, visuome
ns. Susidaro grsminga mogaus teisi poiriu tiek tokiam asmeniui,
tiek visuomenei padtis. Mat u visuomens rib arba main
santyki atsidrs asmuo triukmauja", veriasi atgal visuomen,
bet jau ne per main santykius, o per teiss paeidimus. Socialinio
neveiksnumo svoka yra svarbi tuo, kad ji tampa juridiniu faktu,
kuris socialinje teisinje valstybje suteikia socialiai neveiksniam
asmeniui teis reikalauti i valstybs socialins paramos.
Socialinis neveiksnumas kuria naujus tokio asmens ir valstybs
santykius, tik kart paternalistinius.
Socialinis neveiksnumas pakoreguoja mogaus teisi" samprat,
papildo j socialinmis, ekonominmis, kultrinmis asmens teis
mis, kurios jau netelpa tradicin teisi ir pareig pusiausvyros
schem kaip teiss kategorij. Socialinio neveiksnumo veikimas
reikalauja teisin poir papildyti etiniu: teisingum - gailestingu
mu ir solidarumu, tradicinius teisinius santykius - netradiciniais
paternalistiniais. Tokiu atveju valstybs pagalba neveiksniam asme
niui ateina ne i teiss, o i motyv, esani alia teiss. Tai rodo,
kad socialin valstyb yra daugiau negu teisin valstyb.
Teisins atsakomybs poiriu dar gali bti skiriamas deliktinis
veiksnumas (lot. dliotum - nusiengimas, klaida). Deliktinis veiksnu
mas - tai teiss norm pripaintas asmens gebjimas savo turtu arba
asmeniu garantuoti naudojimsi savo subjektinmis teismis ir atly
ginti tuo naudojimusi padaryt kit asmen teisms al.
I'agal apimt veiksnumas gali bti: 1) visikas; 2) dalinis; ir 3) ri
botas. Visikas veiksnumas yra tada, kai asmuo pasiekia pilnametyst,
yra psichikai sveikas ir jo veikla nesuvaryta teismo nuosprendiu;
dalinis - nuo 14 iki 18 met amiaus; ribotas, kai asmens gebjimas
gyti tam tikras teises yra apribotas teismo nuosprendiu ar nutar
timi (narkoman, chronik alkoholik). Kai kuri ali (pvz.,
Rusijos Federacijos) civiliniai kodeksai operuoja ir emancipacijos
svoka, pagal kuri nepilnametis, sulauks 16 met, tv sutikimu
gali bti globos ir rpybos institucijos arba teismo sprendimu
pripaintas visikai veiksniu, jeigu jis dirba pagal darbo sutart arba
veriasi verslu, arba sudaro santuok.
415

TEISS TEORIJA
TEISINI SANTYKI SUBJEKT RYS
Teisini santyki subjektai skirstomi individualius (fiziniai asme
nys) ir kolektyvinius (juridiniai asmenys ir mons, neturinios
juridinio asmens teisi).
Fiziniai asmenys - tai Lietuvos pilieiai, usienieiai, asmenys be
pilietybs (apatridai), asmenys, turintys dvejop pilietyb (bipatridai). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij asmuo negali bti ir
Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybs pilietis (12 str. 2 d.). Kai
kurios Lietuvos teritorijoje esani usieniei teiss yra apribotos.
Jie negali dalyvauti Seimo rinkimuose, bti irinkti valstybs
valdios institucijas, eiti kai kuri valstybini pareigybi, jiems
negali bti nustatoma pareiga tarnauti Lietuvos kariuomenje. Visos
kitos civilins teiss jiems yra garantuojamos kaip ir Lietuvos
pilieiams. Antikinje Graikijoje usienieiai (barbarai) buvo beteisiai
ir prilyginami vergams. Barbaras (svetimalis) ndienos Europos
leksikoje turi kit prasm.
Kolektyviniais teisini santyki subjektais gali bti:
1)
2)
3)
4)
5)

valstyb;
valstybs institucijos;
visuomeniniai susivienijimai, tarp j ir religiniai, politins partijos;
gamybins organizacijos;
usienio firmos.

Juridiniu asmeniu gali bti ne visos organizacijos ir staigos, o

tik tos, kurios atitinka juridinio asmens svok, aprayt CK
2.33 straipsnyje, o btent: 1) turinios savo pavadinim; 2) galinios savo vardu gyti teises ir pareigas; 3) bti iekovu ir atsakovu
teisme. Naujasis CK juridiniu asmeniu laiko ir valstyb, savivaldy
bes (2.35 str. 1 d.).
Kai kurie valstybs poymiai atitinka juridinio asmens poymius
(ji gali turti atskir turt - valstybin nuosavyb; bti iekov
teisme - pareikti jame pretenzij beeiminink turt, rast lob,
taip pat atsakov - ji atsako savo pilieiams u pareign neteis
tais veiksmais jiems padaryt al; ir kita). Bet valstyb yra ne lik
civilins teiss ir ne tik kins veiklos subjektas. Jos tikslai Ir
paskirtis yra reikmingesni. Laikyti valstyb juridiniu asmeniu tikslinga, kai reikia atskirti valstybs atsakomyb nuo valstybs vardu
veikusi institucij ar pareign atsakomybs. Apie valstyb kaip
416

SPECIALIOJI DALIS

apie juridin asmen plaiau kalbama aptariant valstybs deliktin

atsakomyb savo pilieiams.
Skirtingai nei fizini asmen, juridinio asmens teisnumas ir
veiksnumas atsiranda tuo paiu metu, nuo jo stat (nuostat)
patvirtinimo momento, o tais atvejais, kai juridinis asmuo turi veikti
remdamasis bendraisiais tos ries organizacij nuostatais - nuo
momento, kai kompetentinga institucija ileidia nutarim j steigti,
jeigu statai turi bti registruojami, juridinio asmens teisnumas
atsiranda nuo j registravimo momento.
Valstybs institucij subjektikumas ypatingas tuo, kad jos vykdo
valdios galiojimus - turi teis duoti kitiems teiss subjektams
(pilieiams, institucijoms) privalomus paliepimus ir j vykdym utik
rinti teisine valstybs prievarta. J subjektikum sudaro specialaus
teiss akto (daniausiai statymo) nustatyta j kompetencija (teiss ir
pareigos). Pavyzdiui, prezidento kompetencij nustato Lietuvos Kon
stitucija ir Prezidento statymas, teism kompetencij - Konstitucija ir
Teism statymas (1994). Valstybs institucijos gali bti baudiamj,
administracini, civilini, procesini ir kitoki santyki subjektai.
Usienio ali valstybini ir privai firm subjektikum nusta
to Lietuvos statymai, tarptautin teis arba tarptautin sutartis.
TEISS SUBJEKTAS IR TEISINI SANTYKI SUBJEKTAS
Konkretinant teisini santyki subjekt, kyla jo santykio su teiss
subjektu klausimas: ios svokos sutampa ar skiriasi? Teiss li
teratroje is klausimas aikinamas nevienodai: vieni autoriai
(prof. S. A. Komarova, V. V. Lazarevas, S. V. Lipenis) teisini san
tyki subjekt tapatina su teiss subjektu; kiti autoriai (M. N. Marenko, N. I. Matuzovas, V. I. Leuinas, S. Vanseviius) juos skiria,
nors io skirtumo plaiau neargumentuoja.
Tai labai artimos, bet netapaios svokos. Ikikapitalistiniu visuo
mens raidos etapu jos sutapo: kas negaljo bti teisini santyki
subjektas, tas negaljo bti ir teiss subjektas (pvz., vergas). Kapita
listinje visuomenje ios svokos isiskiria: pripastamas kiekvieno
asmens teisnumas, t. y. iankstinis visuomens leidimas asmeniui
imtis bet kuri pareig ir j vykdymu gyti pageidaujam gr ir
kartu subjektin teis j arba reikalauti, kad tok gr jam suteikt
valstyb, kai jis objektyviai nepajgia vykdyti atitinkam pareig.
Todl kiekvienas teisnus asmuo laikomas ir teiss subjektu. Bet ne
417

TEISS TEORIJA
kiekvienas teiss subjektas gali bti ir kiekvieno teisinio santykio
subjektas.
Teiss subjektas yra platesn svoka negu teisinio santykio
subjektas, nes galimi atvejai, kai konkretus asmuo, bdamas teiss
subjektas, negali bti tam tikr santyki subjektas. Teiss subjektas tai tik potencialus teisini santyki subjektas, galintis niekada ir
netapti konkrei santyki subjektu. Pavyzdiui, asmuo, sdintis ant
suoliuko miesto aiktje, yra teiss subjektas, o asmuo, kuris eina
per psij perj, yra laikomas ne tik teiss subjektu, bet ir
konkretaus teisinio santykio subjektu (nes jis naudojasi subjektine
teise laikydamasis tam tikr teiss norm reikalavim, kurie j
pareigoja pereiti gatv ne bet kurioje vietoje, o btent psij
perjoje). Teisinio santykio subjektas yra asmuo, kuris jau turi
konkreias teises ir pareigas, o teiss subjektas - kuris gali tokias
teises ir pareigas gyti. Ant suoliuko sdintis asmuo yra teiss
subjektas tuo atvilgiu, kad jam leista bet kada atsistoti ir eiti per
gatv - tapti teisinio santykio subjektu.
N. I. Matuzovas nurodo tokius i svok skirtumus: 1) konkretus pilietis, bdamas nuolatinis teiss subjektas, negali bti ir visu
teisini santyki subjektas; 2) kdikiai, psichikos ligoniai, bdami
teiss subjektai, nra daugelio teisini santyki subjektai; 3) teisiniai
141
santykiai nra vienintel teiss gyvendinimo forma .
Todl teiss subjektas sietinas su teisnumu, o teisini santyki
subjektas - dar ir su veiksnumu. Bet tai nra grieta, nes ir
neveiksnus asmuo, bdamas teiss subjektas, tam tikrais atvejais
gali bti ir kai kuri teisini santyki subjektas atstovavimo, globos,
rpybos institutams tarpininkaujant. ie institutai civilinje teisje
tik tam ir atsiranda, kad savo teisnumo lygmens teises galt
gyvendinti (tapti teisini santyki subjektais) ir tie asmenys, kurie
yra teiss subjektai, bet negali bti tiesioginiai teisini santyki
subjektai. Atstovavimo instituto pagrindu pagal civilin teis ne
veiksns ar ribotai veiksns asmenys gali bti paveldjimo, pirki
mo-pardavimo, paskolos, nuomos, panaudos ir kitoki santykiu
subjektai. Atstovavimas laikomas teistu, jeigu teiss subjekto atstovas veikia ne savo, o atstovaujamojo vardu ir interesais (naudai).

141
/ . . . , . . . .
1997. . 482.

418

SPECIALIOJI DALIS

Taiau per atstovavimo institut neveiksnus asmuo, bdamas

teiss subjektas, negals bti subjektas t teisini santyki, kur
reikia tiesioginio paties asmens dalyvavimo (CK 2.132 str. 1 d.).
Neveiksnus teiss subjektas negals bti politini santyki subjektas
(dalyvauti rinkimuose arba bti renkamas valdios institucijas), jis
gals bti ir santuokos subjektas, nes iuo atveju reikia tiesioginio
paties teiss subjekto dalyvavimo. Kai kuriose monarchinse valsty
bse neveiksns ar i dalies veiksns teiss subjektai per atstovavi
mo institut galjo bti ir politini santyki subjektai- paveldti
valstybs vadovo (monarcho) valdi ir iki pilnametysts valdyti
valstyb per savo pasirinkt ar paskirt atstov. Bet tai nemanoma
respublikoje, kur politin veikla reikalauja paties asmens tiesioginio
dalyvavimo. Todl teiss subjektas - tai tik teisinio santykio subjekto
galimyb, kuri ne visada gali virsti realybe.
Vadinasi, iam klausimui svarbus asmens teisi skirstymas
teises, kuri gyvendinimas reikalauja tiesioginio paties j turtojo
dalyvavimo, ir teises, kuri gyvendinimas tokio dalyvavimo nerei
kalauja (turtins teiss).
ios situacijos logika yra tokia, kad teisiniams santykiams svar
biausia yra pareig vykdymas, nes juo yra utikrinamas kit
teisinio santykio subjekt (dalyvi) teisi gyvendinimas. Neveiks
nus asmuo tik todl nelaikomas teisinio santykio subjektu, kad jis
nepajgia vykdyti pareig, kuriomis privalo legalizuoti savo teises
visuomenje ir garantuoti kit teisinio santykio dalyvi teisi gy
vendinim. Jei kiti asmenys ar valstyb savanorikai sipareigoja
vykdyti pareigas, kylanias i neveiksnaus asmens naudojimosi
teise, tai neveiksnus asmuo gali bti teisini santyki subjektas.
i svok skirtumas ypa irykja suprantant teis kaip subjektini teisi (leidim) ir pareig (liepim) vienov. Te/ss subjektas gali
tapti teisini santyki subjektu tik jeigu jis dl savo subjektikumo
charakteristik pajgus bti subjektini teisi ir pareig vienovs
subjektas. Kadangi teis be pareigos nra subjektin teis, tai nepil
nameiai, psichikos ligoniai, kaip sakme, gali bti ne teiss, o tik
teiss-privilegijos subjektai ir subjektai t teisini santyki, kurie
galimi atstovavimo, globos ir rpybos pagrindu ir kurie reikia, kad
toki asmen pareigas perima kiti asmenys ar institucijos.
Taigi teiss subjektas - tai teisnus, t. y. potencialiai galintis tapti
teisini santyki dalyviu, asmuo, o teisinio santykio subjektas konkretaus teisinio santykio dalyvis.
419

TEISS TEORIJA
4.3 TEISINI SANTYKI TURINYS
Tai teisinio santykio dalyvi (subjekt) subjektins teiss ir pareigos.
Sukonkretinti teisinio santykio tirin - tai painti tas teises ir
pareigas, j tarpusavio santykius.
Teisinis santykis yra priemon paversti bendruosius teiss norimi
nurodymus subjektinmis visuomeninio santykio dalyvi teismis ir
pareigomis.
Terminas teis iuo atveju turi dvi prasmes: a) objektins teiss; ir
b) subjektins teiss. Apie ias svokas vienaip ar kitaip jau usiminta ankstesniuose skyriuose. ia jos aptariamos atsivelgiant teisi
nio santykio specifik.
1) Objektin teis. Jos samprata priklauso nuo teiss sampratos.
Pasak vokiei teisininko K. F. Rlio, objektin teis - tai teisine
tvarka, kuri nustato tik teiss normos (Allgemeine Rechtslehre. P. 387).
Tai normatyvistin objektins teiss ir teisins tvarkos samprata,
kuriai teis yra tik normos ir todl tik norm nustatyta socialin
tvarka laikytina teisine. Nepozityvistine teiss samprata besiremiantys autoriai mano, kad teisin tvark kuria ir idjos (bendrieji teiss
principai"), turinios toki pat pareigojamj gali kaip ir normos.
Todl objektin teis - tai sistema pozityviosios teiss norm ir
bendrj teiss princip, kurie nustato visiems teiss subjektams
bendras elgesio taisykles (teises ir pareigas). Tai visa alies naciona
line teis (statymai, tarptautins ratifikuotos sutartys, statym lydimieji
aktai) ir bendrieji teiss principai (vyraujanti teiss samprata). Kiek
vienam asmeniui ar organizacijai ji yra iorin aplinka, kuri n
vienam teiss subjektui asmenikai nepriklauso, bet visiems vienodai
galioja, visus vienodai pareigoja.
2) Subjektin teis - tai konkreiam asmeniui statymo leisto ar
neudrausto elgesio, ginamo valstybs prievarta, ris ir mastas. Teis
vadinama subjektine tada, kai priklauso konkreiam asmeniui, daniausiai yra gyta jo paties individualiomis pastangomis (pareig
vykdymu). Pavyzdiui, konstitucin norma: Lietuvos pilietis turi
teis moksl" yra objektins teiss norma ir tvirtina teisminio
lygmens teis moksl, o konkretaus asmens gyta teis studijuoti
Mykolo Romerio universitete yra jo subjektin teis (gyvendintas
teisnumas), nes gyta vykdius objektins teiss nustatytas stojimo
universitet pareigas. Objektin teis iuo atveju yra tik bendras
visiems vienodai adresuotas leidimas mokytis, o subjektin teis konkretus pasinaudojimas tuo leidimu vykdant atitinkamas parei420

SPECIALIOJI DALIS

gas. Teiss norma, nustatanti turto paveldjim ir tokio paveldjimo

tvark, yra objektins teiss norma, o tai, kad, pavyzdiui, Jonaiiui
mirus, snus turi teis paveldti tvo turt, yra Jonaiio snaus
subjektin teis.
Subjektins teiss samprata gali keistis - tai priklauso nuo
vyraujanios teiss sampratos. Remiantis etatistine teiss samprata,
subjektin teis reiks apibrti kaip valstybs teiss akt nustatyt
konkreiam asmeniui leistino elgesio r ir apimt. ia subjektins
teiss altinis - valstybs valia, paties asmens taka tokiai teisei
atsirasti neaiki. Nepozityvistins teiss sampratos poiriu, subjek
tin teis - tai valstybs sankcionuotas konkretaus asmens elgesys,
kur tas asmuo gijo teis (leidim) vykds tam tikras pareigas
valstybei ar kitiems bendrijos nariams. ia valstyb daugeliu atvej
nesuteikia asmeniui subjektini teisi, o tik sankcionuoja (patvirtina)
jo paties gytas teises pareig vykdymu susikurt gr, sipareigo
dama jas ginti j paeidimo atveju.
Skiriant ias teiss" reikmes, netinka vartoti termin objektyvioji
teis ir subjektyvioji teis, nes tai gali suponuoti termin daugiareik
mikum - jie gali gyti filosofins prasms. Filosofija laiko objekty
viais tik tuos reikinius, kurie nra mogaus sukurti, kurie egzistuo
ja nepriklausomai nuo mogaus valios apskritai. ios prasms
perklimas teiss norm sistem reikt, kad teis lyg ir nra
mogaus krinys, kad ji yra ne tik nuo konkretaus asmens, bet ir
apskritai nuo mogaus nepriklausoma, autonomika btis. Tai prie
taraut jau rodytam faktui, kad teis - kultros reikinys, t. y. ji
yra mogaus sukurta ir tik mogus yra jos atrama bei esatis. Todl
filosofiniu poiriu ji nra objektyvi".
Terminu objektyvioji teis norima pasakyti tik tiek, kad ji nra
konkretaus asmens savastis, o vis tam tikros individ bendrijos
krinys, j sociokultrin gyvenamoji aplinka (visuomenin tvarka).
Terminus objektin teis ir subjektin teis pirmasis lietuvikoje
teiss literatroje, autoriaus iniomis, pavartojo J. Skruodys Vilniuje
ileistoje knygoje Teiss filosofija" (1923)142. P. Leonas vartojo termi
nus objektingoji teis ir subjektingoji teis. Rusika teiss literatra
objektin teis vadina , subjektin teis -
, vokieiai atitinkamai - objektives Recht ir subjektives Recht,
anglai - law ir right, lenkai - prawo ir prawo podmiotowe.

142

Skruodys J. Teiss filosofija. Vilnius, 1923. P. 9.

421

TEISS TEORIJA
Subjektins teiss struktra. Subjektin teis yra daugiaaspekt tei
ss kategorija. Ji yra trij leidim vienov: 1) leidimas paiam elgtis
taip, kaip nustatyta teiss akte, - naudotis tam tikru visuomens
griu (subjektins teiss objektu); 2) leidimas reikalauti, kad kiti
asmenys teiss turtojo atvilgiu susilaikyt nuo tam tikr veiksimi
arba vykdyt jo naudai pozityvi pareig (grint skol, teikt tam
tikras paslaugas ir kt); 3) leidimas kreiptis kompetenting valsty
bs institucij, kad i, panaudodama valstybs prievart, priverst
antrj santykio al vykdyti pareig, kuri i privalo vykdyti
subjektins teiss turtojui pagal statym arba sutart. is leidimas
paprastai vadinamas teisine pretenzija. Konkreti subjektin teis gali
apimti ir daugiau nei tris leidimus. Pavyzdiui, subjektin teis
odio laisv leidia pilieiui kalbti susirinkimuose ir mitinguose,
reikti savo mintis per spaud ir kitas informavimo priemones,
kritikuoti vieojo gyvenimo trkumus, teikti silymus, imtis literat
rins ir kitokios menins veiklos ir t. t.
Taiau pagrindiniai leidimai yra trys, nes jie apima vis subjek
tins teiss vidin prietaringum (teisi ir pareig vienov) ir laisvo
asmens apsisprendim dl savo teisi; vienas i svarbiausi tos
teiss struktrini element yra leidimas ginti savo teis kvieiantis
pagalb valstybs institucijas (teisin pretenzija). R. Jringas teig,
kad subjektin teis gali bti gyjama ir gyvendinama tik kova,
rytingai ginant savo paeistas teises, nes tik tokia gynyba lemia
teiss viepatavim moni santykiuose: Kas gina savo teis, tas
gina teis apskritai." (R. Jringas)
Svarbus subjektins teiss poymis yra tas, kad turinio poiriu
ji garantuojama ne tik tos teiss turtojo pareiga, bet ir kit teisinio
santykio dalyvi pareigomis, o formos poiriu - valstybs prievarta. Pavyzdiui, kad asmuo galt netrukdomai turti nuosavybs
teis tam tikr gr, naudotis ir disponuoti juo, nuosavybs
turtojas privalo nepaeisti kito asmens teisi, o vykdydamas i
pareig, gyja teis reikalauti, kad kiti asmenys vykdyt jam tam
tikras pareigas - susilaikyt nuo tam tikr veiksm arba atlikt jo
naudai tam tikrus pozityvius veiksmus. Be itokio garantavimo
turtume ne subjektin teis, o paprast leidim, nedraudiamum,
kuris kyla i demokratinio principo: viskas, kas neudrausta statymo, leidiama". Pavyzdiui, niekam neudrausta eiti pasivaikioti, mgautis gamta, klausytis muzikos, skaityti knyg, vaintis
dviraiu ir t. t. Bet visa tai nra subjektins teiss ir visi ie leidimai.
422

SPECIALIOJI DALIS

neeina teisinio santykio turin, nes naudojantis kai kuriais i ia

mintais leidimais negalima paeisti kito asmens teisi ir tai nenu
stato tais leidimais besinaudojaniam asmeniui pareig. Pavyzdiui,
leidimas skaityti knyg nra subjektin teis, nes tokiu leidimu
besinaudojantis asmuo objektyviai negali varyti kito asmens teisi.
Todl i skaitaniojo nereikalaujama vykdyti koki nors pareig kito
asmens naudai. inoma, jeigu knyga yra bibliotekos ar pasiskolinta
i asmens, tai atsiranda pareiga ja atitinkamai naudotis (nebraukyti
teksto, kitaip negadinti jos), nors kiti leidimai - klausytis muzikos,
dainuoti, vaintis dviraiu, gali reikti ir subjektin teis, nes
naudojantis jais jau galima paeisti kito asmens teises. Pavyzdiui,
garsios muzikos klausymasis, dainavimas nakt arba vainjimas
dviraiu jau pareigoja asmen tai daryti netrukdant kit moni
poilsio, nekeliant grsms j teisms.
Jeigu leidimas imtis tam tikros veiklos suponuoja btinyb vyk
dyti atitinkam pareig kito teiss subjekto naudai, tai jau yra ne
paprastas leidimas, o subjektin teis.
PAREIGA - ANTRASIS SUBJEKTINS

TEISS IR TEISINIO SANTYKIO TURINIO ELEMENTAS

Kadangi teisiniai santykiai gyvendina mint teisi ir pareig vieno
ve, tai j dalyviai turi tarpusavio teisi ir pareig: jie yra ir teisi
turtojai, ir pareig vykdytojai. Pavyzdiui, pirkimo-pardavimo atveju
pirkjas turi teis (jam leidiama) sigyti perkam daikt savo nuosa
vybn ir kartu turi pareig sumokti pardavjui sutart kain. Parda
vjas privalo (turi pareig) perduoti pirkjui sutartyje aptartos kokybs
daikt u sutart kain ir kartu turi teis (leidim) reikalauti, kad jam
bt sumokta sutartyje nurodyta suma. Todl pareiga yra antrasis
tiek subjektins teiss, tiek teisini santyki turinio elementas; teisinio
santykio poiriu pareiga taip pat yra subjektin, kaip ir teis.
Teisin pareiga - ris ir mastas privalomo elgesio, kuriuo yra
legalizuojama visuomenje konkretaus asmens subjektin teis - leidimas
naudotis tam tikru griu. Tai privalomas teisinio santykio dalyvio
elgesys, skirtas kitos teisinio santykio alies teisms gyvendinti ir
tuo remiantis savo teisei visuomenje legalizuoti.
Pareiga, kaip ir subjektin teis, turi atitinkam struktr; j
sudaro tokie pareigojimai: 1) atlikti kito asmens ar bendrijos naudai
tam tikrus pozityvius veiksmus; 2) nekliudyti subjektins teiss
423

TEISS TEORIJA
turtojui naudotis tam tikru griu (teiss objektu), kur jis turi teis;
3) atlyginti al, kuri asmuo, naudodamasis savo subjektine tei
se, padaro kito asmens teisms. Teisin pareiga yra subjektins
teiss - leidim gyvendinimo, legalizavimo visuomenje priemon.
OBJEKTINS IR SUBJEKTINS TEISS SANTYKIS

Kai kurie autoriai (K. F. Rlis) mano, kad objektin teis ir subjek
tine teis tra dvi skirtingos to paties proceso dalys ir kad nra
jokios grynai objektins teiss, nes kiekviena visavert teiss norma,
kiek ji pagrindia galimyb skstis (Klagemoglichkeit), yra ir subjek
tins teiss bei pareigos. Objektin teis be subjektins teiss bt tik
socialin tvarka. Objektin teis kuria institucijos, o subjektine teis ir teisiniai santykiai. Skirtingos politins filosofijos pirmum teikia
tai vienai, tai kitai. J. Habermasas mano, kad pagal liberali teisins
tvarkos samprat teisins tvarkos prasm pasireikia tuo, jog vienais
atvejais teisin tvarka kyla i subjektins teiss, o kitais - i
objektins143. Savigny vis savo teiss sistem mgino grsti subjek
tins teiss pirmumu. is vadovlis, kiek jis remiasi teisiniu perso
nalizmu, irgi vadovaujasi subjektins teiss pirmumu. Teisinis per
sonalizmas, kaip subjektins teiss teorija, rodo, kad pradti teis
suvokti nuo subjektins teiss svarbu dar ir dl to, kad ji tampa
teis i vidaus integruojania kategorija: teisiniai santykiai jau
niekuo nauju nepapildo teiss sampratos, o tik atskleidia, kaip
vairiose asmens interes praktinio gyvendinimo situacijose subjek
tine teis atsiranda ir reikiasi kaip konkrei leidim ir paliepim
vienov. Teiss sampratoje i vienov atsiskleidia kaip teorin
konstrukcija, o teisini santyki srityje - kaip praktikai veikianti ir
save empirikai rodanti realyb, kuri pripasta ir tie, kurie j . |
ginija teiss sampratos lygiu.
Kadangi objektin teis gyvendinama teisiniais santykiais, tai kol
nevirsta subjektine teise, ji nra veikianti teis.
5. TEISINI SANTYKI RYS
Teisiniai santykiai - tai moni bendravimo formos, kuriomis gyvendinami svarbiausi moni interesai. mons susisaisto vairiais teisi
143

Habermas J. Faktizitat und Geltung - Beitrage zur Diskurstheorie des

Rechts und des demokratischen Rechtstaates. Frankfurt: Suhrkamp, 1992. P. 329.

424

SPECIALIOJI DALIS

niais santykiais tik todl, kad vienais santykiais (darbo, rangos)

siekia susikurti reikalingas vertybes, kitais (pirldmo-pardavimo, dova
nojimo, paveldjimo) - j gyti, treiais (kredito, nuomos, panaudos) laikinai perleisti turimas vertybes naudotis kitiems asmenims, ketvir
tais (alos atlyginimo, administraciniais, baudiamaisiais, procesi
niais) - apginti paeistas savo teises, penktais (politiniais, rinkim,
tarnybiniais, galiojimo, atstovavimo ir kt.)- gyti valdinius galioji
mus. Tai rodo, kad asmuo gali pasiekti savo tikslus tik keisdamasis
su kitais asmenimis paslaugomis, kad io bendravimo teisin forma teisiniai santykiai ir kad ie santykiai visada yra arba asmens
subjektini teisi gijimo, naudojimosi jomis arba j gynimo santykiai.
Konkretinant pasakytina, kad teisiniai santykiai skirstomi vai
riai, bet daniausiai - pagal akas, o btent : konstitucinius,
administracinius, civilinius, eimos, darbo, finans ir kitus.
Vokiei teiss teoretikai teisinius santykius danai skirsto taip:
1) skoliniai santykiai (Schuldverhaltnis) - tai kredito, alos atlyginimo,
paskirt baud ar pinigini nuobaud sumokjimo santykiai. Tai
gali bti piliei tarpusavio, piliei ir valstybs ar privai
institucij santykiai;
2) procesiniai santykiai (Prozessrechtsverhaltnis) - tai vairs teisi
gijimo, gynimo, patraukimo drausminn, administracinn ar bau
diamojon atsakomybn santykiai;
3) valdymo santykiai (Verivaltungsrechtsverhdltnis), atsirandantys gy
jant valdinius galiojimus, saugant teisin tvark, organizuojant
kin, vietimo ir kitok valstybs gyvenim (K. F. Rlis).
Turinio poiriu anglosaks teiss literatra teisinius santykius
skirsto : 1) bendradarbiavimo; 2) konkurencijos; ir 3) konflikto. Dvi
pastarosios teisini santyki formos lemiamos pirmosios. Jei sutar
i vykdymui kyla grsm, tai bendravimo, kaip tarpusavio pagal
bos, santykiai virsta agresijos ir konflikto santykiais.
Pagal teisinio santykio subjektus skiriami:
1) fizini asmen tarpusavio teisiniai santykiai (eimos, dauguma civi
lini santyki);
2) fizini ir juridini asmen teisiniai santykiai;
3) piliei ir valstybs teisiniai santykiai (finans, baudiamieji, admi
nistraciniai ir kt.);
4) valstybi tarpusavio teisiniai santykiai (tarptautiniai santykiai).
425

TEISS TEORIJA
Pagal konkretumo laipsn ir teisinio santykio subjekt skaii
teisiniai santykiai skirstomi : 1) absoliuius; 2) santykinius.
Absoliui teisini santyki atveju nustatoma tik viena alis, pavyz
diui, nuosavybs teise daikt valdantis asmuo, kuriam prieinama
pareiga vis kit asmen, galini santykiauti su juo tam tikru bdu.
Tie asmenys privalo gerbti nuosavybs turtojo teis, netrukdyti jos
gyvendinti. Teisinio santykio absoliutumas ia reikia tai, kad i
pareiga nustatoma visiems ir kiekvienam. Nuosavybs savininkas turi
teis reikalauti, kad visi teiss subjektai, kurie tik nort su juo
santykiauti dl jo nuosavybs teiss, privalo gerbti i jo teis.
Santykini teisini santyki atveju yra apibriami (nurodomi) abu
dalyviai (kreditorius ir debitorius, pirkjas ir pardavjas). Santykio
dalyvio teiss gyvendinimas ia siejamas su konkreia jo pareiga
kitam konkreiam santykio dalyviui.
Pagal vykdomas funkcijas teisiniai santykiai skirstomi reguliavimo ir valstybs (teisins) prievartos taikymo santykius. Reguliavimo
teisiniai santykiai yra tokie, kuriais pilieiai siekia gyti subjektini
teisi, jas gyvendinti, apsaugoti. Tokie santykiai yra konstituciniai,
administraciniai, civiliniai, darbo, eimos ir kiti. Jie tarpusavyje
susipyn. Pavyzdiui, administraciniai santykiai yra valdymo santykiai, bet jie gali bti ir vertybi paskirstymo santykiai tais atvejais,
kai ito negali padaryti darbo ir civiliniai santykiai. Socialins
globos ir rpybos santykiai yra administraciniai santykiai, kai
valstyb teikia asmeniui ilaikym.
Teisingum gyvendinantys santykiai gali bti administraciniai ir
baudiamieji.
Valstybs (teisins) prievartos taikymo santykiai yra antriniai, jie
atsiranda paeidus pozityviosios teiss norm reikalavimus (atsisakius vykdyti pareigas), kai reikia utikrinti reguliavimo santykiu
pagrindu gyt teisi ir pareig realum, susiaurinti teiss paeidjo
teises taikant jam tam tikras sankcijas, ireikalauti padarytos alos
atlyginim, kai kaltas asmuo nenori ito padaryti savanorikai. iai
santyki riai priklauso visi santykiai, atsirandantys taikant BK,
ATPK, taip pat kai kurias CK normas, nustatanias sankcijas arba
leidianias riboti kalto asmens turtines teises, kilusias i sandori,
Taigi teisiniai santykiai demokratinje visuomenje funkcionuoja
kaip mogaus teisi gijimo, naudojimosi jomis ir j apsauga
santykiai.

426

VI SKYRIUS
TEISIN
NUO

BENDROJO
TEISINIO

ATSAKOMYB:
PRIE

INDIVIDUALIOJO

REGULIAVIMO

1. TEISTAS ELGESYS IR JO RYS

Teisto elgesio painimas - tai painimas teiss gyvenime". Elge
sys yra konkretus mogaus buvimo visuomenje bdas, regimoji
mogaus charakteristika.
Atsivelgiant raikos form elgesys gali bti verbalinis (odi
nis), susidedantis i atskir teigini, sprendim, vertinim, infor
muojani apie vidin asmens bkl, ketinimus, ir elgesys - veiks
mai kaip materialinis fizinio ar juridinio asmens poveikis kit
moni teisms ir gyvenamajai aplinkai. Sprsti, ar elgesys teis
tas, - tai sprsti, koks jo santykis su teise (su kit moni teismis).
TEISTO ELGESIO SVOKA
Teistas elgesys - tai asmen ir organizacij elgesys, neprieingas teiss
norm reikalavimams. Konkretus elgesys yra teistas ar neteistas,
danai priklauso ir nuo to, kokios teiss atvilgiu jis vertinamas.
Lietuvos rezistencinio sjdio kovotoj, vliau disident kova dl
alies politins nepriklausomybs pagal Lietuvos teritorijoje galioju
sius soviet okupacinius statymus buvo neteista, o pagal prigim
tine ir tarptautin teis - teista.
Elgesio teistumas paprastai vertinamas vadovaujantis pozityvi
ja teise, nes ji tuo metu yra oficiali toje teritorijoje ir toje socialinje
organizacijoje veikianti reali jga. Demokratinje valstybje pos
tuluojama, kad bent pagrindiniai pozityviosios teiss principai ne
prietarauja prigimtins teiss principams.

TEISS TEORIJA
Teist elges apibdina tokie poymiai:
1) konkretaus asmens elgesys atitinka teiss norm reikalavimus ir
reikiasi toje socialini santyki srityje, kuri yra reguliuojama
teiss norm;
2) elgesys visuomenei btinas arba bent pageidautinas;
3) daugiau ar maiau smoningas elgesys: asmuo ino, ko ir kodl
siekia savo elgesiu; teisto elgesio smoningum sudaro asmens
elgesio motyvai (dl ko veikiama arba neveikiama), elgesio pob
dis (elgiamasi tyia ar neatsargiai) ir elgesio tikslai (ko tam tikru
elgesiu siekiama).
Du pirmieji yra objektyvieji teisto elgesio poymiai. Kiti poy
miai (elgesio motyvai, jo pobdis ir tikslai) yra subjektyvieji.
Kai asmenys, organizacijos veikia pagal teiss nurodymus, sako
ma, kad teis yra gyvendinta, pasiekiami teisinio reguliavimo tikslai.
TEISTO ELGESIO RYS

Pagal aktyvumo laipsn teistas elgesys gali reiktis veiksmais ir

neveikimu (pasyviu elgesiu). Todl vienais veiksmais teistas elgesys
reikiasi neatlikimu teisei prieing veiksm, kitais atvejais - atliki
mu pozityvi veiksm, kuri teis reikalauja (grinama skola,
ikeliama baudiamoji byla ir t. t.).
Pagal elgesio motyvus teistas elgesys skirstomas taip:
1) sismonintas elgesys remiasi asmens sitikinimu, kad naudinga elgtis
teisei neprieingu bdu, kad teistas elgesys palaiko visuomenje socialin
santarv ir rimt, nes garantuoja santykio dalyviams abipus naud (as
mens sitikinimas lipus troleibus komposteruoti vaiavimo biliet
kaip atsilyginim transporto monei u jam teikiam paslaug).
2) Marginalinis, arba ribinis, elgesys (lot. marginalis - ribinis, ant
ribos esantis) - tai elgesys, links paeisti teis, bet dl tam tikr
prieasi nevirstantis teiss paeidimu. Motyvai, dl kuri nor paeis
ti teis nustelbia susilaikymas nuo teiss paeidimo, daniausiai yra
galimos bausms baim, suvokimas asmenins naudos, kuri laukia
teistai elgiantis, baim bti pasmerktam savo kolektyvo, grups,
eimos ir kita. Mintame pavyzdyje asmuo, lips troleibus,
komposteruoja vaiavimo biliet tik todl, kad nebt nubauslas
kontrolieriaus.

428

SPECIALIOJI DALIS

itoks elgesys laikomas teistu, nes kad ir neigiamai vertina

teisinius paliepimus ir nenort jiems paklusti, asmuo j vis dlto
laikosi, juos vykdo ir iuo poiriu jo poelgiai atitinka pozityviosios
teiss reikalavimus.
Marginalinio elgesio svok iandien plaiai vartoja teiss socio
logija ir apskritai sociologija tais atvejais, kai nori iskirti poymius
toki asmenybi ar socialini grupi, kurios pripasta vertybes,
priklausanias vairioms socialinms kultrinms sistemoms, bet n
vienoje i t sistem neranda savo vietos. Dl to tokie asmenys
jauia nuolatin diskomfort ir tai pasireikia atitinkamu j elgesiu,
deviaciniu (nukrypstaniu nuo socialini standart) pasyvumu arba
agresyvumu. Socialiniu, politiniu poiriu toks asmuo jauiasi at
pltas nuo savo socialini akn, jauia nuolatin nepasitenkinim,
o viso ito prieastimi laiko jam nepalankias socialines permainas.
I ia kyla potencialus jo pasiruoimas pripainti kratutinius
konservatizmo arba radikalizmo lozungus, veikti asocialiai, agresy
viai arba pasiduoti visikai apatijai. Teiss poiriu marginalinis
elgesys yra tarpinis" tarp teistos ir neteistos asmens bsenos.
3) Konformistinis, arba prisitaiklikas, elgesys yra tada, kai asmuo
paklusta teiss reikalavimams, giliau nesuprasdamas j laikymosi prasms
(naudos) arba smoningai tai nesigilindamas. Tai pasyvus teiss norm
laikymasis, prisitaikymas prie aplinkini (grups, gimini, koleg ir
t. t.) nuomons ir veiklos. Tai kolektyvinio mogaus elgesys, kai jis
mano, kad itaip elgiasi tik todl, jog itaip elgiasi visi", jog elgtis
kaip visi" jam asmenikai naudinga, padeda kopti karjeros laiptais.
vairiose visuomeninse santvarkose, o ypa sovietiniais laikais buvo
prasta kalbti ir elgtis ne taip, kaip reikalauja tiesos, paangos ar
proto logika, o kaip nori valstybs valdia, i kurios palankumo
tikimasi asmenins naudos. Todl tie patys asmenys, kurie anais
laikais vieai aipsi i Lietuvos nepriklausomybs idjos, prie j
veik, dabar gali kaip ir visi" entuziastingai pritarti nepriklausomy
bei, nes elgiasi pagal daugumos pavyzd ir momentin asmeni
n naud: jeigu i nepriklausomybs neigimo galima laimti asme
nins naudos, kodl su visais" prie j nesistengti; o jeigu asmeni
kai naudingiau remti nepriklausomyb, kodl jai nepritarti, nes
abiem atvejais galima svariai pasiteisinti - visi itaip elgiasi".
Toks elgesys vadinamas konformistiniu (lot. conformis - panaus,
atitinkantis). Pilietikai nesusiformavusios asmenybs elgesio moty429

TEISS TEORIJA
vai gali bti savanorikas sutikimas paklusti vyraujaniai nuomonei,
pasyvus poiris teisin tvark, vengimas k nors svarstyti kolek
tyve, pritarimas tiems, su kuriais sieja asmeniniai ar tarnybiniai
ryiai. Konformistai - tai mons, neturintys individualybs, paeisti
socialins niveliacijos, subendravardiklinti", nuasmeninti. Juos api
bdinantis poymis - minios sindromas".
Pirmum, inoma, svarbu teikti suvoktam teistam elgesiui, nes
toks elgesys stabilesnis, tokio elgesio subjektai - patikimesni pilie
iai, kio partneriai. Bet visuomenei ir valstybei kartais gali pakakti
ir konformistinio elgesio, kai asmuo laikosi statym, kasdienio
gyvenimo norm i proio, be ypating svarstym, automatikai,
stengdamasis bti panaus aplinkinius. Asmuo, paklstantis kit
nuomonei, laikosi teiss reikalavim ir itaip padeda juos gyven
dinti. Todl socialinis teisinis konformizmas pripastamas visuome
nei naudingu elgesiu. Bet toks elgesys, nors ir bdamas visuomenei
priimtinas, nra laikomas perspektyviu teiss veikimo tikslu. Besly
gikai paklusdamas teisei, laikydamasis teiss neatskleisdamas savo
poirio j, nevertindamas jos naudingumo ir btinumo poiriu,
konformistas negali bti aktyvus pilietis, skatinantis teis pltotis
atsivelgiant besikeiianius mogaus teisi saugos poreikius.
4) Socialiai aktyvus elgesys - tai aukiausio lygio teistas elgesys,
pasireikiantis visuomenei naudinga veikla, kuria siekiama tvirtinti moni santykiuose teiss viepatavim ir kuri pozityviosios teiss poiriu ne
visada teista (disident veikla, nacionalinio isivadavimo, pilietiku
mo judjimai).
Socialin teisin aktyvum lemia brandi teisin smon, gilus
teisinis sitikinimas, savarankikas mstymas ir rytas krybikai
naudotis savo subjektinmis teismis, vykdyti i j iplaukianias
pareigas. Toks asmuo aktyviai gina paeistas savo subjektines teises
teistomis priemonmis.
Socialiai aktyv elges teiss srityje apibdina keturi poymiai:
1) Aktyvus dalyvavimas savanorik organizacij (partij, sjung, judjim, fond, asociacij ir t. t.) veikloje. Jo tikslas - palaikyti arba
pakeisti tam tikr valstybini teisini darini veikl, tobulini i
teisin sistem, ginti piliei politines, socialines, kultrines
teises, dalyvauti tvarkant valstybs ir visuomens reikalus.
2) Aktyvumas teiskros srityje. Dalyvavimas svarstant statym ir
kit visuomens modernizavimo plan projektus, dalyvavimas
430

SPECIALIOJI DALIS

rinkimuose, gyvendinant ir saugant teisin tvark, kontroliuojant

vis lygi atstovaujamj institucij veikl.
3) Aktyvus dalyvavimas sudarant alternatyvius arba gretutinius visuome
ns ar valstybs darinius, taip pat dalyvavimas j veikloje. Tai
visuomens savivaldos komitetai arba tarybos pagal gyvenamj
viet, visuomeniniai ekspert centrai, laikinos problemins komi
sijos, regioniniai ir vietos fondai, ekologijos, kultros ir istorijos
paminkl apsaugos, savitarnos grups, teisi apsaugos asociaci
jos, visuomeninio spaudimo grups ir t. t.
4) Saviveiklinis asmenybs aktyvumas teiss srityje. Tai iniciatyviniai
silymai politikos ir teiss klausimais, siuniami valstybs insti
tucijoms ar visuomens informavimo priemonms, savarankikas
prieinimasis teistumo ir visuomenins morals paeidimams
(judjimas Stabdyk nusikalstamum").
Toks elgesys itin reikmingas kuriant teisin valstyb ir pilietin
visuomen, kai kyla reikalas perirti ankstesnius valstybs institu
cij bendravimo su monmis stereotipus, nebijoti nesankcionuot
visuomens iniciatyv, imtis asmenins iniciatyvos ir atsakomybs.
Elgesys vadinamas teistu dar ir dl to, kad yra jo prieyb neteistas elgesys. Aikindamiesi, kaip atsiranda neteistas elgesys ir
kokie jo poymiai, pereiname prie teiss paeidimo temos.
2. TEISS PAEIDIMAS
TEISS PAEIDIMO SVOKA

Teiss paeidimas - tai teisei prieinga, kalta asmen ar organizacij

veika, kuria padaroma alos statymo saugomoms piliei teisms, teis
tiems interesams arba apskritai teisinei tvarkai.
Tai tradicinis teiss paeidimo apibrimas, labiau atitinkantis
pozityvistin teiss samprat, kuriai svarbu pabrti pat elgesio
prieingum valstybs nustatytai teisei kaip elgesio taisyklei. Bet
jeigu remsims pilietine teiss samprata, kuri postuluoja ne valsty
bs, o individo primat ir teise laiko ne apskritai elgesio taisykl, o
sukonkretint teisi ir pareig vienov, tai reiks atitinkamai pako
reguoti ir teiss paeidimo svok. J reiks priartinti prie subjektins teiss ir naudojimosi ja. Tada teiss paeidim reiks apibrti
kaip elgesio prieingum ne apskritai teiss normai, o tik tokiai, kuri
yra teisi ir pareig vienovs pavidalo.
431

TEISS TEORIJA
Teiss paeidimas - tai asmens naudojimasis subjektinmis teismis
smoningai atsisakant vykdyti pareigas, kuri vykdym statymas laiko
btina asmens naudojimosi subjektinmis teismis visuomenje legalumo
slyga.

Iraik skaitome: kiekvienas asmuo - x (Vx) paeidia teis - Tp(X)

tada ir tik tada, kai x naudojasi subjektine teise - Nt(x) ir x nevykdo
t naudojimsi legalizuojani pareig - P(X).
is apibrimas svarbus tuo, kad ia pabriama, jog asmuo gali
paeisti teis tik tada, kai naudojasi jam suteiktais leidimais (teise)
ir kai tas naudojimasis statymo yra siejamas su btinybe vykdyti t
teis legalizuojanias pareigas. Pavyzdiui, naudojimasis teise vairuoti
automobil nustato pareig nepadaryti alos kit asmen turtui,
sveikatai ir gyvybei. Nevykdant ios pareigos, automobilio vaira
vimu paeidiama kito asmens teis. Taip pat ir automobilio vairavi
mas neatlikus technins apiros yra trunkamas teiss paeidimas.
Bet asmeniui, kuris turi teis vairuoti automobil, bet jo nevairuoja,
suprantama, nereikia vykdyti su ia teise susijusi pareig ir todl
jis negali iuo bdu paeisti kieno nors teisi. Vadinasi, teiss
paeidimo pradinis takas yra naudojimasis teisnumu ar subjektine
teise, kuris kaip tik ir pareigoja vykdyti atitinkam pareig. Tokios
pareigos nevykdymas ir yra teiss paeidimas.
Bendrieji teiss paeidimo poymiai:
1) Teiss paeidimo subjektas gali bti tik mogus ar moni susivienijimas, nes teiss paeidimas yra smoninga veika. Todl teis gali
paeisti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia ar gali suvokti savo
veiksm prieingum teisei. Nesmoningas teiss paeidimas yra
teisei objektyviai prieinga veika.
2) Teis gali bti paeista veikimu ar neveikimu. mogaus mintys,
odiniai pareikimai, jeigu jie nepasireikia atitinkamu elgesiu, nra
teiss paeidimas. ia galioja jau mintas teiss principas: Pa b
sumanymas pavogti nieko nedaro vagimi." (Digestai) Bet odiniai!
pareikimais raginimas paeisti galiojani teis, kit asmeny
garb ir orum eminani melaging ini platinimas (meitas),
eidimas, adjimas padaryti pavojing nusikaltim (grasinimai)
yra teiss paeidimai. Tokie atvejai yra aprayti CK ir BK.
432

SPECIALIOJI DALIS

3) Teiss paeidimas yra neteista, t. y. teisei prieinga, veika. Sakme,

kad kiekvienas naudojimasis subjektinmis teismis nevykdant
atitinkam pareig, kuri reikalauja statymas, yra prieingas
teisei, iskyrus atvejus, kai visuomen atleidia asmen nuo toki
pareig vykdymo, pavyzdiui, bedarb - nuo pareigos mokti u
komunalines paslaugas. itoks atleidimas visada turi bti for
mintas atitinkamu valstybs institucijos aktu; iuo atveju bedar
bio pareigas prisiima valstyb ir dl to nenukenia komunalins
tarnybos, kurios naudai bedarbis privaljo vykdyti pareigas,
interesai.
4) Teiss paeidimas yra pavojinga visuomenei veika, nes juo padaroma
ala asmen, organizacij ar valstybs apskritai interesams. Pats
alos padarymas teiss ginamoms vertybms ne visada yra teiss
paeidimas. Nelaikoma teiss paeidimu padaryta upuolikui
ala btinosios ginties atveju arba gaisrininkui sugadinus turt
gesinant gaisr. ie veiksmai subjektyviai nra prieingi teisei, jie
nra ir pavojingi visuomenei, nes jais siekiama ne sukelti al, o
ukirsti keli didesnei alai, bet tik kai nemanoma apginti
teiss saugom vertybi nepadarant joms tam tikros alos. Teiss
literatroje alia svokos teiss paeidimas vartojama konkretesn
svoka - teiss paeidimo sudtis.
TEISS PAEIDIMO SUDTIS
Tai tipikiausi ir esmini, objektyvi ir subjektyvi veikos poymi
sistema, kuri apibdina konkrei veik kaip pavojing visuomenei ir
prieing teisei. Btent su iais poymiais teiss teorija ir galiojanti
teis daniausiai sieja pat teiss paeidimo fakt. ie poymiai
laikomi pakankamais, kad jais pasiyminios veikos subjekt bt
galima patraukti teisinn atsakomybn.
Nors i teiss kategorija plaiau tyrinjama baudiamosios tei
ss, ji turi ir bendrj teorin reikm, nes yra vartojama vairiose
teiss akose atsivelgiant j specifik.
teiss paeidimo sudt eina: teiss paeidimo subjektas, teiss
paeidimo objektas, teiss paeidimo objektiniai ir subjektiniai poy
miai (lietuvikoje teiss literatroje veriant i rus kalbos ie
poymiai nusakomi nevartotinais terminais objektyvin teiss pa
eidimo pus" ir subjektyvin teiss paeidimo pus").

433

TEISS TEORIJA
1) Teiss paeidimo subjektas - tai asmuo (fizinis ar juridinis), paei
ds teiss norm reikalavimus. Fizinis asmuo turi bti veiksnus,
pakaltinamas - suvokti savo veiksm prieingum teisei. Apie
tai, kokio amiaus jis turi sulaukti, kad tapt baudiamosios ir
administracins atsakomybs subjektu, jau kalbta analizuojant
teiss akt galiojim asmenims.
2) Teiss paeidimo objektas - tai teiss norm saugomos asmenins
(biologins), socialins ir kitokios vertybs (asmens gyvyb, svei
kata, garb, orumas, turtins, politins ir kitokios asmens teiss,
taip pat vieoji tvarka, politin santvarka ir kt.), kurias neteis
tai ksinamasi.
3) Objektiniai teiss paeidimo poymiai yra: a) veika (veikimas ar
neveikimas); b) veikos padariniai (ala - reali ar galima, materia
lioji ar moralin); ir c) tiesioginis prieastinis veikos ir jos
sukelt padarini (alos) ryys, t. y. nustatymas, kad btent tie
teisei prieingi veiksmai yra tikroji atsiradusios alos prieastis.
Visi ie poymiai apibdina teiss paeidim kaip materializuo
t, iorin elges.
4) Subjektiniai teiss paeidimo poymiai yra: veikos motyvai, tikslai ir
kalt. Motyvai yra tos paskatos, dl kuri padarytas teiss
paeidimas. Paeidimo tikslas - tai tas rezultatas, kurio siekiama
teisei prieingais veiksmais. Pavyzdiui, nuudymo atveju nusi
kalstam veiksm tikslas - atimti asmeniui gyvyb, o nuudymo
motyvai gali bti kertas, pavydas, noras praturtti; kalt veikos smoningumas. Kalt - tai teiss paeidjo psichinis
santykis su savo veika, prieinga teisei. Kalts formos - tyia ir
neatsargumas.
Baudiamoji teis tyin kalt skirsto tiesiogin ir netiesiogin;
tiesiogin tyia yra tada, kai asmuo smoningai atlieka teisei prie
ingus veiksmus ir smoningai siekia t padarini, kuri gali
sukelti tie veiksmai; netiesiogin tyia yra tada, kai asmuo smonin
gai atlieka teisei prieingus veiksmus, bet nenori t padarini, kuri
btinai sukels tie veiksmai. (Pavyzdiui, viduryje eero poktaujant
asmuo istumiamas i valties vanden, inant, kad jis nemoka
plaukti. Tokia veika subjektyviuoju aspektu bus kvalifikuojama kaip
nuudymas netiesiogine tyia.) Civilin teis tyins kalts neskirsto
tiesiogin ir netiesiogin, nes reguliuoja turtinius santykius kaip
maiau reikmingus.
434

SPECIALIOJI DALIS

Neatsargumas - tai tokia kalts forma, kai asmuo nenumat,

kad dl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti iame kodekse
numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmeni
nes savybes galjo ir turjo tai numatyti" (BK 16 str. 3 d.). statymas
laiko teiss paeidimu (nusikaltimu), padarytu dl neatsargumo,
toki veik, kuri padars asmuo nenumat, kad gali atsirasti toki
padarini, nors turjo ir galjo juos numatyti. Neatsargumas gali
bti skirstomas nusikalstam pasitikjim ir nerpestingum.
Teiss paeidimo sudtimi galima laikyti tik toki mogaus
veik, kai asmuo, siekdamas tikslo, kontroliuoja savo elges, juo
ireikia savo vali. Nra teiss paeidimo sudties, jeigu mogus
padaro teisei prieing veik veriamas nenugalimos fizins jgos
(prie savo vali). Teiss paeidimo sudtis - tai smoninga veika,
kuria tam tikru mastu pasireikia valios laisv. Nors i valios
laisv - santykinis dalykas (individas visada grieiau ar silpniau
determinuotas daugelio objektyvi ir subjektyvi veiksni), vis dlto
teisiniam vertinimui btina, kad asmuo turt galimyb pasirinktielgtis teistai ar neteistai. Jeigu jis tokios laisvs neturi, jeigu
nepriklausomai nuo savo valini pastang ir nor vis tik prie savo
vali paeidia teiss norm, daugelis teiss teoretik tai laiko ne
teiss paeidimo sudtimi, o objektyviai prieinga teisei veika. ia nra
individualios valios konflikto su teiss normoje tvirtinta valia.
Visi ie keturi poymiai kartu sudaro teiss paeidim, arba
teiss paeidimo sudt". Teiss paeidimas itaip apibriamas
todl, kad vadovaujamasi teisins atsakomybs poreikiais. Ir tai
logika. Kas negali bti teisins atsakomybs subjektas, tas negali
bti laikomas ir teiss paeidimo subjektu. Kai alos teiss saugo
mam griui padaro gamtos stichija, nepakaltinamas asmuo, tai yra
ne teiss paeidimas, o objektyviai prieinga teisei veika.
TEISS PAEIDIMO RYS

Visi teiss paeidimai pagal pavojingumo visuomenei laipsn skirs

tomi nusikaltimus, baudiamuosius nusiengimus ir kitokius nu
siengimus.
Nusikaltimas pagal naujj BK yra tokia visuomenei pavojinga veika
(veikimas arba neveikimas), kuri yra aprayta baudiamajame statyme,
kuria ksinamasi itin svarbias teiss saugomas vertybes ir u kuri yra
numatyta laisvs atmimo bausm. (Nullum crimen sine lege.) U nusikal435

TEISS TEORIJA
timus ir baudiamuosius nusiengimus statymas numato kriminali
nes bausmes, i kuri sunkiausia - kalinimas (laisvs atmimas").
Nusiengimai yra maiau pavojingos visuomenei veikos ir jie
neutraukia baudiamosios atsakomybs. Prie j priskirtini visi
teiss paeidimai, u kuriuos numatytos administracins, civilins
turtins, drausmins sankcijos.
Nusiengimais laikomi:
1) administracins teiss paeidimai - tai prieingas teisei, kaltas
(tyinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo ksina
masi valstybin arba viej tvark, nuosavyb, piliei teises ir
laisves, nustatyt valdymo tvark, u kur statymai numato
administracin atsakomyb (ATPK 9 str.), pavyzdiui, keli eis
mo taisykli paeidimas, jeigu jis nesukl padarini, numatyt
baudiamajame statyme;
2) civilins teiss paeidimai - deliktai (skolininkas laiku negrina
kreditoriui skolos - sutartini sipareigojim nevykdymas arba
netinkamas vykdymas, arba vykdymas paeidiant termin);
3) drausminiai nusiengimai (staigos darbo vidaus taisykli paeidi
mas - pavlavimas arba neatvykimas darb).
Pagal pobd teiss paeidimai skirstomi materialius ir formalius;
materialus teiss paeidimas yra toks, kuris sukelia jutimikai apiuopiam
al kito asmens (fizinio ar juridinio) teisms; formalus yra tada, kai pa
eidiama pati teisin tvarka - sukeliama ne pati reali ala, o tik grsm,
kad tokia ala atsiras (pvz., vairuotojui virijus leistin greit).
Siekiant likviduoti teiss paeidimu sukeltus socialinius padari
nius, vykdyti teisingum ir sudrausminti teiss paeidjus, pereina
ma prie teisins atsakomybs.
3. TEISIN ATSAKOMYB
Bti atsakingam - tai bti pareigingam.
Daugelio Vakar ali teiss teorijos vadovliuose ar teiss filoso
fijose" nerasime teisins atsakomybs kategorijos. tai jau mintas
vokiei teiss teoretikas K. F. Rlis plaiame (daugiau kaip 600 p.)
Bendrosios teiss teorijos" (Allgemeine Rechtslehre, 2001) vadovlyje
rao paiais vairiausiais teiss teorijos klausimais, iskyrus teisin

436

SPECIALIOJI DALIS

atsakomyb. Tik viename puslapyje jis usimena apie atsakomyb

siskolinimo" (Verschuldungshaftung) ir grsms klimo" (Gefahrdungshaftung) atveju. Teisins atsakomybs nenagrinja ir austr teiss
teoretikas P. Koleris vadovlyje Teiss teorija" (Theorie des Rechts,
1997). Panai tendencija - lenk teiss teorijoje (r.: RadelbachA.,
Wrankowska S., Ziembinski Z. Zarys teorii panstwa i prawa, 1993; Morawski L. Wstep do prawoznawstwa, 2000) ir kitur. Nerasime teisins
atsakomybs svokos ir P. Leono Teiss enciklopedijoje" (1931).
Tai galima konstatuoti kaip tam tikr bendrj tendencij, kuri
atsakomyb paalina i teiss teorijos akiraio. Tai gali bti aiki
nama kaip padarinys bendrosios tendencijos kalbti apie asmens
teises neaikiai jauiant j santyk su pareigomis. Visuotin mo
gaus teisi deklaracija (1948), reikalaudama naudotis teismis
nevarant kito asmens teisi (28 str.), kalba ne apie teisi gijimo,
o tik apie naudojimosi jomis slygas, ia linkme eina ir Lietuvos
Respublikos Konstitucija. ia danai nedaromas skirtumas tarp
mogaus teisi, egzistuojani teisnumo ir subjektins teiss lygiu.
Neatsitiktinai mintas vokiei profesorius H. mitas teisi ir
pareig santykio klausim Vokietijoje apibdina kaip neaikiai
suvokt: Vokietijoje mes iandien teises ikeliame aukiau u pareigas.
Reikalavimai danai isakomi itin garsiai, taiau daugelyje ms visuo
mens sfer kiekvienas individas atsakomybs mokomas itin retai, todl
pareigos menkai tesuvokiamos [...] vietimo sistema teikia daug laisvs,
visa ji pernelyg vienareikmikai orientuota pagrindines teises, o apie
144
pagrindines pareigas beveik neusimenama." ia H. mitas pirmiau
sia kalba apie pareig reikm subjektinms teisms gyti. Bet jei
teiss ikeliamos aukiau u pareigas", jei tos teiss gyjamos lyg
ir nepriklausomai nuo pareig, tai teisins atsakomybs btinyb ir
vieta teiss kategorij sistemoje irgi turi bti neaiki. Ji tada
tapatinama tik su deliktine atsakomybe ir pakeiiama teiss
taikymu".
Kiti autoriai (veicar teisininkas P. Saladinas) teisin atsako
myb, kad ir siedami su laisve ir pareiga, laiko net pagrindine
modernios teisins valstybs kategorija"145, bet kodl ji yra pagrin114

Pasaulin etika ir pasaulin atsakomyb. Dvi deklaracijos. P. 78.

115
Saladin P. Verantwortung als Staatsprinzip. Ein neuer Schlssel zur Lehre
vom modernen Rechtsstaat. Bern und Stuttgart: Verlag Paul Haupt, 1984.

437

TEISS TEORIJA
din kategorija", neaikina, nes specialiai nenagrinja teisi ir
pareig priklausomybs, nors i nevardyta ir muoja j darbuose.
Aikiai neaptariant teisi ir pareig tarpusavio priklausomybs,
neskiriant mogaus teisi" teisnumo ir subjektins teiss lygmen,
neivengiamai tenka operuoti ne teisi ir pareig priklausomybe, o
j krva", i kurios pagal situacij vienu atveju galima pasiimti"
teises, kitu atveju - pareigas. Tuo tarpu teisins atsakomybs svoka
reikalauja ias svokas susieti btinu neatskiriamu ryiu.
inoma, yra galimyb perkelti vis teisins atsakomybs proble
matik teiss gyvendinimo" skyri, pozityvij atsakomyb sie
jant su naudojimusi teise, o negatyvij (deliktin) - su viena i
teiss taikymo ri - teisingumo vykdymu. Lenk autoriai btent
iuo poiriu teiss taikym ir skirsto teiss taikym, kur vykdo
teismas ir kur - valstybs valdymo institucijos.
Bet teisin atsakomyb yra sudtingesn kategorija nei teiss
taikymas. Ji yra specialus individualaus teisinio reguliavimo varian
tas, kuris apima ir tam tikr subjektyv element kaip asmens
psichin nuostat teiss atvilgiu. ia operuojama kalts svoka,
kuri daro teisin atsakomyb ir subjektyviu reikiniu: nuo teiss
paeidjo subjektyvaus poirio savo veiksmus, kuriais buvo
paeista teis, priklauso ir jo deliktins atsakomybs mastas ar net
jos pagrindas. Teisin atsakomyb yra bendroji metodologin svoka,
reikminga daugeliui teiss ak. Tai rodo ir pats teisins atsakomy
bs skirstymas civilin, baudiamj, administracin, drausmin,
materialij, atsakomyb pagal tarptautin teis.
3.1 ATSAKOMYB APSKRITAI
Prie atsakant klausim, kas yra teisin atsakomyb, svarbu bent
trumpai isiaikinti, kas yra atsakomyb apskritai. Teiss literatra
atsakomybs apskritai neapibria, tik teisin. Dalykiniai odynai
pateikia arba labai miglotus, arba logikai ydingus atsakomybs
apibrimus. Lietuvikoji tarybin enciklopedija" atsakomyb api
bria kaip maai informatyv asmenybs santyk su visuomens jai
keliamais dorovs reikalavimais (t. 1, p. 431). Filosofas L. Archangelskis
apibria atsakomyb kaip pasirengim atsakyti u savo poelgius"146

146

emaitis V. Dorovins svokos. Vilnius, 1983. P. 20.

438

SPECIALIOJI DALIS

ir itaip daro login klaid idem per idem (neinom svok atsakomyb apibria neinoma svoka - atsakyti). Ta pati klaida ir
tokiame apibrime: Teisin atsakomyb - tai teiss reguliuojama
pareiga atsakyti u savo veiksmus ir juos vertinti." (V. A. Tardovas)
Perspektyvesni yra tie apibrimai, kurie atsakomyb sieja su
pareiga. Atsakomyb yra pareiga itesti prisiimtus bei patiktus u
davinius, o vienaip ar kitaip nusikaltus, [...] savo kalt atlyginti."147
Atsakomyb - tai pareigos valstybei ir visuomenei suvokimas." (I. S. Samoenka)
Atsakomybs aikinimas pareiga grstinas tuo, kad atsakomybs
smon atsiranda kartu su visuomene ir galima tik visuomenje.
Btinyb monms gyventi drauge reikalavo naudotis subjektinmis
teismis vykdant vienas kitam atitinkamas pareigas, kuri pagrindu
tik ir galimas bendras moni gyvenimas ir kiekvieno asmens teisi
sauga. Todl pareig laikome veiksniu, pajgiu atverti duris tiek
teisins atsakomybs, tiek atsakomybs apskritai supratim. Pareiga
yra kita teiss dalis, o atsakomyb - kita laisvs pus. Kas kalba apie
laisv jos nesiedamas su atsakomybe, tas jos visai nesuprato.
Atsakomyb kilusi i odio atsakyti". Atsakyti" - tai pateikti
ataskait apie savo veikim ar neveikim artimo teisi atvilgiu: ar
asmuo naudodamasis teismis vykd artimui atitinkam pareig:
nepadar jo teisms alos, o jei padar, tai ar atlygino j? Kitaip
sakant atsakyti" - tai inoti, kad naudojimsi teismis btina
legalizuoti atitinkam pareig artimui vykdymu ir kad toki pareig
nevykdant bus atitinkamai ribojamos nevykdaniojo teiss. Tokia yra
teisingumo esm. Todl atsakomyb yra tik juridin io teisingumo
garantija.
Tai subjektyvusis teisins atsakomybs turinys, o objektyvusis tai reali naudojimosi teise priklausomyb nuo pareig vykdymo ir
tie padariniai, kuri atsiranda asmeniui atsisakius vykdyti atitinka
mas pareigas.
Jei asmens teisi priklausomyb nuo pareig vykdymo ar nevyk
dymo bt nebtina, tai bt neaiku, i kur ir kodl atsiranda
atsakomyb, kokia yra tikroji jos paskirtis ir vieta teiss sistemoje.

Lietuvi enciklopedija. T. 1. Boston, 1953. P. 372.

439

TEISS TEORIJA
3.2 TEISINS ATSAKOMYBS SVOKA
Teisins atsakomybs, jei ji yra teisin, samprata negali bti kildinama i nieko kito, kaip tik i tos paios teiss prigimties. Todl
kaip suprasime teis, toks bus ir poiris teisin atsakomyb. Kol
vyravo etatistin (normatyvistin) teiss samprata ir jos lemtas
padidjs pasitikjimas prievartos priemonmis garantuojant socialin tvark, tol teisin atsakomyb buvo suprantama tik kaip valstybs prievarta taikant teiss paeidjui asmeninio, turtinio, organizacinio pobdio ribojimus. Valstybs pirmavimo prie asmen slygo
mis kitoks teisins atsakomybs supratimas ir nebuvo galimas.
Teisin atsakomyb faktikai tapatinta su sankcij taikymu, su
neigiamais padariniais teiss paeidjui. Atsakomyb pradedama
teiss paeidimu ir baigiama teiss paeidjo teisi varymu. iomis
slygomis net buvo sunku sivaizduoti, kad galima ir su valstybs
sankcij (prievartos) taikymu nesusijusi teisin atsakomyb.
Todl absoliuti dauguma autori, kurie tebesilaiko valstybs
primato prie asmen tradicijos, tebesilaiko ir tradicins pairos
teisin atsakomyb kaip valstybs sankcij taikym u padaryt
teiss paeidim. Ir tai suprantama, nes tokio apibrimo pakan
ka teiss praktikai, ypa tai, kuri teiss gyvendinim i esms sieja
su teiss taikymu. Jeigu teiss imperatyv privalomumas garantuojamas tik valstybs prievarta, tai ir teisin atsakomyb gali bti tik
valstybs akcija, ir tik neigiama.
Bet jeigu pripainsime, kad teiss norm privalomumas pirmiausia garantuojamas abipuse teisinio santykio dalyvi nauda, tai ir
teisin atsakomyb nebebus vien valstybins veiklos kategorija; ji
negals bti tapatinama tik su valstybs prievartos asmeniui taiky
mu jau vien dl to, kad prievarta nesukuria teisins atsakomybs, o
tik garantuoja j.
Pagrindas formuotis naujam poiriui teisin atsakomyb atsiranda su nepozityvistine (demokratine) teiss samprata, kuri teis,
matme, aikina kaip subjektini teisi ir pareig vienov ir j
pirmiausia pltoja kaip rank, skirt ne tvirtinti, palaikyti politiniam reimui, o mogaus teisms apsaugoti, abipusei santykio
dalyvi naudai garantuoti.
Aikinant teisin atsakomyb ne valdios, o piliei interesais, j
reiks kildinti ne i valstybs valios, o i individ lygiaveri
main - i subjektini teisi ir pareig vienovs ir suprasti j kaip
440

SPECIALIOJI DALIS

pai piliei ir valstybs akcij. Tai gyvendina gerai inom

demokratijos princip, kad valstyb sikia piliei tarpusavio
santykius tik ten ir tik tada, kur ir kada patys pilieiai nepajgia
teistomis priemonmis isprsti savo problem - nepajgia vykdyti
vienas kitam pareig nedalyvaujant valstybs institucijoms.
Tad prieiname prie ivados, kad teisin atsakomyb, kaip ir kitas
teiss kategorijas, reikia aikinti remiantis ta paia teisi ir pareig
vienove. Ir i ties, jeigu atsakomyb teisin, tai jos turinys gali bti
atskleistas tik remiantis paia teiss esme, kurios formali iraika subjektini teisi ir pareig vienov. Btent ia reikia iekoti teisins
atsakomybs poreikio ir atsakymo klausim, kas yra teisin atsa
komyb.
Teisin atsakomyb - tai teiss subjekt sipareigojimas ir teisinis j
pareigojimas naudotis leidimais (teismis) vykdant atitinkamas pareigas,
kartu nurodymas, kad toki pareig nevykdymas virs atitinkam teisi
praradimu ar siaurinimu.
itaip suprantama teisin atsakomyb formuoja asmens sitikini
m, kad jis vykdo pareigas ne dl to, kad tokio elgesio i jo
reikalauja statymas, o todl, kad pareig vykdymu jis legalizuoja
savo teises visuomenje, kad jo teiss pareig vykdymu susiderina
su kit asmen teismis, kad atsisakydamas vykdyti pareigas jis
praranda t pareig garantuojamas savo teises.
3.3 TEISIN A T S A K O M Y B KAIP P R O C E S A S
3.3.1 POZITYVIOJI TEISIN ATSAKOMYB

Teisins atsakomybs poreikis kyla i asmens naudojimosi teismis.

Kadangi savo teismis asmuo naudojasi ne alia visuomens, o
visuomenje, tai jis darosi pavojingas kito asmens teisms, o kar
tais - ir pats sau. Pavyzdiui, naudodamasis teise steigti ir eksploatuoti od apdirbimo mon, asmuo kelia grsm kit moni
sveikatai (ekologin grsm), o naudodamasis teise vairuoti automo
bil, darosi pavojingas ne tik kit asmen gyvybei, sveikatai, turtui,
bet ir pats sau. ia negalioja Romos teiss principas: neminem laedit,
qui sua jure utitur (niekam nekenkia tas, kas naudojasi savo teis
mis). Visuomenje nemanoma naudotis teismis vienaip ar kitaip
nekeliant grsms kito teisms. Juk ir teisinis reguliavimas tik tam ir
atsiranda, kad velnint, maint vien asmen naudojimosi teis44 1

TEISS TEORIJA
mis pavojingum kit asmen teisms. Jau sakme, kad tie leidimai,
kuriais naudojantis negalima paeisti kito asmens teisi, nra tei
siniai ir tie santykiai nereguliuojami pozityviosios teiss. Asmens
teis gali bti ne bet koks, o tik toks leidimas, kuriuo naudojantis
gali kilti grsm kito teisms ir kuris pareigoja tam tikrai pareigai.
Kas nekelia grsms kito teisei, tam nereikia ir leidimo, nes tai bt
beprasmika.
Reikalavimas naudotis savo teismis nepaeidiant kito mogaus
teisi ir yra asmens pareigojimas atsakomybei, t. y. suvokimui, kad
naudodamasis teismis jis tampa pavojingas kito asmens teisms ir
todl privalo naudotis jomis atsargiai, atsivelgdamas kito asmens
teis. Atsakomyb - tai tokia asmens psichin bsena, kai jis suvo
kia, kad pareigos vykdymas yra ne tik jo, bet ir kit asmen
subjektins teiss garantas ir kad nuo io vykdymo priklauso jo
paties teisi likimas. Vadinasi, atsakomyb - tai asmens suvokimas, kad
jis naudojasi teismis nuolat bdamas visuomenje ir dl to yra jai nuolat
atitinkamai pareigotas.
Jeigu nebt subjektini teisi ir naudojimosi jomis, teisins
atsakomybs klausimo apskritai nekilt. Nelaisvas (teisi neturintis
arba jomis nesinaudojantis) mogus negali bti atsakingas, nes nra
dl ko arba u k bti atsakingam. Prievoles vykdantis asmuo
neturi pasirinkimo laisvs, jis priverstas vykdyti svetimos ir neatre
miamos valios paliepimus ir todl neatsakingas u tokios veikos
padarinius. Jis negali nevykdyti prievoli, o teise gali naudotis ir
gali nesinaudoti arba tik i dalies naudotis.
Laisvas mogus, kaip sakyta, suvoks, kad nepajgs atlikti parei
g, kurias btina vykdyti naudojantis kuria nors teise, atsisako ja
naudotis, nes naudodamasis teise be atitinkam pareig vykdymo
jis taps pavojingas kit asmen teisms ir nepajgs to pavojaus
valdyti. Pavyzdiui, asmuo, suvoks, kad ekonomikai neigali technikai susitvarkyti automobilio (t. y. neigali vykdyti pareigos saugiai naudotis automobiliu), atsisako juo naudotis. Kas yra laisvas
veikti, tas atsakingas ir u tokio veikimo padarinius. Kit moni
teisms atstovauja teise besinaudojanio asmens pareiga, o iai atsakomyb. Kas nustato asmeniui pareigas, tas nustato jam ir
teisin atsakomyb. Pareigas, kaip sakyta, nustato ne kas kitas, kaip
naudojimasis teise (laisve) nepavojingu kitiems monms bdu. Bti
atsakingam ia reikia bti pareigingam: suvokti, kad naudojimasis
teismis yra tik tiek legalus, leistinas, kiek jis garantuojamas parei442

SPECIALIOJI DALIS

gos nepaeisti kito asmens teisi, o paeidimo atveju - sipareigo

jimu atlyginti padaryt al.
Vadinasi, teisin atsakomyb susijusi ne su prievole, o su parei
ga. Prievol nra atsakomybs pavidalas, nes prievols vykdymas
nra vykdytojo teisi gyvendinimas. Baudiauninkas, sakme, uoliai
vykdantis prievoles, negali iplsti savo teisi, nes prievols skirtos
ne vykdytojo, o prievol nustaiusio subjekto teisms gyvendinti.
Todl u padarinius pirmiausiai atsakingas ne vykdytojas, o prievo
ls nustatytojas (iuolaikin tarptautin teis iuo klausimu daro
tam tikras ilygas nusikaltim monijai atveju). Atsakomyb pir
miausia yra laisvo mogaus socialin charakteristika vien todl, kad
ji susijusi su naudojimusi subjektinmis teismis.
Prievol prievartos priemonmis grietai mechanikai susieja as
men su valstybe ir jis neturi galimybi pasirinkti bendravimo su ja
arba buvimo joje bdo. Tuo tarpu pareiga, kiek ji sukuria, legalizuoja
subjektines teises, yra asmens laisvs ir jos pltots altinis, nes
leidia asmeniui pasirinkti buvimo visuomenje bd, kurio iraikanaudojimasis subjektinmis teismis. Pareiga susieja laisv individ
su visuomene tik subjektinei teisei tarpininkaujant. Btent subjektini teisi pobdis nustato pareigos pobd ir jos intensyvum.
Todl atsakomybs svok btino elemento teismis eina as
mens suvokimas vis savo subjektini teisi santykinumo - priklau
somybs nuo pareig vykdymo. Niekas visuomenje negali turti
absoliui (nuo pareig nepriklausom) teisi, nes atleisti nuo
pareig - tai atleisti nuo atsakomybs. Btent suvokimas, kad
pareig nevykdymas reik atitinkamos subjektines teiss negyjim
arba praradim, ir yra teisin atsakomyb. Visuomen tik tiek
civilizuota ir darni, kiek visi jos nariai yra saistomi abipuss
atsakomybs (teisi ir pareig vienovs).
I ia kyla bendra ivada: mogus negali bti visavertis teisini
santyki subjektas, kol negali bti atsakingas - negali vykdyti
pareig, proporcing savo turimoms teisms. Pareiga yra tas krite
rijus (svarstykls), kuris vieno teis vertingumo poiriu praktikai
vertina, suvienodina su tokia paia kito asmens teise.
Siejama su subjektini teisi ir pareig vienove, teisin atsako
myb gyvendinama dviem bdais: 1) vykdant pareigas, kuriomis
siekiama gyti subjektin teis, pripastam ir ginam valstybs,
arba kuriomis legalizuojamas naudojimasis turimomis teismis; 2) siau
rinant subjektines teises, kai atsisakoma vykdyti teisms proporcin443

TEISS TEORIJA
gas pareigas. is siaurinimas jau vykdomas valstybs prievartos
priemonmis.
Atsivelgiant tai, kuriuo i i bd yra palaikoma konkretaus
asmens teisinio statuso teisi ir pareig pusiausvyra, teisin atsako
myb gali bti skirstoma pozityvij ir negatyvij (deliktin).
Pozityvioji teisin atsakomyb - tai asmens suvokimas, kad naudoda
masis subjektinmis teismis jis privalo vykdyti atitinkamas pareigas ir
savanorikai atlyginti al, jei ios bus padaryta, kito asmens teisms.
Tai ne tik inojimas, kaip reikia elgtis artimo teiss atvilgiu
naudojantis teismis, bet ir inojimas, kodl itai reikia daryti ir
koki teisi praradim reik atsisakymas vykdyti pareigas. i teisi
ns atsakomybs forma rodo dvasin, socialin asmens brand,
gebjim suvokti, kad jis gyvena visuomenje ir ino, k reikia joje
gyventi.
itaip suprantam atsakomyb sudaro trys struktriniai elementai: naudojimasis teismis ir i jo iplaukianios dvejopo pobdio
pareigos:
1) Naudojimasis subjektinmis teismis. Jis knija teisins atsakomybs
sampratoje demokratin individo primato prie valstyb idj, nes
nurodo, kad ne i valstybs, o i individo interes kyla teisins
atsakomybs iniciatyva, altinis ir poreikis (suinteresuotumas).
Btent naudojimasis teismis paaikina, kodl bti atsakingam
naudinga ne tik visuomenei, bet ir paiam teisins atsakomybs
subjektui. Atsakomyb iuo atveju ne atneama asmeniui i
alies, o kyla i jo paties subjektini teisi, siekio j gyti arba
jomis naudotis nepaeidiant artimo teisi.
2) Pareiga naudotis savo teismis kito asmens teisms nepavojingu bdu.
Teise laikyti un bus naudojamasi atsakingai, jeigu uo vedio
jamas u pavadlio ir su antsnukiu; naudojimosi teise gauti
kredit atveju pozityvioji teisin atsakomyb bus asmens pareiga
taip organizuoti savo veikl, pajam ir ilaid balans, kad bt
isaugomas gebjimas laiku mokti kreditoriui palkanas ir grinti kredit.
3) Pareiga savanorikai atlyginti kitam asmeniui padaryt al, atsiradusi nesugebjus naudotis savo teismis nepaeidiant kito asmens teisi.
i btinyb atlyginti al kyla i to fakto, kad pagal teisi ir
pareig pusiausvyr bet kuri ala kito asmens teisms visada
reikia al savo paties teisms.

444

SPECIALIOJI DALIS

Bdingas pozityviosios, arba aktyviosios, atsakomybs poymis,

kad ji gyvendinama netaikant sankcij. Savanorikas alos atlygini
mas nra sankcija. Tai pai piliei tarpusavio sipareigojim
(sutartiniai) santykiai, i kuri ir kyla abipus pozityvioji atsakomy
b. Atlygindamas al, pats asmuo susimaina savo turtini teisi
tiek, kiek jam nepavyko naudotis teismis nepaeidiant artimo
teiss. Kito asmens teisi paeidimas ia visada yra netyinis ir
visada eina kartu su savo kalts pripainimu ir savanoriku alos
atlyginimu. Jeigu tokio prisipainimo nra, keiiasi atsakomybs
pozityvij atsakomyb, netaikani sankcij, ilgai irta ne
kaip teisin, o kaip moralin atsakomyb ir dl to ji laikyta
praktikai maai reikminga. Ir vis dlto pozityvioji atsakomyb yra
ne moralin, o teisin, nes ji suponuoja pareig vykdymo privalomu
m, garantuojam valstybs prievarta: jeigu pareiga atlyginti pada
ryt al nebus vykdoma savanorikai, tai pozityvioji atsakomyb
btinai virs deliktine - alos atlyginimas bus iiekomas taikant
valstybs prievartos priemones. i valstybs prievartos taikymo gali
myb yra pakankama, kad btinybs elgtis pagal teisi ir pareig
pusiausvyr suvokimas bt praktikai reikmingas.
Pozityvioji atsakomyb utikrina nekonfliktik asmens naudoji
msi savo teismis. Ji itin svarbi pilietinje visuomenje, kai asmuo
pirmiausia elgiasi atsakingai ne i baims patirti valstybs prievart,
o dl to, kad suvokia save kaip asmenyb ir mato ja esant kit
mog, kuris kito asmens teises brangina dar ir todl, jog brangina
savsias. Dl io poirio btinyb atlyginti padaryt al asmuo
supranta kaip natral ir sudedamj naudojimosi savo teismis
visuomenje element. alos atlyginimas - tai btinos naudojimosi
teismis ilaidos".
Civilizuotoje visuomenje vyrauja pozityvioji teisin atsakomyb,
nes dauguma tokios visuomens nari nori bti laisvi ir ors; o
tokie jie gali ilikti tik vykdydami pareigas, legalizuojanias j
teises.
itaip suprantama pozityvioji teisin atsakomyb tampa nuolati
n, kaip kad nuolatinis yra naudojimasis teismis ir j legalizuojan
tis pareig vykdymas. Kol naudojams teismis, tol esame pareigoti
bti atsakingi - vykdyti atitinkamas pareigas. Tai teistas elgesys,
pai piliei savivaldos priemon.

445

TEISS TEORIJA
ia teisins atsakomybs forma teisininkai praktikai maiau do
misi, nes iame procese jie maiausiai reikalingi. O jeigu reikalingi,
tai veikiau kaip advokatai, padedantys pilieiams geriau imanyti
savo teises ir pareigas. Jeigu subjektins teiss gyvendinamos nepa
eidiant kito asmens teisi, tai policininkams, prokurorams, teis
jams kaip ir nra kas veikti. Jie tarsi i alies stebi i savaimin
teisi ir pareig vienov, kuri yra piliei konkrei santyki
iraika ir kartu nuolatinis teisins atsakomybs gyvendinimas.
Pilieiai savanorikai vykdo pareigas, vadinasi, yra atsakingi, nes
nori isaugoti turimas teises, jomis naudotis. ia pagrindinis teisi
ns atsakomybs garantas - abipus nauda.
Ir tik kai pats teisi turtojas nenori laisvu apsisprendimu
vykdyti jo teises legalizuojani pareig (veikti atsakingai), j tam
paiam imperatyvui palenkia valstybs prievarta. Pozityvioji teisin
atsakomyb tada pereina deliktin, susijusi su prievartos taikymu
ir valstybs dalyvavimu.
3.3.2 NEGATYVIOJI, ARBA DELIKTIN, TEISIN ATSAKOMYB
Daugelis autori i atsakomybs r vadina negatyvija", nes
iuo atveju yra gyvendinama negatyvi valstybs reakcija teiss
paeidim - ribojamos ar likviduojamos teiss paeidjo teiss. Kiti
j vadina retrospektyvine", nes asmens teiss ribojamos u praeityje padaryt teiss paeidim. Manoma, kad j tiksliau bt vadinti
deliktin, nes itaip bt pabriamas materialusis jos atsiradimo
pagrindas - teiss paeidimas. Kartu bt pasakoma, kad asmens
teiss ribojamos tik iam padarius teiss paeidim.
Jos gyvendinimo rankis - negatyviosios sankcijos ir prievartinis
j taikymas.
Deliktin atsakomyb pradeda veikti ten, kur sustojo, kur nepa
jg garantuoti teisi ir pareig pusiausvyros pozityvioji teisin
atsakomyb, kur konkretus asmuo ar organizacija naudojasi subjektinmis teismis nevykdydami atitinkam pareig (nustojo bti atsakingi). Ji siekia utikrinti asmens teises legalizuojani pareigu
vykdym tais atvejais, kai toki pareig vykdymo nepajg utikrinti
abipus nauda.
Be sankcij taikymo i atsakomybs forma nemanoma. Sankcija
ia yra priemon, leidianti emesniu lygiu grinti teiss paeidjo
teisiniam statusui teisi ir pareig pusiausvyr, kuri buvo paeista
446

SPECIALIOJI DALIS

teisi naudai atitinkamos pareigos nevykdymu. Sankcija yra ir teisi

ribojimo mastelis, nurodantis, kokia teiss paeidjo teis ribojama,
likviduojama ir kokia apimtimi.
Valstyb taiko teiss paeidjui prievart, kad, ribodama jo teises,
maint jo pavojingum visuomenei.
Todl ia galioja visos definicijos, kurios apibria teisin atsako
myb kaip valstybs prievartos taikym teiss paeidjui:
Pasak D. Ostino, teisin atsakomyb - tai sankcijos u pareigos
nevykdym taikymas, kur sankcija - tam tikras blogis, patiriamas u
nepaklusim komandai.
H. Grocijaus teigimu, teisin atsakomyb - pareiga atsakyti u
padaryt blog, ji atsiranda kaltai padarius skriaud ar blog,
pasireikiant neatlikimu to, k mogus privaljo atlikti.
E. rlichui teisin atsakomyb - tai pareigos vykdymo garantas.
Teisin atsakomyb - tai situacija, kai vienas asmuo turi teis
reikalauti, o kitas teistai patiria to reikalavimo padarinius."
R. Paundas
Teiss paeidjo pareiga iksti valstybs valdios daromus jam
nemalonumus, numatytus statymo ir skiriamus u padaryt
teiss paeidim."
V. V. Lazarevas
Teisin atsakomyb - tai valstybinio poveikio priemoni, suke
liani teiss paeidjui neigiam padarini, taikymas."
R. Z. Lificas
Teisin atsakomyb - tai dl teiss paeidimo atsirads teisinis
santykis tarp valstybei atstovaujanios institucijos ir teiss paei
djo, kuriam nustatoma pareiga iksti nemalonius padarinius u
reikalavim, suformuluot teiss normoje, paeidim."
I. N. Siniakinas
Teisin atsakomyb - tai valstybinis poveikis teiss paeidjui,
kuris pasireikia visuomeniniu, valstybiniu paeidjo pasmerki
mu, asmeninio, turtinio ir organizacinio pobdio apribojim jam
taikymu."
(Valstybs ir teiss teorija, 1989)
G. Hgelis deliktin teisin atsakomyb (bausm) apibr kaip
neigimo neigim: jei nusikaltimas yra teiss neigimas, tai bausm
(teisingumo vykdymas) yra nusikaltimo, kaip teiss neigimo, neigimas.
447

TEISS TEORIJA
Deliktin teisin atsakomyb yra pozityviosios atsakomybs tsi
nys ir garantas. Todl ji - antrin, o pozityvioji atsakomyb pirmin (pagrindin) teisins atsakomybs forma. Ypa tai irykja
demokratinje visuomenje, kai jos teis nustoja bti represin ir
pozityviosios teiss gyvendinimas pirmiausia garantuojamas abipu
se teisinio santykio dalyvi nauda.
itaip suprantama deliktin teisin atsakomyb apibria valsty
bs viet teisins atsakomybs atvilgiu demokratinje visuomenje.
Valstyb, gyvendindama deliktin atsakomyb, taikydama sankcijas,
vykdo teisingum - juridikai formina toki asmens teisin padt,
koki pats asmuo susikuria atsisakymu vykdyti jo teises legalizuo
janias pareigas. Todl i teisins atsakomybs forma - tai tik teiss
paeidjo teisinio statuso, teisi ir pareig pusiausvyros atkrimas
emesniu lygiu.
Deliktin teisine atsakomybe labiausiai domisi teisininkai prakti
kai, nes ia reikia taikyti valstybs prievart, todl reikia sukurti
sankcij taikymo procedras ir taikymo ideologij, sprendiani,
kokias subjektines teises ir kiek btina riboti. Nedemokratinse
visuomense vyraujant vieajai teisei, baudiamosios teiss poiris
teisin atsakomyb buvo i esms tapatinamas su teisine atsakomy
be apskritai.
3.3.3
STADIJOS:

DVI

TEISINS

ATSAKOMYBS

POZITYVIOJI IR DELIKTIN ATSAKOMYB

Abu iuos poirius teisin atsakomyb iandien reikia sujungti

vientis proces, nes jis geriausiai atskleidia teisins atsakomybs
esm. ie poiriai susijungia tik jeigu teisin atsakomyb kildiname
i subjektini teisi ir pareig vienovs - bendro metodologinio
pagrindo suprasti tiek pozityvij, tiek deliktin teisin atsakomyb.
i vienov padeda suvokti, kad i esms yra ne dvi savarankikos
teisins atsakomybs formos, o viena, tstin teisin atsakomyb
procesas, kuris prasideda pozityvija ir prireikus baigiasi deliktin:
1) pozityvioji atsakomyb - nuolatinis asmens sipareigojimas ir
pareigojimas garantuoti naudojimsi teismis atitinkam pareig
vykdymu;
2) deliktins atsakomybs paskirtis - kompensuoti pozityviosios
nepakankamum.

448

SPECIALIOJI DALIS

Pozityvus poiris teisin atsakomyb turi gyti pirmum ga

rantuojant teisi ir pareig vienov, nes valstybs prievarta, su kuria
etatistin teiss samprata sieja teisin atsakomyb, kaip sakme,
nesukuria paios teisins atsakomybs, o tik garantuoja j.
Poiris teisin atsakomyb kaip proces padeda nuolat ilai
kyti subjektinmis teismis besinaudojant asmen visuomenje, o
pat naudojimsi teismis - pavald teisingumo, teistumo, moni
kumo ir civilizuotumo principams. Kartu tai padeda suvokti, kad
pozityvioji teisin atsakomyb yra veikiau pilietins visuomens
kategorija, o deliktin - valstybs. Jei teisin atsakomyb tapatinama
tik su deliktin, tai teisininkai pirmiausia reikalingi ne pilieiams, o
valstybs valdiai kaip jos valios ir represij prie pilieius vykdy
tojai. Pagal socialin usakym tarp teisinink tada pirmauja ne
advokatai, o represines funkcijas vykdantys policininkai, tardytojai,
prokurorai, teisjai.
3.3.4 TEISINS ATSAKOMYBS
ATSIRADIMO SLYGOS (PAGRINDAI)
Jeigu yra dvi teisins atsakomybs stadijos, ar formos, tai privalo
bti ir du skirtingi teisins atsakomybs atsiradimo pagrindai.
Pozityviosios atsakomybs atsiradimo pagrindai yra:
1) teiss norma, legalizuojanti subjektin teis ir pareigojanti j
garantuoti atitinkamu pareig vykdymu (pvz., valstybs pripain
ta tvarka gautas teisininko ar mediko diplomas leidia verstis
tam tikra profesine veikla ir vykdyti i jos iplaukianias parei
gas, valstybs institucij iduotas specialus leidimas - licencija
atidaryti privai teiss paslaug firm, privat stomatologijos
kabinet; is leidimas yra asmens ir valstybs institucijos sutartis
dl abipusi pareig ir atsakomybs);
2) naudojimasis subjektin teise;
3) alos padarymas naudojantis ia teise ir savanorikas jos atlygiDeliktinei teisinei atsakomybei atsirasti reikalingos tokios slygos:
1) teiss norma, pareigojanti teiss subjekt vykdyti pareigas, legali
zuojanias jo teises, - i slyga yra bendra abiem atsakomybs
formoms;
449

TEISS TEORIJA
2) teiss paeidimas (atsisakymas vykdyti pareigas, su kuriomis
statymas sieja naudojimsi teismis);
3) deliktins teisins atsakomybs subjektas gali bti tik kaltas as
muo. Ji yra subjektyvusis teisins atsakomybs pagrindas. Asmuo
gali atsakyti tik u kaltai padaryt neteist veik. Jeigu jo
veiksmuose nra kalts, tai jis neatsako u tokius veiksmus, nors
jais ir bt padaryta alos teiss saugomoms vertybms. Asmuo,
teismo pripaintas nepakaltinamu, nra teisins atsakomybs
subjektas, nors ir bt padars alos kito asmens teisms,
saugomoms statymo. Tada pripastama, kad jo veikoje nra
teiss paeidimo sudties, o tik ala, kurios atsiradimo prieastys
prilyginamos gamtos stichijai. Remdamasis ta veika, teismas
priima nutart paskirti asmeniui priverstin gydym, kuris laiky
tinas visuomens priemone valdyti gamtos stichij. Civilinje
teisje teisin atsakomyb gali atsirasti ir be kalts, remiantis vien
materialija ala. CK nustato didesnio pavojaus altinio savinin
ko civilin atsakomyb be kalts: Organizacija privalo atlyginti
al, padaryt dl jos darbuotoj kalts, jiems einant savo
darbines (tarnybines) pareigas" (CK 6.270 str.); al privalo atlyginti
ir didesnio pavojaus altinio valdytojas (CK 6.270 str.). Pavyz
diui, firmos samdomas vairuotojas, vairuodamas firmos automo
bil, padaro alos kit asmen teisms. Pareiga atlyginti al
atsiranda ne tik paiam vairuotojui, bet ir automobilio savinin
kei - firmai, kuri, atlyginusi vairuotojo padaryt al, statymo
nustatyta tvarka gali pareikti kaltam savo darbuotojui grtamj
iekin. Tuo paiu principu galima grsti ir valstybs atsakomyb
pilieiams, kai jiems alos padaro valstybs tarnautojai, eidami
savo tarnybines pareigas. Valstybs tarnautoj galiojimai ia
laikytini didesnio pavojaus altiniu, todl u j padaryt al
pilieiams pirmiausia atsako valstyb, suteikusi tiems asmeninis
valdinius galiojimus;
4) teiss taikymo aktas, kuris yra juridinis pagrindas taikyti sankcijas konkreiam teiss paeidjui.
Tik esant visoms ioms keturiomis slygoms, atsiranda pagrindas
taikyti deliktin teisin atsakomyb.

450

SPECIALIOJI DALIS

3.3.5 DELIKTINS TEISINS ATSAKOMYBS RYS

Pagal teiss paeidimo r deliktin atsakomyb paprastai skirstoma

baudiamj, administracin, civilin, drausmin ir materialij.
Baudiamoji atsakomyb yra grieiausios ries deliktin teisin
atsakomyb, kuri taiko teismai u pavojingiausius teiss paeidi
mus - nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus. Tik nustatyta
asmens veiksmuose nusikaltimo sudtis gali bti pagrindas traukti
j baudiamojon atsakomybn. Ji taikoma remiantis specialiu teiss
laikymo aktu - teismo nuosprendiu skiriant tokias sankcijas kaip
kalinimas (laisvs atmimas"), turto konfiskavimas, vieieji darbai
(tiksliau bt vartoti tradicin termin pataisos darbai", nes visi
legals darbai ar bent valstybs tarnyba yra vieieji, todl nemano
ma viej darb atskirti nuo priverstini viej darb" kaip
sankcijos), bauda, teiss eiti tam tikras pareigas suspendavimas tam
tikram laikui ir kitas, ivardytas baudiamajame statyme.
Asmeniui padarius nusikaltim ir iklus jam baudiamj byl,
tarp teiss paeidjo ir valstybs (teismo, prokuroro kaip valstybs
atstov) atsiranda baudiamj statym (materialij ir proceso)
reguliuojami teisiniai santykiai, kuri vienas i dalyvi - valstyb
(atstovaujama teissaugos institucij) gyja pareig taikyti nusikalti
m padariusiam asmeniui statymo numatytas sankcijas, o kitas to
santykio subjektas - teiss paeidjas, privalo atlikti jam skirt
bausm (taikstytis su savo teisi ribojimu ar likvidavimu).
Baudiamoji atsakomyb skiriasi nuo kit valstybs prievartos
priemoni tuo, kad ji yra vieo pobdio. Tai reikia, kad teis skirti
bausm turi tik valstyb per savo galiotas institucijas - teism. Tik
teismas gali pripainti asmen kaltu padarius nusikaltim ir skirti
jam kriminalin bausm. Baudiamoji atsakomyb palieka tam tikr
juridin padarin - teistum, su kuriuo gali bti siejamas tam tikr
teisi ribojimas arba bausmi sugrietinimas asmeniui pakartotinai
nusikaltus.
Administracin atsakomyb taikoma u administracins teiss pa
eidimus, t. y. u maiau pavojingus teiss paeidimus, apraytus
ATPK normose. Remiantis administracine atsakomybe utikrinamas
vairi teiss ak (administracins, darbo, kins, finans ir kt.)
normose nustatom draudim, pareigojim privalomumas. J taiko
valstybs institucijos: teismai, vairios inspekcijos, pareignai. Pa
grindinis administracins atsakomybs teisinis aktas - Administracini

451

TEISS TEORIJA
teiss paeidim kodeksas, kuris aprao, kokiais veiksmais paeidiami
reguliacini teiss norm draudimai ir kokios administracins sankcijos u
tai taikomos. is kodeksas nustato tok administracini sankcij
sra: spjimas, bauda, atlygintinis daikto, kuris buvo administra
cinio teiss paeidimo padarymo rankis arba tiesioginis objektas,
pamimas arba konfiskavimas, atmimas pilieiui suteiktos specia
lios teiss (teiss vairuoti automobil, turti ginkl ir kt.), vieieji
darbai, administracinis aretas, nualinimas nuo darbo (pareig)
(ATPK 21 str.).
Civilin atsakomyb yra turtinio pobdio ir taikoma asmeniui ar
organizacijai (juridiniam asmeniui) u sutartyje prisiimt sipareigojim
nevykdym ar netinkam vykdym, taip pat al kito asmens teisms.
Viena i ios ries atsakomyb gyvendinani sankcij yra netesy
bos (CK 6.71 str.).
Drausmin atsakomyb taiko mons, staigos administracija savo
pavaldiems darbuotojams u darbo drausms paeidimus. Sankci
j o s - pastaba, papeikimas, grietas papeikimas, laikinas pervedimas
maiau atlyginam darb, pareig paeminimas, atleidimas i
darbo ir kita.
Skiriama trij ri drausmin atsakomyb: 1) pagal staigos
darbo vidaus taisykles; 2) pavaldumo tvarka pagal drausms statut
(kariuomen, policija ar kita sukarinta organizacija); ir 3) pagal nuosta
tus, kurie gali galioti kai kuriose ministerijose. Pirmuoju atveju drausmin
atsakomyb galioja visiems darbininkams ir tarnautojams, dirban
tiems pagal samdos sutart, ir taikoma staigos vadovo u darbo
drausms paeidim; antruoju atveju (pavaldumo tvarka) drausmi
n atsakomyb taikoma pareignams, turintiems primimo darb
ir atleidimo i darbo teis, taip pat einantiems pareigas konkurso
(rinkim) pagrindu. Statutuose ar statuose kartu su bendrosiomis
normomis gali bti grietesni sankcij, taikom tam tikr minis
terij tarnautojams.
Materialioji atsakomyb - tai darbdavi ir darbuotoj tarpusavio
pareiga atlyginti turtin (materialij) al, atsiradusi jiems paei
dus darbo sutarties slygas.
3.4 TEISINS ATSAKOMYBS PRINCIPAI
Tai pagrindins idjos, metodologiniai orientyrai, kuriais turi vadovautis
valstybs institucijos ir pareignai, taikantys teisines sankcijas.
452

SPECIALIOJI DALIS

Teisins atsakomybs principai kyla i t tiksl, kurie keliami

teisinei atsakomybei: a) sumainti teiss paeidjo subjektini teisi iki
0 paties susimaint pareig (teisingumo vykdymas); b) atlyginti al,
padaryt teiss paeidimu; c) ugdyti moni pagarb teisei ir teisingumui;
d) vykdyti teiss paeidim prevencij. Kai kurie i i tiksl yra
bendri abiem teisins atsakomybs formoms. J gyvendinimas grin
diamas kiek skirtingais principais. Pozityviajai atsakomybei bdin
gesni tokie principai:
1) Sutari reikia laikytis. Tai reikia, kad asmuo, naudodamasis
subjektine teise, privalo vykdyti i tos teiss iplaukianias kon
kreias pareigas, su kuriomis statymas ar sutartis sieja naudoji
mosi ja legalum.
2) ala, kuri padaroma naudojantis savo teismis, turi bti atlyginama.
Negatyvioji io principo modifikacija: N vienas mogus neturi
pasipelnyti i to, k jis padar bloga." (R. Krossas)
Deliktins atsakomybs principai:
1) Teistumo principas: deliktin teisin atsakomyb taikoma tik u
teiss norm paeidimus, ir pagal proceso teiss reglamentuotas
procedras.
2) Pagrstumo principas: deliktin atsakomyb gali bti taikoma tik
nustaius objektyvi ties - teiss paeidimo fakt ir su juo susijusias
aplinkybes.
3) Teisingumo, arba proporcingumo, principas. Jis reikalauja, kad teisi
n atsakomyb pirmiausiai reikt atkrim teiss paeidjo
subjektini teisi ir jo pareig pusiausvyros, kuri buvo paeista
teiss paeidimu: teiss gijo persvar prie pareigas.
io principo gyvendinimas turi kai kuri procesini ypatum:
a) Neleidiama taikyti baudiamosios atsakomybs u nusiengimus
(iskyrus baudiamuosius).
b) {statymas, nustatantis baudiamum arba sunkinantis atsakomyb,
atgal negalioja.
c) jeigu teiss paeidimu padaroma alos, kuri galima realiai atkurti
(grinti pavogt daikt natra), tai taikomos sankcijos privalo
garantuoti tok teisi atkrim.
d) Jeigu teiss paeidjas padar kito teisms negrtamos alos, tai
deliktins atsakomybs (jos sankcij) grietumas turi atitikti pada453

TEISS TEORIJA
rytos alos mast ir neteistos veikos pavojingumo visuomenei
laipsn. Pasak . Bekarijos, norint teisingai nubausti, reikia
siekti, kad skausmai, daromi bausme, viryt malonum,
gaunam nusikalstant"148.
e) Kiekvienas asmuo, padars teiss paeidim, teisine tvarka atsako tik
u savo konkreius neteistus veiksmus.
f) U vien ir t pat teiss paeidim negalima bausti du kartus (non
bis in idem). Tai galioja tik baudiamajai ir administracinei
atsakomybei, nes jos negali bti taikomos kartu (negalima
skirti administracins baudos u keli eismo taisykli paei
dim, jeigu u j ikelta baudiamoji byla, nes baudiamosios
sankcijos, bdamos sunkesns, apima administracines, esan
ias velnesnes). Be to, tokiu atveju yra ne nusiengimas, o
nusikaltimas arba baudiamasis nusiengimas.
Kai teiss paeidimu padaroma alos kompleksiniam objektui,
kur saugo kelios teiss normos, teisin atsakomyb atsiranda
pagal kiekvien teiss norm. Kartu gali eiti baudiamoji ir
civilin, administracin ir civilin atsakomyb (keli eismo taisyk
li paeidimo atveju, kai padaroma alos kito asmens teisms,
skiriama administracin bauda, kurios paskyrimas neatleidia
teiss paeidjo nuo pareigos atlyginti padaryt materialij al
remiantis civiline teise).
4) Tikslingumo principas reikalauja nustatyti teiss paeidjui taikomos
poveikio priemons ir teisins atsakomybs tiksl atitikim. Tai baus
mi (sankcij) individualizavimas statymo numatyta apimtimi
atsivelgiant padaryto teiss paeidimo sunkum, paeidjo
asmenyb ir aplinkybes, kuriomis teiss paeidimas padarytas.
Jeigu teisins atsakomybs tikslai gali bti pasiekti realiai netai
kant teiss paeidjui teisinio poveikio priemoni, tai jos netaiko
mos (visuomeninio poveikio priemoni taikymas, nuosprendio
vykdymo atidjimas ir kt). is principas ireikia teisins atsakomybs aukljamj, prevencin, humanistin prasm. Jis gali
prietarauti teisingumo, arba proporcingumo, principui.
5) Atsakomybs neivengiamumo principas - tai bausms (teisi praradi
mo) neivengiamumas padarius teiss paeidim. Jis reikalauja, kad

Bekarija . Apie nusikaltimus ir bausmes. Vilnius, 1992. P. 63.

454

SPECIALIOJI DALIS

kiekvienas teiss paeidimas (atsisakymas vykdyti pareigas) bt

valstybs pastebtas ir iaikintas, tapt visuomenei inomas ir
kad teiss paeidjui bt taikomos teisinio poveikio priemons.
Deliktins atsakomybs neivengiamumas - svarbiausia jos veiks
mingumo slyga. Didiausias nusikaltimo pagyrimas - nebau
diamumas." (Ciceronas) sitikinimas, kad bausm neivengia
ma (nors ir velni), visada padarys didesn spd, negu baim
iaurios bausms, bet nuo kurios dar yra viltis isigelbti."149 Kad
is principas bt gyvendintas, reikia ne tik didelio teissaugos
sistemos darbuotoj profesionalumo, bet ir atitinkamo visuome
ns nepakantumo teiss paeidimams, aktyvaus jos dalyvavimo
nustatant teiss paeidjus.
Bausms neivengiamumas padidina socialin teisto elgesio ir
paios teiss vertingum, rodo jos asmenin ir visuomenin nau
dingum, padeda veikti teisin nihilizm kaip paiai asmenybei
pavojing nuostat. Ir atvirkiai - io principo nesilaikymas
daro teiss paeidim priemone, didinania socialin teiss paei
djo reikmingum (nebaudiamas mokesi nemokjimas neteis
tai didina firmos peln ir jos konkurencin pajgum, paeidia
reikalavim pltoti versl vienodo teisinio reguliavimo slygomis,
teistai besielgiantys pilieiai pasijunta nuskriausti ir paeminti,
jiems ukraunama ne pareiga, o btent prievol kompensuoti
teiss paeidj visuomenei darom al - utikrinti teiss
paeidj privilegijas, kurias ie susikuria nebaudiamu teiss
paeidimu).
Teisins atsakomybs veiksmingumo principas. Tai teisins atsakomy
bs poveikio moni teisinei smonei ir j elgesiui veiksmingu
mas. is principas susijs ir su teisins atsakomybs taikymo
operatyvumu. Jo esm, kad teisin atsakomyb bus tuo veiksmin
gesn, juo anksiau ji bus taikoma. Kai teiss paeidimas visuo
mens jau pamirtas, teiss paeidjo patraukimas teisinn atsa
komybn netenka aktualumo (koks gali bti teisins atsakomybs
taikymo veiksmingumas, sakysime, Sausio 13-osios perversminin
kams, kai i byla nagrinta vos ne deimt met). Juo maiau
praeis laiko nuo nusikaltimo padarymo iki bausms skyrimo, tuo
didesnis bus prevencinis bausms poveikis.
Bekarija . Min. veik. P. 74.

455

VII SKYRIUS

TEISS VEIKSMINGUMAS
statymas, ileistas neatsivelgiant tas slygas,
kuriomis tauta gyvena, nebus veiksmingas.
King Suny Jangas
1. TEISIN KULTRA
IR JOS SANTYKIS SU TEISINE SMONE
Teisins kultros kategorija traukiama teisin apyvart tam, kad ja
remiantis bt galima vertinti pavienio asmens ir visos visuomens
pasiekt gebjim gyventi pagal teiss reikalavimus, sitikinti, kokio
mis mogaus teisi gynybos ir socialins santarvs pasiekimo prie
monmis visuomen disponuoja ir kiek moni tarpusavio santykiai,
politiniai sprendimai yra realiai paveikti teiss, t. y. nutol nuo
gamtini" santyki, grindiam jga ir viepatavimu. vertinti iam
moni dirbiui socializuojant tarpusavio santykius teisins kultros
svoka vartojama todl, kad kultra yra forma, kuria apibendrina
mai reikiasi moni pertvarkomoji veikla tiek gamtins aplinkos,
tiek tarpusavio santyki atvilgiu. Kaip keiiama gamtin mogaus
gyvenimo aplinka, taip perdirbami" (socializuojami, humanizuoja
mi) ir moni santykiai. Socializuoti iuos santykius - tai, sakme,
suteikti jiems teisini santyki pavidal, kad jie tikt vienodai vis
visuomens nari saugai garantuoti. Tad kai kalbame apie teisin
kultr, pirmiausia mstome apie visuomens gebjim kurti veiks
mingas mogaus teisi gynimo priemones ir tos visuomens nor
bei gebjim praktikai naudotis tomis priemonmis, socializuoti
jomis savo elges.
Todl teisin kultra gali bti suprantama dvejopai - objektiniu
ir subjektiniu poiriu. Objektiniu poiriu teisin kultra - tai visuma
mogaus sukurt teisini priemoni ir procedr, skirt savo elgesiui
norminti, socializuoti. jos apimt tada patenka visa teisin sistema:
teisins idjos (doktrina), teiskros procedros, teiss normos, teisi457

TEISS TEORIJA
n santyki apdorojimo technika, teiss sistema, teisiniai santykiai,
taip pat valstyb su savo teiskros ir teissaugos institucijomis bei
j funkcijomis, ir patenka tik todl, kad tai yra moni kriniai,
skirti t pai moni tarpusavio santykiams sukultrinti, daryti
juos tinkamus kiekvieno asmens saugumui ir gerovei garantuoti. Tai
ekstensyvioji teisins kultros samprata.
Bet paios ios teisins priemons savaime neveikia. Kad jos
realiai socializuot moni elges, jas reikia susieti su konkretaus
mogaus, kurianio t sistem ir ja besinaudojanio, smone. Tada
sakome, kad teisin kultra gyja subjektin prasm, nes teisin
sistema virsta konkretaus asmens teisi saugos ir gyvendinimo
priemoni sistema, kadangi tik ios gynybos atvilgiu irykja
visi teisini priemoni privalumai ir trkumai. alia realios mo
gaus teisi saugos teisin sistema nra nei tobula, nei netobula; ji
tiesiog yra.
iuo atveju sprendiami du klausimai: 1) ar asmuo ino, supranta
jam adresuojamus teiss reikalavimus, sugeba naudotis teisinmis
priemonmis ir institucijomis gindamas ir gyvendindamas savo tei
ses. is inojimas (teisin smon) sudaro intelektin gnoseologin
teisins kultros prielaid (element); 2) ar asmuo praktikai elgiasi
pagal tuos reikalavimus, kuriuos ino, ir ar realiai naudojasi teisin
mis priemonmis siekdamas apginti, gyvendinti savo subjektin teis
(valinis elementas). i element vienov ir yra teisin kultra subjek
tyviuoju poiriu. Ji gali bti ireikiama vairiomis definicijomis.
Teisin kultra:
- tai teiss paliepim inojimas ir praktinis j gyvendinimas;
- tai objektyvizuota, praktiniu asmens elgesiu virtusi teisin smon;
- tai ta pati teisin smon, tik papildyta teistumu.
Teisins smons ir teisins kultros skirtumas yra tas, kad
teisini imperatyv inojimas yra pagrindinis ir pakankamas teisi
ns smons elementas, bet nra pakankamas teisins kultros
poymis. Teisin kultra reikalauja, kad teisini imperatyv inojimas
dar bt papildytas, ubaigtas valiniu asmenybs rytu veikti pagal
inojim ir paiu veikimu. Teisinis isilavinimas tiesiogiai reprezentuoja tik teisin asmens smon, bet ne jo teisin kultr. iai dar
reikalingas praktinis elgesys, ireikiantis teisin smon. Todl
konkretaus asmens teisin smon gali bti brandi (gerai inomi
teiss paliepimai ir j gyvendinimo procedros, suvokiama t
458

SPECIALIOJI DALIS

paliepim laikymosi reikm), bet ema teisin kultra, nes nesiel

giama taip, kaip inoma, kaip reikalauja teis. Tad teisin kultra
subjektiniu poiriu sutampa su teistumu.
Kadangi teisin kultra orientuota praktin teisini paliepim
gyvendinim (teist elges), tai ji irgi gali bti suprasta ir paaikin
ta ta paia subjektiniu teisi ir pareig vienove. Sakme, kad teiss
reikalavimams paklstantis elgesys visada yra naudojimasis subjektinmis teismis vykdant tas teises legalizuojanias pareigas. Vadi
nasi, siekti teisins kultros - tai siekti, kad kiekvieno asmens,
institucijos vieas elgesys gyt teisi ir pareig vienovs pavidal,
nes tik toks elgesys gali bti laikomas teistu, kultringu, socialiu.
Bet toks elgesys nra vien laisvos asmens valios rezultatas, nra
paprastas valinis jo rytas ir noras veikti pagal turim teisin
smon. i vali lemia tiek objektyvs, tiek subjektyvs veiksniai:
a) Ekonomini galimybi minimumas. ios slygos prasm yra ta,
kad asmuo, vykdydamas pareigas vienoms savo teisms garantuoti,
nesukelt grsms kitoms savo teisms. Bedarbis ino ir supranta
statymo reikalavim laiku mokti u komunalines paslaugas (teisi
ns smons pakankamumas). Bet jeigu jis gyvena i socialins
paalpos, tai tokio reikalavimo (pareigos) vykdymas gali sukelti
motyv kov - vykdyti teisins smons pareigojim ar atsisakyti
kai kuri kit pagrindini savo teisi: teiss sveikai maitintis,
naudotis gydytojo paslaugomis, leisti vaikus mokytis ir t. t., nes
vykdius teisin pareig (sumokjus u komunalines paslaugas)
nebus kuo garantuoti kit savo teisi. Todl didel tikimyb, kad
esant tokiai padiai bus delsiama veikti pagal teiss reikalavim,
konfliktuojama su statymu, rodoma ema teisin kultra esant
pakankamai teisinei smonei.
Ekonomikai nepajgi piliei teisin kultra negali bti aukta,
nors ir bt brandi j teisin smon. Tokia visuomen visada jaus
teisins kultros stygi, ji visada bus konfliktikesn, o jos piliei
teisin smon ir praktinis elgesys danai nesutaps, pati asmenyb
bus susidvejinusi. Tai nuostata prie teisin romantizm arba idea
lizm: vien teisini priemoni (statym) sukrimas (reikalavim
formulavimas), teisinis vietimas negali isprsti visuomens teisinio
kultrinimo problem, veikti teisinio nihilizmo tradicijos. Teisin
kultra gali progresuoti tik sveikaudama su vis kit mogaus
kultrinio aktyvumo srii paanga, nes mogaus socialin btis
459

TEISS TEORIJA
yra vientisa. Kita vertus, teisin kultra gali daryti ryk grtamj
poveik kit kultros form paangai, pavyzdiui, ekonomikos, nes
teistumo garantavimas skatina moni tarpusavio pasitikjim,
pasitikjimas leidia sudaryti vairias sutartis, telkti laisvas piliei
pinigines las, jas kapitalizuoti (akcins bendrovs) ir itaip didinti
konkrei asmen finansines galimybes imtis savarankikos kins
veiklos, ja garantuoti savo teises.
Kaip vienas i bd sprsti ias teisins kultros ugdymo
problemas ir atsiranda socialin teisin valstyb, kurios tikslas pagelbti savo pilieiams gyti bent minimali savo teisi gyvendi
nimo galimybi, kad, vykdydami vienus teisinius imperatyvus ir
itaip legalizuodami vienas savo teises, jie nesukelt grsms kitoms
savo teisms, kad konkretaus asmens teisin kultra bt veikiau jo
laisvos valios negu objektyvi slyg determinuojanio poveikio
iraika.
b) Bausms neivengiamumas kaip teiss paeidimo naudingum likvi
duojantis principas. Teisinei kultrai formuotis turi reikms ir subjek
tyvs veiksniai; vienas i j - rezultatyvi teissaugos institucij
veikla utikrinant maksimal teiss paeidim iaikinamum, baudiamumo neivengiamum. Teisinei kultrai yra reikmingas ne
tiek bausms grietumas, kiek jos neivengiamumas, kuris ugdo
sitikinim, kad nepaklusti teiss reikalavimams - tai neivengiamai
kenkti savo paties teisms. Jis didina teisto elgesio tikimyb, nes
realiai didina tokio elgesio naudingum paiam asmeniui. Kur klesti
nebaudiamas teisinis nihilizmas, kur paeisti teis naudingiau
negu jos laikytis, ten sunku tiktis teisins kultros paangos.
Jeigu teisins kultros struktr sudaro gnoseologinis intelektinis
ir valinis elementai, tai atitinkam struktr turi gauti ir j formuo
jantys veiksniai: teisiniu vietimu ugdomas intelektinis (gnoseologi
nis) teisins kultros elementas, aukljimu, teiss paeidim iaiki
namumu, j prevencija - valinis.
Teisinis aukljimas - tai sistemingas, teigiamas poveikis teisinei smonei kaip pradiniam teisins kultros elementui. Jo tikslas - ne tiek teikti
teisin informacij apie teist elges, kiek ugdyti valin asmens
ryt elgtis teistai, diegti teistam elgesiui palanki asmens moty
vacij, ugdyti vientis, minties ir elgesio poiriu nesusidvejinusi,
socializuot asmenyb. Tai eimos, vietimo institucij veikla mokant teiss pagrind mokyklose, taip pat veikiant per visuomens

460

SPECIALIOJI DALIS

informavimo priemones, savarankikai studijuojant teiss literatr

(teisin savivieta). ia linkme teigiamai veikia ir teiss praktika
(teiss akt taikymas), gyvendinanti teistumo ir teisingumo princi
pus, atskleidianti j naud asmeniui ir visuomenei. Tai ne tik
valstybs, bet ir visuomens veikla, skirta tiek teiss paeidimams
iaikinti, tiek j prevencijai vykdyti.
Atsivelgti ias slygas - tai pripainti, kad teisins kultros
ugdymas yra integralaus daugelio veiksni (objektyvi ir subjektyvi) veikimo rezultatas, kad ji yra ir paios visuomens daiktini,
intelektini, moralini galimybi koncentruota iraika praktinio
moni elgesio lygmeniu.
Taigi teisin kultra - tai teiss priemonmis pasiekta moni
sugyvenimo kokyb (socializuotas elgesys), kuri utikrinant daly
vauja ir valstyb. iuo poiriu teisin kultra skiriasi nuo dorovi
ns kultros.
TEISINS KULTROS RYS PAGAL SUBJEKTUS
Atsivelgiant subjektus, teisin kultra, kaip ir teisin smon, gali
bti skirstoma individuali, grupin ir visuomens. Visuomens
teisin kultra apima vis visuomens dvasin srit, vertybes, einan
ias bendrj teiss norm aktus ir teiss taikymo aktus, kiek j
formuluojamos elgesio taisykls knija skirting socialini interes
kompromis - teisi ir pareig vienov. Grupin teisin kultra tai tam tikros socialins grups, kolektyvo elgesys, atitinkantis teiss
reikalavimus.
Individuali teisin kultra - tai konkretaus individo praktinis
elgesys, ireikiantis jo teisin smon. Individuali teisininko teisin
kultra - tai jo realiai pasireikianti kvalifikacija, apimanti tiek teisin
isilavinim, tiek profesins etikos taisykli imanym ir praktin j
laikymsi. Jam privalu grietai laikytis statym, isiugdyti gebjim
nuslopinti savo vidines emocijas, mokti tvardytis, aktyviai kovoti u
teistum ir teisingum, bti nealikam priimant sprendimus.
TEISINIS NIHILIZMAS
Teisinis nihilizmas - tai teiss nelaikymas vertybe. Teis gali bti
vertybikai neigiama visais jos egzistavimo lygmenimis: teisini
idj (teiss doktrinos), teiss normos (statym ignoravimas), teisi461

TEISS TEORIJA
ni santyki (sutari nevykdymas arba nesiningas vykdymas).
Teiss doktrinos lygmeniu teisinis nihilizmas gali reiktis dviem
pavidalais: 1) teisiniu pozityvizmu (etatizmu); ir 2) teisiniu skepti
cizmu (agnosticizmu).
1. Teisinis pozityvizmas (pagrindiniai jo pavidalai - normatyvizmas, etatizmas), kiek jis teis tapatina su statymu, yra teisinis
nihilizmas, nes nepripasta, kad teis egzistuoja ir nepriklauso
mai nuo valstybs valdios valios. Jei teiss altinis - tik
valstybs valia, tai teis neigiama nuo pai itak. Tada vals
tyb, kurdama statymus, apskritai negali paeisti teiss, nes
teiss tiesiog nra" ir todl beprasmika kalbti apie teisin
nihilizm: negalima neigti to, ko nra". Valstyb gali paeisti ne
teis, o tik savo paios priimt statym. Todl ia galima kalbti
tik apie statym nihilizm. Teisinis pozityvizmas, kiek jis susi
tapatina su etatizmu, yra teorin teisinio nihilizmo ideologija.
2. Teisinis skepticizmas - tai abejojimas galimybe apibrti, painti
teis arba atsisakymas tai daryti teisinantis apibriamo objekto
sudtingumu (H. L. A. Hartas, K. Levelynas, B. Tamanaha ir
kt). Jei neinome, kas yra teis, tai bet kuri vieojo autoriteto
nustatom elgesio taisykl, garantuojam jga, galsime vadinti
teise. itaip atveriamos durys teis neribotam subjektyvizmui ir
voliuntarizmui.
Vadinasi, teisinio nihilizmo veikimas teisins doktrinos lygme
niu gali prasidti nuo teiss definicijos, nuo pripainimo teiss
fundamentalesne kategorija nei statymas, pai teis pirmiausia
siejant ne su valstybs, o su mogaus teise150.
2. TEISS VEIKSMINGUMAS
KAIP VIENO TEISS OBJEKTYVIZAVIMOSI
CIKLO PABAIGA IR NAUJO CIKLO PRADIA
Teisinio reguliavimo veiksmingumas - tai teisinio reguliavimo tiksl
ir jo reali rezultat santykis. Tai pasiekimas tokios moni interes
darnos, tokios subjektini teisi saugos, kokios norta kuriant ir

150

Plaiau apie teisin nihilizm, jo prieastis r.: Vaivila A. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje.

462

SPECIALIOJI DALIS

taikant teiss normas. Todl logika teiss sampratos ir bendrj

teisinio mstymo svok aparato painim baigti teiss veiksmingu
mo tema, nes teisei svarbu ne reglamentuoti pat moni elges, o
reglamentuojant suderinti prieingus moni interesus ir itaip
garantuoti skirting interes turini asmen teisi saug, socialin
santarv, socialin stabilum ir rimt.
Tai strateginiai (tikrieji) kiekvieno teisinio reguliavimo tikslai. J
siekiant reikia, kad valstyb kas kiek laiko atlikt tokio reguliavimo
padarini apskait, j vertinim, ypa tai svarbu vykdant reformas.
Atliekant toki revizij" reikia ne tik nustatyti, kas pasiekta, bet ir
kaip, kokiomis snaudomis, pavyzdiui, kokia yra statym paren
gimo, rodym radimo, bylos tyrimo, teisingumo vykdymo, bausms
atlikimo ir kit teisini veiksm finansin ekonomin savikaina,
lokiu atveju isamiai svarstoma, kas ekonomikumo poiriu kon
kreiai aliai bt racionaliau: kad konstitucin valstybs valdios
veiklos teistumo kontrol vykdyt atskiras konstitucinis teismas ar
bendrosios kompetencijos teismai; mogaus teisi apsaugai utikrin
ti reikia keturi ar trij pakop teism sistemos?
Teiss veiksmingumas gali bti formalus, arba teisinis, ir socialinis
(turiningasis). Formalus veiksmingumas - tai konstatavimas, kad teiss
institucijos funkcionuoja, statymai priimami, teiss normos taikomos, tam
tikras procentas teiss paeidim iaikinamas, teiss paeidjai realiai
atlieka bausmes ir t. t. Tuo tarpu socialinis teiss veiksmingumas - tai tas
realus mogaus teisi saugos, socialinio stabilumo laipsnis (padariniai),
kur lemia visa teisinio poveikio moni elgesiui priemoni sistema.
Pavyzdiui, socialiniam teiss veiksmingumui svarbu ne tik tai, kad
teiss paeidjai bt nustatyti, nuteisti, realiai atlikt paskirt
kalinimo bausm, bet ir atlikt j taip, kad ij laisv kai kurie
i j pajgt integruotis visuomen, bti joje neagresyviu bdu
(resocializacijos problema).
Teiss norm veiksmingumo mastas i dalies gali bti nusako
mas trimis pagrindiniais atvejais:
1) kai laikomasi teiss reikalavim (automobilis vairuojamas laikan
tis keli eismo taisykli, prieinamasi teiss paeidimams ir kt);
2) kai nukrypus nuo teiss norm reikalavim taikomos sankcijos
(vykdomas teisingumas);
3) kai teiss reikalavim nesilaikoma ir u tai nra baudiama
(neiaikinti teiss paeidimai).
463

TEISS TEORIJA
Remdamasis iais trimis atvejais T. Gaigeris (Geiger) yra pasils
formul teiss veiksmingumo kvotai nustatyti:

e - veiksmingumo kvota,
g - laikomasi teiss reikalavim,
ne-g - nesilaikoma teiss reikalavim ir u tai taikomos sankcijos (r),
s - elgesio situacij skaiius.
Ji nelaikoma pakankama, bet kai k pasako apie veiksmingumo
mast.
Teiss veiksmingumas - sudtinga kategorija, todl ji gali bti
nagrinjama vairiais aspektais ir metodais. Galima kalbti apie
sistem veiksni, lemiani teiss veiksmingum teiss doktrinos,
teiskros lygmeniu ir teiss gyvendinimo (taikymo) lygmeniu. Pir
mu atveju kalbama apie teiss sampratos ir teiskros kokyb,
antruoju - apie teiss gyvendinimo organizacij, teistum, apie
teissaugos sistemos profesionalum, nusikaltim iaikinamumo
lyg, apie teissaugos institucij ir visuomens bendradarbiavim bei
kita. Tai reikia, kad teiss veiksmingumas tik tam ir nustatomas,
kad bt sitikinta, kas ir kuria linkme turi bti tobulinama kuriant
teisines priemones ir organizuojant j taikym, kad ir vienur, ir
kitur bt pagausinta mogaus teisi gynybos galimybi.
is grtamasis teisinio poveikio ryys nustatomas sociologinio
tyrimo metodais, kuriant speciali kriterij sistem. iuo poiriu
teiss veiksmingumo (rezultatyvumo) problema faktikai yra ne tei
ss teorijos, o teiss sociologijos problema ir ji ypa svarbi tampa tik
demokratinje valstybje, kai valstyb suinteresuota grtamuoju savo
teisins krybos ryiu: kai jai rpi ne tik ileisti statym, bet ir
inoti, koki socialini padarini jis sukels ir su kokia prievartos
doze jis pajgs siekti savo tiksl. Toks valstybs noras" atsiranda
tik todl, kad valdia tam yra Konstitucijos pareigota: Valdios
staigos tarnauja monms." (5 str. 3 d.) Demokratins visuomens
statym leidjas pareigotas daryti teisin poveik moni elgesiui
keldamas maiausiai konflikt, nes pareigotas kurti statymus,
knijanius socialin kompromis. statym leidjas privalo tobulinti ne tik socialini santyki tikrov, bet ir pats save kaip tokios
tikrovs suvokj ir krj. Todl viena i teiss sociologijos problem - teisins smons, atitinkanios ndienos vertybes, formavimas
464

SPECIALIOJI DALIS

Teiss veiksmingumas gali bti prietaringa kategorija. Ar valsty

b visada suinteresuota veiksminga teissauga? Neveiksminga teis
sauga, sukeldama vienas problemas, gali padti sprsti kitas. Jei
bt iaikinami visi sunks nusikaltimai, labai padaugt kalini
ir padidt j ilaikymo ilaidos (nauj kaljim statyba, kalinimo
viet, personalo skaiiaus didinimas, teissaugai skirtos valstybs
biudeto dalies didinimas). inoma, i tendencija veikt ir prieinga
linkme - inant, kad bus iaikintas, nusikaltimas daniausiai
nebt daromas.
Veiksminga teis palaiko visuomenje teisingum visomis jo
prasmmis, taigi ir ekonomine: veiksminga teissauga padidina
valstybs ilaidas, bet jas paskirsto visai visuomenei ir itaip palai
ko teisingum net ir ioje srityje. O maai veiksminga teis pagrin
din t ilaid dal perkelia nusikaltim aukoms. Agresyvs visuo
mens nariai tada gauna galimyb nebaudiami skurdinti teisei
lojalius asmenis, jiems viepatauti. Tai reikt, kad gebjimas slopin
ti visuomenje natraliai besiformuojani viepatavimo ir pavergi
mo tendencij, arba ginti teisin piliei laisv, laikytinas pagrindi
niu teiss veiksmingumo kriterijumi. io kriterijaus turin sudaro
teiss ir valstybs, teiss ir piliei sveika teiss viepatavimo
tvirtinimo interesais.
Konkrei statym veiksmingumo nustatymu baigiasi vienas
teiss objektyvizavimosi ciklas ir prasideda naujas. Suvokus, kad
tam tikros ries teisinis poveikis moni elgesiui pasirod nepa
kankamas mogaus teisms garantuoti, socialinei santarvei palaikyti
arba sukelia neigiam padarini, kuri nesitikta ir kurie negali
bti toleruojami, atsiranda pagrindas formuotis naujoms teisinmis
idjoms, silanioms kitokias teisinio poveikio priemones ir bdus
veikti naujai irykjusi teisinio reguliavimo ribotum. ia vl
prasideda tradicinis teisini idj judjimas teiss norm link, o
nuo j - teisini santyki kryptimi. Teisinio reguliavimo pabaiga
tampa naujo reguliavimo pradia. Pabaiga ir pradia nustoja grie
tai viena kit alinti.
itaip garantuojamas nuolatinis teiss ir teisinio reguliavimo
atvirumas, dinamikumas ir kartu nuolatinis mogaus elgesio socia
li/avimas teisinmis priemonmis atsivelgiant kintamus mo
gaus teisi saugos poreikius. Teisinis reguliavimas gyja spirals
pavidal, kad moni elgesio socializavimas bt nuolat atviras
procesas.
465

VIII SKYRIUS

TEISIN VALSTYB
IR ATVIRA (PILIETIN) VISUOMEN
1. TEISIN VALSTYB IR JOS RAIDA
Leges sunt ligent latorem.*
Teiss painimas natraliai baigiasi valstybs painimu, nes valsty
be, kaip minta, pagrindinio elemento teismis eina teiss esm
kaip teiss formuotoja ir jos realumo garantas. iuolaikins valstybs
egzistavimo forma - teisinis valstybingumas. Lietuvos Konstitucinis
Teismas yra pripains, kad konstituciniu teisins valstybs princi
pu grindiama visa Lietuvos teiss sistema ir pati Lietuvos Respub
likos Konstitucija (2000 m. vasario 23 d. nutarimas II Valstybs inios.
2000, Nr. 17-419).
itoks teisins valstybs vaidmens sureikminimas skatina isa
miau painti, kas yra teisin valstyb ir kur slypi jos galimybs bti
Lietuvos Konstitucijos ir visos Lietuvos teiss sistemos" metodolo
giniu pagrindu.
Teisins valstybs aktualumo prieastys:
a) Teisin valstyb - demokratini judjim tikslas ir demokra
tijos forma. Teisin valstyb, skelbianti ir tvirtinanti moni santy
kiuose teiss viepatavim, yra iuolaikin, naujo tipo valstyb. Ji
pretenduoja veikti klasins valstybs tradicij ir tapti skirting
socialini grupi (klasi) bendradarbiavimo, vis socialini grupi
gerovs garantavimo politin, teisin organizacija. iandien beveik
nra valstybs, kuri neturt pretenzijos bti teisine valstybe", 151
rao vokiei teisininkas H. Kriugeris (Krger) . Pagal model
* statymai saisto ir pat statym leidj.
151
Krger H. Allgemeine Staatslehre. Stuttgart: W. Kohlhammer Verlag, 1964.
P. 776.

467

savo valstybin gyvenim jau ne vien deimtmet organizuoja

Vakar Europos ir iaurs Amerikos visuomens. Ta paia linkme
orientuojasi ir Lietuva.
Tai susij su bendru taut politinio gyvenimo demokratjimu:
teisins valstybs idja, siekdama palenkti valstyb teisei, visada jo
ir tebeina kartu su laisvs, demokratijos ir mogaus teisi ginties
idjomis, nes demokratija negali tapti konkretybe niekuo kitu, kaip
tik teiss viepatavimu. Visur, kur orientuotasi demokratin san
tvark, siekta ir teisins valstybs. Neatsitiktinai tokios valstybs
idj Europoje imta intensyviai svarstyti ir praktikai gyvendinti tik
nuo XVIII a. pabaigos dl vadinamj buruazini revoliucij, grio
vusi totalitarinius, despotinius, monarchistinius reimus, kurie vi
suomens valdym grind ne teise, o monarcho savivale ir prievarta.
Btent poreikis materializuoti demokratin mogaus teisi saugos
idj, aprpinti j veiksmingu teisiniu, instituciniu mechanizmu
nuolat atgaivina, palaiko ir skatina susidomjim teisine valstybe.
b) Teisin valstyb - reakcija teisini vertybi devalvacij.
Antroji susidomjimo teisine valstybe prieastis buvo visuomens
rytas veikti teisin nihilizm (teisini vertybi devalvacij), kur
Europoje XX a. pradioje globaliniu mastu sukl du pasauliniai
karai, taip pat sigalj du smurtiniai totalitariniai reimai - bole
vizmas Rusijos imperijoje (Taryb Sjungoje) ir nacionalsocializmas
Vokietijoje, kurie moni santykius tiek alies viduje, tiek tarptauti
nje srityje siek grsti smurtu ir politiniu viepatavimu, abiem
atvejais neigdami esmin teiss element - moni lygiateisikum.
i fakt atvilgiu teisins valstybs koncepcija ir praktika for
mavosi kaip protestas prie jgos kult, kartu ji reik ryt
grinti tarptautin bendrij ir valstybi vidaus tvark prie pagar
bos teisei, itaip garantuoti asmens saugum, jo laisvs pltot ir
kartu mainti totalitarini reim sugrimo valstybs organizacij
galimybi.
Teisins valstybs idja laikoma ir nuolatiniu visuomens protes
tu prie stiprjant naujai atgimstanios biurokratijos bei stambiojo
kapitalo ir jo ideologijos - liberalizmo mginim teiss virenyb
paversti ekonomins jgos virenybe, kai asmuo, neturintis kapitalo,
traktuojamas ir kaip reali teisi neturintis.

468

TEISINS VALSTYBS SVOKA

Valstyb, paklstani savo paios leidiamiems statymams, nuo
XIX a. pradios imta vadinti vokiku terminu Rechtsstaat". Iki tol
tokios valstybs atitikmeniu laikytas respublikos" terminas. Pirma
sis termin Rechtsstaat" pavartojo vokiei teisininkas R. Molis
(1799-1875) veikale Policijos mokslas, grindiamas teisins valstybs
principais"152 Teisins valstybs altiniu laikomas ir kiek anksiau
pasirods Teodoro Velkerio (C. Th. VVelcker) veikalas Pagrindiniai
teiss, valstybs ir bausms principai" (Die letzten Grunde von Recht,
Staat und Strafe, 1812), taip pat F. J. talio (Stahl) veikalai.
Anglai teisin valstyb vadina the rule of law" arba Jaw - based
state" (valdymas, besiremiantis teise), arba Jaw - governed state"
(teiss valdoma valstyb), arba stat under the rule of law" (valstyb,
paklstanti teiss viepatavimui); pranczai - L'Etat de droit"
(teiss valstyb), regne de la loi" arba limitation des gouvernants";
lenkai - panstwo prawa", rusai- ", Lietuvoje
(1919-1940) is terminas i pradi verstas teiss valstyb", v
liau - teisin valstyb" (M. Romeris, P. Leonas).
Pastaruoju metu Vakaruose teisins valstybs" termin keiia
socialins teisins valstybs" (Sozialstaat) arba visuotins gerovs
valstybs" (welfare state) terminas.
Negalima pasakyti, kad visi ie terminai bt visikai tapats,
taiau pagrindin j prasm ikyla i Europos bendrosios teiss tu
rinio (idj): 1) jgos primato atsisakymas; 2) orientacija teiss
viepatavim; 3) mogaus asmenini, politini laisvi gynimas nor
minant, ribojant, skirstant ir teismo priemonmis kontroliuojant
valstybs valdi (K. ternas (Stern)153.
Teisins valstybs idjins prielaidos:
1. Tautinio suvereniteto idja - pradin teisins valstybs modelio
idja. Login ir istorin teisins valstybs konstrukcija prasidjo nuo
suformulavimo ir pagrindimo tautinio suvereniteto idjos, kuri
naujaisiais amiais ikl H. Grocijus (1583-1645), vliau sistemine

152
Mohl von R. Die Polizeiwissenschaft nach den Grundstzen des Rechtsstaates.
1 Aufl., Bd. 1. Tbingen, 1832 (nauja laida - 1866). P. 6.
153
Stern K. Das Staatsrecht der Bundesrepublik Deutschland. Mnchen, 1977.
P. 605.

469

TEISS TEORIJA
forma pltojo D. Lokas (1632-1704) ir ypa prancz filosofas
. . Ruso (1712-1778) veikale Visuomenin sutartis arba politins
teiss principai" (1762). i idja buvo svarbi tuo, kad ji pirm kart
demistifikavo valstybs valdios altin ir pat valdios institut:
valdios legitimikumas slypi ne Dievo valioje, ne paveldjime, o
paioje tautoje; tauta - tikrasis ir vienintelis valstybs valdios
altinis bei subjektas. Aukiausia valdia priklausanti ne valdovui,
o tautai, kiekvienam mogui. mogaus teis veikti ir tvarkyti savo
likim esanti prigimtin, nuo jokio kito mogaus nepriklausanti
(suvereni). Kiekvienas gims mogus ess lygus kiekvienam kitam
mogui. iuo atvilgiu suverenitetas tapatintas su lygybe, su paia
mogaus esme. Valstybs valdios galia (teis) leisti statymus, jais
tvarkyti kit moni likimus, paliepim vykdym garantuoti organi
zuota prievarta yra kilusi i tautos (i tautos suvereniteto - valsty
bs suverenitetas). Valdios suverenitetas - tai tik dalis tautos
suvereniteto, kur galiojim pavidalu tauta perduoda tam tikram
asmeniui ar asmen grupei - savo atstovams (prezidentui, parla
mentui) veikti tautos vardu ir interesais. is dalies suvereniteto
perdavimas savo atstovams (atstovaujamoji demokratija) vyksta per
visuotinius, lygius ir laisvus rinkimus. Visi tautos nariai (pilieiai)
gauna galimyb laisvai pareikti savo vali, kuriems i savo bendrageni" jie perleidia dal savo prigimtini teisi (suvereniteto)
savarankikai tvarkytis, ir kartu sipareigoja paklusti savo irinktj
nustatomai tvarkai, jei tik ta tvarka bus nustatoma visos tautos
naudai tautos pritarimu.
Taiau atstovaujamoji demokratija - tik demokratijos prielada; ji
turi bti papildyta tiesiogine demokratija. Lietuvos Konstitucijoje
sakoma, kad aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar
per demokratikai irinktus savo atstovus" (4 str.). i nuostata rodo,
kad Konstitucija pareigoja derinti atstovaujamj demokratij su
tiesiogine, lemiam reikm pripastant tiesioginei (j pirmiausia
mini). Ir tai supantama, nes tiesiogin demokratija yra galimyb
kontroliuoti, papildyti atstovaujamj, kad pastaroji neisigimtu
savo prieyb, i tarnavimo tautai nevirst valdios tarnavimo sau
paiai forma. Tai kartu svarbus konstitucinis pripainimas, jog tauta,
irinkdama savo atstovus, perduoda jiems tik dal savo suvereniteto,
kad likusi suvereniteto dal ji galt gyvendinti tiesiogiai, kai
matys reikal tai daryti. O ta forma, kuria tauta gali tiesiogiai
gyvendinti savo suverenias galias, yra referendumas. Referendu470

SPECIALIOJI DALIS

mas - tai tiesiogins demokratijos forma, kuri suteikia tautai galimy

b ne tik prieintis savo irinktj savivalei, ataukti konkretiems
asmenims suteiktus valdinius galiojimus, bet ir sprsti tokius tautai
reikmingus klausimus, kuri nesiima sprsti jos irinktieji arba
kuri sprendimui ji nepritaria. Tai reikia, kad Konstitucija, pripa
indama tiesiogin demokratij (referendumo teis), teiskros kom
petencij padalija tarp tautos ir jos irinkt atstov (parlamento) ir
itaip panaikina parlamento teiskros monopol154.
2. I tautinio suvereniteto supozicijos - asmens teisi prigimtiknmo supozicija. Suvereniteto idja buvo svarbi ir tuo, kad, toliau
pltojama ir konkretinama, transformavosi individo prigimtinio
teisiu pobdio idj. Suverenus gali bti tik tas, kas t gali (teises)
turi pats i savs, i savo esms, i lygiaveri main; tas toki
savo teisi dal gali savanorikai perduoti kitam - savo atstovui.
itaip suvereniteto prielaida padeda formuotis prigimtini asmens
teisi II nuostatai (pagrindins mogaus teiss nra valstybs sutei
kiamos), o jos pagrindu - individo vertybinio prioriteto prie vals
tyb (jo paties sukuriam valdi) prielaidai.
3. Konstitucija - dalies tautos suvereniteto, perduodamo valstybs
valdiai, forminimo dokumentas. Tautinio suvereniteto idja buvo
ikelta kaip principin demokratijos idja ir savo keli pozityvij
teis ir politinio gyvenimo praktik pradjo nuo tvirtinimo pran
czu mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje (1789), JAV (1787),
Pranczijos (1791) ir Lietuvos ir Lenkijos (1791 m. gegus 3 d.)
konstitucijose. Ji tapo konstituciniu principu, visuotinai privalomu
formuojant teisinius valstybs ir piliei santykius. Kad gauti galio
jimai bt formalizuoti (grietai suformuluoti), kad irinktieji nepiktnaudiaut gautais valdios galiojimais, savavalikai j neplst,
154
Konstitucin piliei teis tiesiogin demokratij gali bti varoma ar net
likviduojama nustatant nevykdomas arba itin sunkiai vykdomas pasinaudojimo
sia teise slygas, pavyzdiui, referendumo iniciatyvos teis pripastant tik
300 tkst. rinkim teis turintiems pilieiams ir reikalaujant surinkti tokio skaiiaus
rinkj paraus per tris mnesius. Dl i reikalavim Lietuvoje per trylika
nepriklausomybs met nepavyko n viena piliei iniciatyva. Todl tiesiogins
demokratijos principas kol kas yra teorinis. Kokiu mastu varoma piliei
galimyb tiesiogiai gyvendinti savo suverenias galias, tokiu mastu sureikminama
ir valstybs valdia perduodant jai statym ir vis kit svarbiausi alies reikal
tvarkymo monopol su visais i to iplaukianiais padariniais mogaus teisms.

471

TEISS TEORIJA
kad naudojimsi tais galiojimais bt galima kontroliuoti, pagrindi
niame savo statyme (konstitucijoje) tauta nustato, kuri dal savo
suvereniteto ir kokiu mastu ji perduoda savo irinktiems atstovams.
Suverenias savo teises, j saug tauta paskelbia strateginiu visos
valstybins veiklos tikslu, jomis apriboja irinktos valdios veiksm
laisv. Valdantieji sipareigoja valdyti ir veikti neperengdami kon
stitucijos nustatyt rib, o valdomieji - paklusti savo irinktj
valiai.
itaip suprasta konstitucija - tai juridin tautos ir valdios
sudarytos visuomenins sutarties iraika. Idj perkelti visuomeni
ns sutarties svok i religini bendruomeni gyvenimo (Biblijos)
valstybs gyvenim XVI a. ikl veicar teologas reformatorius
J. Kalvinas (1509-1564). Jis teig, kad valstyb, panaiai kaip ir
krikioni bendruomen, turinti remtis visuomenine sutartimi (con155
venant"), kuri turinti bti vis piliei vienu balsu patvirtinta .
itaip buvo sukurtos teorins prielaidos suvokti valstybin moni
valdym kaip tokios sutarties gyvendinim.
Bet kur valdios ir tautos santykai remiasi laisva sutartimi, ten
jie remiasi ir teise, nes sutartis - tai tik normin teiss iraika. Nuo
visuomenins sutarties atsiveria tiesioginis kelias teis ir jos
viepatavim.
4. Individo pirmumo pripainimas veria valstyb keisti savo
socialin paskirt. Pripainus vertybin individo pirmum, valstyb
pirm kart istorijoje atsigria piliet ne kaip konkreios socia
lins grups atstov, o kaip individualiai savarankik vertyb,
kuri dabar virsta valstybins veiklos tikslu. Pilietikumas tampa vis
alies gyventoj teisins lygybs pagrindas, o valstyb pareigojama
funkcionuoti kaip mogaus teisi apsaugos ir gyvendinimo organi
zacija.
Individo pirmumas ekonomikoje reik kins veiklos laisv,
politikoje - teis organizuotis politines partijas, kines, pasauli
rines, profesines organizacijas, susivienijimus, asociacijas, dalyvauti
valdant valstyb. Visa tai turjo siprasminti kaip individo pastan
gos tapti savo teisi apsaugos ir gyvendinimo subjektu.

155

Jellinek J. Oglna nauka o panstwie / Z trzeciego wydania niemieckiego

przeloyti dr. M. Balsigierowa i M. Przedborski. Ksiga druga. Warszawa, 1924.
P. 369-970.

472

SPECIALIOJI DALIS

1.1 TEISIN VALSTYB KAIP TEISTUMO VALSTYB

Dl ilgamets absoliutizmo ir despotizmo tradicijos valstybs valdia
iki XVIIII a. pabaigos Europoje buvo suvokiama kaip pagrindin ir
didiausia grsm mogaus teisms. Siekiant paralyiuoti i grs
m, reikalauta apriboti valstybs valdi jos paios leidiamais
statymais. Tai nebuvo nauja idja. Ji buvo inoma jau antikoje:
Ten, kur statymas - valdov valdovas, o visi kiti - jo vergai, ten
valstybs isigelbjimas ir visos grybs, kurias gali dovanoti vals
tybei dievai." (Platonas)156 Dabar norima visa tai, kas iki iol
egzistavo tik kaip atskir mstytoj idja, paversti praktine valstybs
politika. Bet kuri teis tampa teise tik tada, kai susaisto ne tik
valdinius, bet ir pai valstybs valdi. Valstyb, ileisdama staty
m, jo normomis teistai suvaro ne tik pavieni asmen, bet ir
157
savo paios veikl." Savo paios statym susaistyta valstyb yra
jau ne moralinio, o teisinio pobdio. Jos veiksmai pilieiams i
anksto inomi, nuspjami ir dl to maiau pavojingi. Valstybs
institucijos galinios daryti tik tai, k joms tiesiogiai leidia staty
mas, o pilieiai - visk, ko nedraudia statymas. G. Jelinekas
pripasta, kad valstyb galinti pakeisti savo nustatytus ribojimus,
taiau visam tam procesui ji privalanti suteikti teiss form ir kartu
nusistatyti naujus ribojimus158. Savo paios statym suvaryt vals
tyb imta vadinti teisine valstybe.
itaip teisin valstyb aikino dauguma XIX a. ir XX a. pradios
teisinink (L. tainas, R. von Gnaistas (Gneist), O. Majeris (Mayer),
O. Bras (Bahr), K. Herbertas, G. Jelinekas, R. Jringas, P. Labandas, A. Esmeinas ir daugelis kit). Jie pltojo teisins valstybs
teorij kaip savs apribojimo" koncepcij: teisin valstyb - tai
organizacija, kuri savo santykius su pilieiais grindia savo paios
leidiamais statymais.
Vokiei teisininkas K. ternas yra suregistravs daugyb teiss
literatroje aptinkam teisins valstybs apibrim, kurie remiasi
savs ribojimo" koncepcija. tai keli i j:
Teisin valstyb, santykiaudama su savo pilieiais, pati nustato savo
elgesio ribas ir itaip suteikia bendrojo ir privataus intereso santykiams
teiss form" (A. Rosas);
156

1S7

158

. . . 3. , 1972. P. 188-189.
Jellinek J. Min. veik. P. 338.
Ten pat. P. 342.

473

TEISS TEORIJA
Teisin valstyb knija pilieio asmenini ir politini laisvi gint,
159
taip pat valdios viej veiksm sutramdym ir susaistym."
(U. iauneris (Scheuner)
Kur pati valstybs valdia laikosi savo paios ileist statym, ten
vietoj savivals ateina statym lygyb, saugumas ir veiksm nuspja
mumas. Tik kur valstybs valdia laikosi savo paios nustatytos
tvarkos, galiausiai laimi tikrj saugum, tik kur viepatauja teis,
tarpsta tautos gerov, klesti prekyba ir amatai, tik ten isiskleidia visa
jga tautos dvasios ir doros galios."160 (R. Jringas)
G. Jelinekui teisin valstyb - tai valstyb, susaistyta savo paios
teiss"161, vis trij valdi veikla yra pavaldi statymui.
R. Molis teisin valstyb suprato kaip konstitucinio tipo valstyb,
kurios veikla individo atvilgiu ribojama statym. Toki valstyb jis
laik proto valstybe ir prieino patrimoninei, teokratinei, despotinei,
policinei valstybei162.
ios definicijos atspindjo veikiau pradin, arba liberalij, teisi
ns valstybs samprat, kuri didiausi pavoj mogaus teisms
mat tik valstybje ir todl t teisi saug siejo su kuo grietesniu
valstybs valdios kompetencijos varymu, siekdamos ir valstyb
palenkti tradiciniam liberalizmo principui: Nesikikite, netrukdyki
te, nereguliuokite! Palikite individ jo paties nuoirai ir rizikai."
Pagal i nuostat valstyb bus teisin, jei nesiki individo
vidaus reikalus" ir kartu bus naktinis sargas" (Nachtwchterstaat).
itai vliau buvo pavadinta teistumo valstybe, arba formalistiniu
teisins valstybs modeliu.
Be to, i pradi norta statymu saistyti ne parlamento, o tik
vyriausybs veiksm laisv. Mat parlamentuose tuo metu vyravo
kov su feodalais laimjusi buruazija, o vyriausyb pagal anks
tyvj buruazini revoliucij kompromisin baigt politikoje pri
klaus konservatyviajam" karaliui, ypa Anglijoje. Todl jaunoji
buruazija siek taip organizuoti valstyb, kad valdymas statymais
159

Stern K. Das Staatsrecht der Bundesrepublik Deutschland. Bd. 1. Mnchen,

1977. P. 616-617.
160
Ihering von R. Der Zweck im Recht. Bd. 1. 6-8. Aufl. Leipzig, 1923.
P. 294.
161
Jellinek J. Min. veik. P. 221.
162
Stern K. Min. veik. P. 605.

474

SPECIALIOJI DALIS

varyt vyriausyb, bet ne parlament163. Pagal parlamento teisinio

suvereniteto" idj Anglijos parlamentas gals kurti bet kokius
164
statymus .
itaip suprantama teistumo valstyb turjo prasm tik kol bur
uazija buvo socialiai aktyviausia visuomens klas, galinti per
statym leidyb veikti pirmiausia savo interesais. Todl iki XIX a.
pabaigos, o daug kur- ir iki Antrojo pasaulinio karo statym
leidyba i esms buvo buruazijos interes rpyba". Taiau vienos
klass savival, forminta statymu, galjo pretenduoti teistum,
bet ne teisingum. Pozityvioji teis ir teisingumas, nesant visuome
nje socialini jg pusiausvyros, nra sutampanios svokos.
Padtis m keistis XIX a. pabaigoje ir XX a. pradioje pltojan
tis pramonei ir dl to giljant bei didjant socialinei visuomens
diferenciacijai, aktyvjant vis socialini grupi kovai dl savo
teisi. Tokiomis slygomis teiskra jau negaljo toliau likti vienos
grups interes juridizavimo monopolis. Be to, socialistin revoliuci
ja Rusijoje akivaizdiausiu bdu demonstravo ties, kuo gali baigtis
vienos socialins grups pastanga toliau absoliutinti savo interes,
gyventi pagal statym", bet ne pagal teis ir teisingum.
Vidinis teistumo valstybs prietaringumas. Todl XIX a. antroje
pusje teisins valstybs tapatinimas su teistumo valstybe" (Rechtsslnat, tiksliau - Gesetzesstaat), o teiss - su statymu tapo kritikos
objektu. Valstybs susisaistym savo paios leidiamais statymais
C,. Jelinekas laik grynai formaliu, nieko nesakaniu apie t riboji
m turin165. Kaip valstybs valdia gali save apriboti savo paios
leidiamais statymais, jei ji neturi jokios auktesns u save val
dios? - ironizavo R. Jringas166. Tokiomis slygomis kiekvienas
valstybs sprendimas, net ir savavalikas, jei tik jam suteikiama
statymo forma, yra teis. statymas, kuris objektyviai paauktas ginti
mogaus teises nuo valstybs agresijos, gali tapti pagrindu legali
zuoti (paskatinti) t agresij. Galimyb, kad pilieio teiss bus
apsaugotos nuo valdios savivals ateityje (nuo bsimo savavaliko
statymo), ia turi garantuoti ankstesn valdios savival (veikiantis

163

Stein E.
Dicey A.
Jellinek
Ihering von R.
164

165

166

Staatsrecht. P. 157.
V. Konstitucins teiss studij vadas (1885). Vilnius, 1998. P. 50.
J. Min. veik. P. 342.
Der Zweck im Recht. Bd. 1. P. 293.

475

TEISS TEORIJA
167

statymas). Garantija, kad nebus savivals, slypi paioje savivalje .

itaip valstyb gyjanti teis pati sankcionuoti savo savival.
Kadangi tokio tipo teisinje valstybje privalu vykdyti statymo
reikalavimus, nesvarbu, koks yra t reikalavim turinys, tai kiekvie
n statymais besitvarkani valstyb bus galima laikyti teisine, net
ir t, kurios statymai atvirai despotiki, teroristiniai. Neatsitiktinai
teisine valstybe" buvo vadinama ir nacistin Vokietijos valstyb168.
Jos teismai, grsdami nuteistj siuntim koncentracijos stovyklas
aukljimo tikslais", rmsi specialiu Teisingumo ministerijos aplin
kraiu, kuriame buvo teigiama, kad Vokietija yra teisin valstyb
(Rechtsstaat), ir toje teisinje valstybje" statymai numat kaip tik
toki aukljimo priemon net ir monms, nepadariusiems joki
nusikaltim169, o tik priklausantiems kitai rasei, kitai tautybei. Bet
kokia nauda i toki statym ir i tokio teistumo, kurie legalizuo
ja valdios savival ir pavaldini beteisikum?"170
Pagal savs apribojimo" koncepcij statym leidjas neturi
teiss paeisti savo priimt statym, bet jis turi teis juos pakeisti.
1995 m. Lietuvos teismams, remiantis CK 471 straipsniu, mus
priteisti i Finans ministerijos apgautiems komercini bank ind
lininkams kompensacijas, Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. lie
pos 19 d. prim statym Dl Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 471 straipsnio pakeitimo", kuriame sakoma: Valstyb ga
rantuoja fizini asmen indli bankuose, jei nuosavybs teise jai
priklauso ne maiau kaip 51 procentas akcinio kapitalo, imokjim
indlininkams pareikalavus Lietuvos Respublikos statym nustatyta
tvarka." iuo statymu valstyb atleido save nuo atsakomybs, t. y.
pareigos garantuoti komerciniuose bankuose laikom privai ind
li, dl kuri garantinius ratus buvo idavs Lietuvos bankas,
saugum. 1997 m. Seimui panorjus keisti generalin prokuror, o
Prezidentui nesutikus silyti kit generalinio prokuroro kandidatr,
Seimas pareng ir prim Lietuvos Respublikos prokuratros staty
mo 11 straipsnio pakeitimo ir papildymo statym (1997 m. kovo
167

. . . , 1997. . 104.
Schmitt . Vom Gesetzesstaat zum Rechtsstaat, 1934.
Kris E. Savivalda, demokratija, teis. Vilnius, 1990. P. 23; Kris E. Teisin
valstyb, teisini sistem vairov ir Vakar teiss tradicija // Glendon M. ir kl.
Vakar teiss tradicijos. Vilnius, 1993. . .
170
. . . . 105.
168
169

476

SPECIALIOJI DALIS

13 d., Nr. VIII-142), kuriame teis silyti generalinio prokuroro

kandidatr suteik ne Prezidentui, o Aukiausiojo Teismo pirmi
ninkui ir teisingumo ministrui (1 str.)171, t. y. asmenims, skiriamiems
Seimo. Panaiai Seimas pasielg ir 1997 m. birelio 5 d. prims
statymo Dl socialins paramos asmenims, sualotiems atliekant
btinj karin tarnyb sovietinje armijoje, ir ioje armijoje uvu
sij eimoms (1945 07 22-1991 12 31)" pakeitimo statym, kur
nustat, kad iame statyme nurodytiems asmenims neimoktos
172
kompensacijos nepaveldimos" (10 str. 2 d.) . Valstyb ir kart
pati save atleido nuo pareigos atiduoti pilieiui turt, kur jam buvo
pripainusi nuosavybs teise, bet ia teise dl objektyvi prieasi
(mirties) jis nespjo pasinaudoti. Kai valdios veiksm laisv riboja
ne teis, o paios valdios leidiami statymai, tada gali formuotis
ir vardins nuosavybs" samprata, pagal kuri nuosavybs teis
jau suprantama be paveldjimo teiss. Jos samprata priderinama ne
prie teiss ar Konstitucijos, o prie valdiai naudingos tvarkos.
statymas ir teis ima reikti skirtingus dalykus, kol valdios vali
saisto jos paios valia.
itaip buvo atskleistas vidinis savs apribojimo" koncepcijos
prietaringumas, o jo pagrindu - ir faktinis tokios koncepcijos nepa
jgumas realiai apsaugoti asmens teises nuo galimos valdi saviva
les. Tai reikia, kad jokia valdia negali savs realiai varyti savo
paios leidiamais statymais, kad priemoni tokiam varymui b
tina iekoti u valstybs valios rib.
Su ia kritika prasidjo kokybikai naujas teisins valstybs ir
paios demokratijos raidos etapas: teisinis valstybingumas i teis
tumo valstybs" transformavosi teisingumo valstyb" (rule of law),
vliau - socialin teisin valstyb.
1.2 TEISIN VALSTYB TEISS VIEPATAVIMO ORGANIZACIJA
vyki raida ia linkme pirmiausia pltojosi Anglijoje. XIX a. antros
puss Anglijos teisininkai formavo nuomon, kad yra teisingumo
principai, kurie saisto ne tik vyriausyb, bet ir statym leidj.
Teisininkas V. Blekstonas (Blackstone, 1723-1780) veikale Anglijos
171
172

Valstybs inios. 1997, Nr. 23-543.

Valstybs inios. 1997, Nr. 63-1467.

477

TEISS TEORIJA
teiss komentaras" (1765) teig, kad yra vertybi, kuri parlamento
teiskra negalinti nepaisyti: gimtoji teis, bdama tokio pat senumo
kaip pati monija, padiktuota paties Dievo, inoma, yra auktesn u
bet k kita. Ji yra privaloma visame ems rutulyje, visose alyse ir
visais laikais: joks moni ileistas statymas negalioja, jeigu jai
prietarauja."173 T pai mint pltojo ir A. V. Daisi (Dicey): parla
mentas, leisdamas statymus, neturs paeisti pagrindini mogaus
teisi laisv, gyvyb, nuosavyb, vis piliei lygybs statymams,
diskusij laisvs, vie taiki susirinkim laisvs174, taip pat morals
princip arba tarptautins teiss doktrin. Parlamento priimami sta
tymai netur prietarauti Anglijos tautos, ar bent jau rinkj no
rams"175.
Tai nauja metodologin jurisprudencijos tendencija, prietaraujan
ti teisinio pozityvizmo ir etatizmo vyravimui teiss moksluose ir
teiss tapatinimui su statymu.
Svarbiausia ia buvo pripainimas, kad valstybs valia nra
vienintelis teiss altinis, kad valstybs vali turi varyti ne iaip
valdios leidiami statymai, o mogaus teiss, t. y. vertybs, esan
ios alia valstybs valios ir nepriklausomos nuo tos valios. Valsty
b paaukta ne suteikti asmens teises, o tik kurti mechanizm joms
garantuoti. Tai rod, kad tolesn teisins valstybs raida, didinanti
individo teisi saugos veiksmingum, reikalauja atgaivinti prigimti
ns teiss koncepcij ne tik kaip teorin, bet ir kaip praktin
aktualij, j inkorporuojant teisins valstybs koncepcij kaip
pagrindin element.
Toki valstyb imta vadinti A. Daisi terminu the rule of lazv":
Valstyb yra teisin, jei jos veikla susaistyta ir apribota teise, pavaldi
teisei, stovi ne alia teiss ir ne vir teiss." (V. Gesenas)176
Valstyb, kurioje valdymas remiasi teisiniais statymais, yra teisin."
(R. Z. Lificas)177 Teisin valstyb - tai tvarka, kurios pagrindu
politikai subrendusi tauta apriboja pati save." (V. Kgis (W. Kagi)

173

174

175
176
177

Cit. pagal: Dicey . V. Min. veik. P. 47.

Dicey . V. Min. veik. P. 138-140.

Ten pat.

P. 56-57.

. ., 1906. . 10.
. 3. //

. 1990, Nr. 10, . 17.

478

SPECIALIOJI DALIS

Kurti teisin valstyb dabar reikia priversti vis valstybs gyve

nim judti ant teiss vyri" (O. Bras)178.
Bet teis, kuri turi saistyti valdios veiksm laisv, jau nra tik
paios valdios leidiami statymai. statym turinys nra determi
nuotas laisvos statym leidjo valios.
Rule of law tipo teisinei valstybei buvo svarbu ne tik deklaruoti
teiss virenyb, bet ir realiai garantuoti j. I ia - btinyb koncep
tuali teisins valstybs samprat pagilinti institucine, t. y. ne tik
deklaruoti, kad pozityvioji teis neprietaraut prigimtinei, bet ir kurti
atitinkam teisin mechanizm, pirmiausia steigti konstitucinius teis
mus, kurie konstatuot statym prieingum konstitucijose tvirtin
toms prigimtinms mogaus teisms ir tokio konstatavimo pagrindu
alint i galiojanios teiss sistemos antikonstitucinius statymus.
Todl teisins valstybs koncepcijoje skiriami turiningieji ir for
malieji jos poymiai. Turiningaisiais poymiais formuluojami strate
giniai teisins valstybs tikslai (pagrindins mogaus teiss kaip
objektyvioji valdios veiksm laisvs riba ir kaip paios valstybs
funkcionavimo siprasminimas), formaliaisiais - t tiksl gyvendini
mo teisins, organizacins priemons. J vienov ir yra teisins
valstybs modelis.
I. Turiningieji teisins valstybs poymiai:
1. Pripainimas tautos suvereniteto kaip valstybs valdios legitimizacijos ir demokratinio teiskros bdo, valdios institucij ir
pareign atsakomybs teorinio pagrindo. Konstitucinis mogaus
teisi ir laisvi tvirtinimas.
2. Visa teiss sistema remiasi societarine, arba pilietine, teiss sam
prata, kuri teis kildina i visuomens, teiss netapatina su
statymu, pat statym laiko tik pagrindine teiss iraikos forma.
3. Teiss virenyb, arba valstybs valdios ir pai piliei susais
tymas teise (prigimtinmis mogaus teismis). Valdia paaukta
leisti ne bet kokius, o tik vis piliei vienodai teisi saugai
tarnaujanius statymus. Todl jos politika jau negali bti kitokia,
kaip tik prieing interes derinimo (kompromiso paiek) poli
tika. statym leidiamoji valdia varoma konstitucijos, postu
luojant i esant teisin statym, o vyriausyb ir teismai statym ir teiss. Teis ia ikeliama kaip vertyb, kuriai privalo
,178

Bahr O. Rechtsstaat. Cassel-Gottingen, 1864. P. 2.

479

TEISS TEORIJA
vienodai paklusti visi teiss subjektai, taip pat valstyb. Teiss
virenybs pagrindu pripastamas asmens pirmumas prie vals
tyb ir kitus socialinius darinius vien todl, kad btent asmuo
yra tikrasis teisi turtojas ir kad valstyb bei kiti socialiniai
individ susivienijimai formuojasi tik vienam tikslui - apsaugoti
asmens teises ir lemti j gyvendinim.
4. Pilietin (atvira) visuomen ir savivalda.
II. Formalieji teisins valstybs poymiai:
1. Valdia padalijama tris akas (statym leidiamj, vykdomj
(administracij) ir teismus), siekiant neleisti valstybs valdiai
susitelkti vienos valstybs institucijos ar vienos socialins grups
rankose ir paversti valstybs valdios nekontroliuojama grsme
mogaus teisms, nes, pasak . Monteskj, bet kuris mogus,
kuris turi valdi, yra links j didinti ir ia linkme eina, kol
atsiremia klit"179.
2. Konstitucinio ir administracinio teism vykdoma valstybs val
dios veiksm teistumo kontrol.
3. Veiksmingas mogaus teisi gynimas nealikuose teismuose.
4. Valstybs deliktin atsakomyb savo pilieiams. Bdamas itin
svarbus teisins valstybs tapatybei, is poymis aptartinas plaiau.
Teisin atsakomyb - tai sritis, kur teis vl glaudiai susilieia
su valstybe ir egzistuoja tik kartu su ja. Tik esant valstybei, galimas
teisingumo vykdymas ir praktikai prasminga pati teisingumo svo
ka. Be valstybs sunku bt sivaizduoti teisin atsakomyb, o be
jos - ir pai teis kaip visuotinai privalomo elgesio taisykl. Bei
valstyb yra ne tik teisins atsakomybs garantas, bet ir jos subjektas.
Taiau teisins atsakomybs subjektu tampa ne kiekviena valstyb, o tik teisin, kurioje statymo virenyb pakeiiama teiss vire
nybe, vienodai saistania tiek pilieius, tiek pai valstyb. Jei
teisin valstyb tapatinama tik su statymo virenybe, tai valstyb,
matme, gali ir nebti atsakinga savo pilieiams, nes ji gali priimi i
ir tok statym, kuriuo ji bet kada ir bet kokiu pagrindu gali atleisti
save nuo atsakomybs u savo pilieiams padaryt al. Arba to
paties galima siekti teismams atitinkamai aikinant galiojanius
teiss aktus (to pavyzdys - 2003 m. Lietuvos administraciniuose
Montesuieu Ch. O Duchu Praw. T. 1. Warszawa, 1957. P. 232.

480

SPECIALIOJI DALIS

teismuose atmesti pensinink iekiniai Lietuvos valstybei dl alos,

padarytos Konstitucijai prieingais statymais, atlyginimo, remiantis
galiojani statym etatistine interpretacija).
Valstybs atsakomyb savo pilieiams yra tvirtinama valstybi,
laikani save teisinmis, konstitucijose. Pavyzdiui, Lenkijos Kon
stitucijos 77 straipsnis teigia: Kiekvienas turi teis atlyginim
alos, padarytos neteistais valstybs valdios institucij veiksmais.
statymas niekam negali riboti teiss teisme reikalauti atkurti paeis
tas teises ir laisves." Lietuvos Konstitucijoje tiesiai nekalbama apie
valstybs atsakomyb pilieiams. Taiau pastaruoju metu Konstituci
nis Teismas, aikindamas Konstitucijos 1 straipsn: Lietuvos vals
tyb yra nepriklausoma demokratin respublika", yra nurods, kad
i formuluot reikia ir valdios atsakomyb pilieiams" (2002 m.
rugsjo 19 d. nutarimas). Tokia nuostata tvirtinta ir naujajame CK:
al, atsiradusi dl valstybs valdios institucij neteist akt,
privalo atlyginti valstyb i biudeto, nepaisydama konkretaus vals
tybs tarnautojo ar kito valstybs institucijos darbuotojo kalts."
(6.271 str. 1 d.) Termin valdios institucija" tas pats kodeksas
aikina kaip bet kok vieosios teiss subjekt (valstybs ar savival
dybs institucij, pareign, valstybs tarnautoj ar kitok i insti
tucij darbuotoj ir t. t.)" (6.271 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos
Seimo 2002 m. lapkriio 12 d. nutarime Nr. IX-1187 Dl valstybs
ilgalaiks raidos strategijos" sakoma: [...] utikrinti neteistais pa
reign veiksmais padarytos moralins ir materialins alos atlygi
nim" (Valstybs inios. 2002, Nr. 113-5029). Tokios nuostatos laikosi
Europos Teisingumo Teismas. 1991 m. nagrinjs Andrea Francovich
ir Danila Bonifaci byl prie Italij, 1996 m. - Brasserie du Pechheur
A S byl prie Vokietij ir Factortame byl prie Jungtin Karalyst, is
teismas konstatavo, kad, nesvarbu, kokia valstybs institucija paei
d Bendrijos teis, valstyb privalo atlyginti padaryt al.
Teisins valstybs principo gyvendinimo poiriu tai svarbios
nuostatos. Jos reikia, kad valstybs civilin atsakomyb apima visas
valstybs institucijas (taip pat Seim) ir visas valstybs veiklos sritistiek statym taikym, tiek j kryb (legislatyvin veikl)180. Kurdama
180

Dabar galiojantis statymas nors ir vadinasi Lietuvos Respublikos alos,

atsiradusios dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo statymas"
N r. lX-895 (2002 m. gegus 21 d. redakcija), bet jo pavadinimas netiksliai
orientuoja, nes valstybs institucijos" ia susiaurintos iki teissaugos institucij.

481

TEISS TEORIJA
teis valstyb gali padaryti alos konstitucinms piliei teisms,
Seimui primus nekonstitucing statym, kurio prieingum Konsti
tucijai gali konstatuoti tik Konstitucinis Teismas. Konstituciniam
Teismui 2002 m. lapkriio 15 d. konstatavus, kad Lietuvos Respub
likos valstybini socialinio draudimo pensij statymo 23 straipsnis
(2000 m. gruodio 21 d. ir 2001 m. gegus 8 d. redakcijos), leids
mokti dirbantiems pensininkams ne vis jiems paskirt senatvs
pensij, prietarauja Konstitucijos 23 straipsniui ir 48 straipsnio
1 daliai, asmenys, patyr dl tokio statymo taikymo realios alos,
turi teis nuo Konstitucinio Teismo nutarimo sigaliojimo dienos
kreiptis bendrosios kompetencijos teism ir reikalauti i valstybs
atlyginti al pagal mint CK straipsn.
Nuo io statymo nukentjusio pensininko X iekinio (apeliacinio
skundo) Lietuvos valstybei dl alos padarymo Konstitucijai priein
gu statymu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepaten
kino remdamasis Konstitucinio Teismo nutarimo atgal negaliojimo
pretekstu: pagal Konstitucinio Teismo statymo 72 straipsnio 4 dal
Konstitucinio Teismo nutarim galia dl teiss akt sutikimo su
Konstitucija yra nukreipta ateit ir neimoktai pensijos daliai
negali bti taikoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2003 m. birelio 27 d. nutartis byloje E. Stasytis prie Lietuvos
5
Respublik, Nr. A -264/2003).
Bet tada kyla klausimas: kuo i situacija skiriasi nuo tos, kuri
nustato to paties CK 6.272 straipsnio 1 dalis, taip pat Lietuvos
Respublikos alos, atsiradusios dl valdios institucij neteist
veiksm, atlyginimo statymas (2002 m. gegus 21 d. redakcija,
Nr. IX-895). Pagal j ala, atsiradusi dl neteist teissaugos
institucij ar pareign veiksm (teiss akt), atlyginama u
kiekvien sumimo ar sulaikymo dien (4 str. 1, 3, 5 d.), t. y. nuo
to akto, kuriuo remiantis asmuo buvo neteistai sulaikytas, suim
tas, kalinamas, sigaliojimo ar taikymo dienos, o ne nuo tos dienos,
kai tas aktas buvo kitu teiss aktu (iteisinamuoju nuosprendiu)
pripaintas neteistu. Darbo statymai leidia atlyginti u privers
tin pravaikt ne nuo teismo sprendimo, pripainusio darbdavio
sakym neteistu, primimo dienos, o nuo sakymo, pripainto
neteistu, sigaliojimo dienos, kai darbuotojas buvo atleistas i
darbo. Tas pats principas tvirtintas ir CK: Santuoka negaliojania
pripastama nuo jos sudarymo momento" (3.37 str. 3 d.), o ne
nuo pripainimo negaliojania teisme dienos. Atitinkamai ir mirties
482

SPECIALIOJI DALIS

bausm taik teism nuosprendiai po 1992 m. (sigaliojus Konsti

tucijai) buvo neteisti ne nuo 1998 m. gruodio 9 d. Konstitucinio
Teismo nutarimo, pripainusio mirties bausm prieinga Konstitu
cijai, o nuo Konstitucijos sigaliojimo ir Konstitucinio Teismo
steigimo dienos. Nuo 1993 m. teismai, sprendiantys baudiam
sias bylas, kuriose gali bti taikoma mirties bausm, privaljo
kreiptis Konstitucin Teism su paklausimu, ar i bausm neprie
tarauja Konstitucijai, nes teismai taiko baudiamuosius statymus
kartu su Konstitucijos normomis. Mirties bausme nuteist asmen
artimieji negyt teiss alos atlyginim, jei mirties bausm bt
panaikins Seimas, o ne Konstitucinis Teismas, iaikins mirties
bausms prietaringum Konstitucijai ir itaip moralin, politin
problem paverts teisine. Jei ala bt atlyginama ne nuo jos
atsiradimo dienos, o nuo procesins teiss jos reikalauti atsiradimo
momento (nuo iteisinamojo nuosprendio ar teismo sprendimo
sigaliojimo dienos), tai asmuo niekada negalt tiktis alos
atlyginimo. Tai faktikai reikt paties alos atlyginimo instituto
panaikinim.
Vadovaujantis ia Konstitucinio Teismo nutarimo negaliojimo
atgal" logika ieit, kad kol Konstitucinis Teismas nepripaino
statymo prietaraujaniu Konstitucijai, tol jis teistas ir nedaro
piliei teisms alos, o kai Konstitucinis Teismas j pripaino
prietaraujaniu, irgi nedaro alos, nes jo tiesiog jau nra" - jis
netaikomas. O jei ir vienu, ir kitu atveju nra" alos, tai nra ir
pagrindo jos reikalauti.
Ta pati kazuistika gali bti taikoma ir byloms pagal mint
Lietuvos Respublikos alos, atsiradusios dl valdios institucij
neteist veiksm, atlyginimo statym ir CK 6.272 straipsnio 1 da
l: kol nra iteisinamuoju nuosprendiu pripaintas neteistu, as
mens sulaikym, sumim, kalinim sankcionavs teiss aktas tei
stas ir nedaro" alos suimtajam. O kai jis pripastamas neteistu,
irgi nedaro, nes nuo to momento netenka juridins galios ir asmuo
paleidiamas laisv. Pagal i logik neteistai atleistas i darbo
darbuotojas irgi negalt tiktis alos u priverstin pravaikt
atlyginimo, nes teismo sprendimas, pripastantis darbdavio saky
m neteistu, irgi nukreiptas ateit"...
Remiantis itokiu teiss akt aikinimu konstitucin piliei teis
teisin gynyb (Konstitucijos 30 str. 1 d.) ir alos atlyginim
irst grynu formalizmu ir galiausiai pasityiojimu i ios teiss:
483

TEISS TEORIJA
kam pilieiui teis kreiptis teism, jei statymas ar jo interpretacija
neleis teisme apginti savo teiss alos atlyginim?
Jei asmens konstitucin teis realiai paeista, tai teisinje valsty
bje draudiama aikinti galiojani teis taip, kad i asmens bt
atimama galimyb teisinmis priemonmis gyvendinti savo subjektin teis alos atlyginim. Kartu draudiama priimti ir tokius
teiss aktus, kurie atleist valstyb nuo pareigos atlyginti pilieiams
padaryt al. Prieingu atveju tai reikt atsisakym teiss vireny
bs - paios teisins valstybs esms. Europos mogaus teisi
teismas byloje Malone prie Jungtin Karalyst 1984 m. yra specialiai
nurods, kad nacionalin teis turi atitikti teiss virenybs demo
kratinje valstybje princip". T pai nuostat yra pakartojs ir
Lietuvos Konstitucinis Teismas: Teisins valstybs principas [...]
suponuoja ir tai, kad [...] visos valstybs valdi gyvendinanios bei
kitos valstybs institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusda
mos teisei [...]" (2002 m. rugsjo 19 d. nutarimas // Valstybs inios.
2002, Nr. 93-4000) O tai reikt, kad joks statymas ar jo aikinimas
neturi pareigojamosios galios, jei jis demokratinje valstybje neigia
teiss virenyb - iuo atveju atleidia valstyb nuo pareigos atly
ginti neteistu teiss aktu pilieiams padaryt al. Teisinje valsty
bje galioja lygaus vieosios natos paskirstymo principas", kuris
reikia, kad valstyb neturi teiss sprsti biudeto didinimo proble
m kurios nors vienos socialins grups (dirbani pensinink)
ekonomins padties bloginimo sskaita. Tokia praktika yra Pranc
zijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir kitur.
statymas teisinje valstybje gali nustatyti tik alos, padarytos
valstybs institucij ar pareign nekonstituciniais teiss aktais,
atlyginimo mast atsivelgiant valstybs ekonomines galimybes
konkreiu laikotarpiu, bet ne kvestionuoti pai valstybs pareig
atlyginti al. Tik ia prasme ir reikt aikinti Konstitucijos 30 straips
nio 2 dal: Asmeniui padarytos materialins ir moralins alos
atlyginim nustato statymas."
Btent teiss alos atlyginim patikimumui garantuoti ir yra
prasminga laikyti valstyb juridiniu asmeniu. Tokiu atveju valstybs
institucij ir pareign veiklos rizika garantuojama ne konkreios
institucijos ar pareigno turtu, o valstybs biudetu. Valstyb tik
gyja pagal statym regresinio iekinio teis pareigno, kurio netei
stais veiksmais (teiss aktais) buvo padaryta alos piliei teisms,
atvilgiu. Valstyb laikoma pajgesne atlyginti al nei konkreti
484

SPECIALIOJI DALIS

valstybs institucija ar pareignas, be to, jie veik ne savo, o

valstybs vardu ir interesais.
Tokio tipo bylose atsakovas yra Vyriausyb, o jos atstov Finans ministerija kaip valstybs biudeto tvarkytoja181.
statym teistumo prezumpcija: nuo kategorikumo prie tikimybs.
statym teistumo prezumpcija atsiradus konstitucinei justicijai ne
tenka ankstesnio kategorikumo ir tampa tiktina. Tai reikia, kad
bet kuris statymas ar kitas teiss aktas gali pasirodyti neteistas darantis al piliei konstitucinms teisms, jei tik j prieingu
Konstitucijai pripains Konstitucinis Teismas, o teiss taikymo ak
t - siteisjs teismo sprendimas ar iteisinamasis nuosprendis. Tai
suponuoja statym ir kit teiss akt, kuriais yra varomos asmens
konstitucins teiss, teistumo rizik. Priimti statym ar kit teiss
akt teiss virenybs ir konstitucins justicijos slygomis - tai
rizikuoti paeisti konstitucines piliei teises ir prisiimti atsakomyb
u ios rizikos padarinius. Rizika, kuri nesuponuoja pareigos atly
ginti al, padaryt naudojantis teise, paneigt pai subjektins
teiss esm ir i jos iplaukiant visuotin teisins atsakomybs
princip: naudojimasis teise garantuojamas atitinkam pareig vyk
dymu. Teisinje valstybje neleidiama valstybs institucijoms ir
pareignams neatlyginamai eksperimentuoti" su piliei teismis.
Todl rizika rinkos ekonomikos ir mogaus teisi pirmumo slygo
mis tampa visuotine: rizikuojama ne tik pltojant versl, bet ir
kuriant, taikant statymus. itaip atsiskleidia iki tol neinotas
finansinis valstybins veiklos teistumo aspektas: teiskros ir sta
tym taikymo teistumas tampa brangiai kainuojaniu ir dl to itin
atsakingu, atsargiu ir didels kvalifikacijos reikalaujaniu.

181

Plaiau apie valstybs atsakomyb pilieiams r.: Vaivila A. Teisins

valstybs koncepcija Lietuvoje; Mironovskis A. Valstybs atsakomyb savo pilieiams
teisinje valstybje: magistro baigiamasis darbas (kompiuterinis tekstas). LTU,
Teiss filosofijos katedra, 2004; Ossenbhl F. Staatshaftungsrecht. Mnchen,
1998; Schfer A. Bonk H. J. Staatshaftungsgesetz. Kommentar. Mnchen, 1982;
Fetzner R. Die Haftung des Staates fr legislatives Unrecht: zugleich ein Beitrag
zum Staatshaftungsrecht der Europischen Gemeinschaften, der EG - Mitglieds
staaten, der Schweiz und sterreich. Berlin, 1994; Safjan M. Odpowiedzialnosc
panstwa na podstawie art. 77 Konstytucji RP // Pahstwo i prawo. 1999, Nr. 4;
Szpunar A. O odpowiedzialnosci odszkodowawczej panstwa // Pahstwo i prawo.
1999, Nr. 6; kt.

485

TEISS TEORIJA
Dviej teisins valstybs modeli lyginimas istorins raidos poiriu.
Teistumo valstyb ir teiss viepatavimo, arba teisingumo, valstyb
nra du greta egzistuojantys teisins valstybs modeliai. Tai dvi tos
paios teisins valstybs raidos istorins stadijos, kur teistumo
valstyb (Rechtsstaat arba Gesetzesstaat) yra pradinis, o teiss viepa
tavimo" valstyb - vlesnis ir patikimiau mogaus teises ginantis
tos paios idjos ipltojimo etapas (lygis).
Ndienos mogaus teisi saugos poreikiai reikalauja, kad teisinis
valstybingumas bt siejamas su teiss viepatavimo valstybe (rule
of law), pajgiania veiksmingiau nei teistumo valstyb garantuoti
pagrindini mogaus teisi saug. Teiss viepatavimo valstyb
neatmeta teistumo valstybs, o tik apibendrina j platesniu teiss
virenybs poiriu, j pagilina, modernizuoja, nes siekia tvirtinti
ne bet kokio, o tik teisinio statymo virenyb, t. y. kalbama tik apie
teisingumo teistum.
Teistumo valstyb - tai pradin, minimalistin teisins valsty
bs tapsmo stadija, kai visuomen, gindamasi nuo savavaliaujanios valdios, siek, kad ta valdia i pradi paklust bent savo
paios leidiamiems statymams (statymo virenyb) - pilieiai
galt prognozuoti bent minimal savo saugum. Kai is saugumo
tikslas bna daugiau ar maiau pasiektas, einama toliau - reika
laujama patikimesns teisi saugos: reikalaujama teisi saugumo
maksimumo - valdios paklusnumo ne tik savo paios ileistiems
statymams, bet ir nuo jos nepriklausomai egzistuojanioms mo
gaus vertybms.
Taiau ir vienos, ir kitos stadijos ribotumas buvo tas, kad ia
teisinis valstybingumas i esms sietinas tik su teisinio, institucinio
asmens teisi apsaugos mechanizmo sukrimu. ia kalbama tik
apie gynybinius" mogaus teisi tikslus ir nieko nekalbama apie
valstybs dalyvavim gyvendinant asmens teises. Todl nuo ketvirto
deimtmeio imta suvokti, jog teisiniam valstybingumui gyvendinti
neutenka, kad valstyb nepaeist mogaus teisi ir kad bt
sukurtas veiksmingas mogaus teisi apsaugos mechanizmas. Svarbu, kad valstyb pltotsi ir kaip mogaus teisi gyvendinimui
talkinanti organizacija. Buvo pripainta svarbi tiesa, kad ekonominis
skurdas yra pagrindin sumin grsm mogaus teisms, su juo
susijusi tampa gresia paiam demokratins santvarkos pagrindui
Todl kov su skurdu turinti sitraukti ir valstyb, nes i kova
reikia kov u real mogaus teisi gyvendinim.
486

SPECIALIOJI DALIS

1.3 SOCIALIN TEISIN VALSTYB

Btent ia linkme pltojama teisin valstyb transformavosi socia
lin teisin valstyb, kuriai dabar keliamas udavinys ir pagelbti
asmeniui gyvendinti savo teises tais atvejais, kai asmuo objektyviai
nepajgus pareig vykdymu susikurti savo teisms gyvendinti rei
kalingo grio.
Istorins socialinio valstybingumo prielaidos. ito nepajg garantuo
ti tradicin (liberali, arba laisvosios konkurencijos kapitalizmo) vals
tyb, kur pagrindins mogaus teiss, kaip nurod K. Marksas, o
vliau H. Helleris, buvo grynai formalios, neatsivelgiant j tur
tojo galimybes gyvendinti jam teisnumo lygmeniu deklaruojamas
teises. Ekonomikos srityje socialinio gyvenimo svorio centr liberali
teisin valstyb buvo perklusi nuosavybs garantijas: asmens
teises turi garantuoti jo turimos nuosavybs mastas, o verslo laisv priemon tokiai nuosavybei sigyti. ios teiss juridikai pripasta
mos visiems lygiai, smoningai ignoruojant t fakt, kad dauguma
moni neturi nuosavybs objekt ir dl kapitalo stokos negali
usiimti savarankiku verslu. Esant tokiai teisi sampratai, realios
182
teiss priklauso tik nuosavyb valdaniai maumai .
XIX a. antroje pusje ekonomikai nuskurdusiems asmenims ak
tyviau kovojant dl savo teisi, socialiniam klausimui" sprsti
buvo pasilytos dvi alternatyvos - marksistin su proletariniu
(valstybiniu) socializmu", radikaliai keiianiu visuomens sociali
nes, ekonomines struktras, ir evoliucin (reformistin) tradicinio
kapitalizmo struktr transformacija socialins teisins valstybs"
model, iekant vadinamojo via media (treiojo kelio tarp kapitalizmo
Pastaroji tendencija m rykti jau XIX a. viduryje. Vokiei
teisininkas, sociologas ir ekonomistas L. tainas (1815-1890), api
bendrindamas Pranczijos revoliucij patirt, ypa j padarinius,
dar ivad, kad socialinis klausimas" sprstinas ne revoliucijomis,
o valstybs vykdomomis reformomis ir socialine politika183. ia
linkme XIX a. antroje pusje kaip tik ir suko fabrik darbinink
socialins apsaugos statym leidyba. Vokietijoje imta kurti sociali182

Stein E. Min. veik. P. 175.

183
Stein von L. Geschichte der sozialen Bewegungen in Frankreich von 1789
bis auf unsere Tage. Bd. 2. Leipzig, 1850. P. 30.

487

TEISS TEORIJA
ns draudos statymus ligos (1883), nelaimingo atsitikimo (1884),
invalidumo, senatvs (1889) atvejais, siekiant garantuoti i darbo
gyvenani moni socialin saugum. ymus vaidmuo ia teko
Vokietijos kancleriui Otto von Bismarkui, kurio socialine teiskra
buvo vykdyta pirmoji pavyzdin didesnio masto valstybs kiimosi
visuomenin gyvenim akcija, siekusi suorientuoti pramonins
visuomens raid mogaus teisi saug ir itaip garantuoti socia
lin taik" ir rimt184.
Ypa aktualus is klausimas pasidar Europoje po Pirmojo
pasaulinio karo, didjant Europos ali industrializacijai, daugjant
proletar, stiprjant profsjungoms ir kylant visuomens organizavi
mosi laispniui. Aikiau apsisprsti ia linkme Vakarus paskatino ir
Rusijos socialistin revoliucija (1917-1918) ir 1929-1933 m. pasau
lin ekonomikos kriz. Buruazinei liberaliai valstybei ikilo labai
aiki alternatyva - plaiu mastu vykdyti socialin politik (tapti
socialiai orientuota valstybe) arba prie to paties eiti patiriant socia
linius sukrtimus ir nuskriaustj bei paemintj" diktatr, kaip
rod Rusijos socialistins revoliucijos vykiai. Todl daugelis autori
orientacij socialin valstyb laiko objektyviai determinuota btiny
be apsaugoti turtinguosius nuo saviudybs, kuri jie veriasi
neribotu pelno siekiu ir nedmesingumu i darbo gyvenaniam
mogui. Socialin valstyb esanti gris tiek beturiams, kurie socia
lins politikos pagrindu gali pretenduoti didesn nacionalinio
produkto dal ir patikimesn savo teisi saug, tiek turtingiesiems,
i kuri ta produkto dalis paimama per atitinkamus mokesius. U
iuos mokesius turtingieji laimi galimyb toliau gausinti savo
kapital be grsms virsti revoliucij aukomis. ia smoningai
atsisakoma savo turto dalies, kad bt galima ramiai naudotis
likusia savo nuosavybs dalimi. Todl K. Lventeinas (L6wenstein)
pagrstai rao, kad verslininkai paklsta darbuotoj reikalavimams
tik tam, kad ukirst keli staigiam socialiniam sprogimui185. Mes
turime padti vargams, kad igelbtume turtinguosius", - sakoma
JAV ir Lotyn Amerikos Paangos sjunga" pareikime186. Vis
gerovs valstyb- tai valstyb, kurioje turtingj klass priverstos

184

Katz A. Staatslehre. Grundkurs im ffentlichen Recht. 12., berarbeitete

Auflage. Heidelberg, 1994. P. 104.
185
Lwenstein K. Verfassungslehre. Tbingen, 1959. P. 343.
186
Trybuna Ludu. 1962. Nr. 2.

488

SPECIALIOJI DALIS

mokti ipirk u savo privilegijas."187 Todl tie, kurie protestuoja

prie socialin valstyb ir smerkia vyriausybs vykdom socialiai
orientuot reguliavim, vertinami kaip nesiorientuojantys istorinje
situacijoje ir itaip alinantys klitis komunizmui ateiti188. Visuome
n ateina pagalb nuskurdusiems ne vien dl solidarumo, bet ir
dl savo saugumo.
Tokios orientacijos valstyb Vakar teiss literatroje vadinama
vairiai: Italijoje - pagelbjania valstybe", anglosaks alyse ir
Vokietijoje - vis gerovs valstybe" (welfare stat, Wohlfahrtsstaat)
Pranczijoje - valstybe globja" arba socialine valstybe" (L'etat
social), apvaizdos valstybe", aptarnaujania valstybe" (service stat R. Paundas, K. Manteinas (Mannstein), E. ulcas (Schultz), H. Herlicas
(Herlitz), socialinio patarnavimo valstybe" (social servise statG. kaskis, U. Beveridas (Beveridge), socialine teisine valstybe"
(K. ternas, E. tainas ir kt.). Pastarasis terminas beveik visuotinai
sitvirtins iuolaikinje vokiei, prancz teiss literatroje.
Socialin teisins valstybs orientacija bendrj paang yra
tiek sureikminta, kad tvirtinta daugelyje pokario Vakar Europos
valstybi konstitucijose. Vokietijos Pagrindiniame statyme" (1949)
sakoma, kad konstitucin santvarka emse turi atitikti respubliki
ns, demokratins ir socialins teisins valstybs principus" (20 str.
I d., 28 str. 1 d.). Ispanijos 1978 m. Konstitucijoje sakoma: Ispani
ja - socialin, teisin ir demokratin valstyb, kurioje aukiausios
vertybs yra teisingumas, lygyb ir politinis pliuralizmas." Tos
paios formuluots - Austrijos, Graikijos, Italijos, Pranczijos, vedi
jos, veicarijos ir kit ali konstitucijose. Pasak H. Finerio, Di
dioji Britanija kartu yra liberalios demokratijos ir socialins gerovs
valstyb, besiremianti atitinkamu planavimu"189.
Lietuvoje apie socialin teisin valstyb oficialiai nei raoma, nei
kalbama, nors ia linkme ir nemaai daroma praktikai. Lietuvoje
socialin valstyb tam tikrai visuomens daliai asocijuojasi su socia
listine valstybe", apie kuri ta dalis visuomens vis dar nepasiruo
usi mstyti be emocij ir prietar. Taiau socialins apsaugos
187
188

Strauss E. The Ruling Servants. London, 1961. P. 106.

Medison Ch. A. Leaders and Liberals in 20th. Century America. New York,

1 9 6 1 . P. 4 7 2 .
18

' Finer H. The Major Governments of Modern Europe. New York, 1960.

P. 2 2 .

489

TEISS TEORIJA
statymus Lietuvoje leidia bet kurios partins sudties Seimas, tokiai
politikai determinuotas didjanio nemaos dalies visuomens nuskur
dimo. Tai priverstin Lietuvos einamosios politikos praktika, kuri,
deja, iki iol nra konceptualiai apmstyta. Konstitucinis Teismas
savo pastaruosiuose nutarimuose jau pradeda kalbti apie visuome
ns solidarumo idj", bet j priskiria ne socialinei teisinei valstybei,
o pilietinei visuomenei" (2002 m. lapkriio 25 d. nutarimas).
Atsivelgiant iuos tikslus, valstyb yra pareigojama per visas
savo institucijas: parlament, vyriausyb, teism, pagelbti neigalin
tiems savo pilieiams susikurti mogaus vert egzistencij. tai
orientuojami visi valstybs darbai: kio, vietimo, sveikatos, transporto,
teissaugos, miest, but statybos, gatvi tiesimo ir kit srii.
Valstyb pareigojama grumtis su nedarbu, palaikyti valiutos stabi
lum, kurti sveikatos, laisvalaikio institucijas, saugoti gyvenamj
aplink, globoti asmen krizi ir skurdo atvejais (ligos, nedarbo,
senatvs ir kt.), prieintis egzistencijos reikmen stygiaus didjimui,
teisingiau paskirstyti gyvenimo rizik remiantis platesne socialinio
solidarumo baze ir valstybs draudimo sistema, teikti bendrajai
gerovei pirmum prie individual ir grupin interes (gerov).
Kuriama plati alos, padarytos asmeniui sulaikymo, skiepijimo,
streiko, pasiaukojimo atveju, nukentjus nuo nusikaltimo ir kita,
atlyginimo sistema. Atitinkamai keiiama ir viso verslo socialin
orientacija. Liberalizmo slygomis verslas vadovavosi ir savo spren
dimus motyvavo tik gaunamo pelno maksimalizavimu (tai galjo
padaryti tik beatodairikai inaudodamas artim), o dabar jis turs
prisitaikyti prie visuomens poreiki: siekti privaios naudos tarnau
damas bendrai naudai. ia kovojama ne su paiu inaudojimu, o su
inaudojimo rezultatais: kas pasisavinta atliekant nelygiaverius
mainus, tas tam tikru mastu turi sugrti visuomenei per mokesius
ir socialin valstybs politik. Nuosavybs turtojus i paprastu
savinink siekiama paversti alies kio valdytojais, tam tikrais
socialins teisins valstybs patiktiniais, atsakingais ir u socialin
visuomens stabilum.
i valstybs veikla laikoma ne malons ar gailestingumo akcija,
o konstitucijos nustatyta pareiga valstybei.
Valstybs socialinis susaistymas pagrindinmis mogaus teismis
(Sozialbindung der Grundrechte). Minti tikslai suponuoja reikalavim
stiprinti socialiai silpnuosius ir kartu silpninti socialiai galinguo490

SPECIALIOJI DALIS

sius" (E. tainas)190. Ir tai esanti ypatinga teisin silpnj apsauga

nuo viepatavimo. statym leidjas turs laisvas rankas naikinti
ekonomins jgos pagrindu atsirandant viepatavim, kai tai daryti
pasirodo tikslinga. Jei io reikalavimo vykdymas sukelt prietaravi
m tarp to, kas yra, ir to, kas turi bti (tarp Sein ir Sollen), tai tok
prietaravim valstyb privalanti sprsti Sollen (to, kas turi bti)
linkme: nustatydama progresyvinius pajam mokesius ir paddama
gyventojams gyti savarankikos veiklos gebjim (Vermogensbildung)
arba teikdama kiekvienam socialiai neigaliniajam vairi form
191
socialin pagalb .
Valstybs pareiga teisingai perskirstyti materialines ir nemateria
lines vertybes, pripainti kiekvien mog lygiu visuomenins ga
mybos rezultat pajininku", pasak E. taino, atsirandanti i pripa
inimo visiems monms lygaus vertingumo bei mogikojo orumo
ir i tokio pripainimo nepaeidiamumo192. Dl i tiksl valstyb
privalanti formuoti, koreguoti visuomenin, ekonomin tvark pagal
socialinio teisingumo imperatyvus, kad bt trukdoma neribota
piliei gerovs diferenciacija, darbo jgos panaudojimas mog
eminaniomis slygomis, panaikinami ar bent suvelninami ekono
mins priklausomybs ryiai, nuomininkas apsaugomas nuo netin
kam priekabi, vartotojas - nuo inaudojimo, siekiant minimizuoti
gyvenimo rizik, utikrinant vis teis bti nacionalinio produkto
pajininkais ir mogaus vert egzistencij. Modernios, pramonins
visuomens socialin bkl, - teigia A. Kacas (Katz), - negali bti
palikta laisvam jg aismui, o formuojama socialinio teisingumo
tiksl ir atsakomybs siekiant socialins taikos" (susitarimo ir
pripainimo) ir socialins integracijos"193.
Valstyb ia suvokiama kaip visuomen solidarizuojanti jga,
kuri organizuoja vien visuomens nari talkinim kitiems tais
atvejais, kai tie kiti" turi egzistencijos problem. Kit" svoka dinamika ir atvira, nes tais kitais" gali tapti bet kurie pilieiai,
taip pat tie, kurie iandien toki problem neturi.
Socialinio valstybingumo reikalavimas utikrinti minimali kiek
vieno asmens teisi saug nereikis lygiavos propagavimo, nes
190

Stein E. Min. veik. P. 175.

193

Katz A. Min. veik. P. 106.

491

TEISS TEORIJA
reikalaujama pasiekti socialin lygyb tik iki protingos ribos. O tai
reikia, kad reikalaujama tik apytikriai ilyginti interesus, apytikriai
paskirstyti pareigas.
Tai darant, reikalaujama paisyti ir stiprij interes, kad pirmj
laisv netapt nata antriesiems. O tas paisymas - tai saiko pojtis.
Kitas socialinio susaistymo pagrindinmis teismis pavidalas sutari laisvs ribojimas. Jei vienas i sutarties dalyvi turi aiki
persvar, leidiani manyti, kad susitarimu nustatomos taisykls
bus vienpuss, valstyb, pasak K. terno, pareigojama i nelygyb
velninti. Vokietijoje socialiai silpniesiems apsaugoti nuo piktnaudia
vimo sutari laisve sukurta daugyb statym (tarifini sutari,
atleidimo i darbo, vartotoj teisi apsaugos, kredito ir kt.). Panaiai
yra ribojama nuomoni (odio) laisv. Vokietijos Konstitucinio Teis
mo iaikinimu, nuomoni laisvs gynimas turs baigtis ten, kur
prasideda piktnaudiavimas ia laisve, jeigu j norima panaudoti
kaip priemon siekiant nuteikti visuomen prie kit asmen, riboti jo
194
laisv . Socialiai aktyvi valstyb siekia nustatyti tam tikras laisvs
ribas, kad nebt piktnaudiajama ekonomine galia ir priklausomy
bs santykiais, neatsirast laisvs perteklius (Auswchse).
Socialiai orientuojant valstyb, ymus vaidmuo Vakaruose tenka
konstituciniams teismams, kurie, remdamiesi faktu, kad socialinis
valstybingumas yra konstitucinis principas, nutarimais pareigoja
valstyb vykdyti socialin teisingum - vesti socialiai teising
tvark, garantuojani mogaus orum, velninti (Ausgleich) sociali
nius prietaravimus ir t.t. ia konstituciniai teismai siekia garan
tuoti, kad konstitucija nebt paeidiama ne tik neteistu veikimu
(antikonstituciniais statymais), bet ir neveikimu, t. y. nevykdymu
pareig, kurias valstybei nustato socialiai interpretuojamos pagrindi
ns mogaus teiss. io tipo valstyb daugelis autori laiko objektyviai
determinuota.
Socialinis valstybingumas - Europos teiss imperatyvas. Be to, so
cialin teisin valstyb - tai faktikas iuolaikins Europos teiss
gyvendinimo rezultatas. Europos Sjungos narmis i esms gali
bti valstybs, pajgianios veikti pagal socialinio valstybingumo
princip, kurio daugelis poymi yra imperatyviai tvirtinti tarptautinse konvencijose. 1997 m. rugsjo 9 d. Europos socialin chartija
194

Stein E. Min. veik. P. 177.

492

SPECIALIOJI DALIS

(pataisyta) ragina valstybes, Europos Tarybos nares, prisidti prie

bendros ekonomins ir socialins paangos, saugoti ir gyvendinti
pagrindines mogaus teises ir laisves. Chartijos 13 straipsnis skel
bia: [...] utikrinti, kad kiekvienas asmuo, kuris neturi pakankamai l
pragyvenimui ir kuris negali gauti toki l savo pastangomis ar i kit
altini, ypa i socialins apsaugos sistemos, gaut pakankam param, o
susirgs - prieir, btin pagal jo sveikatos bkl." Visi darbuotojai
turi teis teising atlyginim, garantuojant normal j pai ir j eim
gyvenimo lyg." (Id. 4 p.) 195
Socialin teisin valstyb kaip kokybikai naujas demokratijos ipl
tojimas. i teisins valstybs evoliucija nuo teistumo valstybs prie
rule of law, o nuo jos - prie socialins teisins valstybs rodo, kad
valstyb vis labiau artja prie savo autentikos paskirties - bti
piliei teisi apsaugos ir gyvendinimo teisine organizacija. Valstyb evoliucionuoja nuo asmeniui prieikos prie jam pagelbjanios
jgos. Ji liudija akivaizd liberalizmo tendencij valstybs koncep
cijoje veikim. Socialin valstyb nesitenkina sukrimu teisinio
mechanizmo mogaus teisms nuo neteisto ksinimosi ginti, ji
nepalieka ekonomini santyki savieigai, ji juos reguliuoja atsi
velgdama reali vis piliei teisi saug. Todl socialin teisin
valstyb yra ipltojimas ir pagilinimas demokratins teisins vals
tybs ir jos propaguojamo teiss viepatavimo principo iki jo pilnat
vs. Tai politins demokratijos ipltojimas ekonomin ir socialin
demokratij.
Be to, atsiradus socialinei teisinei valstybei, teis ir politika
(valdymas) radikaliai apsikeiia vietomis: teis, iki tol traktuota kaip
valdymo priemon, dabar tampa tikslu, o valstybinis valdymas
(politika) virsta teiss (mogaus teisi) gyvendinimo organizavimu.
Taigi socialinio valstybingumo idjos pasirodymas valstybs kon
cepcijoje kartu liudija aukt ekonomin ir apskritai kultrin visuo
mens raidos lyg, kuris leidia ekonomikai garantuoti ias socia
lines pretenzijas.
Vidinis socialinio valstybingumo prietaringumas. Reikalavimas per
skirstyti materialisias vertybes ne pareig vykdymo, o paios as
mens teiss buvimo pagrindu, bdamas svarbiausias socialins tei-

195

Valstybs inios. 2001, Nr. 49-1704.

493

TEISS TEORIJA
sins valstybs poymis, yra ir tokios valstybs (politikos) silpnumas.
iame reikalavime slypi socialins teisins valstybs humanistin ir
kartu savigriovos jga. Asmens teises ir j gyvendinim ji padaro
grietai nepriklausomus nuo pareig, nuo t teisi turtojo kultri
nio aktyvumo. Ir btent dl to socialin valstyb ateityje btinai turs
(ir jau dabar turi) tolesns pltros problem196. Mat siekis konkretaus
asmens vartojimo mast suderinti ne su jo kultriniu aktyvumu, o su
jo vartojimo poreikiais neivengiamai paskatins homo consumens (mog
vartotoj) ir atitinkamai sumenkins homo creator (mog krj),
palenks pastarj tarnauti mogui vartotojui. Todl visuomenje
atsiras vis daugiau moni, labiau norini bti agresyviais varto
tojais nei socializuotais krjais. Tai neivengiamai atsilieps techni
nei ekonominei paangai ir sukels toki pai padarini, dl kuri
susinaikino tarybinis socializmas".
Turint tai galvoje suprantama, kodl kai kurie Vakar teisininkai,
sociologai uoliai tebediskutuoja dl socialinio valstybingumo princi
po pagrstumo ir perspektyvumo, ypa j kritikuoja liberalios orientacijos autoriai (E. Forsthoffas, H. Krgeris ir kt). Jie kaip tik ir sako,
kad vis gerovs valstyb yra ta valstyb, kuri prisiima asmenybs
rpest utikrinti savo egzistencij ir ateit"197. Tai pranaai" tos
btinos socializmo" transformacijos t pat kapitalizm, kur
paneigiant ir kritikuojant susiformavo pats socialins valstybs vaiz
dinys.
judjim nuo socializmo kapitalizmo link, o nuo jo - vl
socializmo link akivaizdiai liudija kad ir vedijos socialin raida.
Tai, kad Vakar ali politikoje laikinai siaurinama socializmo"
kompetencija, nra socializmo" gritis ar socialinio valstybingumo
196
2999 m lapaiio 20 d. Florencijoje (Italija) susirink JAV prezidentas
B. Klintonas ir keturi didij Europos valstybi (Anglijos, Vokietijos, Pranczijos
ir Italijos) vyriausybi vadovai pripaino, kad ndienos ekonomikos augimo
interesai tose alyse reikalauja siaurinti socialins valstybs kompetencij. Valstyb,
uuot vis gyvenim globojusi savo pilieius, turinti paskatinti juos imti savo
likim savo pai rankas, mog reikia imokyti stovti ant savo koj"
(E. rioderis), kitaip Europoje, pasak T. Bleiro, gali suaktyvti deiniosios jgos.
Kartu pabrta, kad negalima atsisakyti paios socialins valstybs idjos.
Raginta t idj tik naujai suprasti". Naujai suprasti socialins valstybs
idj" ir reikia perirti dabartin jos kompetencij siaurinimo linkme, kad po
kurio laiko bt galimybi vl plsti j.
197
Dr. Gablers Lexikon. Wiesbaden, 1956. Bd. 11. P. 3375.

494

SPECIALIOJI DALIS

apskritai kriz, o tik jo iuolaikinio pernelyg ilgo vyravimo veikimo

kriz, informuojanti visuomen, jog jau atjo laikas modifikuoti vis
visuomens nari teises garantavusias priemones - siaurinti socia
lizmo kompetencij kapitalizmo kompetencijos pltimo naudai, kad
kapitalizmas galt vl paaukti savo prieyb - socializm, sutei
kiant socializmui galimyb vykdyti savo misij kapitalizmo sukurt
materialij ir kitoki vertybi pagrindu. Kad atsinaujint, gaut
naujos gyvybs, pajgt veikti, kokyb kas kiek laiko turi virsti savo
prieybe, kuri ir yra senosios kokybs atgaivinimo altinis. Tai tik
laikinas (taktinis) socializmo" atsitraukimas, kad i antrins verty
bs po kurio laiko galt tapti pirmine, jei tik mogaus teiss ir
toliau iliks viso socialinio, ekonominio gyvenimo tikslas. O demo
kratinje visuomenje tokiu tikslu jos negali neilikti. Todl socializ
mo niekada nebus atsisakoma i principo: kas kiek laiko keisis tik
jo kompetencija kuriant socialin tvark. Sumajus alies ekonomini galimybi garantuoti socialin teisingum, jis trauksis antrj
viet (vedija nuo 1991 m. sausio 1 d. perjo prie naujos mokesi
sietemos, kuri gerokai sumaino darbo pajam mokesius ir padidi
no kapitalo pajam mokesius)198, kad priek ileist gamyb
(kultr) skatinanias jgas; kai atliks savo darb, tos jgos vl
pirmj plan paauks socialin teisingum (socializm), nes padau
gs materialij ir dvasini visuomens galimybi utikrinti mo
gaus teisi saug auktesniu lygiu. Bet tai padarys tik tam, kad po
kurio laiko socialinio valstybingumo principas vl pasitraukt
antr plan uleisdamas pirmaujani viet kapitalizmui" (libera
liai suprantamai teisi ir pareig vienovei).
Todl nei socializmas, nei kapitalizmas nra ir negali bti
nuolatinis monijos idealas, o tik nuolatin j laikinos sintezs
paieka ir nuolatinis i prieybi kompetencijos toje sintezje
kaitaliojimasis, nes strateginis visos ios dinamikos tikslas ir judin
tojas - kuo didesn mogaus teisi sauga. Kapitalizmas ir socializ
mas - tai tik tos saugos priemons ir dl to tik tiek brangintinos ir
pltotinos, kiek veiksmingai tarnauja jai. Tai rodo, kad normaliai
smonei, skirtingai nuo marksistins ir sovietins, socializmas ne
reikia nieko daugiau, kaip tik socialin teisingum, kurio vienu
istoriniu laikotarpiu turi bti daugiau, kitu - maiau.

A. M. : - . : ,
1991. . 9 3 .

495

TEISS TEORIJA
mogaus teiss (teiss viepatavimas) - tai tas tikrasis kriterijus,
kuris neleidia visuomenei ilgiau apsistoti" ties jokia santvarka,
neleidia jokios santvarkos absoliutinti, dogmatizuoti, nes neleidia
priemonms ikilti aukiau savo tikslo. Nuolat dinamiki mogaus
teisi saugos poreikiai reikalauja ir nuolat dinamik juos gyven
dinani priemoni (socialins, ekonomins sistemos).
Viso to inojimas ir leidia optimistikai irti iuolaikins
socialins teisins valstybs krizs pavidalus, aikjanius Vakar
alyse. Socialinio valstybingumo principo taikymas negresia sunkio
mis komplikacijomis tik tol, kol yra laisvai matoma ir vertinama
padtis, kol vengiama k nors dogmatizuoti, per ilgai puoselti
kuri nors visuomens raidos vizij. Kur mogaus teisi gyvendi
nimo priemons netampa vertingesns u paias mogaus teises, ten
sugebama ne tik k nors pradti, bet ir laiku sustoti", kai tik
iniciatyvos ima grtis prie pat iniciatori pavojingais padariniais.
Todl socialin teisin valstyb ne tik eina pirmyn, bet ir atsitraukia;
tai ne sustingusi dogma, o gyvas principas, nuolat derinantis
mogaus teisi saug su besikeiianiomis ekonominmis krato
galimybmis.
2. ATVIRA VISUOMEN SOCIALIN TEISINS VALSTYBS PRIELAIDA
Didiausia problema, kuri sprsti
paaukta monija, yra sukrimas piliei visuomens,
besitvarkanios teiss pagrindais.
I. Kantas
Viena i svarbiausi teisins valstybs sukrimo prielaid yra
paios visuomens, toki valstyb kurianios, socialin kokyb: ko
kiais poymiais turt pasiymti pati visuomen, kad pajgt kurti
toki valstyb ir gyventi tokios valstybs slygomis?
Tokiai visuomenei nusakyti vartosime termin ne pilietin vi
suomen", o atvira visuomen", nes pastarasis terminas teikia
daugiau metodologini galimybi suorganizuoti jos poymius
sistem, ivesti tuos poymius i socialinio atvirumo svokos ir ja
juos paaikinti, kartu sitikinti, kad atviros visuomens ir teisins
valstybs tapsmas i ties yra vienas ir tas pats procesas, kylantis
i to paties altinio - teiss.
496.

SPECIALIOJI DALIS

2.1 ATVIROS VISUOMENS SAMPRATA

Terminas atvira visuomen" - tai demokratins visuomens sinoni
mas, vartojamas tais atvejais, kai visuomens demokratikum norima
apibdinti vienu i esmini jos poymi - socialins tvarkos atviru
mu. termin (die ffentliche Gesellschaft) socialini moksl apyvar
t XIX a. antroje pusje ved vokiei teisininkas R. Jringas veikale
Teiss tikslas" (Der Zweck im Recht, 1877). Pats R. Jringas sociali
nio atvirumo termin kildino i romn teiss svok: populus",
populicum", publicum", jas prieindamas udarum reikianioms
199
svokoms privatum", proprium", vieum siedamas su atvirumu .
Atviros visuomens" termin ms dienomis ipopuliarino angl
filosofas neopozityvistas K. Poperis veikale Atvira visuomen ir jos
prieai" (The open society and its enemies, 1944), kur atvir visuomen
aikino kaip totalitarini reim ir teisinio nihilizmo prieyb.
Udaros sistemos - monijos pavojingumo paiai sau pavidalai.
Atviros visuomens vaizdinys pltojosi kaip opozicija udaroms
sistemoms (visuomenms). XX a. pradioje itin padidjus vis socia
lini grupi politiniam aktyvumui ginant savo teises is prieinima
sis tvarkos udarumui gavo nuolatin ir aikiai ireikt pobd, be
to, imta vis aikiau suvokti, kad socialini sistem udarumas,
pasireikiantis totalitariniais reimais, tampa akivaizdia grsme
paiai monijos egzistencijai, jos kultrinei pltrai. Tai liudijo per
trump istorin laikotarp Europos civilizacij sukrt du pasauliniai
karai, itin radikali Rusijos socialistin revoliucija, brstanti ekologin
kriz ir kitokia destrukcija, vienaip ar kitaip nulemta paties sociali
ni sistem udarumo.
Vidinis to pavojaus mechanizmas buvo tas, kad kiekviena udara
sistema veriasi absoliutum ir dl to - susinaikinim; ji nori bti
vienintel, geriausia, paangiausia, t. y. siekia save aprayti superliatyvais ir dl to - udarais terminais. Bet kas yra geriausias, tobuliau
sias, tas yra kokybikai ubaigtas, kultrikai pats sau pakankamas
ir dl to udaras. Tokia sistema negali paksti alia esanios kitokios
kokybs kaip liudijanios kitoki t pai reikini egzistavimo,
raidos galimyb, kitok pasaulio matym, kitok vertybi supratim ir
tuo trukdo tobuliajam" jaustis ubaigtam, tobulam, neklystaniam,

199

Ihering von R. Der Zweck im Recht. Bd. 1. 6-8. Aufl. Leipzig, 1923. P. 232.

497

TEISS TEORIJA
vieninteliam, vis pasaul apimaniam, trukdo jam bti tik save
inaniam ir tik savo interesais veikianiam. alia esantj tada
irima ne kaip bendradarb, pagalbinink, galint padti susikurti
tobulesn egzistavimo form, o kaip pavojing konkurent, prie.
Todl udara sistema i prigimties turi bti netolerantika, kon
fliktika, agresyvi, imperialistikai (ekstensyviai) orientuota. Tokia
sistema ne koegzistuoja su kitomis sistemomis (su kita kokybe), bet
siekia jas palenkti savo valiai, panaikinti j autonomikum. ia
nra vairi sistem sveikos - vyrauja tik viena sistema. Pasaulio
vairov udaroje sistemoje virsta vienos dimensijos pasauliu, nes
suabsoliutinti (udari) interesai negali siknyti kitaip, kaip tik kit
socialini grupi (taut) teisi likvidavimo, blokavimo ar suspenda
vimo sskaita. Jga ir agresija tampa pagrindinmis ir btinomis
priemonmis udaros sistemos egzistavimui garantuoti, kit sociali
ni grupi pasiprieinimui palauti. Visur, kur linkstama udaru
m, ten pirmumas teikiamas ne teisei, o jgai, ne bendradarbiavimui,
o konfliktui. Marksizmo suformuluota antagonistins klasi kovos
teorija kaip tik ir buvo adekvatus toki sistem konfliktikos svei
kos apraymas.
Vyraujant udaroms sistemoms, n vienos i konfliktuojani
ali pergal iki Antrojo pasaulinio karo nereik ir negaljo reikti
socialins sistemos udarumo apskritai atsisakymo. Tokia pergal
buvo tik vienos tokio udarumo istorins formos pakeitimas kita:
vergovins - feodaline, o feodalins - laisvosios konkurencijos
kapitalizmu, nors pats procesas i esms tam tikru mastu ir judjo
socialinio udarumo laipsniko veikimo linkme.
Etatistin teiss samprata - ideologinis, norminis udaros visuome
ns pagrindas. Socialins tvarkos udarumas atitinkamai reikalavo ir
udaros teiss - kaip savo instrumento, savo ideologijos ir savo
sankcijos. Teiss udarumas ia gauna ir turi gauti etatizmo
pavidal, nes valstybs valia paskelbiama vieninteliu teiss altiniu.
Ir tai suprantama - jei viskas, k valdia reglamentuoja, yra teis,
tai nra kitokios vertybi, kitokios socialins tvarkos vizijos, iskyrus
valstybs nustatyt. Visi, kurie nori propaguoti kitoki socialins
raidos vizij, negailestingai slopinami jga, kad bt isaugotas
sistemos udarumas. Udara sistema btinai turi nuolat gintis.
Todl teis ia smoningai tapatinama su statymu (legizmas), kad
statymuose bt nemanoma atskirti pagarbos mogaus teisms nuo

498

SPECIALIOJI DALIS

savivals t teisi atvilgiu, kad visuomen neturt kitokios teisin

gumo sampratos, iskyrus t, kuri yra valdios knyta statyme (o
jeigu ir mgint turti, tai neteistai), kad teismas nevykdyt kitokio
teisingumo, o tik statymuose nustatyt. Tada turi bti nesidomima
ir valdinio teisingumo turiniu, kad i po abstraktaus teisingumo
frazs neisikit prieingi jam dalykai.
Teisiniu etatizmu siekta legalizuoti valstybs globojam agresyvu
m t socialini grupi, kuri interesas yra objektyvizuotas statymo
nustatyta socialine tvarka, ir neleisti, kad kit socialini grupi
interesai bent kiek eit socialin tvark sprendiamuoju balsu ir
priverst ten vyraujant interes i absoliutaus virsti santykiniu.
Todl pozityvioji teis ia siprasmina ne kaip politikai, ekonomi
kai vyraujani socialini grupi savivals apribojimo, o kaip tos
savivals atpalaidavimo, legalizavimo, aminimo priemon.
Etatistins teiss udarumas pasireikia ne tik pozityviosios
teiss altinio apribojimu valstybins valdios valia, bet ir tuo, kad
i paties asmens ymiu mastu atimama teis bti savo teisi pltimo
prisiimant daugiau pareig subjektu. Etatizmo slygomis vyrauja
imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, todl pilieiui yra grietai nustatomos teiss ir pareigos. Pltoti savo nuoira t pareig
(prasimanyti nauj, valdios nesankcionuot paslaug teikimo arti
mui srii) jam neleidiama. O negaldamas imtis nauj pareig, jis
negali plsti ir savo teisi. Tai lemia jo teisinio statuso udarum,
kuris virsta to pilieio gerovs udarumu, jo egzistencijos nesaugu
mu. Asmens teisinio statuso udarumas yra vienas i totalitarinio
reimo rodym ir kartu grsm mogaus teisms.
Protestuojant prie i tradicij kaip tik ir formavosi socialins
Karkos ir asmens teisinio statuso atvirumo idja bei btinyb
imperatyviojo metodo dominant keisti dispozityviojo metodo pirma
vimu, o etatistin teiss samprat - pilietine.
Socialinio atvirumo btinyb - i individo kultrinio nepakankamu
mo garantuojant savo egzistencij. Ontologin atviros visuomens,
kaip ir teiss, btinyb iplaukia i jau minto mogaus kultrinio
nepakankamumo paiam sau, kuris lenkia j bendrauti - keistis
paslaugomis su save panaiais, kad tokiu bendravimu veikt,
kompensuot savo kultrin nepakankamum. L. Diugi tai vadino
solidarumu dl darbo pasidalijimo. Tokiu poreikiu bendrauti konkre
ti sistema kaip tik ir prisipasta, kad ji nra pati sau kultrikai
499

pakankama ir dl to nra absoliuti, tobula, ubaigta. Ji atsiveria

kitoms sistemoms, i kuri j turi ateiti jos galimybes papildanti,
naujai gyvybei prikelianti ir apvaisinanti galia.
Suvokimas, kad konkreios sistemos gebjimas pltotis ateina ne
tik i jos paios, bet ir i sveikos su kitomis sistemomis, legalizuoja
ir prasmina sistem vairov ir j koegzistencij.
Socialins tvarkos atvirumas - i teiss atvirumo. Taiau tiesioginis
pagrindas kalbti apie atvir visuomen atsiranda tik tada, kai
pripastamas teiss viepatavimo visuomenei ir valstybei principas,
kai visuomens ir valstybs gyvenim siekiama grsti ne jga, o teise,
kai tokio gyvenimo organizacijai suteikiami teiss esmei bdingi
poymiai. Mat teis, kiek ji savo tikrja esme yra subjektini teisi
ir pareig vienov - atvira sistema: asmuo turi tik tiek teisi, kiek
vykdo joms proporcing pareig. Prisiimdamas nauj pareig ar
atsisakydamas j, jis gausina arba maina savo subjektini teisi reikiasi kaip savo teisi atvirumo subjektas. Subjektins teiss
dinamika ir atvirumas susij su pareig dinamika ir atvirumu.
Btent i subjektini teisi priklausomyb nuo pareig ir daro
visas subjektins teises santykines, dinamikas (pajgias gausti
arba mati), vadinasi, atviras. Atskirti subjektin teis nuo parei
gos - tai paversti j absoliuia ir dl to - udara btimi. Bet tokia
nuo pareigos atsiskyrusi teis, jau sakyta, nra teis, ji virsta savo
prieybe - privilegija, t. y. rankiu ne santarvei su artimu palaikyti,
o agresijai prie t pat artim vykdyti. Neatsitiktinai feodalin
vieoji teis, operavusi privilegijomis ir prievolmis, sankcionavo
visuomens udarum tuo poiriu, kad sankcionavo tiek vieno
luomo (kilmingj) valdios monopol, tiek to paties luomo udaru
m: kiti visuomens nariai, net ir didindami savo kultrin atktyvum (imdamiesi daugiau pareig), negaljo eiti kilmingj luom,
o per j - ir dalyvauti lemiant socialin tvark ir savo gerov.
Tai rodo, kad teiss atvirumas nra koks nors kokybikai naujas
jos poymis. Tai tik tos paios teisi ir pareig vienovs suvokimas
taikomuoju poiriu, parodant, kaip i vienov legalizuoja ir pagrindia bet kurios socialins grups intereso teis dalyvauti kuriant
bendr socialin tvark, ir nustato teisto jo buvimo toje tvarkoje
kompetencij arba slygas. Socialinis interesas tada gali teistai
funkcionuoti tik kaip teisi ir pareig vienov: asmens ar socialins
grups teis dalyvauti kuriant bendr visuomens tvark legalizuoja
500

SPECIALIOJI DALIS

ma, socializuojama atitinkam pareig kitoms socialinms grupms,

irgi kurianioms t tvark, vykdymu. Tai abipusis ali sipareigoji
mas kompromisui, o jo pagrindu - santarvei ir bendradarbiavimui.
Vadinasi, teise besiremianti socialin tvarka - tai sutari ir
kompromis tvarka, kuri kuriant dalyvaujantis bet kurios socialins
grups interesas visada yra ne absoliuios, o tik santykins kompe
tencijos. Ir tai yra civilizuotos tvarkos pagrindas, nes absoliuti
laisv, pasak G. Riperto, nesuderinama su socialine tvarka"200.
Socialinio atvirumo svoka. itaip perklus teiss vidin struktr
socialini grupi tarpusavio santykius (visuomens tvark), galima
suformuluoti ir pai socialinio atvirumo (atviros visuomens) defi
nicij: socialinis atvirumas - tai toks visuomens socialini grupi
koegzistavimo bdas, kai bet kurios socialins grups interesas
gali dalyvauti kuriant visai visuomenei bendr socialin (teisin)
tvark, j nustatyti, keisti kompromiso su kitomis socialinmis
grupmis pagrindu ir itaip garantuoti santykin savo teisi saug
ir pltot. Tokia visuomen kuriama vis ir dl vis.
Tai rodo, kad visuomens atvirumas yra ne tik kultrologijos,
politikos, bet ir teiss kategorija, iplaukianti i paios teiss prigim
ties (subjektini teisi ir pareig vienovs). Atvira visuomen - tai
teiss determinuojama ir valdoma visuomen, kur socialin tvarka
kuriama pagal teisei bding specifik.
2.2 MIESTO BENDRUOMEN - ATVIROS
VISUOMENS KRIMO PAVYZDYS IR PROTOTIPAS
Su terminu atvira visuomen" politologijos ir teiss literatroje
konkuruoja pilietins visuomens" terminas. Abu ie terminai turi
vienod teis egzistuoti, nes ymi t pai demokratin visuomen, tik
j apibdina rinkdamiesi skirtingus pradinius takus. Pilietins
visuomens" atveju visuomens demokratikum siekiama nusakyti
savarankikai besitvarkanio pilieio svoka, o atviros visuomens"
atveju - vairi socialini grupi teise dalyvauti kuriant socialin
tvark kaip pagrindin kiekvieno pilieio teisi gyvendinimo slyg.

200

Cituota pagal: Leonas P. Nuosavybs teiss ir laisvos valios aprimai

Pranczijoje, darant ir vykdant sutartis // Teis. 1937, Nr. 40, p. 372.

501

Etimologine prasme pilietis" pirmiausia reik pilyje gyve

nant" (i svokos etimologij yra nurods doc. V. Andriulis). Tai
valdovo aplinkos mogus, kuris pagrindines savo teises, ypa politi
nes, buvo gavs i valdovo kaip privilegijas ir dl to nuo jo esmikai
priklaus. Privilegija buvo ir pats feodalinis pilietikumas, iskirian
tis jo turtoj i kit visuomens nari ir itaip suponuojantis savo
udarum.
Tuo tarpu atviros visuomens idja nori" bti kildinama ne i
pilies gyventojo", o i jos dvasiai artimesns miesto gyventojo"
svokos. tai orientuoja ir nuo antikos laik vartotas lotynikas
terminas demokratinei visuomenei vardyti civitas civilis - miesto
gyventojai (lot. civitas reikia ir miest, ypa Rom). Rusikas
" irgi gali bti kildinamas i slavikojo " (miestie
tis). G. Hgelis, plaiai nagrinjs pilietins visuomens poymius, j
vadino brgerliche Gesellschaft". Vokiei Brger" gali bti vartoja
mas abiem reikmm: pilietis" ir miestietis". I konteksto matyti,
kad Hgelis iam terminui teik miesto bendruomens" prasm, nes
toki visuomen tapatino su rinkos santyki sistema, kuri einama
per konkurencij ir kitus administracins valdios nevaldomus pro
cesus201. iuolaikinje anglosaks teiss, politologijos literatroje nu
sistovjo terminas the open society" (atvira visuomen).
Miesto gyvenimo bdo poveik formuojant atviros visuomens
model pripasta ir ndienos demokratizmo itak tyrintojai: dau
guma modernij politini ideal - toki kaip teisingumas, konsti
tucinis valdymas, pagarba statymams - ar bent j apibdinimai
atsirado graik filosofams pradjus mstyti apie miesto-valstybs
institucijas"202. Ekstrapoliuojant miesto-valstybs organizacij, mgin
ta kurti atitinkamus valstybs modelius, apimanius vis visuomen.
ia linkme jo Platonas, Aristotelis, Polibijus, Ciceronas, naujaisiais
amiais - D. Lokas, D. Hiumas (Hume), I. Kantas ir kiti, o 1789 m.
Pranczijos revoliucija i idjin pastang pavertusi praktine, poli
tine akcija.
Modernioji Europos miesto tradicija nuo XI-XII a. (i dalies
tsdama antikinio graik miesto-valstybs tradicij) kr miest kaip
atvir bendruomen. Atvirumui miestas yra objektyviai determinuo-

201

202

. . , 1990. . 228, 441.

Sabine G. H., Thorson T. L. Politini teorij istorija. Vilnius, 1995. P. 43.

502

SPECIALIOJI DALIS

tas. Skirtingai nuo kaimo, miestas negali gyventi pagal natrinio

(udaro) kio principus ir todl yra nuolat kultrikai pats sau
nepakankamas, nuolat atviras bendravimui, kultriniams mainams,
sandoriams. Kad miestas gyvuot, j turi bti laisvai ateinama
(kaimas turi atneti jam maisto, aliav, darbo jgos) ir i jo laisvai
ieinama (i miesto turi bti ineami amatinink dirbiniai - preks).
Ekonominiu poiriu miesto visuomen - tai nuolatini kultrini
main arba tarpusavio paslaug bendruomen, kur sandoriaijuridinis toki main pagrindas ir pagrindin teista miestieio
priemon veikti savo kultrin nepakankamum, gausinti savo
teisi ir laisvi gyvendinimo galimybi.
Btent dl i prieasi miesto atvirumas nra dirbtinai kieno
nors nustatytas, statymu vestas, o egzistuoja kaip savaiminis,
btinas, prigimtinis miesto gyvenimo bdas. Nra miesto, jei jis nra
atvira bendruomen. Tai, kad XI-XII a. valdovai suteikdavo mies
tams laisvi chartijas, magdeburgo teises, nereikia, jog tos chartijos
kr miestus ar j vidaus tvark; faktikai jos tik sankcionavo,
formino tai, kas egzistavo ir turjo egzistuoti ir be j. Tos alys,
kurios nepais ios vidins logikos ir man, kad laisvs chartijos
miestams tra valdovo malon, nuo kurios galima ir susilaikyti,
trukd miest pltr ir itaip pasmerkdavo al bendram atsilikimui.
Manome, kad btent miestai dl savo gyvenimo bdo atvirumo tapo
Vakar ali kultrinio pirmavimo (taip pat valstybs organizavimo
srityje) prieastimi.
2.2.1 JURIDINIS MIESTIEI
SUGYVENIMO PAGRINDAS - VISUOMENIN SUTARTIS
Beveik visi XI-XII a. Vakar Europos, kaip ir kai kurie antikins
Graikijos, miestai buvo savivaldi gyventoj bendrijos (laisvos
asociacijos"), turinios savo visuomenin smon, renkam valdi,
savo teismus ir savo teis jus civile" (miesto teis). Miesto bendruo
men, kuri lotynikai vadinta komuna", rmsi aikiai ireikta
arba numanoma sutartimi. Vienas i Liudviko VI (1108-1137) char
tijos punkt reikalavo, kad visi mons, gyvenantys mieste, turi
prisiekti komunai"203, t. y. vienas kitam. Todl daugelis miest stei203

. : . :

, 1994. . 344.

503

TEISS TEORIJA
gsi gyventojams duodant ikilming kolektyvin priesaik arba
pareikiant itikimyb chartijai, t. y. vieai perskaitant jos tekst.
Chartija kaip ir buvo ta visuomenin sutartis, kuri kai kurie
autoriai (H. J. Bermanas) link laikyti pagrindiniu altiniu, i kurio
vliau isipltojo naujoji valdymo sutarties teorija. i priesaika buvo
slyga, kad asmuo savanorikai prisiima pareigas kaip mokest u
gyjam teis naudotis visu tuo griu, kuris jam atsiveria einant
miesto bendruomen. Savo turimas teises galjo suspenduoti tik jis
pats atsisakydamas vykdyti i t teisi iplaukianias pareigas: N
vienas asmuo, paeids komunos nario teises, neturi bti sileistas
miest tol, kol neatlygins alos ...]" 2 0 4
Miest chartijos, inoma, nebuvo sutartys iuolaikine to odio
prasme, nes nebuvo pasiekiamos derybomis. Miesto chartijos primi
mas buvo veikiau iraika pritarimo, kad gyventojai susisaisto
nuolatiniais tarpusavio santykiais - ne tik verslo, bet ir socialinio,
profesinio solidarumo, abipuss paramos, taip pat religiniais dvasi
niais. Miesto komunos organizavo savo narius santarvei, solidaru
mui ir taikai. Daugelyje krat (Pranczijoje, Italijoje, Vokietijoje ir
kt.) jos save vadino tiesiog taikos komunomis" (communia pro pace).
Jau minto Pranczijos karaliaus Liudviko VI miestams ileistoje
chartijoje sakoma, kad kiekvienas turi padti kitam, kaip laikys
teisinga"205. Taikos sutartimi" rmsi ir miesto bendruomenje vei
kianios gildijos, kurios savo narius irgi saist priesaika padti
vienas kitam, vienas kit ginti206. Gildij nariai periodikai prisiek
davo palaikyti tarpusavyje brolikumo dvasi, neieiti i gildijos ir
grietai laikytis jos statuto.
ia savivalda, organiniu gyvenimu XI-XII a. Europos miestai
gerokai skyrsi nuo senovs Romos miest, kurie buvo labiau
centrins valdios kariniai ir administraciniai forpostai, arba nuo
islamo krat miest, buvusi tik dideliais kaimais, neturjusiais
nepriklausomo, vientiso visuomeninio gyvenimo, gebjimo organikai
pltotis, t. y. t bruo, kurie dar Vakar miest unikal ir kartu
bsimosios (atviros) visuomens ugimimo" pradine lstele.

206

Ten pat. P. 365.

504

SPECIALIOJI DALIS

2.2.2 MIESTO ORAS DARO MOG LAISV"

Kitas svarbus miesto gyvenimo bdo poymis - miestietis buvo
juridikai laisvas mogus. Nuo XI a. Anglijoje ir kitose Vakar
Europos alyse nusistovjo tvarka, kad nelaisvas atvyklis ramiai
gyvens mieste metus ir vien dien gydavo laisv ir negaljo bti
pareikalautas ankstesnio savo eimininko. Todl nuo XI-XII a. iau
rs Europos ir kai kuriuose Viduremio jros baseino ali miestuo
se praktikai buvo panaikinta vergija, darbo santykiai rmsi darbo
sutartimi, juos grietai reglamentavo gildij ir miesto paproiai,
taisykls atsivelgiant darbo r207. Miestietis turjo teis neiotis
ginkl, laisvai keliauti, pirkti, parduoti ir paveldti em, turjo teis
reikalauti, kad jo byla bt nagrinjama miesto teismo, jis buvo
atleistas nuo feodalini prievoli ir tarnybos208.
Be to, miestietis, skirtingai nuo valdovo pilies gyventojo", yra
laisvas ne dl valdovo malons, o dl savo verslo specifikos. Jis nra
dirbtinai iauktintas valdovo suteikt privilegij kaip feodalas
(nra kilmingas), bet jis nra ir paemintas savo prigimtini teisi
praradimo, nes nra nei vergas, nei baudiauninkas.
Pati individo laisv ia dar nereik individocentrizmo, vliau
irykjusio liberalizmo epochoje. Miesto komuna rmsi ne atskirais
asmenimis, o bendrijomis, pavaldiomis komunai, nes ji pati egzis
tavo kaip bendrij bendrija (communitas communitarum). Konkreti
bendrija (gildija, cechas, brolija, parapija ir t. t.), kuriai asmuo
priklaus, buvo svarbus jo teisi ir pareig garantas. Individas
veikia ne alia kolektyvo, o kolektyve, jam dvasikai ar profesikai
artimame. Asmens laisv ia reik tik teis laisvai judti i vienos
bendrijos (luomo) kit209, iekoti apsaugos nuo vienos bendrijos
kreipiantis kit.
Nors daugelyje Europos miest socialin ir politin valdia buvo
sutelkta nedidels turting pirkli grups rankose, vis dlto pirminis
vaizdinys miesto, kaip vietos, kur pats mogus savo kultriniu
aktyvumu gali pakeisti savo socialin status, pasilypti auktyn
socialins, ekonomins hierarchijos laiptais, lemti savo likim, for
mavo specifin miesto vaizd, enklino asmens socialinio statuso
207

208
209

Ten pat. P. 338, 366.

Ten pat. P. 345, 361.
Ten pat. P. 369.
505

TEISS TEORIJA
atvirum. Galimyb kultriniu aktyvumu kurti ir garantuoti savo
socialinio statuso atvirum visuomenje (t status plsti ar siaurin
ti) lenk individ gerbti teisin tvark kaip jo teisi garant ir kartu
skatino j intensyvinti savo veikl, neribotai pltoti savo asmenyb,
nes tik itaip veikdamas bsi tuo, kuo save padarysi" (Dovanis
Piko dela Mirandola, 1463-1494).
2.2.3 SOCIALIN POLITIKA
Tai irgi specifinis miesto bendruomens poymis. Gildij taisykls
pareigojo bendrij padti savo nariams ligos, skurdo, bylinjimosi
atveju, taip pat talkino padengiant laidojimo ilaidas, steigiant
mokyklas ir kita. Teisins valstybs poiriu itin reikminga reikia
laikyti pagalb bylininkams, kad skurdas nesutrukdyt asmeniui,
ginaniam savo teises, naudotis pozityvija teise ir teiss instituci
jomis. Tai ugd bendrijos nari prot ne tik gyventi pagal teis, bet
ir civilizuotu bdu sprsti kylanius ginus. Aktyvus piliei nau
dojimasis teise galiausiai turjo skatinti ir paios teiss bei teisins
tvarkos apskritai sigaljim bendrijos nari santykiuose, nes, pasak
R. Jringo, kas gina savo teis, tas gina teis apskritai"210. Ar ne i
ia kils Anglijos gyventoj protis ir menkiausius savo ginus
patikti teismams?
Prancz revoliucija - miesto revoliucija prie agrarins kult
ros dominant visuomens gyvensenoje. itok gyvenimo bd iki
pat XVIII a. pabaigos politinis valdovo absoliutizmas buvo usklen
ds tarp keturi miesto sien ir patikimai saugojo likusi visuome
ns dal nuo miestietiko gyvenimo laisvs, juridins lygybs, atvi
rumo ir dinamikumo. 1789 m. Pranczijos revoliucija buvo ta
gaivalinga jga, kurios padedamas miesto gyvenimo bdas pralau
j siauroje erdvje udarius, utvenkus monarcho valdios absoliu
tizm. Todl kaip galinga banga is gyvenimo bdas sibteljo u
miesto rib, plaiai apimdamas vis visuomen, naikindamas feoda
lin luomin visuomens udarum: absoliutines monarchijas, luomi
n visuomens susiskirstym, feodalin privilegij ir prievoli teis,
gyvenimo tradicijas, socialin mogaus reikmingum siejusias ne su
jo kultriniu aktyvumu, o su pasyvija asmens kilme. politinio,

210

Iheringas R. Kova dl teiss / vert A. Janulaitis. Kaunas, 1923. P. 25.

506

SPECIALIOJI DALIS

valstybinio gyvenimo priek rytingai jo dinamiki miestieiai, vers

dami savo gyvenimo bd visos visuomens gyvenimo bdu. Tai
miesto revoliucija prie agrarins kultros dominant visuomens
gyvensenoje.
Taiau Pranczijos revoliucija buvo tik pirmasis miesto teiss (jus
civile) ingsnis viej teis, nes kartu i miesto teiss atjo tik
juridins laisvs ir lygybs principas, formalus teisinis kiekvieno
asmens socialinio statuso mobilumas, bet neatjo kiti jos principai:
socialinis bendruomens solidarumas, kompromisin socialins tvar
kos prigimtis, socialin politika neigalinij atvilgiu ir kt. Revo
liucija dar nesukr pilietins visuomens, o tik kai kurias juridines
jos prielaidas. Todl juridikai ilaisvintas, bet paliktas pats sau
asmuo ilgainiui pasijuto smarkiai apribotas ekonomini galimybi
pasinaudoti savo teismis ir laisvmis. Juridin jo laisv m likviduoti
ekonomin nelaisv. Tai paskatino miesto teis XX a. 4-6 deimt
meiais praturtinti visuomens organizacij ir savitarpio pagalbos
idja ir itaip pradti socialins teisins valstybs etap. Tam keli
paruo pirmiausia R. Jringo, K. Markso poiris asmens teisi ir
pareig tarpusavio priklausomyb, L. Diugi socialins priklausomy
bes", R. Poundo kompromisinio socialini grupi bendravimo ir
kitos idjos. J pagrindu formavosi iuolaikin demokratin teiss
samprata, o ja remiantis - kokybikai nauja socialin realyb, t. y.
atvira visuomen, kur atvirumas m gauti ne tik politins, bet ir
ekonomins demokratijos prasm.
2.3 KAI KURIE ATVIROS
VISUOMENS POYMIAI SISTEMOS VILGSNIU
1 Vertybins individo pirmenybs prie visum (klas, taut, ras,
valstyb) pripainimas. Tai pradin atviros visuomens prielaida,
kuri liberalizmo interpretacij pagrindu vliau gijo individocentrizmo prasm. Pasak G. Hgelio, pilietinje visuomenje kiekvienas
211
yra pats sau tikslas, o visi kiti jam yra niekas" . Tuo tarpu
kratutinio individualizmo nepaeistoje smonje tie visi kiti" yra
ne niekas", o btini to paties individo teisi ir laisvi garantai
(partneriai, bendradarbiai, pagalbininkai).

211

. Min. veik. P. 228.

507

TEISS TEORIJA
2. Prigimtinis individo teisi pobdis. Jis postuluojamas siekiant
pagrsti individo, kaip savo teisi suvereno, primat: jei individas
istorikai ir logikai ankstesnis u valstyb, tai ir jo teiss i niekur
nra gautos - jos kyla ne i valstybs, o i paties individo interes
ir i jo veiklos (lygiaveri main) specifikos ir dl to negali bti
valstybs savavalikai atimamos tol, kol pats individas j atsisako
nevykdymu pareig, kuriomis jis privaljo legalizuoti tas teises
visuomenje.
Todl tradicinis individo santykis su valstybe, iki tol stovjs
tarsi auktyn kojomis, turjo grti natrali padt - atsistoti ant
koj: individas dabar - ne priemon siekti valstybs tiksl, o vis
valstybs institucij veiklos centras ir tikslas. Valstyb yra pai
individ kolektyvinis krinys, skirtas j teisms garantuoti. Todl
valstybs institucijos, kurios veikia ne individo interesais, laikomos
nelegitiminmis ir dl to netoleruotinomis. Pripainus individo pri
mat ir prigimtin jo teisi pobd, valstybs kildinimas i visuome
nins sutarties tampa vienintelis logikai btinas ir protui supran
tamas, o valstybs paskirtis - tarnauti vis individ gerovei, t. y.
logiku individo pirmenybs pripainimo ubaigimu.
3. Individ - substancij pliuralizmas. Remiantis ia prigimtini
teisi idja, buvo formuojama nuostata, kad visi individai gimsta
juridikai laisvi, nuosavybs teise vienas kitam nepriklausydami,
turdami lygias teises ir todl joks mogus negali turti teisto
pagrindo savo nuoira varyti kito teisi, jam viepatauti. Individo
teises dabar siekiama apginti ne jo turima jga, o turimos teiss
prigimtiniu statusu. Vienas asmuo gali gyti valdi kitam asmeniui
tik tam kitam" ios pageidaujant ir sutinkant vykdyti jos paliepi
mus. I ia, minta, - vis valdi renkamumo btinyb ir princi
pinis piliei pasiadjimas paklusti savo pai irinktai valdiai,
irgi pasiadjusiai veikti j irinkusij interesais.
itoks prigimtini teisi turtojas pasijunta ir kaip atskira, auto
nomika substancija, atskiras, savarankikas pasaulis, turintis teis
savo psichologin, kultrin individualyb ir jos nelieiamyb: kiek
individ, tiek atskir, nepakartojam substancij, kurios praktinje
veikloje reikiasi kaip individualaus gyvenimo bdo, pair, gyve
nimo prasms, pasaulio suvokimo, estetinio skonio, socialinio susigrupavimo vairov. Substancij monizm visuotinai keiia sub
stancij pliuralizmas. H. Kelzeno nuostata, kad pasaulis yra ne
monistinis, o pliuralistinis", ia randa visik patvirtinim.
508

SPECIALIOJI DALIS

4. Socialinis bendravimas kaip keitimasis paslaugomis. Individ,

t. y. substancij, pliuralizmas atitinkamai dar aktual j koegzista
vimo bd klausim. Kaip jie, siekdami veikti savo kultrin
nepakankamum, turi tarpusavyje sveikauti, kad negyt kultri
kai nemotyvuotos virenybs ir negyvendint savo teisi kito teisi
likvidavimo ar suspendavimo sskaita? itaip ikilo dviej priey
bi- asmens autonomikumo ir solidarumo - suvienijimo individ
veikloje problema. Tilto tarp i prieybi misij galjo atlikti tik
kultrinis bendravimas, naujai siprasminantis tiek turinio, tiek
formos poiriu. Turinio atvilgiu bendravimas, kaip sakyta, - tai
pirmiausia keitimasis lygiavertmis paslaugomis, tai individ laisvs
vienas kitam pareikimas ir jos gyvendinimas. Ta socialin erdv,
kurioje individai susitinka kaip verts krjai, kaip naudos, pagal
bos vienas kitam nejai, yra rinka, atvira kiekvienam eiti ir laisvai
keistis paslaugomis. Rinka yra ir ta erdv, kur asmuo naujas savo
pareigas nuolat veria naujomis savo teismis, arba teisnum subjektine teise. Kadangi rinkoje individai susitinka ir kaip prieing interes turtojai (vieni nori savo paslaugas parduoti brangiau,
o kiti nori jas pirkti pigiau), kyla prieing interes suartjimo,
susiderinimo formos klausimas.
5. Socialinis kompromisas - vyraujantis socialinio bendravimo
tipas. Normins formos poiriu bendravimas - tai susitarimas,
kuriuo remiantis vyksta keitimasis paslaugomis. Kad vykt susita
rimas, turi bti pasiekiamas tam tikras prieing interes kompro
misas, kurio fakt liudija pats sutarties sudarymas.
Sutartis tampa pagrindin individ, t. y. substancij, bendravimo
forma ir to bendravimo norminis pagrindas. Sutartis - tai savavanorikas pasidavimas teisei, tai praktinis individ sipareigojimas
vienas kitam grsti tarpusavio santykius ne jga, o teise, tai oficialus
pasiadjimas riboti savo teises artimo teismis, tai kartu atsisaky
mas ir savo interes (teisi) absoliutinimo, j udarumo. Subjektins
teiss pagrindu individai atsiveria socialinei santarvei ir taikai.
itaip per sutart individ tarpusavio santykius ateina teis ir
istumia jg. Vadinasi, kiek mogaus interes gyvendinimas remia
si sutartimi, tiek jie socializuoti, sukultrinti teiss dominante ir
todl yra ne iaip individo interesai, bet visuomenje darniai gyventi
gebanio individo interesai. O socializuoti interesai - tai visada
santykiniai, kito teise apriboti interesai.
509

TEISS TEORIJA
is norminis sutarties turinys rodo, kad teiss esm pirmiausia
ireikia civilin teis ir kad i civilins teiss isirutuliojo iuolai
kin teis apskritai, pagrindiniai jos principai. Pilietin sutartis iai
individ koegzistencijai tiek svarbi, kad ji ne tik remiasi teise, bet ir
sukuria pai teis kaip subjektini teisi ir pareig pusiausvyr.
Bet jeigu sutartis - tikrasis teiss altinis, tai kalbti apie teiss
buvim galima tik nuo to momento, kai moni santykius imama
grsti sutartimi. Todl visa tai, kas iki sutarties dominavimo moni
santykiuose buvo vadinama teise" (t. y. vergo ir vergvaldio, bau
diauninko ir feodalo santykiai), tebuvo piktnaudiavimas teiss
terminu, nes t epoch politiniuose santykiuose viej teis kr ne
sutartis, o jgos persvara pasiymintis interesas. Vieoji teis - tai
stipriojo interesas, smurtu paverstas visai visuomenei privalomo
elgesio taisykle, garantuojama irgi tuo paiu smurtu. Privilegij prievoli teis", legalizuojanti politikai ar ekonomikai stipriojo
agresij silpnesniajam, prietaravo paios teiss, kaip teisi ir parei
g pusiausvyros, prigimiai. Agresija gali sukurti tik smurtautoj
jga primetamus santykius, bet ji niekada negali sukurti teisins
(teisingos) tvarkos, visada turinios sutarties element ir savanoriko
(suinteresuoto) pasidavimo jos imperatyvams.
Retrospektyvos poiriu kompromisas i pradi turjo tik ekono
min prasm ir eksploatuotas kaip individ keitimosi paslaugomis
priemon civiliniams sandoriams pasiekti. Ir tik po Antrojo pasauli
nio karo kartu su civilins teiss princip apibendrinimu teiss
apskritai lygmeniu kompromisas tampa pagrindine priemone ir socia
lini grupi prieingiems interesams derinti, socialinei sutariai siek
ti. Jis tampa svarbiausiu socialinio reguliavimo, socialins santarvs
ir rimties visuomenje palaikymo rankiu. itaip komercins, ekonomi
ns priemons darytos universaliomis, priveriant" jas vykdyti ben
dresn funkcij nei ta, nuo kurios komercini sutari kompromisas
pradjo moni santyki humanizavim, istumdamas i t santyki
jgos dominant ir pakviesdamas" juos teis ir moral.
Socialinis kompromisas suvienija prieingus interesus, padaro
juos vien nuo kito priklausomus, neleidia n vienam i j sigalti
kitos alies teisi siaurinimo, suspendavimo sskaita, daro juos
santykinius (apribotus) ir dl to - atvirus, tinkamus atvirai visuome
nei (socialinei tvarkai) kurti ir jai funkcionuoti.
Socialiniu kompromisu garantuojamas interes santykinumas ir
tampa paia atviros visuomens esme. Utikrindamas socialins
510

SPECIALIOJI DALIS

tvarkos atvirum, jis leidia pasiekti daug atvir visuomen apib

dinani tiksl - pirmiausia socialin taik ir socialin stabilum.
Socialinis kompromisas padaro valstyb pajgi pakilti vir klasi ir
tapti vis socialini grupi gerovs, t. y. teisine, valstybe.
Socialiniu kompromisu besiremiantis statym leidjas kuria ne
kurios nors vienos socialins grups interes pagerbiant (vadinasi,
udar), o piliei, turini skirting interes, koegzistavimo staty
m. Toks statymas visada - centrin laikysena, kai nra laimtoj ir
pralaimtoj. Kad bt garantuotas abiej ali interes santykinu
mas socialinje tvarkoje, abi prieprieos alys turi i dalies laimti
ir i dalies pralaimti. Socialiai stipriuosius reikia tam tikru mastu
silpninti (mokesiais), silpnuosius - stiprinti (socialine politika).
Tai veria valstyb ir visuomen bti itin dinamikas - nuolat
derinti besikeiiant socialini jg santyk ir dl to eiti nuolatini
reform, garantuojani socialins tvarkos atvirum, keliu. Refor
mos - tai nesibaigianios paiekos vis adekvatesnio naujai situacijai
socialinio kompromiso pakeliui teisingum, irgi kaip nuolat atvir
proces. Nauja reforma - tai nauja socialin sutartis, naujas ingsnis
gilinant teisingum ir interesais susiprieinusios visuomens konsoli
dacij naujomis istorinmis slygomis. iais istorikai besimainaniais
socialinio kompromiso pavidalais teis kaip tik laipsnikai ir sitvirtina
socialiniuose santykiuose. Reformos, pasak angl sociologo E. Burks
(1729-1797), - tai pastanga vykdyti kontroliuojamas permainas, kad
212
nevykt nekontroliuojamos .
6. Socialinis piliei aktyvumas - kelias socialin kompromis.
Socialinis kompromisas yra ne koks nors moralinis principas, kur
bt galima atneti i alies daiktinius moni santykius, o
socialin bkl, kuri sukuria samdom darbinink gausjimas, j
socialinis aktyvumas ir vis didjantis j spaudimas kapitalui ir
vyriausybei. Vadinasi, kad socialinis kompromisas bt ne tik
teorinis, bet ir praktikai socialin elges norminantis principas,
pilieiai turi aktyviai ginti savo teises, kai ioms trukdoma eiti
socialin tvark arba kai mginama neteistai siaurinti j kompeten
cij toje tvarkoje. ito reikalauja pati teiss prigimtis. Asmuo yra
teiss subjektas tik kaip kovotojas dl savo teiss. Visos moni
teiss, pasak R. Jringo, buvo isikovotos. Kiekvien svarbesn teiss

212

. , 1991. . 80.

511

TEISS TEORIJA
princip i pradi reikjo plte iplti i t, kurie tam prieinosi.
Todl kiekviena teis, tiek atskiros tautos, tiek atskiro asmens, yra
reali tol, kol rytamasi j ginti213. Tai svarbu dar ir dl to, kad teis tai pagrindin asmens visuomeninio pripainimo mogumi slyga,
dl kurios asmuo tampa kit moni moralaus elgesio tikslu.
Romnai, pasak to paties R. Jringo, tik todl nelaik vergo mogu
mi, kad vergas neturjs teisi. Todl bet kur atsisakym ginti savo
teises R. Jringas vadino dorovine asmens saviudybe"214.
Jei pilieiai pakants vairiems savo teisi paeidimams, tai ta
tvarka visada bus udara. Joje vyraus tik aktyvios alies interesas. Juk
teisi paeidimas - tai ne kas kita, kaip veiksmai, kuriais vieni
asmenys neleistinomis priemonmis blokuoja kit asmen intereso
skverbimsi socialin tvark, siaurina to intereso kompetencij toje
tvarkoje, kitaip sakant, kuria sau naudingos tvarkos udarum. Ir
jeigu antra alis tam nesiprieina, tai nesinaudojimas savo subjektine
teise sankcionuoja tokios tvarkos udarum, j skatina ir galiausiai
tvarkos udarumui nesiprieinantis asmuo tampa savs pavergimo
bendrininkas.
7. Korporacija - asmens teisi ginties ir gyvendinimo tarpinink.
Bet atvirai visuomenei sukurti neutenka reikalauti i piliei apskri
tai socialinio aktyvumo ir kompromis, svarbu suvokti, kokius kon
kreius pavidalus tas aktyvumas turi gyti, kad jis realiai atvest
individus, kurie turi prieing interes ir link juos absoliutinti,
kompromis, santykinum ir socialins tvarkos atvirum. Kadangi
visuomens daugumos teisi saugai reikmingus socialinius kompro
misus pasiekia ne pavieniai, o organizuoti individai, tai organizuotu
mas ikyla kaip btinas asmens teisi gyvendinimo bdas, o tai
reikia - ir kaip instrumentas atvirai visuomenei ir teisinei valstybei
sukurti. Ir tai suprantama, nes moni gyvenimas - tai nuolatinis
organizavimasis vis sudtingesnius junginius, kuriais atskiras indi
vidas siekia didinti savo praktines galimybes apsaugoti ir gyvendinti
savo teises naudodamasis kit asmen parama. Istorins tokio as
menini galimybi didinimo formos yra eima, tauta, valstyb, tarp
tautins organizacijos (pvz., Europos Sjunga), taip pat profesins
korporacijos. Korporacija - tai savanorikas piliei susivienijimas,

213
214

Ihering von R. Min. veik. P. 8.

Ten pat. P. 12.

512

SPECIALIOJI DALIS

pirmiausia profesijos pagrindu siekiant kolektyviniais veiksmais padi

dinti pavienio individo praktines galimybes gyvendinti savo teises,
pasiekti ir palaikyti socialin kompromis.
Korporatyvizmo idja buvo netekusi Europoje populiarumo XIX a.
dl liberalizmo ideologijos nulemto individualizmo, kuris, prieta
raudamas bet kuriai bendrybei, prietaravo ir vienam i tokios
bendrybs pavidal - kolektyvizmui: individas es turi bti laisvas
ne tik nuo valstybs, bet ir nuo bet kurios kitos jo elges standarti
zuojanios bendrosios valios, taip pat kolektyvins.
ios nuostatos buvo populiarios ir ndienos Treiojoje Lietuvos
Respublikoje pirmaisiais nepriklausomybs atkrimo metais kaip
neapdairios ir netoliaregs politikos apraika. Mat itaip laisvin
damas" individ, liberalizmas paliko j vienui vien su visomis
savo laisvmis ir su visu savo bejgikumu tas laisves ginti tiek
nuo galingos socialins jgos - valstybs, tiek nuo kit socialins
jgos (pirmiausia gausios nuosavybs) turtoj. Todl toks preten
zingas individas vieniius greitai skausmingai sitikino, kad jo
laisvs pretenzija tra dar viena netoliaregio mogaus iliuzija, nes
ta pati jo neribota laisv" praktikai baigiasi ten, kur baigiasi jo
praktins, pirmiausia ekonomins galimybs ja naudotis. Jau XIX a.,
ypa antroje jo pusje, prasidjusi didels visuomens dalies proletarizacija ir pauperizacija vis labiau gilino toki laisv" moni
nelaisv ir vis labiau akino juos vl prisiminti liberalizmo k tik
paniekintas vidurami korporatyvizmo tradicijas ir jose iekoti
organizacini priemoni garantuoti savo laisvs realyb. i tenden
cija po Antrojo pasaulinio karo virto plataus masto profsjung
judjimu, privertusiu valstyb vykdyti socialin politik, o darbda
vius eiti plat ir samdom moni naudai nuolat besipleiant
kompromis.
Korporatyvizmas kaip tik ir buvo vienas i t svarbiausi
veiksni, kurie privert liberalizm transformuotis demokratij -
kokybikai nauj mogaus teisi ginties etap, kuris, skirtingai nuo
liberalizmo, siekia ne palikti vien asmen akivaizdoje su valstybe ir
kitais individais, o paskatinti j organizuotai ginti savo teises kartu
su kitais individais, turiniais panai savo teiss gyvendinimo
problem, t. y. restauravo kolektyvizmo, kaip veiksmingos jgos
asmens teisms ginti, vertingum. Nuo to momento individas nusto
ja vienias stovti prie valstyb, darbininkas - prie darbdav,
gamintojas - prie prekybinink ir t. t. Priklausydami tai paiai
513

TEISS TEORIJA
korporacijai (profesinei sjungai), individai pristato savo teises (in
teresus) vienas kitam ir valstybei ne kaip pavienius, o kaip tam
tikr sjung, organizacij, asociacij, bendrovi interesus, t. y.
kaip organizuot jg, kuri jau pajgi priversti kit al j girdti, jos
klausytis, su jos teismis derinti savo teises, siekti su ja bendros
valios - kompromiso teisingiau perskirstant visuomenje kuriamas
vertybes ir pareig nat. Kitaip sakant, korporacijos sustiprinta
pavienio individo subjektin teis pajgia pati atsidaryti duris"
socialin tvark, j eiti, joje ilikti, j lemti remdamasi kompromisu
su kitais tokiais pat organizuotais individais ir itaip likviduoti
kiekvienos prieprieos alies pretenzijas absoliui laisv, griau
nani socialins tvarkos stabilum. Vokietijoje, Italijoje, JAV ir kitur
egzistuojantis kolektyvini darbo sutari institutas ir valstybs
socialin politika dar prie Antrj pasaulin kar padjo veikinti
liberalizmo absoliutint laisvj" pavienio darbininko ir darbdavio
sudarom darbo sutart, iki tol laikyt vienintele legalia vertybi
perskirstymo priemone. Tai pagilino socialin teisingum ir sumai
no visuomenje socialin tamp, provokavusi socialistines revoliu
cijas. Tai, kas iki tol matyta vien kaip grsm individo laisvei, dabar
suvokiama kaip btinas kelias i laisv.
itaip korporatyvizmas palengvino individui atgauti realij lais
v, kuri i jo buvo atms liberalusis individualizmas, absoliutins
formalios laisvs skelbim, ir itaip pasuko susiprieinusi sociali
ni grupi santykius kompromiso, o visuomens raid - demokra
tijos (realios mogaus teisi apsaugos), kuri, skirtingai nuo liberaliz
mo, jau rmsi ne pavieniu ir dl to bejgiku, o organizuotu ir dl
to sustiprjusiu individu, kryptimi. Liberalizmo propaguotam dvina
riui santykiui: individas - valstyb" arba individas - individas",
demokratija prieina trinar santyk: individas - korporacija valstyb", ir itaip veikia liberalaus individo vieniiaus teisi
ginties neveiksmingum, padeda istumti i moni santyki ekono
mins jgos primat teiss primato naudai.
Korporacija sukuria organizuot, bet pliuralistin visuomen,
susidedani i vairi sjung, bendrij, organizacij, tarp savs
kovojani, bet kov baigiani vienokiu ar kitokiu, ilgiau ar trum
piau trunkaniu kompromisu, kur pasiekti ir palaikyti padeda
valstyb kaip korporacij korporacija. Per korporacijas visuomen
ateina ta jga, kuri ima i vidaus budti teiss sargyboje ir priveria
visas kitas socialines grupes gyventi ne pagal turim jg, o pagal
514

SPECIALIOJI DALIS

teis, nes teiss viepatavimas visuomenje galimas tik esant vieno

kiai ar kitokiai socialini jg visuomenje pusiausvyrai, kuri ir yra
kiekvienos stabilios socialins tvarkos procedrinis turinys.
Istorija ino du korporatyvizmo pavidalus - demokratin, apie
kur ia kalbame, kuris veda socialin kompromis, santarv ir
atvir visuomen (XX a. pradios veicarijos, Pranczijos patirtis),
ir etatistin, kuris per profesines sjungas siekia demokratin visuo
mens judjim dl laisvs paversti savs pavergimo valstybs
valdiai judjimu (faistins Italijos, nacionalsocialistins Vokietijos,
Taryb Sjungos profsjung patirtis). Vadinasi, korporacija ilieka
demokratijos ir pilietins visuomens institutas tik kol ji yra laisv
piliei laisva asociacija ir funkcionuoja tik socialiniam kompromi
sui visuomenje pasiekti ir palaikyti, t. y. kol ji eina i apaios, o
ne i viraus.
Piliei organizuotumas yra ir tas veiksnys, kuris pajgus gy
vendinti pagrindin teisins valstybs princip - palenkti jg teisei.
Tas veiksnys - tai jg pliuralizmas. Palenkti jg teisei - tai
neleisti jgai susitelkti vienoje socialinje grupje, vienoje institucijo
je, net vienoje valstybje, nes kur tokia jga susitelkia, ten ne jga
palenkiama teisei, o teis - jgai. Jgos pliuralizmas reikalauja, kad
individai pagal savo interesus jungtsi vairius susivienijimus,
sjungas, bendrijas, judjimus, klubus, kurie tapt atitinkamos socia
lins jgos centrais (dozmis). Reikalaudami sau teisi, jie susiduria
su kitais tokiais pat organizuotos jgos centrais, bet, nepajgdami
primesti visos savo valios prieingai aliai, yra veriami paisyti ios
interes - versti savo absoliuius reikalavimus santykiniais. Jg
pliuralizmas, neleisdamas socialinje tvarkoje sigalti n vienai
lokaliai jgai, veda tas jgas kompromisus, o kompromisai - teiss
viepatavim, t. y. jgos palenkim teisei.
Tai leidia daryti ivad, kad piliei aktyvumas ginant savo
teises - tai priemon, kuria tos teiss atsidaro duris socialin
tvark, joje pasilieka ir priveria t tvark atitinkamai modifikuotisgauti kompromisins tvarkos pavidal. Tai vienas i pagrindini
atviros visuomens poymi, suteikiantis prasm visiems kitiems. Be
piliei socialinio aktyvumo ginant savo teises nra socialinio
kompromiso, o be io - socialins tvarkos atvirumo su visais i to
iplaukianiais padariniais.
Lietuvoje visuomens organizuotumo laipsnis kol kas nra auk
tas. Tik 9 procentai apklaust gyventoj (1998 m.) nurod, kad jie
515

TEISS TEORIJA
priklauso kuriai nors organizacijai, tuo tarpu subrendusiose demo
kratinse visuomense is skaiius siekia 70 procent215.
Gyventojai organizuojasi vadovaudamiesi vairiais kriterijais: a) po
litiniu, b) profesiniu, c) tautiniu, d) pasauliros, e) pomgi ir
kitais. 1990 m. atuonioms tuo metu Lietuvoje veikusioms partijoms
priklaus apie 42 tkstanius nari (1,65 proc. vis rinkj), o
1996 m. trisdeimt trims partijoms - apie 130 tkstani nari
216
(5 proc. vis rinkj) . Pagal tautin, pasauliros, pomgi krite
rijus pilieiai buriasi vairias visuomenines organizacijas siekdami
gyvendinti kai kuriuos savo interesus, apginti paeistas teises,
pavyzdiui, Lietuvos Caritas, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos gy
vn globos draugija, Nukentjusi nuo bank krizs indlinink
bendrija, Liaudies medicinos gydytoj asociacija, Lietuvos jaunj
verslinink sjunga, vairs sporto, pomgi klubai, savialpos
fondai ir daugelis kit. Vien Kaune 1997 m. registruotos 294 visuo
menins organizacijos217.
Korporatyvinis judjimas Lietuvoje taip pat dar tik formuojasi.
1997 m. Lietuvoje veik 362 profesins sjungos, bet joms priklaus
tik 10-15 proc. vis darbuotoj218. Dl mao visuomens susibrimo
profesines sjungas jos dar neturi tos aikios socialins programos,
kuri reikalinga kuriant atvir visuomen, jos dar nedaro ir juntamesnio poveikio nei statym leidjui, nei teisingesniam kuriam alyje
vertybi perskirstymui. Be to, dl liberaliojo individualizmo ir nesu
gebjimo krybikai permstyti sovietins profesini sjung patir
ties daugelis tebesivadovauja senais nepasitikjimo profesinmis
sjungomis prietarais, tapatindami korporatyvizm su etatistiniu
korporatyvizmu. io prietaro palaikymu, inoma, pirmiausia yra
suinteresuoti savimi susirpin valdininkai ir darbdaviai, kuriems
ramiau gyventi esant silpnam profesini sjung judjimui, nes tada
visuomen galima valdyti ne kompromisais, o sakymais219.
215
Praneimas apie mogaus socialin raid Lietuvoje 1998. Vilnius, P. 22.
216
Lukoaitis A. Moderniosios partins sistemos formavimosi etapai Lietu
voje // Lietuvos politins partijos ir partin sistema. Kaunas, 1997. P. 109.
217
Veidas. 1997 m. balandio 12 d. P. 42.
218
Praneimas apie mogaus socialin raid Lietuvoje 1997. Vilnius, 1997.
219
Kai kurie tyrintojai mano, kad formuotis Lietuvoje pilietinei visuomenei
trukdo bent penkios prieastys: 1) Informacija apie valdanij institucij nutarimus
ir veiksmus, kai jie neatitinka statym, yra pavojinga valdininkams, todl slepiama;
2) Paprast piliei neturtas danai trukdo jiems kreiptis pagalbos brangiai atlyginamus

5 16

SPECIALIOJI DALIS
Taiau iame organizavimosi judjime svarbiausia tai, kad kolek
tyvizmas, kaip veiksminga jga asmens teisms garantuoti, reabili
tuojamas, kad vis daugiau moni sitikina, jog apginti savo teises
lengviau veikiant kartu su panai interes turtojais. Be to, profe
sinis organizavimasis savo tikslais skiriasi nuo politinio. politines
partijas buriamasi ne tiek dl bendravimo, kiek dl vyravimo. Todl
politinis korporatyvizmas kelia visuomenje tam tikr susiprieini
m, tuo tarpu profesinis, arba egzistencinio reikalo, korporatyvizmas
labiau orientuotas santarv, tarpusavio pagalb.
8. Dorov kaip vidinis visuomens gebjimas savarankikai tvar
kytis. Svarbus atviros visuomens ir teisins valstybs krimo veiks
nys - dorovin visuomens kokyb. iuo atveju ji suprantama kaip
vidinis visuomens nari daugumos gebjimas be iorins prievartos
ir prieiros pripainti artimo teis ir ja apriboti savo teis bei itaip
sutvarkyti socialinius santykius. gebjim Aristotelis laik paia
pilietikumo esme: pilietis yra ne tik tas, kuris dalyvauja valdant,
bet ir kuris paklsta valdymui220. O paklusti valdymui - tai savano
rikai pripainti kito asmens toki pai teis, kokios subjektas esi
pats. Dorovin visuomens kokyb rodo, kokiu mastu pati visuome
n i vidaus pajgi be valstybs prievartos gerbti artimo teis ir
sprsti pagrindines savo teisi apsaugos bei gyvendinimo proble
mas. Tironij, nors jos tikslai ir rezultatai bt geri, senovs Atn
gyventojas smerk jau vien dl to, kad ji griauna piliei savival
d221, trukdo jiems bti laisviems be prievartos i alies ir itaip
eidia laisvo mogaus orum.
Pilieio laisv Platonas siejo su jo proto gebjimu ne tik tikinti,
bet ir pasiduoti tikinjimui. Tai prasmina odio ir diskusij
laisv. Kiekviena demokratija tik tam tvirtina ir skatina odio
laisv, kad padt civilizuotam mogui civilizuotu bdu prieintis
netinkamam statymui, netinkamam valdymui, kad laisva diskusija,
pilieius - teisininkus (advokatus); 3) Visuomens nepasitikjimas teismais paprastam
pilieiui atima bet kok nor patikti jiems savo teisi gynim; 4) Baim dl valdininko
kerto u kritik danai nugali mogaus nor prieintis savivalei; 5) Nuostata skriaudos
ntve]u kreiptis ne teism, o dalyvauti masinse protesto akcijose"; r.: Adomaitien R.
Kas trukdo kurtis piliei visuomenei Lietuvoje? // Lietuvos rytas. 1998 m.
spalio 2 d., Nr. 2310, p. 4.
220
Aristotelis. Min. veik. P. 161.
221
Ten pat. P. 57.
517

TEISS TEORIJA
isiaikinus interes darnos, o ne prieinimo naud, bt taikiai
siekiama prieing interes kompromiso - bendros naudos, o jos
pagrindu - socialins santarvs ir bendradarbiavimo, kuris sustipri
na abi prieprieos alis.
Savivaldos gebjim, kaip gebjim gerbti kito asmens teis,
skatina ir k tik minta aktyvi savo teisi gintis. inojimas, kad
susilauksi stipraus, grieto teiss turtojo pasiprieinimo, nuo teiss
222
paeidimo sulaiko labiau negu reikalavimas nedaryk neteiss" .
Smunkant dorovei, atitinkamai turi smukti ir visuomens galimy
bs bti pilietine, nes visuomeniniai institutai - moral, sandoriai,
kaip socialinio reguliavimo (interes derinimo) veiksniai, nepajgia
utikrinti teisins tvarkos, silpsta paioje visuomenje tnantys savi
valdos, savireguliacijos gebjimai. Atitinkamai didja valstybinio
(iorinio) reguliavimo poreikis, auga visuomenins tvarkos suvalstybinimo mastas: mogaus teisi saugos pretekstu vir visuomens
kyla biurokratinis aparatas, vis plaiau versdamas pilieius i
savireguliacijos subjekt reguliavimo objektais, itaip rodydamas,
kad morals kriz galiausiai yra ne kas kita, kaip piliei savival
dos, savireguliacijos gebjim kriz, liudijanti vidin visuomens
nesubrendim laisvei ir teiss viepatavimui223. Be to, esant menkai
moralei, mons nepasitiki vienas kitu, vienas kit iri ne kaip
pagalbinink, o kaip potencial agresori. O vienas kitu nepa
sitikintys mons nesiburia draugijas (akcines bendroves), nelink
kolektyviai sprsti savo bties problem. Tai sunkina pilietins
visuomens tapsm, daro pai visuomen labiau susiskaldiusi,
nepasitikjimo suprieint ir dl to maiau pajgi siekti paangos
ir laims.

222

Iheringas von R. Min. veik. P. 29.

223
Plaiau apie dorovin visuomens bkl liberalizmo slygomis r.: Vaivila A.
Liberalizmas ir dorovins bties kriz. Vilnius, 1997.

LEGAL THEORY
Prof. habil, dr. Alfonsas Vaivila

SUMMARY
1. The methodological basis of this textbook lies in two main ideas:
a) an approach to the law as to a process (continuum) or the
idea about three levels of legal being (ontology) (legal ideas, legal
norms, legal intercourse), which are the way to the juridisation
of people's interests (alteration" into legal system), and b) personalistic conception of law (legal personalism).
a) The first idea aims to ground the structure of the theory of
law and to bring it out of the law existence nature. Therefore,
the theory of law would be taught not by beginning with any
random concept or term, but beginning with legal consciousness (legal ideas) which firstly forms the orientation of
people's behavior concerning values which (the orientation)
acquires the shape of legal ideas (the conception of law and
the principles of law which concretize law). This idea also
aims to avoid subjectivistic (arbitrary) arrangement of legal
material and to prevail against a voluntaristic tradition in the
theory of law textbooks, according to which the law theory is
presented as an encyclopedia of legal terms and concepts,
where legal concepts and their content have no logical place
in the system of concepts, therefore, the whole theory of law
is turned into a set of homeless" legal concepts.
Legal ideas, legal norms and legal intercourse - concepts,
conveying three ontological levels of law - are considered to
be the primary concepts of the theory of law and determine
the logical place and meaning of the remaining legal concepts
in the system of legal concepts. The remaining legal concepts
are considered to be secondary, i. e., they express the shifts
between primary notions and ensure their functioning, e. g.,
legislation" ensures the shift from legal ideas (legal consciousness) to legal norms; and Interpretation of Law", realisa519

TEISS TEORIJA
tion of Law", application of Law" - ensure the shift from
legal norms to legal intercourse.
Therefore, the theory of law is oriented not to specific legal
concepts, but to their interaction and transformations. The
theory of law itself becomes a demonstration of law as a
process, where every legal notion describes a different step in
the movement of laws from an idea to a legal norm, and from
a legal norm to legal intercourse. Legal intercourse is the end
of one cycle of law objectivization and also the beginning of
a new movement of law towards legal ideas; in order this
process to become as a spiral and start moving on. This
ensures the openness of law as a process, where this
openness is perceived as the openness of the inclusion of
social interests into the legal order. A discovery of proper
places for every legal concept provides more objectivity and
scientific precision to legal theory.
b) If the idea of three ontological levels ensures the structural
integrity of the theory of law as well as openness of law as
a process, the personalistic approach to the law (legal personalism) ensures ideological wholeness of the text (content).
This concept of Law is designed according to the axiomatic
- deductive method, where axioms are considered to be the
main principles of market economy and democratic society:
1) Priority of an individual over other types of social structu
res: all persons have equal rights;
2) Every person is culturally incomplete to realize the diver
sity of his own wishes;
3) The need to overcome (compensate) this cultural insuffi
ciency pushes a person to communicate with other people
- to interchange services;
4) The interchange of services between free and equal people
is possible only on the grounds of equivalent interchange.
The acknowledgement of these problems does not allow" to
define law somehow else than the unity (balance) of subjec
tive rights and duties, which is a juridical generalization of
those axioms as well as the description of their logic by legal
notions.

520

LEGAL THEORY. SUMMARY

The determined personalistic concept of law according to the

model of four axioms is objective (free from subjectivism and
voluntarism). That is, it is not contrived or set by any
government institutions, but it emerges a from natural relationship between free individuals, where the relationships are
determined by the needs of the same individuals to survive
and prosper. Therefore, legal personalism, primarily, is a
theory of subjective right, where the primacy and particularity
of this theory is applied to ground the specificity of the objective law. This model methodologically obliges to start the knowledge of law from an individual, as well as requires starting
the formation of law not from objective law but from a
subjective right which directly depends on an individual.
Legal personalism reveals the necessary dependency of subjective rights on the accomplishment of duties: if passive capacity is given to a person without intermediation of duties,
then subjective right can be acquired by lawful ways and can
be used only in accomplishing appropriate duties. If rights
are separated from duties, they become opposites - privileges
(aggression of a person against society); if the accomplishment
of duties does not give any appropriate rights, it becomes a
burden (constraint - social aggression against an individual).
This grounds the relativeness of all human rights and criticizes the attempts to define human rights as being absolute and
independent from the accomplishment of duties. Moreover, it
reveals the polysemy of the term human rights". The noted
polysemy originates if the nature of human rights' capacity
and subjective rights are not distinguished: human rights" of
the capacity level are absolute, and on the subjective rights
level - relative.
Legal personalism is a conception of a democratic society;
therefore, it does not have historic universality: it cannot be
applied to define the law of a non-democratic regime. The
unity of subjective rights and duties, formatted by the noted
conception, is reached by a discourse of the parties concerned,
where these parties introduce their interests to each other and
try to reach a compromise. At a specific time, the parties to
the pleading or parliamentary factions negotiate a compromise
which satisfies them at least for that moment. This compromi-

521

TEISES TEORIJA
se (balance) is a unity of rights and duties and is consolidated in the laws or other rules. Moreover, it expresses the
noted situation, the balance of power, the level of citizens'
social activity. Only because this balance is reached by
settlements, it is always historical, relative, incomplete, open
to new misbalances and compromises which can destroy the
unity and recreate it again. It reflects the changing relationship between the social powers in society and the changing
activity level of diverse social groups in defending their
rights or interests. People who do not defend their rights do
not participate in creating this unity and, therefore, live in a
situation when their duties overbalance their rights. The laws
consolidating the unity of right and duties prove and confirm
their legitimacy.
2. According to the personalistic conception of law, the content of
all main legal notions is revealed: legislation is defined as a
system of a search for balance between rights and duties, as well
as a system of the procedures of balance between rights and
duties confirmation in certain laws; law realisation is defined as
the use of rights in accomplishing certain duties; jurisdiction is
defined as a reduction of the offender's rights to the level of the
duties reduced by himself.
3. An opinion about law as a coercive order" is criticized taking
the view that legal order is only compulsory but not coercive.
Coercive order has a categorical structure: that and nothing
else", and compulsory order has a hypothetical structure: if so...
then". According to the legal order, a person is obliged to
accomplish his duties only according to the level of subjective
rights he aims to gain or according to how he is using his rights
now. If he does not aim to gain these rights or if he does not
use the ones he has, he is not obliged to accomplish the duties
concerned. The coercive order is oriented to the duties, the
accomplishment of those duties, and the compulsory order - to
the unity (balance) of rights and duties.
4. The inner structure of a legal norm is conceived as the technique
of the implementation of legal functions and is divided into the
textual structure and logical structure. The logical structure is
defined as trinary and logically originated from the two functions
of law - regulative and defining sanctions by integrating them.

522

LEGAL THEORY. SUMMARY

On the grounds of the logical structure it is proved that separate

legal norm extracted from the system of legal norms actually is
not a legal norm, but only a normative text. Lawfulness is a
systemic category, but not analytical. It does not live" in one
legal norm but in the interaction of legal norms (material legal
norms gain legal meaning only in relation to procedural and
establishing sanctions norms). Therefore, lawfulness can be expressed adequately only by the logical trinary structure of a legal
norm, where this structure allows to consolidate regulatory legal
norms with procedural norms and establishing sanctions norms
by one dynamic structure. This structure also becomes a reason
to prove that penal laws do not forbid but only punish:
prohibition is the prerogative of regulatory legal norms.
Legal sanctions are divided into positive and negative; negative
sanctions - to passively negative (Invalidity sanctions", recognition of invalid transaction", non-commission", non-authorization") and actively negative (criminal, administrative, disciplinary, etc.). There is also a type of political sanctions (dismissal of
a civil servant after impeachment, expression of no-confidence to
a civil servant or an institution, cancellation of authority) as a
negative reaction of a parliament to an inappropriate holding of
office by a president, a parliamentarian or a member of government, etc. These sanctions are called political instruments because they are applied by a political institution - parliament, and
not by institutions of law.
According to law supremacy, a state obligates itself to compensate the losses to citizens' constitutional rights because of the
malpractice (legal acts) of state institutions or civil servants.
The course finishes with the description of the main features of
the open society and the state under the rule of law. A state
under the rule of law is defined as a historical process: it
evolved from a lawful state (the supremacy of statute) to the rule
of Law and from this to a social state under the rule of law. A
modern social state under the rule of law is defined as an
interaction between the rule of law and ethics, moreover, the
discrepancy of such rule is discussed. Open (civil society) is
explained by the notion of social openness, where social openness is defined as an opportunity for the interests of any social
group to come to social, legal order and to determine it on the

523

TEISS TEORIJA
grounds of the compromise with other persons' interests. The
idea of an open society historically derives from the lifestyle of
a state (jus civile) and logically - from law openness: if the law
is understood as the unity of subjective rights and duties,
a citizen can increase or reduce his legal status by undertaking
or refusing duties. By becoming the subject of an increase or
reduction of his rights, he also becomes the creator of his legal
status and destiny. A state functions as a guarantee of these
dependencies.

LITERATURA

1. Cotterell R. Teiss sociologija / vert. i angl. k. Vilnius, 1997.

2. Gareis K. Teiss enciklopedija ir metodologija / vert. i pranc. k. Kaunas,
1924.
3. Hart H. L. A. Teiss samprata / vert. i angl. k. Vilnius, 1997.
4. Iheringas R. Kova dl teiss / vert. i vok. k. Kaunas, 1923.
5. Kelsen H. Grynoji teiss teorija / vert. i vok. ir angl. k. Vilnius, 2002.
6. Leonas P. Teiss enciklopedija (1931). Vilnius, 1995.
7. ereneviius G. F. Bendrasis teiss ir valstybs mokslas / vert. i
rus k. iauliai, 1925.
8. Valstybs ir teiss teorija / ats. red. S. Vanseviius. Vilnius, 1989.
9. Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000.
10. Kowalski J. Wstep do prawoznawstwa. Warszawa, 1979.
11. Lang W., Wroblewski J., Ziembinski Z. Teoria panstwa i prawa.
Warszawa, 1979.
12. Kedelbach A., Wrankowska S., Ziembinski Z. Zarys teorii panstwa i prawa.
Warszawa, 1993.
13. Kiralfy A. K. R. The English Legal System. London, 1990.
14. Rawls J. Theory of Justice. Cambridge, 1971.
15. . 3. . , 1994.
16. / . . . , . . .
, 1997.
17. / . M. . . , 1998.
18. Rhl . F. Allgemeine Rechtslehre. 2., neu bearbeitete Auflage. Kln;
Berlin, 2001.
19. Koller P. Theorie des Rechts. Eine Einfhrung. 2., verbesserte und
erweiterte Auflage. Wien; Kln, 1997.

525

Vaivila, Alfonsas
Va-112
Teiss teorija / Alfonsas Vaivila ; Mykolo Romno universi
tetas. - 2-asis papild. ir patais, leid. - Vilnius : Justitia, 2004.
527 p.
Bibliogr., p. 525, ir inaose.
ISBN 9955-616-07-5
Lietuvos dalyvavimas euroatlantinje integracijoje, Lietuvos statym
derinimas su Europos Sjungos teise, nauj kodeks sigaliojimas, did
jantis teism aktyvumas, t. y. pleiamasis teisini tekst aikinimas,
kuria nauj socialin situacij, kurios teisinis sureguliavimas veria iekoti ne tik nauj sprendim, bet ir subtilesns teisins argumentacijos.
Todl i Teiss teorija" yra ne tik akademinis tradicini teiss svok
paaikinimas - tai ir iuolaikins socialins situacijos apmstymas teiss
Knyga skiriama tiek studijuojantiesiems teis, tiek visiems besidomintiems teiss teorijos problemomis.
UDK 340.12(075.8)

Alfonsas Vaivila

TEISS TEORIJA
VADOVLIS

Redaktor

Dalia

Vbrien

Ileido leidykla Justitia", Sli g. 8, LT-08124 Vilnius.

Spausdino UAB Vilniaus spauda", Viruliki skg. 80, LT-05131 Vilnius.