Download as pdf or txt
Download as pdf or txt
You are on page 1of 832

winasitKva

Tanamedrove qarTuli enis morfologiis akademiuri kursi


daefuZna besarion jorbenaZis programa-prospeqts `qarTuli enis
morfologia~, romelic gasuli saukunis 80-ian wlebSi Seiqmna
(gamosca `mecnierebam~ 1995 wels). kursi `qarTuli enis morfologia~ ivaraudeboda erT nawilad mravaltomeuli sistemuri
kursisa `qarTuli ena~. es sistemuri kursi daigegma arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis institutSi. morfologiis kursis
dawinaurebas mravaltomeulidan imJamad hqonda safuZveli.
b. jorbenaZis udroo gardacvalebam es gegma Seaferxa... 2008
wels Cven SesaZleblad miviCnieT winamdebare proeqtis Seqmna da
Cveni ZalebiT misi ganxorcieleba. sabednierod, 2009-2011 wlebSi es proeqti dafinansda rusTavelis fondis mier. gacnobierebuli gvqonda, rom tvirTi mZime iyo, magram aseTi kursis saWiroebis SegrZnebam gvaiZula, SevWidebodiT mas.
Teoriul enaTmecnierebaSi ZiriTadad ganixilaven gramatikis sxvadasxva tips: mecnieruls, aRweriTs, normatiuls... akademiuri gramatika garkveulwilad aerTianebs am yvela tipis gramatikas: igi, erTi mxriv, enobriv sistemas Seiswavlis erTiani
Teoriuli koncefciis safuZvelze, aRwers enobriv movlenebsa
da faqtebs da axdens Sefasebas enobrivi variantebisa, ayalibebs
wesebs. winamdebare proeqti qarTuli enis morfologiis amgvari
akademiuri kursis Sedgenas isaxavda miznad...
is faqti, rom Cven xelTa gvaqvs umdidresi memkvidreoba
Cveni klasikosebisa _ akaki SaniZisa, arnold Ciqobavasi, varlam
Tofuriasi da sxvaTa _ erTi mxriv, saqmes gviiolebda; xolo,
meore mxriv, gvirTulebda mdgomareobas: advili ar aris, Tavmoyra, Sejereba, ama Tu im Tvalsazrisis wina planze wamoweva...
da, miT umetes, metad rTulia arsebuli memkvidreobis safuZvelze axali interpretaciebis warmodgena, movlenaTa axleburi
gaazreba...

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

am ramdenimewlianma muSaobam kidev erTxel dagvarwmuna im


WeSmaritebaSi, rom, rac ufro meti keTdeba, gasakeTebeli ufro
meti Cans... Tu rogor SevZeliT Cveni amocanis Sesruleba, amas
obieqturi mkiTxveli Seafasebs.
koleqtiur naSroms erTi principuli Tavisebureba isic
aqvs, rom xSirad TanaavtorTa Sexedulebebis Tanxvedrac ar
aris; arc kompromisia ioli. yovelnairad vecadeT, es problema
mogvexsna, Tumca, yovelTvis albaT ver movaxerxeT; ra da rogor
SevZeliT, amasac mkiTxveli gansjis. winaswari madlierebis grZnobiT veliT keTilmosurneTa SeniSvnebs, azrs...
ramdenadac winamdebare kurss safuZvlad daedo besarion
jorbenaZis programa-prospeqti, b. jorbenaZe SeiZleba am wignis
Tanaavtoradac moviazroT; es gansakuTrebiT iTqmis morfologiis pirvel nawilebze.
Tanamedrove qarTuli ena rTuli fenomenia: igi aris erToblioba qarTuli saliteraturo enisa da qarTuli enis Tanamedrove dialeqtebisa. sxvagvarad rom vTqvaT, saliteraturo
enasa da dialeqtebs ganixilaven saerTo-erovnuli enis nairsaxeobebad; maTi urTierTmimarTeba _ urTierTgavlena da urTierTSepirobebuloba _ gardauvali aucileblobaa. winamdebare gamocema Tanamedrove qarTuli enis morfologiis erT _ ZiriTad
_ nawilad moiazreba. meore nawili _ qarTuli dialeqtebis
morfologia _ Sesaqmnelia. am ori nawilis erToblioba mogvcems Tanamedrove qarTuli enis morfologiis srul kurss,
risi Seqmnis aucileblobac mwvaved igrZnoba.

arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti


Arnold Chikobava Institute of Linguistics

SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondi


Shota Rustaveli National Science Foundation

Tanamedrove qarTuli enis


morfologia
saliteraturo ena

giorgi gogolaSvilis saerTo redaqciiT

Tbilisi
2011

***

proeqti _ Tanamedrove qarTuli enis morfologiis akademiuri


kursi (A-06-09) _ ganxorcielda SoTa rusTavelis erovnuli samecniero fondis finansuri mxardaWeriT. winamdebare publikaciaSi gamoTqmuli nebismieri mosazreba ekuTvnis avtors da SesaZloa ar asaxavdes fondis Sexedulebebs.

The Project An Academic Course of the Morphology of Present-day Georgian


Language (A-06-09) has been made possible by financial support from the Shota
Rustaveli National Science Foundation. All the ideas expressed herewith are those of
the author, and may not represent the opinion of the Foundation itself.

giorgi gogolaSvili
avTandil arabuli
murman suxiSvili
mariam manjgalaZe
nino WumburiZe
nino jorbenaZe
asistenti rusudan landia

redaqtorebi: giorgi gogolaSvili

avTandil arabuli

kompiuteruli uzrunvelyofa rusudan grigoliasi


teqnikuri redaqtori levan vaSakiZe

nawili I.

morfologia _ zogadi sakiTxebi

I. 1. morfologiis sagani. gramatika enaTmecnierebis dargia, romelic Seiswavlis enis agebulebas. igi ori nawilisagan
Sedgeba. morfologia aris nawili gramatikisa.
gramatikis nawilia agreTve sintaqsi. morfologia swavlobs sityvas, sityvis agebulebas, sityvis formacvalebas. sintaqsi Seiswavlis sityvaTa urTierTmimarTebas. gramatikis dayofa morfologiad da sintaqsad zogjer pirobiT xasiaTs iZens:
morfologiuri sakiTxebis garkveva sintaqsuri urTierTobebis
gaTvaliswinebis gareSe ar moxerxdeba iseve, rogorc sintaqsuri
problemebis garkveva _ morfologiis sakiTxebis gaTvaliswinebis gareSe. amitomac zogjer enaTmecnierebi saubroben morfosintaqsis sakiTxebze, morfosintaqsur kategoriebze.
sxvagvari ganmartebiT, morfologia aris enaTmecnierebis
dargi, romelic Seiswavlis enobriv formas missave dinamikaSi;
sityvis formas da am formis cvlilebis kanonzomierebebs; sityvis struqturas da am struqturis Semadgenel elementebs.
Cveulebrivi gagebiT, morfologiis Seswavlis sagania sityvis yovelgvari cvla: amgvari gagebiT sityvawarmoebac isevea
morfologiis sagani, rogorc formawarmoeba.
I. 2. sistema da struqtura. paradigmatika da sintagmatika.
sistema da qvesistema. ena sistemaa. es niSnavs: ena aris enobrivi niSnebis, enobrivi erTeulebis mowesrigebuli simravle; erToblioba im mimarTulebisa da kavSirebisa, romlebic aris enobriv elementebs Soris. es niSnavs, rom enaSi yvelaferi aris
urTierTSepirobebuli da urTierTgansazRvruli.
Sesabamisad, nebismieri enobrivi faqti Tu movlena, yoveli
elementi enobrivi sistemis wevria; is ar SeiZleba sistemis gareT idges; yvela maTgans aqvs Tavisi adgili da funqcia sistemaSi. amitomac enobrivi gamonaklisi (`sistemidan amovardnili
faqti~) mxolod pirobiTi cnebaa: gamonaklisi arsebobs ara eno-

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

brivi sistemis doneze, Cveni codnis doneze; enobrivi faqti gamonaklisad rCeba manam, sanam misi adgili moiZebneba sistemaSi.
`gamonaklisi aris gaWirvebis axsna~ (v. Tofuria). x-ar, x-val
formebi piris niSanTa sistemis TvalsazrisiT gamonaklisad iTvleboda manam, sanam gairkveoda `xanmetobis~ saidumlo. rogorc
Cans, x-ar, x-val Zveli sistemis kanonzomieri wevrebi iyo; am sistemaSi igi naSTia Zveli sistemisa. ram Seuwyo xeli am formaTa
SenarCunebas, rogor aRmoCndnen isini axal sistemaSi, _ es kiTxva pasuxgasacemia; arada, es orive forma rogorc Zveli, ise
axali qarTulisaTvis kanonzomieri formebia...
sistemis wevri romelime enobrivi erTeulis (enobrivi faqtis) cvla iwvevs am sistemis sxva elementTa Sesabamis cvlas.
anu, sistemis romelime elementis cvlilebis Sedegad sistema ar
irRveva; sistemis calkeul elementTa cvla xdeba, magram Sesabamisoba, sistemis erTianoba daculia.
sistemis wevrebi (enobrivi erTeulebi) qmnian Tavisebur
struqturas, agebulebas. `aseTi struqtura SegviZlia amovicnoT misi raRac nawilis mixedviT iseve, rogorc, magaliTad, SegviZlia avagoT samkuTxedi, Tu mocemulia misi erTi gverdi da
ori kuTxe (isini samkuTxedis danarCen elementebs erTmniSvnelovnad gansazRvraven)~ (T. gamyreliZe).
enobrivi erTeulis mimarTeba sistemis wevr sxva erTeulebTan SeiZleba iyos sintagmaturi da paradigmatuli:
`sintagmatur mimarTebas erTeuli amyarebs mimdevrobaSi
winamaval an momdevno erTeulebTan;
paradigmatuli mimarTeba gvaqvs, rodesac mocemuli erTeuli raRac TvalsazrisiT upirispirdeba sxva erTeulebs sistemaSi (da ara mimdevrobaSi). zogadad, Tu sistemaSi gvaqvs raRac
[aktu], [agtu], [antu] gamosaxulebebi, maSin [k] elementi sistemur
mimarTebaSia a, t, u elementebTan da paradigmatul mimarTebaSi _
[g], [n] elementebTan, romlebic imave garemocvaSi (poziciaSi)
gvxvdeba~ (T. gamyreliZe).
swored paradigmatul mimarTebaTa arseboba ganapirobebs
imas, rom enobriv erTeulTa simravle aris ara ubralo simravle, aramed _ sistema. sxvagvarad rom vTqvaT, enobrivi sistema
aris paradigmatuli monacemebis erToblioba. enobrivi struqtura ki aris sintagmaturi monacemebis erToblioba.

I. morfologia _ zogadi sakiTxebi

struqturis Semadgeneli elementebi formobrivad urTierTSepirobebulia. magaliTad, struqturaSi _ tyem moisxa foToli _ TiToeuli elementis forma sxva elementebis mixedviT
aris gansazRvruli; romelime maTganis formis cvla struqturas daarRvevs (SeuZlebelia am struqturaSi formaTa _ tye,
tyes, tyis... _ Canacvleba...).
magram am struqturis erTi elementi SeiZleba CavanacvloT
imave formis sxva elementiT ise, rom struqturis wevrTa Soris formaluri mimarTeba ar dairRves:
tyem moisxa foToli.
xem moisxa foToli.
xem moisxa nayofi.
e. i. struqturas qmnis formaTa garkveuli mimarTebani. Tu
es formobrivi mimarTebebi ar Seicvala, Semadgenel elementTa
cvla struqturas ar daarRvevs; yvela varianti struqturulad
identuria. struqturis elementebs aqvT TavianTi ganawilebis
wesebi. `faqtobrivad struqtura warmoadgens garkveul adgilTa mimarTebas da es adgilebi molaparakes survilisamebr SeuZlia Seavsos sxvadasxva konkretuli erTeuliT. mocemuli sasruli raodenobis struqturebiT SegviZlia SevadginoT winadadebaTa usasrulo raodenoba~ (T. gamyreliZe).
sistema da qvesistema. ena erTiani sistemaa. am erTiani
sistemis yoveli calkeuli nawili, romelic TavisTavad, aseve
sistemuri agebulebisaa, SeiZleba moviazroT, rogorc am enobrivi sistemis qvesistema.
roca vsaubrobT qarTuli enis sistemaze, misi TiToeuli
ubani, vTqvaT zmna, saxeli, qmnis qvesistemas, Tumca zogjer saubroben zmnis sistemaze, saxelis sistemaze.
aseve: roca saubroben enisa da dialeqtis urTierTmimarTebaze, dialeqts ganixilaven erTiani enobrivi sistemis nairsaxeobad _ qvesistemad.
aseve: ramdenadac qarTuli ena aris erTiani sistema, misi
istoriuli nairsaxeobani _ Zveli qarTuli, saSuali qarTuli,
axali qarTuli _ moiazreba qvesistemebad.
Tumca zogjer terminebi _ sistema, qvesistema _ pirobiT xasiaTs iZens. ramdenadac sistema moiazreba erTmaneTTan mizez-Sedegobrivad SekavSirebul erTeulTa erTobad, zmnaze saubrisas

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

msjeloben zmnis sistemaze, saxelze msjelobisas _ saxelis sistemaze. Sesabamisad, am `sistemis~ nawili gaiazreba qvesistemad;
mag., piris niSanTa qvesistema. Tumca, roca msjelobisas sagania
piris niSnebi da ara mTlianad zmna, saubroben `piris niSanTa
sistemaze~, `subieqturi mesame piris niSanTa sistemaze~ da a. S.
rogorc Cans, morfologiuri analizisas am pirobiTobas
ver avcdebiT. am SemTxvevaSi sistemiT saxeldeba enobrivi elementebisa gulisxmobs, rom ganxilvis sagania sistemurad SekavSirebuli enobrivi erTeulebi sxva rigis elementTa gauTvaliswineblad; qvesistemad saxeldeba elementTa erTobisa xdeba maSin,
roca es erToba ganixileba sxva rigis enobrivi faqtebis gaTvaliswinebiT.
sxva magaliTi: megruli aris qvesistema (nairsaxeoba) zanuri enobrivi sistemisa, magram i. yifSiZis monografiaSi (`megruli enis gramatika~) igi sistemad moiazreba, radgan ar xdeba am
sistemis warmodgenisas gaTvaliswineba sxva qvesistemisa (am SemTxvevaSi Wanurisa). arn. Ciqobavas monografiaSi (`Wanuris gramatikuli analizi~) Wanuri ganixileba rogorc qvesistema (nairsaxeoba) erTiani enobrivi sistemisa _ zanurisa, ramdenadac
xdeba am sistemis sxva qvesistemis (megrulis) gaTvaliswinebac.
I. 3. morfologiis ZiriTadi cnebebi. morfologiis erTerTi ZiriTadi cneba aris sityva, romelic aucileblad aris
warmodgenili raime formiT.
sityva aris leqsikuri mniSvnelobis mqone umciresi enobrivi erTeuli. enobriv movlenaTa ierarqiaSi sityvaze mcire erTeuli aris morfema, ufro msxvili erTeuli _ winadadeba. sityva Sedgeba morfemebisagan; Tavis mxriv, sityva Sedis winadadebis SemadgenlobaSi.
sityva SeiZleba daiSalos Semadgenel morfemebad.
morfema aris gramatikis ZiriTadi erTeuli, romelic morfologiur doneze ar daiyofa _ is umciresi morfologiuri
elementia.
formalur struqturaSi garCeulia gramatikuli da leqsikuri (Zireuli) morfemebi. gramatikulia morfema, romelic gamoxatavs srulmniSvnelobian sityvebs Soris mimarTebebs, gramatikul kategoriebs, an awarmoebs axal sityvebs. gramatikuli

I. morfologia _ zogadi sakiTxebi

morfemebi _ igive afiqsebi _ damoukideblad ar arseboben; maT


damokidebul morfemebsac uwodeben.
gramatikuli morfema sityvaSi SeiZleba nulovani saxiT
(nulovani alomorfiT) iyos warmodgenili (ar iyos gamoxatuli).
sityvis birTvs qmnis Zireuli morfema. masTan aris dakavSirebuli sityvis leqsikuri mniSvneloba. morfema morfologiuri
struqturis agebaSi monawileobs rogorc damoukidebeli elementi. igi xasiaTdeba sakuTari formobrivi TvisobiTa da qmedebis unariT.
morfemis Tvisoba _ morfemiseuli xmovnis fonetikuri
cvlis unari. mag.: xat-av-s _ xat-v-a, -av aris morfema, romlis
Tvisobac aris gaxmovanebis nulTan monacvleoba; awv-en-s _ daawv-in-a, en morfemis Tvisoba e- xmovnis i-sTan monacvleobaa.
akeT-eb-s _ -eb morfemis Tvisobaa gaxmovanebis ucvleloba.
morfemis qmedeba _ morfemis unari, cvalos im morfemis
(Zireulis Tu afiqsuris) gaxmovaneba, romelsac daerTvis: movkal _ mo-kl-a -a morfemis qmedebis Sedegia winamavali morfemiseuli xmovnis reduqcia.
morfemis Tvisoba da qmedeba vlindeba sxva morfemebTan mimarTebisas.
gramatikuli morfema igivea, rac formanti anu afiqsi
(qarTuli terminiT _ sarTi).
afiqsebi Zireul morfemasTan mimarTebiT sami saxisaa: prefiqsi anu TavsarTi, sufiqsi anu bolosarTi da infiqsi.
prefiqsia sityvis birTvis _ Zireuli morfemis _ win
mdgomi afiqsi; sufiqsia _ Zireuli morfemis momdevno afiqsi.
v-i-keT-eb-T formaSi v- da i- prefiqsebia (anu TavsarTi);
-eb, -T sufiqsebia (anu bolosarTi).
infiqsi _ afiqsi, romelic gaTiSavs da CaerTvis Zireul
morfemas, zogadad araa damaxasiaTebeli qarTulisaTvis. ramdenime SemTxvevaSi metaTezisis Sedegad fuZeSi gadanacvlebuli
sufiqsuri elementi SeiZleba infiqsad ganvixiloT: x-v-n-a : xnav-s xn-v-a xvn-a; na-v-x-e v-nax-e da sxv.
saxelur sityvawarmoebaSi gamoiyofa prefiqs-sufiqsuri
warmoeba, roca prefiqssa da sufiqss cal-calke funqcia ar gaaCnia _ saerTo funqcia aqvs: me-xuT-e, u-did-es-i... si-yvar-

10

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ul-i... m-Seneb-el-i... prefiqs-sufiqss erTad konfiqss (an cirkumfiqss) uwodeben.


fuZe _ morfologiis ZiriTadi cnebaa. fuZe Cveulebriv
ganimarteba ori TvalsazrisiT: leqsikuri mniSvnelobiT da
formobrivi mniSvnelobiT.
pirveli TvalsazrisiT, fuZe aris sityvis is Semadgeneli
nawili, romelTanac dakavSirebulia leqsikuri mniSvneloba.
formobrivi TvalsazrisiT, fuZe permanentulad cvladi
monacemia; igi ganimarteba, rogorc sayrdeni formaTa sistemisaTvis. Sesabamisad: erTi da imave sityvis sxvadasxva formobrivi
sistemisaTvis fuZe sxvadasxva SeiZleba iyos.
mal-av-s u-mal-av-s u-mal-av-d-a u-mal-av-d-e-s
yvela safexurze xazgasmuli monakveTi fuZea; TiToeuli maTgani
sxvadasxva formobrivi sistemisaTvis aris sayrdeni: pirveli safexuri _ mal-av- awmyos mwkrivis formobrivi sayrdenia; meore
_ sayrdenia imave mwkrivis saobieqto qcevis formaTaTvis, mesame
_ uwyvetlis formaTaTvis da a. S.
saxelis SemTxvevaSi viTareba ufro martivia: vsaubrobT
mxolobiTis fuZeze (kac-i, mama...) da mravlobiTis fuZeze (kaceb-i, kac-n-i...).
morfologiuri analizis miznis Sesabamisad, rogorc iTqva,
fuZe SeiZleba sxvadasxva iyos, magram yvela SemTxvevisaTvis saxelisaTvis fuZeSi ar Sedis brunvis niSnebi (kac-i, kac-ad...); zmnisaTvis _ pirisa da ricxvis niSnebi (v-ar-T, x-ar-T, ar-i-an...).
saxelisaTvis fuZe SeiZleba iyos martivi: kac-i, kedel-i,
mama, wyaro...
warmoqmnili: kac-ur-i, sa-kac-e, u-mam-o, mam-obriv-i...
rTuli: deda-kac-i, Zal-gul-ovan-i...
fonetikuri struqturis mixedviT _ sruli da arasruli
(SekumSuli an Sekvecili): srulia _ kedel-i, mama...
arasrulia _ kedl-is, mam-is...
zmnisaTvis _ martiv fuZes vuwodebT im nawils zmnuri
formisas, romelic saerToa zmnis sruli paradigmis yvela wevrisaTvis: xat-av-s _ xat-av-d-a _ da-xat-a _ da-u-xat-av-s...
martivi fuZe _ pirobiTi terminia: SedgenilobiT igi SeiZleba iyos warmoqmnili an rTuli _ a-gul-ian-eb-s, did-kacob-s; an etimologiurad ar iyo martivi dr-ek-s _ (Sdr. Zv.

I. morfologia _ zogadi sakiTxebi

11

qarT.: Sev-der-k...). zmnuri sistemisaTvis yvela es varianti (gulian-, didkac-, drek-) martivad gaiazreba, ramdenadac zmnis
sruli paradigmis yvela wevrisaTvis saerTo sayrdeni monacemia.
zmnisaTvis _ rTulia yvela is varianti fuZisa, romlis
martivi fuZec garTulebulia zmnuri sityva- Tu formawarmoebiTi elementiT xat-av-s, xat-av-d-e-s, da-u-xat-av-s...
zmnis fuZec SeiZleba iyos sruli da arasruli.
srulia _ mo-v-kal, gav-Wer, dav-wer-e, arasrulia _ mokl-a, ga-Wr-a, da-wer-a ( da-wer-e-a)
fuZis im nairsaxeobas, romelic sayrdenia I an II seriis
formaTaTvis, Tema hqvia (terminic da cnebac a. SaniZes ekuTvnis); zmnas aqvs I seriis Tema (a-keT-eb-s, drek-s...) da II seriis
Tema (a-keT-a, mo-drik-a...). Tu I seriis fuZe (e. i. Tema) gansxvavebulia II seriis fuZisagan (Temisagan), aseT zmnebs orTemianebs
vuwodebT. warmodgenili orive zmna orTemiania; erT SemTxvevaSi
erTmaneTs upirispirdeba rTuli da martivi Tema (keT-eb _
keT), meore SemTxvevaSi _ sxvadasxva gaxmovanebis fuZeebi (drek
_ drik); aris erTTemiani zmnebic _ roca orive seriaSi erTgvari Tema gvaqvs (wer...). (Temis sakiTxi specifikuria III seriaSi. amis Taobaze qvemoT visaubrebT).
erTi mwkrivis formaTaTvis sayrden fuZes mwkrivis fuZes
uwodeben; mwkrivis fuZea keTdebode-s (I kavSirebiTisaTvis) an
xat-o-s (II kavSirebiTisTvis)...
gramatikul literaturaSi gamoiyeneba cneba Zirisa. `Ziri
ar ganekuTvneba enis realuri funqcionirebis sferos; e. i. Ziri
uSualod ar funqcionirebs enaSi da funqcionirebas iwyebs
mxolod mas Semdeg, rac igi fuZis SemadgenlobaSi Seva. enisaTvis moqmedi (`cocxali~) elementi fuZea da ara Ziri. Ziri abstrahirebuli cnebaa, im rigis wminda monacemia, romelic mxolod `laboratoriuli wesiT~ miiReba~ (b. jorbenaZe). amgvari
gaazrebiT zustad ar SeiZleba ganisazRvros Ziris raoba: igi
zogjer emTxveva fuZes, sxvadasxva gagebiT warmodgenils (mag.:
keT, wer...), zogjer mxolod `istoriuli monacemia, Teoriulad dasaSvebi SesaZlebloba da ara Tanamedrove enis faqti. ase
magaliTad, a-naT-eb-s formaSi Zirad ivaraudeba -T-, xolo naZirs mixorcebuli prefiqsia. es -T- ki arc klasikur da arc Tanamedrove qarTulSi araviTar urTierTmimarTebaSi ar Sedis da,

12

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

bunebrivia, arc raime leqsikuri mniSvneloba moepoveba. igi


wminda abstraqcias warmoadgens; elements, romelic gamoyofilia da ganyenebuli naT-el-i _ a-Ten-eb-s _ a-Tev-s _ gan-Ti(v)ad-i (*gan-Tev-ad-i) formebis Sedareba-Sepirispirebis safuZvelze~ (b. jorbenaZe).
I. 4. morfemaTa funqciuri klasifikacia. funqciuri
TvalsazrisiT morfemebi SeiZleba daiyos sam jgufad:
a) morfemebi, romlebic monawileoben fuZis formobriv SenebaSi (moqmedi afiqsebi arian), magram ar cvlian sityvis mniSvnelobas arc gramatikuli da arc leqsikuri TvalsazrisiT. am
tipis morfemebad SeiZleba ganvixiloT e. w. Temis niSnebi:
Cex-a da Cex-av-s
-av morfemas formaSi ara aqvs arc gramatikuli da arc
leqsikuri mniSvneloba.
SesaZlebelia, istoriulad mas hqonda amgvari mniSvneloba,
anda dResac aqvs CvenTvis SeumCneveli funqcia, magram dRevandeli morfologiuri analizis doneze CvenTvis misaRebia Tvalsazrisi, rom ar visaubroT am SemTxvevaSi sufiqsis gramatikul Tu
leqsikur mniSvnelobaze.

b) meore jgufSi SeiZleba gaerTiandnen morfemebi, romlebic cvlian sityvis gramatikul mniSvnelobas. es iqneba saxelisaTvis brunvisa da ricxvis niSnebi: kac-i, kac-ma, kac-s... kac-eb-i,
kac-n-i...
zmnisaTvis _ piris niSnebi, ricxvis niSnebi, mwkrivis niSnebi... mag.: v-wer, wer-s, wer-en... v-wer-e v-wer-o...
g) mesame jgufSi Seva morfemebi, romlebic cvlian sityvis
leqsikur mniSvnelobas:
kac-ur-i
kac-i
sa-kac-e
kac-oba
zmnisaTvis es jgufi gacilebiT rTuli iqneba: aq Semova
qcevis, gvaris, kontaqtis... niSnebi: a-keTebs, i-keTebs... akeTeb-inebs... keT-d-eba... (Tumca am afiqsTa funqciebis Sesaxeb arsebobs
gansxvavebuli Tvalsazrisebi).

I. morfologia _ zogadi sakiTxebi

13

I. 5. morfemaTa ganawilebis Tanrigebi. imisda mixedviT,


Tu rogoria afiqsuri morfemis mimarTeba Zireul morfemasTan,
SeiZleba gamoiyos afiqsur morfemaTa sami Tanrigi:
a) morfemebi, romlebic uSualod mierTvian Zireul morfemas (`martiv fuZes~): saxelebSi _ ricxvis niSani, sityvaTwarmomqmneli afiqsebi...
mag.: kac-eb-i, kac-n-i...
kac-ur-i, sa-kac-e
zmnebSi _ xmovanprefiqsebi, e. w. gvaris niSnebi _ -d, -n
-en (Zveli qarTulisaTvis)...
mag.: a-keT-eb-s, u-keT-eb-s...
keT-d-eb-a... gan-Wapuk-n-eb-is
mimRebisa Tu masdaris mawarmoeblebi: na-tex-i, sa-wer-i... da
misTanani.

b) morfemebi, romlebic uSualod ar mierTvian Zireul morfemas:


Tandebulebi: dedas-Tan, ded-is-ken...
uwyvetlis mwkrivis niSani:
v-wer-d-i, v-tir-od-i...
nawilakebi: deda-s-a-c, kac-i-Ra da misTanani.
g) morfemebi, romlebic mierTvian rogorc Zireul morfemas, aseve afiqsur morfemebs. anu: romelTaTvisac sayrdeni SeiZleba iyos rogorc Zireuli, ise afiqsuri morfemebi:
brunvis niSnebisaTvis sayrdenia rogorc Zireuli (kac-i,
kac-ma, kac-s...), ise sufiqsuri morfemebi (kac-eb-i, kac-eb-ma, kaceb-s...)
aseve: kac-ebr-i da kac-isebr-i.
zmnisaTvis _ v-wer da v-a-wer, v-i-wer; anda: wer-s da werd-e-s da misTanani.
I. 6. morfemaTa daniSnuleba da mniSvneloba. daniSnulebis mixedviT SeiZleba gamoiyos morfemaTa sami jgufi: mimarTebiTi, warmomqmneli da damazustebeli morfemebi.
a) mimarTebiTi morfemebia is morfemebi, romlebic gamoxataven mimarTebas winadadebis romelime wevrisadmi.
saxelis sistemaSi mimarTebiTi morfemebia brunvis niSnebi:
kac-i, kac-ma, kac-s...

14

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

zmnis sistemaSi mimarTebiTad ganixileba pirisa da ricxvis


niSnebi: wer-s, wer-en (isini).
mimarTebiTad ganixileba e. w. deiqturi xmovani prefiqsebi:
a-q, i-q, a-ase, i-se...
am rigis movlenasTan aTanabreben zmnur xmovanprefiqsebs
a-wers, i-wers, u-wers (b. jorbenaZe).
b) warmomqmneli morfemebia is morfemebi, romlebic warmoqmnian axal fuZes da ar arian damokidebuli winadadebis sxva
wevrebis formasa Tu mniSvnelobaze.
warmomqmneli morfemebi cvlian sityvis leqsikur an gramatikul mniSvnelobas. leqsikuri mniSvnelobis cvlis magaliTebia:
wigni _ wign-ian-i, wign-ier-i, u-wign-ur-i...
balaxi _ a-balax-eb-s. balax-ob-s...
g) damazustebel morfemebad miiCneva Tandebulebi, nawilakebi:
saxli _ saxl-Tan, saxli-c...
morfemebma SeiZleba icvalon daniSnuleba: erT SemTxvevaSi
samimarTebo morfema sxva SemTxvevaSi SeiZleba warmomqmnel morfemad mogvevlinos:
kac-ad maSin xar saqebi... -ad samimarTebo morfemaa.
eri gul-ad-i, pur-ad-i... -ad warmomqmneli morfemaa _
leqsikur mniSvnelobas awarmoebs.
mniSvnelobis mixedviT morfemaTa klasifikacia ufro
rTulia da mravalferovani.
saxelis sistemaSi daniSnulebis mixedviT mimarTebiTi morfema mniSvnelobis mixedviT SeiZleba iyos brunvis niSani, ricxvis niSani; warmomqmneli morfema mniSvnelobis mixedviT SeiZleba iyos mqoneblobis, uqonlobis da sxva.
zmnis sistemaSi mimarTebiTi daniSnulebis morfemebi mniSvnelobiT SeiZleba iyos piris niSani, ricxvis niSani... warmomqmneli morfemebi _ qcevisa, gvarisa...
mag.: kac-ma; -ma daniSnulebiT mimarTebiTi afiqsia, mniSvnelobiT _ moTxrobiTi brunvis niSani.
wer-s _ s- daniSnulebiT mimarTebiTi afiqsia, mniSvnelobiT _ mesame subieqturi piris niSani.

I. morfologia _ zogadi sakiTxebi

15

gul-ian-i _ -ian daniSnulebiT warmomqmneli afiqsia,


mniSvnelobiT _ mqoneblobisa.
awer-in-eb-s _ -in daniSnulebiT warmomqmneli afiqsia,
mniSvnelobiT _ kauzativisa...
faqtia, sxvadasxva morfemas sxvadasxva mniSvneloba aqvs:
kac-s uTxra da kac-iT amayobs _ am magaliTebSi -s da -iT morfemebi sxvadasxva mimarTebebs gamoxataven, magram SesaZlebelia
moxdes maTi mniSvnelobebis damTxveva:
dila-s movida da dil-iT movida _ am SemTxvevaSi -s da
-iT morfemaTa mniSvnelobebi neitralizebulia.
msgavsi magaliTebi zmnur sistemaSic SeiZleba daiZebnos
(waxd-en-a da waxd-om-a...).
I. 7. morfemoidebi anu modaluri elementebi. morfologiis ZiriTadi cnebebia, rogorc iTqva, sityva, morfema... enaSi
gvxvdeba agreTve damoukidebeli mniSvnelobis mqone is formebic, romlebic sxvadasxva konkretul SemTxvevaSi SeiZleba gamoyenebul iqnen Tandebulebis, nawilakebis an meSveli zmnis daniSnulebiT.
win damoukidebeli mniSvnelobiT ixmareba:
megobrebo, win, win gaswiT!...
Tandebulis mniSnelobiT gamoiyeneba:
saxlis win Caiara...
aseve: unda, aris formebs damoukidebeli mniSvneloba aqvs:
mas unda TamaSi; igi aq aris...
nawilakis (an meSveli zmnis) daniSnulebiT gamoiyeneba igive sityvebi:
unda gavakeTo... is Cemi megobari aris (megobaria)...
morfemis daniSnulebiT gamoyenebuli warmoSobiT aramorfemuli (damoukidebeli mniSvnelobis mqone) elementebi iwodeba
morfemoidebad.
morfemoidebad gaiazreba agreTve modaluri elementebi:
unda, iqneb, xolme, Turme...
unda wavide... iqneb movides...
ambobs xolme... Turme dauweria...

16

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

I. 8. sityvis daSla. sityvis analizis mizniT SeiZleba sityva davSaloT. yovelgvar analizs aqvs Tavisi mizani _ risi
dadgena gvsurs, risTvis vaxdenT daSlas.
sityvis daSlisas unda gamoiyos fuZe da mawarmoebeli morfemebi. ramdenadac fuZe permanentulad cvladi monacemia, analizis dros vsaubrobT im fuZeze, ra saxis analizsac vaxdenT.
Tu vsaubrobT ama Tu im mwkrivis formaTa Sesaxeb, fuZed miviCnevT am mwkrivisaTvis sayrden fuZes: v-a-keT-eb-d-e; am SemTxvevaSi gamoiyofa fuZe keTebd da formanti -e. zmnuri formis
mdgomareobs analizisas gamoiyofa fuZe mdgomare da morfemebi
-ob da -s. TavisTavad mdgomare rTuli Sedgenilobis monacemia,
magram analizis am konkretuli miznisaTvis igi erTi morfologiuri odenobaa, iseve rogorc kac formisaTvis _ kac-ob-s. Sesabamisad, Tu Cven vsaubrobT mdgomare mimReobis Sesaxeb, am SemTxvevaSi sawarmoebeli (sayrdeni) fuZe iqneba dgom, m-are mawarmoebeli afiqsebi; masdaris analizis SemTxvevaSi daiSleba
dgoma formac _ dg-om-a.
viTvaliswinebT imas, rom morfologia swavlobs formis
cvlilebas. formobrivi cvlilebis Sedegad, rogorc viciT, icvleba sityvis an gramatikuli, an leqsikuri mniSvneloba. swored es gansazRvravs morfologiuri analizis mizans. magaliTad:
saanalizo formaa cxenosani. Tu Cveni mizania gramatikuli mniSvnelobis cvlilebis gamorkveva, am SemTxvevaSi fuZed gamoiyofa
cxenosan, mawarmoebelia -i. am SemTxvevaSi igi Seudardeba brunvaTa sxva formebs (cxenosan-ma, cxenosan-s...). Tu analizis mizania leqsikuri mniSvnelobis cvlilebis Seswavla, igive forma
ase daiSleba: cxen-osan-i da Seudardeba cxen fuZisagan warmoqmnil sxva sityvebs: cxen-ian-i, u-cxen-o...
I. 9. morfemaTa relacia. yovel morfemas Tavisi statusi
aqvs. morfemaTa statusis dadgena sxva morfemebTan mimarTebis
mixedviT xdeba. erTsa da imave formaSi erTsa da imave elements
SesaZlebelia sxvadasxva statusi hqondes imisda mixedviT, Tu ra
paradigmis wevria. magaliTad: formaSi Sind-is -is formantis

I. morfologia _ zogadi sakiTxebi

17

funqcia formawarmoebiTia (brunvis niSania), roca igi paradigmaSi miemarTeba (da enacvleba) brunvis niSnebs _ -i, -ma, -s...
Sind-i
Sind-ma
Sind-s
Sind-is
-is morfemis funqcia sityvawarmoebiTia, roca igi miemarTeba sityvawarmoebiT -el, -ur morfemebs:
Sind-is-i
Sid-el-i (// Sind-is-el-i)
Sind-ur-i (// Sind-is-ur-i)
semantikuri analizis dros SesaZlebelia visaubroT morfemaTa semantikur relaciaze, magaliTad:
mqonebloba _ uqonloba
wign-ian-i _ uwign-o: sagnobrivi, fizikuri mniSvneloba.
wign-ier-i _ uwign-ur-i: Tvisobrivi, Sinagani mniSvneloba.
I. 10. fuZis Senebis (agebis) ori principi. vTqviT, fuZe
(formobrivadac da funqciuradac) unda ganimartos im urTierTmimarTebaTa mixedviT, romlebsac igi amyarebs struqturis Semadgenel sxva elementebTan. aqedan gamomdinare, unda dadgindes
is urTierTmimarTebani, romlebic fuZis statuss qmnian.
ramdenadac fuZe permanentulad cvladi monacemia, Cveulebrivi movlenaa erTi romelime fuZisagan axali fuZis warmoqmna. erTi da imave martivi fuZisagan (am SemTxvevaSi Zirisagan)
SeiZleba vawarmooT mravali fuZe:
a-keT-a _ a-keT-eb-s _ ga-keT-eb-ul-i _ sa-keT-eb-el-i da
sxva...
imisda mixedviT, Tu rogoria urTierTmimarTeba erTi da
imave martivi fuZisagan warmoebuli fuZeebisa mizez-Sedegobrivi
TvalsazrisiT, SeiZleba visaubroT fuZeTa warmoebis or principze:
1) SesaZlebelia, erTi fuZe iyos amosavali (sayrdeni) meorisaTvis, meore _ mesamisaTvis da a. S. anu: erTi fuZe srulad
ganmeordes meore fuZeSi, meore _ mesameSi da a. S.:
a-keT-a a-keT-eb-s a-keT-eb-d-a

18

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

aseTi jaWvuri principiT erTmaneTze agebuli fuZeebi enaSi


xSirad sakmaod mravalricxovania. fuZeTa warmoebis am princips
vuwodebT fuZeTa warmoebis xazovan princips.
arsebobs fuZeTa warmoebis meore principi _ Canacvlebis
principi. am SemTxvevaSi erTi fuZe ki ar aris sayrdeni (amosavali) meore fuZisaTvis, aramed orive maTgans aqvs saerTo sayrdeni fuZe:
ga-keT-eb-ul-i
a-keTeb-s
sa-keT-eb-el-i
akeTebs da gasakeTebeli, erTi mxriv, akeTebs da sakeTebeli _ meore mxriv xazovani principiT miemarTeba erTmaneTs, xolo gakeTebuli da sakeTebeli _ Canacvlebis principiT.
erTi da imave martivi fuZisagan (am SemTxvevaSi Zirisagan)
warmoebul formaTa sqemaze fuZeebi Cveulebriv an erTi principiT miemarTeba erTmaneTs, an _ meore principiT. magaliTi erTi
zmnuri ZirisaTvis:
m-keT-eb-el-i
ga-keT-eb-ul-i
a-keT-eb-d-a a-keT-eb-d-e-s
a-keT-a

a-keT-eb-s ga-a-keT-eb-in-a a-keT-eb-in-eb-s


ga-keT-d-a keT-d-eb-a keT-d-eb-od-a...
keT-il-i
u-keT-ur-i a-u-keT-ur-eb-s

horizontaluri mimdevrobiT warmodgenili fuZeebi


erTmaneTs xazovani principiT miemarTeba, vertikaluri rigebiT
warmodgenili fuZeebi _ Canacvlebis principiT. am sqemis mixedviT akeTebdes da keTdeboda erTimeores uSualod ar miemarTeba. am sqemidan formaTa ganviTarebis dinamika ase SeiZleba gamovweroT:
a-keT-a a-keT-eb-s a-keT-eb-d-a a-keT-eb-d-e-s
ga-keT-d-a keT-d-eb-a keT-d-eb-od-a...

I. morfologia _ zogadi sakiTxebi

19

SeniSvna: am SemTxvevaSi zmniswinsa da xmovanprefiqsebs


mwkrivis fuZis elementad ar ganvixilavT.
sqemebSi warmodgenili yvela fuZe aris sayrdeni formaTa
garkveuli sistemisaTvis: mwkrivis paradigmisaTvis (mag.: akeT-a,
akeTebd-a...), an brunebis paradigmisaTvis (mag.: sakeTebel-i...)
SeiZleba Segvxvdes SemTxvevebi, rom esa Tu is safexuri
fuZeTa ganviTarebis dinamikaSi ar Candes sayrdeni konkretuli
paradigmisaTvis... mag.:
dg-om-a
m-dg-om-i
deg dg-om sa-dg-om-i
na-dg-om-i
mesame rigis formebi urTierTCanacvlebadi fuZeebia; maTTvis saerTo amosavali (sayrdeni) fuZe aris dg-om, Tumca es
fuZe damoukideblad ar aris sayrdeni formaTa sistemisaTvis.
dg-om tipis fuZes faruli fuZe ewodeba.
I. 11. `faruli fuZis~ principi. e. i. faruli aris fuZe,
romelic uSualod ar aris sayrdeni formaTa sistemisaTvis; misgan iwarmoeba axali fuZe, romelic ukve sayrdeni xdeba formaTa sistemisaTvis. enaSi gvaqvs iseTi SemTxvevebi, roca romelime
warmoebuli forma amosavlad varaudobs garkveul formas
(fuZes), romelic damoukidebliv enaSi ar aris realizebuli
(ar ixmareba). magaliTad, sa-dgur-i amosavlad varaudobs dgur- fuZes, romelic damoukidebliv enaSi ar ixmareba. aseve:
`modernizebuli~ agebulebiT mimReobaa, nazmnari saxelia, daiSleba ase: modernizeb-ul-i, sadac -ul mimReobis mawarmoebelia.
mimReoba amosavlad zmnur fuZes varaudobs, aseTi fuZe unda
yofiliyo a-moderniz-eb-s (a- dieqturi nawilaki, formanti, moderniz- nasesxebi Ziri, -eb Temis niSani), magram qarTulisaTvis
ucnobia amgvari zmnuri fuZe. igi mxolod `saSen masalad~ aris
gamoyenebuli. `dg-ur~, `moderniz-eb~ monacemebs pirobiTad farul fuZeebs vuwodebT. wesi aseTia: faruli fuZe aucileblad
monawileobs ama Tu im formis agebaSi, magram damoukidebliv
enaSi ar aris xmarebuli.

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

20

I. 12. gramatikuli mniSvneloba da leqsikuri mniSvneloba. sityva icvleba orgvarad: leqsikuri mniSvnelobiT da gramatikuli mniSvnelobiT.
leqsikuri mniSvnelobis cvlis SemTxvevaSi icvleba sagnobrivi mimarTeba:
kac-i da sa-kac-e ori sxvadasxva sagania; anda: kac-ur-i _
Tviseba aRiniSneba... bar-i _ bar-av-s _ ori sxvadasxva movlenaa.
leqsikuri mniSvnelobis cvlis dros xdeba sityvawarmoeba.
gramatikuli mniSvnelobis cvlis dros icvleba enobriv
monacemTa Soris urTierTmimarTeba; sagnobrivi mimarTeba ucvleli rCeba:

kac-i
kac-ma
kac-s

(xatavs),
(daxata),
(dauxatavs)...

v-xatav
xatav
xatav-s

(me mas),
(Sen mas),
(is mas)...

anda:

gramatikul mniSvnelobaTa cvlis dros xdeba formawarmoeba.


I. 13. gramatikul mniSvnelobaTa gamoxatvis saSualebani.
gramatikuli mniSvnelobis gamoxatvis ramdenime saSualeba arsebobs; igi SeiZleba gamoixatos:
a) specifikuri formantiT (morfemiT): kac-i, kac-ma, kac-s...
_ brunvis gramatikuli mniSvneloba gamoixateba brunvis niSnebiT _ -i, -ma, -s...
v-wer, wer-s... _ piris gramatikuli mniSvneloba gamoixateba piris niSnebiT _ v-, -s...
b) yalibiT: magaliTisaTvis: moqmedebiTi da vnebiTi gvaris
zmnebs ara aqvT specialuri mawarmoeblebi (arsebobs aseTi gagebac), magram maTi uRlebis paradigmaTa Sedareba dagvanaxebs, rom
funqciuri sxvaoba gamoixateba gansxvavebuli yalibebiT:

I. morfologia _ zogadi sakiTxebi

moqmedebiTi

vnebiTi

v-a-Tb-ob
v-a-Tb-ob-d-i
v-a-Tb-ob-d-e
(ga)-v-a-Tb-e
(ga)-v-a-Tb-o
(ga)-m-i-Tb-ia
(ga)-m-e-Tb-o
(ga)-m-e-Tb-o-s

v-Tb-eb-i
v-Tb-eb-od-i
v-Tb-eb-od-e
ga-v-Tb-i
ga-v-Tb-e
ga-v-mTbar-var
ga-v-mTbar-iyavi
ga-v-mTbar-iyo

21

b) fuZis gaorkecebiT: vkece, vkece... iara, iara da...


g) supleturi formebiT (Zireuli morfemebis) monacvleobiT:
me _ Cven
Sen _ Tqven
zis _ sxedan
ambobs _ ityvis
aris _ iqneba _ iyo...
d) konteqstiT (morfosintaqsuri saSualebiT):
kargi

warmoCenilia masdaris saxeladi funqcia


wera
warmoCenilia masdaris zmnuri funqcia

kargad
monaberi _ gamosvliToba
sarkmliT
damSvenebuli _ Wurviloba
rom mosuliyo dawerda _ pirobiToba...
adgeboda, dawerda _ xolmeobiToba...
e) aRweriTad, modaluri elementebis gamoyenebiT:
unda gavakeTo _ valdebuleba;
gauqmebul iqna _ gauqmda...
v) fonologiurad (morfonologiuri saSualebiT) _ fuZis
gaxmovanebis cvliT:
v-drek _ v-drik-e,
v-Tl-i _ v-Tal-e...

22

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

z) gramatikuli mniSvnelobis gansxvavebis funqcia zog SemTxvevaSi SeiZleba itvirTos intonaciam:


_ me gavakeTe. _ Seen? (CakiTxva)
_ is mova. _ Sen? (kiTxva _ ar moxval?)
gramatikul mniSvnelobaTa gamoxatvis es mravalferovani
SesaZleblobani SeiZleba dayvanili iqnes sam ZiriTad saxeobaze:
1. wminda morfologiuri;
2. morfonologiuri;
3. morfosintaqsuri.
Tumca enaSi am saxeobaTa ase mkveTrad gamijvna ar xdeba.
xSiria SemTxveva, roca formaTa erTmaneTisagan ganmasxvaveblad
erTdroulad ramdenime gramatikuli saSualeba SeiZleba iqnes
gamoyenebuli:
v-drek _ v-drik-e
am SemTxvevaSi dapirispireba xdeba morfologiuri (-e) da
morfonologiuri (xmovanmonacvleoba) saSualebebiT.
I. 14. mniSvnelobis morfologiuri gamoxatvis nairsaxeobani. enaTmecnierebaSi ZiriTadad gamoyofen enaTa sam morfologiur tips, esenia: maizolirebeli, fleqsiuri da aglutinaciuri. Tanamedrove interpretaciiT es tipebi ase ganisazRvreba:
`maizolirebelia enebi, romlebSic advilad xorcieldeba
s e g m e n t a c i a, anu gamonaTqvamTa danawevreba morfemad, magram Znelia k l a s i f i k a c i a, anu sityvaTa paradigmatuli
klasebis gamoyofa.
`fleqsiuria enebi, romlebSic advilia k l a s i f i k a c i a,
magram Znelia s e g m e n t a c i a.
`aglutinaciuria enebi, romlebSic advilad xorcieldeba
rogorc s e g m e n t a c i a, ise k l a s i f i k a c i a~ (T. gamyreliZe...).
segmentacia da klasifikacia Rrma lingvisturi azris Semcveli procedurebia:
segmentacia gulisxmobs imas, Tu rogor Seesabameba erTmaneTs morfemebi da is mniSvnelobebi, romlebic maT miewereba;
anu _ erT morfemas erTi gramatikuli mniSvneloba Seesabameba
Tu ramdenime.

I. morfologia _ zogadi sakiTxebi

23

`klasifikacia gulisxmobs imas, Tu ramdenad qmnian gamoyofili morfemebi dapirispirebaTa Sinagan sistemas, rogoria maTi
paradigmatuli urTierTmimarTebani~ (T. gamyreliZe).
qarTuli ZiriTadad aglutinaciuri tipis enaa. amitomac,
upiratesad, gramatikuli mniSvnelobis gamoxatva aglutinaciurad xdeba: erT morfemas erTi gramatikuli mniSvneloba Seesabameba, anda erTi gramatikuli mniSvneloba formaSi Sesabamisad
erTi morfemiT gadmoicema:
kac-eb-i _ ricxvis gramatikul mniSvnelobas -eb formanti
gadmoscems, brunvis gramatikul mniSvnelobas _ -i formanti.
v-wer-T piris gramatikuli mniSvneloba v- prefiqsiT gadmoicema, ricxvis gramatikuli mniSvneloba _ -T sufiqsiT.
Tumca qarTulSi araa iSviaTi gramatikuli mniSvnelobis
gadmocema fleqsiurad, roca erTi formanti ramdenime gramatikul mniSvnelobas iTavsebs:
kac-T(a) _ T(a) formanti gamoxatavs rogorc mravlobiT
ricxvs, ise _ irib brunvas;
wer-en _ -en sufiqsi mianiSnebs rogorc subieqtur mesame
pirze, ise subieqtis ricxvze (mravlobiTi).
I. 15. paradigma. formaTa simravle SeiZleba dajgufdes da
dalagdes sxvadasxva principiT gansazRvruli wesiT. swored gansazRvruli wesiT dalagebul formaTa simravle qmnis paradigmas.
paradigma SeiZleba iyos semantikuri da gramatikuli. erTi da imave semantikis mqone sxvadasxva fuZis mqone sityvaTa garkveuli wesiT SekavSireba-dalageba qmnis semantikur paradigmas.
ambobs _ ityvis _ Tqva
aris _ iqneba _ iyo
gramatikuli aris paradigma, romelic erTi da imave
Zireuli morfemebisagan sxvadasxva gramatikuli saSualebebiT
warmoebul formaTa simravles qmnis:
wers _ werda _ werdes...
kaci _ kacma _ kacs...
gramatikulad rTuli forma SeiZleba iyos miRebuli derivaciiT (anu warmoqmniT) da fleqsiiT (anu mimoxriT). Sesaba-

24

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

misad, gramatikuli paradigma SeiZleba iyos derivaciuli da


fleqsiuri. dervaciuli paradigmaa:
kac-i
sa-kac-e
kac-ur-i
kac-oba...
fleqsiuri paradigmaa:
kac-i
kac-ma
kac-s
kac-is...
I. 16. morfemaTa gamoyofis principebi. tradiciulad morfemis gamoyofa xdeba ori pirobis dacviT:
a) sityvis cvladi da mdgradi monakveTebis urTierTSefardebiT:
kac-i
kac-i
kac-ma
qal-i
kac-s
qar-i...
pirvel SemTxvevaSi kac-i ucvlelia, cvladia -i, -ma, -s...
Sesabamisad, gamoiyofa kac- fuZe (fuZiseuli morfema) da -i,
-ma, -s... morfemebi.
meore SemTxvevaSi cvladia kac-, qal-, qar-... ucvlelia -i.
amis mixedviTac gamoiyofa kac-, qal-, qar- fuZeebi da -i morfema.
b) gamoyofil elements unda hqondes an leqsikuri, an gramatikuli mniSvneloba. morfema, romelsac leqsikuri mniSvneloba aqvs, fuZiseuli morfemaa, oden- gramatikuli mniSvnelobis
mqone morfema _ Cveulebrivi morfema, formanti, afiqsi.
morfema morfologiuri odenobaa, amitomac upirveles
yovlisa misi morfologiuri (formobrivi) Tvisebani unda warmoCndes. qarTulSi xerxdeba gamoyofa ramdenime principisa, romliTac SesaZlebeli xdeba morfemis morfologiuri (wminda
formobrivi) daxasiaTeba. esaa flagitaciis, dispoziciis, dizunqciis principebi.

I. morfologia _ zogadi sakiTxebi

25

I. 17. flagitaciis principi varaudobs morfemaTa iseT


urTierTobas, roca erTi romelime morfema SeeTavseba (ramdenime SesaZleblidan) mxolod erT morfemas (da araviTar SemTxvevaSi _ sxvas). amrigad, flagitacia (laT.: flagitatio `daJinebiTi
moTxovna~) erTi morfemis mier meore morfemis daJinebiTi moTxovnaa, anu: erTi morfema meore morfemis aucilebel povnierebas Seapirobebs.
magaliTad, Sedegobis gamomxatvel (namyo drois saobieqto)
mimReobas ori sufiqsi awarmoebs -il da -ul. semantikurad maT
Soris araviTari gansxvaveba ar aris, maTi ganawileba wminda
formobriv princips emyareba. Sdr.:
Reb-av-s Se-Reb-il-i
a-R-eb-s ga-R-eb-ul-i
anu: Tu zmnur formaSi gvaqs -eb Temis niSani, mimReobis
sufiqsur mawarmoebelTagan mas mierTveba mxolod da mxolod
-ul. Tu fonetikurad imave Sedgenilobis -eb fuZiseuli gamounawevrebeli elementia, maSin mimReobis mawarmoebeli iqneba -il.
ena zustad asxvavebs am or sxvadasxva -eb elements (Sdr.: ga-Reb-ul-i da Se-R-eb-il-i, an: Se-kreb-il-i...) (b. jorbenaZe).
flagitaciuri mimarTebaa -i da -od morfemebs Soris uRvlilebis paradigmaSi (mRer-i-s _ mRer-od-a, Sdr.: mRer-s _
mRer-d-a).
flagitaciis principi moqmedebs moqmedebiTisa da vnebiTis
formaTa urTierTimarTebisas:
a-naT-eb-s naT-d-eb-a
a-nT-eb-s i-nT-eb-a
yalibi a + fuZe + eb SeiTavsebs sufiqsian vnebiTs, Tu
fuZe marcvlovania, prefiqsian vnebiTs _ Tu fuZe umarcvloa.
I. 18. dispozicia Tanamimdevrobas, Tanaganlagebas gulisxmobs. is faqti, rom nebismier morfemas Tavisi mkacrad gansazRvruli adgili aqvs struqturaSi, dispoziciis principis moqmedebis Sedegia. es gansakuTrebiT naTlad warmoCndeba materialurad identuri, magram semantikurad gansxvavebuli morfemebis
Sedarebisas: vnebiTiseuli -d yovelTvis sayrden fuZesa da Temis niSans Soris moeqceva (Sen-d-eb-a), xolo uwyvetlis -d yovelTvis uSualod mosdevs Temis niSans (a-Sen-eb-d-a). dispozici-

26

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

as Tavis mizezi aqvs. am SemTxvevaSi dispoziciis mizezi nairgvari sayrdeni fuZis mqoneblobaa: Sen-d-eb-a formisTvis amosavalia wyvetilis fuZe: a-Sen-d-a Sen-d-eb-a. bunebrivia, -eb moeqceoda -d elementis Semdeg. meore SemTxvevaSi sayrdenia awmyos fuZe: a-Sen-eb-s a-Sen-eb-da.
I. 19. dizunqciis principi gulisxmobs SemTxvevebs, roca
erTi da igive morfema ixamebs xan erT, xan meore morfemas, magram urTierTSenacvlebis gareSe. magaliTad, -av TemisniSniani
zmna Sedegobis mniSvnelobis gamomxatvel mimReobas ikeTebs xan
-il, xan -ul morfemiT: mal-av-s da-mal-ul-i, magram: nayav-s da-nay-il-i; dauSvebelia da-mal-il-i, ar gvxvdeba danay-ul-i. amgvar ganawilebas Tavisi istoriuli mizezi aqvs: is
-av TemisniSniani zmnebi, romlebic mimReobas -il morfemiT
iwarmoeben, istoriulad uTemisniSnoni iyvnen: nay-s, xoc-s,
rek-s... amrigad, am SemTxvevaSi istorias eweva angariSi, sinqroniulad ki dizunqciis principis moqmedebaze SegviZlia laparaki.

SeniSvna: aq saliteraturo enis monacemebzea saubari. dialeqtur nairsaxeobebs Tavisi mizezi da axsna
aqvs.
zemoxsenebuli principebi SesaZloa kombinaciuradac moqmedebdnen. magaliTad, ga-R-eb-ul-i _ -eb Temis niSani flagitaciis prinicipis Sesabamisad ixamebs -ul morfemas, magram TviT
-ul ki ukve dizunqciurad exameba ara mxolod -eb, aramed, -av,
-am da -em Temis niSnebsac.
I. 20. konfiqsi TavsarT-bolosarTis (prefiqsisa da sufiqsis) erTdrouli gamoyenebaa erTi konkretuli mniSvnelobis gamosaxatavad. m-Seneb-el-i, m-dum-are, si-Tb-o, si-xar-ul-i, sa-Coxe, sa-jar-o... _ konfiqsebiT (m-el, m-ar, si-o, si-ul, sa-e, sa-o...)
nawarmoeb formebad miiCneva. formaTa martivi Sepirispireba naTels xdis, rom konfiqsur warmoebas sul sxvagvari kvalifikacia SeiZleba mieces.
Sdr., magaliTad:

I. morfologia _ zogadi sakiTxebi

27

a-m-Seneb-el-i
a-sa-Seneb-el-i
a-u-Seneb-el-i
am formebisaTvis saerTo mawarmoebelia -el; samive mimReobaa, nazmnari zedsarTavi, atributivi.
imave formebs ganasxvavebs sami sxvadasxva prefiqsis mqonebloba (m-, sa- da u-).
bunebrivia, davaskvnaT:
a) saerTo mniSvnelobas gamoxatavs saerTo elementi _ sufiqsi -el.
b) gansxvavebul mniSvnelobebs gamoxataven gansxvavebuli
elementebi m-, sa- da u-.
anu: -el awarmoebs mimReobis (nazmnari zedsarTavis) fuZes.
igive -el gvaqvs arqaul `mimGeobebSi~ vrc-el-i, Tx-el-i, grZel-i... formebSi. m-, sa da u formantebs sxva, damatebiTi mniSvneloba SeaqvT imave fuZeSi; kerZod, m- gamoxatavs moqmeds, sa_ daniSnulebas, u- _ uaryofas.
analogiurad daismis sakiTxi sxva konfiqsebis mimarTac...
I. 21. morfemaTa semantikuri informaciulobis sakiTxisaTvis. morfema, rogorc wesi, garkveul semantikur informacias gamoxatavs. qarTulSi, rogorc aglutinaciuri tipis enaSi,
umetesad advilad xerxdeba morfemaTa gamoyofac da maTi mniSvnelobebis dadgenac.
v-mal-av-T: v- I subieqturi piris morfemaa, -T _ imave piris mravlobiTobis gamomxatveli, mal- fuZiseuli morfemaa, -av
_ Temis niSani (I seriis fuZis mawarmoebeli).
asea mravlisagan mraval SemTxvevaSi.
SevudaroT axla erTmaneTs ori forma:
i-xrC-ob-a _ i-xrC-v-eb-a
-v fuZiseuli elementia.
naTelia, rom -ob aq utoldeba ara -eb morfemas, aramed
-v-eb kompleqss, romelSic -v amosavali fuZis kuTvnilebaa, anu:
-ob `difuzurad~ gamoxatavs im semantikas, romlis gamoxatvac
sxva SemTxvevaSi -v-eb kompleqss akisria.
amave rigisaa -o i-y-o formaSi *i-yav-a.

28

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

aqedan gamomdinare, rogor davSaloT `ixrCoba~ an `iyo~


tipis formebi? -ob, -o elementebSi Serwymulia morfemaTa
zRvari, es elementebi erTdroulad gvawvdian informacias rogorc fuZiseuli elementebis, aseve sakuTriv morfemis Sesaxeb.
morfologiuri analizis dros unda gaTvaliswinebul iqnes es
momenti.
aqve dadgeba sakiTxi mniSvnelobagauCinarebuli formebis
gamoyofis Sesaxebac. rogor unda daiSalos formebi `dRisiT~
(Sdr. `Ram-iT~), wign-i(v)-an-i, gon-i(v)-er-i, om-i(v)-an-oba?
dR-is-iT _ ras mivakuTvnoT -is _ fuZes (dRis-), Tu morfemas (-isiT)?
ratom warmogvidgeba -ian morfemad? -i -iv xom fuZis
mawarmoebeli elementia, iseve, rogorc -ier morfemis -i -iv!
e. i. gvaqvs warmoebuli fuZe *wign-iv- (faruli fuZe), romelsac erT SemTxvevaSi mierTvis -an, meore SemTxvevaSi -er morfema. marTalia, wign-iv- damoukideblad ar ixmareba, magram:
a) damoukideblad ar ixmareba arc om-ian-i, arc qal-aC
(Sdr. qalaC-una)...
b) gvaqvs formebi, sadac -iv produqtiuli mawarmoebelia:
mxr-iv, damoukidebl-iv.
Semdeg: ra klasifikacia unda mieces -ier formants, Tuki
viciT, rom garkveul garemocvaSi igi iqceva -ivr monacemad:
gon-ivr-ul-ad?
gamoiyos Tu ara -ir elementi stv-ir-i formaSi, Tuki arsebobs stv-en-s? -ir araproduqtiulia, magram es ar niSnavs,
rom igi morfema ar aris.
I. 22. araproduqtiuli morfemebi. zemoxsenebuli svams
sakiTxs araproduqtiuli morfemebis Sesaxeb, romlebic or jgufad nawildebian:
a) iSviaTi xmarebis morfemebi: -iv (mxr-iv), -av (ficxl-av),
-ir (stv-ir-i, xS-ir-i, Sdr.: si-xS-o), ne- (ne-rwyv-i, Sdr.: rwy-avs) da misT.
b) morfemebi, romlebic mxolod fuZis an sxva morfemebis
SemadgenlobaSi Sedis, magram formaTa Sedarebisas mainc calke
elementebad gamoiyofa (Sdr.: qal-i _ qal-aC-un-a da kac-un-a)...

I. morfologia _ zogadi sakiTxebi

29

I. 23. nasesxebi morfemebi. nasesxeb morfemaTa gamoyofis


principi: morfema gamoiyofa maSin, Tuki damoukidebliv iqna gamoyenebuli sxva fuZesTan. magaliTad, -ist gamoiyofa imitom,
rom dasaSvebia ful-ist-i. magram fostalion-i formaSi ar
gamoiyofa -lion elementi, radgan igi mTlianad nasesxebia sityvasTan erTad. amasTan dakavSirebiT gasarkvevi xdeba:
a) nasesxeb sityvaTa klasifikaciis principi: sesxeba sityvis
enaSi Semosvlis faqtia, magram moxvdeba ra enaSi, igi ukve am
enis kuTvnileba xdeba Tavisi fonetikuri da gramatikuli iersaxiT. `sesxeba~ _ wminda enaTmecnieruli kvalifikaciaa, ontologiurad (sakuTriv enaSi) nasesxebi sityva arafriT gamoirCeva
sxva, aranasesxebi, sityvebisagan.
b) fosta da fostalion-i _ orive nasesxebi sityvaa, magram fonetikurad ise cvlili, rom arsebiTad gansxvavdeba Tavisi
pirvandeli saxisagan. `fosta~ aSkarad gaqarTulda (iseve, rogorc, vTqvaT, `lursmani~ arab.: `musmar~) da es gaqarTulebuli forma aris sityvaSi fosta-lion-i. gvaqvs ki SesaZlebloba nasesxebi sufiqsis kvalifikacia mivceT am SemTxvevaSi
-lion elements?..
nasesxebi formantebi qarTulSi sakmaodaa: magaliTad, -nair
(am-nair-i...), zogi kninobiTi sufiqsi, -ist, anti- (maristi, antisaxelmwifoebrivi) da sxva.

I. 24. fonetikuri da morfologiuri faqtorebis urTierTmimarTebisaTvis.


morfologiis
sakiTxebis
ganxilvisas
gverds ver avuvliT fonetikas, fonetikur cvlilebebs; iseve,
rogorc ver moxdeba sintaqsuri faqtorebis ignorireba (zog
SemTxvevaSi sintaqsuri principi morfologiur faqtTa klasifikaciis safuZveli xdeba; mag., metyvelebis nawilTa tradiciuli
klasifikacia, brunebis problemebis ganxilva _ raoba, dalageba;
seriebad dayofa mwkrivebisa da sxva).
morfologia da sintaqsi enaTmecnierebis erTi dargis ori
nawilia da amiT SeiZleba aixsnas es Sepirobebuloba; fonetikafonologia ki calke dargia enaTmecnierebisa. miuxedavad amisa,
imdenad mWidroa kavSiri fonetikasa da morfologias Soris,
rom zogjer gramatikis kursSi fonetikac SeaqvT, rogorc aucilebeli nawili (ix. mag.: a. SaniZe, qarTuli gramatikis safuZ-

30

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

vlebi, Tb., 1953, gv. 7-30). cxadia, aq igulisxmeba mxolod fonetikuri sistema qarTuli enisa da ZiriTadi fonetikuri procesebi; Tumca aqvea miTiTeba, rom fonetika da gramatika sxvadasxva dargia enaTmecnierebisa (gv. 1).
sityvaSi fonetikuri cvlilebebis mosaxdenad aucilebelia
Sesabamisi garemo _ pozicia da cvlilebis momxdeni faqtoris
mqonebloba. cxadia, amaTgan erT-erTi faqtoris arseboba ar iqneba sakmarisi fonetikuri cvlilebebisaTvis, magram fonetikuri
cvlileba SeiZleba ar moxdes maSinac, roca es orive piroba arsebobs _ pozicia da cvlilebis momxdeni faqtoric; amis mizezi SeiZleba iyos is, rom fonetikurma cvlilebam morfologias
gauwios angariSi. sxvagvarad rom vTqvaT, fonetikuri procesi
morfologiurad unda iyos nebadarTuli, ar unda iyos morfologiurad akrZaluli.
ramdenime konkretuli magaliTi: fuZeTa erTi nawili zmnis
sistemaSi dasturdeba sxvadasxva gaxmovanebiT: s-dev-s / s-di(v)-a,
Tvlem-s / Ca-Tvlim-a, i-lxen-s / moi-lxin-a. isini ganixileba erTimeoris fonetikur variantebad: i xmovniani fuZe aris reducirebuli variantebi e-xmovniani fuZisa. roca gvaqvs i- xmovniani varianti, aucileblad gveqneba e > i fonetikuri procesis
gamomwvevi momdevno xmovani (cvlilebis momxdeni faqtori). wesi
piruku ar moqmedebs. SeiZleba fuZes daerTodes xmovani (cvlilebis momxdeni faqtori), magram e gaxmovanebiT iyos warmodgenili: m-dev-ar-i, m-Tvlem-are, mo-lxen-a... am da msgavs magaliTebSi fuZiseuli xmovnis sareduqcio poziciac aris da mareducirebeli faqtoric, ra xdeba? saqmeSi morfologia Caeria: e/i
xmovanTa dapirispirebis morfologizacia moxda.
zmnaTa ZiriTad nawilSi I da II seriis fuZeTa dapirispirebisaTvis Temis niSani aris gamoyenebuli. amave morfologiuri
daniSnulebiT enam am tipis zmnebSi e/ i xmovanmonacvleoba gamoiyena. e-xmovniani fuZe I seriis kuTvnilebad iqca, i-xmovniani _
II seriisa (xmovanTa dapirispirebam itvirTa is funqcia, rac aqvs
Temis niSans rTul da martiv TemaTa dapirispirebisas); amis
gamo fonetikuri cvlileba aikrZala I seriaSi (Sdr.: s-dev-en,
Tvlem-en, i-lxen-en...). es morfologiuri statusi SenarCunebulia nazmnar saxelebSic: rogorc cnobilia, nazmnari saxelebis
sayrdeni awmyos fuZea.

I. morfologia _ zogadi sakiTxebi

31

amgvar SemTxvevaSi e/i procesi morfonologiur procesad


unda iqnes gaazrebuli; mas ver miviCnevT wminda fonetikur procesad, Tumca fuZeebs ganvixilavT, rogorc erTimeoris fonetikur variantebs.
Slis / Sla, Tlis / Tla SeiZleba aseve ganvixiloT, rogorc fonetikuri variantebi erTi da imave fuZisa, magram mas
ver ganvixilavT moqmed fonetikur procesad; moxda fonetikuri
procesis morfologizacia _ II seriaSi srulxmovani fuZe damkvidrda, miuxedavad fonetikuri cvlilebis mosaxdenad aucilebeli poziciisa da cvlilebis momxdeni faqtoris mqoneblobisa.
wminda fonetikur (moqmed fonetikur) procesad miviCnevT
iseT fonetikur variantebs, rogorebicaa, magaliTad, mov-kal _
mo-kl-es: Tu aris fonetikuri cvlilebebis mosaxdeni pozicia
da cvlilebis momxdeni faqtori, xmovani yovelTvis reducirebulia (kl-av-s, mo-kl-av-s, mo-kl-uli...), ganurCevlad misi morfologiuri statusisa.
aq unda mivaqcioT yuradReba imasac, rom garkveuli morfologiuri faqtebi SeiZleba iqnes ganxiluli istoriuli fonetikuri procesebis Sedegad, vTqvaT S3 -o (a), S3 -n (en), magram dRevandel viTarebaSi isini damoukidebeli morfologiuri
odenobebia.
I. 25. morfemaTa identurobis sakiTxisaTvis. roca vsaub-

robT morfemaTa identurobaze, gavarCevT ori saxis identurobas _ funqciursa da formobrivs.


funqciurad identurni arian is morfemebi, romlebic
erTsa da imave sistemaSi erTsa da imave funqcias asruleben.
mag., saxelTa mravlobiTi ricxvis mawarmoeblebi -n da -eb (kac-ni / kac-eb-i), e. w. Temis niSnebi -av (xat-av-s), -am (dg-am-s), -eb
(akeT-eb-s), -ob (gm-ob-s) da misTanani.
formobrivi identifikaciis sakiTxi ufro rTulia. am
SemTxvevaSi gaTvaliswinebuli unda iqnes:
a) materialuri Sedgeniloba,
b) qmedebis unari,
g) Tvisoba,
d) pozicia struqturaSi.

32

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

mxolod materialuri igiveoba ar aris sakmarisi morfemaTa identurobis dasadgenad. magaliTad: a-keT-eb-s da gaa-keTeb-ina _ materialurad da geneturad erTi da igive odenoba eb ver CaiTvleba morfologiurad identurad, ramdenadac
pirvel SemTxvevaSi igi Temis niSania (mxolod I seriis formebSi
gvaqvs), meore SemTxvevaSi ki igi fuZis gamounawevrebeli elementia srul paradigmaSi:
awmyo:
a-keT-eb-s
a-keT-eb-in-eb-s
wyvetili: a-keT-a
a-keT-eb-in-a
akeT-eb-in-eb-s formis meore -eb elementi aris akeT-eb-s
formis -eb elementis identuri formobrivadac da funqciuradac.
aseve -av elementi cur-av-s da i-cur-av-a formebSi. pirveli cur-av-s _ icura paradigmis wevria, meore _ cur-a{v}-ob-s
_ icur-av-a paradigmisa.
masalobrivi da funqciuri igiveoba -i elementisa wyvetilis formebSi mov-kal-i da gavSr-i ar aris sakmarisi maTi morfologiuri identurobis samtkiceblad _ gansxvavebulia maTi
qmedebis unari: I SemTxvevaSi -i-s ar Seswevs Zala fuZiseuli
xmovnis reduqciisa (Tumca a reducirebadi xmovania: mo-kl-a),
meore SemTxvevaSi fuZiseuli xmovnis reduqciis mizezi (Sr
Ser) -i elementi Cans.
aseve ar SeiZleba visaubroT -e elementis identurobaze
wyvetilis iseT formebSi, rogorebicaa v-wer-e da va-q-e; erT
SemTxvevaSi paradigmaSi e S3 piris niSans -a-s Seixamebs, meore
SemTxvevaSi _ -o-s; rogorc irkveva, am gansxvavebis safuZveli
maTi geneturi sxvaobaa: erT SemTxvevaSi -e TavisTavadi, damoukidebeli sufiqsia (v-wer-e), meore SemTxvevaSi _ -ev sufiqsidan
momdinare (va-q-e < *va-q-ev). Cven Tvisoba ganvsazRvreT, rogorc
morfemiseuli xmovnis fonetikuri cvlis unari. am ori magaliTis mixedviT _ Tvl-em-s da sc-em-s _ ver visaubrebT -em elementis identurobaze, radganac erT SemTxvevaSi e xmovani monacvleobs i-sTan (Tvl-em-s _ CaTvl-im-a), meore SemTxvevaSi igi
imave viTarebaSi cvlilebas ar ganicdis (sc-em-s _ sc-em-a)... gansxvavebulia maTi sxva morfemebTan Sexamebis unaric: erTi ixamebs -il sufiqss (CaTvlem-il-i), meore -ul-s (gamocem-ul-i) da
sxva.

I. morfologia _ zogadi sakiTxebi

33

ar SeiZleba morfologiuri igiveobis niSani daisvas or


formaSi _ va-Sen-eb da v-Sen-d-eb-i _ gamovlenil -eb elements
Soris: isini gansxvavdebian uRvlilebiT, sxvadasxva poziciiT
struqturaSi, morfemebTan SexamebiT da a. S.
magram, meore mxriv, garkveul morfologiur identurobaze
SeiZleba visaubroT masalobrivad gansxvavebul odenobebs Soris. magaliTad, -av da -am Temis niSnebze. maTi qmedeba, Tvisoba,
pozicia struqturaSi, uRlebis Taviseburebebi (-av da -am
TemisniSniani zmnebisa) emTxveva erTmaneTs. es maTi identifikaciis safuZvels qmnis.
I. 26. morfemaTa identifikaciis principisaTvis. Tu ma-

salobrivad gansxvavebul or morfologiur elements erTnairi gramatikuli datvirTva aqvs, erTgvarad iqceva paradigmatuli Tu sintagmaturi TvalsazrisiT, saqme gvaqvs
morfologiur identifikaciasTan. magaliTad: -av da -am
Temis niSnebi morfologiurad identurni arian.
morfologiuri identifikacia ar unda avrioT tavtologiaSi. tavtologia iqneba imis aGniSvna, rom -av elementi malav-s formaSi da igive elementi gor-av-s formaSi erTi morfologiuri odenobaa.
I. 27. morfemis struqtura. qarTulSi gvaqvs samgvari Sedgenilobis morfema: xmovani, Tanxmovani da xmovan-Tanxmovnis
kombinacia. xmovani an Tanxmovani morfema SeiZleba iyos prefiqsulic da sufiqsuric (a-keTebs / keTeb-a, i-keTebs / Wr-i-s... m-xatav-s, da-g-xato-n...).
Taviseburebas avlens xmovan-Tanxmovnis kombinaciiT Sedgenili morfemebi. Tavkidura poziciaSi ZiriTadad gvaqvs Tanxmovanxmovani (na-, sa-, ma-...), xolo bolokidura poziciaSi _ xmovanTanxmovani (-as, -an, -eb...). saubroben simetriis principzec:
na-texi da mtkiv-an
sa-naTi da pir-as
si-lurje da lurj-is

34

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

cxadia, am SemTxvevaSi saubaria zogadad morfemaTa struqturul Taviseburebaze da ara simetriul morfemaTa raimegvar
funqciur igiveobaze.
I. 28. mniSvnelobis gavlena formawarmoebaze. formawarmoebis sakiTxebis ganxilvisas yuradReba unda mieqces mniSvnelobis gavlenas formawarmoebaze.
magaliTad, s-cem-s is mas: iseT konteqstSi, rogoricaa
`deda Svils scems~, zmnuri forma srul paradigmas qmnis (scems,
scemda, scemdes, scema, scemos, ucemia, ecema, ecemos), xolo
mniSvnelobiT `Tma koWebamde scems~, zmnas ewarmoeba mxolod I
seriis 3 mwkrivis formebi (scems, scemda, scemdes).
sxva magaliTi: adidebs formas mniSvnelobiT `didad xdis~
ewarmoeba Sesabamisi sufiqsuri vnebiTi (oTaxs adidebs _ oTaxi
diddeba), magram mniSvnelobiT `xotbas asxams~ moqmedebiTma
SeiZleba prefiqsuli vnebiTi gaikeTos (samSoblos adidebs _
samSoblo idideba viGacis mier).
I. 29. determinaciis principi. enis yoveli forma, yoveli
struqtura, yoveli sistema Tu qvesistema mkacrad determinirebulia, gansazRvrulia sxva formiT, struqturiT, sistemiTa Tu
qvesistemiT da Tavadac ganmsazRvrelad evlineba sxva formas,
struqturas, sistemasa Tu qvesistemas. determinizmi gulisxmobs
enobrivi faqtebis urTierTSepirobebulobas, da ara mxolod
amas, aramed moqmedi sistemisa Tu struqturis farglebSi am
elementTa Soris mizez-Sedegobriobis dadgenasac.
morfologiur kvleva-Ziebas swored es unda daedos safuZvlad: enobrivi formebis determinizmi _ mkacri mizez-Sedegobrivi urTierTgansazRvruloba enobrivi elementebisa da amis safuZvelze urTierTmimarTebaTa dadgena.
ras gulisxmobs enobriv formaTa determinizmi da rogor
vlindeba igi konkretul enobriv sistemaSi, amis konkretul nimuSad aseTi magaliTi mohyavT:
aviRoT wyvilebi:
1. a-TeTr-eb-s _ TeTr-d-eb-a
2. bar-av-s _ i-bar-eb-a || i-bar-v-i-s (b. jorbenaZe)

I. morfologia _ zogadi sakiTxebi

35

tradiciuli ganmartebiT TiToeuli wyvilis Semadgeneli


erTeulebi erTmaneTs upirispirdeba rogorc gvaris konversiuli formebi: moqmedebiTi (aTeTrebs, baravs) da vnebiTi (TeTrdeba, ibareba). es am formaTa funqciuri, Sinaarsobrivi daxasiaTebaa. wminda formobrivi analizis safuZvelze xdeba formis Semadgeneli elementebis segmentacia, irkveva TiToeuli formis
Semadgenel elementTa funqcia rogorc paradigmul, ise sintagmur formebTan, maTi urTierTmimarTebebi. `determinizmis principi ki varaudobs zemoaRniSnul formebs Soris mizez-Sedegobrivi urTierTgansazRvrulobis dadgenasac, imis gamokvlevas, Tu
romeli forma romliTaa pirobadebuli. amgvari midgoma Cvens
SemTxvevaSi maSinve gaarkvevs, rom e. w. moqmedebiTi gvaris a +
fuZe + eb awmyoseul yalibs, rogorc wesi, vnebiTSi sufiqsiani
formebi Seesabameba (yalibi: fuZe + d + eb), xolo fuZe + av yalibis mqone formebi e. w. prefiqsian vnebiTebs SeiTavseben (yalibi: i||e + fuZe + ebi, an: i||e + fuZe + v + i). rasakvirvelia,
gamonaklisebi aris (...), magram es gamonaklisebi, jer erTi, ukeT
warmoaCenen mTeli sistemis elementebis mkacr urTierTSepirobebulobas da, garda amisa, dasvamen axal sakiTxs: ra aris mizezi
amgvari `gadaxrisa~, sad unda veZioT misi safuZveli? es ki SegvaZlebinebs axali kuTxiT SevxedoT arsebuli lingvisturi principebis safuZvelze ukve TiTqosda kargad cnobil da dadgenil
sakiTxebs~ (b. jorbenaZe).
rac ufro Rrmaa analizi, rac ufro Rrmad CavixedavT movlenis arsSi, `determinizmis aSkara qmedebis ufro farTo, SeiZleba iTqvas, globalur ares dagvalandinebs da naTlad dagvanaxebs enobriv formaTa mizez-Sedegobriv urTierTdamokidebulebis ucilobel faqts, rac agvaxsnevinebs kidec Tanamedrove
enaTmecnierebaSi arsebiTad ufro apriorulad SeniSnul, vinem
faqtobriv dasabuTebul movlenas, rom yoveli cvlileba enis
romelime monakveTSi arsebiTi xasiaTis Zvrebsa da cvlilebebs
iwvevs TiTqosda savsebiT dacilebul formebsa da struqturebSi~ (b. jorbenaZe).
morfologiuri analizis dros enobrivi monacemebis Semadgenel elementebad danawevrebisaTvis (segmentaciisaTvis), cxadia,
arsebiTi mniSvneloba aqvs am elementTa urTierTdeterminirebis
faqtors. `determinacia enobrivi dinamikis TvalsazrisiTaa fa-

36

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

seuli, enis Sinagani bunebiT gamowveul cvlilebaTa gamosaZieblad da ara enis abstrahirebuli statikuri sqemebis warmosadgenad~ (b. jorbenaZe).
arsebobs determinaciis ori saxeoba:
a) warmoqmniTi determinacia _ roca urTierTSepirobebuli formebidan erT-erTi formobrivad aris warmoqmnili meorisagan: a-keT-eb-s ga-keT-eb-ul-i; meore formisaTvis formobrivad sayrdenia pirveli.
b) saurTierTo determinacia: roca erTi forma gulisxmobs
meoris arsebobas da _ piriqiT, magram formobrivad erTi meorisagan warmoqmnili ar aris; magaliTad: TrT-i-s TrT-od-a: awmyoSi -i elementiani warmoeba gulisxmobs uwyvetelSi -od sufiqsian warmoebas da _ piriqiT:
saubroben agreTve formobriv da funqciur determinaciaze.
a) cur-av-s m-cur-av-i: forma m-cur-av-i formobrivadac
da funqciuradac Sepirobebulia cur-av-s formiT.
b) Can-s m-Cin-ar-i: forma m-Cin-ar-i funqciurad isevea
Sepirobebuli Can-s formisagan, rogorc wina magaliTSi meore
forma pirvelisagan, magram formobrivad m-Cin-ar-i Cin fuZis
mqone formasTan (gamo-a-Cin-a) aris dakavSirebuli. aseT SemTxvevaSi gvaqvs mxolod funqciuri determinacia; wina magaliTSi _
formobriv-funqciuri determinacia.
I. 30. metyvelebis nawilebi. enaSi arsebuli sityvaTa maragi _ leqsikur erTeulTa raodenoba _ ganusazRvrelia. sityvebi erTmaneTisagan gansxvavdeba gramatikuli (morfologiuri
da sintaqsuri), leqsikologiuri, semantikuri TvalsazrisiT.
swored am niSanTa safuZvelze xdeba sityvaTa dajgufeba klasebad, romelTac metyvelebis nawilebs uwodeben. qarTulSi
tradiciulad gamoyofen 10 metyvelebis nawils:
1. arsebiTi saxeli: kaci, saxli, ocneba, daviTi, rioni...
2. zedsarTavi saxeli: didi, patara, qudiani, uqudo...
3. ricxviTi saxeli: erTi, aTi, milioni, mravali, cota...
4. nacvalsaxeli: me, Sen, igi... yvela, TiToeuli...
5. zmna: wers, xatavs, dgas, dafrinavs...

I. morfologia _ zogadi sakiTxebi

37

6. zmnizeda: guSin, xval, aq, ase...


7. Tandebuli: -viT, -Tan, -ze... mier, gamo...
8. kavSiri: da, Tu, magram, xolo...
9. nawilaki: ar, vera, ho, diax...
10. Sorisdebuli: eh! vai! yoCaR!..
tradiciul klasifikacias, rogorc klasifikacias, bevri
nakli aqvs: irRveva saklasifikacio principi (monacvleobs morfologiuri, sintaqsuri, semantikuri da leqsikuri principebi)
(arn. Ciqobava); magram miRebuli Tvalsazrisis mixedviT, `miuxedavad amisa, aseTi dayofiT tradiciulad SemuSavebul terminebs SeiZleba dResac hqondes teqnikuri gamoyeneba mecnierul
gramatikaSi, radganac TviTeuli `metyvelebis nawili~ garkveuli
gramatikuli niSnebis matarebelia, morfologiurisa an sintaqsurisa, da raime niSnis mixedviT gansxvavebuli danarCenebisagan~
(a. SaniZe).
morfologiis winamdebare kursis Sedgenisas Cven vemyarebiT b. jorbenaZis qvewarmodgenil Tvalsazriss:
tradiciul klasifikaciaSi morfologiuri TvalsazrisiT
gamoiyofa ori jgufi metyvelebis nawilebisa: formacvalebadi
da formaucvleli metyvelebis nawilebi.
pirveli xuTi _ arsebiTi saxeli, zedsarTavi saxeli, ricxviTi saxeli, nacvalsaxeli da zmna _ aris formacvalebadi nawilebi; momdevno xuTi _ zmnizeda, Tandebuli, kavSiri, nawilaki da Sorisdebuli _ miCneulia formaucvlel metyvelebis nawilebad. gramatikuli TvalsazrisiT metyvelebis nawilTa am
jgufis gamoyofa gaumarTlebelia: Tandebulisa da nawilakis metyvelebis nawilad gamoyofa ver egueba sityvis enaTmecnierul
gansazRvras; faqtobriv, Tandebuli da nawilaki (da Zveli qarTulisaTvis _ nawevari) arsebiTad aris morfema (nawevari ki _
morfemoidi). Sorisdebuli leqsikologiuri cnebaa da amitomac
leqsikologiaSi unda iqnes ganxiluli, xolo morfologiurad
igi an saxelis fuZed iqceva (vais gaveyare, uis Seveyare...), an _
zmnisa (viSobs, vaglaxebs...). kavSiri sintaqsuri cnebaa da sintaqsSi unda iqnes ganxiluli. zmnizeda zmnis msazRvrelia; rogorc msazRvreli, igi zmnas brunvaSi ver SeuTanxmdeba, amitomac tovebs formaucvleli sityvis STabeWdilebas. calke aRebu-

38

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

li zmnizeda TavisTavad formacvalebadi sityvaa: misTvis damaxasiaTebelia rogorc sityvawarmoeba, aseve _ formawarmoeba:
a) zmnizedisagan iwarmoeba msazRvreli (zedsarTavi):
dRes _ dRevandeli
weRan _ weRandeli...
b) zmnizeda ibrunvis; marTalia, sxva saxelebTan SedarebiT
misi bruneba SezRudulia, magram morfologiurad mainc angariSgasawevia misi formacvaleba:

sax.
moTxr.
mic.
naT.
moq.
viT.

arsebiTi saxeli
dRe
dRe-m
dRe-s
dR-is
dR-iT
dRe-d

zmnizeda
_
_
dRe-s
dRe-is (Semdeg)
dRe-id-an
dRe-mde

am sakiTxis Sesaxeb ufro dawvrilebiTi saubari iqneba kursis Sesabamis monakveTebSi (saxelTa bruneba, saxeluri sityvawarmoeba).
morfologiuri TvalsazrisiT sityvaTa formacvaleba ori
saxisaa:
a) bruneba
b) uRleba
sityvebi swored amis mixedviT unda dajgufdes; sxvagvarad
rom vTqvaT, amis Sesabamisad unda gamoiyos: saxelebi da zmna metyvelebis nawilebi.
yvela brunebadi sityva _ aris saxeli;
yvela uRlebadi sityva _ aris zmna.
formobrivi TvalsazrisiT saxelebi SeiZleba orad gaiyos:
a) arsebiTi saxeli (anu substantivi);
b) msazRvreli saxeli (anu atributivi).
tradiciuli zedsarTavi, ricxviTi da nacvalsaxeli (nawilobriv) am meore jgufSi Semova. TiToeuli am jgufis saxelTa
semantikuri daxasiaTebisas pirobiTad tradiciuli terminebis
gamoyeneba SesaZleblad migvaCnia.

I. morfologia _ zogadi sakiTxebi

39

faqtia isic, rom substantivebsa da atributivebs Soris


mkacri semantikuri mijna ar aris:
kargi eqimi _ eqimi aq substantivia;
eqimi CxeiZe _ eqimi aq atributivia...
formobrivi TvalsazrisiT sxvaoba gvaqvs: brunebis principia gansxvavebuli (ix. saxelTa bruneba).
substantivebis semantikuri Taviseburebebi (rac tradiciulad sxvadasxva metyvelebis nawilad gaiazreboda) asaxvas povebs
formawarmoebaSi.
msazRvrel saxelebSi, anu atributivebSi, gamoiyofa ori
jgufi: saxelis atributivi (zedsarTavi, ricxviTi...) da zmnis atributivi (zmnizeda). formobrivad es ori jgufic gansxvavebulia.
`nacvalsaxelebi calke metyvelebis nawilad ar gamoiyofa,
radgan nacvalsaxeli, romelic cvlis substantivs, rogorc metyvelebis nawili _ substantivia (misi ganzogadebuli saxeoba);
nacvalsaxeli, romelic cvlis atributivs, rogorc metyvelebis
nawili _ rCeba atributivad; rac Seexeba I da II piris nacvalsaxelebs, sinamdvileSi isini arc arian nacvalsaxelebi: `me~ aris
mosaubre piris saxeli, misi saxeldeba da ara romelime saxelis
Semcvleli; `Sen~ _ saubris adresatis saxeli (da ara nacvalsaxeli). ena solifsisturi sistemaa da misi es Tavisebureba Sesabamisad unda iqnes gaTvaliswinebuli. vuwodoT `me~ da `Sen~
formebs nacvalsaxeli, es igivea, `givi~, `daviTi~ formebis mimarT `kaci~ gamovacxadoT nacvalsaxelad~ (b. jorbenaZe).
tradiciuli sistemis farglebSi saxelzmnis (sawyisisa da
mimReobis) adgili sadavo iyo. mas damoukidebel metyvelebis nawiladac miiCnevdnen. aq warmodgenili klasifikaciis mixedviT, sawyisi da mimReoba substantivisa da atributivis jgufebSi ganawildeba.
Tu gaviTvaliswinebT zemoTqmuls da mkacrad gavatarebT
morfologiur princips, tradiciuli sistema metyvelebis nawilebisa gamartivebuli saxiT warmogvidgeba; gveqneba ori metyvelebis nawili:
substantivi
1. saxeli
saxelis atributivi
atributivi

zmnis atributivi

2. zmna

40

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

I. 31. saxelzmna metKvelebis nawilTa sistemaSi. metyvelebis nawilTa tradiciul klasifikaciaSi garkvevas saWiroebs
saxelzmnis adgili. Cveulebriv qarTul saenaTmecniero literaturaSi araa erTgvarovani Tvalsazrisi. a. SaniZe saxelzmnas
zmnis sistemaSi ganixilavs, arn. Ciqobava _ saxelis sistemaSi. SeniSvnebs orive Tvalsazrisi iwvevs. saxelzmna brunebadi sityvaa;
Tu zmnaa, maSin brunva zmnis kategoriac yofila. Tu saxelia,
ramdenadac saxelzmnas moepoveba drois, gvaris da a. S. gageba,
gamodis, rom es kategoriebi saxelisac yofila...
swored amgvari midgomis gamo daisva sakiTxi imis Taobaze,
rom saxelzmna damoukidebeli metyvelebis nawilia (a. daviTiani).
amgvari midgomac ver moxsnis problemas...
b. jorbenaZis klasifikaciiT saxelzmna saxelis sistemaSi unda iqnes ganxiluli: ZiriTadi gansxvaveba zmnasa da saxels Soris
formacvalebis saxeebia; zmna iuGvlis, saxeli _ ibrunvis. esaa
morfologiuri daxasiaTeba am ori jgufisa. amgvari gaazrebiT,
saxelzmna brunebadi sityvaa, e. i. saxelis sistemaSi unda iqnes
ganxiluli.
mimGeoba rom dros ganarCevs, es semantikis sferoa: warsuli drois semantika iseve ilandeba nawerSi, rogorc naqalaqarSi; erTi nazmnari saxelia, meore warmoqmnili saxeli... gvaris gageba mimGeobaSi da gvaris gageba zmnur formebSi araa erTgvarovani movlena... amis Taobaze ufro vrclad qvemoT gveqneba saubari.
I. 32. gramatikuli kategoriebi. kategoria `mecnierebisa
da filosofiis uzogadesi cnebaa. igi asaxavs universalur obieqtur kavSirmimarTebebs~. zogadad kategorias ganixilaven, rogorc
`logikur cnebas, romelic ganzogadebul formebSi asaxavs obieqturi sinamdvilis ama Tu im mxares, maT urTierTkavSirsa da mimarTebas~ (qegli).
mecnierebis yovel dargSi mecnieruli codna kategoriaTa
sistemebSia moqceuli, amitom kategoriaTa dadgena-dazustebas
mecnierebis nebismier dargSi arsebiTi mniSvneloba eniWeba; asea
enaTmecnierebaSic, kerZod, gramatikaSi.
specialur literaturaSi gramatikul kategoriaTa ganmartebisas araa erTgvarovani Sexeduleba. rig SemTxvevaSi gramati-

I. morfologia _ zogadi sakiTxebi

41

kuli kategoria gaigivebulia morfologiur kategoriasTan. magram, ramdenadac morfologia ganixileba rogorc nawili gramatikisa (sintaqsTan erTad), morfologiuri da sintaqsuri kategoriebis erToblioba qmnis gramatikul kategorias. ase rom, morfologiuri kategoria aris gramatikuli kategoria, magram gramatikuli kategoria ar udris morfologiur kategorias. es aris safuZveli imisa, rom xSirad ar imijneba gramatikuli da morfologiuri kategoriebi.
gramatikul kategorias `gramatikuli formisa da gramatikuli Sinaarsis erToblioba qmnis~ (v. gaki). gramatikuli (morfologiuri) kategoriisaTvis gramatikuli (morfologiuri) niSnis mqonebloba miiCneva arsebiTad. `morfologiuri kategoria
saTanado afiqsebiT unda iqnes warmodgenili da ara fuZis
mniSvnelobiT~ (arn. Ciqobava). ama Tu im enobrivi faqtis morfologiur kategoriad miCnevas `morfologiuri niSnis qonauqonloba wyvets~. morfologiur niSnad ganixileba, erTi mxriv,
morfologiuri inventari _ afiqsebi da, meore mxriv, morfologiuri yalibi. magaliTad, piris morfologiuri kategoria
afiqsebiT gamoixateba, gvaris formaTa ZiriTadi ganmasxvavebeli
morfologiuri niSani formobrivi yalibebia.
metyvelebis nawilTa formacvaleba gramatikuli kategoriebis mixedviT xdeba.
b. jorbenaZe: TviT gramatikuli kategoria unda ganimartos
rogorc gramatikuli sistemis agebis wesi (kanonzomiereba). magaliTad, wer-s forma enaSi imave fuZis mraval formasTan amyarebs kavSirs:
i-wer-eb-a
u-wer-s
wer-s
wer-en
wer-a
wers forma marjvena rigis sxvadasxva formasTan Sewyvilebuli sxvadasxva gramatikuli sistemis wevri aGmoCndeba:
wer-s
wer-s
wer-s
wer-s

_
_
_
_

i-wer-eb-a erTi sistemaa (gvaris kategoria),


u-wer-s meore sistemaa (qcevis kategoria),
wer-en mesame sistemaa (ricxvis kategoria),
wer-a meoTxe sistemaa (mwkrivis kategoria)...

42

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

TiToeuli sistemis agebisas moqmedebs erTi zogadi wesi:


Sewyvilebuli formebi mxolod erTi gramatikuli niSnis mixedviT arian gansxvavebuli; sxva gramatikuli niSnebi maT saerTo
aqvT. magaliTad: pirvel wyvils (wer-s _ iwereba) yvela gramatikuli niSani (yvela kategoria) saerTo aqvT, garda erTisa _
gvaris kategoriisa; meore wyvils (wer-s _ u-wer-s) formebi imis
mixedviT gansxvavdebian erTmaneTisagan, Tu vis ganekuTvneba moqmedeba _ qcevis kategoria; mesame wyvils (wer-s _ wer-en) yvela
kategoria saerTo aqvT, garda erTisa _ gansxvavebulia subieqtis
ricxvi _ ricxvis kategoria; meoTxe wyvils (wer-s _ wer-a)
gansxvavebuli aqvs mxolod mwkrivis kategoria... formaTa Sepirispireba SeiZleba gagrZelebuliyo...
faqtia, is erTaderTi niSani, rac ganasxvavebs Sewyvilebul
formebs, xdeba kidevac maTi Sepirispirebis mizezi; am niSnis
mixedviT aigeba sistema. amgvarad agebul sistemas saxeli erqmeva
imis mixedviT, Tu ra niSniT moxda misi ageba, rac warmoadgens
kidec gramatikul kategorias.
gramatikuli kategoriis gansazGvrisas daculi unda iqnes
ramdenime piroba:
a) gramatikuli kategoria efuZneba ori an meti formis Sepirispirebas;
b) Sepirispirebul formaTa Soris (erTi kategoriis formaTa Soris) sxvaobas mxolod erTi gramatikuli niSani unda
qmnides;
g) Sepirispirebis principi niSandoblivi unda iyos yvela
Sepirispirebuli formisaTvis. magaliTad, Sin da wer-s ver Seqmnian gramatikul sistemas; Sesabamisad, es ori forma ar aris
erTi da imave gramatikuli kategoriis ori wevri... wer-s da uwer-s orive formisaTvis niSandoblivia qcevis semantika (moqmedebis gankuTvnis TvalsazrisiT gansxvavdebian isini erTmaneTisagan), amitom es ori forma qmnis sistemas.
sistema SeiZleba aigos semantikurad dapirispirebuli sityvebiT, magram am sityvaTa Soris ar iyos formobrivi sxvaoba;
sxvagvarad: sxvaobas ar qmnides morfologiuri niSani. aseT
SemTxvevaSi saqme gveqneba semantikur kategoriasTan. qarTulSi
semantikuri kategoriebia dro, kilo da sxva...

I. morfologia _ zogadi sakiTxebi

43

33. metKvelebis nawili da gramatikuli kategoria. sxvadasxva metyvelebis nawils sxvadasxva SesaZlebloba aqvs formacvalebisa. swored formacvalebis SesaZleblobazea damokidebuli
gramatikuli kategoriebis raodenoba; erT metyvelebis nawils
Cveulebriv ramdenime kategoria moepoveba, magram sxvadasxva metyvelebis nawils kategoriaTa gansxvavebuli raodenoba SeiZleba
hqondes. qarTul enaSi saxeli gramatikul kategoriaTa raodenobiT Garibia, zmna _ gacilebiT mdidari. saxels moepoveba brunvisa da ricxvis kategoria; zmnas _ piris, ricxvis, gvaris, qcevis,
mwkrivis da a. S. kategoriebi.
morfologiuri kategoriebi SeiZleba dajgufdes Semdegi
niSnis mixedviT:
a) kategoriebi, romlebic saerToa saxelisa da zmnisaTvis,
b) kategoriebi, romlebic mxolod saxelebs axasiaTebT,
g) kategoriebi, romlebic mxolod zmnebisTvisaa niSandoblivi.
I. 34. qarTuli enis morfologiuri analizis mizani da
amocanebi. Tanamedrove qarTuli enis morfologiuri analizis
ZiriTadi mizani da amocanebi aris sityvis formis analizi, sityvis formacvalebis kanonebisa da kanonzomierebaTa gamovlena
da Seswavla.
srulyofili morfologiuri analizisaTvis aucilebeli
aris: a) formis sintaqsuri funqciisa da b) formis semantikis
gaTvaliswineba. sintaqsuri da semantikuri faqtorebi moqmedeben formawarmoebaze.
ramdenime konkretuli magaliTi:

a) zmnur formebs SeiZleba erTnairi morfologiuri yalibi hqondes, magram sintaqsuri funqcia _ gansxvavebuli:
mef-ob-s _ is
Tavdeb-ob-s _ is mas...
b) formebs morfologiuri yalibi da sintaqsuri funqcia
SeiZleba erTnairi hqondes, semantika _ gansxvavebuli:
mef-ob-s is _ `mefea, flobs, batonobs~
nadir-ob-s is _ `nadirs iWers, klavs~...

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

44

g) formebs SeiZleba erTnairi morfologiuri yalibi


hqondes, magram sintaqsuri funqcia da semantika _ gansxvavebuli:
mef-ob-s is _ `mefea...~
mkurnal-ob-s is _ `mkurnalia~;
is mas _ `kurnavs~; myofadi: umkurnalebs;
is Tavs _ `(samkurnalod) eqimis pacientia~;
`kurnavs Tavis Tavs~ _ myofadi: imkurnalebs...
sxva magaliTi:
vaWr-ob-s

vaWaria (myofadi ara aqvs)


yidis (`wigniT vaWrobs~ _ wigns yidis):
myofadi _ ivaWrebs, wyvetili _ ivaWra.

saxelis SemTxvevaSi:
kac-is
x-is
qorwineb-is

saxli

sintaqsurad samive SemTxvevaSi marcxena rigis sityvebi msazRvrelia; morfologiurad _ naTesaobiTi brunva, magram mkveTrad gansxvavebulia semantika: kacis _ kuTvnilebas gamoxatavs,
xis _ masalas, qorwinebis _ daniSnulebas...
erTi da igive sityva sxvadasxva semantikuri mniSvnelobiT
formawarmoebis sxvadasxva SesaZleblobebs avlens:
s-cem-s _ am zmnas, mniSvnelobiT `deda Svils scems~ eqneba
sruli paradigma uGlebisa; mniSvnelobiT `Tma koWebamde scems~
_ eqneba mxolod pirveli seriis formebi...
amgvarad, morfologiuri analizisaTvis aucilebelia sintaqsuri da semantikuri faqtorebis gaTvaliswineba.

nawili II.

saxelisa da zmnis saerTo


kategriebi. deiqsisis gamovlena
saxelisa da zmnisformawarmoebaSi

II.1. saxelisa da zmnis formawarmoebis Sinagani urTierTkavSiri araerTgzis aris aRniSnuli. amas warmoaCens saxelis
bruneba (anu saxelTa warmodgena aqtantebad), zmnis pirianoba
(anu moqmedebaSi monawile saxelebis asaxva zmnaSi), saxelis ricxvis asaxva zmnaSi da misT. aRniSnul kavSirebs ufro metad
warmoaCens formawarmoebis istoriuli viTarebis warmodgena.
magaliTad, xelSesaxebad vlindeba masalobrivi Sexvedrebi, erTi
mxriv, brunvis niSanTa konsonantur -s, -n, -d elementebsa da, meore mxriv, S3 piris niSanTa arqaul formantebs Soris (-s, -n,
-d) (arn. Ciqobava, v. Tofuria); sainteresoa Tanxvedra S1 v- niSnisa vi-n nacvalsaxelis Zireul elementTan, anda O1 m- prefiqsisa -me nacvalsaxelTan da misT.
igulisxmeba, rom saxelis morfologiuri potencia zmnis
formawarmoebaSic tovebda kvals, ramdenadac moqmedi Tu `samoqmedo~ saxelis raimenairi warmoCena zmnis pirianobis aucilebeli piroba iyo. rac ufro vSordebiT gramatikuli kategoriebis Camoyalibebis istorias, miT ufro fermkrTaldeba da nakleb xelSesaxebi xdeba aRniSnuli Sinagani kavSirebi, magram es
mimarTebebi morfologiisa Tu semantikis (leqsikologiis) doneze sinqroniuli analizis farglebSic SeiZleba iqnes danaxuli
da kvalificirebuli.
II. 2. ricxvis gramatikuli kategoria. aRniSnuli TvalsazrisiT yvelaze TvalsaCino suraTs iZleva ricxvis gramatikuli kategoria. miRebulia, rom ricxvi aris saxelisa da zmnis saerTo kategoria; amave dros, es kategoria aris erTaderTi, romelic saxelisa da zmnis gramatikul SeTanxmebas ganapirobebs.
amave dros, ricxvis kategoria damoukideblad damaxasiaTebelia mxolod arsebiTi saxelisaTvis, ramdenadac arsebiTi saxe-

46

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

li gamoxatavs (aRniSnavs) saganTa klass, saganTa klasi ki, TavisTavad, raodenobasTan aris dakavSirebuli. zmna, misi Sinaarsidan
gamomdinare, damoukideblad ricxvis gamoxatvasTan, raodenobasTan ar aris dakavSirebuli. man SeiZleba asaxos mxolod ricxvi
aqtantebisa. is, rac zmnaSi ricxvis formantebis saxiT vlindeba,
aris gamoZaxili saxelis Sesabamisi morfologiuri kategoriisa.
amitomac aris, rom ricxvis gamoxatva zmnaSi pirianobasTan aris
ZiriTadad dakavSirebuli.
II. 3. orgvari mravlobiTi. arsebiTi saxeli orgvar mravlobiTs iwarmoebs: -eb-ians da narTanians; es ori mravlobiTi
gansxvavebuli tipologiisa da funqcionaluri datvirTvisaa.
-eb-iani mravlobiTi iyenebs mxolod -eb sufiqss da formas
awarmoebs aglutinaciuri principiT: jer fuZe, Semdeg -eb, xolo Semdeg _ brunvis niSani:
skam-eb-i
skam-eb-ma
skam-eb-s
skam-eb-is
skam-eb-iT
skam-eb-o
-eb formants saxelis morfonologiaSi iseTive Zala aqvs,
rogoric -VC struqturis brunvis niSnebs (-is, -iT, -ad), anu
ganapirobebs Sesabamisi saxeluri fuZis kumSvasa da kvecas (cxadia, yvela brunvaSi):
mgl-eb-i Zm-eb-i
m g l - e b - ma Z m - e b - ma da a. S.
SeniSvna: -eb fuZis e xmovans ar kvecs: xe-eb-i... Tavad -eb
formanti mosalodnel morfonologiur procesebs ar eqvemdebareba: is ucvlelia yvela poziciaSi (saxl-eb-is...).
gansxvavebuli bunebisaa narTaniani mravlobiTi. gamoiyeneba
ori sufiqsi: -n da -T(a). -n gamoiyeneba saxelobiTsa da wodebiTSi da misi gamoyeneba aglutinaciur princips icavs:
kac-n-i
(Sdr. kac-eb-i)
kac-n-o
(Sdr. kac-eb-o)

II. saxelisa da zmnis saerTo kategoriebi

47

-T(a) daboloebiani forma asrulebs yvela danarCeni brunvis rols da misi gamovlena fleqsiuri xasiaTisaa: -T(a) iTavsebs brunvisa da ricxvis gramatikul Sinaarsebs. Sdr.:
qal-Ta dRe _ qal-eb-is (dRe)
narTaniani mravlobiTis morfonologia, Sesabamis sufiqsTa
struqturidan gamomdinare, aqtualuri araa: arc ricxvis niSnebi iwveven fuZis cvlilebas, arc Tavad es niSnebi icvlebian:
Zval-n-i, Zval-Ta (Sdr.: Zvl-is, Zvl-eb-i).
II. 4. orgvari mravlobiTis funqciuri ganawilebisaTvis.
sazogadod, -eb da -n(-T) sufiqsebi, rogorc morfologiuri
elementebi, TiTqmis yovel fuZesTan Tanabari uflebamosilebiT
arian aRWurvilni _ awarmoon mravlobiTi ricxvi. Tumca narTanian mravlobiTs upiratesad arqaulobis garkveuli stilistikuri elferi axlavs. funqcionaluri TvalsazrisiT ZiriTadi
adgili -eb formants ukavia.
mainc rogoria maTi gavrcelebis zogadi suraTi?
a) sazogado saxelebSi SeiZleba ugamonaklisod Segvxvdes
rogorc erTi, ise meore saxis mravlobiTi, oRond -eb ufro
bunebrivi, Cveulebrivi metyvelebisaTvis aris damaxasiaTebeli,
xolo -n(-T) sufiqsTa gamovlena markirebulia raime saxis stilistikuri niuansiT.
b) moqmedebis saxelebSi (masdarebSi) -n(-T) sufiqsia gabatonebuli, oRond am SemTxvevaSi xelSesaxebia Sesabamis formaTa
met-naklebi terminologiuri datvirTva: sja-n-i, cdan-i, tanjva-ni, galoba-n-i...
g) -eb da -n(-T) TiTqmis Tanabrad aris gavrcelebuli substantivis rolSi myofi Tu gasubstantivebuli zedsarTavi saxelebis mravlobiTis warmoebaSi. Sdr.: did-eb-i da patar-eb-i da
`...mogrovdiT yvelani, did-n-i, mcire-n-i~...
Tumca igive zedsarTavi, gasubstantivebuli Tanamedrove
terminologiuri SinaarsiT, mxolod -eb-s moiTxovs: TeTr-eb-i,
wiTl-eb-i, mwvane-eb-i, Sav-eb-i... am SemTxvevaSi aSkaraa sufiqsis
terminologiuri datvirTva.
d) ricxviTi saxeli msazRvrelad Tu substantivis rolSi
mxolod -n(-T) sufiqsebs iTavsebs: `Svid-n-i gurjanel-n-i~, `as-n-i

48

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

rad unda dedasa~... magram cifrebis (niSnebis) aRniSvnisas -eb


gamoiyeneba: or-eb-i, xuT-eb-i...
e) nacvalsaxelTa erT nawilSi narTaniani warmoeba erTaderTia... isi-n-i, ima-T... yvela-n-i...
meore rigis nacvalsaxelebSi n-(-T) upiratesobiT aris aRWurvili: zog-n-i (Sdr. zog-eb-i), ra-n-i, sxva-n-i...
mesame rigSi -eb sufiqss aqvs upiratesoba: Cven-eb-i, Taviseb-i... viRac-eb-i, raRac-eb-i...
v) terminologiur (nomenklaturul) SesityvebebSi, faqtobriv, erTaderTia -Ta daboloeba: mweral-T-a kavSiri, mwvaneT-a moZraoba... gza-T-a saministro...
z) mravlobiTebi, sazogadod, kisrulobs zogi specifikuri
Sinaarsis gamoxatvas; magaliTad:
_ sakuTar saxelebs, gvarebis garda, simravlis gamoxatva
ar sWirdeba, magram garkveul (`ganzogadebis~) SemTxvevaSi amisi
saWiroeba vlindeba:
`akakiebi, bakakiebi...~
`naTiebo, leilebo...~
gvarsaxelebi TavisTavad gulisxmobs simravles da erTi
gvaris warmomadgenelTa aRsaniSnavad mravlobiTic gamoiyeneba:
burdul-eb-i, burdul-n-i... magram am or formas Soris gansxvaveba is aris, rom -eb-ians SeuZlia gamoxatos rogorc konkretuli raodenoba (vTqvaT, `ori burduli~), ise mTeli gvaric, xolo -n sufiqsiani gvaris mTel simravles gulisxmobs.
_ nivTierebaTa saxelebi, sazogadod, mravlobiTs ver iguebs, magram romelime saxeldebuli nivTierebis nairgvarobis
(formobrivi an Tvisobrivi nairsaxeobis) SemTxvevaSi mravlobiTis formebi aqtiurdeba:
mineraluri wylebi...
xorcebi daaglijes...
`suls miuZRvis xorcT naqmari...~
am jgufSic mravlobiTis formanti terminologiur datvirTvasac iRebs: maril-eb-i, cil-eb-i...
_ aris SemTxvevebi, rodesac mravlobiTis forma arsebiTad
imaves aRniSnavs, rasac TviT sityvis fuZe, anu formanti funqciurad neitralizebulia; Sdr.: kar-i _ kar-eb-i, Tma _ Tm-eb-i,
saTval-e _ saTvale-eb-i...

II. saxelisa da zmnis saerTo kategoriebi

49

_ zogi sityva sabolood mravlobiTi formiT damkvidrebula, rac ucxoenovan gavlenas unda mieweros: gastrol-eb-i,
ardadeg-eb-i, memuar-eb-i...
II. 5. saxelis simravlis asaxva zmnaSi. rogorc iTqva, zmna
asaxavs saxelis mravlobiTobas. ufro davazustoT: zmnaSi aisaxeba mxolod im saxelis mravlobiToba, romelic zmnasTan pirad
aris Sewyobili, Sesabamisi moqmedebis aqtantia; metic SeiZleba
iTqvas: daCndeba im saxelis ricxvi, romlis piric asaxulia zmnaSi. amave dros, gasaTvaliswinebelia, rom Sewyobil pirTa mravlobiTis asaxvis TvalsazrisiTac erTgvarovneba ar aris:
a) subieqturi piris mravlobiToba aisaxeba samsave pirSi:
subieqturi wyoba:
1
2
3

moqmedebiTi
v-xatav-T
xatav-T
xatav-en

vnebiTi
v-rCebi-T
rCebi-T
rCebi-an

e. w. saSuali
v-kankaleb-T
kankaleb-T
kankaleb-en

amgvarad: I-II pirebSi aglutinaciuri principia daculi:


calke _ piris niSani, calke _ ricxvis niSani:
1. v _ T
2. _ T
III piri sxva princips gviCenebs _ pirisa da ricxvis gagebas
erTi sufiqsuri formanti iTavsebs: -en, -n, -an.
III piris mravlobiTobis gamoxatva, piris aGniSvnis msgavsad,
sxvadasxva sufiqsiT xdeba: -en (xatav-en)
-an (rCebi-an)
-n (xat-o-n), (darC-n-e-n)
-nen (xatavd-nen), (darC-nen)
-es (daxat-es) .....
subieqtis mravlobiToba, Sesabamisi potenciis SemTxvevaSi,
erTnairad aisaxeba zmnaSi, ganurCevlad imisa, -eb-iania saxeli
Tu narTaniani; oRond gasaTvaliswinebelia:
III piris mravlobiToba, Cveulebisamebr, ar aRiniSneba, roca
subieqti usulo sagania:
xe-eb-i dga-s
saxl-eb-i Sendeb-a

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

50

SeniSvna: 1. es wesi moqmedia -eb-iani mravlobiTis SemTxvevaSi, magram ricxvSi SeTanxmeba amoqmeddeba
usulo sagnis narTanian mravlobiTTan:
xe-n-i dgan-an.
SeniSvna: 2. -eb sufiqsiani usulo arsebiTi saxelis mravlobiTi aseve aisaxeba zmnaSi Sesabamisi subieqtis personifikaciis SemTxvevaSi, an roca am
subieqts gansakuTrebiT aqtiuri moqmedeba miewereba:
foTlebi CurCuleb-en...
`xeebi rokviT daiZrnen qarSi...~
`mTebi TavCaCqnianebi fiqrs miscemian mwaresa...~
SesaZlebelia subieqti obieqturi piris niSnebiT iyos
gamoxatuli (inversiis SemTxvevaSi). subieqtis mravlobiToba am
SemTxvevaSic samive pirSi gamoxatulia (obieqturi wyobis tipologia ix. qvemoT):
1. da-gv-ixatav-s
a-gv-iSenebi-a
gv-iyvar-s
2. da-g-ixatav-T
a-g-iSenebi-a-T
g-iyvar-T
3. da-u-xatav-T
a-u-Senebi-a-T
u-yvar-T
b) obieqturi piris mravlobiToba aisaxeba zmnis I-II pirebSi; am poziciaSi ZiriTadad iribi (uSualo) obieqti igulisxmeba, magram aseve aisaxeba imave poziciaSi mdgomi pirdapiri
obieqti; III piris obieqti mxolod tendencias amJRavnebs zmnaSi
mravlobiTobis gamoxatvisas (usmen-T is maT, aZageb-T is maT _
aranormatiuli tipi), riTac mkveTrad gansxvavdeba inversiuli
obieqturi wyobisagan.
obieqturi wyoba:
1
2
3

moqmedebiTi
gv-xatav-s
g-xatav-T
xatav-s

vnebiTi
gv-emaleb-a
g-emaleb-a-T
emaleb-a

saSualo
gv-gav-s
g-gav-T
h-gav-s

am SemTxvevaSic sruliad aSkaraa tipologiuri gansxvaveba I


da II obieqtur pirTa mravlobiTobis gamoxatvisa zmnaSi: Tu II
pirSi aglutinaciis principi moqmedebs (g _ T), rac gulisxmobs
pirisa da ricxvis damoukidebeli elementebiT gamoxatvas, I pi-

II. saxelisa da zmnis saerTo kategoriebi

51

ris gv- prefiqsi sinTezuri gramatikuli Sinaarsisaa, is, ricxvTan erTad, piris gagebasac iTavsebs; Sdr.:
1. gv-aqv-s
2. g-aqv-T
II piris -T sufiqsis win S3 -s sufiqsis dakargvis mizezi (is
bolo dromde SemorCa am poziciaSi: g-aqv-s-T), cxadia, ara gramatikuli, aramed morfonologiuria (TanxmovanTa Tavmoyra).
III pirSi subieqturi da obieqturi pirebis mravlobiTobis
damTxvevisas upiratesoba eniWeba subieqtur pirs:
isini Tqven g-ixatav-en (Sdr. moZv. da kuTx. g-ixatav-en-T)
(Sdr. erTi mxriv:
is Tqven g-ixatav-T
meore mxriv:
isini Sen g-ixatav-en)
obieqtur pirTa mravlobiTobasTan dakavSirebiT cnobilia
agreTve sxvadasxva pirTa damTxveva:

g-xatav-T

me Tqven
Cven Sen
Cven Tqven
is Tqven

g) p i r T a m r a v l o b i T o b i s g a m o v l e n i s m o u l o d n e l i S e m T x v e v e b i: SesaZlebelia zmnis II piris mravlobiTobis gamomxatveli -T sufiqsi gamovlindes sruliad Seuferebel poziciaSi, ara zmnasTan, aramed sxva metyvelebis nawilebTan: saxelTan, zmnizedasTan, SorisdebulTan, nawilakTan...
bodiSi-T! kargi-T! Cqara-T! su-T! ariqa-T!...
igulisxmeba, rom Sesabamis frazaSi saTanado zmnis forma
Cavardnilia da saWiro `piris gageba~ (mimarTebiToba) mimarTvis
formas SeuTavsebia:
Cqara-T! ( Cqara modi-T) da misT.
II. 6. simravlis gamoxatvis leqsikuri saSualebani. garda
morfologiuri inventarisa, enas aqvs SesaZlebloba (warmomavlobiT albaT ufro adrindelic ki), rom Sinaarsobrivi opozicia _ `e r T i~ _ `m r a v a l i~ leqsikuri masaliTac gamoxatos.

52

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

igulisxmeba SemTxvevebi, rodesac sagnobrivi simravlis semantikas, `erTis~ sapirispirod, damoukidebeli fuZe gamoxatavs.
pirvel rigSi, aq igulisxmeba e. w. k r e b i T i saxelebi,
romelTa Tavisebureba swored is aris, rom mravlobiTi Sinaarsis gamoxatva maT SeuZliaT morfologiis gareSe _ TavianTi
fuZiT isini ukve Seicaven aseT Sinaarss; amisi magaliTebia:
xalxi _ kaci (adamiani).
fara _ cxvari
gundi _ frinveli
naxiri _ Zroxa
rema _ cxeni
kolti _ Rori...
e. i. xalxi gulisxmobs `bevr a d a m i a n s ~, naxiri _ `bevr
Z r o x a s~... amgvari saxelebi formiT mxolobiTia (mravlobiTis
formanti ara aqvT), xolo SinaarsiT _ `mravlobiTi~ (es Cans
maTs SemaTanxmebel valentobaSic).
arsebobs iseTi krebiTi Sinaarsis saxelebic, romlebic erTi da imave fuZiT warmogvidgenen `erTsac~ da simravlis semantikasac; aseTebia: cxvari, Zroxa, Rori, foToli (`tyem moisxa
foToli~...). Sdr.:
a) `c x v a r i dakles~ da `c x v a r i ferdobs Seefina~.
b) `Z r o x a dakles~ da `mere me Z r o x a vis Cavabaro?!..~
opozicia, `c x e n i _ r e m a~ supletivizms mogvagonebs,
Tumca aq fuZeTa supleturoba mxolod moCvenebiTia, sinamdvileSi damoukidebeli fuZeebia semantikurad dawyvilebuli (Sepirispirebuli).
sxva SemTxvevaa nacvalsaxelur fuZeTa supleturoba:
me _ Cven
Sen _ Tqven
zmnuri paradigmebi aseve warmoaCens fuZeTa supleturobis
SemTxvevebs:
daagdo _ dayara
dasva _ dasxa
dajda _ dasxdnen...
`mravlobiTis~ Sinaarsis Semcveli fuZe SeiZleba mxolod
leqsikurad gamoxatavdes am kategorias:
vard || cviv-: davarda _ dacvivda

II. saxelisa da zmnis saerTo kategoriebi

53

SeiZleba leqsikurTan erTad morfologiuri saSualebebic


iyos gamoyenebuli, anu Warbi gamoxatvis SemTxveva gvqondes:
jed || sxed-: da-jd-a _ da-sxd-nen...
sxed- fuZesTan erTad `simravle~ -nen sufiqsiTac aris gamoxatuli. aq gramatika da supleturoba erTad aris warmodgenili.
II. 7. `supleturi SeTanxmeba~. mniSvnelovania is, rom SemaTanxmebeli unari supletur fuZeebSic aris gamovlenili. aq
pirvel rigSi igulisxmeba iseTi SemTxvevebi, rodesac saxelis
supleturi fuZe zmnisgan aseve moiTxovs supletivizms (`supletur SeTanxmebas~):
naxir-i da-cviv-d-a (Sdr. da-vard-a)
xalx-i da-sxd-a (Sdr. da-jd-a)
aq subieqtis `simravlea~ zmnuri fuZis supleturobis ganmapirobebeli. aseTive viTareba SeiZleba Segvxvdes obieqtis `simravlis~ SemTxvevaSi:
xalx-i da-sx-a (Sdr. da-sv-a)
xil-i da-yar-a (Sdr. da-a-gd-o)
nayof-i a-sx-i-a (Sdr. a-b-i-a)
zmnuri supletivizmi aseve SeiZleba Segvxvdes im SemTxvevaSic, roca masTan pirad Sewyobili saxeli gramatikuli mravlobiTiT aris warmodgenili. swored aseTi subieqtis simravlis
dros gvxvdeba zmnaSi ormagi _ supleturi da gramatikuli _
gamoxatva:
stumr-eb-i da-sxd-nen (Sdr. da-jd-a)
ZaRl-eb-i ga-cvivd-nen da misT.
zmnaTa supleturobas aseve moiTxovs nacvalsaxelTa supleturi mravlobiTi:
`Cven davsxediT~
bavSv-eb-i wamo-cviv-d-nen (Sdr. wamo-vard-a)
ZaRl-eb-i mi-s-cviv-d-nen (Sdr. mi-vard-a)
magram usulo sagnis -ebiani mravlobiTi zmnas ricxvSi ver
SeiTanxmebs, zmna mxolod supleturobiT `exmianeba~ Sesabamisi
subieqtis simravles:
foTl-eb-i a-sx-i-a (Sdr. a-b-i-a)
vaSl-eb-i da-cviv-d-a (Sdr. da-vard-a)...

54

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

nacvalsaxelur fuZeTa supleturi monacvleoba aseve moiTxovs zmnuri fuZeebis supleturobas (`leqsikur SeTanxmebas~).
subieqtis simravlis SemTxvevaSi:
Cven wamo-v-cviv-d-i-T (Sdr. wamo-v-vard-i)
Tqven da-sxed-i-T (Sdr. da-v-jeq-i).
obieqtis simravlis dros:
Cven da-gv-sx-a (Sdr. da-m-sv-a)
Cven (gareT) gamo-gv-yar-a (Sdr. gamo-m-a-gd-(o)
SevadaroT arasupleturi nacvalsaxeluri fuZe:
isi-n-i da-sxd-nen (Sdr. da-jd-a)
isi-n-i da-sx-a (Sdr. da-sv-a)...
II. 8. piris nacvalsaxelebi da piris gamoxatva zmnaSi.
arsebobs mosazreba, rom im SemTxvevaSi, rodesac zmnas pirebad nacvalsaxeli Seewyoba, saxeli iTanxmebs zmnas piris mixedviT (l. kvaWaZe). saxelisa da zmnis sintagmatikis danarCeni
SemTxvevebi ki marTvas gulisxmobs.
am mosazrebis safuZveli is aris, rom piris nacvalsaxelebSi `romelobis~ mixedviT pirTa opoziciaa asaxuli. iseve, rogorc zmnis uRlebis dros yoveli mwkrivis farglebSi. Sesabamisad, I piris nacvalsexli `me~ SeiTanxmebs zmnas I pirSi (v-wer),
II piris nacvalsaxeli `Sen~ _ II piris zmnas (wer), xolo III piris nacvalsaxeli `is~ _ III pirs, Sesabamisi mravlobiTebiTurT.
sakiTxis amgvarad dayenebas xvdeba erTi winaaRmdegoba: rodesac vambobT, rom winadadebis erTi wevri (erTi forma) iTanxmebs meores, aucileblad vgulisxmobT am wevrebs Soris morfologiur `Tanxmobas~. am SemTxvevaSi ki ase ar aris: nacvalsaxelebi leqsikurad gamoxataven pirebs da ara morfologiurad
(gramatikuli niSnebiT), xolo zmnaSi pirianoba piris niSnebiT
gamoixateba. ase rom, mimarTeba semantikisa (leqsikuri opoziciisa) gramatikul formasTan SeTanxmebis nimuSad ver iqneba miCneuli. sintagmaturi mimarTebis aseTi formaluri principi rom
ara, SesaZlebeli iqneboda zmnasTan Sewyobili sxva saxelebic III
piris Sinaarsis `farul~ gamovlenad migveCnia.
amdenad, es TavisTavad saintereso urTierTmimarTeba (nacvalsaxeli + zmna) metyvelebis nawilTa saurTierTo kategoriad ver miiCneva.

II. saxelisa da zmnis saerTo kategoriebi

55

II. 9. deiqsisis gamovlenisaTvis qarTul formawarmoebaSi. d e i q s i s i s cneba (berZ. dixis `miTiTeba, miniSneba~) gamoiyeneba iseTi movlenebis aRsaniSnavad, romelTa drosac gramatikuli (formaluri) sistemis meSveobiT xdeba miniSneba enobriv
erTeulTa Sinaarsobriv Tu funqciur datvirTvaze (rolze).
aseTi miniSneba SeiZleba exebodes sul sxvadasxva gramatikuli
klasis erTeulebs. magaliTad:
1. nacvalsaxelTa da zmnisarTTa sistemaSi:
a) TavisTavad deiqturia zemomiTiTebuli Sinaarsobrivi
opozicia piris nacvalsaxelTa sistemaSi, ramdenadac aqa gvaqvs
ara mxolod garCeva pirTa romelobisa, aramed maTi rolebrivi
mimarTeba sametyvelo aqtTan:
me _ molaparake (metyveli)
Sen _ adresati
is _ metyvelebis obieqti
b) Sinaarsobrivad deiqturia kuTvnilebiT nacvalsaxelTa
samwevrovani sistema (me, Sen, is... Tavisi...), vinaidan, kuTvnilebasTan erTad, maTSi vlindeba mimarTeba metyvelebaSi monawile
pirebTan:
Cemi me
Seni Sen
misi is
Tavisi (Tvisi) nacvalsaxelis SinaarsSi erTgvarad neitralizebulia miTiTeba pirTa garCevaze, Tumca aq Semodis sxva
opozicia: `moqmedis~ kuTvnili _ `aramoqmedis~ kuTvnili.
g) aRniSnuli semantika ufro xelSesaxebi xdeba imgvar SemTxvevaSi, rodesac sistemaSi specialuri deiqturi elementebi
iCens Tavs. pirvel rigSi, qarTulSi aseTia CvenebiT nacvalsaxelTa samwevrovani sistema, romelsac xmovan elementTa opozicia orwevrovnad warmogvidgens da masSi asaxulia I-II pirTa (`namdvil pirTa~) poziciuri dapirispireba III pirTan (`arapirTan~).
e (I-II piri) _ i (III piri):
1. e-s
2. e-g
3. i-s (i-gi)
irib brunvebSi es opozicia a_i xmovanTa dapirispirebaSi
gadadis, Tumca nacvalsaxelTa sistema mainc samwevrovani rCeba:

56

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

1. a-mas
2. maga-s
3. i-mas
igulisxmeba, rom a- II pirsac ekuTvnis, roca I-II piris Sida
opozicia ar aris aqcentirebuli.
d) analogiuria mimarTeba III piris kuTvnilebiT nacvalsaxelTa deiqtur sistemaSi:
1. a-misi
2. magisi
3. i-misi
e) amosaval CvenebiT nacvalsaxelTa sistemas efuZneba deiqturi opozicia momdevno (`atributuli~) CvenebiTi nacvalsaxelebisa (e _ i):
1. e-seTi
2. e-geTi
3. i-seTi
magram, rogorc Cans, am sistemis Tanaarsebobam, erTi mxriv,
CvenebiT nacvalsaxelTa irib brunvebze dafuZnebul kuTvnilebiT nacvalsaxelebTan, romelic a _ i opozicias warmogvidgens:
a-misTana,
magisTana
i-misTana.
da meore mxriv, zmnisarTTa aseTive tipis deiqturma sistemam ganapiroba e _ i opoziciis samwevrovan sistemad `koreqtireba~ (pirTa samwevrovani deiqsisi moCvenebiTia):
1. a-seTi
2. e-geTi
3. i-seTi
v) pirTa mimarTebis gamomxatveli deiqturi xmovanprefiqsebiT aris agebuli zmnizeduri sistemac,
rogorc damoukidebeli: 1. a-q
2. mand
3. i-q
ise meoreuli, CvenebiT nacvalsaxelTa safuZvelze warmoqmnili (Tavisi `samwevrovnebiTac~ aSkarad meoreuli):
1. a-se
2. e-gre
3. i-se
2. zmna, rogorc zmnuri semantikisa da aqtantTa Tu lokalur mimarTebaTa yvelaze ufro mravalmxrivi gamomxatveli, Tavis

II. saxelisa da zmnis saerTo kategoriebi

57

araerT qvesistemaSi Seicavs deiqtur miniSnebebs; magaliTad, pirTa zemomiTiTebuli opozicia, erTi mxriv, I-II, xolo meore mxriv _
III (arapirs) Soris, aSkarad iCens Tavs zmniswinebSi, kerZod `saaqeTo~ (mo-) da `saiqeTo~ (mi-) orientaciis zmniswinTa ganawilebaSi:
1. me mo-v-iwvie
2. Sen mo-iwvie
3. man mi-iwvia
SeniSvna: deiqturi xmovanprefiqsebis a_i dapirispireba
gaxda safuZveli imisa, rom mo- zmniswinis a xmovniani dialeqturi varianti ma- iqna miCneuli amosavlad (g. deetersi): ma- mi.
sazogadod, qarTul zmniswinTa sistema, misi ZiriTadi _
saorientacio _ opozicia swored metyvelze (an moqmedze _ pirebis mixedviT) orientirebiT aris agebuli. iq, sadac moZraobis semantikaa gamoxatuli, mo- zmniswiniT garTulebuli, faqtobriv, yvela zmniswini markirebul `saaqeTo~ opozicias qmnis:
saiqeTo
awagaSeCagadada-

saaqeTo
amowamogamoSemoCamogadmodamo-

3. araerT ganxilul sistemaSi gamovlenili msgavsi `orwevrovani~ ganawileba iCens Tavs saobieqto (sasxviso) qcevis prefiqsTa sistemaSi:
1. me m-i-Senebs
2. Sen g-i-Senebs
3. mas u-Senebs
Sdr.:
1. me m-i-yvars
2. Sen g-i-yvars
3. mas u-yvars.
4. sazogadod, aRsaniSnavia saerTo deiqturi Sinaarsi
zmnuri xmovanTavsarTebisa, romlebic TavianTi pirdapiri grama-

58

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

tikuli mniSvnelobiT sxvadasxva morfologiur sistemaSi nawildebian (kauzativi, gvari, qceva...).


maTi gamaerTianebeli deiqturoba ki obieqtur pirTa `povnierebaSi~ mdgomareobs (b. jorbenaZe). Sesabamisi obieqti SeiZleba iribi anu uSualo iyos, SeiZleba _ pirdapiri. am sistemaSi
Cajdeba a-, i-, u-, e- xmovanTavsarTebi:
a-xvev-s
i-xvev-s e-xvev-a
u-xvev-s
wer-s
i-wer-s e-wereba
u-wer-s

e-xvev-a

e-wereba

a-prefiqss, romelic sistemaSi ZiriTadad `neitraluria~


qcevis TvalsazrisiT, SeiZleba daekisros e. w. `sazedao situaciis~ (a. SaniZis kvalifikaciiT) gageba. am SemTxvevaSi pirTa viTareba icvleba; Sdr.:
a-xvev-s (Zafis gorgals) _ i-xvev-a (gorgali)
a-xvev-s (fuTas, Toks) _ e-xvev-a (Toki fuTas)
es datvirTva gansakuTrebiT xelSesaxebia im SemTxvevaSi,
rodesac neitraluri qcevis forma uniSnoa (-formantiania)
da `sazedaos~ warmoqmnas Sesabamisi prefiqsis gaaqtiureba ganapirobebs; Sdr. wer-s (is mas) _ a-wer-s (is mas mas).
e-wereb-a orpiriani forma gramatikuli SinaarsiT swored
a-wer-s da u-wer-s sampirian formebs miemarTeba.

saxelis morfologia

nawili III.

Tavi I. saxeli. zogadi sakiTxebi


III. 1.1. saxelis adgili formacvalebad sityvaTa Soris.
enaSi arsebul sityvaTa mTeli maragi, maTi gramatikuli unaris
(potenciis) gaTvaliswinebiT, upirvelesad or gansxvavebul jgufad unda gavyoT: formacvalebadi da formaucvleli sityvebi.
SeniSvna: formacvaleba anu formawarmoeba (fleqsia) gulisxmobs sityvis formis iseT cvlas, romlis
drosac sityvis leqsikuri mniSvneloba ar icvleba. mag.:
a) saxli, saxlma, saxlis... saxlebi...
b) wers, werda, dawera, dauweria...
aseT SemTxvevaSi sityvis TiToeuli forma warmoadgens
fleqsiuri paradigmis formalur wevrs, misi (formis) gramatikuli mniSvneloba mxolod paradigmis farglebSi moiazreba, paradigmis doneze ganisazRvreba TiToeuli formis gramatikuli
statusi. romelime formis gasvla paradigmis farglebidan moaswavebs misi leqsikuri statusis Secvlas da axali paradigmis nawilad mis qcevas.
magaliTisaTvis movixmoT purad forma: pur-ad (`qva p u r a d gadaiqca~), rogorc morfologiuri erTeuli, pur- sityvis erT-erTi formaa: pur-i, pur-ma, pur-s... pur-ad... magram
igive fonologiuri odenoba (SesityvebaSi: `p u r a d kacs~)
formalurad (morfologiurad) ukve sxva paradigmis wevria da
misi leqsikuri mniSvnelobac da formac gasulia pirveli paradigmis farglebidan:
purad-i
purad-ma

Sdr.:

pur-i
pur-ma

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

60

purad-s
..............
purad-ad
SeniSvna:

pur-s
..........
pur-ad

viTarebiTi (agreTve _ moqmedebiTi) brunvis


formisa da naviTarebiTari (namoqmedebiTari) fuZis garCevis saWiroeba ganapirobebs orTografiul
normas, rom aRniSnuli derivaciuli erTeulebi
gaformebuli iyos micemiTi brunvis niSniT: purad-s kacs, SromiT-s koleqtivSi... (Sdr.: ferad
qsovil-s, uaryofiT ricxv-s...).

afiqsaciis Sedegad miRebuli nebismieri forma TavisTavad


aris morfologiuri odenoba, maT Soris _ derivati, axlad
warmoqmnili sityvac: lurj-i lurj-a... magram TviT am konkretuli formis gramatikuli statusi ganisazRvreba misi adgiliT
fleqsiur paradigmaSi. am SemTxvevaSi axlad miRebuli `forma~
(lurj-a) aRar ganekuTvneba im gramatikul paradigmas (lurj-i...),
romlis safuZvelzec is warmoiqmna.
formalurad kud-i da kud-a erTeulebs Soris imaze meti
gansxvaveba ar aris, vidre kud-i da kud-ad, magram sistemurad
kud-a sul sxva enobrivi odenobaa, radgan formiT is aris ara
kud-i, kud-ma, kud-s... paradigmis wevri, aramed TviTon qmnis
sxva, damoukidebel paradigmas:
kuda
kuda-m
kuda-s...
meore mxriv, rac aranakleb mniSvnelovania, axali erTeuli
kud-a semantikurad veRar moeqceva kud- fuZis leqsikur SinaarsSi, aramed is gvevlineba damoukidebel leqsikur erTeulad
(rogorc `ukudos~ sinonimi). amave dros, am SemTxvevaSi mas ara
mxolod leqsikuri Sinaarsi, aramed sakvalifikacio statusic
Secvlili aqvs: kuda (xari) _ zedsarTavi saxelia. Tumca, es
ukanaskneli cvlileba sityvawarmoebis farglebSi savaldebulo
ar aris.
amgvarad, unda gavarCioT enobriv formaTa mimarTebis ori
saxe:

II. saxeli. saxelTa morfologia

61

a ) f o r m a w a r m o e b a anu fleqsia (laT. flexio `Runva,


dreka~): kud-i, kud-ma, kud-s...
b) s i t y v a w a r m o e b a anu d e r i v a c i a (laT. derivatio `gadaxra~): kud-i kud-a, kud-ian-i, u-kud-o...
gramatikis interesis sagani, upirveles yovlisa, aris formawarmoeba, amitomac morfologia umTavres yuradRebas formacvalebas dauTmobs.
formawarmoeba, TavisTavad, erTgvarovani ar aris.
qarTul enaSi formacvalebis (fleqsiis) ori ZiriTadi nairsaxeoba, anu formacvalebad sityvaTa ori ZiriTadi jgufi unda gamovyoT:
1. sityvebi, romlebic saganTa moqmedebas an mdgomareobas
gamoxataven da romlebic formas icvlian winadadebis Sinaarsisa
da masTan dakavSirebuli danarCeni wevrebis karnaxiT.
2. sityvebi, romlebic samyaros sagnobriv (`obieqtur~) gamovlinebaT asaxaven da romlebic formas icvlian wina, (1) kategoriis sityvebTan an urTierTTan kavSiris dasamyareblad.
pirveli saxis formacvalebas hqvia u R l e b a; xolo sityvas, romelsac uRleba axasiaTebs, zmna ewodeba.
amdenad, zmna u R l e b a d i sityvaa.
meore saxis formacvalebas b r u n e b a hqvia; xolo sityvas,
romelsac bruneba axasiaTebs, saxeli ewodeba.
amdenad, saxeli b r u n e b a d i sityvaa.
yovelive aRniSnuli SeiZleba sqematurad gamovsaxoT:
sityvaTa maragi

formacvalebadi
sityvebi

brunebadi:
saxelebi

formaucvleli
sityvebi

uRlebadi:
zmnebi

62

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

III. 1.2. saxelis raobisaTvis. tradiciuli klasifikaciis


mixedviT warmodgenil metyvelebis nawilebs Soris oTxis dasaxelebaSi Sedis termini saxeli; esenia: arsebiTi saxeli, zedsarTavi saxeli, ricxviTi saxeli, nacvalsaxeli. amis mixedviT, saerTo,
gamaerTianebeli cnebaa `saxeli~, xolo TiToeuli klasis TavsiTavadobis warmomCeni, ganmasxvavebeli _ terminis pirveli nawili: `arsebiTi~, `zedsarTavi~, `ricxviTi~, `nacval-~.
amdenad, Sinaarsobrivi TvalsazrisiT, cneba-termini `saxeli~ aerTianebs sruliad araerTgvarovan ramdenime leqsikur
jgufs (Sdr., erTi mxriv _ `s a g a n i~, meore mxriv _ `T v i s e b a~, mesame mxriv _ `r a o d e n o b a~...); am cnebis qveS gaerTianebuli sityvebi arc funqcionaluri TvalsazrisiT aris erTgvarovani: arsebiTi saxeli ubralod miemarTeba aRsaniSns, xolo
nacvalsaxeli, SeiZleba iTqvas, sagnobrivi TvalsazrisiT mxolod
simboluri xasiaTisaa.
maS, ra aris is, riTac cneba `s a x e l i~ am oTxi klasis gamaerTianebeli Sinaarsis matarebelia.
cxadia, is, ris gamoc es cnebebi gramatikaSi (morfologiaSi) aris Semotanili (ix. `metyvelebis nawilTa daxasiaTeba~),
anu ganmsazRvrelia is gramatikuli kategoriebi, romlebic metyvelebis nawilTa klasifikacias (erTi mxriv, `saxelebis~ gamoyofas, meore mxriv _ `saxelebis~ Sida gamijvnas) udevs safuZvlad.
upirveles yovlisa, saerTo (gamaerTianebeli) cneba saxeli
unda davaxasiaToT im gramatikuli kategoriis mixedviT, romelic aseve saerTo iqneba am cnebiT warmodgenili saxelTa yvela
klasisaTvis. aseTi aris bruneba.
amdenad saxelad SeiZleba movixsenioT iseTi sityvebi, romlebic ganarCves b r u n v e b s, anu qmnis b r u n e b i s sistemas.
SeniSvna: aq principuli mniSvnelobisaa is, rom yvela saxels axasiaTebs brunebis kategoria, Torem TviT
brunebis sistema Tu calkeuli formebi SeiZleba
erTgvarovani ar iyos.
saxelebisaTvis aseve damaxasiaTebelia gramatikuli r i c x v i s kategoriis mqonebloba; oRondac es kategoria Sinaar-

II. saxeli. saxelTa morfologia

63

seulad arsebiT saxels miemarTeba, xolo danarCen metyvelebis


nawilebze gadadis imdenad, ramdenadac isini an msazRvrelis
rolSi SeeTanxmebian arsebiT saxels (mTani maRalni, orni Zmani...), anda arsebiTi saxelis rols asruleben (isini, maT, rani
da misT.).
saxeli, rogorc brunebadi sityva, aseve dairTavs Tandebulebs; oRondac am SemTxvevaSic sivrculi an sxva mimarTebis gamoxatva arsebiTi saxelis prerogativaa; danarCeni metyvelebis
nawilebi Tandebulebs miiReben, rogorc arsebiTi saxelis rolSi mdgomi erTeulebi.
ramdenime gramatikuli mniSvneloba ufro lokaluri gamovlenisaa (mag. kuTvnilebis gamoxatva da misT.), amitomac maT sagangebod ar SevexebiT.
III. 1.3. saxelis jgufebi Sinaarsis (aRsaniSnis) mixedviT.
amdenad, cneba `saxeli~ ramdenime leqsikur jgufs aerTianebs:
saxelebSi, upirveles yovlisa, moiazreba sityvebi, romlebic garemomcveli sagnobrivi samyaros nominaciur proeqcias asaxaven. yovel sagansa Tu movlenas enaSi aqvs (SeiZleba hqondes)
Tavisi saxeli; sagani mravalia da maTi saxeldebis Sedegi, Sesabamisad, mravalferovan suraTs iZleva; sagnis (obieqtis) a r s e b o b a s sagnis saxeli afiqsirebs; amitomac hqvia am klasis sityvebs _ `arsebiTi saxeli~.
meore mxriv, cneba `saxeli~ moicavs sruliad gansxvavebuli
Sinaarsis sityvebs, im sityvebs, romlebic saganTa (obieqtebis)
niSan-Tvisebas gamoxataven. niSan-Tviseba nairgvaria da Sesabamisi
sityvebic mravalferovani (isini SeiZleba asaxavdnen materialuri sinamdvilis sul sxvadasxva Tvisebas: fers, formas, sidides,
wonas, Sedgenilobas da misT.). es sityvebi iseve `axlavs~ arsebiT saxels, rogorc sagans `axlavs~ esa Tu is Tviseba. am klasis
saxelebs hqvia `zedsarTavi saxeli~.
kidev erTi Sinaarsobrivi jgufi saxelebisa aris `ricxviTi
saxeli~. es aris saganTa raodenobasTan dakavSirebuli sityvebi,
romlebic arsebiT saxelTan mimarTebis TvalsazrisiT (anu atributuli SinaarsiTa da funqciiT) ufro zedsarTav saxelTa
klass ekedleba.

64

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

kidev ufro gansxvavebulia enobrivi daniSnuleba im ganzogadebuli (arakonkretizebuli) Sinaarsis sityvebisa, romlebic
arc konkretul sagnobriv semantikas Seicaven (rogorc arsebiTi
saxelebi) da arc gansazRvrul niSan-Tvisebas gadmoscemen (rogorc zedsarTavebi), magram erTi klasis sityvebis Canacvlebac
SeuZliaT da meorisac; am `C a n a c v l e b i T i~ daniSnulebidan
gamomdinare, maT s u b s t i t u t e b s a c uwodeben (laT. substitutum substitutio Senacvleba, substitucia). am klasis sityvebs
qarTulSi aerTianebs termini `nacvalsaxeli~.
amdenad, gamoiyofa `s a x e l T a~ oTxi jgufi, romelTa saxelwodebebi maTs saerTosac asaxavs da gansxvavebulsac; saxeldobr:
a) arsebiTi saxeli _ klasi srulmniSvnelovan sityvaTa,
romlebic garemomcvel s a g n e b s a da m o v l e n e b s asaxaven
(mag.: ZaRli, xe, qva, Rrubeli, dardi...);
b) zedsarTavi saxeli: sityvebi, romlebic saganTa T v i s e b e b s gadmoscemen (mag.: maRali, mZime, TeTri, keTili...);
g) ricxviTi saxeli: sityvebi, romlebic saganTa r a o d e n o b r i v aRricxvasTan (raodenobriobasTan) aris dakavSirebuli (mag.: ori, asi, aTasi, mecxre, meoTxedi...);
d) nacvalsaxeli: klasi iseTi sityvebisa, romelTa daniSnulebaa danarCeni (wina sami) jgufis saxelebis C a n a c v l e b a
funqcionirebis doneze (Sen, igi, Cemi, ra, romeli, ramdeni...).
III. 1.4. saxelis ZiriTadi morfologiuri kategoriebi.
rogorc iTqva, yvela saxeli ibruneba, anu brunebadi sityva, sazogadod, aris saxeli. bruneba saxelTa saerTo kategoriaa.
saxelebisaTvis aseve niSandoblivia simravlis gamoxatvis
unari, anu saxelebs aqvT ricxvis kategoria. ricxvi saxelisa da
zmnis saerTo kategoriaa; ufro zustad: zmnaSic aisaxeba saxelis ricxvi.
unda iTqvas, rom es kategoriebi umTavresad ekuTvnis arsebiT saxelTa jgufs (ix. arsebiTi saxeli: bruneba, ricxvi), xolo
danarCen saxelebs _ imdenad, ramdenadac isini arsebiT saxelTan
arian dakavSirebuli.

II. saxeli. saxelTa morfologia

65

III. 1.5. brunebis kategoria. bruneba aris saxelis formacvaleba brunvaTa mixedviT.
brunvis forma _ es aris saxelis funqcionirebis forma.
rogorc iTqva, saxeli imisTvis icvlis formas, rom gramatikulad daukavSirdes sxva sityvebs (pirvel rigSi _ zmnebs).
saxelis fleqsiuri forma anu brunva qmnis gramatikul mimarTebebs (kavSirebs) winadadebis wevrebs Soris. brunvaTa funqciebi
dgindeba aRniSnuli sintagmaturi mimarTebebis gaTvaliswinebiT.
brunebis kategoria gulisxmobs fleqsiur paradigmas, romlis leqsikuri mniSvneloba ucvlelia, xolo gramatikuli mniSvneloba (sintagmaturi unari) _ icvleba formis cvlasTan erTad.
ramdeni formisagan Sedgeba brunebis paradigma? anu: ramdeni forma aqvs saxelis brunebas qarTulSi?
zogadad: imdeni, ramdenic saxelis enobrivi (gramatikuli)
funqcionirebisaTvis aris saWiro. qarTuli saliteraturo enis
brunebis sistema moicavs 7 fleqsiur erTeuls (detalurad _
ix. a r s e b i T i s a x e l i).
SeniSvna: brunvis, rogorc gramatikuli erTeulis, arsebobisaTvis aucilebelia damoukidebeli forma da
damoukidebeli mniSvneloba. forma, romelsac damoukidebeli gramatikuli mniSvneloba ar amagrebs, brunvad ver miiCneva (magaliTad, saxeli fuZis saxiT [warmodgenil iqna] igive saxelobiTia,
radgan mas damoukidebeli gramatikuli mniSvneloba ara aqvs). aseve: mniSvneloba, romelsac Tavisi
forma ara aqvs, brunva ver iqneba (magaliTad: TavisTavad mniSvnelovani `adgilobiTi~ mniSvneloba
[soflad sazafxulo samuSaoebi daiwyo], magram
is damoukidebeli brunva ver iqneba, radgan Tavisi forma ar gaaCnia).
III. 1.6. ricxvis kategoria. saxeli morfologiurad (formawarmoebiT) ganarCevs e r T s a da m r a v a l s.

66

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

formaluri (gramatikuli) opozicia, romelic arsebiTi saxeliT gamoxatuli (sagnebis) raodenobriv (erTisa da mravlis)
dapirispirebas warmoaCens, aris r i c x v i s k a t e g o r i a.
simravlis morfologiur gamoxatvas aRvniSnavT terminiT
m r a v l o b i T i r i c x v i, xolo mis sapirispirod _ erTis
(calis) gamomxatveli aris m x o l o b i T i r i c x v i.
am opoziciaSi mxolod mravlobiTia markirebuli, anu mravlobiTs aqvs Tavisi morfologiuri niSani; xolo mxolobiTi _
aramarkirebulia (Sdr. saxl-i saxl-eb-i...). ricxvis kategoria
formalurad asaxulia saxelTa oTxive klasSi, oRond Sinaarsobrivad es kategoria mainc arsebiTi saxelis semantikas ukavSirdeba.
SeniSvna: 1. erTisa da mravlis semantikuri opozicia SeiZleba gamoxatuli iyos Zireuli masalis monacvleobiTac (aramorfologiurad), anu supletivizmis gziT. Sdr.: erTi mxriv: adamian-i _ adamian-ebi; xolo _ meore mxriv: adamian-i _ xalxi. supleturoba damaxasiaTebelia garkveuli arqauli
fuZeebisaTvis (ix. n a c v a l s a x e l e b i). es SemTxveva, rogorc leqsikuri (aramorfologiuri)
saSualeba, ricxvis gramatikul kategoriaSi ver
ganixileba.
2. SesaZlebelia saxels mravlobiTi ricxvis forma hqondes, magram is SinaarsiT mxolobiTi iyos
(mag., k a r e b i... w y a l n i wavlen da wamovlen...).
brunebisa da ricxvis gamoxatva saxelSi urTierTSeTavsebadi kategoriebia. saxelis yoveli forma erTsa da imave dros
aris romeliRac brunvisa da romeliRac ricxvis erTiani odenoba (Tumca morfologiurad es SeiZleba erTtipurad ar iyos
gamoxatuli; Sdr.: xe-eb-is da xe-Ta...).

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

67

Tavi II. arsebiTi saxeli


III. 2.1. arsebiTi saxelis raoba. ukve warmodgenili klasifikaciis mixedviT, brunebad sityvaTa, anu s a x e l T a, Soris ZiriTadi adgili a r s e b i T s a x e l s uiravs.
arsebiTi saxeli im sabazo mniSvnelobebs (semantikas) moicavs, rac adamianis garemomcveli samyaros mravalferovan sagnobriv (arsobriv) Semadgenlobas asaxavs. samyaros enobrivi Secnoba (proecireba) upirvelesad misi sagnobrivi mravalferovnebis saxeldebiT xorcieldeba.
arsebiTi saxeli, saerTaSoriso (laTinuri) terminiT _
s u b s t a n t i v i, aris metyvelebis nawili, romelic obieqtur
sagnobriv sinamdviles asaxavs. rogorc substantivi aris enobrivi amsaxveli, aGmniSvneli s u b s t a n c i i s a, arsebiTi saxeli aseve asaxavs sagnobriv arss, saganTa arsebobas. `arsebiTi saxeli
hqvia sityvas, romelsac sagnobrivi warmodgena axlavs~ (a. SaniZe). sagani am SemTxvevaSi SeiZleba gavigoT, rogorc ganzogadebuli cneba, romelic moicavs rogorc realur sagnebs, ise imgvar realobebs, romlebic adamianis cnobierebis mier aris gaTanabrebuli sagnebTan. am SemTxvevaSi termini `sagani~ gaigeba rogorc a G s a n i S n i. Sesabamisad: arsebiTia saxeli, romlis a G s a n i S n s a c daesmis kiTxvebi _ `vin?~ da `ra?~
amgvarad, a G s a n i S n i, romelsac arsebiTi saxeli, rogorc
a G m n i S v n e l i, miemarTeba, aris s a g a n i an m o v l e n a.
sagani gulisxmobs yvela materialur (nivTier) arss, romlis aGqmac grZnobaTa organoebiT aris SesaZlebeli: b a v S v i,
k v i c i , i a, m i w a, n i s l i, q a r i, c e c x l i, s x i v i...
movlena gulisxmobs, erTi mxriv, ganyenebul (abstraqtul)
substanciasa (s u l i, s e v d a, b e d n i e r e b a, s i y v a r u l i...) da,
meore mxriv, fsiqikursa Tu fizikur uxilav procesebs (viTarebas) (y i n v a, f i q r i, l a p a r a k i , x a t v a , w v i m a , f r e n a...).

68

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

SeniSvna: SesaZlebelia erTi da igive sityva, semantikur


mimarTebaTa mixedviT, sagansac Seesabamebodes da
movlenasac (Sdr.: `axalgazrdoba Seikriba~ da
`axalgazrdoba bednieri xanaa~.
amgvarad: arsebiTi saxeli amoicnoba kiTxvebiT: `vin~ da
`ra~; anu: yoveli sityva, romelic `vin~ an `ra~ kiTxvas Seesabameba, a r s e b i T i s a x e l i a.
III. 2.2. arsebiTi saxelis Sinaarsobrivi jgufebi. vinaidan
arsebiTi saxeli sityvaTa metad mravalricxovan klass warmoadgens da es klasi, rogorc ukve gamoCnda, leqsikur-semantikuri
araerTgvarovnebiTac gamoirCeva, formawarmoebis uwinares, yuradGebis miqcevas moiTxovs arsebiT saxelTa Sida Sinaarsobrivi
klasifikacia, garkveuli semantikuri jgufebis arseboba gramatikulad erTiani klasis SigniT. miT umetes, rom amgvar dajgufebas garkveuli kavSiri moepoveba arsebiTi saxelis formawarmoebis kanonebTan, semantika raGac gamoZaxils formawarmoebaSic
povebs.
arsebiT saxelTa Sinaarsobrivi klasifikaciis niSniT gamoiyofa ramdenime leqsikur-semantikuri kategoria:
a) `vin~ _ `ra~ opozicia;
b) `sulieri~ _ `usulo~;
g) `konkretuli~ _ `abstraqtuli~;
d) `sakuTari~ _ `sazogado~;
e) krebiT saxelTa jgufi;
v) nivTierebaTa saxelebi;
z) moqmedebis saxeli.
davaxasiaToT TiToeuli maTgani:
III. 2.2.1. `vin~ da `ra~ opozicia. aGniSnul Sinaarsobriv
opoziciaTagan umTavresia adamianis dapirispireba danarCen sagnobriv samyarosTan (sulierTanac da arasulierTanac), rac
qarTuli enis erT-erTi specifikaa. vin (anu adamiani) upirispirdeba yvela sxva substancias (cocxalsac da aracocxalsac):

III. saxeli. saxelTa morfologia

69

`vin~_jgufSi Sedis sityvebi, romlebic adamians aGniSnavs


arsobrivad Tu rangobrivad (profesiulad): deda, mama, da, Zma,
kaci, qali, bii, bavSvi, Tavadi, mebaduri, eqimi...
SeniSvna: Tu ukanaskneli tipis saxeli Tavad wodebasa Tu
profesias gamoxatavs, is `ra~_jgufSi gaerTiandeba (Sdr.: `r a gamoxval? _ `eqimi~).
yvela danarCeni arsebiTi `ra~_jgufs ganekuTvneba _ rogorc sulierTa (cxovelTa), ise usuloTa (mcenareTa, sxva saganTa) aGmniSvneli: cxvari, mtredi, ianvela, muxa, qoxi, Tixa, Tafli...
`vin~ _ `ra~ kategoriis siGrmuli semantikuri maxasiaTeblebi qarTulSi mJGavndeba saxelisa da zmnis formawarmoebisa
da sityvawarmoebis calkeul ubnebze (Sdr. qalaq-el-i da qalaqur-i...).
III. 2.2.2. `sulieri~ _ `usulo~. kategoria `s u l i e r i~
_ `u s u l o~ gulisxmobs saganTa klasis gayofas sicocxlis
`mqoneblobis~ mixedviT. oGond es opozicia ar udris `cocxali~ _ `aracocxalis~ dapirispirebas, vinaidan, am opoziciis mixedviT, mcenareebic `cocxal~ klasSi moiqceva, xolo winamaval
klasifikaciaSi mcenareebi `usuloTa~ jgufs ganekuTvneba.
amdenad, s u l i e r T a qveklasSi gaerTiandeba saxelebi,
romlebsac sulieri (mSvinvieri) arseboba aqvs da Tavisi ZaliT
gadaadgileba SeuZlia:
a) cxovelebi (lomi, xari, ciyvi, dedofala...)
b) frinvelebi (arwivi, orbi, mercxali, wiwkana...)
d) Tevzebi (selapi, delfini, loqo, kalmaxi, Gorjo...)
e) mwerebi da qvewarmavlebi (futkari, krazana, oboba, gveli, xvliki...)
u s u l o T a rigs ganekuTvneba yvela danarCeni aGsaniSni:
xe, Zeli, qva, kibe, mTa, sila...
`sulierisa~ da `usulos~ semantikuri gansxvaveba Tavisebur gamovlinebas povebs gramatikaSic, kerZod, am sxvaobas gviCvenebs saxelis ricxvis asaxva zmnaSi.

70

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

III. 2.2.3. `konkretuli~ _ `abstraqtuli~. kategoria


`k o n k r e t u l i~ _ `a b s t r a q t u l i~ ukavSirdeba arsebiTi
saxelis aGsaniSnis sagnobriv substancias. `konkretuli~ gulisxmobs iseT sagnobriv arsebobas, romelic adamianis (aGmqmelis)
grZnobaTa organoebiT (SexebiT, mxedvelobiT, smeniT, ynosviT,
gemovnebiT) aGiqmeba. magaliTad: yvavili, Grubeli, siTbo, suni,
simware...
ganyenebul (abstraqtul) substanciaTa aGqma grZnobaTa
organoebiT SeuZlebelia, radgan maT fizikuri (sagnobrivi) arsi ara aqvs, maTi aGqma mxolod gonebismieria (an grZnobismieria
_ misi ZiriTadi mniSvnelobiT): arseboba, sikvdili, siyvaruli,
silamaze, mSveniereba, ocneba.. .
SeniSvna: am TvalsazrisiT `g r Z n o b i s a ~ da `S e g r Z n e b i s ~ mniSvnelobebi unda gaimijnos: `SegrZneba~
pirveli qvekategoriis gagebas moicavs _ `grZnobaTa organoebiT aGqma~, xolo `grZnoba~ _
upirvelesad abstraqtul gancdas gulisxmobs.
Sdr.: q e g l i s ganmarteba: `grZnoba: 1. gancda
raime emociisa (sixarulis, mwuxarebis, SiSis, siyvarulis, siZulvilis, kmayofilebis...). 2. raime
fizikuri gaGizianebis (sunis, gemos, Sexebis,
siTbos, tkivilis...) zemoqmedebis gancda, _ SegrZneba~.
III. 2.2.4. `sakuTari~ _ `sazogado~: am opoziciis semantikur Sinaarss qmnis konkretul arsebiT saxelTa mimarTebis Tavisebureba Sesabamis obieqtTan. `sazogado saxels~ cnebiTi Sinaarsi aqvs, rac imas gulisxmobs, rom Sesabamisi arsebiTi saxeliT
aGniSnul yovel saganSi moiazreba sxva msgavs saganTa erToblioba. magaliTad, sityva skami gulisxmobs mravalgvar, magram erTfunqciur (`dasajdomi~) aGsaniSns: ufexos, samfexas, zurgians,
magars, rbils da misT. `sakuTari saxeli~ SinaarsiT aracnebiTia
_ iqneba is erTi `sagnis~ aGmniSvneli, Tu `saganTa krebulisa~.
mag.: tite, mcxeTa, aragvi, burduli, leki, sparsi...
amdenad, aq gadamwyvetia ara is, rom sakuTari `e r T s~ miemarTeba, xolo sazogado `m r a v a l s~, aramed is, rom sakuTars,

III. saxeli. saxelTa morfologia

71

sazogadosagan gansxvavebiT, cnebiTi Sinaarsi ara aqvs, Tundac is


`mravals~ miemarTebodes. Sdr. gvari da jabadari: gvari Sinaarsobrivi cnebaa naTesaobrivi kavSirisa, xolo jabadari am kategoriis kerZoobiTi saxelia.
sakuTari saxelebia: pirTa saxelebi (luka, lile...), gvarebi
(buaZe, dvali...), cxovelTa Serqmeuli saxelebi (niSa, nikora...),
fsevdonimebi (vaJa-fSavela, mTis niavi...), adgilTa (wyneTi, Tergi...), qveyanaTa (dania, erayi...), eTnosTa (Turqi, kolxi...) saxelebi, planetebis (venera, saturni...) saxelebi, periodul gamocemaTa Serqmeuli saxelebi (`droSa~, `lelo~...), obieqtTa, dawesebulebaTa Serqmeuli saxelebi (`merani~, `nakaduli~...)...
sakuTari saxelebis Tavisebureba morfologiaSi Tavs iCens
saxelTa brunebisas (saxelobiTi, wodebiTi...).
III. 2.2.5. krebiTi saxelebi. k r e b i T s a x e l e b s, rogorc
ufro mcire, kerZoobiT jgufs, Cveulebisamebr, semantikuri opoziciis gareSe gamoyofen xolme; Tumca aqac igulisxmeba, rom
arsebobs opozicia `arakrebiTi~ _ `krebiTi~. pirvelia yvela is
aGsaniSni, romelic sagnobriv `calkeobas~ (`erTeulobas~) gulisxmobs. mag.: xe, magida, kalami, kedeli... k r e b i T saxels
forma mxolobiTisa aqvs, magram SinaarsiT mravlobiTia; oGond
masSi Cans simravle ara im sityvisa, romelic krebiTad warmogvidgeba, aramed _ sul sxva sityvisa; mag.: xalxi (a d a m i a n e b i s simravle), gundi (f r i n v e l T a simravle), fara (c x v r e b i s simravle), rema (c x e n e b i s simravle), xrova (m g l e b i s
simravle) da misT.
amgvarad, krebiTi saxeli aGniSnavs erTgvarovan saganTa
k r e b u l s, erTianobas, `erTmTlianobas~.
gvxvdeba iseTi SemTxvevebic, rodesac erTi da igive arsebiTi saxeli, konteqstis mixedviT, SeiZleba `calebrivic~ iyos
(mag.: `c x v a r i cxvaria, magram, Tu gacxarda, cxariao~) da krebiTic (mag.: `vxedav mecxvares joxiT mxarzeda, win uZGvis
c x v a r s a, midis mTazeda, c x v a r i c bevri hyavs Tavis Tmazeda...~). aseTebia: Zroxa (`wamsve Z r o x a S i me mikres Tavi...~),
Rori (`G o r i s mwyemsi~), mtredi (`m t r e d i s gundi~), foToli (`tyem moisxa f o T o l i...~), vaSli (`v a S l i davkrifeT~...),
nayofi (`n a y o f i dacvivda~...) da sxv.

72

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

krebiT saxelTa semantikas angariSi unda gaewios ricxvSi


SeTanxmebis TvalsazrisiT: maTi krebiTi Sinaarsi ricxvSi gramatikul SeTanxmebas ar moiTxovs (xalxi Seikriba), magram zmnis
fuZis supletur monacvleobas ganapirobebs (xalxi dasxda).
III. 2.2.6. nivTierebaTa saxelebi. n i v T i e r e b a T a s a x e l e b i s Tavisebureba is aris, rom maT konkretuli sagnobrivi
saxe ara aqvT, maTi nivTieri arseboba `amorfulia~, isini raime
masis, nivTierebis zogad Sinaarss gamoxataven. rogorc amboben,
aseT obieqtebs Tvladi substancia ara aqvT _ an fxvier masas
qmnian, an _ Txevads, an _ airovans, an, ubralod, nivTierebas
gamoxataven. Sdr.:
a) `tyvia gavarda~: aq tyvia konkretuli sagnis saxelia.
b) `tyvia madnis saxiT moipoveba~: aq tyvia niavTierebas
aGniSnavs.
nivTierebaTa saxelebia: rkina, oqro, vercxli, puri (rogorc marcvleuli), wyali, Gvino, Saqari, sila, miwa da sxv.
nivTierebaTa saxelebs mravlobiTi ar ewarmoeba, garda im
SemTxvevebisa, rodesac Sesabamisi nivTierebebi `dafasoebulad~
aris warmodgenili (Sdr.: Gvinoebi, wylebi, miwebi...).
III. 2.2.7. moqmedebaTa saxelebi. m o q m e d e b a T a saxelebi
kidev erTi kategoriaa arsebiT saxelTa klasSi, vinaidan es jgufi moicavs iseT Tavisebur saxelebs, romlebic faqtobriv zmnuri Sinaarsisaa. rogorc cnobilia, es erTeulebi formiT (gramatikulad) arsebiT saxelebs ganekuTvneba, xolo semantikurad
(warmomavlobiT) zmnebs _ isini nazmnari saxelebia. mag.: xatva
masdaria xatavs zmnisa da masSi arsebiTad SenarCunebulia is
Sinaarsi, rasac zmna warmogvidgens; magram morfologiuri statusiT xatva brunebadi sityvaa, anu arsebiTi saxelia `ra~_jgufisa.
aseTia yvela masdari ugamonaklisod. masdaris es mdgomareoba aris mizezi imisa, rom maTi nawili saboloood gasubstantivda. mag.: Sroma, simGera, ltolva, siyvaruli, swavla, gansja
da sxv.
rogorc vxedavT, arsebiT saxelTa leqsikur-semantikuri
sistema araerTgvarovan suraTs gviCvenebs; miTiTebul kategori-

III. saxeli. saxelTa morfologia

73

ebs Soris aris araTanabari da araTanmimdevruli mimarTebebi.


magram mainc SeiZleba am sistemis garkveuli ierarqiuli sqemis
saxiT warmodgena:
arsebiTi saxeli

`vin~

`ra~

sulieri

usulo

konkretuli

sakuTari

krebiTi

abstraqtuli

sazogado

nivTierebaTa

moqmedebis

III. 2.3.. arsebiTi saxeli warmoebis mixedviT. arsebiT saxelTa klasSi, bunebrivia, Tavs iyris nairgvari warmomavlobisa
(uZvelesi leqsemebi, nasesxobebi, derivatebi, kompozitebi...) da
nairgvari enobrivi fenis Semonatani (arqauli, dialeqturi,
Jargonuli...) leqsikuri erTeulebi.
enis leqsikuri fondis, maT Soris, arsebiT saxelTa, erTerTi Zlieri Senakadi aris axali sityvawarmoeba; derivatebs
didi adgili uiravs saxelur feZeebSi.

74

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

warmoebis mixedviT arsebiT saxelTa daxasiaTeba gulisxmobs imas, rom erTmaneTisagan gaimijnos, erTi mxriv, saxeluri
semantikis (amosavali) Zir-fuZeebi, xolo meore mxriv, maTgan, agreTve sxva metyvelebis nawilTagan warmoqmnili axali leqsikuri
erTeulebi. am TvalsazrisiT arsebiTi saxelebi gaiyofa or ZiriTad jgufad:
1 . p i r v e l a d i saxelebi: xe, mTa, saxli, wyali, miwa, ca,
gza, ezo, qali, kaci, deda, mama, yuri,
Tvali, puri, rZe, cxvari, Txa...
SeniSvna: 1. e. w. pirvelad saxelebSi aGmoCndeba rogorc
Zireuli qarTuli (mag. wyali), ise uZvelesi nasesxebi leqsika (mag. puri), rac istoriul-etimologiuri Ziebis saqmea da saxelTa gramatikuli
daxasiaTebis TvalsazrisiT ar aris aqtualuri.
2. SesaZlebelia e. w. pirveladi saxeli etimologiuri analizis gziT struqturul segmentacias
eqvemdebarebodes (anu misi istoriuli `warmoqmniloba~ dasturdebodes), magram es am saxelis
(fuZis) Sesabamisi jgufisadmi gankuTvnilebas ar
Secvlis, vinaidan am klasifikaciaSi warmoqmnilad CaiTvleba fuZe mxolod moqmedi derivaciis
safuZvelze.
2. m e o r e u l i anu w a r m o q m n i l i saxelebi: arsebiTi
saxelis axali fuZis miGeba SeiZleba moxdes nebismieri metyvelebis nawilisagan mravalferovani warmomqmneli (sityvamawarmoebeli) modelebis safuZvelze. TavisTavad warmoqmnili saxelebi
or jgufad ganiyofeba:
a) afiqsuri sityvawarmoeba;
b) kompozicia.
arsebiTi saxeli SeiZleba warmoqmnili iyos faqtobriv yvela metyvelebis nawilisagan:
_ Tavad arsebiTisagan: xel-i xeloba, saxelo, xelosani...
_ zedsarTavisagan: wiTel-i wiTela, rbil-i rbilobi...
_ ricxviTisagan: erT-i erToba, sam-i sameba, as-i
aseuli...

III. saxeli. saxelTa morfologia

75

_ nacvalsaxelisagan: Tav-i Tavisian-i, Tvis-i Tvisoba;


me meoba; urTierT-i urTierToba...
_ zmnizeda: aq(a) aqaoba, saaqao, qveS qveSeT-i...
_ zmna: kerav-s kerva; rbi-s sirbili, uyvar-s siyvaruli...
_ udetrebi: ara araoba, ho hooba, albaT albaToba da sxv.
afiqsebi (prefiqs-sufiqsebi), romlebic gamoyenebulia amgvari sityvawarmoebis dros, aseve mravalferovania (ix. s i t y v a w a r m o e b a):
kompoziciis gziT warmoqmnili arsebiTi saxelebi adasturebs fuZeTa SeerTebis yvela im SesaZleblobas, rac, sazogadod,
kompozicias axasiaTebs da am gziT mravalricxovani saxelebia
warmoqmnili:
_ reduplikacia: beberi, gorgola, gvirgvini, firfita...
_ toladSerwymuli anu orcnebiani kompozitebi: da-Zma,
mTa-bari, mter-moyvare...
_ erTcnebiani kompozitebi, romelTa miGeba nairgvari fuZiTa da formiT xdeba: Zmiswuli, ciskari, gulTmisani, weliwadi... (detalurad ix. k o m p o z i c i a).
SeniSvna: gvaqvs SemTxvevebi, rodesac droTa ganmavlobaSi
momxdara warmoqmnili zedsarTavi saxelis gasubstantiveba, sakace, mxatvari, mSobeli, moZRvari, maswavlebeli...
III. 2.4. arsebiTi saxelis dajgufebis `zmnuri principi~.
gramatikuli sistema egocentruli xasiaTisaa _ gramatikul mimarTebaTa warmmarTvelia metyveli `subieqti~ _ me. es principi
zmnuri semantikisa da morfologiis meSveobiT xorcieldeba,
magram is vrceldeba saxelebzec, vinaidan saxelebi am mimarTebebSi aqtantebad monawileoben. Sesabamisad, gvaqvs:
1. mosaubre piri _ me
2. saubris adresati _ Sen.
3. saubris obieqti _ is, romelic, Cveulebisamebr, saxeldebulia: GmerTi, kaci, mxeci, xe, suli, ocneba, siyvaruli...

76

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

amdenad, I da II piri _ mosaubre da Tanamosaubre _ realizebulia nacvalsaxelis saxiT, xolo `obieqti~ upiratesad konkretizebulia da is arsebiTi saxeliT (substantiviT) aris gamoxatuli.
garda amisa, zmnuri Sinaarsis TvalsazrisiT aqtiuroba-pasiurobis (`subieqturoba~_`obieqturobis~) mxriv arsebiT saxelTa erTgvari Sinaarsobrivi gradacia arsebobs: `subieqtis~
funqcia, bunebrivia, metad aris gamoxatuli `vin~ _ jgufis (adamianTa) saxelebSi, Semdeg danarCen `sulierTa~ klasSi da minimaluria (arsebiTad _ simboluria) `usuloTa~ klasSi; maSin,
rodesac `obieqtis~ pozicia sapirispiro suraTs gviCvenebs _ aq
funqciurad pirvel adgilze modis usulo saganTa saxelebi...
arsebiT saxelTa es semantikuri TavisTavadoba, rogorc
iTqva, Tavis gamoxatulebas povebs paradigmatika-sintagmatikaSic.
III. 2.5. arsebiTi saxelis bruneba. arsebiT saxels axasiaTebs orgvari formawarmoeba _ bruneba da ricxvis gamoxatva;
f o r m a w a r m o e b a gulisxmobs imas, rom yoveli konkretuli
formis warmoqmnis dros leqsikuri mniSvneloba igive rCeba, rac
hqonda amosaval (an _ saopozicio) formas, xolo gramatikuli
mniSvneloba icvleba.
b r u n e b i s k a t e g o r i a gulisxmobs imgvar formalur
opozicias, imgvar paradigmas, romlis drosac paradigmis wevri
TiToeuli damoukidebeli forma gramatikuli (sintaqsuri)
funqciiis TvalsazrisiT avtonomiuri odenobaa.
brunva _ rogorc erTeuli _ warmoadgens formisa da Sinaarsis (funqciis) ganuyofel erTianobas. SeiZleba iTqvas:
brunva aris arsebiTi saxelis funqcionirebis forma. yoveli
arsebiTi saxeli brunvebis meSveobiT axerxebs sintagmaturi kavSirebis damyarebas winadadebis sxva formalur wevrebTan.
brunebaze SeiZleba visaubroT, Tuki arsebobs minimum ori
brunvis forma mainc. Tu saxeli zogadad, an romelime konkretuli saxeli aseTi cvlis unars moklebulia, vityviT, rom am
SemTxvevaSi brunvis kategoria ar arsebobs. brunva, rogorc kategoria, formisa da Sinaarsis sinTezs emyareba. damoukidebeli
brunvis arsebobisaTvis orives erTdrouli (`sinTezuri~) arseboba aris aucilebeli.

III. saxeli. saxelTa morfologia

77

SeiZleba damoukidebeli forma arsebobdes, magram mas ar


hqondes damoukidebeli funqcia da is ver miiCneva brunvis formad. mag.: dGesac arsebobs iseTi forma (nul-forma), romelic
Zvel qarTulSi wrfelobiTis saxeliT aris cnobili (`saqarTvelo aRiarebul iqna erTa ligis mier~), magram vinaidan mas ar
moepoveba damoukidebeli funqcia, damoukidebel brunvad misi
miCneva SeuZlebelia.
meore mxriv: SesaZlebelia romelime TavisTavadi gramatikuli mniSvneloba arsebobdes, magram Tu mas ar Seesabameba damoukidebeli forma, misi miCnevac brunvad SeuZlebeli aGmoCndeba.
mag.: didi gansxvavebaa masalis gamomxatveli msazGvrelis mniSvnelobasa (`x i s saxli~) da qvemdebarisebr ubralo damatebas Soris (`Z m i s naSenebi saxli~), magram isini sxvadasxva brunvebad
ver miiCneva, radganac formis mxriv ar gansxvavdeba erTmaneTisagan.
qarTul enaSi saxelebisaTvis, sazogadod, damaxasiaTebelia
bruneba; oGond saxelTa jgufebs Soris am mxriv mniSvnelovani
gansxvavebaa _ nacvalsaxelTa nawils es kategoria metad
SezGuduli aqvs (mag.: me, Sen, vin...). aseve SezGudulad vlindeba brunebis potenciali zmnizedebSi (aq _ aqiT _ aqamde...) da
misT.
brunvis kategoria, upirveles yovlisa, arsebiTi saxelisTvis aris damaxasiaTebeli; SeiZleba iTqvas, arsebiTi saxeli yvela ibruneba ugamonaklisod; calkeuli Taviseburebebi am saerTo kanonzomierebas ar cvlis.
amgvarad: Tuki romelime konkretul arsebiT saxels
aviGebT da mas `movTxovT~ icvalos forma enaSi arsebul sintagmatur mimarTebaTa Sesabamisad, miviGebT formalur paradigmas, romelic met-naklebi sisruliT warmogvidgens saxelis brunebas. mag.:
SoSiam kvercxi gamotexa.
SoSia Tavdapirvelad mxolod pirs aGebda.
SoSias Sia!
bartyi male SoSiad iqca.
xazgasmuli sityvebi, rogorc sintagmaturad ganpirobebuli sistemis wevrebi, ukve warmoadgens garkveul brunebis sistemas:

78

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

SoSiam
SoSia
SoSias
SoSiad
amis Semdeg dgeba mxolod sakiTxi, jer erTi, maTi raodenobrivi sisrulisa, da meorec _ brunvis formaTa struqturuli urTierTmimarTebisa, anu _ Tanamimdevrobisa.
III. 2.6. brunvis formaTa raodenoba. ramdeni brunvis forma SeiZleba iyos enaSi?
zogadad imdeni, ramdengvaradac icvlis formas arsebiTi
saxeli am enaSi, raTa amave enisaTvis savaldebulo sintaqsuri
mimarTebebi daamyaros.
brunvaTa Semadgenloba (da raodenoba) yovel enas Tavisi
aqvs; aq erTi universaluri sazomi ar arsebobs:
Zvel berZnuls hqonda 5 brunvis forma (nominativi, genitivi, dativi, akuzativi, vokativi);
Zvel frigiuls _ 7;
Zvel somxurs _ 7 (zogi versiiT 5);
Zvel qarTuls _ 9;
Tanamedrove germanuls _ 4 (istoriulad _ 5);
rusuls _ 6 (istoriulad _ 7).
Tanamedrove qarTulis brunebis paradigma 7 erTeuls Seicavs. maTgan sami e. w. pirdapir brunvebs ganekuTvneba (polipersonaluri zmnis subieqt-obieqtebis funqcias asrulebs); esenia
saxelobiTi, moTxrobiTi da micemiTi.
sami _ iribi brunvaa, romelTa funqciebi kuTvnilebis, masalis, gardaqceviTobis, lokalizaciiis mniSvnelobebs iTavsebs.
esenia: naTesaobiTi, moqmedebiTi, viTarebiTi.
erTi brunva _ wodebiTi _ calke dgas, ramdenadac misi
funqcia oden mimarTvis roliT Semoifargleba da, amdenad, sintagmatur mimarTebaTa unari ukiduresad SezGuduli aqvs.
SeniSvna: arsebobs Tvalsazrisi, rom wodebiT brunvas brunebis paradigmaSi adgili ar unda eiros, ramdenadac is funqciiT ar eTanadeba am paradigmis
danarCen wevrebs. magram, meore mxriv, wodebiTi
namdvilad ganekuTvneba arsebiTi saxelis forma-

III. saxeli. saxelTa morfologia

79

warmoebiT (fleqsiur) sistemas da misi adgili


SeiZleba mxolod brunebis paradigmaSi iyos da
ara _ sxvagan (ix. qvemoT).
III. 2.7. brunvaTa rigi. amgvarad, arsebiTi saxelis brunebis
paradigma Tanamedrove qarTulSi brunvis Svid erTeuls, anu
Svid damoukidebel formas icnobs. maTi dGemde dadgenili saxelwodebebi da Tanamimdevroba Semdegi saxisaa:
1. saxelobiTi
2. moTxrobiTi
3. micemiTi
4. naTesaobiTi
5. moqmedebiTi
6. viTarebiTi
7. wodebiTi
sruliad aSkaraa, rom brunvaTa es Tanamimdevroba ar misdevs indoevropuli enebisaTvis (amosavalSi _ berZnullaTinurisaTvis) miGebul ZiriTad brunvaTa rigs, damkvidrebuls dionise Trakielis `gramatikis xelovnebidan~:
1. nominativus (= saxelobiTs)
2. genetivus (= naTesaobiTs)
3. dativus (= micemiTs)
4. accusativus (= braldebiTs)
5. [vocativus (= wodebiTs)]
daismis kiTxva: ram ganapiroba brunvaTa aseTi rigis miGeba
qarTulSi, miT umetes, rom am rigis damamkvidrebeli akad. a.
SaniZe Tavadve aGniSnavs, brunvebi qarTulSi SeiZleba sxvadasxva
rigiT iqnes dalagebulio.
brunvaTa amgvari Tanamimdevroba ganpirobebulia sami sxvadasxva faqtoris mixedviTT:
a) m o r f o l o g i u r i T: brunvis niSanTa (sufiqsTa) struqturis mixedviT;
b) f o n e t i k u r i T (ukeT _ m o r f o f o n o l o g i u r i T ):
igulisxmeba brunvis niSanTa da saxelis fuZis urTierTgavlena;
g) s i n t a q s u r - f u n q c i o n a l u r i T: aq gaTvaliswinebulia brunvaTa ZiriTadi funqciebi.
davazustoT TiToeuli faqtoris specifika:

80

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

brunvis niSanTa ZiriTadi sistema (paradigma) aseTi saxisaa:


-i
-ma
-s
-is
-iT
-ad
-o
rogorc vxedavT, brunvis niSanTa oTxgvari struqtura
dasturdeba:
1. V (oden xmovani): -i, -o
2. C (oden Tanxmovani): -s
3. CV (Tanxmovani _ xmovani): -ma
4. VC (xmovani _ Tanxmovani): -is, -iT, -ad
am bolo struqturis (VC) formantebi SemoTavazebul
paradigmaSi erTad aris Tavmoyrili da maTs TanamimdevrobaSi
xmovniTi erTobac aris gaTvaliswinebuli: jer -is, -iT, Semdeg
-ad.
am sami brunvis urTierTmimdevrobaSi aseve erTveba funqcionaluri faqtori (ix. punqti g.).
aGniSnuli TvalsazrisiT mxolod V struqturis sufiqsebia urTierTisagan gaTiSuli (sax. -i da wod. -o) da es ganpirobebulia wodebiTi brunvis sintaqsur-funqcionaluri TaviseburebiT (ix. punqti g.)
b) brunvaTa dalagebis morfologiur faqtors avsebs saxelis brunebis morfofonologiuri Tavisebureba; kerZod, aGweril brunvis niSanTagan mxolod VC struqturis sufiqsebs
aqvs saxelis fuZeze mareducirebeli zegavlena, rac garkveuli
struqturis fuZeTa Semadgenlobidan bolokiduri marcvlis
xmovnis dakargvas ganapirobebs. sxva sufiqsebs amgvari zegavlena
ar axasiaTebs (ufro detalurad _ ix. qvemoT, saTanado paragrafSi).
meore mxriv, Zireul da afiqsur morfemaTa urTierTzemoqmedebis Sedegad arc brunvis formantebi rCeba ucvlelad, amitomac morfofonologiis TvalsazrisiT brunvis niSanTa
poziciuri cvlilebebic unda iqnes gaTvaliswinebuli.
g) rac Seexeba sintaqsur-funqcionalur faqtors, am SemTxvevaSi upirvelesad principuli mniSvneloba enieba imas, e.

III. saxeli. saxelTa morfologia

81

w. pirdapiria romelime konkretuli brunva, Tu _ iribi; kerZod, warmodgenil paradigmaSi TanamimdevrobiT dasaxelebul
brunvaTagan pirveli sami (saxelobiTi, moTxrobiTi, micemiTi)
subieqtis brunvebia (agreTve _ pirmimarT saxelTa, obieqtTa),
xolo momdevno sami (naTesaobiTi, moqmedebiTi da viTarebiTi)
_ iribi brunvebi.
rac Seexeba wodebiTs, misi sintagmaturi valentoba arsebiTad nulis tolia, is erTob SezGuduli funqcionirebisaa _
mxolod mimarTvis formad gamoiyeneba. swored aman ganapiroba
is, rom am brunvam bolokiduri pozicia daikava brunvis paradigmaSi (da ara _ meore, struqturis gaTvaliswinebiT).
komentars
moiTxovs
brunvaTa
ori
sameulis
Sida
urTierTganlagebac. kerZod:
a) saxelobiTi
moTxrobiTi
micemiTi
s a x e l o b i T i brunva _ es aris saxeldebis forma, anu
arsebiTi saxelis is mdgomareoba, romliTac saxeli erqmeva saxeldebis obieqts (aGsaniSns); sxvagvarad: es aris is amosavali
(neitraluri) forma, romelsac arsebiTi saxeli miiGebs im
SemTxvevaSi, rodesac miugebs kiTxvas: r a a r i s (e s )? v i n a r i s
(e s )? amitomac SemTxveviTi ar aris, rom Sesabamisi gramatikuli
Sinaarsis brunva yvela enaSi dgas pirvel adgilas da is bevr
enaSi aramarkirebulia, anu fuZis saxiT aris warmodgenili (ase
iyo es uZveles qarTulSic). amave dros, rogorc iTqva, saxelobiTis `pirvelobis~ ganmsazGvrelia isic, rom is aris subieqtis
erT-erTi ZiriTadi brunva.
m o T x r o b i T i: funqcionaluri TvalsazrisiT gansakuTrebuli datvirTvis brunvaa _ gvxvdeba mxolod subieqtis brunvad, isic mxolod gardamavali zmnis II seriaSi. SemTxveviTi ar
aris, rom am brunvas `meore saxelobiTs~ uwodeben (Sesityveba
ekuTvnis mose janaSvils). es gamarTlebulia rogorc istoriuli
(warmomavlobiTi), ise funqcionaluri TvalsazrisiT. amitomac
misi dasma saxelobiTis Semdeg gansakuTrebul dasabuTebas ar
moiTxovs.

82

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

m i c e m i T i: es brunva sintaqsur-funqcionaluri TvalsazrisiT erT-erTi yvelaze datvirTuli brunvaa. am mxriv is


pirvel rigSi ekuTvnis pirdapir brunvebs, rogorc realuri
subieqti (inversiul formebSi) da rogorc _ obieqti (iribi da
pirdapiri _ I seriaSi); meore mxriv, is asrulebs ubralo
damatebis rols (uTandebulod da TandebuliT), aseve gamoxatavs lokalizacias (uTandebulod an TandebuliTurT).
b) naTesaobiTi
moqmedebiTi
viTarebiTi
irib brunvaTagan n a T e s a o b i T z e uTuod gansakuTrebuli datvirTva modis, vinaidan is erTaderTia e. w. substanturi msazGvrelis rolSi; aseve gamoxatavs is ubralo damatebis funqcias. amitomac ukavia mas pirveli adgili irib brunvaTa Soris!
m o q m e d e b i T i: aseve iTavsebs ubralo damatebis funqcias,
xolo
lokalur
mimarTebaTa
TvalsazrisiT
es
brunva
mniSvnelovan rols asrulebs v i T a r e b i T brunvasTan erTad.
maTi urTierTmimdevroba ganpirobebulia aseve morfologiuri (struqturuli) da morfofonologiuri faqtorebiT (ix.
zemoT).
III. 2.8. brunvaTa saxelwodebani da Sinaarsi. Tanamedrove
qarTulSi, tradiciulad, saxelisaTvis Svid brunvas gamoyofen:
saxelobiTi, moTxrobiTi, micemiTi, naTesaobiTi, moqmedebiTi,
viTarebiTi da wodebiTi. isini erTmaneTisagan gansxvavdebian
formiTa da funqciiT.
brunvaTa saxelwodebebis umetesoba naTargmnia berZnulidan an laTinuridan, mxolod oria Seqmnili qarTul niadagze:
moTxrobiTi brunva (anton kaTalikosis mier damkvidrebuli
termini) da viTarebiTi brunva (akaki SaniZis termini).
terminebi: saxelobiTi, moTxrobiTi, micemiTi, naTesaobiTi,
moqmedebiTi da sxv. pirobiTi xasiaTisaa. arn. Ciqobava miuTiTebs, rom, mag., naTesaobiT brunvaSi dasmuli saxeli araviTar
naTesaobas ar gamoxatavs (xis saxli, vercxlis saaTi, universitetis Senoba...).
brunvis saxeldeba xdeboda misi funqciidan gamomdinare.

III. saxeli. saxelTa morfologia

83

termini saxelobiTi (nominativus _ `nomen~ saxeli) romaeli


gramatikosebisgan momdinareobs da berZnul gramatikaSi mis nacvlad ixmareboda `orTe~ _ `wrfelobiTi~ (pirdapiri). saxelobiTi sagnis saxelwodebis gamomxatveli formaa. am brunvaSi dasmuli saxeli saleqsikono erTeulia, igi miCneulia pirdapir
brunvad, Tumca `irib~ mimarTebasac asaxavs. saxelobiTi brunva
Tu moTxrobiT brunvasTan erTad aris warmodgenili winadadebaSi (`kacma saxli aaSena~), igi pirdapir obieqts gamoxatavs, xolo Tu micemiTi brunvis gverdiTaa _ subieqts (`kaci saxls
aSenebs~).
moTxrobiTi (berZn. ergates _ moqmedi piri) brunva qarTulSi damoukidebel morfologiur erTeuladaa gamoyofili;
igi specifikur brunvad miiCneva da gamoxatavs gardamavali
zmnis subieqts. moTxrobiTi brunva gamoxatavs im sagans, romlis
Sesaxebac xdeba Txroba (romelzec mogviTxroben).
moTxrobiTi brunvis qona, anu brunebis es Tavisebureba
ganpirobebulia uRvlilebis TaviseburebiT, kerZod, gardamavali
zmnis TaviseburebiT. igi miuTiTebs moqmedze, aqtiurze da amitom ixmareba mxolod gardamaval zmnebTan (arn. Ciqobava).
micemiTi (dativus) berZnuli `dotike~-s zusti Targmania.
termini Tavad miuTiTebs masSi Cadebul Sinaarsze: micemiToba,
paciensoba / samoqmedooba. micemiT brunvas `mimarTulebiTic~
ewodeba dionise Trakielis `gramatikis xelovnebaSi~ da, Sesabamisad, gamoxatavs mimarTulebasac. micemiTi brunvis Sinaarsi ar
aris mxolod micema, igi gamoiyeneba im SemTxvevaSic, rodesac
vinmes rames aZleven da, im SemTxvevaSic, rodesac arTmeven.
termini naTesaobiTi (genitivus), berZnuli `genike~ arasworad iTargmna laTinurad da Semdeg gavrcelda sxva enebSic.
`genike~ niSnavs
`gvareobiTs~ da ara naTesaobiTs. saTanado
brunvis mniSvnelobas berZnuli termini ufro gamoxatavs: xis
saxli, vercxlis saaTi... am brunvis erT-erT funqciad miCneulia
kuTvnilebis gamoxatva. sintagmebSi: universitetis studenti, mezoblis bavSvi da sxv. naTesaobiTSi dasmuli saxeli kuTvnilebas
miuTiTebs.
moqmedebiTi brunva (instrumentalis), rogorc ukve aRiniSna, romaelebis mier Seqmnili terminia. igi SeiZleba gamoxatavdes mocileba-daSorebas, gamosvliTobas / ablativs. igi gviC-

84

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

venebs moqmedebis sawyis punqts, dawyebiTobas (`universitetidan


wavida~); gviCvenebs dros (`im dRidan daiwyo~) da aRniSnavs iaraRs an saSualebas (instrumentalisi), riTic moqmedeba warmoebs (`bariT muSaobs~, `ToxiT mokla~).
viTarebiTi brunva ara gvaqvs evropul enebSi. rogorc
arn. Ciqobava aRniSnavs, rom yofiliyo es brunva, qarTulisTvisac gadmoTargmnidnen. brunvis saxelis SerCevisas gramatikebis
avtorebi brunvis mniSvnelobas daemyarnen, magram radgan mniSvneloba sxvadasxvagvari iyo, zogma erTi momenti gamoiyena amosavlad, zogma _ meore. Tavad arn. Ciqobava viTarebiTi brunvis
aRsaniSnad iyenebs termins `mimarTulebiTi~. am brunvis formas
SeiZleba hqondes Semdegi Sinaarsi: mimarTulebis gadmocema (ZiriTadad Zvel qarTulSi); moqmedebis miznis gamoxatva; sivrceSi,
droSi sasrulobis asaxva.
wodebiTi (vokative) realurad aris saubris adresatisadmi mimarTva, wodebiTis formiT ki xdeba Tavad adresatis dakonkreteba (merab, bavSv-o). wodebiTi (kletike) dionise Trakielis terminia. igi gamoiyeneba daZaxebis, mowodebis, mimarTvis
dros, rodesac gvinda im piris yuradReba movipyroT, visac mivmarTavT salaparakod. am funqcias kargad gamoxatavs Tavad
termini wodebiTi da amgvari daniSnulebis gamo xSirad gvxvdeba dialogebSi. mas axasiaTebs Zaxilis intonacia da amiT gansxvavdeba kidec yvela sxva brunvisagan. misi adgili winadadebaSi
ar aris fiqsirebuli da SeiZleba winadadebis TavSic iyos, SuaSic da boloSic. igi ar imarTvis arc zmnis, arc saxelis, arc
Tandebulis mier da winadadebaSi mZimiT an Zaxilis niSniT gamoiyofa (v. Tofuria). CamoTvlili argumentebis mixedviT mkvlevari Semdeg daskvnas akeTebs: praqtikuli mizniT brunvis sistemaSi wodebiTis datoveba ar aris gamarTlebuli.
a. SaniZe ar iziarebs v. Tofurias Tvalsazriss, romlis mixedviTac wodebiTi formis adgili sityvawarmoebaSia da igi
sxva brunvaTa funqciis gagebas uSlis xels. mkvlevars miaCnia,
rom wodebiTis forma rogorc sintaqsuri, ise morfologiuri
niSnebiT brunvaTa rigSi dgas da is aris brunvis forma: sintaqsurad mas sxva brunvis formantebTan aerTianebs urTierToba
sintagmis wevrebTan, morfologiurad ki _ erTnairi leqsikuri
mniSvneloba da mravlobiTi ricxvis warmoeba.

III. saxeli. saxelTa morfologia

85

amdenad, ZiriTad brunvaTa saxelebi qarTulSi berZnuli


terminebis marTebuli Tu mcdari TargmaniT aris warmodgenili.
es terminebi jer laTinurad iTargmna, Semdeg ki laTinuridan
ucvlelad an Targmanis gziT gavrcelda sxva enebSi.
III. 2.9. brunvis niSani. amgvarad: brunvis dros saxelis
fuZe ucvlelia, xolo daboloebebi icvleba. bruneba qarTulSi
sufiqsuria. yovel brunvas sakuTari daboloeba anu b r u n v i s
n i S a n i aqvs.
b r u n v i s n i S a n i a is morfologiuri elementi, romelic saxelis fuZes saTanado brunvis formas aniebs.
rogorc cnobilia, saxelis fuZe leqsikuri mniSvnelobis
matarebelia, xolo gramatikuli mniSvneloba brunvis niSans Semoaqvs. sityvis leqsikuri mniSvneloba iseve, rogorc misi fuZe,
ucvlelia, erTia, xolo gramatikuli mniSvneloba, brunvis niSnis msgavsad, cvalebadia, yvela formas sakuTari aqvs. imaSi, rom
sityva-forma mgel-ma moqmed subieqts gamoxatavs, araviTari
wvlili ar miuZGvis sityvis fuZes (mgel-), amisi ganmapirobebelia brunvis niSani (-ma), ufro sworad, Zireul da afiqsur morfemaTa es konkretuli sinTezi.
SesaZlebelia brunvis niSani formaSi saerTod ar Candes,
magram is paradigmatul sistemaSi mainc asrulebs sakuTar funqcias. aseT dros vambobT xolme, rom brunvis niSani nul-alomorfis saxiT aris warmodgenili; magaliTad, aseTia xmovanfuZianTa saxelobiTi (Zma, Gero...) da misT.
faqtobriv, arcerTi brunvis niSani ar gvxvdeba erTaderTi,
ucvleli saxiT, brunvis niSani icvleba poziciebisda mixedviT.
amitomac brunvis niSnis cneba ganzogadebuli, pirobiTi xasiaTisaa. zog enaSi erTi da imave brunvis niSani sxvadasxva fuZesTan
sxvadasxva materialuri saxiTac vlindeba. qarTulSi aseTi ram
ar xdeba. saxelis fuZis nairgvarobis mixedviT mxolod brunvis
niSanTa poziciuri variantebi dasturdeba.
III. 2.10. brunvis niSanTa ZiriTadi sistema. brunebis sistema, Tavisi raodenobiT, rigiTa da saxelwodebebiT, ukve ganisazGvra.

86

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

brunvis niSanTa sistemas, cxadia, brunebis sistema gvTavazobs. Tuki brunvis formaTa paradigmas `CamovacilebT~ maTs saerTo nawils _ fuZes, miviGebT brunvis niSanTa sistemas.
magram romeli unda miviCnioT brunebis (Sesabamisad _
brunvis niSanTa) ZiriTad sistemad?
amisaTvis ori urTierTdakavSirebuli faqtoriT SeiZleba
visargebloT:
a) brunvis formantebis sisrule: TiToeuli brunvisaTvis
aiGeba morfemis is varianti, romelic ufro srulia.
magram am SemTxvevaSi SeiZleba miviGoT ara brunvis niSanTa
sistema (paradigma), aramed `srul~ brunvis niSanTa `nakrebi~,
radgan SeiZleba miTiTebuli `sisrule~ calkeul brunvis niSans
sul sxvadasxva paradigmaSi aGmoaCndes.
b) morfologiuri `neitraliteti~: brunvis niSanTa sistema `miviGoT~ iseTi struqturis fuZisagan, romelic morfonologiur gavlenas ar axdens brunvis niSnebze.
aseTad qarTulSi unda miviCnioT TanxmovniT daboloebuli
fuZe.
Sesabamisad, Tuki aviGebT TanxmovanfuZiani (ukumSveli) arsebiTi saxelis paradigmas:
sax. wign-i
moT. wign-ma
mic. wign-s
naT. wign-is
moq. wign-iT
viT. wign-ad
wod. wign-o
brunvis niSanTa ZiriTadi sistema aseTi saxisaa:
sax. -i
moT. -ma
mic. -s
naT. -is
moq. -iT
viT. -ad
wod. -o
TiToeuli maTgani SeiZleba, amave dros, miviCnioT Sesabamisi brunvis niSnis amosaval saxed, anu _ ZiriTad alomorfad.

III. saxeli. saxelTa morfologia

87

TiToeuli am morfemis nairsaxeoba ganixileba rogorc misi


poziciuri varianti.
III. 2.11. brunvis niSanTa alomorfebi. nebismieri brunvis
niSnis poziciuri nairsaxeoba ganixileba rogorc a l o m o r f i.
TviT safuZvlad (ZiriTadad) miGebuli morfema warmodgeba
erT-erT alomorfad, ramdenadac morfema, rogorc aseTi, yvela
alomorfis SemkreblobiTi saxea.
qarTuli brunebis sistema gviCvenebs alomorfTa urTierTmimarTebis sakmaod mwyobr suraTs. ukve miGebuli ZiriTadi
sistemis safuZvelze TiToeuli brunvis niSani warmogvidgens
ramdenime poziciur nairsaxeobas. ganvixiloT isini TanamimdevrobiT:
1 . s a x e l o b i T i brunvis niSnis alomrfebia: -i, .
saxelobiTi brunvis niSnis alomorfTa standartuli sistemuri opozicia aseTia: Tanxmovnian fuZesTan: -i (saxl-i);
xmovnian fuZesTan: - (muxa-).
amave dros, damatebiT poziciur variantad Tanxmovnian fuZesTan aseve vlindeba alomorfi; kerZod, TanxmovanfuZiani saxeli fuZis saxiT warmodgeba:
a) e. w. aGwerilobiTi vnebiTis (erTgvari Sedgenili Semasmenlis) saxelad nawilTan: aRiarebul iqna...
b) pirovnebis sakuTari saxelis gamoyenebisas gvarTan erTad: daviT sarajiSvili.
SeniSvna: garkveul SemTxvevebSi -i alomorfi literaturul enaSi gamoyenebulia xmovanfuZian saxelebTanac omonimiis daZlevisa Tu stilizaciis mizniT:
`jer vsTqvaT is, rom d a i saakaZis colad SeirTo
luarsab mefem~ (ilia). `mwyemssa hkiTxa: `romelia
qarTlis g z a i?~ (ana). `mis butbuts marto m T a i
mdumari dafiqrebuli yurs miupyrobda~ (ilia).
2. m o T x r o b i T i brunvis niSnis alomorfebi: -ma, -m. isini sistemuri poziciuri variantebia:
Tanxmovnian fuZesTan: -ma (kac-ma);

88

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

xmovnian fuZesTan: -m (kata-m).


amave dros, xmovanfuZian saxelebTan poziciur (emfatikur)
variantad gvevlineba -ma:
`da-ma da Zma-m~. `ikiTxa arCilis d a m a da Tavisi mariliani
Tvalebi miaSuqa giorgisa~ (ilia).
`_ ra aris, Svilo, magisTana, _ upasuxa d e d a m a da
mswrafl ukuiqca TvaliTgan cremli~ (ilia).
`mitom gagvzarda d e d a m a, misTvis gvetyoda nanasa~ (vaJa).
amdenad, -ma elementis morfologiuri Girebuleba TanxmovanfuZian da xmovanfuZian saxelebTan sxvadasxvagvarad unda dafasdes, sistemurad isini sxvadasxva Girebulebisaa, arsebiTad
omomorfebia.
SeniSvna: 1. Tanamedrove qarTulis alomorful erTeulebad ver miiCneva arqauli Cvenebani: moTxrobiTSi -
sakuTar saxelebTan: `d a v i T sTqvi: iyavn qalaqni!~ (gr. orb.); aseve -man: `mzis Gimili aGaCina
c a m a n~ (ana).
2. alomorfebad ar unda iqnes miCneuli prepoziciuri xmovanfuZiani (aseve _ TanxmovanfuZiani)
msazGvrelis SeuTanxmebeli (patara bima) an nawilobriv SeTanxmebuli (celq-i bi-is) variantebi.
3. m i c e m i T i brunvis niSania -s.
es erTaderTi morfemaa brunvisa, romelic sxvaobas ar iZleva fuZis daboloebis mixedviT, erTi da igivea TanxmovanfuZianebTanac da xmovanfuZianebTanac; Sdr.:
napir-s
wyaro-s
amave dros, am morfemis poziciuri emfatikuri variantia
-sa. es alomorfic erTnairad SeiZleba daerTos rogorc Tanxmovnian, ise xmovnian fuZeebs:
napirsa da Suaguls;
wyarosa da Geles.
`is aqav ewafeba ukvdavebis w y a r o s a (ilia);
(avtori) mraval saintereso w y a r o s a da literaturas ixmobs Tavis gamokvlevaSi (`saq. resp.~).

III. saxeli. saxelTa morfologia

89

4. n a T e s a o b i T i brunvis niSnis alomorfebia -is, -s,


-sa, -si, -isa.
sruli -is morfema vlindeba TanxmovanfuZiansa da kvecad
xmovanfuZian saxelebSi:
Tav-is (mobruneba)
kef-is (Zvali)
ukvecel xmovanfuZian saxelebTan neitralur poziciaSi
vlindeba -s alomorfi:
wyaro-s wyali
xolo mis poziciur (emfatikur) variantad gvevlineba -si
an -sa (ufro iSviaTad):
wyali wyaro-si
Sdr.: JorJma yvelafris mkveTri suni... igrZno: miwis,
tyis... w y a r o s i da sasuqis (m. javax. Targm.).
qorwinebis Semdeg yovelgvari qoneba... warmoadgens
colis sakuTrebas, miuxedavad am qonebis formirebis w y a r o s a (`Tbil.~).
poziciuri (emfatikuri) varianti -isa moepoveba -is morfemasac.
anderZi mam-isa.
`zovebi... Camonasxleti m T e b i s a (vaJa).
SeniSvna: arsebobs erTi gamonaklisi, rodesac dro sityvis
ukveceli fuZe naT. br. niSnis srul alomorfs
gamoavlens: dro-is aTvla... `ver mcnobi ama
d r o i s a ugunurebas myofia~ (g. tab.).
Sdr. `Tqven ki ambobT, viGupebiTo. raGa d r o i s i a ?! (o.
il.).
5. m o q m e d e b i T i brunvis niSnis alomorfebia: -iT, -Ti,
-Ta.
-iT Tanxmovnian fuZeebsa da kvecad saxelebs moudis:
bar-iT.
qv-iT
xolo -Ti da -Ta (iSviaTad) poziciuri variantebia ukvecel fuZeebTan; Sdr.:

90

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

`uxilavs... mtrediseburi GuGuni dedis Z u Z u T i


datkbobis dros~ (e. zedg.)
`...rom imaT dedis Z u Z u T a vsuqdebi codviliani~
(vaJa).
iSviaTad vlindeba am emfatikuri variantebisaTvis amosavali -T alomorfi ukvecel xmovanfuZianTa:
`erTi Z u Z u T gamozrdili, erTi dedis ori Svili~
(akaki);
`Z u Z u T vaTirebT balGebsa, rZisTvin ro abirdebian~
(vaJa).
6. v i T a r e b i T i brunvis niSnis alomorfebia: -ad, -d.
am alomorfTa ganawileba zustad xdeba fuZis daboloebis
mixedviT: TanxmovanfuZianebTan _ -ad: kac-ad;
xmovanfuZianebTan _ -d: gzad, enZela-d, Gero-d.
amave dros, Tanamedrove qarTulSi, cocxali metyvelebis
gavleniT, vlindeba am alomorfTa gavrcobili variantebic:
`qveyana iqca d u q n a d a~ (vaJa).
`f i q r a d a aqvT, miTam Savi navTi gaiyvanon miliTa~
(ilia).
`yvelas gulSi d a r d a d a hqonda, rom tfilisi
mters eira (v. barn.).
`usazGvro z G v a d a sdgas imaT gulSi~ (vaJa).
`Cveni `gulis~ burTebi cas Seekedla m z e d a da
mTvared (l. bregv.).
7. w o d e b i T i brunvis niSnis alomorfebia: -o, -v, .
-o sruli varianti erTaderTia TanxmovanfuZian sazogado
saxelebTan: mezobel-o, stumar-o....
`he, m a m u l o , grZnoba Seni movlisa...~ (g. tab.).
agreTve, sakuTar saxelTagan _ gvarebTan da adgilis saxelebTan: baraTaSvil-o, Tbilis-o...
`bzifo, enguro, alazano, mtkvaro, ioro, ager axlaxans gardacvlilo galaktionoi!~ (m. maav.).
xmovanfuZianebTan ZiriTadi da kanonikuria -v alomorfi:
samSoblo-v, miwa-v, zeca-v...

III. saxeli. saxelTa morfologia

91

`rarig kargia, s a m S o b l o v , Seni mtkvari da rioni...~ (g. tab.).


`mSobliuro Cemo m i w a v!..~ (g. tab.).
`c a v , wmindav, varskvlaviano...~ (xalx.).
`i g r i a l e , c a v ! wamoGvare eg niaGvari!~ (i. maCab.
Targm.).
amave dros, erT da ormarcvlian fuZeebTan xSiria -o morfemis gamovlena:
`m T a o , rad agre hguldidob...~ (vaJa)
`he, c a o , c a o , xatebi Seni jer kidev gulzed maqvs
daCneuli!~ (n. baraT.);
Sdr.: `d e d a o GvTisav, Seni xvedria es saqarTvelo didirnaxuli...~ (akaki);
`d e d a v , ismine qarTvlis vedreba...~ (ilia);
qarTvlis d e d a o ! ZuZu qarTvlisa uwin mamulsa uzrdida Svilsa~ (ilia).
wodebiTi brunvis niSnis nulovani alomorfi vlindeba
pirTa saxelebsa (fuZis daboloebis miuxedavad) da xmovanfuZian
gvarebSi: grigol! giorgi! paata! Tebro!
tabiZe! menabde! kuprava!
brunvis niSanTa alomorfebis gaerTianebuli suraTi aseT
saxes miiGebs (Tumca masSi fuZeTa Sida variireba ver gamoCndeba):
brunvebi
alomorfebi
saxelobiTi
moTxrobiTi
micemiTi
naTesaobiTi
moqmedebiTi
viTarebiTi
wodebiTi

-i, -
-ma, -m
-s, -sa
-is, -s, -si, -sa
-iT, -Ti, -Ta, -T
-ad, -d, -ada, -da
-o, -v, -

III. 2.12. brunvis niSanTa gavrcoba (anu e. w. emfatikuri


xmovani). TanxmovniT daboloebul brunvis niSnebs (-s, -is, -iT...)
zogierT poziciaSi uCndeba xmovani a, romelic s a v r c o b i s an

92

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

e m f a t i k u r i n i S n i s saxeliT aris cnobili gramatikul literaturaSi.


brunvis formaTa analizisas zogjer isea warmodgenili,
TiTqos es a elementi damoukidebeli morfologiuri niSani
iyos. amas, rogorc Cans, ganapirobebs isic, rom am elements
Zvel qarTulSi marTlac hqonda Tavisi gramatikuli daniSnuleba (msazGvreli elementis funqcia).
Tanamedrove qarTulSi es xmovani SeiZleba miviCnioT brunvis niSnis ganuyofel elementad, romelic Sesabamisi brunvis
formis sintaqsur poziciazea damokidebuli. a elements damoukidebeli gramatikuli distribucia aqvs. TanxmovniT daboloebuli nebismieri brunvis niSani (aseve -T ricxvis niSani, agreTve
zogi nawilaki) SeiZleba poziciurad iqnes xmovniT gavrcobili.
es gavrcoba morfologiurad arasavaldebulo xasiaTisaa (TviT
dadgenil farglebSic ki) da is fonologiuri da morfonologiuri moTxovnebiT aris Sepirobebuli.
amdenad, marTebulia morfemaTa imgvari aGwera, rodesac
xmovniT gavrcobili brunvis niSnebi (ganurCevlad imisa, TanxmovanfuZiani saxelis bruneba gvaqvs, Tu xmovanfuZianisa) alomorfebis saxiT aris warmodgenili (ix. $ III. 2.16.).
moT. -ma (xmovanfuZianebTan): deda-ma...
mic. -sa (yvela tipis fuZesTan): saxl-sa, dro-sa...
naT. -isa (Tanxmovanf. da kvecad xmovanf.): kedl-isa, Zm-isa...
-sa (ukvecel xmovanf.): wyaro-sa...
moq. -iTa (Tanxmovanf. da kvecad xmovanf.): wyl-iTa, gzi-Ta...
viT. -ada (Tanxmovanf.): qvevr-ada...
-da (xmovanf.): miwa-da, rko-da...
amdenad, warmodgenili alomorfebi iqneba brunvis
poziciurad gamovlenili variantebi.
analogiurive poziciuri gamovlena axasiaTebs i
brunvis niSanTa zemoT warmodgenil alomorfebSi: -si,
gvari gavrcoba damaxasiaTebelia ukveceli xmovanfuZiani
bis naTesaobiTsa da moqmedebiTSi: gemo-si, gemo-Ti...
Sdr.: wyaro-s wyali, magram
wyali wyaro-si

niSanTa
xmovans
-Ti. amsaxele-

III. saxeli. saxelTa morfologia

93

SeniSvna: mwerlobaSi dadasturebulia -si, -Ti alomorfebi ara aseT SezGudul poziciebSic. magaliTad,
ak. SaniZe miuTiTebs vaJa-fSavelas enis amgvar
Taviseburebas: `yvelaze metad uxdebaT Cabalaxebi mglisi-a, spasalars _ vefxvis tyavisa, vezirT
_ iuxis Txisi-a~. aSkaraa: rac aris -isa (tyavisa), is aris -isi (Txisi). saerTo wesebTan mimarTebiT es periferiul movlenad CaiTvleba.
radganac miTiTebuli alomorfebi brunvis niSanTa poziciur variantebad iqna miCneuli, cxadia, aucilebelia am `savaldebulo~ poziciebis Cveneba.
a) upirveles yovlisa, Tanamedrove qarTulSi xazi gaesmis
gavrcobili brunvis niSnis sademarkacio daniSnulebas. es funqcia gamokveTilia im SemTxvevaSi, rodesac is konstruqciis (sintagmaturi mTlianobis) Camketad gvevlineba; kerZod: Tu substantiuri msazGvreli prepoziciuria, gauvrcobeli brunva
gveqneba, xolo Tu postpoziciuri (Camketi) msazGvrelia, is gavrcobili iqneba; Sdr.:
mezobl-is saxli
saxli mezobl-isa
mag.: `Tofi x i s a, tyvia w y l i s a, xes eca da qva gaiqca~
(gamocana).
aseTive daniSnulebisaa konstruqciis Camketi gavrcobili
forma striqonisa Tu winadadebis bolos:
`mis mTisa Zirsa wyali dis, arad sandomi x i d i s a ~ (rusTaveli); `bnels xevze mohyefs mdinare, gulamGvreuli j a v r i T a~ (vaJa).
b) gansxvavebuli funqcia aqvs brunvis niSnis xmovniT gavrcobas brunvis formaze nawilakebis an Tandebulis darTvisas;
am SemTxvevaSi a xmovans arsebiTad TanxmovanTgamyaris fonetikuri funqcia aqvs dakisrebuli:
wyaro-ma-c, qva-sa-c, baG-isa-ve...
saxl-isa-ken, x-isa-gan, gul-isa-Tvis...
g) arsebiTad amave rigisaa mavrcobi xmovnis gaCena enklitikur poziciaSi, rodesac ori erTgvarovani wevri da (Tu) kavSiriT aris SeerTebuli da es kavSiri saerTo maxviliT enklitikurad ekedleba wina wevrs. am SemTxvevaSi a xmovani aseTive Tan-

94

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

xmovanTgamyaris rols asrulebs (amave dros, enklitikuri SeerTebis maniSnebelia):


dGe-sa da Game-s, kac-isa Tu qal-is, x-iTa Tu qv-iT...
`zarsa scemdes, uxaroda ufrossa da Tunda mcirsa~ (rusTaveli).
`mova Semyreli yovelTa erTgan dGisa da Gamisad~ (rusTaveli).
d) maerTi xmovnis funqciisaa brunvis niSnis gavrcoba
zmnis winamaval aqtantebTan Tu zmnizedebTan (aseve nawilakebTan) im SemTxvevaSi, rodesac zmnas zmniswini ara aqvs; am TvalsazrisiT zmniswiniani da uzmniswino formebis garCeva marTlac
gamokveTilia. Sdr.:
Zmasa hyavs da Zmas mohyavs;
dGesa aqvs da dGes moaqvs;
aseve: ara aqvs da ar moaqvs...
gavrcoba aseve damaxasiaTebelia mravlobiTis -T sufiqsisaTvis, oGond am SemTxvevaSi gabatonebuli pozicia daikava gavrcobilma -Ta variantma da iq is wesebi arsebiTad umoqmedoa,
rac brunvis niSnebis SemTxvevaSi vlindeba. marTalia, aseTi dapirispirebac vlindeba:
`m T a T orbis frTebi moisxes...~ (ana).
`da miaSures lilisfer m T a T a ...~ (ana).
magram msazGvrelis poziciaSi Taniani mravlobiTi arsebiTad yovelTvis gavrcobilia:
mTaTa erToba, dGeTa srbola, mweralTa kavSiri...
Sdr.: `miiswrafodes fiqri rCeuli sakacobrio gzaTa brZolaSi~
(g. tab.). `rbian wuTebi bednier dGeTa~ (g. tab.).
III. 2.13. arsebiTi saxelis fuZe. rogorc iTqva, saxelis
formawarmoebis (fleqsiis) dros cvlilebas ganicdis (cvladia)
sufiqsuri elementi (brunvis niSani), xolo saxelis fuZe
(leqsikuri bazisi) ucvlelia:
saxl-i
saxl-ma
saxl-s
saxl-is
saxl-ad
saxl-o

III. saxeli. saxelTa morfologia

95

rac ucvlelia, is f u Z e a, rac cvladi _ brunvis f o r m a n t i.


amgvarad: arsebiTi saxelis fuZe aris gramatikuli formis
is nawili, romelic formawarmoebis dros ucvlelia rogorc
leqsikuri Sinaarsis, ise formis (ZiriTadi fonematuri struqturis) mxriv.
rogor gamovavlinoT arsebiTi saxelis fuZe?
sazogadod, Tu arsebiT saxels misi neitraluri formiT,
saxelobiTi brunvis formiT, aviGebT, Tanamedrove qarTulSi
yvela saxeli xmovniT daboloebuli aGmoCndeba; mag.: Zma, mTvare,
Taro, ru, wigni... oGond am xmovanTagan -i bolokiduri,
Cveulebisamebr, saxelobiTi brunvis niSania, xolo danarCeni
xmovnebi _ fuZis organuli nawili.

SeniSvna: SesaZlebelia i xmovanic aGmoCndes fuZis nawili


zogierT ucxo warmoSobis sityvaSi: taqsi, Cai,
tramvai...
amdenad, saxelobiT brunvaSi Zneli dasadgenia fuZis viTareba. amisaTvis iseTi brunvis forma unda aviGoT, romelSic
brunvis niSans ar gaaCnia fuZeze zemoqmedebis unari, anu is
brunvis niSani, romlis darTviTac saxelis fuZe (fuZiseuli
xmovani) ucvlelad SenarCundeba, xolo brunvis -i morfema Canacvldeba.
amisaTvis umjobesia arsebiTi saxeli CavsvaT moTxrobiT
brunvaSi; brunvis niSnis Canacvlebis (gamoyofis) Semdeg darCeba
saxelis sruli fuZe.
saxli saxl-ma
kedeli kedel-ma
mTvare mTvare-m
wyaro wyaro-m
fanjara fanjara-m
taqsi taqsi-m
arsebiTi saxelis fuZe daboloebis mixedviT orgvaria:
a) fuZe, romelic Tanxmovanze bolovdeba, anu _ T a n x m o v a n f u Z i a n i: saxl-, kedel-, bavSv-.

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

96

b) fuZe, romelsac xmovani aboloebs, x m o v a n f u Z i a n i :


biZa, rZe, wyaro, ZuZu...
sabolood, qarTuli arsebiTi saxelis formawarmoeba martivia, erTtipuri; misTvis e r T f u Z i a n o b a a damaxasiaTebeli.
zemoT fuZis ZiriTad fonematur struqturas imitom gaesva xazi, rom brunvis formantTa zemoqmedebis Sedegad fuZeSic
SeiZleba moxdes iseTi fonetikuri cvlileba, romelic fuZis
fonematuri struqturis mTlianobas arsebiTad ar Secvlis (ix.
qvemoT). fuZe, romelic daboloebis zemoqmedebis Sedegad cvlilebas ar ganicdis, s r u l i fuZea, xolo is, romelic cvlilebas ganicdis _ a r a s r u l i (r e d u c i r e b u l i). amdenad, fuZe
SeiZleba iyos rogorc u c v l e l i, ise c v a l e b a d i. magaliTad
saxl- ucvlelia, kedel- cvalebadi (kedl-is); wyaro ucvlelia, muxa cvalebadi (mux-{is}).
kedel-/ kedl-, muxa/ mux-, TavisTavad, fuZis, rogorc
m o r f e m i s , a l o m o r f e b i a.
SeniSvna:

fuZeSi SeiZleba ormagi cvlilebac xdebodes;


mag.: qarxana qarxn-.

III. 2.14. fuZisa da afiqsTa urTierTqmedeba. formawarmoebis (brunebis) procesSi arsebiTi saxelis fuZe da brunvis
niSnebi urTierTmoqmedeben. am urTierTmoqmedebam SeiZleba erTerT maTganSi fonetikuri cvlileba gamoiwvios.
arsebiT saxelTa aRniSnuli ori jgufi _ TanxmovanfuZiani
da xmovanfuZiani _ am TvalsazrisiT aseve ar aris erTgvarovani:
garkveuli struqturuli mimarTebebi iwvevs cvlilebas fuZesa
Tu brunvis niSnebSi, garkveuli _ ara.
kerZod, aseTia TanxmovanfuZian saxelTa nawili, romelTa
fuZe ucvlelia, anu fuZisa da brunvis niSanTa struqturuli
mimarTeba stabiluria. mag.:
qar-i
gverd-i
ZaRl-i
qar-ma
gverd-ma ZaRl-ma
qar-s
gverd-s
ZaRl-s
qar-is
gverd-is ZaRl-is
qar-iT
gverd-iT ZaRl-iT
qar-ad
gverd-ad ZaRl-ad
qar-o
gverd-o ZaRl-o

III. saxeli. saxelTa morfologia

97

arsebiTad yvela sxva struqturul mimarTebaSi cvlilebas


ganicdis erT-erTi morfema _ Zireuli an sufiqsuri.
amave dros, morfemaTa struqturuli urTierTmimarTebis
dadgenili kanonzomierebebi SeiZleba yovelTvis ar xorcieldebodes erTgvarovnad, kerZod, cvlileba xdebodes aramosalodnel struqturaSi (mag., RmerT-i), da piriqiT, ar xdebodes mosalodnel dros (mag., Sdr.: xanjal xanjl-is, magram: gunjal-is).
sazogadod, saxelis fuZisa da brunvis niSanTa urTierTmimarTeba rTul morfofonologiur kanonzomierebaze Cans damyarebuli.
morfologia fonologiis gareSe ar arsebobs; ar SeiZleba
arsebobdes, radganac calkeuli morfemebic da maTi kavSirebic
mxolod fonologiis bazaze iqmneba.
kvlevebiT dadasturebulia, rom morfemaTa agebuleba, maTi
struqtura fonologiuri kanonebiT aris pirobadebuli; calkeul morfemaTa bgeriTi Sedgeniloba warmoaCens garkveul fonologiur wesebsa da akrZalvebs, romelTa gaTvaliswinebis gareSe
morfemebis ganxilva arasrulyofili iqneboda.
morfemaTa sinTezi warmoqmnis morfologiur mTlianobas
anu formas. morfemaTa urTierTdakavSireba ganapirobebs axali
fonologiuri kombinaciebis warmoSobas, romelTa nawili, TavisTavad cxadia, SeiZleba aRmoCndes am enis saerTo fonologiuri
kanonebidan da wesebidan amovardnili; anu: calkeul morfemaTa
SeerTebis Sedegad SeiZleba uSualo mezoblobaSi aRmoCndes
arahomogenuri an arahomorganuli bgerebi; magaliTad, iseTi
cnobili SemTxvevebi, rogorebicaa: saxl-s-Si an qalaq-iT-gan...
amdenad, fonologiuri struqturis msgavsad, morfotaqtika fonotaqtikis wesebze aris damokidebuli da fonetikuri
procesebi swored amis safuZvelze warmoiqmneba, raTa raime
gziT mogvardes kolizia fonologiasa da morfologias Soris.
arsebiTi saxelis fuZeTa da brunvis niSanTa morfonologiuri urTierTmimarTebis zogadi suraTi aseTia:
a) brunvis niSanTa cvlilebas iwvevs fuZis bolokiduri
xmovani, romelic Tavad ucvlelia (stabiluria). cvlilebis es
saxeoba gaTvaliswinebulia brunebis tipebsa da brunvis niSanTa
alomorfebis aRweris dros (ix. Sesabamisi paragrafebi).

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

98

b) saTanado struqturis fuZis cvlilebis gamowveva SeuZlia brunvis niSans, romelsac aqvs daxuruli marcvlis struqtura _ VC.
amgvarad, fuZeTa da sufiqsTa urTierTmoqmedi struqturebia:
xmovanfuZianebSi:
1.

a) # V + V: rko + i rko;
b) # V + CV: rko + ma rko-m;
g) # V + VC: rko + is rko-s(i);

2.

# V + VC: Zma + is Zm-is...

TanxmovanfuZianebSi:
# VS + VC: kedel + is kedl-is...

SeniSvna: iSviaTad aseT (cvalebad) Tvisebas avlens


fuZis VC auslautic: yasab + is yasb-is.
III. 2.15. fuZis kumSva. TanxmovanfuZiani saxelis formacvalebis (brunebis, agreTve, ricxvis warmoebis) dros saxelis
fuZem SeiZleba dakargos bolokidura (daxuruli) marcvlis
xmovani.
am movlenas k u m S v a hqvia. sxvagvarad es aris saxelis
fuZis bolo xmovnis r e d u q c i a.
fuZe, romelsac kumSva axasiaTebs, k u m S v a d i a.
saxelis fuZis is nawili, romlis xmovani reduqcias eqvemdebareba, s a r e d u q c i o s e g m e n t i a.
kumSvis procesis mosaxdenad aucilebelia saTanado pirobebi:
a) VC struqturis sufiqsi, kerZod:
brunvis niSnebi:
naT. br. -is
moq. br. -iT
viT. br. -ad
mravlobiTis sufiqsi -eb.

simbolo # am SemTxvevaSi gamoyenebulia fuZis pirveli nawilis aRsaniSnavad.

III. saxeli. saxelTa morfologia

99

fuZis auslautis, anu sareduqcio segmentis, struqtura


unda iyos VS, anu xmovani plus sonori (agreTve _ v);
reduqcias eqvemdebareba sami xmovani: a, e, o.
amdenad, sareduqcio segmentis struqturaa:
al
el
ol

ar
er
or

an
en
on

am
em
om

av
ev
ov

SeniSvna: 1. aris ramdenime gamonaklisi, roca VC struqturis auslauti ikumSeba (mag.: kakab-i, nabad-i,
yasab-i, beed-i...);
2. VSC struqturis auslautis kumSvis erTaderTi magaliTi dasturdeba: GmerT-i.
vnaxoT TiToeuli sareduqcio segmenti:
-al: am struqturis fuZeTa mniSvnelovani nawili kumSvadia, Tumca ukumSvelTa raodenobac sagrZnobia:
ukumSveli
xibali
cimbali
kanibali
Cobali
Tagali
grigali
bungali
jirgali
bandali
dandali
vandali
skandali
feodali
kodali
yodali
ideali
areali

kumSvadi
bali
kaxambali
kombali
xorbali
alubali
iGbali
namgali
xangali
Cangali
fargali
qargali
gorgali
durgali
dedali
pedali
sandali
ajafsandali

100

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

festivali
narvali
mtarvali
mwvervali
intervali
Sturvali
saTali
moTali
bzekali
spekali
vertikali
mkali
kankali
vokali
rkali
dalali
natamali
Simali
rvali
calTvali
yuryumali
dgnali
signali
arsenali
sirsvali
originali
kardinali
kriminali
finali
diagonali
samsvali
personali
mkurnali
tribunali
Spali
zarali
brali

Sandali
cindali
kardali
sardali
naGverdali
Suamavali
orTqmavali
Tbomavali
STamomavali
qvewarmavali
karnavali
dasavali
Tavgadasakali
Sesavali
aGsavali
jargvali
mZevali
mxevali
Tvali
Sarvali
Tebervali
mayvali
maSvali
nacvali
sacvali
marcvali
Zvali
vali
vagzali
sagzali
muguzali
beiTali
samarTali
farTali
bakali
kakali
ekali

III. saxeli. saxelTa morfologia

integrali
liberali
minerali
morali
pastorali
kaprali
naprali
trali
magistrali
mistrali
nasufrali
xrali
detali
metali
naSali
kapitali
portali
kristali
mzeqali
kirkimali
beboqali
fancqali
GanGali
yanyali
penali
CanCali
boZali
nakrZali
winwali
forTxali
safiqrali
naxanZrali
xanxali
Savxali
janjali

odrikali
buzankali
maankali
xinkali
barkali
kirkali
mitkali
naperwkali
mamali
feStamali
erkemali
tyemali
xerxemali
x{r}mali
sasTumali
nawverali
generali
mwerali
waramwerali
natirali
domxali
satirali
natusali
hospitali
kvartali
mamfali
naterfali
dedofali
ufali
irisufali
fiqali
sarqali
bayali
mayali
wyali
bryali
TavSali

101

102

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

marSali
ferSali
naqurCali
sagZali
rZali
wawali
fiwali
mZaxali
mxali
msxali
xanjali
fuZeTa am paraleluri suraTidan ikveTeba zogi kanonzomiereba:
1. ucvlelia oden VS struqturis fuZe: al-i.
2. ar SeikumSeba im marcvlis xmovani, romelsac win xmovani
esazGvreba da ara _ Tanxmovani: baal-i, naal-i, bodial-i, filial-i, roial-i, zual-i, ritual-i, areal-i, ideal-i...
SeniSvna: 1. es SezGudva, sazogadod, ar Seexeba im fuZeebs,
romlebSic xmovnisSemdgomi o nawilobriv reduqcias ganicdis: niori nivris...
2. zog fuZeSi dakargulia arqauli -iv sufiqsis
v elementi: noyier-i, gonier-i... aseT fuZeTa nawili reduqcias eqvemdebareba, ris Sedegadac dakarguli v aGdgeba: noyivr-ad...
3. umetesad ar ikumSeba erTmarcvliani fuZeebi, oGond
mxolod im SemTxvevaSi, rodesac xmovnis wina poziciaSi cali
Tanxmovania: bal-i, dal-i, val-i, cal-i, wal-i... magram Sdr. bali, romlis msgavsi SemTxvevebic axsnilia imiT, rom maT ufro
rTul fuZeebSi SeiZines msgavsi unari (Sdr. alubal-i).
es SezGudva ar Seexeba iseT erTmarcvlianebs, romelSic
xmovnis wina pozicia raime TanxmovanTkompleqss ukavia: Tval-i,
Zval-i, kval-i, mxal-i, wyal-i...
4. ar ikumSeba reduplicirebuli fuZeebi: dandal-i, kankal-i, xanxal-i, CanCal-i, janjal-i, GarGal-i...

III. saxeli. saxelTa morfologia

103

5. erTgvari SezGudva Cans iseTi ormarcvliani fuZeebis


kumSvaSic, romelTa sareduqcio VS marcvlis wina marcvali aseve VC struqturisaa: oval-i, asal-i... magram Sdr.: ekal-i, axali...
6. ikumSeba rogorc Zireuli qarTuli, ise nasesxeb sityvaTa fuZeebi, Tumca meti SezGudva nasesxeb masalaSi Cans (aGal-i,
nipel-i...).
7. zedsarTavi saxelis fuZe iseve ikumSeba, rogorc arsebiTi; oGond es xdeba mxolod zedsarTavis damoukideblad gamoyenebisas. prepoziciuri msazGvrelis rolSi, nawilobrivi SeTanxmebis dros, zedsarTavi saxelis fuZe cvlilebas ar ganicdis;
Sdr.: maRl-is da maRal-i saxl-is...
kumSvad zedsarTav saxelTa magaliTebi: dabal-i, mdabal-i,
Tavmdabal-i, sulmdabal-i, mraval-i, mrgval-i, abdal-i, mxdal-i,
marTal-i, muxTal-i, wunkal-i, idumal-i, dampal-i, murtal-i, sawyal-i, axal-i, cocxal-i, Tavisufal-i...
8. Sesabamisi struqturis mimGeobaTa fuZeebsac axasiaTebs
kumSva, oGond aq meti SezGudva Cans; Sdr. analogiur viTarebaSi: sartyeli _ sartyl-is, magram Semosartymeli _ Semosartymel-is; titveli _ titvl-ad, magram: damxatveli _ damxatvel-ad. nimuSebi: naqurdal-i, saridal-i, momaval-i, SemkrTali, morbenal-i, marCenal-i, naavdral-i, macqeral-i, momGeral-i,
momziral-i, satiral-i, natusal-i,
aseve e. w. wina viTarebis derivatebi: namwyemsar-i, napural-i, naxanZral-i, nageral-i, naqeral-i...
miTiTebuli kanonzomierebebi SeiZleba gavrceldes yvela
sxva miTiTebul struqturaze sonoruli auslautiT.
-el: am auslautis mqone saxeluri fuZis umetesoba moqmedi mimGeobaa (an warmomavlobiT aris aseTi). aqac mravlad
aris rogorc ukumSveli, ise kumSvadi fuZeebi:
ukumSveli
kabeli
tabeli
Stabeli
gideli

kumSvadi
sabeli
Sesagebebeli
damlagebeli
sagebeli

104

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

kandeli
modeli
sazrdeli
yrdeli
navTsayudeli
gansacdeli
jeeli
veli
Taveli
gveli
mmarTveli
nikveli
ninveli
frinveli
samonveli
cxoveli
qveli
yveli
mcveli
mlocveli
meSveli
mrewveli
ueveli
jinveli
naxveli
mkiTxveli
Zaxveli
sacexveli
fexburTeli
ieli
zurgieli
nakeli
jakeli
momkeli
kankeli
saTleli
saSleli

qveSsagebeli
sakodeli
damrigebeli
sargebeli
mGaGadebeli
fuZemdebeli
bralmdebeli
wunmdebeli
sagodebeli
gamomZiebeli
sanelebeli
maswavlebeli
saswavlebeli
sabralebeli
mxlebeli
saxamebeli
maamebeli
sananebeli
saberveli
mbrZanebeli
uxsenebeli
maCvenebeli
mSenebeli
momxmarebeli
sakerebeli
sacxovrebeli
mcxovrebeli
mayurebeli
SemduGebeli
mtacebeli
sawebeli
mTibeli
mezobeli
sagalobeli
monaTmflobeli
axlobeli
mdnobeli

III. saxeli. saxelTa morfologia

Tameli
maxarobeli
karameli
mpyrobeli
meli
mSobeli
gamzrdeli
uSobeli
sabmeli (Sdr. sabeli) Grubeli
mTqmeli
kedeli
cmeli
mGvdeli
flaneli
gamdeli
msmeneli
qumeli
mTxovneli
Gumeli
mliqvneli
sakideli
gamyidveli
sayideli
saxvneli
mtkaveli
mwvrTneli
kraveli
satkepneli
saxveveli
burneli
mrCeveli
mToveli
mweveli
mxsneli
saTxeveli
kuneli
rTveli
mGrGneli
soveli
mcoxneli
yoveli
mToxneli
sirsveli
vimpeli
sarqveli
sareli
naGveli
xereli
Sveli
saxreli
meSveli
qeduxreli
safuZveli
Tanaklaseli
fxizeli
fanteli
naTeli
kafeli
kamaTeli
saGerGeli
sareTeli
celi
sanTeli
Sniceli
saCxrekeli
xenceli
safxekeli
Zeli
mameli
orZeli
gamomcemeli
weli
sakmeli

105

106

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

xeli
saxeli
sasjeli
TavTxeli
gasaxdeli
akvareli

sarkmeli
Tirkmeli
mzomeli
sasmeli
sameli
tansacmeli
safaneli
saqoneli
weli
ureli
sawnaxeli
gautexeli
savarcxeli
uGeli
sartyeli
saCeCeli
sareceli
circeli
furceli
muceli
sabZeli
savarZeli
sazepeli
wkepeli
darbaiseli
sakrefeli
wifeli
safeTqeli
kurdGeli
beGeli

am ganawilebaSi, cxadia, iCens Tavs kiTxvebi rogorc fuZeTa ukumSvelobis, ise kumSvis TvalsazrisiT, rac mizezia tradiciisa (uzusisa) da struqturuli kanonzomierebebis Tanaarsebobisa. orive jgufSi aseve moipoveba wminda zedsarTavebi an
msazGvreli mimGeobebi:

III. saxeli. saxelTa morfologia

ukumSveli
mTeli
xmeli
neli
Zveli
titveli
ZirZveli
bneli
reli
wrfeli
Zneli
kuaTxeli
udardeli
uzrdeli
sacdeli
gauxdeli
gadauxdeli
mouxdeli
sagveli
mrokveli
mxilveli
mfarveli
sakvirveli
sasurveli
uSurveli
mTesveli
metyveli
mimbaZveli
mxarjveli
janmrTeli
uswavleli
dauTvleli
mousvleli
mouvleli
daubmeli
saZebneli
gauxedneli

kumSvadi
yviTeli
wiTeli
SiSveli
sqeli
brtyeli
vrceli
grZeli
Txeli
cxeli
ficxeli
saZageli
Sesagebebli
Camouyalibebeli
maZagebeli
amgebeli
mosamzadbeli
gamadidebeli
gadaudebeli
gauTavebeli
miutevebeli
maZiebeli
uSvelebeli
gaunaTlebeli
aucilebeli
mamxilebeli
SeuZlebeli
Seugnebeli
daudgromeli
dauleveli
uZleveli
uSromeli
autaneli
Semadgeneli
sayvareli
sazareli
momxveeli

107

108

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

mdevneli
mpovneli
mSovneli
mqneli
momgvreli
xelsayreli
ganuyreli
ganuxreli
ganusjeli

gautexeli

kumSvad zedsarTavebTan erTi Taviseburebaa dakavSirebuli,


maTi nawili mxolod viTarebiTSi ikumSeba:
sqel-i sql-ad (da ara sql-is, sql-iT);
brtyel-i brtyl-ad
vrcel-i vrcl-ad
cxel-i cxl-ad da misT.
-ol: am segmentis Semcveli samiode fuZe ikumSeba: oboli,
godoli, foToli.
danarCeni saxelebi ukumSvelia, Tumca maTi raodenobac ar
aris didi: boli, wboli, boboli, msrboli, goli, rgoli,
doli, zoli, kamboli, menToli, ioli, cokoli, protokoli,
ololi, moli, gnoli, noli, Joli, roli, paroli, broli, banderoli, horoli, kantroli, nasroli, mqroli, soli, toli,
atoli, Tanatoli, fuli, CoCqoli, Goli, damyoli, toli,
xrColi, mebrZoli, nawoli, sawoli, konwoli, kowoli, gamoli,
oCxoli, xrColi...
-am: m sonoriT daboloebul segmentSi, sazogadod, naklebad dasturdeba kumSvadi fuZeebi. -am Semdeg suraTs gviCvenebs:
ukumSveli
bami
nabami
dasabami
yelsabami
dgami
nadgami

kumSvadi
lagami
qaTami
alami
kalami
salami
salam-qalami

III. saxeli. saxelTa morfologia

zesadgami
modgami
TvalSeudgami
Talgami
Telgami
lami
Saltami
vami
astami
gvami
moTqvami
balzami
qrTami
kamkami
skami
ulami
Slami
Tamami
wami
Jami
wkvarami
grami
nagrami
drami
xrami
Cqami
balGami
yami
bayami
brZami
wami
wamwami
naami
xami
xamxami
mosasxami
sisxami

yalami
walami
elami
arami
varami
erami
atami
vaxSami
lerwami

109

110

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Sxami
jami
filjami
-em: am fuZeTa nakleboba TvalSisacemia, miT ufro _ kumSvadis:
ukumSveli
gemi
edemi
nagvemi
Temi
rekviemi
aqlemi
kremi
totemi
sacemi
gamosacemi
mrwemi
xemi
Txemi
jemi

kumSvadi
iremi
uremi

-om: am segmentSi kumSva ar dasturdeba, anu Sesabamisi am


struqturis fuZeebi ukumSvelia: omi, gomi, albomi, sadgomi,
mskdomi, sandomi, jdomi, najdomi, sazomi, egzomi, Tomi, lomi,
diplomi, boqlomi, sindromi, ipodromi, oromi, koromi, xoromi,
naSromi, qvemZromi, wromi, tomi, atomi, Tvistomi, naxtomi, Gomi,
comi, xomi, borjomi...
-an: fuZis am struqturaSi aSkarad arbobs kumSvadoba:
ukumSveli
bani
babani
nabani
dasabani
libani

kumSvadi
sabani
ebani
lebani
kidobani
(Tav)Cobani

III. saxeli. saxelTa morfologia

gembani
anbani
gani
uragani
nagani
bargani
abragani
organi
gabadani
bindani
bardani
Tavani
mbGavani
intrigani
lagvani
ugvani
Tayvani
suzani
kviani
iGbliani
jiSiani
TaTmani
duSmani
banani

ubani
gareubani
iagani
balavani
sagani
jagani
iatagani
zegani
xuligani
ostigani
Sigani
Cogani
argani
Caidani
madani
dedani
moedani
qedani
Cemodani
lavgardani
Sadrevani
qoTani
xelTaTmani
guTani
galavani
falavani
qaravani
mtevani
xeivani
akvani
diakvani
bundovani
mayvlovani
samarovani
erqvani

-en: am SemTxvevaSi fuZis ukumSvelobaa upiratesi:

111

112

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ukumSveli
nakbeni
narbeni
sarbeni
aborigeni
zvigeni
sadeni
namyeni
cremldeni
ordeni
sayrdeni
sasveni
fsveni
samSveni
gobeleni
xaleni
Sagreni
Sveulmfreni
nayeni
brZeni
cxeni

kumSvadi
Sevardeni
javardeni
regveni
ZGveni
yavarjeni
wveni
yurZeni

-on: aqac upiratesia ukumSveli fuZeebi:


ukumSveli
iboni
goni
vagoni
gasagoni
faetoni
bioni
pagoni
epigoni
furgoni
kabadoni
iadoni
bidoni
sezoni

kumSvadi
monazoni
mawoni
saponi

III. saxeli. saxelTa morfologia

113

gazoni
garnizoni
liToni
orioni
drakoni
limoni
garmoni
makaroni
mironi
koconi
-ar: am struqturis fuZeTa sakmaod did raodenobaSi aseve
xSiria kumSvadoba:
ukumSveli
bari
xabari
nugbari
masdari
mjdari
gvari
Gvari
saxl-kari
sakmari
nasaxlari
iplari
Sxolari
jagnari
Talari
TaGari
winkari

kumSvadi
meZebari
sagubari
jigari
Zirmagari
langari
mxedari
yavari
mdevari
mawyevari
niaGvari
jvari
laxvari
cxvari
bazari
davTari
zamTari
futkari
sizmari
tvifari
feiqari
bawari
inari

114

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

-er: am fuZis matarebel saxelTa raodenoba SezGudulia,


maT Soris _ kumSvadebisac:
ukumSveli
beri
wberi
geri
Cxaveri
nafxveri
wveri
Sveleri
Spaleri

kumSvadi
dedaberi
beberi
TiTberi
mozveri
kiseri
bokveri
bocveri
kavaleri
saceri
mteri
mwyeri
mewyeri
oficeri

-or: am jgufSi kumSvadi fuZe SedarebiT cotaa: godori,


mindori, niori, pamidori, kokori, CoCori, qoCori.
Sdr. ukumSvelebi: ambori, tbori, gori, koridori, maiori,
dubliori, Cikori, lori, Smori, niamori, cimori, donori,
wnori, reJisori, ekvatori, inkubatori, indikatori, anatori,
avtori, yintori, omfori, fosfori, Zelqori, Tanaswori,
monaori, Txori...
-av: v auslautis Semcvel fuZeebSi ukumSvelTa raodenoba
didad aGemateba kumSvadebs da kumSvadoba mxolod ramdenime -av
daboloebian fuZes udasturdeba:
ambav-i, nagav-i, karav-i, SalSav-i, nifxav-i...
garkveul fuZeebs qarTuli enis sxvadasxva istoriul qvesistemaSi udasturdeba kumSvadi variantebi. mag.:
Tav-i (rogorc nacvalsaxeli) Tvis, TviT.
erisTav-i gandgomileba e r i s T v i s zurabisa (`qarT. cx.~).
sakargav-i: erTi mamuli s a k a r g v a d, uboZa amirbaroba
(`vefx.~).

III. saxeli. saxelTa morfologia

115

meZav-i: SesmeniTa m e Z s a

qalisaTa... ganiSora... coli


Tsi (xanZT.).
u k u m S v e l i a: igavi, saGebavi, mokvdavi, sacodavi, zvavi,
svavi, Svavi, ilyvavi, xelxvavi, vavi, xvavi, saxazavi, welkavi,
sulTamxuTavi, nemskavi, uTvalavi, niZlavi, saflavi, mfrinavi,
nawnavi, saxuravi, mcuravi, mouravi, zGavi, mosavi, naTesavi, sacavi, ivavi, beCavi, ZelSavi, sacavi, cxavi, mlocavi da mravali
sxva.
-ev: u k u m S v e l i a: devi, naZaladevi, Tanamdevi, nadevi, narkvevi, nadarbazevi, paraskevi, nalevi, naZlevi, narevi, nangrevi,
wyalsatevi, qevqevi, uryevi, mosawevi, xevi, narevi, merxevi, nasxlevi da sxv.
-ov: u k u m S v e l i a: bovi, zovi, fsovi, naTovi, naTxovi, naqsovi, nawovi.
msgavsi struqturis kumSvad da ukumSvel fuZeTa warmoCenis Semdeg SeiZleba garkveuli daskvnebis gakeTeba:
Tanamedrove qarTulSi (sinqroniul doneze) saxelis fuZeTa kumSva ufro uzusia (tradiciaa), vidre struqturuli kanonzomiereba. mxolod amiT SeiZleba aixsnas is, rom erTi da
imave struqturis fuZeTagan erTi eqvemdebareba reduqcias, xolo meore _ ara. Sdr.:
mtarval-i mtarval-is da Sarval-i Sarvl-is...
sazogadod, qarTulSi reducirebul fuZeTa gamoyenebis
wesi mkacri (kategoriuli) ar aris da alomorfTa variireba SesaZlebelia. magaliTad, ilia avavaZis cnobil striqonebSi _
`m t e r o b a enis aris m t r o b a qveynis, _ mag azrisa varT Tanaxma Cvena...~ _ erTi da igive sityvis fuZe erTad aris gamoyenebuli orive variantiT. marTalia, es sityvawarmoebaa, magram sakiTxis arss ar cvlis. SesaZlebelia, amgvar aramdgradobas ganapirobebs kumSvadobisadmi qarTulis gavrcelebis arealebis gansxvavebuli damokidebuleba (dasavlur arealSi reduqcia `modunebulia~). amitomac aris SesaZlebeli, rom mwerlebi, sairoebis

116

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

SemTxvevaSi, Tavisuflad gamoiyeneben kumSvadi (aseve _ kvecadi)


saxelebis fuZeucvlel variantebsac; mag.:
vinca qmna Tixa u r e l a d, ras uZGvnis xelfasadao (d.
guram.);
didis GmerTis s a k u r T x e v l i s misTvis Gvivis cecxli
gulSi (ilia);
aGar SfoToben saflavSi gmirT oflis mGvreli Z v a l e b i
(vaJa);
m g e l i s a mgeli gamova, batkani vis unaxiao! (andaza);
mters damorCilda nebiTa, veGara qmna ra Z a l a T i (d. guram.);
p e p e l a s frTebze gamoviZine... (i. griS.).
3. fuZis kumSvis (reduqciis) yvelaze ufro kanonikuri
struqtura aseTia: CVCVS, anu TanxmovniT dawyebuli da sonoriT damTavrebuli ormarcvliani fuZe. am fuZeSi C simboloTi
aGniSnul poziciaSi SeiZleba TanxmovanTa jgufic iyos.
4. reduqciis SezGudvebi dakavSirebuli Cans:
a) fuZis erTmarcvlianobasTan (Tavkiduri cali TanxmovniT): qal-i, cal-i, far-i...
b) reduqciis Sedegad warmosaqmnel (potenciur) TanxmovanTkompleqsTan. mag.: dgnal- (mosalodenia: dgnl), napral- (mosalodnelia: prl), nakrZal- (mosalodenia: krZl)...
g) araadaptirebul nasesxobebTan: vandal-, skandal-, festival-, Sturval-...
d) saxelTa derivaciasTan (mimGeobebi, sxva derivatebi xSirad ufro nakleb eqvemdebarebian struqturul kanonzomierebebs). Sdr.: tansacmel- tansacml-is(a), magram: Casacmelis(a).
5. SeiniSneba, rom kumSva cocxal metyvelebaSi ufro Tavisufalia, vidre saliteraturo enaSi; iq bevri ukumSveli fuZe
kumSvadia; mag.: namyn-is, naGb-is, limn-is, bitvn-is...
6. kumSvadi fuZeebi xmovnis reduqcias ganicdian sam brunvaSi: naTesaobiTSi, moqmedebiTsa da viTarebiTSi (agreTve -eb-ian
mravlobiTSi).

III. saxeli. saxelTa morfologia

117

SesamCnevia, rom am TvalsazrisiT ufro aqtiuria viTarebiTi brunva (is yvelaze ufro naTlad amowmebs kumSvadobas).
ikumSeba fuZis sami xmovani: a, e da o.
am xmovanTagan a da e srul reduqcias ganicdis, xolo o,
garkveuli poziciebis garda, nawilobriv reducirdeba da
gadadis v-Si. am SemTxvevaSi ZiriTadad unda miviCnioT nawilobrivi reduqcia, radganac sruls damatebiTi faqtori ganapirobebs (ix. qvemoT).
TiToeuli xmovnis kumSvis TiTo nimuSi:
sax. mamal-i
_ _ _ _
naT. maml-is
moq. maml-iT
viT. maml-ad

kedel-i
_ _ _ _
kedl-is
kedl-iT
kedl-ad

mawon-i
_ _ _ _
mawvn-iT
mawvn-iT
mawvn-ad

-eb-ian mravlobiTSi saxelis fuZe yvela brunvaSi iqneba


SekumSuli, ramdenadac -eb uSualod daerTvis fuZes da erTnairad gahyveba yvela brunvas:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

maml-eb-i
maml-eb-ma
maml-eb-s
maml-eb-is
maml-eb-iT
maml-eb-ad
maml-eb-o

o xmovnis sruli reduqcia xdeba im SemTxvevaSi, Tu saxelis fuZeSi, sareduqcio segmentis wina poziciaSi, meore labialuri xmovanic dasturdeba; Sdr.:
sax. kokor-i
_ _ _
naT. kokr-is
moq. kokr-iT
viT. kokr-ad

sapon-i
_ _ _
sapn-is
sapn-iT
sapn-ad

118

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

7. struqturul gamonaklisebad miiCneva kumSvadi fuZeebi


arasonoruli (VC) daboloebiT; maTi mcirericxovnobac amaze
mianiSnebs: kakab-i, niGab-i, yasab-i, nabad-i, beed-i, somex-i.
III. 2.16. fuZis kveca. arsebiT saxelTa (sazogadod, saxelebis) mniSvnelovani nawilis fuZe xmovniT bolovdeba.
rogorc ukve iTqva, fuZis daboloebad gvxvdeba yvela xmovani _ a, e, o, u; xolo i _ metad iSviaTad, radgan sazogado
saxelebSi is mxolod ramdenime nasesxeb sityvas udasturdeba
(Cai, pai, tramvai...).
xmovniT daboloebuli fuZec SeiZleba iyos erTmarcvliani
(mze), ormarcvliani (saxe), sammarcvliani (samare) da metmarcvliani (gulgatexiloba)... martiv (Ze) da warmoqmnilfuZiani
(saZire)...
xmovanfuZian saxelTa fleqsia aseve gulisxmobs morfemaTa
urTierTzemoqmedebasa da cvlilebebs; saxeldobr:
a) -VC struqturis brunvis niSanTa gavleniT SesaZlebelia
xmovniT daboloebulma fuZem cvlileba ganicados, kerZod, fuZes bolokiduri xmovani Camoscildes (moekvecos):
bade + -is bad-is
b) Tavis mxriv, xmovniani fuZe gavlenas axdens brunvis niSnebze, ris Sedegadac warmoiqmneba am niSanTa poziciuri variantebi (gza + -ma gza-m); es cvlileba Seexeba -VC struqturis
brunvis niSnebsac im SemTxvevaSi, Tu Tavad fuZe stabiluria,
ucvlelia (wyaro + is wyaro + s{i}) (brunvis niSanTa alomorfebis Sesaxeb ix. calke paragrafi).
amdenad, xmovanfuZian saxelebSi ori ZiriTadi morfonologiuri tipi gamoiyofa:
1. fuZe ucvlelia, magram fuZis zemoqmedebiT cvlilebas
ganicdis TviT brunvis niSani:
sax. wyaro
moT. wyaro-m
mic. wyaro-s
naT. wyaro-s(i)
moq. wyaro-Ti
viT. wyaro-d
wod. wyaro-v

III. saxeli. saxelTa morfologia

119

2. fuZe cvlilebas ganicdis, saxeldobr, is bolokidur


xmovans dakargavs -VC struqturis brunvis niSanTa zemoqmedebiT:
sax. mTa
moT. mTa-m
mic. mTa-s
naT. mT-is
moq. mT-iT
viT. mTa-d
wod. mTa-v
rogorc vxedavT, viTarebiTi brunva sruli fuZiT (mTa)
aris warmodgenili.
ibadeba kiTxva: ratom miviCnevT viTarebiTSi fuZes ucvlelad, anu ratom vSliT formas mTa-d da ara mT-ad, rodesac viTarebiTi brunvis niSani -ad imave struqturisaa, risac -is da
-iT da fuZis kumSvisas es brunvis niSnebi erTgvar gamvlenel
Zalas avlens.
imas, rom viTarebiTi brunvis niSani kvecas ver iwvevs,
amtkicebs e xmovniT daboloebuli saxelebi. mag.:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

mTvare
mTvare-m
mTvare-s
mTvar-is
mTvar-iT
mTvare-d
mTvare-v

amgvarad: fuZis bolokiduri xmovnis CamoSorebas brunvis


niSnis gavleniT k v e c a hqvia.
fuZe, romelic ikveceba, aris k v e c a d i.
kveca xdeba or brunvaSi _ naTesaobiTsa da moqmedebiTSi.
ikveceba ori xmovani _ a da i; Sdr.:
sax.
Zma
mze
moT. Zma-m
mze-m
mic. Zma-s
mze-s

120

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

naT. Zm-is
mz-is
moq. Zm-iT
mz-iT
viT. Zma-d
mze-d
wod. Zma-v
mze-v
ricxvis niSani -eb iseve iwvevs fuZis xmovnis kvecas,
rogorc miTiTebuli brunvis niSnebi. oGond am SemTxvevaSi gamonakliss warmoadgens e xmovanfuZiani saxelebi, romelTa fuZe
-eb sufiqsTan ucvlelia. Sdr.:
qva qv-eb-i
magram:
xe xe-eb-i
maslaze dakvirveba gviCvenebs, rom kveca bevrad ufro
Tanamimdevruli morfonologiuri wesia, vidre kumSvis aGwerili suraTi; kerZod: saxelebSi ikveceba yvela bolokiduri a da
e xmovani, miuxedavad imisa, erTmarcvliani iqneba fuZe, ormarcvliani, Tu _ metmarcvliani, anda romeli Sinaarsobrivi
jgufisa iqneba is.
a xmovanfuZiani kvecadi saxelebia: Zma, biZa, gza, qva, tba,
Tma, zGva, muxa, rcxila, miwa, Tixa, kefa, ena, loya, guga, iqa,
dana, tura, kata, baia, enZela, krazana, wera, kiTxva, Sroma, Seneba, banaoba, ocneba, garToba, mSvidoba, megobroba, daumorCilebloba, mamuliSviloba da mravali sxva.
e xmovanfuZiani saxelebia: Ze, xe, bze, mze, klde, tye, rZe,
tyve, saxe, siZe, bade, bage, Tone, Gone, bude, maxe, Tavxe, cixe,
Gobe, gube, ube, sarke, samxece, sayane, sakartofile, simSvide, silamaze, simamace, sirTule, mepure, meGvine, meCeqme, moene, mobinadre, axalmosaxle da sxv.
kvecis saerTo wess ar eqvemdebareba zogi a xmovanfuZiani
sazogado saxeli; aq ori SemTxveva unda gamovyoT:
a) ar ikveceba zogi derivaciuli datvirTvis (sufiqsuri) a
xmovani; mag.:
sax. bicola
sqelSubla
naT. bicola-s(i)
sqelSubla-s(i)
moq. bicola-Ti
sqelSubla-Ti
viT. bicola-d
sqelSubla-d
zogjer aseT fuZeSi sufiqsuroba arc Cans, magram ukveceloba tradiciiT Cans damkvidrebuli:

III. saxeli. saxelTa morfologia

sax.
naT.
moq.
viT.

121

mela
mela-s(i)
mela-Ti
mela-d

damatebiT gasaTvaliswinebelia is, rom aseTi fuZeebi -ebian mravlobiTSi orgvar suraTs gviCvenebs: maTi umetesi nawili
mravlobiTSi kvecadia, magram SeiZleba ukveceloba mravlobiTSic gadasdevdes. Sdr.:
sax. bicol-eb-i
moT. bicol-eb-ma
moq. bicol-eb-s
naT. bicol-eb-is

lurja-eb-i
lurja-eb-ma
lurja-eb-s
lurja-eb-is

es ukanaskneli, rogorc Cans, sakuTar saxelTan aris gaTanabrebuli.


`sakuTris~ gageba kvecaze gavlenas axdens ramdenime naTesaobis terminSic (deda, mama, papa, biZa...); kerZod, Tu deda sazogado saxelia, is kvecadebs ganekuTvneba, magram Tu is `sakuTari~ (molaparakis poziciidan _ `Cemi~) mSoblis aGmniSvnelad
gamoiyeneba, ukveceli iqneba. Sdr.:
`kargi Svili d e d i s gulis vardiao~ (andaza).
`Zmebo, miTxariT, raT gvagondeba `d e d a s puri~ da p a p a s qliavi~ (g. leon.).
xmovanfuZianTa kvecasTan dakavSirebuli oriode Taviseburebac:
1. ucxouri warmomavlobis a-fuZiani saxelebi, Cveulebriv,
eqvemdebareba kvecis wess: problema problem-is, komuna
komun-is, anaTema anaTem-is...
magram e-fuZiani aseTive nasesxebi sityvebi ukvecelia:
sax. kaSne
naT. kaSne-s(i)
moq. kaSne-Ti
viT. kaSne-d

122

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

2. o xmovani, rogorc vnaxeT, kvecad daboloebebSi ar


Sedis; magram arsebobs erTaderTi fuZe, romelic o xmovnis kvecas adasturebs _ es aris Rvino:
sax. Gvino
naT. Gvin-is
moq. Gvin-iT
viT. Gvino-d
Sdr.: mravlobiTi: Gvino-eb-i...
am SemTxvevas rom obieqturi safuZveli aqvs, Cans Wigo
fuZis nawilobrivi kvecidan kaxur dialeqtSi: igv-is, igv-iT...
III. 2.17. kvecad-kumSvadi fuZeebi. xmovanfuZiani saxelebis
kidev erT morfonologiur tipad gvevlineba iseTi fuZeebi,
romlebSic xmovnis ormagi reduqcia xdeba, anu fuZe kvecasac
ganicdis da kumSvasac.
am moulodnel procesSi raGac Tanmimdevroba unda iyos
daculi. radgan brunvis niSani mxolod uSualo mezobel
marcvalze axdens mareducirebel gavlenas, unda vivaraudoT,
rom jer kveca xdeba, xolo Semdeg _ kumSva.
amitomac unda ewodos fuZis amgvar cvlilebas kvecakumSva.
amgvar fonetikur cvlilebas ganicdis fuZeTa sakmaod mcirericxovani jgufi _ aTiode arsebiTi saxeli: qveyana, qarxana,
pepela, fanjara, mxare, moyvare...
kvecisagan gansxvavebiT, es ormagi fonetikuri procesi xdeba sam brunvaSi, anu viTarebiTSi kumSvasTan erTad kvecac dasturdeba. nimuSebi:
sax. fanjara
moyvare
moq. fanjara-m
moyvare-m
mic. fanjara-s
moyvare-s
naT. fanjr-is
moyvr-is
moq. fanjr-iT
moyvr-iT
viT. fanjr-ad
moyvr-ad
wod. fanjara-v
moyvare-v
kvecad-kumSvadi saxelebi -eb-ian mravlobiTSic iCenen
Taviseburebas, kerZod, am SemTxvevaSi e- xmovniani fuZeebic kvecadia (kumSvasTan erTad); Sdr.:

III. saxeli. saxelTa morfologia

sax. qarxn-eb-i
moT. qarxn-eb-ma
mic. qarxn-eb-s
naT. qarxn-eb-is
moq. qarxn-eb-iT
viT. qarxn-eb-ad
wod. qarxn-eb-o

123

moyvr-eb-i
moyvr-eb-ma
moyvr-eb-s
moyvr-eb-is
moyvr-eb-iT
moyvr-eb-ad
moyvr-eb-o

SeniSvna: 1. m x a r e sityvis mravlobiTi sruli (ukvecelukumSveli) fuZiT gvxvdeba: mxare-eb-i, mxare-eb-ma...


rogorc Cans, mxari leqsemasTan formaluri omonimiis Tavidan asacileblad. SeiZleba amasve mivaweroT is, rom axal qarTulSi mxare sityva arsebiTad kvecad saxelebSi gadavida. Sdr.:
`qali rad ginda ucxo m x r i s ?..~ (xalx.).
`gamoqveynda mTvaris ukana m x a r i s fotoebi~
(`Tbil.~).
2. sazogadod, kvecad-kumSvad fuZeTa moSlis tendencia aSkaraa. magaliTad, manqana Zv. qarTulSi
kvecad-kumSvadi iyo (manqn-is), dGes oden kvecadia
(manqan-is); amitomac ukvecel-ukumSveladac dasturdeba: isaa eSmariti da mSvenieri gamoTqma siyvarulisa m o y v a r i s a d m i (g. tab.). `p e p e l a s
frTebze gamoviZine~ (i. griS.). qarSi frialeben
p e p e l e b i (m. Cit.).
III. 2.18. brunebis tipizaciisaTvis saliteraturo qarTulSi. Tanamedrove qarTuli saliteraturo enis brunebis sistema, erTi SexedviT, sruliad naTel da martiv suraTs warmogvidgens; is faqtobriv erTtipiuria, rogorc arn. Ciqobava aRniSnavs `bruneba qarTulSi erTia: brunvis niSnebi... arsebiTad
erTnairia yvela saxelTan~.
miuxedavad amisa, brunebis tipebis dadgenis sakiTxi azrTa
sxvadasxvaobis mniSvnelovani safuZveli gaxda. gamoyofili tipebis (saxeebis) raodenobac nairgvaria _ ori saxeobidan dawyebu

Tumca ZvelSi q u e y a n i s iyo, dGes ki kvecad-kumSvadia (q v e y n i s).

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

124

li, cametiT damTavrebuli (mivuTiTebT ara qronologiuri,


aramed raodenobis matebis principiT):
a) ori tipi _ fuZeTanxmovniani da fuZexmovniani saxelebi
(l. kvaaZe).
b) sami tipi _ brunvis niSanTa cvlilebis gaTvaliswinebiT
(a. SaniZe):
I (fuZeTanxm.)
-m
-ma
-s
-is
-iT
-ad
-o

II (fuZexm. kvec.)
-i
-m
-s
-is
-iT
-d
-v

III (fuZexm. ukvec.)


-i
-m
-s
-s(i)
-T(i)
-d
-v

g) aseve sami tipi, oRond, brunvis niSnebis garda, fuZis


viTarebis CvenebiT:
1. arc brunvis niSani iwvevs cvlilebas fuZeSi, arc fuZis
daboloeba moqmedebs brunvis niSanze (fuZeTanxmovniani ukumSveli);
2. brunvis niSani ucvlis fuZes formas (fuZeTanxmovniani
kumSvadi da fuZexmovniani kvecadi);
3. fuZe ucvlis saxes brunvis niSans (fuZexmovniani ukveceli) (arn. Ciqobava).
d) oTxi tipi: a) kumSvadi, b) ukumSveli; g) kvecadi; d) ukveceli (a. oniani).
e) xuT tips brunebis sistemaSi Cven vicnobT saskolo gramatikidan (a. SaniZis, l. kvaWaZisa da i. imnaiSvilis avtorobiT);
esenia (ierarqiulad):
fuZeTanxmovniani

ukumS.

kumSv.

fuZexmovniani

ukvec.

kvec.

kumSv.-kvec.

III. saxeli. saxelTa morfologia

125

v) es ukanaskneli arsebiTad gamartivebuli saxea v. Tofurias analizisa, romelmac nairsaxeobaTa sruli gaTvaliswinebis
Sedegad cameti tipi miiRo (v. Tofuria).
aRaravin daobs imaze, rom brunebis tipologiuri klasifikaciisas fuZisa da brunvis niSanTa urTierTqmedeba unda iqnes
gaTvaliwinebuli. es ki ZiriTadad im brunvebs exeba, romlebSic
e.w. kumSva-kveca momdinareobs. es aris VS struqturis auslautis saxeluri fuZisa da VC struqturis sufiqsebis Sexvedra
naTesaobiTSi, moqmedebiTsa da viTarebiTSi (-is, -iT, -ad).
amave dros, brunebis tipizaciisas gaTvaliswinebas moiTxovs -eb-iani mravlobiTic, vinaidan, jer erTi, is brunebis
iseTsave srul sistemas iZleva, rogorsac mxolobiTi, meorec,
rac mTavaria, -eb imave VC struqturis morfemaa da misi zemoqmedeba fuZeze iseve gasaTvaliswinebelia, rogorc brunvis niSnebisa.
brunebis mofologiis, kerZod, fuZis viTarebis gaTvaliswinebiT rva tipis paradigmas miviRebT:
1
saxl`__`

2
kedelkedl-

3
mawonmawvn-

4
wyaro
`__`

5
Zma
Zm-

6
xe
x-xe

7
Txunela
Txunela
Txunel-

8
qarxana
qarxn-

Tu paradigmis tipebs mxolod arsebiTi saxelis mxolobiTi


ricxvis brunebis mixedviT warmovadgenT, es 8 tipi sakmarisi aGmoCndeba (ramdenime nairsaxeobis an Taviseburebis miTiTebiT);
magaliTad: o xmovnis sruli reduqcia me-3 tipSi [kokr-is] an
mTeli marcvlis dakargva me-2 tipSi: amb-is da misT.); magram
Tu mravlobiTis Cvenebasac gaviTvaliswinebT (rac Znelad gverdasavlelia), am tipebs ramdenime qvetipi miemateba, rogorc es
me-6 da me-7 tipebisaTvis aris miTiTebuli (e xmovnis mravlobiTSi ukveceloba da ukvecelis mravlobiTSi kveca). aseTive
qvetipobrivi SemTxvevebi iqneba:
a) me-2 tipisaTvis:
fexsacmel-i
fexsacml-is, magram fexsacmel-eb-i

126

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

b) aseve me-2 tipisaTvis:


arCevan-i
arCevan-is, magram arCevn-eb-i
g) me-7 tipisaTvis:
lurja
lurja-s(i), magram lerja-eb-i
d) me-8 tipisaTvis:
mxare
mxr-is, magram mxare-eb-i
SesaZlebelia saxelTa formacvalebis saklasifikacio sqema
warmodgenili iqnes sxva principiTac _ fuZis auslautis
struqturidan amosvliT.
ramdenadac brunebis (saxelTa formacvalebis) nairsaxeobaTa klasifikaciis safuZveli araerTgvarovania, kerZod, gasaTvaliswinebelia fonologiuri, morfologiuri da morfonologiuri aspeqtebi, aseve Sesabamisi struqturuli modelireba arsebiTad amocanebis safexurebriv dasmasa da gadawyvetas moiTxovs,
mizanSewonilad migvaCnia Sesabamisi saklasifikacio variantis ierarqiuli (safexurebrivi) sistemis ageba. bunebrivad gamoiyofa
imdeni sistemuri safexuri, ramdeni axali parametris gaTvaliswineba Seiqneba saWiro axali saklasifikacio procedurebisaTvis.
es saklasifikacio varianti SesaZlebelia SemoTavazebul
iqnes Semdegi ierarqiuli (safexurebrivi) sqemis saxiT:

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

I ------------------

127

v#

c#
-vs

II ------------

-/s
III -----------

-/

-//

-vc

-vcc

-//s
.

IV -----------------------------------------------------

2-3...
.

1-.

. .

+
V --------------------------------------------------------------

VI -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

..

. .

. .

128

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

komentarebi sqemisaTvis:
amdenad, qarTuli enis fonologiuri da morfologiuri
bunebidan gamomdinare, klasifikaciis pirveli safexuri binarulia:
I. TanxmovanfuZiani _ xmovanfuZiani. Tu Sesabamisi operaciis safuZvlad aviRebT neitralur brunvas _ saxelobiTs, maSin opozicias Seqmnis i_xmovniani (TanxmovanfuZiani) da a e o
u_xmovniani (xmovanfuZiani) saxelebi. is (ucxouri warmomavlobis) saxelebi, romelTa i_auslauti fuZiseulia (taqsi), gamonaklisTa registrSi aisaxeba (xmovanfuZianebSi gadairicxeba).
II. Semdeg safexurze TanxmovanfuZian saxelTa klasifikacia
kvlav fonematur safuZvelze unda moxdes. kerZod, cnobili simboloebis (C, S, V) meSveobiT aRiwereba fuZis bolokiduri marcvlis struqtura:
a) -VCC (igive: -VSC, -VCS, -VSS); b) VC da g) VS
xmovanfuZiani saxelebi amgvar kombinatorul midgomas ar
saWiroebs, aq fuZis bolokiduri xmovnis mixedviT gamoiyofa
ori qvejgufi:
a)
o, u, i _ auslauti da b) a, e _ auslauti.
III. es danawileba SesaZleblobas iZleva saxelebis Semdgomi
klasifikacia movaxdinoT fuZeTa cvalebadobis gaTvaliswinebiT.
kerZod:
TanxmovanfuZianebi:
(a) jgufi mTlianad fuZeucvlelia;
(b) jgufis ZiriTadi nawili (a)-s miekuTvneba, amitomac SesaZlebelia kumSvadi gamonaklisebis calke registracia moxdes
(kakabi, nabadi, niGabi, beWedi, yasabi); nakleb adekvaturi iqneba
maTi gaerTianeba (g) jgufSi, vinaidan es niSnavs gamonaklisebis
prioritetulad aRiarebas.
(g) jgufi gulisxmobs upiratesad fuZecvalebadi (kumSvadi)
saxelebis arsebobas, amitomac Semdgom etapze Semova damatebiTi
saklasifikacio niSnebi (ix. IV safexuri).
xmovanfuZianebi:
(a) jgufi ukvecelia (ori gamonaklisiT _ Rvino, dro);
(b) jgufi am safexurze or qvejgufad gaiyofa: 1. kvecadebi
(gamonaklisebi calke aisaxeba) da 2. kumSvad-kvecadebi (am jgufe-

III. saxeli. saxelTa morfologia

129

bisaTvis damatebiTi niSani brunvis formantTa alomorfuli nairgvarobaa).


IV safexuri: TanxmovanfuZianebSi -VS jgufi gaiyofa i,
u_xmovnian da a, e, o_xmovnian qvejgufebad, romelTagan pirveli mTlianad ukumSvelia, xolo meore, Cveulebisamebr, kumSvadi.
oRondac aq aucilebeli xdeba damatebiTi niSnis Semotana (ix. V
safexuri).
x m o v a n f u Z i a n e b S i: (a) _ mxolobiTis da mravlobiTis fuZeTa Cvenebis mixedviT daiyofa sam qvejgufad:
a) a-fuZiani: fuZe kvecilia mxolobiTSic da mravlobiTSic
(mama...);
b) e-fuZiani: fuZe kvecilia mxolobiTSi, ukveceli _ mravlobiTSi (xe...);
c) a-fuZiani: ukvecelia mxolobiTSi, kvecili _ mravlobiTSi (Txunela...).
[am saklasifikacio safexuris sxvagvari versia _ imave SedegiT: kvecadi jgufi gaiyos a-fuZianebad da e-fuZianebad, xolo
maTgan pirveli _ or qvejgufad].
SeniSvna: a) calke wesad (da ara _ qvejgufad) unda Camoyalibdes minimalurmarcvlian xmovanfuZian saxelTa qceva wodebiTSi _ orive alomorfis
SesaZlebloba (-v/-o).
b) kvecad-kumSvad saxelTa mravlobiTSi e-xmovniani fuZec ikveceba.
V safexuri: a, e, o xmovanTa Semcveli VS-struqturis auslautis TanxmovanfuZiani saxelebi unda gaiyos marcvlovnobis
gaTvaliswinebiT:
a) erTmarcvlianebi (romelTa umetesoba ukumSvelia, kumSvadoba _ gamonaklisi);
b) erTzemetmarcvlianebi (kumSvadobis upiratesi niSniT).
VI safexurze V b) jgufidan calke qvejgufad gamoiyofa oxmovnis Semcveli is fuZeebi, romelnic eqvemdebarebian nawilobric reduqcias: o>v (mawoni _ mawvnis...).

130

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

SeniSvna: srulreduqciani o eqceva a, e xmovanTa rigSi,


oRondac gansasazRvri xdeba is kombinatoruli wesi (labialuri garemocva), romelis srul reduqcias ganapirobebs (sapon-i _ sapn-is...).
III. 2.19. brunvaTa funqciebi qarTulSi
qarTulSi yvela brunvas Tavisi gamokveTili funqcia aqvs.
aqedan zogs mxolod erTi funqcia moepoveba, zogs ki _ ramdenime erTad (aseT dros, Cveulebisamebr, gamoiyofa ZiriTadi da
damatebiTi funqciebi). gansxvavebuli funqciebis gamoxatvis saSualeba iqmneba brunvis formebze Tandebulebis darTvis drosac. am sakiTxze Tandebulian brunvaTa funqciebis ganxilvis
dros iqneba saubari.
brunvaTa funqciebi droTa ganmavlobaSi icvleboda: maT
xan akldeboda, xan ki emateboda raime mniSvnelobis gamoxatvis
SesaZlebloba.
brunvis formebi gramatikuli funqciis mixedviT, pirvel
rigSi, unda gavyoT pirdapir da irib brunvebad. pirdapir
brunvebad miviCnioT zmnasTan Sewyobili pirebis _ subieqtisa
da pirmimarTi obieqtebis brunvebi, anu pirveli sami brunva (saxelobiTi, moTxrobiTi da micemiTi); danarCenebi (maT Soris _
micemiTic, roca is subieqts an pirmimarT obieqtebs ar gamoxatavs) _ iribi brunvebi iqneba.
amjerad ganvixilavT martiv, uTandebulo brunvaTa funqciebs:
III. 2.19.1. saxelobiTi brunva. saxelobiTi brunvis erT-erTi ZiriTadi funqciaa qvemdebaris gamoxatva.
aqve unda davakonkretoT, Tu ra viTarebaSi ixmareba saxelobiTi brunvis formiT warmodgenili saxeli winadadebaSi
qvemdebared; es xdeba:
a) vnebiTi gvaris formebTan dro-kiloTa yvela seriaSi:
weril-i iwereba (weril-i daiwera, weril-i dawerila...)
kvercx-i wiTlad SeiRebeba.
mze alisfrad aelvarda.
b) identuri viTarebaa e. w. mediopasiur zmnebTanac:

III. saxeli. saxelTa morfologia

131

kac-i zis (kac-i ijda, kac-i mjdara...)


g) xolo moqmedebiTsa da medioaqtivebTan saxelobiT brunvaSi qvemdebare warmodgenilia mxolod pirveli seriis formebSi:
bavSv-i xatavs (bavSv-i xatavda... bavSv-i daxatavs, bavSv-i
daxatavda...
aseve erT-erTi ZiriTadi funqciaa saxelobiTisTvis pirdapiri obieqtis _gamoxatva, oRond es mxolod meore seriis
mwkrivebSi:
dedam saWmel-i moamzada da a. S.
aseve mniSvnelovani funqciaa saxelobiTbrunviani sityvis
gamoyeneba Sedgenili Semasmenlis saxelad nawilad:
me student-i var, is maswavlebel-i-a...
saxelobiTi brunvis forma gamoiyeneba aseve drois garemoebis aRmniSvnelad Semdegi saxis konstruqciebSi:
saqarTvelo dRe da Rame iaraRiT xelSi idga (ilia).
sruli sami weli vcxovrobdiT Cven erTad (W. lomT).
unda aRiniSnos, rom Tanamedrove saliteraturo enaSi ufro marTebul formebad miCneulia micemiTbrunviani variantebi
_ or dRes dayo, sam wels imuSava...
III. 2.19.2. moTxrobiTi (igive ergatiuli) brunva. moTxrobiTi (ergatiuli) specifikuri brunvaa, romlis analogic bevr
enaSi ar arsebobs; an arsebobs, magram - odnav cvlili gramatikuli mniSvnelobiT... ergativi, zogadad, qarTveluri da iberiul-kavkasiuri enebis brunvaa... sxvadasxvagvari ganviTareba pova
moTxrobiTma sxvadasxva qarTvelur enaSi... rac Seexeba sakuTriv
qarTuls, moTxrobiTs aq erTaderTi, saukuneebis manZilze ucvleli funqcia aqvs _ gamoxatos gardamavali zmnis subieqti meore seriis formebTan. zmna am dros SeiZleba iyos orpiriani,
sampiriani da zogjer _ erTpirianic ki (am dros, rogorc wesi,
dakargulia obieqturi piri); mag.:
cicunia katao, magre ram dagxatao! (akaki).
kibeze viRacam daaxvela (akaki).

132

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

calke aRniSvnis Rirsia specifikuri sityvieri formulebi


(warmoSobiT msazRvrel-sazRvruli), romlebic, SeiZleba iTqvas,
aseve moTxrobiT brunvas gviCveneben:
arc eg aris urigo, Senma mzem! (ilia).
dedaSvilobam, bevrs ar gTxov, Sens miwas mimabareo! (akaki)
III. 2.19.3. micemiTi brunva. micemiTi brunva gardamavali
zmnebis subieqtis brunvaa mesame seriis mwkrivebSi, Tu am SemTxvevaSi inversiis arsebobas vaRiarebT:
mweral-s wigni dauweria.
subieqtisave brunvaa micemiTi erTpirian (pirdakargul)
zmnebTanac:
ZaRl-s sicivisgan akankalebs.
bavSv-s Sia.
micemiTi brunvis ZiriTadi funqciebia obieqtebis gamoxatva:
iribi obieqtis:
kaci megobar-s werils swers.
aqve unda SevniSnoT, rom iribi obieqti micemiT brunvaSia
yovelTvis (brunvaucvlelia), gansxvavebiT pirdapiri obieqtisagan.
pirdapiri obieqtis:
kaci weril-s wers (pirdapiri obieqti)
pirdapiri obieqti micemiT brunvaSi dgas mxolod pirveli
seriis formebTan. meore da mesame seriebSi is saxelobiT brunvaSi gadadis:
kacma weril-i dawera.
ubralo damatebis:
ubralo damatebis funqcia aqvs micemiTbrunvian saxels
saxelzmnebTan Semdegi tipis konstruqciebSi: xe-s amofarebuli,
kedel-s miyudebuli, jox-s dayrdnobili da sxv. Tumca, unda
aRiniSnos, rom am tipis formebs kompozitad qcevisken aqvT midrekileba.
drois Sinaarsis gamomxatvel saxelebTan micemiTis forma
drois garemoebis mniSvnelobas iZens:
or dRe-s davrCebiT;
saRamo-s moval.

III. saxeli. saxelTa morfologia

133

im kvira-s Camovdivar.
momaval wel-s gakeTdeba...
am SemTxvevaSi micemiTi brunvis niSans derivaciuli daniSnuleba aqvs.
aseTive viTarebaa maSin, rodesac micemiTi brunvis meSveobiT adgilis garemoebis gamoxatva xdeba. es zedsarTav (iSviaTad _ arsebiT) saxelebze micemiTi brunvis niSnis darTvis
dros xdeba:
axlo-s movida.
Sor-s wavida.
mTa-s viyav.
Sedgenili Semasmenlis saxeladi nawili, meSveli zmnis
drois mixedviT, SeiZleba micemiTi brunvis formiTac iyos
warmodgenili:
es mzera qals saocrad mimzidvel-s xdida...
III. 2.19.4. naTesaobiTi brunva. naTesaobiTi brunvis erTerTi ZiriTadi funqciaa substantiuri anu marTuli msazRvrelis gamoxatva: mz-is sxivi, mTvar-is Suqi, qal-is kaba...
kidev erTi specifikuri funqcia, romelic naTesaobiT
brunvas aqvs, es ubralo damatebis gamoxatvaa:
1. zogierT specifikur, guneba-ganwyobis gamomxatvel
zmnasTan:
bavSv-s mgl-is eSinia;
2. sawyisTan:
saWml-is keTeba
saxl-is dalageba
gakveTileb-is momzadeba
zeim-is dawyeba
sakveb-is gafuWeba
3. mimReobasTan:
qal-is gakeTebuli saWmeli
col-is moyvaruli kaci
Wam-is moZule bavSvi
kerZ-is mosamzadebeli qvabi da a. S.

134

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

am SemTxvevebSi, saxelzmnebTan Sexamebisas naTesaobiTSi dasmuli saxeli qvemdebariseburi an pirmimarTdamatebiseburi ubralo damatebaa.
garda amisa, naTesaobiT brunva gamoiyeneba mTel rig SemTxvevebSi:
1. asakis aRniSvnisas (zogjer _ Sedgenili Semasmenlis
saxeladi nawilad):
sami wl-is bavSvi
xuTi Tv-is lekvi
aTi saukun-is istoria
maSin isic am xn-is iyo...
2. raimes Rirebulebis aRniSvnisas:
sami lar-is kartofili
samasi lar-is produqcia
III. 2.19.5. moqmedebiTi brunva. moqmedebiTi brunvis erTerTi ZiriTadi funqciaa moqmedebis iaraRis, masalis gamoxatva.
am dros moqmedebiTbrunviani saxeli ubralo damatebis rolSi
gamodis:
dan-iT puri daWra.
Zaf-iT qudi moqsova.
nems-iT Sarvali gakera.
CaquC-iT lursmani CaaWeda.
manqan-iT bavSvi waiyvana.
agur-iT saxli aaSena...
imave funqciiT moqmedebiTi Sesabamis sawyissa da mimReobasTanac gamoiyeneba:
dan-iT puris daWra.
Zaf-iT qudis moqsova.
dan-iT daWrili puri.
Zaf-iT moqsovili qudi.
moqmedebiTSi dasmuli saxeli gamoiyeneba aseve adgilis,
drois, viTarebisa da mizezis garemoebebis gadmosacemad:
a) adgilis garemoeba:
dasavleT-iT mze Cadioda.
CrdiloeT-iT Rrubeli moCanda.
mT-iT barad Camovardeba...

III. saxeli. saxelTa morfologia

135

b) drois garemoeba:
dil-iT adre dgeboda.
zafxulob-iT zRvaze visvenebT xolme.
aq zamTrob-iT didi Tovli icis.
g) viTarebis garemoeba:
siyvarul-iT miiRo.
SiS-iT eloda.
sixarul-iT Sexvda.
d) mizezis garemoeba:
SiS-iT lamis gaTavda.
sixarul-iT kinaRam gadairia.
moqmedebiTi farTod gamoiyeneba paronomaziul gamoTqmebSi:
qals kvlav eZina netaris Zil-iT (ilia).
moqmedebiTi brunvis formiani saxelebi gamoiyeneba Tanaobis aRsaniSnavadac:
col-iT da bavSveb-iT movida.
yvavileb-iT mogvadga karze.
moqmedebiTi brunvis forma gamoiyeneba aseve Semdegi saxis
konstruqciaSi:
me var Tbiliseli, warmoSob-iT _ imereli.
moqmedebiTi brunva Tanamedrove qarTulSi farTod gamoiyeneba sityvawarmoebiTi daniSnulebiT, ZiriTadad - specialur
terminologiaSi (kiTxv-iT-i winadadeba, memkvidreob-iT-i daavadeba, Tavdacv-iT-i reaqcia...)
III. 2.19.6. viTarebiTi brunva. viTarebiTi brunvis erT-erTi umTavresi funqcia gardaqceviTobis gamoxatvaa. am brunvaSi
dasmuli ubralo damatebiT gamoixateba cvaleba, gardasaxva,
gardaqmna:
wyali Rvino-d iqca.
gogona qal-ad iqca.
baRi walkot-ad aqcia.
Cveni Zveli nacnobi siZe-d mogvevlina...
Zalian xSiria viTarebiTi brunvis niSniT viTarebis zmnizedebis warmoeba:

136

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

karg-ad moiqca.
gemriel-ad miirTmevs...
viTarebiTbrunviani saxelebi farTod gamoiyeneba miznis
garemoebis funqciiT; rogorc wesi, es myofadis mimReobebTan
xdeba:
saTevzao-d wavida.
saWmel-ad ar varga
sananebl-ad ar gagixdes
aseve viTarebiTi brunvis forma gamoiyeneba garemoebaTa
funqciiT:
a) adgilis:
am qveyn-ad samarTali aris, gana?
sofl-ad cxovreba ufro mdored miedineba...
b) drois:
aq Zvel-ad eklesia idga.
viTarebiTi brunvis forma gvxvdeba specifikur sityvaTSeTanxmebebSi:
movida Cveni klaseli, gvar-ad _ abesaZe.
wereTeli, saxel-ad _ daviTi...
es konstruqcia aSkarad Sedgenili Semasmenlis Sekvecili
variantia: gvar-ad iyo, saxelad erqva da a. S.
dabolos _ viTarebiTi brunva aqtiurad gamoiyeneba sityvawarmoebiTi funqciiT, axali terminologiis sawarmoeblad
(drek-ad-i, marTv-ad-i, tev-ad-i da a. S.).
III. 2.19.7. wodebiTi brunva. wodebiT brunvas erTaderTi
funqcia aqvs _ mimarTva. sxva brunvebisgan gansxvavebiT, is sityvebis erTmaneTTan damakavSireblad ar gamoiyeneba da arc
zmnur konstruqciebSi Sedis. am mxriv wodebiTi brunva mkveTrad emijneba yvela danarCen brunvas. mag.: damiyvave, qar-o, nu
xar mkacri! (ana)
mxolod msazRvrel-sazRvrulis SeTanxmebis saxiT gvxvdeba:
Cem-o karg-o qveyana-v, razed mogiwyenia! (ilia)
III. 2.20. Tandebuliani brunvebi da maTi funqciebi. tradiciuli ganmartebiT: `Tandebuli hqvia damoukidebeli mniSvnelobis uqonel sityvas an bgeraTa kompleqss, romelic daerTvis

III. saxeli. saxelTa morfologia

137

saxelis ama Tu im brunvis formas, rom aRniSnos mdebareoba, mimarTuleba, daniSnuleba an sxva raime damokidebuleba dasaxelebul saganTan~ (a. SaniZe).
Tandebuli daerTvis arsebiTs, zedsarTavsa da ricxviT saxelebs, nacvalsaxelebs, zmnisarTebsa da saxelzmnas sxvadasxva
brunvaSi.
sxvadasxva brunvasTan gamoyenebuli erTi da igive
Tandebuli zogjer sxvadasxva funqciis mqonea.
saxelze Tandebulis darTvisas zogierTma brunvam dakarga
brunvis niSani da garegnulad fuZes daemsgavsa: institut-Si,
student-Tan, dafa-ze, dRe-mde da sxv. anda urTierTgavlenis
Sedegad Seicvala brunvis niSanic da Tandebulic: saxlidan
(saxl-iT-gan).
Tanamedrove qarTulSi Tandebuli SedarebiT cotaa, radgan brunvis formaTa simravle saSualebas gvaZlevs azri sakmaod
zustad gamovxatoT. Tandebuli gamoiyeneba yvela brunvis formasTan, garda moTxrobiTisa da wodebiTisa.
Tandebuliani saxelobiTi. saxelobiT brunvas daerTvis
oden -viT Tandebuli, isic mxolod TanxmovanfuZian saxelebTan.
-viT Tandebuli miuTiTebs msgavsebaze, anu imaves aRniSnavs,
rasac zmnizeduri sityva `rogorc~; mag.: bavSviviT, CitiviT,
saxliviT...
Tandebuliani micemiTi. micemiT brunvas daerTvis oTxi
Tandebuli: -viT, -Tan, -ze, -Si.
-viT Tandebuli, rogorc ukve aRiniSna, msgavsebaze miuTiTebs; micemiTSi daerTvis rogorc TanxmovanfuZian, ise xmovanfuZian saxelebs. brunvis niSani gavrcobili saxiTaa warmodgenili:
bavSv-sa-viT, Sen-sa-viT...
-Tan Tandebuli TanxmovanfuZiani saxelis fuZes pirdapir
daerTvis, xmovanfuZian saxelTan _ brunvis niSnis Semdegaa
warmodgenili (Sdr.: saxl-Tan _ deda-s-Tan). -Tan Tandebulis
funqciaa aRniSnos: a) adgili, saganTan siaxlove, axlos, gverdiT yofna, Tanaoba, erTad yofna: saxl-Tan, bavSv-Tan, magidasTan, Sen-Tan...
-ze Tandebulis darTvisas micemiTi brunvis niSani dakargulia (gogona-ze, student-ze, saxl-ze, sxven-ze...), is mxolod

138

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

mesame piris nacvalsaxelSia SenarCunebuli (ma-s-ze...). -ze Tandebulis funqciaa: a) gamoxatos sagnis zedapirze myofoba
(mkerd-ze, Wer-ze, gza-ze...); b) gadmosces dro (gazafxul-ze, saRamo-ze...); g) SeuZlia gamoxatos xarisxobrivi mimarTeba (Tqvenze ufrosi, qviSaze umravlesi...).
-Si Tandebulis darTvisas aseve dakargulia micemiTi brunvis niSani (saxl-Si, ube-Si, wignak-Si, universitet-Si, qalaq-Si...).
es niSani SenarCunebulia III piris nacvasaxelTan: ma-s-Si. igi
gamoxatavs: a) Sig (SigniT) myofobas (eklesia-Si, skola-Si, WiqaSi...); b) gadmoscems dros (bavSvoba-Si, [ama da am] saukune-Si...);
g) gamoxatavs Sinaarss `Soris~ (qaleb-Si, frinveleb-Si, cxoveleb-Si...).
Tandebuliani naTesaobiTi. naTesaobiT brunvas daerTvis
Semdegi Tandebulebi: -Tvis, -gan, -ken, -ebr, -Tanave, -dami.
naTesaobiTi brunvis formaze Tandebulis darTvisas brunvis niSani SeiZleba warmodgenili iyos rogorc gauvrcobeli,
ise gavrcobili saxiT: Zmis-gan / Zmis-a-gan, biWis-gan / biWis-a-gan...
Tanamedrove qarTulSi upiratesoba gauvrcobel versias aqvs
miniWebuli (arn. Ciqobava).
-Tvis Tandebuli uCvenebs: a) daniSnulebas, gankuTvnebas:
megobris-Tvis, mezoblis-Tvis, stumris-Tvis... b) moqmedebis mizans: sifxizlis-Tvis, Serigebis-Tvis, gayris-Tvis...
-gan Tandebuli aRniSnavs: a) daSorebas, dacilebas: megobris-gan, dedis-gan, Zmis-gan... b) masalas: balaxis-gan, qaRaldisgan, Tixis-gan... g) mizezs: vnebis-gan, sixarulis-gan, dardis-gan...
-ken Tandebuli aRniSnavs mimarTulebas: saxlis-ken, qalaqis-ken, skolis-ken...
-ebr Tandebuli msgavsebas aRniSnavs; zogjer am TandebuliT gadmocemuli Sinaarsi Tanxvdeba -viT TandebuliT gadmocemuls. Tanamedrove qarTulSi nakleb gamoiyeneba es Tandebuli:
kacis-ebr, spilos-ebr...
-Tanave nawilakiani Tandebulia da is gamoiyeneba sawyisTan
drois gadmocemis mizniT: dawyebis-Tanave, wasvlis-Tanave...
-dami || -dmi. -dami varianti piris nacvalsaxelebs daerTvis: Sen-dami, Tqven-dami... varianti -dmi arsebiT saxelebs: me-

III. saxeli. saxelTa morfologia

139

gobrisa-dmi, qveynisa-dmi... igi aRniSnavs garkveul damokidebulebas, mimarTebas.


Tandebuliani moqmedebiTi. moqmedebiT brunvasTan gamoiyeneba -urT Tandebuli. igi gadmoscems imave Sinaarss, rasac: Tan, erTad, -ianad. mag.: bavSviT-urT, kalmiT-urT...
-(i)dan: miRebulia fonetikuri procesis Sedegad: -iT-gan.
aRniSnavs gamosvliTobas: saxlidan, qalaqidan...
Tandebuliani viTarebiTi. -mde/ -mdis Tandebulis funqciaa gamoxatos `garkveul punqtamde miwevna~ adgilis, drois, raodenobis mixedviT (a. SaniZe). mag.: muxla-mde, yela-mde, Wera-mde,
(im) kvira-mde, oca-mde...
III. 2.21. arsebiTi saxelis ricxvi. ricxvis gramatikuli kategoria damaxasiaTebelia arsebiTi saxelisaTvis (da, Sesabamisad, misi fardi nacvalsaxelisaTvis); ricxovnoba (raodenoba) saganTa klasebis obieqturi mdgomareobaa da arsebiT saxelTa
klasi am viTarebas asaxavs.
yvela sxva SemTxvevaSi (zedsarTav saxelebTan, zmnebTan...)
ricxvis gamoxatva arsebiT saxelTan SeTanxmebis (mis raodenobriv SinaarsTan Sexamebis) Sedegia: zedsarTavi saxeli (an misi
fardi nacvalsaxeli) SeiZleba SeeTanxmos ricxvSi arsebiT saxels (mTani maRalni), an `mibaZos~ mas _ damoukideblad gamoyenebisas (wiTlebi, `mSvidobiT, Cemno~...); zmnaSi aisaxeba masTan
Sewyobili arsebiTi saxelis ricxvi (mTebi... Zils miscemian~).
ricxvis kategoria arsebiT saxelSi warmodgenilia e r T i s a da m r a v l i s opoziciis saxiT. mravali am SemTxvevaSi gulisxmobs erTze mets, orsac, samsac da metsac; mravlobiTi ricxvi iTavsebs zogad simravlesac (bevri) da konkretulsac
(cxra).
ricxvi anu simravle enaSi SeiZleba aRiniSnos samgvarad:
1. leqsikurad (mravali gulSematkivari, araerTi arseba...);
2. gramatikulad (krav-eb-i...);
3. supleturad (fuZis monacvleobiT): Sen _ Tqven...
fuZis supleturi monacvleoba damaxasiaTebelia garkveuli
zmnebisa da nacvalsaxelebisaTvis, arsebiTi saxeli supletivizms

140

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ar eqvemdebareba, Tu amad ar miviCnevT krebiTi saxelebis mimarTebas erTis gamomxatvel saxelebTan: cxvari _ f a r a, k a c i _
x a l x i...
III. 2.22. ori tipis mravlobiTis Tanaarseboba. ricxvis
gramatikuli kategoria arsebiT saxelSi orgvar sistemas gviCvenebs: erTs _ wmindad aglutinaciurs (-eb- sufiqsiani mravlobiTi), xolo meores _ Sereuls (-n/ -T sufiqsebiani mravlobiTi). eb sufiqsi aglutinacias ganasaxierebs imdenad, ramdenadac is
yvela brunvaSi damoukideblad, brunvis niSnis paralelurad,
gamoxatavs simravles (bavSv-eb-ma). narTaniani Sereuli _ fleqsiur-aglutinaciuria, ramdenadac -n sufiqsi iseTsave morfologiur pozicias ikavebs brunvis niSanTan, rogorsac -eb (kac-ni, kac-n-o), xolo T(a) brunvis niSnis funqciasac TviTon iTavsebs (mweral-Ta kavSiri). maTgan ZiriTadi da gabatonebulia -ebiani mravlobiTi; narTanian mravlobiTs ZiriTadad arqauli stilistikuri datvirTva aqvs.
ricxvis kategoriis ori saopozicio wevridan erTi _ mxolobiTi _ aramarkirebulia, mas morfologiuri niSani ar moepoveba: xel-i, qva, bavSv-i...
morfologiurad markirebulia mravlobiTi; magram mravlobiTi erTgvarovani ar aris, anu mravlobiTis markeri gansxvavebulia rogorc masalobriv, ise tipobriv.
III. 2.23. eb-iani mravlobiTi. Tanamedrove qarTulSi arsebiTi saxelis mravlobiTis yvelaze gavrcelebuli (gabatonebuli) formantia -eb-sufiqsi.
-eb niSnis gamovlena, rogorc iTqva, wmindad aglutinaciuria. es niSani adgils ikavebs fuZesa da brunvis niSnebs Soris,
anu -eb arsebiTad mravlobiTis fuZis mawarmoebeli xdeba. es cxadad Cans saxelis brunebis SedarebiT mxolobiTsa da mravlobiTSi:
sax.
moT.
mic.
naT.

saxl-i
saxl-ma
saxl-s
saxl-is

saxl-eb-i
saxl-eb-ma
saxl-eb-s
saxl-eb-is

III. saxeli. saxelTa morfologia

moq.
viT.
wod.

saxl-iT
saxl-ad
saxl-o

141

saxl-eb-iT
saxl-eb-ad
saxl-eb-o

rogorc vxedavT, mxolobiTisa da mravlobiTis brunebis paradigma (brunvis niSanTa sistema) erTmaneTisagan ar gansxvavdeba
da arsebiTad erTmaneTs upirispirdeba ori fuZe, saxl- da saxleb-. amitomac aRniSnavs akaki SaniZe, rom `mravlobiTi ricxvis
warmoeba arsebiTad warmoqmnas ekuTvnis~.
III. 2.24. eb-iani mravlobiTis morfonologia. -eb sufiqsi,
rogorc formanti, erT-erTi yvelaze ucvlelia amgvar elementTa Soris.
saqme is aris, rom -eb iseTi morfologiuri elementia, VC
struqturiTa da e xmovnis arsebobiT, rom is, wesiT, reduqcias
unda eqvemdebarebodes (Sdr. aseTive mdgradoba axasiaTebs -eb
Temis niSans).
magram ar arsebobs -eb sufiqsis e xmovnis reduqciis arc
erTi SemTxveva.
samagierod, -eb sufiqss iseTive gavlena aqvs fuZeze (sareduqcio segmentze), rogoric VC tipis brunvis niSnebs (-is, -iT,
-ad) axasiaTebs: es ukanaskneli ucvlelia, xolo misi gavleniT
reduqcias ganicdis winamavali marcvlis xmovani: mamal-
maml-eb-; kedel- kedl-eb...
am SemTxvevaSi kumSva, cxadia, fuZes yvela brunvaSi mosdis:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

taZr-eb-i
taZr-eb-ma
taZr-eb-s
taZr-eb-is
taZr-eb-iT
taZr-eb-ad
taZr-eb-o

amgvarad, -eb elementi kumSavs kumSvad fuZes (mgl-eb-i...);


is aseve kvecavs kvecad fuZes (gz-eb-i...) da kvecavs da kumSavs
kvecad-kumSvad fuZes (pepl-eb-i)... aseve yvela brunvaSi:

142

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

gz-eb-i
gz-eb-ma
gz-eb-s
gz-eb-is
gz-eb-iT
gz-eb-ad
gz-eb-o

pepl-eb-i
pepl-eb-ma
pepl-eb-s
pepl-eb-is
pepl-eb-iT
pepl-eb-ad
pepl-eb-o

morfologiis TvalsazrisiT aq yvelaferi kanonzomieria;


magram am formawarmoebis erT-erTi yvelaze didi Taviseburebaa
e fuZexmovniani saxelebis ukveceloba -eb-ian mravlobiTSi: xeeb-i, mxare-eb-i, dRe-eb-i...
ram ganapiroba kvecis pirobebis amgvari darRveva, jerjerobiT amouxsnelia; SesaZlebelia vivaraudoT, rom es aris identuri xmovnebis Tavmoyra; magram es sxva msgavs SemTxvevaSi fuZis es dakargvis damatebiTi faqtoria (Sdr.: sa-ru-e, magram sabZel-i
sa-bze-el-i...). SesaZlebelia struqturul analogad aq gavixsenoT identur xmovnebs Soris, morfemaTa sazRvarze, -v- Tanxmovnis gaCenis SemTxvevebi: sar-Ze-v-e... magram v-s CarTvac
swored ee mimdevrobis arabunebriobas mianiSnebs.
saxelTa formawarmoebis morfologia warmoaCens iseT SemTxvevebsac, rodesac -b formants fuZis mimarT meti gamvleneli
Zala aqvs, vidre analogiuri struqturis brunvis niSnebs. kerZod, garkveuli ukveceli saxelebi -eb-ian mravlobiTSi ikveceba.
Sdr.:
melakuda:
melakuda-s(i), magram _ medakud-eb-i
nikora:
nikora-s(i), magram _ nikor-eb-i
yintora:
yintora-s(i), magram _ yintor-eb-i
yurcqvita:
yurcqvita-s(i), magram _ yurcqvit-eb-i
boloqanqara:
boloqanqara-s(i), magram _ boloqanqar-eb-i.
SeniSvna: 1. zogi saxeli, romelic am jgufSi iyo Caricxuli (mag., Zrava _ tradiciuli orTografiiT:

III. saxeli. saxelTa morfologia

143

Zrava-s(i), Zrav-eb-i), vfiqrobT, kvecadTa rigSi


gadavida (Zrav-isa, Zrav-eb-i).
SeniSvna 2. -eb sufiqisis darTvis SemTxvevaSi fuZis nawilobriv cvlilebas (garTulebas) ganicdis erTaderTi saxeli: xbo, magram xbor-eb-i.
III. 2.25. narTaniani mravlobiTi. saxelTa mravlobiTis meore saxeoba, e. w. narTaniani mravlobiTi, arsebiTad gansxvavdeba
ganxiluli -eb-iani mravlobiTisagan. is Sereuli tipis warmoebaa, ramdenadac simravlis gamomxatveli ori urTierTmonacvle
sufiqsia gamoyenebuli: -n da -T. Tanac es sufiqsebi gramatikuli bunebiT gansxvavdeba erTmaneTisagan.
-n sufiqsi mxolod saxelobiTsa da wodebiTSi gamoiyeneba
da is struqturulad, -eb-is msgavsad, aglutinaciuri tipisaa:
jer _ ricxvis niSani, Semdeg _ brunvisa:
sax. kac-n-i
wod. kac-n-o
-n-sTan monacvle -T sufiqsis gramatikuli buneba gansxvavebulia ormxriv:
a) is saerToa yvela danarCeni brunvisaTvis (Cveulebisamebr
_ moTxrobiTis, micemiTisa da naTesaobiTisaTvis);
b) is iTavsebs rogorc ricxvis, ise brunvis gamoxatvis
funqcias.
amgvarad, kac-T(a) erTdroulad aris mravlobiTic da erTerTi brunvis funqciis Semsrulebelic: moTxrobiTis, micemiTis
an naTesaobiTisa.
SeniSvna: 1. Tu romel brunvas ekuTvnis Taniani forma, amisi amocnoba
-eb-iani mravlobiTis CanacvlebiT
SeiZleba; mag.:
`netavi Z m a T a mravalTa!~ (= netavi Zmeb-s: mic.);
`p i r T a saZiebeli~ (= pireb-is saZiebeli: naT.).
2. miCneulia, rom Tanian formas moqmedebiTi da
viTarebiTi brunvebis gamoxatvis funqcia ara
aqvs; Tumca iSviaTma, magram udavo empiriulma

144

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

masalam daadastura, rom aseTi SemTxvevebic realuria (l. kvaWaZe).


III. 2.26. narTaniani mravlobiTis morfonologia. -n sufiqsis darTva saxelis fuZeze aranair damatebiT morfonologiur
Zvras ar iwvevs (Tu ar gaviTvaliswinebT fuZiseul n-sTan mis
Sexvedras: ban-n-i, gvirgvin-n-i...).
rac Seexeba -T(a) sufiqss:
formaluri TvalsazrisiT iseTi STabeWdileba iqmneba,
TiTqos -T/ -Ta variantTa mimarTeba iseTivea, rogoric brunvis
niSnebis gauvrcobeli da gavrcobili variantebisa. magram sinamdvileSi am niSanTa (alomorfTa) ganawilebis suraTi ar asaxavs
im distribucias, rac brunvis niSnebTan emfatikuri xmovnis gamoyenebisas warmoCnda (ix. zemoT `e m f a t i k u r i x m o v a n i...~). aseTi ganawileba pirvel rigSi daculi unda yofiliyo
substantiuri msazRvrelis Tanian formebSi; Sesabamisad, unda
gvqonoda msazRvrel-sazRvrulis opozicia:
adamian-T sevda da sevda adamian-Ta
(Sdr.: adamian-is sevda da sevda adamian-isa)
sinamdvileSi substantiuri msazRvrelis prepoziciaSi gabatonebulia -Ta sufiqsi (adamian-Ta sevda), xolo -T alomorfi
mis garkveul Tavisufal variantad unda miviCnioT. is ZiriTadad frazis ritmis maregulireblad Cans gamoyenebuli:
`kac-T ubedoba Tumc ars satire...~ (al. WavW.).
-T sufiqsis pozicia ufro myaria danarCen brunvaTa funqciebis Sesrulebisas, Sesabamis saxelTa aqtantebad (ZiriTadad
_ subieqtad) gamoyenebis SemTxvevaSi:
`mTaT miTxres: `nu dagviviwyeb...~ (vaJa);
`mTaT orbis frTebi moisxes~ (ana);
`SavTa droT vera Sescvales mis guli andamatisa~ (gr.
orb.);
am SemTxvevaSi ukve SeiZleba laparaki -Ta gavrcobili variantis poziciur gamovlenaze: m T a T miTxres, magram: miTxres
m T a T a. mag.:
`Rrublebi rokviT daiZrnen qarSi da miaSures lilisfer
mTaTa~ (ana).
`ra CurCuli esmis CemTa yurTa?~ (ana).

III. saxeli. saxelTa morfologia

145

magram:
`mTaTa moixades gvirgvinni mefurni, TvalTa sxivi moswyda
elvarebisai~ (ana);
amgvarad, -T da -Ta, cxadia, alomorfebad unda iqnes miCneuli, magram maTi poziciuri an funqcionaluri safuZveli ise
gamokveTili ara Cans, rogorc brunvis niSanTa gavrcobis SemTxvevaSi.
III. 2.27. Taviseburebani mravlobiTis formaTa warmoebasa
da funqcionirebaSi. narTaniani mravlobiTis warmoeba da gamoyeneba Tanamedrove qarTulSi SedarebiT SezRudulia. miCneulia, rom misi funqcionirebis asparezi ZiriTadad stilistikuria: gvxvdeba mxatvruli literaturis _ poeziisa da istoriuli prozis _ enaSi. mag.:
`sadac didebuls mTasa myinvarsa o r b n i, a r w i v n i ver
Sehxebian, sad w v i m a - T o v l n i, yinulad q m n i l n i, mzisgan
arodes ara dnebian, uwindels droSi RvTisa m o s a v T a gamouqvabavT mun monasteri...~ (ilia).
amave dros, Taniani formebi gabatonebulia garkveul terminologiur SesityvebebSi: mweralTa kavSiri, mecnierebaTa akademia, bavSvTa baga, ministrTa sabWo... SeiZleba iTqvas, rom ricxvis niSani am SemTxvevaSi derivaciuli elementis fardia.
sayuradReboa, rom narTaniani daboloeba istoriulad araerT SemTxvevaSi aRmoCnda sityvaTmawarmoebeli formantebis
rolSi. amgvari warmomavlobisaa, erTi mxriv: dedani ( deda-ni), locvani ( locva-n-i), Tavni ( Tav-n-i)... meore mxriv:
Tekla-T-i, vana-T-i, gomar-Ta, fiWv-Ta, ber-Ta...
SeniSvna: 1. erTaderTi pozicia, romelSic narTaniani mravlobiTi erTaderTia (anu masTan -eb formantis
Canacvleba ar SeiZleba), aris garkveuli jgufis
nacvalsaxelebi: isi-n-i, ma-T, yvela-n-i...
2. garkveuli datvirTva uCans narTanian mravlobiTs wyvilis gamomxatvel formebsa (Tval-n-i,
yur-Ta...) da e. w. tolad Serwymul kompozitebSi: da-Zma-n-i, qal-vaJ-Ta... niWi da xelovneba
ganuWreli da-Zmani arian (ilia).

146

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Tavi III. zedsarTavi saxeli


III. 3.1. zedsarTavi saxelis raoba. zedsarTavi saxeli hqvia
iseT metyvelebis nawils, romelsac enaSi sagnis niSan-Tvisebis
gamoxatva akisria.
rogorc vnaxeT, sagans aqvs Sinaarsobrivi mTlianoba, rasac
a r s e b i T i s a x e l i gamoxatavs.
amave dros, sagani (an movlena) aRWurvilia araerTi (nairgvari) niSan-TvisebiT, risi gamomxatveli sityvebic z e d s a r T a v i s a x e l e b i a.
amdenad, erTi aRsaniSnis mimarT arsebiTi saxeli erTia,
xolo zedsarTavi saxeli _ mravali (araerTi). ar arsebobs iseTi sagani Tu movlena, romelic mxolod erTi zedsarTaviT daxasiaTdes.
termini z e d s a r T a v i, rogorc rTuli warmomavlobis
sityva (zed + sarTavi), kalkirebuli warmonaqmnia (Sdr. rus.
, romelic, Tavis mxriv, momdinareobs laT. adjectivum-isagan...) da igi Tavisi struqturiT xazs usvams imas, rom
Sesabamisi metyvelebis nawili `z e d d a e r T v i s ~ arsebiT saxels (Sdr. termini zmnizeda).
zedsarTavi saxeli, misi enobrivi statusidan gamomdinare,
metad nairgvaria formobrivadac da Sinaarsobrivadac.
III. 3.2. zedsarTavi saxelis Sinaarsobrivi jgufebi. ramdenadac zedsarTavi saxeli sagnis (movlenis) niSan-Tvisebas gamoxatavs, xolo es niSan-Tviseba sakmaod araerTgvarovania, Sesabamisi
metyvelebis nawili Sinaarsobrivad mravalferovan suraTs
warmogvidgens.
SeniSvna: termini n i S a n - T v i s e b a xSirad gamoiyeneba
rogorc sinonimuri kompoziti. magram is mosaxerxebelia ufro imitom, rom erTdroulad gamoxatavs (SeiZleba gamoxatavdes) sagnis TvisebiTi gan-

III. saxeli. saxelTa morfologia

147

sazRvris orive aspeqts _ niSnebsac da Tvisebebsac. mag.: vaSli saxelTan mimarTebiT `wiTeli~
niSania, `mwife~ _ Tviseba; biWi saxelTan mimarTebiT `mwiTuri~ niSania, `zarmaci~ _ Tviseba... da
misT. Tumca isic unda iTqvas, rom maxasiaTeblebi
`niSani~ da `Tviseba~ yovelTvis ase aSkarad gasamijni ar aris.
zedsarTavi saxelis Sinaarsobriv jgufebad klasifikacia
orgvarad SeiZleba:
1. leqsikur-semantikurad, anu imis mixedviT, ra saxis niSan-Tvisebebs gamoxatavs esa Tu is zedsarTavi saxeli; am mxriv
SeiZleba gamoiyos Semdegi Sinaarsobrivi klasebis gamomxatveli
zedsarTavi saxelebi:
a) sagnis zoma-moculobisa: didi, patar, vrceli, farTo...
b) odenobisa: cotaodeni, mravalricxovani...
g) wonisa: mZime, msubuqi, mCate...
d) formisa: mrgvali, mrude, brtyeli, swori, okrobokro...
e) Sedgenilobisa: fxvieri, mSrali, mtkice (naqsovi), xSiri
(SeWamandi), mkvrivi...
v) ferisa: Savi, TeTri, mwvane, wiTeli, yavisferi...
z) gemosi: mware, tkbili, mJave, mwklarte...
T) nivTieri xarisxisa: saRi, dabeJili, dampali...
2. Sinaarsobrivi jgufebi aseve SeiZleba ganisazRvros im
ramdenime kiTxvis mixedviT, romlebic zedsarTavTa sxvadasxvagvar semantikur mimarTebebs asaxavs:
a) r o g o r i ? _ didi, naTeli, tkbili...
b) r o m e l i ? _ ganapira, marjvena, Sinauri...
g) s a d a u r i ? _ baTumeli, quTaTuri, berZnuli, dasavluri...
d) r o d i n d e l i ? _ dRevandeli, SarSandeli, samomavlo...
3. zedsarTav saxelTa tradiciuli dayofa or did jgufad
_ v i T a r e b i T da m i m a r T e b i T zedsarTavebad _ pirveladi gagebiT ZiriTad Sinaarsobriv dajgufebas gulisxmobs:
v i T a r e b i T i a zedsarTavi, romelic sagnis niSan-Tvisebas

148

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

uSualod gamoxatavs, xolo m i m a r T e b i T i _ romelic amave


Sinaarss sxva saganTan (sxva semasTan) mimarTebiT iZleva.
magram qarTuli enobrivi monacemebis mixedviT es cnebebi
(v i T a r e b i T i _ m i m a r T e b i T i ) ufro zedsarTav saxelTa
warmomavlobas (warmoqmnas) daukavSirda da umjobesia am kuTxiT
iqnes ganxiluli.
III. 3.3. zedsarTavi saxelis jgufebi warmomavlobis mixedviT. zedsarTavi saxeli iseve, rogorc nebismieri metyvelebis nawili, warmomavlobis mxriv erTgvarovani ar aris.
zedsarTavTa erTi nawili (raodenobrivad ufro mcire)
pirveladi, Zireuli sityvebia; ufro sworad, iseTi sityvebia,
romlebic enis funqcionirebis sinqroniul doneze dauSleli
odenobaa. aseTebia warmomavlobiT pirveladi, Zireuli sityvebi
(xeli, Wyeti, cqviti, ficxi, yifi...). nasesxebi sityvebi (Savi, yomrali, lamazi...) da odindeli derivatebi (TeTri, mJave, tkbili...).
swored es monacemebi erTiandeba e. w. v i T a r e b i T i
zedsarTavebis jgufSi.
viTarebiTi zedsarTavebisaTvis mimarTebebisagan gansxvavebuli ramdenime enobrivi niSania damaxasiaTebeli:
1. x a r i s x i s warmoeba. xarisxis formebi regularulad
da sistemurad swored viTarebiT zedsarTavebs ewarmoeba. mimarTebiTi zedsarTavebisaTvis is mxolod gamonaklisis xasiaTs atarebs (ix. $ III. 3.4.).
2. unari aqvs garkveuli zmnizedebi daikavSiros (Zalian
xSiri, erTob didi, odnav mJave...), rac mis aqtiur predikaciul
unarze mianiSnebs.
3. advilad iRebs zmnizedur formas: nela, Cqara, mcired...
4. Cveulebisamebr, safuZvlad edeba ganyenebul saxelTa
warmoebas: wiTeli _ siwTle, mJave _ simJave, Cqari _ siCqare...
SeniSvna: viTarebiT zedsarTav saxelTa mniSvnelovani nawili etimologizdeba rogorc warmoqmnili fuZeebi,
magram es maT mimarTebiTebad ver aqcevs. unda gaviTvaliswinoT, rom `viTarebiToba-mimarTebiToba~

III. saxeli. saxelTa morfologia

149

ganisazRvreba enis funqcionirebis doneze moqmedi


(da ara _ istoriuli) paradigmatikiT.
m i m a r T e b i T zedsarTav saxelebSi erTiandeba sxvadasxva
sityvawarmoebiTi modeliT miRebuli sityvebi. amgvar zedsarTav
saxelTa warmoebas safuZvlad udevs rogorc warmoqmna, ise
Txzva.
warmoqmna xdeba nairgvari saderivacio formantebiT:
a) sufiqsebiT: -ian (qoniani, qviSiani...)
-ovan (gulovani, kldovani...)
-ur/ -ul (mTiuluri, guruli...)
-ier (madlieri, Zlieri...)
-ad (guladi, pirveladi...)
-iT (ricxviTi, weriTi...);
b) prefiqsebiT (Cveulebisamebr, mimReoburi warmoebebi):
sa- (sarecxi, sakeci, salewi...)
u- (uxvedri. utyvi...)
na- (naTrevi, natexi...)
g) prefiqs-sufiqsebiT: sa_o (saswrafo, saTadarigo...)
sa_e (saqare, sanerge...)
u_ur (uwignuri, ugemuri, Jamuri...)
u_o (uSno, ugono, ubedo...) da sxv.
Txzul zedsarTav saxelTa rigSi gamoiyofa reduplicirebuli fuZeebi da nairfuZiani kompozitebi:
a) ferad-feradi, Wrel-Wreli, did-didi, giJmaJi...
b) tkbil-mware, Sav-TeTri, met-naklebi...
g) mzisdari, mtredisferi, kudmokecili, Tavqudmoglejili...
SeniSvna: radgan am sakiTxTan dakavSirebiT azrTa sxvadasxvaoba arsebobs, calke unda iTqvas, rom yvela saxis mimReoba, rogorc sityvawarmoebis produqti,
m i m a r T e b i T i zedsarTavi saxelebis klasSi eqceva: mwuxare, mduRare, mSrali, mSenebeli, aRwerili, namuSevari, saToxni, daulagebeli...

150

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

III. 3.4. zedsarTavi saxelis formawarmoebis sakiTxebi.


zedsarTavi, rogorc saxeli, brunebadi sityvaa. oRond, arsebiTi
saxelisagan gansxvavebiT, nebismieri zedsarTavi brunvis formiT
SeiZleba warmodgenili iyos orgvari paradigmis saxiT _ rogorc sruli da rogorc nakluli paradigma.
es gansxvaveba zedsarTavis funqciur araerTgvarovnebas
ukavSirdeba.
pirvel SemTxvevaSi (anu _ rogorc sruli paradigmis
Semqmneli) is funqciurad arsebiTi saxelia, arsebiTi saxelis
rolSi gamodis:
sax. borot-i
moT. borot-ma
mic. borot-s(a)
naT. borot-is(a)
moq. borot-iT(a)
viT. borot-ad(a)
wid. borot-o
am SemTxvevaSi zedsarTavi saxeli misdevs morfonologiis
(kumSva-kvecis) imave wesebs, rac arsebiTi saxelebisaTvis aris niSandoblivi. Sdr.:
sax. wiTel-i
mwvane
moT. wiTel-ma
mwvane-m
mic. wiTel-s(a)
mwvane-s(a)
naT. wiTl-is(a)
mwvan-is(a)
moq. wiTl-iT(a)
mwvan-iT(a)
viT. wiTl-ad(a)
mwvane-d(a)
wid. wiTel-o
mwvane-v
SeniSvna: zedsarTav saxels, Cveulebisamebr, ricxvi ar
ewarmoeba. amitomac niSandoblivia, rom arsebiTis
rolSi Cayenebuli zedsarTavi saxelebi xSirad gamoiyeneba mravlobiTis formiT: wiTlebi, Savebi,
maRlebi...
zedsarTavi saxelis funqcionirebis bunebrivi formaa misi
gamoyeneba arsebiT (an sxva) saxelTan erTad. am SemTxvevaSi misi

III. saxeli. saxelTa morfologia

151

bruneba saliteraturo qarTulSi atributuli msazRvrelis


sintagmatikis sabolood Camoyalibebul wesebs eqvemdebareba.
III. 3.5. zedsarTavi saxelis paradigmatika. zedsarTavi saxelis, rogorc atributuli msazRvrelis, bruneba erTgvarovan
suraTs ar gviCvenebs. zedsarTavis Sesabamisi paradigmatuli unaris aRsawerad aucilebelia gaTvaliswinebul iqnes ori momenti:
a) fuZeTanxmovniania Tu fuZexmovniani zedsarTavi saxeli;
b) ra pozicia ukavia zedsarTavs arsebiTis mimarT _ prepozicia Tu postpozicia.
SeniSvna: rogorc cnobilia, Tanamedrove qarTulisaTvis
bunebrivia msazRvrel-sazRvrulis prepoziciuri
wyoba, magram gasaTvaliswinebelia isic, rac iSviaTia (anu _ postpoziciuri wyoba).
am ori pirobis kombinacia oTxi paradigmis SesaZleblobas
iZleva (am SemTxvevaSi arsebiTi saxelis fuZis daboloeba mxedvelobaSi ar miiReba, radgan mas zedsarTavis brunebaze gavlena
ara aqvs):
1. fuZeTanxmovniani zedsarTavi _ wyoba prepoziciuri:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

maRal-i
maRal-ma
maRalmaRal-i
maRal-i
maRalmaRal-o

saxl-i
saxl-ma
saxl-s
saxl-is
saxl-iT
saxl-ad
saxl-o

SeniSvna: Tu prepoziciuri msazRvreli gaTiSulia sazRvrulisagan, maSin brunvaSi SeTanxmebac moxdeba;


mag.: `W r e l s Cavicomdi k a b a s a (vaJa).
2. fuZeTanxmovniani zedsarTavi _ postpoziciuri:

152

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

saxl-i
saxl-ma
saxl-s(a)
saxl-is(a)
saxl-iT(a)
saxl-ad
saxl-o

maRal-i
maRal-ma
maRal-s(a)
maRl-is(a)
maRl-iT(a)
maRl-ad(a)
maRal-o

3. fuZexmovniani _ prepoziciuri:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

patara
patara
patara
patara
patara
patara
patara

burT-i
burT-ma
burT-s
burT-is
burT-iT
burT-ad
burT-o

4. fuZexmovniani _ postpoziciuri:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

burT-i
burT-ma
burT-s
burT-is
burT-iT
burT-ad
burT-o

patara
patara-m
patara-s
patar-is
patar-iT
patara-d
patara-v

SeniSvnebi: 1. rogorc vxedavT, prepoziciuri wyobis dros


fuZexmovniani zedsarTavi formas ar icvlis, fuZis saxiT Seewyoba brunebad arsebiT saxels; fuZeTanxmovniani zedsarTavi ki nawilobriv aris SeTanxmebuli: saxelobiTSi, moTxrobiTsa da wodebiTSi
SeTanxmeba srulia, naTesaobiTsa da moqmedebiTSi
mxolod brunvis niSanTa xmovniTi elementia SenarCunebuli (romelsac fuZeze zegavlenis unari

III. saxeli. saxelTa morfologia

153

ar gaaCnia), xolo micemiTi da moqmedebiTi fuZis


saxiT warmodgeba.
2. postpoziciuri wyobis dros sruli SeTanxmeba
gvaqvs orsave SemTxvevaSi, anu fuZis daboloeba aq
sxvaobas ar iZleva.
3. sruli SeTanxmebis dros zedsarTavi kumSva-kvecis
imave wesebs emorCileba, rasac arsebiTi saxeli.
III. 3.6. zedsarTavi saxelis sintagmatika. amgvarad, zedsarTavi saxelis funqcionirebis ZiriTadi asparezi aris misi
yofna atributuli msazRvrelis rolSi.
msazRvrel-sazRvrulis sintagmaturi urTierToba brunebis
doneze ukve iyo wina paragrafSi naCvenebi.
rac Seexeba ricxvis kategorias, aq garkveuli Taviseburebebi iCens Tavs:
a) prepoziciis dros zedsarTavi saxeli ar reagirebs -ebian mravlobiTSi mdgomi sazRvruli saxelis ricxvze:
sax. maRal-i
mT-eb-i
moT. maGal-ma mTeb-ma
mic. maRalmTeb-s
naT. maRal-i
mTeb-is
moq. maRal-i
mTeb-iT
viT. maRal
mTeb-ad
wod. maRal-o mTeb-o
b) postpoziciis dros ZiriTadad aseTive viTarebaa, Tumca
iSviaTad dasturdeba SeTanxmebis SemTxvevebic (ZaRlebi avebi...),
gansakuTrebiT maSin, Tu msazRvreli sazRvrulisagan gaTiSulia
(`TuSebi miyvaran _ tanad didebi~... _ m. lebaniZe).
g) msazRvreli saxelis narTaniani mravlobiTis SemTxvevaSi
msazRvreli, wesisamebr, SeeTanxmeba mas (arqauli forma _ arqauli sintagmatika): didTa gzaTa, mTani maRalni...
SeniSvna: calke dgas zedsarTavi saxelis, rogorc p r e d i katuli
msazRvrelis
sakiTxi. rogorc
cnobilia, es Taviseburi konstruqcia ZiriTadad
dakavSirebulia mimReobebTan da ormag sintagmatur
daqvemdebarebas gulisxmobs: msazRvreli sintagmas

154

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

qmnis zmna-SemasmenelTan, magram formis mxriv angariSs uwevs Sesabamis aqtants; Sdr.:
melia k u d a m o Z u e b u l i garboda,
meliam k u d a m o Z u e b u l m a irbina.
melias k u d a m o Z u e b u l s urbenia...
III. 3.7. zedsarTavi saxelis xarisxis formebi. zedsarTavi
saxeli orgvari SeiZleba iyos: viTarebiTi da mimarTebiTi. viTarebiTi zedsarTavi saxeli pirveladia (lamazi, patara, didi...),
mimarTebiTi ki _ nawarmoebi, warmoqmnili (guliani, saxelovani,
qalaqeli, sofluri...).
sagans aqvs Tavisi niSan-Tviseba, romelic, rogorc wesi, SeiZleba iyos sxvadasxva odenobis, sxvadasxva xarisxis; es met-nakleboba damyarebulia Zireuli, pirveladi da warmoqmnili saxelebis Sedarebaze.
qarTul enaSi garCeulia xarisxis sami forma: dadebiTi
(didi), ufroobiTi (u-did-es-i), odnaobiTi (mo-did-o).
xarisxis formebi ewarmoeba viTarebiT zedsarTav saxelebs,
zogjer _ mimarTebiTsac, magram im SemTxvevaSi, Tu mimarTebiToba dakarguli aqvs da viTarebiTad aris qceuli: mag., `gonieri~
forma gvaZlevs ufroobiTi xarisxis formas: u-gonier-es-i;
msgavsi formebia: u-bednier-es-i (bednieri), u-Wkvian-es-i (Wkviani),
u-patiosn-es-i (patiosani), u-Zlier-es-i (Zlieri), u-mSvenier-es-i
(mSvenieri) da sxv.
viTarebiT zedsarTav saxels Cveulebriv ewarmoeba xarisxis
formebi, romlebic ZireulTan mimarTebiT meti an naklebi odenobiT gamoxataven sagnis Tvisebas: didi _ u-did-es-i, mo-dido; TeTri _ u-TeTr-es-i, mo-TeTr-o. es formebi erTmaneTis mimarT xarisxis formebia. Zireul formas (didi, TeTri) d a d e b i T i xarisxi hqvia, misgan warmoqmnilebs _ u f r o o b i T i da
odnaobiTi.
dadebiTi xarisxis forma amosavali formaa, misgan miiReba
ufroobiTi da odnaobiTi xarisxis formebi.
ufroobiTi xarisxis formas awarmoebs u- _ -es TavsarTbolosarTi (konfiqsi) da warmoqmnili forma aRniSnavs sagnis
niSan-Tvisebas meti odenobiT, vidre Zireuli zedsarTavi saxeli: did-i _ u-did-es-i, maRal-i _ u-maRl-es-i...

III. saxeli. saxelTa morfologia

155

odnaobiTi xarisxis forma sagnis niSan-Tvisebas gamoxatavs


dadebiTTan SedarebiT naklebi odenobiT. misi mawarmoebelia
mo- _ -o TavsarT-bolosarTi (konfiqsi): did-i _ mo-did-o,
TeTr-i _ mo-TeTr-o...
`ufroobiTi xarisxis formis mimarTeba dadebiTisadmi ar
aris iseTive, rogorc odnaobiTisa dadebiTisadmi: sagnis niSans
ufroobiTi xarisxis forma gamoxatavs meti odenobiT ganusazRvrelad, odnaobiTi ki _ naklebi odenobiT, magram erTgvari
gansazRvriT: miaxloebiT, odnav, mag., `u-TeTr-es-i~ aris iseTi,
romelic siTeTriT umaRlesi xarisxisaa, `mo-TeTr-o~ ki iseTi,
romelic TeTrs uaxlovdeba, romelsac siTeTris niSnebi aqvs,
romelic odnav aris TeTri... odnaobiTi xarisxis formebi ufro
naklebad aris qarTulSi, vidre ufroobiTisa: zogi zedsarTavisagan ufroobiTi gvaqvs, odnaobiTi ki _ ara~ (a. SaniZe).
xarisxis formebi ar ewarmoeba mimReobas, Tu zmnuri gageba
ar aris dakarguli da mimReoba zedsarTavad ar aris qceuli
(mag., mjobi _ u-mjob-es-i).
gvaqvs xarisxis iseTi xelovnuri formebic, rogorebicaa: ukeTilSobil-es-i, u-aRmatebul-es-i...
xarisxis formaTa warmoebisas zogierT -el da -il sufiqsian zedsarTav saxels ekveceba es sufiqsebi da xarisxis afiqsebi uSualod pirvandel fuZes daerTvis:
grZ-el-i: u-grZ-es-i, mo-grZ-o;
sqel-i: u-sq-es-i, mo-sq-o;
tkbil-i: u-tkb-es-i, mo-tkb-o.
gvxvdeba garkveuli gamonaklisebic: mag., kargi _ ukeTesi
(Sdr. keTili). `wiT-el-i~ da `yviT-el-i~ odnaobiTi xarisxis
formis warmoebisas fuZis (pirvandeli sufiqsis) xmovans icvlian da -al daboloeba gvaqvs: mo-wiTal-o, mo-yviTal-o.
xarisxis warmoebis TvalsazrisiT qarTuli ena gansxvavdeba
evropuli enebisagan. evropul enebSic xarisxis sami formaa: dadebiTi, SedarebiTi da aRmatebiTi, magram `metobis~ xarisxi orsafexuriania _ SedarebiTi da aRmatebiTi. qarTuls ki meti
odenobisTvis aqvs mxolod erTi _ ufroobiTi xarisxis forma.
samagierod, evropul enebSi ar aris odnaobiTi xarisxis forma.

156

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Tavi IV. ricxviTi saxeli


III. 4.1. ricxviTi saxelis raoba. ricxviTi saxelis semantikur klasSi erTiandeba im rigis damoukidebeli Sinaarsis sityvebi, romlebic saganTa raodenobriv daxasiaTebas (aRweras,
aRricxvas) ukavSirdeba. es aris sityvieri (enobrivi) gamoxatuleba imisa, rasac cifrTa sistemaSi arabuli an romauli simboloebiT avsaxavT. Sesabamisad, ricxviTi saxelis mTavari funqciaa
saganTa r a o d e n o b i s gamoxatva, xolo Semdeg _ raodenobasTan dakavSirebuli semantikuri mimarTebebis asaxva: r i g i (raodenobriv saTvalavSi) da raodenobrivi n a w i l i.
Tavisi SinaarsiTa da funqciiT ricxviTi saxeli yvelaze
ufro ekedleba zedsarTav saxelTa klass (atributivebs). amasve
adasturebs ricxviT saxelTa paradigmatika da sintagmatika. amitomac zog enaSi is atributivTa klasSia gaerTianebuli.
ricxviTi saxelis raodenobrivi Sinaarsi, Cveulebisamebr,
garkveulia, zustia. magram enaSi arsebobs raodenobis gamomxatveli iseTi sityvebic, romlebic am Sinaarss zustad ki ara, zogadad gamoxataven. maT g a u r k v e v e l i Sinaarsis ricxviT saxelebs uwodeben: bevri, mravali, cota... es erTeulebi Tavisi
SinaarsiT uaxlovdeba, erTi mxriv, krebiT saxelebs (xalxi, fara...), xolo meore mxriv _ amgvarive Sinaarsis nacvalsaxelebs
(yvela, yoveli...).
ricxviTi saxelis enobriv arss ufro zustad gamoxatavs
raodenobiTi
ricxviTi saxeli, ramdenadac is saganTa
T v l a d sinamdviles Seesatyviseba.
Sesabamisi ricxviTi saxelebi adamianma gamoiyena mas Semdeg,
rac man sagnobriv erTeulTa aRricxva anu T v l a daiwyo. ivaraudeba, rom manamde igi zogad (martiv) opozicias mimarTavda:
erTi (cali) _ mravali
cota _ bevri

III. saxeli. saxelTa morfologia

157

Semdgom etapze gaCnda opoziciis ufro konkretuli (diferencirebuli) wevri (`ori~); Sesabamisad, Seiqmna samwevrovani
opozicia:
kenti _ wyvili (tyupi) _ mravali
amis Semdeg azrovneba iwyebs aRricxvas da, bunebrivia, mis
enobriv asaxvas: erTi, ori (erTs + erTi), sami (erTs + ori) da
misT.
enobrivi warmomavlobis TvalsazrisiT qarTul ricxviT saxelTa sistema Tormet damoukidebel leqsikur erTeuls emyareba:
erTi
_
1
ori
_
2
aTi
_ 10
sami
_
3
oci
_ 20
oTxi
_
4
asi
_ 100
xuTi
_
5
eqvsi
_
6
Svidi
_
7
rva
_
8
cxra
_
9
SeniSvna: aq mxedvelobaSi ar miiReba gvian Semosuli did
ricxvTa saxelwodebani: milioni, miliardi...
danarCeni ricxviTi saxelebi am erTeulTagan aris Sedgenili: sam+oci, or+asi, aT+asi, sam+as+oci...
rogorc cnobilia, qarTuli Tvlis sistema o c o b i T i a.
es niSnavs imas, rom ricxvebis dasaxeleba ocidan asamde (da Semdgom _ aTeulebis rangSi) oceulebad aris dayofili da ara
_ aTeulebad; daakvirdiT:
20
21
22
23
24
25
26
27
28

_
_
_
_
_
_
_
_
_

oc-i
ocdaerTi
ocdaori
ocdasami
ocdaoTxi
ocdaxuTi
ocdaeqvsi
ocdaSvidi
ocdarva

40
41
42
43
44
45
46
47
48

_
_
_
_
_
_
_
_
_

ormoc-i
ormocdaerTi
ormocdaori
ormocdasami
ormocdaoTxi
ormocdaxuTi
ormocdaeqvsi
ormocdaSvidi
ormocdarTa

60
61

_ samoc-i
_ samocdaerTi
da a. S.

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

158
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39

_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_

ocdacxra
ocdaaTi
ocdaTerTmeti
ocdaTormeti
ocdacameti
ocdaToTxmeti
ocdaTxuTmeti
ocdaTeqvsmeti
ocdaCvidmeti
ocdaTvrameti
ocdacxrameti

49
50
51
52
53
54
55
56
57
58
59

_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_

ormocdacxra
ormocdaaTi
ormocdaTerTmeti
ormocdaTormeti
ormocdacameti
ormocdaToTxmeti
ormocdaTxuTmeti
ormocdaTeqvsmeti
ormocdaCvidmeti
ormocdaTvrameti
ormocdacxrameti

sxva enaTa aTobiT Tvlis sistemasTan qarTulis Sedareba


am Taviseburebas ufro naTlad warmoaCens:
qarTuli
aTi
oci

germanuli

rusuli

10
20

zen
zwanzig (= `ori-aTi~)

(= -,
`ori-aTi~)

30

ocdaaTi

50

ormocdaaTi

dreiig (= `sami-aTi~)
fnfzig (= `xuTi-aTi~)

(= `sami-aTi~)
(= `xuTi-aTi~)

III. 4.2. ricxviTi saxelis jgufebi. rogorc iTqva, ricxviTi saxelis enobrivi daniSnuleba pirvel rigSi ukavSirdeba saganTa r a o d e n o b i s gamoxatvas (raodenobriv aRricxvas); am
SinaarsTan mimarTebiT yalibdeba mowesrigebul simravleSi (raodenobaSi) r i g i T o b i s semantika (sagnis r i g i T i adgili
mravalSi); aseve _ moculobiTi an raodenobrivi mTelis fardobiTi n a w i l i (raodenobrivi g a n w i l v i s mimarTebaTa asaxva).
gamomdinare aqedan, qarTuls sami saxis ricxviTi saxeli
moepoveba:
r a o d e n o b i T i : ori, aTi, asi, milioni...
r i g o b i T i : meore, meaTe, mease, memilione...
w i l o b i T i : mesamedi, meaTedi, measedi...
SeniSvna 1. SeiZleba aseve vilaparakoT `d a y o f i T i~ Sinaarsis ricxviT saxelebze garkveuli saxis gaorkecebis gaTvaliswinebiT: or-ori, sam-sami, as-asi...

III. saxeli. saxelTa morfologia

159

2. garkveuli sityvawarmoebiTi da kompozituri


monacemebis gaTvaliswinebiT SeiZleba aseve msjeloba m i a x l o e b i T
(samiode, asiode...) da
d a z u s t e b i T (samadsami, oradori...) ricxviT
saxelebze.
III. 4.3. raodenobiTi ricxviTi saxeli aRniSnavs saganTa
raodenobas da upasuxebs kiTxvas: r a m d e n i ? or-i (vaSli),
cxra (Zma), as-i (cxvari)...
raodenobiTi ricxviTi saxelebis (da maTgan warmoqmnili
Sesabamisi rigobiTi da wilobiTi ricxviTi saxelebis) agebuleba-Sedgeniloba erTgvarovani ar aris. gvxvdeba rogorc martivfuZiani, ise rTuli Sedgenilobis ricxviTi saxelebi; oRondac,
Cveulebrivi kompozituri sityvawarmoebisagan gansxvavebiT, rTuli ricxviTi saxelebis nawili Serwymuli ar aris, damoukidebel sityvebad iwereba.
amdenad, Sedgenilobis mxriv ricxviTi saxeli samgvaria:
a) m a r t i v i : aseTia ricxviTi saxelebi erTidan aTis CaTvliT; oci, asi; agreTve ucxo warmomavlobis erTeulebi: milioni, miliardi...
b) r T u l i a : ricxviTi saxelebi TerTmetidan cxrametis CaTvliT, ocdaerTidan oTxmocdacxrametis CaTvliT, agreTve a s e u l T a saxelebi (orasi, samasi... aTasi).
rogorc vxedavT, (b) jgufidan pirvelni mxolod warmomavlobis gaTvaliswinebiT miiCneva rTul ricxviT saxelebad (TerTmeti aT-erT-meti, cameti aT-sam-meti da sxv.); aseT rTul
fuZeTa istorias naTlad warmoaCens Zveli qarTuli: aT-oTx-meti...); meoreni `da~ kavSiriT SeerTebul kompozitebs ganekuTvneba (ocdaerTi... Sdr.: kardakar...); mesameni ukavSirod SeerTebul
kompozitebs udris (orasi... Sdr.: tolfasi...); meoTxeni garkveuli elementis gamoyenebiT aris SeerTebuli: ormoci ( or-meoci...).
g) S e d g e n i l i a aTaseulTa (da _ aTiaTaseulTa, asiaTaseulTa...) aRmniSvneli ricxviTi saxelebi (ori aTasi, cxra
aTasi, oci aTasi...) da martivi da rTuli ricxviTi saxelebis
monawileobiT warmodgenili ricxviTi saxelebis (ricxvTa) rangobrivi struqtura:

160

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

oras xuTi aTas samas sami;


xuTi aTas xuTas ormocdaerTi;
milion ori aTas samas ocdaxuTi da misT.
III. 4.4. rigobiTi ricxviTi saxeli gamoxatavs sagnis rigiT
`odenobas~, igi realurad gamoyofs r i g i T e r T s mravlisagan, uCvenebs konkretuli sagnis r i g i T `adgils~ saganTa simravleSi:
meore (=rigiTi nomeri erTsa da sams Soris)
mecxre (= rigiTi nomeri rvasa da aTs Soris)
ocdameaTe (= rigiTi nomeri ocdacxrasa da ocdaTerTmets
Soris)
orasmeerTe (= rigiTi nomeri orassa da oras ors Soris)...
rigobiTi ricxviTi saxeli iwarmoeba raodenobiTi ricxviTi saxelisagan me _ e konfiqsis meSveobT:
or-i
xuT-i
cxra
as-i

me-or-e
me-xuT-e
me-cxr-e
me-as-e da misT.

rogorc vxedavT, fuZeTanxmovnian raodenobiT ricxviT saxels fuZis saxiT gamoiyenebs rigobiTis warmoeba (or-i meor-e...); xolo xmovniT daboloebuli fuZe -e sufiqsis wina poziciaSi kvecas ganicdis: cxra me-cxr-e...
warmoqmnili sityva, Cveulebisamebr, iqneba fuZexmovniani:
mesame, meTerTmete, aTasmeerTe...
rogor aris warmodgenili sxvadasxva Sedgenilobis (martivis, rTulis, Sedgenilis) raodenobiTisagan warmoqmnili rigobiTi ricxviTi saxelebi?
am SemTxvevaSi gasaTvaliswinebelia sityvawarmoebis zogadi
principi: warmomqmneli afiqsebiT nawarmoebi nebismieri rTuli
sityva (kompoziti) erT sityvad iwereba (mag.: dedaSviloba, daZmuri...).
amdenad, nebismieri warmomavlobis rigobiTi ricxviTi saxeli erT sityvad unda daiweros:
meorase (orasi)

III. saxeli. saxelTa morfologia

161

measiaTase (asi aTasi)


asocdamesame (as ocdasami)...
amave dros, gasaTvaliswinebelia, rom amgvar warmoebaSi meTavsarTi yovelTvis Tavkidur pozicias ar ikavebs. kerZod:
a) me- Tavkidur pozicias ikavebs, rodesac rigobiT ricxviT saxels safuZvlad udevs raodenobiTi:
erTidan ocis CaTvliT (me-sam-e, me-Tormet-e, me-oc-e...);
ormoci, samoci, oTxmoci, asi (me-ormoc-e, me-as-e...);
aseulTa saxelebi: orasi, samasi... (me-oras-e...);
aTaseulTa saxelebi: ori aTasi, cxra aTasi (me-oriaTas-e...);
b) me- TavsarTi bolo komponentis win daerTvis yvela danarCeni rTulfuZiani raodenobiTi ricxviTi saxelidan warmoqmnil rigobiTs:
ocda-me-Svid-e, samocda-me-cxr-e, as-me-xuT-e...
SeniSvna:

1. saganTa raodenoba (Sesabamisad _ rigobiToba) SeiZleba gamoxatuli iyos ricxviTi (cifrobrivi) simboloebiT. rigobiTi ricxviTi saxelis
arabuli cifrebiT gadmocemisas gansxvavebuli
daweriloba gveqneba miTiTebuli ori jgufis mixedviT. pirvel SemTxvevaSi mxolod me- TavsarTi
daerTvis (me-5, me-20, me-100...), xolo meore SemTxvevaSi _ mxolod -e bolosarTi (29-e, 109-e,
1001-e...).
rigobiTis romauli cifrebiT gadmocemisas TavsarT-bolosarTebi ar daerTvis: V, X, XX, XXII da
misT.
2. erTi-s Sesabamisi rigobiTia pirveli, magram
rTul fuZeSi kvlav `erTi~ iqneba: samocdameerTe, asmeerTe...

III. 4.5. wilobiTi ricxviTi saxeli gamoxatavs mTelis (simravlis) ricxobriv (raodenobriv) nawils. is cifrul realobaSi Seesabameba wilads `erTi~ mricxveliT. rogorc cnobilia,
aseT dros SegviZlia vTqvaT mxolod mniSvneli (mricxvelis gareSe): mesamedi, measedi....

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

162

wilobiTi ricxviTi saxeli iwarmoeba rigobiTisagan saderivacio -d sufiqsis darTviT (romelic warmoSobiT viTarebiTi
brunvis niSania):
mesame _ mesame-d-i
mecamete _ mecamete-d-i
ormocdamexuTe _ ormocdamexuTe-d-i
warmoqmnili sityva, Cveulebisamebr, iqneba fuZeTanxmovniani:
mecxred-i, ocdamexuTed-i, meaTased-i...
warmoebis danarCeni Taviseburebebi rigobiTi ricxviTi saxelisagan momdinareobs; Sdr.:
mexuTe _ mexuTed-i
ocdamexuTe _ ocdamexuTed-i
asmexuTe _ asmexuTed-i da sxva.
SeniSvna:

1. mosalodneli meoredi-s nacvlad gamoiyeneba


sityva naxevari.
2. naxevari ricxviT saxelTan erTad daiwereba
defisiT: sam-naxevari... aseve aRricxvad arsebiT
saxelebTan: lar-naxevari, tona-naxevari...
3. wilobiTis SinaarsiT dasturdeba na_al konfiqsiT nawarmoebi moZvelebuli formebic: dro
sicocxlisa Cemisa dGesiTgan Cans n a s a m a l i
(rusTaveli); namdidrevma ar ineba arc naxevari
da arc n a o T x a l i (saba).

III. 4.6. ricxviTi saxelis paradigmatika. ricxviTi saxeli,


rogorc iTqva, zogadi SinaarsiTa da enobrivi daniSnulebiT
a t r i b u t T a klass miekuTvneba; amitomac misi formawarmoebac
da sintagmaturi unaric ZiriTadad Tavsdeba im TaviseburebebSi,
rac zedsarTavi saxelisaTvis aris damaxasiaTebeli; kerZod:
1. damoukideblad naxmari rcxviTi saxeli iseve ibruneba,
rogorc msgavsi fuZis arsebiTi saxeli, ramdenadac is am SemTxvevaSi arsebiTi saxelis rols asrulebs. Sesabamisad, am SemTxvevaSi moqmedebs is struqturuli (morfologiuri da mo-

III. saxeli. saxelTa morfologia

163

rfofonologiuri) kanonzomierebani, rac arsebiT saxelebSi da


damoukideblad warmodgenil zedsarTav saxelebSi dasturdeba.
a) TanxmovanfuZiani ricxviTi saxeli:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

sam-i
sam-ma
sam-s
sam-is
sam-iT
sam-ad
[sam-o]

TxuTmet-i
TxuTmet-ma
TxuTmet-s
TxuTmet-is
TxuTmet-iT
TxuTmet-ad
[TxuTmet-o]

Svidas-i
Svidas-ma
Svidas-s
Svidas-is
Svidas-iT
Svidas-ad
[Svidas-o]

SeniSvna: ricxviTi saxelis wodebiTi brunvis forma Zalze


iSviaTad dasturdeba.
TanxmovanfuZiani ricxviTi saxelis brunebaSi fuZis kumSva
ar dasturdeba; es imis gamoa, rom arcerTi ricxviTi saxelis
fuZis struqtura ar aRmoCnda sareduqcio segmentis Semcveli;
es rom yofiliyo, kumSva uTuod moxdeboda (iseve, rogorc ukve
ganxilul zedsarTav saxelebSi); amisi dsturia zogadi (`gaurkveveli~) Sinaarsis ricxviTi saxeli mravali:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

mraval-i
mraval-ma
mraval-s
mravl-is
mravl-iT
mravl-ad
mraval-o
b) xmovanfuZiani ricxviTi saxelebia: rva, cxra, am erTeulebze damTavrebuli rTulfuZiani ricxviTebi (ocdarva, oTxmocdacxra...) da rigobiTi ricxviTi saxelebi (mesame, ocdameaTe,
samasmeerTe...). maTi brunebis dros damoukideblad fuZis bolokiduri xmovani ikveceba:
sax.
moT.
mic.

rva
rva-m
rva-s

ocdacxra
ocdacxra-m
ocdacxra-s

meTormete
meTormete-m
meTormete-s

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

164

naT.
moq.
viT.
wod.

rv-is
rv-iT
rva-d
[rva-v]

ocdacxr-is
ocdacxr-iT
ocdacxr-ad
[acdacxra-v]

meTormet-is
meTormet-iT
meTormete-d
[meTormete-v]

2. ricxviT saxels Sinaarsobrivad ar sWirdeba m r a v l o b i T i r i c x v i s warmoeba, radenadac is TviTon gamoxatavs


gansazRvrul simravles. magram ricxviTi saxelis damoukideblad
(arsebiTi saxelis funqciiT) gamoyenebisas (agreTve _ arsebiTTan SeTanxmebisas) mas SeiZleba daudasturdes narTaniani mravlobiTi: xuT-n-i, as-n-i, meore-n-i, as-T(a)... magaliTad:
`o r n i arian, tolni arian, erTad midian, miimRerian~ (gamocana);
`a s n i rad undan dedasa...~ (xalx.);
`b e v r n i bevr rasme ityodes, magram vin mousminebda...~ (d.
guram.);
`hkiTxe a s T a , hqmen gulisa, ragind ra vin givaziros~
(rusTaveli);
`e r T n i werdnen, rom TiTqmis savsebiT gaauqmes qarTuli
enis gakveTilebi, m e o r e n i ki _ rom metismetad Seaviwroves
es sagani~ (i. gogeb.).
SeniSvna: ricxviTi saxeli SeiZleba eb-iani mravlobiTis
formiTac gamovlindes, rodesac is cifris an
niSnis saxelwodebad aris gamoyenebuli: `modis
TavCaqindruli, CanTiT moaqvs o r e b i~ (g. Satb.).
Sdr.: ricxviT saxels am SinaarsiT axali derivati Caenacvla (oriani, samiani...):
`SimSis triali, Sxeplis zuzuni, aliyurebi; maTi gangrZoba: e r T i a n e b i, o r i a n e b i~ (v.
barn.).
III. 4.7. ricxviTi saxelis sintagmatika. ricxviTi saxeli,
Cveulebisamebr, arsebiT saxels axlavs, rogorc misi msazGvreli
wevri: s a m i Z m a, s a m a s i a r a g v e l i, m e s a m e s a k i T x i,
m e o T x e d i s a u k u n e...
aseT dros ricxviTi saxelis formacvaleba sazGvrulis
(arsebiTi saxelis) brunebaze (agreTve _ ricxvis warmoebaze)

III. saxeli. saxelTa morfologia

165

aris damokidebuli da misdevs im wesebs, rasac Sesabamisi fuZis


zedsarTavi saxelis formawarmoeba.
1. ricxviTi saxelis bruneba arsebiTTan erTad:
a) TanxmovanfuZiani prepoziciurad da postpoziciurad:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

oTx-i
oTx-ma
oTx
oTx-i
oTx-i
oTx
oTx-o

weliwad-i
weliwad-ma
weliwad-s
weliwad-is
weliwad-iT
weliwad-ad
weliwad-o

weliwad-i
weliwad-ma
weliwad-s
weliwad-is
weliwad-iT
weliwad-ad
weliwad-o

oTx-i
oTx-ma
oTx-s
oTx-is
oTx-iT
oTx-ad
oTx-o

b) xmovanfuZiani prepoziciurad da postpoziciurad:


sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

cxra
cxra
cxra
cxra
cxra
cxra
cxra

Tval-i
Tval-ma
Tval-s
Tval-is
Tval-iT
Tval-ad
Tval-o

mesame
mesame
mesame
mesame
mesame
mesame
mesame

wel-i
wel-ma
wel-s
wl-is
wl-iT
wl-ad
wel-o

Tval-i
Tval-ma
Tval-s(a)
Tval-is(a)
Tval-iT(a)
Tval-ad
Tval-o

cxra
cxra-m
cxra-s(a)
cxr-is(a)
cxr-iT(a)
cxra-d
cxra-v

g) SeiZleba wilobiT ricxviT saxels msazGvrelad raodenobiTi axldes (wiladis aGniSvnisas); maTi brunebac msazGvrelsazGvrulis brunebis wess daeqvemdebareba:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

or-i
or-ma
or
or-i
or-i
or
[or-o

mesamed-i
mesamed-ma
mesamed-s
mesamed-is
mesamed-iT
mesamed-ad
mesamed-o]

d) sxvagvari mimarTebaa Sedgenili ricxviTi saxelebis komponentebs Soris damoukidebladac da arsebiT saxelTan brunebis drosac _ arsebiT saxels brunvaSi SeeTanxmeba mxolod bolo ricxviTi saxeli (isic _ nawilobriv):

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

166

sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod

or-i
or-i
or-i
or-i
or-i
or-i
or-i

aTas-i
aTas-ma
aTas-s
aTas-is
aTas-iT
aTas-ad
aTas-o

or-i
or-i
or-i
or-i
or-i
or-i
or-i

aTas-i
aTas-ma
aTas
aTas-i
aTas-i
aTas
aTas-o

kac-i
kac-ma
kac-s
kac-is
kac-iT
kac-ad
kac-o

magram `milioni~ siityvis gamoyenebis SemTxvevaSi winamavali komponentic `ahyveba~ brunebis process:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod

or-i
or-ma
oror-i
or-i
oror-o

milion-i
milion-ma
milion
milion-i
milion-i
milion
milion-o

kac-i
kac-ma
kac-s
kac-is
kac-iT
kac-ad
kac-o

e) wilobiT ricxviT saxelTan arsebiTi saxeli xSirad aris


gamoyenebuli substantiuri msazGvrelis rolSi: vaSlis mesamedi, saukunis meoTxedi... (igulisxmeba, rom TviT ricxviTis sazGvruli dakargulia: mesamedi nawili). aq daculia sazGvrulTan
substantiuri msazGvrelis brunebis wesi (msazGvrelis poziciisda Sesabamisad):
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

saukunis
saukunis
saukunis
saukunis
saukunis
saukunis
saukunis

meoTxed-i
meoTxed-ma
meoTxed-s
meoTxed-is
meoTxed-iT
meoTxed-ad
meoTxed-o

meoTxed-i
meoTxed-ma
meoTxed-s
meoTxed-is
meoTxed-iT
meoTxed-ad
meoTxed-o

saukunisa
saukunisa-m
saukunisa-s
saukunisa
saukunisa
saukunisa(d)
saukunisa-v

2. arsebiTi saxelis r i c x v i s asaxva ricxviT saxelSi.


rogorc iTqva, ricxviT saxels, misi Sinaarsidan gamomdinare, gramatikuli ricxvis gamoxatva ar sirdeba, gind konkretul simravles gamoxatavdes is da gind _ zogads (sami, asi,
bevri...).

III. saxeli. saxelTa morfologia

167

ricxviTi saxelis es Sinaarsi ganapirobebs arsebiTi saxelis mxolobiTSi dasmas Sesabamisi sintaqsuri dawyvilebis
dros: oTxi weli, cxra Zma...
cxra gamoxatavs Zma leqsikuri erTeulis simravles, oGond
konkretulad (Zm-eb-i gramatikuli simravlisagan gansxvavebiT);
am SemTxvevaSi arsebiTi saxeli (Zma) mxolobiTis formiT rCeba
simarvlis leqsikuri gamoxatvis gamo.
amave dros, iSviaTi ar aris narTanian mravlobiTSi sruli
`SeTanxmebis~ SemTxvevaebSi (sam-n-i da-n-i...):
`gadiares c x r a n i m T a n i, meaTeni algeTisni...~ (xalx.);
`netavi Z m a T a m r a v a l T a, mze samgniT amouxdeba~
(xalx.).
Sinaarsobrivi TvalsazrisiT gramatikuli mravlobiTi arbi movlenaa, vinaidan erTmaneTisagan arafriT gansxvavdeba ori
Sesityveba: `c x r a Z m a~ da `c x r a n i Z m a n i~. amitomac amgvar
`SeTanxmebaSi~ SeiZleba mxolod stilistikuri datvirTva davinaxoT.
SeniSvna: `vefxistyaosniseuli~ SeTanxmeba -eb-iani mravlobiTis formiT, cxadia, poeturi Tavisuflebis
nimuSia: `avTandil uTxra tariels ese s i t y v e b i o r e b i...~
Tu saxelTa miTiTebul SesityvebasTan zmnis piriani (III piris) formac aris dakavSirebuli, es ukanaskneli angariSs gauwevs arsebiTi saxelis formas, anu _ ara leqsikur Sinaarss simravlisas (gamoxatuls ricxviTi saxeliT), aramed gramatikul
mravlobiTs; Sdr.:
`serze m i d i s s a m i mgeli~ (xalx.);
`erTi Txilis guli c x r a Zmam g a i y o ~ (andaza);
`guSin Svidni g u r j a n e l n i sanadirod w a s u l i y v n e n ~
(xalx.);
`amazedan m o v i d e n moCivrad samni Z m a n i winaSe mefisa~
(saba);
`T q v e s erTxel samTa a n g e l o z T a : `rogor davbadoT
kaci yvelaze bednieric da ubeduric?~ (S. niSn.)

168

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Tavi V. nacvalsaxeli
III. 5.1. nacvalsaxelis raoba. saxelTa klasebs Soris n a c v a l s a x e l s yvelaze Taviseburi adgili uiravs. es Tavisebureba upirvelesad mdgomareobs imaSi, rom mas ara aqvs gankuTvnebili iseTi damoukidebeli semantikuri veli, rogoric arsebiTs,
zedsarTavsa da ricxviTs saxelebs; metic, nacvalsaxeli yvela
sxva saxelis zogad semantikur monacvled aris gansazGvruli.
zogadio, _ vambobT imitom, rom is konkretuli sagnobrivi mimarTebebi, rac danarCeni saxelebis enobriv Sinaarss warmoadgens, nacvalsaxelebSi ganzogadebulad, abstrahirebulad aris
miniSnebuli. magaliTad, is, rac arsebiT saxelTa klasSi aris _
x e, q v a, w i g n i, m w e r i, b a t i... _ nacvalsaxelebSi aris
mxolod `is~; is, rac zedsarTav saxelebSi SeiZleba iyos _
T e T r i, S a v i, m a G a l i, d a b a l i, m s u b u q i, m Z i m e, t k b i l i, m w a r e, k e T i l i, b o r o t i, a x l o b e l i, S o r e u l i,
q a l a q e l i, s o f l e l i...~ _ Sesabamis nacvalsaxelebSi aris
_ `rogori, ranairi, romeli, sadauri... iseTi, imnairi, iqauri...~; is, rac ricxviT saxelebSi aris _ e r T i, o r i, s a m i,
c x r a, o c i, a s i, o r a s i, a T a s i... _ nacvalsaxeliT gamoixateba rogorc `ramdeni... amdeni~ da misT.
aqedan gamomdinare, nacvalsaxelis enobrivi daniSnuleba
romelime sxva saxelis rolSi yofnaa; damoukidebeli arseboba
mas arsebiTad ar axasiaTebs. aGsaniSnisa da aGmniSvnelis semantikuri mimarTeba aq mxolod pirobiTi Sinaarsisaa (sagnobrivi
Sinaarsisagan nacvalsaxeli arsebiTad daclilia).
SeniSvna: nacvalsaxelTa saxeldebis ZiriTadi funqcionaluri safuZveli _ `m o n a c v l e o b a~ _ yovelTvis, yvela Sesabamis leqsikur erTeulTan aseTi
gamokveTili ar aris, magram es sakiTxis arss ar
cvlis.

III. saxeli. saxelTa morfologia

169

nacvalsaxelTa kvalifikaciis zogad funqcionalur aspeqtze yuradGebis gamaxvileba, SeiZleba iTqvas, maTi saerTo stilistikuri daniSnulebis xazgasmas gulisxmobs, ramdenadac, rogorc sxvagvarad aGniSnaven: nacvalsaxelis gamoyeneba (enobrivi
gamovlena) romelime sxva saxelis (arsebiTis, zedsarTavis, ricxviTis) gameorebiTi dasaxelebisagan Tavis asarideblad aris
gamiznuli. marTlac, teqstis analizi sruliad obieqturad
warmoaCens amgvar daniSnulebas.
es _ funqcionirebis doneze.
magram imave sakiTxis istoriuli Sefaseba ar aris aseTive
calsaxa. istoriuli aspeqtiT gairdeboda imis mtkiceba, rom
nacvalsaxelTa warmoSoba-Camoyalibeba stilistikur amocanebTan
iyos dakavSirebuli... rom e. w. `tavtologia~ enisaTvis TiTqos
axali metyvelebis nawilis warmoSobisa da Camoyalibebis safuZveli gaxda... rom funqcionaluri niSani `damxmare~ da `Semcvleli~ enobrivi erTeulis `genetikur~ safuZvelSi idos.
Tu movlenas ase davinaxavT, maSin e. w. sagnobrivi Sinaarsis saxelTa uwinaresoba unda vaGiaroT nacvalsaxelebTan mimarTebiT; ase gadariT ki amis Tqma SeuZlebelia, ramdenadac nacvalsaxelebi uZveles enobriv fenas ganekuTvnebian da warmoebis
uZveles wesebs avlenen.
III. 5.2. nacvalsaxelTa funqciur-Sinaarsobrivi jgufebi
nacvalsaxelTa zogadi bunebidan gamomdinare, am kategoriis sityvaTa klasifikaciis dros upirvelesad swored funqcionalur (mimarTebiTs) aspeqts gaesmis xazi da ara _ Sinaarsobrivs (Tvisebrivs), Tumca ganzogadebuli Sinaarsi, rogorc iTqva,
maTSic moipoveba.
Sesabamisad, nacvalsaxelTa jgufebi gamoiyofa imis Sesabamisad, Tu ra rols, ra `monacvleobiT~ funqcias asruleben isini enobriv erTeulTa funqcionalur mimarTebebSi.
am TvalsazriT gamoiyofa TeTrmeti jgufi:
III. 5.2.1. piris nacvalsaxeli. es jgufi mniSvnelobiT yvelaze ZiriTadi da warmmarTvelia nacvalsaxelTa saerTo sistemaSi. es jgufi aris enaSi arsebuli piris kategoriis upirvele-

170

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

si leqsikuri gamomxatveli. mas ukavSirdeba adamianis (metyveli


subieqtis), rogorc enobrivi arsebis, cnobieri damokidebuleba
gare samyarosTan. igi, rogorc metyveli, uaxloes pirad moiazrebs Tanamosaubres, xolo yvelafer danarCens metyvelebis sagnad (`obieqtad~) tovebs. Sesabamisad, misi _ metyvelis _ enobrivi saklasifikacio sistema aseTia:
I. me _ pirveli piri anu metyveli `subieqti~, sametyvelo
viTarebis `centri~, enobrivi `Teatris~ mTavari `aqtiori~.
me _ aris aucileblad m e t y v e l i;
me _ aris aucileblad a d a m i a n i.
Tu `me~ sxva sagans miemarTeba, es niSnavs imas, rom Sesabamisi `subieqti~ personificirebulia (mag.: `m e yels moviGereb
da vinatreb, neta simGera SemeZlos...~ _ ambobs vaJas ia).
II. Sen _ meore piri anu meore `subieqti~. sadac aris metyveli, iq aucileblad aris metyvelebis Tanamonawile (realurad an pirobiTad) da metyvelebis procesi, Cveulebisamebr, am
ori enobrivi piris rolebriv urTierTmonacvleobas gulisxmobs. amitomac:
Sen _ aris aucileblad T a n a m e t y v e l i (Tanamosaubre);
Sen _ aris aucileblad a d a m i a n i.
yvela sxva SemTxveva sulier Tu usulo saganze Tanamosaubris rolis gadatanas gulisxmobs (mag.: `lurjav, Senc grZnoba
gqonia, rogorc kacs, adamiansa...~ _ vaJa).
piris nacvalsaxelebs simravlis Sinaarsis warmodgenac Taviseburi aqvs. am SemTxvevaSi iseTi viTareba ar dasturdeba, rogorc sxva sagnobrivi simravlis gamoxatvisas; kerZod, I-II pirTa
Sinaarsobrivi simravlis aGniSvnas leqsikur fuZeTa monacvleoba anu supleturoba emsaxureba:
I piri: Cven.
zedapirulad me _ Cven opozicia `adamiani _ adamianebi~,
ufro sworad, `adamiani _ xalxi~ dapirispirebas hgavs; magram
siGrmiseulad es ase ar aris: Cven ar aris me + me + me da sxv.
`CvenSi~ me iseTive erTia, rogoric me-Si iyo, is ar `gabevrdeba~
(rogorc, magaliTad, adamiani xalxi; xe tye...~).
Cven Sinaarsobrivad SeiZleba iyos:
a) me + Sen;

III. saxeli. saxelTa morfologia

171

b) me + Tqven;
g) me + is;
d) me + isini
e) situaciis mixedviT aseve SeiZleba iyos: me + yvela (Sen /
Tqven da is / isini).
aqedan ZiriTadi, rogorc sametyvelo viTarebis uSualo amsaxveli, cxadia, pirveli SemTxvevaa (me da Sen).
pirvel or kombinacias (me + Sen / Tqven) i n k l u z i v s uwodeben.
momdevno or kombinacias (sadac `arapiric~ Semodis) _
e q s k l u z i v s (me + is / isini).
II piri: Tqven.
mimarTeba Sen _ Tqven, erTi SexedviT, hgavs im viTarebas,
rac `me _ Cven~ mimarTebisaTvis ganvixileT. magram maT Soris
xelSesaxebi gansxvavebac aris. `Cven orgvar viTarebas gviCvenebs:
a) Tqven, Cveulebisamebr, ar udris Sen + Sen + Sen... (rogorc `Cven~ nacvalsaxelis SemTxvevaSi);
b) Tqven SeiZleba udrides Sen + Sen + Sen..., Tu I piri
(molaparake) koleqtiurad, Tanamosaubre piris identifikaciis
gareSe mimarTavs pirTa jgufs (mag.: T q v e n geubnebiT, Zmebo
mgosnebo...~ _ l. asaT.).
SeniSvna: calke aris aGsaniSnavi Cven da Tqven nacvalsaxelTa gamoyeneba e. w. T a v a z i a n i mravlobiTis
gamosaxatavad, romlis drosac simravlis gamomxatvel fuZeSi realurad erTi `me~ Tu `Sen~ _
igulisxmeba.
III. mesame piris nacvalsexeli: `is~. am pirSi igulisxmeba
yvela da yvelaferi is, vis an ris Sesaxebac I da II piri saubroben. am odenobasac `piris nacvalsaxels~ vuwodebT, ramdenadac
is enobriv pirTa sistemaSi mesame wevrad `Cajda~, Torem sinamdvileSi, rogorc iTqva, piri mxolod pirveli _ meorea, mesame
ki _ `arapiria~ (is pirTa enobriv mimarTebaSi ar monawileobs).
Tumca mas Semdeg, rac zmnis gramatikuli sistema Seiqmna da
pirTa sistema Camoyalibda, e. w. mesame piri sistemurad namdvil

172

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

pirebs gauTanabrda (Tumca siGrmul gramatikul semantikaSi


sxvaoba jerac iCens Tavs).
III piris nacvalsaxeli sami saxiT dasturdeba: is, igi, es,
eg.
es erTeulebi Tanabari enobrivi mniSvnelobisa mainc ar
aris. miiCneva, rom `is~ da `igi~ erTimeoris badali sityvebia,
sinonimebia~ (a. SaniZe). Tumca maT Soris Tanamedrove qarTulSi
funqciuri sxvaoba Camoyalibda.
jer erTi, igi faqtobriv ganekuTvna adamianis klass: rodesac vambobT `i g i movida~, ar igulisxmeba arc `Tovli~, arc
`manqana~, arc `cxeni~, aramed _ mxolod adamiani. is nacvalsaxeli ki yvela amaT erTnairad miemarTeba.
meorec: es _ eg _ is sxvagvar sintagmatur mimarTebaSi
aseve warmoadgens CvenebiTi nacvalsaxelebi (ix. qvemoT), ris SesaZleblobasac moklebulia igi (`i g i kaci~ dialeqturia); mas
mxolod piris nacvalsaxelis funqcia aqvs.
es _ eg _ is III piris nacvalsaxelTa Sida opozicia dafuZnebulia kvlav realur (I da II) pirebTan siaxlovis semantikaze:
es aris I pirTan (`CemTan~) axlos myofi `is~;
eg aris II pirTan (`SenTan~) axlos myofi `is~;
is aris I_II pirTan axlos armyofi, anu neitraluri `is~.
swored amis gamoa, rom III piris nacvalsaxelad xSirad miiCneva mxolod is; xolo es, eg CvenebiT nacvalsaxelebSi ganixileba; maTSi `CvenebiTobis~ gageba neitralur poziciaSic sagrZnobia, rogorc Cans, realur pirebTan zemoaGniSnuli mimarTebis gamo.
magram is nacvalsaxelis ormag funqcionalur bunebaze
aravin daobs: saTanado sintagmatikis safuZvelze is aris rogorc piris, ise CvenebiTi nacvalsaxeli:
piris _ zmnasTan SesityvebaSi: is m o v i d a.
CvenebiTi _ saxelTan SesityvebaSi: is k a c i movida.
amave safuZvelze SegviZlia ormagi funqcionaluri roliT
warmovadginoT es da eg nacvalsaxelebi:
es _ piris: `es u m G e r i a papasa...~ (xalx.).
es _ CvenebiTi: `es b i i kargad TamaSobs...~ (xalx.).

III. saxeli. saxelTa morfologia

173

Sesabamisad, es, eg iseve SeiZleba iyos piris nacvalsaxelebi, rogorc _ is.


III piris nacvalsaxelTa mravlobiTic arsebiTad gansxvavebulia I-II pirTa mravlobiTisagan; aq ukve simravle morfologiurad gamoixateba: ese-n-i, ege-n-i, isi-n-i, igi-n-i.
III. 5.2.2.. ukuqceviTi nacvalsaxeli. am jgufis gamoyofis
safuZvelia erTaderTi nacvalsaxeli _ Tavi; Cveulebisamebr, is
moqmedebis ukuqcevas gamoxatavs (T a v i moikla, T a v i gamoiCina...). es nacvalsaxeli Tavisi SinaarsiT yvelaze ufro uaxlovdeba piris nacvalsaxelebs; magram, radganac pirTa mimarTebis
TvalsazrisiT is neitraluria, mizanSewonilia mis ZiriTad
funqciad es saerTo _ ukuqceviToba _ wamovwioT. Sdr.:
`T a v s ar moiklavs qarTveli, ara...~ (l. asaT.).
`ha, petrev!.. T a v s gaufrTxildi, ar gabriyvde!~ (ilia).
`ar T a v i gamiqiqia...~ (rusTaveli).
Tavi nacvalsaxeli warmoSobiT, ra Tqma unda, arsebiTi saxelia, romlis ganzogadeba-ganyeneba erTgvari semantikuri universaliaa; erTi da imave sityvis es omonimuri statusi funqcionirebis doneze naTlad Cans; Sdr.:
T a v i daibana;
T a v i moikla.
iSviaTad Tavi nacvalsaxelis adgilas gamoiyeneba misi gaorkecebuli varianti _ TavisTavi:
`maimunma T a v i s T a v i sarkeSi rom dainaxa...~ (akaki).
III. 5.2.3. CvenebiTi nacvalsaxeli. rogorc saxelwodebidan
Cans, am jgufis nacvalsaxelTa funqciaa C v e n e b a, m i T i T e b a
raimesi. es misaTiTebeli SeiZleba iyos:
a) s a g a n i _ es, eg, is;
b) T v i s e b a _ aseTi, egeTi, iseTi;
g) r a o d e n o b a _ amdeni, magdeni, imdeni...
amdenad, es, eg, is, aseTi... amdeni... CvenebiTi nacvalsaxelebia; maT Soris, cxadia, ZiriTadia es, eg, is (igi).
rogorc ukve iTqva, am nacvalsaxelTa opozicias I-II pirebTan mimarTeba (siaxlove) qmnis:

174

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

es _ I pirTan siaxlove;
eg _ II pirTan siaxlove;
is _ I-II pirTan armyofi, gare.
aseTi funqcionaluri samwevrovani opozicia masalobrivad
(struqturulad) Sereuli tipisaa, ori binaruli opoziciis
kombinacias warmoadgens:
Tanxmovnebis mixedviT: eg _ es, is;
xmovnebis mixedviT: eg, _ es _ is.
piri-arapiris dapirispirebas, cxadia, xmovniTi (e_i) opozicia gamoxatavs.
CvenebiTi nacvalsaxeli funqcionarul doneze msazGvreli
wevria, Sesabamisi gramatikuli datvirTviT:
`es mTa Cemia! e s xe Cemia!~ (i. griS.).
`a s e T i dari Tu iyo maSin~ (ana).
`vin dargo erTad a m d e n i vazi...~ (t. tab.).
CvenebiT nacvalsaxelTa formawarmoeba (bruneba) supletivizms efuZneba (es _ ama-n...).
III. 5.2.4. kiTxviTi nacvalsaxeli. am jgufis nacvalsaxelebi
kiTxvis SinaarsiT (kiTxviTi damokidebulebiT) gamoxataven imaves, rasac pozitiurad aGniSnaven pirisa da CvenebiTi nacvalsaxelebi:
vin? _ kiTxviTad aGniSnavs imas, rasac piris nacvalsaxelebi: me, Sen, igi da is (rogorc adamiani);
ra? _ aGniSnavs imas, rasac piris nacvalsaxeli is (adamianis garda);
romeli? _ aGniSnavs imas, rasac CvenebiTi: es, eg, is;
rogori? _ ... rasac CvenebiTi: aseTi, iseTi...;
ramdeni? _ ... rasac CvenebiTi: amdeni, imdeni...;
amdenad, kiTxviTi nacvalsaxelebia: vin? ra? romeli? rogori? rarigi? ranairi? ramdeni? agreTve zmnizeduri mimarTebis kiTxviTi sityvebi: sadauri? rodindeli?
amaTgan, cxadia, ZiriTadia vin? da ra? axal qarTulSi isini monosemiuria _ mxolod kiTxviTi nacvalsaxelebia, riTac
mniSvnelovnad gansxvavdeba Zveli qarTulisagan, romelSic maTi

III. saxeli. saxelTa morfologia

175

kiTxviToba-arakiTxviToba (mimarTebiToba) erTnairad warmoCndeba; Sdr. `vefxistyaosnidan~:


`v i n dambada, SeZlebaca manve momca Zlevad mterTad~;
`uSenosa patronoba v i s mivando, v i n iqs karga?~
am nacvalsaxelTa did arqaulobas miewereba is, rom maTi
formawarmoeba metad SezGudulia: `vin?~ nacvalsaxelis bruneba
friad Taviseburia (ix. qvemoT); `vin?~ ricxvi nacvalsaxels faqtobriv ar ewarmoeba, `ra?~ nacvalsaxels ki _ SezGudulad.
III. 5.2.5.. kuTvnilebiTi nacvalsaxeli. am jgufis nacvalsaxelebi gamoxatavs sagnebis k u T v n i l e b a s piris nacvalsaxelebiT warmosaxuli pirebisadmi. amitom am SemTxvevaSic mTavari
orientiri piria (piris nacvalsaxelia):
Cemi _ aris is, risi (visi) mkuTvnelia I piri _ `me~;
Seni _ aris is, risi (visi) mkuTvnelia II piri _ `Sen~;
misi _ aris is, risi (visi) mkuTvnelia III piri _ `is~
(`igi~).
amave dros, kuTvnilebiT nacvalsaxelSic aisaxeba III piris
nacvalsaxelis samwevrovani sistema (pirebTan siaxlovis Cveneba):
amisi _mkuTvnelia `es~;
magisi _ ... `eg~;
imisi _ ... `is~.
amas emateba kuTvnilebiTi opozicia `Tavisi~ _ `sxvisi~,
romelic sxvadasxva jgufis nacvalsaxelTa safuZvelze aris Camoyalibebuli:
Tavisi _ ukuqceviTi nacv. `Tavi~;
sxvisi _ gansazGvrebiTi nacv. `sxva~.
Tavisi nacvalsaxelis gamovlena axal qarTul saliteraturo enaSi SezGudulia _ misi gamoyenebisas mxolod III piris subieqtia mkuTvneli: `mefem T a v i s i mxleblebi daibara~; magram
am formis diaqroniuli da dialeqturi gamoyeneba aCvenebs, rom
es nacvalsaxeli neitraluri unda yofiliyo pirTa kuTvnilebasTan mimarTebiT (iseve, rogorc pirTa opoziciasTan _ Tavi
nacvalsaxeli), anu mas SeeZlo nebismieri piri gamoexata.
Tavisi gvxvdeba ufro arqauli formiT _ Tvisi. Tqvan:
`aGasrula man T v i s i vali~ (ilia); `Sercxves kaci boroti da

176

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

T v i s Zmis ar gamtani!~ (akaki). iSviaTad dasturdeba Tavisa


forma. vTqviT: `gavaCinoT marTali, vin vsjobT T a v i s a mklaviTa~ (rusTaveli); `buneba mbrZanebelia, igiv monaa T a v i s a ~ (vaJa).
sxvisi, cxadia, mkuTvnelad III pirs gulisxmobs, magram faqtia isic, rom `sxvisi~ Tanabrad `distancirebulia~ rogorc I-II,
ise III pirisagan:
`sxvaman s x v i s a ukeT icis sasargeblo saubari~ (rusTaveli).
rogorc Cans, sxvisa Tavisufali monacvlea sxvis-i formisa:
`rarig kargi coli hyavdes, mainc enatreba s x v i s a ~ (l.
asaT.).
metic, brunvis formebi aCvenebs pirvelis upiratesobas:
`Cemma xelma mokla igi da ara s x v i s a m ~ (ilia).
`GmerTis sityvis ar gjera da s x v i s a s daijereb? (n.
dumb.).
kuTvnilebiTi nacvalsaxelebi SeiZleba warmoqmnili iyos
uaryofiTi nacvalsaxelebisaganac:
aravisi _ amosavalia aravin;
araraisi _ iSviaTi (xelovnuri) forma arara nacvalsaxelisagan.
amgvarad, kuTvnilebiTi nacvalsaxelebia _ (Sesabamisi mravlobiTis formebiT):
Cem-i _ Cven-i
Sen-i _ Tqven-i
mis-i (amis-i, magis-i, imis-i) _ maT-i (amaT-i, magaT-i, imaT-i)
Tavis-i (Tvis-i) _ TavianT-i
sxvis-i sxvisa _ sxvebisa (sxvaTa)
aravis-i _
ararais-i _
rogorc vxedavT, kuTvnilebiTi nacvalsaxelebi warmomavlobiT Sesabamisi amosavali nacvalsaxelis naTesaobiTi brunvis
formaa _ warmoqmnili an supleturi monacvleobiT (me Cem-i...),
an fleqsiuri elementebis gamoyenebiT derivaciul mawarmoeblad (Tav-i Tav-is-i...).

III. saxeli. saxelTa morfologia

177

aseve araerTgvarovania mravlobiTis fuZeTa warmoqmna: supletivizmi (Cem-i _ Cven-i, Sen-i _ Tqven-i), fleqsiuri (mis-i _
maT-i...), specifikuri _ fleqsiur-derivaciuli (Tavis-i _ TavianT-i).
III. 5.2.6. kiTxviT-kuTvnilebiTi nacvalsaxeli. am jgufis
nacvalsaxelebi erTgvari gagrZelebaa winamavali jgufisa, ramdenadac aqac wamyvania k u T v n i l e b i s semantika. oGond maT Soris sxvaobaa is, rom es ukanasknelni kiTxviTi nacvalsaxelebis
safuZvelzea Camoyalibebuli. sxvagvarad: kiTxviT-kuTvnilebiTi
nacvalsaxelebi kiTxviTi da kuTvnilebiTi nacvalsaxelebis sinTezs warmoadgens:
vis-i? _ amosavalia `vin?~;
ris-i? risa? _ amosavalia `ra?~
(Sdr. `netav r i s a gaqvs ridi?~ (akaki) _ `aba, r i s i iqneboda
imperia!~ (g. tab.).
naTlad Cans, rom es nacvalsaxelebic warmomavlobiT Sesabamis kiTxviT nacvalsaxelTa naTesaobiTi brunvis formebia _
naTesaobiTi brunva gamoyenebulia Sesabamis saderivacio fuZed:
vi-n? v-is-i?
ra? r-is-i?
kiTxviT-kuTvnilebiT nacvalsaxelebs Sesatyvisi mravlobiTis formebi ar moepoveba, garda im arqaizebuli SemTxvevebisa,
rodesac nacvalsaxeli sazGvrulis narTanian mravlobiTTan
aris SeTanxmebuli:
`mas rome elva hkrTeboda, fernimca hgvandes r i s a n i?~
(rusTaveli).
III. 5.2.7. mimarTebiTi nacvalsaxeli. am jgufis nacvalsaxelTa saxelwodebaSi warmmarTvelia funqcionaluri niSani _
Sesabamisi nacvalsaxelebi m i m a r T e b a s amyareben rTuli winadadebis nawilebs, ufro sworad, Semadgenel winadadebTa urTierTkoordinirebul wevrebs Soris:
`r a s a c dasTesav, i m a s moimki~ (andaza).;
`r o g o r i c moxval, Tinao, i s e T i waxval Sinao~ (andaza) da misT.

178

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

mimarTebiTi nacvalsaxelebi warmoqmnilia kiTxviTi da kiTxviT-kuTvnilebiTi nacvalsaxelebisagan -c(a) nawilakis darTviT (vinc vin? rac ra? romelic romeli?..); Tanamedrove
qarTulSi ZiriTadia -c; ca emfatikuri varianti poziciurad
vlindeba. Sdr.:
`r a c mogiva, daviTao...~;
`gicnob, r a c a xar!..~
rogorc a. SaniZe aGniSnavs, -c(a) nawilaki kiTxviT nacvalsaxelebs `kiTxviT Zalas ukargavs da mimarTebiTad aqcevs~.
amgvarad mimarTebiTi nacvalsaxelebia: vinc(a), rac(a), romelic, rogoric, ranairic, rodindelic, sadauric, ramdenic,
visic, risac (risic).
mimarTebiTi
nacvalsaxelebi
upiratesad
wevr-kavSiris
rols asruleben rTul qvewyobil winadadebaSi, mis daqvemdebarebul nawilSi:
is, vinc...
iseTi, rogoric... da misT.
III. 5.2.8. gansazRvrebiTi nacvalsaxeli. am jgufSi erTiandeba sakmaod gansxvavebuli Sinaarsis nacvalsaxelebi; magram maT
aerTianebs erTi ram: am rigis nacvalsaxeli gamoxatavs zogad
Sinaarsobriv
(arsobriv) an r a o d e n o b r i v
gans a z G v r u l o b a s.
gansazGvrebiTi nacvalsaxelebia: TviT, TviTon, Tavad, TviTeuli (TiToeuli); TiTo, yvela, yoveli, yvelaferi, sxva.
vlindeba aseve arqauli varianti yovli, romlis warmoSobis safuZvelia yovel- fuZis kumSvadoba Zvel qarTulSi. mag.:
`im saxis sizmrebs Cabarda y o v l i ~ (g. tab.).
SeniSvna: a. SaniZe am jgufs miakuTvnebs `mavani~ nacvalsaxelsac; magram Tavisi SinaarsiT is ufro ganusazGvrelobiT nacvalsaxelebs ekedleba (`erTi,
zogi~).
am nacvalsaxelTa ZiriTadi nawili (TviT, TviTon, Tavad,
TviTeuli, TiTo) warmomavlobiT Tav-i ukuqceviT nacvalsaxels

III. saxeli. saxelTa morfologia

179

ukavSirdeba da erTgvar ukuqceviTobis Sinaarssac iTavsebs;


Sdr.:
erTi mxriv: `T a v i gamoiCini~ da `T v i T gamoCnda~.
meore mxriv: `T a v i s i saqme yvelam T v i T o n unda gaakeTos~.
nacvalsaxelTa es jgufi formawarmoebis TvalsazrisiT metad araerTgvarovania: zogi nacvalsaxeli saerTod ar ibruneba
(mag., TviT, TviTon); zogs ki sruli bruneba aqvs (mag., yvela);
aseTive viTarebaa ricxvis warmoebaSi:
TviT, TviTon, Tavad, TviTeuli, TiTo, yvelaferi nacvalsaxelebs mravlobiTi ricxvis formebi ara aqvs.
yvela mxolod narTanian mravlobiTs iguebs da am dros
mas ufro `y o v e l i s~ Sinaarsi enieba:
`me da nuradins y v e l a n i qebasa Segvasxmidian~ (rusTaveli)...
yoveli Tanamedrove qarTulSi iSviaTad vlindeba narTaniani formiT:
`y o v e l n i kacni qveyanaze grZnoben erTgvarad~ (g. tab.);
`dideba y o v e l T, dideba mzesa!~ (g. tab.).
am jgufis nacvalsaxelebi araerTgvarovnebas gviCvenebs semantikuri da funqcionaluri TvalsazrisiTac. aseTia maTiT gamoxatuli Sinaarsi, erTi mxriv, `erTaderTobis~ (TviT, TviTon),
meore mxriv, `TiToobis~ (TviTeuli, TiTo), mesame mxriv _ `yovladobis~ (yoveli, yvela).
TviT yoveli da yvela nacvalsaxelebi arsebiTad gansxvavdeba erTmaneTisagan, vinaidan pirveli T i T o e u l s gaxazavs
`y v e l a~-dan, xolo meore _ T i T o e u l i s e r T i a n o b a s
aGniSnavs.
funqcionirebis TvalsazrisiT aseve mniSvnelovani gansxvavebaa: TiToeuli, yoveli, sxva upiratesad msazGvrelis rolSi
gamodis, TviT, Tavad... _ damoukideblad gvxvdeba. Sdr.:
`Tagvebs esmodaT T v i T e u l i sityva ficxelasi~ (vaJa);
`y o v e l i drois cilismwameblebs kargad scodniaT, rom...
(k. gams.);
`vecadoT, rogorme ukvdavyoT erTmaneTis suli: Tqven Cemi, me sxvisi, s x v a m sxvisi... (n. dumb.).

180

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

`zGvisferi gaqvs Tvalebi da T a v a d


gams.);

hgavxar zGvas~ (k.

III. 5.2.9. ganusazRvrelobiTi nacvalsaxeli. nacvalsaxelebi, romlebic am jgufSia gaerTianebuli, aGniSnaven imas, rom Sesabamisi obieqti (piri Tu sagani), anda raime niSan-Tviseba u c n o b i a, g a u r k v e v e l i a, g a n u s a z G v r e l i a; am saxelebiT
swored `ganusazGvrelobaa~ xazgasmuli. roca molaparake ambobs: `v i n m e movides~, an _ `v i G a c a movida~, es imaze migviTiTebs, rom is a r g a n s a z G v r a v s, vin unda movides, anda _
misTvis g a n s a z G v r u l i a r a r i s, vin movida.
ganusazGvrelobiT nacvalsaxelTa jgufSi upirvelesad yuradGebas iqcevs is Zireuli leqsikuri erTeulebi, romlebic
sxva metyvelebis nawilTa transpoziciis gziT aris miGebuli.
aseTebia erTi da kaci.
erTi ricxviTi saxelis ganzogadebiT (ganyenebiT) Camdgara
nacvalsaxelTa rigSi. `gzaze erTi k a c i midioda~ gaxazavs ara
am kacis raodenobas, aramed imas, rom `gzaze v i G a c midis~.
kaci ufro iSviaTad gamoiyeneba nacvalsaxelis funqciiT,
magram roca gamoiyeneba, is `erTs, mavans~ aGniSnavs. mag.:
`k a c i sacxoneblad wavida da wawymedili movidao~ (andaza);
`k a c s Tavs sridnen da _ muwuki ar matkinoTo~ (andaza).
Zireuli sityvaa agreTve zogi, romelic mniSvnelobiT `erTi~ nacvalsaxels uaxlovdeba. es siaxlove ganapirobebs imas,
rom maTi SerwymiT warmoiqmna kompozituri nacvalsaxeli _ zogierTi.
danarCeni ganusazGvrelobiTi nacvalsaxelebi warmoqmnilia
kiTxviT nacvalsaxelTagan -me da -Rac(a) nawilakebis darTviT;
Sdr.:
kiTxviTi nacvalsaxeli
vin?
ra?
romeli?
rogori?

ganusazGvrelobiTi nacvalsaxeli
vin-me
viGac(a)
ra-me
raGac(a)
romeli-me
romeliGac(a)
rogorme
rogoriGac(a)

III. saxeli. saxelTa morfologia

181

amgvarad, ganusazGvrelobiTi nacvalsaxelebia: zogi, erTi, zogierTi, kaci, vinme, rame, romelime, viRac(a), raRac(a),
romeliRac(a), rogoriRac(a).
III. 5.2.10. urTierTobiTi nacvalsaxeli. am jgufSi Sedis
rTuli fuZeebi: erTurTi, erTmaneTi, urTierTi, erTimeore.
es nacvalsaxelebi warmoSobiT `erTi~ nacvalsaxels ukavSirdeba da misi reduplikaciiT (erTurTi, erTmaneTi) an sxva
fuZesTan Serwymis gziT (erTimeore) aris miGebuli.
es nacvalsaxelebi oris (an metis) u r T i e r T m i m a r T e b a s gamoxataven, amitomac Sinaarsobrivad isini minimum `ors~
gulisxmoben; aqedan gamomdinareobs maTi funqcionaluri Tavisebureba: isini zmnas mravlobiTSi `SeiTanxmeben~:
`erTni mivikiTxeT~;
erTimeores gadaxedes~...
specifikuri isic aris, rom zmnasTan orive Tanabar (`morigeobiT~) subieqtad gamodis (Sdr.: e r T m a m e o r e s gadaxeda...).
urTierTobiT nacvalsaxelebs SezGuduli formawarmoeba
aqvs: mravlobiTis formebi ar moepoveba; xolo brunvis paradigma naklulia (ix. qvemoT).
III. 5.2.11. uaryofiTi nacvalsaxeli. uaryofiTi nacvalsaxeli u a r y o f s imas, ris arsebobasac varaudobs kiTxviTi nacvalsaxeli; amave dros, uaryofiToba g a n u s a z G v r e l o b i T
Sinaarssac sZens imas, ris g a n s a z G v r u l o b a s a c gulisxmobda kiTxviTi nacvalsaxeli. Sdr.:
`v i n [movida]~ _ Seicavs molodins, rom dasaxeldeba is
erTi, vinc movida, anu gulisxmobs `g a n s a z G v r u l e r T s~;
`a r a v i n ~ _ gulisxmobs ara im mosalodneli `erTis~ uaryofas, aramed `g a n u s a z G v r e l a r a e r T s~.
uaryofiTi nacvalsaxeli miiGeba uaryofiTi nawilakebis
mierTebiT `vin?~ `ra?~ kiTxviTi nacvalsaxelebis Tavkidurad.
es uaryofiTi nawilakebia: ar(a), ver(a), nu. amitomac TiToeul
kiTxviTi nacvalsaxelisagan miiGeba samwevrovani uaryofiTi nacvalsaxeli:

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

182

vin?

ara-vin (arvin)
vera-vin (vervin)
nu-vin

ra?

ara-ra arra)
vera-ra (verra)
nu-ra

SeniSvna: vinaidan ara, vera nawilakebi mokle formiTac


dasturdeba, uaryofiTi nacvalsaxelebis frCxilebSi warmodgenili variantebic (arvin da
misT.) realuria, Tumca _ ufro iSviaTi: `a r v i n Seukravs kubosa...~ (vaJa); `cocxali a r v i n
ar miikara~ (l. asaT.); `Sin Semovida stumari,
mis naxvas a r r a sjobia!~ (akaki; `rom sxvisi
v e r r a iswavlon, Tavisic daaviwydesTo~ (akaki).
amas emateba feri fuZe, romelic nacvalsaxelur safuZvlad aris miGebuli (Sdr. yvela da yvelaferi) da romelic
aseve iZleva uaryofiT nacvalsaxelebs: arafer-i
verafer-i
nurafer-i
rogorc vxedavT, am sameulis mesame wevrad gvevlineba ara
nu, aramed nura uaryofiTi nawilakiT, romelic zemoT damoukidebel uaryofiT nacvalsaxelad iyo warmodgenili: nura (nuvin).
ase rom, bolo sameulSi nura (nura + feri) uaryofiT nawilakTa rigSi Cadga, ramac gamoiwvia `paradigmis gasworeba~
pirvel or sameulSic, anu nuvin, nura nacvalsaxelTa paralelurad gaCnda (da ZiriTadi adgilic daikava) variantebi: nuravin, nurara (agreTve xelovnuri _ nurvin).
amdenad, uaryofiTi nacvalsaxelebia: aravin (arvin), veravin (vervin), nuvin, nuravin (nurvin); arara (arra), verara (verra), nura (nurara); araferi, veraferi, nuraferi.
amas unda daematos is, rom `arara~ rigis uaryofiTi nacvalsaxelebis rolSi SeiZleba mogvevlinos e. w. mokle formebi, anu mxolod uaryofiTi nawilakebi: ara, vera, [nura]. oGond

III. saxeli. saxelTa morfologia

183

es moxdeba ara saxelobiTSi, aramed danarCen brunvebSi (wodebiTis garda); magaliTad:


`Seni qali a r a d minda, gaaTxove, gamaride!~ (rusTaveli).
`ugangebod v e r a s mizmen, Se-ca-mebnen xmelTa spani~ (rusTaveli).
`micema da a r a s Suri, Cuqebisa ar-mowyena~ (rusTaveli).
`...qarTvelebs a r a d miaCniT ubedureba...~ (n. baraT.).
`TviTon sikvdili a r a d miaCnda~ (g. leon.).
`yvavilni a r a s metyvian...~ (vaJa).
`qorwilze a r a s amboben...~ (m. leb.).
SeiZleba aseve vivaraudoT, rom es `mokle~ uaryofiTi nacvalsaxelebi ara brunvis formiT warmodgenili nawilakebi,
aramed arra, verra nacvalsaxelur variantTa gamartivebis
(ori sonoris Serwyma) Sedegia: arra ara, verra vera.
III. 5.3. nacvalsaxelTa sistema genezisis mixedviT. nacvalsaxelebis saklasifikacio aGweram warmoaCina sakmaod araerTgvarovani Sinaarsobriv-funqcionaluri suraTi im enobrivi erTeulebisa, romlebic istoriulad nacvalsaxeluri daniSnulebiT
Camoyalibebula.
kidev ufro rTulsa da mravalferovan suraTs warmogvidgens calkeul nacvalsaxelTa (Tu mTeli nacvalsaxeluri jgufebis) genezisis gaTvaliswineba, romelic amjerad aucilebelia
imis gasaazreblad, Tu rogor yalibdeboda da urTierTmimarTebaTa ra logika daedo safuZvlad nacvalsaxelTa Tanamedrove
mozaikas.
erTi SexedviTac sruliad aSkaraa, rom nacvalsaxelTa nawili uZvelesi warmomavlobisaa (ramdenime fuZe saerToqarTvelur donezec ki aGdgeba), nawili ki droTa ganmavlobaSi Sematebia am klass derivaciuli Tu semantikuri (maT Soris _
transpoziciuri) procesebis Sedegad.
I. siZvelis TvalsazrisiT upirvelesad piris nacvalsaxelebi iqcevs yuradGebas: me, Sen, is (igi).
am nacvalsaxelTagan erTi genezisuri xazi CvenebiTi nacvalsaxelebisaken miemarTeba, meore _ kuTvnilebiTisaken.
kerZod, rogorc vnaxeT, mesame piris nacvalsaxelebi igive
CvenebiTi nacvalsaxelebia: es, eg, is (Tavisi formawarmoebiT).

184

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

maTi garCeva mxolod funqcionaluria. am SemTxvevaSi sakmaod


Znelia gadariT Tqma, romels mienios diaqroniuli upiratesoba. Tu gaviTvaliswinebT, rom am samwevrovan sistemaSi wamyvania pirTa mimarTeba (deiqturoba), SesaZlebelia III piris nacvalsaxelebSi istoriuli upiratesoba swored `CvenebiTobas~
mivanioT; magram, meore mxriv, Tu imas gaviTvaliswinebT, rom pirebze miTiTebis sistema meoreulia da am erTeulebSi amosavalia
`piri _ arapiris~ opozicia, bunebrivia, maTSi uwinares is davinaxoT, rac am nacvalsaxelebs piris kategoriasTan akavSirebs.
aseTive saorofo viTareba ar aris kuTvnilebiT nacvalsaxelTa mimarTebis ganxilvis dros piris nacvalsaxelebTan. sruliad naTelia, rom kuTvnilebiTi nacvalsaxeli warmoSobiT piris nacvalsaxelis naTesaobiTi brunvis formaa:
aseTia I piris nacvalsaxelis supleturi naTesaobiTi. rogorc cnobilia, I piris ubrunveli nacvalsaxeli mxolod naTesaobiTSi icvlis fuZes, anu mas naTesaobiTi ukeTdeba supleturad:
me _ Cem (Cemken, Cem gamo...); aqedan _ Cem-i kuTvnilebiTi nacvalsaxeli, romelsac damoukidebeli funqcia da paradigma aqvs.
analogiuria, Tumca ara supletivizmis safuZvelze, II piris nacvalsaxeli Sen, aseve ubrunveli. misi naTesaobiTis Sinaarsi saxelobiTi brunvis formiT iZleva meore piris kuTvnilebiT nacvalsaxels _ Sen-i.
zustad igive sistema moqmedebs I-II piris nacvalsaxelTa
mravlobiTSi _ kuTvnilebiTi, rogorc damoukidebeli nacvalsaxeli, aqac piris nacvalsaxelis saxelobiTad gaformebiT realizdeba: I p. mr. Cven Cven-i
II p. mr. Tqven Tqven-i
rac Seexeba mesame piris, aq kuTvnilebiTi nacvalsaxelis
warmoSobis safuZveli fleqsiuria: piris nacvalsaxelis naTesaobiTi brunvis forma iqceva kuTvnilebiTis fuZed _
mxolobiTSi: is m-is (Sesaxeb) mis-i
mravlobiTSi: isini ma-T (Sesaxeb) maT-i
amgvarad, piris nacvalsaxeli, erTi mxriv, ukavSirdeba CvenebiT nacvalsaxels, xolo, meore mxriv, saTaves udebs kuTvnilebiT nacvalsaxelTa jgufs. sqematurad:

III. saxeli. saxelTa morfologia

185

piris nacvalsaxeli
me

kuTvnilebiTi

Cem-i

Sen

is (es, eg)

kuTvnilebiTi

CvenebiTi

Sen-i

es, eg, is

II. ukuqceviTi nacvalsaxeli Tav-i TavisTavad meoreuli


warmomavlobisaa, ramdenadac is Sesabamisi arsebiTi saxelis ganzogadebis Sedegs warmoadgens (rac erTgvari semantikuri universaliaa). TavisTav-i misi gaorkecebis Sedegia.
Tav-i, rogorc nacvalsaxeli, naTesaobiT brunvis formiT
gvaZlevs kuTvnilebiT nacvalsaxels Tavis-i (Sdr. Tav-is gamodeba _ Tavis-i saqme) da, SekumSuli saxiT _ Tvis-i.
meore mxriv, Tav-i nacvalsaxeli moqmedebiTi da viTarebiTi
brunvis formebiT xdeba safuZveli ramdenime gansazGvrebiTi nacvalsaxelis warmoqmnisa:
moqmedebiTi brunvis formiT (SekumSviT): TviT, TviTon (
TviT + man), TviTeul-i.
viTarebiTi brunvis formiT (SeukumSavad): Tavad.
amgvarad:
Tav-i

kuTvnilebiTi

gansazGvrebiTi

Tavis-i, Tvis-i

TviT

TviTon TviTeul-i
III. nacvalsaxelTa Sida genezisuri kavSirebis kidev erT
gansakuTrebul bloks qmnis kiTxviTi nacvalsaxeli. `vin?~ `ra?~
kiTxviTi nacvalsaxelebi erT-erTi uZvelesi formaciis erTeu-

186

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

lebi Cans qarTulSi, miT ufro, Tu gaviTvaliswinebT, rom `kiTxviToba~ maTSi sulac SeiZleba ar iyos pirvandeli.
es ZiriTadi kiTxviTi nacvalsaxelebi safuZvlad daedo
oTx sxva damoukidebel nacvalsaxelur jgufs:
a) am nacvalsaxelTa naTesaobiTi brunvis forma daedo safuZvlad k i T x v i T - k u T v n i l e b i T nacvalsaxelebs (arsebiTad _ kuTvnilebiT nacvalsaxelTa qveklass):
vi-n _ vi-s(i) vis-i
ra _ r-is ris-i
b) kiTxviT nacvalsaxelze -c(a) nawilakis darTviT (SezrdiT) warmoiqmna m i m a r T e b i T i nacvalsaxelebi:
vin vinc
ra rac
g) kiTxviTi nacvalsaxeli udevs aseve safuZvlad g a n u s a z R v r e l o b i T nacvalsaxelTa im nawils, romlebic -me da
-Rac(a) nawilakebis darTviT aris warmoqmnili:
vin vinme, viRac(a)
ra rame (raime), raRac(a)
d) u a r y o f i T i nacvalsaxelebi uaryofiTi nawilakebisa
da kiTxviTi nacvalsaxelebis SerwymiT aris miRebuli: aravin,
veravin...
amgvarad, kiTxviTi nacvalsaxelis `genealogiuri~ suraTi
aseTia:
kiTxviTi nacvalsaxeli
vin? ra?

kiTxviT-kuTvnilebiTi

vis-i, ris-i

mimarTebiTi

vinc, rac

ganusazGvrelobiTi

uaryofiTi

vinme, rame
aravin, arara...
viGac(a), raGac(a)

III. saxeli. saxelTa morfologia

187

IV. kidev erTi nacvalsaxeli, romelic nacvalsaxelTa klasSi metyvelebis nawilTa sxva jgufidan gadmobargebula, aris
erT-i. amosavalSi is, cxadia, ricxviTi saxelia. Zvel qarTulSi
cnobilia, rom is ganusazGvreli nawevris rolSi gvevlineba (kaci e r T i). es imas niSnvs, rom am droisaTvis mas ukve damkvidrebuli aqvs nacvalsaxeluri Sinaarsi (aGniSnavs imaves, rasac `vinme~).
erT-i, rogorc ganusazGvrelobiTi nacvalsaxeli, daedo
safuZvlad e. w. urTierTobiT nacvalsaxelebs; sami maTgani erTfuZis gaormagebiT aris warmoqmnili (am gaormagebis dros sxvadasxvagvari fonetikuri cvlilebiT): erTmaneTi (erTman + erTi), erTurTi, urTieTri. xolo erTimeore miGebulia erTi
nacvalsaxelis SerwymiT meore rigobiT ricxviT saxelTan (rogorc Cans, masSic unda vigulisxmoT garkveuli nacvalsaxeluri
semantika).
amgvarad, erT-i, rogorc nacvalsaxeli, gvaZlevs:

ganusazGvrelobiTi
erT-i

urTierTobiTi
erTurTi, erTmaneTi, erTimeore...
ramdenime kerZo nacvalsaxelis warmomavloba aseve sainteresoa (mag.: kaci, zogi...). magram amjerad gvainteresebs ara calkeul nacvalsaxelTa istoria, aramed nacvalsaxelebis semantikur-funqcionaluri jgufebis genezisuri urTierTmimarTeba.
yovelive aGniSnulis safuZvelze SesaZlebelia davaskvnaT:
nacvalsaxelTa istoriuli gantotva-ganawileba funqcionaluri niSniT klasificirebul jgufebad dakavSirebulia or ZiriTad nacvalsaxelur sawyisTan _ p i r i s a da k i T x v i T nacvalsaxelebTan, rac kargad Cans Semajamebel sqemaze:

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

188

nacvalsaxeli

piris

CvenebiTi

kuTvnilebiTi

kiTxviTi

kiTxviTkuTvnilebiTi

mimarTebiTi

uaryofiTi

ganusazGvrelobiTi

danarCen SemTxvevaSi, SeiZleba iTqvas, Tavad warmomavlobiTi sawyisebi ar aris nacvalsaxeluri (Tav-i, erT-i, kac-i).

III. 5.4.

nacvalsaxelTa brunebis Taviseburebani

nacvalsaxelis formawarmoeba (rogorc bruneba, ise ricxvis gamoxatva) araserTi TaviseburebiT gamoirCeva. es gansakuTrebiT iTqmis nacvalsaxelTa brunebis Sesaxeb. brunebis is
sistemuri simwyobre (erTtipuroba), romelic damaxasiaTebelia
arsebiTi saxelisaTvis da romelic TiTqmis mTlianad gadadis
zedsarTavsa da ricxviT saxelebze, TiTqmis mTlianad kargavs saanalogio (`saetalono~) Zalas nacvalsaxelTa ZiriTad jgufebSi.
calkeuli jgufis nacvalsaxelTa brunebis Tavisebureba dakavSirebuli Cans, erTi mxriv, warmomavlobiT (genezisur) bunebaze, xolo meore mxriv _ semantikur-funqcionalur faqtorebze; kerZod, sruliad aSkaraa, rom Zireuli nacvalsaxelebis brunebis sistema mniSvnelovani anomaliebis Semcvelia, xolo, am
jgufebis specifikidan gamomdinare, nacvalsaxelTa paradigmatika
metad aris damokidebuli sintagmatikaze, vidre es sematikurad
damoukidebeli saxelebis formawarmoebis dros SeiniSneba.
amgvarad, nacalsaxelTa formawarmoebis SesaZleblobebi
sruliad araerTgvarovania: erTi mxriv, gvxvdeba faqtobrivi ubrunveloba (me, Sen, TviT...), meore mxriv _ nakluli bruneba
(vin, aravin...), mesame mxriv _ fuZis supleturi monacvleoba (me

III. saxeli. saxelTa morfologia

189

_ Cem, igi _ ma-n...), meoTxe mxriv _ sruli bruneba (Cemi, yoveli...). paradigmatul TaviseburebaTa TvalsazrisiT gansakuTrebiT gamoirCeva piris, CvenebiTi da kiTxviTi nacvalsaxelebi;
sxvagvari Taviseburebebi iCens Tavs meoreuli warmomavlobis nacvalsaxelebSi (mimarTebiTi, ganusazRvrelobiTi...).
sruliad aSkaraa, rom nacvalsaxelTa brunebis miniSnebuli
Taviseburebebi ufro konkretul warmoCenas moiTxovs.
III. 5.4.1. piris nacvalsaxelTa formawarmoeba. I da II piris nacvalsaxelebi me, Sen (agreTve maTi supleturi `mravlobiTebi~ _ Cven, Tqven) brunvaTa mixedviT ar icvleba, anu ubrunveli sityvebia. erTaderTi, rac enobrivi gamoyenebis dros me
nacvalsaxelisTvis aris damaxasiaTebeli, es aris axali fuZis Canacvleba naTesaobiTSi: Cem (piris nacvalsaxelis naTesaobiTi am
fuZeze Tandebulis darTviT gamoixateba: Cemgan, Cem gamo... uamisod is ukve kuTvnilebiTi nacvalsaxelia); danarCen fuZeebs
(Sen, Cven, Tqven) esec ar axasiaTebs.
amdenad, am nacvalsaxelTa amgvari `paradigmis~ warmodgena _
sax.
me
Sen
moT.
me
Sen
mic.
me
Sen
naT.
Cem (+Tand.)
Sen (+Tand.)
moq.
_
_
viT.
_
_
wod. _
Sen (Se)
gaumarTlebelia formaluradac da meTodologiuradac: brunebisaTvis damaxasiaTebeli formacvaleba aq ar aris da amgvari
suraTis Seqmna mcdar warmodgenas ayalibebs TiTqosda piris nacvalsaxelTa brunebis Sesaxeb. rac Seexeba me, Sen erTeulebis
calkeuli brunvebisadmi kuTvnilebis amocnobis xerxs sxva saxelis CanacvlebiT (Sen, anu adamian-s gxedav), is gamarTlebuli
meTodia da, TavisTavad, Sesabamisi nacvalsaxelis formaucvlelobas usvams xazs).
miRebulia, rom I-II piris nacvalsaxelebs moqmedebiTi da viTarebiTi brunvebis gamoxatva ar SeuZliaT; magram Tu naTesaobiTis specifikas gaviTvaliswinebT, ueWvelia, rom meoreuli

190

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

brunvis formiT SeiZleba am (moq. da viT.) brunvaTa gagebac Segvxvdes (Sdr.: `C e m i T amayoben~, `igi S e n a d warmomidga~...).
magaliTebi:
`aRar vargxar Sen aw C e m a d dasadoblad~ (rusTaveli).
`wamosrulxar C e m a d Zebnad~ (rusTaveli). `ra movagvaro, ra
mijobs salxenad C e m a d da misad~ (rusTaveli). `tirodes gedi
S e n i T v e mkvdari~ (g. tab.). `gza C e m i T
ver gavigeni~ (g.
tab.). `me S e n i T vqmnidi ganTiadis, Zlevis simReras, S e n i T
vxatavdi elvarebas usazRvro cisas~ (g. tab.). `Sexvedra Cumi me
S e n a d mergo~ (g. tab.).
sazogadod, Tandebulian piris nacvalsaxelebs Sesabamisi
brunvis funqcia akisriaT; rogorc Sen-gan aris naTesaobiTi,
aseve Sen-ze _ micemiTi, Sen-idan _ moqmedebiTi da Sen-amde _
viTarebiTi; aseve iqneba supleturobis SemTxvevaSi: rogorc Cemgan aris naTesaobiTi, aseve Cem-ze iqneba micemiTi, Cem-idan _
moqmedebiTi da Cem-amde _ viTarebiTi. amave dros, raki -gan
Tandebuli daerTvis or brunvas (rac nacvalsaxelebSi reliqturad aris SemorCenili), Cemgan SeiZleba gulisxmobdes naTesaobiTs (mag.: `C e m g a n magas ver gaigeb~) da SeiZleba SinaarsiT
iyos moqmedebiTi (mag.: `igi bolos C e m g a n wavida~; Sdr.: `mivdivar samSoblodan... mSvidobiT, Cemo... samSoblov! mivdivar
Sengan
ara imitom, rom ar miyvardi...~ _ mitr. d. kaWaxiZe).
III piris nacvalsaxels (mis oTxive erTeuls: igi, es, eg, is)
sakuTari fuZis mxolod saxelobiTis (neitraluri) forma moepoveba; danarCeni brunvebi damyarebulia supletur fuZeze (ma-,
ima-, maga-), romelic kvecadia. wodebiTi ar gaaCnia. asevea mravlobiTSi (ix.: `nacvalsaxelTa ricxvis warmoebis Taviseburebani~).
piris nacvalsaxelTa brunebis paradigma:
igi
es
eg
is
sax.
ma-n
ama-n
maga-n
ima-n
moT.
ma-s
ama-s
maga-s
ima-s
mic.
im-is
naT.
m-is
am-is
mag-is
moq.
im-iT
m-iT
am-iT
mag-iT
viT.
ima-d
[ma-d]
ama-d
maga-d

III. saxeli. saxelTa morfologia

191

III. 5.4.2. CvenebiT nacvalsaxelTa bruneba. CvenebiTi nacvalsaxeli, rogorc ukve vnaxeT, igive mesame piris nacvalsaxelia, gamoyenebuli zogad (miTiTebiT) msazRvrelad. amitomac
CvenebiTi nacvalsaxelis bruneba ganixileba _ rogorc msazRvrelisa sazRvrulTan erTad. Sesabamisad, CvenebiTis damoukideblad bruneba piris nacvalsaxelis brunebas gulisxmobs. CvenebiTi nacvalsaxeli, rogorc msazRvreli, Cveulebisamebr, prepoziciuria da supleturi fuZe Sesabamis brunvebSi ucvlelia.
CvenebiT nacvalsaxelTa (rogorc msazRvrelis) brunebis paradigma:
es
am
am
am
am
am
am

qal-i
qal-ma
qal-s
qal-is
qal-iT
qal-ad

eg
mag
mag
mag
mag
mag
mag

is
im
im
im
im
im
im

kac-i
kac-ma
kac-s
kac-is
kac-iT
kac-ad

bavSv-i
bavSv-ma
bavSv-s
bavSv-is
bavSv-iT
bavSv-ad

CvenebiT nacvalsaxelTan sazRvruli saxeli, Cveulebisamebr,


-eb-ian mravlobiTSi gamoiyeneba da mas nacvalsaxeli mxolobiTis
formiT Seewyoba:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.

es
am
am
am
am
am
am

qal-eb-i
qal-eb-ma
qal-eb-s
qal-eb-is
qal-eb-iT
qal-eb-ad

is
im
im
im
im
im
im

bavSv-eb-i
bavSv-eb-ma
bavSv-eb-s
bavSv-eb-is
bavSv-eb-iT
bavSv-eb-ad

CvenebiTi nacvalsaxeli Tanamedrove qarTulSi, rogorc wesi, postpoziciur msazRvrelad ar gvxvdeba, anu bunebrivi ar
aris wyoba: qali es, bavSvi is... magram Tu raime mizezis gamo
CvenebiTi aseT poziciaSi aRmoCnda, is srulad SeTanxmebuli
msazRvrelis rolSi mogvevlineba:
sax.
moT.
mic.

qal-i
qal-ma
qal-s

es
ama-n
am-s

bavSv-i
bavSv-ma
bavSv-s

is
ima-n
ima-s

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

192

naT.
moq.
viT.

qal-is
qal-iT
qal-ad

am-is
am-iT
am-ad

bavSv-is
bavSv-iT
bavSv-ad

im-is
im-iT
ima-d

danarCeni (atributuli) CvenebiTi nacvalsaxelebi (aseTi,


egeTi, iseTi; amnairi...; amisTana...; amdeni...) iseve ibruneba, rogorc Sesabamisi fuZis Cveulebrivi msazRvreli (Sesabamis poziciaSi):
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.

aseT-i
aseT-ma
aseTaseT-i
aseT-i
aseT-

sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.

amisTana
amisTana
amisTana
amisTana
amisTana
amisTana
amisTana

qal-i
qal-ma
qal-s
qal-is
qal-iT
qal-ad

qal-i
qal-ma
qal-s
qal-is
qal-iT
qal-ad

egeT-i
egeT-ma
egeTegeT-i
egeT-i
egeT-

magnair-i
magnair-ma
magnairmagnair-i
magnair-i
magnair-

kac-i
kac-ma
kac-s
kac-is
kac-iT
kac-ad

kac-i
kac-ma
kac-s
kac-is
kac-iT
kac-ad

iseT-i
iseT-ma
iseTiseT-i
iseT-i
iseT-

bavSv-i
bavSv-ma
bavSv-s
bavSv-is
bavSv-iT
bavSv-ad

amden-i
amden-ma
amdenamden-i
amden-i
amden-

bavSv-i
bavSv-ma
bavSv-s
bavSv-is
bavSv-iT
bavSv-ad

III. 5.4.3. kuTvnilebiT da kiTxviT-kuTvnilebiT nacvalsaxelTa bruneba. kuTvnilebiTi (aseve _ kiTxviT-kuTvnilebiTi)


nacvalsaxeli, Cveulebisamebr, msazRvrelis rolSi gvevlineba da
misi bruneba ganixileba Sesabamis sazRvrulTan erTad. es nacvalsaxelebi TanxmovanfuZiani msazRvrelebia da
brunebisas,
poziciisda Sesabamisad, ZiriTadad eqvemdebarebian aseTi msazRvrel-sazRvrulis brunebis saerTo wess. gansxvavebas iCenen
kuTvnilebiTi nacvalsaxelebi, vinaidan prepoziciis SemTxvevaSi
isini micemiTsa da viTarebiTSic gaiCenen brunvis niSans (viTarebiTSi, Cveulebisamebr, micemiTisave -s sufiqss). magram mesame piris piris nacvalsaxeli am brunvebSi fuZis saxiT warmodgeba:
mis-, magis- (uTuod ori s-s damTxvevis gamo); Sdr.:

III. saxeli. saxelTa morfologia

sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

Cem-i
Cem-ma
Cem-s
Cem-i
Cem-i
Cem-s
Cem-o

kalam-i
kalam-ma
kalam-s
kalm-is
kalm-iT
kalm-ad
kalam-o

mravlobiTi
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

Cven-i
Cven-ma
Cven-s
Cven-i
Cven-i
Cven-s
Cven-o

Sen-i
Sen-ma
Sen-s
Sen-i
Sen-i
Sen-s
_ _

ni-i
ni-ma
ni-s
ni-is
ni-iT
ni-ad
_ _

193

mis-i
mis-ma
mismis-i
mis-i
mis_ _

Svil-i
Svil-ma
Svil-s
Svil-is
Svil-iT
Svil-ad
_ _

ricxvi:

kalam-i
kalam-ma
kalam-s
kalm-is
kalm-iT
kalm-ad
kalam-o

Tqven-i
Tqven-ma
Tqven-s
Tqven-i
Tqven-i
Tqven-s
_ _

ni-i
ni-ma
ni-s
ni-is
ni-iT
ni-ad
_ _

maT-i
maT-ma
maT-s
maT-i
maT-i
maT-s
_ _

Svil-i
Svil-ma
Svil-s
Svil-is
Svil-iT
Svil-ad
_ _

kiTxviT-kuTvnilebiTi nacvalsaxelebi, TavianTi struqturis gamo, mesame piris (mx. r.) nacvalsaxels emsgavseba sazRvrulTan SeTanxmebis mxriv:
vis-i
vis-ma
visvis-i
vis-i
vis-

kalam-i
kalam-ma
kalam-s
kalm-is
kalm-iT
kalam-ad

ris-i
ris-ma
risris-i
ris-i
ris-

ni-i
ni-ma
ni-s
ni-is
ni-iT
ni-ad

magram mesame piris kuTvnilebiTi da kiTxviT-kuTvnilebiTi


nacvalsaxelebi damoukideblad brunebisas orfuZianobas gamoavlenen; SeiZleba iTqvas, upiratesobac ki eniWeba moTxrobiTsa da
micemiTSi nanaTesaobiTari fuZis gavrcobil formas (misa, visa,
risa):
sax.
moT.
mic.

mis-i
mis-ma misa-m
mis-s misa-s

vis-i
vis-ma visa-m
vis-s visa-s

ris-i
ris-ma risa-m
ris-s risa-s

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

194

naT.
moq.
viT.
wod.

mis-is(a)
mis-is(a)
mis-ad
misa-v

vis-is(a)
vis-iT(a)
vis-ad
visa-v

ris-is(a)
ris-iT(a)
ris-ad
risa-v

III. 5.4.4. gansazRvrebiT nacvalsaxelTa bruneba. gansazRvrebiT nacvalsaxelTa jgufSi formacvalebis TvalsazrisiT
arcTu erTgvarovani erTeulebi iyris Tavs. kerZod:
TviT, TviTon, Tavad ubrunveli nacvalsaxelebia; konteqsturad isini saxelobiTi an moTxrobiTi brunvis Sinaarss Seicaven.
TiToeul-i (TviTeul-i), yovel-i, yvela, sxva dasturdeba
rogorc damoukideblad, ise msazRvrelis rolSi, brunebis Sesabamisi wesebiT. cxadia, gasaTvaliswinebelia, TanxmovanfuZiania
nacvalsaxeli Tu xmovanfuZiani. warmovadginoT isini cal-calke:
TiToeul-i (TviTeul-i) raime Taviseburebas ar warmoaCens. yovel-i imiT aris saintereso, rom mas udasturdeba rogorc ukumSveli, ise SekumSuli (arqauli) fuZis alomorfebi
(yovel-is//yovl-is). aman ganapiroba is, rom gaCnda damoukidebeli fuZe yovl-i (dasturdeba `vefxistyaosanSi~: `mteri y o v l i
Calad giCans...~).
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

TiToeul-i
TiToeul-ma
TiToeul-s
TiToeul-is
TiToeul-iT
TiToeul-ad
[TiToeul-o]

yovel-i
yovel-ma
yovel-s
yovel-is yovl-is
yovel-iT yovl-iT
[yovel-ad] yovl-ad
yovel-o

Sdr. g. tabiZe: `aris mxolod y o v e l i s mpyrobeli~ _


`mwams
y o v l i s SemZle... evropa~. `me Tavs viqcevdi wuTiT
y o v e l i T~... `yovel-ad~ mxolod poetur frazaSi dasturdeba:
`SesTvala: Seni siaxle kma Cemad lxinad y o v e l a d ~ (rusTaveli).
msazRvrelis rolSi:

III. saxeli. saxelTa morfologia

sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

TiToeul-i
TiToeul-ma
TiToeulTiToeul-i
TiToeul-i
TiToeul[TiToeul-o]

yovel-i
yovel-ma
yovelyovel-i
yovel-i
yovelyovel-o

195

bavSv-i
bavSv-ma
bavSv-s
bavSv-is
bavSv-iT
bavSv-ad
bavSv-o

yvela da sxva nacvalsaxelebs erTgvari daboloeba aqvs,


magram maT Soris arsebiTi gansxvavebaa _ yvela ukvecelia, sxva
_ kvecadi. prepoziciuri msazRvrelis rolSi orive ucvlelia,
magram postpoziciurad da damoukideblad brunebisas aRniSnuli gasaTvaliswinebelia:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

yvela
yvela-m
yvela-s
yvela-s(i)
yvela-Ti
yvela-d
yvela-v

sxva
sxva-m
sxva-s
sxv-is
sxv-iT
sxva-d
sxva-v

III. 5.4.5. kiTxviT nacvalsaxelTa bruneba. vin nacvalsaxeli brunebisas mniSvnelovani TaviseburebiT gamoirCeva, mas
mxolod ori forma aqvs sakuTari fuZisa: vi-n da vi-s(a). es nacvalsaxeli struqturulad warmoaCens iSviaT -n morfemas moTxrobiTi brunvisaTvis (ma-n nacvalsaxelTan erTad). ivaraudeba, rom moqmedebiTi da viTarebiTi brunvis formebi gaqvavebuli
saxiT SemorCa zmnizedebSi: viT da vid[re]. am brunvebSi SeiZleba gamovlindes ormagi brunvis formebi nanaTesaobiTari (kuTvnilebiTis) fuZiT: vis-iT, vis-ad. paradigma:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.

vi-n
vi-n
vi-s(a)
vi-s(a)
[vis-iT]
[vis-ad]

196

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ra nacvalsaxeli misdevs kvecadi saxelis brunebis tips:


sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.

ra
ra-m
ra-s(a)
r-is(a)
r-iT(a)
ra-d

ra nacvalsaxeli SesaZlebelia msazRvrelis rols asrulebdes da `romeli~ an `rogori~ nacvalsaxelebis mniSvnelobas


gamoxatavdes (mag.: `komble ra kaciao?~ `ra sakiTxi ganixileba?~). am SemTxvevaSi is ibruneba rogorc xmovanfuZiani msazRvreli:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.

ra
ra
ra
ra
ra
ra

sakiTx-i
sakiTx-ma
sakiTx-s
sakiTx-is
sakiTx-iT
sakiTx-ad

danarCeni kiTxviTi nacvalsaxelebi (romel-i, rogor-i...) gamoiyeneba msazRvrel wevrad da ibruneba sakuTar sazRvrulTan
erTad Cveulebrivi TanxmovanfuZiani msazRvrelis wesiT (prepoziciuradac da postpoziciuradac). mag.:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.

romel-i
romel-ma
romelromel-i
romel-i
romel-

sakiTx-i
sakiTx-ma
sakiTx-s
sakiTx-is
sakiTx-iT
sakiTx-ad

damoukideblad brunebis SemTxvevaSi, cxadia, bruneba sruli iqneba da imoqmedebs is morfonologiuri wesic, romelic
Sesabamis fuZes Seefereba. mag.:

III. saxeli. saxelTa morfologia

sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.

197

romel-i
romel-ma
romel-s
roml-is
roml-iT
roml-ad

III. 5.4.6. mimarTebiT nacvalsaxelTa bruneba. mimarTebiTi


nacvalsaxelebi (vinc, rac, romelic...) zustad mihyveba imave
wess, rac dasturdeba kiTxviT nacvalsaxelebSi, anu Sesabamisi
kiTxvis nacvalsaxelis Sesabamis brunvis formas daerTvis nawilaki -c(a). amisi mizezi is aris, rom am SemTxvevaSi nawilaki fuZes ar Sexorcebia da brunvis formamac avtonomiuroba SeinarCuna. erTi nimuSi:

sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.

ra-c
ra-ma-c
ra-sa-c
r-isa-c
r-iTa-c
ra-da-c

III. 5.4.7. uaryofiT nacvalsaxelTa bruneba. uaryofiTi


nacvalsaxelebi (aravin, veravin... arara... araferi...), ramdenadac
kiTxviT nacvalsaxelebs emyareba, imdenadve misdevs am ukanasknelTa formacvalebas. gansxvaveba is aris, rom arara, verara...
ukveceli iqneba Sesabamis brunvebSi. nimuSebi:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.

aravi-n
aravi-n
aravi-s(a)
aravi-s(a)
[aravis-iT]
[aravis-ad]

arara
arara-m
arara-s(a)
arara-s(i)
arara-Ti
ararad

arafer-i
arafer-ma
arafer-s
arafr-is
arafr-iT
[arafer-o]

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

198

arafer-i SeiZleba msazRvreli wevris rolSic mogvevlinos;


mag.: `a r a f e r i
codva ar miqnia Cems sicocxleSi~ (vaJa). am
SemTxvevaSi is, cxadia, ibruneba rogorc msazRvreli.
III. 5.4.8. ganusazRvrelobiT nacvalsaxelTa bruneba. ganusazRvrelobiT nacvalsaxelTa ZiriTadi nawili warmomavlobiT
meoreuli (nawilakiani) fuZis Semcvelia (viGac{a}; vinme...); amitomac maTi formawarmoeba calke aris ganxiluli (ix. $ `nawilakian saxelTa bruneba~).
meore nawili amjgufis nacvalsaxelebisa (zogi, zogierTi,
erTi, kaci) TanxmovanfuZian saxelebs ganekuTvneba da Sesabamisi
wesiT ibruneba damoukideblad Tu msazRvrelis rolSi; Sdr.:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

zogierT-i
zogierT-ma
zogierT-s
zogierT-is
zogierT-iT
zogierT-ad
zogierT-o

zog-i
zog-ma
zogzog-i
zog-i
zogzog-o

kac-i
kac-ma
kac-s
kac-is
kac-iT
kac-ad
kac-o

III. 5.4.9. urTierTobiTi nacvalsaxelis formacvaleba.


urTierTobiTi nacvalsaxeli Taviseburi warmomavlobisaa (kompoziciis pirobad brunvis formebs gulisxmobs), amitomac garkveuli SezRudvebi mohyveba formawarmoebaSi: SezRudulia moTxrobiTi, faqtobriv ara aqvs viTarebiTi, ara aqvs wodebiTi.
nimuSad:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.

erTmaneT-i
[erTmaneT-ma]
erTmaneT-s
erTmaneT-is
erTmaneT-iT
[erTmaneT-ad]

erTimeore
[erTimeore-m]
erTimeor-s
erTimeor-is
erTimeor-iT
[erTimeore-d]

III. 5.5. nawilakian saxelTa bruneba. saxelis formawarmoebasTan mimarTebiT gasaTvaliswinebelia e.w. Serwymuli nawilakebi (-me, -ve, -Ga, -a).

III. saxeli. saxelTa morfologia

199

nawilaki SeiZleba nebismier saxels daerTos. am dros is,


Cveulebisamebr, mzamzareul fleqsiur formas daerTvis da arsebiTad ar cvlis im viTarebas, rac brunvisa Tu ricxvis formas
hqonda (da aqvs) nawilakis gareSe.
es debuleba, pirvel rigSi, kanonieria arsebiTi saxelebisaTvis, romlebSic nawilaki mxolod da mxolod brunvis (an ricxvis) formis momdevno pozicias ikavebs:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.

saxl-i-c
saxl-ma-c
saxl-sa-c
saxl-isa-c
saxl-iTa-c
saxl-ada-c

bi-eb-i-Ga
bi-eb-ma-Ga
bi-eb-s{a}-Ga
bi-eb-is{a}-Ga
bi-eb-iT{a}-Ga
bi-eb-ad-Ga

aseTive suraTi iqneba zedsarTavi da ricxviTi saxelebis


formawarmoebis dros, Tu amisi sairoeba Seiqmna (wiTel-i-ve,
meore-ma-c da misT.). magram sruliad gansxvavebuli viTareba
gvaqvs maSin, rodesac ricxviT saxels -ve nawilaki daerTvis:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.

xuT-i-ve
xuT-i-ve-m
xuT-i-ve-s
xuT-i-ve-s(i)
xuT-i-ve-Ti
xuT-i-ve-d

xuT-i-ve-n-i
xuT-i-ve-T
` _ ~
` _ ~
` _ ~
` _ ~

rogorc vxedavT, aq ori Taviseburebaa: pirveli is, rom nawilakiani brunebis (ricxvis warmoebis) fuZed aGebulia saxelobiTi brunvis forma (xuT-i); meore is, rom fuZes jer nawilaki
daerTvis, xolo Semdeg _ brunvis niSnebi, anu nawilakma aq erTmaneTisagan gaTiSa fuZe da brunvis (ricxvis) niSnebi. aseT
brunebas Sexorcebul variants uwodeben. igulisxmeba, rom nawilaki Seuxorcda fuZes, raki man brunvis niSnebi, fuZis uSualo
elementebi, mTlianad gamijna fuZisagan.
aseTi Sexorcebuli bruneba Zalze damaxasiaTebelia da ZiriTadia nawilakdarTuli nacvalsaxelebisaTvis. am metyvelebis

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

200

nawilakTan (Cveulebisamebr, kiTxviT nacvalsaxelebTan) Sexorcebulad gvevlineba -me, -ve, -Ra, -Raca nawilakebi.
brunebis nimuSebi nawilakebis mixedviT:
-me:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.

vinme
vinme-m
vinme-s
vinme-s(i)
vinme-Ti
vinme-d

rame
rame-m
rame-s
ram-is
ram-iT
rame-d

(raime)
(raime-m)
(raime-s)
(raime-s{i})
(raime-Ti)
(raime-d)

viGa
viGa-m
viGa-s
viGa-s(i)
viGa-Ti
viGa-d

raGa
raGa-m
raGa-s
raGa-s(i)
raGa-Ti
raGa-d

romelime
romelime-m
romelime-s
romelime-s(i)
romelime-Ti
romelime-d

-Ra:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
-Raca:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.

viGaca
viGaca-m
viGaca-s
viGac-is
viGac-iT
viGaca-d

raGaca
raGaca-m
raGaca-s
raGac-is
raGac-iT
raGaca-d

viGac-eb-i
viGac-eb-ma
viGac-eb-s
viGac-eb-is
viGac-eb-iT
viGac-eb-ad

raGac-eb-i
raGac-eb-ma
raGac-eb-s
raGac-eb-is
raGac-eb-iT
raGac-eb-ad

ukanaskneli paradigmis msgavsad ibrunvis viRac-viRacebi,


raRac-raRacebi (da ara _ raGac-raGaceebi).
-ve nawilaki SeiZleba daerTos CvenebiT nacvalsaxelebs; maTi damoukideblad brunebis dros Seuxorcebeli variantia ZiriTadi (Tumca Sexorcebis tendencia aqac iCens Tavs):
sax. esve (eseve)
moT. amanve
mic. amasve

egve (egeve)
maganve
magasve

igive
imanve (manve)
imasve (masve)

III. saxeli. saxelTa morfologia

naT.
moq.
viT.

amisve
amiTve
amadve

magisve
magiTve
magadve

201

imisve (misve)
imiTve (miTve)
imadve (madve)

magram msazGvrelis saxiT maTi brunebis dros nawilaki


pirdapir fuZeze iqneba darTuli:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.

igive
imave
imave
imave
imave
imave

(egeve)
(magave)
(magave)
(magave)
(magave)
(magave)

sakiTx-i
sakiTx-ma
sakiTx-s
sakiTx-is
sakiTx-iT
sakiTx-ad

xolo igive forma nacvalsaxelur SesityvebaSi `erTi da


igive~ gamoyenebisas Sexorcebuli brunebis saxiT iqneba warmodgenili:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.

erT-i
da
erT-ma da
erT-sa da
erT-isa da
erT-iTa da
erT-(sa) da

igive
imave-m
imave-s
imave-s(i)
imave-Ti
imave-d

III. 5.6. Taviseburebani saxelur formawarmoebaSi. 1. sruliad aSkaraa, rom brunebisa da ricxvis warmoebis TaviseburebaTa didi wili nacvalsaxelze modis. isini TviT nacvalsaxelebis
jgufobriv Tu kerZoobiTad warmodgenil formawarmoebaSia ganxiluli; radganac aq sistema upiratesad Taviseburebazea (anomaliazea) agebuli da ara wesebrivze, ZiriTadi am SemTxvevaSi TaviseburebaTa paradigmaa da ara is, rac saxelTa saerTo sistemas
qmnis.
2. arsebiTi saxelis formawarmoeba, rogorc ukve iTqva, sakmaod mwyobr sistemas warmogvidgens, Taviseburebani aq naklebad iCens Tavs; Tumca ramdenime gamonaklisi aqac aris aGniSnuli; aGvnusxoT isini anbanis mixedviT:

202

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ambavi: am saxelSi kumSvis poziciaSi (naT., moq., viT. da


ebian mravlobiTSi) mTeli marcvali ikargeba:
ambav-i
amb-is
. . . .
amb-eb-i
mizezi amisa is aris, rom a xmovnis reduqciis Sedegad bagismier TanxmovanTa kompleqsi Cndeba [mbv], rac v-s dakargvas iwvevs.
dro: saxeli fuZeukvecelia da mosalodnelia, rom brunvis
niSnis xmovani ar SenarCundes: naT. dro-s(i), moq. dro-Ti. magram ZiriTadad gamoiyeneba sruli brunvis niSniT (arqauli formiT): dro-is (d r o i s uqonlobis gamo), dro-iT (am d r o i T
visargeble). Sdr.: `foTlebi d r o s T v i s gvidarebia~ (g. tab.)
_ `magram es sxva d r o i s T v i s...~ (g. tab.). `magram es mefeni
d r o T i erTmaneTzed Zlier daSorebulni arin! (iv. javax.). _
`am d r o i T isargebla da... vulkanis mwvervalze avida~ (n.
kurdG., Targm.).
Sdr.: zmnizedad droiT formiT damkvidrda: `d r o i T jobia mainc~ (d. kld.).
lursman-i: saxeli fuZekumSvadia: lursmn-is. SeiZleba daikargos bolokiduri n sonoric: lursm-is, lursm-iT. mizezi
amisa kvlav TanxmovanTkompleqsi Cans: rsm. mag.: `qaCaCSi l u r s m i s natexi damrCa da igi amoiGeo!~ (saba). `is ficari erTi
didi l u r s m i T totze mivaede~ (p. guguS.).
qalaman-i: saxeli fuZekumSvadia: qalamn-is, qalamneb-i.
magram gvxvdeba agreTve qalm-is, qalm-eb-i. amis mizezi is aris,
rom fuZidan winamavali a xmovanic ikargeba da kvlav `dasaZlevi~
TanxmovanTkompleqsi iqmneba: lmn, rac n-s dakargvas ganapirobebs. ori xmovnis erTdrouli kumSva fuZeSi mosalodneli ar
aris. unda vivaraudoT, rom am SemTxvevaSi amosavalia
periferiuli qalman- fuZe. Sdr.: sabas Cab redaqciaSi qalman-i
uweria.
Rvino: rogorc iTqva, erTaderTi kvecadi o xmovanfuZiani
saxelia: Rvin-is, Rvin-iT, magram _ Rvino-eb-i. SemTxveviTi ar

III. saxeli. saxelTa morfologia

203

aris, rom vlindeba ukveceli saxiTac: Rvino-s(i), Rvino-Ti. `am


laboratoriaSi gasinjuli iyo 133 aSniki sxvadasxva G v i n o s i~
(ilia). `amivseT Tasi wiTel G v i n o T i!~ (t. tab.).
RmerTi: wesisamebr, kumSvadi fuZea da mas, rogorc kumSvads, ori fuZe udasturdeba: arqauli sruli _ RmrT da axali _ damatebiT cvlili fonetikurad: RvT. amgvarad, kumSvis
Sedegad: RmerT RmrT, TanmxmovanTkompleqsis gamartivebis Sedegad: RmrT RmT RvT.
amave dros, arcTu iSviaTad dasturdeba es sityva fuZeukumSveli saxiT: RmerT-is... xolo mravlobiTSi (araorTodoqsuli gagebiT) mxolod ukumSvelia: RmerT-eb-i, RmerT-eb-ma...
mag.: `didis G m e r T i s sakurTxevlis misTvis Gvivis cecxli gulSi...~ (ilia).
amgvarad, am umniSvnelovanesi sityvis Tavisebureba samwevrovania:
sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.
wod.

GmerT-i
GmerT-ma
GmerT-s
GmerT-is
GmerT-iT
GmerT-ad
GmerT-o

GmerT-i
GmerT-ma
GmerT-s
GmrT-is
GmrT-iT
GmrT-ad
GmerT-o

GmerT-i
GmerT-ma
GmerT-s
GvT-is
GvT-iT
GvT-ad
GmerT-o

xucesi: es sityva ori fuZiT dasturdeba: sruliT (xucesis...) da bolokveciliT (xuc-is, xuc-eb-i...). ivaraudeba, rom
Zvelad fuZe ikumSeboda da meore fuZe amis safuZvelze gaCnda
(v. Tofuria). rogorc Cans, am sityvis `mokle~ varianti (rac
albaT xarisxis warmoebis wesiT aris ganpirobebuli _ Sdr.
udidesi da udide) Zvel qarTulSive dasturdeba. aqedanvea
warmoqmnili xuceba; sulxan-sabas leqsikonSi dasturdeba nawarmoebi fuZe naxucar-i (na-xuc-ar) `xucesyofili~.
xbo: am saxelis alternatiuli fuZe xbor- eb-ian mravlobiTSi udasturdeba: amdenad, Tanaarsebobs mravlobiTis ori kanonieri forma: xbo-eb-i, xbo-eb-ma... da xbor-eb-i, xbor-eb-ma...

204

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

3. calke Taviseburebad iqna warmoCenili nawilakian saxelTa bruneba. oGondac aq mxolod fuZesTan nawilakTa `Sexorcebis~ SemTxvevebi igulisxmeba, ramdenadac, sazogadod, nawilaki
araviTar gavlenas ar axdens fleqsiur formaze, is mxolod mza
formas daerTvis:
kac-i-c
kac-eb-i-c
kac-n-i-c
kac-ma-c
kac-eb-ma-c
kac-Ta-c
. . . . .
. . . . .
. .. . .
magram nawilakis Sexorcebis SemTxvevaSi es suraTi sruliad icvleba da aseT mcirericxovan saxelTa (ricxviTTa da nacvalsaxelTa) jgufi calke moiTxovs daxasiaTebas (ix. paragrafi
`nawilakian saxelTa bruneba~).
4. tradiciulad zmnizeda formaucvlel metyvelebis nawilTa qveklass aris mikuTvnebuli. amas ganapirobebs is, rom
zmnizeda, rogorc zmnis SinaarsTan dakavSirebuli sagaremoebo
sityva, funqcionirebs rogorc ucvleli odenoba (zmnuri fleqsia mis formaze ver zemoqmedebs).
magram zmnizedas Taviseburi, SezGuduli formacvaleba mainc axasiaTebs; am mxriv is saxelebs ekedleba. kerZod, radganac
zmnizedebis umetesoba sivrcul da droul lokalizaciasTan
aris dakavSirebuli, swored lokaluri brunvebi da Tandebulebi ukeTdeba (zmnizedebis nawilic warmomavlobiT gaqvavebuli
formaa romelime brunvisa: micemiTisa, naTesaobiTisa, moqmedebiTisa an viTarebiTisa).
magaliTad, moqmedebiTsa da viTarebiT brunvebs (TandebuliT an uTandebulod) regularulad iwarmoeben adgilisa da
drois zmnizedebi:
aq _ aq-iT _ aq-a-mde
mand _ mand-id-an (mand-iT-gan) _ mand-a-mde
xval _ xval-idan _ xval-a-mde da misT.
sagulisxmoa Semdegi: im SemTxvevaSi, rodesac zmnizeda
formobriv (fuZiT) emTxveva arsebiT saxel, Tavs iCens paradigmatuli gansxvaveba, rac pirdapiri dasturia aGniSnulisa. Sdr.:

III. saxeli. saxelTa morfologia

sax.
moT.
mic.
naT.
moq.
viT.

saxeli
dGe
dGe-m
dGe-s
dG -is
dG -iT
dGe-d

205

zmnizeda
dGe
_
_
dGe-is
dGe-idan
dGe-mde

SeniSvna: micemiTi brunvis forma am paradigmaSi ver Cajdeba, radganac is damoukidebeli zmnizedaa: dRes.
aseve damoukidebelia Zv. dRis[i], ax. dRiT da
ormagi sufiqsaciiT _ dRisiT.
SeadareT aseve saxeluri da zmnizeduri formebi:
`Game d G e s uTenebia~ _ `d G e s kargi amindia~;
`am d G i s bolos~ _ `d G e i s amas iqiT~;
`Game d G i T Seicvala~ _ `d G e i d a n daTbeba~.
zmnizedis aGniSnul brunvacvalebas masTan mdgomi msazGvrelic warmoaCens:
axlandel dGes
axlandeli dGidan
axlandel dGemde
III. 5.7. nacvalsaxelTa ricxvis warmoebis Taviseburebani.
nacvalsaxelebis formawarmoebiTi Tavisebureba da araerTgvarovneba ricxvis warmoebasac Seexeba. sruliad aSkaraa, rom nacvalsaxelTa klasSi gramatikuli (morfologiuri) sirTuleebi
ricxvis gamoxatvaSic iCens Tavs. kerZod:
a) nacvalsaxelTa nawili saerTod ver iwarmoebs mravlobiT ricxvs (mag.: vin, TviT, TviTon, Tavad, erTmaneTi, erTimeore...).
b) zogi nacvalsaxeli mxolod supletur fuZemonacvleobas
gviCvenebs simravlis gamosaxatavad, anu gramatikuli mravlobiTis warmoebis unars esec moklebulia (Cven, Tqven, Cveni...).
g) zogi fuZe erTdroulad avlens mravlobiTis rogorc
supleturi, ise morfologiuri gamoxatvis unars (ma-T, maga-T...).

206

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

d) zog nacvalsaxels mxolod narTaniani mravlobiTi moepoveba (isi-n-i, yvela-n-i, yovel-T{a}...).


e) zogs _ -eb-iani (viGac-eb-i, raGac-eb-i...).
v) xolo zogsac orivenairi mravlobiTis warmoeba SeuZlia
(sxv-eb-i, sxva-n-i, sxva-Ta...).
SevCerdeT zogierT Taviseburebaze:
1. simravlis supleturi gamoxatva. rogorc cnobilia,
fuZeTa supletivizmis moTxovna raime kategoriis gamoxatvis
dros formawarmoebis SezGudulobis (ararsebobis) niSania da
amgvari SemTxveva leqsikuri opoziciisa da `mravlobiTis~ gamosaxatavad uZveles movlenas warmoadgens.
piris nacvalsaxelTa formawarmoebiTi SezGuduloba ara
mxolod brunebaSi iCens Tavs, aramed _ ricxvis warmoebaSic.
aseTia `erTis~ da `mravlis~ opozicia I da II piris nacvalsaxelebSi:
me _ Cven
Sen _ Tqven
amave dros, isic ukve aGiniSna, rom Cven, Tqven fuZeebs
Cveulebrivi mravlobiTis gageba Sinaarsobrivad ara aqvs: Cven
ar aris `mravali me~ da Tqven _ `mravali Sen~ (iSviaTi gamonaklisis garda).
I-II piris nacvalsaxelTa supletivizmi Taviseburad gadadis
kuTvnilebiT nacvalsaxelebSic, kerZod, aq Sinagani `mravlobiTi~ (mkuTvnelis `mravlobiTi~) supleturia (Sdr. Cem-i _ Cveni, Sen-i _ Tqven-i), xolo garegani, SeTanxmebuli mravlobiTi _
morfologiuri (Sdr.: Cven-i _ Cven-n-i, Tqven-i _ Tqven-Ta).
rac Seexeba III piris nacvalsaxels, aq supleturoba, gamovlenili brunebis paradigmaSi (es _ ama-s, eg _ maga-s, igi _ mas...), mravlobiTSic gadahyveba, oGond TviT simravle narTaniani
mravlobiTiT gamoixateba:
ese-n-i
ege-n-i
isi-ni
[igi-n-i]
ama-T
maga-T
ima-T
ma-T
SeniSvna: igini faqtobriv aGar gamoiyeneba, xolo maT Cveulebrivia.

III. saxeli. saxelTa morfologia

207

2. nacvalsaxelTa formawarmoebiTi arqauloba vlindeba narTaniani mravlobiTis dominantobaSi (faqtobriv _ erTaderTobaSi) ZiriTad jgufebSi:
a) aseTia pirisa da CvenebiTi nacvalsaxelebi:
ese-n-i
ege-n-i
ama-T
maga-T
rogorc cnobilia, -T(a) sufiqsiani forma am SemTxvevaSi
asrulebs moTxrobiTi, micemiTi da naTesaobiTi brunvebis
rols, xolo wodebiTi am nacvalsaxelebs ar moepoveba.
b) kiTxviT nacvalsaxelTagan vin nacvalsaxels Tanamedrove
saliteraturo qarTulSi mravlobiTi ar ewarmoeba (vin-eb-i dialeqturia), xolo ra narTanian mravlobiTs ikeTebs (ra-eb-i dialeqturia):
ra-n-i
ra-T(a)
g) gansazGvrebiTi nacvalsaxelebi yvela da yoveli aseve
narTaniani iqneba:
yvela-n-i
yovel-n-i
yvela-T(a)
yovel-T(a)
yvela-n-o
yovel-n-o
mag.: `Zvelo GmerTebo! da Tqven y v e l a n o _ Seupovarno
Zeno GmerTebis!~ (n. mgel. Targm.); `ai, iseTi, andaluzelno da saerTodac y v e l a n o, Zmebo, cuds da miSvebuls rom eZaxian!~ (g. doC.).
d) mavan-i, aseve, mxolod narTanian mravlobiTs iguebs:
mavan-n-i
mavan-T(a)
mag.: `igi iyo is, visac m a v a n n i Seudgnen~ (`arili~);
`jer kidev vapireb `axlebis~ weras... miuxedavad m a v a n T a
qirqilisa~ (g. alxaz.).
3. -eb-iani mravlobiTi, romelic Tanamedrove qarTulSi, sazogadod, gabatonebulia, nacvalsaxelebSi aSkarad mokrZalebul
poziciebs ikavebs; mas upiratesad narTanianis Tanabrad (an _
periferiul monacvled) gamoiyeneben. magaliTad:

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

208

a) sxva nacvalsaxelTan es ori mravlobiTi TiTqmis Tanabrad monacvleobs:


sxvan-i
sxv-eb-i
sxva-T(a) sxv-eb-ma
_ _ _
_ _ _
sxva-n-o
sxv-eb-o
b) zog-i nacvalsaxelTan saliteraturo upiratesoba unda
mivanioT narTanian warmoebas:
zog-n-i
zog-eb-i
zog-T(a) zog-eb-ma
_ _ _
_ _ _
zog-n-o
zog-eb-o
SeniSvna: am nacvalsaxelis wodebiTi iSviaTia, Tumca amis
gamo ver gamovricxavT; mag.:
`Cemno ymano, gamzrdelno da z o g n o zrdilno~
(rusTaveli).
g) kuTvnilebiT nacvalsaxelebTan -ebian mravlobiTs ufro
dialeqturi elferi aqvs; Sdr.:
Cem-n-i
Cem-T(a)
_ _
Cem-n-o

Cem-eb-i
Cem-eb-ma
_ _
Cem-eb-o

Cven-n-i
Cven-T(a)
_ _
Cven-n-o

Cven-eb-i
Cven-eb-ma
_ _
Cven-eb-o

Sen-n-i
Sen-T(a)
_ _
_ _

Sen-eb-i
Sen-eb-ma
_ _
da sxv.

Sdr.: `mSvidobiT, C e m n o, TvalSi cremliT garidebiT


Tvalsa~ (ilia). `C e m e b i arian levianebi, radgan Cemia yvela
pirmSo~ (ricxv. 2,13).
d) -eb-iani mravlobiTi gabatonebulia an erTaderTia zogierT nacvalsaxelTan. mag.:
viGac-eb-i
viGac-eb-ma
viGac-eb-s
viGac-eb-is
viGac-eb-iT
viGac-eb-ad
_ _ _

rame-eb-i
rame-eb-ma
rame-eb-s
rame-eb-is
rame-eb-iT
rame-eb-ad
_ _ _

roml-eb-i-c
roml-eb-ma-c
roml-eb-sa-c
roml-eb-isa-c
roml-eb-iTa-c
roml-eb-ada-c
_ _ _

III. saxeli. saxelTa morfologia

209

Sdr.: `bolnisidan r a m e e b i unda Camovutanovo~ (g. tab.).


_ `aris ubadloTa r a m e T sul ubralod aTviseba
(g. tab.). `es ferebi, r o m l e b i c enTebian da iGvrebian~ (g. tab.). _ `gamohyavT tyveebi, r o m e l T a c aravin gamoisyidis~ (g. tab.).
III. 5.8. nacvalsaxelTa sintagmatika. nacvalsaxelTa sintagmatikas ganapirobebs is ZiriTadi funqcionaluri datvirTva,
rac maT, rogorc nacvalsaxelebs, enobrivi gamoyenebisas ekisreba. nacvalsaxeli ki, sazogadod, romelime sxva saxelis monacvled gamodis SesityvebaSi (winadadebaSi). Sesabamisad, Tu nacvalsaxeli arsebiT saxels enacvleba, mas substantiuri datvirTva aqvs, xolo Tu zedsarTavsa da ricxviT saxelebs enacvleba,
funqcia atributuli iqneba.
swored es gansxvaveba gansazGvravs nacvalsaxelebis adgils
SesityvebaSi. substantiuri funqciiT aGurvili nacvalsaxeli
zmnasTan uSualod qmnis sintagmis (me vTamaSob, vin ukravs?
TviTon airCie!..), xolo atributuli Sinaarsis nacvalsaxelTa
sintagmaturi urTierToba msazGvrel-sazGvrulis mimarTebebSi
Tavsdeba (erTi kaci, Cemi saxli, yoveli qarTveli...).
aqedan gamomdinare, sintagmaturi potenciis TvalsazrisiT
SeiZleba or ZiriTad jgufad davyoT: (1) uSualod zmnasTan Sesityvebis unaris mqone da (2) atributuli daniSnulebis matarebeli. amave dros, am gayofas nacvalsaxelTa jgufebis mixedviT
ver movaxdenT, ramdenadac SeiZleba erTi da imave jgufis nacvalsaxelebi sul sxvadasxva sintagmaturi unaris aGmoCndes
(mag. Sdr.: ra? da romeli? TviTon da TiToeuli...); zogi nacvalsaxeli ki SeiZleba orive funqciiT mogvevlinos (Sdr.:
`y v e l a GmerTs exveweboda, waldi _ kikosao~ _ `y v e l a melas Tavisi kudi moswonso~).
amgvarad, zmnasTan SesityvebaSi Semavali, aqtanturi sintagmatikis nacvalsaxelebia: me, Sen, igi, Tavi, vin, ra, vinme, rame,
TviT, TviTon, Tavad, aravin, arara, araferi, erTmaneTi, erTimeore...

ra nacvalsaxeli SeiZleba `romeli, rogori~ nacvalsaxelebis funqciiTac mogvevlinos: `komble r a kaciao?~ (xalx.).

210

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

es imas niSnavs, rom aseTi nacvalsaxeli SeiZleba mogvevlinos zmnis subieqtad an obieqtad.
atributuli sintagmatikis nacvalsaxelebia: es, eg, is, Cemi,
Seni, misi, visi, risi, Tavisi, TavianTi, yvela, yoveli, TiToeuli,
romeli, viGac, raGac...
es imas niSnavs, rom aseTi nacvalsaxeli romelime sxva saxelis msazGvrelad gamodis (es saqme, Cemi wigni, visi brZaneba?
yoveli kaci da sxv.).
rogorc iTqva, zogierTi nacvalsaxeli ormag sintagmatur
unars avlens. aseTia, magaliTad, es, eg, is nacvalsaxelebi, romlebic Sesabamis jgufs swored am unaris mixedviT miekuTvneba:
substantiuri datvirTvis _ piris nacvalsaxelebs, atributulisa _ CvenebiTs (Sdr.: `eh, ar mjera me e g raGac!~ _ g. tab. _
`maS, gareke e g cxenebi!~ _ g. tab.). aseTive ormagi funqciisa:
yvela, viRaca, raRaca (Sdr.: `v i G a c mGeris mTaSi~... _ g. tab.
_ `aq ganisvenebs v i G a c mdidari~ _ g. tab.) da sxv.

III. saxeli. saxelTa morfologia

211

Tavi VI. sitKvawarmoeba


III. 6. sityvis cvlileba orgvaria: cvlileba, romelsac Sedegad mohyveba gramatikuli mniSvnelobis cvla (fleqsia) da
cvlileba, romlis Sedegia leqsikuri mniSvnelobis cvla (derivacia). sityvawarmoeba meore saxis cvlilebas gulisxmobs. sityvis leqsikuri mniSvnelobis cvlis gamo saxelTa warmoeba
leqsikologiis Seswavlis sferoa, mawarmoebeli afiqsebis raobisa da maTi gamoyenebis TvalsazrisiT ki _ morfologiisa.
saxeli, romlis fuZisganac sxva sagnobrivi mimarTebis saxeli iwarmoeba, aris Zireuli. mis fuZeze mniSvnelobis mcvleli
afiqsebis (derivaciuli afiqsebis) darTviT miiReba axali fuZe,
romelic pirvelad (Zireul) fuZeze metia.
fuZeze darTvis adgilis mixedviT mawarmoebeli afiqsebi
sami saxisaa: prefiqsebi, sufiqsebi da prefiqs-sufiqsebi anu
cirkumfiqsebi (infiqsuri warmoeba qarTulisaTvis damaxasiaTebeli ar aris). amis Sesabamisad nawarmoebi saxelebic sami saxisaa: prefiqsuli (romelic Zalze iSviaTia: u-srul-i, u-ricxv-i,
ara-erTi...), sufiqsuri (kac-oba, saxel-ovan-i, imer-ul-i...), prefiqsul-sufiqsuri (me-or-e, si-keT-e, u-Tav-o...).
derivaciuli afiqsebidan zogi mxolod erTi funqciiT
gvxvdeba (mag., kninobiTobis mawarmoebeli -ik), umetesoba ki _
sxvadasxva funqciiT. sityvawarmoebiTi modelebi enaSi produqtiulia an araproduqtiuli. produqtiuli sityvawarmoebiTi
modelis magaliTia u _ o konfiqsiani uqonlobis saxelebi (ukac-o, u-lamaz-o, u-Cem-o), araproduqtiulisa ki _ -ed-sufiqsiani mqoneblobis saxelebi (kar-ed-i, Sto-ed-i).
enis ganviTarebis manZilze sityvawarmoebiTi modelebi icvleba. zogi mawarmoebeli metad aqtiuri xdeba, zogi, piriqiT,
naklebad gamoiyeneba. zogi mawarmoebeli mxolod arqaul formebSi SemogvrCa da axal fuZeebs veRar awarmoebs, zogma Seicvala mniSvneloba.

212

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

saxelTa warmoeba ZiriTadad gulisxmobs substantivisa da


atributivis warmoebas. ufro xSirad substantividan atributivia miRebuli (kaci _ kac-ur-i, wver-i _ wver-ian-i) da atributividan _ substantivi (lamaz-i _ si-lamaz-e, axalgazrda _ axalgazrd-oba); ufro iSviaTad substantividan substantivi miiReba (mxeci _ sa-mxec-e, gora _ gor-ak-i), an atributividan _
atributivi (wiTel-i _ mo-wiTal-o, lamaz-i _ u-lamaz-es-i).
zogjer substantividan miRebuli atributivis fuZe axali substantivis sawarmoebel fuZed aris gamoyenebuli (qal-i _ qalur-i _ qal-ur-oba).
masubstantivebeli da maatributivebeli formantebis ganawileba mkacrad daculi ar aris. erTi da igive formanti erT
SemTxvevaSi SeiZleba masubstantivebeli iyos, meore SemTxvevaSi
_ maatributivebeli (mag. -eul krebiTobas gamoxatavs da masubstantivebelia aseT SemTxvevaSi: bewv-eul-i, xolo maatributivebeli funqcia aqvs da mqoneblobas gamoxatavs Semdeg magaliTSi:
fas-eul-i).
Sinaarsobrivi, semantikuri TvalsazrisiT gamoiyofa nawarmoebi saxelebis Semdegi jgufebi: qonebis, uqonlobis, daniSnulebis, xarisxis, warmomavlobis, abstraqtuli, xelobis, rigobiTi, wilobiTi, adgilis, geografiuli, wina viTarebis, kninobiTsaalerso da sxv.
ganvixilavT nawarmoeb saxelebs am jgufebis mixedviT.
III. 6.1. qonebis saxelebi. warmoqmnili saxelebis erTi jgufi gamoxatavs vinmes an raimes yola-qonebas. am Sinaarsis
gamosaxatavad gamoiyeneba sufiqsebi: -ian, -osan, -ovan, ier, -ed, -a.
-ian sufiqsi mqoneblobis mawarmoebelTagan yvelaze gavrcelebulia. igi daerTvis erT-, or- da mravalmarcvlian fuZeebs, rogorc martiv, ise nawarmoeb saxelebs: arsebiTebs (qud-iani, Svil-ian-i, sadarbazo-ian-i...), zedsarTavebs (mwvan-ian-i, wiTlian-i...), nacvalsaxelebs (Cem-ian-i, Tqven-ian-i...), ricxviT saxelebs
(or-ian-i, aTas-ian-i, aTasxuTas-ian-i...). -ian daerTvis rogorc
qarTuli warmoSobis saxelebs, ise ucxo enidan nasesxeb sityvebs: parik-ian-i, svastik-ian-i, tuberkuloz-ian-i...

III. saxeli. saxelTa morfologia

213

-ian mawarmoebeli gvxvdeba gvaris daboloebad dasavleT


saqarTveloSi: yif-ian-i, rat-ian-i, lipartel-ian-i. -ian sufiqsis
funqcia, rogorc Cans, Zvelad iyo vinmesgan warmomavlobis aRniSvna, rasac ukavSirdeba gageba kuTvnilebisa da visime mimdevrobisa.
Zvel qarTulSi -ian sufiqsi visime mimdevrobasac gamoxatavda: qrist-ian-i, mahmad-ian-i.... Tanamedrove qarTulSi -ian sagnobrivi yola-qonebis gadaazrianebis niadagze gamoxatavs Tvisebis mqoneblobasac: Wkv-ian-i, madl-ian-i, sevd-ian-i...; agreTve
vinmesadmi mikuTvnebas: Cven-ian-i, Tavis-ian-i...; Semcvelobas: Svidian-i, litr-ian-i, kilo-ian-i... kidev ufro farTod gamoiyeneba
-ian sufiqsi dialeqtebSi. am mawarmoeblis gaaqtiurebam sxva sufiqsTa gamoyeneba SezRuda. -osan, -ovan, -ier sufiqsebi mqoneblobas ufro xSirad garkveuli semantikuri gadaxriT gamoxataven.
-ian warmoSobiT rTuli sufiqsia, romelic miRebuli unda
iyos -iv-an-isagan: -iv-an > -i-an. SesaZloa ian-is miRebis meore
gzac: -ev-an > -ean > -ian. -iv formanti moqmedebiTi brunvis uZveles niSnad ivaraudeba. igi naSTis saxiT SemogvrCa zog formaSi:
marjvn-iv, marcxn-iv, TvalnaTl-iv, uklebl-iv. -iv mawarmoeblis
variantebi unda iyos -ev, -ov, romlebic -evan, -ovan sufiqsebSia
warmodgenili. -ev, -av gaqvavebuli saxiT daculia kid-ev, kul-av,
ficxl-av formebSi (n. mari). -iv, -ev, -ov sufiqsebs SemdgomSi
daerTo -an da -er sufiqsebi, romlebic damoukideblad arsebobdnen enaSi da miviReT -ian, -ovan, -ier mawarmoeblebi.
-osan sufiqsi aRniSnavs raimes mqones an matarebels: cxenosan-i, mandil-osan-i, wver-osan-i, Sav-osan-i, gvirgvin-osan-i...
Zvelad -osan-s ufro farTo gamoyeneba hqonda. igi aRniSnavda ZiriTadad suliers, romelsac hyavs an aqvs esa Tu is sagani: kaparW-osan-i, laxvr-osan-i, tvirT-osan-i, rq-osan-i, mandilosan-i... am saxelTa nawili SemorCenilia Tanamedrove saliteraturo enaSi, nawili ki -ian sufiqsianma warmoebam Secvala: Zv.
qarT.: cul-osan-i, xrml-osan-i, Surdul-osan-i, borkil-osan-i...
_ ax. qarT.: cul-ian-i, xml-ian-i, Surdul-ian-i, borkil-ian-i...
Tanamedrove mwignobrul metyvelebaSi -osan sufiqsi axali
terminebis Sesaqmnelad gamoiyeneba da romelime sagnis arsebiTi

214

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Tvisebis maCvenebelia: friad-osan-i, Cliq-osan-i, park-osan-i,


frT-osan-i...; -osan awarmoebs profesiis, xelobis, raime mimarTulebis mimdevrobis aRmniSvnel saxelebs: zRva-osan-i, kalmosan-i, niCb-osan-i, Zal-osan-i, jvar-osan-i, xalx-osan-i...; -osan iSviaTad gvxvdeba zedsarTav saxelebTan: Cqar-osan-i, mZle-osan-i...
-osan gamoiyeneba, roca zedsarTavi an ricxviTi saxeli gaarsebiTebulia: Sav-osan-i, or-osan-i... ucxo warmomavlobis fuZeebTan
es sufiqsi Zalze iSviaTad gvxvdeba: torped-osan-i, kulturosan-i. -osan mawarmoebeli naklebad gvxvdeba dialeqtebSi da raime specifikuri Tavisebureba misi gamoyenebis mxriv ar SeiniSneba.
-osan sufiqsi mqoneblobas ZiriTadad garkveuli semantikuri gadaxriT gamoxatavs. es kargad Cans -osan da -ian sufiqsiani
formebis Sedarebisas. am mawarmoebelTa gamoyeneba erTsa da imave ZirTan TvalsaCinos xdis maT Soris sxvaobas. Sdr.: frTiani
da frTosani, sxiviani da sxivosani, kalmiani da kalmosani da
a.S. -osan sufiqsiani formebi vinmes an raimes ZiriTadi Tvisebis
mqoneblobas gamoxatavs da mwignobruli metyvelebis kuTvnilebaa, -ian mawarmoebliani saxelebi ki vinmes, raimes qona-yolis
gamomxatvelia da gvxvdeba rogorc sasubro metyvelebaSi, ise
mwignobrulSi.
gasarkvevia -osan sufiqsis genezisis sakiTxi. Cans, rom
-osan rTuli Sedgenilobisaa: os-an, magram bundovani da gaurkvevelia -os elementis etimologia, -an formanti ki igivea, rac
-i(v)-an, -ov-an rTul sufiqsebSia warmodgenili (b. jorbenaZe, m.
kobaiZe, m. beriZe).
-ovan sufiqsi daerTvis arsebiT saxels da aRniSnavs: raime
sagnis, niSan-Tvisebis mqoneblobas (kld-ovan-i, saxel-ovan-i,
gul-ovan-i, fer-ovan-i...); raime saganTan msgavsebas (xaverd-ovan-i,
kld-ovan-i, yinul-ovan-i, cecxl-ovan-i, haer-ovan-i...).
-ovan Zvel qarTulSi qonebis aRmniSvnel saxelTagan yvelaze aqtiuri mawarmoebeli iyo. igi daerTvoda arsebiTi saxelebis garda zedsarTav saxelebsac da gamoxatavda raime Tvisebis,
mdgomareobis, feris, sagnis mqoneblobas: SfoT-oan-i, gem-ovan-i,
keTr-ovan-i, mwvan-ovan-i, gumbaT-ovan-i... xSirad gamoiyeneboda

III. saxeli. saxelTa morfologia

215

mcenareTa saxelebTan: naZ-ovan-i, finik-ovan-i, zeTisxil-ovan-i,


maRnar-ovan-i...
-ovan da -ian sufiqsebiT nawarmoeb saxelTa Soris semantikuri gansxvaveba Zvel qarTulSive aRiniSneboda: -ovan sufiqsi
raime sagnis met simravleze miuTiTebda. axal qarTulSi -ovan
sufiqsiani formebi ZiriTadad Zveli qarTulidan SemorCenili
formebia. -ovan axal fuZeebTanac gamoiyeneba terminTa Sesaqmnelad, raime cnebas aRniSnavs da ama Tu im Tvisebis, Taviseburebis mqoneblobis gamomxatvelia: xrtil-ovan-i, cil-ovan-i, sokovan-i, xm-ovan-i, waxnag-ovan-i... gvxvdeba rTul fuZeebTanac: mravalwaxnag-ovan-i. rTulyvavil-ovan-i, naxSirwyl-ovan-i... -ovan iSviaTad gvxvdeba ucxo warmomavlobis fuZeebTan: nul-ovan-i, pigment-ovan-i, valent-ovan-i...
-ier sufiqsi (disimilaciiT -iel) gamoxatavs vinmes damaxasiaTebel Tvisebas, sulier mdgomareobas: gon-ier-i, zom-ier-i,
Ron-ier-i, madl-ier-i, kanon-ier-i, bedn-ier-i... umetesoba -ier
sufiqsiani saxelebisa Zveli qarTulidan gvaqvs SemorCenili,
axal fuZeebTan ki -ier iSviaTad gvxvdeba. semantikuri gansxaveba
-ier da -ian sufiqsiT nawarmoeb erTi Ziris saxelebs Soris aSkaraa: nayof-ian-i _ nayof-ier-i, wign-ian-i _ wign-ier-i, xorcian-i _ xorc-iel-i...
Zvel qarTulSi -ier sufiqsi ufro farTod gamoiyeneboda:
awarmoebda qona-yolis saxelebs: col-ier-i, qmr-iel-i, maty-ier-i,
fas-ier-i...; gamoxatavda ama Tu im sagnis raobas, Sedgenilobas:
guam-ier-i, sul-ier-i, xorc-iel-i, nivT-ier-i... gvxvdeboda zmnur
ZirebTan: mS-ier-i, cb-ier-i, kadn-ier-i...; aRniSnavda warmomavloba-sadaurobasac: evrop-iel-i, c-ier-i, Sor-iel-i... mkvlevarTa azriT, swored warmomavlobis gamoxatva iyo am sufiqsis Tavdapirveli funqcia, mqoneblobis gamoxatvis funqcia ki man Semdgom
SeiZina.
-ier sufiqsis Camoyalibebis procesi, mkvlevarTa azriT,
aseTia: iv-er > ier (a. SaniZe, T. gamyreliZe, g. maWavariani). -iv
igive formantia, rac -i(v)-an, -ov-an rTul sufiqsebSi gvaqvs,
-er ki damoukideblad arsebobda enaSi da gamoxatavda warmomavlobas, mqoneblobas, msgavsebas. am mawarmoebels gamoyofen am-eri, im-er-i, xap-er-a, keJ-er-a da zog sxva formaSi (al. manjgalaZe,
b. jorbenaZe, m. kobaiZe, m. beriZe, n. WoxoneliZe).

216

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

-ed sufiqsi mqoneblobis funqciiT gvxvdeba ramdenime


arqaul sityvaSi: Saravand-ed-i, varskvlav-ed-i, kar-ed-i... am saxelebSi -ed mawarmoebeli gaqvavebuli saxiT aris warmodgenili
da misi gamoyofa SesaZlebeli xdeba etimologiuri kvlevis Sedegad. igi uZvelesi sufiqsia, magram ukve Zvel qarTulSic naklebad gamoiyeneboda, zog saxelSi ki gaqvavebuli saxe hqonda.
-a sufiqsi mqoneblobis mawarmoebel afiqsTagan erT-erTi
produqtiuli afiqsia Tanamedrove qarTulSi. igi qonebis gamomxatvelia garkveuli tipis saxelebSi, rogoricaa: wiTelperang-a,
sqelkiser-a, calTval-a, samfex-a... aseTi saxelebi kompozitad
qceuli msazRvrel-sazRvrulia, romelsac -a sufiqsi mqoneblobis saxelad aqcevs.
-a sufiqsiani warmoeba qonebis gamosaxatavad gvxvdeba martivfuZian saxelebTanac: perang-a, ulvaS-a, qoCor-a... -a gamoiyeneba agreTve msgavsebis aRsaniSnavad: abreSum-a, Txil-a, TiTistar-a, beWed-a, kitr-a...; Tvisebis, mqoneblobis gamosaxatavad
gvxvdeba -a sufiqsi masdaris fuZeebTan: barbac-a, zozin-a, dudRun-a, laqlaq-a, CaxCax-a da a. S. -a daerTvis agreTve mimReobaTa fuZeebs da aqac Tvisebis mqoneblobas gamoxatavs: maxrCobela, mcivan-a, mtiral-a... am tipis saxelebi semantikurad didad ar
gansxvavdebian amosavali mimReobebisagan, -a-s ki masubstantivebeli funqcia akisria. bevri -a darTuli mimReoba terminad aris
qceuli: sanTebel-a, safrTxobel-a, maRviZar-a da sxv.
-a masubstantivebel funqcias asrulebs, roca daerTvis nawarmoebi saxelis fuZes. ormagad nawarmoeb saxelSi kargad Cans
winamavali afiqsis ZiriTadi funqcia, -a ki masubstantivebelia:
cvr-ian-a, mtvr-ian-a, u-fex-ur-a, sa-Tbur-a, adr-eul-a, na-bol-ar-a
da sxv.
rig SemTxvevebSi -a-s gamoyofen a-ze daboloebul saxelebSi istoriuli analizis Sedegad. es saxelebia: mela, kiborCxala,
Txunela, yvinCila, WianWvela, wifela da mravali sxva (a. SaniZe,
al. manjgalaZe). maT paralelurad Zvel qarTulSi gvqonda TanxmovanfuZiani formebi: mel-i, kiborCxal-i da a. S. TanxmovanfuZian da -a-daboloebian formebs Soris semantikuri sxvaoba ar
arsebobs. -a-s msgavsad gamoiyofa e da o xmovnebic, romelTa
funqciis gamorkveva SesaZloa erT aspeqtSi moxerxdes (al. manjgalaZe). zogjer a-, o- da e-boloxmovniani saxelebi erTmaneTis

III. saxeli. saxelTa morfologia

217

paraleluradac gvxvdeba: gverda/gverdo, lega/lego, flate/flato, Rrante/Rranto da a. S. am saxelebSi bolokiduri xmovani


SesaZloa masubstantivebeli sufiqsi iyos, Tumca es sakiTxi damatebiT kvlevas saWiroebs.
qonebis saxelebSi, rogorc vxedavT, Sedis qonebis, mgavsebis, Tvisebis mqoneblobis gamomxatveli nawarmoebi saxelebi, romelTa umetesoba gamWvirvale agebulebisaa da maTi etimologiuri analizi Zneli ar aris. gvxvdeba iseTebic, romelTa segmentacia an sufiqsTa daniSnulebis garkveva rTuldeba. yvelaze gavrcelebuli qona-yolis mawarmoebelia -ian da -a sufiqsebi. danarCenebi ki qonebas sxvadasxva semantikuri gadaxriT gamoxataven
da xSirad gaqvavebuli saxiT arian warmodgenili.
III. 6.2. uqonlobis saxelebi. uqonlobis gamomxatveli saxelebi aRniSnaven uqonlobas Zireuli fuZiT aRniSnuli sagnisas
an Tvisebisas. am Sinaarsis gadmosacmad gamoiyeneba u-, u_o,
u_ur / u_ul, u_ar afiqsebi. Tanamedrove qarTulSi u- prefiqsiani warmoeba mxolod oriode saxelSi gvxvdeba: u-ricxv-i,
u-srul-i. maT SeiZleba mivamatoT o-ze daboloebuli ramdenime
saxelic: u-Sno, u-Rvino, u-samSoblo, u-saxelo (=saxelos gareSe)... mxolod u- prefiqsiani warmoeba gvxvdeba mimReobebSi: ucnob-i, u-naxav-i, u-val-i... (uaryofiTi mimReobebi gamoxataven
raime Tvisebis uqonlobas an raime qmedebis uaryofas). amgvari
mimReobebi bevrad meti iyo Zvel qarTulSi: u-SiS-i, u-Sur-i, udeb-i, u-Rvaw-i, u-Wm-i, u-mwy-i... SemdgomSi amgvari formebi konfiqsiT nawarmoebi formebiT Seicvala da miviReT: u-SiS-ar-i, uSurv-el-i, u-Wm-el-i da a. S.
mxolod u- prefiqsi sufiqsis gareSe Zvel qarTulSic naklebad gvxvdeba da Tanamedrove qarTulSic, magram geneturad
swored u- prefiqsia uqonlobis semantikis gamomxatveli, masTan
erTad gamoyenebul sufiqsebs ki Tavdapirvelad sxva funqcia unda hqonodaT da uqonlobis semantikis gamoxatva u-sTan erTad
Semdgom daekisraT. amis dasturia zogi u_o konfiqsiani saxeli, romelic Zvel qarTulSi oden u- prefiqsiani iyo: u-zom-o
_ Zv. qarT. u-zom-i, u-zav-o _ Zv. qarT. u-zav-i... garda amisa,
sufiqsebi sxvadasxvaa, u- prefiqsi ki konfiqsis aucilebeli Semadgeneli nawilia.

218

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

u_o mawarmoebeli rogorc Zvel, ise axal qarTulSi,


uqonlobis yvelaze gavrcelebuli mawarmoebelia. am konfiqsiT
iwarmoeba yovelgvari saxelis fuZe, rogorc martivi, ise nawarmoebi da Txzuli, agreTve nawilakebi da Tandebulebi (u-wign-o,
u-ded-o, u-lamaz-o, u-dav-o, u-sasyidl-o, u-Tanaswor-o, u-Cem-o,
u-Tu-o, u-ebr-o...). analogiurad iwarmoeba uaryofiToba, roca
amosavalSi msazRvrel-sazRvruli ivaraudeba: u-CitisrZe-o-d, ubavSTabaR-o-d... saintereso warmoebisaa nacvalsaxelebis Semcveli uaryofiTi zmnisarTebi: u-magnatifxm-o-d, u-magSenTval-o-d...
am SemTxvevebSi mTeli gamoTqma erT erTeulad aris miCneuli (m.
suxiSvili).
miuxedavad imisa, rom u_o konfiqsiani warmoeba Zalian gavrcelebulia, is naklebad gamoiyeneba zedsarTav saxelebTan.
axal qarTulSi aRar gvxvdeba Zvel qarTulSi arsebuli formebi: u-did-o, u-magr-o, u-berw-o, u-xSir-o, u-Smag-o... SesaZlebelia es ganapiroba iman, rom axal qarTulSi Zalian gavcelda
ara- nawilakiani formebi: ara-swori, ara-wminda, ara-normaluri,
ara-damajerebeli, ara-bunebrivi da a. S. aseTi zedsarTavebi Tanamedrove qarTulSi bevrad metia, vidre Zvel qarTulSi gvqonda. gansakuTrebiT inergeba aseTi warmoeba samecniero da teqnikur terminologiaSi. SesaZlebelia, am warmoebis aseT gaaqtiurebas xeli Seuwyo rusulis gavlenam, sadac analogiuri, uaryofiTnawilakiani warmoeba Zalian gavrcelebulia.
u_ur (disimilaciiT u_ul) konfiqsi mxolod arsebiTi
saxelebis fuZeebs erTvis da u_o konfiqsian formebTan SedarebiT naklebad gvxvdeba: u-gem-ur-i, u-dRe-ur-i, u-Zl-ur-i, u-wverul-i, u-xerx-ul-i... am gziT arsebiTTagan zedsarTavebia nawarmoebi, oRond zogi zedsarTavi arsebiTad aris qceuli (ufskruli, uJmuri). u_ur daerTvis ZiriTadad erTmarcvlian Zirebs,
igi ar gvxvdeba ucxo enebidan Semosul saxelebTan.
zog fuZesTan gvxvdeba rogorc u_o, ise u_ur konfiqsiani warmoeba. erTsa da imave fuZesTan sxvadasxva mawarmoeblis
darTvisas gvaqvs semantikuri sxvaoba: u_o sagnis uqonlobas
gamoxatavs, u_ur ki _ niSan-Tvisebis uqonlobas: uwigno _
uwignuri, ukaco _ ukacuri, usaxo _ usaxuri, udabno _ udaburi... paraleluri formebis Sedareba gviCvenebs, rom -ur su-

III. saxeli. saxelTa morfologia

219

fiqsian uqonlobis saxelebSi Tavs iCens am sufiqsis ZiriTadi


mniSvneloba (aRniSnos Tviseba saTanado saganTan mimarTebiT).
Zalze iSviaTad gvxvdeba u_ar konfiqsiT nawarmoebi uqonlobis saxelebi: u-SiS-ar-i, u-Cum-ar-i, u-wvim-ar-i, u-wyin-ar-i, umec-ar-i...
uaryofis, uqonlobis Sinaarsis gamoxatva rogorc zmnur,
ise saxelur fuZeebTan dakavSirebulia pirvel rigSi u- prefiqsTan, romelic am semantikis gamomxatveli uZvelesi formantia, sufiqsebis funqcia ki Tavdapirvelad sxva unda yofiliyo.
III. 6.3. daniSnulebis saxelebi. erTi jgufi warmoqmnili
saxelebisa gamoxatavs daniSnulebas an gankuTvnebas. am saxelebis
sawarmoeblad gamoiyeneba sa- prefiqsi da masTan erTad -e, -o, ur(-ul), -ar(-al) sufiqsebi: sa-qaTm-e, sa-yur-e, sa-qveyn-o, sa-sadil-o, sa-ganZ-ur-i, sa-mkerd-ul-i, sa-bud-ar-i da a. S. sa-, sa_e,
sa_o, sa_ur, sa_ar mawarmoebelTagan saerTo TavsarTia sa-,
romelTanac unda iyos dakavSirebuli daniSnuleba-gankuTvnebis
Sinaarsi. igi g. axvledians myofadTa saerTo mawarmoeblad miaCnia. samecniero literaturaSi aRniSnaven msgavsebas daniSnulebis saxelebsa da momavali drois vnebiTi gvaris mimReobebs Soris, rogorc Sinaarsobrivad, ise formobrivad.
damoukideblad sa- prefiqsi gamoiyeneboda Zvel qarTulSi:
sa-yurZen-i, sa-civ-i, sa-xel-i (= sa-xel-o), sa-yur-i (= sa-yur-e),
sa-barkal-i, sa-fardul-i, sa-dil-i...zogi aseTi formis paralelurad Zvel qarTulSive gvaqvs prefiqs-sufiqsiani warmoebac:
sa-mxar-i / sa-mxr-e, sa-yur-i / sa-yur-e, sa-isar-i / sa-isr-e. Tanamedrove qarTulSi sa- prefiqsi damoukideblad veRar awarmoebs
daniSnulebis saxelebs. masTan erTad yvelaze xSirad gamoiyeneba
-o sufiqsi, ufro iSviaTad -e, xolo -ur sufiqsi ZiriTadad
Zveli warmoebis saxelebSia SemorCenili.
sa_e, sa_o, sa_ur konfiqsebiT nawarmoebi saxelebi zedsarTavebia, romelTagan zogi arsebiTad aris qceuli: sa-yur-e,
sa-Tval-e, sa-yel-o, sa-krebul-o, sa-siZ-o, sa-fex-uri da a. S. zogi saxeli, konteqstis mixedviT xan arsebiTad gamoiyeneba, xan _
zedsarTavad: sapatarZlo (=patarZali) da sapatarZlo kaba, sasadilo da sasadilo oTaxi...

220

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

T. Jordanias azriT, sa_o da sa_e mawarmoebelTa Soris


sxvaobaa funqciuri TvalsazrisiT: sa_e-Ti nawarmoebi saxeli
daniSnulebis gamomxatvelia, adgilSemcvelobis aRmniSvnelia da
sxvas ar miewereba, sa_o mawarmoebliani ki gankuTvneba-Tvisobis
aRmniSvnelia da mudam damokidebulia sxva sityvisagan. T.zurabiSvilis azriTac, am afiqsTa gaigiveba umarTebuloa, TviT am
afiqsTa sxvadasxvaoba miuTiTebs maT gansxvavebul funqcia-mniSvnelobaze, romelic mkrTalad, magram dResac igrZnoba, m. tuskias azriT ki sa_e da sa_o konfiqsTa dapirispireba arasistemuria da misi ganzogadebis safuZveli ar arsebobs; gaarsebiTebis tendencia aramxolod sa_e-Ti nawarmoeb saxelebs aqvT, aramed saerTod, daniSnulebis saxelebisaTvis aris damaxasiaTebeli.
zogjer sxvadasxva mawarmoebeli erTsa da imave fuZesTanac
gvxvdeba: Zvel qarTulSi: sa-arv-e / sa-arv-o, sa-banak-e / sa-banak-o,
sa-yan-e / sa-yan-ur-i, axal qarTulSi: sa-ulvaS-e / sa-ulvaS-o, sabalax-e / s-balax-o, sa-mizn-e/ sa-mizn-o... aseTi SemTxvevebi iSviaTia. Cveulebriv, sxvadasxva konfiqsi erTsa da imave fuZesTan semantikur sxvaobas iZleva. umetesad paralelur formaTagan erTerTi konkretul saxels aRniSnavs da terminad aris qceuli, meore ki zedsarTavs warmoadgens; Sdr: sa-ukun-e (drois monakveTi, romelic as wels Seicavs) da sa-ukun-o (samudamo, samaradiso, mudmivi); sa-nawil-e (ekl. WurWeli wminda nawilebis Sesanaxad) da sa-nawil-o (iseTi ram, raSic ramdenime pirs aqvs wili,
saerTo, saziaro,sawilo); sa-Tave (1. adgili, sadac wylis dineba
iwyeba; 2. dasawyisi, Tavi risame; 3. mizezi, wyaro, safuZvli risame; 4. Sarvalze an qvedatanze mikerebuli sartyeli) da sa-Tav-o
(risame TavSi, dasawyisSi arsebuli), sa-barg-o (bargisTvis gankuTvnili) da sa-barg-ul-i (manqanis bargisTvis gankuTvnili adgili), sa-gza-o da sa-gz-ur-i, sa-xel-o da sa-xel-ur-i...
daniSnulebis saxelebis mawarmoebelTagan yvelaze xSirad
gvxvdeba sa_o. igi daerTvis TiTqmis yovelgvar saxels, Zireul
qarTuls Tu ucxouri warmoSobisas da ZiriTadad zedsarTavebs
awarmoebs. sa_o daerTvis arsebiT saxelebs, rogorc martiv, ise
nawarmoeb da rTul fuZeebs (sa-bavSv-o, sa-patarZl-o, sa-kredito, sa-sulier-o, sa-ukeTes-o, sa-adgilmamul-o...), zedsarTavebs
(sa-aSkara-o...), nacvalsaxelebs (sa-Cem-o, sa-imis-o...), saxelzmnebs
(sa-ocneb-o, sa-mlocvel-o...); sa_o SeiZleba daerTos ricxviT

III. saxeli. saxelTa morfologia

221

saxels (sa-erT-o), Tandebuls (sa-Tana-o), nawilaks (sa-Tu-o),


zmnisarTs (sa-Sina-o). sa_o mawarmoebeli daerTvis zmnur fuZeebsac (sa-rC-o, sa-bW-o...). es konfiqsi xSirad daerTvis eTnonimebs, gvar-saxelebs da awarmoebs toponimebs: sa-qarTvel-o, sa-maCabl-o, sa-guram-o, sa-ingil-o...
sa_o daerTvis rogorc erT, ise mravalmarcvlian fuZeebs,
nebismieri xmovniT an TanxmovniT daboloebuls. sa_e Cveulebriv daerTvis arsebiT saxelTa fuZeebs: sa-kac-e, sa-Tav-e, sa-nerge... iSviaTad _ zedsarTavebs: sa-tial-e, sa-veran-e...
sa_e yvelaze xSirad daerTvis erT an ormarcvlian fuZeebs (sa-yur-e, sa-kac-e, sa-login-e, sa-maril-e...), iSviaTad gvxvdeba
igi nawarmoeb an rTul fuZeebTan (sa-sauzm-e, sa-sikvdil-e, sa-piriswaml-e...).
sa_ur konfiqsi dRevandel qarTulSi ar aris aqtiuri mawarmoebeli. am mawarmoebliani daniSnulebis saxelebi ZiriTadad
Zveli qarTulidan aris SemorCenili. sa_ur daerTvis erTmarcvlian fuZeebs, ZiriTadad arsebiT saxelebs, iSviaTad _ zedsarTavebs: sa-ganZ-ur-i, sa-gz-ur-i, sa-Ta-ur-i, sa-TiT-ur-i, sa-majur-i, sa-am-ur-i...
sa_ur ar gamoiyeneba enaSi ucxo enidan Semosul an axlad
damkvidrebul sityvebTan da, saerTod, ar awarmoebs axal saxelebs, Tumca zogjer mas mimarTaven terminebis Sesaqmnelad: sazeT-ur-i, sa-barg-ul-i, sa-magr-ul-i, sa-wveT-ur-i...
III. 6.4. xarisxis saxelebi. xarisxis saxelebi zedsarTavi saxelisagan iwarmoeba da gamoxatavs sagnis niSans meti an naklebi
odenobiT. xarisxis formebi damyarebulia Zireulisa da warmoqmnilis Sedarebaze. qarTulSi ganarCeven xarisxis sam formas:
dadebiTs (TeTr-i), ufroobiTs (u-TeTr-es-i) da odnaobiTs (moTeTr-o).
zogierT enaSi (mag. berZnulSi, laTinurSi, rusulSi) dadebiTi xarisxis sapirispirod raime Tvisebis meti odenobiT
gamosaxatavad ori forma iwarmoeba: SedarebiTi (komparativi)
da aRmatebiTi (superlativi), qarTulSi ki (iseve, rogorc arabulSi) _ erTi. esaa ufroobiTi (elatiuri) forma, romelic
sagnis raime Tvisebas meti odenobiT gamoxatavs: u-lamaz-es-i, ukeT-es-i, u-axl-es-i da a. S. (a. SaniZe).

222

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

aRniSnaven, rom mimarTeba ufroobiTi formisa dadebiTisadmi iseTi ar aris, rogorc odnaobiTisa imave dadebiTisadmi:
sagnis Tvisebas ufroobiTi gamoxatavs meti odenobiT ganusazRvrelad, odnaobiTi ki _ naklebi odenobiT, magram erTgvari
gansazRvriT: miaxloebiT, odnav: momJavo-odnav mJave, mocxelo _
odnav cxeli (a. SaniZe).
is, rom ufroobiTi xarisxis formebi gamoxatavs met odenobas ganusazRvrelad, ufro Zvel qarTuls exeba, magaliTad, umaRl-es-i niSnavs meoreze ufro maRalsac da yvelaze maRalsac,
u-ufro-es-i aris sxvaze ufro metic da uxucesic, yvelaze ufrosi; Tanamedrove qarTulSi ki u_es mawarmoebliani formebi
gamoxataven raime Tvisebas yvelaze meti odenobiT. yvelaze lamazi, yvelaze swrafi da amis msgavsi Sinaarsis gadmosacemad
gvaqvs u-lamaz-es-i, u-swraf-es-i da a. S. sxvasTan SedarebiT meti
odenoba ki gadmoicema ZiriTadad aRweriTad: ufro lamazi, ufro swrafi...
u_es konfiqsi ufroobiTi xarisxis saxelebs awarmoebs yvelaze xSirad pirveladi anu viTarebiTi zedsarTavebisagan: uwiTl-es-i, u-magr-es-i, u-mZim-es-i, u-did-es-i... agreTve nazmnari
zedsarTavebis, zogi ricxviTi saxelisa da zmnisarTisagan, roca
maT viTarebiTi zedsarTavis funqcia aqvT miRebuli: u-mjob-es-i,
u-mwif-es-i, u-brwyinval-es-i, u-ganaTlebul-es-i, u-pirvel-es-i,
u-mravl-es-i, u-zena-es-i... nawarmoebi zedsarTavebisgan aris miRebuli ufroobiTi xarisxis formebi: u-patiosn-es-i, u-niWier-es-i,
u-ugnur-es-i... rTuli fuZeebisagan aris warmoqmnili: u-erTgules-i, u-keTilSobil-es-i...
ufroobiTi xarisxis ramdenime formaSi gvaqvs u_os mawarmoebeli: u-fr-os-i, u-mcr-os-i, Zv. qarT. u-tkb-os-i, u-msx-os-i
(u-msxv-es-i)...
zogjer SeiniSneba u- prefiqsis ormagi gamoyenebis SemTxvevebi, rac gvxvdeba zogjer sasaubro metyvelebasa da mxatvrul
literaturaSi: u-u-lamaz-es-i, u-u-did-es-i. aseTi formebi xelovnuria da maT gaZlierebul ufroobiTs uwodeben.
xarisxis mawarmoebelTa genezisis sakiTxs rac Seexeba, sayuradReboa, rom Zveli qarTulisaTvis damaxasiaTebeli iyo u_e
afiqsebiani warmoeba (u-marTl-e, u-naTl-e...), romelic SemorCenilia Tanamedrove qarTulis zog dialeqtSi, kerZod, zemo ime-

III. saxeli. saxelTa morfologia

223

rulSi (u-maRl-e, u-xn-e...). amave dros Zvel qarTulSi gvxvdeboda u_o afiqsebiani warmoebac (u-mcr-o = ufro mcire, u-tkb-o
= ufro tkbili). varaudoben, rom xarisxis pirvandeli afiqsebia: u_e, u_o, sufiqsi -is ki warmoSobiT naTesaobiTi brunvis
niSania: -e-is > -es (u-did-es-i), aseve: -o-is > -os (u-mcr-os-i).
varaudoben, rom oden -e sufiqsiani warmoeba micemiT brunvian
saxelTan gvqonda (`ra uarea mamacsa~), -e-is sufiqsiani ki _
naTesaobiTSi dasmulTan (raa uaresi mamacisa) (t. gudava, T.
zurabiSvili).
rac Seexeba u- prefiqss, iTvleba, rom igi imave warmoSobisaa, rac sasxviso qcevis niSani u- (i. yifSiZe, a. SaniZe). ase rom
u-did-e-is nawarmoebia zmnuri u-did-e formisagan. ivaraudeba,
rom arsebobda m-i-did-e (Cemze didi), g-i-did-e (Senze didi)
formebi. xanmet teqstebSi ufroobiTi xarisxis formebi nawarmoebia xu_eis, haemet teqstebSi ki _ hu_eis/es afiqsebiT.
rac Seexeba odnaobiTi xarisxis formebs, isini qarTulSi
naklebad gamoiyeneba. zogi zedsarTavisagan ufroobiTi xarisxis
formebi gvaqvs, odnaobiTisa ki _ ara. gvaqvs, magaliTad, u-axles-i, u-mSvenier-es-i, magram ara gvaqvs maTi Sesatyvisi odnaobiTi
xarisxis formebi.
odnaobiTi xarisxis formebs (mo-did-o, mo-mwar-o, wa-yviTal-o...) zogi mkvlevari xarisxad ar miiCnevs, radgan aq ara
gvaqvs arc niSanTa iseTi Sedareba da arc iseTi sintaqsuri konstruqcia, rogoric SedarebiTi xarisxisaTvis aris damaxasiaTebeli (g. rogava, T. zurabiSvili).
fiqroben, rom mo-, wa- prefiqsebi warmoSobiT igivea, rac
saTanado zmniswinebi (a. SaniZe). Zvel qarTulSi mo_o-sTan erTad iSviaTad gvxvdeba mo_e konfiqsic: mo-TeTr-o/mo-TeTr-e,
mo-wiTl-e... -el da -il sufiqsian saxelebs mo_o-s darTvisas
SordebaT sufiqsi: mo-msx-o, mo-tkb-o, mo-grZ-o...
sasaubro metyvelebaSi mo_o ifarToebs gamoyenebis ares
da im pirs aRniSnavs, romelsac cotaTi axasiaTebs zedsarTavis
fuZiT aRniSnuli Tviseba an cotaTi aris msgavsi fuZiT dasaxelebuli sagnisa da movlenisa: mo-maRl-o, mo-Ster-o, mo-sulelo, mo-ZvelbiW-o... aseTi formebi gvxvdeba mxatvruli literaturis enaSic.

224

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

wa_o-Ti nawarmoebi saxelebi saliteraturo enaSi Zalze


iSviaTia, gvxvdeba aRm. saqarTvelos dialeqtebSi, ZiriTadad feris aRmniSvnel saxelebTan: wa-lurj-o, wa-wiTal-o...
qarTulSi ara gvaqvs TanabrobiTi xarisxis formebi, romlebic damaxasiaTebelia megrulisaTvis: ma-Sxv-a=ise msxvili, rogorc... ma-ginZ-a=ise grZeli, rogorc... msgavsi TanabrobiTi zedsarTavebi, g. rogavas azriT, qarTulsac unda hqonoda, romelTa
gaqvavebuli formebia m_e konfiqsiani zedsarTavi saxelebi: mwar-e, m-Jav-e, m-laS-e, m-Zim-e, m-Cat-e, m-tkic-e da sxv. TanabrobiTi xarisxis mniSvnelobiT qarTuli zog si_e konfiqsiT nawarmoeb abstraqtul saxels iyenebs, romlebic Sesadarebeli sagnis
saxels naTesaobiT brunvaSi moiTxovs: kacis simaRle, TiTis sigrZe da a. S.
III. 6.5. warmomavlobis saxelebi. erTi wyeba sufiqsebisa:
-el, -ur, -iur, -eul, -del, -mdel aRniSnaven adamianis an sagnis sadaurobas, warmomavlobas. warmomavlobis gamoxatva am sufiqsebis ZiriTadi daniSnulebaa, zog SemTxvevaSi ki isini sxva
funqciiTac gvxvdeba.
yvelaze xSirad CamoTvlili sufiqsebidan gvxvdeba -el da
-ur. pirveli adamianis sadauroba-warmomavlobas gamoxatavs, meore _ araadamianisas. amgvari ganawileba meoreuli gramatikuli
movlenaa (arn. Ciqobava, k. dondua). amas adasturebs sxvadasxva
dialeqtis monacemebi, toponimebi da anTroponimebi.
-el sufiqsi daerTvis adgilis aRmniSvnel saxelebs da
gamoxatavs dasaxelebuli adgilis mkvidrs: Tbilis-el-i, Telavel-i, evrop-el-i, german-el-i, qalaq-el-i, sofl-el-i... igi daerTvis rogorc martiv, ise rTul fuZeebs: zemoubn-el-i, ucxoplanet-el-i...
zog geografiul saxels, romlebic -eT an -is mawarmoebliT aris gaformebuli, -el erTvis pirdapir fuZeze: kax-el-i
(Sdr. kax-eT-i), duS-el-i (Sdr.duS-eT-i), wavk-el-i (Sdr. wavk-isi)... aseTi warmoeba damaxasiaTebeli iyo Zveli qarTulisaTvis,
axal qarTulSi ki topoformantebi xSirad SenarCunebulia.
Zvel qarTulSi gvqonda: Tbil-el-i, quTaT-el-i, Tian-el-i... axal
qarTulSi gvaqvs: Tbil-is-el-i, quTa-is-el-i, Tian-eT-el-i...

III. saxeli. saxelTa morfologia

225

vinmes mimdevrobis gamoxatvasTan aris dakavSirebuli -el


sufiqsis sxva, gvian SeZenili funqcia _ gamoxatos romelime
jgufis warmomadgenloba, vinmes xeloba, saqmianoba: ucxo-el-i,
razm-el-i, klas-el-i, skol-el-i, maRaro-el-i, CogburT-el-i,
fexburT-el-i, polici-el-i da a. S.
etimologiuri kvlevis Sedegad -el sufiqsi gamoyofilia
Semdeg fuZeebSi: uR-el-i (Sdr. megruli uR-u), beR-el-i (Sdr.
megruli baR-u), maspinZ-el-i (Sdr. aspinZa _ `gzaTa Sesayarze
mdebare sastumro, sadguri~).
-el sufiqsTan aris dakavSirebuli -del sufiqsi, romlis
pirveli nawili, -d, rogorc fiqroben, aris dR-is naSTi (dRel-i > del-i) (a. SaniZe). es sufiqsi ixmareba drois aRmniSvnel
sityvebTan: guSin, dRes, weRan, SarSan, uwin da a. S. viRebT: guSin-del-i, dRevan-del-i/dRein-del-i, weRan-del-i, SarSan-del-i,
uwin-del-i da a. S. -del daerTvis rogorc martiv, ise rTul
fuZeebs: amJamin-del-i, guSinwin-del-i...
-el Sedis agreTve -mdel sufiqsSi, romelic -mde Tandebulisa da -el-is SerwymiT aris miRebuli: mde-el-i > mdel-i:
revolucia-mdel-i, wveva-mdel-i...TanxmovanfuZian saxelebTan
-mde-s win uZRvis -a, romelic viTarebiTi brunvis niSnis naSTia:
om-a-mdel-i < om-ad-mdel-i.
-mdel sufiqsi gamoxatavs drois TvalsazrisiT warmomavlobas, vin jgufis saxelebTan aRniSnavs asaks, ra jgufis saxelebTan _ gansazRvrul droSi arsebobas: skolamdeli asakis
bavSvebi, omamdeli ambavi.
warmomavlobis saxelebis mawarmoebelTagan -el sufiqsis
msgavsad xSiri gamoyenebisaa -ur sufiqsi, romelic adgilis saxelebs daerTvis da ra jgufis saxelebs awarmoebs: qalaq-ur-i,
fSa-ur-i, Tbilis-ur-i, inglis-ur-i... rae-narev fuZeebTan disimilaciiT vRebulobT -ul-s: qarT-ul-i, german-ul-i, amerik-ul-i...
adgilis saxelebis garda -ur daerTvis zmnisarTebs da kiTxviT
sityvas _ sad: aqa-ur-i, iqa-ur-i, sada-ur-i...
zogjer iseve, rogorc -el-is darTvisas, -ur sufiqsi Zveli
warmoebis Tanaxmad daerTvis -eT da -is sufiqsebiT gaformebuli saxelebis fuZeebs am mawarmoebelTa gareSe:
duS-eT-i _
duS-ur-i, urbn-is-i _ urbn-ul-i...

226

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

aRsaniSnavia, rom -ur sufiqsiani warmoeba zogjer vin jgufis saxelebTanac gvxvdeba. mxolod -ur sufiqsiania zmnisarTebisagan nawarmoebi formebi, romlebic adamianTa warmomavlobasac gamoxataven da araadamianTa warmomavlobasac: aqauri, mandauri, sadauri. aseve -ur vin jgufis saxelebis sadaurobas gamoxatavs zog saxelSi: gur-ul-i, quTaT-ur-i... aseTi formebi damaxasiaTebelia zogi dialeqtisaTvis: afxuSo-ur-i (fS.), garej-ul-i,
kakab-ur-i (kax.). es formebi imis maCvenebelia, rom -el da -ur
afiqsTa ganawileba vin da ra jgufis saxelebTan gviandeli gramatikuli movlenaa. amas adasturebs mTis dialeqtebSi gavrcelebuli anTroponimebi: zviada-ur-i, Rinj-ur-i, gogoT-ur-i... da
gvaris saxelebi: WinWara-ul-i, gabu-ur-i, qeTela-ur-i, gogolaur-i, wikla-ur-i...
gamoTqmulia mosazreba, rom -ur sufiqsis Tavdapirveli
funqcia kuTvnilebis gamoxatva unda yofiliyo, razec miuTiTebs am sufiqsiT nawarmoebi toponimebi: gogola-ur-i, anane-uleb-i... es toponimebi miRebulia adamianTa sakuTar saxelebze -ur
mawarmoeblis darTviT da am saxelebiT aRniSnuli adamianebisadmi kuTvnil adgilebs aRniSnavs (g. xornauli).
-ur (disimilaciiT -ul) daerTvis rogorc qarTul, ise
ucxo warmomavlobis arsebiT saxelebs da saTanado niSan-Tvisebebis gamomxatvel zedsarTav saxelebs awarmoebs: kac-ur-i, bavSvur-i, mxatvr-ul-i, araadamian-ur-i, zedapir-ul-i, giJ-ur-i... kidev ufro gaaaqtiura es sufiqsi mTargmnelobiTma praqtikam.
-ur daubrkoleblad gamoiyeneba qarTulSi Semosul ucxo terminebTan: proza-ul-i, gramatik-ul-i, polemik-ur-i, paTetik-ur-i
da a. S.
-ur sufiqsis -iv moqmedebiTi brunvis Zvel niSanze darTviT miRebulia -iur mawarmoebeli, romelic ramdenime sityvaSia
Semonaxuli: amqveyn-iur-i, mz-iur-i, c-iur-i... -iur daerTvis arsebiTi saxelis fuZes da gamoxatavs msgavsebas an raime Tvisebis
mqoneblobas: marad-iul-i, miT-iur-i, mSobl-iur-i, wr-iul-i... am
sufiqsis Tavdapirveli funqcia, iseve rogorc -ur sufiqsisa,
kuTvnileba-warmomavlobis gamoxatva unda yofiliyo, romlis
modifikaciis Sedegia msgavseba-Tvisebis gamoxatva. drois aRmniSvnel sityvebze -iur sufiqsis darTva periodulad mimdinare

III. saxeli. saxelTa morfologia

227

movlenebs gamoxatavs: dR-iur-i, wl-iur-i, Tv-iur-i, rac aseve


kuTvnilebis funqcias unda ukavSirdebodes.
ramdenime saxelSi gamoiyofa -eur _ rTuli Sedgenilobis
sufiqsi: -ev-ur > -eur: col-eur-i, yvel-eur-i, xel-eur-i... am
saxelebSi -eur sufiqsis funqcia axlosaa gankuTvnebis, warmomavlobis gamoxatvasTan.
warmomavlobis, kuTvnilebis gamomxatvelia -eul sufiqsi
(ev-ul > eul). igi am funqciiT gvxvdeba Zvel qarTulSi: eSmakeul-i, dil-eul-i... es sufiqsi ufro xSirad sxva funqciiT
gamoiyeneboda. igi daerTvoda rogorc saxelur, ise zmnur fuZeebs da gamoxatavda raime sagnis an Tvisebis mqoneblobas (eWueul-i, bral-eul-i, Rirs-eul-i, patiJ-eul-i = sasjeldadebuli,
bral-eul-i...). zogi am saxelTagan Tanamedrove qarTulsac SemorCa (sn-eul-i, grZn-eul-i...). zogjer igi gamoxatavda krebiTobas
(samarx-eul-i, saxl-eul-i...). Tanamedrove qarTulSic arsebiT saxelTa fuZeze darTuli -eul sufiqsi gamoxatavs krebiTobas
erTi niSniT gaerTianebuli sagnebisas da am funqciiT igi gansakuTrebiT aqtiurad gamoiyeneba: xil-eul-i, Tevz-eul-i, bostneul-i, rkin-eul-i, bewv-eul-i... ricxviT saxelebze darTuli
-eul gamoxatavs garkveuli sagnebisa da adamianebis Semcvelobas,
erTianobas: sam-eul-i, as-eul-i, aTas-eul-i.
Tanamedrove qarTulSi -eul daerTvis umTavresad naTesaobiTi brunvis formas da kuTvnileba-warmomavlobas aRniSnavs:
ded-is-eul-i, qmr-is-eul-i, cxovreb-is-eul-i... igi gamoiyeneba sakuTar saxelebTanac: Tamar-is-eul-i, nino-s-eul-i, merab-is-eul-i...
aseve kuTvnilebiT nacvalsaxelebTan: Cem-eul-i, mis-eul-i, Tqveneul-i. iSviaTad imave Sinaarsis gamosaxatavad -eul daerTvis
arsebiTi saxelis fuZes brunvis niSnis gareSec: mamapap-eul-i.
SedgenilobiT -eul rTuli sufiqsia: ev-ul > eul.
amgvarad, warmomavlobis aRmniSvneli sufiqsebia ZiriTadad
-el da -ur, agreTve sxva mawarmoeblebze maTi darTviT miRebuli rTuli sufiqsebi: -del, -mdel, -iur da -eul. warmomavlobis garda isini gamoxataven mqoneblobas, msgavsebas, kuTvnilebas, krebiTobas. am mawarmoebelTa gamoyeneba sxvadasxva semantikuri gadaxriT ar aris daSorebuli misi ZiriTadi funqciisagan.

228

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

III. 6.6. abstraqtuli saxelebi. abstraqtul cnebaTa aRmniSvneli saxelebi iwarmoeba -oba, -eba da si_e, si_o afiqsebiT. isini ganawilebulia sxvadasxva fuZesTan da maTi Canacvleba
Cveulebriv ar xdeba. unda aRiniSnos, rom Zveli qarTulis viTareba sxvagvari iyo, sadac -eba sufiqsi gamoiyeneboda, iq Tanamedrove qarTulSi -oba gvaqvs da piriqiT, aseve zog saxelTan
rom prefiqs-sufiqsi gamoiyeneboda, dRes sufiqsuri warmoeba
gvaqvs. Zvel qarTulSi -eba sufiqsiT da si_e-Ti nawarmoebi
formebi ufro produqtiuli iyo, axal qarTulSi ki abstraqtul saxelTa mawarmoeblebs Soris yvelaze xSirad gamoiyeneba oba sufiqsi.
Tanamedrove qarTulSi abstraqtulobis mawarmoebeli -oba
daerTvis: a) moqmedebiTi da vnebiTi gvaris mimReobebs: damajerebl-oba, Semrigebl-oba, vardnil-oba... b) arsebiT saxelebs:
kac-oba, Wabuk-oba, amxanag-oba... g) zedsarTav saxelebs: pataraoba, verag-oba, mxne-oba... d) ricxviT saxelebs: erT-oba... e) nacvalsaxelebs: me-oba, vina-oba, ra-oba... -oba SesaZlebelia daerTos zmnizedasa da nawilaksac ki: Sina-oba, ho-oba...
-oba sufiqsi garda ganyenebul cnebaTa gamomxatveli saxelebisa sxva funqciiTac gvxvdeba: igi daerTvis arsebiTi saxelebis fuZes da gamoxatavs krebiTobas: student-oba, biWbuW-oba,
mezobl-oba, axalgazrd-oba... es saxelebi abstraqtulia Tu krebiTi, amas konteqsti ganarCevs: es kaci axalgazrdobaSi sportsmeni iyo _ am winadadebaSi axalgazrdoba abstraqtuli saxelia, xolo aseT SemTxvevaSi _ aq axalgazrdoba ikribeba, axalgazrdoba krebiTia.
-oba-Ti iwarmoeba agreTve religiuri dResaswaulebis, saxalxo dResaswaulebis, ritualebis aRmniSvneli saxelebi: giorg-oba, Tamar-oba, alilo-oba da a. S.
-oba warmoSobiT rTuli sufiqsia: -ob Temis niSania, -a ki
_ masdaris mawarmoebeli: megobr-ob-s _ megobr-oba, mtr-ob-s _
mtr-oba, mezobl-ob-s _ mezobl-oba... Semdgom moxda -oba-s ganzogadeba. TandaTan igi calke sufiqsad Camoyalibda da daerTo
iseT fuZeebsac, romelTa Zirisagan zmna ar iwarmoeba: dReoba,
wyaldidoba, batonymoba da a. S. Semdgom ki -oba sufiqsma krebiTobis Sinaarsic SeiZina.

III. saxeli. saxelTa morfologia

229

-oba sufiqsi daerTvis nebismier xmovansa da Tanxmovanze


daboloebul fuZes, erTmarcvliansa da mravalmarcvlians. -oba
mawarmoebeli daerTvis rogorc qarTul, ise ucxo warmoSobis
saxelTa fuZeebs: aqtiv-oba, banalur-oba, popular-oba... igi daerTvis rogorc martiv, ise warmoqmnil fuZeebs: TavSekaveb-uloba, me-patron-e-oba, sa-marTli-ian-oba...
-eba mawarmoebelic -oba-s msgavsad Sedgenilia -eb Temis
niSnisa da masdaris -a formantisagan. erTvis sagnis Tvisebis an
raime maxasiaTeblis gamomxatvel fuZeebs: a) vnebiTi gvaris mimReobebs: mwuxar-eba, valdebul-eba, midrekil-eba... b) zedsarTavebs: borot-eba, Zlier-eba... g) arsebiT saxelebs: RvTa-eba, surnel-eba... d) ricxviT saxelebs: sam-eba, e) nacvalsaxelebs: Tviseba, v) zmnisarTebs: viTar-eba...
-eba sufiqsi daerTvis romelime Tanxmovanze an o xmovanze
daboloebul fuZeebs, umetesad mravalmarcvlianebs da iSviaTad
_ erTmarcvlianebs (Sno-eba, dro-eba...). -eba-Ti nawarmoebia rogorc martivi, ise rTuli fuZeebi (sax-eba, sam-eba, keTilxm-ovaneba, bedn-ier-eba). -eba darTul rTul fuZeTa umetesoba -ian da
-ovan mawarmoebliT miRebuli saxelebia.
Cveulebriv, -oba sufiqsisa da -eba-s gamoyeneba ama Tu im
fuZesTan gansazRvrulia. isini sxvadasxva fuZesTan gamoiyeneba,
magram zogjer erTsa da imave fuZesTanac gvxvdeba. aseT SemTxvevaSi Cndeba semantikuri sxvaobis damyarebis tendencia: ars-eba _
1. rac arsebobs, 2. arsi, buneba da ars-oba _ arsebobisTvis saWiro sazrdo.
abstraqtul saxelTa mawarmoebeli si_e da si_o konfiqsebi erTvis ZiriTadad viTarebiT an mimarTebiT zedsarTav saxelTa fuZes: si-cocxl-e, si-keT-e, si-Tb-o, si-tkb-o, si-amay-e...
zogjer -il da -ul sufiqsebian zedsarTavebTan gamoyenebisas
-il, -ul sufiqsebi fuZes Sordeba da erTvis si_e an si_o konfiqsiseuli -e an -o sufiqsi: grZ-el-i _ si-grZ-e, Tb-il-i _ siTb-o. si_o mawarmoebeli erTvis mxolod ramdenime fuZes, ZiriTadad im fuZeebs, romelTac
bolokidurad bagismieri b an
umarcvlo u moudiT: si-Tb-o, si-tkb-o, si-lb-o, si-msx-o...
si_e da -oba zogjer erTsa da imave fuZes erTvis. aseTia
asze meti fuZe: si-yoCaR-e _ yoCaR-oba, si-laR-e _ laR-oba, siZunw-e _ Zunw-oba da a. S. maTgan marTebul formebad umetesad

230

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

miCneulia si_e-Ti nawarmoebi formebi, radgan -oba mawarmoebliani formebi emTxveva amave fuZisagan nawarmoeb sawyisebs. iSviaTia iseTi SemTxvevebi, roca si_e-s paralelurad gvxvdeba -eba:
si-borot-e _ borot-eba, si-myudrov-e _ myudro-eba, si-Zlier-e
_ Zlier-eba... paralelur formaTagan upiratesoba eniWeba -eba
mawarmoeblian saxels.
III. 6.7. xelobis (profesiis) saxelebi. erTi jgufi saxelebisa me_e, me_ur(me_ul), mo_e konfiqsebiT aris nawarmoebi
da aRniSnavs saxelis fuZiT gamoxatul saganTan an movlenasTan
dakavSirebul adamians: me-nav-e, me-anabr-e, me-ocneb-e, me-bad-ur-i,
me-zRva-ur-i, mo-val-e... am jgufSi Sesulia Sinaarsobrivad mravalferovani saxelebi: raime saqmianobis mimdevari (me-baR-e, meTevz-e, me-venax-e...), raimes mflobeli (me-duqn-e, me-mamul-e, mewil-e...), raime niSniT gamorCeuli (me-winav-e, me-Zvir-e...). maTgan
yvelaze metia saqmianobis, profesiis gamomxatveli saxelebi da
amitom am jgufis saxelebs xelobis saxelebs uwodeben.
me_e konfiqsi daerTvis ZiriTadad arsebiT saxelebs, rogorc xmovan- ise TanxmovanfuZeebs. me_e ucxouri warmoSobis
saxelebsac daerTvis: me-model-e, me-pai-e...
me_ur (rae-narev fuZeebTan me_ul) konfiqsiani saxelebi
naklebad aris gavrcelebuli. me_ur daerTvis ZiriTadad erTmarcvlian da ormarcvlian saxelebs: me-zRva-ur-i, me-sve-ur-i,
me-Ta-ur-i, me-did-ur-i, me-ZuZ-ur-i. maTi nawili Zvel qarTulSivea Seqmnili. Zvelad es konfiqsi saxelzmnebisaganac awarmoebda
axal saxelebs: me-sm-ur-i, me-rwy-ul-i, romlebic mimReobur
formebs uaxlovdeba. Tanamedrove qarTulSi me_ur konfiqsi naklebad awamoebs axal fuZeebs. zogjer mas mimarTaven terminTa
sawarmoeblad: me-rgol-ur-i, me-koSk-ur-i, me-Tof-ur-i...
Zalian mcire raodenobiT gvxvdeba mo_e mawarmoebliani saxelebi: mo-nadir-e, mo-zav-e, mo-en-e, mo-Txilamur-e... es saxelebi
warmoebiT da mniSvnelobiT imdenad axlos arian saSuali gvaris
mimReobebTan (mo-bibin-e, mo-curav-e, mo-cigav-e...), rom saxelisa
da zmnisagan miRebuli formebis gamijvna yovelTvis ar xerxdeba
(arn. Ciqobava). am mimReobaTa nawili gasubstantivebulia (moyvar-e, mo-nadir-e...), ramac xeli Seuwyo mo_e konfiqsian xelobis saxelTa jgufis zrdas (m. tuskia).

III. saxeli. saxelTa morfologia

231

me_e da mo_e mawarmoeblebi zogjer erTsa da imave fuZesTan gvxvdeba erTi da imave mniSvnelobiT: me-qaravn-e, mo-qaravn-e,
me-zar-e, mo-zar-e... zogjer ki paralelur formebs semantikuri
gansxvaveba axasiaTebT: me-sazRvr-e da mo-sazRvr-e, me-sakuTr-e da
mo-sakuTr-e, me-val-e da mo-val-e...
III. 6.8. adgilis gamomxatveli saxelebi. warmoqmnil saxelebs Soris erTi jgufi adgilis gamomxatveli saxelebia. samecniero literaturaSi aseTi saxelebis nawils (mag., -ob sufiqsian saxelebs) zogjer geografiul saxelebTan erTad ganixilaven
(m. tuskia), nawil ki (-nar sufiqsian saxelebs) calke jgufad
gamoyof mcenareTa krebulis saxelebad (a. SaniZe, m. tuskia).
ramdenadac rogorc -ob sufiqsiani, ise -nar-iT nawarmoebi saxelebi adgils aRniSnaven, maT calke gamovyofT adgilis gamomxatvel saxelebad.
-nar (r- narev fuZeebTan nal-) daerTvis arsebiTi saxelis
fuZes da gamoxatavs adgils, sadac mravlad moipoveba fuZiT aRniSnuli sagani. es sufiqsi gvxvdeba ZiriTadad mcenareTa saxelebTan: mux-nar-i, naZvn-ar-i, kopit-nar-i, vard-nar-i, wabl-nar-i,
ary-nal-i, ifn-(n)ar-i, buCq-nar-i, yvavil-nar-i, baR-nar-i... aseTive
warmoeba gvaqvs raime sxva sagnis simravliT gamorCeuli adgilis
aRmniSvnel saxelebSic: qviS-nar-i, Tix-nar-i, qvav-nar-i... gvaqvs
araerTi SemTxveva, roca -nar mawarmoebliT miRebuli saxeli iqca geografiul saxelad: dafnari, bardnala, qvarnala (qval-nara), muxrani (mux-nar-i) da a. S.
varaudoben, rom -nar rTuli Sedgenilobis sufiqsia, miRebulia -n mravlobiTobis sufiqsisa da -ar krebiTobis gamomxatveli sufiqsis SerwymiT: n_ar > nar.
adgilis saxelTa mawarmoebelia agreTve -ob sufiqsi, romelic gamoxatavs raime niSniT, TvisebiT gamorCeul adgils: maRlob-i, dabl-ob-i, Rrant-ob-i, taf-ob-i, gverd-ob-i, ferd-ob-i...
-ob sufiqsiani warmoeba gvxvdeba samecniero terminologiaSi: rbil-ob-i, farT-ob-i, navT-ob-i, qan-ob-i, kuTx-ob-i da a. S.
fiqroben, rom -ob-is Tavdapirveli funqcia simravle-krebiTobis aRniSvna unda yofiliyo.
samecniero literaturaSi gamoTqmulia mosazreba, rom -ob
sufiqsis cveTiT aris miRebuli -o sufiqsi, romelic adgil-

232

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

mdebareobis gamomxatvel zog saxelSi gvxvdeba: gverd-o, ferd-o,


gril-o, lenWy-o, Cer-o, Rrant-o... (i. qavTaraZe, m. tuskia).
III. 6.9. geografiuli saxelebi. geografiuli saxelebi qarTulSi sxvadasxva warmoSobisaa: nawils safuZvlad udevs mcenaris, cxovelis, frinvelis, mineralis Tu sxva sagnis saxeli (muxaTi, rkoni, koSkebi, bagebi, qvebi...); nawili ama Tu im gvarisagan
aris warmomdgari (kaiSaurni, vaCnaZiani...); gavrcelebulia agreTve
msazRvrel-sazRvruliT miRebuli kompozitebi, romelTa meore
nawili adgilis aRmniSvneli an sxva sazogado saxelia: qalaqi, daba, sofeli, ubani..., pirveli nawili ki mis msazRvrels warmoadgens (axalsofeli, cixisZiri, lamisyana...). toponimikur saxelTa
warmoebis sxvadasxva modeli Seswavlili da gamovlenilia a.SaniZis, al. Rlontis, z. WumburiZis, g. bedoSvilis, T. zurabiSvilis,
f. makalaTias da sxva mkvlevarTa mier. rogorc a. SaniZe aRniSnavs, yovelgvari sazogado saxeli SeiZleba miekuTvnos romelime
dasaxlebul punqts da iqces geografiul saxelad. ganvixilavT
nawarmoeb geografiul saxelebs.
geografiul saxelTa sawarmoeblad gamoyenebulia afiqsebi,
romlebic sxvadasxva funqciiT gvxvdeba warmoqmnil sazogado
saxelebSi, kerZod, mqonelobis -ian, -ovan sufiqsebi (wifliani,
vaSlovani...), winaviTarebis na_ar, na_ur, na_ev afiqsebi (nataxtari, nadaburi, navenaxevi...), daniSnulebis sa_e, sa_o, sa_is,
sa_ur afiqsebi (sairme, sakerpo, saorbisi, sabaduri...). bevri geografiuli saxeli nagenetivaria (quTaisi, manglisi, Sindisi...).
sakuTriv geografiul saxelTa mawarmoeblebia: -eT, -iT,
sa_eT, sa_is afiqsebi.
-eT bolosarTi yvelaze gavrcelebulia dasaxelebul
afiqsTa Soris. igi erTvis sazogado arsebiT saxelebs: tb-eT-i,
orb-eT-i, qor-eT-i, Tel-eT-i...; tomobriv da eTnikur saxelebs:
xevsur-eT-i, svan-eT-i, tajik-eT-i, somx-eT-i, arab-eT-i...; gvarsaxelebs: simon-eT-i, darCi-eT-i... Zveli qarTulidan cnobilia liparit-eT-i, mariam-eT-a...
-eT sufiqsiT toponimebis garda nawarmoebia qveynis mxareTa saxelebi: aRmosavl-eT-i, dasavl-eT-i, Crdilo-eT-i, samxr-eT-i
da adgil-samyofelis aRmniSvneli sxva sazogado saxelebi: Suamdinar-eT-i, iatakqveS-eT-i, bnel-eT-i, sul-eT-i, xmel-eT-i, mou-

III. saxeli. saxelTa morfologia

233

savl-eT-i... amgvari formebis analogiiT Seiqmna zogi poeturi


licencia, romlebic mxatvrul literaturaSi gvxvdeba: gz-eT-i,
(vefx.), smaWam-eT-i, fSav-eT-i, wyl-eT-i (vaJa).
saxeli, romelsac -eT daerTvis, SeiZleba iyos nawarmoebi:
mousavl-eT-i, an rTuli: Sua-mdinar-eT-i, sma-Wam-eT-i...
-eT istoriulad awarmoebda krebiTi mravlobiTis formebs:
pavle-eT-i=pavle da misi mimdevarni, es mniSvneloba SemorCenilia
zog dialeqtSi, kerZod, raWulSi (biZeeTi=biZaSvilebi). rogorc
Cans, -eT sufiqsis Tavdapirveli funqcia unda yofiliyo, aReniSna
raimes an vinmes mravlad myofobis adgili (n. mari, arn. Ciqobava).
s. janaSia da v. Tofuria -eT mawarmoebels geneturad mravlobiTobis -T(eT) daboloebas ukavSireben. v. Tofurias azriT, geografiul saxelad gvqonda msazRvrel-sazRvruli, romlis pirveli
komponenti Taniani mravlobiTis naTesaobiTi brunvis forma iyo
da sazRvrulis dakargvis Semdeg toponimad mxolod igi darCa.
ramdenime geografiul saxelSi gvaqvs -iT daboloeba, romelic a. SaniZes -eT bolosarTis variantad miaCnia. es saxelebia:
somx-iT-i, bor-iT-i, mol-iT-i, beRl-iT-i, xre-iT-i...
sa_eT konfiqsiT aris nawarmoebi: sa-berZn-eT-i, sa-frangeT-i, sa-sir-eT-i... sa_eT konfiqsi gvxvdeba ramdenime sazogado
saxelSic: sa-giJ-eT-i, sa-mgl-eT-i...
sa_eT mawarmoeblis -eT igivea, rac damoukideblad arsebuli -eT, sa- ki daniSnulebis mawarmoebeli prefiqsia.
sa- prefiqsTan erTad gvxvdeba sxva sufiqsebic: -is (sa-cxenis-i, sa-orb-is-i...); -e (sa-mcx-e, sa-mSvild-e...); -o (sa-qarTvel-o,
sa-megrel-o...).
III. 6.10. rigobiTi da wilobiTi ricxviTi saxelebi. rigobiTi ricxviTi saxelebi iwarmoeba ricxviTi saxelebis fuZeze
me_e konfiqsis darTviT: me-or-e, me-aT-e, me-aTas-e... da-Ti dakavSirebul rTulfuZian saxelebSi me- TavsarTi daerTvis da-s
Semdeg mdgom saxels: oc-da-me-erT-e, ormoc-da-me-Cvidmet-e da a.
S. gansxvavebuli warmoebisaa erTi raodenobiTi saxelis rigobiTi forma pirveli, romelsac fuZed piri saxeli aqvs, pirveli =
pirisaken mdgomi (a. SaniZe), me-erT-e ki gamoyenebulia rTul saxelebSi: ocda-me-erT-e, as-me-erT-e...

234

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

wilobiT ricxviT saxelTa sawarmoeblad rigobiTi ricxviTi


saxelis viTarebiTi brunvis forma aris gamoyenebuli: me-oTx-e-di, me-aT-e-d-i... ricxviT saxels _ meoredi enacvleba naxevari.
Zvel qarTulSi wilobiTi ricxviTi saxelebi iwarmoeboda
aRweriTad: mexuTe nawili, an -eul, na_al afiqsebiT: xuT-euli, aT-eul-i... na-oTx-al-i... amgvari warmoeba dRes mxolod dialeqtebSia SemorCenili. Tanamedrove saliteraturo enaSi -eul
mawarmoebliani ricxviTi saxelebi gamoxatavs Semcvelobas: sameul-i = samis Semcveli, aTas-eul-i = aTasis Semcveli... na_al
afiqsuri warmoebis ricxviTi saxelebi ki saliteraturo enaSi
aRar SemorCa.
III. 6.11. wina viTarebis saxelebi. warmoqmnil saxelTa Soris gamoiyofa erTi jgufi saxelebisa, romlebic na_ar (na_al),
na_ev (na_eb), na_ur, na- mawarmoeblebiT aris warmoqmnili. es
saxelebi gamoxataven raime saxis wina viTarebas, kerZod, gamoxataven a) sagans, pirs, romelic uwin igive iyo, rac ZireuliT aris
gadmocemuli: na-col-ar-i, na-ym-ev-i, na-mwyems-ar-i... b) adgils, sadac uwin is sagani iyo, rac ZireuliT aris gadmocemuli: na-qalaqar-i, na-saxl-ar-i, na-tyvi-ar-i... g) sagans, pirs, romelic im adgilas iyo, romelzec Zireuli saxeli miuTiTebs: na-cimbir-al-i, nacix-ar-i, na-front-al-i... d) dros, romelic gamoxatavs, rom ZireuliT gadmocemuli xani ukve Cavlilia: na-SuaRam-ev-i, na-SuadG-ev-i...
aseTi saxelebis umetesoba zmnizedurad aris gamoyenebuli: na-saRamo-ev-s, na-sadil-ev-s, na-vaxSm-ev-s... e) raimes nawils, ZireuliT
gamoxatuli sagnis narCens: na-sufr-al-i, na-wib-ur-i... na- prefiqsuli warmoeba gamoiyeneba terminTa Sesaqmnelad: na-mxar-i, na-kbili, na-zol-i da sxv.
wina viTarebis saxelebi xSirad toponimebad aris qceuli:
na-saydr-al-i, na-qer-al-a, na-qalaq-ar-i, na-venax-ev-i, na-darbaz-evi, na-dab-ur-i... zogi wina viTarebis saxeli gaarsebiTebula: napir-i, na-erT-i, na-davl-i...
warmoebiT da mniSvnelobiT wina viTarebis saxelebi uaxlovdeba vnebiTi gvaris mimReobebs: na-Cuq-ar-i, na-xn-av-i, na-pob-i
da misT. zogjer Zneli gasarCevi xdeba, warmoqmnili saxeli wina
viTarebis gamomxatveli afiqsebis darTviT aris miRebuli, Tu
nasaxelari zmnisagan nawarmoebi mimReobaa.

III. saxeli. saxelTa morfologia

235

wina viTarebis saxelTa Soris yvelaze Zvelia na- prefiqsiani warmoeba (arn. Ciqobava). zogjer erT ZirTan sxvadasxva
warmoeba gvxvdeba: na-zamTr-i, na-zamTr-al-i, na-zamTr-ev-i; nasisxl-i, na-sisxl-ar-i; na-qalaq-ar-i, na-qalaq-ev-i; na-bag-ar-i, nabag-ev-i; na-fex-ar-i, na-fex-ur-i; na-Ram-ev-i, na-Ram-ur-i da sxv.
III. 6.12. kninobiT-saalerso saxelebi. kninobiT saxelebs
uwodeben im warmoqmnil saxelTa jgufs, romelic gamoxatavs simciris, alersis, damcirebis semantikas. sityvawarmoebis sxva jgufebisagan gansxvavebiT, kninobiT-saalerso saxelebSi mawarmobeli
sityvas leqsikur mniSvnelobas ki ar ucvlis, aramed emociurgamomsaxvelobiT iers aZlevs.
kninobiTi formebis warmoeba Tanamedrove salteraturo
qarTulSi gavrcelebuli ar aris. simciris semantika gamoixateba leqsikurad (knuti, lekvi, CiCqi, juja da a. S.) an aRweriT.
iseTi saxelebi, rogoricaa saxli, ezo, baRi, xe, skami, magida da
mravali sxva, kninobiT formebs ver awarmoeben da am sagnebis
simciris gamosaxatavad ena aRweriT warmoebas mimarTavs: patara
saxli, patara ezo, patara baRi da a.S.
miuxedavad imisa, rom kninobiTi formebi saliteraturo
qarTulSi ise gavrcelebuli ar aris, rogorc, vTqvaT, rusulsa
da germanulSi, raodenobrivad mainc bevri mawarmoebeli gamoiyofa, romelTa funqcia kninobiTobis gamoxatvaa. esenia martivi
sufiqsebi: -a, -ak, -ik, -ok, -uk, -an, -in, -on -un, -al, -il, -at,
-ot, -ut, -ic, -uc, -iC, -uC, -iW, -uW, -ux da maTi SeerTebiT miRebuli rTuli sufiqsebi.
mawarmobelTa kombinaciebis mixedviT kninobiT saxelebSi
gvaqvs erTsafexuriani, orsafexuriani da samsafxuriani warmoeba. am safexurebis mixedviT es mawarmoeblebi ase SeiZleba
warmovadginoT:
erTsafexuriani

-ak (wign-ak-i)
-ik(bes-ik-i)

orsafexuriani
-i-a (Zam-i-a)
-i-o (wiTl-i-o)
-ak-a (Tofr-ak-a)
-ik-a (mar-ik-a)

samsafexuriani

-ak-un-a (eSm-ak-un-a)
-ik-on-a (ded-ik-on-a)
ik-an-a (Wor-ik-an-a)

236

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

-uk (buSt-uk-i)

-uk-a (glax-uk-a)

-un (Tam-un-i)

-an-a (yaCaR-an-a)
-in-a (cot-in-a)
-un-a (Cit-un-a)

-ik-un-a (mam-ik-un-a)
-ik-el-a (var-ik-el-a)
-ok-in-a (wver-ok-in-a)
-uk-an-a (vaWr-uk-an-a)
-uk-un-a (vaWr-uk-un-a)
-uk-el-a (Zar-uk-el-a)
-in-ik-a (cot-in-ik-a)
-un-i-a (Tag-un-i-a)
-un-el-a (karg-un-el-a)
-un-ik-a (daT-un-ik-a)
-un-uk-a(cot-un-uk-a)

-al-a (Cum-al-a)
-el-a (giorg-el-a)
-il-a (mama-il-a)
-il-o (ded-il-o)
-ul-a (kunw-ul-a)
-ol-i-a (Cit-ol-i-a)

-ut (kak-ut-i)

-uc(kekl-uc-i)

-ur-a (gub-ur-a)
-at-a (kot-at-a)
-it-a (CiCq-it-a)
-ut-a (xap-ut-a)
-uq-a (bumbl-uq-a)
-uC-a (Tikn-uC-a)
-uc-a (gog-uc-a)

-ut-an-a (WuWr-ut-an-a)
-uC-un-a (yr-uC-un-a)
-uc-an-a (gog-uc-an-a)
-uc-un-a (gog-uc-un-a)

-ew-a (kop-ew-a)
-aW (gorgol-aW-i)

-eW (qer-eW-i)
-iW (kop-iW-i)
-uW (ka-uW-i)
-ox (gor-ox-i)
-ux (kinW-ux-i)

-aW-in-a (kvar-aW-in-a)
a-el-a (fafx-a-el-a)
-eW-el-a (qerq-eW-el-a)
-iW-a (kviW-iW-a)
-uW-an-a (park-uW-an-a)
-ux-an-a (bebr-ux-an-a)
-ux-un-a (bebr-ux-un-a)

-aj (axt-aj-i)
-uj-a (axta-uj-a)
-a (qal-a)

III. saxeli. saxelTa morfologia

237

unda aRiniSnos, rom erTsafexuriani warmoebis saxelebSi


kninobiTobis sufiqss (a-s garda) gadmonaSTis saxe aqvs da kninobiTobis gamoxatvis funqcia aRar gaaCnia. orsafexuriani da
samsafexuriani warmoebis dros romelime sufiqss emateba -a,
romelic kninobiTobis ZiriTadi mawarmoebelia da misi darTva
danarCen sufiqsebze saTanado emociur-gamomsaxvelobiT iers
sZens sityvas.
kninobiTobis gamomxatvel sufiqsTagan zogi mxolod erT
formaSia dadasturebuli. warmoqmnil saxelTa umetesoba dialeqturia da ar aris farTod gavrcelebuli. bevr SemTxvevaSi
mawarmoeblis gamoyofa mxolod etimologiuri kvlevis Sedegad
xerxdeba. sufiqsTa mravalferovnebis mizezi ki is unda iyos,
rom kninobiToba mraval semantikur niuanss moicavs, simciris
garda gamoxatavs saalerso an damcinav damokidebulebas. am niuansur gansxvavebebs ena sxvadasxva mawarmoebliT gamoxatavs.
garda amisa, mawarmoebelTa es simravle imiTac aris gamowveuli, rom xSirad isini erTmaneTis bgerweruli nairsaxeobebia.
kninobiTobis warmoebis dros arsebiTi mniSvneloba eniWeba
fuZis semantikas. Tu fuZis semantika simciris gamoxatvas ver
iguebs, masze darTuli kninobiTobis mawarmoebeli damcirebiTi,
damcinavi damokidebulebis gamomxatveli xdeba: beberi _ bebrux-an-a, glexi _ glex-uW-a, yru _ yr-uC-un-a... zogjer mawarmoebeli kninobiTobasTan erTad msgavsebis an raime Tvisebis mqoneblobis gamomxatvelicaa, mag., yb-aC-a (didi ybebis mqone adamiani),
qal-aC-un-a (qalis Tvisebebis mqone vaJi), yaCaR-an-a (moferebiT
yoCaRi da celqi gogo)...
zogjer kninobiTobis mawarmoeblis darTva axali leqsikuri
erTeulis Seqmnis safuZvelia. aseTia magaliTad, wign-ak-i, kbilan-a, nawil-ak-i, park-uW-i, ka-uW-i da a. S. am SesaZleblobas xSirad mimarTaven teqnikuri terminebis Sesaqmnelad.
warmoqmnil saxelTa warmodgenili jgufebi Sinaarsobrivi,
semantikuri TvalsazrisiT gamoyofili jgufebia, romlebic SeiZleba kidev gamravldes an dazustdes.
derivaciuli afiqsebi qarTulSi am Sinaarsobrivad dajgufebul saxelTa mawarmoeblebiT ar amoiwureba. qarTuli enisaTvis damaxasiaTebeli movlenaa brunvis niSnebis, Tandebulebis,

238

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

zmnisarTebis, nawilakebis gamoyeneba sityvawarmoebiTi funqciiT.


amave dros gvaqvs sxva enebidan nasesxebi derivatebic.
III. 6.13. brunvis niSnebiT warmoqmnili saxelebi. qarTulSi axali fuZis warmosaqmnelad SeiZleba gamoyenebul iqnas romelime brunvis niSani, kerZod, naTesaobiTi, moqmedebiTi da viTarebiTi. brunvis niSnebia warmoqmnis elementad gamoyenebuli
Semdeg saxelebSi: SemTxvev-iTi, uaryof-iT-i, gul-ad-i, fer-ad-i,
pur-ad-i da sxv... zogi aseTi saxeli Tanamedrove saliteraturo enaSi Zveli qarTulidan aris SemorCenili. amave dros am
brunvis niSnebis gamoyeneba axal fuZeTa sawarmoeblad xSiria samecniero da teqnikur terminologiaSi. rogorc cnobilia, zogi
warmoeba ufro produqtiulia terminologiur sistemaSi, vidre
saliteraturo enaSi. swored amgvaria moqmedebiTi da viTarebiTi
brunvis niSnebiT axal fuZeTa warmoeba. moqmedebiTi brunvis
niSniT aris nawarmoebi: qve-iT-i, Sedegob-iT-i, moculob-iT-i da
sxv. gansakuTrebiT bevria sawyisze -iT sufiqsis darTviT miRebuli terminebi: dadeb-iT-i, kiTxv-iT-i, Cveneb-iT-i, uaryof-iT-i,
moqmedeb-iT-i, gacvl-iT-i, gazomv-iT-i... viTarebiTi brunvis -ad
niSnis darTviT sawyisebze miiReba teqnikuri terminebi: aalebad-i, ganmeoreb-ad-i, daSl-ad-i, kumSv-ad-i, tev-ad-i, feTqeb-ad-i,
xsn-ad-i...
istoriulad warmoqmnil saxelebad SeiZleba miviCnioT nagenetivari geografiuli saxelebi: quTa-is-i (quTaT-is-i), Tbilis-i (tfil-is-i), urbn-is-i, mangl-is-i, mowam-eT-a, ber-T-a da
sxva; TveTa saxelwodebebi: ma-is-i, ivn-is-i, ivl-is-i da sxva;
agreTve zogi termini: Tv-is-i, mamasaxl-is-i, merm-is-i da sxva.
Tanamedrove saliteraturo enaSi -is, rogorc warmoqmnis elementi, ar gvxvdeba, samecniero terminologiaSi ki xSirad gamoiyeneba: Tval-is-i, afr-is-i, ujred-is-i, safex-is-i...
III. 6.14. TandebulebiT an TandebulTan gaTanabrebuli
sityvebiT da nawilakebiT warmoqmnili saxelebi. axali fuZis
sawarmoeblad SeiZleba gamoyenebul iqnas Tandebuli an TandebulTan gaTanabrebuli sxva sityva. es formantebi derivatebad
iqcevian da zedsarTavebs awarmoeben. es movlena ufro mkafiod
Zvel qarTulSi iyo gamoxatuli. Zvel teqstebSi mawarmoeblis

III. saxeli. saxelTa morfologia

239

funqciiT gvxvdeba: -gan (kacTa-gan-i, mTavarTa-gan-i...); -Tana (misTana-i, Tvis-Tana-i...); -Sina (qalaqis-Sina-i, queyanis-Sina-i...); kerZo (Cem-kerZo-i, mis-kerZo-i...); -mier (Cem-mier-i, RmrTisa-mieri...); -mimarT (kacisa-mimarT-i, RmrTisa-mimarT-i...); -momarT (CemmomarT-i, Cuen-momarT-i...); -ebr (RmrTe-ebr-i, kacisa-ebr-i...); gamo (wuer-gamo-i...); -mdin (ergasiswla-mdin-i...) (a. SaniZe, z.
srjvelaZe).
saxelTa warmomqmnel afiqsTa funqciiT Tanamedrove qarTulSi gvxvdeba: -gan, -ebr, -ebriv, -ebur, -mier, -Tana, -nair,
-gvar, -jer, -mag, -kec, -gzis.
-gan daerTis arsebiTi, zedsarTavi, ricxviTi saxelebis Taniani mravlobis formebs an nacvalsaxelebis naTesaobiTi brunvis formebs da gviCvenebs warmomavlobas, mravlidan erTs: kacTa-gan-i, mizez-Ta-gan-i, Zvel-Ta-gan-i, sam-Ta-gan-i, Cven-gan-i...
-ebr daerTvis arsebiTi saxelis an nacvalsaxelis naTesaobiTi brunvis formebs da gamoxatavs msgavsebas: lom-is-ebr-i,
Sen-ebr-i... -ebr erTvis uSualod fuZesac: lom-ebr-i, kac-ebr-i...
es mawarmoebeli xSirad gamoiyeneba terminologiaSi: badis-ebr-i,
airis-ebr-i, vardis-ebr-n-i da sxv.
-ebr sufiqsis gavrcobili variantebia -ebur da -ebriv mawarmoeblebi. -ebr sufiqsi -ur-is gavleniT gadakeTda -ebur-ad
(a. SaniZe). igi daerTvis saxelis naTesaobiTi brunvis formas an
uSualod fuZes da gamoxatavs msgavsebas: lomis-ebur-i, Tavisebur-i, Zvel-ebur-i, Sen-ebur-i... Cven, Tqven nacvalsaxelebTan
-ebur warmomavlobasac gviCvenebs. Cveneburi `Cvens msgavssac~
gamoxatavs da `Cveni mxrisasac~ (a. SaniZe).
-ebriv rTuli sufiqsia: ebr-iv. igi daerTvis saxelis fuZes da gamoxatavs sagnis an movlenis daniSnuleba-ragvarobas: sazogado-ebriv-i, gon-ebriv-i, Cveul-ebriv-i...
-mier naTesaobiTi brunvis formas daerTvis da aRniSnavs
warmomavlobas (Sdr. Zv. qarT. qristes-mier-i), gamoiyeneba umetesad terminologiaSi: bagis-mier-i, cxviris-mier-i, xorxis-mier-i...
-Tana, -nair, -gvar derivatebi msgavsebis gamosaxatavad
gamoiyeneba arsebiT saxelTa da nacvalsaxelTa naTesaobiTi
brunvis formaze darTviT: kac-is-Tana, am-is-Tana, ded-is-nair-i,
Tav-is-nair-i, am-gvar-i, im-gvar-i...

240

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

warmoSobiT -Tana-s ukavSireben sparsul sityvas dana `marcvali~, romelic SeiZleboda msgavsebis aRsaniSnad yofiliyo
gamoyenebuli (a. SaniZe), xolo -nair sufiqss ukavSireben arabul sityvas nazir (=Sesaxedavi, msgavsi) (a. SaniZe).
-jer, -mag, -kec, -gzis zmnizeduri warmoSobis mawarmoeblebia, ricxviT saxelebTan gvxvdeba da jeradobis gamosaxatavad
gamoiyeneba: mraval-jer-i, aT-mag-i, Svid-kec-i, mraval-gzis-i...
xSirad sityvawarmoebiTi funqciiT gamoiyeneba ara nawilakmorfemoidi, romelic uaryofa-uqonlobis gamosaxatavad daerTvis saxels. am daniSnulebiT ara gvxvdeba Zvel qarTulSi (araars-i, ara-Jam-i, ara-Rirs-i, ara-wmida da sxv.), Tumca igi xSirad
ar gamoiyeneba, Tanamedrove qarTulSi ki sakmaod gavrcelebulia.
ara- daerTvis arsebiT saxelebs (arakaci), ricxviT saxelebs
(araerTi), zedsarTavebs (arazusti, arasruli, araswori...), nawarmob saxelebsa da mimReobebs (araadamianuri, araamqveyniuri,
aragonivruli, aranormaluri, araorganizebuli da sxv.).
III. 6.15. ucxo afiqsiani saxelebi. qarTul warmoqmnil saxelTa ganxilvisas calke unda gamoiyos is saxelebi, romlebic
sxva enidan nasesxebi afiqsebiT aris nawarmoebi. rogorc cnobilia, ucxo warmoSobis afiqsi nasesxebad SeiZleba CaiTvalos maSin, roca igi damoukideblad aris gamoyenebuli fuZis sawarmoeblad. aseTi SemTxvevebi qarTulSi cotaa. sityvebis sesxeba advilad xerxdeba, ramdenadac enis leqsikuri fondis elementTa
raodenoba SeuzRudavia da maT Soris urTierTkavSiri sustia,
morfologiuri elementebi da sityvawarmoqmnis meqanizmebi ki
myaria da amdenad afiqsTa sesxeba iSviaTia.
afiqsis sesxeba mxolod gansakuTrebul SemTxvevaSi, ucxo
enis intensiuri moZalebis pirobebSi SeiZleba moxdes: rodesac
enaSi didi raodenobiT aris Semosuli erTi da igive fuZe da
rodesac erTi da igive afiqsi mravaljer meordeba sxvadasxva
fuZeSi. mxolod aseT viTarebaSi aris dasaSvebi, gauCndeT molaparakeebs saTanado ucxo sityvaTa morfologiuri analizis SesaZlebloba (b. foCxua).
Cveulebriv, ucxo warmomavlobis fuZeebi maTze darTul
afiqsebTan erTad qarTuli enis gramatikis TvalsazrisiT daunawevrebel erTeulebs warmoadgens. qarTulad molaparakeTaTvis

III. saxeli. saxelTa morfologia

241

gacnobierebulic rom iyos ama Tu im elementis afiqsuroba, Tu


mas axali fuZeebis sawarmoeblad ar iyeneben, nasesxobaze laparaki ar SeiZleba.
didi raodenobiT gvxvdeba ucxo warmomavlobis fuZeebi
qarTul samecniero terminologiaSi. maTSi gamoyenebulia: laTinurSi xelobis saxelTa mawarmoebeli sufiqsi -ant: doqtorant-i, praqtik-ant-i, konsult-ant-i...; laTinuridanve momdinare
profesiis aRmniSvneli -or: reviz-or-i, direqt-or-i...; Zveli
berZnuli -ika sufiqsi, romelic aRniSnavs mecnierebis, xelovnebis dargs: stilst-ika, poet-ika, lir-ika, Jurnalist-ika...; Zveli
berZnuli -oid, romelic raime Tvisebis mqoneblobas, raimesTan
msgavsebas gamoxatavs: morfem-oid-i, human-oid-i da mravali sxv.
bevri sxvadasxva afiqsiT gaformebuli fuZe gvxvdeba samedicino terminologiaSi, qimiur nivTierebaTa saxelebSi, magram
es afiqsebi nasesxebad ver CaiTvleba, radgan damoukidebel mawarmoeblad qarTul fuZeebTan ar gvxvdeba.
rogorc b. foCxua aRniSnavs, oTxasze meti sityvaa saerTo-saliteraturo qarTulSi iseTi, romelsac daboloebad
-acia aqvs (numeracia, punqtuacia, registracia, federacia...) da
arcerTi maTgani ar aris qarTulad nawarmoebi, e. i. arc erTi
SemTxveva ara gvaqvs iseTi, rom sityva mTlianad (am daboloebianad) ki ar iyos nasesxebi, aramed mxolod es -acia erTvodes
qarTul fuZes.
maTgan gansxvavebiT gvaqvs ucxo warmoSobis afiqsebi da
afiqsoidebi, romlebic qarTul fuZeebTanac gamoiyeneba anu
xdeba afiqsis sesxeba.
samecniero literaturaSi gamoyofilia ramdenime afiqsi,
romlebic sparsuli enidan Semovida da ramdenadme mawarmoeblis Zala SeiZina qarTulSic. esenia: daniSnulebis gamomxatveli
-dan (Caidani, yavadani...) imave funqciis -xana (Caixana, yavaxana...)
da profesiis mawarmoebeli -dar (daxlidari, xazinadari).
-dan imave funqcias asrulebs, rasac sa_e, sa_o. Cai-dan-i,
yava-dan-is gverdiT gvaqvs sa-Cai-e, sa-yav-e. yavadani TiTqmis aRar
gamoiyeneba Tanamedrove metyvelebaSi, mis nacvlad sayaves paralelurad gvxvdeba uxo warmoSobis sityva jezve. rac Seexeba Caidans, igi niSnavs rogorc Cais dasayenebel WurWels, ise saer-

242

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Tod WurWels wylis asaduReblad. SeiZleba iTqvas, -dan afiqsi


dRes ukve mawarmoeblad aRar aRiqmeba.
-xana mawarmoebliani saxelebi naSTis saxiT aris SemorCenili: zarafxana, qarxana... es mawarmoebeli zog Zirs qarTulSic
daerTo (ludxana), Tumca axal saxelebTan misi gamoyeneba ironiuli elferis matarebelia. igive SeiZleba iTqvas -dar mawarmoebelTan dakavSirebiTac.
ucxo warmoSobis mawarmoeblebi, romlebic umetesad rusulis an romelime evropuli enis saSualebiT aris Semosuli qarTulSi, gvxvdeba qarTul fuZeebTanac. esenia: -izm, -ist, pra-/
pre-, pro-...
-izm Zveli berZnuli sufiqsia, aRniSnavs: a) moZRvrebas,
mimdinareobas romelime pirovnebis saxelis, raime debulebis,
principis mixedviT: bud-izm-i, darvin-izm-i, monarq-izm-i, terorizm-i, bihevior-izm-i...; b) raime ganmsazRvreli, damaxasiaTebeli
niSnis mqoneblobas: liberal-izm-i, formal-izm-i, patriot-izm-i,
cin-izm-i, kom-izm-i... am funqciiT igi qarTul -oba sufiqss udris (Sdr. liberal-oba, formal-oba, patriot-oba...). es mawarmoebeli qarTul fuZeebTanac gvxvdeba: imer-izm-i (imeruli kilos
damaxasiaTebli enobivi molena saliteraturo qarTulSi), zviad-izm-i (am saxels ironiuli elferi aqvs)...
-ist warmoSobiT Zveli berZnuli sufiqsia, gamoxatavs
romelime moZRvrebis, mimdinareobis mimdevars: bud-ist-i, darvin-ist-i, monarq-ist-i, teror-ist-i..., gamoiyeneba agreTve profesiis, xelobis aRmniSvnel saxelebSi: special-ist-i, traqtorist-i, tank-ist-i, feleton-ist-i... iseve, rogorc -izm sufiqsi,
-ist-ic gamoiyeneba qarTul fuZeebTan: kuW-ist-i, Wam-ist-i, aryist-i... es saxelebi ZiriTadad sasaubro metyvelebaSi gvxvdeba
da ironiis gamomxatvelia.
pra-/ pre- prefiqsi laTinuria da raimes uwinaresobas, winamorbedobas aRniSnavs: pre-fiqsi, pre-ambula... am mawarmoebliT
damoukideblad aris nawarmoebi: pra-germanuli... amave funqciiT
gvxvdeba meore laTinuri prefiqsi pro-, romelic aseve aRniSnavs raime moZRvrebis mimdevars, momxres, visime magiers... igi
awarmoebs saxelebs: pro-afxazuri, pro-qarTuli...

III. saxeli. saxelTa morfologia

243

III. 6.16. afiqsoidebis saSualebiT warmoqmnili saxelebi. ucxo warmomavlobis afiqsebTan erTad terminologiur sistemaSi metad produqtiulia axali terminebis warmoqmna ucxo
warmoSobis afiqsoidebis saSualebiT. afiqsoidebad miiCneven im
struqturul elementebs, romlebsac damoukidebeli mniSvneloba hqonda (da zog SemTxvevaSi kidev aqvs SerCenili), magram
droTa ganmavlobaSi damoukidebloba daukargavs da sityvis mawarmoebeli afiqsis funqcia miuRia.
afiqsoidebis saSualebiT sityvaTa warmoqmna mxolod terminologiuri sistemisTvis aris damaxasiaTebeli da ara saerTo
saliteraturo enisaTvis. sazogadod, mecnierebis enis sityvaTa
Sedgenis wesebi mTlianad damyarebulia saliteraturo enis sistemaze, mis gramatikul saSualebebze, afiqsoidebis saSualebiT
Seqmnili modelebi ki ganasxvavebs terminologiur sistemas saerTo saliteraturo enis ganviTarebis saerTo gzisagan (r. RambaSiZe).
terminTa Sesaqmnelad gamoyenebuli afiqsoidebi, romlebic warmoSobiT ZiriTadad berZnullaTinuria, saerTaSoriso
enobriv masaladaa qceuli da TiTqmis yvela enaSia gamoyenebuli, amitom maT saerTaSoriso terminelementebs anu saerTaSoriso afiqsoidebs uwodeben. aseTebia prefiqsoidebi: anti- (antipaTia, antivirusi...), super- ( super-meni, super-marketi), makro- (makro-struqtura, makro-kosmosi...), mikro- (mikro-ekonomika,
mikro-klimati...), mono- (mono-grafia, mono-liTi...), kvazi- (kvazistatikuri, kvazi-optikuri...), kontr- (kontr-argumenti, kontrrevolucia...), poli- (poli-gloti, poli-fonia...), sub- (substandarti...), post- (postskriptumi, postpozicia), ultra- (ultrareaqciuli...) da sxv.; sufiqsoidebi: -grafi (anemo-grafi, heliografi...), -skopi (oscilo-skopi, fonendo-skopi...), -metri (fsiqometri, alti-metri...), -logia (eko-logia, orniTologia...), -foni (magnito-foni, foto-foni...) da sxv.
es afiqsoidebi sxvadasxva dros sxvadasxva terminologiur
sistemaSi aris gaCenili da SemdgomSi damkvidrebuli qarTul
terminologiur sistemaSi. isini axal saxelTa wamosaqmnelad
gamoiyeneba sakuTriv qarTul fuZeebTanac: anti-saxelmwifoebrivi, anti-xalxuri, makro-samyaro, mikro-sesxi, mikro-marcvlovani,
mono-baraTi, kvazi-mecnieruli, kvazi-erovnuli, kontr-Seteva,

244

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

kontr-SekiTxva, post-sabWoTa, sub-SenaerTi, ultra-bgera, ultra-iisferi da sxv. maTgan zogi metad aqtiuria, zogi _ naklebad. erT-erTi yvelaze gavrcelebuli mawarmoebelia laTinuri
warmoSobis afiqsoidi supe-, romelic aRniSnavs aRmatebiT xarisxs. es mawarmoebeli inglisuris gavleniT sul ufro xSirad
gamoiyeneba (super-saxelmwifo, super-Tasi...) da _ ara marto
terminologiaSi. gansakuTrebiT aqtiurad mimarTaven mas sasaubro metyvelebaSi. igi gvxvdeba rogorc saxelis fuZesTan, ise sawyisTan da mimReobasTan: supersaCuqari, superskola, superbileTi, supermanqana, supermoTxilamure, supermomxmarebeli, superSeiaraReba, supergaTamaSeba... aseTi formebis momravleba sasaubro metyvelebaSi ucxo sityvebiT gatacebis Sedegia.
saerTaSoriso afiqsoidebis gverdiT xSirad gamoiyeneba maTi qarTuli ekvivalentebi. sazogadod, saerTaSoriso afiqsoidebis Targmna miRebuli xerxia sxvadasxva enis terminologiur
sistemaSi. saerTaSoriso Tu rusuli afiqsoidebis qarTuli ekvivalentebi ZiriTadad damoukidebeli mniSvnelobis armqone morfemebia: gadamet- (gadamet-najeri, gadamet-grexa...), kma- (kma-datenianeba, kma-mJangavi...), Tbo- (Tbo-mavali, Tbo-sadeni...), -badi
(Jang-badi, naxSir-badi...), -nagi (ficar-nagi, Sua-nagi...) da sxv.
gvxvdeba srulmniSvnelobiani sityvebic, romlebic afiqsoidebis
rols asruleben: dabal- (dabalZabviani, dabaltemperaturuli...), maRal- (maRal-wneviani, maRal-aqtiuri...), wvril- (wvrilmasStabiani, wvril-ZarRvi...), -gamtari (wyal-gamtari, cecxl-gamtari...), -Sorisi (RerZT-Sorisi, fazaT-Sorisi...) da sxv. am afiqsoidebiT Seqmnili zogi derivaciuli modeli ar aris moxerxebuli, xelovnuria da verc ikidebs fexs enaSi (mag., gadamet-),
zogi ki sakmaod produqtiulia da sul ufro ifarToebs xmarebis ares.
afiqsoidebiT nawarmoeb sityvebs samecniero literaturaSi
sxvadasxva kvalifikacia eZleva, zogi maT rTul sityvebad Tvlis,
zogi ki _ nawarmoeb sityvebad, ramdenadac amgvar sityvaTa Semadgenl erT-erT nawils dakarguli aqvs damoukidebloba da regularulad gamoiyeneba rogorc yalibi sxva derivatebis sawarmoeblad, zogi mkvlevaris azriT ki, afiqsoidebiT nawarmoebi sityvebi erTgvarad gardamaval jgufs qmnian rTulsa da nawarmoeb
sityvebs Soris (r. RambaSiZe).

III. saxeli. saxelTa morfologia

245

III. 6.17. sityvawaroebasTan dakavSirebuli fonetikuri


cvlilebebi. sityvawarmoebisas pirvelad anu Zireul fuZeze
afiqsebis darTvas axlavs saTanado
fonetikuri cvlilebebi
fuZeSi. amave dros saxelTa warmoqmnisas zogjer fuZeSi iseTi
fonetikuri cvlilebebi xdeba, rogoric brunebisas an mravlobiTi ricxvis mawarmoebelTa darTvisas ar aRiniSneba.
saxelTa warmomqmneli afiqsebis gavleniT fuZiseuli xmovani reducirdeba, ikumSeba a da e xmovnebi. mareducirebelia
TiTqmis yvela sufiqsi da prefiqs-sufiqsi, romlebic saxelTa
warmoqmnaSi monawileobs: -ian (qamr-ian-i, Sarvl-ian-i, marcvlian-i), -osan (kalm-osan-i, niCb-osan-i), -ovan (ekl-ovan-i, mayvlovan-i), -ier (Zl-ier-i, xn-ier-i), -el (sofl-el-i), -ur (soflur-i), -eul (bostn-eul-i, sn-eul-i), -eT (mousavl-eT-i), -oba
(vaWr-oba, mezobl-oba), -nar (wifl-nar-i), u_o (u-xerxeml-o, uRrubl-o), sa_o (sa-patarZl-o), sa_e (sa-bostn-e, sa-wvn-e), u_es
(u-dabl-es-i, u-magr-es-i), na_ar (na-zamTr-al-i) da sxva; gvxvdeba
o xmovnis reduqciac: foTl-ian-i, u-foTl-o, u-sapn-o, sa-sapn-e...
iSviaTad reducirdeba u da i xmovnebic: u-pativceml-o, u-mcros-i, mo-mcr-o. u da i xmovnis reduqcia, rogorc cnobilia, fuZeze brunvis an ricxvis niSnebis darTvis dros ar xdeba.
fuZeze mawarmoebelTa darTvisas, iseve rogorc formawarmomqmneli morfemebis darTvisas, fuZiseuli o an u xmovnis adgilas zogjer Cndeba v Tanxmovani: mindvr-ian-i, Wkv-iani, u-nigvzo, u-nivr-o...
rogorc cnobilia, prefiqsi ver iwvevs fuZiseuli xmovnis
reduqcias (a. SaniZe), Tumca gvaqvs zogi oden prefiqsiT nawarmoebi fuZe, romlebSic fuZiseuli xmovani dakargulia: na-avdri, na-waml-i... am SemTxvevaSi, zogi mkvlevaris varaudiT, fuZiseuli xmovani prefiqsis gavleniT reducirdeba (g. gogolaSvili),
zogi mkvlevaris azriT ki am saxelebSi imave fuZisagan konfiqsiT nawarmoebi saxelebis (na-avdr-al-i, sa-waml-av-i) SekumSuli
fuZe ucvlelad gadavida (m. tuskia).
Cveulebriv, a da e xmovanze daboloebuli fuZeebi saxelTa
warmomqmneli afiqsebis darTvisas ikveceba: kab-ian-i, ty-ian-i, rqosan-i, mwvan-osan-i, frT-ovan-i, kld-ovan-i, miw-ier-i, sax-ier-i,
mamapap-eul-i, Zm-oba, mux-nar-i, mo-mwvan-o, u-mam-o, u-sax-o...

246

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

iSviaTad fuZis bolokiduri xmovani SenarCunebulia: Zeoba, mxne-oba, mdelo-ian-i, soko-ian-i, me-zRva-ur-i, u-sufTa-o, ubina-o, u-tye-o, u-mze-o...
zog e-sa da o-ze daboloebul fuZesa da mawarmoebel sufiqss Soris Cndeba xmovanTgamyari v: me-rZe-v-e, me-wina-v-e, sa-rZev-e, sa-ezo-v-e, si-marto-v-e, si-mxne-v-e, na-abano-v-ar-i...
zogjer mawarmoeblis darTvasTan erTad fuZeSi Cndeba n an
r Tanxmovani: bed-n-ier-i, gem-r-iel-i, xvav-r-iel-i, sa-wuT-r-o...
es Tanxmovnebi naSTi unda iyos im sufiqsebisa, romlebic fuZes
erTvoda da reducirda sxva sufiqsis darTvis Sedegad, naSTis
saxiT ki dagvrCa maTi TanxmovniTi nawili (i. imnaiSvili, g. burWulaZe, m. tuskia...).
sityvawarmoebis dros fonetikuri procesebis (asimilaciis, disimilaciis, metaTezisis) Sedegad fuZis garda afiqsebic icvlebian. es saxecvlili variantebi warmodgenili iyo
warmoqmnili saxelebis Sinaarsobrivi jgufebis ganxilvisas.

III. saxeli. saxelTa morfologia

247

Tavi VII. kompoziti


III. 7. qarTulSi, iseve rogorc sxva enebSi, axali leqsikuri erTeulebis warmosaqmnelad farTod gamoiyeneba kompozicia
anu Txzva, rac gulisxmobs ori an meti fuZis (an sityvis) SeerTebas. Tu derivaciis dros axali leqsikuri erTeulebi warmoiqmneba derivaciuli, mniSvnelobis mcvleli, afiqsebis darTviT,
kompoziciis dros axali fuZeebi iqmneba damoukidebeli leqsikuri erTeulebis SeerTebiT. maTi Serwymis Sedegad viRebT
rTul sityvas anu kompozits. kompozicias miakuTvneben agreTve
saxelis fuZis ganmeorebas anu reduplikacias. ase rom, Sedgenilobis mixedviT gvaqvs:
1. kompozitebi, romlebic miRebulia fuZis gaorkecebiT
anu reduplikaciiT: TavTavi, drodadro, karikar, or-ori...;
2. kompozitebi, romlebic miRebulia ori an meti sxvadasxva fuZis (an sityvis) SeerTebiT: ded-mama, xelmokle, ocdasami, mzeTunaxavi, Wirisufali, xelfexSekruli...
Sinaarsobrivi TvalsazrisiT zogi kompozitis mniSvneloba
udris misi Semadgeneli komponentebis jams da or an met cnebas
moicavs (col-qmari, mTa-bari, wiTel-yviTeli, ori-sami, qarTlkaxeT-imereTi...), zogi rTuli sityva ki semantikur mTlianobad
aris qceuli, erTcnebiania, misi Semadgeneli fuZeebis damoukidebeli mniSvneloba daCrdilulia (cisartyela, ciskari, qinZisTavi, xelmokle, gulxeldakrefili...). iSviaTad gvxvdeba iseTi
kompozitebic, romlebic erT SemTxvevaSi erTcnebiania, sxva SemTxvevaSi ki _ orcnebiani; mag., xarkameCi erT SemTxvevaSi erTmniSvnelobiania da niSnavs `mamal kameCs~, meore SemTxvevaSi ki
orcnebiania (xar-kameCi) da niSnavs `xarsa da kameCs~.
orcnebiani kompozitis Semadgenel komponentebs SenarCunebuli aqvT Tav-Tavisi mniSvneloba, maT Soris SeiZleba daisvas
da kavSiri. aseTi kompozitebi defisiT iwereba. erTcnebian kompozitSi Semaval wevrebs Soris ki da kavSiri ar igulisxmeba.
isini defisis gareSe iwereba.

248

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

kompozitebis Semadgenel komponentebad sxvadasxva metyvelebis nawili gvxvdeba. gvaqvs substantiuri kompozitebi: arsebiTi saxeli + arsebiTi saxeli (mama-papa, navsadguri...), adieqtiuri: zedsarTavi + zedsarTavi (Sav-TeTri, alal-marTali...),
numeraluri: ricxviTi saxeli + ricxviTi saxeli (erTi-ori, ormocdaaTi, aserTi...), substantiur-adieqtiuri: arsebiTi + zedsarTavi an zedsarTavi + arsebiTi (gulkeTili, xelmokle, didguli, wiTelkaba...), substantiur-participiuli: arsebiTi saxeli + mimReoba (gulgatexili, wyalwaRebuli...), adverbialursubstantiuri: zmnisarTi + arsebiTi (zedapiri, zekaci...), adverbialur-participiuli (zedgamoWrili) da sxv.
komponentebis cvlilebis mixedviT kompoziti SesaZlebelia
iyos fuZeucvleli an fuZecvlili. Serwymis Sedegad, morfonologiuri da fonologiuri struqturebis urTierTgavleniT,
kompozitis Semadgeneli nawilebi icvleba da xSirad etimologiuri Ziebis gareSe gaurkvevelia aseTi sityvebis komponenturi
Sedgeniloba: Tayvaniscema < Tav-yanis-cema, WiSkari < bWis-kari,
wisqvili < wylis-fqvili, cameti < aT-sam-meti, patarZali < patara rZali da a. S.
III. 7.1. reduplikaciiT miRebuli kompozitebi. reduplikacia kompozitis Seqmnis erT-erTi gavrcelebuli gzaa. gaorkecebulia: 1) sityvis fuZe (TavTavi, erT-erTi...) an 2) damoukidebeli leqsikuri mniSvnelobis armqone marcvali, romelic gaormagebis Sedegad iqceva leqsikur erTeulad (laqlaqi, luRluRi...).
reduplikaciis dros kompozitSi Semaval komponentTa dakavSireba sxvadasxvagvaria:
a) martivia dakavSireba, roca arsebiT, zedsarTav, ricxviT
saxelTa fuZe, zmnisarTi an Sorisdebuli meordeba da Sedegad
viRebT saxels an zmnisarTs. aseTi kompozitebi erTcnebianic
aris da orcnebianic: TvalTval-i (Tval-Tval-i), maRal-maRali,
or-ori, tye-tye, gvian-gvian, viSviSi (viS-viS-i)... martivi fuZis
garda, SesaZlebelia gaormagebuli iyos nawarmoebi fuZe (mqoneblobis -a sufiqsiani): qonaqona (qon-a-qon-a).
zogjer fuZe meordeba, magram kompozitis pirveli komponenti (iSviaTad _ orive) romelime brunvis formiT aris warmo-

III. saxeli. saxelTa morfologia

249

dgenili: pirispir (pir-is-pir), erTaderTi (erT-ad-erT-i), erTmaneTi (<erT-man-erT-i), karikar (<kar-iT-kar), TavisTavad (Tavis-Tav-ad)...
martivi dakavSireba gvaqvs agreTve, roca gameorebulia
leqsikuri mniSvnelobis armqone marcvlebi: butbuti, kaSkaSi,
kiskisi, xiTxiTi, cimcimi...
b) komponentebi SeerTebulia da kavSiris gamoyenebiT, roca gameorebulia arsebiTi saxelis fuZe, zmnisarTi an Tandebuli: drodadro, kardakar, kvaldakval, xandaxan, windawin, maincdamainc, TandaTan...
reduplikaciis dros zogjer fuZe ucvlelia, zogjer ki
momxdaria fonetikuri cvlileba. es cvlilebebi Semdegi saxisaa:
a) kompozitis Semadgenel erT-erT komponentSi dakargulia
Tanxmovani: pawawa (< paw-pawa), gogora (< gorgora), beberi (<
ber-beri), ko-kori (< kor-kori)...
b) kompozitis meore wevrs daerTvis Tanxmovani: alTabalTa
(<alTa-balTa), aremare (<are-mare), oRroCoRro (<oRro-CoRro)...
g) kompozitis Semadgenel meore komponentSi Secvlilia
Tanxmovani: wanwali (< wan-wali), CurCuli (< Cur-Cul-i), waramara (< wara-mara)...
d) Secvlilia kompozitis meore wevris Tavkiduri marcvali: kuWmaWi (< kuW-maW-i), qoxmaxi (< qox-max-i)...
e) kompozitis erT-erT koponentSi Secvlilia xmovani: abda-ubda, daga-dugi, sxapa-sxupiT, erT-urTi, urTi-erTi, xev-xuvi,
bind-bundi, riJ-raJi...
v) kompozitis meore wevrs ecvleba xmovani da daerTvis
Tanxmovani: ala-bula.
III. 7.2. ori (an ramdenime) sxvadasxva fuZis SerwymiT miRebuli kopozitebi. fuZegansxvavebuli kopozitebi sxvadasxva
fuZis (sityvis) SerwymiT aris miRebuli. gamoiyofa da kavSiriani da ukavSirod warmoqmnili kompozitebi.
da kavSiriT SeerTebuli gansxvavebuli fuZis kompozitebi
cotaa. aseTia ZiriTadad ricxviTi saxelebi: ocdaerTi, ormocdaeqvsi, samocdaaTi da sxv. iSviaTad gvaqvs da kavSiriT SeerTebuli
arsebiT saxelTa fuZeebi an zmniswinebi: dRedaRam, midamo...

250

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ukavSiro gansxvavebulfuZiani kompozitebi sxvadasxvagvaria:


a) SeerTebulia erTi tipis fuZeebi, romelTa Soris igulisxmeba da kavSiri da, amdenad, es kompozitebi orcnebiania
(da-Zma, did-patara, daglejil-dafleTili, kvleva-Zieba...);
b) SeerTebulia msazRvrelsazRvrulis tipis saxelebi, romelTa Soris da kavSiri ar ivaraudeba da es kompozitebi erTcnebiania. aseTi rTuli saxelebi yvelaze metia.
III. 7.3. sxvadasxva fuZis SerwymiT miRebuli orcnebiani
kompozitebi. orcnebiani kompozitebi sakmaod bevria (gvxvdeba
orze metcnebiani kompozitebic). maTi Semadgeneli komponentebi,
metyvelebis nawilebis mxriv, erTi da igivea. am tipis kompozitebSi Cveulebriv erTiandeba:
a)sinonimuri fuZeebi: Zal-Rone, alal-marTal-i, Rarib-Ratak-i, kvleva-Zieba...
b)sawinaaRmdego Sinaarsis fuZeebi: dRe-Rame, miwa-wyal-i,
ufros-umcros-i, Sav-TeTr-i...
g) raime niSniT erTmaneTTan dakavSirebuli saxelebi: dedmama, saxnav-saTes-i, sityva-pasux-i, qvriv-obol-i... am tipisaa geografiuli saxelebi: qarTl-kaxeT-i, tao-klarjeT-i, guria-samegrelo... aqve Semodis masdarebisa da mimReobebisagan Sedgenili kompozitebi: misvla-mosvla, miwer-mowera, amvlel-Camvlel-i, wasulwamosul-i... es ukanasknelebi, Cveulebriv, sapirispiro mimarTulebis preverbebiT nawarmoebi formebiT aris Sedgenili.
am tipis kompozitebi Cveulebriv ori fuZisagan aris Sedgenili, iSviaTad gvxvdeba orze meti fuZe: qarTl-kaxeT-imereT-i, rZal-mul-dedamTil-i da sxv.
III. 7.4. sxvadasxva fuZis SerwymiT miRebuli erTcnebiani
kompozitebi. sxvadasxva tipis fuZeebisagan Semdgari erTcnebiani kompozitebi yvelaze metia. aseTi kompozitebis Semadgeneli
komponentebi metyvelebis nawilebis mxriv erTi da igivea an
sxvadasxva, Tavad kompoziti ki arsebiTi saxelia an zedsarTavi.
sxvadasxva fuZis SerwymiT miRebuli erTcnebiani kompozitebi, romlebic arsebiTi saxelebia, Semadgeneli wevrebis
mixedviT Semdegnairia:
a) pirvel adgilze warmodgenilia arsebiTi saxeli, romelic meore komponentad gamoyenebuli arsebiTi saxelis (iSvia-

III. saxeli. saxelTa morfologia

251

Tad _ sawyisis an mimReobis) msazRvrelis rolSia: vaJkaci (vaJkac-i), dedaqalaqi (deda-qalaq-i), qvamarili (qva-maril-i), kldekari (klde-kar-i)...
Cveulebriv, kompozitis pirveli komponenti fuZis saxiT
aris warmodgenili, magram SeiZleba saxelobiTi brunvis formiTac iyos mocemuli: qaliSvili (qal-i-Svil-i), vaJiSvili (vaJ-iSvil-i), berikaci (ber-i-kac-i)... aris SemTxvevebi, roca erTi da
igive saxeli saxelobiTis formiTac gvxvdeba da fuZis saxiTac:
vaJikaci/vaJkaci, glexikaci/glexkaci...
kompozitSi arsebiTi saxeliT warmodgenili msazRvreli
komponenti zogjer naTesaobiT brunvaSi dgas: xevisberi (xev-isber-i), qinZisTavi (qinZ-is-Tav-i), Tavisufleba (Tav-is-ufleba)...
xSirad brunvis niSani an misi TanxmovniTi nawili mokvecilia:
TavSali (Tav-is-Sal-i), mamida (mam-is-da)... zogjer msazRvreli
komponenti mravlobiTi ricxvis naTesaobiTi brunvis formiT
aris: TvalTaxedva (Tval-Ta-xedva), mkaTaTve (mka-Ta-Tve), navsadguri (< nav-T-sadgur-i)...
iSviaTad kompozitSi arsebiTi saxeliT warmodgenili pirveli wevri sxva brunvis formiTac gvxvdeba da igi ar aris aseve
saxeliT warmodgenili meore wevris msazRvrveli: Tavbru < Tavs-bru, Tavlafi < Tav-s-laf-i, yuradReba < yur-ad-Reba...
b) pirvel adgilze warmodgenilia zedsarTavi saxeli, romelic meore adgilze mdgari arsebiTi saxelis atributuli msazRvrelia: avdari, didvaWari, SuadRe, didmarxva... aseTi warmoebis saxelebi xSirad geografiuli saxelebia: axalqalaqi, axaldaba, SuamTa... zogjer msazRvrelsazRvrulis rigi postpoziciuria: adgilze arsebiT saxels mosdevs zedsarTavi saxeli: xorcmeti, Waladidi, ninowminda...
g) pirvel adgilze warmodgenilia ricxviTi saxeli, romelic gansazRvravs arsebiTs: orRobe, samfexi...
d) arsebiTis msazRvrelad warmodgenilia nacvalsaxeli,
romelic mosdevs mas: biZaCemi, mamaCemi, dedaSeni...
e) pirveli wevri zmnisarTi an Tandebulia, romelic gansazRvravs arsebiTs: zekaci, zedapiri, Tanadgoma, TanagrZnoba, winaswarmetyveli...

252

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

erTcnebian kompozitebSi, romlebic zedsarTavi saxelis


funqciiT gvxvdeba, warmodgenilia sagani da misi romelime Tviseba, oRond mTlianad kompoziti sxva saxelis msazRvrels
warmoadgens. aseTi kompozitebi yvelaze xSirad arsebiTi saxelisa da zedsarTavisagan an arsebiTi saxelisa da mimReobisagan
aris Sedgenili: didguli (did-gul-i), TavRia (Tav-Ria), TmaTeTri (Tma-TeTr-i), kudaprexili (kud-aprexil-i), enaCavardnili
(ena-Cavardnil-i), fexmotexili (fex-motexil-i), frTagaSlili
(frTa-gaSlil-i), Tavdadebuli (Tav-dadebul-i) da sxva.
am tipis kompozitebi xSirad mravalwevriania: Tavqudmoglejili (Tav-qud-moglejil-i), cxvirpirdamtvreuli (cvir-pir-damtvreul-i), Tavgzaabneuli (Tav-gza-abneul-i), wverulvaSgaTeTrebuli (wver-ulvaS-gaTeTrebul-i), xelpirdaubneli (xel-pirdaubanel-i) da sxv.
kompozitSi arsebiTi saxeli da misi msazRvreli (zedsarTavi an mimReoba) SesaZlebelia zmnizediT an sxva raime sityviT
iyos daSorebuli: rqa-daRma-dadrekili, Tofeb-maRla-aSverili
da sxv.
kompozitebSi, romlebic msazRvrelis funqciiT gvxvdeba,
xSirad zedsarTavi an ricxviTi saxeli erwymis arsebiT saxels,
romelsac mqoneblobis romelime afiqsi aqvs darTuli: TeTrkbileb-a, Sav-kan-ian-i, srul-wl-ovan-i da sxv.
zogjer am tipis kompozitebSi msazRvrel wevrad gvxvdeba
zedsarTauli mniSvnelobis saxeli, romelic miRebulia masdarze
mqoneblobis -a sufiqsis darTviT: xma-wkrial-a, ena-WikWik-a, kudbuTqun-a da sxv.
zogjer kompozitis pirveli wevri arsebiTi saxelia, meore
ki -ia sufiqsiT nawarmoebi sasubieqto mimReoba: xari-paria, kaci-Wamia, belti-ylapia da sxv.
qarTulSi, iseve rogorc sxva enebSi, kompozicia produqtiuli saSualebaa enis leqsikuri Sedgenilobis gasamdidreblad. rTuli sityvebis siWarbe saliteraturo enaSi gamowveulia axal cnebaTa gadmocemis saWiroebiT. araerTi kompoziti
(RmrTismetyveli, marTlmadidebeli, TviTmpyrobeli...) sxva enaTa
(berZnulis, somxuris da sxv.) rTuli sityvebis kalks warmoad-

III. saxeli. saxelTa morfologia

253

gens da am enebis qarTulTan kulturulistoriuli urTierTobis amsaxvelia.


gansakuTrebiT damaxasiaTebelia kompozicia terminologiuri sistemisaTvis, ramdenadac igi rTul cnebaTa mniSvnelobis
SedarebiT kompaqturad gadmocemis SesaZleblobas iZleva da,
amave dros, naTlad warmoaCens sityvis motivaciasac. ar darCenila rTuli sityvebis warmoqmnis arcerTi gza, romelic damaxasiaTebelia saliteraturo enisaTvis da ar iyos gamoyenebuli
termiologiaSi. kompoziciis gziTaa miRebuli mravali samecniero Tu teqnikuri termini (wyaluxvi, rkinigza, marilmJava, firsakravi, mtversasruti, orlebniani, samkuTxedi da a.S.).
sityvawarmoebis erTgvari xerxia agreTve ori an meti sityvis SemoklebiT SeerTeba _ abreviatura. is miiReba sxvadasxva principiT: SesityvebaSi Semavali sityvebis pirveli aso-bgerebis SeerTebiT (aSS _ amerikis SeerTebuli Statebi, Sidsi _
SeZenili imunuri deficitis sindromi da sxv.), sityvaTa nawilebis SeerTebiT (gaero _ gaerTianebuli erebis organizacia), sityvaTSexamebaSi Semavali komponentebis nawilebisa da sruli sityvis SerwymiT (sanepidsadguri _ sanitarulepidemiologiuri
sadguri). gvaqvs sxva gziT Sedgenili abreviaturebic. maTi Sedgenisas yuradReba eqceva keTilxmovanebis principsac. qarTulSi Semosulia agreTve ucxouri abreviaturebi (nato, iunesko...),
romlebic uTargmnelia da yvela enaze erTnairad warmoiTqmis.
abreviaturebi arsebiT saxelebad aris qceuli da ibrunvis. qarTulSi, iseve rogorc sxva enebSi, abrevacia farTod aris gavrcelebuli, ramdenadac igi saSualebas iZleva grZeli da mouxerxebeli dasaxelebebi mokle da sxarti formebiT Seicvalos.

254

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Tavi VIII. saxelzmna


III. 8.1. mimReoba. mimReoba nazmnari saxelia (saxelzmnaa),
romelic gramatikuli TvisebebiT (bruneba, sintagmatika) saxelebs ganekuTvneba (mimReoba upiratesad zedsarTavi saxelia),
magram Zireuli semantikiT SemorCenili aqvs zogi zmnuri kategoriac. aseTebia: gezi, orientacia, aspeqti, kontaqti.
gezi (mimarTuli): Ca-kidebuli (Sdr. kidebuli);
orientacia (saaqeTo): Camo-gdebuli (Sdr. Cakidebuli);
aspeqti (sruli): da-kidebuli (Sdr. kidebuli);
kontaqti (SualobiTi): dagdeb-in-ebuli (Sdr. dagdebuli).
erTi formis magaliTze: Camogdebinebuli _ es aris mimarTuli gezis, saaqeTo orientaciis, sruli aspeqtisa da SualobiTi kontaqtis forma. rogorc vxedavT, erT mimReobur
formaSi gamovlinda oTxi zmnuri kategoria: gezi, orientacia,
aspeqti da kontaqti.
rogorc wesi, mimReobis warmoebis modeli ganarCevs, Tu
zmnis romeli gvaris formisagan (fuZisagan) aris miRebuli esa
Tu is mimReoba:
1) konversiul sistemaSi (wers _ iwereba) amosavali moqmedebiTi gvaris awmyos fuZea:
wer-s (aqtivi) - i-wer-eb-a (vnebiTi) > da-wer-il-i, da-sawer-i, da-m-wer-i, da-u-wer-i...
igive viTarebaa fuZedrekadi zmnebisagan nawarmoeb mimReobebTanac:
fxek-s (aqtivi) _ i-fxik-eb-a (vnebiTi) > gada-fxek-il-i,
gada-m-fxek-i, gada-sa-fxek-i...
es ufro ukeT Cans TemisniSnian zmnebSi (xatavs _ ixateba,
aSenebs _ Sendeba):
xat-av-s (aqtivi) _ i-xat-eb-a (vnebiTi) > da-xat-ul-i, dam-xat-av-i, da-sa-xat-av-i, da-u-xat-av-i...
a-Sen-eb-s (aqtivi) _ Sen-d-eb-a (vnebiT) > a-Sen-eb-ul-i,
a-m-Sen-eb-el-i, a-sa-Sen-eb-el-i...

III. saxeli. saxelTa morfologia

255

2) im SemTxvevaSi, rodesac erTi da imave zmnuri Ziris


gardamaval da gardauval formebs Soris konversiuli mimarTeba
araa, mimReoba TiToeul formas, Cveulebisamebr, damoukideblad
ewarmoeba; magaliTad:
a-Tb-ob-s (aqtivi) _ ga-m-a-Tb-ob-el-i; ga-Tb-ob-il-i...
Tb-eb-a (pasivi) _ ga-m-Tb-ar-i.
a-kankal-eb-s (aqtivi) _ a-m-a-kankal-eb-el-i,
a-kankal-eb-ul-i...
kankal-eb-s (saSuali) - mo-kankal-e.
3) Tavis mxriv, unda ganirCes is SemTxvevebi, rodesac mimReoba sakuTriv zmnuri (sauRlebeli) fuZisgan aris nawarmoebi,
aramed nazmnari saxelisagan _ sawyisisagan. amis garCeva maSin
aris aucilebeli, rodesac mimReobaTa formebSi Tavs iCens sawyisuri mawarmoeblebi; magaliTad:
dg-a-s _ dg-om-a > m-dg-om-i (Sdr.: m-dg-ar-i)
wev-s _ w-ol-a > m-w-ol-i
qr-i-s _ qr-ol-a > m-qr-ol-i
i-brZ-v-i-s _ brZ-ol-a > me-brZ-ol-i
TrT-i-s _ TrT-ol-a > m-TrT-ol-i
u-ZR-v-i-s _ ZR-ol-a > m-ZR-ol-i
i-svr-i-s _ sr-ol-a > m-sr-ol-el-i...
aseve masdaris fuZezea damyarebuli `svl-~ Ziris mimReoburi formebi, razec maTSi povnieri `s~ elementi mogvaniSnebs,
romelic zmnis pirian formebSi ar Cans. Sdr.:
val-s, mi-val, mo-x-val > mo-m-svl-el-i, wa-m-svl-el-i, mi-msvl-el-i...
mimReobaTagan bevri droTa ganavlobaSi gasubstantivebula: werili, maswavlebeli, matarebeli... Tumca SeiZleba igive
forma moqmedi mimReobac iyos (mag.: `virusis matarebeli~...).

III. 8.2. sasubieqto-saobieqto mimarTebaTa asaxva mimReobaSi. qarTuli mimReobis warmoebaSi Taviseburad aisaxeba subieqtisa da obieqtis mimarTeba zmnuri SinaarsiT gamoxatul moqmedebasTan; kerZod, gardamavali zmnisaTvis sakuTari mimRoba
warmoadgens im pirs, romelic pirian zmnaSi subieqtad warmodgeba (Sdr.: axvev-s [is mas] > damxvev-i `vinc axvevs~); aseve, zmnis
obieqtur pirs (pirebs) miesadageba ramdenime mimReoburi warmo-

256

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

eba (Sdr.: axvev-s [is mas] > daxveul-i `rac daaxvies~, dasaxvev-i
`rasac daaxveven~ da misT. amdenad, aRniSnul Sinaarsobriv mimarTebaTa TvalsazrisiT upirvelesad gamovyofT sasubieqto da
saobieqto mimReobebs.

III. 8.2.1. sasubieqto mimReoba. sasubieqtoa mimReoba, romelic aRniSnavs moqmeds, subieqts, anu im pirs, romelic saTanado zmnur formaSi subieqtis niSnebiTaa gadmocemuli. mag.: mwer-al-i (vinc wers), m-Sen-eb-el-i (vinc aSenebs), mo-WikWik-e
(rac WikWikebs), mo-TamaS-e (vinc TamaSobs) da a. S.
drois TvalsazrisiT sasubieqto mimReoba, rogorc wesi,
awmyos (ufro sworad, zogadi drois) SinaarsiT aris datvirTuli, Tumca zmniswins aqvs unari, formas amavdroulad myofadis Sinaarsic mianiWos garkveul konteqstebSi. Sdr.:
m-keTeb-el-i (vinc axla an zogadad akeTebs)
ga-m-keTeb-el-i (vinc akeTebs an vinc gaakeTebs. Sdr.: amis
gamkeTebeli eg ar aris)
warsuli drois Sinaarsi aqvs zogi vnebiTi gvaris formisgan m-ar prefiqs-sufiqsebiT miRebul formebsac, romlebic
zmniswiniT ixmareba ZiriTadad da swored zmniswini aniWebs mas
namyos mniSvnelobas: gamTbari, gamSrali, damdnari...
vinaidan sasubieqto mimReobebis umetesi nawili moqmedebiTi gvaris awmyos fuZisaganaa nawarmoebi, mimReobaSi gadmoyolilia Temis niSnebic. aqedan -eb, -ob, -of ucvlelad gadmodis
yvela SemTxvevaSi; -av da -am mimReoburi sufiqsebis (-el, -ar...)
darTvis SemTxvevaSi ikumSeba, xolo -i, romelsac Temis niSnad
miiCneven, mimReobaSi arasodes gamoCndeba, mag.:
-eb: a-keT-eb-s > m-keT-eb-el-i
-ob: i-pyr-ob-s > da-m-pyr-ob-el-i
-of: y-of-s > ga-m-yof-el-i
-av: xat-av-s > da-m-xat-av-i; da-m-xat-v-el-i
-am: a-b-am-s > da-m-bm-el-i
-i: Tl-i-s > m-Tl-el-i
sasubieqto mimReobis ZiriTadi mawarmoebelia m- prefiqsi,
romelsac SeiZleba xmovniTi elementic axldes (mo-, ma-, me-).
m- prefiqsi mimReobas awarmoebs damoukidebladac da sxvadasxva
sufiqsebTan erTadac:

III. saxeli. saxelTa morfologia

257

m- (odenprefiqsuli warmoeba):
wer-s > da-m-wer-i;
tex-s > ga-m-tex-i
xatav-s > da-m-xat-av-i
ipyrob-s > da-m-pyr-ob-i
yof-s > ga-m-yof-i
odenprefiqsul mimReobebs gavrcelebis mxriv didi areali
ara aqvs da maT gverdiT sufiqsebiT garTulebuli paraleluri
variantebi gamoiyeneba:
tex-s > ga-m-tex-el-i
xatav-s > da-m-xat-v-el-i
ipyrob-s > da-m-pyrob-el-i
yofs > ga-m-yof-el-i
odenprefiqsuli warmoebaa organuli aseve saSuali gvaris
ramdenime zmnisTvisac:
cur-av-s > m-cur-av-i
coc-av-s > m-coc-av-i
gmin-av-s > m-gmin-av-i
rogorc ukve aRiniSna, dReisaTvis yvelaze gavrcelebulia
sasubieqto mimReobis prefiqs-sufiqsuri warmoeba, romlis drosac prefiqsad kvlav m- niSani gvevlineba, xolo sufiqsebad ki
sxvadasxva mawarmoeblebi:
m - el
Tli-s > m-Tl-el-i
akeTeb-s > m-keTeb-el-i
xnav-s > m-xvn-el-i
klav-s > m-kvl-el-i
ipyrob-s > da-m-pyrob-el-i...
ma - el (rodesac zmnuri fuZe a- xmovanprefiqsiT aris
warmodgenili):
a-arseb-s > da-ma-arseb-el-i
a-erTeb-s > Se-ma-erTeb-el-i
a-ioleb-s > ga-ma-ioleb-el-i
a-oxreb-s > ma-oxreb-el-i
a-uwyeb-s > ma-uwyeb-el-i
a-mxneveb-s > ga-ma-mxneveb-el-i
a-mkvidreb-s > da-ma-mkvidreb-el-i

258

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

a-msxvileb-s > ga-ma-msxvileb-el-i


a-tareb-s > ma-tareb-el-i
a-xareb-s > ma-xareb-el-i
a-calkeveb-s > ma-calkeveb-el-i
Tumca unda aRiniSnos, rom zog am formas odenTanxmovanprefiqsiani paraleluri warmoebac moepoveba (mag.: ga-m-xar-ebel-i)...
saSuali gvaris formebisagan ramdenime saxis cirkumfiqsiT
iwarmoeba sasubieqto tipis mimReoburi formebi:
m - e:
mo-s-won-s > (Tav) mo-m-won-e
aqv-s > m-qon-e
mo - ul:
xar-ob-s > mo-xar-ul-i
u-yvar-s > mo-yvar-ul-i
mo - e:
WikWik-eb-s > mo-WikWik-e
laparak-ob-s > mo-laparak-e
TamaS-ob-s > mo-TamaS-e
kakan-eb-s > mo-kakan-e
qirqil-eb-s > mo-qirqil-e
cur-a(v)-ob-s > mo-cur-av-e
gor-a(v)-ob-s > mo-gor-av-e
rogorc gamoCnda, aRniSnuli warmoeba ZiriTadad saSuali
gvaris -eb da -ob TemisniSniani zmnebisgan warmoqmnil mimReobebs axasiaTebs.
m - ar-i/ e
qux-s > m-qux-ar-i/e
duR-s > m-duR-ar-e
Rel-av-s > m-Rel-v-ar-e
dum-s > m-dum-ar-e
aRniSnuli mimReobebi dRes umetesad mxolod -e daboloebiT ixmareba.
aqac ZiriTadad saSuali gvaris formebi gvaqvs amosavlad,
Tumca msgavsi warmoeba ramdenime moqmedebiTi gvaris formasTan
SeiniSneba:
xat-av-s > m-xat-v-ar-i
wer-s > m-wer-al-i (disimilaciiT -ar > -al)

III. saxeli. saxelTa morfologia

259

SeniSvna: aRniSnuli formebi terminadaa qceuli da xelobaze miuTiTebs.


igive warmoeba gamoiyeneba vnebiTi gvaris formebisgan nawarmoeb mimReobebSic:
ga-m-Tb-ar-i (`rac gaTba~. Sdr.: gardamavali zmnisagan nawarmoebi saobieqto mimReoba ga-Tb-ob-il-i `rac gaaTbes~).
ga-m-tyd-ar-i (rac gatyda)
ga-m-Sr-al-i (rac gaSra)
da-m-dn-ar-i (rac dadna)
sasubieqto mimReobis formebSi unda gavaerTianoT agreTve
Zveli warmoebis ramdenime forma, me- da mo- prefiqsebiT nawarmoebi:
me-ryev-i
me-tex-i
mo-Zrav-i
mo-kvdav-i
mo-zard-i

III. 8.2.2. saobieqto mimReoba. saobieqtoa mimReoba, romelic aRniSnavs samoqmedo sagans anu im pirs, romelic saTanado
zmnur formaSi obieqtis niSnebiTaa gadmocemuli. mag.: ga-keTeb-ul-i (rac gaakeTes), a-geb-ul-i (rac aages), sa-keTeb-el-i
(rac unda gaakeTon), da-sa-xat-i (rac unda daxaton), a-sa-Seneb-el-i (rac unda aaSenon) da a. S. amavdroulad, ramdenadac,
sasubieqto mimReobebisgan gansxvavebiT, saobieqto mimReobaTa nairgvarobaa, aq xdeba warmoebaTa gamijvna drois mixedviT.
saobieqto mimReobis forma kompozitis SemadgenlobaSi
zogjer sasubieqto mimReobis Sinaarss iZens. rogorc arn. Ciqobava marTebulad aRniSnavs, amas swored obieqtis mimReobis win
dasma ganapirobebs. aseTi warmoebaa:
xmalamoRebuli (vinc xmali amoiRo)
enagadmogdebuli (vinc ena gadmoagdo)
saxedaxokili (vinc saxe daixoka)...
sasubieqto mimReobis mniSvnelobiT SeiZleba gamoiyenebodes aseve saobieqto mimReobis -il/ -ul mawarmoeblebiT miRebuli zogi forma: ga-qce-ul-i (vinc gaiqca), da-mtvre-ul-i (vinc

260

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

daimtvra), ga-xar-eb-ul-i (vinc gaixara) da sxva... saobieqtodan


sasubieqto mniSvnelobisken gadasvla am formebSi TandaTan unda momxdariyo. mizezi amgvari gadasvlisa ki Tavad amosaval
zmnebSia:
1) i-qcev-a _ formiT vnebiTi, magram SinaarsiT (zog SemTxvevaSi) _ aqtiuri zmnaa. Sdr.: i-qcev-a _ wyali iqceva (anu
daaqcies), magram adamiani ga-i-qc-a (TviTon garbis); meore SemTxvevaSi zmna aqtiuri Sinaarsisaa; aqedan: ga-qce-ul-i (kaci) _
sasubieqto mimReobis mniSvnelobiT (Sdr.: da-qce-ul-i wyali, sadac mimReoba formiTac da SinaarsiTac saobieqtoa);
2) i-mtvrev-a _ aqac zemodasaxelebuli viTarebaa _ zmna
formiT vnebiTi, magram SinaarsiT (aseve konkretuli SemTxvevebSi) aqtiuri formaa. amitom gvaqvs da-mtvre-ul-i kaci (sasubieqto mimReobis mniSvnelobiT);

3) ga-xar-eb-ul-i warmoebiT saobieqto formaa, sasubieqto mimReobis savaraudebel variantad `m-(a)-xar-eb-el-i~ forma
ivaraudeba, romelsac Semdgom specifikuri (saeklesio) mniSvneloba daukavSirda. amitom ena iZulebuli gaxda sasubieqto mimReobis Sinaarsis sawarmoeblad saobieqto mimReobis forma
gamoeyenebina.

III. 8.3. drois gamoxatva saobieqto mimReobebSi. amdenad,


saobieqto mimReobebSi mkveTradaa gamijnuli sxvadasxva drois
gamomxatveli formebi, amitom mawarmoebelTa CamoTvlisas swored drouli maCveneblebiT vixelmZRvanelebT.

III. 8.3.1. warsuli drois saobieqto mimReoba: warsuli


drois saobieqto mimReobis sawarmoeblad gamoyenebulia sufiqsebi:
-il:
(da)-wer-il-i (rac daweres)
ga-les-il-i (rac galeses)
ga-berty-il-i (rac gabertyes)
Se-kreW-il-i (rac an vinc gakriWes)
Se-Reb-il-i (rac an vinc SeRebes)...

III. saxeli. saxelTa morfologia

261

-ul:
ga-keTeb-ul-i (rac gaakeTes)
a-Sen-eb-ul-i (rac aaSenes)
Se-kr-ul-i (rac Sekres)...
-il, -ul sufiqsTa ganawileba aseTia:
-ul moudis:
1) -av, -am, -ev, -eb, -em TemisniSniani formebisgan miRebul
mimReobebs (da-mal-ul-i; da-dgm-ul-i; da-bne-ul-i; ga-keT-eb-ul-i;
da-cem-ul-i);
2) -il ki _ yvela danarCens, anu uTemisniSno, xmovanmonacvle, aseve -ob, -of da -i TemisniSniani zmnebisgan nawarmoeb mimReobebs (da-wer-il-i; da-Wylet-il-i; ga-Tbob-il-i; ga-yof-il-i;
ga-Tl-il-i);
SeniSvna: gamonaklisebis axsna xerxdeba: rodesac -av (-am)
TemisniSnian fuZeebTan -il gvaqvs, am dros fuZeSi o xmovani SeiniSneba (Se-bol-il-i; ga-zom-ili); an warmoSobiT es formebi uTemisniSno formebia (da-Tes-il-i);
warsuli drois saobieqto mimReobebi iwarmoeba aseve
na- prefiqsiT, an na - ar/ el prefiqs-sufiqsiT:
ga-na-sxl-av-i (rac gasxles)
da-na-yof-i (rac dayves)
da-na-Tes-i (rac daTeses)
na-Cuq-ar-i (rac aCuqes)
mo-na-cvl-el-i (rac moicvales).
Temis niSnebi am dros xan SenarCunebulia (ga-na-sxl-av-i),
xan ki - ara (na-xat-i).
aRniSnuli warmoebis mimReobebs gasubstantivebisken mzardi tendencia aqvT.
III. 8.3.2. myofadis saobieqto mimReoba. myofadi drois saobieqto mimReobas awarmoebs sa- prefiqsi, romelsac Tanamedrove qarTulSi umetesad -el sufiqsi daerTvis:
ga-sa-tex-i (rac unda gatydes, riTac unda gatexon)

262

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

da-sa-wer-i (rac iwereba, riTac daweren)


da-sa-xatav-i (rac daixateba, riTac daxataven)
ga-sa-keTeb-el-i (rac gakeTdeba)
da-sa-klav-i (rac daikvleba)...
3. dasasrul, unda aRiniSnos, rom warsuli drois saobieqto mimReobebs ukuTqmiTi, uaryofiTi formebic gaaCnia. mawarmoeblebad am dros oden u- prefiqsi an damatebiT -el sufiqsi
gvevlineba: da-u-xat-av-i, da-u-wer-el-i, ga-u-keTeb-el-i da a. S.
SeniSvna: subieqt-obieqtze miniSnebisgan TiTqos Tavisufalia zogierTi, awmyo (zogadi) drois, -ad sufiqsiT nawarmoebi mimReoburi Sinaarsis forma (isini intensiurad gamoiyeneba terminologiaSi):
drek-ad-i (vinc idrikeba an rasac dreken)
kumSv-ad-i (rac ikumSeba an kumSaven)
zogjer aRniSnuli warmoeba mxolod saobieqto mimReobis
Sinaarss Seicavs: marTv-ad-i (rasac marTaven)...

III. 8.4. sawyisi


sawyisi nazmnari saxelia, romelic funqciurad arsebiT saxels utoldeba; amave dros, mas SemorCenili aqvs bevri zmnuri
kategoriac, kerZod: gezi, orientacia, aspeqti, kontaqti. magaliTad:
gezi (mimarTuli): Ca-gdeba
orientacia (saaqeTo): Camo-gdeba
aspeqti (sruli): da-gdeba
kontaqti (SualobiTi): gagdeb-in-eba
erTi nimuSis mixedviT: sawyisi Camogdebineba gviCvenebs,
rom am formiT gamoxatuli moqmedeba aris mimarTuli gezis,
saaqeTo orientaciis, sruli aspeqtisa da SualobiTi kontaqtis. amdenad, erT sawyisur formaSi gamovlinda oTxive zmnuri
kategoria: gezi, orientacia, aspeqti da kontaqti.

III. saxeli. saxelTa morfologia

263

sawyisis warmoeba
I. mawarmoebeli -a. sawyisis ZiriTadi mawarmoebelia sufiqsi -a, romelic, Cveulebisamebr, damoukideblad daerTvis zmnur
fuZes; xolo zogjer is sxvadasxva damatebiTi mawarmoebliT aris
garTulebuli. ganvixiloT TiToeuli es SemTxveva cal-calke:
1) martivi -a sufiqsi
-a sufiqsi, rogorc wesi, daerTvis Sesabamisi zmnis awmyos
fuZes. Tu es fuZe uTemisniSnoa, mawarmoebeli uSualod zmnur
Zirs daerTvis; mag.:
v-wer _ wer-a
v-kref _ kref-a
v-wyvet _ wyvet-a
xolo Tu zmnuri fuZe TemisniSniania, is sawyisSic gadahyveba (anu sawyisSic warmodgenili iqneba Temis niSnebi, -i Temis niSnis garda):
a) -eb TemisniSniani awmyo:
v-a-Sen-eb
_ Sen-eb-a
v-a-mzad-eb _ mzad-eb-a
b) -ob TemisniSniani awmyo:
ga-v-a-Tb-ob _ ga-Tb-ob-a
ga-v-a-Sr-ob _ ga-Sr-ob-a
g) -av TemisniSniani awmyo:
v-xat-av _ xat-v-a
v-recx-av _ recx-v-a
d) -am TemisniSniani awmyo:
v-sv-am _ s-m-a
e) -em TemisniSniani awmyo:
v-c-em _ c-em-a
v) -ev TemisniSniani awmyo:
wa-v-a-qc-ev _ wa-qc-ev-a
z) -of TemisniSniani awmyo:
v-y-of _ ga-y-of-a...
rogorc gamoCnda, a-s darTvisas rigi fonetikuri procesebi xdeba, konkretulad:
1.
-av da -am Temis niSnebze sawyisis sufiqsis darTvisas
TemisniSniseuli xmovani amovardeba:

264

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

xat-av-s _ xat-v-a
sv-am-s
_ s-m-a
2. -i Temis niSani saerTod ikveceba sawyisis warmoebisas:
Tl-i-s
_ Tl-a
3. Tuki -av TemisniSniani zmnebis Ziri n, r, l TanxmovnebiT mTavrdeba, xmovnis dakargvis Semdeg TemisniSniseuli v am
TanxmovnebTan metaTeziss ganicdis mag.:
xn-av-s
_ xvn-a, kl-av-s
_ kvl-a...
aqve SevniSnavT, rom rodesac paraleluri (zmniswiniani da
uzmniswino) warmoeba gvaqvs, am dros usruli aspeqtis formebi
ufro xSirad zogadi qmedebis gamosaxatavad gamoiyeneba da
drois gagebas moklebulia: wera icis; xatva SeuZlia; Seneba advili saqme ar aris... maSin, rodesac sruli aspeqtis formebi
konkretul moqmedebasa da konkretul droze miuTiTebs: am saxlis aSeneba momaval wels damTavrdeba; am suraTis daxatva minda; amis dawera xvalisTvis aucilebelia... Tumca, uzmniswino
formebmac SeiZleba gamoxatos konkretuli moqmedeba: am saxlis
Senebas ar daadga saSveli, amdeni wera ar gamigia da sxv.
2) martivi -a mawarmoebeli garTulebulia -n, -ol, -

om formantebiT.
a) -n formanti damatebiT CaerTvis -a sufiqsis win ramdenime formas (a. SaniZis marTebuli SeniSvniT, umetesad viniT daboloebul fuZeebs):
s-Txov-s _ Tx-ov-n-a
i-pov-i-s _ pov-n-a
b) -om formantiani sawyisebi:
dg-a-s
_
dg-om-a
krT-i-s _ krT-om-a
tyd-eb-a _ tyd-om-a
skd-eb-a _ skd-om-a
g) -ol formantiT garTulebuli sawyisi:
qr-i-s
_ qr-ol-a
Zrw-i-s
_ Zrw-ol-a
TrT-i-s _ TrT-ol-a
aqve unda aRvniSnoT, rom am formebidan zogierTs
tendencia aqvs fuZis kidev ufro garTulebisa -v Tanxmovnis CarTvis, mag.: qr-i-s _ qr-ol-v-a...

III. saxeli. saxelTa morfologia

265

II. mawarmoebeli -il/ -ul. -il sufiqsi sawyiss awarmoebs


damoukidebladac da prefiqsTan erTadac, -ul sufiqsi ki _
mxolod prefiqsTan erTad. warmovadginoT es SemTxvevebi calcalke.
a) mawarmoebeli -il:
wux-s
_
wux-il-i
duR-s
_
duR-il-i
bRav-i-s
_
bRav-il-i
bzu-i-s
_
bzu-il-i...
b) mawarmoebeli si - il:
es mawarmoebeli moqmedi aRaraa, is Zvelis naSTia (mag. saxelad qceuli: sircxvil-i, sikvdil-i...):
rb-i-s
_
si-rb-il-i
s-Zul-s
_
si-Zul-v-il-i (aq damatebiT v Tanxmovania CarTuli)
g) mawarmoebeli si _ ul:
si-ul mawarmoebelic, rogorc wesi, sawyisebs saSuali da
vnebiTi gvaris zmnebisgan awarmoebs:
u-yvar-s
_ si-yvar-ul-i
u-xar-i-a _ si-xar-ul-i
e-bral-eb-a _ si-bral-ul-i...
d) svla forma arqaul s - a mawarmoebels gamoavlens:
val-s _ s-vl-a.
zemoT saubari iyo iseT sawyisebze, romlebic zmnebisgan
aris miRebuli. garda amisa, qarTulSi arsebobs rigi sawyisuri
formebisa, romlebic zmnebisgan miRebulad ver CaiTvleba. saubaria e. w. pirvelad sawyisebze (ase uwoda am formebs arn. Ciqobavam): caxcax-i, kankal-i, WikWik-i, ZigZig-i, xarxar-i, kiskis-i,
bragun-i, fxakun-i, kakan-i, WukWuk-i, frial-i, grial-i, Srial-i da sxv.
am formaTagan bevri reduplicirebuli fuZisa Cans, xmabaZviTi Sinaarsisa. maTi, rogorc sawyisebis mimarTeba zmnasTan,
moCvenebiTia: caxcax-i _ caxcax-eb-s da misT.

nawili IV

zmnis morfologia
Tavi I. zmna. zmnis piri da ricxvi

IV. 1.1. zmnis raoba (zogadi mimoxilva). zmna aris srulmniSvnelovani, formacvalebadi sityva _ metyvelebis nawili.
formacvaleba ori saxis aris _ bruneba da uRleba. zmna uRlebadi sityvaa.
funqciurad zmna gamoxatavs konstruqciaSi subieqtad warmodgenili piris moqmedebas an mdgomareobas.
moqmedeba aris gamoxatuli: wers, xatavs, emaleba, Sendeba...
mdgomareoba aris gamoxatuli: wuxs, duRs, dgas, zis...
moqmedeba da mdgomareoba aq gramatikul cnebebad gaigeba.
qarTul enaSi zmna (saxelisagan gansxvavebiT) metyvelebis
rTuli nawilia. sirTules, erTi mxriv, ganapirobebs zmnur kategoriaTa simravle da, meore mxriv, is, rom erTi da imave morfologiuri daniSnulebiT SeiZleba ramdenime afiqsi mogvevlinos da, piriqiT, ramdenime morfologiuri kategoria masalobrivad erTi da imave formantiT gamoixatos. swored am sirTulem aTqmevina Tavis droze platon ioselians: `qarTulisa enisa
zmnani yovelnive arian ukanononi~.
vTqviT, zmnis sirTulis mTavari mizezi zmnur kategoriaTa
simravlea. mniSvnelobasTan mimarTebis TvalsazrisiT zmnis kategoriebi SeiZleba dalagdes or jgufad: uRlebisa da warmoqmnis
kategoriebad (a. SaniZe). u R l e b i s k a t e g o r i e b a d moiazreba is kategoriebi, romlebic cvlian zmnis gramatikul mniSvnelobas; aseTebia _ piri, ricxvi, mwkrivi, dro, kilo, gzisoba,
aqti, Tanamdevroba... (Sdr.: saxelisaTvis bruneba). w a r m o q m n i s k a t e g o r i e b a d miCneulia is kategoriebi, romlebic cvlian zmnis leqsikur mniSvnelobas; aseTebia gezi, orientacia, aspeqti, gvari, qceva, kontaqti (Sdr.: saxelisaTvis _ sityvawarmoeba).

IV. zmnis morfologia

267

SevniSnavT: SesaZlebelia, kategoria erTi jgufidan meoreSi


gadairicxos: Zvel qarTulSi aspeqti uRlebis kategoria iyo,
axal qarTulSi warmoqmnis kategoriaa.
formaluri gamoxatvis TvalsazrisiT zmnis kategoriebi
iyofa gramatikul (morfologiur) da semantikur kategoriebad.
amgvar klasifikacias safuZvlad udevs gramatikuli kategoriis,
rogorc morfologiuri kategoriis, tradiciuli gageba; e. i.
kategoriisa, romelic gamoixateba morfologiuri saSualebebiT
(afiqsebiT, modelebiT...). amgvari gagebiT morfologiuri (gramatikuli) kategoriebia piri, ricxvi, mwkrivi, gvari, qceva, kontaqti... semantikuri kategoriebia dro, kilo, aqti...
SevniSnavT: morfologiuri kategoria SeiZleba iqces semantikur kategoriad da piriqiT. magaliTad, gzisoba Zvel qarTulSi morfologiuri kategoria iyo (xolmeobiTs morfologiuri niSani hqonda), axal qarTulSi semantikuri kategoriaa.
sruli da usruli aspeqti Zvel qarTulSi formobrivad ar gairCeoda, axal qarTulSi zmniswini ganasxvavebs...
qarTuli zmnis erT-erTi ZiriTadi Tavisebureba mravalpirianobaa: erTsa da imave formaSi erTdroulad SeiZleba aisaxos
subieqturi piric da obieqturic. pirianobisa da valentobis
garCevam es sakiTxi daazusta.
zmna formas icvlis (iuRvlis) rogorc subieqturi pirebis
mixedviT, ise obieqturi pirebis mixedviT. Sesabamisad gvaqvs subieqturi wyoba da obieqturi wyoba; subieqturi uRleba da
obieqturi uRleba.
zmnis formacvaleba xdeba sauRlebel erTeulTa _ mwkrivTa _ mixedviT; mwkrivis farglebSi _ pirisa da ricxvis mixedviT. Sesabamisad vsaubrobT uRlebaze farTo mniSvnelobiT da
viwro mniSvnelobiT. zmnas moepoveba rogorc organuli, ise aRweriTi warmoeba.
sauRlebeli fuZis mixedviT zmnur formaTa dajgufeba xdeba mwkrivebad da seriebad. es erT-erTi urTulesi ubania qarTuli zmnis morfologiaSi: sauRlebel erTeulTa raobisa da
raodenobis sakiTxi dRemde problemur sakiTxad rCeba.
winamdebare gamocema Seecdeba Seajamos da SeZlebisdagvarad pasuxi gasces problemur kiTxvebs.

268

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

IV. 1.2. zmnis piris kategoria


IV. 1.2.1. zmnis piri (zogadi). piri da ricxvi zmnis umTavresi kategoriebia. isini mWidrod aris erTmaneTTan dakavSirebuli.
piris kategoria `erT-erTi universaluri semantikuri kategoriaa, romelic sxvadasxva saxiT gamoxatulebas povebs enobriv sistemaSi. igi gamomdinareobs enobrivi komunikaciis aqtidan
da aRniSnavs am aqtis monawileTa damokidebulebas enobrivi komunikaciisadmi~ (T. gamyreliZe).
zmnis piri ganimarteba rogorc `zmnis forma, romelic
gviCvenebs an imas, vinc moubaria, an imas, visac moubari mimarTavs ubnobis dros, an kidev imas, vinc an rac arc moubaria da
arc misi mimarTvis sagani, aramed sxva~ (a. SaniZe).
piris kategoria uSualo kavSirSia subieqtisa da obieqtis
kategoriasTan. ar arsebobs zogadad subieqti an zogadad obieqti: piris kategoriis TvalsazrisiT subieqti yovelTvis aris
gansazRvruli: subieqturi pirveli piri (S1), subieqturi meore
piri (S2) an subieqturi mesame piri (S3); aseve piris mixedviT
aris gansazRvruli obieqtic: obieqturi pirveli piri (O1), obieqturi meore piri (O2) da obieqturi mesame piri (O3).
imisda mixedviT, zemodasaxelebul pirTagan romelia nagulisxmevi zmnis formaSi, varkvevT r o m e l o b a s pirisas _ moubari anu I piri, Tanamosaubre anu II piri da is (vinc an rac)
ar aris arc moubari da arc Tanamosaubre, aramed sxvaa _ III piri.
imisda mixedviT, Tu rogoria esa Tu is piri moqmedebasTan
mimarTebiT, vsaubrobT piris r o g o r o b a z e _ moqmedia Tu
umoqmedo (an: samoqmedo); anu subieqturia Tu obieqturi.
imisda mixedviT, Tu ramdeni piria warmodgenili zmnis erT
formaSi, varkvevT r a o d e n o b a s pirTa _ zmna SeiZleba iyos
erTpiriani an mravalpiriani.
IV. 1.2.2. romeloba pirisa. enobrivi komunikaciis aqti gulisxmobs, erTi mxriv, moubars, `metyvels~, rogorc sametyvelo
aqtis avtors; meore mxriv, `msmenels~, Tanamosaubres, sametyvelo aqtis adresats da, mesame mxriv, mas _ `vinc an rac arc mo-

IV. zmnis morfologia

269

ubaria da arc `misi mimarTvis sagani~, anu arc `metyveli~ da


arc `msmeneli~, aramed _ sxva.
Sesabamisad, romelobis mixedviT gamoiyofa sami piri:
I piri, romelic `Tavis Tavs me-s eZaxis~, Tu is erTia; da
Tu krebulSia, `Cven sityviT aRiniSneba~ (a. SaniZe). sxvagvarad
rom vTqvaT, I piris forma gvaZlevs warmodgenas `me an Cven sityviT aRniSnuli adamianis an adamianTa moqmedebis Sesaxeb~ (a.
SaniZe).
II piri msmenels gulisxmobs, romelic Sen (Tu erTia) an
Tqven (Tu erTze metia) sityviT aRiniSneba. sxvagvarad rom
vTqvaT, II piris forma gvaZlevs warmodgenas `Sen an Tqven sityviT aRniSnuli adamianis (an aRniSnul adamianTa) moqmedebis Sesaxeb~ (a. SaniZe).
III piri, `vinc an rac moubris TvalsazrisiT ar aris arc
me an Cven, arc Sen an Tqven, iqneba igi an igini (an is an isini)~. yoveli forma zmnisa, romelic nacvalsaxelebTan Sewyobisas igulisxmebs erT-erT am nacvalsaxelTagans: igi, man, mas,
igini (isini), maT mesame pirisa iqneba~ (a. SaniZe).
Sesabamisad, TiToeul pirSi ganirCeva mxolobiTi da mravlobiTi:
mxolobiTia: me, Sen, is (igi), man, mas
mravlobiTia: Cven, Tqven, isini (igini), maT.
mravlobiTis SemTxvevaSi gansxvavebulia I da II-III pirebis viTareba. II piris mravlobiTi Tqven gulisxmobs `msmenelTa~ simravles (`mravali Sen~ an erTi an ramdenime `Sen~ da `is~ / `isini~); III piris mravlobiTi igini (isini) gulisxmobs simravles
is (igi) formiT gamoxatul pirTa (`mravali is~). I piris mravlobiTi Cven ar gulisxmobs me formiT gamoxatul pirTa simravles (`Cven~ ar udris `bevr mes~); Cven gulisxmobs erT moubars (`me-s) da masTan erTad an meore, an mesame anda II-III pirebs:
Cven _ me + Sen (an Tqven) (1)
me + is (an isini) (2)
me + Sen (an Tqven), is (an isini) (3).
Cven formis SemTxvevaSi II piris CarTva-arCarTva ganasxvavebs i n k l u z i u r da e q s k l u z i u r formebs: Tu Cven gulisxmobs II pirsac, forma inkluziuria (I da me-3 SemTxveva); Tu
Cven ar gulisxmobs II pirs, forma eqskluziuria (me-2 SemTxveva).

270

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

inkluziuri da eqskluziuri Cven Tanamedrove qarTulSi


morfologiurad ar gairCeva. inkluziv-eqskluzivi morfologiuri kategoriaa svanurisaTvis. fiqroben, rom Zvel qarTulSic es
kategoria morfologiuri iyo:
mo-gu-ec Cuen _ inkluzivi;
mo-m-ec Cuen _ eqskluzivi.
Tumca, Tu es Tvalsazrisi sarwmunoa, inkluziv-eqskluzivi
Zveli qarTulisaTvis mainc naSTi Cans odindeli viTarebisa.
IV. 1.2.3. rogoroba pirisa. zmnis piri SeiZleba iyos moqmedi _ subieqti (S) da samoqmedo _ obieqti (O), romliskenac mimarTulia subieqtis moqmedeba. sxvagvarad rom vTqvaT, zmnis
formaSi is warmodgenilia, magram moqmedad ar aris gamoyvanili.
subieqti qarTulSi yvela tipis zmnaSi aris warmodgenili.
obieqti qarTulSi gramatikuli kategoriaa (gansxvavebiT
evropuli enebisa, sadac obieqti oden semantikuri kategoriaa).
es imas niSnavs, rom misi piri zmnur formaSi SeiZleba aRiniSnos. gairCeva orgvari obieqti: pirdapiri da iribi. semantikurad pirdapiria is obieqti, romelzec uSualod, pirdapir gadadis subieqtis moqmedeba (aSenebs is mas, xatavs is mas...); iribia
is obieqti, romelzec uSualod ar gadadis moqmedeba; igi SeiZleba sxvadasxva funqcias asrulebdes; mas axasiaTeben rogorc
adresats (da werils wers Zmas), designats (da davalebas
uwers Zmas), egzekutors (da werils awerinebs Zmas), lokatiurs (da quds axuravs Zmas) da sxva. Tumca gramatikulad yvela
es SemTxveva erTia _ Zma yvela SemTxvevaSi iribi obieqtis fardi saxelia.
gramatikulad pirdapiri obieqti brunvacvalebadi obieqtia _ mwkrivTa mixedviT igi an saxelobiT brunvaSia, an micemiT
brunvaSi.
iribi obieqti brunvaucvleli obieqtia _ igi yovelTvis
micemiT brunvaSia.
IV. 1.2.4. pirTa raodenobis sakiTxi zmnis erT formaSi.
pirianoba da valentoba. cnobili faqtia, qarTuli zmnis erTerTi ZiriTadi Tavisebureba mravalpirianobaa. Tu evropuli

IV. zmnis morfologia

271

enebis zmnaSi morfologiurad SeiZleba mxolod erTi piri aisaxos (subieqti), qarTul zmnaSi subieqturis garda SeiZleba aisaxos obieqturi piric.
tradiciulad gramatikebSi saubari iyo erTpirian, orpirian, sampirian (da calkeul SemTxvevebSi oTxpirian) zmnebze.
pirianobisa da valentobis gansxvavebam es sakiTxi daazusta.
vTqviT, qarTuli zmna mravalpiriania. es niSnavs: erTdroulad zmnaSi SeiZleba aisaxos morfologiurad erTze meti piri.
pirianobas gansazRvraven imis mixedviT, Tu ramden piris nacvalsaxels Seiwyobs, anu ramdeni piris Sesaxeb gvaZlevs warmodgenas
zmnuri forma:
dgas is,
xatavs is mas,
ukeTebs is mas mas (miWmie Sen me is mas)... Tumca faqtia is,
rom amgvarad Sewyobil pirTa gamoxatva ar aris erTgvari;
zmnasTan dakavSirebul yvela pirs zmnaSi ar moepoveba Tavisi
niSani; sxvagvarad rom vTqvaT, erTdroulad yvela ar aisaxeba
zmnaSi morfologiurad.
faqtia: ar aris Sesabamisoba zmnasTan sintaqsurad dakavSirebul pirTa raodenobasa da zmnaSi morfologiurad gamoxatul pirTa raodenobas Soris. swored am Seusabamobis gamo
moxda gamijvna valentobisa da pirianobisa. l. tenieris moZRvrebaze dayrdnobiT valentoba ase ganimarteba: `zmnuri formis
unars Seiwyos winadadebis birTvSi subieqt-obieqtur mimarTebaTa gamomxatveli saxelebis (resp. nacvalsaxelTa) anu `aqtantebis~ gansazRvruli raodenoba, SeiZleba zmnis `valentoba~ ewodos~ (T. gamyreliZe).
zmnuri forma ara mxolod Seiwyobs winadadebis birTvSi
subieqt-obieqturi mimarTebis gamomxatvel saxelebs (rac valentobiT ganisazRvreba), aramed zmnur struqturaSi xdeba am saxelTa Sesabamisi morfologiuri eqsponentis warmodgena; swored es eqsponentebi aris piris kategoriis gamomxatveli. sxvagvarad rom vTqvaT, am Teoriis mixedviT zmnasTan dakavSirebul
saxelTagan pirebad moiazreben mxolod imaT, romlebic zmnaSi
morfologiurad aisaxeba.

272

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

gramatikis doneze SeiZleba valentobisa da pirianobis


Sesaxeb erTad msjeloba, morfologiis doneze ki _ ara, radganac valentoba sintaqsuri kategoriaa _ zmnuri formis unari
Seiwyos winadadebis birTvSi subieqt-obieqtur mimarTebaTa gamomxatveli saxelebis (resp. nacvalsaxelebi) garkveuli raodenoba.
pirianoba morfologiuri kategoriaa _ zmnur formaSi
masTan dakavSirebul saxelTa (resp. nacvalsaxelTa) piris gamomxatveli morfologiuri niSnis warmodgena.
valentobis TvalsazrisiT zmna SeiZleba iyos:
nulvalentiani (Tovs, wvims...);
erTvalentiani (_ dgas, _ Tbeba...);
orvalentiani (_ _ aSenebs, _ _ emaleba...);
samvalentiani (_ _ _ uxatavs, _ _ _ ekiTxeba...);
oTxvalentiani (_ _ _ _ miWmie...).
anu valentobis mixedviT qarTuli zmna moTavsdeba diapazonSi O _ 4 (T. gamyreliZe).
arsebobs valentobis sxvagvari gagebac: yvela saxeli, romelic winadadebaSi zmna-SemasmenelTan aris dakavSirebuli (Sesityvebas qmnis) _ igulisxmeba iribi brunvis formiT warmodgenili saxeli (Tandebuliani Tu uTandebulo) _ valentobis ganmsazRvreli SeiZleba iyos (l. enuqiZe). es Tvalsazrisi
kidev ufro Sordeba pirianobas... amgvari gagebiT valentobis
diapazoni izrdeba. Tumca, rogorc vTqviT, CvenTvis valentoba
sintaqsuri kategoriaa; morfologiaSi vsaubrobT zmnis pirianobis Sesaxeb.
pirianobasTan dakavSirebiT ki sxva viTarebaa.
piris niSnebs zmnur formaSi aCens rogorc subieqti
(sxvagvari terminiT _ agensi), ise obieqti (sxvagvari terminiT
_ paciensi). zmnaSi SeiZleba aisaxos rogorc pirdapiri, aseve
iribi obieqti. qarTuli zmnis erT-erTi ZiriTadi Tavisebureba
aris swored is, rom zmnaSi erTdroulad SeiZleba aisaxos rogorc subieqtis piri, ise obieqtis piri: m-xatav-s is me _ formaSi -s subieqtze mianiSnebs, m- obieqtze... Sesabamisad, qarTuli
zmna SeiZleba daxasiaTdes, rogorc subieqt-obieqturi wyobis
zmna, gansxvavebiT im enaTa zmnisagan, sadac zmnaSi mxolod subi-

IV. zmnis morfologia

273

eqtis piri aisaxeba da, Sesabamisad, zmnac mxolod subieqturi


wyobisa.
arsebobs azri, rom qarTuli zmna SeiZleba iyos erTpiriani da orpiriani, radganac erTdroulad zmnaSi SeiZleba aisaxos maqsimum ori piri: subieqturi da erT-erTi obieqti. magram gasaTvaliswinebelia erTi arsebiTi xasiaTis momenti: erTi
da imave paradigmis sxvadasxva formaSi morfologiurad
SeiZleba aisaxos, vTqvaT, samvalentiani zmnis samive piri:
S Oir. Op.

mi-v-ec me mas

is

(I)

mi-s-c-a man mas is (II)


mi-m-c-a man mas me (III)
mo-g-ec me Sen is (IV)
mi-m-ec Sen mas me (V)
mo-m-ec Sen me is (VI)
anu erTi da imave samvalentiani zmnis paradigmis sxvadasxva
formaSi SeiZleba morfologiurad aisaxos erTi an ori piri,
magram erTi piris asaxvis SemTxvevaSi is SeiZleba iyos subieqti
(mag., I SemTxveva), pirdapiri obieqti (V SemTxveva), iribi obieqti (VI SemTxveva), anu valentobiT dakavSirebuli samive piri;
ori piris asaxvis SemTxvevaSi is SeiZleba iyos subieqti da pirdapiri obieqti (III SemTxveva), subieqti da iribi obieqti (II SemTxveva). ase rom, samvalentiani zmnis SemTxvevaSi samive piri SeiZleba aisaxos zmnaSi. romel SemTxvevaSi romeli an ramdeni piri aisaxeba, damokidebulia pirTa kombinaciebze. aseTi zmna, cxadia, sampirianad unda CaiTvalos. sakiTxi aseve SeiZleba daisvas
oTxvalentian zmnaTa Sesaxebac.
zmna imdenpirianad unda miviCnioT, ramdeni piris Sesaxebac
gvaZlevs warmodgenas zmnuri forma konteqstis gareSe: dam Zmas

274

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

werili gaugzavna _ samvalentiani zmnaa; gaugzavna man mas is _


sampiriani zmnaa. tradiciuli gageba pirianobisa, es aris arsebiTi xasiaTis Tavisebureba qarTuli zmnisa (evropuli zmna
konteqstis gareSe mxolod subieqtze gviqmnis warmodgenas;
obieqtebis Sesaxeb informacias zmnuri forma ver gvaZlevs, amas
konteqsti azustebs. amitomac aris arsebiTi xasiaTis sxvaoba
pirianobasa da valentobas Soris evropul enebSi).
IV. 1.2.5. pirTa morfologiuri gamoxatva
IV. 1.2.5.1. vTqviT: ar arsebobs zogadad subieqturi an zogadad obieqturi piri, arsebobs konkretuli subieqturi an konkretuli obieqturi piri, romelTac morfologiuri gamoxatvis
Tavisi wesi aqvT.
arsebiTi Tavisebureba pirTa gamoxatvaSi is aris, rom I-II
pirTa gamoxatvis principi erTgvarovania da arsebiTad gansxvavdeba
III piris gamoxatvis principisagan:
a) I-II pirTa niSnebi prefiqsebia (v-ar, x-ar...)
III piris niSnebi _ sufiqsebi (wer-s, gaakeT-a...).
b) I-II pirTa gamoxatva aglutinaciis princips emyareba _
pirs Tavisi niSani aqvs da ricxvs _ Tavisi (v-ar-T, x-ar-T...).
mesame piris SemTxvevaSi fleqsiuri principi moqmedebs: erTi da igive afiqsi pirzec mianiSnebs da ricxvzec (wer-s, weren...).
g) I-II subieqtur pirs TiTo afiqsi gamoxatavs (SesaZlo
fonetikuri variantebiT); III subieqtur pirSi mawarmoebelTa
simravle gvaqvs (-s, -a, -o; -n, -en, -an, -es...), Tumca zog SemTxvevaSi SesaZlebelia saubari maT istoriul fonetikur variantulobaze.
obieqtur pirTa gamoxatvis zogadi principi erTgvarovania:
obieqturi piris niSani samive pirSi prefiqsia; ZiriTadad moqmedebs pirTa gamoxatvis aglutinaciuri principi, garda I obieqturi pirisa: am SemTxvevaSi mxolobiT ricxvSi sxva afiqsi (m-)
gvaqvs, mravlobiT ricxvSi _ sxva (gv-); sxva SemTxvevaSi obieqturi piris ricxvi -T sufiqsiT gamoixateba (gamoxatvis specifikaze qvemoT visaubrebT).

IV. zmnis morfologia

275

IV. 1.2.5.2. I subieqturi piri. pirveli subieqturi piris


niSani aris -v prefiqsi. igi zmnaSi yovelTvis aris warmodgenili, garda im SemTxvevisa, roca gvaqvs pirTa kombinacia _ I subieqturi piri / II obieqturi piri. am SemTxvevaSi zmnaSi obieqtis
niSania warmodgenili:
me Sen g-xatav, me Tqven g-xatav-T...
sxva SemTxvevaSi SesaZloa v- prefiqsi fonetikur niadagze
iyos gauCinarebuli (o, u xmovnebisa da v Tanxmovnis win); Tumca
axali qarTuli saliteraturo enis normaTa mixedviT am SemTxvevaSi v- prefiqsi mainc iwereba: v-omob, v-ukeTeb, v-varjiSob.
gamonaklisia val/ved zmna: mo-val (Sdr.: mo-x-val), mo-vedi (Sdr.:
mo-x-vedi).
I subieqturi piris mravlobiTobas zmnaSi -T sufiqsi gamoxatavs. igi yovelTvisaa warmodgenili: v-ar-T, v-wer-T... maSinac
ki, roca S1 piris niSani ar aris mosalodneli: Cven Sen g-locav-T...
IV. 1.2.5.3. II subieqturi piri. Tanamedrove qarTulSi meore subieqturi piris gamoxatva Taviseburia: oriode zmnaSi piris niSani aris x- prefiqsi: x-ar, mo-x-val / mo-x-vedi. es aris
naSTi xanmetobis droindeli (V-VII ss) normisa. ram gamoiwvia am
or zmnaSi prefiqsis Semonaxva, auxsnelia. es faqti dasturdeba
saliteraturo enis istoriis yvela etapze da Tanamedrove qarTuli enis yvela dialeqtSi.
sxva SemTxvevaSi II subieqturi piris niSani aris h- an misi
fonetikuri variantebi. Tanamedrove qarTulSi am variantTa
simravle gvaqvs: saliteraturo qarTulSi variantebia h-, s- da
. dialeqtebSi ufro metia (amitom maT ganawilebasa da gamovlenis pirobebze qvemoT visaubrebT, ramdenadac obieqturi mesame piris gamoxatva analogiuria subieqturi meore piris gamoxatvisa); SevniSnavT, rom Tanamedrove qarTuli enis normaTa mixedviT subieqturi meore piris niSnis xmareba aucilebeli ar
aris.
aq mivaniSnebT mxolod imas, rom S2 piris niSani akrZalulia im SemTxvevaSi, roca gvaqvs kombinacia I obieqtur pirTan _
am SemTxvevaSic obieqturi piris niSani aris warmodgenili:

276

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Sen me m-klav
Sen me mas m-Cuqni...
IV. 1.2.5.4. obieqtur pirTa gamoxatva. pirveli obieqturi
piris gamoxatva sxva pirTagan gansxvavebiT fleqsiur principzea
dafuZnebuli: mxolobiT ricxvSi m- prefiqsi gvaqvs, mravlobiTSi _ gv-:
me is m-xatavs, m-emaleba,
Cven is gv-xatavs, gv-emaleba...
meore obieqturi piris gamoxatva aglutinaciur princips
efuZneba: piris niSani aris g-, mravlobiTobas -T sufiqsi gamoxatavs:
Sen is g-axatavs, g-emaleba
Tqven is g-xatav-T, gemaleba-T
SevniSnavT: Tu gvaqvs aseTi kombinacia _ O2 mravlobiT ricxvSi da subieqti mesame mxolobiT ricxvSi, roca S3-is niSani
aris -s _ subieqtis niSani ikargeba:
Tqven is g-xatav-T ( g-xatav-s-T), Sdr.: g-emaleb-a-T...
Tu S3 mravlobiTSia, maSin O2-is mravlobiToba ar aRiniSneba:
Tqven isini g-xatav-en, g-emalebi-an...
moyvanili magaliTebidanac Cans, rom I da II obieqturi pirebis SemTxvevaSi pirdapir da irib obieqts morfologiuri
TvalsazrisiT garCeva ara aqvT _ isini erTgvarad gamoixatebian.
IV. 1.2.6. h- da s- prefiqsebi qarTul zmnaSi. vTqviT: subieqturi meore piris niSani aris h- da misi fonetikuri varianti s- an (x-s, rogorc gamonakliss, am msjelobaSi ar SemovitanT). igive prefiqsebi aris mawarmoebeli obieqtur mesame pirSi; ganawilebis wesic erTgvaria. amitom SesaZleblad migvaCnia
erTad vimsjeloT subieqtur meore da obieqtur mesame (S2O3) piris niSanTa Sesaxeb.
am prefiqsTa dRevandeli viTarebis analizisaTvis aucileblad migvaCnia mcire istoriuli eqskursi. S2O3-is niSanTa sistemam qarTuli saliteraturo enis istoriaSi rTuli gza ganvlo:

IV. zmnis morfologia

277

V-VII saukuneebSi S2O3 gamoixateboda erTi prefiqsiT _ x- (swored am viTarebis naSTia x-ar, x-val / x-ved). am etaps aRvniSnavT
terminiT xanmetoba. es prefiqsi gvqonda rogorc xmovniT dawyebul, ise TanxmovniT dawyebul fuZeebTan (Se-x-ewie, Se-x-uabT...).
Zvel qarTulSi x prefiqsi gvqonda aseve inian vnebiTebSi (x-iyo,
x-iqma...) da zedsarTavi saxelis ufroobiTi xarisxis formebTan
(x-udids, x-umjobs...).
momdevno etapze (VII-IX saukuneebi) x prefiqss enacvleba h(am etaps aRvniSnavT terminiT haemetoba). xanis haeTi Canacvleba xdeba oTxive funqciis (S2, O3, iniani vnebiTebi da ufroobiTi
xarisxis formebi) SemTxvevaSi.
momdevno etapze h- prefiqss garkveul fonetikur garemocvaSi misi fonetikuri variantebi Caenacvleba _ s- da . am etaps sannarevi periodi hqvia. h-, s- da prefiqsebis ganawilebas
Tavisi wesi aqvs. erTia, radganac xmovanTa win fonetikur niadagze prefiqsi ikargeba, iniani vnebiTebi da ufroobiTi xarisxis formebi prefiqss aGar dairTaven; faqtia, Tu S2O3-is SemTxvevaSi xmovanTa wina poziciaSi vsaubrobT nulovan alomorfebze, radganac am formebSi mxolod nulovani varianti gvaqvs,
prefiqsze aRar vsaubrobT.
Zvel qarTulSi S2O3 prefiqsebis ganawilebas sakmaod mkacri wesebi hqonda, momdevno periodSi viTareba Seicvala; sakmaod
Wreli suraTi gvaqvs axali qarTuli mwerlobis ZeglebSi (XIX
saukunesa da XX s-is dasawyisSi). am viTarebas a. SaniZe ase axasiaTebs: `erTaderTi sazomi haesa da sanis xmarebis sakiTxis gadasaWrelad aris TviTeuli mwerlis survili da mowoneba: visac
rogor moswons, imgvarad xmarobs saubarSica da weraSic~. situacia qaosur STabeWdilebas qmnis, amitomac saWiro gaxda aseTi
normis miReba: `a) ar iqnes xmarebuli h- da s- prefiqsebi II subieqturi piris aRsaniSnavad. b) ixmarebodes h- da s- prefiqsebi
III iribobieqturi piris aRsaniSnavad~. wesi zustdeba: `h- datovebul iqnes g, k, q, b, p, f, y TanxmovanTa win. s- III iribobieqturi piris aRsaniSnavad unda ixmarebodes d, t, T, Z, w, c, j,
W, C TanxmovanTa win~. Tumca iqve normebSi daSvebulia gamonaklisi iseTi formebis mimarT, rogorebicaaa ga-s-tans, ga-s-wevs, as-wevs, gamo-s-cems, ga-s-cems... daSvebuli gamonaklisebis axsna
Wirs...

278

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

miuxedavad sakmaod mkacrad gansazRvruli ganawilebis wesisa, h- da s- prefiqsebis xmarebaSi xSiria normis darRveva:
a) prefiqsebi gvxvdeba orpirian gardamaval zmnebSi: mo-hkla, Se-s-Zlo...
b) prefiqsebi ara gvaqvs III iribobieqtian formebSi: gamo-kiTxa, mi-wera...
g) prefiqsebs dairTavs erTpiriani formebi: s-Cans, h-yvavis...
d) dasturdeba ormagi prefiqsebic: hs-Cans, mi-hs-wer...
rac mTavaria, amgvari viTareba gvaqvs im klasikos mwerlebTan, romelTac TavianTi enobrivi pozicia aqvT da am prefiqsTa
xmarebas principulad moiTxoven orpirian gardamaval zmnebsa da
erTpirian formebSi (vaJa-fSavela, k. gamsaxurdia, m. javaxiSvili).
aRvniSnavT imasac, rom prefiqsian da uprefiqso paralelur formebs Soris semantikuri TvalsazrisiT sxvaoba araa:
gamo-hkiTxa || gamo-kiTxa, mi-swera || mi-wera;
mo-h-kla || mo-kla, Se-s-Zlo || Se-Zlo;
h-yvavis || yvavis, s-Cans || Cans...
es faqti gvafiqrebinebs, rom h- da s- prefiqsebs funqciuri datvirTva ecvleba: konkretul pirze miniSneba aRaraa maTi
funqcia. mwerlis komentari _ `ra qarTulia Cans, yvavis, unda
iyos s-Cans, h-yvavis~ mianiSnebs imaze, rom prefiqsian formebs
sxva funqciuri datvirTva eZleva (aramorfologiuri).
Tanamedrove qarTulSi erTi saintereso tendenciac ikveTeba: Tu Zvel qarTulSi II subieqturi piris SemTxvevaSi h-/s- prefiqsTa qona-arqona ganasxvavebda TxrobiTi da brZanebiTi kilos
formebs (Txr.: mo-h-kal, da-s-were; brZ.: mo-kal! da-were!...), Tanamedrove qarTulSi SeiniSneba piriqiTi movlena (TxrobiTi: mokali, dawere; brZanebiTi: mo-h-kal! da-s-were). klasikos mwerlebTan amgvari faqtebi dasturdeba.
saubroben `keTilxmovnebis~ principze Tu h-/s- prefiqsTa
esTetikur funqciaze; magram es aRar aris ukve morfologia. sakiTxi damatebiT kvlevas saWiroebs.
h-/ s- prefiqsebis gamoyenebasTan dakavSirebuli sirTuleebi
ar aris saliteraturo enis Tavisebureba. gacilebiT rTulia
mdgomareoba Tanamedrove qarTuli enis dialeqtebSi. qarTuli

IV. zmnis morfologia

279

enis dasavlur arealSi aris tendencia am prefiqsTa gaqrobisa;


aRmosavlur dialeqtebSi _ garTulebis tendencia SeiniSneba;
dasturdeba normis darRvevis SemTxvevebi: h-/s- gvxvdeba garda
zemodasaxelebuli Tanxmovnebisa, sxva TanxmovanTa winac II subieqtur pirsa Tu sxva SemTxvevaSi; es prefiqsebi gvxvdeba orpirian gardamaval zmnebSic da erTpirianebSic; aRsaniSnavia isic,
rom ormagi prefiqsacia, rac arabunebrivad miiCneoda qarTulisaTvis (h-s-Cans, mi-h-s-wera...), faqtia cocxal metyvelebaSi. dialeqtebSi viTareba aseTia:
I sqema:
qarTluri
kaxuri
ingilouri:

+
+
+

h
+
+
+

s
+
+
+

fereidnuli
xevsuruli
mTiuluri
moxeuri
TuSuri
fSauri
javaxuri
aWaruli
imeruli
guruli
leCxumuri
raWuli

+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+

+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+

+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+
+

klarjuli

+ +

z S
+ +
+ +
+

+ +

+
+
+
+

+
+
+
+
+

x R
+
+

+
+
+

h
+
+

s
+
+

hx

hS

hs

+
+

+
+

+
+

+ +
+ +
+ +
+
+
+
+
+
+
+

+
+
+

+
+
+

II sqema:

h
s
z
S
J
x
G

h
s

akeTeb, aSeneb, ukeTeb, uSeneb... kiTxa, miwera (imer.)


gahyva, mohkvdomia... vhfqovdiT (mox.) ahtkivda (aWar.)
sZinavs, swydeba, Seswevda, gasTavebia..
movzjardiT (xevs.), zdgebi (kax.), gadazdisa (qarTl.)
moSWra, gaSWirebia (qarTl.), SeSWamTo (kax.), gaSCexa (aWar.)
Jjobnia, daJjerda (aWar.), JjRvlems (TuS.), daJjerdan (xevs.)
daxfaraven (xevs.), davxpatije (mox.), xparavs, xqonda (TuS.), axkidebs (aWar.)
waRlalavs (xevs.), gavRlesT (mox.), Rnaxidi (TuS.)
wabrZandebi, adgebi (kax.), daTanxmda, dakiTxa (qarTl.)
ahyva, gahkra (qarTl.), Cahyo (kax.), dahfqavden (fS.)
daswvda, waswyvita (qarTl.), daswverT (kax.)

280

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

xyav, xocden, xnavda, gdaxyoliyo (fS.)

gamazZaxs (fS.)
daSWyivla, SaSWams, daSWriden (fS.)

hs
hS
hx

gafxek ( gahfxek) (mox.)


mihsca, avhswoneviT, avhswie (aWar.), mivhscem (ing.)
SehSWamda, gahSWra, dahSWirdeba (aWar.), mohSWra (ing.)
Cahxyves, mihxvda (aWar.), hxyidi, dahxxura (ingil.)

sul dadasturebulia 18 fonetikuri varianti. yvelaze meti kaxur dialeqtSia warmodgenili (cxadia, kilokauri TvalsazrisiTac aris sxvaoba); yvelaze naklebi varianti klarjulSi
gvaqvs (es SeiZleba imiTac aixsnas, rom es dialeqti (Tu dialeqtTa jgufi) SedarebiT naklebadaa Seswavlili).
SevniSnavT imasac, rom yvelaze met dialeqtSi x prefiqsia
damowmebuli (h- da s- prefiqsTa Semdeg). x- am SemTxvevaSi fonetikuri variantia h- prefiqsisa da ara _ arqauli movlena.
IV. 1.2.7. subieqturi mesame piris niSanTa sistema
IV. 1.2.7.1. zogadi viTareba. mTel am sistemaSi (subieqtur
da obieqtur pirTa gamoxatva gvaqvs mxedvelobaSi) gansakuTrebul viTarebas qmnis subieqturi mesame piri: pirveli, rogorc
iTqva, pirisa da ricxvis niSnebi sufiqsebia da, meore _ mxolobiT ricxvSi sxva niSnebi gvaqvs, mravlobiT ricxvSi _ sxva niSnebi; gavixsenoT: I da II subieqtur pirebSi piris niSani orive ricxvSi erTi da igivea; mravlobiTi ricxvi orive SemTxvevaSi erTi
da imave sufiqsiT gadmoicema: v-wer da v-wer-T, s-wer da
s-wer-T...
Tanamedrove viTarebis gasaazreblad da asaxsnelad saWirod
vTvliT sistemis cvlis istoriis gaazrebas. subieqturi mesame piris niSanTa sistema aseT suraTs qmnis Zveli qarTulisaTvis:
mx. ricxvi
-a
-o
-s
-n
-d

mr. ricxvi
-es
-en
-an
-n
-ed

IV. zmnis morfologia

281

axali qarTulis varianti ufro martivia: ara gvaqvs mxolobiTSi -n, -d da mravlobiTSi -ed sufiqsebi; samagierod gaCnda -nen sufiqsi. am rTuli sufiqsis Camoyalibeba Cven Tvalwin
moxda: meore komponenti n-en sufiqsisa igive -en sufiqsia, romelic mravlobiTis mawarmoebelTa rigSia; pirveli komponenti (n)
xmovandakarguli variantia Zvel qarTulSi moqmedi e. w. pirdapiri obieqtis mravlobiTis -en bolosarTisa (movkal me igi _
movkl-en me igini), romelic Tavs iCens vnebiTis formebSic
(davizard-en-iT, daizard-en-iT, daizard-n-es dai-zard-n-en).
cnobili faqtia: roca pirdapiri obieqtis mravlobiTis gamoxatvis saWiroeba aRar iyo qarTul zmnaSi, -en sufiqsis bedi
ori gziT warimarTa:
a) dasavlur dialeqtebSi e. w. pirdapiri obieqtis mravlobiTobis aRniSvnis moSlis Semdeg -en ( -n) sufiqsi qreba samive
piris formidan;
b) aRmosavlur dialeqtebSi igive sufiqsi qreba I-II piris
formebSi; xolo III piris formaSi miuxorcda mravlobiTobis -en
sufiqss da miviReT n-en:
da-v-izard-en-iT
da-izard-en-iT
da-izard-n-en

da-v-izarde-T
da-izarde-T
da-izard-en

da-v-izarde-T
da-izarde-T
da-izard-nen (!)

am procesSi saintereso isicaa, rom paradigmis `sisworis~


TvalsazrisiT wyvetilis niSnis (-e sufiqsis) dakargvis piroba
meore SemTxvevaSi ara gvaqvs:
ga-izard-a ga-izard-e-a
da-izard-en da-izard-e-en
aRmosavlur paradigmaSi mesame piris forma Zveli paradigmidanaa aRebuli, I-II piris formebi _ axali paradigmidan. miviReT, ase vTqvaT, Sereuli paradigma:
ga-v-izard-en-i-T
ga-v-izard-e-T

282

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ga-izard-en-i-T
ga-izard-e-T
ga-izard-n-en
ga-izard-(e)-en
ase rom, nen sufiqsi specifikur viTarebas qmnis.
amgvarad, Zveli qarTuli rTuli sistema axal qarTulSi
aseT saxes iRebs:
mx. ricxvi
a
o
s

mr. ricxvi
es
en
an
n

Cven Tvals gavadevnebT sistemis gamartivebis gzas. manamde


or sakiTxs ganvixilavT: ra mimarTebaa, erTi mxriv, mravlobiTis
narian mawarmoeblebsa da, meore mxriv, xmovansufiqsebs (-a, -o)
Soris.
IV. 1.2.7.2. mravlobiTis narian mawarmoebelTa urTiermimarTebisaTvis. rogorc vnaxeT, qarTulSi subieqturi mesame piris mravlobiTis mawarmoebelTagan sami afiqsi naris Semcvelia:
-en,
-an,
-n. ra mimarTebaa maT Soris?
gansxvavebul sufiqsTagan TiToeuls xmarebis garkveuli
are aqvs; maT ganawilebas ZiriTadad fonologiuri safuZveli
edeba: a) -en sufiqsi gvxvdeba Tanxmovnis momdevno poziciaSi:
akeTeb-en, malav-en... b) -n gvxvdeba a, e, o xmovnebis momdevno poziciaSi: mokla-n, gaTbe-n, gaakeTo-n... g) -an sufiqsi gvxvdeba i
xmovnis (es i, Cveulebriv, zmnuri sufiqsia) momdevno poziciaSi:
tir-i-an, midi-an, ic-i-an... da am naTel ganawilebas erTgvarad
arRvevs is SemTxveva, roca -an sufiqsi daerTvis ramdenime statikur zmnas: sxed-an, dgan-an, dum-an, wux-an... erTi SexedviT ganawilebis fonologiur princips morfologiuri `SeeSveleba~...
rogorc Cans, is faqti, rom TiToeuli mawarmoebeli garkveul fonetikur garemocvaSi gamovlindeba, gaxda safuZveli
imisa, rom isini erTmaneTis fonetikur variantebad iqna gaazrebuli. -en, -an, -n sufiqsTagan amosavlad e xmovniani varianti
miiCneva. kerZod, ivaraudeba Semdegi fonetikuri procesebi:
-a-en -a-n: mokl-a-en mokl-a-n...

IV. zmnis morfologia

283

-e-en -e-n: gaTb-e-en gaTb-e-n...


-o-en -o-n: dawer-o-en dawer-o-n...
anu, iTvleba, rom xmovanTkopleqsebi ae, ee, oe gamartivda
meore komponentis Cavardnis gziT. ee e SemTxvevaSi xmovanTa
Serwymasac varaudoben.
fonetikuri procesis Sedegad en-is saxecvlil variantad
miiCneva -an sufiqsic: i-en i-an (mki-en mki-an).
arian Tu ara -en, -an, -n sufiqsebi erTmaneTis fonetikuri
variantebi; sxvagvarad, moqmedi fonetikuri procesis Sedegi da,
saerTod, aris Tu ara SesaZlebeli amgvari fonetikuri procesebi zmnur formebSi?
rogor aRvniSneT, -n sufiqsi miiCneva -en sufiqsis xmovandakargul variantad: en n. sufiqsiseuli xmovnis reduqcia araa
ucxo qarTuli enisaTvis, magram roca saubroben am procesze,
miuTiTeben momdevno xmovansufiqsis gavlenaze: mokl-n-a
mokl-en-a... asea es rogorc zmnebSi, ise saxelebSi. fuZiseul (an
sufiqsiseul) da sufiqsiseul xmovanTa Sexvedrisas warmoqmnil
xmovanTkompleqsebSi fonetikur procesTa sami SemTxveva gairCeva:
a) roca ikargeba kompleqsis pirveli komponenti: e-a a (akeTe-a
akeT-a); b) roca xmovnebi gaiTiSeba v TanxmovniT e-a e-v-a
(axe-eb-s axe-v-ebs)... da g) warmoiqmneba xmovanTkompleqsi yovelgvari gamartivebisa da xmovanTgamyaris gareSe _ aaxlo-eb-s...
SeniSvna: axe-v-eb-s tipis formebSi v-s raobis Sesaxeb ix. $
IV.5.5.8.
amgvarad, warmoqmnil xmovanTkopleqsTa gamartiveba momdevno xmovnis dakargvis gziT istoriulad araa damaxasiaTebeli
qarTulisaTvis. yovel SemTxvevaSi, msgavsi faqtebi dadasturebuli araa. asea es amJamadac.
xmovanTkompleqsebSi fonetikuri procesebi sakmaod gavrcelebulia da rTul suraTs qmnis dRevandel qarTul dialeqtebsa da zanurSi, magram yvela SemTxvevaSi kompleqsis meore wevri
daculia _ fonetikuri procesebi mimdinareobs kompleqsis pirveli komponentis cvlis xarjze.
yovelive zemoTqmuli eWvqveS ayenebs -en sufiqsiseuli
xmovnis dakargvis sakiTxs xmovnis momdevno poziciaSi. amgvari,

284

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

dadasturebuli kanonzomierebis sawinaaRmdego, procesis moqmedebis dasamtkiceblad erTi SemTxveva araa sakmarisi.
Cven ar uarvyofT -n da -en sufiqsebs Soris SesaZlo genetur kavSirs; aRvniSnavT mxolod imas, rom sxvaoba maT Sedgenilobas Soris araa momxdari zmnur formebSi. isini ar warmoadgenen erTmaneTis fonetikur variantebs maTi zmnur afiqsebad
Camoyalibebis Semdeg.
zemoT aRvniSneT, rom -an sufiqsi miCneulia -en-is fonetikur variantad. kerZod, i-s momdevno poziciaSi e disimilirdeba
da gvaZlevs a-s. ie ia procesis dros gavlena progresulia
da xdeba viwro xmovnis gafarToeba, rac arabunebrivia qarTulisaTvis. gamonaklisis arseboba moqmed fonetikur procesSi dasaSvebia, magram amjerad ar xerxdeba am gamonaklisis axsna, vfiqrobT, arca gvaqvs safuZveli misi daSvebisaTvis.
ie ia procesis arsebobis Sesaxeb seriozul eWvs badebs
agreTve isic, rom -an sufiqsi dasturdeba Tanxmovnis momdevno
poziciaSi da es iseT zmnebTan, romlebic uZvelesi formaciis
zmnebadaa miCneuli: w u x -an, d u m -an... Tu es SemTxveva SeiZleba imiT aixsnas, rom am tipis zmnebs i sufiqsi hqondaT da is
iyo mizezi en an procesisa, imaves ver vityviT d g a n - an,
y v a n - an... tipis formebze, sadac i sufiqsis arseboba arc dadasturebulia da arc Teoriulad savaraudo. saeWvoa agreTve
analogiis procesis daSvebac.
yuradRebas ipyrobs is faqtic, rom ie kompleqsi ar Cans
arabunebrivi qarTulisaTvis. Zvel qarTulSi sakmaod gavrcelebulia ie daboloeba statikuri zmnebis awmyosa da gardamavali
zmnebis pirvel TurmeobiTSi: u p y r i e s, h g i e s... d a u w e r i e s, g a u k e T e b i e s... ie kompleqsis ia-Ti Secvla axal qarTulSi (u p y r i a , d a u w e r i a ...) ar Cans fonetikuri procesis Sedegi, aramed aRniSnul formaTa warmoebis tipis Secvlas
unda ukavSirdebodes.
ie kompleqsis bunebriobas unda uWerdes mxars isic, rom
-an sufiqsis adgils rig dialeqtSi iWers -en sufiqsi da warmoiqmneba swored is kompleqsi, romlis gamartivebis Sedegad miRebuladac ivaraudeba -an sufiqsi: m o d i - e n, a r i - e n, t i r i - e n, y v i r i - e n...
amgvarad, iseve rogorc wina SemTxvevaSi, vfiqrobT, rom -an

IV. zmnis morfologia

285

sufiqsi ar aris -en-is fonetikuri varianti, warmoqmnili misi


zmnur afiqsad Camoyalibebis Semdeg.
yovelive es ki gamoricxavs -en sufiqsis pirveladobas; igi
araa amosavali -an da -n sufiqsebisaTvis zmnur formebSi.
warmodgenili msjelobidan gamomdinare, vvaraudobT, rom
-n, -en, -an sufiqsebs Soris arsebuli fonetikuri sxvaoba ar
unda iyos momxdari zmnur formebSi. Tu maT Soris genetiuri
kavSiri arsebobs (vambobT `Tu~-s, imitom rom funqciuri da masalobrivi msgavseba ar unda iyos sakmarisi afiqsTa geneturi
kavSiris samtkiceblad...), formobrivi diferenciacia am elementTa zmnur afiqsebad Camoyalibebamdea momxdari. variantTa
ganawileba zmnur formebSi warmoqmnil bgeraTkompleqsTa bunebriobis mixedviT unda iyos momxdari.
IV. 1.2.7.3. -a da -o sufiqsTa urTierTmimarTebisaTvis.
rogorc Zvel, ise axal qarTulSi -o sufiqsis gamovlena uSualodaa dakavSirebuli wyvetilis warmoebasTan, amitom am sufiqsis Taobaze ZiriTadad wyvetilis warmoebisas visaubrebT. Tumca subieqturi mesame piris niSanTa sistemis analizisas mogviwevs zogierTi mosazrebis winaswar `gameoreba~.
-o sufiqsi gvxvdeba wyvetilsa da meore TurmeobiTSi: aiRo, aeR-o... am mwkrivebSi S3 pirs gamoxatavs agreTve -a sufiqsi:
dawera, daewera... e. i. romel mwkrivSic gvaqvs -o, gvaqvs -a sufiqsic. wesi piruku ar moqmedebs: -a gvaqvs axal qarTulSi awmyosa (Tbeb-a...) da uwyvetelSi (werd-a...) rogorc Zvel, ise axal
qarTulSi; swored esecaa safuZveli imisa, rom o sufiqss geneturad akavSireben -a-sTan.
-o sufiqsis gamovlenis SemTxvevaTa analizi magaliTebs
orad dagvajgufebinebs: erTi mxriv, iyo (agreTve dialeqturi Caico, gamoarTo...) tipis formebi da, meore mxriv, aiRo, gaigo,
Seaqo tipis formebi. pirvel SemTxvevaSi o moqmedi fonetikuri
procesis Sedegi Cans:
v-i-yav
i-yav
i-yav-a i-yv-a i-yo

Ca-v-i-cv-i
Ca-i-cv-i
Ca-i-cv-a Ca-i-co

286

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

faqtobriv, aq o-s gamoyofa sufiqsad ar SeiZleba: igi bifonemuri monacemia _ fuZiseuli Tanxmovnisa da S3 -a sufiqsis
Serwymis Sedegia...
sxva viTarebaa aiR-o tipis formebSi. am tipis zmnaTa SemTxvevaSi -o TavisTavadi sufiqsia da misi gamovlena araa dakavSirebuli v-a kompleqsis arsebobasTan. sxvagvarad: pirvel SemTxvevaSi o fonetikuri procesis produqtia, meore SemTxvevaSi
_ TavisTavadi, damoukidebeli sufiqsi.
-o sufiqsis gamovlenas qarTulSi (saliteraturo enis ganviTarebis yvela etapze) ori piroba gansazRvravs: a) wyvetilis
sayrdeni fuZe unda iyos umarcvlo da b) wyvetilis mawarmoebeli _ e:
avi-R-e
gava-Tb-e
dava-tkb-e
ai-R-e
gaa-Tb-e
daa-tkb-e
ai-R-o
gaa-Tb-o
daa-tkb-o
wesi ugamonaklisoa. yvela e. w. gamonaklisi ixsneba (ix. IV.
5.6.4).
ase rom, -o Zvel qarTulSi ukve Camoyalibda damoukidebel
sufiqsad, -a bolosarTis tolfasad. es ar gamoricxavs imas,
rom o miRebuli iyos va/ve/a/e-sagan ufro adrindel periodSi
an saerTo qarTveluri fuZe enis diferenciaciamde. -a-s da -o-s
ganawilebas fonologiuri safuZveli aqvs.
aqedan gamomdinare, S3 piris niSanTa sistemaSi maT damoukidebeli, TavisTavadi adgili uWiravT, Tumca mis meoreulobaze
saubari SesaZlebelia.
IV. 1.2.7.4. Zveli sistemidan axlisaken. subieqturi mesame
piris niSanTa Tanamedrove sistemis gasaazreblad da arsebuli
tendenciebis gasarkvevad sairod vTvliT Tvali gadavavloT
sistemis ganviTarebis gzas.
erTi mxriv, sistemis istoriis gaTvaliswineba da, meore
mxriv, sistemis wevrTa urTierTSesabamisoba da ganawilebis
principi saSualebas gvaZlevs, sqema Zveli qarTulisaTvis ase
warmovadginoT:

IV. zmnis morfologia

mx. ricxvi
a, (o)
s
n
d

287

mr. ricxvi
es
en, an, n
ed

maTi ganawileba sakmaod rTul suraTs qmnis.


es sirTule kidev ufro naTeli gaxdeba, Tu maT davalagebT mwkrivTa mixedviT
awmyo
uwyveteli
I xolmeobiTi
I kavSirebiTi
wyvetili
II xolmeobiTi
II kavSirebiTi
Sereuli kavS.
I TurmeobiTi
II TurmeobiTi
III xolmeobiTi
III kavSirebiTi

(-a),
-a

-a

-a

mx. ricxvi
-s
-n
-n
-s
-s
-o
-n
-s
-n
-s
-s
-s
-n
-o
-s
-s

-d
-d
-d
-d

mr. ricxvi
-en -an

-ed
-ed
-ed

-es
-an
-an

-n

-es

-d
-d

-en,

-an
-an
-an
-an

-ed
-ed
-n
-ed

-es
-an
-n

Seqmnili viTareba ubiZgebs enas, moxdes, erTi mxriv, morfologiurad identur afiqsTa sistemis gamartiveba da, meore
mxriv, sinonimur afiqsTa funqciuri gadanawileba.
mxolobiTisa da mravlobiTis sufiqsebi dawyvildnen:
-a
(-o)
-s
-n

_
_
_

-es
-en, -an, -n
-ed

sistemis gamartiveba iwyeba -d sufiqsis dakargvis xarjze;


mas mewyvile ara aqvs. am etapze Zalze sainteresod gveCveneba -n
_ -ed sufiqsTa dawyvileba: es sufiqsebi, sxva sufiqsTa paralelurad, gamoiyeneboda sxvadasxva mwkrivSi:
-n _ awmyoSi, uwyvetelSi, wyvetilSi, II xolmeobiTsa da I
TurmeobiTSi;

288

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

-ed _ awmyoSi, uwyvetelSi, I xolmeobiTSi, wyvetilSi, II


xolmeobiTSi, II kavSirebiTSi, I TurmeobiTSi;
am mwkrivTagan awmyo, uwyveteli da wyvetili droisa da kilos TvalsazrisiT polifunqciuri mwkrivebia: awmyos mwkrivs
drouli TvalsazrisiT SeuZlia gamoxatos rogorc konkretuli
awmyo (axlandeli dro), ise zogadi awmyo (awmyo CveulebiTi) _
daclili konkretuli drouli mniSvnelobisagan. uwyvetelsa da
wyvetils SeuZlia gadmoscen rogorc TxrobiTi kilo, ise _
brZanebiTi. sxva mwkrivebi, sadac -n da -ed sufiqsebi gvxvdeba,
dro-kilos TvalsazrisiT monofunqciuria. enam gamoiyena formobrivi paralelizmis SemTxvevebi da droisa Tu kilos gansxvavebul funqciebs gansxvavebuli formebi miusadaga; awmyos SemTxvevaSi ganasxvava konkretuli da zogadi awmyo:
konkretuli awmyo
wer-s igi
wer-en igini

zogadi awmyo
wer-n igi
wer-ed igini

meore rigis formebs awmyos xolmeobiTi uwodes da damoukidebel mwkrivad aRiares... ramdenadac formobrivi paralelizmi gvqonda mxolod III subieqtur pirSi, amdenad I-II piris formebi (v-wer, s-wer...) itvirTavdnen rogorc konkretuli, ise zogadi awmyos gadmocemas da amitomacaa, rom mkvlevarTa erTi nawili e. w. awmyos xolmeobiTs pirnakl mwkrivad miiCnevs (I-II subieqtur pirs sakuTari forma ara aqvso), meore nawili srul paradigmas warmoadgens _ I-II piris formebi emTxveva awmyosas.
awmyo
v-wer
s-wer
wer-s
v-wer-T
s-wer-T
wer-en

`awmyos xolmeobiTi~
v-wer
s-wer
wer-n
v-wer-T
s-wer-T
wer-ed

rogorc iTqva esaa erTi mwkrivis paradigma, sadac formobrivi paralelizmi III pirSi gamoyenebuli iqna funqciuri sxvaobis aRsaniSnavad.
wer-n / wer-ed formaTaTvis xolmeobiTis funqciis miniWeba
rom meoreulia, isic mianiSnebs, rom amave funqcias warmatebiT

IV. zmnis morfologia

289

iTavsebs wers / weren formebi; sakiTxi vrclad ganixileba, magram TiTqos ara Cans iseTi SemTxvevebi, roca wern / wered formebi konkretuli awmyos mniSvnelobiT gamoiyenebodes... nebismier
SemTxvevaSi, vfiqrobT, rom am ukanasknel formaTaTvis xolmeobiTis gamoxatva gviandeli funqcia Cans...
sakiTxi msgavsadve daismis uwyvetlisa da wyvetilis paralelur formaTa Sesaxeb. uwyveteli da wyvetili Cveulebriv
TxrobiTi kilos gamomxatveli mwkrivebia. es mwkrivebi gamoiyeneba warTqmiTi brZanebiTebis gadmosacemad; am SemTxvevaSic enam
gamoiyena formobrivi paralelizmis SemTxveva pirTa gamoxatvisas da ase ganasxvava TxrobiTi da brZanebiTi formebi:
TxrobiTi
v-wer-d-(i)
s-wer-d(i)
werd-a
v-werd-i-T
s-werd-i-T
werd-es

brZanebiTi
_
werd-(i)
werd-i-n
_
werd-i-T
werd-ed

II pirSi variantebi _ s-/III pirSi variantebi _ -a/-n, -es/-ed


asevea wyvetilis SemTxvevaSic:
TxrobiTi
v-wer-e
s-wer-e
wer-a
v-were-T
s-were-T
wer-es

brZanebiTi
_
were
were-n
_
were-T
wer-ed

cxadia, arc am SemTxvevaSi SeiZleba meore rigis paradigmaTa damoukidebel mwkrivebad miCneva.
rogorc Cans, amgvari gadanawileba funqciebisa daiwyo Zveli qarTuli enis adreul safexurzeve _ V-VIII s.s.-Si, magram
sistemis gamartivebis tendencia ufro Zlieri aRmoCnda da -n _
-ed wyvili asparezidan gadis. es procesi iwyeba Zveli qarTuli
enis gviandel safexurze, Sesabamisad qreba e. w. awmyos xolmeobiTi da e. w. brZanebiTebi...

290

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

axali qarTulisaTvis sistema aseT saxes iRebs:


mx. ricxvi
-a (-o)
-s

mr. ricxvi
-es
-en, -an, -n

faqtobriv, mxolobiTSi TanxmovansufiqsTagan gabatonda -s.


mravlobiTSi aseTive midrekilebas iCens nariani mawarmoeblebi:
Zveli qarTulidan moyolebuli -es sufiqsis gamoyenebis are viwrovdeba: Tu Zvel qarTulSi -es gamoxatavda S3 piris mravlobiTobas uwyvetelsa da wyvetilSi, axal saliteraturo qarTulsa
da dialeqtebis umravlesobaSi -es sufiqsi gamoiyeneba mxolod
wyvetilSi da isic brunvacvalebadsubieqtian zmnebSi (moqmedebiTi da saSual-moqmedebiTi gvarisa): maT gaakeT-es, iTamaS-es,
imef-es... brunvaucvlelsubieqtian zmnebSi nariani mawarmoebeli
iWers mis adgils: isini movid-en/nen, gaizard-en/nen... tendencia
aSkarad gamokveTilia: -es adgils uTmobs narian mawarmoeblebs.
es tendencia dasrulebul saxes iRebs qarTuli enis dasavlur
dialeqtebSi (qvemoimerulSi, gurulSi...): wyvetilSi yvela tipis zmnasTan subieqturi mesame piris mravlobiT ricxvs -en sufiqsi gamoxatavs: maT gaakeT-en, dawer-en... isini mevid-en, geizard-en...
anu, Zveli qarTulis es sistema:
-a (-o)
-s
-n
-d

-es
-en, -an,
-n
-ed

sabolood amgvar saxes iRebs:


-a (-o)
-en, -an,
-s
-n
mxolobiTSi gabatonda (TanxmovansufiqsTagan) sani, mravlobiTSi _ nariani mawarmoeblebi. procesi Zalian xangrZlivi
Cans da Cven SesaZlebloba gvaqvs, Tvali gavadevnoT mas.
da kidev erTi, friad saintereso faqti:
Tanamedrove qarTuli enis dialeqtebSi dasturdeba -es
sufiqssa da narian mawarmoebelTa Soris funqciebis gadanawi-

IV. zmnis morfologia

291

lebis rTuli da xangrZlivi procesis ganviTarebis sami ZiriTadi etapi:


1. roca -es sufiqsi gamoxatavs subieqturi mesame piris
mravlobiTobas uwyvetelsa da wyvetilSi (xevsuruli, TuSuri,
moxeuri...);
2. roca -es gvxvdeba mxolod wyvetilSi brunvacvalebadsubieqtian zmnebTan (qarTluri, kaxuri...);
3. roca -es sufiqsi aRar gamoiyeneba, moxda sruli Canacvleba nariani mawarmoeblebiT (qvemoimeruli, guruli, aWaruli...).
gamartivebul sistemaSi mravlobiTobis narian mawarmoebelTa ganawilebas, rogorc aRiniSna, fonologiuri safuZveli
aqvs; fonologiuri principi edeba safuZvlad -a da -o sufiqsTa
ganawilebasac; mosalodneli aris, fonologiuri iyos safuZveli
-a (-o) da -s sufiqsTa ganawilebisac. aris ki ase? _ SevecdebiT
am kiTxvasac gavceT pasuxi.
IV. 1.2.7.5. ia daboloebis a komponentis Taobaze awmyosa
da I TurmeobiTSi. sanam dasmul kiTxvas vupasuxebT, erTi sakiTxi unda gairkves: ras warmoadgens ia daboloebis -a komponenti
statikuri zmnebis erT nawilsa da gardamavali zmnebis pirvel
TurmeobiTSi, subieqturi mesame piris formebSi rom gvaqvs
(awer-ia, ukeT-ia... dauwer-ia, gaukeTeb-ia...). a meSvelzmnuri warmoSobisaao (ars a), rogorc amas mkvlevarTa erTi nawili fiqrobs; sxva Tvalsazrisis mixedviT, -a komponenti subieqturi mesame piris niSania.
CvenTvis sarwmunoa meore Tvalsazrisi. is faqti, rom aRniSnul zmnaTa paradigmis I-II piris formebi meSvelzmniania (vwer-i-var, s-wer-i-xar...), rac mTavari argumentia pirveli TvalsazrisisaTvis, vfiqrobT, ar unda iyos xelisSemSleli (kontrargumenti) meore SexedulebisaTvis: qarTulSi aris tendencia erTi mwkrivis paradigmaSi I-II piris formaTa warmoebis
principis gansxvavebisa mesame piris formisagan.
a) statikurma zmnebma awmyoSi meSveli zmna gamoiyenes:
v-zi-var
zi-xar
zi-s

v-dga-var
dga-xar
dga-s

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

292

es procesi dialeqtebSi ufro Sorsaa wasuli:


v-fiqrob-var
fiqrob-xar
fiqrob-s

v-icini-var
icini-xar
icini-s...

b) Cveni azriT, aseTive viTarebaa ia daboloebis SemTxvevaSic: I-II piris formebi meSvelzmniania, mesame pirisa _ ara:
v-anTi-var
anTi-xar
anTi-a...

a-v-uSenebi-var
a-uSenebi-xar
a-uSenebi-a...

Sdr.:

mo-v-uklav-var
mo-uklav-xar
mo-uklav-s...

swored es gvafiqrebinebs, rom -ia daboloebis a komponenti kvalificirebuli unda iqnes, rogorc subieqturi mesame piris niSani.
IV. 1.2.7.6. subieqturi mesame piris -s, -a, -o sufiqsTa
ganawilebisaTvis axal qarTulSi. rogorc viciT, axal qarTulSi subieqturi mesame piris mxolobiT ricxvs sami sufiqsi
aRniSnavs: -s, -a, -o. TiToeul maTgans gamoyenebis mkacrad gansazRvruli sfero aqvs. erTi da imave zmnis erTsa da imave formasTan ar xdeba maTi Tavisufali monacvleoba.
SevniSnvT: -a da -o sufiqsTa Tavisufali monacvleobis magaliTad asaxeleben darga / dargo, morwya / morwyo tipis paralelur formebs. am tipis zmnebSi paralelizms sxva safuZveli aqvs: isini sxvadasxva paradigmis wevrebi arian (dawvrilebiT
ix. aqve, $ IV. 5.6.4.7.).
-s, -a, -o sufiqsebi, erTi SexedviT, ganawilebis TvalsazrisiT rTul suraTs qmnian. gavixsenoT isic, rom CvenTvis sarwmunoa mosazreba, romlis mixedviTac -o bolosarTi istoriulad
-a-sagan aris miRebuli (amosavali fonetikuri viTareba iyo v's
mezobloba), magram Semdeg -o analogiis mixedviT sxva zmnebsac
gauCndaT. radgan es asea, visaubrebT -a da -s sufiqsTa ganawilebis safuZvelze da Semdeg SevecdebiT vaCvenoT, ra SemTxvevaSi
gamovlindeba -o sufiqsi -a-s adgilas.
axali qarTulis martivma sistemam Zveli qarTulis rTuli
sistemis adgili daiWira. yovelive es ki uflebas gvaZlevs, gan-

IV. zmnis morfologia

293

sxvavebulad mivudgeT am afiqsTa ganawilebis sakiTxs Zvelsa da


axal qarTulSi.
ra aris safuZveli subieqturi mesame piris -s da -a sufiqsTa ganawilebisa, SesaZlebeli aris Tu ara maTi gamovlenis
yvela SemTxvevas Soris raime saerTo niSnis daZebna? vfiqrobT,
ki.
subieqturi mesame piris -s da -a sufqsTa gamovlenisaTvis
arsebiTi mniSvneloba unda eniWebodes sayrdeni morfemis Tvisobas.
axal qarTulSi, faqtobriv, subieqturi mesame piris niSnis
sayrdeni morfema yvela SemTxvevaSi marcvlovania. sayrdeni morfema SeiZleba iyos rogorc Zireuli (wer-s, drek-s...), aseve
sufiqsuri (akeT-eb-s, xat-av-s...). sufiqsuris SemTxvevaSi SeiZleba iyos odenxmovniani (gaakeT-o-s...) da xmovnisa da Tanxmovnis
Semcvelic (TamaS-ob-s...). roca vambobT, rom arsebiTi mniSvneloba eniWeba sayrdeni morfemis Tvisobas, vgulisxmobT sayrdeni
morfemiseuli xmovnis nulTan monacvleoba-armonacvleobas.
aq, ra Tqma unda, dadgeba sakiTxi imis Sesaxeb, rom sayrdeni morfemiseuli xmovnis nulTan monacvleoba-armonacvleoba
aris safuZveli sufiqsTa gamovlenisa, Tu TviTon sufiqsebia
sayrdeni morfemiseuli xmovnis nulTan monacvleoba-armonacvleobis mizezi.
roca vsaubrobT sayrdeni morfemiseuli xmovnis nulTan
monacvleoba-armonacvleobaze, vgulisxmobT process erTi paradigmis farglebSi. mag.: -av TemisniSniseuli xmovani SeiZleba
saerTod gauCinardes (xat-v-a xat-av-a), magram awmyo-myofadis
formebSi yovelTvis sruli saxiTaa warmodgenili axal qarTulSi da, amdenad, am formebze msjelobisas vambobT, rom -av TemisniSniseuli xmovnis Tvisoba ar aris nulTan monacvleoba axal
qarTulSi (ZvelSi a monacvleobs nulTan).
sayrdeni morfemiseuli xmovnis nulTan monacvleoba-armonacvleobis ZiriTadi sakontrolo saSualeba CvenTvis subieqturi mesame piris mravlobiTis formebia: akeT-eb-en, xat-av-en, TamaS-ob-en, Wr-i-an, y-of-en formebSi sayrdeni morfemiseuli xmovani ar monacvleobs nulTan, sxva SemTxvevaSi igi nulTan monacvlea:

294

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

avaSen-e
mov-kal

_
_

aaSen-es ( aaSen-e-es)
mo-kl-es

SeniSvna: `movkal~ tipis zmnebSi -i elements ar miviCnevT


sayrden morfemad, ramdenadac igi morfologiuri odenoba ar aris. misi Tavisufali monacvleoba nulTan (movkali movkal) am daskvnis gamotanis safuZvels gvaZlevs. gansxvavebul odenobad
gvesaxeba is -i elementi, romelic Tavisuflad
ar monacvleobs nulTan (avSend-i, gavTb-i...).
am TvalsazrisiT sirTules qmnis kavSirebiTis mawarmoebelTa Tvisobis sakiTxi. ara gvaqvs SemTxveva, rom kavSirebiTis -a,
-e, -o mawarmoeblebs xmovniT dawyebuli sufiqsi daerTvodes.
am SemTxvevaSi sakiTxi sxvagvarad daismis.
odenxmovnian sufiqsTa nulTan monacvleoba ar aris tolfasi Tanxmovnis Semcveli sufiqsiseuli xmovnis nulTan monacvleobisa. garkveuli morfologiuri daniSnulebis Tanxmovnis
Semcveli sufiqsiseuli xmovnis dakargva ar qmnis saSiSroebas
saTanado funqciis miCqmalvisas _ TanxmovniTi elementi (resp.
uxmovno alomorfi) am daniSnulebas asrulebs. Sdr.: Zveli
qarT. movkl-en / mokl-n-a. sxvagvari viTarebaa odenxmovnian
afiqsTa SemTxvevaSi: misma gauCinarebam SeiZleba gamoiwvios saTanado funqciis miCqmalva, radgan aRar gvaqvs formaSi im funqciis matarebeli elementi da dakarguli xmovansufiqsis kompensacia ar xdeba.
odenxmovniani sufiqsis nulTan monacvleoba-armonacvleobis ZiriTadi piroba, Cveni azriT, am afiqsTa funqciuri datvirTvaa. odenxmovniani sufiqsi SeiZleba monacvleobdes nulTan im SemTxvevaSi, Tu es monacvleoba formis Sinaarsis cvlas
ar gamoiwvevs; xolo Tu xmovnis savaraudo dakargva formis Sinaarsis cvlas gamoiwvevs da dakarguli xmovansufiqsis funqcia
gauCinardeba, xmovnis nulTan monacvleoba ar moxdeba: dedofal-a, WriWin-a fuZeTa bolokiduri xmovansufiqsi formawarmoebisas ar ikveceba imitom, rom aRar moxdeboda garCeva dedofal-, WriWin- fuZeTa saTanado formebTan; xolo me-Tevz-e tipis fuZeTa bolokiduri xmovansufiqsi ikveceba, radgan am fone-

IV. zmnis morfologia

295

tikuri cvliT miRebuli forma ar gaigivdeba amosaval fuZesTan: me-Tevz-is / Tevz-is...


kavSirebiTis mawarmoebelTa dakargva kavSirebiTis funqciis gauCinarebas gamoiwvevda: I kavSirebiTis forma uwyvetelTan
gaigivdeboda, meore kavSirebiTisa _ wyvetilTan. wyvetilis mawarmoeblis gauCinarebis SemTxvevaSi es safrTxe ara gvaqvs: ar
moxdeba formis damTxveva sxva paradigmis wevrTan... aqedan gamomdinare, vfiqrobT, rom kavSirebiTis -a, -e, -o sufiqsTa morfologiuri daniSnuleba da srul paradigmaSi maTi mimarTebani
Seapirobebs im faqts, rom isini nulTan ar monacvleoben. ufro
sworad, logikurad maTi nulTan monacvleoba gamoricxulia.
warmodgenili msjelobidan gamomdinare, vfiqrobT, rom subieqturi mesame piris -s, -a, -o sufiqsebi ki ar Seapirobeben
sayrdeni morfemis fonologiur saxes, aramed sayrdeni morfemiseuli xmovnis Tvisoba nulTan monacvleoba-armonacvleobisa
aris ganmsazRvreli piroba am sufiqsTa gamovlenisaTvis, maTi
ganawilebis safuZveli.
-s da -a sufiqsTa ganawilebis SemTxvevaTa analizi amgvari
daskvnis gamotanis saSualebas gvaZlevs: s u b i e q t u r i m e s a m e p i r i s -a s u f i q s i g a m o v l i n d e b a n u l T a n m o n a c v l e x m o v n i s S e m c v e l s a y r d e n m o r f e m a s T a n:
mov-kal _ mo-kl-a mo-kal-a
gavakeT-e _ gaakeTa gaakeT-e-a. xolo s- s u f i q s i g a movlindeba nulTan aramonacvle xmovnis Sem c v e l s a y r d e n m o r f e m a s T a n: akeT-eb-s, xat-av-s, aaSeno-s...
am wesidan gamomdinare, sainteresoa -ia daboloebis mqone
statikur zmnaTa awmyosa da gardamaval zmnaTa I TurmeobiTis -a
sufiqsis sakiTxi.
rogorc aRvniSneT, mkvlevarTa erTi jgufi -a bolosarTs
piris niSnad miiCnevs (imave odenobad, rac gaakeT-a formaSia);
xolo zogi mkvlevris azriT, a daboloeba ars meSveli zmnis naSTia.
Cven gaviziareT pirveli Tvalsazrisi. Tu -a Seupyri-a
formaSi piris niSania, maSin mis win xmovani unda iyos gauCinarebuli. asec varaudoben: Seupyrie-a Seupyri-a; I-II piris
formebSi e bolosarTis ararsebobis (Sevupyri-var, Seupyri-xar)

296

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Taobaze iTqva, safiqrebelia, rom III piris fuZe ganzogadda Semdeg sxva pirebSi. ase rom, es SemTxvevac SemoTavazebuli wesis
farglebSi eqceva: -a sufiqsisaTvis sayrdenia -e, romelic
monacvleobs nulTan.
IV. 1.2. 8. inversia. i n v e r s i a zmnur sistemaSi gaigeba
rogorc `piris niSanTa daniSnulebis Secvla~ (a. SaniZe); anu,
ganmartebis mixedviT, inversia unda gavigoT rogorc istoriuli
kategoria,
romelic
gulisxmobs
mniSvnelovan
diaqroniul cvlilebas zmnis pirianobasa (valentobasa) da mis
morfologiur gamoxatvas (markirebas) Soris. es istoriuli
cvlileba
SeiZleba
mokled
ase
iyos
formulirebuli:
`Tavdapirvelad zmnis TvalsazrisiT obieqti realuradac
obieqtad iyo warmodgenili da is, rac zmnaSi subieqtis rols
asrulebs, realurad subieqtad iyo dasaxuli, sxvanairad rom
vTqvaT, yvelgan pirdapiri an swori wyoba iyo. Semdeg azrovnebis ganviTarebasTan dakavSirebiT Seicvala gageba obieqturi viTarebisa, zmnam ki SeinarCuna winandeli gagebis Sesaferisi agebuleba, erTi sityviT, metyveleba CamorCa azrovnebas, dairRva
korelacia azrovnebasa da metyvelebas Soris, da Semdeg miviReT
inversiuloba (arn. Ciqobava, Wanuris gramatikuli analizi, gv.
93-94).
amdenad, inversiis cneba genezisis TvalsazrisiT istoriuli kategoriaa, magram sakiTxavia: ra adgili uWiravs mas
konkretuli enis gramatikaSi, rogorc sinqroniul sistemaSi?
am TvalsazrisiT SeiZleba orgvari midgoma arsebobdes:
a) inversia ganisazRvreba morfologiuri paradigmatikis
doneze; anu: inversia aris subieqtur da obieqtur piris niSanTa urTierTCanacvleba erTi sauRlebeli paradigmis doneze:

awmyo: v-xatav mes mas

m-xatav-s is meo

I Turm.: m-ixatav-s mes is

v-uxativar mas meo

b) inversia ganisazRvreba valentobisa da pirianobis (sintaqsisa da morfologiis) doneze; anu: inversia niSnavs zmnis

IV. zmnis morfologia

297

pirieli potenciisa da misi morfologiuri gamoxatvis


`asimetrias~ _ realuri (moqmedi) subieqtisa da realuri (moqmedi) obieqtis Sebrunebul gamoxatvas: subieqts gamoxatavs
obieqturi piris niSani da _ piriqiT.
am viTarebis aRwera SesaZlebelia ara paradigmis, aramed
erTi formis farglebSic:
konkretuli enis farglebSi vadgenT konkretuli zmnis
pirTa viTarebas (subieqts, obieqt{eb}s) da am viTarebas vamowmebT Sesabamisi zmnuri formis mixedviT. Tu realuri subieqti
(obieqti) gamoxatulia zmnuri subieqturi (obieqturi) niSniT,
pirdapiri wyobaa, xolo Tu es mimarTeba Secvlilia (subieqtur
pirs Seesabameba _ obieqturi piris niSani, xolo obieqtur
pirs _ subieqturi), saqme gvaqvs i n v e r s i a s T a n.
cxadia, es aucileblad gulisxmobs winaswar dadgenas imisas, romeli niSnebi ganekuTvneba subieqtur pirs, romeli _
obieqturs. sxvagvar SemTxvevaSi piris niSanTa daniSnulebis Secvlaze, rogorc istoriul movlenaze, laparaki SeuZlebeli
(obieqturad ganumtkicebeli) iqneboda.
warmodgenili orgvari (a) da (b) midgoma inversiis sakiTxisadmi arsebiTad asaxavs qarTuli gramatikuli literaturis or
gansxvavebul xazs: erTi inversiulad miiCnevs mxolod gardamavali zmnis III seriis formebs (da-m-ixatav-s) (a. SaniZe); xolo meore, amasTan erTad, aRiarebs gardauval zmnaTa awmyos formebis
inversiulobasac (m-iyvar-s) (arn. Ciqobava). rogorc iTqva, amisi
mizezi arsebiTad gramatikuli movlenis aRwerisadmi gansxvavebul midgomaSi mdgomareobs.
mesamegvari midgomis ramdenime versiac arsebobs. kerZod,
subieqturia (savaldebuloa) is piri, romelsac subieqturi piris niSani Seesabameba da _ piriqiT (al. oniani); anda: subieqturi piris niSania is, romelic realur subieqts asaxavs (iqneba
is vinis rigisa, Tu manis rigisa) (T. uTurgaiZe, q. daTukiSvili).
es midgoma ar iZleva pirTa mimarTebis istoriuli transformaciis danaxvis SesaZleblobas.
obieqturad SesaZlebelia (da albaT mizanSewonilic aris)
inversiagancdili zmnebi garkveul jgufebad ganvixiloT imisda
mixedviT, Tu ra gramatikuli Sinaarsisaa es zmnebi mocemul

298

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

doneze da ra paradigmatuli viTareba aqvs maT (rasac gamoviyenebT kidec qvemoT); magram TavisTavad konkretuli zmnis inversiis (an _ arainversiis) gansazRvra unda moxdes erTi da
saerTo kriteriumiT _ zmnis valentobis (subieqt-obieqtebis)
realuri viTarebisa da pirTa morfologiis sinqroniuli
urTierTmimarTebis safuZvelze. sxvagvari midgoma aucileblad
gamoiwvevs interpretaciis nairgvarobas.
konkretulad:
rodesac vambobT, rom damedo (vali) forma ar aris inversiuli (pirdapiri wyobisaa), vgulisxmobT Semdegs:
a) subieqturi piria is (vali), obieqturi piri _ me;
b) Sesabamisad, S3 _ o, O1 _ m.
anu da-m-e-d-o is me.
xolo rodesac vambobT, rom damedo (unda fuli) forma
aris inversiuli, vgulisxmobT Semdegs:
a) subieqturi piria me, obieqturi piri _ is (fuli);
b) magram: S3 _ o, O1 _ m.
anu: pirTa viTareba `Sebrunebulia~, piris niSnebi ki igivea:
da-m-e-d-o me is
gardamaval anu aqtiursubieqtian zmnebSi es procesi ufro
gamokveTilia da xelSesaxebi im ubralo mizezis gamo, rom aq
subieqtisa da obieqtis Sinaarsi, maTi uflebrivi mimarTeba,
ufro mkveTrad aris gamoxatuli (damiweria, amiSenebia... me).
xolo, magaliTad, grZnoba-aRqmis zmnebSi Sesabamisi subieqti (e. w. ganmcdeli subieqti) Sinaarsobrivad esoden mkveTrad
ar aris gamijnuli obieqtisagan (miyvars, maciebs... me).
Sesabamisad, inversiis cnebis mixedviT SeiZleba davaxasiaToT ramdenime tipis zmnaTa jgufi:
1. gardamaval zmnaTa III seriis (samive mwkrivis) formebi.
rogorc cnobilia, am mwkrivebSi orpiriani da sampiriani zmnebi
gaTanabrdeba, radganac sampiriani zmnac orpiriani xdeba (iribi
obieqti e. w. ubralo damatebad iqceva). Sdr.:
kveT-s (is mas) _ mo-u-kveTi-a (mas is)

IV. zmnis morfologia

299

h-kveT-s (is mas mas) _ mo-u-kveTi-a (mas is {misTvis})


am SemTxvevaSi adgilmonacvle (inversiuli) pirebi realurad SenarCunebulia: (is mas mas is).
2. m-i-pyri-a, m-i-Wirav-s... tipi: es zmnebi, romlebic sxva
cnobil, awmyoSive inversiul (statikur) zmnaTagan yvelaze metad ekedlebian da emsgavsebian gardamaval zmnaTa inversiul
formebs. am mxriv maT Tundac sruli paradigma gamoarCevs:
m-i-Wirav-s
m-e-Wir-a
m-Weri-a
da es gardamaval zmnaTa inversiul formebTan mimarTebaSic Cans; Sdr.:
m-i-pyri-a me is
Se-m-i-pyri-a me is
sxvaTa Soris, es rgoli gansakuTrebiT ganamtkicebs gardamavali inversiuli da statikuri inversiuli zmnebis Sinagan
kavSirs.
3. m-i-yvar-s tipis zmnebi, anu statikur zmnaTa is jgufi,
romelic mxolod inversiuli formiT aris warmodgenili da
romel zmnebsac arsebiTad mxolod awmyos wris mwkrivebi
moepoveba: miyvar-s, miyvard-a, miyvarde-s.
am SemTxvevaSic inversiaqmnili pirebi (subieqturi da
obiqturi) realurad SenarCunebulia:
m-i-yvar-s me is

v-u-yvar(var) mas me

4. m-a-kankaleb-s tipis zmnebi, romelnic xelSesaxebad warmoaCenen pirdapiri wyobis gardamavali zmnis inversiul statikur zmnad transformaciis process:

300

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

m-a-kankaleb-s (is [yinva] me) (Sdr. m-a-njRrev-s is me)


m-a-kankaleb-s (me)
transformirebuli zmna statikurobis arsebiT niSnebsac
iZens, Tumca _ nawilobriv (magaliTad, aklia mxolod III seriis
mwkrivebi).
ufro niSandoblivia is, rom am SemTxvevaSi yofili gramatikuli subieqti (anu potenciuri realuri obieqti) arsebiTad
anulirebulia (me ); Sesabamisad:
m-a-kankaleb-s (me )
5. m-a-wuxeb-s tipi, romelic aseve gardamavali zmnis transformaciis Sedegia da amiT emsgavseba makankalebs tips, oRond
am SemTxvevaSi SenarCunebulia realuri obieqti (yofili gramatikuli subieqti); Sdr.:

m-a-wuxeb-s (is [mezobeli] me)

m-a-wuxeb-s (me is [sakiTxi])


amave tips dauwyvildeba Semo-m-e-lanZR-a tipi.
6. m-Si-a tipis statikuri zmnebi, romelTac realuri subieqti SenarCunebuli aqvT, magram aSkarad anulirebis tendenciiT. es zmna Tavisuflad gamoiyeneba rogorc orpiriani (me puri) da, aseve _ rogorc erTpiriani (mSia me):
m-Si-a me {is}
7. m-civ-a tipi, romelic arsebiTad gagrZelebaa wina tipisa, im arsebiTi gansxvavebiT, rom realuri obieqti mTlianad
aris anulirebuli:

IV. zmnis morfologia

301

m-civ-a me
8. m-goni-a, Se-m-i-Zli-a... am SemTxvevaSic obieqtis pozicia
Seryeulia, is xSirad warmodgenili ar aris; Sdr. ra ggonia?
da rogor ggonia?
rac Seexeba m{a}xuravs, macvia, maxvevia, mkidia... obieqturi wyobis zmnebs, maTi pirianobisa (valentobisa) da morfologiis mimarTeba inversias realurad ar warmoaCens; albaT mxolod tendenciaze SeiZleba saubari:
m-axvevi-a is me
es miT ufro xelSesaxebia maSin, rodesac konkretul orpirian zmnas Sesabamisi erTpirianic udgas gverdiT da gramatikuli subieqtis pozicias amgvari opoziciac ganamtkicebs; Sdr.:
kidi-a is
h-kidi-a is mas

IV. 1.2.9. zmnis ricxvi. vTqviT, ricxvi erT-erTi umTavresi


kategoriaa zmnisa. igi mWidrod ukavSirdeba piris kategorias.
ricxvi saziaro kategoriaa saxelisa da zmnisaTvis. saxelis
SemTxvevaSi viTareba gacilebiT martivia _ SegviZlia visaubroT
mxolobiTisa da mravlobiTis formebze: ricxvis niSani (-eb, -n/-T)
mxolobiTis formas ganasxvavebs mravlobiTisagan (kac-i _ kaceb-i / kac-n-i / kac-T-a)...
principulad gansxvavebuli viTarebaa zmnis SemTxvevaSi: ar
SeiZleba visaubroT zmnis formis Sesaxeb, rogorc mxolobiTis
an mravlobiTis formis Taobaze: SegviZlia visaubroT mxolod
zmnaSi warmodgenili piris (pirebis) ricxvis Sesaxeb. morfologiuri gamoxatuleba simravlisa aqvs swored zmnasTan dakavSirebul konkretul pirs:
v-Tbebi (me) _ subieqti mxolobiT ricxvSia;
v-Tbebi-T (Cven) _ subieqti mravlobiT ricxvSia;

302

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

m-xatav-s (is me) _ obieqti mxolobiT ricxvSia;


gv-xatav-s (is Cven) obieqti mravlobiT ricxvSia.
erTsa da imave zmnur formaSi SeiZleba iyos ricxvis mixedviT gansxvavebuli subieqt-obieqtis kombinaciebi:
v-xatav (me mas) _ subieqti mxolobiTSia; obieqtic mxolobiTSia;
v-xatav-T (Cven mas) _ subieqti mravlobiTSia; obieqti _
mxolobiTSi;
v-xatav (me maT) _ subieqti mxolobiTSia, obieqti _ mravlobiTSi (formobrivi damTxvevaa I SemTxvevasTan);
v-xatav-T (Cven maT) _ subieqti mravlobiTSia, obieqtic _
mravlobiTSi (formobrivi damTxvevaa meore SemTxvevasTan).
sampiriani zmnis SemTxvevaSi ufro rTuli viTarebaa: subieqtis, pirdapiri da iribi obieqtis mxolobiT-mravlobiTis kombinaciaTa raodenoba izrdeba.
Sesabamisad, zmnuri formis ricxvze msjelobisas vsaubrobT
zmnasTan dakavSirebuli piris (saxelis, resp. nacvalsaxelis) ricxvze da ara zogadad zmnuri formis ricxvze. amitomac ricxvis
kategoriaze msjeloba uSualo kavSirSi iqneba piris kategoriasTan. miT umetes, es mimarTeba (pirisa da ricxvisa) specifikuria
(araerTgvarovani) sxvadasxva SemTxvevaSi _ zogjer pirsa da
ricxvs sxvadasxva morfologiuri niSani gamoxatavs (v-wer-T _
v- piris niSania, -T _ ricxvisa); zogjer erTi da igive morfologiuri elementi pirze mimaTiTebelic aris da ricxvzec (weren _ -en aris subieqturi mesame piris niSani mravlobiT ricxvSi). am Temaze ufro dawvrilebiT saubari gveqneba piris niSanTa
analizis dros.
IV. 1.2.10. saxelTa mravlobiTobis gamoxatva zmnaSi. zmnaSi Cveulebriv gamoixateba im saxelis mravlobiToba, romlis piric aisaxeba. e. i. subieqtisa da obieqtis (pirdapirisa da iribis) mravlobiToba.
subieqtis mravlobiTobis gamoxatva gansxvavebulia I-II da
III pirebisaTvis. pirdapiri wKobis dros I-II piris mravlobiToba
gamoixateba -T sufiqsiT:
Cven v-wer-T

IV. zmnis morfologia

303

Tqven wer-T
am SemTxvevaSi -T mianiSnebs mxolod ricxvze piris ganurCevlad.
III subieqturi piri gamoixateba -en, -an, -n, -es da -nen sufiqsebiT: isini akeTeb-en, modi-an, movid-nen...
maT gaakeT-es, gaakeTo-n... mravlobiTobis aGmniSvneli sufiqsebi pirsac gamoxataven...
inversiuli wKobis SemTxvevaSi realuri subieqtis mravlobiToba gamoixateba I pirSi gv- prefiqsiT, II da III pirebSi -T
sufiqsiT (anu: moqmedebs iribiobieqturi piris mravlobiTobis
gamoxatvis principi):
pird. wyoba
Cven
Tqven
isini

inversiuli wyoba

v-wer-T
wer-T
wer-en

Cven
Tqven
maT

da-gv-iweria
da-g-iweria-T
da-uweria-T

obieqturi pirebis mravlobiToba gansxvavebulad aGiniSneba


I da II pirebSi: I pirSi fleqsiurad: gv ricxvis aGmniSvnelic
aris da pirisac; II pirSi _ aglutinaciurad: ricxvs -T sufiqsi
gamoxatavs.
is
is
is
is

Cven
Tqven
Cven mas
Tqven mas

(p. ob.)
(ir. ob.)

gv-xatav-s
g-xatav-T
gv-ixatavs
g-ixatav-T

specifikuri viTarebaa III obieqturi piris SemTxvevaSi: rogorc wesi, saliteraturo enaSi III piris obieqtis mravlobiToba aGiniSneba inversiis dros:
Cven is
Tqven is
maT is

da-gv-iweria
da-g-iweria-T
da-uweria-T

Cven
Tqven
maT

gv-civa
g-civa-T
s-civa-T

inversiis SemTxvevaSi es imitom xdeba, rom gramatikuli


iribi obieqti realur subieqtad aris gagebuli da SeTanxme-

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

304

basac es gansazGvravs. pirdapiri wyobis SemTxvevaSi Cveulebriv


III obieqturi piris simravle zmnaSi ar aisaxeba:
me is
me mas

da-v-xate
da-v-emale

me isini
me maT

da-v-xate
da-v-emale

Tumca saintereso tendenciebi isaxeba. arsebuli viTarebis


gasaazreblad aucilebeli Zveli qarTulis viTarebis gaxsenebaa:
Zvel qarTulSi III subieqturi piris SemTxvevaSi nar-Tanian
mravlobiTSi dasmuli saxeli yovelTvis iTanxmebda zmnas ricxvSi _ yovelTvis aCenda mr. ricxvis niSans; -eb sufiqsiani saxelobiTi ver iTanxmebda zmnas: `igi sirebi aGfrinda~... `movidoda xarWebica mefisa~... da sxva. axal qarTulSi narTaniani
mravlobiTis gamoyenebis sixSire Semcirda saxelebSi, misi sintaqsuri Zala ucvleli darCa. samagierod, gaizarda saxelebSi
-eb-iani mravlobiTis gamoyenebis sixSire; gaizarda misi sintaqsuri funqciac: III subieqturi piris Sesabamisi saxeli Tu
sulieria, am piris mravlobiToba yovelTvis aRiniSneba: bavSvebi
TamaSob-en, Citebi mofrind-nen da a. S. Tu III subieqturi piris
Sesabamisi saxeli usuloa, misi mravlobiToba zmnaSi SeiZleba
aGiniSnos (mag., mTebi dgan-an da eli-an...) da SeiZleba ar
aGiniSnos (mag., saxlebi dga-s, xeebi gaxm-a...). Cveulebriv SeTanxmeba gvaqvs gapirovnebis SemTxvevaSi, Tumca tendencia iseTia,
rom sxva SemTxvevaSic SeiZleba aisaxos mravlobiToba (mdinareebi adidda mdinareebi adiddnen...).
gansxvavebuli viTareba iyo III obieqturi piris mravlobiTobis gamoxatvasTan dakavSirebiT: zmnaSi aGiniSneboda saxelobiTSi dasmuli obieqturi piris mravlobiToba: man wigni dawera, magram man wignni dawer-n-a.
me igi
Sen igi
man igi

mo-v-kal
mo-kal
mo-kl-a

me igini
Sen igini
man igini

mo-v-kl-en
mo-kl-en
mo-kl-n-a

micemiTSi dasmuli obieqtis simravle zmnaSi ar aGiniSneboda, ganurCevlad imisa, pirdapiri iyo es obieqti Tu iribi:
Se-s-Zen-s igi mas/maT mas/maT
mo-h-guri-s igi mas/maT mas/maT
mo-u-Txrob-s igi mas/maT mas/maT da a. S.

IV. zmnis morfologia

305

unebs
mas / maT igi
h-nebav-s
mas / maT igi
aqu-s
mas / maT igi
s-wyuri-s
mas / maT igi
h-yvand-a
mas / maT igi
uyuard-a
mas / maT igi da a. S.
axal qarTulSi mkveTrad gamoixata tendencia micemiTSi
dasmuli obieqtis ricxvis aGniSvnisa zmnaSi. inversiul zmnebSi
es TiTqmis sistemebr gatarda. rogorc iTqva, amas xeli iman
Seuwyo, rom gramatikuli iribi obieqti realur subieqtad
aris gagebuli (arn. Ciqobava). Tumca es procesi pirdapiri wyobis zmnebSic ganviTarda. es wesi samwerlobo qarTulSi aGmosavluri kiloebidan Semonatanad iTvleba (arn. Ciqobava):
aedevna
misdevs
ekiTxeba
Seuyvira

is mas
is mas
is mas
man mas

da
da
da
da

is maT
is maT
is maT
man maT

aedevna-T
misdev-T
ekiTxeba-T
Seuyvira-T

am tendenciis arsi is aris, rom `mesame piris es-T-iani


formebi agrZeleben pirveli da meore piris formaTa xazs: micemiTi brunvis obieqti samsave pirSi iTanxmebs zmnas ricxvSi...
procesobriv ki mesame piris am formis warmoqmnaSi axali faqtori unda gvqondes: dialeqturi normiT zog qarTul kiloSi
(raWulSi, kaxurSi, ingilourSi, fereidnulSi, imerulSi), ixmareba -ye -ke nawilaki. igi miuTiTebs, pirvel yovlisa, obieqtis mravlobiTobaze micemiTSi: aedevna mas _ aedevna-Ke maT..
ekiTxeboda mas _ ekiTxeboda-ye maT... exveweba mas _ exveweba-Ke
maT da sxv.~ (arn. Ciqobava).
zemowarmodgenil magaliTebSi (aedevna-T, ekiTxeba-T...) -T
sufiqsi `-ye nawilakis adgilasaa gamoyenebuli da misi rolica
aqvs dakisrebuli _ masala (T sufiqsi) saliteraturo qarTulisaa, funqcia _ dialeqturi~.
amgvarad, -eb-iani mravlobiTis ricxvis asaxva zmnaSi, erTi
mxriv, da micemiTSi dasmuli obieqtis ricxvis asaxva, meore
mxriv, axali qarTulis damaxasiaTebeli tendenciebia, romelic
TandaTan Zlierdeba.

306

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Tavi II. zmniswini


IV. 2.1. zmniswinis raoba. zmniswini ewodeba erT- an ormarcvlian morfemas, romelic win uswrebs zmnis martiv fuZes an
fuZis win darTul romelime prefiqss (piris niSans, qcevis niSans, gvaris niSans) da asrulebs sxvadasxva funqcias: gviCvenebs
mimarTulebas, awarmoebs momaval dros, srul aspeqts, cvlis
zmnis leqsikur mniSvnelobas.
zmniswini zmnis piriani formis garda daerTvis sawyiss (daxatva, ga-keTeba, Se-Rebva...) da mimReobas (da-xatuli, ga-keTebuli, Se-Rebili...).
Tanamedrove qarTul enaSi gvaqvs Semdegi zmniswinebi: a-,
ga-, da-, mi-, mo-, Se-, Ca-, wa-, gada-, amo-, gamo-, Semo-, Camo-,
wamo-, gadmo-, mimo-. maTgan Sedgenilobis mixedviT martivi
zmniswinebia: a-, ga-, da-, mi-, mo-, Se-, wa-. martiv zmniswinebze
mo-s darTviT miRebulia rTuli zmniswinebi: a-mo-, ga-mo-, Semo-, wa-mo-. Tavdapirvelad rTuli iyo, magram fonetikuri
cvlilebebis Sedegad martivi saxe aqvs Ca- da gada- zmniswinebs.
Ca- miRebulia Se-da-sagan (Se-da- S-da- S-Ta- Ca-),
gada- ki miRebulia gar-da-sagan: gar-da- gada-. Ca- da gadazmniswinebsac erTvis mo- zmniswini da viRebT Camo-, gadmo(gada-mo- gadmo-) rTul zmniswinebs. mi- da mo- zmniswinebi
zogjer erTdroulad daerTvis zmnas da vRebulobT rTuli saxis mimo-s (mimoixeda, mimoiara, mimosvla...).
Zvel qarTulSi gvqonda sxva zmniswinebic: wiaR-, wiaRmo-,
uku-/ukun-, ukmo-, ukumo-, mimoda-. Tanamedrove qarTulSi isini aRar gvxvdeba.
im zmniswinebidan, romlebic Tanamedrove enaSi gvaqvs, zogi
Zvel qarTulSic amave saxiT gamoiyeneboda; esenia: mi-, mo-, Se-,
da-, sxvebma ki met-naklebi cvlileba ganicades: Zvel qarTulSi
gvqonda: gan-, aR-, war-, STa-, garda-, aRmo-, warmo-. Tanamedrove qarTulSi gvaqvs: ga-, a-, wa-, Ca-, gada-, amo-, wamo-.

IV. zmnis morfologia

307

zog zmnasTan zmniswini dResac Zveli saxiT gvxvdeba (gan-azogada, aR-zarda, war-adgina, STa-agona, garda-iqmna...).
umetes SemTxvevaSi Zveli da axali saxeobani Tavisuflad
enacvlebian erTmaneTs (ga-Tavisuflda da gan-Tavisuflda, ga-meorda da gan-meorda...), an stilistur sxvaobas iZlevian (Sdr.: aasrula da aR-asrula, Ca-unerga da STa-unerga, ga-arida da ganarida...). gvaqvs iseTi SemTxvevebi, roca Zveli da axali formis
zmniswinebiT gansxvavebuli leqsikuri mniSvnelobis zmnebi iqmneba (Sdr.: Caagona _ STaagona, adgoma _ aRdgoma, wamateba _
warmateba...).
zmniswinebis darTvis mixedviT gamoiyofa sami jgufi: 1.
zmnebi, romlebic zmniswins ar dairTaven: swams, uyvars, sZuls,
sZinavs... 2. zmnebi, romlebic uzmniswinod ar gvxvdeba: mivida,
gavida, Sevida... 3. zmnebi, romelTac SeuZliaT dairTon zmniswini an ar dairTon: daxata / xata, mokrifa / krifa, dagrixa / grixa...
romel zmniswins iyenebs esa Tu is fuZe, damokidebulia
rogorc zmnis, ise zmniswinis semantikaze.
IV. 1.2. zmniswinTa genezisi. zmniswinebi damoukidebeli sityvebisagan momdinareoben, romlebmac droTa ganmavlobaSi dakarges damoukidebloba da daukavSirdnen saxelsa da zmnas. qarTulSi aSkaraa zmniswinebisa da Tandebulebis saerTo warmomavloba: gan Tandebulia saxelTan (xisa-gan), zmniswinia zmnasTan
(gan-vida > ga-vida); garda Tandebulia saxelis brunvis formasTan
(amas garda, gogonas garda), zmniswinia zmnebSi (garda-icvala,
garda-iqmna... garda-s gamartivebuli saxea gada: gada-vida, gadagzavna). geneturad erTi da igivea -Si Tandebuli da Se- zmniswini (saxl-Si, Se-vida); mi- zmniswini da mde, mdis TandebulebSi
gamoyofili mi formanti; mo- zmniswini da moaqamomde formaSi
gamoyofili mo formanti; aR- zmniswini da wiaR sityvaSi gamoyofili aR formanti.
zmniswinebiTa da TandebulebiT sivrceSi myofis adgilis
kodirebisas aseTi ganawileba, ra Tqma unda, ar aris SemTxveviTi. Tandebulebi azusteben zmniswinebiT gamoxatul sivrcul
mimarTebebs.

308

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

IV. 2.3. zmniswinTa funqciebi. zmniswini polifunqciuri


monacemia. igi ramdenime funqcias asrulebs: aRniSnavs mimarTulebas (a-dis, Se-dis, Ca-dis, gada-dis...), gamoxatavs gezsa da orientacias (mi-aqvs _ mo-aqvs, mi-rbis _ mo-rbis), awarmoebs momaval dros (atans _ ga-atans, wers _ da-wers, Wams _ Se-Wams...),
gamoxatavs srul aspeqts (akeTa _ ga-akeTa, wera _ da-wera),
cvlis zmnis leqsikur mniSvnelobas (xaliCa da-ago, fuli waago, xmali qarqaSSi Ca-ago, saxli a-ago; wyali da-iqca, biWi waiqca, bavSvi ga-iqca...).
zmniswinis funqciebidan pirveladia mimarTulebis aRniSvna,
romelsac ukavSirdeba gezisa da orientaciis gamoxatva; zmniswinis uZvelesi funqciaa agreTve gansxvavebuli mniSvnelobis zmnebis warmoqmna; dasrulebuli saxiT moqmedebis gamoxatva da momavali drois warmoeba ki zmniswinis mermindeli, SedarebiT axali
funqciebia.
zmniswinis warmoSobis sakiTxi mWidrodaa dakavSirebuli
zmnis CamoyalibebasTan. zmniswins zmnis ramdenime kategoria
ukavSirdeba: gezi, orientacia, dro, aspeqti. maTgan gezi da
orientacia mxolod zmniswinis meSveobiT aris gamoxatuli. zogjer zmniswini ramdenime funqcias asrulebs erTdroulad: gamoxatavs gezs, orientacias, momaval dros da srul aspeqts (Seva,
micurdeba, gadmoitans...).
qvemoT ganvixilavT zmniswinis saSualebiT gezisa da orientaciis gamoxatvas da leqsikuri mniSvnelobis cvlas. rac Seexeba
zmniswinis sxva funqciebs, maTze msjeloba iqneba Sesabamisi kategoriebis (droisa da aspeqtis) ganxilvisas.

IV. 2.4. mimarTulebis saxeebi da maTi gamoxatva, gezi da


orientacia. qarTul enaSi sivrciTi mimarTebebi ZiriTadad
zmnis saSualebiT gadmoicema. moZraobis gamoxatvisas yovelTvis
igulisxmeba raRac, rac moZraobs (subieqti an pirdapiri obieqti) da is, ris/vis mimarTac moqmedebs vinme an rame. moqmedebis
mimarTeba sivrceSi arsebul sxvadasxva punqtTan gansazRvrulia
I piris, mosaubris mier. es mimarTeba SeiZleba gamoxatuli iyos
zmnis formiT, SeiZleba _ ara. wers, xatavs, Wams, frinavs, qris,
curavs, goravs zmnebSi moqmedebis mimarTuleba zmnis formiT

IV. zmnis morfologia

309

gamoxatuli ar aris. maTgan gansxvavebiT, mifrinavs, mirbis, Sedis, moaqvs, aitana, gamoaRo zmnebi gamoxataven moqmedebas, romelic garkveuli mimarTulebiT sruldeba, sivrceSi mdebare romelime punqtisaken aris mimarTuli. punqti SeiZleba iyos maRla
an dabla, SigniT an gareT, gadaRma an gadmoRma, zedapirze an
siRrmeSi, win an ukan.
garda amisa, moZraoba, moqmedeba SeiZleba gamoixatos orgvarad: rogorc moubaris anu I pirisaken mimarTuli da mis sawinaaRmdegod mimarTuli. ase rom, TiToeul saxes mimarTulebisas orientaciis mawarmoebeli wyvili zmniswini gamoxatavs:
1) qvevidan zeviT: a- (avida, afrinda...) da amo- (amovida,
amofrinda...);
2) zevidan qveviT: da- (davida, dafrinda...) da damo-, romelic Zv. qarTulSi gvqonda (damohkides Zelsa...) da dRes naSTis
saxiTRaa SemorCenili (damokidebuli);
3) Signidan gareT: ga- (gavida, gafrinda) da gamo- (gamovida, gamofrinda...);
4) garedan SigniT: Se- (Sevida, Sefrinda...) da Semo- (Semovida, Semofrinda...);
5) dabrkolebis gadalaxviT: gada- (gadavida, gadafrinda...)
da gadmo- (gadmovida, gadmofrinda...);
6) zmniswinebi: Ca-, Camo- gamoxatavs mimarTulebas zemodan
qvemoT da amave dros _ garedan SigniT (rac am zmniswinebis
rTuli Sedgenilobis Sedegia: Se- + da- Sda- Ca-): Cavida,
Cavarda, Camovida, Camovarda.
SeniSvna: Zvel qarTul saliteraturo enaSi gvqonda zmniswinTa kidev erTi wyvili: wiaR- da wiaRmo-, romelic gada-,
gadmo- zmniswinTa msgavsad dabrkolebis gadalaxviT moZraobas
gamoxatavda, oRond wyalTan dakavSirebiT: wiaR-da _ wyalze
gadavida, wiaR-moda _ wyalze gadmovida. Tanamedrove qarTulSi es zmniswinebi aRar gamoiyeneba.
zmnis kategorias, romelic gviCvenebs, rogoria zmniT gamoxatuli moqmedebis mimarTeba sivrceSi mdebare romelime punqtTan, gezi ewodeba. roca zmnis formiT moqmedebis mimarTuleba
gamoxatuli ar aris, gvaqvs miumarTavi gezi: wers, xatavs, akeTebs, muSaobs da misT. roca gansazRvrulia moqmedebis mimarTuleba, moqmedeba garkveuli mimarTulebiT sruldeba, gvaqvs mi-

310

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

marTuli gezi: miswera, Caxata, Seagdo, gadaifrina da a. S. mimarTulebis, da Sesabamisad, gezis gamomxatveli zmnaSi aris
zmniswini. gezi, rogorc zmnis kategoria, mxolod zmniswinis saSualebiT aris gamoxatuli (a. SaniZe).
rogorc aRiniSna, moqmedebis mimarTuleba mosaubris, I piris poziciidan fasdeba da mas ukavSirdeba kidev erTi zmnuri
kategoria _ orientacia.
orientacia gviCvenebs zmniT gamoxatuli moqmedebis mimarTulebas I piris poziciidan: saiT aris moqmedeba mimarTuli _
mosaubre pirisaken, Tu sawinaaRmdego mimarTulebiT. amis mixedviT gvaqvs saaqeTo anu maaxloebeli da saiqeTo anu maSorebeli orientacia.
orientacia, a. SaniZis gansazRvris mixedviT, saaqeToa, Tu
moqmedebis subieqti an pirdapiri obieqti I pirisaken miemarTeba
(mogoravs qva, Semoagora qva), xolo saiqeToa, Tu moqmedebis subieqti an pirdapiri obieqti Sordeba I pirs (migoravs qva, miagora qva). a. SaniZis azriT, mosalodneli iyo, rom orientaciis
aRniSvnisas enaSi gamoixateboda II piris arec, rogorc es garCeulia CvenebiT nacvalsaxelebsa da zmnizedebSi (Sdr.: es _ eg _
is, aseTi _ egeTi _ iseTi, aq _ mand _ iq...), magram ase ar
moxda. II pirTan igive zmniswinebi gamoiyeneba, rac I pirTan. ramdenadac II piri is piria, romelsac mimarTaven, igi I piris sivrceSi moiazreba da masTanac saaqeTo orientacia igulisxmeba.
SemdgomSi orientaciis kategoriis gageba dazustda; aRiniSna, rom saaqeTo orientacia gamoxatavs moqmedebas I pirisaken an II pirisaken (ganurCevlad imisa, imyofeba II piri I piris
areSi Tu ara; Sdr.: me gamogigzavne werili moskovSi), saiqeTo
orientacia ki gvaqvs maSin, roca moqmedeba mimarTulia iqiT, sadac I da II piri ar imyofeba (S. kekelia, a. daviTiani, a. focxiSvili, a. oniani).
amdenad, orientaciis mixedviT opoziciis wevrTa raodenoba samia: neitraluri (curavs), saaqeTo (mo-curavs) da saiqeTo
(mi-curavs).
mosaubris, I piris, poziciidan fasdeba, saiT aris moqmedeba mimarTuli: I an II pirisaken, Tu I an II piris sawinaaRmdegod.
Tu moqmedeba mimarTulia im poziciisaken, romelic I an II pirs
ukavia, orientacia saaqeToa, Tu moqmedeba I an II piris pozici-

IV. zmnis morfologia

311

is sawinaaRmdego mimarTulebiT sruldeba, orientacia saiqeToa.


saaqeTo orientacia gamoixateba mo- zmniswiniT, iqneba is
damoukidebeli, martivi saxiT, Tu erTvis sxva zmniswins: amo-,
gamo-, Camo-, wamo-, Semo-, gadmo-: mo-vida, amo-itana, Camo-agdo,
wamo-iRo, Semo-varda, gadmo-xta... saiqeTo orientacia gamoixateba mi-, a-, ga-, Ca-, wa-, Se-, gada- zmniswinebiT: mi-vida, a-itana, Ca-agdo, wa-iRo, Se-varda, gada-xta, ga-atana...
is zmnebi, romlebic zmniswins ar dairTaven, moklebulia
rogorc mimarTulebis gamoxatvis saSualebas, ise orientaciisas;
meore mxriv ki zmniswinis darTva yovelTvis ar niSnavs am kategoriebis gamoxatvas. mTel rig zmnebSi mi-s da mo-s dakarguli
aqvT moqmedebis gezisa da orientaciis gamoxatvis funqcia. aseT
SemTxvevaSi mi-sa da mo-s pirTa ganurCevlad iyeneben: mi-viRe, mimaCnia, mo-agona, mo-ifiqra, mo-kla da a. S. (a. SaniZe).
IV. 2.5. zmniswinis saSualebiT zmnis leqsikuri mniSvnelobis cvla. zmniswinis erTi ZiriTadi funqciaa zmnis leqsikuri mniSvnelobis cvla. zmniswini axali zmnis mawarmoebeli elementia. zmnebis did nawilSi igi swored sityvawarmoebiTi daniSnulebiT gvxvdeba.
zmniswinebma SesaZloa:
a) gamoxaton moqmedeba gansxvavebuli niuansiT; Sdr.: mokla da da-kla; mo-Sorda da ga-Sorda (cols), Ca-wera da Camowera...
b) warmoqmnan antonimebi; mag.: wa-arTva da mi-arTva, wa-ago
da mo-igo, ga-iyarnen da Se-iyarnen...
g) warmoqmnan axali leqsikuri erTeulebi, mag.: miswera werili, gawera saavadmyofodan, gamowera recepti; gamoiwvevs sacekvaod, miiwvevs stumrad, Seiwvevs saxlSi...
gansxvavebuli leqsikuri erTeulebi SeiZleba warmoiqmnas
zmniswinis fonetikuri variantebiTac: war-suli da wa-suli; aRdgoma da a-dgoma; gan-dideba da ga-dideba; gan-wyoba da ga-wyoba,
garda-texa da gada-texa... is, rom zmniswinebis fonetikuri variantebi mniSvnelobaTa ganmasxvavebeli funqciiT gamoiyeneba, qarTulisaTvis damaxasiaTebeli unikaluri movlenaa, romliTac ena
garkveul ekonomiurobas aRwevs: minimaluri formobrivi saSua-

312

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

lebebiT mocemulia maqsimaluri semantikuri gamomxatveloba (b.


jorbenaZe).
imdenad mravalferovania warmoqmnis niuansebi zmniswinTa
gamoyenebis TvalsazrisiT, rom specialuri gamokvlevis gareSe
maTi sruli aRnusxva SeuZlebelia. qvemoT ganvixilavT zmniswinebis gansxvavebuli mniSvnelobiT gamoyenebis zog SemTxvevas.
da- zmniswini gezisa da orientaciis gamoxatvis TvalsazrisiT upirispirdeba a- zmniswins (a-frinda _ da-frinda, a-iwia _
da-iwia...), magram xSirad is upirispirdeba mi- da mo- zmniswinebsac im TvalsazrisiT, rom Tu es zmniwinebi iqiT da aqeT mimarTulebiT moZraobas gamoxataven, da- gviCvenebs moqmedebas garkveuli mimarTulebis dausaxeleblad. igi gvxvdeba rogorc
gardauval, ise gardamaval zmnebSi: da-xtis, da-frinavs, da-aqvs,
da-aWenebs.... igi am funqciiT ar daerTvis moZraobis gamomxatvel nebismier zmnas, magram sivrceSi gadaadgilebis gamoxatva garkveuli mimarTulebis aRniSvnis gareSe ZiriTadad da- zmniswinis gamoyenebiT aris SesaZlebeli. amave dros, da- zmniswini SeiZleba daerTos zmnas, romelic moZraobas ar gamoxatavs da es
mniSvnelobac SesZinos mas (da-RiRinebs = RiRiniT dadis, dabzuis = bzuiliT dastrialebs...).
da- zmniswinis gamoiyenebasTan aris dakavSirebuli agreTve
iseTi moqmedebis gamoxatva, romelic mraval obieqtze xorcieldeba, magram ara yvelaze erTad, aramed cal-calke: da-zarda, dagzavna, da-Tala, da-recxa... amgvari funqciiT aRWurvil dazmniswins a. SaniZe `TiToobis da~-s uwodebs. am funqciis gamoxatvis arsi ase ganimarteba: Tu saWiroa erTi subieqtis moqmedeba mraval obieqtze, s a T i T o o unda mihyves: jer erTs mohrCes, mere meores, Semdeg mesames da egre bolomdis~. mag.: fexsacmeli ga-xada, fexsacmelebi da-xada; ficari ga-Tala, ficrebi
da-Tala da sxva. -da gardauval zmnebTanac gvxvdeba da subieqtis simravles gamoxatavs: da-izardnen, da-ifantnen, da-ZRnen...
subieqtisa da obieqtis simravle da-Ti gamoxatulia sawyissa da
mimReobaSic: da-zrda, da-gzavna, da-zrdili, da-gzavnili... amgvari funqciis gamomxatveli da- zmniswini mxolod zogierT zmnasTan SeiZleba iyos. iseTi SemTxvevebi, rogorebicaa _ xeebi moWra, wignebi waikiTxa, cxadia, gulisxmobs saTiTood Sesrule-

IV. zmnis morfologia

313

bul moqmedebas, Tumca misi gamoxatva zmniswinTan araa dakavSirebuli...


Se- zmniswini gamoxatavs mimarTulebas garedan SigniT, magram zogjer igi gviCvenebs zeviT mimarTul moqmedebas (Se-jda
cxenze, Se-dga mTaze...), zogjer ki iseT moqmedebas gamoxatavs,
romelic naklebi intensivobiT xasiaTdeba:
ga-wiTlda magram Se-wiTlda,
da-Tvra magram Se-Tvra,
ga-Txelda magram Se-Txelda...
arsebobs mosazreba, rom am mniSvnelobiT Se-s gamoyeneba
sivrculi mimarTebis gamoxatvasTan aris dakavSirebuli, oRond
es mimarTeba warmodgenilia metaforulad: SewiTlda _ siwiTleSi Sevida (v. boederi).
Semo- zmniswins Tavisi ZiriTadi mniSvnelobis garda aqvs
unari gamoxatos raime sagnis irgvliv, garSemo mimdinare moqmedeba: Semo-akera, Semo-axia, Semo-atara, Semo-Roba... am zmniswins
ukavSirdeba agreTve uneblie moqmedebis gamoxatvis funqcia:
Semo-exarja, Semo-akvda, Semo-eWama... (a. focxiSvili).
saSuali gvaris zmnaTa erTi nawili Tavisi ZiriTadi funqciebiT zmniswins ver iguebs: bejiTobs, sulelobs, zarmacobs,
bavSvobs da misTanani. am tipis zmnebis mier gamoxatuli moqmedebis naklebi intensivobiT Sesruleba, `sicotave-simcire~, gamoixateba mo- da wa- zmniswinebTa meSveobiT:
mo-ibejiTebs, mo-izarmacebs, mo-isulelebs...
wa-iTamaSebs, wa-itirebs...
zogjer zmniswinTa gansxvavebuli mniSvnelobiT gamoyeneba
sxva enis gavleniT aris gamowveuli. rusuli enis gavleniT ixsneba gan- zmniswinis gamoyeneba zmnebSi: gan-tvirTva, gan-iaraReba
da gada- zmniswinis gamoyeneba Semdeg formebSi: gada-xarjva,
gada-tvirTuli, gada-Rlili da sxv.
zogadad, zmniswinebis SerCevis sakiTxi damokidebulia rogorc zmnis, ise zmniswinis semantikaze da kompleqsurad unda
iqnes Seswavlili.
IV. 2.6. zmniswini da zmnuri fuZe. zmniswinisa da zmnuri
fuZis kombinacia araa erTgvarovani sxvadasxva zmnis SemTxvevaSi.

314

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

maT Sexamebas, erTi mxriv, zmnis, xolo meore mxriv, zmniswinis


semantika gansazRvravs.
iSviaTia zmna, romelic Tanamedrove qarTulSi gamoyenebul
yvela zmniswins dairTavdes. magaliTad, di-s yvela zmniswins dairTavs: mi-, mo-, a-, ga-, da-, wa- Se-, Ca-, gada-, mimo-, amo-,
gamo-, wamo-, Semo-, Camo-, gadmo-; TiTqmis aseTive viTarebaa am
zmnis monacvle fuZeebTan: val-, ved.
msgavsi viTarebaa fren/ frin zmnur ZirTanac; oRond SevniSnavT _ sxvadasxva qcevisa Tu gvaris viTarebis gaTvaliswinebiT. magaliTad, Camo- gvxvdeba mxolod sufiqsian vnebiTTan
(Camo-frindeba) da `sasubieqto qcevis~ formasTan (Camo-ifrens); mi- sam SemTxvevaSi: mi-afrens, mi-afrindeba, mi-frindeba;
a- xuT formasTan (a-frens, a-ifrens, a-ufrens, a-frindeba, a-ufrindeba).
SeniSvna: vsargeblobT qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis rvatomeulis safuZvelze Sedgenili `zmnuri fuZeebis leqsikonis monacemebiT (g. gogolaSvili, c. kvantaliani, d. Sengelia, 1989).
zmniswinaTagan ufro aqtiuri gamoyenebisaa martivi zmniswinebi. magaliTad, Sen fuZesTan gvxvdeba yvela martivi zmniswini; rTuli zmniswinebidan _ mxolod amo- da gamo.
Tes zmnuri fuZe dairTavs martivTagan da-, mi-, mo-, Ca-,
Se- zmniswinebs; rTulTagan gamo-s (aseve, Zveli formiT gan-s).
zmnuri fuZe SeiZleba iguebdes mxolod erT zmniswins (daasaxiCrebs...); or zmniswins (ga-naRmavs, da-naRmavs...); sam zmniswins (ga-fufqavs, da-fufqavs, Ca-fufqavs...) da a. S. es monacemebi
SeiZleba icvlebodes: droTa ganmavlobaSi xdeba zmniswinis mier
damatebiTi funqciebis SeZena; am mxriv mo-, Se- da wa- zmniswinTa viTarebaa sagulisxmo. sasaubro metyvelebaSi (romelic SeiZleba aisaxos samwerlobo enaSic) sicotave-simciris funqciiT
maTi gamoyeneba TandaTan iZens farTo gavrcelebas.
rogorc vTqviT, erTsa da imave zmnur fuZesTan (mxedvelobaSi gvaqvs martivi fuZe) gamoyenebul zmniswinTa datvirTva
sxvadasxvagvaria; yvela SemTxvevaSi am zmniswinTagan gamoiyofa
erTi, romelic ama Tu im zmnis ZiriTad Sinaarss xsnis. pirobi-

IV. zmnis morfologia

315

Tad mas SeiZleba neitraluri zmniswini ewodos (c. kvantaliani).


magaliTad: wer fuZe iguebs TiTqmis yvela zmniswins, magram neitraluri funqciiT da- zmniswini gamoiyeneba: wers _
da-wers; sxva zmniswinebs raRac damatebiTi semantikuri niuansi
Seaqvs: aR-wers, Ca-wers, gada-wers, gadmo-wers, mi-awers, moswers da a. S.
sxva zmnur fuZesTan sxva zmniswini SeiZleba Segvxvdes amgvari (neitraluri) funqciiT: akeTebs _ ga-akeTebs, aSenebs _
a-aSenebs, krefs _ da-krefs, xedavs _ Se-xedavs, ikiTxavs _ waikiTxavs, acxobs _ gamo-acxobs, acmevs _ Ca-acmevs...
niSandoblivia isic, rom neitraluri zmniswini SeiZleba
dairTos ama Tu im zmnis yvela gvarisa da qcevis formam, maSin
rodesac imave zmnur fuZesTan sxva zmniswinis darTvis SemTxvevaSi formawarmoebis SesaZleblobebi SezRudulia; magaliTad,
keT zmnuri Zirisagan nawarmoebi formebi aseTi sqemis saxiT SeiZleba warmovidginoT (vemyarebiT `qarTuli enis zmnuri fuZeebis leqsikonis~ monacemebs):
fuZe
moqm./vneb.

zmniswini

keT-eb/keT-d-eb

0, ga, gamo
amo
gada
gadmo
da, Se
mo
Semo, Ca
wa
wamo

xmovanprefiqsebi
moqm. gv.

xmovanprefiqsebi
vn. gv.

a,
a
a,
a
a,
a,

0, u
_
0
0
0, u
0
u
0
0

i
i

i, u
i, u
u
i

rogorc aRiniSna, zmniswins oTxi ZiriTadi funqcia aqvs: 1.


mimarTulebis Cveneba (gezi da orientacia), 2. momavali drois
gamoxatva, 3. sruli aspeqtis warmoeba da 4. axali zmnis warmoeba.

316

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

am funqciaTa gamovlenac damokidebulia zmnur fuZeze;


vTqvaT, erTma da imave zmniswinma axali zmna erTi fuZidan SeiZleba awarmoos, meore fuZidan _ ara:
agebs _ a-agebs magram Ca-agebs (xmals)
aSenebs _ a-aSenebs da Ca-aSenebs...
mimarTulebas zmniswini ZiriTadad moZraobis aRmniSvnel
zmnebTan gamoxatavs, Tumca arc sxva zmnebTan gamoiricxeba zog
SemTxvevaSi mimarTulebis niuansebi. magaliTad, Ca-aSenebs... aspeqtian zmnebSi zmniswiniani forma sruli aspeqtis gamomxatvelia, Tumca Tu zmniswini awmyo drois SemTxvevaSic gamoiyeneba,
maSin zmniswinian formas usruli aspeqtis mniSvneloba eqneba:
aR-wers... igive iTqmis momavali drois gamoxatvazec, Tumca es
calke msjelobis Temaa.

Tavi III. dro-kiloTa sistema


IV. 3.1. dro-kiloTa sistemis analizis mdgomareoba.
sauGlebel erTeulTa (mwkrivTa) raodenoba axal qarTulSi Zvelisagan gansxvavebulia. aGvniSneT: praqtikul gramatikebSi (kerZod, antonTan) Zveli qarTulis TiTqmis Kvela forma iKo SemCneuli, magram ver moxerxda Kvela sauGlebeli erTeulis
gamoKofa.
Tanamedrove qarTuli enis morfologiis erT-erTi urTulesi ubania dro-kiloTa sistema; kerZod, sauGlebeli erTeulis (mwkrivis) raobisa da Sedgenilobis sakiTxebi.
Zveli qarTulisaTvis dro-kiloTa sistemis sqema n. marma
daazusta da warmoadgina. axali qarTulis sistema (n. maris sistemaze daKrdnobiT) a. SaniZem SeimuSava 1930 wels gamocemul
`qarTul gramatikaSi~. momdevno periodis SromebSi sistemis erTeulTa raodenoba ar Secvlila, terminebi dazustda da sabolood aseTi saxe miiGo sauGlebel erTeulTa sistemam:

1.
2.
3.

1930 w.
`qarTuli gramatika~

1953 w.
`qarTuli gramatikis
safuZvlebi~

I seria

I seria

a) awmKos wre

a) awmKos wre

awmKo
namKo uwKveteli
I kavSirebiTi

1.
2.
3.

b) mKobadis wre
4.
5.
6.

mKobadi
pirobiTi
I kavSirebiTi

awmKo
uwKveteli
awmKos kavSirebiTi
b) mKofadis wre

4.
5.
6.

mKofadi
xolmeobiTi
mKofadis kavSirebiTi

318

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

II seria
7.
8.
9.

10.

namKo wKvetili
namKo xolmeobiTi
brZanebiTi (II subieqturi
pirisa mxolod da isic
warTqmiTad)
II kavSirebiTi

II seria
7.
8.
9.

wKvetili
brZanebiTi
II xolmeobiTi

10.

II kavSirebiTi

III seria
11.
12.
13.

I TurmeobiTi
II TurmeobiTi
III kavSirebiTi

III seria
11.
12.
13.

I TurmeobiTi
II TurmeobiTi
III kavSirebiTi

saKuradGeboa is faqti, rom 1930 wlis gramatikaSi terminiT I kavSirebiTi ori mwkrivia aGniSnuli. gavxazavT: or
mwkrivs erTi da igive saxeli hqvia. es uxerxuloba 1942 wlis
gramatikaSi gamosworda: erTs ewoda awmKos kavSirebiTi, meores
_ mKobadis kavSirebiTi, Tumca sqemaSi isev I kavSirebiTi darCa,
oGond frCxilebSi mieTiTa: I kavSirebiTi (awmKosi), I kavSirebiTi
(mKobadisa) (a. SaniZe).
`safuZvlebSi~ sqemas axlavs SeniSvna, rom ori mwkrivi _
brZanebiTi da II xolmeobiTi _ kiloebSia Semonaxuli. Tumca sailustraciod brZanebiTisaTvis saliteraturo qarTulis formebia moxmobili: were (dawere), aSene (aaSene); xolo II xolmeobiTisaTvis _ Zveli qarTulisa: vweri (davweri), vaSeni (avaSeni)
(a. SaniZe).
momdevno msJelobaSi a. SaniZe SeniSnavs: `mwkrivebs rom
gamovakloT II xolmeobiTi, romelic dGevandel qarTulSi iSviaTadGa ixmareba da brZanebiTi, romelsac sxva mwkrivebisagan gansxvavebuli formebi TiTqmis aGar aqvs, 13 mwkrivisagan 11 dagvrCeba~ (a. SaniZe).
amgvarad, saKovelTaod gaziarebuli Tvalsazrisis mixedviT,
axal qarTulSi 11 mwkrivi gvaqvs. zog SemTxvevaSi sxvaobas mxolod terminologia qmnis (amJerad amas CvenTvis principuli
mniSvneloba ara aqvs).

IV. zmnis morfologia

319

amjamad miGebuli daJgufeba mwkrivTa sistemisa ZiriTadad


sawarmoebeli fuZis principzea agebuli, rac samecniero literaturaSi n. maris danergilad miiCneva. ufro adre msgavsi principiT sauGlebel erTeulTa daJgufeba scades d. CubinaSvilma,
k. dodaSvilma da T. jordaniam. Tu sawarmoebeli fuZis principi umtkivneulod SeiZleba gatardes I da II seriaSi, sirTules III
seriis mwkrivebi qmnis. am sirTules n. maric grZnobda _ avtori
mesame seriis calke Jgufad gamoKofisa. III serias, gansxvavebiT I
da II seriisagan, ar gaaCnia saKrdeni mwkrivi. I TurmeobiTis fuZe
ara Tu ar aris saKrdeni danarCeni mwkrivebisaTvis, aramed umetes SemTxvevaSi principulad sxvaobs kidec maTgan... am winaaGmdegobis Taobaze n. mari aGniSnavs, rom: `es sami dro erTad unda iKos, radganac isini nawarmoebia erTi da imave wesiT,
Tumca vercerT maTgans ver ganvixilavT rogorc saKrdenad xmarebul dros, romlisganac sxvebi arian warmoqmnilni~. es saerTo
wesi inversiulobaa; aseve, mesame seriis formebs sintaqsuri konstruqciis erTgvarobac aerTianebs... magram dairGva ZiriTadi
principi mwkrivTa daJgufebisa: sawarmoebeli fuZis principi. `amosavali principis cvla klasifikaciis elementaruli wesis darGvevad iTvleba mecnierebis Kvela dargSi; enis movlenaTa aGwerac aq
gamonakliss ver Seqmnis. merea-da: wKobis cvla _ sintaqsuri konstruqciis cvla _ axasiaTebs gardamaval zmnebs; gardauval zmnebSi
aseTi cvla ara gvaqvs... amrigad, w a r m o e b i s wesi da sintaqsuri k o n s t r u q c i a TurmeobiTis Jgufis gamosaKofad mxolod
gardamaval zmnebSi SeuZliaT ixmaron, da aqac igi klasifikaciis
ZiriTadi wesis darGvevas niSnavs~ (arn. Ciqobava).
aGniSnuli sirTulis daZlevis saintereso cdaa a. SaniZis
mier mwkrivis rTul kategoriad miCneva da mwkrivis elementebad
aqtisa da Tanamdevrobis CaTvla (piris, ricxvis, droisa da kilos kategoriebTan erTad). avtoris azriT, mesame seriis mwkrivebs saerTo funqcia aerTianebT _ esaa TurmeobiToba (unaxaoba) procesisa. marTalia, III seriis formebs `unaxavi aqtis mwkrivebad~ moixseniebs, magram rogorc vnaxavT, unaxaoba procesisa
mainc araa saerTo funqcia III seriis formaTaTvis:
III seriis formaTa erT Jgufad gaerTianebis sakiTxze specialurad msJelobs arn. Ciqobava. daskvna aseTia: `TurmeobiTi
Jgufis nakvTebi ver gaerTiandeba maTi funqciis mixedviT; ker-

320

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Zod, TurmeobiToba ar aris am JgufisaTvis damaxasiaTebeli: kavSirebiTi mesamisaTvis TurmeobiTis gageba ucxoa. TurmeobiTi
meore ar iZleva TurmeobiTis Sinaarss, roca risame pirobaze
miuTiTebs; xolo roca TxrobiTi kilos funqcia aqvs TurmeobiT meores, maSin misTvis ganmsazGvrelia sxva drosTan fardoba
(e. i. `Tanamimdevroba~)... (arn. Ciqobava). mxolod nawilobriv
egueba es Sinaarsi TurmeobiTs meores; TurmeobiTs pirvelSic
unaxaoba ar gadmoicema pirvels pirSi, uarKofiTi nawilakebis
xmarebisas ki _ sxva pirebSic.
sami Jgufis gamoKofa zmnis uGvlilebaSi nawilobriv gamarTlebulia sintaqsuri TvalsazrisiT, nakvTebis warmoeba ki
sintaqsis sagani ar aris, igi fuZeTa warmoebas ganekuTvneba da
morfologiis sagani unda iKos (im TaviseburebaTa gaTvaliswinebiT, rac am rigis fuZeTa warmoebas axasiaTebs). nakvTebis
warmoeba aris fuZeTa warmoeba da, maSasadame, nakvTebis sistemaSi ama Tu im nakvTma is adgili unda daikavos, rac mas ekuTvnis
warmoebis TvalsazrisiT~.
es vrceli amonawerebi imisTvis moviKvaneT, rom naTeli
iKos avtoris Teoriuli pozicia mwkrivTa sistemis daJgufebis
sakiTxebze (es pozicia CvenTvisac amosavalia am sakiTxebze msJelobisas).
amgvari Teoriuli safuZveli _ formobrivi monacemebis gaTvaliswineba _ arn. Ciqobavas saSualebas aZlevs mwkrivebi or
wKebad daaJgufos. ZiriTad mwkrivebad, romelTaganac iwarmoeba
Kvela sxva mwkrivi uSualod Tu SualobiT, pirdapiri wKobiT
Tu inversiulad, miiCneva awmKo da namKo ZiriTadi. avtori daaskvnis: `amisdakvalad nakvTebis warmoebisas gveqneba ori Jgufi:
awmKos Jgufi da namKo ZiriTadis Jgufi. awmKos Jgufi amjamad
Kvelaze mravalricxovania~.
I. gardamavali zmnis awmKosagan (cvl-i-s) iwarmoeba:
a) pirdapiri wKobis nakvTebi:
1. namKo usruli (cvl-i-d-a) 3. kavSirebiTi pirveli
(cvl-i-d-e-s).
2. mKofadi (Se-cvl-i-s) 4. mKofadiseuli namKo usruli (Se-cvl-i-d-a).
[5. 6. 7. TurmeobiTi I, II, kavSirebiTi III gardauval orpirian zmnaTa ({Se}scvlia, scvloda, scvlodes)].

IV. zmnis morfologia

321

b) Sebrunebuli (inversiuli) wKobisa:


8. TurmeobiTi pirveli gardamaval zmnaTa (u-cvl-i-a).
II. namKo ZiriTadisagan (cval-a) iwarmoeba nakvTebi:
a) pirdapiri wKobisa: 9. namKo ZiriTadis xolmeobiTi
(Zvel qarTulSi); (cval-i-s).
10. kavSirebiTi meore (cval-o-s).
b) Sebrunebuli (inversiuli) wKobisa:
11. TurmeobiTi meore gardamaval zmnaTa ({Se}ecvala).
12. kavSirebiTi meore gardamaval zmnaTa ({Se}ecvalos).
sqemas ramdenime sirTule axlavs: sxvadasxvagvarad warmogvidgeba sistema gardamaval da orpirian gardauval zmnaTaTvis;
erTpirian gardauval zmnaTa viTareba ar aisaxeba; araa warmodgenili e. w. mKofadis kavSirebiTi (`pirobiT-kavSirebiTi~ _ avtoris terminiT). garda amisa, Tu cvlis _ ucvlia, akeTebs _
ukeTebia tipis gardamaval zmnaTa I TurmeobiTi am principiT
awmKos JgufSi moxvdeba, aqebs _ uqia, aGebs _ uGia tipis
gardamaval zmnaTa igive mwkrivi wKvetilis JgufSi Seva (sqemaSi
es faqti ar aisaxa). maSasadame, gardamaval zmnaTaTvisac araa
mKari warmodgenili sistema.
garda amisa, rac mTavaria, sawarmoebeli fuZis principi mainc dairGva: a-a-Sen-a, a-a-Sen-o-s da a-e-Sen-eb-in-a, a-e-Sen-ebin-o-s erT JgufSi moxvda...
saerTod: mwkrivis formaTa warmoebis (sauGlebel erTeulTa fuZis) sakiTxebze msJelobisas xmovanprefiqsebis sakiTxi garkvevas moiTxovs. am SemTxvevaSic, TurmeobiTebsa da III kavSirebiTSi xmovanprefiqsi gamoKofilia, sxva mwkrivebTan _ ara... sagulisxmoa is faqti, rom Tu I-II seriis formebSi erTi da igive
xmovanprefiqsia warmodgenili Kvela mwkrivSi, gansxvavebulia viTareba III seriis mwkrivebTan: gardamaval zmnebs I TurmeobiTSi
sistemebr u- prefiqsi daerTvis, II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi _ e; orpiriani gardauvali zmnebi, romelTac I-II seriaSi
e (ezrdeba) an u (ukeTdeba) prefiqsebi aqvT, III seriis formebs
uprefiqsod iwarmoebs (ga-zrd-ia, ga-zrd-od-a; ga-h-keT-eb-i-a,
gah-keT-eb-od-a). es wesi sistemebraa gatarebuli. zmnuri forma-

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

322

warmoebis sakiTxebze msJelobisas am faqts, albaT, gverds ver


avuvliT. es faqti garkveulwilad mxars dauyers mwkrivTa sam
seriad daJgufebas da, Sesabamisad, sawinaaGmdego Cvenebad gvesaxeba mwkrivTa or Jgufad warmodgenisas.
amgvarad, mwkrivTa sistemis or Jgufad warmodgenas, romelsac saukuneze meti xnis istoria aqvs, ver miviCnevT warmatebul cdad.
Tumca, sanam Cven am daskvnas gavakeTebdiT, Tavad avtorma,
arn. Ciqobavam, 1984 wels gamoqveKnebul naSromSi mwkrivTa sistema tradiciul sam seriad warmoadgina. faqts dasabuTeba ar
axlavs.
saerTod, aris ki SesaZlebeli mwkrivTa daJgufebisas formobrivi principis bolomde gatareba? Sesabamisad, mwkrivTa sistemis or Jgufad warmodgena?
kiTxvaze pasuxis gacema SesaZleblad migvaCnia im SemTxvevaSi, roca gairkveva rigi sakiTxebisa: ra aris mwkrivi, ra aris
mwkrivis fuZe, ris safuZvelze xdeba mwkrivis gamoKofa da, Sesabamisad, rogoria mwkrivTa raodenoba da urTierTmimarTeba
warmoebis TvalsazrsiT.
IV. 3.2. ra aris mwkrivi? arn. Ciqobavas azriT, `nakvTi teqnikuri terminia da miuTiTebs uGvlilebis erTeulze am erTeulis funqciis aGuniSnavad. amitom nakvTi ver iqneba gramatikuli kategoria (`ufunqcio kategoria~ ar aris kategoria!) iseve,
rogorc gramatikul kategorias ar gulisxmoben terminebi `bgera~, `marcvali~, `xmovani~, `fuZe~ (arn. Ciqobava). sakiTxs specialuri gamokvleva uZGvna v. Tofuriam. avtoris azriT, radgan
mwkrivs ar gaaCnia gramatikuli kategoriis arc funqcia da arc
forma, xolo mwkrivis sawarmoebel niSnebad miCneuli sufiqsebi
(-a, -e, -o, -i...) drois, kilosa da Jerobis mawarmoebeli afiqsebia, amitom mwkrivi ar SeiZleba miviCnioT kategoriad.
SeniSvna:

sinonimuri terminebi `nakvTi~ da `mwkrivi~


sauGlebeli erTeulis aGsaniSnavad ixmareba
qarTul samecniero literaturaSi; pirveli maTgani arn. Ciqobavam SemoiGo, meore _ a. SaniZem.
rogorc aGvniSneT, TiToeuli maTganis Semo-

IV. zmnis morfologia

323

Gebas saTanado cnebebis sxvadasxvagvari gagebac


axlda. amitom SeiZleba arc iKos gamarTlebuli
am terminTa paraleluri gamoKeneba; ama Tu im
avtoris naazrevis moxmobisas zogJer ar moxerxdeba gverdi avuaroT im termins, romelsac igi
gamoiKenebs. Cvens SemTxvevaSi paraleluri xmareba am terminebisa amiTaa Sepirobebuli.
gansxvavebul Tvalsazriss warmoadgens a. SaniZe. sakiTxs
specialuri gamokvleva mieZGvna 1941 wels, romelic safuZvlad
daedo mwkrivis Sesaxeb moZGvrebas `qarTuli gramatikis safuZvlebSi~. avtoris azriT, mwkrivi gramatikuli kategoriaa. msJelobis Tanamimdevroba aseTia: `aris Tu ara mwkrivi gramatikuli
kategoria? swori pasuxi rom gavceT am kiTxvas, unda movigonoT:
Kovelgvari gramatikuli kategoria Kalibdeba sapirispiro formaTa arsebobis niadagze. Tu am TvalsazrisiT SevxedavT mwkrivebs, davrwmundebiT, rom erTi romelime Jgufi, romelTac saerTod mwkrivi ewoda, iseT mimarTebaSia danarCenebTan, rogorc
sxva romelime _ Kvela danarCenTan, isini erTgvar movlenas asaxaven enaSi, erTmaneTs Tanabrad Seezomebian, TiTqos Kvelas erTi da igive raodenoba aqvT formebisa (sqolioSi: brZanebiTis
mwkrivSi formaTa raodenoba naklebia, vidre TxrobiTSi), TviTeul maTganTan garkveuli cnebaa dakavSirebuli da Kvela erTad warmodgenas gvaZlevs, rom isini Seadgenen sapirispiro saxeebs zogadi kategoriisas..., oGond sxva kategoriebi martivia, dauSleli, mwkrivi ki rTulia da Seicavs ramdenime kategorias,
elementebad wodebuls, qarTulSi umTavresad drosa da kilos~.
sxvagan: `elementebi daerqva mwkrivis farglebSi ucvalebel kategoriebs, romlebic mis xerxemals warmoadgenen. qarTuli
mwkrivis elementebia: dro, kilo, gzisoba, aqti, Tanamdevroba~.
ase vrclad imitom SevCerdiT aGniSnul Tvalsazrisze,
rom, Cveni azriT, zogi ram dazustebasa da garkvevas moiTxovs.
Jer erTi: piri, ricxvi, dro, kilo, gzisoba, aqti, Tanamdevroba da mwkrivi uGlebis kategoriebia, avtoris azriT. amaTgan
mwkrivis kategoria elementebad Seicavs drois, kilos, gzisobis,
aqtisa da Tanamdevrobis kategoriebs. sxvagvarad: uGlebis es kategoriebi elementebia imave uGlebis sxva kategoriisa... msJelo-

324

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ba TiTqos garkvevas sayiroebs...


mwkrivis kategoriis Semadgenel kategoriaTa Sesaxeb msJelobisas miniSnebulia, rom TiToeuli maTgani (dro, kilo, gzisoba, aqti, Tanamdevroba) aris zmnis forma, iseve, rogorc zmnis
formad miiCneva ricxvisa da piris kategoriebi.
amdenad, elementebad wodebuli kategoriebi morfologiur
kategoriebadaa miCneuli; ama Tu im formisaTvis damaxasiaTebel
mudmiv, ucvalebel kategoriebad. gavixsenoT: `elementebi daerqva mwkrivis farglebSi ucvalebel kategoriebs, romlebic mis
xerxemals warmoadgenen. qarTuli mwkrivis elementebia: dro,
kilo, gzisoba, aqti, Tanamdevroba~ (xazi Cvenia _ g. g.).
CvenTvis aseTi kiTxva iCens Tavs: aris Tu ara aGniSnuli
kategoriebi morfologiuri kategoriebi; Sesabamisad _ ucvalebelni erTi mwkrivis farglebSi. aqedan gamomdinare: SeiZleba
Tu ara morfologiurad mwkrivis daxasiaTeba aGniSnuli elementebis mixedviT? SevecdebiT am kiTxvas Semdgom msJelobaSi
pasuxi gavceT.
VI. 3.3. dro, rogorc zmnis kategoria. gramatikul literaturaSi dros zmnis umTavres morfologiur kategoriaTa Soris ganixilaven. am mxriv azrTa erTgvarobaa; azrTa sxvadasxvaobas iwvevs drois kategoriis Semadgenel elementTa raodenobis
sakiTxi. vfiqrobT, mTavari kiTxva, romelsac unda gaeces pasuxi,
upirvelesad Semdegia:
aris Tu ara dro morfologiuri kateg o r i a? mwkrivis formaTa funqciebze msjelobisas droisa da
kilos kategoriebs gansakuTrebuli yuradReba eTmoba. mwkrivTa
saxeldebac ZiriTadad am ori maxasiaTeblis mixedviT xdeba. arc
isaa SemTxveviTi, rom praqtikuli gramatikebidan moyolebuli
sauRlebel erTeuls asec saxeldebdnen _ `dro~, `dro-kilo~;
uRvlilebis sistemas `dro-kiloTa sistemis~ saxeliT movixseniebT dResac. Cveulebriv drosa da kilos morfologiur kategoriebad miiCneven piris, ricxvis... kategoriaTa gverdiT (a. SaniZe,
arn. Ciqobava, g. maWavariani...). es sayovelTaod gaziarebuli
Tvalsazrisia. ramdenadac dro da kilo morfologiur kategoriebad gaiazreba, aris cda am kategoriaTa morfologiuri niSnis Ziebisa.

IV. zmnis morfologia

325

rogorc iTqva, sadavo gaxda drois kategoriis Semadgenel


erTeulTa raodenobis sakiTxic. n. mari gramatikul drosa da
sauRlebel erTeuls aigivebda. misi azriT, ZiriTadi dro rva
aris: awmyo, namyo usruli, natvriTi, aoristi, kavSirebiTi (igive momavali), namyo sruli, winare warsuli, namyo kavSirebiTi.
arn. Ciqobavas azriT: `axal qarTulSi gvaqvs erTi awmyo, erTi
myofadi da oTxi namyo: namyo usruli anu uwyveti: akeTebda,
aSenebda, Sromobda...; namyo ZiriTadi anu namyo wyvetili (aoristi): akeTa, aSena, iSroma...; TurmeobiTi pirveli: ukeTebia,
uSenebia, uSromia..., TurmeobiTi meore: ekeTebina, eSenebina, eSroma...~. a. SaniZe xazgasmiT aRniSnavs, rom `arev-dareva sufevs
drois gagebaSi... aseTi mcdari Sexeduleba `drois~ Sesaxeb iqedan momdinareobs, rom specialur literaturaSi gramatikuli
drois problema sworad ar aris dasmuli da gadawyvetili. sazogadod drois kategorias reven mwkrivis erT-erT kategoriasTan (kilosTan an TanamimdevrobasTan) an TviT mwkrivTan da es
aRreva, romelic Wrelad asaxavs zogadi saenaTmecniero sakiTxis
Seswavlis umweo mdgomareobas enis struqturul nawilSi, qarTul niadagzec ukritikod aris gadmotanili. saWiroa da aucilebeli, rom drois kategoria gamoiTiSos sxva kategoriebisagan
da mas Tavisi alagi mieCinos da sxvebsac TavTavisi moenaxos~.
misi azriT, `gramatikuli dro SeiZleba mxolod sami iyos: exlandeli, warsuli da momavali~. ZirTadad es Tvalsazrisia gaziarebuli. amJamad: drois samwevrian sistemas ganixilaven. safuZvels ki drois kategoriis amgvari gageba antikuri gramatikebidan iRebs. CvenTvis es Tvalsazrisia amosavali.
qarTul, samecniero literaturaSi drois kategoriis morfologiur gamoxatvaze mxolod warsulis mimarT saubroben.
awmyosa da myofadis morfologiur gamoxatvaze (morfologiur
niSanze) araa msjeloba. gamodis: drois samwevriani sistemidan
markirebulia erTi, aramarkirebuli _ ori. am winaaRmdegobis
moxsnas cdilobs g. maWavariani, romelic drois orwevrovan sistemas gvTavazobs: markirebuli namyo _ aramarkirebuli awmyo
zogadi (momavali dro damatebiTi gramatikuli mniSvnelobaa diferencialur niSanTa konisaTvis: awmyo zogadi + grZlivi +
sruli aspeqti).
warsuli drois morfologiur niSnebad gamoiyo: -d (uwy-

326

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

vetlisa), -e, -i (wyvetilSi), u-i (I TurmeobiTSi), e-in (II TurmeobiTSi).


sagulisxmo faqtia, rom dasaxelebuli afiqsebi ZiriTadad
sxvagvaradaa kvalificirebuli (zogjer erTsa da imave avtorebTanac!).
magram warsuli drois niSnad miCneuli afiqsebis morfologiuri kvalifikaciis sakiTxSi araa azrTa erTgvaroba. arsebobs urTierTgamomricxveli Tvalsazrisebic, CvenTvis amJamad
arsebiTi isaa, rom isini ar arian drois gamomxatveli afiqsebi;
azrTa aseTi sxvadasxvaobac swored amis mimaniSnebelia.
a. SaniZesTan, romlis gramatikul naazrevSic dro zmnis
erT-erT ZiriTad kategoriadaa miCneuli, drois morfologiur
gamoxatvaze araa saubari.
Tu im Tvalsazriss davemyarebiT, rom `morfologiuri
mniSvneloba SeiZleba gadmoices afiqsis gareSec~, drois morfologiuri mniSvneloba zmnis saTanado struqturul models dauflebuli mniSvnelobaa (f. erTeliSvili), SeiZleboda drois
morfologiur kategoriad miCneva, magram romelime warsuli
drois gamomxatvel formaTaTvis _
v-wer-d-i
da-v-wer-d-i
da-v-wer-e
da-m-i-wer-ia
da-m-e-wer-a
da-m-e-wer-o-s _
gaWirdeba im saerTo struqturuli modelis gamoyofa, romelsac miviCnevdiT warsuli drois gamomxatvelad. aseve iTqmis
sxva drois aRmniSvnel formaTa Sesaxebac.
amgvarad, im Tvalsazrisze damyareba, rom `morfologiuri
kategoria saTanado afiqsebiT unda iqnes warmodgenili~, `ama
Tu im faqtis morfologiur kategoriad miCnevas morfologiuri niSnis qona-uqonloba wyvets~ _ dros morfologiur kategoriad ver gagvaazrebinebs. drois gamoxatva morfologiurad
ar xdeba.
Tu davuSvebT, rom dro morfologiuri kategoriaa, esa
Tu is zmnuri forma ama Tu im drois gamomxatvelia, maSin, TavisTavad, unda vigulisxmoT, rom erTi romelime mwkrivis forma

IV. zmnis morfologia

327

nebismier konteqstSi mxolod erT droul mniSvnelobas unda


gadmogvcemdes. a. SaniZe asec msjelobs: dro mwkrivis elementia;
elementebi mwkrivis farglebSi ucvalebelia.
aris Tu ara dro ucvalebeli erTi mwkrivis farglebSi?
sxvagvarad: erTi mwkrivis formas aqvs Tu ara mxolod erTi
drois gageba?
samecniero literaturaSi araerTgzis aRniSnula, rom ama
Tu im mwkrivis formam, garda ZirTadi drouli mniSvnelobisa,
garkveul konteqstSi sxva drois mniSvnelobac SeiZleba gadmosces; magaliTad, aRniSnaven, rom `erTma da imave formam SeiZleba exlandelis gagebac mogvces da momavlisac~. aseTi `polisemiuri formebia: Wams, brZanebs, aswavlis, scems, ganagrZobs, uyurebs, iZinebs, Seadgens, arCens, aTamaSebs da sxv...~ `erTi da
igive forma SeiZleba erT SemTxvevaSi droiani iyos, sxva SemTxvevaSi ki _ udroo~ (a.SaniZe). drois mixedviT cvalebadobas
a. SaniZe Cveulebriv mianiSnebs mwkrivTa daxasiaTebisas, Tumca
amgvar msjelobas ZiriTadi debuleba _ `dro ucvalebeli elementia erTi mwkrivis farglebSi~ _ ar Seucvlia.
mwkrivTa drouli mniSvnelobis sakiTxebs ramdenime gamokvleva uZRvna l. geguCaZem. sakiTxis dawvrilebiTma Seswavlam
Zalze saintereso suraTi warmoaCina (l. geguCaZe).
calkeul mwkrivTa formebis mier drouli mniSvnelobis
gadmocemis SesaZleblobis zogadi suraTi aseTia:
`awmyos mwkrivs SeiZleba hqondes a x l a n d e l i, m o m a v a l i an e. w. `z o g a d i a w m y o s~ mniSvneloba.
namyo uwyveteli mxolod w a r s u l i drois gamomxatvelia.
awmyos kavSirebiTi a x l a n d e l an m o m a v a l dros
aRniSnavs.
myofadis mwkrivi gadmogvcems m o m a v a l an a x l a n d e l dros. SeiZleba hqondes zogadi awmyos gagebac.
myofadis xolmeobiTi w a r s u l i
drois gadmomcemi
mwkrivia, magram SeuZlia SeiTavsos m o m a v a l i drois mniSvnelobac.
myofadis kavSirebiTi mxolod m o m a v a l i drois gagebiT gvxvdeba.
wyvetilis mwkrivs unari aqvs gamoxatos rogorc w a r -

328

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

s u l i, ise m o m a v a l i dro.
II kavSirebiTi m o m a v a l T a n erTad iTavsebs a x l a n d e l i drois mniSvnelobasac.
I TurmeobiTi SeiZleba Segvxvdes a x l a n d e l i, w a r s u l i an m o m a v a l i drois funqciiT.
II TurmeobiTi ZiriTadad n a m y o dros gadmoscems, magram misi kavSirebiTi kilos funqciiT xmarebisas SefardebiT
m o m a v a l s a c gamoxatavs.
III kavSirebiTi upiratesad w a r s u l dros iTvaliswinebs,
mas SeiZleba hqondes m o m a v a l i drois gagebac~ (l. geguCaZe).
cxadia, es analizi amomwuravi ar aris; zogi ram SeiZleba
kidev dazustebuliyo. mag.: wyvetilis formam SeiZleba garkveul
SemTxvevaSi awmyo drois gagebac gadmosces. radgan `brZanebiToba Tavisi bunebiT iseTi aqtia, romelic SeiZleba awmyoSi an momavalSi xorcieldebodes~ (f. erTeliSvili). aqedan gamomdinare,
wyvetilis formisaTvis awmyo drois gagebac ar Cans uCveulo.
uzmniswino formebs namyo ZiriTadisas brZanebiTi kilos SemTxvevaSi awmyo drois gageba SeiZleba hqondes:
`aqre, sinaTle aqre, me mainc avanTeb mas~ (W. lomT.);
`ismine, swavlis mZebnelo~ (d. guram.)...
awmyos gagebas Seicavs agreTve zogi zmnis wyvetilis pirveli piris forma msgavs SemTxvevaSi:
`elizbari: me wavedi (wamodgeba), miriani: moica~ (a. Cx.);
`uceb qalbatoni dora SeCerda da Tqva: `me wavedi~
(T. Wil.);
`aba gaviqeci, Torem damagvianda~ (o. mamf.).
miaCniaT, rom `me wavedi~, `gaviqeci~ marTlac awmyos gagebas Seicavs mocemul konteqstSi, oRond isini kalkebs warmoadgenen da amave dros maTi gamoyenebis are Zalian SezRudulia
(g. kvaracxelia). Cven vsaubrobT enobriv faqtebze, romlebic
dasturdeba Tanamedrove mxatvruli literaturis enaSi. maT
warmomavlobas amjerad CvenTvis naklebi mniSvneloba aqvs; amgvari
warmoSobis araerTi forma dRes bunebriv qarTulad aRiqmeba.
mTavari isaa, rom amgvari formebis gamoyeneba ar tovebs arabunebriobis STabeWdilebas.
amgvarad, wyvetilis formisaTvis awmyo drois gamoxatvac
ar aris ucxo.

IV. zmnis morfologia

329

aseve: garda myofadi da awmyo droebisa, II kavSirebiTis


mwkrivs warsuli drois mniSvnelobac SeiZleba hqondes. am tipis
_ `TiTqos eSinoda, aravis araferi vatkinoo~ (a. papiZe).
amgvarad, TiTo dros gamoxatavs mxolod uwyveteli da
myofadis kavSirebiTi; sxva mwkrivebi or-ori an meti drois
gamomxatvelia.
mwkrivi
awmyo

uwyveteli
awmyos kavSirebiTi
myofadi
xolmeobiTi
myofadis kavSirebiTi
wyvetili

II kavSirebiTi

I TurmeobiTi

II TurmeobiTi
III kavSirebiTi

dro
axlandeli
momavali
zogadi awmyo.
warsuli
axlandeli
momavali
momavali
axlandeli
momavali
warsuli
momavali
warsuli
momavali
axlandeli
momavali
axlandeli
warsuli
axlandeli
warsuli
momavali
warsuli
momavali
warsuli
momavali

SeniSvna: sakiTxis ganxilvisaTvis a. SaniZis mwkrivTa sistemas mivmarTavT. mwkrivTa raodenobis Sesaxeb Cvens
Tvalsazriss qvemoT warmovadgenT.
TerTmeti mwkrividan mxolod ori mwkrivi gamoxatavs erT

330

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

dros; or dros gamoxatavs xuTi mwkrivi; sam dros _ sami mwkrivi; awmyos mwkrivs sami drouli gageba SeiZleba hqondes (erTi _
zogadi awmyo, anu daclilis konkretuli drouli mniSvnelobisagan).
faqti Zalian STambeWdavad gveCveneba. kiTxvas _ aris Tu
ara dro morfologiuri kategoria? _ uaryofiTi pasuxi unda
gaeces:
1. ar xdeba drois gamoxatva morfologiuri saSualebiT;
2. erTi da igive forma ama Tu im mwkrivisa sxvadasxva konteqstSi sxvadasxva drois gagebas iZens, anu mwkrivis formas
droul mniSvnelobas konteqsti aniWebs. konteqstis buneba da
xasiaTi, konstruqciaSi Semavali wevrebis mniSvneloba Seapirobeben am formis droul gagebas.
miuxedavad imisa, rom specialur literaturaSi orive am
momentze gvxvdeba miniSneba, ZiriTadi debuleba _ dro morfologiuri kategoriaa; dro ucvalebeli elementia formisa _ ZalaSi rCeba.
roca mianiSneben erTi da imave formis mier sxvadasxva
drouli mniSvnelobis gamoxatvis SesaZleblobaze, saubroben ZiriTad droul funqciaze. romelia ZiriTadi drouli mniSvneloba gaakeTe formisaTvis _ warsuli Tu momavali? warsulSi
erTgzisi, dasrulebuli moqmedebis gamoxatva Tu momavalSi Sesasrulebel moqmedebaze yuradRebis miqceva? vfiqrobT, orive.
II piris warTqmiTi brZanebiTis gamoxatva mxolod am formiT
xdeba. riT SeiZleba aixsnas an dasabuTdes, rom frazaSi _ `gibrZaneb, gaakeTe!~ _ ukanaskneli formis drouli mniSvneloba
warsulia, magram am SemTxvevaSi momavals gamoxatavs? amgvari
msjeloba, vfiqrobT, alogikuric iqneba. pasuxs moiTxovs kiTxvac:
Tu gaakeTe formis ZiriTadi drouli mniSvneloba warsulia,
ra aniWebs mas am gagebas saTanado konteqstSi, anda ra iwvevs
sxva SemTxvevaSi momavali drois mniSvnelobis miniWebas. sxvagvarad: warsuli drois mniSvnelobis gamocvlas? da, saerTod,
konteqstis gareSe, izolirebulad, SeiZleba Tu ara zmnuri
forma daxasiaTdes drouli mniSvnelobis mixedviT?
roca erTi da igive forma sxvadasxva konteqstSi SeiZleba
sxvadasxva drouli mniSvnelobiT mogvevlinos, TavisTavad cxadia, konteqstis gareSe droul mniSvnelobaze saubari gaumarTlebeli xdeba.

IV. zmnis morfologia

331

SedarebisaTvis: forma kac konteqstis gareSe ar SeiZleba


daxasiaTdes rogorc subieqti, an iribi obieqti, an pirdapiri
obieqti; sxvadasxva SemTxvevaSi yvela maTganis gamoxatva SeiZleba ikisros:
kacs uTqvams _ subieqtia,
kacs uTxra _ iribi obieqtia,
kacs klavs _ pirdapiri obieqtia.
roca vmsjelobT konteqstze, formis gareT arsebuli drouli mniSvnelobis Semapirobebel movlenebze, yuradRebis gareSe
ver davtovebT intonacias; magaliTisaTvis:
_ moitane. _ pasuxi kiTxvaze: gamoican, movitane Tu ar
momitania?
_ moitane! _ pasuxi kiTxvaze: movitano?
orive SemTxvevaSi wyvetilis forma winadadebis tolfasia.
sxvaobas intonacia qmnis. es sxvaoba drouli sxvaobis safuZvelia.
am SemTxvevaSi sxvadasxva intonacias sxvadasxva kilos gageba Semoaqvs. sxvadasxva kilos gagebis Semotana sxvadasxva drouli mniSvnelobis safuZvelia. am SemTxvevaSi intonacia konteqstis tolfasia.
es ukanaskneli magaliTi imis dasturicaa, rom calke
aRebul zmnur formaze msjeloba drouli mniSvnelobis gasarkvevad SeuZleblad migvaCnia: formis warmoTqmas yovelTvis axlavs
garkveuli intonacia; wyvetils, Cveulebriv, TxrobiTi. es ki
qmnis STabeWdilebas, rom formis drouli mniSvneloba warsulia.
aseve SeiZleboda msjeloba sxva mwkrivis Sesaxebac. konteqtis gaTvaliswineba yovelTvis iqneba saWiro drois mixedviT
polisemantikuri formebis droul mniSvnelobebze msjelobisas.
ama Tu im formis `ZiriTad~ da `araZiriTad~ droul mniSvnelobaze msjeloba imis mixedviT, rogoria sixSire ama Tu im
mniSvnelobis gamovlenisa, aseve ar Cans gamarTlebuli. faqtia:
awmyos mwkrivis formis axlandeli drois mniSvnelobiT gamoyenebis SemTxvevebi gacilebiT Warbobs imave formis momavali drois
mniSvnelobiT gamoyenebis SemTxvevebs; iseve rogorc wyvetilis
formis SemTxvevSi momavali drois mniSvnelobas _ warsuli
drois mniSvnelobiT gamoyenebis SemTxvevebi. niSnavs es imas, rom
awmyos mwkrivis formis ZiriTadi drouli mniSvneloba axlandelia, xolo wyvetilisa _ warsuli? vfiqrobT, ara. radgan: aq im
faqtoris gaTvaliswinebaa aucilebeli, rom enaSi sixSire im-

332

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

gvar konstruqciaTa, romlebSic saanalizo mwkrivis forma e.


w. `ZiriTadi drouli mniSvnelobiT~ gvxvdeba, gacilebiT
Warbobs e. w. `araZiriTadi drouli mniSvnelobis~ mimniWebel
konstruqciaTa sixSires.
daskvna aseTia: d r o a r a r i s m o r f o l o g i u r i k a t e g o r i a, radgan: a) a r x d e b a m i s i g a m o x a t v a m o r f o l o g i u r a d; b) d r o u l i m n i S v n e l o b a c v a l e b a d i a
e r T i m w k r i v i s f a r g l e b S i. konteqstis gareSe formis
drouli mniSvneloba ver gairkveva; d r o i s g a g e b a s f o r m a s k o n t e q s t i a n i W e b s.
is faqtebi, rom uwyvetlisa da myofadis kavSirebiTis
formebs mxolod erTi drouli mniSvneloba aqvT, daskvnas ver
Secvlis; aRniSnul mwkrivTa formebi ar aris Sesabamis droul
mniSvnelobaTa morfologiuri gamoxatva. Cven es problema ase
gvesmis: am mwkrivTa formebis drouli mniSvnelobis gamoxatvis
SesaZlebloba erTis tolia. aris mwkrivebi, romelTaTvis es SesaZlebloba oris tolia da iseTebic, romelTa SesaZlebloba
samis tolia. ufro metic, iseTi formebic gvaqvs, romlebic garkveul konteqstSi daclilia drouli mniSvnelobisagan (e. w.
zogadi awmyo). e. i. erTsa da imave zmnur formas SeiZleba hqondes ramdenime drouli mniSvnelobis gadmocemis SesaZlebloba.
maTgan konkretul SemTxvevaSi mxolod erT-erTia realizebuli.
dro semantikuri kategoriaa. dro unda ganimartos
rogorc zmniT gadmocemuli moqmedebis momentis Sefardeba laparakis momentTan.
es Sefardeba SeiZleba iyos samgvari:
a) moqmedeba xdeba laparakis momentSi _ dro axlandelia
(awmyo): akeTebs, wers...
b) moqmedeba uswrebs laparakis moments _ dro warsulia:
gaakeTa, dawera...
g) moqmedeba laparakis momentis Semdeg moxdeba _ momavali
dro: gaakeTebs, dawers...
zmnis forma zog SemTxvevaSi SeiZleba daclili iyos konkretuli drouli mniSvnelobisagan: roca saubaria iseT moqmedebaze, romelic zogadad aris damaxasiaTebeli subieqtisaTvis:
mxatvari xatavs, Tevzi curavs, frinveli frinavs (ara axla, aramed saerTod, zogadad)... aseT SemTxvevebs zogad awmyos vuwodebT.
`sjobs sicocxlesa naZraxsa sikvdili saxelovani~, _ wers

IV. zmnis morfologia

333

rusTaveli. wers zmnuri forma awmyo drois gamomxatvelia,


Tumca realurad saubaria warsulSi momxdar moqmedebaze...
msgavsi SemTxvevebis moyvana sxvac SeiZleba...
saubroben warsulze momavalSi, da momavalze warsulSi...
anda axlo warsulze da Soreul warsulze; axlo momavalze
da Soreul momavalze... am SemTxvevaSi saubaria ara absolutur droebze, aramed relatiur droebze: dro am SemTxvevaSi
ganisazRvreba ara laparakis momentTan SefardebiT, aramed sxva
drosTan mimarTebiT. magaliTad, perfeqti gamoxatavs warsul
moqmedebas awmyosTan mimarTebiT; winare warsuli (anu pluskvamperfeqti) _ winare moqmedebas warsulTan mimarTebiT da a. S.
drois momentis amgvari gaazreba semantikuri analizis sagania...
IV. 3.4. kilo, rogorc zmnis kategoria. zmnis sistemaSi
drois tolfas kategoriad miiCneva kiloc. es im faqtidanac
Cans, rom mwkrivis aRmniSvnel terminad `dro-kiloc~ ixmareba
da, Sesabamisad, uRvlilebis sistemas `dro-kiloTa~ sistemas vuwodebT.
kilos Cveulebriv zmnis morfologiur kategoriad ganixilaven. a. SaniZis azriT, igi `mwkrivis elementia~ da `ucvalebeli
mwkrivis farglebSi~. kiTxvas am SemTxvevaSic amgvarad vsvamT:
aris Tu ara kilo morfologiuri kategoria da, Sesabamisad, ucvalebeli erTi mwkrivis farglebSi?
kilo ufro rTul kategoriad gvesaxeba, vidre dro. kilos
kategoriasTan dakavSirebul sakiTxTa sirTules isic Seapirobebs, rom jerjerobiT sakamaToa, yovel SemTxvevaSi, azrTa sxvadasxvaobas iwvevs am kategoriaSi Semaval erTeulTa raodenoba.
a r n. C i q o b a v a s azriT, kilo qarTulSi oTxia: TxrobiTi,
brZanebiTi, kavSirebiTi da pirobiTi.
ufro adrindel SromaSi amaT natvriTi emateboda.
a. SaniZis azriT: `gvaqvs sami kilo: TxrobiTi, kavSirebiTi
da brZanebiTi~. sainteresoa is faqti, rom `safuZvlebSi~ Semdgom msjelobaSi ganixileba TxovniTi kilo (mTis dialeqtebisaTvis damaxasiaTebladaa miCneuli).
kidev ori kiloa gamoyofili `safuZvlebSi~: pirobiTi da
SedegobiTi.

334

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

amdenad, kilos kategoriis ganmartebisas sami kilo iqna


gamoyofili: TxrobiTi, kavSirebiTi, brZanebiTi. Semdgom msjelobaSi daemata: TxovniTi, akrZalviTi, pirobiTi da SedegobiTi.
amaTgan pirveli sami imiT gansxvavdeba danarCenebisagan, avtoris azriT, rom `mwkrivebis SeqmnaSi iReben monawileobas~.
mxolod warmodgenili Tvalsazrisebis gacnobac sakmarisia,
rom gakeTdes daskvna, ramdenad rTulia da sakamaTo kilos kategoria. samravle da azrTa sxvadasxvaoba kilos kategoriaSi Semaval erTeulTa Sesaxeb praqtikuli gramatikebidan moyolebuli
dRemde grZeldeba.
saswavlo daniSnulebisaTvis gamiznul gamocemebSi kilos
samwevriani sistemaa warmodgenili: TxrobiTi, kavSirebiTi da
brZanebiTi. Cveulebriv, es Tvalsazrisia gaziarebuli. kilo
zogadad ase ganimarteba: `kilo aris forma zmnisa, romelic
gviCvenebs, rom moubris mier dasaxelebuli moqmedeba unda iqnes
gagebuli an rogorc ueWveli faqti, an rogorc SesaZlebelsavaraudebeli, an kidev rogorc Sesasrulebeli~ (a. SaniZe).
Sesabamisad, TxrobiTia kilo, romelic zmniT aRniSnul
moqmedebas warmoadgens rogorc namdvil faqts, romelic xdeba
erT-erT droSi (axlandelSi, warsulSi an momavalSi): vwer,
davwere, davwer...
kavSirebiTia kilo, romelic zmniT aRniSnul moqmedebas
warmoadgens ara rogorc faqts, aramed SesaZlebels; romelic
SeiZleba xdebodes, moxdes an momxdariyo; kavSirebiTi kilo
ZiriTadad rTul konstruqciebSi gvxvdeba da SesaZleblobis
semantikis gadmocema `rom~, `Tu~, `raTa~ kavSirebis daxmarebiT
xdeba: ... rom gavakeTo, Tu gavakeTe, raTa gavakeTo...
brZanebiTia kilo, romelic zmniT aRniSnul moqmedebas
warmogvidgens rogorc aucileblad Sesasrulebels. brZanebiToba Tavisi bunebiT iseTi aqtia, romelic SeiZleba xdebodes awmyoSi an momavalSi: were, nu aqcev yuradRebas; dawere!...
sagangebod gvinda SevCerdeT erT Tvalsazrisze, kerZod im
cdaze, romlis mixedviTac kilos ori saxeoba SeiZleba gamoiyos:
realuri kilo da irealuri kilo. `sauRlebel erTeulTa ZiriTadi nawili kilouri TvalsazrisiT or jgufad SeiZleba gaiyos: 1) nakvTebi, romlebic gadmoscemen realuri moqmedebis, realuri kilos Sinaarss da b) nakvTebi, romlebic irealuri ki-

IV. zmnis morfologia

335

los Sinaarss gadmoscemen. realuri iqneba kilo, romelSic


gamoxatulia mosaubris Tvalsazrisi, _ zmnis moqmedeba gagebul
iqnes rogorc faqti, _ Sesrulebuli an Sesasrulebeli. irealuri iqneba kilo, romelSic gamoxatulia mosaubris Tvalsazrisi, _ zmnis moqmedeba gagebuli iqnes rogorc saeWvo, SesaZlebeli savaraudo movlena, irealoba~ (a. papiZe). aq kilos tradiciuli erTeulebi (kavSirebiTi, natvriTi, pirobiTi...) am ori
ZiriTadi erTeulis (realuri, irealuri) semantikur jgufSi Semaval erTeulebad ganixileba...
amdenad, kilos kategoriis arseboba sadavod ar aris gamxdari. yvela SemTxvevaSi igi morfologiur (gramatikul) kategoriad gaiazreba. kategoriis erTeulTa raodenoba ki sxvadasxva
avtorTan mniSvnelovnad meryeobs. mTlianobaSi ki aseTi suraTi
gvaqvs _ gamoiyo kilo:
1. T x r o b i T i
2. k a v S i r e b i T i
3. b r Z a n e b i T i
4. T x o v n i T i
5. a k r Z a l v i T i
6. p i r o b i T i
7. S e d e g o b i T i
8. n a t v r i T i da
9. r e a l u r i
10. i r e a l u r i (es ori ukanaskneli wesiT
amaT rigSi ar unda CavayenoT, isini gancalkevebiT dganan da moicaven danarCenebs, rogorc TiToeul maTganSi Semaval semantikur erTeulebs).
SevniSneT isic, rom saswavlo miznebisaTvis gamiznul gamocemebSi sam ZiriTad erTeuls gamoyofen: TxrobiTs, kavSirebiTsa
da brZanebiTs.
rogorc drois kategoriis SemTxvevaSi, daisva sakiTxi kilos kategoriis niSnis Ziebisa (cxadia: morfologiur kategorias niSani unda hqondes!). zog avtorTan kavSirebiTis mwkrivebSi
gamovlenili -a, -e, -o sufiqsebi kavSirebiTi kilos morfologiur niSnebadaa gaazrebuli.
sayovelTaod gaziarebuli Tvalsazrisis mixedviT ki, igive
afiqsebi mwkrivis mawarmoebeli formantebia da ara kilosi.

336

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

roca aris msjeloba kilos morfologiur gamoxatvaze, saubaria mxolod kavSirebiTze; TxrobiTisa da brZanebiTis kiloTa
morfologiuri gamoxatva ar xdebao. gamodis: kilos samwevriani
sistemidan (rogorc iTqva, zogi klasifikaciiT kiloTa raodenoba metia...) markirebulia erTi; es TavisTavad eWvqveS svams sakiTxs a, e, o sufiqsTa amgvari kvalifikaciisas. am winaaGmdegobis moxsnis cdaa kilos orwevriani sistemis daSveba, rac aseve
sadavod migvaCnia.
SeiZleboda, ar gveZebna kilos kategoriis gamomxatveli morfologiuri elementi da am kategoriis gamomxatvelad ama Tu
im mwkrivis forma CagveTvala (formis struqtura, yalibi), rom
erTi arsebiTi xasiaTis dabrkoleba ar iyos: Tu davuSvebT, rom
mwkrivis forma aris ama Tu im kilos morfologiuri gamoxatuleba, maSin ama Tu im formas mxolod erTi kilouri mniSvneloba unda hqondes. aRniSnaven kidec, rom kilos kategoria erTi
mwkrivis farglebSi ucvalebeli kategoriaa (a. SaniZe, l. kvaWaZe...).
aris ki ase? mivmarTavT isev specialur literaturas:
`...SeiZleba, rom mwkrivi, romelic umTavresad erT kilos
emsaxureba, zog SemTxvevaSi sxva kilos gadmosacemad iyos gamoyenebuli~; `damoukideblad (ukavSirod) xmarebuli kavSirebiTi
SeiZleba brZanebiTad iqnes gamoyenebuli: wavides! wavideT!~;
`brZanebiTi kilos sakuTari formebi ar gaaCnia, iyenebs an
TxrobiT, an kavSirebiT kilos formebs~ (a. SaniZe).
sxva Tvalsazrisebic SeiZleboda mogvexmo, magram faqtia,
rom erTi da igive zmnuri forma sxvadasxva SemTxvevaSi sxvadasxva kilouri mniSvnelobis gamomxatveli SeiZleba iyos. sxvagvarad: kilouri mniSvnelobis cvla damaxasiaTebelia ama Tu im
zmnuri formisaTvis; kilo araa ucvalebeli kategoria erTi
mwkrivis formebSi.
samecniero literaturaSi imasac aRniSnaven, rom kilouri
mniSvnelobis gamovlenas konteqsti Seapirobebs.
gavixsenoT: ukavSirod xmarebuli kavSirebiTis mwkrivi
brZanebiTi kilos funqcias iZens (a. SaniZe). gamodis: kavSirebiTis funqcia konteqstiTaa Sepirobebuli. im konteqsturi garemos moSla kilouri mniSvnelobis cvlas iwvevs. anda:
`am ori kilos gageba (pirobiTisa da SedegobiTis) Txro-

IV. zmnis morfologia

337

biTs formas konteqstSi eZleva~ (l. kvaWaZe).


ramdenime magaliTi:
wyvetilis formas sxvadasxva konteqstSi sxvadasxva kilos
gamoxatvis SesaZlebloba aqvs:
kilo TxrobiTia: `am yofiT gavSordi vladikavkazs da piri Cemi qveynisaken vqeni~ (ilia).
kilo brZanebiTia: `Sen aasrule, rasac gibrZaneben!~ (akaki).
kilo kavSirebiTia: `Tu is imereli waaqcie, rac ginda
mTxove~ (m. javax.).
magaliTebis gazrda usasrulod SeiZleba.
aseve: meore kavSirebiTis mwkrivis formiT SeiZleba gadmoices rogorc kavSirebiTi kilos mniSvneloba, aseve TxrobiTi da
brZanebiTi kilos mniSvnelobebi. mag.:
`egeb damZiros morevma~ (vaJa) _ kilo kavSirebiTia;
`davdgeT iq, sadac qariSxalia~ (galaktioni) _ kilo brZanebiTia;
`am Semodgomaze veRar daiWiros Cirikma xelT maWris jami~
(g. leoniZe) _ kilo TxrobiTia (a. papiZe).
magaliTebis gazrda yvela SemTxvevisTvisaa SesaZlebeli.
warmodgenili msjeloba da faqtebi cxadyofs, rom ama Tu im
mwkrivis formas qarTulSi aqvs SesaZlebloba sxvadasxva kilouri mniSvnelobis gamoxatvisa.
iseve rogorc drois kategoriis SemTxvevaSi, aqac msjeloben
`ZiriTad, amosaval~ da `meoreul, SeZenil~ kilour mniSvnelobaze.
Tumca ar Cans pasuxi kiTxvaze: roca erTsa da imave formas ramdenime kilos gamoxatvis SesaZlebloba aqvs, ris mixedviT unda mieces
kvalifikacia ZiriTadi da araZiriTadi mniSvnelobisa? sixSiruli
monacemi ama Tu im mniSvnelobis gamovlenisa ar unda iyos enobrivi faqtis Sefasebis ZiriTadi kriteriumi; kiTxva, romelic drois
kategoriis mimarT daisva, unda gavimeoroT: ra aniWebs mwkrivis
formas e. w. `ZiriTad kilour mniSvnelobas~; anda, ra aris is,
rac erT konteqstSi gamovlenili `ZiriTadi kilouri mniSvnelobis~ gaqrobas da axali kilouri mniSvnelobis miniWebas iwvevs?
faqtia: 1. ar xdeba kilos gamoxatva morfologiuri saSualebebiT.
2. erTi da igive forma ama Tu im mwkrivisa sxvadasxva konteqstSi sxvadasxva kilos gagebas iZens. sxvagvarad: kilour mniS-

338

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

vnelobas ama Tu im mwkrivis formas konteqsti aniWebs. konteqstis saxeoba, konstruqciaSi Semaval wevrTa semantika Seapirobeben formis kilour mniSvnelobas.
saerTod, aris ki SesaZlebeli calke aRebuli, konteqstisagan izolirebuli, zmnuri formis kilour mniSvnelobaze saubari? vfiqrobT, ara: rogorc zemoTmoyvanili Tvalsazrisebidan
Cans, TiTqmis yvela SemTxvevaSi xdeba gaTvaliswineba konteqstis
xasiaTisa, konstruqciis saxeobisa ama Tu im formis kilouri
mniSvnelobis daxasiaTebisas.
kilouri mniSvnelobis gamovlena rom konteqstzea damokidebuli, amis gamoa isic, rom araa erTgvarovani azri kiloTa
raodenobis Sesaxeb. morfologiuri kategoria, formobrivad Sepirobebuli mniSvneloba amgvar sxvadasxvaobas kategoriis Semadgenel erTeulTa raodenobis Sesaxeb ar unda iZleodes.
iseve, rogorc drois kategoriis SemTxvevaSi, ama Tu im
formis `ZiriTad~ da `meoreul~ kilour mniSvnelobaze msjeloba imis mixedviT, Tu rogoria sixSire romelime kilouri mniSvnelobis gamovlenisa, aseve ar Cans gamarTlebuli. faqtia, wyvetilis formis gamoyenebis SemTxvevebi TxrobiTi kilos mniSvnelobiT ufro xSiria, vidre brZanebiTi Tu kavSirebiTi kilos
mniSvnelobiT... es ki Sedegia imisa, rom enaSi imgvar konstruqciaTa sixSire, romelSic wyvetilis formas TxrobiTi kilos
mniSvneloba aqvs, Warbobs im tipis konstruqciaTa sixSires, romelSic igive forma sxva kilour mniSvnelobas iZens. aseve SeiZleba iTqvas sxva mwkrivis formaTa Sesaxebac.
daskvna aseTia: k i l o a r a r i s m o r f o l o g i u r i
k a t e g o r i a, radgan: a) a r x d e b a m i s i g a m o x a t v a m o r f o l o g i u r a d; b) k i l o u r i m n i S v n e l o b a c v a l e b a d i a e r T i m w k r i v i s f a r g l e b S i. konteqstis gareSe
formis kilouri mniSvneloba ver gairkveva; k i l o u r m n i S v n e l o b a s f o r m a s k o n t e q s t i a n i W e b s.
sakiTxi amgvaradve SeiZleba daisvas gzisobis Sesaxebac (axali qarTulisaTvis).
IV. 3.5. gzisoba, rogorc zmnis kategoria. rogorc iTqva,
a. SaniZis moZGvrebis Tanaxmad, gzisoba, msgavsad sxva kategoriebisa (dro, kilo, aqti, Tanamdevroba), mwkrivis elementia. gziso-

IV. zmnis morfologia

339

ba, iseve rogorc dasaxelebuli kategoriebi, ucvalebelad moiazreba: `elementebi daerqva mwkrivis farglebSi ucvalebel kategoriebs... mwkrivis elementebia dro, kilo, gzisoba, aqti, Tanamdevroba~ (a. SaniZe).
ra aris gzisoba da aris Tu ara igi morfologiuri kategoria axal qarTulSi; Sesabamisad _ ucvalebeli kategoria?
`gzisoba aris zmnis forma, romelic gviCvenebs, Tu ramdengzis aris moqmedeba Cadenili, erTgzis Tu mravalgzis, anu erTxel Tu mravalJer~ (a. SaniZe).
aqve ganmartavs avtori, rom gzisobas ori forma aqvs: erTgzisi da mravalgzisi: `erTgzisia forma, romelic erTxel momxdar moqmedebas aGniSnavs da mravalgzisia forma, romelic
ramdenJerme ganmeorebul moqmedebas gamoxatavs. magaliTebi: daJda da daJdis, moitana da moitanis, mokla da moklis da misT.~.
gzisobasTan dakavSirebuli zogadi sakiTxebis ganxilvisas,
rogorc davinaxeT, a. SaniZe mravalgzisobis magaliTad Zveli
qarTulis (Tu Tanamedrove qarTulis mTis dialeqtebis) magaliTebs moixmobs: daJd-i-s, moitan-i-s, mokl-i-s...
faqtobrivad, amiT iTqva, rom mravalgzisobis morfologiuri gamoxatva axal qarTulSi ar xdeba.
gzisoba, rogorc mwkrivis elementi, ucvalebelia mwkrivis
farglebSio, zemoT iTqva. mravalgzisobis gamomxatvel mwkrivTaTvis (uwKveteli, xolmeobiTi) mravalgzisoba ar aris ucvalebeli elementi. amitomacaa, uwKvetlis daxasiaTebisas mwkrivis
elementTa mixedviT gzisobaze ar mianiSneben. erTi da igive
forma faqtia, gzisobis mixedviT SeiZleba erTgzisic iKos da
mravalgzisic:
erTgzisia: is rom movida, davalebas v w e r d i.
mravalgzisia: sadilis Semdeg davalebas v w e r d i, gakveTilebs v s w a v l o b d i da mere v T a m a S o b d i...
Kovelive Tqmuli ki imis dasturia, rom gzisoba cvalebadi
kategoriaa mwkrivis farglebSi; e. i. gzisoba ar aris morfologiuri kategoria, axal qarTulSi ar xdeba am kategoriis
morfologiuri gamoxatva. Tumca gzisoba, rogorc semantikuri
kategria axal qarTul saliteraturo enaSi, udaod sainteresoa.
*

340

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

*
*
moqmedebis mravalgzisobis gamoxatva qarTuli zmnis erTerTi arsebiTi damaxasiaTebeli niSania. erTgzisi (erTxel Sesrulebuli moqmedeba) da mravalgzisi (mravalJer Tu Cveulebriv Sesrulebuli moqmedeba) qarTuli saliteraturo enis istoriis manZilze gairCeoda erTmaneTisagan; Tumca am garCevas
sxvadasxva dros sxvadasxva saxe hqonda: organuli warmoeba xolmeobiTisa Cven Tvalwin bardeba warsuls da mis adgils aGweriTi warmoeba iyers. Cven SevecdebiT am tendenciasac gavadevnoT
Tvali: ra gziT miemarTeba es cvlileba...
vTqviT: mravalgzisoba Zvel qarTulSi organulad gamoixateboda _ iKo sagangebo mwkrivebi: I xolmeobiTi (uwKvetlis
xolmeobiTi), II xolmeobiTi (wKvetilis xolmeobiTi) da III xolmeobiTi (II TurmeobiTi xolmeobiTi). axal qarTul saliteraturo enaSi mravalgzisoba organulad aGar gamoixateba.
xolmeobiTis organuli warmoebis aGweriTiT Secvla erTerTi principuli xasiaTis gansxvavebaa Zvelsa da axal saliteraturo qarTuls Soris. `mravalgzisobis gamomxatvel organul
formaTa moSlis es procesi (ise ki, rom mravalgzisobis funqcia SemogvrCa) enaSi mimdinare formobrivi abstraqciis TvalnaTlivi nimuSia~ (b. JorbenaZe). TavisTavad sainteresoa: ena sayirod miiCnevs funqciurad daapirispiros erTgzisi da mravalgzisi moqmedeba, magram cvlis am dapirispirebis saxes: erT SemTxvevaSi es morfologiurad xdeboda (da xdeba dGesac zog
dialeqtSi), meore SemTxvevaSi am dapirispirebas aramorfologiuri saSualebebi axdenen. `formaTa erTi sistemis funqcionirebis gafarToebis xarJze xdeba formobrivi mravalferovnebisa da
nairgvarobis nivelireba, morfologiuri dapirispirebis adgils
konteqsturi gansxvavebis kriteriumi ikavebs~ (b. JorbenaZe).
msgavsi SemTxveva araerTia. gavixsenoT: momavali drois gamoxatvis Zveli qarTulis viTareba rogor icvleba; Tundac aspeqtis
gamoxatvis sistema; enaSi rCeba aucilebloba amgvari dapirispirebisa (axlandeli _ momavali _ warsuli; sruli _ usruli),
icvleba dapirispirebis saxe... Tumca es ufro zogadi msJelobaa.
konkretulad: qronologiurad organuli warmoebis moSla da
aGweriTze gadasvla im periods emTxveva, roca qarTulSi `aspeqtis kategoriam aGniSna, ase vTqvaT, didi moxveuli qarTuli sa-

IV. zmnis morfologia

341

literaturo enis istoriaSi da amiT garkveuli miJna daido


Zvel qarTulsa da axals Soris~ (a. SaniZe); da kidev: `aspeqtis
sistemis TandaTanobiT cvlasTan dakavSirebiT daiwKo TxrobiTkiloiani momavali drois gamoxatva awmKos mwkrivisagan gamoKofilis axali mwkrivis saSualebiT, e. i. I seriis mwkriviT, rac
Zvel qarTulSi SeuZlebeli iKo... sistemis Secvlis procesi
(igulisxmeba aspeqtis sistemisa da masTan dakavSirebiT momavali
drois gamoxatvisa _ g. g.) damTavrebulia axal qarTulSi, Tumca magaliTebi Zveli sistemis movlenebisa dGevandel qarTulSic aris naSTis saxiT SemorCenili~ (a. SaniZe).
swored am movlenebis gverdiT xdeba xolmeobiTis organuli warmoebis moSla. organuli warmoebis moSlasa da aGweriTze gadasvlas Soris mizez-Sedegobrivi kavSiri SeiZleba
iKos. sxvagvarad rom vTqvaT: xolmeobiTis konteqsturad (an
leqsikurad, aGweriTad) gamoxatvis SesaZleblobis arseboba SeiZleba gamxdariKo xelisSemwKobi faqtori (da ara mizezi) organuli warmoebis moSlisa da aGweriTi warmoebis CamoKalibebisa.
xolmeobiTis, rogorc mwkrivis (mwkrivebis), gaqroba am kategoriis istoriis Tanmdevi procesia. uwKvetel-xolmeobiTis
mier am funqciis SeTavsebam ver daakmaKofila enis moTxovna
mravalgzisobis gamoxatvisa da amitomac Cndeba xolme nawilaki
am funqciiT. i. qavTaraZis azriT, `TviT saliteraturo enaSi
da garkveul dialeqtebSic ukve meCvidmete saukunidan sabolood iCens Tavs analogiur formaTa (igulisxmeba Zveli qarTulis
I da II xolmeobiTebi _ g. g.) mniSvnelobis dakargva, daviwKeba,
risTvisac damatebiTi sakompensacio saSualeba _ `x o l m e ~ nawilaki xdeba aucilebeli. xolmeobiTis cnobil formebze
x o l m e s darTva erTgvari aGdgenaa saTanado Sinaarsisa; es
nawilaki intensivobis TandaTan gavrcelebuli nawilakia, romelic Semdeg ise farTovdeba, rom araxolmeobiTis formasac
xolmeobiTobas aniyebs~ (i. qavTaraZe). e. i. xolmeobiTis formebi kargaven xolmeobiTobis Sinaarss da am Sinaarsis aGdgenas
cdilobs ena x o l m e nawilakiT; procesi grZeldeba; xolmeobiTis Sinaarsi ecileba formas, forma ikargeba, magram am Sinaarss
SeiTavsebs srulad x o l m e nawilaki. msJeloba sarwmunoa:
mravalgzisi forma + x o l m e erTgzisi forma + x o l m e.
faqtobrivad, mravalgzisobis gamosaxatavad xolme nawilakiani formebis damkvidrebam gaafarTova SesaZlebloba am mniS-

342

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

vnelobis gamoxatvisa: xolme nawilaki daerTvis TiTqmis Kvela


mwkrivis formas. vambobT TiTqmis, imitom, rom ver davadastureT x o l m e nawilaki III kavSirebiTTan, magram Tu imas gaviTvaliswinebT, rom III kavSirebiTi iSviaTi mwkrivia da mas Cveulebriv II TurmeobiTi cvlis, es `TiTqmisoba~ gasagebi iqneba.
moviKvanT magaliTebs Tanmimdevrulad, mwkrivTa mixedviT,
erTgzis formebTan x o l m e nawilakis gamoKenebisas (magaliTebs vimowmebT i. qavTaraZis naSromidan):
awmKo-mKofadi:
cremls wKalsaviT vGvriT xolme (ilia);
sul egre stKui xolme (iqve);
Tvali sul Cemken uyiravs, micinis xolme (vaja);
Cemi batoni Semova da daskupdeba xolme (S. aragv.);
SiSi muxls mohkveTavs xolmeo, amboben (iakobi);
Zalauneburad keTil gzisken gamitacebs xolme (akaki).
uwKvetel-xolmeobiTi:
sul erTsa da imave simGeras GiGinebda xolme (ilia);
saaGdgomod yonaze dadiodnen xolme momGerlebi (akaki);
yia-matlebi ereodnen xolme xexilsa (iakobi);
pasuxad sul amas metKoda xolme (ilia);
gveli rom Segxvedroda? _ davasxvertebdi xolme miwaze (akaki);
daviTi advilad da swrafad moinadirebda xolme Kvelas
guls (iakobi).
I kavSirebiTi:
neta sitKvas saqmed vaqcevdeT xolme (ek. gab.);
baGis muSaobis drosac amas unda gaistumrebdeT xolme
(its. sabuT.);
Tqven Tavad sxvas gaimZGvarebdeT xolme (iqve);
am Cvengan ganwesebuls wKalobas Cveni saxlTuxucesebi,
mdivnebi niadag wels Semosavlebidan unda miscemdeT xolme (iqve).
wKvetili:
modi, giorgisac daekiTxe xolme (ilia);
sxvagan wamsvleli kargad gaCxrikeT xolme (iakobi);
egre sTqvi xolme sxvaganac (ilia).
II kavSirebiTi:
KovelTvis hsurs, rom Tavisi gulispasuxi sxvebsac gadasces, SeatKobinos xolme (akaki);

IV. zmnis morfologia

343

ecdebian, sxvebsac dauSalon xolme amgvari ugunuri da


mavne moqmedeba (iakobi);
egebis aqedan ninos Tvali movkra xolmeo (r. erisT.).
I TurmeobiTi (iSviaTia):
adre qurcikiviT aurbenia xolme es dakidebuli gza (r.
gvet.).
II TurmeobiTi (iSviaTia):
gayirvebuli kaci gaecacebina xolme macdurs (ilia).
uwKvetel-xolmeobiTi rom nawilakis gareSe gamoxatavs mravalgzisobas, esec cnobilia:
kneina Tvals gaayKetda, SavardeniviT gadmofrindeboda
taxtidam, gadikravda Sublsafensa, zed waikravda CiTmerdinsa, gadicvamda CiTis kabasa _ xandisxan siCqarisagan
ukuGma _ SiSvela fexs Seimosavda CustiTa da _ heri biyo _ daeSveboda Calurisaken (ilia).
unda gaviTvaliswinoT isic, rom `sagaremoebo sitKvebis gamoKenebiT gangrZobili moqmedebis Sinaarsi uZlierdeba zmnis nakvTis formebs~ (i. qavTaraZe, 1961, gv. 20):
is dalocvili mGdeli xSirad marigebda xolme (ilia);
saxe mudam erTi gansakuTrebuli sulelobiT ucinoda
xolme (akaki);
oTaraanT qvrivi Kovel kvira dGes erTi aTiod SoTs da
erT badia korkots Tavis xeliT gadautanda xolme (ilia)...
amgvari SesaZleblobebi ganusazGvrelia; sagaremoebo sitKvebi
x o l m e nawilakis gareSec axerxebs am mniSvnelobis gadmocemas:
`kvira ar gavidoda, rom oTaraanT qvrivs ar CamoeGo es
iaraGi da guldasmiT ar gaewminda~ (ilia)...
bevrJer da bevrJer Sen macdune (ilia);
mudam gabutviT dadis (ilia);
mravalJer daefrTxos (akaki) da sxva.
aGaras vambobT iseT SemTxvevebze, rogoricaa formaTa gameoreba:
vkece, vkece, ver davkece...
vTvale, vTvale, ver davTvale...
iara, iara da miadga...
wera, wera da...

344

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Kovelive amaze imitom vamaxvilebT KuradGebas, rom davinaxoT, Tu ra viTareba Seiqmna axal qarTulSi xolmeobiTis organuli warmoebis moSlis Semdeg: mravalgzisobis gamoxatvis enobrivi SesaZleblobebi gaizada, gamravalferovnda. es TavisTavad
am mniSvnelobis gamoxatvisas damatebiTi niuansebis gadmocemis
SesaZleblobas iZleva. zmnur formaTa funqciuri analizis
dros Kovelive amaze KuradGeba unda iqnes gamaxvilebuli...
IV. 3.6. aqti, rogorc zmnis kategoria. `a q t i anu s a q m e
aris zmnis forma, romelic gviCvenebs, naxa moubarma zmniT gamoxatuli moqmedeba, Tu ara~. qarTul zmnas aqvs saSualeba, aGniSnos ara marto iseTi moqmedeba, romelsac moubari daswrebia da
unaxavs, aramed iseTic, romelsac is ar daswrebia da ar unaxavs.
amis mixedviT gvaqvs ori aqti: naxuli da unaxavi (anu daswrebuli da dauswrebeli) (a. SaniZe).
aqti mwkrivis elmentad aris miCneuli da iseve, rogorc
sxva elementebi mwkrivisa, `mwkrivis farglebSi ucvalebel kategoriad~ moiazreba~. zemoTac aGvniSneT: ucvalebel kategoriad
SeiZleba moviazroT is kategoria, romelic aris warmodgenili
zmnis ama Tu im formaSi da nebismier konteqstSi xdeba misi gamoxatva anu: nebismier konteqstSi aqvs es mniSvneloba. Tu xdeba
cvla am mniSvnelobisa sxvadasxva konteqstSi, unda aixsnebodes
am cvlis mizezi; anu: formas ram daukarga am konkretul SemTxvevaSi es mniSvneloba, an ram mianiya sxva konteqstSi sxva
mniSvneloba. amis Taobaze drois, kilosa da gzisobis kategoriebze saubris drosac mivaniSnebdi.
ra viTarebaa am mxriv aqtis kategoriasTan dakavSirebiT.
aqti (unaxavi), rogorc mwkrivis elementi, I TurmeobiTSi
aris warmodgenili: `I TurmeobiTSi sami elementia: dro (wars.),
kilo (Txr.) da aqti (unaxavi)... unaxavi aqtis moqmedeba gviCvenebs moqmedebas, romelic gaTvaliswinebulia Sedegis mixedviT an
sxvisgan aris gagonili~. a. SaniZe unaxav aqts mwkrivis elementad
asaxelebs II TurmeobiTSic: `Sedgenilobis TvalsazrisiT II TurmeobiTi I-sagan erTi elementiT gansxvavdeba. es elementia Tanamimdevroba (uwinaresi). mwkrivi gadmogvcems iseT unaxav moqmedebas,
romelic sxvas uswrebda~ (a. SaniZe).
III seriis mwkrivebs a. SaniZe `unaxavi aqtis mwkrivebs~ uwo-

IV. zmnis morfologia

345

debs, Tumca ar Cans, III kavSirebiTsac unaxavi aqtis mwkrivad miiCnevs Tu ara.
Tu TurmeobiTebi unaxavi aqtis mwkrivebia, ivaraudeba, rom
sxva mwkrivebi naxuli aqtis mwkrivebia.
aris Tu ara aqti ucvalebeli kategoria TurmeobiTis
mwkrivebisaTvis? sakiTxi sagangebod Seiswavla i. qavTaraZem. misi
azriT, `udavoa, rom qarTul enaSi TurmeobiTis nakvTi Zalian
xSirad ixmareba iseTi moqmedeba-mdgomareobis gadmosacemad, romelic subieqtma Tavisi TvaliT naxa, daeswro mas, unaxavi moqmedebis gamosaxatavad misi gamoKeneba srulebiTac araa erTaderTi, piriqiT, es ufro gviandeli Cans, roca drois gageba masSi
ramdenadme daiCrdila~ (i. qavTaraZe). anu unaxaoba SeiZleba
gadmosces sxva formamac da piriqiT... `es imas niSnavs, rom qarTulSi ara gvaqvs unaxaobis kategoriis morfologiuri warmoebis saSualeba, igi araa imgvarad gamoxatuli gramatikuli kategoria, rogoradac dro, qceva da sxva, romelTac moepovebaT specialuri morfema, aglutinaciuri tipis qarTuli enisaTvis Sesaferisi~ (iqve). avtori gaxazavs imasac, rom morfologiurad
ar xdeba dapirispireba, magram `dGevandel qarTulSi faqtia
aseTi dapirispireba~ (iqve); da kidev: `unaxaobis Sinaarsis gamosaxatavad qarTulSi gvaqvs erTgvari saSualeba (Turme nawilaki
da pirveli TurmeobiTi garkveul SemTxvevaSi) da ara gramatikuli kategoria~ (i. qavTaraZe).
arn. Ciqobavas azriT, `unaxaoba, saerTod, ar unda iKos niSandoblivi TurmeobiTis SinaarsisaTvis. Kovel SemTxvevaSi, unaxaobas ver vivaraudebT, roca realuri subieqti pirvel pirSia~.
avtori eTanxmeba i. qavTaraZes da daaskvnis: `amrigad: TurmeobiTis Jgufis nakvTebi funqciuri TvalsazrisiT ver gaerTiandeba;
Turmeobas ar gulisxmobs kavSirebiTi mesame; mxolod nawilobriv
egueba es Sinaarsi TurmeobiTs meores; TurmeobTs pirvelSic
unaxaoba ar gadmoicema pirvels pirSi, uarKofiTi nawilakebis
xmarebisas ki _ sxva pirebSic~.
warmodgenili msJeloba da dasaxelebul avtorTa mier Catarebuli analizi cxadKofs, rom aqti ar aris morfologiuri
kategoria da, Sesabamisad, ucvalebeli erTi mwkrivis farglebSi. ase rom, am TvalsazrsiT aqti dgeba drois, kilosa da gzisobis gverdiT.

346

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

IV. 3.7. Tanamdevroba, rogorc zmnis kategoria. mexuTe kategoria, romelsac mwkrivis elementad miiCnevs a. SaniZe, aris Tanamdevroba: `Tanamdevrobis saxeliT aGvniSnavT zmnis formas, romelic gvagebinebs, Tu rogoria drouli mimarTeba ori moqmedebisa warsulsa an momavalSi. ori moqmedebis Sefardebisas SeiZleba
aGmoCndes, rom orive erT dros mimdinareobs da gvaqvs erTdrouloba moqmedebisa, magram Tu gansxvavebaa droSi, maT Soris iseTi urTierToba iqneba, rom erTi unda uswrebdes, meore mosdevdes. rogorc swreba, ise modevneba xdeba mxolod or gramatikul
droSi, warsulsa da momavalSi, magram erTdrouloba mxolod
warsulSia gamoxatuli~ (a. SaniZe). `Tanamdevrobis formebi qarTulSi samgvaria: erTdrouloba, uwinaresoba da Semdgomoba~
(iqve). warmodgenili msJelobidan da moxmobili magaliTebidan
Cans, rom zmnuri formis mier gamoxatuli moqmedebis Sefaseba
xdeba rTul konstruqciebSi; anu zmnuri formis erTdrouloba,
uwinaresoba Tu Semdgomoba sxva zmnis mier Sesrulebuli moqmedebis mixedviT gairkveva. es ukve sintaqsis sferoa. roca arn. Ciqobava III seriis gamoKofis safuZvlebze msJelobs da ganixilavs
aqtisa da Tanamimdevrobis kategoriebs, aseT daskvnas gvTavazobs:
`sami Jgufis gamoKofa zmnis uGvlilebaSi nawilobriv gamarTlebulia sintaqsuri TvalsazrisiT, nakvTebis warmoeba ki sintaqsis
sagani ar aris, igi fuZeTa warmoebas ganekuTvneba da morfologiis sagani unda iKos (im TaviseburebaTa gaTvaliswinebiT, rac am
rigis fuZeTa warmoebas axasiaTebs)~.
amgvarad, Tanamdevroba ar aris morfologiuri kategoria
da, Sesabamisad, ar SeiZleba iKos ucvalebeli erTi mwkrivis
farglebSi.
*
*
*
rogorc warmodgenilma msJelobam gviCvena, erTi mwkrivis
formas konteqstisda mixedviT SesaZlebloba aqvs sxvadasxva
droisa Tu kilos mniSvnelobis gadmocemisa; aseve erTgzisi da
mravalgzisi moqmedebisa; unaxavi an nanaxi aqtisa; aseve erTdrouli, uwinaresi Tu Semdgomi moqmedebis gamoxatvisa... (SevadaroT: brunvis forma da brunvaTa funqciebi).
mwkrivis formaTa semantikuri daxasiaTeba SesaZlebeli

IV. zmnis morfologia

347

aris am kategoriaTa mixedviT, Tumca rogorc aGiniSna, ar xdeba maTi gamoxatva morfologiurad. Sesabamisad, CamoTvlili
kategoriebi ar aris morfologiuri kategoriebi.

IV. 3.8. aspeqti da mwkrivi a. SaniZis moZGvrebis mixedviT. a. SaniZis moZGvrebis mixedviT, aspeqti qarTulSi ar aris
mwkrivis elementi, uGlebis kategoria. igi warmoqmnis kategoriaa. `aspeqti Zvelad uGlebis kategoria iKo: is aucilebeli elementi iKo TviTeuli mwkrivisa I-sa da II seriaSi, magram axal sistemaze gadasvliT es kategoria gamovida uGlebidan da warmoqmnaSi daiyira adgili, radganac am gziT man zmnis paralelur
formebs (uzmniswinosa da zmniswinians) mwkrivebSi sxvadasxva
gramatikuli mniSvneloba misca: grixa _ dagrixa, grixos _ dagrixos, ugrexia _ daugrexia da sxva~. es imas niSnavs, rom mxolod aspeqtiT gansxvavebuli formebi ar CaiTvleba sxvadasxva
mwkrivis formebad: wera da dawera, weros da daweros erTi da
imave mwkrivis formebia.
sxvagvari iKo viTareba Zvel qarTulSi: `Zvel qarTulSi aspeqti uGlebis kategoria iKo da mwkrivSi Sedioda, rogorc misi elementi: I seriis mwkrivebi usruli aspeqtiani iKvnen. II serisa ki _ srulisani. zmniswins am sakiTxSi araviTari Zala ar
hqonda: is an gezs aGniSnavda, orientaciiTurT, an axali zmnis
sawarmoebeli morfema iKo. amitom awmKos mwkrivis exlandel
dros zmniswinis darTva momavlisad ver gadaaqcevda, ....samagierod II seriis mwkrivebi Kvela srul-aspeqtiani iKo~ (a. SaniZe).
momxdari cvlilebis ZiriTadi Sedegi, a. SaniZis azriT, aris is,
rom I seriis formebi or wred gaiKo: `paralelur formaTa gansxvavebuli gamoKenebiT axalma sistemam awmKos Jgufis sami wevrisagan warmoqmna sami axali mwkrivi, gansxvavebuli erTi-meorisagan Sesabamisad ara marto aspeqtis mixedviT, aramed droisa da
sxva elementebis mixedviTac~ (iqve).
erTi mniSvnelovani Sedegi isicaa, rom `aspeqti SeiZina III
seriis formebma da saxelzmnebma~ (iqve).
aq KuradGebas gavamaxvilebT im faqtze, rom aspeqtian
zmnebSi zmniswini apirispirebs srul da usrul formebs samsave
seriaSi da saxelzmnebSi. am faqts kvlavac movubrundebiT. moswrebulad Tqva mecnierma: `zmniswinma zmnas misca aspeqti axal

348

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

safuZvelze, magram am aspeqtma usrulobis SemTxvevaSi zmnas waarTva zmniswini~... (a. SaniZe).
Tumca ase erTmniSvnelovnad, rogorc Cans, Znelia saubari.
a. SaniZe wers: `eyvi ar aris, rom dGevandeli aspeqti sazogadod warmoqmnis kategoriaa, magram ver vitKviT, rom mas
mTlad gawKvetili hqondes kavSiri uGlebasTan~. sxvagan: `daskvna: aspeqts uGlebis farglebidan sul gamosulad ver miviCnevT, mas ramdenadme kidev SerCenili aqvs uGlebis kategoriis niSnebi~.
aq Cven im SemTxvevasTan gvaqvs saqme, erTi enobrivi movlenis orgvari kvalifikacia rom xdeba erTsa da imave avtorTan...
aspeqti ar aris uGlebis kategoria, amitom dro-kiloTa sistemis
agebisas aspeqtiT gansxvavebuli formebi (akeTa _ gaakeTa, akeTos
_ gaakeTos, ukeTebia _ gaukeTebia...) ar CaiTvleba sxvadasxva
mwkrivis formebad. amitom sistema 11 erTeuls (mwkrivs) Seicavs.
es ZiriTadi Tvalsazrsia avtorisa, Tumca imasac uSvebs, rom `aspeqts uGlebis farglebidan sul gamosulad ver miviCnevT, mas
ramdenadme kidev SerCenili aqvs uGlebis kategoriis niSnebio~.
da aq gvTavazobs SemaJamebel paragrafs _ `cxrili~ ($ 343):
`dagvrCa erTi: SevaJamoT zemoT naTqvami (igulisxmeba aspeqtisadmi miZGvnili msJeloba) cxrilSi, romelic mokled da TvalsaCinod warmogvidgens aspeqtis viTarebas dGevandel qarTulSi. magaliTebad moKvanilia sami zmna: `texa~ zmnis sruli uGleba subieqturi pirebis mixedviT TiTo seriis TiTo mwkrivSi (I seriaSi
orive wrisaTvis), merme ki samive zmnis 1-li sub. piris formebi
TviTeul mwkrivSi, garda warTqm. brZanebiTisa, sadac me-2 piris
formebia moKvanili~ (a. SaniZe).
SeJamebuli saxiT warmodgenili sruli uGleba TiTo seriis TiTo mwkrivSi faqtobriv emTxveva dimitri Kifianis princips,
romelsac `gramatikis safuZvlebSi~, swored `cxrilis~ win, sagangebo paragrafi eZGvneba _ `dimitri Kifianis tabula~.
d. Kifians orgvari paradigma aqvs _ rTuli da martivi;
rTuli _ zmniswinian da uzmniswino dapirispirebul formaTa
paradigma _ 16 erTeuli (martivi 8 erTeuliani iKo)...
a. SaniZis SeJamebuli cxrili swored d. Kifianis rTuli
paradigmis msgavsia. es cxrili garkveulwilad mxars dauyers
Cvens Tvalsazrissac. Tumca amis Taobaze mogvianebiT.

IV. zmnis morfologia

349

axla srulad warmovadgenT a. SaniZis cxrils, aspeqtTan


dakavSirebiT moKvanils.
I seria
awmKo
(u s r u l i)
mx. 1.3. vtex
2.3. stex
3.3. texs
mr. 1.3. vtexT
2.3. stexT
3.3. texen

mKofadi
(s r u l i )
ga-vtex
ga-stex
ga-texs
ga-vtexT
ga-stexT
ga-texen
II seria

wKvetili
(u s r u l i )
vtexe
stexe
texa
vtexeT
stexeT
texes

(s r u l i )
ga-vtexe
ga-stexe
ga-texa
ga-vtexeT
ga-stexeT
ga-texes
III seria

I TurmeobiTi
(u s r u l i )
mitexia
gitexia
utexia
gvitexia
gitexiaT
utexia(T)

(s r u l i )
ga-mitexia
ga-gitexia
ga-utexia
ga-gvitexia
ga-gitexiaT
ga-utexia(T)
I seria

u s r u l i (awmKos wre)
awmKo
vtex

vaqeb

vmalav

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

350

uwKv.
awmK. kavS.

vtexdi
vtexde

s r u l i (mKofadis wre)
mKofadi
ga-vtexe
I xolm.
ga-vtexdi
mKof. kavS. ga-vtexde

vaqebdi
vaqebde

vmalavdi
vmalavde

Se-vaqeb
Se-vaqebdi
Se-vaqebde

da-vmalav
da-vmalavdi
da-vmalavde

II seria

wKvet.
II xolm.
II kavS.
brZan.

(u s r.)
vtexe
vtexi
vtexo
texe

(s r.)
ga-vtexe
ga-vtexi
ga-vtexo
ga-texe

(u s r.)
vaqe
vaqi
vaqo
aqe

(s r.)
Se-vaqi
Se-vaqi
Se-vaqo
Se-aqo

(u s r.)
vmale
vmali
vmalo
male

(s r.)
da-vmale
da-vmali
da-vmalo
da-male

III seria

I Turm.
II Turm.
III kavS.

(u s r.)
mitexia
metexa
metexos

(s r.)
ga-mitexia
ga-metexa
ga-metexos

(usr.)
miqia
meqo
meqos

(s r.)
Se-miqia
Se-meqo
Se-meqos

(u s r.)
mimalavs
memala
memalos

(s r.)
da-mimalavs
da-memala
da-memalos

arsebiTi am cxrilSi isaa, rom zmniswinian da uzmniswino


formaTa dapirispireba erT princips emKareba samive seriaSi; paradigmebic erTgvaradaa agebuli samive seriaSi. am faqts kidev
gavixsenebT...
* * *
warmovadgineT arsebuli Tvalsazrisebi. kiTxvaze _ ra
aris mwkrivi, rogoria misi struqtura _ pasuxi gasacemia.
V. 3.9. mwkrivis raoba da struqtura. mwkrivi aris enaSi
zmnis arsebobis, misi funqcionirebis forma.
mwkrivi aris erToblioba formebisa, romlebic gansxvavdebian erTmaneTisagan mxolod pirisa da ricxvis mixedviT; Sesabamisad, erTi mwkrivis formebia:
v-xatav
me
mas
v-xatav-T
Cven
mas

IV. zmnis morfologia

xatav
xatav-s
m-xatav-s
g-xatav-s
m-xatav
g-xatav

Sen
is
is
is
Sen
me

mas
mas
me
Sen
me
Sen

xatav-T
xatav-en
m-xatav-en
gv-xatav-en
gv-xatav
g-xatav-T

351

Tqven
isini
isini
isini
Sen
me

mas
mas
me
Cven
Cven
Tqven...

mwkrivi igivea zmnisaTvis, rac brunva saxelisaTvis.


Tu brunvis kategorias qmnis brunvis formaTa erToblioba, Sesabamisad, mwkrivis kategorias qmnis mwkrivis formaTa erToblioba.
anu: mwkrivis kategoria imden wevriania, ramdeni mwkrivic
aris enaSi.
SeniSvna: mwkrivi aris saxelwodeba kategoriisac da am kategoriis TiToeuli wevrisa (Sdr.: brunvis kategoria da TiToeuli brunva); gansxvavebiT sxva kategoriebisagan; mag.: r i c x v i s kategoriis wevrebia mxolobiTi ricxvi da mravlobiTi ricxvi...
formobrivad mwkrivi rTuli monacemia. mwkrivisaTvis umTavresi morfologiuri odenoba mwkrivis fuZea.
mwkrivis fuZe aris is nawili zmnuri formisa, romelsac
CamoSorebuli aqvs pirisa da ricxvis niSnebi.
SeniSvna: zmniswinisa da xmovanprefiqsebis Taobaze mwkrivis
formasTan mimarTebiT calke gveqneba saubari.
amTaviTve SevniSnavT: zmniswiniTa da xmovanprefiqsebiT gansxvavebuli formebi sxvadasxva zmnebia leqsikurad; zmniswiniTa
da xmovanprefiqsebiT gansxvavebuli gezi da orientacia, aspeqti,
qceva, gvari warmoqmnis kategoriebia (a. SaniZe). ga-v-ikeTeb, v-ikeTeb, v-a-keTeb, v-u-keTeb _ sxvadasxva zmnebia... amgvarad: mwkrivis fuZea wer-d-e _ keT-eb-d-e. anu: mwkrivis fuZis struqturas qmnis `martivi fuZe~ (Zireuli morfema _ skolaruli gagebiT), Temis niSani, savrcobi, mwkrivis niSani.
SeniSvna: `martivi fuZe~ (`Zireuli~ morfema) pirobiTi
terminebia: igulisxmeba is nawili zmnuri formi-

352

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

sa, romelic warmodgenilia yvela mwkrivis formaSi. Sesabamisad: kauzatiur formebSi `martivi
fuZe~ iqneba keTebin, donian vnebiTebSi _ keTd. Zireuli am SemTxvevaSi ar udris Zirs etimologiuri gagebiT...
martivi fuZe aris is nawili zmnuri formisa, romelic saerToa zmnis sruli paradigmis yvela wevrisaTvis.
SeniSvna: skolarul gamocemebSi paradigmis yvela wevrisaTvis saerTo nawils Zirs uwodeben; Tumca Zirad dauSleli nawili gaiazreba, rac ar iTqmis
sruli paradigmis saerTo nawilis Sesaxeb. pirobiTia terminic martivi fuZe; SedgenilobiT
`martivi fuZe~ SeiZleba iyos `rTuli~ (`Tvalwin gaisigrZegana _ am formaSi sigrZegan `martivi fuZea~).
Temis niSani _ aris is nawili zmnuri formisa, romelic
ganasxvavebs I seriis rTul Temas II seriis martivi Temisagan.
xat-av-as _ xat-a.
savrcobi aris is nawili zmnuri formisa, romelic awmyos
(myofadis) mwkrivis formas ganasxvavebs uwyvetlis (xolmeobiTis) fuZisagan:
xat-av-d-a _ xat-av-s
Tl-id-da Tl-i-s
tir-od-a tir-i-s
mwkrivis niSani aris is elementi zmnuri formisa, romelic or, erTmaneTTan formobrivad dakavSirebul mwkrivis fuZes ganasxvavebs:
SeniSvna: erTmaneTTan formobrivad urTierTdakavSirebulad miviCnevT im fuZeebs, romlebic erTmaneTs
miemarTebian an xazovani, an Canacvlebis principiT (ix. $ I. 10.).
wer-s wer-d-a, erTi mxriv, da
da-v-wer-e

IV. zmnis morfologia

353

da-v-wer-o _ meore mxriv.


sxvadasxva mwkrivs sxvadasxva fuZe unda hqondes. sxvagvarad,
ramdenadac zmnur formaTa warmoeba fuZeTa warmoebis sagania
(arn. Ciqobava), imdeni mwkrivi gveqneba, ramdeni damoukidebeli
fuZec aris mwkrivisa.
mwkrivis analizisas gmovyofT mwkrivis sayrden fuZes.
mwkrivis sayrden fuZes vuwodebT im nawils mwkrivis fuZisa, romelsac CamoSorebuli aqvs mwkrivis niSani.
v-wer-d-e; mwkrivis fuZea werde; mwkrivis niSani -e; mwkrivis sayrdeni fuZe _ werd.
mwkrivis formaTa warmoebis xazovani principis SemTxvevaSi
erTi mwkrivis sayrdeni fuZe srulad Sedis meore mwkrivis sayrden fuZeSi:
v-tir-i

v-tir-od-i
v-xat-av
v-xat-av-d-i
SeniSvna: mwkrivis formaTa nulovani warmoebisas (e. i. roca mwkrivis niSani nulovani morfemaa), mwkrivis
fuZe da mwkrivis sayrdeni fuZe erTmaneTs emTxveva.
mwkrivis formaTa warmoebis Canacvlebis principis SemTxvevaSi urTierTCanacvlebad mwkrivebs saerTo sayrdeni fuZe aqvs:
v-wer-d-i
v-wer-dv-wer-d-e
v-wer-e
v-werv-wer-o
mwkrivis fuZeze saubrisas mxedvelobaSi ar miiReba moqmedi
fonetikuri procesis Sedegad momxdari cvlilebebiT miRebuli
gansxvavebani.
mag. v-wer-e
wer-a

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

354

I magaliTSi mwkrivis fuZea wer-e, meore magaliTSi wer;


magram es aris arasruli (mawarmoebelmokvecili) varianti
mwkrivis fuZisa: wer-e-a wer-a...
funqciuri TvalsazrisiT mwkrivi rTuli monacemia; polisemantikuri monacemia. masSi erTdrouladaa warmodgenili zmnis
sxvadasxva funqciuri kategoriebi (odenfunqciuri da formobriv-funqciuri): dro, kilo, aspeqti, gzisoba, aqti... erToblioba am funqciebisa (kombinaciebi am funqciebisa) qmnis mwkrivis
semantikas. magaliTad:
dro
akeTebda wars.
akeTa
wars.

kilo

aspeqti

gzisoba

aqti

Txr.
Txr.

usr.
usr.

mravalgz.
erTgzisi

nanaxi
nanaxi

formobrivad gansxvavebuli ori erTeuli sxvadasxva mwkrivis formaa, radganac isini funqciur sxvaobasac avlenen.
funqciurad gansxvavebuli ori erTeuli ar CaiTvleba sxvadasxva mwkrivis formebad, Tu maT Soris araa formobrivi sxvaoba:

gaakeTe
(TxrobiT
konteqstSi)
gaakeTe
(brZanebiT
konteqstSi)

dro

kilo

aspeqti

gzisoba

aqti

warsuli

TxrobiTi

sruli

erTgzisi

nanaxi

momavali

brZanebiTi

sruli

erTgzisi

nanaxi

mwkrivis TvalsazrisiT gaakeTe wyvetilia...


formobrivad gansxvavebuli iseTi erTeulebi, rogorebicaa:
mo-v-a-swar
mo-v-rwy-i
i-qn-e-s
da-u-xat-av-s

da
da
da
da

mo-v-a-swr-e
mo-v-rwy-e
i-qn-a-s
da-u-xat-i-a

IV. zmnis morfologia

355

ver CaiTvleba sxvadasxva mwkrivis formebad, radganac funqciurad identuri odenobebia: nebismier konteqstSi SeiZleba
moxdes maTi urTierTCanacvleba. warmodgenili wyvilebi erTi
da imave mwkrivebis formobrivi variantebia.
IV. 3.10. mwkrivTa raodenoba axal qarTulSi. rogorc
aGiniSna, axal qarTulSi 11 mwkrivi gamoiKofa. pirveli seria 6
sauGlebeli erTeuliTaa warmodgenili:
awmKos wre
1. awmKo _ vwer
2. uwKveteli _ vwerdi
3. awmKos kavSirebiTi _ vwerde
mKofadis wre
1. mKofadi _ davwer
2. xolmeobiTi _ davwerdi
3. mKof. kavSirebiTi _ davwerde
formobrivi TvalsazrisiT dapirispireba
vwer _ da-vwer
vwerdi _ da-vwerdi
vwerde _ da-vwerde
imave rigisaa, rogoric
vwere _ da-vwere
vwero _ da-vwero
miweria _ da-miweria
mewera _ da-mewera
meweros _ da-meweros
Tu pirveli seriis zmniswiniani da uzmniswino formebi
sxvadasxva mwkrivis formebadaa miCneuli, meore da mesame seriis
SemTxvevaSi amgvaradve dapirispirebuli formebi sxvadasxva
mwkrivisebad ar gaigeba:
vwer _ awmKo
magram
vwere
wKvetili
da-vwer _ mKofadi
da-vwere
rogorc cnobilia, Zvel qarTulSic gvaqvs amgvarive dapi-

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

356

rispireba pirvel seriaSi zmniswinian da uzmniswino formaTa


Soris, magram zmniswiniT gansxvavebuli formebi sxvadasxva
mwkrivad ar gaiazreboda. aspeqtis sistemaSi momxdari cvlilebebi awmKos zmniswinian da uzmniswino formaTa Soris drouli
dapirispirebis safuZveli gaxda: uzmniswino formam awmKo drois gadmocema itvirTa, zmniswinianma _ momavlisa. `paralelur
formaTa gansxvavebuli gamoKenebiT axalma sistemam awmKos Jgufis sami mwkrivisagan warmoqmna sami axali mwkrivi, gansxvavebuli
erTimeorisagan Sesabamisad ara marto aspeqtis mixedviT, aramed
droisa da sxva elementebis mixedviTac. es moxda ise, rom garegnulad axali araferi ar Kofila Seqmnili, _ gamoKenebuli iqna
arsebuli maragi formebisa, oGond gramatikuli Sinaarsis SecvliT!~ (a. SaniZe). `uzmniswino forma axlandel dros aGniSnavs, zmniswiniani _ momavals. ase miviGeT erTis nacvlad ori
mwkrivi: awmKo da mKofadi. aseve gaimiJna maTgan nawarmoebi sxva
mwkrivebic: uwKveteli da xolmeobiTi, awmKos kavSirebiTi da
mKofadis kavSirebiTi~ (z. yumburiZe).
amgvarad, mKofadis damoukidebel mwkrivad gamoKofa drois
kategoriis safuZvelze moxda. `mwkrivis elementebis~ mixedviT
Tu SevadarebT awmKosa da mKofads, aseT suraTs miviGebT:
awmKo:

dro _
kilo _

umetesad axlandeli
TxrobiTi

mKofadi:

dro _
kilo _

momavali
TxrobiTi

Tu davuSvebT, rom amgvari dapirispireba sakmarisia wers


da dawers formaTa sxvadasxva mwkrivebad miCnevisaTvis, gayirdeba amgvarive safuZvlis moZebna werda _ dawerda formaTaTvis. am formebs ase axasiaTeben:
uwKveteli
dro _ w a r s u l i
kilo _ T x r o b i T i
Tanmdevroba _ e r T d r o u l i

xolmeobiTi
dro _ w a r s u l i
kilo _ T x r o b i T i
gzisoba _ m r a v a l g z i s i

gaviTvaliswinoT isic, rom Tanamdevrobas `zogJer Seicavs~


da aseve zogJer SeiZleba gamoxatos mravalgzisi moqmedeba (a. SaniZe).
rogorc vxedavT, e. w. `uGlebis kategoriaTa~ mixedviT daxasiaTeba uwKvetlisa da xolmeobiTisa identuria. marTalia,

IV. zmnis morfologia

357

a. SaniZe uwKvetlis mwkrivis daxasiaTebisas xazgasmiT ar mianiSnebs mravalgzisobaze, magram xolmeobiTis kategoriaze msJelobisas aGniSnavs, `cocxal kiloTa umetesobam da saliteraturo
qarTulma es formebi (e. i. mravalgzisobis gamomxatveli formebi _ g. g.) dakarga, samagierod maTi gamoxatva uwKvetelsa da
misgan nawarmoeb xolmeobiTis mwkrivs daakisra~ (a. SaniZe). amdenad, `uGlebis kategoriaTa~ mixedviT uwKvetlisa da xolmeobiTis mwkrivebs Soris sxvaoba araa. Tumca xolmeobiTis mwkrivisagan uwKvetlisaTvis ganmasxvavebel niSnad Tanamdevrobac miiCneva:
`zogJer is Tanamdevrobasac Seicavs, _ saxeldobr erTdroulobas warsulSi~ (a. SaniZe). araa SemTxveviTi, rom avtori Tanamdevrobas uwKvetlis formisaTvis Cveulebriv damaxasiaTeblad
ar miiCnevs (`zogJer is Tanamdevrobasac Seicavs~...). rogorc
aGvniSneT, Tanamdevroba, Tuki saerTod SeiZleba CaiTvalos kategoriad, araa morfologiuri kategoria. msJeloba _ `erTdroulia zmnis forma, romelic gvagebinebs, rom erTi moqmedeba sxva dasaxelebul (an nagulisxmev) moqmedebasTan erTad
xdeboda~ _ gulisxmobs, rom Tanamdevrobaze mxolod rTul
konstruqciebSi SeiZleba saubari. moKvanili magaliTebic amis
dasturia: `Sin rom mivedi, Tovda~. `Tovda~ formiT gamoxatuli dro emTxveva Sin dabrunebis dros~. martiv konstruqciebSi
xmarebul uwKvetlis formiT gamoxatul Tanamdevrobaze ver visaubrebT. faqtobriv Tanamdevroba gamodis sxvadasxva konstruqciaSi sxvadasxva zmniT gamoxatul moqmedebaTa urTierTmimarTeba drois TvalsazrisiT, rac ama Tu im zmnis morfologiur
maxasiaTeblad ar SeiZleba miviCnioT.
garda amisa, a. SaniZe uwKvetelsa da xolmeobiTs Soris aspeqtur sxvaobazec mianiSnebs: ufro zustad, uwKvetlisaTvis
damaxasiaTeblad usruli aspeqtis gamoxatvas miiCnevs: `zogJer
agreTve sruli aspeqtis gadmocema ekisreba~, magram aspeqti, avtoris azriT, warmoqmnis kategoriaa da uGlebis sakiTxebis ganxilvisas, kerZod, mwkrivTa gamoKofisas, mxedvelobaSi ar
miiGeba. winaaGmdeg SemTxvevaSi akeTa da gaakeTa sxvadasxva
mwkrivis formebad CaiTvleboda...
gamodis, rom a w m K o - m K o f a d i s g a m o K o f a m o x d a uGlebis erT-erTi kategoriis _ d r o i s _ m i x e d v i T. u w K v e t e l i da x o l m e o b i T i u G l e b i s k a t e g o r i a T a m i x e d v i T

358

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

a r g a n s x v a v d e b a. miviCnevT ki mainc sxvadasxva mwkrivebad


awmKosa da mKofadis msgavsad.
aseTivea mimarTeba awmKos kavSirebiTsa da mKofadis kavSirebiTs Soris.
`awmKos kavSirebiTi. Sedgeba ori elementisagan: droisa
da kilosagan. dro exlandelia an momavali, kilo _ kavSirebiTi~ (a. SaniZe).
`mKofadis kavSirebiTi. am mwkrivs moepoveba ori elementi:
dro (mom.) da kilo (kavS.)~ (iqve).
rogorc vxedavT, or mwkrivs Soris arsebiTi sxvaoba araa.
Tu mxedvelobaSi ar miviGebT imas, rom awmKos kavSirebiTs, rogorc aGniSnaven, SeiZleba zogJer axlandeli drois gagebac
hqondes.
Tu am faqts davemKarebiT, gamova, rom awmKos kavSirebiTi
damoukidebel mwkrivad maSin unda miviCnioT, roca is awmKo
drois gamomxatvelia. Tu mas momavali drois gageba eqneba, misi
maxasiaTeblebi daemTxveva mKofadis kavSirebiTisas da, amdenad,
calke mwkrivad misi gaazreba arc iqneba SesaZlebeli.
ra ganasxvavebs arsebiTad uwKvetels xolmeobiTisagan da
awmKos kavSirebiTs mKofadis kavSirebiTisagan? sxvaoba aspeqturia: `awmKos wris mwkrivebi usruli aspeqtisaa, mKofadis wrisa
ki _ srulisa~ (a. SaniZe). vwerdi da vwerde usruli aspeqtis
formebia, davwerdi da davwerde _ srulisa. vimeorebT, s x v a
g a n s x v a v e b a z m n i s w i n i a n da u z m n i s w i n o f o r m a T a S o r i s a r a r i s.
analogiuri xasiaTis semantikuri dapirispirebaa meore da
mesame seriis zmniswinian da uzmniswino formaTa Sorisac:
usruli aspeqti sruli aspeqti
vwere
da-vwere
vwero
da-vwero
miweria
da-miweria
mewera
da-mewera
meweros
da-meweros
aSkaraa, rom mwkrivTa gamoKofis principi darGveulia: Tu
meore da mesame seriis zmniswiniani da uzmniswino formebi erTi
mwkrivisebadaa miCneuli, sxvadasxva mwkrivis formebad ar unda
CaiTvalos werda da dawerda, werdes da dawerdes; anda piri-

IV. zmnis morfologia

359

qiT _ sxvadasxva mwkrivis formebad unda miviCnioT meore da mesame seriis zmniswiniani da uzmniswino variantebic (rogorc es
gaakeTa d. Kifianma).
TiTqosda sxvagvaria viTareba awmKosa da mKofadis SemTxvevaSi. marTalia, zmniswinian da uzmniswino formebs Soris aspeqturi sxvaoba aqac iseTivea, rogorc sxva SemTxvevaSi _ awmKos
formebi usruli aspeqtisa, mKofadisa _ srulis (a. SaniZe) _
magram maT Soris drouli mimarTebis sakiTxi dgeba gansxvavebulad. aris Tu ara es sakmarisi awmKosa da mKofadis sxvadasxva
mwkrivad miCnevisaTvis?
vfiqrobT, ara:
awmKo-mKofadis formaTa dapirispirebaSi zmniswins gansakuTrebuli roli aqvs miniyebuli; rogorc iTqva, awmKos safuZvelze ori mwkrivis gamoKofa _ awmKosa da mKofadis _ Sedegia
zmniswinis mier drouli dapirispirebis funqciis SeZenisa.
zmniswins mwkrivTa mawarmoebladac miiCneven: `zmniswins qarTulSi da, saerTod, qarTvelur enebSi, rogorc cnobilia, ramdenime
funqcia akisria: mimarTulebis (gezisa da orientaciis) Cveneba,
sruli aspeqtis gamoxatva, mwkrivTa warmoeba da zmnis fuZis
mniSvnelobis Secvla~ (z. yumburiZe) (xazi Cvenia _ g. g.). miuxedavad imisa, rom mKofadis wris mwkrivTa gamoKofa samecniero
gramatikaSi a. SaniZem daamkvidra, mis naazrevSi zmniswinis funqciad mwkrivTa warmoeba araa miCneuli. a. SaniZe miuTiTebs
zmniswinian da uzmniswino formaTa Soris arsebul droul dapirispirebaze awmKosa da mKofads Soris da amis safuZvelze axdens axali mwkrivis gamoKofas. awmKo-mKofadis analogiiT xdeba
mKofadis wris sxva mwkrivTa gamoKofac: `paralelur formaTa
gansxvavebuli gamoKenebiT axalma sistemam awmKos Jgufis sami
mwkrivisagan warmoqmna sami axali mwkrivi, gansxvavebuli erTimeorisagan, Sesabamisad ara marto aspeqtis mixedviT, aramed
droisa da sxva elementebis mixedviTac~ (a. SaniZe).
rogorc vxedavT, aspeqtis sistemaSi momxdari cvlilebebi
iwvevs zmniswinTa funqciebis zrdas, rac safuZvlad edeba mKofadis wris gamoKofas. avtori Tavs aridebs, miiCnios zmniswini
mwkrivis mawarmoeblad. es aris safuZveli imisa, rom mwkrivTa
warmoebis sakiTxebis ganxilvisas cal-calke ar ganixilavs awmKosa
da mKofadis wris mwkrivTa warmoebas; miuTiTebs kidec: `pirvel

360

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

seriaSi ori wris mwkrivebi Semodis, magram formaTa warmoebis


TvalsazrisiT arsebiTad erTi romelime wris mwkrivebia sakmarisi
(mag., awmKos wrisa), radgan or wred gaKofa erTi seriisa axali
sistemis aspeqtis SeqmnasTan dakavSirebiT moxda da ganaKof mwkrivebs erTnairi niSnebi aqvT~ (a. SaniZe). amitomac, avtori msJelobs
awmKos warmoebaze da gulisxmobs mKofadsac...
awmKo-mKofadis mimarTebis sakiTxi rom mxolod zmniswinian
da uzmniswino formaTa mimarTebis garkveviT ar gadawKdeba, es,
ra Tqma unda, aSkara da naTelia avtorisaTvis da amitomacaa,
rom zmniswins mwkrivis mawarmoeblad ar miiCnevs. a. SaniZe xazgasmiT aGniSnavs: `imdenad mravalferovania warmoqmnis nuansebi
zmniswinTa gamoKenebis sakiTxSi, rom SeuZlebelia, specialuri
gamokvlevis gareSe, Tundac miaxlovebiT, aGinusxos ZiriTadi xazebi am sakiTxSi~ (a. SaniZe). a. SaniZis moZGvrebis safuZvelze
Seqmnil naSromebSi ki sxva avtorebTan zmniswini mwkrivis mawarmoebladaa miCneuli (l. kvayaZe; a. kiziria; z. yumburiZe).
IV. 3.11. mKofadis wris gamoKofis istoria da marTebuloba. p a s u x i s g a c e m a s s a y i r o e b s k i T x v e b i: aris
ki zmniswini is elementi, romelic SeiZleba miviCnioT awmKomKofadis ganmasxvaveblad? sxvagvarad: awmKo-mKofadis formaTa
dapirispireba SeiZleba Tu ara miviCnioT, rogorc dapirispireba sxvadasxva sauGlebeli erTeulebisa? saerTod, ra formobrivi safuZveli gvaqvs awmKosa da mKofadis sxvadasxva sauGlebel
erTeulebad miCnevisa?
axlandeli da momavali droebis gamoxatva, rac awmKosa da
mKofadis mwkrivTa sxvaobis safuZvladaa miCneuli, KovelTvis
araa dakavSirebuli zmniswinTan.
a) moqmedebiTi gvaris zmnaTa umravlesobaSi awmKosa da
mKofadis formebs zmniswini ganasxvavebs:
awmKo
akeTebs
aSenebs
xatavs
wers

mKofadi
ga-akeTebs
a-aSenebs
da-xatavs
da-wers da mravali sxva.

SeniSvna: roca mKofadis formebSi zmniswinTa Senacvleba

IV. zmnis morfologia

361

drouli mimarTebis TvalsazrisiT arafers Secvlis, magaliTebSi mxolod erT-erT maTgans


warmovadgenT, ufro neitralurs, zogadi semantikis gamomxatvels.
magram zmniswinian da uzmniswino formaTa dapirispireba am
tipis zmnebSic araa KovelTvis erTgvari. Tu zmniswiniani forma, Cveulebriv, mxolod momaval dros gamoxatavs, uzmniswinos
Seswevs unari gamoxatos rogorc axlandeli, aseve momavali dro
(a. SaniZe). a. SaniZe am tipis magaliTebad asaxelebs zmnebs: vyam,
vwer, vaSeneb, vaswavli... magaliTebis dasaxeleba SeiZleba gagrZeldes. faqtia, amgvari formebi konteqstisda Sesabamisad SeiZleba erT SemTxvevaSi axlandel dros gamoxatavdes, sxva SemTxvevaSi, momavals (zogJer SeiZleba drouli mniSvnelobisagan saerTod daclili iKos). formaTa ganawileba drouli TvalsazrisiT aseTi iqneba:
axlandeli

momavali

vyam

vyam _ Se-vyam

zmniswinian da uzmniswino formaTa dapirispireba momavali


drois gamoxatvis SemTxvevaSi aspeqturi iqneba, iseTive, rogoricaa II da III seriaSi:
usruli aspeqti _ vyam,

sruli aspeqti _ Sevyam.

b) aris erTi nawili gardamavali zmnebisa, romlebic


`zmniswinis darTvis unars moklebulia~ da `erTi da imave formiT gadmoscems rogorc axlandel dros, ise momavals. ase magaliTad, adGegrZelebs niSnavs rogorc `sadGegrZelos eubneba~,
aseve `sadGegrZelos etKvis~ (z. yumburiZe).
am tipis zmnebia: aiZulebs, aniSnebs, agemebs, akurTxebs, amcnobs, amxilebs, anacvalebs da sxva.
SeniSvna: mKofadis warmoebis sakiTxebi _ warmoebis saSualebebi _ safuZvlianad aris Seswavlili z. yumburiZis monografiaSi `mKofadi qarTvelur enebSi~. Cveni msJeloba ZiriTadad am naSroms emKare-

362

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ba.
aseTivea viTareba mxolod u- prefiqsiani moqmedebiTi gvaris formebSi: uanderZebs, uboZebs, udepeSebs, uTanagrZnobs, uTvalTvalebs, ukarnaxebs da misTanani (z. yumburiZe).
zmniswins ar dairTavs agreTve mozrdili Jgufi moqmedebiTi gvaris zmnebisa, romelTa umetesoba nasaxelaria da -eb Temis
niSniT aris nawarmoebi... `am tipis zmnaTa saarviso qcevis forma
gvxvdeba moqmedebiT gvarSi rogorc axlandelis, ise momavali
drois gagebiT: abanakebs, (ar) aboginebs, adardebs, adGegrZelebs, avaxSmebs, aTareSebs, aTevzavebs... da mravali sxva~ (iqve).
`axlandeli da momavali drois formebi garCeuli araa uzmniswino zmnaTa SualobiTi kontaqtis formebSic, rogoricaa,
magaliTad: agebinebs, akurTxebinebs, azGvevinebs, aceminebs, abanavebinebs, Tavs adebinebs da sxva~ (iqve).
g) `aris zmnaTa sakmaod didi Jgufi, romelic moqmedebas
upiratesad xangrZlivi procesis saxiT warmogvidgens da usruli aspeqtis formiT ixmareba. aseTi zmnebi mKofadSi ufro xSirad uzmniswinod gvxvdeba, ase rom, awmKosa da mKofadis (usruli aspeqtis) formaTa damTxveva am zmnebSi sistematur xasiaTs
atarebs. aseTia, magaliTad: abodebs, aTamaSebs, akvnesebs, akivlebs, akotrialebs... da sxvani~ (iqve).
Cven is SemTxvevebi warmovadgineT, roca uzmniswino forma
gamoxatavs rogorc axlandeli, aseve momavali drois mniSvnelobas.
d) `formiT awmKoa da umTavresad axlandeli drois gagebas atarebs, magram amjamad momavali drois gagebiTac SeiZleba
Segvxvdes eniani vnebiTis formebi: ealerseba, earSiKeba, ebaaseba,
eduduneba, eTamaSeba... zogi amgvari forma mKofadSi zmniswiniTac SeiZleba warmogvidges, riTac gairCeva mKofadis sruli da
usruli aspeqti; magaliTad: ealerseba _ moealerseba, earSiKeba
_ gaearSiKeba, ebaaseba _ gamoebaaseba da sxvani~ (iqve).
e) aris SemTxvevebi, roca zmniswiniani formebi gamoxatavs
rogorc axlandeli, aseve momavali drois mniSvnelobasac. `zmnebi, romlebic awmKoSic zmniswiniania, zmniswins ver icileben im
Sinaarsobrivi sxvaobis gamo, rac am zmniswinis meSveobiT aris
gamoxatuli... magaliTad: mi-brZandeba, mi-agebs... mo-aswavebs, mouwodebs, mo-ixseniebs... da-edgomeba, da-eJereba, da-iSveba... gadmo-

IV. zmnis morfologia

363

hKurebs, gadmo-scems... Se-icavs, Se-exeba...~ (iqve).


`gansakuTrebiT xSirad gvxvdeba aseT SemTxvevaSi aG-, aGmoda gan-, gamo- zmniswinebi: aG-aSfoTebs, aG-adgens... aGmo-fxvris,
aGmo-acenebs, aGmo-cendeba... gan-agebs, gan-agrZobs, gan-avrcobs...
gamo-ricxavs, gamo-saxavs... da sxvani...~ `raki es zmnebi awmKoSiac
zmniswiniani arian, awmKosa da mKofads veGar ganasxvaveben da
orive mwkrivSi erTi formiT warmogvidgebian... saziaro formaTa Soris gansxvaveba konteqstis meSveobiT mKardeba~ (iqve).
v) iseTi SemTxvevebic aris, roca zmnas aqvs rogorc uzmniswino, aseve zmniswiniani formebi, magram drouli mniSvneloba
mxolod axlandelisa aqvs; aseTi viTareba, Cveulebriv, saSuali
gvaris zmnebTan gvaqvs:
rbis _ mirbis
qris _ daqris
xtis _ daxtis da mravali sxva.
z) aris SemTxvevebic, roca zmniswinian Tu uzmniswino
formebs mxolod momavali drois gageba aqvs:
iTamaSebs _ gaiTamaSebs
irbens _ gairbens
ifrens _ gaifrens
ikiTxavs _ gaikiTxavs da misTanani.
es ukanaskneli SemTxvevebi sxva mxrivac aris saintereso:
Tu zmniswinian da uzmniswino formebs mxolod awmKo drois gageba aqvT, isini imave fuZisagan mKofads ver iwarmoeben; nasesxebi formebiT ivseben naklul mwkrivebs:
rbi-s _ irben-s
qri-s _ iqroleb-s
xti-s _ ixtuneb-s
da, Sesabamisad, Tu zmniswinian an uzmniswino formebs mxolod momavali drois gageba aqvT, awmKoSi sxva fuZisagan warmoebuli formebi enacvlebaT:
iTamaSeb-s _ TamaSob-s
ifren-s _ fren-s frinav-s
ikiTxav-s _ kiTxulob-s...

364

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

es imiTaa saintereso, rom am tipis zmnebSi zmniswinebs


drouli gageba ar SeaqvT...
T) aris sagangebo SemTxvevebic, roca momavali drois
mniSvnelobis mqone uzmniswino formebs zmniswinis darTva axlandeli drois mniSvnelobas aniyebs:
momavali dro

axlandeli dro

igijebs _ `gijiviT moiqceva~;

moigijebs _ `cotaTi gijia,


mTlad ykviani ar aris~;
izarmacebs _ `zarmacobas da- moizarmacebs _ `zarmacis TviseiwKebs, zarmacobas mohKveba~;
bebs iCens, odnav zarmacia~;
iTavxedebs _ `Tavxedobas gamo- waiTavxedebs _ `cota ar iKos,
iCens, Tavxedurad moiqceva~;
Tavxedia~;
ikoylebs _ `koylobiT ivlis~; moikoylebs _ `odnav koylia~;
iavadmKofebs _ `avad iqneba ga- moiavadmKofebs _ `odnav avad
rkveuli drois ganmavloaris~;
baSi~;
iavadebs _ `igivea, rac iavad- moiavadebs _ `igivea, rac moimKofebs~;
avadmKofebs~;
isulelebs _ `suleliviT, moisulelebs _ `cota sulesulelurad moiqceva, sisulia, mosuleloa~.
leles Caidens~
SeniSvna: ganmartebebi aGebulia `qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonidan~.
aseve: ibriKvebs da moibriKvebs
iavebs da waiavebs
ibeJiTes da waibeJiTebs da misTanani.
amgvarad, Cven ganvixileT 8 Jgufi zmnebisa, romlebic axlandeli da momavali droebis gamoxatvis TvalsazrisiT principul sxvaobas iCenen im tipis zmnebisagan, romlebSic axlandel
da momaval droebs zmniswini ganasxvavebs. warmodgenili SemTxvevebis ganxilva aSkarad warmoaCens, rom zmniswinian da uzmniswino formaTa dapirispireba araa mKari safuZveli awmKosa da
mKofadis sxvadasxva mwkrivad gamoKofisaTvis; sxvagvarad: awmKosa
da mKofadis mwkrivebze msJelobisas ganzogadeba imisa, rom mKo-

IV. zmnis morfologia

365

fadis forma iwarmoeba awmKosagan zmniswinis darTviT, ar Cans


gamarTlebuli, radgan suraTi aseTia:
uzmniswino formas aqvs: 1. mxolod awmKos gageba
2. awmKosa da mKofadis gageba
3. mxolod mKofadis gageba
zmniswinian formas aqvs: 1. mxolod awmKos gageba
2. mxolod mKofadis gageba
3. awmKosa da mKofadis gageba
da Tu imasac gavixsenebT, rom dro da kilo ar aris morfologiuri kategoria, Sesabamisad: erTi mwkrivis formaTa meorisagan
gansxvavebulad ver miviCnevT e. w. `mwkrivis elementebs~. mwkrivis gansazGvra am elementebis mixedviT ar moxerxdeba _ drois
kategoriis safuZvelze awmKosa da mKofadis sxvadasxva mwkrivebad CaTvla gayirdeba.
amdenad, formawarmoebis TvalsazrisiT formaTa dapirispireba
akeTebs _ gaakeTebs
akeTebda _ gaakeTebda
a k e T e b d e s _ g a a k e T e b d e s imave rigisaa, rogoric
a k e T a _ g a a k e T a da sxva.
Kvela SemTxvevaSi gansxvaveba zmniswins emKareba. amitom I seriaSi ori wris gamoKofis sakiTxi martivad ver gadawKdeba:
gverds ver avuvliT garegnulad amgvaradve gansxvavebul II da III
seriis formebs, aq erTi arsebiTi xasiaTis sakiTxia gadasayreli:
ramdenadac mwkrivTa sxvaoba fuZeTa sxvaobazea damKarebuli,
zmniswinisa da zmnuri fuZis urTierTmimarTebis sakiTxi moiTxovs garkvevas.
IV. 3.12. Sedis Tu ara zmniswini mwkrivis fuZeSi? sanam
am kiTxvas gavcemT pasuxs, gavixsenoT, ra aris fuZe. zmnuri fuZis ganmartebisas KuradGeba pirisa da ricxvis niSnebzea gamaxvilebuli (`fuZe aris is nawili zmnisa, romelsac CamoSorebuli
aqvs pirisa da ricxvis niSnebi~). am ganmartebis Sesabamisad,
zmniswini, TavisTavad cxadia, fuZis nawilad gaiazreba. pirveli
seriis mwkrivTa analizi mxolod am Tvalsazriss uyers mxars:

366

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

zmniswini aq mwkrivebs ganasxvavebs:


akeTebs
_ ga-akeTebs
akeTebda
_ ga-akeTebda
akeTebdes
_ ga-akeTebdes
sxvagvaria viTareba II da III seriis SemTxvevaSi: zmniswinis
qona-arqona mwkrivis formaTa ganmasxvavebeli faqtori ar aris;
erTi da imave mwkrivis formebia:
akeTa
akeTos
ukeTebia
ekeTebina
ekeTebinos

da
da
da
da
da

ga-akeTa
ga-akeTos
ga-ukeTebia
ga-ekeTebina
ga-ekeTebinos

zmniswini am SemTxvevaSi fuZiseulad aGar gaiazreba: winaaGmdeg SemTxvevaSi akeTa da gaakeTa sxvadasxva mwkrivis formebad unda iqnes gagebuli (rogorc akeTebda da gaakeTebda), ramdenadac mwkrivTa Soris sxvaobas fuZeTa sxvaoba qmnis.
mokled: zmniswinisa da zmnuri fuZis mimarTebis sakiTxi
problemuria da rTuli. garkveuli pasuxi kiTxvaze _ zmniswini
Sedis Tu ara zmnur fuZeSi (mwkrivis fuZeSi) _ araa gacemuli.
metic, es sakiTxi arcaa dasmuli samecniero literaturaSi. Cveulebriv, zmnur fuZeze msJelobisas uzmniswino formebs ganixilaven. ufro metic, Tuki amis SesaZlebloba arsebobs, uGlebis
tipebsa da saxeobebze msJelobisas ZiriTadad uzmniswino formebs warmogvidgenen.
aris faqtorebi, romlebic zmniswins fuZiseulad gagvaazrebinebs. Jer erTi: calkeuli Jgufis zmnebi ama Tu im mwkrivis
formebSi uzmniswinod ar gvxvdeba. mag.: `uzmniswinod doniani
vnebiTi (keTda, Senda, Zlierda...) wKvetilSi SeuZlebelia (arn.
Ciqobava); isic cnobilia, rom zmniswini zmnas leqsikur mniSvnelobas ucvlis. garda amisa, iseTi zmnebic gvxvdeba, romlebic
uzmniswinod ar ixmareba; gvaqvs: mi-vida, mo-vida... magram calke
vida amjamad ar mogvepoveba (a. SaniZe). zmniswinian da uzmniswino formaTa sxvadasxva saleqsikono erTeulebad miCneva (mag.,
`qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi~) zmniswinis fuZiseulo-

IV. zmnis morfologia

367

bas dauyerda mxars da, rogorc iTqva, awmKos wrisa da mKofadis


wris mwkrivTa sxvadasxva sauGlebel erTeulebad warmodgena
mxolod am Tvalsazrisze daKrdnobiT SeiZleba; zmnaTa umravlesobaSi awmKosa da mKofadis wris mwkrivTa formebis dapirispireba mxolod zmniswinis saSualebiT xdeba.
magram zmniswinis fuZiseulad gaazrebas zmnur formawarmoebaSi ramdenime sirTule axlavs. pirvel rigSi, rogorc iTqva,
II da III seriis zmniswiniani da uzmniswino formebi (wera _ dawera, an Cawera...) sxvadasxva sauGlebel erTeulebad unda iqnes
gagebuli, rogorc es pirvel seriaSia; anda, sxvadasxva zmnis
(wers, dawers, Cawers...) _ erTi da imave mwkrivis formebad. magram amgvarad gadawKveta sakiTxisa winaaGmdegobaSi mova pirveli
seriis mwkrivTa gamoKofis principTan.
Tu zmniswins fuZiseulad gaviazrebT, imdeni fuZe gveqneba
erTi da imave zmnuri Zirisagan warmoebuli, ramdeni zmniswiniani variantic gvaqvs ama Tu im SemTxvevaSi. mag.: dawers, Cawers,
miwers, mowers, gawers, aGwers, amowers, gadawers, gamowers, Camowers, gadmowers... dGes miGebuli Tvalsazrisis mixedviT, Kvela es forma erTi da imave wers zmnis mKofadis formebia,
zmniswiniT gansxvavebuli. sxvadasxva fuZeze an sxvadasxva zmnaze
am SemTxvevaSi Cveulebriv ar saubroben. zogadad mieniSneba, rom
forma zmniswiniania da nimuSad romelime maTgans (Cveulebriv
neitraluri, zogadi semantikuri mniSvnelobisas) warmoadgenen
(mag. wers zmnisaTvis dawers formas). Tu zmniswins fuZiseulad
gaviazrebT, imden fuZeze unda vilaparakoT, ramdeni zmniswiniani formac gvaqvs.
aris kidev erTi arsebiTi xasiaTis faqtori: a. SaniZe wers
_ `zmniswini igivea zmnisaTvis, rac Tandebuli saxelisaTvis.
erTic da meorec damoukidebeli sitKva iKo erT dros, magram
damoukidebloba dakarges da Seezardnen saxels an zmnas. msgavseba amiT ar amoiwureba. zog SemTxvevaSi erTi da igive `sitKva~
(odesGac damoukidebeli) saxelTan Tandebulad aris gamoKenebuli, zmnasTan ki _ zmniswinad)~. tmesis movlena Zveli qarTulisaTvis am Tvalsazrisis naTeli dadasturebaa. savsebiT gasaziarebelia a. SaniZis daskvna, am movlenis ganxilvis Sedegad gakeTebuli: `rogorc magaliTebidan Cans, zmniswins erTgvari damoukidebloba aqvs, is aucileblad mikruli ar aris zmnaze...

368

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

didi ar aris es damoukidebloba, magram mainc gviCvenebs im


gzas, romelic zmniswins gauvlia sruli damoukideblobidan
srul daqvemdebarebamde da morfemad qcevamde. dGes tmesisa Soreuli mogonebaGa gvaqvs, ramdenadac zmna da zmniswini mainc
iKofa pirisa, qcevisa da gvaris niSnebad an mimGeobaTa afiqsebad~.
zmnuri formawarmoebis sakiTxebis ganxilvisas Cven am ukanasknel Tvalsazriss daveKrdnobiT; `z m n i s w i n i
igivea
z m n i s a T v i s, r a c T a n d e b u l i s a x e l i s a T v i s~. es Tvalsazrisi zmniswins fuZiseulad ar gagvaazrebinebs.
marTalia, amgvari msJelobis safuZvelze zmniswinis arafuZiseulad miCneva erTgvarad pirobiTia, magram zmnur formaTa
warmoebis sakiTxebis ganxilvisas am pirobiTobas aqvs safuZveli:
mwkrivis fuZeTa warmoeba araa myidro kavSirSi zmniswinTan;
sxvadasxva zmniswinTa monacvleoba erTi da imave mwkrivis formasTan aseve ar qmnis problemas formawarmoebis TvalsazrisiT.
Kvela mwkrivis formaTa gaTvaliswinebiT SesaZlebelia zmniswinTa funqciebis ganzogadeba; fuZis semantikidan gamomdinare,
zmniswini an mimarTulebas aGniSnavs, an aspeqtur dapirispirebas
axdens, an leqsikur mniSvnelobas ucvlis zmnas (awmKo-mKofadis
dapirispirebis SemTxvevaSic). ganzogadeba ar moxerxdeba, roca
zmniswini droul mimarTebas cvlis, Tumca am ukanasknel SemTxvevaSic ki mxolod drouli mniSvnelobiT dapirispirebas arasodes
ar axdens: sxva funqciebic ar gamoiricxeba zmniswinisa.
SeniSvna: rogorc iTqva, zmniswinis funqciis ganzogadeba
pirvelad d. Kifianma moaxdina. Sedegad gamartivda uGlebis sistema da analizic gaiolda.
sxvagvarad rom vTqvaT, zmniswini polisemantikuri monacemia _ erTsa da imave dros ramdenime mniSvnelobis Semcveli.
romelime konkretul zmnur fuZesTan ra mniSvnelobac aqvs mas
erT SemTxvevaSi, igive mniSvneloba eqneba amave zmnis sxva mwkrivis formebTan. sxvaobas rig SemTxvevaSi awmKo qmnis (drois faqtori Semodis aq), magram es ar aris zogadi kanonzomiereba awmKo-mKofadis dapirispirebisa da, Sesabamisad, safuZveli imisa,
rom awmKo da misgan nawarmoebi mwkrivebi ganvasxvavoT mKofadisa

IV. zmnis morfologia

369

da misgan nawarmoebi mwkrivebisagan.


amgvarma gadawKvetam gaabundovna zmnur formaTa warmoebis
sakiTxi: erTgvari warmoebis SemTxvevebi sxvadasxva mwkrivad iqna
aGqmuli:
awmKo
i-keT-eb-s
u-TvalTval-eb-s
da-frin-av-s

da
da
da

mKofadi
i-mef-eb-s
u-patron-eb-s
da-xat-av-s

ra Tqma unda, es sirTule awmKo-mKofadis dapirispirebaSi


SemCneuli iKo. a. SaniZe sakiTxs ase svams: `Tu warmoebas mivaqcevT KuradGebas, isini Kvela awmKos formebia, magram mniSvnelobiT uTuod mKofadis wris zmnebTan erTad arian. awmKoSi
maT sxva zmnebi enacvlebian... da, amis mixedviT maT mKofadSi
aqvT mopovebuli adgili: `vnaxav~ mKofadis formaa, `vnaKav~ ki _
awmKosi, miuxedavad imisa, rom erTgvarad nawarmoebi formebia~.
am SemTxvevaSi, Tu formas orive drois gageba SeiZleba hqondes,
zmniswinianebi mKofadSi unda movaTavsoT (mag.: gansazGvravs, aGniSnavs...), xolo uzmniswinoebi _ awmKoSi (mag.: adGegrZelebs,
avaxSmebs...) (iqve). gamodis, rom Tu forma polisemiuria dros
TvalsazrisiT, angariSs vuwevT mxolod formas da ugulebelvKofT awmKo-mKofadis dapirispirebis semantikur safuZvels;
xolo Tu forma araa polisemiuri drois mixedviT, angariSs vuwevT semantikas da ugulebelKofili rCeba awmKo-mKofadis dapirispirebis formobrivi safuZveli. e. i. Tavs iCens winaaGmdegoba.
Tu erTsa da imave formas drouli mniSvnelobis sxvaobis
mixedviT sxvadasxva mwkrivad miviCnevT awmKosa da mKofadSi, am
principiT brZanebiTis mwkrivis gamoKofac iqneboda SesaZlebeli
axal qarTulSi; miT umetes, rom am SemTxvevaSi semantikuri
sxvaoba ufro mkveTria (kilos mixedviTac gansxvavdeba); vidre
awmKo-mKofadis SemTxvevaSi (aq mxolod dro qmnis sxvaobas); magram sruliad samarTlianad `gaakeTe~ da `gaakeTe!~ sxvadasxva
mwkrivis formebad ar miiCneva. es faqtic unda iqnes gaTvaliswinebuli awmKo-mKofadis mwkrivTa sakiTxis gadawKvetisas.
rogorc vxedavT, awmKosa da mKofadis damoukidebel mwkrivebad gamoKofis sakiTxi seriozul sirTuleebs awKdeba. upirveles Kovlisa, irGveva zogadi principi. xolo xolmeobiTisa da

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

370

mKofadis kavSirebiTis damoukidebel mwkrivebad miCneva ara marto arGvevs am princips, aramed arsebiTad ewinaaGmdegeba mas.
Tu awmKo-mKofadis SemTxvevaSi zogJer SeiZleba semantikuri momenti (drouli dapirispireba) mogveSveliebina, mKofadis wris
sxva mwkrivTa SemTxvevaSi esec gamoiricxeba.
vimeorebT: mKofadis wris gamoKofis gamarTleba zmniswins
fuZiseulad gagvaazrebinebs. maSin, aseve unda gadawKdes II da III
seriebis mwkrivTa fuZis sakiTxic _ zmniswins aqac unda gaewios
angariSi; amgvari daSvebis SemTxvevaSi aspeqti gamova is semantikuri maxasiaTebeli, romlis mixedviTac zmniswinian da uzmniswino formebs sxvadasxva mwkrivad CavTvlidiT, ase ki sakiTxi Jer
ar dasmula da, albaT, arc unda daisvas. rogorc aGiniSna, angariSgasawevia da gasaziarebeli d. Kifianiseuli gadawKveta sakiTxisa: `aucilebelia, unda Semokldes rogorme es uGvlileba...
gana ar SeiZleba, erTxel iTqvas da amiT gaTavdes, rom zmnas saxe sruli KovelTvis maSin miecema, rodesac Tavs prefiqsad erTerTi mimZGoli Tandebuli miuJdebao~ (d. Kifiani).
am Tvalsazriss isic dauyers mxars, rom, Cveni azriT, dro
da kilo, iseve rogorc Tanamdevroba, gezi da orientacia, araa
morfologiuri kategoriebi da mxolod drouli da kilouri
mniSvnelobebis mixedviT gansxvavebuli formebi damoukidebel
mwkrivebad ar unda CaiTvalos.
amgvarad, zmnis fuZis ganmartebisas CvenTvis ZalaSi rCeba
tradiciuli Tvalsazrisi Semdegi dazustebiT: mwkrivis fuZe
aris is nawili zmnisa, romelsac CamoSorebuli aqvs zmniswini, pirisa da ricxvis niSnebi.
ramdenadac mwkrivTa gamoKofa da daJgufeba sawarmoebeli fuZis princips emKareba, imden mwkrivze unda visaubroT,
ramdeni gansxvavebuli fuZec arsebobs.
mwkrivis fuZis amgvari gagebis safuZvelze uGlebis sistema
unda gaimarTos im principze, ra principiTac aris warmodgenili II da III seriaSi. es Tvalsazrisi I seriaSi sami mwkrivis gamoKofas varaudobs. amisdakvalad, axal qarTulSi zmnuri formebi daJgufdeba sam seriad da 8 mwkrivad.
I seria
1-li mwkrivi (awmKo-mKofadi) _ (z m n i s w.)- a k e T e b s
me-2 mwkrivi (uwKveteli-xolmeobiTi) _ (z m n i s w.)- a k e T e b d a

IV. zmnis morfologia

371

me-3 mwkrivi (I kavSirebiTi) _ (z m n i s w.)- a k e T e b d e s


II seria
me-4 mwkrivi (wKvetili) _ (z m n i s w.)- a k e T a
me-5 mwkrivi (II kavSirebiTi) _ (z m n i s w.)- a k e T o s
III seria
me-6 mwkrivi (I TurmeobiTi) _ (z m n i s w.)- u k e T e b i a
me-7 mwkrivi (II TurmeobiTi) _ (z m n i s w.)- e k e T e b i n a
me-8 mwkrivi (III kavSirebiTi) _ (z m n i s w.)- e k e T e b i n o s
SeniSvna: 1. ramdenadac erTsa da imave zmnasTan SesaZlebelia sxvadasxva zmniswinTa monacvleoba, vamJobinebT, pirobiTad mivaniSnoT maTze.
2. terminTa pirobiTobis Taobaze zemoTac iTqva.
I seriaSic amJerad tradiciuli terminebis datovebas vamJobinebT. garkveul uxerxulobas
SeiZleba qmnides pirveli da meore mwkrivis saxelebi (awmKo-mKofadi, uwKvetel-xolmeobiTi), magram axali qarTulisaTvis msJelobis gasaadvileblad es pirobiTobac dasaSvebad migvaCnia.
gansaxilvel problemebTan dakavSirebT saintereso da angariSgasawevia `qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis~ Cveneba.
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis komisiam tradiciisagan gansxvavebiT zmnis piriani forma miiCnia ZiriTad saleqsikono erTeulad. upiratesoba mieniya awmKos mesame piris formas: `zmnis leqsikur erTeulad komisiam miiGo awmKos (mKofadis) mesame piri Kvela im warmoebisa, rac zeviT aGvniSneT: Tesavs, iTesavs, uTesavs, aTesvinebs, eTeseba, iTeseba, Tesia,
uTesia (TiToeuli maTgani droebs awarmoebs: Tesavda, Tesavdes,
Tesa, Tesos, uTesavs, eTeseba, eTesos, magram eseni leqsikur erTeulebad ar miiCneva da leqsikonSi ar Sedis~. isic gavixsenoT,
`rac zeviT aGvniSneT~: `zmnis eqspresiuli Zala didia. zmnas SeuZlia, warmogvidginos moqmedeba: rogorc p a s i u r i procesi
da rogorc subieqtis a q t i u r o b i s gamovlena: iTeseba da
Tesavs; rogorc subieqtisTvis gankuTvnili da rogorc saobieqto (masTan _ aqtiuri, pasiuri): iTesavs, uTesavs, eTeseba; ro-

372

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

gorc subieqtis namoqmedari da rogorc


lebuli: Tesavs da aTesvinebs; rogorc
tikurs KofaSi: Tesia (e. i. daTesilia;
uTesia), da rogorc procesi, dinamika:
da sxv.~ (iqve).

sxvisi meSveobiT Sesrum d g o m a r e o b a, stakuTvnilebis aGniSvniT:


Tesavs, iTeseba, iTesavs

rogorc vxedavT, gansxvavebul saleqsikono erTeulebadaa


miCneuli sxvadasxva gvaris (aqtiuri Tu pasiuri), sxvadasxva qcevis, kauzatiuri Tu arakauzatiuri, statikuri Tu dinamikuri
zmnebis awmKos mwkrivis III piris formebi:
Tesavs
iTesavs
uTesavs
aTesvinebs
iTeseba
eTeseba
Tesia
uTesia
xazgasmiTaa aGniSnuli, rom `TiToeuli maTgani droebs
iwarmoebs~, e. i. sxvadasxva mwkrivis forma moepoveba.
e. i. saleqsikono formaa: T e s a v s
misgan nawaremoebi droebia: Tesavda
Tesavdes
Tesa
Tesos
uTesia
eTesa
eTesos
rva mwkrivis (drois) formaa warmodgenili:
awmKo, uwKveteli, I kavSirebiTi, wKvetili, II kavSirebiTi, I
TurmeobiTi, II TurmeobiTi da III kavSirebiTi. qegl-is winasitKvaobaSi araferia Tqmuli e. w. mKofadis wris mwkrivTa
formebis Sesaxeb.
sxvagvarad rom vTqvaT, awmKosa da mKofadis erT mwkrivad
warmodgenas mxars dauyers qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis monacemebi; principi awmKosa da mKofadis cal-calke mwkrivis formebad gaazrebisa gaumarTlebeli Cans.

IV. zmnis morfologia

373

S e v n i S n a v T: mwkrivTa raodenobis sakiTxi mxolod formobrivi principis mixedviT ar gairkveva. gvaqvs paraleluri
warmoebis SemTxvevebic:
i-Tq-m-i-s
Se-v-i-pKar
da-v-a-mKn-a
da-u-xat-av-s
ga-e-keT-a

da
da
da
da
da

i-Tqm-eb-a
Se-v-i-pKr-e
da-v-a-mKn-o
da-u-xat-i-a
ga-e-keT-eb-in-a
da misTanani.

mxolod fuZeTa sxvaobis principi Tu daedeba safuZvlad


sauGlebel erTeulTa gamoKofas, warmodgenil wKvilTa Semadgeneli calebi sxvadasxva fuZis Semcvelni arian; Sesabamisad sxvadasxva
mwkrivad unda iqnes gagebuli. sakiTxis amgvarad dasma, TavisTavad
cxadia, umarTebuloa imdenad, ramdenadac warmodgenil paralelur
formebs erTsa da imave konteqstSi erTi da igive mniSvneloba aqvs.
mag.:

mxatvars suraTi dauxatavs;


mxatvars suraTi dauxatia.

anda: KvelasTan Kvelaferi ar iTqmis;


KvelasTan Kvelaferi ar iTqmeba.
amgvarad, erTi da imave zmnis sxvadasxva fuZis mqone formebi sxvadasxva mwkrivad CaiTvleba im SemTxvevaSi, Tu nebismier
konteqstSi maTi Canacvleba SesaZlebelia; sxvagvarad: erTsa da
imave konteqstSi gansxvavebuli fuZis mqone formaTa semantika
identuria. am SemTxvevaSi saqme gvaqvs mwkrivis formaTa warmoebis TaviseburebebTan, rac calke kvlevis sagania.

IV. 3.13. uGlebis nimuSi axali qarTulisaTvis


I seria
1.

awmKo (mKofadi)

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

374

(da)-v-wer
(da)-wer
(da)-wer-s
2.

(da)-v-wer-T
(da)-wer-T
(da)-wer-en

uwKveteli (xolmeobiTi)
(da)-v-wer-d-i
(da)-wer-d-i
(da)-wer-d-a

3.

(da)-v-wer-d-i-T
(da)-wer-d-i-T
(da)-wer-d-nen

I kavSirebiTi
(da)-v-wer-d-e
(da)-wer-d-e
(da)-wer-d-e-s

(da)-v-wer-d-e-T
(da)-wer-d-e-T
(da)-wer-d-nen
II seria

4.

5.

wKvetili
(da)-v-wer-e
(da)-wer-e
(da)-wer-a

(da)-v-wer-e-T
(da)-wer-e-T
(da)-wer-es

II kavSirebiTi
(da)-v-wer-o
(da)-wer-o
(da)-wer-o-s

(da)-v-wer-o-T
(da)-wer-o-T
(da)-wer-o-n
III seria

6.

I TurmeobTi

7.

(da)-m-i-wer-i-a
(da)-g-i-wer-i-a
(da)-u-wer-i-a
II TurmeobiTi
da-m-e-wer-a

(da)-gv-i-wer-i-a
(da)-g-i-wer-i-a-T
(da)-u-wer-i-a-T

da-gv-e-wer-a

IV. zmnis morfologia

8.

da-g-e-wer-a
da-e-wer-a
III kavSirebiTi
da-m-e-wer-o-s
da-g-e-wer-o-s
da-e-wer-o-s

375

ga-g-e-wer-a-T
da-e-wer-a-T

da-gv-e-wer-o-s
da-g-e-wer-o-T
da-e-wer-o-T

IV. 3.14. mwkrivTa daJgufebisa da Tanamimdevrobis sakiTxisaTvis. iTqva, rom mwkrivebi sawarmoebeli fuZis mixedviTaa
daJgufebuli. Tu pirveli da meore seriis gamoKofa davas ar
iwvevs, amas ver vitKviT mesame seriis mimarT. `TurmeobiTis
Jgufs ar moepoveba saerTo fuZe, amosavlad rom gvqondes warmoebisas, amiT gansxvavdeba TurmeobiTis Jgufi awmKos da namKo
ZiriTadis (n. maris mixedviT: aoristis) Jgufisagan: awmKos Jgufi awmKos fuZezea damKarebuli, namKo ZiriTadisa _ namKo ZiriTadis fuZeze. Tu mesame Jgufi (TurmeobiTis Jgufi) mainc gaerTianda, es imitom, rom am JgufSi Semavali droebi `erTi da imave wesiT iwarmoeba. marTlac, am JgufSi inversiuli wKoba gvaqvs
maSin, rodesac awmKosa da namKo ZiriTadis JgufebSi wKoba pirdapiria...~ pirvel da meore JgufSi `warmoebaa amosavali, mesame
Jgufi sxva princips daemKara~ (arn. Ciqobava).
is, rac mesame Jgufis Taobaze iTqva, zustia da gamarTlebuli Zveli saliteraturo qarTulisaTvis. mesame Jgufis
mwkrivTa warmoebaSi arsebiTi xasiaTis cvlilebebi ganxorcielda da, Cveni azriT, am cvlilebebma saintereso saxe miiGo. amis
Taobaze mesame seriis mwkrivTa warmoebisas visaubrebT. Tumca
mesame seria axal qarTulSic ZiriTadad ar eTanxmeba mwkrivTa
daJgufebis im princips, romelic I da II seriaSi gatarda. rogorc iTqva, I da II seriaSi mkacrad gatarebuli sauGlebeli fuZis principi III seriaSi sxva saxes iGebs. dairGva klasifikaciis
erTiani principi.
klasifikaciis erTiani principis gatarebis cdam mwkrivTa or
Jgufad dalagebis sakiTxi dasva (arn. Ciqobava). Tumca, SeiZleba
iTqvas, rom es cda warumatebeli aGmoCnda. roca am sakiTxze vsaubrobdiT, kiTxva davsviT: aris ki SesaZlebeli saklasifikacio
niSnad sawarmoebeli fuZis principis bolomde gatareba, e. i.
mwkrivTa or seriad daJgufeba? ukve, roca gamoikveTa Cveni Tval-

376

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

sazrisi mwkrivis raobisa da mwkrivTa raodenobis Sesaxeb, vfiqrobT, SesaZlebelia am sakiTxze msJelobac.
sawarmoebeli fuZis principi gulisxmobs imis garkvevas,
warmoebis TvalsazrisiT rogor miemarTeba erTi romelime
mwkrivis saKrdeni fuZe meores.
gavixsenoT: fuZeTa Senebis or princips gamoKofen _ xazovani principi da Canacvlebis principi. mwkrivTa warmoebaSi xazovani principis magaliTad SeiZleba CaiTvalos awmKo-mKofadisa
da uwKvetel-xolmeobiTis mimarTeba: akeTeb akeTeb-d. e. i.
xazovania mimarTeba, roca erTi fuZe srulad meordeba meoreSi.
Canacvlebis principiT miemarTeba erTmaneTs fuZeebi, Tu maT saerTo saKrdeni fuZe aqvT:
akeT-e / akeT-o (b. JorbenaZe).
fuZeTa warmoebis am ori principis safuZvelze aris faqtobriv daJgufebuli I da II seriebSi mwkrivebi. Tavad seriebs
saerTo fuZe moepovebaT (igive Tema). sworia msJeloba, rom
`awmKos Jgufi awmKos fuZezea damKarebuli, namKo ZiriTadisa _
namKo ZiriTadis fuZeze~, magram zogi ram mainc dazustebas moiTxovs: kerZod, rogorc iTqva, unda gairCes mwkrivis fuZe da
mwkrivis saKrdeni fuZe. awmKo-mKofadis fuZe vnebiTi gvaris
zmnebSi -i elementian formebs varaudobs: v-Tbeb-i, v-berdeb-i,
v-izrdeb-i... mwkrivis fuZis kuTvnileba -i elementi mwkrivis mawarmoeblad gaiazreba imitom, rom I seriis sxva mwkrivebSi igi
ar gadahKveba.
v-Tb-eb-i
v-izrdeb-i
v-Tb-eb-od-i
v-izrdeb-od-i
v-Tb-eb-od-e
v-izrdeb-od-e
I seriis meore da mesame mwkrivSi figurirebs awmKo-mKofadis saKrdeni fuZe _ Tb-eb. awmKo-mKofadis mwkrivis fuZe ki aris
Tb-eb-i. ase rom, roca mwkrivTa fuZeebis urTierTmimarTebis
sakiTxs vsvamT, unda daisvas mwkrivis saKrden fuZeTa urTierTmimarTebis sakiTxi da ara mwkrivis fuZeTa mimarTebis sakiTxi.
*
*

IV. zmnis morfologia

377

I seriaSi uwKvetel-xolmeobiTisa da I kavSirebiTis saKrden


fuZeTa Soris sxvaoba ar aris. es ori mwkrivi erTsa da imave
saKrden fuZes gamoiKenebs. sxvaobas maT Soris mwkrivis mawarmoeblebi qmnis. anu am or mwkrivs saerTo aqvT mwkrivis saKrdeni
fuZe; gansxvavebuli _ mwkrivis fuZe. saKrdeni fuZe iqneba akeTeb-d; mwkrivTa fuZeebi a-keT-eb-d-i, a-keT-eb-d-e. amgvarad, mimarTeba awmKo-mKofadisa uwKvetel-xolmeobiTTan da I kavSirebiTTan xazovan principzea damKarebuli, xolo wKvetilis II xolmeobiTsa da III kavSirebiTs Soris _ Canacvlebis principze:
akeT-eb-d-i _ uwKv.-xolm.
awmK.-mKof. _ akeT-eb akeT-eb-d
akeT-eb-d-e _ I kavS.
aqedan gamomdinare, SeiZleba visaubroT `awmKosagan nawarmoeb namKo usrulze~, magram ar SeiZleba visaubroT `namKo usrulisagan nawarmoeb kavSirebiT pirvelze~ (Sdr.: arn. Ciqobava).
anu: I kavSirebiTic iseve iwarmoeba awmKosagan, rogorc
uwKvetel-xolmeobiTi:
akeT-eb-d-i _ uwKvetel-xolm.
awmK.-mKof. _ akeT-eb
akeT-eb-d-e _ I kavSirebiTi
SeniSvna: uwKvetel-xolmeobiTis i elementis istoriis gaTvaliswineba sakiTxs sxvagvarad ar dagvasmevinebs.
-i-s gareSe axal qarTulSi am mwkrivis forma ar
gvxvdeba, amitomacaa, rom igi mwkrivis mawarmoeblad kvalificirdeba (a. SaniZe). am mwkrivTa (uwKvetlisa da I kavSirebiTis) mimarTebis sakiTxi aseve daismis Zvel qarTulSic. Tu -d formantian
zmnebSi iqmneba STabeydileba, rom akeTebd da
akeTebde formebi erTmaneTs xazovani principiT
miemarTebian, sxvagvaria viTareba
-od formantian zmnebTan: aq mimarTeba Canacvlebis princips
emKareba:
uwKveteli _ tir-od-e
I kavSirebiTi _ tir-od-i
es faqti -d sufiqsian formebSi nulovani warmoebis sakiTxs dagvasmevinebs:

378

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

uwKveteli _ a-keT-eb-d-0/ i
I kavSirebiTi _ a-keT-eb-d-e
am SemTxvevaSic Canacvlebis principze unda visaubroT.
II seriis mwkrivebi _ wKvetili da II kavSirebiTi
_ erTmaneTs Canacvlebis principiT miemarTebian.
saKrdeni fuZe saerToa:
wKvetili
_ a-keT-e
II kavSirebiTi _ a-keT-o
amgvarad, I da II seriaSi sami saKrdeni fuZe gamoiKo: akeT
_ akeT-eb _ akeT-eb-d, romlebic erTmaneTs xazovani principiT
miemarTeba. pirveli maTgani saKrdenia meore seriis mwkrivebisaTvis:
akeT-e _ wKvetili
akeT
akeT-o _ II kavSirebiTi
II saKrdeni fuZisagan awmKos mwkrivis fuZe iwarmoeba:
akeT-eb _ akeT-eb-0
III saKrdeni fuZisagan _ uwKvetel-xolmeobiTi da I kavSirebiTi.
akeT-eb-d-i _ wKvetili
akeT-eb-d
akeT-eb-d-e _ II kavSirebiTi
I-II seriis mwkrivebis daJgufeba saKrdeni fuZis urTierTmimarTebis mixedviT aseT suraTs mogvcems:
wKvetili _ akeT-e
II kavSirebiTi _ akeT-o

saKrdeni fuZe akeT

awmKo-mKofadi _ akeT-eb-0 _ saKrdeni fuZe akeT-eb


uwKvetel-xolmeobiTi _ akeT-eb-d-i
saKrdeni fuZe akeT-eb-d
I kavSirebiTi _ akeT-eb-d-e

IV. zmnis morfologia

379

Tu zedmiwevniT Tanmimdevrulni viqnebiT sawarmoebeli fuZis principis bolomde gatarebaSi, mwkrivebi zemowarmodgenili
TanmimdevrobiT unda dalagdes. meore seriad miCneuli mwkrivebis saKrdeni fuZe SedarebiT martivia. I seriis mwkrivTa saKrdeni fuZe rTulia, martivisagan warmoebuli. faqti cnobilia, magram sistemis gadaJgufebis sakiTxi ar dasmula. aq, albaT, tradicias gaewia angariSi. da meorec, rogorc Cans, droul semantikas eweoda angariSi, roca uGlebis erTeulTa dasaxelebas
awmKo drois gamomxatveli mwkriviT iwKebdnen... samecniero gramatikaSi am tradiciis darGvevis cdaa a. SaniZis mier adreul
naSromSi sauGlebel erTeulTa pirvel (A) Jgufad `namKo srulis Jgufis~ miCneva, xolo meore Jgufad (B) _ `awmKos Jgufis~
warmodgena (a. SaniZe).
miGebuli Tanamimdevrobis Secvlis sxva cda ar Kofila. am
SemTxvevaSi tradicias angariSi unda gaewios.
kidev: rogori unda iKos urTierTCanacvlebul fuZeTa
Tanmimdevroba? rogorc iTqva, wKvetili da II kavSirebiTi warmoebis mixedviT araa erTimeoreze damokidebuli mwkrivebi. Tanmimdevrobis Secvla sawarmoebeli fuZis princips ar daarGvevda,
magram tradiciul Tanmimdevrobas formobrivi gamarTlebac
aqvs: reducirebadi xmovnis Semcvel fuZeebSi wKvetili amosavali xmovniani variantiTaa warmodgenili, II kavSirebiTi _ reducirebuliT:
v-kal-i
kal
v-kl-a
amosavali varianti, bunebrivia, win uswrebdes mis meoreul, fonetikur variants. Tumca sagulvebelia, rom tradiciuli
TanmimdevrobisaTvis semantikuri momentia amosavali. urTierTCanacvlebul fuZeTagan, orive SemTxvevaSi, erTi upiratesad
TxrobiTi kilos gamomxatvelia, meore _ kavSirebiTisa. Tanmimdevrobis sakiTxic, rogorc Cans, am faqtma gadawKvita. gavixsenoT: praqtikuli gramatikebidan moKolebuli (da ara mxolod
qarTulSi) Kvela SemTxvevaSi Jer TxrobiTi kilos gamomxatveli
formebi ganixileboda, Semdeg _ kavSirebiTisa da a. S.

380

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

rogoria III seriis mwkrivis formaTa fuZis struqtura da


aris Tu ara SesaZlebeli sawarmoebeli fuZis mixedviT maTi I an
II seriaSi CarTva?
SeniSvna: III seriaSi momxdar formobriv cvlilebebs calke
Tavi daeTmoba am wignSi. es sakiTxebic iq ufro
dawvrilebiT iqneba ganxiluli...
rogorc iTqva, `TurmeobiTis Jgufs ar moepoveba saerTo
fuZe~ (arn. Ciqobava). msJeloba ar iTvaliswinebs erTpirian gardauval zmnaTa SemTxvevas. es erTaderTi gamonaklisia, roca III
seriis samive mwkrivis warmoeba erTgvarovan principzea damKarebuli:
I TurmeobiTi
II TurmeobiTi
III kavSirebiTi

_
_
_

gamTbar-xar,
gamTbar-iKavi,
gamTbar-iKo,

gazrdil-xar
gazrdil-iKavi
gazrdil-iKo

formawarmoebis TvalsazrisiT III seriis mwkrivTa calke


Jgufad gamoKofas mxolod am tipis zmnaTa warmoeba dauyerda
mxars... magram es sagangebo SemTxvevaa _ aGweriTi warmoeba mimGeobur formaTa gamoKenebiT. es principulad ganasxvavebs am
tipis formebs statikur zmnaTa awmKosa da gardamaval zmnaTa
pirveli TurmeobiTis warmoebisagan, romlebSic aGweriTi warmoeba zmnur fuZezea damKarebuli: v-zi-var, v-tiri-var (Sdr.: vzi, v-tiri...)... da-uxatav-xar, a-uSeneb-i-xar... sagulisxmoa isic,
rom am SemTxvevaSi aGweriTi warmoeba I-II subieqturi piris
formebTan gvaqvs; III subieqtur pirSi organuli warmoebaa: zi-s,
tiri-s... dauxatavs, auSenebi-a...
TviTon is faqtic, rom mesame seriis mwkrivTa warmoebaSi
aseTi principuli sxvaobaa, mas gancalkevebiT daaKenebs. Kovel
SemTxvevaSi, gamTbarxar tipis zmnaTa I an II seriaSi gadanawilebis sakiTxi ar SeiZleba dadges.
Kvela sxva tipis zmnasTan I TurmeobiTis warmoeba sxvaobs
II TurmeobiTisa da III kavSirebiTis warmoebisagan. es sxvaoba
principuli xasiaTisaa.
pirvel Kovlisa, KuradGeba gvinda mivaqcioT xmovanprefiqsTa sakiTxs. mwkrivis fuZis ganmarteba xmovanprefiqss fuZiseul

IV. zmnis morfologia

381

elementad warmogvidgens (gavixsenoT: mwkrivis fuZe aris is nawili zmnisa, romelsac CamoSorebuli aqvs zmniswini, pirisa da
ricxvis niSnebi), I da II seriis mwkrivTa paradigmebSi xmovanprefiqsi ucvalebeli elementia (vsaubrobT moqmedebiTi gvaris
zmnebze, prefiqsian vnebiTebsa da orpirian sufiqsian vnebiTebze):
-xatavs,
a-keTebs,
i-keTebs,
u-keTebs,
e-zrdeba,

-xatavda,
a-keTebda,
i-keTebda,
u-keTebda,
e-zrdeboda,

-xatavdes,
a-keTebdes,
i-keTebdes,
u-keTebdes,
e-zrdebodes,

-xata,
a-keTa,
i-keTa,
u-keTa,
e-zarda,

-xatos
a-keTos
i-keTos
u-keTos
e-zardos...

III seria sxvaobs I-II seriisagan xmovanprefiqsTa TvalsazrisiT:


gardamaval zmnaTa I TurmeobiTSi I da II seriaSi gamoKenebuli , a, i, u xmovanprefiqsTa monacvled saobieqto qcevis
u(/ i) prefiqsi gvevlineba:
_
da-u-xatavs
-xatavs
_
ga-u-keTebia
a-keTebs
_
ga-u-keTebia
i-keTebs
_
ga-u-keTebia
u-keTebs
damTxveva xdeba mxolod saobieqto qcevis SemTxvevaSi. amave
tipis zmnebTan sruliad gansxvavebul viTarebas gviCvenebs II
TurmeobiTi da III kavSirebiTi: Kvela SemTxvevaSi xmovanprefiqsTa
monacvled e- gvevlineba.
-xatavs
a-keTebs
i-keTebs
u-keTebs

_
_
_
_

da-e-xata,
ga-e-keTebina,
ga-e-keTebina,
ga-e-keTebina,

da-e-xatos
ga-e-keTebinos
ga-e-keTebinos
ga-e-keTebinos

xmovanprefiqsTa TvalsazrisiT erTferovania viTareba gardamaval zmnaTa I TurmeobiTSi, gansxvavebuli I-II seriisagan; aseve: erTferovania viTareba II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi,
gansxvavebuli, erTi mxriv, I-II seriisagan da, meore mxriv, I Tur-

382

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

meobiTisagan.
Tu fuZis warmodgenil ganmartebas gaviziarebT, sawarmoebeli fuZis principis mixedviT III seriis formebi gansaxilvel
zmnaTa I da II seriaSi ver gadanawildeba. winaaGmdeg SemTxvevaSi
sayiro gaxdeba fuZis ganmartebis Secvla _ xmovanprefiqsTa
ugulebelKofa.
sakiTxi aseve dadgeba e- prefiqsian zmnaTa mimarTac: zmnebi, romelTac I-II seriaSi e- prefiqsi aqvT, III seriaSi Cveulebriv
xmovanprefiqsis gareSea warmodgenili:
e-zrdeba _ ga-zrdia
_ ga-zrdoda
_ ga-zrdodes
III seria am SemTxvevaSi erTgvar viTarebas gviCvenebs da gansxvavdeba principulad I-II seriisagan.
i- prefiqsian erTpirian zmnebSic viTareba analogiuria: III
seriaSi aGweriTi warmoeba gvaqvs da xmovanprefiqsis sakiTxi ar
dgas:
i-Sleba _ ga-Slil-a
ga-Slil-iKo
ga-Slil-iKos
xmovanprefiqsTa viTarebis gaTvaliswineba mxars dauyers III
seriis mwkrivTa calke Jgufad gamoKofas. es iTqmis, pirvel Kovlisa, Kvela tipis vnebiTi gvaris zmnaTa Sesaxeb. rogorc iTqva,
gardamavali zmnebi am niSnis mixedviT ver gaerTiandeba I an II seriasTan, Tumca maTi erT Jgufad gaerTianebac ar iqneba gamarTlebuli: I TurmeobiTi sxvaobs danarCeni mwkrivebisagan (SevniSnavT imasac, rom a. SaniZe xmovanprefiqss TemaSi ar ganixilavs...).
viTarebas ar gaamartivebs xmovanprefiqsTa monacemebis gauTvaliswineblobac. erTpiriani vnebiTi gvaris zmnaTa III seriis
formebis Sesaxeb ukve iTqva. es Jgufi gancalkevebiT dgas.
iseve rogorc xmovanprefiqsebis SemTxvevaSi, fuZis struqturis TvalsazrisiTac Kvela SemTxvevaSi sxvadasxvagvar viTarebas gviCvenebs, erTi mxriv, I TurmeobiTi, xolo, meore mxriv, II
TurmeobiTi da III kavSirebiTi. am SemTxvevaSic erTgvaria viTareba am ori mwkrivis warmoebisa.
Tu mxedvelobaSi ar miviGebT xmovanprefiqsebs, I TurmeobiTis fuZis struqtura erT SemTxvevaSi emTxveva awmKo-mKofadis

IV. zmnis morfologia

383

fuZis struqturas; awmKo-mKofadis saKrdeni fuZea gamoKenebuli


saKrdenad I TurmeobiTisaTvisac. amgvar viTarebas gviCvenebs erTi nawili gardamavali zmnebisa:
awmKo

xat-av-s
dg-am-s
a-keT-eb-s
drek-s

I TurmeobiTi

da-u-xat-av-s
da-u-dg-am-s
ga-u-keT-eb-i-a
mo-u-drek-i-a

erTi Jgufis gardamaval zmnaTa I TurmeobiTi saKrdenad II


seriis fuZes iKenebs:
wKvetili

_ a-q-o

I TurmeobiTi

ga-a-Tb-o

u-q-i-a (Sdr. awmKo


_ a-q-e-b-s)
ga-u-Tb-i-a
(Sdr. awmKo _
a-Tb-ob-s)

Taviseburia viTareba gardauvali orpiriani zmnebisa: I TurmeobiTis saKrdeni fuZe ar emTxveva arc I da arc II seriis fuZeebs:
awmKo-mKofadi
wKvetili
I TurmeobiTi

_
_
_

u-keT-d-eb-a
ga-u-keT-d-a
ga-h-keT-eb-i-a

e-zrd-eb-a
ga-e-zard-a
ga-zrd-i-a

u-dn-eb-a
ga-u-dn-a
ga-s-dn-ob-ia

amgvarad, relatiur gardamaval da gardauval zmnaTa I


TurmeobiTi erT SemTxvevaSi I seriis fuZes daemKareba, meore
SemTxvevaSi _ II seriis fuZes, xolo mesame SemTxvevaSi gancalkevebiT dadgeba. Tu xmovanprefiqsTa monacemsac gaviTvaliswinebT,
SeuZlebeli aGmoCndeba I TurmeobiTis I an II seriis mwkrivebTan
gaerTianeba sawarmoebeli fuZis mixedviT.
aseTive daskvna gakeTdeba II TurmeobiTisa da III kavSirebiTis formaTa analizis safuZvelzedac; ramdenadac, rogorc iTqva, saKrdeni fuZe am ori mwkrivisa identuria, e. i. es ori
mwkrivi erTmaneTs Canacvlebis principiT miemarTeba. mxolod meore TurmeobiTis magaliTs moviKvanT:
a) gardamaval zmnaTa erTi Jgufis II TurmeobiTi II seriis
fuZes emKareba:
awmKo-mKofadi

xat-av-s

a-q-eb-s

drek-s

384

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

wKvetili
II TurmeobiTi

_
_

da-xat-a
da-e-xat-a

Se-a-q-o
Se-e-q-o

mo-drik-a
mo-e-drik-a

b) II TurmeobiTis saKrden fuZes awmKo-mKofadis saKrdeni


fuZisagan -in formanti ganasxvavebs:
awmKo-mKofadi
II TurmeobiTi

_
_

a-keT-eb-s
ga-e-keT-eb-in-a

a-Sen-eb-s
a-e-Sen-eb-in-a...

SeniSvna: am SemTxvevaSi mniSvneloba ara aqvs imas, in daboloeba erTiani sufiqsia, Tu SeiZleba misi daSla
_ i-n.
g) orpirian gardauval zmnaTa II TurmeobiTis fuZis struqtura gansxvavebulia rogorc I seriis, ise II seriis mwkrivis
fuZeTa struqturisagan. gansxvavebas qmnis -od sufiqsi, romelic Kvela SemTxvevaSi gamovlindeba. igive -od uwKvetelSic
gvaqvs, magram sxvaobas zog SemTxvevaSi vnebiTobis sufiqsis
uqonloba qmnis, sxva SemTxvevaSi _ Temis niSani; suraTi aseTia:
uwKveteli

II TurmeobiTi

u-keT-d-eb-od-a
e-zrd-eb-od-a
e-mal-eb-od-a
u-Sr-eb-od-a
u-kvd-eb-od-a

ga-h-keT-eb-od-a
ga-zrd-od-a
da-mal-v-od-a
ga-Sr-ob-od-a
mo-kvd-om-od-a

Tu am SemTxvevaSic xmovanprefiqsTa viTarebas gaviTvaliswinebT, sxvaoba III seriis mwkrivTa saKrden fuZeebsa da I-II seriis
fuZeTa Soris ufro aSkara gaxdeba...
is, rac vTqviT III seriis formaTa warmoebis Taobaze, cnobili faqtebia. Cvens mizans ar Seadgens mwkrivTa warmoebis sakiTxebis gamowvlilviTi analizi. gvsurda mxolod zogadi suraTi
warmogvedgina da gveCvenebina, rom saKrdeni fuZis struqturis
TvalsazrisiT III seriaSi sakmao siyrelea, araa erTgvarovneba,
rac gamoricxavs SesaZleblobas sawarmoebeli fuZis principis
mixedviT am mwkrivTa I da II seriaSi gadanawilebisas.
amgvarad, sirTule da araerTgvarovneba III seriis mwkrivTa
formebis warmoebisa Seapirobebs am seriis calke Jgufad ga-

IV. zmnis morfologia

385

moKofas. vfiqrobT, Kvelaze optimaluri varianti mwkrivTa daJgufebisa n. mariseuli variantia im naklovanebiT, rac TviT avtorma aGniSna Tavis droze.
IV. 3.15. qarTuli zmnis formaTa semantikuri analizisaTvis. sayovelTao aGiarebiT, qarTuli zmnis fleqsiur erTeulTa analizi, gansakuTrebiT, mniSvnelobisa da funqcionirebis
TvalsazrisiT, did sirTuleebs awydeba. imdeni sxvadasxvagvari
da urTierTgamomricxavi Tvalsazrisi, ramdenic e. w. zmnuri kategoriebis Sesaxeb arsebobs, Znelad rom sxva romelime gramatikul sakiTxs warmoeSvas. vinaidan TvalsazrisTa da terminTa
mravalgvaroba Sesabamisi sakiTxebis Seswavlasa da swavlebasac
aZnelebs, problemas, wminda mecnieruli, Teoriuli damokidebulebis garda, garkveuli pedagogiuri interesic axlavs. zmnur
formaTa ZiriTadi semantikuri maxasiaTeblebis Tanmimdevruli
aGwera aucilebeli winapirobaa Sesabamisi sakiTxebis saTanadod
gaazreba-aTvisebisa.
imisaTvis, rom analizis procesi Tanmimdevruli iyos, ramdenime amosavali wertili unda gavixsenoT.
uGlebis _ zmnuri fleqsiis rTuli sistemis _ yoveli
wevri (yoveli mwkrivi) aris zmnis arsebobis, misi enobrivi funqcionirebis forma; mwkrivis semantika ki SeiZleba ganisazGvros
rogorc zmnuri formis funqcionirebis Sinaarsi. mwkrivi gramatikuli formaa, romlis enobrivi warmodgena mniSvnelobis gareSe ar xdeba. formasa da mniSvnelobas Soris ganuyofeli erTobaa; maTi dacalkeveba mxolod analizis (abstraqciis) doneze
aris SesaZlebeli; mniSvnelobis warmodgena ki swored funqcionirebis procesSi xdeba.
ramdenadac mwkrivebis analizis procesSi funqcionirebis
cnebisa da Sinaarsis Semotana aucilebelia (mniSvneloba funqcionirebaSi vlindeba), ZiriTadi da araZiriTadi, arsebiTi da
meorexarisxovani mniSvnelobebis gasamijnavad sairoa funqcionirebis doneebis gansazGvra. formaTa funqcionirebisas unda davadginoT ZiriTadi da kerZoobiTi gramatikuli mniSvnelobebi,
TviT formisaTvis damaxasiaTebeli da konteqstidan momdinare
mniSvnelobebi. amisaTvis ki, pirvel yovlisa, aucilebelia funqcionirebis sazGvrebis dadgena.

386

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

zmnuri forma, semantikurad sxvadasxva donis monacemTa


rTuli sinTezis Sedegi, erTi ganuyofeli mTlianobaa (am semantikuri mTlianobis SenebaSi monawileobs leqsikuri, gramatikuli da modaluri mniSvnelobebis urTierTdeterminirebuli monacemebi). cxadia, SesaZlebeli rom iyos, sasurveli iqneboda
zmnuri forma gansazGvruliyo rogorc realuri erTiani monacemi, rogorc semantikuri mTlianoba. magram rogorc formis,
aseve semantikuri struqturis analizisas iZulebuli varT mniSvnelobaTa diferencireba movaxdinoT, raTa Semdgom maTi xelovnuri integraciiT mivuaxlovdeT enobriv sinamdviles, semantikuri struqturis agebis enobriv wess.
semantikuri struqturis diferencirebuli analizi erTgvari formaluri (xelovnuri) proceduraa, garkveulwilad
morfologiuri analizis moTxovnebiT Sepirobebuli. semantikuri struqturis diferencirebuli aGwerisas korelaciis cnebas
Tu movixmobT, am wesiT SevZlebT davadginoT semantikuri erTeulebi (korelatebi) da am erTeulebis urTierTmimarTebis zogadi xasiaTi, semantikuri kategoriebi. korelacia gramatikuli
Tu semantikuri kategoriis gamoyofis pirobaa. kategoria urTierTdapirispirebul (korelaciur) gramatikul mniSvnelobaTa
sistemad (erTianobad) SeiZleba ganisazGvros.
Cveulebriv, enaSi mniSvnelobebi bevrad ufro rTul da
mravalferovan mimarTebebs warmogvidgenen, vidre es formawarmoebis struqturul SesaZleblobebSi warmoCndeba (magaliTad,
daewera formaSi `Tanamdevrobas~ xedaven, rac, rogorc iTqva,
ar aisaxeba morfologiur struqturaSi). mniSvnelobebi bevr
iseT niuanssac gamoavlens, romelTa moqceva raime wesisa Tu
cnebis farglebSi zogjer arc ki xerxdeba. forma, rogorc semantikuri erTeuli, aris calkeul mniSvnelobaTa rTuli integrirebuli mTlianoba, romelic ar udris calkeul morfologiur
elementTa mniSvnelobebis meqanikur jams, aramed warmoadgens
myar erTeuls, romelSic calkeul monacemTa SeTavsebadobis xarisxi Zneli gansasazGvria...
magaliTisaTvis movixmoT enobrivad SedarebiT `diferencirebuli~, analizuri warmoSobis erTeuli _ daxatulxar forma. rogorc cnobilia, amgvar formebSi leqsikuri mniSvneloba
saxeluri elementisa (daxatul-) Senaxulia, xolo misi gramati-

IV. zmnis morfologia

387

kuli mniSvneloba iCrdileba; meSveli zmna ki, piriqiT, leqsikur


mniSvnelobas kargavs da formantad iqceva. amis Sedegad viGebT
perfeqtul mwkrivs, magram es aGwera mxolod sqematurad da meqanikurad asaxavs im rTul process, romelic semantikurad
ganuyofel daxatulxar erTeuls iZleva.
rogorc iTqva, formis semantikur mTlianobas qmnis leqsikur, gramatikul da, agreTve, konteqstur mniSvnelobaTa urTierTkavSiri. amasTanave, pirveli ori monacemi formaSi ganuyofelia. leqsikuri mniSvneloba xSirad arsebiT gavlenas axdens
formis mTlian semantikaze. magaliTad, statikur zmnasTan saerTo I TurmeobiTi Sehfenia (cxvari ferdobs), gaSlila (velebi)
drouli TvalsazrisiT arsebiTad awmyoa (Sefenilia, gaSlilia)
da maTSi, faqtobriv, ugulebelyofilia namyos moqmedeba (Seefina, gaiSala), romelic dinamikur zmnebSi, piriqiT, win aris
wamoweuli; Sdr.: auSenebia, dauweria... aqve isic unda iTqvas,
rom absoluturi zmnebis drouli semantika, relatur zmnebTan
SedarebiT, metad aris gadmonacvlebuli awmyosaken. es imas niSnavs, rom gardamavlobac zogjer gasaTvaliswinebeli xdeba
mwkrivTa mniSvnelobebis analizisas.
aseve, gansxvavebuli leqsikuri mniSvnelobis zmnaTa aspeqturi semantikac SesaZloa erTgvar suraTs ar iZleodes; zmnis
leqsikuri mniSvneloba da aspeqti erTmaneTTan aris dakavSirebuli. amitomac zmnuri semantikis zedmiwevniTi aGwerisas zmnaTa leqsikur jgufebsac gamoyofen... saerTod ki, mwkrivebis zogadi semantikuri aGwerisas ZiriTadi suraTis warmosadgenad
dasaSvebia (aucilebelic ki aris) amgvari monacemebisagan mTavari semantikuri erTeulebis ganyeneba moxdes.
rogorc aGiniSna, yoveli zmnuri forma nairgvar mniSvnelobasa da funqcias iTavsebs. amasTanave, ena ar uSvebs identuri
semantikis mqone ori formis Tanaarsebobas da amiT icavs yoveli calkeuli formis, rogorc semantikuri mTlianobis (da ara
rogorc mniSvnelobaTa meqanikuri jamis), damoukideblobas... amave dros, yovel calkeul mniSvnelobas, rogorc iTqva, SeiZleba
ar hqondes damoukidebeli morfologiuri gamoxatuleba, Tavisi
formaluri niSani. cnobilia, rom formis morfologiuri
struqtura da semantikuri struqtura xSirad ar misdeven
erTmaneTs: semantika bevrad ufro rTul da mravalferovan

388

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

mimarTebebs warmogvidgens. amitomac laparakoben ara morfologiur, aramed gramatikul Tu semantikur kategoriebze...
Cveulebriv, zogadi enobrivi mniSvnelobebi zmnur formebSi, mwkrivebSi mxolod nawilobriv aisaxeba (es Seexeba drosac,
kilosac, aspeqtsac, sxva modalobebsac...), maTi (am mniSvnelobebis) enobrivi ganxorcieleba sul sxvadasxva saSualebebiT xdeba
(morfologiuriT, sintaqsuriT, leqsikuriT, konteqsturiT...).
roca enobriv mniSvnelobaTa analizs visaxavT miznad, garkveuli TvalsazrisiT, albaT umjobesi iqneboda zogadad moxazuliyo ama Tu im enobrivi mniSvnelobis sazGvrebi da Semdgom,
Sesabamisad, dadgeniliyo maTi `montaJis~ wesebi, maTi realizaciis SesaZleblobebi formobriv monacemebSi. egeb es gza ufro
xelovnuri da sqematuri yofiliyo, magram, samagierod, Tavidan
agvacilebda analogiur mniSvnelobaTa gafantvas gansxvavebul
enobriv monacemTa mixedviT.
magaliTad, Tanamedrove qarTulSi udavod mkvidrad arsebobs e. w. u n a x a o b i s semantika. amasTanave, im mwkrivebisaTvis,
romelTa saxeldeba am mniSvnelobis mixedviT xdeba (I da II TurmeobiTebi), rogorc specialur literaturaSia miTiTebuli,
unaxaobis gamoxatva garkveulad fakultaturia, gamoxatvis ZiriTadi enobrivi saSualeba leqsikuria (Turme), Tumca arc amiT
amoiwureba aGniSnuli semantikis gamoxatvis SesaZleblobebi
(Sdr. dialeqturi: minavala, midenila... modaluri saSualebebi:
Cans, etyoba...).
I TurmeobiTis formis mimarTeba aGniSnul zogad mniSvnelobasTan sqematurad rom gamovsaxoT, am mwkrivs unaxaobis semantikur velTan mxolod nawilobrivi Sexebis are aGmoaCndeba:

I TurmeobiTi

unaxaoba

Sedeg.uwinaresoba

xolo es semantikuri veli mTlianad warmodgeba sxvadasxva


rigis enobrivi monacemebiT:

IV. zmnis morfologia

unaxaoba

_____
_____
_____
_____

389

Turme _ TxrobiTi kilos mwkrivebi


I da II TurmeobiTebi
minavala, midenila tipis formebi
`Cans~, `etyoba~ da sxva modaluri
saSualebebi

Tu ufro zust analizze midgeba saqme, e. w. unaxaobis semantika SeiZleba ufro mcire niuansobriv Semadgenlebadac danawevrdes.
analogiuri suraTi ganmeordeba mravalgzisobis, SedegobiTobis da sxva semantikuri erTeulebis analizis drosac.
amgvari aGwera, cxadia, saintereso suraTs daxatavda, magram mas ver gavyvebiT, roca mizani konkretulia _ zmnis mwkrivTa mniSvnelobebis gansazGvra.
erTi sakiTxic:
semantikuri analizisas zogjer mosaxerxebelia perifrazirebis, sinonimuri `gardaTqmis~ xerxi, romelic ukeT gamoavlens
enobrivi erTeulis Semadgeneli semantikuri komponenentebis
struqturas, ramdenadac sinTezur formebSi ufro metad aris
xolme abstrahirebuli semantikuri mimarTebebi; analizur perifrazebSi ki am mimarTebebis nawilobrivi ganwilva (diferenciacia) xerxdeba, Tumca amgvari perifrazebic enobrivad mTliani semantikuri erTeulebia; magaliTad: damiweria _ d a w e r i l i m a q v s; sweria _ d a w e r i l i a r i s.
roca enaSi garkveuli semantikuri monacemebi sxvadasxva
enobrivi saSualebebiT SeiZleba gamoixatos, roca enobrivi perifrazireba xerxdeba, yovelTvis unda vivaraudoT, rom perifrazuli variantebi absoluturi sinonimebi ar iqneba, winaaGmdeg SemTxvevaSi enas isini ar dasirdeboda; magaliTad, Sesityveba `dawerili aqvs~ mTlianad ver faravs `dauweria~ erTeulis mniSvnelobas, Tumca am ukanasknelis SedegobiTobas kargad usvams xazs.
am mxriv metadre safrTxilo Cans `perifrazireba~ ucxo
enebis masalis safuZvelze, rac zogjer enobrivi specifikis nivelirebas iwvevs. magaliTad, xSirad mimarTaven qarTuli enis
TurmeobiTis mwkrivebis morgebas indoevropuli perfeqtis Targze. miuxedavad imisa, rom I-II TurmeobiTebis perfeqtuli buneba

390

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ueveli faqtia, araTu relatiur zmnaTa sinTezuri formebi,


aramed qarTuli enis absolutur zmnaTa analizuri warmoSobis
mwkrivebic ki bevrad gansxvavdeba evropuli enebis perfeqtisagan, maTi analizis kriteriumebi yovelTvis ar Tanxvdeba erTmaneTs.
yovelive aGniSnuli, cxadia, xels ar uSlis imas, rom
mTliani mniSvnelobis semantikur komponentebad daSla da sinonimuri perifrazirebis xerxis gamoyeneba semantikuri analizis
erT-erT saSualebad miviCnioT.
rogorc ukve aGiniSna, zmnuri formis mniSvnelobebi misi
funqcionirebisas warmoCndeba. zmnis funqcionirebis garemo, asparezi aris winadadeba. metic, zmna aris winadadebis birTvi da
zmnuri formis warmodgena Sesityvebis gareSe SeuZlebelia, yoveli zmnuri forma ukve TavisTavSi gulisxmobs sintaqss. amitomac, zmnis analizi sintaqsisagan gamocalkevebiT ar xerxdeba.
zmnuri Sesityveba, zmnuri sintaqsi ki ufro farTo enobrivi
monakveTis _ konteqstis _ monacemebiT aris gajerebuli.
Semdegi msjelobisaTvis aq ramdenime samuSao terminis gansazGvra mogvixdeba.
zmnur Sesityvebad miviCnevT imas, rac koordinaciis farglebSi Tavsdeba. mas statikuri sintaqsic SeiZleba davarqvaT,
magram Semdgom, farTo konteqstTan dapirispirebis Sesaqmnelad,
`neitralur konteqsts~ vuwodebT.
`neitraluri konteqstis~, anu zmnuri Sesityvebis _ zmnis
funqcionirebis umciresi erTeulis _ farglebSi formis ZiriTadi mniSvneloba ar icvleba. amitomac SesaZlebelia zmnuri
formis ZiriTadi semantikuri monacemebi, ZiriTadi statusi ganvsazGvroT maqsimalurad neitralur garemocvaSi, `neitralur
konteqstSi~, ramdenadac ufro meti gamonawevreba zmnuri formisa `konteqstidan~, meti ganyeneba funqcionirebisagan faqtobriv SeuZlebelia.
rac Seexeba konteqts: Sesityvebis birTvis _ zmnis _ mniSvnelobebis kvlevisas konteqstiseulad gaigeba yovelive is, rac
konkretuli zmnuri Sesityvebis farglebidan gadis (iqneba es
rTuli sintaqsuri konstruqcia, sagaremoebo da modaluri sityvebi da nawilakebi, Tu intonacia).

IV. zmnis morfologia

391

zmnuri formebis mniSvnelobaTa kvlevisas am formebis funqcionirebisadmi amgvari midgoma SesaZleblobas iZleva `konstruqciuli~ niSniT Tavidanve or jgufad gavyoT mwkrivebi.
pirvel jgufSi Semova is formebi, romelTac unari SeswevT martivi konstruqciebis, `neitraluri konteqstis~ Seqmnisa, meoreSi ki _ isini, romlebic rTuli sintaqsuri konstruqciebis
Seqmnas emsaxurebian, dasrulebul martiv konstruqciebs (`neitralur konteqsts~) ver iZlevian.
*
aq ukve aucilebeli xdeba kilos kategoriis adekvaturi
gansazGvra. magram sanam kilos cneba ganimartebodes, mwkrivis
ZiriTadi semantikuri maxasiaTeblebi unda gamoikveTos.
romeli semantikuri kategoriebia ganmsazGvreli zmnuri
formis, rogorc damoukidebeli funqciuri erTeulis, mniSvnelobis SeqmnaSi?
tradiciulad, yoveli zmnuri forma, rogorc uGvlilebis
sistemis wevri, romelime piris, ricxvis, kilos, droisa da aspeqtis gagebas iZleva.
amaTgan yvela elementi erTi rigis semantikuri monacemi
ar aris. piri da ricxvi araa ganmsazGvreli kategoriebi zmnur
formaTa semantikuri opoziciis SeqmnaSi; isini, ase vTqvaT,
mwkrivisSida kategoriebia (TumcaGa formaTa mniSvnelobebis niuansobrivi aGwerisas maTi gaTvaliswinebac zogjer sairo xdeba. aseTebia, mag., brZanebiToba, TurmeobiToba da sxv.).
gvrCeba sami kategoria: kilo, dro da aspeqti. yoveli
mwkrivis ZiriTadi mniSvneloba SeiZleba daxasiaTdes am sami semantikuri kategoriis gamoyenebiT; maTi kombinacia gvaZlevs
mwkrivs _ rogorc funqciur erTeuls.
ra mimarTebaa am sam semantikur erTeuls Soris?
logikuri iqneba mimarTebaTa dadgenisas im kategorias mienios prioriteti, romelic formaTa ufro zogad korelacias
gamoxatavs, mwkrivTa ufro martivi klasifikaciis SesaZleblobas
iZleva.
mwkrivTa amgvari ZiriTadi (binaruli) dapirispirebis Semqmnelia kilos kategoria, oGond cnebis arcTu mTlad tradiciuli SinaarsiT. kilouri opozicia iZleva zmnur formaTa tradiciuli gamijvnis SesaZleblobas. amiT es kategoria pirveli sa-

392

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

klasifikacio erTeulia dro-kiloTa sistemaSi. dro-kiloTa


mTeli sistema enobrivi funqcionirebis dasawyisSive orad ganiyofa: pirvel jgufs Camoayalibebs `neitraluri konteqstis~ Seqmnis unaris mqone mwkrivebi, anu tradiciuli TxrobiTi kilos
mwkrivebi, xolo meore jgufs yvela danarCeni _ `neitraluri
konteqstis~ Seqmnis unaris armqone mwkrivebi, romelTaTvisac
termini kavSirebiTi zedgamorilia. amgvarad, Cven mwkrivebs
funqcionirebis pirvel etapze ganvsazGvravT (da vajgufebT)
konstruqciuli niSniT: kilo mwkrivis konstruqciuli (resp.
funqciuri) unaria.
magram aq sairoa kilos tradiciul gansazGvras SevexoT.
saqme is aris, rom kilo ganimarteba rogorc semantikurmodaluri kategoria.
moviyvanT a. SaniZis ganmartebas, romelic, CvenTvis saintereso kuTxiT, ZiriTadad warmoaCens yvela sxva ganmartebis Girseba-naklovanebebs: `kilo aris forma zmnisa, romelic gviCvenebs, rom moubris mier dasaxelebuli moqmedeba unda iqnes gagebuli an rogorc ueveli faqti, an rogorc SesaZlebel-savaraudebeli, an kidev _ rogorc Sesasrulebeli. amis mixedviT gvaqvs
sami kilo: TxrobiTi, kavSirebiTi da brZanebiTi...
kavSirebiTia kilo, romelic zmniT aGniSnul moqmedebas
ise warmoadgens, rom igi ar aris faqti, magram SeiZleba xdebodes, moxdes, an momxdariyos. rom SevadaroT erTmaneTs es formebi: `vaSeneb~ da `vaSeno~, davrwmundebiT, rom maT Soris is
gansxvavebaa, rom erTi faqts gadmogvcems (`saxls vaSeneb~), meore ki iseT moqmedebas gviCvenebs, romelic SesaZlebelia, magram
faqti ar aris (`saxli me vaSeno?~)~.
Tanamedrove qarTulSi brZanebiTi kilo mwkrivTa doneze
aGar arsebobs, misi gamoxatva dGes intonaciuri da leqsikuria,
zmnuri formebi ki TxrobiTisa da kavSirebiTisa gamoiyeneba.
rac Seexeba or danarCen kilos (TxrobiTsa da kavSirebiTs), maTi opoziciis semantikuri xasiaTi ar aris TavisTavadi,
mwkrivTa doneze ganxorcielebuli faqti da masze mxolod saTanado erTeulebis funqciuri unaris gansazGvris Semdeg SeiZleba msjeloba. faqtobriv, aGniSnuli erTeulebi arc aris erTi
donis monacemebi imisaTvis, rom maT Soris semantikuri opozicia Seiqmnas. e. w. TxrobiTi kilo semantikurad aris kilos ne-

IV. zmnis morfologia

393

itraluri forma, romelsac opoziciis Sesaqmnelad unda daupirispirdes kilos semantikurad markirebuli saxe.
magram e. w. kavSirebiTi kilos forma _`vaSeno~ _ ukonteqstod arafers ar gamoxatavs (arc `arafaqts~, arc `SesaZlebel-savaraudebels~), radganac ver qmnis, TxrobiTi kilosagan
gansxvavebiT, neitralur Sesityvebas (amitomac gaxda sairo misi
kiTxviT winadadebaSi warmodgena). kavSirebiTi formis mniSvneloba gamovlindeba mxolod konteqstiseul garemocvaSi:
saxli me avaSeno?
iqneb saxli avaSeno!
saxli unda avaSeno.
saxli ro avaSeno, masala aris sairo.
Sercxvenili viyo, Tu saxli ar avaSeno da misT.
amgvar funqcionirebaSi gamovlenili mniSvnelobebis Sepirispireba TxrobiTi kilos semantikasTan iqneba am kiloTa opoziciis semantikuri niSani, magram mxolod meore rigis niSani!
sxvaTa Soris, TxrobiTi kilos formaTa yvela funqciuri SesaZleblobis aGwera kavSirebiTi kilos formebTan mraval urTierTgadamkveT mniSvnelobas warmoaCens.
SeniSvna: istoriulad kavSirebiTis formam ikisra brZanebiTobis gamoxatva: gaakeTos, idges; dial. Camoirbine, moxvidode... rogor warmogvidgeba es procesi? enis istoriuli ganviTarebis procesSi moxda
zmnis formis semantikuri rangis Secvla (gadanacvleba), rac swored kavSirebiTobaSi iGebs saTaves:
I etapze (minda, ginda) unda, rom gaakeTos.
II etapze: unda gaakeTos (unda-s nawilakad qceva
zmnis semantikis cvlis niSania).
III etapze: gaakeTos! modaluri nawilakis Camocileba dasturia formis brZanebiTad qcevisa (Sdr.
raTamca eqmna, qmna _ II TurmeobiTi -mca nawilakTan TxrobiTi kilos mwkrivad iqca). analogiurive meqanizmi unda moqmedebdes ar(a) nawilakTan
kavSirebiTis formis brZanebiTad gamoyenebisas (ar
gaakeTo).

394

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

amgvarad, Tanamedrove qarTulSi zmnur formaTa funqcionirebaSi realurad monawileobs kilo, rogorc konstruqciuli
elementi, zmnur formaTa SexamebiTi unaris ganmsazGvreli
monacemi. TxrobiTi kilos funqciaa martivi konstruqciisa da
realuri, gansazGvruli semantikis Seqmna. kavSirebiTi kilos
formebi rTul konstruqciebis qmnian da enobrivad ganusazGvrel, konteqstiT dasazustebel irealur (ufro swored,
sarealizacio, potenciur) semantikas gadmoscemen. kavSirebiTi
kilos formaTa tradiciulad aGnusxuli semantikur-modaluri
maxasiaTeblebi (survili, miswrafeba, Txovna, gafrTxileba, akrZalva, natvriToba, saevooba, varaudi, valdebuleba, SesaZlebloba, pirobiToba...) kavSirebiTobis funqcionirebis donis kerZoobiTi mniSvnelobebia...
sxvaTa Soris, kilos amgvar gansazGvraSi siaxle mxolod
movlenebis daxasiaTebis TanamimdevrobaSia. saqme is aris, rom,
Cveulebriv, kavSirebiT kilos semantikur-modaluri monacemebiT
gansazGvravdnen, magram arasdros ar tovebdnen mxedvelobis gareSe mis konstruqciul SesaZleblobebs. terminologiuradac
swored es momenti iqna asaxuli _ Conjunctivus `damakavSirebeli,
SemareTebeli~; qarTuli Sesatyvisi termini kavSirebiTi kargad
gamoxatavs movlenis arss. TviT termini kilo mniSvnelobis dones asaxavs da albaT ukeTesi iqneboda, formaTa funqciur
unars saxelic ufro Sesaferisi mosZebnoda (aq SeiZleboda imis
miTiTeba, rom filologiur gramatikebSi kilos daxras eZaxdnen), movlenis semantikur-modaluri daxasiaTebisagan gasarCevad.
sakiTxis amgvarad dasmas principuli mniSvneloba aqvs. ukve
aGiniSna, rom zmnuri semantikis gamovlena sintaqsis, konteqstis
gareSe SeuZlebelia, da simptomuria, rom mwkrivebis pirvelmave
arsebiTma saklasifikacio erTeulma moiTxova konstruqciuli
sazGvrebis dadgena. am nabijiT Cven zmnuri formebi (mwkrivebi)
gamogvyavs raGac TavisTavad arsebuli (abstrahirebuli) kategoriis CarCoebidan da potenciis realizaciis, funqcionirebis
SesaZleblobas vaniebT. amiT SesaZlebeli xdeba semantikuri
maxasiaTeblebi (kategoriebi) aGvweroT maTs dinamikaSi...
*
mwkrivTa kilouri klasifikaciis Semdgom sairoa droisa
da aspeqtis kategoriebis mixedviT ganvsazGvroT TiToeuli

IV. zmnis morfologia

395

jgufis formebi. qarTuli zmnis mwkrivebis semantikuri struqturis ZiriTadi erTeulebi swored dro da aspeqtia. SeiZleba
iTqvas, rom qarTuli zmnis uGlebis erTeulebi _ mwkrivebi,
semantikurad droul-aspeqturi erTeulebia. amaTgan dro SedarebiT martivi, xolo moqmedebis saxe, anu aspeqti, bevrad
ufro rTuli kategoriaa.
bunebrivia, rom droul da aspeqtur opoziciebs srulyofilad mxolod TxrobiTi kilos mwkrivebi warmoadgenen, radganac e. w. `neitraluri konteqstebs~ mxolod isini qmnian.
kavSirebiTi kilos mwkrivebisaTvis am semantikuri erTeulebis
gansazGvrac mxolod konteqsturi funqcionirebis doneze xdeba.
a. SaniZis `safuZvlebSi~ aGniSnulia, rom `pirian zmnebSi dro
yvela kiloian formas aqvs, magram yvelaze ufro naTlad da
srulad es kategoria TxrobiT kiloian formebSia gamoxatuli~.
iqve arn. Ciqobavas misamarTiT aris aseTi SeniSvna: `Tu a. Ciqobavas magaliTebs davakvirdebiT, Zneli ar iqneba SevniSnoT, rom
`drod~ mas marto TxrobiTi kilos Semcveli mwkrivebi miaCnda,
sxva mwkrivebi mas kilod hqonda gagebuli...~ iqve msjelobaa imis
Taobaze, rom arn. Ciqobavas (`zogad enaTmecnierebaSi~) kavSirebiTis kilod qceva meoreul movlenad miaCnia. arn. Ciqobavas debulebaSi kargad aris asaxuli zmnuri kategoriebis urTierTSepirobebuloba da isic, rom drouli diferencireba TxrobiTi
kilos mwkrivebis specifikaa.
aGniSnuli ori semantikuri kategoriidan dro ufro
farTo (zogadi) mniSvnelobis cnebaa; is TxrobiTi kilos
mwkrivebis ZiriTadi semantikuri saklasifikacio erTeulia,
TxrobiTi kilos formaTa semantikuri ganawilebis ZiriTadi safuZveli.
amgvari ganawilebisaTvis relevanturia drois tradiciuli
samwevrovani kategoria: namyo _ awmyo _ myofadi.
rogor ganimarteba drois semantikuri kategoria?
a. SaniZe: `gramatikaSi dro ewodeba iseT formas zmnisas,
romelic gviCvenebs moqmedebis momentis Sefardebas ubnobis (anu
laparakis) momentTan. am Sefardebis mixedviT irkveva, rom zmniT
gamoxatuli moqmedeba xdeba an ubnobis momentSi, an sxva dros.
drouli gamoxatva imazea damokidebuli, rom yovelgvari ambavi,

396

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

romelic ki momxdara, xdeba, Tu unda moxdes, gadmocemulia


moubris TvalsazrisiT da misi ubnobis momentTan SefardebiT~.
arn. Ciqobava: `droisaTvis niSandoblivia Sefardeba moqmedebas Soris da moqmedebis aGniSvnas Soris~.
amgvari ganmarteba: dro _ moqmedebis momentis Sefardeba
ubnobis momentTan (sametyvelo situaciasTan), SeiZleba iTqvas,
universaluri ganmartebaa, ubnobis momenti yvelgan aTvlis
wertilad aris aGiarebuli.
ufro dazustebulia drouli mimarTebebi, rodesac, saubris momentTan erTad, saorientaciod sxva drouli momentic
SemoaqvT. magaliTad, rusuli enis akademiuri gramatikis mixedviT, drois kategoria gamoxatavs moqmedebis mimarTebas saubris
momentTan an drois sxva romelime momentTan, romelic miGebulia drouli mimarTebebis aTvlis safuZvlad. drois amgvar
saxeobas SefardebiTs, relatiur drosac eZaxian (absolutur
drosTan mimarTebiT). drois sxva romelime moments xSirad
`saubris momentTan erTad~ emyarebian.
drois kategoriis amgvar dazustebas moiTxovs II TurmeobiTis (`aeSenebina~) msgavsi enobrivi faqtebi: `me rom mivedi, saqme ukve moemTavrebina da isvenebda...~ `moemTavrebina~ zmnis
dro gansazGvrulia `mivedi~-sTan (agreTve `isvenebda~-sTan) mimarTebiT, maTi uwinaresia; magram imisaTvis, vinc drois diferencirebas saubris momentTan mimarTebiT axdens, aGniSnuli
drouli mimarTebebis aTvlis wertilic saubris momentia.
arsebiTi is aris, rom zmnuri forma ar gamoxatavs moqmedebis momentis Sefardebas ubnobis momentTan; amgvari ram
arc morfologiurad gamoixateba da arc semantikurad. ara Cans,
rom enobrivi cnobierebisaTvis arsebiTi mizani zmnuri formiT
gadmocemuli drois ubnobis momentTan mimarTebis asaxva iyos,
aramed koordinacia awmyosTan, yoveli konkretuli enobrivi
situaciis arsebobis drosTan, obieqturad mudmivad moZrav
erTeulTan.
Tu drois zogadi danawevrebis sqematur gamosaxulebas
aviGebT, romelSic isari warsulidan (A) momavlisaken (C) moZraobis mimarTulebas gamoxatavs, wertili Tu monakveTi _ `awmyo~ (B) _ mudmivad marjvniv moZravi erTeulia, romelTan mi-

IV. zmnis morfologia

397

marTebiTac ganisazGvreba namyoc da myofadic. aTvlis wertili


yvela SemTxvevaSi awmyoa.
A

es gamoxatavs drois ganzomilebebis aSkara anTropocentrulobas. Tumca, sazogadod, unda virwmunoT, rom adamianis cnobiereba da, amdenadve, enac obieqturad asaxavs dros (sakiTxis
gaGrmaveba Cvens amocanas scildeba). amitomac drois kategoriis
amgvar ganmartebas varCevdiT: drois kategoria asaxavs zmnuri
formiT gadmocemuli moqmedebis droul lokalizacias.
aTvlis wertilad (awmyod) yovelTvis moiazreba sametyvelo situacia, damatebiTi aTvlis wertili SeiZleba gaxdes
romelime sxva drouli situacia, warmodgenil moqmedebaze uwin
gansazGvruli.
sxvagvarad: gramatikuli dro aris zmnuri formis semantikuri unari enobrivad asaxos sinamdvilis drouli diferencireba. amave kategoriis ufro diferencirebul asaxvas
emsaxureba sxva enobrivi saSualebebi (pirvel rigSi, leqsikuri).
ramdenime sityva drois gramatikuli kategoriis danawevrebis Sesaxeb.
tradiciulad, drois gramatikuli kategoriis danawevrebis
safuZvelia drois kategoriis zogadi dayofa. magram cnobilia,
rom SesaZlebelia drois gramatikuli kategoria drois zogad
kategorias ar Seesabamebodes; SesaZlebelia gramatikuli dro
naklebi iyos (magaliTad, gramatikuli myofadi drois kleba iSviaTi ar aris), SesaZlebelia ramdenime namyo da myofadi dro
iyos garCeuli gramatikulad.
cnobilia iespersenis drouli sqema indoevropuli enebis
masalis mixedviT:
A namyo
winarewars. wars.

Aa

Ab

B myofadi

momdevno wars.

Ac

awmyo

myofadamdeli
myofadi

Ca

myofadi

Cb

momdevno
myofadi

Cc

am TvalsazrisiT qarTulSi saintereso suraTs warmogvidgens II TurmeobiTis forma, romlis Zveli saxelwodebebi _ na-

398

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

myo usrulesi da winarewarsuli _ swored am specifikis amsaxveli iyo. ZiriTadad swored am mwkrivis gaTvaliswinebiT gamoyo
a. SaniZem Tanamdevrobis kategoria (uwinaresoba da Semdgomoba).
mkvlevari wers: `Tanamdevroba axlo dgas drois kategoriasTan,
magram imiT gansxvavdeba misgan, rom gramatikuli drois gageba
gamomdinareobs ubnobis momentisa da moqmedebis momentis Sefardebisagan, Tanamdevroba ki _ ori moqmedebis erTmaneTTan
Sefardebisagan. drois dasadgenad erTi moqmedebaa sairo, TanamdevrobisaTvis ki _ ori, romelTaganac erTi SeiZleba igulisxmebodes~.
amgvari drouli mimarTebebis TvalsazrisiT mravalmxriv
saintereso suraTs warmogvidgens Semdegi rTuli konstruqciebi:
a) `sanam mividodi, Gobe ukve gaemagrebina da axla iSkars kidebda~ (rac amas niSnavs: `rom mivedi, ukve gamagrebuli
hqonda Cems misvlamde gaemagrebina~, an: `iSkris dakidebamde
gaemagrebina~).
b) `simarTle rom m e T q v a, ar m i v i d o d i~, an:
g) `imitom m i v e d i, simarTle rom m e T q v a ~ da sxv. da sxv.
magram garkveviT unda aGiniSnos, rom amgvar SemTxvevebSi,
iseve, rogorc a. SaniZis saTanado magaliTebSi, drouli mimarTebebi, drouli uwinaresoba Tu Tanamdevroba sxvadasxva zmnuri
formebiT asaxuli moqmedebebisa mxolod konteqsturad aris Sepirobebuli da qarTuli zmnis mwkrivebis damatebiTi drouli
diferencireba realuri ara Cans. aqve isic unda aGiniSnos, rom
ZiriTadad analogiuri viTareba Cans iespersenTanac, aGniSnuli
sqema sxvadasxva enobrivi saSualebebis gaTvaliswinebiT aris agebuli da ZiriTadad zogad xasiaTs atarebs. sayuradGeboa, rom
e. w. rTul droebSi uwinaresobas gamoyofs e. benvenistic, magram aGniSnavs, rom uwinaresobis gamomxatveli formebi ver funqcionireben rogorc damoukidebeli enobrivi erTeulebi, calke
isini droul miTiTebas arc Seicaven.
amgvarad, qarTulSi drois gramatikuli kategoriisaTvis
gamosadegia drois samwevrovani sistema. amaTgan awmyo da myofad droebs TxrobiTi kilos formaTagan neitralur garemocvaSi TiTo erTeuli gamoxatavs (wers dawers), xolo namyo
droSi tradiciuli oTxi mwkrivi (Cveni aGweriT _ Svidi forma)

IV. zmnis morfologia

399

Tavsdeba: wyvetili, uwyveteli, I da II TurmeobiTi (formebi: dawera, wera, werda, uweria, dauweria, ewera, daewera).
saintereso kanonzomiereba SeiniSneba awmyosTan dakavSirebiT. drois skalaze awmyo, Cveulebriv, wertilad warmoidgineba,
magram awmyos enobrivi drois sazGvrebi usasrulod SeiZleba
ganivrcos. Sdr.: qurdi kars texs bavSvs sZinavs marCieli
mkiTxaobs dedamiwa brunavs... amitomac aris ase bunebrivi awmyo drois ganzogadeba (e. w. zogadi awmyo: wers, mkiTxaobs,
qurdobs...).
funqcionirebis doneze droTa urTierTmimarTebis sxva saintereso SemTxvevebic gamoikveTeba: awmyo myofadis funqciiT,
e. w. istoriuli Tu dramatuli awmyo (awmyo warsulSi), Tanamdevroba da sxva mimarTebebi (e. w. relatiuri droebi).
amgvari movlenebis ganxilva mwkrivebis semantikuri analizis meore _ funqcionirebis donis _ safexuria.
*
mwkrivTa drouli ganawilebis Semdeg ukve aucilebelia aspeqtis kategoriis roli ganisazGvros mwkrivTa semantikuri
struqturis SeqmnaSi.
a. SaniZis mixedviT, `aspeqti anu saxe aris forma, romelic
zmnis mier aGniSnul moqmedebas warmoaCens an ise, rom mas bolo ar uCans, an ise, rom mas bolo uCans. pirvel SemTxvevaSi
gvaqvs dausrulebeli moqmedeba, meoreSi _ dasrulebuli~. mecnieris azriT, `aspeqtis sawarmoeblad Tanamedrove qarTul
enas marto erTi saSualeba moepoveba~ _ zmniswini; uzmniswino
zmna usruli saxisaa (imperfeqtulia), zmniswiniani _ sruli
(perfeqtuli). aspeqtiani zmnebi droebis mixedviT ase nawildeba: usrulaspeqtian zmnas samive dro aqvs, srulaspeqtians ki _
mxolod ori:
usruli: 1. axlandeli: vwer...
2. momavali: (xvalec) vwer... vwero... were...
3. warsuli: vwerdi... vwere... miweria... meweros...
sruli:
1. momavali: davwer... davwero... dawere!..
2. warsuli: davwere... damiweria... damewera...
am klasifikaciidan ramdenime momenti unda aGiniSnos: a)
dapirispireba sruloba-usrulobis mixedviT myofadSi (vwer _
davwer); b) brZanebiTis formebi; g) ara Cans formebi ramdenime

400

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

mwkrivisa: II TurmeobiTisa, awmyosa da myofadis kavSirebiTebisa


da e. w. xolmeobiTisa, Tumca uGlebisas isinic nawildebian aspeqtebis mixedviT.
`safuZvlebSi~ calke aris saubari aspeqtisa da mravalgzisobis mimarTebis Sesaxeb: `usruli aspeqti ramdenadme uaxlovdeba mravalgzisobas, romelic uGlebis kategoriaSi Sedis: `kari
vaGe~ niSnavs moqmedebas, romelic SegviZlia wertilebis saxiT
warmovidginoT...~ moyvanilia ganmeorebis SemTxveva: `vaGe, vaGe,
Zlivs gavaGe...~ iqve aGniSnulia: miuxedavad siaxlovisa, aspeqti
da mravalgzisoba mainc sxvadasxva kategoria ariso.
cota qvemoT a. SaniZe ganmartavs gzisobis cnebas da aGniSnavs, rom saliteraturo qarTulma xolmeobiTobis formebi dakarga, samagierod, maTi gamoxatva uwyvetelsa da misgan nawarmoeb xolmeobiTis mwkrivs daakisra (aqvea miTiTebuli xolme nawilakze, romlis gamoyeneba aGniSnul mwkrivebTan savaldebulo
araa, awmyo-myofadTan ki aucilebeliao).
g. maavarianma sruli da usruli aspeqtis tradiciul
zmniswinian dapirispirebasTan erTad (manve uaryo usruli myofadis arseboba qarTulSi) Semoitana dapirispireba: usruli
(upreverbo) namyo ZiriTadi _ namyo usruli (uwyveteli) da
aGniSna, rom namyo ZiriTadi (usrulica da srulic) wyvetis momentiT upirispirdeba namyo usruls, romelic moqmedebas gangrZnobilad warmogvidgens. amasTanave, Semotanil iqna dapirispireba: erTgzisi _ mravalgzisi. am dapirispirebas qmnian, erTi
mxriv, e. w. I xolmeobiTisa da usruli aoristis, meore mxriv,
sruli aoristis formebi: `sruli aspeqtis forma SeiZleba amave dros uwyveteli (gangrZobiTi) iyos da am SemTxvevaSi is aucileblad mravalgzisic iqneba (e. w. I xolm.).
usruli aspeqtis forma SeiZleba uwyvetelic iyos (n. usruli) da wyvetilic (usruli aoristi). Tu wyvetilia, maSin
mas SeuZlia mravalgzisi iyos.
Tu sruli aspeqtis forma wyvetilia, maSin is mxolod
erTgzisi SeiZleba iyos (sruli aspeqtis aoristi)~.
bolo dapirispirebis gamoyofisas araerTi tradiciuli nakli iCens Tavs, rasac Semdeg vnaxavT. mkvlevris daskvniTi debulebebi amgvaria: `garda sruli da usruli aspeqtebisa, Tanamedrove qarTulSi garCeulia kidev aspeqtebi: wyvetili (momentob-

IV. zmnis morfologia

401

rivi) da uwyveteli (gangrZobiTi, diuratiuli), erTgzisi da


mravalgzisi.
sruli da usruli aspeqtis dapirispireba, rogorc ukve
iyo zemoT aGniSnuli, ZiriTadia dGevandel qarTulSi. danarCeni aspeqtebi SedarebiT mkrTalad aris gamoxatuli da meorexarisxovan rols asrulebs (gansakuTrebiT es iTqmis erTgzisobamravalgzisobis Sesaxeb)~.
z. umburiZec aspeqtis ZiriTad (erTaderT) saxeobad Tvlis
sisrule-usrulobis mxriv dapirispirebas. amave dros, iziarebs
im azrs, rom zmnas SesaZlebloba aqvs agreTve moqmedebis gangrZobiToba-wyvetilobisa da erTgzisoba-mravalgzisobis gamoxatvisa. magram am ukanasknelT miiCnevs `aspeqtis kategoriis garkveul variaciad da maT `moqmedebis saxis~ saxeliT aGniSnavs
(germanuli Aktionsart-isa da rusuli -s mixedviT).
aspeqtis kategoriis Sesaxeb gansxvavebuli Tvalsazrisi aqvs
warmodgenili k. relaSvilsac. man SesaZleblad CaTvala dapirispireba erTi niSnis _ grZliobis xarisxis _ mixedviT. tradiciulad ormagi aspeqturi opoziciis Semqmneli sameulidan:
namyo sruli aris sruli I aspeqti, namyo usruli _ sruli II,
uwyveteli ki _ usruli. miviGeT samwevrovani aspeqturi korelacia. mkvlevris azriT, `es formebi amowuraven qarTuli enis
zmnaTa sistemis aspeqtur opoziciebs~; amitomac zmnuri formebi
samkuTxedis principiT ganawilda:
B (sruli II)

C (usruli)

A (sruli I)

C: wers, werda, werdes...


B: wera, weros, uweria, ewera, eweros...
A: dawers, dawerda, dawerdes, dawera, dauweria, daewera,

daeweros.
imisaTvis, rom samwevrovani korelacia ganxorcieldes, korelaciis samive wevri erTi niSniT unda daxasiaTdes. rogorc
iTqva, es niSani grZliobaa, grZliobis xarisxia. am niSnis geometriuli daxasiaTeba (wertili, monakveTi, wrfe) TiTqos er-

402

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Tgvarad STambedavia, magram, rogorc Cans, wevrTa calsaxovani


semantikuri daxasiaTeba ar xerxdeba (sruli I da sruli II klasifikaciisTvis arafris mTqmeli ar aris). amitomac mkvlevars
dasirda Semoetana oTxi (ufro zustad, ori wyvili) `diferencialuri semantikuri niSani~: 1. momenturoba, 2. procesualoba,
3. diuratiuloba, 4. mTlianoba. am monacemTa dasaxasiaTebeli
erTeulebi Semdegi saxiT warmodgeba:
dawera (sruli I): mTliani, momenturi,
wera (sruli II): mTliani, procesualuri,
werda (usruli): diuratiuli, procesualuri.
amgvarad, miviGeT ori axali opozicia: mTlianoba _ diuratiuloba (dawera, wera _ werda), momenturoba _ procesualoba (dawera _ wera, werda). amas ki aGniSnuli klasifikacia
namdvilad ar isaxavda miznad. rogorc Cans, siZnele aspeqtis
aGweris sakiTxSi TviT kategoriis sirTulidan momdinareobs da
sistemis gamartivebis cda xSirad ar iZleva sasurvel Sedegs.
aq erTi unda aGiniSnos: sagulisxmoa k. relaSvilis Tvalsazrisi, rom wera da dawera erTmaneTs sruloba-usrulobis mixedviT upirispirdebian. saqme is aris, rom moqmedebis procesi
orivegan dasrulebulia, oGond wera-s SemTxvevaSi ara Cans _
SedegiT Tu uSedegod; TiTqos es ori momenti _ procesis dasruleba-dausrulebloba da dasruleba SedegiT Tu Sedegis
aGuniSnavad _ ireva namyos aGniSnul formaTa daxasiaTebisas.
aGniSnulis mixedviT, SeiZleboda namyo drois mocemul
formaTa samwevrovani aspeqturi dapirispireba warmogvedgina:
dawera _ procesi dasrulebulia Sedegis TvalsazrisiT.
wera _ procesi dasrulebulia, Sedegi ara Cans.
werda _ procesi dausrulebelia.
sqematurad:

dawera

procesi
+

Sedegi
+

IV. zmnis morfologia

wera
werda

+
_

403

_
_

am SemTxvevaSic iZulebuli varT ori momenti SemovitanoT


(procesi, Sedegi), Tumca semantikuri maxasiaTebeli erTia (sruloba). amasTanave, amgvari klasifikacia mTel rig damatebiT siZneleebs warmoSobs zmnur formaTa mTeli sistemis analizis
dros. kerZod, es dapirispireba zmnis mTel sistemaze unda gavrceldes. maSin aseT suraTs miviGebdiT:
usruli
werda

proc. dasrulebuli
wera
uweria
ewera

sruli
dawera
dauweria
daewera

magram SedegobiToba damatebiTs siZneleebs qmnis. amitomac varCevT ZiriTadad tradiciuli klasifikaciis CarCoebSi davrCeT iq, sadac tradiciuli klasifikacia aGwerisas nakleb winaaGmdegobebs Seicavs.
ganvixiloT TxrobiTi kilos mwkrivTa sistema am TvalsazrisiT.
rogorc aGiniSna, TxrobiTi kilos mwkrivebi sam droul
jgufs qmnian: awmyo, myofadi da namyo. amaTgan awmyo da myofad
droebs TiTo (Sesabamisive saxelwodebis) erTeuli gamoxatavs
(wers _ dawers). es drouli dapirispireba imavdroulad aspeqturic aris: awmyo _ usruli, myofadi _ sruli. TviT am droTa
SigniT, mwkrivTa doneze, aspeqturi dapirispireba ar aris relevanturi. Tumca aq sagangebod unda aGiniSnos ori SemTxveva:
a) cnobilia, rom awmyos formebi xSirad e. w. zogadi awmyos funqcias gamoxataven. zogad awmyos sakuTari gramatikuli
gamoxatuleba ar gaaCnia, amitomac es mniSvneloba awmyos formis
erT-erTi semantikaa _ funqciuri semantika, gansazGvrul SemTxvevebSi gamovlenili. amgvari semantikis gamoxatva im leqsikuri jgufis zmnebs SeuZliaT, romlebic Cvevas, Tvisebas, profesias gamoxataven: wers (=mweralia), frinavs (=mfrinavia, frinvelia), swavlobs (=moswavlea)... amitomac, SesaZloa, maTTvis upri-

404

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ani iyos udroo formebis saxeli, igive formebi konkretul


droul lokalizacias rom ar gamoxatavdnen.
b) a. SaniZes, rogorc aGiniSna, myofadSic aqvs Setanili
usruli aspeqtis formebi (wers, xatavs [xvale]...). amgvari
aspeqturi opozicia myofadSi ar arsebobs. enas SeuZlia awmyos
formebiT garkveul konteqstSi gamoxatos momavlis dausrulebeli moqmedebac (miutane da ams; Tu Tavs daanebeb, ams...). magram amgvari aspeqturi (gramatikuli) opozicia enaSi jerjerobiT
ar Camoyalibebula (aGniSnuli mniSvneloba oden funqcionirebis donisaa), amitomac marTebulia g. maavarianis Tvalsazrisi,
rom usruli myofadi qarTulSi ara gvaqvs.
amdenad, Tu gamovricxavT awmyo-myofadis erTdroulad
droul-aspeqtur mwkrivebs, aspeqtis kategoria arsebiTad namyo
drois mwkrivTa sistemis SigniT iqmneba.
ZiriTadad aspeqtur opozicias moqmedebis dasrulebulobis mixedviT qmnis zmniswinis qona-arqona:
usruli
wera
uweria
ewera

sruli
dawera
dauweria
daewera

am opoziciisagan garkerZoebiT dgas uwyvetlis forma


(werda) imiT, rom mas Sesabamisi zmniswiniani mewyvile ar uCans
aspeqtur opoziciaSi. uwyvetlis zmniswiniani forma sxva kilos
formaa da aspeqtur Sinaars mxolod konteqstSi avlens (rasac
kidev SevexebiT). amitomac am mwkrivTan semantikuri opoziciisaTvis (sruloba-usruloba) gamoiyeneba, erTi mxriv, namyo sruli
(dawera _ srulia, werda _ usruli). meore mxriv, unda gairkves mimarTeba namyo drois or usrulaspeqtian formas Soris
(wera, werda). ori danarCeni forma _ uweria, ewera _ rogorc vxedavT, sxva niSnebiT gamoirCeva. klasifikaciisaTvis yoveli mwkrivi erTi semantikuri niSniT mainc unda gansxvavdebodes
yvela danarCenisagan. winaaGmdeg SemTxvevaSi formaTa absoluturi sinonimia gveqneba, rac enobrivad dauSvebelia.
wera _ werda mwkrivTa daxasiaTebisas Semodis axali semantikuri cneba _ moqmedebis wyvetiloba; pirvel formaSi mo-

IV. zmnis morfologia

405

qmedebis procesi Sewyvetilia, meoreSi _ Seuwyveteli, amitomac


werda formis semantikuri niSania u w y v e t o b a, am niSniT
upirispirdeba is wera _ dawera formebs, sqematurad:
dawera
wera
werda

sruloba
+
_
_

wyvetiloba
+
+
_

uwyvetelTan mimarTebiT am sqemis or orwevrian opoziciad


warmodgenac SeiZleba: a) dawera (sruli) _ werda (usruli); b)
wera (wyvetili) _ werda (uwyveteli).
gasarkvevi rCeba namyos danarCeni ori wyvili wevris (uweria-dauweria, ewera-daewera) aspeqturi mimarTebis sakiTxi.
maTTvis samive semantikuri elementi saerToa: kilo, dro da aspeqti (sruloba-usruloba). raGa ganasxvavebs maT?
cnobilia, rom qarTuli zmnis III seriis formebisaTvis damaxasiaTebelia SedegobiToba, perfeqtuloba. es semantikuri niSani yovelTvis aGiniSneba I-II TurmeobiTebis daxasiaTebisas da
xSirad mwkrivTa saxelwodebebiTac gamoixateba. amitomac aucilebeli xdeba, rom es niSani (SedegobiToba) am mwkrivTa aspeqtur niSnad iqnes Semotanili. niSandoblivia, rom h. fogti qarTuli zmnis III seriis formebis rezultatiurobas aspeqtad miiCnevs.
amgvarad, erTi mxriv, wera-dawera, meore mxriv, uweria-dauweria, ewera-daewera formebs Soris opozicia iqmneba SedegobiTobis mixedviT, I-II TurmeobiTis formebi moqmedebis Sedegis
warmodgenas emsaxureba.
TviT am or perfeqtul formas (uweria _ ewera...) Soris
gansxvaveba iqmneba Sedegis warmodgenis drois mixedviT: I TurmeobiTi awmyos SedegobiTia, II TurmeobiTi _ namyosi.
am sami rigis semantikuri opoziciiT amoiwureba Tanamedrove qarTulSi TxrobiTi kilos namyo drois mwkrivTa aspeqturi sistema. arsebiTia dapirispireba sruloba-usrulobis mixedviT, masTan aris gadajavuli SedegobiToba-araSedegobiTo-

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

406

bis opozicia. ramdenadme viwroa mimarTeba wyvetiloba-uwyvetelobis mixedviT.


es mimarTebebi Semdeg sqematur gamoxatulebas povebs:
araSedegobiTi

SedegobiTi

uweria, dauweria [ewera, daewera]

wera, dawera, werda


sruli
dawera

usruli

dauweria[daewera]

wera, werda

wyvetili
wera

sruli

usruli
uweria[ewera]

uwyveteli
werda

SeiZleboda sqemis sxvagvari agebac, kerZod, sruloba-usrulobis pirvel rigSi dasmiT, magram amgvari sqema nakleb Tanmimdevruli da naTeli gamovidoda.
Catarebul analizSi aspeqtur mniSvnelobaTa rigidan gamoiricxa gzisobis cneba (opozicia: e r T g z i s i _ m r a v a l g z i s i).
es principuli sakiTxia, amitomac pozicia unda gairkves.
rogorc cnobilia, aGniSnuli semantikuri opoziciis safuZvels ZiriTadad qmnis e. w. I xolmeobiTis forma (Tumca, gasaTvaliswinebelia zogi sxva SemTxvevac). Cven vfiqrobT, rom e.w.
I xolmeobiTi ar aris TxrobiTi kilos forma, is ver iZleva neitralur konteqsts, ris gamoc mas ar ZaluZs Seqmnas raime aspeqturi opozicia TxrobiTi kilos formebTan.
qarTul saenaTmecniero literaturaSi am mwkrivis aGwerisas cnebebSi SeuTanxmebloba da aGreva aSkarad gamoikveTeba.
a. SaniZe 1930 wlis `qarTul gramatikaSi~ gviandel I xolmeobiTs pirobiTs uwodebda. arn. Ciqobava 1939 w. aGniSnavda,
rom `pirobiTisa da natvriTi kilosaTvis gvaqvs kavSirebiTi

IV. zmnis morfologia

407

pirveli, meore da mesame, agreTve namyofadari namyo~, qegl-Si ki


SeniSnavda: `myofadisagan nawarmoebi namyo usruli pirobiTs kilos udris~ da `pirobiTi kilos funqcia, rogorc wesi, kavSirebiTs (I, II, III) aqvs da namyofadar namyo usruls...~
a. SaniZes `safuZvlebSi~ kiloTa Soris gamoyofili aqvs pirobiTi da SedegobiTi, romlebic uerTmaneTod ar gvxvdeba. mag.:
`me rom ar mivSvelebodi, sul lukma-lukma daglejda~. iqve sagulisxmo ganmartebaa: `arc pirobiTs da arc SedegobiTs sakuTari mwkrivis forma ar gaaCnia. amitom isini arc mwkrivebis
SeqmnaSi iGeben monawileobas damoukideblad. pirobiTisaTvis
qarTulSi II TurmeobiTs viyenebT da SedegobisTvis _ I xolmeobiTs~.
a. SaniZe mravalgzisobas ganixilavs I xolmeobiTTan dakavSirebiT, magram sagulisxmoa, rom am funqciis gamoxatvas miawers uwyvetlis mwkrivsac, `xolme~ nawilakTan erTad awmyo-myofadis formebsac. sxvagan ki mravalgzisobis gamomxatvelad namyos usruli aspeqtis formebic iTvleba (vaRe).
niSandoblivia aGniSnuli Tvalsazrisidan gamomdinare winaaGmdegobrivi msjelobebi: `Tanamedrove qarTul enaSi Cndeba
kilos meoTxe forma _ pirobiTi.
pirobiTi kilo iseTi formaa, romelic gulisxmobs, rom
zmniT gamoxatuli moqmedebis Sesasruleblad raime pirobaa
sairo, mag., davxatavdi (fanqari rom mqonoda)...
pirobiT kilos sakuTari formebi ar gaaCnia da sargeblobs TxrobiTi kilos formebiT~ (S. kekelia, a. daviTiani).
imave mkvlevrebTan xolmeobiTis mwkrivis daxasiaTebas axlavs Semdegi SeniSvnebi:
1. `Tanamedrove qarTulSi SeiniSneba xolmeobiTobis Sesusteba. rig SemTxvevaSi am mwkrivis formebi kargaven mravalgzisobis gagebas da pirobiTi kilos mniSvnelobas iZenen.
2. is faqti, rom xolmeobiTis formebs xolme nawilaks
umateben... maCvenebelia imisa, rom am mwkrivs xolmeobiTis gageba
Sesustebuli aqvs~...
unda aGiniSnos, rom aq SeuZlebelia saubari raGac erTi
mniSvnelobis Sesustebaze da meoris SeZenaze, vinaidan aGniSnul
mwkrivs arc rodisme hqonia xolmeobiTis, mravalgzisobis gageba.
is myofadis wris Camoyalibebamde TxrobiTi kilos uwyvetlis

408

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

mwkrivi iyo, Semdeg ki kilo Seicvala da sxva funqcionalur


sistemaSi gadavida.
sagulisxmoa, rom tradiciuli winaaGmdegobebi am mxriv
arsebiTad g. maavarianis TvalsazrisSic aisaxa.
mkvlevars sruli da usruli aspeqtis suraTis warmodgenisas saopozicio rigSi Semoaqvs agreTve: namyo usruli _ pirobiTi; sqolioSi ki SeniSvnaa: `igive I xolmeobiTi~.
iqve: `sruli da usruli aspeqtis garCevasTan zogjer drouli da kilouri gansxvavebac aris dakavSirebuli... akeTebda
TxrobiTi kilos nakvTia (namyo usruli), ga-akeTebda pirobiTisa~. sqolioSi SeniSvnaa: `igive nakvTi zogjer iteratiuli (ganmeorebiTi, mravalgzisi) aspeqtis gamosaxatavadac ixmareba~.
amas mosdevs
vrceli msjeloba, romelic ise miemarTeba,
rom erTgzisoba-mravalgzisoba mwkrivTa semantikur niSnad, kategoriad, ar unda gamoyofiliyo, funqcionirebis doneebi rom
garCeuli yofiliyo.
aGniSnul kategoriaze msjelobisas sruliad marTebuli
daskvna gamoitana T. zurabiSvilma: `mravalgzisobis gamosaxatavad Tanamedrove qarTul saliteraturo enas ar moepoveba sakuTari mwkrivi... unda vivaraudoT, rom mas (mravalgzisobas. _
a.a.) uGvlilebis sxva kategoriebis gverdiT aGar daurCeba adgili~. am Tvalsazriss eTanxmeba z. umburiZec, Tumca sabolood
xolmeobiTobas mainc `aspeqtis semantikur saxesxvaobad, moqmedebis saxed~ miiCnevs.
unda iTqvas, rom yvela SemTxveva, romelSic e. w. I xolmeobiTi mravalgzisobis mniSvnelobas gamoxatavs, konteqstiseuli
faqtia, funqcionirebis donis semantika. am mwkrivis ZiriTadi
asparezi pirobiT-SedegobiTi winadadebaa, romelic, Cveulebriv, urTierTmimarTebul moqmedebaTa determinirebul mimdevrobas gamoxatavs (`ase rom yofiliyo, ase moxdeboda...~, `Tu
amas hkiTxavda, amas upasuxebda~...). aqedan _ mravalgzisobis
efeqtic (Sdr.: `Tu moqmedeba meordeba, is SeiZleba Cveulebad
gadaiqces. amitom mravalgzisi formebi iseT moqmedebasac gadmogvcems, romlebic Cveulebad aris qceuli. amitom aseT for-

IV. zmnis morfologia

409

mebs CveulebiTsac eZaxian. am SemTxvevaSi am mwkrivma SeiZleba


sulac dakargos drois kategoria.~ _ a. SaniZe).
moqmedebaTa amgvari determinirebuli Tanmimdevroba SeiZleba sintaqsurad gamokveTili iyos, SeiZleba _ miCqmaluli.
aman sakiTxisadmi damokidebuleba ar unda Secvalos.
Sdr.: gaTendeboda Tu ara, petre adgeboda, tanT Caicvamda
da a.S.
gaTendeboda, petre adgeboda, tanT Caicvamda...
diliT adre adgeboda, Caicvamda...
adgeboda, Caicvamda...
formaTa semantikis konteqsturi Sepirobebuloba aSkaraa.
aseve konteqstis gareSe araviTar ganmeorebul moqmedebas
ar gamoxatavs namyo usruli (vwere...). am mwkrivis `mravalgzisobac~ funqciuri semantikaa da mwkrivis semantikur niSnebSi ver
Semova.
daskvna erTi SeiZleba iyos: Tanamedrove saliteraturo
qarTulSi gzisoba ar aris ganmsazGvreli niSani mwkrivTa semantikuri (aspeqturi) opoziciis SeqmnaSi, is ar Semodis TxrobiTi kilos mwkrivebis ZiriTad semantikur niSnebSi.
*
amgvarad, kilo, dro da aspeqti (maTi qvesistemebiT) urTierTierarqiul mimarTebaSi srulyofilad axasiaTebs qarTuli
zmnis mwkrivTa, rogorc formobriv-semantikur erTeulTa, sistemas. am sistemis (paradigmis) yvela wevri damoukidebeli semantikuri niSniT warmodgeba. mwkrivis ZiriTad mniSvnelobaSi damoukidebeli semantikuri niSani misi enobrivi arsebobis ganmsazGvreli pirobaa. amitomac yoveli semantikuri niSnis cvla
(formis cvlasTan erTad) uflebas gvaZlevs gamovyoT calke
zmnuri erTeuli, damoukidebeli enobrivi odenoba.
warmodgenili semantikuri klasifikaciis ierarqiuli suraTi aseT saxes miiGebs:

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

410

kilo

kavSirebiTi

TxrobiTi

dro

namyo

myofadi

awmyo

aspeqti

araSedegobiTi

SedegobiTi

sruli

usruli

sruli

usruli

wyvetili

uwyveteli

mTeli paradigmis (uGlebis sistemis) formaluri (fuZisa)


da semantikuri (`diferencialur niSanTa~) maxasiaTeblebis gaTvaliswinebiT gadawera amgvar suraTs mogvcems (am SemTxvevaSi,
cxadia, mwkrivTa tradiciuli saxelwodebebis gamoyeneba aGar
moxerxdeba):
#
1.
2.
3.
4.

mwkrivis forma
xatavs
xatavda
xatavdes
daxatavs

semantikuri (`diferencialuri~) niSnebi


TxrobiTi + awmyo
TxrobiTi + warsuli + uwyveteli
kavSirebiTi + [awmyo] + usruli
TxrobiTi + momavali

IV. zmnis morfologia


5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.

daxatavda
daxatavdes
xata
daxata
xatos
daxatos
uxatavs
dauxatavs
exata
daexata
exatos
daexatos

411

kavSirebiTi + [warsuli] + sruli


kavSirebiTi + [momavali] + sruli
TxrobiTi + warsuli + usruli
TxrobiTi + warsuli + sruli
kavSirebiTi + [awmyo/momavali] + usruli
kavSirebiTi + [momavali] + sruli
TxrobiTi + warsuli + usruli + SedegobiTi
TxrobiTi + warsuli + sruli + SedegobiTi
kavSirebiTi + warsuli + usruli + SedegobiTi
kavSirebiTi + warsuli + sruli + SedegobiTi
`_ _ _ _ ~
`_ _ _ _ ~

ramdenime SeniSvna:
1. ZiriTadi funqcionaluri niSnis mixedviT (`neitraluri
konteqstis~ Seqmnis unari) kavSirebiTi kilos formebad miviCnevT, erTi mxriv, daxatavda, xolo meore mxriv, _ exata, daexata erTeulebs. istoriuli analizic naTlad warmoaCens, ra gza
gaiara Zveli qarTuli II TurmeobiTis TxrobiTi kilos formebma
Tanamedrove kavSirebiTis gamoxatvamde. es monacemi ZiriTadi
niSnebiT sruliad daemTxva III kavSirebiTis formebs, ramac uTuod ganapiroba is, rom es ukanaskneli Tanamedrove qarTulSi
TiTqmis mTlianad aris atrofirebuli (SesaZlebelia, Tanamedrove sistemas bolo ori erTeuli sabolood aGmoCndes CamoSorebuli).
2. kavSirebiTi kilos formebis daxasiaTeba drois niSnebiT sakmaod pirobiTia, vinaidan, maTi bunebidan gamomdinare, am
mwkrivebis Sesabamisi maxasiaTeblebi vlindeba mxolod funqcionaluri semantikis doneze da, rogorc araerTgzis mieTiTa, es
semantika sakmaod labiluria.
3. sauGlebel erTeulTa zmniswiniT garCeva mxolod zmnaTa nawils axasiaTebs. sxva SemTxvevebSi paradigma igeba fuZis
monacvleobiT (cxovrobs _ icxovrebs _ icxovra _ ucxovria...),
anda supleturi warmoebiT (aris _ iyo _ iqneba...). am SemTxvevaSi ufro xelSesaxebia paradigmatul erTeulTa formaluri
gansxvaveba, Tumca maTTvis niSandoblivia sistemis wevrTa kleba,
paradigmis defeqturoba.

412

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ZiriTadi orientiria qarTuli zmnis paradigmis warmodgenili sruli modeli aucilebeli semantikuri niSnebis (kategoriebis) gaTvaliswinebiT. am niSnebiT, formalurad (fuZiT) da
funqcionaluri datvirTviT es sistema enobrivi realobaa. marTalia, formaluri TvalsazrisiT TvalSisacemia zmniswinian da
uzmniswino formaTa paralelizmi (rogorc SeCveul _ xatavs /
daxatavs, ise SeuCvevel _ xata / daxata _ SemTxvevaSi), magram
enobriv sistemaSi maTi damoukidebeli arseboba _ formaluradac da semantikuradac _ sruliad aSkaraa.
funqcionirebis TvalsazrisiT warmodgenil formaTa distribucia namdvilad ver CaiTvleba Tavisufali varirebis SemTxvevad, rom maTi `aloformebad~ miCneva iyos SesaZlebeli.
uGlebis es sruli sistema, bunebrivia, savaldebulo ver
iqneba yvela tipis zmnisaTvis. rogorc cnobilia, arsebobs araerTi nakluli paradigma, ZiriTadad, gardauval, statikur
zmnebSi. magram ZiriTad modelad unda miviGoT ara nakluli,
aramed sruli sistema. rogorc Cans, enobrivi (Sinagani) modelebi sruli sistemis mixedviT yalibdeba da Semdeg enaSi mTeli
procesebi mimdinareobs nakluli modelebis srulTan gaTanabrebisa. magaliTad, dialeqtebSi Cans, rogorc ergeba Taniani mravlobiTi saxelis brunebis srul models: maT-ma, maT-s, maT-is...
amis nimuSia mwkrivnakl zmnebSi paradigmatuli Canacvlebis, sxva
fuZis gamoyenebis Tu sxva magaliTebi.
moTxovna garkveuli zmnuri mniSvnelobis (semantikur niSanTa gansazGvruli `konis~) gamoxatvisa aris is Sinagani
`xelmZGvaneli~, romelic aiZulebs enis matarebels, daicvas arsebuli optimaluri modeli da, sairoebis SemTxvevaSi, misi
karnaxiT `Seavsos~ nakluli modeli.
amis magaliTad gamodgeba Zveli supleturi warmoeba zmnisa: aris _ iyo. aoristi iyo erTdroulad iTavsebda aspeqtobriv Sinaarss srulisas da usrulisas, wyvetilisas da uwyvetlisas; amitomac enam es `anomalia~ nawilobriv daZlia paradigmis
gasworebiT: iyof(v)is _ iyof(v)oda _ iyo...
anda: tiris formas wyvetilSi enacvleba itira. am formaSi aspeqturi diferenciacia ar aisaxeba. amitomac amgvar SemTxvevaSi ena usruli aspeqtis danakliss avsebs formis gameorebiT (itira da itira), meore SemTxvevaSi ki dialeqturi itiri-

IV. zmnis morfologia

413

la formiT. itirila _ itira opozicia ukve iseTsave mimarTebas gamoxatavs, rogorsac aSena _ aaSena...
anda, Sdr.: ikvnesa, iWikWika da Caikvnes-CaiWikWika da misT.
Tu ara sistemis `dawola~ (zemoqmedeba), cxadia, amgvari
`gasworeba~ ar moxdeboda.
amgvarad, qarTuli zmnis formaTa semantikuri analizi,
gansakuTrebiT sauGlebel erTeulTa aGwera Semadgeneli semantikuri elementebis (`diferencialuri niSnebis~) principiT,
gvafiqrebinebs, rom zmnis uRlebis sruli sistema (paradigma)
Tanamedrove qarTulSi warmodgenili SeiZleba iyos 16 sauRlebeli erTeulis saxiT.
IV. 3.16. zmnis mniSvnelobis (`zmnurobis~) dakargvis SemTxvevebi; zmnis gadaqceva nawilakad, kavSirad, modalur
elementad. qarTulSi zmnis piriani forma zogjer kargavs zmnurobas da sxva metyvelebis nawilad gvevlineba sxvadasxva modifikaciiT, damoukidebeli saxiT an romelime elementTan SerwymiT.
warmoSobiT nazmnari formebia calkeuli sityvebi, romlebic
Sorisdebulis funqciiT gvxvdeba da gamoiyeneba misalmebis, madlobis gadaxdis, Tavaziani mimarTvis, ficis dros: gagimarjos,
gmadlobT, genacvale / genacva, geTayva (< geTayvane), RmerTmani
(< RmerTman icis).
zogi zmnis piriani forma gamoiyeneba modaluri daniSnulebiT da iqceva nawilakad, kavSirad, morfemoidad.
nazmnar formaTagan modaluri elementi miiReba TviT amosaval zmnaTa semantikis safuZvelze. zmnuri mniSvnelobis daCrdilvis Semdeg zogi zmnis forma fonetikuradac icvleba da
nazmnari modaluri elementi formiTac gansxvavdeba Zireulisagan (daxe, egeb, iqneb, dae). gvaqvs iseTi SemTxvevebic, roca nazmnari modaluri elementi Zireulisagan formalurad ar gansxvavdeba (Cans, unda, etyoba).
zogi zmnuri forma sakuTriv zmnis funqciiTac gvxvdeba da
modaluri elementis statusiTac (unda, iqneba, etyoba), zogi ki
_ mxolod modaluri daniSnulebiT (-Tqo, -meTqi, egeb, lamis).
zmnuri warmomavlobis modaluri elementebi:
egeb/ egeba nawilakad qceuli zmnuri formaa; igi Tanamedrove qarTulSi mxolod modaluri elementis statusiT gvxvde-

414

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ba da gamoxatavs SesaZleblobas an daeWvebas. misi mniSvnelobaa:


iqneb SeiZleba, vin icis, vinZlo: egeb jobdes, amaRam aq darCes.
egeb yvelaferi kargad damTavrdes. aRmosavleT saqarTvelos dialeqtebSi egeb nawilaki dasturdeba ageb ageba agebis variantebiT.
es zmnuri forma Zvel qarTulSi warmodgenili iyo, rogorc egebis da sakuTriv zmnis funqciiT gamoiyeneboda aseTi
mniSvnelobiT: SeiZleba, jer ars. am mniSvnelobiT es zmna Tanamedrove qarTulSi mxolod uaryofiT nawilakTan erTad gvxvdeba: ar egebis, ar egeba (=ar SeiZleba, SeuZlebelia, ar iqneba) da
umetesad stilizaciis mizniT aris gamoyenebuli.
egebis zmnis modalur elementad gamoyenebisas semantikuri
cvlileba aseTia: SesaZlebel ars, SeiZleba > SesaZloa, iqneb,
vin icis. semantikur da formobriv cvlilebasTan erTad (egebis
> egeba > egeb) Seicvala sintaqsuri wyoba: `egebis yofad~ tipis masdaruli konstruqcia Seicvala SesityvebiT, romelSic
egeb-s Seewyo kavSirebiTis formebi, awmyo, uwyveteli, wyvetili,
II TurmeobiTi: egeb werdes, egeb wers, egeb werda, egeb dawera,
egeb daewera. egeb modaluri elementis saSualebiT qarTulSi
gamoikveTa SesaZleblobis kilos gamoxatvis tendencia (b. jorbenaZe).
iqneba Tanamedrove qarTulSi ori daniSnulebiT gamoiyeneba: sakuTriv zmnisa da modaluri elementisa. modalur elementad gamoyenebam ganapiroba misi formobrivi cvlileba: iqneba >
iqneb.
zmna iqneba-s zogadi mniSvnelobaa: iarsebebs. aqedan ganviTarebulia sasurvelobis semantika: vinZlo iyos iarsebos, rac
safuZvlad daedo kidec am formis gamoyenebas modaluri elementis daniSnulebiT. sasurvelobis semantikis garda igi gamoxatavs varaudsac. iqneb exameba II kavSirebiTis formebs (iqneb movides, iqneb SeZlos), SesaZloa Segvxvdes sxva paradigmis formebTanac (iqneb wers, iqneb werda, iqneb dawera).
iqneba, rogorc damoukidebeli an meSveli zmnis, da iqneba,
rogorc modaluri elementis, gamoyenebis sferoebi enaSi mkveTrad gamijnulia: saxelTan (masdarTan, mimReobasTan) igi zmnis
funqciiT gvxvdeba, zmnasTan _ modaluri elementis funqciiT
(b. jorbenaZe).

IV. zmnis morfologia

415

unda nawilaki gamoxatavs valdebulebas, aucileblobas: saWiroa, aucilebelia; unda vakeTebde, unda gavakeTo. warmoSobiT
igi damoukidebeli zmnaa. unda zmna Tanamedrove qarTulSi ori
mniSvnelobiT ixmareba: a) surs, swadia: qurds ra unda da bneli
Rameo (andaza)... b) esaWiroeba, misTvis saWiroa: karg mTqmels
kargi gamgone undao (andaza).
rodesac unda pirveli mniSvnelobiT gamoiyeneba, iuRleba
rogorc subieqturi, aseve obieqturi wyobiT (vundivar, vundodi, vundode. minda, mindoda, mindodes), xolo rodesac meore
mniSvnelobiT gamoiyeneba, mxolod obieqturi wyoba aqvs da mxolod awmyos wris paradigmebi moepoveba (kargi gamgone minda,
kargi gamgone mindoda, kargi gamgone mindodes). swored am meore mniSvnelobisagan ganviTarda is semantika, romelsac modaluri elmenti unda gamoxatavs: surs > sWirdeba > saWiroa...
morfemoidis funqciiT gamoyenebisas unda mxolod kavSirebiTis formebs exameba da pirebis mixedviT ucvlelia, ar iuRleba. dialeqtebSi igi formobrivad icvleba. fonetikuri cveTis
Sedegad kaxurSi, aWarulsa da mesxur-javaxurSi gvaqvs: unda
una > nda na da (iq-nda mivides).
unda gvxvdeba Tu nawilakTan Serwymuli: Tunda Tund;
Tunda-s zogjer c nawilakic erTvis: Tundac (dialeqtebSi
gvxvdeba Tumdac formiTac). es forma kavSirad aris qceuli da
gamoxatavs: a) pirobas (`dae, Tund movkvde, ar meSinian~. ilia).
b) saTqmelisadmi ganurCevel damokidebulebas (`Tund amodi,
mzeo, da Tund nu amoxval~. vaJa). Tundac gvxvdeba agreTve CarTul sityvad winadadebaSi da imave funqcias asrulebs, rasac
_ magaliTad: aviRoT, Tundac, erTi SemTxveva.
modaluri daniSnulebiT gamoiyeneba agreTve unda zmnis II
piris forma sxvadasxva modifikaciiT (damoukidebeli saxiT an
Tu nawilakTan SerwymiT): ginda gind, Tuginda Tugind.
ginda (iseve, rogorc Tund) kavSirad aris qceuli da aRniSnavs: a) pirobas (daerTvis c nawilakic _ gindac: gindac moklan, mainc arafers ityvis; b) ama Tu im garemoebis mimarT
ganurCevel damokidebulebas (gind gaakeTe, gind ara). Zvel qarTulSi gvqonda gina, romelic kaxur dialeqtSi dRemdea SemorCenili.

416

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

lamis gamoxatavs miaxlovebiTobas, imaves, rasac kinaRam,


TiTqmis: lamis atirda; lamis guli gauskda.
Zvel qarTulSi lamis damoukidebeli zmnis formaa, imave
struqturisa, rac `suris / surin~ formebi da niSnavs: apirebs,
cdilobs. fuZe lam Tanamedrove qarTulSi -ob Temis niSans dairTavs: lam-ob-s. qarTuli enis ganviTarebis gviandel safexurze
orive forma dasturdeba: v-lam-i v-lam-ob. dRes maTgan mxolod meore forma gvxvdeba, pirveli ki III piris formiT SemorCa,
rogorc modaluri elementi.
modaluri elementi lamis II kavSirebiTis formas exameba:
lamis gavgiJde. lamis Cemi damemarTos. II kavSirebiTis garda igi
SeiZleba Seexamos sxva paradigmis formebsac: lamis tiris, lamis
tiroda, lamis itira, lamis etira. am morfemoids modalur
elementad gamoyenebis dros unari aqvs zmnisTvis damaxasiaTebeli konstruqcia Seqmnas: `lamis, rom ar Saewiros~ (vaJa). igi
gvxvdeba aris zmnasTan erTadac, romelic am SemTxvevaSi meSveli
zmnis funqciiTaa gamoyenebuli: lamis aris, gagiJdes.
dae nawilak-morfemoidi miRebulia daexsen zmnisagan. igi
ixmareba III pirTan brZanebiTis gasaZliereblad da gamoxatavs: a)
muqaras (dae, naxos, rac mouva!); b) daTmobas, Tanxmobas (dae, moxdes, rac mosaxdenia!); g) survils, natvras (`dae, ayvavdes imedi!~ akaki). iSviaTad dae I pirTanac gvxvdeba (`dae, Tund movkvde, ar meSinian!~ ilia).
asimilaciiT dae gvaZlevs dee-s, zogjer _ SemoklebiT de-s
(dee, ise iyos, rogorc Tqven gindaT! de, Seni sityva gamarTldes!).
zmnuri warmoSobis modaluri formebia: davuSvaT, vTqvaT,
vfiqrob, veWvob, vgoneb, mgonia.
davuSvaT, vTqvaT CaerTvis winadadebaSi da gamoxatavs piroba-SesaZleblobas (davuSvaT, Cemi sityva ar gamarTlda...
vTqvaT, yvelaferi kargad damTavrda...).
vfiqrob, veWvob, vgoneb, mgonia / mgoni aseve CaerTvis winadadebaSi da gamoxatavs varauds, daeWvebas, SesaZleblobas
(vfiqrob, eqsperimentma gaamarTla. veWvob, am saqmidan rame gamovides. vgoneb, yvelaferma kargad Caiara. mgonia, ase ajobebs).
modaluri mniSvnelobiT gamoiyeneba agreTve zmnebi: Cans,
etyoba, modi, adga.

IV. zmnis morfologia

417

Cans, etyoba varaudis modalobas gamoxatavs: `mxedrebi daqanculni Candnen~ (k. gamsax); `rogorc etyoba, ...aq bevri gzebic
ukeTebiaT~ (gogeb). modi waqezebis funqcias asrulebs: `modi
da, fatman, mewie, vecadneT maTsa rgebasa~ (vefx). modi SeiZleba
mxolod zmniswinis saxiTac Segvxvdes: `mo, davsxdeT, tarielisTvis cremli gvdis SeuSrobeli~ (vefx).
adga eqspresiulobas matebs frazas: adga da miswera werili. igi xSirad gamoiyeneba zRaprebSi (adgnen da daiweres jvari.
adga da wavida bedis saZebnelad).
nazmnari formebis garda modaluri mniSvnelobiT gvxvdeba
zmnuri Sesityvebebic. zmnuri SesityvebebiT miRebuli modaluri
elementebia:
vinicobaa < vinicoba aris < vin icis-oba < vin icis, gamoxatavs piroba-SesaZleblobas (vinicobaa dagvagviandes, ar dagvelodoT!).
TiTqmis < Tu iTqmis, gamoxatavs miaxlovebiTobas (TiTqmis
mivaRwieT mizans).
TiTqos / TiTqo < Tu iTqvas, esec miaxlovebiTobas gamoxatavs. gamoiyeneba mosalodneli an dasaSvebi moqmedebis gamosaxatavad (TiTqos yvelaferi kargad iyo).
SesaZloa < SesaZlo aris; gamoiyeneba mosalodneli an dasaSvebi moqmedebis gamosaxatavad (SesaZloa ise ver gavakeTe, rogorc mindoda).
kia < ki aris; dadasturebiTi nawilak-morfemoidia, romelic saliteraturo enaSi naklebad gamoiyeneba, gvxvdeba aRmosavleT saqarTvelos dialeqtebSi: gauxarda kia Zalian.
ragind < rac ginda; gvxvdeba pirobiT-daTmobiTi funqciiT
(`ragind bediT viyo kruli..., ar Sedrkeba Cemi guli~. akaki).
SesaZloa, zmnuri warmomavlobisa iyos vinZlo elementic:
vin-Se-iZlo > vinZlo (b. jorbenaZe, m. kobaiZe, m. beriZe), romelic waqezeba-waxalisebas gamoxatavs (`vinZlo, qveyana ar gaacino!~ yazbegi). arsebobs sxva mosazrebac: vin-Zi-ro(m) > vinZlo (a.
SaniZe).
zmnuri warmoSobisaa sxvaTa sityvis gamomxatveli nawilakebi: -Tqo, -o, -meTqi. maTi saSualebiT gadmoicema visime naTqvamis gameoreba (ukve giTxari, gavakeTeb-meTqi; uTxari, gavakeTebTqo; uTxra, gavakeTebo). -Tqo da -o miRebulia Tqva zmnisagan:

418

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Tqva > Tqo > o, -meTqi (dialeqturi: -meTqin, -mei) ki me vTqvi


Sesityvebis Serwymisa da fonetikuri cveTis Sedegad aris miRebuli: me vTqvi > meTqi.
nazmnari formebis gamoyeneba modaluri elementebis daniSnulebiT qarTulSi araiSviaTi movlenaa. zmnur formaTa da SesityvebaTa qceva nawilakad, kavSirad, Sorisdebulad SesaZlebelia TviT am zmnaTa amosavali semantikisa da sintaqsuri konstruqciis Taviseburebis safuZvelze. rodesac zmnuri formebi
kargaven zmnur niSnebs da modalur elementebad iqcevian, isini
gansxvavdebian amosavali piriani zmnebisagan sintaqsuri da morfologiuri TaviseburebebiT, xSirad ki fonetikuri cveTis Sedegad _ formiTac.
IV. 3.17. zmnis mniSvnelobis gamoxatvis SesaZleblobebi
qarTulSi. zmna-Semasmenlis funqciiT qarTulSi iSviaTad SeiZleba Segvxvdes sxva metyvelebis nawili. zmnis mniSvneloba
(`zmnuroba~) SesaZlebelia gamoxatuli iyos zmniswiniT, atributiviT, substantiviT an SorisdebuliT. aseTi SemTxvevebi iSviaTia da zmnuri formis Semoklebis an zmnuri konstruqciis
SekumSvis Sedegia.
sasaubro metyvelebaSi gvxvdeba zmnebis Semokleba bolo
marcvlis mokveciT, rac Cveulebriv xdeba brZanebiTSi: dade,
mome, Sexe, daica, daiWi da sxv. (ix. IV. 5.10.7.).
zogjer zmnis forma imdenad mokldeba, rom rCeba mxolod
zmniswini. aseTi SemTxvevebi gvxvdeba saSual qarTulSi: `mo, davsxdeT, tarielisTvis cremli gvdis ar-SeSrobili~. (vefx.); `wa,
Seebi xataelTa, ilaSqre da inapire...~ ("vefx.~). aseTi formebi
gvqonda TxrobiTSic: `mibrZana: mogewonao? movaxsene: mo-meTqi~
(`amiran.~).
Tanamedrove qarTulSi msgavsi formebi Zalze iSviaTia da
gvxvdeba ZiriTadad brZanebiTSi: gamo, Semo, wamo, Camo... sasaubro metyvelebidan es formebi Sesulia saliteraturo enaSic.
iSviaTad gvaqvs SemTxvevebi, roca zmnis mniSvneloba gamoixateba atributiviT, rac zmnuri konstruqciis SekumSvis Sedegia: Cumad! (=Cumad iyavi!), swrafad! (=swrafad gaakeTe!), adgilze! (=Sens adgilze iyavi!) da a.S.

IV. zmnis morfologia

419

atributivi SesaZloa Sekvecili saxiTac Segvxvdes: Cu! (=Cumad!).


zmnuri mniSvneloba zogjer gamoixateba substantiviTac:
siCume! (=siCume iyos!), siwynare! (=siwynare iyos!), musika! (=musika daiwyos!)...
saxelebis gamoyeneba zmnuri mniSvnelobiT meoreuli faqtia: zmnuri konstruqciis SekumSvis Sedegia da, rogorc wesi,
gvxvdeba brZanebis dros (b. jorbenaZe).
iSviaTad SeiZleba zmnis mniSvnelobiT gamoyenebuli iyos
Sorisdebuli:
`Sesjdomia erT kameCs rqasa da rqas Sua gaberili bayayi
da _ yua! _yua!~ (r. inan.).
`midis da guli _ dag-dug! dag-dug!~ (r. inan).
`Causafrdebian jixvebs da _ baax! baax!~ (r. inan.).
`mwyeri balaxSi gogmanebs, afrindeba da friii!~ (m. focx.).
rogorc cnobilia, xmabaZviTi Sorisdebulebi geneturad
dakavSirebulia xmabaZviT saxelur da zmnur fuZeebTan (braxabruxi, lawaluwi, raxaruxi, braxvani, tkacani, kraWuni da sxv.).
isini warmogvidgenen moqmedebis siswrafes, simkveTres, gadmogvcemen mimsgavsebas im xmisas, romelic ismis romelime moqmedebis Sesrulebisas. es Sorisdebulebi axlos arian zmnebTan funqciurad da geneturad. amitom, bunebrivia, zogjer, rodesac winadadebaSi gamotovebulia zmna-Semasmeneli, misi mniSvnelobis
gamoxatva SesaZlebelia xmabaZviTi SorisdebuliT.
is, rom zmna-Semasmenlis funqcias zogjer iRebs zmniswini,
saxeli, Sorisdebuli, sainteresoa enis gamomsaxvelobiTi SesaZleblobebis TvalsazrisiT.

Tavi IV. gvari _ qarTuli zmnis ZiriTadi


saklasifikacio erTeuli
IV. 4.1. dinamikuroba-statikurobis mniSvneloba da gvari
IV. 4.1.1. gvaris raobis sakiTxi. zmnis gvaris kategoriis
Sesaxeb samecniero literaturaSi nairgvari da urTierTgamomricxavi mosazrebani arsebobs. gvaris kategoriis sirTule da
Tavisebureba arsobrivadaa danaxuli e. benvenistis Semdegi SeniSvniT: `aqtivisa da pasivis gansxvaveba SeiZleba im zmnuri kategoriis nimuSad gamodges, Cvens Cveul azrovnebas rom aforiaqebs: is aucilebeli Cans, magram ucnobia bevri enisaTvis, martivia, magram misi interpretaciis dros did siZneleebs vawydebiT,
simetriulia, Tumca gvacvifrebs Tavisi gamoxatvis araTanmimdevrulobiT~. opozicia aqtivi-pasivi TiTqos ufro garkveulia,
opozicia aqtivi-saSuali (an mediumi) ufro bundovani, gaurkvevelia am opoziciaTa urTierTmimarTebis, maTi diaqroniuli interpretaciis (uwinaresoba-Semdgomadobis) sakiTxi: dasadgenia,
romeli dapirispireba ufro aucilebelia enis aRsawerad da
sxv. sadavoa, gvari morfologiaSi unda Seiswavlebodes, sintaqsSi, Tu is morfologia-sintaqsis an sulac leqsikis obieqtia _
es da sxva kidev bevri sakiTxi aRiZvris gvaris kategoriis Seswavlisas.
gvaris kategoria bevr enaSi ar aisaxeba; ar aisaxeba is ergatiuli konstruqciis enebSic. es debuleba TiTqmis sayovelTaodaa gaziarebuli: ergatiuli enebi neitraluria gvaris formaluri da ara semantikuri gamoxatvis TvalsazrisiT. mTis kavkasiur enebSi vnebiTis Canasaxs Tu SevxvdebiT. qarTvelur enebSi
gvarTa Sepirispireba (aqtivi : pasivi) met-naklebad Camoyalibebul sistemas qmnis da aq bunebrivad Cndeba kiTxva, Tu ramdenad
egueba qarTuli enis (qarTveluri enebis) ergatiuli tipis enad
gaazreba gvaris kategoriis gamoyofas.
gvaris kategoriis gagebis zogadi Tvalsazrisebi Tavisi Sinagani winaaRmdegobebiT qarTul gramatikul literaturaSi sa-

IV. zmnis morfologia

421

Tanadod aris asaxuli. am literaturis mixedviT gvaris kategoria arsebiTad ganisazRvreba rogorc 1. leqsikur-gramatikuli
(a.SaniZe...); 2. sintaqsur-morfologiuri (f. erTeliSvili, b. jorbenaZe...); 3. morfologiuri (arn. Ciqobava, a. oniani...) kategoria.
gvaris gansazRvra a. SaniZis qarTuli gramatikis safuZvlebSi (1953, 1973, 1981 w.w.) tradiciulad asea warmodgenili:
gvari aris zmnis forma, romelic gviCvenebs, Tu rogoria
urTierToba gramatikulad moqmed pirsa da zmniT aRniSnul moqmedebas Soris: g a m o m d i n a r e o b s m o q m e d e b a s u b i e q t u r i p i r i s a g a n d a s x v a p i r z e a d a m a r T e b u l i, g a n i c d i s a m m o q m e d e b a s, T u g a m o m d i n a r e o b s m i s g a n , magram ise, rom arc sxva pirzea damarTebuli da arc gancdilia
sxvisi zemoqmedebiT (a. SaniZe). gvaris kategoriis am tradiciuli sampunqtiani ganmartebis Sesabamisad, gamoiyofa gvaris sami
forma: m o q m e d e b i T i , v n e b i T i d a s a S u a l i .
gvaris definiciaSi `sxva pirzea damarTebulis~ SemotaniT,
ukve sintaqsSi gavdivarT da, Sesabamisad, saopozicio wevrebis
daxasiaTebaSi sintaqsuri kategoriebis _ qvemdebarisa da pirdapiri damatebis _ urTierTobebi airekleba.
moqmedebiTia (a q t i u r i a ) gvari, romelic gviCvenebs, rom
gramatikulad moqmedi piri, romelsac subieqturis saxeliT vicnobT, igivea, rac realurad moqmedi piri da mas moepoveba samoqmedo piri, pirdapir-obieqturis saxeliT cnobili: v a g o r e b
me mas.
vnebiTia (p a s i u r i a ) gvari, romelic gviCvenebs, rom subieqturi piri imasve ganicdis, rasac pirdapir-obieqturi piri saTanado moqmedebiTSi, oRond zmnis formiT ar Cans, Tu visgan
an risgan: g o r d e b a .
saSualia (m e d i a l u r i a ) gvari, romelic gviCvenebs, rom
subieqturi piri `moqmedebs~ ise, rom samoqmedo obieqti ara
aqvs, magram am moqmedebas ar `ganicdis~, rogorc amas adgili
aqvs vnebiTSi: g o r a v s (a. SaniZe).
am ganmartebis mixedviT, gvaris kategoria oraqtantiani
gardamavali zmnis kategoriaa, romelic zmnasTan semantikurad
da sintaqsurad dakavSirebuli saxelebis, kerZod, s u b i e q t i s a
da p i r d a p i r i o b i e q t i s (qvemdebarisa da pirdapiri dama-

422

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

tebis) mimarTebas asaxavs. es mimarTeba realizdeba subieqtis aqtiuroba-pasiurobis zogadi mniSvnelobis farglebSi gramatikulad dapirispirebul formaTa safuZvelze. saSuali gvari am
TvalsazrisiT neitraluria.
moqmedebiTi gvaris zmnebSi subieqtis moqmedebis samizne
pirdapiri obieqtia, subieqti aqtiuria; vnebiTebSi Tavad subieqti xdeba moqmedebis samizne, Sesabamisad, subieqti pasiuria; realuri moqmedi zmnis formaSi ar aRiniSneba; saSual zmnebSi subieqtis moqmedebis mizani ar ikveTeba, _ subieqts samoqmedo
obieqti ar uCans.
irib obieqtTan (irib damatebasTan) mimarTeba gvaris definiciaSi ar aisaxeba.
gvaris kategoriis a. SaniZis mier mocemul ganmartebaSi axsnilia gvaris formaTa Soris urTierTdamokidebulebis meqanizmi _ k o n v e r s i a . konversiuli urTierToba (upiratesad, aqtiv-pasivisa) ganixileba, rogorc erTi da imave Sinaarsis realizacia gansxvavebuli gramatikuli formebiT:
biWi agorebs u r i k a s _ u r i k a gordeba (biWis mier) _
u r i k a goravs
mze aTbobs d e d a m i w a s _ d e d a m i w a mzisagan Tbeba
mxatvari xatavs s u r a T s _ s u r a T i ixateba mxatvris
mier...
konversiis gziT logikuri pirdapiri damateba gramatikul
qvemdebared gardaiqmneba, logikuri qvemdebare wyvets zmnasTan
kavSirs da Tandebuliani ubralo damatebis rolSi gvevlineba.
gvaris sistema, rogorc iTqva, samwevrovania, magram es samwevrovani sistema enaSi yovelTvis ar aris realizebuli.
gvxvdeba rogorc samwevrovani, ise orwevrovani sistemebis saxiT: a w u x e b s _ w u x d e b a _ w u x s... T l i s _ i T l e b a
( u T l i s _ e T l e b a ) tipisa. realuria, magram mainc SedarebiT iSviaTi, gvaris opoziciuri sistemis erTwevriani mocemulobac: a. SaniZis terminiT, gvaris mixedviT `ucalo~ zmnebi,
romlebic formalurad miekuTvnebian gvaris ama Tu im saxeobas:
ucalo moqmedebiTi:
h - p a r a v - s ... `guguli kvercxebs h p a r a v s Citebs~... (T. razik.)

IV. zmnis morfologia

423

a b i a b r u e b - s ... saxels utexs, arcxvens... `Sen a b i a b u r e b Cems saxels, Se aramzadav~ (s. SanS.)
a n a x v e b s... aCvenebs. momakvdavs Svilebi anaxves...
c q v e t - s... yurebs cqvets...
C i n C x v r a v - s... CinCxvars agrovebs. gzaze erTi uRrani tye
iyo. erTi berikaci CinCxvars C i n C x v r a v d a (zRap.) (qegl)...
ucalo vnebiTi:
i l e S e b - a... 1. Zalian Tvreba. 2. kuTx. (fS.) Zalian ZReba
i z m u z n e b - a... saub. isvreba, iTxvreba... bavSvebi i z m u z n e b i a n yurZniT (n. lorTq.)
i R r u b l e b - a... 1. ca mali-mal i R r u b l e b a (i. gogeb.)
(qegl)...
al. harisi ucalo vnebiTis (iniani, eniani da uniSno) aTeulobiT formas asaxelebs: i-badreba, i-buzeba, i-buteba, i-zunzleba, i-turtleba, e-bRauWeba, e-mcnaureba, e-kveTeba, e-fereba..,
drkeba, Svreba, xvdeba da a.S.
ucalo saSuali:
c u c u n e b - s... mokle nabijebiT moZraobs || fusfusebs...
m e r y e o b - s... raime garkveul mtkice gadawyvetilebas ver
adgeba...
C x i k i n o b -s ... codvilobs, Cxirkedelaobs
Zaladob-s ... Zalas xmarobs, Zalmomreobs... (qegl)...
orwevrovan sistemebSi saopozicio calebad upiratesad moqmedebiTi da vnebiTi gvaris formebia warmodgenili (T l i s _
i T l e b a , b a r a v s _ i b a r e b a, a b r u e b s _ b r u v d e b a ,
a v e d r e b s _ e v e d r e b a ...), an moqmedebiTi da saSuali (a b a l a x e b s _ b a l a x o b s ...). gamoricxuli ar aris vnebiTi da saSuali gvaris formebiT Seqmnili saopozicio wyvilic: mag.,
y i n d e b a `yinvam mouWira, acivda, a y i n d a ~ (ilia) (qegl) da
y i n a v s ; c u c q d e b a _ c u c q s . Sdr.:
c u c q d e b - a ... muxlCakeciT jdeba (adamiani), an ukana fexebze, alaze jdeba (cxoveli)

424

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

c u c q - s ... cucqze, muxlebCakeciT, Cacucquli zis (adamiani), ukana fexebze zis, alaze zis (cxoveli), _ dacucqebulia
(qegl).
IV. 4.1.2. gvaris adgilisaTvis gramatikul kategoriaTa
sistemaSi. gramatikul kategoriebs Soris enebSi rom garkveuli
saxis ierarqiuli mimarTebebi gamovlindeba, faqtia (vandriesi,
e. benvenisti...); calkeuli am kategoriaTagani mxolod kerZo saxeobas warmoadgens ufro zogadi kategoriisa.
e. benvenisti indoevropul enaTa zmnuri kategoriebis sistemaSi gvars miiCnevs fundamentur kategoriad im azriT, rom
yvela uRlebadi zmnuri forma ama Tu im diaTezas ganekuTvneba;
gvaris kategorias ganekuTvneba zmnuri saxelebic _ infinitivi
da mimReoba.
sxva enebSi SeiZleba sxva viTareba iyos, aq enaTa siaxlove
yovelTvis ar wyvets sakiTxs; magaliTad, rusulSi gramatikul
kategoriebs Soris ZiriTad rols aspeqti (moqmedebis saxe) asrulebs, laTinursa da frangulSi ki es kategoria gadmonaSTis
saxiTRa gvevlineba xolme (vandriesi).
aqedan daskvna, rom gramatikuli kategoriis statusi sxva
gramatikul kategoriebTan mimarTebiT unda daxasiaTdes romelime konkretul enaSi da am enis garkveuli periodisaTvis.
qarTulSi, zmnuri kategoriebis sistemaSi, gvari, miuxedavad garkveuli araTanmimdevrulobisa, sagramatiko literaturis
mixedviT, erT-erTi warmmarTveli kategoriaa. aqtiv-pasivisa da
saSuali gvaris dapirispireba arsebiTad moicavs ZiriTad zmnur
leqsikas, yvela uRlebadi (da, _ arauRlebadi) zmnuri forma
gvaris kategoriis romelsame saxeobas ganekuTvneba. gvari upiro
formebTan qarTulSi iseve ganixileba, rogorc pirian formebTan. kerZod: `gvari aris zmnis forma, romelic gviCvenebs, rom
sagani, romelsac aRniSnavs an romlis mimarTac naxmaria es mimReoba: a) sxva sagnis mimarT aris moqmedebis Camdeni, b) an moqmedeba mas aqvs `gancdili~ (anu `damarTebuli~), g) an kidev
gamoyvanilia moqmedad, magram sxva saganTan mimarTebis gareSe da
ganucdelad.
[
g a ] m g o r e b e l i `vinc agorebs~ _ moqmedebiTi gvaris mimReobaa.

IV. zmnis morfologia

425

a g o r e b u l i `rac aagores~ _ vnebiTi gvarisaa: `a g o r e b u l qvas xavsi ar moekidebao~ (andaz.).


m g o r a v i _ `rac goravs~ _ saSuali gvarisa: `m g o r a v s
qvas xavsi ar moekidebao~ (andaz.)
da ase : moqmedebiTi
mawuxebeli
[ ]
a maRelvebeli
[ ]
a mSenebeli
gamgzavneli

vnebiTi
Sewuxebuli
aRelvebuli
aSenebuli
gagzav nili

saSuali
mwuxare
mRelvare
da a.S.

gvaris kategoria gamonaklisis saxiT gvxvdeba sawyisTanac


(moqm. t e x a _ vn. t y d o m a , w y v e t a _ w y d o m a , x e T q a _
s k d o m a da sxv.). ufro moqmedebiTisa da saSualis formebia
garCeuli: b r u n e b a _ brunva, f e T q e b a _ feTqva, w u x e b a _
wuxili...
gvaris kategoriebi ganixileba piris, aspeqtis, qcevisa da
kauzativis kategoriebTan mimarTebiTac.
moqmedebiTi gvaris zmnebi o r - da s a m p i r i a n e b i a , erTpiriani moqmedebiTi gvaris zmna ar arsebobs:
a k e T e b s i s m a s , u k e T e b s i s m a s m a s ...
vnebiTi da saSuali gvaris zmnebi e r T - da o r p i r i a n e b i a , sampiriani vnebiTi da saSuali, ramdenime gamonaklisis
garda (hpirdeba, uyveba... is mas mas), qarTulSi ar gvaqvs:
vnebiTi

i x a t e b a is
e x a t e b a is mas
k e T d e b a is u k e T d e b a is mas
T b e b a is
u T b e b a is mas
saSuali
C a n s is
u C a n s is mas
w u x s is
u w u x s is mas...
moqmedebiTi gvaris zmnebs aqvT rogorc u s r u l i , aseve
s r u l i aspeqtis formebi (vnebiTebs ufro SezRudulad):
moqmedebiTi
aSena
_
a-aSena
akeTa
_
ga-akeTa
xata
_
da-xata
vnebiTi
ixata
_
da-ixata
Senda
_
a-Senda

426

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

saSuali gvaris zmnebs sruli aspeqtis formebi ar ukeTdeba.


moqmedebiTi gvaris zmnebs q c e v i s s a m i v e f o r m a (s a a r v i s o , s a T a v i s o , s a s x v i s o ) aqvT:
a-keTebs
_
i-keTebs
_
u - k e T e b s ...
vnebiTsa da saSuals _ mxolod s a a r v i s o da s a s x v i s o :
vnebiTi w u x d e b a _ u - w u x d e b a
Tbeba
_ u-Tbeba
saSuali w u x s
_ u - w u x s ...
moqmedebiTi gvaris zmnebs (da zogjer vnebiTebsac) ewarmoeba kauzativis (SualobiTi kontaqtis) formebi:
moqm. a - T r - e v i n - e b s
a-Tl-evin-eb-s
a-kvle-evin-eb-s

vneb. e - T r - e v i n - e b - a
e-Tl-evin-eb-a
e-kvl-evin-eb-a

saSuali gvaris formebs SualobiTi kontaqtis formebi


ara aqvT.
gvaris kategoriis formaTa dapirispireba udevs safuZvlad
qarTuli zmnis uRlebis tipebad dajgufebas (a. SaniZe) da sxv.
SeniSvna: mkvlevarTa erTi nawilis azriT, qarTulSi gvaris morfologiur kategoriad gamoyofa problemuria (r. asaTiani, d. meliqiSvili, i. meliqiSvili, a. harisi).
IV. 4.1.3. gvaris formebi gamoxatulebisa da Sinaarsis
planis mixedviT. gvaris formaTa dapirispireba (moqmedebiTi _
vnebiTi _ saSuali) qarTulSi marto Sinaarsis mixedviT ar
aris warmodgenili. moqmedebiTi da vnebiTi gvaris zmnebs aqvT
ara marto sakuTari Sinaarsi, aramed formac. saSuali gvaris
zmnebi formisa da funqciis mixedviT aqtivsa da pasivs Soris
arian gadanawilebuli. ZiriTadad formaluri dapirispireba aqtivsa da pasivs Soris dasturdeba. pasivis modelebs aqtivisagan
arsebiTad Semdegi maxasiaTeblebi gamoarCevs:
1. awmyosa (da, saerTod, I seriis mwkrivebSi) -eb-i (I da II
piri), -eb-a (III piri) daboloebebi;

IV. zmnis morfologia

427

2. i-, e- xmovani prefiqsebi da -d sufiqsi I-II seriebSi;


3. -od savrcobi I seriaSi;
4. awmyos mwkrivSi subieqtis III piris -a sufiqsi, aqtivis -s
sufiqsis sapirispirod.
ase rom, moqmedebiTi da vnebiTi gvaris zmnaTa formebi
warmoebis mixedviT erTmaneTs mkveTrad upirispirdebian uRvlilebis mTel sistemaSi, amitomac ganekuTvnebian isini uRlebis
sxvadasxva tips. Tumca gvaqvs erTgvari gamonaklisic: II seriaSi
prefiqsian (in_enian) vnebiTs Tavisi warmoeba ara aqvs da savsebiT misdevs saTanado zmnis moqmedebiTs (a. SaniZe).
rac Seexeba gvaris saopozicio formaTa markirebis sakiTxs:
qarTul saenaTmecniero literaturaSi gavrcelebuli mosazrebis mixedviT, gvaris saopozicio formebidan markirebulia
mxolod vnebiTi da isic arasrulad; i-/ e- prefiqsiani da -d sufiqsiani vnebiTebis gverdiT gvaqvs aramarkirebuli e.w. `uniSno
vnebiTebic~. amasTan, prefiqsian vnebiTTa i- da e- formantebi,
gansxvavebiT -d sufiqsisagan, ar arian erTmniSvnelovnad mxolod vnebiTis markerebi, rac vnebiTis markirebis garkveul araTanmimdevrulobaze mianiSnebs.
Tu imasac gaviTvaliswinebT, rom gvaris samwevrovan sistemaSi (moqmedebiTi : vnebiTi : saSuali), tradiciis mixedviT, qarTul gramatikebSi markirebulad mxolod vnebiTi aRiniSneba, samwevrovani sistema ki ori wevris markirebas mainc gulisxmobs,
maSin qarTulSi gvaris kategoriis udavoba damajerebeli aRar
Cans.
vfiqrobT, rom qarTulSi, gvaris kategoriis arsebobis
mtkicebisaTvis, faseuli Cans is Tvalsazrisi, romlis mixedviTac gvaris samwevrovan sistemaSi morfologiuri niSani (markeri) aqvs moqmedebiTi da vnebiTi gvaris formebs, saSuali gvaris
zmnebi moqmedebiTisa da vnebiTis markirebul formebs uniSnobiT upirispirdebian; Sdr.:
a-wuxebs _ wux-d-eba _ wuxs, a-goreb-s _ gor-d-eba _ goravs...
orwevrovan sistemaSi niSniT ZiriTadad vnebiTia warmodgenili:
ams _ i-meba, baravs _ i-bareba, Slis _ i-Sleba...

428

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Tumca markirebuli SeiZleba iyos moqmedebiTi gvaris formac, Tu mas saopozicio calad `uniSno vnebiTi~ moudis:
a-Tbobs _ Tbeba, a-xmobs _ xmeba, a-Srobs _Sreba...
gvaris orwevrovani opoziciis mqone zmnaTa erT jgufSi
markirebulia rogorc moqmedebiTi, aseve vnebiTi gvaris formebi:
a-vsebs _ i-vseba, a-rRvevs _ i-rRveva, a-rCevs _ i-rCeva,
a-keTebs _ keT-d-eba, a-Senebs _ Sen-d-eba...
e.i. gamoxatulebis planis mixedviT qarTulSi gvari morfologiuri kategoriaa: samwevrovan sistemebSi markirebulia
minimum ori wevri, orwevrovan sistemebSi _ minimum erTi wevri.
gvaqvs garkveuli gamonaklisebic.
orwevriani sistemebis im jgufSi, romelSic fuZedrekad aqtivebs saopozicio calad uniSno vnebiTebi moudiT _ bned-s,
bnida _ bndeba,
dreks, drika _ drkeba, sxlets, sxlita _
sxlteba, cveTs, cviTa _ cvdeba, wyvets, wyvita _ wydeba... moqmedebiTi gvaris formebi markirebulia ablautiT. sayuradReboa, rom uniSno vnebiTebs i- prefiqsiani vnebiTic SeiZleba Seenacvlos: bndeba || i-bnideba, drkeba || i-drikeba, sxlteba ||
i-sxliteba, cvdeba || i-cviTeba, wydeba || i-wyviteba... paraleluri iniani formebi, i-sxlitebas garda (romelic TavisTavad realuri forma Cans) qeglSia damowmebuli.
gvaris sistemis wevrTa markirebis wesi darRveuli Cans
a-dgen-s _ dgeba _ dgas, a-wvens _ wveba _ wevs, a-krTobs _
krTeba _ krTis samwevrovan sistemebSi _ markirebulia mxolod
moqmedebiTis forma, Tu, ra Tqma unda, vnebiTis models (-eb-i,
-eb-a) formalur niSnad ar miviCnevT.
samwevrovan a - d g e n s _ d g e b a _ d g a s, a - w v e n s _
w v e b a _ w e v s, a - k r T o b s _ k r T e b a _ k r T i s... sistemebSi
markirebuli gamodis mxolod moqmedebiTis formebi, aqedan, Sinaarsis planis mixedviT a - w v e n s _ w v e b a _ w e v s iseve,
rogorc a-dgens _ dgeba _ dgas ver CaiTvleba udavo konversiul calebad, Sdr.: konversiuli wyvili a-dgens _ dgindeba (T.
uTurgaiZe) da faqtobrivad orwevrovani sistema gvaqvs aramarkirebuli vnebiTisa da saSuali gvaris formebiT: w v e b a _
w e v s da d g e b a _ d g a s .

IV. zmnis morfologia

429

aqtiv-pasivis srulfasovani konversiuli dapirispireba (akrTobs _ krTeba) yovelTvis ar realizdeba akrTobs _ krTeba
_ krTis sameulSi, radgan pasiuri k r T e b a paralelurad
k r T i s medialuri statikuri formis mniSvnelobasac iTavsebs,
Sdr.: krTeb-a 1. (SekrTa, SemkrTala) grduv. vneb. a k r T o b s
zmnisa _ uecrad mTeli taniT aranebismierad Setokdeba (SiSisagan, moulodnelobisagan...)... 2. (mxolod nakvTTa awmyos wyebaSi) grduv. stat. igivea, rac k r T i s (mniSvn. 2). mTvaris Suqi
aTasnairad k r T e b o d a oqrosa da Tvalmargalitze (v. barn.)...
(qegl).
rac Seexeba Sinaarsis plans: orwevrovan sistemebSi, sadac
vnebiTebi prefiqsiTaa markirebuli: recxs _ i-recxeba (viRacis
mier), a-vsebs _ i-vseba (viRacis mier)... moqmedebiTi da vnebiTi
gvaris formebSi subieqtis aqtiuroba-pasiuroba xelSesaxebia
(ra Tqma unda, ar igulisxmeba deponensuri zmnebi). aqtiurobapasiurobis Sinaarsi morfologiurad gamoixateba: - da a- markeriT _ aqtivebSi (-recxs, a-vsebs), i-/ e- markerebiT _ pasivebSi:
i-recxeba _ e-recxeba, i-vseba _ e-vseba (v i R a c i s m i e r )...
samwevrovan sistemebSi (a-wuxebs _ wux-d-eba _ wuxs, a-gorebs _ gor-d-eba _ goravs) markirebulia moqmedebiTis forma
(a- prefiqsi) da vnebiTi (-d sufiqsi), aramarkirebulia saSuali
gvaris forma, moqmedebiTi da vnebiTi gvaris mniSvnelobebi Sinaarsobrivad upirispirdeba erTmaneTs subieqtis aqtiuroba-pasiurobis mixedviT, magram bevr SemTxvevaSi vnebiTis semantika
orazrovania: w u x d e b a i s v i R a c i s m i e r / g o r d e b a i s
v i R a c i s m i e r , v i R a c i s d a x m a r e b i T _ tipis SesityvebebSi subieqti pasiuri ganmcdelia; w u x d e b a , g o r d e b a;
T v i T o n _ aqtiuri ganmcdeli. am Sinaarsebis realizacia imazecaa damokidebuli, vnebiTi gvaris subieqti sulieri saxelia
Tu usulo (v i n jgufis Tu r a jgufis). usulo saxeli pasiuri
ganmcdelia, sulieri saxeli _ aqtiuri, magram arc sulieri
subieqti gamoxatavs, rom moqmedeba yovelTvis nebelobiTi aqtia,
Sdr.: b i W i d a g o r d a (T v i T o n ) d a b i W i d a a g o r e s d a
d a g o r d a; Tumca sulier subieqtTan konstruqciaSic yovelTvis ar iZebneba subieqtis moqmedebis gamomwvevi gareSe mizezi:

430

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

l o d i d a a g o r e s d a d a g o r d a, magram: `lodi lodze


swydeba kldes da raxraxiT g o r d e b a Zirs~ (i. gedev.) (qegl) _
teqstSi realuri moqmedi ar Cans, magram raRac garegan mizezze
miniSnebulia.
sxva magaliTi: `erTmaneTs a w y d e b o d n e n da g o r d e b o d n e n ~ (s. SanS.) (qegl) _ d a g o r e b i s m i z e z i isev gareSe Zalaa (`e r T m a n e T s a w y d e b o d n e n ~), romelic gramatikulad ar realizdeba da konteqstidan amoicnoba.
sufiqsiani vnebiTebis erT jgufSi, romlebic subieqtad
usulo saxels Seiwyoben, subieqtis pasiuroba eWvs ar iwvevs:
a-brtye lebs _ brtyel-d-eba, a-viwroebs _ viwrovd-eba, a-Rrmavebs _ Rrmav-d-eba, a-fuebs _ fuv-de b a... vnebiTis am formebSi subieqti ganmcdeli subieqtia.
roca sufiqsian vnebiTs subieqtad sulieri saxeli Seewyoba, ganmcdeli pasiuri subieqti imavdroulad aqtiuri ganmcdelic xdeba:
a b r u e b s _ b r u v d e b a _ `didi sacxisagan avadmyofi
b r u v d e b a ~,
a b r m a v e b s _ b r m a v d e b a , _ `didi sicxisagan adamiani
b r m a v d e b a~ || figur. sixarbiT brmavdeba, _ SuriT brmavdeba,
a b e C a v e b s _ b e C a v d e b a _ `beCavi, sacodavi xdeba~ (qegl)
da a.S.
vnebiTis konstruqciaSi SeiZleba aRdges moqmedebis realuri subieqti qvemdebarisebri ubralo damatebis, an instrumentuli damatebis saxiT brmavdeba (s i c x i s a g a n, s i x a r b i T,
S u r i T)...
aseTive viTareba gvaqvs a- prefiqsiani moqmedebiTi gvarisa
da uniSno vnebiTebis Sinaarsobrivi dapirispirebisas:
a - T b o b s _ T b e b a , a - q r o b s _ q r e b a tipis orwevrovan dapirispirebaSi markirebulia moqmedebiTi (a- prefiqsi), pirobiTad aramarkirebulia e. w. uniSno vnebiTi. Sinaarsobrivi
TvalsazrisiT, moqmedebiTi gvaris subieqti aqtiuria, vnebiTisa
_ pasiuri, pasiurobis xarisxi aqac subieqtis sulieroba-usulobazea damokidebuli; Sdr.: a - T b o b s _ T b e b a _ Tbili
xdeba... s a s t u m r o T b e b o d a centraluri gaTbobiT || siTbos
iZens, sxeuls iTbobs. [cerodenam] vazebis qveS cecxli daanTo,

IV. zmnis morfologia

431

miujda gverdze da T b e b o d a (zRap.). beRura C i t e b i JivJivebdnen da Tan mzeze T b e b o d n e n (s. mgalob.)...


ase rom, Sinaarsis planis mixedviT moqmedebiTisa da vnebiTis formebi moqmedebis aqtiuroba-pasiurobis zogadi mniSvnelobiT upirispirdebian erTmaneTs. pasiuri zmnebis orgvar semantikas (konversirebuli da arakonversirebuli pasivisa) vnebiTi gvaris subieqtis sulieroba-usulobis faqtoric ganapirobebs.
vnebiTis pasiuri semantikis damowmebis sakontrolo saSualebas konstruqciaSi m i e r Tandebuliani frazis Sewyoba
warmoadgens:
biWi xatavs suraTs > suraTi ixateba (b i W i s m i e r ). es
sakontrolo saSualeba ar aris absoluturi. qvemdebarisebri
damatebis aRdgena vnebiTis konstruqciaSi yovelTvis ar xerxdeba da bevr SemTxvevaSi xelovnurobis STabeWdilebas tovebs.
vnebiTis formaTa pasiurobis xarisxis Semowmeba sxva saSualebebiTac SeiZleba. kerZod, vnebiTis konstruqciis warmoqmnis
konversiuli arsidan gamomdinare, vnebiTis Sinaarsi SeiZleba
gadmoices moqmedebiTi gvaris mravlobiTi ricxvis formiT, romelsac ganusazRvreli subieqti aqvs: i x a t e b a = x a t a v e n ,
iTeseba = Tesaven, izrdeba = zrdian, keTdeba =
a k e T e b e n , S e n d e b a = a S e n e b e n (arn. Ciqobava).
ganusazRvrelpirian winadadebas qarTulSi qvemdebaregauCinarebuli winadadeba hqvia. `aseT winadadebaSi qvemdebare gauCinarebulia, magram moqmedad mainc ivaraudeba viRaca gaurkveveli
piri (Tu pirebi), romlis vinaobac ar aris gansazRvruli~ (l.
kvaWaZe).
ase rom, winadadebaSi vnebiTis formaTa Senacvleba moqmedebiTi gvaris ganusazRvrelpiriani mravlobiTis formebiT semantikurad misaRebia da, Sesabamisad, gramatikulad motivirebuli. Senacvlebas eqvemdebareba rogorc prefiqsiani, aseve sufiqsiani da uniSno vnebiTebi, romelTa subieqti pasiuria.
Senacvlebis realuroba dafiqsirebulia `qarTuli enis
ganmartebiTi leqsikonis~ mixedviT vnebiTebis ganmartebisas:

432

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

i-prefiqsiani vnebiTebi
ibereba _ beraven
ibneva _ abneven
ibriceba _ brecen
ileseba _ lesaven
iparseba _ parsaven
iptyvneba _ ptyvnian
ipoba _ apoben
waesmeba _ wausvamen
waeWireba _ wauWeren...
doniani vnebiTebi
bardeba _ abareben
gubdeba _ agubeben
grovdeba _ agroveben
gamaimundeba _ gaamaimuneben
niavdeba _ aniaveben
zustdeba _ azusteben
mTeldeba _ amTeleben
Txovdeba _ aTxoveben

e-prefiqsiani vnebiTebi
eboZeba _ uboZeben
ekrZaleba _ ukrZalaven
gamoericxeba _ gamouricxaven
moerTmeva _ miutanen, moarTmeven
SeebRaleba _ SeubRalaven
SeeTleba _ SeaTlian; SeTlian
Semoeglijeba _ Semohglejen

uniSno vnebiTebi
lpeba _ alpoben
qreba _ aqroben
Tbeba _ aTboben
cdeba _ gamouyeneblad rCeba,
ver(ar) moixmareben

da sxv.

iSviaTad, magram leqsikonSi mainc dasturdeba doniani da


uniSno relatiuri vnebiTebis ganmartebebi moqmedebiTi gvaris
ganusazRvrelpiriani mravlobiTis formebiT:
ukeTdeba _ keTdeba misi an misTvis, _ ukeTeben
umtkicdeba _ 2. (daumtkicda, damtkicebia) umtkiceben,
udasturdeba
daurigdeba _ darigdeba maTTvis, daurigeben
daufasdeba _ (mniSvn. 2) dafasdeba misi, daufaseben
daucarieldeba _ dacarieldeba misi, daucarieleben
dauwesdeba _ dawesdeba misTvis, _ wesad daudeben, daudgenen...
gauTavisufldeba _ gaTavisufldeba misi, _ Tavisufali
gauxdeba, gauTavisufleben...
gaumravldeba _ gamravldeba misi, gaumravleben...

IV. zmnis morfologia

433

Seulbeba _ Selbeba misi an misTvis, _ Seulboben, odnav


daulbeba
Seuwydeba _ Seuwyveten; Sewydeba misi...
rac Seexeba saSuali gvaris zmnebs, rogorc tradiciulad
ganmartaven, maT `forma umetesad moqmedebiTisa aqvs, funqcia _
vnebiTis~, subieqturi piri `moqmedebs~ ise, rom samoqmedo obieqti ara aqvs, magram am moqmedebas ar `ganicdis~, rogorc amas
adgili aqvs vnebiTSi~ (a. SaniZe).
IV. 4.1.4. a- prefiqsi moqmedebiTi gvaris formebSi. sakuTari markeri a- prefiqsi aqvs moqmedebiTi gvaris erT jgufs,
romelTac warmoebis aseTi modelebi aqvT:
1. a- + fuZe + Temis niSani
2. a_ev, a_en konfiqsiani fuZeebi
konkretulad a- p r e f i q s i udasturdeba m o q m e d e b i T i g v a r i s zmnaTa erT did nawils:
a) orpirian gardamaval zmnur fuZeebs:
a - k e T e b s (keTeba)
a - v s e b s (vseba)
a - n a T e b s (naTeba)
a - n T e b s (nTeba)
a - q u C e b s (quCeba)
a - r C e v s (arCeva)
a - m x e l s ({ga}mxela)
a - r x e v s (rxeva)

da sxv.

b) sampirian gardamaval zmnur fuZeebs:


a - b a r e b s (bareba)
a - n a n e b s ({da}naneba)
a - m a t e b s (mateba)
a - r i d e b s (rideba)
a - c m e v s (cmeva)
a - n a x v e b s (naxva)
a - r t y a m s (rtyma)
a - m T x v e v s (mTxveva)
da sxv.
g) orpirian nasaxelar gardamaval zmnebs:
a - d i d e b s (did-i)
a - v r c e l e b s (vrceli)
a - T e T r e b s (TeTri)
a - T a v i s u f l e b s (Tavisufali)
a - m o k l e b s (mokle)
a - c o c x l e b s (cocxali)
a - m J a v e b s (mJave)
a - m w i f e b s (mwife)
da sxv.

434

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

d) gardauvali erTpiriani saSuali gvarisgan nawarmoeb Sesabamis gardamaval zmnebs


a - d u m e b s (dums)
a - g o r e b s (goravs)
a - t i r e b s (tiris)
a - c u r e b s (curavs)
a - b r w y i n e b s (brwyinavs)
a - m g z a v r e b s (mgzavrobs)
a - T r T o l e b s (TrTis)
a - x a r e b s (xarobs)
da sxv.
e) orpiriani saSuali gvaris Sesabamis sampirian gardamaval
zmnebs:
a - Z u l e b s (sZuls)
a - k l e b s (a-klia)
a - y v a r e b s (uyvars)
a - w y u r e b s (swyuria)
da sxv.
v) `uniSno vnebiTTagan~ nawarmoeb gardamaval zmnebs
a - d n o b s (dneba)
a - x m o b s (xmeba)
a - l p o b s (lpeba)
a - c x o b s (cxveba)
a - q r o b s (qreba)
a - S r o b s (Sreba)
da sxv.
z) gardamavali moqmedebiTi gvaris zmnaTa sampirian `sazedao formebs~
a - g l e j s (glejs)
a - c l i s (clis)
a - w i w k n i s (wiwknis)
a - W r i s (Wris)
a - t e x s (texs)
da sxv.
T) gardamaval orpirian
kontaqtis formebs
a - w e r i n e b s (wers)
a - S l e v i n e b s (Slis)
a - f x e k i n e b s (fxeks)
da sxv.

zmnaTagan nawarmoeb SualobiTi


a - k e T e b i n e b s (a-keTebs)
a - S e n e b i n e b s (a-Senebs)
a - m T a v r e b i n e b s (a-mTavrebs)

dasaxelebul gardamaval zmnebSi a- prefiqsi moqmedebiTi


gvaris prefiqsi Cans. gardauval zmnebSi dadasturebul a- prefiqss sxva kvalifikacia eZleva (gramatikuli omonimia qarTulisTvis ucxo ar aris. Sdr., m o i k l a m a n T a v i _ m o i k l a
i g i (brZolaSi): i- prefiqsi gardamaval zmnaSi saTaviso qcevis
niSania: m o - i - k l a T a v i , gardauvalSi vnebiTi gvarisa m o i-kl-a igi).

IV. zmnis morfologia

435

SeniSvna: a- xmovani prefiqsis raobis Sesaxeb sxvadasxva


Tvalsazrisebi arsebobs. samecniero literaturaSi igi ganimarteba rogorc gardamavlobis niSani,
nasaxelar gardamaval zmnaTa mawarmoebeli, moqmedebiTi gvaris, kauzativis (farTo gagebiT), saarviso (neitraluri) qcevis prefiqsi, zmnaTa garkveul jgufSi sazedao situaciis, iribi obieqtisadmi mimarTebis aRmniSvneli formanti (m.
brose, n. mari, m. janaSvili, g. deetersi, arn. Ciqobava, v. Tofuria, h. peCi, g. rogava, g. maWavariani, f. erTeliSvili, a. focxiSvili, h. fenrixi, m.
maWavariani, i. meliqiSvili, d. meliqiSvili, a.
oniani, b. jorbenaZe...).
a- prefiqsis am nairgvari interpretaciebidan gardamaval
zmnebSi moqmedebiTi gvaris gagebas arc erTi ar gamoricxavs. nasaxelar gardamaval zmnaTa warmoebaSi igulisxmeba saxelidan
gardamavali zmnis moqmedebiTi gvaris warmoeba (s a x l i _ a - s a x l e b - s ...); moqmedebiT gvars (resp. gardamavlobas) varaudobs kauzativic: moqmedebiTi gvaris zmnis Camoyalibebis erTi gza kauzativia (w u x s _ a - w u x e b - s...); gardamaval moqmedebiTi gvaris
zmnaTagan nawarmoeb kauzativebSi gamovlenili erTi a- prefiqsi
(a - k e T a _ a - k e T e b i n a...) imas adasturebs, rom kauzativis ada gardamaval moqmedebiTi gvaris zmnaTa a- prefiqsi erTi da
igive odenobaa, winaaRmdeg SemTxvevaSi kauzativis formaSi ori
a- gveqneboda (zmnis TavkidurSi ori a- xmovnis mijriT warmodgena qarTulSi dasaSvebia; Sdr.: a - a y v a n i n a, a - a w e r i n a,
a - a R e b i n a...). uxmovanprefiqso gardamavali moqmedebiTi gvaris
zmnebidan nawarmoeb kauzativebSi es a- aRdgeba (x a t - a _
a - x a t v i n - a ). moqmedebiTi gvarisaa saarviso qcevis formebad
miCneuli a- xmovanprefiqsiani a - k e T e b s, a - S e n e b s ... zmnebi,
moqmedebiTia aseve sruli aspeqtis gamomxatveli a- prefiqsiani
fuZeebic: v n e b s _ a - v n e b - s _ a - v n o , h r g e b s _ a - r g e b - s
_ a r g o ... sazedao situaciis, iribi mimarTebis gamomxatveli
gardamavali formebi moqmedebiTi gvarisaa (a - w e r s , a - x a t a v s... magram, Sdr.: gardauvali a - w e r i a , a - x a t i a ..., a - d g e b a,

436

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

a - j d e b a ... bunebrivia, gardauval zmnebSi a- prefiqsi moqmedebiT gvars ver daukavSirdeba).


SeniSvna: arsebobs Tvalsazrisi, rom e.w. `sazedaos~ a- prefiqsi da moqmedebiTi gvaris neitraluri qcevis
gardamaval zmnebSi gamovlenili a- (a - w u x e b s ,
a - S e n e b s ) sxvadasxva odenoba SeiZleba iyos (g.
rogava, g. maWavariani...).
arc moqmedebiTi gvaris saarviso qcevis zmnaTa a- prefiqsi
(a - S e n e b - s ) da arc kauzativis a- (a - S e n e b i n e b - s ...) zmnebs
TurmeobiTSi ar gadahyveba. TurmeobiTSi gvaris kategoriis neitralizacias aqvs adgili. aqtiur pirad aq iribi obieqti gvevlineba. pasiurad _ subieqti. gvaris kategoria ki moqmedebiTi
gvaris pirdapiri (da ara iribi) obieqtis vnebiTSi subieqtad
moqcevazea agebuli. esec mianiSnebs, rom a- prefiqsi moqmedebiT
gvars ukavSirdeba. TurmeobiTSi ar gadahyveba arc `sazedao~ niSani da esec gasaTvaliswinebelia.
a- prefiqsi ikargvis gardamavali (e.i. moqmedebiTi gvaris)
zmnis gardauvalad moqcevisas: a - d n o b s _ d n e b a..., a - w u x e b s _ w u x d e b a.
isic faqtia, rom gardamaval zmnaTa garkveul struqturul modelebSi a- xmovani prefiqsi ar dasturdeba; esenia fuZedrekadi zmnebi (d r e k s _ d r i k a , f l e T s _ f l i T a ),
i- (T l - i - s , S l - i - s ...), -av (k e r - a v - s , x a t - a v - s ...) da -am
(d g - a m - s ...) sufiqsiani zmnebi (gamonaklisi: a - b a m - s ...).
SeniSvna: d r e k s , x a t a v s tipis zmnebSi a- xmovani prefiqsis arqona meoreul faqtadaa miCneuli _
gamowveuli sxvadasxva rigis faqtorebiT (fonetikuri, morfologiuri). qarTvelur enaTa (zanuris, svanuris) viTareba amosavalSi a- xmovnis
pirveladobas varaudobs (Sdr.: megr. v-o-Squr-inu-an-q `vaSineb~, Wan. ge-b-o-fS-am `vavseb~, svan.
x-a - n - i `vxnav~).

IV. zmnis morfologia

437

qarTulSi gardamavali zmnis moqmedebiTi gvaris ori modelis arseboba 1. a - S e n e b s , a - S e n a ... (a + fuZe + sufiqsi)...
2. x a t a v s , x a t a (fuZe + sufiqsi) istoriuli cvlilebis Sedegi SeiZleba iyos; arsebiTi mniSvneloba aqvs im faqts, rom
uxmovanprefiqso moqmedebiTi gvaris formaTa sapirispiro pasiuri zmnebi ZiriTadad prefiqsuli vnebiTis formebia (x a t a v s _
i - x a t e b - a ...).
aqtivisa da pasivis formaTa am rigis dajgufebebi gramatikuli movlenis ZiriTad viTarebas asaxaven. gamonaklisebi ki sakmaod dasturdeba. ase, magaliTad,
a-gzneb-s, a-vseb-s,
a - m k o b - s , a - n d o b - s , a - q e b - s da a.S. formebi savaraudo
sufiqsiani vnebiTis nacvlad prefiqsian vnebiTebs iZlevian:
i - / e - g z n e b a , i - / e - v s e b a , i - m k o b a , e - n d o b a , i - q e b a ...
moqmedebiTi gvaris zmnaTa a- xmovanprefiqsiani da uxmovanprefiqso modelebis dapirispireba aseT suraTs warmoaCens:
a + fuZe + eb modeliT nawarmoeb aqtiur zmnebs ZiriTadad uprefiqso vnebiTebi Seesabameba (a - k e T e b - s _ k e T - d e b a , a - w u x e b - s _ w u x - d - e b a ...). aq yuradRebas iqcevs is
SemTxvevebi, roca moqmedebiTi gvaris formebSi a- xmovanprefiqsi
ikargvis da sapirispiro vnebiTis formebi prefiqsiania (anda, sapirispiro vnebiTis formebi ar ewarmoeba): h - p a t i J e b s / / a - p a t i J e b s : TviTonac muxlTan miujda, purs a p a t i J e b s aludsa
(vaJa, qegl) _ epatiJeba, h - p o v e b s _ i - p o v e b a (potencialisi), a m o - s - Z a x e b s _ a m o - i - Z a x e b - a (`am sityvas, romelic
gulidan a m o i Z a x e b a pirdapir, meore gulamde Suamavali ar
unda~; ilia), t o v e b - s (Sdr.: m i - a - t o v e b - s ) _ d a i t o v e b a
(`saxlSi ar d a i t o v e b a ~), g a d a h k i d e b s (`aq ar g a d a i k i d e b a ~), b a d e b s _ i b a d e b a... vnebiTebi ara aqvs ax. qarTulSi
s t a c e b s (Sdr.: Zv. qarT. m i m o d a i t a c e b i n ), a Z a g e b s (Zv.
qarT. sZagebs) formebs.
a + fuZe + ob modeliT nawarmoeb moqmedebiTi gvaris
zmnebs ZiriTadad uniSno vnebiTebi Seesabameba (a - T b - o b - s _
T b - e b - a, a - q r - o b - s _ q r - e b - a...).. gamonaklisebia: a - m k o b s
_ i - m k o b - a, a - w r T o b s _ i - w r T o b - a , a - m x o b - s _ i m x o b - a ... moqmedebiTi gvaris formebTan amgvar modelSi a-s dakargvac dasturdeba: Zv. qarT. a - g r Z n o b - s _ a - g r Z n - a (gauk-

438

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

virda mefesa da siqiSpe [vazirTa] ver a g r Z n a (saba) (qegl), ax.


qarT. g r Z n o b s _ i - g r Z n o b a .
a+fuZe+i modelis rigi zmna paralelurad uxmovanprefiqsodac ixmareba: a - g z a v n i s _ g z a v n i s, a - y v e d r i s _ h y v e d r i s. vnebiTebi am warmoebas prefiqsianebi Seesabameba: i - g z a v n e b a, i - y v e d r e b a... -i sufiqsiani gardamavali moqmedebiTi
gvaris zmnebi ZiriTadad uxmovanprefiqsoa: S l - i - s, T l - i - s,
x r - i - s, W r - i - s...
a+fuZe+am/ 0+fuZe+am: am modelSi dasturdeba rogorc
xmovanprefiqsiani, ise umiso warmoeba: a - d g a m - s, a - s x a m - s,
a - b a m - s, a - r t y - a m - s.., d g - a m - s, s x - a m - s, s v - a m - s, n T q a m - s... vnebiTebi prefiqsuladaa nawarmoebi: i - d g - m - e b - a,
i - s x m - e b - a, i - b m - e b - a...
0+fuZe+*em: c e m - s, -em Temis niSnad rTul zmnaSi gamoiyofa: pativs scems - pativi sca, c e m s formaSi -em fuZesTanaa
Serwymuli, vnebiTi prefiqsulad iwarmoeba: i - c e m - e b - a.
0+fuZe+av modelis gardamaval moqmedebiTi gvaris zmnebs
prefiqsiani vnebiTebi upirispirdeba: x a t - a v - s _ i - x a t - e b - a...
asevea martivfuZian (w e r s _ i w e r e b a ) da fuZedrekad
(d r e k s _ i d r i k e b a ) zmnebTanac.
moqmedebiTi gvaris Semdeg or modelSi sufiqsebad -ev da
-en gamoiyofa, romlebic, Temis niSnebisagan gansxvavebiT, zmnas
uRvlilebis mTel sistemaSi gasdevs.
a+fuZe+ev modeliT nawarmoeb zmnebs prefiqsiani vnebiTebi
aqvs _ aqac -a xmovani ikargvis:
mivakvlie // mivkvlie
vneb. m i i k v l e v a
moaxvia // mohxvia
daixveva
Sdr.: s Z l e v s
i Z l e v a (daiZleva)...
a+fuZe+en modeliT nawarmoeb zmnebs ZiriTadad uniSno
vnebiTebi Seesabameba: a Z v r - e n - s _ Z v r e b a , a c d - e n - s _
[ ]
s - c d e b a , a w v d - e n - s _ [ s ] - w v d e b a . ramdenime, oden -en
sufiqsiT nawarmoeb zmnaSi aranairi xmovani prefiqsi ar daCndeba da maT prefiqsiani vnebiTebi ukeTdeba: s Z e n s _ S e i Z i n e b a , k b e n s _ i k b i n e b a , h r q e n s _ i r q i n e b a ...

IV. zmnis morfologia

439

d a s k v n a a s e T i a : gardamavali zmnis a- xmovanprefiqsuli


(zogadad, xmovanprefiqsuli) warmoeba, rogorc Cans, naklebad
iguebs vnebiTis prefiqsul warmoebas. Tumca aqtiv-pasivis iseTi
opoziciuri calebi, sadac orive wevri prefiqsiTaa markirebuli qarTulSi dasturdeba (a - r x e v s _ i - r x e v a , a - r C e v s _
i - r C e v a , a - v s e b s _ i - v s e b a . . . ), magram es mainc gadaxvevaa
gvaris opoziciur wevrTa markirebis im ZiriTadi modelebidan,
romelic aramarkirebul aqtivs prefiqsebiT markirebul pasivebs
upirispirebs (x a z a v s _ i - x a z e b a ...), xolo markirebul aqtivsa da pasivs (sufiqsian da uniSno vnebiTs) _ aramarkirebul mediums (a - w u x e b s , w u x - d - e b a _ w u x s , a - w v e n s , w v e b a _
w e v s ...). a- xmovani prefiqsi gardamaval aqtiur zmnaSi maSin zis
myarad, Tu Sesabamisi gardauvali vnebiTis forma prefiqsiT ar
iwarmoeba. magram es ukve Sedegia, romelsac axsna sWirdeba.
SeniSvna: erT-erTi Tvalsazrisis mixedviT, amgvari Sedegi
imiT unda iyos gapirobebuli, rom a- xmovniani
gardamavali zmnebi ufro stabiluria _ am rigis gardamavali zmnis fuZidan vnebiTebi iSviaTad iwarmoeba, gansxvavebiT xatavs, wers tipis
uxmovanprefiqso gardamaval zmnaTagan, romlebic
labilurobis Tvisebas amJRavneben _ wyvetilSi
sasubieqto qcevisa da vnebiTis formebi identuri aqvT: d a - x a t - a , d a - i x a t - a m a n i g i /
d a - i - x a t - a i g i ... (arn. Ciqobava).
moqmedebiTi gvaris zmnaTa a- prefiqsiani da uprefiqso modelebis saTanado vnebiTebTan Sepirispireba aseTi daskvnis gamotanis saSualebas iZleva: moqmedebiTis a- prefiqsian models
Z i r i T a d a d sufiqsiani pasivebi Seesabameba, moqmedebiTis uprefiqso models ki _ prefiqsiani pasivebi. gvaris samwevrovan sistemaSi (a - w u x e b s _ w u x - d - e b a _ w u x s ...) markirebulia
opoziciis ori wevri moqmedebiTi da vnebiTi, aramarkirebulia
saSuali; orwevrovan sistemaSi Tu vnebiTi iqneba markirebuli,
saTanado moqmedebiTi SeiZleba uniSnod warmogvidges (x a z a v s
_ i - x a x e b a , Sdr., a - v s e b s _ i - v s e b a ), Tu vnebiTi markire-

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

440

buli araa, e.i. Tu uniSno vnebiTs aramarkirebulad miviCnevT,


niSani moqmedebiTs eqneba (a - T b o b s _ T b e b a ...).
a- prefiqsi gardamaval zmnebSi moqmedebiTi gvaris niSania.
rac Seexeba `sazedaos~ a-s statuss. is dasturdeba rogorc gardamaval, aseve gardauval zmnebTan:
gardam.

wers
_
dawers
_
dawera
a-wers
_ d a - a - w e r s _ d a - a - w e r a ...
gardauv.
wevs _
a - w e v s , j d e b a _ a - j d e b a ...
sazedao Sinaarss am zmnebSi saTanado zmnur fuZeTa semantika ganapirobebs, Sdr.,
v-wer,
v - a - w e r wignze
v - x a t a v , v - a - x a t a v kedelze...
sxva SemTxvevaSi, roca zmnis fuZis semantika amgvar Sinaarss ver iguebs, es mniSvnelobac ar dasturdeba. gvaqvs `sazedaos~ mniSvneloba rogorc gardamaval, ise gardauval zmnebTan,
gvaqvs opoziciuri wyvilebi am mniSvnelobis qona-arqonis TvalsazrisiT dapirispirebuli, gvaqvs saTanado markeri da, Sesabamisad, gramatikuli kategoria. ufro zustad, uxmovanprefiqso, neitraluri qcevis pirveladi zmnebis erT jgufSi warmoqmnili
situaciis qvekategoria, romlis gavrcelebis areuli SezGudulia.
rogorc a. SaniZe aRniSnavs, funqciuri gansxvaveba uniSno
(xazavs...) da a- prefiqsian (a-xazavs...) zmnebs Soris kuTvnilebadaniSnulebis TvalsazrisiT ar arsebobs: `uniSno warmoebaca da
anianic Tanabrad upirispirdeba iniansa da unian warmoebas,
erT-obieqtiani iqneba zmna Tu or-obieqtiani~.
a- xmovani prefiqsis arqona gardamaval zmnaTa erT nawilSi (x a t a v s , w e r s , S l i s . ..) meoreulia (am faqts qarTveluri enebic amowmebs). aseTi daskvnis gamotanis SesaZlebloba sinqronuli aRweris Sedegadac Cndeba: Tanamedrove qarTulSi dadasturebuli, paralelurad xmarebuli uxmovanprefiqso da -a
xmovanprefiqsiani gardamavali formebis Sejereba istoriulad
SesaZlebel semantikur da sintaqsur cvlilebaTa Tanmimdevrul
suraTsac warmoaCens:

IV. zmnis morfologia

441

a) dasturdeba a- prefiqsian da uprefiqso gardamaval fuZeTa Tavisufali monacvleoba: a - g z a v n - i - s _ g a - a - g z a v n - i - s


_ g a - a - g z a v n - a || g z a v n - i - s _ g a - g z a v n - i - s _ g a - g z a v n a, h - y v e d r - i s || a - y v e d r - i - s ... am paralelur formebs funqcia erTnairi aqvT da arc sintaqsi Secvlila.
b) a - x v e v - s || h - x v e v - s _ g a - a - x v e v s _ g a - a - x v i a
(Sdr.: dial. g a x v i a ); sintaqsi ar Secvlila, awmyoSi paralelurad ixmareba xmovanprefiqsiani da uxmovanprefiqso formebi,
oRond sruli aspeqtis droebSi oden xmovanprefiqsiani formebi
gvaqvs.
g) s t k e n - s _ a - t k e n - s _ a - t k i n - a , h - r g e b - s _
a - r g e b - s _ a - r g o , v n e b - s _ a - v n e b - s _ a - v n - o ... xmovanprefiqsiani zmnebi sruli aspeqtis gagebas iTavsebs.
d) w e r - s _ a - w e r - s a- xmovanprefiqsianma formam `sazedaos~ Sinaarsi gaiTavisa: awers is mas (k e d e l z e ) > awers is
mas k e d e l s . mniSvnelobis amgvar cvlilebas zmnuri fuZis semantika ganapirobebs. semantikuri reinterpretaciis Sedegad icvleba sintaqsic.
amitom realuri gveCveneba xmovanprefiqsiani formebidan
uxmovanprefiqso formaTa miRebis gza.
IV. 4.1.5. vnebiTi gvaris jgufebis formobrivi da
funqciuri mimarTeba da saSuali gvari
IV. 4.1.5.1. prefiqsiani da sufiqsiani vnebiTebis mimarTeba. ordinaruli, konversiuli semantikis pasivebi ZiriTadad prefiqsiani vnebiTebia (i - x a t e b a v i R a c i s m i e r ...). magram pasiurobis gamoxatviT prefiqsiani vnebiTebi Tanmimdevrulni ar
arian, Sdr.: i R i m e b a is, e p a r e b a is mas...
warmoebis mixedviT, pasivebis ori tipi gairCeva: a) analizuri da sinTezuri.
analizuri pasivebi. analizuri (aRweriTi) pasivebi Tanamedrove saliteraturo qarTulSi ZiriTadad iseT SemTxvevebSi
dasturdeba, roca zmnas Cveulebrivi vnebiTis warmoeba ar uxerxdeba: g a n x i l u l i q n a, u a r y o f i l i q n a... aseTi formebi
damaxasiaTebelia oficialur-saqmiani stilisTvis da maSinac ix-

442

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

mareba, roca amave fuZis sinTezuri formebic arsebobs: g a r i c x u l i q n a || g a i r i c x a, g a g z a v n i l i q n a || g a i g z a v n a...


sinTezuri pasivebi
markerebis ragvarobisa da adgilis mixedviT sinTezuri pasivis 3 jgufi gamoiyofa:
1. p r e f i q s i a n i i- da e- niSnebiT: i-wereba, e-wereba... es
prefiqsebi vnebiTobis funqciis gamoxatvasTan erTad pirianobis
gansazRvrasac iTavsebs:
erTpiriani pasivebi i- xmovanprefiqsiT iwarmoeba: i-xateba
is...
orpiriani pasivebi e- _ xmovanprefiqsiT: e-xateba is mas...
2. s u f i q s i a n i pasivebi, anu doniani pasivebi _ d sufiqsiT:
wux-d-eba _ uwux-d-eba...
3. `u n i S n o ~ (anu nulovani) pasivebi: Tbeba _ uTbeba...
prefiqsianebisagan gansxvavebiT, ufro naklebad igueben pasivis mniSvnelobas sufiqsiani vnebiTebi, Sdr.: gubdeba _ gube
dgeba, gubed iqceva; wuxdeba _ wuxili ipyrobs, Rondeba; xeldeba _ xeli, Smagi xdeba da sxv. Tumca konversiis piroba sufiqsian vnebiTebsa da saTanado moqmedebiTebs Soris daculia, moqmedebiTi gvaris pirdapiri obieqti TviTganmcdel, pasiur subieqtad warmogvidgeba: agubebs wyals _ wyali gubdeba, awuxebs saqonels _ saqoneli wuxdeba, axelebs ZaRls _ ZaRli xeldeba...
sufiqsian vnebiTebs axal qarTulSi doni awarmoebs (wux-deba, wiTl-d-eba...), umetesoba am zmnebisa nasaxelaria.
qarTulSi sufiqsiani vnebiTebi prefiqsianebisagan gansxvavdeba ara marto formiT, aramed mniSvnelobiTac. sxvaoba maT Soris SeimCneva uRlebaSic (Tumca arc ise arsebiTi). sufiqsiani
da prefiqsiani vnebiTebi nawilobriv gramatikuli kategoriebis
warmoebiTac gansxvavdebian.
konkretulad gansxvaveba am or warmoebas Soris ase aisaxeba:
1. erTi prefiqsuli warmoebaa (i-xateba, e-xateba), meore _
sufiqsuri (wux-d-eba, uyvar-d-eba). egeve sufiqsi nasaxelar zmnaTa mawarmoebelia qarTulSi (TeTri _ TeTr-d-eba, mokle _
mokl-d-eba...). nasaxelar zmnaTa vnebiTebis prefiqsebiT warmoeba

IV. zmnis morfologia

443

qarTulisaTvis organuli ar aris (Tumca arc SeuZlebelia):


Wvartli _ i-Wvartleba, Jangi _ i-Jangeba, Sdr.: Jang-d-eba...
2. vnebiTTa es orgvari warmoeba met-naklebad gansxvavdeba
mniSvnelobiTac. sxva aris i-wereba, i-xateba da a.S. sxva aris
wux-d-eba, TeTr-d-eba... pirvelTa moqmedeba v i R a c i s ( a n r a R a c i s ) m i e r a a gamowveuli, aseTi vnebiTebi advilad igueben
mier Tandebulian ubralo damatebas: suraTi ixateba (m x a t v r i s m i e r ), wux-d-eba tipis vnebiTebSi ki moqmedeba SeiZleba
fuZeSi mimdinare Sinagan procesadac gaviazroT T v i T o n v e
w u x d e b a (iseve, rogorc uniSno vnebiTebSi) da garegani mizeziT gamowveul moqmedebadac: wuxdeba v i R a c i s m i e r , r a R a c m i z e z i T, Tumca am warmoebisaTvis niSandoblivia prefiqsuli modelis
mniSvneloba, roca subieqti usulo saxelia:
brtyeldeba (comi) v i R a c i s m i e r . ..
es mcire gansxvavebac sakmarisia imisaTvis, rom calkeul SemTxvevaSi erTi da imave fuZidan rogorc sufiqsiani, aseve prefiqsini vnebiTi iwarmoebodes;
da-i-Jang-eb-a || da-Jang-d-eba
`erTi maTgani J a n g d e b a (resp. `Jangad iqceva~) gardaqceviTobis funqciis matarebeli unda iyos, meore i J a n g e b a (resp.
`JangiT ifareba~) ki _ instrumentativisa, magram am ori mniSvnelobis azrobrivi siaxlovis gamo moxda am formaTa paralelur formebad gageba, ramac ganapiroba maTi funqciuri daaxloeba da Semdeg erTmaneTTan gaigiveba~ (b. jorbenaZe).
qeglis mixedviT es paraleluri formebi mniSvnelobiT
identuria: d a J a n g d e b a igivea, rac d a i J a n g e b a . isini gansxvavdebian sauRlebeli formebiT:
da-i-Jangeba, da-i-Janga, daJangula
daJang-d-eba, daJang-d-a, daJangebula;
aseve: da-e-Tanxm-eb-a || da-s-Tanxm-d-eb-a
da-e-Tanxmeba, da-e-Tanxma, dasTanxmebia
dasTanxm-d-eba, dasTanxm-d-a, dasTanxmebia.
paraleluri
formebi
daeTanxmeba-dasTanxmdeba
mniSvnelobiT msgavsia: `Tanxmobas gamoucxadebs~, `Tanxmobas
ganucxadebs~.
m o - e - w y i n - e b - a || m o - s - w y i n - d - e b - a ...

444

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

qeglis mixedviT m o e w y i n e b a igivea, rac moswyindeba,


Tumca moswyindeba zmnis mniSvnelobebidan (a R a r m o u n d e b a,
m o h b e z r d e b a, m o h y i r W d e b a r a m e, S e C v e u l r a s m e v e R a r a i t a n s, S e s Z u l d e b a). m o s w y i n d e b a mxolod or
mniSvnelobas _ `m o b e z r d e b a, m o h y i r W d e b a rame~ _ iguebs. es zmnebi sauRlebeli formebiTac gansxvavdebian:
moewyineba _ moewyina _ moswyenia
moswyindeba _ moswyinda _
moswyenia.
aseT paralelur wyvilebs SeiZleba gansxvavebuli mniSvnelobebic hqondeT:
g a e q a n e b a (gaeqana, gaqanebula) _ didi siCqariT wava, gaemarTeba; gaiqceva _ gaqandeba (gaqanda, gaqanebula)... 1. qanaobas
daiwyebs... 2. sirbiliT swrafad wava, _ gaiqceva (qegl);
g a i n a z e b a _ nazobas daiwyebs || gaipranWeba _ ganazdeba
_ nazi gaxdeba || gaipranWeba da sxv.
Tanamedrove qarTulSi (aseve, Zvel qarTulSi) SeimCneva garkveuli tendencia prefiqsuli vnebiTebis sufiqsurad Secvlisa: e Z m o b i l e b a > u Z m o b i l d e b a, a i f o f x e b a > a f o f x d e b a, C a i S a q r e b a > C a S a q r d e b a , m o e w y u r e b a > m o s w y u r d e b a da sxv. (l. nozaZe).
3. gvaris formaTa erT dajgufebaSi vnebiTi midis warmoqmnil formad. vnebiTi gvaris formebi aris Sebrunebuli saxe
moqmedebiTisa. xatavs / ixateba urTierTobisaTvis x a t a v s moqmedebiTi gvaris formaa amosavali: i x a t e b a vnebiTis forma
moqmedebiTis konversiuli saxea.
w u x d e b a , a w u x e b s formebTan pirveladisa da meoreulis sakiTxi imgvaradve ar daismis, rogorc x a t a v s / i x a t e b a formebTan. SemTxveviTi ar aris, rom prefiqsian da sufiqsian zmnebs moqmedebiTi gvaris formis gansxvavebuli modelebi Seesabameba.
4. sufiqsiani vnebiTebis uRvlileba gansxvavdeba prefiqsiani vnebiTebis uRvlilebisagan. isini gansxvavebulad awarmoeben
wyvetilisa da kavSirebiTi II-is formebs; Sdr.:
doniani vnebiTebi

IV. zmnis morfologia

axali qarT.
Zv. qarT.
wyvetili
Se-v-wux-d-i
Se-v-wux-en
Se-wux-d-i
Se-s-wux-en
Se-wux-d-a
Se-wux-n-a
i- prefiqsiani vnebiTebi
wyvet. da-v-i-xat-e
da-i-xat-e
da-i-xat-a

445

axali qarT.
Zv. qarT.
II kavSirebiTi
Se-v-wux-d-e
Se-v-wux-n-e
Se-wux-d-e
Se-s-wux-n-e
Se-wux-d-e-s
Se-wux-n-e-s

II kavS.

da-v-i-xat-o
da-i-xat-o
da-i-xat-o-s

sufiqsian vnebiTebs sakuTari warmoeba aqvT (iseve, rogorc


`uniSno vnebiTebs~) da ar emTxvevian saTanado moqmedebiTebs.
prefiqsiani vnebiTebis II seriis formebi minimalurad gansxvavdebian saTanado moqmedebiTisagan da zog SemTxvevaSi (saTaviso
qcevis formaSi) kidevac Tanxvdebian mas:
moqm. wyvet. da-i-xat-a man igi / vneb. daixata igi,
II kavS.
daixatos man igi / vneb. daixatos igi
Sdr.: agreTve,
moqm. Turm. II: da-e-xat-a mas igi / vneb. kavS. II da-e-xat-a
igi mas.
5. prefiqsiani vnebiTebisagan gansxvavebiT, moqmedebiTi gvaris formebTan dapirispirebaSi donian vnebiTs ara aqvs sxva damatebiTi funqcia (mag. qcevisa); `gardaqceviTobis~ funqcias doniani vnebiTis formebi amosaval saxelur fuZeebTan mimarTebaSi
aCens; prefiqsiani vnebiTebis markerebi qcevis funqciasac iTavseben, sufiqsian vnebiTebSi qcevas sakuTari formanti aqvs: w u x d e b a _ u - w u x d e b a ...
6. prefiqsian vnebiTebs ar ewarmoebaT e.w. `sazedao~ formebi. sufiqsian vnebiTebSi aseTi warmoeba SesaZlebelia: a - C n d e b a, a - t y d e b a (Tavs), a - k v d e b a, a - g v i a n d e b a .
7. orpirian prefiqsian vnebiTebs SeiZleba ewarmoebodes
SualobiTi kontaqtis formebi: v-e-kvl-evin-eb-i, v-e-Tr-evineb-i... donian vnebiTebs aseTi warmoeba ara aqvT, piriqiT, sufiqsiani vnebiTis SualobiTi kontaqti SeiZleba e- prefiqsiT iwarmoos: v-Sav-d-eb-i _ v-e-Sav-ebin-eb-i, v-kvd-eb-i _ v-e-kvlevin-eb-i...

446

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

8. prefiqsiani vnebiTebis (absoluturisa da relatiuris)


erTi sakmaod didi jgufi deponensebia: i - Z l e v a , i - m u q r e b a ,
i-wyevleba, i-gineba, e-zideba, e-qaCeba, e-weva,
e - r e k e b a , e - b a a s e b a ...
sufiqsiani vnebiTebi deponensuri mniSvnelobiT ar gvxvdeba
(gamonaklisi: h-pirdeba).
9. eniani vnebiTebis erTi jgufi, kerZod, `metyvelebis
wris~ zmnebi _ e l a p a r a k e b a , e q a q a n e b a , e t i k t i k e b a ,
e s a u b r e b a , e C u r C u l e b a ... is mas SesityvebaSi SeiZleba samvalentian zmnebadac mogvevlinos: e l a p a r a k e b a , e C u r C u l e b a is mas: > is mas mas: r a R a c e e b s g v e j i y j i y e b o d n e n ,
magram Cven ena ar vicodiT... (a. yazb.) (qegl). am jgufis zmnebTan
II seriis mwkrivebSi subieqti SeiZleba moTxrobiTi brunvis
formiTac warmogvidges: e l a p a r a k a , e s a u b r a _ man.
sufiqsian vnebiTebSi konstruqciis aseTi cvlileba ar dasturdeba (gamonaklisi: dahpirda i s m a s m a s || saub. dahpirda
m a n m a s i s ).
10. e- prefiqsian zmnaTa erTi jgufi savaraudo realur
subieqts naTesaobiT brunvaSi Seiwyobs (uTandebulod an TandebuliT): e x a T r e b a , e r i d e b a , e k r Z a l e b a , e s i r c x v i l e b a , e x a r b e b a ... mas (v i R a c i s an r a R a c i s ).
sufiqsiani vnebiTebisaTvis aseTi konstruqciebi ucxoa.
11. sufiqsian vnebiTebs wyvetilSi faqtobrivad mxolod
sruli aspeqtis formebi aqvs: S e - w u x d a , d a - d u m d a , S e u y v a r d a , g a - b r t y e l d a (gamonaklisi: Zveli qarTulis nasaxelari mnda da -n(-en) sufiqsianTagan dumna, wuxna... formebi).
prefiqsian vnebiTebs wyvetilSi ewarmoeba rogorc sruli (d a i m a l a ), aseve usruli (i m a l a ) aspeqtis formebi, Tumca usrulis formebi _ SezRudulad.
12. sufiqsiani vnebiTebisaTvis ucxoa prefiqsiani vnebiTebisaTvis damaxasiaTebeli mniSvnelobis niuansebi: SesaZleblobis,
miCnevis, gunebis (es mniSvnelobebi SeiZleba saTanado aqtivebmac
gadmoscen: r a e m R e r e b a _ r a a m R e r e b s , r a e c i n e b a
_ ra acinebs, ra eomeba _ ra aomebs, ra eqirqil e b a _ r a a q i r q i l e b s da a. S.).
amasTan, sufiqsian da prefiqsian vnebiTebs (aseve, uniSno
vnebiTebsac) aerTianebs uneburobis mniSvnelobis gamoxatva:

IV. zmnis morfologia

447

sufiqsiani vnebiTebi
Semo-aber-d-eba
Semo-aRam-d-eba
Semo-aTen-d-eba

prefiqsiani vnebiTebi uniSno vnebiTebi


Semo-e-lanZReba
Semo-adneba
Semo-e-Wmeba
Semo-acvdeba
Semo-e-fSvneba
Semo-aWkneba
da sxv.
nasaxelar zmnaTa warmoebisas sufiqsuri warmoeba vnebiTisa
ufro produqtiulia, vinem _ prefiqsuli.
SeniSvna: Zvel qarTulSi II seriis formebSi prefiqsiani
vnebiTebis subieqtur pirebs mravlobiTSi igive
-en sufiqsi uCndeba (wyvet. da-v-i-wer-en-i-T, dai-wer-en-i-T, da-i-wer-n-es...), rac moqmedebiTi gvaris mravlobiT ricxvSi dasmul pirdapir obieqts (wyvet. da-v-wer-en, da-wer-en, da-wer-n-a...).
vnebiTebs, rogorc saTanado moqmedebiTebis konversivebs, mravlobiTobis e.w. sufiqsi, rogorc
Cans, moqmedebiTebidan gadmohyvebaT. rogorc
a. SaniZe SeniSnavs, Tqmuli exeba mxolod prefiqsian vnebiTebs. rac Seexeba sufiqsiansa da uniSnos (xazgasma Cvenia _ m. s.), maT warmoebas ara
aqvs pirdapiri kavSiri moqmedebiTTan da infiqsis xmarebas mravlobiTSi ar imeoreben.
rogorc vxedavT, formiT, funqciiT, zmnuri kategoriebis
gansxvavebuli warmoebiT prefiqsiani da sufiqsiani vnebiTebi erTmaneTisagan gansxvavdebian. isini zmnaTa dajgufebis gansxvavebul
sistemebs ganekuTvnebian:
1.

xat-i-a
a-xat-i-a
u-xat-i-a

xat-av-s
i-xat-av-s > ixateba
u-xat-av-s > e-xat-eb-a

2.

wux-s

a-wux-eb-s >
i-wux-eb-s
u-wux-eb-s >

u-wux-s

wux-d-eb-a
u-wux-d-eb-a

448

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

aq SeiZleba ase daisvas sakiTxi: Tu prefiqsiani da sufiqsiani vnebiTebi gansxvavdebian ara marto formiT, aramed funqciiTac, maSin isini erT _ vnebiTi gvaris _ kategoriaSi ver
gaerTiandebian. es ase iqneboda, Tu aqtivisa da pasivis mimarTeba qarTulSi ganvixilavT, rogorc erTi da imave Sinaarsis realizacias sxvadasxva formiT: k a c i w e r s w e r i l s = w e r i l i
i w e r e b a k a c i s m i e r; Tu vnebiT gvars qarTulSi pasivis universaluri gansazRvrebis mixedviT SevafasebdiT rogorc bazisuri (logikuri) pirdapiri damatebis qvemdebared gardaqmnis Sedegs zedapirul struqturaSi, sadac bazisuri qvemdebare zmnasTan formalur kavSirs wyvets da mxolod Tandebuliani ubralo damatebis saxiT gvevlineba.
aseTi vnebiTebi, romlebic semantikurad da sintaqsurad
Seesabameba vnebiTis universalur models, qarTulSi aRweriTi
vnebiTebia: g a g z a v n i l i q n a , w a y v a n i l i q n a , a R d g e n i l
i q n a ... calkeul SemTxvevebSi sinTezuri vnebiTebic akmayofileben am universalur moTxovnas: gaigzavna (= gagzavnil iqna) v i R a c i s m i e r , moikla (= moklul iqna) m t r i s m i e r ...
magram aqtiuri winadadebis pasivizacia qarTulSi yovelTvis am wesiT ar xorcieldeba, moqmedebiTi gvaris subieqti
(qvemdebare) pasiur konstruqciaSi yovelTvis ar iguebs m i e r
Tandebulian ubralo damatebas (qvemdebarisebr damatebas):
*y v a v i l i i f u r C q n e b a m z i s m i e r. aseve ver iguebs R l i s
_ i R l e b a opoziciuri wyvilis pasiuri wevri konstruqciaSi
m i e r .- Tandebulian ubralo damatebas miuxedavad imisa, rom aqtiuri winadadebis subieqti agenturia; Sdr., e s k a c i m R l i s ,
magram _ *v i R l e b i a m k a c i s m i e r qarTulisaTvis xelovnuria, mocemul konteqstSi ufro bunebrivia - g a n Tandebuliani ubralo damateba: a m k a c i s a g a n v i R l e b i an sulac instrumentuli (moqmedebiT brunvaSi dasmuli) damateba _ a m
k a c i T v i R l e b i . yovel SemTxvevaSi, vnebiTur konstruqciebSi instrumentuli damateba uCveulo ar aris: `ii dasaqcevi,
uwin ver m R a l a v d a m u S a o b a da am bolo dros ki Zalian
v i R l e b i ~ (e. ninoS.) (qegl).
aq aseTi konversiuli gardaqmna ganxorcielda:
mRalavs muSaoba > viRlebi [muSaobiT]

IV. zmnis morfologia

449

Sdr.: `...zedmeti muSaobiT i R l e b i da Cems s a m u S a o s


veRar asruleb~ (i. gedev.) (qegl) qarTulisaTvis aqtiuri da pasiuri konstruqciebis am rigis Senacvlebebi bunebrivia: s i a ruli mRlis _ siaruliT viRlebi, laparaki mRlis
_ l a p a r a k i T v i R l e b i, zedmeti f u s f u s i m R l i s _ zedmeti f u s f u s i T v i R l e b i... Sdr., Rame f u s f u s i T v i R l e b i da dRe magra mZinavs [ambobs kurdReli] (T. razik.)
(qegl).
instrumentuli damateba winadadebaSi yovelTvis ar Cans,
magram igulisxmeba, Sdr.: [bavSvi] c e l q o b s Zalze da i R l e b a
(W. lomT.) = bavSvi c e l q o b i T i R l e b a . `qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi~ vnebiTi gvaris zmnebis ganmartebebSi xSirad Cndeba es instrumentuli Tu sxva saxis ubralo damatebebi;
Sdr.:
i b e r e b a _ h a e r i T (gaziT an sxva rameTi) ivseba da
farTovdeba...,
i b n e v a _ f a n t v i T iyreba...,
i p a r s e b a ... matyli scildeba (cxvars _ d u q a r d i T )...,
i p o x e b a ... c x i m i T iJRinTeba,
i b n i d e b a ... guli uRondeba (Zlieri g a n c d i s g a m o ),
i R v e d e b a ...RvediviT moqnili xdeba _ `bevri c e m i T rkinac i R v e d e b a o ...~
vnebiTis erTi jgufis polisemiuri formebis ZiriTadi da
gadataniTi mniSvnelobebis ganmartebebi cxadad warmoaCenen
mniSvnelobis ganviTarebis mimarTulebasac _ pasiuri subieqtis
gaaqtiurebisaken, an ufro zustad: swrafvas _ pasiuri, `ganmcdeli~ subieqtidan Semsrulebeli subieqtis statusis gamoxatvisaken. Sdr.:
i b e r e b a ... 1. haeriT... ivseba da farTovdeba. 2. saub.
gadat. ibRinZeba, medidurobs _ gadat. ibuteba...
i f a n t e b a ... 1. ibneva, iyreba... 2. sxvadasxva mimarTulebiT
midis, iqsaqseba, iSleba.
i b n e v a ... 1. fantviT iyreba... || gadat. vrceldeba (sadme).
2. gadat. ireva, azrebi efanteba, Tavgza ebneva.
i q a r g e b a ... 1. qargva SeiZleba; qargaven. 2. poet. gadat.
isaxeba.

450

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

i R e W e b a ... 1. ReWviT qucmacdeba [saWmeli]... 2. erTTavad


ReWavs. [kudabzikas] Tavi Caeqindra da ugemurad iReWeboda [g.
wereT.].
i g r i x e b a ... 1. grexen, grexa SeiZleba, 2. imanWeba, iklakneba...
i f x a W n e b a 1. ikawreba, fxaWnian. 2. fxaWnis (erTTavad,
waramara).
i f u f q e b a 1. iTuTqeba, fufqaven... 2. cxare cremlebiT
tiris...
i R r i c e b a ... igrixeba, ibriceba. fexsacmeli ibriceba ||
gadat. uSnod, ulazaTod igrixeba, - imanWeba.
i t i k n e b a ... (tikiviT) ibereba. || saub. gadat. Zalian ZReba.
i c r i c e b a ... 1. ileva, cvdeba, ixeva (xSiri xmarebisagan _
qsovili da misT.). 2. feri ekargeba, fiTrdeba...
warmodgenil prefiqsian vnebiTebSi pirveli, ZiriTadi,
mniSvneloba pasiuria, meore, gadataniTi mniSvneloba aqtiuri
Cans _ subieqti sulieri saxelia.
ase rom, vnebiTi gvaris prefiqsul formebSi subieqti yovelTvis pasiuri subieqti araa. Sdr., a.SaniZis cnobili debuleba: `Tu moqmedeba suliers exeba, pasiuri forma zogjer metad
aqtiur moqmedebas miawers gramatikul subieqts: y a C a R i t y e S i d a i m a l a , C e m i a m x a n a g i T e l a v s g a e m g z a v r a ...~ amgvarad, vnebiTis niSandoblivi Tviseba _ warmoadginos zmniT
gamoxatuli moqmedeba realuri Semsrulebeli piris gamouCenlad _ yovelTvis, rogorc zemoTac aRvniSneT, arc prefiqsian
vnebiTebSi araa ganxorcielebuli _ pasiuri gramatikuli subieqti moqmedebis Semsruleblis funqciasac Taobs.
IV. 4.1.5.2. doniani da uniSno vnebiTebis mimarTeba aqtivebTan. doniani da uniSno vnebiTebis mimarTeba saTanado aqtivebTan konversiis TvalsazrisiT Tanmimdevrulia, Sdr.:
a-mwifebs x i l s _ x i l i mwifdeba
a-duRebs C a i s _ C a i duRdeba
a-cxelebs u T o s _ u T o cxeldeba
a-xurebs T o n e s _ T o n e xurdeba...
a-Tbobs o T a x s _ o T a x i Tbeba
a-Srobs s a r e c x s _ s a r e c x i Sreba

IV. zmnis morfologia

451

a-lpobs x i l s _ x i l i lpeba...
aqtivis pirdapiri (pacienturi) obieqti vnebiTSi subieqtis
adgilze dgas, magram vnebiTis subieqti araa erTmniSvnelovnad
pacienturi subieqti, subieqtis mier gancdili procesi ara mxolod garegani mizeziT, aramed Tavad subieqtisTvis damaxasiaTebeli Sinagani Tvisobrivi cvlilebiTacaa gapirobebuli. es kargad Cans dasaxelebuli vnebiTis formebis saleqsikono ganmartebebidanac: mwifdeba (xili), Sreba (sarecxi) da misTanani aRiqmeba rogorc `TavisiT~, `TviTon~ mwifdeba, Sreba.
prefiqsiani vnebiTebis mniSvneloba ki arsebiTad subieqtze
damarTebuli garegani moqmedebis SedegiTaa motivirebuli, Sdr.:
i-qeb-a... qebiT ixsenieba, _ aqeben
i-wereb-a... weriT aRibeWdeba (aso, cifri, sityva...), _ weren
i-xateb-a... [gamo]isaxeba; xatva SesaZlebelia; xataven da sxv.
rom sufiqsiani da uniSno vnebiTebis mniSvnelobisaTvis Tavad subieqtSi mimdinare Sinagani procesualuri cvlilebebis
(gardaqceviToba, dawyebiToba...) gamoxatvaa niSandoblivi, es am
tipis zmnaTa ganmartebebiTac dasturdeba, Sdr.:
mwifdeb-a... 1. mwife xdeba, _ Semodis (xili, yana)...
duRdeb-a... 1. duRils iwyebs...
cxeldeb-a... cxeli xdeba...
xurdeb-a... 1. Zlier cxeldeba...
zvavdeb-a... zvavad iqceva, zvaviviT modis...
Cqardeb-a... 1. siCqares umatebs, ufro Cqara moZraobs...
Cerdeb-a... moZraobas (svlas), moqmedebas, muSaobas wyvets,
_ dgeba (erT adgilas)...
Zvaldeb-a... Zvalad iqceva, ZvaliviT magrdeba...
wvrildeb-a... wvrili xdeba...
civdeb-a... civi xdeba, siTbo akldeba...
wiTldeb-a... wiTel fers iRebs, wiTeli feris xdeba...
xevdeb-a... xesaviT xdeba, _ SeSdeba; [ga]irindeba...
krTeb-a... uecrad mTeli taniT aranebismierad Setokdeba
(SiSisgan, moulodnelobisgan) [Se]TrToldeba, frTxeba...
lxveb-a... dnobas iwyebs, dneba (yinuli, sanTeli...)...
tkbeb-a... 1. tkbili xdeba, sitkbo eZleva 2. gadat. kmayofilebas, siamovnebas ganicdis, gancxromaSi aris, netarebs...
frTxeb-a... Sindeba, feTdeba, krTeba...

452

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

cdeb-a... 1. gamouyeneblad rCeba, ver(ar) moixmaren...


cvdeb-a... xSiri xmarebiT Zveldeba (icriceba, ileva, ixeva...)...
Wkneb-a... sinedle akldeba, sinorCes kargavs (iTqmis mcenareze)...
xmeb-a... xmeli xdeba; sinedles, sicocxlis unars kargavs
2. saub. Zlier xmeba; mWlevdeba, ileva...
TeTrdeba W e r i (viRacis mier), krTeba, frTxeba k a c i (SiSisagan, moulodnelobisagan), cvdeba t a n s a c m e l i (xSiri xmarebiT)... vnebiTis formebiT gamoxatul procesebs eZebneba gare
mizezebi, magram isini vnebiTebis mniSvnelobaSi naklebad aisaxeba.
prefiqsian vnebiTTagan sufiqsiani da uniSno vnebiTebis
mniSvnelobis gansxvavebis erTi mizezi SeiZleba isic iyos, rom
prefiqsiani vnebiTebi, warmoqmnis TvalsazrisiT, TavianT Zireul, aramarkirebul aqtivebTan mimarTebiT derivatebi arian, xolo sufiqsiani da uniSno vnebiTebis markirebuli aqtivebi Tavad warmoadgenen derivatebs (Zireuli formebi maTTvis saxelebi, uniSno vnebiTebi an saSuali gvaris zmnebia) da, bunebrivia,
Tu gansxvavebuli mimarTebebi gansxvavebul mniSvnelobebs aCens.
IV. 4.1.5.3. sufiqsian vnebiTTa mimarTeba uniSno da saSuali gvaris zmnebTan. sufiqsiani da uniSno vnebiTebi, gvaris orwevriani sistemis (aqtivi-pasivi) paralelurad (aTenebs _ Tendeba, acxobs _ cxveba...), saSuali gvaris zmnebTan erTad gvaris
samwevrian sistemasac qmnian (awuxebs _ wuxdeba _ wuxs, awvens
_ wveba _ wevs...). is, rac sufiqsian vnebiTebs prefiqsianebisagan
ganasxvavebs _ aaxlovebs `uniSno vnebiTebTan~. sufiqsian da
uniSno vnebiTebTan gramatikuli subieqtis pasiuri mniSvneloba
nakleb TvalsaCinoa: dgeba, wveba, qreba..., wuxdeba, Cumdeba...
(T v i T o n ), Tumca, aseve, dgeba, wveba (v i R a c i s d a x m a r e b i T), cxveba (v i R a c i s m i e r )... wuxdeba (x m a u r i T...), Cumdeba (r a R a c i s g a m o ), brtyeldeba (v i R a c i s m i e r )... prefiqsian vnebiTebSi, rogorc ukve aRvniSneT, miuxedavad uamravi
gamonaklisisa, pasiuri gramatikuli subieqtia kanonzomieri: ixateba, iwereba ( v i R a c i s m i e r ) .
uniSno vnebiTebi d g - e b - a da doniani w u x - d - e b - a toli odenobaa SinaarsiTa da gramatikuli kategoriebis warmoe-

IV. zmnis morfologia

453

biT, gansxvavebuli aqvT TurmeobiTis formebi: `uniSno vnebiTi~


manian mimReobas iyenebs: d a - m - d g a r - a , sufiqsiani _ vnebiTi
gvaris mimReobas: S e - w u x e b u l - a , Tumca Sinaarsobrivad es
ori warmoeba erTmaneTs faravs da gansxvavdeba prefiqsian vnebiTTa analogiuri warmoebisagan: Sdr., d a - w e r i l - a , aq naTelia, rom moqmedeba sxvis mier aris Sesrulebuli. S e w u x e b u l a orive mniSvnelobas iTavsebs (T v i T o n / s x v i s g a n , s x v i s
m i e r ).
moqmedebiTi gvaris formawarmoebis principi `uniSno~ da
sufiqsian vnebiTebs saerTo aqvT: a _ eb; a _ ob da a _ en.
wux-d-eb-a / a-wux-eb-s, TeTr-d-eb-a / a-TeTr-eb-s
wv-eb-a / a-wv-en-s, Tb-eb-a /a-Tb-ob-s.
SeniSvna: moqmedebiTi gvaris warmoebis principi aq kauzatiuria. `uniSno vnebiTebi~ specialur literaturaSi istoriulad ugvaro dinamikur zmnebadaa
miCneuli. `mas Semdeg, rac enaSi zmnis gvarebi
Camoyalibda da Seiqmna sapirispiro moqmedebiTvnebiTi formebi zmnisa, enaSi ukve arsebuli es
erTpirian-dinamikuri zmnebis formebi funqcionalurad daemTxva da gamoyenebul iqna kidec moqmedebiTis sapirispiro warmoebad _ vnebiTad~
(q. lomTaTiZe).
s u f i q s i a n i v n e b i T e b i saSuali gvaris zmnaTa saopozicio calebad gvevlinebian gvaris samwevrovan sistemaSi, rogorc funqciis, aseve formisa da gramatikul kategoriaTa
warmoebis mxriv _ dro-kiloTa warmoebis mTel sistemaSi:
a-wux-eb-s _
wux-d-eb-a
_ wux-s
a-gor-eb-s _
gor-d-eb-a
_ gor-av-s
a-Zul-eb-s _
s - Z u l - d - e b - a _ s - Z u l - s ...
1. sufiqsiani vnebiTebi iseve upirispirdebian an Seesabamebian saSual (medioaqtivsa da mediopasivs) zmnebs, rogorc
`uniSno vnebiTebi~: dga-s _ dg-eb-a, qri-s _ qr-eb-a... da wux-s _
wux-d-eb-a, mwif-s _ mwif-d-eb-a, gor-av-s _ gor-d-eb-a, s-Zul-s

454

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

_ s-Zul-d-eb-a, Can-s _ Cn-d-eb-a... saSuali forma mdgomareobas,


viTarebas gadmogvcems, dinamikuri _ moqmedebis process.
2. saSuali gvarisa da dinamikur `uniSno~ da sufiqsian
vnebiTebs erTnairad ewarmoebaT qceva: dga-s _ u-dga-s, wux-s _
u-wux-s, tir-i-s _ u-tir-i-s, mwif-s _ u-mwif-s... da dgeb-a _
udg-eb-a, wux-d-eb-a _ u-wux-d-eb-a, tir-d-eb-a _ u-tir-d-eb-a
(autirdeba).
3. saSuali gvaris da sufiqsian da `uniSno~ dinamikur
zmnebSi zogjer SeiZleba dadasturdes situaciis e.w. `sazedao~
formebi : a-Cn-i-a _ a-Cn-d-eb-a, a-wvim-s _ a-wvim-d-eb-a, a-dg-as _
a-dg-eb-a (Tavze), a-zi-s _ a-jd-eb-a, a-wev-s _ a-wv-eb-a... Sesabamisad, saSuali gvaris statikur zmnaTa saqceo mimarTeba Tu sam
wevrs iTvaliswinebs, is paralelurad dinamikuri vnebiTis formasac eqneba:
dg-a-s, a-dg-[a]-s, u-dg-[a]-s _ dg-eb-a, adg-eb-a, u-dg-eb-a
Can-s, a-Cn-s,
u-C[a]n-s
_ Cn-d-eb-a, a-Cn-d-eb-a, uCn-d-eb-a.
4. Tu saSuali gvaris zmna micemiTsubieqtiania, micemiTsubieqtiani iqneba saTanado dinamikuri vnebiTic: uyvars _ uyvardeba, sZuls _ sZuldeba, swyuria _ swyurdeba da a.S. saintereso faqtia, rom Tu saSuali gvaris zmnas (micemiTsubieqtians)
xmovani prefiqsi ekargvis, ekargvis is Sesabamis dinamikuri vnebiTis formasac: u-kvirs, h-kvirs _ u-kvirdeba, h-kvirdeba...
doniani, prefiqsiani da uniSno vnebiTebis erT klasSi (pasivebSi) gaerTianeba, aqtiv-pasivis opoziciis universaluri gagebiT, garkveulwilad pirobiTia. qarTuli pasivebi ar arian evropuli pasiuri zmnebis zusti analogebi, Tumca maTi pasiuri
mniSvneloba, iq sadac es mniSvneloba gvaqvs, saTuo ar unda
iyos. qarTuli prefiqsiani, sufiqsiani da uniSno vnebiTebis pasiuri mniSvnelobis sakontrolo saSualebaa maTi Canacvleba saTanado moqmedebiTis ganusazRvrelsubieqtiani mravlobiTis
formiT. ufro mkafioa vnebiTebis formobrivi maxasiaTeblebi:
vnebiTis formantebi, awmyo drois jgufebis warmoeba, kerZod,
eb-i, eb-a daboloeba I seriis I, II da III piris formebSi (v-wuxdeb-i, wuxd-eb-i, wuxd-eb-a; v-i-mal-eb-i, i-mal-eb-i, i-mal-eb-a; v-Tb-

IV. zmnis morfologia

455

eb-i, Tb-eb-i, Tb-eb-a...), III piris subieqtis sufiqsi -a (wuxdeb-a,


i-mal-eb-a, Tb-eb-a...), -od savrcobi (wux-d-eb-od-a, i-mal-eb-od-a,
Tb-eb-od-a...). am morfologiuri maxasiaTeblebiT sufiqsuri da
prefiqsuli vnebiTebi upirispirdebian saTanado aqtivis formebs.
ase rom, opozicia aqtivi _ pasivi morfologiuri TvalsazrisiT, TvalsaCinodaa gamoxatuli, gansakuTrebiT, I seriaSi
(aqtivis a-, da pasivis konfiqsuri i_eba(e_eba), -d_eba, _eba)
markerebis dapirispirebiT.
IV. 4.1.5.4. saSuali gvari (mediumi). gvaris opoziciur
wevrTa markirebis ZiriTadi modelebi, rogorc ukve iTqva, aseTia:
1. orwevriani: aramarkirebuli aqtivi _ prefiqsiT markirebuli pasivi: xazavs _ i-xazeba...
2. orwevriani: a) markirebuli aqtivi _ markirebuli pasivi
(sufiqsiani an uniSno): aTenebs _ Tendeba, acxobs _ cxveba... b)
markirebuli aqtivi _ aramarkirebuli mediumi: asadilebs _ sadilobs...
3. samwevriani: markirebuli aqtivi _ markirebuli pasivi
(sufiqsiani an uniSno) _ aramarkirebuli mediumi: awuxebs _
wuxdeba _ wuxs, awvens _ wveba _ wevs...
duR-s, wux-s, gor-av-s, trial-eb-s, tir-i-s, laR-ob-s, fasob-s, cxar-ob-s da sxv. es is saSuali gvaris zmnebia, romelTac
sapirispiro moqmedebiTic ukeTdeba da vnebiTic: aduRebs _
duRdeba _ duRs, agorebs _ gordeba _ goravs da a.S.
vaxSmobs, vaWrobs, sadilobs, qris da misTanebs mediumebis
sapirispirod mxolod moqmedebiTis formebi aqvs: avaxSmebs, avaWrebs, asadilebs, aqrolebs...
saSuali gvaris zmnebSi tradiciul Temis niSnebs medialur zmnaTa awmyos fuZis formantebad gamoyofs di en holiski.
es formantebia: (duR-s), -i (tir-i-s), -av (gor-av-s), -eb (sisineb-s), -ob (celq-ob-s). am rigSi ganvixilavT awmyos III piris specifikur -ia || -av daboloebian (Zv. qarT. -ies) e.w. statikur vnebiTebs: a b - i a, a n T - i a, w e r - i a / a - w e r - i a, x a t - i a / a - x a t - i a
da misT. a. SaniZis mixedviT 120-mde statikur zmnas. mediopasi-

456

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

vebisa da `statikuri vnebiTebis~ Sinarsoblivi da formaluri


msgavseba (gardauvaloba, sruli aspeqtis formaTa arqona, qcevis
nakluli sistema, uRlebis nakluli paradigma, awmyos I da II piris formaTa meSvelzmniani warmoeba...) samecniero literaturaSi cnobili faqtia (a. SaniZe, z. WumburiZe...). awmyos fuZis gansxvavebuli formantebiT Seqmnili formaluri zRvari mediopasivsa da statikurebs Soris myifea. a. SaniZe SeniSnavs: `sazogadod uaxles qarTuls aqvs tendencia statikurTa farglebSi
moaqcios iseTi zmnebic, romlebic tipobrivad mediopasivia~;
asaxelebs aseT, gansxvavebuli daboloebis mqone, mediopasivebs:
a k r - a v - s, h - x u r - a v - s, s a x l - o b - s, h - m a r T - e b - s, C a s d g a m - s... da askvnis: iSleba formaluri zRvari mediopasivebsa da
statikurebs Soriso.
a. SaniZe exeba -ia daboloebian statikur zmnaTa saSuali
gvaris formebSi gaerTianebis SesaZleblobasac, magram, sabolood, maT mainc vnebiTebSi ganixilavs. aseTi klasifikacia aviwrovebs statikuroba-dinamikurobis cnebis Sinaarss, romelic ufro
farTo movlenaa, vidre vnebiTi gvari. statikuroba-dinamikurobis is dapirispireba, rac vnebiT gvarSi aRiniSneba: stat. ab-ia,
wer-ia, xat-ia... _ dinam. ibm-eb-a, iwer-eb-a, ixat-eb-a..., saSuali
gvaris `mediopasivebisTvisac~ niSandoblivia: dga-s _ dg-eb-a,
wevs _ wv-eb-a, Can-s _ Cnd-eb-a...
a b i a , a n T i a , x a t i a tipis statikur formaTa saSual
gvarSi gaerTianebiT, amave fuZeebidan nawarmoebi aqtivisa da pasivis orwevrovani sistemebi samwevrovani xdeba: wers _ i-wereba
_ weria, xatavs _ i-xateba _ xatia..., Tumca ar irRveva sistemis
wevrTa markirebis wesi, aramarkirebul aqtivs (wers, xatavs)
upirispirdeba markirebuli pasivi (i-wereba, i-xateba...) da -ia
daboloebiT markirebuli saSuali (wer-ia, xat-ia...). SeiZleba
markirebuli iyos opoziciis samive wevri (a-bam-s _ i-bm-eb-a _
ab-ia, a-nT-eb-s _ i-nT-eb-a _ anT-ia...).
saSuali gvaris formebi, vnebiTebis msgavsad, konversiul
urTierTobas amyareben saTanado moqmedebiTTan. `zogi niSnis
mixedviT es zmna moqmedebiTs hgavs, zogiT ki _ vnebiTs: forma
umetesad moqmedebiTisa aqvs, funqcia _ vnebiTisa (a. SaniZe). moqmedebiTebTan formiT msgavseba imaSi gamoixateba, rom moqmedebiTic da saSuali gvaris formebic arian uTemisniSnoc (w e r s

IV. zmnis morfologia

457

da w e v s , d e b s da d e v s ...) da -i, -av, -eb-, -ob TemisniSnianebic


(i- sufiqss pirobiTad vakuTvnebT Temis niSnebs), Tumca aqtivmediumis sapirispiro formebi ZiriTadad sxvadasxva niSnebiT
formdeba: wux-s _ a-wux-eb-s, gor-av-s _ a-gor-eb-s, tir-i-s _
a-tir-eb-s, cxar-ob-s _ a-cxar-eb-s..., magram: trial-eb-s _ a-trial-eb-s... formis TvalsazrisiT, saSuali gvaris formebi moqmedebiTebisagan a- xmovani prefiqsis uqonlobiT gansxvavdebian.
saSuali gvaris formebi moqmedebiTebs gardamavlobis
TvalsazrisiT upirispirdebian: saSuali gvaris forma arsebiTad
gardauvalia, moqmedebiTi gvarisa _ gardamavali.
pasivebTan saSuali gvaris formebs aaxloebs gardauvaloba,
pirTa raodenoba (erT- an orpirianebi arian), orpirian formebSi obieqturi piris rogoroba: saSualsac da vnebiTsac mxolod
iribi obieqti Seewyoba. gamonaklisebi wess ar cvlis.
mediumebisgan gansxvavebiT, vnebiTebs awmyoSi sakuTari modeli aqvT, gansxvavdebian es formebi mwkrivTa warmoebiTac. saSuali gvaris formebs sakuTari fuZiT mxolod I seriis (usruli aspeqtis) mwkrivebi ewarmoebaT, danarCen mwkrivebs ki imave
fuZis aqtiuri an pasiuri formebiT ivseben.
saSuali gvaris zmnebSi ganixileba gardauvali inversiuli
an, sxvagvarad, micemiTsubieqtiani qona-yolisa da grZnoba-aGqmis
semantikis statikuri zmnebi: a q v s, h y a v s, u y v a r s, s Z u l s,
s Z a g s da a. S. micemiT subieqtiania -ia daboloebian statikur
zmnaTa erTi nawilic: abadia, abaria, upyria, uyenia. sCvevia...
subieqtis sintaqsis mixedviT, saSuali gvaris erTi nawili
vnebiTebs mihyveba _ subieqti brunvaucvlelia, samsave seriaSi
saxelobiT brunvaSi dgas. saSuali gvaris formaTa meore nawils
brunvacvalebadi subieqti Seewyoba: I seriaSi _ saxelobiTi, II
da III seriaSi _ moTxrobiTi da micemiTi brunvebiT.
Sesabamisad, brunvaucvleli da brunvacvalebadi subieqtis
mqone saSuali gvaris formebs arsebiTad gansxvavebuli semantika
uCanT.
am semantikis kvalobaze da imis gaTvaliswinebiT, Tu rogor xdeba saSuali gvaris formaTa nakluli mwkrivebis Sevseba,
qarTulSi saSuali zmnebis ori jgufi gamoiyofa: 1. saSual-vnebiTebi (mediopasivebi), romlebic naklul mwkrivebs pasivis formebiT ivseben: aklia _ akldeba, aklda, hklebia, dgas _ idgeba,

458

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

idga, mdgara; 2. saSual-moqmedebiTebi (medioaqtivebi), romlebic


formaTwarmoebiT aqtiur zmnebs mihyvebian: cxovrobs (kaci),
icxovrebs (kaci), icxovra (kacma), ucxovria (kacs). bunebrivia,
nakluli mwkrivebis Sevseba-SerCeva pasivisa Tu aqtivis formebiT medialur zmnaTa saTanado pasiuri an aqtiuri mniSvnelobiT iyos gapirobebuli.
SeniSvna: rac Seexeba nakluli paradigmis sakiTxs, mkvlevarTa erTi nawili miiCnevs, rom II da III seriis
mwkrivTa formebi medioaqtivebisaTvis araorganulia, meoreulia, moqmedebiTi gvaris zmnaTagan
nasesxebi (a. SaniZe...). sxva TvalsazrisiT, medioaqtivebs uRlebis sakuTari, sruli paradigma
aqvs da sxva aqtiur zmnaTagan gansxvavebuli morfologiuri Tu sintaqsuri Taviseburebani saTanado istoriuli cvlilebis Sedegia (l. nozaZe, di en holiski, d. meliqiSvili). arsebobs
sxvagvari gagebac (ix. aqve).
Tumca nakluli paradigmis Sevsebasa da saSuali gvaris
formaTa pasiur da aqtiur mniSvnelobebs Soris erTmniSvnelovani mimarTeba ar dasturdeba: pasiuri mniSvnelobis mediumi yovelTvis pasiuri formiT ar ivsebs danakliss da aqtiurisa _
aqtivis formiT.
ganvixiloT Canacvlebis SemTxvevebi mediopasivisa da medioaqtivis jgufebSi:
mediopasivebi. mediopasivTa erTi nawili naklul formebs
Tavisive fuZis vnebiTiT ivsebs: swyins _ ewyineba, ewyina, swyenia, aklia _ daakldeba, daaklda, dahklebia, dgas _ idgeba, idga, mdgara da sxv. II nawils ki mxolod awmyos wris mwkrivebi
ukeTdeba: Wirs, Cans, umZims, mwifs, xurs...
medioaqtivebi. medioaqtiuri zmnebi, Casanacvlebeli formebis mixedviT, sam jgufad nawildeba: a) iyenebs aqtiur formebs, b) iyenebs rogorc aqtiur, aseve pasiur formebs (donian
pasivebs), g) gvxvdeba mxolod awmyos wyebaSi.
davaxasiaToT TiToeuli maTgani:

IV. zmnis morfologia

459

a) am jgufis medioaqtivebTan aqtiuri formis Canacvleba


ufro xSiria: guSagobs _ iguSagebs, iguSaga, uguSagnia, fiqrobs _ ifiqrebs, ifiqra, ufiqria, keklucobs _ ikeklucebs,
ikekluca, ukeklucnia, TareSobs _ iTareSebs, iTareSa, uTareSia, cxovrobs _ icxovrebs, icxovra, ucxovria da bevri sxva. SeiZleba iTqvas, rom aqtiuri Sinaarsis gamomxatveli saSuali
formebisaTvis es ZiriTadi tendenciaa. Tumca aqve unda aRvniSnoT, rom aqtiuri formebi Caenacvleba iseT medioaqtivebsac,
romelTa aqtiuri Sinaarsi arc ise TvalsaCinoa, Sdr.: netarebs
_ (inetara, unetaria). netarebaSia, netarebas grZnobs..., flidobs _ (iflida, uflidia). flidia..., SimSilobs _ (iSimSila,
uSimSilnia). usaWmelod, uWmelad aris, _ mSieria... (qegl).
b) medioaqtivTa paradigmis Sevseba moqmedebiTi gvaris
zmnis formebis garda, paralelurad doniani vnebiTis formebiTac xdeba: nebivrobs (inebivra, unebivria || ganebivrda, ganebivrebula). buntobs (ibunta, ubuntia || abuntda, abuntebula). wuxs
(iwuxa, uwuxia || Sewuxda, Sewuxebula) da sxv.
g) aqtiuri Sinaarsis medialur zmnaTa erTi nawili mxolod I seriis usruli aspeqtis formebiT dasturdeba: uzneobs,
ugunebobs, pranWiaobs... mxolod am formebiT dasturdeba rTuli zmnebis didi nawilic: guluxvobs, enamaxvilobs, crupentelaobs, pirmoTneobs, Zilfxizlobs da a.S.
aqtiurobis TvalsazrisiT, uzmniswino da zmniswiniani medioaqtivebi ar ganirCevian, magram uzmniswino formebs uRlebis
sruli paradigma aqvT, zmiswinianebs _ nakluli: boginobs _
ibogina, uboginia, TareSobs _ iTareSa, uTareSia, maWanklobs _
imaWankla, umaWanklia... magram daboginobs, daTareSobs, damaWanklobs formebi mxolod awmyos jgufis droebSi gvxvdeba.
aq mxolod is medioaqtivebi davasaxeleT, romelTac ganusazRvrelobis da- zmniswini axlavs. sxva zmniswinis darTvis SemTxvevaSi, medioaqtivebs naklul mwkrivebSi SeiZleba doniani pasivis saTanado formebi Caenacvlos: jiriTobs _ ijiriTebs,
i j i r i T a, ujiriTnia, Sdr.: mojiriTobs, mojiriTdeba, m o j i r i T d a, mojiriTebula..., magram Sdr., ikikebs _ i i k i k a
man, Sesikikebs _ S e s i k i k a man mas...
medioaqtiur formaTagan II seriis mwkrivebi mxolod qcevis
mixedviT neitralur formebs aqvT: wuxs _ iwuxa man... amave fuZis saobieqto qcevis formebi ki mxolod awmyos jgufSi gvxdebi-

460

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

an: u-wuxs, u-duRs da misT. calkeul SemTxvevebSi Camnacvleblad aq SeiZleba doniani vnebiTis saTanado qcevis formebi vivaraudoT: uwuxs _ Seuwuxdeba, Seuwuxda, Seswuxebia (guli)...
ase rom, terminebi `mediopasivi~, `medioaqtivi~ zedmiwevniT
ver aRwers saSuali gvaris formebs. medialuri formebis aqtiuri semantika aucileblad ar gulisxmobs saTanado zmnebis uRlebis srul paradigmas da, Sesabamisad, II seriis mwkrivebSi subieqtis ergatiul brunvaSi, xolo III seriaSi _ micemiT brunvaSi dasmas, Tumca es tendencia aSkaraa.
medioaqtivebis sistema erTiani, mTliani paradigmis saxiT
qarTulSi jer ar Camoyalibebula. is Zveli qarTulis gviandel
periodSi isaxeba da es procesi kvlavac grZeldeba.
SeniSvna: qarTuli zmnis aqtiurobis hipoTeza (g. klimovi,
g. hopi, l. nozaZe, a. harisi...) swored medioaqtiuri zmnebis semantikur-sintaqsuri maxasiaTeblebis urTierTgapirobebulobis mtkicebas emyareba.
aqtiurobis Teoriis momxreTa azriT, medialur zmnaTa fuZis aqtiuri semantika realizebulia sintaqsur doneze: II seriis
mwkrivebSi am zmnaTa subieqti ergatiul (resp. aqtiur) brunvaSi
dgas, III seriis mwkrivebi inversiulia: wuxs is, iwuxa man, uwuxia
mas; mefobs igi, imefa man, umefia mas...
qarTuli (resp. qarTveluri) zmnis aqtiurobis hipoTeza
qarTuli zmnis ZiriTad saklasifikacio erTeulad ara gardamavloba-gardauvalobas, aramed aqtiuroba-inaqtiurobas miiCnevs.
IV 4.1.6. gvaris saopozicio formaTa semantikuri maxasiaTeblebi (gardamavloba _ gardauvaloba, dinamikuroba _ statikuroba, zRvruloba _ arazRvruloba)
gvaris saopozicio formebi (moqmedebiTi, vnebiTi da saSuali) qarTulSi erTmaneTs upirispirdebian gardamavloba _
gardauvalobis, dinamikuroba _ statikurobisa da moqmedebis
saxis anu zRvradoba-arazRvradobis semantikuri maxasiaTeblebiT (amasTan, gardamavloba qarTulizmnis sintaqsuri maxasiaTebelicaa).

IV. zmnis morfologia

461

gvaris formaTa dapirispireba warmodgenili maxasiaTeblebis gaTvaliswinebiT ase aisaxeba:


gardamavlobis mixedviT: moqmedebiTi gvaris zmnebi gardamavlebi arian, SesityvebebSi pirdapir damatebas Seiwyoben: akeTebs, wers, xatavs ( i s m a s ), aSenebinebs ( i s m a s m a s ).
vnebiTi ( ixateba, wuxdeba, qreba) da saSuali (wuxs, Cans)
gvaris zmnebi gardauvali zmnebia, gardauvali zmnebi pirdapir
damatebas ver igueben.
statikuroba _ dinamikurobis mixedviT: moqmedebiTi da
vnebiTi gvaris zmnebi dinamikuri zmnebia, isini process gamoxataven:
moqm.: a k e T e b s, i k e T e b s, u k e T e b s; a w u x e b s, i w u x e b s (Tavs), u w u x e b s; a r C e v s, i r C e v s , u r C e v s da a.S.
vneb.: q r e b a, u q r e b a; C n d e b a, a C n d e b a, u C n d e b a;
c i v d e b a, u c i v d e b a; i m a l e b a, e m a l e b a da a.S.
saSuali gvaris zmnaTa erTi nawili _ mediopasivebi _
statikuri, mdgomareobis aRmniSvneli zmnebia: d g a s, a d g a s,
u d g a s; z i s, a z i s, u z i s; w e v s, a w e v s, u w e v s; C a n s, u C a n s;
u y v a r s; s Z u l s; u m Z i m s; S v e n i s da a.S.
saSuali gvaris ufro didi nawili _ medioaqtivebi, TavisTavSi Caketil `moqmedebas~ afiqsireben: w u x s _ u w u x s, g o r a v s _ u g o r a v s, t r i a l e b s, g r i a l e b s, S r i a l e b s,
c x o v r o b s , s a x i o b s da a.S. am zmnaTa erTi nawilis aqtiuri
semantika, qeglis ganmartebis mixedviT, bevr SemTxvevaSi arc ise
TvalsaCinoa: g o d e b s `tiriliT glovobs, moTqvams~, e l v a r e b s `elvarebas gamoscems~; aseve: a r s e b o b s, c x o v r o b s,
m d e b a r e o b s, s u l d g m u l o b s... piriqiT, bevri maTgani mdgomareobis mniSvnelobas gamoxatavs: w u x s `wuxiliT aris Sepyrobili~, n a n o b s `sananeblad aqvs~, n e t a r e b s `netarebas
grZnobs~, m o u s v e n r o b s `mousvenrad aris~, n a R v l o b s `naRveli aqvs, dardobs~, S i m S i l o b s `usaWmelod, uWmelad aris,
_ mSieria~, n e b i v r o b s `nebivrad aris, ganebivrebulia, gancxromaSia~ da a.S.
medioaqtiuri formebis erTi nawili dinamikuroba-statikurobis TvalsazrisiT semantikuri labilurobiT xasiaTdeba:
b r u n a v s ... 1. moZraobs risame irgvliv; moZraobs Tavisi
RerZis garSemo, trialebs; 2. gadat. mudmiv moZraobaSia, icvleba (qegl). Sdr., [wisqvili] Tu Zvels ruvs zevidan b r u n a v s

462

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

[=rus zevidan a r i s , d g a s m.s.) Cemiao da Tu qvemoT b r u n a v s


(Tu qvemoT a r i s , d g a s ) Seni iqnebao (q. s. Zeg.).
b R a v i s _ `Cems karze erTi oTxfexi pirutyvi ara b R a v i s ~ (q. s. Zeg.) = ar aris;
t r i a l e b s _ `erTi weliwadi SenTan erTad qarTvel sazogadoebaSi v t r i a l e b ~ (S. aragv.);
g o r a v s... brunviT, trialiT adgils {gada}inacvlebs _
`nacarqeqia usaqmurad g o r a v d a, svamda, Wamda, eZina!~ (akaki)
(qegl), Sdr. `sicives kaci mouklavs sawyali ager g o r a v s a ~.
statikuri Sinaarsisaa medioaqtiur zmnaTa sasxviso qcevis
didi nawili: g u l i u w u x s `guli aqvs Sewuxebuli~, s a x e
u b r w y i n a v s `saxe aqvs gabrwyinebuli~, t a n i u T r T i s , C a i
u d u R s , x e l e b i u c a x c a x e b s , T a v S i u q r i s da sxv.
gramatikuli mdgomareobis cneba erTgvarovani ar aris. b.
jorbenaZe absoluturi mdgomareobis gamomxatvel (dgas, wevs,
zis) statikur zmnebTan erTad, statikurebad miiCnevs medioaqtiur zmnebsac, romelTa konstruqciaSi ar gvaqvs realuri (pirdapiri) obieqti da maTi statikurobis gansxvavebuli xarisxis dasaxasiaTeblad Semoaqvs SefardebiTi mdgomareobis cneba; yvavilobs, naGvlobs, nanobs da a. S. medioaqtiur formaTa statikurobaze msjelobs agreTve d. holiski.
zRvradoba _ arazRvradobis mixedviT
zRvradi semantikis zmnebia moqmedebiTi da vnebiTi gvaris
formebi: a c x e l e b s _ c x e l d e b a, x a t a v s _ i x a t e b a...
formebi zRvradia, am zmnebis mier gamoxatuli procesi unda
dasruldes: gaacxelebs _ gacxeldeba, gaacxela _ gacxelda; daxatavs _ daixateba, daxata _ daixata da a.S. (z. umburiZe, d.
holiski, i. meliqiSvili)
arazRvradia saSuali gvaris semantika, procesis dasruleba
am zmnebis mier gamoxatuli qmedebiT ar igulisxmeba: w u x s `wuxilis mdgomareobas~, wuxilis process gamoxatavs. Sdr.: wuxs...
`wuxiliT aris Sepyrobili~ (qegl), g o r a o b s `mwolare erT
adgilze brunavs, trialebs, gadabrund-gadmobrundeba~ (qegl).
gardamavloba _ gardauvalobis semantikuri maxasiaTeblebis mixedviT moqmedebiTi gvaris zmnebi upirispirdebian saSuali
da vnebiTi gvaris zmnebs: moqmedebiTi gvaris zmnebi _ gardamavlebi, vnebiTi da saSuali gvaris zmnebi _ gardauvalebi.

IV. zmnis morfologia

463

dinamikuroba _ statikurobis semantikuri maxasiaTeblebiT


moqmedebiTi da vnebiTi upirispirdeba saSual zmnebs: moqmedebiTi da vnebiTi gvaris zmnebi dinamikurebi arian, saSuali gvaris
zmnaTa erTi nawili (mediopasivebi, micemiTsubieqtiani da -ia
daboloebiani zmnebi) statikuri zmnebia, meore nawili (medioaqtivebi) _ dinamikuri zmnebi; dinamikur zmnaTa erT wyebas statikuroba-dinamikurobis TvalsazrisiT labiluroba axasiaTebs.
zRvradoba _ arazRvradobis mixedviT moqmedebiTi da vnebiTi gvaris zmnebi zRvradi zmnebia, saSuali gvaris zmnebi _
arazRvradi.
amgvarad: moqmedebiTi gvaris zmnebi semantikurad daxasiaTdeba rogorc gardamavali, dinamikuri da zRvradi zmnebi.
vnebiTebi _ gardauvali, dinamikuri da zRvradi.
saSuali gvaris zmnebi arian gardauvalebi, rogorc statikurebi aseve dinamikurebi da arazRvradebi.
sazRvari am semantikuri klasebis gvaris formebs Soris
irRveva xolme, mag. vnebiTi gvaris semantikuri saxeobebi (`miCnevis~, `gunebis~, `SesaZleblobis~) arazRvradi zmnebia. semantikur
maxasiaTeblebsa da gvaris formebis mimarTebas Soris sxva darRvevebic gvaqvs.

IV. 4.2. gvari da gardamavloba


ukve aRvniSneT, rom gvaris erT-erTi ZiriTadi semantikuri
da sintaqsuri maxasiaTebeli gardamavlobac aris. gvarisa da
gardamavlobis cnebaTa gadakveTa gvaris kategoriis ganmartebaSivea xelSesaxebi: gvari aris zmnis forma, romelic gviCvenebs,
Tu rogoria urTierToba gramatikulad moqmed pirsa da zmniT
aRniSnul moqmedebas Soris: moqmedeba momdinareobs subieqturi pirisagan da s x v a p i r z e a d a m a r T e b u l i , subieqti
ganicdis am moqmedebas, Tu momdinareobs misgan, magram ise, rom
arc s x v a p i r z e a d a m a r T e b u l i da arc gancdilia sxvisi
moqmedebiT (a. SaniZe).
gvaris es definicia ar gulisxmobs mxolod `gramatikulad
moqmed pirsa da zmniT aRniSnul moqmedebas Soris~ mimarTebis
gamovlenas. `sxva pirze damarTebis~ cnebis Semotanam am katego-

464

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

riis SinaarsSi subieqtisa da pirdapiri obieqtis pirTa mimarTebis (e.i. gardamavlobis) sakiTxic wamoswia.
moqmedebiTi, vnebiTi da saSuali gvaris formebis ganmartebebSi (isev a. SaniZis mixedviT) ki ukve erTmniSvnelovnad fiqsirdeba pirdapiri obieqtis (pirdapiri damatebis) ganmsazRvreli roli gvaris saopozicio formebis dapirispirebaSi da, zogadad, gvaris kategoriis funqcionirebaSi.
es ganmartebebi aseTia:
`m o q m e d e b i T i a (aqtiuria) gvari, romelic gviCvenebs,
rom gramatikulad moqmedi piri, romelsac subieqturis saxeliT
vicnobT, igivea, rac realurad moqmedi piri, da mas moepoveba
samoqmedo piri, p i r d a p i r - o b i e q t u r i s (xazi Cvenia, m.s.) saxeliT cnobili;
magaliTi: `vagoreb~ (me, mas).
v n e b i T i a (pasiuria) gvari, romelic gviCvenebs, rom subieqturi piri imasve ganicdis, rasac p i r d a p i r - o b i e q t u r i
saTanado moqmedebiTSi, oRond zmnis formiT ar Cans, Tu visgan
an risgan;
magaliTi: `gordeba~.
s a S u a l i a (medialuria) gvari, romelic gviCvenebs, rom
subieqturi piri `moqmedebs~ ise, rom s a m o q m e d o o b i e q t i
ara aqvs, magram am moqmedebas ar `ganicdis~, rogorc amas adgili aqvs vnebiTSi;
magaliTi: `goravs~ (a. SaniZe).
warmodgenili ganmartebebis mixedviT, moqmedebiTi, vnebiTi
da saSuali gvaris formebi erTmaneTs upirispirdebian ara marto subieqtis aqtiuroba-pasiurobis, aramed samoqmedo obieqtis
anu pirdapiri obieqtis (resp. pirdapiri damatebis) qona-uqonlobiTac, kerZod:
moqmedebiTi gvaris zmnaTa gramatikuli subieqti a q t i u r i (realuri) subieqtia:

IV. zmnis morfologia

465

m x a t v a r i xatavs suraTs.
b i W i agorebs urikas
m z e amwifebs xils...
m x a t v a r i , b i W i , m z e aqtiuri subieqtebia saTanado
formis zmnebTan Sewyobili.
vnebiTi gvaris zmnaTa gramatikuli subieqti p a s i u r i ,
ganmcdeli subieqtia (realuri pirdapiri obieqti gardamavali
zmnisa):
s u r a T i ixateba.
u r i k a gordeba.
x i l i mwifdeba.

Sdr.: biWi xatavs s u r a T s


Sdr.: biWi agorebs u r i k a s
Sdr.: mze amwifebs x i l s ...

s u r a T i , u r i k a , x i l i _ ixateba, gordeba, mwifdeba


v i R a c i s (r a R a c i s ) m i e r , pasiuri subieqtebia _ zmnis pasiur formebTan Sewyobili.
saSuali gvaris subieqti SeiZleba aqtiuric iyos (TviTmoqmedi) da araaqtiuric:
u r i k a goravs Sdr.: biWi agorebs u r i k a s ;
x i l i mwifs
Sdr.: mze amwifebs x i l s ...
mocemul zmnur konteqstSi u r i k a aqtiuria, TviTmoqmedi
subieqtia, x i l i _ araaqtiuri.
moqmedebiTi gvaris zmnebs pirdapiri obieqti SeewyobaT:
xatavs s u r a T s , agorebs u r i k a s , amwifebs x i l s .
vnebiTi da saSuali gvaris zmnaTa Sesityveba pirdapir obieqts ar gulisxmobs, piriqiT, gamoricxavs:
suraTi ixateba, urika gordeba/ goravs, xili mwifdeba/
mwifs...
gvaris saopozicio formaTa urTierToba ganixileba konversiis meqanizmis safuZvelze. es urTierToba gulisxmobs erTi
da imave Sinaarsis realizacias gansxvavebuli gramatikuli formebis (moqmedebiTis, vnebiTis an saSualis) saSualebiT:
mxatvari xatavs suraTs _ suraTi ixateba [mxatvris mier]

466

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

urika gordeba [biWis mier]


biWi agorebs urikas
urika goravs
xili mwifdeba [mzeze]

mze amwifebs xils

xili mwifs

[mzeze]

konversiis gziT moqmedebiTi gvaris pirdapiri damateba


gramatikul qvemdebared gardaiqmneba vnebiTi da saSuali gvaris
konstruqciebSi. logikuri qvemdebare zmnasTan wyvets kavSirs
da SeiZleba Tandebuliani an moqmedebiT brunvaSi dasmuli ubralo damatebis (an garemoebis) rolSi mogvevlinos, isic, ZiriTadad, vnebiTur konstruqciebSi:
s u r a T i ixateba m x a t v r i s m i e r .
u r i k a gordeba b i W i s m i e r da a.S. _ qarTulisaTvis
arsebiTad xelovnuri konstruqciebia. ase rom, konversiuli
gardaqmnebis (pasivizaciis, medializaciis) Sedegad Sinaarsis
plani yovelTvis igive ar rCeba, ramdenadac am gardaqmnebis Sedegad r e a l u r i s u b i e q t i s saTanado transformebi konstruqciaSi savaldebulo ar aris:
b i W i agorebs urikas > urika gordeba [b i W i s m i e r ].
magram konstruqciisTvis savaldebuloa p i r d a p i r i o b i e q t i s transformebi: realuri pirdapiri obieqtis transformi
pasiur konstruqciaSi pasiuri gramatikuli subieqtia:
xatavs s u r a T s > s u r a T i ixateba;
medialur konstruqciaSi mas Seefardeba an `TviTmoqmedi~
subieqti:
agorebs u r i k a s > u r i k a goravs
an `mdgomareobis~ subieqti:
amwifebs x i l s > x i l i mwifs...
amdenad, gvaris formaTa funqcionirebisaTvis p i r d a p i r i
o b i e q t i s (resp. pirdapiri damatebis) mniSvneloba arsebiTia;
Tu moqmedebiTi gvaris zmnebSi moqmedebis procesi s u b i e q t i s
T v a l s a z r i s i T ganixileba, an, ufro zustad, iseTi subieqtis TvalsazrisiT, romelsac samoqmedod p i r d a p i r i o b i e q t i moepoveba: wers, xatavs, aSenebs, Wris... is m a s , vnebiTi da
saSuali gvaris zmnebiT gamoxatuli procesi realuri pirdapiri obieqtis Tvalsazriss warmoaCens:

IV. zmnis morfologia

467

vnebiTi: iwereba w e r i l i , ixateba s u r a T i , Sendeba s a x l i ,


iWreba g z a ... (Sdr.: weren w e r i l s , xataven s u r a T s ,
aSeneben s a x l s , Wrian g z a s ...)
saSuali: goravs u r i k a , mwifs x i l i , wuxs b a v S v i ... (Sdr.:
agoreben u r i k a s, amwifeben x i l s, awuxeben b a v S v s...);
bunebrivia, rom gvaris gansazRvraSi pirdapiri damatebis
cnebis SemotaniT gvarisa da gardamavlobis mimarTebis sakiTxic
ganixileba:
gardamavali da gardauvali zmnebi pirdapiri damatebis qona-arqoniT upirispirdebian erTmaneTs:
gardamaval zmnas pirdapiri damateba Seewyoba: wers w e r i l s , aSenebs s a x l s , agorebs u r i k a s ...
gardauval zmnas ar Seewyoba pirdapiri damateba: iwereba
werili, Sendeba saxli, gordeba / goravs urika...
es niSnavs, rom moqmedebiTi gvaris zmnebi gardamavali zmnebia, vnebiTi da saSuali gvarisa ki _ gardauvalebi: wers, xatavs, aSenebs, agorebs, amwifebs... i s m a s moqmedebiTi gvaris
gardamavali zmnebia, radganac am zmnebiT gamoxatuli moqmedeba
xasiaTdeba subieqtis gadasvliT pirdapir obieqtze, es pirdapiri obieqti ki wyaroa pasiuri (iwereba, ixateba, Sendeba, gordeba, mwifdeba... i s ) da medialuri (goravs, mwifs... i s ) gardaqmnebisa.
gvaris kategoriisa da gardamavlobis gadakveTa zogadad
imaSi gamovlindeba, rom
a) moqmedebiTi gvaris forma gardamavalia da
b) pirdapiri damatebis raoba gansazRvravs konversiuli
pasivisa da mediumis subieqtebis raobasac.

IV. 4.2.1. moqmedebiTi gvari da gardamavloba. `qarTuli


enis gramatikis safuZvlebidan~ cnobilia debuleba: `yoveli moqmedebiTi gardamavalia, magram yoveli gardamavali ar aris moqmedebiTi~ (a. SaniZe).
am debulebis sailustraciod ganxilulia i c i s zmna: `vanom gakveTili i c i s ~; icis m a n i g i orpiriani gardamavali

468

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

zmnaa: subieqti moTxrobiT brunvaSi udgas, pirdapiri obieqti


_ saxelobiTSi, magram icis ar aris moqmedebiTi gvaris forma,
radgan saopozicio (vnebiTi da saSuali) aklia.
aseve: gardamavalia q i r a o b s zmna: qiraobs o T a x s , iqirava o T a x i , magram gardamavali qiraobs ar aris moqmedebiTi
gvaris forma, radganac sapirispiro formebi gvarisa ar ukeTdeba.
am tipis zmnaTa erTi rigi polisemiuria: ixmareba absoluturi da relatiuri mniSvnelobiTac:
swavlobs i s / swavlobs i s m a s
TamaSobs i s / TamaSobs i s m a s ;
angariSobs i s / angariSobs i s m a s ;
Takilobs i s / Takilobs i s m a s da misT.
absoluturad xmarebis SemTxvevaSi aseTi zmnebi saSuali
gvarisani arian, mniSvneloba saSuali gvarisa aqvT: subieqturi
piri TviTmoqmedia da samoqmedo obieqti ara aqvs, uRvlilebis
nakluli paradigmebic saSuali gvaris formaTa msgavsad ukeTdeba:
awmy. s w a v l o b s myof. i s w a v l i s
wyvet. i s w a v l a I Turm. u s w a v l i a .
relatiuri wyobiT am zmnas pirdapiri obieqti uCndeba da
gardamavali xdeba, Sdr.:
absolut. `gigla swavlobs titina~
relat.
`gigla swavlobs g a k v e T i l s ~,
myof. iswavlis g a k v e T i l s ,
wyvet. iswavla g a k v e T i l i ,
I Turm. uswavlia g a k v e T i l i .
ganxilul (s w a v l o b s , a n g a r i S o b s , q i r a o b s , T a k i l o b s ...) zmnaTa gramatikuli statusis (gvaris, gardamavlobis) sakiTxi sadavoa.
`vswavlob~ gardamavalia _ aRniSnavs a. SaniZe, radgan mas
pirdapiri obieqti aqvs:
vswavlob f r a n g u l s , vswavlob w e r a s ...

IV. zmnis morfologia

469

`vswavlob~ da `vaswavli~ iseTs mimarTebaSia erTmaneTTan,


rogorc vTqvaT, `vWam~ da `vaWmev~, an `vicvam~ da `vacmev~. SeiZleba `vswavlob~ zogjer absoluturad iqnes naxmari, magram e s
s x v a m o q m e d e b i T z m n e b s a c a x a s i a T e b s ...~ (xazgasma Cvenia, m.s.).
am bolo frazaSi a. SaniZe im m o q m e d e b i T i g v a r i s
f o r m e b s gulisxmobs, romlebic zmnis fuZiT gadmocemuli moqmedebis ganzogadebis Sedegad absoluturi mniSvnelobiTac SeiZleba Segvxvdes, pirdapir obieqtze miTiTebis gareSe. Sdr.:
xatav-s i s s u r a T s , magram x a t a v s , ` s a e r T o d x a t a v s ~ , `mxatvaria~
[`arsakiZe] ukeT x a t a v s , vidre aSenebs~ (k. gams.) qegl
kerav-s i s k a b a s , magram k e r a v s `s a e r T o d k e r a v s ~,
`mkeravia~
gigas deda k e r a v s (`mkeravia~), `TviTon Wris da TviTon
k e r a v s ~ (andaz.).
oRond esaa, rom x a t a v s , k e r a v s da msgavs formebs gvaris mixedviT saopozicio formebic aqvT. s w a v l o b s da misTanebs ki aseTi formebi ar udasturdebaT. amdenad isini gardamavlebi ki arian, magram gvaris mniSvnelobas ar gamoxataven.
raki es zmnebi, absoluturnic da relatiurebic, uRvlilebis paradigmas medioaqtiuri zmnebis paradigmis msgavsad ageben
(gansxvaveba mxolod sintaqsSia), a. SaniZe am paradigmas asec axasiaTebs _ `medioaqtivisebri formaTa warmoeba gardamaval
zmnebSi~.
Sdr.:
awmyo
myof.
wyvet.
I Turm.

cxovrob-s is
i-cxovreb-s is
i-cxovr-a man
u-cxovr-i-a mas

swavlob-s is / is mas
i-swavl-is is / is mas
i-swavl-a man / man is
u-swavl-i-a mas / mas is

ase rom, a. SaniZis TvalsazrisiT, s w a v l o b s , a n g a r i Sobs, galobs, glovobs, TamaSobs, nanobs, lapar a k o b s , f i q r o b s ... tipis zmnebi, romlebic absoluturi da

470

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

relatiuri (anu gardauvali da gardamavali) mniSvnelobebiT ixmareba, gvaris kategoriis gareT mdgomi, ugvaro, gardamavali
zmnebia: absoluturi da relatiuri konteqstis mixedviT ganirCeva:
galob-s i s / i s m a s :
aq SaSvi galobs, iq wyaro kldeze Camorbis CqrialiT (S.
mRvim.)
igi dRes sul sxva s a g a l o b e l s a galobs (ilia)
laparakob-s i s / i s m a s :
vlaparakob, vlaparakob gacxarebiT, is _ ki, visac velaparakebi, zis gaunZrevlad (d. kld.)
Tina... kargad ver laparakobda q a r T u l s (ek. gab.) qegl.
nanob-s i s / i s m a s :
`eg iyo Cemi bediswera... ara vnanob, ara...~ _ kvlav miubrunda giorgi gawyvetil sityvas (ilia)
bagrata ara Tu nanobda Tavis s a q c i e l s , piriqiT, emuqreboda kidec mezoblebs (e. ninoS.) qegl.
zmnaTa erTi nawili mxolod relatiuri mniSvnelobiT dasturdeba: qiraobs, xmarobs, Civis... i s m a s :
qaCali savarcxlis g a Z v i r e b a s a Ciodao (andaza) qegl.
dasturdeba sampiriani formac:
s-Tavazob-s, uTavazeb-s (i s m a s m a s ),
uTavaza (m a n m a s i s ).
a. SaniZe gardamaval sampirian zmnebSi ganixilavs `medioaqtivisebr~ u C i v i s (myof. uCivlebs) formasac, Tumca am zmnas
faqtobrivad pirdapiri obieqti ar Seewyoba da, Sesabamisad, misi gardamavlad (da sampirianad) kvalifikaciac saTuoa:
erTi glexi sasamarTloSi misuliyo da u C i o d a Tavis mezobels (i. gogeb.)
`waval, v u C i v l e b !~ _ fiqrobs gamwarebuli (mix. mrevl.)
qegl...
SeniSvna: `qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi~ zemoCamoTvlil `medioaqtivisebri~ uRvlilebis zmnebs
gardauvali statikuri zmnebis kvalifikacia eZleva.

IV. zmnis morfologia

471

warmovadgenT oriode ilustracias rogorc absoluturrelatiuri, aseve _ relatiuri zmnebisa:


absolutur-relatiuri:
fiqrob-s (iyen. ifiqra, ufiqria) grduv. stat. 1. TavisTvis
gunebaSi msjelobs, azrs ikrebs, _ sazrobs, azrovnebs... daTua...
ijda Tavis alagze da fiqrobda (n. lom.)... 4. `qarTvelebi Seni
sardlobiT fiqroben mterze g a m a r j v e b a s a ~ (akaki)... qegl.
relatiuri:
Taob-s (iyen. iTava, uTavnia) grduv. stat. moTave aris, saTaveSi udgas rasme, _ iwyebs; iniciativas iCens (rameSi). vin Taobs am s a q m e s ? _ qarTli Taobs da Cven _ ki saqarTvelos nawili varT, ukan ver davdgebiT (a. yazb.).
Takilob-s (iyen. iTakila, uTakilnia) grduv. stat. saTakilod miaCnia, _ ar kadrulobs. uwurTvnels, uzrdels... Cven SinaurobaSiac ... vTakilobT (ilia)... qegl.
gvarisa da gardamavlobis mimarTebis tradiciuli a. SaniZiseuli formula, rom: moqmedebiTi gvaris forma gardamavalia,
vnebiTisa da saSualisa ki _ gardauvali; yoveli moqmedebiTi
gardamavalia, magram yoveli gardamavali ar aris moqmedebiTi,
albaT damatebiT argumentacias moiTxovs.
a. SaniZis debuleba, rom relatiuri mniSvnelobiT xmarebuli: angariSobs m o g e b a s , TamaSobs b u r T s , swavlobs g a k v e T i l s _ gardamavali zmnebia, misaRebia, magram absoluturi
mniSvnelobiT es zmnebi gardamavlebi ver iqnebian. maT labiluri konstruqciebi aqvT: pirdapiri damatebis darTva-daurTvelobiT ganasxvaveben gardamavlobasa da gardauvalobas.
rac Seexeba aRniSnuli tipis zmnebSi gvaris kategoriis
gamoxatvis sakiTxs: marTalia, maT uRvlilebis paradigma medioaqtiuri zmnebisa aqvT, magram a. SaniZis mier saSuali gvaris
zmnebSi ar ganixilebian, radgan:
1. gvaris sapirispiro gramatikuli mniSvnelobis formebi
ara aqvT,
2. SeewyobaT pirdapiri damateba (saSuali gvaris zmnebad
maTi moazreba ki gardamavali saSuali gvaris cnebis
Semotanas niSnavs).

472

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

gansaxilvel zmnaTa gvaris ama Tu im formisadmi mikuTvnebis sakiTxi SeiZleba gadawydes gvaris morfologiuri opoziciis cnebis ara absoluturi realizaciis _ aramed SefardebiTi
realizaciis moTxovniT (g. nebieriZe): aucilebeli ar aris saopozicio erTeulebi yvela SesaZlo poziciaSi dadasturdes (morfologiuri opoziciis dizunqciuri realizacia).
gvaris samwevrovani sistema (moqmedebiTi : vnebiTi : saSuali), rogorc ukve araerTxel aRvniSneT, enaSi yovelTvis ar
aris realizebuli: a w u x e b s : w u x d e b a : w u x s, a g o r e b s :
g o r d e b a : g o r a v s... gvaqvs orwevriani (moqmedebiTi : vnebiTi
da moqmedebiTi : saSuali) : a n g r e v s : i n g r e v a ... da a c x o v r e b s : c x o v r o b s ... da erTwevriani realizaciebic : mxolod
moqmedebiTi : h p a r a v s..., mxolod vnebiTi : i l e S e b a, mxolod
saSuali : c u c u n e b s... (ix. a. SaniZis `ucalo moqmedebiTi~,
`ucalo vnebiTi~, `ucalo saSuali~).
s w a v l o b s tipis zmnebi formis TvalsazrisiT saSuali
gvaris medioaqtiuri zmnebia, gramatikuli funqciis TvalsazrisiT _ polisemiurebi: absoluturi konstruqciiT saSuali gvarisani arian da gardauvalebi (`gigla swavlobs titina~), relatiuri konstruqciiT (`gigla swavlobs gakveTils~) ki moqmedebiTi gvaris funqciiT gvevlinebian, aqvT pirdapiri damateba (subieqtis moqmedeba gadadis pirdapir obieqtze).
sqematurad gvaris kategoriis sistema (SesaZlo varianti)
ase gvesaxeba:

samwevriani:

gvaris kategoria (sistema)


gardamavali
gardauvali
moqmedebiTi
vnebiTi
saSuali
a-wuxeb-s
wux-d-eb-a
wux-s

orwevriani:

a-ngrev-s
a-cxovreb-s

i-ngrev-a
_

_
cxovrob-s

erTwevriani:

a-patimreb-s
_
_

_
ileSeba
_

_
_
s-wavlob-s is

s-wavlob-s is mas
Takilob-s is mas

s-wavlob-s
Takilob-s

_
_

IV. zmnis morfologia

473

sqemaze gamosaxuli saSuali gvaris absolutur da relatiur formaTa mimarTeba _ absolutur-gardauvali (saSuali gvari) > relatiur-gardamavali > moqmedebiT gardamavali (swavlobs is > swavlobs is mas) gapirobebuli Cans zmnis fuZis semantikis cvlilebiT.
a. SaniZis mier gaanalizebuli da saxeldebuli `medioaqtivisebri gardamavali~ zmnebis jgufi (a n g a r i S o b s , g a l o b s ,
g l o v o b s , T a o b s , T a k i l o b s , T a m a S o b s, l a p a r a kobs, nanobs, ocnebobs, fiqrobs, Civis, qiraobs,
x m a r o b s ...) arsebiTad cnobierebis (ZiriTadad, metyvelebis)
wris zmnebia, romlebic adamianis fsiqikur aqtivobasa da misi
Sesabamisi Sinaarsebis erTobliobas gamoxataven. es fsiqikuri
aqtivoba arsebobs realuri gancdebis, realuri Sinaarsebis saxiT siRrmul struqturaSi, romelic SeiZleba zedapirul
struqturaSic amotivtivdes; am saxis gardaqmnebs met-naklebad
zmnaTa ZiriTadi da gadataniTi mniSvnelobebis Sejerebac warmoaCens:
laparakob-s... 1. laparakSi aris garTuli, _ saubrobs, baasobs. `sxvebTan rom l a p a r a k o b d i , guli mwydeboda~ (akaki)...
2. laparaki icis, _ metyvelebs raime enaze... [qalma] sixaruliT
wamoiZaxa: `maS aqac l a p a r a k o b e n Cerqezulad?~ (a. yazb.). Tina kargad l a p a r a k o b d a q a r T u l s (ek. gab.) qegl.
laparakobs is (saerTod) > laparakobs is (Cerqezulad).
laparakobs is m a s (qarTuls).
nanob-s... sananeblad aqvs; Tavisi namoqmedariT ukmayofiloa, nawyenia. `eg iyo Cemi bediswera... ara v n a n o b , ara! _
kvlav miubrunda giorgi gawyvetil sityvas (ilia)... bagrata ara
Tu n a n o b d a Tavis s a q c i e l s , piriqiT, emuqreboda kidec mezoblebs (e. ninoS.) qegl.
nanobs is > nanobs is m a s (saqciels)
fiqrob-s... 1. TavisTvis gunebaSi msjelobs, azrs ikrebs, _
sazrobs, azrovnobs. glexi midis da f i q r o b s , ra miyo im beberma, raze damRupao (zRap.)... 2. visime (an risame) fiqri aqvs,
fiqrSi aris (visime an risame) fiqri awuxebs, ar asvenebs, _

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

474

zrunavs, cdilobs (vinmeze an rameze)... bartyebis siyvaruli


[torolas]... sul ufro uZlierdeboda da uZlierdeboda. mxolod maTze f i q r o b d a , maTze zrunavda (i. gogeb.)... 6. fiqrad,
azrad aqvs, gunebaSi aqvs, ganzraxva aqvs, _ apirebs. mxolod arwivi ara f i q r o b d a arsad w a s v l a s (vaJa)... qegl.
fiqrobs is > fiqrobs is maTze > fiqrobs is m a s (wasvlas).
`medioaqtivisebri gardamavlebis~ moqmedebiTi gvaris zmnebad gaazrianebisas Cndeba sirTuleebi, romlebic axsnas moiTxovs, es sirTuleebia:
1.
2.
3.
4.

gvaris saopozicio formebis arqona


uRvlilebis medioaqtivisebri (narevi) paradigma
sxva kategoriebisadmi gansxvavebuli mimarTeba
gansxvavebuli semantika

pasuxebic amave mimdevrobiT dalagdeba:


1. gvaris saopozicio formebis arqona xels ar uSlis ucalo moqmedebiTis, ucalo vnebiTisa da ucalo saSualis gamoyofas; amasTan, Tu Cven gramatikuli kategoriebis daxasiaTebisas
(amis Sesaxeb zemoT ukve gvqonda msjeloba) morfologiuri opoziciebis dizunqciuri realizaciis Tvalsazriss avirCevT, es winaaRmdegoba moixsneba da aRar vimsjelebT ugvaro, uqceo, udroo, upiro da a.S. formebis Sesaxeb.
2. narevi paradigma m i a q v s _ w a i R o , m i h y a v s _ w a i y v a n a xels ar uSlis m i a q v s , m i h y a v s micemiTsubieqtian gardauval zmnaTa gardamavlebad gaazrebis SesaZleblobas (a. SaniZe);
aseve, Tu pirdapiri damatebis gamoricxviT moqmedebiTi gvaris
zmna gardauvali xdeba da saSuali gvaris paradigmis naklul
mwkrivebs avsebs, maSin logikuri Cans, rom gardauvali saSuali
gvaris formaTa SesityvebaSi pirdapiri damatebis CarTviT es
formebi gardamavali moqmedebiTi gvaris zmnebSi gadanawildes.
3. moqmedebiTi gvaris formebad medioaqtivisebri gardamavlebis ganxilvis SemTxvevaSi, bunebrivad dadgeba sakiTxi zmnis
moqmed gramatikul kategoriebTan maTi ordinaruli, moqmedebiTebisagan gansxvavebuli, damokidebulebis Sesaxeb; aseT zmnebs ar

IV. zmnis morfologia

475

gaukeTdebaT sapirispiro saTaviso da sasxviso qcevis formebi


da qcevis sistemaSi daikaveben saarviso (neitraluri) nulprefiqsiani formis adgils:
saarviso
wer-s
_
s-wavlob-s

saTaviso
i-wer-s
i-naxav-s
_

sasxviso
u-wer-s
u-naxav-s
_

aseve: s w a v l o b s tipis formebi ver awarmoeben SualobiTi kontaqtis sufiqsian formebs, magram, zogierT SemTxvevaSi,
am kategoriiT gamoxatuli Sinaarsis sxvagvarad gadmocema SeuZliaT:
swavlob-s is gakveTils (uSual. kontaqti) _ a-swavl-i-s
is m a s gakveTils (Sual. kontaqti).
`vswavlob~ da `vaswavli~ iseTs mimarTebaSia erTmaneTTan,
rogorc, vTqvaT, `vWam~ da `vaWmev~, an `vicvam~ da `vacmev~ (SaniZe).
a-Wm-ev-s, a-cm-ev-s da misT. is erTeuli SemTxvevebia, romlebSic SualobiTi kontaqtis mawarmoeblad arqauli -ev sufiqsi daCndeba.
aris sxva sakiTxebic.
4. moqmedebiTi gvaris formis semantika gulisxmobs, rom
gramatikulad moqmedi piri, subieqti, igivea, rac realurad moqmedi piri da mas moepoveba samoqmedo, pirdapirobieqturi piri.
s w a v l o b s tipis gardamaval zmnebs aseTi aqtiuri gardamavali semantika ar uCans. samecniero literaturaSi aRniSnulia, rom `es pirdapiri obieqti ar aris iseTi Zalisa da mniSvnelobisa, rogorc moqmedebiTi gvaris zmnebis pirdapiri obieqtia da, amasTan, meryevi bunebisaa: xan ixmareba aseTi tipis
zmnebTan da xan ara~ (e. babunaSvili). marTlac winadadebaSi
g i g l a s w a v l o b s g a k v e T i l s gamokveTilad ar Cans, rom
realuri subieqtis moqmedeba gadadis pirdapir obieqtze, swavlobs zmnas erTgvari refleqsuri, ukuqceviTi Sinaarsi aqvs, moqmedebis Sedegi subieqts ubrundeba: Sdr.:

476

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

swavlob-s ... codnas iZens, ganaTlebas iRebs (qegl). pirdapir obieqtze gadasuli moqmedebis ukuqceviToba kargad Cans am
tipis sxva zmnaTa ganmartebebiTac:
nanob-s ... sananeblad aqvs; Tavisi namoqmedariT ukmayofiloa
glovob-s ... visame gardacvalebis gamo mwuxarebaSia
Takilob-s ... saTakilod miaCnia
fiqrob-s ... TavisTvis gunebaSi msjelobs...
xmarob-s ... iyenebs, sargeblobs rameTi... (qegl).
unda gaviTvaliswinoT, rom yovelTvis arc moqmedebiTi gvaris formebTan ikveTeba mkafiod pirdapir obieqtze gadasvlis
mniSvneloba (a. SaniZis mixedviT, pirdapir obieqtze damarTeba),
mag.:
apireb-s ... fiqrobs gaakeTos; ganzraxuli aqvs; samoqmedod
emzadeba
amCnev-s ... xedavs, [mi]xvdeba, grZnobs, SeniSnavs
aoceb-s ... akvirvebs, acvifrebs...
zogav-s ... aaridebs, ar SeamTxvevs visme (an rasme) raime
cuds, usiamovnos..., _ ar imetebs, ufrTxildeba, indobs... 2. moixmars, xarjavs... rasme Tadarigianad, rom mosaxmari metxans eyos, _ momWirneobs... (qegl) da sxv.
vfiqrobT, rom medioaqtivisebri relatiuri gardamavali
formebis moqmedebiTebSi, xolo absoluturi wyobis formebis
saSual gvarSi ganxilva garkveul sabuTianobas emyareba.
gansaxilvel zmnaTa gramatikuli statusis Sesaxeb arsebobs
sxva Tvalsazrisic, romelsac aseve Tavisi logika aqvs: pirdapiri obieqtis gareSe isini saSuali gvaris gardauvali zmnebia,
pirdapiri obieqtis darTviT ki _ saSuali gvaris gardamavali
zmnebi (e. babunaSvili).
s w a v l o b s g i g l a t i t i n a _ swavlobs saSuali gvaris
gardauvali zmnaa.
g i g l a s w a v l o b s g a k v e T i l s _ swavlobs aq saSuali
gvaris gardamavali zmnaa.

IV. zmnis morfologia

477

zemoT warmodgenili sqema, rogorc erT-erTi varianti gvaris sistemisa, saSuali gvaris zmnaTa gardamavlobis gaTvaliswinebiT aseT saxes miiRebda:
gardamavali
moqmedebiTi gvari
a-wuxeb-s
a-ngrev-s
a-patimreb-s
_
_
_
_

gardauvali
vnebiTi gvari
wux-d-eb-a
i-ngrev-a
_
i-leSeb-a
_
_
_

gardauvali
gardamavali
saSuali gvari
wux-s is
_
_
_
swavlob-s is, swavlob-s is mas
Takilob-s is mas

e. babunaSvili a. SaniZis mier `TamaSobs~, `swavlobs~ tipis


zmnebis saSuali gvaris zmnebidan amoricxvas naZaladevad da araTanmimdevrulad miiCnevs: `amas isic unda adasturebdes, rom
`swavlobs~ zmna, romelic a. SaniZis gramatikaSi erT SemTxvevaSi
daxasiaTebulia rogorc mxolod gardamavali, rogorc Cans, ugvaro zmna, sxva SemTxvevaSi, iqve, imave naSromSi, saSuali, saxeldobr, medioaqtivi zmnis magaliTad aris dasaxelebuli (e. babunaSvili).
Seusabamobani da winaaRmdegobebi, rac e.w. medioaqtivisebri gardamavlebisa da oden brunvacvalebadsubieqtiani, magram
pirdapiri damatebis armqone zmnuri formebis gramatikuli kvalifikaciis dros Cndeba, obieqturi sirTuleebia.
a. SaniZis xedvas araTanmimdevrulobas ver davwamebT: mas
rom s w a v l o b s tipis, gvaris sapirispiro formaTa uqoneli,
zmnebi saSuali gvaris formebad ecno, maSin dairRveoda misive
debuleba: g v a r i s k a t e g o r i a y a l i b d e b a s a p i r i s p i r o
formaTa arsebobis niadagze.
aseve Tanmimdevruli iyo a. SaniZe, rodesac oden ergativsubieqtiani, SesityvebaSi pirdapiri damatebis armqone zmnebi
(ivno m a n , ixara m a n , Sexeda m a n m a s da misT.) gardauval
zmnebad ganixila, radgan, misi TvalsazrisiT, pirdapiri damatebaa gardamavlobis ZiriTadi maxasiaTebeli; magram, aseve Tanmimdevrulad, faqtebis logikis ZaliT, a. SaniZem garkveuli koreqtivi Seitana gardamavlobis miseul gansazRvraSi, roca zemoCa-

478

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

moTvlili tipis zmnebi `naxevrad gardamaval~ zmnebad daasaxela: ergativsubieqtiani (ixara m a n ...) da saxelobiTsubieqtiani
(daixata i s ) zmnebi erT, gardauval zmnaTa klasSi ver gaerTiandeboda. am terminis (`naxevrad gardamavali~ zmnebi) kvlav Semotana saenaTmecniero mimoqcevaSi gardamavlobis gansazRvraSi
brunvacvalebadi subieqtis rolis dafasebaa.
rogorc `medioaqtivisebri gardamavlebi~ _ s w a v l o b s ,
a n g a r i S o b s , T a k i l o b s _ aseve oden brunvacvalebadsubieqtiani ixara m a n , Sexeda m a n m a s da misT.; pirdapiri damatebis SewyobiTac da mis gareSec, gardamavali, ufro zustad,
fsevdogardamavali zmnebia; SesityvebaSi pirdapiri damatebis Sewyobis gareSec maT SerCenili aqvT gardamavlobis sxva maxasiaTeblebi: pirvel rigSi brunvacvalebadi subieqti, subieqtis III
piris mravlobiTis -es sufiqsi wyvetilSi, inversia III seriis
formebSi; amasTan, fsevdogardamaval zmnebSi srulyofilad ver
gamoixateba gvaris, qcevis da sxva gramatikuli kategoriebis
mniSvnelobebi.
SeniSvna: 1930 wlis `qarTuli enis gramatikaSi~ a. SaniZe
saSuali gvaris zmnebs ugvaro zmnebad miiCnevs:
`saSuali zmnebi is jgufia ugvaro zmnebisa, romelnic gardauvalni arian, magram formiT moqmedebiTisagan ar ganirCevian~... SeniSvnaSi a. SaniZe wers: `saSuali zmnebi sapirispiro gvarovnuli formebis uqonlobis gamo arsebiTad ugvaro zmnebia. magram xSirad maT calke gvars
ganukuTvneben (`saSuali gvario~) $104~. SemdgomSi, rogorc vnaxeT, a. SaniZe ugvaro zmnebad mxolod zmnaTa erT mcire jgufs asaxelebs,
romelTac saopozicio formebi (arc moqmedebiTisa da arc vnebiTisa) ara aqvT.
Tu saSual gvarSi gaerTianebuli formebi ugvaro zmnebia, maSin, gvaris mixedviT, qarTulSi
aqtiv-pasivis opozicia SemogvrCeba da, bunebrivia, am kategoriaSi saSual gvarad saxeldebuli
formebi aRar ganixileba. asec iqceva arn. Ciqobava: gvaris kategoriis saopozicio formebad

IV. zmnis morfologia

479

moqmedebiTsa da vnebiTs tovebs da saSuali gvaris zmnebs, absoluturebsac da relatiurebsac,


erT semantikur klasSi _ statikur zmnaTa
klasSi aerTianebs. a. SaniZisagan gansxvavebiT,
statusis cneba ufro farTovdeba, statikuroba
ar udris vnebiTs (Sdr.: `statikuri vnebiTi~):
statikur zmnaTa klasSi erTiandebian saSuali
gvaris zmnebic da statikuri vnebiTebic.

IV. 4.3. aqtiuroba-pasiurobis mimarTeba vin da ra


jgufis saxelebTan
enaSi forma da Sinaarsi yovelTvis ar faravs erTmaneTs,
morfologiuri da semantikuri erTmaneTs yovelTvis ar mihyveba
da am `gadacdomebis~ uamravi magaliTi daiZebneba. qarTulSi
mxolod qcevis kategoriidan formisa da Sinaarsis gansxvavebis
oriod nimuSs davasaxelebT: i-naxavs, i-wyebs, i-wunebs, i-pyrobs
da sxv., saTaviso qcevis formebia (prefiqsi i-), magram saTavisos
mniSvnelobas ar gamoxataven, u-Svebs is mas (gareT), u-kravs is
Congurs... morfologiis TvalsazrisiT sasxviso qcevis formebia
(prefiqsi u-), magram saTanado Sinaarsi da saTanado sintaqsi
(gardamavali sasxviso qcevis forma am konteqstSi ara samvalentiani, aramed orvalentiania) ara aqvT.
`winadadebaSi: `daviTma dalia erTi boTli Rvino~, obieqti
rom subieqtisTvisaa gankuTvnili, amas `dalia~ zmnis f u Z i s
m n i S v n e l o b a gamoxatavs da ara afiqsi. `Rvino~ rom sasubieqtodaa gankuTvnili, amas l e q s i k u r i s a S u a l e b a gadmogvcems~ (arn. Ciqobava)...
formisa da Sinaarsis aseTi gansxvaveba, bunebrivia, dasturdeba gvaris kategoriis funqcionirebis drosac. gvaris gramatikuli kategoria Tanamedrove qarTulSi aRiniSneba arsebiTad
subieqtis aqtiuroba-pasiurobis farglebSi gramatikulad dapirispirebul formaTa arsebobis safuZvelze:
wers is werils _ i-wereba werili
u-wers is mas werils _ e-wereba mas werili

480

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

awuxebs bavSvi dedas _ wux-d-eb-a deda


u-wuxebs bavSvi dedas guls _ u-wux-d-eb-a dedas guli
aTbobs mze dedamiwas _ dedamiwa Tbeba
u-Tbobs mze berikacs Zvlebs _ u-Tbeba berikacs Zvlebi da a.S.
zmnuri kategoriebis sistemaSi, miuxedavad garkveuli araTanmimdevrulobisa, gvari erT-erTi warmmarTveli kategoriaa.
aqtivis, pasivisa da saSuali gvaris opozicia moicavs ZiriTad
zmnur leqsikas: yvela uRlebadi da arauRlebadi zmnuri forma
gvaris kategoriis romelsame saxeobas ganekuTvneba.
iseve rogorc sxva morfologiur kategoriebTan, gvaris kategoriis SemTxvevaSic xSirad sityvis mniSvneloba da forma erTmaneTs ar faravs, aqtiv-pasivis dapirispirebisas forma da
mniSvneloba erTmaneTs ar mihyveba. formisa da mniSvnelobis
araTanmimdevrulobis SemTxvevaSi ufro xSirad msjeloben imis
Sesaxeb, rom zmnis pasiuri modeli aqtiur semantikasac gamoxatavs, naklebad _ moqmedebiTi da saSuali gvaris Sesaxeb.
bevr SemTxvevaSi es araTanmimdevroba formisa da mniSvnelobisa aqtantebis suliereba-usulobasTan an vin Tu ra jgufis
saxelebTan mikuTvnebulobiT aris Sepirobebuli.
ganvixilavT formisa da mniSvnelobis dapirispirebis magaliTebs rogorc moqmedebiTi gvaris, aseve vnebiTi da saSuali
gvaris zmnebTan.
IV. 4.3.1. moqmedebiTi gvaris zmnebi. moqmedebiTi gvaris
zmnebSi subieqti moqmedi (aqtiuri) piria da mas moepoveba samoqmedo piri pirdapiri obieqtis saxiT, Tumca aqtantebis aseTi
mimarTeba yovelTvis araa realizebuli da aq fuZis semantika
TamaSobs Tavis rols, kerZod: Tu moqmedebiTi gvaris formebs
aqvT imgvari semantika, romelic apirobebs subieqtis fizikur
zemoqmedebas pirdapir obieqtze, anu, aqvT imgvari pirdapiri damateba, romelic moaxdens am fizikur zemoqmedebas, maSin moqmedebiTi gvaris subieqtis aqtiuroba mkafiodaa gamokveTili da
formisa da Sinaarsis Tanxvdena gvaqvs:
a m t v r e v - s... Zalis miyenebiT (mTlians) nawilebad aqcevs,
_ texs, amsxvrevs... `Cxikvi niskartiT wkirebs a m t v r e v d a ~ (vaJa)...

IV. zmnis morfologia

481

a m s x v r e v - s... namsxvrevebad aqcevs, wvril-wvrilad amtvrevs...


a m t v e r e b - s... mtvers ayenebs...
a m u n j e b - s... munjs xdis...
a f e T q e b - s... afeTqebas iwvevs, afeTqebiT angrevs...
a f e r a d e b - s... ferads xdis, _ aWrelebs...
a w y a l e b - s... wylians xdis, wylad aqcevs...
b a r a v - s... bariT miwas amuSavebs...
q e l a v - s... fexiT sress, Telavs...
s e r a v - s... 1. mWreli iaraRiT (an wvetiani sagniT) risame
zedapirs (kans, saqonlis tyavs, xorcs...) zolebad odnav Wris, _
SaSravs... 2. sers, niSans adebs yurze (Sinaur cxovelebs). 3.
gadat. kvals zolebad aCnevs, Raravs, kveTs...
t e x - s... 1. raime magar sagans Zalis miyenebiT, dartymiT
nawilebad yofs, nawilebad aqcevs... 2. gadat. oTaxis, nagebobis,
cixis da misT. daketil kars (klites...) amtvrevs, aRebs (gaZarcvis, dapyrobis...) mizniT... (qegl) da a.S.
am zmnebs samoqmedod konkretuli pirdapiri obieqti Seewyoba obieqti, romelic cvlilebas eqvemdebareba. subieqti, bunebrivia, sulieri, vin jgufis saxelia, obieqtad, aseT SemTxvevebSi, ZiriTadad ra jgufis saxeli gvaqvs; sulieric da usuloc: abalaxebs s a q o n e l s da Telavs n a b a d s . ra Tqma unda,
gardamavali zmnebi pirdapir obieqtad Seiwyoben vin jgufis saxelebsac:
a m u n j e b s _ munjad xdis,
a s a u z m e b s _ sauzmes aWmevs,
a t i r e b s _ tirilsa hgvris, cremls aRvrevinebs da sxv.
amaT gverdiT gvaqvs moqmedebiTi gvaris iseTi formebic,
romelTac arakonkretuli, inertuli pirdapiri obieqti Seewyoba; aseTi obieqti fizikur zemoqmedebas ver moixdens da, Sesabamisad, cvlilebebsac ar eqvemdebareba. am rigis moqmedebiTi gvaris zmnebSi subieqtis aqtiurobis xarisxi naklebia:
a m C n e v - s... xedavs, mixvdeba, grZnobs, SeniSnavs...
a p i r e b - s... fiqrobs gaakeTos; ganzraxuli aqvs, samoqmedod emzadeba...

482

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

a S t e r e b - s... Sters xdis || uzomod akvirvebs, aocebs...


a m a d l i - s, a m a d l e b - s... madlad uTvlis, _ ayvedrebs,
amunaTebs (misTvis) Cadenil sikeTes, masze gaweul amags)...
a s w r e b - s... gansazRvrul vadaSi Sesrulebas axerxebs,
droze akeTebs...
s u n a v - s... cxviris axlos mitaniT risame suns sinjavs, _
ynosavs, suns iRebs...
f i c a v - s... fics ambobs, debs, ficiT aRTqmas, pirobas iZleva; ficiT arwmunebs... (qegl)
Tu aSterebs da mis sinonimur akvirvebs, aocebs, acvifrebs
znebTan, aseve, agiJebs, asulelebs, atutucebs da msgavs aqtivebTan subieqtis emociur-nebelobiTi moqmedeba mainc aris gamoxatuli pirdapir obieqtze, amCnevs, apirebs, sunavs, ficavs da misTanebSi subieqturi piri mxolod ganmzraxveli (a p i r e b s, a s w r e b s, f i c a v s), mWvreteli (a m C n e v s) an aRmqmelia (s u n a v s)
da misi namoqmedari ganzraxulis, danaxulisa da aRqmulis saxiT
masve ubrundeba. am zmnebTan Sewyobili pirdapiri obieqtebic
cvlilebas ar eqvemdebarebian.
Taviseburia aqtiurobis TvalsazrisiT moqmedebiTi gvaris
im zmnaTa semantika, romelTac pirdapir damatebad sakuTari
sxeulis nawilebi (Sesabamisad, ra jgufis saxelebi) Seewyoba;
aseTi zmnebi aqtiuri Sinaarsisaa da es qeglis ganmartebis mixedviTac Cans:
a s a v s a v e b - s... `aqeT-iqiT swrafad Slis, malimal aqnevs
[xelebs]~...
a x a m x a m e b - s... arawesierad amoZravebs [quTuTo-wamwams]~...
aseT zmnebTan subieqtis moqmedeba marTalia gadadis pirdapir obieqtze, magram es pirdapiri obieqti subieqtis nawilia
da ara sxva piri. moqmedebiTi gvaris funqcionirebis mTavari
principi ki CvenSi damkvidrebuli gramatikuli tradiciis mixedviT isaa, rom aqtiuri subieqtis moqmedeba `sxva pirzea damarTebuli~, am rigis zmnebSi mTelis (subieqtis) moqmedeba missave nawilze (pirdapir obieqtze) fiqsirdeba am nawilis saTanado
reaqciiT: a s a v s a v e b s x e l e b s = *savsavebs misi xelebi...

IV. zmnis morfologia

483

aseTi zmnebia:
apaWunebs Tvalebs
abartyunebs yurebs
afarTxalebs xelebs
afaxulebs Tvalebs
acecebs Tvalebs
acmacunebs pirs, tuCebs da a.S.
somaturi pirdapiri obieqti aseT zmnebSi subieqtis organul kuTvnilebas warmoadgens da, Sesabamisad, maTi (subieqtisa
da pirdapiri obieqtis) urTierTmimarTebiT gamoxatuli moqmedebebi subieqtis fizikur da inteleqtualur-emociur mdgomareobas (SiSs, gaocebas, tkivils, dabneulobas...) afiqsirebs,
Sdr.:
a f e T e b - s (Tvalebs)... SeSinebuli TvalebiT aqeT-iqiT iyureba
a f a c i c e b - s (Tvalebs)... daZabuli yuradRebiT mali-mal
aqeT-iqiT ixedeba
a p a W u n e b - s (Tvalebs)... `[bermonazoni] mwuxarebis niSnad
Tvalebs a p a W u n e b d a ~ (g. wereT.)
m o k u m a v - s... `molas brazisagan piri m o e k u m a ~ (s. SanS.)...
mniSvnelobiT aseTi zmnebi moqmedebiTi gvaris Sinaarssac
iTavsebs, _ Seiwyobs pirdapir obieqts, Tumca es pirdapiri
obieqti, rogorc ukve aRvniSneT, aris ara `samoqmedo piri~,
aramed _ subieqtis nawili, e.i. subieqti moqmedebs TavisTavze
rogorc pirdapir obieqtze da Sinaarsobrivad amiT emsgavseba
vnebiTs, radgan vnebiTis formaSi `subieqturi piri imasve
`ganicdis~, rasac pirdapir-obieqturi saTanado moqmedebiTSi~;
aseTi moqmedebiTi hgavs saSualsac, `romelic gviCvenebs, rom subieqturi piri `moqmedebs~ ise, rom samoqmedo obieqti ara aqvs~,
realurad es samoqmedo obieqti igive subieqtia.
Cveulebriv, moqmedebiTi gvaris zmnebSi aqtiuri subieqti
sulieri, ZiriTadad vin jgufis saxelia, pirdapir obieqtad ZiriTadad mainc ra jgufis saxeli (sulieri da usuloc) gvaqvs.
rolebis Secvlas, rodesac ra jgufis saxeli subieqtad gamodis,
xolo vin jgufis saxeli _ pirdapir obieqtad, personifikaciis
ieri dahkravs.

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

484

am rigis semantikur Canacvlebebs Tan axlavs saTanado morfologiuri da sintaqsuri cvlilebebi.


subieqtur da obieqtur pirTa kombinacia orvalentiani
moqmedebiTi gvaris sintaqsSi nebismieri ar aris; erTi piri moqmedi unda iyos, meore, samoqmedo. moqmedsa da samoqmedos saTanado pirebis brunvaTa formebi warmoaCens. pirTa Soris SesaZlebel kombinaciaTa ricxvi ki sul Svidia: I subieqtur pirTan
_ g-aqeb (1.2), v-aqeb (1.3), II subieqtur pirTan _ m-aqeb (2.1),
aqeb (2.3), III subieqtur pirTan _ m-aqeb-s (3.1), g-aqeb-s (3.2),
aqeb-s (3.3)... (a. SaniZe).
subieqturi da obieqturi pirebis SesaZlebel kombinaciaTa
ricxvi ukve am saxelTa semantikiTaa gapirobebuli. aq 3 SemTxveva gairCeva:
1.
2.
3.

orive saxeli vin jgufisaa


orive saxeli ra jgufisaa
erTi saxeli vin jgufisaa, xolo meore _ ra jgufisa.

TiToeuli am SesaZleblobis realizacia subieqturi da


obieqturi pirebis kombinaciaTa saTanado raodenobiTa da zmnis
struqturaSi Sesabamisi cvlilebebiT aisaxeba.
Svidive kombinacia realizebuli iqneba vin jgufis saxelebTan. ra jgufis saxelebis CanacvlebiT es kombinaciebi mcirdeba:
Tu ra jgufis saxeli pirdapiri obieqtia, es obieqti ucvleli
piri xdeba (a. SaniZis terminologiiT) da I pirTan SesaZlebeli
ori kombinaciidan (1.2, 1..3) dagvrCeba mxolod 1.3, II pirTan _
mxolod 2.3, III pirTan _ 3.3; sabolood gvrCeba oden subieqturi wyobis formebi. aseTi SemTxvevebi SeiZleba iyos konteqsturic (xatavs suraTs, Sdr., xatavs bavSvs) da leqsikuric, mag.:
Toxnis, baravs, lesavs, Carxavs, ReWavs da msgavs zmnebs, romelTac pirdapir obieqtad ra jgufis saxeli Seewyoba, mxolod subieqturi wyobis formebi ukeTdeba.
subieqturi wyoba:
v-Toxni venaxs
Toxni venaxs
Toxni-s venaxs

obieqturi wyoba: (ar gveqneba)


*m-Toxni-s
*g-Toxni-s da a.S

IV. zmnis morfologia

485

moqmedebiTi gvaris struqturas subieqtis semantikac


cvlis Tu subieqtad ra jgufis saxeli warmogvidgeba (rogorc
ukve aRvniSneT, aseTi SemTxvevebi iSviaTia da mas personifikaciis ieri dahkravs); Sdr.: z a f x u l S i R v i n o s a c i e b e n, magram y i n v a S i u p a l t o o d s i a r u l i m a c i e b s (a. SaniZe):
zmna kargavs subieqturi wyobis warmoqmnis unars (mxolod obieqturi piriRa Seewyoba) da gardamavali moqmedebiTi gvaris
zmna gardauvali xdeba: aciebs _ gaacia mas... aseTi zmnebia: aZagZagebs, aJrJolebs, aTrTolebs...
aseve SeiZleba iTqvas, rom bevr SemTxvevaSi moqmedebiTi
gvaris zmnebis konversivebis warmoqmna gapirobebulia pirdapiri
obieqtis (damatebis) raobiT. arafizikuri, emociur-nebelobiTi,
sametyvelo-moraluri zemoqmedebis qveS moqceuli ra jgufis nairgvari Sinaarsis (abstraqtuli, moqmedebis saxelebi) pirdapiri
damateba-obieqti konversiul gardaqmnas naklebad egueba: raRac
u b e d u r e b a s apirebs, iq m i s v l a s rogor bedavs da misT.
konversiul formebs ar ikeTeben. pirdapiri damatebis arCevas ki
moqmedebiTi gvaris zmnuri leqsemis semantika gansazRvravs.
konversiuli pasivebi ar ukeTdeba moqmedebiTi gvaris iseT
formebs, romelTac pirdapir obieqtad ra jgufis saxelTan sakuTari sxeulis nawili, an am sxeulis nawilTa Sesamosi sagani
Seewyoba, mag.:
apaWunebs Tvalebs _ *paWundeba Tvalebi
asavsavebs enas, xelebs _ *savsavdeba ena, xelebi
acecebs xelebs, Tvalebs _ *cecdeba xelebi, Tvalebi
prawavs Tvalebs _ *ipraweba Tvalebi
parWyavs xelebs, fexebs _ *iparWyeba xelebi, fexebi
afratunebs qoSebs _ *fratundeba qoSebi da sxv.
somatur pirdapirdamatebian moqmedebiTebSi konversiuli
gardaqmnebi ver xorcieldeba, mizezi ki isaa, rom ganmcdeli somaturi pirdapiri obieqti konversiuli gardaqmnisas pasivis subieqtis funqcias ver iguebs:
biWi abrialebs Tvalebs _ *Tvalebi brialdeba (biWis mier)
gveli asavsavebs enas _ *ena savsavdeba (gvelis mier)...

486

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ra Tqma unda, somaturi saxelebiT gamoxatuli pirdapiri


damateba-obieqtis mqone moqmedebiTi zmnebisTvis konversivebis
SezRudva absoluturi ar aris da s a x e i m a n W e b a , S u b l i
i W m u x n e b a tipis Sesityvebebic ar gamoiricxeba, magram Sinaarsobrivad da logikuradac bunebrivi iqneba, Tu moqmedebiTis
konversiul pasiur an medialur konstruqciaSi subieqtad ara
nawili (somaturi, ra jgufis saxeli) _ Subli iWmuxneba <
Subls Wmuxnis; saxe imanWeba < saxes manWavs; xelebi [a]caxcaxdeba
an caxcaxebs < xelebs acaxcaxebs _ aramed am nawilis mflobeli
subieqti vin jgufis saxeli warmogvidgeba da, Sesabamisad, konversiis meqanizmic dairRveva: vnebiTis subieqti ara ra jgufis,
aramed vin jgufis aqtiuri saxeli gaxdeba:
laparakis dros [besia] saSinlad iWmuxneboda (e. ninoS.)
sacodavi adamiani ... imanWeboda (n. lorTq.)
wnoris foToliviT caxcaxebda vardisaxari (k. gamsax.) qegl
IV. 4.3.2. vnebiTi gvaris zmnebi. formisa da Sinaarsis `antagonizmi~ ufro xelSesaxebad vnebiTi gvaris zmnebSi Cans; qarTulSi vnebiTi gvaris formebiT pasiuri mniSvnelobis garda SeiZleba gamoixatebodes aqtiuri da medialuri mniSvnelobebic.
formisa da Sinaarsis am Seusabamobas bevr SemTxvevaSi subieqtis
semantikuri raoba, konkretulad ki subieqtis sulier saxelTan, vin jgufis saxelTan mikuTvnebuloba ganapirobebs.
vnebiTis subieqti SeiZleba iyos rogorc ra jgufis usulo
da sulieri saxeli, aseve, _ vin jgufis saxelic. vnebiTi gvaris
zmnaTa gamoxatulebis planSi subieqtis semantikur raobas garkveuli koreqtivebi Seaqvs. am TvalsazrisiT vnebiTis tipebi
erTmaneTisgan gansxvavdebian. amitom maT Sesaxeb calke vimsjelebT. ganvixilavT mxolod vnebiTis absolutur formebs.
vnebiTebi, ro melTac su bieqtad ra jgufis
s a x e l e b i m o u d i s:
IV. 4.3.2.1. iniani vnebiTebi
i b a r d n e b - a... Tovlis fartenebiT, TovliT ifareba...
i b a r e b - a... baraven; dabarva SeiZleba, _ bariT muSavdeba
(miwa)...

IV. zmnis morfologia

487

i b e k n e b - a... beknian; itkepneba...


i b e W d e b - a... beWdaven; beWdva SeiZleba...
i b z a r e b - a... bzari uCndeba; skdeba...
i b i l w e b - a... bilwaven; bilwi xdeba...
i b i n d e b - a... bindi efineba, _ bneldeba...
i s x v l e b - a... sxlaven; sxlva SeiZleba...
i t k e p n e b - a... tkepnian; tkepniT swordeba...
i f S v n e b - a... fSvna SeiZleba, _ namcecebad iqceva, wvrilwvrilad imsxvreva, ifxvneba; fSvnian...
i q s o v e b - a... qsoviT keTdeba; qsoven...
i q a r g e b - a... qargva SeiZleba; qargaven...
i C q m a l e b - a... imaleba, ifareba; Cqmalaven...
i Z e n Z e b - a... iSleba (wvril-wvril Zafebad _ naqsovi), iweweba, ZenZaven da sxv. (qegl)
CamoTvlil vnebiTis formebs subieqtad ra jgufis usulo
saxelebi Seewyoba; SedarebiT naklebi raodenobiT gvxvdeba iseTi
vnebiTebi, romelTac subieqtad ra jgufis sulieri saxelebi
aqvT:
i b d R v n e b - a... bdRvnian; bdRvna SeiZleba, _ iptyvneba. qaTami ibdRvneba
i b r a w e b - a... brawaven, wiTlad iwveba, ixrakeba (xorceuli
da sxv.). goWi ibraweba. _ kartofili ibraweba.
i k v l e b - a... klaven... i k v l e b a saqoneli (S. dad.).
i x a r S e b - a... wyalSi an sxva ram siTxeSi (mag., rZeSi) duRiliT mzaddeba (saWmeli), _ xarSaven. lobio ixarSeba... Sig
lurjsave qvamarilSi lurji Tevzi i x a r S e b a (g. leon.) ...
i x e d n e b - a... iwvrTneba (cxenebi, xari da misT.), xednian...
i W y l i t e b - a... isriseba, Wyleten. gzaze bevri (kalia) Sinauri saqonlisagan i W y l i t e b a (i. gogeb.)... qegl
vnebiTebi, romelTac subieqtad ra jgufis usulo saxelebi
Seewyoba, mniSvnelobiT pasiuri zmnebia _ vnebiTis konstruqciaSi aRdgeba moqmedebis realuri subieqti qvemdebarisebri ubralo damatebis an sxva saxiT: ibareba v i R a c i s m i e r, ibdRvneba

488

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

v i R a c i s m i e r, ibekneba v i R a c i s m i e r, ibeWdeba v i R a c i s
m i e r da a.S.
amgvari vnebiTebis pasiurobis xarisxi imiTac mowmdeba, rom
vnebiTis Sinaarsi qeglSi moqmedebiTi gvaris ganzogadebulpiriani mravlobiTi ricxvis formiT ganimarteba: ibereba _ `baraven~, ibdRvneba _ `bdRvnian~, ibekneba _ `beknian~, ibeWdeba _
`beWdaven~, isxvleba _ `sxlaven~ da a.S.
IV. 4.3.2.2. doniani vnebiTebi. prefiqsianebisagan gansxvavebiT pasivis mniSvneloba sufiqsian vnebiTebSi TiTqos naklebad
igrZnoba, aq gardaqceviTobis mniSvneloba ufro arsebiTi Cans:
b r t y e l d e b - a _ brtyeli xdeba, g u b d e b - a _ gubed dgeba,
gubed iqceva da sxv. aseTi formebis semantika orazrovania: wuxdeba, gordeba... v i R a c i s m i e r _ sakuTari nebisagan damoukidebeli subieqti aseT konstruqciaSi pasiuri, ganmcdelia, magram konstruqciaSi w u x d e b a, g o r d e b a... T v i T o n, T a v i s i
n e b i T _ subieqti aqtiur ganmcdelad gvevlineba. qeglSi wuxdeba zmnasTan damowmebul ilustraciaSi _ grZnoba gvekargvis,
suli SfoTavs, guli w u x d e b a (g. tab.) _ gulis Sewuxebis mizezi _ realuri subieqti, konteqstis mixedviT ar Cans; aseve
ar Cans mizezi g o r d e b a zmnasTan damowmebul ilustraciaSi:
`lodi lodze swydeba kldes da raxraxiT g o r d e b a Zirs~ (i.
gedev.); sxva magaliTSi: `erTmaneTs a w y d e b o d n e n da g o r d e b o d n e n ~ (s. SanS.) dagorebis mizezi (`erTmaneTs awydebodnen~)
gramatikulad ar realizdeba da konteqstidan amoicnoba.
donian vnebiTebTan, romelTac ra jgufis subieqti Seewyoba, pasiuroba ufro xelSesaxebia.
Sdr.:
g a n a R d d e b - a... ganaRdeba moxdeba, gaanaRdeben...
g a n a w i l d e b - a... gaanawileben, ganawileba SesaZlebeli iqneba, gaiyofa, ganawildeba... aTasi Tumani g a n a w i l d a da daurigda movaleebs (l. ardaz.)
g a n a x e v r d e b - a... gaanaxevreben; naxevramde dava, naxevari
(nawili) darCeba...
g a n a x l d e b - a ... gaanaxleben, _ axaliviT gaxdeba...
g a n e l d e b - a... gaaneleben; Sesustdeba (cecxli) ...

IV. zmnis morfologia

489

g a n i a v d e b - a... gaaniaveben
g u b d e b - a... gubed dgeba, gubed iqceva (wyali...) ...
d u R d e b - a... duRils iwyebs. wyali cecxlze d u R d e b a ...
m a g r d e b - a... 1. magari xdeba, simagre emateba, _ mkvrivdeba... CurCxelebi mzisagan m a g r d e b i a n, xmebian (l. asaT.). gadat.
Seupovari, amtani xdeba...
m a r T l d e b - a... 1. simarTle mtkicdeba; udanaSauloba dasturdeba; amarTleben...
m z a d d e b - a... amzadeben...
o b d e b - a... obi edeba, obiani xdeba...
o r T q l d e b - a... orTqlad iqceva...
t y d e b - a... texen... (qegl)
doniani vnebiTebis pasiuri semantikis Semowmeba m i e r Tandebuliani frazebis SewyobiT garkveuli tipis zmnebTan saTanado konteqstebis aRdgeniT sirTules ar warmoadgens:
ganaRddeba, ganawildeba, ganaxldeba, ganiavdeba, gamagrdeba,
damokldeba (viRacis mier). zogjer realuri subieqtis funqcias
-gan an sxva Tandebuliani ubralo damatebac asrulebs: CurCxelebi m z i s a g a n m a g r d e b i a n , xmebian (l. asaT.); c e c x l S i
rkina r b i l d e b a (ilia) qegl da sxv. pasiuri semantikis Semowmeba aseve SeiZleba donian vnebiTebisaTvis moqmedebiTi gvaris
ganusazRvrelpiriani mravlobiTis formebis SenacvlebiT, rac
qeglis zemoT moyvanili ganmartebebiTac dasturdeba: ganaRddeb-a... `gaanaRdeben~, ganawildeb-a... `gaanawileben~, ganaxevrdeba... `gaanaxevreben~, ganeldeb-a... `gaaneleben~, mzaddeb-a... `amzadeben~, gubdeb-a... `agubeben~, grovdeb-a... `agroveben~ da sxv.
IV. 4.3.2.3. uniSno vnebiTebi
iseTi uniSno vnebiTebi, romlebic subieqtad mxolod ra
jgufis saxelebs Seiwyoben naklebad Cans (lRveba, lxveba, cvdeba,
cxveba...):
l R v e b - a... dauSvebelia natriumis wvis Catareba rkinis
kovzze... radgan... rkina l R v e b a da wvas ganicdis (`saxalxo ganaTl.~). || figur. dafnis foTlebSi mze dawuruli l R v e b o d a, rogorc Taflis sanTeli (i. abaS.)

490

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

l x v e b - a... dnobas iwyebs, dneba (yinuli, sanTeli...). Tovli l R v e b o d a, pir-mziTSi bardani Camodioda (vaJa)
c v d e b - a... xSiri xmarebiT Zveldeba (icriceba, ileva, ixeva...)
c x v e b - a... gaxurebul RumelSi (ToneSi, kecze...) moTavsebuli comi SuSdeba da saWmelad vargisi xdeba...
gadataniTi mniSvnelobiT uniSno vnebiTebi subieqtad vin
jgufis saxelebsac igueben:
l b e b - a... rbili xdeba siTxeSi debiT an dasvelebiT; dasvelebiT rbildeba. lavaSebi l b e b i a n wvnisagan (S. aragv.). ||
gadat. Zalian sveldeba. [pozua] lbeboda amosasxmeli saqalamne
tyaviviT (b. Cx.)
l p e b - a... 1. iSleba, ixrwneba (aracocxali organuli sxeuli), _ alpoben. mcenarec bolos berdeba, xmeba da l p e b a (i.
gogeb.). 2. saub. gadat. Zalian didxans, xangrZlivad imyofeba
(cixeSi...)...
S r e b - a... 1. mSrali xdeba; sisvele, sineste ecleba. mzeze
Sreba... _ mzisagan gaxurebuli rkinis gembani uceb S r e b o d a
(a. lom.) ... 2. rZis gamoyofis unars kargavs (droebiT), rZe eleva, uSreba (saqonels). makeobaSi furi S r e b a. 3. gadat. moulodnelobisagan saxtad rCeba, ena uvardeba...
c d e b - a... 1. gamouyeneblad rCeba, ver(ar) moixmaren. naxevari miwa saqarTveloSi yovel weliwads c d e b a (i. gogeb.). ||
usaqmodaa, dros tyuil-ubralod kargavs...
x m e b - a ... xmeli xdeba; sinedles, sicocxlis unars kargavs
(mcenare). raki fesvebi ufuWdeba mcenaresa, male yviTldeba da
x m e b a (i. gogeb.). || Sreba: CurCxelebi mzisagan magrdebian, x m e b i a n (l. asaT.). 2. saub. Zlier xdeba, mWlevdeba, ileva. zaalis
nabiWvari orive banakSi wiravda da SiSisagan x m e b o d a (m. javax.) (qegl).
uniSno vnebiTebSi pasiuri mniSvnelobebi SedarebiT mkrTalad aisaxeba. -m i e r Tandebuliani frazebi vnebiTebTan Znelad
aRdgeba (es miwebi a m a T m i e r tyuilad c d e b a ). aq ufro medialuri, subieqtis wreSi Caketili moqmedebis mniSvnelobebi
warmoCndeba; Tumca pasiuri semantikac gamoixateba da amas uniS-

IV. zmnis morfologia

491

no vnebiTTa mniSvnelobis moqmedebiTi gvaris subieqtis ganusazRvrelpiriani mravlobiTis formebiT ganmartebebic cxadyofs:
c d e b - a... gamouyeneblad rCeba, v e r ( a r ) m o i x m a r e n...
l p e b - a... iSleba, ixrwneba (aracocxali organuli sxeuli), _ a l p o b e n... (qegl)
vnebiTuri da medialuri mniSvnelobebis Canacvlebis karg
magaliTs warmoadgens polisemiuri k r T e b a zmna, romlis pirveli mniSvneloba vnebiTur-medialuria da es qeglis ganmartebisa da sailustracio nimuSis mixedviTac amoicnoba, xolo meore
mniSvneloba _ medialuri (mniSvnelobiTa da uRvlilebiT
utoldeba statikur-medialur zmnas).
k r T e b - a... uecrad mTeli taniT aranebismierad [Se]tokdeba (S i S i s a g a n, m o u l o d n e l o b i s a g a n...). [onise] mudam dafiqrebuli... dadioda... xSirad k r T e b o d a , TiTqos v i R a c a m
S e a S i n a o (a. yazb.)... 2. (mxolod nakvTTa awmyos wyebaSi)
grduv. stat. igivea, rac k r T i s (mniSv. 2). mTvaris Suqi aTasnairad k r T e b o d a oqrosa da Tvalmargalitze (v. barn.)... (qegl)
IV. 4.3.3. vnebiTebi, romelTac subieqtad moudis rogorc ra, aseve vin jgufis saxelebi. vnebiTTa erTi nawili subieqtad Seiwyobs rogorc ra jgufis (usulo), aseve vin jgufis
(sulier) saxelebs.
a) i n i a n i v n e b i T e b i
sxva vnebiTTa msgavsad iniani vnebiTebic subieqtad iguebs
rogorc ra, aseve vin jgufis saxelebs. subieqtis raobis cvla
zmnis mniSvnelobaSic aisaxeba da warmoaCens mniSvnelobis ganviTarebis mimarTulebas _ pasiuri subieqtis gaaqtiurebas, an
sxvagvarad _ pasiuri `ganmcdeli~ subieqtis, TviTmoqmed, Semsrulebel subieqtad gadaqcevas, Sdr.:
i b e r e b - a... beraven, 1. haeriT (gaziT an sxva rameTi) ivseba
da farTovdeba. marcxena guda ifukeboda da amave dros marjvena
i b e r e b o d a (T. razik.)... || saub. gadat. Zalian bevrs svams, _
iWyipeba. [sakoncentracio] banakSi yavanarevi wyliT v i b e r e b o d i T da xSirad gvixdeboda gareT sirbili (a. quTaT.). 2. saub.

492

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

gadat. ibRinZeba, medidurobs. igi Tavisi mxriT erTiaTad i b e r e b a, Tavs iwonebs (vaJa) ...
i g z a v n e b - a... gzavnian, [mi]avlenen; gagzavna warmoebs... gazeTi [`iskra~]... gamZle qaRaldze ibeWdeboda da farulad i g z a v n e b o d a ruseTSi... ...samuSaod damatebiT i g z a v n e b a 3 eqimi...
i g z n e b - a... agzneben; inTeba, CaRdeba, cecxli ekideba, ali
edeba, || poet. gadat. aRfrTovandeba, aRfrTovanebulia, agznebulia, iwvis... mec es leqsi davuwere erT qvriv ymawvil kacs,
romelic i g z n e b o d a erTi qalis siyvarulisagan (r. erisT.)...
i g r i x e b - a... grexen; grexa SeiZleba, nedli saxre i g r i x e b a o (andaza) ... 2. imanWeba; iklakneba, ikrunCxeba. mas gverdiT
misdevs koxta biWi, romelic i g r i x e b a da ipranWeba...
warmodgenil vnebiTebSi ZiriTadi mniSvneloba pasiuria,
gadataniTi mniSvnelobebi aqtiuri xdeba, radgan subieqtad vin
jgufis (sulieri) saxelebi gvaqvs, Sdr.: ibereba guda, magram
ibereba kaci _ `iWyipeba~; `ibRinZeba~, `medidurobs~...
b) d o n i a n i v n e b i T e b i
g v i a n d e b - a... risame (daniSnuli, winaswar gansazRvruli)
vada, dro gadis, _ igvianebs, yovndeba... `gaswi, biWo, gautie,
Torem Zalze g v i a n d e b a ~ (S. mRvim.)... `wadi... nu g v i a n d e b i ~... (ilia).
m c i r d e b - a... mcire xdeba, _ klebulobs, cotavdeba, roca
sityva xSirdebao, maSin saqme m c i r d e b a o (andaza)... 2. Rirseba
elaxeba, akldeba. `rom gTxov, miT me ufro v m c i r d e b i ~ (i. maCab. Targm.).
g r o v d e b - a... erTad Tavs iyris; agroveben. [futkrebi]
g r o v d e b i a n da Rames uZilod atareben (i. gogeb.). xalxi
g r o v d e b a saWidaoze sasaxlis win (akaki)...
c x a r d e b - a... 1. cxare, mxurvale xdeba. 2. gadat. Zalian
brazdeba, _ cecxldeba, wiwmatdeba. [kikoliki] TandaTan ufro
c x a r d e b o d a (g. wereT.).
w i T l d e b - a... wiTel fers iRebs, wiTeli ferisa xdeba.
kalmaxiani Samfuri gamwkrivda nakverCxalzeda, Tevzi SiSinebs,
w i T l d e b a, ali edeba cvarzeda (baC.) || sircxvilisagan saxe

IV. zmnis morfologia

493

elanZeba. diplomati ar unda w i T l d e b o d e s , magram griboedovma qebas veRar gauZlo da odnav ailanZa (m. javax.).
f u W d e b - a... afuWeben. 1. uvargisi xdeba, ziandeba. yvela
Wirnaxuli f u W d e b a (vaJa)... 2. gadat. iSleba, ifuSeba, iRupeba. moxda is, riTac imaTi saqme f u W d e b o d a, iSleboda (vaJa).
3. gadat. zneobrivad ecema, iryvneba. arian iseTi susti bunebisani, romlebic ilos mdgomareobaSi suliT ecemian, guliT iryvnebian da xasiaTiT f u W d e b i a n (i. ekal.).
zemoT ukve CamovTvaleT is uniSno vnebiTebi, romelTac
subieqtad moudis rogorc ra, aseve vin jgufis saxelebi: sarecxi Sreba da saqoneli Sreba (`rZe eleva~), moulodnelobisagan
kaci gaSra (`saxtad darCa~), miwa cdeba da kaci cdeba (`tyuilubralod dros kargavs~) da sxv.
magaliTebis CamoTvla SeiZleba gagrZeldes. magram Cans,
rom ZiriTadi mniSvnelobebi upiratesad TiTqos usulo (ra
jgufis) subieqts Seiwyoben (Cveulebrivia ra jgufis sulieri
subieqtebic: T e v z i SiSinebs, w i T l d e b a, futkrebi grovdebian...) gadataniTi mniSvnelobebi ki _ suliers (vin jgufisas):
mcirdeba (`klebulobs~) s a q m e da mcirdeba (`Rirseba elaxeba~)
k a c i, cxardeba s a W m e l i da cxardeba (`brazdeba~) k a c i, fuWdeba W i r n a x u l i da fuWdeba (`zneobrivad ecema~) k a c i da
a.S. usulo (ra jgufis) saxeliT gamoxatuli subieqti pasiuria
Tundac amave ra jgufis sulieri saxeliT gamoxatul subieqtze
(futkrebi grovdebian...), vin jgufis saxeliT gadmocemuli subieqti _ aqtiuri. vnebiTis es mniSvnelobebi (ZiriTadic da
gadataniTic) saTanado moqmedebiTebSic SeiZleba daCndes:
a m c i r e b - s... 1. apataravebs, acotavebs... 2. akninebs _
m c i r d e b -a 1. pataravdeba, cotavdeba... 2. knindeba
a f u W e b - s... uvargiss xdis... || znes wauxdens, ryvnis _
f u W d e b -a... 1. uvargisi xdeba... 2. zneobrivad ecema, iryvneba...
Tumca aseTi Sesabamisoba vnebiTsa da moqmedebiTebis mniSvnelobebSi yovelTvis ar dasturdeba, Sdr.:
a S r o b - s... svels mSralad aqcevs... _ Sreb-a... 1. mSrali
xdeba... 2. gadat. moulodnelobisagan saxtad rCeba, ena uvardeba

494

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

vnebiTis gadataniT mniSvnelobas Sreba _ gadat. `moulodnelobisagan saxtad rCeba~... moqmedebiTis Sesabamisi mniSvneloba ar udasturdeba.
IV. 4.3.4. vnebiTi gvaris zmnebi, romelTac subieqtad vin
jgufis (sulieri) saxelebi Seewyoba. vnebiTi gvaris zmnaTa
erT nawils (prefiqsianebs, sufiqsianebsa Tu uniSnoebs) subieqtad mxolod vin jgufis saxelebi Seewyoba. aseT vnebiTebs ufro
aqtiuri Sinaarsi uCanT, imaTgan gansxvavebiT, romelTac subieqtad ra jgufis saxelebi aqvT. Sesabamisad, am zmnebis konversiul
moqmedebiTebs pirdapir damatebad aseve vin jgufis saxelebi moudiT:
b r m a v d e b - a... brma xdeba, Tvalis Cini uqreba...
a b r m a v e b s... brmasa xdis, _ mxedvelobas ukargavs, usinaTlod aqcevs...
b r u v d e b - a... cnobiereba bundovani uxdeba, _ retiandeba...
a b r u e b - s... brus axvevs, _ aretianebs...
b r i y v d e b - a... 1. briyvi xdeba. 2. tyuvdeba, cdeba.
a b r i y v e b - s... motyuebiT mcdar nabijs gadaadgmevinebs, sisuleles [Ca]adeninebs, _ asulelebs...
d u n d e b - a... dune xdeba, _ [mo]eSveba, sustdeba...
a d u n e b - s... dunes xdis, mouSvebs, daasustebs
c v i f r d e b - a... ocdeba...
a c v i f r e b s... akvirvebs, aocebs...
m S v i d d e b - a... mSvidi xdeba, simSvide eufleba, _ wynardeba...
a m S v i d e b - s... mSvids xdis, mSvidad amyofebs, xels uwyobs
damSviddes, _ awynarebs...

IV. zmnis morfologia

495

m x n e v d e b - a... mxne xdeba, mxneoba emateba, _ guli umagrdeba...


a m x n e v e b -s... mxnes xdis, mxneobas matebs, _ guls umagrebs...
i C a g r e b - a... beCavdeba, Cagraven, ibriyveben...
C a g r a v - s... aviwroebs, ibriyvebs, jabnis, abeCavebs...
i w a f e b - a... iwvrTneba, varjiSdeba, xelovndeba, ostatdeba...
w a f a v - s... 1. wvrTnis, axelovnebs, aCvevs rasme... 2. kuTx.
(ingil.) wevs, Wimavs (Zafs, tyavs)
i t a n j e b - a... tanjaven; tanjvas ganicdis, satanjvelSia Cavardnili, ewameba...
t a n j a v - s... awamebs, awvalebs, Zlier awuxebs...
i b n i d e b - a... cnobierebis dakargvamde midis, guli uRondeba (Zlieri gancdis gamo), bruvdeba (sunisagan...)...
b n e d - s | b n e d - a v - s... abruebs...
i S x l a r T e b - a... gaSliT, mTeli sigrZiT wveba, _ iSoteba...
g a S x l a r T a v - s... 1. mowyvetiT Zirs dascems. garTxmiT waaqcevs, gaSotavs...
i p r a n W e b - a... 1. pranWvas, pranWva-grexas mohyveba, zedmetad keklucobs...
p r a n W a v s... manWavs, RmeWs, grexs... 2... sakeklucod, sxvis
mosawoneblad zedmetad rTavs, kazmavs, awyobs da a.S.
uniSno vnebiTTagan ZiriTadi mniSvnelobiT subieqtad mxolod vin jgufis (sulieri) saxeli moudis b n d e b a, j d e b a,
w v e b a... zmnebs (Sdr., gadat. bindi Camowva, kedeli dajda...).
b n d e b - a... Zv. grduv. vneb. b n e d s zmnisa. mibnedili xdeba,
cnobis dakargvamde midis, guli eleva (raime Zlieri gancdis

496

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

gamo), _ ibnideba. am suraTisa mnaxveli erTi diaci b n d e b o d a


(vaJa)...
vnebiTebi, romelTac vin jgufis subieqti Seewyoba, konstruqciaSi mier Tandebulian damatebas naklebad igueben, e.i.
pasivobis naklebi xarisxiT xasiaTdebian: iCagreba, iwafeba, itanjeba... v i R a c i s m i e r, magram ibnideba... v i R a c i s g a m o, ipranWeba... r a R a c i s g a m o , brmavdeba, bruvdeba... r a R a c i s g a n ( s i c x i s g a n ), dundeba... s i c x i T da a.S.
vnebiTTa erT jgufs saerTod ara aqvs sapirispiro konversiuli moqmedebiTebi, aseT `ucalo~ vnebiTebTan subieqtis aqtivoba ufro TvalsaCinoa; Sdr.:
i b u t e b - a... nawyeni da damdurebuli Cumad aris, xmas ar
iRebs (iTqmis bavSvze, qalze)... ras i b u t e b i, qalao, aRar wagiyvan, arao! (xalx.)... _
i b u w u w e b - a... buwuws iSlis, _ iburZgnis (bewvs, balans).
|| gadat. brazdeba, cxardeba... _
i y u J e b - a... ikunteba da Tavs afarebs rasme...
i c r e m l e b - a... cremlebsa Rvris, _ tiris...
vnebiTis am formaTa savaraudo moqmedebiTebi (*butavs,
*buwuwavs, *yuJavs, *cremlavs da a.S.) enaSi ar dasturdeba, Sesabamisad, vin jgufis subieqtiani vnebiTis formebi aqtiur (albaT ufro medialur) mniSvnelobas afiqsireben
IV. 4.3.5. formiT pasiuri da funqciiT aqtiuri zmnebi.
aqtiv-pasivis dapirispirebis funqciuri da semantikuri Seusabamobis erT-erT nimuSad dasaxelebulia i g i n e b a tipis, e. w. `deponensuri formebi~ ( sayuradRebo faqtia, rom Seusabamoba, rac
zogadad qarTuli enis sinTezuri vnebiTis formasa da Sinaarss
Soris gvaqvs, a. harisma pirobiTad terminologiuri cvlilebiT
gadawyvita: aRweriTi vnebiTebisaTvis, romlebic ufro adekvaturad gamoxataven vnebiTobis universalur cnebas, SemogvTavaza
p a s i v i, xolo Cvens gramatikul tradiciaSi damkvidrebul pasivis sinTezur formebs igi v n e b i T e b s uwodebs). warmovadgenT am formaTa funqciiT Seusabamo jgufis zmnaTa daxasiaTebas.

IV. zmnis morfologia

497

formiT pasiuri da SinaarsiT aqtiuri zmnebi qarTulSi


`deponensebis~ saxeliT gamoyo a. SaniZem: iZleva, ibRvireba, igineba, ikbineba, ilanZReba, iloceba (=locavs), iloRneba, imuqreba,
irwmuneba, iswavleba, itaneba, ityueba, ificeba, iqoleba (=qoqlas ayris), iRrineba, iylapeba, iyureba (gamoiyureba), icemeba,
icqireba, icoxneba, iwereba, iwyevleba, iWyiteba, ixedeba, ixveweba
da sxv. deponesuri formebia ara marto iniani, aramed eniani
vnebiTebic (ezideba, erekeba, eweva). `sazogadod deponensuri
formis daniSnulebaa, Tavidan airidos relacia anu mimarTeba
obieqtisadmi~, _ aRniSnavs a. SaniZe.
saboloo daskvna deponensebis Sesaxeb `qarTuli enis gramatikis safuZvlebSi~ amgvaradaa Sejamebuli: `...sakiTxi deponensebis Sesaxeb qarTulSi arsebiTad ramdensame zmnas exeba, romlebic awmyos wreSi pasivis formas atareben da mniSvneloba aqtivisa aqvT. myofadis wris mwkrivis formebi maT ara aqvT. iSviaTad ukeTdebaT II da III seriis mwkrivebi~.
`deponensuri~ formebi saliteraturo qarTulSi arc Tu
ise iSviaTad ixmareba; es faqti saTanadod aisaxa `qarTuli enis
ganmartebiT leqsikonSi~.
warmovadgenT saTanado masalas (garkveuli nawili aq warmodgenili `deponensebisa~ ganmartebiT leqsikonSi araa damowmebuli):
i t u r t l e b o d a lamSi da lafSi (vaJa);
unda gacnoboT, Zmebo, ambavi, imas Tan mosdevs axali xana,
rom konetabli xmalsa migzavns da i b a r e b a imasac Tana
(vaJa);
nu i b u w u w e b i, bewvs nu iSli (vaJa);
m i i Z a b e b i trials mindorze (vaJa);
meca vstir da v i t y i n e b i (raf. erisT.);
gigola nagvianevad i m u q r e b o d a da i b i l w e b o d a,
xolo zaali kidev karga xans i x e r x e b o d a (m. javax.);
sul ukan-ukan i k u n C x e b i (n. lorTq.);
ager m o i l a x v r e b a pirqve dasamarxavi (g. leon.);
mwuxarebis anZalze acmuli deda uRrublod i m d u R r e b o d a (g. leon.);
Tan i l o S n e b o d n e n, erTmaneTs Tavpiri Camoacales (g.
leon.);

498

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

msunagad i n e r w y v e b o d a (d. Seng.);


wiwilebi erTimeores ajirgaleben, WukWukeben, wiaqoben,
i k o r t n e b i a n (d. Seng.);
gvelebi nebivrad i q v a r q v n e b i a n oqros mtverSi (d.
Seng.);
gverdiT maraxoSi Cxaveri midgas, v i w r u p e b i, yalions
vuplakuneb da nacars v i q e q e b i (d. Seng.);
mificxebul mWads xmelad v i x u r x n e b o d i (d. Seng.);
wvima i J i n J l e b o d a, kera i b J u t e b o d a (d. Seng.);
is mainc ar isvenebs, i w y e v l e b a, i k r u l e b a (d. Seng.);
tyuilad r a s i x a m e b i ? (uiaraRo);
amdens r a s i p r i w e b i ? (uiaraRo)...
CamoTvla SeiZleba gagrZeldes: i k o r t n e b a, i k a w r e b a, i Z a g r e b a, i b e r t y e b a, i y a l y e b a, i C i C q n e b a,
i g e s l e b a, i R u n e b a da a. S.
a. SaniZe `safuZvlebSi~ deponensebTan dakavSirebiT amgvar
SeniSvnas akeTebs: `ilanZReba~ da `igineba~ wyvetilis formiT
aris mocemuli am winadadebaSi: `saRamoze anuka dabrunda, bevri
itira sabralom, ilanZRa da igina (vaJa). cxadia, rom zmnebi deponensuri gagebiT aris naxmari~. `safuZvlebis~ 1953 w. gamocemaSi a. SaniZe am SeniSvnas daurTavda: `magram amJamad CemTvis naTeli ar aris, Tu rogor unda Seewyos maT qvemdebare: `anukam ilanZRa da igina~, Tu `anuka ilanZRa da igina~. a. SaniZis
es SeniSvna am rigis sxva formebsac exeba. `deponensebis~ erTi
nawilis qvemdebaris brunva wyvetilSi konteqstis mixedviT gaurkveveli rCeba:
i-zmoreba: Svilma Tvalebi moifSvnita gaizmora da wigni
CamoarTva~ (ilia);
erTi gaizmora, erTi kidev wamoiwia (ilia)
(gaurkvevelia, gaizmora is Tu gaizmora man);
icreml-eb-a: Sehkivla da Seikivla, icremla da guls
idarda (r. erisT.);
aseve ver gadawydeba II seriis mwkrivebSi qvemdebaris brunvis sakiTxi (man Tu is?) konteqstis mixedviT sxva SemTxvevebSic:
i-loc-eb-a: mec gamovarTvi Tasi da daviloce (vaJa);
imudareba: wavida ilo, ibrZola, imudara (r. inan), (imudara ilo Tu ilom?);

IV. zmnis morfologia

499

wyvetili: `[mdinare] ager geubneba: rogor mTis gulidan


wveTad gamoicremla, Semdeg ki rogor iqca cremli nakadulad
(S. aragv) (icremla, gamoicremla igi Tu man);
`_ Tumca Sens zRva boRma-naRvels Cemi nugeSi ver swvdeba,
magram mainc minda yoveldRe giaxlo da Tanaziar vicremloT~
(v. barn.);
i-furTx-eb-a: `ese ra vqenio, ifurTxa da ixexa tuCebi
(oT. Wil.) (ifurTxa igi Tu man?);
ikvebeb-a: magisTana rameebze fiqrs Tavi daanebe da kargad
ikvebe (r. inan.);
i-Wyit-eb-a: `uyuradRebod gamoiWyita Tavis kuTxidan
(ilia);
`ise rogorc moscdeba Svindi, rom yviTlad aRar gamoiWyitos gaRma pirimziTidam~ (vaJa)...
`deponensebad~ wodebul vnebiTi gvaris zmnaTa subieqtis
brunvis romeloba II seriis mwkrivebSi, rogorc zemoT vnaxeT,
konteqstis mixedviT yovelTvis ar irkveva. `qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi~ saTanado adgilebze mkafiod aris miTiTebuli, rom romelime moTxrobiTsubieqtiani gaixeda, daiRrina,
daiyefa man da misTanani, ixedavs, daiRrens, iyefebs... formaTa
wyvetilia; xolo Sesabamis vnebiTebs (ixedeba, iRrineba, iyefeba...) an ar ewarmoebaT II seriis mwkrivebi, anda, Tuki ewarmoebaT, subieqti saxelobiT brunvaSi iqneba warmodgenili. es asea,
magram zogjer gaugebrobas iwvevs imgvari SemTxvevebi, roca aqtiuri Sinaarsis vnebiTebs wyvetilsa da II kavSirebiTSi ordinaruli saxelobiTsubieqtiani formebis paralelurad moTxrobiTsubieqtiani formebic moeZevebaT. mag., imuqreba, ifxoreba, ikriWeba... formebs II seriaSi Seesabameba daimuqra, gaifxora, gaikriWa igi || man. moTxrobiTsubieqtian formaTa savaraudo awmyo
*daimuqrebs, *gaifxorebs, *gaikreWs... ki ar dasturdeba. amas
garda, vnebiTis zogierTi forma qegl-is mixedviT mxolod awmyo
formebSi gvaqvs damowmebuli, Cveni masalis (ZiriTadad `ganmartebiTi leqsikonis~ Semdegdroindeli teqstebis) mixedviT ki am
formebs wyvetilisa da II kavSirebiTis mwkrivebi ewarmoeba (mag.:
iyureba _ iyura, ifurTxeba _ ifurTxa, izideba _ gaizida,

aq ar igulisxmeba mravlobiTi ricxvis III subieqturi piris formebi wyvetilSi: Seigin-en, gailanZRn-en isini da igin-es, ilanZR-es maT...

500

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

iqadneba _ daiqadna, iweva _ daiwia...), subieqtis brunvas ki


konteqsti ver gvirkvevs.
II seriis (iSviaTad, TurmeobiTis) mwkrivTa warmoebis mixedviT aqtiuri Sinaarsis i- prefiqsiani vnebiTis formebSi SeiZleba gamoiyos ori jgufi:
1. vnebiTebi, romelTac II seriis formebi ar ewarmoebaT:
iZleva, ikbineba, irwmuneba, iswavleba, icemeba da sxva.
2. vnebiTebi, romelTac ewarmoebaT II seriis formebi: iRvrimeba _ daiRvrima, izmoreba _ gaizmora, ixedeba _ gaixeda...
II seriis formebSi subieqtis brunvis gaTvaliswinebiT sami
qvejgufi gamoiyofa:
a) wyvetilSi subieqti saxelobiT brunvaSia warmodgenili:
iRvrimeba _ daiRvrima is, imudareba _ imudara is, iTxupneba
_ iTxupna is da sxva.
b) subieqti SeiZleba idges rogorc saxelobiTSi, aseve moTxrobiT brunvaSi: gaizmora is || man, daibertya is || man, moikeca is || man, daibRvira is || man, gaiWvrita is || man, gaikriWa
is || man, daiRriWa is || man...
g) subieqti moTxrobiT brunvaSi dgas: ixedeba is _ gaixeda man, iRimeba is _ gaiRima man, iRrineba is _ daiRrina man...
ufro konkretulad:
1. am jgufSi gaerTianebul iZleva tipis zmnebis Sesaxeb
a. SaniZe SeniSnavs: `iZleva ganmartoebiT ar dgas qarTulSi,
aris rigi zmnebisa, romelTac deponensuri xasiaTi aqvT da marto awmyo wris mwkrivebSi ixmarebian~.
i-Cveneb-a: `mrisxanebiT tuCebs ikvnetda, muStebs iCveneboda~
(vaJa);
icemeb-a: `batoni Siketi gaxelebuli mivarda avazaks, dauwyo
cema, rogorc icemeba xolme gaqurduli sofeli~ (d.
kariW.);
`eei, is uRmerToebi, ranairad icemebodnen~ (n. lorTq.);
i-orTqleb-a: `i racxaa, qSinavs da iorTqleba, paravozia Tu
racxa (n. lorTq.);
i-swavleb-a: `SeniTanebi viyaviT iqa, ro Wkuas iswavlebi~ (ant.
furc.);
i-RerReb-a: `ras iRerRebi ZaRliviTa! (g. leon.);

IV. zmnis morfologia

501

i-rwmuneb-a: `mama raRacas irwmuneboda~ (r. inan.);


mi-iZabeb-a: `miiZabebi trials mindorze~ (vaJa).
a. SaniZes am rigis ocze meti zmna aqvs CamoTvlili. II
seriis formebi ar ewarmoeba agreTve kauzatiurad nawarmoeb
vnebiTebs: iTvlevineba, ityobineba, ikvlevineba...
2. am jgufSi gaerTianebuli vnebiTebi gansxvavdebian II
seriis formebSi subieqtis brunvis mixedviT:
a) zmnaTa erT rigs subieqti saxelobiT brunvaSi Seesabameba, rogorc ordinarul vnebiTs: iTxupneba _ moiTxupna igi,
iklakneba _ daiklakna igi, ipranWeba _ gaipranWa igi, itylarWeba _ gaitylarWa igi, imrizeba_ aimriza igi da sxva.
imrizeba: `giorgi aimriza~ (ilia); `zaalic aimriza~ (m. javax.);
iRvrimeba: `hxedavda, rom Svils guneba ecvala, ufro daiRvrima, ufro guli daixura~ (ilia);
izideba: `satrfosken medgrad gaizida~ (a. yazb.);
iwveleba: qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis mixedviT es
forma mxolod awmyos wyebaSi ixmareba, Tumca Sdr.:
`gamodiT, moiwveleniT, tagana mzad aris~ (g. leon.).
ixarjeba: `ramdeni vixarjeT, ramdeni veZebeT~ (uiaraRo).
iWreba: `SeiWra sadme tyis sixSoSi da gza veRar gamougnia~ (d.
Turd.)...
b) am qvejgufSi gaerTianebul vnebiTi gvaris zmnebTan subieqtis brunvad saxelobiTis paralelurad moTxrobiTic SeiZleba mogvevlinos:
i-bRvir-eb-a: `stepani moibRvira, safexurebs Seuyva~ (`lit.
saq.~);
`maiorma Calur wverSi CaibRvira~ (m. javax.);
i-Wvrit-eb-a: `hm, viTom muceli atkivda am melakudas! _ Tqva
zamTaraZem, wamoiwia, fanjridan aivanze gaiWvrita~ (W.
amirej.) (gaiWvrita is Tu man?);
`d e m b i n m a katorRelTa sakanSi kidev didxans iWvrita~ (W. amirej.);
m z e m... gamoiWvrita (`komunisti~).
iRrijeba: {C i n o v n i k i} Tavmomwoned gaiRrija (ek. gab.); qegl
`g r i g o l a i t i c odnav gaiRriWa~ (h. falada);
`b i l i m gaiRrija...~ (`saunje~);
ibertyeba: `k a k o erTi SeibRerta~ (dialeq., l. mrel.);

502

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

`marTals ambob, gvianoba aRar varga _ upasuxa moxevem, Seibertya da qudis moxdiT daumata (a. yazb.); (Seibertya
man?);
imuqreba: `axla-ki mogivli, Se lawirako!~ _ daimuqra g i o r g i da meore dResve boqauls ewvia~ (i. gedev.);
`Ciles samxedro-faSisturi xuntis m e T a u r m a pinoCetma daimuqra, rom sastikad gauswordeba qveynis im
Zalebs...~ (`komunisti~);
iwyevleba: `roca mabrazeben, rom ar daviwyevlo, ara maqvs moTmineba, viwyevlebi (vaJa, qegl);
`rom ar daviwyevlo~ _ aq zmna TiTqos ergativSi dasmul subieqts ufro iguebs, magram Sdr.: `javrismosvliT daiwyevla i v a n e ~ (e. ninoS.);
itanjeba: `i g i itanja siyvarulisTvis~ (vaJa);
`mec magas veZeb, leSma itanjos, mxolod ki, mxolod
suli ar wawymdes~ (vaJa);
i-wev-a: `mze odnav aiwia~ (n. dumb.);
Sdr. `mzem isev aiwia~ (n. dumb.);
i-keceb-a: `p a t a r Z a l i SiSisagan iqve Caikeca~ (g. leon.);
`Cveni banaki Saragza xom ar aris, rom yvela v i g i n d a r a m aq moikecos~ (m. javax.);
`Tamar mefeze ufro Zlieri mefeebi ki ar iyvnen? _
ikiTxes meurmeebma, r o m l e b m a c
moikeces~ (s.
mgal.);
`patiosanma p i r u t y v m a tkivilisagan ukana muxlebiT Caikeca~ (a. yazb.);
i-zmor-eb-a: `mahmudi jer gaizmora ~ (W. amirej.);
`kacebma gaiRviZes, gaizmornen~ (`iveria~);
`ymawvilma gangeb gaizmora~ (n. lorTq.);
`qalma agznebiT gaizmora~ (n. lorTq.);
i-turneb-a || itruneba || itvrineba:
`biWebi gaitrunen~ (l. mrel.);
`axla ki gaitruna moedani~ (l. mrel.);
`T e v d o r e m iturna da TavisTvis mijda gamxmari
joyrebis ZirSi~ (vaJa);
`ZaRlma itvrina~ (g. xorg.);

IV. zmnis morfologia

503

i-kriWeb-a: `maTi b r w y i n v a l e b a yvelis vaWariviT gaikriWa


da meti ara sTqva-ra~ (g. wereT., qegl);
Sdr.: `d i t o m am gaxsenebaze TiTqos gacinebiT gaikriWa~ (g. wereT.);
`gaikriWa isev g u r a m i ~ (n. dumb.);
`k r e W a n a m gaikriWa da mivida... k r e W a n a m isev
gaikriWa~ (r. inan.);
`gaikriWa W a b u k m a da niniac gaacina~ (n. Saman.).
i-loceb-a: dailoca i g i (ix. qegl)
`m a s p i n Z e l m a dailoca da sasmisi SemogvTavaza~
(s. kld.);
i-SmuSneb-a: `zogi usiamod SeiSmuSna mxolod~ (m. abaS.);
`s t u m a r i gaiSmuSna~ (akaki);
`da g a n a w y e n e b u l m a c rom SeiSmuSnos, mainc
unda vuTxraT, rac saTqmelia~ (`lit. saq.~).
i-lanZReb-a: `Se xeprev, Sena, gailanZRa t o s k a n e l i Cveulebisamebr~ (vaJa);
`ra vqna, rom veraferi Sevasmine mag mam... _ aq gailanZRa gagulisebuli g e n o ~ (an. erisT.-xoSt.);
`barTlomem uTxra `qofakoo~ da ilanZRes da igines~
(n. lorTq.) (subieqti ergativSi dgas).
i-gineb-a: `saldaTebma miixed-moixedes, ramdenjerme daurideblad, rusulis wesiT Seiginen saxlis mouwyoblobazed
da miesivnen keras~ (a. yazb.) (Seigin-en isini), Sdr.:
`ilanZRes da igines (maT)~;
`farnaozma Seigina~ (oT. Wil.).
i-fxoreb-a: `Tavi moivaJkaca, cota aifxora kidec~ (g. xorg.):
`s i l i b i s t r o m wamoifxora~ (m. mrevl.).
i-yureb-a: `inom Tvali veRar moaSora varskvlavs, iqamde iyura,
sanam Tvalebi ar aeblanda~ (oT. Wil.);
`cota xans viyureT~ (`ciskari~);
`revazma mdumared gadafurcla bloknoti, mcire xans
iyura Siga~ (l. mrelaS.);
`karga xans iyura aqeT-iqiT~ (`saunje~).
da-i-bRoteb-a: `iara, ibRota, ganTiadis svel bindSi, ofli
Camodioda~ (r. inan.). (naTeli araa subieqtis brunva:
ibRota is Tu man?).

504

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

g) am qvejgufSi dasaxelebuli vnebiTebis uRvlilebis


paradigma narevia: is vnebiTi gvaris awmyo wrisa da moqmedebiTi
gvaris sasubieqto qcevis iseTi formebiTaa Sevsebuli, romelTac SesityvebaSi pirdapiri damateba ar uCanT; amJamad aRiqmeba
erT mTlian paradigmad:
i-yefeb-a: `am dros ZaRlma, romelic Sori-axlo iwva da waeyo
cxviri miwaSi, daiyefa~ (ilia);
`gauSvi, iyefos, iyefos~ (oT. Wil.);
`daTovilma ZaRlma jer iyefa~ (g. leon.).
i-Rrineb-a: `TiTqos nadirma ZilSi daiRrinao~ (oT. Wil.).
i-Rimeb-a: `uwindula aRar mZgers natyviarSi, g u l m a c ufro
iRima _ upasuxa besiam~ (e. ninoS.);
`e z o m gaiRima~ (m. javax.).
subieqti saxelobiT brunvaSic dasturdeba:
`gaiRima a C r d i l i : raT meZaxi ostato~ (`orioni~).
i-qadn-eba: `avkafav mag jagnara yazaxs~ _ daiqadna Z u k u m ~ (uiaraRo);
i-xedeb-a: `g i o r g i m ukan aRar moixeda~ (ilia);
`melma aixeda~ (vaJa).
(Se)-i-kurTxeb-a: `dampalia es SobelZaRli~ _ SeikurTxa TavisTvis~ (avT. Cxikv.);
`erTi magisi oxeri... _ SeikurTxa g u r a m m a ~ (d. askurava).
i-cqireb-a: `icqireT, SemoicqireT, ara gnebavT Zroxis artala?!~ (vaJa);
`zemoT caSi avedi, ramdenic ki SemeZlo, vicqire~ (n.
lorTq.);
`gareT karga xans icqira~ (l. mrel.);
subieqtis brunva am konteqstSi araa garkveuli (igi Tu
man?), magram, Sdr.: `Savlegom vedroSi mcire xans icqira~ (l.
mrel.).
b) da g) qvejgufSi warmodgenil moTxrobiTsubieqtian zmnaTa nawils awmyoSi saTanado moqmedebiTi formebi eZebneba: ixedavs, moikecavs, daiyefs, gamoWyets, Seiginebs, gaiRimebs,
ifurTxebs...
es formebi SedarebiT iSviaTia Tanamedrove saliteraturo
qarTulSi, da, Tuki ixmareba, rogorc wesi, myofadis droebSi

IV. zmnis morfologia

505

(iSviaTi gamonaklisis garda); awmyos droebSi warmoqmnil xarvezs vnebiTis saTanado aqtiuri Sinaarsis formebiT avsebs (ixedavs || ixedeba, igineba, izmoreba...); SemTxveviTi ar aris, rom
amgvari vnebiTebi `Tavs arideben~ e. w. myofadis wris mwkrivebis
warmoebas. saTanado mniSvneloba moqmedebiTis formebiTac gamoixateba (gaixedavs, Seiginebs, gaizmorebs, daiyefebs...); iqmneba
STabeWdileba, TiTqos moTxrobiTsubieqtiani formebi vnebiTis
paradigmis gagrZelebaa II seriaSi. es `gaTaviseba~ ki damokidebulia Sesabamisi gardamavali formis awmyoSi xmarebis sixSireze.
mag.: romelime ixedeba is _ gaixeda man qarTulSi ukve erT paradigmad aRiqmeba da amis mizezi ixedavs formis xmarebis iSviTaobaa (ixedavs _ gaixeda > ixedeba _ gaixeda); iCoqebs is _
daiCoqa man ki SedarebiT myari paradigmaa, radgan iCoqeba _
daiCoqa formaTa xmareba qarTulSi imdenad iSviaTia, rom ganmartebiT leqsikonSi arc aRnusxula (`CaiCoqebi da atirdebi~
(`lit. saq.~); `dabneuli daviCoqe~ (dia Cianeli); `TaTia wamoiCoqa~ (`ciskari~). aseve iSviaTia imuxleba forma (`fiqrebi xan
ZirkvebmoqceuliviT... imuxlebodnen~ (`nobaTi~) da amdenad Caimuxlebs is _ Caimuxla man myari Sesityveba Cans.
ixedeba igi _ gaixeda man (Sereuli paradigmis) tipis
zmnaTa analogiiT SeiZleboda agvexsna moTxrobiTsubieqtian icqira, daimuqra, wamoifxora, SeikurTxa... (man) formaTa arseboba II seriaSi; maT awmyoSi saTanado moqmedebiTis calebi ar eZebnebaT, e. i. ar gvaqvs *icqers, *imuqrebs, *ifxorebs, *ikurTxebs..., samagierod dasturdeba vnebiTis formebi icqireba,
imuqreba, ifxoreba, {Se}ikurTxeba wyebisa... magram, radgan es
`analogia~ mxolod gansazRvruli rigis _ aqtiuri Sinaarsis _
vnebiTebs moicavs, vfiqrobT, rom swored vnebiTis formaTa aqtiuri Sinaarsis mizezia mosaZiebeli.
imis mizezad, rom vnebiTis zog formas moqmedebiTis funqcia aqvs, a. SaniZe vnebiTis am formaTa (inian vnebiTebis) saTaviso qcevidan warmomavlobas Tvlis; Tu mxolod esaa mizezi, maSin aqtiuroba amgvari gziT miRebuli vnebiTebis yvela formas
(e. i. yvela inian vnebiTs) unda Seexos, es ki ase araa.
aq gasaTvaliswinebelia qarTulSi gvaris kategoriis funqcionirebis ganmsazRvreli piroba: gvaris sakiTxi wydeba sapirispiro formaTa paraleluri arsebobiT konversiis niadagze.

506

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

vnebiTis forma moqmedebiTidan iwarmoeba konversiis gziT. konversiis meqanizmi ki aseTia _ moqmedebiTi gvaris pirdapiri obieqti vnebiTi gvaris formaSi subieqtad gvevlineba xolme.
Tu CvenTvis saintereso aqtiuri Sinaarsis inian vnebiTebs
gverdiT saTanado moqmedebiTebs amovuyenebT, gveqneba moqmedebiTi gvaris formaTa ori modeli: 1. a + fuZe + sufiqsi, 2. fuZe + sufiqsi
pirveli modeliT (a + fuZe + sufiqsi) nawarmoebi moqmedebiTi gvaris zmnebi upiratesad kauzatiuri Sinaarsisani arian:
ayefebs is mas, {ga}aRimebs is mas, alocebs igi mas, aCxubebs is
mas... obieqti aq yovelTvis a q t i u r i a (s u l i e r i), moqmedebis Sesrulebeli, Sesabamisi vnebiTis subieqtic agreTve, aqtiuria: iyefeba, iRimeba, iloceba... (is), waiCxubebian (isini)...
is faqti, rom moqmedebiTi gvaris zmnebis obieqti TviTon gvevlineba moqmedebis Semsruleblad, SegveZlo CagveTvala Sesabamisi
vnebiTis subieqtis aqtiurobis mizezad (moqmedebiTi gvaris pirdapiri obieqti = vnebiTi gvaris subieqts).
amaT gverdiT gvaqvs azmorebs is || mas, afurTxebs is (an,
is mas), aWyets is Tvalebs... a + fuZe + sufiqsi modeliT nawarmobi formebi da, aseve, fuZe + sufiqsi modeliT nawarmoebi
bertyavs is mas, kecavs is mas... formebi.
CamoTvlil formaTagan azmorebs is / mas, afurTxebs is
mxolod formiTaa moqmedebiTi gvarisa _ uaxloesi obieqti
amaT ar moeZevebaT. konteqstSi afurTxebs forma orpirianadac
SeiZleba warmogvidges (is mas), magram es obieqti pirdapiri
obieqti araa (afurTxebs is m a s _ miafurTxa man m a s); amdenad konversiis piroba am e. w. moqmedebiTi (azmorebs is / azmorebs mas, afurTxebs is mas / afurTxebs is da vnebiTi gvaris
(izmoreba is, ifurTxeba is) formebs Soris aq ver iqneba daculi. rac Seexeba formebs _ bertyavs is mas, kecavs is mas,
aWyets is Tvalebs _ maT aqvT Sesabamisi ordinaruli vnebiTebi
(ibertyeba viRacisgan, ikeceba bade viRacis mier). am zmnaTa
pirdapiri obieqti araa is aqtiuri obieqti, romelic iWyiteba,
ibertyeba (TviTon ibertyavs), ikeceba (TviTon moikecavs) formebTan subieqtad warmogvidgeba.
vnebiTis aqtiur formebTan subieqtis fardi saxeli sulierTa klasis (ZiriTadad vin jgufis) warmomadgenelia, magram,

IV. zmnis morfologia

507

Cveni azriT, mxolod es faqti ar gamodgeba vnebiTis aqtiuri


Sinaarsis amxsnelad. erTi da igive subieqti _ s u l i e r T a
klasis warmomadgeneli _ erTsa da imave formaSi SeiZleba pasiuradac gaiazrebodes _ ibertyeba is viRacis mier (= icemeba
viRacis mier) da aqtiuradac _ ibertyeba is (ibertyavs TviTon
mtvers); pasiuria s u l i e r T a klasis gamomxatveli subieqti
sxva SemTxvevebSic: moikla kaci (frangni amboben, RmerTo, ra
mxne kaci moikla `simRera rolandze~), daiWra daTvi... e. i. damokidebuleba suliersa da aqtiurs Soris am SemTxvevaSi erTmniSvnelovani araa _ erTi meores ar niSnavs.
am sakiTxTan dakavSirebiT erTi faqtia sayuradRebo: aqtiuri Sinaarsis mqone vnebiTi gvaris zmnaTa sapirispiro moqmedebiTebi saTaviso qcevis formebTan saTanado SesityvebebSi uobieqtodaa warmodgenili: ixedavs (Sdr.: ixedeba):
`iwmends, ixedavs xelze, tiris~ (s. mgal.);
`cisken aixedavda da tiroda~ (n. lorTq.);
gamo-i-Wvrets (Sdr.: {gamo}iWvriteba):
`iqamdisani energiulad gamoiWvrets imisi saxe~ (ilia);
gamo-i-Wyets (Sdr.: gamoiWyiteba):
`mze xan gamoiWyets da xan RrublebSi exveva~ (akaki);
i-tyuebs (Sdr.: ityueba):
`oTaraanT giorgis ra mowme unda? RmerTmani, ityuebs-da!
_ sTqva viRacam~ (ilia);
`Tu RmerTi gwams, nu ityueb! Tqvi marTali~ (`iveria~,
1890);
da-i-yef-eb-s / da-i-yef-s (Sdr.: {da}iyefeba):
`iyefebian, veRar gavigoneb, saidan ra xma wamova~ (W. amirej.)
`romelic ar gvicnobs, daiyefs da gaCumdeba~ (n. lorTq.);
`yoranas mura tyuilad ar iyefeboda~ (`ciskari~);
Se-i-ginebs (Sdr.: Seigineba):
`_ patroniviT ari, magis, _ Seiginebda mito, Tavs Seaqanebda da gogias SeuZaxebda~ (`komunisti~);
ga-i-zmor-eb-s (Sdr.: ga-i-zmor-eb-a):
`roca moigunebebda, erTs lazaTianad gaizmorebda da amas
ityoda~ (ilia);

508

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

`xataura odnav waikrutunebda, zarmacad odnav gaizmorebda~ (S. aragv.);


ga-i-Rim-eb-s: (Sdr.: {ga}-i-Rim-eb-a):
`qorRuyo siamovnebiT gaiRimebda, radgan am saqcielSi
ganusazRvrel siyvaruls xedavda~ (al. yazb.);
`maSin pirvelad gaiRimeb~ (n. lorTq.);
mo-i-kec-av-s (Sdr.: mo-i-kec-eb-a):
`anu ra sityvebs SeeZloT gamoxatva qaixosros siamovnebisa
maSin, rodesac is moikecavda xaliCazed, daebjineboda kalTaSi
Cadgmul muTaqas~ (`moambe~, 1894);
i-loc-eb-s / i-loc-eb-a:
`modi da Cvens xelmwifeze nu iloceb~ (n. lorTq.);
`isev aq mova, Tavis eklesiaze ilocavs~ (n. lorTq.);
i-furTx-eb-s (Sdr.: i-furTx-eb-a):
`xelSi isev wigni uWiravs, TiTze ifurTxebs da ise furclavs~ (d. Seng.);
`dimo daxeTqil xelisgulze daifurTxebda da Ronivrad
uTavazebda miniSnebul adgils~ (g. xorg.).
aRniSnuls arsebiTi mniSvneloba unda hqondes. i- prefiqsiani vnebiTi gvaris zmnaTaTvis genetikurad amosavali moqmedebiTi gvaris saTaviso qcevis formaa, saTaviso qcevis zemoT CamoTvlili formebi ki mxolod formaluradRa arian saTaviso qcevisa, radgan SesityvebaSi pirdapiri obieqti ar dasturdeba da
mxolod subieqtia warmodgenili: ixedavs igi..., Sesabamisad, misgan momdinare, vnebiTis formaSic egeve subieqti warmoCndeba _
aqtiuri subieqti, moqmedi (agensi): ixedavs igi / ixedeba igi...
aqtiuroba-pasiuroba ki sxvadasxva subieqts ukavSirdeba.
ixedavs / ixedeba (igi) tipis formaTa Soris Sinaarsobrivi
sxvaoba Sesityvebis struqturis sxvaobis darRvevasTan erTad
(gardamavali zmna uobieqtod warmogvidgeba) iSleba. sintaqsur
doneze moqmedebiTi da vnebiTi gvaris zmnebs Soris momxdar neitralizacias daerTo neitralizacia semantikur doneze. gansxvaveba moqmedebiTi da vnebiTi gvaris zmnebs Soris am SemTxvevaSi mxolod formaluria; ixedeba (`winac ki ar ixedebi~; m. javax.) aqtiuri mniSvnelobiT aRaraa xedavs is mas formis konversiuli saxe, radgan orsave formaSi, erTi, aqtiuri subieqti
gvaqvs.

IV. zmnis morfologia

509

rodesac gvaris formebs Soris konversiis piroba daculia,


maSin vnebiTic Cveulebrivi gveqneba:
xedavs is mas (tyian serebs) _ Sdr.: `mdinareebi garula
da faskunja rom SeerTdebian, iqidan samxreTisaken didi tyiani
serebi ixedeba~ (g. wereT.).
amgvarad, ixedeba vnebiTis formas (aqtiuri mniSvnelobisas) funqciurad Sesabamisi moqmedebiTis forma ar gaaCnia.
gamoiyofa kidev erTi rigis vnebiTebi, romelTa saTanado
moqmedebiTs saTaviso qcevis formaSi pirdapir obieqtad aqvs
refleqsivi `Tavi~ (an sakuTari sxeulis nawilebi), e. i. subieqti moqmedebs TavisTavze; igi TviTonvea moqmedebis Semsrulebelic (agensi) da moqmedebis obieqtic (paciensi): itanjavs igi
Tavs... Sesabamisi vnebiTis formaSi subieqti SeiZleba pasiuradac gaviazroT da aqtiuradac: itanjeba viRacisgan, raRacis
gamo, da itanjeba TviTon (Tavs itanjavs), amitom wyvetilSi saxelobiTis gverdiT gvaqvs subieqtis moTxrobiTbrunviani konstruqciac: itanja igi / man.
imuqreba, icqireba, ifxoreba, SeikurTxeba, gadaiwvereba,
gadaixreba... formebi aqtiuri Sinaarsisaa da moTxrobiTsubieqtiani konstruqciac SeiZleba hqondes II seriis mwkrivebSi (saxelobiTsubieqtianis gverdiT): daimuqra man, icqira man, gaifxora man, `mzem gadaiwvera da Caesvena mTebs iqiT~ (`iveria~).
`mzem gadaixara~ (al. yazb.)... Tumca am zmnaTa saTanado gardamavali calebi saliteraturo qarTulSi ar dasturdeba. e. i. enaSi gvaqvs vnebiTis formebi da ara gvaqvs sapirispiro moqmedebiTebi; raki gvaris kategoria sapirispiro formaTa arsebobas gulisxmobs, amdenad, `ucalo vnebiTebi~ formalurad aris vnebiTi
da ara funqciurad~. subieqti aq moqmedia da ara vnebuli _
vnebiTis formis aqtiur Sinaarssac es faqti gansazRvravs.
qarTuli enis saTanado masalis zemoT Catarebuli analizi
amgvari daskvnis saSualebas gvaZlevs: vnebiTis formaTa aqtiuri
Sinaarsi gapirobebulia Sesabamisi moqmedebiTi gvaris zmniT, moqmedebiTi gvaris zmnis SesityvebaSi momxdari struqturul-semantikuri cvlilebebi vnebiTebSic aisaxeba, an ufro konkretulad _ vnebiTi SeiZleba aqtiuri Sinaarsis iyos:
1. Tu subieqtad v i n jgufis (sulieri) saxeli aqvs;

510

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

2. Tu saTanado moqmedebiTis cali ar gaaCnia (*acqers _


icqireba is, icqira man; *SeikurTxebs _ SeikurTxeba is _ SeikurTxa man...);
3. Tu opoziciuri wyvili (aqtivi _ pasivi) mxolod formaluradaa dapirispirebuli (afurTxebs is mas _ ifurTxeba is,
kbens is mas _ ikbineba is...), magram es dapirispireba moCvenebiTia; moqmedebiTi gvaris formas pirdapiri obieqti aklia (kbens
is mas _ ukbina man mas, afurTxebs is mas _ miafurTxa man mas...)
da konversiis piroba aRar arsebobs. mTavari mizezi vnebiTis
formaTa aqtiurobisa swored gardamaval zmnaSi pirdapiri obieqtis klebasTanaa dakavSirebuli: i- prefiqsiani sasubieqto
qcevis formebi, romlebic iniani vnebiTebisaTvis Zireulebi Canan, uobieqtoni arian, Sdr., vnebiTebi: ixedeba, iWvriteba,
ityueba, iyefeba, Seigineba, gaizmoreba, iloceba, ifurTxeba,
iweva... da saTanado uobieqto `moqmedebiTebi~: ixedavs, gamoiWvrets, ityuebs, iyefebs, Seiginebs, gaizmorebs, (TiTze) ifurTxebs, iwevs... (igi...) _ moqmedebiTisa da vnebiTis formebi mxolod formalurad gansxvavdebian erTmaneTisagan, sintaqsurad da
funqciurad erTni arian, erTi da igive aqtiuri subieqti aqvT:
amitom maTi paradigmebis Serevac bunebrivi Cans.
aqtiuri subieqti aqvT imaleba, itanjeba... formebsac, romelTa sapirispiro moqmedebiTi gvaris sasubieqto qcevis formebs pirdapir obieqtad ukuqceviTi nacvalsaxeli `Tavi moudis:
Tavs imalavs, Tavs itanjavs... Sdr.: _ imaleba, itanjeba (TviTon): `vaWari da daviTi Tavs imalavdnen, radganac sulTnisa
eSinodaT~ (i. gogeb.) _ [lomi] nadirTa Tavzardamcemi axla
imalvis Tavada (vaJa, qegl).
aqtiuri Sinaarsis vnebiTebis uRlebis nakluli paradigmis
Sevseba moqmedebiTi gvaris sasubieqto qcevis uobieqto formebiT da saSuali gvaris medioaqtiur zmnaTa uRlebis paradigmis
Sevseba erTi rigis movlena Cans.

IV. 4.4. ukuqceviToba


IV. 4.4.1. zogadi mimoxilva. sxvadasxva enis gramatikebSi
sityvaformebi, romelTac ukuqceviTi (refleqsuri) mniSvneloba
aqvT, gansxvavebulad ganixileba: a) rogorc damoukidebeli zmne-

IV. zmnis morfologia

511

bi, b) rogorc gvaris kategoriis sityvaformebi, g) rogorc qcevis kategoriis saxeoba.


ukuqceviTobis kategoria yvelaze ukeT indoevropul enebSia Seswavlili. am enebidan refleqsurobis idea gramatikuladaa gamoxatuli CexurSi, slovakurSi, polonurSi... es kategoria aq nazmnar saxelebSic aRiniSneba:
CvenSi ukuqceviToba tradiciulad gvaris kategoriaSia
warmodgenili (a. SaniZe...). ganixileba is agreTve, rogorc damoukidebeli kategoria, romelic uSualod ukavSirdeba gvarisa da
gardamavlobis kategoriebs (b. jorbenaZe) da _ rogorc qcevis
saxeoba (q. lomTaTiZe, m. maWavariani).
ukuqceviTobas qarTulSi h. Suxardtma miaqcia yuradReba
(1896 w.). man ukuqceviTobis niSnad gamoyo saTaviso qcevis iprefiqsi ([Se]-i-b...), romelic micemiT brunvasTan daakavSira. am
sakiTxs Seexo n. maric. a. SaniZem `qarTuli zmnis saqcevSi~
(1926 w.) warmoaCina gardamavali zmnis is mniSvneloba, roca
`subieqti Tavis saganze moqmedebs~, an `TavisTvis eweva saqmes~
da mas `saTaviso~ uwoda. manve aRniSna, rom am qceviT iwarmoeben xolme formebs zmnebi, roca obieqtad sxeulis romelime nawili moudiT; mag.: w v e r s viparsav, T m a s vikreW, T a v s vivarcxni, c x v i r s vixocav, p i r s viban... an kidev: q u d s vixurav,
C o x a s vicvam, s a r t y e l s virtyam da misT. a. SaniZem upirvelesi mniSvneloba mianiWa gardamaval zmnebSi pirdapiri damatebis poziciaSi `T a v i ~ ukuqceviTi nacvalsaxelis xmarebis SemTxvevebs, `romelic am qceviT refleqsuri Sinaarsis azrs gadmogvcems xolme, e.i. iseTi mniSvnelobis matarebelia, rom moqmedeba TviT subieqtsave ubrundeba: T a v s iklavs, T a v s iwamlavs, T a v s igdebs, T a v s iqebs da misT.~
a. SaniZem am werilSi faqtobriv warmoadgina ukuqceviTobis gansazRvra (`moqmedeba TviT subieqtsave ubrundeba~) da
gardamaval sasubieqto qcevis zmnaSi ukuqceviTobis realizaciis
pirobebi.
faseulia arn. Ciqobavas mosazreba qarTuli (qarTveluri)
gardamavali zmnis refleqsuri mniSvnelobis uwinaresobis Sesaxeb gvaris kategoriasTan SedarebiT.

512

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

IV. 4.4.2. ukuqceviToba qarTulSi. ukuqceviToba (refleqsuroba) zogadad binarul mimarTebas gulisxmobs; ukuqceviTobis, rogorc gramatikuli kategoriis realizaciisaTvis aucilebeli pirobaa subieqtisa da pirdapiri obieqtis koreferentuloba da am mimarTebis markirebuloba; mimarTeba refleqsuria,
Tuki yoveli sagani Tavis TavTan imyofeba aseT mimarTebaSi.
qarTul gramatikul literaturaSi ukuqceviTebad ganixileba rogorc gardamavali, aseve gardauvali, rogorc moqmedebiTi da vnebiTi, aseve saSuali gvaris, konkretulad ki i-prefiqsiani zmnebi. ukuqceviToba miCneulia zogad, i- prefiqsis mqone
yvela formisaTvis saerTo funqciad (b. jorbenaZe).
i- prefiqsis distribucia qarTulSi ki sakmaod farToa; is
gvxvdeba gvarisa da qcevis mixedviT gansxvavebul zmnaTa formebSi, saxeldobr:
a) vnebiTis formebidan _ sakuTriv vnebiTebSi: i-Wreba,
i-msxvreva, i-ngreva.., potencialisebSi: i-Wmeva, i-smeva.., aqtiuri
mniSvnelobis vnebiTebSi (deponensebSi): i-rwmuneba, i-furTxeba...,
doniani da uniSno vnebiTis sasxviso qcevis I da II piris formebSi: m-i-wux-d-eb-a, g-i-wux-d-eb-a... m-i-Tb-eb-a, g-i-Tb-eb-a...
b) moqmedebiTis formebidan _ saTaviso qcevis formebSi:
v-i-xatav, i-xatav, i-xatav-s... sasxviso qcevis I da II piris formebSi: m-i-xatav-s, g-i-xatav-s...
g) saSuali gvaris formebidan _ zmnaTa erT mcire nawilSi: i-glov-s, i-nani-s, i-cini-s, i-Rimi-s... oriode mediopasiuri
formisa da absolutur medioaqtiur formaTa myofadisa da II
seriis formebSi: dga-s _ i - d g e b a, i - d g - a, wev-s _
i - w v e b - a, i - w v - a..., xarob-s _ i - x a r e b - s, i - x a r - a , wvalob-s
_ i - w v a l e b - s, i - w v a l - a..., sasxviso qcevis I da II piris formebSi: m-i-wuxs, g-i-wux-s...
distribuciis Sesabamisad, nairgvaria i- prefiqsiT gamoxatuli mniSvnelobebi. es mniSvnelobebi (saTaviso da sasxviso
qcevis, medialur zmnaTa myofadisa da II seriis) realizebulia
gvarisa da qcevis saTanado formebiT. ukuqceviTobas (refleqsurobas), iseve, rogorc potencialiss, deponensebs, sakuTari
forma ara aqvT.

IV. zmnis morfologia

513

sakuTriv ukuqceviTebad saxeldebul zmnur formaTa analizis mixedviT CvenSi ZiriTadad ukuqceviTobis orgvari gageba ikveTeba:
1. subieqti moqmedebs sakuTar Tavze, sakuTari Tavis mimarT da imavdroulad obieqticaa (pirdapiri obieqti); gvaqvs
refleqsuri mimarTeba da gamoixateba sakuTriv refleqsuri
mniSvneloba: T a v s iklavs, T a v s iqebs... imaleba (`Tavis Tavs
malavs~), iZabeba (`Tavis Tavs Zabavs~)...
2. moqmedeba subieqtis wres ar/ver scildeba, subieqtis sazRvrebSia Caketili; aRiniSneba medialuri mniSvneloba: iglovs,
iRimis, icinis...
faqtobriv, ukuqceviTobis meore gansazRvreba _ medialuri mniSvnelobis aRniSvna _ gaTvaliswinebulia pirveli gansazRvrebis viTarebiTac: Tu subieqti moqmedebs sakuTar Tavze,
e.i. subieqti funqciurad pirdapiri obieqtis identuria (anu
subieqti da pirdapiri obieqti koreferentulebi arian). es ukve TavisTavad imasac apirobebs, rom moqmedeba subieqtis sazRvrebs ar gascildeba. Tumca, isic unda iTqvas, rom moqmedebis
Caketilobas subieqtis sazRvrebSi mxolod subieqtisa da pirdapiri obieqtis igiveoba ar qmnis, gardamavali zmnis SesityvebaSi
pirdapiri obieqtis eliminaciis SemTxvevaSi, subieqtis moqmedeba
subieqtis wreSive eqceva:
Sdr.: imuSavebs y a n a s _ imuSavebs
awi imanac eiRos Toxi da imuSaos y a n a (ninoS.)
simonas Cveulebad hqonda, dilas karga mzis amosvlamde
ezos maxlobel yanaSi imuSavebda (ninoS.). imuSavebda = muSaobda.
moisustebs x m a s _ moisustebs:
stvirma TandaTan x m a moisusta (vaJa)
Sdr.: bgera moisustebs...
i- prefiqsis nairgvari mniSvnelobebidan Cven gamovarCieT
ZiriTadi mniSvnelobebi, romelTa safuZvelze specialur lite-

514

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

raturaSi ukuqceviTi formebis gamoyofa xdeba. es mniSvnelobebia:


1. refleqsuri; 2. medialuri.
refleqsuri mniSvnelobebi dasturdeba gardamavali moqmedebiTi gvaris saTaviso qcevis zmnaTa rigSi da iniani pasivebis
erT nawilSi. medialuri mniSvneloba _ saSuali gvaris zmnebSi
(da inian vnebiTTa erT jgufSi).
Tumca i-prefiqsian formebs mxolod ukuqceviTis an medialuris mniSvneloba ara aqvs da faqtia isic, rom ukuqceviTi an
medialuri mniSvneloba mxolod i- prefiqsiani formebiT ar
gamoixateba:
wiravs viRacas `ar zogavs, imetebs~ _ araukuqceviTi formaa, magram T a v s wiravs `Tavs debs visime an risame sanacvlod~
ukuqceviT mniSvnelobas gamoxatavs: subieqti da pirdapiri obieqti (`Tavi~ ukuqceviTi nacvalsaxeli) koreferentulia da ukuqceviT mniSvnelobas gviCvenebs.
idiomi q e d s , T a v s xris igivea, rac q e d s , T a v s ixris...
sagmobic viyo, q e d s ar vxri, Tavi mdidari mgonia (vaJa);
Sdr.: q e d s , T a v s ixris, metis meti mowiwebis an morCilebis niSnad visime (risame) winaSe T a v s xris.
`didkacni T a v s ixridnen dabla~ (i. maCab. Targm.) || gadat.
emorCileba, fexqveS edeba... `onisem Sexeda mamas, romlis winaSec
mTeli xeoba T a v s ixrida~ (a. yazb.).
T a v s gamoaCens igivea, rac Tavs gamoiCens. `aba, Sen ici,
Tu ar Segvarcxven, T a v s gamoaCen da gamogvaCeno!~ (akaki).
Sdr.: T a v s gamoiCens gadat. Tavs isaxelebs, saxels moixveWs...
`Tqven SemTxveva geZlevaT, rom T a v i gamoiCinoT vaJkacobiT~ (a. yazb.) (qegl).
am rigisaa T a v s avlens, T a v s gamoyofs, T a v s waradgens
da sxv. ase rom, pirdapiri obieqtis fardi refleqsuri nacvalsaxelis Sewyobis SemTxvevaSi, ukuqceviTobis mniSvnelobis gamoxatva gardamaval zmnaSi i- prefiqsis mqoneblobis gareSec SeiZleba.

IV. zmnis morfologia

515

aseve, medialuri, subieqtis sazRvrebSi Caketili mniSvneloba SeiZleba gadmoices aramedialuri zmnebis meSveobiTac. magaliTad, rigi gardamavali zmna ixmareba rogorc relatiuri,
aseve absoluturi mniSvnelobiTac. relatiuri zmnis absoluturad warmodgena sintaqsis (valentobis) cvlas ukavSirdeba:
wer-s _ 1. `eqimi ... sxvadasxva wamlebs werda~ (l. ardaz.).
Sdr.: 3. (mxolod nakvTTa awmyos wyebaSi) Txzavs l i t e r a t u r u l n a w a r m o e b e b s . winaTac vwerdi, ra Tqma unda,
magram es iyo pirveli nawarmoebi, romelic imdenad momwonda,
rom gavbede mecada bedi (W. lomT.) (qegl).
wer-s nawarmoebs > wers `saerTod wers, mweralia~.
xatav-s 1. rasme gamosaxavs ferebis an xazebis saSualebiT,
_ qmnis (suraTs), akeTebs (naxats).
Sdr.: [arsakiZe] ukeT xatavs, vidre aSenebs (k. gams.) (qegl).
am konteqstis mixedviT xatavs da aSenebs absoluturi
mniSvnelobisaa: xatavs (saerTod); aSenebs (saerTod):
xatavs s u r a T s > xatavs (saerTod)
aSenebs S e n o b a s > aSenebs (saerTod).
anaTeb-s : s a m o T x e s a c aqedamve eg anaTebda (ilia).
Sdr.: Tqven iciT, rom qveyanazed maSin ufro Tbila, roca
mze anaTebs (gog.).
anaTebs s a m o T x e s > anaTebs (saerTod)...
gardamaval zmnaTa SesityvebaSi momxdari struqturuli
cvlilebebis, kerZod, pirdapiri obieqtis eliminaciis Sedegad
zmnam medialuri mniSvneloba SeiZina.
i- prefiqsiani vnebiTis modelis rig zmnas medialuri mniSvneloba udasturdeba. aseT zmnebad b. jorbenaZe asaxelebs iqeqeba, ikenkeba, iqafeba, icremleba da misT. da aRniSnavs: `es
zmnebi funqciurad `saSual~ formebs uaxlovdebiano~ (jorbenaZe, 1971, 158). igive avtori am zmnebs ukve sxvagan (b. jorbenaZe,
1983, 142) ukuqceviT zmnebad ganixilavs. es sapirispiro ganmartebani faqtobriv viTarebas asaxavs. saSuali gvaris medioaqtiuri formebi Sinaarsobrivad sxva enebSic (mag. rusulSi) Znelad
ganirCevian refleqsivebisgan. subieqturi piri am rigis zmnebSi
TviTmoqmedi piria, magram misi moqmedeba subieqtis sazRvrebSia

516

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

moqceuli, pirdapir obieqtze mimarTebas (rac advilad sagulisxmebelia) ar iTvaliswinebs: iqeqeba, ikenkeba (s a e r T o d ).
Sdr.:
iqeqeb-a (mxolod nakvTa awmyos wyebaSi). 1. iqeqavs, ifxans.
jagebSi narCita ijda da iqeqeboda (T. razik.) (qegl).
gardamavali zmniT gadmocemul qeglis am ganmartebaSi iqeqeba _ i q e q a v s , ifxans, pirdapir obieqtze miTiTeba ar gvaqvs,
Tumca sxva msgavsi formebis ganmartebisas sagulvebeli pirdapiri obieqti Tavs iCens xolme:
ibertyeb-a ... 1. vneb. b e r t y a v s zmnisa _ bertyaven; bertyva SeiZleba... 2. (mxolod nakvTTa awmyos wyebaSi) vneb. bertyviT icilebs (m t v e r s , wylis w v e T e b s da misT.) (qegl).
zemoTqmulis mixedviT, vfiqrobT, rom unda Sejerdes qarTul gramatikul literaturaSi ukuqceviTebad moazrebul
zmnebSi gamovlenili gansxvavebuli _ refleqsuri, medialuri
da a.S. mniSvnelobebi da sakuTriv refleqsuri mniSvnelobis matarebeli zmnebi sxvaTagan gamocalkevdes. refleqsuri mimarTeba
gulisxmobs medialur mniSvnelobasac, magram ara piriqiT: medialuri mniSvneloba refleqsur mimarTebas mxolod refleqsiis
farTo gagebiT gulisxmobs (ix. filosof. leqsik.). ukuqceviT
formaSi imaleba `Tavs imalavs; Tavis Tavs malavs~ subieqti da
obieqti erT pirad, Tavis Tavze moqmed subieqtad aris Serwymuli, erTgvarad aqtiuricaa da pasiuric; es moqmedeba, bunebrivia, sakuTari Tavis irgvliv trialebs, e.i. medialuricaa da arsebiTad daiyvaneba subieqtis mdgomareobis garegnul gamoxatvaze, Sdr.:
ibnideb-a ... cnobierebis dakargvamde midis, guli uRondeba (Zlieri gancdis gamo); bruvdeba (sunisagan...). liza ... wamdauwum ibnideboda, iqnevda xelsa da fexs, abrialebda Tvalebs
(ek. gab.)
igangleb-a ... mTlianad isvreba (fqvilSi, bumbulSi, mtverSi...), titveli bavSvebi mtverSi iganglebian (`axalg. komunisti~)
igudeb-a ... sunTqva ekvris; ixuTeba; ixrCoba. uceb mixvda,
rom Tavisi xeli aqvs yelSi waWerili, myisve daapirebs moiSo-

IV. zmnis morfologia

517

ros, magram dro gadis da ara Tu SeRavaTi eZleva, aramed ufro


igudeba (r. gvet.) (qegl)...
saSuali gvaris i- prefiqsian iglovs, iRimis, icinis da
msgavsi formebis medialuri mniSvneloba sadavo araa; subieqti
TviTon ganicdis zmniT gamoxatul moqmedebas, magram refleqsuroba zemoT moyvanili gagebiT am zmnaTa mniSvnelobaSi ar ikiTxeba, gvaqvs subieqtis Sinagani mdgomareobis cvlileba, rogorc
refleqsireba garesamyaroseuli faqtorebisa; es mdgomareoba
SeiZleba subieqtis gareTac gavides, rac saTanado konteqstebSic Cans:
i-glov-s is i-glov-s is mas... `qistni joyolas igloven~
(r. erisT.).
icini-s ... sicili aqvs atexili, _ ecineba... vicini, rodesac gamexardeba rame (i. gogeb.) ... am dRes velodi, moveswar! vicini, aRar vtiri me (akaki) ... (qegl).
IV. 4.4.3. ukuqceviTobis mniSvnelobisaTvis. Cven ukve vimsjeleT CvenSi arsebul ukuqceviTobis `farTo~ gagebaze, romelic iTavsebs rogorc refleqsuri, aseve medialuri mniSvnelobis matarebel zmnebs da aRvniSneT, rom refleqsuri mniSvneloba unda gamocalkevdes, radgan isini erTmaneTs ar faraven.
ukuqceviTobis
mniSvnelobaSi
arsebiTia
subieqtis
r e f l e q s u r i m i m a r T e b a T a v i s T a v z e da ara sxvaze. enobriv sinamdvileSi `Tavis Tavze mimarTeba~ SeiZleba gamovlindes
zmniT gamoxatuli moqmedebis ukuqcevadobiT `subieqtidan subieqtze~ rogorc gardamaval, aseve gardauval zmnebSi.
gardamaval zmnebSi refleqsuri mimarTeba `Tavis Tavze~,
gramatikulad saTaviso qcevis formebiT realizdeba; a. SaniZe
saTaviso qcevis formaTa xmarebis ramdenime SemTxvevas asaxelebs:
a. rodesac subieqti T a v i s s x e u l z e an T a v i s s x e u l i s n a w i l e b z e moqmedebs: t a n i daibana, T a v i moifxana,
T v a l e b i amoiwminda, y u r i gamoiCxrika, k b i l i moicvala da
a.S.
b. rodesac obieqtad dasaxelebulia Tavsaxuravi samkauli,
tanisamosi (an misi nawili) an fexsacmeli, Tu iaraRi, romelic
tanze aqvs kacs: q u d i daixura, p e r a n g i Caicva (an qalamani

518

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Caicva), p a l t o moisxa, s a r t y e l i Seirtya, k a l T e b i aikvalTa da a.S.


g. rodesac moqmedeba subieqtisTvis aris daniSnuli an misken aris mimarTuli: f u l i isesxa, Sdr.: fuli asesxa; w i g n i
iTxova, Sdr.: wigni aTxova; q o n e b a Caibara, Sdr.: qoneba Caabara da a.S. (a.SaniZe)
CamoTvlilia sxva SemTxvevebic: subieqtis moqmedeba an moqmedebis Sedegi yvelgan subieqtze, subieqtisTvis an subieqtisken aris mimarTuli.
ukuqceviTobis mniSvnelobis TvalsazrisiT sayuradReboa
pirveli SemTxveva: t a n i daibana, T a v i moifxana ... subieqti aq
moqmedebs Tavis Tavze, ufro zustad, Tavis nawilze, magram es
nawili (t a n i , T a v i ...) gramatikulad pirdapiri obieqtia.
refleqsuri mimarTeba ki igiveobas gulisxmobs: a da b sagani
erTmaneTis igiveobrivia mxolod maSin, rodesac a-s aqvs yvela
is Tviseba, romelic aqvs b-s da b-s aqvs yvela is Tviseba, romelic aqvs a-s. frazaSi biWma T a v i moifxana subieqti (biWi) da
pirdapiri obieqti (Tavi) ar arian igiveobrivi arc leqsikurad,
arc gramatikulad, arc referencialurad. aseT SesityvebebSi
mxolod n a w i l o b r i v i r e f l e q s i v i z a c i a gvaqvs.
s r u l i r e f l e q s i v i z a c i a dasturdeba gardamaval sasubieqto qcevis formaTa iseT SesityvebaSi, sadac subieqtisa
da pirdapiri obieqtis referencialuri igiveoba gvaqvs; aseT SemTxvevebSi pirdapiri obieqtis adgils ikavebs III piris ukuqceviTi nacvalsaxeli `Tavi~, romelic ganzogadebulia III pirisTvis.
subieqti da pirdapiri obieqti aseT poziciaSi erTdrulad aqtiuric aris da pasiuric: T a v i moikla...
gardauval zmnebSi subieqtis refleqsuri mimarTeba Tavis
TavTan realizebulia i-niani vnebiTis formaTa erT nawilSi,
kerZod, im nawilSi, romelTa zedapiruli subieqti bazisuri
pirdapiri obieqtis transformia da romelTa konstruqciaSi
bazisuri subieqti ar aRdgeba: imaleba i s (= T a v i s T a v s malavs) ...
amdenad, Cveni azriT, u k u q c e v i T o b a qarTulSi unda ganisazRvros s u b i e q t i s m i e r g a m o x a t u l i m o q m e d e b i s
u k u q c e v a d o b i T T a v i s T a v z e , rogorc pirdapir obieqt-

IV. zmnis morfologia

519

ze. amasTan, aucilebel pirobas warmoadgens subieqtsa da am


obieqts Soris sruli referencialuri identurobis Cveneba.
am mimdevrobiT ganvixilavT ukuqceviTobis gamovlenas iprefiqsian zmnebSi: gardamaval saTaviso qcevis, iniani vnebiTebisa da medialur i- prefiqsian zmnaTa jgufebSi.
IV. 4.4.4. ukuqceviToba pirian gardamaval zmnebSi
a) nawilobrivi, arasruli refleqsivizacia
ukuqceviTobis zemoT dasaxelebuli mocemulobidan gamomdinare sinqroniul doneze gamoiricxeba yvela gardamavali sasubieqto (saTaviso) qcevis zmnebis ukuqceviTebad kvalifikacia.
sasubieqto qceva gamoixateba maSin, roca subieqtis moqmedeba
subieqtisTvisaa daniSnuli (saxli aiSena, kuTxe moiwyo), misken
aris mimarTuli (toti moiwoda, xeli Cemken moiSvira...), an kidev subieqtzevea damarTuli (Tavi moifxana, Tma SeiReba...). subieqtis ukuqcevadoba Tavis Tavze, rogorc pirdapir obieqtze,
mxolod am bolo SemTxvevaSia gamoxatuli, magram am tipis magaliTebSi daculi ar aris refleqsuri mimarTebis realizaciisaTvis aucilebeli piroba _ subieqtsa da obieqts Soris sruli
referencialuri identuroba. T a v i moifxana, f e x i iRrZo,
m u x l i daiSava, T m a gaikriWa, p i r i gaiparsa, T m a daivarcxna ... da msgavsi Sesityvebebi subieqtisa da pirdapiri obieqtis, rogorc mTelisa da nawilis, mxolod parcialur identurobas afiqsireben. aq subieqti moqmedebs ara `Tavis Tavze~, aramed `Tavisze~ da es Tavisi gramatikulad pirdapiri obieqtia
(pirdapiri damateba).
amgvar myar SesityvebebSi, roca pirdapir obieqtad somaturi elementebia warmodgenili da Sesityvebis mniSvnelobac
Semadgeneli sityvebis mniSvnelobaTa jamidan gamoiyvaneba, nawilobrivi, arasruli refleqsivizaciaa gamoxatuli. somaturobieqtian SesityvebaSi xSirad dasturdeba Sesityvebis azrobrivi
struqturis gardaqmnac (anu gadataniToba) dasturdeba, Sdr.:
fexs moitexs pirdapiri mniSvnelobiT _ patara tatom fexi moitexa _ da gadataniTi mniSvnelobiT: gzaSi dabrkoldeba,
Seferxdeba. spiridons ki eswrafeboda dedis naxva da javri mo-

520

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

sdioda, _ matarebelma raRa maincdamainc dRes moitexa fexio


(e. ninoS.) (qegl).
f e x s iTrevs Cveulebrivi mniSvnelobiT rom ixmarebodes,
amas unda niSnavdes: `imdenad nela da undomod midis, rom nabijis gadadgmisas fexis zeviT aweva ezareba da TreviT miaqvs~
(Sdr. vaJa: `cal mxars miwaze miiTrevs~); magram f e x s iTrevs
amgvari `neli siarulis~ aRmniSvneli gamoTqma araa, aramed raime saqmianobaSi ganzrax dagvianebis aRsaniSnavad iyeneben: `iagora
yovelTvis f e x s iTrevda Sin wasvlaze~ (r. inan.)... f e x s iTrevs _ gamoTqmisaTvis Cveulebrivia swored gadataniTi xmareba
(b. foCxua). f e x s iTrevs agvianebs, nela moqmedebs (qegl).
f e x s iTrevs Tandayolili naklis an dazianebis SemTxvevaSi cali fexis SezRudul moZraobasac aRniSnavs.
f e x s moikidebs 1. fexs daimagrebs, fexi ar ausxlteba. kalatozebic daiZrnen adgilidan, magram verc erTma [ver] moikida svel xaraCoze f e x i (k. gams.) 2. gadat. damkvidrdeba, ganmtkicdeba, damagrdeba. yvelaze adre sparselebma f e x i somxeTSi
moikides (saq. ist.) || gaZlebs barSi [Semodgomaze]... Tovls f e x i ver moukidnia (i. gogeb.)
k i s e r s moitexs, k i s e r i mostydeba. 1. waiqceva da rasme
daiSavebs. `am wkvaramebSi k i s e r s moitexs kaci~ (n. lorTq.) 2.
gadat. damarcxdeba, daiRupeba. vinc-ki gamomedevneba da gadmodgams Cemken fexso... Tavad k i s e r s moitexso (S. mRvim.)... (qegl).
T a v s moifxans, k i s e r s moifxans gadat. Cafiqrdeba, daRondeba, sagonebelSi Cavardeba. glexkacebi iq darCnen kidev
ramdenime xani, SesCivles erTmaneTs TavianT mdgomareobaze, moifxanes T a v e b i da daiSalnen (a. yazb.) (qegl, V); xemwifem k i s e r i moifxana, ra qnas, rogor moiSoros mRvdeli Tavidan?~
(T. razik.) (T. saxokia)...
am rigis idiomebi T a v s moifxans, k i s e r s moifxans,
m x r e b s aiCeCavs da a.S. kinesikuri paralingvizmebia da maT TavianTi garkveuli semantika aqvT.

IV. zmnis morfologia

SeniSvna:

521

somaturobieqtian SesityvebebSi mniSvnelobaTa


cvlilebis mizezi SeiZleba sxvadasxva iyos, mag.:
g u l s itexs gadat. guls icruebs, imeds kargavs,
sasowarkveTilebaSi vardeba, guli ufuWdeba...,
e n a s itexs gadat. (sworad) warmoTqmas eCveva,
laparakSi iwafeba... da msgavsi Sesityvebebi mxolod gadataniTi mniSvnelobiT dasturdeba. pirdapiri mniSvnelobiT *g u l s itexs, *e n a s itexs
azrobrivad Seuxamebadi gamoTqmebia, arc g u l i ,
arc e n a fizikurad gatexas ar eqvemdebareba, texadi ar aris (Sdr., Tavs itexs, fexs itexs...) da
am gamoTqmebis arseboba mxolod gadataniTi mniSvnelobiT aris gamarTlebuli. Tu g u l s itexs
`guli ufuWdeba~ gamoTqmis arseboba texs zmnis
Tanamdevi uaryofiTi konotaciiT (fexs itexs, kisers itexs) aris gamarTlebuli, e n a s itexs `laparakSi iwafeba~ gamoTqmis marTebuloba amave
texs zmnis dadebiTi konotaciis gamomxatveli
gamoTqmebiT aris gapirobebuli, Sdr.:
y a m i r s (a x o s ) gatexs dauxvnel miwas moxnavs...
s i c x i s, s i c i v i s, z a m T r i s... gatexa sicxis, sicivis, zamTris... Zalian Sesusteba ... qegl...

sxva gamoTqmebSi mniSvnelobaTa cvlilebis sxva mizezebi


daiZebneba.
somaturobieqtiani gardamavali i- prefiqsiani zmnuri Sesityvebebis gadataniTi mniSvnelobiT xmarebas, idiomebad gadaazrianebas Tan axlavs SesityvebebSi pirdapiri obieqtis waSla,
rac am gamoTqmaTa ganmmartveli zmnebis Cvenebis mixedviTac aSkaraa. es ganmartebebi ZiriTadad gardauvali zmnebiT aris gadmocemuli, Sdr.:
f e x s moitexs > `dabrkoldeba, Seferxdeba~
f e x s iTrevs > `agvianebs; nela moqmedebs~
f e x s moikidebs > `damkvidrdeba; damagrdeba~
k i s e r s moitexs > `damarcxdeba; daiRupeba~
T a v s , k i s e r s moifxans > `daRondeba; sagonebelSi Cavardeba~

522

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

g u l s moicems > `gambedaoba moemateba; gamxnevdeba~


g o n s moicems > `gonebaSi Cavardeba, gons mova~
W k u a s moicems > `Wkviani gaxdeba; WkuaSi Cavardeba~
m u x l s moidreks > `muxlebze dadgeba; daiCoqebs~...
qeglSi am da msgavs gamoTqmebTan damowmebuli paraleluri
gardamavalzmniani ganmartebebi arsebiTad sinonimuri mniSvnelobis gamoTqmebia, identuri an sxva (ZiriTadad isev somaturi)
pirdapiri obieqtiT:
f e x s moidgams `damkvidrdeba, ganmtkicdeba, gamagrdeba~, ||
fexs ikidebs
w e l s moiwyvets `Zalian gairjeba~ || bevrs iSromebs
k i s e r s moigrexs `damarcxdeba~, || `kisers moitexs~
g u l s moifxans `guls moijerebs; guls moioxebs~
g u l s moijerebs `dakmayofildeba sruliad (rameTi);~ ||
`raime moTxovnilebas, survils Seisrulebs`
s u l s moibrunebs `suls moiTqvams; Seisvenebs~
q e d s moidreks `damorCildeba; qeds moixris~
W k u a s iswavlis `gonieri, Wkviani gaxdeba, WkuaSi Cavardeba~, moWkviandeba || Wkuas moikrebs da a.S.
gadataniTi mniSvnelobiT gadaazrianebul SesityvebaSi somatur pirdapir obieqtze damarTuli moqmedeba ganzogadebulia
da mTlian pirovnebas moicavs, amitom es konkretuli somatomebi aseT SemTxvevebSi azrobrivad ukuqceviTi nacvalsaxelis funqciiT warmogvidgeba; pirobiTad, am Sesityvebebs azrobrivi refleqsivebi SeiZleba vuwodoT. pirdapiri mniSvnelobiT ki somaturobieqtiani Sesityveba faqts afiqsirebs: f e x s moitexs,
f e x s iTrevs, m u x l s moidreks, T a v s ixris... a r a s r u l i
r e f l e q s i v e b i a.
refleqsuri nacvalsaxelis funqciiT dasturdeba q e d i
`kiseri~ gamoTqmaSi q e d i s moxra `damorCileba, q e d i s modreka,~ winaaRmdegobis Sewyveta: `Tqven kargad myvandeT, Torem male mteri mogikvdeT, male me i jor-zaqara movtexo da Tqven win
q e d i movaxrevino (s. mgalob.) (al. oniani), Sdr.: T a v s ixris
gadat. emorCileba, fexqveS egeba.
ase gvaqvs sxva gamoTqmebSic:

IV. zmnis morfologia

523

f e x s ikidebs... 1. fexs imagrebs, fexi ar usxlteba, Sdr.:


2. gadat. mkvidrdeba, myardeba, mtkicdeba...
x e l e b s iboWavs gadat. moqmedebis saSualebas ispobs, _
Tavs izRudavs (qegl).
gadataniTi mniSvnelobiT xmarebul SesityvebebSi somatur
pirdapir obieqtTa konkretuli mniSvnelobebi waiSleba. ukve
aRvniSneT, rom zogjer somaturi pirdapiri damateba Sesityvebidan gadis.
yvela somaturobieqtiani sasubieqto qcevis gardamavali
zmna ar iRebs gadataniT mniSvnelobas da oden pirdapiri mniSvnelobiT dasturdeba; aseTi zmnebia:
isress, moisress (x e l e b s , x e l i s g u l s , saxes, T v a l e b s ), iwiwknis, moiwiwknis ... (x o r c s , q o C o r s , w v e r s ...),
iRrecs, moiRrecs ... (k i s e r s , T a v s ...), iWmuxnis, moiWmuxnis...
(S u b l s , w a r b e b s , s a x e s ), iparsavs (p i r s , T m a s , w v e r s ...),
ivarcxnis (T m a s , w v e r s ), ifSvnets (x e l e b s , T v a l e b s ),
iRerebs (y e l s ), icvlis (k b i l e b s ), ixocavs (x e l e b s , p i r s ,
c x v i r s ), iglejs (x o r c e b s , T m a s ) da sxv. subieqtis moqmedeba `miiqceva~ pirdapir obieqtze, rogorc missave nawilze da am
`miqcevis~ Sedegi subieqtiTve aisaxeba: vinc p i r i , T m a , w v e r i gaiparsa aris p i r - , T m a - , w v e r g a p a r s u l i , vinc y e l i moiRera _ y e l m o R e r i l i da a.S. moqmedebiTi gvaris saobieqto mimReobis win dasmuli anu fuZesTan Serwymuli pirdapiri obieqti gardamaval saobieqto mimReobas funqciurad sasubieqto mimReobad aqcevs: p i r g a p a r s u l i `visac piri gaparses~, an `vinc piri gaiparsa~, y e l m o R e r i l i `vinc yeli moiRera~ da a.S. (arn. Ciqobava, ek. osiZe,..).
am rigis struqturuli cvlileba zmnebSic SeiZleba ganxorcieldes. dasaxelebuli somaturobieqtiani gardamavali
zmnebidan zogierT SemTxvevaSi (rCeuli moqmedebis aRniSvnisas)
pirdapiri damatebis xmareba SesityvebaSi aucileblobas aRar
warmoadgens: is TavisTavad igulisxmeba, mag.: gaparsva (p i r i s ,
w v e r i s ), morTxma (f e x i s ), davarcxna (T m i s , w v e r i s )... da
xdeba pirdapiri damatebis eliminacia: iparsavs i s , ivarcxnis
i s ... eliminacia aseT SesityvebaSi moulodneli ar aris qarTulisaTvis, ix.:

524

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

moiCqmet-s... mosCqmets Tavisas. bevrjer mwared mouCqmetia


darias _ Tavisi xorci (e. ninoS.) (qegl). Sdr.:
iCqmet-s... Cqmets Tavisas. [tasiam] xelze iCqmita (l. qiaC.)
moiCqmets xorcs, *xels > iCqmets xelze
moiSiSvleb-s... moiSiSvlebs Tavisas, _ SiSvels gaixdis,
gaiSiSvlebs. `besiam moiSiSvla is adgili..., romelic misTvis
daeWra tyvias~ (e. ninoS.), Sdr.:
`aba moiSiSvle im alagas, sadac gaqvs dakodili~ (e. ninoS.).
moiSiSvla is (adgili) > moiSiSvla im alagas
SesityvebaSi pirdapiri damatebis poziciaSi adgilis garemoeba Caenacvla.
moiyrueb-s ... 1. yurs moiyruebs ... 2. (mxolod nakvTTa awmyos wyebaSi) ... odnav yrua (qegl)
moiyruebs yurs > moiyruebs
daimunjeb-s e n a s , p i r s : aRe p i r i RvTis saqebrad, nu
gaimunjeo (guram..). meti araferi mkiTxa da e n a daimunja (`mnaTobi~, 1972, 1, 42). Sevityov da mas nu vetyviT, davidumoT, davimunjoT (arC., I, 14, 3)...
daimunjebs enas, pirs > daimunjebs
b) sruli refleqsivizacia
subieqtis moqmedeba Tavis Tavze, rogorc pirdapir obieqtze mkafiod gamoxatulia im sasubieqto qcevis zmnebSi, romelTa
SesityvebaSi pirdapiri damatebis pozicia Sevsebulia `Tavi~
ukuqceviTi (an sxva sinonimuri) nacvalsaxeliT, aseT SemTxvevebSi daculia subieqtisa da pirdapiri obieqtis sruli referencialuri identurobis pirobac da, Sesabamisad, zmniT gamoxatuli moqmedebis sruli refleqsivizacia gvaqvs, kombinirebulad
gamoixateba aqtiur-pasiuri moqmedeba (l. tenieri). es Sesityvebebia: T a v s iklavs, T a v s irCens, T a v s izRvevs, T a v s izRudavs, T a v s igdebs, T a v s imtvrevs, T a v s irTobs, T a v s ircxvens, T a v s idebs, T a v s ikavebs, T a v s imaxinjebs, T a v s
itanjavs, T a v s itkivebs, T a v s iqebs, T a v s icxelebs, T a v s
gaitans, T a v s moidreks da kidev bevri sxva. Sdr.:

IV. zmnis morfologia

525

T a v s igdebs ... uwesod iqceva, arasakadriss bedavs, Tavxedobs.


ra T a v s vigdeb, ra mayvirebs ase mwared (akaki)...
T a v s igdebs (gansacdelSi) ... (gansacdelSi) vardeba Tavisive mizeziT (daufiqreblobiT da sxv.) `ra gaWirveba gadga amisTana, rom gansacdelSi igdebdi T a v s a ?~ (vaJa) ...
T a v s idebs 1. Tavs debs; Zalian did gulmodginebas iCens,
metad zrunavs (vinmesTvis an ramesTvis); esarCleba (visme). me misTvis T a v s videb, vaqeb da vadideb (d. guram.). 2. didi warmodgena aqvs Tavis Tavze, _ Tavi moaqvs, yoyoCobs. T a v s idebda,
sul indauriviT ifxoreboda (T. razik.)
T a v s imtvrevs gadat. Zalian bevrs fiqrobs (raime Znelad
gadasawyvet sakiTxze) _ Tavs itexs. orive mxare am amocanaze imtvrevda T a v e b s (S. aragv.)...
T a v s ikavebs 1. Tavs imagrebs, wonasworobas icavs, _ Tavs
iWers.
melqisedeki T a v s Zlivs ikavebda jorze (k. gams.). || gadat.
moTminebas ar kargavs. aenTo babale, gabrazda, magram Tavs mainc
ikavebda (i. gedev.)...
T a v s iklavs 1. sicocxles ispobs [g. uiSvili] ver itans
Tavmoyvareobis Selaxvas ... da Sin dabrunebis Semdeg T a v s iklavs (g. qiq.). 2. gadat. Zalian unda, didi survili aqvs risame,
Zalian cdilobs, daJinebiT moiTxovs rasme. Seni gulisTvis
T a v s iklavs, sisxls da cremls afrqvevs yvelao (vaJa) ...
T a v s imarTlebs... Tavis gamarTlebas cdilobs (ecdeba)...
`riT gindaT imarTloT Tavi~ (akaki)...
T a v s imSvidebs... Tavs inugeSebs; wynardeba, mSviddeba...
goderZi Tavs Zlivs imSvidebs (S. dad.)...
sia aseTi Sesityvebebisa SeiZleba gagrZeldes: T a v s irTobs, T a v s irCens, T a v s isaxelebs, T a v s iRupavs, T a v s iqcevs da a.S...
zogjer `Tav~ ukuqceviT nacvalsaxels SesityvebaSi SeiZleba `guli~ Seenacvlos mniSvnelobis Seucvlelad:
g u l s (T a v s ) imSvidebs... Tavs inugeSebs; wynardeba,
mSviddeba. ase vfiqrobdiT Cvena da vimSvidebdiT g u l s a (n.
lom.). goderZi T a v s Zlivs imSvidebda (S. dad.).

526

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

T a v s (g u l s ) iborotebs... Zlier dardobs, guls ixeTqs.


qali gacruebuli imedebiT gatacebuli iborotebda T a v s (v.
barn.).
T a v s (g u l s ) imxnevebs.. Tavis Tavs amxnevebs, _ Tavs inugeSebs. xvale dRevandels unda sjobdes... am imediT g u l s imxnevebs adamiani (ilia) (qegl). is imxnevebda T a v s (ant. furc.)...
Cveulebriv, am somatomebis (`Tavi~, `guli~) SenacvlebiT
SesityvebaTa mniSvnelobac icvleba:
g u l s ixeTqavs... Zalian eSinia risame, Zlier ganicdis
rasme
T a v s ixeTqavs gadat. Zalian bevrs fiqrobs...
Sesityvebas zogjer refleqsuri nacvalsaxelic tovebs:
Tavs inugeSebs || inugeSebs:
inugeSebda T a v s gogla (S. aragv.). Sdr., Tu ver ixerxa,
ra vuyoT? amiT vinugeSeb, rom cudad jdomas cudad Sroma sjobia (ilia); icoda, ra tkiviliT imtkivneulos, ra sixaruliT
inugeSos (ilia).
moiavadmyofeb-s ... 1. Tavs moiavadmyofebs, Tavs avadmyofad
moaCvenebs; avadmyofobas moigonebs. gamwyralma qalma daiTxova
qala-biWa da T a v i moiavadmyofa (zRap.). 2. (mxolod nakvTTa
awmyos wyebaSi)... odnav avad aris; zogjer avadmyofobs.
Tavs moiavadmyofebs > || moiavadmyofebs.
moibriyveb-s ... 1. Tavs moibriyvebs, Tavs briyvad moaCvenebs; briyvobas moigonebs. Tavi moubriyvebia. _ Tu-ki aqe sadme
pirSi TqmisaTvis, T a v s moibriyvebs? (i. maCab. Targm.). 2. (mxolod nakvTTa awmyos wyebaSi)... odnav briyvia, _ moisulelebs.
Tavs moibriyveba > || moibriyvebs
moisuleleb-s ... 1. Tavs moisulelebs, Tavs sulelad moaCvenebs. `exla ki gTxovT, nu moisulelebT T a v s !~ (q. baqr.
Targm.). 2. (mxolod nakvTTa awmyos wyebaSi)... cota sulelia, _
mosuleloa. (qegl).
Tavs moisulelebs > moisulelebs

IV. zmnis morfologia

527

`Tavi~ ukuqceviTi nacvalsaxelis gareSe inugeSebs da


msgavsi yalibis erTvalentiani variantebi (iwuxebs, isulelebs,
icocxlebs) saSuali gvaris medioaqtiur zmnaTa naklul paradigmas avseben:
awmy. nugeSob-s, myof. i-nugeSeb-s, wyvet. i-nugeS-a m a n
cocxlob-s
i-cocxleb-s
i-cocxl-a m a n
Sdr.: didxans veRar vicocxleb (vaJa), magram: erT dResac
ar vicocxlebdi T a v s (ant. furc.).
ixarebs T a v s : `T a v s aseTzed nu ixareb, bolos inandeo~
(guram. 161, 4), magram: ixarebs (myofadi x a r o b s zmnisa) da
sxv.
saSuali gvaris zmnebis naklul paradigmaTa Semavsebeli
i- prefiqsiani formebis gardamaval sasubieqto qcevis zmnaTagan
warmomavloba Sesityvebidan pirdapiri obieqtis (damatebis)
eliminaciiT samecniero literaturaSi erTgvarad sadavo sakiTxi gaxda. Tumca rigi faqti am debulebis marTebulobas uWers
mxars.
pirvel rigSi es SesityvebaSi pirdapiri damatebis gamotovebis faqtia, rac dasturdeba rogorc axal, aseve Zvel qarTulSic. SesityvebaSi pirdapiri damatebis gamotovebas garkveuli
mizezebic eZebneba. erT-erTi mizezia tavtologia; SeiniSneba
tavtologiis orgvari SemTxveva:
1. roca gardamavalzmnian SesityvebaSi pirdapir obieqtad
warmodgenilia ukuqceviTi nacvalsaxeli `T a v i~, e.i. subieqti
funqciurad identuria pirdapiri damatebisa. `T a v i~ ukuqceviT
nacvalsaxels SeiZleba Seenacvlos `s u l i~ an adamianis sxeulis
nawilis aRmniSvneli sxva sityva. axal qarTulSi aseTi calkeuli faqtebis Sesaxeb zemoT gvqonda msjeloba. Zveli qarTulidanac davimowmebT oriode magaliTs:
ilmobs T a v s > ilmobs
muclisa tkivili mizez-idgas da T a v i ilmos (m. sw. 243,3)
Sdr.: ilmo dedakacman erTsa Sina dResa (O. es. 66,8)
aRimsTobs s u l s > aRimsTobs

528

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

aRvimsTob Sendami s u l s a Cemsa (fs. 62 2)


Sdr.: RmerTo Cemo, Sendami aRvimsTob (fs. 62 2)...
2. roca gardamaval zmnasa da pirdapir damatebas saerTo
amosavali fuZe aqvs
d a i Z i n e b s Z i l s > daiZinebs
daiZines Z i l i maTi (fs. 75 6)
Sdr.: maSin daiZina stefane ZiliTa sulneliTa (sin. 61, 8)
i l o c a v s l o c v a s > ilocavs
da viTarca ese l o c v a iloca iuda, SeiZra adgili igi
(sin. 242,4)
Sdr.: xolo me vilocevd Sendami (fs. 68 14)...
dasaxelebul faqtebs sxvagvari _ ara pirdapiri damatebis
dakargvis, aramed gaCenis _ kvalifikaciac eZleva. am Tvalsazriss Tavisi logika da faqtobrivi dasabuTebac axlavs (l. nozaZe...)
aqvs Tu ara raime, sxva gardamaval zmnaTagan gasxvavebuli,
statusi sasubieqto qcevis im formebs, romelTac SesityvebaSi
pirdapiri damatebis poziciaSi subieqtis identuri `Tavi~ ukuqceviTi nacvalsaxeli an masTan gaTanabrebuli sxva romelime
somaturi saxeli udgas?
T a v s inugeSebs, T a v s imSevs, T a v s imxnevebs, T a v s irCens, T a v s irwmunebs... SesityvebaTa saopozicio wyvilebad neitraluri (saarviso) qcevis subieqtis araidenturi _ pirdapiri damatebis mqone formebi gvevlineba: anugeSebs, amxnevebs, arCens, arwmunebs (sxvas) ...
T a v s inugeSebs... anugeSebs, nugeSs aZlevs Tavis Tavs _
anugeSebs, nugeSs aZlevs
T a v s imSevs... amSevs Tavis Tavs _ amSevs, mSiers amyofebs
T a v s (g u l s ) imxnevebs... Tavis Tavs amxnevebs _ amxnevebs
mxnes xdis, mxneobas matebs
T a v s irCens ... TviTon inaxavs Tavis Tavs ... (qegl) _ arCens inaxavs, acxovrebs (visme)...

IV. zmnis morfologia

529

T a v s inugeSebs da anugeSebs erTmaneTs upirispirdebian


rogorc sasubieqto da neitraluri qcevisa (iSenebs da aSenebs)
da aseve, rogorc ukuqceviTi da araukuqceviTi mniSvnelobis
formebi; aqedan qceva gramatikulad, saTanado morfologiuri
markeriT (sasubieqto i-) da sintaqsuri gamoxatulebiT (valenturi modeli) xasiaTdeba. ukuqceviTobas specialuri gramatikuli markeri ar uCans: i- prefiqsi pirdapiri damatebis subieqtisaken mimarTebas (kuTvnileba-daniSnulebas) afiqsirebs da ara
subieqtisa da pirdapiri damatebis funqciur identurobas. ukuqceviTobis mniSvnelobas am rigis SesityvebebSi `Tavi~ ukuqceviTi nacvalsaxeli gamoxatavs da es rom asea, iqidanac Cans, rom
ukuqceviToba neitraluri qcevis formebiTac SeiZleba gamoixatos, Tuki es formebi pirdapir damatebad `T a v i ~ ukuqceviT
nacvalsaxels Seiwyobs: T a v s debs, T a v s gadadebs, T a v s aCvenebs, T a v s xris, T a v s wiravs, T a v s aCens, T a v s waagebs ...
g) `Tavi~ ukuqceviTi nacvalsaxeli gardamavali zmnis
neitraluri qcevis formaTa SesityvebebSi
zogierTi aseTi Sesityveba adrec davasaxeleT; warmovadgenT kidev ramdenime maTgans qeglis mixedviT:
T a v s gadadebs... Tavs dadebs, Tavs gaswiravs, Tavs ar dazogavs.
qveyana Cvengan uxv dovlaTs moelis, unda gadavdoT T a v i
(mix. mrevl.)
T a v s gaswiravs... Tavs dadebs visime an risame sanacvlod,
Tavs Seswiravs.
netavi imas, vinaca moZmisTvis T a v i gaswira (vaJa) ...
T a v s debs... Tavs swiravs (vinmesTvis, ramesTvis). `Sexede
imas, visTvisac T a v s deb~ (akaki)
(raimeze, rameSi) debs Tavs, ramed moaqvs, miaCnia Tavi, ereva. `egec naswavlebSi debs T a v s~ (i. gulis.).
T a v s aCvenebs... imgvarad iqceva, rom SecdomaSi Seiyvanos
vinme, _ TvalTmaqcobs ...
(T a v s ) aCens... 2. dasanaxs xdis ... `nuRa moxval! Tavs uSvele, nu aCeno!~ (akaki)

530

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

T a v s waagebs... daiRupeba (Tavisi mizeziT). `ra gaakeTe?~


_ `veraferi, batono, imis meti, rom T a v i c kinaRam wavage~
(barnov.) (qegl).
neitraluri (saarviso) qcevis formebTan `T a v i ~ ukuqceviTi nacvalsaxelis Sewyoba pirdapir damatebad raodenobrivad
ufro SezRudulia, vidre sasubieqto qcevis formebTan da es
bunebrivicaa, sasubieqto qcevis Sinaarsi (subieqtisken mimarTeba) zmnisaTvis subieqtis identuri pirdapiri damatebis Sewyobis saukeTeso pirobaa.
ganxilul orpiriani neitraluri qcevis formaTa `T a v i ~
pirdapirdamatebian Sesityvebebs da sasubieqto qcevis zmnaTa
analogiur Sesityvebebs Tanmxvedri mniSvnelobebi aqvs:
T a v s idebs 1. Tavs debs ... 2. didi warmodgena aqvs Tavis
Tavze...
q e d s , T a v s xris igivea, rac qeds, Tavs ixris...
T a v s gamoaCens igivea, rac Tavs gamoiCens (qegl) ...
ase rom, orpirian gardamaval sasubieqto qcevis zmnebSi
refleqsuroba arsebiTad SesityvebebSi `T a v i ~ ukuqceviTi nacvalsaxelis gamovlenas ukavSirdeba. sasubieqto qcevis i- prefiqsi damatebiTi pirobaa ukuqceviTobis realizaciisaTvis
(Sdr.: Tavs idebs || Tavs debs, Tavs ixris || Tavs xris...)
iSeneb-s gardamavali sasubieqto qcevis formaa aSenebs
zmnisa ...
aSenebs Tavisas an TavisTvis ...
Sdr.: imxneveb-s grdm. sub. qc. amxnevebs zmnisa _ amxnevebs
Tavisas ...
imxnevebs igivea, rac imxnevebs Tavs.
inugeSeb-s ... igivea, rac Tavs inugeSebs ... (qegl).
amdenad, iSenebs sasubieqto qcevis zmnaTagan imxnevebs
(T a v s ), inugeSebs (T a v s ) tipis zmnebis calke klasad gamoyofis safuZveli ara sintaqsuri, aramed leqsikuri faqtori Cans.
sintaqsurad brunvacvalebadi da pirgaurCeveli `T a v i ~ ukuqceviTi nacvalsaxeli i m x n e v e b s T a v s tipis SesityvebaSi pirda-

IV. zmnis morfologia

531

piri damatebis adgils ikavebs da zmnasTan Sewyobili gamoxatavs


subieqtisken mimarTebasac (saTaviso qceva) da subieqtTan identurobasac (ukuqceviToba): imxnevebs T a v i s a s = imxnevebs Tavis
Tavs, inugeSebs T a v i s a s = inugeSebs Tavis Tavs, iwuxebs T a v i s a s = iwuxebs Tavis Tavs, guls...
sintaqsuri damokidebuleba zmnasa da `T a v i ~ ukuqceviT
nacvalsaxels Soris am rigis SesityvebebSi daxasiaTdeba rogorc urTierToba zmnasa da ra jgufis saxeliT gadmocemul
pirdapir damatebas Soris:
zmna marTavs rogorc subieqts, aseve pirdapir obieqts
brunvaSi (is iklavs T a v s _ man moikla T a v i ), magram pirdapiri obieqti ar marTavs zmnis pirs, _ zmnis pirs marTavs mxolod subieqti da, Sesabamisad, T a v s i k l a v s struqturis Sesityveba mxolod erTi, subieqturi wyobiT iuRvlis (saTanado
inversiiT III seriaSi).
Tavisebureba gvaqvs mimReobis warmoebaSic: ukuqceviTi nacvalsaxeli Seerwymis mimReobis formas da obieqturi mimReobebi subieqturi mimReobis funqciiT gvevlinebian:
Tavagdebuli _ vinc Tavi aigdo, TavSekavebuli _ visac
Tavis Sekavebis unari aqvs; vinc Tavs ikavebs xolme, TavmoRerebuli _ visac Tavi aqvs moRerebuli, Tavmodrekili, TavmoZuebuli, TavmoWrili da a.S. (qegl).
Serwyma xdeba masdarebSic: TavSekaveba ~Tavis Sekaveba~,
TavSeyra, Tavminebeba da a.S.
h. pauli aRniSnavs: winadadebaSi er hat sich gettet `man Tavi
moikla~ qvemdebaris urTierToba damatebasTan srulad Seesabameba maT urTierTobas winadadebaSi er hat ihn gettet `man is mokla~. magram aq warmodgena moqmed subieqtsa da warmodgena obieqtze, romelzedac gadadis es moqmedeba, gamocalkevebulia erTmaneTisagan, maSin roca winadadebaSi er hat sich gettet es warmodgenebi erTmaneTs erwymis da ukuqceviTi zmna gamoxatavs subieqtSi Caketil process, Tumca es Serwyma funqciuria da ara
formaluri (pauli, 1960, 326). es exeba qarTulsac. `Tavi~ ukuqceviTi nacvalsaxeli funqciurad erwymis subieqts da ara
formalurad; formalurad is pirdapiri damatebaa.
`Tavi~ ukuqceviTi nacvalsaxelis pirdapiri damatebis funqciiT xmareba ar Semoifargleba mxolod orvalentiani sasubieq-

532

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

to qcevis zmnebiT. es nacvalsaxeli dasturdeba samvalentian


zmnebTanac da miemarTeba rogorc subieqts, aseve irib obieqtsac.
IV. 4.4.5. ukuqceviTi nacvalsaxeli sampirian gardamaval
zmnebSi. `T a v i ~ ukuqceviTi nacvalsaxeli da masTan gaTanabrebuli sxva somaturi saxelebi pirdapiri damatebis poziciaSi SeiZleba sampirian (neitralur da saobieqto qcevis) gardamaval
zmnaTa SesityvebebSic Segvxvdes. subieqtsa da obieqtebs da Tavad obieqtebs Soris identurobis TvalsazrisiT Semdegi saxis
mimarTeba dasturdeba:
1. subieqtisa da pirdapiri damatebis identuroba: T a v s
aklavs, T a v s anacvalebs, T a v s anebebs, T a v s aRwevs, T a v s
arTmevs, T a v s acodebs, T a v s uyadrebs, T v a l s usworebs,
g u l s uxsnis, T v a l s umarTavs.
2. iribi damatebisa da pirdapiri damatebis identuroba:
T a v s Wris, T a v s atkivebs, T a v s abams, T a v s uqonavs, g u l s
ukodavs, T v a l e b s sTxris, g u l s unaTebs, g u l s umagrebs,
g u l s utexs da sxv.
subieqtisa da pirdapiri damatebis identurobis ramdenime
ilustracia:
T a v s aklavs _ 1. vinmesTan brZolaSi kvdeba. Tavs swiravs.
samSoblos mters Tavs aklavs ... 2. TavgamodebiT akeTebs (rasme)
T a v s anacvalebs _ 1. Seswiravs, visime gulisTvis gadasdebs (Tavs, adamianobas, sicocxles...) ... `T a v s vanacvaleb Sens
mzesa, oRond wamomye colada!~ (r. erisT.)
T a v s anebebs _ tovebs, Sordeba (rasme), wyvets (raime saqmianobas), miatovebs ... moZRvari ... Tavis mowafes sikvdilis
Semdegac T a v s ar anebebda (a. yazb.)
T a v s aRwevs _ gadaurCeba rasme, Tavidan aicdens (rasme).
Tavs aRwevs gansacdels.
T a v s uyadrebs _ Tavis Tavis Rirsad, tolad Tvlis, miiCnevs. arwivi yornebs T a v s ar uyadrebda (vaJa)
T v a l s usworebs _ pirdapir ucqeris. iaraRis brWyvials
T v a l s ver vusworebdi, mwvavda (vaJa) ...

IV. zmnis morfologia

533

g u l s uxsnis _ gulis nadebs umJRavnebs, gulis Tqmas


uziarebs, mxolod didebTan ver axerxeben ymawvilebi sityva-pasuxs da g u l s ar uxsnian maT (akaki) (qegl).
CamoTvlil sampirian SesityvebaTa ganmmartveli frazebi
garkveulwilad afiqsirebs subieqtisa da pirdapiri damatebis
warmodgenaTa subieqtSi Serwymis Sedegad ganxorcielebul
cvlilebebs SesityvebaTa pirdapir mniSvnelobaSi. gadataniTi
mniSvnelobiT SesityvebaSi bevr SemTxvevaSi aRar ikiTxeba pirdapiri damateba da zmnuri fuZe axali leqsikuri da zogjer gramatikuli mniSvnelobiT warmogvidgeba:
T a v s anebebs _ ovebs, Sordeba (rasme) ...
T a v s aRwevs _ gadaurCeba rasme, Tavidan aicdens rasme ...
T a v s aklavs _ 1. vinmesTan brZolaSi kvdeba ...
T v a l s usworebs _ pirdapir ucqeris ... (qegl)
T a v i misca wyals _ Tavi daixrCo, mgl. `Cvens nacnobs Zalian gauWirda da T a v i wyals misca~ (T. saxokia).
subieqtisa da pirdapiri damatebis (`Tavi~ refleqsivi) referencialuri identuroba realizdeba ara marto neitraluri
qcevis sampirian, aramed saobieqto qcevis gardamaval zmnebSic:
T a v s uyadrebs `uyadrebs is Tavis Tavs mas~
g u l s uxsnis `uxsnis is Tavis guls mas~
T v a l s usworebs `usworebs is Tavis Tvals mas~...
saobieqto qcevis gardamavali refleqsuri mniSvnelobis
zmnebi raodenobrivad ufro naklebi Cans da es gasagebicaa: saobieqto qceva gardamaval zmnebSi pirdapiri da iribi obieqtis
kuTvnileba-daniSnulebiT mimarTebas afiqsirebs, am SemTxvevebSi
ki orientaciaa gamosaxatavi: s u b i e q t T a n i d e n t i f i c i r e buli pirdapiri damatebis saiqeTo mimarTeba
i r i b d a m a t e b a s T a n . am mniSvnelobis gamoxatvis SesaZlebloba ki mxolod SezRuduli semantikis zmnebs eqnebaT.
zogierTi `Tavi~ pirdapirdamatebiani saobieqto qcevis
zmnis Sesityveba polisemiuria da afiqsirebs rogorc a) subieqtisa da pirdapiri damatebis, aseve b) iribi da pirdapiri damatebis funqciur identurobas.

534

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

a) subieqtisa da pirdapiri damatebis identuroba:


T a v s ukravs 1. Tavis daxriT salams aZlevs, _ esalmeba.
`vinc Raribi iyo, sanovages ezidebodnen ZRvnad... mcemdnen
Tayvans, mikravdnen T a v s ~ (vaJa) ...
b) iribi da pirdapiri damatebis identuroba:
T a v s ukravs 2. gadat. iZulebiT gagzavnis, gadaasaxlebs;
Tavs amoayofinebs; adgils miuCens, moaqcevs ... `wamsve ZroxaSi me
mikres T a v i , Cems saxl-karidan gamagdes Sora~ (ilia) qegl.
sampirian zmnebSi pirdapiri da iribi damatebebis raime saxis mimarTebaTa (kuTvnilebiToba, sazedao...) dafiqsireba Cveulebrivia, uCveulo arc identurobis dafiqsirebaa:
T a v s sTxovs `Tavis Txovna _ mamakacis mier qalisaTvis
sqesobrivi dakmayofilebis Txovna`. `avo kaco, viT gabede, Sen me
(qals) mTxove T a v i ?~ (d. guram.) (T. saxokia).
T a v s uqonavs _ misi gulis mogebas cdilobs tkbili sityviT.
`isini TviTonve giyoleben, T a v s giqonaven, xels gWideben~
(s. mgalob.)
`aladi ... zurabs T a v s uqonavda~ (s. SanS.) (qegl).
refleqsuroba subieqtisa da pirdapiri damatebis funqciur identurobas ukavSirdeba, amdenad pirdapiri da iribi damatebis identurobis sakiTxi samvalentian zmnebSi refleqsurobis
kuTxiT ar ganixileba.
sampirian T a v s anebebs, T a v s uyadrebs da msgavs SesityvebebSi, sadac subieqtisa da p i r d a p i r i d a m a t e b i s f u n qciuri identuroba gaSualebulia iribi damateb i s m e S v e o b i T , refleqsuroba SeiZleba dafiqsirdes rogorc _ i r i b i r e f l e q s u r o b a .
IV. 4.4.6. ukuqceviToba erTpirian iniani vnebiTis formebTan. i n i a n i vnebiTis (zogadad i- prefiqsis) erT-erTi
TvalsaCino funqcia ukuqceviTobaa: zmniT gamoxatuli moqmedebis an mdgomareobis subieqtisaken mimarTeba-miqceva. Tumca rogorc ukve aRvniSneT, ukuqceviTobis, rogorc kategoriis realizaciisaTvis aucilebeli pirobaa subieqtisa da pirdapiri obieq-

IV. zmnis morfologia

535

tis funqciuri identuroba gardamaval zmnaSi da subieqtis moqmedebis ukuqceva Tavis Tavze gardauval zmnaSi.
Teoriulad iniani (absoluturi) vnebiTebis konstruqciaSi SesaZlebelia refleqsurobis realizacia: pasiuri konstruqcia arsebiTad (Tumca ara yovelTvis) warmoadgens Sesabamisi aqtiuri konstruqciis konversiul formas, romelSic aqtiuri
konstruqciis pirdapiri damateba pasiur konstruqciaSi qvemdebared (subieqtad) gvevlineba, e.i. arsebobs pirobebi zedapiruli subieqtisa da amosavali pirdapiri obieqtis funqciuri
identurobis zedapirul doneze warmoCenisaTvis anu refleqsuri semantikis realizaciisaTvis, gramatikuli subieqtisa da realuri pirdapiri obieqtis erT pirad SerwymisaTvis:
T a v s imalav-s: Tavis Tavs malavs, _ imaleba. Sdr.: T a v s
Zlivs imalavs jejilSi WiaRuebis mteri [mwyeri] (S. mRvim.);
`vaWari da daviTi T a v s imalavdnen, radgan sulTnis eSinodaT~ (i. gogeb.).
imalvi-s _ [lomi] nadirTa Tavzardamcemi axla imalvis
Tavada (vaJa) (qegl).
vnebiTis konstruqciaSi refleqsurobis mniSvnelobis gamovlenisaTvis Sesabamisi aqtivis pirdapiri damatebis poziciaSi
ukuqceviTi nacvalsaxeli `T a v i ~ an sxva romelime somaturi
elementi unda iwerebodes da Sesabamisad, vnebiTis subieqti sulieri saxeli (agensi) unda iyos:
ibaneb-a... tans ibans. indoT mefe abanos ibaneboda da dalaqi Tavs parsavda (saba).
iparseb-a... wvers, Tmas... iparsavs. kviraSi erTxel iparseba.
itanjeb-a... Tavs itanjavs
iqeqeb-a... `qeqavs Tavisas~, Tavs, cxvirs... iqeqavs
iWmuxneb-a... `Subls, warbebs... iWmuxnis~
ikeceb-a... (muxlebSi, welSi) ixreba, idrikeba, izniqeba. indoeli welSi ikeceba (n. lorTq.) muxlebi moekeca.
iRebeb-a... iRebavs Tavisas [TinaTini] iRebavda Tmas (e. ninoS.).

536

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

iSmuSneb-a... SmuSvniT moZraobs, uxerxulad inZreva, m x r e b s


swevs.
Sdr.: iSmuSni-s ... m x r e b s i S m u S n i s , mxrebs iCeCs ...
iTiTxneb-a ... TiTxnian; iTxupneba, iTxvreba, isvreba
Sdr.: iTiTxni-s ... TiTxnis Tavisas
aseve: iTxapneba, imanWeba, icicqneba, iCiCqneba (Sdr.,
i T x a p n i s , i m a n W a v s , i c i c q n i s , i C i C q n i s ... Tavisas)...
(qegl).
Tu davakvirdebiT refleqsuri Sinaarsis absoluturi iniani vnebiTebis CamonaTvals, SevamCnevT, rom eseni im tipis zmnebia, `sakuTriv refleqsur an pirdapir refleqsur zmnebs~ rom
eZaxian. moqmedebas Tavis obieqtad sakuTari Tavi, sakuTari subieqti an sakuTari sxeulis zedapiri, sxeulis romelime nawili
aqvs gamiznuli, e.i. subieqti moqmedebs Tavis Tavze da es Sedegi, rogorc ukve aRvniSneT, maSin xorcieldeba, rodesac aqtivis
amosaval formaSi pirdapir damatebad `Tavi~ ukuqceviTi nacvalsaxeli an sakuTari sxeulis nawilia Sewyobili. magram erTgvarovneba aqac ara gvaqvs.
roca subieqtis moqmedeba sakuTar `Tavze~ da sakuTari
sxeulis nawilebzea mimarTuli, es erTdroulad centridanuli
da centriskenuli (ukuqceviTi) moqmedeba anu aqtiur da pasiur
moqmedebaTa kombinaciaa, _ konversivebis TvalsazrisiT sakuTar
`T a v z e~ da sakuTari sxeulis nawilebze ganxorcielebuli moqmedeba sxvadasxva Sedegs gviCvenebs:
malavs, imalavs T a v i s
leqsivi)

T a v s > imaleba T v i T o n (ref-

konversiuli gardaqmna saTanadod ganxorcielda: aqtivis


pirdapiri damateba pasivSi pasiur qvemdebared gvevlineba:
manWavs, imanWavs s a x e s
TviTon

> 1. imanWeba s a x e

2. imanWeba

1. konversiuli gardaqmna sworia, magram imanWeba s a x e


ararefleqsuria, es mxolod pasivizaciaa.

IV. zmnis morfologia

537

2. konversiuli gardaqmna swori araa. aqtivis pirdapiri


damateba pasivSi aqtiur qvemdebared gvevlineba: imanWeba T v i T o n _ es refleqsivizaciaa.
refleqsurobas gardauval inian vnebiTebSi sinqroniul
doneze mxolod azrobrivi, semantikuri kategoriis statusi SeiZleba hqondes. refleqsurobis raime damoukidebeli maxasiaTebeli iniani vnebiTis zedapirul struqturaSi ar gamovlindeba.
Cvens msjelobaSi Seusabamoba is aris, rom sasubieqto qcevis formebs konversiuli pasivebi ar ukeTdeba, magram unda gaviTvaliswinoT, rom refleqsuri mniSvnelobis gadmosacemad
ukuqceviT nacvalsaxels da somatur saxelebs neitraluri qcevis formebic Seiwyoben:
T a v s imalavs _ Tavis Tavs malavs _ imaleba
m x r e b s awuravs igivea, rac mxrebs aiwuravs > aiwureba
grduv. vnebiTi awuravs zmnisa, 1. mxrebs aswevs da Seaviwroebs...
t a n s hyris igivea, rac tans iyris > aiyreba gadat. simaRleze wava... (qegl).
i- prefiqsi aq vnebiTobis formantia; vnebiTobis funqcia
inian, refleqsuri semantikis vnebiTebSi kargad ikiTxeba am
formebis saleqsikono ganmartebebidanac moqmedebiTi gvaris
ganusazRvrelpiriani subieqtis formebiT:
imaleba... m a l a v e n, itanjeba... t a n j a v e n, iparseba...
p a r s a v e n, iRebeba... R e b a v e n, iTiTxneba... T i T x n i a n da a.S.
aRweriTi TvalsazrisiT, refleqsuroba iniani vnebiTebis erTi
jgufis damatebiTi semantikuri niSania.
IV. 4.4.7. ukuqceviToba da saSuali gvaris zmnebi. ukve
aRvniSneT, rom saSuali gvaris zmnebs medialurTan erTad erTgvari refleqsuri Sinaarsic aqvT: moqmedebis an mdgomareobis
Sedegi subieqtsve ubrundeba, mniSvneloba ara aqvs erTpiriania
zmna Tu orpiriani.
refleqsuri mniSvneloba, ufro zustad subieqtis wreSi
Caketili moqmedeba, kargad ikiTxeba am zmnaTa saleqsikono ganmartebebis mixedviTac:
swavlob-s... codnas iZens, ganaTlebas iRebs
fiqrob-s... TavisTvis gunebaSi msjelobs

538

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

xmarob-s... iyenebs, sargeblobs rameTi


wvalob-s... 1. itanjeba, ewameba... 2. gaWirvebiT cdilobs risame gakeTebas, _ ewvaleba
javrob-s... 1. dardobs, naRvlobs... 2. brazobs, wyreba...
nanob-s... sananeblad aqvs; Tavisi namoqmedariT ukmayofiloa... (qegl).
aseT zmnebs SeiZleba pirdapiri damatebac SeewyoT, magram
pirdapir obieqtze gadasvla ar ikveTeba: gigla swavlobs da
gigla swavlobs g a k v e T i l s, orsave SesityvebaSi subieqtis
qmedebis (swavlebis) Sedegi isev subieqts ubrundeba.
refleqsurobis semantikur gamovlenaze aseT zmnebTan SeiZleba visaubroT mxolod iseT SemTxvevebSi, roca isini pirdapiri damatebis funqciiT `T a v i ~ ukuqceviT nacvalsaxelebs Seiwyoben: glovobs T a v i s T a v s , tiris T a v i s T a v s , nanobs
T a v i s T a v s , javrobs T a v i s T a v s ... magram: glovobs, tiris,
nanobs, javrobs ... s x v a s . aseTi SemTxvevebi SezRudulia, magram
isini srulad aris Sesaswavli. rac Seexeba saSual zmnaTa myofadisa da wyvetilis mwkrivebis oden i- prefiqsian formebs inugeSebs, iglovebs, inanebs, imxnevebs, ifiqrebs, ijavrebs da a.S., maTi refleqsurobis kriteriumi isev `T a v i ~ ukuqceviTi nacvalsaxelis Sewyoba iqneba inugeSebs T a v s , imxnevebs T a v s ... (magram ar SeiZleba: *ifiqrebs Tavs, *iTakilebs Tavs...). `Tavi~ pirdapiri damatebis SewyobiT es zmnebi ukve gardamavlebi xdebian.
qeglSi inugeSebs formis Sesaxeb naTqvamia: `igivea, rac
Tavs inugeSebs~. ase SeiZleba ganvmartoT zogi sxva zmnac: imxnevebs, gailaRebs, moiavadmyofebs, moisulelebs... `T a v i ~ ukuqceviTi nacvalsaxeliT gamoxatuli pirdapiri damatebis eliminaciiT fuZeSi refleqsivobis aqtualizeba xdeba, magram es mxolod semantikuri kvalifikacia iqneba. yovel SemTxvevaSi, i- prefiqsi, romelic saSual zmnaTa uRlebis paradigmis garkveul
mwkrivebSi gamovlindeba, refleqsurobis maCvenebeli albaT ver
iqneba.

IV. zmnis morfologia

539

IV. 4.5. qcevis kategoria


IV. 4.5.1. zogadi mimoxilva. calkeul enebSi morfosintaqsur doneze aisaxeba moqmedebis mimarTeba subieqtis an obieqtisadmi kuTvnileba-daniSnulebis TvalsazrisiT (obieqtisadmi mimarTebaSi arsebiTad iribi obieqti igulisxmeba). kategoria, romelic am markirebul mniSvnelobas gamoxatavs, sxvadasxva lingvisturi tradiciis gaTvaliswinebiT, gansxvavebuli terminiT
aRiniSneba (versia, qceva, adresivi, destinativi).
versiis (laT. versio _ saxecvlileba, Sebruneba) kategoria
dasturdeba qarTvelur da afxazur-adiReur, semitur, calkeul
indoevropul, iaponur da zog sxva enaSi.
versiis kategoriis funqcionireba sxvadasxva enebSi gviCvenebs msgavsebasac da gansxvavebasac rogorc morfologiis, aseve
sintaqsisa da semantikis TvalsazrisiT; qarTuli da afxazuradiReuri enebis zmnaTa versiis kategoriis struqturuli erTobis sakiTxebia ganxiluli q. lomTaTiZis, g. rogavas, n. maWavarianisa da sxvaTa SromebSi. tipologiurad qcevis kategoriis
identur kategoriad ganixileba adresatoba iaponurSi; a. xolodoviCi adresivis kategorias iaponur qcevasac ( )
uwodebs; qarTuli zmnis versiis da baskuri zmnis adresatobis
kategoriis tipologiuri analizia warmodgenili T. maxarobliZis SromebSi da sxv.
`qarTuli enis gramatikis safuZvlebSi~ a. SaniZem specialuri paragrafi ($417) miuZRvna qcevis sakiTxs indoevropul
enebSi; ivarauda, rom es kategoria aqac ganirCeva, Tumca ise mkafiod ara, rogorc qarTvelur enebSi da Zveli berZnulis aqtivis, pasivisa da mediumis SepirispirebiT aCvena, rom aqtivi da
pasivi konversiis, e.i. gvaris mixedviT Seezomebian erTmaneTs, xolo aqtivi da mediumi qcevis mixedviT. a. SaniZis am varaudis
kvaldakval Catarebuli kvlevis safuZvelze, qcevis qarTuli modelis analogiiT, germanulSi gamoiyo neitraluri, sasubieqto
da saobieqto versiis leqsikur-gramatikuli formebi (m. paiWaZe)...
IV. 4.5.2. qcevis kategoria qarTulSi. qcevis anu versiis
kategoria zmniT gamoxatuli moqmedebis kuTvnileba-daniSnulebas aRniSnavs, konkretulad ki _ kuTvnileba-daniSnulebiT mi-

540

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

marTebas subieqtsa da obieqts, an obieqtebs Soris. a. SaniZis


ganmartebiT, `subieqturi pirisa da obieqturi piris (an pirebis) ubralo aRniSvnis garda, qarTul zmnas moepoveba agreTve
saSualeba gamoxatos, rom
a) obieqti, romelsac obieqturi piri efardeba formaSi,
aravis kuTvnileba ar aris da arc visTvismea daniSnuli; an
b) obieqti moqmed pirs, anu subieqtur pirs ekuTvnis an
misTvis aris gankuTvnili; an kidev
g) erTi obieqti meores ekuTvnis an misTvis aris gankuTvnili (a. SaniZe).
am ganmartebis Sesabamisad, tradiciulad gamoiyofa saqceo
opoziciis sami wevri: saarviso, saTaviso da sasxviso, romelTac
Tav-Tavisi niSani uCanT:
s a a r v i s o qcevis forma gviCvenebs, rom pirdapiri obieqti aravisi kuTvnileba ar aris da arc visTvismea gankuTvnili
(daniSnuli): saxls vaSeneb, suraTs vxatav...
s a T a v i s o qcevis forma gviCvenebs, rom pirdapiri obieqti ekuTvnis moqmed pirs, subieqts, an misTvis aris gankuTvnili:
saxls viSeneb, suraTs vixatav...
saTaviso qcevas i- TavsarTi aqvs (i-xatav-s...) rogorc subieqturi, aseve obieqturi wyobis mxolobiTisa da mravlobiTis
yvela formaSi.
s a s x v i s o qcevis forma gviCvenebs, rom pirdapiri obieqti
iribs ekuTvnis an iribisTvisaa gankuTvnili: saxls vuSeneb, suraTs vuxatav...
sasxviso qcevis formebSi ori TavsarTi gvaqvs: u-, subieqturi wyobis samsave da obieqturi wyobis III pirSi: v-u-xatav, uxatav, u-xatavs (subieqtur da obieqtur wyobas III piris forma
saziaro aqvs) da i- obieqturi wyobis I da II piris formebTan:
m-i-Senebs, g-i-Senebs; m-i-Seneb, g-i-Seneb...
qcevis samwevrovani sistema gardamaval zmnebSia warmodgenili.
gansxvavebuli viTareba gvaqvs qcevis kategoriis gamoxatvis
TvalsazrisiT gardauval zmnebSi; aq gamoiricxeba rogorc pirdapiri obieqtis subieqtisadmi gankuTvnebis, _ aseve obieqtTaSorisi (pirdapiri da iribi obieqtis) mimarTebac, radgan gar-

IV. zmnis morfologia

541

dauval zmnas pirdapiri obieqti ar Seewyoba. Sesabamisad, gardauvali zmnis absoluturi (ganukuTvneli) forma relatiur,
subieqtis iribi obieqtisadmi gankuTvnebis gamomxatvel opoziciaSi saqceo opoziciis neitralur wevrad moiazreba: S e n d e b a _ u S e n d e b - a, T b e b - a _ u - T b e b - a, i - x a t e b - a _ e - x a t e b - a... w u x - s _ u - w u x - s... rogorc vxedavT, gansxvaveba
gvaqvs markirebaSic: doniani da uniSno vnebiTebis, aseve, saSuali gvaris formaTa erT nawilSi neitraluri formis nulovan
(-) da saobieqto formis u- prefiqss, prefiqsiani vnebiTebis
neitralur da sasxviso qcevis formebSi i- da e- prefiqsebi
enacvleba; Sdr.:
neitraluri
saobieqto
Sendeba
u-Sendeba
Tbeba
u-Tbeba
i-xateba
e-xateba.
es Senacvleba bunebrivad svams prefiqsian vnebiTebSi i- da
e- prefiqsTa statusis sakiTxs: zogi mkvlevari maT qcevis niSnebad miiCnevs, zogi _ gvarisad.
i- da e- prefiqsebi vnebiTis niSnebia. qcevis mniSvneloba
maT SeTvisebuli aqvT: i- prefiqsian absolutur vnebiTSi qcevis
Sinaarsi (ukuTqmiTi) SeiZleba mxolod kuTvnilebis Sinaarsis
mqone relatiur vnebiTebTan SepirispirebiT gaCndes. a. SaniZe
aRniSnavs, rom i-wereba da e-wereba orive ukuTvneli formaa da
e-wereba formam kuTvnilebiToba saTanado konversiul aqtivTan
SepirispirebiT SeiZina: `amis mixedviT, enian vnebiTSi qceva aris,
magram ise mkafiod gamoxatuli ara, rogorc sufiqsiansa da
uniSno vnebiTSi, an kidev saSual zmnebSi~.
masalis analizi gviCvenebs, rom absolutur inian vnebiTebSi gamoxatuli pasiuroba, romelic subieqts miewereba, enian
vnebiTebSi irib obieqts ganekuTvneba (an miemarTeba), Sdr.: ewereba _ iwereba m i s i, m i s T v i s an m a s z e, evarcxneba _ ivarcxneba m i s i, eleweba _ ileweba m i s i, enaxeba _ inaxeba m i s i,
ezrdeba _ izrdeba m i s i an m i s T v i s, epoba _ ipoba m i s i da
sxv.
rigiTobis mixedviT, zmnis xmovani prefiqsebis pozicia
identuria, _ daismis Zireuli morfemis win (piris niSnis momdevnod); qcevis morfemaTa erT rangSi gaerTianebis pirobad mi-

542

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Cneulia maTi gramatikuli mimarTebis identuri (mag., saobieqto


da sasubieqto qcevis niSnebi) an relatiur-identuri (mag., sasubieqto qceva da vnebiTi gvaris niSnebi) mniSvnelobebi (m. damenia).
damkvidrebuli `saarviso~ `saTavisos~ da `sasxvisos~ paralelurad ixmareba da upiratesoba eniWeba ufro zust terminebs _ neitralurs, sasubieqtos (`subieqtisTvis gankuTvnils~)
da saobieqtos (`obieqtisTvis gankuTvnils~).
qarTulSi qcevis kategoriis samwevrian sistemad (neitraluri, sasubieqto, saobieqto) interpretaciis paralelurad arsebobs qcevis kategoriis orwevrovan sistemad (sasubieqto : saobieqto) warmodgenis cdebic (q. lomTaTiZe... f. erTeliSvili...).
qcevis kategoriis orwevrovan sistemad gaazrebas safuZvlad udevs qcevis cnebis zogadi gansazRvrisa (kuTvnilebiTi
urTierTobis gamoxatva) da qcevis kerZo saxeobis, neitraluri
(saarviso) wevris cnebis gansazRvris (kuTvnilebiTi urTierTobis gamouxatveloba) araTanazomadoba: forma, romelic ar gamoxatavs kuTvnilebiT urTierTobas, ver iqneba am opoziciis
srulfasovani wevri.
sasubieqtosa da saobieqto qcevebTan SepirispirebiT gamoiyofa saarviso anu neitraluri qceva: aSenebs, akeTebs, zrdis, xatavs, Tesavs... amgvar zmnebSi ara Cans, visTvisaa gankuTvnili moqmedeba: zmnis TavsarTi amaze arafers gveubneba _ wers arn. Ciqobava.
erTgvari araTanabarzomadoba Sinaarsis planSi (qcevis kategoriis zogadi cnebisa da qcevis saxeobaTa ganmartebebisa),
a. SaniZis mier qcevis aRniSvnaSi warTqmiTi da ukuTqmiTi formebis SemotaniTaa Sejerebuli: neitraluri wevri opoziciisa ganisazRvreba rogorc forma, romelic kuTvnileba-daniSnulebis
aRuniSvnelobiT (xatavs, a-Senebs) upirispirdeba sasubieqto da
saobieqto qcevebis kuTvnileba-daniSnulebis mniSvnelobis gamomxatvel formebs (i-xatavs, i-Senebs...; u-xatavs, u-Senebs). qcevis
SinaarsSi kuTvnileba-daniSnulebis TvalsazrisiT nulovani
mniSvnelobis SemotaniT SesaZlebeli gaxda qcevis kategoriis binaruli opoziciiT daxasiaTebac:

IV. zmnis morfologia

kuTvnileba ganusazRvreli
|
neitraluri
grdm. xatavs, a-Senebs
grduv. Tbeba, wux-d-eba, i-maleba

543

kuTvnileba gansazRvruli
/\
sasubieqto saobieqto
i-xatavs,
u-xatavs,
i-Senebs
u-Senebs
u-Tbeba,
u-wuxdeba,
e-maleba

IV. 4.5.3. qceva da gardamavloba. qcevis zogadi ganmartebisagan gansxvavebiT, romlis mixedviTac qceva ganisazRvreba `subieqtsa da irib obieqts Soris an obieqtebs Soris~ kuTvnilebadaniSnulebis urTierTobiT (ix. lingvisturi enciklopediuri
leqsikoni, 1990; g. rogava, z. keraSeva, 1966); qcevis saxeobaTa
(saarviso, saTaviso, sasxviso) a. SaniZiseuli ganmartebebi p i r d a p i r i o b i e q t i s k u T v n i l e b a - d a n i S n u l e b a s afiqsireben, rac TavisTavad gulisxmobs, rom am TvalsazrisiT qceva
g a r d a m a v a l i z m n i s k a t e g o r i a a . a. SaniZe aRniSnavs kidec, rom `qcevaTa bunebisa da Tvisebis gamoxatva ufro gardamavali zmnis saSualebiT aris SesaZlebeli~. es sakiTxi samecniero
literaturaSi drodadro ismis. Sdr., `qcevis kategoria zogadad iqmneba subieqtisa da obieqtis urTierTobis niadagze da
amitom: iq, sadac obieqti ar moipoveba (e.i. erTpirian zmnebSi),
qcevis sakiTxic ar daismis. qcevaze laparaki mxolod orpirian
da sampirian zmnebSi SeiZleba~ (arn. Ciqobava). am faqtidan keTdeba iseTi daskvnac, rom qcevis kategoria gardamavali zmnis kategoriaa da gardauval zmnebs (vnebiTsa da saSuals) qcevis mixedviT sapirispiro formebi da, Sesabamisad, qcevis kategoria
ar ewarmoeba. aRniSnulia, rom qcevis aseTi gaazreba gardauval
zmnebSi agvacilebs vnebiTis i-, e- prefiqsTa qcevis formantebad
miCnevas, xolo i-/u- prefiqsebs (m-i-Sendeba, g-i-Sendeba, u-Sendeba) oden iribi obieqtis gamoxatvis kvalifikacia miecema (a. oniani).
Tumca es realoba imasac afiqsirebs, rom mag., gardauvali
relatiuri vnebiTebi: uSendeba (mas saxli), ukeTdeba (mas saqme),
ufiTrdeba (mas saxe), uSreba (mas piri)... yvela gadmogvcems kuTvnilebas, yvelgan kuTvnileba saobieqtoa. yvelgan am saobieqto

544

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

qcevis Sesabamisi u- TavsarTi gvaqvs. saobieqto qcevaSi ori obieqti unda gvqondes, erTi obieqti unda iyos gankuTvnili meorisaTvis, magram aq mxolod erTi obieqti gvaqvs: aq saobieqto qceva aRniSnavs, rom obieqtisaTvis subieqtia gankuTvnili: skolas
uSendeba axali saxli _ saxli skolisaa, skolisaTvis axali saxli Sendeba. zmnis subieqti (saxli) gankuTvnilia obieqtisTvis
(skolas) (arn. Ciqobava).
warmovadgenT gardamaval da gardauval zmnebSi qcevis gamoxatvis ZiriTad Taviseburebebs.
gardamavali da gardauvali zmnebi saqceo sistemebis realizaciis mixedviT erTmaneTisagan gansxvavdebian rogorc 1) gamoxatulebis, aseve 2) Sinaarsis planebis mixedviT:
1) gamoxatulebis planis mixedviT, gardamaval (moqmedebiTi
gvaris) zmnebSi qcevis samwevrovani sistema gvaqvs (neitraluri,
sasubieqto, saobieqto): xatavs, i-xatavs, u-xatavs..., a-Senebs,
i-Senebs, u-Senebs...
gardauval (vnebiTebsa da saSuali gvaris) zmnebSi _ orwevriani (neitraluri, saobieqto): i-xateba, e-xateba... Sendeba,
u-Sendeba..., Tbeba, u-Tbeba; wuxs, u-wuxs..., Cans, u-Cans... gardauval zmnebs ara aqvT sasubieqto qceva.
2) Sinaarsis planis mixedviT, gardamaval zmnebSi neitraluri qcevis forma aRniSnavs, rom pirdapiri obieqti aravisi
kuTvnileba ar aris: xatavs is suraTs. sasubieqto _ aRniSnavs,
rom pirdapiri obieqti ekuTvnis subieqts: i-xatavs is suraT-s;
saobieqto qcevis forma aRniSnavs, rom pirdapiri obieqti miekuTvneba irib obieqts: u-xatavs is mas s u r a T s , u-Senebs is mas
saxls.
gardauvali zmnebis neitraluri qcevis formiT subieqti
aravisi kuTvnileba ar aris: ixateba s u r a T i , Sendeba s a x l i,
Tbeba o T a x i, wuxs g u l i, Cans f s k e r i; sasxviso qcevis formiT ki subieqti ekuTvnis irib obieqts: e-xateba mas s u r a T i,
u-Sendeba mas s a x l i, u-Tbeba mas o T a x i..., u-wuxs mas g u l i,
u-Cans mas f s k e r i...
gardamavali (moqmedebiTi gvaris) da gardauvali (vnebiTi
da saSuali gvaris) zmnebis qcevaTa sistemebSi dafiqsirebuli
sxvaoba gamoxatulebisa da Sinaarsis planis mixedviT, gardama-

IV. zmnis morfologia

545

val da gardauval zmnebSi gadanawilebul gvaris saopozicio


formebs Soris moqmedi konversiis meqanizmiT ixsneba.
neitraluri qcevis formebiT gardamaval moqmedebiTi gvaris zmnebSi (mxatvarma daxata suraTi, daviTma Seawuxa mezobeli) kuTvnilebiTi urTierToba ar aisaxeba: pirdapiri obieqti
aravis ekuTvnis; Sesabamisad, es urTierToba ar aisaxeba konversiuli vnebiTebisa da saSuali gvaris absolutur formebSi (ixateba suraTi, Sewuxda mezobeli, wuxs mezobeli).
sasubieqto qcevis Sinaarsi gulisxmobs an imas, rom pirdapiri obieqti subieqtisTvisaa daniSnuli, gankuTvnili (daviTma
aiSena saxli = daviTma aaSena saxli TavisTvis), an kidev imas,
rom pirdapiri obieqti subieqtisaa (daviTma Tavi gaitexa _ aq
`Tavi~ daviTisaa), sasubieqto qcevis formebi konversias ar eqvemdebareba, am wesidan gamonakliss Seadgens formiT sasubieqto
da funqciiT neitraluri zmnebi: Se-i-naxavs _ Se-i-naxeba, wa-ikiTxavs _ wa-i-kiTxeba, ga-i-gebs _ ga-i-geba, i-wyebs _ i-wyeba da
misT.
Teoriulad, sasubieqto qcevis konversiuli vnebiTis formaSi gramatikuli subieqti (realuri, logikuri pirdapiri obieqti) unda miekuTvnebodes vnebiTis SesityvebaSi gamovlenil
qvemdebarisebr ubralo damatebas (realur subieqts), Tuki aseTi damateba SesityvebaSi iqneba warmodgenili: daviTma aiSena
saxli _ saxli aSenda daviTis mier misTvis; magram aseTi sasubieqto qcevis konversiuli mimarTeba vnebiTebSi ar realizdeba.
saobieqto qcevis formula _ pirdapiri obieqti ekuTvnis
irib obieqts _ konversiis (realuri obieqtis gramatikul subieqtad moqcevis) Sedegad realizdeba saTanado konversiuli
SinaarsiT: subieqti ekuTvnis irib obieqts: daviTma a-u-Sen-a saxli mezobels > saxli a-u-Senda mezobels...
gardauvali absoluturi formebi, gansakuTrebiT vnebiTi
gvarisa (i-xat-eb-a, Sen-d-eb-a, Tb-eb-a...), mxolod zedapiruli
struqturis Cvenebis safuZvelze SeiZleba miviCnioT erTvalentian formebad (Sdr., i-xat-eb-a suraTi < i-xat-eb-a suraTi mxatvris mier); amosavali bazisuri struqturis mixedviT (da-xat-a,
a-a-Sen-a, ga-a-Tbo... man is), isini orvalentiani zmnebia. amasTan,
konversiuli pasivebi mniSvnelobiTac Seesabamebian saTanado aqtivebs, imeoreben konversiuli aqtivebis semantikas. Sdr.:

546

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

neitraluri qceva:
saobieqto qceva:

moqm. a-Senebs is saxls


vneb. Sendeba saxli (viRacis mier)
moqm. u-Senebs is mas saxls
vneb. u-Sendeba mas saxli (viRacis mier)

ase rom, vnebiTi gvaris zmnaTa absoluturi formebi kuTvnilebis gamomxatvel saTanado relatiur formebTan opoziciaSi (i-xateba is _ e-xateba is mas, Sen-d-eba is _ u-Sen-d-eba is
mas, Tbeba is _ u-Tbeba is mas...) saqceo sistemis neitraluri
wevris adgils ikaveben (T. uTurgaiZe); es exeba saSuali gvaris
absolutur formebsac; saSuali gvaris absoluturi forma gvaris mixedviT upirispirdeba saTanado aqtivs (a-wuxeb-s _ wuxs...) da pirianobis mixedviT _ relatiur saSuals (wuxs is _
u-wuxs is mas, Rirs is _ u-Rirs is mas, Cans is _ u-Cans is mas).
formobrivad, rogorc gardamavali zmnebis samwevriani sistemis, aseve, gardauval zmnaTa orwevriani sistemis opoziciuri
calebi erTmniSvnelovnad akmayofileben morfologiuri opoziciis funqcionirebisaTvis saWiro moTxovnebs: gardamaval samwevrovan sistemebSi markirebulia opoziciis minimum ori wevri:
neitraluri: xatavs, sasubieqto: i-xatavs, saobieqto: u-xatavs
a-Senebs
i-Senebs
u-Senebs
gardauval orwevrovan sistemebSi markirebulia opoziciis
minimum erTi wevri:
neitraluri:

Sendeba
Tbeba
i-xateba
wuxs
Cans

saobieqto:

u-Sendeba
u-Tbeba
e-xateba
u-wuxs
u-Cans

IV. 4.5.4. qcevis sakiTxi III seriis formebSi


(gardamavali da gardauvali zmnebis mixedviT)
g a r d a m a v a l z m n a s III seriaSi qcevis sami formidan (neitraluri, sasubieqto da saobieqto) mxolod erTi forma rCeba, isic mwkrivTa mixedviT gansxvavebuli markirebiTaa warmodge-

IV. zmnis morfologia

547

nili: I TurmeobiTSi i-/ u- prefiqsebiT, II TurmeobiTsa da III


kavSirebiTSi e- prefiqsiT:
I TurmeobiTi a-m-i-Seneb-i-a da-m-i-xatav-s
a-g-i-Seneb-i-a da-g-i-xatav-s
a-u-Seneb-i-a
da-u-xatav-s
II TurmeobiTi a-m-e-Senebin-a da-m-e-xata
a-g-e-Senebin-a da-g-e-xat-a
a-e-Senebin-a
da-e-xat-a
III kavSirebiTi a-m-e-Senebino-s da-m-e-xato-s
a-g-e-Senebino-s da-g-e-xato-s
a-e-Senebino-s da-e-xato-s
qcevis mniSvneloba, sapirispiro formebis uqonlobis gamo,
gardamaval zmnaTa III seriis formebSi neitralizebulia. es
mniSvneloba SeiZleba mxolod aRweriTad gadmoices:
neitraluri: amiSenebia, sasubieqto: amiSenebia C e m T v i s ,
saobieqto: amiSenebia m i s T v i s ...
g a r d a u v a l z m n e b s saobieqto qcevis prefiqsi III seriis
formaSi ar gadahyveba, magram `qcevebri gansxvaveba ramdenadme III
seriaSi SeuZliaT mogvcen sapirispiro formebis wyalobiT~ (a.
SaniZe).
I

da

saarv.
sasxv.
saarv.
sasxv.
saarv.
sasxv.

II seria
awmyo
Sendeba
u-Sendeba
Tbeba
u-Tbeba
i-xateba
e-xateba

wyvet.
a-Senda
a-u-Senda
ga-Tba
ga-u-Tba
da-i-xata
da-e-xata

III seria
I Turm.
II Turm.
a-Senebula a-Senebuliyo
a-h-Senebia a-h-Seneboda
ga-mTbara
ga-mTbariyo
ga-sTbobia ga-s-Tboboda
da-xatula da-xatuliyo
da-h-xatvia da-h-xatvoda

gardauval zmnaTagan, saSuali gvaris zmnebis erT nawils


qcevis kategoria ar ewarmoeba: daobs, cxovrobs, cxarobs, Warbobs, Zalaobs, xarobs da a.S. maT ara aqvT qcevis mixedviT saopozicio calebi; meore nawils awmyos wris mwkrivebSi (awmyoSi,
uwyvetelsa da awmyos kavSirebiTSi) udasturdeba qcevis sapirispiro formebi (neitraluri _ saobieqto): brwyinavs _
u-brwyinavs, brunavs _ u-brunavs, duRs _ u-duRs, xurs _

548

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

u-xurs, mwifs _ u-mwifs, elavs _ u-elavs, Cans _ u-Cans, wuxs


_ u-wuxs... sxva mwkrivebs saSuali gvaris zmnebi sakuTari fuZiT
ver awarmoebs da bevr SemTxvevaSi naklul paradigmas saTanado
aqtivis (an pasivis) formiT ivsebs, Tumca paradigmis Sevseba
mxolod neitralur wevrebs exeba: wuxs, i-wuxebs, i-wuxa, u-wuxia; brunavs, i-brunebs, i-bruna, u-brunia... sasxviso qcevis formebis nakluli paradigmis Sevseba ar xdeba.
mediopasivTa erT nawils da `statikur vnebiTebs~ qcevis
paradigma mxolod awmyos mwkrivSi aqvT: gdia _ u-gdia, h-gia _
u-gia, h-kidia _ u-kidia, s-weria _ u-weria, xatia _ u-xatia da
a.S.
e. w. myofadis wris mwkrivebsa da II seriaSi qcevis orive,
neitralur da sasubieqto, formas vnebiTis erTi, eniani forma
enacvleba: e-gdeba _ e-gdo, e-geba _ e-go, e-kideba _ e-kida, e-wereba _ e-wera... da, bunebrivia, qcevis gagebac aRar gvaqvs. qcevis
gageba ara gvaqvs am zmnebis III seriaSic, aq awmyos mwkrivis saopozicio formebs mxolod erTi forma enacvleba: h g d e b i a ,
h g e b i a , h k i d e b i a , s w e r e b i a ...
saqceo sistemis im saxiT Camoyalibeba, rac dRevandel qarTulSi gvaqvs, qarTvel gramatikosTa ramdenime Taobis kvlevisa
da gansjis nayofia. es kvlevebi ZiriTad xazebSi pirisa da qcevis, gvarisa da qcevis gramatikul movlenaTa Rrmad Seswavlisa
da SemdgomSi maTi urTierTgamijvnis tendenciiTaa niSandoblivi.
a. SaniZe, romelmac didi wvlili Seitana qcevis kategoriis damuSavebaSi, SemoiRo da daamkvidra termini `qceva~, `qarTuli zmnis saqcevSi~ (1926) aRniSnavda: `qarTuli zmnis warmoebas
egreT wodebuli qcevaTa mixedviT, pirvelad yuradReba kote
dodaSvilma miaqcia, Semdeg mas Seexo n. mari.~ qarTuli enis adrindeli gramatikebis Seswavla gvarwmunebs, rom am saqmeSi sxva
gramatikosebsac udevT wili (b. jorbenaZe).
IV. 4.5.5. qcevis saxeebi da maTi warmoeba. rogorc iTqva,
qcevis saxeobaTa realizaciis TvalsazrisiT, qarTulSi gardamavali da gardauvali zmnebi erTmaneTs upirispirdebian.

IV. zmnis morfologia

549

gardamaval, moqmedebiTi gvaris zmnebSi qcevis samwevrovani


sistema fiqsirdeba; tradiciuli rigiT gramatikebSi qcevis
formebi ase saxeldeba:
neitraluri (saarviso);
xatavs, a-Senebs
sasubieqto (saTaviso):
i-xatavs, i-Senebs
saobieqto (sasxviso):
u-xatavs, u-Senebs
g-i-xatavs, g-i-Senebs
m-i-xatavs, m-i-Senebs...
gardauval zmnebSi qcevis kategoria SezRudulia, is yvela
gardauvals ar ewarmoeba, gansakuTrebiT _ saSuali gvaris
zmnebs; amasTan, gardauval zmnebSi, gardamavlebisagan gansxvavebiT, qcevis mxolod ori saxeoba dasturdeba, gvaklia sasubieqto qcevis forma. qcevis am formiT gamoixateba kuTvnilebiTi
urTierToba pirdapiri obieqtisa da subieqtisa (pirdapiri obieqti ekuTvnis subieqts): pirdapiri obieqti ki gardauval zmnas
ar Seewyoba da, Sesabamisad, sasubieqto qceva gardauvali zmnebisTvis SeuTavsebelia. ase rom, gardauval zmnebSi qcevis ori
saxe gamoiyofa: neitraluri da saobieqto. warmovadgenT qcevis
saopozicio calebs vnebiTi da saSuali gvaris zmnebSi:
vnebiTi gvari
saSuali gvari
neitraluri: Sendeba, Tbeba, i-xateba
wuxs, Cans
saobieqto:
u-Sendeba, u-Tbeba, e-xateba u-wuxs, u-Cans
g-i-wuxs, g-i-Cans
m-i-wuxs, m-i-Cans...
qarTuli sagramatiko literaturis tradiciis mixedviT,
qcevaTa saxeebis CamoTvla-ganxilvas, Cveulebriv, neitraluri
(saarviso) qceviT iwyeben. arsebobs qcevis formaTa sxvagvari rigiTobac. imis gaTvaliswinebiT, rom qcevis kategoria kuTvnileba-daniSnulebiT urTierTobebs gamoxatavs, TiTqos ufro marTebuli Cans qcevis formaTa im rigiT ganxilva, sadac jer kuTvnileba-daniSnulebiTi formebi iqneba warmodgenili da mere am
mniSvnelobisagan carieli formebi (Sdr., gvaris kategoriis saopozicio wevrTa rigi: m o q m e d e b i T i , v n e b i T i , s a S u a l i
(arc aqtivia da arc pasivi).

550

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

`qarTuli enis zogad daxasiaTebaSi~ arn. Ciqobava sasubieqto da saobieqto qcevebis daxasiaTebis Semdeg ganixilavs saarviso (neitralur) qcevas.
qcevis kategoriis saopozicio formaTa aseTi rigi sxva
mkvlevrebTanac gvaqvs (m. damenia; a. oniani). aq Cven isev tradiciulad dadgenil rigiTobas davicavT.
IV. 4.5.6. neitraluri (saarviso) qceva. saarvisoa (neitraluri) forma, romelic gviCvenebs, rom pirdapiri obieqti aravisi kuTvnileba ar aris da arc visTvismea gankuTvnili (daniSnuli): `saxls vaSeneb~ (a. SaniZe). v-a-Seneb forma arafers gveubneba obieqtis (s a x l i ) kuTvnilebiTobis Sesaxeb; arsaidan Cans,
rom is visTvisme iyo gankuTvnili an daniSnuli. saxls, marTalia, me vaSeneb, magram zmna arafers gveubneba C e m T v i s vaSeneb
Tu s x v i s T v i s, amis dakonkretebisTvis aSenebs zmnas unda davurToT saTanado kuTvnilebiTi nacvalsaxelebi: C e m T v i s vaSeneb, S e n T v i s vaSeneb, m i s T v i s vaSeneb... an unda SevucvaloT
qcevis saxeoba: sasubieqto _ v-i-Seneb, saobieqto _ v-u-Seneb.
neitraluri (saarviso) qceva sasubieqto da saobieqto qcevebTan
SepirispirebiT dgindeba, rogorc mniSvnelobis, aseve formis
TvalsazrisiT. qcevis warTqmiTi (sasubieqto, saobieqto) formebisagan gansxvavebiT, is ukuTqmiTi formaa, amitomac neitraluria, masSi kuTvnilebiTi urTierToba gansazRvruli ar aris arc
formalurad _ gamoxatulebis planSi da arc funqciurad _
Sinaarsis planSi.
miuxedavad imisa, rom neitraluri qcevis formebSi kuTvnilebiTi urTierToba gamoxatuli ar aris, mainc gamoiyofa qcevis uniSno da niSniani warmoeba - da a- prefiqsiT:
uniSno: wers, grexs, Txris, Wris, texs, xatavs, yris da sxv.
niSniani: a-gebs, a-Senebs, a-Tbobs, a-qrobs, a-Srobs, a-ngrevs...
gardamaval da gardauval zmnaTa erT wyebasTan, neitraluri qcevis formebSi gamovlenili dapirispireba a- xmovan-prefiqsian da uxmovanprefiqso formebs Soris (xatavs _ a-xatavs, xatia _ a-xatia...), moqmedebis ama Tu im saganTan lokalizaciis
TvalsazrisiT situaciis qvekategoriad ganixileba (ix. aqve).

IV. zmnis morfologia

551

gardamavali zmnis neitraluri qcevis formebi pirianobis


mixedviT orpirianebic arian (upiratesad) da sampirianebic
(sTxova, miswera, mohkveTa, hkiTxa da a.S.).
Tumca gvaqvs SemTxvevebi, roca saarviso qcevis formiT
warmodgenil moqmedebiTi gvaris zmnebs pirdapiri obieqti ar
Seewyoba: aTenebs, aRamebs, acxunebs, anaTebs, abolebs, miabakunebs, miabijebs, aTbobs, agvianebs... (is); aseTi erTpiriani formebi, bunebrivia, qcevis ukuTqmiTi mniSvnelobiT gardamavali
zmnis saqceo paradigmaSi ver Canacvldeba. paralelurad es
formebi orpirianadac gvxvdebian: aTenebs R a m e s, aRamebs d R e s,
mze acxunebs, magram: `mze metad acxunebda g a r e m o s~ (g. wer.),
mze anaTebs, magram: `s a m o T x e s a c aqedamve eg anaTebs~ (ilia),
abolebs, magram: `luarsabi ocnebaSi iyo da abolebda C i b u x s a~ (ilia), miabakunebs, magram: `dobilebi boranis daRmarTze miabakunebdnen q o S e b s a~ (`lit. saq.~), miabijebs, magram: `dinjad
f e x s miabijebda husein aRa~ (uiaraRo) da a. S.
obieqtian formebs, Tuki semantikuri xasiaTis SezRudva ar
iqneba (mag.,*icxunebs mzes, *ucxunebs mas mzes), qcevis paradigma
sruli aqvT: aTenebs _ iTenebs _ uTenebs, anaTebs _ inaTebs _
unaTebs, abolebs _ ibolebs _ ubolebs, miabakunebs _ miibakunebs _ miubakunebs...
formalurad moqmedebiTi gvaris neitraluri qcevis identuria a- _ -eb konfiqsiani a-caxcaxeb-s, a-cieb-s, a-JrJoleb-s,
a-xurv-eb-s (mas) msgavsi semantikis erTvalentiani, oden obieqturi wyobis zmnebi; subieqtis formaluri niSani -s zmnaSi warmodgenilia, magram winadadebaSi is ar Cans: `am anomalur formebSi gamoricxulia qmedebis Camdenis neba, anu avadobis gamowveva
(maciebs, makankalebs, maxurvebs) avadmyofis nebis gareSe xdeba
(T. uTurgaiZe). qcevis sapirispiro formebi am zmnebs ar ukeTdeba da amdenad isini qcevis mniSvnelobas ver gamoxataven.
a- prefiqsi gvxvdeba gardauvali statikur zmnebis oden awmyos mwkrivSi, aqvs qcevis mixedviT saopozicio sasxviso formac
da, amdenad, saqceo sistemis neitraluri wevria: a-bia _ u-bia,
a-nTia _ u-nTia, a-wyvia _ u-wyvia...
gardauval zmnebSi qcevis kategoriis funqcionirebis marTebulobis Sesaxeb ukve gvqonda msjeloba, mokled SegaxsenebT:

552

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

1. gardauvali zmnis orwevrovan sistemaSi gvaqvs opoziciuri mimarTeba: markirebulia erTi wevri _ saobieqto qcevis
forma.
2. gardauvali zmnis saobieqto qcevis Sinaarsobrivi gansxvaveba gardamavali zmnis saobieqto qcevisagan gapirobebulia
konversiis meqanizmiT.
3. amave konversiis meqanizmiT aris gapirobebuli gardauval zmnebSi neitraluri qcevis saopozicio calad qcevis Sinaarsis realizaciisaTvis arasakmarisi erTpiriani formis warmodgena. moqmedebiTi gvaris bazisur struqturaSi (yovel SemTxvevaSi, i- prefiqsiani vnebiTebisaTvis) amosavali orpirianobaa.
4. konversivebsa da bazisur formebs Soris daculia funqciuri identoba: moqmedebiTi gvaris saqceo sistemis neitralur (saarviso) wevrs Seesabameba vnebiTi gvaris saqceo sistemis
neitraluri wevri.
da kidev: qcevis neitralur formebs SeiZleba hqondeT
kuTvnilebiTi Sinaarsi: dalia, SeWama, Sesva da misT. formiT saarvisoa, SinaarsiT _ saTaviso. Sdr.: `daviTma saxli aiSena~: aiSena saTaviso qcevaa; i- prefiqsi miuTiTebs imaze, rom `obieqti~
saxli subieqtisTvisaa gankuTvnili. `daviTma erTi xelada Rvino
d a l i a ~, `dalia~ saTaviso qceva aRar aris, s a a r v i s o a . gana
cxadi ar aris, rom Tu `daviTma dalia~, daleuli Rvino `subieqtisTvis gankuTvnili~ aRmoCndeba. rasakvirvelia, amaSi eWvis
Setana SeuZlebelia, magram amaze fuZe miuTiTebs da ara zmnis
prefiqsi (i-); sxvanairad rom vTqvaT, saTavisooba aq morfologiuri saSualebebiT ki ar aris aRniSnuli, aramed leqsikuri saSualebiT; es rom qcevas aCendes, zmna ( )
rusulSi saTaviso qceva iqneboda, rusul zmnas ki qceva ara
aqvs _ q c e v a m o r f o l o g i u r i k a t e g o r i a a d a s a T a n a d o a f i q s i T u n d a i q n e s w a r m o d g e n i l i da ara fuZis mniSvnelobiT (arn. Ciqobava). aseTi zmnebia svams, Wams,
xvreps, wrupavs, nTqavs da misT. leqsikurad saTaviso da morfologiurad saarviso (neitraluri) qcevis zmnebi. saarviso
qcevis formebiT kuTvnilebiTobis gamoxatvis sakiTxs a. SaniZem
`safuZvlebSi~ calke paragrafi uZRvna ($ 413).
es Seusabamoba zogadad formisa da Sinaarsis mimarTebis
sakiTxebs aCens. aseve: p i r i daaRo, T v a l i gaaxila da ara *pi-

IV. zmnis morfologia

553

ri daiRo, *Tvali gaixila da sxva amgvar SemTxvevebs Sesityvebis


Semadgenel wevrTa semantika gansazRvravs.
gardamavali zmnebis mier pirdapir obieqtad somaturi saxelebis (sxeulis nawilebis) Sewyobisas erTgvari kanozomiereba
ikveTeba, saarviso qcevis formebi saTavisos mniSvnelobiT pirdapir obieqtad igueben iseT somatur saxelebs, romlebic moZraobis garkveuli unariT xasiaTdebian: piri, Tvalebi, cxviri, wamwamebi... Sesabamisad, gvaqvs p i r i daaRo da ara _ *p i r i daiRo,
T v a l e b i moWuta da ara _ *T v a l e b i moiWuta, w a m w a m e b i
daaxamxama da ara _ *w a m w a m e b i daixamxama, c x v i r i daacemina
da ara _ c x v i r i daicemina... (magram: Tvali gamoiTxara, Tvalebi moifSvnita, ena moikvnita...). saTaviso qcevis formebi ki iseT
somatur saxelebs irCeven, romelTac moZraobis unari ara aqvT:
Tma, muxli, kbilebi... T m a daivarcxna, m u x l i moiyara, k b i l e b i gaixexa... (m. maWavariani). Tumca aseTi ganawileba absoluturi ar aris, Sdr.: y u r e b s daicqvets igivea, rac y u r e b s
dacqvets:
pirutyvi Sedga, moixeda da daicqvita y u r e b i (a. yazb.) _
gaiozma erTxel kidev dacqvita y u r e b i (l. qiaC.)
cixelma s a x e ufro moiRuSa (vaJa) _
s a x e moRuSa [cugnam] da wyeniT usayvedura aleqsis (g. kaWax.)
salomem moiWmuxna p i r i s a x e (l. ardaz.) _
moxucma moWmuxna Tavisi xmeli amayi s a x e (e. ninoS.)...
varikebma gverdze moiRrices k i s r e b i (vaJa) _
sardalma amxanagebisaken k i s e r i moRrica (vaJa)
tkiviliT viRrWen k b i l s a o (d. guram.) _
tyve k b i l e b s aRrWens da cdilobs, unda gaixsnas xelebi
(vaJa) (qegl)
da piriqiT:
Seinaxa, daiWira, ixila, isrola da a.S. formiT saTavisoa,
SinaarsiT _ saarviso.
gauSva (m a n i g i ), upasuxa, ukbina da sxv. _ formiT sasxvisoa da SinaarsiT _ saarviso. aseTi SemTxvevebi sistemis
Camoyalibeba-ganviTarebisa da misi Semadgeneli wevrebis semantikuri da gramatikuli Taviseburebebis gaTvaliswinebiT unda iqnes ganxiluli.

554

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

IV. 4.5.7. sasubieqto (saTaviso) qceva. sasubieqto qceva


aRniSnavs pirdapiri obieqtis kuTvnilebiT urTierTobas subieqtTan. es forma yovelTvis orpiriania, gardamavali, Seiwyobs
subieqtsa da pirdapir obieqts da kuTvnilebiTi urTierTobac
maT Soris myardeba. `subieqti moqmedebs T a v i s a z e an TavisTvis da amitomaa, rom am formas s a T a v i s o anu s a s u b i e q t o
daerqva~ _ aRniSnavs a. SaniZe.
a. SaniZis es ganmarteba (`subieqti moqmedebs Tavisaze an
TavisTvis~) arsebiTad moicavs sasubieqto qcevis gamoyenebis SemTxvevebs qarTulSi. sisrulisaTvis aq SeiZleba daematos kidev
ori mniSvneloba, romelsac Tavadac asaxelebs: 1. subieqtis moqmedeba T a v i s T a v z e (Tavs iklavs, Tavs itanjavs...) da 2. subieqtis moqmedeba T a v i s k e n (toti Tavisken miiwoda, jibisken waiRo xeli, Tavisken miizida...).
subieqtis T a v i s T a v z e moqmedebis SemTxvevebs a. SaniZe
exeba saTaviso qcevis formaTa xmarebis im SemTxvevebTan, sadac
aRwerilia subieqtis moqmedeba Tavis sxeulze, an Tavis sxeulis
nawilebze (`moqmedeba T a v i s a z e ~): t a n i da-i-bana, T a v i mo-ifxana, T v a l e b i amo-i-wminda... a. SaniZe SeniSnavs: `igive ambavia
arsebiTad, roca vambobT: T a v i mo-i-kla, s u l i wa-i-wymida da
misT.~ (a. SaniZe).
T a v s moiklavs, T a v s itanjavs, T a v s iRupavs, T a v s ixrCoba, s u l s iwymeds da a.S. ra Tqma unda, ar aris `moqmedeba
Tavisaze~ da es q e g l i s ganmartebebiTac dasturdeba:
T a v s moiklavs _ 1. sicocxles moispobs, TviTmkvlelobas
Caidens; T a v s itanjavs _ tanjvas ayenebs Tavis Tavs, T a v s iRupavs _ iRupeba Tavisive mizeziT, T a v s ixrCobs _ Tavs iklavs,
sicocxles ispobs daxrCobiT, CamoxrCobiT, s u l s iwyme[n]ds _
Zv. viTomda suls iRupavs...
saTaviso qcevis gamoyenebis SemTxvevebi subieqtis moqmedebis sakuTar TavTan mimarTebis sxvadasxva niuansis mixedviT SeiZleba ramdenime jgufad warmovadginoT:
a) subieqtis `moqmedeba TavisTavze~: Tavs iklavs, Tavs iwonebs, Tavs igdebs, suls iwymends...
b) subieqtis `moqmedeba Tavisaze~: tans ibans, Tavs iqeqavs,
mklavs iRrZobs, Wrilobas iSuSebs...

IV. zmnis morfologia

555

g) subieqtis `moqmedeba TavisTvis~: davalebas iwers, fuls


ijibavs, saxls iSenebs, qonebas inawilebs...
d) subieqtis `moqmedeba Tavisken~: iSvers TiTs, xels (Cemken, Senken, misken), moimxrobs, iwevs tots (Tavisken), iwvdis Tavisken, ikravs jibeSi...
sazRvari am jgufebs Soris pirobiTia. Sdr.: qeglis mixedviT, moizidavs forma ganimarteba 1. moizidavs T a v i s a s an
T a v i s T v i s SeSas moizidavs, 2. moizidavs, moswevs Tavisken,
Tavisas. Sadimanma... wvers moizida simwariT (v. barn.); darRveulia sintaqsi, unda iyos w v e r i m o i z i d a...
sasubieqto (saTaviso) qcevis morfema -i prefiqsia, am gramatikuli funqciiT is mxolod gardamaval orpirian zmnebSi realizdeba da mxolod I da II seriis mwkrivebSi, _ ganurCevlad
pirisa da ricxvis romeloba-rogorobisa:
awmyo:
subieqturi wyoba
obieqturi wyoba
mx. ricxvi
v-i-rCev me mas
m-i-rCev-s is me
i-rCev Sen mas
g-i-rCev-s is Sen
i-rCev-s is mas
i-rCev-s is mas
m-i-rCev Sen me
g-i-rCev me Sen
mr. ricxvi

v-i-naxavT Cven mas


i-naxavT Tqven mas
i-naxaven isini mas

gv-i-rCev-s is Cven
g-i-rCev-T is Tqven
i-rCev-s is maT
gv-i-rCev Sen Cven
g-i-rCevT me Tqven

SeniSvna: r C e v a zmnis obieqturi wyobis forma polisemiuria: mirCevs is me da mirCevs is me mas.


sasubieqto qcevis Sinaarsi SeiZleba zmnis fuZiTac gadmoices, magram es sasubieqto qcevis Sinaarsis leqsikuri gamoxatuleba iqneba. mag., `daviTma erTi xelada Rvino dalia~, am mniSvnelobis zmnebia: Wams, svams, xvreps, wrupavs da sxv., romelTac
aRar unda ewarmoebodes saTaviso qcevis formebi, Tumca zmnaTa
erT nawils saTavisos formebi, iSviaTad, magram mainc ukeTdebaT:

556

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

isrutav-s _ iwovs, isvams. niadagi wyals isrutavs. || figur. cxviris nestoTi haers isrutavda (`iveria~).
isvam-s3 (isva, usvams) _ grdm. isrutavs, iwovs. miwa... isvams
wvimis wyals (n. lom.)
inTqav-s (dainTqa, daunTqavs TavisSi) _ grdm. sub. qc. ix.
i n T q a m s figur. magram, zogjer rom tkbili xma sanugeSod mifrens aRma da CemT giJTa ocnebaTa xarbad inTqavs ufskruli
Rrma (akaki)
iwov-s _ isrutavs
iWam-s _ Wams T a v i s a s , _ kbiliT iglejs, iwiwknis, ikvnets. frCxilebs iWams. || figur. sibrazisagan... xorcs kbiliT
viWamde (vaJa). TiTebs iWams _ TiTebs ikvnets (metis meti aRelvebis, nerviulobis gamo).
morfologiuri kategoria saTanado afiqsiT unda iyos
warmodgenili, magram marto afiqsic ver qmnis kategorias. w a i - y v a n a gardamavali zmnaa, orpiriani, i-xmovanprefiqsiani, magram sasubieqto qcevis mniSvnelobas ar aRniSnavs, formiT sasubieqtoa, funqciiT _ neitraluri. aseT kategoriebs, romlebic
formalurad ganekuTvnebian ama Tu im kategorias, magram sapirispiro formebis uqonlobis gamo saTanado kategoriis funqcias moklebulni arian, a. SaniZem m o C v e n e b i T i k a t e g o r i e b i
uwoda.
formisa da funqciis araadekvaturobis nimuSad a. SaniZe
sasubieqto qcevis sxva formebsac moixmobs: a-i-Ro, da-i-Wira, dai-wyo (laparaki), Se-i-naxa, ga-i-tana, da-i-cva, ga-i-go, mo-i-wona,
da-i-wuna, Se-i-pyro, da-i-naxa _ yvela forma sasubieqto qcevisaa, funqciiT ki neitralurebi arian. ar Cans, rom maincdamainc
TavisTvis aiRo, daiWira, daiwyo, Seinaxa, gaitana da a.S. SeewyobaT saobieqtos calebi: a-u-Ro, da-u-Wira, da-u-wyo, Se-u-naxa, gau-tana, da-u-cva, ga-u-go, mo-u-wona, da-u-wuna, Se-u-pyro... (man
mas is), magram ar uCanT neitraluri formebi.
a. SaniZe wers: `da-i-wyebs zmna `saTaviso~ qcevaa, magram saTavisoa formis mixedviT, warmoebis ZaliT, Torem funqciiT saarvisod aris qceuli. gramatikuli Sinaarsis dacileba garegnuli formisagan, anu funqciis gadanacvleba aqac imiT aris gamowveuli, rom mesame forma gvaklia, ar moipoveba saarvisosTvis
gankuTvnili forma: *da-wyebs an *da-a-wyebs da sistemaSi saarvi-

IV. zmnis morfologia

557

so qcevis formis naklebobis gamo `da-i-wyebs~ formis `saTavisoba~ moCvenebiTia. sruli paradigmis SemTxvevaSi, am rigis
cvlileba saopozicio formaTa mniSvnelobaSi ar Cans, Sdr.: saarv. daawyo (wignebi magidaze) _ daiwyo (wignebi magidaze) _
dauwyo (wignebi magidaze)... qcevis aseTi, formisa da funqciis
mixedviT arawinaaRmdegobrivi paradigmebi Zalian xSiria da isini ZiriTadad uzmniswino formebis dapirispirebiTaa Seqmnili:
akeTebs _ ikeTebs _ ukeTebs, aSenebs _ iSenebs _ uSenebs,
amzadebs _ imzadebs _ umzadebs, alamazebs _ ilamazebs _ ulamazebs, angrevs _ ingrevs _ ungrevs, aTbobs _ iTbobs _ uTbobs, aqrobs _ iqrobs _ uqrobs, amkobs _ imkobs _ umkobs,
abams _ ibams _ ubams, arCevs _ irCevs _ urCevs... wers _ iwers
_ uwers, Wams _ iWams _ uWams, fxeks _ ifxeks _ ufxeks, xatavs
_ ixatavs _ uxatavs, keravs _ ikeravs _ ukeravs, Wris _ iWris
_ uWris, Tlis _ iTlis _ uTlis da bevri sxv. zmniswinebs,
bevr SemTxvevaSi, zmnis fuZis semantikaSi garkveuli cvlilebebi
SeaqvT da qcevis paradigmebis formalur-funqciuri Tanxmoba
irRveva (c. kvantaliani).
zemoCamoTvlil sasubieqto formis zmnebs aqvT saTanado
saopozicio calebi obieqturi wyobisa, akliaT neitraluri (saarviso) qcevis formebi da am funqcias sasubieqto qcevis formebi anacvleben. saTanado wesi, gardamavali zmnis saqceo samwevrovan sistemaSi arsebuli xarvezis gamo, ase Camoyalibdeba:
Tu saqceo sistemaSi gvaklia neitraluri wevri, magram
gvaqvs sasubieqto da saobieqto qcevis formebi, maSin saobieqto
qcevis formaSi aisaxeba saTanado mniSvneloba, sasubieqto qcevis
formaSi ki qcevis saTanado gageba qreba da mniSvnelobiT is neitraluri wevris adgils ikavebs (pirianobis mxriv cvlileba ar
gveqneba).
ra Tqma unda, qcevis saopozicio formaTa mniSvnelobis
cvlis mizezi marto nakluli paradigma ar aris. zemoCamoTvlili e.w. moCvenebiTi saTavisos formebi sintaqsurad srulia,
formis Sesatyvisi, e.i. orpiriani; amaTgan gansxvavdeba saTaviso
qcevis sintaqsurad arasruli (uobieqto) erTpiriani formebi,
romlebic, bunebrivia, `gankuTvnebis~ mimarTebas da, Sesabamisad,
mniSvnelobas ver gamoxataven: ikbens (TiTze, nekze, tuCze), iSvebs, ixarebs, amoiZuebs, iZinebs, iqorwinebs, imarjvebs, iyruebs

558

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

da a.S. calkeul SemTxvevebSi, rogorc axal, aseve saSual da


Zvel qarTulSic aseT zmnebTan SeiZleba pirdapiri obieqtic
gamovlindes da, Sesabamisad, saTaviso qcevis mniSvnelobac aRdges, mag.:
ikbens (TiTze, nekze, tuCze), magram ikbens tuCebs: Tavadi
estate sul tuCebs ikbenda (s. mgalob.). zogierTi sirbilis
dros sakuTar sxeuls ikbenda (apuleusi, Targm.); moparviT TiTsa ikbendes (arC.).
qeglis mixedviT, iSvebs zmnis mesame mniSvnelobaa Svebas igrZnobs; mxiarulad iqneba, moilxens... iSvebda didi patara... yvaoda aremareo, magram, Sdr.: 1. mniSvneloba: Tavs ixsnis, iTavisuflebs (dabmuli); ixsnis (sxeulis romelime nawils). bavSvi akvnidan xelebs iSvebs.
aseve: ixarebs || guls ixarebs, iZinebs || Zils iZinebs,
[
]
mo iyruebs || yurs moiyruebs, amoiZuebs || kuds amoiZuebs... orpirian ikbens tuCebs, ixarebs guls, iyruebs yurs, amoiZuebs
kuds... saTaviso qcevis ganmarteba `T a v i s a s ~ advilad miesadageba (ikbens, ixarebs, iyruebs, amoiZuebs... T a v i s a s ).
saTaviso qcevis is absoluturi (uobieqto) formebi, romlebic saSuali gvaris zmnaTa uRvlilebis naklul paradigmas avseben, qcevis Sinaarsisagan daclilia, uobieqtod am formebSi
gankuTvnebis mimarTeba ar aisaxeba:
Sdr.: wuxs _ i w u x e b s, i w u x a, xarobs _ i x a r e b s, i x a r a , Cqarobs _ i C q a r e b s, i C q a r a, mReris _ i m R e r e b s , i m R e r a, tyuis _ i t y u e b s, i t y u a, duRs _ i d u R e b s , i d u R a, cxovrobs _ i c x o v r e b s, i c x o v r a ... saSuali gvaris paradigmaSi amaT qcevis saopozicio formebi gverdiT ar udgas. zogierT maTgans paralelurad moqmedebiTi gvaris zmnis qcevis paradigmaSi pirdapiri obieqtic aRudgeba: iwuxebs T a v s, ixarebs
g u l s, imRerebs s a g a l o b e l s, icxovrebs T a v s, iduRebs C a i s
da a.S.
dasturdeba saTaviso qcevis iseTi formebi, romelTac saobieqto _ subieqtis mier pirdapiri obieqtis sargeblobisaTvis
gankuTvnili mniSvneloba ufro uCanT: Sevibrale, movipatiJe,
Sevikedle, Sevixizne, Sevicode, Sevivrdome da sxv. (m. damenia).
gamoTqmulia mosazreba, rom sasubieqto zmnebs obieqturi
wyobis formebi SezRudulad ukeTdebaT. Sdr., `pirvel yovlisa,

IV. zmnis morfologia

559

unda gvaxsovdes, rom saTaviso qcevas iSviaTad moudis obieqtad


`Sen~ da `me~, e.i. iSviaTia, rom gi-, mi- gvqondes~ zmnaSi (a g i S e n a, a m i S e n a _ g a g i k e T a, g a m i k e T a...) da zmna iyos saTaviso. magram zogjer mainc aris aseTi saTaviso zmnebi: man megobrad gaixada i s , gagixada S e n , gamixada m e _ gagixada, gamixada
saTaviso qcevaa (arn. Ciqobva).
saTaviso qcevis obieqturi wyobis formebis iSviaTobaze
msjelobs a. SaniZec:
`obieqtur pirad aq Cveulebriv mesamea, magram zogjer I da
II-c gvxvdeba~. a. SaniZe am rigis formebs asaxelebs rogorc saTaviso qcevis iSviaT formebs:
`mibrZana, axlos mimisva, modio, Tavi daxara~ (`vefx.~)
`srul meleqseT miufroson, viT israelT mRvdeli aron~
(arC.)
`mimiyvanes ara_RirsTa, Rirseulad mimsaxures (guram.) da
a. S.
saTaviso qcevis obieqturi wyobis formaTa iSviaToba arsebiTad pirdapiri obieqtis semantikur raobazea damokidebuli.
Tu zmna pirdapir obieqtad adamianis saxels iguebs, obieqturi
wyobis formebic ukeTdeba. aseTi SezRudva marto saTaviso
zmnebTan ar gvaqvs. orpirian saarviso zmnebTanac igive viTarebaa
(mag., v-Toxni me mas, magram ar gveqneba *m T o x n i s is me da
misT.).
saTaviso qcevis zmnebi, romelTac subieqturi da obieqturi wyobac ukeTdeba, qarTulSi sakmao raodenobiT dasturdeba:
v-i-amxanageb me mas _ m-i-amxanagebs is me
v-i-axleb me mas _ m-i-axlebs is me
v-i-axloeb me mas _ m-i-axloebs is me
v-i-bareb me mas _ m-i-barebs is me
v-i-batoneb me mas _ m-i-batonebs is me
v-i-bireb me mas _ m-i-birebs is me
v-i-briyveb me mas _ m-i-briyvebs is me
v-i-bruneb me mas _ m-i-brunebs is me
v-i-gerieb me mas _ m-i-geriebs is me
v-i-glej me mas _ m-i-glejs is me
v-i-goneb me mas _ m-i-gonebs is me
v-i-gueb me mas _ m-i-guebs is me

560

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

v-i-guleb me mas _ m-i-gulebs is me


v-i-gulisxmeb me mas _ m-i-gulisxmebs is me
v-i-erTeb me mas _ m-i-erTebs is me
v-i-vazireb me mas _ m-i-vazirebs is me
v-i-viwyeb me mas _ m-i-viwyebs is me
v-i-zidav me mas _ m-i-zidavs is me
v-i-zizReb me mas _ m-i-zizRebs is me
v-i-Tvalwuneb me mas _ m-i-Tvalwunebs is me
v-i-Trev me mas _ m-i-Trevs is me
v-i-krav me mas _ m-i-kravs is me
v-i-madliereb me mas _ m-i-madlierebs is me
v-i-maxsovreb me mas _ m-i-maxsovrebs is me
v-i-meteb me mas _ m-i-metebs is me
v-i-mdureb me mas _ m-i-mdurebs is me
v-i-moneb me mas _ m-i-monebs is me
v-i-rCev me mas _ m-i-rCevs is me
da-v-i-mgzavreb me mas _ da-m-i-mgzavrebs is me da bevri sxva.
saTaviso qcevis obieqturi wyobis I da II piris formebi
umetes SemTxvevaSi polisemiuria, Sdr.:
saTaviso
sasxviso
m-i-amxanagebs is me
m-i-amxanagebs is me mas
g-i-amxanagebs is Sen
g-i-amxanagebs is Sen mas
i-amxanagebs is mas
u-amxanagebs is mas mas
aseve: miaxloebs, mibarebs, mibatonebs, mibirebs, mibriyvebs... is me mas.
am mxriv gamonaklisad Cans mizizRebs is me, miTvalwunebs
is me, mimetebs is me...
ase rom, sasubieqto (saTaviso) qcevis formaTa obieqturi
wyobis warmoebis sakiTxs pirdapiri obieqtis semantikuri raoba
apirobebs.
moqmedebiTi gvaris sasubieqto qcevas aklia sapirispiro
vnebiTi. amiT is gansxvavdeba saobieqto da neitraluri qcevis
zmnaTagan:
moqm. gvari

sasubieqto qceva

saobieqto qceva

neitraluri qceva

i-xatavs
i-Senebs

u-xatavs
u-Senebs

-xatavs
a-Senebs

IV. zmnis morfologia


vneb. gvari

_
_

e-xateba
u-Sendeba

561

i-xateba
Sen-d-eba

marTalia, sasubieqto qcevis zmnebs vnebiTis formebi ar


ukeTdeba, magram niSandoblivia, rom II seriis mwkrivebSi nulovanprefiqsiani neitraluri qcevis formaTa konversiuli vnebiTisa da sasubieqto qcevis formebi erTmaneTs emTxveva:
sasubieqto qceva
moqm. gvari d a - i - x a t a
a-i-Sena
vneb. gvari
_
_

saobieqto qceva neitraluri qceva


da-u-xata
da-xata
a-u-Sena
a-a-Sena
da-e-xata
da-i-xata
a-u-Senda
a-Sen-d-a

sasubieqto qcevisa da prefiqsiani absoluturi vnebiTis


formebs (da-i-xata man suraTi, da-i-xata suraTi) mxolod sintaqsi ganasxvavebs, Sdr.: da-i-dg-a man is _ da-i-dg-a is, a-i-vs-o
man is _ a-i-vs-o is, ga-i-xsn-a man is _ ga-i-xsn-a is da a.S.
aseTi damTxveva mxolod II seriis mwkrivebSi dasturdeba. I
seriaSi saziaro formebi ar gvaqvs, moqmedebiTi gvaris sasubieqto qcevisa da i-prefiqsiani vnebiTis formebi garCeulia: i-xatav-s da i-xateb-a, i-dg-am-s da i-dgm-eb-a, i-vs-eb-s da i-vs-eb-a,
i-xsn-i-s da i-xsn-eb-a da a.S. es faqti diaqroniuli xasiaTis
sxvadasxva interpretaciis wyaroa: meore seria Zveli warmoebisaa, pirveli seria ufro axalia, Sesabamisad, gardamavali zmnis
ergatiuli konstruqcia II seriisa ufro Zvelia, nominatiuri
konstruqcia I seriisa _ axali, II seriaSi gvaris kategoria ar
gairCeoda, e.i. gvaris kategoriis Camoyalibeba gviandelia da
sxv. (arn. Ciqobava).
unda aRiniSnos, rom sasubieqto qcevis formebs kauzativebSic (SualobiTi kontaqtis formebSi) SevxvdebiT, gansakuTrebiT _ aRmosavleT saqarTveloSi: saxli aiSena _ saxli a i S e n e b i n a , saqme gaikeTa _ saqme g a i k e T e b i n a ... saxli aiSena,
magram v i s a a S e n e b i n a (Semsrulebeli, egzekutori) ar Cans.
a. SaniZe `vefxistyaosnidan~ imowmebs `davisobino~ formas
da aRniSnavs: `saintereso is aris, rom saarviso qceviT es zmna
sampiriania, rogorc amas vaxtangis gamocemaSi vkiTxulobT:
`mas yrmasa rmali ara vhkra, arca mas davasobino~.

562

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

IV. 4.5.8. saobieqto (sasxviso) qceva. saobieqto qceva aRniSnavs kuTvnilebiT urTierTobas obieqtebs Soris, is `gviCvenebs, rom pirdapiri obieqti iribs ekuTvnis an iribisTvisaa gankuTvnili: `saxls vuSeneb~ (a. SaniZe).
a. SaniZis es ganmarteba ukve gamoricxavs gardauval zmnebSi saobieqto qcevis aRniSvnas, radgan gardauval zmnebTan pirdapiri obieqtis mikuTvneba iribi obieqtisaTvis ver aisaxeba:
gardauval zmnebSi ori obieqti ara gvaqvs, Tu ar CavTvliT iSviaT formebs ori iribi obieqtiT, mag., m-i-cvia me mas is (`cols
ar micvia kabao~ vaJa) da misT. da rac arsebiTia, gardauval
zmnebSi ar gvaqvs pirdapiri obieqti. amitom a. SaniZe gardauval
zmnebTan qcevis ganmartebas azustebs: `qcevebrivi urTierTobis
warTqmiTi saxis dasamyareblad gardauval zmnaSi marto ori
sintaqsuri odenoba gvaqvs: subieqti da iribi obieqti (an maTi
morfologiuri fardebi: subieqturi piri da iribobieqturi piri), amitom gansazRvra kuTvnileba-daniSnulebis mixedviT SeiZleba subieqts (an subieqtur pirs) Seexebodes~ (a. SaniZe).
maSasadame, saobieqto qceva aRniSnavs kuTvnilebiT urTierTobas obieqtebs Soris gardamaval zmnaSi da obieqtsa da subieqts Soris gardauval zmnaSi; ufro zustad: saobieqto qceva
aRniSnavs, rom pirdapiri obieqti ekuTvnis irib obieqts gardamaval zmnaSi: u-xatavs is mas suraTs, u-Senebs is mas saxls, u-Tbobs is mas xelebs...~ subieqti ekuTvnis irib obieqts gardauval
zmnaSi: u-Sendeba mas saxli, u-Tbeba mas xelebi, e-xateba mas suraTi... amdenad, gardamaval da gardauval zmnebSi ara saobieqto, aramed s a i r i b o b i e q t o qceva gvaqvs.
saobieqto qceva gardamavali zmnisa sampiriania, gardauvali
(vnebiTi da saSuali zmnisa) _ orpiriani. saobieqto qceva gardamaval zmnebSi da gardauval zmnaTa erT nawilSi (sufiqsianebSi, uniSno vnebiTebsa da saSuali gvaris zmnebSi) gamoixateba
morfologiurad Sepirobebuli ori, i-/u- alomorfiT:
i- alomorfi gvaqvs maSin, roca iribi obieqti I an II piris
formaa (mxolobiTsa Tu mravlobiTSi); es exeba rogorc gardamaval, aseve gardauval zmnaTa erT nawils:
gardamavali:

m-i-Seneb-s is me mas
gv-i-Seneb-s is Cven mas

m-i-Seneb Sen me mas


gv-i-Seneb Sen Cven mas

IV. zmnis morfologia

gardauvali:

563

g-i-Seneb-s is Sen mas


g-i-Seneb-T is Tqven mas

g-i-Seneb me Sen mas


g-i-Seneb-T me Tqven mas...

m-i-Sendeb-a me is
gv-i-Sendeb-a Cven is

g-i-Sendeb-a Sen is
g-i-Sendeba-T Tqven is...

m-i-wux-s me is
gv-i-wux-s Cven is

g-i-wux-s Sen is
g-i-wux-T Tqven is

u- alomorfi maSin gvaqvs, roca iribi obieqti III piris


formaa mxolobiTsa Tu mravlobiTSi:
gardamavali:
u-Seneb-s is mas mas
u-Seneb-s is maT mas
u-Seneb Sen mas mas
u-Seneb Sen maT mas...
gardauvali:

u-Sendeb-a mas is
u-Sendeba-T maT is
u-wux-s mas is
u-wux-T maT is...
gansxvavebulad aris markirebuli saqceo mimarTeba prefiqsian vnebiTebSi:
v-i-xatebi me
v-e-xateb-i me mas
i-xateb-i Sen
e-xateb-i Sen mas
i-xateb-a is
e-xateb-a is mas
absoluturi da relatiuri formebis dapirispireba aq
aseT suraTs gvaZlevs: `absoluturi (iniani) saarvisod midis,
relatiuri (eniani) _ sasxvisod~ (a. SaniZe). a. SaniZis ganmartebiT, kuTvnileba-daniSnulebis TvalsazrisiT, urTierToba prefiqsiani vnebiTebis absolutur da relatiur formebs Soris:
da-i-karga _ da-e-karga (`cxeni daikarga~ _ `cxeni daekarga~),
iseTivea, rogorc doniani da uniSno vnebiTebis absolutur da
relatiur formebs Soris. i- prefiqsiani absoluturi vnebiTebis qcevis saopozicio neitralur wevrad ganxilvis marTebulobis Sesaxeb ukve gvqonda msjeloba.
a. SaniZe aRiarebs, rom i- da e- xmovani prefiqsebi vnebiTi
gvaris zmnebSi gvaris niSania, `magram saTanado aqtivTan mimarTebiT da agreTve sxva tipis vnebiTebTan funqcionaluri damokidebulebiT maT SeuZliaT qcevis magivroba gaswion~.
roca saopozicio mimarTebebi (rogorc gare, ise Sida mimarTebebi) daculia, kuTvnilebiTi mniSvneloba (subieqti ekuTvnis an daniSnulia iribi obieqtisaTvis) eniani vnebiTis formeb-

564

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Si xelSesaxebia; Sdr., saTanado saleqsikono ganmartebebi, sadac


eniani vnebiTebis Sinaarsi gadmocemulia formuliT:
iniani vnebiTi + piris kuTvnilebiTi nacvals a x e l i ( m i s i ):
ebereb-a... grduv. vneb. u b e r a v s zmnisa _ ibereba misi...
[maTiko] ise aRelvebuli jer ar menaxa: gul-mkerdi ebereboda
(akaki)...
ebnev-a... grduv. vneb. u b n e v s zmnisa _ ibneva misi... gzaze
xorbali ebneva...
ebriceb-a... grduv. vneb. ibriceba misi
ebugeb-a... grduv. vneb. u b u g a v s zmnisa _ ibugeba misi...
ebRaleb-a... grduv. vneb. u b R a l a v s zmnisa _ ibRaleba
misi... saxeli ebRaleba
egzavneb-a... grduv. vneb. u g z a v n i s zmnisa _ igzavneba misi an misTvis, igzavneba masTan, ugzavnian
edageb-a... grduv. vneb. u d a g a v s zmnisa _ idageba misi
eTxupneb-a... grduv. vneb. iTxupneba misi
ekargeb-a... grduv. vneb. u k a r g a v s zmnisa _ ikargeba misi
eketeb-a... grduv. vneb. u k e t a v s zmnisa _ iketeba misi an
misTvis, uketaven...
saobieqto qcevis gamoyenebisas pirobiTad ori Sinaarsobrivi jgufi gairCeva:
a) subieqtis moqmedeba, damarTuli pirdapir obieqtze, gamiznulia iribi obieqtisaTvis: s a x l i auSena, f u l i gaugzavna, S u q i aunTo, n a m c x v a r i gamoucxo, k a b a Seukera, d R e s a s w a u l i mouwyo da sxv. gardauval zmnebSi ki subieqtis saxiT warmodgenili sxvaTa moqmedebis Sedegi gamiznulia iribi
obieqtisaTvis: s a x l i auSenda, o T a x i gauTba...
b) subieqtis moqmedeba, gamiznuli iribi obieqtisaTvis, damarTulia pirdapir obieqtze, romelic iribi obieqtis kuTvnilebas warmoadgens, iribi obieqtis nawilia; arsebiTad subieqtis
mniSvnelobiT somaturi saxelebia warmodgenili, romlebic mTelis (iribi obieqtis) organuli kuTvnilebaa: g u l i gauxara (=
misi guli gaaxara), T v a l i auxila, s a x e daukocna, g u l i Seuwuxa, T v a l e b i aucremla da sxv. gardauval zmnebSi ki subi-

IV. zmnis morfologia

565

eqti iribi obieqtis kuTvnilebaa, misi nawilia: T v a l e b i aucremlda, g u l i Seuwuxda...


saintereso Cans is arc Tu xSiri SemTxvevebi, roca pirdapir obieqtad warmodgenili somaturi saxeli (an ukuqceviTi nacvalsaxeli `T a v i ~) subieqtis kuTvnilebaa: T a v s uyadrebs,
T a v s ar udebs, T v a l s usworebs, g u l s uxsnis, T v a l s
umarTavs... aseT SemTxvevebSi pirdapiri da iribi obieqtis kuTvnileba-daniSnulebiTi urTierTobis magivrad formalurad subieqts, Serwymuli, subieqtTan identificirebuli pirdapiri
obieqtis mimarTeba, warmodgenili irib obieqtTan, realurad
subieqtisa da iribi damatebis urTierToba, aisaxeba iseve, rogorc gardauval zmnebSi, oRond kuTvnilebis gamoxatvis gareSe.;
qcevis Sinaarsi neitralizebulia:
T a v s a r u d e b s _ Tavs ar aCagvrinebs, ar emorCileba,
uZaliandeba
T v a l s u m a r T a v s _ pirdapir uyurebs, Tvals usworebs
T a v s u y a d r e b s _ Tavis Tavis Rirsad, tolad Tvlis,
miiCnevs
g u l s u C v e n e b s _ gulRiad epyroba
g u l s u x s n i s _ gulis nadebs umJRavnebs... (qegl).
saobieqto qcevis i-/u- prefiqsebi yovelTvis ar miuTiTeben
zmnis pirTa kuTvnilebiT mimarTebaze.
aseTi zmnebi mxolod formalurad arian saobieqto qcevisa:
urbens, ukravs, ukbens, uyurebs, ualersebs, usm e n s, u s w r e b s , u S v e b s , u s w r e b s , u R r e n s , u b R v e r s ,
u W y e t s , S e u T a m a S e b s da sxv. zmnaTa did nawils SesityvebaSi ar eZebneba pirdapiri damatebis fardi saxeli da, bunebrivia,
aseT zmnebSi pirdapiri da iribi damatebis kuTvnilebiTi urTierToba ver aisaxeba. sasxviso qcevis orvalentiani formebi rom
pirdapiri obieqtis eliminaciis Sedegia, amas zmnaTa erTi nawilis pirdapirobieqtiani formebi adasturebs: lom-veSap-mgelni
did p i r s miRrenen, T v a l e b s miWyeten, myefen, miRrenen (guram.); brazmoreuli T v a l e b s ubRverda am Tavxed frinvelebs
(vaJa); SaSvma mistvinos z e v s u r i (akaki); diasaxliss SeaCerda,
t u C e b i SeuTamaSa da Soreuli kocna gaugzavna (uiaraRo); yoveldRe amas y u r i mouyrua Cvenma avtorma (ilia)...

566

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

gardamavali zmnebisaTvis saqceo sistema, saopozicio formaTa mimarTebis TvalsazrisiT, ZiriTadad aseT suraTs gviCvenebs:
1. Tu qcevis paradigmaSi neitraluri wevri gvaqvs, sasubieqto da saobieqto qcevebi warmodgenili gveqneba saTanado
formiTa da mniSvnelobiT:
wer-s, i-wer-s, u-wer-s
a-Seneb-s, i-Seneb-s, u-Seneb-s
2. Tu qcevis paradigmaSi ara gvaqvs neitraluri wevri da
gvaqvs sasubieqto da saobieqto qcevis formebi, maSin saobieqto
qcevis formaSi saTanado mniSvneloba aisaxeba, xolo sasubieqto
qcevis formaSi gamqralia qcevis gageba da mniSvnelobiT is neitraluri wevris adgils ikavebs (pirianobis mxriv cvlileba ar
Cans):
_ , i-naxav-s, u-naxav-s
_ , i-wyeb-s, u-wyeb-s
_ , gamo-i-Sveb-s (sisxls), gamo-u-Sveb-s (sisxls)
3. SeiZleba paradigmaSi ar gvqondes neitraluri da saobieqto an neitraluri da sasubieqto formebi, maSin darCenili
forma (sasubieqto an saobieqto) mniSvnelobiT neitraluri wevris adgils ikavebs, saobieqto qcevis formaSi SeiZleba daikargos pirdapiri an iribi obieqti; paradigmaSi SeiZleba mxolod
neitraluri wevri gvqondes:
_ , i-ci-s, _
_ , i-xil-a, _
_ , _ , u-Sveb-s is patimars
_ , _ , u-yureb-s is speqtakls
a-naxveb-s _ _
qcevis paradigmaSi neitraluri wevri sayrden wevrad gvevlineba.

qcevis kategoriis prefiqsul markirebaSi o-s garda yvela


xmovani monawileobs (a-rCev-s, i-rCev-s, u-rCev-s, m-i-rCev-s, i-rCeva, e-rCeva), Tumca maT qcevis mniSvnelobis garda sxva mniSvne-

IV. zmnis morfologia

567

lobebic udasturdebaT (gvaris, kauzativis, situaciis...); es


mravalmniSvnelianoba yovelTvis iwvevda azrTa sxvadasxvaobas,
arTulebda maTi gramatikuli funqciebis zustad gansazRvras.
qarTuli gramatikuli azris istoria xmovanprefiqsebis saSualebiT gamoxatuli gansxvavebuli mniSvnelobebis gramatikul Tu
semantikur kategoriebad gamoyofis niSniT aris aRbeWdili (mag.,
i- p r e f i q s i gamoiyo rogorc saTavisos, absoluturi vnebiTis, sasxviso qcevis obieqturi wyobis I da II piris, potencialisis absoluturi formis... formanti; e- p r e f i q s i _ rogorc
relatiuri vnebiTis, statikur zmnaTa II seriis formebis, potencialisis relatiuri formis, miCnevisa da gunebis vnebiTebis... mawarmoebeli; a- p r e f i q s i _ rogorc gardamavlobis, kauzativis, moqmedebiTi gvaris saarviso qcevis, situaciis niSani.
xmovanTa es polifunqciuroba yovelTvis iyo azrTa sxvadasxvaobis wyaro, azrTa sxvadasxvaoba ki bunebrivad iwvevda ukve damkvidrebuli Tvalsazrisebis koreqtirebas an Secvlas, magaliTad, qarTuli gramatikuli azri TiTqos Sejerda imis Taobaze, rom a- prefiqsi a-Seneb-s, a-wuxeb-s... da misT. ar aris saarviso qcevis niSani: niSani ver eqneba imas, rac ar aris gamoxatuli (arn. Ciqobava, f. erTeliSvili...), Tumca a - w u x e b - s tipis
forma, faqtobriv, gardamavalicaa, pirveladi kauzativic, moqmedebiTi gvarisac da saarviso qcevis gamomxatvelic. is gardamavali moqmedebiTi gvaris zmnis saqceo sistemis ukuTvneli wevria
da amave sistemaSi upirispirdeba sasubieqto da saobieqto qcevis formebs. a- prefiqsis poziciaSi (a-wuxeb-s) i-, i-/ u- (i-wuxeb-s, u-wuxeb-s) prefiqsebis CanacvlebiT icvleba qceva, magram
ar icvleba gvaris (gardamavlobis) raoba; aseve, prefiqsian vnebiTebSi (i-xateba _ e-xateba) xmovani prefiqsebis SenacvlebiT
icvleba qcevis rogoroba. gvari (gardamavloba) igive rCeba.
formalurad msgavsi polifunqciuri xmovanprefiqsebis
kvleva marto am funqciaTa sxvadasxva semantikur Tu gramatikul kategoriebad gadanawilebaSi ar gamoixata; paralelurad
iyo am funqciaTa gaerTianebis mcdelobac sinqroniuli Tu diaqroniuli aspeqtebiT. mag., adreve daisva sakiTxi da gagrZelda
kvleva a) sasubieqto qcevasa da iniani vnebiTebis refleqsividan
warmomavlobis Sesaxeb (h. Suxardti, n. mari, a. SaniZe, arn. Ciqobava, iv. qavTaraZe, k.h. Smidti...); b) saobieqto da sasubieqto

568

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

qcevis struqturaTa identurobisa da saobieqto qcevis formidan sasubieqto qcevis miRebis Sesaxeb. mtkicebisaTvis gamoyenebuli iqna aRweriTi (b. rudenko, g. rogava, g. maWavariani...) da
diaqroniuli analizi (m. damenia), zedapiruli da siRrmuli
struqturebis Sedareba (v. boederi, g. nebieriZe, r. asaTiani, T.
uTurgaiZe, b. jorbenaZe...); g) saobieqto da sasubieqto qcevebis
amosavali formis Ziebam dasva sakiTxi sasxviso qcevis III pirisaTvis `kuTvnileba-daniSnulebis~ mimarTebis gamomxatveli u- prefiqsis gansxvavebuli kvalifikaciis Sesaxeb: gviandeli warmonaqmnia is (iv. qavTaraZe, v. Tofuria, h. fogti...), i-prefiqsis fonetikurad Sepirobebuli varianti (h. fogti, v. boederi, a. harisi, k. breitveiti...) Tu III pirisaTvis `kuTvnileba_daniSnulebis~ es specifikuri gamoxatuleba gamowveulia I /II_III pirebis
diqotomiurobiT (r. asaTiani).
qcevis kategoriis kvlevis Semdgomi etapi am kategoriis maxasiaTebeli prefiqsuli xmovnebis zogadi funqciebis dadgeniskenaa mimarTuli. kvlevis principebSi SeiniSneba erTgvari ukuqceva warsulisaken: h. Suxardti, mere g. deetersi, h. fogti da
sxvebic qcevisa da gvaris formalur maCveneblebs saerTo terminiT `maxasiaTebeli xmovani~ (Charaktervokale) aRniSnavdnen da versiis kategoriaSi ganixilavdnen. gavixsenoT aseve n. maris navyi
(jiSi), a. SaniZis qcevis adreuli gavrcobili sqemebi, romlebic
qcevis garda sxva kategoriebsac aerTianebda. am tendenciis asaxvaa gvarisa da qcevis kategoriebis prefiqsebis erTi rangis niSniT gaerTianeba, rogorc urTierTgamomricxveli niSnebisa (m.
damenia).
qcevis kategoriis Seswavlis dRevandel etapze yvelaze sayuradRebo mosazrebebi swored qcevis prefiqsul xmovanTa zogadi morfosintaqsuri funqciebis Ziebebs exeba, rac zmnis pirianobis cvlas, kerZod ki, piris mateba-klebas ukavSirdeba. es Teoria kvlevaSi realizebulia deskrifciuli (m. maWavariani, m.
damenia, b. jorbenaZe...) da generatiuli (r. asaTiani) meTodebiT.
ra Sedegi eqneba polipersonaluri qarTuli enis faqtebis
piris mateba-klebis, zogad-abstraqtuli da imave dros imanenturi kategoriis mixedviT Seswavlas, rogori sruli da adekvaturi iqneba qarTuli enis aseTi aGwera, ra qvekategoriebi gamoiyofa am zogad kategoriebSi, es momavali kvlevis saqmea.

IV. zmnis morfologia

569

dGevandel etapze qcevis niSanTa funqciebis ganxilvisas (m.


maavariani, m. damenia, b. jorbenaZe, r. asaTiani) piris klebis
TvalsazrisiT qcevis kategoriaSi ori mimarTebis, gvarisa da
qcevis Serwyma ikveTeba.

IV. 4.6. kauzativis kategoria


IV. 4.6.1. sakiTxis mokle mimoxilva
IV. 4.6.1.1. `pirveladi kauzativebi~, `meoradi kauzativebi~. qarTul saenaTmecniero literaturaSi kauzativi (laT.
causa `mizezi~) ewodeba zmnis iseT formas, romlis subieqti ara
uSualod, aramed sxva piris (gramatikuli iribi obieqtis) meSveobiT asrulebs zmniT gamoxatul moqmedebas: daviTi (S) awer-in-eb-s (V) amxanags (Oir.) werils (Sdr.: daviTi (S) wers (V)
werils (O pd.).
daviTi (S) TviTon ki ar wers werils (O pd.), aramed werils (O pd.) daviTis meSveobiT (TxovniT, davalebiT, iZulebiT...) misi amxanagi (O ir.) wers, amxanags awerinebs. d a v i T i (S)
moqmedebis uSualo Semsrulebeli ar aris, is am moqmedebis maiZulebelia, inicitoria; moqmedebis uSualo Semsruleblad mic.
brunvaSi dasmuli iribi obieqti (a m x a n a g s ) gvevlineba.
kauzativis magivrad xmaroben faqtitivsac (mag., germaneli
lingvistebi), iZulebiTsac (mag. rusulSi , an ). CvenSi am formas a. SaniZis terminologiiT k o n t a q t i (laT. contactus `Sexeba~), aseve, g z a
hqvia. Zvel gramatikebSi am kategorias `mrCobl sxmiTgardaslviTi~ (ormagad gardamavali) erqva.
`qarTuli enis gramatikis safuZvlebSi~ kontaqtis raoba
asea ganmartebuli: `kontaqtis saxeliT aRvniSnav zmnis formas,
romelic gviCvenebs, rom subieqturi piri moqmedebs pirdapir obieqtze uSualod an sxva piris SualobiT. amis mixedviT gvaqvs ori
kontaqti: uSualo da SualobiTi (resp. umeSveo da meSveobiTi).
u S u a l o a kontaqti, romelic aRniSnavs, rom subieqturi
piri moqmedebs pirdapir obieqtze uSualod, sxva piris Caurevlad: v w e r, v x a t a v, v a S e n e b, v i W e r.

570

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

S u a l o b i T i a kontaqti, romelic aRniSnavs, rom subieqturi piri moqmedebs pirdapir obieqtze sxva piris SualobiT:
v a w e r i n e b, v a x a t v i n e b, v a S e n e b i n e b, v a W e r i n e b.
kontaqtis kategoriis mocemuli ganmartebidan (rogorc
uSualo kontaqtis, aseve SualobiTis formebSi monawileobs
pirdapiri damateba) Cans, rom is gardamavali zmnis kategoriaa.
magram arsebobs kauzativis ufro farTo gagebac, romelic gardauvali zmnisgan nawarmoeb moqmedebiTsac moicavs: `zogi gardauvali zmnac SeiZleba `gavakauzatiuroTo~ _ wers arn. Ciqobava
da CamoTvlis: dum-s is _ a-dum-eb-s is mas, wux-s is _ a-wuxeb-s is mas,... dgas is _ a-dg-en-s is mas... Can-s is _ a-C-en-s is
mas~.
am CamonaTvals literaturaSi formis mixedviT gansxvavebuli, gardauval da gardamaval zmnaTa sxva opoziciuri wyvilebic emateba: r b - i - s _ a-rb-ev-s, T b - e b - a _ a-Tb-ob-s, k v d e b - a (Zv. qarT. kud-eb-is) _ a-kvd-in-eb-s (Zv. qarT. a-kud-in-eb-s)
da zogjer aqve ganixileba a - k e T e b s , a - S e n e b s ... tipis nasaxelari gardamavali zmnebic.
gardauval zmnaTagan warmoebuli `kauzaciis~ meqanizmi imaSi mdgomareobs, rom gardauvali zmnis subieqti (wuxs, dgas,
Cans, rbis, tiris, mReris, cxovrobs... i s ) kauzaciis Sedegad miRebul orpirian gardamaval formaSi (a-wuxebs, a-dgens, a-Cens, arbevs, a-tirebs, a-mRerebs, a-cxovrebs... i s m a s ) realizdeba rogorc pirdapiri obieqti, romelsac damatebiTi aqtanti subieqtis rolSi iZulebis wesiT avaldebulebs gardauvali zmnuri
mniSvnelobiT gamoxatuli qmedebis (w u x i l i s , d g o m i s , g a m o C e n i s , s i r b i l i s , t i r i l i s , m R e r i s ...) Sesrulebas;
e.i. a-wuxebs, a-tirebs, a-mRerebs, a-rbens da a.S. formebis subieqti iniciatoric aris da Semsrulebelic.
SeniSvna: semantikuri kavSiri Zireul (arakauzatiur) da
warmoqmnil (kauzatiur) formebs Soris dRevandel qarTulSi zog SemTxvevaSi aRar Cans: rb-i-s
`rbeniT dadis~ a-rb-evs, `iklebs, awiokebs, aoxrebs~ (Sdr.: Zv. qarT. rbeva `rbena~); fSaur dialeqtSi SemorCenilia rb-is zmnis formalurad da

IV. zmnis morfologia

571

semantikurad gamarTuli kauzatiuri a-rb-en-s...


igivea, rac a r b e n i n e b s || swrafad amoZravebs, avlebs Tvals. Tvalebs gafacicebiT aqeT da iqiT
arbenda (vaJa) qegl; aseve kauzaciis TvalsazrisiT
Seusabamo wyvilia axal qarTulSi d g a s _ a d g e n s. Sdr., Zv. qarT. dgineba `dadgena, a R m a r T v a~.
gardamaval orpirian zmnaTagan miRebul sampirian kauzativebSi subieqti maiZulebelia, iniciatoria, moqmedebis Semsrulebeli ki damatebiTi aqtantia, e.i. iribi obieqti:
wer-s is mas
_ a-wer-in-eb-s is mas mas
Tli-s is mas _ a-Tl-ev-in-eb-s is mas mas
a-Sen-eb-s is mas _ a-Sen-eb-in-eb-s is mas mas...
derivaciis es orive procesi (gardauvali zmnidan gardamavali zmnis da gardamavali zmnidan SualobiTi kontaqtis warmoeba) aRiniSneba aqtantis matebiT da am procesis maxasiaTeblad
prefiqsuli a- markeri gvevlineba kauzativis rogorc pirvelad
(wux-s _ a-wux-eb-s, val-s _ a-vl-en-s...), aseve meoreul (wer-s
_ a-wer-in-eb-s, Tli-s _ a-Tl-evin-eb-s, a-Sen-eb-s _ a-Sen-ebin-eb-s...) formebSi.
a. SaniZe iTvaliswinebs pirveladi da meoreuli kauzaciebis garkveul erTgvarovnebas da SeniSnavs: `warmoebis TvalsazrisiT SeiZleba gaerTianebul iqnes warmoeba gardauvali zmnisagan gardamavali zmnisa da uSualo kontaqtis zmnisagan SualobiTi kontaqtis zmnisa~, Tumca derivaciis am gansxvavebul procesebs (wuxs _ a-wuxebs da a-wuxebs _ a-wuxebinebs) Soris igiveobis niSans ar svams. SualobiTi kontaqtis mawarmoebel (-ev, in, -evin) sufiqsTa, SualobiTi kontaqtis formebidan warmoebul saxelzmnaTa (gaxsneva, Tqmeva, waRebineba..., mokvlevinebuli,
gatexinebuli, dasawvevinebeli, mosataninebeli da misT.) da SualobiTi kontaqtis saTaviso da sasxviso qcevis formaTa modelebis ganxilvisas, a. SaniZe darwmunebiT acxadebs, rom a- prefiqss
SualobiTi kontaqtis formasTan araviTari kavSiri ara aqvso.
swored kauzaciis markerad a- prefiqsis warmodgena afarToebs kauzaciis gramatikul cnebas da am kategoriaSi aerTianebs

572

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

formiTa da funqciiT sxvadasxva gramatikul odenobebs _ e.w.


pirvelad da meoreul kauzativebs (terminebi `pirveladi kauzativi~, `meoreuli kauzativi~ gamoiyena g. deetersma) anu gardauval da gardamaval zmnaTagan nawarmoeb kauzativebs (erTi mxriv,
wuxs is _ a-wuxebs is mas, wevs is _ a-wvens is mas da, meore
mxriv, wers is mas _ a-werinebs is mas mas, Tlis is mas _
a-Tlevinebs is mas mas, aSenebs is mas _ aSenebinebs is mas mas).
gardauval zmnaTagan aqtantis matebiT miRebuli derivati
moqmedebiTi gvaris zmnaa da ara kauzativi, kauzacia saSualebaa,
gzaa moqmedebiTi gvaris warmosaqmnelad. a- prefiqsi mxolod
diaqroniulad SeiZleba CaiTvalos kauzativis markerad (arn. Ciqobava, g. maWavariani...). sxva TvalsazrisiT, swored gardauvali
zmnidan a- prefiqsis saSualebiT gardamavali zmnis warmoebam
(wux-s _ a-wuxeb-s...), e.i. moqmedebiTi gvaris Camoyalibebam gamoavlina gardamaval derivatebSi kauzatiuri mimarTeba. sinqroniuli TvalsazrisiT a- prefiqsi a - w u x e b s da misT. formebSi
moqmedebiTi gvaris niSania. gvaris, rogorc morfologiuri kategoriis arseboba qarTulSi gvaris mixedviT sapirispiro formaTa arsebobiT da am formaTa markirebiTaa Sepirobebuli (es
piroba daculia a- xmovanprefiqsiani moqmedebiTebisa da sapirispiro vnebiTebis mimarTebaSi). asea es gvaris samwevriani opoziciis mqone zmnaTa jgufSi, sadac morfologiuri markeri or
wevrs mainc unda hqondes (moqm. a-wuxebs, vneb. wuxdeba, saS.
wuxs...). aseve, orwevrian saopozicio sistemebSi, sadac erTi wevris markirebac sakmarisia; mag., roca markirebul moqmedebiTs
saopozicio calad mxolod e.w. uniSno vnebiTebi aqvs (a-Tb-ob-s
_ Tb-eb-a), romelic TavisTavad awmyos mwkrivebSi _ eb-i/ -eb-a
konfiqsebiT markirebuli vnebiTia.
IV. 4.6.1.2. moqmedebiTi gvaris zmnaTa a- prefiqsiani modelebi Sinaarsis TvalsazrisiT. moqmedebiTi gvaris zmnaTa aprefiqsiani modelebi yovelTvis ar arian e.w. pirveladi kauzativebi, e.i. gardauvali (saSuali gvaris) zmnis derivatebi; Sesabamisad, aseT SemTxvevebSi yovelTvis mkafiod ar aris gamoxatuli kauzatiuri mniSvneloba.
Sdr.: a-rgeb-s... sargeblobas moutans; waadgeba, sasikeTod
eqneba

IV. zmnis morfologia

573

a-rigeb-s... 1. bevr visme miscems; mravals [ga]mouyofs,


[
da]unawilebs, uwiladebs
a-tyob-s... amCnevs, [mi]xvdeba, grZnobs
a-risxeb-s... visime risxvas iwvevs; Zlier ajavrebs (visme)
a-eWveb-s (Sdr. eWvob-s): eWvs aRZravs, eWvs iwvevs vinmeSi...
a-viTareb-s... zrdis, afarToebs
a-zaveb-s... saTanado raodenobiT urevs erT nivTierebas meores, uerTebs
a-Tavseb-s... rameSi (an sadme) debs, Seaqvs, moaqcevs; abinavebs, amyofebs...
a-TariReb-s... risame TariRs arkvevs, adgens
a-wveTeb-s (Sdr. wveTavs) wveT-wveTad asxams... (qegl).
rogorc vxedavT, warmodgenil ganmartebebSi kauzativis
(iZulebis) mniSvneloba naklebad ikveTeba; sayuradReboa, rom
moqmedebiTi gvaris zemoT CamoTvlil zmnebs, oris (a e W v e b s da
a w v e T e b s ) garda, Zireuli gardauvali zmnebi ar eZebneba. aqedan, a w v e T e b s forma konteqsturad kauzativis mniSvnelobasac
avlens, Sdr., arakauzatiuri: S a q a r z e w a m a l s awveTebs; kauzatiuri: y u r S i w a m a l s awveTebs; a e W v e b s formis kauzatiuri Sinaarsi (`eWvs aRZravs~) naTelia.
aviTarebs, azavebs, aTariRebs, aTavsebs, arg e b s da misT. Cveulebrivi moqmedebiTi gvaris zmnebia; maTi
mniSvneloba subieqtis mier pirdapir obieqtze ganxorcielebul
sxvadasxva saxis moqmedebas afiqsirebs da es moqmedebebi erTgvarovani ar aris.
subieqtis mier pirdapir obieqtze damarTuli moqmedeba,
e.i. moqmedebiTi gvaris zmnis mniSvneloba TavisTavad iTavsebs
iZulebiTobas (kauzacias), rogorc damatebiT mniSvnelobas da
aseTi SeTavseba gapirobebulia diaqroniuli realobiT _ moqmedebiTi gvaris Camoyalibebis gza kauzativia.
amdenad, bunebrivia, rom kauzaciis mniSvneloba moqmedebiTi gvaris zmnebSic warmoCndes da es am zmnaTa qegliseul ganmartebebSic aisaxeba; aseT moqmedebiTebs Zireuli saSuali gvaris formebi udgas gverdiT:
a-dumeb-s (Sdr. dums): aiZulebs dadumdes, mdumares xdis...
a-ZunZuleb-s (Sdr. ZunZulebs): aiZulebs iZunZulos

574

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

a-yivleb-s (Sdr. yivis): 1. aiZulebs iyivlos, yiviliT aZaxebs. 2.


gadat. yivilis msgavs xvelebas iwvevs
a-yvireb-s (Sdr. yviris): aiZulebs iyviros, yvirilis xmas gamoaceminebs
a-yayaneb-s (Sdr. yayanebs): aiZulebs iyayanos, _ alaparakebs, axmaurebs ukmayofilod (mravals)
a-yelyelaveb-s (Sdr. yelyelaobs): yelyelaobas aiZulebs; Tavs
zeviT, maRla swevs.
a-wuwuneb-s (Sdr. wuwunebs): aiZulebs an nebas aZlevs iwuwunos
a-wripineb-s (Sdr. wripinebs): aiZulebs an saSualebas aZlevs iwripinos
a-wikvineb-s (Sdr. wikvinebs): aiZulebs iwikvinos
a-xvneSeb-s (Sdr. xvneSis): aiZulebs ixvneSos
a-xiTxiTeb-s (Sdr., xiTxiTebs): aiZulebs ixiTxiTos
a-xmaureb-s (Sdr. xmaurobs): aiZulebs ixmauros, xmaurs atexinebs; xmauriT avsebs da a.S.
`a i Z u l e b s ~ zmniT ganmartebuli kauzatiuri Sinaarsis
(ZiriTadad `xmianobis~ aRmniSvneli) moqmedebiTebis pirdapiri
obieqtebi arsebiTad v i n jgufis (adamianis) saxelebia, Tumca
gadataniTi mniSvnelobiT pirdapir obieqtad arc usulo saxelebi gamoiricxeba, mag.: kodala... gakioda da mTel t y e s a x m a u r e b d a (S. aragv.).
masalidan ise Cans, rom pirdapir obieqtad gamoyenebuli
ra jgufis sulier da usulo saxelTa mier gamowveuli xmianobis aRsaniSnavad am rigis moqmedebiTebis ganmartebebSi upiratesad kauzatiuri g a m o a c e m i n e b s zmnaa gamoyenebuli:
a-wkrialeb-s (Sdr. wkrialebs): wkrialis xmas gamoaceminebs
a-Rrutuneb-s (Sdr. Rrutunebs): Rrutunis xmas gamoaceminebs
a-ymuvleb-s (Sdr. ymuis): ymuilis xmas gamoaceminebs
a-wklapuneb-s (Sdr. wklapunebs): wklapunis xmas gamoaceminebs
a-wkaruneb-s (Sdr. wkarunobs): wkarunis xmas gamoaceminebs
a-wikwikeb-s (Sdr. wikwikebs): wikwikis xmas gamoaceminebs
a-dgafuneb-s (Sdr. dgafunobs): dgafunis xmas gamoaceminebs
a-RrWialeb-s (Sdr. RrWialebs): RrWialis xmas gamoaceminebs
a-Cxrialeb-s (Sdr. Cxrialebs): Cxrialis xmas gamoaceminebs

IV. zmnis morfologia

575

a-zuzuneb-s (Sdr. zuzunebs): zuzunis xmas gamoaceminebs


da sxv.
Tu xmianobis aRmniSvneli moqmedebiTi gvaris zmnis pirdapir obieqtad r a jgufis sulier saxelTan erTad paralelurad
usulo saxelic dasturdeba, es gadataniTi mniSvnelobiT xmareba iqneba da kauzatiuri Sinaarsis gamosaxatavad ganmartebaSi
SeiZleba gamoyenebuli iqnes rogorc a i Z u l e b s , aseve g a m o a c e m i n e b s zmnebi:
a-wivleb-s (Sdr. wivis): aiZulebs iwivlos, wivilis xmas gamoaceminebs.
ra awivlebs mag wiwils sabudarSi?
figur. memanqane manqanas awivlebs (s. SanS.).
a-yvireb-s (Sdr. yviris): aiZulebs iyviros, yvirilis xmas gamoaceminebs.
ra mayvirebs ase mwared? (akaki)
Soferi ayvirebda buks (n. lorTq.)...
a- prefiqsian moqmedebiTi gvaris zmnaTa kauzatiuri Sinaarsi a i Z u l e b s , g a m o a c e m i n e b s zmnaTa garda, aRweriTad
sxva zmnebis saSualebiTac gamoixateba (s a S u a l e b a s a Z l e v s ,
nebas aZlevs, mizezs aZlevs, eWvs, SiSs hgvris,
a R Z r a v s , i w v e v s ). Sdr.:
a-laparakeb-s... aiZulebs ilaparakos, laparakis s a S u a l e b a s ,
m i z e z s a Z l e v s . . . adamians varami da Wiri alaparakebs (ilia)
a-laqlaqeb-s... laqlaqis SesaZleblobas aZlevs; aiZulebs ilaqlaqos...
a-wuwuneb-s... aiZulebs an n e b a s a Z l e v s iwuwunos
a-kankaleb-s... kankalsa hgvris
a-eWveb-s... eWvs aRZravs, eWvs iwvevs vinmeSi da sxv.
ase rom, moqmedebiTi gvaris a- prefiqsiani derivaciuli
modelebis did nawilSi kauzatiuri Sinaarsi met-naklebad garkveviT ikiTxeba da am Sinaarss qeglis saleqsikono ganmartebebic emowmeba. zmnaTa nawilSi kauzatiuri semantika naklebad
Cans, mag., aTariRebs `risame TariRs arkvevs~, awveTebs `wveT-wve-

576

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Tad asxams~, abalaxebs `aZovebs, balaxs aWmevs~, aelvebs `elvasaviT anaTebs~...


asea sxva nasaxelar zmnebTanac: a m e f e b s `mefed svams, axelmwifebs~, a m e c a d i n e b s `mecadineobaSi, risame SeswavlaSi
exmareba~ da misTanebSi kauzatiuri semantika niSandoblivia,
a m z e v e b s `mzeze gaaqvs, mzeze fens~, a k m e v s `sakmevels wvavs,
sakmevlis kvamls ayenebs~, a T a v s e b s ` rameSi (an sadme) debs...~
da misTanebSi es semantika naklebad TvalsaCinoa. moqmedebiTi
gvarisa da kauzatiuri semantikis SeTavsebis kargi magaliTia
awiTlebs zmnis mniSvnelobaTa Sejereba:
1. wiTels xdis, wiTel fers aZlevs... mzis Suqi cas awiTlebda (a. yazb.);
2. aiZulebs gawiTldes, wamowiTldes (saxeze). pirSi zedmeti qebiT awiTlebs.
pirveli mniSvnelobiT pirdapir obieqtad ra jgufis saxelia (c a ) da gardaqceviTobis mniSvnelobaa gamoxatuli (w i T e l s x d i s ), meore mniSvnelobiT pirdapiri obieqti vin jgufis saxelia da kauzaciis mniSvneloba aRiniSneba (a i Z u l e b s
g a w i T l d e s ).
IV. 4.6.1.3. moqmedebiTi gvaris zmnaTa uxmovanprefiqso
modelebi Sinaarsis TvalsazrisiT. pirveladi kauzativebis
gverdiT literaturaSi asaxeleben neitraluri kauzaciis formebsac. eseni uxmovanprefiqso moqmedebiTi gvaris zmnebia: w e r s ,
x a t a v s da misT. formaluri sxvaobis garda (a- prefiqsis qona_arqona), gansxvavebas am or jgufs Soris qmnis Semsruleblis
funqciis ganawileba: `pirveladi kauzativis~ a w u x e b s tipis
formebSi pirdapiri obieqti, w e r s, x a t a v s zmnaTa pirdapiri
obieqtebisagan gansxvavebiT, erTgvar Semsrulebladac gvevlineba:
visac a w u x e b e n is w u x s `wuxils ganicdis~ (TviTon) an
wuxdeba `Sewuxebas ganicdis~ (viGacisagan); ase rom subieqti moqmedebis mxolod iniciatori ki ara, uSualo Semsrulebelicaa.
is awuxebs formiT gamoxatuli leqsikuri mniSvnelobis (`S e w u x e b a ~) ganmaxorcielebelia. subieqtis am funqcias moqmedebiTi gvaris mimReobis formebic (m a w u x e b e l i , S e m a w u x e b e l i , S e m w u x e b e l i `vinc an rac awuxebs an Seawuxebs~) adasturebs. pirdapiri obieqti ki, ramdenadac mas subieqtis iZule-

IV. zmnis morfologia

577

biTi moqmedebis gancdis unari aqvs, Semsrulebeli, ganmcdeli


obieqtia, _ S e w u x e b u l i `vinc an rac Seawuxes an Sewuxda~,
gramatikulad vnebiTi gvaris (an saobieqto) mimReoba. neitraluri kauzaciis (wers, xatavs...) formebSi subieqti mudam Semsrulebelia, pirdapiri obieqti ki wminda obieqtia (T. uTurgaiZe). am funqciur sxvaobas a w u x e b s da x a t a v s rigis formaTa derivaciuli statusi (warmoqmnilia Tu Zireuli da warmoqmnis SemTxvevaSi, ra aris amosavali forma) da pirdapiri obieqtis semantikuri raoba (vin an ra jgufis saxelebTan mikuTvniloba) gansazRvravs: Tu pirdapiri obieqti sulieri (vin jgufis) saxelia, subieqtis zemoqmedeba mas saTanado qcevisaTvis
aRZravs; Tu pirdapiri obieqti inertuli saxelia (ra jgufis),
subieqtis zemoqmedebiT is misTvis damaxasiaTebel cvlilebas
daeqvemdebareba.
neitraluri kauzaciis formis (uxmovanprefiqso, x a t a v s
tipis moqmedebiTis) Semsrulebeli subieqti pirdapir obieqtze
aseve nairgvar moqmedebebs axorcielebs. es moqmedebebi SeiZleba
leqsikurad arakauzatiuric iyos da kauzatiuric, radganac,
rogorc ukve iTqva, moqmedeba iZulebasac gulisxmobs; leqsikurad arakauzatiuri moqmedebebi Cans formebSi: x a t a v s , w e r s ,
m u r a v s , R e b a v s , T v l i s , s a x a v s , f a n t a v s ... Tumca aseTi dayofa pirobiTia, kauzaciis farTo gagebiT. pirdapiri obieqti moqmedebiTi gvaris zmnebSi kauzirebuli aqtantia, radganac subieqti masze iZulebis wesiT moqmedebs. Sdr.:
xatav-s... 1. rasme gamosaxavs ferebis an xazebis saSualebiT, _
qmnis (suraTs), akeTebs (naxats)...
Rebav-s... saRebaviT fers ucvlis
fantav-s... uwesrigod aqeT-iqiT yris
murav-s... muriT svris, murs usvams...
uxmovanprefiqso moqmedebiTi gvaris zmnaTa raRac jgufSi
kauzaciis, mizezobriobis semantika mainc ufro garkveviT ikiTxeba da es niuansi am zmnaTa ZiriTadi da gadataniTi mniSvnelobebis ganmartebebSic aisaxeba. mniSvnelobiT es zmnebi adamianis fizikur, fsiqikur-nebelobiT da sxva am rigis cvlilebebs
afiqsireben:

578

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

zarav-s... zars2 (mniSvn. 1) ganacdevinebs, SiSsa da Zrwolas


hgvris, _ aZrwunebs, Tavzars scems. aRar gvzaravda
sikvdili me da Cem amxanagebsa (baC.).
zRudav-s... 1. gadat. gasaqans, Tavisuflebas ar aZlevs, garkveul farglebs udebs, aviwroebs...
krunCxav-s... 1. kakvavs, moxris; 2. spazmebs iwvevs. [xolera] mTel
sxeuls krunCxavs (i. gogeb.). mokrunCxav-s... krunCxviT
moxris, _ mokakvavs, mokuntavs, mobRunZavs. qaris sens
moekrunCxa agre rigad [paxvala] (l. qiaC.].
moxri-s... 1. moRunavs, modreks, mokakvavs... lamazi eldino simZimes moexara... qali Zlivs... modioda (s. SanS.);
2.
gadat. simtkices daukargavs, _ gatexs, daimorCilebs...
`verc tyvia momklavs, verc javri momxris~ (g. abaS.).
modrek-s... 1. moxris, moRunavs, mozneqs, mokakvavs (upiratesad
magarsa da elastiur rasme)... 2. gadat. sakuTar nebisyofas mouspobs, gatexs, daimorCilebs, qeds moaxrevinebs. krilovis sastikobamac unayofod Caiara. man ver
modrika, rogorc is fiqrobda, guria (d. kld).
rev-s... 2. areulobas iwvevs, uwesrigoba Seaqvs, Slis... berebi
da mRvdlebi dadian da xalxs reven (T. maWav. Targm.)
|| abnevs, aRelvebs... (qegl)
calkeul SemTxvevebSi es iZulebiToba saleqsikono ganmartebebSi leqsikurad `Zala~ sityvis gamoyenebiT aRiniSneba:
tex-s... raime sagans Zalis miyenebiT, dartymiT nawilebad yofs
xleC-s... Zalis miyenebiT orad yofs
teni-s... 1. xelis dawoliT mWidrod aTavsebs, avsebs...,
2. s-teni-s... ZaliT udebs
s-Cri-s... ZaliT udebs... (qegl).
amrigad, uxmovanprefiqso, aramarkirebuli Zireuli moqmedebiTebis modelebi (wer-s, xat-av-s, Tvl-i-s...) a- xmovanprefiqsian warmoqmnil formebTan (a-wuxebs, a-tirebs...) ara marto
formobrivad, aramed leqsikuradac arakauzatiuri zmnebia. zmnaTa erT nawilSi mier gamoxatuli iZulebiTobis Sinaarsi (zaravs, SeSlis, revs...) moqmedebiTi gvaris formaTa semantikis
Tanmxlebi movlenaa: subieqtis zemoqmedeba pirdapir obieqtze am
iZulebas gulisxmobs. formobrivad arakauzatiuri moqmedebiTe-

IV. zmnis morfologia

579

bi eqvemdebarebian rogorc pasivizaciis, aseve kauzaciis derivaciul wesebs. pasivizaciis Sedegad maTi saopozicio formebi vnebiTi gvaris zmnebia: Zireul aramarkirebul moqmedebiTebs isini
pasiuri markirebiT upirispirdebian (xatavs _ i-xateb-a, wer-s
_ i-wereb-a...) da gvaris kategoriis binarul sistemebs qmnian
(aramarkirebuli moqmedebiTi : markirebuli vnebiTi); kauzaciis
procesis Sedegad egeve arakauzatiuri moqmedebiTebi (xatav-s,
wer-s... i s m a s ) saTanado morfologiuri, sintaqsuri da semantikuri cvlilebebiT upirispirdebian kauzatiuri moqmedebiTebis formebs (a-xatv-in-eb-s, a-wer-in-eb-s... i s m a s m a s ).
IV. 4.6.1.4. `pirveladi~ da `meoreuli kauzativebis~ Sepirispireba formaluri da funqciur-semantikuri TvalsazrisiT. a- prefiqsiT markirebuli moqmedebiTebi (a-dgen-s, a-wux-ebs, a-rb-ev-s da a.S.), rogorc vnaxeT, leqsikurad kauzatiuri
zmnebia; isini saTanado Zireuli saSuali (statikuri), `uniSno
vnebiTebisa~ da saxelebisagan miRebul derivatebs warmoadgenen:
dga-s > a-dg-en-s, wux-s > a-wux-eb-s, rb-is > a-rb-ev-s... qr-eb-a >
a-qr-ob-s, Sav-i > a-Sav-eb-s da a.S. eqvemdebarebian pasivizaciisa
(a - w u x - e b - s > w u x - d - e b - a ) da kauzaciis (a - w u x - e b - s > a w u x - e b - i n - e b - s ) wesebs da saopozicio formebis mixedviT nawildebian gvarisa da `meoreuli kauzativis~ (kontaqtis) kategoriebSi. gvaris kategoriis mixedviT qmnian samwevrian opoziciur sistemebs, romelSic moqmedebiTisa da vnebiTis markirebul
formebs upirispirdeba aramarkirebuli saSuali:
moqm. a-wux-eb-s : vneb. wux-d-eb-a : saS. wux-s
rac Seexeba kauzativs: a- prefiqsiani moqmedebiTis forma
a - w u x - e b - s kauzatiur a - w u x e b i n - e b - s formas iseve upirispirdeba, rogorc uxmovanprefiqso arakauzatiuri moqmedebiTi_
saTanado kauzatiur wevrebs; Sdr.:
arakauzat. a-wux-eb-s is mas _ kauzat. a-wux-eb-in-eb-s is mas mas
wer-s is mas
_
a-werin-eb-s is mas mas.
wux-s _ a-wuxeb-s dapirispirebaSi a- prefiqsi ver iqneba kauzativis niSani, radgan awuxeb-s _ awuxebineb-s, wer-s _ awerineb-s dapirispirebaSi kauzativebia awuxebinebs da awerinebs. Se-

580

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

sabamisad: sapirispiro arakauzatiur (awuxebs, wers) formebSi


kauzativis markeri ver gveqneba.
e. i., Tu a-wux-eb-s _ a-wuxeb-in-eb-s dapirispirebaSi
a - w u x - e b s arakauzatiuri formaa, aseTi iqneba is wux-s _
a-wux-eb-s dapirispirebaSic; sxvagvarad ki ise gamodis, rom `erTi da igive forma (a-wuxeb-s) erT SemTxvevaSi opoziciis kauzatiuri wevri gamodis, meoreSi _ arakauzatiuri (oniani, 2003).
ase rom, e.w. `pirveladi~ da `meoreuli kauzativebis~ erT
kategoriad gaerTianebas formaluri da funqciur-semantikuri
winaaRmdegobebi axlavs. formaluri sakiTxebidan umTavresia kauzativis kategoriis formantis sakiTxi. rogorc vnaxeT, rogorc `pirveladi~, aseve `meoreuli kauzativebisaTvis~ (wux-s _
a-wux-eb-in-eb-s, wer-s _ a-wer-in-eb-s...) a- prefiqsi aucilebeli Cans: is gvaqvs gardauval zmnaTagan nawarmoeb e.w. `kauzatiur moqmedebiTebSi~ da arakauzatiuri gardamavali zmnebidan nawarmoeb kauzatiur formebSic.
Cven ukve aRvniSneT, rom wux-s _ a-wux-eb-s dapirispirebaSi a- prefiqsi a - w u x e b s zmnaSi mxolod diaqroniuli TvalsazrisiT SeiZleba miviCnioT kauzativis niSnad. aseTive da upiratesi uflebiTac a- gardamavlobis niSanic aris, radganac is
ara marto gardauvali zmnebidan, aramed saxelebidanac awarmoebs gardamaval zmnas. gvaris sapirispiro formaTa arsebobis pirobebSi gardamavali zmna moqmedebiTi gvaris funqciiT aRiWurveba. wuxs > awuxebs kauzatiuri derivaciis konkretuli Sinaarsi _ subieqturi piris mier pirdapiri obieqturi piris iZuleba, TavisTavad moqmedebiTi gvaris mniSvnelobis Semadgeneli komponentia.
a- prefiqsi kauzativis niSani ver iqneba gardamaval kauzatiur formaSic, radgan is gardamaval arakauzatiur formaTa
erT nawilSic dasturdeba, Sdr.:
wer-s
_ a-wer-in-eb-s, magram
a-wuxeb-s _ a-wuxeb-in-eb-s
a-Sen-eb-s _ a-Sen-eb-in-eb-s da a.S.
a. SaniZe kauzativis (SualobiTi kontaqtis) mawarmoeblebidan gamoricxavs a- prefiqss _ kauzatiuri saxelzmnebisa da saTaviso da sasxviso qcevis formaTa analizis Sedegad, sadac kau-

IV. zmnis morfologia

581

zativis mniSvnelobebi gvaqvs, magram a- prefiqsi ar aris warmodgenili.


samecniero literaturaSi a- prefiqsis kauzativis kategoriis markerad miCnevis sawinaaRmdego argumentebi sapirispiro
formaTa Sedarebis safuZvelze ase Camoyalibda:
a)

a-Trev-in-eb-s
e-Trev-in-eb-a

orive maTgani kauzativia formiTac da mniSvnelobiTac;


anu: am formebisTvis saerToa kauzativis, moqmedebis iZulebis,
Sepirobebis funqcia. saerTo funqcia ki unda gamoixatos saerTo morfologiuri elementiT. aseTi elementi am SemTxvevaSi
aris sufiqsi -in (Trev- fuZea, -eb Temis niSani); Sdr.: a-Trev-s >
a-Trev-in-eb-s da e-Trev-a > e-Trev-in-eb-a. a- da e- prefiqsebi
gamoxataven im mniSvnelobebs, romlebiTac erTmaneTisagan gansxvavdebian es formebi.
aqedan gamomdinare, a- prefiqsi (iseve, rogorc e-) ar SeiZleba miviCnioT kauzativis (SualobiTi kontaqtis) mawarmoeblad.
b)

a-Trev-s
a-Trev-in-eb-s
erT-erTi am formaTagani (a - T r e v - i n - e b - s ) kauzativia,
romelsac moepoveba Tavisi mawarmoebeli -in sufiqsi. prefiqsi
a- gvaqvs orive formaSi _ kauzativSic da arakauzativSic (kauzativisaTvis amosaval formaSic). bunebrivia, ar SeiZleba CaiTvalos, rom ganmasxvavebeli niSan-Tviseba (kauzativis funqcia)
gamoixateba am formebisaTvis saerTo a- prefiqsiT.
esec sabuTia imisa, rom a- ver iqneba kauzativis mawarmoebeli.
g) kauzativis mniSvnelobas gamoxataven masdarebi (d a w e r - i n - e b - a, g a - T r e v - i n - e b - a), mimReobebi (g a - T r e v - i n e b - u l - i ), III seriis formebi (d a - u - w e r - i n - e b - i - a, g a - u T r e v - i n - e b - i - a, d a - e - w e r - i n - e b - i n - a, g a - e - T r e v - i n - e b i n - a...). arcerT maTganSi ara gvaqvs a- prefiqsi. kauzativis semantika Sesabamisi sufiqsiT (-in) gamoixateba (jorbenaZe, 1983).
msgavsi analiziT gamoiyofa kauzativis sufiqsad -evin, Sdr.:

582

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

a-bm-evin-eb-s _ e-bm-evin-eb-a, b) a-bam-s _ a-bm-evin-eb-s (-evin


sufiqsiani kauzativebis arakauzatiuri Zireuli formebi ZiriTadad uxmovanprefiqsoa, g) da-u-bm-evin-eb-i-a, da-e-bm-evinebin-a... da-sa-bm-evin-eb-el-i da a.S.
e.w. pirvelad da meoreul kauzativebs Soris (a-wuxeb-s is
mas _ a-wuxeb-in-eb-s is mas mas), formobrivis garda, sintaqsuri da funqciur-semantikuri gansxvavebac aris. `pirveladi kauzativebi~ gardauvali zmnebidan nawarmoebi orvalentiani zmnebia (a-wuxeb-s, a-dgen-s, a-rbev-s... is mas) da maiZulebeli, kauzaluri situaciis gamomwvevi saxeli, subieqti, imavdroulad moqmedebis uSualo Semsrulebelicaa, e.i. or funqcias iTavsebs:
Semsrulebel-maiZulebeli, Semsrulebel-iniciatoria.
gardamavali zmnis kauzativebi sintaqsurad arsebiTad samvalentiani zmnebia: a-wer-in-eb-s, a-Sen-eb-in-eb-s, a-Tlev-in-ebs... is mas: arsebiTad, radgan gamonaklisis saxiT SeiZleba Segvxvdes orvalentiani arbenina man is, akbenina, akocnina man
mas... da erTvalentiani saxiTac: daacemina mas || daacemina man
(cxviri), aRebina mas (mTvrals aRebina) da misT. maiZulebeli,
kauzaluri situaciis gamomwvevi saxeli, subieqti, aq ZiriTadad
erTi funqciiTaa warmodgenili, is mxolod maiZulebelia, iniciatori; moqmedebis uSualo Semsrulebeli, is, visac aiZuleben,
aq iribi obieqtia. bunebrivia, rom moqmedebis uSualo Semsrulebeli (e.i. iribi obieqti) sulieri (vin jgufis) saxeli iyos.
es pirvelad da meoreul kauzativebad saxeldebuli formebi derivatebia, magram `pirveladi kauzativebi~ Zireulisagan
gardamavlobiT gansxvavdebian: gardauv. wux-s > gardam. a-wuxebs, xolo `meoreuli kauzativebi~ Zireuli formebisagan _ kauzatiurobiT (kontaqtiT): arakauzatiuri awuxeb-s > kauzatiuri
a-wuxeb-in-eb-s.
funqciur-semantikuri gansxvaveba am ori tipis struqturebs Soris subieqtis statusidan amosvliT ase ganisazRvreba:
`pirveladi kauzativebis~ struqturaSi subieqti Semsrulebeliniciatoria, `meoreuli kauzativebis~ struqturaSi ki _ mxolod iniciatori; Tu dasaxelebul struqturebs Soris gansxvavebas moqmedebis uSualo Camdenis gramatikul statuss davukavSirebT, pirvel SemTxvevaSi es subieqti iqneba (moqmedebis gamo-

IV. zmnis morfologia

583

mwvevis damatebiTi funqciis gaTvaliswinebiT), meore SemTxvevaSi


_ iribi obieqti (moqmedebis maiZulebeli garegani iniciativis,
mizezis miniSnebiT). wuxs _ a-wuxebs da wers _ a-werinebs
struqturebs Soris arsebuli es formalur-semantikuri gansxavebebi ori gansxvavebuli gramatikuli kategoriis arsebobis sakiTxsac wamoWris (r. asaTiani, 1989).
IV. 4.6.2.1. kauzativis ganmartebisaTvis. qarTuli enis
gramatikebSi kauzativi, rogorc formaTwarmoebiTi kategoria,
warmodgenilia viwro gagebiT (`meoreuli kauzativi~) da gvaris
kategoriis farglebSi ganixileba. kauzativi, a. SaniZis TvalsazrisiT, igivea, rac kontaqtis kategoria. am kategoriis mixedviT
garCeuli saopozicio formebi `gviCvenebs, rom subieqturi piri
moqmedebs pirdapir obieqtze uSualod an sxva piris saSualebiT~. Sesabamisad gamoiyofa kontaqtis ori forma _ uSualo da
SualobiTi (a. SaniZe). sxvagvarad: arakauzatiuri da kauzatiuri: opozicia binarulia da misi wevrebi am kategoriis gamouxatveloba-gamoxatviT upirispirdebian erTmaneTs:
arakauzat. wer-s is werils kauzat. a-wer-in-eb-s is mas werils
a-Sen-eb-s is saxls
a-Seneb-in-eb-s is mas saxls
Tl-i-s is vaSls
a-Tl-evin-eb-s is mas vaSls
kauzatiuri formebi (a-werinebs, a-Senebinebs, a-Tlevinebs... is mas mas) derivatebia; arakauzatiuri formebi (wers,
aSenebs, Tlis... is mas) _ Zireuli; kauzatiuri derivatebi
gardamavali samvalentiani zmnebia, Zireuli saopozicio formebi
aseve gardamavali, oRond orvalentiani zmnebi. e.i. kauzacia,
rogorc sityvawarmoebiTi procesi, xasiaTdeba piris (aqtantis)
matebiT da es damatebiTi piri iribi obieqtia; marTalia, moqmedebis realuri Semsrulebeli, magram Semsrulebelia mxolod
sxvisi (subieqtis) nebiT Tavsmoxveuli moqmedebisa. amis gaTvaliswinebiT, kauzaciis cnebis gansazRvraSi, kauzatiuri formis
ganmartebaSi arsebiTia ara is, rom subieqti moqmedebs pirdapir
obieqtze iribi obieqtis meSveobiT, aramed is, rom iribi obieqti moqmedebs pirdapir obieqtze subieqtis iniciativiT, misi mizeziT (g. maWavariani; T. gamyreliZe, z. kiknaZe, i. Saduri, n. Se-

584

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ngelaia), e.i. kauzaciaSi Rirebulia is, rom subieqti iniciatoria da ara Semsrulebeli, Sdr.:
akeTebineb-s... avalebs akeTos, keTebis saSualebas aZlevs, keTebaSi exmareba... `mose mamasaxliss da soflis msajulebs, rogorc undoda, ise atrialebda, rac TviTon
surda, imas akeTebinebda~ (e. ninoS.).
amoalagebineb-s... daavalebs an SeaZlebinebs amoalagos, _ amoawyobinebs... jer xurjinebi amoalagebina (o. Wil.)
aSenebineb-s... avalebs an SesaZleblobas aZlevs [a]aSenos, [ga]aSenos, [mo]aSenos... axal SeZenil mamulSi saxls vaSenebineb (g. wereT.)...
a.SaniZe kauzaciuri situaciis analizisas realur moqmedad
or pirs asaxelebs _ subieqtsa da irib obieqts; erTi (subieqti) nebelobiT moqmedebas asrulebs, meore (iribi obieqti) faqtobriv moqmedebas: `realurad moqmedebs ara erTi piri, aramed
ori: piri, romelic xelmZRvanelobs saqmes da piri, romelic
uSualod moqmedebs da piradad asrulebs xelmZRvanelis davalebas. xelmZRvaneli piri _ es aris saqmis moTave, saqmis iniciatori, xolo vinc uSualod moqmedebs, erTgvari iaraRia saqmis
organizatoris xelSi. am or pirs garda aris kidev mesame piri,
romelic warmoadgens maTi moqmedebis sagans~. a. SaniZe Sesabamisi funqciuri terminebiTac aRniSnavs kauzaciuri situaciis monawileebs: x e l m Z R v a n e l i (organizatori), S e m s r u l e b e l i
(egzekutori) da s a m i z n o , anu subieqti, iribi obieqti da pirdapiri obieqti.
amgvarad, kauzativi qarTulSi gardamavali zmnis kategoriaa da mas qmnis gardamavali arakauzatiuri da kauzatiuri formebis dapirispireba, rogorc Zireuli da warmoqmnili formebisa; morfologiurad warmoqmnili forma ganivrcoba saTanado
afiqsebiT, sintaqsurad _ valentobis matebiT (wers i s w e r i l s _ awerinebs i s m a s w e r i l s ); arakauzatiur da kauzatiur formebs Soris funqciur-semantikur gansxvavebas qmnis moqmedebis Camdeni piris gramatikuli statusi: arakauzatiur
zmnebSi moqmedebis Camdeni, Semsrulebeli, Tavisi nebiT moqmedi
subieqtia (wer-s i s werils), kauzatiur zmnebSi Semsrulebeli
sxvisi (subieqtis) nebis karnaxiT, sxvisi iniciativiT moqmedi
iribi obieqtia (a-wer-in-eb-s is m a s werils).

IV. zmnis morfologia

585

es sxva, kauzatiuri zmnis subieqti, ZiriTadad moqmedebis


maiZulebeli da iniciatoria; ZiriTadad, radgan garkveul pirobebSi subieqti SeiZleba moqmedebis Semsruleblad mogvevlinos,
mag., Tu irib obieqtad zmnaSi usulo (ra jgufis) saxelia warmodgenili, iribi obieqtis, rogorc moqmedebis uSualo Semsruleblis funqcia bundovani xdeba da moqmedebis Semsruleblad
subieqti gvevlineba, Sdr.: [setyva] xexils nayofs ayrevinebs (i.
gogeb.). moqmedebis Semsruleblad am konteqstSi ara iribi obieqti (xexils), aramed subieqti (setyva) moiazreba.
faqtobriv masalas aseve garkveuli koreqtivebi Seaqvs kauzatiuri zmnebis subieqtisa da obieqtis funqciaTa damkvidrebul normebSi; mag., iribi obieqti SualobiTi kontaqtis formebSi yovelTvis ar aris moqmedebis erTaderTi uSualo Semsrulebeli. bevr SemTxvevaSi mas Tanamonawiled subieqti hyavs. ganmartebiT leqsikonSi a b a n i n e b s zmnasTan damowmebul winadadebaSi a x a l g a z r d a d e d a s b e b i a S v e l i s d a b a v S v s
a b a n i n e b s bebia (subieqti) Tanamonawilea dedis mier (iribi
obieqti) bavSvis (pird. obieqti) dabanis procesisa.
akidebinebs i s m a s t v i r T s orgvarad SeiZleba gaviazroT: 1.
i s (subieqti) avalebs m a s (irib obieqts) tvirTis
(pird. obieqti) akidebas, 2. i s (subieqti) sTxovs
m a s (irib obieqts), rom tvirTi (pird. obieqti)
Tavad m a s (subieqts) ahkidon.
amoataninebs i s m a s m a s : 1. i s (subieqti) avalebs m a s (irib
obieqts), rom amoitanos 2. i s (subieqti) exmareba
m a s (irib obieqts) amotanaSi.
amoayvaninebs i s m a s m a s . avadmyofs kibeze amoayvaninebs: 1.
daavalebs m a s (irib obieqts) rom amoiyvanos 2.
TviTon moexmareba m a s (irib obieqts) avadmyofis
amoyvanaSi.
aparsvinebs i s m a s c x v a r s : 1. i s (subieqti) avalebs m a s
(irib obieqts), rom cxvari gaparsos 2. i s (subieqti) TviTon exmareba m a s (irib obieqts) cxvris gaparsvaSi...
SualobiTi kontaqtis formaTa saleqsikono ganmartebebSi
s u b i e q t i s a da i r i b i o b i e q t i s m i e r erToblivad ganxorcielebuli moqmedebebi dafiqsirebulia Svelis, exmareba,

586

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

SeaZlebinebs zmnaTa meSveobiT. niSandoblivia, rom moqmedebis


aseTi erToblivi, koleqtiuri Semsrulebeli ZiriTadad im
zmnebTan moiazreba, romlebic yofiT-sameurneo saqmianobas asaxaven (amargvlinebs, aTibvinebs, ablandvinebs, aTuTqvinebs, abmevinebs, abertyvinebs, aToxninebs, agrexinebs da a.S.). warmogidgenT
saTanado masalas qeglis mixedviT:
ablandvineb-s... avalebs an S v e l i s b l a n d o s.
abmevineb-s... avalebs an S v e l i s [da]a b a s , [Se]a b a s , [ga]a b a s ...
Zroxas abmevinebs, _ guTanSi xarebs abmevinebs, _
etlSi cxenebs abmevinebs, _ sarecxis Toks abmevinebs.
abegvineb-s... b e g v a S i S v e l i s ; aiZulebs, avalebs begvas.
fetvs abegvinebs.
abertyvineb-s... avalebs bertyos; b e r t y v a S i S v e l i s . xaliCas abertyvinebs. kakals abertyvinebs.
agrexineb-s... avalebs grixos; g r e x a S i e x m a r e b a.
agrovebineb-s... sTxovs an avalebs agrovos; m o g r o v e b a S i
S v e l i s , kakals agrovebinebs, sokos agrovebinebs.
adRvebineb-s... 1. avalebs SedRvibos; d R v e b a S i S v e l i s . mawons adRvebinebs.
azelineb-s... avalebs an S v e l i s z i l o s.
azustebineb-s... avalebs daazustos, raimes d a z u s t e b a S i e x m a r e b a.
aTargmnineb-s... Targmans asrulebinebs, saSualebas aZlevs Targmnos, T a r g m n a S i S v e l i s.
aTariRebineb-s... avalebs an S v e l i s a T a r i R o s .
aTeTrebineb-s... avalebs an S v e l i s [ga]a T e T r o s , [Se]a T e T r o s , [gada]a T e T r o s.
aTesvineb-s... avalebs Tesos, T e s v a S i e x m a r e b a. siminds aTesvinebs, _ purs aTesvinebs.
aToxnineb-s... avalebs Toxnos; T o x n a S i e x m a r e b a.
aTuTqvineb-s... avalebs an S v e l i s g a T u T q o s . kombostos vaTuTqvineb. _ qliavs vaTuTqvineb, kerki unda gavaTuTqvino.
aTqvefineb-s... avalebs an S v e l i s g a T q v i f o s . kvercxs aTqvefinebs.
akazmvineb-s... avalebs [Se]kazmos; [Se]k a z m v a S i e x m a r e b a.

IV. zmnis morfologia

587

akavSirebineb-s... avalebs an e x m a r e b a d a a k a v S i r o s.
akalvineb-s... mosakalavad aZlevs, _ m o k a l v a S i S v e l i s.
akafvineb-s... avalebs kafos, S v e l i s k a f v a S i. tyes akafvinebs.
akepineb-s... k e p v a S i S v e l i s , exmareba; dasakepad aZlevs. saxinkled xorcs akepinebs.
aketineb-s... avalebs an S v e l i s d a k e t o s . kars urduliT aketinebs.
akecineb-s... avalebs an Svelis [da]kecos. xaliCas akecinebs. _
sufras akecinebs.
akvlevineb-s2... avalebs [gamo]ikvlios, kvleva-Ziebas awarmoebinebs, k v l e v a - Z i e b a S i e x m a r e b a . laboratoriaSi rZis produqtebis xarisxs akvlevineben.
akrialebineb-s... avalebs, S v e l i s an sTxovs [d a ]a k r i a l o s ...
amaragebineb-s... avalebs moamaragos; m o m a r a g e b a S i S v e l i s.
amargvlineb-s... avalebs an S v e l i s m a r g l o s . bostans amargvlinebs.
amarTvineb-s... 1. risame marTvas avalebs; m a r T v a S i S v e l i s .
instruqtori praqtikant-Sofers manqanas amarTvinebda.
amoavsebineb-s... daavalebs amoavsos; a m o v s e b a S i d a e x m a r e b a , _ piramde gaavsebinebs. ormoebi amoavsebina.
amoaSenebineb-s... daavalebs amoaSenos, a m o S e n e b a S i d a e x m a r e b a.
amoawmendineb-s... daavalebs amowmindos; a m o w m e n d a S i d a e x m a r e b a.
aniavebineb-s... avalebs [ga]aniavos; g a n i a v e b a S i S v e l i s . kalos aniavebinebs.
apentvineb-s... avalebs pentos; p e n t v a S i S v e l i s . bambas apentvinebs...
IV. 4.6.2.2. kauzativis mawarmoeblebi. kauzativis mawarmoebelTa Sesaxeb (am kategoriis farTo da viwro gagebis kvalobaze) gansxvavebuli Tvalsazrisebi arsebobs (a. SaniZe, arn. Ciqobava, g. maWavariani, i. qavTaraZe, e. geurqova, i. veSapiZe, v. imnaiSvili, m. damenia, g. nebieriZe, W. qiria...); mkvlevarTa erTi nawili kauzativis mawarmoeblad sufiqsebs (-in, -evin) asaxelebs;

588

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

sxvebi mxolod a- prefiqss gamoyofen, zogs kauzativis mawarmoeblad prefiqs-sufiqsi (a- _ -in, a- _ -evin) miaCnia.
gardamavali zmnis kauzativis mawarmoeblad qarTulSi gamoiyofa -in da -evin sufiqsebi.
SeniSvna: -ev moudis ramdenime zmnas: Wam-s _ aWm-ev-s, svams _ asm-ev-s, icvam-s _ acm-ev-s. egeve -ev gvaqvs
arTm-ev-s da arqm-ev-s zmnebSic, magram amaT dakarguli aqvT SualobiTi kontaqtis gageba (a. SaniZe).
-in sufiqsi kauzativis produqtiuli mawarmoebelia. mas
dairTavs uTemisniSno Tu TemisniSnian gardamaval zmnaTa didi
umetesoba, fuZedrekadi zmnebi: wer-s _ a-wer-in-eb-s, xat-av-s _
a-xatv-in-eb-s, a-qrob-s _ a-qrob-in-eb-s, yof-s _ a-yof-in-eb-s, scem-s _ a-cem-in-eb-s, tex-s _ a-tex-in-eb-s, drek-s _ adrek-in-eb-s
da a.S.
produqtiulia kauzativis -evin sufiqsiani warmoebac:
Sl-i-s _ a-Sl-evin-eb-s, Rvr-i-s _ a-Rvr-evin-eb-s, kl-av-s _
a-kvl-evin-eb-s, a-bam-s _ a-bm-evin-eb-s da a.S.
a. SaniZe kauzatiur (SualobiTi kontaqtis) zmnaTa fuZeebis SejerebiT arakauzatiur (uSualo kontaqtis) zmnaTa fuZeebTan aRwers -in da -evin formantebis ganawilebis kanonzomierebas fuZeebis mixedviT:
1. -in moudis yvela jgufis zmnebs, garda -am TemisniSnianebisa.
saxeldobr:
a) erTTemianebs: wer-s _ a-wer-in-eb-s; w e r a
b) xmovanmonacvleebs: grex-s / grix-a _ a-grex-in-eb-s; g r e xa
g) -i TemisniSnianebs, romelTac I seriis formebSi marcvlovani fuZe aqvT:
Toxn-i-s _ a-Toxn-in-eb-s; T o x n a
d) -av TemisniSnianebs, romelTac sawyisSi fuZe ar ekumSebaT:
mal-av-s _ a-malv-in-eb-s; malva.
e) -ev sufiqsianebs: aqc-ev-s _ a-qcev-in-eb-s: q c e v a
v) -em sufiqsianebs: misc-em-s _ mi-a-cem-in-eb-s; c e m a

IV. zmnis morfologia

589

z) -eb TemisniSnianebs: a-Sen-eb-s _ a-Seneb-in-eb-s: S e n e b a


T) -ob TemisniSnianebs: a-Tb-ob-s _ a-Tbob-in-eb-s; T b o b a
i) -of TemisniSnianebs: yof-s _ a-yof-in-eb-s; g a y o f a
2. -evin moudis zogierT -i da -av TemisniSnians da yvela am TemisniSnian zmnas; saxeldobr:
a) -i TemisniSnianTagan imaT, romelTac I seriaSi da, maSasadame, sawyisSic fuZe ekumSebaT: Sl-i-s _ a-Sl-evin-eb-s; g a S l a ,
Sdr.: ga-Sal-a...
b) -av TemisniSnianTagan imaT, romelTac I seriaSi da, maSasadame, sawyisSic fuZe ekumSebaT: kl-av-s _ a-kvl-evin-eb-s;
k v l a (*<klva), Sdr.: da-v-kal
g) -am TemisniSnian zmnebs: a-bam-s _ a-bm-evin-eb-s; b m a ...
a. SaniZis dakvirvebebma -in da -evin sufiqsTa gadanawilebis wesebis Sesaxeb ukumSvel da kumSvad zmnur da saxelzmnur
(sawyisis) fuZeebTan SemdgomSi gamokveTa damatebiTi distribuciis mimarTeba am sufiqsTa gamoyenebaSi; kerZod:
-in moudis iseT kauzatiur zmnebs, romelTac sawyisSi
marcvlovani fuZe (resp. Tema) aqvT. -evin moudis sawyisSi yvela nulmarcvlovani fuZis (resp. Temis mqone) zmnebs (a. TayaiSvili).
kauzatiuri formis orTemiani modeli qarTulSi sqematurad aseTi saxiT aRiwereba:
a + zmnis fuZe (Ziri) + ZiriTadi Tema + sufiqsi -in/-evin +
damat. Tema
mokled davaxasiaTebT am modelis Semadgenel elementebs:
a- x m o v a n p r e f i q s i kauzatiuri modelis aucilebeli
elementia. z m n u r i f u Z e (Ziri) aucileblad gardamavali
zmnisa unda iyos.
Z i r i T a d i T e m a nulovani an Temis niSnebiT gavrcobili; Temis niSnebi (-av, -am, -i niSnebis gamoklebiT) sruli; -av da
-am _ nawilobriv reducirebuli, -i _ srulad reducirebuli;
Temis niSnebis rangSi ganixileba -ev da -en sufiqsebi; ZiriTadi
Tema Sezrdilia fuZesTan da gasdevs yvela seriaSi. ZiriTad Temas mosdevs kauzativis mawarmoeblebi.

590

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

-i n / -e v i n sufiqsebi _ kauzativis mawarmoeblebi, erTmaneTis mimarT damatebiTi distribuciis damokidebulebas avlenen. -evin rTuli mawarmoebeli (ev+in); kauzativis mawarmoeblebs
erTvis damatebiTi Tema, -eb Temis niSnis saxiT ganzogadebuli.
d a m a t e b i T i T e m a -e b, romelic martivs daerTvis,
oRond martivi Tema SualobiTi kontaqtiani zmnebisa TavisTavad
rTulia saTanado uSualo kontaqtis formebTan dapirispirebiT. es dapirispireba aaSkaravebs, rom SualobiTi kontaqtis
formaTa mawarmoebelia in an evin (a. SaniZe). Tema -eb III seriaSic gadahyveba:
wer-s > a-wer-in-eb-s, da-a-wer-in-a, da-u-wer-in-eb-i-a
aSen-eb-s > a-Seneb-in-eb-s, a-a-Seneb-in-a, a-u-Seneb-in-eb-i-a
Tl-i-s > a-Tl-evin-eb-s, ga-a-Tl-evin-a, ga-u-Tl-evin-eb-i-a...
IV. 4.6.2.3. a- prefiqsis funqciisaTvis kauzatiur formebSi. rogorc ukve aRvniSneT, gardamaval zmnaTa kauzaciur
(SualobiTi kontaqtis) zmnur formebSi a- prefiqsi aucilebeli Tanmxlebi elementia:
wer-s _ a-werinebs, da-a-wer-in-a
a-Seneb-s _ a-Seneb-in-eb-s, a-a-Seneb-in-a
Tl-i-s _ a-Tl-evin-eb-s, ga-a-Tl-evin-a
a- prefiqsis ganawilebis es wesi sruli ar aris da ramdenadme SezRudulia:
1. a- prefiqsi zmnuri formebidan ar gvxvdeba kauzatiur
gardamaval zmnaTa saTaviso da sasxviso qcevis formebSi:
ga-a-tex-in-a _ ga-i-tex-in-a, ga-a-yr-evin-a _ ga-i-yr-evin-a,
da-a-sob-in-a _ da-i-sob-in-a...
mo-a-tan-in-a _ mo-u-tan-in-a, mo-a-Wed-in-a _ mo-u-Wed-in-a...
2. kauzatiur inian da enian vnebiTebSi: a-Tvl-evin-eb-s _
i-Tvl-evin-eb-a, a-kvr-evin-eb-s _ i-kvr-evin-eb-a... a-kvl-evin-eb-s _
e-kvl-evin-eb-a, a-Tr-evin-eb-s _ e-Tr-evin-eb-a...
3. mesame seriis mwkrivebSi: a-wer-in-eb-s, da-a-wer-in-a _ dau-wer-in-eb-i-a, a-Seneb-in-eb-s, a-a-Seneb-in-a _ a-u-Seneb-in-eb-i-a...

IV. zmnis morfologia

591

4. a- prefiqsi ar gvaqvs kauzatiur zmnaTa saxelzmnur


formebSi: ga-keTeb-in-eb-a, ga-sa-keTeb-in-eb-el-i, ga-u-keTeb-in-ebel-i, ga-keTeb-in-eb-ul-i... ga-m-keTeb-in-eb-el-i...
am monacemebis arakauzatiur (uSualo kontaqtis) formebTan SejerebiT SeiZleba davaskvnaT:
saTaviso da sasxviso qcevis kauzatiur formebSi a- prefiqsi arc unda gvqondes, ise, rogorc ara gvaqvs saTanado arakauzatiur qcevis formebTan:
da-a-s-o _ da-i-s-o, Sdr., da-a-sob-in-a _ da-i-sob-in-a
ga-a-gd-o _ ga-i-gd-o _ ga-u-gd-o, Sdr., ga-a-gd-eb-in-a _ gai-gd-eb-in-a, ga-u-gdeb-in-a...
a- prefiqsi kauzatiuri vnebiTis prefiqsian formebSi iseve
ar unda gvqondes, rogorc arakauzatiur vnebiTebSi:
klav-s _ i-kvl-eb-a, e-kvl-eb-a
a-kvl-evin-eb-s _ i-kvl-evin-eb-a, e-kvl-evin-eb-a...
kauzatiur formebs III seriis mwkrivebSi a- prefiqsi ar
gadahyveba da arc unda gadahyves iseve, rogorc arakauzatiur
formebs, Sdr.:
a-Seneb-s _ a-a-Sen-a _ a-u-Seneb-i-a
a-Seneb-in-eb-s _ a-a-Seneb-in-a _ a-u-Seneb-in-eb-i-a...
da bolos, kauzatiuri zmnebidan nawarmoeb saxelzmnur
formebs iseve ar gahyvebaT zmnidan a- prefiqsi (da, saerTod,
xmovani prefiqsebi), rogorc arakauzatiurebs; Sdr.:
a-keTeb-s: ga-keTeb-a, ga-sa-keT-eb-el-i, ga-keTeb-ul-i
a-keTebineb-s: ga-keTeb-in-eb-a, ga-sa-keTeb-in-eb-el-i, ga-keTebin-eb-ul-i...
aqedan SeiZleba gakeTdes daskvna, rom a- prefiqss kauzatiur a-Senebineb-s da msgavs formebSi iseTive gramatikuli kvalifikacia unda mieces, rogorc arakauzatiur a-Seneb-s da misT.
formebSi.
SeniSvna: amitomac ganixilavs a. SaniZe erTgvarovnad a-Seneb-in-eb-s da a-Senebs formebSi a- prefiqss,
oRond saarviso qcevis niSnad.

592

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

TavisTavad saarviso qcevis markirebis sakiTxi qarTulSi


sadavo sakiTxia, amasTan erTad, kauzatiuri gardamavali formebi saliteraturo qarTulSi qcevis saopozicio formebs Znelad
da iSviaTad iwarmoeben. amas a. SaniZec aRniSnavs. sapirispiro
formaTa ararsebobis an iSviaTi xmarebis fonze ki a- prefiqsis
saqceo funqciaze laparaki Wirs. gardamaval kauzativebTan qcevis formebis Camoyalibeba jer kidev procesia da bevri ram bundovani Cans. a. SaniZe SualobiTi sasxviso qcevis arakauzatiuri
da kauzatiuri wyvilis wamixdine _ wamixdenine (`damRupe, aTis
wlis sarCo wamixdenine jorebsa~ (vaJa, `nax. wiw.~) ganxilvisas
aRniSnavs: `wamixdine sam pirs Seicavs (Sen me igi), es samive piri uklebliv aris gadasuli SualobiTSi (wamixdenine), magram
amasTanave erTad aq Teoriulad TiTqos meoTxe piric unda ivaraudebodes, egzekutori, romelsac winadadebaSi `jorebsa~ sityva efardeba, magram es meoTxe piri arafriT ar aris warmodgenili zmnis formaSi, amitom misi gageba mkrTalia~ (a.SaniZe).
a-Seneb-s, a-keTeb-s, a-wuxeb-s formebSi a- prefiqss moqmedebiTi gvaris formantis kvalifikacia eZleva, aseve moqmedebiT
gvars unda ukavSirdebodes es prefiqsi a-Seneb-in-eb-s, a-keT-ebin-eb-s, a-wuxeb-in-eb-s formebSi. qarTulSi swored gvaris kategoriis farglebSi gansxvavdeba kauzaluri da arakauzaluri
formebi:
kauzaluri: a-keTeb-in-eb-s, a-Tr-evin-en-s
m o q m e d e b i T i:
arakauzaluri: a-keTeb-s, a-Trev-s
kauzaluri: e-Tr-evin-eb-a
vnebiTi:
arakauzaluri: e-Trev-a...
saSuali gvaris zmnebs kauzaluri formebi ar ukeTdeba.
prefiqsuli a- formantis cvla kauzativebSi sxva gramatikul mniSvnelobebs (qcevas, vnebiTobas) aCens, magram kauzatiuroba ar icvleba; Sdr.:
neitr. qceva v-a-yr-evin-eb
ga-a-gdeb-in-a
moqm.
v-a-Telv-in-eb

saTaviso qceva
sasxviso qceva
vneb.

v-i-yr-evin-eb...
ga-u-gdeb-in-a...
v-e-Telv-in-eb-i...

IV. zmnis morfologia

593

amdenad, kauzatiurobis mawarmoeblad -in da -evin sufiqsebi rCeba.


mesame seriis formebSi, rac TavisTavad iSviaTi formebia,
rogorc kauzaluri moqmedebiTis, aseve, vnebiTebis sufiqsebad
-in da -evin gvaqvs:
mo-a-parv-in-eb-s _ mo-u-parv-in-eb-i-a (I Turm.): `maS xonTqars rogor m o u p a r v i n e b i a ~ (ilia) _ kauzatiuri zmnebi
aq orpiriania da realur moqmedad -Tvis Tandebuliani ubralo
damateba igulisxmeba:
a-cvl-evin-eb-s _ e-cvl-evin-eb-in-a (II Turm.): `sicxes misTvis feri e c v l e v i n e b i n a ~.
e-taceb-in-eb-a _ ga-s-taceb-in-eb-i-a (I Turm.): `amaTi deda
gamixardis g a s t a c e b i n e b i a ~ (vaJa).
vnebiTis am formaSi subieqti (d e d a ) mizezia imisa, rom
masze emoqmeda (g a e t a c e b i n a ) irib obieqts (g a m i x a r d i s )
(a. SaniZe, l. kvaWaZe).
IV. 4.6.2.4. kauzativis amosavali fuZis Sesaxeb. samecniero literaturaSi miCneulia, rom kauzatiuri (SualobiTi kontaqti) formebisaTvis amosavalia arakauzatiur zmnaTa awmyos
fuZe. arsebobs sxva Tvalsazrisic: `qarTulSi kauzativis warmoebis Tanamedrove tipi awmyos awarmoebs kauzativis aoristis
fuZisagan~ (arn. Ciqobava).
a. SaniZe wers: `SualobiTi kontaqtis mawarmoeblebi -in da
-evin daerTvis uSualo kontaqtis zmnaTa I seriis Temas, romelic sawyisSia warmodgenili. sawyisis a am formantTa darTvisas
Seikveceba. saarviso qcevaSi es zmnebi fuZis win kidev a-s miiReben~ (a. SaniZe).
boloswina fraziT: `sawyisis a am formatis darTvisas Seikveceba~, iqmneba STabeWdileba, rom a. SaniZe kauzatiur (SualobiTi kontaqtis) formaTaTvis amosavlad sawyiss gulisxmobs.
gamoiTqva mosazreba, rom kauzatiuri formis arakauzatiuri awmyos fuZidan warmoqmnas maincdamainc myari motivacia ar
eZebneba; warmodgenili iqna saTanado semantikuri (1) da formaluri (2) argumentebi: radgan (1) kauzativi (SualobiTi kontaqti) warmoqmnis kategoriaa da ar eqvemdebareba drois Tvalsaz-

594

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

risiT raime SezRudvas, amdenad awmyos fuZesTan misi dakavSireba semantikurad gaugebaria, Tumca formalurad dasaSvebia. (2)
formaluri argumentebidan sayuradReboa, rom ramdenime zmnas
awmyos fuZe da kauzativisTvis amosavali fuZe gansxvavebuli
aqvs:
kiTxul-ob-s (Tema `ob~) _> a-kiTx-v-in-eb-s (Tema `av)
Sl-i-s (Tema `i~) _> a-Sl-evin-eb-s (Tema ).
keTdeba daskvna, rom arakauzatiuri formidan kauzatiuris
warmoqmna gaSualebulia masdaris fuZiT. amgvari daSveba xsnis
im formaluri (fonetikuri, morfologiuri) xasiaTis gansxvavebebs, rac kauzatiur da arakauzatiur formebs Soris Cans; aq
ganixileba -i, -av da -am TemisniSniani zmnebi:
kiTx-v-a (masdari) _> akiTx-v-in-eb-s
kiTxul-ob-s _> akiTxvin-eb-s
Sl-a (masdari) _> a-Sl-evin-eb-s
Sl-i-s _> a-Sl-evin-eb-s

da ara

da ara

dgm-a (masdari) _> a-dgm-evin-eb-s da ara


dg-am-s _> a-dgm-evin-eb-s (r. asaTiani, 1989).
Zireuli arakauzatiuri da derivati kauzatiuri formebis
TemaTa araidenturoba sxva SemTxvevebSic dasturdeba:
isvr-i-s _ asrol-in-eb-s, Sdr.:
isvr-i-s2 (iyen. isrola; usvria iyen. usrolia)...
a-sr-ol-in-eb-s... papa wamiyvans xolme tyeSi da Tofs m a s r o l i n e b s (i. urjum.)...
hyavs _ ayoliebs (> a-yol-in-eb-s), Sdr.:
hyav-s (Turm. hyolia)
ayolieb-s (ayolia, uyolebia) kauzat. hyavs zmnisa. aiZulebs iyolios, gaiCinos. erT uSvilo kneinas ZaliT Svili v a y o l i e (a. cagar.).
el-i-s, elod-eb-a _ a-lod-in-eb-s, Sdr.:
alodineb-s (alodina, ulodinebia) grdm. aiZulebs elodos,
_ acdevinebs. gaaRe kari, raRas m a l o d i n e b ? (vaJa)

IV. zmnis morfologia

595

ic-i-s _ a-cod-in-eb-s, Sdr.:


acodineb-s (acodina, ucodinebia) kauzat. icis zmnisa. saSualebas miscems (aZlevs) icodes, gaigos...
CamoTvlili kauzatiuri formebi _ asrolinebs (Sdr. isvris), ayoliebs (Sdr. hyavs), alodinebs (Sdr. elis), acodinebs
(Sdr. icis) namdvilad ar hgvanan awmyos Temaze kauzativis sufiqsis darTviT miRebul zmnebs da SeiZleboda maTi masdaruli
warmomavlobis (srola, yola, lodini, codna) dafiqsireba, magram isic unda gaviTvaliswinoT, rom warmodgenili zmnebi uRvlilebis paradigmas saWiroebis SemTxvevaSi swored masdaruli
warmoebis formebiT ivseben (isrola/usrolia, hyolia, eloda,
icoda, e-cod-in-eb-a); ase rom, kauzaciis procesSi awmyos fuZis
garda, sxva mwkrivTa gamoyenebac dasaSvebi Cans, mag. uwyvet.
i-cod-a _ a-cod-in-eb-s, wyvet. i-srol-a _ a-srol-in-eb-s da a.S.
sawyisis (srola) Cvenebis mixedviT, `asrolinebs kauzativis amosavlad *isrol-i-s forma unda vivaraudoT~ (a. TayaiSvili,
1974).
faqti mainc isaa, rom TemisniSnian zmnaTa umravlesoba kauzativs awmyos fuZisagan awarmoebs.

IV. 4.7. gvaris kategoriis kerZo SemTxvevebi


IV. 4.7.1. pasiuri da saurTierTo semantika gardauvali
zmnebis e- prefiqsian modelSi. rogorc iTqva, samecniero
literaturaSi e- prefiqsis oden vnebiTi gvaris morfemad
kvalifikacia saTuod aris miCneuli, mas sxva funqciac eZebneba,
mag. qcevisa (a. SaniZe; damenia) da es eWvi e- prefiqsis
diaqroniul interpretaciasac exeba; Sdr.: `e- prefiqsis xmarebis are zog SemTxvevaSi analogiurad aris gafarToebuli, magram Tavdapirvelad is marto vnebiTis niSani ar unda yofiliyo, rogorc amas dRes gadmonaSTis saxiT `mi-v-ec~ forma
gviCvenebs~ (a. SaniZe). aseve: `erTi ram naTelia: e- prefiqsi
Tavdapirvelad ar iyo vnebiTis mawarmoebeli formanti. erTerTi Zlieri sabuTi amisa aris faqti, rom egeve prefiqsi
SeniSnulia moqmedebiTi gvaris formebSic (b. jorbenaZe).
e- prefiqsi moqmedebiTi gvaris zmnebSi axal qarTulSicaa
warmodgenili (igive mi-v-e-c, e-Zeb-s, e-srol-a...), gvaqvs is saSu-

596

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ali gvaris formebSic (e-rCis, e-trfis, erTvis...) (g. deetersi;


b. jorbenaZe) da rac arsebiTia, qarTulSi: `eniani vnebiTebis
gamoyenebis naxevarze mets warmoadgenen e- prefiqsiani deponensebi: ealerseba, eamboreba, earSiyeba, eajeba, ebaaseba, ebatoneba,
ebodiSeba, ebrZoleba, ebulbuleba, eburTaveba, ebutbuteba,
ebuteba, ebRauWeba... da a.S. (b. jorbenaZe). CamonaTvalSi `da ase
Semdegamde~ b. jorbenaZe deponensuri Sinaarsis 56 zmnas asaxelebs da askvnis, rom e- prefiqsian zmnebs moqmedebiTi gvaris
funqcia unda hqonodaT da calkeul formebSi paralelurad
gamovlenili pasiuri Sinaarsis analogiiT es pasiuri mniSvneloba enian zmnaTa erT nawilSi ganzogadda. aseTi SeTavseba pasiuri da deponensuri mniSvnelobebisa qarTulisaTvis uCveulo ar
aris: `rom SevadaroT erTmaneTs es ori winadadeba: `am garemoebas angariSi ar e w e v a ~ da `mZime uRels e w e v a ~, davrwmundebiT, rom zmna `eweva~ pirvelSi pasiurad aris naxmari, meoreSi ki _ aqtiurad (angariSi ar eweva = angariSs ar uweven;
uRels eweva = uRels wevs). magram radganac formiT zmna meore
SemTxvevaSi pasiuria, amitom mas pirvelisagan gansxvavebiT deponenss veZaxiT (a. SaniZe); sayuradReboa, rom e w e v a formis
pasiur mniSvnelobas a. SaniZe konversiuli moqmedebiTi formis
u w e v e n ganzogadebulpiriani formiT ganmartavs. vnebiTuri da
deponensuri mniSvnelobis aseTi Senacvleba qarTulSi erTeuli
SemTxveva ar aris:
e d e b a _ deponens.: Robe-yores e d e b a
vnebiTi: kaba fexebSi e d e b a mebrZolT (qegl)
e r e v a _ deponens.: maraqaSi e r e v a ; magisTana saqmeSi
ver v e r e v i ;
vnebiTi: ena e r e v a (qegl) da misT.
(b. jorbenaZe).
ase rom, enian vnebiTTa mniSvnelovan nawilSi aqtiuri Sinaarsis gamovlena da, saerTod, am prefiqsis polisemantikuroba
(potencialisis, miCnevis, gunebis mniSvnelobis gamoxatva) bunebrivad badebs azrs pasiuri Sinaarsis enian vnebiTTa iSviaTobis
Sesaxeb (i. meliqiSvili). isic unda aRiniSnos, rom aqtiuri Sinaarsis eniani vnebiTis formebi gamoyenebis sixSiriT presis enis

IV. zmnis morfologia

597

erT-erTi stilistikuri maxasiaTebelicaa, rac misi susti, `sakuTriv vnebiTuri semantikis maCvenebelia~ (T. RvinaZe).
bunebrivad Cndeba azri e- prefiqsisaTvis adekvaturi funqciis moZiebis Sesaxebac, Sdr.: `e- prefiqsi polisemantikuri
aRmoCnda, magram yvela SemTxvevaSi SenarCunebuli aqvs irib obieqtze miniSnebis funqcia~ (b. jorbenaZe).
sxva, kerZod, obieqtebis warmoqmna-mospobis TvalsazrisiT,
gardauval zmnebSi i- maqcevrian formebTan Sepirispirebisas, emaqcevari warmoqmnis irib obieqts, magram gardamaval zmnebTan
Sepirispirebisas pirdapiri obieqtis mospobis funqcias axorcielebs. sinqroniulad e- maqcevris ormagi funqcia savsebiT dasaSvebia, ramdenadac is asaxavs formaTa realur opozicias
(m. maWavariani).
`e- prefiqsi subieqtisa da iribi obieqtis urTierTobas
asaxavs gardauval zmnaSi _ amdenad uaxlovdeba reciprokul
semantikas. i s m a s e b r Z v i s = i s i n i e b r Z v i a n e r T m a n e T s ;
is mas ekamaTeba _ isini kamaToben erTmaneTTan
(i. meliqiSvili)...
faqtia, rom relatiur enian vnebiTTa semantika Zalian
bevr SemTxvevaSi aqtiuria. subieqti aseT zmnebSi ara paciensad,
aramed realur moqmedad, agensad moiazreba (e q a C e b a , e z i d e b a , e j a j g u r e b a...) da amgvar zmnaTa vnebiTobas mxolod formaluri (awmyos sufiqsuri -eb-i, -eb-a) maxasiaTeblebi amowmebs;
Tumca, isic faqtia, rom aseve bevr SemTxvevaSi, eniani vnebiTebis
subieqti semantikurad paciensia da e- gamoxatavs subieqtis mimarTebas iribi obieqtisadmi, konkretulad: p a s i u r i s u b i e q t i s kuTvnilebiT mimarTebas (mikuTvnebas) iribi obieqtisadmi. es pasiuri semantika TvalsaCinod aisaxeba eniani vnebiTebis
qegliseul ganmartebebSi absoluturi, i n i a n i vnebiTis formebisa da III piris kuTvnilebiTi nacvalsaxelis kombinaciiT: romelime e g r i x e b a zmna jer daxasiaTebulia gvaris (aqtiv-pasivis)
mniSvnelobis mixedviT, rogorc saopozicio konversiuli pasivi
sampiriani aqtiuri u g r e x s formisa, xolo ukve vnebiTi gvaris
Sida mimarTebaSi _ rogorc erTpiriani iniani vnebiTis saopozicio orpiriani forma: e g r i x e b - a (daegrixa, dahgrexia)
grduv. vneb. u g r e x s zmnisa _ igrixeba misi. `sxeulis yvela
aso egrixeboda, ekrunCxeboda (ek. gab.)... Tavis adgilas, iniani

598

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

pasivi (i g r i x e b a) aseve daxasiaTebulia rogorc saTanado moqmedebiTis konversivi da axlavs ganmarteba (an ganmartebebi),
romelic mis p a s i u r o b a s a m o w m e b s , _ am konkretul SemTxvevaSi saTanado aqtivis ganusazRvrelpiriani mravlobiTis
forma, romelic vnebiTis Sinaarss gadmoscems (arn. Ciqobava) da
potencialisis Sinaarsis gamomxatveli Sesityveba: igrixeb-a (daigrixa, dagrexila) grduv. vneb. g r e x s zmnisa: 1. g r e x e n ;
g r e x a S e i Z l e b a . .. (xazgasma Cvenia, m.s.).
aseTi ganmartebiT e g r i x e b a _ `igrixeba misi~ iniani vnebiTebis pasiuri Sinaarsi dublirebulia enian vnebiTebSi, Sdr.:
e b a n e b - a grduv. vneb. bans zmnisa _ ibaneba misi an misTvis
e b n e v - a grduv. vneb. ubnevs zmnisa _ ibneva misi
e b e g v e b - a grduv. vneb. ubegvavs zmnisa _ ibegveba misi da
amgvarad:
e b u r c e b a iburceba misi, e b u r Z g n e b a iburZgneba misi,
e b R u n Z e b a ibRunZeba misi, e g a n g l e b a igangleba misi, e g z a v n e b a igzavneba misi, e g l i j e b a iglijeba misi, e g u l e b a
iguleba misi, e d a g e b a idageba misi, e v a r c x n e b a ivarcxneba
misi, e v s e b a ivseba misi an misTvis, e z r d e b a izrdeba misi an
misTvis, e z R u d e b a izRudeba misi an misTvis, e T e T q v e b a
iTeTqveba misi, e T i T x n e b a iTiTxneba misi, e T o S e b a iToSeba
misi, e T u T q e b a iTuTqeba misi, e T q v i f e b a iTqvifeba misi,
e T x u p n e b a iTxupneba misi, e k a r g e b a ikargeba misi, e k a w r e b a ikawreba misi, e k e c e b a ikeceba misi an misTvis, e k v e c e b a ikveceba misi, e k o d e b a ikodeba misi, e k u m S e b a ,
e k u m S v i s ikumSeba misi, e l a x e b a ilaxeba misi _ Tavmoyvareoba e l a x e b a , e l e s e b a ileseba misi an misTvis, e l e w e b a
ileweba misi an misTvis, e m a r x e b a imarxeba misi, e m i j n e b a
imijneba misgan, e n a x e b a inaxeba misi an misTvis, e n g r e v a ingreva misi, e n e r g e b a inergeba misi an masSi, e n T x e v a inTxeva
misi an masSi, e n j R r e v a injRreva misi, e p o b a ipoba misi,
e J e J e b a iJeJeba misi, e J l i t e b a iJliteba misi, e J R i n T e b a
iJRinTeba misi da a.S.
asea preverbian formebSic:
a-

a e g e b a aigeba misi an misTvis, a e g l i s e b a


masze, a e g l i j e b a aiglijeba misi...

aigliseba

IV. zmnis morfologia

599

amo- a m o e C r e b a amoiCreba misi, a m o e T x r e b a amoiTxreba


misi, a m o e c l e b a
amoicleba misi, a m o e w m i n d e b a
amoiwmindeba misi, amouwmenden...
ga- g a e C x i r e b a gaiCxireba misaSi, g a e T i S e b a gaiTiSeba
misgan, g a e T q v i f e b a gaiTqvifeba misi...
gamo- g a m o e W e d e b a gamouWeden _ gamoiWedeba misi an misTvis,
g a m o e W r e b a gamouWrian, gamoiWreba misi, g a m o e x e v a gamoixeva misi...
da- d a e b e J e b a daibeJeba misi, d a e b e r t y e b a daibertyeba
misi, d a e b e W d e b a daibeWdeba misi...
mo- m o e d g m e b a moidgmeba misi an misaze, m o e d r i k e b a
moidrikeba misi, m o e r T m e v a
moutanen, moarTmeven,
m o e s w r e b a moaswreben, moswreba SeiZleba...
Se- S e e b R a l e b a SeubRalaven, SeibRaleba misi, S e e z r d e b a
Seizrdeba masTan, S e e k u m S e b a SeukumSaven, SeikumSeba misi...
SemoS e m o e m t v r e v a Semoumtvreven, Semoimtvreva misi,
S e m o e f a n t e b a Semoifanteba misi, S e m o e W r e b a SemosWrian: 1.SemoiWreba misi, S e m o e x e v a Semoixeva misi...
Ca- C a e g e b a 1. Caigeba misTvis an misaSi, C a e T v l e b a CaiTvleba misi, C a e C x v l i t e b a CaiCxvliteba misi, CauCxvleten...
Camo- C a m o e g l i j e b a Camoiglijeba misi, C a m o e r e c x e b a Camoirecxeba misi, C a m o e c m e v a Camoacvamen, SeiZleba Camoacvan...
wa- w a e W r e b a waiWreba misi, w a e S l e b a waiSleba misi, w a e q c e v a waiqceva misi...
wamo- w a m o e z r d e b a
wamoizrdeba misi, w a m o e n T e b a wamoinTeba misi, w a m o e S l e b a wamoiSleba misi an misTvis...
ra Tqma unda, enian vnebiTTa pasiurobis amosacnobi ganmartebis aseTi formula (identuri fuZis iniani absoluturi
vnebiTi plus III piris kuTvnilebiTi nacvalsaxeli uTandebulod
an TandebuliT: sxvagvarad: e-R-eb-a = i-R-eb-a misi / misTvis /
misgan da a.S.) leqsikonSi yvela enian vnebiTs ar axlavs da zogjer arc moergeba, magram arsebobs zmnis pasiuri semantikis amosacnobi sxva sakontrolo saSualebebic; aseTia eniani vnebiTebis
ganmartebis adekvaturoba moqmedebiTi gvaris ganusazRvrel-

600

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

subieqtiani mravlobiTis formiT, rasac enian vnebiTTa (iseve,


rogorc sxva saxis vnebiTebis) gansamartavad qeglic iyenebs da
bevr SemTxvevSi, zemoT dasaxelebuli formulis paraleluradac:
a e w e r e b a _ aiwereba misi; auweren
e b r e b a _ eqviTeba, ericxeba; ukaveben..., ubrian
e b m e b a _ ibmeba misi an misTvis; ubamen mas (mas), Seabamen
misas
e b o Z e b a _ uboZeben
e b r Z a n e b a _ ubrZaneben
e k r Z a l e b a _ ukrZalaven
e k u r T x e b a _ akurTxeben misas, _ ukurTxeben
e n i S n e b a _ iniSneba misTvis; uniSnaven
e T x r e b a _ iTxreba misTvis, _ uTxrian
e k e t e b a _ iketeba misi an misTvis, _ uketaven
g a m o e r i c x e b a _ gamoiricxeba misi, _ gamouricxaven
g a m o e W r e b a _ gamoiWreba misi, _ gamouWrian
g a e k v e T e b a _ gaikveTeba misi, _ gaukveTen
m o e r T m e v a _ miutanen, moarTmeven
S e e k u m S e b a _ SeukumSaven
S e e m a t e b a _ Seumateben, SeiZleba Seumaton
S e e k e c e b a _ Seikeceba misi, _ Seukecaven
S e e m R v r e v a _ SeimRvreva misi, _ SeumRvreven
S e m o e m t v r e v a _ Semoemtvreva misi, _ Semoumtvreven
C a e k e t e b a _ Caiketeba misi an misTvis, _ Cauketaven
uneburad Caketavs
C a m o e c m e v a _ Camoacvamen; SeiZleba Camoacvan
w a e s m e b a _ wausvamen
w a e k i T x e b a _ waikiTxeba misTvis, _ waukiTxaven
da s x v a m r a v a l i .
eniani vnebiTebis pasiurobis ganmsazRvrel ganmartebaTa
gverdiT gansamartav frazebSi zogjer p o t e n c i a l i s i s a da
u n e b u r o b i s semantikac daCndeba, rac vnebiTobisa da am semantikuri niuansebis garkveul SeTavsebiTobaze miuTiTebs:
e k i J i n e b a _ ukiJineben, SeiZleba ukiJinon
e p a t i e b a _ apatieben, SeiZleba apation
e x a r j e b a _ ixarjeba misi, _ xarji, gasavali aqvs, xarji

IV. zmnis morfologia

601

mosdis (Tavisi survilis winaaRmdeg)


m i e t e v e b a _ epatieba, miuteveben, SeiZleba miutevon
m o e s w r e b a _ moaswreben, moswreba SeiZleba
C a e k e t e b a _ Caiketeba misi an misTvis, _ Cauketaven
uneburad Caketavs
C a m o e c m e v a _ Camoacvamen, SeiZleba Camoacvan...
miCnevisa da gunebis vnebiTebi TavianTi semantikis gamo
mxolod relatiur vnebiTebSi realizdeba. gamoTqmulia mosazreba, rom is SeiZleba Taviseburi `qcevis~ saxeoba iyos (q. lomTaTiZe).
pasiuri da aqtiuri (deponensuri) mniSvnelobebis SeTavsebaze enian vnebiTebSi (pas. ena e r e v a , aqt. maraqaSi e r e v a da
misT.) zemoT ukve visaubreT. aseTi faqtebi eniani vnebiTebis
pasiuri mniSvnelobiT gamoyenebis areals ufro afarToebs da
am SeTavsebul mniSvnelobaTa uwinaresoba_Semdgomadobis sakiTxsac svams.
qarTuli enis masala migvaniSnebs, rom pasivis mniSvneloba
SeiZleba safuZvlad dasdeboda zog sxva mniSvnelobas (deponensurs, refleqsurs): mag. ukve naxsenebi egrixeba _ i g r i x e b a
m i s i pasiuri Sinaarsisaa, es pasiuri Sinaarsi ZiriTadia da
amas saTanado aqtivis konversivebic adastureben: igrixeba is _
g r e x s is mas, e g r i x e b a is mas _ u g r e x s is mas mas. figuraluri mniSvnelobiT naxmari e g r i x e b a ukve aqtiuri SinaarsiT
itvirTeba: `dilidan saRamomdis Toxs v e g r i x e b o d i ~ (e. ninoS.). es aqtiuri Sinaarsi inian vnebiTebSi calke mniSvnelobad
aris gamotanili. ZiriTadi da damatebiTi mniSvnelobebis Sejereba garkveulwilad warmoaCens mniSvnelobis cvlilebis mimarTulebas pasiuri subieqtis gaaqtiurebisken; Sdr.:
e b n e v a _ ibneva misi : 1. efanteba, ucvivdeba...
2. gadat. ereva, aerev-daereva
i b n e v a _ abneven: 1. fantviT iyreba... 2. gadat. ireva, azrebi
efanteba, Tavgza ereva...
SeiZleba enianma da inianma pasivebma erTmaneTisgan gansxvavebuli semantikuri niuansebic gamoxaton:
e m R e r e b a _ simReris gunebazea...
i m R e r e b a _ mRerian; mRera, simRera SeiZleba...

602

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ase rom, e- prefiqsian relatiur gardauval (awmyos jgufebSi -eb-i/-eb-a modelis mqone) zmnaTa sakmaod didi nawilisaTvis, kerZod, im nawilisaTvis, romelTac saopozicio absolutur calebad i- prefiqsiani formebi udasturdebaT, pasiuri
Sinaarsi realobaa, garda amisa, iniani da eniani vnebiTebis opoziciuri calebi, saTanado or- da sampiriani moqmedebiTebis konversivebia:
zrdis is mas _ i-zrdeba is
u-zrdis i s m a s m a s _ e-zrdeba i s m a s .
rogorc a. SaniZe aRniSnavs: `sazogadod qarTulSi aseTi
viTareba gvaqvs: Tu zmnas i- prefiqsi aqvs da SeiZleba misi e-d
Secvla, pasivis formebTan gvaqvs saqme: i - w v i s _ e - w v i s,
i - T q m i s _ e T q m i s, i - z r d e b a _ e - z r d e b a da misT. (a. SaniZe).
warmodgenili masalis mixedviT, i- da e- prefiqsebi pirTa
raodenobis mixedviT gansxvavebuli vnebiTi gvaris formaTa
markerebia da erTmaneTis mimarT kontrastuli distribuciis
mimarTebaSi arian.
rac Seexeba deponensuri Sinaarsis e-prefiqsian zmnaTa im
did jgufs, romelTac aqtiuri (da ara ganmcdeli) subieqti
Seewyoba (elaparakeba, ekamaTeba, ezideba, edaveba, esaubreba,
eamxanageba, emegobreba, elaquceba, epirfereba, esayvedureba,
exumreba, emezobleba, emoyvreba, enaTesaveba, emusaifeba, ebaaseba,
eTaTbireba, elaybeba, eWoraveba, edaveba, eCxubeba, ekamaTeba,
eurCeba, ejiuteba, eWidaveba / eWideba, ejibreba, ekinklaveba, exmalaveba, efarikaveba, ewinaaRmdegeba, ejibreba, ecileba, ejikaveba,
ejajgureba, ebodiSeba, esarCleba, eTamaSeba, eburTaveba, egundaveba, eSaireba, eleqseba, eqilikeba, elazRandaraveba, emasxreba,
eoxunjeba, ekenwlaveba, eWikWikeba, ejajgureba, efafxureba, ebulbuleba da a.S.), eseni semantikurad calke jgufs qmnian (ZiriTadad, urTierTobis aRmniSvneli zmnebia) da sintaqsuradac
araerTgvarovanni (rogorc or-, aseve samvalentianebi) arian. maT
sxvagvari gramatikuli (arapasiuri) kvalifikacia eZlevaT; isini,
e- prefiqsiani vnebiTebisagan gansxvavebiT, sxva gramatikul mimarTebaSi (fizikur, sityvier... urTierTobebSi) monawileoben
(S. afridoniZe; T. RvinaZe); saopozicio calebad gardauval
zmnebSi ara absoluturi iniani vnebiTebi, aramed saSuali

IV. zmnis morfologia

603

gvaris absoluturi formebi (avtotivebi) moudiT (S. afridoniZe; d. meliqiSvili): laparakobs, kamaTobs, Cxubobs, megobrobs, TaTbirobs, jiutobs, Widaobs, TamaSobs, gundaobs, oxunjobs, WikWikobs da a.S.), magram radgan urTierToba mxolod relatiuri SeiZleba iyos, absolutur formebTan es xarvezi
frazaSi -Tan Tandebuliani ubralo damatebis CarTviT kompensirdeba: laparakobs (viRacasTan) _ elaparakeba viRacas, Cxubobs
(viRacasTan) _ eCxubeba viRacas da misT. (S. afridoniZe).
gansxvavebuli, reciprokuli Sinaarsi eZleva l a p a r a k o b s
_ e l a p a r a k e b a tipis mravlobiTi ricxvis saopozicio formebs Tu maT micemiT brunvaSi dasmul saurTierTo nacvalsaxels
`e r T m a n e T s~ davurTavT: saSuali gvaris absolutur zmnebs
-Tan an -Si Tandebulians (e r T m a n e T T a n , e r T m a n e T S i ),
relatiur enian vnebiTebs _ uTandebulos (e r T m a n e T s ):
laparakoben isini (Zmebi, megobrebi, mezoblebi...)
erTmaneTTan / erTmaneTSi
elaparakebian isini (Zmebi, megobrebi, mezoblebi) e r T maneTs.
aseT situaciebs semantikurad ori (an meti) Tanasubieqti
(kosubieqti) hyavs (xolodoviCi), sintaqsurad ki saurTierTo
nacvalsaxels Tavisi funqciebi unarCundeba: absolutur zmnebTan _ ubralo damatebis, xolo relatiurebTan _ iribi damatebisa. elaparakeba, eCxubeba tipis relatiuri eniani formebi
mniSvnelobiT vnebiTisagan gansxvavebuli, saurTierTo moqmedebis
gamomxatveli gardauvali zmnebis damoukidebeli klasia (d. meliqiSvili); pirianobis mixedviT absolutur saopozicio calebad ZiriTadad moudis identuri mniSvnelobis saSuali gvaris
(laparakobs, Cxubobs...) zmnebi, iSviaTad i- prefiqsiani formebic (ibrZvis _ ebrZvis...); gvaris kategoriis mniSvnelobis mixedviT, Cveulebriv, ar upirispirdeba sampiriani konversiuli aqtivebi; saTanado moqmedebiTebi SeiZleba sampirianic iyos, magram
ufro bunebrivi Cans orpiriani formebi; iribi obieqtis SesaZlo adgili -Tan Tandebuliani saxeliT aris kompensirebuli:
a l a p a r a k e b s is mas mas / masTan, a C x u b e b s is mas / masTan,
a m e g o b r e b s is mas mas /masTan... moqmedebis realuri Semsrulebeli pirdapiri obieqtia (d. meliqiSvili, 2001). -Tan Tandebuliani saxeli moqmedebis realur SemsrulebelTan, pirdapir

604

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

obieqtTan urTierTobas afiqsirebs da, rac sayuradReboa, am


formebs moqmedebis realuri Semsruleblis (pirdapiri obieqtis) mravlobiTSi gadayvanis Semdeg SeiZleba daerTos saurTierTo nacvalsaxeli `e r T m a n e T s ~ da gamoxatos reciprokis
mniSvneloba: a-laparakebs is maT e r T m a n e T s , a-Cxubebs is maT
e r T m a n e T s / e r T m a n e T T a n da a.S.
pasiuri da reciprokuli modelebis identuroba zogadad
uCveulo ar aris. pasiuri modeli sxvadasxva mimarTebas, maT Soris, reciprokul mimarTebasac iTavsebs da es sxva enebidanac
cnobilia (i. asaTiani).
TavisTavad, reciprokis Sinaarsi aqtiuri da pasiuri procesebis erTdroul qmedebas gulisxmobs (tenieri).
saurTieTrTo Sinaarss qarTuli ena aGweriTi saSualebebiT gadmoscems (lomTaTiZe, 1961). es Sinaarsi qarTul zmnebSi
sxvadasxva gramatikuli saSualebiTac SeiZleba gamoixatos, mag.,
obieqturi piris niSnebiT, sasxviso qcevis i-/-u da sazedaos aprefiqsiT, zmniswinebiT (h. Cimqe, 2011), magram erTgvar damoukidebel klass saurTierTo Sinaarsis gamomxatveli saSuali
gvaris erTi jgufisa da aqtiuri Sinaarsis eniani vnebiTebis mimarTeba qmnis.
IV. 4.7.2. vnebiTis niuansebi
vnebiTi gvaris formaluri maCveneblebi, prefiqsuli i-/e-,
sufiqsuri -d modaluri mniSvnelobebis sxvadasxva niuansebis
gadmocemasac iTavseben. es niuansebia potencialisis, miCnevis,
guneba-ganwyobis, uneburobis da zogi sxvac. es niuansebi amJRavneben zmniT gamoxatuli moqmedebis damokidebulebas sinamdvilis
mimarT molaparakis TvalsazrisiT. vnebiTis prefiqsuli modeli
am mxriv ufro mravalferovani Cans. warmovadgenT vnebiT gvarSi
garCeuli semantikuri jgufebis mokle daxasiaTebebs.
IV. 4.7.2.1. potencialisi. potencialisi aRniSnavs, rom moqmedeba SesaZlebelia. a. SaniZis mixedviT, es SesaZlebloba an fizikuri xasiaTisaa, an gulisxmobs, rom moqmedeba daSvebulia, miRebulia, nebadarTulia, akrZaluli ar aris, e.i. iseTia, rom `SeiZleba~.

IV. zmnis morfologia

605

moqmedebis fizikur xasiaTSi igulisxmeba konkretul saganSi Cadebuli (sagnis fizikuri Tu daniSnulebiTi maxasiaTeblebiT gapirobebuli) tendenciis realizaciis ueWvelobis dafiqsireba, rac am sagnis aRmniSvneli saxelis saTanado moqmedebis saxelTan (zmnasTan) SexamebiT mJRavndeba: qama soko i W m e v a (=qama
sokos Wama SeiZleba), SuaRvino advilad i s m e v a (= SuaRvino
advilad SeiZleba Seisvas), magis dawerili i k i T x e b a (= magis
dawerilis wakiTxva SeiZleba)... da, aseve, moqmedebis saxeliT
(zmniT) gamoxatuli Sinaarsis realurobis Cveneba: RamRamobiT
gareTac g a i s v l e b a (= RamRamobiT gareTac SeiZleba gasvla);
aq ukve i c x o v r e b a (=aq ukve SeiZleba cxovreba); sadac m e d g o m e b a , iq waval (=sadac yofna (dgoma) SemeZleba, iq waval)...
yoveli realuri SesaZlebloba SeuZleblobis momentsac
gulisxmobs: is SeiZleba ganxorcieldes an ar ganxorcieldes;
Sesabamisad, potencialisi gvevlineba ara marto warTqmiTi (iWmeva, ismeva, ikiTxeba), aramed ukuTqmiTi saxiTac. potencialisis
ukuTqmiTi formebi aRweriTad, ar (rodi) nawilakis darTviT
gamoixateba: a r i W m e v a , a r i s m e v a, a r i k i T x e b a... `yoveli
frinvelis xorci r o d i i W m e b a o ~ (andaza)...
potencialisi qarTulSi ZiriTadad prefiqsiani (i n i a n i
da e n i a n i ) vnebiTebis erT- da orpiriani formebiT gadmoicema:
i-Wmeba `Wama SeiZleba~
i-smeba `sma SeiZleba~
i-zomeba `gazomva SeiZleba~
da-i-leva `daleva SeiZleba~
mo-i-naxeba `monaxva SeiZleba~

e-Wmeba `SeuZlia Wamos~


e-smeba `SeuZlia Sesvas~
e-zomeba `SeuZlia gaizomos~
da-e-leva `SeuZlia dalios~
mo-e-naxeba `SeiZleba movunaxoT~
da a.S.

potencialisis Sinaarsis gamomxatveli vnebiTis formebi


SesaZleblobasTan erTad faqtsac SeiZleba aRniSnavdes: aq male
xidi g a i d e b a _ axlo momavalSi mosaxden faqts gadmogvcems,
`kargi kacis pur-marili zRvaze xidad g a i d e b a o ~ : gaideba =
SeiZleba gaidos; gamoTqmaSi `xe nayofiT i c n o b e b a ~ _ `icnobeba~ ufro vnebiTia, vinem potencialisi: icnobeba _
ufroa, vinem ~ (Ciqobava, 1937).

606

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

potencialisisa da vnebiTis mniSvnelobaTa Tanaarseboba


vnebiTis modelebSi uCveulo araa da es faqti ganmartebiT
leqsikonSicaa dafiqsirebuli: vnebiToba _ aqtivis ganusazRvrelpiriani mravlobiTis formiT, potencialisi _ aRweriTad
(SeiZleba + sawyisis an zmnis forma):
i n i a n i vnebiTebi:
ibareb-a ... baraven, dabarva SeiZleba, _ bariT muSavdeba
miwa...
ibertyeb-a ... 1. bertyaven; bertyva SeiZleba
ibeWdeb-a ... beWdaven; beWdva SeiZleba
ibmeb-a, Zv. ibmis ... abamen; bma SeiZleba
izileb-a ... zelen; SeiZleba zilon
icekveb-a ... cekvaven; cekva SeiZleba, moxerxdeba
icexveb-a ... cexvaven; cexva SesaZlebelia
iwmindeb-a ... sufTavdeba, wmeden; gawmenda SesaZlebelia
iwebeb-a ... weboTi ikvreba, awebeben; dawebeba SeiZleba
iwoneb-a ... awonva SeiZleba; wonian
da a.S.
e n i a n i vnebiTebi:
ekiJineb-a... ukiJineben; SeiZleba ukiJinon
exerxeb-a... 1. moxerxeba aqvs, SeuZlia advilad Seasrulos rame...
ewvneb-a... dawvna uxerxdeba; dawvna SeiZleba (misi Tmisa da
misT.)
aeglijeb-a... aiglijeba misi, _ glejiT aerTmeva; SeiZleba
aiglijos misi. muwuks Tavi ar aeglijeba.
aevleb-a1 (aevlo, avlebia) grduv. vneb. aavlebs zmnisa ... aavleben, avleba SesaZlebeli iqneba. bostans ayolebaze
Robe aevleba.
aeTleb-a... aiTleba misi (masze), SeiZleba aaTalon, _ aeWreba
Caedgmeb-a... Caidgmeba masSi an misTvis, _ Caudgamen, SeiZleba
Caudgan
Camoecmev-a ... Camoacvamen, SeiZleba Camoacvan
moeswreb-a ... moaswreben, moswreba SeiZleba
aekideb-a ... aikideba misi an masze _ sazidi gauxdeba; tvirTad
daedeba; SeiZleba ahkidon ... mkvdari mkvdars aekida,

IV. zmnis morfologia

samaremde
mimaTrieo
(andaza).
kurdRels aekideba ... da a.S.

607

misi

avla-dideba

vnebiTi gvaris zmnebi, romlebic potencialisis mniSvnelobas aRniSnaven, mwkrivnakli zmnebia, isini z o g a d ,
gany e n e b u l moqmedebas gadmogvcemen da mxolod awmyo-myofadis
droebSi ixmarebian, Tumca am mwkrivebiT gamoxatuli konkretuli drois gageba ara aqvT, Sdr.:
i n i a n i vnebiTebi:
Tu guli gulobs, qada ori xeliT i W m e b a o
cali xeliT taSi ar d a i k v r i s o
da sxv.
e n i a n i vnebiTebi:
naCuqar cxens kbili ar g a e s i n j e b a o
qvriv qals qmari ar d a e y v e d r e b a o
da sxv.
Tu vnebiTi gvaris erTi da imave modeliT potencialisic
gamoixateba da vnebiTobac, vnebiTs sruli, xolo potencialiss
nakluli paradigma eqneba, Sdr.:
aekideb-a (aekida, ahkidebia) grduv. vneb. a h k i d e b s zmnisa
... aikideba misi an masze, _ sazidi gauxdeba, tvirTad daedeba;
SeiZleba ahkidon.
vnebiTis mniSvnelobiT a e k i d e b a (`aikideba misi an masze~)
formas uRvlilebis sruli paradigma eqneba (aekideba, aekida,
ahkidebia): mkvdari mkvdars a e k i d a , samaremde mimaTrieo (andaza), potencialisis mniSvnelobiT a e k i d e b a (`SeiZleba ahkidon~) formas mxolod awmyo-myofadis wris formebi SeiZleba
ewarmoebodes: misi avla-dideba kurdRels a e k i d e b a o (andaza).
aseve, Sdr.:
vnebiTi:
awmyo-myof.
wyvet.
I Turm.

qorwilSi bevri Se/iWmeba da Se/ismeba


qorwilSi bevri SeiWama da Seisva
qorwilSi bevri SeWmula da Sesmula

608

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

potencialisi:
awmyo-myof. ar ismeba, arc iWmeba, arc xeliT dasaWeria (arc
Seismeba, arc SeiWmeba, arc xeliT dasaWeri iqneba)
II da III seriis mwkrivebi ki ukve potencialisis gagebas
aRar iZlevian (b. jorbenaZe).
formaTa umetesoba potencialisis mniSvnelobiT awmyo-myofadSi ixmareba. am mniSvnelobiT saliteraturo qarTulSi iSviaTad dasturdeba I seriis sxva formebi, Tumca uCveulo namdvilad ar aris; Sdr., i n i a n i v n e b i T e b i :
iWmeboda / iWmebodes,
ismeboda / ismebodes,
icxovreboda / icxovrebodes,
daidgmeboda / daidgmebodes,
waisvleboda / waisvlebodes...
statistikurad, vnebiTis formebSi (rogorc i n i a n , aseve
e n i a n vnebiTebSi) potencialisis mniSvneloba ukuTqmiT (ar nawilakian) formebSi ufro aisaxeba: sisxli sisxliT ar g a i b a n e b a ; faraSi koWli cxvari ar g a m o i l e v a ; TiTo marikelas
TiTo mosikela ar d a e l e v a ; naCuqar cxens kbili ar g a e s i n j e b a da a.S., iSviaTia potencialisis warTqmiTi formebi: kiseri
iyos, Torem uReli m o i n a x e b a ...
Cveulebriv, i n i a n i vnebiTebi (warTqmiTebic da ukuTqmiTebic) potencialisis mniSvnelobiT III piris formebia: (ar) iWmeba, (ar) ismeba, (ar) iSoveba... is; gramatikul subieqtad aseT
zmnebTan ZiriTadad ra jgufis saxelia Sewyobili da, bunebrivia, I da II piris formebi ar eqneba. gadataniTi mniSvnelobiT,
subieqtad vin jgufis saxelis SenacvlebiT, piris nakluli paradigma aRdgeba: arc v i W m e b i da arc v i s m e b i ... egeve formebi
garkveul gamoTqmebSi SeiZleba usubieqtodac Segvxvdes: aq arc
iWmeba da arc ismeba _ `aq (saerTod) arc Wama SeiZleba da arc
sma~...
i n i a n i vnebiTis potencialisis zogierTi forma ZiriTadad usubieqtod ixmareba: (ar) w a i s v l e b a, (ar) i c x o v r e b a ,
(ar) d a i d g o m e b a... es zmnebi specialur literaturaSi uqvem-

IV. zmnis morfologia

609

debaro winadadebebSi ganixileba, Tumca, zog SemTxvevaSi,


subieqti SeiZleba aRdges; mag.: arsad w a v i s v l e b i da misT.
rac Seexeba e n i a n vnebiTebs, isini, faqtobrivad, inversiul zmnebs emsgavsebian: micemiT brunvaSi dasmuli gramatikuli
iribi obieqti aseT formebSi semantikuri gadaazrianebis Sedegad realurad subieqtis (qvemdebaris) statusiT warmogvidgeba:
e-Wmeba, e-smeba, da-e-jereba... mas is da sxv. am rigis gamoTqmebSi
`mas soko ar eWmeba~ mas semantikurad ganimarteba rogorc `is,
visac soko ar eWmeba~, `is, visTvisac sokos Wama ar SeiZleba~...
gaurkvevelia gramatikuli subieqtis statusi, realurad is obieqtia, magram saxelobiTSi dasmuli iribi obieqti qarTulma ar
icis, pirdapiri obieqti ki is ver iqneba, radgan zmna gardauvalia; zogjer es gramatikuli subieqti Sesityvebidan gauCinardeba kidec: `erTxel uncrossac g a e g o n e b a ~ _ gaegoneba mas. aseTi usubieqto (uqvemdebaro) formebia (ar) e c x o v r e b a, (ar)
w a e s v l e b a, (ar) d a e d g o m e b a mas... zmnis formaSi subieqtis
(III p.) morfologiuri niSani (-a) SenarCunebulia, sintaqsSi misi
fardi saxeli ar Cans; aseTive usubieqtoa absolutur vnebiTTa
saTanado formebi: (ar) i c x o v r e b a, ar (w a i s v l e b a), (ar)
d a i d g o m e b a...
qarTulSi paralelurad SeiZleba Segvxvdes e n i a n i potencialisis rogorc sruli, aseve subieqtgauCinarebuli Sesityvebebi (mas is || > mas):
`xandazmul k a c s s i z m a r i c daejerebao~
Sdr.: `erTxel r e g v e n s a c daejerebao~.
relatiuri vnebiTebis potencialisebi mxolod obieqturi
wyobiT dasturdeba: m-e-Wmeb-a, g-e-Wmeb-a, e-Wmeb-a...
qarTulSi potencialiss (warTqmiT da ukuTqmiT formebs)
sxva mniSvnelobebTan erTad gvaris kategoriaSi, kerZod, vnebiTebSi ganixilaven, rogorc `vnebiTis niuansebs~ (a. SaniZe).
a. SaniZe potencialisis mniSvnelobiT sufiqsian gaTeTreba
formasac asaxelebs: ar g a T e T r d e b a yorani, ra gind rom hxexo qviSiTa~. es ki imas niSnavs, rom potencialisis mniSvneloba
mxolod vnebiTis prefiqsul models ar ukavSirdeba, Sdr., agreTve:
`Tevzi wyalSi ar d a f a s d e b a ~

610

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

`erTi cxvari orjer ar g a t y a v d e b a ~


`viris kudi ar d a g r Z e l d e b a ~
`gatexili mWadi ar g a m T e l d e b a ~...
ufro iSviaTia potencialisis warTqmiTi formebi:
`marto cxeni Zlier g a W e n d e b a ~ (= SeiZleba Zlier gaWendes)
`erTi dRe sawyalsac g a u T e n d e b a ~ (= SeiZleba gauTendes).
moqmedebiTi gvaris zmnebSi potencialisis mniSvneloba, specialuri literaturis mixedviT, mxolod ukuTqmiT, v e r -nawilakian formebSia garCeuli.: v e r w e r s, v e r g a a k e T e b s,
`v e r d a i W i r a v s sikvdilsa...~ da misT. vnebiTis potencialisis konversiuli aqtivebi orgvarad SeiZleba gadmoices: zmnis
a)ganusazRvrelpiriani mravlobiTis an b)ganzogadebul piriani
formiT, Sdr.:
vneb. sisxli sisxliT a r g a i b a n e b a
moqm. a) sisxls sisxliT v e r g a b a n e n
b) sisxls sisxliT v e r g a b a n
vneb. erT qarqaSSi ori xanjali a r C a i g e b a
moqm. a) erT qarqaSSi or xanjals v e r C a a g e b e n
b) erT qarqaSSi or xanjals v e r C a a g e b
vneb. erTi fandiT falavani a r d a e c e m a
moqm. a) erTi fandiT falavans v e r d a s c e m e n
b) erTi fandiT falavans v e r d a s c e m .
ase iqneba dadebiTi Sinaarsis gamoTqmebSic:
vneb. moyvris moyvares Zroxa d a e k v l e b a o
moqm. a) moyvris moyvares Zroxas d a u k l a v e n
b) ___
TavisTavad, SesaZleblobis uaryofis (SeuZleblobis) aRmniSvneli v e r - nawilakis wamZRvareba aqtivis formisaTvis aqtiur zmnaTa warTqmiT (dadebiT) formebSi Cadebul SesaZleblo-

IV. zmnis morfologia

611

bis semantikas warmoaCens, _ mxolod arsebulis (resp. SesaZlebelis) uaryofa SeiZleba. ase rom, SesaZlebloba aqtivis warTqmiT
formebSic aisaxeba, Sdr., saTanado gamoTqmebi:
zogierT qveyanaSi lokokinas W a m e n , zogan _ ara = `zogierT qveyanaSi lokokinas W a m a m i R e b u l i a , S e i Z l e b a , zogierT qveyanaSi _ ara~.
qristianebi Rvinos s v a m e n , mahmadianebi _ ara = `qristianebisTvis Rvinis s m a d a S v e b u l i a , S e i Z l e b a , mahmadianebisaTvis _ ara~.
andaza `kuzians samare g a a s w o r e b s o ~ = kuziani marto
samarem S e i Z l e b a g a a s w o r o s ~ da sxv.
saerTod, SesaZleblobis semantika rogorc vnebiTis, aseve
moqmedebiTis warTqmiTi (dadebiTi) Sinaarsis formebSi mkrTalad Cans, Tumca SekiTxvis formaSi gadayvaniT es mniSvneloba
garkveviT ikiTxeba; Sdr.:
es iWmeba? (= amis Wama SeiZleba?)
es eWmeba? (= misTvis amis Wama SeiZleba?)
kuzians samare gaasworebs? (= SeiZleba samarem kuziani gaasworos?) da sxv.
aseve, ra kiTxviT nacvalsaxelebTan dawyvilebul vnebiTisa
da moqmedebiTi gvaris zmnebs SeuZlia gadmosces SesaZleblobis
Sinaarsi: r a i W m e b a, r a i s m e b a, kaci ver gaigebs (= risi Wama
da sma SeiZleba, kaci ver gaigebs), r a S e W a m s amdens? ( =
rogor SeiZleba amdenis Wama), r a a s m e v s amdens? (= rogor
SeiZleba amdenis sma) da a. S.
IV. 4.7.2.2. miCnevis vnebiTi. vnebiTis funqciebis aRniSvnisas a. SaniZe aseve gamoyofs `miCnevis vnebiTsac~: medideba, mebevreba, memZimeba, mecotaveba, memwareba da misT. da ganmartavs: `miCnevisaa vnebiTis forma, romelic aRniSnavs, Tu rad miaCnia gramatikuli subieqti gramatikul obieqts an rad eCveneba
subieqti obieqts~.
am ganmartebis mixedviT, gramatikuli obieqtis mier subieqtis aRqma erTgvarovani ar aris: `rad m i a C n i a ... an rad e C v e n e b a ~. m i C n e v a s a da [ m o ] C v e n e b a S i sxvadasxva Sinaarsebi
igulisxmeba (`m i m a C n i a~ ufro mentaluri Sefasebaa, `m e C v e -

612

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

n e b a~ _ gancdiseuli), terminad ki `miCneviTia~ gamotanili. SeiZleba es termini `mTlad Sesaferi araa~(q. lomTaTiZe), magram
is Tavis funqcias asrulebs. specialur literaturaSi `miCnevamoCvenebiTobasac~ xmaroben.
warmovadgenT miCneviTi vnebiTebis ramdenime ganmartebas
qeglis mixedviT:
eadvileb-a (mxolod nakvTTa awmyos wyebaSi) grduv. vneb.
u a d v i l e b s zmnisa _ advilia misTvis, uadvildeba; advili
e C v e n e b a , advilad m i a C n i a ...
eguleb-a (mxolod nakvTTa awmyos wyebaSi) grduv. vneb. 1.
sxvagan, garkveul adgilas myofad m i a C n i a , fiqrobs, gumani
aqvs, rom iqaa; Segulebuli hyavs an aqvs... 2. m i a C n i a ramed, raime mdgomareobaSi varaudobs, hgonia...
edideb-a (edida,_) grduv. vneb. didad m i a C n i a , didad
e C v e n e b a , didi hgonia...
eeWveb-a (eeWva,_) grduv. vneb. a e W v e b s zmnisa _ saeWvod
m i a C n i a , ara sjera.
emlaSeb-a (emlaSa,_) grduv. vneb. mlaSe e C v e n e b a , emwuTxeba.
eucxoveb-a (eucxova,_) grduv. vneb. ucnaurad e C v e n e b a ,
ucnaurad m i a C n i a . ..
eucnaureb-a (eucnaura,_) grduv. vneb. ucnaurad e C v e n e b a , ucnaurad m i a C n i a ...
euSnoeb-a (euSnova,_) grduv. vneb. uSnod e C v e n e b a , uSnod m i a C n i a ...
rogorc Cans, miCnevis vnebiTebis ganmmartvel frazebSi,
zogjer paraleluradac, sinonimuri mniSvnelobiT gamoiyeneba
rogorc `m i a C n i a ~, aseve `e C v e n e b a ~. amdenad termini `miCnevis vnebiTebi~ am semantikis zmnaTaTvis misaRebi Cans.
potencialisis formebisagan gansxvavebiT `miCnevis vnebiTebi~, semantikidan gamomdinare, yovelTvis relatiuria, orpiriani, gadmoicema mxolod eniani vnebiTebis formiT. aseTi vnebiTebi iwarmoebs I da II seriis usruli aspeqtis formebs: e u k a d r i s e b a _ e u k a d r i s a, e t k b o b a _ e t k b o, e t k b i l e b a _
e t k b i l a, e Z n e l e b a _ e Z n e l a, e u x e r x u l e b a _ e u x e r -

IV. zmnis morfologia

613

x u l a, e m C a t e b a _ e m C a t a, e p i t n a v e b a _ e p i t n a v a... zogierT zmnas aqvs III seriis formebic, mag.:


elandeb-a (moelanda, molandebia) grduv. vneb. landiviT
win udgas, an Tvalwin udgas; xedavs ararsebuls, _ eCveneba.
eoceb-a (eoca, gaocebia) grduv. vneb. saocrad eCveneba, _
Zalian gaukvirdeba.
esizmreb-a (esizmra, sizmrebia) grduv. vneb. sizmrad eCveneba, sizmarSi xedavs.
eCemeb-a (daeCema, dasCemebia) grduv. vneb. Tavisad miaCnia,
Tavis xasiaTisad miiCnevs; moswons...
`miCnevis vnebiTebi~ nasaxelari zmnebia. am zmnaTa Zireuli
saxelebi upiratesad zedsarTavebia. sayuradReboa, rom vnebiTTa
is jgufi, romelTac III seriis formebic ukeTdebaT (e l a n d e b a ,
e o c e b a, e s i z m r e b a, e C e m e b a ) zedsarTav saxelTagan ar arian
nawarmoebi.
qeglis kvalifikaciis mixedviT, miCnevis semantikis zogierT
vnebiTs mxolod awmyos wyebis formebi ukeTdeba; zemoT dasaxelebul zmnaTagan aseTebia e a d v i l e b a, e g u l e b a . qeglis mixedviT aseTi zmnebia agreTve e a f s u s e b a, e m k v l e l e b a, e s i k v d i l e b a, e s i r c x v i l e b a, e s i r c x v e b a, e r c x v i n e b a da
sxv.
vfiqrob, rom CamoTvlil zmnaTaTvis II seriis formaTa
warmoeba (e a d v i l a, e a f s u s a, e m k v l e l a, e s i k v d i l a,
e s i r c x v i l a...) SeuZlebeli ar aris; aq ufro saTanado sailustracio masalis naklebobasTan unda gvqondes saqme.
`miCnevis vnebiTebi~ semantikuri TvalsazrisiT inversiuli
zmnebi arian. faqtis, movlenis SefasebisaTvis aq amosavalia gramatikuli iribi obieqtis Tvalsazrisi, _ rad miaCnia gramatikuli subieqti irib obieqts: m e b e v r e b a, m e c o t a v e b a, m e m w a r e b a... me is _ es gramatikuli iribi obieqti subieqtad aris
gadaazrebuli: obieqtis niSniT (m- prefiqsiT) gadmocemulia realuri subieqti, romelsac e b e v r e b a, e c o t a v e b a, e m w a r e b a, xolo subieqtis niSniT (-a sufiqsi) _ realuri iribi obieqti (rac e b e v r e b a, e c o t a v e b a, e m w a r e b a ). am zmnaTa wyoba rom inversiulia, es aisaxeba uRvlilebaSi, kerZod, mravlobiTis III piris formaSi: e b e v r e b a T, e c o t a v e b a T, e m w a r e b a T maT is (zmna eTanxmeba ricxvSi micemiT brunvas). `miCnevis

614

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

vnebiTTa~ ZiriTad nawils stabiluri wyoba uCans, Tumca gvaqvs


labiluri wyobis zmnebic:
elandebaT maT is (isini) _ e l a n d e b i a n isini mas (maT)
esizmrebaT maT is (isini) _ e s i z m r e b i a n isini mas
(maT)...
sakiTxi specialur Seswavlas moiTxovs.
`miCnevis~ vnebiTebs ukeTdeba rogorc obieqturi, aseve subieqturi wyoba, Tuki raime semantikuri SezRudva ar gveqna;
mag.: v e d i d e b i, v e p a t a r a v e b i, v e c o t a v e b i, v e T a k i l e b i, v e x a m u S e b i, v e u c x o e b i, v e C o T i r e b i, v e u S n o e b i,
v e m k v l e l e b i, v e s i r c x v i l e b i, Tumca *v e m J a v e b i, *v e m w a r e b i, *v e m l a S e b i da misT. mxolod gadataniTi mniSvnelobiT SeiZleba Segvxvdes.
`miCnevis vnebiTebis~ erT nawils TiTqos moeZeveba saTanado (sampiriani) konversiuli aqtivebi: e a d v i l e b a mas is
_ u a d v i l e b s is mas mas, oRond miCnevis semantika aqtivebSi
ar Cans.
ix. qegli: eadvileb-a (mxolod nakvTTa awmyos wyebaSi)
grduv. vneb. u a d v i l e b s zmnisa, _ advilia misTvis, u a d v i l d e b a , advili eCveneba, advilad miaCnia...
aseve: edideba _ udidebs, emlaSeba _ umlaSebs, emJaveba _
umJavebs, emsubuqeba _ umsubuqebs, emwareba _ umwarebs...
magram formalurad, uRvlilebisa da warmoqmnis mTel
sistemaSi da semantikuradac, gardaqceviTobis saerTo semantikis
gaTvaliswinebiT, a a d v i l e b s (is mas), u a d v i l e b s (is mas
mas) aqtivTa srulfasovani konversivebi d o n iani pasivebia:
aqtivi (neitr. qc.)
pasivi
aqtivi (saob. qc.)
[ ]
awmy.
aadvilebs
ga advildeba uadvilebs
wyvet. gaaadvila
gaadvilda
gauadvila
I Turm. gauadvilebia gaadvilebula gauadvilebia

pasivi
uadvildeba
gauadvilda
gaadvilebia...

SemTxveviTi ar aris, rom ganmartebiTi leqsikoni `miCnevis


vnebiTTa~ (edideba, ebevreba, epataraveba, emokleba, emlaSeba, emJaveba da a.S.) konversiul aqtivebs TiTqmis ar asaxelebs, aseTi
aqtivebi saTanado d o n iani vnebiTebis (u d i d d e b a, u b e v r d e -

IV. zmnis morfologia

615

b a, u p a t a r a v d e b a, u m o k l d e b a, u m J a v d e b a da a.S.) konversivebia.
xolo `miCnevis vnebiTTa~ nawils saerTod ar uCans saTanado aqtivis formebi; aseTi zmnebia e p i t n a v e b a, e s i z m r e b a,
e s i r c x v e b a, e s i r c x v i l e b a, e u k a d r i s e b a, e u x e r x u l e b a, e C o T i r e b a, e x a m u S e b a da sxv. am fuZeebidan arc d o n iani vnebiTebi iwarmoeba.
`miCnevis vnebiTebs~ TiTqmis ar ukeTdeba absoluturi,
i n i a n i formebi da Tuki aseTi aqvs, misi funqcia e n i a n i sagan
gansxvavebulia, Sdr.:
edideb-a _ d i d a d e C v e n e b a, d i d a d m i a C n i a
idideb-a (idida, _) grduv. vneb. didebiT iqneba mosili,
didebiT moixsenieben (Cveulebriv ixmareba brZan. da kavS. II-Si).
ebilweba formas qeglis mixedviT ori mniSvneloba udasturdeba:
I. vnebiTis mniSvnelobaa _ `bilwi, uwminduri uxdeba~. SeiZleba asec gangvemarta: i b i l w e b a m i s i; II. miCnevis mniSvneloba: bilwad eCveneba, ezizReba. ebilwa cotnes piroba, magram ar
icis, raRa qnas (akaki). saTanado iniani vnebiTi e b i l w e b a
formis I mniSvnelobis (`bilwi, uwminduri uxdeba) Sesabamisia;
Sdr.:
ebilweba... 1. bilwi, uwminduri uxdeba
ibilweba... bilwaven, bilwi xdeba
pirveli mniSvneloba e n i a n i formisa vnebiTis mniSvnelobaa, Sdr., saTanado absoluturi ibilweba gardauv. vnebiTi
b i l w a v s zmnisa _ bilwaven; bilwi xdeba. i b i l w e b a formis
ganmarteba aqtivis ganusazRvrelpiriani mravlobiTis formiT
(bilwaven) swored vnebiTobis mniSvnelobas adasturebs. sxvaTa
Soris, es i n i a n i forma d o n i a n vnebiTTaTvis damaxasiaTebel
e.w. `gardaqceviTobis~ mniSvnelobasac gamoxatavs _ `bilwi xdeba~. e b i l w e b a formis meore, `miCnevis~ mniSvneloba (`bilwad
eCveneba~) vnebiTis modelisaTvis meoreuli mniSvneloba Cans. es
ori mniSvneloba uRvlilebis ZiriTadi formebiTac gansxvavebulia.
1. ebilweba, waebilwa, wabilwvia
2. ebilweba, ebilwa, bilwebia

616

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

mniSvnelobaTa Senacvleba vnebiTis modelisaTvis (ebilweba


_ `vnebiToba~ > `gardaqceviToba~ || `miCneviToba~) uCveulo ar
aris; Sdr.:
elamazeb-a grduv. vneb. 1. (elamazeba, _) lamazad e C v e n e b a, lamazad m i a C n i a 2. (mxolod nakvTTa awmyos wyebaSi) 1. lamazad Tavis g a m o C e n i s g u n e b a z e a... 2. ekekluceba, epranWeba.
rogorc vxedavT, e l a m a z e b a forma iTavsebs miCnevis,
gunebisa da saurTierTo mniSvnelobebs.
IV. 4.7.2.3. `gunebis vnebiTi~. eniani vnebiTebis erTi
jgufi qarTulSi gamoxatavs gunebis semantikasac. rogorc ukve
vnaxeT, e-prefiqsiani e l a m a z e b a , qeglis mixedviT, miCnevisa da
saurTierTo mniSvnelobis aRniSvnasTan erTad gunebis, gunebaganwyobis semantikasac iTavsebs: beCavs ra e l a m a z e b a ? vin
misca imis Jamia (vaJa). es erTeuli SemTxveva ar aris; Sdr.:
estumreb-a... grduv. vneb. 1. (estumra, stumrebia) stumrad
miuva, ewveva... 2. (mxolod nakvTTa awmyos wyebaSi) saub.
stumris miRebis g u n e b a z e a. stumari Tu mogyavs, ver
metyvi? egeba me ar m e s t u m r e b a .
eoxunjeb-a... 1. oxunjobs masTan, oxunjobiT elaparakeba... 2.
saub. oxunjobis g u n e b a z e a.
a. SaniZe `gunebis vnebiTebs~ ase ganmartavs: `gunebisaa vnebiTi, romelic gamoxatavs, rom adamianis sulieri ganwyobileba
(`guneba~) mimarTulia im moqmedebisaken, romelic zmniT aris
aRniSnuli~. aseTi zmnebia: e m R e r e b a , e z e i m e b a , e v a x S m e b a , e l e q s e b a da sxv. aseTi zmnebi umetesad nasaxelaria.
gunebis vnebiTebi marTalia dadebiTi modalobiTac dasturdeba (a. SaniZe, vaJas mixedviT, imowmebs aseT formebs: `m e m R e r e b a da vimReri,~ `gogras e t i r e b a , magram ar tiris~ da
sxv.), magram ZiriTadad mainc uaryofiTi modalobisaa da TxrobiT winadadebaSi uaryofiTi (a r , a R a r , a r a f e r i ) nawilakebiT aisaxeba: a r m e l x i n e b a , a r a f e r i m e z e i m e b a , a R a r
m e l e q s e b a ... saTanado ilustraciebi qeglSicaa moyvanili:

IV. zmnis morfologia

617

estumreb-a... 2. stumris miRebis gunebazea. stumari Tu mogyavs,


ver metyvi? egeba me a r m e s t u m r e b a .
eloceb-a... locvis gunebazea. xasans ki a r a e l o c e b o d a ra
(`saxalxo ganaTl.~)
elazRandar{av}eb-a... 2. lazRandarobis gunebazea. `me a r a f e r i m e l a z R a n d a r a v e b a !~ _ gajavrebiT uTxra baanam (g. wereT.).
guneba-ganwyobilebis gamomxatveli vnebiTebi konteqstSi
upiratesad r a (r a R a ) kiTxviT nacvalsaxelTan Sewyvilebuli
ixmareba:
edueleb-a (mxolod nakvTTa awmyos wyebaSi) grduv. vneb. duelis gunebazea, dueli unda. tarielma uari sTqva: r a
m e d u e l e b a ! Tu Cxubi unda, gamovides da veCxubebio
(e. ninoS.)
evaxSmeb-a (mxolod nakvTTa awmyos wyebaSi) saub. grduv. vneb.
vaxSmis Wamis gunebazea. ~r a m e v a x S m e b a !~ (S. aragv.)
ekoxtaveb-a (mxolod nakvTTa awmyos wyebaSi)... 2. koxtaobis gunebazea. [pelos Sarvalze] sakerebeli sxva daudvia, magram sicives r a e k o x t a v e b a (T. razik.)
ebrZoleb-a (mxolod nakvTTa awmyos wyebaSi) brZolis gunebazea,
brZolis survili, ganwyoba aqvs. meubnebian: r a g e b r Z o l e b a ? (a. mircx.) qegl
gunebis vnebiTebi inversiuli zmnebia. zmniT aRniSnuli moqmedebis Sesrulebis albaTobas aq micemiT brunvaSi dasmuli
gramatikuli iribi obieqtis sulieri ganwyoba, neba-survili ganapirobebs. radgan `gunebis~ mniSvnelobis nasaxelari vnebiTebis
fuZe da masTan Sewyobili gramatikuli subieqti leqsikurad
identuria: emRereba (simRera) _ simReris gunebazea, simRera
unda, eloceba (locva) _ locvis gunebazea, locva unda; edueleba (dueli) _ duelis gunebazea, dueli unda, evaxSmeba (vaxSami) _ vaxSmis Wamis gunebazea, vaxSami unda... gunebis vnebiTebi
arsebiTad erTpirianebia, Tumca modelis mixedviT eniani vnebiTebi, orpiriani zmnebia. amasTan, morfologiurad zmnaSi warmodgenilia rogorc iribi obieqtis, aseve subieqtis afiqsebi: m-emRereb-a, g-e-mRereb-a... m-e-tireb-a, g-e-tireb-a... am Sesityvebidan
gauCinarebul gramatikul subieqts gulisxmobs SekiTxvis for-

618

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

maSi dasmuli ra kiTxviTi nacvalsaxeli: ra e m R e r e b a ? ra


e z e i m e b a ? calkeul SemTxvevaSi SeiZleba SesityvebaSi gramatikuli subieqtis fardi saxelic gamoCndes: es d R e m e z e i m e b a ,
g u l i m e t i r e b a , `me a r a f e r i m e l a z R a n d a r e b a !~ _ gajavrebiT uTxra baanam (g. wereT.). magram, Cveulebriv, gunebis
vnebiTebi SesityvebaSi oden gramatikuli iribi obieqtiT arian
warmodgenili (m e m R e r e b - a me, g - e m R e r e b - a Sen, e m R e r e b - a
mas, g v - e m R e r e b - a Cven, g - e m R e r e b a - T Tqven, e m R e r e b a - T
maT) da es gramatikuli obieqti subieqtad gaiazreba; Sesabamisad, ar ukeTdebaT subieqturi wyobis formebi.
gunebis vnebiTebi dronakli zmnebia, aqvT mxolod awmyos
wris mwkrivebi: e m R e r e b a , e m R e r e b o d a , e m R e r e b o d e s ...
es semantikuri niuansi mxolod `gunebis vnebiTebis~ kuTvnileba ar Cans, is saTanado semantikis ra (raRa) kiTxviT nacvalsaxelTan Sewyvilebuli moqmedebiTi gvaris formiTac gamoixateba: ra m a t i r e b s , ra a r m a t i r e b s , maS ra maqvs sasixarulo (vaJa); Se gvelis wiwilo, Sen raRa g a c i n e b s ? (g. wereT.) Sen r a g a n a R v l e b s da sxv.
IV. 4.7.2.4. uneburoba. afxazur-adiReur enaTa zmnis morfologia ganarCevs uneburobis kategrias, romelic realuri
subieqtis mier Cadenil moqmedebas gamoxatavs (q. lomTaTiZe; g.
rogava, z. keraSeva).
qarTulSi zogierTi eniani da doniani vnebiTis modelze
rTuli Semo- zmniswinis darTviT SesaZlebelia realuri subieqtis nebisaTvis miuRebeli moqmedebis gamoxatvac: S e m o m e W m e b a,
S e m o m e l a n Z R e b a, S e m o m e f S v n e b a, S e m o m e l a x e b a... S e m o m a k v d e b a , S e m o m a t y d e b a, S e m o m a c v d e b a... me is (focxiSvili, 1969).
Semo- zmniswini unebliobis semantikis gadmosacemad qarTulSi afiqsTa obieqtur wyobas, manis rigs iyenebs (m. maWavariani; n. maWavariani). moqmedebis uneblie Semsrulebeli am rTuli
struqturis vnebiTebSi micemiT brunvaSi dasmuli gramatikuli
iribi obieqtia, romelic realurad subieqtis funqciiT warmogvidgeba, saxelobiT borunvaSi dasmuli subieqti ki realurad
am uneblie moqmedebis obieqtad gvevlineba.

IV. zmnis morfologia

619

Semo- zmniswins unebliobis semantikis gamomxatvel zmnebSi


dakarguli aqvs zmniswinisaTvis damaxasiaTebeli funqcia _
gezisa da orientaciis warmoebisa. mas ar SeuZlia aspeqtis kategoriis warmoebac, radgan uamafiqso fuZeebi iSviaTad gvxvdeba
(a. focxiSvili).
am vnebiTebs awmyos mwkrivebis garda yvela mwkrivi ukeTdeba da, rac sayuradReboa, aqvs sapirispiro konversiuli aqtivebi. a. focxiSvili ocze met saopozicio wyvils asaxelebs:
vneb. S e m o m a k v d a , S e m o m e W a m a , S e m o m e x a r j a , S e m o metyipa, Semomesva
moqm. S e m o m a k l a , S e m o m a W a m a , S e m o m a x a r j a , S a m o m a t y i p a , S e m o m a s v a da a. S.
amdenad, Cndeba mosazreba, rom gvaris saopozicio formaTa
erT jgufSi, konkretulad Semo- zmniswinian formebSi, saqme
gvaqvs unebliobis mniSvnelobis farglebSi Camoyalibebul warmoqmnis kategoriasTan da ara _ unebliobis vnebiTTan (a. focxiSvili).
ganmartebiT leqsikonSi am rigis zmnaTa Sesaxeb saWiro semantikuri da gramatikuli informaciebi saTanadodaa warmodgenili:
SemoelanZReb-a (SemoelanZRa, SemolanZRvia) grduv. vneb. uneblied galanZRavs (visme), vinme gaelanZRvineba. TviT pativcemuli maspinZlebic lazaTianad S e m o e l a n Z R v n e n (i. ekal.). amas winaT bankis direqtori... S e m o m e l a n Z R a (`komunisti~).
Semoelaxeb-a (Semoelaxa, Semolaxvia) grduv. vneb. uneburad gaelaxvineba. `araferi, babua, Cxubi mouvida da amxanagi
S e m o e l a x a xelSi~, _ upasuxa levanma (e. yif.).
SemoeWmeb-a (SemoeWama, SemosWmia) uneburad, SeumCnevlad SeWams...
Semoexarjeb-a (Semoexarja, Semoxarjvia) grduv. vneb. 1. Tavisda
uneburad, SeumCnevlad daexarjeba. [oTaraanT qvrivs]
erTi aTiod maneTi S e m o x a r j o d a misvla-mosvlaSi
(ilia)... 2. gadat. amaod Cauvlis, mizans ver miaRwevs...

620

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Semoetyipeb-a (Semoetyipa, Semostyepia) grduv. vneb. Tavs gaatyepinebs, _ ecemineba. `dRes meCxubriSvili kinaRam
S e m o m e t y i p a ~ (a. baqr.)
Semoetyueb-a (Semoetyua, Semostyuebia) grduv. vneb. Semoatyuebs zmnisa _ SeeCeCeba (amas). `erTi vincxa layafi aznauri S e m o m e t y u a da colad qve SemirTo~ (z. anton.). || motyuebiT Semouva, Semoepareba...
Semoakvdeb-a (Semoakvda, Semohkvdomia) grduv. vneb. ucabedad,
uneburad emsxverpleba (vinme); Tavisi survilis gareSe,
SemTxveviT moklavs. cecxlmokidebuls iqneba uecrad
kaci S e m o m k v d o m o d a (ilia). [gamixardis] ar mouklavs vefxvi erTis meti, da isic uneburad Turme S e m o a k v d a (vaJa)...
uneblie/uneburi moqmedebis aRmniSvneli vnebiTis formaTa
ganmartebebSi paralelurad sxva mniSvnelobebic daCndeba: S e umCnevlad, motyuebiT, ucabedad, Tavisi survil i s g a r e S e , S e m T x v e v i T _ es mniSvnelobebi uneblie moqmedebis semantikaSi (is, rac moqmedebis neba-survils ar Seefereba, misi neba-survilis sawinaaRmdegoa, mis neba-survilze ar
aris damokidebeuli) Tavsdeba.
unebliobis semantikas gulisxmoben ZiriTadad e.w. `saziano~ moqmedebebi: S e m o e f l i T e b a , S e m o e f x r i w e b a , S e m o esriseba, SemoerRveva, SemoefSvneba, Semomemtvrev a , S e m o e g l i j e b a da sxv.
faqtobrivad, unebliobis semantika vnebiTis formebSi gamoixateba Semo- zmniswinis gareSec da sxva zmniswinebis saSualebiTac da uzmniswino formebSic, Sdr.: qegli S e m o a t y d e b a
formis gansamartavad Seatydeba formasTan gvagzavnis: `i g i v e a ,
r a c S e a t y d e b a ~. Seatydeba ki asea ganmartebuli: `u n e b l i e d gautydeba, xelSi Caemtvreva~.
unebliobis semantika rom Semo- zmniswinis gareSec gamoixateba, es faqti samecniero literaturaSic SemCneulia, Sdr.:
`uneblieT moqmedebis mniSvneloba aSkarad igrZnoba sxva zmniswinebiT warmoebis SemTxvevaSi, mag.: a - m e n T o , g a - m e R o (Tvalebi), m i - m e l u l a (Tvalebi), d a - m e s w a v l a (`kiTxvaSi leqsi

IV. zmnis morfologia

621

zepirad dameswavla~), g a - m i v a r d a (tyviaze rom ityvian)~...


(m. damenia).
qeglis mixedviT warmovadgenT ramdenime aseT zmnas, romelTa moqmedebis `uneblioba~ ganmartebebSic aRiniSneba; Sdr.:
gaeRimeb-a... Rimili mouva, u n e b l i e d gaiRimebs. platons
u n e b l i e d g a e R i m a (d. kld.).
gaeSveb-a... 1. u n e b l i e d gauSvebs (xels), gaeqceva, gausxlteba.
gaecineba... u n e b l i e d gaicinebs, sicili auvardeba, autydeba;
sicils daiwyebs.
gadmoebnev-a... gadmoibneva misi, u n e b u r a d gadmoabnevs...
daebliteb-a... u n e b l i e T daexuWeba (Tvalebi).
daekargeb-a... daikargeba misi 1. m i s d a u n e b u r a d gauqreba,
_ dakargavs.
Caeketeb-a... Caiketeba misi an misTvis, _ Cauketaven. u n e b u r a d Caketavs.
CaeRimeb-a... odnav, T a v i s T v i s gaeRimeba
Caecineb-a... u n e b l i e d Caicinebs, T a v i s T a v a d gaecineba
waskdeb-a... 2. uceb, u n e b u r a d autydeba (sicili, tirili)...
wamo-s-cdeb-a... T a v i s T a v a d u n e b u r a d ityvis, _ waskdeba
waefeTeb-a... m o u l o d n e l a d Tavs waadgeba, a n a z d a d Seeyreba, Sexvdeba...
ra Tqma unda, saleqsikono ganmartebebSi moqmedebis uneburobis Sinaarsi yovelTvis ar aisaxeba. zogjer es semantika saTanado ilustraciebiTac warmoCndeba xolme:
amoxdeb-a... `m i s d a u n e b u r a d amoxda sityva otias (d. kld.).
moekumSeb-a... `Jruantelma damirbina tanSi,... muStebi T a v i s T a v a d damekumSnen~ (ilia).
uneblie moqmedeba gamoixateba d a u s x l t e b a , d a u c u r d e b a , d a u s r i a l d e b a (fexi), m o e m w y v d e b a da misTanebSic.
unebliobas, realuri subieqtisaTvis arasasurvel semantikas gamoxataven uzmniswino vnebiTebic; calkeul SemTxvevebSi es
am zmnaTa saleqsikono ganmartebebiT da saTanado ilustraciebiTac Cans:
exarjeb-a... ixarjeba misi, xarji, gasavali aqvs, xarji misdis T a v i s i s u r v i l i s w i n a a R m d e g, eleva. puraZvir mas-

622

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

pinZels marili meti e x a r j e b a o (andaz.). rasac uwin


xarjavdnen, axla erTi xuTad meti e x a r j e b o d a T (g.
wereT.)...
ebliteb-a... 1. u n e b l i e d e x u W e b a (Tvalebi uZilobisagan,
daRlilobisagan...), ebriceba. 2. ebmis (ena) _ micvalebulis gasvenebaze ukve ena e b l i t e b o d a T `wmindaos~
galobaSi [SezarxoSebulebs] (S. aragv.)
ekrunCxeb-a... ikrunCxeba misi, _ u n e b u r a d e g r i x e b a (TiTebi, xel-fexi da sxv.). qeTos sxeulis yvela aso e k r u n C x e b o d a (ek. gab.)
exuWeb-a... [darejans] Tvalebi aemRvra da T a v i s T a v a d e x u W e b o d a (ilia)...
Semo- zmniswinis gareSe unebliobis semantika aRiniSneba
moqmedebiTi gvaris zmnebSic:
waicden-s... 1. wamoscdeba, wascdeba... `RmerTman qaTmis yivili
gaTenebisas brZanao da Sen vaxSamT ukan rad w a i c d e n
xolmeo (saba).
wamoacden-s... T a v i s d a u n e b u r a d aTqmevinebs, daacdens.
wamoisvri-s... d a u f i q r e b l a d ityvis, wamoroSavs.
wamoaraxuneb-s... m o u f i q r e b l a d wamoisvris (sityvas), wamoroSavs...
unebliobis semantika fiqsirdeba saTanado nazmnar saxelebSic:
wavardn-a... 1. win gavardna, erTbaSad, swrafad wasvla || u n e b u r a d win dacema.
wamoskdom-a. T a v i s d a u n e b u r a d Tqma, wamocdena.
wamocdom-a... T a v i s d a u n e b u r a d Tqmevineba.
wamocdenil-i... rac wamoscdaT, T a v i s d a u n e b u r a d Tqmuli.
unebliobis semantikas gadmogvcemen gramatikuli iribi
obieqtisaTvis (realuri subieqtisaTvis) e.w. `saziano~ Sinaarsis
gamomxatveli vnebiTebi somaturi subieqtebiT: e b r i c e b a (Tvalebi), e k e c e b a (muxlebi), e k v r i s (sunTqva), e x u T e b a (suli), e x S o b a (yurebi, yurTasmena), u s x l t e b a , e r e v a (fexi),
u z i a n d e b a (Tvali...), e k a w r e b a , e f x a W n e b a (kani), e k v a n -

IV. zmnis morfologia

623

Z e b a (ZarRvi), e m R v r e v a (guli, Tvalebi) da amave Sinaarsis


vnebiTebi iribi obieqtis kuTvnili arasomaturi subieqtebiT:
u c v d e b a (tansacmeli), e g l i j e b a (fexsacmeli), e f l i T e b a
(winda), e k a r g e b a (qudi).; Sdr.: ekargeb-a... m i s d a u n e b u r a d uqreba (qegl), exeva (kaba) da msgavsi formebi gramatikuli
iribi obieqtis nebis sawinaaRmdego, arasasurvel procesebs aRniSnaven, Sdr.: exev-a... ixeva misi, _ eglijeba, efliTeba. figuralurad xmarebisas es zmna ukve aSkarad gamoxatavs uneblie moqmedebas [qals] mTqnarebiT yba exeoda locvis dros (v. barn.).
Semo- zmniswinis darTva kidev ufro aaqtiurebs am mniSvnelobas: S e m o - e x e v a .
`d a m e x a t a tipis warmoeba TavisTavad Seicavs unebliobis
Sinaarss, zmniswini ki mas ufro metad gaxazavs~ (g. maWavariani).
zmniswini Semo- Tavisi mimarTulebis veqtoriT da araagenturi metyveli pirisadmi orientaciiT erTgvari aqtualizatoris rols asrulebs unebliobis Sinaarsis gamovlenaSi.
ase rom, uneblioba, uneburi moqmedebis gamoxatva ar aris
maincdamainc Semo- zmniswiniani evnebiTebis erTi nawilis niSandoblivi Tavisebureba, is saTanado vnebiTebisa da maTi zogierTi aqtiuri konversivebis semantikuri maxasiaTebeli Cans potencialisisa da miCneva-gunebis mniSvnelobebis msgavsad da gvaris
kategoriis kerZo SemTxvevad ganixileba (a. SaniZe)...

Tavi V. uGleba, uGlebis tipebi


IV. 5.1. terminisaTvis. qarTul saenaTmecniero literaturaSi zmnis formacvalebis aRsaniSnavad ori termini gamoiyeneba:
uRleba da uRvlileba. formobrivad gansxvavebuli es terminebi Sinaarsobrivad ar gansxvavdeba, absoluturad identuria.
terminis Seqmnis safuZveli uRel fuZea.
erTi mxriv, sirTule uRvlileba terminis warmoebisa (rogorc iTqva, rac mTlad naTeli ar aris CvenTvis) da, meore
mxriv, simartive da gamWirvaloba uRleba terminisa, am ukanasknelisaTvis dagvaWerinebs mxars.
a. SaniZem termin uRlebi-s ganmartebisas sam mniSvnelobaze
gaamaxvila yuradReba:
`a) pirvel yovlisa igi aRniSnavs pirian zmnaTa fleqsias
da am mxriT igi upirispirdeba upiro zmnaTa da sakuTriv saxelTa fleqsias. Tu saxelTa fleqsia anu mimoxra niSnavs sityvis
cvalebas brunvaTa mixedviT erT-erT ricxvSi (...), samagierod pirian zmnaTa mimoxra niSnavs sityvis cvalebas pirTa mixedviT
erT-erT mwkrivSi da erT-erT ricxvSi (mxolobiTSi an mravlobiTSi) an orive ricxvSi (umetesad)~. faqtobriv, es aris uRleba viwro gagebiT _ zmnis formacvaleba pirisa da ricxvis mixedviT erTi mwkrivis farglebSi.
`b) meore gagebiT `uRleba~ aRniSnavs piriani zmnis formacvalebas yvela mwkrivSi, romelic ki moepoveba aRebul zmnas~.
faqtobriv es aris uRleba farTo gagebiT _ zmnis formacvaleba mwkrivTa mixedviT, mwkrivis SigniT _ pirisa da ricxvis mixedviT.
da mesame mniSvneloba: `g) mesame gagebiT `uRleba~ gulisxmobs tips, romelsac misdevs esa Tu is zmna samive seriis formaTa warmoebis dros~.

IV. zmnis morfologia

625

IV. 5.2. Tvalsazrisebi uRlebis tipebad dayofis Taobaze. uRlebis tipebad dayofa, zmnaTa klasifikacia tipebis gamoyofis gziT araa axali movlena. jer kidev praqtikul gramatikebSi cdilobdnen avtorebi uRlebis tipebis gamoyofas sxvadasxva zmnuri kategoriebisa Tu formawarmoebis TaviseburebaTa gaTvaliswinebiT. qarTul samecniero literaturaSi ZiriTadad
ori Tvalsazrisia gatarebuli qarTuli zmnebis klasifikaciis,
uRlebis tipebis gamoyofisa. Cveulebriv zmnaTa dajgufeba xdeba
ramdenime niSnis mixedviT. a. S a n i Z i s azriT, `mTavari es aris:
rogoria urTierToba samive seriis formebs Soris warmoebis
TvalsazrsiT~ ZiriTad saklasifikacio niSnad gvaris kategoria
aris miCneuli, damatebiT niSnad _ statikuroba-dinamikuroba.
I tipi. uRleba moqm. gvaris zmnebisa. amaTi mTavari Tavisebureba is aris, rom isini III seriis formebs inversiulad awarmoeben. amas garda, pirdapiri mimarTebis formebi mxolod aq
aris SesaZlebeli.
II tipi. uRleba dinamikuri vnebiTi gvaris zmnebisa. ZiriTadi gansxvaveba pirveli tipis zmnaTa uRlebisagan III seriaSi iCens
Tavs. Tanac aq zmnebi ganiyofa imis mixedviT, erTpiriania forma
Tu orpiriani: amas Tavisi warmoeba aqvs da imas _ Tavisi. amas
garda, am tipis zmnebs pirveli tipis zmnaTagan ganasxvavebs savrcobi (od).
III tipi. uRleba saSual-moqmedebiTi (medioaqtivi) zmnebisa.
am zmnebs Senacvlebis wesiT aqvT nawarmoebi II da III seriis formebi, agreTve I seriis myofadis wrisa. Senacvlebisas gamoyenebulia imave fuZis moqmedebiTis saTavisos an sasxvisos formebi.
IV tipi. uRleba saSual-vnebiTi (mediopasivi) zmnebisa da
statikuri vnebiTi gvaris zmnebisa. amaT yvelas aerTianebs
mwkrivebis kleba (an meore seriisa mTlianad, an uwyvetlisa da
awmyos kavSirebiTisa I seriidan). amas garda, awmyoSi eseni meSvel zmnas dairTaven pirvelsa da meore pirSi.
TiToeuli tipis SigniT kidev aris Tav-Tavisi dayofileba.
I tipis uGlebaSi zmnebi gansxvavdeba imis mixedviT, Tu, jer
erTi, rogor aris nawarmoebi awmyo (sruli aspeqtis SemTxvevaSi: myofadi), e. i. ra Temis niSani zmnas da, amasTan erTad, ikumSeba fuZe, Tu ara. merme, rogor aris nawrmeobi wyvetili; da,

626

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ukanasknel, ra Temas iyenebs III seriaSi.


II tipis uGleba, uGleba vnebiTi gvaris zmnisa, ufro garCeuli iyo I tipis uGlebisagan Zvelad, vidre dGes, radganac
mas I seriis savrcobian mwkrivebSi Tavisi warmoeba hqonda,
sruliad gansxvavebuli moqmedebiTi gvaris zmnaTa uGlebisagan.
Semdeg igi aGniSnul mwkrivebSi TandaTan gauTanabrda moqmedebiTi gvaris zmnebs. II seriaSi prefiqsian (in _ enian) vnebiTs
Tavisi warmoeba ara aqvs da savsebiT misdevs saTanado zmnis moqmedebiTs. am mxriv es zmnebi ZiriTadad gansxvavdeba sufiqsian
(donian) da uniSno vnebiTis uGlebisagan. III seriaSi ki
gansxvaveba sxvadasxva tipis vnebiTebs Soris daikargeba, magram
Tavs iCens gansxvaveba erTpirianebsa da orpirianebs Soris.
III tipis uGlebis zmnebs Soris mTavari gansxvaveba myofadis warmoebaa, rac damokidebulia saTanado fuZis moqmedebiTi gvaris formaze.
IV tipis uGlebis zmnebs Soris mTavari gansxvavebuli niSania, Tu ra mwkrivebi aklia maT: I seriisa Tu II seriisa, an,
rac igivea, uwyveteli aqvs Tu wyvetili, I kavSirebiTi Tu II
kavSirebiTi. am mxriv statikurebTan erTad aris mdgomareobis
gamomxatveli zmnebi~. Sesabamisi magaliTebi yvela tipisa Tu
qvetipis zmnis uGvlilebisa dainteresebul pirs SeuZlia
ixilos a. SaniZis `qarTuli gramatikis safuZvlebSi~.
rogorc vxedavT, saklasifikaciod ramdenime niSania gamoyenebuli: gvaris kategoria, inversiuloba, mwkrivTa warmoebis
SesaZlebloba, mwkrivTa warmoebis Taviseburebani. klasifikaciis
amgvarma Tvalsazrisma saWiro gaxada sxva morfologiuri kategoriebis gaTvaliswinebac da amisdakvalobaze _ qvetipebis gamoyofa. am SemTxvevaSi yuradReba maxvildeba Temaze, Temis niSnebze, mwkrivis fuZeTa urTerTmimarTebaze, vnebiTis warmoebis tipze, ra saSualebiT xdeba nakluli mwkrivebis Sevseba... fonetikuri principic iCens Tavs _ `ikumSeba fuZe Tu ara~...
arsebobs sxva Tvalsazrisic; a r n. C i q o b a v a s azriT,
`qarTuli zmnebis ZiriTadi saklasifikacio erTeulebia: statikuri da dinamikuri zmnebi, erTi mxriv, gardauvali da gardmavali zmnebi, meore mxriv~. amisdaSesabamisad, sami tipi gamoiyo:

IV. zmnis morfologia

627

I. dinamikuri zmnebi (i- vnebiTiani tipi)


II. dinamikuri zmnebi (d- vnebiTiani tipi)
III. statikuri zmnebi (ori qvetipiT:
a) statikuri erTpiriani zmnebi
b) statikuri orpiriani zmnebi...).
tipebis gamoyofa (am SemTxvevaSi Sesabamisi paradigmebis
naxva) yvela tipisa Tu qvetipisa zmnaTaTvis mkiTxvels SeuZlia
ixilos arn. Ciqobavas `qarTuli enis zogad daxasiaTebaSi~. erTi
saklasifikacio niSnis _ dinamikuroba-statikurobis _ mixedviT
udavod saintereso faqtia, oRond mTlad naTeli araa am SemTxvevaSi I da II tipebis gamoyofis aucilebloba: vnebiTis warmoebis tipis mixedviT sxvadasxva jgufis warmodgena. mesame tipis
vnebiTis formaTa sakiTxic garkvevas saWiroebs... gamodis, rom:
zrdis da izrdeba / ezrdeba erTi tipis uRlebis zmnebia, texs
da tydeba _ meorisa, xolo wuxs, cxovrobs da uyvars _ mesamisa... dgas, zis da a. S. tipis zmnebic, albaT, aq Semova (Tumca
amis Taobaze miTiTeba araa).
rogorc pirveli, aseve meore Tvalsazrisis mixedviT ZiriTadi yuradReba zmnur formaTa warmoebis Taviseburebazea gamaxvilebuli. klasifikaciis amgvar principebze damyareba gamoyofil erTeulTa simravles qmnis da, rac mTavaria, ar xerxdeba
formaTa warmoebis TvalsazrisiT yvela saxis zmnis gaTvaliswinebac. garda amisa, araa erTgvarovani principi gatarebuli: sxvadasxva TvalsazrisiT xdeba gamoyofili tipebis daxasiaTeba;
principis cvla ki `klasifikaciis elementaruli wesis darRvevad iTvleba mecnierebis yvela dargSi. enis movlenaTa aRwerac
aq gamonakliss ver Seqmnis~ (arn. Ciqobava).
IV. 5.3. formaTa `sesxebis~ sakiTxi. sanam msjelobas gavagrZelebT uRlebis TvalsazrisiT zmnaTa dajgufebis sakiTxze,
gvinda SevexoT `formaTa sesxebis~ sakiTxs. e. w. saSuali gvaris
zmnaTa uRlebis Taobaze roca msjeloben, mianiSneben, rom `am
zmnebs Senacvlebis wesiT aqvT nawarmoebi II da III seriis formebi, agreTve I seriis myofadis wrisa. Senacvlebisas gamoyenebulia imave fuZis moqmedebiTis saTavisos an sasxvisos formebi~
(a. SaniZe); rom es zmnebi nakluli mwkrivebis Sesavsebad `iyenebs

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

628

dinamikuri zmnebisagan nasesxeb nakvTebs~ (arn. Ciqobava). amgvari


komentariT saSuali gvaris zmnaTa uRlebis srul paradigmas
warmoadgenen:

1. magaliTi formaTa `sesxebisa~


sakuTari formebi
`awmyos wreSi~
awmyo

v-tir-i
s-tir-i
tir-i-s
v-tir-i-T
s-tir-i-T
tir-i-an

`nasesxebi~ formebi
`myofadis wreSi~
myofadi

v-i-tir-eb
i-tir-eb
i-tir-eb-s
v-i-tir-eb-T
i-tir-eb-T
i-tir-eb-en

uwyveteli v-tir-od-i
s-tir-od-i
tir-od-a
v-tir-od-i-T
s-tir-od-i-T
tir-od-nen

xolmeobiTi

v-i-tir-eb-d-i
i-tir-eb-d-i
i-tir-eb-d-a
v-i-tir-eb-d-i-T
i-tir-eb-d-i-T
i-tir-eb-d-nen

awmy. kavS.

myof. kavS.

v-i-tir-eb-d-e
i-tir-eb-d-e
i-tir-eb-d-e-s
v-i-tir-eb-d-e-T
i-tir-eb-d-e-T
i-tir-eb-d-nen

v-tir-od-e
s-tir-od-e
tir-od-e-s
v-tir-od-e-T
s-tir-od-e-T
tir-od-nen

SeniSvna: 1. ramdenadac II da III seriis mwkrivTa formebi


formobrivad gagrZelebaa `nasesxeb~ formaTa paradigmisa, amdenad maT aRar moviyvan.
2. piris niSanTa marTlwera (vTqvaT, s-tir-i)
a. SaniZis mixedviTaa warmodgenili.

2. magaliTi formaTa sesxebisa

IV. zmnis morfologia

sakuTari formebi
awmyo

v-dga-var
dga-xar
dga-s
v-dga-varT
dga-xarT
dgan-an

629

nasesxebi formebi
myofadi

v-i-dg-eb-i
i-dg-eb-i
i-dg-eb-a
v-i-dg-eb-i-T
i-dg-eb-i-T
i-dg-eb-i-an

uwyveteli

xolmeobiTi

v-i-dg-eb-od-i
i-dg-eb-od-i
i-dg-eb-od-a
v-i-dg-eb-od-i-T
i-dg-eb-od-i-T
i-dg-eb-od-nen

awmy. kavS.

myof. kavS.

v-i-dg-eb-od-e
i-dg-eb-od-e
i-dg-eb-od-e-s
v-i-dg-eb-od-e-T
i-dg-eb-od-e-T
i-dg-eb-od-nen

II da III seriaSi gagrZeleba aqvs myofadis paradigmas.

3. magaliTi formaTa `sesxebisa~


sakuTari formebi

nasesxebi formebi

awmyo

myofadi

m-i-yvar-s
g-i-yvar-s
u-yvar-s
gv-i-yvar-s
g-i-yvar-T
u-yvar-T

m-e-yvar-eb-a
g-e-yvar-eb-a
e-yvar-eb-a
gv-e-yvar-eb-a
g-e-yvar-eb-a-T
e-yvar-eb-a-T

/
/
/
/
/
/

Se-m-i-yvar-d-e-b-a
Se-g-i-yvar-d-e-b-a
Se-u-yvar-d-e-b-a
Se-gv-i-yvar-d-e-b-a
Se-g-i-yvar-d-e-b-a-T
Se-u-yvar-d-e-b-a-T

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

630

uwyveteli
m-i-yvar-d-a
g-i-yvar-d-a
u-yvar-d-a
gv-i-yvar-d-a
g-i-yvar-d-a-T
u-yvar-d-a-T
awmy. kavSirebiTi
m-i-yvar-d-e-s
g-i-yvar-d-e-s
u-yvar-d-e-s
gv-i-yvar-d-e-s
g-i-yvar-d-e-T
u-yvar-d-e-T

xolmeobiTi
m-e-yvar-eb-od-a
g-e-yvar-eb-od-a
e-yvar-eb-od-a
gv-e-yvar-eb-od-a
g-e-yvar-eb-od-a-T
e-yvar-eb-od-a-T

/ Se-m-i-yvar-d-e-b-od-a
/ Se-g-i-yvar-d-e-b-od-a
/ Se-u-yvar-d-e-b-od-a
/ Se-gv-i-yvar-d-e-b-od-a
/ Se-g-i-yvar-d-e-b-od-a-T
/ Se-u-yvar-d-e-b-od-a-T

myof. kavSirebiTi
m-e-yvar-eb-od-e-s
g-e-yvar-eb-od-e-s
e-yvar-eb-od-e-s
gv-e-yvar-eb-od-e-s
g-e-yvar-eb-od-e-T
e-yvar-eb-od-e-T

/
/
/
/
/
/

Se-m-i-yvar-d-eb-od-e-s
Se-g-i-yvar-d-eb-od-e-s
Se-u-yvar-d-eb-od-e-s
Se-gv-i-yvar-d-e-b-od-e-s
Se-g-i-yvar-d-e-b-od-e-T
Se-u-yvar-d-e-b-od-e-T

SeniSvna: II da III seriaSi gagrZeleba myofadis meore variants eqneba: Se-m-i-yvar-d-a, Se-m-i-yvar-d-e-s, Se-myvar-eb-i-a...

4. magaliTi formaTa `sesxebisa~


sakuTari formebi

nasesxebi formebi

awmyo
v-boboqr-ob
boboqr-ob
boboqr-ob-s
v-boboqr-ob-T
boboqr-ob-T
boboqr-ob-en

myofadi
v-i-boboqr-eb
i-boboqr-eb
i-boboqr-eb-s
v-i-boboqr-eb-T
i-boboqr-eb-T
i-boboqr-eb-en

/
/
/
/
/
/

a-v-boboqrd-eb-i
a-boboqrd-eb-i
a-boboqrd-eb-a
a-v-boboqrd-eb-i-T
a-boboqrd-eb-i-T
a-boboqrd-eb-i-an

xolmeobiTi
uwyveteli
v-boboqr-ob-d-i
boboqr-ob-d-i
boboqr-ob-d-a
v-boboqr-ob-d-i-T

v-i-boboqr-eb-d-i
i-boboqr-ebd-i
i-boboqr-eb-d-a
v-i-boboqr-eb-d-i-T

/ a-v-boboqrd-eb-od-i
/
a-boboqrd-eb-od-i
/
a-boboqrd-eb-od-a
/ a-v-boboqrd-eb-od-i-T

IV. zmnis morfologia

boboqr-ob-d-i-T
boboqr-ob-d-nen
awmy. kavS.
v-boboqr-ob-d-e
boboqr-ob-d-e
boboqr-ob-d-e-s
v-boboqr-ob-d-e-T
boboqr-ob-d-e-T
boboqr-ob-d-nen

631

i-boboqr-eb-d-i-T
i-boboqr-eb-d-nen

/
/

a-boboqrd-eb-od-i-T
a-boboqrd-eb-od-nen

myof. kavSirebiTi
v-i-boboqr-eb-d-e
i-boboqr-ebd-e
i-boboqr-eb-d-e-s
v-i-boboqr-eb-d-e-T
i-boboqr-eb-d-e-T
i-boboqr-eb-d-nen

/
/
/
/
/
/

a-v-boboqrd-eb-od-i
a-boboqrd-eb-od-i
a-boboqrd-eb-od-a
a-v-boboqrd-eb-od-i-T
a-boboqrd-eb-od-i-T
a-boboqrd-eb-od-nen

II da III seriaSi gagrZeleba aqvs myofadis orive variants.


formobrivi TvalsazrisiT `awmyos wrisa~ da `myofadis
wris~ formaTa erT paradigmaSi moqceva, cxadia, ar moxerxdeba;
es igive iqneba, akeTebs zmnas gaikeTa davuyenoT gverdiT da
ukeTebs zmnas _ gakeTda.
yalibis mixedviT pirveli rigis zmnebi sul sxva paradigmis
wevrebia da meore rigisa _ sxva paradigmis. `sesxebac~ amitom
daerqva paradigmaTa amgvar `Sevsebas~.
amgvari `sesxebiT~ irRveva formobrivi principi.
Cven Sorsa varT im azrisagan, rom tiris da itira, dgas
da idgeba, uyvars da eyvareba / Seuyvardeba Tu boboqrobs
da iboboqrebs ar SeiZleba erT paradigmaSi moeqces, oRond erTia: unda gansxvavdes semantikuri da formobriv-semantikuri
paradigmebi.
semantikur paradigmas vuwodebT im paradigmas, romelSic
formobrivi principi darRveulia da sxvadasxva fuZis mqone
zmnebi erT paradigmaSi mxolod semantikuri principiTaa gaerTianebuli.
formobriv-semantikurs vuwodebs im paradigmas, romelSic orive principia gatarebuli _ formobrivic da semantikuric. SeiZleba martivad formobrivi paradigmac vuwodoT.
ase rom, sesxebiT Sevsebuli paradigma CvenTvis semantikuri paradigmaa da sxva, moqmedebiTi Tu vnebiTi gvaris zmnaTa paradigmebi _ formobrivi (e. i. formobriv-semantikuri) paradigmebia.
semantikuri paradigmebi ramdenime saxis SeiZleba iyos:
1. roca paradigmis wevrebi erTi da imave Zireuli morfe-

632

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

misagan iwarmoeba. Tumca aqac gamoiyofa ramdenime qvejgufi:


a) roca `awmyos wris~ mwkrivTa paradigmas `myofadis wresa~ da II-III seriaSi erTi paradigma avsebs:
mef-ob-s
mef-ob-d-a
mef-ob-d-e-s

i-mef-eb-s
i-mef-eb-da
i-mef-eb-d-e-s
i-mef-a
i-mef-o-s
u-mef-i-a
e-mef-a
e-mef-o-s

b) roca mxolod awmyos forma aqvs zmnas da `myofadis


wrisa~ Tu II-III seriis formebs ivsebs sxva formobrivi paradigmiT.
wev-s
i-wv-eb-a
i-wv-eb-od-a
i-wv-eb-od-e-s
i-wv-a
i-wv-e-s
(wolil-a
wolil-iyo
wolil-iyos)
g) roca `awmyos wris~ mwkrivTa paradigmis Sevseba xdeba
`myofadis wreSi~ orgvari formobrivi paradigmiT, romelTagan
erT-erTs aqvs gagrZeleba II da III seriaSi
s-Zul-s
s-Zul-d-a
s-Zul-d-e-s
_
_
_
_
_

e-Zul-eb-a
e-Zul-eb-od-a
e-Zul-eb-od-e-s
_
_
_
_
_

/
/
/

Se-s-Zul-d-eb-a
Se-s-Zul-d-eb-od-a
Se-s-Zul-d-eb-od-e-s
Se-s-Zul-d-a
Se-s-Zul-d-e-s
Se-s-Zul-eb-i-a
Se-s-Zul-eb-od-a
Se-s-Zul-eb-od-e-s

d) roca `awmyos wris~ mwkrivTa paradigmis Sevseba xdeba


`myofadis wrisa~ da II-III seriis formebis orgvari paradigmiT:

IV. zmnis morfologia

bibin-eb-s
bibin-eb-d-a
bibin-eb-d-e-s

633

i-bibin-eb-s
i-bibin-eb-d-a
i-bibin-eb-d-e-s

/
/
/

a-bibin-d-eb-a
a-bibin-d-eb-od-a
a-bibin-d-eb-od-es

i-bibin-a
i-bibin-o-s
u-bibin-i-a
e-bibin-a
e-bibin-o-s

/
/
/
/
/

a-bibin-d-a
a-bibin-d-e-s
abibinebul-a
abibinebul-iyo
abibinebul-iyos

2. meore rigis semantikuri paradigmis wevrebi sxvadasxva


Zireuli morfemisagan warmoebuli zmnuri formebia: ambobs _
ityvis _ Tqva.
ambob-s
amb-ob-d-a
amb-ob-d-e-s

i-tyv-i-s
i-ty-od-a
i-ty-od-e-s
Tqv-a
Tqv-a-s
u-Tqv-am-s
e-Tqv-a
e-Tqv-a-s

Svreba _ izams _ qna


Svr-eb-a
Svr-eb-od-a
Svr-eb-od-s

i-zam-s
i-zam-d-a
i-zam-d-e-s
qn-a
qn-a-s
u-qn-i-a
e-qn-a
e-qn-a-s

aris _ iqneba_ iyos


ar-i-s

i-qn-eb-a
i-qn-eb-od-a
i-qn-eb-od-e-s
i-y-o
i-y-o-s

634

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

yofil-a
yofil-iyo
yofil-iyos
SeniSvna: 1. sagulisxmo faqtia _ III seria yvela SemTxvevaSi II seriis fuZes imeorebs. 2. aq imasac mivaqcevT yuradRebas, rom amb martivi fuZisagan
warmoebuli neitraluri qcevis forma semantikur paradigmas qmnis.
am paradigmebis gacnoba erTi daskvnis saSualebas gvaZlevs:
rogorc meore rigis paradigmebi (ambobs... aris... Svreba...) ar
SeiZleba CaiTvalos formobriv paradigmad da, Sesabamisad, morfologiuri analizis faqtad, ise pirveli rigis paradigmebi
ar SeiZleba CaiTvalos formobriv paradigmad. sxvagvarad: `sesxeba~ ar aris morfologiuri faqti... es semantikis sferoa.
rac Seexeba imas, rom ambobs _ ityvis _ Tqva erT paradigmad warmogvidgeba, morfologiuri analizis dros unda iTqvas, rom ambobs aris zmna (is zmnuri forma), romelsac mxolod awmyos drouli mniSvnelobis gamoxatvis SesaZlebloba
aqvs; Sesabamisad: ityvis aris is zmna (zmnuri forma), romelsac
ara aqvs awmyos gamoxatvis SesaZlebloba, gamoxatavs mxolod momaval dros da, Sesabamisad, aseve iTqmis Tqva formazec _ igi
warsuli drois mniSvnelobas gadmoscems. am martivi fuZis axlandeli da momavali drois gamoxatva ar xdeba. aseve SeiZleba
iTqvas mefobs da imefebs, dgas da idgeba, brunavs da ibrunebs da sxva mravali msgavsi SemTxvevis Sesaxeb; anu im zmnebis
Sesaxeb, romlebic `sesxebis gziT ivseben naklul mwkrivebs~.
da yovelive es xdeba gansxvavebiT im zmnebisagan, romlebic
erTi da imave martivi fuZiT, erTi morfologiuri paradigmis
farglebSi axdenen am droul dapirispirebas: wer-s _ da-wers
_ dawera. axlandeli da momavali drois gansxvaveba erTi mwkrivis farglebSi xdeba zog SemTxvevaSi zmniswinis meSveobiT, zog
SemTxvevaSi _ konteqstis daxmarebiT.
IV. 5.4. zmnaTa dajgufeba mwkrivTa warmoebis SesaZleblobis mixedviT. zmniswinis rolze, aspeqtis kategoriis mniSvnelobaze da e. w. mwkrivis elementTa (anu uRlebis kategoriaTa)

IV. zmnis morfologia

635

Sesaxeb mwkrivis raobis garkvevisas visaubreT; e. w. semantikuri


diferencialuri niSnebi rom araa ucvalebeli da maTi mixedviT
mwkrivTa daxasiaTeba arastabiluri, amis Taobazec gvqonda saubari... magram es yovelive exeboda formobriv paradigmas. semantikurad dasaSvebia sakiTxis ase dasma, miT umetes, Tu erT paradigmad gaviazrebT c x o v r o b s _ i c x o v r a, a r i s _ i y o _
i q n e b a formebs... Cveni da warmodgenili Tvalsazrisis sxvaobis
safuZveli aris mizani _ vagebT formobriv Tu semantikur paradigmas... formobrivi (anu formobriv-semantikuri) principis gaTvaliswineba saintereso suraTs warmogvidgens ama Tu im zmnis
mier m w k r i v T a w a r m o e b i s S e s a Z l e b l o b i s m i x e d v i T. anu: r a S e s a Z l e b l o b a a q v s a m a T u i m z m n a s
z m n u r i f o r m e b i s w a r m o e b i s a.
Tu am principis mixedviT vecdebiT zmnaTa dajgufebas, aRmoCndeba, rom SesaZlebelia zmnebi sam jgufad dalagdes: a) zmnebi, romelTac mxolod erTi _ awmyo-myofadis _ mwkrivis forma
moepoveba; b) zmnebi, romelTac mxolod I seriis mwkrivTa formebi moepoveba da g) zmnebi, romelTac yvela mwkrivis forma moepoveba; sqema aseT saxes miiRebs:
a)

awmyo-myofadi

b)

awmyo-myofadi
uwyvetel-xolmeobiTi
I kavSirebiTi

g)

awmyo-myofadi
uwyvet.-xolmeobiTi
I kavSirebiTi
wyvetili
II kavSirebiTi
I TurmeobiTi
II TurmeobiTi
III kavSirebiTi

uRlebis jgufebis gamoyofis dros am faqts gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces. gavixsenoT: `uRleba aRniSnavs piriani zmnis formacvalebas yvela mwkrivSi, romelic ki moepoveba
aRebul zmnas~ (a. SaniZe). dazusteba _ `romelic ki moepoveba
aRebul zmnas~ _ gulisxmobs imas, rom yvela zmnas ara aqvs SesaZlebloba yvela mwkrivis formaTa warmoebisa; anu: zmnebi gansxvavdeba erTmaneTisagan imis mixedviTac, Tu ra S e s a Z l e b l o b a a q v s m a s m w k r i v T a w a r m o e b i s a. vfiqrobT: zmnis
formobrivi analizisas zmnaTa dajgufeba am niSnis mixedviT un-

636

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

da moxdes: r o g o r i a S e s a Z l e b l o b a z m n i s a m w k r i v i s
f o r m a T a w a r m o e b i s a; sxvagvarad: S e s w e v s T u a r a z m n a s
u n a r i y v e l a m w k r i v i s f o r m a T a w a r m o e b i s a.
mwkrivis formaTa warmoebis SesaZleblobis mixedviT zmnebi
sam jgufad SeiZleba davyoT; Sesabamisad gveqneba sami tipi uRlebisa:
I saxis uRlebas ganekuTvneba is zmnebi, romelTac mxolod
erTi mwkrivis (awmyo-myofadis) formebi moepovebaT (zemowarmodgenil msjelobis safuZvelze e. w. `nasesxeb~ formebs mxedvelobaSi ar viRebT). am jgufSi Semova: a) e. w. statikuri vnebiTis formebi: abia, abaria, abadia, hburavs, xuravs da misTanani.
b) e. w. mediopasiur zmnaTa erTi nawili: wevs, dgas, Zevs, sxedan da sxva.
am tipis zmnebi SeiZleba iyos rogorc erTpiriani, ise orpiriani: abia / ubia, agia / ugia, agdia / ugdia, asvia / usvia,
afenia / ufenia... dgas / udgas, zis / azis / uzis...
am tipis zmnaTa uRlebis erTi damaxasiaTebeli niSani is aris,
rom I da II subieqturi piris formebs meSveli zmniT iwarmoeben:
v-dga-var
dga-xar
v-dga-varT
dga-xarT

v-zi-var
zi-xar
v-zi-varT
zi-xarT

v-sxed-var-T
sxed-xar-T

v-wevar
wev-xar
v-wevar-T
wev-xar-T

anda:
v-abari-var
abari-xar

v-agdi-var
agdi-xar

zogi zmnisaTvis I-II subieqturi piris formebi ar Cans bunebrivi: hburavs, xuravs...
sagulisxmoa is faqtic, rom am tipis zmnebi zmniswins ar
dairTaven. drouli gageba am zmnebisa stabiluria _ awmyos gageba aqvT (zogadisa Tu konkretulisa).
II tipis uRlebas ganekuTvneba is zmnebi, romlebic mxolod
I seriis mwkrivTa formebs iwarmoebs:

IV. zmnis morfologia

637

awmyo-myofadi
v-mef-ob
mef-ob
mef-ob-s
v-mef-ob-T
mef-ob-T
mef-ob-en
v-ityv-i
ityv-i
ityv-i-s
v-ityv-i-T
ityv-i-T
ityv-i-an

v-TamaS-ob
TamaS-ob
TamaS-ob-s
v-TamaS-ob-T
TamaS-ob-T
TamaS-ob-en
v-ic-i
ic-i
ic-i-s
v-ic-i-T
ic-i-T
ic-i-an

v-amb-ob
amb-ob
amb-ob-s
v-amb-ob-T
amb-ob-T
amb-ob-en

uwyvetel-xolmeobiTi
v-mef-ob-d-i
mef-ob-d-i
mef-ob-d-a
v-mef-ob-d-i-T
mef-ob-d-i-T
mef-ob-d-nen
v-ity-od-i
ity-od-i
ity-od-a

v-TamaS-ob-d-i
TamaS-ob-d-i
TamaS-ob-d-a
v-TamaS-ob-d-i-T
TamaS-ob-d-i-T
TamaS-ob-d-nen
v-ic-od-i
ic-od-i
ic-od-a

v-ity-od-i-T
ity-od-i-T
ity-od-nen

v-ic-od-i-T
ic-od-i-T
ic-od-nen

v-amb-ob-d-i
amb-ob-d-i
amb-ob-d-a
v-amb-ob-d-i-T
amb-ob-d-i-T
amb-ob-d-nen

I kavSirebiTi
v-mef-ob-d-e
mef-ob-d-e
mef-ob-d-e-s
v-mef-ob-d-e-T
mef-ob-d-e-T
mef-ob-d-nen
v-ity-od-e

v-TamaS-ob-d-e
TamaS-ob-d-e
TamaS-ob-d-e-s
v-TamaS-ob-d-e-T
TamaS-ob-d-e-T
TamaS-ob-d-nen
v-ic-od-e

v-amb-ob-d-e
amb-ob-d-e
amb-ob-d-e-s
v-amb-ob-d-e-T
amb-ob-d-e-T
amb-ob-d-nen

638

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ity-od-e
ity-od-e-s

ic-od-e
ic-od-e-s

v-ity-od-e-T
ity-od-e-T
ity-od-nen

v-ic-od-e-T
ic-od-e-T
ic-od-nen

ZiriTadad am jgufSi Semodis is zmnebi, romelTac medioaqtiur zmnebs vuwodebT _ swavlobs, cxovrobs, amxanagobs, cruobs, tyuis... garda amisa, ramdenime gardamavali dinamikuri zmna,
e. w. mwkrivSi monacvle zmnebi _ ambobs, ityvis; Svreba, izams...;
statikuri zmnebi _ icis, uwyis... da gardamavali dinamikuri
zmnebi _ iqneba, gaeZleba, gaemtyuneba...
II jgufis zmnaTa umetesoba uzmniswinoa, zmniswins ver iguebs. erTi nawili medioaqtiuri zmnebisa zmniswiniania, magram
zmniswini droisa da aspeqtis gamoxatvis unars moklebulia; es
ZiriTadad moZraobis aRmniSvneli zmnebia: midis, mirbis, mifrinavs... aseTi SeiZleba iyos mi-TamaSobs, mo-TamaSaobs tipis
formebic.
aris zmnaTa erTi nawili, romelic yovelTvis zmniswiniania. zmniswini am SemTxvevaSi zmnuri formis leqsikur mniSvnelobas gansazGvravs _ gaeZleba, gaemtyuneba, gaewyoba...
SeniSvna: 1. ama Tu im tipis uRlebis zmnaTa daxasiaTeba morfologiuri Tu semantikuri TvalsazrisiT calke kvlevis sagnad gvesaxeba. am SemTxvevaSi Cven davkmayofildebiT mxolod zogadi miTiTebiT zmnaTa formobriv-semantikur Taviseburebebze.
2. zmniswinisa da zmnuri formis urTiermimarTebis sakiTxi arsebiT mniSvnelobas iZens, ramdenadac, rogorc vnaxeT da vnaxavT, aris SemTxvevebi,
a) roca zmna zmniswins saerTod ver iguebs _
mefobs, ambobs, ityvis, icis... adRegrZelebs,
adardebs... b) roca zmnuri forma zmniswinis
gareSe ar gvxvdeba (imave semantikiT) _ miagebs,
moaswavebs; daejereba, daiSveba... aRmocendeba,
ganagrZobs... g) roca paraleluri zmniswiniani
da uzmniswino variantebi Tanabradaa dasaSvebi

IV. zmnis morfologia

639

(cxadia, zmniswins garkveuli funqciebi aqvs am


SemTxvevaSi): wers da dawers, qris da moqris...
yovelive amis gaTvaliswineba ama Tu im zmnis uRlebis paradigmis Sedgenisas aucileblad migvaCnia.
3. zmniswinian zmnebSi, Cveulebriv, erTsa da imave martiv fuZesTan ramdenime zmniswini SeiZleba
Segvxvdes. zmniswinTa raodenobis sakiTxi sxvadasxva fuZesTan sxvadasxvagvaria. `zmnuri fuZeebis leqsikoni~ am TvalsazrisiT naTel suraTs
iZleva. umetes SemTxvevaSi zmniswinTa Senacvleba formawarmoebaze gavlenas ver axdens. aseT
SemTxvevaSi msjelobisas mxolod erT-erT zmniswins moviyvanT, Cveulebriv, neitraluri semantikisas.
III tipis uRlebas mivakuTvnebT im zmnebs, romelTac yvela
mwkrivis forma moepovebaT. zmniswini am tipis zmnebTan sagangebo yuradRebas iqcevs. wina SeniSvna upiratesad zmnebs Seexeboda. imisda mixedviT, Tu rogoria zmniswinis mimarTeba zmnur
formasTan, ramdenime qvejgufi SeiZleba gamoiyos:
1. zmnebi, romelTac paraleluri _ zmniswiniani da uzmniswino _ formebi aqvs yvela mwkrivSi (msjelobis simartivisa
da suraTis sicxadisaTvis mxolod III piris formas movixmobT):
awmyo-myofadi
uwyvet.-xolm.
I kavSirebiTi
wyvetili
II kavSirebiTi
I TurmeobiTi
II TurmeobiTi
III kavSirebiTi

_
_
_
_
_
_
_
_

(da)-wers
(da)-werda
(da)-werdes
(da)-wera
(da)-weros
(da)-uweria
(da)-ewera
(da)-eweros

(ga)-akeTebs
(ga)-akeTebda
(ga)-akeTebdes
(ga)-akeTa
(ga)-akeTos
(ga)-ukeTebia
(ga)-ekeTebina
(ga)-ekeTebinos

(mo)-dreks
(mo)-drekda
(mo)-drekdes
(mo)-drika
(mo)-drikos
(mo)-udrekia
(mo)-edrika
(mo)-edrikos

am jgufSi Semova moqmedebiTi gvaris zmnaTa ZiriTadi nawili.

640

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

2. zmnebi, romelTac mxolod uzmniswino formebi moepoveba


yvela mwkrivSi:
awmyo-myofadi
uwyvet.-xolm.
I kavSirebiTi
wyvetili
II kavSirebiTi
I TurmeobiTi
II TurmeobiTi
III kavSirebiTi

_
_
_
_
_
_
_
_

gvems
gvemda
gvemdes
gvema
gvemos
ugvemia
egvema
egvemos

icxovrebs
icxovrebda
icxovrebdes
icxovra
icxovros
ucxovria
ecxovra
ecxovros

ijdeba
ijdeboda
ijdebodes
ijda
ijdes
mjdara
mjdariyo
mjdariyos

am qvejgufSi Semova ZiriTadi nawili im zmnebisa, romlebic


specialur literaturaSi saSuali gvaris zmnaTa monacvled miiCneva myofadis wresa da II-III seriebis mwkrivebSi: iazrovnebs,
iarsebebs, imetyvelebs, itrialebs (is), ieWvianebs, ieqimebs, igulisxmebs... idgeba, iwveba...
aq gaerTiandeba aseve nawili dinamikuri gardamavali Tu
gardauvali zmnebisa: amxilebs, awamebs, brZanebs, Sobs, udepeSebs,
TanaugrZnobs, umzers... asazrdoebs, aSromebs da sxva.
3. zmnebi, romelTac mxolod zmniswiniani formebi moepovebaT yvela mwkrivSi:
awmyo-myofadi
uwyvet.-xolm.
I kavSirebiTi
wyvetili
II kavSirebiTi
I TurmeobiTi
II TurmeobiTi
III kavSirebiTi

_
_
_
_
_
_
_
_

aR-iqvams
aR-iqvamda
aR-iqvamdes
aR-iqva
aR-iqvas
aR-uqvams
aR-eqva
aR-eqvas

gan-agrZobs
gan-agrZobda
gan-agrZobdes
gan-agrZo
gan-agrZos
gan-ugrZvia
gan-egrZo
gan-egrZos

aRmo-cendeba
aRmo-cendeboda
aRmo-cendebodes
aRmo-cenda
aRmo-cendes
aRmo-cenebula
aRmo-cenebuliyo
aRmo-cenebuliyos

am qvejgufSi Semova umTavresad is zmnebi, romelTac zmniswinTa arqauli formebi Semoinaxes (aRiarebs, aRnusxavs, aGuTqvams, aRWuravs... ganmuxtavs, ganavrcobs... warmoSobs... STaagonebs...). aris sxva SemTxvevebic (dasZens, miirTmevs, miqaravs, mou-

IV. zmnis morfologia

641

wodebs...), umTavresad iseTi, roca zmniswinis moSoreba zmnas


leqsikur mniSvnelobas Seucvlis....
4. zmnebi, romelTac I seriis mwkrivebSi paraleluri _
zmniswiniani da uzmniswino _ formebi moepovebaT, xolo II da III
seriis mwkrivebSi _ mxolod zmniswiniani:
awmyo-myof.
uwyv.-xolm.
I kavSir.
wyvetili
II kavSir.
I Turm.
II Turm.
III kavSir.

_ (ga)-Tbeba
_ (ga)-Tbeboda
_ (ga)-Tbebodes
_ ga-Tba
_ ga-Tbes
_ ga-mTbara
_ ga-mTbariyo
_ ga-mTbariyos

(da)-emaleba
(da)emaleboda
(da)-emalebodes
da-emala
da-emalos
da-malvia
da-malvoda
da-malvodes

(ga)-keTdeba
(ga)-keTdeboda
(ga)-keTdebodes
ga-keTda
ga-keTdes
ga-keTebula
ga-keTebuliyo
ga-keTebuliyos

am qvejgufSi Semova umTavresad vnebiTi gvaris zmnebi.


III tipis uRlebis zmnebSi zmniswini polifunqciuria: xSirad erTdroulad ramdenime funqciis gamomxatveli.
SeniSvna: a) e. w. medioaqtiur zmnebTan aris tendencia mo,
wa- zmniswinTa specifikuri funqciiT gamoyenebisa (waibavSvebs, waipoetebs... moibejiTebs, moisulelebs...) zmnebi, romlebic amgvari funqciiT gamoiyenebs zmniswinebs, mesame jgufSi Seva _ zmniswins yvela mwkrivSi SeinarCunebs.
b) imisda mixedviT, Tu ra semantikas aniWebs
zmniswini zmnur formas, erTi da igive zmna sxvadasxva zmniswiniT SeiZleba sxvadasxva jgufSi moxvdes.
g) aseve: SeiZleba erTi da igive zmna zogjer sxvadasxva tipis uRlebaSi moxvdes imisda mixedviT,
Tu ra mniSvnelobiT gamoiyeneba. mag.: scems _
mniSvnelobiT `deda bavSvs scems~ III tipis uRlebisa iqneba, xolo mniSvnelobiT `Tma koWebamde
scems~ _ II tipis uRlebisa. aseve: cris _ mniSvnelobiT `qali fqvils cris~ III tipis uRlebis
zmnaa, xolo mniSvnelobiT `wvima cris~ _ II tipis
uRlebisa.

642

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

mwkrivis formaTa warmoebis SesaZleblobaTa mixedviT zmnebis dajgufebam erTi saintereso faqtic warmoaCina:
a) Tu zmnas aqvs uwyvetel-xolmeobiTisa da I kavSirebiTis
formebi, aucileblad eqneba awmyo-myofadis formac. b) Tu
zmnas aqvs II da III seriis mwkrivTa formebi, aucileblad eqneba I
seriis mwkrivTa formebic.
wesi Seqcevadi araa: zmnas SeiZleba hqondes awmyo-myofadis
forma, magram ar ewarmoebodes sxva mwkrivis formebi. anda:
zmnas SeiZleba hqondes I seriis mwkrivTa formebi, magram ar
ewarmoebodes II da III seriis formebi.
es faqtebi garkveulad mxars uWers mwkrivTa tradiciul
dajgufebas, marTebulobas...
erTi saintereso kanonzomierebac irkveva: Tu zmnas aqvs
uwyvetel-xolmeobiTis forma, eqneba I kavSirebiTic. aseve _ Tu
zmnas aqvs wyvetilis forma, eqneba II kavSirebiTic. faqti imiTaa
saintereso, rom uwyvetel-xolmeobiTi da I kavSirebiTi, erTi
mxriv, da wyvetili da II kavSirebiTi, meore mxriv, urTierTCanacvlebuli formebia. aseTive damokidebuleba araa awmyo-myofadsa da uwyvetel-xolmeobiTs Soris. es ori mwkrivi erTmaneTs xazovani principiT miemarTeba.
SeniSvna: is, rac iTqva axali qarTulis sistemis magaliTze, iTqmis Zveli qarTulisa da dialeqtebis sistemaTa mimarTac. gansxvavebuli mwkrivebi am kanonzomierebas ar arRvevs. I xolmeobiTi (uwyvetlis xolmeobiTi) Canacvlebis principiT miemarTeba uwyvetelsa da I kavSirebiTs, xolo II xolmeobiTi _ wyvetilsa da II kavSirebiTs. Sesabamisad, Tu zmnas aqvs uwyvetlis forma, eqneba uwyvetlis xolmeobiTic; aseve: Tu gvaqvs wyvetilis
forma, gveqneba II xolmeobiTic. sxvagvarad: urTierTCanacvlebad formaTagan Tu arsebobs erT-erTi, iqneba danarCenic.
Cveni azriT, jerjerobiT amouxsneli, magram saintereso kanonzomiereba Cans dafaruli am faqtebSi.

IV. zmnis morfologia

643

IV. 5.5. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi


IV. 5.5.1. Tema. Temis niSnebi
IV. 5.5.1.1. ra aris Tema: iTqva: rom `fuZe unda ganvixiloT, rogorc permanentulad cvladi monacemi~, romelic
`sayrdenia formaTa sistemisaTvis~ (b. jorbenaZe). da Tuki fuZe
aris permanentulad cvladi monacemi, sayrdeni formaTa sistemisaTvis, maSin sxvadasxva SemTxvevaSi sxvadasxva fuZeze unda
iyos saubari da asec aris: `yvelaferi is, rac sayrdenia nebismieri formisa an formaTa sistemisaTvis, fuZed unda iwodos~.
magram zmnur formaTa analizma moiTxova terminologiuradac
gansxvavebuliyo sxvadasxva formisa Tu formaTa sistemisaTvis
gamoyenebuli fuZe da Semovida pirobiTi terminebi: fuZe (=
mwkrivis fuZes), Tema (= seriis fuZes) da `Ziri~ (= sruli paradigmis fuZes). mwkrivis fuZe imdenia, ramdeni mwkrivic
gamoiyofa. ra aris Tema? terminisa Tu Sesabamisi cnebis damkvidreba qarTul gramatikaSi a. SaniZis damsaxurebaa.
moviyvanT amonarids 1930 wlis gramatikidan (vfiqrobT,
movlenis arsi aq ukeTaa gamoxatuli): `pirieli zmnis ConCxs
warmoadgens Tema, romelzedac asxmulia forma. Tema hqvia ucvalebel nawils zmnisas, romelic gasdevs xolme erT-erTi
seriis yvela formaSi, e. i. romlis dapirispirebiTac cvalebadia p i r i s a, r i c x v i s a, q c e v i s a, d r o i s a da k i l o s
niSnebi (xazi Cvenia). TemaTa sxvadasxvaoba safuZvlad udevs
dro-kiloTa or seriad dayofas qarTulSi zmnaTa didi umravlesobisTvis morfologiuradac~ (a. SaniZe). swored TemaTa gansxvaveba daedo safuZvlad sauRlebeli fuZis principiT zmnaTa
dajgufebas seriebad; ufro sworad, I da II seriis gamoyofas.
`raica Seexeba III serias, mas sakuTari Tema ar gaaCnia da Cveulebriv igi an pirveli seriis Temas sargeblobs (ufro xSirad),
an arada meorisas (ufro iSviaTad), an kidev sul sxva principze
agebs Tavis formebs, vidre pirvelisa da meore seriis dro-kiloebi~ (a. SaniZe). amitomacaa, rom Temaze saubrisas ganixilaven I da
II seriis viTarebas; III seriis SemTxvevaSi saerTo fuZis principi
axal qarTulSi Zvelisagan arsebiTad gansxvavebulia, Tumca es sagangebo msjelobas saWiroebs. am sakiTxs III seriis formaTa warmoebis ganxilvisas davubrundebiT.

644

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

I seriis mwkrivTaTvis sayrden fuZes I seriis Tema ewodeba,


II seriis mwkrivTaTvis sayrden fuZes _ II seriis Tema.
gamoyofen erTTemian da orTemian zmnebs: `e r T - T e m i a n i a zmna, romelsac pirvelisa da meore seriis formebi erTsa
da imave bazisze aqvs dayrdnobili.
o r - T e m i a n i a zmna, romelsac pirvelsa da meore seriaSi gansxvavebuli Temebi moepoveba~ (a. SaniZe). magaliTad,
erTemiania
(da)v-wer
(da)v-wer-d-i
(da)v-wer-d-i
(da)v-wer-e
(da)-v-wer-o

orTemiania
(da)v-xat-av
(da)v-xat-av-d-i
(da)v-xat-av-d-e
(da)-v-xat-e
(da)v-xat-o

meore SemTxvevaSi xat martivi Temaa, xat-av _ rTuli. martiv da rTul TemaTa ganmasxvavebel elements Temis niSani daerqva. Temis niSnebad gamoyofen sufiqsebs: -i, -av, -am, -eb, -ob,
-of, -em...
saubroben g a v r c o b i l da g a u v r c o b e l Temazec; I
seriis or mwkrivs Tema gavrcobili aqvs -d, an -od-is darTviT,
romelTac s a v r c o b s v e Z a x i T .
orTemianad miiCneva fuZis gaxmovanebiT dapirispirebuli
zmnebic:
I seria
II seria
v-grex
v-grix-e
v-grex-d-i
v-grix-o
v-grex-d-e
saubaria mxolod im SemTxvevaze, roca I seriis Tema e gaxmovanebiTaa warmodgenili, xolo meore seriis Tema _ i gaxmovanebiT. vfiqrobT, unda visaubroT gaxmovanebis sxva variantzec:
roca I seriis Tema uxmovnoa, meore seriisa _ a-xmovniani:
v-zrd-i
v-zrd-idi
v-zrd-ide
v-zard-e
v-zard-o

IV. zmnis morfologia

645

Tumca sanam am sakiTxze visaubrebT, amgvar zmnebSi -i sufiqsis raoba aris gasarkvevi.
ra aris v-zrd-i, v-Tl-i, v-Tvl-i tipis zmnebSi -i bolosarTi?
IV. 5.5.1.2. -i elementis Taobaze zrd-i-s tipis zmnebSi.
samecniero literaturaSi v-zrd-i tipis zmnebTan awmyoSi gamovlenili i elementi Temis niSnad gaiazreba (a. SaniZe). yvela saxis gamokvlevasa Tu saxelmZRvaneloSi es azri gaziarebulia.
safuZveli amgvari gaazrebisa is aris, rom i gasdevs I seriis paradigmas yvela mwkrivSi:
(ga)-v-zrd-i
(ga)-v-zrd-idi
(ga)-v-zrd-ide

Sdr.:

v-kl-av
v-kl-av-di
v-kl-av-de

miRebuli ganmartebebis mixedviT, zrd-i saerTo fuZea pirveli seriis mwkrivTaTvis, amitom I seriis Temad iqna miCneuli:
am zmnis meore seriis Tema iqneba zard:
v-zard-e
v-zard-o
I da II seriebis TemaTa Sepirispirebam xeli Seuwyo i elementis Temis niSnad gaazrebas.
vfiqrobT: i sxvadasxva odenobaa awyosa da I seriis sxva
mwkrivebSi; awmyoSi -i mwkrivis niSnad unda iqnes miCneuli, xolo sxva mwkrivebSi i xmovniTi nawili Cans id sufiqsisa. ra
gvaZlevs amgvari daskvnis gakeTebis safuZvels?
1. Temis niSanTa sistemaSi i gancalkevebiT dgas. Temis niSnebad gamoiyofa av, am, eb, ob, em, of, ev.
struqtura Temis niSnebisa yvela SemTxvevaSi erTgvaria:
VC. gansxvavebuli struqturisa erTaderTi iqneba i, Tuki mas
miviCnevT Temis niSnad...
2. i aris erTaderTi Temis niSnad miCneuli elementi, romelic ar Cans sawyisSi; sxva Temis niSnebi sawyisSi Cveulebriv
iCens Tavs: cnobilia: `sawyisis niSania a, romelic daerTvis I seriis Temas, gauvrcobels, e. i. im Temas, romelic awmyos (an
myofadis) formebSi Cans~ (a. SaniZe).

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

646

-av:
-am:
-eb:
-of:
-em:
-ev:
magram:

xat-v-a,
dg-m-a,
keT-eb-a,
y-of-a...
c-em-a...
da-bn-ev-a...

mal-v-a,
b-m-a,
Sen-eb-a,

par-v-a...
Ca-c-m-a...
ga-R-eb-a...

zrd-i-s _ zrd-a
Tl-i-s _ Tl-a
Sl-i-s _ Sl-a
yr-i-s _ yr-a...

Tvlian, rom `a-s darTvis gamo inian zmnebSi ikveceba Temis


niSani i~ (a. SaniZe). es daskvna Zneli gasaziarebelia: odenxmovniani elementis ukvalod gaqroba araa mosalodneli: morfologiuri TvalsazrisiT garTuldeboda formis mniSvnelobis gageba... amitom, sawyisebSi gamovlenili -a sufiqsis gavlenas ver mivawerT i elementis arqonas zrd-a tipis formebSi: Temis niSnebi yvela SemTxvevaSi iqna SenarCunebuli; sxva zmnebSi saWiroebis
SemTxvevaSi moxda sxvadasxva elementTa CarTva (n, ol, om...).
i elementis arqona sawyisur formebSi eWvs Segvataninebs
imaSi, rom i Temis niSania.
3. Cveulebriv I seriis Temas emyareba moqmedebiTi gvaris
mimReobac:
xat-av-s
dg-am-s
aSen-eb-s
Tm-ob-s
y-of-s
magram: zrd-i-s

_
_
_
_
_
_

da-m-xat-v-el-i
da-m-dg-m-el-i
m-Sen-eb-el-i
da-m-Tm-ob-i
ga-m-y-of-i...
m-zrd-el-i...

miiCneven, rom -i, iseve rogorc sawyisSi, fonetikur niadagze aris gauCinarebuli (momdevno e xmovnis gavleniT) (a. SaniZe), Tumca iseve rogorc sawyisis SemTxvevaSi, arc am formaSia
mosaldneli `i-s mokveca~.
4. Zvel qarTulSi I TurmeobiTis warmoeba erTgvarovania
yvela TemisniSnian zmnaSi: I seriis rTuli Tema aris sayrdeni:

IV. zmnis morfologia

647

aRu-Sen-eb-ies, aRu-R-eb-ies, ganu-tf-ob-ies, miu-c-em-ies,


dau-mal-av-s, dau-dg-am-s...
martivTemiani (erTemiani, fuZedrekadi) zmnebi martiv Temaze dairTaven -ies daboloebas:
dau-wer-ies, mou-drek-ies...
swored martivTemiani zmnebis msgavsad iwarmoebs I TurmeobiTs e. w. i TemisniSniani zmnebi:
ganu-rwn-ies, mou-gur-ies, u-Ruw-ies...
es faqtic, Cveni azriT, dasturia imisa, rom -i elementi
zrd-i-s tipis zmnebSi ar aris Temis niSani.
arsebiTi kiTxva: -i I seriis mTel paradigmaSi rom meordeba, es rogor aixsnas?
(ga)zrd-i-s
(ga)zrd-i-d-a
(ga)zrd-i-d-e-s
mTavari saTqmeli: -i e l e m e n t i a r a r i s e r T i da
igive odenoba awmyo-myofadsa da sxva mwkriv e b S i; awmyo-myofadSi i mwkrivis kuTvnilebaa; ase vTqvaT,
mwkrivis niSania; iseTive bolosarTia (Tavisi funqciiT), rogoric vnebiTebSi (vTbeb-i, vizrdeb-i...) Tu statikur zmnebSi (vici, vuwy-i, vicin-i, vtir-i...); ar vsaubrobT am zmnebSi warmodgenili i elementis genetur igiveobaze; maTi funqciaa erTi da
igive: daerTvis awmyos formas da ar gadahyveba sxva mwkrivebSi.
rac Seexeba uwyvetelsa da I kavSirebiTs, am formebSi warmodgenili -i -id sufiqsis xmovniTi nawilia. paradigma ase unda
warmovidginoT:
v-zrd-i
v-zrd-id-i
v-zrd-id-e
-id morfologiurad iseTive odenobaa, rogoric -d da
-od Sesabamis savrcobian mwkrivebSi.
aris ki ase? qveviT vecdebiT am kiTxvaze pasuxis gacemas.
manamde kidev ramdenime sakiTxi Temis niSanTan dakavSirebiT.
IV. 5.5.1.3. -av da -am TemisniSnian zmnaTa vnebiTi gvaris
formaTa Sesaxeb axal qarTulSi. axal qarTulSi zmnur formawarmoebaSi momxdar cvlilebaTagan yuradRebas iqcevs -av da -am

648

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

TemisniSnian zmnaTa vnebiTi


warmoebaze gadasvlis faqti:
Zv. qarT.:

i-mal-v-i-s
i-karg-v-i-s
i-Tqm-i-s

gvaris

formebis

ax. qarT.:

-eb

sufiqsian

i-mal-eb-a
i-karg-eb-a
i-Tq-m-eb-a...

viTareba TiTqos martivia _ Seicvala vnebiTis warmoebis


tipi. ramdenime zmnam Zveli warmoebac Semogvinaxa: iwvis, iZvris,
erTvis da misT. es cnobili faqtia.
axal qarTulSi -av TemisniSniani zmnebi vnebiTis warmoebis
mixedviT or jgufad unda gaiyos:
1. roca -av Temis niSani -eb sufiqsian vnebiTebSi SenarCunebulia (fonetikurad saxecvlili _ xmovangauCinarebuli):
rg-av-s
rwy-av-s
xS-av-s

_
_
_

i-rg-v-eb-a
i-rwy-v-eb-a
i-xS-v-eb-a...

2. roca -av Temis niSani -eb sufiqsian vnebiTebSi ar


gadahyveba zmnas:
mal-av-s
xat-av-s
Tes-av-s

_
_
_

i-mal-eb-a
i-xat-eb-a
i-Tes-eb-a...

rac Seexeba -am Temis niSans, igi vnebiTis formebSi yovelTvis SenarCunebulia (ra Tqma unda, fonetikurad saxecvlili _
xmovangauCinarebuli):
a-b-am-s
a-dg-am-s
aG-i-qv-am-s

_
_
_

e-b-m-eb-a
e-dg-m-eb-a
aGi-q-m-eb-a (aGiqvmeba)...

SeiniSneba kanonzomiereba: -av Temis niSani vnebiTis formebSi gadahyveba zmnebs, romelTa Zireuli morfema umarcvloa;
marcvlovani Zireuli morfemis mqone zmnebi -av Temis niSans vnebiTis formebSi ar gamoavlenen. ramdenadac -am TemisniSnian
zmnaTa morfema yvela SemTxvevaSi umarcvloa, vnebiTis formebSi
-am Temis niSani yovelTvisaa warmodgenili.

IV. zmnis morfologia

649

amdenad, umarcvlo Zireuli morfemis Semcveli -av da -am


TemisniSniani zmnebi moqmedebiTiseul Temas vnebiTis formebSi
srulad warmogvidgens... kiTxvaze _ ra xdeba? _ pasuxis gacema
iolad xerxdeba. kiTxvaze ratom? _ pasuxi Wirs.
umarcvlo Ziris mqone -av TemisniSniani zmna arcTu cotaa:

aseve:

rg-av-s
rT-av-s
kl-av-s
sxl-av-s
Txz-av-s
wn-av-s
xn-av-s
kr-av-s
Zr-av-s
xr-av-s
miu-zR-av-s
rwy-av-s
xS-av-s

_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_
_

i-rg-v-eb-a
i-rT-v-eb-a

wv-av-s
fqv-av-s

_
_

i-wv-eb-a i-wv-v-eb-a

i-kl-v-eb-a ikvleba
i-sxl-v-eb-a isxvleba
i-Txz-v-eb-a
i-wn-v-eb-a iwvneba
i-xn-v-eb-a ixvneba
i-kr-v-eb-a ikvreba
i-Zr-v-eb-a iZvreba
i-xr-v-eb-a ixvreba
mie-zR-v-eb-a
i-rwy-v-eb-a
i-xS-v-eb-a

i-fqv-eb-a i-fqv-v-eb-a

-am TemisniSnian zmnebSi:


a-b-am-s
a-dg-am-s
sv-am-s
gamo-Tqv-am-s
aRi-qv-am-s
Camo-a-cv-am-s
Ca-nTq-am-s
Semo-a-rty-am-s
gana-rTx-am-s
Caa-sx-am-s

_
_
_
_
_
_
_
_
_

e-b-m-eb-a
e-dg-m-eb-a
i-sv-m-eb-a ismeba
gamo-i-Tqv-m-eb-a gamoiqTmeba
aR-i-qv-m-eb-a aRiqmeba
Camo-e-cv-m-eb-a Camoecmeba
Ca-i-nTq-m-eb-a
Semo-e-rty-m-eb-a
gan-e-rTx-m-eb-a
Ca-i-sx-m-eb-a...

650

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Cvens yuradRebas vnebiTis formaTa analizi iqcevs.


faqtia, rom vnebiTSi moqmedebiTis formaTa Temis niSnebi
SenarCunebulia (fonetikurad saxecvlili):
rg-av-s
dg-am-s

_
_

i-rg-v-eb-a
i-dg-m-eb-a

uCveulo TiTqos araferia: qarTulSi aris SemTxvevebi, roca -av TemisniSniani zmnaa, magram cur-a(v)-ob-s tipis zmnaTa
formebSi -ob Temis niSani rTul Temas daerTo (am rigis magaliTebia xtunavs da xtuna(v)obs, goravs da gora(v)obs da
misT...).
aseve: S-ob-s _ Sv-a -ob ( v-eb) TemisniSniani zmnaa. dialeqtebSi amgvari formebic dasturdeba: Sob-am (`vSobam, Sen nu
moukvdebi Cems Tavs, vSobam~ _ ilia).
magram am rigis magaliTebSi -av Tu -ob Temis niSani fuZes
Sexorcebuli elementia, ramdenadac isini II seriis formebSic
gadahyveba zmnas da, amdenad, maTi Temis niSnad gaazreba aRar
xdeba: cur-av-ob-s _ i-cur-av-a; Sob-am-s _ Sob-a (amis Taobaze
ix. $ IV. 5.5.10.)...
amgvarad, cur-av-ob-s Tu Sob-am-s tipis formaTa SemTxvevaSi faqti naTelia. icvleba fuZis struqtura, formawarmoebaSi
es sirTules ara qmnis: Zveli Temis niSani fuZiseul elementad
gaiazreba da zmna axal Temis niSans dairTavs.
sxvagvaria viTareba Cvens SemTxvevaSi. i-rg-v-eb-a _ i-dg-m-eba tipis formebs v( av) da m( am) elementebi II seriaSi aRar
gadahyveba:
i-rg-v-eb-a
i-dg-m-eb-a

_
_

da-i-rg-a
da-i-dg-a...

ra kvalifikacia unda mieces v( av) da m( am) elementebs


gansaxilvel formebSi?
Tu maT Temis niSnebad miviCnevT, gamodis, rom erT struqturaSi erTi sistemis ori elementia warmodgenili, rac TavisTavad dauSvebelia da, saerTod, aris ki SesaZlebeli v( av),
m( am) da -eb elementebis damoukidebel morfologiur elementebad miCneva? vfiqrobT, rom ara: v-eb( av-eb), m-eb( am-eb)

IV. zmnis morfologia

651

gansaxilveli tipis zmnebSi erTi morfologiuri odenobaa da


misi daSla morfologiis doneze ar moxerxdeba. yovel SemTxvevaSi, Tu davSliT, SeuZlebeli iqneba maTTvis cal-calke funqciis misadageba.
aRniSnul formaTa saanalizod sxva tipis vnebiTebis moSvelieba (mag.: xat-av-s _ i-xat-eb-a...) da amis safuZvelze i r g v e b a - i d g m e b a formebSi oden -eb sufiqsis gamoyofa, ar iqneboda gamarTlebuli.
veb ( av-eb), meb ( am-eb) erTi morfologiuri odenobaa;
isini gansaxilveli tipis zmnaTa I seriis fuZis mawarmoeblad
unda miviCnioT da kvalificirebuli unda iqnes rogorc rTuli
Temis niSnebi; amdenad, Temis niSanTa sistemaSi martiv (-av, -am, eb, -ob...) Temis niSanTa gverdiT unda iqnes warmodgenili rTuli veb( aveb), meb( ameb) Temis niSnebic, romlebic umarcvlo
Ziris mqone -av da -am TemisniSnian moqmedebiTi gvaris zmnaTa Sesabamis vnebiTebTan gamoiyeneba.
IV. 5.5.1.4. ev/ iv sufiqsiani vnebiTi gvaris formaTa Sesaxeb axal qarTulSi. ev/iv sufiqsi gvxvdeba rogorc moqmedebiTi,
aseve vnebiTi gvaris zmnebSi (-ev pirveli seriis formebTan, ivi _ meore seriis formebTan):
awmyo:
aoristi:

moqm.
(a)-i/u-r-ev-s
a-i/u-r-i(v)-a

vneb.
(a)-i/e-r-ev-a
a-i/e-r-i(v)-a

axal qarTulSi vnebiTi gvaris zmnaTa umetesobas -ev(iv)


sufiqsi meore seriis formebSi aRar gadahyveba (daingra, daimsxvra, SeinZra, daibna...); -ev sufiqsian zmnaTa mcire nawilma Zveli viTareba Semoinaxa (air-i-a, gaiw-i-a, dail-i-a, daet-i-a...);
zmnaTa erTma jgufma paraleluri formebi gaiCina (daexva || daexvia, daixa || daixia, SeemTxva || SeemTxvia, gaeTra gaeTria...). -ev
sufiqsian zmnaTa vnebiTis formebis axali tipis warmoebaze
gadasvlis procesi dasrulebuli ar aris. tendencia aSkaraa da
xangrZlivi istoria aqvs (saTaves Zvel qarTulSi iRebs).
es movlena samecniero literaturaSi, ra Tqma unda, SeniSnulia (a. SaniZe). meore seriis formebSi iv formantis dakargva
inian vnebiTebSi omoformaTa Tavidan acilebiT (Sdr.: daingria

652

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

man is / daingria is > daingra), xolo enian vnebiTebSi analogiiT (daengra < daengria procesi daingra formis analogiiT xdebao) aixsneba.
vfiqrobT, SesaZlebelia sakiTxis sxvagvarad dasma:
axal qarTulSi vnebiTi gvaris zmnaTa awmyos warmoebis
ori ZiriTadi yalibi arsebobs: a) Ziri + Temis niSani + i (Tbeb-i, e-rT-ob-i...).
b) Ziri + d + Temis niSani + i (ber-d-eb-i...).
yvela tipis vnebiTi am or yalibSi Tavsdeba. gamonakliss
qmnida mxolod -ev/-iv sufiqsiani zmnebi (ev/iv aRweris doneze Zireul masalad ganixileba _ a-rev-s / a-riv-a; Sdr.: drek-s (drik-a).
yalibis gavlenis Sedegad gansaxilveli tipis zmnebSi moxda
-ev/-iv formantis gadaazrianeba da funqciurad misi gaigiveba
Temis niSnebTan (-eb, -av...); aman ki meore seriis formebSi -iv
formantis gaqroba gamoiwvia: i-ngr-ev-a / da-i-ngr-a (Sdr.: i-Sleb-a / ga-i-Sal-a).
amgvarad, Cveni azriT, vnebiTi gvaris -ev sufiqsian zmnaTa
axali tipis warmoebaze gadasvlis tendencia Sinaarsobrivad identur formaTa formobrivad erTgvar yalibSi moqcevis faqtia.
am faqtma arsebiTi xasiaTis koreqtivi Semoitana enaSi: geneturad (da funqciurad) erTi da igive -ev formanti vnebiTebsa da Sesabamis moqmedebiTebSi sxvadasxvagvarad unda iqnes kvalificirebuli: vnebiTebSi _ rogorc Temis niSani; moqmedebiTebSi _ Zirs Sexorcebuli, amJamad morfologiurad ufunqcio
elementi.

IV. 5.5.2. Temis gavrcoba. savrcobi


IV. 5.5.2.1. savrcobis raobisaTvis. Tu rogor unda iqnes
gaazrebuli -id daboloeba _ erT morfologiur odenobad Tu
or morfemad, am sakiTxis garkveva uwyvetlis warmoebasTanaa dakavSirebuli.
viciT: uwyveteli awmyosagan xazovani principiT nawarmoebi
mwkrivia; asea es yvela tipis zmnasTan.
uwyvetlis fuZes awmyos fuZisagan e. w. savrcobi awarmoebs:

IV. zmnis morfologia

v-wer

v-wer-d,

va-keT-eb

va-keT-eb-d,

v-tir-i

v-tir-od-i...

savrcobian fuZes g a v r c o b i l

653

T e m a s uwodeben (a. Sa-

niZe).
savrcobad Cveulebriv miiCneven -d da -od morfemebs (gavrcelebuli terminologiiT _ doniani zmnebi da odiani zmnebi).
TiTqosda iZebneba -d da -od sufiqsTa ganawilebis principic: `gavrcobili Tema vnebiTi gvaris zmnisa yovelTvis od-iT
aris nawarmoebi: vi-qeb-i _ vi-qeb-od-i; v-Savd-eb-i _ v-Savd-ebod-i; v-Tbeb-i _ v-Tbeb-od-i da misT. amave savrcobs dairTavs
saSuali gvaris zmnebi, romelTac awmyoSi mwkrivis niSnad i aqvT
(...): xt-i-s _ xt-od-a, h-Sven-i-s _ h-Sven-od-a... gamonaklisis
saxiT egeve od aqvs ramdenime gardamaval zmnas, romelTac gaformebis TvalsazrisiT vnebiTisebri niSnebi aqvs awmyoSi (an
myofadSi): isvr-i-s _ isvr-od-a, ityv-i-s _ ity-od-a~ (a. SaniZe).
yvela danarCeni zmna d savrcobs dairTavs...
viTareba TiTqos martivia, magram problema Seqmna -av/ -am
TemisniSnianma zmnebma Zvel qarTulSi. gavixsenoT -av/-am TemisniSnian zmnaTa uwyvetlis paradigma:
v-kl-ev-d-(i)
h-kl-ev-d-(i)
kl-v-id-a
v-kl-ev-d-i-T
h-kl-ev-d-i-T
kl-v-id-es

v-su-em-d-(i)
h-su-em-d-(i)
su-m-id-a
v-su-em-d-i-T
h-su-em-d-i-T
su-m-id-es

SeniSvna: 1. am SemTxvevaSic -am TemisniSnianebi iseve iuRvlian, rogorc -av TemisniSnianebi. amitom visaubrebT -av TemisniSnianebze. daskvnebi gavrceldeba -am TemisniSnianebzec.
2. III pirSi daboloeba -vid- aris warmodgenili I
xolmeobiTisa da I kavSirebiTis yvela formaSi;
aseve: e. w. `I brZanebiTis~ III piris mravlobiTis

654

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

formaSi (kl-vid-ed); amave e. w. `brZanebiTis~


sxva formebSi I-II pirTa variantia warmodgenili
-ev-d (kl-evd, kl-evd-i-n...).
es paradigma mraval kiTxvas aRZravs:
_ ras warmoadgens I da II piris formebSi gamovlenili e
xmovniani varianti -ev/-em?
_ ra mimarTebaa awmyoSi gamovlenil a xmovnian variantebsa
(-av/-am) da e xmovnian variantebs Soris?
_ romeli sufiqsis uxmovno variantia III piris formebSi
gamovlenili -v/ -m?
_ ras warmoadgens III piris formebSi gamovlenili i xmovani: damoukidebeli elementia Tu id bolosarTis nawili?
samecniero literaturaSi iyo mcdeloba yvela am kiTxvaze
pasuxis gacemisa. CvenTvis sarwmunoa Tvalsazrisi, romlis
mixedviTac -id dauSleli, erTi morfemaa da igi funqciurad
aris tolfasi uwyvetelSi gamovlenili -d da -od sufiqsebisa.
IV. 5.5.2.2. -av/ -am TemisniSnian zmnaTa paradigma Zvel
qarTulSi da masTan dakavSirebuli problemebi. -id daboloebis -d da -od savrcobTa tolfas odenobad gaazrebisaTvis
Rirssacnobia mTis dialeqtTa Cveneba: fSauris, xevsurulisa da
TuSuris xolmeobiTis mwkrivTa warmoeba naTeli magaliTia imisa, rom -id da -od sxvadasxva dialeqtTa mier erTi da imave morfologiuri daniSnulebiT gamoyenebuli sufiqsebia:
TuSur-xevsuruli

fSauri

I xolmeobiTi
v-wer-d-id-i(T)
s-wer-d-id-i(T)
wer-d-i-s/an

v-wer-d-od-i(T)
s-wer-d-od-i(T)
wer-d-i-s/an

II x o l m e o b i T i
(da)-v-wer-id-i(T)
(da)-s-wer-id-i(T)
(da)-wer-i-s/an

(da)-v-wer-od-i
(da)-s-wer-od-i
(da)-wer-i-s

IV. zmnis morfologia

655

is faqti, rom TuSurSi, xevsurulsa da fSaurSi xolmeobiTis mwkrivTa warmoebaSi arsebiTi msgavsebaa _ I-II piris formaTa garTuleba xdeba savrcobi elementiT (-od/-id) _ konvergenciis procesis moqmedebis Sedegad unda iqnes miCneuli.
rac Seexeba arsebiT gansxvavebas _ TuSur-xevsuruli -id,
fSauri _ -od _ dialeqtTa urTierTgamijvnis tendenciis moqmedebis Sedegi unda iyos: am SemTxvevaSi dialeqturi gansxvavebulobisadmi, dialeqturi Taviseburebebisadmi damokidebuleba
Segnebulia _ enobrivi cnobierebis doneze xdeba. fSaveli Tavis
fSavlobas gansxvavebuli enobrivi formebiT warmoadgens. iseve,
rogorc xevsuri (Tu TuSi) Tavis xevsurobas (Tu TuSobas) swored xevsuruli (Tu TuSuri) metyvelebis TaviseburebebiT gamoavlens.
amjerad CvenTvis arsebiTi is aris, rom erTi da imave mizniT tolfasi enobrivi saSualebebidan (-id/-od) erTi dialeqti
erT mawarmoebels gamoiyenebs, meore _ sxvas.
amas miviCnevT Cven erT-erT mTavar argumentad imis samtkiceblad, rom -id aris -d da -od formantTa tolfasi morfologiuri odenoba.
IV. 5.5.2.3. -d, -id, -od savrcobTa ganawilebis safuZveli
I seriaSi. davubrundeT Temis savrcobTa Taobaze gamoTqmul
Tvalsazriss:
-od s a v r c o b s d a i r T a v s _
a) vnebiTi gvaris yvela zmna (izrdeba _ izrdeb-od-a, emaleba _ emaleb-od-a, berdeba _ berdeb-od-a, Tbeba _ Tbeb-od-a).
gavixsenoT: mwkrivis niSnad awmyoSi vnebiTebs -i aqvT.
b) saSuali gvaris is zmnebi, romleTac awmyoSi mwkrivis
niSnad i aqvT (xt-i-s _ xt-od-a, yvav-i-s _ yva(v)-od-a...)
g) e. w. deponensebi: (isvris _ isr-od-a, ityvis _ ity-od-a)
d) gardamaval statikur zmnebs: ic-i-s _ ic-od-a, uwy-i-s _
uwy-od-a...
moqmedebiTi gvaris zmnebs, a. SaniZis azriT, `iqneba es Tema
martivi Tu rTuli, sul erTia, orTav unda daematos -d, romelsac savrcobi hqvia~ (a. SaniZe). vTqviT isic, rom a. SaniZisaTvis -id savrcobi ar arsebobs...
Cveni zemowarmodgenili msjelobidan gavixsenoT: zrd-i-s

656

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

tipis zmnebSi -i mwkrivis niSania da, Sesabamisad: savrcobian


mwkrivebSi savrcobi -id sufiqsia:
v-zrd-i
v-zrd-id-i
v-zrd-id-e

v-qmn-i
v-qmn-id-i
v-qmn-id-e

v-Toxn-i
v-Toxn-id-i
v-Toxn-id-e

mivaqcioT yuradReba: sami jgufi gamoiyofa e. w. i TemisniSnian zmnebSi (a. SaniZe):


a) zmnebi, romelTa sayrden Zireul morfemaSi a xmovania
reducirebuli:
v-zrd-i
v-Tl-i
v-Txr-i
v-sj-i
v-Rvr-i
v-cd-i

_
_
_
_
_
_

v-zard-e
v-Tal-e
v-Txar-e
v-saj-e
v-Rvar-e
v-cad-e...

b) zmnebi, romelTa sayrden Zireul morfemaSi e xmovani


aris reducirebuli:
v-brdRvn-i
v-qmn-i
vu-ZRvn-i
v-cr-i
v-Wr-i

_
_
_
_
_

(da)v-brdRven-i
(Se)-v-qmen-i
vu-ZRven-i
(ga)-v-cer-i
(ga)-v-Wer-i...

g) zmnebi, romelTac `Temis niSnis win infiqsi n aqvs~


(a. SaniZe):
v-gzavn-i
v-kocn-i
v-Zebn-i

v-Toxn-i
vi-povn-i
v-jobn-i

rogorc vTqviT, bolokiduri n afiqsad miiCneva; Cveulebriv ar Wirs misi gamonawevreba (Sdr.: a-koc-a, e-Zeb-a, i-pov-a, ajob-a...); Tu imas gaviTvaliswinebT, rom I da II jgufis zmnaTaTvis
awmyos formis sayrdeni SekumSuli morfemaa, III jgufis zmnaTa n
bolosarTic xmovandakargul sufiqsad unda iqnes gaazrebuli.

IV. zmnis morfologia

657

Sesabamisad, e. w. i TemisniSniani yvela zmnisaTvis i sufiqsis


sayrdeni morfema nulTan monacvle xmovnis Semcveli morfemaa;
anu: -id savrcobs dairTavs is moqmedebiTi gvaris zmnebi, romelTa sayrdeni morfema reducirebadi xmovnis Semcveli morfemaa (Zireuli Tu sufiqsuri)...
xolo, romelTa sayrdeni morfema marcvlovania da ar kargavs xmovans, -d sufiqss dairTavs uwyvetelSi: v-wer-d-(i), vakeT-eb-d-(i), v-grex-d-(i)...
gavixsenoT, -av da -am Temis niSnebi Zvel qarTulSi formawarmoebisas yvela SemTxvevaSi xmovans kargavdnen: mal-av-s _
mal-v-en, mal-v-a; dg-am-s _ dg-m-en, dg-m-a...
Sesabamisad, uwyvetelSi, sadac av/ am TemisniSniani formebia, savrcobi aris -id-:
mal-v-id-a, su-m-id-a...
SevadaroT: -ev/ -em sufiqsebi formawarmoebisas xmovans ar
kargaven; Sesabamisad, uwyvetlis formebSi, sadac -ev/ -em ivaraudeba, -id savrcobi gvaqvs:
v-mal-ev-d-(i), v-su-em-d-(i)...
Rirssacnobi faqtia isic, rom dialeqtTa im jgufSi, sadac
-av/ -am Temis niSnebi awmyoSi xmovans kargaven, uwyvetls -id savrcobiT iwarmoeben (guruli, aWaruli, raWuli):
awmyo: mal-v-en, dg-m-en...
uwyveteli: mal-v-id-a, dg-m-id-a... aWarulsa da raWulSi
paralelurad SeiZleba -ev/ -em sufiqsiani uwyvetelic Segvxvdes; Sesabamisad savrcobi iqneba -d:
mal-ev-d-a, dg-em-da...
dialeqtebSi, sadac -av/ -am ar arian kumSvadni, uwyvetels
-d savrcobiT iwarmoeben:
mal-av-en _ mal-av-d-a
dg-am-en _ dg-am-d-a...
amgvarad: e. w. i TemisniSniani zmnebis, -av / -am TemisniSnian zmnaTa Zveli qarTulis uwyvetlis paradigmisa da Tanamedrove qarTulis dialeqtTa monacemebis gaTvaliswineba aseTi daskvnis SesaZleblobas iZleva: moqmedebiTi (da saSual-moqmedebiTi) gvaris zmnebi sarvcobian mwkrivebs -d da -id sufiqsebiT
iwarmoeben. -d gvaqvs marcvlovani sayrdeni morfemis SemTxvevaSi
(wer-d-a, akeT-eb-d-a, mef-ob-d-a, yof-d-a, c-em-d-a...); -id da-

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

658

erTvis xmovandakargul umarcvlo sayrden morfemas (zrd-id-a,


cr-id-a, mal-v-id-a, dg-m-id-a).
am daskvnas isic unda daematos, rom Temis niSanTa sistemaSi -i ar unda iqnes ganxiluli: igi awmyos mwkrivis sakuTrebaa.
IV. 5.5.2.4. savrcobTa gamoyeneba sxva seriebSi. Zvelisa
Tu
axali
qarTulis
monacemTa
gaTvaliswineba
-d,
-id da -od sufiqsTa gamoyenebis gansxvavebul arealebs warmoaCens (esec mianiSnebs maT gansxvavebulobaze...).
yvelaze metad SezRuduli -d sufiqsis gamoyenebaa (mxedvelobaSi maqvs mwkrivTa warmoebis SesaZlebloba): igi aris
sayrdeni fuZis nawili mxolod I seriis mwkrivTaTvis: axal qarTulSi uwyvetlisa da I kavSirebiTisaTvis; Zvel qarTulSi _
uwyvetlis, I xolmeobiTisa da I kavSirebiTisaTvis:

uwyveteli
I kavS.
I xolm.

axali qarTuli
v-wer-d-i
v-wer-d-e

Zveli qarTuli
v-wer-d-(i)
v-wer-d-e
v-wer-d-i

-id sufiqsi axal saliteraturo qarTulSi sayrdeni fuZis nawilia uwyvetlisa da I kavSirebiTisaTvis; Zvel qarTulSi
_ damatebiT I xolmeobiTisaTvis; dialeqtebSi (xevsurulsa da
TuSurSi) agreTve II xolmeobiTSi:
uwyv.
I kavS.
I xolm.
II xolm.

a x. q a r T u l i
v-Tl-id-i
v-Tl-id-e
_

Zv. qarTuli
v-Tl-id-(i)
v-Tl-id-e
v-Tl-id-i
v-Tal-i

xevsuruli
v-Tl-id-i
v-Tl-id-a
vTl-id-id-i
(v-wer-d-id-i)
v-Tal-id-i

-od axal saliteraturo qarTulSi sayrdeni fuZis nawilia


uwyvetlisa da I kavSirebiTisaTvis; gamoiyeneba II TurmeobiTsa da
III kavSirebiTSi orpirian gardauval zmnebTan; Zvel qarTulSi
amas emateba I xolmeobiTi da Sereuli kavSirebiTi; fSaurSi _ I
xolmeobiTi da II xolmeobiTi:

IV. zmnis morfologia

uwyv.
I kavS.
I xolm.
II xolm.
Ser. kavS.
II Turm.
III kavS.

a x. q a r T u l i
v-Tbeb-od-i
v-Tbeb-od-e
_
_
_
gav-zrd-od-i
gav-zrd-od-e

659

Zv. qarTuli
v-tf-eb-od-e
v-tf-eb-od-i
v-tf-eb-od-i
_
Sev-wir-od-i
dav-malv-od-e
dav-malv-od-i

fSauri
v-Tb-eb-od-i
v-Tb-eb-od-e
avaSeneb-d-od-i
avaSen-od-i
_
gav-zrd-od-i
gav-zrd-od-e

rogorc vxedavT, savrcobiani mwkrivebia (sxvadasxva tipis


zmnaTaTvis da sxvadasxva savrcobTaTvis):
uwyveteli (Zv. qarT., axali qarT., dialeqtebi)
I kavSirebiTi (Zv. qarT., axali qarT., dialeqtebi)
I xolmeobiTi (Zv. qarT., dialeqtebi)
II xolmeobiTi (dialeqtebi)
Sereuli kavS. (Zv. qarTuli)
II TurmeobiTi (Zv. qarT., axali qarT., dialeqtebi)
III kavSirebiTi (Zv. qarT., axali qarT., dialeqtebi)
savrcobTa gamoyenebis TvalsazrisiT:
uwyveteli
I kavSir.
I xolm.
II xolm.
Ser. kavS.
II Turm.
III kavS.

_
_
_
_
_
_
_

-d,
-d,
-d,
_
_
_
_

-id,
-id,
-id,
-id,
_
_
_

-od
-od
-od
-od
-od
-od
-od

am viTarebis gaTvaliswineba araerT kiTxvas dagvasmevinebs:


1. ra aris funqcia savrcobisa? mxolod fuZis warmoeba?
2. SeiZleba Tu ara -d da -id sufiqsebi CaiTvalos erTmaneTis variantebad (-id gaxmovanebis srul safexurze da -d gaxmovanebis nul safexurze), Tu gaviTvaliswinebT I seriaSi maTi
ganawilebis safuZvels: -id gvxvdeba umarcvlo sayrden morfemasTan, -d gvxvdeba marcvlovan sayrden morfemasTan: Wr-id-a,
Tl-id-a, erTi mxriv, da wer-d-a, akeT-eb-da, meore mxriv...
3. ra aris mizezi imisa, rom Zvel qarTulSi uwyvetlisa da
I kavSirebiTis mawarmoeblebi (-e, -i) piruku daerTvis:

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

660

uwyv.
I kavS.

_
_

d-(i);
d-e;

id-(i);
id-e;

magram
magram

_
_

od-e
od-i

magaliTebi:
uwyv.
I kavS.

_
_

v-wer-d-(i),
v-wer-d-e,

v-Tl-id-(i),
v-Tl-id-e,

magram
magram

v-tir-od-e
v-tir-od-i

gaviTvaliswinoT: sxvaoba gvaqvs I da II pirebSi; subieqturi


mesame piris formebi identurad iwarmoeba: wer-d-a / wer-d-es,
Tl-id-a / Tl-id-es, tir-od-a / tir-od-es... I xolmeobiTi ki
orive tipis warmoebas erTgvari aqvs _ i sufiqsiani:
v-wer-d-i, v-Tl-id-i, v-tir-od-i; amitomac I kavSirebiTi da
I xolmeobiTi od-ian zmnebSi erTmaneTs emTxveva...
4. ra gaxda safuZveli imisa, rom uwyvetlisa da I kavSirebiTis formaTa warmoebis gaerTferovneba moxda axal qarTulSi:
uwyv.
I kavS.

v-wer-d-i,
v-wer-d-e,

v-Tl-id-i,
v-Tl-id-e,

v-tir-od-i,
v-tir-od-e...

5. am formobriv cvlilebebTan aris Tu ara kavSirSi is


cvlileba, subieqturi mesame piris mravlobiTis -es sufiqss
nariani mawarmoebeli rom Caenacvla:
Zv. qarT.:
wer-d-es (igini)
Tl-id-es
tir-od-es

ax. qarT.:
wer-d-en/nen
Tl-id-en/nen
tir-od-en/nen

da mainc (safiqrebelia): savrcobTan Tu TemasTan dakavSirebul formobriv cvlilebebTan es cvlileba (tir-od-es


tir-od-nen) kavSirSi ar unda iyos; es ukanaskneli subieqturi
mesame piris niSanTa sistemaSi momxdari sistemuri cvlilebis
asaxvaa (ix. $ IV. 1.2.7.).
5. kiTxvaTa wyebas aRZravs TuSur-xevsurul-fSauri xolmeobiTebi: maSin, rodesac aris tendencia xolmeobiTis organuli
warmoebis moSlisa (ix. $ 26), ratom gaxda saWiro am dialeqtebSi organuli warmoebis formaTa garTuleba (Sdr. mTiulurSi,
moxeurSi xolmeobiTebi: SenarCunebulia Zveli qarTuliseburi
warmoebiT)? sadac savrcobiT garTuleba ar moxda organuli
warmoebisa, iq nawilakiani warmoebis ganviTareba xdeba (mag. moxeurSi). ratom?

IV. zmnis morfologia

661

ratom aris erTgan -id da meoregan -od, am kiTxvas TiTqos


pasuxic gaveciT, magram ratom mxolod I-II piris formebs daerTvis savrcobi? es kiTxva rCeba da am dialeqtTa xolmeobiTis
formebi dgebian im formaTa gverdiT, romlebSic warmoebis
TvalsazrisiT dapirispirebulia, erTi mxriv, I-II da, meore mxriv,
III piris formebi.
7. ra kvalifikacia unda mieces -id/-od elements xolmeobiTis dialeqtur formebSi?
I seria
va-keT-eb
va-keT-eb-d-i
va-keT-eb-d-e
va-keT-eb-d-od-i

II s e r i a
va-keT-e
va-keT-o
va-keT-od-i

keT-eb _ I seriis Temaa; keT _ meore seriisa; d savrcobia, urTierTCanacvlebad mwkrivTaTvis saerTo morfologiuri
odenoba; -i, -e uwyvetelsa da I kavSirebiTSi mwkrivis niSnebia;
odi? (Sesabamisad daismis kiTxva -id-i-s Taobazec)...
igive kiTxva daismis II seriaSic: -e, -o mwkrivis niSnebia;
od-i (anda: id-i?).
odi (idi) saerToa I da II xolmeobiTisaTvis. xolmeobiTis
sistemaSi I da II xolmeobiTebi warmoebis TvalsazrisiT yovelTvis erTgvar viTarebas gviCvenebdnen: mwkrivis (Tu xolmeobiTis) niSani hqondaT saerTo _ -i (akeTebd-i-s, akeT-i-s). asea axlac. od erT morfologiur odenobad xom ar unda iqnes gaazrebuli, urTierTCanacvlebad mwkrivTa rigSi mwkrivis niSnad?
dav-wer-e,
dav-wer-o,
dav-wer-odi (dav-wer-idi)...
kiTxvebi sxvac SeiZleboda, pasuxs momavali gascems...
IV. 5.5.3. Temis sakiTxisaTvis -i elementian zmnebSi. i
elements awmyoSi ramdenime tipis zmna dairTavs.
a) vnebiTi gvaris zmnebi (yvela tipisa):
v-i-zrdeb-i
v-e-maleb-i
v-berdeb-i
v-Tbeb-i

662

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

vnebiTebisaTvis i damaxasiaTebeli iyo Zvel qarTulSic. arsebiTi gansxvaveba axal qarTulTan is aris, rom Zvelad awmyoSi
yvela piris forma dairTavda -i-s, axalSi III piris mx. ricxvis
formaSi ar gvxvdeba:
Zv. qarT.:

v-tf-eb-i
s-tf-eb-i
tf-eb-i-s
v-tf-eb-i-T
s-tf-eb-i-T
tf-eb-i-an

ax. qarT.:

v-Tb-eb-i
Tb-eb-i
Tb-eb-a
v-Tb-eb-i-T
Tb-eb-i-T
Tb-eb-i-an

Zneli saTqmelia: mx. ricxvis mesame piris formaSi a-s darTvam gamoiwvia -i-s dakargva, Tu i-s dakargvis gamo moxda -s-s
Canacvleba -a sufiqsiT. ufro metad sagulvebeli Cans, -i elementma Seicvala Tvisoba da amis gamo moxda -a sufiqsiT Canacvleba... Tumca mravlobiTSi ratom iqna SenarCunebuli, es seriozuli kiTxvaa...
Temis sakiTxs es ar arTulebs: i elementi mxolod awmyos
mwkrivis sakuTrebaa; igi yovelTvis iyo warmodgenili awmyos
formaSi da masTan akavSireben -od savrcobis gamovlenas (a. SaniZe), Tumca mizez-Sedegobriv kavSirze saubari ar yofila...
b) i elements dairTavs erTi tipis saSuali gvaris zmnebi:
v-tir-i, v-Civ-i, v-yvir-i, v-kiv-i, v-kvnes-i, vi-cin-i... es is zmnebia,
romlebic tendencias iCenen meSvelzmnian warmoebaze gadasvlisas (ix. $ 19). -i yvela piris formaSi aris awmyoSi (Civ-a, yiv-a...
dialeqturi variantebia). savrcobad am zmnebsac -od moudis. aqve Semova albaT vi-c-i, vu-wy-i zmnebic. -i-s qceva amgvarivea am
zmnebSic:

da

v-tir-i
s-tir-i
tir-i-s
v-tir-i-T
s-tir-i-T
tir-i-an
v-tir-od-i

v-i-c-i
i-c-i
i-c-i-s
v-i-c-i-T
i-c-i-T
i-c-i-an
v-i-c-od-i...

Temis sakiTxi am SemTxvevaSic martivad wydeba: Tema marti-

IV. zmnis morfologia

663

via, savrcobad -od-is gamovlenis motivacia wina jgufis magvaria, Tumca erTia: tir-od-a gardauvalia, ic-od-a _ gardamavali. arada miuTiTeben: `saliteraturo qarTulSi ki -odgardauval zmnebTan gvxvdeba, -id-i _ gardamavlebTan~ (arn. Ciqobava)... aseT SemTxvevebs veZaxiT gamonaklisebs, Tumca am gamonaklisis axsnis seriozuli cda gvqonda (arn. Ciqobava).
g) gansxvavebul viTarebas gviCvenebs d-i-s (d-ena), rb-i-s
(rb-ola) zmnebi. i elementi gasdevs I seriis mwkrivTa formebs I
SemTxvevaSi axal qarTulSic, II SemTxvevaSi _ mxolod Zvel qarTulSi:
d-i-s
d-i-od-a
d-i-od-es

rb-i-s
rb-i-od-a
rb-i-od-es

axali:

rb-i-s
rb-od-a
rb-od-es

Tema (arsebuli ganmartebiT) pirveli zmnisaTvis aris di,


Tumca ver visaubrebT zmnis orTemianobaze, radgan ara gvaqvs
igive fuZe II seriaSi; verc Temis sirTuleze visaubrebT, radganac ara gvaqvs Sesabamisi martivi Tema. amisdakvalad, ar SeiZleba
i-s mivceT Temis niSnis kvalifikacia.
aseTive msjeloba SeiZleba rb-is zmnis Zveli qarTulis paradigmaze; axali qarTulis viTareba ki iseTivea, rogorc tir-i-s
zmnis SemTxvevaSi...
d) ufro rTulia viTareba zrd-i-s tipis SemTxvevaSi (e. w.
`-i TemisniSnian~ zmnebSi).
-i elementis mwkrivis niSnad gaazrebis Semdeg CvenTvis moixsna sakiTxi am tipis zmnaTa rTulTemian zmnebad miCnevisa:
v-zrd-i
v-zrd-id-i
v-zrd-id-e
Tumca orTemianobis sakiTxi ar moxsnila:
zrdis tipis formebi xmovanmonacvle zmnaTa rigSi Cadgeba.
saerTod xmovanmonacvleobis or saxes ganixilaven:
e _ i (v-drek _ v-drik-e) _ drekadi fuZeebi da
a _ (zrd-i-s _ zard-a) _ kumSvadi fuZeebi.
swored fuZedrekadobis gamo miiCneva e-i xmovanmonacvle
zmnebi orTemianad:

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

664

v-drek

v-drik-e
v-drek-di
v-drek-de

v-drik-o

orive SemTxvevaSi Tema martivia, Tumca Tavs iCens tendencia xmovanmonacvleobis moxsnisa da rTuli da martivi Temebis
dapirispirebisa:
v-drik-av
v-drik-e
v-drik-av-di
v-drik-o
v-drik-av-de
(am tendenciis Taobaze ix. $ IV. 5.5.5.).
xmovanmonacvleoba _a principulad aseTive dapirispirebaa (sxvadasxva gaxmovaneba sxvadasxva seriaSi), magram es dapirispireba ar miiCneoda orTemianobis safuZvlad. zrd-i-s tipis
zmnebSi orTemianobis safuZvlad `-i Temis niSani~ iTvleboda.
cxadia, roca moixsna sakiTxi i-s TemisniSnobisa, dapirispireba _a xdeba iseTive Zalisa fuZeTa dapirispirebis TvalsazrisiT, rogoricaa e _ i:
v-zrd-i
v-zrd-id-i
v-zrd-id-e

v-zard-e
v-zard-o

anu ablauturi xmovanmonacvleobis saxeobad moiazreba. am


dapirispirebis bunebis gaazreba kidev erTi argumentia imisa,
rom i awmyos sufiqsia da ara Temis niSani: winaaRmdeg SemTxvevaSi Warbi aRmoCndeboda I da II seriis dapirispirebaSi erT-erTi niSani (xmovanmonacvleoba da Temis niSani).
SevadaroT: roca gamoikveTa tendencia fuZedrekad zmnebze
Temis niSnis darTvisa, dapirispireba e _ i moixsna:
drek-s _ drik-a, magram
(drek-av-s ) drik-av-s _ drik-a...
zmna rCeba orTemianad, magram xmovanmonacvleobiT gamowveuli orTemianoba icvleba rTul da martiv TemaTa dapirispirebiT...
e) sxvagvaria viTareba Wr-i-s tipis zmnaTa SemTxvevaSi. es
aris zmnebi, romelTa Zireuli sayrdeni morfema I seriis mwkrivebSi umarcvloa; meore seriaSi reducirebuli xmovani aRdgeba;

IV. zmnis morfologia

665

magram gansxvavebiT zrdis tipis zmnaTagan, mxolod wyvetilis I


da II pirebSi:
I seria:

v-Wr-i
v-Wr-id-i
v-Wr-id-e

va-myn-i
va-myn-id-i
va-myn-id-e

xmovanmonacvleoba a / Tu wina SemTxvevaSi (zrd _ zard)


funqciuri xasiaTisaa (morfologiuri procesia), ablautis SemTxvevad unda ganvixiloT; Wr _ Wer martivi xmovanmonacvleobaa, fonetikuri procesis Sedegia: xmovani ikargeba garkveul
fonetikur garemoSi (xmovansufiqsis wina poziciaSi); sruladaa
warmodgenili, roca Zireul morfemas xmovansufiqsi ar mosdevs:
v-Wr-i
va-myn-i
v-Wr-id-i
va-myn-id-i
v-Wr-a
va-myn-a
xmovani aRdgeba wyvetilis I-II piris formebSi:
(ga)-v-Wer-(i)
(da)-v-a-myen-(i)
(ga)-Wer(-i)
(da)-a-myen-(i), magram
ga-Wr-a
(da)-a-myn-a
ase rom, Zireuli morfemisaTvis umarcvloba damaxasiaTebelia rogorc I, ise II seriis formaTaTvis. Sesabamisad yr-i-s tipis zmnebi erTTemian zmnebad unda iqnes gagebuli. aqedan gamomdinare, erTTemiania rogorc wer-s tipis zmnebi, ise _ Wr-i-s
tipis zmnebi.
erTTemianad unda miviCnioT tir-i-s tipis zmnebi, Tumca es
principulad gansxvavebuli erTTemianobaa: tir mxolod I seriis
mwkrivebSi gvxvdeba, sxva seriis formebs am tipis zmnebi ver
iwarmoebs da ramdenadac ar arsebobs SesaZlebloba sxvadasxva
seriis TemaTa Sepirispirebisa, erTTemianoba-orTemianobis sakiTxi SeiZleboda arc dasmuliyo...
IV. 5.5.4. xmovanprefiqsebi da Tema. xmovanprefiqsebi da
fuZe _ sayuradRebo Temaa. fuZis ganmartebisas a. SaniZem mxolod 1930 wlis gramatikaSi miaqcia yuradReba xmovanprefiqsebs:
`pirieli zmnisaTvis fuZe hqvia im nawils, romelic ucvalebelia

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

666

pirisa, ricxvisa da qcevis niSanTa mimarT~ (a. SaniZe). sxva gamocemebSi xmovanprefiqsebze yuradReba aRaraa gamaxvilebuli, Tumca Temaze msjelobisas moyvanil magaliTebSi xmovanprefiqsebs
Temisagan gamoyofs:
va-gebeb, vi-gereb, va-lageb, vu-teveb da sxva (a. SaniZe).
vnebiTi gvaris zmnaTa Temaze saubrisas vnebiTi gvaris niSanTagan xmovanprefiqsebi ar miiCneva Temis nawilad:
mo-v-i-sp-ob-i,
mo-v-i-sp-e,
v-e-nd-ob-i,
v-e-nd-e da misT.
a-v-i-rev-i,
a-v-i-ri(v)-e
mi-v-e-Cvev-i,
mi-v-e-Cvi(v)-e da misT.
xolo vnebiTobis -d sufiqsi Temis nawiladaa gaazrebuli:
ga-v-keT-d-eb-i,
ga-v-keT-d-i
ga-v-Sav-d-eb-i,
ga-v-Sav-d-i da misT. (a. SaniZe).
arada, Temis ganmartebis Sesabamisad (saerTo nawili seriis
yvela mwkrivisaTvis) xmovanprefiqsi Temis nawilad unda yofiliyo gagebuli...
roca I-II seriis formebSi aseTi damokidebulebaa xmovanprefiqsebisadmi, gasagebia, ratom ar aris gaTvaliswinebuli xmovanprefiqsebi III seriis formebze msjelobisas: `qceva mxolod zmnis
pirian formebs moepoveba da isic I-sa da II seriaSi. rac Seexeba
III serias, iq qcevebis garCevas adgili ara aqvs, radganac zmnas
aklia sapirispiro formebi, kuTvnileba daniSnulebis mixedviT
gansxvavebuli~ (a. SaniZe) `qceviani~ da `uqceo~ formebi asea
gadanawilebuli:
qceviani formebi
I seria
II seria
saarv.
saTav.
sasxv.

a-Senebs
i-Senebs
u-Senebs

a-a-Sena
a-i-Sena
a-u-Sena

I Turm.

uqceo formebi
III seria
II Turm.
III kavS.

a-u-Senebia,

a-e-Senebina,

a-e-Senebinos

`III seriaSi forma ganmartoebulia, ucaloa, amitom ukuTvnelia, Tumca ki warmoebis mixedviT sasxvisoa~ (a. SaniZe).
am faqtze imitomac vamaxvilebT yuradRebas, rom Temis sakiTxis ganxilvisas III seriaSi (da, saerTod, III seriis formaTa

IV. zmnis morfologia

667

warmoebis sakiTxTa ganxilvisas) xmovanprefiqss sagangebo yuradReba mieqceva.


mainc albaT ase martivad ver gadawydeba xmovanprefiqsTa
fuZesTan (nebismieri saxisa _ mwkrivis fuZesTan, Tu seriis fuZesTan, Tu sruli paradigmis fuZesTan) mimarTebis sakiTxi: xmovanprefiqsiT gansxvavebuli formebi, vTqvaT, qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi sxvadasxva leqsikur erTeulad gaiazreba:
a-keTebs, i-keTebs, u-keTebs... keTdeba, u-keTdeba; zrdis,
i-zrdis, u-zrdis... i-zrdeba, e-zrdeba da misT. yvela warmodgenili forma sxvadasxva leqsikuri erTeulia; anu: xmovanprefiqss
Seswevs Zala leqsikur erTeulTa gansxvavebisa. aseT SemTxvevaSi
unda iqnes Tu ara _ zmnuri formis fuZis nawilad gaazrebuli?..
rogorc vxedavT, fuZeze msjelobisas pirobiTobas ver avcdebiT. am pirobiTobiT xmovanprefiqsi Temis nawilad ar gaiazreba. CvenTvis es pirobiToba misaRebia; amgvari pirobiTobiT III
seriaSi Temis sakiTxze msjeloba gamartivdeba (ix. $ IV. 5.8.5.).

IV. 5.5.5. Temis niSanTa monacvleoba


IV. 5.5.5.1. Temis niSanTa monacvleoba moqmedebiTi gvaris
zmnebSi. Tu Tvals gavadevnebT qarTuli zmnis formobrivi ganviTarebis grZel gzas, aSkarad davinaxavT: Temis niSanTa sistema
erT-erTi yvelaze aramyari, cvalebadi sistemaa; Tu Tanamedrove
qarTuli enis dialeqtebs am mxriv gadavxedavT, suraTi kidev
ufro STambeWdavi iqneba.
ra saxis cvlilebebi xdeba istoriulad, es, erTi mxriv, da
sinqronulad (dRevandel dialeqtebSi), es, meore mxriv.
SeniSvna: zemoTac iTqva, av da am Temis niSnebi am sistemaSi erTnairad iqcevian. Tu saliteraturo enaSi
-av TemisniSnianebi Warbobs -am-ianebs, dialeqtebSi (aGmosavlursa Tu samxrulSi) -av-is Canacvleba xdeba -am-iT da, Sesabamisad, Warbobs -am-ianebi: bar-am, xat-am, mal-am... aris piruku procesic:
am-s enacvleba av-i (sv-av-s, dg-av-s...), orive es SemTxveva (av am, am av) gancalkevebiT dgas im

668

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

cvlilebaTagan, romlis Sesaxebac gvsurs saubari


am paragrafSi: av-i iqneba Tu -am-i, erTgvarovania
maTi mimarTeba sistemis sxva wevrebTan da maTi
roli am rTul procesSi. amitom av-ze visaubrebT Tu -am-ze, am procesisaTvis ara aqvs mniSvneloba...
1. eb
moqmedebiTi gvaris ramdenime -eb TemisniSniani zmna kargavs
Temis niSans:
Zv. qarTuli
aRa-dgin-eb-s
warga-vlin-eb-s
Semi-yvan-eb-s
Ses-Zin-eb-s
aw-yin-eb-s
moi-Tmin-eb-s
mou-lxin-eb-s
a-mxil-eb-s
moi-smin-eb-s
gamoa-Cin-eb-s
moi-wyin-eb-s
aGi-xil-eb-s

ax. qarTuli
aRa-dgen-s,
warga-vlen-s,
Semi-yvan-s,
Ses-Zen-s,
aw-yen-s,
moi-Tmen-s,
mou-lxen-s,
a-mxel-s,
moi-smen-s,
gamoa-Cen-s,
moi-wyen-s
aa-xel-s
da sxva.

aqve unda SemovitanoT msgavsi SemTxveva:


Ses-cval-eb-s
miu-ZRvan-eb-s
daa-cad-eb-s

Se-cvl-is,
miu-ZRvn-is,
daa-cd-is...

es procesi _ eb moqmedebiTi gvaris zmnebSi kaxursa


da javaxurSi dadasturda:
v-tov-eb
a-grov-eb-s
mov-kid-eb

v-tov, dav-tov
a-grov-s, daa-grov-s
mov-kid-d-i

IV. zmnis morfologia

vi-jer-eb
vi-TamaS-eb
dava-Cum-eb
va-xsen-eb
mi-tov-eb-s

669

vi-jer-i
vi-TamaS-i
daa-Cum
va-xsen-d-i
mi-tov-s

2. -eb -av
Zv. qarTuli
ganh-kurn-eb-s
aRh-marT-eb-s
Seh-yin-eb-s
ganu-mart-eb-s

ax. qarTuli

gan-kurn-av-s,
aR-marT-av-s,
ga-yin-av-s,
ganu-mart-av-s...

am tipis monacvleoba damaxasiaTebelia aGmosavluri da samxruli dialeqtebisaTvis (qarTlurisaTvis, kaxurisaTvis, javaxurisa da mesxurisaTvis). monacvleobis variantebi sxvadasxvaa: eb
av, eb am, eb an; Cven erT-erT variants davimowmebT:
ga-neb-eb-s
gi-jer-eb-s
a-wiok-eb-s
a-xocin-eb-s
a-keT-eb-s
dah-bad-eb-s
davalevin-eb
gava-swor-eb
miva-yud-eb

ga-neb-am-s
gi-jer-am-s
a-wiok-am-T
a-xocin-am-T
a-keT-an-s
dah-bad-av-s
davalein-am-T
gava-swor-am
miv-yud-am da sxva...

3. ob am
kaxursa da javaxurSi Segvxvda ob Temis niSnis -am Temis
niSniT Senacvlebis SemTxveva:
gi-amb-ob gi-amb-am, u-amb-am...
am procesTan dakavSirebiT sainteresoa erTi SemTxveva ka-

670

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

xuridan: S-ob-s zmnaSi moxda Temis niSnis fuZesTan Sexorceba


da -am Temis niSnis darTva:
awmyo:

v-S-ob

wyvet.:

v-Sev (v-Sv-i)

v-Sob-am

v-Sob-e

cnobili magaliTi i. WavWavaZis `kacia-adamianidan~:


`_ erTi vaJiSvili Sobe...
_ vSobam, Sen nu moukvdebi Cems Tavs, vSobam~...
4. e. w. `i TemisniSniani~ -am. procesi dasturdeba qarTlursa da kaxurSi:
i-yid-is
u-zrd-is
ga-xd-is
da-gv-is
s-wvel-is
won-is
ten-is

i-yid-am-s
u-zard-am-s
ga-xad-am-s
da-gav-am-s
s-wvel-am-s
won-am-s
ten-am-s...

erTi mxriv, aq Semovida orTemiani xmovanmonacvle zmnebi


(zrd-is, xd-is...); meore mxriv _ erTTemiani zmnebi (yid-is, wonis, ten-is...)...
SeniSvna: roca vambobT, dadasturda ama Tu im dialeqtSio, ar vgulisxmobT imas, rom sxva dialeqtebSi amgvari cvlileba ar SeiZleba Segvxvdes; Cveni
saWiroebisaTvis sakmarisi masalis mopovebis Semdeg Cven Zieba aRar gagvigrZelebia. sakiTxis ufro CaRrmavebiTa da gamowvlilviT Seswavla momavlis saqmea...
5. -av
istoriulad moqmedebiTi gvaris erTTemiani zmnebis -av TemisniSnianebSi gadaricxva cnobili procesia:

IV. zmnis morfologia

v-Tib
v-Tes
v-CeC
v-xoc

671

v-Tib-av
v-Tes-av
v-CeC-av
v-xoc-av da sxva mravali

is magaliTebi, romlebic erTTemianad miiCneva (a. SaniZe),


umetesoba sasaubro metyvelebasa da, saerTod, dialeqtebSi orTemiania (-av/-am TemisniSniania):
kec-s
kvec-s
pent-s
tex-s
CeC-s
Wed-s
moi-xveW-s

kec-av-s
kvec-av-s
pent-av-s
tex-av-s
CeC-av-s
Wed-av-s
moi-xveW-av-s

da sxva.

iseTi zmnebic ki, rogoricaa wer-s, fen-s dialeqtebSi orTemiania: wer-av/-am-s, fen-av/-am-s da sxva.
6. qarTul dialeqtebSi farTod gavrcelebuli procesia
fuZedrekad zmnebze -av/ -am Temis niSnis darTva. procesi orsafexuriania: I etapze xdeba e xmovnian fuZeebze Temis niSnis darTva:
dr-ek-s drek-av-s; faqtobriv am SemTxvevaSi xdeba ormagi
dapirispireba I da II seriis TemaTa Soris (xmovanmonacvleobiTa
da Temis niSniT).
drek-av-s _ drik-a.
cxadia, erT-erTi Warbia; amitomac, radgan tendenciaa -av
Temis niSnis darTva, gaxmovanebiT dapirispireba moixsneba da
viRebT meore safexurs cvlilebisas _ drik-av-s e. i.:
drek-s drek-av-s drik-av-s
davasaxelebT zog magaliTs:
glej-s
Wylet-s
xvret-s
kben-s

glej-av-s / glij-av-s
Wylet-av-s / Wylit-av-s
xvret-am-s / xvrit-am-s
kben-am-s / kbin-am-s

672

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

rogorc irkveva, es procesi yvela dialeqtisTvisaa damaxasiaTebeli, garda aRmosavleT saqarTvelos mTis dialeqtebisa
(r. qurdaZe). amjerad Cvens interess ar warmoadgens, romel dialeqtSi ra safexuria dadasturebuli; CvenTvis procesia mTavari: fuZedrekadi zmnebi -av/ -am Temis niSnebs dairTaven...
7. dasturdeba orsafexuriani cvlilebac:
-eb -am
wari-yvan-eb-s (Zv.)
wari-tan-eb-s

_ wai-yvan-s
_ moi-tan-s

(ax.)

_ avi-yvan-am
_ mogi-tan-am

javax.
da misT.

IV. 5.5.5.2. Temis niSanTa monacvleoba vnebiTi gvaris


zmnebSi. am procesTan dakavSirebiT (Temis niSanTa monacvleoba)
vnebiTi gvaris zmnebSi erTi cvlileba xdeba:
Zvel qarTulSi -av/ -am TemisniSnian zmnebs Temis niSani
vnebiTebSic gadahyveboda moqmedebiTidan:
moqmedebiTi
mal-av-s
xat-av-s
kl-av-s
dg-am-s
ab-am-s

vnebiTi
i-mal-v-is
i-xat-v-is
i-kl-v-is
i-dg-mis
dai-b-m-is da a. S.

rogorc viciT, yvela sxva SemTxvevaSi vnebiTi gvaris zmnebi


I seriaSi -eb Temis niSans dairTavda:
i-zrd-eb-i-s
e-zrd-eb-i-s
da-ber-d-eb-i-s
gan-abuk-n-e-eb-i-s...
axal qarTulSi -av/-am TemisniSnianma zmnebmac vnebiTebSi eb Temis niSani dairTes:
i-mal-eb-a
i-xat-eb-a...
umarcvlo ZirebTan -av/ -am Temis niSnis TanxmovniTi elementebic iqna SenarCunebuli:
ixvneba ( i-xn-v-eb-a)

IV. zmnis morfologia

673

ikvleba ( i-kl-v-eb-a)
idg-m-eb-a
i-Tq-m-eb-a (ix.: $ IV. 5.5.1.3.).
IV. 5.5.5.3. Temis niSanTa monacvleoba saSuali gvaris
zmnebSi. saintereso procesebi xdeba saSuali gvaris zmnebSi: sasaubro metyvelebaSi -eb Temis niSans sistematurad uCndeba-ob
TemisniSniani paraleluri variantebi.
eb ob
barbac-eb-s
kaSkaS-eb-s
rakrak-eb-s
bibin-eb-s
yiyin-eb-s
gugun-eb-s
Rrial-eb-s

barbac-ob-s
kaSkaS-ob-s
rakrak-ob-s
bibn-ob-s
yiyin-ob-s
gugun-ob-s
Rrial-ob-s da mravali sxva

aris erTi jgufi -av TemisniSniani saSuali gvaris zmnebisa,


romlebSic xdeba -av Temis niSnis fuZeSi gadaricxva da axali
Temis niSnis (-ob) darTva.
gvaqvs, erTi mxriv:
gor-av-s
xtun-av-s
cur-av-s
buqn-av-s
yvinT-av-s

(i-gor-a),
(i-xtun-a),
(i-cur-a),
(Ca-buqn-a),
(Ca-yvinT-a).

da gvaqvs, meore mxriv:


gora(v)-ob-s
xtuna(v)-ob-s
cura(v)-ob-s
buqna(v)-ob-s
yvinTa(v)-ob-s

(i-gorav-a),
(i-xtunav-a),
(i-curav-a),
(i-buqnav-a),
(i-yvinTav-a).

aseTi magaliTebic dasturdeba:

674

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

mo-cur-av-s mo-cur-s (ilia)


vi-loc-av v-locul-ob
ras niSnavs es cvlilebebi; ra aris `mizani~ am cvlilebaTa
da ra Sedegi gvaqvs (ufro sworad, ras velodebiT)? mTavari kiTxva: ra aris safuZveli Temis niSanTa ganawilebisa; cvlilebebi
sistemuri xasiaTisaa da erTmaneTTan dakavSirebuli, Tu, ase
vTqvaT, erTmaneTisagan damoukidebeli, qaoturi xasiaTisa?
amTaviTve vityviT: qaoturi xasiaTis cvlilebebi enaSi mosalodneli ar aris. maS, ra kanonzomierebasTan gvaqvs saqme?
IV. 5.5.6. Temis niSanTa ganawilebisaTvis. rogorc davinaxeT, Temis niSanTa sistema Zvelsa da axal qarTuls Soris seriozul sxvaobas avlens.
Tematur da aTematur fuZeTa dapirispireba ucvlelia: I
seriis mwkrivebi Tematuria (TemisniSniania), II seriisa _ aTematuri (uTemisniSno).
Temis niSanTa funqciaze roca vsaubrobT, aspeqtis faqtori angariSgasawevia Zveli qarTulisaTvis: `Zvel qarTulSi upirispirdeba I seriis formebi II seriisas im mxriv, rom aspeqtian
zmnebSi I seriis formebi u s r u l moqmedebas gadmoscemen, II
seriisa ki _ sruls~ (a. SaniZe). es udavo faqtia. sxvaobas I da
II serias Soris formobrivi TvalsazrisiT Tema qmnis... Sesabamisad, TemaTa dapirispireba aspeqturi dapirispirebis safuZvlad
SeiZleba miviCnioT... es Zvel qarTulSi.
axal qarTulSi am TvalsazrisiTac principuli xasiaTis
cvlilebebi moxda: I seriaSi iseve xdeba sruli da usruli aspeqtis dapirispireba, rogorc meore seriaSi; anu: aspeqturi dapirispireba ara Temisa, aramed zmniswinis funqciad iqca.
SevniSnavT, rom funqciurad Tema (Sesabmisad _ Temis niSani) Zvel qarTulSi aspeqtTan unda iyos dakavSirebuli.
aspeqtis sistemis cvla principul kavSirSi
unda iyos Temis niSanTa sistemaSi momxdar
c v l i l e b e b T a n (da ara mxolod masTan).
faqtia: Tema kavSirSia aspeqtTan, magram Temis niSanTa ganawilebis safuZveli Zveli qarTulisaTvis (vTqvaT, ratom erTi
jgufis zmnebTan erTi Temis niSani da meoresTan _ sxva) CvenTvis gaurkvevelia. erTi aSkaraa: gvaris kategorias Temis niSan-

IV. zmnis morfologia

675

Ta ganawilebasTan Zvel qarTulSi kavSiri ara aqvs: erTi da igive Temis niSani gvaqvs rogorc moqmedebiTi, ise vnebiTi da ise
saSuali gvaris zmnebTan:
aSen-eb-s
mal-av-s
dg-am-s
Sevipyr-ob

da
da
da
da

Send-eb-is...
imal-v-is
daidg-m-is
Seipyr-ob-is...

rac Seexeba axal qarTuls, gvaris kategorias, Cveni azriT,


arsebiTi mniSvneloba eniWeba Temis niSanTa gadanawilebisaTvis.
yovel SemTxvevaSi, momxdari formobrivi cvlilebebi amis maCvenebelia.
gavixsenoT wina paragrafSi Tqmuli: ra saxis cvlilebebi
moxda Temis niSanTa sistemaSi moqmedebiTi gvaris zmnebTan:
a) -eb Temis niSniani gaxda uTemisniSno:
aRa-dgin-eb-s _ aRa-dgen-s,
a-grov-eb-s
_ a-grov-s...
b) -eb Temis niSans Caenacvleba -av/ -am:
gan-kurn-eb-s _ gan-kurn-av-s,
a-keT-eb-s
_ a-keT-am-s...
g) -ob TemisniSniani gaxda -av/ -am TemisniSniani:
gi-amb-ob-s _ gi-amb-am-s...
S-ob-s
_ Sob-am-s...
d) uTemisniSno i elementiani zmnebi dairTaven am-s:
zrd-i-s _ zard-am-s,
won-i-s _ won-am-s...
e) erTTemiani zmnebi dairTaven -av-s
Tib-s _ Tib-av-s
wer-s _ wer-av-s...
v) fuZedrekadi zmnebi dairTaven -av-s:
drek-s _ (drek-av-s) _ drik-av-s,
kben-s _ (kben-am-s) _ kbin-am-s...
cvlilebebis Sedegi aris is, rom m o q m e d e b i T i g v a r i s z m n e b S i m k v i d r d e b a -av/ -am T e m i s n i S n e b i (Caenacvleba sxva Temis niSans, erTi mxriv, da Cndeba uTemisniSno
zmnebSi, meore mxriv).

676

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

II. ra xdeba vnebiTi gvaris zmnebSi:


-av/ -am Temis niSnebs cvlis (anda daemateba) -eb Temis niSani:
i-mal-v-is
dai-b-m-is

_
_

i-mal-eb-a,
dai-b-meb-a...

Tu imasac gavixsenebT, rom vnebiTi gvaris zmnaTa umravlesoba -eb TemisniSniania, SeiZleboda dagveskvna: v n e b i T i g v a r i s z m n e b S i a r i s t e n d e n c i a -eb T e m i s n i S n i s
d a m k v i d r e b i s a.
III. saSuali gvaris zmnebSi momxdari cvlilebebi:
a) -eb TemisniSniani saSuali gvaris zmnebi iCenen tendencias -ob Temis niSanze gadasvlisa:
trial-eb-s
yiyin-eb-s

_ trial-ob-s,
_ yiyin-ob-s...

b) -av Temis niSani gadairicxa fuZeSi da dairTo -ob:


gor-av-s
cur-av-s

_ gorav-ob-s,
_ curav-ob-s...

g) aseTi SemTxvevac dasturdeba, roca -av ikargeba da zmna


uTemisniSno xdeba:
mocur-av-s _ mo-cur-s
d) anda, -av TemisniSniani -ob TemisniSniani xdeba:
vi-loc-av v-locul-ob...
daskvna aseTia: saSuali gvaris zmnebSi aris tendencia -ob
Temis niSnis damkvidrebisa...
sabolood SeiZleba iTqvas: Temis niSanTa sistemaSi mimdinare cvlilebebis gaTvaliswineba gvafiqrebinebs, rom a x a l
qarTulSi Temis niSanTa ganawilebas safuZv l a d g v a r i s k a t e g o r i a e d e b a: -av/ -am T e m i s n i S n e b i m k v i d r d e b a m o q m e d e b i T i g v a r i s z m n e b S i;
-eb T e m i s n i S a n i m k v i d r d e b a v n e b i T i g v a r i s
z m n e b S i d a -ob T e m i s n i S a n i _ s a S u a l i g v a r i s
z m n e b S i. yvela momxdari cvlileba am tendenciis gamovlenaa.

IV. zmnis morfologia

677

IV. 5.5.7. statikur zmnaTa awmyos meSvelzmniani formebis


Sesaxeb. statikuri zmnebis awmyos formaTa warmoebaSi mniSvnelovani cvlilebebi moxda axal qarTulSi.
Zvel qarTulSi yvela tipis statikuri zmna awmyos formebs organulad iwarmoebs (gamovyofT sam jgufs):
I. v-dg-a
s-dg-a
dg-a-s
v-dg-a-T
s-dg-a-T
dgan-an
II. v-tir
s-tir
tir-s
v-tir-T
s-tir-T
tir-an
III. v-i-c-i
i-c-i
i-c-i-s
v-i-c-i-T
i-c-i-T
i-c-i-an

v-zi
h-zi
zi-s

v-wev
s-wev
wev-s

v-rb-i
h-rb-i
rb-i-s

v-h-gav
h-gav
h-gav-s

v-sxed-T
h-sxed-T
sxen-an

v-wev-T
s-wev-T
wvan-an

v-rb-i-T
h-rb-i-T
rb-i-an

v-h-gav-T
h-gav-T
h-gvan-an

v-yiv-i
h-yiv-i
yiv-i-s

v-yvav-i
h-yvav-i
yvav-i-s

v-kunes-i
h-kunes-i
kunes-i-s

v-yiv-i-T
h-yiv-i-T
yiv-i-an

v-yvav-i-T
h-yvav-i-T
yvav-i-an

v-kunes-i-T
h-kunes-i-T
kunes-i-an

v-cur-av
s-cur-av
cur-av-s

v-ampartavn-ob
ampartavn-ob
ampartavn-ob-s

v-cur-av-T
s-cur-av-T
cur-av-en

v-ampartavn-ob-T
ampartavn-ob-T
ampartavn-ob-en

axali qarTulisaTvis uCveuloa I jgufis zmnaTa formebi:


aha esera me winaSe vdga; Cem Tana sdga da ganuSorebeli
xar.
me aqa mSdobiT vzi; Sen hzi aqa parexsa amas marto.
me ukve aw egre vrbi, viTarca ara uCinod; xolo Sen moklvad hrbi.
aw Cuen rasa vsxedT? romelTa Soris Tquen hsxedT.

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

678

gareS vCanT mdablad; nuca Sen aqa sCan.


da me vwux; rasa stir da swux.
Sen swev da hkunesi...
(vimowmebT l. baramiZis naSromidan)
rac Seexeba II da III jgufis zmnebs, maTi organuli (meSveli
zmnis gareSe) formebi bunebrivia axali qarTulisaTvisac; Tumca
sainteresoa tendencia, romelic jer kidev Zvel qarTulSi Caisaxa.
daiwyo statikuri zmnebis meSvelzmnian warmoebaze gadasvla. es procesi ramdenime etapad ganviTarda.
Tu Zveli qarTulis viTarebas (yvela statikuri zmna organuli warmoebisaa) miviCnevT pirvel etapad, momdevno etapad
ganvixilavT im periods, roca I jgufis zmnebma daiwyes meSvelzmnian warmoebaze gadasvla.
tendencia aseTia: meSvelzmniani paraleluri formebi gaCnda I da II subieqtur pirebSi (mxolobiTSic da mravlobiTSic):
v-zi
h-zi

v-zi-var
h-zi-xar

v-sxed-T
h-sxed-T

v-sxed-varT
sxed-xarT.

paraleluri formebi gvxvdeba erTsa da imave epoqaSi, zogjer erTsa da imave ZeglSic:
me laparakad aqa vzi; mzesTan mTvare viTa vzivar (Sahname).
Tqves: vwuxTo aq ar damxdomni; rasTvis swuxar pirad mzeo
(arCili);
vwev; swev (visramiani), vwevar (Svd. mT.), swevxar (Sahname);
sxedT (visramiani); vsxedvarT (Sahname)...
am etapze paraleluri formebi im zmnebma gaiCines, romlebic dRes mxolod meSvelzmnianni arian. II da III tipis zmnaTa paraleluri formebi am periodis ZeglebSi ver davadastureT.
`vefxistyaosanSi~ tiris zmnis I-II piris 11 forma dasturdeba
(a. SaniZe). arcerTi ar aris meSvelzmniani:
vtiri cremliTa cxariTa...
ubrZana, nu stir, asulo...
II etapi SeiZleba ase warmovidginoT:

IV. zmnis morfologia

I jgufi
v-zi v-zi-var
h-zi h-zi-xar
zi-s

II jgufi
v-tir
s-tir
tir-s

679

III jgufi
v-curav
s-curav
curav-s

procesi araerTgvarovnad warimarTa: Tu meore etapze I


jgufis zmnaTa paraleluri formebi gvaqvs, momdevno etapze (davarqvaT III etapi) I jgufis zmnebSi mxolod meSvelzmniani formebi gvaqvs, II jgufis zmnebi iCenen paralelur meSvelzmnian variantebs:
me vtiri, rameTu Zalum myvarebia (ana);
es sixarulis cremlebia, rodi vtirivar (ana)...
vCivi || vCivivar, vyviri || vyvirivar, vkvnesi || vkvnesivar... am
tipis paralelizmi Cveulebrivia...
I jgufi
v-zi-var
zi-xar
zi-s

II jgufi
v-tir-i v-tir-i-var
s-tir-i s-tir-i-xar
tir-i-s

III jgufi
v-ic-i
ici
icis

v-fiqrob
fiqrob
fiqrob-s

es aris faqtobriv Tanamedrove qarTuli saliteraturo


enis mdgomareoba. I da III jgufis zmnebi problemas ar qmnis. II
jgufis zmnebSi paralelizmma normis SemoRebis saWiroeba Seqmna
da 2002 wels qarTuli enis saxelmwifo komisiam daadgina: `unda vTqvaT da vweroT:
vtiri, tiri, nu tiri!
vyviri, yviri, nu yviri!
vtyui, tyui, nu tyui da misTanani~ anu meSvelzmniani
formebi ukugdebulia. miiCneven, rom I da II jgufis zmnaTa mesame
piris formaTa warmoebis identuroba (zis... tiris...) aris safuZveli imisa, rom I jgufis zmnaTa analogiiT meore jgufis
zmnebma I-II pirTa meSvelzmniani formebi ganaviTara: `rogorc
Cans, aRniSnuli msgavsebis safuZvelze maTi pirvel-meore piris
formebic adre CamoTvlili zmnebis mibaZviT iqna nawarmoebi
y o f n a zmnis saSualebiT. ase miviReT umarTebulo formebi:
vmRerivar, mRerixar; vtirivar, tirixar; vyvirivar, yvirixar;
vtyuivar, tyuixar~ (iqve, gv. 8)...
CvenTvis arsebiTi is aris, rom amgvar daskvnaTa gamotanisas
ar xdeba sistemuri cvlilebebis gaTvaliswineba: vtiri || vti-

680

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

rivar formaTa paralelizmi aris erT-erTi etapi statikur


zmnebSi mimdinare cvlilebaTa kanonzomieri ganviTarebisa.
procesi am etapze ar Cerdeba. sasaubro metyvelebaSi (da
gansakuTrebiT bavSvebis enaSi) araa iSviaTi vicinivar, vfiqrobvar tipis formebi.
sagulisxmo faqtia isic, rom ingilour dialeqtSi es procesi ufro Sors aris wasuli; II jgufis zmnebi iq Cveulebriv meSvelzmniania; III tipis zmnebSi gvaqvs paralelizmi; metic, umetesad _ meSvelzmniani warmoeba: javrob-xar (javrob), fiqrovar
(vfiqrob), dardobxar (dardob)...
vici-var vici-varT
ici-xar
ici-xar-T...
ver vicivar (ar vici).
es aris IV etapi statikur zmnaTa formacvalebisa:
I jgufi
v-zi-var
zi-xar
zi-s

II jgufi
v-tiri-var
tiri-xar
tiri-s

III jgufi
v-ici v-ici-var v-fiqrob v-fiqrob-var
ici ici-xar
fiqrob fiqrob-xar
ici-s
fiqrob-s

rogorc iTqva, saliteraturo qarTuli da dialeqtTa umetesoba III etapzea gaCerebuli; IV etapze, faqtobriv, ingilouri
dialeqti dgas; Tumca mTlad ucxo es etapi arc sxva dialeqtebisTvisaa (vicinivar, vfiqrobvar...). sakiTxi ufro gamowvlilviT
analizs saWiroebs...
amgvarad, statikur zmnebSi meSvelzmnian formaTa ganviTarebis TvalsazrisiT oTxi etapi gamovyaviT:
I etapi: samive jgufis zmnaTa awmyos mwkrivis formaTa warmoeba organulia;
II etapi: I jgufis zmnebma paraleluri meSvelzmniani formebi gaiCina;
III etapi: I jgufi _ mxolod meSvelzmniani, II jgufi _ paraleluri: meSvelzmniani da organuli, III jgufi _ mxolod organuli;
IV etapi: I-II jgufi mxolod meSvelzmniani; III jgufi _ paraleluri; _ organuli da meSvelzmniani (upiratesoba am ukanasknels aqvs).

IV. zmnis morfologia

681

I da II etapi istoriis sakuTrebaa; III da IV etapi Tanamedrove qarTulis viTarebas asaxavs...


IV. 5.5.8. nasaxelar zmnaTa fuZis sakiTxisaTvis. saxelis
fuZisagan zmnuri formebis warmoeba qarTulSi Cveulebrivi
procesia.
saxeluri fuZeebisagan zmnuri formebis warmoebis sami SemTxveva gairCeva:
a) saxeluri fuZe ucvleladaa warmodgenili zmnur formebSi:
saxl-i
_
daa-saxl-ebs
kac-i
_
kac-obs
bral-i
_
a-bral-ebs
did-i
_
a-did-eb-s...
b) saxelis fuZiseuli xmovani zmnur formebSi gauCinarebulia:
marTal-i
salam-i
grova
gube

_
_
_
_

gaa-marTl-ebs,
gamoa-salm-ebs,
moa-grov-ebs,
daa-gub-ebs...

g) saxeluri fuZe v elementiTaa garTulebuli:


xe
qva
brma
tyve

_
_
_
_

gaa-xe-v-ebs
gaa-qva-v-ebs
daa-brma-v-ebs
daa-tyve-v-ebs

kumSvad da kvecad fuZeTagan warmoebul zmnur formebSi


(II SemTxveva) fuZe Cveulebriv fonetikurad saxecvlilia (SekumSulia an Sekvecilia). fuZiseuli xmovnis dakargva zmnur formebSi fonetikur procesad gaiazreba: `saxelis fuZe zmnaSi imitom ikumSeba, rom mas aq sruli xmovnebi mosdevs (a, e, o)~ (a.
SaniZe). sirTules doniani vnebiTi qmnis: ga-marTl-d-eba, gawiTl-d-eba; da-gub-d-eba, Se-grov-deba... Tanxmovansufiqsuri

682

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

fonetikur process ver gamoiwvevs. orgvari axsna arsebobs am


sirTulisa: `vnebiTis formanti Zvelad ed (en) unda yofiliyo.
e. i. xmovniT dawyebuli afiqsi, romelic fuZeSi SekumSvas iwvevda. maSasadme, SekumSva istoriulad SemuSavda da dRevandlamde
darCa~ (a. SaniZe). sxva TvalsazrisiT, SekumSuli fuZe moqmedebiTidan gadmohyva (arn. Ciqobava).
aris Tvalsazrisic, romelic ewinaaRdmegeba am orivegvar
axsnas: nasaxelar zmnebSi moqmedebiTi da vnebiTi (an saSuali)
erTi meoris konversiuli forma ki ar aris, aramed TiToeuli
maTgani (erTi da imave saxelisagan nawarmoebi sxvadasxva gvaris
formebi) uSualod saxeluri fuZisagan momdinared miiCneva:
civdeba
ara civ-i acivebs
civobs...
a-civ-eb-s
aramed civi
civ-d-eba
civ-ob-s.
arsebiTi am debulebisaTvis isaa, rom `aris SemTxvevebi,
roca saxelisagan zmna ki iwarmoeba, magram mas gvaris mxolod
erTi forma da misi statikuri (gardauvali) varianti moepoveba: Crdili, aCrdilebs, Crdilobs (`Crdilsac CrdilobT~, xalxuri...), an mxolod statikuri _ xili: `xilsac xilobT~ (xalxuri...), magram ukanasknel formas moqmedebiTi da vnebiTi ara
aqvs~ (b. jorbenaZe).
es sagulisxmo faqtia: yovel konkretul formaSi vnebiTisa
(Tu saSualo gvaris zmnisa) ar unda xdebodes gaazreba Sesabamisi moqmedebiTisa: enaSi Seqmnilia zogadi modelebi da ama Tu im
modelSi xdeba Casma saxeluri fuZisa. roca arsebobs vnebiTis
forma gakomunistda, ar ivaraudeba, rom arsebobs formac akomunistebs...
Tu es asea (da, vfiqrobT, rom asea), rogor avxsnaT kumSvadi da kvecadi fuZeebis sakiTxi?
gansakuTrebul sirTules qmnis odenprefiqsiani warmoebis
mimGeobebi:
na-xanjl-i
na-maml-i

IV. zmnis morfologia

683

na-vaxSm-i
na-samxr-i
na-zamTr-i da sxva.
fuZe SekumSulia. ra aris mizezi fuZis kumSvisa? Cveulebriv ganmartaven, rom mimGeoba mzamzareul fuZes iGebs zmnuri
formidan; kumSva zmnur formaSi moxdao.
Cven sakiTxs ase vsvamT: Tu fuZis kumSva (fuZiseuli xmovnis reduqcia) moqmedi fonetikuri procesia, sareduqcio fonetikuri garemos moSlis SemTxvevaSi fuZe sruli saxiT unda
warmogvidges; asea es moqmedi fonetikuri procesis yvela SemTxvevaSi: magaliTisaTvis _ zmniswiniseuli xmovani, romelic
asimilacias ganicdis momdevno xmovnis gavleniT, am pirobis arqonis yvela SemTxvevaSi Tavdapirveli saxiTaa warmodgenili: wevedi, we-vida magram wa-xvedi (process abrkolebs x- Tanxmovani),
wa-svla da misTanani...
na-xanjl-i, na-maml-i, na-vaxSm-i, na-samxr-i, na-zamTr-i tipis
formaTa SemTxvevaSi fuZe ar unda iyos SekumSuli, Tu es moqmedi fonetikuri procesia.
qarTvelur enebSi xmovanTa reduqciis wesebis gaTvaliswinebiT (kerZod svanuris magaliTebiT) SeiZleboda fuZiseuli
xmovnis dakargva oden prefiqsul warmoebaSi prefiqsis gavlenisaTvis migvewera, magram aq erTi problemaa: svanurSi ormarcvlian sityvaSi prefiqsi gavlenas axdens uaxloesi marcvlis
xmovanze (amaS laSx. amS-a, zs. l-maS `Gone, Gonieri~ _ v.
Tofuria). Cvens SemTxvevaSi ikargeba aramezobeli marcvlis xmovani: xanjal _ na-xanjl-i... istoriulad qarTulSi iseTi magaliTebis arseboba, rogoricaa na-saxtr-i / na-saydr-i (toponimebia)
odindeli dinamikuri maxvilis gavlenis Sedegad SeiZleboda miCneuliyo (prefiqsis darTva gamoiwvevda maxvilis gadaadgilebas;
maxvilis momdevno poziciaSi umaxvilod darCenili xmovani ikargeba: saydar na-saydar na-saydr... amgvari varaudis daSvebis
safuZveli arsebobs: mag., xunZur enaSi maxvils miiGebs mxolod
Tavidan meore marcvlis xmovani...)... magram es yovelive varaudia,
romelsac SeiZleba gamarTleba hqonoda istoriulad. Tanamedrove qarTulisaTvis am varaudis moSvelieba movlenas ver axsnis. na-xanjl-i tipis formebSi fuZiseuli xmovnis dakargva fonetikurad ver aixsneba.

684

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

rCeba erTaderTi daSveba: enaSi realurad arsebobs fuZis


ori varianti: x a n j a l / x a n j l, m a m a l / m a m l... (TvalsazrisisaTvis sagulisxmo magaliTad gveCveneba dialeqtSi dadasturebuli forma maml-i _ `mamli muxasao~... Tumca es erTi magaliTia...). zmnis sistemaSi SekumSuli varianti gamoiyeneba (sxvagvarad: zmna mzamzareul reducirebul variants iGebs formawarmoebisaTvis); saxelis sistemaSi orive varianti gvxvdeba, ganawileba xdeba imisda mixedviT, Tu ra tipis sufiqsebTan aris fuZe
SeuGlebuli: VC tipis sufiqsebTan (an konfiqsur warmoebaSi
CV _ V tipis SemTxvevaSi) SekumSuli fuZe gamoiyeneba (xanjlis, sa-xanjl-e...), sxva SemTxvevaSi _ SeukumSavi fuZe xanjal-i,
xanjal-ma, xanjal-s...
sakiTxi amgvaradve SeiZleba daisvas xmovanze damTavrebul
fuZeTa SemTxvevaSic; gvaqvs ori varianti fuZisa mama / mam, Zma /
Zm, mwvane / mwvan, mware / mwar... zmnis sistemaSi gamoiyeneba
arasruli varianti (mam-ob-s, e-Zm-o, a-mwvan-d-a, ga-mwar-d-a...),
xolo saxelis sistemaSi _ orive: mama-m magram mam-is, Zma-m magram Zm-is... am SemTxvevaSic saxelis sistemaSi fuZeTa ganawilebas
iseTive safuZveli aqvs, rogorc TanxmovanfuZian saxelebTan.
SevniSnavT: amgvar daSvebas mxars isic dauers, rom istoriulad SesaZleblobis SemTxvevaSi erTi da
imave sityvis saxeluri da zmnuri fuZeebi gaxmovanebiT gansxvavdeboda: qar/qer (qar-i da
gav-qer), gan/gen (gan-i da miva-gen), uban/uben
(uban-i da ve-uben) da sxva...
amgvarad, roca arsebobs fuZis ori varianti _ sruli da
arasruli (SekumSuli an Sekvecili), zmnuri formawarmoebisaTvis fonetikurad saxecvlili varianti gamoiyeneba; anu: fonetikuri procesi ar xdeba zmnur formaSi; zmna saxeluri paradigmidan mzamzareul fuZes gamoiyenebs (da ara mis amosaval
srul variants):
marTalmarTl _

a-marTl-eb-s
marTl-d-eba

IV. zmnis morfologia

685

poetur metyvelebaSi dasaSvebia srulfuZiani variantic:


salam _ mie-salam-a (erTi pawia Ciora muxidan momesalama _
ana)
gamoa-salm-ebs
salm _
mi-e-salm-eba
aris SemTxvevebi, roca saxeluri fuZis ori variantidan (sruli, arasruli) zmnaSi sruli varianti gamoiyeneba.
gaa-wyal-eb-s
wyal
ga-wyal-deba
wyl _
______
aa-mtver-ebs
mtver
a-mtver-deba
_____

mtvr _

Se-a-jvar-eb-s
jvarSe-jvar-d-eb-a
_____

jvr- _

erT SemTxvevaSi ratom gamoiyeneba sruli fuZe da meore


SemTxvevaSi _ arasruli fuZe, momavali kvleva-Ziebis saqmea; faqti erTia: fonetikuri garemo erTgvari, Sedegi _ sxvadasxva...
Tumca sayuradGeboa is faqtic, rom aseTive viTareba gvaqvs
erTmarcvlian TanxmovanfuZian saxelebTan...
rogorc vTqviT, viTareba analogiuria xmovanfuZian saxelebSic:
da- _
d- _ d-obs,

Zma _
Zm _ Zm-obs

magram:
mama _ mama-obs (rusT xelmwifesTan mamaobs _ d. guram.)
mam _ mam-obs
meore

mxriv:

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

686

qva _
qv _

a-qva-v-ebs
qva-v-deba
______

xe _

a-xe-v-ebs
xe-v-deba

x _

______

ramdenadac kumSvad da kvecad saxelTa fuZis ori variantidan (marTal _ marTl, mcire _ mcir) zmnis sistemaSi fonetikurad saxecvlili variantia gamoyenebuli mTel paradigmaSi, nasaxelar zmnaTa fuZed am SemTxvevaSi warmovadgenT arasrul variants da ara mis amosaval fonetikur saxeobas.
Cven amjerad kiTxvebs vsvamT. pasuxebi gasacemia...
erTi kiTxvac: ras warmoadgens v aqvavebs, atyvevebs tipis
formebSi?
xmovanfuZian ukvecel saxelebSi gamovlenili `v elementi
ganviTarebuli unda iyos xmovanTa Soris arsebuli hiatusis Tavidan asacileblad~ (l. nozaZe; T. uTurgaiZe).
viTarebas aqac sufiqsiani vnebiTi arTulebs: v SenarCunebulia _ qva-v-d-eba, xe-v-d-eba... hiatusi aq araviTar SuaSia; Tu
moqmedebiTSi SeiZleba ase dasmuliyo sakiTxi (a-xe-v-ebs, a-qva-vebs...), Sesabamisi fonetikuri garemos arqonis SemTxvevaSi v-s
arseboba gaurkvevelia. moqmedebiTis formidan misi gadmoyola
vnebiTSi aseve araa sarwmuno: Tu moqmedebiTSi fonetikuri
saWiroebisaTvis gaCndeba, vnebiTebSi es saWiroeba ar iyo...
kidev erTi saintereso faqtia: v gvaqvs im nasaxelar zmnaTa
vnebiTebSi, romelTa fuZec o da u xmovnebze mTavrdeba:
axlo-v-deba, yru-v-deba...
Tumca Sesabamis moqmedebiTebSi igi ar dasturdeba a-axloebs, a-yru-ebs... am formebSi v-s dakargulad ver miviCnevT, radgan aq misi gaCenis pirobac ar iyo u-a, o-e xmovankompleqsTa gaTiSva ar iyo mosalodneli.
sainteresod SeniSnavs a. SaniZe: `es v zmnisaTvis fuZis
(martivi Temis) ganuyofeli nawilia~ (a. SaniZe); igi moqmedebi-

IV. zmnis morfologia

687

TebSi dakarguliao: fuZe `gaivrcoba v-iniT, romelic daikargeba


rogorc o-nis win, ise o-nis Semdeg, gansakuTrebiT ki u-nis Semdeg~ (a. SaniZe).
am sagulisxmo SeniSvnidan gamomdinare, ramdenadac v zmnur
formebSi (piriansa Tu upiroSi) yovelTvisaa warmodgenili, Tu
fornetikur niadagze ar aris gauCinarebuli, v-s miviCnevT fuZis organul nawilad. mas S e i Z l e b a
mazmnavebeli
e l e m e n t i v u w o d o T. Sesabamisad saxelis fuZea: qva, tyve,
farTo, yru... zmnis fuZea: qvav, tyvev, farTov, yruv...
amitomac iyo, zmnuri da saxelzmnuri fuZeebis leqsikonebSi saleqsikono erTeulad am tipis nasaxelar zmnebSi SevitaneT
v elementiani formebi da ara amosavali saxeluri formebi.
yovelive es sagulisxmo daskvnis saSualebas gvaZlevs: kumSvadi, kvecadi da ukveceli saxeluri fuZeebis SemTxvevaSi
zmnur formebSi fuZeTa aseTi arCevani (SekumSuli, Sekvecili
da v elementiT garTulebuli) z m n u r i d a s a x e l u r i f u Zeebis ganmasxvavebel saSualebad unda miviCn i o T.
IV. 5.5.9. erTpirian nasaxelar zmnaTa formawarmoebis sakiTxebi. erTpiriani nasaxelari zmnebi ZiriTadad or morfologiur jgufSi erTiandeba: vnebiTi gvarisa da saSuali gvaris e. w.
`medioaqtiur~ jgufSi. gvaqvs, erTi mxriv, ibareba, iJangeba, ikaleba, iqargeba, gubdeba, mxecdeba, Savdeba da sxva; meore
mxriv, mxecobs, mefobs, bavSvobs, Tevzaobs, burTaobs, kenWaobs
da sxva.
TiToeul zemowarmodgenil jgufSi SeiZleba gamoiyos qvejgufebi formawarmoebis TvalsazrisiT: a) iniani vnebiTebi, b)
doniani vnebiTebi, g) -av elementiani rTuli formebi T e v z a o b s _ i T e v z a v a tipisa da d) martivi formebi m e f o b s _
i m e f a tipisa.
TiTqmis yvela saxelisagan SeiZleba vawarmooT zmnuri
forma, magram erTi da imave saxelisagan ver vawarmoebT zemowarmodgenili yvela formobrivi jgufidan nebismiers. arsebobs
garkveuli akrZalvebi: k a l a _ i k a l e b a, magram araa k a l d e b a, k a l o b s, k a l a o b s da misT.
Cveni mizania, gavarkvioT, arsebobs Tu ara raime kanonzomi-

688

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ereba formaTa amgvar ganawilebaSi; erTi da imave saxelisagan


ratom iwarmoeba mxolod garkveuli formebi da ra aris mizezi
sxva formaTa akrZalvisa.
vnebiTi gvaris nasaxelar zmnaTa ganxilvisas gamoyvanilia
daskvna: rom `iJangeba _ Jangdeba tipis formebi funqciis TvalsazrisiT ar unda warmoadgendnen paralelur formebs, (...) erTi maTgani Jangdeba (resp. Jangad iqceva) gardaqceviTobis funqciis matarebeli unda yofiliyo, magram forma iJangeba (resp.
JangiT ifareba) ki _ instrumentativisa~ (b. jorbenaZe). vfiqrobT, sakiTxis amgvarad dasma marTebulia. Sinaarsobrivi sxvaoba iZebneba agreTve imefa da iTevzava tipis formebs Sorisac.
ufro metic, xerxdeba im saerTo safuZvlis daZebna, romlis mixedviTac SeiZleba zemowarmodgenil erTpirian nasaxelar zmnaTa
jgufebis daxasiaTeba.
arsebiTi, rac erTpirian nasaxelar zmnaTa formobriv jgufebs erTmaneTisagan ganasxvavebs, aris is, Tu rogoria mimarTeba
saTanado zmnis subieqtisa da zmnis fuZiT gadmocemul mniSvnelobas Soris; e. i. im saxeliT gadmocemul mniSvnelobas Soris,
romlisganac saTanado zmnuri forma iwarmoeba.
a) i prefiqsian vnebiTebSi subieqtis aRmniSvneli sityviT
gamoxatul saganze moqmedeben zmnis fuZeSi warmodgenili
sityviT aRniSnuli sagniT: daibara miwa _ m i w a subieqtia,
b a r i _ fuZiT gadmocemuli mniSvneloba; bariT moqmedeben miwaze. amgvaria damokidebuleba am jgufis TiTqmis yvela zmnis
subieqtisa da fuZiT gadmocemul mniSvnelobas Soris:
daiJanga Tofi: mimarTeba Tofsa da Jangs Soris;
moiSxama bavSvi: mimarTeba bavSvsa da Sxams Soris;
moicela balaxi: mimarTeba balaxsa da cels Soris;
daisetyva venaxi... daifarcxa miwa... moixerxa xe da mravali sxva. rogorc vxedavT, yvela SemTxvevaSi mimarTeba subieqtsa
da fuZiT gadmocemul mniSvnelobas Soris erTgvaria. subieqti
yvela SemTxvevaSi pasiuria, realurad is moqmedebis obieqtia;
ganicdis zemoqmedebas im sagnisas, romlis aRmniSvneli saxelic
zmnis fuZeSia warmodgenili.
b) sufiqsian vnebiTebSi subieqti gadaiqceva im sagnad (an
imgvarad), romlis aRmniSvneli saxelic zmnis fuZeSia warmodgenili: Jangdeba Tofi _ Tofi Jangad iqceva; gawiTlda ca _ ca

IV. zmnis morfologia

689

wiTeli gaxda; dagubda wyali; dakacda bavSvi; gaSavda siTxe da


sxva.
unda aRiniSnos, rom am jgufSi Semodis ZiriTadad sagnis
niSnis an Tvisebis gamomxatvel saxelTagan nawarmoebi zmnebi.
vambobT `sagnis niSnis an Tvisebis~ da ara zedsarTavs, radgan am
jgufSi SeiZleba Semovides arsebiT saxelTagan nawarmoebi zmnebic, roca arsebiTi saxeli sagnis niSans an Tvisebas gamoxatavs
da ara sagans: gamxecda, gamgelda, gajiqda... mxeci, mgeli, jiqi
am SemTxvevaSi zedsarTavis funqciiT gamodis.
g) `imefa~ tipis zmnaTa fuZeSi warmodgenili saxeliT
aRniSnuli sagani subieqtisaTvis mibaZvis, mimsgavsebis sagania;
subieqti avlens zmnis fuZiT gadmocemul mniSvnelobasTan droebiT msgavsebas, droebiT asrulebs mis funqcias, movaleobas:
bavSvobs kaci _ kaci bavSviviT iqceva; vezirobs _ veziris movaleobas asrulebs; kacobs, xevisberobs da sxva.
amgvar Sinaarsobriv gaazrebas pirobiTad m s g a v s o b i T o b a SeiZleba vuwodoT. msgavsobiTobis Sinaarsi SeiZleba
gamoxatos nebismieri saxelisagan warmoebulma formam, Tu saxelis semantika amis SesaZleblobas iZleva. e. i. Tu saxelis semantika iseTia, rom SeiZleba subieqtma mas mibaZos, mas miemsgavsos,
masaviT moiqces, misi movaleoba Seasrulos.
d) dabolos, `iTevzava~ tipis zmnebSi mimarTeba subieqtsa
da zmnis fuZiT gadmocemul mniSvnelobas Soris ase SeiZleba
daxasiaTdes: subieqti moqmedebas asrulebs fuZeSi warmodgenili saxeliT aRniSnuli sagniT an saganze, sxvagvarad: fuZiT
gadmocemuli mniSvneloba subieqtisaTvis aris is obieqti, romliTac an romelzec moqmedebs: Tevzaobs _ wyalSi Tevzs iers;
burTaobs _ burTs TamaSobs; kurdRlaobs _ kurdRelze nadirobs; mwyeraobs _ mwyerze nadirobs; Soltaobs Soltis qneviT
TamaSobs; gundaobs _ Tovlis gundebis sroliT vinmesTan TamaSobs da sxva. mimarTeba subieqtisa da zmnis fuZiT gadmocemul
mniSvnelobas Soris yovelTvis erTgvaria.
amgvarad, erTpirian nasaxelar zmnaTa formobrivad dapirispirebuli jgufebi Sinaarsobriv dapirispirebasac avlenen. Sinaarsobriv sxvaobas qmnis mimarTeba subieqtsa da zmnis fuZiT
gadmocemul mniSvnelobas Soris.
yovelive zemoTqmuli bunebrivad svams sakiTxs _ ra aris

690

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

mizezi formobriv jgufebs Soris Sinaarsobrivi sxvaobisa; saTanado forma aris Tu ara Sesabamisi Sinaarsis morfologiuri
gamoxatva? an sxvagvarad: SeiZleba Tu ara saTanado formaTa
urTierTganmasxvavebeli elementi miviCnioT Sesabamisi Sinaarsis
morfologiur niSnad? _ ra Tqma unda, ara.
a m g v a r i S i n a a r s o b r i v i d a p i r i s p i r e b a arsebul formebs Soris d a m a x a s i a T e b e l i a
mxolod
n a s a x e l a r i z m n e b i s a T v i s. msgavsi warmoebis mqone Zireuli zmnebi amgvar Sinaarsobriv dapirispirebas ar gamoxataven: izrdeba, irTveba, ingreva... Sendeba, keTdeba, Cndeba... maT
Soris msgavsi Sinaarsobrivi sxvaoba ar SeiniSneba. ufro sworad, Zireul zmnebSi ar dgeba sakiTxi subieqtisa da fuZiT
gadmocemuli mniSvnelobis urTierTmimarTebisa.
es faqtebi, vfiqrobT, gansakuTrebuli Rirebulebisaa. kerZod, dadasturebaa imisa, rom saTanado forma ar aris Sesabamisi Sinaarsis morfologiuri gamoxatva. enaSi ukve arsebulma
formebma SeiTvises gansxvavebuli, aseve enaSi ukve arsebuli Sinaarsi.
formaTa Soris amgvari Sinaarsobrivi sxvaoba gviandeli
Cans. esec aris mizezi imisa, rom zogi forma ar aris im Sinaarsis gamomxatveli, romelzec zemoT gvqonda saubari. mag.: nadiobs _ inadira formis mixedviT mefobs _ imefa tipisaa, magram
Sinaarsobrivad _ Tevzaobs
_ iTevzava tipis zmnaTa rigSi
dgeba. inazeba formiT iniani vnebiTia, SinaarsiT ki mefobs _
imefa tipisa. msgavsi magaliTebi sxvac SeiZleba daiZebnos.
IV. 5.5.10. -av elementian medioaqtiur zmnaTa Sesaxeb. saSuali gvaris zmnaTa erTi nawili dro-kiloTa formebs paralelurad iwarmoebs: gvaqvs, erTi mxriv, martivi goravs, curavs,
xtunavs... da, meore mxriv, rTuli goravobs, curavobs, xtunavobs... formebi. martiv da rTul formaTa ganmasxvavebeli -av
elementi rTul formebSi yvela mwkrivSi gadahyveba zmnas. vini
ikargeba im SemTxvevaSi, roca -av elements o xmovnis Semcveli
sufiqsi daerTvis: goraobs goravobs, igoraos igoravos...
igive -av elementi iCens Tavs rig nasaxelar zmnasTanac: iTevzav-a, iburT-av-a, irik-av-a...
rogorc Cans, rTul formebSi gamovlenili -av elementi

IV. zmnis morfologia

691

da Sesabamisi martivi formebis -av Temis niSani erTi da igive


odenobaa.
icura _ icurava tipis formobrivad dapirispirebuli erTeulebi samecniero literaturaSi identuri Sinaarsis odenobebad aris miCneuli. es faqti Tavs iCens `qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSic~, sadac vkiTxulobT:
curaobs _ igivea, rac curavs,
xtunaobs _ igivea, rac xtis; xtunavs _ igivea, rac xtis,
buqnavs _ igivea, rac buqnaobs...
Tumca, rig SemTxvevaSi miTiTebuli aris rTul da martiv
formebs Soris arsebuli Sinaarsobrivi sxvaobac:
goraobs _ mwoliare erT adgilze brunavs, tralebs; erTTavad wevs, gadabrund-gadmobrundeba. Sdr.:
goravs _ brunviT, trialiT adgils gadainacvlebs.
yvinTaobs xSir-xSirad, zedized yvinTavs, Sdr.:
yvinTavs _ wylis siRrmeSi Cadis...
icura _ icurava tipis formebs Soris Sinaarsobriv sxvaobas xedavs b. jorbenaZe; misi azriT, `goravs _ goraobs tipis
formebi erTmaneTis mimarT paralelurad SeiZleba CaiTvalos
imdenad, ramdenadac yvela maTgani `mediumis~ funqcias gadmoscems da mniSvnelobiTac erTmaneTis fardni arian~. vfiqrobT,
udavo unda iyos Sinaarsobrivi dapirispireba cur-av-s _ curav-ob-s tipis formebs Soris. Cveni azriT, martiv formaTaTvis
damaxasiaTebeli Cans droisa Tu sivrcis TvalsazrisiT SeuzGudavi moqmedebis gadmocema, xolo, Sesabamisad, droisa Tu
sivrcis TvalsazrisiT SezRuduli moqmedebis gadmocema -av
elementian formaTa funqciaa.
a) Cveulebrivi, droisa Tu sivrcis TvalsazrisiT SeuzRudavi moqmedeba unda gamoixatebodes am SemTxvevaSi (vsargeblobT enaTmecnierebis institutis qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis sadokumentacio fondiT):
Cemi xnisa qvac aRar goravso, xmurobiT ityoda (g. xorg.).
mTidan qva goravs (a. yazb.).
qoTanma igora, igora da Tavis sarqveli ipovnao (and.).
Sen kargad curav (d. kvic.).
daTiko marTla SesaniSnavad curavda (a. beliaSv.).

692

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

mercxali navardobs da TiTqmis curavs (r. erisT.).


ZaRli darbis, xtunavs, ikbineba (iakobi).
kurdGelma rac ikuka, is ixtuna (and.)...
b) droisa Tu sivrcis TvalsazrisiT garkveulad SezRuduli moqmedeba unda iyos gamoxatuli zemowarmodgenil zmnaTa
-av elementian formebSi:
erTi wuTis Semdeg oriveni quCis mtverSi goraobdnen (a.
sulak.).
fexebis daWra Sen ufro gargebs, rom ufro kargad igoravo (v. urj.).
bagratam naxevari saaTi igorava taxtze (a. beliaSv.).
meore dRes yinulze vcuraobdiT nela-nela (r. erisT.).
oragulebma karga xans icuraves Zir-Zir (iakobi).
kai xani icurava Cvenma mgalobelma cis sivrceSi (iakobi).
bavSvebi TamaSobdnen da xtunaobdnen (x. s.).
mec bevrjJer mixtunavia pataraobaSi (S. aragv.).
zRarbma ixtunava da iTamaSa (iakobi)...
magram aqve unda SevniSnoT, rom amgvari Sinaarsobrivi dapirispireba martiv da rTul formebs Soris sistemebr ar aris
gatarebuli. ufro sworad, zogjer Wirs formaTa Soris mniSvnelobaTa amgvari diferenciacia. aris SemTxvevebi, roca Sinaarsobrivad TiTqos mosalodneli iyo -av elementiani rTuli
formebi, aris ki martivi:
malalos Svilebic Tavis yaidaze gaezarda, mTeli dRe loginSi goravdnen (o. Wil.).
ade, vixtunoT, viTamaSoT (vaJa).
udardelad curavdnen da Wyumpalaobdnen alazanSi daqsaqsuli saqarTvelos momavali mefeni da mTavarni (l. goTua).
ar Segvxvedria Sinaarsobrivi TvalsazrisiT mosalodneli
martivi formis nacvlad -av elementiani forma; amis mizezi,
vfiqrobT, pirvel rigSi is aris, rom -av elementiani formebi
gviandelia, rogorc miuTiTeben, Cveulebriv Tavs iCens XIX saukunidan (J. feiqriSvili). igulisxmeba, rom manamde martiv formebs ekisreboda im Sinaarsis gadmocemac, rasac dRes -av elementiani formebi gamoxatavs. es faqtic sakmaod xSirad iCens Tavs.
nasaxelar zmnebSi erTi da imave fuZisagan nawarmoebi martivi da rTuli (-av elementiani) formebi ar Segvxvedria. sa-

IV. zmnis morfologia

693

xelTa erTi nawili zmnur formebs -av elementiT iwarmoebs


(iTevzavebs, iburTavebs...), xolo, meore nawili _ martivad; -av
elementis gareSe (mefobs, bavSvobs, kacobs...). miuxedvad amisa,
mainc SeimCneva aSkara Sinaarsobrivi sxvaoba `iTevzava~ da
`imefa~ tipis formebs Soris. sxvaobas qmnis mimarTeba zmnis subieqtsa da fuZiT gadmocemul mniSvnelobas Soris (amis Taobaze
wina paragrafSi visaubreT).
rogorc vxedavT, martiv da rTul (-av elementian) formaTa Sinaarsobriv dapirispirebas sxvadasxva safuZveli aqvs Zireul da nasaxelar zmnebSi. es faqti TavisTavad svams sakiTxs imis
Sesaxeb, rom -av elementis morfologiuri funqcia ar aris martiv da rTul formaTa Soris arsebuli Sinaarsobrivi dapirispirebis gamoxatva.
rogorc Cans, enaSi ukve arsebulma formebma (martivma da
rTulma) gadainawiles aseve enaSi ukve arsebuli gansxvavebuli
Sinaarsi. formaTa Soris amgvari Sinaarsobrivi sxvaoba gviandeli Cans da esec aris mizezi imisa, rom Sinaarsobrivi dapirispireba sistemebr ar aris gatarebuli.
gvinda yuradReba mivaqcioT ramdenime konkretul SemTxvevas.
igundava, icigava, ikoWava formebSi v fonetikur CanarTad, xmovanTgasayarad aris miCneuli. winamvali a ki _ Sesabamisi saxelis fuZiseul xmovnad. aRniSnul nasaxelar zmnaTa amgvari analizis safuZveli is aris, rom saTanado saxeli xmovanfuZiania. zemoT imis Taobazec visaubreT, rom `xmovanze fuZedaboloebul saxelTagan zmnaTa warmoeba orgvaria: SeiZleba, rom
bolokiduri xmovani Seikvecos da SeiZleba saxelis fuZe Senaxul iqnes mTlianad~ (a. SaniZe). icigava, igundava, ikoWava
formebSi ivaraudeba, rom saxelis fuZe (ciga, gunda, koWa) ucvleladaa warmodgenili.
vfiqrobT, aRniSnul zmnur formebSi SesaZlebelia imave
-av elementis gamoyofa, rac `iTevzava~ tipis zmnebSi dastrudeba.
sakiTxis gadawyvetisaTvis saWiroa gaviTvaliswinoT, Tu
rogor icvleba saxeluri fuZeebi maTgan zmnuri formebis warmoebis dros.
Tu im fonetikur procesebs gaviTvaliswinebT, rac erTze-

694

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

metmarcvlian xmovanfuZian kvecad saxelebSi xdeba _ ciga, gunda, koWa, kafia, ena, cigura da sxva, saxeluri fuZeebisagan
warmoebul zmnur formebSi bolokiduri xmovnis dakargvaa mosalodneli, es ki i-cig-av-a, i-gund-av-a, i-koW-av-a, kafi-a(v)-obs,
cigur-a(v)-obs, ena-(v)-obs formebSi -av elementis gamoyofis
saSualebas gvaZlevs. am formebSi -av elementis gamoyofas mxars
uWers maTi Sinaarsobrivi mxaris gaTvaliswinebac: mimarTeba subieqtsa da fuZiT gadmocemul mniSvnelobas Soris iseTia, rogorc `iTevzava~ tipis zmnaTa SemTxvevaSi: subieqti moqedebas asrulebs fuZeSi warmodgenili saxeliT aRniSnuli sagniT an saganze:
cigaobs _ cigiT srialebs,
gundaobs _ Tovlis gundebis sroliT vinmesTan TamaSobs,
koWaobs _ kos TamaSobs (koWi || koWa),
enaobs _ ena, ambavi miaqvs-moaqvs,
cigaraobs _ cigurebiT srialebs.
amgvarad, momxdari fonetikuri procesisa da Sinaarsobrivi mxaris gaTvaliswineba am formebSi imave -av elements gamogvayofinebs, rac `iTevzava~ tipis zmnebSi dasturdeba.

IV. 5.6. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi.


wKvetilis warmoeba.
IV. 5.6.1. wyvetilis warmoebis tipis gansazRvrisaTvis.
wyvetlis warmoebaSi ZiriTadad or jgufs gamoyofen: a) uniSnos, romelic rig SemTxvevaSi miiRebs narTaul i-s da b) -e sufiqsians.
zmnuri kategoriebisa da morfologiuri tipebis gaTvaliswineba ver agvixsnis wyvetilis warmoebis sakiTxs. sxvagvarad,
zmnuri kategoriebi da morfologiuri jgufebi ar gansazRvravs
wyvetilis warmoebis tips.
wyvetilis warmoebaSi gadamwyveti mniSvneloba eniWeba
sayrdeni morfemis struqturas. gansxvavebulia viTareba imis
mixedviT, sayrdeni morfema marcvlovania Tu umarcvlo; marcvlovanTagan _ nulTan monacvle xmovnis Semcvelia Tu ara. aqve davZenT: roca vsaubrobT sayrdeni morfemiseuli xmovnis
nulTan monacvleobaze, mxedvelobaSi gvaqvs monacvleoba-armo-

IV. zmnis morfologia

695

nacvleoba wyvetilis formebSi. SeiZleba sayrdeni morfemiseuli


xmovani saerTod nulTan monacvleobdes, magram gansaxilveli
mwkrivis formebSi xmovani SenarCunebuli hqondes; mag.: awmyo _
v-Sl-i, v-Tl-i... wyvetili _ v-Sal-e, v-Tal-e... aseT SemTxvevaSi
sayrden morfemas nulTan armonacvle xmovnis Semcvels vuwodebT, radgan saubari gvaqvs wyvetilis warmoebaze.
warmoebis tipze msjelobisas mxedvelobaSia miRebuli subieqturi pirveli da meore piris formebi, radgan mawarmoeblebi
sruli saxiT aq aris warmodgenili. subieqturi mesame piris
formebSi piris niSanTa gavleniT momxdar fonetikur procesTa
Sedegad warmoebis tipis garCeva, ZiriTadad, ar moxerxda.
IV. 5.6.2. -i elementiani wyetili. wyvetilSi zmnaTa erTi
jgufi subieqturi I da II piris formebSi -i elements dairTavs.
saTanado enobrivi masalis analizi adasturebs, rom gansaxilvel mwkrivSi -i elementi yvelgan erT da imave odenobad ar SeiZleba CaiTvalos.
-i elementiani wyvetilis warmoebaSi ori SemTxveva unda
gairCes: erTi, roca I da II piris formebSi -i elementi Tavisuflad monacvleobs nulTan da meore, roca am formebSi -i elementi ar monacvleobs nulTan.
Tu sayrdeni morfema marcvlovania da dro-kiloTa meore seriis garkveul formebSi (e. i. saTanado fonetikur garemocvaSi) xmovans kargavs, wyvetili -i elementiT iwarmoeba an
uniSnodaa warmodgenili (uniSno tipi warmoebisa amJamad SedarebiT iSviaTia). aGniSnuli kanonzomierebisaTvis ara aqvs mniSvneloba, sayrdeni morfema Zireulia Tu sufiqsuri:
a) sayrdeni morfema Zireulia:
mov-kal-i mov-kal
mo-kal-i mo-kal
mo-kl-a

mov-kal-i-T
mo-kal-i-T
mo-kl-es

am tipis zmnebia: a) a xmovniani Zireuli morfemiT: Sev-kari (Se-kr-a), mov-xan-i (mo-xn-a), dav-wan-i (da-wn-a), dav-Zar-i (da-Zra) da sxva; b) e xmovniani Zireuli morfemiT: gavi-nZer-i (gai-nZr-

696

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

a), gav-Wer-i (ga-Wr-a), gav-cer-i (ga-cr-a), gavi-qec-i (gai-qc-a) da


sxva.
warmoebis tipi ar icvleba, roca sayrdeni morfema iseTi
sufiqsia, romlis xmovanic garkveul fonetikur garemocvaSi monacvleobs nulTan. axal qarTulSi dro-kiloTa meore seriis
formebTan amgvari sufiqsuri sayrdeni morfema ara gvaqvs, magram Zvel qarTulSi gvqonda; mxedvelobaSi gvaqvs pirdapiri obieqtis mravlobiTis -en (romelic Sesabamisi vnebiTis formebSic
gadahyveboda zmnas) da vnebiTi gvaris -en mawarmoeblebi. Zveli
qarTulis monacemTa moSveliebas arsebiTi mniSvneloba aqvs. kerZod, dgindeba, rom kanonzomiereba sakmaod Zveli da gavrcelebuli Cans. garda amisa, naSTis saxiT axal qarTulSi SemogvrCa
pirdapiri obieqtis mravlobiTobis aGmniSvneli -en sufiqsiani
formebi; maT gamoyenebas umetes SemTxvevaSi, marTalia, stiluri
daniSnuleba SeiZleba hqondes, magram sakiTxis ganxilvisaTvis
mniSvnelovania:
weros wvivni davlewen (a. WavW.).
siskar da marex me TviT Cavaqren Cauqrobelma da kvlav aRvanTen, viT mzeman _ mTvare (g. jab.).
-en sufiqsi, ZiriTadad, vnebiTis formebma Semogvinaxa:
davkocneT erTmaneTi da gaviKareniT (ilia).
daizardeniT, qalebo (vaJa).
aRmarTTan urmebs davewieniT da nabijiT gavyeviT ukan (ek.
gab.).
sastikad viZlieniT da guli gatyda gmirulad mebrZolis
(v. barn.).
guSin sadilidan pirdapir iq gaipareniT? (n. Siuk.).
SevemtkiceniT, maTni varT da Cvenni arian (o. Cx.).
Sen Tu musika ar gawuxebs, Cven davixoceniT (m. berZ.).
rogorc cnobilia, pirdapiri obieqtis mravlobiTobisa da
vnebiTi gvaris aRniSnuli mawarmoeblebi wyvetilis pirveli da meore piris formebSi sruli saxiT iyo warmodgenili, mesame pirSi
xmovani reducirdeboda. zemoganxiluli SemTxvevebis msgavsad, wyvetili aqac an uniSnoa, an dairTavs -i elements (ZiriTadad mravlobiTis formebSi). mniSvneloba ara aqvs Zireuli morfemis tips:
a) Zireuli morfemiseuli xmovani monacvleobs nulTan:

IV. zmnis morfologia

mov-kl-en
moh-kl-en
mo-kl-n-a

697

mov-kl-en-i-T
moh-kl-en-i-T
mo-kl-n-es

b) Zireuli morfemiseuli xmovani ar monacvleobs nulTan:


dav-xat-en
dah-xat-en
da-xat-n-a

dav-xat-en-i-T
dah-xat-en-i-T
da-xat-n-es

aseve iwarmoebs wyvetilis formebs -en sufiqsiani vnebiTebic:


ganv-kac-en
ganh-kac-en
gan-kac-n-a

ganv-kac-en-i-T
ganh-kac-en-i-T
gan-kac-n-es

amgvarad, Tu sayrdeni morfema aris marcvlovani da namyo


ZiriTadis subieqturi mesame piris formebSi kargavs xmovans,
zmnuri forma dairTavs -i elements, romelic Tavisuflad monacvleobs nulTan. ganxilul tips warmoebisas vuwodebT wyvetilis warmoebis I yalibs (nulTan monacvle xmovnis Semcveli
sayrdeni morfema + i || 0).
gamoiyofa zmnaTa erTi jgufi, romelic wyvetils -i elementiT iwarmoebs, magram sxvaoba zemoT ganxiluli I yalibis
zmnebTan is aris, rom es -i elementi Tvisobrivad gansxvavebulia, igi ar monacvleobs nulTan: Tu gvaqvs movkal || movkal-i
tipis formebi, ar gvxvdeba gavTb-i || gavTb paraleluri formebi. am faqts arsebiTi mniSvneloba aqvs gansaxilveli tipis zmnaTa formobrivi analizisas.
zmnaTa im jgufs, romelTa wyvetilSi gamovlenili -i elementi ar monacvleobs nulTan, vuwodebT wyvetilis warmoebis
II yalibs.
meore yalibis
zmnebSi ZiriTadad sami morfologiuri
jgufi gamoiyofa: a) -am TemisniSnianebi, b) doniani vnebiTebi da
g) `uniSno vnebiTTa~ erTi nawili (am zmnaTa morfologiuri
Taviseburebebi rom arafer SuaSia wyvetilis warmoebasTan dakavSirebiT, isic adasturebs, rom uniSno vnebiTTa erTi nawili
_ gavZexi, davTveri, gavqeri... _ I yalibSi Tavsdeba, nawili ki II
yalibSi Semodis).
ganvixilavT cal-calke meore yalibis zmnaTa jgufebs:

698

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

-am TemisniSniani yvela zmna wyvetils -i elementiT iwarmoebs (a. SaniZe, 1973, gv. 427). amgvar zmnaTa raodenoba arcTu
didia. -am TemisniSnian zmnaTa wyvetilSi sayrdeni morfema Zireulia da, rac mTavaria, umarcvlo:
dava-b-i (vab-am)
dava-sx-i (va-sx-am)
dav-dg-i (vdg-am)
Semovi-rty-i (Semovirty-am)
gava-rTx-i (varTx-am) dava-rqv-i (davarqv-am davarqm-ev)
gav-Tqv-i (gavTqv-am)
Cavi-cv-i (Cavicv-am)
Sev-sv-i (Sevsv-am)
`uniSno vnebiTTa~ erTi, mcire, nawili pirvel yalibSi
Tavsdeba (gavZexi, davTveri, gavqeri...); am tipis zmnaTa meore nawilis Zireuli morfema wyvetilis yvela formaSi umarcvloa da
II yalibis paradigmas gvaZlevs:
Sev-krT-i
Se-krT-i
Se-krT-a

Sev-krT-i-T
Se-krT-i-T
Se-krT-nen

aseve iuRvlis zmnebi: gav-Tb-i, gav-xm-i, dav-dn-i...


sayrdeni morfema umarcvlo aqvs da wyvetilSi -i elements
dairTavs doniani vnebiTi. faqtobriv, Zvelsa da axal qarTulSi
ar dasturdeba doniani vnebiTis pirveli da meore piris formebi (mxolobiTsa da mravlobiTSi), rom am elements ar dairTavdes.
meore yalibis zmnaTa morfologiuri jgufebis ganxilvam
gviCvena, rom am yalibis zmnaTa ZiriTad nawilSi istoriulad
marcvlovani kumSvadi sayrdeni morfema igulisxmeba; magram istoriuli viTareba amJamindel mdgomaroebas ar unda gansazRvravdes. -i elementis gamovlena gansaxilveli tipis zmnaTa
wyvetilis formebSi araa odindeli marcvlovnobis Sedegi. wyvetilis warmoebaSi arsebiTi mniSvneloba eniWeba mxolod da mxolod sayrdeni morfemis amJamindel struqturas (es ufro cxadad warmoCndeba, roca SevexebiT paralelur warmoebas wyvetilisas). aqedan gamomdinare, marTebuli Cans dakvirveba (v. Tofuria), rom -i elements dairTavs umarcvlo sayrdeni morfema.
ra gvaZlevs safuZvels meore yalibis gamoyofisas; xom ar
SeiZleba -i elementiani yvela zmnis erT yalibSi moqceva da we-

IV. zmnis morfologia

699

sis amgvarad Camoyalibeba: -i elements dairTavs namyo ZiriTadSi kumSvadi da umarcvlo sayrdeni morfema?
ra Tqma unda, ara. aq ueWveladaa gasaTvaliswinebeli -i
elementis Tvisoba da qmedebis unari. -i elementi, rogorc miuTiTeben, `ufunqcioa~, gaCenilia Tanxmovangasayarad I da II subieqturi piris mravlobiTis formebSi, Semdeg gadavida mxolobiTSi. mkvlevarTa umravlesoba amgvarad xsnis -i elementis
arsebobas I da II yalibis zmnebTan, Tumca imasac SeniSnaven, rom
SesamCnevia sxvaoba am elementis gamoyenebis TvalsazrisiT marcvlovan da umarcvlo fuZeebTan: `narTauli i... TanxmovanT gasayarad aris gaCenili mravlobiTSi da iqidan mxolobiTSia
gadasuli. es i dGes mxolobiTisaTvis aucilebelia umarcvlo
fuZeebSi, sxvebSi ki aucilebeli araa, Tumca ki misi darTva Cveulebrivia~ (a. SaniZe).
sadavoa namyo ZiriTadSi gamovlenili -i elementis yvela
SemTxvevaSi erT da imave odenobad miCneva.
jer erTi, Tu -i elementi pirveli da meore yalibis zmnebTan erTi da igive odenobaa, ratom aris, rom I yalibis zmnaTa
paraleluri formebi arsebobs -i elementiTa da mis gareSe:
mov-kal || mov-kal-i..., xolo meore yalibis zmnebSi ar gvxvdeba
amgvari SemTxvevebi; gvaqvs dav-dg-i, gav-Tb-i, avSen-d-i, magram
ara gvaqvs dav-dg, gav-Tb, avSen-d da sxva.
meorec, Tu pirveli yalibis zmnebSi -i elementi sayrdeni
morfemis xmovanze gavlenis unars moklebulia, ver kargavs mas
(mov-kal-i da ara mov-kl-i), amas ver vityviT II yalibis zmnebTan
gamovlenil -i elementze. yvela mosalodnel SemTxvevaSi aq
sayrdeni morfema SekumSulia (gav-Tb-i || ganv-tef-i, gav-xm-i ||
ganv-em-i...). xmovnis reduqciis gamomwvevi sxva faqtori, garda -i
elementis gavlenisa, am SemTxvevaSi, vfiqrobT, gamoricxulia.
amdenad, II yalibis zmnebTan gamovlenili -i elementi arsebiTi xasiaTis sxvaobas avlens I yalibis zmnebTan dadasturebul
-i elementTan: ar monacvleobs nulTan da kargavs sayrdeni morfemiseul xmovans.
es ki svams sakiTxs imis Sesaxeb, rom -i elementi sxvadasxva
odenobad unda iqnes miCneuli I da II yalibis zmnebTan.
meore yalibis zmnebi istoriulad pirveli yalibisaa.
yalibis Secvla, axali yalibis Seqmna donian vnebiTebSi unda

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

700

dawyebuliyo, Zvelsave qarTulSi es procesi ukve damTavrebulia. sxva tipis zmnebTan ki Cven Tvalwin xdeboda; -am TemisniSnianebSi ukve dasrulebuli saxe miiRo, xolo `mesame tipis~ vnebiTis zogi zmna dResac pirvel yalibSi Sedis; gvaqvs paraleluri warmoebis SemTxvevebic: davTveri || davTvri, gavqeri || gavqri, davSveri || davSvri...
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, meore yalibis zmnebi SeiZleba amgvarad davaxasiaToT: umarcvlo sayrdeni morfema + -i elementi, romelic ar monacvleobas nulTan.
IV. 5.6.3. -e sufiqsiani wyvetili. wyvetilSi zmnaTa erTi
jgufi I da II subieqturi piris formebSi -e sufiqss dairTavs. e sufiqsiani wyvetilis warmoebaSi ori SemTxveva unda gairCes:
erTi, roca am formantiT warmoebul zmnebs mesame subieqturi
piris niSnad -a sufiqsi moudis da, meore, roca subieqturi mesame piris niSnad -o sufiqsi aqvs. pirveli maTgani meorisagan
kidev erTi arsebiTi mniSvnelobis sxvaobas avlens, kerZod, gansxvavebulia maTi sayrdeni morfemebic.
-e sufiqss dairTavs da -a-s miiRebs subieqturi mesame piris niSnad iseTi zmnebi, romelTa sayrdeni morfema marcvlovania da meore seriis formebSi ar kargavs xmovans. ara aqvs mniSvneloba imas, sayrdeni morfema Zireulia Tu sufiqsuri _ Cveneba yovelTvis erTgvaria:
a) sayrdeni morfema Zireulia:
gav-Sal-e
ga-Sal-e
ga-Sal-a

ava-Sen-e
aa-Sen-e
aa-Sen-a

mov-drik-e
mo-drik-e
mo-drik-a

Sev-Rob-e
Se-Rob-e
Se-Rob-a

mova-dun-e
moa-dun-e
moa-dun-a

b) sayrdeni morfema sufiqsuria:


movakvl-evin-e
moakvl-evin-e
moakvl-evin-a

davawer-in-e
daawer-in-e
daawer-in-a

rogorc vxedavT, SeiZleba zmna am mwkrivis sxva formebs


sxvagvarad iwarmoebdes, magram warmoebis nulTan armonacvle
xmovnis Semcveli sufiqsiT garTuleba wyvetilis warmoebis tips

IV. zmnis morfologia

701

cvlis: gav-Wer-(-i), magram gavaWr-evin-e... sxva SemTxvevaSi uSualo da SualobiTi kontaqtis formaTa amgvari Senacvleba warmoebis tipis Secvlas ar gamoiwvevs, Tu sayrdeni morfemis
struqtura ar Seicvleba: gava-keT-e _ gavakeTeb-in-e. es kidev
erTi dadasturebaa imisa, rom wyvetilis warmoebis ganmsazRvreli ZiriTadad sayrdeni morfemis struqturaa.
amgvarad, wyvetilis warmoebaSi kidev erTi yalibi gamoiyo,
romelic SeiZleba ase daxasiaTdes, marcvlovani ukumSveli
sayrdeni morfema + -e sufiqsi. warmoebis am tipisaTvis niSandoblivia subieqturi mesame piris niSnad -a sufiqsi. namyo ZiriTadis warmoebis am tips vuwodebT mesame yalibs.
mesame yalibis zmnebs aSkarad upirispirdeba da sxvagvar
yalibs qmnis zmanTa is jgufi, romelic wyvetils aseve -e sufiqsiT iwarmoebs, magram mesame subieqturi piris niSnad moudis -o
sufiqsi. yvela am zmnis sayrdeni morfema umarcvloa.
amgvarad, umarcvlo sayrdeni morfema da I da II pirSi wyvetilis -e mawarmoebeli aris aucilebeli piroba imisaTvis, rom
subieqturi mesame piris niSnad -o sufiqsi gamovlindes. sxvagvarad: subieqturi mesame piris -o sufiqsi yovelTvis varaudobs I
da II pirSi -e mawarmoebels (wesi piruku ar moqmedebs). es kanonzomiereba Cans:
ava-g-e
aa-g-e
aa-g-o

gava-Tb-e
gaa-Tb-e
gaa-Tb-o

dava-tkb-e
daa-tkb-e
daa-tkb-o

dava-frTx-e
daa-frTx-e
daa-frTx-o

amgvar yalibs _ umarcvlo sayrdeni morfema + -e sufiqsi


I da II pirSi da -o sufiqsi III pirSi _ vuwodebT wyvetilis
warmoebis meoTxe yalibs.
meoTxe yalibis zmnaTa raodenoba arcTu didia. maTi ricxvi `qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis~ (qegl) mixedviT
cxra aTeuls aRwevs. sayrdeni morfema SeiZleba iyos calTanxmovniani (ava-g-e _ aa-g-o, avi-R-e _ ai-R-o, Seva-q-e _ Sea-q-o...),
orTanxmovniani (gava-gd-e _ gaa-gd-o, dav-gm-e _ da-gm-o, dav-Tm-e
_ da-Tm-o...), samTanxmovniani (Seva-krT-e _ Sea-krT-o, dava-tkb-e
_ daa-tkb-o, vu-mtr-e _ u-mtr-o...) da oTxTanxmovniani (davafrTx-e _ daa-frTx-o, dave-yrdn-e _ dae-yrdn-o. vi-grZn-e _ igrZn-o...).

702

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

aqve, ueWvelia, Tavs iCens erTi sakiTxi: Tu wyvetilis warmoebis tipis gansazRvrisaTvis gadamwyveti mniSvneloba sayrdeni
morfemis struqturas eniWeba, rogor unda aixsnes is faqti,
rom II da IV yalibis zmnaTa sayrdeni morfema struqturulad erTgvaria _ umarcvlo da zog SemTxvevaSi SekumSuli (erTi mxriv,
dava-b-i, gav-Tb-i... da, meore mxriv, ava-g-e, gava-Tb-e...). miviGeT: a)
erTgvarovani sayrdeni morfema da gansxvavebuli warmoeba (gavSr-i _ gava-Sr-e...) da, piriqiT, b) gansxvavebuli struqturis
sayrdeni morfema da erTgvari warmoeba (ava-Sen-e _ avi-R-e).
faqtis istoriis gaTvaliswineba movlenas agvixsnis. kerZod, dgindeba, rom -e sufiqsi mesame da meoTxe yalibis zmnebSi
geneturad gansxvavebuli odenobebia.
IV yalibis zmnebSi -e sufiqsi -ev-idan momdinare Cans, III
yalibis zmnebSi ki _ TavisTavadi, damoukidebeli mawarmoebeli.

IV. 5.6.4. Taviseburebani wyvetilis warmoebaSi


IV. 5.6.4.1. uniSno tipi warmoebisa. wyvetilis warmoebis I
yalibis zmnebi I da II piris formebs uniSnod iwarmoeben an dairTaven e. w. `ufunqcio~ -i-s.
axal qarTul saliteraturo enaSi warmoebis uniSno tipi
Zalze iSviaTia: Cveulebriv -i elementma daimkvidra adgili wyvetilSi subieqturi I da II piris formebTan rogorc mravlobiTSi, aseve mxolobiTSi. I yalibis zmnaTa uniSno variantebi ZiriTadad brZanebiT winadadebebSi dasturdeba, Tumca aris SemTxvevebi kiTxviT da TxrobiT winadadebebSi maTi gamoyenebisa:
a) brZanebiTi:
aq moeTer, aqa, Se unamuso! (ek. gab.).
maS, es miTxar, kaco! (vaja).
aba, patara xans dadeg, Tu myral gubed ar gadaiqce!
(ilia).
dedi, oriod puri momec! (x. s.).
cxviri momWer, Tu eseni boTlebis mrecxavebi arian (n. Siuk.).
gauZex stumrebs (g. Sar. 8).
b) kiTxviTi:
xuTkunWulav, gaxvel xids Tu ara? (x. s.).
gaZex, meliav, Tu arao? _ hkiTxa ofofma (iqve).

IV. zmnis morfologia

703

rad momaswar am dResa? (akaki).


maxvili hkar da ar gaxsovs? (g. Sar.).
g) TxrobiTi:
warmovudeg fexzed da CamovarTvi gamowvdili xeli (ilia).
me davkar fexi da gavvardi yaCaRad (iqve).
xelebi uSnod gavikar barZayebzed (vaJa).
uTxar, axlave gamogzavnos (a. cag.).
vigrZen raRac SiSi (n. Siuk.).
Seswavlili masala gviCvenebs, rom uniSno formaTa gamoyenebis sixSire metia XIX saukunis mweralTa enaSi, vidre XX saukunisaSi. prozaul teqstebSi uniSno wyvetili Tanamedrove qarTulSi, Cveulebriv, naklebad gvxvdeba; aramxatvrul teqstebSi
amgvari warmoeba gamoricxulia. uniSno tipi warmoebisa ZiriTadad poeturi teqstebisaTvisaa damaxasiaTebeli:
megobrobav, Svebis varskvlavad aRgvegzen (g. orb.).
mexrev, gaukar Svindasa, cota zarmaci xaria (r. erisT.).
iyav amier SeCvenebuli (akaki).
gamarjoba, Sofero, mican? ai, dedasa! (galaktioni).
Zils mivec Tavi wuTiT daRlilma (m. leb.).
gadarCi maSin, rodesac giTxar: dReidan me var patroni Seni (m. may.).
cxadia, aseT SemTxvevebSi uniSnoba umetesad leqsis saWiroebiTaa gamowveuli _ marcvalTa raodenoba ganmsazRvreli
Cans.
zog SemTxvevaSi uniSno variantis daniSnuleba arqauli
stilis Seqmnaa. mravlad dasturdeba msgavsi formebi istoriul
Temebze Seqmnil originalur Tu naTargmn literaturul ZeglebSi. am mxriv personaJisa da avtoris metyveleba sxvaobas gviCvenebs. CvenTvis saintereso formebi ZiriTadad personaJTa metyvelebisaTvisaa damaxasiaTebeli:
Seib maxvili (akaki).
aSot, sayvarelo, miTxar, manugeSe (v. barn.).
iqmen sruliad morCili Cemi (iqve).
ganved Cemgan, macduro boroto (iqve).
asulsa Cemsa gaacan erisTavni (g. Sar.).
gvqmen erTpirada (o. Cx.).

704

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

rao, dunai, nuTu ver mican? (bilin.).


nestian miwaSi damfal mkerdamde (iqve).
amgvar SemTxvevebSi mravlobiTis uniSno variantebic dasturdeba:
dRes scanT ra,
ras moveswarT,
viTar SeiZelT
aha, gadarCa, is

Tavadno, Cveni nebani... (g. Sar.).


ra dRe dagvadga (o. Cx.).
gadatana esden vaebis (iqve).
gadarCa, kvlav gamovixsenT (iqve).

msgavsi formebi mweral o. CxeiZis mxolod istoriuli xasiaTis poetur nawarmoebebSi davadastureT. ori faqtoris gaTvaliswineba ueWvelia: stilis arqaizacia da frazis ritmuloba. avtorisaTvis uniSno da -i elementiani variantebi formobrivad gansxvavebuli da funqciurad identuri odenobebia, romlebic saWiroebis SemTxvevaSi Tavisuflad SeiZleba Seenacvlon
erTmaneTs. es gansakuTrebiT aSkarad igrZnoba im SemTxvevaSi,
roca erTsa da imave frazaSi erTi da imave zmnis paraleluri
variantebia warmodgenili:
ganved, uJmuro, Camomexsen, hoi, ganvedi (o. Cx.).
gviTxar, o, gviTxar, rame gviTxar, gviTxari rame (iqve).
RerTo mixsen, Sen damixseni, mxsnelo yovelTa (iqve).
im faqts, rom uniSno variantebi frazaSi win uswrebs
-i elementian variantebs, sakiTxTan dakavSirebiT raime arsebiTi
mniSvneloba ar unda hqondes. es mwerlis individualuri stilis Tavisebureba Cans. aseve mwerlis individualuri stilis
Taviseburebad unda miviCnioT uniSno wyvetilis gamoyenebis zogi SemTxveva al. WavWavaZis poeziaSi:
mamcen mnaTobo... risgan gaqvs Wmunva da sneuleba (a. WavW.).
aw Cemda Sesazarad, gardageqec Soraelad (iqve).
moved TagTir xSulis gulis saxebad (iqve).
mas mnaTs uTxarT Wmunvani Cemni sruliad (iqve) da sxva.
zogjer amgvari SemTxvevebi SeiZleba gavigoT, rogorc `poeturi licencia~.
amgvarad, wyvetilis uniSno variantebi Tanamedrove qar-

IV. zmnis morfologia

705

TulSi mxatvruli teqstebisTvisaa damaxasiaTebeli; prozaul


nawarmoebebSi ZirTiadad personaJTa metyvelebaSi gamoiyeneba da
mas garkveuli stiluri daniSnuleba ekisreba.
IV. 5.6.4.2. zogadad subieqturi III piris -o sufiqsis gamovlenis pirobaTa Sesaxeb. wyvetilSi subieqturi mesame piris
-o sufiqsis arsebobisaTvis ori pirobaa aucilebeli: a)
sayrdeni morfema (am SemTxvevaSi martivi fuZe) unda iyos
umarcvlo da b) wyvetilis mawarmoebeli _ -e sufiqsi. es kanonzomierebaa.
Tu am pirobaTagan erT-erTi ar aris daculi, maSin subieqturi mesame piris niSnad namyo ZiriTadSi -a sufiqsi iqneba
warmodgenili:
a) gvaqvs umarcvlo fuZe (sayrdeni morfema), magram namyo
ZiriTads -i elementi awarmoebs:
dava-b-i
daa-b-i
daa-b-a

gavu-Sv-i
gau-Sv-i
gau-Sv-a

v-Tqv-i
Tqv-i
Tqv-a

b) namyo ZiriTadis mawarmoebelia


sayrdeni morfema marcvlovania:
gav-Tal-e
ga-Tal-e
ga-Tal-a

ava-Sen-e
aa-Sen-e
aa-Sen-a

Sev-krib-e
Se-krib-e
Se-krib-a

-e

sufiqsi,

magram

davawer-in-e
daawer-in-e
daawer-in-a

Tumca saliteraturo qarTulSi dasturdeba iseTi SemTxvevebic, roca subieqtur mesame pirs -o sufiqsi gamoxatavs,
aRniSnuli ori piroba -o-s gamovlenisa ki ar aris daculi. rogorc aRvniSneT, iseTi faqtebic gvxvdeba, roca erTi da imave
zmnis subieqtur mesame pirSi paralelurad -a da -o sufiqsebia
warmodgenili. Cveni Semdgomi msjeloba amgvari gamonaklisebis
axsnas isaxavs miznad.
IV. 5.6.4.3. Kav fuZis Semcvel zmnaTa wyvetilis Sesaxeb.
y a v fuZis Semcveli rogorc absoluturi, aseve relatiuri
formebi wyvetilis pirveli da meore piris formebs uniSnod
(resp. -i elementiT) iwarmoebs:

706

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

vi-yav-(i)
i-yav-(i)

uar-v-yav-(i)
uar-yav-(i)

mesame pirSi mosaldneli i-yv-a, uar-yv-a formaTa nacvlad


iyo, uar-yo formebia normatuli. cnobilia, rom o va kopleqsis Serwymis Sedegadaa miRebuli. saliteraturo qarTuli enis
uZveles ZeglebSi mxolod o xmovniani formebia dadasturebuli.
fonetikuri procesis safuZvelze warmoqmnili o sufiqsad iqna
gaazrebuli.
is faqti, rom iKo, uar-yo formebSi fonetikur niadagze
warmoqmnili o sufiqsad iqna gaazrebuli, aris mizezi imisa,
rom kanonzomierebis ZaliT (-o gulisxmobs subieqtur I da II
pirSi -e sufiqss), sasaubro enaSi Tavi iCina -e sufiqsianma
formebma: uar-v-yv-e, uar-yv-e. amgvari formebi samwerlobo enaSic dasturdeba:
pirvelma me uarvyve misi debulebebi! (o. Cx.).
rogorc vxedavT, istoriulad fonetikur safuZvelze
miRebulma amJamad normatulma subieqturi mesame piris -o sufiqsianma formam `paradigmis gasworebis~ mizniT enaSi axali
formebi gaaCina. TavisTavad faqti -o-s gamovlenisaTvis saWiro
pirobaTa principul dasabuTebad gvesaxeba.
IV. 5.6.4.4. Caico (Caicva) tipis formebi samwerlobo enaSi. samwerlobo enaSi asaxva pova iseTma formebma, rogoricaa: gagiSo (`gagiSva~), Caico (`Caicva~) gamoarTo (`gamoarTva~) da sxva:
rom gagiSo, Cemi sulic Tan unda gagayolo (ilia).
arc mwvadi daswo da arc Samfuri (iqve).
Caico tanTa (vaJa).
dakodils xeli mouso (r. erisT.).
gamoarTo mRvdels metrikuli mowmoba (e. nin.) da sxva.
warmodgenili zmnebi meore yalibisaa da, amdenad, araa mosalodneli subieqturi mesame piris niSnad -o sufiqsi. msgavsi
formebi ZiriTadad XIX saukunis mweralTa enisTvisaa damaxasiaTebeli da saliteraturo enis TvalsazrisiT aSkara dialeqtizmebia: -o yvela SemTxvevaSi -a sufiqsis v-sTan Serwymis Sedegia,
faqti moqmedi fonetikuri procesis asaxvaa. saanalizo formaTa
umarTebulobis mtkiceba subieqturi mesame piris -o sufiqsis

IV. zmnis morfologia

707

gamovlenis pirobaTa gaTvaliswinebiTac xerxdeba: marTalia, wyvetilSi sayrdeni morfema umarcvloa, magram nakvTis mawarmoeblad ara gvaqvs -e sufiqsi.
IV. 5.6.4.5. `Sereuli paradigmebi~ wyvetilis warmoebaSi.
gamoiyofa zmnaTa erTi jgufi, romelTa fuZeSi v Tanxmovani ar
aris, wyvetilis I da II piris formebSi uniSnoa an -i elements
dairTavs da III piris niSnad -o sufiqsi gvaqvs:
Se-v-i-pyar-(i)
Se-i-pyar-(i)
Se-i-pyr-o

Se-v-i-pyar-i-T
Se-i-pyar-i-T
Se-i-pyr-es

msjelobiTisaTvis mravlobiTis magaliTebs mniSvneloba ara


aqvs, amitom mxolobiTis formebs davemyarebiT.
am tipis zmnebia:
vi-grZen-(i)
vi-can-(i)
mova-swar-(i)
miva-gen-(i)
gamova-kel-(i)
dava-myen-(i)
Sev-Zel-(i)

i-grZen-(i)
i-can-(i)
moa-swar-(i)
mia-gen-(i)
gamoa-kel-(i)
daa-myen-(i)
Se-Zel-(i)

i-grZn-o
i-cn-o
moa-swr-o
mia-gn-o
gamoa-kl-o
daa-myn-o
Se-Zl-o

subieqturi mesame piris -o sufiqsis arseboba am formebSi


fonetikur safuZvelze ver aixsneba. am tipis zmnebs Zvel qarTulSi ZiriTadad subieqturi mesame piris niSnad -a sufiqsi
moudioda: Seipyr-a, agrZn-a, Seicn-a... -a sufiqsis -o-Ti Senacvlebas verc meoTxe yalibis zmnaTa analogias mivawerT: amgvari
ram ar momxdara am tipis (fuZekumSvad) zmnaTa did umravlesobaSi: mov-kal _ mo-kl-a; Sev-kar _ Se-kr-a, mov-xan _ mo-xn-a, gamov-xar _ gamo-xr-a...
axal qarTulSi gansaxilvel zmnebs subieqtur I da II pirSi
nulovani (resp. -i elementiani) warmoebis paralelurad -e sufiqsiani formebic moepovebaT: Sevi-pyar || Sevi-pyr-e, vigrZen
|| vi-grZn-e, mova-swar || mova-swr-e, miva-gen || miva-gn-e, gavican || gavi-cn-e, Cav-fal || Cav-fl-e, gamova-kel || gamova-kl-e,
Sevi-Zel || Sevi-Zl-e...

708

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

cad aRapyre xeli wyvili (s. Ciq.).


Seicne, moZme namdvili Turme ruseTSic gyolia (iqve).
ifiqre, ifiqre bednierebaze, Tuki erT niSans mainc mivagneT (`sab. xel.~ #9, 1977, 110).
uecrad Cavefle Rrma ZilSi (`cisk.~ #5, 1976, 17).
rodis SeigrZne, Tu SeigrZne tato bolomdi (v. gogol.).
zogan raGac Cavumate, zogan raGac gamovakle (g. petr.).
RmerTo, sakuTar sikvdils momaswre (`cisk.~ #1, 1981, 62).
Semaswore da damimyne sisxlze (s. Ciq.).
am formebSi gvaqvs is orive piroba, romelic aucilebelia
mxolobiTi ricxvis mesame subieqtur pirSi -o sufiqsis gamovlenisaTvis: umarcvlo fuZe da wyvetilis mawarmoebeli -e sufiqsi.
amgvarad, enaSi arsebuli paradigmis gverdiT Camoyalibda
axali paradigma:
Sevi-pyar-(i)
Sei-pyar-(i)
Sei-pyr-a

Sevi-pyr-e
Sei-pyr-e
Sei-pyr-o

meore, gviandeli, paradigmis mesame piris forma farTod


gavrcelda da daiWira winamorbedi paradigmis Sesabamisi formis
adgili (Tumca dialeqtebSi, da zogjer saliteraturo enaSic,
jer kidev SemogvrCa -a sufiqsiani formebi), rac ar momxdara
pirveli da meore piris formaTa SemTxvevaSi. amgvarad, miviReT
dReisaTvis normatuli paradigma:
Sevi-pyar-(i)
Sei-pyar-(i)
Sei-pyr-o
romelsac pirobiTad Sereuli paradigma SeiZleba vuwodoT. amiT gasagebi xdeba, Tu ratom aris -o subieqturi mesame
piris niSnad im SemTxvevaSi, roca pirvel da meore pirSi namyo
ZiriTadis mawarmoeblad ara gvaqvs -e sufiqsi.
Tu Sevipyar, gavican... zmnaTa SemTxvevaSi pirveli yalibis
formaTa paralelurad meoTxe yalibis formebi Camoyalibda,
dasturdeba sapirispiro movlenac _ meoTxe yalibis formis paralelurad pirveli yalibis formis gaCena: Zvel qarTulSi SeZleba zmnis wyvetilis formebi IV yalibiT iwarmoeboda:

IV. zmnis morfologia

709

rasaTvis Cuen ver SeuZleT gankurnebad mas? (m. DE, 17,


19).
kacman aman [iwy]o Snebad d[a ver Se]uZlo aRs[r]ulebad
(l. C, 14, 30).
paradigma aseT saxes iRebs:
Seu-Zl-e Seu-Zl-e-T
Seu-Zl-e Seu-Zl-e-T
Seu-Zl-o Seu-Zl-es
dRevandeli normatuli paradigmis (SeviZel _ SeiZel _
SeiZlo) mesame piris forma Zveli viTarebis asaxvaa, IV yalibis
paradigmidanaa aRebuli. I da II piris formebi gviandelia, II
yalibisaa:
Sevi-Zel
Sei-Zel
Sei-Zl-o
Sevipyar || Sevipyre tipis formebi paralelur variantebs
warmogvidgens rogorc I da II pirSi, aseve III pirSic (Tumca I
yalibis III piris forma amJamad iSviaTia, ufro damaxasiaTebeli
iyo XIX saukunis mweralTa enisaTvis):
eg aris svimon mefe, SeipyariT! (iakobi).
da cas miapyre fiqrebi wrfeli (s. Ciq.).
xelni aRapyra, moiwoda zecisa Zalni (r. erisT.).
igi dadianis Txovnas siamayiT moepyra (iakobi).
SiSma Seipyro solomoni (d. kld.).
ratom Segipyro aseTma azrma? (v. barn.).
sxvagvaria mdgomareoba gamaqer || gamaqre, mivagen || mivagne, gaviZer || gaviZre, SeviZel || SeviZle tipis zmnebTan, romelTa I da II piris formaTa paraleluri warmoeba dasturdeba
axal qarTulSi:
momkal, gamaqer (ilia).
aqre sanTeli, aqre, me mainc avanTeb mas (W. lomT.).
bolos mivageniT, magram dilas aqeT ki vdevT (p. kakab.).
ver Sevigne, ra sisulele Cavidine (`komunisti~, #22,
1982, 3).
gaviZer xanjali (ilia).
dambaCac gaviZre welidam (iqve).
dagyurebdi, veRar gavZel, loyiT kocna me mogpare (ilia).

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

710

saxlSi ver gasZle da damiWleqdi (ek. gab.).


I yalibis III piris forma ver davadastureT (gaaqr-a, gaiZra, miagn-a, gaZl-a), IV yalibisa ki _ Cveulebrivia: gaaqro, gaiZro,
miagno, gaZlo:
sad gaaqro amdeni kalmaxi, kacma ar icoda (g. wereT.).
iago ukan gadaxta da gaiZro xanjali (a. yazb.).
pepiam siaruli veRar SeZlo (ilia).
melam Citis budes miagno (iakobi).
amdenad, am zmnaTa I yalibis paradigma (Cveni masalis mixedviT) naklulia, IV yalibisa ki _ sruli:
gava-qer-(i)
gaa-qer-(i)
gaa-qr-o

gava-qr-e
gaa-qr-e

amitom, IV yalibis paradigmis III piris forma kisrulobs I


yalibis paradigmis Sesabamisi wevris rolsac: SeviZel _ SeiZel
_ SeiZlo; am SemTxvevaSic `Sereuli paradigma~ warmoiqmneba.
IV. 5.6.4.6. davdevi || davde tipis paralelur formaTa
Sesaxeb. qarTuli enis ganmartebiTi da orTografiuli leqsikonebi (qegl; v. Tofuria, i. gigineiSvili, 1998) paralelur, kanonzomier formebad warmogvidgens debs zmnis wyvetilis mesame
pirSi dadva || dado formebs.
gansaxilvel zmnaSi Zireulad d-s gamoyofen (arn. Ciqobava,
1938, gv. 270). e davde formaSi -ev formantis Tanxmovanmokvecili variantia, magram amJamad igi wyvetilis mawarmoeblad gaiazreba iseve, rogorc im zmnebSi, romlebic safuZvlad daedo IV
yalibs. Tavdapirvelad fonetikur niadagze warmoqmnili o (dadva || dad-o) aseve subieqturi mesame piris niSnad iqna gaazrebuli; amdenad, Zveli (I yalibis) paradigmis gverdiT axali (IV
yalibis) paradigma Camoyalibda:

Sdr.:

dav-dev-(i)
da-dev-(i)
dav-dv-a
ava-gev
aa-gev
aa-gv-a

dav-d-e
da-d-e
da-d-o
ava-g-e
aa-g-e
aa-g-o

IV. zmnis morfologia

711

Tu meore SemTxvevaSi amosavali (I yalibis) paradigma istoriis kuTvnilebaa, davdevi || davde zmnam orive yalibis paradigma Semogvinaxa da paralelur, Tanabaruflebian formebad
gvevlineba. dadva || dado paralelur formaTa gamoyenebas erTsa da imave mweralTan zogjer stiluri elferi dahkravs:
gigom wigni magidaze dasdva (d. kld.).
gigom amis gamo gadasdo wasvla (iqve).
o xmovnis asonansi Cans meore SemTxvevaSi gadasdo formis
xmarebis mizezi (saerTod, bgerweris sakiTxebi d. kldiaSvilis
prozaSi sagangebo yuradRebas iqcevs).
rac iTqva subieqturi mesame piris paralelur formaTa
Sesaxeb, igive daskvna unda gavrceldes maTi Sesabamisi pirveli
da meore subieqturi piris formaTa mimarTac: davdevi || davde, dadevi || dade aseve kanonzomieri, Tanabaruflebiani formebia (qarTuli enis ganmartebiT da orTografiul leqsikonebSi, samwuxarod, subieqturi I da II piris paraleluri formebi
araa warmodgenili, saWiroebas ki vgrZnobT).
IV. 5.6.4.7. darga dargo tipis paraleluri formebi.
samecniero literaturaSi aRniSnulia, rom subieqturi mesame
piris formebs paralelurad, -a da -o sufiqsebiT, iwarmoeben
Semdegi zmnebi: darga || dargo, morwya || morwyo, miuzRa || miuzRo, daarTa || daarTo (a. SaniZe; a. oniani). amaT rigSi unda
Cadges: momka || momko, ganerTxa || ganerTxo, damwysa || damwyso,
dauxSa || dauxSo, daixrCva || daixrCo...
subieqtur mesame pirSi paralelur formaTa arsebobis axsna
-a da -o sufiqsTa Tavisufali monacvleobiT gaWirdeba (Sdr. a.
oniani). darga da dargo sxvadasxva paradigmis wevrebia: -a sufiqsiani II yalibis formaa, -o sufiqsiani _ IV yalibisa:
dav-rg-i
da-rg-i
da-rg-a

dav-rg-e
da-rg-e
da-rg-o

samwerlobo enaSi yvela forma dasturdeba:


me gadmovrgi miwaze yvavili (W. lomT.).
ukrainaSi gadargi leqsi da moaSene qarTuli baRi (s. Ciq.).
kacad maSin xar saqebi, Tu es wesi wesad darge (ilia).

712

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

vazi gadmorga (qegl).


erTxel bavSvobisas mamas surda SeefurCqna vardis patara
Cirgvebi, romlebic dargo amaswinaT Tavis baRCaSi (iakobi).
subieqturi mesame piris -a da -o sufiqsiani formebi samwerlo enaSi TiTqmis Tanabari sixSiriT gvxvdeba; es faqti
`qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSic~ iCens Tavs: rg Ziris
Semcvel zmnebTan wyvetilis formebi warmodgenilia rogorc -a,
iseve -o sufiqsiT: darga, gadarga, miarga, gadmorga, Semorga,
gadaurga _ Semoargo, Cargo, wargo, Sergo, daurgo, waurgo.
mdgomareoba TiTqmis aseTivea am tipis sxva zmnaTa SemTxvevaSic:
awya, dawya, auwya, miiwya, magram aiwyo, amowyo, gamouwyo...
momka, gadamka, moumka, magram damko, moimko, moumko...
vfiqrobT, gansaxilvel zmnaTa subieqturi mesame piris paralelur formaTa arsebobas -a da -o sufiqsebiT amgvari axsna
unda mieces yvela SemTxvevaSi.
IV. 5.6.4.8. Sevatyve || Sevatye tipis formaTa Sesaxeb.
aris erTi jgufi zmnebisa, romlebic wyvetilis mxolobiTi ricxvis I da II da mravlobiTi ricxvis yvela piris formaSi paraleluri variantebiT warmogvidgeba. paralelizms fuZis bolokiduri -v Tanxmovnis qona-arqona Seapirobebs: davaxrCve davaxrCe, Sevatyve || Sevatye, davamxve || davamxe, movawyve || movawye, gamovacxve || gamovacxe...
gaxsoms erTxel abanoSi kinaGam hauzSi damaxrCe? (a. cag.).
daaxrCveT Cqara! (g. Sarv.).
daemxe Zirsa, daaxale miwasa Subli (o. Cx.).
daemxe, kalo daloce (s. Ciq.).
Sen moawye mkiTxavisagan wamlis motana (v. barn.).
me ki ubralod ar msurs gagSorde, rogorme ucxod momiwyve bolo (s. Ciq.).
daacxeT lavaSebi? (v. barn.).
puric gamoacxves (s. SanS.).

IV. 5.6.4.9. v-s sakiTxisaTvis -ev sufiqsian zmnaTa formebSi. wyvetilis da, saerTod, meore seriis, formebSi Taviseburebas avlens -ev sufiqsiani zmnebi. rogorc cnobilia, -ev sufiqsi
e gaxmovanebiT awmyosa da misgan nawarmoeb formebSia warmodge-

IV. zmnis morfologia

713

nili (angr-ev-s, ngr-ev-a, mngr-ev-eli...); xolo meore seriis


formebSi i gaxmovanebiT (daangr-i(v)-a, daangr-i(v)-os...). II seriis
formebSi ev/ iv sufiqsi kidev erT Taviseburebas avlens: ikargeba sufiqsis TanxmovniTi nawili: daangr-i-a || daangr-iv-a.
sruli saxiT II seriis formebSi -iv sufiqsi dialeqtebma
Semogvinaxes. sakmaod xSiria amgvari formebi XIX saukunis mweralTa enaSic:
muxTlad gvawvies, dagvaxvives Tavs bnelni burni (a. WavW.).
Wmunvaman mZliva, ganmiliva yovlni Roneni (iqve).
gaiqniva Tavi iseTis RimiliT, TiTqos xumrobaSi atarebso
am saqmes (ilia).
gulman Zalian gauwiva iqiT (iqve).
kapasobiT gaaqniva, eSmakurad kudis wveri (r. erisT.).
binaT es burji irCives, rom Tvalsa miscen rulia (iqve).
cot-cotasa wrupavda, magram mainc moeriva (vaJa).
didebulo moxuco, maqcive arwivad (iqve).
rogorc vTqviT, amJamad msgavs formebSi v Tanxmovani intervokalur poziciaSi gauCinarebulia. es faqti imitomac aRZravs interess, rom sxva SemTxvevebSi imave mwkrivis formebSi
xdeba v-s CarTva xmovanTgasayarad. mxedvelobaSi gvaqvs xmovanfuZiani saxelebisagan warmoebuli zmnuri formebi: daaxurda-v-a,
gaaxe-v-a, daaaxlo-v-a... e. i. erT SemTxvevaSi xdeba v-s dakargva
da warmoiqmneba xmovanTkompleqsi, xolo meore SemTxvevaSi warmoqmnili xmovankompleqsis gasaTiSad CaerTvis vini. ra unda
iyos am ori, urTierTsawinaaRmdego, procesis mizezi, moepoveba
Tu ara am procesebs fonetikuri safuZveli, raime saerTo kanonzomiereba?
vfiqrobT, ki. kerZod, qarTulisaTvis bunebrivi da damaxasiaTebeli Cans iseTi xmovankopleqsebi, romlis pirveli
wevri maqsimalurad viwroa, momdevno _ SedarebiT farTo.
vini ikargeba im SemTxvevaSi, roca misi dakargvis Sedegad amgvari (maqsimalurad viwro + SedarebiT farTo) kompleqsi
warmoiqmneba; sxva SemTxvevaSi yovelTvis daculia. ufro metic,
vini gaTiSavs iseT xmovankompleqsebs, romlis pirveli wevri
araa maqsimalurad viwro.
zemoTqmulidan gamomdinare, vinis gauCinareba -ev sufiqsian zmnaTa meore seriis formebSi am mizeziT aixsneba: igi da-

714

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

brkolebad iqca warmoqmnil kompleqsSi _ iva, ive; vinis dakargva xels uwyobs bunebrivi xmovankompleqsis warmoqmnas. mimdinare procesSi vinis meryev bunebasac garkveuli roli eniWeba. amave kanonzomierebis ZaliT -ev sufiqsian zmnaTa awmyosa da saxelzmnur formebSi v Tanxmovnis arseboba bunebrivi Cans; eva, eve
kompleqsebSi v-s dakargva araa mosalodneli. ufro metic, nasaxelar zmnebSi vinis CarTva arabunebriv xmovankompleqsTa gasaTiSadaa gamoyenebuli: daaxurda-v-a / daaxurda-v-es, gaaxe-v-a /
gaaxe-v-es; daaaxlo-v-a / daaaxlo-v-es...
vinis dakargva -ev/ -iv sufiqsian zmnaTa meore seriis formebSi, da, saerTod, msgavs fonetikur garemocvaSi, moqmedi fonetikuri procesia. yvela im SemTxvevaSi, roca vinis momdevno
xmovnis pozicias Tanxmovani iWers, vini aRdgeba. mxedvelobaSi
gvaqvs amgvari SemTxvevebi:
gamoexvivnen talRebSi cxeni da kaci, orive (akaki).
magram mxedrebi moewivnen, utaces xeli cxensa (iakobi).
riTac vis SegviZlian, imiT SevewivneT, gaviyvanoT es kaci
iolad (vaJa).
stumrebi mewvivnen, fuli ara maqvs, aruTinjan (ek. gab.).
namcecebs Seesivnen (cisk.).
siyvarulma yvelaferi isev ariv-daria (m. focx.).
IV. 5.6.4.10. yalibTa monacvleobisaTvis. zeviT saubari
gvqonda ramdenime tipobriv SemTxvevaze, roca wyvetilSi SesamCnevia formaTa paraleluri warmoeba. erTi da igive zmna SeiZleba paralelurad ramdenime yalibiT iwarmoebdes wyvetilis
formebs. yalibTa monacvleobis mixedviT zmnaTa ramdenime jgufi
SeiZleba gamoiyos:
a) zmnebi, romlebic wyvetilis formebs iwarmoebs I da IV
yalibis mixedviT:
Sevi-pyar-(i)
Sei-pyar-(i)
Sei-pyr-a

Sevi-pyr-e
Sei-pyr-e
Sei-pyr-o

aseve: movaswar || movaswre, gavican || gavicne da sxv. (ix. $


245).
b) zmnebi, romlebic namyo ZiriTadis formebs iwarmoeben I

IV. zmnis morfologia

715

da II yalibis mixedviT; mxedvelobaSi gvaqvs yalibTa ara istoriuli monacvleoba (mag., Seviraty _ Sevirtyi, ganviraTx _ ganvirTxi...), aramed iseTi SemTxvevebi, roca erTmaneTis gverdiT
Tanaarsebobs erTi da imave zmnis I da II yalibis mixedviT warmoebuli wyvetilis formebi:
dav-Tver-(i)
da-Tver-(i)
da-Tvr-a

dav-Tvr-i
da-Tvr-i
da-Tvr-a

dav-Sver-(i)
da-Sver-(i)
da-Svr-a

dav-Svr-i
da-Svr-i
da-Svr-a

mag.: rjulzed davTveriT erTxel (d. kld.).


Cemi biZaSvilis niSnobaSi gaxldiT, karga davlieT... Zrienac davTvri (vaJa).
amaod davSvri da daviRale (saunje, 1982, #6, gv. 87).
ara Tqva, amaod TiTqos davSveri (lit. saq. 1983, #9, gv. 8).
amgvar paralelur formebs warmogvidgens Semdegi zmnebi:
gavwyer(i) || gavwyri, gavqer(i) || gavqri, gavZex(i) ||gavZRi...
ramdenadac I da II yalibis zmnaTa warmoebis Tavisebureba Seapirobebs im faqts, rom mxolobiTi ricxvis subieqturi mesame piris formebSi orive SemTxvevaSi -a sufiqsi gvaqvs, formobrivi
paralelizmic mxolod I da II piris formebTan dasturdeba.
g) zmnebi, romlebic wyvetilis formebs iwarmoeben II da IV
yalibis mixedviT:
dav-rg-i
da-rg-i
da-rg-a

dav-rg-e
da-rg-e
da-rg-o

aseve: davixrCvi || davixrCve, movrwyi || movrwye da sxva.


d) saintereso suraTs gviCvenebs -ev sufiqsian zmnaTa vnebiTi gvaris formebi ingreva, ixeva, ibneva tipisa. am zmnaTa wyvetilis formebSi Zvel qarTulSi -i (v) formanti SenarCunebuli iyo: daingria (is), daixia (is), daibnia (is)... `amis gamo, erTi mxriT, vnebiTisa da, meore mxriT, moqmedebiTis sasubieqto
qcevis formebi namyo ZiriTadsa da kavSirebiT meoreSi erTmaneTs emTxveoda. ufro gvian daiwyo vnebiTis formebis gamartiveba~, rac -i(v) formantis gaqrobis xarjze moxda da miviReT

716

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

daingra, daixa, daibna... tipis formebi. formaTa gamartiveba,


TavisTavad cxadia, I da II piris formebsac Seexo: davingrie, davibnie, davimtvrie formaTa paralelurad davinger(i), daviben(i), davimtver(i) formebi gaCnda da daimkvidra adgili saliteraturo enaSi. amdenad III yalibis formaTa (davingr-i-e...)
gverdiT I yalibis formebi (davi-nger-i...) Cndeba.
davi-ngr-i(v)-e
dai-ngr-i(v)-e
dai-ngr-i(v)-a

davi-nger-i
dai-nger-i
dai-ngr-a

mesame yalibis formebi amJamad iSviaTad gvxvdeba, ris mizezedac saTanado zmnis sasubieqto qcevis formebTan damTxveva miiCneva (miwisZvrisgan saxli daingria (is) || man Tavisi cxovreba
daingria (man is). III yalibis formebi metadaa SemorCenili zog
dialeqtSi (mag. qiziyurSi); saliteraturo enaSi amgvar formaTa dadastureba dialeqtizmad gaiazreba (iqve).
vfiqrobT, am SemTxvevaSi, da saerTod, SesaZlebelia sakiTxis amgvarad dasma:
yalibTa monacvleoba dialeqturi movlena ki ar aris, aramed uniformaciisa da warmoebis tipis cvlis tendenciis gamovlenaa. warmoebis tipis cvlas sxvadasxva safuZveli SeiZleba
hqondes. mwkrivis warmoebis sakiTxi mWidro kavSirSia formaSi
Semaval morfemaTa funqciur datvirTvasTan. ama Tu im formantis morfologiuri funqciis cvlam erT SemTxvevaSi formantis
dakargva, xolo sxva SemTxvevaSi misi gadaazrianeba SeiZleba gamoiwvios. es ki safuZveli xdeba warmoebis tipis cvlisa. amis
ramdenime magaliTis moxmoba SeiZleba:
a) e. w. `uniSno vnebiTTa~ uniformaciis, I-dan II yalibze
gadasvlis erT-erTi xelisSmewyobi faqtori xolmeobiTis morfologiuri kategoriis gaqrobac unda iyos: ganv-tef wyvetilis formis gverdiT ganv-tf-i meore xolmeobiTis forma arsebobda. axali qarTulis ga-vTb-i formobrivad Zveli qarTulis II
xolmeobiTis identuria, magram es sirTules ar qmnis _ II xolmeobiTi ar icis axalma qarTulma. xolmeobiTis kategoriis gaqroba da `uniSno~ vnebiTTa I-dan II yalibze gadasvla Cven Tvalwin xdeba. es ukanaskneli procesi amJamadac ar aris sabolood

IV. zmnis morfologia

717

dasrulebuli, gvaqvs paraleluri warmoebis SemTxvevebi: davTveri || davTvri, davSveri || davSvri...


b) amJamad Znelia saubari imis Sesaxeb, Tu ra morfologiuri daniSnulebisa iyo -ev ( iv) sufiqsi angrevs / daangria
tipis zmnebSi. am zmnaTa Sesabamisi vnebiTis wyvetilis warmoebis
tipis cvla, rac -iv ( ev) sufiqsis dakargvis xarjze moxda,
formantis morfologiuri funqciis gauCinarebis Sedegic unda
iyos.
g) tyorcna zmnis wyvetili I yalibis mixedviT iwarmoeboda: gav-tyorc-en... amJamad III yalibis paradigmas qmnis:
gav-tyorcn-e
ga-tyorcn-e
ga-tyorcn-a.
bolokiduri n misi odindeli morfologiuri funqciis gauCinarebis safuZvelze ufunqcio elementad iqca da fuZiseulad iqna miCneuli. amis gamo wyvetilis formisaTvis sayrden
morfemad tyorcn warmogvidgeba, rac am zmnis III yalibiT warmoebis safuZveli gaxda. TavisTavad es faqti ki (III yalibiT warmoeba) tyorcn fuZeSi n elementis gamoyofis saSualebas aRar
gvaZlevs _ winaaRmdeg SemTxvevaSi sayrdeni morfema iqneboda
umarcvlo, es ki zmnis II an IV yalibiT warmoebis safuZvelia;
rac, rogorc vxedavT, am SemTxvevaSi ara gvaqvs.
yalibTa monacvleoba rTuli procesi Cans. tendencia sxvadasxvagvaria. procesi ufro aSkara da winwasulia dialeqtebSi.
paralelur formaTagan TiToeuli maTgani araa Tanabari
Rirebulebisa. rig SemTxvevaSi saliteraturo enis faqtad (werilobiTi Zeglebis enaSi) mxolod erT-erTi gvevlineba (mag.:
davTveri, mivuzRe...), magram sasaubro enaSi Cveulebrivia maTi
paraleluri variantebis xmarebac, rac iSviaTad samwerlobo
enaSic iCens Tavs. sakiTxze msjelobisas, vfiqrobT, amgvar formebs gverds ver avuvliT.

IV. 5.7. meore kavSirebiTis warmoeba


IV. 5.7.1. meore kavSirebiTis mawarmoebeli sufiqsebi. meore kavSirebiTs axal qarTulSi sami sufiqsi awarmoebs: -a
(movkl-a, gavWr-a...), -e (gavTb-e, avSend-e...) da -o (gavakeT-o, da-

718

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

vxat-o...). erTi mwkrivis mawarmoebel sufiqsTa simravle samecniero literaturaSi meoreuladaa miCneuli. TiTqmis sayovelTaodaa gaziarebuli Tvalsazrisi, romlis mixedviTac meore kavSirebiTis ZiriTad, pirvandel formantad -e aris miCneuli (v. Tofuria; arn. Ciqobava). am Tvalsazrisis sabuTad arn. Ciqobavas
miaCnia: `1) d/ n-Ti nawarmoeb vnebiTTa koniunqtivi meore, e-Ti
nawarmoebi: ganmdidr-d-e-s, aRmaRl-d-e-s... gankac-n-e-s, ganWapuk-ne-s... aseTi vnebiTi uZvelesi formaciisaa da misi Cvenebac saTanado wonis mqonea; 2) koniunqtivi pirvelis -e formantiT warmoeba yvela zmnaSi: hpoeb-d-e-s, mdidr-d-eb-od-e-s... da sxv. koniunqtivs pirvelSi Cven unda gvqondes Senaxuli koniunqtivi meoris pirvandeli daboloeba, iseve, rogorc namyo usrulSi gvaqvs
namyo ZiriTadisa da namyo CveulebiTis daboloebani; 3) zmna misca axlac e-Ti awarmoebs koniunqtiv meores, amas garda, zogjer
zmnebs, romelTac amJamad -a aqvT, Cveulebrivad, SemounaxavT eniani formebic; Cven Zveli qarTulis normebis mixedviT
vityodiT: Svas, isnas, qmnas... magram teqstebSi e-nian formebsac
wavawydebiT; mag.: STaegzavnes, vqmne, Sves, davicveT, visne~ (arn.
Ciqobava).
-e sufiqsis II kavSirebiTis uZveles, pirvandel, mawarmoeblad miCneva, Sesabamisad, svams sakiTxs -a da -o sufiqsTa meoreulobaze, gviandelobaze. Tumca samecniero literaturaSi garkveviT araferia Tqmuli -a da -e formantTa urTierTmimarTebis Sesaxeb: -a sufiqsi -e-s fonetikuri variantia Tu TavisTavadi, damoukidebeli afiqsia, gansxvavebuli funqciisa, romelmac
Semdgom SeiZina kavSirebiTobis funqcia.
rac Seexeba II kavSirebiTis -o sufiqss, mkvlevarTa umetesoba mas fonetikur niadagze warmoqmnilad miiCnevs. azrTa sxvadasxvaobas iwvevs is, rogoraa gaazrebuli am sufiqsis miRebis
gza. n. maris azriT, -o sufiqsi kavSirebiTis -a sufiqsis fuZiseul v-sTan Serwymis Sedegadaa miRebuli. am mosazrebas iziarebs
g. deetersic. sxva Tvalsazrisis mixedviT, -o sufiqsiani II kavSirebiTis pirvandeli mawarmoebeli unda yofiliyo -e; misi
SerwymiT fuZiseul v-sTan miviReT o (g. rogava). arsebobs Tvalsazrisi, romlis mixedviTac kavSirebiTis -o ukve Zvelsave qarTulSi TavisTavadi, damoukidebeli mawarmoebelia da ara kompleqsis Serwymis Sedegi, Tumca ufro adrindel safexurze am-

IV. zmnis morfologia

719

gvari procesis SesaZleblobac araa gamoricxuli (b. gigineiSvili, z. sarjvelaZe).


amgvarad, samecniero literaturaSi II kavSirebiTis mawarmoebelTa Tavdapirveli saxisa da maTi urTierTmimarTebis Sesaxeb araa azrTa erTgvaroba.
IV. 5.7.2. meore kavSirebiTis mawarmoebel sufiqsTa ganawilebis Sesaxeb arsebuli Tvalsazrisebi. meore kavSirebiTis
sufiqsTa ganawileba arcTu martiv suraTs qmnis. Cveulebriv miuTiTeben, rom meore kavSirebiTi iwarmoeba wyvetilis fuZisagan
da -a, -e, -o sufiqsTa gamovlena damokidebulia wyvetilis warmoebis tipze; sxvagvarad, wyvetilis warmoeba gansazGvravs meore
kavSirebiTis warmoebas (arn. Ciqobava). moqmedebiTi gvaris zmnaTa
uGlebis ganxilvisas a. SaniZe aRniSnavs: `am mwkrivis warmoebas
mWidro kavSiri aqvs wyvetilis warmoebasTan. is zmnebi, romelTac
niSani ara aqvT wyvetilSi, an Tu aqvT, narTauli -i, aq niSnad
miiReben a-s (ofianebs garda), yvela danarCeni ki (emianebs garda)
miiGeben o-s, maT Soris ofianebic~ (a. SaniZe) da iqve SeniSnavs,
rom `erTaderTi moqmedebiTi gvaris zmna, romelsac meore kavSirebiTi eniT aqvs nawarmoebi, aris cema (mi, ga-, da- da sxv.): mivsce, misce, misce-s~. vnebiTi gvaris zmnaTa meore kavSirebiTis
warmoebis ganxilvisas aRniSnaven, rom prefiqsian vnebiTebSi mx.
ricxvSi ZiriTadad -a da -o sufiqsi gvxvdeba. erTaderTi fuZe,
romelic -e-s dairTavs, aris zmna davece. igive viTarebaa mravlobiT ricxvSi, Tu Zveli warmoeba araa _ e. i. Tu n afiqsi ar
iCens Tavs: mag.: gavekra, gaekra, gaekra-s; gavekrneT gavekraT, gaekrneT gaekraT, gaekrnen~ (a. SaniZe). sufiqsian da uniSno vnebiTebTan mxolod -e sufiqsi gvaqvs (iqve).
miuTiTeben imis Sesaxebac, rom zogjer II kavSirebiTs erTi
da igive zmna paralelurad iwarmoebs (viqne viqna, viyve
viyo...), Tumca es rig SemTxvevaSi Zveli da axali warmoebisa, Tu
saliteraturo da dialeqturi formebis gverdigverd arsebobis
faqtad aris miCneuli.
Tvalsazrisi imis Sesaxeb, rom meore kavSirebiTis warmoebas wyvetilis warmoeba Seapirobebs, rom meore kavSirebiTi wyvetilis fuZisagan iwarmoeba, ramdenime SeniSvnas aGZravs:
Tu erT SemTxvevaSi mimarTebas formobrivi niSani qmnis

720

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

(wyvetilis -e _ kavSirebiTis -o), sxva SemTxvevaSi igive niSani


ar gatardeba: uniSno (resp. -i elementiani) wyvetilis _ I yalibis zmnebi _ sxvadasxvagvar viTarebas gviCvenebs; meore kavSirebiTs iwarmoebs rogorc -a (mov-kal-(i) _ mov-kl-a...), ise -e (gavi-nZer-(i) _ gavi-nZr-e...) sufiqsebiT. Tu amgvari SemTxvevisaTvis
damatebiT pirobad morfologiuri niSani Semogvaqvs _ gardamavloba-gardauvaloba, arc es principi gatardeba bolomde: -a
sufiqss dairTavs rogorc gardamavali (moxn-a-s...), ise gardauvali (moixn-a-s...) zmnebi. aseve iTqmis -e sufiqsis mimarTac (gardamavali _ mivc-e; gardauvali _ miec-e-s...). arc gvaris kategoriis moSvelieba amartivebs saqmes. rogorc vnebiTi, aseve moqmedebiTi gvaris zmnebSi SeiZleba gvqondes meore kavSirebiTis mawarmoeblad samive sufiqsi _ -a, -e, -o:
vnebiTi: daikl-a-s, daiZr-a-s... iqn-e-s, gaTb-e-s... eym-o-s, eZmo-s...
moqmedebiTi: dakl-a-s, daZr-a-s... aaSen-o-s, aag-o-s... misc-e-s.
marTalia, es ukanaskneli erTaderTi magaliTia axali qarTulisaTvis, magram naSTia Zvel qarTulSi moqmedi kanonzomierebisa, rac, TavisTavad, maCvenebelia imisa, rom qarTulisaTvis
ar aris arabunebrivi moqmedebiTi gvaris zmnaTa II kavSirebiTis
-e sufiqsiT warmoeba.
erTgvarad TiTqos sistemuri xasiaTi aqvs doniani da
`uniSno~ vnebiTebis II kavSirebiTis formaTa -e sufiqsiT warmoebas, magram amis mizezi aris ara am zmnaTa vnebiToba, aramed maTi sayrdeni morfemis struqturis Tavisebureba.
zemoTqmulidan gamomdinare, TiTqosda Cans garkveuli mimarTeba namyo ZiriTadisa da II kavSirebiTis warmoebas Soris,
magram davas SeiZleba am mimarTebis safuZveli iwvevdes. arsebiTi kiTxva, romelic am SemTxvevaSi daismis, Semdegia: wyvetilis
warmoeba aris ganmsazRvreli meore kavSirebiTis warmoebisa,
Tu am mwkrivTa warmoebas raime sxva safuZveli aqvs? anda, wyvetilis fuZes emyareba meore kavSirebiTi Tu orive am
mwkrivisaTvis saerTo fuZea sayrdeni?
SevecdebiT vupasuxoT dasmul kiTxvebs.
IV. 5.7.3. -o sufiqsiani meore kavSirebiTi. warmoebis
TvalsazrisiT SedarebiT martivi viTareba -o sufqsian II kavSirebiTSi gvaqvs: Tu namyo ZiriTadSi mawarmoebeli aris -e sufiq-

IV. zmnis morfologia

721

si (III da IV yalibis zmnebi), II kavSirebiTSi -o sufiqsi gveqneba


(arn. Ciqobava). mag.:
vakeT-e / vakeT-o, vaSen-e / vaSen-o, davaxatvin-e / davaxatvino, movakvlevin-e / movakvlevin-o, gavaG-e / gavaG-o, Sevaq-e / Sevaqo da sxva.
SeniSvna: wyvetilisa da II kavSirebiTis formaTa amgvari
urTierTmimarTebis Sesaxeb qarTuli enis praqtikul gramatikebSic aris miniSnebebi. anton I
wyvetilis -e II kavSirebiTis -o mimarTebas zmnaTa erT-erT saklasifikacio niSnad gamoiyenebs
da gamoyofil jgufebs am niSnis mixedviT axasiaTebs: `ese srulsa Sina ganikidurebs e. magaliTebr: ganvhbane da myoobadsa Sina o. magaliTebr: ganvhbano~ (antoni).
Sesabamisoba wyvetilis -e : meore kavSirebiTis -o ugamonakliso Cans. sxvagvarad: zmnebi, romlebic wyvetilis I da II pirSi
miiReben -e daboloebas (wyvetilis warmoebis III da IV yalibi), II
kavSirebiTs -o sufiqsiT iwarmoebs.
iqmneba STabeWdileba, rom es wesi piruku ar moqmedebs:
axal qarTulSi dasturdeba SemTxvevebi, roca II kavSirebiTi -o
sufiqsiT aris nawarmoebi, Sesabamisi wyvetilis formebSi ki -e
sufiqsi ara gvaqvs: mivagen-i _ mivagn-o, vican-i _ vicn-o, SeviZel-i _ SeviZl-o, vigrZen-i _ vigrZn-o, viyav-i _ viy-o da sxva.
es movlena uSualo kavSirSia wyvetilSi subieqturi mesame piris o- sufiqsis gamovlenasTan. marTebuli Cans dakvirveba: `Tu
wyvetilSi S3-d o aris warmodgenili, II kavSirebiTis niSani o
iqneba. es wesi piruku ar moqmedebs: axsna eZebneba imgvar SemTxvevebs, roca II kavSirebiTSi o sufiqsi gvaqvs, wyvetili ki -e
sufiqsiT ar iwarmoeba.
yvela amgvar SemTxvevaSi II kavSirebiTSi paraleluri warmoeba gvaqvs, ZiriTadad -a sufiqsiani:
daipyr-o-s || daipyr-a-s
mere es qveyana davipyroTo (iakobi).
rom saqarTvelom mtkiced daipyras qristes moZRvreba (akaki).

722

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

miezR-o-s || miezR-a-s
yvelas miezRos saTaviso, Sesaferisi (o. Cx.).
yvelam unda mizRas Cemi danakargi (ilia).
mouTxr-o-s || mouTxr-a-s
iqneb mogviTxroT, rogor ipoveT sakuTari stili TargmanSi (T. Cx.).
vin mogviTxras maTi saqme uTvalavi, sagmironi
(akaki).
darg-o-s || darg-a-s
maS am diliT vardi davrgo? (o. mamf.).
CrdilisaTvis davrgaT ramodenime xe (m. noz.).
morwy-o-s || morwy-a-s
daTesvis Semdeg niadagi yuTebSi kargad unda
moirwyos (n. Cax.).
nakveTi unda moirwyas saWiroebis mixedviT (m.
noz.).
SerT-o-s || SerT-a-s
aseTi qali SevrTo... (ilia).
meti gza ar aris, coli unda SevrTaT (iqve).
moaswr-o-s || moaswr-a-s
ese ar momaswron... (n. Siuk.).
ui, netavi ki im bednier dRes Seveswra (ilia).
aseve: icnas || icnos, igrZnas || igrZnos, Caflas || Caflos,
daamynas || daamynos, dadvas || dados... rogorc iTqva, aRniSnul
zmnebs formaTa paralelizmi wyvetilSic axasiaTebT. -o sufiqsiani varianti yvela SemTxvevaSi wyvetilis -e sufiqsian variants Seesabameba. wyvetilSi subieqturi III piris -o-s damkvidreba da II kavSirebiTSi -o sufiqsis gaCena erTdrouli procesi
Cans; safuZveli yvelgan erTgvaria.
erTaderTi gamonaklisi, roca II kavSirebiTSi o gvaqvs da
Sesabamisi wyvetilis formaSi -e sufiqsi ar dasturdeba, aris
iyos zmna. Tu am formaSi o kavSirebiTis mawarmoebelia da misi
gamoyofa saerTod SesaZlebelia, iseve rogorc wyvetilis formis (iyo) bolokiduri o-si, maSin II kavSirebiTis -o sufiqsis

IV. zmnis morfologia

723

gamovlenis wesi ugamonakliso ar iqneba. misaRebi Cans azri, rom


o ar aris kavSirebiTis mawarmoebeli: igi Seicavs fuZiseul informaciasac.
Tu wyvetilis SemTxvevaSi uar-vye tipis formebi gamonaklisis sistemaSi moqcevis faqtad miviCnieT, II kavSirebiTSi viyve
/ iyve / iyves tipis formaTa gaCena gamonaklisis Tavidan aSorebis cdad gvesaxeba. amgvari formebi gvxvdeba samwerlobo enaSi:
Sercxvenil viyve, Tu sanaqebod ar movulxino (d. kld.).
gana ar ginda, rom Seni Sroma ufro nayofieri da vrceli
iyves? (ek. gab.).
suli morCili netaria, oRond aq viyveT (o. Cx.).
amgvarad, wyvetilis warmoebis III da IV yalibis zmnebi kavSirebiT meores -o sufiqsiT iwarmoeben. Sesabamisoba _ wyvetilis -e: II kavSirebiTis -o _ kanonzomieri Cans.
IV. 5.7.4. -a da -e sufiqsiani II kavSirebiTi. zmnebi, romlebic wyvetilis formebs pirveli an meore yalibis mixedviT
iwarmoeben, II kavSirebiTSi dairTaven an -a, an -e sufiqss.
samecniero literaturaSi sakmaod dawvrilebiTaa ganxiluli II kavSirebiTSi -e sufiqsis gamovlenis SemTxvevebi (arn. Ciqobava). aRwera morfologiuri principis mixedviT xdeba. Cvenc amjerad cal-calke ganvixilavT TiToeul morfologiur jgufs,
sadac II kavSirebiTSi -e sufiqsi gvaqvs:
a) e. w. `uniSno vnebiTebi~ ugamonaklisod II kavSirebiTSi
-e sufiqss dairTavs:
gav-Tb-e
ga-Tb-e
ga-Tb-e-s

gav-Tb-e-T
ga-Tb-e-T
ga-Tb-e-n (|| gaTbnen)

aseve: da-dn-e-s, ga-qr-e-s, da-Wkn-e-s, ga-Sr-e-s, ga-xm-e-s, gaZR-e-s, gamo-cxv-e-s, da-cxr-e-s da-lb-e-s, da-dg-e-s da-wv-e-s, darC-e-s da sxva.
rogorc Zvel, aseve axal qarTulSi am jgufis zmnebTan II
kavSirebiTis warmoebis TvalsazrisiT myari viTarebaa.
b) doniani vnebiTebi yvela SemTxvevaSi -e sufiqsiT iwarmoeben II kavSirebiTis formebs:

724

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

dav-ber-d-e
da-ber-d-e
da-ber-d-e-s

dav-ber-d-e-T
da-ber-d-e-T
da-ber-d-e-n (|| daberdnen)

aseve: aSen-d-e-s, gakeT-d-e-s, dasaxl-d-e-s da sxva mravali.


g) -e sufiqsiT iwarmoebs II kavSirebiTs agreTve prefiqsian
vnebiTTa erTi nawili:
gav-i/e-qc-e
ga-i/e-qc-e
ga-i/e-qc-e-s
aseve: da-i-bn-e-s / da-e-bn-e-s, da-i-ngr-e-s / da-e-ngr-e-s. i-qne-s / e-qn-e-s da sxva.
d) da, rogorc aRniSnaven, erTaderTi gardmavali zmna
miv-c-e
mis-c-e
mis-c-e-s

miv-c-e-T
mis-c-e-T
mis-c-e-n

zemoT warmodgenil oTxive SemTxvevaSi erTi faqtia sayuradRebo: yelgan sayrdeni morfema reducirebulia da gauCinarebulia e xmovani. prefiqsian vnebiTebsa da misces zmnaSi
sayrdeni morfema sruli saxiT aRdgeba wyvetilis subieqturi I
da II piris formebSi. gavi-qec, davi-ben, dave-xsen, vi-qen, miv-ec
(am zmnasTan dakavSirebiT sagangebo msJeloba gvqonda SesavalSi)... aseTivea `uniSno vnebiTTa~ erTi nawilis Cvenebac: davTver, gav-Zex, dav-deq, dav-wev, gav-Zver, mov-yev, dav-jeq... marTalia, am tipis zmnaTa erT nawilSi xmovani ara Cans axal qarTulSi, magram aRdgeba Zveli qarTulis Cvenebis mixedviT: ganvtef, ganv-em, Sevs-ced... is faqti, rom zogjer sayrdeni morfemiseuli xmovnis aRdgena ar xerxdeba arc axali da arc Zveli
qarTuli enis doneze, saqmis viTarebas ar cvlis. `Tbeba~ tipis
yvela zmnaSi istoriulad e xmovani ivaraudeba, rasac mxars
uWers monaTesave enaTa Cvenebac. sayovelTaod gaziarebuli
TvalsazrisiT vnebiTis -d sufiqsis Tavdapirvel saxed -ed miiCneva.
aq ar SeiZleba ar gavixsenoT isic, rom Zvel qarTulSi -e
sufiqss dairTavda II kavSirebiTSi -n ( en) sufiqsiani vnebiTe-

IV. zmnis morfologia

725

bic: raTa ganv-kac-n-e, gan-kac-n-e, gan-kac-n-e-s (wyvetili: ganvkac-en, ganh-kac-en, gan-kac-n-a).


Zvel qarTulSi e. w. pirdapiri obieqtis mravlobiTobis
-en(n)-s Semdeg meore kavSirebiTSi -a da o-s nacvlad -e Cndeba...
-e ki ucvlelad rCeba (arn. Ciqobava). marTalia, pirdapiri obieqtis mravlobiTobis aRniSvna axal qarTulSi -en formantiT
aRar xdeba moqmedebiTi gvaris zmnebSi, magram Sesabamisi vnebiTis formebma Semogvinaxa -n ( -en) sufiqsiani formebi:
Tu vera vZlev, davixocneT saxeliTa da didebiT (ilia).
dedofalo, Seni Wirime, Cqara aviRarneT aqedan (iakobi).
rawams saxlSi xma miwydeba, gaviparneT (ek. gab.).
cxadia, unda avibargneT aqedan (n. Siuk.).
yovelive zemoTqmulidan erTi daskvna SeiZleba gakeTdes: II
kavSirebiTSi -e sufiqsi gvaqvs im SemTxvevaSi, roca sayrden
morfemaSi e xmovani aris gauCinarebuli.
axali qarTulisaTvis wesi piruku ar moqmedebs: yvelgan,
sadac sayrden morfemaSi e xmovania gauCinarebuli, ara gvaqvs II
kavSirebiTis -e sufiqsiani warmoeba, vgulisxmobT moqmedebiTi
gvaris zmnebs: gav-cr-a (sayrdeni morfemis sruli saxea cer),
gav-Wr-a (Wer), Sev-qmn-a (qmen), vi-xsn-a (xsen), gav-ryvn-a (ryven),
aRmov-fxvr-a (fxven) da sxva.
es zmnebi, iseve rogorc wyvetilis warmoebis I da II yalibis moqmedebiTi gvaris yvela zmna (garda misces zmnisa) II kavSirebiTs -a sufiqsiT iwarmoebs. amdenad, -a sufiqsi gvaqvs II kavSirebiTis mawarmoeblad: a) I da II yalibis moqmedebiTi gvaris
zmnebTan, miuxedavad imisa, Tu ra struqturisaa sayrdeni morfema: Sev-kar _ Sev-kr-a, mov-kal _ mov-kl-a, dav-fqv-i _ davfqv-a, dava-b-i _ dava-b-a, Cav-sx-i _ Cav-sx-a da sxv; b) prefiqsian
vnebiTebTan: da-i-wv-a-s, da-i-fqv-a-s, da-e-b-a-s, Semo-e-rty-a-s, dae-rqv-a-s...
aris SemTxvevebi, roca prefiqsiani vnebiTi gvaris formebSi paralelurad gvxvdeba rogorc -e, aseve -a sufiqsiani warmoeba II kavSirebiTisa erTsa da imave zmnasTan:
iqn-a-s || iqn-e-s
farsman sparsisaTvis konstantine arsakiZis dapirispireba gagebul unda iqnas rogorc erTgvari teza da
antiteza (k. gams.).

726

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

gaTvaliswinebul iqnes kamaTSi gamosuli amxanagebis


saqmiani SeniSvnebi (m. kekelia).
iqmn-a-s || iqmn-e-s
dee, rac saqmnelia, iqmnas (ilia)
Cven, Cvenve veqmneT Cvenianebs damamSvideblad (o. Cx.).
SeinZr-a-s || SeinZr-e-s
saTburebSi gadatanis dros namyenebi ar SeinZres (n.
Caxn.).
amisaTvis saWiroa konebi SeinZras (iqve).
idg-a-s || idg-e-s
gvedgas akvani gadaudgmelad (o. Cx.).
egre idges, Torema, me, xom ici... (r. inan.).
daiwv-a-s || daiwv-e-s
gamiSvi, Tu gindaT, mec cecxli ar wamekidos da ar
daviwve (o. ios.).
rac CvenSi aris uvargisi, daiwvas myisve (iran. poezia).
daiWr-a-s daiWr-e-s
Tu daviWre, mwvavdes wyluli (s. Ciq.).
miaqvs ieriSi, medgrad exeTqeba, rom SeiWras da Seangrios (galaktioni).
mogvesm-a-s || mogvesm-e-s
rom kvlavc mogvesmes sityva qarTuli rusTavelisa
(gr. orb.).
unda kideca mivdioT mas, gvesmas mSoblisa (n. bar.).
aseve: aGiZras || aRiZres, aixsnas || aixsnes, mieZRvnas || mieZRvnes, daixnes || daixnas, gaicres || gaicras da sxva.
formaTa amgvari paralelizmi ar dasturdeba am zmnaTa wyvetilSi, arc Sesabamisi moqmedebiTi gvaris zmnaTa II kavSirebiTSi; moqmedebiTi da saTanado prefiqsiani vnebiTi gvaris formebi
wyvetilSi warmoebis TvalsazrisiT ar gansxvavdebian: dav-wv-i da
daviwv-i, dav-Zar-i da daviZar-i, vqmen-i da viqmen-i, davab-i da daveb-i... II kavSirebiTSi ki, rogorc vnaxeT, arsebiTi xasiaTis gansxvavebaa.
amgvarad, zmnebi, romlebic II kavSirebiTs -e da -a sufiqsebiT iwarmoeben, sam jgufad SeiZleba daiyos:
a) romlebic mxolod -e sufiqss dairTaven: `uniSno~ da

IV. zmnis morfologia

727

sufiqsiani vnebiTebi, pirdapiri obieqtis mravlobiTobis -en sufiqsiani formebi da misca zmna;
b) zmnebi, romlebic mxolod -a sufiqsiT iwarmoeben II kavSirebiTs: moqmedebiTi gvaris formebi (garda misca zmnisa);
g) zmnebi, romlebic II kavSirebiTis formebs paralelurad
iwarmoeben: prefiqsiani vnebiTebi.
amTaviTve SevniSnavT, rom Tavdapirveli viTareba (Zveli
qarTulis msgavsi) pirvel SemTxvevaSia daculi: sxva SemTxvevaSi
mdgomareoba ZiriTadad meoreulia: aq axali sistemis Camoyalibebis procesTan da, zogjer, ukve Camoyalibebul viTarebasTan
gvaqvs saqme.
Zvel qarTulSi moqmedebiTi gvaris uniSno wyvetilis mqone
zmnaTa erTi nawili II kavSirebiTis formebs -a sufiqsiT iwarmoebda:
samarTali warmarTTa man miuTxras (m. DE. 12. II).
pirvelad Sekras Zlieri igi (m. 12. 29).
ara _ me upyrasa da aRmoiTquas igi (m. DE. 12. II).
xolo bz igi dawuas cecxliTa uSretiTa (m. 3. 12).
ra vWamoT, anu ra vsuaT (m. 6. 31).
da mas Jamsa Sina vhrqua maT (m. DE. 7. 23).
vTquaT Tu: zeciT iyo, gurquas: rad ara grwmena misi
(m. C 21, 25).
aRdges saxlisa ufali da dahSas kari (l. 13. 25) da
sxva.
magram uniSno namyo ZiriTadis mqone zmnaTa meore nawili
-e sufiqss dairTavda II kavSirebiTSi:
aha, qalwuli miudges da Sves Z (m. I, 23).
rameTe man isnes eri Tsi codvaTa maTTagan (m. I, 21).
sada-igi mRilman, mWamelman ganryunes, da sada mparavTa daTxaron da ganiparon igi (m. DE. 6. 19).
Tu gnebavs, vqmneT aqa sam talavar (m. 17. 4).
raTa daicves igi RmerTman, viTarca aRsasrulamde
(mam. cx. 167. 30) da sxva.
rogorc vxedavT, Zvel qarTulSi moqmedebiTi gvaris zmnebi
II kavSirebiTs iwarmoebdnen Cveulebriv rogorc -a, aseve -e sufiqsebiT. yuradReba gvinda gavamaxviloT im faqtze, rom -e su-

728

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

fiqss dairTavs is zmnebi, romelTa fuZiseul sayrden morfemaSi


e xmovania gauCinarebuli (Sev, sen, ryuen, qmen, cev, gzen, myen,
mcen, yrden, rwen, jmen, Wer, recx, Zel...); xolo roca sayrden
morfemaSi e xmovani ar aRdgeba, sxva xmovania reducirebuli, anda umarcvloa, II kavSirebiTis mawarmoeblad -a sufiqsi gvaqvs
(Txar, kar, kal, aS, Tqu, su, rqu, wu, cu, sx...).
zmnebi, romelTa sayrdeni Zireuli morfemis e xmovani monacvleobda nulTan, vnebiTi gvaris II kavSirebiTis formebs aseve
-e sufiqsiT iwarmoebda:
raTa awve aRegznes (l. E. 12. 49).
rameTu romeli _ igi misgan iSves (m. I 20).
xolo Cinebulni igi ara Rirs iqmnes (m. C. 22. 8).
raTamca dasaja sofeli, aramed raTa isnes sofeli mis
gamo (i. C. 3. 17).
da romeli yurTa gesmen Tquen, qadageT erdoTa zeda (m.
10. 27).
yoveli nergi... ZiriTurT aRifxures (m. DE. 15. 13).
xolo orci igi ra ganixrwnes (equs. dG. 92. 9).
arca ganiryunes (ion. 37. 14).
prefiqsiani vnebiTi gvaris zmnebi, romelTa sayrden Zireul morfemaSi nulTan monacvle e xmovani ar dasturdeboda, II
kavSirebiTs -a sufiqsiT iwarmoebda:
sadaca iqadagos saxareba ese yoelsa sofelsa, iTquas (m.
C. 26. 13).
maSin miuteva maT baraba, xolo iesus SoltiTa hsca da
misca maT, raTa juars-ecuas (m. DE. 27. 26).
saxlsa Cemsa saxl salocvel erquas yovelTagan warmarTTa
(mr. II. 17).
garna Tu gareSe bunebisa aRiZras igi (equs. dG. 12. 26).
gina Tu moiwuas fiWunari da muxnari (iqve, 58, 37) da
sxva.
rogorc vxedavT, Zvel qarTulSi uniSno (resp. -i elementiani) wyvetilis mqone zmnebi II kavSirebiTis warmoebis TvalsazrisiT gvaris mixedviT ar gansxvavdebian; warmoebis principi saerToa moqmedebiTi da vnebiTi gvaris zmnaTaTvis. Tu imasac gavixsenebT, rom -e sufiqss dairTaven agreTve uniSno da sufiqsi-

IV. zmnis morfologia

729

ani vnebiTebi, pirdapiri obieqtis mravlobiTobis -en sufiqsiani


formebi,
SeiZleba
Zveli
qarTulisaTvis
wesi
amgvarad
Camoyalibdes: II kavSirebiTSi -e sufiqsi gamovlindeboda im
zmnebSi, romelTa sayrdeni morfemiseuli e xmovania gauCinarebuli; yvela sxva SemTxvevaSi uniSno da -i elementiani wyvetilis mqone zmnebSi am mwkrivis mawarmoeblad -a sufiqsi
gveqneba.
dRevandeli viTareba II kavSirebiTis warmoebisa I da II
yalibis zmnebTan meoreulia. amJamad moqmedebiTi gvaris zmnebSi
am mwkrivis warmoebisas angariSi ar eweva sayrdeni morfemis
struqturas _ yvela SemTxvevaSi mwkrivis mawarmoeblad -a sufiqsi gvaqvs (garda misces zmnisa, Zveli viTareba mxolod aq Semogvenaxa). am formantis unifikacia moqmedebiTi gvaris zmnebTan
TiTqmis damTavrebulia. es tendencia dialeqtebSi ufro Sors
aris wasuli: xevsurulma yvela SemTxvevaSi -a sufiqsi gaabatona;
am dialeqtma II kavSirebiTis mawarmoeblad sxva formanti ar icis.
axal qarTulSi mdgomareoba garTulda prefiqsiani vnebiTi
gvaris zmnaTa SemTxvevaSi. aq formaTa paralelizmma iCina Tavi.
mivuTiTebdiT, rom erTi da igive zmna II kavSirebiTs iwarmoebs
rogorc -a, aseve -e sufiqsebiT. Tu moqmedebiTi gvaris SemTxvevaSi unifikaciis tendencia -e sufiqsiani warmoebis gaqrobis
xarjze warimarTa, gabatonda -a sufiqsiani warmoeba, sxvagvari
procesi mimdinareobs vnebiTis formebSi: aris SemTxvevebi, roca
prefiqsiani vnebiTi gvaris zmnebSi II kavSirebiTis -e sufiqsian
formebs uCndeba paraleluri, -a sufiqsiani, formebi da piriqiT: -a sufiqsian formebs uCndeba -e sufiqsiani paraleluri
formebi:
a) iqnes || iqnas, gainZres || gainZras, edges || edgas, gaiWres
|| gaiWras...
b) aRiZras || aRiZres, daiwvas || daiwves, Semoertyas || Semoertyes...
radgan moqmedebiTi gvaris zmnebSi -a sufiqsiani warmoeba
gabatonda, TiTqosda mosalodneli iyo vnebiTi gvaris zmnebSic
amgvari procesi momxdariyo: an -a sufiqsian warmoebas daeWira
-e sufiqsiani warmoebis adgili, anda, Tu gvaris faqtori daedeboda safuZvlad mawarmoebelTa gadanawilebas, vnebiTis formebSi -e sufiqsiani warmoeba unificirebuliyo. magram, rogorc
vxedavT, ase ar moxda. mawarmoebelTa gadanawilebis procesi

730

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

grZeldeba, ramac enaSi paralelur formaTa gaCena gamoiwvia.


yuradReba gvinda gavamaxviloT ramdenime kerZo SemTxvevaze:
a) -e sufiqsiT iwarmoebs II kavSirebiTis formebs ved/ vid
zmna. es erTaderTi gamonaklisia, roca -e sufiqsi gvaqvs da
sayrden morfemaSi e xmovani ar aris gauCinarebuli: wa-vid-e,
wax-vid-e, wa-vid-e-s. Tu vid zmnis Ziriseul i xmovans e-s reduqciis produqtad miviCnevT, maSin zmnis Cvenebis gaTvaliswineba -e
sufiqsis gmovlenis wess amgvarad daazustebs: II kavSirebiTis -e
sufiqss dairTavs is zmnebi, romelTa sayrden morfemaSi reducirebuli e xmovani ivaraudeba (reduqcia SeiZleba iyos
srulic da nawilobrivic: e i).
b) iyos formaSi o-s miGebis orgvari gza SeiZleba vivaraudoT: o v-a, o v-e; e. i. fuZiseul v-sTan kavSirebiTis -a
an -e sufiqsis Serwyma. Tu gaviTvaliswinebT, rom aRniSnuli
zmnis Ziri orgvari gaxmovanebiTaa dadasturebuli _ yav/ev, o-s
miRebis orive gza dasaSvebia; Kav fuZisagan II kavSrebiTi -a sufiqsiT unda warmoebuliyo (i-yv-a-s i-yav-a-s), Kev fuZisagan
_ -e sufiqsiT (i-yv-e-s i-yev-e-s). orive es varianti dasturdeba dialeqtebSi (iyvas, iyves).
g) sakiTxi amgvarad SeiZleba dasmuliyo im zmnaTa mimarTac, romelTa fuZeebis aseve paraleluri variantebia dadasturebuli: Wer || War, cer || car, Ter || Tar, magram saliteraturo enis TvalsazrisiT msjlobisas am zmnaTa mxolod e xmovnian
variantebs unda davemyaroT.
IV. 5.7.5. wyetilisa da II kavSirebiTis mwkrivTa warmoebis urTierTmimarTebisaTvis. meore kavSirebiTis warmoebis ganxilvam wyvetilis warmoebasTan mimarTebiT araerTgvari suraTi
warmogvidgina: erTi mxriv, wyvetilis warmoebasa da II kavSirebiTis warmoebas Soris myari Sesabamisobaa; mxedvelobaSi gvaqvs
wyetilis warmoebis III da IV yalibis zmnebi: kavSirebiT II-Si -o
sufiqsi iCens Tavs, roca wyetili -e sufiqss dairTavs. wyvetilis formebs I da II yalibis zmnebTan amgvarad ar miemarTeba II
kavSirebiTis formebi: nawili -e sufiqsiT iwarmoebs II kavSirebiTs: nawili _ a sufiqsiT; erTi da imave zmnis moqmedebiTisa
da Sesabamisi prefiqsiani vnebiTis wyvetilis formebi Tu warmoebis TvalsazrisiT sxvaobas ar gviCvenebs, amas ver vityviT II

IV. zmnis morfologia

731

kavSirebiTze. aq erT SemTxvevaSi identuri warmoeba gvaqvs


(aRvZar-aRvZra, aRviZar-aRviZra), magram sxva SemTxvevaSi sxvaoba
dasturdeba (davWer-davWra, daviWer-daviWre). Tu im Tvalsazriss davemyarebiT, rom II kavSirebiTisaTvis wyvetilis fuZea
sayrdeni (arn. Ciqobava), amgvari sxvaoba asaxsneli iqneba: erTgvari warmoeba wyvetilSi, gansxvavebuli _ meore kavSirebiTSi.
sxvaobis safuZvels axal qarTulSi am tipis zmnebTan ZiriTadad
zmnis gvari qmnis. gvaris faqtori am mwkrivTa warmoebis principze gavlenas ar axdenda Zvel qarTulSi: moqmedebiTi da vnebiTi gvaris zmnebs Tu wyvetilSi identuri warmoeba hqondaT, aseve erTnairad iwarmoebdnen II kavSirebiTis formebs (vqmen _ viqmen, vqmne _ viqmne...); magram sxvaoba aqac TvalSisacemia: erTgvari warmoeba wyvetilisa, gansxvavebuli warmoeba meore kavSirebiTisa faqtia (aRvZar, visen, magram raTa aRvZra, visne).
amdenad, eWvqveS dgeba sakiTxi imis Sesaxeb, rom wyvetilis
fuZe sayrdenia II kavSirebiTis formisaTvis (rac TavisTavad imas
gulisxmobs, rom wyvetilis mawarmoeblebi II kavSirebiTis formaSic ivaraudeba: ava-Sen-e || ava-Sen-e-o..).
rogorc aRvniSnavdiT, wyvetilis warmoebas ZiriTadad
sayrdeni morfemis struqtura Seapirobebs. nulTan monacvle
xmovnis Semcveli sayrdeni morfema wyvetilis uniSno (resp. I da
II piris formebSi `ufunqcio~, nulTan monacvle -i elementian)
warmoebas varaudobs (I yalibi); umarcvlo sayrdeni morfema -i
elementian (romelic ar monacvleobs nulTan I da II piris formebSi) warmoebas gulisxmobs (II yalibi).
aseve, sayrdeni morfemis struqtura Seapirobebs II kavSirebiTis -a da -e formantebis gamovlenas I da II yalibis zmnebTan
(axal qarTulSi ZiriTadad vnebiTi gvaris zmnebSi), oRond safuZveli Sepirobebisa sxvagvaria. Tu wyvetilis warmoebisas
yuradReba ar eqceva imas, sayrdeni morfemiseuli xmovani, romelic reducirdeba, ra xmovania, II kavSirebiTis warmoebisas amas
arsebiTi mniSvneloba eniWeba.
axal qarTulSi II kavSirebiTis -a da -e sufiqsTa ganawilebisas Tu gvaris faqtors garkveuli yuradReba mieqca (moqmedebiTi gvaris zmnebSi warmoebis unifikacia moxda), wyvetilis
warmoebaSi am faqtoris moqmedeba gamoricxulia.
amgvarad, -a da -e sufiqsiani II kavSirebiTis warmoebis saki-

732

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Txis ganxilva im daskvnis gakeTebis safuZvels gvaZlevs, rom wyvetilis fuZe ar aris sayrdeni II kavSirebiTisaTvis. wyvetilis
mawarmoeblebi II kavSirebiTis formaSi ar ivaraudeba. orive am
mwkrivisTvis saerTo fuZea sayrdeni. wyvetilisa da II kavSirebiTis warmoebas ZiriTadad sayrdeni morfemis struqtura gansazRvravs; ganmsazRvreli piroba sxvadasxvagvaria. II kavSirebiTis
-a da -e sufiqsTa ganawilebisas garkveul mniSvnelobas gvaris
faqtoric iZens.
Tu -a da -e sufiqsiani II kavSirebiTis SemTxvevaSi SesaZlebelia am daskvnis gakeTeba, amasve ver vityviT -o sufiqsiani II
kavSirebiTis mimarT; magram, vfiqrobT, amJamindeli viTareba am
mxriv meoreulia.
IV yalibis zmnur formaTa amosaval saxed avagev tipis
warmoeba ivaraudeba; istoriulad wyvetilis warmoebis TvalsazrisiT am tipis zmnebi I yalibisa iyo: sayrdeni morfema -ev nulTan monacvlea da, amdenad, wyvetili uniSno unda hqonoda.
sayrdeni morfemiseuli e xmovnis nulTan monacvleoba am tipis
zmnebTan II kavSirebiTis mawarmoeblad -e sufiqss gvavaraudebinebs.
wyvetili: ava-g-ev, II kavS.: ava-g-v-e ava-g-ev-e.
aqedan gamomdinare, sarwmuno Cans mosazreba imis Sesaxeb,
rom II kavSirebiTis -o sufiqsi istoriulad ve kompleqsis Serwymis Sedegadaa miRebuli (g. rogava). fonetikur niadagze warmoqmnili o-s damoukidebel morfologiur odenobad miCneva,
iseve rogorc -ev formantis v Tanxmovanmokvecili e elementis
wyvetilis -e sufiqsTan (avaSen-e) funqciuri gaigiveba, gviandeli movlenaa _ -ev formantis Tavdapirveli funqciis gauCinarebisa da misi morfologiuri reinterpretaciis Semdegi procesia. amdenad, IV yalibis zmnebSi Sesabamisoba _ wyvetilis -e: II
kavSirebiTis -o _ orive am mwkrivisaTvis saerTo sayrden morfemasTan, -ev formantTan, dakavSirebuli fonetikuri da morfologiuri cvlilebebis Sedegia. Sesabamisoba myaria ara imitom, rom wyvetilis -e sufiqsiani warmoeba Seapirobebs II kavSirebiTis -o sufiqsian warmoebas, aramed orive am mwkrivisaTvis
saerTo sayrdeni morfemaa -ev, romelic sxvadasxvagvar transformacias ganicdis wyvetilsa Tu II kavSirebiTSi. sxvagvarad:
es Sesabamisoba imis maCvenebeli ki ar aris, rom wyvetilis fuZe

IV. zmnis morfologia

733

aris sayrdeni II kavSirebiTisaTvis, aramed saerTo sayrdeni morfema sxvadasxvagvar fonetikur cvlilebas ganicdis da am cvlilebis Sedegad myardeba Sesabamisoba.
Cveni TvalsazrisisaTvis erT-erT mniSvnelovan sabuTad
kvlav xevsuruli dialeqtis Cveneba gvesaxeba: rogorc aRvniSnavdiT, avagev tipis warmoebis arseboba am dialeqtSi ar ivaraudeba. aqedan gamomdinare, arc -o sufiqsiani II kavSirebiTi unda
gvqonoda. xevsurulSi, rogorc cnobilia, avi-R-i, gavi-g-i... tipis morfema -i elements gamoavlens wyvetilSi (Sdr.: saliteraturo qarTulis dava-b-i, Cav-sx-i...); igive sayrdeni morfema -a
sufiqss varaudobs II kavSirebiTis mawarmoeblad. asecaa am dialeqtSi: avi-R-a, gavi-g-a... -a sufiqsis unifikacia xevsurulSi II
kavSirebiTis warmoebisas -e sufiqsis xarjze moxda. -a iWers -e-s
adgils. ara gvaqvs safuZveli davuSvaT -o sufiqsis arseboba saerTod am dialeqtSi.
momxdari fonetikuri procesebisa da morfologiuri reinterpretaciis safuZvelze damyarebuli Sesabamisoba IV yalibis
zmnebSi _ wyvetilis -e: II kavSirebiTis -o _ unda iyos safuZveli imisa, rom mas Semdeg, rac -e ( ev) gaazrebul iqna III yalibis zmnebTan gamovlenili wyvetilis -e sufiqsis tolfasad, mesame yalibis zmnebTanac -o sufiqsi Cndeba II kavSirebiTSi. III
yalibis zmnaTa sayrdeni morfema marcvlovani da ukumSvelia.
ramdenadac aq ar aris piroba II kavSirebiTis -e sufiqsis gamovlenisa, odindeli mawarmoebeli mwkrivisa am tipis zmnebTan -a
sufiqsi unda yofiliyo.
amgvarad, -o sufiqsiani II kavSirebiTis SemTxvevaSi mdgomareoba meoreulia: erTi nawili istoriulad -a sufiqsiT iwarmoebda gansaxilveli mwkrivis formebs, meore nawili _ -e sufiqsiT.
mas Semdeg, rac damyarda Sesabamisoba _ wyvetilis -e: II
kavSirebiTis o, TavisTavad cxadia, yvela SemTxvevaSi ver miviCnevT II kavSirebiTis -o sufiqsisaTvis amosavlad ve kompleqss
(iseve rogorc subieqturi mesame piris -o sufiqsisaTvis va kompleqss). amJamad -o damoukidebeli mawarmoebelia -a da -e formantTa gverdiT da formobrivad miemarTeba wyvetilis -e sufiqss.
yovelive zemoTqmuli amgvari daskvnis gakeTebis safuZvels

734

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

gvaZlevs: wyvetilis fuZe ar aris sayrdeni II kavSirebiTisaTvis arc istoriulad da arc amJamad. orive am mwkrivisaTvis
saerTo fuZea sayrdeni. myari formobrivi Sesabamisoba meoreuli faqtia da ar ewinaaRmdegeba saerTo daskvnas.

IV. 5.8. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi


mwkrivTa warmoebisa da daJgufebis principebze saubrisas
aGiniSna, rom formawarmoebis TvalsazrisiT seriozul problemebs qmnis dro-kiloTa mesame seria. arsebiTi is aris, rom sawarmoebeli fuZis principi, romelic samecniero gramatikaSi n.
marma danerga (arn. Ciqobava), gatarebulia pirvel da meore seriaSi; mesame seriaSi es principi irGveva: `TurmeobiTis Jgufs
ar moepoveba saerTo fuZe, amosavlad rom gvqondes warmoebisas.
amiT gansxvavdeba TurmeobiTis Jgufi awmKosa da namKo ZiriTadis
Jgufisagan: awmKos Jgufi awmKos fuZezea damKarebuli, namKo ZiriTadisa _ namKo ZiriTadis fuZeze. Tu mesame Jgufi mainc gaerTianda, es imitom, rom am JgufSi Semavali droebi `erTi da
imave wesiT iwarmoeba~. marTlac, am JgufSi inversiuli wKoba
gvaqvs maSin, rodesac awmKosa da namKo ZiriTadis JgufebSi wKoba
pirdapiria~ (arn. Ciqobava). aq unda davazustoT: warmoebis es
wesi (inversiuloba) mxolod gardamaval zmnaTaTvisaa niSandoblivi. gardauvali zmnebi pirdapiri wKobiT iuGvlis. mokled
rom vTqvaT, mesame seriaSi formawarmoebisas ramdenime SemTxveva
gairCeva: e r T i m x r i v, gardamavali orpiriani zmnebi; m e o re
m x r i v, gardauvali erTpiriani zmnebi da, m e s a m e
m x r i v, gardauvali orpiriani zmnebi. ase iKo es Zvel qarTulSic da asea axal qarTulSic, Tumca didad mniSvnelovania is
cvlilebebi, romlebic moxda axal qarTulSi mesame seriis formaTa warmoebisas. ramdenadac axali qarTulis viTarebis
gasaanalizeblad aucilebelia Zveli qarTuli enis viTarebis
gaTvaliswineba, SevecdebiT Tvali mivadevnoT III seriis formaTa
warmoebaSi momxdar cvlilebebs.
IV. 5.8.1. III seriis mwkrivTa warmoeba Zvel qarTulSi.
rogori iKo viTareba Zvel qarTulSi: warmovadgenT TiToeul
zemomoKvanili SemTxvevis magaliTebs paradigmebis saxiT da Semdeg SevecdebiT analizs. amTaviTve SevniSnavT: p i r v e l S e -

IV. zmnis morfologia

735

m T x v e v a S i (orpirian gardamaval zmnebSi) formawarmoebis


ori varianti gairCeva _ a) -av da -am TemisniSnianebi da b) Kvela danarCeni.
magaliTebi:
I. SemTxveva:

a)

I TurmeobiTi:
da-m-i-wer-i-e-s
da-g-i-wer-i-e-s
da-u-wer-i-e-s
da-m-i-wer-i-e-s
da-gu-i-wer-i-e-s
da-g-i-wer-i-e-s
da-u-wer-i-e-s

b) mo-m-i-kl-av-s
mo-g-i-kl-av-s
mo-u-kl-av-s
mo-m-i-kl-av-s
mo-gu-i-kl-av-s
mo-g-i-kl-av-s
mo-u-kl-av-s

aG-m-i-Sn-eb-i-e-s
aG-g-i-Sn-eb-i-e-s
aG-u-Sn-eb-i-e-s
aG-m-i-Sn-eb-i-e-s
aG-g-u-i-Sn-eb-i-e-s
aG-g-i-Sn-eb-i-e-s
aG-u-Sn-eb-i-e-s

(me igi)
(Sen igi)
(mas igi)
(Cuen igi)
(Cuen igi)
(Tquen igi)
(maT igi)

da-m-i-dg-am-s
da-g-i-dg-am-s
da-u-dg-am-s
da-m-i-dg-am-s
da-gu-i-dg-am-s
da-g-i-dg-am-s
da-u-dg-am-s

(me igi)
(Sen igi)
(mas igi)
(Cuen igi)
(Cuen igi)
(Tquen igi)
(maT igi

SeniSvna: obieqtis ricxvs amJerad KuradGebas ar mivaqcevT.


Semdgomi msJelobisaTvis mravlobiTi ricxvis pirveli piris SemTxvevaSi moviKvanT mxolod e. w. inkluzivis formebs (mo-gu-iklavs, da-gu-idgams, aGgu-iSnebies...): mwkrivis formaTa warmoebis TvalsazrisiT e. w. inkluziuri da eqskluziuri formebi gansxvavebas ar iZlevian:
II TurmeobiTi:
a)

da-m-e-wer-a
da-g-e-wer-a
da-e-wer-a
da-gu-e-wer-a

aG-m-e-Sn-a
aG-g-e-Sn-a
aG-e-Sn-a
aG-gu-e-Sn-a

(me igi)
(Sen igi)
(mas igi)
(Cuen igi)

736

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

da-g-e-wer-a
da-e-wer-a
b) mo-m-e-kl-a
mo-g-e-kl-a
mo-e-kl-a
mo-gu-e-kl-a
mo-g-e-kl-a
mo-e-kl-a

aG-g-e-Sn-a
aG-e-Sn-a

(Tquen igi)
(maT igi)

da-m-e-dg-a
da-g-e-dg-a
da-e-dg-a
da-gu-e-dg-a
da-g-e-dg-a
da-e-dg-a

(me igi)
(Sen igi)
(mas igi)
(Cuen igi)
(Tquen igi)
(maT igi)

aG-m-e-Sn-o-s
aG-g-e-Sn-o-s
aG-e-Sn-o-s
aG-gu-e-Sn-o-s
aG-g-e-Sn-o-s
aG-e-Sn-o-s

(me igi)
(Sen igi)
(mas igi)
(Cuen igi)
(Tquen igi)
(mas igi)

III kavSirebiTi:
a)

da-m-e-wer-o-s
da-g-e-wer-o-s
da-e-wer-o-s
da-gu-e-wer-o-s
da-g-e-wer-o-s
da-e-wer-o-s

SeniSvna: mesame seriaSi momxdar formobriv cvlilebaTa


analizis dros ar vimsJelebT III xolmeobiTze,
radgan mesame xolmeobiTi ara gvaqvs axal qarTulSi da, Sesabamisad, formobriv cvlilebebze
saubaric ar iqneba SesaZlebeli.
zogi ram dasakonkretebelia:
mesame Jgufis wevrTagan II TurmeobiTi da III kavSirebiTi
Kvela tipis zmnasTan erTgvari principiT miemarTeba erTmaneTs:
brunvacvalebadsubieqtian zmnebSi maTi mimarTeba formobrivi
TvalsazrisiT iseTia, rogoric uwKvetlisa da I kavSirebiTisa,
wKvetilisa da II kavSirebiTisa.
erTi mxriv, uwKveteli da I kavSirebiTi, xolo, meore
mxriv, wKvetili da II kavSirebiTi urTierTCanacvlebadi mwkrivebia; asea II TurmeobiTi da III kavSirebiTic, rogorc Zvel, ise
axal saliteraturo qarTulSi:

IV. zmnis morfologia

737

Zveli qarTuli:
uwKveteli:
I kavSirebiTi:

v-wer-d-(i)
v-wer-d-e

v-tir-od-e
v-tir-od-i

wKvetili:
II kavSirebiTi:

da-v-wer-e
da-v-wer-o

gan-v-tef-
gan-v-tf-e

II TurmeobiTi:
III kavSirebiTi:

da-m-e-wer-a
da-m-e-wer-o-s

aG-m-e-Sn-a
aG-m-e-Sn-o-s

axali qarTuli:
uwKveteli:
(da)-v-wer-d-i
I kavSirebiTi:
(da)-v-wer-d-e

v-tir-od-i
v-tir-od-e

wKvetili:
II kavSirebiTi:

(da)-v-wer-e
(da)-v-wer-o

ga-v-Tb-i
ga-v-Tb-e

II TurmeobiTi:
III kavSirebiTi:

(da)-m-e-wer-a
(da)-m-e-wer-o-s

a-m-e-Sen-eb-in-a
a-m-e-Sen-eb-in-o-s

ase rom, Kvela SemTxvevaSi es wKvilebi urTierTCanacvlebadi mwkrivebia.


principuli sxvaoba isaa, rom uwKvetelsa da I kavSirebiTs
aqvT saerTo saKrdeni mwkrivi _ awmKo, romelsac isini xazovani
principiT miemarTebian. aseTi saKrdeni mwkrivi ar moepoveba arc
wKvetil _ II kavSirebiTsa da arc II TurmeobiT _ III kavSirebiTs:
uwKveteli:
I kavSirebiTi:

v-wer-d-i
v-wer-d-e

awmKo: v-wer

uwKveteli:
I kavSirebiTi:

v-a-Sen-eb-d-i
v-a-Sen-eb-d-e

awmKo: v-a-Sen-eb

sxvagvarad rom vTqvaT: awmKo aris saKrdeni momdevno mwkrivebisaTvis (Zveli qarTulisaTvis: uwKvetlisa, I kavSirebiTisa da
I xolmeobiTisaTvis. axal qarTulSi _ uwKvetlisa da I kavSire-

738

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

biTisaTvis); momdevno mwkrivebi erTmaneTs Canacvlebis wesiT miemarTebian; isini erTimeorisTvis ar arian saKrdeni. asea rogorc Zvel, ise axal qarTulSi Kvela tipis zmnaSi; ufro zustad: Kvela im zmnaSi, romlebic iwarmoeben I seriis mwkrivebs
(ganurCevlad gvarisa da gardamavlobisa).
Sen-eb-di
Sen-eb Sen-eb-d
Sen-eb-de
II seriaSi Kvela urTierTCanacvlebadi mwkrivia rogorc
Zvel, ise axal qarTulSi. Zveli saliteraturo qarTulisaTvis
Sereuli kavSirebiTis daboloeba formobrivad mxolod mwkrivis
niSanTa tolfasad SegviZlia miviCnioT:
wKvetili:
II xolmeobiTi:
I kavSirebiTi:
Ser. kavSirebiTi:

(aG)-v-a-Sn-e
(aG)-v-a-Sn-i
(aG)-v-a-Sn-o
(aG)-v-a-Sn-odi

aseve iTqmis Zveli qarTuli saliteraturo enis SemTxvevaSi III xolmeobiTzec: isic Canacvlebis principiT miemarTeba II
TurmeobiTsa da II kavSirebiTs.
am sakmaod mwKobri da saintereso sistemidan ganmartoebiT
dgas I TurmeobiTi (JerJerobiT vmsJelobT brunvacvalebadsubieqtian zmnebze).
rogorc cnobilia, am SemTxvevaSi I TurmeobiTsa da momdevno mwkrivebs _ II TurmeobiTs, III kavSirebiTsa da III xolmeobiTs
_ warmoebis wesi (e. w. inversiuloba) da sintaqsuri konstruqcia aerTianebT. fuZis warmoebis sakiTxi? aq principuli dapirispirebaa:
Zvel saliteraturo qarTulSi gansaxilvel zmnaTa (brunvacvalebadsubieqtian zmnebs vgulisxmob) I TurmeobiTi I seriis
rTul Temas emKareba.
erTTemian zmnebze, cxadia, amJerad ar vmsJelobT: TemaTa
sxvaoba aq, ra Tqma unda, ar gveqneba. sxva SemTxvevaSi Zvel saliteraturo qarTulSi I TurmeobiTi KovelTvis imeorebs
rTul Temas, II TurmeobiTi _ martivs.

IV. zmnis morfologia

739

SeniSvna: rogorc aGvniSneT, II TurmeobiTi, III kavSirebiTi


da III xolmeobiTi urTierTCanacvlebadi mwkrivebia, amitom msJelobis gasaadvileblad mxolod II
TurmeobiTze vimsJeloT. igive daskvna gavrceldeba momdevno mwkrivebzec.
-eb TemisniSniani
mxolobiTis formebs):

zmnebi (warmovadgenT subieqtis

awmKo:

aG-v-a-Sn-eb
aG-a-Sn-eb
aG-a-Sn-eb-s

gan-v-a-g-eb
gan-a-g-eb
gan-a-g-eb-s

I TurmeobiTi:

aG-m-i-Sn-eb-i-e-s
aG-g-i-Sn-eb-i-e-s
aG-u-Sn-eb-i-e-s

gan-m-i-g-eb-i-e-s
gan-g-i-g-eb-i-e-s
gan-u-g-eb-i-e-s

wKvetili:

aG-v-a-Sn-e
aG-a-Sn-e
aG-a-Sn-a

gan-v-a-g-e
gan-a-g-e
gan-a-g-o

II TurmeobiTi:

aG-m-e-Sn-a
aG-g-e-Sn-a
aG-e-Sn-a

gan-m-e-g-o
gan-g-e-g-o
gan-e-g-o

-o b T e m i s n i S n i a n i:
awmKo:
gan-v-a-tf-ob
wKvetili:
gan-v-a-tf-e

I TurmeobiTi:
II TurmeobiTi

gan-m-i-tf-ob-i-e-s
gan-m-e-tf-o

-o f T e m i s n i S n i a n i:
awmKo:
v-h-K-of
wKvetili:
v-Kav(K-o)

I TurmeobiTi:
II TurmeobiTi:

m-i-K-of-i-e-s
m-e-K-o

-e v T e m i s n i S n i a n i:
awmKo:
v-a-kurTx-ev
wKvetili:
v-a-kurTx-e

I TurmeobiTi:
II TurmeobiTi:

m-i-kurTx-ev-i-e-s
m-e-kurTx-a

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

740

-e m T e m i s n i S n i a n i:
awmKo:
war-v-s-c-em
wKvetili:
war-v-ec

I TurmeobiTi:
II TurmeobiTi:

war-m-i-c-em-i-e-s
war-m-e-c-a

Temis TvalsazrisiT principulad igive viTarebaa -av da


-am TemisniSnian zmnebSi; sxvaoba isaa, rom es zmnebi I TurmeobiTSi ie daboloebas ar dairTaven:
-a v T e m i s n i S n i a n i:
awmKo:
da-v-h-mal-av
wKvetili:
da-v-mal-e

I TurmeobiTi:
II TurmeobiTi

da-m-i-mal-av-s
da-m-e-mal-a

-a m T e m i s n i S n i a n i:
awmKo:
gan-v-i-rTx-am
wKvetili:
gan-v-i-raTx

I TurmeobiTi:
II TurmeobiTi

gan-m-i-rTx-am-s
gan-m-e-rTx-a

viTareba analogiuria f u Z e d r e k a d
awmKo:
wKvetili:

mo-v-s-drek
mo-v-drik-e

I TurmeobiTi:
II TurmeobiTi

z m n e b S i c:
mo-m-i-drek-i-e-s
mo-m-e-drik-a

Tu davuSvebT, rom wer tipis aTematur zmnebSi nulovani


Tematuri niSani aris, viTareba aseTive iqneba:
awmKo:
wKvetili:

da-v-s-wer-
da-v-wer-e

I TurmeobiTi:
II TurmeobiTi

da-m-i-wer--i-e-s
da-m-e-wer-a

warmodgenil suraTs Tu gadavxedavT, daskvnis gakeTeba iolia:


rogorc pirveli, ise meore TurmeobiTis warmoeba aris erTgvarovani, magram principulad gansxvavebuli erTmaneTisagan
saKrdeni fuZis TvalsazrisiT:
Kvela SemTxvevaSi I T u r m e o b i T i s f o r m i s a T v i s
s a K r d e n i a r T u l i T e m a; anu I s e r i i s T e m a (aq Semodis uTemisniSno da fuZedrekadi zmnebi). II T u r m e o b i T i s a T v i s (d a, Se s a b a m i s a d, III k a v S i r e b i T i s a d a III
x o l m e o b i T i s a T v i s) s a K r d e n i a m a r t i v i , a n u II
s e r i i s T e m a (fuZedrekadi zmnebi i gaxmovanebiT).

IV. zmnis morfologia

741

-av/ -am TemisniSniani zmnebi danarCenTagan imiT gansxvavdeba,


rom ie daboloebas ar dairTavs. anu: msgavseba danarCenebTan is
aris, rom I seriis Temas emKareba; gansxvaveba ki isaa, rom ie daboloebas ar dairTavs.
ase rom, gardamaval zmnebSi I TurmeobiTSi ori ZirTadi
modeli gamoiKofa:
a) I seriis Tema + i-e (aGmi-Sn-eb-i-e-s);
b) I seriis Tema (i-e daboloebis gareSe) (dami-mal-av-s).
rac Seexeba II TurmeobiTs, aq viTareba erTgvarovania Kvela
tipis gardamavali zmnisaTvis.
Cven SevecadeT, saerTo suraTi warmogvedgina Zveli qarTulisa da mimarTebebic dagvezustebina...
IV. 5.8.2. ra xdeba axal saliteraturo qarTulSi?. axal
saliteraturo qarTulSi ZvelTan SedarebiT principuli cvlilebebi ganxorcielda. dairGva erTferovneba erTi da imave
mwkrivis formaTa warmoebaSi, magram damKarda erTgvarovneba
III seriis mwkrivTa paradigmaSi; sxvagvarad rom vTqvaT, erTi da
igive zmna III seriis mwkrivTa formebis sawarmoeblad gamoiKenebs erTsa da imave saKrden fuZes. Tumca aq Tavs iCens
saintereso movlena: erTi Jgufis zmnebi III seriis samive mwkrivSi eKrdnoba I seriis Temas, meore Jgufis zmnebi _ II seriis Temas:
I

Jgufis

z m n e b i:

awmKo:

v-a-Sen-eb
a-Sen-eb
a-Sen-eb-s

v-a-brun-eb
a-brun-eb
a-brun-eb-s

I TurmeobiTi:

a-m-i-Sen-eb-ia
a-g-i-Sen-eb-ia
a-u-Sen-eb-ia
a-m-e-Sen-eb-i-n-a
a-g-e-Sen-eb-i-n-a
a-e-Sen-eb-i-n-a

da-m-i-brun-eb-ia
da-g-i-brun-eb-ia
da-u-brun-eb-ia
da-m-e-brun-eb-i-n-a
da-g-e-brun-eb-i-n-a
da-e-brun-eb-i-n-a

II TurmeobiTi:

742

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

III kavSirebiTi:

II J g u f i s
wKvetili:

a-m-e-Sen-eb-i-n-o-s
a-g-e-Sen-eb-i-n-o-s
a-e-Sen-eb-i-n-o-s
z m n e b i:
a-v-a-g-e (Sdr.: a-v-a-g-eb)

da-m-e-brun-eb-i-n-o-s
da-g-e-brun-eb-i-n-o-s
da-e-brun-eb-i-n-o-s

a-a-g-e
a-a-g-o

ga-v-a-Tb-e (Sdr.: gav-a-Tb-ob)


ga-a-Tb-e
ga-a-Tb-o

I TurmeobiTi:

a-m-i-g-i-a
a-g-i-g-i-a
a-u-g-i-a

ga-m-i-Tb-i-a
ga-g-i-Tb-i-a
ga-u-Tb-i-a

II TurmeobiTi:

a-m-e-g-o
a-g-e-g-o
a-e-g-o
a-m-e-g-o-s
a-g-e-g-o-s
a-e-g-o-s

ga-m-e-Tb-o
ga-g-e-Tb-o
ga-e-Tb-o
ga-m-e-Tb-o-s
ga-g-e-Tb-o-s
ga-e-Tb-o-s

III kavSirebiTi:

-av da -am TemisniSnian zmnaTa Tavisebur viTarebaze mogvianebiT visaubreb.


rogorc vxedavT, cvlileba ori mimarTulebiT ganviTarda:
a) erTi rigis zmnebSi I TurmeobiTis rTuli Tema gavrcelda II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi:
gami-keT-eb-i-a _ game-keT-eb-ina _ game-keT-eb-inos (nacvlad formebisa game-keT-a, game-keT-os);
b) meore rigis zmnebSi II TurmeobiTisa da III kavSirebiTis
martivi Tema gavrcelda I TurmeobiTSi:
a-me-G-o / ame-G-os _ ami-G-ia (nacvlad formisa aGmi-G-ebies...); mime-c-a / mime-c-e-s_ mimi-c-ia (nacvlad formisa mimi-c-emies)...
moxda `paradigmebis gasworeba~: erT SemTxvevaSi I TurmeobiTis mixedviT, meore SemTxvevaSi _ II TurmeobiTisa da III kavSirebiTis mixedviT.
ase rom, TemisniSnian brunvacvalebadsubieqtian zmnebSi
sauGlebeli fuZis principi III seriis mwkrivebSic gatarda: zmne-

IV. zmnis morfologia

743

bi samive mwkrivSi erTsa da imave fuZes eKrdnoba _ an rTuls (I


seriisas), an martivs (II seriisas);
awmKo:

va-keT-eb

vi-G-eb

w K v e t i l i:

va-keT-e

avi-G-e

I T u r m.:
II T u r m.:
III k a v S.:

gami-keT-eb-ia
game-keT-eb-ina
game-keT-eb-inos

ami-G-ia
ame-G-o
ame-G-os

erTi mTavari kiTxva Cndeba: ra aris mizezi amgvari cvlilebis ganxorcielebisa? _ paradigmis gasworeba? maSin: ratom
`gasworda~ erTi Jgufi pirveli TurmeobiTis mixedviT da meore
Jgufi _ II TurmeobiTis mixedviT? es kiTxvebi JerJerobiT upasuxod rCeba...
Cven zemoT gavxazeT: es cvlileba moxda TemisniSnian
zmnebSi. xolo im zmnebSi, romelTa I-II seriebis Tema xmovanmonacvleobiTaa dapirispirebuli, amgvari cvlileba ar momxdara;
viTareba Zveleburi darCa: I TurmeobiTi kvlavac awmKos fuZes
eKrdnoba, II TurmeobiTi da III kavSirebiTi _ wKvetilis fuZes:
am SemTxvevaSic or Jgufs ganvixilavT: a) fuZedrekad zmnebsa da
b) e. w. i-TemisniSnian zmnebs.
a) fuZedrekadi zmnebi:
awmKo:
v-drek
I T u r m.:
mo-m-i-drek-i-a
w K v e t.:
II T u r m.:
III k a v S.:

mo-v-drik-e
mo-m-e-drik-a
mo-m-e-drik-o-s

b) e. w. i-TemisniSniani zmnebi:
awmKo:
v-Tl-i
I T u r m.:
ga-m-i-Tl-i-a

war-v-a-dgen
war-m-i-dgen-i-a
war-v-a-dgin-e
war-m-e-dgin-a
war-m-e-dgin-o-s

v-cl-i
da-m-i-cl-ia

744

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

w K v e t.:
II T u r m.:
III k a v S.:

ga-v-Tal-e
ga-m-e-Tal-a
ga-m-e-Tal-o-s

da-v-cal-e
da-m-e-cal-a
da-m-e-cal-o-s

amgvarad: xmovanmonacvle zmnebi inarCunebs imave princips, ra


principzec iKo agebuli III seriis mwkrivTa warmoeba Zvel qarTulSi. cvlileba ar momxdara da arc iKo mosalodneli erTTemian
zmnebSi: wer-s tipis zmnaTa III seriis mwkrivebi imave martiv fuZes
emKareba, romeli fuZec saerToa I da II seriis mwkrivTaTvis:
awmKo:
w K v e t.:
I T u r m.:
II T u r m.:
III k a v S.:

v-wer
v-wer-e
m-i-wer-i-a
m-e-wer-a
m-e-wer-o-s

v-Txov
v-Txov-e
m-i-Txov-i-a
m-e-Txov-a
m-e-Txov-o-s

ra daskvnis gakeTeba SeiZleba Kovelive amis gaTvaliswinebiT? rogorc Cans, arsebiTi mniSvneloba mieniya rTul da martiv TemaTa dapirispirebas da ara erTTemianoba-orTemianobis
princips. gavixsenoT: rTulia Tema, roca martivi fuZe ganivrcoba Temis niSniT (keT _ keT-eb, Tb _ Tb-ob, ec _ c-em...);
martivia Tema, romelic ar Seicavs Temis niSnas (keT-, Sen-...
wer-, tex...). am TvalsazrisiT martivia Tema fuZedrekad zmnebSic (drek _ drik, grex _ grix...) da e. w. i-TemisniSnianebSic
(Tl _ Tal, Sl _ Sal...).
SeniSvna: 1. gavixsenoT, rom i- bolosarTs ar miviCnevT Temis niSnad. Tavad is faqti rom Tl-i-s, Sl-i-s
tipis zmnebi III seriis mwkrivTa warmoebis TvalsazrisiT uTemisniSno zmnaTa rigSi Cadga, -i sufiqsis raobis garkvevis TvalsazrisiT arsebiTad
gveCveneba.
2. radgan mniSvneloba mieniya Temis niSnis qonaarqonas, tendencia rom aris qarTulSi uTemisniSno da fuZedrekad zmnaTa TemisniSnian formebze gadasvlisa (rek-s rek-av-s, Tib-s Tibav-s... fren-s frinavs...), xom ar aris kavSirSi
III seriaSi mimdinare formacvalebasTan?..

IV. zmnis morfologia

745

da mainc: ra SuaSia Temis niSani da formawarmoebaSi momxdari cvlilebebi? Cven saubari gvqonda Temis niSanTa sistemaSi momxdar cvlilebebsa da im tendenciebze, rasac es cvlilebebi efuZneboda (ix. $ IV. 5.5.6.). safiqrebelia, III seriaSi momxdari formobrivi cvlilebebi dakavSirebuli iKos Temis niSanTa
sistemaSi mimdinare procesebTan... sxvagvarad rom vTqvaT, III seriaSi momxdari cvlilebebi Temis niSanTa sistemaSi momxdar
cvlilebeTan kavSirSi unda iqnes ganxiluli. rogor? _ es momavali kvlevis sagnad gvesaxeba.
Kovelive zemoTqmuli saSualebas gvaZlevs davaskvnaT, rom
brunvacvalebadsubieqtian zmnaTa III seriis mwkrivebSi momxdari
formobrivi cvlilebebis Sedegad sauGlebeli fuZis principi
gatarda dro-kiloTa am JgufSic. es principi daemKara rTul da
martiv TemaTa dapirispirebis faqtors: samive mwkrivSi brunvacvalebadsubieqtian zmnebs an rTuli Tema aqvs (keT-eb, Seneb...), an _ martivi Tema (-q-, -g-... Tl/Tal, Sl/Sal... drek/drik,
grex/grix...)... gavixsenoT: Zvel qarTulSi TemisniSnian zmnebs I
TurmeobiTSi rTuli Tema hqondaT, II TurmeobiTSi _ martivi.
sxvagvarad rom vTqvaT, fuZeTa erTgvarovnebis `horizontaluri~
principi Seicvala fuZeTa erTgvarovnebis `vertikaluri~ principiT:
Z v. q a r T u l i:
I Turm.:

mi-keT-eb-ies,

II Turm.:
III kavS.:

me-keT-a,
me-keT-os,

aGmi-Sn-ebies;
aGme-Sn-a;
aGme-Sn-os;

mimi-g-eb-ies,

mimi-c-em-es...

mime-g-o,
mime-g-os,

mime-c-a...
mime-c-es

a x a l i q a r T u l i:
I Turm.:
II Turm.:
III kavS.:

mi-keT-eb-ia,
me-keT-eb-i(n)a,
me-keT-eb-i(n)os,

mi-Sen-eb-ia;
me-Sen-eb-i(n)a;
me-Sen-eb-i(n)os;

mimi-g-ia,
mime-g-o,
mime-g-os,

mimi-c-ia
mime-c-a
mime-c-es

vimeorebT: horizontalur xazebSi warmodgenili erTgvarovneba Seicvla vertikalur rigebSi warmodgenili erTgvarovnebiT. da es aris uaGresad principuli mniSvnelobis formobrivi gansxvaveba Zvelsa da axal qarTuls Soris.

746

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

erTi saintereso detalic: zemowarmodgenili paradigmebis


I rigis formebSi II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi gamovlenili
n frCxilebSi CavsviT. faqtia, rom gaekeTeb-in-a da gaekeTeb-i-a
paraleluri formebia, magram mxolod es ar aris mTavari. CvenTvis arsebiTi mniSvneloba aqvs n bolosarTis statuss.
a. SaniZis azriT, n CanarTi Tanxmovania: `garegnulad ise
Cans, TiTqos grZeli forma SualobiTi kontaqtis formaao, magram SualobiTi kontaqtis zmnebs kidev sxva ebin emateba: gamekeT-e-bin-ebin-a _ gamekeT-ebin-ebin-o-s, ase rom, namdvilad aq
raGac sxva viTarebaa~ (a. SaniZe). mivadevnoT Tvali saintereso
msJelobas: `grZeli formebis warmoSobis safuZveli es aris:
ebian zmnaTa I TurmeobiTis fuZe ganzogadda (igulisxmeba is
ebianebi, romelTac Temis niSani Senaxuli aqvT I TurmeobiTSi)
da or sxva mwkrivSic iqna gadatanili:
gamikeTebia _ gamekeTebia _ gamekeTebios
damiSavebia _ dameSavebia _ dameSavebios da misT.
amgvari formebi bevr kiloSia daculi, zogma kilom da maTi gavleniT saliteraturo enam n CaurTo kidev da amgvarad miviGeT ebin darTuli (`grZeli~) formebi~ (a. SaniZe).
es logikuri da damaJerebeli msJeloba III seriis I Kalibis
samive mwkrivis formebSi warmodgenil -i elements erT odenobad gagvaazrebinebs da saerTo fuZis wesi kidev ufro mKari
xdeba:
I Turm.
II Turm.
III kavS.

ga-m-i-keT-eb-i-a
ga-m-e-keT-eb-i-a
ga-m-e-keT-eb-i-o-s

is faqti, rom -i elementi I rigis zmnebSi samive mwkrivSi


gvxvdeba, xolo II rigis zmnebTan mxolod I TurmeobiTSi, safuZvels gamogvaclis imisas, es formanti mwkrivis niSnad gaviazroT.
n elementis CanarTobis Taobaze roca msJelobs, mkvlevari
daaskvnis: `CarTuli n pirvelad II TurmeobiTSi unda gaCeniliKo, magram Semdeg igi I TurmeobiTSi gadasula~ (a. SaniZe),
igulisxmeba uKid-n-ia tipis formebi.

IV. zmnis morfologia

747

SeniSvna: Tanamedrove qarTuli saliteraturo enis normaTa mixedviT `erTaderT saliteraturo formebad~ unda iqnes miCneuli n CarTuli formebi; aeSenebina, aeSenebinos... Tu gaviTvaliswinebT ia
daboloebiani formebis gavrcelebis sixSires da
n-s warmomavlobis sakiTxs, SeiZleba warmodgenil
kategoriul msJelobaSi erTaderTi Segvecvala...
miT umetes, rom igive n normis darGvevaa I TurmeobiTSi...
IV. 5.8.3. -av / -am TemisniSnian zmnaTa III seriis formaTa
Sesaxeb. Zvel qarTulSi -av/ -am TemisniSnian zmnaTa III seriis
formebi, rogorc vnaxeT, Tavisebur viTarebas gviCvenebs: Tu II
TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi raime arsebiTi xasiaTis gansxvaveba ara gvaqvs sxva brunvacvalebadsubieqtian zmnaTa warmoebasTan, I TurmeobiTSi principulad gansxvavebuli viTarebaa:
II Turm.:
III kavS.:

mo-m-e-kl-a
mo-m-e-kl-a-s

m-e-Tqu-a
m-e-Tqu-a-s

Sdr.: m-e-wer-a
m-e-wer-o-s

I TurmeobiTSi msgavseba is aris, rom rTul Temas emKareba


-av/ -am TemisniSniani zmnebic; gansxvaveba is aris, rom ar dairTavs -i-e- daboloebas:
m-i-kiTx-av-s
m-i-su-am-s

Sdr.:

m-i-keT-eb-i-e-s
mi-m-i-c-em-i-e-s

Zneli saTqmelia, es sxvaoba risi amsaxvelia; ras niSnavs,


magram faqtia... es aris norma Zveli qarTulisaTvis.
`saSuali qarTulis adreul safexurze I TurmeobiTis -ia
daboloeba -av da -am TemisniSnian zmnebSic iCens Tavs. uZvelesi
nimuSebi amgvari warmoebisa Cven mogvepoveba `vefxistKaosanSi~
(z. yumburiZe). ori formaa dasaxelebuli d a m i s a x i a da
d a m i T e s i a. -av/ -am TemisniSnian zmnaTa -ia daboloebaze gadasvla, rogorc Cans, Zvel qarTuliSive dawKebula. Zalze sainteresoa antonis paradigmebSi dadasturebuli variantebi -av/ -am
TemisniSnian zmnaTa I TurmeobiTisa:
a) Seukravs, aGuxuams

748

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

b) Seukres, aGuxumies
g) Seukrvia, aGuxumia
d) Seukria, aGuxumia.
Tu davuSvebT, rom Kvela es forma realuria (da, ar gvaqvs
safuZveli, vifiqroT, rom ase ar aris), saintereso procesTan
gvaqvs saqme:
I etapze iwKeba av/ -am TemisniSnian zmanTa warmoebis gaTanabreba sxva TemisniSnian zmnebTan: rTuli Tema + ie-s daboloeba:
Seu-kr-av-s Seu-kr-v-ie-s (Sdr.: u-keT-eb-ie-s) II etapze
ie-s daboloeba icvleba _ i-a daboloebiT:
Seu-kr-v-ie-s Seu-kr-v-ia (Sdr.: u-keT-eb-ia) III etapze
ikargeba Temis niSani da -av/-am TemisniSnian zmnaTa gaTanabreba
xdeba II rigis zmnaTa I TurmeobiTis formebTan:
Seu-kr-v-ia Seu-kr-ia (Sdr.: au-G-ia...). es procesi sakmaod xangrZlivi da masStaburi aGmoCnda. imdenad bunebrivi da
TiTqmis saKovelTao, rom karga xania
gamoiTqva azri, rom I
TurmeobiTis paralelur formaTagan (dauxatavs dauxatia, daudgams daudgia) saliteraturo normaTa TvalsazrisiT orive
unda iqnes daSvebuli.
CvenTvis arsebiTia, ra xdeba enobriv sistemaSi: -av/ -am TemisniSnian zmnaTa Zveli formebi (daumalavs, uTqvams...) ramdenad
Jdeba axal sistemaSi.
I Turm.:
II Turm.:
III kavS.:

da-u-mal-av-s
da-e-mal-a
da-e-mal-o-s

u-Tqu-am-s
e-Tqu-a
e-Tqu-a-s

formaTa mimarTeba (saKrdeni fuZis principidan gamomdinare) im principzea agebuli, ra principsac emKareboda TemisniSnian zmnaTa III seriis mwkrivTa warmoeba: ase vTqvaT, warmoebis erTferovnebis `horizontaluri principi~ _ I TurmeobiTSi rTuli Tema; II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi _ martivi Tema.
ia daboloebian formebs Tu am paradigmaSi CavsvamT, miviGebT im variants, romelsac vuwodeT formaTa erTferovnebis
`vertikaluri principi~:

IV. zmnis morfologia

I Turm.:
II Turm.:
III kavS.:

da-u-mal-ia
da-e-mal-a
da-e-mal-o-s

749

u-Tqv-ia
e-Tqv-a
e-Tqv-as

rogorc vnaxeT, axal qarTulSi Sereuli (anu `erTferovnebis horizontalur principze~ agebuli) paradigma TemisniSnian zmnebSi aGar gvaqvs: an samive mwkrivSi rTuli Temaa, an samive
mwkrivSi _ martivi Temaa. -av/ -am TemisniSnian zmanTa Zveli paradigma arGvevs erTian sistemas. ia daboloebian formaTa gaCena
swored III seriis formawarmoebaSi momxdari rTuli cvlilebis
tendenciis gamovlenaa. -ia daboloebiani formebi analogiuria
TemisniSnian zmnaTa II rigis formebisa: roca II TurmeobiTis (da
III kavSirebiTis) uTemisniSno saKrdeni fuZe gavrcelda I TurmeobiTSi:
I Turm.:
II Turm.:
III kavS.:

gan-m-i-tf-ob-i-e-s
gan-m-e-tf-o
gan-m-e-tf-o-s

ga-m-i-Tb-ia
ga-m-e-Tb-o
ga-m-i-Tb-o-s

I Turm.:
II Turm.:
III kavS.:

mo-m-i-kl-av-s
mo-m-e-kl-a
mo-m-e-kl-a-s

mo-m-i-kl-i-a
mo-m-e-kl-a
mo-m-e-kl-a-s

Sdr.:

rogorc iTqva, TemisniSnian zmnaTa III seriis formaTa


cvlilebis tendencia faqtobriv dasrulebulia. erTaderTi gamonaklisi (Zveli sistemis naSTi), aris swored -av/-am TemisniSnian zmnaTa istoriuli paradigma, romlis Canacvlebis mcdeloba
axali sistemis paradigmiT Zvel qarTulSive dawKebula. dGes
axali paradigma faqtobriv damkvidrebulia rogorc zepirmetKvelebaSi, ise samwerlo qarTulSi.
am gamonaklisis SenarCunebas (-av/-am TemisniSniani formebisa) garkveulwilad xeli SeuwKo gasuli saukunis dasawKisSi SemuSavebulma normam: `Tanamedrove saliteraturo qarTulSi erTaderT literaturul formad unda darCes -av da -am sufiqsiani formebi, xolo -ia daboloebiani formebi ukugdebul unda
iqnes~. argumentebi aseTia: TemisniSniani formebi

750

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

`a) marTebuli formebia warmoebis TvalsazrisiT;


b) marTebuli formebia istoriuli TvalsazrisiT;
g) gabatonebuli formebia Tanamedrove saliteraturo qarTulSi~.
TiTqmis saukunis winaT, roca es norma SemuSavda, SesaZlebeli iKo sakiTxis ase dasma, magram dGevandeli gadasaxedidan
SeiZleboda sxvagvarad gvefiqra:
rogorc Cvenma zemomoKvanilma msJelobam gviCvena, ia daboloebiani formebi marTebulia warmoebis TvalsazrisiT. metic:
TemisniSniani formebi (daumalavs, uTqvams) Zveli sistemis naSTia
da amovardnilia axali sistemidan; misi xelovnuri SenarCuneba
arGvevs saukuneebis manZilze ganviTarebul tendencias. rogorc
vTqviT, esaa erTaderTi gamonaklisi TemisniSnian zmnebSi.
roca vsaubrobT formaTa gavrcelebulobis faqtorze, aq
moviSveliebT z. yumburiZis azrs: ia daboloebiani formebi `saerTo enobrivi tendenciis gamoxatulebaa, gavrcelebulia mTeli
xalxis sasaubro enaSi da ar warmoadgens erTi romelime dialeqtis (an dialeqtTa wris) Semonatans saliteraturo enaSi;
savsebiT egueba saliteraturo enis ganviTarebis tendencias, gamarTlebulia qarTuli enis dGevandeli gramatikuli sistemiT
da ar arGvevs am sistemiT nagulisxmev Tanmimdevrobas~ (z. yumburiZe).
KuradGebas mivapKrobT imas, rom gansaxilvel zmnaTa I
TurmeobiTis sruli paradigmidan gavrcelebulobis TvalsazrisiT araa erTgvarovani viTareba organul da meSvelzmnian formaTa SemTxvevaSi: Tu paralelizmi aSkaraa da TemisniSniani formebi arcTu iSviaTia unaxavs unaxia SemTxvevaSi, meSvelzmnian
warmoebaSi TemisniSniani formebi iSviaTia, metic, TiTqmis aGar
gvxvdeba: minaxavxar minaxixar, ginaxavxar ginaxivar...
gaviTvaliswinoT isic, rom zmnaTa erTi nawilis mier -av
Temis niSnis darTva gviandeli procesia (Tes-av-s, recx-av-s, rekav-s, yed-av-s...); uTemisniSno formebi am zmnebisa I TurmeobiTSi
istoriuladac marTebulia da sadGeisodac TiTqmis erTaderTi
varianti (dauTesia, gaurecxia, daurekia, Seuyedia...).
Cven imis Tqma gvinda, rom -av/ -am TemisniSnian zmnaTa ia
daboloebaze gadasvla k a n o n z o m i e r i p r o c e s i a d a m a s
normatuli barierebi ver SeaCerebs.

IV. zmnis morfologia

751

sanam am Temaze saboloo daskvnas gavakeTebT, kidev erTxel


gadavavloT Tvali gansaxilvel zmnaTa I TurmeobiTis srul paradigmas:
damixat-av-s
dagixat-av-s
dauxat-av-s
dagvixat-av-s
dagixat-av-T
dauxat-av-T
damixat-av-xar
damixat-av-xarT
dagvixat-av-xar
dagvixat-av-xarT
dagixat-av-var
dagixat-av-varT
dagvixat-av-xar
dagvixat-av-xarT
dauxat-av-var
dauxat-av-varT
dauxat-av-xar
dauxat-av-xarT
dagixat-av-varT
davuxat-av-varT
dauxat-av-xarT

damixat-i-a
dagixat-i-a
dauxat-i-a
dagvixat-i-a
dagixat-i-a-T
dauixat-i-a-T
damixat-i-xar
damixat-i-xarT
dagvixat-i-xar
dagvixat-i-xarT
dagixat-i-var
dagixat-i-varT
dagvixat-i-xar
dagvixat-i-xarT
davuxat-i-var
dauxat-i-varT
dauxat-i-xar
dauxat-i-xarT
dagixat-i-varT
davuxat-i-varT
dauxat-i-xarT

me is (isini)
Sen is (isini)
mas is (isini)
Cven is (isini)
Tqven is (isini)
maT is (isini)
me Sen
me Tqven
Cven Sen
Cven Tqven
Sen me
Sen Cven
Cven Sen
Cven Tqven
mas me
mas Cven
mas Sen
mas Tqven
Tqven me (Cven)
maT me (Cven)
maT Sen (Tqven)

es vrceli paradigma imisTvis moviKvaneT, rom davinaxoT,


paradigmis marJvena rigi (ia daboloebiani varianti) ramdenad
bunebrivi da (xSir SemTxvevaSi) erTaderTi variantia paralelur formaTagan. es exeba gansakuTrebiT meSvelzmnian formebs.
marcxena rigis meSvelzmniani formebi iSviaTia da zogJer xelovnurobis elfersac atarebs. amitomac vTvliT: am formaTa
`erTaderT literaturul formebad~ miCneva enis ganviTarebis
kanonzomierebis winaaGmdeg wasvlaa. Znelia, am SemTxvevaSi kanonmdebelma aJobos enas...

752

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

IV. 5.8.4. vnebiTi gvaris zmanTa III seriis formaTa Sesaxeb.


am Tavis dasawKisSic vTqviT: formawarmoebis Taviseburebebs mesame seriaSi garkveulwilad gansazGvravs gvaris faqtori: moqmedebiTi gvaris SemTxvevaSi formawarmoeba inversiis principzea
agebuli da ZiriTadad organulia. vambobT ZiriTadad-Tqo, radganac organulia warmoeba garda im SemTxvevebisa, roca realuri obieqti aris I da II pirebi:
me is
Sen is
mas is
mas me
mas Sen
me Sen
Sen me

a-m-i-Seneb-ia
a-g-i-Seneb-ia
a-u-Seneb-ia
a-v-u-Seneb-i-var
a-u-Seneb-i-xar
a-m-i-Seneb-i-xar
a-g-i-Seneb-i-var

Tumca meSvelzmniani warmoebis SemTxvevaSic mwkrivis saKrdeni fuZe saerToa.


vnebiTi gvaris SemTxvevaSi sxvadasxvagvar viTarebas gviCvenebs erTpiriani da orpiriani zmnebi. moqmedebiTi gvaris zmnebTan mimarTebiT Zalze sainteresoa is faqti, rom formaTa warmoebis erTgvarovani principis gatareba xdeba vnebiTi gvaris
zmnebSic.
erTpirian vnebiTebTan es problema TiTqos ar mdgara:
Zvelsa Tu axal saliteraturo qarTulSi III seriis samive mwkrivi erTgvari principiT iwarmoeboda, ra Tqma unda, im TaviseburebaTa gaTvaliswinebiT, rac amgvar warmoebaSi sxvaobas qmnida
Zvelsa da axal qarTuls Soris _ mxedvelobaSi maqvs meSvelzmniani warmoeba:
Zveli

qarTuli

I TurmeobiTi

II TurmeobiTi

III kavSirebiTi

damalul
damalul
damalul
damalul

damalul
damalul
damalul
damalul

damalul
damalul
damalul
damalul

var
xar
ars
varT

viKav
iKav
iKo
viKveniT

viKo
iKo
iKos
viKvneT

IV. zmnis morfologia

damalul xarT
damalul arian
axali

damalul iKveniT
damalul iKvnes

753

damalul iKvneT
damalul iKvnen

qarTuli

I TurmeobiTi

II TurmeobiTi

III kavSirebiTi

da-v-malul-var
da-malul-xar
da-malul-a
da-v-malul-varT

da-v-malul-iKav
da-malul-iKav
da-malul-iKo
da-v-malul-iKveniT/iKaviT

da-malul-xarT

da-malul-iKveniT/iKaviT

da-malul-an

da-malul-iKvnen

da-v-malul-iKo
da-malul-iKo
da-malul-iKos
da-v-malul-iKvneT
/iKoT
da-malul-iKvneT/
iKoT
da-malul-iKvnen

a. SaniZis azriT, axal qarTulSi `piris niSnis win wamowevisaTvis xeli unda SeewKo orpiriani zmnebis uGlebas imave seriis mwkrivebSi~. vfiqrobT, esaa aGweriTi warmoebis organulad gaazrebis gza, rac, Cveni azriT, im saerTo tendenciis
gamovlenaa, rac mesame seriis mwkrivTa warmoebaSi momxdar
cvlilebasTan aris dakavSirebuli _ formobrivi principis
bolomde gatareba: mimGeoba gaiazreba zmnur fuZed, saerTo
monacemad samive mwkrivis formaTaTvis da Cveulebrivi morfologiuri modeli iqmneba:
zmniswini + piris niSani + fuZe + meSveli zmna:
da-v-malul-var; Sdr.: mi-v-di-var, da-v-frinav-var
mimGeoba am S e m T x v e v a S i m o r f o l o g i u r a d t o l f a s i a T e m i s a, e. i. organul warmoebaSi im nawilisa, romelic saerToa erTi seriis mwkrivTa formebisaTvis.
es tendencia rom aSkaraa, amis dasturia is cvlilebebi,
romlebic xdeba orpiriani vnebiTi gvaris formaTa warmoebaSi.
cnobilia, rogorc Zvel, ise axal saliteraturo qarTulSi orpiriani gardauvali zmnebis I TurmeobiTi, erTi mxriv, da II
TurmeobiTi da III kavSirebiTi, meore mxriv, gansxvavebuli principiT iuGvlis.

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

754

Zveli qarTuli
I T u r m .:

II T u r m .:

III k a v S .:

da-v-h-viwK-eb-i-e
da-h-viwK-eb-i-e
da-h-viwK-eb-i-e-s
da-v-h-viwK-eb-od-e
da-h-viwK-eb-od-e
da-h-viwK-eb-od-a
da-v-h-viwK-eb-od-i
da-h-viwK-eb-od-i
da-h-viwK-eb-od-i-s

formobrivi TvalsazrisiT, III seriaSi saerTo fuZis wesi


Zvel qarTul saliteraturo enaSi Kvelaze kargad am SemTxvevaSi gatarda. aq am sam mwkrivs Soris iseTive mimarTebaa formawarmoebis TvalsazrisiT, rogorc _ od-iani zmnebis I seriis
awmKos, uwKvetelsa da I kavSirebiTSi:
Sdr.:

gan-v-tf-eb-i
gan-v-tf-eb-od-e
gan-v-tf-eb-od-i

I TurmeobiTis meSvelzmnian warmoebaze gadasvlam cvlileba gamoiwvia mTlianad III seriis paradigmaSi; am SemTxvevaSi orpiriani gardauvali zmnebi erTpirianis msgavsni aGmoCndebian
formobriv:
I Turm.: da-v-viwK-eb-i-var
da-viwK-eb-i-xar
da-viwK-eb-i-a
II Turm.:

III kavS.:

da-v-viwK-eb-i-Kav
da-viwK-eb-i-Kav
da-viwK-eb-i-Ko

da-v-viwK-eb-i-Ko
da-viwK-eb-i-Ko
da-viwK-eb-i-Kos
II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi meSvelzmniani formebi

IV. zmnis morfologia

755

dialeqtizmebad gaiazreba (da asecaa), oGond aGsaniSnavia is


faqti, rom esaa im tendenciis gamovlena, rac III seriis mwkrivTa
warmoebis formobriv principze damKarebaa.
Kovelive zemoTqmulidan gamomdinare sagulisxmo daskvnis
gakeTeba SeiZleba:
is azri, rom III seriis formaTa warmoeba arGvevs sauGlebeli fuZis princips (n. mari), gamarTlebulia da realobas asaxavs Zveli qarTuli saliteraturo enisaTvis. a x a l q a r Tul
saliteraturo enaSi
`s a e r T o
f u Z i s~
principis gatareba moxda rogorc moqmedeb i T i g v a r i s z m n e b S i, i s e v n e b i T e b S i. arsebobs
nairgvari modelebi erTferovnebisa; esaa arsebiTi sxvaoba da
Tvisebureba axali qarTuli saliteraturo enisa. vfiqrobT,
amitom SesaZlebelia daisvas sakiTxi III seriaSi Temis Sesaxeb.
IV. 5.8.5. Temis sakiTxisaTvis III seriis formebSi. gavixsenoT, CvenTvis amosavalia a. SaniZis ganmarteba, romelic 1930
wlis gramatikaSia mocemuli: `Tema hqvia ucvalebel nawils
zmnisas, romelic gasdevs xolme erT-erTi seriis Kvela formaSi~.
Temis Sesaxeb saubrisas KuradGeba mivapKariT kidev erT
faqts: xmovanprefiqsebi pirisa da ricxvis niSanTa msgavsad Temis nawilad ar gaiazreba, radgan xmovanprefiqsi mwkrivis farglebSi (Sesabamisad seriis farglebSi) cvalebadia:
m-i-keT-eb-s
g-i-keT-eb-s
u-keT-eb-s

m-i-keT-eb-d-a
g-i-keT-eb-d-a
u-keT-eb-d-a

m-i-keT-eb-d-e-s
g-i-keT-eb-d-e-s
u-keT-eb-d-e-s

fuZe (am SemTxvevaSi Tema) ki ucvalebeli nawili unda iKos


formaTa sistemisaTvis. rogorc vTqviT, am paradigmidan daskvnis
ganzogadeba xdeba xmovanprefiqsTa mTeli sistemisaTvis. roca a.
SaniZe wers, rom III seriaSi gamoiKeneba an I an II seriaTa Temao,
swored zmnuri formis uxmovanprefiqso nawilzea saubari, radgan I TurmeobiTSi xdeba xmovanprefiqsTa neitralizacia (xmovanprefiqsTa gadaKola ar xdeba III seriaSi Kvela SemTxvevaSi):

756

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

a-keT-eb-s
i-keT-eb-s
u-keT-eb-s

u-keT-eb-ia

a-q-eb-s / a-q-o
i-q-eb-s / i-q-o
u-q-eb-s / u-q-o

u-q-ia

II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi ki a, i, u xmovanprefiqsebs Seenacvleba e- xmovanprefiqsi.


a-keT-eb-s
i-keT-eb-s
u-keT-eb-s

e-keT-eb-ina
e-keT-eb-inos

a-q-eb-s
i-q-eb-s
u-q-eb-s

e-q-o
e-q-os

amgvarad, xmovanprefiqsebi Temis (Sesabamisad mwkrivis fuZis) nawilad ar ganixileba, rogorc cvalebadi nawili zmnuri
formisa erTi paradigmis farglebSi. am dazustebas arsebiTi
mniSvneloba aqvs III seriis formebSi Temis sakiTxis ganxilvis
dros. gavixsenebT ramdenime ganmartebas:
Tema aris is nawili zmnuri formisa, romelic saerToa
erTi seriis mwkrivTa formebisaTvis;
Tema SeiZleba iKos martivi (wer, keT, xat...) da rTuli
(keT-eb, xat-av...).
zmna SeiZleba iKos imdenTemiani, ramdeni Temac aqvs mas
uGlebis srul paradigmaSi (erTTemiani _ wer; orTemiani _
keT-eb...).
amgvari gaazrebiT Temis sakiTxis ganxilvisaTvis III seriaSi
sami Jgufi unda gamoiKos:
I. erTTemiani zmnebi _ romelTac samive seriaSi erTi da
igive Tema aqvs (wer-s, yam-s...)
II. orTemiani zmnebi _ romelTac I da II seriis Tema gansxvavebuli aqvT; III seriis Tema saziaroa an I seriasTan, anda II seriasTan (a-keT-eb-s / a-keT-a / u-keT-eb-ia; a-q-eb-s / a-q-o / u-q-ia...
III. samTemiani zmnebi _ romelTac III seriaSi I-II seriisagan
gansxvavebuli Tema aqvT. am sakiTxze vrclad visaubrebT.
I Jgufis SemTxveva martivia, Kvela seriaSi erTi da igive
martivi Tema meordeba.
II Jgufis zmnebi SeiZleba or qveJgufad gadanawildes:
a) moqmedebiTi gvaris zmnebi, romlebsac mesame seriaSi
pirvel seriasTan saziaro Tema aqvT (va-keT-eb / va-keT-e)

IV. zmnis morfologia

757

I TurmeobiTi _ mi-keT-eb-ia
II TurmeobiTi _ me-keT-eb-i(n)-a
III kavSirebiTi _ me-keT-eb-i(n)-os
b) moqmedebiTi gvaris zmnebi, romelTac III seriaSi meore
seriasTan saziaro Tema aqvT (va-q-eb / va-q-e)
I TurmeobiTi _ mi-q-ia
II TurmeobiTi _ me-q-o
III kavSirebiTi _ me-q-os
III JgufSi ori qveJgufi gamoiKofa: a) erTpiriani vnebiTi
gvaris zmnebi.
axal qarTulSi am tipis zmnebSi III seriaSi principuli xasiaTis cvlilebebi moxda Zvel qarTulTan SedarebiT. rogorc
vTqviT, esaa aGweriTi warmoebis organulad gaazrebis gza, rac,
Cveni azriT, im saerTo tendenciis gamovlenaa, rac mesame seriis
mwkrivTa warmoebaSi momxdar cvlilebasTan aris dakavSirebuli
_ formobrivi principis bolomde gatareba. mimGeoba gaiazreba
zmnur fuZed _ saerTo monacemad samive mwkrivis formaTaTvis
da Cveulebrivi morfologiuri modeli iqmneba:
zmniswini + piris niSani + fuZe + meSveli zmna.
vi-mal-eb-i / dav-malul-varT
I TurmeobiTi _ dav-malul-var
II TurmeobiTi _ dav-malul-iKav
III kavSirebiTi _ dav-malul-iKo
TemaTa ganawileba aseTia: I seria _ malav, II seria _ mal,
III seria _ malul.
b) meore qveJgufSi unda warmovadginoT orpiriani vnebiTi
gvaris zmnebi. arsebiTi Tavisebureba am qveJgufisa is aris, rom
III seriaSi isini gamoiKeneben Sesabamisi moqmedebiTi gvaris zmnis
pirveli seriis Temas (am faqtze miniSnebisas a. SaniZe Zaxilis
niSans dasvams); rac vnebiTis sruli paradigmisaTvis III seriis
Temad unda gaviazroT.
1. va-viwK-d-eb-i / dava-viwK-d-i / dav-viwK-eb-ivar (Sdr.:
moqm. va-viwK-eb / dava-viwK-e)
I TurmeobiTi _ dav-viwK-eb-ivar

758

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

II TurmeobiTi _ dav-viwK-eb-odi
III kavSirebiTi _ dav-viwK-eb-ode
aseve: vu-ber-d-eb-i / davu-ber-d-i / davu-ber-eb-ivar (Sdr.:
va-ber-eb) da sxva.
2. ve-mal-eb-i (dave-mal-e / dav-mal-v-ivar (Sdr.: v-malav)
I TurmeobiTi _ dav-mal-v-ivar
II TurmeobiTi _ dav-mal-v-odi
III kavSirebiTi _ dav-mal-v-ode
3. vu-Tb-eb-i / gavu-Tb-i / gav-Tb-ob-ivar

(Sdr.: va-Tb-ob)

I TurmeobiTi _ gav-Tb-ob-ivar
II TurmeobiTi _ gav-Tb-ob-odi
III kavSirebiTi _ gav-Tb-ob-ode
4. ve-zrd-eb-i / gave-zard-e / gav-zrd-ivar (Sdr.: v-zrd-i)
I TurmeobiTi _ gav-zrd-ivar
II TurmeobiTi _ gav-zrd-odi
III kavSirebiTi _ gav-zrd-ode
zemoganxilul Kvela SemTxvevaSi viTareba erTgvaria: III seriis Kvela formas saerTo saKrdeni fuZe (e. i. Tema) aqvs. es
sistema CamoKalibebis stadiaSia: procesi srulad ar aris damTavrebuli; moqmedebiTi gvaris SemTxvevaSi Zveli qarTulis Sereuli varianti Semogvinaxa fuZedrekadma zmnebma: I TurmeobiTSi saziaro Tema aqvT I seriasTan, II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi _ III seriasTan:
a) v-grex / v-grix-e; b) v-Tl-i / v-Tal-e
I TurmeobiTi _ dami-grex-ia
II TurmeobiTi _ dame-grix-a
III kavSirebiTi _ dame-grix-os
amgvari iKo principi moqmedebiTi gvaris zmnaTa formawarmoebisa mesame seriaSi Zveli qarTulisaTvis (ix. $ IV. 5.8.1.):

IV. zmnis morfologia

awmKo _
wKvetili _
I TurmeobiTi _
II TurmeobiTi _
III kavSirebiTi _

aGva-Sn-eb,
aGva-Sn-e,
aGmi-Sn-eb-ies,
aGme-Sn-a,
aGme-Sn-os,

759

ganva-g-eb
ganva-g-e
ganmi-g-eb-ies
ganme-g-o
ganme-g-os

rogorc vnaxeT, moqmedebiTi gvaris zmnebSi `paradigma gasworda~. gamonaklisia fuZedrekadi zmnebi: I TurmeobiTi iKenebs
I seriis Temas; II TurmeobiTi da II kavSirebiTi _ II seriisas.
gardamaval safexurze dgas -av da -am TemisniSniani zmnebi (ix. $
IV. 5.8.3.): paralelizmi I TurmeobiTSi gamowveulia imiT, rom
erTi mxriv, SenarCunebulia Zveli qarTulis viTareba, meore
mxriv, axali tendenciis (seriisaTvis saerTo fuZe) gamovlenaa:
I TurmeobiTi _ dami-xat-av-s
II TurmeobiTi _ dame-xat-a
III kavSirebiTi _ dame-xat-os
rogorc zemoT aGvniSneT, formaTa ganviTarebis tendencia
meore paradigmis sasargeblod metKvelebs. Zneli saTqmelia, es
tendencia gavrceldeba Tu ara odesme fuZedrekad zmnebze.

IV. 5.9. III seriis mwkrivTa funqciuri analizi


IV. 5.9.1. `Turme~ nawilaki da `TurmeobiTobis~ sakiTxi
dro-kiloTa III seriis formebSi. unaxaoba, TurmeobiToba samsave qarTvelur enaSi gadmoicema ZiriTadad dro-kiloTa III seriis
mwkrivebiT, magram, rogorc aGiniSna, mas ver miviCnevT morfologiur kategoriad, radgan sakuTari niSani ara aqvs, is aris
ZiriTadad perfeqtuli droebis erT-erTi funqcia _ Tanafunqcia.
unaxaoba mraval sxvadasxva jgufis enaSia gamoxatuli (romanul, slavur, finur-ungrul, baltiispirul, Turqul, iberiul-kavkasiur da sxva enebSi), zogSi _ rogorc morfologiuri
kategoria, zogSi _ rogorc funqciuri, upiratesad perfeqtis
Tanafunqciaa.
perfeqtis bazaze unaxaobis modalobis aGmoceneba, rac
dasturdeba sxvadasxva jgufis enebSi, kanonzomieri faqti Cans,

760

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

is erTgvari enobrivi universaliaa. rogorc aGiniSneba, perfeqti gulisxmobs moqmedebisa da moqmedebis Sedegis erTad warmodgenas, Tanaarsebobas. perfeqti naxulia, roca mosaubre rogorc moqmedebis, ise Sedegis mowmea. magram, roca moqmedebaze
warmodgena iqmneba aposteriorulad _ misgan datovebuli kvalis, Sedegis mixedviT, perfeqti unaxavi gamodis. unaxaoba moqmedebis procesTan dauswreblobaa, Sedegi orive SemTxvevaSi warmodgenilia.
a. SaniZe a q t i s saxeliT gamoyofs naxulisa da unaxavis
uGlebis kategorias. rogorc axal, ise Zvel qarTulSi unaxavis
kategoria gulisxmobs I TurmeobiTis mwkrivs.
miGebulia, rom TurmeobiToba ar aris III seriis mwkrivTa
damaxasiaTebeli funqcia, rig SemTxvevebSi mas ar Seicavs I TurmeobiTis formac ki (arn. Ciqobava, iv. qavTaraZe).
istoriulad ufro nakleb sagrZnobia unaxaobis mniSvneloba III seriis formebSi.
imis sabuTad, rom unaxaoba III seriis mwkrivTaTvis ar aris
pirvandeli da damaxasiaTebeli funqcia, qarTvelur enebSi am
funqciis gamomxatvel specialuri nawilakis arsebobac gamodgeba. ena leqsikur saSualebas maSin mimarTavs, roca morfologiuri saSualeba ara aqvs ganviTarebuli raime semantikis
gadmosacemad. istoriulad xolmeobiTis formebi gamovida zmnis
sistemidan, magram enobriv cnobierebaSi mravalgzisobis gamoxatvis moTxovnileba darCa da enam mimarTa leqsikur saSualebas _ gaiCina nawilaki `xolme~. igive iTqmis TurmeobiTze,
oGond `Turme~ gadavardnili morfologiuri kategoriis
sanacvlod ki ar gaCenila, aramed enaSi unaxaobis gamoxatvis
moTxovnilebam, romelsac morfologiuri saSualeba ar gaaCnda,
leqsikuri warmoSva. Semdeg, rogorc mosalodneli iyo, am funqciiis gadmocema Camoyalibebul formebs daekisra; magram, ramdenadac amisaTvis gansakuTrebuli nakvTi ar Seiqmna (morfologiuri niSani ar gaCnda), nawilaki enaSi darCa, rogorc ufro
moqnili saSualeba unaxaobis gamoxatvisa. is faqti, rom
`Turme~ nawilaki ufro naklebi xmarebisaa, rac ufro istoriis
siGrmeSi mivdivarT, imas unda asabuTebdes, rom istoriulad
ena nakleb moiTxovda `TurmeobiTobis~ gamoxatvas; nawilakis

IV. zmnis morfologia

761

xmarebis moxSirebac da am funqciiT mwkrivebis aGurvac enaSi


`TurmeobiTobis~ ganmtkicebas unda asaxavdes.
`Turme~ nawilakTan dakavSirebiT aGniSnulia, rom is erTvis TxrobiTi kilos yvela formas, maT Soris I da II TurmeobiTsac, rac imaze metyvelebs, rom am ukanasknelTaTvis `TurmeobiToba~ ar aris ZiriTadi funqcia. rogorc miTiTebulia,
`Turme nawilaks axal qarTulSi ekisreba unaxaobis (dauswreblobis) mniSvneloba mianios masTan naxmari zmnis saTanado
nakvTis formas. is am gramatikuli kategoriis uqonlobis sakompensacio saSualeba~ (iv. qavTaraZe).
IV. 5.9.2. TurmeobiTi pirvelisa da meoris ZiriTadi
funqciis sakiTxi. mwkrivis funqcionaluri aspeqtebis kvleva
gulisxmobs dasawyisSi misi amosavali mniSvnelobis, misi sawyisi
funqciis Ziebas. es amosavali wertili istoriulad SeiZleba
daCrdilulic iyos, magram sanam mas ar mivagnebT, gairdeba
amovicnoT, mniSvnelobaTagan romelia ZiriTadi (da ZiriTadis
nayari) da romeli _ damatebiTi (Tanafunqcia).
rogorc ukve vnaxeT, `unaxaoba, TurmeobiToba~ ar unda
iyos I-II TurmeobiTebis ZiriTadi, Tavdapirveli da saerTo funqcia, piriqiT, TviT misi fesvebia saZiebeli. am mxriv `TurmeobiTi~, cxadia, arc terminologiuradaa gamarTlebuli _ is ar
asaxavs mwkrivis specifikas.
ZiriTadi, rac I-II TurmeobiTis mwkrivebs funqciurad aerTianebs. es aris SedegobiToba, rezultatiuroba, perfeqtuloba. perfeqtuli droebi xasiaTdeba namyoSi Sesrulebuli moqmedebiT, oGond, gansxvavebiT aoristuli droebisagan, perfeqti
warmogvidgens Sesrulebeli moqmedebis Semdeg datovebul Sedegs, rezultats; namyoSi Sesrulebuli moqmedeba grZeldeba saubris momentSi Sedegis saxiT.
amgvarad, perfeqtuloba unda iyos I-II TurmeobiTis (rogorc sinTezuris, ise analizuris) saerTo amosavali mniSvneloba. raGa ganasxvavebs maT? Sedegis warmodgenis dro: I TurmeobiTiT gadmocemuli moqmedebis rezultati awmyoSia warmodgenili, II TurmeobiTiT gadmocemuli _ namyo droSive, I TurmeobiTi awmyos perfeqtia, II TurmeobiTi _ namyos perfeqti. amas gamoxatavs a. SaniZis debulebebi ZiriTad nawilSi: `pirveli Tur-

762

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

meobiTi (anu pirveli Sedegobrivi) iseTi namyoa, romelic gadmogvcems, rom Sedegi awmyoSi Cans... meore TurmeobiTi is namyo
droa, romelic gadmogvcems, rom winad momxdari ambis Sedegi
warsulSive Canda~...
perfeqtuloba dasaxelebuli mwkrivebisa adridanve iyo SeniSnuli, rac terminologiaSic aisaxa: I TurmeobiTisaTvis: I- (al. cagareli), (n. mari),
perfectum (g. deetersi), I (b. rudenko)... II TurmeobiTobisaTvis: II (al. cagareli), (n.
mari), plusquamperfect (g. deetersi), II , , (b. rudenko)...
h. fogti qarTuli zmnis mwkrivebs aspeqtobrivad upirispirebs erTmaneTs, romelTagan III jgufis formebs rezultatiur
aspeqts miakuTvnebs (I _ diuratiuli, II _ momenturi).
amdenad, terminologiurad `SedegobiTi~ ufro gamarTlebuli Cans ZiriTadi da saerTo mniSvnelobis TvalsazrisiT.
maSasadame: TurmeobiTi I-iT gadmocemuli moqmedeba namyo
dros ganekuTvneba, Sedegi _ awmyos.
TurmeobiTi II-iT gadmocemuli moqmedebac namyoa, oGond
Sedegic namyo droSia warmodgenili.
TurmeobiTi meore am mxriv erTmniSvnelovania (erTganzomilebiani): moqmedebac da Sedegic namyoa; amitom rogorc konteqsti, ise formaTSenacvleba namyos farglebSi mimdinareobs.
rac Seexeba TurmeobiT pirvels, masTan SesaZlebelia rogorc namyos, ise awmyos Segueba. mwkrivi orive am dros iTavsebs: moqmedebis mxriv _ namyos, Sedegis mxriv _ awmyos.
`TermeobiToba~, damaxasiaTebeli III jgufisaTvis, rogorc
iTqva, am jgufis formaTa perfeqtulobidan unda ganviTarebuliyo; perfeqtuli droebi yvelaze metad iTavseben unaxaobas
imdenad, ramdenadac moqmedebaze misi SedegiT iqmneba warmodgena. Sedegze orientacia ki xSirad gulisxmobs moqmedebis unaxaobas, procesTan dauswreblobas. aq aris `TurmeobiTobis~ saTave.
amitomac `TurmeobiToba~ mosalodnelia pirvelad I TurmeobiTis mwkrivSi Casaxuliyo, ramdenadac masSi moqmedeba da Sedegi
droulad metadaa daSorebuli (namyo-awmyo), vidre TurmeobiT
II-Si (orive namyo). Tumca sxvagvari varaudic SeiZleba: II TurmeobiTSi moqmedebac da Sedegic daSorebulia ubnobis moments da

IV. zmnis morfologia

763

ufro gaucxoebuli, vidre TurmeobiT I-Si, sadac Sedegi warmodgenilia ubnobis dros. es orive Teoriuli msjelobaa, rasac
praqtikulad sirdeba Semagreba.
erTic unda aGiniSnos: xSirad SeiZleba konteqstis mniSvneloba zmnuri formis mniSvnelobad iqnes gagebuli. aseTi SemTxvevebi formis funqciuri analizidan unda gamoiricxos. magaliTad, minaxavs, msmenia _ `naxuli aqtia~, ar minaxavs, ar msmenia _ `unaxavi~. aq naxuloba-unaxaobas qmnis `ar~ nawilakis qona-arqona da ara zmnis forma, iseve, rogorc: vnaxe _ ver vnaxe
da misT.
`ar~ nawilakis Taviseburi funqciuri urTierToba TurmeobiT I-Tan miTiTebulia. namyo droSi `ver~ nawilaks `ar~ kategoriulobiT upirispirdeba (ar vnaxe), magram TurmeobiT I-Si
mas es niuansi aGar gaaCnia. asea imitom, rom TurmeobiTi I warmodgenilia, rogorc awmyos forma (ar minaxavs = ar maqvs nanaxi). awmyoSi `ar~ nawilaki kategoriulobas moklebulia. amgvarad, es movlenac isev TurmeobiTi I-is `orplanianobiT~ ixsneba.
`nu~ nawilakTan SeerTebiT gadmoicema brZanebiToba. I
TurmeobiTi, cxadia `nu~ nawilaks uerTdeba, rogorc awmyos
forma.
Tanamedrove qarTulSi `nu~ I TurmeobiTTan warmodgenilia swored im SemTxvevaSi, roca is awmyos gadmoscems: `nu agiSvia Tavi~ da misT.
I TurmeobiTis funqciebi dawvrilebiT aris aGwerili
enaTmecnierul literaturaSi (g. deetersi, a. SaniZe, arn. Ciqobava, b. rudenko, d. gewaZe, iv. qavTaraZe, n. naTaZe, h. fogti, J.
feiqriSvili...).
SeiZleba iTqvas Semdegi: TurmeobiTi I aris perfeqtuli
dro (namyosa da awmyos niSnebiT), is aris TxrobiTi kilos
forma, misi ZiriTadi mniSvnelobaa rezultatiuroba (SedegobiToba), SeZenili da istoriulad ganmtkicebuli funqcia (Tanafunqcia) _ unaxaoba, `TurmeobiToba~. TurmeobiTi I aris ZiriTadad (gansxvavebiT II TurmeobiTisagan) parataqsuli konstruqciis zmna, is ar qmnis araviTar gansakuTrebul sintaqsur SeerTebebs.
aGwerilis garda, yvela mniSvneloba (Sinaarsi), romelSic
ki TurmeobiTi I iGebs monawileobas, araa misi funqcia, aramed

764

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

frazis, winadadebis funqcia, amitom unda gamovricxoT zmnuri


nakvTis funqciaTa rigidan.
I TurmeobiTs mniSvnelobis mxriv istoriulad didi cvlilebebi ar ganucdia, rogorc es, vTqvaT, II TurmeobiTs mouvida.
SesamCnevia mxolod, rom is ufro metad miekedla namyo dros.
amaSi, erTi mxriv, `TurmeobiTobis~ ganmtkicebas unda eTamaSa
garkveuli roli, meore mxriv, analizur formaTa Camoyalibebas,
maT gamijvnas Sedgenili Semasmenlis awmyos konstruqciisagan.
isic unda aGiniSnos, rom analizur formebSi `TurmeobiToba~
ufro metadaa sagrZnobi. Cans, rom `TurmeobiTobis~ ganmtkiceba
Tanhyveboda analizur formaTa Camoyalibebas, isini Tanadroulobam Seamtkica. analizur formaTa nawilobrivi funqciuri
analizi ukve iyo warmodgenili analizuri warmoebis kriteriumebis gamomuSavebis dros.
IV. 5.9.3. TurmeobiTi meoris funqciuri analizi. rogorc ukve aGiniSna, II TurmeobiTic perfeqtuli droa _ namyos
perfeqtia. misi zogadi mniSvnelobiTi daxasiaTeba aseTi iqneba:
Zvel qarTulSi TurmeobiTi II aris TxrobiTi kilos forma; is
namyo dros ganekuTvneba (moqmedebiTac da SedegiTac). perfeqtulobidan gamomdinare, misi ZiriTadi mniSvnelobaa SedegobiToba (rezultatiuroba), SeZenili mniSvneloba _ unaxaoba. TurmeobiTi II aris ZiriTadad hopotaqsuri konstruqciis `maorganizebeli~, misi mTavari asparezia damokidebuli winadadeba.
II TurmeobiTma funqciis sakiTxSi istoriulad SesamCnevi
cvlilebebi ganicada.
ramdenadac TurmeobiTi II ZiriTadad hipotaqsur konstruqciebSi funqcionirebs, misi funqciebis aGwera gulisxmobs
enobrivad SesaZlebeli konstruqciebis dawvrilebiT Seswavlas.
saenaTmecniero literaturaSi miGebulia, rom Zveli qarTulisaTvis specifikuri nawilaki -mca kavSirebiTobas (koniunqtivobas) aniebs winadadebaSi Semaval TxrobiTi kilos namyo
drois formebs. misi xmareba kavSirebiTis formebTan gamoricxulia.
Zvel qarTulSi TurmeobiTi II ZiriTadad gavrcelebas poulobs miznis garemoebiTsa (raTa raTamca) da pirobiT (ukueTu ukueTumca, Tumca) damokidebul winadadebaSi, oGond

IV. zmnis morfologia

765

Tavidanve unda gaesvas xazi, rom aGniSnul konstruqciebSi am


formas ar akisria koniunqtivis funqcia (rogorc, vTqvaT, axal
qarTulSi, Sdr. deetersi, bondarko, erTeliSvili), igi gamodis
-mca nawilakTan wyvetilis monacvled, rogorc TxrobiTi kilos
namyo drois nakvTi. konstruqciis modeli:
..., raTamca
qmnes eqmna;
..., ukueTumca cnes ecna.
I S e m T x v e v a: miznis garemoebiTi qvewyobili winadadebis
mTavari winadadeba yovelTvis warsuldroiania, xolo damokidebuli winadadeba iZleva orgvar konstruqcias:
1. raTamca + TxrobiTi namyo dro: a) wyvetili, b) TurmeobiTi II.
2. raTa + kavSirebiTi (ZiriTadi II).
amaTi monacvleoba zogjer erTi da imave winadadebis farglebSi an redaqciebs Soris iCens Tavs:
... da ara unda, raTamca amxila mas, raTa ara
mowylas goneba misi (iov. da efTv. 29, 2); da mravali pativi wina-uyvis, raTamca nacvali ezRo (C:
izRo, B: izRa) (mam. swavl. 250, 7).
Sdr. -mca nawilakis moSlis Semdgom: pativs
miagebda, r a T a misTvis samagiero m i e z G o.
II S e m T x v e v a: pirobiT damokidebul winadadebas mTavarTan aerTebs ukueTumca Tumca kavSiri. mTavari winadadeba
asaxavs mosalodnel Sedegs, imas, rac moxdeboda, Tu damokidebul winadadebaSi mocemuli piroba iqneboda Sesrulebuli.
axal qarTulSi pirobiTi (damokidebuli) winadadeba TurmeobiTi II-iTaa warmodgenili, xolo mTavari _ myofadis xolmeobiTiT: `es rom gakeTebuliyo, es moxdeboda~. Zvel qarTulSi umTavres SemTxvevebSi qvewyobis orive wevri -mca nawilakiTaa warmodgenili da, Sesabamisad, zmna TxrobiTi kilos namyo drois
romelime formiTaa, umetesad TurmeobiTi II-isa da wyvetilis
saxiT. SeiZleba maT monacvleobas sxvadasxva redaqciebic gvaZlevdes:
rameTu ukueTumca ecna, aramca igi ufali didebisa juars-ecua (pavl. 93, 8. CD), Sdr. AB: ukue-

766

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Tumca icnes, aramca ufali igi didebisa juarsacues.


Sdr. -mca nawilakis moSlis Semdgom: `rom e c n o, ar
a c v a m d n e n jvars.
anu: II TurmeobiTi iyo -mca nawilakian konstruqciaSi,
xolo Semdgom man TviTon SeiTavsa es funqcia.
IV. 5.9.4. TurmeobiTi II-is funqciuri damkvidrebis istoriuli suraTisaTvis. yovelive warmodgenilidan SeiZleba ramdenime zogadi daskvnis gakeTeba:
1. Zvel qarTul enaSi TurmeobiTi II funqciurad namyo
drois sxva formebs udgas gverdSi _ vlindeba ZiriTadad -mca
nawilakian qvewyobaSi. -mca nawilaki aniebs konstruqcias kavSirobiTobas; am nawilakis gareSe winadadebaSi warmodgenilia kavSirebiTis formebi.
2. TurmeobiTi II-is formebi, rogorc vnaxeT, ZiriTadad
miznis garemoebiT, damatebiT da pirobiT damokidebul winadadebebSi funqcionirebs, magram erTgvari mdgomareoba am mxriv
mainc ara gvaqvs. pirvel orSi ZiriTadia wyvetilis formebi, xolo TurmeobiTi II am konstruqciebSi, rogorc qronologiurad,
ise raodenobrivad, damkvidrebis gzaze Cans. danarCen konstruqciebSi mas poziciebi ufro ganmtkicebuli aqvs. unda aGiniSnos
erTi garemoebac: pirvel or konstruqciaSi, rogorc Cans,
raTa raTamca kavSirebis monacvleoba ufro Tavisufalia,
vidre pirobiTSi Tu ukueTu ukueTumca kavSirebisa. Sesabamisad: pirvel SemTxvevaSi raTa + kavSirebiTis formebis Senacvleba ufro xSiria (regularulia) -mca nawilakian namyo
drois formebTan, vidre meore SemTxvevaSi. Tumca erTeuli SemTxvevebi aseTi Senacvlebisac gvxvdeba:
...umjobes ars ufros misa, damo-Tu-mca-eba safqle
lodi yelsa... (Sdr. DE: gamo-Tu-ibas) (markoz. 9,
42. C).
Sesadarebel konstruqciebs Soris sruli Sinaarsobrivi
paralelizmi ar SeiZleba vivaraudoT. amas unda mivaweroT Senacvlebis SemTxvevaTa SezGudvac.
3. pirobiT-SedegobiT winadadebaSi Semavali mTavari winadadebis formirebis gza cnobilia: istoriulad Camoyalibebul-

IV. zmnis morfologia

767

ma myofadis formebma Secvala -mca nawilakiani da kavSirebiTiani konstruqciebi.


4. -mca nawilakma istoriulad dakarga Tavisi funqciebi da
gadavarda. ganxilulma konstruqciebmac garkveuli cvlilebebi
ganicada: zogi moiSala, zogmac meti uflebebi moipova. am konstruqciebSi ZiriTadi maqvemdebarebeli kavSirebi raTa
raTamca da ukueTe ukueTumca Secvala rom (romel), iSviaTad raTa, Tu rom kavSirebma.
ukve Zveli qarTuli enis Zeglebi gviCveneben -mca nawilakiani konstruqciebis ryevis magaliTebs. es ryeva, upirveles yovlisa, gamoixateba -mca nawilakTan mosalodneli drois formebis daucvelobaSi:
a) -mca nawilakTan kavSirebiTis formebis gamovlenaSi da
b) -mca nawilakis gareSe namyo drois formebis (wyvetili, II
TurmeobiTi) gamoyenebaSi. amis nimuSebi, marTalia, mcire raodenobiT, magram mainc dasturdeba:
a) ...da wmidaman krebaman samarTlad da Girsad gankueTnes igini, raTamca Suri iZies mis zeda (kvipr.
71, 14);
b) ...ara Semwed aqunda locva tomoTesi, raTa mZled
mterTa gamoeCina igi (antioq. 136, 15)... da inebes
erTad purisa ama, raTamca moiyvanes wmida SuSanikca (C: raTa) (SuSanik. 16, 24); da ukueTumca
geneba da Segesua, eseviTarni yuavilni, orni yrmani, Sobad gesxnes (lim. 111, 2).
5. ganxiluli konstruqciebidan, `rom~ kavSiris ganmtkicebis Semdeg, qvewyobis daqvemdebarebul wevrebSi istoriulad poziciebi ganimtkica TurmeobiTi II-is formebma. es mdgomareoba
istoriul logikas ar eqvemdebareba: -mca nawilakis funqciuri
gadagvareba rom ara, mosalodneli iyo `rom~ kavSirTan kavSirebiTis formebis ganmtkiceba, xolo TurmeobiTi II istoriulad
gulisxmobs `romca~ tipis kavSiris arsebobas. Cven ki miviGeT
konstruqciebi:
a) wavida, rom enaxa (Zv. warvida, raTa naxos raTamca
naxa enaxa);
b) ar wavidoda, rom enaxa .(Zv. aramca warvida, ukueTumca
naxa enaxa).

768

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

magaliTebi: mere me mainc avdeqi da Semovtrialdi, raTa d a m e n a x a es sinaTle (n. dumb.). gadmoxeTqa masSi dagubebulma geniam, rom madliT da niis cecxliT
m o e r w y o Cveni drois saqarTvelos mxatvrobis
yamiri miwa (T. il.). iseT rames ityoda xolme,
mTeli saaTi rom g e f i q r a, verafriT mixvdebodi,
ra igulisxma (o. ios.).
mxolod yovelive amis gaTvaliswinebiT SeiZleba SevitanoT
TurmeobiTi II-is formebi kavSirebiTi kilos jgufSi Tanamedrove saliteraturo qarTulisaTvis. amdenadve SeiZleba ramdenime
dialeqtSi (rauli, ingilouri, zemoimeruli) hipotaqsur konstruqciebSi kavSirebiTebis ganmtkiceba Zveli viTarebis gagrZelebad miviCnioT.
amgvarad, TurmeobiTma II-m istoriulad cvlilebebi ganicada da funqciurad Zveli da axali qarTulis TurmeobiTi II-is
formebi erTad ver dadgeba. istoria funqciuri gadaxris
grZel gzas warmogvidgens.
IV. 5.9.5. kavSirebiTi mesamis funqciebi. kavSirebiTi III
Zvel qarTulSive, rogorc araerTxel aGniSnula, naklebi gavrcelebis mwkrivia. III kavSirebiTi I-II TurmeobiTs ZvelSi kilos
mixedviT upirispirdeba, pirveli oriT TxrobiTi kilo gadmoicema, mesamiT _ kavSirebiTi. a. SaniZis ganmartebiT, `kavSirebiTia kilo, romelic zmniT aGniSnul moqmedebas ise warmoadgens,
rom igi ar aris faqti, magram SeiZleba xdebodes, moxdes, an momxdariyos~ (a. SaniZe). miGebulia, rom kavSirebiTi III gamoxatavs
warsul dros (a. SaniZe).
III kavSirebiTi monawileobs zog (damatebiT, garemoebiT,
gansazGvrebiT...) hipotaqsur konstruqciaSi, romlis mTavari
winadadeba warmodgenilia awmyo-myofadis an myofadis gadmomcemi kavSirebiTis formiT. TviT III kavSirebiTiT gadmocemuli
piroba myofads gulisxmobs. namyo droSi Sesrulebuli moqmedebis Sedegi myofadSi pirobiTad unda iqnes warmodgenili. III kavSirebiTi Tavisebur perfeqtul drod SeiZleba vcnoT: moqmedeba _ namyoSi. Sedegi _ myofadSi. pirobiToba ukavSirdeba myofadSi warmodgenil Sedegs. droul (agreTve modalur) mimarTebaTa mxriv es konstruqcia arasodes emTxveva pirobiT-SedegobiT

IV. zmnis morfologia

769

winadadebas, romelSic TurmeobiTi II funqcionirebs. am ukanasknel SemTxvevaSi piroba namyo droSia mocemuli, masze miTiTebuli Sedegi aseve namyo droSi Sesrulebas gulisxmobs. SevadaroT es konstruqciebi:
I. ...rameTu ara Tumca pirvelad sityua Semedara, Targmani sitysa gairyuneboda (mociq. efrem. 30, 16); da
daRacaTumca ara daebura piri misi, verve ras icnobda
mas (A-95. 556, 12-18{2}).
II. ...da sld ukueTu visme pirvelad eTargmanos, .meored
Targmanebuli winaaGmdgomad gamoCndebis .(qronik. 100,
12); arGara eyivnos qaTamsa, vidremde uvar-myo me sam
gzis (iovane. 13, 38).
rogorc mosalodneli iyo, III kavSirebiTTan -mca nawilaki
araa warmodgenili. am ori tipis konstruqciis drouli da Sinaarsobrivi gansxvaveba aSkaraa, amitom SeiZleba iTqvas, rom
TurmeobiT II-s kavSirebiTi III arasodes Seucvlia. am or mwkrivs
gansxvavebuli funqciebi hqonda, sxvadasxva konstruqciebSi iGebdnen monawileobas. maTgan II TurmeobiTma istoriulad ufro
ganimtkica poziciebi, xolo III kavSirebiTma mocemul konstruqciebSi ufro daTmo. III kavSirebiTs, rogorc Cans, istoriulad
funqciuri ganmtkiceba ar ganucdia, Tu mxedvelobaSi ar miviGebT zogierT dialeqts (rauli, fereidnuli). SeiZleba es
movlenac pirdapir kavSirSi iyos myofadis CamoyalibebasTan.
Tanamedrove qarTulSi III kavSirebiTi mxolod ori funqciiTGa gvxvdeba. erTi survilis (dalocvis) modaloba: (dae)
a e S e n e b i n o s! xolo meore _ erTgvari pirobiTi winadadeba:
kacs ar unaxavs, yana gaumarglavi d a e t o v e b i n o s. am ukanasknel SemTxvevaSic III kavSirebiTs asparezs II TurmeobiTi
`ecileba~. magaliTebi:
a) dae, a g s r u l e b o d e T nanatri! (`lit. saq.~).
mudam ase S e g c v l o d e T iri lxiniT! (g. Satb.).
GmerTma hqnas, rom survili S e g s r u l e b o d e s (akaki).
b) adre da male aigavos mtversaviT es oboli Tavi, Tu adamianis Galati odesme gulSi g a m t a r e b o d e s (ilia).

770

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

gindac im gvels jer aravin d a e g e s l o s, ...mainc yvelam


unda esrolos qva (o. il.).
aseTive viTarebaa, rodesac III kavSirebiTi savaraudo (`TiTqos~) moqmedebas gamoxatavs:
didxans TavisTvis iyo, TiTqos Cemi kiTxva ar g a e g o n o s (n. lorTq.).
Sdr.: ise pirdapir, mourideblad midioda, TiTqos im adgilebSi araviTari areuloba ar m o m x d a r i y o (a. yazb.).

IV. 5.10. saerTo kanonzomierebis gareSe


mdgari zmnebi
Cven SevecadeT gveCvenebina is ZiriTadi kanonzomierebani,
rac qarTuli zmnis sistemas axasiaTebs. arsebobs araerTi jgufi
zmnebisa, araerTi zmna, romlebic am saerTo kanonzomierebebSi
ver moTavsdeba. gramatikul literaturaSi gamoiyeneba terminebi _ Taviseburi zmna, gamonaklisi, uweso zmna... zogi uCveulo
formis axsna kanonzomier formaTa analogiiT xdeba... aq gvinda
gavixsenoT v. Tofurias moswrebuli Tqma: `gamonaklisi~ da `analogia~ gairvebis axsnaao; rac gulisxmobs imas, rom TiToeuli
Taviseburebis (gamonaklisis) adgilis moZebna kanonzomier sistemaSi zogjer irs; arada, cxadia, ar arsebobs bunebrivi enobrivi
forma am sistemis gareT mdgomi. gramatikuli analizis erT-erTi mizani isicaa, am Taviseburi (gamonaklisi) formebis adgili
moiZebnos sistemaSi; TiToeul gamonakliss axsna mieces; SesaZleblobis SemTxvevaSi dadgindes wesi gamonaklisisaTvis (cnobili gamoTqmaa, ar arsebobs gamonaklisi wesis gareSe)... sadac es
ver moxerxdeba, aGweras vjerdebiT da aGvniSnavT, rom gamonaklisia...
IV. 5.10.1. damxmare (meSveli) zmnebi. gramatikuli daniSnulebis mixedviT gamoiyofa zmnebis ori jgufi: damoukidebeli
anu sakuTriv zmnebi da damxmare, meSveli zmnebi, romlebic analizuri, aRweriTi warmoebisas gamoiyeneba. analizur formebSi
semantikurad datvirTulia saxeluri nawili, pirs, ricxvs, gardamavlobas da sxva gramatikul kategoriebs ki gansazRvravs me-

IV. zmnis morfologia

771

Sveli zmna. damxmare zmna srulmniSvnelobian sityvasTan erTad


erT mTlian odenobas warmoadgens.
analizuri formis saxeluri wevri SeiZleba iyos arsebiTi
saxeli, zedsarTavi, nacvalsaxeli, ricxviTi saxeli, mimReoba an
sawyisi; meSvel zmnad ki gvxvdeba var, xar, aris, iyo, iqneba,
maqvs, myavs zmnebi, agreTve: gaxda, darCa, Cans, gamova, gaxlavT
da sxva.
damxmare zmnad yvelaze xSirad gamoiyeneba aris zmna, romelsac myofadSi enacvleba iqneba, me-2 da me-3 seriaSi ki yofa
zmna. aris zmna erTpiriania da roca orpiriani formaa saWiro,
mas enacvleba maqvs an myavs. moridebul saubarSi aris zmnas
enacvleba gaxlavs an brZandeba. aris me-3 pirSi xSirad Sekvecilia da darCenilia a, romelic analizuri formis saxelad nawils an sxva sityvas uerTdeba (is studentia. bevri axali saxlia aSenebuli.)
zogjer Sedgenili Semasmenlis saxeladi nawili warmodgenilia, meSveli zmna ki igulisxmeba: dila wynari iyo da mziani
(igulisxmeba: mziani iyo).
aRweriTia yvela saxis Sedgenili Semasmeneli (lamazia, Cemia, dabneuli iyo, maswavlebuli gaxda), statikur zmnaTa awmyos formebi (vdgavar, zixar...), gardauval zmnaTa me-3 seriis
formebi (gavzrdilvar, damalulxar, damalvixar...), gardamaval
zmnaTa me-3 seriis formebi (avuSenebivar, aRuzrdixar...), rTuli zmnebi (cxadyo, uzrunvelyo, pativi sca...), frazeologiuri gamoTqmebi, romlebsac winadadebaSi erTi wevris mniSvneloba
aqvT (yurad iRo, WkuaSi daujda, xelSi Caigdo...).
warmoSobiT aRweriTi warmoebis formebia civa (civ ars),
bnela (bnel ars), Tbila, grila, cxela, kmara, varga. es formebi Tavdapirvelad Sedgenili Semasmeneli iyo, axla ki martivia.
maTSi Semavali saxelebi ZiriTadad zedsarTavebia: civi, bneli,
Tbili, grili, cxeli. kmara warmomdgaria kma aris formisagan.
kma SemorCenili gvaqvs kmayofili _ formaSi; saxelia vargic,
romelic amJamad zmnur fuZed gvevlineba.
meSveli zmnebi warmoSobiT damoukidebeli zmnis formebia.
yvela zmna, romelic damxmared gamoiyeneba, gvxvdeba damoukidebladac, martiv zmnad. Sors Tovliani mTa Cans _ aq Cans martivi
Semasmenelia, xolo am SemTxvevaSi: is cota aRelvebuli Cans,

772

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Cans Sedgenili Semasmenlis (aRelvebuli Cans) nawilia. asevea gaxda, darCa, gamova, gaxlavs da sxva zmnebi.
rogorc cnobilia, qarTuli organuli warmoebis enaa da
aRweriT formebs ZiriTadad maSin mimarTavs, roca sinTezuri
warmoeba Wirs. sinTezuri warmoebis uqonloba umetesad ganpirobebulia saxeluri komponentis Taviseburi semantikiT.
aRweriTi formebi Zveli qarTulis wiaRSi Caisaxa. meSvelzmniani formebi Tavdapirvelad gardauvali zmnis pirvel TurmeobiTSi unda gaCeniliyo da misi daniSnuleba iyo daezustebina
piris romeloba. erTpirian zmnaTa pirveli TurmeobiTis formaTa analogiiT unda ganviTarebuliyo enaSi sxva meSvelzmniani
formebi(a. SaniZe).
aRweriTi warmoeba qarTulSi meoreul movlenad miaCniaT,
Tumca is Zvel qarTulSi xSirad gamoiyeneba da ar warmoadgens
ucxo enaTa gavlenis Sedegs. Zvel qarTulSive Cans aRweriTi
warmoebis organuliT Secvlis tendencia, magram Tanamedrove
qarTulSi SeiniSneba sapirispiro tendenciac: zogi tipis aRweriTi warmoebis aris gafarToeba. magaliTad, perifrastuli vnebiTis formebi sul ufro xSirad gamoiyeneba da iseT zmnebTanac gvxvdeba, romelTaTvisac organuli warmoebac bunebrivia:
gadmocemul iqnes / gadmoices, dalagebul iqnes / dalagdes
da sxva.
IV. 5.10.2. rTulfuZiani zmnebi. rTulfuZianad ganvixilavT ara iseT zmnebs, romelTa formawarmoebisaTvis sayrdeni
fuZe SedgenilobiT rTulia (gai-sigrZegan-a...), aramed zmnebs,
romlebic Sedgeba saxeluri da zmnuri komponentisagan.
Tanamedrove qarTulSi gvxvdeba rTulfuZiani zmnebi: Seuracxyofs, uzrunvelyofs, ukvdavyofs, srulyofs, cxadyofs,
ukugdebs, TanagrZnobs, Tanadgoms... rTul zmnebSi formacvalebadia zmnuri nawili, saxeluri ki ucvlelia. am zmnebis umetesoba Zveli qarTulidan naSTis saxiT SemorCenili formebia.
msgavsi rTuli formebis warmoeba axal qarTuls ar axasiaTebs.
Zvel qarTulSi farTod iyo gavrcelebuli rTuli zmnebi,
romlebic nawarmoebi iyo saxelisa da meSveli zmnis saSualebiT:
nugeSinis-sca, ambors-uyo, RaRad-yo, Zal-mic, xel-mewifebis
da sxva. am aRweriTi formebis saxeluri nawili xSir SemTxvevaSi fuZis saxiT warmodgenili arsebiTi saxelia, romelic warmo-

IV. zmnis morfologia

773

SobiT am rTul formebSi Semaval zmnasTan Sewyobili pirdapiri obieqtia: xma-yo, wam-uyvna, sityva-yo, Zal-gic; zog SemTxvevaSi ki saxeluri nawili zedsarTavi saxeli an mimReobaa: cxadyo, wmida-yo, uzrunvel-yo, wrfel-yo. meSvel zmnebad gamoyenebulia: cema, yofa, deba, Reba. . .
am rTuli zmnebidan axal qarTulSi SemogvrCa: cxadyo, Seuracxyo, uzrunvelyo, ukvdavyo, srulyo, uaryo. ramdenadac
es formebi Zveli qarTulidanaa SemorCenili, pirvel seriaSi
maT mxolod sami mwkrivis formebi aqvT, myofadis wris mwkrivebi ar ganuviTardaT. es zmnebi naSTis saxiT moRweuli formebia,
msgavsi warmoeba axal qarTuls ar axasiaTebs.
rTuli zmnebis nawilebi ganuyofelia, magram iSviaTad
gvxvdeba maTi gaTiSvis SemTxvevebic: yurad unda eRo, pativi
unda vceT. forma pativiscema, marTalia, rTuli zmnaa, magram
misi saxeluri nawili brunvebs icvlis (pativs vcem, pativi veci) da Tan msazRvreli SeiZleba daerTos (did pativs vcem, sakadrisi pativi sces da a. S.).
zogi aRweriTi warmoebis formis nawils moepoveba Sesabamisi organuli warmoeba, garkveul SemTxvevaSi ena upiratesobas
aniWebs analizur formebs. zog SemTxvevaSi analizur da sinTezur formaTa Soris sxvaoba semantikuria, zog SemTxvevaSi ki _
gramatikuli. semantikuria dapirispireba am formebisa: a-naTleb-s _ swavla-ganaTleba Seaqvs, codnas sZens da naTelyofs _
naTels, gasagebs xdis, aaSkaravebs, amJRavnebs; a-srul-eb-s _
srul saxes aZlevs, amTavrebs, abolavebs, akeTebs, axorcielebs
da srulyofs _ unaklos, uzados xdis, xvews, aumjobesebs, aviTarebs. Gzogjer aRweriT da mis paralelur organuli warmoebis formebs Soris sxvaoba stilisturia (b. jorbenaZe).
rTuli zmnis ZiriTad leqsikur mniSvnelobas gansazGvravs
saxeluri nawili. zmnuri nawili asrulebs damxmare zmnis funqcias. II komponenti Cveulebriv zmniswinis gareSe gamoiyeneba,
amitom erTi da igive forma konteqstisda Sesabamisad SeiZleba
gamoxatavdes awmyos droul gagebasac da myofadis droul gagebasac:
ras vSvrebi? _ me uzrunvelvyof maT Soris kavSirs;
ras vizam? _ me uzrunvelvyof maT usafrTxoebas...

774

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

I komponenti fuZis saxiTaa warmodgenili; zmnur afiqsebs


dairTavs rTuli zmnis meore komponenti.
Seurcx-v-yof, Seuracxs-g-yof, Seuracxs-m-yofs...
aris SemTxvevebi, roca rTuli zmna erT leqsikur erTeulad (erT sayrden fuZed) gaiazreba da piris niSans dairTavs
pirveli komponenti: v-uzrunvelyof; aris ormagi gamoxatvis
SemTxvevebic: v-uzrunvel-v-yof. bolo ori SemTxveva umarTebuloa.
SeniSvna: rTulfuZiani zmnis STabedilebas tovebs pativiscema, magram arsebiTi gansxvaveba uzrunvelyofa tipis zmnaTagan isaa, rom am SemTxvevaSi I
komponenti ibrunvis: pativ-s v-cem, pativ-i veci...
rTulfuZiani zmnebi yvela mwkrivis formas iwarmoebs (Sesabamisad yvela piris formas):
awmyo-myofadi:
Seuracx-v-yof Seuracx-v-yof-T
Seuracx-yof
Seuracx-yof-T
Seuracx-yof-s
Seuracx-yof-en
uwyveteli-xolmeobiTi:
Seuracx-v-yofdi...
I kavSirebiTi:
Seuracx-v-yofde...
wyvetili:
Seuracx-v-yavi...
II kavSirebiTi:
Seuracx-v-yo...
I TurmeobiTi:
Seuracx-m-iyvi-a...
II TurmeobiTi:
Seuracx-m-ey-o...
III kavSirebiTi:
Seuracx-m-eyo-s.
rTuli zmnebi iwarmoebs saxelzmnur formebsac: Seuracxyofa, Seuracx-myofeli, Seuracx-yofili...
rTuli zmnebi, rogorc erTcnebiani kompozitebi, erTad
iwereba: Seuracxvyavi...
IV. 5.10.3. Serwymuli zmnebi. Serwymul zmnebad ganvixilavT erTi da imave fuZisagan warmoebul, erTi da imave mimarTulebis, magram sxvadasxva orientaciis gamomxatvel orkomponentian zmnebs.

IV. zmnis morfologia

775

Sesabamisad Serwymuli zmnis Semadgeneli komponentebi erTmaneTisagan sxvaobs zmniswiniT. erTi da imave zmnuri fuZisagan
Sedgenil zmnebSi wyvildeba erTi da imave mimarTulebis, magram
sxvadasxva orientaciis zmnebi; Cveulebriv wyvildeba mi- da mo-,
a- da Ca-, a- da da-; anda martivi da Sesabamisi rTuli zmniswinebi: ga- da gamo-, wa- da wamo- da sxva: miiar-moiara, mivid-movida;
aiar-Caiara, avard-davarda... aseve gaiar-gamoiara, wavid-wamovidnen, gaixed-gamoixeda... Serwymuli zmnebidan pirveli umetesad
bolomokvecilia, meore ki sruli saxiT aris warmodgenili. pirvels zogjer mxolod piris niSani aklia: gazom-awona, CaikvnesCaiWikWika da sxva, zogjer ki sxva nawilebic: milag-molagdnen,
Sedi-gamodiodnen da sxva.
ZiriTadad erTmaneTs erwymis:
a) sinonimuri an msgavsi Sinaarsis (acreml-atira, gasuqgalaReT, daiban-daisufTava, gazom-awona...);
b) sapirispiro Sinaarsis zmnebi (gamaciv-gamacxela);
g) erTi da imave fuZisagan sxvadasxva zmniswiniT nawarmoebi
formebi (garbi-gamorbian, miyar-moyara, milag-molagdnen, awondawona...).
aseTi formebi Zalze mcirea. gacilebiT ufro metia Serwymuli formebi sawyisebsa da mimReobebSi: misvla-mosvla, mikiTxv-mokiTxva, yidva-gayidva, dawmendil-dasufTavebuli, wasul-wamosuli, gaWenebul-gamoWenebuli da a. S. mi- da mozmniswinebis SemTxvevaSi SeiZleba pirveli komponenti mxolod
zmniswiniTac iqnes warmodgenili: mimoixeda, mimoiara... sxva
zmniswinaTa SemTxvevaSi ase ar xdeba.
IV. 5.10.4. myari zmnuri Sesityvebebi. aRweriT warmoebad
unda CaiTvalos agreTve frazeologiuri gamoTqmebi: yurad
iRo, naTel iRo, sityva miugo, xelSi Caigdo da sxva. msgavsi
frazeologizmebi xSiri iyo Zvel qarTulSi: yurad-iReT (yurad-Reba _ azris, yuradRebis, smenis mimarTva raimeze), muclad-iRo (muclad-Reba _ daorsuleba), sityva-ugis (sityvis-geba _ pasuxis gacema), Tav-adgam (Tav-dgma _ damTavreba), guli
ganawyo (gulis ganwyoba _ gulis mosvla) da sxva. am aRweriTi
saxis gamoTqmebSi saxeluri nawili warmoSobiT pirdapiri obieqtia an ubralo damateba. amgvari frazeologiuri gamoTqmebi

776

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

gramatikulad aRweriT formebs utoldeba. aRniSnuli warmoeba


bunebrivi movlenaa rogorc Zvel, ise Tanamedrove qarTulSi.
IV. 5.10.5. damxmare sityvebiT garTulebuli zmnebi. zmnaSemasmenels xSirad axlavs nawilaki an modaluri elementi, romelic zmnasTan erTad monawileobs zogi kategoriis gamoxatvaSi. magaliTad, nu zmnasTan erTad awarmoebs kilos formas (nu
midixar!). SesaZlebloba-varauds gamoxatavs iqneb, egeb. pirveli
an meore kavSirebiTis formas axlavs unda. nawilakebi da modaluri elementebi cvlian zmnis modalobas, azusteben mis Sinaarss.
zogi mecnieris azriT, Tanamedrove qarTulSi farTod gavrcelebuli minda wavide tipis (modaluri zmnisa da kavSirebiTis formaTa SexamebiT miRebuli) konstruqcia erT wevrad unda iqnes gagebuli da mas pirobiTad orzmniani anu biverbaluri
Semasmeneli ewodos. es Tvalsazrisi sayuradReboa, magram garkveul SeniSvnebsac iwvevs. modaluri zmna Tu damxmare sityvad
aris qceuli, misi damatebiT miRebuli forma or zmnad (biverbalur Semasmenlad) aRar CaiTvleba.
IV. 5.10.6. fuZis monacvleobisaTvis
zmnaTa erTi jgufis Tavisebureba is aris, rom erTi da imave fuZiT ver iwarmoeben yvela SesaZlo formas; paradigmaSi
xdeba fuZis monacvleoba.
ganixileba ori tipis monacvleoba: 1) roca paradigmaSi
fuZeTa monacvleoba xdeba raime gramatikuli kategoriis mixedviT; am SemTxvevaSi erTmaneTs enacvleba ori an meti martivi
fuZe da 2) roca erTi da imave martivi fuZis SemTxvevaSi erTi
mwkrivis paradigmaSi xdeba mwkrivis sayrdeni fuZis Senacvleba.
IV. 5.10.6.1. martivi fuZis monacvleoba. gramatikul literaturaSi saubroben martivi fuZis monacvleobis ramdenime
SemTxvevaze:
a) fuZeTa monacvleoba xdeba subieqtis ricxvis mixedviT: mxolobiT ricxvSi warmodgenili subieqtis SemTxvevaSi sxva
fuZea gamoyenebuli, mravlobiT ricxvSi dasmuli subieqtis SemTxvevaSi _ sxva:

IV. zmnis morfologia

777

v-zi-var v-sxed-xarT
zi-xar
sxed-xarT
zi-s
sxed-an
es statikuri zmnis SemTxvevaSi. aseTive Senacvleba xdeba
Sesabamis dinamikur vnebiTebSic:
v-jd-eb-i v-sxd-eb-i-T
jd-eb-i
sxd-eb-i-T
jd-eb-a
sxd-eb-i-an
fuZeTa aseTi Senacvleba xdeba yvela mwkrivis (romelic
moepoveba konkretul zmnas) formebSi:
(da)vjdebodi _ (da)vsxdebodiT
(da)vjdebode _ (da)vsxdebodeT
davjeqi _ davsxediT
davjde _ davsxdeT
davmjdarvar _ davmsxdarvarT
davmjdariyavi _ davmsxdariyaviT
davmjdariyo _ davmsxdariyoT
zi da jed fuZeebi sasaubro metyvelebaSi mravlobiTis
formebSic SeiZleba iqnes gamoyenebuli: vzivarT, vjdebiT; II piris e. w. pativiscemis mravlobiTis SemTxvevaSi Cveulebriv mxolobiTi fuZeebi gamoiyeneba: Tqven zixarT, Tqven jdebiT...
subieqtis ricxvis mixedviT fuZeTa Senacvlebis sxva SemTxvevebi:
vard-eb-a _ cviv-a,
agdia _ yria,
devs _ awyvia,
abia _ asxia,
kvdeba _ ixoceba...
b) martivi fuZis Senacvleba SeiZleba moxdes pirdapiri
obieqtis ricxvis mixedviT:
da-sv-a man is _ da-sx-a man isini
moi-b-a man is _ moi-sx-a man isini
wai-yvan-a man is _ wa-sx-a man isini (Cveulebrivia aseve waiyvana man isini).
mo-kl-a
man is _ da-xoc-a man isini
da-kl-a

778

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

gadaa-gd-o man is _ gada-yar-a man isini


da-d-o man is _

daa-la-ga
daa-wey-o

man isini

ga-tex-a man is _ daa-mtvri-a man isini...


kanonzomier zmnaTa gavleniT aris tendencia mravlobiTis
formebSic mxolobiTis fuZe iqnes gamoyenebuli: v-zi-varT, v-jdebiT da sxva.
g) droSi monacvle zmnebi
am tipis zmnebs mwkrivSi monacvle zmnebsac uwodeben (a.
SaniZe).
zmnaTa ZiriTadi nawili axlandel da momaval dros zmniswiniT ganasxvavebs; Cveulebriv erTi da imave fuZiT xdeba warsuli drois gamoxatvac (wyvetilis mwkrivis warmoeba):
wers _ dawers _ dawera, Tbeba _ gaTbeba _ gaTba...
aris ramdenime zmna droTa dapirispirebas fuZeTa dapirispirebiT axdens:
aris _ iqneba _ iyo,
Svreba _ izams _ qna,
ambobs _ ityvis _ Tqva,
eubneba _ etyvis _ uTxra,
miaqvs _ waiGebs / miitans _ waiGo / miitana...
ra fuZiTac awarmoebs zmna awmyo-myofadis mwkrivs, im fuZes emyareba I seriis sxva mwkrivebic (Tuki ewarmoeba saerTod):
aris, iqneba;
Svreba,
izams;
_
iqneboda; Svreboda, izamda;
_
iqnebodes; Svrebodes, izamdes;
ambobs, ityvis; eubneba,
etyvis;
ambobda, ityoda; eubneboda, etyoda;
ambobdes, ityodes; eubnebodes, etyodes...
Sesabamisad, romeli fuZiTac iwarmoebs wyvetilis mwkrivs,
imave fuZes gamoiyenebs meore kavSirebiTSic da mesame seriis
mwkrivebSic:
iyo,
qna,
Tqva,
iyos;
qnas;
Tqvas;
yofila... uqnia...
uTqvams...

IV. zmnis morfologia

779

eubneba _ etyvis _ uTxra fuZeTa SemTxvevaSi ganawileba


aseTivea erTi TaviseburebiT: mesame seriis SemTxvevaSi sxva fuZe
Caenacvleba: uTqvams / eTqva / eTqvas; am SemTxvevaSi srul paradigmaSi oTxi fuZis Canacvleba xdeba:
e-ubn-eba / e-tyv-is / u-Txr-a / u-Tqv-ams...
d) sxva tipis fuZeTa monacvleobis magaliTebsac asaxeleben (a. SaniZe).
Senacvleba aspeqtSi
usruli _ svams,
sruli _ dalia,
aZlevs
misca,
umzers, uyurebs,
Sexeda...
Senacvleba pirSi
fuZis monacvleoba SeiZleba moxdes imisda mixedviT, Tu
vin aris mosaubre da vin _ Tanamosaubre; mosaubreTa socialuri mdgomareoba ganapirobebs fuZeTa arCevans:
aris _ gaxlavs,
xar _ brZandebi,
Tqva _ brZana,
movida _ mobrZanda,
miutana _ miarTva,
ama _ miirTva _ geaxlaT...
faqtobriv, zmnuri fuZeebiT gairCeva, `Tu rogori unda
iyos saubari (anu sityva-pasuxi) sworebs Soris, an ufrossa da
umcross Soris~ (a. SaniZe). am faqtze yuradGebas sulxan-saba
orbelianic amaxvilebs: `Tqma iTqmis swors kacs etyodes, xolo
moxseneba uaGresisadmi da brZaneba umcrosisadmi, rameTu samsaxe arian Tqmani~.
am tipis zmnebs a. SaniZe pirSi monacvle zmnebs uwodebs.
IV. 5.10.6.2. supletivizmi mwkrivTa warmoebaSi. aGiniSna,
rom mwkrivis paradigmaSi erTiandeba zmnis piriani formebi,
romlebic gansxvavebulia erTmaneTisagan mxolod zmniswiniT, pirisa da ricxvis niSnebiT. zmniswinis, pirisa da ricxvis niSnebis
CamoSorebiT mwkrivis fuZes viGebT. ese igi: mwkrivis paradigmis
wevrebisaTvis sayrdeni fuZe saerToa.
magram aris SemTxvevebi, roca mwkrivis paradigmaSi Semava-

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

780

li romelime wevris fuZe sxvaobs mwkrivis saerTo fuZisagan;


erTi da imave mwkrivis paradigmaSi erTi da imave zmnis sxvadasxva fuZe iyris Tavs. amgvarad, warmoiqmneba supleturi paradigmebi.
saerTod, lingvistur terminTa leqsikonebis mixedviT, supletivizmi iseTi gramatikuli movlenaa, roca erTi paradigmis
farglebSi xdeba Zirisa Tu fuZis monacvleoba (j. maruzo; o.
axmanova).
qarTuli enis masalaze msjelobisas zmnis sistemaSi supleturad miiCneva e. w. ricxvisa Tu mwkrivis mixedviT monacvle
zmnebi:
_
dajda is
dasxdnen isini
abia is mas _
asxia isini mas
anda:

aris

_ iqneba _ iKo

Svreba _ izams _ qna


yvela SemTxvevaSi saubaria martiv fuZeTa monacvleobaze:
uGlebis sistemaSi erTsa da imave mwkrivSi Tu sxvadasxva mwkrivSi sxvadasxva zmnaa warmodgenili. faqtobriv, am SemTxvevaSi saqme gvaqvs semantikuri principis mixedviT sxvadasxva zmnis erT
paradigmaSi gaerTianebisa. amgvar SemTxvevebs Cven semantikuri
paradigmebi vuwodeT ($ IV. 5.3.).
ganmartebis mixedviT supletivizmad unda CaiTvalos ara
marto martiv fuZeTa, aramed mwkrivTa paradigmaSi sayrdeni fuZeebis sxvaobis SemTxvevac.
rogorc vTqviT, qarTulSi aris SemTxvevebi, roca erTi
mwkrivis paradigmaSi sxvadasxva sayrdeni fuZea gamoyenebuli. magaliTad, Zveli qarTulis:
val
x-val
val-s
val-T
x-val-T
vlen-an
mravlobiTi ricxvis III piris vlen sayrdeni fuZe gansxvavebulia sxva piris formaTa sayrdeni fuZisagan _ val. amgvar Se-

IV. zmnis morfologia

781

mTxvevebs vuwodebT Cven supletivizms.


supleturi paradigmebi qarTulSi ZiriTadad awmyos formebSi iCens Tavs; moviyvanT Zveli qarTulis nimuSebs:
wev

da wvan

v-wev
s-wev
wev-s

v-wev-T
s-wev-T
wvan-an

gav

da gvan

v-h-gav
h-gav
h-gav-s

v-h-gav-T
h-gav-T
h-gvan-an

am

da man

v-am
h-am
am-s

v-am-T
h-am-T
man-an

rwam

da rwman v-h-rwam
h-rwam
h-rwam-s

v-h-rwam-T
h-rwam-T
h-rwman-an

dga

da dgan

v-dga-T
s-dga-T
dgan-an

v-dga
s-dga
dga-s

wev _ wvan, Kav _ Kvan, gav _ gvan, dga _ dgan zmnaTa paradigmebi supleturia axal qarTulSic. sxvaobas Zveli qarTulisagan is qmnis, rom I-II piris formebma meSveli zmna dairTes:
v-dga-var
dga-xar
dga-s

v-dga-varT
dga-xarT
dgan-an

am SemTxvevaSi Cvens mizans ar Seadgens III piris mravlobiTis formaSi dadasturebuli an elementis raobis kvleva. arsebiTi isaa CvenTvis, rom es elementi sayrdeni fuZis nawilia.
Tumca vTqvaT isic, rom a. SaniZis azriT, am formebSi an Temis
niSania, naSTis saxiT SemorCenili.

782

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

supletur paradigmebs dialeqtebSic vadasturebT. Tumca


amjerad es ar aris Cveni ganxilvis sagani.
Tu Zvel qarTulSi awmyosa da uwyvetelSi supleturi
warmoeba mwkrivTa paradigmebisa mxolod garkveuli tipis zmnaTaTvisaa damaxasiaTebeli (awmyoSi statikur zmnebTan, xolo
uwyvetelSi av da am TemisniSnebTan), zogma dialeqtma (mag. mesxurma) es principi awmyoSi yvela zmnaze gaavrcela... aseve bolomdea gatarebuli es principi xolmeobiTebis warmoebaSi TuSurSi, xevsurulsa da fSaurSi.
Zveli Tu axali saliteraturo enisa da dialeqtebis monacemTa gamowvlilviT Seswavla albaT faqtebs gaamravlebs. sakiTxis dasmisaTvis, vfiqrobT, esec sakmarisia.
supletivizmi mwkrivTa warmoebaSi sagangebo movlenaa. igi
arGvevs mwkrivis paradigmis agebis saerTo princips _ mwkrivis
sayrdeni fuZis princips (gavixsenoT: mwkrivi aerTianebs mxolod
pirisa da ricxvis niSnebiT gansxvavebul formebs): erTi mwkrivis paradigmaSi Semaval formebs saerTo sayrdeni fuZe unda
hqondeT; sxvadasxva sayrdeni fuZe sxvadasxva mwkrivis formaTa
warmoebis safuZvelia... supletivizmis movlena axsnas moiTxovs...
Cven amjerad faqtis aGweriT vkmayofildebiT.
da kidev: rogorc Cans, aris raGac arsebiTi kavSiri im
faqtTan, rom meSvelzmnian warmoebaSi erT paradigmaSi aGweriTi aris I-II pirTa formebi, xolo III piris forma organulia: vzi-var, zi-xar, zi-s...
IV. 5.10.7. fuZeTa bolokiduris mokveca wyvetilSi. wyvetilis formaTa erT-erTi damaxasiaTebeli Tavisebureba aris
fuZeTa bolokiduris mokveca. movlena exeba ZiriTadad meore
subieqturi piris formebs, isic warTqmiT brZanebiTSi; daxe (
daxede), gaswi ( gaswie), momye ( momyevi), gameca ( gamecale), moica ( moicade), daaye ( daayene) da sxva;
daxeT, rogorc mousva, ukan aRarc ixedeba (T. bib.).
gaswi, merano, Sens Wenebas ar aqvs samZRvari (n. bar.).
modiT, momyeT, Tu guli gerCiT (o. Cx.).
gameca, viro, nu meGrijebi (ilia).

IV. zmnis morfologia

783

ho, ver micvnia, vera-meTqi, Tumca moica (o. Cx.).


ilos fafa mainc mome (T. Wil.).
kargi, daaKe eg Conguri, ra mogivida (T. bib.).
eg raGa saxumaroa, genacvaT (iqve).
waiyvaT da CaabareT (g. Sar.).
formas moekveceba, Cveulebriv, bolo marcvali _ odenxmovnis Semcveli (-i an -e) an Tanxmovnisa da xmovnis Semcveli
(Tanxmovani Zireulia). subieqturi meore piris mravlobiTobis
SemTxvevaSi -T sufiqsi mokvecil formas daerTvis. marcvlis mokveca xdeba mxolod im SemTxvevaSi, rodesac wyvetilis formis
sayrdeni morfema Zireulia. sufiqsuri sayrdeni morfemis mqone
formaTa Sekveca ar xdeba: doniani vnebiTebi, SualobiTi kontaqtis formebi yvela SemTxvevaSi sruladaa warmodgenili. maSasadame, morfologiuri daniSnulebis mqone elementTa mokveca saTanado funqciis gauCinarebas gamoiwvevda. gaswi ( gaswi-e) tipis formaTa -e sufiqsis mokveca amave Sedegs (-e sufiqsis funqciis gauCinarebas) ar iwvevs: II piris warTqmiTi brZanebiTi mxolod wyvetilis formas gamoiyenebs. mawarmoeblis mokvecis SemTxvevaSic araa mosalodneli wyvetilis formis gauazrebloba.
IV. 5.10.8. kerZo SemTxvevebi
IV. 5.10.8.1. Tavisebureba uambobs zmnis wyvetilis formisa. rogorc vnaxeT, arsebobs Taviseburebani, romlebic damaxasiaTebelia zmnaTa calkeuli jgufebisaTvis; amgvar SemTxvevaSi
am jgufebisaTvis garkveuli wesebic dgindeba. magram aris SemTxvevebi, roca esa Tu is zmna avlens Taviseburebas, ris ganzogadebac ar xerxdeba. sakmaod mravladaa aseTi kerZo SemTxveva.
cxadia, yvela maTganis Sesaxeb ver visaubrebT. magaliTisaTvis
oriode zmnas ganvixilavT...
subieqturi mesame piris -o sufiqsis gamovlenis erT-erTi
piroba umarcvlo fuZis mqoneobaa. iseT SemTxvevaSi, rogoricaa
uambo, es piroba darRveuli Cans: sayrdeni Zireuli morfema am
SemTxvevaSi marcvlovania: amb ( ambav). am zmnis `sawyisia `mboba~. mosalodneli iyo `amboba~, radganac nawarmoebia `ambav~ sityvisagan (romlis ukanaskneli Tanxmovani dakargulia bagismieri
Tanxmovnebis mezoblobaSi: vambv-ob), magram a qcevis niSnad iqna
gagebuli da sawyisSi CamoSorda~ (a. SaniZe). TiTqosda moulod-

784

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

nelia qcevis niSnis momdevno xmovnis (v-u-ambe) qcevis niSnadve


gaazreba (saobieqto qcevis u prefiqsis momdevnod neitraluri
qcevis a prefiqsad miCneva fuZiseuli xmovnisa), radgan erTi da
imave rangis ori morfema ar SeiZleba iqnes warmodgenili formaSi.
magram es mainc sagangebo SemTxvevaa da bevri ram axsnas moiTxovs:
pirian formebSi a ueWvelad fuZiseulad gaiazreba:
u-amb-ob-s, u-amb-o, u-amb-ia...
amgvari Ziris mqone zmnebma wyvetili III yalibiT unda iwarmoos (ix. $ IV. 5.6.3.):
v-u-amb-e
u-amb-e
da Sesabamisad III piris forma unda iyos u-amb-a. msgavsi
formebi xalxur poeziaSi dasturdeba:
`dadeq, nafoto, miambe megobris SemonaTvali;
dadga nafotma miamba... (xalx.). teqsti xizabavraSia Cawerili, Tumca ZiriTadad o sufiqsiani variantia gavrcelebeli:
uamb-o.
SeiZleba amgvari varaudis daSvebac: -o fuZiseuli v Tanxmovnis subieqturi mesame piris -a sufiqsTan Serwymis produqtia: miambo miambva. Semdeg moxda o sufiqsTan gaazreba. wyvetilis -e formanti da subieqturi mesame piris -o sayrden morfemad umarcvlo Zirs varaudobs. es gaxda mizezi amb Ziriseuli a xmovnis araZireulad gaazrebisa.
IV. 5.10.8.2. val/ ved/ di zmnis Taviseburebani. wyvetilis
warmoebis Cven mier ganxilul yalibebSi ver Tavsdeba da Tavisebur viTarebas gviCvenebs val zmna, romlis Sesaxebac sagangebod
gvinda vimsjeloT.
aris SemTxvevebi, roca am Tu im zmnis formawarmoebasTan
dakavSirebulia araerTi Tavisebureba. aseT SemTxvevaSi, cxadia,
esa Tu is zmna romelime TaviseburebiT SeiZleba dadges sxva
zmnis gverdiT, magram mTlianobaSi unda visaubroT konkretuli
zmnis Sesaxeb. magaliTisaTvis ganvixilavT val/ ved/ di zmnas.
gansaxilveli zmna fuZemonacvlea: awmyoSi ZiriTadad di
fuZea gamoyenebuli _ miv-di-var, mi-di-xar, mi-di-s (Tumca mas

IV. zmnis morfologia

785

SeiZleba Seenacvlos I-II pirebSi val: `mi-val, mimixaria...~); momaval dros val fuZe gamoxatavs _ mi-val, mi-x-val, mi-va(l-s); wyvetilSi ved/vid fuZea gamoyenebuli: mi-ved-i, mi-xved-i, mi-vid-a.
gavxazavT: es erTaderTia fuZemonacvle zmnaTa Soris, romelsac sxvadasxva fuZe aqvs awmyo-myofadsa (mi-val...) da I seriis
danarCen or mwkrivSi _ mi-vid-od-i, mi-vid-od-e...
garda amisa, gansaxilveli zmna ramdenime Taviseburebas avlens:
1. ved/ vid erTaderTi fuZea, erT-erTia im ori zmnidan,
romlebmac subieqturi meore piris niSnad x- prefiqsi Semogvinaxa: mo-x-val, mo-x-ved(i), mo-x-vid-e.
2. saerTod, zmnis fuZiseuli e xmovani sxvadasxva jgufis
zmnasTan sxvadasxvagvar Tvisebas avlens: a) yvela mwkrivis formebSi ucvleladaa warmodgenili: vwer-vwere-miweria, vZerwavvZerwe-miZerwavs... b) I seriis formebSi dadasturebul e xmovans
II seriis formebSi i xmovani enacvleba vdrek-vdrike, vgrex-vgrixe... g) erTi tipis zmnebSi fuZiseuli e mxolod wyvetilis I da
II piris formebSia warmodgenili; imave mwkrivis III pirisa da
sxva mwkrivTa formebSi fuZe nulovani gaxmovanebiTaa warmodgenili: gavWeri-gaWeri-gaWra, Wris, gaWras... fuZeSi e xmovnis Semcveli yvela zmna zemowarmodgenili sami jgufidan romelime
erT-erTs miekuTvneba. gamonakliss qmnis mxolod ved zmna. es
erTaderTi fuZea, sadac xmovanmonacvleoba e/ i erTi mwkrivis formebSi xdeba: I da II piris formebSi e gaxmovanebiTaa
warmodgenili, III piris formaSi _ i gaxmovanebiT:
wa-ved-(i)
wax-ved-(i)
wa-vid-a

wa-ved-i-T
wax-ved-i-T
wa-vid-nen

e/ i xmovanTmonacvleoba fonetikur niadagze ixsneba: xdeba


nawilobrivi reduqcia (b. jorbenaZe). axal qarTulSi es erTaderTi SemTxvevaa I yalibis zmnebTan, roca sayrdeni morfemiseuli xmovani amgvar cvlilebas ganicdis (Zvel qarTulSi u xmovnian Zireul morfemebSi msgavsi SemTxvevebi dasturdeba: v-Tqu _
Tq-a, v-su _ s-a...). ved/ vid zmna am mxrivac gamonakliss qmnis.
gamonaklisis wesis farglebSi moqceva dialeqtebma scada: aWarulsa da imerxeulSi am zmnis paradigma aseT saxes iRebs:

786

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

(we)-ved-i
(wax)-ved-i
(we)-vd-a
sayrdeni morfemiseulma xmovanma sruli reduqcia ganicada. Sdr.:
gav-Wer-i
ga-Wer-i
ga-Wr-a
sxva amgvari SemTxveva ar dadasturda.
3. rogorc cnobilia, warTqmiTi brZanebiTi meore pirisa
wyvetilis formebs iyenebs: gaakeTe! dawere! gaiqeci... Zvel qarTulSi wyvetilis II piris sruli forma gamoiyeneboda brZanebiTis gamosaxatavad am zmnasTanac, rac axal qarTulSic iCens
Tavs arqaizmis saxiT: `ganvedi Cemgan, ho, macTuro, sulo boroto!~ (n. bar.); magram, rogorc miuTiTeben, amJamad brZanebiTis
ZiriTadi formaa ga-di, wa-di (a. SaniZe).
es faqti samecniero literaturaSi amgvarad ixsneba: `ved
1-li da me-2 piris formebs awarmoebs (da brZanebiTisasac, magram ukanaskneli forma Zalian daSorebulia pirvandels: mo-ved
mo-ed-(i) mo-d(i)~... (iqve). amgvar axsnas ramdenime winaaGmdegoba axlavs:
a) mo-di formaSi i imave rigis elementad gaiazreba, rac
mov-kal-(i) tipis zmnebTan gvaqvs. I yalibis formebSi -i elementi
nulTan monacvlea. axal qarTulSi es (nulTan monacvleoba -i
elementisa) swored brZanebiTis formebSi xdeba ZiriTadad (ix. $
IV. 5.6.2.). modi forma Cveulebriv i-s gareSe ar gvxvdeba. am mxriv
es -i ufro meore yalibis zmnebTan damowmebul -i elements esadageba, Tu, ra Tqma unda, misi gamonawevreba saerTod SesaZlebelia.
b) ufro arsebiTi xasiaTis dabrkolebad gveCveneba is faqti, rom zmnuri fuZis gamartivebisas cveTa, mokveca Cveulebriv
bolokidur pozicias exeba. mosalodneli iyo swored amgvari
cvlileba (Sdr.: wavgrZeldi da wave grZelad _ vefx. rusTaveli). ved/ vid fuZiseuli v-s dakargvis SemTxvevebi Zvel qarTulSic dasturdeba (i. qavTaraZe) da qarTul dialeqtebSic
(Zv. qarT.: moed da Semomideg _ l. C. 18, 22; kaxuri, fSauri:
moida...), magram sagulisxmoa is, rom v yvela SemTxvevaSi mo
zmniswinis momdevno poziciaSi uCinardeba, a-xmovnian zmniswinTa

IV. zmnis morfologia

787

momdevnod SenarCunebulia; Tu mainc davuSvebT amgvar SesaZleblobas (mo zmniswinian formaTa analogiad miviCnevT sxva zmniswinian formebSi v-s dakargvas), auxsneli dagvrCeba mo-ed-(i)
formaSi e-s dakargva _ saamiso fonetikuri safuZveli ara Cans.
amdenad, eWvqveS dgeba amgvari varaudis daSveba.
brZanebiTis formebSi damowmebuli di masalobrivad igivea,
rac awmyos wris mwkrivTa formebSi warmodgenili fuZe _ mivdi-var / mi-di-s. magram niSnavs ki masalobrivad msgavseba genetur igiveobas? sainteresoa is faqtic, rom imave awmyoSi di
fuZis paralelurad myofadisaTvis Cveulebriv val (wa-val) fuZec gamoiyeneba: mival-mixval-miva. rogorc Cans, fuZeTa gadanawilebis procesi grZeldeba, rac TavisTavad sainteresoa. brZanebiTis meore pirisa da awmyos formaTa fuZeebis identurobaze
gadaWriT raimes Tqmas isic aZnelebs, rom ara gvaqvs sxva SemTxveva brZanebiTSi awmyos fuZis gamoyenebisa.
4. rogorc qveviT vnaxavT, brZanebiTis formebSi fuZeTa
cveTa, bolokiduris mokveca axali qarTulisaTvis damaxasiaTebeli movlenaa. ved/ vid zmna aqac Taviseburia: erTaderTi SemTxvevaa, roca zmniswini zmnuri formis funqciiT gamodis: wa
( wadi), ga (gadi), mo (modi)... amgvari faqtebi, Tumca iSviaTad, magram Zvel qarTulSic dasturdeba:
xolo aw mo da mivideT misa (i. C. II, 15).
5. ved/ vid ZiriTadi fuZea wyvetilisaTvis, Tumca mis paralelurad I da II piris formebSi vel fuZec gamoiyeneba: movel,
moxvel. faqti Zvelsave qarTulSi iRebs saTaves. miuTiTeben,
rom ed/ id, el damoukidebeli zmnuri afiqsebia (iqve). ved da
vel erTi mniSvnelobis dialeqturi warmonaqmnebia (i. qavTaraZe).
sagulisxmoa is faqti, rom vel fuZe mxolod I da II pirisaTvisaa gamoyenebuli, paradigmis mesame wevri vid fuZiTaa warmodgenili:
mo-vel
mo-x-vel
mo-vid-a
vfiqrobT, SesaZloa im varaudis daSveba, rom am SemTxvevaSi wyvetilis I da II piris ved fuZe I seriis val fuZis analogiiT vel variantad warmogvidga. mesame piris formaSi vid fu-

788

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Zis arseboba amis xelSesaxeb faqtad unda miviCnioT. Sdr.: davweq da da-weq magram da-wv-a, dav-jeq, da-jeq, magram da-jd-a; analogias avdeq-adeq-adga zmnisas mxolod I da II piris formebi
daeqvemdebara.
rogorc vxedavT, aGniSnul TaviseburebaTa aGwera xerxdeba, axsna irs.
IV. 5.10.9. analogiisaTvis
analogia gulisxmobs erTi tipis formaTa gavleniT (`mibaZviT~) sxva tipis formaTa gaCenas. analogiad ganixilaven aseT
faqtebs: istoriulad Tbeba tipis zmnaTa wyvetilis paradigma
am saxis iyo:
gan-v-tef,
gan-s-tef,
gan-tf-a...
axal qarTulSi paradigmam aseTi saxe miiGo:
ga-v-Tb-i,
ga-Tb-i,
ga-Tb-a...
fiqroben, rom I-II piris formaSi fuZe mesame piris formis
analogiiT SeikumSao (ufro sworad, SekumSuli fuZe gavrcelda
I-II pirSic)... aseve fiqroben, rom -av da -am TemisniSnian zmnaTa I
TurmeobiTis ia daboloebiani formebi gamikeTebia tipis zmnaTa analogiiT gaCndao...
amgvar SemTxvevebSi movlenas martivad xsnian: SedarebiT
iSviaTi formebi SedarebiT mravalricxovan formaTa analogiiT
icvlis saxes; xdeba formaTa unifikacia. saevo aris amgvari axsna. magaliTisaTvis: wyvetilis orgvari warmoebidan (mo-v-kal
_ da-v-wer-e) ingilouri dialeqtis erT kilokavSi unificirdeba -e sufiqsiani warmoeba (mo-v-kal-e...), meoreSi _ -i sufqsiani warmoeba (da-v-wer-i...); arada -e sufiqsiani wyvetili raodenobrivad gacilebiT arbobs -i sufiqsianebs. rogorc Cans, amgvar SemTxvevebSi sistemur cvlilebebTan gvaqvs saqme _ yalibTa
monacvleobasTan. mizezi sistemuri cvlis safuZvlebSi unda veZioT...

IV. zmnis morfologia

789

rogorc irkveva, zemodasaxelebul SemTxvevebSi (Tbeba tipis zmnaTa Tu -av da -am TemisniSnian zmnaTa I TurmeobiTSi) saqme sistemur cvlilebebTan gvaqvs da ara analogiasTan.
Tumca analogiis procesi enaSi realurad moqmedebs.
analogiis tipiur magaliTad ganixileba mdgomareobis gamomxatvel zmnaTa wyvetilis I-II piris formebi.
a-v-deq a-v-deg
a-deq a-deg
a-dg-a
absolutur boloSi I da II piris formebSi moxda mJGeri
Tanxmovnis dayrueba. es kanonzomieri procesia zepirmetyvelebaSi. yru varianti iqca literaturul formad. swored am formaTa analogiiT q Tanxmovani gaCnda jed da wev Ziris zmnaTa wyvetilis I-II piris formebSi:
da-v-jeq,
da-jeq,
da-jd-a,

da-v-weq
da-weq
da-wv-a

swored analogia am SemTxvevaSi aSkaraa. sxva axsna ar arsebobs.


kiTxvebi ki mainc rCeba: ratom deg zmnis analogiiT Seicvala jed da wev zmnaTa I-II piris formebi da ara piriqiT?... da
sxva...
ase rom, analogiis procesi realuri faqtia, Tumca zogjer
safrTxiloa amgvari daskvnis gakeTeba...
***

Cven yuradGeba gavamaxvileT zogierT tipur gamonaklisze.


Tavis droze platon ioselianma Tqva: `qarTulisa enisa zmnani
yovelnive arian ukanononi~; cxadia, Sefaseba gadaarbebulia,
magram garkveulwilad dGesac ar kargavs azrs. Tumca arc moxerxdeba albaT yvela tipis gamonaklisisa Tu Taviseburebebis
srulyofili analizi da maTi erT wignSi warmodgena. swored
amitom iyo, a. SaniZem `qarTuli gramatikis safuZvlebs~ sakmaod
vrceli nawili daurTo `Taviseburi zmnebi anbanis rigze~. motivacia aseTia: `aqamomde zmnaTa TaviseburebaT vixilavdiT garkve-

790

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

ul niSanTa mixedviT, ris gamoc erTgvar movlenaTa mqone zmnebi


erTad iyrida Tavs da zmnebis ganxilva xdeboda jguf-jgufad.
magram zmnas SeiZleba ramdenime Tavisebureba hqondes da erTi
romelime Taviseburi niSnis gamo erT jgufSi Sediodes, meoris
mixedviT _ kidev sxvaSi, amitom aucilebelia, Taviseburi zmnebi
anbanis rigze gavawyoT~. Tumca SeiZleba iTqvas, rom arc am siiT
amoiwureba Taviseburebani qarTuli zmnisa. TiToeuli zmnisa
Tu zmnaTa jgufis Tavisebureba SeiZleba damoukidebeli kvlevis
sagnad iqces. es momavlisa da momavali Taobebis saqmea.

ZiriTadi literatura
abesaZe n. gramatikis sakiTxebi XIX saukunis qarTul periodul gamocemebSi,
Tb., 1960.
abesaZe n. piris (adamianis) saxelTa bruneba Zvelsa da axal qarTulSi: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
abulaZe i. qarTuli zmnis iSviaTi formebi VIII-IX s-is Zeglebis mixedviT: Tsu
Sromebi, t. 53, Tb., 1954.
abulaZe i. Zveli qarTuli enis leqsikoni, Tb., 1973.
andRulaZe n. klasovani da pirovani uRvlilebis istoriis zogi
sakiTxi
iberiul-kavkasiur enebSi, Tb., 1965.
anton I qarTuli Rrammatika Sedgenili antoni I-is mier, Tb., 1885.
arabuli a. Zveli qarTulis namyo drois saobieqto mimGeobis morfemuli analizi: smam, 96, #1, Tb., 1979.
arabuli a. relatiuri gardauvali zmnebis dro-kiloTa III jgufis CamoyalibebisaTvis Zvel qarTulSi: smam, 96, #2, Tb., 1979.
arabuli a. sporadulad gamovlenil III piris -n-d, -en-ed sufiqsTa funqciisaTvis Zvel qarTulSi: narkvevebi iberiul-kavkasiur enaTa morfologiidan, Tb., 1980.
arabuli a. -ie daboloebis sakiTxi I TurmeobiTSi: smam, 97, #3, Tb., 1980.
arabuli a. -ia daboloebisa da meSvelzmnian formaTa sakiTxi pirvel TurmeobiTSi: saenaTmecniero Ziebani, Tb., 1983.
arabuli a. zmnis formaTa semantikuri analizisaTvis: qarTuli zmnis formobrivi da semantikuri analizi: enaTmecnierebis institutis XLI
samecniero sesiis masalebi, Tb., 1984.
arabuli a. mesame seriis nakvTeulTa warmoeba da mniSvneloba Zvel qarTulSi,
Tb., 1984.
arabuli a. qarTuli zmnis formaTa semantikuri analizisaTvis: macne, enisa da
literaturis seria, 4, Tb., 1992.
arabuli a. zmnis sauGlebel erTeulTa raodenobis sakiTxisaTvis qarTulSi:
enaTmecnierebis sakiTxebi, I, Tb., 1999.
arabuli a. zmnuri da saxeluri fuZeTqmnadobis problema qarTvelur enebSi,
Tb., 2001.
arabuli a. qarTuli metyvelebis kultura, Tb., 2004.
arabuli a. kvlav zmnuri supletivizmis erTi uZvelesi movlenisaTvis qarTulSi: ike, XXXVI, Tb., 2008.
asaTiani r. martivi winadadebis tipologiuri analizi, Tb., 1982.
asaTiani r. zmnur prefiqsul xmovanTa funqcionaluri kvalifikacia qarTvelur enebSi: macne, enisa da literaturis seria, 3, Tb., 1987.

792

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

asaTiani r. kauzacia da kontaqti qarTvelur enebSi, macne, enisa da literaturis seria, 1, Tb.,1989.
asaTiani r. gvaris morfologiuri kategoria qarTulsa da qarTvelur enebSi:
tipologiuri Ziebani, Tb., 1990.
asaTiani r. ergativi, rogorc paciensis gramatikuli aqtualizaciis erT-erTi
saSualeba: macne, enisa da literaturis seria, 1, Tb., 1991.
asaTiani r. qarTvelur enaTa tipologiis sakiTxebi (gramatikul kategoriaTa
sistemaSi dominanturi kategoriis dadgenis TvalsazrisiT), Tb.,
1994.
afridoniZe S. ergatiuli da fsevdoergatiuli konstruqciebis Semqmneli
gardauvali zmnebis morfosintaqsis sakiTxebi: arn. Ciqobavas dabadebis 100 wlisTavisadmi miZRvnili saerTaSoriso simpoziumis
masalebi, Tb., 1998.
axvlediani g. `sa-o~ da `uri~-s mniSvneloba: Cveni mecniereba, 2-3, tf., 1923.
babunaSvili e. micemiTi da viTarebiTi brunvebis urTierTobisaTvis Zvel qarTulSi: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, wigni
I, Tb., 1956.
babunaSvili e. anton pirveli da qarTuli gramatikis sakiTxebi, Tb., 1970.
babunaSvili e. saSuali gvaris zmnebTan dakavSirebuli zogi sakiTxisaTvis
qarTulSi: Tsu Sromebi, enaTmecniereba, 10, Tb., 1986.
babunaSvili e. II TurmeobiTis semantikasTan dakavSirebuli zogi sakiTxisaTvis qarTulSi: saenaTmecniero Ziebani, IV, Tb., 1995.
babunaSvili e. III kavSirebiTis semantikis dazustebisaTvis qarTulSi: saenaTmecniero Ziebani, V, Tb., 1996.
bagration-daviTaSvili n. pirTa kombinaciebis Sedegad gamovlenili zogi Tavisebureba orpirian zmnebSi: saenaTmecniero Ziebani, XXIV, Tb.,
2006.
baramiZe l. zogierTi tipis meSvelzmnian formaTa Casaxva da ganviTareba qarTulSi: Tbilisis saxelmwifo universitetis Zveli qarTuli enis
kaTedris Sromebi, 9, Tb., 1964.
baramiZe l. qarTuli enis istoriuli gramatikis sakiTxebi, Tb., 2008.
baramiZe l. Zveli qarTuli enis gramatika, Tb., 2009.
baramiZe l. vnebiTis sxvadasxva warmoebis monacvleobisaTvis qarTulSi: Tsu
Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, 27, Tb., 1988.
baramiZe l. statikuri vnebiTebi Zvel qarTulSi: enaTmecnierebis sakiTxebi, 3,
Tb., 2000.
beriZe mar. Temis niSnebi qarTuli enis mesxur dialeqtSi: narkvevebi iberiul-kavkasiur enaTa morfologiidan, Tb., 1980.
beriZe mar. kavSirebiTis warmoebis erTi TaviseburebisaTvis mesxurSi: saenaTmecniero Ziebani, III, Tb., 1983.
beriZe mar. statikur zmnaTa erTi jgufisa da gardamaval zmnaTa I TurmeobiTis warmoebis sakiTxisaTvis: saenaTmecniero Ziebani, VII, Tb.,
1998.
buiZe d. koordinaciuli sistemis dinamika qarTulSi obieqtTa mixedviT: saenaTmecniero Ziebani, V, Tb., 1996.

ZiriTadi literatura

793

burWulaZe g. saxelianoba da pirianoba zmnisa: ike, XXII, Tb., 1980.


gabunia k. zmnisarTis warmoeba da funqciebi qarTvelur enebSi, Tb., 1993.
gabunia k. aRdgeba Tu ara zmnuri tipis nominatiuri sistema qarTvelur fuZe
enaSi?: saenaTmecniero Ziebani, V, Tb., 1996.
gabunia k. qvemdebaris brunvaTa genezisisaTvis qarTulSi: saenaTmecniero Ziebani, VI, Tb., 1997.
gabunia k. mwkrivi da nakvTi (zmnis morfologiuri da semantikuri kategoriebis gamijvnisaTvis qarTulSi): kreb. besarion jorbenaZes, Tb.,
2003.
gabunia k. brunvaTa sistemebi qarTvelur enebSi, Tb., 2007.
gaioz reqtori qarTuli Rrammatika: teqsti gamosacemad moamzada, gamokvleva
da leqsikoni daurTo e. nikolaiSvilma, Tb., 1970.
gamyreliZe T., maWavariani g. sonantTa sistema da ablauti qarTvelur enebSi,
Tb., 1965.
gamyreliZe T. zmnis `pirianoba~ da `valentoba~: saenaTmecniero krebuli,
Tb., 1979.
gamKreliZe T., kiknaZe z., Saduri i., Sengelia n. Teoriuli enaTmecnierebis
kursi, Tb., 2003.
gegeSiZe i. `modaloba~, `zmnis kilo~ da `winadadebis ragvaroba~ qarTul
enaTmecnierul literaturaSi: ike, XXXV, Tb., 2005.
geguCaZe l. droTa Tanamimdevrobis sakiTxisaTvis drois garemoebiTi damokidebuli winadadebis Semcvel rTul qvewyobil winadadebaSi: Tbilisis universitetis Sromebi, B3 (142), humanitaruli mecnierebani, Tb., 1972.
geguCaZe l. mwkrivis formaTa swavlebasTan dakavSirebuli zogierTi sakiTxi:
qarTuli ena da literatura skolaSi, # 2, Tb.,1978.
geguCaZe l. myofadis mniSvnelobisaTvis qarTulSi (hipotaqsur konstruqciaTa masalaze): narkvevebi iberiul-kavkasiur enaTa morfologiidan, Tb., 1980.
geguCaZe l. mwkrivTa SesaZlo TanamimdevrobisaTvis erTgvarSemasmenlebian Serwymul winadadebaSi: saenaTmecniero Ziebani, III, Tb.,1983.
geguCaZe l. nakvTTa droul mniSvnelobaTaTvis qarTulSi: qarTuli zmnis
uGvlilebis formobrivi da semantikuri analizi, enaTmecnierebis institutis XLI samecniero sesiis masalebi, Tb., 1984.
geguCaZe l. erTi tipis zmnaTa gardamavlobisa da gvaris sakiTxisaTvis: saenaTmecniero Ziebani, VI, Tb., 1997.
geguCaZe l. mwkrivTa SesaZlo Sefardebebisa da droTa Tanamimdevrobis sakiTxebi rTul konstruqciebSi, Tb., 2005.
gewaZe d. sampirian zmnaTa III seriis formebis Sesaxeb Zvel qarTulSi:
quTaisis ped. institutis Sromebi, t. 17, quT., 1957.
gvencaZe al. qarTuli enis ricxviTi saxeli, Tb., 1972.
gigaSvili q. Temis niSanTa da zmniswinTa istoriuli urTierTmimarTebisaTvis
qarTulSi: saenaTmecniero Ziebani, XVII, Tb., 2004.

794

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

gigineiSvili b. kauzativis funqciadakarguli sufiqsi zmnaTa erT wyebasaTan


Zvel qarTulSi: mravalTavi, filologiur-istoriuli Ziebani,
IX, Tb., 1981.
gigineiSvili b. statikuroba-dinamikurobis semantikuri da morfologiuri
maxasiaTebeli Zvel qarTulSi: mravalTavi, filologiur-istoriuli Ziebani, XIV, Tb., 1987.
gogolaSvili g. dro-kiliTa meore seriis formebi axal qarTulSi, Tb., 1984.
gogolaSvili g. av elementian medioaqtiur zmnaTa Sesaxeb qarTulSi: narkvevebi iberiul-kavkasiur enaTa morfologiidan, Tb., 1980.
gogolaSvili g. II kavSirebiTis formaTa warmoebis sakiTxi: qarTuli sityvis
kulturis sakiTxebi, t. VI, Tb., 1984,
gogolaSvili g. qarTuli zmnis uRvlilebis sistema, Tb., 1988.
gogolaSvili g. saxelTa prefiqsuli warmoeba qarTulSi: qarT. ena da literatura skolaSi, 3, Tb., 1975.
gogolaSvili g. vinis sakiTxisaTvis ev sufiqsian zmnaTa formebSi: smam, t. 88,
2, Tb., 1977.
gogolaSvili g. namyo ZiriTadis warmoeba axal qarTulSi: macne, enisa da literaturis seria, 3, Tb., 1980.
gogolaSvili g. saxelTa fuZiseuli xmovnis reduqciasTan dakavSirebuli zogi sakiTxi qarTulSi: qess, t. V, Tb., 1981.
gogolaSvili g. namyos saxeobaTa warmoebis erTgvarovani principisaTvis Zvel
qarTulSi: macne, enisa da literaturis seria, 1, Tb., 1985.
gogolaSvili g. dro-kiloTa III seriaSi momxdar formobriv cvlilebaTa Sesaxeb: v. Tofuria _ 100, Tb., 2001.
gogolaSvili g. statikur zmnaTa meSvelzmniani formebis Taobaze: enaTmecnierebis sakiTxebi, 1-2, Tb., 2005.
gogolaSvili g. Temis niSanTan dakavSirebuli zogi sakiTxi saSualo gvaris
zmnebSi: saenaTmecniero Ziebani, XX, Tb., 2005.
gogolaSvili g. Temis niSanTan dakavSirebuli zogi sakiTxi saSuali gvaris
zmnebSi: saenaTmecniero Ziebani, XX, Tb., 2005.
gogolaSvili g. qarTuli saliteraturo ena (istoria da Tanamedroveoba),
Tb., 2009.
gogolaSvili g. qarTuli zmna (formawarmoebis sakiTxebi), Tb., 2010.
gogolaSvili g. kvantaliani c. Sengelia d. qarTuli enis zmnuri fuZeebis
leqsikoni, Tb., 1989.
gogolaSvili g. kvantaliani c. Sengelia d. qarTuli enis saxelzmnuri fuZeebis leqsikoni, Tb., 1991.
goCitaSvili q., SabaSvili g. qarTuli zmnuri sistemis funqciur-semantikuri analizi da misi praqtikuli Rirebuleba: saenaTmecniero Ziebani, XXIV, Tb., 2006.
gurgeniZe t. mravlobiTi ricxvis I da II piris nacvalsaxelTa agebis Teoriuli safuZvlebi: saenaTmecniero Ziebani, XXII, Tb., 2006.
gurgeniZe t. inkluziv-eqskluzivis kategoria qarTvelur enebSi: ike, XXXVII,
Tb., 2009.

ZiriTadi literatura

795

daTukiSvili q. vnebiTis yalibis mqone statikuri formebi qarTulSi: saenaTmecniero Ziebani, V, Tb., 1996.
daTukiSvili q. zmnuri kategoriebis klasifikacia uRlebis sistemasTan mimarTebiT: saenaTmecniero Ziebani, VII, Tb., 1998.
daTukiSvili q. piris niSanTa sistema qarTulSi: zurab WumburiZis 70 wlisTavisadmi miZRvnili krebuli, Tb., 1997.
damenia m. qarTuli zmnuri morfemebis struqturuli modelebi, Tb., 1982.
damenia m. naTesaobiTbrunvian saxelTa zmnasTan Sewyobis SemTxvevebi qarTulSi: tipologiuri Ziebani, IV, Tb., 2000.
danelia k. qarTuli samwerlobo enis istoriis sakiTxebi, Tb., 1983.
danelia k. narkvevebi qarTuli samwerlobo enis istoriidan, Tb., 1998.
danelia n. doniani vnebiTis warmoebisa da funqciisaTvis `vefxistyaosanSi~,
saenaTmecniero Ziebani, V, Tb., 1996.
dodaSvili k. sagramatiko eskizi: `iveria~, # 214-217, 219, 220, 222, tf.,
1887.
dodaSvili k. axali gza-kvali qarTuli gramatikis kvleva-Ziebisa: `moambe~,
#4, 6, tf., 1894.
dodaSvili s. Semoklebuli qarTuli Rrammatika, gamocemuli solomon dodaevisa mier, tf., 1830.
dondua k. mimarTebiTi nacvalsaxelisa da misamarTi sityvis urTierTobisaTvis Zvel qarTulSi: enimkis moambe, 5-6, Tb., 1940.
ezugbaia l. uRlebis paradigmatuli tipebi megrulSi: qess, X, Tb., 2009.
ezugbaia l. megrul-lazuris gramatikis sakiTxebi, Tb., 2010.
enuqaSvili r. aRweriTi zmnebi axal qarTulSi: qarTuli ena da literatura
skolaSi, 2, Tb., 1975.
enuqaSvili r. saSuali gvaris zmnaTa pirianobisaTvis Zvel qarTulSi: Tsu
Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, 27, Tb., 1988.
erTeliSvili f. ratom iyenebs II brZanebiTi wyvetilis fuZes: Tsu Sromebi,
t. 61, Tb., 1956.
erTeliSvili f. mimReobis erTi tipi qarTulSi: Tsu Sromebi, 71, Tb., 1959.
erTeliSvili f. dn(en) vnebiTobis sufiqsTa genezisi: Tsu Sromebi, t. 93,
Tb., 1960.
erTeliSvili f. qcevis sakiTxisaTvis qarTulSi: Tsu Sromebi, 114, filologiis mecnierebaTa seria, Tb., 1965.
erTeliSvili f. zmnuri fuZeebis fonematuri struqturisa da istoriis sakiTxebi qarTulSi, Tb. 1970.
erTeliSvili f. saxeluri fuZeebis fonematuri struqturisa da istoriis
sakiTxebi qarTulSi, Tb., 1980.
veSapiZe i. zmniswini Zvel qarTul enaSi, Tb., 1967.
zurabiSvili T. emfatikuri -a axal qarTulSi: saxelTa brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
zurabiSvili T. xarisxi qarTvelur enebSi: Tsu Sromebi, 67, Tb., 1957.
zurabiSvili T. na-ev da na- afiqsebiT saxelTa warmoebasTan dakavSirebuli
zogierTi sakiTxi: qarTuli sityvis kulturis sakiTxebi, t. I,
Tb., 1972.

796

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

zurabiSvili T. a xmovanze daboloebul saxelTa sakiTxisaTvis: qarTuli sityvis kulturis sakiTxebi, t. IX, Tb., 1989.
TandaSvili m. qarTuli zmnis egocentruli bunebisaTvis, II, zmnur tipTa definiciisaTvis qarTulSi: saenaTmecniero Ziebani, VII, Tb., 1998.
TayaiSvili a. kauzativis warmoebis zogi sakiTxi qarTulSi: qarTvelur enaTa
struqturis sakiTxebi, IV, Tb., 1974.
TevzaZe W. rTuli zmnebi Zvel qarTulSi, puSkinis sax. Tbilisis pedinstitutis Sromebi, 13, Tb., 1959.
Tofuria v. geografiul saxelTa -Ta sufiqsisaTvis qarTulSi: Cveni mecniereba, 11-12, tf., 1924.
Tofuria v. ocobiTi Tvlis sistemisaTvis qarTvelur enebSi: Tsu moambe, 6,
tf., 1926.
Tofuria v. naTesaobiTi da moqmedebiTi brunvis daboloebani: axali skolisaken, 7-8, tf., 1929.
Tofuria v. metyvelebis nawilebisaTvis qarTulSi 1: axali skola, 11-12, tf.,
1929.
Tofuria v. qarTuli ena, ganakv. I, tf., 1932.
Tofuria v. fuZedrekad zmnaTa sufiqsaciisaTvis: tfil. universitetis Sromebi, 3, tf., 1936.
Tofuria v. zogierTi brunvis genezisisaTvis megrul-WanurSi: enimkis moambe, I,
Tb., 1937.
Tofuria v. qarTvelur enaTa sityvawarmoebidan. I. ne-,ni, na- prefiqsebisaTvis:
Tsu Sromebi, 15, Tb., 1940.
Tofuria v. qarTvelur enaTa sityvawarmoebidan. III. -en, m- _ -ar, se-, -aqa
afiqsebisaTvis: Tsu Sromebi, 15, Tb., 1940.
Tofuria v. qarTvelur enaTa sityvawarmoebidan. II. -ed, -ur, r- afiqsebisaTvis: enimkis moambe, 5-6, Tb., 1940.
Tofuria v. n da s fenebisaTvis qarTvelur enebSi: smam, 2, Tb., 1941.
Tofuria v. mesame tipis vnebiTis warmoeba qarTulSi: smam, t. III, 9, Tb., 1942.
Tofuria v. brunebis sistemisaTvis svanurSi sxva qarTvelur enaTa brunebasTan SedarebiT: smam, 5, Tb., 1944.
Tofuria v. reduqciisaTvis qarTvelur enebSi: ike, I, Tb., 1946.
Tofuria v. qarTvelur enaTa sityvawarmoebidan, V, kninobiTi qarTvelur enebSi: saq. ssr mecn. akad. n. maris sax. enis institutis samec. sesia,
me-3, muSaobis gegma da moxsenebaTa Tezisebi, Tb., 1946.
Tofuria v. qarTvelur enaTa sityvawarmoebidan. IV. xmovanTavsarTovani saxelebi: Tsu Sromebi, t. 30-b_31-b, Tb., 1947.
Tofuria v. enis ganviTarebis Sinagan kanonTa erTi nimuSi qarTulSi: ike, V,
Tb., 1953.
Tofuria v. gramatikul movlenaTa erTgvarovani procesi qarTvelur enebSi:
ike, VI, Tb., 1954.
Tofuria v. namyos saxeobaTa saerTo niSnisTvis qarTulSi: ike, VII, Tb., 1955.
Tofuria v. mwkrivis zogierTi sakiTxisaTvis qarTulSi: Tbilisis universitetis samecniero sesia, 1956, 22-27 noemberi, muSaobis gegma da moxsenebaTa Tezisebi, Tb., 1956.

ZiriTadi literatura

797

Tofuria v. me, -ve, -Ra, -Rac(a) nawilakian saxelTa bruneba (v. Tofurias moxsenebis mixedviT): saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur
enebSi, I, Tb., 1956.
Tofuria v. wodebiTi brunvisaTvis: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
Tofuria v. viTarebiTi brunvis daboloebis sakiTxisaTvis qarTulSi (Tezisebi): saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb.,
1956.
Tofuria v. gramatikul movlenaTa erTgvarovani procesi qarTvelur enebSi,
saxelis fuZisa da brunvis niSanTa urTiermoqmedeba: saxelis
brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
Tofuria v. nanaTesaobiTari msazRvrelis SeTanxmeba sazRvrulTan: saxelis
brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
Tofuria v. qarTvelur enaTa sityvawarmoebidan: VI. kompozitebi: qess, I, Tb.,
1959.
Tofuria v. qarTuli ena da marTlweris zogierTi sakiTxi, Tb, 1965.
Tofuria v. wrfelobiTi brunvisaTvis Zvel qarTulSi: smam, t. 38, Tb., 1965.
Tofuria g. sityvawarmoebis erTi modelis Sesaxeb qarTulSi (-u sufiqsi):
zurab WumburiZis 70 wlisTavisadmi miZRvnili krebuli, Tb.,
1997.
Tofuria g., gigineiSvili iv. qarTuli enis orTografiuli leqsikoni, Tb.,
1998.
ivaniSvili m., soselia e. qarTuli pasiuri konstruqciis zogierTi morfosintaqsuri da semantikuri Tavisebureba qarTulSi: enaTmecnierebis sakiTxebi, 4, Tb., 2002.
imnaiSvili d. uaryofiTi nacvalsaxelebi da uaryofiTi zmnisarTebi iberiulkavkasiur enebSi: ike, IV, Tb., 1953.
imnaiSvili gr. qarTuli zmnis gvaris kategoriis Seswavlis istoriidan: ike,
XXII, Tb.,1980.
imnaiSvili gr. qarTuli zmnis gvaris kategoriis Seswavlis istoriidan: ike,
XXXI, Tb.,1992.
imnaiSvili i. wrfelobiTi brunvis sakiTxi sakuTar saxelebSi: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
imnaiSvili i. saxelTa bruneba da brunvaTa funqciebi Zvel qarTulSi, Tb.,
1957.
imnaiSvili i. vnebiTi gvaris zmnaTa Taviseburebani Zv. qarTulSi: Tsu Zv. qarTuli enis kaTedris Sromebi, 11, Tb., 1968.
imnaiSvili i., imnaiSvili v. zmna Zvel qarTulSi, mainis frankfurti, 1996.
imnaiSvili v. sampiriani gardauvali zmnebi: enaTmecnierebis sakiTxebi, I-II, Tb.,
2007.
ioseliani p. pirul-dawyebiTni kanonni qarTulisa Rrammatikisa, Sedgenili
platon egnatisa-Zis ioselianisa mier, tf., 1881.
kalandaZe v. avadmyofobs da Seuracxyofs tipis zmnaTa marTlwerisaTvis: qarTuli ena da literatura skolaSi, 3, Tb., 1978.
kariWaSvili d. qarTuli enis gramatika, etimologia, Tb., 1929.

798

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

kaxaZe o. -a-ze dasrulebuli zogierTi saxelis brunebisaTvis qvemoimerulSi:


ike, V, Tb., 1953.
kekeliZe k. -eT sufiqsiani krebiTi saxelebi qarTulSi: etiudebi Zv. qarT
lit. ist., 3, Tb., 1955.
kekeliZe k. `eT~ sufiqsiani krebiTi saxelebi qarTulSi: etiudebi Zv. qarT.
lit. istoriaSi, III, Tb., 1955.
kvantaliani c. zmniswinis neitraluri funqciisaTvis qarTulSi: saenaTmecniero Ziebani, VII, Tb., 1998.
kvantaliani c. zmniswini da qcevis formaTa warmoebis sakiTxebi: saenaTmecniero Ziebani, 8, Tb., 1999.
kvantaliani c. zmniswinis sityvawarmoebiTi funqcia erTi da imave zmnuri Ziris zmnur da saxelzmnur formebSi: saenaTmecniero Ziebani, IX,
Tb., 1999.
kvantaliani c. mi- da mo- zmniswinTa erTi funqciisaTvis qarTulSi: saenaTmecniero Ziebani, X, Tb., 2000.
kvantaliani c. da- zmniswinis sityvawarmoebiTi daniSnuleba: saenaTmecniero
Ziebani, XVII, Tb., 2004.
kvaWaZe l. qarTuli ena, naw. I, Tb., 1981.
kvicariZe p. qarTuli swormetyveleba, saSinji saxelmZRvanelo: pirveli wigni,
Sedgenili p. kvicariZis mier, tf., 1888.
kiziria ant. saxelobiTisa da moTxrobiTis funqciebi Zvel qarTulSi: saxelis
brunvis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, 1, Tb.,1956.
kiziria ant. nanaTesaobiTari msazRvrelis urTierTobisaTvis sazRvrulTan:
saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
kiziria ant. nanaTesaobiTari msazRvrelis SeTanxmeba sazRvrulTan (v. Tofurias moxsenebis mixedviT): saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
kiziria ant. saxelobiTisa da naTesaobiTi brunvebis warmoeba da funqciebi
Zvel qarTulSi: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur
enebSi, I, Tb., 1956.
kiziria ant. qarTuli ena (praqtikumi), Tb., 1974.
kiziria ant. kompoziti axal qarTulSi: qess, V, Tb., 1981.
kiknaZe l. Zireuli da nasaxelari zmnebi qarTulSi: Tsu Sromebi, t. 28, Tb.,
1946.
kiknaZe l. uwyvetlis xolmeobiTis mwkrivi Zvel qarTulSi: Tsu Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, VII, Tb., 1961.
kobaiZe m. brZanebiTi kilo mTiulur teqstebSi: saenaTmecniero Ziebani, III,
Tb., 1983.
kobaxiZe a. kninobiTis warmoeba raWulSi: ike, XIII, Tb., 1962.
kotinovi n. kilos kategoria da sintaqsis zogierTi sakiTxi qarTulSi, Tb.,
1986.
leJava l. saxeli anton pirvelis gramatikaSi: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
lolaZe n. e- prefiqsiani pasivi qarTulSi: saenaTmecniero Ziebani, V, Tb.,
1996.

ZiriTadi literatura

799

lolaZe n. nasaxelar zmnaTa modelebi Tanamedrove qarTulSi: saenaTmecniero


Ziebani, VII, Tb., 1998.
lolaZe n. grZnoba-aRqmis zmnebi qarTulSi: ike, XXXV, Tb., 2005.
lolaZe n. arsebobisa da qona-yolis zmnaTa mimarTebisaTvis: qess, IX, Tb.,
2005.
lomTaTiZe q. gardamavlobis kategoria afxazur zmnebSi: enimkis moambe, XII,
Tb., 1942.
lomTaTiZe q. `Tbeba~ tipis zmnebis istoriisaTvis qarTulSi: ike, IV, Tb.,
1952.
lomTaTiZe q. zmnis uaryofiT formaTa warmoeba afxazur-abazur dialeqtebSi:
ike, V, Tb., 1953.
lomTaTiZe q. gvaris kategoriis sakiTxisaTvis afxazur zmnaSi: ike, VIII, Tb.,
1956.
lomTaTiZe q. qcevis kategoria qarTvelursa da afxazur-adiGur enebSi: ikew,
III, Tb., 1976.
lomTaTiZe q. potencialisis kategoria qarTvelursa da afxazur-adiGur
enebSi: ikew, III, Tb., 1976.
lomTaTiZe q. naTesaobis aRmniSvneli ZiriTadi leqsika afxazur-adiReur enebSi: ike, XXXI, Tb., 1992.
mamardaSvili T. mimReobis warmoebis istoriisaTvis qarTulSi: saenaTmecniero Ziebani, XXV, Tb., 2006.
manjgalaZe a. -ur sufiqsisaTvis Zvel qarTulSi: ike, V, Tb., 1953.
manjgalaZe a. zogi warmoqmnili saxelis analizi qarTulSi: soxumis ped. instit. Sr., 7, soxumi, 1955.
manjgalaZe a. -a xmovanze dasrulebuli zogi saxelis fuZis agebulebisaTvis
qarTulSi: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I,
Tb., 1956.
manjgalaZe
m. zmniswinTa fakultatiuri daniSnulebisaTvis: saenaTmecniero
Ziebani, V, Tb., 1996.
manjgalaZe m. zmniswinisa da versiis urTierTmimarTebisaTvis: macne, enisa da
literaturis seria, 1-4, Tb., 1999.
manjgalaZe m., uTuraiZe T., sxirtlaZe r., teteloSvili T. qarTuli enis
saxelis fleqsiuri analizisaTvis: kavkasiologTa I saerTaSoriso
kongresis masalebi, Tb., 2007.
manjgalaZe m., uTurgaiZe T. saxelTa fuZeebis kumSva-ukumSvelobisaTvis qarTulSi (arsebiT saxelTa modelirebis sakiTxisaTvis). ukumSveli
fuZeebi: qarTuli ena da Tanamedrove teqnologiebi, Tb., 2011.
martirosovi a. Tandebuli qarTulSi: ike, I, Tb., 1946.
martirosovi a. zmniswinebis Sedgeniloba da maTi pirveladi funqciebi Zvel
qarTulSi: ike, V, Tb., 1953.
martirosovi a. windebulisa da Tandebulis istoriuli urTierTobisaTvis
qarTulSi: ike, VIII, Tb., 1956.
martirosovi a. abstraqtul saxelTa warmoeba da sawarmoebel afiqsTa Sedgeniloba Zvel qarTulSi: ike, IX-X, Tb., 1958.

800

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

martirosovi a. sufiqsebiT warmoqmnil saxelTa erTi jgufi Zvel qarTulSi:


macne, enisa da literaturis seria, I, Tb., 1970.
martirosovi a. nacvalsaxeli qarTvelur enebSi, Tb., 1964.
maWavariani g. `uniSno vnebiTi~ qarTvelur enebSi: qess, I, Tb., 1959.
maWavariani g., nebieriZe g. morfologia: enaTmecnierebis Sesavlis sakiTxebi,
Tb., 1972.
maWavariani g. vnebiTis sufiqsuri tipis genezisis sakiTxi qarTvelur enebSi:
macne, enisa da literaturis seria, # 1, Tb., 1973.
maWavariani g. aspeqtis kategoria qarTvelur enebSi: qess, IV, Tb., 1974.
maWavariani d. erTi axali sityvawarmoebiTi afiqsi qarTulSi: quTaisis ped.
institutis Sromebi, t. XI, quTaisi, 1951.
maWavariani d. -iv sufiqsis istoriisaTvis: quTaisis ped. institutis Sromebi,
t. XVIII, quTaisi, 1957.
maWavariani m. moqmedebis, procesis da mdgomareobis cnebebis gansazRvrisaTvis:
Tanamedrove zogadi enaTmecnierebis sakiTxebi, VI, Tb., 1981.
maWavariani m. qcevis gramatikuli kategoriis semantika, Tb., 1987.
maWavariani m. d. holiski _ aspeqti da medialuri zmnebi qarTul enaSi: ikew,
XVI, Tb., 1989.
maWavariani n. kauzativis kategoriis afiqsebi qarTulsa da afxazurSi: macne,
enisa da literaturis seria, 3, Tb., 1987.
maxarobliZe T. pirianoba da valentoba: saenaTmecniero Ziebani, XVIII, Tb.,
2005.
maxarobliZe T. qcevis kategoriis Taviseburebani: saenaTmecniero Ziebani, XXIII,
Tb., 2006.
maxarobliZe T. baskuri da qarTveluri destinaciuri sistemebis tipologia,
Tb., 2007.
meliqiSvili d. inkluziv-eqskluzivis kategoriis gamoxatvis istoriisaTvis
qarTul zmnaSi: macne, enisa da literaturis seria, 4, Tb., 1977.
meliqiSvili d. `miWirs~ zmna da maswavleblis gasaWiri: qarTuli ena da literatura skolaSi, 4, Tb.,1978.
meliqiSvili d. moqmedebiTi gvaris zmnis uRlebis sistema Tanamedrove qarTulSi, macne, enisa da literaturis seria, 1, 1979.
meliqiSvili d. piris nacvalsaxelTa fuZis agebulebasTan dakavSirebuli zogierTi sakiTxi: narkvevebi iberiul-kavkasiur enaTa morfologiidan, Tb., 1986.
meliqiSvili d. inversia qarTul zmnaSi diaqroniuli da sinqroniuli aspeqtiT: arn. Ciqobavas 100 wlisTavisadmi miZRv. saerTaSoriso simpoziumis masalebi, Tb., 1998.
meliqiSvili d. qarTuli zmnis uRlebis sistema, Tb., 2001.
meliqiSvili d. diaTezisa da gvaris urTierTmimarTebisaTvis qarTul zmnaSi:
SoTa ZiZiguri-90, Tb., 2002.
meliqiSvili d. qarTuli zmnis uRlebadi formebis klasifikaciisa da kvalifikaciis principisaTvis: enaTmecnierebis sakiTxebi, 1, Tb., 2008.
meliqiSvili i., asaTiani r. posesivi, perfeqti da meoreuli ergativi: macne,
enisa da literaturis seria, 3, Tb., 1988.

ZiriTadi literatura

801

meliqiSvili i. zmnur formaTa I, II da III seriis urTierTmimarTebisaTvis qarTvelur enebSi: sulxan-saba orbelianis sax. Tbilisis saxelmwifo pedagogiuri universitetis qarTuli enis kaTedris Sromebi,
4, Tb., 1998.
meliqiSvili i. qceva, rogorc aspeqturi dapirispirebis gamoxatvis saSualeba
qarTulSi: enaTmecnierebis sakiTxebi, 4, Tb., 2002.
miqaZe m. meore subieqturi piris gamoxatva Tanamedrove qarTul enaSi: saenaTmecniero Ziebani, XXIV, Tb., 2006.
miqaZe m. mesame subieqturi piris gamoxatva qarTulSi: saenaTmecniero Ziebani,
XXV, Tb., 2007.
miqelaZe m. mimarTulebiTi brunvis funqciisaTvis Zvel qarTulSi: saxelis
brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
miqelaZe m. wova-TuSuri enis saxelTa morfologia, Tb., 2011.
naTaZe n. mesame seriis dro-kiloTa warmoebisaTvis qarTulSi: ike, VII, Tb.,
1955.
naTaZe n. myofadisaTvis qarTvelur enebSi: qess, 11, Tb.,1961.
nebieriZe g. gvarisa da kauzativis urTierTmimarTeba qarTulSi: saenaTmecniero krebuli, 1, Tb., 1984.
nebieriZe g. qvevis kategoria qarTulSi: macne, enisa da literaturis seria,
6, Tb., 1976.
nikolaiSvili e. gaioz reqtori da misi qarTuli gramatika: gaioz reqtori,
qarTuli Rrammatika, Tb., 1970.
nikolaiSvili m. gvaris kategoriisaTvis qarTulSi: saenaTmecniero Ziebani,
XVI, Tb., 2004.
nozaZe l. in-eniani vnebiTis urTierTobis sakiTxisaTvis qarTulSi: ike, IX-X,
Tb., 1958.
nozaZe l. prefiqsuli da sufiqsuri vnebiTebis urTierTobisaTvis qarTulSi:
qarTvelur enaTa struqturis sakiTxebi, II, Tb., 1961.
nozaZe l. medioaqtiv zmnaTa warmoebis zogi sakiTxi qarTulSi, ike, XIX, Tb.,
1974.
nozaZe l. masdaris warmoebis zogi sakiTxi qarTulSi da qegl-i: saenaTmecniero Ziebani, XIII, Tb., 2003.
nozaZe l. isev medioaqtiuri zmnebis Sesaxeb qarTulSi: ike, XXXV, Tb., 2005.
nozaZe l. qarTvelur enaTa istoriuli morfologiis sakiTxebi, Tb., 2008.
oniani a. qarTuli idiomebi, Tb., 1966.
oniani a. qarTvelur enaTa istoriuli morfologiis sakiTxebi, Tb., 1978.
oniani a. qarTvelur enaTa SedarebiTi gramatikis sakiTxebi, Tb., 1989.
oniani a. Tanamedrove qarTuli saliteraturo ena, Tb., 2003.
oniani a. orientaciis kategoria Tanamedrove saliteraturo qarTulSi: enaTmecnierebis sakiTxebi, 4, Tb., 2001.
osiZe e. mimReobis warmoeba qarTulSi: Tsu Sromebi, t 67, Tb.,1957.
osiZe e. RaRad-yo tipis zmnebi Zvel qarTulSi: ike 12, Tb., 1960.
osiZe e. erTi tipis zmnaTa awmyos fuZis agebulebisaTvis qarTulSi: qess, III,
Tb., 1963.

802

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

papiZe a. a sufiqsis sityvawarmoebiTi funqciebi: qarTuli ena da literatura


skolaSi, 1, Tb., 1974.
papiZe a. III kavSirebiTi Tanamedrove qarTul saliteraturo enaSi: qarTuli
sityvis kulturis sakiTxebi, t. II, Tb., 1979.
papiZe a. II kavSirebiTis nakvTis funqciebi da gamoyeneba Tanamedrove saliteraturo qarTulSi: qarTuli sityvis kulturis sakiTxebi, t. IV,
Tb., 1981.
Jordania T. qarTuli grammatika (etimologia da sintaqsi): Txzuli da gamocemuli T. Jordaniasagan, tf., 1889.
rogava g. kuTvnilebiTi afiqsi i qarTvelur enaTa zmnisa da saxelis morfologiur kategoriebSi (qcevasa da brunvebSi): smam III, # 5, Tb.,
1942.
rogava g. aoristisa da kavSirebiTi II-is zog afiqsTa genezisisaTvis -ev sufiqsTan dakavSirebiT qarTulsa da megrulSi: smam, VI, # 8, Tb.,
1945.
rogava g. dro-kiloTa IV jgufis nakvTebi qarTvelur enebSi: ike, V, Tb., 1953.
rogava g. zmnis polipersonalizmis istoriisaTvis iberiul-kavkasiur enebSi:
ike, XIII, 1962.
rogava g. mravlobiTi ricxvis mesame subieqturi piris -an sufiqsisaTvis qarTulSi: ike, XVI, Tb., 1968.
rogava g. nominatiuri konstruqciis mqone gardamavali zmnis genezisisaTvis
qarTvelur enebSi: ikew, II, Tb., 1975.
sabaSvili b. saxeli dimitri yifianis gramatikaSi: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, wigni I, Tb., 1956.
sabaSvili b. -n-ariani da -eb-iani mravlobiTi "vefxistyaosansa" da aRorZinebis
periodis qarTulSi (Tezisebi): saxelis brunebis istoriisaTvis
qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
sarjvelaZe z. qarTuli saliteraturo enis istoriis Sesavali, Tb., 1984.
sarjvelaZe z. Zveli qarTuli ena, Tb., 1997.
saxokia T. qarTuli xatovani sityva-Tqmani, Tb., 1979.
saRliani m. pirisa da ricxvis gramatikuli kategoria svanurSi, Tb., 2011.
somxiSvili v. aspeqtis warmoebis zogierTi TaviseburebisaTvis liaxvisa da
qsnis xeobaTa qarTlurSi: saenaTmecniero Ziebani, VIII, Tb., 1999.
suxiSvili m. statikuri zmnebi qarTulSi, Tb., 1976.
suxiSvili m. myofadis warmoeba da statikur zmnaTa paradigma qarTulSi: ike,
XX, Tb.,1978.
suxiSvili m. moqmedebiTi da vnebiTi gvaris warmoebisa da semantikis zogierTi sakiTxi qarTulSi: narkvevebi iberiul-kavkasiur enaTa morfologiidan, Tb., 1980.
suxiSvili m. sufiqsian vnebiTTa warmoebis zogi sakiTxisaTvis qarTulSi: ike,
XXII, Tb., 1980.
suxiSvili m. gardauval ugvaro zmnaTa semantikisaTvis Tanamedrove qarTulSi: qess, V, Tb., 1981.
suxiSvili m. `anukam ilanZRa da igina~ Tu `anuka ilanZRa da igina~: qarTuli sityvis kulturis sakiTxebi, IV, Tb.,1981.

ZiriTadi literatura

803

suxiSvili m. gardamavali zmnebi qarTulSi, sistemisa da istoriis zogi sakiTxi, Tb., 1986.
suxiSvili m. uaxloesi obieqtis gamotoveba megruli gardamavali zmnis SesityvebaSi: macne, 2, enisa da literaturis seria, Tb., 1988.
suxiSvili m. ergatiulobis principi qarTulSi: ike, XXXIV, Tb., 1999.
suxiSvili m. semantikisa da uRvlilebis paradigmis mimarTebis Sesaxeb medioaqtiur zmnebSi: ike, XXXV, Tb., 2005.
suxiSvili m. medioaqtivTa saqceo sistemis saopozicio calebis zogierTi
gramatikuli da semantikuri Taviseburebis Sesaxeb: ike, XXXVI,
Tb., 2008.
suxiSvili m. gardamavlobis sakiTxi rTul zmnebSi (Zveli qarTulis mixedviT): qess, X, Tb., 2009.
suxiSvili m. pasiuri da saurTierTo semantika gardamavali zmnis -e prefiqsian modelSi: ike, XXXIX, 2011.
teteloSvili T. aspeqtis gamoxatvisaTvis qarTuli enis saSuali gvaris
zmnebSi: saenaTmecniero Ziebani, XXIII, Tb., 2006.
tuskia m. saxelTa afiqsuri warmoeba axal saliteraturo qarTulsa da dialeqtebSi, Tb., 2004.
tuskia m. saxeluri da saxelzmnuri sityvawarmoeba qarTulSi, Tb., 2010.
uTurgaiZe T. gavrcobis xmovani qarTulSi: qarTuli ena (werilebis krebuli),
Tb., 1984.
uTurgaiZe T. qarTuli enis saxelis morfonologiuri analizi, Tb., 1986.
uTurgaiZe T. qarTuli enis Seswavlis istoria, Tb., 1999.
uTurgaiZe T. gramatikuli kategoriebisa da maTi urTierTmimarTebisaTvis
qarTul zmnaSi, Tb., 2002.
uTurgaiZe T. qarTuli enis doneTa ZiriTadi maxasiaTeblebis urTierTzemoqmedebisaTvis globalur sivrceSi, Tb., 2009.
feiqriSvili J. qarTuli enis morfologia, quTaisi, 1992.
fenrixi h. morfologiur-sintaqsuri gadajava qarTulSi: Tsu g. axvledians,
Tb., 1969.
fogti h. brunvaTa sistema Zv. qarTulSi: mimomxilveli, 45, Tb., 1968.
foCxua b. mravlobiTobis nariani mawarmoeblebi Zvel qarTulSi: qarTvelur
enaTa struqturis sakiTxebi, II, Tb., 1961.
focxiSvili a. marcvalRiaobis a axal qarTulSi: k. kekeliZis dabadebis 80
wlisTavisadmi, Tb., 1959.
focxiSvili a. qarTuli gramatikuli azris istoriidan, Tb., 1979.
fxakaZe d. II TurmeobiTis erTi funqciis Sesaxeb axal qarTulSi, saenaTmecniero Ziebani, IX, Tb., 1999.
fxakaZe d. I TurmeobiTis funqciebi qarTulSi, Tb., 1984.
qavTaraZe i. zmnis ZiriTadi kategoriebis istoriisaTvis Zvel qarTulSi, Tb.,
1954.
qavTaraZe i. dro-kiloTa mesame seriis warmoebis erTi Tavisebureba axal
qarTulSi: ike, VII, Tb., 1955.
qavTaraZe i. unaxaobis kategoriis istoriisaTvis qarTulSi: ike, VIII, Tb., 1956.

804

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

qavTaraZe i. erTi tipis zmnaTa fuZisa da saxelzmnis warmoebis Tavisebureba


qarTulSi: saq. ssr mecn. akademiis saz. mecn. gany. moambe,
Tb.,1960.
qavTaraZe i. xolmeobiTis kategoriis istoriidan qarTulSi: qess, t. II, Tb.,
1961.
qavTaraZe i. zmnis aRweriTi formebis organuliT Secvlis istoriisaTvis qarTulSi: ike, XIV, Tb.,1964.
qavTaraZe i. aGweriTi myofadi da namyos erTi saxeoba Zvel qarTulSi: macne,
1, Tb., 1971.
qavTaraZe i. Sedarebis gamomxatveli ZiriTadi gramatikuli saSualebebi: Tsu
Sromebi, 8-9, Tb., 1974.
qavTaraZe i. erTi sityvaTsawarmoebeli sufiqsisaTvis qarTulSi: arn. Ciqobavas dabadebis 80 wlisTavisadmi miZRvnili krebuli, Tb., 1979.
qarTveliSvili i. qarTuli Rrammatika: xelnaweri (avtografi), daculia saqarTvelos mecnierebaTa akademiis xelnawerTa institutSi (S
4432), tf., 1809.
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, rvatomeuli, Tb., 1950-1964.
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, I-II, axali redaqcia, Tb., 2008, 2010.
qiria W. nakvTis (mwkrivis) gramatikuli statusisaTvis: qess, VIII, Tb., 2003.
qiria W. zmnis formaTa klasifikaciis principebi da uRlebis tipebi: enaTmecnierebis sakiTxebi, 2, Tb., 2004.
quTaTelaZe a. qarTuli zmnebis klasifikacia, Sedgenili ar. quTaTelaZisagan,
tf., 1897.
qurdaZe r. -ev|-iv, -en|-in sufiqsebi xmovanmonacvle zmnebsa da kauzativSi: saenaTmecniero Ziebani, IV, Tb., 1995.
qurdaZe r. SualobiTi kontaqtis formaTa warmoebisaTvis: saenaTmecniero Ziebani, V, Tb., 1996.
qurdaZe r. xmovanmonacvle zmnaTa paraleluri formebi qarTul kiloebSi: saenaTmecniero Ziebani, VIII, Tb., 1999.
qurdaZe r. xmovanmonacvle zmnebi Tanamedrove qarTulSi, Tb., 2005.
RvinaZe T. -nen daboloebis gamo prefiqsiani vnebiTebis zog formaSi: ike,
XXXVI, Tb., 2008.
RutiZe i. -av da -am TemisniSnian zmnaTa mimReobis Sesaxeb: saenaTmecniero Ziebani, V, Tb., 1996.
RutiZe i. -av da -am TemisniSniani zmnebi I seriis mwkrivebSi Zvelsa da saSual
qarTulSi: saenaTmecniero Ziebani, IX, Tb., 1999.
yauxCiSvili s. berZnuli mamakacTa saxelebis gadmocemisaTvis qarTulSi: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
yifiani d. axali qarTuli grammatika, sankt-peterburRi, tf., 1882.
SabaSvili g. perfeqtis kategoriisaTvis qarTul enaSi: saenaTmecniero Ziebani,
XIII, Tb., 2003.
SamelaSvili-zeqalaSvili r. piris kategoriis funqcionireba qarTulSi da
eqstralingvisturi faqtorebi: saenaTmecniero Ziebani, XVIII, Tb.,
2005.

ZiriTadi literatura

805

SamelaSvili-zeqalaSvili r. modalobis semantikuri kategoria da veli qarTulSi: saenaTmecniero Ziebani, XXIII, Tb., 2006.
SaniZe a. nasaxelari zmnebi qarTulSi: tfilisis universitetis moambe, t.1,
tf., 1919-1920.
SaniZe a. haemeti teqstebi da maTi mniSvneloba qarTuli enis istoriisaTvis:
t. 3, tf., 1923.
SaniZe a. weliwadis etimologiisaTvis: qarTuli saenaTmecniero sazogadoebis
weliwdeuli, I-II, tf., 1923-24.
SaniZe a. subieqturi prefiqsi meore pirisa da obieqturi prefiqsi mesame pirisa qarTul zmnebSi, tf., 1930.
SaniZe a. qarTuli gramatika, I. morfologia, tf., 1930.
SaniZe a. Zveli qarTuli ena da literatura. qarTuli enisa da literaturis
mimoxilva: qrestomaTia a. SaniZis redaqciiT, me-2 gamocema, tf.,
1935.
SaniZe a. ev kilos kvali saqarTvelos geografiul saxelebSi: smam, t. 2, Tb.,
1941.
SaniZe a. zmnaTa gardamavlobis sakiTxisaTvis qarTvelur enebSi, smam, t. III,
#2, 6, Tb., 1942.
SaniZe a. aqtivi da pasivi erTurTis mimarT mravalpiriani zmnis CvenebiT: saq.
ssr mecn. akad. moambe, 4, Tb., 1943.
SaniZe a. mwkrivTa moZRvrebisaTvis, I, sami mwkrivis warmoebis Taviseburebani
Zvel qarTulSi: smam, t. VI, # 10, Tb.,1945.
SaniZe a. mwkrivTa moZRvrebisaTvis, II. erTi ucnobi mwkrivi qarTulSi: Tbilisis universitetis samecniero sesia, 1946, 2-4 marti, muSaobis
gegma da moxsenebaTa Tezisebi, Tb., 1946.
SaniZe a. mwkrivTa moZRvrebisaTvis, IV. vnebiTi gvaris zmnaTa uRlebis erTi
Tavisebureba saSual qarTulSi: akad. n. maris sax. enis institutis me-4 samec. sesia, muSaobis gegma da moxsenebaTa Tezisebi, Tb.,
1947.
SaniZe a. mwkrivTa moZRvrebisaTvis. uwyvetlis xolmeobiTis mwkrivi qarTulSi.
misi warmoSoba da ganviTareba: saq. ssr mecn. akademiis samecniero sesia, muSaobis gegma da Tezisebi, Tb., 1947.
SaniZe a. mwkrivTa moZRvrebisaTvis, V, sxva ucnobi mwkrivi qarTulSi: Tbilisis universitetis samecniero sesia, 1948, 31 maisi _ 5 ivnisi.
muSaobis gegma da moxsenebaTa Tezisebi, Tb., 1948.
SaniZe a. qarTuli enis gramatikis safuZvlebi, I, morfologia, Tb., 1953.
SaniZe a. wodebiTi formis adgilisaTvis gramatikaSi: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
SaniZe a. viTarebiTi brunvis daboloeba: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
SaniZe a. wodebiTi formis daboloeba: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
SaniZe a. weliwadis etimologiisaTvis: Txzulebani, I, Tb., 1957.
SaniZe a. gramatikuli subieqti zogierT gardauval zmnasTan: Tsu Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, 7, Tb., 1961.

806

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

SaniZe a. avri sufiqsiani qalis saxelebi Zvel qarTulSi: Tsu Zveli qarTuli
enis kaTedris Sromebi, saiubileo, 11, Tb., 1968.
SaniZe a. ormagi gvaris brunebisaTvis: qarTuli sityvis kulturis sakiTxebi,
t. I, Tb., 1972.
SaniZe a. Zveli qarTuli enis gramatika, Tb., 1976.
SaniZe a. mde Tandebulis genezisisaTvis: Txzulebebi, II, Tb., 1981.
SaniZe mz. romel nacvalsaxelis funqciisa da adgilisaTvis Zvel qarTulSi:
saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
SaniZe mz. i- xmovanfuZiani anTroponimebi: Tsu g. axvledians, Tb., 1969.
SaraZeniZe T. `viT~ Tandebuli qarTulSi: Tsu Sr., X, Tb.,1939.
SaraZeniZe T. -Ta sufiqsiani mravlobiTi moqmedebiTsa da viTarebiTs brunvebSi: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb.,
1956.
SaraZeniZe T. moqmedebiTi da viTarebiTi brunvebis warmoeba da funqciebi
Zvel qarTulSi: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur
enebSi, I, Tb., 1956.
SaraSeniZe n. valentoba rogorc koherenciis erT-erTi gamovlineba: saenaTmecniero Ziebani, XX, Tb., 2005.
Sengelia v. qona-yolis aRmniSvnel zmnaTa semantikuri ganawileba Zvel qarTulSi: ikew, V, Tb., 1978.
Serozia r. vnebiTi gvaris zmnebisa da potencialisis sakiTxisaTvis qarTulsa
da svanurSi: saenaTmecniero Ziebani, I, Tb., 1978.
Serozia r. potencialisis kategoria da masTan dakavSirebuli zogi sakiTxi
qarTvelur enebSi: saenaTmecniero Ziebani, II, Tb., 1980.
CarTolani n. CvenebiT nacvalsaxelTa sistemebi qarTulSi sxva qarTvelur
enebTan SedarebiT, Tb., 1985.
Ciqobava arn. martiv winadadebis problema qarTulSi: 1. qvemdebare-damatebis
sakiTxi Zvels qarTulSi(masalebi meTodologiuri imanentizmisaTvis), X, tf., 1928.
Ciqobava arn. ratom aris aucilebeli brunvaTa rigis Secvla qarTulSi?: axal
skolisken, 3, tf., 1928.
Ciqobava arn. ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas? werili
I: axal skolisken, 4, tf., 1928.
Ciqobava arn. ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas? werili
IV: kulturuli aRmSenebloba, 5, tf., 1930.
Ciqobava arn. ra Taviseburebani axasiaTebs qarTuli enis agebulebas? werili
V: axal skolisken, 7-8, tf., 1930.
Ciqobava arn. eb-ian saxelobiTTan zmnis SeTanxmeba ricxvSi: qarTuli saliteraturo enis normebis dadgenisaTvis, 5, tf., 1933.
Ciqobava arn. saxelis analizis principebi qarTulSi: komunisturi aRzrdisaTvis, 10-12, tf,. 1933.
Ciqobava arn. msazRvrelis sazRvrulTan SeTanxmeba: qarTuli saliteraturo
enis normebis dadgenisaTvis, 5, tf. 1933.
Ciqobava arn. -gan Tandebulis xmarebisaTvis naTesaobiTTan da moqmedebiTTan:
qarTuli saliteraturo enis normebis dadgenisaTvis, tf., 1934.

ZiriTadi literatura

807

Ciqobava arn. zmnis analizis principebi qarTulSi: komunisturi aRzrdisaTvis, 4-5, tf,. 1934.
Ciqobava arn. saliteraturo enis normaTa dadgenis ZiriTadi principebi: saliteraturo enis normebi, I, tf.,1936.
Ciqobava arn. mimarTulebiTi brunvis mniSvnelobis, warmoebisa da istorisaTvis (qarTveluri enebisa da xalduris urTierTobisaTvis): enimki-s moambe, 1, Tb., 1937.
Ciqobava arn. potencialisis kategoria qarTvelur enebSi: enimki-s moambe, 1,
Tb., 1937.
Ciqobava arn. war- preverbis mniSvnelobisaTvis qarTulSi: enimki-s moambe, 1,
Tb., 1937.
Ciqobava arn. erTi ucnobi Tandebuli qarTulSi: enimki-s moambe, 1, Tb., 1937.
Ciqobava arn. qarTuli zmnis analizis sakvanZo sakiTxi. I. polipersonalizmis
garkvevis istoriidan: komunist. aRzrdisaTvis, # 4-5, Tb., 1938.
Ciqobava arn. moTxrobiTi brunvis genezisisaTvis qarTvelur enebSi: Tsu Sromebi, X, Tb., 1939.
Ciqobava arn. gramatikis agebulebis ZiriTadi sakiTxebi: ssrk mecn. akad. saq.
filialis moambe, t. I, Tb., 1940.
Ciqobava arn. martivi winadadebis evoluciis ZiriTadi tendenciebi qarTulSi:
ssrk mecn. akad. moambe, t. 2, Tb., 1941.
Ciqobava arn. ergatiuli konstruqciis problemisaTvis iberiul-kavkasiur
enebSi: am konstruqciis stabiluri da labiluri variantebi.
enimkis moambe, XII, Tb., 1942.
Ciqobava arn. istoriulad gansxvavebuli ori morfologiuri tipisaTvis qarTul brunvaTa Soris: ssrk mecn. akad. moambe, t. 3, Tb., 1942.
Ciqobava arn. saxelTa brunebis istoriisaTvis qarTulSi: fuZeukvec saxelTa
naTesaobiTisa da momedebiTis formantTa evoluciisaTvis: Tsu
Sromebi, t. 23, Tb., 1942.
Ciqobava arn. saxelis fuZis uZvelesi agebuleba qarTulSi, Tb., 1942.
Ciqobava arn. TurmeobiTi pirvelis warmoebis erTi Tavisebureba uRvlilebis
sistemis istoriasTan dakavSirebiT qarTulSi: literaturuli
Ziebani, II, Tb., 1944.
Ciqobava arn. gramatikuli klas-kategoria da brunvis niSanTa genezisis sakiTxi qarTulSi: smam, VII, Tb., 1946.
Ciqobava arn. inversiuli zmnebi da saxelTa kvalifikacia: saxalxo ganaTleba,
Tb., 1946.
Ciqobava arn. mravlobiTis aRniSvnis ZiriTadi principisaTvis qarTuli zmnis
uRvlilebis sistemaSi: ike, I, Tb., 1946.
Ciqobava arn. ergatiuli konstruqciis problema iberiul-kavkasiur enebSi, I,
Tb., 1948.
Ciqobava arn. qarTuli enis zogadi daxasiaTeba: qarTuli enis ganmartebiTi
leqsikoni, t. I, Tb., 1950.
Ciqobava arn. enaTmecnierebis Sesavali, Tb., 1952.
Ciqobava arn. gramatikuli klas-kategoria da zmnis uRvlilebis zogi sakiTxi
Zvel qarTulSi: ike, V, Tb., 1953.

808

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Ciqobava arn. masdarisa da mimReobis istoriuli urTierTobisaTvis qarTulSi: ike, V, Tb., 1953.
Ciqobava arn. mravlobiTis sufiqsTa genezisisaTvis qarTulSi: ike, VI, Tb.,
1954.
Ciqobava arn. vnebiTis Camoyalibebis zogi sakiTxisaTvis qarTulSi masdarebis
Cvenebis mixedviT: ike, VII, Tb., 1955.
Ciqobava arn. ratom aris aucilebeli brunvaTa rigis Secvla qarTulSi?: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
Ciqobava arn. mimarTulebiTi (gardaqceviTi) brunvis mniSvnelobisa, warmoebisa
da istoriisaTvis: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur
enebSi, I, Tb., 1956.
Ciqobava arn. saxelTa brunebis istoriidan qarTulSi: fuZeukvec saxelTa naTesaobiTisa da moqmedebiTis formantTa evoluciisaTvis: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
Ciqobava arn. istoriulad gansxvavebuli ori morfologiuri tipisaTvis qarTul brunvaTa Soris: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
Ciqobava arn. mravlobiTobis sufiqsTa genezisisaTvis qarTulSi: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
Ciqobava arn. vnebiTis Camoyalibebis zogi sakiTxisaTvis qarTulSi mazdaris
CvenebaTa mixedviT: ike, VIII, Tb., 1956.
Ciqobava arn. saxelTa brunebis istoriisaTvis qarTulSi: fuZeukvec saxelTa
naTesaobiTisa da moqmedebiTis formantTa evoluciisaTvis: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
Ciqobava arn. zogi prefiqsuli warmoebis istoriisaTvis qarTul zmnebSi: ike,
XI, Tb., 1959.
Ciqobava arn. Tandebulian brunvaTa sakiTxisaTvis qarTulSi: qess, t. 2, Tb.,
1961.
Ciqobava arn. qarTuli zmnis nakvTeulTa dajgufebis principisaTvis: ike, XIII,
Tb., 1962.
Ciqobava arn. `qarTuli ena~, misi agebuleba-Sedgenilobis zogadi sakiTxebi:
ike, XIV, Tb., 1964.
Ciqobava arn. awmyos fuZis warmoqmnis istoriisaTvis. 1. -av, -am da -ev, -em sufiqsTa istoriuli urTierToba, ike, XIV, Tb., 1964.
Ciqobava arn. iberiul-kavkasiur enaTa Seswavlis istoria, Tb., 1965.
Ciqobava arn. saxelobiTisa da micemiTis sintaqsuri rolis erTi TaviseburebisaTvis Zvel qarTulSi: Tsu filologiuri fakultetis me-11
samecniero sesia, Tb., 1967.
Ciqobava arn. martivi winadadebis problema qarTulSi, I, Tb., 1968.
Ciqobava arn. qarTuli zmnis uRvlilebis sistemis sakiTxebi: ike, XV, Tb., 1968.
Ciqobava arn. adgilis saxelTa warmoebis tipebi da maTi istoriuli urTierToba qarTulSi: ike, XIX, Tb., 1974.
Ciqobava arn. piriani uRvlilebis genezisisaTvis qarTulSi: ikew, III, Tb., 1976.
Ciqobava arn. zmnis gardamavloba, rogorc morfologiuri kategoria qarTulSi, ikew, IV, Tb., 1977.

ZiriTadi literatura

809

Ciqobava arn. ena, enaTmecniereba, qarTuli ena: problemebi da perspeqtivebi:


sabW. xelovneba, 7, Tb., 1978.
Ciqobava arn. iberiul-kavkasiuri enaTmecnierebis Sesavali, Tb., 1979.
Ciqobava arn. ena, enaTmecniereba, qarTuli ena: problemebi da perspeqtivebi:
ike, XXII, Tb., 1980.
Ciqobava arn. saxelobiTi, rogorc obieqtis klasisa da micemiTi, rogorc obieqtis piris brunva qarTuli zmnis uRvlilebis istoriaSi: ikew,
VII, Tb., 1980.
Ciqobava arn. zmnis gardamavlobisa da gvaris kategoriis istoriuli urTierTobisaTvis qarTvelur enebSi: ikew, VIII, Tb., 1981.
Ciqobava arn. zogadi enaTmecniereba, Tb. 1983.
Ciqobava arn. morfologiuri faqtis reinterpretaciisaTvis (qarTuli zmnis
uRvlilebis masalaze): ikew, X, Tb., 1983.
Ciqobava arn. uprefiqso mimReobaTa warmoebisa da istoriis zogi sakiTxi qarTulSi: ikew, XII, Tb., 1985.
Ciqobava arn. riT aris warmodgenili mravlobiTis saxelobiTSi dasmuli morfologiuri obieqti Zvel qarTulSi?: ike, XXX, Tb., 1991.
CxubianiSvili d. zax/Zax zmnuri fuZis funqcionirebisaTvis qarTulSi: qarTuli sityvis kulturis sakiTxebi, 12, Tb., 2004.
cercvaZe il. brunvaTa sakiTxi XVIII da XIX s.s. qarTvel gramatikosebTan: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
cixelaSvili l. qcevis sakiTxi kauzatiur zmnebSi: saenaTmecniero Ziebani, X,
Tb., 2000.
cqitiSvili n. kamaTi moTxrobiTi brunvis raobisaTvis XIX saukunis ormocdameaTe wlebSi: studentTa samec. Sromebis krebuli, II, Tb., 1944.
ZiZiguri S. xmovanTa kompleqsebis fonetikur procesTa safuZveli qarTul kiloebsa da zanurSi: ike, I, Tb., 1946.
ZoweniZe q. gan Tandebuliani moqmedebiTi brunvis funqciisaTvis Zvel qarTulSi: ike, I, Tb.,1946.
ZoweniZe q. emfatikuri xmovani Zv. qarTulSi: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
WabaSvili m. kuTvnilebiTi kompozitebis marTlwerisaTvis: qarTuli sityvis
sakiTxebi, VIII, Tb., 1988.
WikaZe r. winadadebis parataqsuli konstruqcia qarTulSi, Tb., 1995.
WumburiZe z. moTxrobiTi brunva `vefxistyaosanSi~: smam, XVIII, #5, Tb., 1957.
WumburiZe z. aspeqtisa da moqmedebis saxis mimarTebisaTvis qarTulSi: orioni, saiubileo krebuli miZRvnili a. SaniZis dabadebis 80 wlisTavisadmi, Tb., 1967.
WumburiZe z. myofadi qarTvelur enebSi, Tb., 1968.
WumburiZe z. -av da -am TemisniSnian zmnaTa uGlebisaTvis pirvel TurmeobiTSi: Tbilisis saxelmwifo universitetis Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, 19, Tb., 1976.
WumburiZe z. nasaxelari zmnebi qarTulSi: kreb., akaki SaniZes, Tb.,1981.
WumburiZe z. meSveli zmnis Sekvecili formis istoriisaTvis qarTulSi: Tsu
Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, 25, Tb. 1984.

810

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

WumburiZe n. yola-qonebis aRmniSvneli rTuli sufiqsebi qarTulSi: iberiulkavkasiuri enaTmecniereba, XXIX, Tb., 1990.
WumburiZe n. uqonlobis saxelebi qarTulSi: saenaTmecniero Ziebani, V, Tb.,
1995.
xundaZe s. qarTuli gramatika, quTaisi, 1907.
jorbenaZe b. zmnis gvaris formaTa warmoebisa da funqciis sakiTxi qarTulSi,
Tb., 1975.
jorbenaZe b. qarTuli zmnis formobrivi da funqciuri analizis principebi,
Tb., 1980.
jorbenaZe b. formantTa semantikuri informaciulobis sakiTxisaTvis qarTulSi, saenaTmecniero Ziebani, II, Tb., 1980.
jorbenaZe b. zmnur fuZeTa semantikuri diferenciaciis sakiTxebisaTvis zmniswinTa fonetikur variantebTan dakavSirebiT: ikew, 7, Tb., 1980.
jorbenaZe b. zmnis xmovanprefiqsuli warmoeba qarTulSi, Tb., 1983.
jorbenaZe b. moqmedebiTisa da vnebiTis formaTa dapirispirebis principisaTvis
qarTulSi: saenaTmecniero Ziebani, III, Tb.,1983.
jorbenaZe b. qarTuli zmnis uRvlilebis principebi: qarTuli zmnis uRvlilebis formobrivi da semantikuri analizi: enaTmecnierebis institutis XLI samecniero sesiis masalebi, Tb., 1984.
jorbenaZe b. qarTuli enis fakultaturi gramatikis sakiTxebi, Tb., 1985.
jorbenaZe b. qarTuli dialeqtologia, I, Tb., 1989.
jorbenaZe b. qarTuli enis morfologia, Tb., 1995.
jorbenaZe b. qarTveluri enebis dialeqtebi, Tb., 1995.
jorbenaZe b., kobaiZe m.,
beriZe m. qarTuli enis morfemebisa da modaluri
elementebis leqsikoni, Tb., 1988.
jorbenaZe n. -ob TemisniSniani saSuali gvaris zmnaTa uRlebadi formebis klasifikaciisaTvis: saenaTmecniero Ziebani, XXIII, Tb., 2006.
jorbenaZe n. saSuali gvaris zmnaTa uRlebis sistema Tanamedrove qarTulSi,
ike, XXXVI, Tb., 2008.
jorbenaZe n. -ob TemisniSniani saSuali gvaris zmnaTa struqturul-semantikuri analizi: qarTvelur enaTa struqturis sakiTxebi, X, Tb.,
2009.
harisi a. vnebiTi qarTulSi: macne, enisa da literaturis seria, 3, Tb., 1981.
holiski di en aspeqti da qarTuli medialuri zmna, Tb., 2000.
.. : , ., 1969.
. , ., 1974.
.. , ., 1986.
. , ., 1968.
.. , ., 1976.
.. ( ), ., 1971.
.. :
, 3, ., 1972.
. : , 2,
., 1990.
. , ., 1937.

ZiriTadi literatura

811

.. : . ., 1969.
.., ..
( ):
, ., 1977.
.., . ., . . . . , ., 1969.
. . -
: saxelis brunebis istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb.,
1956.
. . (saxelis brunebis
istoriisaTvis qarTvelur enebSi, wigni I, Tb., 1956).
. . : saxelis brunebis
istoriisaTvis qarTvelur enebSi, I, Tb., 1956.
. , ., 1986.
. - -:
, ., 1972.
. . : , 5, ., 1989.
. , . 1958.
. . , ,
-, 1996.
. . - ,
., 1962.
. . , ., 1973.
. . () : aRmosavluri
filologia, IV, Tb., 1976.
. . , ., 1977.
. . , ., 1980.
.. : , ..,
1963.
.. , ., 1978.
, . . 1990. ..
. . () : , III, ., 1976.
. . , -., 1908.
. . , ., 1925.
. :
" ", .,
1977.
.. , ., 1971.
.. :
, .., 1963.
. , , ( ), , 1972.
. . , ., 1940.
. . , : , , ., 1985.
, . . ., 1960.

812

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

, . . ., 1964.
, . . ., 1969.
. , ikew IX, Tb.,
1977.
. , ., 1988.
.. : , ., 1972.
. . : , ., 1969.
.. :
, ., 1977.
.. : , 5, ., 1972.
. . , ., 1979.
. . , ., 1981.
. . - : , ., 1963.
. . , , ikew, IX, Tb., 1982.
. . : , XI, .,1984.
. , : saq. ssr mecnierebaTa akademiis n. maris
saxelobis enis, istoriisa da materialuri kulturis institutis moambe, X, Tb., 1941.
. , , 1881.
.. : ( ). ., 1975.
.. .. , : , (): , 3,
., 1989.
. .
, ., 1950.
. , ., 1985.
- .. , ., 1982.
.. : , ., 1969.
Anderson S. R. On the notion of subject in ergative languages: Li C N (ed.) Subject and topic,
New York: Academic Press, 1976.
Anderson S. R. A-morphous morphology, Cambridge: Cambridge University Press, 1992.
Aronoff M. Morphology by itself; Stems and inflectional classes, Cambridge, MA: MIT Press,
1993.
Bittner M. & Hale K. Ergativity: toward a theory of a heterogeneous class: Linguistic Inquiry
27, 1996.
Blevins J. P. Stems and paradigms: Language 79, 2004.
Bloomfield L. Language, Chicago, IL: University of Chicago Press, 1933.
Boeder W. ber die Versionen des georgisches Verbs, Folia Linguistica: II, 1/2 , Mouton,
1968.
Bright W. International encyclopedia of Linguistics (4 vols), Oxford: Oxford University Press,
1992.

ZiriTadi literatura

813

Bybee J. L. Regular morphology and the lexicon: Language and Cognitive Processes 10, 1995.
Bynon T., Hewitt B. G. Subject, voice and ergativity, London: SOAS , 1995.
Cann R., Kempson R., Marten L. The dynamics of language, Oxford: Elsevier, 2005.
Chialant D., Caramazza A. Where is morphology and how is it processed? The case of written
word recognition: Morphological aspects of language processing, Hillsdale,
NJ: Erlbaum Press, 1995.
Chomsky N. Knowledge of language, New York: Praeger, 1986.
Comrie B. Morphology and word order reconstruction: problems and prospects: Historical
morphology, The Hague: Mouton, 1980.
Comrie B. Language universals and linguistic typology, Chicago: University of Chicago Press,
1988.
Deeters G. Das khartwelische Verbum, Leipzig, 1930.
Dixon R. M. W. Ergativity, Cambridge: Cambridge University Press, 1994.
Du Bois J. W. The discourse basis of ergativity: Language 63, 1987.
Feurstein W. Mingrelisch, Lazisch, Swanisch: alte Sprachen und Kulturen der Kolchis vor
dem baldigen Untergang: Caucasian perspectives. Munich: Lincom Europa,
1992.
Georgian-English Dictionary. Rayfield D., Apridonidze S., Broers L. (eds.), London University: Garnett Press, London, 2006.
Greenberg J. H. Order of affixing: a study in general linguistics: Essays in Linguistics, Chicago:
University of Chicago Press, 1957.
Greenberg J. H. How does a language acquire gender markers?: Universals of human language
2, CA: Stanford University Press, 1978.
Grimshaw J. Argument structure, Cambridge: The MIT Press, 1990.
Halle M., Marantz A. Distributed morphology and the pieces of inflection: The view from
building 20, Cambridge, MA: MIT Press, 1993.
Hawkins J. A. Explaining language universals, Oxford: Blackwell, 1988.
Hewitt B. G. Aspects of language planning in Georgia (Georgian and Abkhaz): Language planning in the Soviet Union, London: Macmillan, 1989.
Hewitt B. G. A Georgian reader (with texts, translation and vocabulary), London: SOAS, 1995.
Hewit B. G. Unerwartete Subjekt-Markerung im Kartwelischen: Georgica, 10, Jena-Tbilissi,
1967.
Hewitt B. G. Georgian: A Learners Grammar, London: Routledge, 1996.
Hewitt B. G. Georgian: A structural reference grammar, Amsterdam: John Benjamin, 1996.
Hintze F. Die Haupttendenzen der gyptischen Sprachentwicklung. Zeitschrift fr Phonetik
und allgemeine Sprachwissenschaft 1, 1947.
Hodge C T. The linguistic cycle: The Language Sciences 13, 1970.
Holisky D. A. Aspect and Georgian medial verbs, Delmar, NY: Caravan Books, 1981.
Jackendoff R. Foundations of language, Oxford: Oxford University Press, 2002.
Kahr J. C. The renewal of case morphology: sources and constraints: Working Papers on Language Universals 20, 1976.
Manning C. D. Ergativity: Argument structure and grammatical relations, Stanford, CA: CSLI
Publications, 1996.
Marr N., Brire M. La langue Gorgienne, Paris, 1931.
Matthews P. Inflectional Morphology, Cambridge: Cambridge University Press, 1916.
Ogden C. K., Richards I. A. The meaning of meaning: A study of the influence of language
upon thought and of the science of symbolism, London: Routledge & Kegan
Paul, 1923.
Pinker S. Words and rules, New York, NY: Basic Books, 1999.

814

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

Plank F. Ergativity: towards a theory of grammatical relations, London: Academic Press, 1979.
Rayfield D. The literature of Georgia: A history, Richmond: Curzon Press, 1994.
Ritter N. A. Georgian consonant clusters: The complexity is in the structure not the melody,
Phonologica, Berlin: Mouton de Gruyter, 2002.
Sapir E. Language, San Diego, CA: Harcourt Brace, 1921.
Schmidt K. H. Zur Funktion, Formation und Entwicklung des Verbalnomens in den
Kartvelsprachen: Festschrift zum 70, Jahrestag von Zurab Chumburidze, Tb.,
1997.
Tschenkeli K. Einfhrung in die georgische Sprache (2 vols), Zrich, Amirani Verlag, 1958.
Vamling K. Complementation in Georgian, Lund: University Press, 1989.
Vogt H. Grammaire de la langue georgienne, Oslo, 1971.
Yang C. D. Knowledge and learning in natural language, Unpublished Ph.D. diss., MIT, 2000.

Semoklebani
i. abaS. _ irakli abaSiZe
akaki _ akaki wereTeli
W. amireJ. _ yabua amireJibi
ana _ ana kalandaZe
and. _ andaza
S. aragv. _ Sio aragvispireli
l. ardaz. _ lavrenti ardaziani
arC. _ arCili
ayar. _ ayaruli dialeqti
`axal. kom.~ _ gazeTi `axalgazrda komunisti~
n. baraT. _ nikoloz baraTaSvili
v. barn. _ vasil barnovi
baC. _ baCana
a. beliaS. _ akaki beliaSvili
m. berZ. _ merab berZeniSvili
T. bibil. _ Tamaz bibiluri
bilin. _ bilinebi (Targmani o. gogiCaiSvilisa).
ek. gab. _ ekaterine gabaSvili
k. gams. _ konstantine gamsaxurdia
gamoc. _ gamocana
galaktioni _ galaktion tabiZe
i. gedev. _ ivane gedevaniSvili
r. gvet. _ rajden gvetaZe
gur. _ guruli dialeqti
v. gogol. _ vaxtang gogolaSvili
l. goTua _ levan goTua
d. guram. _ daviT guramiSvili
dab. _ wignni Zuelisa aGTqumisani, gamosca a. SaniZem, t. I, nakv. I. dabadebisa, 1947.
S. dad. _ Salva dadiani
n. dumb. _ nodar dumbaZe
i. evd. _ irodion evdoSvili
r. erisT. _ rafiel erisTavi

816

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

an. erisT.-xoSt. _ anastasia erisTav-xoStaria


es. _ esaia
equs. dG. _ basili didi, equsTa dGeTa (gamosca m. kaxaZem, 1947).
vaja _ vaja-fSavela
zGap. _ zGapari
d. Turd. _ daviT Turdospireli
TuS. _ TuSuri dialeqti
i. _ ioanes saxareba (miTiTebulia redaqcia, Tavi da muxli).
iakobi _ iakob gogebaSvili
`iveria~ _ gazeTi `iveria~
ilia _ ilia yavyavaZe
imer. _ imeruli dialeqti
imerx. _ imerxeuli dialeqti
ing. _ ingilouri dialeqti
r. inan. _ revaz inaniSvili
ion. _ frem asuri, wmidisa efremisi ionaisTvis (i. imnaiSvili, qarTuli enis istoriuli qrestomaTia, II, 1963).
o. iosel. _ otia ioseliani
iran. poezia _ irnuli poezia (Tb. 1977).
ist. sabuT. _ istoriuli sabuTebi
p. kakab. _ polikarpe kakabaZe
kanon. karTag. _ kanonni karTagenisa
kax. _ kaxuri dialeqti
m. kekelia _ m. kekelia, saqmis qaGaldebi, 1977.
d. kvic. _ daviT kvicariZe
klarJ. _ klarJuli dialeqti
d. kld. _ daviT kldiaSvili
s. kld. _ sergo kldiaSvili
`komunisti~ _ gazeTi `komunisti~
l. _ lukas saxareba (miTiTebulia redaqcia, Tavi da muxli).
m. leban. _ murman lebaniZe
g. leon. _ giorgi leoniZe
leCx. _ leCxumuri dialeqti
`lit. saq.~ _ gazeTi `literaturuli saqarTvelo~
n. lom. _ niko lomouri
a. lom. _ andro lomiZe
y. lomT. _ yola lomTaTiZe
m. _ maTes saxareba (miTiTebulia redaqcia, Tavi da muxli).
o. mamf. _ oTar mamforia
mam. cx. _ mamaTa cxorebani (gamosca v. imnaiSvilma, 1975).
m. mayav. _ muxran mayavariani

Semoklebani

817

i. maCab. Targm. _ ivane maCabeli, Targmani


s. mgalob. _ sofrom mgalobliSvili
merC. _ giorgi merCule, grigol xanZTelis cxovreba: Zveli qarTuli
literaturis qrestomaTia, gamosca s. KubaneiSvilma, Tb.
1947.
mesx. _ mesxuri dialeqti
mefeTa _ mefeT-wignebi, gamosacemad moamzada u. cindelianma.
a. mircx. _ alio mircxulava
mox. _ moxeuri dialeqti
mTiul. _ mTiuluri dialeqti
mrk. _ markozis saxareba (miTiTebulia redaqcia, Tavi da muxli).
m. mrevl. _ mixeil mrevliSvili
l. mrel. _ lado mrelaSvili
sin. _ sinuri mravalTavi
m. sw. _ mamaTa swavlani
S. mGvim. _ Sio mGvimeli
e. nin. _ egnate ninoSvili
m. noz. _ m. nozaZe, saSualo skolis saswavlo-sacdeli nakveTi, 1941.
g. orb. _ grigol orbeliani
paterik. _ Sua saukuneTa novelebis Zv. qarTuli Targmanebi, I, gamosca m. dvalma, xelnaweri, A-35.
g. petr. _ guram petriaSvili
ray. _ rayuli dialeqti
r. e., r. erisT. _ rafiel erisTavi
T. razik. _ Tedo razikaSvili
rusTaveli _ SoTa rusTaveli
`saby. xelov.~ _ jurnali `sabyoTa xelovneba~
`saunJe~ _ almanaxi `saunJe~
`saxalx. ganaTl.~ _ gazeTi `saxalxo ganaTleba~
a. sulak. _ arCil sulakauri
v. urJ. _ vano urJumelaSvili
h. falada _ hans falada (Targmani )
fereidn. _ fereidnuli dialeqti
m. focx. _ moris focxiSvili
fs. _ fsalmuni
ant. furc. _ anton furcelaZe
fS. _ fSauri dialeqti
qarTl. _ qarTluri dialeqti
qegl _ qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni
g. qiq. _ geronti qiqoZe
qs Zeg. _ qarTuli samarTlis Zeglebi

818
a.
a.
n.
s.
g.
n.
n.

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

quTaT. _ aleqsandre quTaTeli


Kazb. _ aleqsandre Kazbegi
Saman. _ nodar SamanaZe
SanS. _ sandro SanSiaSvili
Sarv. _ giorgi SarvaSiZe
Siuk. _ niko SiukaSvili
Caxn. _ n. CaxnaSvili, m. gadaxabaZe, praqtikul-laboratoriuli mecadineoba mevenaxeobaSi, 1973.
s. Ciq. _ simon Ciqovani
a. Cx. _ aleqsandre CxaiZe
b. Cx. _ boris CxeiZe
o. Cx. _ oTar CxeiZe
T. Cxenk. _ Tamaz Cxenkeli
a. Cxikv. _ avTandil CxikviSvili
a. cag. _ aqvsenti cagareli
`cisk.~ _ jurnali `ciskari~
g. wereT. _ giorgi wereTeli
a. yavy. _ aleqsandre yavyavaZe
T. yil. _ Tamaz yilaZe
o. yil. _ oTar yilaZe
xalx. _ xalxuri poeziidan
xevs. _ xevsuruli dialeqti
x. s. _ xalxuri sibrZne, xuT tomad, 1963-1965.
g. xorg. _ giorgi xorguaSvili
g. xux. _ giorgi xuxaSvili
g. Jab. _ gabriel JabuSanuri
m. Javax. _ mixeil JavaxiSvili

Sinaarsi
winasityva..............................................................................................3
nawili I.

morfologia _ zogadi sakiTxebi


(g. gogolaSvili)

I. 1. morfologiis sagani........................................................................ 5
I. 2. sistema da struqtura. paradigmatika da sintagmatika.
sistema da qvesistema ........................................................................ 5
I. 3. morfologiis ZiriTadi cnebebi.................................................... 8
I. 4. morfemaTa funqciuri klasifikacia.......................................... 12
I. 5. morfemaTa ganawilebis Tanrigebi............................................... 13
I. 6. morfemaTa daniSnuleba da mniSvneloba................................... 13
I. 7. morfemoidebi, anu modaluri elementebi................................ 15
I. 8. sityvis daSla .................................................................................. 16
I. 9. morfemaTa relacia......................................................................... 17
I 10. fuZis Senebis (agebis) ori principi ........................................ 17
I. 11. `faruli fuZis~ principi........................................................... 19
I. 12. gramatikuli mniSvneloba da leqsikuri mniSvneloba ........ 20
I. 13. gramatikul mniSvnelobaTa gamoxatvis saSualebani............ 20
I. 14. mniSvnelobis morfologiuri gamoxatvis nairsaxeobani .... 22
I. 15. paradigma ......................................................................................... 23
I. 16. morfemaTa gamoyofis principebi.............................................. 24
I. 17. flagitaciis principi ................................................................. 25
I. 18. dispozicia ...................................................................................... 25
I. 19. dizunqciis principi .................................................................... 26
I. 20. konfiqsi........................................................................................... 26
I. 21. morfemaTa semantikuri informaciulobis
sakiTxisaTvis.............................................................................. 27
I. 22. araproduqtiuli morfemebi ...................................................... 28
I. 23. nasesxebi morfemebi....................................................................... 29
I. 24. fonetikuri da morfologiuri faqtorebis urTierTmimarTebisaTvis..................................................................................... 29

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

820

I.
I.
I.
I.
I.
I.
I.
I.
I.
I.

25. morfemaTa identurobis sakiTxisaTvis ................................... 31


26. morfemaTa identifikaciis principisaTvis ............................ 33
27. morfemis struqtura................................................................... 33
28. mniSvnelobis gavlena formawarmoebaze .................................. 34
29. determinaciis principi............................................................... 34
30. metyvelebis nawilebi ................................................................... 36
31. saxelzmna metyvelebis nawilTa sistemaSi ............................. 40
32. gramatikuli kategoriebi ........................................................... 40
33. metyvelebis nawili da gramatikuli kategoria................... 43
34. qarTuli enis morfologiuri analizis mizani da
amocanebi............................................................................................. 43

nawili II.

saxelisa da zmnis saerTo kategoriebi.


deiqsisis gamovlena saxelisa da zmnis
formawarmoebaSi (a. arabuli)

II. 1. saxelisa da zmnis formawarmoebis Sinagani urTierTII.


II.
II.
II.
II.
II.
II.
II.

kavSiri................................................................................................... 45
2. ricxvis gramatikuli kategoria................................................. 45
3. orgvari mravlobiTi...................................................................... 46
4. orgvari mravlobiTis funqciuri ganawilebisaTvis............. 47
5. saxelis simravlis asaxva zmnaSi................................................. 49
6. simravlis gamoxatvis leqsikuri saSualebani ........................ 51
7. `supleturi SeTanxmeba~ ............................................................... 53
8. piris nacvalsaxelebi da piris gamoxatva zmnaSi.................. 54
9. deiqsisis gamovlenisaTvis qarTul formawarmoebaSi.......... 55

nawili III.
Tavi I.
III.
III.
III.
III.
III.
III.

1.1.
1.2.
1.3.
1.4.
1.5.
1.6.

saxelis morfologia
saxeli. zogadi sakiTxebi (a. arabuli)

saxelis adgili formacvalebad sityvaTa Soris............... 59


saxelis raobisaTvis .................................................................. 62
saxelis jgufebi Sinaarsis (aRsaniSnis) mixedviT.............. 63
saxelis ZiriTadi morfologiuri kategoriebi................. 64
brunebis kategoria.................................................................... 65
ricxvis kategoria ...................................................................... 65

Sinaarsi

Tavi II.

821

arsebiTi saxeli (a. arabuli)

III. 2.1. arsebiTi saxelis raoba............................................................ 67


III. 2.2. arsebiTi saxelis Sinaarsobrivi jgufebi ............................ 68
III. 2.2.1. `vin~ da `ra~ ....................................................................... 68
III. 2.2.2. `sulieri~ _ `usulo~ ..................................................... 69
III. 2.2.3. `konkretuli~ _ `abstraqtuli~................................... 70
III. 2.2.4. `sakuTari~ _ sazogado~.................................................. 70
III. 2.2.5. krebiTi saxelebi................................................................ 71
III. 2.2.6. nivTierebaTa saxelebi ...................................................... 72
III. 2.2.7. moqmedebaTa saxelebi ........................................................ 72
III. 2.3. arsebiTi saxeli warmoebis mixedviT..................................... 73
III. 2.4. arsebiTi saxelis dajgufebis `zmnuri principi~ .............. 75
III. 2.5. arsebiTi saxelis bruneba ........................................................ 76
III. 2.6. brunvis formaTa raodenoba ................................................... 78
III. 2.7. brunvaTa rigi.............................................................................. 79
III. 2.8. brunvaTa saxelwodebani da Sinaarsi (m. manjgalaZe)....... 82
III. 2.9. brunvis niSani (a. arabuli) ................................................... 85
III. 2.10. brunvis niSanTa ZiriTadi sistema....................................... 85
III. 2.11. brunvis niSanTa alomorfebi................................................ 87
III. 2.12. brunvis niSanTa gavrcoba (anu e.w. emfatikuri
xmovani) ...................................................................................... 91
III. 2.13. arsebiTi saxelis fuZe............................................................ 94
III. 2.14. fuZisa da afiqsTa urTierTqmedeba.................................... 96
III. 2.15. fuZis kumSva .............................................................................. 98
III. 2.16. fuZis kveca............................................................................... 118
III. 2.17. kvecad-kumSvadi fuZeebi........................................................ 122
III. 2.18. brunebis tipizaciisaTvis saliteraturo
qarTulSi ......................................................................................... 123
III. 2.19. brunvaTa funqciebi qarTulSi (n. jorbenaZe) .............. 130
III. 2.19.1. saxelobiTi brunva ........................................................ 130
III. 2.19.2. moTxrobiTi (igive ergatiuli) brunva ................... 131
III. 2.19.3. micemiTi brunva.............................................................. 132
III. 2.19.4. naTesaobiTi brunva....................................................... 133
III. 2.19.5. moqmedebiTi brunva ....................................................... 134
III. 2.19.6. viTarebiTi brunva......................................................... 135
III. 2.19.7. wodebiTi brunva............................................................ 136

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

822

III 2.20. Tandebuliani brunvebi da maTi funqciebi


(m. manjgalaZe)......................................................................... 136
III. 2.21. arsebiTi saxelis ricxvi (a. arabuli)............................. 139
III. 2.22. ori tipis mravlobiTis Tanaarseboba.............................. 140
III. 2.23. eb-iani mravlobiTi................................................................. 140
III. 2.24. eb-iani mravlobiTis morfonologia................................. 141
III. 2.25. narTaniani mravlobiTi......................................................... 143
III. 2.26. narTaniani mravlobiTis morfonologia ......................... 144
III. 2.27. Taviseburebani mravlobiTis formaTa warmoebasa da
funqcionirebaSi ......................................................................... 145
Tavi III.
III.
III.
III.
III.
III.
III.
III.

3.1. zedsarTavi saxelis raoba ..................................................... 146


3.2. zedsarTavi saxelis Sinaarsobrivi jgufebi...................... 146
3.3. zedsarTavi saxelis jgufebi warmomavlobis mixedviT ... 148
3.4. zedsarTavi saxelis formawarmoebis sakiTxebi................ 150
3..5. zedsarTavi saxelis paradigmatika...................................... 151
3.6. zedsarTavi saxelis sintagmatika......................................... 153
3.7.zedsarTvi saxelis xarisxis frmebi (m. manjgalaZe) ......... 154

Tavi IV.
III.
III.
III.
III.
III.
III.

zedsarTavi saxeli (a. arabuli)

ricxviTi saxeli (a. arabuli)

4.1.
4.2.
4.3.
4.4.
4.5.
4.6.

ricxviTi saxelis raoba.......................................................... 156


ricxviTi saxelis jgufebi...................................................... 158
raodenobiTi ricxviTi saxeli.............................................. 159
rigobiTi ricxviTi saxeli..................................................... 160
wilobiTi ricxviTi saxeli.................................................... 161
ricxviTi saxelis paradigmatika (a. arabuli,
n. jorbenaZe).............................................................................. 162
III. 4.7. ricxviTi saxelis sintagmatika (a. arabuli,
n. jorbenaZe).............................................................................. 164
Tavi V.

nacvalsaxeli (a. arabuli)

III. 5.1. nacvalsaxelis raoba................................................................ 168


III. 5.2. nacvalsaxelTa funqciur-Sinaarsobrivi jgufebi............ 169

Sinaarsi

823

III. 5.21. piris nacvalsaxeli ............................................................ 169


III. 5.2.2. ukuqceviTi nacvalsaxeli ................................................ 173
III. 5.2.3. CvenebiTi nacvalsaxeli .................................................... 173
III. 5.2.4. kiTxviTi nacvalsaxeli ..................................................... 174
III. 5.2.5. kuTvnilebiTi nacvalsaxeli............................................ 175
III. 5.2.6. kiTxviT-kuTvnilebiTi nacvalsaxeli ............................ 177
III. 5.2.7. mimarTebiTi nacvalsaxeli............................................... 177
III. 5.2.8. gansazRvrebiTi nacvalsaxeli ......................................... 178
III. 5.2.9. ganusazRvrelobiTi nacvalsaxeli................................. 180
III. 5.2.10. urTierTobiTi nacvalsaxeli ....................................... 181
III. 5.2.11. uaryofiTi nacvalsaxeli............................................... 181
III. 5.3. nacvalsaxelTa sistema genezisis mixedviT........................ 183
III. 5.4. nacvalsaxelTa brunebis Taviseburebani (a. arabuli,
m. manjgalaZe, n. jorbenaZe)................................................... 188
III. 5.4.1. piris nacvalsaxelTa formawarmoeba ..................... 189
III. 5.4.2. CvenebiT nacvalsaxelTa bruneba.............................. 191
III. 5.4.3. kuTvnilebiT da kiTxviT-kuTvnilebiT
nacvalsaxelTa bruneba ......................................................... 192
III. 5.4.4. gansazRvrebiT nacvalsaxelTa bruneba................. 194
III. 5.4.5. kiTxviT nacvalsaxelTa bruneba ........................... 195
III. 5.4.6. mimarTebiT nacvalsaxelTa bruneba ...................... 197
III. 5.4.7. uaryofiT nacvalsaxelTa bruneba ........................ 197
III. 5.4.8. ganusazRvrelobiT nacvalsaxelTa bruneba ........ 198
III. 5.4.9. urTierTobiTi nacvalsaxelis formacvaleba .... 198
III. 5.5. nawilakian saxelTa bruneba (a. arabuli)......................... 198
III. 5.6. Taviseburebani saxelur formawarmoebaSi ........................ 201
III. 5.7. nacvalsaxelTa ricxvis warmoebis Taviseburebani. ......... 205
III. 5.8. nacvalsaxelTa sintagmatika .................................................. 209

Tavi VI.
sityvawarmoeba (n. WumburiZe) ................................ 211
III. 6.1. qonebis saxelebi ....................................................................... 212
III. 6.2. uqonlobis saxelbi .................................................................. 217
III. 6.3. daniSnulebis saxelebi............................................................ 219
III. 6.4. xarisxis saxelebi...................................................................... 221
III. 6.5. warmomavlobis saxelebi.......................................................... 224
III. 6.6. abstraqtuli saxelebi............................................................ 228

824

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

III.
III.
III.
III.
III.
III.
III.
III.

6.7. xelobis (profesiis) saxelebi .............................................. 230


6.8. adgilis gamomxatveli saxelebi............................................ 231
6.9. geografiuli saxelebi............................................................ 232
6.10. rigobiTi da wilobiTi ricxviTi saxelebi..................... 233
6.11. wina viTarebis saxelebi........................................................ 234
6.12. kninobiT-saalerso saxelebi ................................................ 235
6.13. brunvis niSnebiT warmoqmnili saxelebi .......................... 238
6.14. TandebulebiT an TandebulTan gaTanabrebuli
sityvebiT da nawilakebiT warmoqmnili saxelebi .......... 238
III. 6.15. ucxoafiqsiani saxelebi ........................................................ 240
III. 6.16. afiqsoidebis saSualebiT warmoqmnili saxelebi .......... 243
III. 6.17. sityvawarmoebasTan dakavSirebuli fonetikuri
cvlilebebi ............................................................................... 245

Tavi VII.

kompoziti (n. WumburiZe)........................................... 247

III. 7.1. reduplikaciiT miRebuli kompozitebi.............................. 248


III. 7.2. ori (an ramdenime) sxvadasxva fuZis SerwymiT
miRebuli kompozitebi ............................................................ 249
III. 7.3. sxvadasxva fuZis SerwymiT miRebuli orcnebiani
kompozitebi................................................................................ 250
III. 7.4. sxvadasxva fuZis SerwymiT miRebuli erTcnebiani
kompozitebi.............................................................................. 250

Tavi VIII.

saxelzmna (n. jorbenaZe)

III. 8.1. mimReoba ...................................................................................... 254


III. 8.2. sasubieqto-saobieqto mimarTebaTa asaxva mimReobaSi .... 255
III. 8.2.1. sasubieqto mimReoba ....................................................... 256
III. 8.2.2. saobieqto mimReoba......................................................... 259
III. 8.3. drois gamoxatva saobieqto mimReobaSi ............................. 260
III. 8.3.1. warsuli drois saobieqto mimReoba.......................... 260
III. 8.3.2. myofadis saobieqto mimReoba ...................................... 261
III. 8.4. sawyisi ......................................................................................... 262

Sinaarsi

nawili IV.

825

zmnis morfologia

Tavi I. zmna. zmnis piri da ricxvi (g. gogolaSvili)


IV.
IV.
IV.
IV.
IV.
IV.
IV.

IV.
IV.

IV.
IV.
IV.

1.1. zmnis raoba (zogadi mimoxilva) .......................................... 266


1.2. zmnis pirisa da ricxvis kategoria..................................... 268
1.2.1. zmnis piri (zogadi)............................................................ 268
1.2.2. romeloba pirisa ................................................................... 268
1.2.3. rogoroba pirisa................................................................... 270
1.2.4. pirTa raodenobis sakiTxi zmnis erT formaSi;
pirianoba da valentoba...................................................... 270
1.2.5. pirTa morfologiuri gamoxatva
IV. 1.2.5.1. (zogadi).......................................................................... 274
IV. 1.2.5.2. I subieqturi piri........................................................ 275
IV. 1.2.5..3. II subieqturi piri...................................................... 275
IV. 1.2..5.4. obieqtur pirTa gamoxatva ..................................... 276
1.2.6. h- da s- prefiqsebi qarTul zmnaSi ................................. 276
1.2.7. subieqturi mesame piris niSanTa sistema
IV. 1.2.7.1. zogadi viTareba ......................................................... 280
IV. 1.2.7.2. mravlobiTis narian mawarmoebelTa
urTierTmimarTebisaTvis................................................. 282
IV. 1.2.7..3. -a da -o sufiqsTa urTierTmimarTebisaTvis.... 285
IV. 1.2.7.4. Zveli sistemidan axlisaken.................................... 286
IV. 1.2.7.5. ia daboloebis a komponentis Taobaze
awmyosa da I TurmeobiTSi ............................................ 291
IV. 1.2.7.6. subieqturi mesame piris -s, -a, -o sufiqsTa
ganawilebisaTvis axal qarTulSi............................... 292
1.2.8. inversia (a. arabuli) .......................................................... 296
1.2.9. zmnis ricxvi (g. gogolaSvili)........................................ 301
1.2.10. saxelTa mravlobiTis gamoxatva zmnaSi ........................ 302

Tavi II. zmniswini (n. WumburiZe)


IV.
IV.
IV.
IV.

2.1.
2.2.
2.3.
2.4.

zmniswinis raoba....................................................................... 306


zmniswinTa genezisi ................................................................. 307
zmniswinis funqciebi............................................................... 308
mimarTulebis saxeebi da maTi gamoxatva.

826

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

gezi da orientacia.................................................................. 308


IV. 2..5. zmniswinis saSualebiT zmnis leqsikuri
mniSvnelobis cvla.................................................................... 311
IV. 2.6. zmniswini da zmnuri fuZe (g. gogolaSvili).................. 313

Tavi III. dro-kiloTa sistema (g. gogolaSvili)


IV.
IV.
IV.
IV.
IV.
IV.
IV.
IV.
IV.
IV.
IV.
IV.
IV.
IV.

3.1. dro-kiloTa sistemis analizis mdgomareoba................... 317


3.2. ra aris mwkrivi?....................................................................... 322
3.3. dro, rogorc zmnis kategoria ............................................ 324
3.4. kilo, rogorc zmnis kategoria ........................................... 333
3.5. gzisoba, rogorc zmnis kategoria ...................................... 339
3.6. aqti, rogorc zmnis kategoria ............................................ 344
3.7. Tanamdevroba, rogorc zmnis kategoria ............................ 346
3.8. aspeqti da mwkrivi a. SaniZis moZRvrebis mixedviT ........ 347
3.9. mwkrivis raoba da struqtura............................................. 351
3.10. mwkrivTa raodenoba axal qarTulSi................................ 355
3.11. myofadis wris gamoyofis istoria da marTebuloba .. 360
3.12. Sedis Tu ara zmniswini mwkrivis fuZeSi........................ 365
3.13. uRlebis nimuSi axali qarTulisaTvis ............................ 374
3.14. mwkrivTa dajgufebisa da Tanamimdevrobis sakiTxisaTvis.................................................................................... 375
IV. 3.15. qarTuli zmnis formaTa semantikuri analizisTvis
(a. arabuli) ............................................................................... 385
IV. 3.16. zmnis mniSvnelobis (`zmnurobis~) dakargvis
SemTxvevebi; zmnis gadaqceva nawilakad, kavSirad,
modalur elementad (n. WumburiZe) ................................. 413
IV. 3.17. zmnis mniSvnelobis gamoxatvis SesaZleblobebi
qarTulSi (n. WumburiZe)................................................... 418

Tavi IV. gvari _ qarTuli zmnis ZiriTadi


saklasifikacio erTeuli (m. suxiSvili)
IV. 4.1. dinamikuroba-statikurobis mniSvneloba
da gvari...................................................................................... 420
IV. 4.1.1. gvaris raobis sakiTxi.......................................................... 420
IV. 4.1.2. gvaris adgilisaTvis gramatikul kategoriaTa

Sinaarsi

IV.
IV.
IV.

IV.

827

sistemaSi ................................................................................. 424


4.1.3. gvaris formebi gamoxatulebisa da Sinaarsis
planis mixedviT..................................................................... 426
4.1.4. -a prefiqsi moqmedebiTi gvaris formebSi ..................... 433
4.1.5. vnebiTi gvaris jgufebis formobrivi da funqciuri
mimarTeba da saSuali gvari
IV. 4.1.5.1. prefiqsiani da sufiqsiani vnebiTebis
mimarTeba ................................................................................. 441
IV. 4.1.5.2. doniani da uniSno vnebiTebis mimarTeba
aqtivebTan ............................................................................... 450
IV. 4.1.5.3. sufiqsian vnebiTTa mimarTeba uniSno da
saSuali gvaris zmnebTan..................................................... 452
IV. 4.1.5.4. saSuali gvari (mediumi)........................................... 455
4.1.6. gvaris saopozicio formaTa semantikuri
maxasiaTeblebi ....................................................................... 460

IV. 4.2. gvari da gardamavloba (m. suxiSvili) ................... 463


IV. 4.2.1. moqmedebiTi gvari da gardamavloba ................................ 467

IV. 4.3. aqtiuroba-pasiurobis mimarTeba vin da ra


jgufebis saxelebTan (m. suxiSvili) ..................... 479
IV. 4.3.1. moqmedebiTi gvaris zmnebi................................................. 480
IV. 4.3.2. vnebiTi gvaris zmnebi ......................................................... 486
IV. 4.3.2.1. iniani vnebiTebi......................................................... 486
IV. 4.3.2.2. doniani vnebiTebi...................................................... 488
IV. 4.3.2.3. uniSno vnebiTebi....................................................... 489
IV. 4.3.3. vnebiTebi, romelTac subieqtad moudis rogorc ra,
aseve vin jgufis saxelebi..................................................... 491

IV. 4.3.4. vnebiTi gvaris zmnebi, romelTac subieqtad vin


jgufis (sulieri) saxelebi Seewyoba............................. 494

IV. 4.3.5. formiT pasiuri da funqciiT aqtiuri zmnebi........... 496


IV. 4.4. ukuqceviToba (m. suxiSvili)
IV.
IV.
IV.
IV.
IV.

4.4.1. zogadi mimoxilva ................................................................ 510


4.4.2. ukuqceviToba qarTulSi.................................................... 512
4.4.3. ukuqceviTobis mniSvnelobisaTvis................................... 517
4.4.4.ukuqceviToba orpirian gardamaval zmnebSi .................. 519
4.4.5. ukuqceviTi nacvalsaxeli sampirian gardamaval

828

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

zmnebSi ..................................................................................... 532


IV. 4.4.6. ukuqceviToba erTpiriani iniani vnebiTis
formebTan ............................................................................. 534
IV. 4.4.7. ukuqceviToba da saSuali gvaris zmnebi....................... 537

IV. 4.5. qcevis kategoria (m. suxiSvili)


IV.
IV.
IV.
IV.
IV.
IV.
IV.
IV.
IV.

4.5.1 zogadi mimoxilva ................................................................. 539


4.5.2. qcevis kategoria qarTulSi ............................................. 539
4.5.3. qceva da gardamavloba....................................................... 543
4.5.4. qcevis sakiTxi III seriis formebSi.................................. 546
4.5.5. qcevis saxeebi da maTi warmoeba...................................... 548
4.5.6. neitraluri (saarviso) qceva........................................... 550
4.5.7. sasubieqto (saTaviso) qceva ............................................. 554
4.5.8. saobieqto (sasxviso) qceva................................................ 562
4.6. kauzativis kategoria (m. suxiSvili)

IV. 4.6.1. sakiTxis mokle mimoxilva


IV. 4.6.1.1. `pirveladi kauzativebi~, `meoreuli
IV.
IV.
IV.

IV.
IV.
IV.
IV.
IV.
IV.

kauzativebi~...................................................................... 569
4.6.1.2 moqmedebiTi gvaris zmnaTa a- prefiqsiani modelebi
Sinaarsis TvalsazrisiT.................................................. 572
4.6.1.3. moqmedebiTi gvaris zmnaTa uxmovanprefiqso
modelebi Sinaarsis TvalsazrisiT .............................. 576
4.6.1.4. `pirveladi~ da `meoreuli kauzativebis~
Sepirispireba formaluri da funqciursemantikuri TvalsazrisiT ........................................... 579
4.6.2.1. kauzativis ganmartebisaTvis ......................................... 583

4.6.2.2. kauzativis mawarmoeblebi.............................................. 587


4.6.2.3. a- prefiqsis funqciisaTvis kauzatiur zmnebSi ....... 590
4.6.2.4. kauzativis amosavali fuZis Sesaxeb ........................... 593
4.7. gvaris kategoriis kerZo SemTxvevebi (m. suxiSvili)
4.7.1. pasiuri da saurTierTo semantika gardauvali

zmnebis e- prefiqsian modelebSi........................................... 595


IV. 4.7.2. vnebiTis niuansebi ............................................................... 604

IV. 4.7.2.1. potencialisi .................................................................... 604


IV. 4.7.2.2. miCnevis vnebiTebi ............................................................. 611

Sinaarsi

829

IV. 4.7.2.3. `gunebis~ vnebiTebi .......................................................... 616


IV. 4.7.2.4 uneburoba ........................................................................... 618
Tavi V.
IV.
IV.
IV.
IV.

5.1.
5.2.
5.3.
5.4.

uRleba. uRlebis tipebi (g. gogolaSvili)

terminebisaTvis ........................................................................ 624


Tvalsazrisebi uRlebis tipebad dayofis Taobaze........ 625
formaTa `sesxebis~ sakiTxi ................................................... 627
zmnaTa dajgufeba mwkrivTa warmoebis SesaZleblobebis mixedviT...................................................................... 634

IV. 5.5. I seriis formaTa warmoebis sakiTxebi


(g. gogolaSvili)
IV. 5.5. 1. Tema. Temis niSnebi
IV. 5.5.1.1. ra aris Tema.................................................................. 643
IV. 5.5.1.2. i elmentis Taobaze zrdis tipis zmnebSi............ 645
IV. 5.5.1..3. -av da -am TemisniSnian zmnaTa vnebiTi
gvaris formaTa Sesaxeb axal qarTulSi ...................... 647
IV. 5.5.1.4. ev/iv sufiqsiani vnebiTi gvaris formaTa
Sesaxeb axal qarTulSi ..................................................... 651
IV. 5.5.2. Temis gavrcoba. savrcobi
IV. 5..5.2.1. savrcobis raobisaTvis............................................. 652
IV. 5.5.2.2. -av/ -am TemisniSnian zmnaTa paradigma Zvel
qarTulSi da masTan dakavSirebuli problemebi....... 654
IV. 5..5.2..3. -d, -id, -od savrcobTa ganawilebis
safuZveli I seriaSi........................................................ 655
.
IV. 5..5.2.4. savrcobTa gamoyeneba sxva seriebSi..................... 658
IV. 5.5..3. Temis sakiTxisaTvis i elementian zmnebSi .................... 661
IV. 5.5.4. xmovanprefiqsebi da Tema .................................................... 665
IV. 5.5..5. Temis niSanTa monacvleoba
IV. 5.5.5.1. Temis niSanTa monacvleoba moqmedebiTi
gvaris zmnebSi.......................................................................... 667
IV. 5.5.5.2. Temis niSanTa monacvleoba vnebiTi gvaris
zmnebSi ....................................................................................... 672
IV. 5..5.5.3. Temis niSanTa monacvleoba saSuali
gvaris zmnebSi.......................................................................... 673
IV. 5.5.6. Temis niSanTa ganawilebisaTvis ........................................ 674

830

Tanamedrove qarTuli enis morfologia

IV. 5.5.7. statikur zmnaTa awmyos meSvelzmniani formebis


Sesaxeb........................................................................................ 677
IV. 5.5..8. nasaxelar zmnaTa fuZis sakiTxisaTvis ........................... 681
IV. 5.5.9. erTpirian nasaxelar zmnaTa formawarmoebis
sakiTxebi.................................................................................... 687
IV. 5.5.10. -av elementian medioaqtiur zmnaTa Sesaxeb................ 691
IV. 5.6. II seriis formaTa warmoebis sakiTxebi. wyvetilis
warmoeba (g. gogolaSvili)
IV. 5.6.1. wyvetilis warmoebis tipis gansazRvrisaTvis ............... 694
IV. 5.6.2. -i elementiani wyvetili ..................................................... 695
IV. 5.6.3. -e sufiqsiani wyvetili ....................................................... 700
IV. 5.6.4. Taviseburebani wyvetilis warmoebaSi
IV. 5.6.4.1. uniSno tipi warmoebisa ........................................... 702
IV. 5.6.4.2. zogadad subieqturi III piris -o sufiqsis
gamovlenis pirobaTa Sesaxeb ............................................. 705
IV. 5.6.4.3. yav fuZis Semcvel zmnaTa wyvetilis Sesaxeb..... 705
IV. 5.6.4.4. Caico (Caicva) tipis formebi samwerlobo
enaSi ....................................................................................... 706
IV. 5.6.4..5. `Sereuli paradigmebi~ wyvetilis
warmoebaSi............................................................................. 707
IV. 5.6.4.6. davdevidavde tipis paralelur formaTa
Sesaxeb.................................................................................... 710
IV. 5.6.4.7. dargadargo tipis paraleluri formebi.......... 711
IV. 5.6.4.8. SevatyveSevatye tipis formaTa Sesaxeb........... 712
IV. 5.6.4.9. v-s sakiTxisaTvis -ev sufiqsian zmnaTa
formebSi............................................................................ 712
IV. 5.6.4.10. yalibTa monacvleobisaTvis................................... 717
IV. 5.7. meore kavSirebiTis warmoeba (g. gogolaSvili)
IV. 5.7.1. meore kavSirebiTis mawarmoebeli sufiqsebi................. 714
IV. 5.7.2. meore kavSirebiTis mawarmoebel sufiqsTa
ganawilebis Sesaxeb arsebuli Tvalsazrisebi............... 719
IV. 5.7.3. -o sufiqsiani meore kavSirebiTi...................................... 720
IV. 5.7.4. -a da -e sufiqsiani II kavSirebiTi.................................... 723
IV. 5.7.5. wyvetilisa da II kavSirebiTis mwkrivTa warmoebis
urTierTmimarTebisaTvis..................................................... 730
IV. 5.8. III seriis formaTa warmoebis sakiTxebi (g. gogolaSvili).................................................................................... 734

Sinaarsi

831

IV. 5.8.1. III seriis mwkrivTa warmoeba Zvel qarTulSi ................ 734
IV. 5.8.2. ra xdeba axal saliteraturo qarTulSi ...................... 741
IV. 5.8.3. -av da -am TemisniSnian zmnaTa III seriis
formaTa Sesaxeb .................................................................... 747
IV. 5.8.4. vnebiTi gvaris zmnaTa III seriis formaTa Sesaxeb........ 752
IV. 5.8..5. Temis sakiTxisaTvis III seriis formebSi ........................ 755
IV. 5.9. III seriis

mwkrivTa funqciuri analizi (a. arabuli)

IV. 5.9.1. `Turme~ nawilaki da `TurmeobiTis~ sakiTxi


dro-kiloTa III seriis formebSi ...................................... 759
IV. 5.9.2. TurmeobiTi pirvelisa da meoris ZiriTadi
funqciis sakiTxi ................................................................. 761
IV. 5.9.3. TurmeobiTi meoris funqciuri analizi........................ 764
IV. 5.9.4. TurmeobiTi meoris funqciuri damkvidrebis
istoriuli suraTisaTvis..................................................... 766
IV. 5.9.5. kavSirebiTi mesamis funqciebi......................................... 768
IV. 5.10. saerTo kanonzomierebis gareSe mdgari zmnebi .......... 770
IV. 5.10.1. damxmare (meSveli) zmnebi (n. WumburiZe) .................... 770
IV. 5.10.2. rTulfuZiani zmnebi ........................................................ 772
IV. 5.10.3. Serwymuli zmnebi................................................................ 774
IV. 5.10.4 myari zmnuri Sesityvebebi................................................. 775
IV. 5.10.5. damxmare sityvebiT garTulebuli zmnebi .................... 776
IV. 5.10.6. fuZis monacvleobisaTvis (g. gogolaSvili).............. 776
IV. 5.10.6.1. martivi fuZis monacvleobisaTvis ....................... 776
IV. 5.10.6.2. supletivizmi mwkrivTa warmoebaSi ..................... 779
IV. 5.10.7. fuZeTa bolokiduris mokveca wyvetilSi .................... 782
IV. 5.10.8. kerZo SemTxvevebi
IV. 5.10.8.1. Tavisebureba uambobs zmnis wyvetilis
formisa.................................................................................... 783
IV. 5.10.8.2. val/ ved/ di zmnis Taviseburebani ....................... 784
IV. 5.10.9. analogiisaTvis..................................................................... 788
ZiriTadi literatura.............................................................. 791
Semoklebani................................................................................... 815

You might also like