Mokslinio tyrimo pagrindai.

SOCIALINI TYRIM METODOLOGIJOS

BENDRIEJI KLAUSIMAI
Modulio konspektas parengtas pagal vadovl: K. Kardelis. Mokslini tyrim metodologija
ir metodai. 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. Kaunas, 2002

Turinys
1. Mokslo samprata
1.1 Mokslas kaip reikinys
1.2 Mokslo prielaidos.
1.3 Mokslo funkcijos
1.4 Mokslo klasifikacija

2. Mokslo metodologija ir metodas

2.1 Metodologijos samprata.
2.2 Tyrimo metodas
2.3 Hipotez

3. Socialiniai tyrimai
3.1 Socialini tyrim samprata
3.2 Socialins realybs painimo prielaidos
3.3 Pozityvizmas ir mokslinis painimas
3.4 Antipozityvizmas
3.5 Kiekybini ir kokybini tyrim metodologija
3.6 Socialinj tyrim etika

1. Mokslo samprata
1.1. Mokslas kaip reikinys
Svoka mokslas yra inomas, neretai daugelio ms vartojamas odis. Taiau jo supratimas
labai skirtingas. Vieniems tai gali asocijuotis, pavyzdiui, su matematika; kitiems mokslas vairaus sunkumo mokymosi dalykai ir pan. Taiau i ties visa tai kur kas sudtingiau. Be
abejo, apie moksl ir jo laimjimus galime pasiskaityti vairiose knygose ar vadovliuose. Bet
tai bus tik iorin mokslo pus, apie j nedaug k tepasakanti, nes i viso to, kas parayta,
nematyti mokslinio proceso sudtingumo, kur galima pajusti tik paiam atlikus vienok ar
kitok tyrim.
Metams bgant, mokslas rutuliojosi netolygiai. Vienos teorijos keit kitas, tuo sukeldamos
didelius revoliucinius persitvarkymus. Tai buvo labiau bdinga gamtos bei technikos
mokslams. Tuo tarpu socialiniuose moksluose sunkiau velgti bendrus dsningumus, nes

nra aikios metodologjos, kaip tirti visuomen, kaip painti mogaus elges ir j koreguoti, o
juo labiau nuspti. Todl kiekvienas atskiras tyrimas turi sav logik, remiasi savais
konkreiais faktais, nesant bendros teorijos, kiekvienas tyrjas gali savaip interpretuoti tyrimo
duomenis. Tai, pavyzdiui, galima pasakyti apie vairias apklausas, kai tyrjas, neturintis
pakankamai ini ir patirties, savaip sudaro anketas. Tada neretai gaunami nepatikimi
duomenys ir jais operuojant daromos neadekvaios tyrimo udaviniams ivados.
Nra lengva apibdinti moksl kaip reikin. Jo sudtingum lemia tai, jog moksl galima
irti i vairi pozicij:
1 kaip institucij,
2 painimo bdas, ini kaupimo priemon,
3 gamybos pltros veiksn,
4 veiksn, formuojant poir mog ir pasaul (epa, 1956).
Mokslas, kaip institucija. Aptariant moksl kaip institucij, pabriama, jog mokslas - tai
profesija, organizacinis darinys, kuriam funkcionuoti reikalinga tam tikra infrastruktra
(Universitetai, institutai, akademinos, laboratorijos, centrai ir pan.)
Mokslas, kaip painimo bdas. Kalbant apie moksl kaip ini kaupimo priemon,
paymtina jog mokslas tai ne tik fakt sankaupa. Kad mokslo rezultatus bt galima
panaudoti jie atitinkamai sutvarkomi: grupuojami, lyginami ir t.t. Neretai visa tai daroma dar
prie tyrim pradi. Po daugelio tyrim, duomen analizs ir apibendrinim formuluojami
dsniai, principai, hipotezs, kol galiausiai sukuriama tam tikra teorija. Tada danai prasideda
praktinis mokslo pritaikymas ir vliau atsiranda naujos teorijos.
Mokslui bdinga savita kalba. Ji btina tam, kad mokslininkai vieni kitus galt suprasti.
Mokslo kalboje vartojama palyginti daug graik ir lotyn kalb odi, kad nekilt neaikum
stengiamasi vartojamos vienareikmes svokas. Taiau ilgainiui mokslo kalba, atskirtos jos
svokos tapo visiems prieinamos, nes vis daugiau mokslo laimjim naudojama buityje.
Mokslas, kaip gamybos ir visuomens pltros veiksnys. Moksl su visuomene sieja
glaudus ryys, kuris gali bti labai vairiai aikinamas. Mokslo atradimai, perj visas praktinio
ibandymo stadijas, tampa visuomens buities dalimi (pavyzdiui, atradus elektromagnetines
bangas, ilgainiui buvo sukurtas radijas). Kitas mokslo poveikis visuomenei pasireikia per jo
idjas. Didieji perversmai, kurie vyko monijai tyrinjant gamt ir pasaul, savo viet jame ir
gyvenimo tikslus, atsirad dar antikos laikais ir iki ms dien perj kitus visuomens raidos
etapus, buvo mokslo padiktuoti. Taiau ne visi mokslo laimjimai dar visuomenei tik teigiam
tak. Kai kurie j buvo netinkamai panaudoti politikoje, ideologjoje. Pavyzdiui, . Darvino
natraliosios atrankos teorija kryptingai panaudota bandant pateisinti rasin diskriminacij.

1.2. Mokslo prielaidos

Kaip ir kiekvienas reikinys, taip ir mokslas turi subrsti. Jam atsirasti btinos tam tikros
prielaidos, kurios formuojasi mokslininko smonje bei vienaip ar kitaip lemia mokslin tyrim.
Iskiriamos keturios prielaid rys (Cohen, Manion, 1994):
1. Determinizmo prielaida. Ji teigia, kad viskas, kas vyksta, turi prieast, t.y. reikinius
lemia aplinkybs, o mokslas vystosi tikdamas, jog iuos prieastinius ryius galima
iaikinti ir suprasti. Manoma, kad pasaulyje egzistuojanti tam tikra tvarka bei

vyraujanti darna kaip tik ir paaikina reikini prigimt. Todl pagrindinis mokslininko
(kaip ir mokslo apskritai) tikslas turt bti siejamas su nauj teorij, galini paaikinti
tikrovs reikinius, formulavimu. Tai, savo ruotu, sudaryt slygas ne tik juos
numatyti, bet ir valdyti.
2. Empirizmas. ios prielaidos esm yra ta, jog patikimos inios kyla i patyrimo. Tai
reikia, kad teorijos arba hipotezs tvirtumas priklauso nuo j remiani empirini
duomen. iuo atveju empirinis yra tai, kas pagrindiama stebjimu, o duomenys yra
faktai, rodantys arba patvirtinantys mokslinio tyrimo teorij arba hipotez. Empirizmo
kaip mokslins doktrinos apibrimas reikia tai, jog geriausias bdas gyti patikim
ini - gauti duomen i tiesioginio patyrimo. Taigi ikeliama empirinio tyrimo svarba.
3. Konkretumas. i prielaida akcentuoja mokslininko veikl ir apibria taupumo
(glaustumo) princip. Pagrindin mintis ia yra ta, kad tiriamus reikinius reikia
paaikinti trumpai ir aikiai. Be abejo, galimos vairios teorini teigini interpretacijos,
taiau visada paprastesn teorija yra labiau priimtinesn negu ta, kuri tiriamus
reikinius paaikina sudtingiau. Be to, svarbu atminti ir tai, jog moksliniame tyrime
kuo daugiau, dar nereikia tuo geriau. Tiek ikeltos hipotezs formulavimas bei
duomen rinkimo metodikos nusakymas, tiek ir j analiz bei ivados turi bti
aprayti trumpai ir aikiai. Kitaip tariant, tyrimas turi bti aikus, suprantamas ir
taigus.
4. Apibendrinimas. Jis yra svarbus tiek dedukciniams, tiek indukciniams mstymo
metodams. Per monijos istorij tarp konkretaus ir individualaus bei abstraktaus ir
apibendrinto vyravo problemikas santykis. Dl to atsirado dvi konkuruojanios mokslo
teorijos - racionalioji ir empirin. Socialiniuose moksluose, matyt, reikt
laikytis tos nuomons, jog tik pradj nuo konkrei atvej stebjimo ir juos isamiai
inagrinj, mes galime apibendrinti stebjimo duomenis. Reikia paymti, jog
apibendrinimas sukelia daug maiau problem gamtos moksl tyrjams, nes j
painimo objektas daniausiai yra negyvas pasaulis arba jame funkcionuojantys
objektyvs reikiniai. Tuo tarpu mogikj srii tyrintojams daryti apibendrinimus
yra kur kas sunkiau, ypa tais atvejais, kada i vieno ar kito tyrimo bandoma sprsti
apie vis tiriamj populiacij (pavyzdiui, atliekant eksperimentinius tyrimus).
Apibrus pagrindines mokslo prielaidas, gali kilti klausimas dl paties mokslo apibdinimo.
Kaip teigiama literatroje (Cohen, Manion, 1994), iuo poiriu gali bti dvi nuomons:
statika ir dinamika. Statikas poiris, kaip labiau bdingas nemokslininkams, aikina, jog
mokslas yra tokia moni veikla, kuri papildo sistematizuot informacij apie mus
supant pasaul. Todl mokslinio darbo tikslas - naujais faktais papildyti turimas inias. Kitaip
tariant, moksl galima irti kaip nauj ini kaupimo priemon, atradim visum. Beje,
is kumuliatyvinis mokslo charakteris kaip tik ir skiria j nuo kit mogaus veiklos srii:
religjos, teiss, filosofijos, meno. Dinamikas poiris, atvirkiai, labiau pabria moksl
kaip mokslininko organizuojam proces. Ir nors ia taip pat labai svarbu nauj ini
paieka, taiau kur kas svarbesni yra mokslinink padaryti atradimai. Kitaip tariant,
akcentuojama euristin mokslo esm.
Vis dlto traktuojant moksl kaip objektyvios realybs painimo bd bei reikini numatymo
ir j valdymo priemon, btina atkreipti dmes tai, jog galutinis ir svarbiausias mokslo
tikslas yra teorija. Pagal F. Kerlinger, teorija - tai tarpusavyje susijusi konstrukt
(svok, idj), apibrim ir hipotezi visuma, atspindinti sistemin reikini vaizd

bei siekianti paaikinti ir nuspti reikinius, j kintamj ryius. Kitaip tariant, teorija
sujungia atskirus empirinius duomenis aiki konceptuali sistem, turini plaias
pritaikymo galimybes. ios sistemos esm - pastangos prasminti visa tai, k mes inome
apie tiriamuosius reiskinius. Be to, ji yra tolimesni mokslini iekojim bei atradim kertinis
pamatas, savotikas hipotezi altinis, atskleidiantis ms inojimo spragas ir tuo paiu
leidiantis tyrejui teigti apie iki iol dar neinom reikini buvim. Taiau, kita vertus, teorijos,
priklausomai nuo mokslo srities ar nagrinjamos disciplinos, yra nevienodai traktuojamos.
Gamtos moksl teorijos charakterizuojamos auktu ibaigtumo ir sudtingumo lygiu, tuo
tarpu, kitos yra dar ankstyvoje formavimosi stadijoje, kuriai bdingi dideli nelygumai (Cohen,
Manion, 1994).
Reikia paymti, kad mokslins teorijos, kaip ir painimas, savo prigimtimi yra slygins, t.y.
negali bti ibaigtos, visk paaikinanios apie vien ar kit reikin. Jos bgant laikui
neivengiamai keiiamos kitomis, kelianiomis vis sudtingesnius klausimus. Todl ir mokslas
nuolat pleia savo painimo ribas, apimanias vis naujus ir naujus faktus. Kita vertus, teorijos
kokyb apsprendia tam tikras disciplinos isivystymo lygis. Pirmosiose mokslo pakopose
dominuoja empirini duomen rinkimas bei j klasifikavimas. Todl, pavyzdiui, manoma, jog
daugelis edukacini tyrim yra labiau apraomojo (deskriptyvinio) pobdio. Ir tik tada, kai
disciplina subrsta, gali bti kuriama adekvati teorija. Todl per anksti pradtas teorijos
formulavimas, kai tam nra pakankamai empirini fakt, gali sultinti jos progresavim
(Cohen, Manion, 1994).

1.3. Mokslo funkcijos

Slyginai galima iskirti dvi funkcij grupes: 1) grynai mokslini ir 2) socialini, nors, kita
vertus, visa mokslin veikla i esms yra socialiai orientuota, t.y. tarnaujanti monijos
paangai. Taiau, savaime aiku, jog mokslas pats savaime to padaryti negali. Jis gali tik teikti
inias.
Pagrindin mokslo funkcija - gauti ir teorikai susisteminti objektyvias inias apie tikrov.
Kartu galima teigti jog mokslas yra pasaulio praktinio valdymo dalis, specifin moni veiklos
forma, kuri i esms skiriasi nuo materialins gamybos ir kit dvasins veiklos form.
Pavyzdiui, materialin gamyba inias naudoja kaip ideali priemon, o mokslinio darbo
svarbiausias tikslas - painti ir suprasti reikini esm, j kilm bei sukurti metodus racionaliai
naudoti materialinius ir dvasinius iteklius. Kitaip tariant, viena pagrindini mokslo funkcij
nauj dsni ar dsningum atradimas, kurie vienaip ar kitaip galt bti panaudoti
praktinje veikloje.
Be ios, grynai mokslinmis galt bti ir tokios funkcijos:
Problem bei problemini klausim iekojimo, hipotezi klimo;
Nauj fakt kaupimo, testavimu ir eksperimentu tikrinant hipotezes;
Apibendrinim paiekos;
Technologin, susijusi su tyrimo instrumentais, metodais bei technika;
Istorini duomen rinkimo, mokslo istorijos tyrimo;
Straipsni publikavimo.
I socialini mokslo funkcij reikt iskirti ias:

 Mokslini paslaug visuomenei teikimas;

Mokslo specialist ugdymas turint tiksl palaikyti ir tsti mokslo gyvybingum;
Mokslui imlios visuomens ugdymas;
Pripainimo, pasitenkinimo ir garsinimo.
Be abejo, toks mokslo funkcij iskyrimas tra slyginis, nes dauguma funkcij yra
tarpusavyje susijusios. Ypa reikt iskirti kultrin vietjik mokslo funkcij, kurios
pagrindinis tikslas - alies mokslo lygio klimas ir mokslins kultros ugdymas.

1.4. Mokslo klasifikacija

Pagal tyrim pobd, tiriamj veikl yra priimta skirstyti du tipus: mokslin ir praktin. Savo
ruotu moksliniai tyrimai dar yra skirstomi teorinius (fundamentaliuosius) ir taikomuosius.
Fundamentalieji tyrimai skirti teorinms mokslo problemoms nagrinti, formuluoti naujus
dsnius. Tuo tarpu taikomj tyrim tikslas - tobulinti konkreius procesus, technologij, t.y.
praktikai pritaikyti fimdamentalij tyrim rezultatus. Taikomuosiuose moksluose btina
iskirti prioritetines tyrim kryptis. ios kryptys galt bti susijusios su valstybs vykdomomis
programomis. Kita vertus, nors dauguma asignavim tenka taikomiesiems tyrimams, taiau
prioritet, matyt, reikt teikti fundamentaliesiems tyrimams, nes nauj, nauding teorij
sukrimas padeda isprsti daug praktini problem. Tai patvirtina ir populiarus posakis, jog
nieko nra praktikesnio u ger teorij.
Grtant prie mokslini tyrim, btina pabrti, jog jais siekiama kurti naujas mokslo inias, o
praktiniais tyrimais, remiantis inomais mokslo faktais, siekiama nustatyti ir realizuoti reikini
(sistem, proces, element ir kt.) tobulinimo galimybes. Be jokios abejons, visuomens
paang lemia fundamentalieji tyrimai. Todl alis, kurianti tokias inias, pirmauja moksle ir,
jomis disponuodama, turi potenciali galimyb pirmoji jas panaudoti. Kita vertus,
fundamentalieji tyrimai danai yra brangs, o praktinis j poveikis materialins gamybos
paangai ir moni gyvenimui pasireikia vliau. Dl to ios pakraipos moksliniai tyrimai kur
kas labiau ipltoti didesnse, ekonomikai ir kultrikai labiau isivysiusiose valstybse.
Taiau tai nereikia, kad maos valstybs neprisideda.pri fundamentalij mokslo ini
krimo. Toki tyrim Lietuvoje tikslingumas grindiamas vis pirma tuo, kad valstyb turi
turti sav vairi pagrindini mokslo srii specialist, atliekani tyrimus ir besidomini
pasaulio mokslo lygiu, lygiateisikai bendraujani su pasaulio mokslininkais, disponuojani
tinkama tyrim baze, galini bti ekspertais, konsultantais bei teikti kitokias mokslo
paslaugas, ugdani mokslinink pamain ir skatinani auktj studij atsinaujinim.
Kalbant apie mokslo struktr, reikt iskirti mokslo sritis ir kryptis. Lietuvos Respublikoje
mokslo sritys ir akos klasifikuojamos pagal Europos Sjungos Komisijos rekomenduojam
Moksl klasifikacij, kuri papildomai traukiamos ios mokslo akos - balt kalbos, lietuvi
kalba, lietuvi literatra. Tuo tarpu mokslo kryptis nustat vietimo ir mokslo ministerija kartu
su Lietuvos Mokslo taryba. Pagal jas yra steigiamos doktorantros bei suteikiami mokslo
laipsniai.
Naujoji mokslo srii ir krypi klasifikacija pateikta 1 lentelje.
1 lentel
Moksl klasifikacija

Mokslo sritis
Humanitariniai mokslai H 000

Socialiniai mokslai S 000

Fiziniai mokslai P 000

Biomedicinos mokslai B 000

Technologijos mokslai T 000

Kodas
01 H
02 H
03 H

04
05
06
07
01
02
03
04
05
06
07
01

H
H
H
H
S
S
S
S
S
S
S
P

02
03
04
05
06
07
08
09
01
02
03
04
05
06
07
08
09
10
11
12
13
14
01
02
03
04
05
06
07
08
09
10

P
P
P
P
P
P
P
P
B
B
B
B
B
B
B
B
B
B
B
B
B
B
T
T
T
T
T
T
T
T
T
T

Kryptys
Filosofija
Teologija
Menotyra
Muzikologija
Teatrologija
Filologija
Istorija
Komunikacija ir informatika
Etnologija
Teis
Politikos mokslai
Vadyba ir administravimas
Ekonomika
Sociologija
Psichologija
Edukologija
Matematika
Statistika
Fizika
Chemija
Biochemija
Geologija
Geografija
Paleontologija
Astronomija
Informatika
Biologija
Biofizika
Ekologija ir aplinkotyra
Botanika
Zoologija
Agronomija
Medicina
Odontologija
Farmacija
Visuomens sveikata
Slauga
Veterinarin medicina
Zootechnika
Mikotyra
Elektros ir elektronikos ininerija
Statybos ininerija
Transporto ininerija
Aplinkos ininerija ir kratotvarka
Chemijos ininerija
Energetika ir termoininerija
Informatikos ininerija
Mediag ininerija
Mechanikos ininerija
Matavim ininerija

Klausimai:
1
2
3
4

1. Skirtingi poiriai moksl kaip reikin.

2. Mokslinio tyrimo prielaidos.
3. Mokslo funkcijos: a) grynai mokslins, b) socialins.
4. Mokslo klasifikacija: mokslo sritys ir kryptys.

2. Mokslo metodologija ir metodas

2.1. Metodologijos samprata
Plaija prasme metodologij galima apibrti kaip bendriausius painimo principus (odis
metodologija kils i graik kalbos odi "methodos" ir "logos"). Metodologija - tai
mokslinio painimo proces (bendroji metodologija), principus (bendramokslin
metodologija), metodus bei mokslinio tiriamojo darbo procedras (mokslo krypties
metodologija) nagrinjanti teorija.
Metodologij, kaip ini sistem, charakterizuoja ios jos formos ir funkcijos - deskriptyvin
(apraanioji) ir preskriptyvin (nurodanioji).
Deskriptyvin metodologija aprao tai, kaip funkcionuoja mokslinio painimo procesas,
atskleidia jo struktr. Ji atsako klausim, kas ir koks yra mokslinis painimas?
Pavyzdiui, inios apie tai, kad mokslinio painimo struktr sudaro tokie komponentai, kaip:
mokslin problema, hipotez, teorija, dsnis, faktai, metodai, normalus ir revoliucinis mokslo
raidos etapai ir pan., priklauso deskriptyvinei metodologijos sriiai.
Preskriptyvin metodologija formuluoja reikalavimus paiam mokslinio painimo procesui ir
atsako klausim, koks turi bti mokslinis painimas, kad jis tikrai pagrstai tokiu galt
bti vardijamas. Atitinkamos inios ir tokie reikalavimai, kad visi mokslo teiginiai turi bti
patikrinti tiesos kriterijaus poiriu, kad negalima kelti i principo nepatikrinam hipotezi, kad
moksle neturt bti ideologins prigimties teigini ir t.t., priklauso preskriptyvinei
metodologijos sriiai.
Kiekvienam tyrjui, ypa pradedaniajam, nra lengva nusakyti tyrimo metodologij.
Kekviename konkreiame tyrime reikt apsiriboti tuo, jog vis pirma svarbu (1) iskirti ir
apibrti tyrimo koncepcij, t.y. t pagrindin idj ir tuos pagrindinius teorinius teiginius,
kuriais remiantis buvo sumanytas tyrimas, ir (2) korektikai nusakyti tyrimo metodus, nes,
paprasiau tariant, metodologija gali bti suprantama ir kaip tyrimo metodo panaudojimo
logika, t.y. nurodanti, kuo btent pagrstas kurio nors metodo pasirinkimas.
Kita vertus jeigu tyrimo metodai yra sietini su j taikymo technika bei duomen rinkimo
procedromis, tai tyrim metodologija, kaip nurodoma literatroje (Cohen, Manion, 1994),
skirta vis pirma aprayti ir ianalizuoti vienus ar kitus metodus, nubriant j taikymo ribas

bei irykinant iankstines j nuostatas, susiejant j potencial su inojimo ribomis. Kitaip

tariant, tai reikia apibendrinti atskir tyrimo technik galimybes, pasilyti naujus j taikymo
bdus bei atskleisti specifinius logini ir metafizini princip naus konkreias, naujai
suformuluotas problemas. Taigi, metodologijos tikslas - padti tyrjui plaiau suprasti ne
mokslinio tyrimo produkt, bet pat tyrimo proces.

2.2. Tyrimo metodas

Kiekviena mokslo sritis, o tuo labiau kryptis, turi savus tyrimo metodus, nors, aiku, yra ir
bendr tyrimo metod (pavyzdiui, eksperimentas, matematin statistika, teorins analizs,
apibendrinimo ir kt). Metodais galime pavadinti vairius bdus, naudojamus
moksliniuose tyrimuose rezultatams gauti. Tradicikai metodo svoka siejama su
pozityvistinio modelio technikomis - reikaling atsakym igavimas, matavim uraymas,
fenomen apibdinimas, eksperiment atlikimas. Iplt ios svokos reikm, apimtume ir
interpretacinius metodus - dalyvavim, vaidmen aidim, interviu, epizodus ir ataskaitas
(Cohen, Manion, 1994).
Metodo reikm - didiul. Gerai parengtas ar pritaikytas metodas ymiai palengvina tyrim.
Teigiama, kad nuo metodo priklauso viso tyrimo skm, o remdamasis tinkamai parengtais
tyrimo metodais net ir nelabai gabus mogus gali daug padaryti, kai tuo tarpu netinkamai
parinkti tyrimo metodai nepads ir genialiam mokslininkui.
Taiau patys metodai, kad ir kokie tiksls bt, dar nenulemia mokslo laimjim. Jie negali
pakeisti krybins tyrjo minties, jo sugebjimo analizuoti ir interpretuoti tyrimo duomenis, o
tai gali toli grau ne kiekvienas. Duomenis rinkti gali bet kas, preliminariai susipains su
instrukcija, o juos aprayti ir interpretuoti - kur kas sunkiau. Kita vertus, tinkamas metodas
leidia ivengti nereikaling klaidiojim, padeda greiiau gauti norimus rezultatus
(pavyzdiui, medicinoje reikt atlikti labai daug tyrim, norint vertinti ligonio ar sveiko
mogaus bkl, o iuolaikiniais tyrimo metodais, leidianiais vienu metu registruoti daugel
parametr, situacj galima vertinti kur kas greiiau).
Mokslui rutuliojantis, tobuljo ir tyrimo metodai. Ypa tai pastebima gamtos ir technikos
moksluose, kur sukurti prietaisai izoliuoja tyrjo poveik stebimam objektui, t.y. tyrimo
rezultatai nuo tyrjo valios nepriklauso. Kur kas sunkiau taikyti objektyvius tyrimo metodus,
padedanius gauti nedviprasmik informacij socialini moksl tyrimuose. Apibdinant
tyrimo metod, galima teigti, jog tai - tam tikr praktini arba paintini rezultat gavimo
bdas, taikant vairias priemones. Tai sistemin procedra, susidedanti i nuosekliai
pasikartojani operacij, kuri taikymas kiekvienu konkreiu atveju leidia pasiekti norim
rezultat. Kitaip tariant, tyrimo metodas - tai mokslo veiksm seka ir tvarka, kuri ne tik
rodo tai, kaip buvo pasiekti rezultatai, bet ir leidia kitiems tyrjams, naudojantis vienomis ar
kitomis priemonmis, pakartoti tyrim bei dar kart patikrinti jo rezultatus.
Toks metodo svarbos iskyrimas i kit mokslo metodologijos element rodo, jog jam turt
bti keliami ir atitinkamai aukti reikalavimai. Kiekvienas tyrimo metodas vis pirma turi
turti teorin pagrind, t.y. remtis objektyviais dsningumais, bti mokslikai pagrstas. Taigi
iekant efektyvi tyrimo metod ir objektyvi nauj ini gavimo bd, jie vis pirma turi bti

metodologikai pagrsti, o antra - turi bti informatyvs ir patikimi (valids). Todl, taikant
savo pai parengtus ar pakoreguotus tyrimo metodus, btina nurodyti metodo objektyvumo
slygas. Pavyzdiui, jeigu parengsime metod socialiniam elgesiui (tarkime, rkymui) itirti,
tai tursime ne tik ibandyti jo tinkamum, bet ir metodologikai j pagrsti.
Kalbant apie metod validum, paymtina, kad io termino reikm lietuvikoje
metodologinje literatroje ne visada vienodai traktuojama. Tikslinga laikytis tokios ios
svokos traktuots: metodo validumas tai jo tinkamumas arba, kitaip tariant, jis
utikrina, jog matuojama btent tai, k norima matuoti. Pavyzdiui, anketinje apklausoje
svarbu, ar respondentas pasako ties. Norint tuo sitikinti, reikalingas iorinis kriterijus.
Pavyzdiui, apraomas toks iorinio kriterijaus tyrimas (Postlethwaite, 1996), kuriuo bandyta
nustatyti, kiek valids buvo deimtmei atsakymai klausimyno punktus. Tie patys klausimai
vliau buvo pateikti vaik motinoms interviu metu. Tyrimo rezultatai parod, kad motin ir
vaik atsakym apie dabartin vaiko gyvenim atitikimo lygis buvo auktas, taiau atsakymai
apie praeit ar ateities galimybes gerokai skyrsi. Padaryta ivada, kad deimtmei vaik
prasminga klausti apie dabartin j padt, o klausim apie praeit ir ateit turt bti kuo
maiau. Taigi, ikilus abejonms, verta patikrinti atsakym klausimyno punktus validum.
Tam tikslui reikia atlikti palyginamuosius tyrimus, lyginant atsakymus su kit respondent
nuomone. Jeigu yra galimyb, gautus tyrimo duomenis galima palyginti su kitais,
objektyvesniais duomenimis. Pavyzdiui jeigu anketinje apklausoje respondentas nurod,
kad jis yra fizikai aktyvus, tai i veikl nusakanius duomenis galima palyginti su fizins
bkls rodikliais. Tokie ir panas gaut duomen patikimumo patikrinimai kartais moksle
apibdinami terminu empirini fakt verifikacija (duomen teisingumo nustatymo procedra).
Tikslinga nustatyti ir anketos (klausimyno) informacijos patikimum. iuo atveju galimi du
bdai. Pirmasis bdas - pateikti t pat klausim skirtingose klausimyno vietose ta paia arba
kiek pakeista forma. Antras bdas - pakartoti tyrim su tais paiais tiriamaisiais, t.y. pateikti
t pat klausimyn antr kart tiems patiems respondentams ir palyginti rezultatus. Arba po
tam tikro laiko tyrim turt pakartoti kitas asmuo, smulkiai susipains su instrukcija.
Pavyzdiui jau mintame altinyje apraytas tokio tyrimo pavyzdys, kuriame buvo bandoma
apskaiiuoti dviej tyrim patikimumo koeficient (K) atsakymuose pateiktus klausimus.
Pateikti tokie pavyzdiai: "Ar tu berniukas, ar mergait? (0,98); Ar namuose kalbate
vedikai? (0,77); Ar danai namie tu kam nors skaitai (0,41)". Tai, kad atsakym atitikimas
apie lyt nra 1, paaikinama nerpestingumu. emas kit dviej punkt patikimumas liudija,
kad arba klausimai nebuvo tinkamai suformuluoti, arba i punkt neturt bti tyrime.

2.3. Hipotez
Labai svarbiu mokslo metodologijos elementu yra laikomas ir hipotezs principas. Tai reikia,
kad kai tyrjas neturi pakankamai fakt, kad galt atsakyti jam rpimus klausimus ar
isprsti koki nors problem, formuluojama mokslin prielaida, kuria bandoma nusakyti
neinomus reikinius.
Nra vieno apibrimo, apibdinanio mokslins hipotezs svok. Galbt priimtiniausias
hipotezs supratimas bt toks. Hipotez - tai mokslinio painimo forma, ireikianti
mokslikai pagrst, taiau dar nepatikrint ir nepatvirtint nauj dsni, prieastini

ryi, objekt bei j struktr ir savybi numatym. Kasdieniniame gyvenime hipotezs

svokai suteikiama labai plati reikm. Labiausiai paplit ie hipotezs supratimai: spjimas,
vykio prognoz ir apytikris inojimas
Hipotez, pagal F. Kerlinger (cituojama Cohen ir Manion, 1994 darbe), yra spjamas
teigimas apie dviej ar daugiau kintamj tarpusavio priklausomyb. Be abejo, tai nra
paprasiausias spjimas, nes btent is spjamasis teigimas neretai pareikalauja daug
studij, refleksyvaus mstymo bei stebjimo.
F. Kerlinger pateikia hipotezi kriterijus.
1) hipotezs - tai teiginiai, konstatuojantys ryius tarp kintamj;
2) hipotezs savo potekste skatina patikrinti nurodytus santykius;
3) hipotezs turi sietis su esamojo laiko mokslo iniomis, teorijomis;
4) hipotezs turi bti apibrtos kaip galima glausiau.
Taigi jeigu mes spjame, pavyzdiui, kad tv isilavinimas nulemia j vaik socialin elges,
mes turime santyk tarp vieno tv isilavinimokintamojo ir kito vaik socialinio
elgesio. Kadangi juos abu galima tirti, tuomet atsiranda galimyb konstatuoti i kintamj
sveik.
Suformuluota hipotez skatina atlikti t ar kit stebjim ir/arba eksperiment. Savo ruotu,
hipotez, leidianti traktuoti bet kur reikin, i tikrj mums nieko tikslaus nepasako, taiau
kuo daugiau reikini ji draudia, tuo ji yra informatyvesn. Be to, tinkamai suformuluota
hipotez privalo turti loginio paprastumo bruo, t.y. ji turi bti specifikuota, o ne
akcentuojanti gausyb neesmini reikini. Jos loginis paprastumas ypa vertingas todl,
kad j galima pamatuoti (testuoti), naudojant tiesiogines, praktines priemones.
Galima iskirti keturias hipotezi svarbos moksliniuose tyrimuose prieastis.
Pirma, jos padeda kryptingai organizuoti tyrj veikl. Kintamj santykis, kur apibria
suformuluota hipotez, nurodo, k mokslininkai turt daryti. Tai padeda aikiau suvokti
problem bei nurodo duomen rinkimo, analizs ir interpretavimo bdus. Kitaip tariant, ji rodo
moksliniam tyrimui krypt, neleidia per daug isiplsti bei kreipiantis tyrjo mintis reikiama
linkme.
Antra, hipotez yra darbinis teorijos instrumentas. Ji gali bti ivesta i kitos teorijos arba kit
hipotezi.
Treia, hipotez gali bti testuojama empirikai (pavyzdiui, eksperimento pagalba), tuo
pasiekiant patvirtinamj arba atmetamj (paneigiamj) rezultat. Todl visada egzistuoja
galimyb hipotezei, jei ji pasitvirtina ir yra rodoma, virsti dsniu.
Ketvirta, hipotezs yra galingos mokslo paangos priemons, kurios, pasak F. Kerlinger,
leidia mums pralenkti save.
Hipotezs gali bti vairi ri. Hipotezs apie galimus nagrinjam reikini ryius
vadinamos apraomosiomis (jomis bandoma numatyti atsakym klausim kaip?), o
hipotezs, analizuojanios tuos ryius nulemianias prieastis, vadinamos aikinamosiomis
(jomis bandoma numatyti atsakym klausim kodl?).

Kita hipotezi ris, susijusi su iprotavimais, - indukcins ir dedukcins hipotezs.

Pavyzdiui, indukcin hipotez - kai i atskir fakt logikai mstant bandoma padaryti
apibendrinanias ivadas, kurios vliau turs bti patvirtintos tyrimo bdu. Pravartu paymti,
kad sociologijos tyrimuose daniau formuluojamos indukcins hipotezs.
Literatroje (Charles, 1999) dar bandoma skirstyti hipotezes kryptingas, nekryptingas ir
nulines (Ho). Ir jeigu dvi pirmosios j rys ypatingos svarbos tyrimui neturi, tai treioji - itin
svarbi. Kryptinga hipotez nurodo tiktin rezultat krypt, kuri gali bti tiek teigiama, tiek
neigiama. Nekryptinga hipotez nenurodo krypties, o tik numato galimus pokyius. Nulin
hipotez teigia, kad nebus jokio poveikio, t.y. jokie skirtumai ar ssajos nebus pastebti.
Pavyzdiui, dalyvaujani sveikatingumo programoje respondent poiris sveik
gyvensen nepasikeis. Nors tai taip pat hipotez, taiau gali kilti klausimas, kam apskritai toks
tyrimas reikalingas, jeigu numatomi tokie rezultatai? Be abejo, tam turi bti svars
argumentai, pavyzdiui, turint tiksl parodyti ios programos nepagrstum. Nulins hipotezs
paprastai naudojamos dl i prieasi: a) parodyti, kad nra ssaj tarp vairi reikini; b)
jeigu tyrimas atskleidia skirtumus ar reikini ryius, patikrinama nulins hipotezs reikm.
Tai daroma norint nustatyti, ar rasti skirtumai bei ryiai i ties yra tikri, ar tik klaid, padaryt
tyrimo metu, rezultatas? Nors hipotez - preliminari teorija, taiau jos su teorija nereikt
tapatinti, nes teorija - tai tik bendras paaikinimas, kokia yra padtis ir kodl ji tokia, t.y., ji
nieko nenumato.
Hipotezs formulavimo altiniai:
1. Patirties apibendrinimas.
2. inom mokslini fakt analiz.
3. Tolesn mokslini teorij pltot.
Hipotezes gali nulemti ir "sveikas protas" bei intuicija, taiau reikia atminti L. Pastero odius,
kad atsitiktinumas palankus tik pasiruousiems protams. Kartais gali bti formuluojama ir
nepakankamai originali hipotez, t.y. skirta tikrinti jau inomiems dalykams, aprayti juos
kiekybikai arba patikrinti j pritaikomum kitomis slygomis irt.t. Tai loginiu poiriu visikai
pateisinama, nes socialiniuose tyrimuose laiko taka gana didel.
Formuluojant hipotez, reikt laikytis i reikalavim:
1. Ji turi bti i esms paremta faktais. Taiau pasitaiko ir grynai teorini hipotezi, kurios
bus patikrintos tik ateityje, patobuljus tyrimo metodams.
2. Hipotez turi aikinti klausimus, nusakanius nagrinjamosios problemos esm.
3. Daniausiai ji neturi prietarauti anksiau nustatytiems faktams. Jeigu tyrjas numat
teigin, prietaraujant esamai duomen traktuotei, tai:
a) hipotez bus veiksminga tik tada jeigu ji bus rodyta naujais faktais;
b) paneigti faktai turi bti paaikinti, pavyzdiui, ar ankstesn mediaga buvo
surinkta, naudojant netobulus tyrimo metodus, ar tiriant skirting kontingent ir
t.t. Vadinasi, ankstesni faktai nra paneigiami, o tik apribojami savo veikimo
sferoje.
4. Hipotez turi bti i esms paprasta. Jos paprastumas yra santykinis, nes priklauso
nuo nagrinjam reikini sudtingumo.
5. Hipotezs turinyje neturi bti teorikai ir praktikai nepagrst teigini, t.y. toki teigini,
kurie patys gali tapti tyrimo objektu (loginio rato klaida).

6. Ji turi bti produktyvi. I dviej hipotezi, vienodai gerai aikinani tam tikr reikin,
priimama hipotez, aikinanti platesn reikini srit.
7. Bet kuri socialini moksl hipotez kaip teiginys visada yra stochastinio (tikimybinio)
pobdio, taiau t tikimyb reikia mokslikai pagrsti.
Reikia paymti, jog hipotez nra dogma, ji gali keistis, dirbant bti tikslinama. Hipotezs
sukrimo pagrindas - turimos inios. Taiau btina inoti, kad apriorins (nepriklausanios
nuo patyrimo) hipotezs formulavime dalyvauja pats tyrjas, ir dl to ji nra pakankamai
objektyvi (A. Einteinas). Tai teiginys, kurio negalima tiesiogiai pagrsti patyrimu. Pagrindas
priimti hipotez yra tas, kad, remiantis turimomis iniomis irpaia hipoteze, galima paaikinti
tam tikrus stebimus bei numatyti naujus faktus. Be hipotezs tie faktai nepaaikinami ir
nenumatomi. Taiau jei net statistins analizs rezultatai parodys, jog hipotez neprietarauja
tyrim rezultatams, tai dar nereikia, kad ji yra beslygikai teisinga, nes praktikai gali bti ir
kit hipotezi, gerai suderinam su gautais rezultatais. Todl hipotez visada lieka atvira
tolesniems moksliniams tyrinjimams. Kita vertus, net vienintelis hipotezei prietaraujantis
faktas, leidia j atmesti (hipotezi tikrinimo asimetrija).
Visi idstytieji teoriniai teiginiai labiausiai taikytini vadinamosioms mokslinms hipotezms.
Taiau pagrindiniai j formulavimo principai gali bti taikomi ir darbinms (laikinoms)
hipotezms, kuriomis laikytinos pirmins prielaidos, atsirandanios drauge su pagrindine
tyrim idja. Tiriant darbins hipotezs yra tikrinamos: tobulinamos, patikslinamos arba
atmetamos. M. Faradjus yra pasaks, jog niekas netaria, kiek spliojim, atsirandani
tyrjo galvoje, yra sunaikinama jo paties kritikos, ir vos viena deimtoji vis prielaid ir vili
dalis gyvendinama.
Hipotez yra labai svarbus tyrimo metodologijos elementas. Pasitaiko darb, kuriuose
nepavyksta suformuluoti aikios, logikai pagrstos tyrimo prielaidos. Neretai formuluojant
hipotez ji tapatinama su tyrimo aktualumu, tikslu, pavieniais udaviniais. Pavyzdiui, temoje
Socialini veiksni ir student fizins sveikatos duomen ssaja kaip tyrimo hipotez buvo
ikeliama prielaida, kad tokia sveika egzistuoja, taiau nebuvo bandoma suformuluoti iek
tiek tikslesnio teiginio apie spjam prieastin ry tarp tam tikr (nurodant konkreiai)
socialini veiksni ir fizins sveikatos kintamj.
Be abejo, kai kuriose temose nra lengva numatyti galutin rezultat ir suformuluoti mokslin
hipotez. Pavyzdiui, tokiose temose, kuriose apklausos metodais yra bandoma nustatyti
vairi gyventoj grupi poir tam tikrus reikinius, lygiai kaip ir suformuluoti toki tyrim
mokslin problem. iuo atveju panai tyrim svarba, matyt, bt platesns mokslins
problemos (pavyzdiui, gyventoj sveikatos stiprinimo) dalis, kuriai sprsti kaip tik ir btini
toki apklaus duomenys, o tyrimo hipotezje galima (taiau tai neturt bti privalu) numatyti
vairius, poir lemianius veiksnius bei kitas sveikas, be kuri tyrimas i suplanuoto
mokslinio darbo gali pereiti paprasiausi statistini duomen rinkimo procedr. Visa tai dar
kart parodo, kaip svarbu yra planuoti tyrim, numatant jame visus aptartus metodologinius
ingsnius.

Klausimai:
1 1. Metodologijos samprata.

2
3
4
5

2. Metodo svoka.
3. Kas yra hipotez?
4. Hipotezi reikm mokslo tyrimuose.
5. Hipotezi formulavimo altiniai.

3. Socialiniai tyrimai
3.1. Socialini tyrim samprata
Kiekviena mokslo sritis, be bendrj mokslo metodologijos princip, turi ir sav specifini
bruo, nusakani konceptualias tyrim idjas, tikslus, objektus bei painimo metodus.
Socialiniuose moksluose siekiama gauti mokslins informacijos apie visuomenje
vykstanius procesus, nustatant j dsningumus bei juos slygojanius veiksnius.
Tuo remiantis bandoma iuos dsningumus panaudoti.
Socialini tyrim, kurie yra orientuoti mog, moni grup, objektu gali bti mogaus
elgesys, gyvenimo bdas. Socialini tyrim tikslas - suprasti socialin realyb (beje,
nevienodai skirting moni matom) bei jos rmuose nustatyti atskir individ ar grupi
elgsenos ypatumus. Kita vertus, dl ribot socialini moksl galimybi prasiskverbti u
socialins realybs rib, jie priversti prisitaikyti prie mogaus sukurt realybs apibrim bei
elgesio joje taisykli. Ir nors socialiniai mokslai neatskleidia galutins tiesos, taiau vis dlto
jie padeda suvokti mus supant pasaul, pateikdami socialini form, kuriomis mogus save
apsupo, paaikinim. Neirint to, jog socialiniai mokslai betarpikai nepretenduoja
formalizuot dsni atradimus (nors ir siekia teorinio moni elgesio paaikinimo), taiau
btent dl j specifikumo neretai jie mokslins bendrijos diskutuojami tyrimo duomen
mokslikumo (j mokslins verts) kontekste. Diskutuojant dl mokslo "grynumo", kaip jau
tapo prasta, susikerta du poiriai mokslinius tyrimus: socialinis ir gamtamokslinis. Tam, kad
aikiau bt galima suvokti socialini moksl prigimt, btina aptarti socialins realybs
painimo prielaidas bei i j iplaukianias socialini tyrim metodologines nuostatas.
Nagrinjant socialini tyrim filosofij arba, kitais odiais tariant, socialins realybs
painimo metodologines nuostatas, verta atkreipti dmes alternatyv vairov. Todl sunku
tiktis, kad bus prieita vieningos nuomons, bent jau iki tol, kol nebus sukurta kokia nors
konstruktyvi teorija, galinti paaikinti socialinius reikinius. Dl to kiekvieno tyrjo udavinys, o
kartu ir pareiga, yra siekti, kad jo atliekamas tyrimas bt metodologikai pagrstas, o
daromos ivados argumentuotos empiriniu patyrimu. I ia rykja tyrimo metodologijos, vis
pirma susijusios su tyrimo planavimu, svarba.

3.2. Socialins realybs painimo prielaidos

Kalbant apie socialini ir gamtos moksl santyk bei tarp j esamus skirtumus, reikia
pastebti, jog, be subjektyvi ir objektyvi prieasi, nulemiani skirtum atsiradim,
egzistuoja ir metodologinio pobdio skirtumai, susij su bendraisiais objektyvios realybs
painimo principais. Tai reikia, kad jeigu gamtos moksluose painimo metodologija remiasi
visuotinio ryio ir kitimo principais (beje, kitimai gamtoje vyksta nepalyginamai liau, nei

pokyiai visuomenje), tai socialiniams reikiniams tirti nra vienos bendros metodologijos.
Be to, jeigu gamtos reikiniai tik vyksta kaip tam tikr slyg padarinys, tai visuomens raida
yra tikslingos moni veiklos rezultatas, nes mons patys kuria savo gyvenimo slygas arba
vadinamj socialin realyb, vadovaudomiesi pasauliros nuostatomis. Todl, kalbant
apie socialini moksl bendruosius painimo principus ir tyrim metodologij, labai svarbu tai,
i koki pozicij (objektyvistini ar subjektyvistini) mes irsime socialinius reikinius. 2
lentelje aikiai matyti dvi skirtingos socialins realybs interpretacijos.
Gamtos moksluose paprastai formuluojami bendrieji deterministiniai (grieto apibrtumo)
teiginiai, galiojantys visiems nagrinjamos klass objektams VISIEMS X VISUR IR VISADA
GALIOJA ...".Pavyzdiui, visiems monms visur ir visada galioja tai, kad jie yra mirtingi.
Taigi, deterministiniai teiginiai neturi apribojim laiko ir vietos poiriu, be ilyg galioja
VISIEMS! nagrinjamos klass objektams.
Socialiniuose moksluose paprastai formuluojami tikimybiniai teiginiai, nagrinjamos klass
objektams galiojantys tik su tam tikra tikimybe VISIEMS X SU TIKIMYBE P (PVZ., P=95%)
GALIOJA. Pavyzdiui, tiktina, kad abiturientai, kuriems tvai samd repetitorius, geriau
laikys valstybinius egzaminus, nei vidutinis statistinis alies moksleivis.Pavyzdiui, tiktina,
kad vaikai, augantys asocialiose ir/arba probleminse eimose daniau nusiengs vieajai
tvarkai ir statymui, nei j bendraamiai. Visgi klaidinga tiktis, kad visi abiturientai, kurie buvo
mokomi papildomai, be ilyg ilaikys egzamin geriau ir tik geriau, nei lik moksleiviai Taip
pat klaidinga tiktis, kad visi vaikai i problemini eim btinai nusikals statymui. Taigi,
socialiniuose moksluose teorijos praktikai niekada nerodomos pilnai ir be ilyg galime
kalbti nebent tik apie skirtingo tiktinumo laipsnio hipotezes.

2 lentel
Alternatyvs socialins realybs interpretavimo pagrindai
Socialins realybs suvokimas
Lyginimo dimensijos

Objektyvusis

Subjektyvusis

Filosofinis pagrindas

Realizmas: pasaulis
egzistuoja ir yra
pastamas toks, koks
jis i ties yra.
Organizacijos yra
reals, atskir
gyvenim turintys
tvariniai.
Atrasti universaliuosius
visuomens ir moni
elgesio joje dsnius.
Kolektyvikumas:
visuomen ir
organizacijos.
Iaikinti
kolektyvikumo
egzistavimui palankias
slygas ar ryius.
Suvokti, kokios yra ios
slygos ir ryiai.
Racionalus tvarinys,
mokslinink sukurtas
moni elgesio
aikinimui.
Eksperimentinis ar
kvazieksperimentinis
teorijos teisinimas.
Realybs
abstrahavimas, ypa
matematini modeli ir
kiekybini analizi
pagalba.
Tvarkinga. Valdoma
vieningos vertybi
sistemos, be kurios
egzistuoti negalt.
Orientuotos tiksl.
Nepriklauso nuo
moni. Tvarkos
instrumentai
visuomenje tarnauja ir
visuomenei, ir individui.
Pakeisti organizacijos
struktr taip, kad ji
atitikt visuomenines
vertybes ir individualius
tikslus.

Idealizmas: pasaulis egzistuoja, bet skirtingi mons j

aikina skirtingai. Organizacijos yra sukurta socialin
realija.

Socialini moksl vaidmuo

Pagrindiniai socialins
realybs elementai
Painimo metodai

Teorija

Tiriamasis darbas

Metodologija

Visuomen

Organizacijos

Rekomenduojami pokyiai

Isiaikinti, kaip skirtingi mons supranta pasaul,

kuriame gyvena.
Atskirai ar drauge veikiantys individai.

Subjektyvi reikmi, kurias individai teikia savo veikimui,

interpretavimas. Atrasti subjektyvias tokio veikimo
taisykles.

Prasmi grups, kurias mons naudoja, nordami

prasminti savo pasaul ir elgesjame

Prasming ssaj paieka ir j pasekmi veiklai

nustatymas.
Realybs reprezentavimas palyginimo tikslais. Kalbos
reikms analiz.

Konfliktika. Valdoma valdioje esani moni vertybi.

Priklauso nuo moni ir j tiksl. Jgos instrumentai,

kuriuos kai kurie mons gali kontroliuoti ir naudoti,
siekdami norim tiksl.

Isiaikinti, kokios vertybs yra knytos organizacijos

veikloje ir kieno jos yra. Jei yra galimyb, pakeisti mones
ar j vertybes.

I lentels matyti, kad objektyvistinis poiris socialin realyb aikina remdamasis

realistins filosofijos nuostatomis, kurioms bdinga tai, jog mus supantis pasaulis tikrai
egzistuoja ir yra painus. Tuo tarpu subjektyvistinis poiris socialin realyb aikina,
remdamasis idealistins filosofijos nuostatomis, aikinaniomis jog nors pasaulis ir egzistuoja,
taiau skirtingi mons j vairiai interpretuoja. Pasak objektyvist, visuomen yra organizuota,
j valdo tam tikr vertybi sistema ir ji galima tik i vertybi dka, o subjektyvist nuomone,
visuomen yra konfliktuojanti, valdoma moni vertybi.
Tokie skirtingi poiriai socialin realyb yra grindiami ir skirtingomis metodologinmis
nuostatomis. Pavyzdiui, objektyvist metodologija remiasi realybs abstrakcija per
matematinius modelius ir kiekybin analiz, tuo tarpu subjektyvistams bdinga realybs
reprezentacija per mogaus kuriamus teorinius tos realybs modelius.
Mokslinio painimo poiriu labai svarbu isiaikinti logines-metodologines prielaidas,
turinias takos socialini reikini traktavimui. Pasak G. Burrell ir G. Morgan (Cohen, Manion,
1989), tokios prielaidos gali bti keturios:
1. Ontologins (mogaus bties).
2. Epistemologins (gnoseologins, paintins).
3. Prielaidos, susijusios su mogaus prigimtimi.
4. Metodologins (painimo metod).
Ontologinio pobdio prielaidos susij su nagrinjam socialini reikini prigimtimi ir
esme. ia svarbus klausimas: ar socialin realyb individ atvilgiu yra iorin, primetama j
smonei i iors ir verianti juos atitinkamai elgtis, ar tai tra tik individualios smons
produktas? Ar realybs prigimtis yra objektyvi, ar individualaus painimo rezultatas? Ar mes
j gauname toki, kokia ji yra, ar ji kuriama ms protu? ie klausimai tiesiogiai kyla i to,
kas filosofijoje yra inoma kaip nominalistinis-realistinis ginas. Pirmuoju poiriu, minties
objektai yra tik odiai (universalijos) ir todl nra savarankikai pasiekiam dalyk,
sudarani universalij (svok) reikm. Tuo tarpu realistin pozicija teigia jog objektai
egzistuoja savarankikai, nepriklausomai nuo juos pripastanio mogaus.
Epistemologinio pobdio prielaidos siejamos su ini prigimtimi ir formomis. Jos
apibria kratutines pozicijas klausim: ar inios gali bti gyjamos, ir ar jos yra tai, k
patiriame. Nuo to, koki viet uimsime io gino atvilgiu, priklauso ir tai, kaip velgsime
inias apie socialin elges. Poiris, kad inios yra grietos, objektyvios ir aikios, i
tyrintoj pareikalaus stebtojo vaidmens ir itikimybs gamtos moksl metodams. O inias
suprantant kaip asmenin, subjektyv ir nepakartojam dalyk, svarbu yra sigilinti savo
tiriamj objekt, atsisakant tradicini gamtamokslini metod. Pritarimas pirmajam poiriui
reikia, kad esate pozityvistas, o pritarimas antrajam poiriui - antipozityvistas.
Treioji prielaid grup yra susijusi su mogikja prigimtimi bei ryiais tarp moni ir
juos supanios aplinkos. Kadangi mogus yra ir aplinkos subjektas, ir tyrim objektas, io
pobdio prielaid taka socialiniams mokslams yra reikminga. Tokios prielaidos nulemia du
mogaus vaizdius. Viename mogus matomas kaip mechanikai atsakantis j supani
aplink, kitame - jis pats inicijuoja savo veiksmus. Tai rodo, jog socialiniuose moksluose

galima iskirti perspektyvas, nulemianias poir tai, jog mons mechanikai ar net
deterministikai reaguoja supanio pasaulio situacijas. is poiris teigia, jog mogus ir jo
turima patirtis yra aplinkos produktas ir kad jis priklauso nuo iorini aplinkybi, t.y. jis grietai
elgiasi taip, kaip tuo metu aplinkos slygos i jo reikalauja. Ir ne mogaus valia k nors
pakeisti. Filosofijoje toks poiris vadinamas determinizmu. is principas teigia esant
visuotin, dsning ir objektyv tikrovs reikini prieastin slygotum. iai kratutinei
perspektyvai gali bti priepastatyta kita, priskirianti monms krybikesn vaidmen.
Svarbiausia ia yra "laisva valia", kai mogus yra suvokiamas kaip aplinkos krjas,
kontroliuojantis, o ne kontroliuojamas; eimininkas, o ne marionet. Filosofijoje - tai
voliuntaristin kryptis, pripastanti vali kaip visos esamybs pagrind. Reikia paymti, jog
daugelis socialini moksl atstov pritaria tarpiniam poiriui.
I to, kas pasakyta, aikja, kad aukiau ivardintos prielaid grups yra tiesiogiai
susijusios su metodologinmis tyrintoj problemomis, nes skirtingos epistemologins
sistemos ir modeliai reikalauja ir skirting tyrimo metod. Taigi tyrjai, besilaikantys
objektyvistinio (pozityvistinio) poirio socialin realyb ir traktuojantys j kaip gamtos
reikini pasaul (atiaur, griet, real ir individui iorik), daniau rinksis tradicinius tyrimo
metodus (pavyzdiui, stebjim, eksperiment). Kiti, labiau pritariantys subjektyvistiniam
(antipozityvistiniam) poiriui ir suprantantys socialin pasaul kaip labiau asmenin ir
mogikai sukurt darin, rinksis kokybinius tyrimo metodus (pavyzdiui, dalyvi pastabas,
asmenin interpretacij ir kt.). Pirmieji iekos socialini dsningum, kurie gali bti ireikiami
kiekybikai. Jie naudos visuotinius dsnius nustatanius ir apraanius metodus (i
metodologijos kryptis vadinama normatyvine). Antrieji tyrintojai, besilaikantys
subjektyvistinio poirio, daniau rinksis kokybinius metodus, siekianius isiaikinti, kas yra
ypatingo ir unikalaus individo, grups, organizacijos gyvenime, o ne tai, kas yra visuotina ir
bendra visiems (i metodologijos kryptis, besiremianti individo elgsenos painimu, vadinama
interpretacine arba ideografine).
Taigi vieni metodai labiau tinka pozityvistini pair tyrjams, o kiti - antipozityvistinio
poirio visuomens reikinius tyrjams. Pirmieji mano, jog mogaus elges nulemia tam
tikros taisykls ir elgsenos tyrinjimus galima atlikti prastiniais gamtamoksliniais
tyrimo metodais. Antrieji mano, kad mogaus elges lemia tik vidins individo
paskatos, ir todl naudoja tyrimo metodus, kurie leidia gvildenti problemas, susietas
su asmens nuostatomis bei motyvais. Pavyzdiui, pastaruoju metu plaiai vykdomi vairs
jaunimo gyvensenos (elgsenos, proi) tyrimai, siekiant itirti jaunimo gyvensen, susijusi
su sveikata plaija prasme: fizine, psichine ir socialine. Visi kintamieji dydiai, susij su
sveikata (gyvenimo bdas, elgesys, proiai ir t.t.), nustatomi ir vertinami pagal pai
jaunuoli subjektyv poir iuos reikinius, taiau kartu registruojant ir objektyvias
charakteristikas, vertinant mikrosocialin aplink, kurioje jaunas mogus gyvena, mokosi,
bendrauja. Priklausomai nuo tyrimo objekto ir tikslo, taikomi atitinkami tyrimo metodai. Taiau,
kaip rodo ir pateiktas pavyzdys, tikslinga naudoti kompleksinius tyrimo metodus - ir
subjektyvius, ir objektyvius.

3.3. Pozityvizmas ir mokslinis painimas

Pozityvizmas (lot. positivus teigiamas) filosofijos kryptis, teigianti, jog vienintelis

teisingo, tikrojo inojimo altinis yra konkrets (empiriniai) mokslai ir neigianti paintin
filosofinio tyrimo vert. Pozityvizmo pradininkas - O. Kontas (1798-1857). Jis mogaus
painimo raid suskirst tris stadijas: teologin, metafizin ir pozityvij. Pirmojoje stadijoje
mogaus protas bando paaikinti reikinius antgamtini jg poveikiu, antrojoje - vietoj
antgamtini jg atsiranda tokios metafizikos (filosofijos) svokos, kaip materija ir dvasia,
kurios praktikai atlieka antgamtini jg funkcij. Ir tik treiojoje pozityvioje - stadijoje
gimsta tikrai mokslinis inojimas. Taiau mokslo teorijos ir dsniai yra tik pastovs, patyrime
konstatuojami reikini ryiai ir funkcins priklausomybs, kuri prieasi negalima
isiaikinti. Todl mokslo udavinys - fakt apraymas, o ne j aikinimas, nes mokslas
atsako klausim "kaip", o ne "kodl".
O. Kontas yra sociologijos mokslo pradininkas. Jis siek ir socialinius mokslus padaryti
pozityvius, t.y. tikslius ir aikius kaip ir gamtos mokslai. Taiau socialiniai reikiniai, negali bti
paaikinti gamtos moksl dsniais. Jiems bdingos specifins, tik jiems vieniems
charakteringos savybs. Esminis socialini reikini bruoas yra pavieni individ ir visos
visuomens raida ir tobuljimas. Individai tobulja tik visuomenje, nes tik visuomen, o ne
pavieniai individai, yra reali tikrov. Savo ruotu visuomens, kaip ir biologinio organizmo,
elementai priklauso vienas nuo kito.
Sociologij O. Kontas skirst dvi dalis: statin, tiriani visuomens tvark bei darn, ir
dinamin, tiriani visuomens raid. Dinamik jis laik svarbesne u statik, pabrdamas,
kad raida galima tik ten, kur viepatauja tvarka ir harmonija, kurios pltodamosios didja.
Svarbiausiu paangos veiksniu ateities visuomenje O. Kontas laik protin ir moralin moni
tobuljim, o ne nuosavybs santyki pertvarkym. Analizuodamas visuomens statik, t.y.
jos tvark bei vairi socialini institucij reikm visuomens integracijai, jis pabr, kad
moni veikla turi bti reguliuojama ir kontroliuojama i vieno centro, atsivelgiant kiekvieno
mogaus sugebjimus ir visuomens interesus.
Gali kilti ir toks diskusinio pobdio klausimas: ar socialiniai mokslai turi bti neutrals, t.y.
nebti susij su morale bei politika? O jeigu ne, tai kiek jiems tai leidiama? Matyt, iuo atveju
reikt laikytis nuomons, kad tiktis visiko neutralumo yra sunku. Tai susij su tuo, jog
socialiniai mokslai tiria vairius rasinius, seksualins diskriminacijos bei kitus svarbius
visuomens gyvenimo klausimus. Pavyzdiui, sociologai labiau link skirstyti visuomen
tokias gana neapibrtas kategorijas, kaip susituok ir nesusituok, naliai ir isiskyr, o ne
labiau apibrtas bei reikmingesnes, nors ir maiau prastas (pavyzdiui, nam partneriai,
vieniiai, pilnateisiai nam partneriai ar formals nam partneriai). Ir nors sociologai rinkdami
bei analizuodami informacij, stengiasi atsiriboti nuo prast stereotip, taiau jiems ne visada
pavyksta ivengti visuomenje egzistuojani uslpt stereotip (Root, 1993).

3.4. Antipozityvizmas
Nepaisant gamtos moksl pasiekim, pozityvizmo ontologinis ir epistemologinis pagrindas
susilauk vis daugiau stiprios kit tyrj kritikos. Vienas pirmj tarp j - W. Blake, teigiantis,
jog pozityvizmo idjos atspindi gana mechanik poir socialinius reikinius.
Visuomen nra mechanizmas, o gyvas organizmas. W. Blake nuomone, mechanistinis

mokslas ir materializmo filosofija eliminuoja gyvybs svok. Visa, k jie gali padaryti, - tai
apibrti gyvyb biochemijos, biofizikos, vibracijos, bang ilgio ir kitais terminais. Taiau ie
terminai neapima gyvybs esms, neatskleidia jos patirties. Gyvyb negali bti sveriama ir
matuojama pagal fizikin skal (Cohen, Manion, 1989).
Pozityvizm kritikavo ir kiti mokslininkai. J poiriu, socialiniai reikiniai gali bti suprasti tik
irint i individo pozicij, t.y. atsivelgiant tai, k jis jauia, kokie jo motyvai, kaip jis pats
traktuoja socialinius reikinius, vykius. Toks pozityvizmo reformist poiris remiasi teiginiu,
jog asmuo yra nepriklausomas ir veikia savo valia, o ne paklusdamas visuomeninio gyvenimo
dsniams. Jis pats konstruoja savo siekim planus ir strategij. Dl to ikyla mogaus
veiksm determinuotumo ir jo laisvs santykio problema: kiek mogaus veiksmai bei elgesys
yra laisvi? Ar galima pasikliauti savuoju protu, ir ar yra visika veiklos laisv? Smoningas
mogus visada turi elgesio pasirinkimo galimyb, taiau tas pasirinkimas savo ruotu visada
apsprstas motyv, ketinim bei gamtos ir visuomens dsni. Toks mogus supras, kad jis
negali panaikinti gamtins btinybs. Jis gali tik painti gamtos ir visuomens dsni veikim
ir atitinkamai elgtis.
Kitos dvi kritikos apraikos, nutaikytos pozityvistin socialin moksl, kyla i jo paties. Pirmoji
i j teigia, kad pozityvizmui nepavyksta atsivelgti ms unikal gebjim interpretuoti ir
perteikti sau savo patirt. Mes galime kurti ir kuriame teorijas apie save ir pasaul; be to, mes
pagal jas ir veikiame. Nesugebdamas to pripainti, pozityvistinis socialinis mokslas ignoruoja
rykius skirtumus tarp gamtos moksl ir savs paties. Antroji kritikos apraika, pabrdama
pozityvistinio socialinio mokslo formuluojam teigini banalum ir trivialum, kartu parodo ir
menk j pritaikomum. Jie yra maai reikmingi tiems, kam yra skirti: mokytojams,
socialiniams darbuotojams, patarjams, vadybininkams ir kt. Todl kuo daugiau pastang
deda tyrjai, atlikdami vairius eksperimentus laboratorijoje bei ribodami ir kontroliuodami
kintamuosius, tuo labiau tiktina jog viskas baigsis apkarpyta, sintetine visumos versija
(Shipman, 1972; ten pat).
Tokie grieti pozityvistinio poirio socialin tyrim vertinimai, be abejo, turi remtis
alternatyviais paaikinimais. Dauguma pozityvizmo kritik vieningai atmeta poir, jog
mogaus elges reguliuoja bendri dsniai. J nuomone, individo elges gali suprasti tik
tyrjas, esantis toje paioje aplinkoje, nes individo ir j supanio pasaulio interpretacij
suvokimas turi ateiti i vidaus, o ne i iors. Todl ir socialinis mokslas yra labiau
subjektyvus.
Antipozityvistinis judjimas taip paveik socialini moksl kryptis, ypa psichologij (tame
tarpe socialin psichologij) ir sociologij, kad kiekvienu atveju i j isivyst naujas
judjimas, progresuojantis lygiagreiai su pagrindine tendencija. Pavyzdiui, psichologijoje
alia bihevioristins ir psichoanalitins psichologijos mokykl atsirado humanistins
psichologijos mokykla. i mokykla, atsiradusi kaip atsakas ik kovoti su dvideimtojo
amiaus aplinkoje plintaniomis dehumanizacijos tendencijomis, siekia tyrinti ir suprasti
mog kaip visum. Todl psichologai humanistai, bdami labiau pasivent individ, o ne j
grupi studijoms, pirmenyb teikia interpretaciniams, o ne normatyviniams socialins realybs
painimo metodams. Teigiama, kad mums btina pasinaudoti savimi kaip raktu kitiems
suprasti, ir atvirkiai, - pasinaudoti tuo, kaip mes suvokiame kitus, kad daugiau suinotume
apie save.

Sociologijoje antipozityvistinis judjimas pasireikia trijose minties mokyklose fenomenologijoje, etnometodologijoje ir simboliniame interakcionizme. Jas vienija rpinimasis
tais dalykais, kuriuos kasdieniniame gyvenime galime tiesiogiai suvokti per savo pojius, bei
kokybins socialini tyrim metodologijos akcentavimas. ios svokos ms mokslinje
bendrijoje nra danai diskutuojamos. Todl tikslinga jas iek tiek pakomentuoti remiantis
altiniais, kurie yra nurodyti L. Cohen ir L. Manion (1994) darbe.
Fenomenologija. Plaija prasme - tai teorinis poiris, skatinantis tiesiogins patirties
studijavim ir teigiantis, jog elges labiau nei iorin, objektyvi ir fizikai apibdinama realyb,
determinuoja patirties fenomenai (English and English, 1958). iam poiriui bdingos tokios
filosofins nuostatos (Curtis, 1978):
1
1. Tikjimas subjektyvios smons svarba
2
2. Smon suprantama kaip aktyvi ir suteikianti prasm.
3
3. Egzistuoja tam tikros esmins smons struktros, i kuri refleksijos bdu
gauname tiesiogin suvokim.
Fenomenologijoje skiriama keletas krypi, tarp kuri daniau minimos dvi transcendentin Huserlio (Burrell, Morgan, 1979) fenomenologija ir egzistencin
fenomenologija, kurios bdingiausiu atstovu nurodomas utzas (Schutz, ten pat). Pagrindinis
Huserlio motto buvo:Atgal prie daikt! Jis reik, kad svarbu yra suinoti, kaip daiktai mums
atrodo tiesiogiai, o ne per kultrini ir simbolini struktr terp. Kitaip tariant, siloma velgti
esm, slypini u kasdienio gyvenimo detali. Huserlio nuomone, svarbu isilaisvinti i
prastini pasaulio suvokimo bd ir bandyti inarstyti objekto sandar be iankstins
nuomons apie j.
utzas rpinosi susieti Huserlio idjas su sociologijos klausimais bei moksline socialinio
elgesio studija. Jam labiausiai rpjo reikmins kasdieninio pasaulio struktros sampratos
problema. Reikms akn jis iekojo pergyvent patyrim sraute, kuri prasm galima
paaikinti remiantis refleksijos svoka. Pagal utz, kit moni elgesio supratimas
priklauso nuo tipifikacijos proceso, per kur stebtojas vartoja svokas, atitinkanias "idealius
tipus", kad suprast, k mons daro. Jo nuomone, ios svokos paimtos i ms kasdieninio
gyvenimo patirties ir btent per jas klasifikuojame ir organizuojame savo kasdienin pasaul.
Taiau, kita vertus, kasdienini ini atsargos, kuri pagalba sugebame klasifikuoti kit
moni elges bei prisitaikyti prie socialins realybs, keiiasi priklausomai nuo situacijos.
Pavyzdiui, socialinis veikjas blakosi tarp reikmini srii savo kasdieninio gyvenimo
tkmje. Kai jis pareina i darbo pasaulio nam ir laisvalaikio pasaul, keiiasi ir taisykls,
kuriomis vadovaujamasi. Ir nors is perjimas i vienos sferos kit yra individo prastins
kompetencijos ribose, taiau tai vis tiek i jo pareikalauja tam tikro "smons uolio" tam, kad
bt veikti skirtumai tarp i pasauli.
Etnometodologija. Kaip ir fenomenologijai, etnometodologijai rpi kasdienyb. Pasak jos
propaguotojo H. Garfinkel (1968), ji praktinius veiksmus ir aplinkybes priskiria empirini
studij temoms, atkreipdama dmes paius nereikmingiausius kasdieninio gyvenimo
veiksmus, siekiant suvokti juos kaip tikruosius fenomenus. Jo nuomone, sociologai,
nesugebdami skeptikiau traktuoti moni elges, sukr tvarking socialin realyb, kuri
menkai teatspindi tikrov. Etnometodologijai taip pat rpi, kaip mons suvokia savo

kasdienin pasaul. Todl ji yra nukreipta mechanizmus, per kuriuos dalyviai pasiekia ir ilaiko
socialinio dialogo sveik - prielaidas, kurias daro, susitarimus, kuriuos vartoja, ir praktikas,
kurias taiko.
Iskiriami du etnometodolog tipai: lingvistai ir situaciologai. Lingvistai etnometodologai
koncentruoja dmes kalbos vartojim ir kasdienini pokalbi struktrizavimo bdus. J
analiz remiasi indeksini posaki vartojimu ir tuo, kaip pokalbiai atskleidia ymiai daugiau
nei i tikrj yra pasakoma. Situaciologai etnometodologai apvelgia platesn socialins
veiklos spektr ir siekia suprasti, kaip mons bendrauja tuose socialiniuose kontekstuose,
kuriuose jie atsiduria. Jiems rpi suvokti, kaip mons supranta ir tvarko savo aplink.
Simbolinis interakcionizmas. iai svokai bdingi trys postulatai (teiginiai), atskleisti
P.Woods (1979).
Pirma, mons su daiktais elgiasi jiems priskirt reikmi pagrindu. Jie gyvena tarsi dviejuose
skirtinguose pasauliuose. Pavyzdiui, gamtos pasaulyje jie lieka impuls bei instinkt
organizmais, o iorinis pasaulis egzistuoja nepriklausomai nuo j. Tuo tarpu socialiniame
pasaulyje simboli (pavyzdiui, kalbos) egzistavimas leidia priskirti daiktams tam tikr
reikm. Toks reikmi priskyrimas ir interpretacija daro juos iskirtinai mogikus ir socialius.
Todl interakcionistai pagrindin dmes koncentruoja subjektyvi reikmi pasaul ir
simbolius, kuriais jos kuriamos ir vaizduojamos. O tai reikia, kad nedaromos jokios
iankstins prielaidos apie tai, kas dedasi socialinje institucijoje.
Antra, reikms priskyrimas objektams yra nuolatinis procesas. Veiksmas nra vien paprasta
toki psichologini atribut, kaip impulsai, poiriai ar asmens savybs pasekm. Jis nra
apibrtas ir socialine struktra ar vaidmeniu. Jis kyla i nuolatinio reikms priskyrimo
proceso, kuris visada atsiranda kaitos bsenoje ir yra links keistis. Todl individas
konstruoja, modifikuoja, klijuoja bei pasveria visus u ir prie ir derasi.
Treia, is procesas vyksta socialiniame kontekste. Individai gretina savo ir kit veiksmus. Tai
daroma prisiimant kito mogaus vaidmen, parodant sau, koks atsakymas tiktinas i kit. Jie
bando sivaizduoti, kaip kiti nort ar galt elgtis tam tikromis aplinkybmis ir kaip jie patys
elgtsi. Jie taip pat gali stengtis valdyti kit spdius apie save, juos suvaidinti, takoti kit
isakom situacijos apibrim.
Vietoj to, kad susikoncentruot individ, jo asmenybs charakteristik arba tai, kaip
socialin struktra ar socialin situacija veikia individual elges, interakcionistai simbolikai
kreipia dmes sveikos prigimt, monse vykstanius dinamikus veiksmus. Sutelkdamas
dmes sveik kaip studij vienet, interakcionistas simbolikas sukuria aktyvesn mogaus
vaizd ir atmeta pasyvaus, determinuoto organizmo, vaizd. Individai sveikauja, todl ir
visuomens sudarytos i sveikaujani individ. Sveikaujant tiek mons, tiek visuomen
patiria permainas. Sveika reikia, kad mons veikia tarpusavyje santykiaudami,
atsivelgdami vienas kit, veikdami, suvokdami, interpretuodami ir vl veikdami. Taip
atsiranda daug aktyvesnis mogus, o ne vien veikjas, tik atsiliepiantis kitiems.
Antipozityvizmo kritika.
Neteisinga bt manyti, jog antipozityvistinio judjimo alininkai nesusilaukia kritikos. Vis
pirma jie kritikuojami u tai, jog tokiuose kokybins pakraipos tyrimuose sunku tiktis
apibendrint paaikinim. Kritikuojami duomen rinkimo metodai kaip labiau subjektyvs

(pavyzdiui, keliamas klausimas: jei net rpestingai kontroliuojami interviu sociologini

apklaus metu ne visada yra tiksls, tai k tuomet galima pasakyti apie nekontroliuojamus
interviu?), tyrimo duomen ataskaitos - u j neibaigtum, o kartais ir klaidingum. Kaip
teigia B. Bernstein (1974), pats procesas, kuriuo interpretuojama ir apibriama situacija, yra
aplinkybi, kuriomis jis vyksta, produktas. Ne maiau svarbus veiksnys, kur reikia atsivelgti
iose aplinkybse, tai moni galia primesti savuosius situacijos apibrimus kitiems
dalyviams, o suvokimas, kad socialin struktra ms atvilgiu yra iorika, padeda priimti jos
akivaizd poveik kasdieniniam gyvenimui kaip dal ms socialinio elgesio sampratos.

3.5. Kiekybini ir kokybini tyrim metodologija

3.5.1. Filosofins prielaidos
Du aukiau aptarti skirtingi filosofiniai socialini reikini aikinimo poiriai atsispindi
kokybini ir kiekybini tyrim metodologijoje. Kiekybini ir kokybini tyrim metodologija
grindiama dvejomis skirtingomis filosofinmis socialini reikini aikinimo
paradigmomis. (Vietoje maiau formalaus termino poiris mokslinje literatroje danai
naudojamas terminas paradigma; iuo atveju - tai grup sutampani ir susijusi postulat
(samprotavim) apie realybs prigimt.)
,.
Kiekybiniam tyrimui labiau bdinga normatyvin paradigma. Pozityvistinis (arba
normatyvinis) poiris socialin realyb aikina objektyvistiniu pagrindu. Normatyvin
paradigma (arba modelis) apima dvi pagrindines idjas: pirma, mogaus elgesys i esms
yra valdomas taisykli, o antra, turt bti tyrinjamas gamtos moksl metodais (iuo
poiriu normatyvins studijos yra pozityvistins). Tyrjai, besilaikantys normatyvinio
poirio, stengiasi kurti ir patvirtinti bendras mogaus elgesio teorijas. Kai kuri mokslinink
nuomone (cit. pagal t pat altin), ios teorijos stumia tyrjus vis tolyn nuo kasdieninio
pasaulio patirties ir supratimo abstrakcij pasaul. Pagrindine realija jie laiko grupikum,
kuris nepriklauso nuo atskiro individo ir pasireikia visuomenje, jos institucijose ir
organizacijose. Todl teorijos vaidmuo yra iaikinti, kaip realyb egzistuoja iose formose ir
kokiomis permainomis galima padaryti j veiksmingesne. Taigi svarbiausias tyrintojo tikslas
ia - sukurti suprantam"proto rm", universali teorij, galini paaikinti asmenin bei
socialin moni elges.

Kokybiniam tyrimui labiau bdinga interpretacin paradigma. Interpretacinei paradigmai rpi

individas, bandymas suprasti subjektyv mogikosios patirties pasaul, stengiantis eiti
mogaus vid (iuo atveju teorijos interpretacins paradigmos kontekste yra linkusios
antipozytivizm). Tyrintojai interpretuotojai pradeda nuo individ ir mgina suprasti, kaip jie
interpretuoja aplinkin pasaul. iuo atveju teorija atsiranda i konkrei situacij ir ji turi sekti
paskui tyrim (plaiau apie tai 4 skyriuje).

Ms jau mintame L. Cohen ir L. Manion (1994) altinyje pateikiami du tyrim pavyzdiai,

nusakantys skirtum tarp interpretacinio ir normatyvinio poirio tiriamus reikinius. Viename
apraoma P. Woods ir M. Hammersley (1993) studija, kurioje autoriai tyrinjo vaik patirties,
lyties ir etnikumo dimensijas mokyklos ir klass aplinkoje du mnesius, taikydami stebjimo
bei interviu metodus. Suvok situacijos realyb, tyrjai pateikia kasdienines vaik
diskriminacijos valgas bei kultrini proces, per kuriuos irykja mokini poiris
mokykl, apraym. Tai interpretacinio tyrimo pavyzdys. Kitame, P. Croll ir D. Moses (1985)
tyrinjo autoriai, tirdami vaikus su specialiais edukaciniais poreikiais paprastose pradinse
mokyklose, po kelias minutes stebjo atsitiktinai parinktus vaikus pagal i anksto numatyt
eilikum. Kad nustatyt elgesio kintamj sveik, jie taik detalias vairi kod bei lenteli
sudarymo technikas. Be abejo, tai - normatyvinis tyrimas, kurio tikslas buvo gauti objektyvius
duomenis apie sveik klasje.
Dvi skirtingas metodologines koncepcijas apie socialin realyb ir i to kylanius skirtingus
poirius ini krim Kvale (1996) vaizdiai iliustruoja naudodamas dvi metaforas tyrjo
"kalnakasio" ir tyrjo - "keliautojo". "Kalnakasio" metaforos atveju inios yra suprantamos
kaip "paslptas metalas", kur tyrjui reikia ikasti duomen ar reikini pavidalu. iuo atveju
"ikastas metalas" tyrimo procese ilieka pastovus. Tyrjo - "keliautojo" metafora apibdina
tyrj, isiruous kelion, kurios metu jis, bendraudamas su gyventojais, suino apie j
gyvenim i j pai, o grs namo atpasakoja, k mats ir girdjs. Originali pasakojim
prasms yra perteikiamos "keliautojo" interpretacijomis. "Kalnakasio" metaforos atveju inios
yra suprantamos kaip prasms, slypinios tyrjo odinje interpretacijoje. Antra vertus,
tyrjas, bendraudamas ir interpretuodamas ne tik kuria inias, bet refleksuodamas keiiasi ir
pats.
Socialiniuose moksluose yra taikomi tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai tyrimai. Taiau kurie j yra
geresni? Ar jie papildo vieni kitus? Ar j atradimai yra prietaraujantys, kaip ir j
metodologins prielaidos? Kokybiniai tyrimai geriausiai tinka ryiams ir temoms tirti atskir
atvej lygmenyje, o kiekybiniai tyrimai geriau tinka tiems ryiams ir temoms patikrinti
populiacijose (Gall ir kt., 1996). Tokio kokybini ir kiekybini tyrim derinio alininkai silo
kokybinius tyrimus naudoti atradimams, o kokybinius tyrimus - atrastiems dsniams,
modeliams, teorijoms patvirtinti (Krathwohl, 1993). Vadinasi, ie du poiriai (kokybinis ir
kiekybinis) papildo vienas kit.
Egzistuoja ir kita nuomon, teigianti apie kokybini ir kiekybini tyrim
nesuderinamum. Tame paiame altinyje nurodoma, jog i nuomon palaikantys
mokslininkai teigia, kad kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai prietarauja vieni kitiems, nes jie
remiasi skirtingomis metodologinmis prielaidomis. Taiau, kita vertus, neatmetama galimyb,
jog abiejuose poiriuose yra dalis tiesos. M. Gall ir bendraautori nuomone, vieni tyrjai,
naudojantys kokybinius metodus, atstovauja etnometodologinei tyrim tradicijai, pagal kuri
individai nuolat kuria socialin aplink, kurioje jie gyvena. Tuo tarpu kit kokybini tyrim
tradicij atstovai (pavyzdiui, struktralizmo) laikosi nuostatos, kad egzistuoja stabilios,
prieastiniais ryiais susietos struktros, nepriklausomos nuo individ. Vadinasi, svarbu yra
ne tai, ar moksliniai tyrimai yra nesuderinami, ar papildantys vieni kitus, o tai, kiek jie padeda
mokslininkams daryti atradimus.

Tiek kiekybinis, tiek ir kokybinis poiris pasireikia visuose mokslini tyrim etapuose. Anot
S. Kvale (1996), daniausiai tyrimas pradedamas kokybikai analizuojant esamas inias apie
objekt, formuluojant kokybines svokas ir hipotez. Duomen rinkimo ir j analizs etapuose
daniausiai tyrimas yra grindiamas vien tik kokybiniu arba vien tik kiekybiniu poiriu (reiau
apjungiami abu poiriai). Galutiniame etape, pateikiant ataskait, dominuoja kokybinis
poiris, nes lentelms ir koreliacijos koeficientams yra reikalingos kokybins j reikmi
interpretacijos. Taiau oficialiose tyrim ataskaitose "minkti" kokybiniai aspektai danai
prapuola, ir kaip jau prasta, "kieti" kiekybiniai faktai yra laikomi neva patikimesniais.
Apvelgus metodologines socialini tyrim prielaidas, galima daryti ivad, jog tyrjai,
atlikdami mokslinius tyrimus, vadovaujasi skirtingomis teorinmis metodologinmis
prielaidomis, kurios grindiamos pozityvistiniu ir postpozityvistiniu (arba kiekybiniu ir
kokybiniu) poiriu. iems poiriams patvirtinti naudojami skirtingi tyrimai:
pozityvistiniam (kiekybiniam) poiriui patvirtinti duomenys renkami kiekybiniais
metodais, tuo tarpu kokybiniai metodai yra rankis, kuriuo renkami duomenys
postpozityvistiniam (kokybiniam) poiriui patvirtinti.
XX a. antroje pusje atsirads naujas - sisteminis poiris visuomenini ir individuali
problem tyrinjimus grindiamas nuostata, kad ioms problemoms tirti reikalingi vairs tiek
kiekybini, tiek ir kokybini tyrim metodai, papildantys vieni kitus atskiruose tyrim etapuose.
Todl natraliai kyla klausimas apie filosofin io naujo poirio pagrindim, atsakant
klausim: kas gi lemia skirtingas metodologines socialini tyrim prielaidas? Atsakymo
klausim reikt iekoti postmodernistinio judjimo idjose.

3.5.2. Postmodernizmas
Postmodernizmas, atsirads kaip reakcija modernizm, yra platus socialinis ir filosofinis
judjimas, kuris domisi moni veiklos racionalumu, pozityvistins epistemologijos
naudingumu ir bet kuria kita mogaus veikla (pavyzdiui, mokslu), kuris pretenduoja
iskirtin padt iekant tiesos arba j skelbiant (Krathwohl, 1993).
L. Richardson (1994) postmodernizmo esme laiko nepasitikjim tuo, kad kuris nors metodas
ar teorija, diskursas ar stilius, tradicija ar naujov gali pretenduoti teisingus, universalius ar
privilegijuotus tiesos aikinimus. Postmodernizmas nepasitiki bet kuriais tiesos teiginiais,
tarnaujaniais kieno nors interesams kultrinje ir politinje kovoje. Tuo tarpu S. Kvale (1996)
postmodernistin laikotarp charakterizuoja kaip nepasitikjim visuotinmis minties
sistemomis. Ilaisvjus globalinms minties sistemoms, nebeliko stabilaus pagrindo,
palaikanio ilg laik propaguot visuotins ir objektyvios realybs idj. Postmodernistai iki
iol gyvavusi koncepcij, jog "inios yra realybs veidrodis", pakeit kita koncepcija,
teigiania, jog socialin realyb yra sukuriama. Tai paaikina postmodernist rodom
dmes empiriniams metodams ir kokybiniams tyrimams. Ilg laik humanitariniuose
moksluose (mene ir filosofijoje) gyvavusi postmodernistin mintis pasiek ir socialinius
mokslus, propaguodama nauj konstruktyv poir socialin realyb ir ini krim.
Postmodernistins koncepcijos takoje irykjo du kokybini tyrim metodologijai gana
svarbs dalykai. Pirma, atsiranda galimyb interpretuoti socialins realybs prasmes ir, antra,

diskutuoti apie socialins realybs prasm. Dl to socialiniuose moksluose atsirado slygos

nauj tiesos paiekos metod panaudojimui atsivelgiant kontekst, socialinio pasaulio
vairov ir unikalum, tyrjo poirius ir ipastamas vertybes bei kitus kokybinius aspektus.
Kitais odiais tariant, moksliniai tyrimai tampa atviri kokybinei vairovei. Klausim "Ar
tyrimas yra tikrai mokslinis? pakeiia daug pragmatikesnis klausimas "Ar tyrimas
suteikia naujas inias?".
is naujas konstruktyvus realybs supratimas mokslini tyrim metodologijoje, alia jau
prast kiekybini, atveria keli kokybiniams tyrim metodams - interviu, stebjimui bei
dokument analizei. Vis i metod pagalba yra tiriamos inios, kurios daugiau ar maiau
siejamos su postmodernistiniu poiriu j krim.
S. Kvale (1996), atsivelgdamas ini prigimt, iskiria penkis ini altinius.
Konstruojam ini altiniais, anot autoriaus, gali bti:
pokalbis;
pasakojimas;
kalba;
kontekstas (aplinka);
tarpusavio santykiai.
Pokalbis, kaip ini altinis. Pokalbis yra dviej moni dialogas jiems abiem rpima
tema. Pastaruoju metu veikiant postmodernizmo idjoms, nustojus tikti, kad realyb gali bti
"sprausta" mokslinius modelius, gyvojo pasaulio prasms vis labiau tampa diskurso ir
deryb objektais. Sokratikasis dialogas vl tampa svarbiu tiesos iekojimo metodu. Tiek
postmodernistinje filosofijoje, tiek ir ujos rib pastaruoju metu plaiai kalbama apie pokalbio
svarb, kuomet tiesos iekoma per racionali diskusij siekiant konsensuso. Tiek mokslinis
interviu, tiek ir filosofinis diskursas remiasi pokalbiu, kaip ini altiniu. Interviu temos nra
egzistuojanios u realybs rib, jos yra aktualios interviu dalyviams, kaip j realaus
gyvenimo iraika.
Pasakojimas, kaip ini altinis. Atviruose interviu mons pasakoja istorijas,
pasakojimus apie savo gyvenim. Postmodernistinje filosofijoje akcentuojamas poslinkis nuo
formalizuot ini sistem link ini, knyt tuose pasakojimuose. Remiantis ia idja, tampa
svarbi tiesa, egzistuojanti ma vienet interpretacijose, padedaniose atskleisti visos
bendruomens vertybes ir prasmes.
Kalba, kaip ini altinis. Postmodernistinje filosofijoje didelis dmesys skiriamas
lingvistinms ir teksto analizms, hermeneutinms interpretacijoms. Kalba sudaro realyb,
nes kiekviena kalba konstruoja savit realyb. Todl kalbos struktros, kurias perduoda
asmuo, yra tiek pat svarbios, kiek ir pati perteikiama realyb. Interviu, kaip mokslinio tyrimo
metodo, kalba yra ir priemon, ir tekstins interpretacijos objektas. Socialiniuose moksluose
kalba daniausiai naudojama kaip rankis, umirtant jos lingvistin svarb moksliniuose
tyrimuose.
Kontekstas (aplinka), kaip ini altinis. Interviu (pokalbis) ir stebjimas paprastai vyksta
tam tikrame kontekste (aplinkoje), nuo kurio danai priklauso teigini prasm. Todl viename
kontekste sukurtos inios negali bti automatikai transformuotos kit aplink ar laikomos
bendramatmis kituose kontekstuose. Esant didelei konteksto vairovei, aktuals tampa ini
taikymo skirtinguose kontekstuose, perjimo nuo odini prie raytini ini ir kiti klausimai.
Pavyzdiui, interviu yra labai jautrs kokybiniams skirtumams, todl i gaut prasmi
kontekstui turt bti skiriamas reikiamas dmesys.

Sveika, kaip ini altinis. Postmodernistin filosofija laikosi nuostatos, kad inios
egzistuoja ne mogaus viduje ir ne alia jo, bet mogaus ir pasaulio santykiuose. ie
pasaulio ir individo santykiai ir yra vienas i ini altini. Interviu (pokalbio) metu sukurtos
inios yra ios sveikos rezultatas. inios nra nei objektyvios, nei subjektyvios Jos yra
intersubjektyvios. is ini intersubjektyvus pobdis tai dar vienas postmodernistins
filosofijos teiginys, patvirtinantis kokybini tyrim svarb socialiniuose moksluose.
Akivaizdu, jog didiul susidomjim kokybiniais tyrimais lm suaktyvjusi
postmodernistin mintis. Todl kokybini tyrim populiarumo banga socialiniuose moksluose
gali bti suprasta ir paaikinta postmodernizmo idj kontekste, nes postmodernizmo idjos
atspindi platesn istorin ir kultrin poir socialin realyb. Taiau tai nereikia, kad
kokybiniai tyrimo metodai yra nauji postmodernistiniai metodai skirti konstruktyviai socialinei
realybei tirti. monijos istorijoje jie, kaip ini krimo metodai, buvo naudojami filosof,
psicholog, gydytoj, pedagog. Taigi platus kokybini tyrimo metod taikymas socialiniuose
moksluose, atsirads pastaraisiais deimtmeiais ir susijs su postmodernistine ini krimo
koncepcija postmodernistinje eroje, yra naujas reikinys.

Mokslo tiesos teorijos.

Kyla klausimas, kaip nustatyti, kad viena ar kita teorija yra teisinga
Verifikacija (verificatio, lot.k) - patikrinimas tiesos poiriu. Mokslo metodologijoje teorij, mokslo teigini patvirtinimas empiriniais faktais. Verifikuojant teorij, sistemingai
iekoma toki fakt, kurie j patvirtint. Jei mokslin tyrim irime, kaip momentin akt, tai
verifikacijos principas atrodo labai taigiai. Visgi mokslo istorijos poiriu metodologin
verifikacijos koncepcija labai paeidiama. Mokslo istorija neretai yra tiesiog mokslo klaid
istorija. Verifikacija -iekojimas vien tik patvirtinani fakt - neapsaugo teorijos nuo
potenciali klaid. Kaip apsaugoti moksl ir tyrim nuo galim klaid?

2 lentel
Mokslo Tiesos Teorijos
TEORIJOS PAVADINIMAS

TIESOS TRAKTUOT

KOMENTARAS

KONVENCIN
(KONVENTO) TIESOS
TEORIJA

Mokslo tiesa yra istorikai susiklosts Privalumai: gerai paaikina daugelio dalyk
mokslinink
susitarimas
(t.y.
-moksle konvencionali kilm. Tarkime:
konventas)
fizikini mat kilm,
dabar galiojani deimtain skaiiavimo sistem
vairias ideologizuotas ir politizuotas teorijas
idealizacijas bei abstrakcijas (pvz., eteris"
fizikoje) Ribotumai: ikyla subjektyvizmo ir
mokslo klaid bei mokslo profanacijos pavojai
(ypa socialiniuose moksluose), kadangi, esant
interesui, susitarti manoma kaip tik nori ir dl ko
tik nori. Tarkime., sovietins istorijos mokymas
apie taiki socialistin revoliucij Lietuvoje 1940
m." yra konvencins tiesos pavyzdys.

KOHERENCBV
Jei kokia nors teorija logikaiTinka tik grietai deduktyvinms sistemoms, kuri
(KOHERENCIJOS) TIESOS neprietaringa (koherentika), tai ji ir yra realiame moksle (slyginai iskyrus matematik ir
TEORIJA
teisinga
modernij
logik)
praktikai
nepasitaiko.
Pozityvistin-racionalistin tiesos teorija.
KORESPONDENCIN
(KORESPONDENCI-JOS)
TIESOS TEORIJA
PRAGMATIN TIESOS
TEORIJA

Teorija yra teisinga tuomet, kai josPati populiariausia, manyiau, realioje tyrim
teiginiai
atitinka
realybs
faktuspraktikoje svarbiausia ir produktyviausia tiesos
(koresponduoja su faktais, neprietarauja teorija. Pozityvistin-empiristin tiesos teorija.
faktams)
Jei mokslo teorijos, mokslo teiginiai Pragmatizmo filosofijos JAV atspindys mokslo
buvo naudingi praktikai, padjo sprstimetodologijoje.
problemas ir dav naudos, tai jie ir yra
teisingi

DIALEKTINTeisinga yra tai, kas patikrinta praktikos. Praktika, kaip tiesos kriterijus, manyiau, daugiau
MATERIALISTIN
Praktika - tiesos kriterijus. Tiesa bna tinka bendramogikajam painimui, o ne
(PRAKSEOLOGIN) TIESOS objektyvi,
santykin
ir
absoliuti.moksliniam painimui. Nepopuliari tiesos teorija,
TEORIJA
Objektyvi
tiesa
pasireikia
kaipkadangi ir pats dialektinis materializmas dabar
nuolatinis judjimas nuo santykins neatitinka mokslo mados ir konjunktros.
tiesos link absoliuios tiesos.

Falsifikacija (falsificatio, lot.k) - paneigimas. Mokslo metodologijoje - teorini ir mokslo

teigini paneigimas faktais ir/arba kitomis teorijomis. Falsifikacija kaip metodologinis principas
ir siekiamyb pasireikia, kad tikrinama teorija smoningai istatoma negailestingai KRITIKAI:
teorij bando paneigti (falsifikuoti) pats tyrintojas teorij bando paneigti ir mokslin bendrija
Kaip falsifikacijos principas gyvendinamas? Formuluojamos alternatyvios teorijos,
kurios paneigt tikrinam teorij, taiau paaikint jos galiojimo srit ne tiek iekoma fakt,
kurie tikrinam teorij patvirtint, kiek iekoma fakt, kurie i teorij paneigt.
Jeigu, nepaisant dideli ir krypting pastang, tikrinamos teorijos paneigti nepavyksta,
tai i teorija priimama, kaip esanti laikinai teisinga iki tol, kol bus suformuluota brandesn
teorija.
Unikali mokslo paskirtis darbo pasidalinimo visuomenje kontekste. Painim (neretai
visai teising) apie realyb pateikia ir kitos (nemokslins) visuomenins smons formos,
pvz., religija, ideologija, menas, publicistika, kasdien moni patirtis. Visgi painimo ir ini
tikrinimas tiesos kriterijaus poiriu specialiai tam organizuotomis priemonmis bei bdais
nra mint srii pagrindin misija. Tai - mokslo prerogatyva. Tuo pasireikia unikalios
(nepakeiiamos) mokslo epistemologins funkcijos, kuri negali atlikti ir paprastai neatlieka:
a) kitos visuomenins smons formos - ideologija, menas, religija
b) kitos (ne mokslinink) profesins bendruomens, tarkime, -pedagogai,
urnalistai, politikai, dvasininkai, menininkai etc.
Kalbti socialiniuose moksluose apie brandias teorijas galime tik slyginai, kaip apie
didesnio ar maesnio tiktinumo laipsnio hipotezes.

3.6. Socialinj tyrim etika

3.6.1. Bendrosios pastabos

Besivystant socialiniams mokslams, vis aktualesni tampa moraliniai tyrim klausimai, susij
su tyrimo dalyviais. Kai kuriuose tyrimuose aktualios yra etins problemos, reikalaujanios
ilaikyti pusiausvyr tarp tyrjo noro gauti objektyvi informacij ir tiriamojo asmens saugos.
Literatroje tai dar vadinama ilaid / naudos santykiu (ia ir toliau bus remiamasi Cohen ir
kt. (2000) altiniu). is santykis yra fundamentali socialinio tyrimo svarbiausios etins dilemos
koncepcija. Planuodami tyrim, socialini moksl atstovai turi vertinti galim socialin savo
darb naud ir asmenines dalyvaujani tyrime ilaidas. iuo atveju tyrim nauda gali bti
atradimai, prisidedantys prie teorini ir taikomj ini paangos, o dalyvaujani tyrime
asmen kaina gali bti siejama su paeistu j orumu, pasitikjimo socialiniais santykiais
praradimu. Kita vertus, dalyvaujantys tyrime galt turti ir naudos - jausti pasitenkinim dl
savo indlio moksl bei tyrimo srities supratimo. Taiau subalansuoti naudingum su
galimomis netektimis yra nelengvas ir subjektyvus procesas, nes unifikuot (absoliui)
sprendim nra, ir tyrjas, remdamasis savo profesinmis bei asmeninmis vertybmis, pats
turi priimti sprendimus dl tyrim turinio ir procedr.
Tai atri dilema, kurios, anot E. Aronson (cit. pagal t pat. altin), vien dievobaimingai
pamokslaudami apie mogaus orumo nepaeidiamum ar prisiekindami itikimyb mokslo
labui, negalime isprsti. Paprastai patariama prisilaikyti etikos, kartu nepaeidiant tyrimo
validumo. Taiau ikyla nemaai etini problem, kurios gali kilti tiek i pai tiriam tem,
tiek i jose taikom metod. Antai nurodoma, jog problemos gali kilti dl paties projekto
(pavyzdiui, etnini grupi intelekto skirtumai), tyrimo konteksto (pavyzdiui, kalinimo staiga),
taikom procedr, kurios gali sukelti nerim, dalyvi savybi (pavyzdiui, paaugliai su
emociniais sutrikimais), surinkt duomen pobdio (ypa asmenika informacija apie jautrius
dalykus), j publikavimo (publikavimas gali sukelti dalyvi sutrikim). Todl, nesant gatav
recept, tyrjas pats turi nusprsti, kaip reikt elgtis konkreioje situacijoje.
Kita fundamentali tyrim etikos koncepcija yra tiriamj sutikimas dalyvauti tyrime, jiems
apie j gavus isamios informacijos. Tai viena i btin tyrimo slyg, ypa tada, kai tyrimo
dalyviams tenka patirti skausm, fizinius ar emocinius nepatogumus, privatumo paeidim,
psichologin stres arba kai j praoma laikinai atsisakyti savo autonomijos (pavyzdiui, tiriant
narkotikus). Tyrimo dalyviai turt inoti, kad bet kuriuo tyrimo metu j dalyvavimas yra
savanorikas, todl jiems i anksto turt bti paaikintos visos galimos pasekms, t.y.
nauda, teiss, rizika, pavojai. is sutikimo davimo, gavus informacijos apie tyrim, principas
kils i mogaus teiss paiam laisvai apsisprsti. iuo atveju dalyvio sutikimas gerbia jo
apsisprendimo teis, bet kartu ir udeda jam atsakomyb, jeigu tyrime kas nors nepavyksta.
Kitas laisvo apsisprendimo aspektas - galimyb asmeniui atsisakyti dalyvauti tyrime arba jam
prasidjus, i jo pasitraukti.
iame sutikime iskiriami keturi jo elementai: kompetencija, savanorikumas, pilna
informacija ir supratimas. Kompetencija reikia, kad atsakingas, subrends mogus priims
tinkam sprendim tik gavs tiksli informacij. Tai pareigoja tyrj tyrim netraukti t
asmen, kurie dl savo nebrandumo ar psichologini sutrikim negali priimti toki sprendim.
Savarankikumas utikrina, kad dalyviai laisvai renkasi: dalyvauti tyrime ar ne ir garantuoja,
kad jie rizikuos tai inodami ir savo noru. Taiau pilna informacija kartais nemanoma, nes
tyrjai ne visada patys visk ino apie savo tyrim arba informacijos pateikimas gali turti
takos tyrimo rezultatams. Todl tokiais atvejais taikoma pakankamo informavimo strategija.
Supratimas reikia, kad tyrimo dalyviai suvokia net komplikuotas ir rizikingas procedras.

Todl btina jiems paaikinti sunkius klausimus bei skirti papildom laik, kad jie galt
apsisprsti. Tad jei ie keturi elementai yra, tyrjas gali bti tikras, kad tiriamj teisms
skirtas pakankamas dmesys. Taiau, kaip teigiama tame paiame altinyje, toks sutikimas
nra btinas visuose socialini moksl tyrimuose. Nors jis ir pageidautinas, taiau ten, kur
nra rizikos ar pavojaus, jis nra btinas. Kuo didesn rizika tyrimo dalyviams, tuo labiau
tyrjas pareigotas gauti dalyvio sutikim, pateikiant jam informacij apie tyrim. Kita vertus,
taikant kai kuriuos tyrimo metodus, tokio sutikimo nemanoma gauti. Pavyzdiui, taikant slapt
stebjim arba eksperiment su apgauls elementais. Bet gali pasitaikyti ir toki atvej, kada
problemos ikyla ir gavus sutikim. Antai nurodomas tyrimas (Burgess, 1989), kuriame buvo
praneta, kad vyksta tyrimas, taiau dar nebuvo manoma konkreiai pasakyti, kokie
duomenys bus surinkti ir kaip jie bus panaudoti. Dl to gali bti paeistas tiriamj
privatumas.
Kai tyrime dalyvauja mai vaikai, sutikimo gavimas apima dvi fazes. Pirma, tyrjas
konsultuojasi su suaugusiais, atsakingais u iuos vaikus, ir prao j leidimo. Antra, jie
kreipiasi paius vaikus. Atsivelgiant tyrimo turin, suaugusiais gali bti tvai, mokytojai,
aukltojai, jaunimo vadovai, treneriai ir kiti asmenys. Jiems yra paaikinamas tyrimas,
atsakoma klausimus ir gaunamas leidimas. Bet kokie prietaravimai turi bti gerbiami. Be to,
yra manoma, kad gauti suaugusij sutikim yra kur kas sunkiau, negu vaik, taiau tyrjui
privalu su tuo taikytis. Kita vertus, nors pai vaik sutikimas yra savaime suprantamas
kiekybiniuose tyrimuose (pavyzdiui, vaikas neinodamas negali upildyti paprasiausios
anketos), taiau ne visada pripastama jo svarba kokybiniame tyrime. Nepaisant to, jiems turi
bti patikimai ir suprantamai paaikinti tyrimo udaviniai, ir jeigu jie atsisako dalyvauti,
nepatartina j klausinti. Kaip viena i tokio atsisakymo prieasi, nurodomas
nepasitikjimas tyrju. Todl vliau galima dar kart kreiptis atsisakiusiuosius, galbt
asmenikai.
Treia bendra tyrim etikos ypatyb susijusi su t institucij ar organizacij, kuriose
planuojama vykdyti tyrimus, leidimo gavimu. ia taip pat galima iskirti dvi stadijas. Vis
pirma oficialaus leidimo gavimas. Be to, kadangi tyrimas greiiausiai trukdys organizacijos
darbui, btina pasirpinti kuo palankesniais santykiais.
Prie praydamas oficialaus leidimo, tyrjas pats sau turi aikiai nusakyti tyrimo pobd ir
apimt. Tai yra suformuluoti tyrimo tiksl, jo praktin pritaikym (jei toks yra), inoti tyrimo
metodus ir procedras, tiriamj kontingent, laiko snaudas bei kaip bus isaugotas gaut
duomen konfidencialumas (jeigu to reikia), koks bus grtamasis ryys, kokios pagalbos
jam reiks i organizacijos bei jos administracijos. Isiaikins sau vis i informacij, tyrjas
jausis labiau pasitikintis savimi, gals pristatyti tyrim atvirai ir imananiai, todl tiktina, kad
greiiau gaus leidim, pritarim ir param. Svarbu atminti, kad tyrjo vaizdis organizacijoje
turi bti teigiamas, todl jis turi pasirodyti kaip kompetentingas, patikimas ir paslaugus.
Parengs preliminari informacija., tyrjas pasiruoia sekaniam etapui - susitikti su tam
tikrais organizacijos monmis deryboms. Patariama kreiptis paius aukiausius
organizacijos ar sistemos administratorius dl primimo ir bendradarbiavimo, ypa ten, kur
struktra yra aikiai hierarchin. Kartu perspjama vengti lengviausi leidimo gavimo keli.
Umezgus kontakt, pradedamas deryb procesas. ia tyrjas pateikia vis reikaling
informacij apie tyrim, iskyrus t, kuri gali turti takos tyrimo rezultatams. Galima pateikti
atmintin tyrimo leidimui gauti (cit. pagal t pat Cohen ir kt. altin):

1. Isiaikinkite visus formalius kanalus sutikimui gauti.

2. Kalbkite su monmis, su kuriais tursite bendradarbiauti.
3. Pateikite projekto matmenis tiriamos institucijos vadovams.
4. Apgalvokite anonimikum ir konfidencialum.
5. Nusprskite,ar tiriamieji gaus grtamj informacij apie tyrim.
6. Paaikinkite dalyviams, kur ir kaip panaudosite informacij, kuri gausite i j.
7. Aptarkite su dalyviais tyrimo slygas, informuodami juos apie tyrimo tiksl.
8. Atminkite, kad mons, kurie sutiko jums padti, daro jums paslaug.
9. Vadovaukits tuo, kad derybos yra labai svarbus js tyrimo etapas.
3.6.2. Etikos problemos
Jau minjome, kad nra vieno, gatavai parengto atsakymo, kaip reikt elgtis tuo ar kitu
atveju, susjusiu su etini problem sprendimu. Tai priklauso nuo tyrjo gebjimo rasti
pusiausvyr tarp problemini pusi. Literatroje (Cohen ir kt, 2000) iskiriamos tokios
socialini tyrim etins problemos, kaip privatumas, anonimikumas, konfidencialumas,
apgaul. Nurodomos ir kitos, taiau apsiribosime tik iomis.
Privatumas. vairiose direktyvose teigiama, kad visa informacija apie mogaus fizin ir
protin bkl nra visuomens reikalas. Kiekvienas mogus ar j grup turi teis patys
sprsti, kada ir kur, kokiomis aplinkybmis ir kiek plaiai isakyti savo asmenines pairas,
nuomones, proius, abejones ir baimes, ar visai nieko nesakyti. Taiau tyrimo dalyviai nra
apsaugoti nuo i teisi paeidimo. Ypa tai tampa aktualu platinant tyrimo metu gaut
informacij, i kurios gali bti atpastami tyrimo dalyviai. Todl bet koks panaios
informacijos skleidimas, negavus tiriamj sutikimo, paeidia privatumo princip ir, savaime
aiku, yra netoleruotinas. Tai rodo, kad jeigu tyrjas ketina skverbtis privaius moni
reikalus, jis apie tai turi pateikti aiki informacij ir gauti stebim ar klausinjam asmen
sutikim.
Anonimikumas. is principas teigia, jog kiekvieno tyrjo pareiga yra saugoti dalyvi bei
tyrimo duomen anonimikum. Jo esm yra ta, kad tyrimo dalyvi suteikta informacija,
nepaisant jos atvirumo ir asmenikumo, neleist nustatyti tiriamj tapatybs. Anonimikum
garantuoja anketos be vard ir usimimo detali. Taiau jei asmuo sutinka pateikti
atsakymus interviu forma, tuomet jis negali tiktis anonimikumo. Geriausiu atveju tyrjas jam
gali paadti konfidencialum.
Pagrindin priemon anonimikumui garantuoti yra dalyvi vard bei kit asmenini
duomen nenaudojimas. Pavyzdiui, j galima paprayti susigalvoti slapyvard, parayti
gimtadien ar kurio nors savo asmens dokumento numer. Anonimikumas sustiprs, jeigu
tiriamojo asmens duomenys bus ukoduoti. Kai duomenys yra parengti analizei,
anonimikumas yra ilaikomas, atskyrus kodus nuo tyrimo duomen. Kitos saugumo
priemons - nieko neprileisti prie duomen bazs.
Kiek sunkiau ilaikyti anonimikum, kada skirstant duomenis kategorijas, iskiriamas
kuris nors individas ar institucija. Tai tik rodo, jog nra absoliuios anonimikumo garantijos.
Kita vertus, kai socialinis tyrjas labiau domisi mogaus elgsena apskritai, o ne atskiro
individo elgesiu, tai jau pats tyrimo beasmenikumas turi didel etin privalum, nes padeda
ivengti nepageidaujam pasekmi ir privatumo paeidimo.
Konfidencialumas. Kitas tyrimo dalyvi teisi apsaugos bdas yra paadas isaugoti
konfidencialum. Tai reikia, kad tyrjas laikys paslaptyje visk apie asmen, pateikus jam
informacij. Kitaip tariant, io principo esm yra ta, kiek tyrjas liks itikimas tam, kuris jam
padjo tyrime. is klausimas aptariamas tyrimo pradioje, kai jo dalyviams yra tiksliai

paaikinama, kokios gali bti konfidencialumo ribos konkretaus tyrimo kontekste. Kuo
intymesn ir diskretikesn informacija, tuo labiau tyrjas pareigotas garantuoti
konfidencialum ir rimtai laikytis paad. Galima manyti, kad respondentai atsisakys kalbtis
jautriomis temomis, jei konfidencialumo garantija bus silpna, neaiki ar abejotina. iuo atveju
tyrjas gali pats sau pakenkti. Jau mintame leidinyje yra nurodomi bdai, kaip gali bti leista
naudotis surinkta informacija, nepaeidiant konfidencialumo principo:
1. Duomen apie informacijos pateikjus ibraukimas.
2. Nepilnos informacijos apie respondentus pateikimas (pavyzdiui, praleidiant gimimo
metus, o paliekant dat, nenurodant specialybs, o tik bendr profesij ir kt.).
3. Mikroagregacija (t.y. "vidutini asmen"duomen konstravimas).
4. Klaid vedimas (tyia padarant klaid duomenyse apie tyrimo dalyvius, kad nebt
galima j susekti).
Konfidencialumo nesilaikymas traktuojamas kaip idavyst. Pavyzdiui, paskelbus
konfidenciali informacij vieai, galima sukelti tiriamj sutrikim, j nerim. Tokie atvejai gali
pasitaikyti tada, kai tyrjas ilg laik bna siskverbs grups ar mogaus gyvenim, suino
daug kruopiai saugom paslapi ir po to jas kritikai pateikia visuomenei. Arba jeigu mes
tiriame savo kolegas, o po to pateikiame neigiamus duomenis. Tai gali sukelti etini problem.
Apgaul. Kaip jau inome, vienais i tyrjui keliam principini reikalavim yra gauti tiriamojo
asmens sutikim dalyvauti tyrime bei paaikinti jam tyrimo tiksl ir jo metu atliekamas
procedras. Taiau socialini tyrim praktikoje to ne visada laikomasi, todl neretai juose
pasitaiko vairi apgauls atvej. Tai ypa bdinga psichologins pakraipos tyrimams, kuri
metu tiriamojo asmens supaindinimas su pagrindiniu tyrimo tikslu gali turti takos duomen
kokybei. Pavyzdiui, tyrimui apie neigiamus triukmo padarinius buvo pasirinktos dvi tiriamj
grups, i kuri viena buvo informuota apie atliekamo eksperimento tiksl, o kita - ne. Tyrimo
rezultatai parod, kad laukiam neigiam triukmo padarini nenurod apie tyrim informuota
asmen grup. is, kaip ir daugelis panai, pavyzdys rodo ir kartu formuoja mint, jog norint
sudaryti slygas tyrimo rezultat patikimumui, apgaul arba nutyljimas yra kai kuriais
atvejais btini (Levine,1988).
Panai situacij gali pasitaikyti ir sociologiniuose tyrimuose, kada tiriamieji, i anksto
inodami tyrimo tiksl, gali atsisakyti dalyvauti apklausoje. Neretai apklaus metu tyrjas
renka duomenis kaip visikai paalinis asmuo, tuo tarsi nuslpdamas savo suinteresuotum
tyrimo duomenimis. Pavyzdiui, jis gali pabandyti tapti tiriamosios grups nariu (tarkim, tiriant
nusikalstamos grups veikl) arba apsimesti nerykia aplinkos dalimi (pastarasis bdas
labiau charakteringas stebjimui, kada tiriamieji ilgainiui nustoja kreipti dmes paalin
asmen ir elgiasi laisvai).
ie pavyzdiai rodo, jog tyrjas, atliekantis vairaus pobdio socialinius tyrimus, tarsi
pats sau sipareigoja sprsti, kada jam reikia taikyti apgaul, norint gauti labiau objektyvi ir
patikim informacij, nors, kita vertus, tai galbt ir paeidia jo, kaip tyrjo, etikos kodeks.
ia gali kilti prietaravimas: arba jis paklsta etikos kodeksui, arba pablogina apklausos
efektyvum, tuo sumaindamas duomen kokyb. Todl sociologams, socialiniams
psichologams bei kitiems socialini moksl atstovams atsiranda poreikis parengti tok etikos
kodeks, kuris i dalies pateisint apgavyst arba nutyljim arba, kitaip tariant, vardan
mokslo ignoruoti moral (Root, 1993). Mintame altinyje teigiama, jog galbt dl to JAV
psicholog ir sociolog asociacij etikos kodeksai buvo pakoreguoti taip, kad leist naudotis
apgaule bei slapukavimu, jeigu tuo tiriamajam nra padaroma kiek enklesn ala.
Nurodomas ir pagrindinis ios korekcijos motyvas - nauda visuomenei.

Kita vertus, socialini moksl etikos kodeksai yra lankstesni, t.y. labiau pritaikyti tyrjo
interesams negu, pavyzdiui, biomedicinini tyrim kodeksai. Pastarieji reikalauja, kad
tiriamieji, prie jiems priimant sprendim dalyvauti medicininiuose eksperimentuose, turi bti
supaindinami su eksperimento pobdiu, jo tikslu ir trukme, vykdymo metodais ir
priemonmis, o taip pat su galimais nepatogumais ar pavojais j sveikatai. Tuo tarpu
socialiniuose tyrimuose iankstinis tiriamj sutikimas ukerta keli apgaulei ar nutyljimui,
nors iuo atveju ala tiriamajam bt padaroma kur kas maesn negu medicininiuose
tyrimuose. Taiau, vienaip ar kitaip, nepriklausomai nuo nevienodo rizikos laipsnio, tiriamojo
asmens autonomija yra tokia pati (Root, 1993).
Sunku, be abejo, numatyti visus galimus variantus. Galbt kiekvienu konkreiu atveju reikt
priimti atskirus sprendimus. Pavyzdiui, jeigu respondentas yra per daug atribojamas nuo
informacijos apie atliekam tyrim, tokiu atveju gali bti apribotas ir paties respondento
dalyvavimas tyrime. Ir prieingai, jeigu tyrjas leidia respondento interesams (o kai kada
galbt ir saviems) nulemti atsakym turin, tyrimo rezultatai gali neatitikti tyrimo udavini.
Todl, matyt, reikt sutikti su ta mintimi, jog geri duomenys socialiniuose moksluose retai
geri yra tiems, i kuri jie buvo surinkti.
Panaios problemos kyla ir vykdant eksperimentinio pobdio tyrimus, kuriems taip pat
bdingi tiriamj apgauls atvejai, siekiant gauti patikim duomen. Todl natraliai kyla
bendras vis pakraip tyrimams klausimas: ar tiriamiesiems padaroma moralin ala yra
pateisinama mokslo vardan? Kita vertus, ir pats tyrjas, paklusdamas mokslo valdiai
patikim ir pagrst duomen (arba, kitaip tariant, nauj ini) poreikiui, atsiduria tokioje pat
padtyje, kaip ir jo tiriamieji, t.y. veikdamas pagal eksperimento ar apklausos protokol,
atlieka veiksmus, paeidianius sins normas. Jo poiris, kad mokslas ir etika yra
nevienalyiai, gali tikinti j, jog nors jo etika ir abejotina, taiau neabejotinas yra jo kuriamas
mokslas. Tokie tyrjo veiksmai, pagrsti apgaule bei reikalaujantys i dalyvaujanij tyrime
paklusnumo, yra ms socialinio gyvenimo atspindys. Toks elgesys tyrime gali bti susijs ir
su elgesiu gyvenime, t.y. tyrjas, reikalaudamas paklusnumo, pats paklsta mokslo valdiai,
tuo nustumdamas savo vertybes on bei apgaudamas tiriamuosius (Root, 1993).
Kaip inia, duomenys yra bet kokio tyrimo empirinis pagrindas, ir galima teigti kad tik tinkamu
bdu surinkti duomenys yra patikimi ir pagrsti, nepaeidiantys moralini, kultrini bei
politini vertybi. Kita vertus, kaip teigia aukiau cituoto altinio autorius, tyrimo atlikimo
slygos bei protokoliniai reikalavimai neretai nra neutrals vertybi atvilgiu, todl, nepaisant
mokslinink ketinim, j duomenys danai yra aliki. Yra nuomoni, jog "geri duomenys" - tai
duomenys, surinkti remiantis grio koncepcija arba mogaus tobulinimo idealu, netgi ir tuo
atveju, jeigu socialiniuose moksluose "gris" pasireikia kaip akivaizdiai alikas terminas.
Matyt, reikt laikytis poirio, jog visikai ivengti apgauls socialiniuose tyrimuose (galbt ir
kitose mokslo srityse) vargu ar pavyks, nes vis pirma to reikalauja pats mokslas kaip
objektyvi ini krjas (pavyzdiui, slapto stebjimo metodas). Kitas klausimas, kiek tai yra
moralu tiriamojo asmens atvilgiu, t.y. koks jiems padaromas moralins alos dydis? Nustatyti
tikslias i, su tyrimu susijusi, komponent ribas, kain, ar manoma, taiau bet kokiais
tarim kelianiais "patikim" duomen gavimo atvejais, matyt, svarbu vertinti ir mokslininko
veiklos etik. Vienaip ar kitaip, tik jis pats turi nusprsti, ar jo tyrimai ir j metu gauti duomenys
verti to, kad bt nusiengta moralinms vertybms.
ia verta paminti tok etin princip, kaip siningumas. is principas reikalauja i tyrjo
pateikti tik tokius duomenis, kurie buvo gauti i tikrj. Tai reikia, kad tyrimo duomen
negalima "pritempti" prie toki rezultat, koki autorius tikjosi, arba nuslpti
nepageidaujamus duomenis. Kitaip tariant, duomenys jokiu bdu negali bti klastojami.

Prieingu atveju, be tiesiogins alos mokslui bei su juo susijusiai praktikai, bus sutrikdyta
galimyb pakartojus tyrim, gauti panaius rezultatus. Be to, tai gali ikreipti turim duomen
baz vienu ar kitu klausimu bei klaidinti kitus tyrjus.
3.6.3. Mokslo ir etikos santykis
Grkime prie mokslo neutralumo klausimo, kur palietm anksiau. Kalbant apie
humanistin mokslo neutralumo ideal, manoma, jog etikos kodeksas turi bti gretinamas su
gero mokslo kodeksu, nes gero mokslo ir gero elgesio atskyrimas yra ypa svarbus
neutralaus mokslo idealui. Pavyzdiui, medicininiuose tyrimuose, kurie neretai buvo atliekami
koncentracijos stovyklose, danai buvo taikomi etiniu poiriu nepriimtini tyrimo metodai.
Taiau tai netrukd gauti patikim ir pagrst duomen, nes moksliniu poiriu tyrimai buvo
atliekami teisingai. Be abejo, ne maiau svarbus yra klausimas, ar moralu leisti naudotis
duomenimis (nors pagrstais ir patikimais), kurie buvo gauti nehumaniku ir moraliai
neleistinu bdu? Yra reikiama nuomon (Beger, 1990), kad tokios tyrim praktikos, kuri
paeidia etikos kodeks, nereikt vadinti mokslu. Praktika yra mokslin tol, kol
nepaeidia neutralaus mokslo norm, netgi jei jos yra blogos ar neetikos (ia ir toliau
cituojama pagal t pat Root altin).
Pagal liberal poir mokslo ir etikos santyk, moralinis vietimas, nors ir yra glaudioje
sveikoje su mokslu, taiau nra jo dalis. Pavyzdiui, kai kurie etikos kodeksai reikalauja,
kad eksperimentatorius gaut tiriamj sutikim. Taiau tai nra mokslo dalis, nes etikos
kodeksas ir mokslas yra nevienalyiai. Sunku, tarkim, nusakyti, kokia yra dstytojo pareiga.
Galima tik ireikti pageidavim, kad jis turt intelektualin nelieiamyb ir galt skirti tai,
jog vienas dalykas yra konstatuoti faktus, nustatyti j matematinius bei loginius ryius ar
vidin kultrini vertybi struktr, ir visai kitas dalykas - atsakyti kultrines vertes
lieianius klausimus bei klausim, kaip reikt elgtis kultringoje visuomenje ar politinje
sjungoje, nes tai yra nevienareikms problemos (Weber, 1946). Kai kurie tyrjai,
remdamiesi io autoriaus mokslo ir etikos heterogenikumo koncepcija, bando pateisinti bet
kokius eksperimentinius tyrimus.
Be abejo, mokslas nei kompensuoja, nei smerkia etikos kodekso paeidim. Mokslinio
painimo sferoje santykis tarp mokslo ir etikos matomas lygiai tokiu pat bdu, kaip ir verslo
bei etikos santykis verslo srityje. Manoma, kad tai, kas yra gerai verslui, turi bti gerai ir
visuomenei, nes tikimasi, kad nematoma ranka valdys bendrj peln ir visuomens gerbv
viena ir ta paia kryptimi. Taiau vien tikjimo ir vilties neutenka. Atskiri asmenys ar firmos,
siekdami sav laimjim, kartais paskubina viej interes, taiau rinkos nra stebuklingos,
ir ne visuomet pelnas prasiskverbia jas, lygiai kaip ir privats laimjimai nra visuomens
gerov. Verslas ir etika, kaip ir mokslas bei etika, yra laikomi atskiromis sferomis su joms
bdingomis normomis bei vertybmis. Pavyzdiui, verslo srityje vertyb yra individualus
pelnas i investicij, o etikos vertyb yra asmens teisi gerbimas bei vieojo gerbvio
klimas. Netgi ir tada, kai etins vertybs daro tak verslo sprendimams (akimirkai gera etika
tampa ir geru verslu), santykis tarp geros etikos ir gero verslo tra tik slyginis ir atsitiktinis,
nes gerumo standartai etikoje ir versle yra nevienareikmiai (Root, 1993).
Panaiai yra tikima, kad tai, kas yra gerai mokslui, yra gerai ir tyrimo objektams (iuo
atveju tyrimo objektas yra tapatinamas su tiriamuoju kontingentu), taiau, kita vertus, kol kas
taip pat nra nematomos rankos, valdanios patikimus ir pagrstus duomenis mokslo objekt
gerbvio kryptimi. Ir nors sociologai, siekdami patikim ir pagrst duomen, gali paskatinti
respondent interesus, bet, kaip taisykl, geros apklausos duomen nauda nelieia
respondent, ir duomen pagrstumas bei patikimumas netampa moraline preke. (Danai

apklaus metu respondentai, teiraudamiesi apie tyrimo tikslus, klausia ir apie toki tyrim
naud jiems asmenikai). Taigi kol mokslo ir verslo idealai bus tik humanistiniai, nebus
garantijos, kad, gyvendami pagal iuos idealus, verslas ir mokslas pagerins visuomens
perspektyv ar gerbv. Todl ir socialiniuose moksluose santykis tarp ger duomen rinkimo
ir darymo gera bus tik slyginis bei atsitiktinis. Taiau tai jokiu bdu nereikia, kad ger
duomen ar pelno siekimas reikalauja i mokslininko ar verslo firmos darbuotojo neetiko
arba prieiko visuomens nariams elgesio. Nors, kita vertus, nra jokios garantijos, kad geri
duomenys ar pelnas yra lengviau pasiekiami, jeigu elgiamasi moraliau. Nes jeigu mokslas yra
matuojamas tik moralumo kriterijumi, jis negali bti liberaliu, t.y. laisvu nuo morals, kultrini
bei politini vertybi (Root, 1993). Matyt, galima teigti, jog mokymas ir tiriamoji veikla
socialiniuose moksluose yra aliki. Taiau is alikumas kur kas akivaizdiau pasireikia
etikos kodekse, tuo tarpu socialiniuose moksluose jis yra paslptas. Taip pat teigiama, kad
akivaizdi alikumo forma yra geriau nei uslpta, nes danai ji tampa diskusij objektu.
Sprendimas pritaikyti etikos kodeks arba j traukti moksl kelia abejones, prietaravimus,
pasiprieinim arba alternatyvas. Kai vertybs mokslo srityje nusakomos ne kodekso forma,
o eksperiment, test ar apklaus rezultatais, tuomet nei tyrjai, nei tiriamieji negali j
pamatyti. Todl klausimas ne tas, ar duomenys turi bti aliki, ar ne. Svarbiausia, kaip ir kur
is alikumas turi bti nukreiptas. Turbt reikt sutikti su ta mintimi, jog visikai bealiko
socialinio mokslo kaip ir mokymo nra ir, matyt, negali bti. Kur kas svarbiau turt bti
duomen bei j rinkimo procedr moralumo santykis su daroma ala.
3.6.4. Etikos kodeksas
Nors nei vienas kodeksas neisprs vis problem, taiau tokie kodeksai yra kuriami.
Etins praktikos kodeksas primena tyrjams j pareigas tiriamj atvilgiu ir bendrai
priimtinus dalykus, kas leistina ir kas ne. Kodeksas yra gera disciplinuojanti priemon. emiau
cituojamas etinis kodeksas, paimtas i P. Reynolds (1979) altinio:
1. Tyrjui svarbu isamiai papasakoti apie save.
2.Tyrimo pradioje jo dalyviams paaikinamas tyrimo tikslas ir procedros.
3. tyrim ir jo etines pasekmes irima dalyvi ir tiriamosios institucijos akimis.
4.Nurodoma tyrimo nauda jo dalyviams.
5.Garantuojama, kad tyrimas niekaip nealos jame dalyvaujani asmen.
6. Reikia tiktis kontraversik atradim, o jiems pasitaikius, jautriai elgtis.
7. Visais atvilgiais tyrimas turi bti kuo objektyvesnis.
8. I vis dalyvi reikia gauti sutikim dalyvauti tyrime.
9. Kartais pageidautina paimti sutikim ratu.
10. Dalyviai turi inoti, kad jie gali atsisakyti dalyvauti tyrime ar ieiti i jo bet kuriuo metu.
11. Pradinje tyrimo stadijoje reikia isiaikinti, ar kas nors i jo dalyvi nors nuolatins
informacijos apie vykstant tyrim.
12. Apgaul naudojama tik tuomet, kada ji absoliuiai btina.
13. Orumas, privatumas ir kiti dalyvi interesai yra gerbiami. Taip pat turi bti garantuotas
j nelieiamumas ir neatpastamumas pasibaigus tyrimui.
14. Ikilus etinms dilemoms, tyrjas gali konsultuotis su kitais tyrjais ar asmenimis.

Klausimai:
1
2

1. Socialini tyrim samprata

2. Socialins realybs painimo prielaidos

3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14

3. Pozityvizmas ir mokslinis painimas

4. Antipozityvizmas
5. Fenomenologija
6. Etnometodologija.
7. Simbolinis interakcionizmas
8. Kiekybini ir kokybini tyrim metodologija
9. Kokybini tyrim metodologija
10. Filosofins kiekybini ir kokybini tyrim prielaidos
11. Postmodernizmas
12. Socialinj tyrim etika
13. Etikos problemos socialiniuose tyrimuose
14. Mokslo ir etikos santykis