Darbo teis. T. Davulis 2009 m.

Ruduo
Prologas: kodl atleidimo i darbo teistum turi rodinti darbdavys, o ne darbuotojas? To
niekur neparayta, taiau yra tam tikri pagrindai, idjos, kurie prasilenkia su grynja teisine
logika. I ia LAT traukia, kad rodinjimo nata atleidimo bylose tenka iekovui (darbdaviui), o ne
atsakovui.
DT sudaryta i dviej dali. Pirmoji (bendroji dalis) kolektyvin darbo teis (turim 14 tem),
kai kurias temas apjungsime, taiau daugiau/maiau visk aptarsime. Btina literatra: Darbo
teis. Prof. Nekroius, Darbo kodekso komentaras, Darbo teis. Teorija ir praktika. Tiakijus.
Monografija. M. Romerio universiteto vadovlis (labiau tinka lyginimui). Reikia ne tik turti daug
altini, juos cituoti, bet palyginti kuo skiriasi teiginiai (ne odi tvarka, bet koks skirtumas k
teigia skirtingi autoriai). Kuo daugiau tursime sugretinim ar konflikt tarp autori, tuo darbas
yra geresnis. Ianalizuojame visumos nuomon ir pateikiame savo nuomon (kuri yra
svarbiausia). Visada reikia turti DK. Kiti statymai bus reikalingi atskirais etapais.
Atsiskaitymas yra egzamino forma. Per seminarus max du balus, u aktyv dalyvavim galime
gauti iki 0,5 balo papildomai. 8 balai susidarys i dviej dali: 1) udavinio sprendimas (valanda).
Galime naudotis spec. literatra ir LAT apibendrinimais, iaikinimais; 2) Atsakinjimas odiu
(isitraukus biliet). Svarbiausia gerai sprsti udavinius. Kokie santykiai susiklost, kokios
problemos, kokias teiss normas taikysime. Balas priklauso nuo to kiek problem pamatome.
Nemotyvuotas sprendimas yra neteisingas sprendimas. Treiam kurse udavini sprendimas yra
silpnoji student vieta.
I student reikalaujama LAT praktikos inojimo, ES teiss akt inojimo (reiks labiau antrame
semestre), taikymo (DK turime nemaai straipsni, kurie neatitinka ES teiss).

1 tema. Darbo teiss genez ir funkcijos.

Darbo jgos samdos sutartis (locatio conductio operarum) S. Romoje.

Darbo teis mes suprantame tradicikai kaip tam tikras teiss normas, reguliuojanias
visuomeninius santykius. ioje vietoje konkrei norm S. Romoje velgti negalime, taiau
jurisprudencijoje buvo toks darbo santykius atitinkani santyki kvalifikavimas. Viduramiais
neturime ini kaip klostsi samdomo darbuotojo ir darbdavio santykiai. Reguliavimas nulinis,
teigiama, kad darbo teis kaip tokia neegzistavo, nes darbas buvo pagrstas nuosavybs turjimu.
Asmuo dirbantis kakam, tam asmeniui ir priklauso nuosavybs teis, ia atlygintinumas
nesvarbus (todl jis ir atlieka funkcijas pastarojo naudai).
Samdos sutartis kaip tokia atsiranda tik vykus pramoninei revoliucijai. Darbo jga buvo
pradta naudoti pagal samdos sutart XVII XVIII a. Samdos sutartis ia reik visikai civilin
sutart, be joki imperatyv i valstybs ir teism puss, alys yra laisvos susitarti dl ko kaip,
kada, kiek, kokiomis slygomis vienas asmuo kitam asmeniui atliks ar dirbs kakok darb. ia
absoliuti sutarties laisv reik neribot galimyb susitarti. Sutartis danai net nebuvo vadinama
sutartimi dl to, kad suvaiavus i kaim miestus bedarbyst tapo nuolatiniu reikiniu, buvo
didelis neratingumas, todl nebuvo laisvo susitarimo tarp ali. Atskiri teoretikai kalbdavo, kad
tai nra sutartis, tai greiiau prisijungimo sutartis (Marcel Planiol, Raymond Saleilles). 16 valand
per dien, 25 pensai per savait (silomos tokios slygos, kurias pasilyti galima, mogus sutinka/
nesutinka). I esms nedaug kas pasikeit. Dar tai buvo siloma vadinti vienaaliu aktu (vokietis
Otto V. Gierke) arba organizaciniu sandoriu (Emil Steinback). Asmuo tampa organizacijos nariu,
i organizacija usiima produkt gamyba. Sutarties kvalifikavimas kodeksuose buvo visikai
civilistinis. Napoleono kodeksas toki sutart vardino kaip paslaug teikimo sutart. Vokietijos
kodeksas ir dabar darbo sutart reglamentuoja civiliniame kodekse, kvalifikuoja toki sutart kaip
vien i atlygintin sutari ri. Darbo sutartis, bent jau jos pagrindiniai aspektai yra tvirtinti
civiliniuose kodeksuose (net Estija). Estija prie kelet met sukr prievoli teiss kodeks, kur

tvirtino pagrindines darbo teiss charakteristikas, nors turjo atskirus darbo statymus (jie ir liko
atskiras altinis). Tai nieko nereikia, tiesiog tai yra kitoks prijimas nei mums prasta.
XIX a. Turime situacij kada fabrikantas, monininkas samdo asmenis pagal paslaug teikimo
sutart, kurioje galima susitarti dl visko (20 val. per dien, 7 d. per savait 8 m. amiaus
darbininkui). Manesterio plieno fabrikuose, tuo metu vidutinis darbuotojo amius buvo 18 m.
mons pradeddavo dirbt 9 m. ir baigdavo 27 m. (statistikai). Darb saugos nra, draudimo
nra. Prasidjo visuotiniai neramumai. Didels nedirbani moni grups konfrontuoja su
policininkais. Tai didiul tampa socialinje valstybje (tampos buvimas nenaudingas nei
valstybei, nei darbdaviams, nes jie neturi galimybs laisvai veikti). Imamasi velninimo priemoni,
tai galima pavadinti sutarties korekcija (valstybs sikiimas, ribojant galimyb susitarti). Pirmieji
statymai darbo srityje buvo nukreipti asmens amiaus reguliavim (kad nebt darbinami
vaikai iki 8 m., kad visi dirbt ne daugiau kaip 12 val. per dien, vaikai iki 8 val. per dien, kad
bt laikomasi nuostat reikalavim). Nors tai fragmentai, bet tai jau darbo teiss imperatyvai. Ir
dabar tie dalykai priklauso prie hardcore darbo teiss. ie dalykai suvokiami kaip humanizmo
apraikos. statymai labai ltai keitsi Anglijoje (1802 m. 1832 m.). Vokietijoje ilg laik buvo
minimalus reguliavimas ir nuolatin konfrontacija su organizuotomis darbinink grupmis.
Susiduriame su sindikalizmu (nuo 1666 m.?). Vadinamasis asociacijos steigimas, randame prie
(darbdav), po vien ilauyt, o vis atleisti negali. Band pajudinti policinink pagalba, band
udrausti tokius junginius. Maksas Wberis teig, kad nuo cech laik sindikalizmas buvo. Toks
darbuotoj judjimas yra labai pavojingas reikinys, kai perengia teistumo ribas (neramumai dl
baims, egzistuojanio rimo baim prarasti gali). 1917 m. Spalis, Rusija - socialistin
revoliucija. Nepatenkinti darbininkai lengvai suburiami. Sausio 16 d. Veiksmo buvo labai maai,
bet pasekms didiuls. Dl tos baims kio ministras (nejaugi Kreivys) pasak vienas akmuo
parlamento lang reikia, kad Lietuva skolinasi 0,5% daugiau negu turtume todl, kad
finansuojame savo paskolas, kad galtume susimokti.

Darbo teis (doc. T. Davulis). arnas Narbutas, Lorena Paknait

2009

Ikyla socialinis klausimas. Reikia sprsti socialinio pobdio problemas, kurias sukuria darbo
santyki nebuvimas. Du popieiai ileido dvi enciklikas. XIX a. pab. XX a. antroji pus, kviesdami
civilizuotai kalbtis, kad darbdaviai neengt darbinink. Marksas su Engelsu sak, kad tai tik
grities pradia. Marksas man, kad kapitalizmas kaip toks yra merdintis senukas, kuris tuojau
usilenks. Kapitalizmas tuo metu buvo augantis paauglys, kuris ne tik neusilenk, jis tik pradjo
kilt ir sugebjo keistis per socialinio klausimo sprendim. 1870 m. Bandymai tarptautiniu lygiu
kalbtis apie darbuotoj padties gerinim. 1890 m. Berlyno kongresas Darbuotoj apsaugos
konferencija. Stiprjo darbo statym krimas atskirose valstybse, tarptautiniu lygiu pradta
nekti apie bendrus standartus. Matome io etapo pabaig po I PK. Versalio sutartyje atskiras
skirsnis skirtas Tarptautins darbo organizacijos steigimui (1919 m.). Reikalingos tarptautins
bendrijos pastangos keliant darbuotoj socialins apsaugos lyg. Btina priimti visas valstybes
saistanius teiss aktus, kuriuose darbuotoj padtis bt gerinama, taip nuleidiant gar. Tam
ir skirti darbo teiss standartai. Vokietijoje buvo susidurta su stipriu darbinink judjimu (XIX a.
Pab.). Ottas fon Bismarkas pabando su darbininkais grieiau susitart, taiau jiems laimjus
rinkimus, pasikeiia politika. Atsiranda darbuotoj pensijinis draudimas (1873 m.). Darbo lomis
privalomai draudiami visi darbuotojai. Tai yra tam tikro statuso ir j senatvs utikrinimo
garantas. Pereiname nuo konfrontacijos su darbuotojais prie lankstaus klausimo sprendimo ir
leidiame teiss aktus po truput, kurie riboja sutarties laisvs princip, neleidia laisvai dl visko
susiderti, o taip pat utikrina tam tikr valstybs pagalb (kur nra socialins draudimo
sistemos), einama per mokesius.
Socialinis klausimas kaip ablonikas isireikimas pradeda nykti. Dabar tai vadinama socialine
politika (toks sloganas). 1957 m. ES steigimo sutartis pasukta taip, kad bt sprendiami pagrinde
tik ekonominiai klausimai. Atskiros darbo teiss normos sudtos skyri, kuris vadinamas
socialin politika. Valstyb reguliuoja nuo kada asmuo gali dirbti, valstyb sako, kad negali
psichikai nesveikas asmuo dirbti pagal darbo sutart (grietai), valstyb sako, kad jei dirbate tai
turite gauti tiek ir tiek lit per valand, negalime dirbti normaliu reimu 40 valand per valand,
Puslapis 2 i 53

negalima dirbti sekmadieniais, negalima dirbti valstybini veni dienomis (iuo metu 11 veni
ir tai sudaro 14 dien), metins atostogos yra 28 kalendorins dienos. JAV minimalios atostogos
yra dvi savaits. Valstyb sako, kad negalima paprastai paimti ir atleisti i darbo. Socialin politika
prasideda nuo imok tvams, vaikams, pereinant prie darbdavio darbuotojo santyki
reguliavimo.
40 val. per savait darbo laiko imperatyvas yra grietas. D. Britanijoje yra 48 val. vidutinikai.
JAV galima paprastai atleisti darbuotoj (employment at will), iskyrus kelet norm, kuri
darbdaviai JAV bijo kaltinimas diskriminavimu. Valstybs vaidmuo gyvendinant socialin politik
pasireikia, kad alys paprastai negali nuo to nukrypti savo susitarimu (nebent pati valstyb t
leist). Virvalandiai Lietuvoje yra draudiami, taiau jei darbuotojas ir darbdavys susitart, tai jie
bt leidiami. Lankstumo varteliai (flexibility) tai yra iimtys, kurios turi bti expressis verbis
vardintos statyme. DK 94 str. 2 d. ali susitarimas ribojamas kodekso nuostatomis, jei
pabloginama situacija. ia valstybs vaidmuo yra ne kas kita kaip vieo intereso gynimas. LR KT
iuo klausimu yra pasisaks 1998 m. nutarime, kuriame nagrinjamas CPK nuostat atitikimas
Konstitucijai. Darbuotojas pirmoje instancijoje laimjo byl, apeliacinje laimjo, sprendimas
siteisja, kasacija po met ar dvej naikina apeliacinio teismo sprendim. Pinigai paprastu atveju
turt bti grinami, bet tuo atveju neturjo bti grinami, nes iekovas pinigus prarads. Taigi
saugomi darbuotojai nuo toki situacij ir buvo pakeista CPK norma. Bet ar buvo paeista
Konstitucija? Jei darbuotojas laimt byl kasacijoje niekas nepasikeist, bet jei darbdavys tai jis
negalt isireikalauti. LR KT pasisak, kad gyvendindamas savo kin veikl, darbdavys turi
teis nuosavybs gynim, privaios iniciatyvos kininkavimo laisvs principo gyvendinim. Tai
yra Konstitucin vertyb, be kurios teisins valstybs nra. Kitoje pusje turime kitas vertybes vieas interesas reikalauja, kad j padt santykyje darbuotojas darbdavys, socialin
ekonomin padt bt atsivelgiama, kada jie yra darbuotojai, kada nra darbuotojai. Valstyb
garantuoja pensin aprpinim senatvje. Balans bando tvirtinti statym leidjas. Jis priima
pataisas, gina darbuotoj, gyvendina apsaugin funkcij. Ar tai konstitucika yra aminas
Darbo
teis Jeigu
(doc. neturi
T. Davulis).
Lorena
Paknait
klausimas.
daugiau arnas
k daryti,Narbutas,
tai atsiversk
Konstitucij
T. Davulis. Reikia ne
piktnaudiauti teise, bet irti ar negalima suabejoti kitos alies teigini konstitucingumu. DK
visada galima amina diskusija ar teising balans pam statym leidjas. 51 str. Konstitucijos
str. Darbuotojai turi teis streikuoti. Tvark nustato statymas. DK reglamentuoja streiko
galimyb ir sako, kad primus streik dl medicinos paslaug teikimo apie jo pradi darbdavys
turi bti sptas ne vliau nei 14 d. Norint paskelbti streik btina, kad iam sprendimui slaptu
balsavimu pritart daugiau kaip pus mons darbuotoj. Kaip suskaiiuot kiek Maximoje reikia
moni para? O mons padalinio streikui reikia puss padalinio darbuotoj. Pranczijoje galiu
atsissti prie stalo, pasidti lentel streikuoju ir ramiai streikuoti. Lietuvoje tai reikt darbo
drausms paeidim. Tarptautiniai dokumentai reglamentuoja streik teis. Pagal oficial
iaikinim jei moni grupei leidiame organizuotis profsjungas, tai turime leisti sudaryti
kolektyvin sutart ir leisti jiems streikuoti nepaisant to k sako visi kiti. LR KT yra aikiai pasisaks
socialins funkcijos prasme, jis irykino btinyb saugoti vie interes (teiss normos tam ir
sukurtos), turime imperatyv reguliavim tiek dl darbo laiko, tiek dl darbo umokesio. JAV
minimali alga vesta 1963 m. Ar naikinti, kai 22 i 27 ES valstybi turi minimalios algos
reguliavim (ar jie dl to blogai gyvena). Jeigu Lietuvi statybininkas nuvaiuoja Vokietij statyti
objekt, jis minimaliai turi gauti 2200 eur per savait (taip valstyb gina savo darbo rink nuo
pigios darbo jgos). Europos Bendrijos Teisingumo Teismo byla apie tai kaip Latvijos statybos
kompanija nuvaiavo remontuoti vedijos vaik darelio. Remontuojant aplink darel susibr
vietini profsjunga ir klausia u kokias algas dirba latviukai? Iki vedijos minimalios algos jiems
dar tiek ir tiek. Latvi darbdavys sako, jei a moksiu vedijos minimali alg a prarasiu
paskutines kelnes. Tada jie udar visus tiekimus (bet ko) darelio teritorijoje (tai yra vadinamas
solidarumo streikas). vedas sako: A palaikau Latvijos darbuotojus, kurie patys nieko
nereikalauja, ir neleidiu susitarti su kitais tiekjais. Ar galima taip daryti ES ar negalima, ia yra
klausimas. Turime socialins politikos apraik (darbuotojai kovoja dl savo teisi; darbdavys
negali vykdyti kins veiklos K 46 str. 1 d.). vedijos profsjungos pralaimjo i byl, taiau
neymiai. Pralaimjo tik dl to, kad vedai neturi minimalios algos, o j minimali alga yra
kolektyvin alga.

2009

Puslapis 3 i 53

Viskas k sugalvoja Seimas ir pakeiia norm, viskas kainuoja (imtais tkstani, milijonais
lit). Jei laknas dirba FLYLALe, tai turi 56 kalendorini dien atostogas. Jei dirba Rygoj, turi 28 d.
atostogas. Rygoj geriau darbint, nes sutaupot viso mnesio alg. statym leidjas kak
apsaugo, o tai kalkuliuojasi katais. Darbuotojai turi dirbti labai saugodami savo kvpavimo takus,
ten kur yra kancerogenai, chemins mediagos (Lifosa, Akmens cementas). Darbo teiss
katai yra labai dideli. Darbdaviui Lietuvoje brangiau nei Estijoje, ekijoje, D. Britanijoje ir kai
sudarinjami reitingai Doing business Lietuva yra 138 vietoj. Darbo kat lentel sudaryta
juokingai (ar 7 dienas per savait gali dirbt. NE; ar gali dirbt daugiau negu 40 val. Per savait. NE;
AR gali dirbt virvalandius: NE.). Rezium: Lietuvos darbo teis yra labai grieta ir mums
ekonominio konkurencingumo prasme gelbsti tik tai, kad yra labai emas efektyvumo lygis, nes
iekini teisme mes bijome teikti, teises bijome ginti, o administraciniai pajgumai suirti, kad
statymo bt laikomasi, yra labai riboti.
vedijoje darbuotojas bijo dirbti virvalandius, nes jei pamatys profsjungos pirmininkas, tai
jis gaus skr, nes paeidia solidarumo princip.
Reziumuojant sakome, kad saugome mog, mogaus sveikat, jo darn vystymsi (dvasin,
sveikatos), taiau darbuotojas kaip taisykl yra sunkiai suvokiamas kaip lygiavert darbo sutarties
alis (neturi t pai galimybi naudotis finansinmis, teisinmis priemonmis su darbdaviu. Kai
yra bedarbyst, tai darbdavio galimybs spausti darbuotoj yra plaios. Krizs metu algas maina
iki 50%. Kai kas sako, kad darbo teiss funkcija yra reguliacin. Kiekviena teiss norma reguliuoja
asmen visuomeninius santykius (iuo atveju darbinius). domiau, kad darbo teis leidia sutarties
ali atstovams reguliuoti santykius patiems. Sukuria instrumentus savireguliacijai (ia ne
paprastas sutarties atvejis), o sukuriamas mechanizmas alims per atstovus nuolat keisti
reguliavim. Darbo teis turi ekonomin funkcij (geriau panaudojami resursai). gyvendinama
gamybin demokratija. Ryys yra gana tolimas. Patinka Vokietijos pavyzdys: jei darbuotojui duodi
savarankikum ir trauki darbuotojus gamybos proces, skatini inovacijas, saviraik, pastabas,
tai padidja ne tik lojalumas, efektyvumas, bet ir naumas. Jie patys tampa suinteresuoti dl
Darbo
teisir (doc.
T. Davulis).
arnas
Paknait
statymo,
yra suinteresuoti
daryti
geriau.Narbutas,
Pramonin Lorena
demokratija
darbinink dalyvavimas
darbdavio sprendim primimo procese. Ar samdomas asmuo turi bti iklausomas? Klausimas
dl technologij vedimo. Kakodl naumas kyla nepaisant to, kad katai padidja.

2009

Liberaliosios alys (JAV, UK, Airija) leidia alims nusistatyti savo sipareigojim turin ir
apsiriboja tik itin pavojing apraik naikinimu. JAV darbo teis yra beveik vien diskriminavimo
teis.
Kontinentins teiss alyse darbo teis yra gana detaliai reglamentuojama.
Valstybs skiriasi pagal teiss altini panaudojim reguliuojant iuos santykius. Bendrosios
teiss tradicijos alyse daug laisvs alims susitarti ir tada statym leidj danai pakeiia
profsjungos, tada daug reikms tenka tam, ant kiek aktyvs teismai, kiek teismai, neturdami
statym sugeba interpretuoti sutart, pritaikyti CT instrumentus, kad sukurt teisi ir pareig
standart, kuris bt priimtinas visai visuomenei. ie dalykai svarbs nagrinjant usienio
valstybi darbo santyki reguliavim.
Kinijoje egzistuoja ios abi reguliavimo rys: valstybinis sektorius yra itin grietas, tuo tarpu
privaiame sektoriuje reguliavimas artimas nuliui (valstyb nesikia), tai laikoma konkurenciniu
pranaumu.

2 tema. Darbo teiss objektas, dalykas ir sistema

Darbo teis reguliuoja darb. Darbo teisei svarbs tam tikri elementai, kurie atskiria teisikai
reikming darb nuo teisikai nereikmingo darbo (grbti ien nra svarbu teisei), kai atsiranda
elementai tokie kaip atlygintinumas, pavaldumas, elementus, kurie yra teisikai reikmingi. CT
svarbus rezultatas (tiek fizinis, tiek intelektualus), darbo teisje tai nra svarbu, svarbus pats
procesas ir darbo metu atsirandantys santykiai (tarp usakovo ir asmens, kuris darb atlieka).
Puslapis 4 i 53

Kolektyvinis darbo organizavimas darbas atliekamas esant moni santyki sistemoje. Darbas
atliekas paklstant darbdavio nustatytai tvarkai (darb atliekame ne negyvenamoje saloje, o
santykiaudami su asmenimis, kurie duoda priemoni, reikalauja darbo atlikimo, su asmenimis, su
kuriais kartu atliekamas darbas). Darbo teisje svarbios ne darbo sutartys, (dirbame staigoje,
darbas susijs su interesant primimu), darbuotojas pradeda elgtis neadekvaiai. Visuomeniniai
santykiai susiklostantys dl kolektyvinio darbo organizavimo, dl to, kad darbdavys nordamas
sukurti produkt turi paimti daug darbuotoj, daug treij asmen, pirkti i j, nuomoti, ie
santykiai, pasiymintys visuomeniniu elementu mums yra svarbs. Nra svarbs izoliuoto darbo
santykiai. DT reguliuoja ne asmeninio, o vieo pobdio santykius. Pvz. Du bendradarbiai simyli
vienas kit (meils santykis darbo teisje yra nesvarbus) Teis turi kovoti su anomalijomis, taiau
iuo atveju mes pasiirime darbo teiss teorij ir matome tokius darbo poymio elementus:
1. Turtinis elementas. Kakas kakam kak duoda, u kak atsilygina. Esminis elementas.
2. Organizacinis elementas. Jei atlieku darb kolektyviai, tai kakas man nurodinja k turiu
daryti. Svarbus poymis.
3. Apsauginis elementas. Reikia apsaugoti tiek darbuotoj (turti laisvalaik, ger sveikat,
gyvyb). Darbdav reikia saugoti, ne dlto, kad jis yra mogus, o dl to, kad jis turi saugom
interes (pasinaudoti Konstitucijos suteikta teise laisvai vykdyti komercin kin veikl
pelno siekimo tikslais ir darbuotojas gali savo neteistais veiksmais ksintis i teis
(pavogdamas, lauydamas)).
Meils santykyje teis gali sikiti ten kur paeidiami darbdavio interesai, kit darbuotoj
interesai. Darbdaviui gerai, taiau darbuotojai sakys, kad mums ia nepatinka, nes nesam tokie
laimingi. Darbo teis tokius dalykus gali sureguliuoti. domus pavyzdys JAV (i filmo): mons
darbuotojai yra pareigoti atskleisti asmeninio pobdio santyk su kolegom. Jeigu neatskleidiama
atleidiama i darbo todl, kad nepraneei (ne dl to, kad bt blogai). DT normomis
suformuluoti tok pareigojim yra teorikai manoma (darbo tvarkos taisyklse, darbo sutartyje,
Darbo
teissakyme).
(doc. T.Taiau
Davulis).
arnas
Lorena
Paknait
darbdavio
ia pradeda
veiktiNarbutas,
kitos apsaugins
normos
(teis privat gyvenim).
Kol kas pas mus yra kitoks supratimas nei JAV (bet mes artjame prie JAV supratimo apie asmens
laisv ir savininko galias). Pagrindini teisi gyvendinimas darbo santykiuose yra aiki
subordinacija (reikalauja darbdavys), gali kirstis su asmens laisve privat gyvenim, saviraika.
Ar galima filmuoti su kamera einanius, ieinanius, persirengimo kambariuose. Ar galima
nurodinti sighui (ind tikintysis) nusiimti turban ir usidti statybininko alm (jiems draudia
nusiimti turban ijus i nam). domus pavyzdys, darbe neleidia dirbti su ausinuku (iPod), nes
tai asocialus elgesys.
Apsauginis elementas, kai mums reikia apsaugoti kakoki vertyb yra reguliuojamas. Teis
rkyti nra pagrindin mogaus teis. Pvz. I bylos asmuo rk marihuan darbe JAV, bet band
apsiginti sakydamas, kad priklauso v. Marihuanos banyiai ir tokiu bdu darbdavys riboja jo
teis turti sitikinimus. Teisinio poirio tvarka yra gera, argumentas svarus, j nuginyti galima
tik skirstant banyias svarbias, nesvarbias, apsimestines.
Darbo santykis yra apraytas DK 1 str. Darbo kodeksas reguliuoja darbo santykius, susijusius
su jame numatytu teisi ir pareig gyvendinimu ir gynimu. Darbo santykis yra toks, kur
reguliuoja is kodeksas . Labai paprasta login klaida (idem per idem). Kas yra darbo santykis
mes perskaitome i DK 93 str., nes jis pateikia darbo sutarties svok. Darbo sutartis yra
darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas sipareigoja dirbti tam tikros profesijos,
specialybs, kvalifikacijos darb ar eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai tvarkai.
Darbdavys sipareigoja mokti darbo umokest, vykdyti kitas teiss akt nustatytas slygas.
Tam tikroje situacijoje DK ilipa i darbo santyki reguliavimo ir yra taikomas valstybs
tarnybai, statutiniams darbuotojams.

2009

1. Dirbti, eiti darb;

2. Paklusdamas darbovietje nustatytai tvarkai;
3. Mokti.

Puslapis 5 i 53

Atlygintinumo poymiai. Kai u darb nemokama, mums darbas yra nedomus atlygintinumo
poiriu. Ar galima u darb atsilyginti sportbaiais, net ir padvtais (Inkare), vit
krtinlmis (pauktyne), jei turi vert bent nominaliai? Atlygintinumas bus, todl taip galima. Bet
jei paadjo sumokti ir nesumokjo, tuomet atlygintinumas bus, nes prievol mokti pinigus
ilieka. Pvz. Pilies gatve eina pilietis pavargs i ryto, parduotuv mato, kad trksta moni,
paprao padti, atsilygins. Tas pilietis dirba tokia tvarka, ant jo nukrenta plyta, jis va. Klausimas
kas moks ar Sodra (jei negyvas 140000 lt), ar darbdavys dl iekinio, kuris bus pareiktas civiline
tvarka j pamus atsakovu. Atsakymas priklauso nuo to ar buvo darbo santykis (ne nuo to ar buvo
mokos, ar buvo praneta Sodrai, ar buvo sudaryta raytin sutartis, o nuo to, kad buvo sudaryta
darbo sutartis). Nebuvo pinig kiekio iraikos, bet ar tai problema. Utenka ir vieno cento, kad
bt atlygintinumo poymis. Ar atsilygino isiaikinsime po to. Atlygintinumas iuo atveju gali bti
ir paadtas, bet neitestas. domesni atvejai yra kultriniai. Kasam bulves pas moiut kaime.
Tai yra talka. Atlygintinumo nra. Jei dokumentai nesutvarkyti, nepraneta Sodrai, tai yra
nelegalus darbas (tai yra bauda iki 10000 lt). Lietuvis lietuviui visada padeda. Anot prozait ir
poet tai priklauso lietuvio natrai. Tuo tiki teismai. Bulviakasis, tradicins vents su kultriniu
elementu ir tam tikru atlygintinumu bus leidiamos. Mediotoj brelyje varovai (dabar gauna 10
20 lt u dien) vaiko vris vis dien. Darbo inspekcija prisikabina, sako, kad realyb atitolusi
nuo darbo santyki. LVAT ioje byloje galjo pasisakyti, kad tai buvo atsidkojimas, bet jis
nukreiptas ilaid kompensavim, o pasisak, kad patys varovai jo ten pasisveikatinti, pajusti
malonum, nes jiems patinka bendrauti su gamta.
Atlygintinumas yra bendras principas, o galimos iimtys jei nepaeidiamas asmens interesas
turti darbuotojo status ir ypating apsaug. Darbuotojo statusas suteikia plaias garantijas tiek
socialinio draudimo prasme, tiek darbo teiss prasme.
Kai sutartimi sipareigojama dirbti (ne nudirbti, padirbti), gaminti (ne pagaminti), t.y. trunkani
veikl, tai turime darbo funkcijos poym. Koncentruojams funkcijos atlikim. Darbuotojas
Darbo
teis (doc.
Davulis).
arnas
Narbutas,
Lorena
sipareigoja
eiti tamT.tikras
pareigas,
bet niekas
nesako, kad
jis jasPaknait
skmingai atliks. Mrininkas
sipareigoja ne sumryti nam, o mryti. Ne rezultat, o funkcijos atlikim nukreiptas darbas
mums yra svarbus. Terminuotos darbo sutartys, kuriose terminas yra apsprstas tam tikru
juridiniu faktu, o tas juridinis faktas yra tam tikras rezultatas (Darbo sutartis galioja iki ... bus
atliktas projektas.).

2009

Svarbiausias poymis iame kontekste yra pavaldumo funkcija (subordinacija). Kai kuriose
valstybse sakoma conditio sine qua non slyga be kurios viskas nesvarbu. Darbuotojo
paklusimas darbdaviui, paklusimas darbovietje nustatytai tvarkai. Darb dirbame ne taip, kaip
mums atrodo, o taip, kaip nustato darbdavys. Paddami dirbti privalome paklusti darbdavio
nustatytai tvarkai. i slyga yra esmin, nes mes ir darb vadiname dependent (priklausomu
darbu). Priklausomas darbas reikia, kad privalome klausyti darbdavio, o ne dirbame
savarankikai. Kalba eina apie tokius aspektus: darbo instruktavimas, darbo kontrol (rezultat
kontrol), darbuotojo integravimas ( darbo santykius). Darbo sutarties svokoje yra nurodyta, kad
darbuotojas turi paklusti ne darbdaviui, o darbovietje nustatytai tvarkai. Darbdavys turdamas
teis nurodinti kiekvienam individualiai, gali t teis gyvendinti vis atvilgiu: darbas
pradedamas 8 h ryto. Darbuotojas yra traukiamas tam tikr mechanizm, todl yra eil
priemoni organizacini, baudiamj, kad jis dirbt taip kaip reikia. Turime privalomum paklusti
dl darbo, paklusti darbovietje nustatytai tvarkai. Darbuotojo integravimas mon yra svarbus,
pavyzdiui, sudarant sutart sausio 1 d. (darbo sutarties sudarymas) ir pradedant dirbti gruodio 1
d. (po 12 mn. nuo sutarties sudarymo). Klausimas ar galima atjus gruodio 1 d. gauti
atostogas? Sutartis sigalioja nuo gruodio 1 d. Darbo sutarties formoje yra atskiras punktas
darbuotojos pradeda dirbti. Sutartis sigaliojo sausio 1 d., darbuotojas pradeda dirbti gruodio 1
d. Be interpretavimo sunku yra neduoti atostog. Universitete buvo panai situacija, nes
dstytojai gauna i valstybs 2 mn. apmokam atostog ir 36 savaitines valandas. U tris metus
susidaro 6 mn. atostog. Darbo santyki suspendavimo atvejis. Ntumo ir gimdymo terminas
siskaiiuoja atostog laik, o u vaiko prieiros atostogas nepriklauso atostogos. 97%
ieinani toki atostog yra moterys. Tai yra netiesiogin diskriminacija, kuriai utenka 67%
Puslapis 6 i 53

(lygiateisikumo principas, direktyv paeidimai). Problema yra tokia pati kaip darbo sutarties
pradia, darbo pradia. I tikro bendras atsakymas bus kada buvo vykdoma veikla paklstant
darbdavio nustatytai tvarkai. Atsakymus iuos klausimus galsime pateikti tik vertin visus
darbo santykio poymius. Paklusimas darbo tvarkai apima darbuotojo integravim darbo tvark.
Darbuotojas namudininkas (dirba namie). Ar jis yra integruotas darboviet? Jo integracijos
laipsnis yra labai maas.
Darbo priemons, mediagos, labai svarbu finansin rizika (kiti subordinacijos elementai).
Darbdaviui tenka komercin, gamybin, kin, finansin rizika. Jei isilieja daai, juos perka ne
darbininkas, o darbdavys. Jei turime rangos sutart ar civilin sutart, tai kas ipyl, tas ir pirks.
Normali komercin rizika tenka darbdaviui, savarankiko darbo atveju i rizika tenka paslaugos
teikjui.
Darbo inspekcija nagrindama subordinacijos poymius yra ileidusi aplinkrat pagal kur
sprendia, kuris darbas atliekamas pavaldume ir kada jis gali bti atliekamas savarankikai. Labai
svarbus aspektas: kokia apimtimi FA atliekamas darbas yra prastas mons darbo elementas (turi
bti nukrypimai nuo prastins veiklos, kurie galt byloti apie pateisinim). Nustatant
atsivelgiama:
1. Ar mon nustato darbo tvark, laik, slygas;
2. Kokia yra kontrol;
3. Kas suteikia rankius, mediagas;
4. Ar reguliariai samdoma;
5. Ar reguliariai imokamas atlyginimas;
6. Ar atlyginimo kriterijai i anksto aptarti;
7. Ar gali patirti darbuotojas nuostoli;
8. Ar darbuotojas dirba tik vienam darbdaviui;
9. Ar darbdavys apmoko, duoda patarimus.

Darbo teis (doc. T. Davulis). arnas Narbutas, Lorena Paknait

2009

Tokie yra pagrindiniai indikatoriai kaip turtume atskirti darbo santykius nuo savarankiko
darbo santyki. Svarbu inoti, jog darbo sutartis yra sutartis. Jei darbovietje renkama pareigas,
tai formaliai neegzistuoja, jog tuo paskyrimo momentu neegzistuoja darbo sutartis, neatsirado
darbuotojo pareigos. Elementas, kur danai pamirta, kad darbo santykis yra asmeninio pobdio
santykis, prievol tenka asmeniui. Praktikoje tai reikia, kad u mus darbo negali atlikti mama,
moiut. domi nuostata yra DK 118 str. ia yra norma, kad darbo negalima perleisti kitiems
darbuotojams. Kiek darbo sutari galima turti vienu metu su tuo paiu asmeniu? Galima, tik
vien, kurioje traukiamos visos funkcijos. Visi darbai, kuriuos darbuotojas dirba monje turi bti
forminami darbo sutartimi. DK padaro klaid 144 str. 5 d., tarsi pasakydamas, kad galima turti
daugiau nei 1 darbo sutart. Bet tai nra taip, kaip atrodo. Dirbdamas valytoju devint darbo
valand (jau po darbo laiko) padarome iurkt darbo drausms paeidim (domesnis variantas,
kad valytojas kartu yra ir vadybininkas). Pagal darbo inspekcijos logik reikia nutraukti valytojo
darbo sutart, bet kit (vadybininko) gali atlikti. Taip negali bti, reikia atsakyti, kad santykis yra
asmeninio pobdio, sudtingas (sraigtelis mechanizme, turintis daug funkcij ryi sistemoje),
toks santykis daugiabriaunis, taiau vientisas.
Jei padaromas paeidimas, tai vertinama
bendrame santyki kontekste (atsakomyb lengvinanti aplinkyb geri darbo rezultatai). is
santykis yra tstinis. Tstinio santykio bruoas atsiskleidia, jog, kaip taisykl prastin darbo
sutarties ris yra darbas pagal neterminuot darbo sutart vis darbo dien. Dl to, sudarydamos
darbo sutart alys sudaro tstin santyk, kuriam nenumato pabaigos, taiau svarbu, kad alys
gauna tam tikr papildom pareig (kaip pagrsti pagal rangos sutart kdes daranio meistro
teis suteikti jam laisvo laiko pailsjimui). Dirbau, pavargau, noriu pailst. Pailsk. Bet tada gal u
t poils sumokk. Tokie bruoai kaip teis atlyginam poils, investavim darbdavio
kvalifikacijos klim parykina fiduciarines pareigas: darbuotojo lojalumas, darbdavio pareiga
nevieinti asmenini duomen jei tai nepatenka asmens duomen apsaugos statymo
reguliavimo srit. Tai yra plonas ledas, nes i tikro manoma, kad darbdavio galimybs reikalauti i
darbuotojo yra utikrintos galiojania teise (materialin, drausmin atsakomyb). Kalbame, kad
tai yra nesureguliuota, bet tai kyla i santyki esms. Ar gali darbuotojas dirbti konkuruojanioje
Puslapis 7 i 53

monje? Tai vadinama Whistle blowing ir to negalima daryti pagal fiduciarines pareigas.
Laikomasi nuomons, kad darbdaviui galima tik tai, kas leidiama pagal darbdavio veiksm
ribojimo aplinkybes. Btent pagal iuos poymius darbo santykius atskiriame nuo panai
santyki (atlygintin paslaug teikimo, krinio sukrimo sutartys), panaumas, kad darbas yra
dirbamas atlygintinai, skirtumas, kad neturime subordinacijos, nors turime silpn darbo funkcij.
Patys tvarkome darbo proces, kada norime, kaip norime. Santechnikui nam eiminink
nenurodinja kaip dirbti (gali nurodyti tik norim rezultat, apibdinti darbo slygas). Mes santyk
apsprendiame ne pagal sudaryt sutart (jo primat), o pagal turin. Darbo teiss prasme
subordinacija turi bti ne tik tstin, bet turi bti ir instrukcijos kaip atlikti darb, darbo pradia,
pabaiga.

Darbo teiss metodas.

Atsakymas klausim yra sunkus. Atsakymas yra mirus reguliavimas. Koks metodas
dominuoja teiss akoje sprendiama pagal tai kiek naudojamas leidimas, draudimas,
pareigojimas, sakymas. Darbo teiss metodas kompleksinis bei turintis sutartinio ir normatyvinio
metodo apraik. Pastarasis metodas skirstomas pagal subjektus turinius teis leisti
normatyvinius aktus. Normatyvinis metodas valstybs kompetencija. Sutartinis metodas turi du
aspektus: kolektyvinis ir individualus. Ypatumas, kad DT egzistuoja kolektyvinis metodas, kurio
kitose teiss akose nra. Kolektyvinio metodo pliusas lankstumas; minusas jei socialiniai
partneriai yra nelygiaveriai. Jei turime darbo sutarties instituto su poinstituiais sudarym (daug
dispozityvumo), vykdym (maiau dispozitivumo), nutraukim (maai dispozityvumo). Darbo
laikas (daug imperatyvumo), materialin atsakomyb (daug imperatyvumo), sauga darbe (daug
imperatyvumo).
Pvz. nemokamos atostogos pagal DK 184 str. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos
Darbo
teis (doc. T. Davulis). arnas Narbutas, Lorena Paknait 2009
suteikiamos santuokai sudaryti (ne maiau kaip 3 kalendorins dienos), laidotuvms (ne maiau
kaip 3 kalendorins dienos) ir t.t. Tai baigtinis sraas. Nemokamos atostogos dl kit prieasi
numatytos kolektyvinje sutartyje numatyta tvarka. Jei kolektyvins sutarties mano monje nra,
tai ar galiu keliauti aplink pasaul? Tipinis atsakymas, negalima, DK nenumato. Metodas papildom
atostog suteikimo srityje ir apskritai atostogos DK reguliuojamos tokiu metodu, kad kodeksas
numato minimal standart, kas privalu gauti. Pirmi odiai 184 str. Yra DARBUOTOJO
REIKALAVIMU. Darbuotojo reikalavimu atostogos bus suteikiamos tuo atveju, kai nebus
apmokamos atostogos. Kas draudia? Niekas nedraudia, nes DK imperatyvo taikymo sritis to
neapima. DK 185 str. pasako kas yra papildomos atostogos. Darbo teisje minimali standart
nustatymas yra svarbus, bet tai ne ablono udjimas.
DT sistema yra paprasta. Bendroji dalis: taikymo sritis, principai, terminai, skaiiavimas,
statym prieira, laikymasis. Kokia kodekso struktra. Bendrojoje dalyje turime DT gyvendinim
ir gynim. Tai yra sudtingas skyrius, nes Davulis jo nesupranta, kadangi jis yra tuias, be turinio.
Pvz. DK 38 str. Atsakomyb u io kodekso paeidimus nustato is statymas. DK savigyna
leidiama tik DK nustatytais atvejais. Kiek reikmingiau yra DK 35 str. 1 d. gyvendindamas savo
teises, pareigas, darbuotojas turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, laikytis teisingumo,
siningumo princip, draudiama piktnaudiauti teise. Teismas gana danai taiko princip, kai
neino k daugiau daryti. Specialioji dalis: kolektyvin ir individualioji teis. DT mokslo sistema
atkartoja DT sistem ir papildomai tyrinja DT genez, itakas, nagrinja usienio teis, i
santyki reguliavim, formuoja tam tikrus pasilymus dl DT santyki tobulinimo. Nagrinja
administracin bei teismin praktik.

3 tema. Darbo teiss principai

Puslapis 8 i 53

Galima kalbti apie bendruosius teiss principus, kurie svarbs DT, taip pat apie tarpakinius ir
akinius.
1. Bendrieji;
a. Teisingumas. Ireikia humanistin siek;
b. Teistumas;
c. Teiss ir pareig vienov;
d. Teisinis apibrtumas;
e. Teisti lkesiai;
f. Lygiateisikumo principas.
2. akiniai;
3. Tarpakiniai.

Teisingumo principas bando ireikti t siek, jog reikia atsivelgti visas manomas situacijas
ir priimti teising sprendim. Taiau ar jis teisingas ar ne priklauso nuo teistumo principo. Gali
bti visikai teista, kad asmuo, viengungis vedantis lengvabdik gyvenimo bd, atleidiamas
i darbo gauna 6 mnesi darbo umokesio ieitin kompensacij, o mogus turintis eim 1
mnesio dydio.
Turime tok reguliavim kuris sukelia tam tikr neteisingum, bet jis yra teistas.
Teisi ir pareig vienovs, teisinio tikrumo ar apibrtumo. Teisinio tikrumo principas
reikalauja, kad statymas atgal negaliot.
Teist lkesi principas ar darbdaviai turi teis tikti, kad darbo teis kakada nesikeis?
Deja ne, teisti lkesiai i ties kaip principas kol kas Lietuvoje yra labai silpnas. Jis daugiau
lemia statymo leidjo veiksmus, bet ne pai socialin politik apskritai. princip atribojant nuo
lygiateisikumo principo skirtumas: Prezidents veto dl motinysts paalp. Ten buvo
naudojamas lygiateisikumo principas. Taiau Davulis mano, kad ne lygiateisikumo, o teist
lkesio principo tai buvo paeidimas (Skirtumas, kuris galt bti reikmingas atribojant
Darbo
teis (doc. T. Davulis). arnas Narbutas, Lorena Paknait
princip nuo lygiateisikumo motinysts atostog metu skiriam paalp dydiai, kurie nuo tam
tikros datos skirtingi).
Lygiateisikumo, lygybs principas. Svarbus dviem pjviais. Viename pjvyje
lygiateisikumas kaip principas, asmen lygyb prie statym, ir panaiai. Kitame pjvyje lygyb
teiss realizavimo metu, sugebant pasiekti lygyb de facto. Teisin diskusija sukasi ne apie
filosofin samprat, o apie realyb. Per K 29 str. pereiname prie nediskriminavimo aspekto.

2009

is principas saisto statymo leidj, viej erdv, taiau kur yra privatus sektorius ten
diskriminuoti galima. Diskriminacija yra apribojim ar privilegij taikymas. Kas diskriminuoja
Vilniaus viej transport? Kas diskriminuoja alkohol? Kas diskriminuoja kav? Pagal apibrim
diskriminuojam kiekvien dien, bet tai galima, nes tai draudiama tik atskir santyki atvilgiu. K
29 str. galioja tik vieam subjektui. Papildomai reikalinga statymo leidjo valia, kuri sukonkretint
konstitucij ir nurodyt kad tas ir tas yra draudiama. moni lygiateisikumas praktikai
realizuojamas per statymines normas, kurios tiesiogiai nurodo kas tiesiogin diskriminacija, kas
netiesiogin, kas konkreiai draudiama. Sankcionavimus mes turime kaip sikiimus sutarties
laisv, ali autonomij. ia yra du teiss altiniai (DK ir ES direktyvos).
DK 2 str. 2 d. 4 p. darbo teiss subjekt lygyb nepaisant j lyties, seksualins orientacijos,
rass, tautybs, kalbos, kilms, pilietybs ir socialins padties, tikjimo, santuokins ir eimins
padties, amiaus, sitikinim ar pair, priklausomybs politinms partijoms ir visuomeninms
organizacijoms, aplinkybi, nesusijusi su darbuotoj dalykinmis savybmis.
is vardintas kriterijus udraudia remiantis mintais kriterijais apriboti teises ar suteikti tam
tikras privilegijas, bet tai tik principas, principo taikymas auktasis pilotaas. Praktikoje taikyti
princip reikia vengti, principas paskutinis iaudas. Pvz.: nepaisant pilietybs tai taip ieina
atvaiuoja kinas ir ia dirba be problem, taiau taip nra, ir de facto pavirsta visiku
diskriminavimu. Labai sunkus pagrindas yra eimynin padtis. Skaitome DT norm garantijos
darbuotojams auginantiems veikus tai jei a neturiu vaiko, o kolega turi vaik? Tai kaip tada?
Puslapis 9 i 53

Diskriminacija! Toki norm, kurios iskirt asmenis turinius vaik yra gausu, ir tai, atrodo,
neatitinka lygiateisikumo. DT srityje mes taip pat turime kelet domi norm susijusi su
lygiateisikumu.
Darbo teis turi dar ir tok princip, kuriuo labai giriasi bendrumas ir diferenciacija.
Diferenciacija paremta btinybe atsivelgti darbuotojo ami, lyt, reprodukcij, gebjim. dirbti
ir kitus dalykus, tam kad kiek manoma teisingiau sureguliuoti jo darbo slygas. Diferenciacija
pagal apibrim kaip tik ir yra diskriminacija. Diferenciacija nuo diskriminacijos skiriasi, kad viena
teista kita ne. Diskriminacija apribojim taikymas ir privilegij teikimas neteistai, o
diferenciacija teistai. Taiau diferenciacijos princip turi visi, tik ne visur tai tiesiogiai tvirtinta.
Pvz. DK 129 str. 4 d. Diferencijavimas iuo atveju patenka DK 2 str. reguliavimo srit, bet tam mes
iekom pateisinimo, turi bti teistas socialins politikos arba kitoks politikos tikslas. Turime
socialins politikos tiksl kai iskiriame tokius asmenis, nes jiems sunkiau sidarbinti. Antra, ar i
norma tinkama priemon tikslui pasiekti? Tikslas suteikti galimybi ilgiau sidarbinti, priemon
tinkama. Ar i priemon proporcinga?
Turim ir DK 140 str. dl ieitins imokos. Taikom i norm 2 asmenims:
1. 20 m. asmuo, turintis eim, 2 vaikus, paskol, lizing dirbo metus gavo tik 1 VDU imok;
2. 40 m. asmuo gyvenantis viengungik gyvenim dirbo 20 met ir gavo 6 VDU imok.
ES siekia naikinti diskriminacij amiaus pagrindu. Teikti garantijas pagal sta ekonomikai
neapsimoka. Tarp garantij ir produktyvumo atsiranda neigiamas skirtumas.
Flexicurity koncepcija paimta i Danijos uimtumo programos.
Europinis reglamentavimas. iuo atveju mes turime direktyvas kurios neapima vis pagrind, o
tiesiog velgia pragmatikiau pilietyb, lytis, 2000/43/EB direktyva ras, etnin kilm (ES
Darbo
teis
Davulis).
Narbutas,
Lorena Paknait
atmeta
bet (doc.
kokias T.
teorijas
apie arnas
rasi egzistavim),
2000/78/EB
direktyva amius, negalia,
religija, sitikinimai, seksualin orientacija, t.y. baigtinis pagrind sraas ir iame srae turime
vardintus kriterijus, kuriais mes negalime teisins padties diferencijuoti. Direktyvos udraudia
tiesiogin ir netiesiogin diskriminacij, sudarant, vykdant ir nutraukiant sutart. ES pateiktas
baigtinis sraas diskriminacijos atvej, nacionalinj nebaigtinis sraas, todl tarptautiniu
lygmeniu gali bti viskas gerai, taiau nacionalins taiss poiriu yra kiek kitaip.

2009

Kita paskaita, tsiam apie lygiateisikumo princip.

Lygiateisikumo principas. Expresis verbis pareigoja valstybs institucijas, statym leidj

gyvendinti princip visose gyvenimo srityse. DK 2 str., 96 str., 129 str., 186 str. normos bando
realizuoti lygiateisikumo princip. ios normos, iskyrus paskutin, yra nacionalins, sugalvotos
ms pai. Bendrijos lygmeniu, teiss aktai su diskriminacija kovoja daug grieiau, nes mes
tarybinj sistemoj buvom priprat, kad esam lygs, taiau praktinio realizavimo lygmenyje tai
neatsispindjo. Vakaruose seniai buvo suprasta kad statym leidjas links sukurti tok
reguliavim, kuris gali paeisti asmen teises. Viskas prasidjo nuo darbo umokesio lyties
atvilgiu lygybs problemos (EB steigimo sutarties 141 str.). is principas prasidjo kaip
konkurencinio pranaumo panaikinimas, leidiant mokti maesn atlyginim moterims.
2006/54/EB direktyva, vyrai ir moterys. io principo taikymo pvz.: ar is principas galt
atsispindti kada darbdavys dalina nuolaid korteles? Teises patogesn pravaiavim? i
direktyva sutraukia save prie tai buvus vis sudting reguliavim ir padaro j iek tiek
skaidresniu. Ji apibria kas yra tiesiogin diskriminacija (privilegij teikimas, teisi apribojimas
dl lyties palyginus su kitu asmeniu ). Schema: tam tikras apribojimas + lytis + palyginus su kitu
asmeniu. Pagal k palyginti kas daugiau udirba? Taip pat pateikiama kas yra netiesiogin
diskriminacija (teisi apribojimas, privilegij teikimas ne lyties atvilgiu, taiau rezultatas
nukenia lytis). Schema: tam tikras apribojimas + kitas pagrindas, bet ne lytis nukenia lytis.
Pasirenkama tokia norma, kurioje nra minima lytis, vyras ar moteris, taiau matome kad j reikia
Puslapis 10 i 53

taikyti tik vienai lyiai, pvz.: darbuotojas ijs motinysts atostog, tvysts atostog. Kita pvz.:
vaiko prieiros atostogos, nors atrodo, kad abu gali eiti i atostog, taiau iose atostogose 95
proc. moter, o vyr max. 5 proc. Pagal DK 170 str. darbo metus, u kuriuos suteikiamos
kasmetins atostogos, skaitomas laikas, per kur pagal statymus darbuotojui isaugoma darbo
vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos imokos, iskyrus laik, kai darbuotojas yra
ijs vaiko prieiros atostog, kol vaikui sueis treji metai; laikas, kur darbuotojas gavo
ligos, motinysts arba tvysts paalp; Pvz.: moteris ieina vaiko prieiros atostog
vieniems metams grta ir prao kasmetini mokam atostog u 3 m., viso 6 mn., taiau
negauna dl mintos prieasties - DK 170 str. Tuomet teigia, jog dl to kad vaiko prieiros
atostogose bna 95 proc. moter tai yra netiesiogin diskriminacija moter atvilgiu. Ar
pripastam ar ne iuo atveju diskriminacij? Taigi, netiesiogin diskriminacija gali bti
pateisinama, paioje direktyvoje is pateisinimas apibrtas lakonikai iskyrus tuos atvejus kai
t nuostat objektyviai pateisina siekiamas tikslas. Turi bti teistas tikslas, tinkama
priemon, priemon turi bti btina ir proporcinga. Reikt atkreipti dmes, kad
netiesiogin diskriminacija udrausta, iskyrus mint iimt. DK 170 str. 1 d. 3 p. I ties
tikrindamas mintu poiriu ir teismas ko gero pasakyt, kad mes neturim netiesiogins
diskriminacijos, kadangi ji yra pateisinama ir atitinka mintus 3 kriterijus. Koki tiksl mes
pasiektume jei suteiktume mintus 6 mn.? Pvz.: bdama vaiko prieiros atostogose ji pavargo ir
turi dar pailsti? Bet darbdavys turi tai dengti, tai yra neproporcinga. domu paymti, jog tais
atvejais kai turima tiesiogin diskriminacija, jos negali pateisinti atsivelgiant mintus 3
kriterijus. Tiesiogin diskriminacija galima tik direktyvoje pamintais konkreiais
atvejais speciali moter apsauga ntumo apsauga, moter apsauga atsivelgiant j
fiziologines savybes, tam tikras atvejis kai darb gali atlikti tik konkreios lyties asmuo (kada
galime pasakyti kad a darbinsiu tik vyr? Tik moter? Sunku. Pvz.: vyrik trumpiki modelis.
Visas iimtis tiek nacionalinis, tiek tarptautinis teismas analizuos labai siaurai). Prie diskriminacijos
priskiriamas priekabiavimas, seksualinis priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti.
Darbo
teis (doc.
T. Davulis).
arnas
Narbutas,
Lorena Paknait
Problema
pasimetama
tarp svok,
suvokdami
diskriminavim
kaip tiesiogin ir netiesiogin,
pasimetame tarp kit svok, kadangi jos taip pat priskiriamos prie diskriminacijos. Direktyva
sako, jog negali bti jokios diskriminacijos darbo teiss srityje sutarties sudarymo, jos vykdymo ir
nutraukimo metu. Direktyva taip pat pasako kad asmeniui turi bti sudaromos slygos
isireikalauti al (tame tarpe ir neturtin) patirt dl diskriminacijos. Tai reikia, kad asmeniui
pareikus, apie tai, kad jo atvilgiu buvo nesilaikyta lygiateisikumo principo ir jei teismui ar kitai
institucijai nurodo aplinkybes leidianias daryti prielaid, kad diskriminacija buvo, pareig
rodinti, kad nieko nebuvo turi atsakovas. Skundus nagrinja: lygi galimybi kontrolierius, darbo
gin komisija, teismas. Direktyva leidia perkelti rodinjimo nat ir administraciniuose
procesuose, taiau valstybs vengia tai daryti. ioje vietoje negalime reikalauti rodinjimo natos
perklimo apskstajam asmeniui, nes procesai visikai skirtingi. i direktyv perkelia vyr ir
moter lygi galimybi statymas. is statymas perteikia direktyvas galima sakyti paodiui.
domu tai, jog statymas apima daugiau nei direktyva. Apibriami darbdaviui draudiami
veiksmai, o kitame skyriuje apibriami kokie veiksmai yra paeidimai. O ATPK baudia tik u
paeidimus. Svarbu paymt, kad statymas suteikia darbuotojui subjektines teises.

2009

Ar darbo inspekcija turi kontroliuoti io statymo vykdym? is statymas priskirtas lygi

galimybi kontrolieri kompetencijai, ir dl to darbo inspekcija nestebi io statymo laikymosi, nors
formaliai turt.
Koks io statymo ir DK santykis? DK 11 str. 1 d. numato kodekso virenyb. Formaliai irint
darbo kodeksas nenumato joki diskriminacijos iimi. Kodeksas pagal savo raid grietesnis nei
mintas statymas ir koks tada sprendimas kai kodeksas pats pasako, kad jis yra viresnis.
Problema, kad pats kodeksas netvirtina santykio su tarptautins teiss aktais. Teismas gali taikyti
CK tvirtint princip, kad CK nusileidia eurointegraciniams statymams. Kitas variantas EB
steigimo sutarties 10 str. - tvirtinta teismo pareiga aikinti nacionalin teis kaip labiau
atitinkani direktyvai. Problema tame, kad direktyvoje turimas ne konkretus reikalavimas, o
Puslapis 11 i 53

leidimas nukrypti nuo reikalavimo, konkreiai iuo atveju teismas susidurs su labai sunkiu
udaviniu.
2000/43/EB direktyvai ir 2000/78/EB direktyvai harmonizuoti yra lygi galimybi statymas.
Problematikas pagrindas religija. (pvz.: nepriimsim darb, nes tu staiatikis).
statyme
numatyta iimtis, o DK nra iimties, tai k reikia taikyti? Didel tikimyb nulauti t iimt. io
statymo problema ta, kad jis prisikabina ir prie kalbos, kilms ir socialins padties. Pvz.: asmens
skundas, privataus darbdavio skelbimas priimsime darb kvalifikuot teisinink, tik su VU
diplomu, skundas diskriminacija dl socialins padties. Neaiku kaip baigsi is skundas.
Kuo daugiau pagrind, tuo principas silpnesnis. Pervelgti kitus principus vadovlyje. Apie juos
taip pat pakalbsime ir vlesnse paskaitose.

4 tema. Darbo teiss altiniai

Darbo teiss altinio svoka pozityvistine prasme yra teiss normos iraikos forma. DT altinis
yra tas teiss aktas, kuriame galime velgti darbo teisei reikming elgesio taisykl (tai kur mes
matome darbuotoj ar darbdav susaistant pareigojim, taiau toks pareigojimas turi bti
nukreiptas neapibrt subjekt rat ir daugkartinio pobdio).
Ar darbo sutartis yra darbo teiss altinis? Tai nra altinis, nes yra individualaus pobdio
pareigojimas. Ar videofilmas yra teiss altinis, kuriame apibdintos darbuotojo funkcijos
sandlyje? Nra altinis, nes nukreiptas konkret elgesio model, kuris neturi daugkartinio
pasikartojimo (parodyti individuals veiksmai, o ne bendro pobdio elgesys). mons darbuotojai
yra visada neapibrtas adresat ratas. Net jei duotuoju momentu inote kiek j yra, taiau
elgesio taisykles formulav mons darbuotojai privalo ryti kaklarait, bet ta elgesio taisykl yra
Darbo
teis (doc.
Davulis).
arnas Narbutas,
Lorenasutartis
Paknait
nukreipta
visusT. mons
darbuotojus.
Individuali darbo
ireikia individualius
sipareigojimus, gali bti pavojus, kad sipareigojimai yra atkartojami tiek darbo sutartyje, tiek
darbo teiss altinyje (kolektyvin sutartis). Toks sutapimas nra reikmingas sprendiant teisin
problem, nes sipareigojimas pagal lokalinius norminius aktus yra kitas dalykas, turintis
savarankikus teisinius reimus. Kai kuri valstybi teisje darbo sutartis yra pripastama darbo
teiss altiniu, kadangi ten pakanka individualaus sipareigojimo. Ms teisinje sistemoje teiss
altinio svoka yra grietesn, tai yra teiss normos iraikos forma. Individuali darbo sutartis yra
individualius sipareigojimus ireikiantis individualaus pobdio aktas. Gali bti vairios altini
klasifikacijos.

2009

Pagal tai kokiame lygmenyje yra ileisti (tarptautiniai, nacionaliniai, lokaliniai), pagal bendrum
ir diferenciacij (bendrieji teiss aktai, reglamentuojantys vis darbuotoj teises ir pareigas,
specials teiss aktai, pagal darbuotoj kategorijos, pagal darbo pobd), pagal institutus. Pati
svarbiausia
klasifikacija
yra
pagal
teisin
gali.

Puslapis 12 i 53

Konstitucija
Konstitucijos skyrius tautos kis ir darbas. K 46 str. 1 d. Kildinama i darbdavio pareig.
Analogika norma K 48 str. 1 d. kiekvienas mogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl. ios
dvi nuostatos yra darbdavi veiklos pagrindas. K 23 str. svarbus, kadangi numato ne tik btinyb
materialiai pagrsti darbdavio galimybi apribojim, sutartins diskrecijos apribojim, bet ir
numato kaip tai turi bti padaryta (ne tik materialus, bet ir formalus apribojimas. Vien teiss aktas
negali numatyti darbdavio veiklos ribojimo, turi bti ir formalus pagrindas. Tinkamos, saugios,
sveikos darbo slygos. Kiekvienas mogus turi gauti teising apmokjim u darb. Visi ie
Konstitucijoje tvirtinti principai turi bti aikinami iki tam tikro laipsnio per statym leidyb. Turi
bti sukurta tam tikra norm sistema, kuri numatyt tam tikr minimal toki slyg lyg. Tas
dalykas priklauso statym leidjo ypatingai diskrecijai, taiau kita vertus io principo tvirtinimas
Konstitucijoje reikia, kad diskrecija ir jos panaudojimu galima visada suabejoti. Tai reikia liepim
statym leidjui sukurti sistem norm, kurioms veikiant darbo slygos bt teisingos ir sveikos,
taiau taip pat ir galimyb tikrinti ar statym leidjas visk padar ioje srityje. Reikalavimas yra
taikomas bet kokios civilins atsakomybs subjektui, taiau Konstitucijoje tvirtint konkret
pareigojim ginti darbuotoj suvokiame kaip pozityvi pareigojim sistem. Turime vis eil
darbdavio pareig, prie pradedant gamyb, darb, patikrinti darbuotoj, darbo viet, darbo
slygas, jas nuolat kontroliuoti. Konstitucini princip praktinis gyvendinimas priklauso nuo
statym leidjo poirio (grietesnio ar maiau grieto). Kitos normos Konstitucijos 48 str. 2 d.
keista norma. Konstitucija sako, usieniei darb Lietuvoje reguliuoja statymas. Norma kelia
daug abejoni dl jos tikslingumo, bet ko gero tai yra apsaugin norma, kuria saugome
usienieius nuo to, kad j darbo slyg nereglamentuot postatyminis teiss aktas. LR darbo
teiss istorijoje nuo io principo buvo nukrypta bent du kartus. Priveriamasis darbas yra
draudiamas K 48 str. 4, 5 d. Reikia suprasti ar galima darbuotoj perkelti darbo sutartimi
nesulygt darb. Svarbus privertimo elementas, kadangi darbdavys turi subordinuot darbuotoj,
turi direkcijos
teis.T.Kiek
jam leidiama
nurodinjimo
priklauso
nuo
statymo leidjo. Tarybiniais
Darbo
teis (doc.
Davulis).
arnas
Narbutas,
Lorena
Paknait
metais buvo laikinas perklimas maiau apmokam darb. J panaikino po nepriklausomybs
atstatymo, bet yra Lietuvos geleinkelinink statutas, priimtas 1996 m., jei mainistas padaro
darbo teiss paeidimus, jis yra perkeliamas krikus (tai yra be noro, kaip bausm, kad blogai
vairavai. Konstitucijos 49 str. deklaratyvios normos, kuri negalime isiaikinti be statym
leidjo.

2009

K 50 str. tai yra profesini sjung veiklos pagrindas. Per 50 str. turime Konstitucin pamat
veiklai vieno i darbuotojo atstov darbo santykiuose, bet neturime darbo tarybos. 50 str. 1 d. yra
uprogramavusi tam tikr problem, kadangi imant i norm konkretizuojam per LR KT 1999 01
14 nutarim dl Profesini sjung statymo aikinimo. LR KT nepamat prietaravimo tarp
profesini sjung statymo ir Konstitucijos. Turime 50 str. profesini sjung apibrim labai
bendr. Profesins sjungos negali atstovauti civilini interes, asmenini interes. Ribos sunkiai
apibriamos. Ar profesins sjungos gali kokiu nors bdu protestuoti prie pieno centr? Ar gali
vykdyti veikl, nukreipt prie auktas banko paskol palkanas? Kaip pasiirsi . Jei tiesioginis
ryys yra velgiamas (tarp mokesi sistemos pakeitimo ir darbuotoj kaip visumos padties), tai
galime teigti, kad viskas tvarkoje. Turime potenciali galimyb ne tik protestuoti, bet ir pajungti
kolektyvini gin reguliavimo sistem (streikus). Jeigu vieojoje erdvje piktinimasis, kuris
neperengia socialins bkls, tai darbo teiss prasme jei nra susijusi su darbdavio
sipareigojim vykdymu, tai gali bti logini problem.
Profesin sjunga protestuoja prie darbdavio filialo Baltarusijoje steigim, argumentuojant,
kad ten gali bti perkelta gamyba, ia naikinamos darbo vietos. Ar galima dl to inicijuoti
kolektyvin gin, pereiti streik? Tai vlgi interpretavimo klausimas. Vakar Europoje tai bt su
profesins sjungos kompetencija susijs klausimas. K 51 str. irgi numatyta teis streikuoti.
Nuostata yra domi, nes pltojama 2 d. io straipsnio, kad slygas ir tvark nustato statymas.
Koki reikm turi Konstitucijoje tvirtinta teis streik, jei ten yra pasakoma, kad gyvendinimo
tvark, apribojim nustato statymas? 60 90% Lietuvos darbinink negali formaliai pasinaudoti
streiko teise, nes darbo teiss altiniuose pasakoma, kad tokias teises reikia gyvendinti per
Puslapis 13 i 53

darbdavio atstovus. Kitas apribojimas, kad norint paskelbti streik turi bti balsavimai, taip pat ir
moni, kurie nesusij su profesinmis sjungomis, kurie nenori streikuoti. Streikuoti galima tik
tada, kai streik kvieia profesin sjunga ar darbo taryba. LR KT dl to dar nepasisak. I 1999
m. linkstama tai, kad tai yra kolektyvinis reguliavimas. Kad ir k pasakys statym leidjas,
Konstitucinis tvirtinimas leidia suabejoti, galima uginyti neatitikimu Konstitucijai.

statymai
statymai yra pagrindiniai Lietuvos darbo teiss altiniai. 2002 m. patvirtintas DK, sigaliojs
2003 m. Didioji dauguma darbo teiss taisykli yra sudtos vien teiss akt, turint vidin
logikai pagrst struktr, bendrj dal, specialij dal, principus. Reikt pasakyti, kad tradicija
kodifikuoti darbo teis yra gaji ryt Europoje, postsovietinje erdvje, nuo jos nukrypo tik estai.
Vakar Europoje laikomasi nuostatos, kad utenka statym, svajojama, kadangi darbo statymai
ireikia sunkiai pasiekiamus kompromisus su ilga ir sudtinga teism praktika. ia tas pats, kas
apversti ledkaln . Per daug susicementavusi sistema. Yra ir iimi kur yra darbo kodeks
(Ispanija, Portugalija). Tose visuomense, kurios neseniai igyveno transformacij, sukurti darbo
teis yra paprasiau. Pati reforma, kai perjome prie DK, i esms nieko neisprend, dauguma
norm liko tokios pat kaip ir tarybiniais metais. Bet kuris statymo pakeitimas, jei susijs su darbo
laiko reimo pakeitimu, ar su lanksiu darbo form teisinimu, galimybe darbdaviui vienaalikai
keisti darbo slygas, susiduria su miliniku pasiprieinimu. Visi akceptavo siek kak priimti.
Istorikai turjom 1972 m. darbo statymo kodeks, 1990 m. reikia atsiplti nuo tarybins darbo
teiss, darbo statymo galiojimas paliekamas, reikia kurti nauj DK, kol jo nra leidiami atskiri
statymai. Tokie statymai tarpusavyje nelabai derinosi, neaiku koks darbo statym kodekso
santykis su atskirais statymais.

Individuali darbo gin nagrinjimo tvarka. Tarybiniame fabrike kils darbo ginas turi

bti sprendiamas
darbo
gin komisijoje,
sudarytoje iLorena
profesini
sjung ir administracijos
Darbo
teis (doc. T.
Davulis).
arnas Narbutas,
Paknait
2009

paskirt atstov. Kai darbo ginas neisprendiamas, jis eina profsjungas. Ji sprendia pati.
Tarybinei santvarkai pamirus, lietuvikoje teisinje valstybje darbo ginas gali bti sprendiamas
profesinje sjungoje ir jos nutarimas pripastamas vykdomuoju dokumentu (kvaziteismin
profesini sjung kompetencija). Kitas variantas: pasibaigus terminuotai darbo sutariai
darbdavys negali jos nutraukti jeigu nepasirpina nios moters darbinimu kitoje monje,
staigoje, organizacijoje (DK 203 prim straipsnis). Visi statymai priimti iki Konstitucijos primimo
yra tikrinami ar atitinka Konstitucij. Tik tada teismas gali taikyti teiss norm, kuri yra ileista iki
Konstitucijos primimo 1991 m. Konstitucijoje parayta valstyb saugo eim. Planins
ekonomikos slygomis toks reguliavimas nekl problem, bet darbo rinkos slygomis tai
gyvendinti praktikai nerealu. Reformavimas truko 10 m. kol buvo priimtas naujasis DK. CK buvo
tvirtinamas knygomis (per dvi valandas). DK buvo tvirtinamas labai ilgai. Kiekvienas kakada
dirbs pagal darbo sutart ar darbins pagal darbo sutart mano, kad yra darbo teiss specialistas.
Geras politinis motyvas silyti vairius pakeitimus. Pakankamai teiss norm DK yra perteklins.
Du rykiausi pavyzdiai: DK 129 str. 3 d. 5 p. (darbuotojo amius nra teista prieastis
nutraukti darbo sutart, iskyrus tais atvejais, kai gyjama senatvs pensija). O jei darbuotojas yra
pensininkas? I tikro negalima atleisti, nes tai nesusij su tikruoju atleidimo pagrindu, bet neinant
DK norm sistemikai pagal statymo leidjo nor bt sudarytos prielaidos taip teigti.
Antras pavyzdys: DK 120 str. darbo apmokjimo slyg teikimas. Vieas sektorius, kur daugel
pakeitim lemia postatyminiai teiss aktai. Ar pakeitimas per Vyriausybs pakeitim automatikai
pakeiia apmokjim darbuotojui, ar neautomatikai. BMA jau sumaino (buvo 128 lt, dabar 122).
Koeficientas yra 15 konkretaus darbuotojo (tai alga jam sumaja 90 lt). Keiiasi ir niekam nereikia
sutikimo, kadangi tai vieas sektorius. Keiiant darbo apmokjimo slygas yra negalima sumainti
be ratiko darbuotojo sutikimo. Privaiame sektoriuje sukuriama sistema, kurioje automatikai
yra stabdys ne tik konjunktriniam darbo umokesio majimui, nors tokia galimyb yra
neivengiama. Yra socialins apsaugos ir darbo ministerijos silymas panaikinti tokia nuostat. Ar
ia galima velgti princip paeidim? Kadangi darbo sutartyje yra raoma BMA x koeficientas, o
ne konkretus dydis, tai pasikeitus BMA gaunamas atlyginimas vis tiek atitiks darbo sutarties
slygas. Jei darbo umokesio dydis yra fiksuotas, tai keisti j yra sudtinga. Sudarius sutart
Puslapis 14 i 53

ekonominio pakilimo metu viskas grau. Bet einant emyn duob galimybs inicijuoti pakeitimus
norom nenorom turi bti pervelgiama ir per ekonomins situacijos prizm. ioje vietoje darbo
teis turi daug neaiki norm.
Greta darbo kodekso turime kitus rykius pavyzdius statymo lygmenyje (lygi galimybi
statymas, moter ir vyr lygi galimybi statymas, darbo taryb statymus, Europos darbo
taryb statymas, profesini sjung statymas, darbuotoj saugos ir sveikatos, usieniei
teisins padties, delspinigi nustatymo u pavluotas darbo umokesio ilaidas statymai).
Turime taip pat ir CK, kuris taip pat yra subsidiarus DT altinis, taip pat turi norm, taikom darbo
santykiuose. Taip pat ir CPK, nes turi norm, reglamentuojani darbo byl nagrinjim
teismuose, iiekojim i darbo umokesio.

Postatyminiai teiss aktai

Tai pirmiausia Vyriausybs nutarimai. Vyriausybs nutarimai naudojami, kai statymo
leidjas neturi laiko sprsti klausim arba norima numatyti tam tikras procedras, reikalavimus
tvarkai. Vyriausybs nutarimai reglamentuoja tokius klausimus kaip ne visos darbo dienos
nustatymas, darbo sutari ypatumai, papildomos ir specialios pertraukos darbe, kasmetins
papildomos atostogos. Svarbu inoti, kad Vyriausyb gali leisti teiss normas darbo teiss srityje
tik kodekse numatytais atvejais. Tai iplaukia i DK 4 str. 2 d., kurioje numatyta, kad Vyriausyb
turi teis pagal savo kompetencij leisti aktus. Tokia kompetencija turi bti numatyta DK ar kitame
statyme ir tik tada reglamentavimas bus teistas ir leidiamas. Taiau visada susiduriame su
Vyriausybs galimo nutarimo galimu turiniu (kas leidiama nutarimu). Du pavyzdiai. Vyriausybs
nutarimas dl ne visos darbo dienos ar savaits nustatymo. DK 146 str. 2 d. Kai turime ne 40
valand per savait o kiek maiau, turime dal etato. Jei yra trumpesnis darbo laikas tai turi bti
susitariama.
Vyriausyb
gavusi klausim
prim
nutarim,
kad galima susitarti ne dl
Darbo
teis (doc.
T. Davulis).
arnasnagrinti
Narbutas,
Lorena
Paknait
viso darbo laiko. Tokiu atveju ne visas darbo laikas neturi bti maesnis u 4 valandas per dien
arba 3 d. per savait (galima trumpinti valand skaii per dien, dien skaii per savait arba
daryti vien ir kita). Vyriausyb pasako, kad tai galima daryti, bet reikia laikytis apribojim (j
nra statyme). is reikalavimas buvo dtas tam, kad bt galima surinkti daugiau mok Sodros
biudet, taiau jis nra paremtas statymu, todl prietaravo statymui, iuo metu toks
Vyriausybs nutarimas reglamentuoja tik praym pakeisti vis darbo laik ne vis nagrinjim ir
pakeitim.

2009

Socialins apsaugos ir darbo ministerijos nutarimai. Jiems taikomas toks pat reimas kaip
ir Vyriausybs nutarimams, statymo leidjo leidimas pareigoti ir neapriboti darbdavio ir
darbuotojo susitarim ten kur tai nra aikiai leidiama. Turime tok reglamentavim kaip
usieniei sidarbinimo tvarkos rmuose, turime kitus atvejus, kai Vyriausybs nutarimu
leidiama leisti teiss aktus vietoje.
Baigiame vieosios teiss subjektu, ateiname prie kolektyvinio reguliavimo altini.
Kolektyvini sutari rys viso 2 (auktesn nei mon lygmens kolektyvin sutartis (nacionalin,
akin (teritorin), mons ir emesnio lygmens kolektyvins sutartys (mons, struktrinio
padalinio). Kolektyvins sutartys yra darbo teiss altinis.

Kolektyvins sutartys
Darbuotojo atstovas (profesin sjunga) eina vietoj darbuotoj derybas ir derasi dl algos.
Turdami kolektyvines darbo sutartis galime sakyti, kad pabriame, jog tai yra menkas
instrumentas. Atstovas yra sukurta organizacija su valdyba, ilaikomais teisininkais, ekonomistais,
kurie yra pakankamai stiprs, kad atsispirt darbdavio diktatui. Darbuotojo fizikai nra, bet
sutartis yra, kuri bus palanki. Darbo sutartyje buvo numatyta 800 lt, kolektyvine sutartimi
susitariama, kad moks 1000 lt. Darbdavys turs mokti visiems darbuotojams 1000 lt, nes yra
Puslapis 15 i 53

sutartis. Darbdavys kit dien pasikvieia darbuotoj A, kuriuo nori susitarti dl atstovo sudaryto
sandorio permimo. Mano sudarytas sandoris nulems atstovo sudaryt sandor pagal civilin
teis. Taip ieit, kad KS nieko neduoda, PS vl eina pas darbdav ir isidera dl t pai slyg.
Neturime aikaus dydio, kur galime isireikalauti teisme, o mums to reikia ir teistvarkai to
reikia. Reikia tvirtinti KS privalomum. Kaip j numatyti darbdaviui. Sutartis saisto alis. Darbdav
saisto tiek darbo sutartis, tiek KS, taiau KS nesaisto santykyje su individualiais darbo santykiais.
Darbuotojas dl KS negali eiti teism. Prie 100 met buvo pasakyta, kad negalima kitaip
utikrinti KS nei pasakant, kad KS yra privaloma DS alims. Privalomumas yra norminio pobdio.
Kolektyvin sutartis tvirtina teiss normas, nuo j negalima pabgti per individualias sutartis.
Negalima vlesniu individualiu aktu j perlipti, jos tampa privalomos asmenims, kurie nra ios
sutarties subjektu. Tarp privai subjekt sudaryta sutartis. Civilins teiss instrumentais
negalime tokio privalomumo turti, todl yra reikalingas aikus statym leidjo pasakymas kam
galioja tokia sutartis (DK 50 str.), kuris apibria KS turin, jis taip pat per DK 52 str. apibria
taikymo srit. Turime DK 49 str. 2 d., kuris apibria mons KS taikymo srit.
Yra vienii darbuotojai x ir y, kurie nra PS nariai. KS turi bti taikoma j atvilgiu. Jeigu PS
derasi dl ger slyg jiems labai gerai, bet jei PS derasi dl blogesni slyg, tai jau jiems
negerai. Pranczikoje sistemoje leidiama apimti visus darbuotojus, ne tik PS narius,
skandinavikoji sistema neleidia paimti paaliei. Lietuvoje PS atstovauja visus darbuotojus, jos
privalomumas yra ne tik nariams, bet ir visiems darbuotojams. Kodl Vokietijoje PS yra 30% nari
(KS dengia 30% darbo jgos), tyrimai rodo, kad KS taikomos 95% darbinink. Darbdavys vis tiek
orientuojasi KS, nors ir neprivalo to daryti, darbdavys yra links nenariui taikyti KS, nes
darbininkas stos PS ir turs taikyti KS. Tam, kad nestiprint savo prieo, jis laikosi KS ne PS nari
atvilgiu, nors neprivalo to daryti. Nra daugiau toki sutari teisinje sistemoje, kurios
pareigot ne narius. pareigoja todl, kad statym leidjas taip liepia.
KS auktesniu nei mons lygiu skiriasi tuo, kad ia turime daug darbdavi, daug darbuotoj,

Darbo
teis (doc. yra
T. Davulis).
Lorenadarbdaviams),
Paknait
bet privalomumas
nukreiptas arnas
darbdav Narbutas,
(privaloma visiems
o tai 2009
reikia, kad
privaloma ir darbdavio turimiems darbuotojams.

Lokaliniai norminiai aktai mons lygmenyje . Sukuria mons vidaus teiss normas ir ios
teiss normos yra skirtos sunorminti darbdavio kompetencij nustatyti darbo atlikimo tvark ir
slygas, kitaip tariant darbdavys vykdydamas darbo sutart turi teis nustatyti kaip turi bti
atliekamas darbas. Jis tai nurodo individualiai, bet taip pat gali pasakyti visiems ir nereiks kartoti.
Lietuvoje keliamas reikalavimas iai sunormintai darbdavio teisei, is reikalavimas tvirtintas DK
230 str. (darbo tvark darbovietje apibria darbo tvarkos taisykls. Nustato darbdavys
suderins su darbuotoj atstovu.). kaip tuo atveju kai atstovo nra? O jei j yra daug? O kas tada
jei yra darbo taisykls ir darbdavys dar leidia sakymus nurodydamas k kam daryti? Taigi ir
dokumentai neinkorporuoti darbo taisykles reguliuoja darbo tvark. Nra dar byl, kurios
parodyt teismo pozicij iais klausimais. Jei nra atstov tai nra su kuo derinti, jei atstov daug,
tai galima vienaalikai leisti. Darbdavys gali numatyti i normalios darbo dienos pamainin darb,
tokio pobdio reguliavimas yra ne visada atitinkantis kitos alies interesus, taiau tai j interesas
ir to negalima sksti teismui, kadangi teismas nagrinja teiss klausimus. Teismas gali isprsti,
kai priimamas sakymas ir jis pradedamas vykdyti konkretaus asmens atvilgiu. Teismas negali
pasakyti kaip konkreiai turi bti suderintas interesas. Pvz., dl atostog suteikimo pasakyta, kad
turi suteikti per metus bet nepasakyta kada, prao darbuotojas liepa, o darbdavys sako ne, eisi
spal, jei bendruoju poiriu nepaeidiamos teiss normos tai teismas taip pat to negali
isprsti.
Kas atsitinka su norminiu aktu, kuris priimamas paeidiant primimo tvark (nesuderinta su
atstovu)? Jei keliame tuos paius principus kaip ir teiskrai tai turime pripainti akt
negaliojaniu. jei bt paprastas sakymas, paprasta sutartis joki problem, bet kai turime
normin akt, kuri primimo tvark nustato statym leidjas tai yra kitaip.
i piramid tai akt hierarchija, auktesns galios aktas viruje, taiau kai kalbame apie darbo
santykius reikia pasakyti, jog tais atvejais, kai nuostata yra prietaringa, taikoma palankesn
Puslapis 16 i 53

darbuotojui norma, ir hierarchin piramid apsiveria. Pagrindin i mint ireikianti norma yra
DK 11 str. 2 d. Turimas in favorem princo tvirtinimas, tai nra naujas kolizijos sprendimo bdas,
tik tvirtinamas in favorem principas, kurio kitose akose nra. Jei nra kakoki speciali taisykli,
tai mes naudojame prastus konkurencijos ar kolizij alinimo bdus. Pvz., DK nustato iskait
tvark, atsiranda CPK, kuris sako kad iskaitos turi bti didesns, tai ar mes turime taikyti
darbuotojui palankesn norm? Davulis neino tokios specialios normos, kuri tai nurodyt, silo
vadovautis bendraisiais alinimo bdais. Teismai taip pat atidav prioritet CPK, kadangi tas
labiau susijs su teismo procesu. Prieiname prie kito straipsnio, kuris sako jei kodekso nuostatai
prietarauja kita norma, taikomos kodeksas. ia tas pats, kas neklausykite kit diev tik mans.
Tai yra blogas pavyzdys. Kodeksas kaip tam tikras sisteminis aktas turi didesn vert, apima
visum, o statymas tik dalis, todl reikia leidiant statym irti plaiai, kad nebt sudarkyta
sistema, tai teiskros principas. Kai buvo DK ir CPK prietaravim per i taisykl problemos
isprsti nebuvo galima, buvo sprendiama per lex specialis.

5 tema. Tarptautin ir Europos Sjungos darbo teis

Kuo skiriasi tarptautin teis ir ES? Yra tarptautin teis, tai teisins normos sukurtos
tarptautini organizacij rmuose, ar daugiaali, dviali sutari pagrindu, sukrimas pagrstas
konsensuso pagrindu. Darbo teisje turime pakankamai daug toki altini. Pasauliniu lygmeniu
JT (pilietini ir politini teisi paktas (teis rinkimus, asociacijas), ekonomini socialini ir
kultrini teisi paktas (dar svarbesnis), visuotini teisi deklaracija). JT turime galimyb priimti ir
atskiras konvencijas.
Svarbiausia yra specializuota TDO, kurta 1919 m. Versalio taikos sutartimi (pradedant asmen
sidarbinimu, darbo slygomis, baigiant darbuotoj eimos nari, socialins apsaugos ir
Darbo
teis (doc.
T. Davulis).
arnas Narbutas,
Lorena Paknait
panaiomis
teismis).
Turime konvencijas
ir rekomendacijas.
Konvencijos priimamos TDO
konferencijoje kart per metus dalyvaujant ir socialiniams partneriams, Vyriausyb turi pus
bals, ir po ketvirtadal darbdaviai ir darbuotojai. Privalomos tiems, kurie yra ratifikav. Konvencija
nustato minimalius standartus.
Rekomendacija yra siekiamyb, taisykli, akt siekiamyb.
TDO yra pasakiusi kad darbas nra prek, Filadelfijos deklaracijoje nustat 8 fundamentalias
konvencijas, kuriose btinas valstybi pripainimas. Sritys: vaik darbo udraudimas,
priveriamojo darbo udraudimas, diskriminacijos udraudimas, asociacij laisv ir kolektyvins
derybos.
Keliams Europ. Turime Europos taryb su ETK (1950 m.) ir Europos socialine chartija (1961
m., pataisyta versija 1996 m, kuri mes ir ratifikavome). tvirtinta teis privat gyvenim. Tai
susij su draudimu dirbti KGB darbuotojams vieame sektoriuje ir privaiame (kiek tai susij su
bankais ir kitomis jautriomis sritimis). ETT pamat tame teiss privat gyvenim paeidim,
tai reikia, kad ateityje mums nepatinkanius veiksmus reikia pasiirti ryium su teise privat
gyvenim. Socialin chartija yra dokumentas, kuris skirtas socialinei sriiai. Turime 31 str.,
reglamentuojanius paius vairiausius darbo sutarties sudarymo nutraukimo ir socialins
apsaugos klausimus.

2009

Kas yra svarbu kai turime ne tik ias konvencijas? Kokia j praktin reikm? Kaip tai padeda
Jonaiiui, Petraiiui jo gyvenime, jo byloje? Kokie aspektai?
1. Pirmas, koks yra j veikimas?
2. Antra, koks taikymas?
Kiekvienas turi teis bst. Visi turi teis socialin apsaug. Kokia viso ito praktin reikm?
Reikia irti k saisto ir kas yra adresatas? ie dokumentai saisto valstyb. O ms nesaisto. mes
galime velgti pozityvius pareigojimus valstybei elgtis kartais pasyviai, kartais aktyviai (pvz.:
neturi trukdyti laisvai steigtis PS). Pirma, turime isiaikinti ar konvencija ar kitas aktas gali bti
tiesiogiai taikomas teisme ar privai asmen atvilgiu. Pagal klasikin tarptautini sutari
Puslapis 17 i 53

doktrin konvencijos ir kiti aktai pareigoja tik valstybes, nebent normos tikslios, konkreios
nereikalaujanios jas gyvendinanio akto primimo ir tai suprantama i sutarties. nepaisant to,
kad esame pasirink monistin sistem, tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Seimas yra
sudtin Lietuvos teisins sistemos dalis. Tai maai k reikia, nes ne visos yra skirtos
tiesioginiam veikimui ar taikymui. Reikia krybikai pavelgti DK nuostatas, kurios yra 8 str. 2 d.
LR tarptautini sutari nuostatos darbo santykiams taikomos tiesiogiai, iskyrus kai reikalingas
gyvendinantis aktas. Tai yra ne taisykl, tai iimtis. Ji nra taikoma tiesiogiai, nebent parayta,
kad taikoma tiesiogiai., pripastamas ETK taikymas tiesiogiai. Pvz. konvencija TDO nr. 87 turi
bti garantuojama asociacij laisv turi bti laukiama i valstybs konkrei veiksm ar ne?
Buv kitos alyse toki byl, kurios isprstos konvencijos nuostatomis, bet tai iimtiniai atvejai.
Europos bendrij teis yra virnacionalin teis. Ilgus metus Europos bendrija buvo pasyvi
darbo teiss srityje, kadangi neturjo galiojim. 1957 m. Europos steigimo sutartyje neturime
daug nuostat, pagrindas: laisvas darbuotoj judjimas, moterims ir vyrams vienodas darbo
umokestis u vienod darb. Vienodas darbo umokesio principas tvirtintas ne dl to, kad
gerbia moteris, o dl to, kad tuo metu is principas buvo tvirtintas Pranczijoje, ir Pranczijos
darbdaviai teig, jog nustatant kitiems skirtingas slygas bt sukuriamas konkurencinis
pranaumas tarp ali. Dl to ir atsirado i nuostata. Europos pilieiai nelabai sutinka su tokiu
reguliavimu, kadangi mons turi konkuruoti net keliose alyse. iandien per 50 m. ES vystymosi,
turime tvirt pagrind leisti teiss normas, kuriomis nustatomi minimals reikalavimai ir darbo
teiss srityje.

altini tarpusavio santykis. Problema dl DK normos, kad jis turi pirmenyb prie kitus
statymus. Pvz.: iskaitos i darbo umokesio. DK reglamentuoja klausim, j reglamentuoja ir
CPK. Klausimas reglamentuojamas skirtingai. Iiekojimo procese turt bti taikomas CPK. Taip
yra, nes interpretuojant abi nuostatas speciali nuostata yra tvirtinta CPK. Nra darbuotojui
Darbo
teis (doc.
Davulis).
arnas
Narbutas,
Lorena
Paknait
palankesns
normosT.taikymo
principo.
Jis galioja
tik teisins
galios teiss
akt kolizijos sprendimas
turt remtis, kad auktesns galios teiss aktas turi bti taikomas, bet toks darbuotojui
palankesns normos tvirtinimas lemia, kad turi bti taikomas tas teiss aktas i skirting teiss
akt ri, kuris yra palankesnis. Kolektyvins sutartys yra auktesns nei mons lygio teiss
aktai.
Kur reikia dti ES akt? Tai Europos Bendrij teis. Tad kur dti tarptautin ir EB teis? Pacta
sunt servanda negalima atsisakyti laikytis tarptautini sipareigojim. LAT paneigdamas LR KT
pasak, kad ir neratifikuotos tarptautins sutartys turi pirmenyb statym atvilgiu bei galima
joms suteikti tiesiogin taikym. EB teis pagal ETT pozicija turi bti vir nacionalins teiss. Taiau
KT nesutiks, bet iaikins teis taip, kad neprietaraut.

2009

Tarptautin privatin teis. Jurisdikcij kolizija. Tai santykiai, turintys usienio element.
Elementas gali pasireikti:
1. Per subjektus;
2. Per prievols atlikimo viet.
Kas yra usienio elementas nra vienareikmikai aiku. Tarkim mon sikrusi Danijoje. Ir ji
nori daryti kak Lietuvoje. K ji gali panaudoti, kad galt Lietuvoje vykdyti veikl:
1. Ji gali steigti filial, atstovyb. Ar gali darbinti darbuotoj ir nustatyti Danijos teiss
taikym darbo santykiams? Atsakymas priklauso ar mes turime tarptautinio pobdio darbo
santyk. Jei turime jos gali pasirinkti taikytin teis. Ar filialas ir atstovyb turi bti
registruojami Lietuvoje taip. Jie tampa lietuvikais subjektais ir dl to nacionalinis reimas
ir negalima susitarti dl taikytinos teiss.
2. Gali steigti dukterin mon. Ar gali darbdavys primesti darbuotojui Danijos darbo teis? Ar
turi teis jis silyti? Tas UAB yra nacionalinis subjektas. ia nra tarptautinio santykio, tad
negalima pasirinkti taikomos teiss.
3. Kitas variantas komandiruot.
Puslapis 18 i 53

4. Gali pasamdyti atstov (FA). Subjektas darbdavys, kuris bus ne Lietuvos jurisdikcijoje
esantis JA ir buvein ne Lietuvoje. Yra usienio elementas. Ar gali bti Lietuvos JA turintis
buvein Rygoje? Atsakymo Davulis neturi. Teritorinis darbo teiss taikymas DT taikoma
darbo santykiams Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iimi reikia iekoti ten, kur leista
alims nukrypti nuo nacionalinio reimo: laivai, diplomatins atstovybs, usienio
elementas
Svarbs teiss aktai:
a. DK iuo aspektu svarbs 6, 7 str.;
b. Romos konvencija dl tarptautiniams sipareigojimams taikytinos teiss. Konvencija
neapima UK ir Danijos.
c. i konvencij i dalies pakeiiantis reglamentas 593, 2008 m. dl sutartiniams
sipareigojimams taikytinos teiss. sigalioja 2009 m. gruodio mnes, bus taikomas
santykiams kilusiems po sigaliojimo.
alys gali susitarti, koki materialin teis taikysime. Bet k daryti, kai alys nesusitaria.
Teritorinis nacionalins teiss taikymas jei darbas atliekamas fizikai tam tikroje teritorijoje, tai
btent tos valstybs teiss aktai ir bus taikomi (DK 7 str. 2 d. 1 p.). Jei darbuotojas dirba keliose
valstybse, taikoma tos valstybs, kurioje yra darbdavio vieta, teis. Taiau iuos du principus gali
paneigti treioji taisykl: taikoma tampriausiai susijusios valstybs darbo teiss taisykl. Tad
iekome valstybs, su kuria santykiai glaudiausiai siejasi. Kokie tie indikatoriai, kurie parodo
valstyb, su kuria darbo santykiai labiausiai susij? Kriterijai (taikoma, kai nra tvirtinta kokia
teis taikoma): ali pilietyb, sutarties kalba, sutarties valiuta, sutarties sudarymo vieta,
sutarties ali pasirinktas teismingumas. Yra du bet. Lietuva atvyksta darbdavys i JAE ir ieko
komercinio atstovo (nra diskriminacijos, nereikia nurodyti abiej gimini). Valstybi
Darbo
teis (doc.
Davulis).
arnas
Narbutas,
Lorena
sivaizdavimas
koksT.yra
darbo santykis
ir esmins
vertybs
taipPaknait
pat svarbios kuri teis bus
taikoma. is darbdavys yra laisvas sulygti dl taikomos darbo teiss. Jei alys paios nesusitaria,
taikoma Lietuvos darbo teis. Bet jei alys pasirinko, tai pasirinkimas legalus. Reikia saugoti nuo:
1. Diskriminacijos dl lyties. JAE teis. Negali darbdavio taikomas reimas bti
diskriminacinio pobdio, nes tai prietarauja vieai tvarkai;
2. Silpnos apsaugos nuo atleidimo i darbo. JAV teis. Pagal direktyv, turtume pripainti
teis. Atsakymas slypi ar nutraukimas jei nepatenka po direktyva, nra patenkantis
vieosios tvarkos srit? LR KT mini principus, tarp j galimyb darbdaviui nutraukti
darbo sutart jo iniciatyva tik pagal nustatyt nacionalin teis. Tad toks sutarties
nutraukimas ko gero prietaraut vieai tvarkai.
3. Darbo laiko trukm. UK teis. Vlgi negalima. Imperatyvios nuostatos galioja vis tiek.

2009

Negalima taikyti pasirinktos taikytinos teiss jei ji prietarauja vieai tvarkai. Negalima
pripainti kitos valstybs teiss norm, kuriomis ksinamasi Lietuvos Respublikos viej tvark.
Kas ta vieoji tvarka? Vie tvark reikia aikinti pagal nacionalin teis. Kur tos vertybs
tvirtintos? Konstitucijoje. Taip pat TDO konvencijose. Tai grietosios nuostatos, kurios turt
apimti priverstinio darbo draudim, vaik darb, asociacij laisv, ne diskriminacij (reikia irti
pagrindus). Galbt yra dar element, kai atskiru atveju teisjas gali itraukti vertyb. Yra
principas: dl to, kad alys pasirinkto taikytin teis, darbuotojo apsaugos srityje nenustoja galioti
imperatyvios nuostatos, kurios galiot jei alys nebt pasirinkusios. Kas yra Lietuvos darbo teiss
imperatyvios nuostatos? Jei DK nustato minimalius nuostatus, tai yra imperatyvas. Tad visas DK
yra imperatyvus. Gaunas rinkits k norit, o Lietuvikas DK vis tiek bus taikomas . Logikos nra.
Rezultate turime teritorins DT taikym. Reikia pagalvoti, kas gi galt bti imperatyvios DK
normos ir jas padalinti dvi grupes: imperatyvias ir maiau imperatyvias. Galimyb valstybms
ukrauti savo teis stabdo vystymsi, todl is klausimas svarbus ir ES. Yra galimyb skirstyti
imperatyvias teiss normas maiau imperatyvias ir imperatyvias. Imperatyvias tursime
pripainti, o maiau imperatyvioms leisti konkuruoti. Klausimas kas tos imperatyvios nuostatos?
Puslapis 19 i 53

ES sako, kad galima taikyti nacionalin reim kiek tai susij su ... (baigtinis sraas). Nacionalins
teiss normos gali bti taikomos iems paslaug teikjams (96/71/EB). 1996 m. direktyva
nenustato konkreiai imperatyvi nuostat, bet duoda signal, kas tai yra. Tarp i nuostat nra
darbo sutarties nutraukimo. Tai reikia, kad darbdavys gali bet kada nutraukti darbo sutart.
Terminuotos sutartis nebt pripaintos nei prie imperatyvi nuostat, nei prie vieosios tvarkos.
Kabliukas minimalaus poilsio teiss normos. Ar tai imperatyvios nuostatos dl minimalaus
kasmetinio poilsio visoms Lietuvos erdvje darbo sutartims? Laknui bus taikomas Lietuvos
reimas.
Gali vykdyti veikl neregistravus Lietuvoje nieko. Pagal bendrij teis mon neturi bti
varoma vykdyti veikl EB erdvje. Ir ia yra usienio elementas!
Reikia inoti, kad ali susitarimas leidiamas ribotais atvejais, nes bendrai taikomos
imperatyvios nuostatos (direktyva) ir vieosios tvarkos nuostatos. i direktyva taip pat taikoma
atvykliams Lietuv, kurie teikia paslaugas. Garantij komandiruotms darbdaviams statymas
prideda tai, ko nesako direktyva. Taikomas darbdaviams siuniantiems i Lietuvos usien
darbuotojus. LAT pasak, kad turint komandiravim usienio valstyb, teismas turi tikrinti ar tas
statymas nepaeistas ex officio.
Air Baltic pilotas Sutartis sudaryta Latvijoje, taikoma Latvijos teis, bet nuolatin darbo vieta
Lietuva.
Ar minimalus kasmetinis poilsis yra imperatyvas?
O kovo 11 dien toks darbuotojas turi eiti darb ir koks jo apmokjimas?
is klausimas labai sudtingas, materija labai didel. Susitarimas ribotas -> taikome vieosios
tvarkos normas -> taikomos imperatyvios normos (nors neaiku, kas yra, bet irime direktyv,
kaip rodikl).

Darbo teis (doc. T. Davulis). arnas Narbutas, Lorena Paknait

2009

7 tema. Darbo teisiniai santykiai

Darbuotojas kaip darbo teiss subjektas
Visi teisininkai sutinka, kad vienos unifikuojanios, visa apimanios svokos darbuotojas ar
darbdavys negalima pateikti. Paradoksalu, kad viena esmini DT svok taip ir lieka isamiai
neapibrta. T bando padaryti tiek statym leidjas, tiek teism praktika. statym leidjas
pateikia gana bendr svok, o j bando tikslinti teism praktika.
ES teisje darbuotoj svoka vartojama keliose vietose. EB steigimo sutartyje, garantuojamas
laisvas darbuotoj judjimas, taiau EB steigimo sutartis nepateikia darbuotoj definicijos. ETT yra
iaikins, kad btent EB steigimo sutarties atvilgiu svoka darbuotojas turi bti aikinama ne
nacionaliniu lygmeniu, o ES lygmeniu. Esminiu darbo santyki poymiu yra tai, kad darbuotojas
dirba darbdaviui paklusdamas jam ir gaudamas u tai atlyginim. Kita ES teiss svoka tvirtina ET
direktyvose. iose direktyvose darbuotojo svoka aikinama atsivelgiant nacionalin teis. Todl
turime problem, kai darbuotojas turi bti aikinamas bendrijos lygmeniu ir kai darbuotojo svoka
yra tokia kaip j supranta nacionalin teis.
Nacionalin teis. Darbuotojo svok pateikia DK 15 str. Turi darbin teisnum, veiksnum ir
dirba u atlyginim. Darbuotoju gali bti tik fizinis asmuo. Nebeliko pilieio svokos, dirbti gali tiek
Lietuvos pilieiai, tiek usienieiai, tiek asmenys be pilietybs.
Darbuotojas kaip darbdavys. Darbuotojas yra fizinis asmuo. Darbo santykiai yra nutraukiami.
Tas pats darbdavys sudaro sutart su juridiniu asmeniu (individualia mone Pasaka). J sudaro
vienas darbuotojas, kuris atlieka darb. Turime tuos paius santykius, dirbamas tas pats darbas,
Puslapis 20 i 53

tik vietoj FA turime JA. Lietuvoje tokia schema nra ivystyta. Usienio teisje pripastama, kad
net ir tokio asmens siterpimas nepanaikina darbo santyki esms.
Darbinis teisnumas ir veiksnumas skiriasi nuo civilinio teisnumo ir veiksnumo. Jis atsiranda
kartu, t.y. asmeniui sulaukus 16 met. i amiaus riba nustatyta atsivelgiant tai, kad asmuo gali
dirbt nedarydamas alos sau ir statymams. Darbo statymai numato asmen rato susiaurinim
DK 277 str. (asmenys iki 18m. negali bti skiriami tam tikr kategorij darbams atlikti), antras
susiaurinimas DK 277 str. 4 d. asmenys iki 18 m. negali dirbti keliose darbovietse. Kitas aktas LRV nutarimas nr. 138, susiaurina keliais aspektais. Nurodo draudiam dirbti darb sra
(nutarimo 33 punktas), nurodo veiksnius, kurie yra pavojingi sveikatai, kuriems esant darbuotojas
negali bti jaunesnis nei 18 m. Kitas pvz., jauniems asmenims draudiama dirbti nakties laiku
(nuo 22 h iki 6 h ryto), draudiamas virvalandinis darbas, budjimas darbe ar namuose ir kt.
Asmen rato ipltim nustato tas pats nutarimas. Vaikams leidiama dirbti lengvus darbus,
pateikiamas sraas darb, kuriuos galima dirbti sulaukus 14 m. Nors pripastama, kad darbinis
teisnumas ir veiksnumas skiriasi, bet esti ir ssaj tarp j.
Civilinje teisje pripaint neveiksni asmen dirbimas darbo teisje. Darbo teis pripasta,
kad tie asmenys negali dirbti, gal galt atlikti mechanin darb, bet negali valdyti savo veiksm ir
atsakyti u savo veiksm pasekmes. Antra ssaja yra asmen, kuri teisnumas ir veiksnumas
apribotas. Pagal LR CK 2.11 str. tokie asmenys gali dirbti, j veiksnumas apribotas turtiniams
santykiams atlikti (darbo umokest gali atsiimti tik su rpintojo sutikimu).
Taisykl tvirtinta DK 2 str. 2 d., kai darbinis teisnumas ir veiksnumas gali bti apribotas. Kai DK
nurodo, kad darbinis teisnumas gali bti apribotas statymo ir teismo sprendimu jei tai daroma
siekiant apsaugoti viej tvark, visuomens morals principus, visuomens nari sveikat,
turt, gyvyb, teises ir teistus interesus, kai yra btina. Toks apribojimas galt bti BK numatyta
sankcijoje teiss dirbti tam tikr darb atmimas. Darbin teisnum ir veiksnum riboja buvusi
KGB darbuotoj atvilgiu (negali dirbti valstybinse staigose). Buvo byla ETT, pripainta, kad
Darbo
teis (doc.
T. Davulis).
arnas
Lorena
Paknait
valstybiniuose
darbuose
toks apribojimas
yraNarbutas,
pagrstas, taiau
jie nepagrsti
darbuose, kurie yra
privaioje sferoje. Darbiniam teisnumui pripastama, kad jis yra lygus visiems, iskyrus statym
nustatytas ilygas. Asmen be pilietybs status nurodo kiti teiss aktai ir ES teiss aktai, jie
neturi tokio paties teisnumo ir veiksnumo. Bet jie negali bti diskriminuojami.

2009

Emancipuoti asmenys, asmenys susituok iki 15 m. negali dirbti darb kaip pilnameiai,
nebent lengvus darbus. Taip pat gali sukurti mon. Turime situacij, kad toks asmuo negali bti
darbuotoju, bet gali bti darbdaviu.
Darbuotojas turi dirbti pagal darbo sutart. Teorijoje pripastama, kad darb galima atlikti
vairiomis teisinmis formomis.
Savarankikai dirbantys asmenys. Teiss moksle darbuotojai yra prieprieinami savarankikai
dirbantiems asmenims. Pastarj darbo teis nesaugo, jie rpinasi patys savimi. Jie gali dirbti
pagal autorin, rangos, paslaug teikimo sutart. Darbuotoju bus laikomas tik toks asmuo, kuris
dirbs pagal darbo sutart. Paymtina, kad kai asmuo laikinai neatlieka darbo funkcij, asmuo
nepraranda darbuotojo statuso. Tais atvejais jei raytin darbo sutartis nebuvo forminta (o LR DS
turi bti sudarytos ratu, usienyje leidiama ir odiu), tais atvejais, jei sutartis nebuvo forminta
ratu, tai negali gyti statym nustatyt garantij. DS yra konsensualin, laikoma sudaryta nuo
susitarimo momento. Toks momentas skiriasi nuo susitarimo forminimo momento (DS
pasiraymas). U raytins darbo sutarties forminim atsakingas darbdavys, bt nepagrstai
suvarytas darbuotojas, jei jam reikt forminti. Paskutinis aspektas, kiek alys laisvos susitarti.
Dstymas paskaitose gali bti formintas pagal darbo arba pagal autorin sutart, nes paskaita
laikoma autori teisi objektu. alys dstytojas ir VU yra laisvi sudaryti sutart arba autorin, ar
darbo. Kiek toks ali susitarimas saisto kitus asmenis? Ar teismas yra saistomas toki susitarim.
alys susitaria, kad sudaro civilin, o ne darbo sutart. Jei neprietarauja imperatyvioms normoms,
tai ir teismas neprietarauja. Pradti reikia nuo to, kad egzistuoja tam tikri darbai, kuriuos teis
pareigoja atlikti tam tikra forma. mons vadovui taikomos civilins teiss normos, iskyrus
iimtis, kai taikoma darbo teis. Nors jis sudaro darbo sutart su bendrove, bet j santykiai yra
Puslapis 21 i 53

pavedimo teisiniai santykiai, o tai yra civiliniai teisiniai santykiai. Tai yra taikant prezumpcijas. Jei
teis nenustato toki taisykli ar alys yra laisvos pasirinkti savo santyki model? alys gali
pasirinkti kokius santykius nori turti, jei teismas mato, kad tai yra darbo, o ne civiliniai santykiai,
tai juos perkvalifikuos. Jei alys pasirinko santyki forminimo model, tai jos atitinkamai turi sekti
ir pasekmes. Jei yra darbo sutartis, tai alis turi sieti subordinacijos santykiai. Jei alys sudar
civilin sutart, tai alys yra pakankamai autonomikos, nes sprendia kaip atlikti darb. Teismas
tokio ali tarpusavio santyki kvalifikavimo nra saistomas. Jei kolegija pripaint, kad santykiai
atitinka darbo santykius, nors aikiai nurod, kad jie DT nra taikomi, toks susitarimas nesaistyt
teism. Teismai irt esm, o ne form.
Lenkijoje kai kurios darbuotojos darbinamos pagal civilines, o ne darbo sutartis. Jie absoliutina
sutarties laisvs princip, reikia atkreipti dmes, kad tariantis dl darbo viena i ali yra
silpnesn. Darbuotojas rinkdamasis ar dirbti pagal darbo ar civilin sutart, sutiks dirbti bet
kokiomis slygomis, kad tik turt darb. Lenkijoje sekretors sutinka dirbti pagal civilin sutart,
problema, kai ji tampa nia, jai nra taikomos garantijos, ji kreipiasi teism ir tada santykiai
pripastami darbo santykiais.
Darbuotojas turi dirbti u atlyginim, o ne neatlygintinai. Talk ir kit neatlygintin darb DK
nereguliuoja ir dabar tokie darbai atliekami vadovaujantis susiklosiusiais paproiais ir ali
susitarimu. Kalbdami apie darbuotoj turime paymti, kad DT subjektas turi bti apibriamas
ne individualiais, o riniais poymiais. Darbas turi bti atliekamas ne savarankikai, o
vadovaujant darbdaviui. Nustatyti ar tarp ali egzistuoja pavaldumas egzistuoja testai. Pirmas
testas yra kontrols testas:
1. Darbdavio teis (galia) nustatyti darbo uduotis;
2. Darbdavio teis spsti dl priemoni, kuriomis tai bus daroma;
3. Darbdavio teis sprsti dl laiko per kur tai turi bti padaryta;
4. Darbdavio teis sprsti dl vietos, kur tai turi bti daroma.

Darbo teis (doc. T. Davulis). arnas Narbutas, Lorena Paknait

2009

is kontrols testas turi minus. Jis atsirado DK 1968 m. Lietuvoje i koncepcija nra ivystyta.
Minusai, kad egzistuoja tam tikr specialybi darbuotoj, kurie turi teis sprsti su darbu
susijusius klausimus gydytojai, teisininkai, auditoriai. Tai vadinamos liberalios profesijos. Dabar
laikoma, kad gydytojai pilnai gali dirbti pagal darbo sutart, taiau skiriasi atsakomybs ribos (kiek
atsako dirbant pagal darbo sutart ir kiek kai dirba savarankikai).
Antras, integralumo testas:
Kiek darbuotojas yra integruotas darbdavio struktr. VU TF Privatins teiss katedros
asistent. Tai yra integravimas darbdavio struktr.
Treias testas. kins rizikos testas:
1. Nuostoli ir pelno galimyb darbo santykiuose tenka darbdaviui. Savarankikai dirbantys
asmenys atsako patys.
Testo minusas yra tas, kad egzistuoja specialybi, kur darbuotoj atlyginimas padarytas
priklausomai nuo darbo rezultat, pvz., kintama darbo umokesio dalis.
2. Nustatyti ar egzistuoja darbo santykiai per pavaldum. Tai yra asmenikumo elementas. Jei
asmuo turi sutartyje numatyta teis atsisti kit asmen vietoj savs, tai nra darbo
sutartis. Nekalbame apie pavadavim, DT ino institut. i pozicija kritikuotina, kadangi
alys nordamos ivengti tokio kvalifikavimo traukdavo tik formali slyg, kad
darbuotojas gali atsisti kitus asmenis atlikti darb. Dabar is elementas vertinamas
atsargiai.
N vienas testas nra pakankamas konstatuoti darbo ar civilini santyki egzistavim. irima
vis test rezultatus. Taip pat irima ir darbdavio patarimus, mokymus.

Darbuotojo teisinis statusas. Teisinis statusas faktin subjekto bkl priklausanti nuo tam
tikr aplinkybi. Skiriamas bendrasis, specialusis teisinis statusas.
Puslapis 22 i 53

Bendrasis taikomas visiems dirbantiems pagal darbo sutart. Jis yra nediferencijuojamas.
Apima teis gauti darbo umokest, poils ir kt.
Specialusis diferencijavimas remiantis tam tikrais kriterijais. Pvz., pagal pilietybs princip.
Individualusis teisinis statusas yra konkretaus darbuotojo faktin teisin bkl. Darbuotojo teis
tarnybin automobil, teis kompensacijas ir t.t. Darbuotojo teisin status apibdina tam tikros
teiss ir pareigos:
1. Teis darb. Apie j pakalbsime prie darbdavio pareig. Vienos alies teiss reikia kitos
alies pareigas;
2. Teis teising darbo umokest;
3. Teis poils;
4. Teis sveikas ir saugias darbo slygas. T detalizuoja DK 275 str. ir darbuotoj saugos ir
sveikatos statymo 34 str.;
5. Teis vienytis profesines sjungas;
6. Teis dalyvauti moni, staig ir organizacij valdyme. Apie tai prie kolektyvins teiss.
Darbuotojo pareigos:
1. Dorai ir siningai dirbti. DK 228 str. Geras dstytojas ieina psias, kad spt paskait .
Vlavimas yra darbo sutarties paeidimas.
2. Laikytis darbo ir technologins drausms. Apie darbo drausm antrame semestre. Darbo
drausm gamyboje apima technologin ir gamybin drausm.
3. Laiku ir tiksliai vykdyti teistus darbdavio ir administracijos nurodymus. Skirtumas nuo iki
DK galiojusi pareig, nes papildyta teist. Darbuotojas neprivalo paklusti neteistiems
darbdavio nurodymams. Yra preziumuojama, kad visi mons ino statymus, kas
prietarauja imperatyvioms statym normoms. U teist nurodym nevykdym galime
Darbo teis
(doc. T. drausminn
Davulis). arnas
Narbutas,
Lorena
Paknait
bti patraukti
atsakomybn.
Darbuotojas
neprivalo
vykdyti nurodym, kurie
nra sulygti pagal darbo sutart. Darbuotojas neprivalo atlikti darbus jei nebuvo
supaindintas su konkreiomis pareigomis, kurias turs atlikti. Darbinantis paprayti
kopijos, nes tai yra vardinta praktikoje. LAT 2001 m. nutartis 3K-3-694.
4. Tausoti darbdavio turt. Buvo nutartis: darbuotojas turjo galimyb naudotis tarnybiniu
transportu. Jis nupylinjo benzin, po to darbdavys apkaltino darbdavio turto ivaistymu.
Darbuotojas gynsi, kad vainjo darb tolesniu marrutu. Teismas paymjo, kad
darbuotojas turi tausoti darbdavio turt ir vainti tokiu marrutu, kad snaudos bt
minimalios.
5. Vykdyti darbo normas. Darbo snaud normos (fizins ir nerv snaud normos, darbo
laiko snaud normos) ir darbo rezultato normos. Fizins ir nerv snaud normos
apibdina saugumo normas. Darbo normos yra tam tikras darbo kiekis, kurios gali bti
klasifikuojamos vairiai, iskiriant pagal fizinius ar psichologinius nurodymus. Tai yra
pramonje naudojama darbo normos svoka.
6. Laikytis darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim. Juos reglamentuoja DK 274 str.,
darbuotoj saugos ir sveikatos statymo 33 str. darbuotoj saugos ir sveikatos instrukcijos,
pareigybs apraymai ir nuostatai, darbo tvarkos taisykls.

2009

Atliekant praktik nesame darbuotojai, nes nra atlygintinumo, nebent sudarysime darbo
sutart ir gausime u tai atlyginim. Tai irgi prilyginama praktikai. Usienyje iskiriamos ir atskiros
darbuotoj kategorijos, praktikantai vardijami kaip kvazidarbuotojai, pilkj zon patenkantys
darbuotojai. Usienio valstybi teis nujo dar toliau. Dabar jau kalbama, kad, ko gero, ivis
netikslinga skirstyti. Kvazidarbuotojai yra darbuotojai, uimantys tarpin viet tarp darbuotoj ir
savarankikai dirbani asmen. Jie nra darbuotojai, bet jie turi tam tikras garantijas. J darb
reguliuoja ir civilins, ir tam tikros darbo teiss normos. Kvazidarbuotojai Belgijoje: tam tikrus
sveikatos ir saugos reikalavimus darbdavys turi utikrinti ne tik savo darbuotojams, bet ir
tretiesiems asmenims, tiems dalyviams, kurie dirba jo patalpose. Vokietijoje tokie asmenys gali
bti traukiami kolektyvines derybas. Lietuvoje toki asmen pavyzdiu galima laikyti JA
Puslapis 23 i 53

vadovus. Jis dirba pagal darbo sutart, jo darb reglamentuoja civilin teis ir darbo teis jam
taikoma iimtinai.

Darbdavys kaip darbo teiss subjektas

Pagal LR DK 16 str. darbdavys gali bti mon, staiga ar organizacija ar kita organizacin
struktra. Kitas apibrimas darbdaviu gali bti kiekvienas fizinis asmuo, jei jis turi civilin
teisnum ir veiksnum. Dabar suformuluota darbdavio svoka skiriasi nuo anksiau buvusios, ten
buvo daug papildom netikslum.
mons, staigos, organizacijos apibrimus taip pat pasiirti.
ioje svokoje reikmingiausia dalis, kad darbdaviu gali bti ir kita organizacin struktra. Kitai
organizacinei struktrai bdingas organizacinis vieningumas ir suskirstymas dalis, galimyb gyti
teises ir pareigas. Darbdaviu gali bti tik tokia organizacin struktra, kuri turi darbin teisnum ir
veiksnum. Poymiai: organizuota veiklos forma ir darbinis teisnumas ir veiksnumas. Ar filialas ir
atstovyb gali bti savarankikais darbdaviais? Yra dvi nuomons: gali ir negali. Teigia, kad negali
bti darbdavys, naudojasi pagrindins mons suteiktomis teismis, taikoma subsidiari
atsakomyb. Tie, kurie mano, kad filialas gali bti laikomas darbdaviu sako, kad nustatant ar turi
teisnum, veiksnum vadovaujamasi darbo teiss normomis, gali sudarinti sutartis savo vardu,
disponuoja jiems priskirtu turtu, kompetencija turi bti numatyta filialo ar nuosavybs
nuostatuose, kuriuos patvirtina JA. Katedra mano, kad mon ir filialas gali bti darbdaviu. Filialas
atsako pats, bet jei jo turto nepakanka subsidiariai atsako ir pagrindin mon.
Darbdavio poymiai:
1. Teis priimti darb, paskirstyti darbo funkcijas ir atleisti darbuotojus;
2. Galimyb organizuoti ir valdyti darb, pasireikianti kaip darbdavio teis duoti privalomus
nurodymus;
Darbo
teis
(doc. T. Davulis). arnas Narbutas, Lorena Paknait
3. Galimyb savarankikai atsakyti pagal prievoles kylanias i darbo teisini santyki;
4. Galimyb veikti savarankikai ir dalyvauti teisiniuose santykiuose nepriklausomai nuo kit
subjekt;
5. Galimyb turti materialaus turto ir l, atlyginti darbuotojams u darb ir sumokti
nustatytus mokesius.

2009

Darbdaviai gali bti skirstomi JA ir j padalinius, ir FA. O pagal tiksl pelno siekianius ir ne
pelno siekianius.
Darbdavi teisnumas ir veiksnumas atsiranda pagal DK 14 str. nuo steigimo momento.
steigimo momentu pagal CK 2.63 str. 1 d. registravimo JAR momentas, iskyrus iimtis, tai yra JA,
egzistuojantys per se, vieieji JA, kurie steigiami teiss aktu, JA, kurie egzistuoja atsiradus tam
tikroms aplinkybms (profesins sjungos, religins bendruomens). Darbdavi FA darbinis
teisnumas ir veiksnumas nustatomas pagal civilin teis, iskyrus iimtis (emancipacija). DK 14
str. 2 d. gyvendina teises ir pareigas per savo atstovus, iskyrus iimtis (kininkai ir pan.).
Darbdavi teisin status apibdina teiss ir pareigos.
Darbdavio pareigos (DK 229 str.):
1. Tinkamai organizuoti darbuotoj darb;
2. Laikytis darbo statym, darb saug reglamentuojani ir kit teiss akt reikalavim;
3. Rpintis darbuotoj poreikiais.
Bendrai kalbant galime iskirti esmin pareig mokti darbo umokest. i pareiga yra ir
sutartin, ir statymin. Ji nra ribojama, reglamentuoja darbo umokesio mokjimo tvark, turi
bti mokamas ne daugiau nei du kartus per mnes, jei yra darbuotojo ratikas praymas kart
per mnes. Vyriausyb numato minimali alg 800 lt, valandinis atlygis 4,85 lt.
Ar darbdavys turi pareig duoti darb? Klausimas ar teis darb yra subjektin teis ar
bendroji teis? Priklauso nuo to ar jau egzistuoja darbo sutartis, ar darbo santyki dar nra.
Puslapis 24 i 53

Turime atvej, kai nra darbo santyki laisv pasirinkti darb. Tai nereikia valstybs pareigos
visiems duoti darb. (DK 2 str. 1 d. 2 p. laisv pasirinkti darb) Negalima paduoti valstybs
teism, kai neturime darbo. Kitas atvejis, kai jau sudaryta darbo sutartis. DK 93 str. darbdavys
sipareigoja darbuotojui suteikti darb. Darbdavys moka darbo umokest, suteikia darbo viet,
bet darbo neduoda. UK pripastama, kad darbdavys neturi pareigos duoti darb, iskyrus tam
tikras iimtis. Lietuvoje darbdavys turi duoti darbo jei tik yra galimyb. Gali bti situacija
gamykloje, kai yra prastova (nra mediagos). Tokios situacijos yra teistos.
Usienio atvejis. Kai darbuotojo darbo umokestis padarytas pagal idirbio norm, yra kintama
darbo umokesio dalis. Tokiu atveju darbuotojas turi teis reikalauti darbo, nes gali pablogti
darbuotojo kvalifikacija. Lietuvos teisje iki to dar toli. Darbuotojo reputacija irgi yra ginama, jei jis
neturi darbo, tai kuo auktesnse pareigose darbuotojas yra, tuo labiau jam reikalingas darbas,
kaip save realizuoti. Gali prarasti gdius. Lietuvoje darbdavys turi pareig duoti darb jei tokio
darbo yra - if this job is available.
Pareiga rpintis darbuotoj poreikiais. Tai apima poreikio galimyb karjer. Galime ivesti, kad
darbdavys turi pareig kelti darbuotoj kvalifikacij, nors toks iaikinimas oficialiai dar nra
pateiktas. Galime sprsti kokios apimties yra i pareiga. Usienyje pripastama kaip rpinimasis
darbuotoj sauga, sveikata, suteikti darbo priemones. Neaikinti labai pleiamai. Darbdavio teiss
yra visos darbuotojo pareigos.

8 tema. Darbo teiss ir artim jai ak reguliuojami santykiai

Svarbiausias dalykas sprendiant darbo teiss srit atskyrimas nuo kit visuomenini santyki,
pirmiausia nuo Civilins teiss reglamentuojam.

Darbo teis (doc. T. Davulis). arnas Narbutas, Lorena Paknait

2009

Skirtumai DS nuo civilins sutarties kaip rangos:

1. Rangos sutartyje skiriasi subsidiarumas (subordinacija), rangos santykiuose subordinacijos
nra;
2. Rangos sutartyje susitariama dl rezultato, kurio siekiama. Komercin gamybin rizik
patiria rangovas, kontrol yra darb atliekanio asmens atvilgiu pagrsta civiliniais
teisiniais santykiais, taiau i kontrol paremta vien sutartimi. Nesant susitarimui kontrol
negalima.
Intelektinio pobdio paslaug teikimo (medicinini paslaug, darbo paslaug) ir DS skirtumai:
1. Sutarties objektas yra atstovavimo objektas;
2. Rezultatas nesvarbus, svarbi subordinacija (ar asmuo atlieka funkcij savarankikai, ar jam
duodami privalomi vykdyti nurodymai). Jie yra orientuoti rezultat, todl operatyvaus
darbo proceso valdymo neutikrina. Svarbus pats atstovavimo faktas ir gautas atstovavimo
rezultatas.
Profesionaliojo sportininko veiklos sutarties skirtumas nuo DS:
1. Sportininkas prof. vykdydamas sportinink veikl su sportine organizacija turi sudaryti
sportins veiklos sutart. Akcentas dl nepilnamei sportins veiklos sutarties.;
2. Sportininkas sipareigoja laikytis organizacijos nustatyt taisykli;
3. Tai nra darbo sutartis, pagal Lietuvos teis sportins veiklos sutartys yra civilins teisins
sutartys, atitinkanios sportins veiklos statymo ir CK normoms. Tai yra atlygintina sutartis.
Susitariama dti maksimalias pastangas.
4. Sportininkai gali steigti asociacijas.
Vokietijoje prof. sportininkai 35 m. stoja darbo bir, gauna bedarbio paalp. Buvo byla
Vokietijoje, jog prof. sportininkas aidia etadieniais, sekmadieniais. Treniruoi paprastai
sekmadieniais neturi. Vienas sportininkas pavlavo treniruot, treneris sako atidirbsime su Tavim
Puslapis 25 i 53

sekmadien. O sportininkas sako, kad Vokietijos konstitucija draudia dirbti sekmadien, iskyrus,
kai reikia dalyvauti vieuose renginiuose. Treniruot nra toks dalyvavimas. Futbolininkas laimjo
byl, nes jo santykiai pagal Vokietijos teis yra darbo santykiai. Ar sportininkas gali naudotis ES
utikrintu laisvu darbuotoj judjimu? Bosmano taisykl: klubas pasako, kad sportininkas negali
nutraukti sutarties ir eiti kit klub, taigi asmuo negali nutraukti sutarties ir sidarbinti kitur. ES
aspektas atsiranda, kai jis nori sidarbinti kitoje ES valstybje. Sportininkas nori nutraukti sutart,
tam, kad galt pasinaudoti laisvo judjimo teise, o UEFA taisykls t draudia. Ar gali
nacionalinje teisje organizacij taisykls riboti ES teiss utikrinamas teises? Buvo kreiptasi
Europos bendrij teism. Pirmas klausimas ar yra darbo sutartis? Darbo sutartis kai asmuo teikia
paslaugas u atlyginim subordinacijos santykiu. Asmuo, kuris turi slyt su tais poymiais,
turi darbuotojo status pagal bendrijos teis (nesvarbu k sako nacionalin teis). Tai yra
autonomin darbuotojo svoka, j nustatome pagal poymius, klube aidiantis sportininkas
yra darbuotojas ir turi teis naudotis laisvo judjimo teise. Tai reikia, kad nacionalin
teis negali nustatinti ir leisti nustatinti apribojim jiems keisti savo darbo viet. Tai kyla i
Bendrijos teiss. Susiduria sportininko parengimo indlis. Sportininkas turdamas laisvo judjimo
teis turi didesn savo kain. ia yra bent trij skirting pusi interesai ir j suderinamumas.
5 darbo teiss seminaras. Egzaminui Tiakijaus nuomone sportinink veikla atitinka darbo
funkcijas. Darbin funkcija yra specifin tai yra veikla. Atlygintinumas yra. Pavaldumas irgi yra.
Skiriasi teisnumas ir veiksnumas. Atlygintinumas sportinje sutartyje siejamas su rezultatais,
darbo sutartyse pagal atlyginimo pastovi ir kintam dal. Kintama dalis yra pagal darbo
rezultatus. Gin sprendimo tvarka kitokia. Valstybinis socialinis draudimas sportininkui
nenumatytas statymu. Tik taip galime paaikinti kodl laikome civiline, o ne darbo sutartimi.
Plaija prasme darbo teisiniai santykiai skirstomi individualius ir kolektyvinius.
Subjektai darbuotojas i darbdavys.
Darbo
teisteisini
(doc.santyki
T. Davulis).
Narbutas,
Lorena
Paknait
Darbo
turin arnas
sudaro teiss
ir pareigos.
Darbuotojo
pareigas galima vardinti
kaip darbdavio teises.

2009

U darbo santyki forminim atsakingas darbdavys. Tiek darbuotojas, tiek darbdavys turi
daugiau pareig nei forminta. Darbo teisiniai santykiai atsiranda sutarties pagrindu, statymo
pagrindu ir kt. DK 34 str. kolektyvins sutartys, individualios sutartys neturi pabloginti darbuotojo
padties, iskyrus jei statymas leidia.
Darbdavys turi pareig darbinti jei nedarbintas diskriminaciniu pagrindu gali savo paeistas
teises ginti teisme. Valstyb prisiima pareig suteikti atlyg nedarbo atveju.
Siaurai suprantam darbo teisinius santyki prasme atsirasti tokiems santykiams reikia darbo
sutarties, kai kuriais atvejais reikia juridini fakt sudties (kai reikalinga kvalifikacija, konkursas,
egzaminai, irinkimas).
Rezultato nereikia suprasti tiesiogiai. Yra standartiniai ir tradiciniai darbo ir civilins teiss
skirtumai rezultato siekimas. Dirbant keliant kokybs rezultatus artjame prie rezultato.
DT atsirado, kai fabrikuose atsirado darbininkai. Tai yra procesas, kiekvienam darbuotojui
skiriamas epizodinis vaidmuo daikto gaminime. Todl ir buvo iskirtas procesas ir rezultatas.
iuolaikiniuose teisiniuose santykiuose kokyb ir rezultatas labai suartja.
DT yra mirus metodas, daugiau imperatyvus lyginant su civiliniu. DT yra svarbus valstybs
interesas. Geriausias pavyzdys yra sutari laisvs principas CT. Darbo teisje is principas yra
dispozityvus tiek, kiek atitinka statym teikiam geresni slyg pavyzd.
Lietuvoje dabar yra mada vartotoj teisi, jos aikinamos pleiamai, bet koks elgesys su
vartotoju yra potencialus vartotoj teisi paeidimas. Vartojimo sutartys yra iimtins sutartys,
taisykli aikinti pleiamai nereikt. Lyginant su DT reikia lyginti istorikai. Galbt ir vartojimo
teis ateityje atsiskirs nuo civilins teiss.
Kontrols testas. Darbdavys V VU. Atstovauja rektorius ir jo subjektai. Ar yra pareiga
kontroliuoti, ar teis? Seminarists atveju yra teis j kontroliuoti, kol niekas nesiskundia.
Puslapis 26 i 53

Darbo sutartyje darbdavys gali pasakyti, kaip atlikti darb. Rangos sutartyje pasiekti rezultat,
ne nurodyti kaip pasiekti, nebent teis bt numatyta sutartyje. Tarp usakovo ir darbinink nra
teisini santyki, darbininkai atsakingi rangovui. Pagal DK 228 str. darbuotojas turi tausoti
darbdavio turt. Paprastai pagal darbo sutart yra dirbama darbdavio priemonmis. Duoda
patalpas, priemones. Rangos sutartyje paprastai rangovas dirba savo mediagomis. Kitas
poymis: darb reguliarumas ir pastovumas. Pagal DT laikoma, kad darbai dirbami nuolat,
reguliariai, pastoviai. Pagal rangos sutart nam statysime kart gyvenime, gal kiek daugiau.
Egzistuoja terminuotos darbo sutartys. Egzistuoja toki civilini teisini santyki, kai alis sieja
teisiniai santykiai.
Kai galiojamas tas pats advokatas atstovauti visiems ginams ar yra teisini santyki
pastovumas, reguliarumas? iuo atveju nra pastovumo, nes advokatas galiojimo gali atsisakyti.
Atlyginimo mokjimo pastovumas ir reguliarumas. Pagal DK atlyginimas mokamas 2 kartus per
mnes, jei yra darbuotojo raytinis praymas gali mokti 1 kart per mnes. Tai imperatyvi
norma.
DT atskyrimas nuo administracins. Darbdavys yra specifinis subjektas valstyb.
Subordinacija paremta administraciniais galiojimais, o ne sutartimis. Egzistuoja pavaldumas
viej subjekt atvilgiu. Privalomumas kyla i vieosios teiss norm. Darbo teiss pavaldumas
kyla i darbdavio teiss kontroliuoti darbuotoj. Administracins teiss reguliavimo objektas,
visuomeniniai santykiai skirtingi.
Panaumai tarp autorins sutarties ir darbo sutarties atlygintinumas ir darbo atlikimas. Darbo
teis nereguliuoja darbo pagal autorines sutartis. Paskaita yra autorini teisi saugomas objektas,
tai yra jo krinys. Tas pats kas ileids knyg. Turi turtines, neturtines teises. Slygin sutartis
pagal autorin sutart dl knygos paraymo.
Valstybs tarnybos ir DK santykis. Valstybs tarnautojams, taikomas valstybs tarnybos
Darbo
teisjei
(doc.
T. Davulis).tam
arnas
Narbutas,
Lorena
statymas,
nereglamentuoja
tikr santyki,
taikomas
DK. Paknait
Pasiirti kaip kito valstybs
tarnybos samprata. Dabar neeina statutiniai, teisjai, prokurorai. Valstybs tarnybos statymo 4
str.
LAT nutartis. Bibliotekinink man, kad yra valstybs tarnautoja. 2003 m. rugsjo 29 d., 3K-3875/2003.

2009

5 seminaro pabaiga. Toliau tsiam paskait.

Reikia atkreipti dmes, kaip tas pats reikinys gali bti skirtingai vertinamas i skirting
pozicij (priklausomai nuo konteksto). Prof. sportininkas pagal LR nacionalin teis yra ne
darbuotojas, o pagal bendrij teis yra darbuotojas. Kol jis dirba Lietuvoje, tol jis yra civilini
santyki dalyvis, bet kai jis pradeda judti tarp ES nari, jis laikomas darbuotoju. Prostitut
Lietuvoje nra darbuotoja. O Olandijoje yra. Koks yra legalus darbuotojas? Reikia pripainti, kad
Bendrijos teisingumo teismas t klausim yra nagrinjs. Pagal Europos asociacijos sutartis, kur
yra utikrintas laisvas sisteigimas, bet ne laisvas judjimas. Teismas isiaikino, kad kai asmuo
dirba pats sau jis yra ne darbuotojas, o jei dirba vieuose namuose ar treio asmens
vadovaujamas, tai yra darbo santykis. Svarbu atskirti kok aidim aidiame su tuo paiu aidju.
Usieniei limito taisykls. Sporto federacijos nustatinja limitus usienieiams aisti. Dabar
jos negalioja ES nari pilieiams, nes atsiranda bendrijos teis, sakanti, kad draudiama
darbuotoj diskriminacija dl j pilietybs.
Verslo liudijimo individualios veiklos paymos reikm. Kvalifikuojant visuomenin santyk
dokumento reikm yra nulin, jis neturi turti jokios patvirtinanios reikms pagal santyki
esm. Jis nekvalifikuoja kokius santykius sueisim (tik pagal pavedimo, rangos). Apskritai veikla
turi bti nurodyta (bet ten danai nurodomas visas spektras sutari). santyki turin verslo
liudijimas niekaip neatspindi. Tai yra deklaracija valstybei, kokias asmuo turjo pajamas, kokius
santykius ir kaip juos apmokestino. Forma negali apsprsti turinio, turinys turi apsprsti form. Ar
payma yra teisinga, ar ne apsprs mokesi inspekcija ar Sodra. Jais galima reglamentuoti tik
Puslapis 27 i 53

nedarbo santykius, darbo santyki negalima, dl to tai nra nedarbo santykius rodanti priemon.
Kai kuriose valstybse galima, numatytas mechanizmas pagal kur alys turi galimyb pasikviesti
ali atstovus ir vertinti santyki esm. Tai vadinama iankstin rodomoji kompetencija (Italijoje,
neseniai (2001 m.) vyko Marko Biati (Modenos universiteto profesoriaus) reforma. Jis pats ir keli
kiti buvo nuauti gatvje dl savo veiklos, nes jie kr ir vadovavo darbo grupms, rengianioms
statym pakeitimus, kuri viena ar kita civilin grup buvo nepatenkinta. tariama, kad tai buvo
raudonj brigad (ultra kairij) darbas. Vienas i asmen, kuris nori ivengti darbo santyki eina
darbo inspekcij, ir ten patikrinus kokias paslaugas atlieka iduoda sertifikat, kuris patvirtina,
kad tai nra darbo santykiai. Kiti pavyzdiai yra Rumunija (nekaip sekasi) ir Belgija. Plaiau
nekomentuoja.
Savarankikas darbas. Tai yra darbas kai neturime subordinacijos poymi, atliekamas pagal
civilines sutartis, taiau subordinacijos elemento nra. Asmuo, atliekantis darb j daro pats
sudarydamas sau darbo reim, pats bdamas atsakingas u darbo rezultatus, kokyb, pats
bdamas rizikoje, kad gali kakas nepasisekti. ie darbuotojai usienio teisje vadinami selfemployed. Pagal bendr taisykl darbo teis jiems netaikoma, bet pvz. asmuo turi automobil,
dirba taksi firmoje, turi savo automobil ir iveioja Vilniaus duonos riestainius. Yra batsiuvys, kuris
siuva batus dirba savarankikai. Jeigu turime savarankikai dirbant vairuotoj su automobiliu,
arba sdi namuose ir veria magistrinius darbus. Atsitinka tik tai, kad jis tampa priklausomas nuo
vieno usakovo, jo santykis bendrja prasme yra savarankikas. Tai reikia, kad turime tam tikras
asmen kategorijas, kurios dl to, kad yra priklausomos daugiau maiau nuo vieno usakovo
patenka tam tikr nepalanki padt. Toki, kad jie i tikro tampa priklausomi. Atsiranda
subordinacija turinio prasme, tai kad praradus usakov santykis nutrksta ir asmenys lieka
visikai be jokios apsaugos. Dl to usienio teisje kalbama apie ekonomikai priklausomus
darbuotojus, jie vadinami kvazidarbuotojais (statusas pagal nacionalin teis yra ne darbuotojo,
bet jie yra labai priklausomi nuo to paties atsakovo). Teiss normos, kurios leidia jiems burtis
Darbo
teis (doc.
T. Davulis).
arnas
Narbutas,
Paknait
organizacijas,
kreiptis
darbo teismus,
turintiems
artimLorena
darbuotojui
status, turi apsaug nuo
kenksming, pavojing veiksm atliekant darb. I tikro problema yra, ji auga, tiktina, kad ateis
reglamentavimas toki asmen, kai tam tikri DK straipsniai bus taikomi ir savarankikai
dirbantiems asmenims. Viena iimtis jau yra Lietuvoje. Ji yra slygota ES bendrijos teiss. iuo
atveju kalbama apie asmen lygiateisikumo principo gyvendinim. Toks gyvendinimas
pirmiausia dl lyties turi tris teritorijas 1) darbo teis; 2) self-employment; 3) privatins teiss
atskiri gabaliukai, iuo atveju housing nuomos santykiai, vartojimo sutartys, paslaug
teikimas, preki pardavimas. Direktyv, kurios reglamentuoja iuos santykius yra daug, atskiros
direktyvos ima atskirus poymius: lytis, seksualin orientacija, amius, negalia ir audo
direktyvas (lyties pagrindu eina DT, self-employment, housing). Dar gali bti iskiriamas
socialinis draudimas kaip (1.1) punktas.

2009

Self-employmentas yra ukabinamas pasakant, jog draudiama diskriminuoti savarankikai

dirbanius darbuotojus dl lyties. Pvz.: Roinis taksi jau usilenk. Veiklos principas teikti taksi
paslaugas tik moterims, moterys veioja moteris. i taksi firma gali darbinti tik moter pagal darbo
sutart, taip pat savarankikai dirbant asmen. Tai yra direktyv paeidimas, Lietuvoje buvo
nagrinjimas aspektas dl vartojimo sutari neveant vyr (nors buvo galima nagrinti per
diskriminacij dl lyties). Tokia priemon yra diskriminuojanti, bet pateisinama vieojo intereso
tikslais, priemon yra silpna, taikoma siauram ratui, pagal vis ES nari praktik net ir toks
dalykas kaip Roinis taksi yra archaizmas su kuriuo kovojama. Tai gali bti tapatu ir fitneso
klubams, udaroms oki mokykloms.
Advokat kontoroje. Karjera -> asistentai (ia ms 50) -> po 5 m. advokatai (ms 30) -> po
10 m. asocijuoti partneriai (ms 10) -> po 20 m. partneriai (ms 5). Ar galima ia uginyti, kad
buvau nepaauktintas dl lyties. Advokatai laikomi savarankikai dirbantys (tiek kontorose, tiek
namuose). Jie atlieka paslaugas, yra susibr bendrijas. Tos bendrijos viduje yra taisykls
visika laisv pagal CT, k noriu t darau. Moter ir vyr lygi galimybi statymas yra
tarpdisciplininis statymas, bet jis taikomas ir iuo atveju t.y. self-employmentui.
Puslapis 28 i 53

Atskyrimas nuo administracini santyki. Subordinacija nra paremta sutartimi, valdingas

elementas pagrstas administraciniais galiojimais, kurie kyla i valstybins valdios gyvendinimo,
o ne i sutarties. Socialins apsaugos santykiai aptarnauja darbo santykius, nes kalbama apie
bsimo darbuotojo socialin apsaug nuo grsmi, l stygiaus arba teikiant paslaugas, arba
suteikiant finansines priemones, arba rpinamasi buvusiu darbuotoju (tiek buvusiu darbuotoju,
tiek bedarbiu), santykiais, kurie yra greta DS (darbuotojo galimyb gauti imokas, susijusias su
vaiko prieiros atostogomis, eimos santykiais. DS yra aptarnaujantys santykiai, nes danai
buvimas tokiuose santykiuose sukuria teisines pasekmes: gauti galimyb imok arba negauti.
Tokie yra savo esme i santyki atribojimo pagrindai.
Aptarme pagrindin DS arba DS siaurja prasme. Reikia pakalbti apie kitus santykius, kuriuos
reglamentuoja DK.
Kita DS dalis yra santykiai einantys prie DS siaurja prasme.
Santykiai prie darbo sutart. Darbo sutartimi pagrstas santykis. DT reglamentuoja darbinimo
sistem, uimtumo, primimo priemones. (tai yra santykiai prie DS). Tai susij su
persikvalifikavimu, darbo vietos steigimo skatinimu, mokymo, bedarbi paalpoms. DT reguliuoja
santykius, kurie eina kartu su DS, tai yra paraleliniai santykiai, tsiasi tol, kol turime DS. ia
turime kolektyvin DT. Kolektyvin DT gali bti ir prie DS, ir po j. Tai yra santykiai tarp
darbuotoj atstov ir darbdavi bei j atstov. DT Lietuvoje gana liberaliai iri asociacij
steigimsi. Profesin sjunga pagal profsjung statym gali priimti savo gretas ir neturinius
darbo asmenis bei asmenis, kurie prarado darb, bei pensininkus. Profsjung suprantame
liberaliai, t.y. kaip darbuotoj teisi gynjus, interes reikjus. Kol kas nebuvo priimtas joks teiss
aktas, kuris ribot tok supratim. I principo pagrindinis teiss norm blokas yra teiss normos,
einanios paraleliai.

Darbo teis (doc. T. Davulis). arnas Narbutas, Lorena Paknait

2009

Primimo ir kontrols santykiai, kuriuose dalyvauja valstybin darbo inspekcija. I esms ar

laikomasi DS tikrina tik darbo inspekcija. DS teisin prigimtis ir i to susijusios konsekvencijos
mok draudimo, mokjimo prasme yra kiti dalykai. Santykiai, kurie kyla dl ali atsakomybs.
Darbininkas padaro darbdaviui alos pamesdamas plaktuk. Ar jis yra atskiras santykis, ar DS
elementas. Davulis mano, kad elementas. Prie 30 m. rus darbo teis buvo pagrsta vieningo
darbo santykio teorija, teigiant, kad is santykis yra sudtingas, kompleksinis, turi vairius
elementus, taip pat ir atsakomybs element.
Santykiai po pagrindinio darbo santykio pasibaigimo santykiai dl gino sprendimo. Taip pat
gali bti atskiri santykiai dl alos atlyginimo. Turima omenyje ala, kuri iiekoma pasibaigus
darbo santykiams, arba ta, kuri iiekoma velionio artimiesiems.
Baigme DT taikymo srities apvalg. Nepaisant to, kad DT santykiai per 1 str. reguliuoja tik
DS, jis taip pat reguliuoja ir kitus santykius ir net ne aptartus, o santykius valstybs tarnyboje
(valstybs tarnautojai streikuodami gali naudotis ir DK normomis), virininkai valstybs tarnyboje
streikuoti negali. Subsidiarus DT taikymas yra valstybs tarnyboje, tai kyla i valstybs tarnybos
st. 5 str. pasakyta, kad valstybs tarnybos st. nesureguliuotais atvejais taikome darbo teiss
santykius reglamentuojanius teiss aktus. VT statymas ilg laik numat atostog ri sra,
kuris teikiamas valstybs tarnautojams. Pvz. mokymosi atostogos ten anksiau nebuvo pamintos
(dabar yra). Kalba eina apie valstybs pinigus, todl nesant tiesiogiai numatyt galimybi
Valstybs tarnybos statym, reikia isiaikinti ar atostog klausimai nra sureguliuoti statymuose
i viso? Ieitin imok apsprsime ne pagal DK, o pagal Valstybs tarnybos statym. domus
noras socialini garantij prasme valstybs tarnautoj turti daugiau nei paprast darbuotoj.
Razin principas (isirinkti kas patinka, kita palikti) ioje vietoje negali bti taikomas. tampa tarp
valstybs tarnybos st. ir DK reikiasi daugeliu aspekt. Tuo labai intensyviai usiima
administracinis teismas, kai pasako, kada klausimas sureguliuotas, kada ne. Statutiniai valstybs
tarnautojai yra doms tuo, kad j santykius reglamentuoja statutas, o statuto nesureguliuotais
Puslapis 29 i 53

santykiais taikomas DK. Kiek yra bokteli kaljime, kuriuose budi budtojas? Darbo laikas gali
bti 24 h, jie budi 8 h arba 12 h. Kada jam nueiti tualet? statyme nra sureguliuota. DK jam
leidia, statutas apie tai tyli, valstybs tarnybos statymas tyli. Jei jis nueina WC, o tuo metu
kakas vyksta, kaip isisprstu tok klausim teisme?
Teisjams, seimo kontrolieriams, valstybs kontrolieriams, politikams darbo teis taikoma ar
ne? Klausimas buvo nagrintas KT dl teisj atleidimo. Tiakijus t tem mgsta. Teisjams DK
taikomas, bet ar teisjai turi teis ieiti neapmokam atostog? Ar jiems gali bti skelbiama
prastova? Tais atvejais, kai teism statymas i klausim nereglamentuoja ar galima dirbti teisju
pus etato? Ar teisjas turi darbo laiko reguliavim? Klausimai yra dideli ir vlgi, teisj motyvas
yra DK. Pagal santyki panaumus DK visoms kategorijoms turt bti taikomas kaip subsidiarus
altinis, bet kuo toliau einame vir tuo labiau DK galimybs siaurja. Teisjo atveju atleidimo i
darbo apsaugos neturi. Teisjai prie metus gavo galimyb pasimokti u virvalandius, bet tai
padar tuoj gavo per galv.
7 seminaras. DK nereglamentuoja teisingumo, siningumo, protingumo princip. Pasiirti
kaip teism praktika aikina teisingumo, siningumo, protingumo principus. DT nra atskirai
iaikint i princip. DT specifika, kad darbuotojas yra silpnesn sutarties alis.
Kaip vykdyti darbo teises ir pareigas? Nepiktnaudiauti teise, protingais ir teisingais bdais.
Teisminiai iekiniai nepapuola DT dalyk. Galioja taisykl, kad turi teis savo pareikimu
nutraukti darbo sutart. Paduoti praym atleisti i darbo ir atsiimti. Lietuvoje lokautai draudiami.
Lietuvoje kain ar buvo teist streik. Retorinis klausimas ar teismas vien formalius paeidimus
pripaintu pagrindu atleisti i darbo. DT silpnyb, kad darbuotojas visada rinksis dirbti i
dirbti/nedirbti, nes jam reikia bent minimali pajam.
Subjektai teisminiai ir neteisminiai.

Darbo teis
T. Davulis).
arnas
Paknait
2009
1. (doc.
Teisminiai:
tik teismas.
TeismoNarbutas,
sprendimo Lorena
ypatumai:
pliusas yra privalomumas,

sprendimo vykdymas utikrinamas valstybs prievartos priemonmis, procesas yra

detaliai reglamentuotas. Minusas, kad procesas ilgai trunka, brangiai kainuoja, yra
vieas.
2. Neteisminiai yra: profesin sjunga, Valstybin darbo inspekcija, moter ir vyr lygi
galimybi kontrolierius.

Svarbu, kad ali susitarimu negalima pakeisti iekinio senaties termin. Senaties terminas
netaikomas dl garbs ir orumo bei kitais statym nustatytais atvejais. Tam tikrame teiss akte
gali bti tvirtintos kit teiss ak normos. CK galima numatyti iimtis, kai netaikomas iekinio
senaties terminas. Darbo teisje iekinio senaties sustabdymas ir nutraukimas yra pagal CK.
Iekinio sustabdymas nuo nutraukimo skiriasi pagrindais, pasekmmis. Nutraukus terminas
prasideda i naujo, sustabdius skaiiuojama toliau (nebent dl svarbi prieasi (force majeure)
yra prailginamas max eiais mnesiais).
K daryti jei darbdavys paduoda darbuotoj teism ir darbdavys nesigina iekinio senatimi. Ar
gali teismas iekinio senat taikyti ex officio? Taikome CK normas, o pagal 1.126 str. teismas ex
officio netaiko. Bda. 7 seminaro pabaiga.

9 tema. Darbo teiss subjektai

Kolektyviniais darbo teiss subjektais laikomos profesins sjungos, darbo tarybos ir darbdavi
organizacijos.

Profesins sjungos kaip kolektyvins darbo teiss subjektas

Puslapis 30 i 53

Rengiant DK vyko daug diskusij kokia yra profesini sjung vieta. Ar yra subjektas, ar yra tik
darbuotojo atstovas? Profesins sjungos atstovaudamos darbuotojos ir gindamos j socialinius,
ekonominius interesus veikia ne tik kaip atstovai, bet ir tokio atstovavimo paskoje veikia kaip
savarankiki subjektai, turi savarankikus santykius su darbdavi organizacijomis, darbdavi
institucijos. Profesins sjungos tokiu atveju veikia jau savo vardu. T dar kart patvirtina ir DK 18
str., apibriantis atstovavimo pagrindus darbo santykiuose. Individualiuose darbo santykiuose ir
kolektyviniuose darbo santykiuose atstovavimo principai skiriasi. Atstovavimui individualiuose
darbo santykiuose yra taikomas civilinis kodeksas. Atstovas veikia jam suteikt galiojim ribose.
Kai kalbame apie kolektyvinius darbo santykius, kuri esminis momentas yra kolektyvins
sutarties pasiraymas, tai iuo atveju pritaikyti CK norm, reglamentuojani atstovavim yra
nemanoma. Jei monje dirba 100 darbuotoj, maai tiktina, kad jie visi parays galiojim tam
paiam asmeniui. Jei kolektyviniams darbo santykiams taikysime civilinio atstovavimo principus,
tai atstovui pateiks skirtingus galiojimus. Kalbant apie kolektyvinius santykius civilinio
atstovavimo princip nepritaikysime, tai pripainta jau seniai. Teigiama, kad kolektyviniuose darbo
santykiuose darbuotojai yra atstovaujami ne dl to, kad jie kak galiojo, o dl to, kad statym
leidjas nustat subjektus, kurie juos atstovauja. Jei statym numatyti subjektai yra steigti, tai jie
atstovauja darbuotojus be atskiro j valios ireikimo. Galima susitarti tik dl toki slyg, kurios
pagerint darbuotoj padt, jei susitarimai bt pabloginantys darbuotoj padt, tai jie yra
niekiniai ir negaliojantys.

Profesini sjung samprata

Teisinis reglamentavimas yra labai gausus, pradedant tarptautiniais teiss aktais,
LR
Konstitucija, DK, profesini sjung statymu ir kt. Tarptautiniai teiss aktai: JTO teiss aktai:
TPPTP, Tarptautinis pilietini, socialini ir kultrini teisi paktas, TDO konvencijos, ypatingai 87,
98 ir 135 konvencija, reglamentuojanios btent darbuotoj organizacij veikl. Taip pat ne tik
pasauliniu mastu veikiantys dokumentai, bet ir regioniniai Europos Tarybos dokumentai
Darbo
teis (doc. T. Davulis). arnas Narbutas, Lorena Paknait
(ETPLAK ir pataisyta Europos socialin chartija). Galima pasakyti, kad ES teiss akt,
reglamentuojani profesini sjung ir asociacij laisv nra, nes EB steigimo sutarties 137 str. 6
d. Nustato bendrijos institucij kompetencij, klausimus, kuriais EB institucijos negali nustatyti
reguliavimo valstybs narms. Yra 4 klausimai dl darbo teiss: darbo umokesio, streik,
lokauto ir asociacij laisvs. Darbuotoj organizacijos, atstovai, direktyvos sako, kad valstybse
gali bti vairiausi atstovavimo modeliai ir kadangi vieningos sistemos ES nekuria, tie teiss aktai
vartoja svok darbuotoj atstovai, ES bendro reguliavimo iuo klausimu nra.

2009

Tarptautiniai teiss aktai profesini sjung sampratos nepateikia, bet pripasta, kad
profesins sjungos turi bti savanorikos, nepriklausomos darbuotoj interesus
ginanios
organizacijos.

Profesini sjung samprata Lietuvoje

Pirmiausia reikt nustatyti ar apibrti kas gali jungtis profesines sjungas Lietuvoje. Galima
paminti, kad iki 2003 m. profesini sjung 1 str. 1 d. nustat, kad steigti profsjungas ar jas
stoti gali tik LR pilieiai ar asmenys nuolat gyvenantys Lietuvoje. Taiau stojant ES reikjo
harmonizuoti ms teiss aktus su ES teiss aktais. Darbuotoj judjimo laisv vienas kertini
darbo teiss tarptautini princip. Todl minto straipsnio taikymo sritis buvo praplsta vardinant,
kad profesines sjungas gali jungtis visi teistai dirbantys pagal darbo sutart arba kitais
statymo numatytais pagrindais. Galima teigti, kad is terminas dirbantys pagal darbo sutartis
apima visus asmenis, dirbanius pagal bet kokios ries darbo sutartis (terminuota, sezonin,
neterminuota). Labai aiku, kad asmenys dirbantys pagal civilines sutartis, bedarbiai, studentai,
pensininkai tokios teiss jungtis profsjungas neturi.
Skandinavijos alyse 95% dirbani asmen yra PS. Teisinink profesin sjunga Suomijoje
vilioja studentus tapti profesins sjungos nariais, duoda jiems vairias lengvatas, bet tikraisiais
toki profsjung nariais tampa tik kai pradeda dirbti.
Puslapis 31 i 53

Teis jungtis PS apima net individualia veikla usiimanius asmenis.

Slyga, kad dirbantys kitais statymo numatytais pagrindais iais laikais jau yra perteklin, nes
profesini sjung statymas buvo priimtas 1991 m., o 1990 m. buvo priimtas kini bendrij
statymas. Vienas i pagrind kaip gali atsirasti darbo santykiai yra darbo sutartis, taiau kini
bendrij statyme buvo nustatytas ir kitas pagrindas naryst bendrijoje. Darbdavys liepdavo
kurti kin bendrij, kurios nariais tapdavo, o tie asmenys, kurie bdavo darbuotojais, dirbdavo
tuo paiu pagrindu, kaip dirbdavo pagal darbo sutart. Tikslas buvo paprastas nemokti
socialinio draudimo mok. Dl ios prieasties 2001 m. i galimyb dirbti narysts pagrindais
buvo panaikinta. Dabar jei nori bti narys, vis tiek turi sudaryti darbo sutart. Kit statyme
numatyt pagrind iai dienai jau nra.
Kokius poymius iskiria Lietuvos profesini sjung statymas. Poymiai yra trys:
1. Savanorikos organizacijos. Turi dvejop reikm: sjungos steigimas turi bti laisvas;
sjunga yra organizacija, kuri stojama ir kurios narysts atsisakoma savanorikai.
2. Savaveiksms organizacijos. Tik paios profesins sjungos gali sprsti visus tiek vidaus,
tiek iors klausimus. Jos paios nusistato vidaus taisykles, veiklos gaires ir pan.
3. Savarankikos organizacijos. Yra nepavaldios nei darbdaviams, nei valstybinms
institucijoms, draudiama tiek darbdaviams, tiek valstybs institucijoms kitis profesini
sjung veikl.
Kalbant apie iuos poymius galime pastebti, kad jie yra bdingi ne tik profsjungom, bet ir
asociacijoms, kuriamoms asociacij statymo pagrindu. Pagrindinis skirtumas yra tikslas, kam
organizacija yra steigiama. Asociacijos tikslas yra suteikti galimyb savo nariams dalyvauti tam
tikroje veikloje. Tuo tarpu profesini sjung tikslas yra ne sudaryti darbo sutart, bet ginti ir
Darbo
teisdarbuotoj
(doc. T. darb,
Davulis).
arnas
Narbutas,
LorenaProfesins
Paknait
atstovauti
socialinius
ir ekonominius
interesus.
sjungos tikslas nra
sudaryti darbo sutartis, tikslas gintis nuo darbdavio reikiam interes. Nari interes gynimas
kaip tikslas keliamas ir profesins savivaldos susivienijimams (notar, antstoli, odontolog rmai,
Lietuvos advokatra), kurie atstovauja tos profesijos asmen ekonominius, socialinius interesus.
Taiau iuo atveju pagrindinis skirtumas profesini sjung nuo profesini savivald yra tas, kad
savivaldose dalyvavimas yra privalomas tos profesijos asmenims, nes valstyb perduoda dal
funkcij tokiam savivaldos susivienijimui. Jiems atiduodama kontrol, kad veiksmai bt atliekami
teisikai, kvalifikuotai ir tinkamai.

2009

Profesini sjung steigimas

Reikalavimai steigjams. Profesins sjungos steigjais gali bti tik fiziniai asmenys. Fiziniai
asmenys iuo atveju apima tiek usienieius, tiek asmenis be pilietybs, tiek nuolatinius
gyventojus. Steigiant PS vairiose valstybse nustatomas nevienodas steigj minimumas.
Lietuvoje nuostata yra paprasta: PS gali steigti ne maiau kaip penktadalis vis dirbani monje
darbuotoj arba 30 darbuotoj, bet ne maiau kaip trys. ita alternatyva yra duota tam, kad jei
mon yra maa utenka penktadalio darbuotoj (jei yra 100, tai utekt 20), jei yra 1000 tai
pakanka 30 steigj. Dl minimumo diskusija vyksta tokia, kad minimumo nereikt nustatyti
(Europos socialini teisi komitetas Lietuvai yra pareiks priekaitus, kad reikalavimas yra per
didelis ir gali apriboti teis jungtis profesines sjungas). Steigj minimumo nustatymas turi du
aspektus: jei nebus minimumo, tai tokiai sjungai suteikiant nemaai galiojim bus galima jais
piktnaudiauti atstovaujant vien asmeninius interesus. Darbuotojai ir dabar stengiasi
piktnaudiauti steigdami profesines sjungas. Kita diskusijos pus: asociacij laisvs principas ir
yra tas, kad organizacij pliuralizmas ir yra asociacij laisvs pasekm. Tam tikras minimumas turi
bti nustatomas.
Msuose yra kita problema. Lietuvos profesini sjung statymas nereglamentuoja PS,
veikianios auktesniu nei mons lygiu, reikalavim. Tokios organizacijos yra iimtinai sktins.
Puslapis 32 i 53

Prasideda mons lygiu, jungiasi akos lyg (sveikatos prieira, maisto tiekimas), akin
organizacija jungiasi centrin susivienijim, o centriniai jungiasi Europos (Europoje yra vienas
centras). Atitinkamai pagal lygmen tos organizacijos ir bendradarbiauja su tos akos
institucijomis. Centrin Lietuvos bendradarbiauja su LR vyriausybe, Europos su ES institucijomis.
Tam reikalavim nra nustatyta. Utenka dviem PS susijungti ir statuose pasiskelbti, kad jos yra
akins profesins sjungos. Praktikoje dl to ikyla problem. Kai atsiranda profesini sjung
daugtas, ikyla klausimas su kuriomis i j reikia nektis. Jei vykdomas dialogas su trimis
pagrindinmis, o prisisteig dar daug ma, tai sudtinga vykdyti efektyv bendradarbiavim.
Daugelyje usienio valstybi norint steigti auktesnio lygio PS yra nustatomi tam tikri kriterijai
(pvz. ne maiau 10 toje akoje veikiani PS). Neigiamos pasekms, kad atsiranda per didelis
pliuralizmas, sudtinga nustatyti su kuo dertis.
Profesini sjung steigimo momentas
Pirmiausia reikia pasakyti, kad yra PS 6 str., kuriame raoma, kad profesin sjunga steigiant
turi vykdyti tokius reikalavimus: turti steigj minimum, pasirinkti status, turi bti irinkti
vadovaujantys organai. Dabar kyla klausimas nuo kurio momento laikyti, kad PS yra atsiradusi.
Lietuvoje iuo klausimu galima iskirti tris pozicijas:
1. Minimali reikalavim tokiam steigimui vykdymas laikomas PS steigimo momentu, o
dokument pateikimas JA registrui nra privalomas veiksmas ir neturi reikms PS atsirasti.
Tokia pozicija teigia, kad tokia PS yra nesteigiama, o atsiranda vykdius minimalius
reikalavimus. Tokia steigimo tvarka vadinama pareiktine. JA registro tvarkytojas gali
patikrinti tik su steigimu susijusius klausimus ir jis negali atsisakyti registruoti, o turi tik
traukti PS registr. i pozicija remiasi tuo, kad registro tvarkytojas negali tikrinti ar
konstatuoti fakt ar statai prietarauja statymams. Vien tai, kad JA registro tvarkytojas
pasakyt, kad prietarauja statymams, dar nereikia, kad jie prietarauja, nes
Darbo teis
(doc. T. Davulis). arnas Narbutas, Lorena Paknait
prietaravim nustato tik teismas. Todl profsjunga JA registr yra neregistruojama, o tik
traukiama.
2. LAT praktika formuluoja antr pozicij. PS laikoma steigta tik nuo stat registravimo
momento ir tik nuo io momento gyja teisin subjektikum. Galbt tokia pozicija pasikeis,
nes tokia pozicija aptinkama senose LAT nutartyse.
3. Treia pozicija skiria dvi stadijas. Pirma, kad profesin sjunga steigiama vykdius tris
slygas ir nuo to momento ji gali veikti kaip darbo santyki, darbo teiss subjektas
(atstovauti darbuotojus), antra stadija registravimas JA registre suteikia papildom teisi,
t.y. dalyvauti ne tik darbo santykiuose, bet ir kituose civiliniuose santykiuose. Tokiu atveju
net jei steigta profesin sjunga nra JA registre, tai ji bt veikianti, bet jei nort vykdyti
papildom veikl (turti turt, sskait banke), tai ji turi bti JA registre.

2009

Reikt aptarti pakankamai dom klausim, t.y. profesini sjung veikl ir negatyv
asociacij laisvs aspekt.
Galimyb jungtis profesines sjungas kyla i asociacij laisvs, jei yra laisv kak daryti, tai
yra ir teis kako nedaryti. Literatroje iskiriamas vienas aspektas, bet Kasiliauskas iskirt tris:
1. Asmenys turi teis nepriklausyti profesinei sjungai dl to nepatiriant neigiam pasekmi.
ia vystomos dvi pozicijos. Vieni teigia, kad jei yra laisv kak daryti, tai turi bti teis
kako nedaryti. Kita pozicija, kad asociacij laisv padeda pasiekti geresni tiksl,
nusistatyti geresnes ekonomines, socialines slygas, todl keliamas klausimas ar profesin
sjunga gali isiderti naudingesnes slygas nariams lyginant su ne nariais. Ar galima
diferencijuoti profesins sjungos nari ir ne nari status? I principo pati profesin
sjunga ir yra kuriama tam, kad neatstovaut abstrakius tikslus. I principo pasaulin
praktika pripasta, kad diferenciacija profesins sjungos nari yra galima jei ji yra
pasiekiama kaip profesini sjung veiklos rezultatas. Jei vesdama derybas su darbdaviu
sugebjo tikinti darbdav, kad mainais geresn padt nebus organizuojami streikai. Bet
jei kalbame apie teises aktus, tai tokia diferenciacija yra. Lietuvoje, norint skirti nuobaudas
Puslapis 33 i 53

profesins sjungos renkamo organo nariui reikia profesins sjungos sutikimo. Ne nariai
gali sakyti, kad taip jie patiria neigiam pasekmi nestojant profsjung. iuo atveju
tarptautiniai dokumentai kalba apie tai, kad jei diferenciacija daroma teiss aktuose, tai
tokia diferenciacija gali bti tik esant objektyvioms prieastims. LR KT nustat, kad tokia
apsauga turi bti suteikiama tik profesini sjung renkamo organo nariams, nes jie
rizikuoja derdamiesi dl geresni slyg. Todl statymu nustatoma neigiam pasekmi
rizika.
2. Teis nestoti profesines sjungas ir teis istoti. Tai reikia, kad organizacijos yra
savanorikos, bet pagrindinis klausimas kyla toks, ar gali profesins sjungos taikyti
poveikio priemones tam, kad darbuotojai stot PS ar tam, kad istot. JAV, UK yra
populiars susitarimai PS su darbdaviais, kuriais sipareigojama, kad darbdavys priims
tokius darbuotojus, kurie bus stoj profesin sjung. ia kyla klausimas ar toks
profesins sjungos susitarimas nepaeidia savanorikumo. I pirmo vilgsnio atrodyt,
kad tai yra paeidimas, taiau tarptautiniuose dokumentuose vieningos pozicijos nra.
vairs dokumentai tiesiogiai tokio draudimo netvirtina. Tarptautins organizacijos
usimena, kad taip neturt bti daroma, bet tiesioginio draudimo to daryti nra, Lietuvoje
toki susitarim nebuvo, bet Europos ir Amerikos praktika rodo, kad tokie susitarimai dl
stojimo apribojim egzistuoja ir tarptautiniai dokumentai to nedraudia.
3. Teis nesinaudoti profesins sjungos pagalba. Profesin sjunga pasirao kolektyvin
sutart, kuri galioja tiek nariams, tiek ir ne nariams. Ypatingai Skandinavijos valstybse
kolektyvins sutartys galioja tik PS nariams. Lietuvoje kolektyvin sutartis priklauso nuo
darbdavio. Tai pasireikia tuo, kad net jei nesi nariu u Tave kakas tariasi. Praktinis
momentas tokiu reguliavimu yra nepatenkintos profesins sjungos, nes susitariama dl
slyg visiems, o nario mokest moka tik PS nariai, btent i PS nari mokesi ikovojamos
geresns slygos. T supranta ir darbdaviai, jei tokia slyga egzistuoja, tai daro profesin
sjung patrauklesne. Ne nariai gali tam prietarauti, nes kolektyvine sutartimi gali bti
Darbo teis
(doc. ne
T. tik
Davulis).
arnas
Narbutas,
Lorena
Paknait
nustatomos
teiss, bet
ir pareigos.
LR KT 1999
m. pasisak,
kad LR Konstitucija ir PS
nustato teis profesinms sjungoms kolektyviniuose santykiuose atstovauti visus
darbuotojus ir pareig ginti savo narius. Tai reikia, kad kolektyviniuose santykiuose
atstovaujanti profesin sjunga gina vis darbuotoj interesus, o individualiuose
santykiuose gina savo nari interesus. Ne narys darbo gin komisijoje neturjo savo
atstovo, profesin sjunga toki nari negyn. Individualiuose darbo santykiuose PS turi
teis, bet ne pareig atstovauti ir ne narius.

2009

Teiss jungtis profesines sjungas ribojimai

Kalbant apie ribojimus reikia iskirti tris sritis, kurias iskiria ir tarptautiniai dokumentai.
Tarptautiniuose teiss aktuose kalbant apie tokios teiss ribojimus skiriamos trys sritys:
1. Valstybs tarnyba;
2. Policija;
3. Kariuomen.
ias tris sritis tarptautins institucijos yra inagrinjusios nuodugniai. Valstybs tarnyboje teis
jungtis profesines sjungas negali bti niekaip ribojama. Turi turti tokias paias teises kaip ir
privataus sektoriaus darbuotojai. Yra asociacij laisvs komitetas, kuris aikina visus su asociacij
laisve susijusius klausimus. Sako, kad valstybs tarnautoj galima suprasti siaurja prasme
turinius valdingus galiojimus, vykdanius vie administravim, anksiau buvo plaija prasme
tie, kuriems mokestis buvo mokamas i valstybs biudeto. Jie buvo vadinami paslaug valstybs
tarnautojais. Dabar apsistojama ties supratimo siaurja prasme. J veikl reglamentuoja Valstybs
tarnybos statymas, 5 str. sako, kad jei tokio klausimo nereglamentuoja, tai taikomi bendri darbo
statymai.
Kitaip yra kalbant apie policij. TDO konvencija 87, socialin chartija teigia, kad galima riboti,
bet negalima udrausti teiss jungtis profsjungas. Lietuvoje policija suprantama kaip visi
statutiniai valstybs tarnautojai. Jei turi savo statutus, hierarchikai policininkai turi vidaus teiss
Puslapis 34 i 53

statut, tuomet taikomi kiti statutai ir nacionaliniai statymai. Kai kuriuose statutuose yra
numatyta teis bti PS nariais, bet j reglamentavimui taikomi kiti statymai. STT darbuotojams
yra draudiama bti profesins
sjungos nariais, o tarptautins teiss altiniuose nra
draudiama.
Kariuomenje ginkluotj pajg nariams yra draudiama bti profesini sjung nariais. Bet
tai turi bti suprantama siaurinamuoju poiriu. Galima iskirti dvi grupes valstybi: vienose
iimtinai profesionali kariuomen. Ten neleidiamos profesins sjungos. O valstybse, kur yra
aukimas ar mirus principas tokios profesins sjungose yra danai leidiamos. Lietuvoje karo
tarnybos nariams draudiama bti PS nariais, bet pas mus draudiama ir statutiniams krato
apsaugos tarnautojams. ia jau kyla klausimas ar ne per plaiai ribojama krato apsaugoje teis
jungtis profesines sjungas.
Profesini sjung funkcijos ir kompetencija
Profesin sjunga atlieka tris funkcijas:
1. Apsaugin;
2. Kontrolin;
3. Reprezentacin.
Apsaugin pasireikia ginant darbuotoj teiss ir interesus.
Kontrols vykdant darbuotoj teiss prieir, sksti darbdavi sprendimus, dl trkum
alinimo.
Reprezentacin funkcija pasireikia tiek individualiems, tiek kolektyviniams darbo santykiams.
Individualiuose privalo atstovauti savo narius, bet turi teis atstovauti ir kitus, jei jie to prao.
Kompetencijos turin sudaro tokios teiss ir laisvs:
Darbo
teis (doc. T. Davulis). arnas Narbutas, Lorena Paknait
1. Organizacins profesini sjung teiss. Vykdyti savo veikl, program.

2009

2. Funkcins teiss. gyvendinamos vykdant savo pagrindines funkcijas, organizuojant

kolektyvinius ginus.
3. Iimtins profesini sjung teiss. Reikia pasakyti, kad ilg laik profesins sjungos turjo
monopol atstovaujant darbuotojus, bet dabar iimtins teiss susiaurjo ir turi iimtines
teises veikti tik auktesniame nei mons lygyje. Pasirayti kolektyvines sutartis, organizuoti
streikus, bet tik auktesniame nei mons lygyje.
4. Jurisdikcins teiss. Dalyvauja sprendiant tiek individualius (per darbo gin komisija),
kolektyvinius (per taikinimo komisijas) darbo ginus.
5. Profesini sjung teis dalyvauti darbdaviui priimant sprendimus. Turi tris aspektus: gauti
informacij apie darbo ekonominius, socialinius klausimus; konsultuotis prie priimant
sprendim, lieiant darbo ekonominius, socialinius santykius; profesin sjunga
sankcionuoja darbdavio sprendimus, priima bendr sprendim (tai iimtiniai atvejai, kai
darbdavys turi suderinti interesus). Konsultacijos nereikia bendro sprendimo primimo,
reikia apsikeitim nuomonmis. Atskirais atvejais neutenka tik nuomons turi bti ir PS
sutikimas.
iandienins profesins sjungos Lietuvoje yra trys profesini sjung centrai: 1) Lietuvos
profesini sjung konfederacija turi vir 100 000 nari; 2) darbo federacija (20 000 nari); 3)
profesin sjunga Solidarumas, kuri nepateikia savo nari skaiiaus.
DK padar kolektyvines sutartis labai reikmingu dokumentu. 80% darbuotoj nra
atstovaujami profesini sjung, kaip pasirayti kolektyvin sutart? Atsirado darbo tarybos, kurios
turjo sprsti tuos klausimus. Vakar Europos alys turi centralizuot atstovavimo model.
Didiausia reikm suteikiama nacionaliniu lygiu priimamiems sprendimams. Partnerysts lygis
keliamas aukiausi lygmen. Lietuvoje yra decentralizuotas atstovavimas. 2/3 Lietuvos moni
yra iki 9 darbuotoj.
Puslapis 35 i 53

Toliau kalbame apie darbo santyki subjektus. Individuals subjekt poymiai yra: darbuotoj
amius, psichin bkl, pilietyb (usienieiai, ES nariai ir j eimos nariai, kiti turintys leidim
nuolatos gyventi Lietuvos Respublikoje).
Kolektyviniai darbo teiss subjektai yra:
1. Atstovai darbuotojo pusje;
2. Atstovai darbdavio pusje.

Kolektyviniai darbo teiss subjektai darbuotojo pusje

Profesin sjunga. Tai prioritetinis darbuotoj atstovas, turintis daugiau teisi nei kiti
atstovai. Svarbu suprasti, jog 2003 m. buvo rekodifikuota darbo teis. statym leidjas imasi
neutralios darbuotoj atstovo svokos ir kas bus atstovu priklauso nuo to, kas bus steigta
darbovietje. Jei atsiranda atstovas, jis gauna visas kolektyvinio atstovo teises:
1. Sudaryti kolektyvin sutart;
2. Dalyvauti informavimo procedroje.
Tai reikia, jog profesins sjungos atstovauja VIS mons darbuotoj interesus, ne tik savo
nari.
Darbo taryba yra (alternatyvus/subsidiarus) atstovas. Darbo taryb galima steigti tik DK 19
str. nustatytais atvejais jei nra profesins sjungos. Matome, kad PS yra teikiamas prioritetas,
bet svarbu paymti, kad darbo tarybos atsiradimui vis laik buvo daromos klitys. Slygos, kai
galima steigti darbo taryb:

Darbo teis

1. Negali bti veikianios PS mons lygiu;

2. Negali
bti veikianios
PS akos
lygiu.
(doc.
T. Davulis).
arnas
Narbutas,

Lorena Paknait

2009

Darbo tarybos atsiradimo monje teisinis pagrindas yra tas faktas, kad monje nra
veikianios profesins sjungos. Kas yra monje veikianti profesin sjunga? Tai yra mons
lygmens profesins sjunga, kuri yra veikianti. Kyla klausimas kas yra veikianti?
Dabar PS nariu bti gali bti bet kuris mons darbuotojas. CK taip nustato. Tiek, kiek kalbame
apie registracij taikome CK normas. O tiek, kiek kalbame apie subjektus, galinius bti PS
nariais , taikome PS, nes ten darbuotoj ratas apibriamas plaiau.
Taigi, jei steigiame profesin sjung, bet nepraneame JA registrui. Kas tada? Davulis mano,
kad toks nepraneimas neturi jokios reikms PS teisms. Turime problem:
1. Kas jeigu PS neregistruota?
2. K daryti, jeigu norime isteigti juridin asmen, kitaip j pabaigti? Galima, bet labai
komplikuota tvarka. Tai aidimas, nes labai lengva steigti, bet sunku pabaigti. O jei PS sikr
prie daug met, dabar neveikia, bet nra iregistruota, o btent dabar prireikia dertis su
darbdaviu? Taigi niekur nepasakyta, k reikia veikia. Jei PS neveikia (yra neaktyvi) tuomet jau
galime steigti darbo taryb!
Darbo tarybos specifika:
1. Nepriklausomai nuo to, kiek filial ar atstovybi yra monje, gali bti tik viena darbo
taryba. Ji turi udengti vis mon. Tai pakankamai abejotina. Bet svarbu, kad statym
leidjas pasirinko lengvesn model, kad nebt per daug darbo taryb, nors ia minusas
atskir lygmen darbuotoj atstovavimas pateikiamas tik vienam subjektui, kuris gali
nesugebti tinkamai tai daryti;
2. DT steigiama tik monse, kuriose yra daugiau nei 20 darbuotoj. Ten, kur yra maiau
darbuotoj tas funkcijas atlieka vienasmenis darbuotoj atstovas. Problema, kad:
a. DK nediferencijuoja moni tas, kurios turi 20 darbuotoj ir kurios neturi;
Puslapis 36 i 53

b. DK nra nurodytas vienasmenis atstovas. Ten yra tik darbo taryba. Todl i principo
galime kvestionuoti darbo taryb reglamentavim DK atvilgiu.
Negalime manyti, jog teismas tok reglamentavim pripaint ydingu, nes logikos darbo
taryb reglamentavimas turi.
Kas yra mikromon (small/medium size enterprise)?
Paprastai moni atstovais bna:
a) Vyr. finansininkas;
b) Vadovo pavaduotojas;
c) Vadovo sutuoktinis/sutuoktin.
3. DT atsiranda tik darbuotoj iniciatyva. Jos neatsiranda ex officio, kaip usienyje. Apie
detalesn tvark pasiskaityti;
4. Nari skaiius darbo taryboje yra nuo 3 iki 15;
5. DT galiojimai treji metai, pradedami skaiiuoti nuo pirmojo posdio dienos;
6. DT galiojimus/kompetencij i esms atspindi DK. Tai k daro darbo taryba pagal DK ir yra
ta kompetencija (r. darbo taryb statym teis teikti pasilymus, teis kreiptis teism,
teis sudaryti kolektyvines darbo sutartis ir t.t.)
Svarbu DT turi teis pasirayti su darbdaviu susitarimus. Jie apsprendia DT ir darbdavio
bendravim su DT tarpusavyje, bet tokie susitarimai negali turti joki darbuotojus pareigojani
norm. Pvz., konsultuotis 3 kartus per metus.
7. Darbo tarybos nariai turi svarbi garantij (net ne visos teiss nurodytos DK):
a) DT nariai savo funkcijas vykdo darbo metu ir tam turi bent 60 valand per metus ir
darbdavys turi tai apmokti;
b) Kvalifikacijai kelti numatytos bent 3 dienos per metus. KS galima nustatyti ir daugiau;
Darbo
Davulis).
arnas
Narbutas,
Lorena
c) teis
Darbo (doc.
tarybosT.narius
atleidiant
i darbo
taikomas DK
134 str.Paknait
darbdavio btinyb gauti DT
sutikim.

2009

Darbo taryb statymas detaliai reglamentuoja informavimo teiss gyvendinim (DK 21 ir 22

str. nedetalizuoja ios teiss).
Koks DT santykis su PS? Kas atsitinka, jie veikia DT, sudaro kolektyvin DS, o grup moni
paima ir steigia profesin sjung?
a) Nunyksta automatikai (ekijoje nunyksta automatikai);
b) nenunyksta automatikai. (Dviraio modelis atsiradus profsjungai nepasibaigia darbo
taryba, o tsiasi, kol baigsis kadencija?)
Taigi su kuo darbdavys turi vesti derybas? Reikia atsiminti, kad DT ilaikymas kainuoja, reikia
apmokti DT nariams u dirbamas valandas.
Jeigu yra darbo taryba ir profsjunga monje, jie turi susitarti dl jungtinio darbuotoj
atstovavimo gyvendinimo. (Geniali statym leidjo formuluot).
Problemos:
1. Atstovyb DK nenumatyta;
2. Kas atsitinka, jeigu nesusitaria dl atstovybs? Pvz., kai PS legitimacija maesn nei DT,
tada t klausim isprendia darbuotoj susirinkimas. Taiau i to gaunama dar viena problema
jei darbuotoj susirinkimas nusprendia, kad juos turi atstovauti profesin sjunga. Tada darbo
taryba nieko nebedaro, laukia kadencijos pabaigos, o juk darbdavys turi apmokti DT nari
kvalifikacijos klim... Unikali logika.
Dl dviraio modelio. Praktin problema (DT statymas nesuderintas su CPK) galima teismine
tvarka ginyti darbdavio sprendimus. Tarkime yra darbdavio sakymas draudiama rkyti. DT
sako, jog rkymas auditorijoje yra darbo tvarkos klausimas, o darbdavys turi t klausim sprsti
Puslapis 37 i 53

tariantis su DT. Problema DT neturi teisinio subjektikumo , ji negali turti turto. DT atleidiama
nuo yminio mokesio, bet ne nuo kit ilaid. O pvz., jei byl laimi darbdavys, i ko iiekoti? Ar
galima i darbo tarybos iiekoti pinigus? Ne. Nei i fizini asmen, kurie eina DT NEGALIMA.

Kolektyvinio atstovavimo subjektai darbdavi pusje

Tai reglamentuoja DK 24 str. Pagal asociacij statym, tai yra veikiantys juridiniai asmenys.
Asociacij statymas yra labai bendro pobdio teiss aktas. Kuo skiriasi paprasta asociacija nuo
darbdavi atstovo skiriame tik pagal status (darbdavi atstovavimas turi bti raytas statuose
prie kompetencijos).
Darbdavi organizacij reikia pamatyti i stat:
1. Mokikai/nemokikai;
2. Suprantamai/ nesuprantamai;
3. Atstovauja darbdavi interesus ar ne.
Todl jei asociacija atstovauja narius darbdavius, tai asociacija kartu yra socialinis partneris.
Vieajame sektoriuje mes turime ypatum. ia problema darbo umokestis reguliuojamas
LRV nutarimais. Problema vieas sektorius visikai neparengtas kolektyviniam atstovavimui.
TDO konvencija 98/144. Ten nra n krislo kolektyvini deryb. Galima pasididinti darbo
umokest, pasitrumpinti atostogas. Tam tikslui buvo priimta DK 24 str. 4 d. statymas pasako kaip
gali bti, bet ne kaip turi bti. Tai reikia, kad ne tik monse leidiamos kolektyvins derybos.
Ateities vizija: kai mes pasensim bus derybos: vietimo ir mokslo ministerija bei Finans
ministerija vienoje (LRV) pusje ir darbuotoj atstovai kitoje pusje.
Egzistuoja
ir toks
kaiparnas
darbuotoj
kolektyvas.Lorena
Tai yra Paknait
visi darbuotojai,
Darbo
teis (doc.
T. darinys
Davulis).
Narbutas,

2009

susij darbo
santykiais su darbdaviu. Ar tai yra subjektas ar ne?
Subjektas darbo teisini santyki dalyvis, turintis apibrtas teises ir pareigas ir atsakomyb.
Darbuotojas teisi ir pareig, darbdavys irgi turi, o k turi darbuotoj kolektyvas?
is klausimas yra diskutuotinas. Jeigu darbuotoj atstov kompetencija nra apibrta
statymuose, tai j kompetencijos ribas nustato darbuotoj kolektyvas kolektyvinje sutartyje. Dvi
nuomons:
1. Yra subjektas, nes DK 17 str. taip pat pasako, kad mons kolektyvin sutart sudaro
darbuotoj kolektyvas, kuriam atstovauja profesin sjunga arba darbo taryba. Visgi, tai labai
formalus argumentas.
2. Nra subjektas , nes jis neturi savarankik teisi, pareig ar atsakomybs. K reikia
savarankikas? Atskirtas nuo darbuotoj teisi ir pareig. Klausimas k mes bendrai turime tokio,
ko neturime po vien. Pavojinga, nes balsuos u tuos, kurie geriau pakalbs. Atsakymas:
a. Darbuotoj kolektyvas pritaria bet ia i tikrj pritaria kiekvienas individualiai;
b. jei nra DT arba PS, tai darbuotoj kolektyvas nieko nepadarys;
c. Kolektyvas pritaria, viskas gerai, bet PS susitarimo nepasirao. Niekaip negalima
priversti PS pasirayti;
d. Kokias teises ir pareigas darbuotoj kolektyvas turi, kuri neturi kiekvienas atskirai.
Kolektyvas neturi nei savarankik teisi, nei pareig, nei atsakomybs. Jas gali
paeisti Jonas ar Petras atskirai.
Klausimas o kam reikia to kolektyvo? Turime problem, kad 2003 m. statym leidjas
nesuprato, kas yra darbo sutartis. DK 18 str. 2 dal reikia paskaityti tik vien kart gyvenim.
Paprastai tariant a udirbu 800 Lt, Petras 800 Lt , o Maryt 1200Lt. Kas dauguma? A ir
Petras. Mes dauguma, mes pagal DK 18 str. nusprendiame, kad tu, Maryte, irgi udirbsi 800Lt.
statym leidjas nesupranta, kaip primesti kolektyvins sutarties privalomum. Ji primetama
ne dl to, kad yra daugumos valia. DK 18 str. 2 d. buvo sukurta tam, kad kolektyvin sutartis bt
Puslapis 38 i 53

privaloma visiems. iaip to net nereikjo, nes yra DK 52 str., kuris pasako, kam yra taikoma
nacionalin, akos ir kolektyvin sutartis.

Socialin partneryst
Socialins partnerysts svok pateikia DK 40 str. 1 d. j suvokiant kaip visuomenini santyki
sistem. I principo tai yra reikinys, kai priimami sprendimai kaip atrodo darbo santykiai, kokios
yra darbuotoj, darbdavi teiss, kaip valstyb nesikia (kiasi) tuos santykius. Socialin
partneryst turi tiksl padaryti sprendimus idiskutuotai, apsvarstytai, atsivelgiant vis subjekt
interesus ir gyvendinant labiau suprantamais ir turiniais didesn vykdymo potencial. Jeigu
dalyvaujame sprendim primimo procese tai daro sprendim labiau legitim ir patys esame
labiau suinteresuoti sprendimo gyvendinimu. Sprendimas bus ne tik kiekybinis, bet ir labiau
priimtinas, efektyviau vykdomas. Socialin partneryst padeda pamat santykius reguliuoti
civilizuotai, progresyviai ir nepaneigiant kitos alies interes. io principo apraikas galime
pastebti silant bet kok DK pakeitim. Interes grups sitraukia proces, pateikdamos savo
vizijas, pasilymus ir kita pus be socialinio partnerio dalyvavimo nelabai drsta klausimus sprsti
vienaalikai.
Nacionalinis susitarimas. Nei jis reikalingas, nei k, bet atspindi socialins partnerysts siek
pasiekti bent minimal konsensus kalbant apie bsimus darbo santyki arba susijusi
visuomenini santyki reguliavimo aspektus.
Socialin partneryst suvokiant kaip princip, kuriuo pagrsta ms valstybs socialin politika,
kartu sivaizduojame ir kaip sistem santyki tarp valstybs ir darbuotoj organizacij, darbdavi
organizacij.
Socialins partnerysts principai tvirtinti DK 40 str. 2 d. Pamintina, jog sistema yra pagrsta
Darbo
teis (doc. T. Davulis). arnas Narbutas, Lorena Paknait 2009
savarankikumu bei dalyvavimo savanorikumu, objektyvios informacijos pateikimo pareiga,
geranorikumu ir priimt sprendim realiu vykdymu. Pamintinos kolektyvins derybos ir
sipareigojim vykdymas.
Kolektyvins derybos iuo atveju turi bti suprantamos kaip galimyb alims statym
nustatyta tvarka dertis dl kolektyvini darbo santyki. Tai reikia, kad jei valstyb atskirais
atvejais nra socialinis partneris, tai negalime jos ikviesti lygioje vietoje kolektyvines derybas.
Tai nepaneigia, kad teisine tvarka statymuose yra pasakyta kas, kaip, kada gali kviestis
kolektyvinms deryboms. sipareigojim vykdymas yra taikomas tik kolektyvini deryb bdu
pasiektoms kolektyvinms sutartims, nes nacionalinio susitarimo negalima nusineti teism ir
reikalauti kako. Susitarimai nra kolektyvins sutarties rmuose bei mons ar darbdavio darbo
taryb susitarimai, kurie nra teisikai pareigojimai, bet visgi laikomi pareigojimais. Tai yra
politinio pobdio sprendimai. Nacionalinio ar trialio susitarimo reikm yra moralin, politin,
bet ne teisin (iskyrus kolektyvines sutartis, darbo tarybos ir darbdavio susitarimus). ali
lygiateisikumas taip pat svarbus.
Socialins partnerysts lygiai (kokiame auktyje tarp koki subjekt socialin partneryst yra
vykdoma):
1. Nacionalinis;
2. Teritorinis;
3. kio akos (sektorinis);
-----------------------------------4. mons lygmuo;
5. mons struktrinio padalinio lygmuo.
Pagal tai mes matome socialins partnerysts dalyvius. Nacionaliniame lygmenyje turime
valstybs institucijas, darbdavi organizacijas ir darbuotoj organizacijas, kurios yra iimtinai
profesins sjungos.
Puslapis 39 i 53

Teritoriniame lygmenyje darbdavi organizacijos tam tikroje teritorijoje ir PS veikianios tam

tikroje teritorijoje ir savivaldybi, apskrii institucijos.
kio akoje tik darbdavi organizacijos ir PS.
monje veikianti profesin sjunga arba akos profesin sjunga ir darbo taryba. akos
profesin sjunga gali bti pakviesta darbuotoj susirinkime atstovauti darbuotojus, jei ie bijo
steigti savo PS.
mons struktriniame padalinyje gali bti darbdavio atstovas ar pats darbdavys, taip pat tiek
PS, tiek mons lygmens, tiek akos PS, tiek darbo taryba, taiau darbo taryba negali bti renkama
kaip filialo darbo taryba. Ji renkama tik kaip darbdavio lygio darbuotojus atstovaujantis organas.
Jei filialas yra usienio UAB Lietuvoje, tai tas filialas yra darbdavys ir gali turti darbo taryb. Tai
atskiriame per darbdavio svok.
Ar cechas ar sandlys gali bti darbdavys? Darbdaviu gali bti mon, staiga, organizacija,
filialas, atstovyb (ia jau kita organizacin struktra), fakultetas, tie kam perduodamos darbdavio
teises, taiau ios teiss turi bti visos. Jei perduoda tik dal, tai jis yra tik darbdavio atstovas,
taiau jei dekanas turi absoliuiai visas darbdavio funkcijas ne kaip atstovas, o kaip fakulteto
vadovas, tai jis patenka darbdavio svok. Tai nra labai geras sprendimas, nes tokiu bdu
galima iplauti ribas tarp darbdavio ir darbdavio atstovo ir dirbtiniu bdu suskaidyti mon
smulkesnius darbdavius ir tada visos darbuotoj apsaugins normos, kurios siejamos su
darbuotoj skaiiumi monje (darbo taryba nuo 20 darbuotoj), suskaidome mon tris
padalinius ir turime po 10 darbuotoj ir jau negalime steigti darbo tarybos. DK numatyta galimyb
nra tinkamai apgalvota, nes leidia darbdaviams pabgti per susismulkinim ir niekas nepasak,
kad taip negalima daryti.

Darbo
teis (doc.
T. Davulis).
arnas
Narbutas,
Lorena
Paknait
2009
Subjekt
formos.
Tai yra kokiu
bdu mes
traukiame
stake-holderius
(dalyvius).
Tai yra

socialini partneri dalyvavimo bdai tarpusavio santykiuose (DK 43 str.):

1. Dalyvavimas dviali arba triali taryb, komisij, komitet veikloje, bendrose
institucijose. Sudarome iauli krato uimtumo taryb niekam neprietarauja, nes
nieko negali, tai tiesiog yra forma pasikeisti nuomonmis, kaip iauli krate pltoti
uimtum. ios institucijos viena vertus yra diskusij forumai, kita vertus statymo
numatytais atvejais veikia kaip patariamosios institucijos gyvendinant socialin politik,
atskir statym vykdym.
a. Trial taryba. Reglamentuojama DK 45 str., trialiais susitarimais. ia dalyvavimas
gyvendinant socialin politik nacionaliniu mastu;
b. Tokios trials institucijos kaip SODROS taryba (ne valdyba), garantinio fondo taryba
ir pan. Klausimai, kuriuos jie sprendia yra ne kooperatyvinio valdymo, o kontrols,
politikos formavimo per patariamj funkcij. Taip visuomens atstovai traukiami
statym vykdymo prieir;
c. Diskusij forma, tai visikai nereglamentuota. Teritoriniai, akiniai forumai. Susitinka
socialiniai partneriai pasinekti be joki susisaistym, galimybs sudaryti sutart su
tam tikrais sipareigojimais. Tai patogu politikams, darbdaviams, nes gali daug
priadti ir raminti aistras.
2. Informavimo, konsultavimo, procedros bei kitoks dalyvavimas darbdavio
sprendim primime.
a. Informavimo. DK 47 str. 1 d. yra informacijos perdavimas darbuotoj atstovams,
siekiant supaindinti su reikalo esme. Jos numestos i viraus ir skirtos tvirtinti
Lietuvos DT princip, kad darbdavys turi informuoti darbuotojo atstovus nuolat apie
padt bei pokyius, kurie gali vykti arba kuriuos planuojama vykdyti darbuotoj
atvilgiu ir apie tai kaip tai palies darbuotoj padt;
b. Konsultavimo. Pasikeitimas nuomonmis ir dialogo tarp darbuotoj ir darbdavio
umezgimas bei pltojimas. Teisingiau bt sakyti konsultuotis su darbuotojais dl
sprendim primimo ir gauti darbuotoj nuomon prie priimant sprendimus.
Puslapis 40 i 53

Darbo

Kalbama apie mons padt esmingai nulemianius sprendimus, turinius

darbuotojams tiesiogin ar netiesiogin reikm, pvz., gamybos nutraukimas, nauj
paslaug vedimas, gamybos sumainimas, technologini proces kaita, udarymas,
perklimas, atsisakymas tam tikr veik ir gamybos perklimas. Tai esminis
pakeitimas, nes planuojama, kad dalis darbuotoj bus atleidiama, bus keiiamos
darbo slygos. Konsultavimas skirtas tam, kad jie suinot apie projektuojam
darbdavio sprendim (udaryti fabrik Klaipdoje. Klaipdos miestui irgi interesas,
darbo birai irgi, Sodrai irgi, o darbdaviui reikia rodyti rezultatus, taupyti pinigus).
Klausimas ar galima tok sprendim kvestionuoti (pasakyti, kad gali judti tik
savivaldybs ribose, judti tik nacionaliniame lygmenyje, arba udrausti judti). Ar
galima ekonomin sprendim teisinmis priemons kvestionuoti? Yra kins veiklos
iniciatyvos laisv, todl to udrausti negalima. Tokio sprendimo kvestionuoti teisine
tvarka negalime, bet galime paprayti, kad sprendim priimt pagal tam tikr
procedr, kuri yra siejama su darbdavio atstov traukimu per velni informavimo
form ir kiek grietesn konsultavimo form. Darbuotojo atstovai negali udrausti
nieko daryti, bet gali silyti darbdaviui priemones kaip galima bt ivengti neigiam
pasekmi ar jas suvelninti (gal ne visikai udaryti fabrik, gal pakeisti gamyb, gal
mainti darbo umokest, darbo laik, pritaikyti prie sprendimo, padaryti darb
priimtinesn darbdaviui). Konsultavimo sprendimas yra nukreiptas darbdavio
sprendimo ekonominio motyvo patikrinim, tikrinant kaip bendr interes turintys
asmenys (patarjai). Kas ino geriausiai kur galima sutaupyti? (darbdavys, darbdavio
atstovas ar darbuotojas). Kas ino kur geriausiai patobulinti (darbuotojai). Darbuotoj
atstov traukimas sprendim primim yra vertyb ne tik ekonomine prasme, bet
ir demokratijos (skatinamas asmen, kurie bus paliesti sprendimo sprendim
primime) ir sprendimo gyvendinimas palengvja, nes palieiami suinteresuoti
asmenys. ios vertybs yra bendros Europos Sjungos socialiniam modeliui.
teis (doc.
T. Davulis).
arnas
Narbutas,
Lorena dalykas,
Paknait
Informavimas,
konsultavimas
lietuviams
yra svetimas
nepaisant, kad tai yra
Europinio lygio vertyb. Dar galt bti socialini pasekmi suvelninimas. i
dalyk atvilgiu turime direktyvas, kurios kalba apie toki galimyb;
c. Procedr ir kitoks derinimas. Pagal DK 130 str., atsivelgimas, konkurs nuostatos ir
pan. Turi bti pateikiamos darbdavio atsivelgiant darbuotoj atstov nuomon (tai
nra derintis). Dalyvavimas (participation). Svarbu nepainioti dalyvavimo su
dalyvavimu darbuotoj atstov sprendim primime. Dalyvavimas (super stipri
priemon) darbuotoj atstovai turi teis skirti mons valdymo ar prieiros organ
narius. Turi teis deleguoti savo atstovus pilnateisius narius stebtoj taryb ar
valdyb (vos ne kaip akcininkus). Usienio valstybse i forma plaiai paplitusi, tokios
formos neturi tik Baltijos alys ir Malta, taiau stambiose monse Vakar Europoje
darbuotoj dalyvavimas, galjimas bti nariais ypa stebtoj tarybose. Svoka
pateikta 2001/86/EB direktyvoje bei LR statyme dl darbuotoj dalyvavimo
ribotos atsakomybs bendrovje po valstybi sienas kertanio bendrovi jungimosi.
Taikoma valstybms, kurios turi reikin tvirtint. Jungiasi Lietuvos ir Vokietijos
mon. Vokietijoje darbuotoj dalyvavimas itin stiprus, dalyvavimas stebtoj
taryboje iki puss nari. Stebtoj taryba skiria prezident, gali j ataukti. Tuomet
kyla pagund darbdaviams susijungti su kokiais nors lietuviais, kurie nieko tokio
neturi. Tuomet Lietuv ir nori perkelti centrin buvein. Vokietijos darbuotojai tokiu
atveju nieko negali reikalauti, teisinio mechanizmo nra. Direktyva sako, kad
ilaikytas maksimalus darbuotoj dalyvavimas turi bti perkeltas po bendrovi
jungimosi liekani bendrov ir statai, kurie to nenumato negali bti registruojami.
Taip problem ir isprendiame.

2009

2002/14/EB direktyva, sukurianti informavimo ir konsultavimo pagrindus nacionalinse

monse. Pati direktyva reikalauja, kad iose monse bt bent 50 darbuotoj arba filialai,
atstovybs bent su 20 darbuotoj, o ms statymo leidjas tai nekreipia dmesio netvirtinant
Puslapis 41 i 53

skaii. Turi bti reguliarus informavimas, konsultavimas reguliarus, taip pat tais atvejais kai ikyla
grsm darbo santykiams (kolektyviniai atleidimai, technologiniai pokyiai ir pan.).
94/45/EB direktyva dl Europos darbo taryb. Subjektas, kuris patenka ios direktyvos
taikymo srit yra bendrijos masto mon, veikianti keliose valstybse, kurioje dirba ne maiau kaip
1000 darbuotoj ir kurioje bent dvejose valstybse yra po 150 darbuotoj arba Europos bendrijos
moni grup, kuri sudaro atskiri JA, filialai, padaliniai turintys 1000 darbuotoj ir po 150
darbuotoj bent dvejose valstybse. io statymo (EDT) rationale yra tokia: sivaizduojame
koncern, turint gamykl Ispanijoje, Lietuvoje, ekijoje, Vokietijoje. Kur sdti (geriausia UK,
London cityje). Gaminam vakes. Vokietijoje vaks per brangios. Lietuvoje turime 50 darbuotoj,
Vokietijoje 5000. Udarm fabrikl Vokietijoje ir keliams Lietuv. Lietuvos kio ministerija
diaugiasi, o Vokietijos darbuotojai su pagaliais ieina gatves. Vokietijoje taisykls dl atleidimo,
darbuotoj dalyvavimo, dl kompensacijos, galimybs atleisti yra tam tikro grietumo. Ispanijoje,
ekijoje yra kito grietumo. Jos gali turti reikm sprendiant atleidimo i darbo katus. Vokietijos
teis pasako, kada priimdamas sprendim darbdavys turi pasikonsultuoti su darbuotoj atstovais.
Vokietijos darbdavys ateina pas darbuotoj atstovus ir sako sorry, reikia udaryti. Kaip
konsultuotis, sprendim prim UK, nra tiesioginio ryio su akcininkais. Darbdavio sprendimo
negalima pakeisti, jeigu statymas yra nepaeistas, tai ekonominio sprendimo nepakeisime.
Sistema veda prie to, kad reikia sukurti darbuotoj atstovyb UK tam, kad ji bt informuojama
apie padt koncerte ir su ja bt konsultuojamasi priimant sprendimus, o ne ten kur sprendimas
priimamas. Jeigu smegen centras yra u ES rib, direktyva nurodo, kad smegen centras
paskirt savo atstov ES viduje, o jei to nepadaro, tai daugiausiai darbuotoj turinti mon bus
laikoma smegen centru. Dl ios direktyvos dertasi 24 m., sprendim nulm, kai Renault
udarinjo gamykl ir sak, kad nesvarbu kurioje vietoje atleisti ir paskaiiuoti kur pigiausia.
Europos darbo taryb statymo paaikinimas paprastai (turi 30 str.). Kiekviena valstyb turi

Darbo
teis (doc.
Davulis).
Lorena
Paknait
2009
tok statym
ir is T.
statymas
turi arnas
du taikymoNarbutas,
reimus (mini
ir maxi).
Maxi statymas
taikomas

pilna apimtimi, kai smegen centras yra Lietuvoje. Jei smegen centras yra UK, tai taikomas UK
EDT. Taikymas mini reikia, kad kalbame apie smegen centr UK, bet lokalinius veiksmus
atliekame pagal Lietuvos EDT. Darbuotoj atstovyb veiks pagal UK EDT, taiau Lietuvoje
statymas bus taikomas ta prasme, kiek jis reguliuoja darbuotoj atstov rinkim, skyrim
transnacionalines informavimo, konsultavimo struktras ir kokios yra j garantijos. J garantija
nuo atleidimo i darbo yra platesn nei DK 134 str., platesns, kad negali atleisti ne tik pagal 129
str., bet ir dl kalts. J teis ilaid, patirt, atliekant savo funkcijas, atlyginim. Jeigu tik
darbuotojai, kurioje nors valstybje nustato, kad j mon atitinka Europos Tarybos kriterijus, tai
100 darbuotoj ar darbuotoj atstov bet kurioje alyje pateikia praym centrinei vadovybei ir ji
privalo pradti derybas dl informavimo ir konsultavimo prie centrins vadovybs sukrimo. Ta
sistema yra susitarimas kaip ie darbuotojai dalyvaus sprendim primime. Jie gali dalyvauti taip:
nuliniame variante - nedalyvauti (nors dalyvauti apsimoka, dl komandiruotpinigi, akiraio
prapltimo, iltuose kratuose, geruose viebuiuose; vidutiniko dalyvavimo variantas; stiprus
variantas statym leidjas sako, kad darbuotojams reikia sudaryti bendr atstov (specialj
deryb komitet) ir dertis kok turs dalyvavim (nulin, vidutin, stipr ar dar kitok), taiau jei
nesusidera per 3 m., automatikai prads veikti ES sukurtas informavimo, konsultavimo modelis
(stiprus). Derybos yra statymo elis, nes statym leidjas yra sukrs kaip turi atrodyti
konsultavimas, informavimas ir vis sistem. Jeigu alys nesusitars, tai per jg sigalios statyme
numatytas modelis, kuris yra labai stiprus, todl realiai Europiniai darbdaviai gali panaudoti tik
neiprususius rytieius, maina j skaii specialiajame deryb komitete ir lenkia prie vidutinio ar
nulinio modelio. statymo leidjas tai daro ir tai lieia multinacionalines korporacijas. Toki
susitarim (EDT) skaiius yra apie 3000 ir dauguma stambi investuotoj Lietuvoje turi EDT,
taiau bendrasis apimam moni skaiius pagal iuos kriterijus yra apie 8000 - 9000.
Informavimas, konsultavimas suvokiamas kaip reguliarus procesas ir kaip realus suaukimas
esant force majeure situacijai, palieiant esminius klausimus. Utenka, kad bt derinami EDT, jei
pakanka darbuotoj skaiius, nors visa gamyba koncentruota Azijoje.
Puslapis 42 i 53

Panaus modelis ir pagal 2001/86/EB dl darbuotoj dalyvavimo priimant sprendimus Europos

bendrovje (tai yra speciali JA forma). Bendrovs teisin status tvirtina reglamentas Nr.
2157/2001. Reglamentas veikia kartu su direktyva, yra skirtas panaios struktros sukrimui, kai
turime Europos mastu veikiani Europos bendrov. Kuo skiriasi Europos bendrov nuo Europos
bendrijos mons. Pats funkcionavimo principas yra panaus. Europos bendrov turt perengti
vienos valstybs ribas, taiau tai nebtina, utenka, kad mon nort tapti Europos bendrove,
steigti holding kaip Europos bendrov ir ioje vietoje galime pamatyti perspektyv toki, kad
Europos bendrov steigta gals veikti bet kurioje ES valstybje narje be joki apribojim. Tai
nulemia, kad siekiama sukurti analogik informavimo ir konsultavimo bendrovs viduje struktr,
prilipint prie centrinio valdymo organo. Steigiant Europos bendrov, keiiant form, jungiantis ar
pan. Sprendimas dl informavimo, konsultavimo turi bti privalomas (negalima jo apeiti). Tai yra
paskelbus apie tiksl, nor, steigti Europos bendrov, sekantis ingsnis yra darbuotoj
dalyvavimo sprendim primime sutvarkymas, inicijuojamos derybos su speciali deryb komitetu
ir nusprendiama kaip veikti. Europos bendrov negali bti steigta, kol nepasisiekiamas bent
nulinis variantas.
2003/72/EB kooperatin bendrov.
DK 47 str. Svarbu, kad statymo leidjas 2008 m. gegus mn. esmingai sutvark
informavim ir konsultavim formalija prasme (statym suved su skirting Europos Bendrij
direktyv nuostatomis ir atsivelg Europos Bendrij Teisingumo Teismo praktik. tvirtinamos
svokos kas yra informavimas, konsultavimas, atvejai, principai. Atvejai reguliarus DK 47 str. 2 d.
informacijos teikimas, gaunamas feedbackas. Prasideda sunks atvejai prie priimdamas
sprendim dl grups darbuotoj atleidimo i darbo pagal DK 130 straipsn, darbdavys privalo
informuoti darbuotoj atstov ir su jais konsultuotis. Direktyva, kuri yra perkeliama iuo straipsniu
Darbo
teis (doc.
Davulis). arnas
Lorena
yra 98/59/EB
dl T.kolektyvinio
darbuotojNarbutas,
atleidimo i
darbo. Paknait
Kolektyvinis atleidimas kit
semestr. Svarbu inoti, jog darbdavys prie priimdamas sprendim privalo informuoti teritorin
darbo bir bei darbuotoj atstovus ir t pareig jam paeidus atleidimas i darbo yra laikomas
neteistu (grynai formalia prasme). Neteistas, kadangi tai yra sankcija u direktyvos paeidim.
Paskaitom kodeks dl svokos. Per 30 d. laikotarp. Tai ne tik atleidimai darbdavio iniciatyva, taip
pat tie atleidimai, kai darbdavys inicijuoja sutarties pasibaigim ali susitarimu. Iniciuoja
darbuotojo pareikim nutraukti darbo sutart. Taip pat ir mons likvidavimo atveju. Atleidim
skaiius yra skaiiuojamas pagal: a) kiek lapeli spjimo idalinta; b) kiek darbuotoj faktikai
atleido. K daryti jei reikia atleisti 5 darbuotojus i 100? Jis spja 25 todl, kad jis yra lietuvikas
darbdavys. ETT sprendimas, jei atleidimo i darbo teistumui btinas atleidimo lapelis, tai
atleidimas i darbo prasidjo, kai lapelis buvo pateiktas. Atleidimas i darbo prasidjo spjus,
atleidimo i darbo skaiius skaiiuojamas apie spjimo lapeli skaii. teikta 25, atleido 5. 5 eina
teism ir laimi, nes atleidimas neteistas, nes kolektyvinis atleidimas.

2009

mons reorganizavimas. DK 47 str. 4 d. mons reorganizavimas suvokiamas darbo kodekso

prasme DK 138 str., tai yra sraas aplinkybi daug platesni nei reorganizavimas pagal CK (ne tik
sujungimas, prijungimas ir panas dalykai, bet ir verslo dalies perklimas).
2001/23/EB direktyva reikalaujama, kad darbuotoj atstovai informuojami ir konsultuojami dl
mons reorganizavimo. Outsourcingas atsisako savo valytoj ir atiduoda savo verslo dal kitai
monei, tai pakanka direktyvos srit. Kiti sprendimai turintys esmins takos darbo organizavimai.
Reikia iekoti bd suvelninti teisines pasekmes ir iekoti visiems palankaus sprendimo.
Kitus atvejus gali numatyti statymai, kolektyvins sutartys, darbuotojo ir darbdavio susitarimai
(sraas nebaigtinis).
Principai, kuriais remiantis vyksta informavimo, konsultavimo procesas. Informacija pateikiama
objektyviai, informacija turi bti pilna, konsultacij lygmuo atitinkamas, procedros turi bti laiku
(prie priimant sprendim, o ne po to, kai sprendimas padarytas, puikus pavyzdys DK 130 str.),
savalaikiai, informacija teikiama ratu ir konfidencialios informacijos teikimo galimyb. DK
Puslapis 43 i 53

pasako, kad 1) jei tam tikra informacija pripastama konfidencialia, tai nra pagrindas
automatikai atsisakyti j pateikti, reikia eiti per sipareigojimo neatskleisti informacijos
instrument (reikia pasirayti susitarim dl tokios informacijos neatskleidimo), iimtis tais
atvejais, kai informacija yra itin jautri, jos pavieinimas net ir darbuotoj atstovams galt
pakenkti mons veiklai, darbdavys gali atsisakyti informacij pateikti, bet tada atstovai gali
kreiptis teism.
Employees involvement: information, consultation, participation.
8 seminaras.
Asociacijos laisvs principo altiniai (K 35 str., 50 str., TDO konvencija dl asociacij teiss ir
laisvs jungtis asociacijas 87, 98; ETPLAK 11 str., Europos socialin chartija, PPTP, EKSTP, Darbo
kodeksas). Turinys: negatyvus, pozityvus. Apsaugo nuo diskriminacijos, organizacij teis parengti
savo skaitas ir taisykles, administracine tvarka negali bti udraustos asociacijos, valstybs
valdios institucijos privalo susilaikyti nuo kiimosi. Asociacija nra teisin kio subjekto forma,
principas taikomas ne tik tiems JA, kurie turi asociacij status, bet ir kai asociacija yra
organizacija, steigta ginti j nari interesus nesiekiant pelno, taip pat darbdavi ir darbuotoj
organizacija. Principas galioja tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Darbuotojams tvirtina teis
jungtis profesines sjungas (PS 1 str. 1 d.). Darbdavi teis jungtis asociacijas tvirtinta
asociacij statyme (2 str. 1 d., iaikinta i DK 35 str., pateikiant samprat kaip ribotos
atsakomybs asmens, kurio interesus reikia ginti ir tenkinti), taigi i svok eina ir darbdaviai.
Tarybin teis daugiau dmesio skyr profesinm sjungom, o darbdavi susivienijimams
neskyr, darbuotojai yra ekonomikai silpnesn darbo alis, todl asociacijos nusipelno
papildomos gynybos, faktas, kad PS praeityje nekonfrontavo su Vyriausybe ir neturjo kovoti su ja
dl pripainimo, darbdavi sjungos to nedar istorikai, todl pastariesiems skiriama maiau
dmesio teiss teorijoje. Apie tai Davulio straipsnio 19 p (Kai kurios darbdavi organizacij
Darbo
teis
(doc.
T. Davulis).
Narbutas, Lorena Paknait
teisinio
statuso
problemos.
Teis, arnas
2001, Nr. 39.).

2009

Asociacij laisvs principo reikm: utikrina real socialins partnerysts gyvendinim.

Ribos. Valstybs tarnyboje, karo tarnyboje, policijoje apribota dl pagrindo, tikslo. Turi laikytis
statym, kurie galioja valstybms, tam tikroms darbuotoj kategorijoms taikomi specifikai.
ETPLAK 11 str. kiekvienas turi teis laisvai jungtis asociacijas, iskyrus kai negalimum numato
statymas, tai yra btina demokratinje valstybje, saugumo interesams ir bla bla... Apribojimas
taikomas valstybei.
Socialin partneryst svoka pateikiama DK 40 str., tai visikai naujas institutas Lietuvos
teisje, buvo priimtas atskiras statymas Kolektyvini sutari statymas. ios svokos esm
subjektai (darbuotojai, darbdaviai, j organizacijos, DK ir kit statym nustatytais atvejais
institucijos), tarpusavio santyki sistema, kuri atskleidia socialins partnerysts formos, turi
vykti tam tikru apibrtu bdu. Tikslas suderinti darbo santykio subjekt interesus.
Reikm suderinti skirtingus interesus, kolektyvinse sutartyse valstyb negali bti alis,
gauna reikm, kai gauna gali. Ivengiama konflikt, priimti sprendimai gyvendinami
veiksmingiau, nes abi alys dalyvauja sprendim primime. Kai asmuo dalyvauja sprendim
primime sprendim procedra tampa skaidresn, tai maina ry su lobizmu. Pati sprendimo
primimo procedra yra demokratikesn. Tarybiniu laikotarpiu darbo teis buvo valstybinio
reguliavimo pasekm, dabar tai per socialin partneryst gyvendinimas bendradarbiavimo
modelis.
Lietuvoje populiaresn trial socialin partneryst, tas bdinga pereinamojo laikotarpio
alims. Vakar valstybse yra dvial socialin partneryst (tai panaiau sutartin metod).
Principai. Demokratijos atnaujinimas ir skatinimas, laisv kolektyvini deryb,
bendradarbiavimo, tarpusavio kontrols ir atsakomybs, realaus sipareigojim vykdymo,
savanorikumo ir savarankikumo priimant alis susaistanius sipareigojimus, galiojanios
Puslapis 44 i 53

teisins sistemos nepaeidiamumo, objektyvios informacijos teikimo alys turi turti tam tikr
bent pradin informacij. ES direktyvos, informavimo ir konsultavimo procedros tam ir sukurtos,
kad gaut informacij reikaling tolesniems ingsniams. odiu, apimami visi principai i naujo
vadovlio. Svarbus kolektyvins autonomijos principas. Jis tvirtina reguliavim pereiti nuo
valstybinio reguliavimo, prie sutartinio.
Socialins partnerysts raida. Iki nepriklausomybs atkrimo SP nebuvo. Socialinje
partnerystje turime tris subjektus: darbuotojus (j atstovus), darbdavius (j atstovus), valstyb.
Jie tarpusavyje sveikauja. Tarybiniais laikais darbuotojai ir valstyb buvo vienas subjektas, kitoje
barikad pusje buvo darbuotojai. Antras etapas: nuo nepriklausomybs atkrimo, iki darbo
kodekso ileidimo. SP teisins prielaidos buvo kolektyvini sutari statymas, Konstitucija, TDO
konvencijos, kitos tarptautins sutartys, ETPLAK (sigaliojo 1995 m.), DK sigaliojo 2003 m. sausio
1 d., priimtas 2002 m. birelio 4 d. Tam laikotarpiui bdingas fragmentikas reglamentavimas.
Dabar nuo DK sigaliojimo Lietuvoje PS priklauso 15% darbuotoj, vakar Europoje daugiau.
Svarbs LR Vyriausybs darbuotoj ir darbdavi trialiai susitarimai dl bendradarbiavimo.
1995 m. gegus 5 d., 2002 m. gegus 29 d., 2005 m. birelio 13 d. www.lrtt.lt. i nutarim
reikm. Ar teisikai privalomi, ar alys laikosi? Jie nra imperatyvs.
SP alys vardintos DK 41 str. Darbuotoj, darbdavi atstovai ir statym numatytais atvejais
valstybs vykdomosios valdios ir vietos savivaldos institucijos.
Lygiai. Nacionalinis, teritorijos, akos, tarpakinis (netvirtintas DK), mons ir struktrinio
padalinio kolektyvin sutartis. Auktesni tarptautinis (TDO), regioninis (ES).
Formos. Sudarant triales ir dviales komisijas, informavimo ir konsultavimo tarybas,
darbuotojams dalyvaujant mons valdyme DK 43 str. 1 d. 2 p.
Sistema. LR trial taryba ir dvials taryba. Trial taryba tai SP susitarimu steigta taryba,
sudaryta i vienodo skaiiaus lygiateisi nari, yra centrins profesins sjungos, vyriausybs ir
Darbo
teisatstov.
(doc. Centrins
T. Davulis).
arnas
Narbutas,
Lorena Paknait
darbdavi
profesins
sjungos
yra respublikins,
tos, kurios veikia platesniu nei
apskrities mastu. Pasaulyje yra daug kriterij atskirti labiausiai atstovaujani. Apie tai Kasiliausko
straipsnis (Atstovaujanios profesins sjungos statuso problemos. Jurisprudencija, 2008, Nr. 8
(110), p. 34-40.).
LRTT priima sprendimus rekomendacinio pobdio, viso 15 nari, gali bti maiau. Pagrindiniai
klausimai dl nuolatins komisijos darbo apmokjimo, darbo santyki, uimtumo ir socialini
garantij ir triali konsultacij tarptautinms darbo normoms gyvendinti. Gali bti steigiamos
laikinosios komisijos. Sprendimus priima bals dauguma.
Trialje taryboje darbas neapmokamas. Student mokslins draugijos, u naryst mokslinje
draugijoje neduodavo nieko, tuo tarpu KMU u i naryst pridedami plius balai prie stojamj
rezidentras. TF poskyris turjo 15 nari, KMU buvo keli tkstaniai. Kyla klausimas ar jie eina dl
to, kad nori daryti moksl? Darbas LRTT grstas laisvomis savanorikomis derybomis, laisva valia.

2009

Kitos tarybos. Profesinio mokymo, garantinio fondo, PSDF, darbuotoj saugos ir sveikatos
saugumo. Trial komisija prie LR darbo biros. Vilniaus apskrities, Kauno miesto, Plungs rajono
trials tarybos.
Kolektyvins derybos.
Samprata. DK vienas straipsnis (DK 48 str.), viena pagrindini form gyvendinti SP. DS
subjektai gali derinti savo interesus, sprsti ginus. Pripastama, kad visada bdingas
kolektyvinis interesas, nes siekiama naudos ne vienam subjektui, o tam tikrai j grupei. Tai ymu
derybose dl darbo umokesio.
Principai. Kolektyvini deryb principai yra dirbti siningai, nevilkinti, informacijos suteikimo,
negalima paeisti derybomis teiss akt, alys paios gali nusprsti dl delegat, pareigos
prisiimamos konsensuso bdu, btinas realus sipareigojim vykdymas, pareiga laikytis bendr
socialini ekonomini princip (atsivelgiant reali padt). Reikalavimai turi bti atitinkantys
galimybes (tai vl vertinamasis momentas).
Puslapis 45 i 53

Turinys. Turi aikiai suformuluoti reikalavimus. Kolektyvini deryb turin sudaro trys teisins
galimybs: galimyb pasinaudoti tomis teismis, reikalauti tokio paties elgesio, prayti valstybs
pagalbos gyvendinti tas priemones.
Objektas. alys derina interesus ir sprendia ginus (apie tai 116 psl. i naujo vadovlio).
Procedra. Prisistatymas (prisistato siekianti deryb alis) ratu. ia turi bti aikiai
suformuluoti reikalavimai: dl ko aukiamos derybos ir pasilymai. alis gavusi prisistatym turi
atsakyti. Derybos pradedamos dvi savaits po gavimo, jei nesusitaria dl datos. Deramasi
siningai ir nevilkinant, gali prayti kitos informacijos (gali neduoti, kai komercin paslaptis), gali
atsisakyti per DK 48 str. 5 d., kad neskelbt vieai. Jeigu tokio reikalavimo nra pateikta, tai ar
galima kitais tikslais? alys turi elgtis siningai, jei pavieinimas pakenkt kitos derybos alies
interesams, tai be nurodymo turt bti neskelbiamos.
Kolektyvins derybos laikomos baigtomis jei pasiraoma sutartis, jei nepasiraoma, tai suraius
nesutarimo protokol, arba aliai paraius, kad pasitraukia. 8 seminaro pabaiga.
9 seminaras.
Atstovavimas skirstomas atstovavim individualiuose ir kolektyviniuose santykiuose.
Darbuotojo atstovai: profesins sjungos ir darbo tarybos.
Modeliai: veikia tik profesins sjungos. Lietuvoje iki DK sigaliojimo taip ir buvo. Tokios kur
veikia ir profesins sjungos, ir darbo tarybos. Tada dar toliau leidiama skirstyti: veikia ir
profesin sjunga, ir darbo taryba, arba profesin sjunga, arba darbo taryba.
Lietuvoje nepakako profesini sjung, nes tai deng tik 10% vis moni. Nra daug moni,
tokiu atveju darbdaviams bt per didelis pliusas, nra prieprieos darbdavi interesams.
Profesins sjungos prieinosi darbo taryb krimui, nes norjo turti iimtin kompetencij, bti
vieninteliais atstovais. Buvo plaiai naudojamas teiginys, kad darbo tarybos gali bti labiau
veikiamos darbdavio.

Darbo
teis (doc.
T. Davulis).
Narbutas,
Lorena
Paknait
2009nari
Profesin
sjunga
tai JA, nuo arnas
tada, kai patvirtina
status,
irenka
organus, pateikiamas

skaiius (ne maiau 30 arba 1/5 monje dirbani, bet ne maiau 3). PS yra savarankikos,
savaveiksms, savanorikos. PS yra apribotos socialine, ekonomine ir darbo sritimi. Profesins
sjungos vadovaujasi TDO konvencijomis, statymais, savo statais ar statutu. Registruojamos JA
registre, statai savivaldybs vykdymo institucijoje (priklausomai nuo lygio kur veikia profesin
sjunga). Kai kelios apskritys teisingumo ministerijoje. Teismas gali sustabdyti arba nutraukti
profesins sjungos veikl jei prietarauja, tai sustabdo, per tris mnesius turi nutraukti veikl.
Jei veika buvo sustabdyta ir vl paeidus per metus nuo tos dienos, tuomet vlgi turi nutraukti
veikl. Profesins sjungos turi teis kontroliuoti ar nepaeidiami darbo statymai, bet tik t
subjekt, kuriuos atstovauja atvilgiu. PS kontroliuoja kaip vykdo statymus darbdavys, gina savo
nari teises ir teistus interesus. Darbuotoj, ne tik nari veikla apribota santykiuose su ta veikla,
su kuria turi ryius, tai yra tik kolektyvinse derybose ir susitarimuose su darbdaviu. Kontrols
funkcija gyvendinama praant darbdavio informacijos, skundiant teismui darbdavio ir jo asmen
neteistus sprendimus, sksti paiam darbdaviui (kreipiamasi darbdav, jis turi atsakyti per 10
dien, jei neatsako ir palieka sprendim, tai darbdavio motyvai neteisti, darbuotojas turi teis
kreiptis teism).
PS statymas. tvirtintos PS nari teisi garantijos. Naryst PS negali lemti darbuotojo atleidimo
ar primimo i darbo, irinkti PS organus norint atleisti darbdavys turi gauti PS leidim. Jeigu PS
veikia auktesniu lygiu ir darbuotojas neatstovauja tai tiesioginei monei, tai darbdavys vis tiek
visais atvejais turt gauti leidim. Ne visas garantijas tvirtina statymas (kitaip tariant ten
nebaigtinis sraas), kitas garantijas gali nustatyti kolektyvins sutartys.
Darbo tarybos darbuotoj atstovaujamasis organas, kai monje neveikia PS. DT veikia tik
emiausiame lygmenyje, gali bti tik mons lygmenyje, ne nacionaliniame lygiu. Streik monje
gali skelbti ir darbo taryba, PS iimtins funkcijos yra atstovavimas auktesniu nei mons lygiu
(paprasiau gali bti ir trialje taryboje). Darbo taryb galima rinkti kai yra ne maiau kaip 20
darbuotoj, jei maiau kaip 20, tai yra darbuotoj atstovas. DT Gali turti ne maiau nei 3 ir ne
daugiau nei 15 nari. asmen dirbani monje skaii skaiiuojami visi darbuotojai turintys
Puslapis 46 i 53

daugiau nei 16 m. ir pradirb bent 6 mn., nebent mon veikia trumpiau nei 6 mn. (tada tikt tik
visi daugiau nei 16 m.). Darbdavys ir jam atstovaujantys asmenys neskaiiuojami. Darbo tarybos
rinkimus inicijuoja darbuotojai. Darbdavys sudaro darbo tarybos komisij, kai gauna bent
deimtadalio darbuotoj praym (anksiau buvo penktadalis). Darbo taryb rinkim komisija
registruoja norinius kandidatus, ji sudaroma i seniausiai dirbani per septynias dienas nuo
pasilymo gavimo. Darbo taryb rinkim komisija turi tiek nari, kiek bus nari darbo taryboje.
komisijos sudt eina tie, kurie sil rinkimus ir tie, kurie turi didiausi darbo sta. Darbo
komisija nustato rinkim dat, susirenka per 7 dienas, isirenka pirminink, sekretori, rinkimus
organizuoja ne vliau kaip per 2 mn. nuo sudarymo dienos. Kai darbdavys gavo praym
sudaryti darbo taryb turi prateiti ne daugiau kaip 2 mn. iki rinkim dienos.
Kai susirenka pirma darbo taryba jie gyja ir tam tikras garantijas. Bet ias garantijas turi ir
darbo taryb komisijos nariai: jie negali bti atleidiami i darbo jei nra j kalts, u sugait
laik mokamas vidutinis darbo umokestis. Tas kuris turi balsavimo teis turi teis ikelti savo
kandidatr (negali tie, kas yra vaiko prieiros atostogose, dirbantys pagal laikinsias sutartis,
atliekantis tikrj krato apsaugos tarnyb, taip pat darbdavys ir jo atstovai).
Balsavimas slaptas, visuotine, tiesiogine, lygia rinkim teise. Turi vykti darbo laiku. Rinkim
protokolas yra vieai skelbiamas ne vliau kaip per tris dienas nuo rinkim dienos. Protokolo
kopij per tris dienas reikia teikti darbdaviui.
Rinkimai laikomi vykusiais, kai balsavo daugiau nei pus balsavimo teis turini darbuotoj.
Kai skelbiami pakartotiniai rinkimai dalyvauti turi bent ketvirtadalis. Irenkami tie, kurie gavo
daugiausiai bals, jei po lygia, tuomet tas, kuris turi didesn sta. Pareiga darbdaviui, kad jis turi
utikrinti darbo taryb technin baz.
Rinkim rezultatai skundiami per 5 d. darbdavio, darbuotojo, darbdavio atstovo. Skundia
komisijai, paskui sksti galima teisme. Darbo tarybos posdiai vyksta kart per mnes, jei
kolektyvinje sutartyje nenumatyta kitaip. Turi dalyvauti ne maiau kaip 2/3 nari. Posdiai
protokoluojami. Darbo tarybos nariai turi didesnes teises ir garantijas nei PS nariai. Veiklos
Darbo
teis
T.kadencijos
Davulis).laikotarpis
arnas 3Narbutas,
Paknait
pabaiga,
kai (doc.
baigiasi
m, taip pat Lorena
kai pasibaigia
JA arba mirta darbdavys
ir nra teisi permjo. DT statymo 25 27 str.

2009

Darbo tarybos ir PS santykis.

Jei monje veikia PS, tai darbo taryba negali bti kuriama, o jei sukurta, tai veikia iki
kadencijos pabaigos. PS turi pirmenyb prie darbo taryb, ji yra pagalbinis organas darbuotojams
jei neveikia profesin sjunga. Darbdaviui bendrauti reikia per konferencij, ji vadinamas bendra
jungtine atstovybe, jei susitaria tai vykdoma pagal susiratim, jei nesusitaria, tai toliau tariasi
darbuotoj kolektyvas. Tai sunkiai veikia praktikai. Jei nesusitaria, tai problema, kad darbuotoj
susirinkimas ar konferencija gali nusprsti, kad darbuotojams atstovaus darbo taryba. PS, kuriai
pagal DK teikiamas prioritetas, pagrindins funkcijos, lieka nuoalyje, laukia kol darbo tarybos
kadencija pasibaigs ir tik tada prads veikti. iuo atveju jei darbuotoj kolektyvas nusprs,
sprendimas gali bti kitoks.
Europos darbo tarybos yra darbo tarybos, kuri pagrindin funkcija yra informavimas ir
konsultavimas tarp darbdavi ir darbuotoj, gali veikti Europos bendrijos monse ar moni
grupse. EDT gali bti steigiama Europos bendrijos monje, kai ji veikia dvejose valstybse ir turi
bent 1000 darbuotoj ir kiekvienoje i bent dviej valstybi turi bent po 150 darbuotoj. Darbo
taryba ir Europos darbo taryba negali veikti kartu, bet gali Europos darbo tarybos veikti su PS.
Kompetencija mons lygmeniu yra ta pati, bet PS gali veikti ir auktesniu lygmeniu. Jei negalt
kartu veikti Europos darbo taryba ir darbo taryba, tai nebt apginami tam tikri interesai. Europos
darbo tarybos kompetencija yra itin specifin ir speciali.
Darbdavi atstovavimas. Pagrindas yra asociacij statymas. Asociacija savo pavadinim
turintis, ribotos civilins atsakomybs vieas JA. Pagrindiniai asociacij veiklos apribojimai i
statymo. Vieasis JA nesiekiantis pelno, gali gauti peln, bet negali panaudoti savo nariams, o
turi naudoti veiklos vykdymui (investuoti veikl). Su darbdavi organizacijomis reikia inoti, kad
j kompetencij apibria veiklos statai, juose turi bti nurodyta kompetencija atstovauti
Puslapis 47 i 53

darbdavius socialinje partnerystje. Reikt apibrti atstovavim teis sudarinti sutartis,

atsakyti. Reikia irti ar asociacija yra darbdavi atstovas, reikia irti status ar numaiusi
kompetencijai. 9 seminaro pabaiga.
10 seminaras.
Kolektyvin sutartis yra raytinis susitarimas. Jei sakome sutartis, tai normin, bdingas ir
sutarties pobdis ir normikumas.
alys, priklausomai kokiu lygmeniu. mons lygmeniu darbdavys ir darbuotojo atstovai, kita
nuomon darbdavys ir kolektyvas. Davulis palaiko, kad darbuotoj atstovai, nes jei bt
kolektyvas tai bt nestabilumas, profesin sjunga jei dalyvaut visas kolektyvas, tai galt ne
visi dalyvauti, per sunku suderinti interesus. Ar DK numato teises ir pareigas darbuotoj
kolektyvui? DK 62 str. 4 d. gali pritarti pateikiamam projektui ar atmesti. Gali bti ne visi asmenys,
o tik atstovai. mons kolektyvin sutartis yra ypatinga procedra, kad bt pateikta iniciatyva.
Darbuotoj kolektyvas teises gali gyvendinti pats tiesiogiai, jis svarsto ir pritaria. Sprendimas
neturi privalomosios galios, jei jie pritaria, tai turi pasirayti per tris dienas. Bet sprendimo negali
pasirayti be darbuotoj kolektyvo sutikimo. Darbuotoj atstovai leidia ataukti galiojimus.
Davuliui nepatiko, kad jie gali nubalsuoti prie, bet gali nepasirayti, nors pritaria. Darbuotoj
kolektyvas negali kreiptis teism ir pareigoti PS siekti susitarimo.
Kolektyvas gali gyvendinti teis pritarti ar ne. Bet jei toks pritarimas yra nereikmingas, tai
klausimas ar subjektas. Davulio pozicija, kad ne.
Teritorins kolektyvins sutartys teritorijoje veikianios profesins sjungos ir kiti atstovai.
Regionins regione veikianios profesins sjungos.
Centrins pagal efektyvumo kriterij.

Darbo
teis
(doc. T. kolektyvin
Davulis). arnas
Lorena
Paknait
Dl
ko sudaroma
sutartis? ArNarbutas,
gali bti KS,
kad darbdavys
paduoda 2009
darbuotojui

main, kad darbuotojai sudaro santuok, kad sudaro sandor su darbdavio atstovu? Ne, nes
kolektyvinis susitarimas turi bti dl santyki, kurie susij su darbo funkcija, ekonomine funkcija.
Be to, negali bti individualus.
Darbdavys turi interes, kad bt atliktas darbas, kad darbas bt atliekamas efektyviai,
gaunamas pelnas, taip pat turi palaikyti darbo tvarkos, darbo santyki stabilum, veikti teistai.
Darbuotojas turi tiksl gauti didel darbo umokest, dirbti saugiomis darbo slygos, turti
socialines garantijas, dirbti lengv darb, dirbti teistai, kad bt sukurta gera darbin atmosfera.
Matome, kad i vis kriterij tik teistumas sutampa, bet jei nelegalus darbas, tai paiame
tiksle login klaida.
Jei alys nori dertis, tai joms susitarti sudtinga, nes interesai yra skirtingi. Darbdavys
paprastai yra dominuojanti pus, tai kolektyvin sutartis yra tam, kad ilyginti interes
pusiausvyr.
Turime kolektyvini deryb laisvs princip, bet realiai alys nenori dertis. Kolektyvins
sutarties VU nra. Danai akcentuojama, kad KS nesudaroma dl vietimo stokos, bet realiai
problema yra nulemta ekonomini skirtum (tai neformalus teiginys).
Prie sampratos apie funkcijas. KS atlieka reguliacin funkcij (nustato darbuotoj apsaug). KS
galima reguliuoti paias darbo slygas ir KS vykdymo tvark. Ne visas darbo slygas galima
reguliuoti KS, galima tik tiek, kiek tai neprietarauja imperatyvioms statymo normoms. KS galima
reguliuoti tuos santykius, kuriuos DK leidia, pvz. spjimo i darbo terminas gali bti prailgintas,
sutrumpintas. Antra grup nuostatos, kuri statymas nereguliuoja. KS kontrol turi vykti pagal
KS numatytas slygas. Kita funkcija yra ekonomin(bet j nurodyti tik kaip asmenin nuomon)
sutariamos slygos, kad geriau atliekamas darbas. DT turi toki funkcij. Apsaugin funkcija
negalioja KS normos, pabloginanios darbuotoj padt, iskyrus, kai statymai leidia. Taip pat
atlieka socialins partnerysts funkcij.
Kolektyvini sutari rys (naujo vadovlio 120 121psl.).
Puslapis 48 i 53

KS turin reglamentuoja DK. Auktesns nei mons lygmens - DK 50 str., mons lygmens DK
61 str. Nesutampa darbo sutari sudarymo, pakeitimo slygos. ia nra baigtiniai sraai. Yra ir
registracijos skirtumas, bet turiny nra nurodytas. Lyginame 50 str. 4 d. 2 ir 4 p. ir 61 str. 2 d. 1 ir
7 p.
KS gali bti naudingos darbdaviui, nes jei jis vykdo KS, tai negalima streikuoti, bet jei nra KS,
tai ir streikuoti negalima. Sprendimas priimtas kartu derantis, tai pagerja realizavimo funkcija.
Sudarius KS nacionaliniu lygiu, tai suvienodja konkurencijos slygos. DK reglamentuoja atvejus,
kai sprendimai gali bti priimami tik KS. Apie tai yra straipsnis (Donatas Zdanaviius. Kolektyviniai
darbo santykiai 3. Kolektyvin sutartis.).
Iimtys i bendros taisykls, kai nuostatos pabloginanios darbuotojo padt galimos.
Individuali sutartis turi pirmenyb prie KS jei geriau susitaria. KS kaip ir statymai numato
minimalias garantijas, bet jei KS numato blogesnes slygas, tai individualioje darbo sutartyje
didesnis atlyginimas yra taikomas.
Taikymo sritis. Auktesnio, nei mons lygmens KS taikomos, tiems, kurie buvo darbdavi
organizacijose arba yra srae, kuris buvo pridtas.
mons KS taikoma visiems monje dirbantiems darbuotojams, struktriniams padaliniams,
darbdaviui. Darbuotojams, kurie nra PS nariai KS taikoma.
Taikoma tik susitarim nariams Ispanijoje, Belgijoje.
Visikos Materialins atsakomybs sutartis. Paprastai taikoma individualiai darbo sutariai, bet
jei dirba kartu, tai galima sudaryti KS. Tai nra kolektyviniai darbo santykiai, tiesiog pavadinimai
sutampa. Tai neturi nieko bendro su KS. Turi tik t aspekt, kad KS turi bti numatytas sraas
darb, dl kuri galima pasirayti visikos materialins atsakomybs sutart. Dabar tai gali
numatyti ir darbdavio patvirtintos taisykls, iki to teism praktika irgi leisdavo numatyti ir be KS.
Darbo
teis (doc.
T. iki
Davulis).
arnas Narbutas,
Lorena
Paknait
Paprastai
atlygina
3 darbo umokesi,
iskyrus al
padaryt
pagal BK, tyi, prarandant
priemones, mediagas, u tuos veiksmus, kurie numatyti KS.
KS turi neprietarauti statymams ir kitiems teiss aktams, turi bti sudaryta pagal statymo
numatytas procedras. Jei monje galioja kelios KS, tai nacionalin turi auktesn teisin gali. Jei
nacionalin numato blogesnes slygas, tai taikoma geresnes slygas nustatanti darbuotojo
sutartis.

2009

Vykdymas, kontrol. Sutarties alys arba atstovai. Vyriausybs nutarimas nr. 1815 (inoti).
Auktesns nei mons lygmens registruoja SAiDO, per 20 kalendorini dien nuo pasiraymo per
darbdavi organizacij. Ten registruojamos tik tos sutartys, kurias sudaro organizacijos. Jei
nepateikia tai per 10 kalendorini dien pateikia PS. Ministerija turi registruoti per 10 kalendorini
dien. Registravimui turi pateikti daug dokument. Registruojama sutari registravimo urnale.
Turi teis atsisakyti registruoti, kai tekste yra priera, perraym, kai lapai yra nesusiti. Susiti
galima su skylamuiu, geriau su spec. ranga, galima ir su adata. Atsisakoma registruoti, kai nra
patvirtintas parau ir antspaudu. Tikslas yra vieinimo funkcija. Pakeitimai registruojami tokia
paia tvarka. Nereikia daryti pakeitimo jei pasikeiia ali sraas, pakanka pateikti protokolo
ira.
Registracija panaikinama, kai sueina terminas arba priimama nauja KS, arba kai ratu prao
alys. Galioja ministerijoje registruotas KS tekstas, jei yra neatitikim, tai registruojamas
ministerijos tekstas.
Valstybs tarnybos statymas. 5 str. nustato, kas yra alys. Ar yra valstybs tarnautoj
susitarimai dl tarnybos ir pan. Dl atlyginimo negali susitarti, negali bti susij su valstybs
biudeto pinig papildomais naudojimais, tai reguliuoja valstyb vienasmenikai.
Kuo KS nuo kolektyvinio susitarimo? Susitarimas buvo naudojamas sovietiniame kodekse ir
atskiruose statymuose.
Puslapis 49 i 53

Kolektyvinius susitarimus gali sudaryti darbo tarybos su darbdaviu pagal taryb statymo 19
str. 1 d. 11 p. 10 seminaro pabaiga.
11 seminaras.
1 udavinys. Vardaitis Pavardaitis, kuris yra Latvijos pilietis dirba vejybiniame laive Kiras,
kuris vejoja Atlanto vandenyne prie Mauritanijos salos. Laivas kiras yra registruotas Lietuvos
Respublikos laiv registre. Jo savininkas yra Latvijos mon, o j nuomoja i Latvijos mons
Lietuvoje registruota AB silki kvapas. Klausimas: kurios valstyb taikytina tarp ali
susiklosiusiems darbo teisiniams santykiams ir kodl? 7 str. 2 d. 1 p., nes teritorija nesikeiia
laivas Lietuvos teritorija.
DK 5 str. 2 d. bus taikoma, kai laivas yra Lietuvos, darbuotojas Lietuvos, mon Lietuvoje.
Taikyti, kai nra usienio elemento.
Jei darbuotojas Lietuvos, darbdavys usienio. Per DK 5 str. 2 d. nustatome, kad laivas yra
Lietuvos teritorija, bet yra usienio elementas, i to ivedame DK 7 str. 2 d. 1 p. Jeigu yra
tarptautinis elementas alys gali pasirinkti, iskyrus imperatyvias normas. Blogai yra dl to, kad
ivengiama darbuotojui palankesni nuostat.
Dl taikytinos teiss. Svarbu nustatyti ar santykiai turi tarptautin element. Analizuojame
subjektus: Latvijos pilietis usienio elementas pasireikia per darbuotoj. Darbdavys yra Lietuvos
teisini santyki subjektas. Darbas atliekamas laive, teritorija laivuose yra pripastama Lietuvos
teritorija pagal DK 5 str. 2 d. Kadangi yra usienio elementas paymime, kad pagal slyg
pasirinkimo nebuvo. Tuomet nustatoma taikytina teis pagal DK nustatytas taisykles, todl
taikome DK 7 str. 2 d. 1 p. Taikome Lietuvos teis, nes dirba vienoje valstybje nuolatos. Jeigu
bt taikoma usienio teis, tai ji turt neprietarauti vieajai tvarkai ir imperatyvioms DK ir kit
Darbo
teis (doc.
T. Davulis). arnas Narbutas, Lorena Paknait
statymams,
teiss normoms.
Ar taikytinos teiss prasme bus imperatyvios normos? Gali bti toki protekcionistini
valstybi, kur visos teiss normos bus imperatyvios. Ribos turi bti, t galima ginyti teisme.
Udavinio sprendimas nors ir visikai teisingas su klaidinga informacija yra netinkamas. Su
teisinga argumentacija, teisingu sprendimu, bet be teiss normos yra nulis.

2009

2 udavinys. Vardaitis Pavardaitis sidarbino mokykloje valytoju. Jo darbo laikas nuo 17 iki 23 h.
Ar teista tokia darbo sutartis? Darbo normos nevirija. Atsakym pateikti, kai:
a) Pavardaiiui yra 15 m. Jis yra vaikas asmuo iki 16 m. Gali dirbti iki 20h. Vyriausybs
nutarimo 9 p. Gali dirbti tik lengvus darbus. Valytojas prie lengv darb priskiriamas. 35 p. 31
papunktis. Nepasakyta, kad nevalys tualetuose.
b) 17 m. Paauglys. Iki 22 h.
c) 20 m. Gali.
Naktinis darbas, kai tenka kelios valandos nakiai, bent dvi ar trys. Kokius dokumentus turi
Pavardaitis pateikti? DK 104 str. Tiek tvai, tiek mokykla gali pareikalauti nutraukti darbo sutart.
Asmenys iki 21 m. laikomi psichikai nesubrend, kad priimt sprendimus. Todl ir pagrstas
apribojimas kazino lankytis tik nuo 21 m. 11 seminaro pabaiga.

Paskutin paskaita.
Davulis duoda 3 udavinius. Slygas susirasti patiems, pateikiami tik atsakymai.
Pirmas. Kad atstovyb bt darbdavys jam turi bti perduota savarankika kompetencija.
Pagal DK kita organizacin struktra gali bti vairi, todl i esms filialas ir atstovyb gals bti
Puslapis 50 i 53

savarankikais darbdaviais. iuo atveju darbdavys yra atstovyb. Atstovybs kompetencija yra
steigimo dokumentuose, per galiojim atlikti tam tikrus veiksmus.
Taikome Rusijos Federacijos teis, nes taip pasirinko paios alys, bet jei darbdavys yra
lietuvikas, dirba Lietuvos pilieiai, tai ji nra usienio teiss subjektas, yra lietuvikas teiss
subjektas, tai neturime tarptautinio elemento. Tai reikia, kad negalima rinktis usienio teiss ir
Rusijos teiss pasirinkimas yra neteistas. Tuomet Lietuvos DK reglamentuos finansininko
atleidim i darb, darbo sutarties sudarym ar reikalavimas bus pagrstas priklauso nuo DK 109
str. Pagal straipsn terminuota gali bti, kai objektyviai pagrindiamas darbo santyki
laikinumas. Tuo tarpu, tie kurie teig, kad ia buvo Rusijos Federacijos mon darbdavys atsakym
vystyt, kad yra tarptautinis santykis, alys pasirenka, iskyrus imperatyvias teiss normos.
Galioja tos alies kur nuolat dirbama teis iuo atveju Lietuvos. Terminuoto sutarties sudarymo ir
atleidimo i darbo atveju yra imperatyvios normos, tai jei turime valstybs leidiam susitarim
dl taikytinos teiss, tai bus santykis su usienio elementu, o ia alys pasirinko Rusijos
Federacijos teis rus kalba, terminuota sutartis pagal Rusijos teis, atleidimas i darbo pagal
Rusijos teis. O tai bt imperatyvios normos. Jeigu tiesiogiai darbint Rusijos Federacijos mon
darbuotoj vien ar kelis, tai kurios slygos suveikt (rusikos ar lietuvikos), nes alims suteikta
teis pasirinkti. Direktyva dl atleidimo i darbo nelaiko to imperatyvia norma. Tiek 1980 m.
Romos konvencija dl taikytinos teiss, tiek ir j pakeiiantis nuo 2009 gruodio 17 d.
reglamentas Nr. 93/2008 tai leidia. Pirmas dalykas yra vieoji tvarka, antras dalykas yra
imperatyvios normos. Kitais odiais tariant susitartos teiss nuostatos negals bti taikomos jei
jos prietaraus vieajai tvarkai ar imperatyvioms normoms. Imperatyvios nuostatos statym
leidjas nepaaikina, taiau yra direktyva 96/71/EB, ryys yra orientacinis, nes direktyva
taikoma kitiems atvejams, ten absoliuiai nekalbama, kad bus taikoma iame kontekste, taiau
direktyva apie komandiruojamj darbuotoj darb savo preambulje mini imperatyvias
nuostatas ir valstybei neleidia turti daugiau komandiruot darbuotoj atvej nei pati leidia
(darbo, poilsio laikas, darbo umokestis), taiau terminuotos darbo sutartys ir atleidimas i darbo
Darbo
teis (doc.
T. reikia,
Davulis).
arnas
Narbutas,
Lorena teisinje
Paknait
yra nepaminti,
o tai
kad mes
neturtume
ali susitartoje
aplinkoje bandyti kiti
savo nacionalines normas, reglamentuojanias terminuotas sutartis ir atleidim i darbo, nes tai
nra ms imperatyvios nuostatos. Nebent tlas gudrus advokatas bandyt ten velgti vairius
ryius (diskriminavimo), sakys, kad taip diskriminuojami terminuotai dirbantys darbuotojai
lyginant su neterminuotai dirbaniais. Terminuota sutartis yra sutarties slyga, tai nra visas
valstybes vienijantis elementas. Taiau atleidimo i darbo pagrindai, tokie kaip atleisti be kalts,
be spjimo, be kompensacijos, tai jie jau linksta viej tvark ir KT nutarimuose priskyr
draudim atleisti i darbo kitais nei statymo numatytais atvejais nesilaikant statym ir nustatytos
tvarkos prie paeidiani viej tvark.
io udavinio kabliukas yra patikti tarptautinio pobdio santykiu ir nuvaiuoti iki leidimo
darbuotojams ir darbdaviams susitarti dl taikytinos teiss ir akceptuoti tokio susitarimo
pasekmes.
ali gino teiss taikymui reglamentas nr. 44/2001 dl jurisdikcijos ir teism sprendimo
civilins ir komercinse bylose pripainimo ir vykdymo reguliuoja taip pat ir darbo bylos, ir DK 18,
19, 20 str. tvirtina bendr princip, kad darbdaviui galima kelti byl kur yra jo buvein arba kitoje
valstybje, kurioje darbas buvo dirbamas, taip pat kurioje buvo darbuotoj darbins darbdavio
padalinys. Tuo tarpu darbdavys byl gali kelti (svarbus nukrypimas nuo ms CPK) tik ten, kur yra
darbuotojo nuolatin gyvenamoji vieta. Todl kreiptis turime Lietuvos teismus, Lietuvos
teritorijoje.
Klausimas, ar pagrstas darbuotojo reikalavimas. Pirmu atveju pagrstas (turjo taikyti Lietuvos
teis), antru nepagrstas (be pagrindo nenuolatiniam darbui), ia buvo tas atvejis, kai yra
Lietuvikasis darbdavys ir nebuvo galima susitarti dl taikytinos teiss.

2009

Antras udavinys. Kolektyvin sutartis galioja iki jai nustatyto galiojimo termino pabaigos,
arba kol pasiraoma nauja kolektyvin sutartis. Darbo tarybos galiojimai pasibaig, nes nebuvo
reikiamo darbo tarybos nari skaiiaus (minimumo 3 neliko), DT 25 str. remiantis 9 str. 6 d. 9 p.
Profesin sjunga atstovauja mons darbuotojus jei jie yra profesins sjungos nariais. Be to,
profesin sjunga kolektyviniuose santykiuose atstovauja ir tuos darbuotojus, kurie nra
Puslapis 51 i 53

profesins sjungos nariais, bet dirba toje paioje monje. Visgi, PS negali atstovauti darbuotoj,
nesani PS nariais individualiuose santykiuose (ginuose).
Darbdavio motyvas yra DK 78 str. 3 d., kadangi kolektyvin sutartis vis dar galiojo ir buvo
laikomasi jos slyg.
Neterminuotas streikas negalimas.
Sprendimas. Davulis silo pasibraiyti atlikt veiksm lentel.
1. 2007 m. gegus 15 d. sudaryta darbo taryba;
2. 2007 m. birelio 1 d. A.V. tampa darbo tarybos nariu;
3. Kiek vliau atsistatydina;
4. steigia PS.
Kai tarybos galiojimai pasibaigia, tai iki to laiko kol nra steigta PS darbuotojai nra
atstovaujami. Kai steigiama PS, tai ji gauna vis darbuotoj atstovavimo kompetencij. Tuo paiu
ir kompetencij sudaryti darbo sutart ir kompetencij inicijuoti kolektyvin gin.
Darbo Taryb galiojimams pasibaigus kolektyvins sutarties galiojimo terminas nepasibaigia
pagal DK 63 str. 2 d. Klausimas ar PS gali inicijuoti KS nutraukim? ia interpretacija, taip daryti
galima, kai yra sudaryta neterminuota sutartis. Naudojantis DK 65 str. nutraukimas yra manomas
ir tuo atveju, kai nra subjekto, kuris gali j nutraukti teismai taip pat pripaint, kad inykus
darbo tarybai ir atsiradus kitam darbo subjektui, tas subjektas turi teis atstovauti visus
subjektus. PS gali eiti sutarties nutraukim, bet to nedaro. Ji pareikia, kad sutartis nebegalioja ir
inicijuoja kolektyvin gin.
PS gali atstovauti mons darbuotojus. Pradeda ta teise naudotis ir kelia reikalavimus dl alg
ir nori skelbti spjamj streik. Skelbti negali dl DK 78 str. 3 d., nes sutartis yra galiojanti, jos
galiojimo metu skelbti streik yra draudiama (nepasakyta dl spjamojo ar paprasto).
Darbo
teisreikalavimas
(doc. T. Davulis).
arnas Narbutas,
Lorena Paknait
Streiko
turi bti padengtas
kolektyvine sutartimi,
tai jau turi bti sureguliuotas
dalykas, taigi kolektyvin sutartis reguliavo darbo umokest ir naujas reikalavimas yra apie darbo
umokest. Kai yra sureguliuota dar kart keliame t pat reikalavim, toks yra statymo leidjo
motyvas, taip daryti negalima. Jeigu kolektyvin sutartis bt ne dl darbo umokesio, o
reikalavimo dl darbo laiko, tai tada turime problem. Yra daug nuomoni, teismai sako, kad jei
nra susitarta iki tol, tai galima ir susitarti (nra vienos KS primatas), bet praktikoje yra taip, kad
yra tik viena KS, kuri dengia daug klausim. statym leidjas sako, kad gali bti kelios KS dl
vairi klausim. Galima i ties nelabai sutikti, kad umokestis nebt mokamas kortelmis, todl
nori gauti grynais. ioje vietoje yra manomas susitarimas jei interesai pasirodo svarbs
daugumai. Priklausomai nuo reikalavimo streikas bus teistas, neteistas.

2009

Treias udavinys. Darbuotojams, kurie apskritai nerko, skiriama 200 Lt priemoka per
mnes.
Darbuotojams, kurie per paskutinius 6 mn. nesirgo, skirdama 100 Lt per mnes priemoka.
Darbuotojai, kurie turi nepertraukiam sta monje 15 m., skiriamas 5 proc. Tarnybinio
atlyginimo dydio priedas, o turintiems 20 m. darbo sta 10 proc.
ia pozityvi diskriminacija. Visais trim atvejais.
Dar yra diferenciacija.
Ar su draugu galima sudaryti toki sutart? Galima.
Individualioje darbo sutartyje dl to susitarti negalima. Kolektyvinje galima.
Susitarimas skirtsi KS, nuo individualios, pagal tai kiek galima primesti normos krjui
lygiateisikumo princip sutarties ali atvilgiu. Tai yra skirtingas lygis grietumo, atitinkamai
veikia skirtingos normos. Tam, kad priemoka bt negalima ji turi prietarauti kakam. iuo atveju
niekam neprietarauja. Gali prietarauti lygiateisikumo principui. Jis raytas DK 2 str. 1 d. 4 p.,
reikia nediskriminacij. Reikia inoti kuriuo pagrindu iskiriame vien grup ir duodame jai
geresn situacij. Btina atsakyti kiek lygiateisikumo principas varo sutarties alis.
Puslapis 52 i 53

Diskriminacija yra mogaus teisi paeidimas. is klausimas buvo aprayta ir isprstas Lryte, kai
darbdavys rkantiems, nerkantiems pradjo dalinti priedus. Ikilo toks reikalas, kad ES komisaras
MEPo buvo paklaustas ar tai yra teista pagal ES teis. Labai daug kas Lietuvoje kas susij su
diskriminacija yra arba bus matuojama pagal ES standartus. Kur laik buvo pagal ETK
standartus. Direktyvos nedraudia diskriminuoti absoliuiai dl visko, draudia dl pilietybs (ES)
EB steigimo sutarties 12 straipsnis, dl lyties (darbo umokestis 141 str.) ir kiti (2006 m. 54
konvencija), rass, etnins kilms (direktyva 2004/43/EB), amiaus, negalios, socialins
nelygybs, religijos, sitikinim (direktyva 2000/78/EB). Baigtinis sraas. Galime diskriminuoti
asmenis pagal kriterijus, kurie ia nra paminti. Nepamirti netiesiogins diskriminacijos
(daugiau moterys nei vyrai), bet jei tai bt nustatyta, tai galtume privesti prie diskriminacijos
pagal lyt.
Komisaras pasak, kad jei to nedraudia ES teis, galbt t draudia nacionalin teis. Tokia
yra europolitiko, kuriam pataria eurobiuriakratai teisingas atsakymas, nacionalin teis gali tai
udrausti ir Davulis mano, kad tai daro per DK 2 str. 1 d. 4 p., nes sraas draudiam
diferenciacijos pagrind yra i esms nebaigtinis, dalykinse savybse nra draudiamas
diferenciacijos pobdis. DK 186 str. 3 d. darbo umokesio svoka. Priklauso nuo darbo kiekio,
kokybs, mons veiklos rezultat, darbo paklausos ir pasilos darbo rinkoje. Isakyta mintis, bet
tik doktrinoje, kad tai yra ibaigtas darbo umokesio diferenciacijos pagrind sraas, tai reikia,
kad nuo su iais kriterijais nesusijusi aplinkybi darbo umokestis negali priklausyti. DK 186 str.
teism praktikoje nra interpretuotas tokiu bdu. DK 2 str. 1 d. 4 p. yra K 29 str. iraika, ar jis
saistyt jei nebt 2 str. 1 d. 4 p.? Normas kurianti valdia (KS alys) patenka 29 str. srit, o
individualios darbo sutarties atveju, darbdavys, darbuotojas, asmen lygiateisikumo principas.
Jeigu darbdavys rao darbo sutart, kad dl to yra duodama priemoka, o kitam nerao, tai tas
kuriam nerao remiasi DK 2 str. 1 d. 4 p. ir reikalauja, kad ir jam duot (bendras reikalavimas yra
pasikelti prie to lygio, o ne nueminti), reikalauja priemokos, nes jis mano, kad yra
diskriminuojamas santykyje.
Darbo
teis
T. Davulis).
arnas
Narbutas,
Paknait
Bet
mano(doc.
manymu,
ia bt galima
eiti per
DK 186 str.Lorena
darbo kiek
ir kokyb, nes darbuotojai
dirbt daugiau ir kokybikiau.

2009

Su neserganiais atvejis yra sudtingesnis. Kad rko, tai maiau dirba, kad serga tai irgi
maiau dirba. Darbdavys sako, kad jam gerai jei nesirgai, jei btum sirgs, tai turiau u pirmas
dvi dienas mokti, parodo tiesiogin naud darbdaviui. Darbuotojas turi teis sirgti. Ar tai bus
diferencijuot darbo umokest pateisinanti aplinkyb? Prietaraus DK 2 str. 1 d. 4 p. dl
aplinkybi, kurios nra susijusios su darbuotojo dalykinmis savybmis. Bet kuriuo atveju
nepaisant to, kad ia matome darbuotojo proaktyvi naud, bet ir tokiu atveju diferencijuoti
padt yra draudiama. Negalime pagrsti to, kad darbuotojas be kalts nukenia (ligos atveju
kalts nra), kita vertus yra skatinamas nepasinaudoti teise ateiti darb ir naudotis kitomis
garantijomis.
Paskutinis aspektas dl darbo stao. Tokis priedo mokjimas bt teistas. Staas nra
dalykin savyb. Netiesiogins diskriminacijos pavyzdys. Problema yra ta, kad valstybs tarnyba
Lietuvoje ir kai kurios kitos DK nuostatos, darbuotojams, turintiems didesn darbo sta suteikia
papildom garantij. Yra direktyva 2000/78/EB. Susiejimas su stau, daugiau nieko neparemiant
(su gyta kvalifikacija), toks susitarimas yra labai sunkiai pateisinama diferenciacija ir ia bt
diskriminacija dl amiaus. Lietuvoje teismai to nepripaint, nes ir jie (teisjai) gauna pried
pagal sta (dabar kai kurie LAT teisjai gauna daugiau nei KT teisjai). Direktyvos esm yra
panaikinti senjoritetus, skirtingo amiaus darbuotoj diferencijavim, jis galimas tik jei galime
pateisinti per socialin politik. Jei siekiame tinkamo tikslo, tinkamomis priemonmis, jei
priemons yra proporcingos.

Puslapis 53 i 53