LIETUVOS AUKTOJI JREIVYSTS MOKYKLA

Vladas Stonkus

Laivo sandara ir ranga

Mokomoji knyga

Klaipda, 2012

UDK 656.6(075.8)
St242
Leidiama Lietuvos auktosios jreivysts mokyklos leidybos komisijos
nutarimu 2011-10-19
Aprobuota Lietuvos auktosios jreivysts mokyklos Laiv energetikos katedros
posdyje 2011-09-16, protokolo Nr. 17P-1
Recenzavo:
Vytautas Vaiutis
Boris Zaidenvurm

Vladas Stonkus, 2012

Lietuvos auktoji jreivysts mokykla, 2012
Klaipdos universiteto leidykla, 2012

ISBN 978-9955-18-626-7

TURINYS
VADAS / 5
1. BENDROS INIOS APIE LAIVUS / 6
1.1. Laiv statybos istorija / 6
1.2. Laiv klasifikacija / 16
1.3. Civilini laiv klasifikacija pagal paskirt / 18
1.4. Eksploatacins laiv savybs / 46
1.5. Laiv jreivysts (navigacijos) savybs / 48
1.6. Teorinis laivo brinys, pagrindins laivo korpuso ploktumos ir
pagrindiniai laivo imatavimai / 52
1.7. Laivo architektra / 56
1.8. Bendras laivo iplanavimas / 60
2. LAIVO KORPUSO KONSTRUKCIJA / 67
2.1. Laivo korpuso stiprumas ir tvirtumas / 67
2.2. Pagrindiniai laivo korpuso konstrukciniai elementai / 69
2.3. Bort perdengim konstrukcija / 71
2.4. Dugno perdengim konstrukcija / 73
2.5. Deni perdengim konstrukcija / 77
2.6. Laivo pertvaros ir achtos / 80
2.7. Antstatai, vairin / 83
2.8. Laivagali konstrukcija / 83
2.9. Laivo fundament konstrukcijos / 87
2.10. Falbortai, priplaukimo atramins sijos, oniniai kiliai / 89
2.11. Korpuso renginiai / 91

3. LAIV RANGA / 98
3.1. Laiv rang klasifikacija / 98
3.2. Vairavimo ranga / 98
3.3. vartavimo ranga / 102
3.4. Inkaravimo ranga / 107
3.5. Buksyravimo (vilkimo) ranga / 110
3.6. Krovos ranga / 114
3.7. Gelbjimo ranga / 119
3.8. Kita laivo ranga / 124
4. LAIV SISTEMOS / 125
4.1. Laiv sistem klasifikacija / 125
4.2. Trium sistemos / 128
4.3. Balastins sistemos / 131
4.4. Priegaisrins sistemos / 132
4.5. Buitinio vandens tiekimo sistemos / 137
4.6. Nutekamosios sistemos / 139
4.7. Mikroklimato sistemos / 141
LITERATRA / 146

VA D A S
Laivas tai sudtingas ininerinis statinys. Laivai pradti statyti ir eksploatuoti
seniai. Taiau ilgus metus pasikliauta tik patirtimi ir intuicija. Nors laiv statybos
mokslo reikm buvo jau tada, galimyb tai gyvendinti atsirado daug vliau.
Ininieriai laiv projektuotojai, statytojai, remontininkai ir laiv naudotojai turi
gerai imanyti laivo sandar, jo rang, sistemas, eksploatacines ir jrines savybes, mokti savarankikai nustatyti ir vertinti laivo korpusui keliamus tvirtumo
ir stiprumo reikalavimus, inoti plaukiojimo saugumui keliamus reikalavimus ir
imanyti, kaip juos vykdyti.
Jrins laivo savybs priklauso nuo jo korpuso povandenins dalies formos.
Knygoje pateikiami laiv architektriniai tipai, laivaprieki ir laivagali formos, o
visa tai vaizduojama teoriniame laivo brinyje.
Teorinis laivo brinys tai laivo korpuso iorinio paviriaus projekcijos, vienas pagrindini technini dokument. Juo naudojamasi rengiant laivo projekt, nustatant laivo korpuso form, vertinant jrines savybes, sudarant darbo brinius,
gaminant laivo korpuso konstrukcijas.
Knygoje taip pat apraomos laivo eksploatacins ir jrins savybs, laiv architektriniai tipai, laivybos istorijos raida, jrini laiv klasifikacija. Pateikiama
daug eskiz, nuotrauk i laivybos istorijos ir laiv klasifikacijos, nagrinjamas
laivo planas, jo patalp idstymas.
Kitose knygos dalyse apraomas laivo korpusas, jo konstrukciniai elementai,
laivo korpuso konstrukcijos, jo tvirtumo ir stiprumo reikalavimai, nagrinjami pagrindiniai laivo korpuso konstrukciniai elementai ir j surinkimo schemos. Taip pat
nagrinjamas pagrindini laivo rang ir laivo sistem pagrind kursas.
Knygoje pateikti laivo korpuso konstrukcijos, atskir korpuso konstrukcij perdangos ir atskir perdengtin detali, korpuso rengini, laivo rangos ir laivo sistem eskizai, schemos, vairs pavyzdiai.
Knyga skirta Lietuvos auktosios jreivysts mokyklos laiv energetini rengini eksploatavimo ir jr laivavedybos specialybi studentams, studijuojantiems
laivo sandar ir rang. i knyga gali bti naudinga ir kit jrinio verslo specialybi
studentams bei jrinio verslo atstovams.

1. BENDROS INIOS APIE LAIVUS

1.1. Laiv statybos istorija

Didiosios pasaulio civilizacijos krsi ir klestjo prie vandens. Jros, eerai
ir ups, palankus klimatas sudar tinkamas slygas pasireikti mogaus sugebjimams. Laivas buvo vienas svarbiausi monijos krini.
Jrin laivybos istorija prasidjo daugiau kaip prie 6 tkstanius met. mons, pasitelk plaustus ir primityvias valtis su balansyrais, vliau katamaranus, apgyvendino Australij, Polinezij, Okeanij.
Laiv statybos istorija prasideda nuo tada, kai plaukti vandeniu buvo naudojami
surit rst plaustai, vliau iskaptuotos i medio kamieno, dar vliau oda
apmutos valtys. Visos tos plaukiojimo priemons buvo varomos irklais. Tai buvo
pirmieji laivai, skirti plaukioti vandenyje.
Madaug 4400 met prie ms er Egipte klestjo Nilo laivyba. Papiruso laivai
be kilio, pant, stringeri buvo iki 63 metr ilgio, 21 metro ploio, o bort auktis
siek 6 metrus. Tai buvo svarbi susisiekimo priemon upe, bet jra plaukti ji netiko.
Jroje tokiu laivu galjo plaukti tik ten, kur nea srovs ir vjai.
Ik jrai monija galjo mesti tik itobulinusi laiv statyb ir paius laivus.
Pirmas mums inomas kilinis laivas, statytas prie 2500 met, rastas prie Libano
krant. J pastat senieji Sirijos gyventojai. Tokiais laivais galjo leistis tolimas
keliones, bet nuo kranto nutolti Viduremio jros pakrani gyventojai dar nedrso.
VI amiuje prie ms er finikieiai su tokiais laivais apiplauk Afrik i Raudonosios jros puss, o 425 metais
prie ms er i Kartaginos per
Gibraltaro ssiaur pasiek dabartin Kamern.
Pirmieji jriniai irkliniai laivai
pradti statyti madaug XVII amiuje prie ms er ir buvo naudojami kaip susisiekimo priemon
jromis vykdant prekyb arba kariniais tikslais. XVXII amiuje
prie ms er jriniai laivai pradti statyti Senovs Egipte, vliau
1 pav. Viking laivas
Graikijoje, Romoje. Toki laiv

2 pav. Irkliniai laivai, kuriuose naudojamos burs (IIIVI a. pr. m. e.):

a, b irkluotojai idstyti viename aukte,
c irkluotojai idstyti trijuose auktuose (graik triremoje su taranu),
d irkluotoj idstymas trimeroje

greitis buvo gana maas, taigi siekiant j padidinti reikjo daugiau irkluotoj. Jie
bdavo susodinami net keliuose auktuose. Taiau ir toki laiv greitis siekdavo ne
daugiau kaip 1213 km per valand.
Kariniai laivai, siekiant sutalpinti daugiau irkluotoj ir ivystyti didesn greit,
buvo statomi siauresni ir ilgesni. Prekybos laivai buvo statomi platesni ir vienu
metu galjo gabenti iki 300 ton krovinio.
Gerai inomi finikiei, gyvenusi rytinje Viduremio jros pakrantje, tiek
laivybos, tiek ir laiv statybos tobulinimo laimjimai. Mediniai finikiei laivai
bdavo puoiami medio droiniais, o laivo priekyje daniausiai bdavo idrota
finikiei emblema arklio galva.
Jrin laivyba, o kartu ir jrini laiv statyba, suklestjo kinams iradus magnetin kompas. iais prietaisais pirmieji pradjo naudotis arabai, kurie laiv statybai
naudojo vandenyje nepvani medien ir laivais jau vykd tolimas keliones Indijos

vandenyne. Pradjo statyti didesnius laivus ir naudojo tiek navigacijos, tiek ir kit laivo rang.
1880 m. Norvegijoje, Sandefjorde prie Gokstado, buvo rastas gerai isilaiks VIII a. laivas.
Dabar jis eksponuojamas Oslo
universiteto kieme. Laivo ilgis
23,4 metr, plotis 5,2 metr,
auktis 1,7 metr, grimzl
0,92 metro, borto auktis vir vandens 1,15 metr. Korpusas i
uolini 17 centimetr ploio len3 pav. Finikiei prekybos laivas (VI a. pr. m. e.) t, kurios uleistos viena ant kitos,
kamytas samanomis ir pakulomis,
dervuotas. Lentos prie 18 pant
priritos ir prikaltos medinmis
vinimis. Treioje i viraus lentoje skyls irklams (plaukiant su
burmis, jos bdavo ukemamos).
Laive naudota 16 por 5,5 metr
ilgio puini irkl, j ments
12 centimetr ploio. Irkluotoj
suol nebuvo kiekvienas irkluotojas sdjo ant jreiviko maio
ar skrynels. Stiebas nuimamas ir
statomas uolin steps. Bur
keturkamp, apie 70 kv. metr.
teveniai aukti, puoti drakon ir
kit gyvn galvomis. Denio nebuvo. Balastas, ginklai ir atsargos
bdavo po irkluotoj kojomis. gula 33 mons. Dl ypa elasting
ilg uolini lent ir j lengvumo laivas galjo plaukti esant bet
kokiam bangavimui ir pasiekti iki
4 pav. Viduremio jros galera
11 mazg greit. is laivas rodo to
meto laiv statybos ypatumus.
Pirmieji laivai, kurie, be irkl, jau turjo ir bures, pradti statyti Senovs Egipte
dar apie 3 tkstanius met prie ms er.

Palyginti neseniai, prie

300400 met, kariniuose irkliniuose jr laivuose, kurie buvo vadinami galeromis,
papildomai buvo naudojamos
burs.
Pirmieji laivai, kurie turjo vien tik bures, atsirado
XIII amiuje. Laivai buvo su
vienu stiebu, auktais bortais
ir boktais laivo priekyje ir
laivagalyje. Jie buvo plats,
ltaeigiai ir turjo didel keliamj gali (iki 1000 ton arba
iki 800 keleivi). Vliau, isivysius burini laiv statybai,
laivai buvo statomi su dviem,
trim ir daugiau stieb. Priklausomai nuo stieb skaiiaus,
buri formos ir j idstymo,
jie buvo vadinami: tenderis,
jolas, liupas, kuna, brigas,
brigantina, barkentina, barkas,
keas.

5 pav. Burini laiv tipai:

1 tenderis, 2 kuna, 3 marselin kuna,
4 brigantina, 5 brigas, 6 tristieb marselin
kuna, 7 barkentina, 8 barkas, 9 viso aprpinimo
laivas, 10 keturstiebis barkas

6 pav. Buriniai laivai su vienu stiebu

10

7 pav. Kristoforo Kolumbo laik burinis laivas

8 pav. Kristoforo Kolumbo karavel Santa Marija (XV a.)

11

9 pav. Viso aprpinimo buriniai laivai

10 pav. Barkas ainyj

12

11 pav. Pirmasis rus karinis laivas Oriol (1669 m.)

12 pav. Brigantina Greif

13

13 pav. Brigas Aphrodite

14 pav. Barkas Sedov

15 pav. Barkas Kruzenternas

14

Garlaiviai su metaliniu
korpusu pradti statyti
XVIII a. pabaigoje XIX a.
pradioje.
Pirmas garlaivis Klermont pagal ininieriaus
Roberto Fultono projekt,
varomas mentraiais, buvo
pastatytas 1807 m. Tai buvo
pirmas pasaulyje upinis laivas. Jame buvo montuota Anglijoje pagaminta Uatta garo
maina, kurios galingumas
21 arklio jga (15,4 kW). Pirmas jo reisas buvo Hudzono
upe, greitis 4,5 mazg, arba
16 pav. Pirmasis pasaulyje
8,5 km/val.
jrinis garlaivis Jelizaveta (1815 m.)
1815 m. Peterburge pastatytas pirmas pasaulyje jrinis garlaivis Jelizaveta.
Laivas buvo mediniu korpusu, varomas mentraiais,
mainos galingumas 4 arklio jgos (2,9 kW), plauk
5 mazg (9 km/val.) greiiu
ir plaukiojo marrutu PeterburgasKrontatas.
1817 m. Iorsko gamykloje pastatytas pirmas karinis, mentraiais varomas
garlaivis Skoryj. Mai17 pav. Mentraiais varomas garlaivis Syrius
nos galingumas buvo 30 arklio jg (22,1 kW).
1819 m. Amerikoje pastatytas garlaivis Savana. Jis perplauk Atlanto vandenyn. Tai buvo trij stieb, 350 ton vandentalpos garlaivis, varomas mentraiais ir
burmis. Didij atstumo dal garlaivis plaukdavo varomas buri.
Mentraiais varomi laivai turjo savo trkum, nes plaukiant per bangas mentraiai ikildavo vir vandens ir danai suldavo.
Vliau mentraius pakeit sraigtiniai varytuvai. Dar 1752 m. Peterburgo akademijos narys D. Bernulli pasil sraigtini varytuv gamyb, ir 1848 m. Rusi-

15

joje buvo pastatyta pirma

sraigtu varoma fregata
Archimed su 300 arklio jg (220,6 kW) galingumo varikliu.
XIX a. pirmojoje pusje vietoj laiv su mediniais
korpusais pradti statyti
laivai su metaliniu (plieniniu) korpusu. 1843 m.
buvo pastatytas laivas su
18 pav. Garlaivis Great Britain
metaliniu korpusu Great
Britain, o 1858 m. tuo
metu didiausias 211 metr ilgio angl okeaninis
keleivinis garlaivis Great
Eastern, kurio mainos
galingumas 3400 a. j.
(2500 kW).
XIX a. antrojoje pusje laivo korpusai buvo
statomi i plieno, garo
19 pav. Keleivinis garlaivis Great Eastern
mainas pakeit ekonomikesni varikliai tai
garo turbinos ir vidaus degimo varikliai, kuriuos nuo 1901 m. pradjo naudoti
Anglijoje, o 1903 m. buvo pastatytas pirmas pasaulyje upinis motorinis tanklaivis
Vandal su trimis dyzeliniais varikliais, kuri kiekvieno galingumas buvo 120 a. j.
(88,2 kW). 1907 m. Rusijoje buvo pastatytas pirmas jrinis motorlaivis Delo,
kurio vandentalpa buvo 8000 ton.
1938 m. rus akademikas B. Jakobi pasil nauj laivo sraigto sukimo bd
naudojant elektros varikl, maitinam akumuliatori arba elektrogeneratoriaus, sukamo kito variklio (garo turbinos, dyzelini varikli ir kt.). Toks varytuv (sraigt)
sukimo bdas naudingas tokiems laivams kaip ledlauiai, vilkikai, traleriai ir kiti
laivai, kuriems darbo metu danai tenka keisti laivo greit arba plaukimo krypt
(atbulin eig), o siekiant pagerinti sraigt darbo naudingumo koeficient pradta
gaminti kintamojo ingsnio sraigtus arba naudojamos nukreipiamosios movos.
Vliau pradta naudoti ekonomiki, ma apsuk jriniai dyzeliai, kuri galingumas 30 000 kW ir daugiau, duj turbinos ir atominiai varikliai.
1959 m. pastatytas pirmas pasaulyje atominis ledlauis Lenin. Kiek vliau
Amerikoje pastatytas pirmas atominis keleivinis-krovininis laivas Savana, Vo-

16

kietijoje atominis laivas

Otto Gan geleies rdai
gabenti, Japonijoje mokslini tyrim laivas Mucu.
19741977 m. buvusioje Taryb Sjungoje pastatyti atominiai ledlauiai Arktika
ir Sibir, 1985 m. Rossija, o 1989 m. pirmas
pasaulyje atominis transportinis (konteinerinis lichteris)
ledlauis Sevmorput.
20 pav. Atominis ledlauis Arktika
Didjo ne tik krovini,
bet ir keleivi jrinio gabenimo, taip pat ir kitokio jrinio verslo poreikis, dl to laiv statyba buvo modernizuota, statomi iuolaikiniai tiek jr, tiek upi laivai. Kai kuri laiv vandentalpa
siek daugiau nei 500 000 t, o ilgis daugiau nei 300 m. Jie galjo pasiekti 35 mazg ir didesn greit. Pradti statyti laivai su povandeniniais sparnais, su oro pagalve,
ekranoplanai, galintys ivystyti ir gerokai didesn greit.

1.2. Laiv klasifikacija

Laivai tai sudtingi inineriniai statiniai, naudojami kroviniams ir keleiviams gabenti, uv, krab, jros vri bei augmenijos gavybai ir perdirbimui, vandens kio,
keli ir laivyno techniniam aptarnavimui. Skiriame du laivynus: karin ir civilin.
Karin laivyn sudaro ie laivai: povandenins valtys (atomins ir dyzelins),
lktuvneiai, kovos su povandeninmis valtimis laivai, raketiniai kreiseriai ir kateriai, torpediniai ir artileriniai kreiseriai, eskadriniai minininkai, sargybos laivai, torpediniai kateriai, desantiniai laivai, priemininiai laivai, pagalbiniai laivai (transportiniai, gelbjimo remonto, pasiuntiniai, mokomieji, ligonins ir kt.).
iuolaikiniai civiliniai laivai klasifikuojami pagal daugel kriterij (1 lentel).
Pagrindinis klasifikavimo kriterijus laivo paskirtis. Laivai skirstomi ir pagal kitus kriterijus: plaukiojimo rajon, judjimo priemones, pagrindinio variklio tip,
judjimo pobd, korpuso mediag, architektr ir konstrukcij, iriamj velen
skaii ir kt.

17
1 lentel
Laiv klasifikacija

5.

Klasifikavimo
kriterijai
Paskirtis
Plaukiojimo rajonas
Judjimo priemons
Pagrindinio variklio
tipas
Judjimo pobdis

6.

Korpuso mediaga

7.

Architektra ir
konstrukcija
Iriamj velen
skaiius

Eil.
Nr.
1.
2.
3.
4.

8.

Laiv grup
Transporto. vejybos. Tarnybiniai pagalbiniai. Techniniai
Jriniai. Reidiniai. Vidaus plaukiojimo. Miraus plaukiojimo
Savaeigiai. Nesavaeigiai
Irkliniai. Buriniai. Garlaiviai. ilumlaiviai. Turbininiai.
Elektriniai. Atominiai
Vanden istumiantys. Glisuojantys. Ant povandenini
sparn. Su oro pagalve. Ekranoplanai
Mediniai. Metaliniai. Plastmasiniai. Gelbetoniniai.
Kompoziciniai
Vieno, dviej, trij antstat ir t. t.
Vieno veleno. Dviej velen. Trij velen. Keturi velen

Pagal plaukiojimo rajon laivai skirstomi jrinius (tolimojo ir pakrani plaukiojimo laivai), reidinius (plaukiojantys uosto akvatorijoje, dideli upi iotyse,
reiduose jroje), vidaus plaukiojimo (upi ir eer laivai) ir miraus plaukiojimo
(plaukiojantys upmis ir jromis, t. y. ,,up-jra ir ,,jra-up). Tolimojo plaukiojimo rajono laivai gali nutolti nuo uosto-slptuvs daugiau kaip 200 myli,
jie priskiriami I plaukiojimo rajonui, o jei maiau kaip 50 myli II plaukiojimo
rajonui. Laivai, kurie plaukioja pakrantmis ir reiduose, priskiriami III plaukiojimo rajonui.
Pagal judjimo priemones laivai skirstomi savaeigius ir nesavaeigius. Savaeigiai laivai turi mechaninius variklius, kurie tarnauja kaip energijos altinis laivui
judti. Nesavaeigi laiv judjimo altiniai gali bti vjas, irklai, vilkikai.
Pagal pagrindinio variklio tip laivai skirstomi : irklinius (pagrindinis variklis
mogaus raumen jga), burinius (pagrindinis variklis vjas), garlaivius (pagrindinis variklis garo maina), ilumlaivius (pagrindinis variklis vidaus degimo
varikliai), turbininius (pagrindinis variklis garo arba duj turbinos), elektrinius
(iriamj sraigt suka elektros variklis), atominius (ilumins energijos altinis
atominis reaktorius).
Pagal judjimo pobd laivai gali plaukti po vandeniu ir ant vandens. Laivai,
plaukiantys ant vandens, skirstomi istumianius vanden (plaukia vandens paviriumi su tam tikra grimzle, korpusu istumdami vanden), glisuojanius (slysta
vandens paviriumi), laivus su povandeniniais sparnais (korpusas ikils vir vandens, plaukimo metu laivas remiasi povandeninius sparnus), laivus su oro pagalve (plaukimo metu laivas nelieia vandens paviriaus) ir ekranoplanus (greitaeigis

18

laivas, kurio korpus plaukimo metu vir vandens pakelia aerodinamins jgos,
atsirandanios dl sparn).
Pagal mediag, i kurios pagamintas korpusas, laivai skirstomi medinius, metalinius (plienas, aliuminio-magnio lydiniai, diuraliuminiai), plastikinius, gelbetoninius, kompozicinius (korpusas pagamintas i vairi mediag).
Pagal architektr ir konstrukcij laiv klasifikavimas priklauso nuo korpus
skaiiaus (vienkorpusiai, dvikorpusiai katamaranai, trikorpusiai trimaranai),
nuo antstat idstymo vietos ir skaiiaus, main skyriaus vietos laive ir kit
veiksni.
Pagal iriamj velen skaii laivai gali turti vien velen (krovininiai ir vejybos laivai), du velenus (keleiviniai laivai), tris velenus (konteineriniai laivai ir
ledlauiai), keturis velenus (didieji keleiviniai laineriai).

1.3. Civilini laiv klasifikacija pagal paskirt

Civiliniai laivai pagal paskirt klasifikuojami keturias grupes: transporto, vejybos, tarnybinius pagalbinius ir techninio aptarnavimo.
Transporto laivai sudaro pasaulio laivyno pagrind apie 90 % viso tonao. Jie
naudojami kroviniams ir keleiviams gabenti. Transporto laivai skirstomi krovininius, keleivinius ir specialiosios paskirties (2 lentel).
2 lentel
Transporto laiv klasifikacija
Eil.
Nr.
1.

2.

3.

Grup

Tipas

Krovininiai laivai

Bendrosios paskirties sausakrviai laivai. Specializuoti

sausakrviai laivai (refrieratoriai, konteineriniai,
lichteriai, ,,ro-ro ir ,,lo-lo tipo laivai, balkeriai,
mikoveiai). pilamieji laivai (tanklaiviai, duj
gabenimo laivai). Kombinuot krovini laivai
Keleiviniai laivai
Keleiviai laineriai. Turistiniai laivai. Upi keleiviniai
laivai. Vietinio susisiekimo laivai (ant povandenini
sparn, su oro pagalve, kateriai ir kt.)
Specialiosios paskirties Jriniai keltai. Vilkikai-stmikai. Stmikai
laivai

Bendrosios paskirties sausakrviai laivai gabena generalinius krovinius. J vidutin keliamoji galia 40006000 t, taiau yra laiv, kuri keliamoji galia siekia
1600020000 ton. Vidutinis greitis 1416, o pavieni laiv 2022 mazgai.
Pagrindin korpuso dal sausakrviuose laivuose uima krovini triumai, kuri

19

liukai udaromi ir atidaromi mechanizmais,

labai ivystyta krovini ranga.
Specializuot sausakrvi laiv tip lemia konkreti laivo paskirtis.
Laivai
refrieratoriai gabena greitai
gendanius krovinius
(uvis, ms, vaisius
21 pav. Transportinis refrieratorius Plutonas
ir pan.). i laiv triumai yra gerai izoliuoti,
juose rengta patikima aldymo sistema, triumuose palaikanti nuo +5 iki -25 oC
temperatr.
Konteineriniai laivai gabena krovinius, supakuotus specialiuose konteineriuose.
Su kroviniais konteineriai sveria 1040 ton. Labai dideli konteinerini laiv keliamoji galia 2500030000 t, o greitis 2530 mazg. Naudojant konteinerinius
laivus, pakrovimo-ikrovimo operacijos atliekamos greiiau 47 kartus.

22 pav. Bendras konteinerinio laivo vaizdas

20

23 pav. Konteinerinis laivas

24 pav. Konteinerinis laivas

21

Lichteriai yra konteinerini laiv atmaina. Jie gabena plaukiojanius konteinerius lichterius. Lichteri keliamoji galia 370850 ton. ie laivai lichterius nuo
vandens paviriaus pakelia ir pakrauna kranais arba liftais, rengtais laivo gale. Kranas gali judti iilgai ir padti lichter konkrei laivo viet. Naudojant lift krovinys
konkrei viet laive padedamas speciali mechanizm. Ikraunama atvirkia tvarka. Vieno lichterio pakrovimas arba ikrovimas utrunka 1315 minui.

25 pav. Bendras lichterio vaizdas

26 pav. Lichteris

,,Ro-ro ir ,,lo-lo tipo laivai taip pat konteinerini laiv atmaina. Krovini
konteineriai daniausiai pakraunami autokrautuvais per laivagalius ir per laivo bort antrojo tipo laivuose. Darbai paspartja, kai laivas pakraunamas tiesiai i automain ar kitos technikos.

22

27 pav. Ro-ro ir lo-lo tipo laivai a, b krovinio pakrovimas per laivagal,

c krovinio pakrovimas per laivo bort

28 pav. Krovininis-keleivinis laivas Irish Ferries

23

29 pav. Jr keltas

Balkeriai tai laivai, kurie gabena biriuosius krovinius (rd, angl, mineralines tras, statybos mediagas, grdus ir kt.). io tipo laivai turi tik vien
den, main skyrius, antstatai rengti laivagalyje. J keliamoji galia siekia net
100 000150 000 ton. Greitis nra didelis 1416 mazg.

30 pav. Balkeris

Mikoveiai gabena rstus ir pjaut medien. io tipo laivai taip pat yra nedidelio greiio, turi vien den ir sustiprint konstrukcij prie ledus. Dl to jie gali
plaukti Arktikos baseino uostus, i kur ir vea medien.
pilamieji laivai gabena naft ir jos produktus (mazut, benzin, dizelin kur,
ibal ir kt.). Tokie laivai vadinami tanklaiviais. pilamieji laivai naudojami suskystintoms dujoms (metanui, propanui, butanui, amoniakui) gabenti. Jie vadinami
duj gabenimo laivais.

24

31 pav. pilamasis laivas (tanklaivis)

32 pav. Tanklaivis Cabo Virgenes

25

33 pav. Tanklaivio denis

34 pav. Duj gabenimo laivas (dujoveis) ir jo skersinis pjvis

26

Pastaruoju metu vystosi kombinuot krovini laivai. Tai laivai, pritaikyti keli
ri kroviniams veti (pvz., nafta, rda ir kt.). Tai padeda ivengti nereikalingo
balasto veiojimo, plaukiant krovini arba grtant, kai krovinys nuvetas.

35 pav. Laivas sunkiasvoriams kroviniams gabenti

Keleiviniai laivai skirti keleiviams gabenti. Laivai, aptarnaujantys reguliarisias

linijas, plaukioja tarp konkrei uost pagal nustatyt tvarkarat. Tai keleiviniai
laineriai, galintys veti 15002000 keleivi. Laineri greitis siekia 3035 mazgus.

36 pav. Keleivinis laivas Sholochov

27

37 pav. Keleivinis laivas Aleksandr Pukin

Turistiniuose laivuose, skirtuose kelionms, telpa 200500 keleivi. Laiv greitis siekia 1822 mazgus. ie laivai taip pat gali veti 50200 lengvj automobili.
Turistiniuose laivuose ypatingas dmesys skiriamas komfortui ir pramogoms.

38 pav. Kruizinis laivas Athena

28

39 pav. Kruizinis laivas

40 pav. Laivas su povandeniniais sparnais

41 pav. Laivas su povandeniniais sparnais

29

Upi keleiviniai laivai aptarnauja reguliarias linijas pagal tvarkarat arba naudojami
turistinms kelionms. Jie gali veti iki 350500 keleivi, j greitis 2527 km/h.
Vietinio susisiekimo laivai tai nedideli keleiviniai laivai ir kateriai. Tarp i
laiv labai paplit laivai su povandeniniais sparnais (60300 keleivi, greitis
6070 km/h) ir laivai su oro pagalve.

42 pav. Laivas Polina III su povandeniniais sparnais

30

43 pav. Laivai su oro pagalve, j sandara:

a iilginis pjvis, b su vienu sraigtu, c su keturiais sraigtais,
d su keturiais sudvejintais sraigtais, e kamerins oro pagalvs sudarymo schema,
f ttin oro pagalvs sudarymo schema.
1 vairin, 2 radaras, 3 anga, per kuri patenka oras, 4 pasukamasis stulpas,
5 oro sraigtai, 6 pagrindinis velenas, 7 velenas, 8 pavara, 9 stabilizatorius,
10 duj turbinos, 11 anga, per kuri tiekiamas oras oro pagalv,
12 liukas su dangiu, 13 salonas, 14 reduktorius, 15 oro ptiklis,
16 oro pagalv, 17 gaubtas

31

44 pav. Laivai su oro pagalve

Jr keltai gali veti traukini sstatus, automainas, lengvuosius automobilius

ir keleivius. i kelt paskirtis sujungti sausumos keli arterijas (pvz., Klaipda
Mukranas).
Vilkikai-stmikai ir vilkikai naudojami nesavaeigiams laivams vilkti. ie laivai
stumia ir velka baras vidaus vandenyse.

32

45 pav. Vilkikai-stmikai

33

vejybos laivai (3 lentel) naudojami uv, krab, jros vri ir augmenijos

gavybai, perdirbimui, transportavimui, jie skirstomi keturias grupes: gavybos laivai, gavybos-perdirbimo laivai, perdirbimo laivai ir aptarnavimo laivai.
3 lentel
vejybos laiv klasifikacija
Eil.
Nr.
1.

Grup

Tipas

Gavybos laivai

2.

Gavybos-perdirbimo laivai

3.

Perdirbimo laivai

4.

Aptarnavimo laivai

Traleriai (DT, VT, MT). vejybos botai.

Tun gaudymo laivai
Traleriai-aldytuvai. Didieji vejybos traleriai
uvies konserv gamyklos. Didieji sardini
traleriai uvies konserv gamyklos
Silki, krab, uvies konserv ir kitos
plaukiojaniosios bazs. uvies milt laivai.
Gamybos refrieratoriai
uv paiekos laivai. Mokslo-vejybos laivai.
Primimo transportavimo laivai. Kiti laivai,
aptarnaujantys vejybos ekspedicijas

vejybos laiv tonaas sudaro 5 % pasaulinio laivyno tonao. Labiausiai paplits i laiv tipas traleriai. Pagal dyd traleriai skirstomi didiuosius, vidutinius
ir mauosius. uv gaudymo tralas gali bti nuleidiamas ir pakeliamas per laivo
gal arba bort. Traleriai gali priklausyti gavybos ir gavybos-perdirbimo grupms.
Didij vejybos traleri vandentalpa siekia 30003500 ton, greitis 1214 mazg, vidutini vejybos traleri vandentalpa 350900 ton, greitis 9,512 mazg, maj vejybos traleri ir vejybos bot vandentalpa iki 300 ton, greitis 89 mazgai. Traleri plaukiojimo autonomikumas siekia 34 mnesius, todl
juose sudaromos geros gyvenimo slygos gulos nariams.

34

46 pav. Maieji vejybos traleriai

35

47 pav. Vidutiniai vejybos traleriai

48 pav. Vidutinis vejybos traleris aldytuvas Vasilyj Popov:

viruje bendras vaizdas ir tral denis, apaioje patalp ir rangos idstymas:
1 forpikas, 2 sandlis, 3, 5 refrieratoriniai triumai, 4 hidrolokatoriaus achta,
6 aldytuvas, 7 lago achta, 8 aldymo kamera,
9 main skyrius, 10 vandens cisternos, 11 rumpelinis skyrius, 12 darbo aiktel,
13 vairin, 14 tral gervs valdymo pultas, 15 ledo generatorius

36

49 pav. Didieji vejybos traleriai

37

Seineriais vadinami laivai, kurie uv gaudo gaubiamaisiais tinklais. Skiriami didieji, vidutiniai ir maieji seineriai. Kadangi gaubiamaisiais tinklais gaudoma tik sezono metu, kai uvys telkiasi brius, tai seineriai aprpinami ir kitais
gaudymo tinklais, pavyzdiui, tralais. Didij vejybos seineri vandentalpa
160300 ton, vidutini 100150 ton, maj 4580 ton. Seineri greitis
710 mazg, plaukiojimo autonomikumas 410 par, gula 812 moni.

50 pav. Laivai, skirti bangini vejybai ir apdorojimui:

a bangini apdorojimo laivas, b bangini vejybos laivas

51 pav. Maasis vejybos seineris-traleris

38

52 pav. Vidutinis vejybos seineris

53 pav. Didysis vejybos seineris-traleris

Plaukiojaniosios bazs priklauso perdirbimo laiv grupei ir yra stambiausi vejybos laivyno laivai. Jos priima ir perdirba laimikius, taip pat tiekia visk, ko reikia
kitiems ekspedicijos vejybos laivams. Plaukiojaniosiose bazse rengiamos medicinos, kultros ir buities tarnybos, kurios aptarnauja visus ekspedicijos laivus.
Vidutin vandentalpa 1000015000 ton, greitis 1316 mazg.

39

54 pav. Bangini apdorojimo laivas Sovetskaja Ukraina

55 pav. Plaukiojanioji baz uvies konserv mon

Perdirbimo laiv grupei taip pat priklauso gamybos refrieratoriai. Pagal aldymo rengini galingum jie skirstomi tris grupes: 75100, 2550 ir 20 ton
aldytos uvies per par. Atitinkamai pirmos grups gamybos refrieratori van-

40

dentalpa 70009000 ton, antros 30006000 ton ir treios 1003000 ton.

i laiv greitis 1018 mazg.
Techniniai laivai naudojami laivyno, uost kio ir vandens keli techniniam
aptarnavimui. J klasifikacija pateikta 4 lentelje.
4 lentel
Technini laiv klasifikacija
Eil.
Nr.
1.

Grup

Tipas

Techniniai laivai emsiurbs. emkass. Plaukiojantieji kranai. Laivai

kranai. Plaukiojantieji dokai. Plaukiojaniosios dirbtuvs.
Laivai naftos rinkikai. Plaukiojaniosios elektros stotys.
Plaukiojantieji grimo boktai ir kt.

56 pav. emkas

57 pav. Plaukiojantysis dokas

41

58 pav. Plaukiojantysis kranas

59 pav. Naftos ir iukli rinkimo laivas

Tarnybini pagalbini laiv grup sudaro nedidel viso laivyno dal, taiau j
yra vairi tip, todl laivai klasifikuojami pagal atliekamas funkcijas. J paskirtis aptarnauti laivyn, uostus, vandens k ir kelius.

42

60 pav. Ledlauis veda laiv per ledus

61 pav. Ledlauis Vaigach

43

62 pav. Ledlauis Angara

63 pav. Ledlauis Oden

44

64 pav. Gelbjimo laivas

65 pav. Gelbjimo laivas

66 pav. Gelbjimo laivas akiai

45

67 pav. Mokslini tyrim laivas Akademikas Sergejus Vavilovas

68 pav. Mokslini tyrim laivas Kosmonautas Jurijus Gagarinas

1.4. Eksploatacins laiv savybs

Laivus charakterizuoja ios eksploatacins savybs: keliamoji galia, krovini
talpa, greitis, plaukiojimo nuotolis, plaukiojimo autonomikumas.

46

Keliamoji galia tai krovini mas, kuri laivas gali veti per vien reis. Laiv
eksploatacij apibdina varioji ir pilnoji keliamoji galia (dedveitas). varij keliamj gali sudaro nauding krovini mas: krovini mas triumuose; keleivi ir
j bagao mas; glo vandens ir maisto, skirto keleiviams, mas. Dedveit sudaro:
varioji keliamoji galia; ekipao ir jo bagao mas: glo vandens ir maisto, skirto
ekipaui, mas; kuro, tepal ir vandens atsargos.
Tuio laivo mas sudaro: laivo korpuso, mechanizm, rang, sistem ir rengim mas; kuro, vandens ir tepal, kurie yra katiluose, mechanizmuose ir vamzdynuose, mas; skyst krovini likui (nepajudinamo krovinio) mas.
Jeigu susumuosime tuio laivo mas ir dedveit, tai gausime pakrauto laivo
vandentalp:

D = Do + Dw,
ia:
D pakrauto laivo vandentalpa, t;
Do tuio laivo vandentalpa (mas), t;
Dw dedveitas, t.
Krovini talpa tai kroviniams skirt patalp tris kubiniais metrais. Skiriamos
vienetini ir birij krovini talpos. Vienetini krovini talpa 810 % maesn u
birij krovini talp, nes pirmu atveju negalima inaudoti visos erdvs tarp korpuso konstrukcijos sij. Pasaulinje praktikoje naudojamas bendras patalp trio
matavimo vienetas registro tona (1 registro tona = 2,83 m3 = 100 kubini pd).
Krovini talpa, imatuota registro tonomis, vadinama registro talpa. Pagal j apskaitomas ali laivyn tonaas, nustatomi muito mokesiai ir kitos rinkliavos.
Keleivini laiv krovinin talpa pakeiiama keleivi talpumu, t. y. veam keleivi skaiiumi.
Greitis tai laivo nuplauktas kelias per laiko vienet. Jros laiv plaukimo greitis matuojamas mazgais (1 mazgas 1 jr mylia per 1 valand), o upi laiv kilometrais per valand.
Plaukimo nuotolis tai atstumas, kur gali nuplaukti laivas, nepapilds kuro,
tepal ir vandens atsarg. Jros laiv plaukiojimo nuotolis matuojamas jr myliomis (1 jr mylia = 1,852 km), o upi kilometrais.
Plaukiojimo autonomikumas tai galimas laivo plaukimo reise laikas paromis,
nepapildant glo vandens ir maisto atsarg, reikaling keleiviams ir gulai.

47

1.5. Laiv jreivysts (navigacijos) savybs

Laiv jreivyst (navigacij) apibdina ios savybs: pldrumas, stovumas, neskstamumas, eigumas, valdomumas ir supimasis.
Pldrumas tai laivo savyb plaukioti nustatytoje padtyje vandens paviriuje.
Laivo pldrumas nustatomas pagal Archimedo dsn, kuris teigia, kad plaukiojanio kno svoris yra lygus jo istumto vandens svoriui:

D = g V,
ia:
D laivo vandentalpa, t;
g jros vandens tankis 1,025 t/m3;
V laivo povandenins dalies tris, m3.
Laivo povandenins dalies tris apskaiiuojamas:

V = L B T d,
ia:
L laivo povandenins dalies ilgis, m;
B laivo povandenins dalies plotis, m;
T laivo grimzl, m;
d laivo povandenins dalies bendros apimties koeficientas.
Kadangi plaukiojanio laivo svoris lygus laivo vandentalpai, tai laivo pldrumo
lygt galima urayti taip:

P = D = g V = g d LBT.
Laivo svor P sudaro laivo sudtini dali svori suma: korpusas, mechanizmai,
rengimai, rangos, sistemos, kroviniai, atsargos, gula ir kt. Svorio atstojamoji jga
veikia laivo svorio centre (G) ir nukreipta vertikaliai emyn. Vandens spaudimo
(klimo) panardintos laivo dalies paviri atstatomoji jga lygi laivo vandentalpai
D. i jga veikia panardinto korpuso apimties centre (C) ir nukreipta vertikaliai
auktyn. Jeigu laivo svorio centras (G) ir panardinto korpuso apimties centras (C)
yra vienoje vertikalje, tai laivas plaukia nepasvirs.
Apskaiiavus vairioms grimzlms panardinto korpuso tr ir atitinkamas vandentalpas, galima nubrti grafik, vadinam krovini matu. Pagal krovini mat
lengvai nustatoma, kokia bus grimzl, esant konkreiai vandentalpai, ir atvirkiai.
Krovini matas yra svarbus dokumentas, kur praktikai naudoja laiv kapitonai.

48

Kad bt saugu plaukioti, kiekvienas laivas privalo turti pldrumo atsarg. J

sudaro nelaidi vandeniui korpuso dalis, ikilusi vir vaterlinijos. Laivo pldrumo
atsarga sausakrviuose laivuose sudaro 3050 % j vandentalpos, tanklaiviuose
1525 %, keleivi laivuose 100 %.
Stovumas tai laivo, iorini jg ivesto i pusiausvyros, savyb grti pusiausvyr, nustojus toms jgoms veikti. Laiv navigacijoje veikia vairios iors jgos:
vjas, bangos, apledjimas, krovini pasislinkimas, vilkimo lyno tempimas ir kt.
Laivas turi iilgin ir skersin stovum. Iilginis stovumas matuojamas
diferento(iilginio laivo posvyrio) kampu y (graikika raid psy). is stovumas yra
gana didelis, todl pavojaus apsiversti per laivo priek arba laivagal nra.
Skersinis stovumas matuojamas kreno (oninio laivo posvyrio) kampu q (graikika raid teta). Tai labai svarbi laiv jreivysts savyb, lemianti saug laiv
plaukiojim. Nagrinjant skersin stovum, skiriamas pradinis stovumas, kai posvyrio kampai q nedideli, ir stovumas, kai kreno kampai q dideli.
Pradinio stovumo atveju, kai posvyrio kampai q nedideli, povandenins dalies
apimties centras C keiia savo padt, nes keiia savo form povandenin dalis.
Pradinis stovumas pagrstas atstatymo momentu, kurio dydis priklauso nuo peties
tarp svorio ir vandens spaudimo (klimo) jg. Kaip matome, atstatymo momentas

Mq = D1q= Dh sinqo = D h q.
ia:
D laivo vandentalpa,t;
1q petys tarp svorio ir vandens spaudimo (klimo) jg, m;
h laivo skersinis metacentrinis auktis, m;
q posvyrio kampas, rad.
Taku M paymtas laivo metacentras. Tai kreivs, kuria juda skystyje panardintos kno dalies svorio centras, kai sutrikdoma kno pusiausvyra, kreivumo centras.
Metacentro auktis svarbiausia stovumo charakteristika. Jis apskaiiuojamas:

h = zc + r zg,

ia:
zc povandenins laivo dalies apimties centro pakilimas nuo kilio linijos, m;
r skersinis metacentrinis spindulys, m;
zg laivo svorio centro pakilimas nuo kilio linijos, m.
Pastaius laiv, skersinis metacentrinis auktis nustatomas bandymais. Bandymo metu laivo posvyrio kampas q = 1,52. Krenavimo moment Mkr sukelia krovinio P perneimas atstumu y. iuo atveju skersinio metacentrinio aukio lygt
galima urayti:

49

h=

Mkr
,
Dq

ia:
sin q o pakeistas kampo q dydiu, kadangi posvyrio kampas labai maas (1,52).
b
Tada q , o Mkr = P y.

Galutin skersinio metacentrinio aukio lygt bandant galima urayti:

h=

Pyl
D
b

Visi ios formuls dydiai nustatomi bandant. Vandentalpa nustatoma naudojant

krovini mat, imatavus grimzl. Krovinius (ketaus liejiniai, maiai su smliu)
nedideliuose laivuose pernea mons. Posvyrio kampas imatuojamas svambalu.
Didinant posvyrio kamp, atstatymo momentas Mq i pradi didja, taiau vliau pradeda mati ir esant tam tikram posvyrio kampui tampa lygus nuliui. Atstaius tak, momentas Mq padeda apversti laiv.
Charakteringais ir pavojingais laivo apkrovimo atvejais stovumas apskaiiuojamas ir braiomos statiko stovumo diagramos. Pagal jas nustatomas pradinis
metacentro auktis, laivo posvyrio (kreno) kampas, kai iorini jg poveikis yra
dinamikas (trkteljo vilkimo lynas ir kt.), diagramos pabaigos posvyrio kampas.
Laiv statybos taisykls teigia, kad jr laiv posvyrio kampas negali bti maesnis kaip 60 laipsni. Taisykls numato, kad didiausi atstatymo momentai bt
tada, kai posvyrio kampas yra didesnis nei 30, o didiausias stovumo petys 1q turi
viryti 0,25 m, jei laivo ilgis yra iki 80 m, ir viryti 0,20 m, jei laivo ilgis didesnis
kaip 105 m.
Neskstamumas tai laivo savyb ilikti pldriu ir stoviu vienai arba kelioms
patalpoms esant upildytoms vandeniu. Tokios situacijos bdingos laivams avarijos metu. Laivo neskstamum utikrina konstrukcins, organizacins-technins
priemons ir profesinis gulos pasirengimas.
Konstrukcins priemons numatomos projektuojant. Tai pakankama laivo
pldrumo ir stovumo atsarga, korpuso padalijimas skersinmis ir iilginmis pertvaromis vandens nepraleidianius skyrius, nepralaidi udang rengimas, stipri pertvar konstrukcija ir antras dugnas laive.
Organizacins-technins priemons atliekamos laiv eksploatuojant. Tai iorinio korpuso apsiuvo, deni, pertvar nelaidumo isaugojimas, udang hermetikumo prieira, nuolatin kovos u neskstamum priemoni parengtis.
gula turi bti profesionaliai paruota avarij atvejams, kiekvienas gulos narys
turi inoti, kaip ir k daryti konkreioje situacijoje.

50

Eigumas tai laivo savyb ivystyti nurodyt greit, esant tam tikram pagrindinio variklio galingumui. Laivo eigumui takos turi pasiprieinimo jgos (trintis,
korpuso forma, isikiusios korpuso dalys, bangos, oras). Trinties pasiprieinim lemia vandens klampumas ir povandenins korpuso dalies iorinio paviriaus
iurktumas. Korpuso formos pasiprieinim sukelia korpuso paviriaus kreivumas
ir isikiusios dalys (vairas, kronteinai ir kt.). Pasiprieinim didina paties laivo ir
vjo sukeltos bangos bei vjas, puiantis virvandenin laivo dal.
Kuo maesns pasiprieinimo jgos, tuo didesnis laivo eigumas, esant tam paiam pagrindinio variklio galingumui. Todl btina siekti, kad pasiprieinimo jgos
mat. Tuo tikslu mainamas laiv korpus paviriaus iurktumas (pavirius gerai paruotas suvirinimui, kokybikai atliktas suvirinimas, gruntavimas, daymas,
nuo paviriaus nuvalyti apaugimai, atsirandantys eksploatavimo metu), mainamas
povandenins dalies paviriaus plotas (gliseriai, laivai su povandeniniais sparnais,
laivai su oro pagalve), projektuojama aptakesn korpuso forma.
Pasiprieinimo laivo judjimui jgos gali bti apskaiiuojamos arba nustatomos
laivo modelio bandymo bdu baseine ir aerodinaminiame vamzdyje.
Eigesnis bus tas laivas, kuris pasieks didesn greit, esant tam paiam variklio
galingumui, arba pasieks t pat greit su maesnio galingumo varikliu.
Valdomumas tai laivo savyb plaukti nustatytu kursu (stabilumas) arba prireikus pakeisti plaukimo krypt (paslankumas). Stabilumas pasiekiamas didinant santykin laivo ilg, o paslankumas atvirkiai. Todl projektuojant laivus pirmenyb
teikiama tai savybei, kuri konkreiam laivui yra labai svarbi.
Stabilum charakterizuoja vairo padties pakeitim skaiius per minut, kad
laivas plaukt nustatytu kursu. Jeigu vairas pasukamas kairj ir deinj bortus
23 kampu 46 kartus per minut esant 35 bal bangavimui, tai laivo kursas yra
stabilus.
Paslankum charakterizuoja laivo cirkuliacijos skersmuo, kuris daugelio laiv
sudaro 35 j ilgi. Kuo maesnis cirkuliacijos skersmuo, tuo laivas yra paslankesnis.
Supimasis tai laivo svyravimas vandenyje, veikiant iorinms jgoms. Laivo
svyravimas neigiamas reikinys, kuris sukelia moni sergamum (jros liga),
maina greit, mechanizm darbo efektyvum, sudaro slygas korpusui irti ir laivui
apvirsti.
Plaukdamas banguota jra laivas patiria onin, iilgin ir vertikal supim.
Siekiant sumainti neigiam supimosi poveik, laivuose naudojami paprasiausi
supimo slopintuvai oniniai kiliai.

51

1 . 6 . Te o r i n i s l a i v o b r i n y s , p a g r i n d i n s l a i v o k o r p u s o
ploktumos ir pagrindiniai laivo matmenys
Teorinis laivo brinys tai laivo korpuso iorinio paviriaus projekcijos tris
viena kitai statmenas ploktumas. ios koordinai ploktumos vadinasi: diametralioji ploktuma (vertikali iilgin), pagrindin ploktuma (horizontali ploktuma,
kertanti kilio linij), midelinio panto ploktuma (vertikali skersin ploktuma, sutampanti su deimtu teoriniu pantu) (69 pav.).

69 pav. Pagrindins laivo ploktumos

Laivo korpuso teorinis brinys yra vienas pagrindini ir svarbiausi technini dokument. Juo naudojamasi rengiant laivo projekt, nustatant korpuso form,
vertinant laivo jrines savybes, sudarant darbinius brinius, gaminant laivo korpuso konstrukcijas.
Linijos, gautos kertant laivo korpuso paviri ploktumomis, lygiagreiomis
midelio pantui, vadinamos teoriniais pantais. J paprastai bna 21, bet gali bti
ir papildom. Kertant laivo korpuso paviri ploktumomis, lygiagreiomis pagrindinei ploktumai, gaunamos teorins vaterlinijos. Kertant ploktumomis, lygiagreiomis diametraliajai ploktumai, gaunami batoksai. Suprojektav ias linijas projekcij ploktumas, gauname tris laivo korpuso projekcijas: on, korpus

52

ir pusplatum (70 pav.). one tikruoju dydiu projektuojamos tik vaterlinijos, o

pant ir batoks projekcijos yra tiess. Korpuse tikruoju dydiu projektuojami tik
pantai, pusplatumje vaterlinijos.

70 pav. Laivo korpuso projekcijos pagrindines ploktumas

Pagrindins teorinio brinio linijos yra ios:

) tai deimtas teorinis pantas;
- midelinis pantas (
- pagrindin linija (PL) tai diametraliosios ir pagrindins ploktum susikirtimo linija;
- kilio linija laivo dugno kirtimosi su diametralija ploktuma linija;
- konstrukcin vaterlinija (KWL) teorin vaterlinija, einanti per fortevenio
ir nulinio panto kirtimosi tak;
- denio linija prie borto denio ir borto kirtimosi linija;
- denio linija diametraliojoje ploktumoje denio ir diametraliosios ploktumos kirtimosi linija;
- fortevenis laivo korpuso ir diametraliosios ploktumos kirtimosi laivapriekyje linija.
- achtertevenis laivo korpuso ir diametraliosios ploktumos kirtimosi laivagalyje linija;
- laivapriekinis statmuo diametraliosios ploktumos ir skersins ploktumos,
nubrtos per laivapriekin konstrukcins vaterlinijos tak, kirtimosi ties.
Laivapriekinis statmuo sutampa su nuliniu pantu;

53

- laivagalinis statmuo diametraliosios ploktumos ir skersins ploktumos,

nubrtos per vairo a, kirtimosi ties. Jei balerio nra, laivagalinis statmuo
briamas 0,97 LKWL nuotoliu nuo laivapriekio statmens (LKWL konstrukcins vaterlinijos ilgis). Laivagalinis statmuo sutampa su dvideimtu teoriniu
pantu.
Pagrindin teorinio brinio projekcija yra onas, po juo braiomas vaizdas i
viraus pusplatum, o kair nuo ono korpusas. Norint sumainti brinio
matmenis, kai kada galima sutapatinti on su pusplatume. Jei laivo viduryje yra
cilindrin dalis (vienodi teoriniai pantai), tai ono projekcija vidurinje dalyje nutraukiama ir toje vietoje braioma korpuso projekcija (71 pav.).

71 pav. Laivo teorinis brinys

Teoriniame brinyje paprastai nurodomi tokie pagrindiniai laivo matmenys:

- didiausias laivo ilgis Lmax didiausias atstumas tarp kratini laivapriekio
ir laivagalio tak. is atstumas matuojamas pusplatumje. Matuojami ir antstatai (bakas, jutas), bet nematuojamos isikiusios dalys (aparels, falbortas, stmimo ranga ir kt.);
- ilgis tarp statmen L^^ atstumas tarp laivapriekinio ir laivagalinio statmens;
- konstrukcins vaterlinijos ilgis LKWL atstumas tarp tak, kur konstrukcin
vaterlinija kertasi su forteveniu ir achterteveniu;
- laivo plotis konstrukcins vaterlinijos lygyje BKWL konstrukcins vaterlinijos plotis plaiausioje vietoje;
- didiausias laivo plotis B max laivo plotis plaiausioje vietoje. Matuojamas
be isikiani dali (vartavimosi sij, metalins apkalos). Daugelio laiv
ir Bmax yra vienodi;
KWL
- borto auktis H vertikalus atstumas nuo pagrindins ploktumos iki denio
linijos prie borto. Matuojamas midelinio panto ploktumoje;

54

- grimzl T vertikalus atstumas nuo pagrindins ploktumos iki konstrukcins vaterlinijos. Matuojamas midelinio panto ploktumoje.
Kadangi laivo teorinis brinys yra pagrindas visiems tolesniems skaiiavimams
ir kai kuriems laivo statybos technologijos darbams, jis atliekamas ypa kruopiai.
Tinklelio linij storis turi bti ne didesnis kaip 0,1 mm, pant, vaterlinij ir batoks storis brinyje apie 0,2 mm, o gabaritini apvad ir pagrindini teorinio brinio linij apie 0,3 mm. Ypatingas dmesys turi bti atkreiptas paskir teorinio
brinio projekcij suderinim ir laivo lekalini apvad sklandum.
Laivo teoriniame brinyje uraomi vis pant, vaterlinij ir batoks numeriai, deni, platform, falborto pavadinimai, sutrumpintai paymima diametralioji
ploktuma (DP), konstrukcin vaterlinija (KWL), pagrindin ploktuma (PP), midelinio panto ploktuma.
pantai numeruojami arabikais skaitmenimis pradedant nuo laivapriekio statmens link laivagalio. Nulinis pantas sutampa su laivapriekio statmeniu. Jei yra
pant priek nuo laivapriekio statmens, jie ymimi skaitmenimis su minuso enklu. Projekcijoje onas numeriai raomi po pagrindine linija u laivo korpuso
kontro rib; projekcijoje pusplatum po diametraliosios ploktumos pdsaku;
projekcijoje korpusas vir kiekvieno panto linijos statmenai iai linijai.
Vaterlinijos numeruojamos taip pat arabikais skaitmenimis pradedant nuline vaterlinija, kuri sutampa su pagrindine ploktuma. Projekcijose ,,onas ir ,,korpusas
numeriai raomi u tinklelio rib, o projekcijoje pusplatum vir kiekvienos vaterlinijos statmenai jai. Numeravimas kartojamas laivapriekio ir laivagalio dalyje.
Batoksai numeruojami romnikais skaitmenimis, numeravim pradedant nuo
diametraliosios ploktumos borto link. Projekcijose pusplatum ir korpusas
numeriai raomi u tinklelio rib, o projekcijoje onas vir kiekvieno batokso
linijos statmenai jai. Batoks numeriai kartojami laivapriekyje ir laivagalyje.
Laivo korpuso form lemia pagrindini matmen santykiai ir pilnumo koeficientai.
Svarbiausi rodikliai:
1. L/B lemia eigum: kuo didesnis is santykis, tuo didesnis laivo greitis;
2. B/T charakterizuoja stovum ir eigum;
3. H/T charakterizuoja stovum, pldrum ir neskstamum;
4. L/H santykis, nuo kurio priklauso laivo korpuso tvirtumas.
Pilnumo koeficientai taip pat lemia laivo korpuso form. Jie neparodo viso laivo
formos vaizdo, bet leidia sprsti apie pagrindines laivo korpuso savybes.
Pagrindiniai laivo korpuso povandenins dalies koeficientai yra:
- vaterlinijos ploto pilnumo koeficientas a tai vaterlinijos ploto S santykis su
staiakampio plotu, kurio kratins yra L ir B:

55

a=

S
;
LB

- midelinio panto pilnumo koeficientas tai midelinio panto ploto

santykis su staiakampio plotu, kurio kratins B ir T:
=

B T

- vandentalpos, arba pilnumo, koeficientas d tai laivo povandenins dalies

trio V santykis su triu, kurio kratins L, B, T:

d =

V
;
L B T

- iilginio pilnumo koeficientas tai trins vandentalpos V santykis su

triu prizms, kurios pagrindas midelinio panto plotas , o ilgis laivo
ilgis L:
=

V
d
=
;
L

- vertikalaus pilnumo koeficientas tai trinis vandentalpos santykis su triu

prizms, kurios pagrindas vaterlinijos plotas, o auktis laivo grimzl T:

V
d
= .
S T a

Visi ie pilnumo koeficientai apskaiiuoti tuo atveju, kai laivo vaterlinija yra
konstruktyvins vaterlinijos lygyje. Taiau juos galima apskaiiuoti esant ir kitokiai grimzlei, tada visi matmenys, plotai ir triai apskaiiuojami pagal nurodyt
grimzl ir vaterlinij.

1.7. Laivo architektra

Laivo architektr lemia jo iorin forma, korpuso deni ir antstat skaiius,
main skyriaus vieta, ranga, stieb, kran, strli, laivo rangos ir korpuso renginiai bei kiti laivo renginiai.
Laivo korpuso priekin (fortevenis) ir galin (achtertevenis) dalys bna vairios ir priklauso nuo laivo tipo bei paskirties. Daugeliui jrini transporto laiv

56

bdingas tiesus, turintis nuo 40 iki 50 laipsni posvyr laivo priek, fortevenis.
Tokia forma suteikia laivo korpusui verlumo, pagerina laivo priekio pakilim ant
bangos ir sumaina laivo denio upylim vandeniu. Fortevenio perjimas kilio
linij suapvalinamas tam tikru spinduliu. Povandenins dalies posvyris pagerina
plaukiojim sulauytuose leduose, o beveik vertikali fortevenio virvandenin dalis sudaro slygas atsiremti speciali ledlauio laivagalio im, kai ledlauis veda
laiv per led laukus.
Ledlauiai turi panaios formos forteven, tik j virutin dalis yra vertikali, o
povandenin labiau pasvirusi ir su kilio linija sudaro nuo 25 iki 30 laipsni kamp.
Fortevenio perjimas kilio linij yra atrus ir sudaro led lauimo dant.
Greitaeigi transportini laiv fortevenio povandenin dalis turi aptakaus gumbo
form, o virvandenins dalies forma kliperin (pavadinimas kliperinis kilo nuo
XIX a. greit burlaivi kliperi, kuri fortevenio forma buvo analogika). Kliperin dalis suteikia laivui verlumo ir sumaina denio upylim vandeniu, o aptakus
gumbas sumaina bang susidarym ir vandens pasiprieinim laivo judjimui.
Tanklaivi ir kit transportini laiv, kuri greiiai yra vidutiniai, forteveniai
yra tiess, pasvir laivo priek vir vandens ir turi aptak gumb po vandeniu. Dideliems supertanklaiviams bdingi tiess, cilindro formos forteveniai. Nedideli
vejybos laiv forteveniai yra ovalaus aukto formos.

72 pav. Jr laiv forteveni formos:

1 prasta, 2 pusiu ledlauin, 3 ledlauin, 4 kliperin su aptakiu gumbu,
5 aptakaus gumbo, 6 cilindrin, 7 ovali

Achterteveni forma taip pat bna vairi, taiau labiausiai paplit yra trys tipai:
kreiserin, paprasta ir trancin.

57

73 pav. Jr laiv achterteveni formos:

1 kreiserin, 2 prasta, 3 trancin

74 pav. Tanklaivi laivagali formos

58

Skiriasi ir laiv korpus formos.

Laivai gali turti vien, du arba tris antstatus, itisin antstat, gali bti lygiadeniai be antstat, o tik su kabinomis, vairinmis arba kvarterdekiniai laivai. Antstatas yra nuo borto iki borto ustatyta denio dalis, siauresni antstatai vadinami
kabinomis, vairinmis. Antstatas, esantis laivo priekyje, vadinamas baku, laivo
gale jutu. Kvarterdekas tai virutinio denio pakilimas iki 1,2 metro laivagalyje.
Kvarterdekiniai laivai gali turti bet kurio tipo antstatus.

75 pav. Architektriniai laiv tipai:

1 laivas su trimis antstatais; 2 laivas su dviem antstatais; 3 laivas su dviem antstatais
ir pailgintu baku; 4 laivas su dviem antstatais ir pailgintu jutu; 5 laivas su vienu baku;
6 laivas su vienu jutu; 7 laivas su itisiniu antstatu;
8 lygiadenis laivas; 9 kvarterdekinis laivas

59

Laivo architektrai takos turi main skyriaus vieta, nes tai lemia dm kamin, kurie gali bti vairios formos, ir antstat, skirt gyvenamosioms patalpoms,
idstym. Main skyrius gali bti ir laivo viduryje, ir laivagalyje, ir tarpinje
padtyje. Daniausiai main skyrius bna rengtas laivagalyje, nes jo vieta turi
takos kit patalp idstymui, iriamojo sraigto veleno ilgiui, o kartu ir veleno tuneliui, kuris uima papildomai vietos, kurios laivuose bna maai. Main skyriaus
ir gyvenamj patalp idstymas parenkamas vertinus laivo paskirt ir kitus laivo
eksploatacijos ypatumus.

76 pav. Main skyriaus ir gyvenamojo antstato idstymas laive:

a laivagalyje, b tarpinje padtyje, c laivo viduryje

1.8. Bendras laivo planas

Bendras laivo planas ir patalp idstymas priklauso nuo laivo paskirties, laivo
korpuso bei jo tipo ir kit eksploatacini ir navigacini savybi. Laivo korpusas
skersinmis ir iilginmis pertvaromis dalijamas atskirus skyrius, nuo kuri ir
priklauso patalp idstymas.
Laivo plano tikslas racionalus vis laivo patalp idstymas laivo korpuse,
antstatuose.

60

Svarbiausi laivo korpuso skyriai yra ie: forpikas, achterpikas, tarpdugninis

tarpas, triumai, tvindekai, diptankai, kaferdamai, main skyrius, iriamojo veleno
tunelis ir kt.
Forpikas tai patalpa laivo priekyje nuo fortevenio iki pirmos skersins pertvaros, kuri vadinama taranine pertvara. is skyrius daniausiai naudojamas kaip
balastin cisterna ir inkar grandini dms rengti.
Achterpikas paskutinis laivagalio skyrius, kuris baigiasi achterteveniu ir daniausiai naudojamas kaip balastin cisterna, o virutinje dalyje rengiamos tarnybins ir specialiosios paskirties patalpos.
Tarpdugninis tarpas (dvigubas dugnas) tai patalpos, esanios tarp iorinio ir
antrojo dugn. ios patalpos skirtos balasto, vandens, kuro, tepal ir kitoms cisternoms rengti.
Diptankas laivo balastinio vandens arba kuro cisternos.
Kaferdamas skysi nepraleidiantis siauras laivo skyrius, kuris atskiria pavojing krovini laikymo patalpas.
Triumas krovinin patalpa, esanti vir antrojo dugno iki denio arba platformos. Platforma skiriasi nuo denio tuo, kad yra emiau pagrindinio denio ir tsiasi
ne per vis laivo ilg.
Tvindekas laivo patalpa, esanti vir trium tarp deni ir platform.

77 pav. Sausakrvio laivo skyriai ir patalpos:

1 forpikas, 2 inkar grandini ds, 3 diptankas, 4 triumai, 5 tvindekai,
6 cisternos tarp dugn, 7 kaferdamas, 8 diptankas, 9 main skyrius,
10 veleno tunelis, 11 achterpikas, 12 jutas, 13 vidurinis antstatas,
14 bakas, 15 kabinos ir vairin

61

78 pav. Laivas, skirtas generaliniams kroviniams gabenti

Bendras laivo planas priklauso nuo laivo paskirties ir tipo, jo matmen ir kit
veiksni, taiau net to paties tipo ir matmen laivuose bendras laivo planas gali bti
skirtingas, nes tai priklauso ir nuo laivo usakov pageidavim bei laivo projektuotoj. Taiau kai kurios patalpos daugelyje laiv yra tipins. Tokie skyriai kaip
forpikas, achterpikas, laivo inkar grandini ds, diptankai, tarpdugninis tarpas,
kaferdamas, main skyrius, iriamojo veleno tunelis, kabinos ir vairins yra visuose laivuose.
Laivo deniai, tarpdeniai ir kitos patalpos turi savo eils numerius ir pavadinimus. Laivo korpuse (i viraus apai): virutinis denis, antrasis denis, treiasis
denis ir t. t. Paskutinis denis vadinamas emutiniu deniu. Antstatuose deniai numeruojami i apaios vir; I, II, III aukto deniai ir t. t. Deniai turi savo pavadinimus, priklausomai nuo paskirties: pasivaikiojim, salon, gelbjimosi vali
deniai, emutinis arba eiginis tiltelis, virutinis arba navigacinis tiltelis ir t. t.
Pagal laivo ilg patalpos enklinamos pant, ribojani patalp, numeriais ir
ymima, kuriame laivo borte yra patalpa (kairiame borte KB, deiniame borte
DB). Visoms laivo patalpoms suteikiami eils numeriai (DB lyginiai, KB nelyginiai).
Visos laivo patalpos skirstomos deimt grupi (5 lentel).
Specialiosios paskirties patalpos krovininiuose, keleiviniuose ir vejybos laivuose uima pagrindin laivo korpuso trio dal. Specialiosios paskirties patalp
nomenklatr nustato laiv tipai: krovininiuose laivuose krovini triumai; vejy-

62

79 pav. Sausakrvio laivo planas, laivo konstrukciniai ir rangos elementai:

1 virutinis denis; 2 falbortas; 3 krovinin strl; 4 ventiliacin galvut;
5 krovinin gerv; 6 stiebas; 7 utilizavimo katilas; 8 antena; 9 vairin;
10 lejeriai; 11 ventiliacinis deflektorius; 12 krovini triumo komingsas;
13 krovini liuko dangtis; 14 fokstiebis; 15 salingas; 16 krovini liuko dangtis;
17 kliuzas; 18 knechtas; 19 brapilis; 20 bako falbortas; 21 inkaro grandins
stabdys; 22 Hollo inkaras; 23 forpikas; 24 forpiko pertvara;
25 pilersas; 26 skersin vandeniui nelaidi pertvara; 27 antrojo dugno apsiuvas;
28 antrasis denis (platforma); 29 dugno stringeris; 30 floras;
31 denio konstrukcija; 32 tvindekas; 33 triumas; 34 bortinis kilis; 35 main
skyrius; 36 dizelis generatorius; 37 pagrindinis variklis; 38 rminis guolis;
39 iriamojo veleno tunelis; 40 velenas; 41 sraigtas; 42 vairas;
43 rumpelinis skyrius; 44 vairavimo maina

bos laivuose uvies apdorojimo technologijos rengim patalpos ir gatavos uvies

produkcijos saugojimo patalpos bei speciali vejybos ranga; mokslini tyrim laivuose vairios laboratorijos, auditorijos ir kt.
Tarnybins patalpos idstomos visame laive. J padtis priklauso nuo patalpos
paskirties arba aikteli, netinkam gyvenamosioms patalpoms, naudojimo tikslingumo. Daugelis tarnybini patalp idstoma triume, main skyriuje, laivagalyje,
antstatuose. Navigacins patalpos idstomos ant emutinio tiltelio. Tarnybins patalpos, kuriomis naudojasi laivo tarnyb specialistai, tai pagrindini bei pagalbini ir kit mechanizm patalpos, rumpelinis skyrius, gaisro gesinimo angliargts
stotys, nuotolinio skystj krovini lygio matavimo ir krovini operacij valdymo patalpos, kuro primimo ir idavimo stotys, vdinimo, kondicionieri patalpos
ir kt.; kabinos, navigacins patalpos, vairin, turmano ir radisto kabinos, lago ir
echoloto patalpos, priegaisriniai ir avariniai postai, telefon stotis, akumuliatorin ir kt.; mechanins, altkalvi, elektros ir radiotechnins dirbtuvs, suvirinimo
postas, vejybos rangos bei reikmen remonto dirbtuvs ir kt.; administracins
patalpos kanceliarija, archyvas, kasa, dispeerin ir kt.

63
5 lentel
Laivo patalp klasifikacija
Eil.
Patalp grup
Nr.
1. Specialiosios paskirties
patalpos

Patalp nomenklatra

Krovinini laiv triumai, vejybos laiv uv

apdorojimo patalpos, mokslini tyrim laiv
laboratorijos, sraigtasparni angarai ir kt.
2. Tarnybins patalpos
Main skyrius, mechanizm patalpos, kabinos,
navigacins patalpos ir postai, dirbtuvs ir
administracins patalpos
3. Gyvenamosios patalpos I, II, III klass kajuts, liukso kajuts, kubrikai
4. Bendrosios patalpos
Kultros, sporto ir poilsio rengini patalpos.
Kajutkompanija, salonai, valgyklos, restoranai, kavins,
bufetai, barai, vairs salonai, bibliotekos, skaityklos,
koridoriai, vestibiuliai ir foj
5. Buitinio aptarnavimo
Buitinio aptarnavimo atelj, kirpyklos, kosmetikos
patalpos
salonai, fotoatelj, parduotuvs ir kt.
6. Maisto ruoimo patalpos Kambuzai, kepykla, maisto sandliai, maisto ruoimo
patalpos, stalo ind ir reikmen plovykla ir saugyklos
7. Sanitarijos patalpos
Sanitarijos buitins patalpos (skalbyklos, diovyklos,
lyginimo kambariai ir sandliai). Sanitarijos-higienos
patalpos (prausyklos, duai, vonios, pirtys, tualetai)
8. Medicinos patalpos
Ambulatorija, gydytojo priimamasis. Operacin,
rentgeno, odontologijos ir kiti kabinetai. Izoliatorius,
vaistin, sandliai
9. Laivo atsarg ir tiekimo Provizijos atsarg sandliai ir aldymo kameros,
patalpos
kiperiniai ir navigaciniai sandliai, kiniai sandliai
10. Skyriai ir cisternos
Kuro, tepal, vandens ir vandens balasto skyriai bei
cisternos

Gyvenamosios patalpos tai I, II, III ir liukso kajuts bei kubrikai, kuriuose
apgyvendinami gulos nariai ir keleiviai. Gyvenamosios patalpos daniausiai bna
idstytos antstatuose, o esant btinumui ir virutiniuose korpuso tvindekuose.
Kapitono kajut paprastai rengiama deiniame borte, auktu emiau negu vairin.
Kapitono vyriausiojo padjjo kajut yra tame paiame aukte, tik kairiame borte,
o vis kit kapitono padjj kajuts rengiamos, jeigu yra galimyb, tame paiame
aukte arba auktu emiau. Vyriausiasis ir kiti mechanikai, technins laivo eksploatacijos tarnybos personalas apgyvendinamas kuo ariau main skyriaus.
Keleivi gyvenamosios patalpos idstomos antstatuose laivo vidurinje dalyje ir virutiniuose korpuso tvindekuose. rengti kajutes emiau pagrindinio denio

64

nerekomenduojama, o emiau vaterlinijos draudiama. Keleivi kajuts privalo

turti natral apvietim.
Bendros patalpos idstomos antstatuose ir ant deni, i kur atsiveria panoraminiai vaizdai. Taiau tokios patalpos kaip kino sal ir sporto sals, udari maudymosi
baseinai gali bti idstyti tokiose laivo vietose, kur nra natralaus apvietimo.
Bendros patalpos tai kultros, sporto ir poilsio rengini patalpos, gulos ir
keleivi maitinimo patalpos. Laivo gulos bendroms patalpoms priskiriama kajutkompanija, vadovybs ir komandos salonai, valgyklos, rkymo kambariai, sporto
sal, baseinas, usimim kambariai, bibliotekos, skaityklos, kino sal ir kt. Keleivi bendroms patalpoms priskiriami restoranai, kavins, barai, bufetai, vairs
salonai, kino, koncert ir sporto sals, baseinai, valgyklos, biblioteka, skaitykla,
vaik kambariai. Prie bendr patalp priskiriami pasivaikiojimo deniai, atviri
maudymosi baseinai, koridoriai, vestibiuliai, foj.
Buitinio aptarnavimo patalpos rengiamos keleiviniuose, turistiniuose, ekspediciniuose laivuose ir didiuosiuose vejybos laivuose. Tai buitinio aptarnavimo
atelj, kirpyklos, kosmetikos salonai, fotoatelj, parduotuvs ir kt.
Maisto ruoimo patalpos skirtos maistui ruoti, tiekti, valgomiesiems indams
ir reikmenims plauti ir laikyti, maistui sandliuoti. Maisto ruoimo patalpos rengiamos kompaktikai alia kajutkompanij, salon ir valgykl arba auktu emiau.
Provizijos sandliai rengiami alia kambuzo arba po juo. Sandliai turi bti idstyti taip, kad bt patogu provizij pakrauti laiv. Jeigu maisto ruoimo patalpos
ir valgyklos idstomos dviej trij aukt ribose, tai rengiami specials liftai produktams ir paruotam maistui tiekti.
Sanitarins patalpos tai sanitarins higienos ir sanitarins buitins patalpos. Sanitarins buitins patalpos tai skalbyklos, diovyklos, lyginimo kambariai, vari
ir nevari skalbini sandliai, dezinfekavimo kameros, darbo drabui patalpos. Sanitarinms higienos patalpoms priklauso prausyklos, duai, vonios, pirtys, tualetai
ir kt. Sanitarijos patalpos rengiamos alia gyvenamj patalp. Pirtys, skalbyklos
rengiamos laivagalyje po virutiniu deniu, kur nra gyvenamj patalp.
Medicinos patalpos tai ambulatorija, izoliatorius, gydytojo priimamasis, operacin, rentgeno, odontologijos ir kiti kabinetai, vaistin, medicinos ir sanitarijos sandliai. Medicinos patalpos daniausiai rengiamos viduriniame antstate, taiau stengiamasi, kad jos bt toliau nuo pagrindini koridori arba moni susibrimo viet.
Laivo atsarg ir tiekimo patalpos skirtos laivo provizijos atsargoms saugoti, kiperinio ir navigacinio tiekimo sandliai. Provizijos atsarg sandliai tai duonos,
milt, msos, uvies, darovi, pieno produkt ir aldymo kameros. kiperinio tiekimo sandliai skirti daams, dailids rankiams ir mediagoms, takelaui ir cheminms mediagoms saugoti. turmano ir navigaciniai sandliai skirti navigacinei
rangai, navigaciniams emlapiams ir kt. Kituose sandliuose laikomas sporto ir
kultros, kinis inventorius.

65

Skyriuose ir cisternose laikomi skystieji kroviniai ir laivo atsargos: kuras, tepalai, vanduo ir vandens balastas. Kuro, tepal ir vandens atsargos laikomos dvigubo
dugno cisternose, diptankuose, o balastinis vanduo daniausiai forpiko ir achterpiko cisternose. Geriamajam vandeniui naudojamos cisternos, konstruotos laivo
korpuse.

66

2. LAIVO KORPUSO KONSTRUKCIJA

2.1. Laivo korpuso stiprumas ir tvirtumas

Laivo eksploatavimo metu laivo korpus veikia vairios apkrovos, todl laivo
korpuso konstrukcija turi bti stipri ir tvirta, kad dl apkrov poveikio nesuirt, o
deformacijos neviryt leistin rib.
Laivo korpuso konstrukcij veikia dvi pagrindins jgos: svorio ir vandens keliamoji (pldrumo) jga. Svorio jgos (krovinys, laivo mechanizmai, ranga, laivo atsargos, laivo gula, keleiviai) nukreiptos vertikaliai emyn ir idstytos netolygiai visame
laive. Vandens keliamoji jga isidsto proporcingai povandenins dalies triui ir jo
ploiui konkreioje laivo dalyje ir nukreipta vertikaliai auktyn. Todl tarpusavyje tos
jgos nebna lygios kiekvienoje laivo vietoje. Kadangi laivo korpus veikia netolygiai
idstytos svorio ir vandens keliamoji jgos, vyksta laivo bendras iilginis lenkimas.
Be to, laivo ir svorio jgos laivo eksploatavimo metu kinta, nes naudojamos laivo
atsargos. Vandens keliamoji jga, laivui esant ramiame vandenyje, yra pastovi, o banguotoje jroje jos dydis kinta ir priklauso nuo laivo padties bang atvilgiu.

80 pav. Laivo korpuso ilinkimas ant bang:

1 ant bangos virns; 2 bangos apaioje; f laivo korpuso linkis arba ilinkis

67

Jeigu laivas yra ant bangos, tai didiausia keliamoji jga bna ties laivo vidurine
dalimi, o laivagaliuose vandens keliamoji jga, lyginant su svorio jgomis, yra maesn. Dl i jg skirtumo laivas ilinksta, vyksta denio tempimo ir dugno gniudymo deformacijos. Laivui esant tarp bang, jg skirtumas atskirose laivo korpuso
vietose yra didelis, nes vandens keliamoji jga laivagaliuose bna didesn u svorio
jgas, o laivo vidurinje dalyje svorio jgos bna didesns u vandens keliamj jg,
ir laivas linksta, vyksta denio gniudymo ir dugno tempimo deformacijos.
Laivui esant ramiame vandenyje, korpusas gali bti links arba ilinks, priklausomai nuo laivo apkrovimo, t. y. nuo svorio ir vandens keliamosios jg isidstymo pagal laivo ilg. Banguotoje jroje ie tempimai didja ir didina bendr
iilgin laivo lenkim. Didiausi tempiai bna laivo denio ir dugno konstrukcij,
kai laivas yra ant bangos arba tarp bang.
Laivo korpus veikia ir skersins jgos, krovini ir vandens spaudimas, bang
smgiai, led spaudimas, laivui vartuojantis ir esant prie krantins. Pagrindin io
pobdio jga yra vandens spaudimas, kuris priklauso nuo gylio, nes didesniame
gylyje yra didesnis vandens spaudimas.
Bendr laivo korpuso stiprum ir tvirtum utikrina laivo korpuso konstrukcijos
iilgins ir skersins tvirtinimo sijos, laivo korpuso apsiuvas, skersins ir iilgins
pertvaros. Vietin korpuso tvirtum ir stiprum utikrina bort, deni, dugn ir pertvar apsiuvai, sutvirtinti skersinmis ir iilginmis sijomis.
Laivo korpuso projektavimo ir statybos metu apskaiiuojami galimi lenkimo
momentai ir skersins kirtimo jgos midelinio panto pjvyje. Jei tos jgos nevirija leistin rib, korpusas laikomas stipriu ir tvirtu.
Siekiant utikrinti laivo korpuso stiprum ir tvirtum, laivo korpuso perdengim surinkimo schemos bna skirtingos, priklausomai nuo laivo korpuso matmen,
galim lenkimo moment ir skersini jg dydio, plaukiojimo rajon, paskirties
ir kit veiksni.
Bet kur laivo korpuso konstrukcijos perdengim sudaro vertikali ir horizontali
metalo ploki apsiuvas, sutvirtintas sijomis, kurios idstytos tarpusavyje statmenomis kryptimis. Laivo korpus sudaro dugno, borto, denio ir laivo pertvar perdengimai, nuo kuri tvirtumo ir stiprumo priklauso viso laivo korpuso tvirtumas ir
stiprumas. Jei keletas tvirt vienos krypties sij paremia kitos krypties didesn skaii
maiau tvirt ir standi sij, tai pirmosios sijos vadinamos kryminmis sijomis, o
silpnesns sijos, kuri yra daugiau, vadinamos pagrindins krypties sijomis.
Pagal pagrindins krypties sij idstym laive skiriamos trys korpuso perdengim surinkimo schemos: skersin, iilgin ir mirioji.
Jeigu perdengimo pagrindins krypties sijos yra idstytos skersai laivo, t. y.
dugno ir deni perdengimuose nuo borto iki borto, o bort perdingimuose nuo
dugno iki denio, tai surinkimo schema vadinama skersine. Skersinje surinkimo
schemoje bendr iilgin tvirtum ir stiprum utikrina iorinis laivo apsiuvas ir
vertikalaus kilio konstrukcija.

68

i surinkimo schema taikoma nedideliuose ir vidutiniuose laivuose, kuri ilgio

ir borto aukio santykis yra maas. Didjant iam santykiui, maja iilginis laivo
korpuso stiprumas ir tvirtumas. Korpuso tvirtumo galima pasiekti didinant apsiuvo
stor, taiau didja laivo korpuso mas. Todl dideli laiv virutinio denio ir dugno
perdengimams i schema nenaudinga.
Dideliuose laivuose dugno ir denio konstrukcij perdengim schemos bna iilgins. J pagrindins krypties sijos idstytos iilgai laivo, o krymins skersai.
Didelis iilgini sij skaiius utikrina perdengim iilgin stiprum. Metalo sunaudojama maiau, ir laivo korpuso mas maja.
Iilgin surinkimo schema naudojama dugno, deni, o kartais ir bort perdengimuose dideliuose laivuose ir greitaeigiuose jr laivuose (tanklaiviuose, keleiviniuose, krovininiuose, greitaeigiuose konteineriniuose laivuose ir vejybos laivyno
plaukiojaniosiose bazse).
Jei skersins ir iilgins sijos bna idstytos vienodais atstumais, tai perdengimo schema vadinama mirija.

2.2. Pagrindiniai laivo korpuso konstrukciniai elementai

Visas laivo korpusas susideda i dugno, dviej bort, denio perdengim, o viduje idstytos skersins ir iilgins pertvaros, tarpiniai deniai ir platformos, kuri
skaiius priklauso nuo laivo matmen ir laivo paskirties.
Kartu su laivagaliais ir teveniais jie sudaro korpuso pagrind, todl vadinami
pagrindiniais laivo korpuso konstrukciniais elementais. Be mint konstrukcini
element, yra svarbs ir kiti konstrukciniai elementai: ipjovos, achtos, pileriai,
krovini liuk komingsai, antstatai, kabinos ir vairins, pagrindinio ir kit varikli
pagrindai, durys, trapai, iliuminatoriai.
Visos laivo korpuso konstrukcijos ir j detals jungiamos suvirinimo arba kniedijimo bdu. Labiausiai paplits suvirinimo bdas. Kniedijimas naudojamas tik kai
kurioms korpuso detalms ir konstrukcijoms sujungti (irstreko su denio stringeriu,
antstat su deni komingsais, lengv pertvar i aliuminio magnio lydini su
plieniniais komingsais).
Daugelis i element parodyti sausakrvi ir tanklaivio skersiniuose pjviuose.

69

81 pav. Laivo konstrukcinis midelinis pantas:

1 horizontalus kilis; 2 dugno apsiuvas; 3 perjimo juosta; 4 antrojo dugno apsiuvas;
5 borto apsiuvas; 6 irstrekas; 7 falbortas; 8 virutinio denio apsiuvas;
9 denio stringeris; 10 emutinio denio apsiuvas; 11 vertikalus kilis;
12 dugno stringeris; 13 floras (sraia); 14 pantas; 15 rminis pantas;
16 borto stringeris; 17 knica; 18 bimsas; 19 rminis bimsas; 20 karlingsas;
21 pileris; 22 liuko komingsas; 23 knica su lentynle

82 pav. Pagrindiniai laivo korpuso perdengimai:

1 dugnas; 2 bortas; 3 denis

70

2.3. Bort perdengim konstrukcija

Laivo bort perdengim konstrukcijoms keliami dideli reikalavimai, kadangi
ioms konstrukcijoms tenka atlaikyti vandens ir led spaudim, krovini svor,
bang smgius laivapriek ir spaudim, kuris atsiranda laivui prisivartavus prie
krantins arba kito laivo borto, nes laivui esant privartuotam prie krantins ar prie
kito laivo, j veikia bangos, kurios iveda laiv i statins bsenos. Bort perdengim konstrukcijos gali bti surinktos pagal iilgin arba skersin surinkimo schemas. Kokia surinkimo schema taikoma, priklauso nuo plaukiojimo rajono, borto
idstymo vietos, laivo pritaikymo plaukioti tarp led.
Kai borto perdengimai surinkti pagal skersin surinkimo schem, pagrindins
krypties sijos yra pantai, o iilgins borto stringeriai.

83 pav. Bort perdengimo konstrukcija:

a skersin perdengimo schema; b iilgin perdengimo schema:
1 borto apsiuvas; 2 pantas; 3 borto stringeris; 4 rminis pantas;
4 iilgins tvirtinimo sijos; 6 denio apsiuvas

pantai borto perdengime idstomi statmenai diametraliajai ploktumai per vis

laivo ilg, iskyrus laivagal, o ledlauiuose ir laivo priek. Laivagalyje pantai idstomi statmenai apsiuvo liestins pastatymo vietoje. pantai tai pusbgio formos
tjins sijos. Apatinio ir virutinio panto galams tvirtinti prie dugno ir denio konstrukcij naudojamos knicos. J tvirtinimo variantai priklauso nuo dugno ir denio perdengim konstrukcij. Apatiniai trium pantai bna tvirtesni, jie vadinami triumo
pantais, nes apatinje borto dalyje kuo emiau, tuo bort perdengimo konstrukcij
apkrova didesn, todl pantai bna tvirtesni j skerspjviai bna didesni.
Main skyriaus rajone bort perdengimo konstrukcijos bna tvirtesns, nes j
perdengimai sutvirtinami rminiais pantais. Rminis pantas tjinis profilis, sudarytas i sienels ir simetrikai privirintos lentynls. Rminiai pantai yra daug

71

tvirtesni nei pusbgio formos pantai ir idstomi ne reiau kaip kas penkta pacija.
pacija tai atstumas tarp dviej pant. Skersinje surinkimo schemoje pacija
apskaiiuojama pagal formul:

l = 0,002 L + 0,48 m ,
ia:
L laivo ilgis metrais tarp statmen.
Laivagaliuose forpike ir achterpike pacija negali bti didesn nei 600 mm.
Statant laivus naudojamos standartins pacijos: 500, 550, 600, 700, 800, 900,
1000 mm. Taiau priklausomai nuo usakov, projektuotoj, laivo eksploatavimo
slyg galimi ir kiti variantai.
Main skyriaus rajone bort perdengimai sutvirtinami iilginmis sijomis borto
stringeriais. J forma ir matmenys bna tokie pat kaip ir rmini pant. Atstumas tarp
borto stringeri ir denio arba antrojo dugno perdengim negali bti didesnis nei 2,5 metro.
Forpike ir achterpike bort perdengimo konstrukcijos taip pat bna sustiprintos.
pacija negali bti didesn kaip 600 mm, bort stringeriai idstyti ne didesniu kaip
2 metr atstumu.
Bort stringeriais sutvirtinami balastines ir kuro cisternas gaubiantys bort perdengimai.
Laiv, kurie eksploatuojami iauriniuose rajonuose ir j bortus veikia ledo apkrovos, bort perdengimuose gali bti idstomi papildomi tarpiniai pantai arba
daniau bna statomi rminiai pantai. Bort perdengimai taip pat bna papildomai
sutvirtinami borto stringeriais. Atstumai tarp bort stringeri negali bti didesni nei
1,4 metr. Idstymo rajono ir tvirtinimo sij matmenis reglamentuoja kvalifikacini bendrovi taisykls pagal ledo klas.
Iilgins bort perdengim surinkimo schemos naudojamos projektuojant didelius laivus, ilgesnius nei 180 metr. ioje surinkimo schemoje borto konstrukcija
papildomai sutvirtinama iilginmis sijomis, o skersai laivo statomi rminiai pantai, kurie idstomi ne kas kiekviena pacija.
Borto apsiuvas, kuris utikrina iilgin ir skersin konstrukcijos stiprum ir
tvirtum, sudarytas i atskir metalo lakt, kurie tarpusavyje jungiami suduriant
ir sutvirtinami suvirinimo silmis. Metalo laktai standartiniai nuo 1,5 iki 2,5
metro ploio, o dideli laiv nuo 3,0 iki 3,2 metro, lakt ilgis gali siekti iki
16 metr. Laktai idstomi iilgai laivo. Apatin borto perdengimo konstrukcijos
juosta, vadinama dugno perjimo bort juosta, bna 2 arba 3 mm storesn. Taip
pat storesns juostos naudojamos bort konstrukcijose ties vaterlinija. Virutin
borto perdengimo juosta taip pat bna storesn, nes prie jos privirinamas storesnis
kratinis denio apsiuvo lapas, vadinamas denio stringeriu.

72

2.4. Dugno perdengim konstrukcija

Laivo korpuso dugno perdengimai gali bti surinkti pagal skersin arba iilgin
surinkimo schem. Laivai, kuri ilgis virija 60 metr, btinai turi antrj dugn,
kuris idstytas nuo forpiko iki achterpiko pertvar. Jei laivo ilgis nevirija 50 metr, antrasis dugnas nebtinas, o jei jis rengiamas, tai tik main skyriuje arba
pagal laivo savininko pageidavim.
Dugno perdengimai, be antrojo dugno, susideda i dugno apsiuvo, iilgini
sij dugno stringeri ir vertikaliojo kilio bei skersini sij flor.

84 pav. Dugno perdengimo konstrukcija su antruoju dugnu:

1 dugno apsiuvas; 2 horizontalusis kilis; 3 vertikalusis kilis; 4 antrojo dugno apsiuvas; 5 dugno stringeris; 6 nuoulnus tarpdugninis lapas; 7 floras;
8 tvirtinimo juosta; 9 knica

85 pav. Dugno perdengimo konstrukcija be antrojo dugno:

1 vertikalusis kilis; 2 dugno stringeris; 3 floras; 4 tvirtinimo juosta

73

86 pav. Dugno perdengimo konstrukcija:

b skersin surinkimo schema; c iilgin surinkimo schema:
7, 19, 21 knicos su lentynlmis; 8 antrojo dugno apsiuvas; 9 aklinas nelaidus floras;
10, 13 braketinis floras; 11, 12 skersins tvirtinimo sijos; 14 aklinas laidus floras;
15 horizontalusis kilis; 16 vertikalusis kilis; 17 dugno stringeris;
18 kratinis tarpdugninis lapas; 20 pantas; 22, 23 iilgins tvirtinimo sijos

Vertikalusis kilis tai iilgin vertikali sienel, idstoma diametraliojoje ploktumoje per vis laivo ilg. Mauose laivuose apaioje sujungiamas su stora juosta, kuri
vadinama sijos kiliu. Kartais vertikalusis kilis apaioje sujungiamas su dugno apsiuvo
juosta, vadinama horizontaliuoju kiliu. i juosta yra storesn u kitas dugno apsiuvo
juostas. Virutin kilio dalis sutvirtinama horizontalija juosta, vadinama vertikaliojo
kilio lentynle. Vertikalusis kilis nepjaustomas tarp flor. Nedideliuose laivuose, nenorint pjaustyti flor, vertikalusis kilis idstomas ir tvirtinamas vir flor.
Dugno stringeriai perdengimuose be antrojo dugno tai vertikalios sienels su
viruje privirintomis lentynlmis, kurios paprastai nepjaustomos tarp flor. Atstumas tarp borto ir dugno stringerio, tarp dugno stringeri arba tarp dugno stringerio
ir vertikaliojo kilio negali viryti 2,2 m, o laivagaliuose 1,1 m.
Florai dugno perdengimuose rengiami skersai laivo. Tai taip pat vertikalios sienels su lentynlmis, nes pastarosios suteikia stiprumo ir tvirtumo. Flor lentynls
gali bti privirintos arba atlenktos. Flor auktis diametraliojoje ploktumoje turi bti
ne maesnis nei 1/18 laivo ploio, o storis 1 % flor aukio ties diametralija
ploktuma, plius 3,5 mm, taiau florai negali bti storesni u dugno apsiuv.
Dugno perdengimas su antruoju dugnu, surinktas pagal skersin surinkimo schem, susideda i dugno ir antrojo dugno apsiuv, iilgini sij, dugno stringeri, vertikaliojo kilio ir kratini tarpdugnini lap bei skersini sij flor. Skersins sijos
florai skersinje surinkimo schemoje idstomos kiekvieno panto ploktumoje.

74

Dugno perdengimas, surinktas pagal iilgin surinkimo schem, yra papildomai

sutvirtinamas iilginmis sijomis. Florai tokioje konstrukcijoje idstomi ne kiekvieno panto ploktumoje, o kas 3-i, 4- arba 5- pant, taiau atstumas tarp j
negali bti didesnis nei 3,2 m.
Vertikalusis kilis taip pat nepjaustomas, jis bna itisinis, nors laivagaliuose to
daryti nedraudiama. Jis turi bti auktesnis nei 660 mm, kad bt galima atlikti
surinkimo suvirinimo darbus tarp dviej dugn. Ipjov vertikaliajame kilyje taip
pat nedaroma.
Laivuose su dvigubu dugnu gali bti rengtas tunelinis kilis, susidedantis i
dviej vertikali sieneli, idstyt vienodu atstumu nuo diametraliosios ploktumos. Atstumas tarp sieneli negali viryti 1,5 m. Tunelinis kilis rengiamas vietoj
vertikaliojo kilio ir naudojamas kompaktikai laivo vamzdynui idstyti.
Iilgins sijos dugno stringeriai dugno perdengimuose su dvigubu dugnu
idstomi iilgai laivo tarp vertikaliojo kilio ir bort. Jei dugno perdengimas surinktas pagal skersin surinkimo schem, atstumas tarp vertikaliojo kilio ir dugno
stringeri negali viryti 4,15 m, o jei pagal iilgin surinkimo schem 4,65 m.
Laivagaliuose is atstumas negali viryti 2,2 m. Iilgai laivo bort kratuose eina
kratiniai tarpdugniniai lapai.

87 pav. Tunelinis kilis:

1 dugno apsiuvas; 2 antrojo dugno apsiuvas; 3 florai;
4 dugno stringeriai; 5 braket

Kratiniais tarpdugniniais lapais yra vadinami kratiniai dugno stringeriai arba

kratiniai antrojo dugno apsiuvo laktai. Jie gali bti nuoulns arba horizontals.
Tarpdugniniai lapai turi bti storesni u antrojo dugno apsiuv: jei lapas nuoulnus 2,5 mm, o jei lapas horizontalus 1 mm. Nuoulns tarpdugniniai lapai
su ioriniu apsiuvu sudaro vandens surinkimo ulinius, kuriuos subga triumus
pateks vanduo.

75

Dvigubo dugno perdengim konstrukcijoje naudojami vairi tip florai; aklinieji laids vandeniui, aklinieji nelaids vandeniui, atvirieji braketiniai ir atvirieji
palengvinti.
Aklinieji laids florai sudaryti i metalo lakt su ipjovomis ir sutvirtinti kampuoiais arba juostelmis. Kampuoi arba juosteli auktis neturi viryti 90 mm.
Ipjovos naudojamos kaip susisiekimo landos, palengvina konstrukcijos svor.
Aklinieji nelaids florai tai cistern, esani tarp dvigubo dugno, sienels. ie
florai yra 2 mm storesni u aklinuosius laidius florus. Atstumas tarp tvirtinimo
kampuoi arba juosteli ant i flor neturi viryti 900 mm. Jeigu per aklinuosius
nelaidius florus eina iilgins tvirtinimo sijos, tai tos ipjovos, per kurias eina ios
sijos, turi bti uvirinamos ploktelmis.
Atvirieji braketiniai florai susideda i apatini ir virutini sij, kurios prie vertikaliojo kilio, dugno stringeri ir tarpdugnini lap tvirtinamos braketmis suvirinimo bdu.
Jeigu dvigubas dugnas auktesnis nei 800 mm, tai brakets laisvoji briauna atlenkiama arba prie jos privirinama lentynl. Lentynls plotis turi sudaryti 10 brakets stori, taiau negali viryti 90 mm.
Atvirieji palengvinti florai turi dideles ipjovas, kuri matmenis reglamentuoja
kvalifikacini bendrovi taisykls.

88 pav. Tanklaivio dugno konstrukcija su dviem iilginmis pertvaromis:

1 vertikalusis kilis; 2 skersin pertvara; 3 iilgin pertvara; 4 floras;
5 iilgin tvirtinimo sija

76

89 pav. Tanklaivio korpuso surinkimo schemos:

dugnas ir denis iilgin surinkimo schema, o bortai skersin surinkimo schema

2.5. Deni perdengim konstrukcija

Deni perdengimai gali bti surinkti pagal skersin ir pagal iilgin surinkimo
schemas. Laivo deni konstrukcijos turi bti stiprios ir tvirtos, nes laivo deniai laiko veamus krovinius, laivo rang ir kitus mechanizmus, antstatus, suteikia laivo
korpusui bendr tvirtum, remia bort perdengimus, skersines ir iilgines pertvaras, nepraleidia vandens ir kt.
Laivo deniai tai horizontals perdengimai, kurie eina per vis laivo ilg ir plot. Jei horizontals perdengimai rengti ne per vis laivo ilg arba plot, jie vadinami
platformomis. Gali bti keletas deni ir platform.
Virutinis arba pagrindinis laivo denis tai iilginis laivo korpuso perdengimas,
kuris eina nuo laivapriekio iki laivagalio, nuo borto iki borto.
Daniausiai deni konstrukcij perdengimai surenkami pagal skersin surinkimo schem.

90 pav. Denio perdengimo konstrukcija (skersin surinkimo schema):

1 denio apsiuvas; 2 denio stringeris; 3 bimsas; 4 karlingsas; 5 knica; 6 pileris

77

91 pav. Denio perdengimo konstrukcija (iilgin surinkimo schema):

1 denio apsiuvas; 2 rminis bimsas; 3 karlingsas; 4 iilgins tvirtinimo sijos

92 pav. Deni perdengim konstrukcins schemos:

a skersin surinkimo schema; b iilgin surinkimo schema;
1 skersin pertvara; 2 bortas; 3 karlingsas; 4 bimsas; 5 pusbimsis;
6 rminis bimsas; 7 rminis pusbimsis; 8 iilgins tvirtinimo sijos; 9 pileris

Skersinje surinkimo schemoje konstrukcij sudaro apsiuvas, skersins tvirtinimo sijos ir bimsai, o iilgai laivo eina iilgins sijos karlingsai. Skersins sijos
idstytos ties kiekvienu pantu. Iilgins sijos karlingsai idstytos iilgai laivo
ir reiau. J forma tjinis profilis, kuris susideda i sienels ir lentynls, kurios viena su kita suvirintos. Karlingso sienelje padarytos ipjovos, pro kurias nuo
borto iki borto idstomi bimsai, nes j auktis yra maesnis u karlingso aukt.
Bimsai daniausiai bna pusbgio profilio sijos. Kartu su bort perdengim pantais ir dugno perdengimo florais laivo korpuso skersiniame pjvyje bimsai sudaro
pant rmus. Rmini pant idstymo vietose denio konstrukcijos perdengime
montuojami rminiai karlingsai. Jie kaip ir rminiai pantai yra sudaryti i sieneli
ir lentynli, tarpusavyje sujungt suvirinimo bdu. Rmini bims sienel ir lentynls bna toki pat matmen kaip ir rminiai pantai. Jei bimsai idstyti ne per
vis laivo plot (pvz., ties krovini liukais), jie vadinami busbimsiais.
Iilginje surinkimo schemoje denio perdengimo konstrukcij sudaro denio apsiuvas, rminiai bimsai, idstyti rmini pant ploktumose, karlingsai ir iil-

78

gins tvirtinimo sijos, idstytos iilgai laivo. Iilginje surinkimo schemoje ipjovos
bna padarytos rmini bims sienelse,
per kurias eina iilgins tvirtinimo sijos.
Deni perdengimai remiasi bort perdengimus, skersines ir iilgines korpuso
pertvaras. Jeigu atstumai nuo borto iki borto
arba tarp skersini ar iilgini pertvar bna
dideli, tai denio perdengimai paremiami pileriais. Pileriai tai storasieniai metaliniai
vamzdiai, pastatyti vertikaliai. Jie gali bti
idstomi diametraliojoje ploktumoje krovini liuk galuose arba kampuose. Pileriai
gali bti idstyti ir kitose vietose, atsivelgiant laivo paskirt, jo konstrukcij, trium ir kit patalp dyd. Pileriai sumaina
perdengim svor, nes tada ir skersines, ir
iilgines pertvaras galima idstyti reiau.
Jei laivas turi kelet deni, tai pileriai idstomi vienas ant kito. Kuo emiau yra patalpa, tuo didesn apkrova tenka pileriams,
93 pav. Pilerio konstrukcija:
todl triumuose pileri skersmenys yra di1 dugno apsiuvas;
2

antrojo
dugno apsiuvas;
desni, o j sienels storesns.
3

udedamas
laktas; 4 pileris;
Pileriai btinai statomi iilgini ir sker5 liuko komingsas;
sini sij susikirtimo vietose ant papildo6 paplatintas karlingsas
mai privirintos metalo plokts. Privirinant
pilerius naudojamos knicos. Knica tai staiojo trikampio formos metalo lakto gaballis. Knicos naudojamos konstrukcijai
sustiprinti suvirinimo vietose.
Deniuose bna padaromos ipjovos ir rengiami krovini liukai. Krovini liukai palei perimetr sutvirtinami komingsais, kurie remiasi pilerius. Komingsai
tai konstrukcijos, kurios aprmina ipjovas denyje. Komings aukt reglamentuoja
kvalifikacini bendrovi reikalavimai, nes apsaugo triumus nuo upylimo vandeniu.
Jrini laiv virutinio denio krovini liuk komingsai laivapriekyje turi bti ne emesni kaip 6000 mm, o kitose laivo vietose ne emesnis kaip 450 mm. Kit deni
krovini liuk komingsai daromi vieno lygio su denio apsiuvais.

79

94 pav. Tanklaivio korpuso konstrukcija

2.6. Laivo pertvaros ir achtos

Laivo pertvaros skirstomos dvi grupes: pagrindins skersins ir iilgins pertvaros, lengvosios pertvaros.
Pagrindins iilgins ir skersins pertvaros dalija laivo korpus nelaidius skyrius, triumus, o tai utikrina laivo neskstamum, susidarius avarinms situacijoms;
pramuus laivo korpuso apsiuv arba jam trkus, pagrindins pertvaros kartu su
kitais perdengimais utikrina laivo korpuso stiprum ir tvirtum. Pertvaros pagal
nelaidumo laipsn gali bti nelaidios vandeniui, naftai ir dujoms.
Pagrindini laivo pertvar idstymas ir j skaiius priklauso nuo laivo paskirties, jo matmen ir gabenam krovini ries. Pagrindins tiek skersins, tiek ir
iilgins pertvaros laivuose idstomos taip, kad utvindius bet kur laivo skyri,
nors ir pat didiausi, o keleiviniuose laivuose utvindius bet kuriuos du skyrius,
laivas nepraranda pldrumo ir ilieka ant vandens. Kai kuri skersini pertvar idstymo btinum reglamentuoja kvalifikacini bendrovi taisykls. Karini laiv
korpusai padalyti daugiau ma nelaidi pertvar, todl tokie laivai nepraranda
pldrumo utvindius net kelis skyrius.

80

95 pav. Laivo pertvar konstrukcijos:

1 skersins pertvaros apsiuvas; 2 ramstis; 3 leifas; 4 iilgins pertvaros apsiuvas;
5 dokinis ramstis; 6 iilgins pertvaros ramstis; 7 irstrekas; 8 pantas;
9 borto stringeris; 10 knica; 11 floras; 12 dugno apsiuvas; 13 iilgins dugno
tvirtinimo sijos; 14 horizontalusis kilis; 15 vertikalusis kilis

96 pav. Tanklaivio dugno ir skersins pertvaros konstrukcija:

1 borto stringeris; 2 iilgin pertvara; 3 doko ramstis; 4 skersins pertvaros apsiuvas;
5 ramstis; 6 leifas; 7 vertikalusis kilis

81

Pirmoji vandeniui nelaidi pertvara vadinama forpiko pertvara. Ji idstoma ne didesniu kaip 0,06 laivo ilgio atstumu ir ne maesniu kaip 0,05 laivo ilgio atstumu, plius
3,05 metro nuo laivapriekio statmens. i pertvara pagal aukt eina iki virutinio denio,
o jei vir jo yra pailgintas bakas arba itisinis antstatas, tada i pertvara tsiasi iki antstat pirmojo aukto denio. i pertvara suformuoja laivapriekio skyri forpik.
Paskutin laivo korpuso skyri achterpik formuoja achterpiko pertvara.
Achterpiko skyriaus ilgis priklauso nuo laivagalio konstrukcijos.
Nelaidiomis pertvaromis btinai atskiriami main skyrius, krovini triumai,
kuro ir vandens diptankai ir kt., juos turi nepatekti vanduo. Skyri ilgis laivuose
negali viryti 30 metr, o tanklaiviuose 0,2 laivo ilgio.
Pagrindins skersins pertvaros laivuose be antrojo dugno yra statomos ant laivo dugno apsiuvo, o laivuose su dvigubu dugnu ant antrojo dugno apsiuvo, po juo
statomas nelaidus aklinas floras.
Pagrindins nelaidios iilgins pertvaros daniausiai statomos tanklaiviuose.
J paskirtis sumainti skystj krovini laisvo paviriaus plot ir j neigiam tak laivo stovumui. Tanklaiviuose bna viena, dvi arba trys iilgins pertvaros. Trys
pertvaros statomos dideliuose supertanklaiviuose, viena i j yra diametraliojoje
ploktumoje. Iilgins pertvaros statomos ant dugno apsiuvo, atstumas tarp pertvar neturi viryti 0,6 laivo ploio.
Vis pagrindini skersini ir iilgini pertvar konstrukcija turi bti tvirta ir
stipri, kad galt atlaikyti visas apkrovas ir veikianisias jgas laivo eksploatavimo metu: vandens spaudim laivo bortus ir dugn, krovini, rangos, antstat
svor (pertvaros yra vis perdengim atramos), atramini kilio blok spaudim,
esant laivui doke, dinamikus vandens smgius laivapriek, hidrostatin vandens
spaudim avarij metu arba veant skystuosius krovinius; dinamik bang poveik
banguojant jrai.
Ypatingais atvejais emiau pagrindinio denio esaniose pagrindinse pertvarose
gali bti rengtos vandeniui nelaidios klinketins durys, pvz., main skyriui ir
iriamojo veleno tuneliui udaryti. Taiau jos btinai turi turti nuolatinio valdymo
rengin ant virutinio denio arba vairinje ir signalizacij, spjani apie toki
dur udarym.
Pagrindini skersini ir iilgini pertvar konstrukcija yra panai ir sudaryta
i metalo ploki bei sij, kurios suteikia pertvarai stiprumo ir tvirtumo. Sijos idstomos horizontaliai ir vertikaliai. Vertikaliosios sijos vadinamos ramsiais, horizontaliosios standumo, arba tvirtinimo, sijomis. Jei horizontaliai idstyta sija
tsiasi per vis pertvaros plot, ji vadinama elfu (lentyna). Vertikaliosios sijos, kaip
minta, vadinamos ramsiais, o ramstis, esantis diametraliosios ploktumos skersinje sijoje, vadinamas doko ramsiu, nes jis laiko atramini kilio blok spaudim,
laivui esant sausajame doke. Ramsi galai tvirtinami prie deni ir antrojo dugno
apsiuv knicomis.

82

Pagrindins ir skersins, ir iilgins pertvaros gali bti gaminamos ir i gofruoto metalo lakt. Gofrai gali bti idstyti vertikaliai ir horizontaliai. Tanklaivi
iilgins gofruotos pertvaros turi tik horizontalius gofrus. Gofruotos pagrindins
pertvaros prie dugno ir denio perdang turi plokias juostas, kuri plotis virija
0,1 borto aukio.

2.7. Antstatai, vairin

Antstatai idstomi ant virutinio denio. J skaiius ir matmenys priklauso nuo
laivo korpuso konstrukcijos, paskirties ir laivo matmen. Jei vidurinis antstatas sudaro daugiau kaip 15 % laivo ilgio, jis sutvirtina laivo korpus. Vairins ir kabinos
bendram laivo korpuso tvirtumui takos neturi. Antstatai, kuri ilgis maesnis nei
15 % laivo ilgio, vadinami trumpais, o jei ilgesni ilgais. Trump antstat, kabin
ir vairini konstrukcijos daromos lengvos, j apsiuv ir pertvar lapai bna nestori
ir priklauso nuo paties laivo matmen. Apsiuv ir pertvar lapai sutvirtinami privirinant pusbgio formos tjines sijas arba jos surenkamos i gofruoto metalo lakt.
Ilg antstat perdengimai, apsiuvai ir pertvaros bna gaminami tvirtesni, nes
nuo j konstrukcijos tvirtumo priklauso ir bendras laivo korpuso tvirtumas. J perdengimai sudaro bortus, denius, priekin ir galin pertvaras. i perdengim lap
storis bna 38 mm.
Kabinos ir vairins susideda i perdang, kuri vertikalios perdangos vadinamos sienelmis, virutins stogu. Kabin ir vairini plotis yra maesnis nei laivo
plotis, todl takos bendram laivo korpuso tvirtumui neturi. J pertvar konstrukcija tokia kaip ir antstat, taiau metalo laktai yra plonesni ir pusbgio formos
tjins tvirtinimo sijos yra maesns.
Antstat, vairini ir kabin gamybai danai naudojami lengv metal aliuminio-magnio liejini laktai. Tokie antstatai bna lengvesni, o tai pagerina kai
kurias laivo jrines savybes, pvz., pldrum ir stovum. Ypa danai jie naudojami
gaminant keleiviniuose laivuose auktai esani antstat ir vairini konstrukcijas.
Antstat, kabin ir vairini konstrukcijos, kaip ir viso laivo korpuso konstrukcija,
suvirinamos. Jei lengvo metalo liejini laktai ploni, jie kniedijami.

2.8. Laivagali konstrukcija

Priekin laivo dalis, vadinama forteveniu, patiria bang ir ledo smgius, todl
ji turi bti stipri ir tvirta. Galin laivo dalis achtertevenis yra labiausiai apkrauta laivo korpuso dalis. Ir fortevenis, ir achtertevenis yra patikimai sujungti su
laivo bort apsiuvais, bort stringeriais, deniais, platformomis ir vertikaliuoju kiliu.

83

Priklausomai nuo laivo korpuso formos, jo matmen, paskirties, forteveniai

gali bti suvirinti i atskir dali, nukalti arba nulieti. Dideli laiv forteveniai
pagal aukt dalijami kelet dali. ios dalys tarpusavyje sujungiamos suvirinimo bdu, o sujungimo vietos vadinamos spynomis. Iorinio apsiuvo laktai prie
fortevenio taip pat prijungiami suvirinant. Laivo deniai ir bort stringeriai, kurie
tsiasi iki fortevenio, tvirtinami prie horizontali trikampio arba trapecijos formos
brakei, vadinam laivapriekio bretukais. Povandeninje laivo dalyje atstumas
tarp j negali viryti 1 metro, o vir vaterlinijos 1,5 metro. Priekin laivo dalis,
kuri susijungia su forteveniu, yra sustiprinta. Atstumai tarp borto stringeri ioje
priekinje laivo dalyje forpike negali viryti 2 metr, o pacija ne didesn
kaip 600 mm.
Vertikalusis kilis privirinamas prie fortevenio iilgins juostos, kuri idstyta diametraliojoje ploktumoje ir turi nedidel lentynl. Forteveni skerspjvi
matmenis reglamentuoja kvalifikacini bendrovi taisykls. Daugelis dideli laiv
turi aptakaus gumbo formos forteven. Toks fortevenis su aptakiu gumbu sumaina bangavimo pasiprieinim laivo judjimui. Paiame gumbe rengiama balasto
cisterna.
97 pav. Laivapriekio
konstrukcija:
1 bako falbortas; 2 bako
pertvara; 3 bako denis;
4 borto apsiuvas; 5 pantai;
6 inkaro grandins d;
7, 9 platformos; 8 pertvara;
10 vertikalusis kilis;
11 skersin pertvara;
12 floras; 13 aptakaus
gumbo apsiuvas; 14 aptakaus
gumbo pantai; 15 pertvara;
16 fortevenis; 17 bimsas;
18 borto apsiuvas;
19 skersins tvirtinimo
lentynls

84
98 pav. Laivapriekio
konstrukcija:
1 virutinis denis; 2 borto
stringeris; 3 fortevenis;
4 sustiprintas borto
stringeris;
5 florai; 6 bimsai;
7 pertvara; 8 dvigubas
dugnas; 9 pantai;
10 pertvara

Achtertevenis tai labiausiai apkrauta korpuso konstrukcija, patirianti ir sraigto,

ir deidvudo vamzdio bei vairo apkrovas, paremianti sraigto velen jo isikiimo i
korpuso vietoje, kurioje yra deidvudo vamzdis. Pro deidvudo vamzd ikiamas laivo sraigto velenas. Laivagalio konstrukcij veikia ir vibracijos jgos, kurias sukelia
besisukantis sraigtas ir velenas, ypa jei sraigtas patiria kavitacij. Achtertevenio
konstrukcija priklauso nuo laivo matmen, korpuso konstrukcijos, laivo paskirties,
laivagalio konstrukcijos, vairo konstrukcijos ir iriamj sraigt skaiiaus.
99 pav. Laivagalio
konstrukcija:
1 deidvudo
vamzdis; 2 dugno
stringeris; 3 achtertevenio obuolys;
4, 12 bimsai;
5, 11 ramsiai;
6 kronteinas;
7 gelmporto vamzdis; 8 laivagalio
sutvirtinimo dugno
stringeris; 9 platforma; 10 apsiuvas;
13 denis;
14 irstrekas;
15 karlingsas;
16 borto apsiuvas;
17 achterpiko pertvara; 18 gofruota
iilgin pertvara;
19 pantas;
20 floras

85

Daniausiai laivai turi vien sraigt, todl

ir paveiksle parodyta laivo su vienu iriamuoju sraigtu achtertevenio konstrukcija. Achtertevenis tai stipri ir tvirta rmo formos
konstrukcija, sudaryta i priekins atramos,
vadinamos starnpostu, ir galins atramos,
vadinamos ruderpostu. Starnpost ir ruderpost viruje jungia arka, o apaioje padas.
Starnpostas vidurinje dalyje yra storesnis,
tai vadinama obuoliu. Per sustorjim
ikiamas deidvudo vamzdis, o kartu per j
eina ir sraigto velenas. Ant ruderposto tvirtinamas vairas. Starnpostas, ruderpostas, arka
ir padas suformuoja lang, kuriame sukasi
sraigtas. Todl sraigto varomoji jga perduo100 pav. Achtertevenio konstrukcija: dama achtertevenio konstrukcijai.
1 starnpostas; 2 obuolys; 3 padas;
Achtertevenio konstrukcijos gali bti
4 kulnas; 5 ruderpostas; 6 vairo
suvirintos
i atskir nuliet ar nukalt dali,
kilpos; 7 langas; 8 arka
nulietos arba suvirintos i atskir plienini
lakt. Dideli laiv nuliet achterteveni
konstrukcij mas siekia net iki 180 ton. Su korpuso bort, deni ir dugno konstrukcijomis achtertevenis taip pat bna suvirintas.
Jeigu laivo paskirtis yra dirbti ir plaukioti tarp led, tai achtertevenis turi kreiserin form, kad apsaugot vair ir laivo sraigt nuo led. iuo atveju u vairo
rengiama plieno lakt, suvirint sijomis, konstrukcija, kuri ir apsaugo vair bei
sraigt nuo led.

101 pav. Deidvudo vamzdio konstrukcija:

1 achtertevenio obuolys; 2 bakautas; 3 achterpiko pertvara; 4 rieboklis;
5 sandarinimo mediaga; 6 priekin alvarin vor; 7 deidvudo vamzdis; 8 galin
alvarin vor; 9 verl

86

Jeigu laivas turi pusiau balansuojant vair, tai apaioje ruderpostas nra sujungtas su starnpostu, laivagalis yra atviras, nes nra lango.
Deidvudo vamzdis atlieka kelias funkcijas. Jis utikrina laivo korpuso nelaidum laivo
sraigto veleno isikiimo vietoje ir paremia pat velen. Priekin deidvudo vamzdio dalis
remiasi achterpiko pertvar, o gal paremia starnposto obuolys. Achterpiko pertvaros ir
deidvudo vamzdio sujungimo vietoje statomas rieboklis, utikrinantis sujungimo nelaidum, kad jros vanduo per deidvudo vamzd nepatekt laivo korpuso vid. Deidvudo
vamzdio priekinje ir galinje vietose statomos bronzins ar alvarins vors, kurios
naudojamos kaip guoliai. vori vidus padengiamas bakautu (gvajokas, braukmedis labai kieta tamsiai ruda mediena). Bakautas tai labai reta ir brangi mediena, ji susitepa
vandeniu ir nereikia papildomo tepimo eksploatuojant. Dl retumo ir brangumo iandien
bakautas yra keiiamas kitomis mediagomis (tekstolitu, kaprolonu ir kt.).
Jei laivai turi du, tris arba keturis iriamuosius sraigtus, sraigt velenai prie korpuso tvirtinami kronteinais. Kronteinai gali bti nulieti arba suvirinti, gali turti
vien arba dvi tvirtinimo letenas, kurios su korpusu sujungiamos suvirinimo arba
kniedijimo bdu.

2.9. Laivo pamato konstrukcijos

Pamatas tai laivo korpuso konstrukcija, ant kurios idstomi pagrindiniai, pagalbiniai varikliai ir kiti mechanizmai.
Vis laivo pamat konstrukcija turi bti gantinai tvirta, kad ilaikyt varikli ir
kit mechanizm bei rengini svor, inercijos jgas supant laiv, kad veikiant pagrindiniam, pagalbiniams arba kitiems varikliams atsiradusi vibracija nepersiduot
visam laivo korpusui. Ypa stiprios turi bti pagrindini ir pagalbini varikli pagrind konstrukcijos, nes visas mintas apkrovas varikli pagrindai perduoda toms
korpuso konstrukcijos dalims, ant kuri jie yra idstyti.

102 pav. Pagrindinio variklio pamatas:

1 atramin lentyna; 2 iilgin vertikali sienel; 3 braket; 4 knica su lentynle

87

103 pav. Pagrindinio variklio pamato rengimas main skyriuje

(skersin laivo korpuso surinkimo schema):
1 irstrekas; 2 knica; 3 denio apsiuvas; 4 iilgin tvirtinimo sija; 5 karlingsas;
6 karlingsas-komingsas; 7 bimsas-komingsas; 8 main skyriaus achta;
9 rminis bimsas; 10 pileris; 11 rminis pantas; 12 pantas; 13 borto stringeris;
14 antrojo dugno apsiuvas; 15 dugno stringeriai; 16 vertikalusis kilis; 17 floras;
18 dugno apsiuvas; 19 pagrindo knica; 20 platforma; 21 main skyriaus galin
pertvara; 22 knica; 23 iilgin vertikali sienel; 24 atramin lentyna

Pagrindinio variklio pamatas statomas ant antrojo dugno.

Jo konstrukcij sudaro iilgins
sienels, kurios btinai statomos
ant dugno stringeri (daniausiai
specialiai pastatyt), o skersins
brakets, kurios jungia iilgines
104 pav. Pagrindinio variklio pamatas
sieneles,
statomos ant flor. I
laive be antrojo dugno:
1 iilgin sienel; 2 floras; 3 skersin
on btinai statomos knicos su
pertvara; 4 knica; 5 atramin lentyna;
lentynlmis, kurios rengiamos
6 lentynls; 7 braket; 8 ipjova;
taip pat ant flor ir sutvirtina pa9 luitinis kilis
mato konstrukcij. Kad pamato
konstrukcija bt lengvesn, sienelse daromos ipjovos, kurios naudojamos kaip landos, kad bt galima po juo
patekti eksploatavimo metu. Pagrindinio variklio ir pamato ains linijos sutampa
su diametralija ploktuma.
Laivo katil pamat konstrukcija yra panai pagrindinio variklio pamato konstrukcij. Katil pamat konstrukcija skiriasi nuo pagrindini varikli pamat tuo,

88

kad yra pastatytos atramos, kurios saugo katilus, kad jie nepasislinkt nuo inercijos
jg supant laiv.
Pagalbini mechanizm pamatai gali bti idstomi ant antrojo dugno apsiuvo, denio ir bort konstrukcij, atsivelgiant laivo mechanizm tip, j paskirt.
Pamatai, pastatyti ant antrojo dugno ar denio apsiuv, yra sudaryti i rmo su atraminmis lentynomis. Pamatai sutvirtinami vertikaliomis braketmis ir knicomis.
Jei pamatai statomi ant bort ir pertvar, tai konstrukcijos pamat sudaro atramin
aiktel, paremta knicomis, arba naudojami vairi form kronteinai.
Vis pamat atramins briaunos privirinamos prie korpuso konstrukcij, nes pamat konstrukcija turi utikrinti, kad eksploatuojant nekilt vietin korpuso konstrukcij vibracija.

2.10. Falbortas, atramins priplaukimo sijos,

oniniai kiliai
Falbortas tai apsaugin atvir deni konstrukcija, kuri sumaina laivo denio
upylim vandeniu ir utikrina moni, dirbani atviruose deniuose, saugum.
Jis rengiamas vir virutinio denio. Jei falbortas rengiamas ant virutinio denio,
jis sujungiamas su irstreku iorinio apsiuvo ploktumoje. Kad utikrint moni
saugum ir mons neikrist u borto, falbortas daromas ne emesnis nei vieno
metro aukio (1,11,2 m). Laiv, kurie gabena krovinius ant denio (konteineriniai
laivai, ro-ro ir mikoveiai), falborto auktis siekia 1,31,5 metro. Falbortas
sudarytas i metalo lakt ir tvirtinimo knic. Ant virutins briaunos privirinama
juosta arba profilin sija, vadinama planyru, kurios plotis 75100 mm. Keleivini laiv planyras danai bna padengtas medine arba plastikine apdaila. Falborto lakt storis priklauso nuo laivo ilgio ir sudaro 3,08,5 mm. Laktai idstomi
ilgja briauna iilgai laivo. Tvirtinimo knicos arba atramos statomos kas antra treia pacija, taiau atstumas tarp j negali viryti 1,8 metro. Jeigu laivas gabena krovinius ant denio, atstumas tarp knic arba atram neturi viryti 1,2 metro. Laisvoji
knicos arba atramos briauna turi lentynl, kurios plotis 6090 mm, o apatin
briaunos dalis priklauso nuo laivo ilgio ir sudaro 200300 mm. Pati knica yra 1 mm
storesn u falborto laktus.
Apatin falborto dalis turi ipjovas, kurios vadinamos torminiais portikais.
Jie naudojami dideliems vandens kiekiams nutekti nuo denio audr metu. torminiuose portikuose rengiamos grotels, kad vanduo nenuplaut nuo denio nedideli
daikt. Kartais vietoje tormini portik falbort jungiant su irstreku paliekami
itisiniai tarpai.

89

105 pav. Falbortas ir lejerio ranga:

1 falbortas; 2 lejerio ranga;
3 planyras; 4 knica; 5 pigatas;
6 ipjova vandeniui nubgti;
7 torminis portikas su pasukamuoju dangiu; 8 torminis portikas

Atramins priplaukimo sijos paskirtis apsaugoti laivo bort nuo tiesiogini smgi ir
kit paeidim, kai vartuojamasi prie krantins, kito laivo arba plaukiojaniojo renginio
ir kai laivas jau bna privartuotas. Atramins
priplaukimo sijos tvirtinamos vir vaterlinijos
iilgai borto. Jos gali bti metalins, gumins
arba medins.
onini kili paskirtis sumainti oninio
supimosi amplitud ir slopinti pat supimsi. oniniai kiliai tvirtinami ties dugno perjimu bort vidurinje laivo dalyje ir tsiasi apie 0,250,35
laivo ilgio. oniniai kiliai pagal laivo ilg ilenkiami taip, kad bt kuo maesnis vandens pasiprieinimas laivo judjimui. oniniai kiliai tai
plokia konstrukcija, sudaryta i lakto, kurio
iorin briauna sutvirtinama apvaliu arba pusapvaliu profiliu. oniniai kiliai gali bti sudaryti
ir i dviej lakt, sujungt tam tikru kampu.
iuo atveju laktai yra papildomai sutvirtinami
skersinmis braketmis, kurios idstomos madaug 2 metr atstumu vienas nuo kitos.

106 pav. Atramins priplaukimo sijos:

1 denio stringeris; 2 braket; 3 irstrekas; 4 metalin atramin priplaukimo sija;
5 sriegiai arba vinys; 6 metalin juosta; 7 medin atramin priplaukimo sija; 8 privirinta
metalin ploktel; 9 tvirtinimo vartas su verle; 10 gumin atramin priplaukimo sija

107 pav. oniniai kiliai, j konstrukcija ir tvirtinimas

90

2 . 11 . K o r p u s o r e n g i n i a i
Korpuso renginiams priklauso ir metalins bei plastikins laivo korpuso dalys,
kitos atskiros konstrukcijos, kurios neeina laivo korpuso rinkin, taiau yra glaudiai su juo susijusios. Tai iliuminatoriai, viesos liukai, nusileidimo liuk ir land
dangiai, angos, durys ir trapai.
Iliuminatoriai yra aklinieji ir atidaromieji tai sandars laivo langai, kuri pagrindin paskirtis yra natralus patalp apvietimas. Pagal idstymo viet jie vadinami bortiniais, antstat ir deni iliuminatoriais. Atidaromieji iliuminatoriai utikrina natral patalp vdinim. Iliuminatoriai, esantys ariau vaterlinijos, btinai
turi turti torminius dangius, kurie trkus stiklui stabdo vandens bgim laivo
vid. Bortiniai iliuminatoriai yra apvals. Aklinj iliuminatori skersmuo yra
200350 mm, o atidaromj 350400 mm, stiklo storis 1016 mm. Antstatuose
ir tilteliuose statomi keturkampiai iliuminatoriai bna vairi matmen, priklausomai nuo aukio: kuo aukiau, tuo didesni. den montuojami horizontals liukai
yra ne didesnio kaip 200 mm skersmens, j stiklo storis ne maiau kaip 15 mm,
i viraus jie udengti vieline apsauga.

108 pav. Apvalus aklinasis,

varstomasis ir staiakampis
varstomasis iliuminatoriai

91

Apvietimo liukai daniausiai taisomi main skyriaus dangtyje ir utikrina natral main skyriaus apvietim, i dalies ir vdinim. Dangiai turi komingsus,
o liuk viruje yra griovelis, kuriame taisyta gumin tarpin. Prisispaudusi prie komingso ji nepraleidia vandens ir duj. Main skyriaus dangiai atidaromi i viraus.

109 pav. Apvietimo liukai:

1 dangtis; 2 vyriai; 3 sparnuotos verls;
4 iliuminatoriai su apsauginmis grotelmis; 5 rankenl

110 pav. Nusileidimo liukai:

1 dangio apsiuvas su gumine tarpine; 2 komingsas; 3 klimo ranga su spirale;
4 atidaryto dangio tvirtinimo stabdys; 5 vartas su sparnuota verle; 6 ribotumas;
8 komingso ir denio kampas, padengtas minkta mediaga

92

Nusileidimo liuk dangiai naudojami nusileidim liukams udengti, kad pro

juos nepatekt nei dujos, nei vanduo. Tokie liukai skirti eiti forpik, naudojami kaip sraigto veleno tunelio avarinis jimas ir kt. jimai btinai turi komingsus, dangiai griovelius su gumine tarpine ir specialius udarymo mechanizmus.
Dangtis prie komings tvirtinamas vyriais. Dideli matmen sunkiems dangiams
atidaryti naudojami specials, daniausiai spyruokliniai taisai.

111 pav. Liuk dangiai: a Vandeniui ir

dujoms nelaidus dangtis:
1 komingsas; 2 gumin tarpin;
3 dangtis; 4 centrinis uspaudas;
5 izoliacija; 6 vyriai; 7 atidarymo
dangio tvirtinimo stabdys; 8 spyruokl

b paprastas dangtis:
1 kilpa; 2 atidarymo dangio
tvirtinimo stabdys; 3 dangtis;
4 sparnuota verl;
5 komingsas; 6 sel uraktui

93

Patalpose, kurias laivo eksploatavimo metu retai tenka ueiti (cisternos, bunkeriai, kaferdamai, dvigubas
dugnas ir kt.), rengiamos landos su
dangiais, kuri forma daniausiai
bna ovali (400 x 500, 450 x 600
mm). Landa palei skersmen turi privirint flan su smeigmis. Dangtis
per tarpin udedamas ant flano ir
priveriamas verlmis.
Dur konstrukcija priklauso nuo
paskirties:
dujoms, vandeniui nelai112 pav. Landos dangtis
dios durys, lengvos laidios, priegaisrins, klinketins ir durys, montuotos laivo bortus, kurios vadinamos lacportais.
Lengvos laidios durys statomos kajutse, visuomeninse, gamybinse, sanitarinse,
buitinse patalpose. Jos gaminamos i metalo, medio, plastiko ir lengvj lydini.

113 pav. Klinketins durys:

1 rankinis udarymas; 2 automatinis
nuotolinis udarymas

114 pav. Priegaisrins durys:

1 pertvara; 2 komingsas; 3 dur
plokt; 4 vyriai; 5 rankena; 6 spyruoklin udarymo pavara; 7 pavaros svertas;
8 dempferis (slopintuvas); 9 komingsas;
10 dur fiksatorius; 11 priegaisrin
dur izoliacija

94

115 pav. Vandeniui ir dujoms

nelaidios durys:
1 rmas; 2 durys;
3 kampin sklend;
4 trauk; 5 vidurins uspaudiamosios rankenls;
6 vidurins sklends;
7 vyriai; 8 spyruoklin
rankenl

116 pav. Metalins laidios durys:

1 dur plokt; 2 komingsas;
3 spynos apkabls; 4 spyna su
rankenomis; 5 stogelis; 6 vyriai;
7 patalpos ymjimo ploktel;
8 tarpin; 9 pertvara

117 pav. Lengvos laidios (varstomos kajuts) durys:

1 dur plokt; 2 komingsas; 3 spyna su rankenomis; 4 avarin landa; 5 vdinimo angos

95

Nelaidios vandeniui ir dujoms durys statomos jimuose vidines patalpas ant

atvir deni ir tarnybinse laivo patalpose. Jos gaminamos i plieno ir turi pleitin
udarymo rang. Pleitin dur udarymo ranga prispaudia duris eiose vietose.
Dur nelaidum vandeniui ir dujoms utikrina komingsai, duryse esantys grioveliai
su gumine tarpine. Guma, kad nekiett ir netrkint nuo sauls spinduli, apsaugoma itepant kreida.
Klinketins durys statomos vandeniui nelaidiose pertvarose, kurios yra emiau
denio ir turi nuotolin udarymo ir atidarymo mechanizm, idstyt ant virutinio
denio arba vairinje, ir signalizacij, kuri spja apie udarym.
Priegaisrins durys rengiamos jimuose priegaisrini pertvar, kurios dalija laiv vertikalias priegaisrines zonas. Jos gaminamos i plieno, o izoliacijai
naudojamos ugniai atsparios mediagos. Eksploatavimo metu priegaisrins durys
visada atviros. Kilus gaisrui, kai temperatra pakyla daugiau nei 80 C, jos usidaro automatikai. Jos turi ir nuotolin rankin valdym i vairins ir, turdamos
spyruokl, gali usidaryti i abiej pusi.
Lacportai montuojami ioriniame korpuso apsiuve ir naudojami horizontaliam
krovini pakrovimui vykdyti ir automainoms vaiuoti. J konstrukcija utikrina
tok pat stiprum ir nelaidum kaip ir iorinis laivo bortas.
Trapai skirstomi vidinius, iorinius ir ubortinius. Be to, trapai bna nuoulnieji, vertikalieji, skobtrapai.

118 pav. Trapai:

1 nuoulnusis trapas: 1 pakop tvirtinimo sija, 2 pakopos, 3 turklas;
2 vertikals trapai: a skobtrapas, b vertikalusis trapas

96

119 pav. Ubortinis trapas:

1 trapo sukamasis keltuvas; 2 lynas (atotampa); 3 grandin; 4 tal; 5 apatin
aiktel; 6 trapas su sukamaisiais laipteliais; 7 turklas; 8 virutin aiktel;
9 virutins aiktels atramos; 10 lejerio apsauga; 11 laivo bortas; 12 laivo denis

Ubortiniai, arba paradiniai, trapai gaminami i lengv lydini. Jie turi dvi aikteles. Virutin aiktel turi sukimo mechanizm, kuriuo trap galima pasukti 90
kampu.
Laipteli konstrukcija yra tokia, kad trapui esant bet kurioje padtyje turi horizontalias pakopas. Po apatine aiktele, kuri remiasi krantin, taisyti vienas arba
du ritiniai, leidiantys trapui judti, jei banguoja ar laivas keiia savo aukt lyginant su krantine. Laivui plaukiant, ubortiniai trapai bna uveriami ant denio, o
laivui bnant prie krantins arba esant btinybei priimti laiv mones (jei laivo
bortas auktesnis nei 9 m), ubortinis trapas nuleidiamas u borto.
Nuoulns trapai rengiami ten, kur monms tenka danai vaikioti: main
skyriuje, atviruose deniuose. Trapai, kurie statomi atviruose deniuose, daniausiai
bna statomi prie bort, yra metro ir daugiau ploio.
Vertikals trapai statomi ten, kur negalima pastatyti nuoulnaus trapo arba kur
retai vaikto mons tai cisternos, diptankai, kaferdamai, triumai; jei reikia nusileisti nuo virutinio tiltelio ir kt.
Skabtrapai rengiami ant stieb, kolon, dm kamin, siaurose laivo patalpose.
ie trapai susideda i atskir privirint figrini skob, kuriomis lipama laikantis
rankomis.

97

3. LAIV RANGA

3.1. Laiv rangos klasifikacija

Laivo ranga utikrina laivo eksploatacines ir navigacines savybes. Kiekviena
ranga naudojama konkreiai funkcijai atlikti.
Bendra rangos nomenklatra nepriklauso nuo laivo tipo ranga btina visuose
laivuose. Tai vartavimo, inkaravimo, vairavimo, vilkimo, gelbjimo, krovini ir
kita ranga. Bendra ranga apima ir korpuso renginius, kurie yra korpuso konstrukcijos dalis, pvz., durys, iliuminatoriai, trapai, apvietimo liukai, liuk ir land
dangiai.
Specialiuose laivuose yra tam tikra ranga, kuri bdinga ir btina tik to tipo
laivams, pvz., vejybos, konteineri gabenimo, technins grups laivams, tanklaiviams ir kt.

3 . 2 . Va i r a v i m o r a n g a
Vairavimo ranga skirta laivui valdyti. J sudaro vairas ir vairo pavara. iais
renginiais valdomas laivas gali plaukti nustatytu kursu, keisti laivo judjimo
krypt. Laivo vair sudaro vairo plunksna ir baleris, prie kurio pritvirtinta vairo
plunksna. Vairo plunksna tai aptaki konstrukcija, kurios vidus pripildytas akytos
mediagos, kad plunksn nepatekt vandens. Plunksnos pagrindas yra ruderpisas (vairapriekis). Tai vertikalus strypas, prie kurio pritvirtintos horizontalios vairo
plunksnos sijos. Ruderpisas bna nukaltas arba ilietas kartu su kilpomis, kuriomis
vairo plunksna pritvirtinta prie achtertevenio ruderposto. Baleris tai vertikalus
strypas, kuriuo sukinjamas vairas. Virutin balerio dalis per gelmporto vamzd
patenka laivo korpuso rumpelio skyri ir yra sujungta su rumpeliu. Baleris vartais sujungtas su vairo plunksnos sukimosi aimi ruderpisu.

98

Vairai skirstomi paprastuosius, balansuojamuosius ir pusiau balansuojamuosius. Tai

priklauso nuo vairo plunksnos idstymo palei
sukimosi a. Paprastj vair plunksna yra visa
idstyta laivagal nuo sukimosi aies. Balansuojamuosiuose vairuose vairo plunksn sukimosi ais dalija dvi dalis: didesn laivagalio
pus, maesn laivapriek. Pusiau balansuojamj vair plunksna taip pat padalyta dvi dalis, tik maoji dalis, nukeipta laivapriek, yra
ne per vis aukt. Balansuojamieji ir pusiau balansuojamieji vairai lengviau sukinjasi, todl ir
vairavimo mainos bna maesnio galingumo.
Taiau i vair tvirtinimas prie laivo korpuso
120 pav. Vairavimo rangos schema:
1 vairo plunksna; 2 ruderpisas yra sudtingesnis. Ltaeigiuose laivuose, kuriuos pasukti yra lengviau, naudojami papras(vairapriekis); 3 baleris;
4 gelmporto vamzdis;
tieji vairai.
5 apatinis guolis; 6 atraminis
Vairo pavara, kuri perduoda komand i valguolis; 7 virutinis guolis;
dymo pulto vairavimo mainai, turi vairi ran8 vairavimo mainos pagrindas;
g. Seniausios pavaros tai turtrosin, tur9 vairavimo maina;
grandinin ir velenin arba kombinuota, taiau
10 rumpelio skyrius
jos retai naudojamos. Taip pat retai naudojamos
rumpelins, sektorins ir sraigtins. iuolaikiniuose laivuose naudojamos
elektrins,
elektrins-hidraulins ir hidraulins pavaros.
Vairavimo pavar sudaro
mechanizmai ir renginiai,
kurie sukinja vair. Tai vairavimo maina, vairavimo
pavara ir vairavimo mainos
121 pav. Pagrindiniai vairo tipai:
valdymo pavara. Vairavimo
a paprastasis; b balansuojamasis;
maina suteikia vairui suc pusiau balansuojamasis:
kamj moment, vairavi1 baleris; 2 plunksna; 3 balansyras;
mo pavara perduoda j nuo
4 pusiau balansyras
vairavimo mainos baleriui,
prie kurio pritvirtintas pats
vairas, ir visa tai valdoma i vairins, kur yra valdymo pultas. Jr laivai turi tris
vairo pavaras, kurios viena nuo kitos nepriklausomos. Tai pagrindin, atsargin ir

99

122 pav. Elektrin-hidraulin vairavimo maina:

1 turvalas; 2 stovas; 3 siurblys;
4 perjungimo iaupas; 5 atsargins pavaros
vamzdynai; 6 baleris;
7 rumpelis; 8 pluneris; 9 hidrocilindras;
10 pagrindins pavaros vamzdynai;
11 plunerinis siurblys;
12 elektrinis variklis; 14 priimtuvas;
15 valdymo vamzdynai

avarin. Pagrindinei vairo pavarai

naudojama vairavimo maina, o
atsargins ir avarins pavaros bna
rankins. Taiau dideliuose jr
laivuose ir atsargins pavaros yra
mechanins, o avarins pavaros visuose laivuose bna rankins.
Vairavimo maina turi atitikti
reikalavim, kad jos galingumas
bt pakankamas per 28 sekundes
pasukti vair nuo kratins padties, vairui esant pasuktam vien
bort 35 kampu, iki kitos kratins padties, vairui esant pasuktam kit bort 35 kampu, laivui
plaukiant visu greiiu, ir kad vairavimo maina ilaikyt pasukt
vair tol, kol laivas pasisuks reikiamu kampu.
Manevrines laivo savybes gerina aktyvusis vairas, kabinamasis
vairas, pasukamasis gaubtas ir pavairavimo renginiai.

123 pav. Vairavimo pavaros:

1 vairo plunksna; 2 baleris; 3 rumpelis; 4 lynas; 5 turvalas;
6 sraigtinis velenas; 7 liauikas; 8 trauk; 9 spyruoklinis amortizatorius;
10 krumplinis sektorius

100

124 pav. Aktyvaus pavairavimo elementai:

a aktyvusis vairas; b sukamasis gaubtas; c tunelin pavairavimo ranga;
d kabinamoji pavairavimo ranga;
1 vairo plunksna; 2 pavairavimo rangos sraigtas; 3 elektrinis-hidraulinis variklis;
4 baleris; 5 vamzdis; 6 sraigtas; 7 nukreipiamasis gaubtas

125 pav. Pavairavimo ranga:

a pavairavimo rangos valdymo pultas; b kabinamoji pavairavimo ranga;
1 elektros variklis; 2 elastinio sujungimo elementas; 3 velenas;
4 virutinis reduktorius; 5 vertikalus velenas; 6 atrama; 7 sraigtas; 8 velenas;
9 apatinis reduktorius; 10 skersinis tunelis

101

Aktyvusis vairas sudarytas i paprasto aptakios formos vairo; jo karkase montuotas elektros variklis, kuris suka nedidel sraigt, ilendant u galins vairo ments linijos arba apgaubt. Aktyvusis vairas pagerina laivo manevringum tada, kai
yra maas greitis, siaurumose, vartavimosi metu ir kitais atvejais.
Kabinamieji vairai naudojami siekiant pagerinti atbuline eiga judanio laivo valdomum. Tokie vairai bna keltuose, barose ir kai kuriuose kituose laivuose. Jie
yra patogs plaukiant siaurumose, kai reikia staigiai pasukti. Jei pagrindinis vairas
negali ilaikyti reikiamos cirkuliacijos, papildomai nuleidiamas laivapriekio vairas. Jis veikiamas hidraulinio mechanizmo. Atlikus posk, vairas vl pakeliamas.
Pasukamasis gaubtas sudarytas i iedo, kuris apgaubia sraigt. Gaubtas yra
pritvirtintas prie balerio. Pasukus gaubt, vandens srautas, kur atmesdamas vanden sudaro sraigtas, keiia savo krypt, dl to laivas pasisuka. Pasukamieji gaubtai,
lyginant su paprastais vairais, kurie stovi u sraigt, sugeba ivystyti gerokai didesn vairo jg judant tiek pirmyn, tiek atgal, dl to pagerja laivo valdomumas.
Pasukamieji sraigtai rengiami vilkikuose.
Pavairavimo renginiai naudojami siekiant pagerinti laivo manevringum, nes
didjant laivybos intensyvumui, j vandentalpai, btina didinti laiv manevringum. Pavairavimo renginiai gali bti ir priekinje, ir galinje laivo dalyje. J
mentiniai varytuvai (sraigtai, siurbliai) sudaro statmen laivo diametraliajai ploktumai r, kuri padeda laivui efektyviai pasisukti. Pavairavimo renginiai bna
kabinamieji, tuneliniai ir siurbliniai. Jeigu laivo priekinje ir galinje dalyse rengti
pavairavimo renginiai, laivas gali savarankikai vietoje apsisukti, prisivartuoti ir
atsivartuoti be vilkik pagalbos.

3.3. vartavimo ranga

vartavimo ranga tai laivo rengini ir mechanizm detals, reikalingos vartavimo lynams tvirtinti, jiems nukreipti prie brapilio, pilio ar vartavimosi gervi,
knecht, stabdyti ir saugoti laiv, tempti vartavimo lynus ir laikyti laiv pritvirtint prie krantins, kito laivo ar kito plaukiojaniojo objekto. vartavimo ranga
sudaryta i vartavimo mechanizm (brapilis, pilis, vartavimo ir krovinini gervi), knecht, kipini juost, klampi, kliuz, rii, stabdi, fenderi, svaidykli
ir pai vartavimo lyn.
Laivai prie krantini, kit laiv vartuojami onu. Jiems tvirtinti naudojami
plieniniai, sintetiniai ir augaliniai lynai. Pastarieji naudojami tik maiems laivams
tvirtinti. Taiau prie specialiai rengt krantini laivai gali vartuotis ir laivagaliu.

102

126 pav. vartavimo rangos idstymo ir laivo tvirtinimo prie krantins schema:
1 brapilis; 2 knechtas; 3 vartavimo kliuzas; 4 vartavimo gerv;
5 nukreipiamoji ploktel; 6 pilis; 7 krantin;
8 iilginiai laivagalio vartavimo lynai; 9, 12 prispaudiamieji vartavimo lynai;
10, 11 atotampa (pringas); 13 laivapriekio vartavimo lynai

127 pav. Lyn ileidimo u borto elementai:

1 vartavimo kliuzas; 2 nukreipiamosios ploktels

vartavimo mechanizmai naudojami lynams tempti, laivams prie krantins pritraukti ir lynams traukti, kada laivas atsivartuoja. Nedideliuose ir vidutiniuose
laivuose tai yra brapilis ir pilis, kurie naudojami ir laivui inkaruojantis, nes jie yra
universals ir gali bti naudojami inkarui nuleisti ir pakelti bei vartuojantis tempti
lynus ir pritraukti laiv prie krantins. i rengini visikai pakanka vartuojant

103

nedidelius ir vidutinius laivus, taiau didesniuose laivuose vidurinse laivo dalyse

naudojamos krovinins gervs arba specialios vartavimo gervs. Vis daniau naudojamos automatins vartavimo gervs, kuriomis vartavimo lynas ne tik itraukiamas, bet ir automatikai reguliuojama jo tampa. iuo atveju lynas ant knecht
netvirtinamas, o lieka ant vartavimo gervs bgno. ios gervs atlieka ir knecht,
ir rii funkcijas. Nuolatin gervs bgno traukos jga suvynioja ir tempia palaisvjus vartavimo lyn, ir atvirkiai. Tai ypa aktualu tanklaiviams ir balkeriams,
kuriuos pakraunant ir ikraunant greitai keiiasi laivo grimzl arba kai laivas bna
privartuotas prie krantins uostuose, kuriuose paros metu svyruoja gylis.
Knechtai tai plieniniai arba piiniai stulpeliai, prie kuri tvirtinami vartavimo lynai. Knechtai bna ilieti ir suvirinti. Knecht matmenys priklauso nuo laivo
dydio, vartavimo lyno skersmens. Daniausiai knechtai yra tiess stulpeliai. Juos
sudaro vienas, du arba trys stulpeliai. Vieno stulpelio knechtai vadinami bitengais.
Jie dar turi horizontali krym. Bitengo stulpelis tvirtinamas ne ant virutinio, o
ant apatinio denio. Be to, barose bitengai tvirtinami netgi prie kilio. Jie ilaiko didesnes negu poriniai knechtai apkrovas, todl ant j galima umesti vairaus skersmens lyn ir vairiu kampu denio atvilgiu. Bitengai rengiami barose, vilkikuose
ir dideliuose laivuose, kurie vartuojami prie laiv su auktu bortu arba prie aukt
krantini. Maesniuose laivuose rengiami dviej stulpeli knechtai su kryme.

128 pav. Knecht tipai: suvirintas kryminis, lietas porinis

104

129 pav. vartavimo rangos elementai

Ant knecht vartavimo lynas dedamas atuonetu, todl jis nelta ir nesusisuka.
Pastaruoju metu gaminami knechtai su sukamaisiais stulpeliais, vadinamieji itraukiamieji knechtai. Itraukiamieji knechtai naudojami tada, kai denyje vyksta
krovos darbai ir reikia lygaus paviriaus.
Kipins juostos taisomos falborte i abiej laivo pusi. Jos gali bti tvirtinamos
ant planyro arba leidiamos falbort. Kipins juostos bna vairi konstrukcij:
su ulenktais rageliais, su ulenktais rageliais ir ritinliu viduryje, su dviem ritinliais, su trimis ritinliais, atviros, udaros i viraus, kad lynas neiokt.
Kateriams, valtims vartuoti prie didesni laiv, j lynams pririti naudojamos
klamps, tvirtinamos prie falborto arba antstato.

105

Kliuzai naudojami vartavimo lynui u borto ileisti. Tai apvalios arba ovalios
angos, rengtos falbortuose alia knecht. Norint sumainti vartavimosi lyno trint ang briaunas, rengiami specialios konstrukcijos universals ir automatiniai
kliuzai. J apaioje, onuose yra taisyti ritiniai, o kai kuriuose udedama juosta su
ritiniu i viraus. Taip i vis keturi pusi gaunama maiausia trintis. Tokie kliuzai
danai naudojami vejybos laivuose, ileidiant pro juos pagrindin lyn, prie kurio
pririami tinklai.
Fenderiai naudojami laivui nuo smgi krantin ar kit laiv apsaugoti. Kuo
didesnis laivas, tuo didesni fenderi gabaritai. Fenderiai skirstomi elastinius ir
pneumatinius. Fenderiai dar skirstomi nuolatinius, kabinamuosius ir pldriuosius,
kurie bna hidropneumatiniai ir hidroelastiniai. Nuolatiniai fenderiai skirti laivo
dalims, kurios daniausiai lieiasi su kitais objektais vartuojant ar velkant, apsaugoti. Tai vilkik fenderiai, kurie apjuosia vilkiko priek ir gal arba vis vilkik juosta aukiau vaterlinijos. Kabinamieji fenderiai kabinami prie laivo borto,
falborto, ten, kur didiausia kontakto, vykdant vartavimo operacijas, tikimyb.
Laivuose naudojami ir nedideli neiojamieji fenderiai, kurie vartavimo metu nuleidiami tose vietose, kur laivas trumpai lieiasi su kitu objektu.

130 pav. vartavimo lyno tvirtinimas laive

106

131 pav. Laivo fenderi idstymas:

1 pneumatiniai fenderiai; 2, 3, 4 kabinamieji fenderiai

3.4. Inkaravimo ranga

Inkaravimo ranga naudojama laivui pritvirtinti inkarais ir grandinmis jroje
arba reide prie jros ar reido dugno. Inkaravimo ranga sudaryta i dviej pagrindini inkar, vieno pagalbinio inkaro, inkaro grandini, inkaro grandini di,
inkar kliuz, kurie udengiami specialiais dangiais,
sraigtini ir frikcini stab-

132 pav. Inkaravimo rangos

idstymas laive:
1 brapilis; 2 inkaro
grandin; 3 sraigtinis
stabymo taisas; 4 inkaro
kliuzas; 5 inkaras;
6 grandins vamzdis;
7 grandins d;
8 specialus pirmins grandins tvirtinimo kablys;
9 kablio atjungimo pavara;
10 brapilio valdymo
pultas; 11 grandininis
stabdymo taisas

107

di, brapilio arba pili, kurie turi juostinius stabdius, denio kliuz, einani
inkar grandini des.
Pagrindiniai inkarai rengti priekinje laivo dalyje, pagalbinis laivagalyje, kuris yra tris kartus lengvesnis u pagrindin inkar. Inkar matmenys, mas ir skaiius priklauso nuo laivo korpuso ir antstat matmen. iuos parametrus reglamentuoja klasifikacini bendrovi taisykls. Inkaro laikymo jga vidutinikai 10 kart
virija inkaro svor.

133 pav. Jrini inkar tipai:

1 inkaro apkaba; 2 kotas; 3 kablys; 4 tokas; 5 galva; 6 velenlis; 7 kaitis

134 pav. Inkaro grandins elementai:

1 galin apkaba; 2 galin grandis; 3 suktukas; 4 grandis su atspara;
5 iardoma jungiamoji grandis

Inkar yra vairi, taiau jr laivuose naudojami trij tip inkarai: admirolinis,
Cholo ir Matrosovo. Jr laivuose labiausiai paplit Cholo, kiek reiau Matrosovo inkarai, kuri kabliai gali pasisukti vien ar kit pus. Pagrindins inkaro dalys
yra kotas ir kabliai.

108

Inkarai nuleidiami ir pakeliami brapiliais ir piliais. Brapilis rengiamas laivapriekyje diametraliojoje ploktumoje ir gali nuleisti ir ikelti kairiojo ir deiniojo
borto inkarus. Nuleidimo metu grandin yra pristabdoma juostiniu stabdiu, kad
inkaro grandin per brapilio vaigdut vyniotsi tolygiai. Ant brapilio veleno
gal rengiami bgnai, kuriais tempiami lynai laiv vartuojant.
pilis rengiamas laivagalyje tai gerv su vertikaliu bgnu. Juo galima nuleisti
ir pakelti pagalbin inkar, tempti vartavimo lyn, traukti tinklus. pilis ir brapilis gali turti elektrines, hidraulines ir garines pavaras.
Inkar kliuzai tai denio ir bort perdengimuose lieti arba suvirinti konstrukciniai elementai, naudojami inkaro grandinei nukreipti j leidiant arba keliant. Bort
ir deni kliuzai sujungiami vamzdiu.

135 pav. Elektrinio brapilio schema:

1 variklis; 2 sliekinis reduktorius;
3 krumpliaraiai; 4 vaigdut;
5 pagrindinis velenas;
6 bgnas; 7 pagalbinis velenas;
8 juostinis stabdys

136 pav. Elektrinio pilio schema:

1 elektros variklis; 2 sliekinis reduktorius;
3 vertikalusis velenas; 4 darbinis velenas;
5 vaigdut; 6 bgnas; 7 stabdys

109

137 pav. Brapilis ir pilis:

a brapilis; b pilis;
1 bgnas; 2 vaigdut; 3 juostinis stabdys; 4 juostinio stabdio pavara; 5 kliuzas;
6 fundamentas; 7 denis;
8 grandininis stabdys; 9 inkaro grandin;
10 sraigtinis stabdys; falbortas

Sraigtiniai ir frikciniai stabdiai

naudojami inkar grandinms tvirtinti, kai laivas imeta inkarus, ir inkarui tvirtinti kliuze, kai laivas plaukia.
Inkarui tvirtinti laive, kai laivas plaukia, naudojami grandininiai stabdymo taisai.
Inkaro grandins jungia inkar su
laivu. Inkaro grandins grandys gaminamos i specialaus plieno, kuris
skirtas kalvysts darbams arba kontaktiniam suvirinimui. Visa inkaro
grandin sudaryta i atskir grandini, kurios yra sujungtos grandimis.
Atskiroms grandinms sujungti naudojamos jungiamosios grandys. Inkaro grandini ilgis gali bti nuo 50 iki
300 metr. Plaukimo metu inkar
grandins laikomos inkaro grandini
dse, kurios rengiamos ariau laivo dugno.

3 . 5 . Vi l k i m o r a n g a
Vilkimo ranga skirta laivams vilkti. Vilkimo rang turi specialieji laivai: vilkikai, ledlauiai, gelbjimo laivai. i rang sudaro vilkimo gerv, vilkimo kabliai,
lankas (arka), nukreipiamieji skridiniai, vilkimo kliuzas, vilkimo lynas. Vilkimo
metu vilkimo gerv reguliuoja lyno ilg pagal tempim. tempim tenka reguliuoti
velkant laiv atviroje audringoje jroje, kai vilkimo lynas sitempia arba atsileidia.
Jei vilkimo gerv automatin, tai dinamometrais vilkimo lyno tempim reguliuoja
pati gerv. Jr laiv viename vilkimo gervi bgne telpa iki 900 metr ilgio lynas,
nes velkant laiv atviroje jroje atstumas tarp vilkiko ir velkamo laivo bna 500
700 metr. Jei vilkikas turi paprast gerv, tai vilkimo gervs bgnas stabdomas
juostiniu stabdiu, kurio konstrukcijoje rengti amortizatoriai.

110

138 pav. Vilkimo rangos schema:

1 kliuzas; 2 arka; 3 lyno linija, velkant trumpu lynu; 4 lynas nuo gervs;
5 tarpinis vilkimo kliuzas; 6 lynas nuo kablio; 7 kablys; 8 lankas;
9 gerv; 10 amortizatorius

Vilkimo kablys bna atviras, udaras, atveriamas, neatveriamas, su amortizatoriais arba be j. Kabli uraktas bna mechaninis, hidraulinis, valdomas rankiniu,
nuotoliniu arba automatiniu bdu. Daniausiai naudojami udaros konstrukcijos
atveriamieji kabliai su amortizatoriais. Jie greitai ilaisvina lyn, jei velkamasis
laivas pasiekia pavojing posvyrio kamp. Vilkimo kabli spyruokliniai amortizatoriai sumaina staigius dinaminius smgius vilkimo metu. Kabli mas gali bti
didel, todl jiems keisti krypt nuo vieno borto iki kito padeda iki 150 lankas, ant
kurio juda kablio apaioje pritvirtinti ritinliai.
Vilkimo lankai apsaugo denio mechanizmus ir ant denio dirbanius mones nuo
lyno. Arkos pagal konstrukcij bna vamzdins arba pagamintos i apvali plienini stryp. Vilkimo lynas eina vir ark.

111

139 pav. Vilkimo kablys:

a paprastasis; b pusiau automatinis; c automatinis

140 pav. Vilkimo lyno tvirtinimas velkamajame laive:

1 lynas; 2 knechtai; 3 atmetamasis kablys; 4 medins kalads; 5 vilkimo lynas

112

Vilkimo knechtai skiriasi nuo vartavimo knecht tuo, kad j konstrukcija yra
gerokai stipresn, sustiprintas tvirtinimas prie denio, o j tvirtinimo vieta yra ne
palei bortus, kaip vartavimo knecht, o laivo diametraliojoje ploktumoje.
Laivagalyje esantys vilkimo kliuzai vilkimo lyn nukreipia reikiama linkme.
Tam taip pat skirti nukreipiamieji skridiniai.
Vilkimo lynas parenkamas pagal velkamo laivo vandentalp. Jis gali bti plieninis, sintetinis arba augalinis. Taiau daniausiai vilkimo lynas bna kombinuotas,
t. y. susidedantis i plieninio ir sintetinio lyno. Pastarasis, bdamas ger elastini
savybi, atlieka amortizatoriaus funkcij.
Ne specialios paskirties laivuose bna rengta supaprastinta vilkimo ranga, kuri
idstyta laivo priekinje ir galinje dalyse. Jas sudaro kliuzai, nukreipti laivo
priek ir gal, sustiprinti vartavimo knechtai ir paruoti vilkimo lynai, kuriuos
draudiama naudoti kitiems tikslams.
Velkant laivus, vilkimo lynas tvirtinamas vairiai tiek velkamajame, tiek ir velkaniajame laive. Be to, danai papildomai naudojamos inkaro grandins.

141 pav. Vilkimo lyno tvirtinimas velkaniajame laive:

1 vilkimo lynas; 2 jungiamoji sankaba; 3 jungiamasis lyno galas;
4 palaikymo kilpos; 5 medins kalads; 6 jungiamasis lynas; 7 knechtai

113

3.6. Krovos ranga

Krovos ranga naudojama krovos darbams atlikti: pakrauti ir ikrauti krovinius,
perkrauti krovinius nuo denio triumus, ir atvirkiai. Krovos ranga ir jos sudtis
priklauso nuo laivo tipo ir paskirties.
Krovos rang sudaro kompleksas konstrukcij, mechanizm, tais, kurie reikalingi krovos darbams atlikti gulos jgomis. vairiuose laivuose i ranga skiriasi,
nes priklauso ne tik nuo laivo tipo ir paskirties, bet ir nuo linij, uost, kuriuos planuojama plaukti ir gabenti krovinius, nes ne visi uostai yra aprpinti stacionariais
krovos kranais. Laivuose, kurie gabena generalinius krovinius, i rang sudaro
strls ir kranai, takelaas, gervs ir trium mechanizacijos priemons. Balkeriuose
krovini rang sudaro pneumatiniai krautuvai, juostiniai ir kauiniai transporteriai
ir kiti specials taisai. Tanklaiviuose i rang sudaro vamzdynai ir siurbliai. Roro
ir lo-lo tipo laivuose, kuriuos kroviniai pakraunami ir ikraunami per apareles,
ikiamas laivapriekyje arba laivagalyje, krovinys veamas, nes iais laivais daniausiai gabenama ratin technika. Kroviniui pakrauti ir ikrauti per borto aparales
naudojami krautuvai arba per borto angas (lacportus) gali bti nutiesiami transporteriai. Tiek denyje, tiek ir triumuose gabenami ratiniai arba dideli gabarit kroviniai, tvirtinami specialiomis tvirtinimo detalmis.
Kadangi daugelyje laiv pakrovimo ir ikrovimo darbams naudojama strls ir
kranai, tai ir ioje knygoje nagrinsime io tipo rang.
Krovinins strls skirstomos lengvsias, kuri keliamoji galia iki 10 ton,
ir sunkisias, kuri keliamoji galia gali siekti 300 ton ir net daugiau. Lengvosios
krovini strls idstomos ir tvirtinamos ant laivo stieb arba kolon.
Lengvj strl sudaro metalin vamzdin konstrukcija, kurios apatin dalis
(poras) arnyrikai tvirtinama prie laivo stiebo arba kolonos, o virutin dalis (nokas) takelau (topenantu) palaikoma reikiamos padties. arnyras leidia strlei
sukintis horizontaliai ir vertikaliai. Topenantas gali bti vyniojamas ant krovinins arba specialios topenantins gervs bgn. Keiiant topenanto ilg, strl pakeliama arba nuleidiama. Jeigu gervi nra, topenantas tvirtinamas prie trikamps
grandies, kuri grandine pritvirtinta prie denio. Krovinys pakeliamas arba nuleidiamas kenteliu (plieniniu lynu) su kabliu. kentelis vyniojamas ant krovini gervs
bgno. Krovini gervi pavaros daniausiai bna elektrins arba elektrins-hidraulins. Pakraunant, ikraunant arba perkraunant krovinius naudojamos dvi arba trys
strls.

114

142 pav. Krovinin strl:

1 strl; 2 stiebas; 3 pentino lizdas; 4 pentino sukutis; 5 pentino pentis;
6 topenanto skridinys; 7 topenantas; 8 noko pentis; 9 krovininis skridinys;
10 balansyras; 11 sukutis; 12 kablys; 13 atotampa; 14 skrysiai; 15 kentelis;
16 nukreipiamasis skridinys; 17 krovinin gerv; 18 topenanto denio pentis;
19 keiiamo ilgio topenantas; 20 trikamp grandis

143 pav. Sunkioji krovinin strl:

1, 2 stiebai; 3, 4 pasukamosios galvuts; 5, 6 topenantas tals

115

Sunkiosios strls tvirtinamos ne ant stiebo ar kolon, o ant specialaus pagrindo,

kuris pastatytas netoli stiebo arba kolonos. Sunkiosiomis strlmis galima dirbti su
viena strle arba su dviem.
Krovinini kran konstrukcija yra sudtingesn. Jie skirstomi elektrinius ir
elektrinius-hidraulinius, stacionariuosius, stoviniuosius vienoje vietoje, ir judaniuosius, kurie pastatyti ant bgi ir jais gali judti iilgai laivo. Daniausiai naudojami stacionarieji ir besisukantys su baleriu kranai. Esant didesniam nei 8 posvyriui arba oniniam ar iilginiam supimuisi, vykdyti krovos darb kranu praktikai
nemanoma, taiau j naumas lyginant su strlmis yra apie 20 % didesnis. Strls
daniausiai bna arnyrins. Didelio tonao laivuose statomi gerviniai kranai. Jie
gali perkrauti biriuosius krovinius, paketus ir konteinerius.

144 pav. Laiv kranai:

a kranas su viena strle; b kranas su dviem strlmis; c judantysis kranas.
1 kolona; 2 kabina; 3 krano strl; 4 topenantas; 5 krovinins tals;
6 krovininis kentelis

Krovos rangai priskiriami ir ranga bei mechanizmai krovinini liuk dangiams atidaryti. Krovininiai liukai skirstomi nuimamuosius, nuridenamuosius ir
atveriamuosius. Jie bna mediniai, metaliniai arba pagaminti i lengvo lydinio;
turintys komingsus arba lygs su deniu.
Nuimamieji krovininiai liukai yra patys seniausi, jie yra lik tik senuose laivuose. Nuridenamieji liukai daniausiai rengiami dideliuose laivuose, kuri liuk

116

145 pav. Laivo krovos ranga:

1 sunkioji strl; 2 lengvoji strl; 3 krovininis kranas

ilgis palyginti didelis ir siekia ne vien deimt metr. Tokiuose laivuose naudojami
Mak Gregoro tipo vairios modernizacijos dangiai, sudaryti i sekcij, kurios atidarant liuk nurieda vien skersinio liuko komingso pus.

146 pav. Nuridenamieji liuk dangiai

117

147 pav. Nukeliamasis ir nuridenamasis liuko dangiai

148 pav. Atveriamieji liuk dangiai

118

Atveriamieji liuk dangiai i vienos puss tvirtinami vyriais, daniausiai i

laivapriekio. Atlaisvinus dangio tvirtinim, dangiai atveriami arba rankiniu
bdu (jei jie yra palyginti mai), arba naudojama speciali ranga: hidraulin ir specialios gervs.

3.7. Gelbjimo ranga

Gelbjimo ranga skirta gelbti savo ar kit laiv gulos narius ar keleivius,
ikritusius u borto ar nelaims atveju paliekanius laiv. Jriniai laivai aprpinami gelbjimo ranga ir priemonmis, kuri kiek reglamentuoja Tarptautins konvencijos SOLAS-74 III skyriaus reikalavimai. Gelbjimo priemons skirstomos
individualias ir kolektyvines. Kolektyvins gelbjimo priemons tai gelbjimo
valtys, budjimo valtys, plaustai, kapsuls. Individualiosios gelbjimo priemons
tai gelbjimo liemens, gelbjimo ratai, hidrokostiumai, apsauginiai kostiumai,
gelbjimo lynai su pldriaisiais iedais ir kt.
Individualias gelbjimo priemones, kolektyvines gelbjimo priemones ir j idstym laive reglamentuoja Tarptautins konvencijos SOLAS-74 taisykls.
Gelbjimo valtys gali bti medins, metalins ir plastikins, varomos irklais,
burmis ir iriamuoju sraigtu, j pavara gali bti rankin arba motorin. Gelbjimo
valtys bna trij tip: atviros, pusiau udaros ir udaros. Nuo paprast vali jos
skiriasi tuo, kad turi oro des, kurios tenkina laivo neskstamumo slygas, jei
valt patenka vandens. Valties dugne yra ileidiamasis votuvas arba skyls, kurios
prie nuleidiant valt vanden udaromos. Be to, gelbjimo valtis aplink yra apjuosta lynu, kuris tvirtinamas vienodais atstumais, kad u jo bt galima usikabinti esant vandenyje. Jrini laiv gelbjimo valtys turi turti dyzelin varikl, kuris
esant minusinei temperatrai turi usivesti greiiau kaip per 2 min. Variklis turi ivystyti ne maesn kaip 6 mazg greit, be auinimo veikti ne trumpiau kaip 5 min.
Tanklaiviai aprpinami udaromis gelbjimo valtimis; jos pagamintos i nedegios
mediagos, turi deguonies tiekimo, vdinimo sistemas ir iorin drkinimo sistem,
kuri valdoma i valties vidaus. Tai apsaugo valt su monmis nuo ugnies, kurioje
valtis gali bti daugiau kaip 10 min. Gelbjimo valtyse gali tilpti iki 150 moni.
Gelbjimo valtys nuleidiamos vanden ir pakeliamos keltuvais. Keltuvai bna
vairi tip; pasukamieji (radialiniai), paveriamieji, gravitaciniai ir liauiantieji.
Pasukamaisiais keltuvais valtys nuleidiamos u borto rankomis, t. y. istumiant
valt u borto ir pamau atleidiant lynus. io tipo keltuvai gali bti naudojami
darbinms valtims arba nedideliems kateriams nuleisti. Paveriamieji keltuvai turi
sraigtin pavar, kuria jie pasukami pagal horizontali a keiiant keltuvo pavertimo kamp. Labiausiai paplit gravitaciniai keltuvai, nes iuo atveju valtys nuslenka
keltuv konstrukcijomis veikiamos savo svorio atleidus stabdius.

119

149 pav. Gelbjimo vali keltuv tipai:

1 pasukamasis; 2 paveriamasis; 3 gravitacinis

150 pav. Gravitacini gelbjimo vali keltuv tipai:

a riedantieji; b vieno arnyro; c dviej arnyr

120

151 pav. Numetamosios gelbjimo valtys ir j taisas

152 pav. Gelbjimo valtis

121

Tanklaiviuose danai statomos numetamosios valtys. J keltuvus sudaro rmas,

kurio viduje tvirtinama gelbjimo valtis. Be to, ji gali bti nuleidiama ant vandens
specialiais keltuvais-kranais.
Gelbjimo plaustai bna standieji ir pripuiamieji. Jriniuose laivuose pastaruoju metu naudojami tik pripuiamieji plaustai. Jie gaminami i oranins spalvos gumoto audinio. Jo pagrindas ir lankas aptraukti tentu, pripuiami. Maiausi plaustai
skirti 6 monms. Plausto pagrind sudaro dvi kameros. Vienai kamerai prakiurus,
kita ilaiko plaust vandens paviriuje. Pripuiamieji plaustai yra sudti konteinerius. Be to, plaustai aprpinti hidrostatais, dl kuri laivui skstant plaustas inyra
i vandens, laivui panirus po vandeniu 4 metrus. Plaustai prisipuia automatikai
i angliargts balion. Tiek gelbjimo valtys, tiek ir gelbjimo plaustai aprpinti
btina ranga, rankiais, medikamentais, maisto ir vandens atsargomis.

153 pav. Gelbjimo plausto konteineris ir jo tvirtinimas laive:

1 korpusas; 2 dangtis; 3 tvirtinimo dirai; 4 atsegamos spynos; 5 paleidimo virv;
6 silpna virvel; 7 plausto stovai; 8 hidrostatas; 9 pedalas; 10 tvirtinimo virvs

122

154 pav. Gelbjimo plausto bendras vaizdas, jo ranga, aprpinimas ir plausto konteineris:
1 renginys lietaus vandeniui surinkti; 2 dvigubas tentas; 3 signalin lempel;
4 dviguba landos uuolaida; 5 pldrusis inkaras; 6 ubortiniai sudedamieji laipteliai;
7 vidiniai laipteliai; 8 pldrumo kamera; 9 stovo lankas; 10 dvigubas dugnas; 11
negrtamasis votuvas orui kameras pumpuoti; 12 balasto kameros;
13 atsarg konteineris; 14 suspaust duj balionas; 15 duj paskirstymo sistema;
16 skersinis pripuiamasis suolelis; 17 gelbjimo virvs;
18 paleidiamoji baliono virv; 19 paleidiamoji virv

123

155 pav. Gelbjimo plaust idstymas laive

3.8. Kita laivo ranga

Kitai laivo rangai priklauso lejerin ranga, naudojama ten, kur nra falborto,
arba liuk, tilteli, atvir deni apsaugai, kad atsitiktinai nenukrist mons. i
rang sudaro stovai ir vamzdiai, grandins arba lynai, kurie sujungia stovus. Stov auktis ne maiau kaip 1 metras. Jie gali bti pagaminti i metalini stryp
arba metalini vamzdi. Lejeriai idstomi dviem arba trimis eilmis, o atstumas
nuo denio iki pirmojo lejerio neturi viryti 230 mm, tarp pai lejeri 380 mm.
Lejerin ranga gali bti nuolatin, laikinoji arba atveriamoji.
Laivo stiebai ir kolonos yra naudojami krovininms strlms, signalizacijos ir
ryi priemonms idstyti ir tvirtinti. Daniausiai laivai turi du stiebus, reiau tris.
Stiebo pavadinim lemia jo vieta. Jei laive yra du stiebai, tai laivapriekyje stovi
fokstiebis, o antrasis vadinamas grotstiebiu. Jei laive yra trys stiebai, tai laivagalyje
esantis treias stiebas vadinamas bizanstiebiu.
Tentin ranga idstoma ant kai kuri atvirj deni ir aikteli. Tentai apsaugo mones nuo tiesiogini sauls spinduli ir atmosferos krituli. Tentin ranga
gali bti stacionarioji ir laikinoji (iardoma). Iardomj rang sudaro plienins
atramos, ant kuri daniausiai tempiama brezentin danga. Stacionarij rang
sudaro metalinis karkasas, kurio virus gali bti aptemptas brezentu arba udengtas
skardos ar iferio laktais. Stacionariosios tentins rangos stogas gali bti medinis.

124

4. LAIV SISTEMOS

4.1. Laiv sistem klasifikacija

Laiv sistemos tai vamzdi su armatra ir mechanizmais, aparatais, prietaisais ir taisais, per kuriuos teka skysiai, dujos arba garai, sistema. Laivo sistemos
utikrina laiv gyvybingum, saug plaukiojim, tinkamas gyvenimo slygas, krovini saugum ir kitas laivui bei jo gulai reikalingas funkcijas. Jomis tiekiamas
skystis, dujos, garai konkretiems vartotojams ir sudaro normalias laivo eksploatavimo slygas.
Kiekvienos sistemos pagrind sudaro vamzdiai, kurie gali bti pagaminti i
vairi mediag. J pasirinkim lemia sistemos darbins terps ris. Tai gali bti
altas arba kartas vanduo, glas arba jrinis vanduo, garai, oras, naftos produktai,
drusk tirpalai, chemins putos, freonas, amoniakas, angliargt ir kitos mediagos, kurios skiriasi agresyvumu, temperatra ir slgiu. Todl vamzdiai gali bti
besiliai ir suvirinti, pagaminti i anglinio arba legiruoto plieno, vario, alvario,
vario-nikelio, duraliuminio ir plastmass.
Vamzdi sujungimai tarpusavyje, su armatra, perjimo per korpuso konstrukcijas vietose ir prijungimai prie mechanizm gali bti iardomi arba neiardomi.
Iardomiems sujungimams naudojami flanai, tuceriai, filingai ir diuritai.

156 pav. Vamzdi sujungimo tipai:

1 flaninis; 2 tucerinis; 3 fitinginis; 4 diuritinis

125

157 pav. Fasoniniai

vamzdyno elementai

Neiardomi sujungimai atliekami suvirinimo arba litavimo bdu ir naudojami

ten, kur nenumatoma vamzdi demontuoti, iskyrus planin sistemos remont.
Vamzdynui nutiesti per korpuso konstrukcijas, poski ir atak rangai naudojami fasoniniai elementai: alkns, triakiai, kryms ir vors.
tempimams, kuriuos vamzdiuose sukelia korpuso konstrukcij deformacija ir
temperatros pokyiai, sumainti naudojami kompensatoriai. Tuo tikslu ilenkiami
arba gofruojami atskiri vamzdi tipai. Kai vamzdi skersmuo yra didelis, rengiami sifoniniai kompensatoriai.
Vamzdyn armatra skirta sistemoms paleisti ir ijungti, perpumpuojam skysi ir duj kiekiui bei slgiui reguliuoti, tekjimo krypiai pakeisti, nuo chemini
priemai apsaugoti. iais tikslais naudojami vairi konstrukcij iaupai, votuvai, sklends, sklsiai, valymo ir apsaugos taisai.

158 pav. vairi iaup veikimo

schemos:
1 pereinamojo iaupo;
2 trieigio iaupo su kampine
anga kamtyje;
3 trieigio iaupo su triake anga
kamtyje; 4 manipuliatorius

126

159 pav. Pereinamasis iaupas

160 pav. Pleitinis iaupas (klinketin sklend):

1 diskinis pleitas; 2 eigin verl; 3 korpusas; 4 kotas; 5 dangtis; 6 rieboklis; 7 disko
eigos rodykl; 8 smagratis; 9 rankena

161 pav. Sklstis:

1 korpusas; 2 dangtis; 3 velenlis;
4 lktel; 5 ileidimo kamtis

127

Vamzdyn armatrai valdyti

naudojamos mechanins, hidraulins, pneumatins ir elektrins pavaros, o valdoma armatros idstymo vietoje arba nuotoliniu bdu.
Sistem veikim utikrina kartu su vamzdynais sumontuoti mechanizmai (siurbliai, ventiliatoriai,
kompresoriai) ir ilumos aparatai
(ildytuvai, ataldytuvai, kondensatoriai, garintuvai ir kt.).
Sistem talpoms priskiriamos
cisternos ir skyriai, kuriuose laikomi skysiai, bei kitos talpos, kuriose
162 pav. iaup tipai:
1 korpusas; 2 dangtis; 3 kotas; 4 rankena; laikomas suspaustas oras (balionai).
5 rieboklis; 6 lkt
Visas laivo sistemas galima sugrupuoti tris grupes: bendrosios laivo sistemos, specialios paskirties ir laiv energetini jgaini sistemos. ioje knygoje
nagrinsime bendrosios paskirties sistemas, kurias galima suskirstyti eias grupes:
trium sistemos, naudojamos laivo patalpoms sausinti;
balastins sistemos, naudojamos balastiniams tankams aptarnauti;
priegaisrins sistemos, naudojamos gaisro vietai nustatyti ir gaisrui gesinti;
buitinio vandens tiekimo sistemos, naudojamos geriamuoju, glu, kartu ir
ubortiniu vandeniu aprpinti;
nutekamosios sistemos, naudojamos nutekamiesiems ir fekaliniams vandenims
i laivo paalinti ir lietaus bei ubortiniam vandeniui nuo atvir deni paalinti;
mikroklimato sistemos, naudojamos patalpoms ildyti, vdinti ir vsinti.
Kitos sistemos gamybins sistemos, laivo jgaini, pagalbini varikli ir pagalbini mechanizm, vejybos laiv specialiosios sistemos, tanklaiviuose krovos
rang sistemos ir kitos.

4 . 2 . Tr i u m s i s t e m o s
Trium sistemos gali bti trys: sausinimo, ipylimo ir perpylimo. Taiau daugelyje laiv yra viena sausinimo sistema.
Eksploatavimo metu laivo korpuse atsiranda drgms, kuri vadinama triumo
vandeniu. Tas vanduo susidaro i to, kad esant skirtingai temperatrai trium viduje
ir u borto metalins trium sienos aprasoja ir kondensuojasi. Be to, vandens triumus patenka juos valant, kitas patalpas gali patekti per iliuminatorius, liukus. I
laivo patalp is vanduo paalinamas naudojant sausinimo sistem; j galima nau-

128

doti ir avariniais atvejais, kai laivo korpusas leidia vanden: yra trks, pramutas
ar susidvjs korpusas, arba trk vamzdiai.
Pateks vanduo gali sudrkinti krovin, padidina oro drgnum gyvenamosiose
ir tarnybinse patalpose, skatina metalo korozij, ardo pertvar apdail, izoliacij ir
da dang. Todl besikaupiant vanden btina paalinti. Tam ir naudojama sausinimo sistema. Jos rengimas laivuose nepriklauso nuo laivo paskirties ir plaukiojimo rajono, ji rengiama visuose laivuose.
Sausinimo sistema daniausiai bna centralizuota, taiau kiekvien sausinimo talp
yra nutiestas atskiras vamzdynas. Sausinimo sistem sudaro vamzdynai, priimtuvai, siurbliai, negrtamieji ir negrtamieji-udaromieji votuvai. Priimtuvai yra idstomi prie
bort dvigubo dugno surinkimo uliniuose, kuriuos nuotakais subga vanduo, taiau
dideliuose laivuose, kuri plotis yra didelis, surinkimo uliniai gali bti idstyti ir prie
diametraliosios ploktumos. Primimo atvamzdiai turi apsauginius tinklelius, o sausinimo sistemos magistraliniame vamzdyne ir jo atakose main skyriuje yra montuotos
purvo ds (purvo filtrai). Priimtuv atvamzdi tinkleliai bei purvo ds apsaugo siurblius, armatr ir vamzdius nuo purvo, skudur ir kit mechanini priemai. Remiantis
tarptautini konvencij reikalavimais neterti jr ir vanden naftos produktais, main
skyriuje ipylimo vamzdyne rengiamas separatorius, kuris ivalo utertus vandenis. Pagal klasifikacini bendrovi taisykli reikalavimus, kiekviename laive turi bti rengti
du ir daugiau sausinimo siurbli su mechaninmis pavaromis, kurie galt nusausinti bet
kur skyri ir magistraliniame vamzdyne sukurti vandens judjimo greit, virijant 2 m/s.
Keleivini laiv sausinimo sistemose turi bti rengti 3 arba 4 siurbliai. Vienas i j turi
bti tik sausinimo, o kiti gali bti naudojami ir kitoms reikmms. Visi siurbliai sujungti
bendr sistem, o nepriklausomasis dar turi tekamj vamzd main skyriui avarij metu
nusausinti. Sausinimo sistem atviri vamzdiai arba grioveliai pridengiami kiek nuoulniais mediniais skydais. ie vamzdiai arba grioveliai nuolat kontroliuojami. Kiekvieno
budjimo pabaigoje j matavimo rezultatai uraomi laivo urnale.

163 pav. Sausinimo sistema:

1 sausinimo siurblys; 2, 5, 6 duts su negrtamaisiais-udaromaisiais votuvais;
3 priimtuvai; 4 purvo ds; 7 triumo vandens separatorius;
8 klinketin sklend (pleitinis iaupas); 9 negrtamasis-udaromasis bortinis
ipylimo votuvas; 10 eektorius; 11 gaisro gesinimo vandeniu magistral;
12 udaromasis eektoriaus paleidimo votuvas

129

Sausinimo sistemai priklauso denyje esantys atviri vamzdiai, kurie vadinami

vaterveisais, o vanduo ibga pro pigatus. Taip pat falborte yra angos, vadinamos
portikais ir pusportikiais, pro kurias ibga ant denio esantis vanduo.
Ipylimo sistema naudojama dideliems kiekiams vandens, kuris gali patekti
laiv avarij metu arba gesinant gaisr utvindymo bdu, paalinti. ios sistemos
vamzdyn ir siurbli skersmuo yra didesnis ir galingesnis. Siurbli galingumas
siekia 1000 kub. metr per valand. Siurbliai eektoriai gali bti stacionars arba
kilnojamieji.
Stacionarias ipylimo sistemas daniausiai turi laivai, kuri plaukiojimo slygos
yra ypatingos (ledlauiai, gelbjimo laivai, vilkikai). Kituose laivuose ios sistemos funkcijas atlieka sausinimo sistemos, o jei vyksta avarija, naudojami panardinamieji perneami siurbliai eektoriai arba vandeniui ipumpuoti naudojamos
laiv gelbtoj arba vilkik ipylimo sistemos.

164 pav. Stacionarin ir kilnojamoji ipylimo sistemos:

1, 2 valdymo pavara; 3, 6 negrtamieji-udaromieji votuvai; 4 eektorius;
5 vamzdynas; 7 gaisro gesinimo vandeniu magistral; 8 gaisrinis ragelis;
9, 10, 11 lanksiosios arnos; 12 priimtuvo tinklelis

Perpylimo sistemos rengiamos tose laivo patalpose, kuriose nra sausinimo sistemos. Perpylimo sistemas sudaro vamzdynai ir armatra, kurie sujungia mintas
patalpas su alia esaniomis patalpomis, kuriose yra sausinimo sistemos surinkimo
uliniai. Perpylimo sistema neturi siurbli. Perpylimo ir nuleidimo vamzdi armatra yra valdoma nuotoliniu bdu arba automatikai. Pastaruoju atveju votuvai
atsidaro automatikai, kai tik skyriuje ar patalpose vanduo pasiekia nurodyt lyg ir
vanduo perbga alia esani patalp, kurioje rengta sausinimo sistema.

130

4.3. Balastins sistemos

Balastins sistemos naudojamos tam, kad prireikus balastinius tankus bt priimamas vanduo, taip pat prireikus j kuo greiiau galima bt ipumpuoti, ilyginti posvyr arba diferent. Kai balastiniuose tankuose yra vandens, padidja laivo
grimzl, pagerja laivo stovumas.
Balastui naudojamas ubortinis vanduo. Balastin sistema sudaryta i balastins
magistrals vamzdyno, dugnini ir bortini kingston, udarymo votuv dui, siurbli, vamzdyno, jungianio balastin sistem su balastiniais tankais.
Laive gali bti rengtos krenavimo ir diferentavimo sistemos, taiau daniausiai
i sistem funkcijas atlieka balastins sistemos.

165 pav. Balastins sistemos schema:

1 kingstonas; 2 balastinis siurblys; 3 paskirstymo duts su udaromaisiais votuvais; 4 priimtuvai; 5 negrtamasis-udaromasis votuvas; 6 klinketin sklend;
7 triumo vandens separatorius; 8 udaromasis votuvas su nuotoliniu valdymu

Kingstonai rengiami main skyriuje, emiau vaterlinijos, specialiose dutse, kurios turi tekamsias skyles su grotelmis. Prie groteli yra prijuntas garas ir
suspaustas oras, kad jos neualt ir neusikimt. Virutinje kingstono duts
dalyje yra vamzdelis susirinkusiam orui ileisti. Plaukiojant seklumose, naudojami
bortiniai kingstonai. Balastini sistem vamzdiai klojami dvigubo dugno viduje.
Balastiniai tankai rengti dvigubame dugne. Balastinis vanduo taip pat pilamas
forpik, achterpik ir diptankus.
Ileidiamasis balastini sistem vamzdynas turi negrtamj votuv, kuris
nukreiptas u borto 30 cm vir vaterlinijos. Laivai gali imti gana daug balastinio
vandens (krovininiai ir keleiviniai laivai iki 30 %, tanklaiviai iki 50 % laivo
vandentalpos).
Cisternos gali bti upildomos savitaka (per kingstonus) arba siurbliais. Taiau
vandeniui i cistern paalinti naudojami siurbliai. Balastinse sistemose naudojami icentriniai ir stmokliniai siurbliai, kuri naumas siekia iki 400 kub. metr per
valand. Siurbli naumas turi garantuoti viso balasto ipylim per 68 val.

131

166 pav. Dugninis ir bortinis kingstonai:

1 kingstonas; 2 oro ileidimo vamzdis; 3 garo tiekimo vamzdis; 4 suspausto oro
tiekimo vamzdis; 5 garo arba suspausto oro ileidimo vamzdis; 6 apsaugins grotels;
7 iorinis dugno apsiuvas; 8 antrojo dugno apsiuvas; 9 borto apsiuvas

4.4. Priegaisrins sistemos

Priegaisrinei sistemai laivuose skiriamas ypatingas dmesys, nes kils gaisras
laive pavojus ir paiam laivui, laivo gulai, ir keleiviams bei kroviniui. Todl labai
svarbu utikrinti laiv priegaisrin apsaug vairiomis priemonmis, tiek konstrukcinmis, tiek ir technologinmis; j tikslas sumainti gaisr tikimyb. Taip pat svarbu
aprpinti laiv gaisro aptikimo sistema ir gaisro gesinimo sistemomis. Laivuose bna
rengtos ios gaisro gesinimo sistemos: gaisro gesinimo vandens srove, sprinklerin,
vandens purkimo, drkinimo vandeniu ir vandenini utvar, gesinimo putomis, gesinimo skysiais, gesinimo garais, gesinimo angliargte ir inertinmis dujomis.
Gaisro gesinimo vandens srove sistema rengiama visuose laivuose. Ji naudojama gaisrui atviruose deniuose, triumuose, tarnybinse ir gyvenamosiose patalpose
gesinti. Taiau ji visikai netinka degantiems naftos produktams gesinti.
Laivai, kuri bruto tonaas maiau nei 1000 registro ton, turi vien siurbl, o
didesni du siurblius. Be to, laivuose statomas stacionarus avarinis siurblys, o maesniuose panardinamieji siurbliai. Gaisriniams siurbliams naudojamas ubortinis
vanduo per kingstonus ir teka per magistralin vamzdyn bei jo atakas. Vamzdyno
skersmuo parenkamas toks, kad vandens greitis neviryt 4 m/s. Sistemos galuose
yra gaisriniai iaupai, turintys udarus votuvus su standartinmis galvutmis.
arn prijungimo rageliai turi bti idstyti taip, kad gaisr vienu metu bt
galima gesinti dviem arnomis. arn ilgis bna nuo 10 iki 20 metr.

132

167 pav. Gaisro gesinimo vandens srove sistema:

1 gaisrinis siurblys; 2 magistralinis vamzdynas; 3 arn prijungimo rageliai

Sprinklerin sistema rengiama gyvenamosiose ir tarnybinse bei kitose patalpose, kur gaisro gesinimo sistema turi pradti veikti be papildomo jungimo.
ios sistemos pagrind sudaro sprinkleriai purktuvai, kurie pakilus temperatrai
automatikai atsidaro ir pradeda purkti vanden. Sprinkleriai idstyti taip, kad
vandens tekt ne maiau kaip 5 litrai per minut kiekvienam kvadratiniam metrui
ploto. Sprinklerins sistemos vamzdyne visada turi bti spaudimas, kad automatikai atsidarius sprinkleriui bt purkiamas vanduo.
Vandens purkimo sistema rengiama main skyriuje, uvies milt ir kituose
triumuose bei skystojo kuro diptankuose. ios sistemos variniai vamzdiai ivediojami pagal auk kas 5 metrai. Purktuvai rengiami 1,21,5 m atstumu. Kuro
skyriuose ipurkimui naudojamas suspaustas oras, kuris labai smulkiai isklaido
vanden. Susidars vandens rkas slopina degim. Vanden sistem tiekia siurblys,
kuris sijungia automatikai.
Drkinimo vandeniu ir vandenini utvar sistema naudojama main skyriaus
avariniam ijimui drkinti, o vandens utvar sistema tarpduriams ir gamybini
patalp koridoriams apsaugoti, gaisro metu atvsina laivo korpuso konstrukcijas
(pertvaras, sieneles, nelaidias duris be izoliacijos) arba savo vientisumu neleidia
plisti gaisrui kitas patalpas.
Gesinimo putomis sistema naudojama gaisrui main skyriuje, degal talpose,
koferdamuose, gamybinse patalpose gesinti. Gesinant gaisr putomis, degantis
pavirius padengiamas 0,10,3 m sluoksniu. is sluoksnis nepraleidia oro, ir dl
deguonies trkumo gaisras silpsta ir ugsta. Ypa efektyvu gesinti gaisrus putomis

133

168 pav. Gaisro gesinimo vandeniu sistemos elementai:

a gaisro gesinimo vandeniu sistemos schema; b sprinkleris su metaliniu uraktu;
c sprinkleris su stikliniu gaubtu; d vandens purktuvas;
1, 2 iaupai; 3, 29 gaisriniai siurbliai; 4, 30 vandens filtrai;
5, 31 klinketins sklends; 6, 32 primimo vamzdynas; 7, 34 kingston ds;
8, 33 kingstonai; 9 pertvara; 10 tinklelis; 11 praptimo vamzdis;
12 gaisriniai rageliai; 13 gaisro gesinimo putomis vamzdynas; 14 gaisro gesinimo
vandeniu magistral; 15 virutinis denis; 16 oro vamzdynas; 17 atjungimo iaupas;
18 apsauginis iaupas; 19, 28 vamzdis; 20, 25 stovai; 21 vamzdis, einantis prie
vandens purktuv; 22 vamzdis, einantis antstat den; 23 antstatas;
24 vandens imetamasis vamzdis; 26 monometras; 27 perleidimo vamzdis;
35 korpusas; 36 stiklinis gaubtas; 37 diafragma; 38 iedas; 39 poverl;
40 rmas; 41 rozet; 42 lengvai isilydantis metalinis uraktas;
43 stiklinis votuvas; 44 kaitis

134

169 pav. Main skyriaus

vandens purkimo sistema:
1 gaisrin vandens magistral; 2 negrtamasis
votuvas; 3 virutinis
vandens purkimo vamzdis;
4 vandens purktuvai;
5 udarymo votuvas;
6 apsauginis votuvas;
7 vamzdis; 8 apatinis
vandens purkimo vamzdis

degal cisternose, kai visa cisterna upildoma putomis. Putos gali bti gaunamos
cheminiu arba mechaniniu bdu. Putojantis skystis laikomas atskiruose balionuose
ir gaisro metu dozuotai tiekiamas vamzdyn. Vandens ir putojanio skysio miinys susimaio su oru tik put imetimo vamzdyje.

170 pav. Gesinimo putomis sistema ir oro-put renginys:

1 siurblys; 2 skysio ileidimas; 9 vamzdis; 10 vamzdelis; 11 talpa su emulsija;
12 skyl orui talp patekti; 13 anga; 14 redukcinis iaupas; 15 put vamzdis;
16 lanksioji arna; 17 purktuvas; 18 suspausto oro talpa;
19 suspausto oro vamzdis; 20 triakis iaupas

135

171 pav. Oro-put vamzdis ir put generatorius:

1 verl; 2 guminis iedas; 3 tta; 4 korpusas; 5 difuzorius; 6 put vamzdis;
7 galvut; 8 konfuzorius; 9 korpusas; 10 tinklelis

Gaisro gesinimo skysiais sistemose naudojami lengvai garuojantys skysiai, kuri susidariusios dujos yra sunkios ir nedegios. Skysiai laikomi balionuose, i kuri
gaisro apimtas patalpas vamzdynu tiekiami ir per specialias galvutes ipurkiami. i
sistema tinka gesinti bet kokias deganias mediagas ir veikianius elektros renginius.
Gaisro gesinimo angliargte sistema skirta gaisrams main skyriuje, sandliuose,
triumuose ir kitose ukrautose patalpose gesinti. Balionai su angliargte sujungiami
kolektori, i kurio patalpas nutiesiami vamzdynai. Patekusi patalp, angliargt
isipleia net iki 450 kart ir pereina dujin bsen, tuo sumaindama deguonies koncentracij patalpoje, ir degimo procesas uslopsta. Gesinant gaisr angliargte nesugadinami laivo renginiai bei kiti daiktai ir apsaugomi nuo trumpojo jungimosi veikiantys
elektros renginiai. Gesinimo angliargte stotys rengiamos atskiruose antstatuose ir
kabinose, kurios yra nelaidios dujoms. Taiau i sistema yra gana brangi ir kelia pavoj
monms, reikalauja prieiros, dano naujo sistemos upildymo.
Gaisro gesinimo garais sistema naudojama gaisrams degal ir tepal talpose,
triumuose gesinti. Prisotintas garas tiekiamas gaisro idinius. i sistema konstrukciniu poiriu yra paprasta ir pigi, taiau taip pat yra pavojinga monms ir gali
apgadinti krovin.
Gaisro gesinimo inertinmis dujomis sistema naudojama gaisrams naftos produkt talpose gesinti. iai sistemai naudojamos varikli dujos, kurios ataldomos,
i j paalinamos kietosios dalels ir sieros produktai. Inertinmis dujomis upildomos patalpos, sumaja deguonies koncentracija patalpose, ir gaisras uslopsta.

136

172 pav. Trin gaisro gesinimo sistema:

1 talpa su angliargte; 2 apsauginis vamzdynas; 3 vilpukas;
4 atidarymo rankena; 5 kolektorius; 6 vamzdis angliargtei leisti i angliargts
talp; 7 suspausto oro vamzdis; 8 stmoklis; 9 cilindras; 10 oro ileidimo i cilindro vamzdis; 11 ileidiamoji galvut;12 monometras; 13, 14 votuvas;
15 magistralinis vamzdynas; 16 tta; 17 vamzdynas; 18 kamtis; 19 pagrindin
skysio talpa; 20 vamzdis; 21 piltuvas talpai upildyti; 22 lengvai isilydanti dut;
23 negrtamasis-udaromasis votuvas; 24 apsauginis votuvas;
25 redukcinis votuvas; 26 talpos votuvas; 27 talpos praptimo vamzdis;
28 suspausto oro talpa; 29 purktuvas; 30 rezervin suspausto oro talpa;
31 priimamasis votuvas; 32 skysio upildymo kontrols iaupas;
33 rezervin skysio talpa

4.5. Buitinio vandens tiekimo sistemos

iai grupei priskiriamos tokios sistemos: glo, arba buitinio, vandens; geriamojo vandens, karto vandens ir ubortinio vandens.
Glo, arba buitinio, vandens sistema aprpina laiv glu vandeniu, kuris naudojamas kambuze indams plauti, duuose, voniose, pirtyse, skalbyklose ir ten, kur
dar naudojamas glas vanduo. i sistema turi atskirus alto ir karto vandens vamzdynus, vandens ildytuv ir atskir siurbl kartam vandeniui pumpuoti. Sistemoje
rengta speciali visoje sistemoje spaudim palaikanti cisterna.

137

173 pav. Laivo vandentiekio sistema:

1 rel; 2 apsauginis votuvas; 3 iaupai; 4 ileidiamasis votuvas; 5 filtras;
6 negrtamasis votuvas; 7 siurblys; 8 elektrinis variklis; 9 udarymo-ileidimo
votuvas; 10 pneumatin talpa

Geriamojo vandens sistem sudaro dvi specialiai rengtos vandens talpos, taip
pat sistemoje palaikomas spaudimas ir geriamasis vanduo tiekiamas kambuz
maistui gaminti, rengiamos vietos, kur galima atsigerti geriamojo vandens ir prausyklose. Nerekomenduojama geriamj vanden laikyti udarose talpose ilgiau nei
2030 par. Kadangi ioje sistemoje yra dvi specialiai rengtos cisternos, kas 20 ar
30 par cisterna perjungiama kit, ir cisternas galima ivalyti laiku.
Ubortinio vandens tiekimo sistema daniausiai naudojama varikliams ir kitiems agregatams auinti, laivo deniams, antstatams, kabinoms ir kt. plauti. i sistema neturi talp vandeniui saugoti, vanduo siurbliais tiekiamas tiesiog i u borto.

138

174 pav. Geriamojo vandens sistema:

1 udaromasis votuvas; 2 geriamojo vandens cisternos; 3 trij krypi votuvas;
4 bakterijas naikinanti ranga; 5 glinimo rangos vamzdis; 6 vandens primimo
vamzdynas; 7 ragelis lanksiai arnai pajungti; 8 oro vamzdis;
9, 10, 11 paskirstymo kolonls; 12 suspausto oro vamzdis; 13 monometras;
14 magistralinis vamzdynas; 15 pneumocisterna (hidroforas);
16 vandens lygio matavimo stiklas; 17 negrtamasis-udaromasis votuvas;
18 apsauginis votuvas; 19 siurblys; 20 cisternos upildymo matavimo prietaisas

4.6. Nutekamosios sistemos

Nutekamosios sistemos skirtos vandeniui i laivo paalinti. iai grupei priskiriamos tokios sistemos: fanin, nutekamoji ir pigatin. Pagal tarptautini konvencij
prie jr ir vandenyn terim reikalavimus nevalytus nutekamuosius vandenis
pilti u borto draudiama. Laivuose yra rengtos specialios cisternos, kurias tie
vandenys surenkami ir tik juos ivalius galima ipumpuoti u borto arba pristatyti
vandens valymo renginius krante. ios cisternos periodikai valomos. Nutekamj sistem vamzdynams naudojami vario arba plieno cinkuoti vamzdiai, alvario arba bronzos armatra. Fanins sistemos vamzdi skersmuo virija 100 mm.
iuos vamzdynus draudiama tiesti per maisto gaminimo, saugojimo, medicinines,

139

tarnybines ir gyvenamsias patalpas, vandens nepraleidianias pertvaras ir talpas

vandeniui bei degalams saugoti. Fanins sistemos apatins magistrals galuose taisomi vienakrypiai votuvai, kurie neleidia ubortiniam vandeniui patekti sistem. Fekaliniai vandenys, plaukiant siaurumose, kanalais, pakrantmis ir jromis,
kuriose draudiama ipilti juos u borto, surenkami specialias cisternas, i kuri
specialiai apdorojus ir igarinus jie siurbliais isiurbiami specialias baras.
Nutekamoji sistema skirta utertiems vandenims i prausykl, du, piri,
kambuzo, skalbykl ir t. t. paalinti. ios sistemos konstrukcija panai fanin.
Vanduo nuo vidini deni patalp nuleidiamas nutekamj sistem per pigatus trapus. Paprastas pigatas tai vamzdis, udengtas grotelmis.

175 pav. Laivo kanalizacijos sistema:

1 faninis vamzdynas; 2 nutekamasis vamzdynas; 3 bortin sklend; 4 vamzdis,
einantis nuo deiniojo borto; 5 pigatas; 6 sifonas; 7 kriaukl; 8 surenkamoji talpa;
9 siurblys; 10 surenkamosios talpos aptvara

Laivuose rengta speciali pigatin sistema, kuri turi pigatus su hidraulinmis

utvaromis, neleidianiomis dujoms patekti patalpas. Angos bortuose, per kurias
paalinami fekaliniai ir nutekamieji vandenys, idstytos kairiajame borte 300 mm
auktyje vir krovinins vaterlinijos, o kit sistem priimtuvai rengti deiniajame

140

borte. Ipylimo angos sandarinamos sklsiais ir, kad nesklist nemalons kvapai,
turi sifonines vandens utvaras.
Nuo atvir deni, antstat, kabin ir vairini vanduo nuteka laivo virutin den
per tiesius pigatus, o nuo j u borto per nukreipiamuosius pigatus.

4.7. Mikroklimato sistemos

Mikroklimato sistemos skirtos sukurti vdinimo, ildymo ir kondicionavimo
sistemas.
Vdinimo sistemos reikalingos patalpoms laiku ivdinti. Yra bendra ir paskir
patalp vdinimo sistemos, natrali ir dirbtin vdinimo sistemos. Natrali vdinimo sistema naudojama tokioms patalpoms kaip dirbtuvs, koridoriai, sandliai ir
kt. vdinti. Natrali ventiliacija tai atviri iliuminatoriai, ventiliatoriai-deflektoriai,
kurie bna puiamieji ir traukiamieji, idstyti ant virutini deni. J konstrukcija
leidia or itraukti arba traukti patalpas.

176 pav. Vdinimo ranga:

a deflektorius; b eektorin galvut; c grybo pavidalo galvut

141

Taiau vdinant kai kurias patalpas btinas ir dirbtinis vdinimas, kur naudojami icentriniai ir ainiai ventiliatoriai. Tokios patalpos kaip kambuzai, rkomieji,
sanitariniai mazgai turi itraukiamj vdinim, o ten, kur visada turi sklisti gaivus oras (kajuts, salonai, medicinos blokas), naudojamas puiamasis vdinimas.
Taiau kai kuriose patalpose naudojama ir kombinuota sistema, kur rengiamas ir
natralus, ir dirbtinis vdinimas.

177 pav. Laivo vdinimo sistema:

1 tualetas; 2 ventiliacins angos tinklelis; 3 prausykla; 4 duas; 5 drabuin;
6 sandlis; 7 itraukiamojo vdinimo vamzdis; 8 dangtis; 9 ventiliatorius;
10 oro filtras; 11 ventiliatori patalpa; 12 garso slopintuvas;
13 puiamoji magistral; 14 durys; 15 ventiliacins sistemos udarymo-atidarymo
ranga; 16 pasukamas oro sklaidytuvas; 17 kajut; 18 koridorius

ildymo sistemos utikrina reikiam temperatr patalpose. Laivuose rengiamos ildymo garais ir kartu vandeniu sistemos. Daugelis laivo patalp yra ildomos garais. Tai main skyrius, dirbtuvs, sanitarins, gyvenamos ir tarnybins patalpos, sandliai ir kt. Taiau i sistema nenaudojama ildant tas patalpas, kuriose,
susidarius avarinei situacijai, garai gali paeisti ten esanius prietaisus (turmano
ir radijo kabinos, girokompaso patalpa, akumuliatorin ir kt.). Gar tiekia katilai.
Naudojamas sausas prisotintas garas, kurio slgis ne maesnis kaip 0,3 MPa. Sistem sudaro skirstytuvai, ildymo prietaisai, vamzdynas su armatra. Sistemoje
montuoti redukcinis ir apsauginis votuvai palaiko magistralje slg ir apsaugo,
kad jis neviryt leistinos ribos. i sistem prietaisai gali bti sujungti nuosekliai,
ir kiekvien tolimesn ildytuv maitina garo ir kondensato miiniai, susidar prie

142

j esaniame prietaise arba lygiagreiai; ir i sistema yra efektyvesn ir patikimesn, taiau sudtingesn.
ildymo vandeniu sistema yra paprastesn nei ildymo garu sistema. ioje sistemoje vanduo paildomas iki 8090 C. Vandeniui ildyti naudojami katilai arba
antriniai garo generatoriai. Paildytas vanduo patenka sistem. Virutinje dalyje
rengta isipltimo talpa. I jos vanduo patenka radiatorius-ildytuvus, o atsirad
oro burbuliukai ileidiami atmosfer.

178 pav. Laiv ildymo sistem schemos:

A ildymo garu sistema; b ildymo vandeniu sistema; c ildymo oru sistema;
1 katilas; 2 redukcinis votuvas; 3 apsauginis votuvas; 4 oro separatorius;
5 garo paskirstymo dut (kolektorius); 6 suspausto oro magistral; 7 vamzdiai,
per kuriuos tiekiamas garas ildytuvus; 8 udaromasis votuvas; 9 ildytuvas;
10 kondensato udaromasis votuvas; 11 kondensato vamzdyno atakos;
12 kondensato vamzdynas; 13 kondensato surinkimo talpa; 14 vamzdis kondensatui
ileisti; 15 kondensato atskyrimo ranga; 16 kondensato vamzdis; 17 kondensato
surinkimo talpa; 18 vandens skirstytuvas; 19 garo nuleidimo vamzdis;
20 automatinis votuvas; 21 cisterna; 22 vamzdynas, kuriuo tiekiamas vanduo kinms reikmms; 23 siurblys; 24 cirkuliacinis siurblys; 25 recirkuliacinis
vamzdynas; 26 vamzdis vandeniui nutekti; 27 talpa; 28 kartas vanduo;
29 oro surinktuvas; 30 gryno oro vamzdynas; 31 elektrinis ventiliatorius;
32 kaloriferis; 33 ilumotiekio vamzdynas; 34 karto oro magistral;
35 vamzdyno atakos; 36 karto oro purktuvai

143

Laivuose taip pat naudojama ildymo oru sistema, kai paildytas oras tiekiamas
patalpas. Oro ildymas bna vienos ir dviej pakop. Esant vienos pakopos oro
ildymui, oras ildytuvu paildomas iki reikiamos temperatros ir tiekiamas patalpas. Jei rengtas dviej pakop ildymas, oras paildomas iki 1520 C bendrame
ildytuve, o vliau iki reikiamos temperatros kajui patalpose. Oras ildomas
garu, kartu vandeniu arba elektriniais prietaisais.
iuolaikiniuose laivuose oro ildymas rengtas vdinimo sistemoje kartu su oro
kondicionavimu, todl i sistema dar vadinama mikroklimato sistema.

179 pav. Oro kondicionavimo sistema:

a mao greiio; b didelio greiio vienkanal; c didelio greiio dvikanal;
1 traukiamasis ventiliatorius; 2,8 sklend; 3 traukiamasis kanalas; 4 recirkuliacinio
oro kanalas; 5 iorinio oro pamimo kanalas; 6 filtras; 7 oro kaitintuvas;
9 auintuvas; 10 oro drkintuvas; 11 drgms rinktuvas; 12 antrinis oro
kaitintuvas; 13 ventiliatorius; 14 magistralinis oro kanalas; 15 oro skirstytuvas;
16 kajuts kondicionierius; 17 alto oro kanalas; 18 ilto oro kanalas;
19 kajuts maiytuvas

144

Oro kondicionavimo sistema naudojama siekiant palaikyti ir reguliuoti oro temperatr, drgm ir oro mainus, nepriklausomai nuo oro slyg. Jei tokia sistema
rengta, nebereikia kit mikroklimato sistem, nes oro kondicionavimo sistema atlieka visas funkcijas. ios sistemos rengiamos atskiruose skyriuose, vienas centrinis kondicionierius aptarnauja tam tikr patalp skaii. Taiau kai kurias patalpas
gali aptarnauti autonominis kondicionierius. J sudaro oro filtras, kaloriferiai (oro
ildymo taisai), oro auintuvas, drkintuvas ir drgms atskirtuvas.

145

L I T E R AT R A
Dovydnas, A. (2005). Buriavimas. Vilnius: UAB Vilniaus spauda.
Dovydnas, A. (2008). Pramoginiai laivai. Vilnius: UAB Logotipas.
Stonkus, V. (2006). Laivo teorija. Klaipda: KU leidykla.
Tauius, R. (1993). Laiv sandara. Klaipda: Eldija.
Valiuknas, A. J. (2007). Laivo valdymas ir eksploatacija. Klaipda: KU
leidykla.
6. , . (1961). . : .
7. , . (1988). . :
.
8. , . (1983). . : .
9. a, . (1976). a. :
.
10. , . (1991). . : .
11. , . (1986). . : .
12. , . (1990). . : .
1.
2.
3.
4.
5.

Klaipdos universiteto leidykla

Vladas Stonkus
LAIVO SANDARA IR RANGA
Mokomoji knyga

Redagavo Roma Nikentaitien

Maketavo Karolis Saukantas
Virelis Vilhelmo Giedraiio
Klaipda, 2012
SL 1335. 2012 02 13. Apimtis 12 sl. sp. l. Tiraas 100 egz.
Ileido ir spausdino Klaipdos universiteto leidykla, Herkaus Manto g. 84, 92294 Klaipda
Tel. (8 46) 398 891, el. patas: leidykla@ku.lt; interneto adresas: http://www.ku.lt/leidykla/