7.

BENDROSIOS INIOS APIE NETIESINI TAIS

ELEMENTUS IR J ANALIZS METODUS
iuolaikini elektronini sistem analoginiuose netiesiniuose taisuose su analoginiais signalais
daniausiai atliekami tokie veiksmai: stiprinama signal galia, generuojami harmoniniai ir kitokios
formos virpesiai, signalai moduliuojami bei detektuojami, vairiai keiiamas virpesi ir signal
danis. Vykdant iuos veiksmus signal spektruose atsiranda naujos spektro dedamosios. Todl
mintus veiksmus manoma atlikti tik netiesiniuose taisuose.
Netiesiniu taisu vadinamas toks taisas, kuriame yra bent vienas netiesinis elementas. Taigi,
netiesini tais svarbiausioji sudtin dalis yra netiesinis elementas. Jis nulemia elektroninio taiso
savybes. Be netiesini element negalima sukurti netiesini tais ir vykdyti daugelio labai
reikaling signal apdorojimo proces.
7.1. Netiesiniai elementai
7.1.1. Bendrosios inios apie netiesinius elementus
Tiesini grandini teorijoje vis sutektj parametr element parametrai varos, talpos ir
induktyvumai, yra pastovs nuo tampos, srovs ir laiko nepriklausantys dydiai. Toks poiris
iuos elementus yra savotikas j savybi idealizavimas. Tikrumoje j parametrai nepriklauso nuo
tampos ir srovs tik ribotame j kitimo diapazone. Tiesiniuose elementuose is diapazonas yra
daug didesnis u signal kitimo elementuose diapazon. Yra labai daug element, kuri parametrai
labai pasikeiia signal tampos ir srovs kitimo diapazone. Tokie elementai vadinami netiesiniais.
Taigi, netiesiniais elementais vadinami elektrini grandini elementai, kuri parametrai priklauso nuo j tamp ir per juos tekani srovi.
Elektroniniuose taisuose sutinkami trij tip netiesiniai elementai: netiesiniai variniai,
talpiniai ir induktyviniai elementai. vairs diodai ir tranzistoriai yra netiesiniai variniai elementai.
Netiesini talpini element pavyzdiu gali bti varikapai ir varikondai. Induktyvins rits su
feromagnetine erdimi yra netiesiniai induktyviniai elementai. Tokiose ritse priklausomyb tarp
pratekanios srovs ir sukurtojo saviindukcijos suritojo srauto stiprio yra netiesin. Stiprjant
srovei, maja feromagnetins mediagos magnetin skvarba ir maja rits induktyvumas.
Netiesinis talpinis ir netiesinis induktyvinis elementas yra netiesiniai reaktyvieji elementai.
Netiesini element savybs apibdinamos charakteristikomis, kurios daniausiai nustatomos eksperimentikai ir pateikiamos grafikais arba lentelmis. Pagrindin varinio elemento
charakteristika yra voltamperin, talpinio elemento voltkulonin, o induktyvinio elemento
amperveberin. Jei elementai netiesiniai, ios charakteristikos visuomet yra kreivs.
Kita svarbi netiesini grandini savyb yra ta, kad jose negalima taikyti superpozicijos
principo. i savyb pasiaikinkime netiesiniame variniame elemente, kurios voltamperin
charakteristika yra kvadratin

i au 2 ,
(7.1)
o tampa ant varos u yra dviej tamp u1 ir u2 suma

u u1 u 2 .
(7.2)
iame elemente tekanti srov apskaiiuojama taip:

i a (u1 u2 ) 2 a (u12 2u1u 2 u22 )

(7.3)
Jeigu udavinyje taikytume superpozicijos princip, ir suminio poveikio srov skaiiuotume, kaip
sum srovi, kurios tekt per netiesin element esant tik u1 arba tik u2 tampoms gautume tokia
iraik:

i i1 i2 a (u12 u 22 ) .
(7.4)
Gautoji srov i skiriasi nuo (7.3) iraikoje gautosios srovs sandu 2au1u2. Taigi, netiesiniams
elementams negalioja superpozicijos principas.
Dl superpozicijos principo negaliojimo negalima sukurti visoms netiesinms grandinms bendro analizs metodo, net netiesinms grandinms, kurios apibdinamos pirmosios eils
diferencialinmis lygtimis. iose grandinse dl nedidelio signalo formos arba jo amplituds
pokyio tenka sprsti nauj udavin, kurio sprendiniai gali i esms skirtis nuo ankstesniojo.
Netiesini grandini ir tais analizei visuomet naudojama keli analizs metodai, kuri kiekvienas
leidia ianalizuoti tik jam bdingus procesus netiesiniame taise.
Kita prieastis, dl kurios negali bti naudojamas vienas j analizs metodas, yra didel proces vairov juose ir j sudtingumas. Btina inoti ir siminti tokius tik netiesinms
grandinms bdingus fizikini proces poymius:
Veikiant harmoniniam virpesiui netiesiniame elemente jo forma visuomet ikraipoma ir
sukuriamos auktesns eils harmonikos, kuri nebuvo jimo signale.
Esant tam tikroms slygoms, gali bti sukuriamos subharmonikos, kuri danis yra kartotin
skaii kart emesnis u jimo signalo dan.
Veikiant dviems ar daugiau harmonini virpesi, ijimo virpesyje visuomet sukuriamos
kombinacini dani dedamosios. Kombinaciniai daniai yra jimo virpesi kartotin dani sum
ir skirtum tiesins kombinacijos. Apskritai kombinaciniai daniai nra kartotiniai jimo virpesi
daniams.
Netiesinse grandinse ijimo virpesio amplitud yra neproporcinga jimo virpesio
amplitudei. O jeigu turime stabilizavimo tais, tai kintat tam tikrame intervale jimo virpesio
amplitudei, jo ijimo virpesio amplitud ilieka pastovi.
Nesant iorinio poveikio, po kurio laiko grandinje nusistovi tam tikras darbo reimas, kuris
apibdinamas pastoviomis tampomis ir srovmis. Toks darbo reimas vadinamas netiesins
grandins pusiausvyros bsena. Netiesins grandins gali turti kelias pusiausvyros bsenas. Kai
kurios netiesins grandins pusiausvyros bsenos yra nestabilios ir dl menkiausio pokyio
pakeiiamos kitomis stabiliomis arba nestabiliomis bsenomis. Perjimas i vienos pusiausvyros
bsenos kit priklauso nuo pradini slyg netiesinje grandinje. Taigi, netiesinje grandinje
gali vykti keli skirtingi procesai.
inoma labai svarbi autovirpesi grandini klas. Tokios netiesins grandins, net esant
energijos nuostoliams, be jokio iorinio poveikio generuoja negstanius autovirpesius.
Autovirpesi amplitud priklauso tik nuo netiesinio elemento charakteristik ir nepriklauso nuo
pradini slyg. Sudtingose netiesinse grandinse gali bti keli autovirpesi reimai,
generuojantys skirting dani ir skirting amplitudi autovirpesius.
Tolydiai kintant jimo virpesio amplitudei arba daniui, netiesinje grandinje gali uoliu
pasikeisti tampos ir srovs arba danio bei fazs verts.
7.1.2. Netiesiniai variniai elementai
Panagrinkime netiesinio varos elemento savybes. Varos elementas apibdinamas funkcija
i = f(u), kuri vadinama voltamperine charakteristika. Bdingiausi voltamperini charakteristik

pavyzdiai pateikti 7.1 paveiksle. Tai puslaidininkinio diodo (7.1, a pav.), tunelinio diodo
(7.1, b pav.) ir dinistoriaus (7.1, c pav.) voltamperins charakteristikos. ios charakteristikos
matuojamos nuolatins srovs reime ir vadinamos statinmis. Jos visikai apibdina netiesin
element dani diapazone kol element galime laikyti grynai variniu, t.y. beinerciniu. I
voltamperins charakteristikos padties Dekarto koordinai sistemoje galima sprsti ar elementas
yra pasyvusis ar aktyvusis. Pasyvij element voltamperins charakteristikos visuomet randasi
pirmajame ir treiajame ketviriuose. Jos visuomet eina per nul. Jei charakteristikos dalis patenka
antrj arba ketvirtj ketvirius, tai toks elementas yra aktyvusis.
Netiesinio varinio elemento voltamperins charakteristikos gali bti monotonikos
arba daugiareikms kreivs. Pavyzdiui, 7.1, c paveiksle voltamperins charakteristikos dalyje,
esanioje deiniau tako Q, kiekvien tampos reikm atitinka trys skirtingos srovs reikms.
Reikia sidmti, kad visos histerezes kilpas turinios charakteristikos taipogi yra daugiareikms.
Netiesiniai variniai elementai, kuri voltamperins charakteristikos turi krintanias
dalis, vadinami neigiamosiomis varomis arba negatronais. Toki element charakteristikos
pavaizduotos 7.1, b ir c paveiksluose. ia kreivi dalyje tarp tak P ir Q voltamperini charakteristik ivestins di / du < 0. Pagal tai koki raid panai netiesinio elemento voltamperin
charakteristika netiesiniai elementai skirstomi dvi grupes. 7.1, b paveiksle pavaizduota N pavidalo
voltamperin charakteristika. Toks elementas vadinamas tampa valdoma neigiamja vara, kadangi
tik inoma tampos reikm vienareikmikai nusako netiesinio elemento darbo reim.
7.1, c paveiksle pavaizduota S pavidalo voltamperin charakteristika. Tai srove valdomo
neigiamosios varos charakteristika, nes tik srov vienareikmikai nusako io elemento reim.
Voltamperin charakteristika pilnai apibdina varinio elemento savybes, taiau ja ne
visada patogu naudotis. Danai netiesin element pakanka aprayti kompaktikiau, pateikiant du
parametrus, statin R0 ir diferencialin Rdif (danai vadinam dinamine) varas. ios varos
apskaiiuojamos i voltamperins charakteristikos (7.2 pav.)
Statin vara apskaiiuojama kaip tiesinio elemento vara skaiiuojamas tampos ir
srovs santykis darbo take:
I
I
U
R0 A .

IA

(7.5)

IA

Im

Sujungus darbo tak A su koordinai pradia, gaunamas staiakampis

trikampis, kurio vienas i kamp lygus . I
io trikampio nesunkiai rodoma, kad

I
0

UA

Um

t
0
U
7.2 pav. 0Statins ir diferencialins
var apskaiiavimas

7.1 pav. Bdingiausi netiesini varini element voltamperini charakteristik

pavyzdiai

R0 cot .

(7.6)

Fizikin statins varos prasm yra netiesinio elemento vara nuolatinei srovei.
Diferencialin vara yra lygi voltamperins charakteristikos ivestinei darbo take:

Rdif

du
.
di

(7.7)

Diferencialin var i voltamperins charakteristikos galima apskaiiuoti apytiksliai kaip

nedideli tampos u ir srovs i pokyi santyk darbo tako A aplinkoje

Rdif

u U m

.
i
Im
(7.8)

Voltamperinei charakteristikai darbo take nubrkime liestin. Ji kirs tamp a kampu .

Jeigu tampos ir srovs pokyiai yra nedideli, tai liestin i pokyi ribose beveik sutampa su
voltamperine charakteristika. I taip darbo tako aplinkoje sudaryto trikampio matyti, kad
diferencialin var galima apskaiiuoti pagal kit, tikslesn formul

Rdif cot .
(7.9)
Jeigu netiesin element su nuolatine tampa UA siuniama nedidels amplituds
harmonin tampa Umcos t, tai signalo ribose voltamperin charakteristik galime pakeisti liestine.
iuo atveju per netiesin element teks nuolatins ir harmonins srovi suma I = IA + Imcos t.
Srovs harmonins dedamosios amplitud apskaiiuojama i Omo dsnio

Im

Um
.
Rdif
(7.10)

Taigi, isiaikinome diferencialins varos fizikin prasm. Ji lygi netiesinio elemento

varai kintamai srovei. Apskaiiuodami varinio elemento diferencialin var mes darbo tako
aplinkoje itiesiname realij voltamperin charakteristik. Toks charakteristikos itiesinimas
teisingas tik nedidels amplituds signalams.
Statin ir diferencialin varos priklauso nuo pasirinkto voltamperins charakteristikos
tako, vadinamo darbo taku. Todl R0 ir Rdif yra srovs ir tampos funkcijos: R0 = R0(UA) = R0(IA),
Rdif = Rdif(UA) = Rdif(IA). Tiesinio varinio elemento statin ir diferencialin varos lygios
R0 = Rdif = R.
Netiesinio varinio elemento statin vara visuomet teigiama R0 > 0, o diferencialin vara gali bti
teigiama ir neigiama. Pavyzdiui, 7.1, b ir c paveiksiR
luose pavaizduot voltamperini charakteristik atkar- u
Rdif
uR
pose PQ diferencialin vara yra neigiamoji.
Isiaikinkim
neigiamosios
diferencialins varos fizikin prasm. Tam
panagrinkime paprasiausi grandin, pavaizduot
7.3 paveiksle, kuri sudaro harmonini virpesi altinis 7.3 pav. Grandin su diferencialine
vara
apkrautas netiesinio varinio elemento diferencialine
vara. Jeigu diferencialin vara yra teigiamoji, tai

tampa ir srov variniame elemente sinfazins, kaip tai parodyta 7.4, a paveiksle. iuo atveju
virpesi galia variniame elemente bus apskaiiuojama pagal vien i formuli

Um Im
U m2
I m2 Rdif
.
P

2
2 Rdif
2
(7.11)

UR

UR
t

IR

t
IR

Kadangi varos ir amplituds vert

t
ts visuomet yra teigiamieji dydiai, apskaiiuotoji galia taip pat bus teigiamoji.
a
b
Tai rodo, kad elemente apibdinamame 7.4 pav. tampos ir srovs diagramos netiesiniame
teigiamja diferencialine vara bus sunau- variniame elemente apibdinamame teigiamja (a)
dojama energija. Kai diferencialin vara
ir neigiamja diferencialine vara
neigiama, taip apskaiiuotoji galia bus
neigiama. tampa ir srov elemente apibdinamame neigiamja diferencialine vara bus prieing
fazi, kaip tai parodyta 7.4, b paveiksle. Esant neigiamai diferencialinei varai, srov teks
prieinga kryptimi ir netiesinis varinis elementas teiks grandin energij. Taigi, elementas
apibdinamas teigiamja diferencialine vara yra energijos vartotojas, o neigiamja yra
kintamosios srovs energijos altinis.
7.1.3. Netiesiniai inerciniai elementai
Pereitame skyrelyje nagrinjome beinercini netiesini varini element savybes. Pasiuntus
tokius elementus bet kokios formos tamp, juo tekanios srovs forma pasikeis, nes netiesinis
elementas ikraipo virpesi form. Taiau srov netiesiniame elemente kis be inercijos tuo paiu
momentu su besikeiiania tampa. Ikraipym dydis netiesiniame beinerciniame elemente
priklausys nuo voltamperins charakteristikos pobdio ir visikai nepriklausys nuo virpesi
danio.
Tas pats netiesinis elementas gali tapti inerciniu, jei j naudosime labai auktuose daniuose. Pavyzdiui, puslaidininkiniame diode arba tranzistoriuje krvinink lkio laikas pasidaro
vienmatis su auktadanio signalo periodu. Todl srovs kitimas tokiuose elementuose vluos.
Elementas taps inerciniu. Elemento inercijos prieastimi yra krvinink inercija. Dl
nesinchroniko tampos ir srovs kitimo netiesini tais jimo ir ijimo varos tampa kompleksinmis, sumaja stiprintuv stiprinimo koeficientai, sumaja galios stiprintuv ir generatori
atiduodama apkrov galia.
Reikia sidmti, kad ne visuomet elemento inercija yra trkumas. Elektronikoje yra
daug tais, kuri normalus darbas nemanomas be inercijos. Tai superauktuosiuose daniuose
naudojami bganiosios bangos prietaisai, klistronai, lavininiai diodai ir kiti.
Elektronikoje danai naudojama termoinercini netiesini element grup. Jie vadinami termorezistoriais. Paprasiausiu tokio varinio elemento pavyzdiu yra kaitrin lemput.
Didinant kaitrins lemputs tamp, jos silelis labiau yla ir jo
RT
vara dl ilumini proces metale padidja. Tekanti per
lemput srov auga neproporcingai tampos didjimui. Taigi,
RT+
lemput yra netiesinis elementas.
Termorezistori ilumin inercija didel ir per
RT
tampos kitimo period j vara pakisti nespja. Todl srovs
forma lyginant su tampos, nepasikeiia. ie elementai dl
termoinercijos signal formos neikraipo.
0

T, Um, Im

7.5 pav. Termorezistori varos

charakteristikos

Termorezistori varos vert priklauso nuo j temperatros arba juose isklaidomos

galios, o tai savo ruotu nulemia tampos bei srovs amplituds. 7.5 paveiksle pavaizduotos
daniausiai elektroniniuose taisuose naudojam termorezistori varos RT priklausomybs nuo
temperatros T arba virpesi tampos Um bei srovs Im amplituds. I metal pagamint termorezistori vara RT+ didjant temperatrai auga. Daniau naudojami puslaidininkiniai termorezistoriai.
J vara RT didjant temperatrai maja. Termorezistoriai naudojami generatoriuose generuojam
virpesi formai pagerinti.

7.2. Netiesini element charakteristik aproksimavimas

Nagrinjant netiesines grandines, kai jas veikia maos amplituds virpesiai, pakanka inoti
element diferencialinius parametrus. Nagrinjant grandines, kai virpesi amplituds didels, bei
iekant darbo tako, naudinga turti charakteristikos analizin iraik.
Netiesini element charakteristikos nustatomos eksperimentikai ir pateikiamos lentelmis
arba grafikais. Analizins funkcijos radimas i eksperimentini duomen vadinamas
aproksimavimu artjimu, nes gautoji iraika tik apytiksliai aprao eksperimentin kreiv. iame
poskyryje nagrinsime daniausiai naudojamus voltamperini charakteristik aproksimavimo
metodus. Nagrinjami metodai taip pat tiks voltkuloninms ir amperveberinms charakteristikoms
aproksimuoti.
Netiesini element voltamperins charakteristikos daniausiai aproksimuojamos polinomais, tiesi atkarpomis arba vairiomis transcendentinmis funkcijomis. Prie transcendentini
funkcij yra priskiriamos eksponents, trigonometrins ir kitokios. Voltamperins charakteristikos
aproksimavimui parinkta funkcija turi tenkinti tokius reikalavimus:
1. taiso matematinis modelis su aproksimuota netiesinio elemento charakteristika turi
atspindti bdingiausius fizikinius procesus, vykstanius netiesiniame taise.
2. Aproksimuojanti funkcija turi bti paprasta ir lengvai matematikai apdorojama.
3. Aproksimavimas turi bti tikslus.
Vienas i svarbiausi reikalavim yra aproksimavimo tikslumas. Aproksimuotos voltamperins charakteristikos i =f(u) nuokryp nuo realiosios i = f(u) tamp u2 u1 intervale galima
vertinti vidutine kvadratine paklaida
2

1 u2
(u )
f (u ) f (u ) d u .
u2 u1 u1

(7.19)
Pagal (7.19) formul apskaiiuotoji paklaida turi bti maesn u leistin nuokryp (u) .
Vidutin kvadratin paklaida yra integruotasis parametras ir todl atskirose vietose aproksimuota ir
neaproksimuota charakteristikos gali skirtis daug daugiau u leistin nuokryp . Daug grietesnis
charakteristik aproksimavimo tikslumo kriterijus yra tolydaus priartjimo kriterijus. Pagal
kriterij aproksimuotos voltamperins charakteristikos i =f(u) absoliutus nukrypis nuo realiosios
i = f(u) tamp u2 u1 intervale negali bti didesnis u leistin , t.y. f(u) f(u) .
Norint tiksliau aproksimuoti charakteristik, reikia naudoti sudtingesn analizin funkcij.
Tai prietarauja antrajam, o kartais ir pirmajam reikalavimui. Taigi aproksimavimas yra
kompromis iekojimo udavinys.
7.2.1. Aproksimavimas algebriniu polinomu
iuo atveju voltamperin charakteristika apraoma ntojo laipsnio algebriniu polinomu:

i ak u k a0 a1u a2u 2 an u n .
k 0

(7.20)
Toks aproksimavimo bdas patogus, kai reikia aikinti netiesini tais, kuriuose veikia vienas arba keli harmoniniai virpesiai, veikimo princip. Prie toki tais priskiriami moduliatoriai, danio keitikliai, detektoriai, generatoriai ir kiti danai naudojami netiesiniai taisai.
Aproksimavimo metu reikia apskaiiuoti polinomo koeficientus ak . Tam daniausiai
taikomas bendrj tak metodas. iuo metodu polinomo koeficientai ak randami, aproksimuojamoje charakteristikos dalyje U parenkant n + 1 tak, per kuriuos turi praeiti aproksimuojanti funkcija. Paprasiausias bdas parinkti tampas Uk , padalijant interval U n lygi dali,
kaip tai parodyta 7.9 paveiksle. Jame n = 4, o intervalas tarp tak = U / 4. raius kiekvieno
tako koordinates polinom, gaunama sistema i n+1 lygi:

I1 a0 a1U1 a2U12 anU1n ,

I 2 a0 a1U 2 a2U 22 anU 2n ,
(7.21)

I n 1 a0 a1U n 1 a2U n21 anU nn1 .

I

I5
4

I4
IA=I3
I2
I1
0

3
1

U1 U2 UA=U3 U4 U5 U

7.9 pav. Voltamperins

charakteristikos aproksimavimas
algebriniu polinomu

(7.21) lygi sistemoje Ik ir Uk yra inomi dydiai. Tai

tak, per kuriuos turi eiti aproksimuotoji charakteristika,
koordinats. Isprendus i sistem, randami polinomo koeficientai ak. Jeigu voltamperins charakteristikos takas, kuriame
u = 0, patenka aproksimavimo intervalo U vid, tai
koeficientas a0 yra lygus voltamperins charakteristikos reikmei
take u = 0, a0 = I(0).
U aproksimavimo intervalo U rib aproksimuotoji charakteristika gali labai skirtis nuo tikrosios. Todl be
papildomo patikrinimo u tamp intervalo U rib ja naudotis
negalima.
Didinant polinomo laipsn n, didja aproksimavimo tikslumas, taiau, kai n didelis, iraik bna sunku
nagrinti. Praktikai daniausiai naudojami polinomai, kuri
laipsnis nevirija trij, keturi.

1.9 uduotis
inomi trys eksperimentikai imatuoti tranzistoriaus jimo
charakteristikos takai: U1 = 0,5 V, I1 = 0,05 mA; U2 = 0,7 V,
I2 = 0,15 mA ir U3 = 0,9 V, I3 = 0,5 mA. Apskaiiuokite iai charakteristikai aproksimuojanio
algebrinio polinomo koeficientus a0, a1, a2 ir paraykite jos analizin iraik
Danai skaiiavim supaprastinimui voltamperin charakteristika aproksimuojama
darbo tako A atvilgiu. Tam vedamos naujos koordinats y = i IA ir x = u UA . iuo atveju
aproksimacijos polinome

y b1 x b2 x 2 b3 x 3
(7.22)

nebus laisvojo nario b0 take y = 0 ir x = 0 voltamperin charakteristika naujoje xy koordinai

sistemoje lygi nuliui. Be to supaprastja netiesini tais analiz, nes skaiiavim metu
voltamperin charakteristik nereikia statyti darbo tako tampos ir srovs veri. Pakanka statyti
tik kintamj poveikio dedamj: x = U cos t .
Koeficient ak apskaiiavimui turi bti suformuluota n + 1 slyga, kurias turi tenkinti
(7.20) polinomas. Daniausiai tai voltamperins charakteristikos verts tam tikruose takuose.
Kartais ias slygas tikslinga pakeisti kitokiomis. Pavyzdiui, galima pareikalauti, kad tam tikruose
takuose ne tik sutapt tikroji ir aproksimuotoji charakteristikos, bet bt vienodos j pirmosios ir
auktesniosios eils ivestins. Taip daroma aproksimuojant tunelinio diodo voltamperin
charakteristik nepilnu treiosios eils polinomu y = a1x + a3x3 jos krintaniosios dalies vidurio
atvilgiu. Toks aproksimavimas pavaizduotas 7.10 paveiksle. iuo atveju koeficient a1 ir a3
suradimui naudojamos tokios slygos:
aproksimuotos charakteristikos P ir Q tak
I
y
koordinats turi bti
y=a1x+a3x3
P
I1

U
,
2

I
2

(7.23)
aproksimuotos charakteristikos ivestins P
ir Q takuose turi bti lygios nuliui

dy
0.
d x x U / 2
(7.24)

7.2.2. Aproksimavimas transcendentinmis

funkcijomis

I
I2

Q
U1

U2

7.10 pav. Tunelinio diodo voltamperins

charakteristikos aproksimavimas nepilnu
treiosios eils polinomu

Netiesini element voltamperinms

I
charakteristikoms aproksimuoti nauln(I/I0+1)
dojamos eksponents, eksponeni
I1
sumos, vairios tiesiogins ir atvirkti
ns trigonometrins bei hiperbolins
0
U
funkcijos.
I0
Puslaidininkinio diodo,
U
0
U1 U
kurio voltamperin charakteristika
parodyta 7.11, a paveiksle, galima
a
b
aproksimuoti
tokia
eksponentine
7.11 pav. prasta (a) ir itiesinta (b) puslaidininkinio
funkcija:
diodo voltamperins charakteristikos
i A(eu 1) .
(7.25)
Aproksimavimo metu (7.25) iraikoje turi bti apskaiiuotos konstantos A ir . (7.25)
iraika apibdinama charakteristika kirs koordinai pradi, nes j raius u = 0 gauname i = 0.
Esant didelms tampoms, nesiekianioms pramuimo, diodo srov beveik nekinta ir lygi alutini
krvinink soties srovei I0. Prim (7.25) iraikoje, kad u , gauname i = A. Taigi,
konstanta A = I0, o pilnam charakteristikos aproksimavimui reikia surasti dar vien konstant

i I 0 (eu 1) .
(7.26)
Konstant galima apskaiiuoti, pareikalavus aproksimuotos ir realiosios voltamperini
charakteristik sutapimo (U1, I1) take. ra i slyg (7.26), gauname nesunkiai isprendiam
lygt

I1 I 0 (eu 1) .
(7.27)
Kitas bdas konstantai apskaiiuoti yra realiosios charakteristikos itiesinimas, tikslu
nustatyti tamp srit, kuriame i charakteristika kinta pagal eksponentin dsn. Logaritmuokime
(7.26) iraik. Gausime tiess dsn

ln(i / I 0 1) u
(7.28)
I (7.28) iplaukia, kad, pakeitus realiosios voltamperins charakteristikos srovi aies mastel pagal
dsn ln(I/I0 + 1), gausime ties toje charakteristikos dalyje, kuri kinta pagal eksponentin dsn.
Pagal tokias taisykles pakeista realioji voltamperin charakteristika pavaizduota 7.11, b paveiksle.
I jo matome, kad tamp kitimo srityje U aproksimavimas bus geras, nes ioje srityje turime
beveik ties. Konstanta apskaiiuojama labai paprastai:

tan .
(7.29)
iuolaikiniams silicio puslaidininkiniams prietaisams = 40. iuo bdu gerai aproksimuojama tik pradin voltamperins charakteristikos dalis kol srov nevirija keli miliamper.
Tolimesn puslaidininki voltamperins charakteristikos dalis yra tiesin.
Sudtingesns formos voltamperins charakteristikos aproksimuojamos transcendentini funkcij sumomis. Tunelinio diodo charakteristikos aproksimavimui labiausiai tinka tokia
iraika:

i Au e u D (e u 1) .

(7.30)

I1

Aue-u

Q
D(eu-1)

I2
0

U1

U2

U3 U

7.12 pav. Tunelinio diodo voltamperins

charakteristikos aproksimavimas
eksponeni suma

ioje iraikoje pirmasis sandas apibdina diodo

srovs tunelin dedamj, o antrasis sandas difuzin
dedamj.
(7.30)
formuls
sandai
pavaizduoti
7.12 paveiksle trichinmis linijomis. Itisin kreiv
vaizduoja vis srov.
iame aproksimavime reikia apskaiiuoti keturis koeficientus: A, D, ir . Ties voltamperins
charakteristikos P taku antrj (7.30) iraikos sand
galima paneigti. Tada koeficient A ir apskaiiavimui
galima panaudoti ekstremumo bei aproksimuotos ir
realiosios charakteristik sutapimo take P slygas.
Panaudoj ias slygas, gauname lygtis koeficientams A ir
apskaiiuoti

di
A(1 U1 ) e U1 0 ,
d u u U 1
(7.31)

i I1 A e U 1 .
(7.32)
Antrojo sando D ir koeficient apskaiiavimui pakanka pareikalauti, kad aproksimuota ir
realioji charakteristikos sutapt takuose ties tampomis u = U2 ir u = U3. Taip gaunama dviej
lygi sistema.

7.2.3. Aproksimavimas tiesi atkarpomis

iuo atveju naudojama tiess lygtis. Charakteristika aproksimuojama, suskaidant j dalis ir
kiekvienai daliai parenkant atskir ties

ik i0 k ak u ,

U k 1 u U k .

(7.33)
Tiess padtis parenkama, keiiant koeficientus i0k ir ak. iuo atveju analizin charakteristikos iraik eina dar ir ribos Uk1 ir Uk , nurodanios, kokioms kintamojo (tampos)
vertms esant, galioja kiekvienos tiess lygtis. Didinant tiesi atkarp skaii, didja aproksimavimo tikslumas, bet reikinys tampa gana sudtingas. Praktikai naudojami reikiniai i 2 ir
retai i daugiau lygi. Voltamperins charakteristikos, aproksimuotos dviej tiesi atkarpomis

0,
u U0 ,

i
S (u U 0 ), u U 0 ,

IM

(7.34)
grafikas parodytas 7.13 paveiksle. iuo atveju aproksimavimui naudojami du parametrai charakteristikos pradios tampa
U0 ir charakteristikos statumas S. iuolaikini dvipoli tranzistori jimo charakteristik pradios tampa siekia nuo 0,2 V iki
0,8 V, statumas, kaip taisykl, yra apie
10 mA/V.
7.13 paveiksle grafini
projekcij metodu nubraiyti srovs
impulsai, kurie gaunami siuniant
netiesin element nuolatins ir didels
amplituds harmonins tampos sum

A
0 UA

U0

Um

7.13 pav. Voltamperins charakteristikos

aproksimavimas dviem tiesi atkarpomis

u U A U m cos t .
(7.75)
Punktyrinmis linijomis pavaizduotas procesas, vykstantis elemente su realia charakteristika,
itisinmis linijomis kai charakteristika aproksimuota tiesi atkarpomis. Matome, kad, esant
didelms virpesi amplitudms, abu srovs impulsai skiriasi nedaug. Jeigu abiej impuls sekas
iskleistume Furj eilutmis, tai pastebtume, kad ir j spektrai skiriasi labai nedaug. Taigi,

voltamperini charakteristik aproksimavimas ties atkarpomis skirtas tais analizei, kai juose
veikia didels amplituds virpesiai. Kai virpesi amplitud nedidel, gauname gana didelius
skirtumus tarp proces atvaizduojam realiomis ir aproksimuotomis charakteristikomis. Todl ma
amplitudi virpesi atvejui is aproksimavimas netinka.

7.3. Netiesini tais analizs metodai

7.3.1. Bendrieji analizs principai
Dauguma netiesini tais, galios stiprintuvai, moduliatoriai, generatoriai ir kiti, maitinami
nuolatine srove. iame skyriuje parodyta, kad netiesini element parametrai kintamajai srovei
(diferencialiniai parametrai) priklauso nuo nuolatins srovs ir tampos, t.y. nuo parinkto darbo
tako. Todl pirmasis netiesini tais analizs udavinys yra surasti nuolatini srovi ir tamp
reikmes grandins elementuose. Nuolatins srovs grandini analiz netiesiniame taise galima
atlikti grafikai ir analizikai. Grafin analiz yra vaizdesn ir paprastesn, taiau maiau tiksli.
Analizin analiz tikslesn, bet sudtingesn. Jos metu daniausiai skaiiuojamos varins
grandinls su netiesiniais elementais. iuose skaiiavimuose netiesinis elementas pakeiiamas
statine vara R0, apskaiiuota i voltamperins charakteristikos. Ininerinje praktikoje labiau
paplitusi grafin analiz.
Svarbiausia netiesini tais savyb yra j sugebjimas keisti virpesi spektr. Todl
pagrindinis kintamosios srovs grandini analizs netiesiniuose taisuose udavinys yra j ijimo
virpesi spektro nustatymas.
Bendriausias netiesini tais kintamosios srovs grandini analizs metodas yra diferencialini lygi metodas. Taiau is metodas labai sudtingas, nes tenka sprsti netiesines
diferencialines lygtis ir retai taikomas inineriniuose skaiiavimuose. Superpozicijos principas
netiesinse grandinse negalioja. Todl j analizei taikyti paprast, superpozicijos principu pagrst
tiesini grandini metod negalima. Netiesini elektronini grandini analiz ymiai supaprastja,
kai analizuojamasis taisas suskaidomas tipines netiesines grandis.
Tipin netiesin grandis susideda i dviej dali. Pirmoji tai netiesin beinercin
grandis. Antroji tiesin grandis su aktyvija jimo vara. Tipines netiesines grandis sudaro
dauguma paprasiausi elektronikos tais, toki kaip vienos pakopos stiprintuvai, moduliatoriai,
generatoriai ir kitokie, kai j darbo virpesi spektro daniai daug emesni u netiesinio elemento
tranzistoriaus arba diodo ribin dan. Kai darbo virpesi daniai artimi netiesinio elemento
ribiniam daniui, elementas tampa inerciniu ir todl grandies nebegalima iskaidyti netiesin
beinercin ir tiesin inercin dalis.
Tipin netiesin grandis analizuojama dviem etapais. Pirmiausiai randamas virpesio spektras
netiesinio beinercinio elemento ijime. Po to analizuojamas gautojo virpesio povei-kis tiesinei
grandinei. Antroji analizs udavinio dalis sprendiama, panaudojant inomus tiesini grandini
analizs metodus.
Tarkime, kad netiesinio beinercinio elemento voltamperin charakteristika parinkto darbo
tako A aplinkoje apraoma funkcija i = f(u). Kai tokio elemento jim siuniamas virpesys uIN(t),
ijimo virpesys bus taip pat laiko funkcija, tik pakeista pagal voltamperins charakteristikos kitimo
dsn:

iI (t ) f [uIN (t )] .
(7.36)
Bendruoju atveju virpesio iI(t) spektras II ( ) randamas, pasinaudojant tiesiogine Furj
transformacija:

II ( ) f [iIN (t )] e jt d t .

(7.37)
Akivaizdu, kad ijimo virpesio spektras II ( ) skiriasi nuo jimo virpesio spektro IIN ( ) .
Kai netiesin grandin veikia harmoniniai virpesiai, ijimo virpesio spektro nustatymo
metodika priklauso nuo voltamperins charakteristikos aproksimavimo bdo. Voltamperines
charakteristikas aproksimuojant algebriniu polinomu, skaiiavimuose naudojamos kartotini kamp
formuls, todl toks metodas vadinamas kartotini kamp metodu. Tas charakteristikas
aproksimuojant tiesi atkarpomis, pagrindinis skaiiavimuose naudojamas dydis netiesinio
elemento srovs nukirtimo kampas , todl is metodas vadinamas nukirtimo kampo metodu.
Atliekant grafin netiesinio taiso analiz, kai analizin voltamperins charakteristikos iraika
neinoma, ijimo virpesio spektr patogu nustatyti grafiniu bdu. Tam tinka penki arba trij
ordinai metodai. Isiaikinkime iuos metodus.
7.3.2. Kartotini kamp metodas spektrui apskaiiuoti
Tarkime, kad netiesins grandins voltamperin charakteristika aproksimuota polinomu
n

i a k u k a0 a1u a 2 u 2 a n u n .
k 0

(7.38)
i grandin gali bti siuniami harmoniniai

uIN (t ) U m cos 0 t ,
(7.39)
arba biharmoniniai

uIN (t ) U 1m cos 1t U 2 m cos 2 t ,

(7.40)
arba poliharmoniniai virpesiai
n

uIN (t ) U km cos k t .
k 1

(7.41)
Reikia nustatyti netiesinio elemento reakcijos spektr, t.y. apskaiiuoti srovs iI(t) spektr.
Pasiaikinkime kartotini kamp metod, kai netiesiniame elemente darbo take A veikia
vienas harmoninis virpesys. iuo atveju grandin turi bti siuniama darbo tak A nustatanios ir
harmonins tamp suma

uIN (t ) U A U m cos 0 t
(7.42)
ra (7.42) iraik (7.38) voltamperin charakteristik, gauname netiesinio elemento reakcij

iI (t ) a0 a1 (U A U m cos 0 t ) a 2 (U A U m cos 0 t ) 2 a n (U A U m cos 0 t ) n

(7.43)
Srovs spektr galima rasti, pasinaudojant ne Furj transformacija, bet trigonometrinmis

kartotini kamp formulmis

cos2 x

1 1
cos 2 x ,
2 2
(7.44)

3
1
cos3 x cos x cos 3x ,
4
4
(7.45)

3 1
1
cos4 x cos 2 x cos 4 x ,
8 2
8
(7.46)
ir iskaidyti deinij (7.43) iraikos pus iki paprast trigonometrini iraik sumos. Pasinaudojus kartotini kamp formulmis, gaunama itokia ijimo srovs iraika:

iI (t ) I 0 I 1m cos 0 t I 2 m cos 2 0 t I 3m cos 3 0 t I nm cos n 0 t ;

(7.47)

ia

1
3
I 0 a0 a1U A a 2U m2 a 2U A2 a 3U A3 a 3U AU m2 ,
2
2
3
I1m a1U m 2a 2U AU m 3a3U A2U m a3U m3 ,
4
(7.48)

1
3
I 2 m a 2U m2 a3U AU m2 ,
2
2
1
I 3m a3U m3 .
4
`
Matyti, kad, netiesin element pasiuntus
harmonin tamp, pro j teka srov, sudaryta i
harmonini dedamj, kuri danis kartotinas jimo
virpesio daniui. io elemento ijimo srovs spektras
pavaizduotas 7.14 paveiksle. Taigi, ijimo spektras
0
20
30
0
diskretus. Jei (7.38) eilut begalin, harmonik taip pat
7.14 pav. Netiesinio elemento ijimo be galo daug. Kai i eilut baigtin, harmonik skaiius
srovs spektras, esant harmoniniam baigtinis ir lygus polinomo laipsniui. Harmonik
amplituds, randamos i (7.48) formuli, priklauso nuo
poveikiui
darbo tako tampos UA. Kai reikia rasti ntj netiesinio elemento srovs harmonik, jo
voltamperin charakteristik tenka aproksimuoti ne emesnio kaip ntojo laipsnio polinomu.
Ijimo virpesyje lygini harmonik nuolatin dedamoji priklauso tik nuo polinomo dedamj su
lyginiais laipsniais, o nelygini harmonik tik nuo polinomo dedamj su nelyginiais laipsniais.
Danio keitikliuose, moduliatoriuose ir kituose elektroniniuose taisuose netiesin element veikia keletas harmonini ar artim harmoniniams virpesi. Isiaikinkime netiesinio
elemento poveik dviej harmonini virpesi sumai biharmoniniam virpesiui.
ra (7.38) voltamperins charakteristikos iraik darbo tako tamp UA ir biharmoninius virpesius i (7.40), gautume gana sudting udavin. Udavinio supaprastinimui
priimkime, kad aproksimuotos voltamperins charakteristikos koordinai pradia sutampa su
darbo taku. Tada voltamperins charakteristikos analizin iraika bus tokia:
Ikm

i bk u k b1u b2 u 2 bn u n .
k 1

(7.49)
Sprendiant tok supaprastint udavin (7.49) voltamperins charakteristikos iraik raoma
tik kintamoji poveikio dalis. Biharmoninio virpesio atveju tai (7.40). Atlik mintus veiksmus ir
supaprastin trigonometrines iraikas, gauname toki per netiesin element tekani srov:

1
1
iI (t ) b2U 12m b2U 22m
2
2
3
3

b1 b3U 12m b3U 22m U 1m cos 1t

4
2

3
3

b1 b3U 22m b3U 12m U 2 m cos 1t

4
2

1
1
b2U12m cos 21t b2U 22m cos 2 2 t
2
2
1
1
b3U 13m cos 31t b3U 23m cos 3 2 t
3
3
b2U1mU 2 m cos(1 2 )t cos(1 2 )t
3
b3U 12mU 2 m cos(21 2 )t cos(21 2 )t
4
3
b3U 1mU 22m cos(2 2 1 )t cos(2 2 1 )t
4
(7.50)
(7.50) iraika gauta pasinaudojus kartotini kamp trigonometrinmis iraikomis ir paplitusia bei
gerai visiems inoma iraika

cos x cos y

1
cos( x y ) cos( x y ).
2

(7.51)
I (7.51) iraikos matome, kad ijimo srovje iI(t) atsirado papildoma nuolatin dedamoji
ir trys grups vairaus danio harmonini dedamj:
1 danio virpesio harmonikos, kuri danis k11, k1 = 1,2,,n;
2 danio virpesio harmonikos, kuri danis k22, k2 = 1,2,,n;
kombinacini dani harmonins dedamosios, kuri danis k1k2 = k11 k22,
k1 +k2 = 2,3,,n.
Kombinacini dani harmonins dedamosios atsiranda netiesinio elemento ijimo
srovje, esant bent biharmoninio signalo poveikiui. i dedamj dan priimta apibdinti eils
numeriu k, kuris lygus koeficient k = k1 + k2 sumai. Paprasiausi yra antrosios eils kombinaciniai
daniai, 1 . sidmtina, kad kombinacini dani eils numeris k negali viryti
voltamperin charakteristik aproksimuojanio polinomo eils n. Pavyzdiui, esant n = 3, ijimo
srovje bus antrosios ir treiosios (2 2, 2 ) eils kombinacini dani
dedamosios.
7.15 paveiksle pavaizduotas netiesinio elemento su voltamperine charakteristika aproksimuota treiosios eils algebriniu polinomu ijimo srovs amplitudi Ikm spektras. ia

pirmosios eils kombinacins dedamosios pavaizduotos trichinmis linijomis, o antrosios eils

kombinacins dedamosios punktyrinmis linijomis. Kombinacinis danis, kaip bet koks kitas
danis, yra visuomet teigiamas dydis. Gavus neigiam kombinacin dan k11 k22, j reikia
pakeisti teigiamu daniu k22 k11, nes cos(k11 k22) = cos(k22 k11) yra to paties danio
harmoniniai virpesiai.

Ikm

21
31
2 22 1 32
1-2 1+2
21-2 1+22 21+2
1-22

7.15 pav. Netiesinio elemento ijimo srovs spektras,

esant biharmoniniam poveikiui

7.3.3. Nukirtimo kampo metodas spektrui apskaiiuoti

Tarkime, kad netiesin beinercin element, kurio voltamperin charakteristika aproksimuota dviem tiesi atkarpomis

0,
u U0 ,

i
S (u U 0 ), u U 0 ,
(7.52)
darbo take A siuniama harmonin tampa Umcos t. Netiesiniame elemente vykstantys procesai
pavaizduoti 7.15 paveiksle. Srovs analizin iraika gaunama, raius (7.52) darbo tako tamp
UA ir harmoninio virpesio iraik:

iI (t ) S (U A U 0 U m cos t )
(7.53)
I

IM

A
0

UA

U0

0
U

t
2

Um
7.16 pav. Nukirtimo kampo metodas

ia ir toliau raoma tik antroji (7.52)

sistemos lygtis, todl reikia nepamirti, kad
(7.53) lygyb teisinga tik tada, kai iI 0,
Likusiame periodo intervale reikia imti iI = 0.
I 7.16 paveikslo ir (7.53) formuls
matyti, kad srov, tekanti pro netiesin element,
yra kosinusini impuls formos. Tokius impulsus
galima apibdinti dviem parametrais: amplitude
IM ir nukirtimo kampu . Nukirtimo kampas yra
toks fazs kampas, kuris atitinka pus periodo
dalies, kurios metu per netiesin element teka
srov (7.16 pav.).
veskime ijimo srovs iraik srovs
impulso amplitud IM ir nukirtimo kamp .
Kai t = , iI(t) = 0, todl

0 S (U A U 0 U m cos ) .
(7.54)
I (7.54) labai paprastai gaunama iraika nukirtimo kampui apskaiiuoti:

cos

U A U0
.
Um
(7.55)

I ios iraikos iplaukia tokios sidmtinos ivados:

1. Kai UA = U0, nukirtimo kampas = /2;
2. Kai UA < U0, nukirtimo kampas < /2;
3. Kai UA> U0, nukirtimo kampas > /2;
4. Kai UA U0 = Um, nukirtimo kampas = ;
5. Kai UA U0 > Um, io metodo taikyti netiesins grandins analizei
grandin yra tiesin.
Kai t = 0, iI(t) = IM, todl

negalima, nes

I M S (U A U 0 U m ) SU m (1 cos ) .
(7.56)
Pasinaudojus (7.55) ir (7.56), (7.53) iraik galima perrayti taip, kad joje bt naudojami
IM ir parametrai:

iI (t ) I M

cost cos
,
1 cos

t .

(7.57)
Kadangi (7.57) iraika apibdina periodikai pasikartojanius srovs impulsus, srovs iI(t)
harmonik amplituds randamos, pasinaudojus Furj eiluts koeficient formule. i formul lygins
formos impulsams yra tokia:

I nm

1 cos t cos
I M 1 cos cos(nt ) d(t ) .

(7.58)

Suintegravus gauname

I nm I M n ( )
(7.59)
ia

n ( )

2(sin n cos n cos n sin )

,
n (n 2 1) (1 cos )

n 1,2,

(7.60)
harmonik koeficientai, danai vadinami Bergo koeficientais. Kai n = 0 ir n = 1, koeficient 0 ir
1 iraikos tokios:

0 ( )

sin cos
(1 cos )
(7.61)

 1 ( )

cos sin
(1 cos )
(7.62)
Koeficient 0, 1, 2, 3 ir j
santykio 1/0 kaip funkcij grafikai
pateikti 7.17 paveiksle.
Skaiiuojant srovs harmonik
amplitudes i (7.59) formuls, harmonik
koeficient reikms duotajam randamos
i grafiko, lenteli arba formuli. Turint
harmonik koeficient grafikus, lengva
tyrinti duotosios harmonikos amplituds
kitim, keiiant nukirtimo kamp, kai IM
pastovus. ntosios harmonikos amplitud
bus maksimali, kai nukirtimo kampas

n , 1/0
1

0,5

2
0,4

1/0

0,3
1
0,2

0,1
0
-0,1

0,25

0,5

0,75

7.17 pav. Harmonik koeficient n ir j santykio

priklausomybs nuo nukirtimo kampo

n opt

2
.
3n

(7.63)

Jeigu nukirtimo kamp reikia pakeisti taip, kad srovs amplitud IM likt nepakitusi, tai
reikia kartu pakeisti Um ir UA. 7.18 paveiksle parodytas tamp parinkimas, kad bt gauti
nukirtimo kampai 1 = / 2, 2 < / 2, 3 > / 2 ir isaugota srovs impuls amplitud I
I pateikt netiesini grandini
analizs pavyzdi matyti, kad tarp
netiesini ir tiesini grandini yra
principinis skirtumas: tiesins grandins
ijime negali atsirasti toki dani
dedamj, koki nebuvo grandins jime.
Netiesins grandins ijime prieingai,
atsiranda toki dani dedamosios, kuri
nebuvo grandins jime. Nauj dani
atsiradimo netiesinse grandinse reikiniu
pagrstas lygintuv, detektori, danio
daugintuv, moduliatori ir kit elektronini
taisu darbas. Taiau is reikinys gali bti ir
alingas, pavyzdiui, tiesiniuose
stiprintuvuose, kai stiprinamas didels
amplituds signalas.

n
1

0,8
0,6

0,4
0,2
0
0,2

3
0,25

0,5

0,75

7.19 pav. Harmonik koeficient n priklausomyb nuo

nukirtimo kampo

7.3.4. Grafinis spektro nustatymo metodas

Grafiniai analizs metodai nra tiksls, taiau labai patogs greitam inineriniam netiesini
ikraipym vertinimui galios stiprintuvuose, moduliatoriuose ir kituose taisuose, kuriuos
siuniami didels amplituds virpesiai. Kitas io metodo privalumas nereikia turti aproksimuotos
netiesinio elemento voltamperins charakteristikos. inomi penki ir trij ordinai grafiniai
spektro nustatymo metodai.
I
Isiaikinkime penki ordinai metod.
Tarkime, kad netiesin element, kurio voltamperin Imax
charakteristika pavaizduota 7.20 paveiksle siuniamas
harmoninis virpesys. Penki ordinai metodu galima I1
nustatyti netiesinio elemento ijimo srovs nuolatin
dedamj I0 ir keturi pirmj spektro dedamj am- IA
A
plitudes I1m, I2m, I3m, I4m. Taigi, iame metode i anksto I
2
numatyta, kad ijimo srovs spektre bus tik penkios I
min
dedamosios
0
UA
U
iI (t ) I 0 I 1m cos 0 t I 2 m cos 2 0 t
0
/3
I 3m cos 3 0 t I 4 m cos 4 0 t . (7.67)
/2
2/3
ioje iraikoje yra penki neinomieji: I ir I ,
0

1m

I2m, I3m, I4m. J suradimui reikia suformuluoti penkias

slygas. Tam geriausiai tinka reikalavimai, kad, esant

fazs kampui t lygiam 0, / 3, / 2, 2 / 3 ir , pagal
t
(7.67) formul apskaiiuotos ijimo srovs verts
iI(t) bt lygios atatinkamom i voltamperins cha7.20 pav. Penki ordinai metodas
rakteristikos nustatytom srovi reikmms, kurios
spektrui nustatyti
7.20 paveiksle paymtos Imax, I1, IA, I2 ir Imin. Fazs
kamp dydis parinktas toks, kad tamp ayje tarp
tak bt vienodi atstumai. Pasinaudoj iomis penkiomis slygomis gauname toki penki lygi
sistem:

I max I 0 I1m I 2 m I 3m I 4 m ,
1
1
1
I 1 I 0 I 1m I 2 m I 3m I 4 m ,
2
2
2
I A I 0 I 2m I 4m ,
(7.68)

1
1
1
I 2 I 0 I1m I 2 m I 3m I 4 m ,
2
2
2
I min I 0 I1m I 2 m I 3m I 4 m .
Isprend (7.68) lygi sistem, gauname formules nuolatins dedamosios ir pirmj
keturi spektro dedamj apskaiiavimui i voltamperins charakteristikos:

1
I max I min 2I1 I 2 ,
6
1
I max I min I1 I 2 ,
3

I0
I 1m

I 2m

1
I max I min 2 I A ,
4
(7.69)

1
I max I min 2I1 I 2 ,
6
1
I max I min 4I1 I 2 6 I A .
12

I 3m
I4m

Skaiiavim patikrinimui reikia susumuoti pagal (7.69) formules apskaiiuotas sroves.

J suma, kaip tai iplaukia i (7.68) lygi sistemos pirmosios lygties, turi bti lygi Imax.
Maiau tikslus yra trij ordinai metodas. Juo apskaiiuojama nuolatin dedamoji I0
ir dvi harmonins dedamosios I1m bei I2m. Tai supaprastintas penki ordinai metodas, kuriame
panaudotos tik trys tak sutapdinimo slygos t = 0, / 2 ir .
7.4. Spektro keitimo pricipai. Netiesiniai ikraipymai
7.4.1. Nauj spektro dedamj sukrimas ir netiesiniai ikraipymai
Signaluose sukurti naujas spektro dedamsias gali tik taisai su netiesiniais elementais.
Prisiminkime signal perdavim per netiesinius elementus. Visi netiesiniai elementai keiia
siuniam juos virpesi form. 7.21 paveiksle parodyta, kaip netiesiniame elemente pakinta
harmoninio virpesio forma. I io paveikslo matome, kad ijimo srovje padidja nuolatin
dedamoji I0 , lyginant su darbo tako srove IA , ir pakinta harmoninio virpesio pusperiodi forma:
vieni pusperiodiai, priklausomai nuo to, kokios linijos IA ar I0 atvilgiu jie lyginami, pasidaro
didesni arba siauresni, kiti emesni arba platesni.
Kadangi netiesinio elemento ijimo srov yra lygin periodin funkcija, tai j galima
iskleisti lygini funkcij Furj eilute

iI (t ) I 0 I 1m cos 0 t I 2 m cos 2 0 t I 3m cos 3 0 t

(7.70)
Jeigu elementas bt tiesinis, tai ijimo
srov bt tokia:

iI (t ) I A I m cos 0 t .
(7.71)

A
IA

I0

Taigi, netiesinis elementas sukuria

ijimo srovje naujas, jimo signale nesanias,
UA
0
U 0
spektro dedamsias. Stiprintuvuose harmonik
0
atsiradimas yra nepageidautinas reikinys.
Taiau yra visa eil elektronini tais, kuri
veikimas pagrstas harmonik sukrimu.
Pavyzdiui danio daugintuvai.
Signalo formos pasikeitimus priimta
t
vadinti
netiesiniais
ikraipymais.
i
ikraipym dyd nusako netiesini ikraipym
7.21 pav. Harmoninio virpesio ikraipymai
netiesiniame elemente
koeficientas kh, kartais dar vadinamas
harmonik koeficientu. Galios stiprintuvuose
netiesini ikraipym koeficientas apskaiiuojamas taip:

kh

I 22m I 32m I 42m

.
I1m
(7.72)

Jeigu netiesin element vienu metu siuniama daug harmonini virpesi, tai ijimo
virpesyje be kiekvieno harmoninio virpesio harmonik atsiranda vairios eils kombinacini dani
dedamj. Taigi, iuo atveju dl netiesini ikraipym ijimo virpesio spektre atsiranda daug
daugiau nauj spektro dedamj. Kombinacinio danio virpes galime sivaizduoti kaip jimo
virpes, paslinkt dani ayje. Kombinacini dani sukrimu pagrstas moduliatori, danio
keitikli ir kitoki tais veikimas.
Taigi, netiesins grandins gali keisti jimo virpesio spektr: paslinkti j dani ayje
bei sukurti nauj dani dedamsias. i netiesini grandini savyb panaudojama daugelyje
speciali elektronini tais, pavyzdiui, detektoriuose, moduliatoriuose, danio daugintuvuose bei
keitikliuose. Visi ie taisai vadinami virpesi spektro keitikliais.
7.4.2. Spektro keitikli funkcin schema
Vis spektro keitikli funkcin schema vienoda ji susideda i netiesins grandins ir
tiesinio filtro. Netiesin grandin, ikraipydama paduodam virpes, sukuria "naujas" spektro
dedamsias. Tiesinis filtras jas iskiria. Netiesini grandini ir filtr sandara priklauso nuo
konkretaus spektro keitiklio paskirties.
Visus spektro keitiklius, galima suskirstyti dvi grupes. Pirmajai grupei priskirtini keitikliai, kuriuose tiesinis filtras neturi
lemiamos takos netiesins grandins darbui.
iI(t)
Toki spektro keitikli funkcin schema
Netiesin
Tiesinis
pavaizduota 7. 22 paveiksle. Joje panaudota u (t)
uI(t)
IN
grandin
filtras
netiesin
grandin
su
voltamperine
iI = f(uIN)
Z ( )
charakteristika iI = f(uIN) ir tiesinis filtras,
kuris apskritai turi kompleksin jimo var
7.22 pav. Pirmosios grups spektro keitikli funkcin
Z . ioje funkcinje schemoje galima
schema
laikyti, kad netiesin grandin apkrauta
aktyvija (beinercine) apkrova Z(), t.y. tik kompleksins varos moduliu. Tokio spektro keitiklio
ijimo virpesio parametrai randami, analizuojant, kaip netiesins grandins ijimo virpesiai veikia
tiesin filtr. i analizs metodika taikytina, pavyzdiui, tranzistoriniams danio keitikliams,
moduliatoriams, nes tranzistoriaus kolektoriaus grandins filtro taka kolektoriaus srovei yra
nedidel.
Antrajai grupei priskirtini keitikliai, kuriuose tiesinis filtras turi principin tak netiesins grandins darbui. Toki spektro keitikli funkcin schema pavaizduota 7. 23 paveiksle.
Taip
yra,
pavyzdiui,
lygintuvuose,
detektoriuose,
i
dalies
amplitudiniuose
iI(t)
kolektoriniuose moduliatoriuose. iuo atveju
Netiesin
Tiesinis
taiso funkcin schema ir jo analiz
grandin
filtras
uIN(t)
uI(t)
sudtingesni.
iI = f(uIN,uI)
Z ( )
Antrosios grups spektro keitikliuose
per tiesin filtr susidaro grtamasis ryys.
7.23 pav. Antrosios grups spektro keitikli funkcin
Todl ios grups spektro keitikli funkcinje
schema
schemoje parodyta netiesin grandin, kurios
netiesinio
elemento
voltamperine
charakteristika iI = f(uIN,uI) priklauso ir nuo ijimo tampos uI. Tiesinis filtras toks pats, kaip ir

praeitos grups spektro keitikliuose. Analizuojant antrosios grups spektro keitiklius, dl grtamojo
ryio tenka kartu analizuoti tiesin ir netiesin grandines.
7.4.3. Nauding spektro dedamj iskyrimo metodai
Daniausiai nauding spektro dedamj iskyrimui naudojami tiesiniai filtrai. Toks
dedamj iskyrimo bdas vadinamas filtravimo metodu. Tiesiniais filtrais spektro keitikliuose
daniausiai bna lygiagretieji rezonansiniai kontrai arba lygiagreiosios RC grandys. Jie
pavaizduoti 7.24 paveiksle.
L

ZLC(

ZRC(

Ikm

r
0

21 2 2+1

7.24 pav. Lygiagretusis rezonansinis kontras (a), lygiagreioji RC grandis (b) ir j var modulio
danins charakteristikos (c), sutapdintos su netiesinio elemento ijimo virpesio spektru

Lygiagretieji rezonansiniai kontrai naudojami, kai reikia iskirti spektro dedamsias

kakokio 0 danio aplinkoje. Kontro parametrai parenkami taip, kad jo rezonansinis danis bt
lygus 0. Kontro varos modulis priklauso nuo danio ir apibdinamas tokia iraika:

Z LC

R0 e
1 Q 2 2

;
(7.73)

ia R0 e Q ,

0
, Q ,

C
r
0

kontro parametrai: ekvivalentin

rezonansin vara, charakteringoji arba bangin vara, kokyb ir santykinis iderinimas. (7.73)
iraika apibdinama varos danin charakteristika pavaizduota 7.24, c paveiksle. Rezonanso metu
kontro vara yra didiausia ZLC(0) = R0e. Daniui tolstant nuo rezonansinio 0, kontro varos
modulis staigiai maja. Dl ios prieasties tekant per rezonansin kontr netiesinio elemento
srovei, turiniai daug vairaus danio ir gana vienod amplitudi spektro dedamj, bus gaunami
didiausi tampos kritimai tik t dedamj, kurioms kontro vara yra didel. Vis kit dedamj
tampos kritimai bus labai mai. J filtras (kontras) nepraleidia ir laikome, kad j ijimo
tampoje uI(t) nra.
Lygiagreiosios RC grandies varos modulis

Z ( )

R
2

1 RC

(7.74)
didiausias yra nuolatiniai srovei ( = 0). Jis lygus grandinls rezistoriaus varai R ir daniui
didjant maja. Todl RC grandis iskiria nuolatin dedamj ir emj dani dedamsias, kaip
tai parodyta 7.24, c paveiksle. Grandies varos kitimo staigum galima keisti keiiant jos laiko
pastovij = RC.

Kitas bdas naudingoms spektro dedamosioms iskirti yra nereikaling spektro dedamj kompensavimas. is bdas vadinamas kompensavimo metodu. Kompensavimo metodas
nereikaling spektro dedamj kompensavimui daniausiai taikomas dvitakiuose taisuose. Juos
sudaro du identiki taisai paeiliui siuniantys ijimo signalus bendr apkrov. Apkrovoje,
sumuojantis ijimo signalams, kompensuojamos visos lygins arba nelygins spektro harmonikos.
Kompensavimo galimyb rodysime sekaniame skyriuje, analizuodami aperiodinius galios
stiprintuvus.

8. GALIOS STIPRINTUVAI
iuolaikini elektronini rengini atiduodama apkrovai galia daniausiai yra kelios deimtys vat,
taiau gali bti ir imtai kilovat. Garso signal stiprintuv ijimo galia danai bna deimtys vat,
o atskirais atvejais ji gali siekti ir deimtis kilovat. Toki dideli ijimo gali gavimui reikalingi
specials stiprintuvai galios stiprintuvai. Galios stiprintuvai nuo prast tampos ar srovs
stiprintuv skiriasi juose naudojamais aktyviaisiais stiprinimo elementais ir j darbo reimais.
Galios stiprintuv veikimo principas pagrstas pastoviosios srovs altinio galios keitimu kintamosios srovs signalus, kuri forma turi sutapti su stiprinamo signalo forma. Todl
svarbiausi reikalavimai galios stiprintuvams yra nedideli stiprinam signal ikraipymai ir
efektyvus maitinimo altinio galios panaudojimas, t.y. galimai didesnis naudingumo koeficientas.

8.1. Galios stiprinimo pakop ypatumai

Pagal stiprinam signal pobd galios stiprintuvai skirstomi aperiodinius ir rezonansinius.
Aperiodiniai galios stiprintuvai stiprina plaiajuosius signalus. Toki signal pavyzdiu yra garso ir vaizdo signalai. Aperiodini stiprintuv apkrovos varos maai priklauso nuo
danio. Norint gauti didiausi stiprintuvo naudingumo koeficient, jame tampos ir srovs
padidinamos iki maksimaliai leistin. Todl stiprintuv aktyvij element voltamperins
charakteristikos stiprinamo signalo ribose yra netiesins ir stiprinamas signalas ikraipomas.
Didelio naudingumo ir nedideli netiesini ikraipym reikalavimai vienas kitam prietarauja.
Todl, projektuojant aperiodinius galios stiprintuvus, tenka iekoti kompromisini sprendim.
Rezonansiniai galios stiprintuvai stiprina siaurajuosius radijo signalus. i stiprintuv apkrova yra lygiagretusis rezonansinis kontras, kuris iskiria aktyviojo elemento srovs
pirmj harmonik. Netiesiniai ikraipymai iuose stiprintuvuose labai nedideli. Todl, esant tiems
patiems aktyviesiems stiprintuvo elementams, rezonansinio galios stiprintuvo ijimo galia ir
naudingumo koeficientas yra didesni u aperiodinio galios stiprintuvo.
8.1.1. Galios stiprinimo pakop naudingumo koeficientas
Vienas i svarbiausi galios stiprintuvo, imanio i maitinimo altinio ir atiduodanio apkrov
daug didesn nei kitos taiso pakopos gali, parametr yra naudingumo koeficientas. Elektronini
stiprinimo pakop naudingumas apibdinamas vairiais naudingumo koeficientais, taiau
daniausiai koeficientu , ireikiamu apkrov atiduodamos galios PI ir pakopos kolektori
grandins maitinimo galios P0 santykiu:

PI
.
P0
(8.1)

I maitinimo altinio imamos galios P0 dalis atiduodama apkrovai, o dalis PK isklaidoma

tranzistoriuje:

P0 PI PK .
(8.2)
ra i iraik (8.1) gauname:

PI PK

PK PI

(8.3)
Savo ruotu tranzistoriaus sklaidoma galia PK turi bti ne didesn u maksimali leistinj
gali PK max (PK max dvipolio ir PD max lauko tranzistoriaus). Taigi, kuo didesnis stiprintuvo
naudingumo koeficientas, tuo didesn gali galima atiduoti apkrov su tokios pat galios
tranzistoriumi.
Nustatykime 8.1, a paveiksle pateikto BE stiprintuvo pakopos naudingumo koeficient. Jei
signalas harmoninis (8.1, c pav.) , apkrov atiduodama galia ireikiama apkrovos tampos uI
IB

+EK

IK C
EK/RK

RK
VT

A
UI

IKA

IBA

IK1m

uIN

IK1m

IBA

UBA UBE

UKA

UKm

'

EK

UKE

UKm

8.1 pav. BE stiprintuvo pakopa (a) ir jos jimo (b) bei ijimo (c) charakteristikos

amplitude UKm bei srovs iI pirmosios harmonikos amplitude IK1m:

PI

U K m I K 1m
,
2
(8.4)

o i altinio imama galia jo elektrovaros EK ir kolektoriaus srovs nuolatine dedamja IK0 = IKA:

P0 E K I K 0 .
(8.5)
Tuomet stiprintuvo pakopos naudingumo koeficientas:

1 U K m I K 1m 1

2 EK I K 0 2

(8.6)
ireikiamas tamp santykio = UKm / EK ir srovi santykio = IK1m / IK0 sandauga ie santykiai
vadinami kolektoriaus tampos ir srovs inaudojimo koeficientai. Kaip matyti i (8.6) iraikos,
pakopos naudingumo koeficientas priklauso nuo signalo amplituds: kuo ji didesn, tuo didesnis
naudingumo koeficientas.
Kolektoriaus maitinimo altinio elektrovara EK nulemia maksimali UKm max bei tampos
inaudojimo koeficiento maksimali reikm max ir priklauso nuo apkrovos grandins pobdio.
Kai kolektoriaus grandin maitinama per rezistori RK, apkrovos vara nuolatinei srovei yra didesn

u apkrovos var kintamajai srovei. atvej 8.1, c paveiksle atitinka apkrovos ties AEK. Savo
ruotu maksimalios leistinosios ijimo tampos UKm max ar srovs IK1m max amplituds priklauso nuo
to, kaip parinktas tranzistoriaus darbo takas. Jei, pavyzdiui, bendrojo emiterio pakopos (8.1 pav.)
darbo takas A parinktas apkrovos tiess viduryje, pakopos ijimo tampos amplitud UKm turi bti
ne didesn u tranzistoriaus VT darbo tako tamp UKA = EK/2, o ijimo srovs amplitud IK1m
darbo tako srov IKA = EK/2RK, nes prieingu atveju darbo takas, juddamas apkrovos tiese,
pasieks tak C ir tranzistorius sisotins, arba pasieks tak B ir tranzistorius usidarys. Tokiais
atvejais stiprinamas signalas bus ikraipomas. Kadangi ioje stiprinimo pakopoje IK0 IKA, tai
gauname, kad tokio stiprintuvo maksimalus naudingumo koeficientas

1 U K m I K 1m 1 E K I K A 1

.
2 EK I K 0 2 2EK I K A 4

max

(8.7)
Taigi, varinio stiprintuvo maksimalus naudingumo koeficientas max ne didesnis kaip 25 %.
Maitinant tranzistoriaus kolektori per transformatori, drosel ar lygiagretj kontr,
apkrovos vara nuolatinei srovei bna labai maa, apkrovos ties AEK eina beveik vertikaliai. iuo
atveju ta pati tampa UKm gaunama, esant daug maesnei maitinimo altinio elektrovarai EK. Todl
max < 1 ir max <1 / 2.
Majant stiprinamo signalo amplitudei, kartu maja UKm ir IK1m, todl i (8.6) formuls
matyti, kad naudingumo koeficientas mas pagal kvadratin dsn.
Taigi, tiesinio stiprintuvo naudingumo koeficientas yra labai nedidelis nevirija 0,5, esant
maksimaliai stiprinamo signalo amplitudei, ir greitai maja, majant jo amplitudei. Tokiuose
stiprintuvuose maksimalios tampos ir srovs inaudojimo koeficient reikms max < 1 ir max < 1.
Dl nedidelio naudingumo koeficiento tiesiniai stiprintuvai naudojami silpniems signalams stiprinti,
kai pakopos suvartojama galia yra nedidel ir neturi lemiamos reikms. Stiprinant didesnes
galias, kai svarbu, kad jis bt kuo didesnis, tiesiniai stiprintuvai naudojami retai, daniau
naudojami netiesiniai stiprintuvai.
Panagrinkime galimyb keisti naudojamos i maitinimo altinio galios P0 dyd. Slenkant
darbo takui apkrovos tiese auktyn arba emyn, maksimalios leistinosios signalo amplituds
maja. Taiau kartu kinta ir kolektoriaus grandinje vartojama galia P0 = EK IK0 , nes kai signalas
harmoninis, kolektoriaus srovs nuolatin dedamoji IK0 apytikriai lygi darbo tako srovei IKA. Taigi,
slenkant darbo takui auktyn, P0 dids, o slenkant emyn, mas.
Tai, kad stiprinimo pakopos vartojama galia priklauso nuo darbo tako padties, panaudojama netiesiniuose stiprintuvuose. Netiesiniuose stiprintuvuose aktyviojo elemento darbo
takas parenkamas netiesinje jimo charakteristikos dalyje. Ijimo charakteristikose is takas
imamas arti tako B (8.1, c pav.). Taip parinkus darbo tak, srov per aktyvj element teka tik
dal periodo. Todl netiesiniai stiprintuvai dar vadinami stiprintuvais su srovs nukirtimu.
Netiesini stiprintuv pavyzdiu yra dvitakiai stiprintuvai. Dvitakiuose stiprintuvuose
atskirus signalo pusperiodius stiprina skirtingi tranzistoriai. iuose stiprintuvuose maksimali
ijimo signalo amplitud UKm max yra lygi maitinimo altinio elektrovaros EK ir tampos kritimo
URKA ant rezistoriaus RK tranzistoriaus darbo take A skirtumui: UKm max = EK URKA = EK IKARK.
Todl, slenkant darbo takui apkrovos linija emyn maja IKA ir didja stiprintuvo naudingumo
koeficientas, nes ne tik didja leistinoji ijimo signalo amplitud, bet ir maja pakopos vartojama
galia.
8.1.2. Galios stiprinimo pakop klass
irint, kaip parinktas tranzistoriaus darbo takas ir kokio didumo signalas, skiriamos keturios
pagrindins galios stiprintuv stiprinimo reimo klass: A, B, AB ir C. Kiekviena stiprinimo reimo

klas apibdinama jai bdingais tranzistoriaus kolektoriaus srovs nukirtimo kampais .

Stiprintuv, dirbani A, B, AB ir C klass reimu, tranzistoriaus darbo tako padtys jo jimo
charakteristikoje pateiktos 8.2 paveiksle.
Kai nukirtimo kampas lygus , srov per aktyvj element
IB
teka vis period. Toks stiprintuvas vadinamas A klass, arba
tiesiniu, stiprintuvu. Stiprintuvui dirbant A klass reimu,
tranzistoriaus darbo takas AA parenkamas jimo charakteristikos
tiesinje dalyje taip, kad, veikiant signalui, tranzistorius nepereit
soties ar atkirtos reim. Dirbant A klass reimu, netiesiniai
AA
ikraipymai bus minimals, o neikraipyto signalo amplitud
maksimali, jei darbo takas bus parinktas apkrovos tiess viduryje
AC AB
AAB
(8.1, c pav.), vienodu atstumu nuo soties ir atkirtos tak C ir B.
0
UB0
UBE
Taiau stiprintuvo, dirbanio A klass reimu, naudingumo
8.2 pav. Stiprintuv, dirbani koeficientas yra nedidelis: vientakiuose stiprintuvuose be
transformatoriaus jis ne didesnis kaip 25 %, su transformatoriumi
A, B, AB ir C klass reimu,
tranzistoriaus darbo tako
ne didesnis kaip 50 %.
padtys
B klass reimo darbo takas AB parenkamas taip, kad, kai
nra signalo, tranzistorius bt udaras, o atsidaryt tik per vien
signalo pusperiod (kai jimo tampa tik teigiama arba tik neigiama). Taigi, B klass reimui
bdingas nukirtimo kampas = / 2. iam reimui bdingas didesnis naudingumo koeficientas,
taiau dl jimo charakteristikos nejautrumo zonos, kai UBE < UB0 atsiranda nemai netiesiniai
ikraipymai.
Stiprintuvui dirbant AB klass reimu, tranzistoriaus darbo takas AAB perkeliamas jimo
charakteristikos tiesins dalies pradi UBE = UB0. Todl, kai nra jimo signalo, teka nedidel
tranzistoriaus darbo tako srov IKA, o dl to kiek sumaja pakopos naudingumo koeficientas ir
kartu labai sumaja netiesiniai ikraipymai. AB klass reimas apibdinamas nukirtimo kampais
> / 2.
Kai nukirtimo kampas < / 2, Stiprintuvas dirba C klass reimu. C klass reimo darbo
takas AC parenkamas taip, kad, kai nra signalo, tranzistorius bt udaras, o atsidaryt tik per
nepiln vien signalo pusperiod.
Naudojantis nukirtimo kampo svoka ir septintajame skyriuje vestais harmonik koeficientais n(), galima urayti, kad

I K 0 I K M 0 ( ) ,
(8.8)

I K 1m I K M 1 ( ) .
(8.9)
ia IK M kolektoriaus srovs impulso amplitud. raius (8.8) ir (8.9) lygybes (8.6), gaunama
toki naudingumo koeficiento iraika:

1 1 ( )
.
2 0 ( )

(8.10)
ioje iraikoje srovs inaudojimo koeficientas = 1() / 0(). pastarj formul raius
harmonik koeficient iraik (7.62) ir (7.63), gaunama formul

 ( )

sin cos
.
sin cos
(8.11)

I (8.11) formuls iplaukia, kad kai nukirtimo kampas = , srovs inaudojimo koeficientas = 1, kai = / 2, = / 2 . Dar daugiau majant , kai 0, = 2. I ia matyti,
kad i ties, nukertant srov, galima padidinti naudingumo koeficient iki max < / 2 B klass
stiprintuvuose ir iki max > / 2 C klass stiprintuvuose. Taiau iuo atveju aktyvij element
srovs forma gerokai skiriasi nuo valdymo elektrodo tampos formos. Norint gauti neikraipytos
formos sustiprintus virpesius, tenka naudoti specialias priemones dirbanias filtravimo arba
kompensavimo principu.
Kai stiprinami harmoniniai arba artimi jiems virpesiai, t. y. kai stiprinam virpesi spektras
yra labai siauras, aktyvusis elementas apkraunamas siaurajuosiu filtru, danai lygiagreiuoju
rezonansiniu kontru. Filtras i kolektorins srovs spektro iskiria stiprinamj virpes, kitus
virpesius, atsiradusius dl netiesinio pakeitimo (auktesnes harmonikas), slopina. Tai yra
rezonansiniai galios stiprintuvai. Jie bna B ir C klasi. Plaiajuosiams virpesiams stiprinti
naudojami dvitakiai B klass stiprintuvai. Tranzistoriai suadinami prieing fazi tampomis, j
srovs sudedamos taip, kad srovs forma apkrovoje sutapt su stiprinamo virpesio forma. ia
naudojamas kompensavimo principas.
A klass stiprinimo reimu daniausiai dirba nedidels galios vientakiai stiprintuvai. B ir
AB klass reimais daniau dirba didesns galios dvitakiai stiprintuvai. C klass reimu dirba
rezonansiniai galios stiprintuvai.
Be A, B, AB ir C klass stiprinimo reim iuolaikiniuose stiprintuvuose naudojamas dar D
klass reimas. D klass reimo stiprintuvuose aktyvusis stiprinimo elementas dirba rakto reimu ir
pro j teka staiakampi impuls formos srov. ios klass stiprintuv pagrindinis privalumas yra
didelis naudingumo koeficientas, trkumas pakankamai sudtinga stiprintuvo schema. D klass
galios stiprintuvai naudojami iuolaikiniuose sistuvuose, kai reikia ypatingai didelio naudingumo
koeficiento.
8.1.3. Netiesiniai ikraipymai galios stiprintuvuose
Kad bt didesnis naudingumo koeficientas ir geriau panaudojamas tranzistorius, maksimalios
tranzistoriaus srovs bei tampos parenkamos kaip galima artimesns maksimalioms leistinosioms
tranzistoriaus tampoms bei srovms. Todl veikiant signalui, tranzistoriaus bsena kinta plaiame
jo charakteristik diapazone ir irykja j, ypa jimo charakteristikos, netiesikumai, sukeliantys
galios stiprintuvuose netiesinius ikraipymus.
Netiesiniai stiprintuvo ikraipymai nusakomi netiesini ikraipym koeficientu (7.73), kur
galima apskaiiuoti grafins analizs metodu, sudarius stiprintuvo dinamin perdavimo
charakteristik iK = f(uIN). Vientakts pakopos dinaminei perdavimo charakteristikai sudaryti
tranzistoriaus jimo charakteristikoje (8.3, a pav.) atidedami takai 1, 2, 3..., atitinkantys bazs
srovs reikmes t statini ijimo charakteristik linij, kurios susikerta su apkrovos tiese.
IB

IK

IB6

IK5
IK4

IB3

2
1
UBE1 UBE2 UBE6

IK6

IB4

IB6

IB5

IB2

IK

IK2

2
1

UBE

IB1=0

EK

IK3

IB2

IK1

UKE

0 uIN1 uIN2 uIN2 uIN

8.3 pav. Grafinis vientakio galios stiprintuvo dinamins perdavimo charakteristikos

sudarymas

(8.3, b pav.). Gautosios kolektoriaus srovs atidedamos dinamins perdavimo charakteristikos

grafike (8.3, c pav.). Atitinkamos uIN reikms apskaiiuojamos i lygybs

uIN n u BE n Ri iB n ;
(8.12)
ia Ri signalo altinio vidin vara; n tako charakteristikose eils numeris.
Matyti, kad gautoji dinamin perdavimo charakteristika yra S raids formos. Virutinis
charakteristikos dalies kreivumas atsiranda dl tranzistoriaus bazs srovs stiprinimo koeficiento
priklausomybs nuo kolektoriaus srovs dydio: didjant kolektoriaus srovei, maja. Apatins
charakteristikos dalies kreivumas atsiranda dl jimo charakteristik netiesikumo. ios dalies
kreivum galima sumainti, didinant signalo altinio vidin var. Minimals netiesiniai
ikraipymai gaunami tuo atveju, kai darbo takas parinktas dinamins perdavimo charakteristikos
tiesins dalies viduryje.
Dvitakts pakopos dinamin perdavimo charakteristika gaunama i dviej vientaki
pakop charakteristik iK1 = f1 (uIN) ir iK2 = f2(uIN) pagal itoki formul:
IK

iK f 1 (u IN U B A ) f 2 ( u IN U B A ) ;

IK

(8.13)
ia UBA tranzistori bazsemiterio tampa
(prietampis) parinktame darbo take A. Nuo
tampos UBA labai priklauso dvitakio
uIN
uIN
stiprintuvo perdavimo charakteristikos pobdis
ir netiesini ikraipym dydis stiprintuve.
8.4, a paveiksle pavaizduota dvitakio galios
a
b
stiprintuvo, kuris dirba C klass reimu,
dinamin perdavimo charakteristika. Matome,
8.4 pav. Dvitakio galios stiprintuvo dinamins
perdavimo charakteristikos, kai stiprintuvo pakopos kad ma signalo reikmi srityje ji netiesika.
dirba C (a) ir AB (b) klass reimais
Todl stiprintuve bus gana dideli netiesiniai ikraipymai. Sumainus UBA tamp ir pervedus
stiprintuv dirbti AB klass reimu, jo perdavimo charakteristika mintoje srityje itiesinama. Tai
aikiai pastebima 8.4, b paveiksle.
I dinamins charakteristikos, panaudojus trij arba penki ordinai (7.70) formules,
surandamos harmonik amplituds ir po to netiesini ikraipym koeficientas.
Netiesiniams ikraipymams mainti galios stiprintuvuose sudaromas neigiamasis
grtamasis ryys.
UBA

+UBA

UBA

+UBA

8.2. Rezonansiniai galios stiprintuvai

Rezonansiniai galios stiprintuvai daniausiai naudojami sistuvuose radijo dani virpesiams stiprinti. Galinguose sistuviniuose rezonansiniuose galios stiprintuvuose naudojami
specials galingi tranzistoriai arba galingos generatorins
CF
CF
+EK
lempos. Vientakio tranzistorinio rezonansinio galios EB
stiprintuvo schema pateikta 8.7 paveiksle. I io paveikslo
CK LK
matome, kad tai nedaug pakeistas klasikasis rezonansinis
Rap uI(t)
(selektyvusis) stiprintuvas. Jame atskirtos bazs ir
kolektoriaus maitinimo grandins. Tam panaudotas atskiras uIN(t)
VT
bazs maitinimo altinis EB. Toks sprendimas leidia
uKE(t)
panaikinti grtamj ry per bendr maitinimo altin. EK ir
uBE(t)
8.7 pav. Vientaktis rezonansinis galios
stiprintuvas

EB maitinimo altini takos stiprintuvo darbui kintamj srovi reime sumainimui stiprintuvo
maitinimo grandins uuntuotos filtro kondensatoriais CF. i kondensatori talpa CF parenkama
taip, kad j reaktyvioji vara stiprinamojo danio virpesiams 1 / 0CF bt daug maesn u altini
EK ir EB vidines varas. Esant tokiems filtro ir altini vidini var santykiams, praktikai visos
kintamosios srovs teks ne per altinius, o per filtr kondensatorius.
Kitas nagrinjamo stiprintuvo iskirtinis bruoas yra jimo signalo uIN(t) altinio ir
apkrovos grandins atskyrimo nuo stiprintuvo nuolatini srovi bdas. iose stiprintuv schemos
vietose prasta matyti skiriamuosius kondensatorius. Nagrinjamame stiprintuve iam udaviniui
isprsti panaudotas transformatorinis ryys, nes transformatoriais galima suderinti labai
besiskirianias vidines ir apkrovos varas.
nagrinjamojo galios stiprintuvo jim tranzistoriaus VT baz, paduodama i altinio EB
darbo tak nustatanti tampa UBA = EB ir stiprinamoji UINm amplituds 0 danio harmonin tampa

u BE (t ) E B U IN m cos 0 t .
(8.21)
Tranzistoriaus VT bazs tampa EB parenkama tokia, kad bt gaunamas B arba C klass
darbo reimas. Todl kolektoriaus grandine teka srovs impulsai. Kolektoriaus grandinje jungtas
auktos kokybs rezonansinis kontras, kurio rezonansinis danis 0 1 LKCK sutampa su
stiprinamojo virpesio daniu. Todl kolektoriaus tampos forma nepriklauso nuo kolektoriaus
srovs formos ir ji visuomet yra harmonin

u KE (t ) E K U K m cos 0 t .

IK

IK

A"

A
0

uKE min

IK

EK
UKm

(8.22)

IBmax

A'

UKE

A'

A
uKE min

A"
EK

UKm

0t

IK

IBmax

UKm

UKE

0t

UKm

IBmax

IK

IK

A'

A
0

uKE min
UKm

A"
EK

UKE

0t

UKm

8.8 pav.Darbo tako padtys stiprintuvo

ijimo charakteristikose ir kolektoriaus
impuls forma, esant netemptam(a),
kriziniam (b) ir pertemptam (c) darbo
reimams

Tai reikia, kad momentins srovs ir tampos

verts nra susietos vienareikme priklausomybe, kaip
tai yra variniuose stiprintuvuose.
Kolektoriaus tampos uKE(t) amplitud UKm
nulemia rezonansinio galios stiprintuvo darbo reim.
Skiriami trys tik rezonansiniams galios stiprintuvams
bdingi darbo reimai: netemptas, krizinis ir
pertemptas.
Darbo tako padtys stiprintuvo ijimo
charakteristikose ir kolektoriaus impuls forma, esant
netemptam, kriziniam ir pertemptam darbo reimams,
pateikti 8.8 paveiksle. iame paveiksle paprastumo
dlei priimta, kad darbo tako A padtis, nesant jimo
signalo, sutampa su kolektoriaus maitinimo altinio
elektrovara EK. jimo signalas periodikai stumdo
darbo tak A apkrovos charakteristika. Kadangi
stiprintuvas dirba B arba C klass reimu ir tik dal
periodo per tranzistori teka srov, jo apkrovos
charakteristika yra lauta linija. Ji 8.8 paveiksle
pavaizduota pastorinta linija. Ant ios linijos yra atidti
takai A' ir A", atitinka minimali ir maksimali
kolektoriaus tampos momentines uKE(t) vertes.
Reimas vadinamas netemptu, jei minimali
kolektoriaus momentin tampa

u KE min E K U K m

(8.23)

atitinkanti maksimali bazs srov IBmax nepasiekia tranzistoriaus kritinio reimo linijos, nuo kurios
prasideda tranzistoriaus sotinimas (8.8, a pav.). Dirbant stiprintuvui iuo reimu, kolektoriaus
srovs impulsai yra i apaios apribotos kosinusoids formos, kaip tai parodyta 8.8, a paveiksle.
Didinant jimo tampos amplitud, kartu didja ir kolektoriaus tampos amplitud UKm.
Darbo tako kratutin padtis A' bei kolektoriaus tampos minimumas pasiekia kritinio reimo linij. Toks reimas vadinamas kriziniu (8.8, b pav.). Reimas vadinamas pertemptu, jei, esant
minimaliai kolektoriaus tampai, jos verts patenka ant kritinio reimo linijos. iuo atveju kratin
darbo tako padtis A' slenka tranzistoriaus kritinio reimo linija emyn. Taip vyksta todl, kad
esant maoms kolektoriaus tampoms tranzistorius yra sotintas ir jo srov priklauso tik nuo
kolektoriaus tampos ir visikai nepriklauso nuo jo bazs srovs. io proceso metu tranzistoriaus
emiterio srov persiskirsto kolektoriaus srov maja, o bazs srov didja. Dl to kolektoriaus
srovs impulso virnje atsiranda dubimas (8.8, c pav.).
Esant stipriai pertemptam reimui, kai UKm > EK, dal periodo kolektoriaus tampa gali bti
neigiama. iuo atveju, pasikeitus kolektoriaus tampos enklui, pasikeiia kolektoriaus srovs
kryptis.
Daniausiai naudojami yra krizinis arba silpnai pertemptas rezonansini galios stiprintuv
reimai. Todl toliau panagrinkime tik krizin reim. Kai reikia gauti netempt arba pertempt
reimus, truput sumainama arba padidinama tranzistoriaus bazs srov.
Didiausi gali rezonansinis galios stiprintuvas gali atiduoti kriziniame arba silpnai
pertemptame reimuose. Isiveskime pagrindines iraikas apibdinanias rezonansin galios
stiprintuv kriziniame reime. Kolektoriaus tampos inaudojimo koeficientas

kr

U K m E K u KE min

,
EK
EK
(8.24)

esant kriziniam reimui, galima laikyti lygiu vienetui, nes minimali momentin kolektoriaus tampa
uKE min tesiekia nuo 0,2 V iki 0,3 V. Todl stiprintuv visikai apibdina jo ijimo grandins
parametrai: kolektoriaus maitinimo altinio elektrovara EK, kolektoriaus srovs impuls amplitud
IKM ir jos nukirtimo kampas . i trij parametr pakanka, nes jimo grandins parametrai
vienareikmikai susij su ijimo grandins parametrais: iK = iB, IKM = IBM, o nukirtimo kampo
dydis priklauso nuo bazs tampos amplituds UINm ir darbo tako tampos UBA = EB.

8.3. Aperiodiniai galios stiprintuvai

Skirtingai nuo rezonansini galios stiprintuv aperiodini stiprintuv apkrova aperiodin.Tai gali
bti rezistorius, transformatorius ar droselis. ie stiprintuvai naudojami garso ir vaizdo signalams,
taip pat aukto danio moduliuotiesiems virpesiams su nuslopinta alutine juosta stiprinti. Todl, be
naudingumo koeficiento, aperiodiniams galios stiprintuvams labai svarbios yra daninius ir
netiesinius ikraipymus vertinanios charakteristikos bei parametrai: danin amplitudins
charakteristika, praleidiamj dani juostos plotis, netiesini ikraipym koeficientas.
Kai reikalingi palyginti maos ijimo galios PI, naudojami A ir B klasi aperiodiniai
galios stiprintuvai. Esant didesnms galioms naudojami dvitakiai B klass stiprintuvai tilteliniai
stiprintuvai
8.3.1. Transformatorini stiprinimo pakop ypatumai
Vientakt transformatorin stiprinimo pakopa daniausiai bna sujungta pagal bendrojo emi
terio (bendrosios santakos) ir bendrosios bazs (bendrosios itakos) schemas. iuose stiprintuvuose

transformatorius naudojamas ne tik apkrovai, bet ir signalo altiniui prijungti ar ryiui tarp pakop
sudaryti. Parinkus galios stiprintuvui kurios nors stiprinimo pakopos grandins schem, ilieka iai
grandinei bdingos savybs, o apkrovos prijungimo per transformatori ypatumai visoms
stiprintuv grandinms yra vienodi. Todl nagrinsime tik bendrojo emiterio stiprintuv.
Stiprinimo pakopai apkrova per transformatori gali bti prijungta dviem bdais: lygiagreiai ir nuosekliai, kaip tai parodyta 8.10 paveiksle.
Jungiant apkrov lygiagreiai, pa+EK
+EK
kopos veikimas skiriasi nuo prastj paT
RK
kop su RC ryiais veikimo tuo, kad
Rap
auktj ir emj dani srityse turi taVT
T
VT
kos transformatoriaus induktyvumai bei
C
parazitins talpos tarp vij.
Rap
Pakopa su nuoseklia apkrova turi uIN
uIN
kai kuri specifini savybi. Vis pirma,
tranzistoriaus kolektorius yra prijungtas
a
b
prie maitinimo altinio per transformatoriaus apvij, todl kai signalas lygus nu- 8.10 pav. Stiprintuv su lygiagreiai (a) ir nuosekliai
liui, kolektori veikia visa altinio elek- (b) prijungta per transformatori apkrova schemos
trovara EK. Pakopos vidin vara kiek
didesn lyginant su varinmis analogikomis pakopomis, nes nra tranzistoriaus ijimui lygiagretaus rezistoriaus RK. Be to, ioje pakopoje pirmine transformatoriaus apvija teka pastovi,
magnetinanti tranzistoriaus darbo tako srov IKA.
Aptarkime io stiprintuvo grafins analizs ypatumus. Kadangi transformatoriaus apvijos
aktyvioji vara nedidel, nuolatins tampos kritimo joje, kur sukelia tranzistoriaus darbo tako
srov IKA, galima nepaisyti ir laikyti, kad kolektori veikia pastovi tampa UKA = EK, t.y. kad
pakopos apkrovos ties veikiant nuolatinei srovei eina per tak EK ir yra vertikali (8.11 pav.), o
tranzistoriaus darbo tako A vieta joje priklauso tik nuo
bazs srovs IBA.
IK
Kintamajam signalui transformatorius apkrovos
var galima perskaiiuoti kolektoriaus grandin. IKmax
Redukuotojo ("netojo") kolektoriaus grandin
A
IBA
rezistoriaus R'K vara yra lygi
IKA

RK'

Rap
kT

IKmin

(8.33)

UKEmin UKA = EK

UKEmax UKE

Todl pakopos apkrovos ties veikiant kintamai 8.11 pav. Transformatorins BE pakopos
ijimo charakteristika
srovei sudaro su tamp aimi kamp = arctan R'K. Kai
nra jimo signalo uIN(t), pakopos reimas toks iK = IKA
ir uK = UKA = EK. Todl pakopos apkrovos ties
+EK
+EK
veikiant kintamai srovei kerta statin darbo take A.
T2
T2
Rap
iK1

R1

VT1
T1

iI1(t)
VT1

iK2
iK1
VT2
iK2

+EK
iI2(t)
T2 Rap
iI(t)

Rap

uBE1

uIN
(t)
uBE1

uBE2
uBE2
a

VT2

8.15 pav. Supaprastintos dvitakio

R2
stiprintuvo
schemos jimo signalo
teigiamojo (a) ir neigiamojo (b)
8.14 pav. Dvitaktis
galios
stiprintuvas
pusperiodi
metu

8.3.2. Dvitaktis galios stiprintuvas

Dvitakio transformatorinio galios stiprintuvo schema
pateikta 8.14 paveiksle. Stiprintuvo grandin sudaro du
BE transformatoriniai stiprintuvai dirbantys bendr
apkrov Rap. Tam stiprintuvo grandinje panaudotas
ijimo transformatorius T2 turintis dvi identikas

pirmines apvijas ir vien bendr antrin apvij. io stiprintuvo grandinje tranzistori bazs per
antrines jimo transformatoriaus T1 apvijas sujungtos su emiteriu, todl, kai nra jimo tampos,
tranzistoriai udari. Kiekviena stiprintuvo pakopa gali dirbti B arba C klass stiprinimo reimu. Paprastumo dlei priimkime, kad stiprintuvai dirba B klass reimu.
Pasiuntus harmonin jimo tamp uIN(t), jimo transformatorius tranzistori bazse sukuria prieing fazi tampas uBE1(t) = uBE2(t). Teigiamais uIN(t) pusperiodiais tranzistoriaus VT1
baz veikia teigiama uBE1(t) tampa ir jis atsidaro, o tranzistoriaus VT2 baz neigiama uBE2(t)
tampa ir jis dar labiau udaromas. Todl stiprintuvo
analizs metu, kai jo jime veikia teigiamieji
uIN
harmoninio virpesio pusperiodiai, tranzistoriaus VT2
t
schemoje galime nerodyti. Tokia supaprastinta
dvitakio stiprintuvo schema pateikta 8.15, a paveiksle.
iK1
Neigiamieji uIN(t) pusperiodiai stiprintuv veikia
prieingai atsidaro tranzistorius VT2, o VT1 lieka
t
iK2
udaras (schema 8.15, b paveiksle). Taigi, kai jime
veikia harmoninin tampa, tranzistoriai dirba
t
iI
pakaitomis, o j kolektori grandinse teka
pulsuojanios srovs, kaip tai parodyta 8.16 paveiksle.
t
Taiau dl magnetinio ryio tarp ijimo
transformatoriaus T2 apvij (kintant kolektoriaus
iE
srovei
vienoje
apvijos
pusje,
indukuojama
t
0
saviindukcijos elektrovara, o antroje abipuss
indukcijos elektrovara) abiej tranzistori kolektorius 8.16 pav. Dvitakio galios stiprintuvo
veikia sinusins tampos, o apkrovoje, jungtoje
tamp ir srovi diagramos
antrinje ijimo transformatoriaus apvijoje, teka srov,
artima harmoninei.
Nuosekliau panagrinkime ijimo srov iI(t) bendroje apkrovos varoje Rap. I
8.16 paveikslo matyti, kad tranzistoriams VT1 ir VT2 dirbant pakaitomis, j kolektori srovs
impulsai iK1(t) ir iK2(t) yra paslinkti vienas kito atvilgiu per pus periodo T. Srovs iK1(t) ir iK2(t)
teka ijimo transformatoriaus T2 pirminmis apvijomis prieprieais. Todl, esant io
transformatoriaus transformacijos koeficientui kT = 1, stiprintuvo ijimo srov bus lygi tranzistori
VT1 ir VT2 kolektori srovi skirtumui
K

iI (t ) iK1 (t ) iK 2 (t ) .

(8.45)

Jeigu srovs iK1(t) ir iK2(t) yra neikreipt sinusins pusperiodi formos, tai jas galim galima urayti tokiomis Furj eilutmis:

2 cos 2t cos 4t cos 6t

1 1

i K 1 I K 1 M sin t

,
1 3
3 5
57

2
(8.46)

2 cos 2 t T 2
1 1
i K 2 I K 2 M sin t T 2

1 3
2
cos 4 t T 2 cos 6 t T 2

;
3 5
57

(8.47)

ia IK1 M ir IK2 M tranzistori VT1 ir VT2 kolektori srovs impuls iK1(t) bei iK2(t) amplituds.

Simetrikame stiprintuve sudarytame i vienod pakop su identikais tranzistoriais

kolektoriaus srovs impuls amplituds visuomet vienodos IK1 M = IK2 M = IK M. ra (8.46) ir (8.47)
kolektoriaus srovi iraikas (8.45), nesunkiai galime rodyti, kad simetriko stiprintuvo apkrovoje
teks harmonin srov
iI (t ) I K M sin t I I m sin t .
(8.48)

Taigi, dvitakiame simetrikame stiprintuve pilnai kompensuojamos jo pakopose dl

netiesinio darbo reimo atsiradusios harmonikos.
Reals stiprintuvai dl tranzistori parametr isibarstymo nra simetriki. Be to, dl
tranzistori jimo voltamperini charakteristik netiesikumo stiprintuv dinamins charakteristikos yra netiesins. Todl kolektori srovs impulsai iK1(t) ir iK2(t), o tuo paiu ir ijimo
srovs dedamosios, yra ikreiptos sinusins pusperiodi formos, kaip tai parodyta 8.17 paveiksle.
Susidar dl to netiesiniai ikraipymai bna ypa pastebimi, kai signalo amplitud nedidel.
Dvitakio tranzistorinio stiprintuvo kolektori srovi impulsai bendru atveju gali bti
urayti, tokiomis Furj eilutmis:

iK 1 I K 1,0 I K 1m ,n sinnt ,
n 1

(8.49)

iK 2 I K 2,0 I K 2 m ,n sinn t T 2 ;
n 1

(8.50)
ia IKm,n kolektori srovi harmonik amplituds.
ra (8.45) iraik (8.49) ir (8.50) bei vertin, kad

sin nt , n 2k ,
sin n t T 2 sinnt
sin nt , n 2k 1,
(8.51)
IK

IK

gauname taip pat Furj eilut, kurios nelygini

harmonik amplituds lygios dedamj harmonik
amplitudi sumai:

iK1

I I m , 2 n 1 I K 1m ,2 n 1 I K 2 m , 2 n 1 , (8.52)
0

uIN

t
iK2

o lygini skirtumui:

I I m , 2 n I K 1m , 2 n I K 2 m , 2 n .

(8.53)

Taigi, bendruoju atveju dvitaki stiprintuv

nelygins srovi harmonikos sumuojasi, o lygins
kompensuojasi. Aiku, pilna lygini harmonik
kompensacija galima tik kai IK1m,2n = IK2m,2n , t. y. kai
t
stiprintuvo grandin simetrika.
8.17 pav. Netiesiniai ikraipymai dl
Nelygins
harmonikos
ijimo
signale
stiprintuvo dinamins perdavimo
kompensuojamos, kai stiprintuvo dinamin perdavimo
charakteristikos netiesikumo
charakteristika yra tiesika. Perdavimo charakteristikos
netiesikumo prieastimi yra tranzistori jimo charakteristikos pradins dalies netiesikumas. Kol
tranzistoriaus baz veikianti tampa yra emesn u slenkstin bazs tamp UB0, tranzistorius
uIN

ilieka udaras ir dinaminje perdavimo charakteristikoje susidaro laiptelis (aiktel). Tokio

laiptelio buvimas liudija, kad dvitakio stiprintuvo pakopos tikrumoje dirba C klass reimu.
Ikraipymus dl pradins tranzistoriais jimo charakteristikos dalies netiesikumo galima sumainti
arba j visikai ivengti, pervedus tranzistori AB klass stiprinimo reim. Tam rezistoriais R1,
R2 (8.14 paveiksle jie parodyti brknine linija) sudaromas nedidelis prietampis UBE UB0 ir
transformatoriaus T1 antrine apvija paduodamas tranzistori bazes: taip j darbo takas pervedamas jimo charakteristikos tiesins dalies pradi.
Kai stiprintuvas nesimetrikas, net esant tiesikai dinaminei perdavimo charakteristikai,
apkrovos srovje, be pagrindins dedamosios, atsiranda auktesns harmonikos, t. y. atsiranda
signalo netiesiniai ikraipymai.
Reikt sidmti, kad esant pilnai ijimo srovs harmonik kompensacijai, i maitinimo altinio tekanti srov bus lygi abiej kolektori srovi sumai

i E K ( t ) iK 1 ( t ) i K 2 (t ) .
(8. 54)
Tai bus impulsin srov, kurios danis dvigubai didesnis u stiprinamo signalo dan
(8.16 pav.). i srov sudaro nuolatin dedamoji ir lygins harmonikos

iE K (t ) 2 I K,0 I K, 2 n sin 2nt .

n 1

(8.55)
9. GENERATORIAI
Virpesi generatoriumi vadinamas taisas, keiiantis maitinimo altinio energij pageidaujamos
formos ir parametr elektrinio virpesio energija. Pagal generuojam virpesi form skiriami
harmonini ir impulsini virpesi generatoriai. iame skyriuje nagrinsime harmonini virpesi
generatorius.
Harmonini virpesi generatoriai daniausiai naudojami kaip valdantieji generatoriai
sistuvuose bei matavimo prietaisuose ir kaip heterodinai vairiuose imtuvuose. Pagrindiniai i
generatori parametrai generuojamojo virpesio amplitud Am, danis fg arba danio perderinimo
ribos fmin fmax, danio ir amplituds santykiniai nestabilumai f ir A:

f
,
fg
(9.1)

A
;
Am
(9.2)

ia fg ir f vidutinis generuojamo virpesio danis ir galimas danio nuokrypis; Am ir A vidutin

amplitud ir galimas jos nuokrypis.
Daniausiai sudaromi dviej tip harmonini virpesi generatoriai: LC ir RC generatoriai.
LC generatoriaus pagrindin sudedamoji dalis rezonansinis kontras. Jo generuojam virpesi danis beveik sutampa su kontro rezonansiniu daniu

1
.
LC
(9.3)

LC generatoriai taikomi gana aukt dani paprastai vir 100 kHz virpesiams kurti. emjant
virpesi daniui, tenka didinti rits induktyvum L ir kondensatoriaus talp C. Tai reikia, kad labai
didja kontro element matmenys.
RC generatoriaus danis yra artimas RC grandi ribiniam daniui

1
.
RC
(9.4)

Kadangi ir labai dideli var rezistoriai gali bti nedideli matmen, RC generatoriai
naudojami emo danio virpesiams kurti. (9.3) ir (9.4) formuli palyginimas rodo, kad RC
generatorius gali bti perderinamas platesniame dani diapazone, negu LC generatorius, nes RC
generatoriaus danis pakinta tiek kart, kiek kart pakeiiama rezistoriaus vara R arba
kondensatoriaus talpa C, o LC generatoriaus kvadratine aknimi maiau. RC generatoriai taikomi
generuoti virpesius, kuri daniai nevirija keli imt kiloherc. Auktesni dani virpesiams
generuoti reikt maesni R ir C, negu schem parazitins talpos ir schemos elementus jungiani
laidinink varos.
Plaiausiai naudojama LC ir RC generatori
S
sandara stiprintuvas su teigiamuoju grtamuoju ryiu. Patys
stiprintuvai daniausiai bna pagaminti puslaidininkine
u1=uIN
u2=uI
K
integrine technologija. Integriniai stiprintuvai ekonomiki,
patikimi, turi didel jimo ir ma ijimo varas. Taiau
induktyvins rits, didesns kaip deimi pikofarad talpos
u1
kondensatoriai ir stabils labai didels varos rezistoriai
u2

puslaidininkine integrine technologija nepagaminami, todl

9.1 pav. Generatoriaus stiprintuvo kartu su stiprintuv integriniais grandynais paprastai naudoja
iorinius diskreiuosius L, C ir R elementus.
su grtamuoju ryiu sandaros
schema
Be generatori su teigiamuoju grtamuoju ryiu
inomi ir kitokios sandaros LC generatoriai neigiamosios
varos generatoriai. iuose generatoriuose energijos nuostolius kontre kompensuoja kontr
jungtas neigiamosios varos netiesinis elementas negatronas, daniausiai tai tunelinis diodas.
9.1. Generatori susiadinimo ir stacionariojo reimo slygos
9.1.1. Grtamojo ryio generatoriai
Netiesini aktyvij element, taikom generatoriuose, tranzistori, tunelini diod ir kit,
charakteristikos yra tolydins, be trki. Todl grandini su iais elementais stabilum galime
nagrinti pirmuoju Liapunovo metodu, tai yra, netiesin grandin pakeisdami ekvivalentine
grandine maos amplituds virpesiams ir tikrindami jos stabilum.
Generatoriuose su teigiamuoju grtamuoju ryiu galime iskirti dvi pagrindines
grandines: netiesin keturpol stiprintuv K ir tiesin grtamojo ryio keturpol . ie
keturpoliai sujungti taip, kad susidaro grtamojo ryio kilpa (9.1 pav.). Pagal pirmj Liapunovo
metod stiprintuv ma amplitudi virpesiams galime laikyti tiesiniu, o nagrinjamo
generatoriaus susiadinimo slygas nustatyti pagal tiesinio stiprintuvo su grtamuoju ryiu
stabilumo slygas. Stiprintuvo su grtamuoju ryiu nestabilumo, o generatoriaus su grtamuoju
ryiu susiadinimo slygos tokios:

Re Tu ( 0 ) 1 ,

Im Tu ( 0 ) 0 ,

(9.5)
arba

Tu ( 0 ) 1 ,

T ( 0 ) 2n , n 0, 1, ...

(9.6)
ia Tu ( 0 ) kompleksinis tampos grimo santykis; Tu(0) ir T(0) jo modulis ir fazs kampas;

0 susiadinimo danis, kuriam tenkinamos (9.6) slygos.

tampos grimo santykis Tu ( ) apibdina tampos perdavim grandinje, gautoje nutraukus grtamojo ryio kilp ties stiprintuvo jimu. Tu ( ) lygus stiprintuvo ir grtamojo ryio
keturpolio kompleksini danini charakteristik K u ( ) ir u ( ) sandaugai. Tuomet (9.6)
susiadinimo slygos uraomos taip:

0 K 0 2n ,

n 0, 1, ...

(9.7a)

u 0 K u 0 1 ;
(9.7b)
ia Ku(0) ir K(0) stiprintuvo maos amplituds virpesi stiprinimo koeficientas ir fazs
kampas, u(0) ir (0) grtamojo ryio keturpolio perdavimo koeficientas ir fazs kampas.
Susiadinimo slyg fizikin prasm tokia: (9.7a) lygtis parodo, kad 0 danio virpesiams generatoriaus stiprintuve bus teigiamasis grtamasis ryys, o (9.7b) lygtis parodo, kad
grtamojo ryio kilpoje virpesiai bus stiprinami.
Kai 9.1 paveikslo generatoriuje tenkinamos susiadinimo slygos ir sujungtas jungiklis S, pradini virpesi, atsiradusi dl triukm arba tampos bei srovs uoli jungiant generatori, amplitud didja. Didels amplituds virpesiams stiprintuvas yra netiesinis. Todl iuo
atveju generatoriaus darbas nagrinjamas, sprendiant netiesin diferencialin lygt. Toks analizs
bdas yra sudtingas ir retai naudojamas. Stacionaraus reimo virpesi parametrai daniausiai
randami kvazitiesiniu metodu. is metodas kartais vadinamas harmoninio balanso metodu.
Tyrinjant generatori su grtamuoju ryiu, vedama tampos pirmosios harmonikos
kompleksins danins charakteristikos svoka:
.

U 2 m1 U I m1

;
K u1

U 1m1 U IN m1
(9.8)
ia U 2m1 ir U1m1 ijimo ir jimo tamp pirmj harmonik kompleksins amplituds.
Pirmosios harmonikos stiprinimo koeficientas yra virpesio amplituds funkcija. Kai
virpesio amplitud didel, stiprintuvo ijime virpesys ribojamas, todl, toliau didjant virpesio
amplitudei, Ku1 maja. Kai susiadinimo slygos tenkinamos, jungus generatori virpesi
amplitud didja, kol nelygyb (9.7b) tampa lygybe. Virpesi amplitud, kuriai esant nelygyb
(9.7b) tampa lygybe, vadinama stacionarija.
Esant stacionariajai amplitudei, grimo santykis

Tu1 u ( g ) K u1 1 ,
(9.9)
ia g generuojamojo virpesio danis.
(9.9) lygyb galima perrayti kitaip:

T ( g ) ( g ) K 1 ( g ) 2n ,
n 0, 1, ...
Rdif

Cdif

C
L

R0e

(9.10a)

u ( g ) K u1 1 ;
(9.10b)

9.2 pav. Generatoriaus su tampa

valdomu negatronu ekvivalentins
grandins nedidels amplituds
virpesiams schema

ia Ku1 ir K1(g) stiprintuvo pirmosios harmonikos

stiprinimo koeficientas ir fazs kampas, kai virpesi
amplitud stacionari.
(9.10a) lygyb vadinama fazi balanso slyga, o

(9.10b) amplitudi balanso slyga.

Stiprintuvo fazs kampas K1(g) taip pat nedaug priklauso nuo virpesio amplituds,
todl generuojamojo virpesio danis g 0 ir j galima rasti i (9.7a) lygybs.
9.1.2. Neigiamosios varos generatoriai
Generatoriai su negatronu sudaromi jungiant negatron virpesi kontr. inomos dvi negatron
rys tampa arba srove valdomi negatronai. Grandini su skirtingo tipo negatronais stabilumo
slygos taip pat skirtingos. Todl generatori su skirtingo tipo negatronais susiadinimo slygas
panagrinsime atskirai.
tampa valdomas negatronas generatoriuje daniausiai jungiamas lygiagreiai virpesi
kontrui. Tokio generatoriaus ekvivalentin grandin nedidels amplituds virpesiams yra dvipolis,
kurio schema parodyta 9.2 paveiksle. io dvipolio operatorinis laidumas

Y ( p)

1
1
C
1
1
;
pCe
e p

Re
pL p
Ce Re pLCe

(9.11)
ia Ce = C + Cdif ; Re = R0eRdif ; Cdif negatrono diferencialin talpa; Rdif negatrono diferencialin vara; L, C, R0e kontro parametrai.
Nagrinjamas dvipolis bus nestabilus, kai operatorinio laidumo Y(p) funkcijos nuli
2

p1,2

1
1
1

2Ce Re
LCe
2C e Re
(9.12)

realioji dalis bus teigiama. I ia iplaukia, kad nagrinjamojo generatoriaus su tampa valdomu
negatronu susiadinimo slyga

Re

R0 e Rdif
0.
R0 e Rdif

(9.13)

Srove valdomas negatronas generatoriaus grandinje daniausiai jungiamas virpesi

kontr nuosekliai. Tokio generatoriaus ekvivalentin grandin maos amplituds virpesiams taip
pat yra dvipolis. Jo schema pavaizduota 9.3 paveiksle. io dvipolio operatorin vara

Z ( p ) pLe Re

L
R
1
1
;
e p 2 p e
pC p
Le Le C

(9.14)
ia Le = L + Ldif ; Re = R + Rdif ; Ldif , Rdif negatrono diferencialinis induktyvumas ir diferencialin
vara; L, C, R kontro parametrai.
Analizuojant generatoriaus varos Z(p) funkcij analogikai kaip Y(p), randama nagrinjamo
generatoriaus susiadinimo slyga

Re R Rdif 0 .
(9.15)
9.2 ir 9.3 paveiksluose negatrono diferencialin vara Rdif sujungta su kontro rezonansine
vara R0e lygiagreiai, o su nuostoli vara R nuosekliai. Todl (9.13) ir (9.15) susiadinimo
slygos priklauso tik nuo var R irRdif arba R0e ir Rdif.
inomi generatoriai, kuriuose tampos valdomas negatronas prie kontro prijungiamas
nuosekliai, o srove valdomas negatronas lygiagreiai. i generatori ekvivalentini grandini
schemos pavaizduotos 9.4 paveiksle. J susiadinimo slygos
L
R
priklauso ne tik nuo var R ir Rdif arba R0e ir Rdif, bet ir nuo vis
likusi grandins element.
Tyrinjant generatori su negatronais stacionariuoC
sius reimus, naudojamos pirmj harmonik diferencialins
Rdif
varos Rdif 1 arba diferencialinio laidumo Gdif 1 svokos
L

Rdif 1

C
Ldif

Gdif 1

Rdif

U
m1 ,
I m1

I m1
;
U m1

Ldif
C

(9.16)

ia Um1 ir Im1 negatrono srovs

ir tampos pirmj harmonik
amplituds.
Generatoriaus
su
tampa
valdomu
negatronu,
jungtu lygiagreiai virpesi kontrui, amplitudi balanso slyga
tokia:
9.3 pav. Generatoriaus su srove
valdomu negatronu
ekvivalentins grandins
nedidels amplituds virpesiams
schema

R0 eRdif 1 0 .
(9.17)

Cdif

R0e

Rdif

b
9.4 pav. Generatori su
nuosekliai jungtu tampa
valdomu (a) ir lygiagreiai
prijungtu srove valdomu (b)
negatronais ekvivalentini
grandini schemos

Generatoriaus su srove valdomu nuosekliai jungtu virpesi kontr negatronu amplitudi

balanso slyga tokia:

R Rdif 1 0 .

(9.18)

9.2. RC generatoriai
RC generatoriuose naudojami aperiodiniai stiprintuvai. Tokie stiprintuvai gali stiprinamus virpesius
invertuoti apgrti j faz (K = ), arba neinvertuoti (K = 2) Grtamojo ryio keturpolis RC
generatoriuose parenkamas taip, kad reikalingo danio virpesiui bt tenkinama fazi balanso
slyga (9.7a).
Kai panaudojamas virpesius invertuojantis stiprintuvas, fazi balanso slyga gali bti
tenkinama, esant = . Paprasiausi tok keturpol sudaro trys RC grandys (9.5 pav.). Tokios
sandaros keturpolio kompleksin danin charakteristika

u ( )

1
2

1
1
1
1

2

j
j
j

(9.19)
ia = RC. Jos danin fazs charakteristika

1 6 2 2
( ) arctan
.
5 3 3
(9.20)
Isprendus lygt

( g ) ,
randamas generuojamo virpesio danis

1
.
6 RC
(9.21)

ra (9.21) (9.19), gauname toki grtamojo ryio keturpolio kompleksins danins

charakteristikos reikm
.

u ( g )

1
29
(9.22)

C
u1

C
R

C
R

u2

Vadinasi, tokio RC generatoriaus susiadinimo slyga bus

tenkinama, kai

1
K u ( g )
29 .
u ( g )

9.5 pav. Grtamojo ryio keturpolis

invertuojamajame stiprintuve

(9.23)

Panaudojant grtamojo ryio grandinje keturias vienodas RC grandis, reikalingas

stiprinimo koeficientas Ku(g)18,4, penkias ne maesnis kaip 15,4, eias 14,1.
Kai naudojamas virpesio neinvertuojantis stiprintuvas, fazi balanso slyga gali bti
tenkinama, kai () = 0. Sujung tokio stiprintuvo ijimo gnybtus su jo jimo gnybtais, gausime
generatori, kuris tenkina fazi balanso slyg daugeliui dani. Toks generatorius vadinamas
multivibratoriumi.
Norint sukurti harmonini virpesi generatori su virpesio neinvertuojaniu
stiprintuvu, jo grtamojo ryio grandin reikia jungti tok keturpol, kuris nepakeiia tik
generuojamo danio virpesio fazs. Tokiu keturpoliu yra Vyno tiltelis. Jo schema atvaizduota
9.6paveiksle. Vyno tiltelio kompleksin danin charakteristika:

u1

u2

9.6 pav. Grtamojo ryio keturpolis

neinvertuojamajame stiprintuve (Vyno
tiltelis)

u ( )

jRC
.
1 R C 2 j 3RC
2

(9.24)
Keturpolio danin fazs charakteristika
2

( ) arctan

R
2

1 R C
3RC

(9.25)
C

C1

lygi nuliui, kai

R3

1
.
RC

uI

R2
R1

(9.26)

9.7 pav.
RC
iam daniui grtamojo ryio keturpolio perdavimo stiprintuvo ASR
koeficientas lygus u(g) =1 / 3. Todl susiadinimo slyga
generatoriuje itenkinama, kai stiprintuvo stiprinimo koeficientas

R4

generatorius

su

K ( g ) 3 .
(9.27)
Jei nesiimama speciali priemoni, RC generatoriuje amplitudi balanso slyga tenkinama tik esant labai ikraipytam virpesiui. Virpesio formos ikraipymai bus tuo maesni, kuo
grimo santykio vert u(g)Ku susiadinimo slygoje (9.7b) bus artimesn vienetui. Taiau kai
u(g)Ku artimas vienetui, nedaug sumajus stiprinimo koeficientui, susiadinimo slyga bus
netenkinama, ir virpesi generavimas nutruks. Todl harmonini virpesi RC generatoriuose

naudoja stiprintuvus su automatiniu stiprinimo reguliavimu (ASR). Stiprinimo reguliavimui

stiprintuvo neigiamojo grtamojo ryio grandin jungiami netiesiniai elementai, pavyzdiui,
termistorius. Tokio generatoriaus pavyzdys parodytas 9.7 paveiksle. Generatoriuje panaudotas
operacinis stiprintuvas. Reikalingas stiprinimo koeficientas automatikai palaikomas rezistoriais R1,
R2, R3 bei termistoriumi R4, kurie sudaro neigiamj grtamj ry. Grtamojo ryio gylis
priklauso nuo tampos amplituds UIm stiprintuvo ijime: didjant ijimo tampos amplitudei,
termistoriaus vara R4 maja, neigiamas grtamasis ryys stiprja, o stiprintuvo stiprinimo
koeficientas maja. Stiprinimo koeficientas automatikai reguliuojamas, panaudojant inertin
netiesin element termistori. Termistoriaus vara ir nuo jos priklausantys stiprintuvo parametrai
per virpesio period nespja pakisti, tad stiprintuvas ilieka tiesinis.
Termistorius R4 9.7 paveiksle pavaizduotame generatoriuje gali bti pakeistas
tranzistoriumi, kurio vara, ijimo signalui uI didjant, turi mati.
RC generatoriaus generuojamo virpesio danio stabilumas priklauso nuo danini fazs
charakteristik () ir K1() stabilumo. Charakteristikos () stabilumas priklauso nuo RC
grandins element parametr stabilumo, taip pat nuo stiprintuvo jimo varos RIN ir ijimo
varos RI. i var tak generatoriaus virpesi daniui bus minimali, jei generatoriuje bus
naudojami stiprintuvai, kuriuose

RIN R, RI R .
(9.28)
Stiprintuvo danins fazs charakteristikos K() taka generatoriaus virpesi daniui
yra nedidel, jeigu netiesiniai ikraipymai stiprintuve nedideli. Tokiame stiprintuve K() nepriklauso nuo virpesi amplituds.

Lk

LB

9.3. LC generatoriai
Rap

uI

Ck

+EK

Lk
+

uk

iK
VT

uE

Ck

iB

CE

9.3.1. LC generatoriai su transformatoriniu ryiu

RE
EE

b
K

iB/kT

iK
rI

inomos dvi generatori su grtamuoju ryiu rys: generatoriai

su transformatoriniu grtamuoju ryiu ir trij tak generatoriai.
Taip pat inomi neigiamosios varos LC generatoriai. Vis i
generatori susiadinimo procesas ir darbo reimas labai priklauso
nuo generatoriaus aktyviojo elemento darbo tako padties. Pagal
susiadinimo proceso pobd generatoriai gali bti minktojo ir
kietojo susiadinimo. iame poskyryje aptarsime vairi LC generatori sandar ir veikimo ypatumus.

Ck Lk r'IN

uk

9.8 pav. LC generatorius su

operaciniu (a) ir BE schemos
rezonansiniu (b) stiprintuvais
schemos bei pastarojo
ekvivalentins grandins
schema(c)

Tokiuose generatoriuose grtamajam ryiui sudaryti naudojamas

transformatorius, kurio pirmin apvija yra LC rezonansinio kontro
induktyvin rit Lk. 9.8 paveiksle pateiktos LC generatori
schemos, kai aktyviuoju elementu yra operacinis stiprintuvas
(9.8, a pav.) ir kai tik BE schemos rezonansinis stiprintuvas
(9.8, b pav.). Panagrinkime paprasts 9.8, b paveiksle pateiktos
schemos generatoriaus veikim.
Prijungus maitinimo tampas, kondensatorius C kraunamas
ir kontre susikuria virpesiai. Transformatorius dal tampos
perduoda tranzistoriaus VT jimo grandin. Transformatoriaus
pirmins ir antrins apvijos turi bti jungtos taip, kad tamp u ir

uk fazs skirtsi kampu . Tuomet taise susidaro teigiamasis grtamasis ryys, nes tranzistorius
VT, jungtas pagal BE schem, stiprinamojo signalo faz pasuka dar fazs kampu . Tarkime, kad
per vien pusperiod transformatoriaus apvij tampos yra 9.8, b paveiksle paymto polikumo.
Veikiant signalui u tranzistoriaus bazs ir kolektoriaus srovs stiprja, tranzistorius atsidaro, ir
kontro tampos amplitud didja toliau didindama u. taise egzistuoja teigiamasis grtamasis
ryys. Atsiradus virpesiams ir didjant j amplitudei, tampa u krauna kondensatori CE ir dabar
tranzistorius atsidaro tik tuomet, kai u(t) > uE(t). Tranzistoriaus srov iK teka tik trump laikotarp
per teigiamj u pusperiod. Pasibaigus pereinamajam procesui, virpesi kontre susidaro nesilpstantieji harmoniniai virpesiai, nes auktesnij eili harmonikoms virpesi kontro vara yra maa
ir generatoriaus susiadinimo slygos tenkinamos tik kontro rezonansinio danio tampai.
Kokio danio virpesius generuos taisas ir koks turi bti tranzistoriaus minimalus bazs
srovs stiprinimo koeficientas min, kad taisas susiadint, apskaiiuosime pasinaudoj jo
ekvivalentins grandins schema (9.8, c pav.), kai tranzistorius pakeistas srovs altiniu iK = iB.
Parametrai rIN ir rI = 1 / h22E apskaiiuojami i tranzistoriaus jimo ir ijimo charakteristik
didels amplituds signalui. Tranzistoriaus jimo vara rI transformuojasi (redukuojasi) i antrins
apvijos pirmin ir untuoja kontro rit.
Srov varoje r'IN proporcinga bazs srovei (9.8, c pav.). Nepaisant kontro vidins varos
(laikant r = 0), ekvivalentins grandins schemai galima parayti tokias lygtis:
raius (9.31) (9.30), gaunama lygtis, nusakanti generatoriaus susiadinimo slygas:
ios lygties reali ir menamj dal prilyginus nuliui, apskaiiuojamas generuojam virpesi danis
ir minimalus tranzistoriaus bazs srovs stiprinimo koeficientas
kuriam esant generatorius susiadins. Kadangi
kai

min kT

kT

rIN
1

,
rI
kT

tai schema susiadins,

rIN
.
rI

9.3.2. Trij tak LC generatoriai

Trij tak generatoriuose taikomas virpesius invertuojantis

1
stiprintuvas. Grtamojo ryio keturpolis tokiame stiprintuve
Z 3
sudaromas i trij var Z1, Z2 ir Z3. Susiadinimo slyga iame
Z 2
2
generatoriuje bus tenkinama, jeigu grtamojo ryio keturpolio
uk
Z1
danin fazs charakteristika (g) = .
u
Pagrindin trij tak generatoriaus schema parodyta
3
9.9 paveiksle. Ji turi tris bdinguosius takus:ijimo tampos tak
1, grtamojo ryio tampos tak 2 ir bendrj tak 3. Stiprinimo 9.9 pav. Pagrindin trij tak
taisu gali bti dvipolis ar lauko tranzistorius, operacinis stiprintuvas.
generatoriaus schema
Panagrinkime
tokio
generatoriaus
sudarymo
galimybes.
Generatoriaus stiprintuvas invertuoja jimo signal u. Stiprintuvo stiprinimo koeficientas
tuiosios eigos metu (be apkrovos) yra lygus K0. Todl neapkrauto stiprintuvo ijimo tampos
kompleksin amplitud, kai j siuniamas u signalas, bt lygi
Apkrauto varomis Z1 , Z 2 , Z 3 stiprintuvo ijimo tampos kompleksin amplitud ir jo stiprinimo
koeficientas apskaiiuojami taip:
I 9.9 paveikslo matyti, kad grtamojo ryio grandins perdavimo koeficientas lygus:

raius (9.37) ir (9.38) koeficient iraikas (9.7b) susiadinimo slyg gaunama:

Tarkime, kad generatoriaus grandinje naudojamos tik reaktyviosios varos, t.y.
Tuomet generatoriaus susiadinimo slygas nusakanti (9.39) lygtis bus itokio pavidalo:
ra (9.41) ir i ios i raikos gaut X1 + X2 reikm (9.40), gauname

K0

X1
1.
X3

(9.42)
I (9.41) lygties, ireikianios fazi balanso slyg, galima apskaiiuoti generuojamj virpesi
dan. Amplitudi balanso slyg atitinka (9.42) lygtis. I jos apskaiiuojamas koeficientas K0. Be
to, i (9.42) iplaukia, kad reaktyviosios varos X1 ir X2 turi bti vienodos fizins prigimties, t. y.
kondensatoriai arba induktyvins rits.
Principins trij tak generatoriaus su dvipoliu
+EK
tranzistoriumi schemos parodytos 9.10 paveiksle. KonR1
RK
densatoriai CB, CK, CE yra didels talpos ir generuojam virpesi
CK
daniui takos neturi. taiso stiprinimo koeficientas tuiosios
VT
1
CB
eigos metu lygus
L
I (9.43) lygties apskaiiuotas generatoriaus su talpiniu ryiu
C2
2
generuojam virpesi danis lygus:
CE
C1
o generatoriaus su induktyviniu ryiu
R2

Praktikoje naudojami ir kitokios sandaros trij tak generatoriai.

RE

a
+EK
RK

R1

CK

VT
CB

1
C

L2

2
R2

CE

RE

L1
3

b
9.10 pav. Trij tak LC generatori
su talpiniu (a) ir induktyviniu (b)
grtamuoju ryiu schemos

9.3.3. Minktasis ir kietasis generatoriaus susiadinimo bdai

Generuojam virpesi amplitud randama i amplitudi balanso slygos.
Tam reikia inoti pirmosios harmonikos stiprinimo koeficiento
priklausomyb nuo virpesio amplituds, tai yra, funkcij Ku1(Um1). i
funkcija nustatoma eksperimentikai arba apskaiiuojama. Skaiiuojant
imamos didjanios nuo nulio virpesio stiprintuvo jime amplitudes ir,
inant pradinio darbo tako A padt dinaminje stiprintuvo
charakteristikoje (9.11 pav. takas A), randamos atitinkamas ijimo

IK
A
B
0

uIN

9.11 pav. Darbo tako

padtys dinaminje
perdavimo
charakteristikoje

tampos pirmosios harmonikos amplituds. Skaiiuoti galima grafiniu 3 arba 5 ordinai metodu
arba nukirtimo kampo metodu. Metodo pasirinkim lemia virpesio amplitud.
Generatoriuose generuojamj virpesi amplitud galima keisti, keiiant grimo
santykio modul. J galima keisti dvejopai: keiiant grtamojo ryio keturpolio arba stiprintuvo K
stiprinimo koeficientus. Pirmasis bdas patogus generatoriuje su transformatoriniu ryiu, nes jame
lengva keisti atstum tarp induktyvini rii. Antrasis bdas naudojamas trij tak generatoriuose.
Juose stiprinimo koeficientas keiiamas, keiiant tranzistoriaus emiterio srovs nuolatin dedamj.
Keiiant grimo santykio modul, galima gauti minktj ir kietj susiadinim.
Susiadinimo bdas priklauso nuo funkcijos Ku1(Um1) formos.
Tarkime, kad tranzistoriaus pradinis darbo
Tu
takas
A
parenkamas
dinamins stiprintuvo charakteristikos
Tu'"0
staiausioje dalyje (9.11 pav. takas A). iuo atveju,
Tu"0
didinant generuojam virpesi pirmosios harmonikos
'
Tu 0
amplitud Um1, funkcija Ku1(Um1) monotonikai maja. Tai
paaikinama dinamins charakteristikos statumo majimu
1
didesns amplituds virpesiams. Praktikoje daniau naudojama funkcija Ku1(Um1)u = Tu, kuri skiriasi nuo
0
'
"
'"
funkcijos Ku1(Um1) pastoviu daugikliu u, tai yra, jos
U m1 U m1 U m1
Um1
skiriasi tik masteliu. Toki funkcij eima pavaizduota
a
9.12, a paveiksle. Kai nutraukta grtamo ryio grandin
Um1
t.y.
Um1 = 0
grimo
santykis
U m'"1
Tu1(Um1) = Tu1(0) = Tu0 = uKu1(0). Kaip matyti i grafik
U m" 1
pateikt 9.12, a paveiksle, mainant grimo santykio Tu0
vert maja ir generuojam virpesi amplitud. Kai
U m' 1
Tu0 < 1 generacija nutrksta, Um1 = 0. 9.12, b paveiksle
pavaizduota
generuojam
virpesi
amplituds
0
priklausomyb
nuo
pradinio
grimo
santykio
Tu0. I io
'
"
'
"
b
1 Tu 0 Tu 0 Tu 0 Tu
paveikslo matyti, kad generuojam virpesi amplitud
9.12 pav. Generatoriaus su minktuoju galime tolygiai keisti nuo nulio iki norimos verts ir
susiadinimo reimu grimo santykio
atvirkiai. Toks susiadinimo bdas vadinamas
Tu
priklausomybi
nuo virpesi pirmosios minktuoju.
harmonikos
amplituds eima (a) ir jo
Tu'"0
Tarkime, kad tranzistoriaus pradinis darbo takas
virpesi
amplituds
priklausomyb nuo
1
parinktas taip, kad, didjant virpesi amplitudei, funkcija
pradins
grimo santykio reikms (b)
Tu"0
Ku1(Um1) pradioje didja, pasiekia maksimum, po to
'
maja. Tokio pobdio funkcij galima gauti parenkant
Tu 0
tranzistoriaus pradin darbo tak pradinje dinamins
'
"
'
"
charakteristikos dalyje (9.11 pav. takas B). atvej
0 Um10 U m1 U m1 U m1
Um1
atitinkanios grimo santykio funkcijos esant vairiam
a
pradiniam Tu0 pateiktos 9.13, a paveiksle. Kai Tu0 > 1, tai
atitinka 9.13, a, paveiksle pavaizduot kreiv su Tu0 = T'"u0,
Um1
generatorius susiadina ir generuoja didels stacionarios
U m'"1
amplituds virpesius Um1 = U'"u0. Jei dirbant generatoriui,
grimo santykis bus sumaintas iki T 'u0, virpesi
U m" 1
amplitud sumas iki U 'm1. Taigi nagrinjamas
U m' 1
generatorius negali generuoti virpesi kuri amplitud
maesn u U 'm1. Generuojam virpesi amplituds Um1
priklausomyb nuo grimo santykio Tu0 parodyta
b 0 Tu'0 Tu"0 1 Tu'"0 Tu
9.13, b paveiksle. ia rodyklmis parodyta Tu0 keitimo
kryptis. Toks susiadinimo bdas vadinamas kietuoju.
9.12 pav. Generatoriaus su kietuoju
susiadinimo reimu grimo santykio
priklausomybi nuo virpesi pirmosios
harmonikos amplituds eima (a) ir jo
virpesi amplituds priklausomyb nuo
pradins grimo santykio reikms (b)

Kieto susiadinimo generatorius, kai Tu0 < 1, savaime nesusiadina. Taiau j galima
suadinti, padavus paalin poveik, kuris sukurt kontre tokios amplituds virpesius, kad bt
tenkinama susiadinimo slyga Tu1 > 1. Pvz., jei Tu0 = T "u0, paalinis poveikis, turi sukurti kontre
virpesius, kuri amplitud bt didesn u Um10. Po to virpesiai iaugs iki stacionariosios
amplituds U "m1.
Parinkus darbo tak taip, kad taisas dirbt energetikai naudingu B arba C klass reimu,
generatorius bus kietojo susiadinimo. O tai nepageidautina,
nes, jungus generatori, jis be paalinio poveikio gali nesusiadinti.
+EK
Ieitis randama, panaudojant automatinio bazs tampos reguliavimo
LB
Lk
Ck
taisus. Generatoriaus su tokiu taisu schema pateikta 9.14 paveiksle.
iB
Automatinio bazs tampos reguliavimo tais sudaro lygiagreioji RC
+
iK
grandin jungta tranzistoriaus bazs grandin (elementai RB ir CB). Kai
CB
R
B
generatoriuje virpesi nra arba j amplitud maa, bazs rezistorius RB

VT
nustato pradin darbo tak tiesinje dinamins perdavimo
charakteristikos dalyje, todl gaunamas minktas generatoriaus
susiadinimas. Didjant virpesi amplitudei, kondensatorius CB
kraunamas bazs srovs nuolatine dedamja. tampa ant kondensatorius 9.14 pav. LC generatoriaus
paslenka darbo tak kair, sumaja nukirtimo kampas ir generatorius su automatiniu bazs
tampos reguliavimu
dirba, esant dideliam naudingumo koeficientui.
schema

9.3.4. Neigiamosios varos LC generatoriai

iuose generatoriuose kaip neigiamos varos elementai naudojami negatronai. Plaiausiai
naudojami neigiamosios varos generatoriai su tuneliniais diodais. Jie nuo kit generatori skiriasi
sandaros paprastumu, maais gabaritais, svoriu, ekonomikumu. Labiausiai i generatori
privalumai pastebimi superauktj dani diapazone. iame diapazone tranzistoriai jau
nebenaudojami, ir generatoriai su tuneliniais diodais skmingai pakeiia sudtingus klistroninius ir
kitokius generatorius. Tipiko generatoriaus su tuneliniu diodu schema pateikta 9.15 paveiksle. ia
Ck, Lk ir R0e rezonansins sistemos elementai ir parametrai, Ri maitinimo altinio E vidin vara,
CF kondensatorius, untuojantis altin. io generatoriaus ekvivalentins grandins maos
amplituds virpesiams schema yra tokia, kaip parodyta 9.2, a paveiksle, todl susiadinimo slyga
(9.13) nagrinjamajam generatoriui itokia:
Ri

'
0e

R Rdif 0 ;

(9.46)

VD
CF

Ck

Lk

R0e

Rap

ia

R0' e R0 eRap .

9.15 pav. Neigiamosios varos LC

generatoriaus su tuneliniu diodu
ekvivalentins grandins schema

(9.47)

Kai Rdif << R'0e generuojami labai ikraipyti

harmoniniai virpesiai. Ikraipymai bus nedideli, kai (1,2
1,5)Rdif = R'0e, todl prie diodo danai jungiama dalis kontro.
Stacionarioji virpesi amplitud randama i amplitudi balanso slygos (9.17), kuri iuo atveju
patogu urayti itaip:

Gdif 1 (U m1 )

1
1

Rdif 1 (U m1 )
R0 e
(9.48)

Funkcijos Gdif 1(Um1) pavidalas priklauso nuo pradinio darbo tako tunelinio diodo
voltamperinje charakteristikoje. Kai pradinis darbo takas nustatomas staiausioje krintanios
voltamperins charakteristikos dalyje, funkcija Gdif 1(Um1) didjant amplitudei, monotonikai
maja. iuo atveju gaunamas minktas susiadinimas. Kai pradinis darbo takas paslinks i tos
padties, funkcija Gdif 1(Um1), didjant Um1, pradioje didja, toliau ima mati kaip kreivs
Tu(Um1) 9.13, a paveiksle. iuo atveju gaunamas kietas susiadinimas.
9.5. Danio valdymas ir sinchronizavimas
Radijo imtuvuose, sistuvuose bei kituose elektronikos renginiuose, kuriuose naudojami
harmonini virpesi generatoriai, danai tenka valdyti generuojam virpesi dan: j pakeisti
(perderinti generatori), patikslinti (paderinti), moduliuoti. Kaip minta io skyriaus pradioje, RC
generatori danis proporcingas RC grandies ribiniam daniui, o LC generatori danis artimas
rezonansinio kontro daniui. Todl generatoriaus danis valdomas, keiiant rezistoriaus var,
kondensatoriaus talp arba rits induktyvum. Panaus danio valdym yra generatori
sinchronizacijos reikinys, kai du artim dani generatoriai, veikiant tarpusavio elektriniams
ryiams, pradeda generuoti vieno danio virpesius.
9.5.1. Danio valdymas
Paprasiausiai danis valdomas mechanikai perderinant generatori kintamaisiais rezistoriais (RC
generatorius), kintamaisiais kondensatoriais ar kintamosiomis induktyvinmis ritmis. Taiau
generatoriai su mechanikai valdomais elementais perderinami ltai, bna dideli gabarit, o j
patikimumas maas. Todl iuolaikikuose elektronikos renginiuose generatoriams valdyti danai
naudojami netiesiniai kondensatoriai varikapai ir netiesins induktyvins rits su feritinmis
erdimis.
Diferencialin varikapo talpa susieta su atbuline (valdymo) tampa EV tokia priklausomybe:
ia k kontaktinis pn sandros potencialas; C0 talpa, esant EV = 0; k koeficientas, priklausantis
nuo pn sandros gamybos technologijos (k = 1 / 2 1 / 3).
Kintant tampai nuo EV min iki EV max atitinkamai kinta varikapo talpa nuo Cmax iki Cmin.
Varikapo minimali valdymo tampa EV min turi viryti prie jo prijungtos kintamosios tampos
amplitud Um, nes prieingu atveju valdymo tampos ir signalo amplituds suma dal periodo bus
prijungta tiesiogine kryptimi, ir labai sumajusi varikapo vara untuos kontr. Maksimali
valdymo tampa turi bti maesn u varikapo pramuimo tamp. iuolaikini varikap talpos
kitimo ribos Cmax / Cmin = 2 3. Kai tampos EV pokyiai EV vidutins tampos EV0 atvilgiu mai,
talpos pokytis apytiksliai ireikiamas formule
Kai EV0 > (3 4)k,

+EK
R

R1

EV

L
VD

C2

CB

RK

CK

VT
Rap

C1

R2

RE

CE

9.24 pav. Valdomo danio LC generatoriaus schema

Kaip matyti i (9.63), talpos pokytis bus tuo

didesnis, kuo maesn bus vidutin tampa
EV0. Taiau i tampa negali bti labai maa, ji
turi tenkinti slyg:
Generatoriaus su varikapu valdomu daniu
schema
parodyta
9.24 paveiksle.
io
generatoriaus schema gauta iek tiek papildyta
9.10, a paveikslo schema. Nagrinjamojo
generatoriaus
susiadinimo
slyga
ekvivalentika paprasto tranzistorinio talpinio
trij tak generatoriaus susiadinimo slygai

kurioje C2 pakeiiamas
ia C1 ir C2 kontro kondensatori talpos; RIN stiprintuvo jimo vara; RK.ap = RKRap.
Laikoma, kad C3 >> C1, C2, C4. Yra rodyta, kad danis bus tuo stabilesnis, kuo silpnesnis generatoriaus kontro ryys su bazs grandine, t.y. kai C / C1 << 1 ir is talp santykis iek tiek
didesnis u RIN / ( RK.ap). iuo atveju grimo santykis generatoriuje yra lygus:
Kintant varikapo talpai Cdif, kinta talpa C ir kinta grimo

santykio
modulis. Vadinasi, kad generatorius susiadint, turi bti
Z3
patenkinta slyga

Z1

us

Z 2

Z ap

Dl grimo santykio modulio kitimo, kintant varikapo

talpai, kinta generuojamojo virpesio amplitud kai C didja,
didja amplitud.

9.25 pav. Sinchronizuojamo

trij tak generatoriaus
schema

9.5.2. Generatori sinchronizacijos reikinys

Toks reikinys pastebimas, kai generatori veikia paalinis harmoninis virpesys us (9.25 pav.), kurio
danis s artimas generatoriaus daniui g. Kai dani skirtumas s g didelis, paalinio
virpesio amplitud kontre nedidel. iuo atveju generuojamojo virpesio amplitud ir faz
periodikai kinta daniu, artimu s g. Tokiu bdu moduliuojama generuojamojo virpesio
amplitud ir faz; is reikinys kartais vadinamas virpesi interferencija. Kai skirtumas s g
patenka garsini dani diapazon, i moduliacija sukelia interferencinius vilpesius. Tokie
vilpesiai girdimi radijo imtuvuose, kai priimami artim dani dviej radijo stoi signalai arba
radijo stoties, kurios danis artimas heterodino harmonikos daniui, signalas. Kai skirtumas s
g labai maas, paalinio virpesio danis artimas kontro rezonansiniam daniui, ir paalinio
virpesio amplitud kontre pasidaro artima generuojamojo virpesio amplitudei. iuo atveju
vidutinis grimo santykis sumaja, generuojamajam virpesiui amplitudi balanso slyga
nepatenkinama, todl danio g virpesys inyksta ir lieka tik paalinis s danio virpesys. Sakoma,
kad generatorius sinchronizuotas paalinio virpesio daniu.
9.26 paveikslas iliustruoja generatoriaus sinchronizacijos
sg
reikin, kintant paalinio harmoninio virpesio daniui g.
Brknine linija parodyta priklausomyb s g. Taip kist
interferencinio vilpesio danis, jei sinchronizacijos reikinio
nebt. Itisine linija parodytas interferencinio vilpesio danio
kitimo grafikas, esant sinchronizacijos reikiniui. Matyti, kad
g0
s
dani juostoje 2 interferencinio vilpesio danis lygus nuliui,
2
nes generatoriaus kontre yra tik vieno danio s virpesys. ios
9.26 pav. Sinchronizuojamo
juostos, vadinamos sinchronizavimo juosta, plotis priklauso nuo
generatoriaus
virpesi danio
paalinio virpesio amplituds ir generatoriaus parametr.
priklausomyb nuo paalinio
virpesio danio

10. SPEKTRO KEITIMO TAISAI

Septintajame vadovlio skyriuje parodme, kad netiesinje grandinje pakitus signalo formai,
signalo spektras pasipildo naujomis dedamosiomis. i netiesini grandini savyb naudojama
kuriant specialius signal spektro keitimo taisus, kuriais komponuojami keli signal spektrai,
paslenkamas virpesio spektras dani ayje danio didjimo ar majimo kryptimi, arba pakeiiama
tik tam tikra spektro dalis.
Visos ios procedros su signalais atliekamos taisuose, vadinamuose moduliatoriais,
detektoriais, lygintuvais, danio keitikliai bei jo daugintuvais, signal kompresoriais arba
ekspanderiais, vidutins kvadratins verts fiksatoriais.
Pamintose spektro keitimo taisuose kaip netiesiniai elementai daniausiai bna panaudojami puslaidininkiniai diodai, tranzistoriai arba netiesins talpos.
Analizikai apibdinant virpesi spektro keitimo procedras daniausiai naudojamos
sandaugos ir dalybos operacijos. ios operacijos yra taip pat netiesins. Todl virpesi spektro
keitimo procedras galima vykdyti ir funkciniais keitikliais. Tarp toki keitikli labiausiai paplits
signal daugintuvas.
Signal spektro keitikliai naudojami specialiosios paskirties ir plataus vartojimo taisuose. Specialiosios paskirties tais gaminama nedaug, jie daniausiai bna didels galios. Todl
iuose taisuose spektro keitikliai turi turti didel naudingumo koeficient. is reikalavimas
tenkinamas, kai netiesiniame taise panaudojami tranzistoriai arba puslaidininkiniai diodai,
dirbantys su nukirtimo kampais. Netiesiniai taisai su diodais visuomet bna spartesni ir tinkami
auktesni dani diapazone.
Plataus vartojimo tais suvartojama galia nedidel, jie sudaromi i plataus vartojimo
arba specializuot integrini grandyn. iuose taisuose signal spektro keitimui plaiau naudojami
funkciniai keitikliai. Be to, spektro keitimui gali bti naudojamos ir parametrins grandins.
Taigi, spektro keitimo taisai yra labai vairs. Net t pat signalo spektro pakeitim,
priklausomai nuo taiso paskirties ir jo darbo dani diapazono, gali vykdyti vairs taisai. Todl,
spektro keitimo tais analiz yra labai platus udavinys, kuris gali bti atskiro vadovlio tema.
10.1. Analoginiai signal daugintuvai
Analoginiu daugintuvu vadinamas taisas, kurio ijimo tampa proporcinga jimo tamp
sandaugai:

u I K u x u y ;
(10.1)
ia ux ir uy daugintuvo jimo tampos; K daugintuvo perdavimo koeficientas, kurio vert
priklauso nuo daugintuvo sandaros. Koeficiento K vienetas 1 / V.
Idealaus daugintuvo jimo vara begalin, o ijimo vara lygi nuliui. Tokio daugintuvo perdavimo koeficiento dydis visikai nepriklauso nuo danio. Taigi, idealusis daugintuvas tai
idealus tampa valdomas tampos altinis.
10.1.1. Pagrindiniai daugintuv parametrai
Daugintuvo jimo tampos ux ir uy gali bti tik vieno arba dviej polikum. Pagal poym
daugintuvai skirstomi vieno, dviej arba keturi ketviri. Vieno ketvirio daugintuve jimo
tampos ux ir uy gali bti tik teigiamos. Dviej ketviri daugintuve ux gali bti teigiamo ir
neigiamo polikumo, o uy tik teigiamo. Keturi ketviri daugintuve ux ir uy tampos gali bti ir
teigiamos ir neigiamos.
Daugintuvo perdavimo koeficientas gali bti teigiamas. Tada turime neinvertuojamj
daugintuv. Invertuojamojo daugintuvo koeficientas K yra neigiamas. Daugintuv perdavimo

koeficiento modulis daniausiai bna maesnis u vienet, K < 1. Todl signal silpninimui
daugintuve kompensuoti jo ijimo signalas papildomai stiprinamas operaciniu stiprintuvu. is
stiprintuvas taip pat naudojamas signalo inversijai daugintuve panaikinti. Daugintuvo ijimai
daniausiai daromi diferenciniai.
Realaus daugintuvo ijimo tampa lygi:

u I K u x u y E ;
(10.2)
ia E sumin daugintuvo dauginimo paklaida, apibdinanti dauginimo proceso netobulum. ios
paklaidos dydis priklauso nuo daugintuvo diferencini pakop nesimetrikumo, daugintuvo viduje
vykdomo tampos pakeitimo srove ir srovs pakeitimo tampa netikslum, nuo ux signalo
prasiskverbimo uy signalo jim ir atvirkiai ir pagaliau nuo tranzistoriaus charakteristik
netiesikumo. Kiekvieno daugintuvo netobulumas apibdinamas tokiais parametrais:
procentiniu dauginimo netiesikumu pagal ux ir uy jimus. Jis nusako maksimal ijimo
tampos nuokryp nuo idealaus daugintuvo ijimo tampos visame jimo tamp kitimo diapazone;
maksimalia liekamja tampa pagal ux ir uy jimus. Ji nusako maksimal ijimo tampos
nuokryp nuo idealaus atvejo, kai viename jime veikia maksimalus leistinas signalas, o antrojo
jimo signalas lygus nuliui;
praleidiamj dani juosta tai dani juosta, kurioje perdavimo koeficientas sumaja
3 dB, lyginant su jo nominalija verte;
tikslaus dauginimo praleidiamj dani juosta tai dani juosta, kurioje perdavimo
koeficientas sumaja 1 , nuo jo nominaliosios verts.
Daugintuv darbo ypatumai, jo parametrai ir taikymo sritys labai priklauso nuo jame
naudojam signal sudauginimo metod bei daugintuv gamybos technologijos. Panagrinkime
daniausiai naudojam neudting puslaidininkini integrini daugintuv veikimo princip.
10.1.2. Puslaidininkiniai daugintuvai
Apskritai analoginius daugintuvus galime laikyti stiprintuvais, kuri stiprinimo koeficientas
priklauso nuo tampos. Schemotechniniu poiriu
+E
paprasiausias daugintuvas yra stiprintuvas, kuriame panaudotas dviej utr lauko tranzistorius.
RK
RK
Labiausiai paplit yra analoginiai puslaidiuI
ninkiniai integriniai daugintuvai sudaryti i difeiK2 VT2 VT3 iK3
iK1
iK4
rencini stiprintuv. Tokio daugintuvo schema pateikta 10.1 paveiksle.
VT1
VT4
Paveiksle pavaizduot daugintuv sudaro
dvi diferencini stiprintuv pakopos, kuri tranu
zistoriai VT1, VT3 bei VT2, VT3 turi bendrus y
kolektori apkrovos rezistorius RK. i stiprintuv
VT5
jimus siuniamas antrasis dauginamasis signalas ux
VT6
uy. Nagrinjam daugintuv sudaraniuose diferenciniuose stiprintuvuose emiteri rezistoriai pakeisti
R1
R1
BE stiprintuvais, kuri jimus siuniamas kitas
E
dauginamasis signalas ux.
Isiaikinkime io daugintuvo veikimo 10.1 pav. Puslaidininkinio daugintuvo
schema
princip. Jo ijimo tampa yra tokia:

u I RK i K 1 i K 3 RK iK 2 i K 4 .
(10.3)
Jeigu daugintuve jimo tampos lygios nuliui, ux 0 bei uy 0, tai tranzistori VT1VT4
kolektori srovs yra vienodos:

iK 1 iK 2 iK 3 iK 4 I K 0 .
(10.4)
ra (10.4) (10.3), gauname, kad iuo atveju daugintuvo ijimo tampa bus lygi nuliui, uI 0.
Tarkime, kad viena i dauginamj tamp nelygi nuliui, ux > 0, uy 0. Tokiu atveju
iK1 ir iK2 srovs padids, o iK3 bei iK4 srovs sumas. Esant nedidelei tampai ux, mintus pokyius
galime laikyti tiesikais ir apibdinti tokiomis iraikomis:

i K 1 i K 2 I K 0 1 k x u x ,
(10.5)

i K 3 i K 4 I K 0 1 k x u x .
(10.6)
ia kx yra srovs pokyio proporcingumo koeficientas. ra (10.5) ir (10.6) (10.3), gausime, kad
ir iuo atveju ijimo tampa lygi nuliui, uI 0;
Jeigu antroji uy tampa nelygi nuliui, o pirmoji lygi nuliui, ux 0, o uy > 0, tai srovi
pokyius analogikai (10.5) ir (10.6) galime apibdinti tokiomis iraikomis:

i K 1 i K 2 I K 0 1 k y u y ,
(10.7)

i K 3 i K 4 I K 0 1 k y u y ,
(10.8)
iuo atveju taip pat gauname, kad daugintuvo ijimo tampa bus lygi nuliui.
Pagaliau priimkime, kad abi dauginamosios ux ir uy tampos nelygios nuliui, ux > 0 bei
uy > 0. iuo atveju kolektori srovi pokyius nulems abi dauginamos tampos:

i K 1 I K 0 1 k x u x 1 k y u y ,
i K 2 I K 0 1 k x u x 1 k y u y ,
(10.9)

i K 3 I K 0 1 k x u x 1 k y u y ,
i K 4 I K 0 1 k x u x 1 k y u y .
ra (10.9) (10.3) gauname, kad daugintuvo ijimo tampa proporcinga jimo tamp sandaugai:

u I 4k x k y R K I K 0 u x u y K u x u y ;
(10.10)
ia

K 4k x k y R K I K 0
(10.11)

yra daugintuvo perdavimo koeficientas.

Taigi, mes sitikinome, kad nagrinjamas taisas taisyklingai sudaugina du signalus.
Apraytasis daugintuvas gali bti naudojamas plaiajuosi signal sudauginimui. Jo
praleidiam dani juostos plotis siekia 80 MHz. Taiau jis teisingai sudaugina tik maos
amplituds signalus. Daugintuvo dinaminis diapazonas ipleiamas, panaudojus uy signalo kanale
papildom pakop, kurios netiesikumas yra prieingas daugintuvo netiesikumui. Tokias savybes
turi BE stiprintuvas, kuriame kolektoriaus rezistoriai RK pakeiiami diodais.
Daugintuvo su plaiu dinaminiu diapazonu schema pateikta 10.2 paveiksle. io daugintuvo veikimo principas trumpai apibdinamas taip: pirmasis dauginamasis signalas keiia vienos
i stiprintuv pakopos tranzistori jimo charakteristikos statum, o antrasis signalas valdo
diferencini stiprintuv srovs altinius. Tokie tampa valdomi daugintuvai yra tiesiki plaiame
dinaminiame diapazone, turi diferencinius jimus. Jie pigs.
Nagrinjamajame daugintuve panaudotos penkios diferencini tranzistori poros. Pirmoji j pora VT1 ir VT2 dirba diodiniu reimu. Antroji VT3, VT4 ir treioji VT5, VT6 tranzistori
poros sudaro jau nagrint analogin daugintuv (10.1 pav.). Ketvirtoji VT7, VT8 bei penktoji VT9,
VT10 tranzistori poros pakeiia valdymo tampas ux ir uy valdymo srovmis. ios srovs valdo
pirmj trij por tranzistorius, to paskoje gaunama signal ux ir uy sandauga. Visoms daugintuvo
pakopoms srov teikiama i keturi stabilios srovs altini, kuriuos sudaro tranzistoriai VT11
VT14. Tarp i tranzistori kolektori jungti Rx ir Ry rezistoriai yra skirti srovs stiprumui
reguliuoti. Realaus daugintuvo mikrograndyne i rezistori nra jie turi bti prijungiami prie
integrinio grandyno i iors. Nagrinjamosios daugintuvo dalies diferencin ijimo tampa
gaunama ant tranzistori VT3 ir VT6 kolektori ir tiesiogiai priklauso nuo kolektori apkrovos
rezistori var RK bei jimo tamp ux ir uy verti.
Jeigu diferencini tranzistori parametrai yra identiki, kas visikai realu gaminant
integrin grandyn integraline technologija, daugintuvo ijimo tampa bus lygi:

u I

2 R0
uxu y K uxu y .
I x Rx R y
(10.12)

I (10.12) iraikos iplaukia, kad daugintuvo perdavimo koeficientas lygus:

2 R0
.
I x Rx R y

Integraline technologija pagamintuose daugintuvuose srov Ix

galima reguliuoti ioriniu potenciometru, o rezistori Rx ir Ry varas
tenka parinkti.

u1

(10.13)

uy

x
R1
uz

i1

R2

uI

i2

10.2. Signal dalytuvas

Dviej signal dalybai, o taip pat kvadratins aknies traukimui
naudojami dalytuvai. Tam tikslui gali bti naudojami universalios
schemos daugintuvaidalytuvai. Taiau daniausiai dalytuvai
sudaromi i daugintuv. Daugintuvo pakeitimui dalytuv, jis
jungiamas invertuojamojo operacinio stiprintuvo grtamojo ryio
grandin, kaip tai parodyta 10.6, a paveiksle.
sitikinkime, kad taiso, kurio schema pavaizduota
10.6, a paveiksle, ijimo signalas uI yra proporcingas uz ir uy
signal santykiui. Priimkime, kad keturi ketviri daugintuvas ir

R1R2

a
y

u1

x
R1
uz

R2

i1

uI

i2
R1R2

b
10.6 pav. Dalinimo (a) ir
kvadratins
aknies
traukimo (b) tais schemos

operacinis stiprintuvas ideals. Tada daugintuvo ijimo tampa u1 bus lygi

u1 K u y u I ;

(10.19)

ia K daugintuvo perdavimo koeficientas. Jeigu taiso srovs i1 ir i2 yra tokios:

i2 i1 ,
tai galime nustatyti tamp u1 ir uz tarpusavio ry

uz
u
1 .
R2
R1

(10.20)

I (10.20) ireik tamp u1 ir j ra (10.19), gauname 10.6, a paveiksle pavaizduotos schemos

ijimo tampos iraik

u I

1 R1 u z
K R2 u y

(10.21)

Taigi, taiso ijimo tampa proporcinga jimo tamp santykiui, o pagal nagrinjamj
schem sukurtas taisas yra tampos dalytuvas.
Jeigu nagrinjamame taise R1 10 R2 ir K 0,1, tai sudaryto dalytuvo ijimo tampa
uI uz / uy. Sudarytos schemos taise vyksta signal dalybos procesas, todl tampa uy negali bti
lygi nuliui, nes ijimo tampa arts begalyb. Praktikai leistina minimali tampa uymin 10 mV.
Tarpusavyje sujungus daugintuvo x ir y jimus, kaip tai parodyta 10.6, b paveiksle,
gauname kvadratins aknies apskaiiavimo tais. Tokia ivada iplaukia i (10.21) iraikos, joje
primus, kad uy uI. Tik kvadratins aknies reikm apibdinantis signalas bus invertuotasis, nes
taiso perdavimo koeficiento iraikoje yra su minuso enklas.

10.3. tais su netiesinmis perdavimo charakteristikomis sudarymas

Spektro keitiklio vykdom procedr kokyb labai priklauso nuo jo perdavimo charakteristikos
pobdio. Todl, bendriausiu poiriu spektro keitikli schem sudarymas yra taiso su optimalios
formos netiesine perdavimo charakteristika projektavimas. iame poskyryje aptarsime signal
daugintuv taikym taisuose su netiesinmis perdavimo charakteristikomis.
Netiesini tais perdavimo charakteristikos uI f(uIN) tiksliausiai aproksimuojamos
algebriniais polinomais
2
3
u I a 0 a1u IN a 2 u IN
a 3 u IN

a0
y

a2
x

(10.22)

a1
y = a0 + a1x + a2x2

a2
x

y
x

x2

y
x

a3
x3

a0

a1

y = a0 + a1x + a2x2 + a3x3

10.7 pav. tais, kuri perdavimo

charakteristikos apraomos antrosios ir
treiosios
eils
algebriniais
polinomais, struktrins schemos

Aproksimacijos tikslumas priklauso nuo polinomo nari

skaiiaus. Nari skaiiui didjant, gaunama tikslesn
aproksimacija. Taiau virpesi spektro keitimui
daniausiai tinka taisai, kuri perdavimo charakteristikos
apibdinamos keliais (10.22) iraikos, nebtinai eils
tvarka paimtais, sandais.
I (10.22) iraikos iplaukia, kad j
aproksimuojantis taisas turi atlikti laipsnio klimo ir
pasvertojo sumavimo procedras. Laipsnio keliamo

procedrai vykdyti geriausiai tinka ms nagrintieji signal daugintuvai.

10.7 paveiksle pateiktos tais struktrins schemos, kuri perdavimo charakteristikos
apraomos antrosios ir treiosios eils algebriniais polinomais. Norint sudaryti taiso principin
schem, btina inoti netiesinio taiso perdavimo charakteristikos kitimo dsn ir io dsnio
aproksimacijai parinkti algebrinio polinomo koeficientus an.
Tarkime, kad projektuojamo taiso perdavimo charakteristika kinta pagal sinuso dsn
argumento x (0 / 2) intervale. i funkcij galima pakankamai tiksliai aproksimuoti nepilnu
antrosios eils algebriniu polinomu

y sin x a1 x a 2 x 2 .

(10.23)

Koeficientams a1 ir a2 apskaiiuoti pareikalaukime, kad aproksimuotoji perdavimo charakteristika

takuose x1 1 ir x2 / 2 turt tikslias sinuso funkcijos vertes:

sin(1) 0,8415 a1 a 2 ,
(10.24)
2

sin 1 a1 a 2 .
2
2
2
(10.25)
Isprend (10.24) ir (10.25) lygi sistem gauy
y
0,36
x
name tokias a1 ir a2 koeficient vertes: a1 1,2;

x2
x
a2 0,36. taiso su aproksimuota nagrinjamja
1,2
perdavimo charakteristika struktrin ir principin
2
y = 1,2x 0,36x
a
schemos yra pateiktos 10.8 paveiksle.
iame taise klimui kvadratu panaudotas
0,43R
Motorolos firmos daugintuvas MC1594, o pasveruIN2/10 R
0,36R
uIN y
tam sumavimui operacinis stiprintuvas.
MC1594
x
Netiesinio taiso ijimo ir jimo

uI
signalai tarpusavyje gali bti susieti skirtumine
R
lygtimi. iuo atveju netiesinio taiso perdavimo
charakteristikos
iraikoje bna algebrini
1,2R
b
polinom santykis
10.8 pav. taiso su sinx pavidalo
10.4. Danio daugintuvai
perdavimo charakteristika struktrin
(a) ir principin (b) schemos
Danio daugintuvu vadinamas taisas, kuris 0
danio harmonin virpes pakeiia N0 danio harmoniniu virpesiu. ia N yra sveikas skaiius
vadinamas dauginimo koeficientu.
Maos galios danio daugintuvuose netiesini element funkcijas vykdo netiesins
talpos arba kaupinimo krvio diodai. Galingesniuose danio daugintuvuose naudojami tranzistoriai.
Pamintuose taisuose netiesinio elemento voltamperin charakteristika ir darbo takas joje
parenkami taip, kad ijimo srovje bt gaunama galimai didesn N toji jimo virpesio
harmonika. i harmonik iskiria netiesinio elemento apkrovoje esantis filtras daniausiai
rezonansinis kontras. Dl filtro netobulumo be N tosios harmonikos ijime signale lieka ir kitos
nepageidaujamos spektro dedamosios. Paalini spektro dedamj lyg danio daugintuvo ijimo
signale vertina paalini harmonik koeficientas

U mj2
j 1

kf

jN

U mN

(10.29)
Esant didesnei koeficiento kf vertei danio daugintuvo ijimo virpesio forma gana daug skiriasi nuo
harmonins, kaip tai parodyta 10.10 paveiksle. Danai
uI
tokios formos virpesiai gaunami dl slopinimo filtro
rezonansiniame kontre.
Danio dauginim galima gauti signal dau0
t
gintuvuose. Pavyzdiui pasiuntus abu daugintuvo
jimus (10.11, a pav.) dauginamj virpes
u IN u x u y U m cos 0 t ,
(10.30)
10.10 pav. Danio daugintuvo ijimo
signalo forma, esant didelei kf reikmei

jo ijime gausime tok signal:

u xy KU m2 cos 2 0 t
.

(10.31)
Ku2IN

uIN

10.11, a paveiksle
daugintuvo
ijime
jungtas
kondensatorius C nepraleidia nuolatins dedamosios
KUm2 / 2. Todl daugintuvo ijime tursime
padvigubinto danio harmonin virpes

uI

a
uIN

K 2 K 2
U m U m cos 2 0 t
2
2

Ku2IN

K2u3IN

JF

uI

u I

K 2
U m cos 2 0 t .
2

(10.32)

Taigi, paprasiausias signal daugintuvas yra idealus

danio dvigubintuvas. io taiso ijimo signale nra
10.11 pav. Danio dvigubintuvo (a) ir
paalini dedamj (kf 0). Tai pagrindinis danio
trigubintuvo (b) schemos
dvigubintuvo privalumas.
Jungiant nuosekliai kelis ar daugiau dvigubintuv, gaunami taisai su didesniais danio
dauginimo koeficientais N 4, 8, 16,
Jeigu daugintuvus sujungsime taip, kaip parodyta 10.11, b paveiksle, jimo signalas
bus pakeliamas kubu

ux2 y

3K 2 3
K2 3
K U cos 0 t
U m cos 0 t
U m cos 3 0 t .
4
4
2

3
m

(10.33)

iame signale yra tik du 0 ir 30 danio dedamosios. Apkrovus tais rezonansiniu kontru
su rezonansiniu daniu r 3 0, taiso ijime gausime patrigubinto danio virpes

K2 3
u I
U m cos 3 0 t .
4
(10.34)
Nagrinjamojo taiso paalini harmonik koeficientas kf bus maesnis u kitu principu
veikiani danio daugintuv, nes jo ijimo signale yra tik viena paalin dedamoji.
Padidinti danio daugintuvo dauginimo koeficient N galima keliant jimo signal
auktesniu laipsniu.

Danio daugintuvais galima i vieno neperderinamo stabilaus danio generatoriaus

virpesio sukurti diskretaus danio virpesi rinkin (tinklel). Toks diskretaus danio virpesi
tinklelis naudojamas danio sintezatoriuose ir vairiuose sistuvuose.

10.5. Danio keitiklis

taisas perkeliantis radijo virpesio spektr dani ayje vadinamas danio keitikliu. Pakeistojo
danio virpesio spektras SI ( ) su keiiamojo virpesio spektru SIN ( ) tarpusavyje susieti taip:

S I ( ) ~ S IN ( h ) ,
(10.35)

S I ( ) ~ S IN ( h ) ,
(10.36)
(10.35) iraika apibdina jimo virpesio spektro perklim per dan lyg h auktesnij dani
srit, o (10.36) emesnij dani srit.
Danio keitimas vykdomas netiesiniame taise sumaiius jimo virpes uIN su
pagalbiniu harmoniniu virpesiu uh. Netiesinis elementas danio keitiklyje vadinamas maiikliu,
pagalbinio virpesio generatorius heterodinu, o pakeistojo danio virpesys tarpinio danio
virpesiu. Kadangi maiiklyje sukuriamos nepageidaujamo danio spektro dedamosios, danio
keitiklio ijime jungiamas siaurajuostis filtras, kuris slopina ias dedamsias, o taip pat jimo ir
heterodino virpesius.
Minimalus nepageidaujam dedamj kiekis keitimo metu gaunamas danio keitikliuose, kuriuose panaudotas signal daugintuvas (10.12 pav.). Kad tuo sitikintume sudauginkime
moduliuotosios amplituds jimo uIN ir heterodino uh
KuINuh
y
uIN
uI
signalus
JF

u IN (t ) U m IN (t ) cos( 0 t 0 ) ,
(10.37)

uh

10.12 pav. Danio keitiklio

schema

u h (t ) U m h (t ) cos( h t h ) ,
(10.38)
i signal sandaug sudaro dvi vienod amplitudi dedamosios

u xy Ku I N (t )u h (t )

K
U m IN (t )U m h cos( 0 h )t 0 h
2

K
U m IN (t )U m h cos( 0 h )t 0 h .
2
(10.39)
Nuslopinus vien i i deamj gaunamas ijimo signalas uI, kuriame 0 danis pakeistas 0
h arba 0 + h.
Siaurajuosiu filtru daniausiai yra naudojamas rezonansinis kontras suderintas rezonansiniam daniui lygiam 0 h arba 0 + h. Kai danio keitiklyje naudojamas K5211 tipo

integrinis grandynas, lygiagretj virpamj kontr galima jungti tranzistori VT2, VT4
kolektoriaus grandin.
Nagrinjamojo danio keitiklio perdavimo koeficientas

KK

K
Umh
2
(10.40)

priklauso nuo daugintuvo perdavimo koeficiento K ir heterodino ijimo tampos amplituds.

Reikt atkreipti dmes tai, kad danio keitikliai gali vienu metu du skirtingo danio
signalus pakeisti to paties danio signalus. Pavyzdiui, jeigu keitiklio ijime iskiriamas tarpinio
danio t 0 h signalas, tai iame keitiklyje signalui 01, kurio danis 01 2h 0, bus
suteiktas tarpinis danis lygus t 0 h. Dl ios prieasties radijo imtuvuose susidaro
alutiniai primimo kanalai, kuriuos tenka slopinti.

10.6. Amplituds moduliatoriai

Amplituds moduliatoriumi vadinamas taisas, kuris keiia pastovios amplituds harmoninio
virpesio (nelio) amplitud pagal kito (moduliuojaniojo) virpesio kitimo dsn.
Moduliuotosios amplituds virpesi analizin iraika tokia:

u AM (t ) U m (t ) cos( 0 t 0 ) ;
(10.41)
ia 0 ir 0 pastovs nelio danis ir pradin faz; Um(t) besikeiianti moduliuotojo nelio
amplitud dar vadinama gaubtine.
Moduliuotojo nelio gaubtins kitimo dsnis uraomas taip:

U m (t ) U m 0 U m e(t ) U m0 1 me(t ) ;
(10.42)
ia Um0 nemoduliuoto nelio amplitud; m Um / Um0 moduliacijos gylis; Um moduliuojaniojo virpesio amplitud; e(t) moduliuojaniojo virpesio kitimo dsnis. e(t) amplitud
nevirija vieneto, todl tiksliau e(t) vadinti normuotu moduliuojaniuoju signalu.
ra (10.42) (10.41) gauname moduliuotosios amplituds virpesio analizin iraik

u AM (t ) U m 0 cos( 0 t 0 ) mU m 0 e(t ) cos( 0 t 0 ) .

(10.43)
I (10.43) iraikos iplaukia, kad amplituds moduliacijos proceso pagrindas yra nelio
u0(t) Um0 cos(0t + 0) ir moduliuojaniojo uM(t) m e(t) signal sandauga. Todl amplituds
moduliatoriuose galima naudoti signal daugintuvus.
Amplituds moduliatoriaus su daugintuvu schema pateikta 10.13 paveiksle. iame
taise nelio u0(t) ir signal sandaugos u0(t) uM(t) pasvertam sumavimui panaudotas operacinis
R
R
stiprintuvas. Signal sandauga u0(t) uM(t) sumuojama su takos koeficientu 1 / K. Taip
u0
y
Ku0uM K R
kompensuojama daugintuvo perdavimo koeficiento

uAM
uM
x
taka moduliacijos procesui.
Panagrinkime moduliuotojo virpesio
a
spektr. Tam priimkime, kad moduliuojaniuoju
virpesiu yra danio harmoninis virpesys
y
u0
uBAM

uM

10.13 pav. Paprastojo (a) ir balansinio (b)

amplituds moduliatori schemos

u M (t ) U m e(t ) U m cos t .
(10.44)
ra (10.43), kad e(t) cost, nesunkiai ivedame iraik apibdinani nagrinjamojo virpesio spektr

u AM (t ) U m 0 cos( 0 t 0 )
mU m 0
mU m 0
cos( 0 )t 0
cos( 0 )t 0 ,
2
2

(10.45)

i kurio iplaukia, kad amplitude moduliuot virpes sudaro trys grups spektro dedamj: nelys,
emesniojo ir auktesniojo danio onins dedamosios. Informacija apie moduliuojantj virpes
uM(t) sukaupta oninse dedamosiose.
Moduliuotosios amplituds virpesio vidutin galia per period vieno omo varoje lygi
spektro dedamj vidutini gali sumai:

1
1
1
PAM U m2 0 m 2U m2 0 m 2U m2 0 .
2
8
8
(10.46)
Akivaizdu, kad onini dedamj galia

1
1
P 0 2 m 2U m2 0 m 2 P 0 .
8
2
(10.47)
nevirija 1 / 2 nelio galios P0. Majant moduliacijos gyliui m, is santykis dar daugiau maja.
Taigi, tik nedidel dalis moduliuotosios amplituds virpesio galios panaudojama
informacijai perduoti. Pagrindin galios dalis sunaudojama neturinio informacijos nelio
perdavimui. Todl danai naudojama modifikuota amplituds moduliacijos ris, kurioje nelys
nuslopinamas ir paliekamos tik onins spektro dedamosios. Tam naudojami specials
moduliatoriai vadinami balansiniais. I (10.43) iraikos iplaukia, kad balansinis moduliatorius
turi sudauginti nel u0(t) ir moduliuojantj uM(t) virpes. Tai vykdoma paprastame signal
daugintuve (10.13, b pav.).
Taigi, signal daugintuvas yra idealus balansinis amplituds moduliatorius.

10.7. Detektoriai
Detektoriumi vadinamas taisas pakeiiantis radijo virpes tampa arba srove proporcinga tam
tikram jo parametrui. Detektoriaus vykdoma funkcija yra atvirkia moduliatoriaus funkcijai. Jis
naudojamas informacijos atskyrimui nuo nelio. Detektoriai gali bti amplituds, fazs ir danio.
Svarbiausiais detektori parametrais yra: perdavimo koeficientas, dani ir netiesini
ikraipym koeficientai ir jo jimo bei ijimo varos. detektorius daniausiai siuniami maos
amplituds virpesiai, todl energetiniai detektoriaus rodikliai nra svarbs. Netiesini ikraipym
detektoriuose vertinimui naudojama detektavimo charakteristika, kuri apibdina ijimo tampos
priklausomyb nuo moduliuotojo parametro.
10.7.1. Amplituds detektoriai
Elektroniniuose renginiuose taikomi amplituds detektoriai yra skirti moduliuotosios ir nemoduliuotosios amplituds virpesi pakeitimui emojo danio arba pastovia tampa. Modu-

liuotosios amplituds virpesiai detektuojami radijo imtuvuose, o nemoduliuotosios matavimo

prietaisuose, pavyzdiui, voltmetruose.
Nagrinkime amplituds detektorius, kuriuose taikomi signal daugintuvai. Jeigu
daugintuvo x ir y jimus pasisime moduliuotosios amplituds virpes uAM(t), kaip tai parodyta
10.14, a paveiksle, tai jo ijime gausime jo kvadrat:
2
u xy Ku AM
(t ) KU m2 (t ) cos 2 0 t

K 2
K
U m (t ) U m2 (t ) cos 2 0 t .
2
2

(10.48)
I (10.48) iraikos iplaukia, kad
virpes sudaro dvi dedamosios tai
C2
emojo danio tampa proporcinga
2
moduliuoto
virpesio
amplituds
y
K(uAM) R1
R2
uAM

uI
kvadratui
ir
dvigubo

danio
0
x
moduliuotosios amplituds virpesys.
C1
Pastarojo
amplitud
taip
pat
a
proporcinga jimo virpesio amplituds
R3
kvadratui.
y
D2
Nuslopinus emj daC2
x
ni filtru 20 daniu kintant virpes,
R5
R2
R1
uAM y
gauname
amplituds
kvadrat
D1

R4
x

atitinkant virpes. Toks detektorius

uI
A1
C1
vadinamas kvadratiniu detektoriumi.
A2
emj dani filtru deR4R5
b
tektoriuose gali bti RC grandis. Jos
10.14 pav. Kvadratinio (a) ir paprastojo (b) amplituds pavyzdiu bt 10.14, a paveiksle
parodyti R1 ir C1 elementai. Taiau
detektori schemos
geresn filtravimo kokyb gaunama
panaudojus aktyvj RC filtr. Todl 10.14, a paveiksle pateiktame kvadratinio detektoriaus
pavyzdyje panaudotas operacinio stiprintuvo pagrindu sudarytos antrosios eils aktyvusis filtras.
I kvadratinio detektoriaus paprastasis amplituds detektorius gaunamas pasiuntus jo
ijimo signal kvadratins aknies traukimo tais. Tokio detektoriaus schema pavaizduota
10.14, b paveiksle. Kvadratins aknies traukimas vykdomas taiso dalyje sudarytoje i operacinio
stiprintuvo A2 ir daugintuvo D2.
R3

10.7.3. Sinchroninis detektorius

Sinchroninio detektoriaus schema patekta 10.16 paveiksle. J sudaro daugintuvas ir aktyvusis
emj danio filtras. Tarkime, kad daugintuvo jimus siuniamas moduliuotosios amplituds
virpesys
R3

u IN (t ) u AM (t ) U m (t ) cos( 0 t 0 )
(10.50)
ir pastovaus danio atraminis virpesys

C2

uIN

uh

R1

KuINuh

R2

uI

C1

10.16 pav. Sinchroninio detektoriaus schema

u h (t ) U m h (t ) cos( 0 t ) .
(10.51)
Atraminio virpesio ir moduliuotojo virpesio nelio daniai yra vienodi, t.y. abu virpesiai yra
sinchroniki. I ia kils detektoriaus pavadinimas. Detektoriaus daugintuvo ijimo virpes

u xy (t ) u AM (t )u h (t )

K
K
U m hU m (t ) cos( 0 ) U m hU m (t ) cos(2 0 t 0 )
2
2

(10.52)
sudaro emadan dedamoji

u xy1 (t )

K
U m hU m (t ) cos( 0 ) ,
2

(10.53)
kurios kitimo dsnis sutampa su moduliuoto virpesio gaubtins Um(t) kitimu, ir dvigubo danio
auktadan dedamoji uxy2(t). Pastaroji nuslopinama emj dani filtre. Todl ijimo tampa

u I (t ) u xy1 (t ) K DU m (t )
(10.54)
yra detektuotas virpesys.
Detektoriaus perdavimo koeficientas

KD

K
U m h cos( 0 ) ,
2
(10.55)

priklauso nuo heterodino amplituds Umh ir fazi skirtumo 0. KD maksimalus, kai = 0 ir

lygus nuliui, kai 0 = / 2.
I (10.55) iraikos iplaukia, kad sinchroninis detektorius yra selektyvus virpesiams,
kuri faz skiriasi nuo heterodino fazs . Tuo jis panaus rezonansin kontr, kuris selektyvus
virpesiams su daniais besikurianiais nuo rezonansinio danio.
Virpesi iskyrimas iame detektoriuje vyksta taip. Kuo virpesi fazi skirtumas
0 didesnis tuo labiau sinchroninis detektorius juos slopina ir esant fazi skirtumui / 2 virpesys
detektoriuje visikai nuslopinamas. Tai rodo, kad sinchroniniu detektoriumi galima iskirti du
vienodo danio virpesius besiskirianius fazs kampu / 2.
Sinchroniniu detektoriumi kokybikai detektuojami moduliuotosios amplituds virpesiai su numalintuoju neliu, o taip pat vienos onins juostos moduliuotosios amplituds virpesiai.
Pastarj virpesi detektuoti prastais detektoriais dl labai dideli netiesini ikraipym
nemanoma.
Sinchroninis detektorius dl jo selektyvumo virpesi fazei kartu yra ir fazs detektorius, kuriuo galima detektuoti moduliuotosios fazs virpesius. Tai nesunku sitikinti primus (10.49)
iraikoje, kad Um(t) Um0 ir 0 = (t). io fazs detektoriaus detektavimo charakteristika
apibdinama (10.55) iraika. I ios iraikos iplaukia, kad detektavimo charakteristika fazs
poiriu yra periodin ir netiesin. Tik fazs kamp 0 < 0 intervale detektoriaus ijimo
tampa tiesikai ir vienareikmikai atitinka moduliuojant virpes.
Sinchroninis detektorius turi dar vien nauding savyb jis selektyvus virpesi daniui. Tarkime, kad kartu su jimo signalu uIN(t) detektori patenka trukdys

uTR (t ) U m TR (t ) cos( 0 )t .
(10.56)
Tada daugintuvo jimo signale uxy(t) prie (10.52) iraikoje esani dedamj prisids dar dvi tokio
pavidalo dedamosios:

K
K
U m hU m TR (t ) cos( ) U m hU m TR (t ) cos[(2 0 )t ] . (10.57)
2
2
Jeigu yra didesnis u filtro praleidiamj dani juostos plot, tai abi io trukdio dedamosios
nuslopinamos filtre ir detektorius ijim nepatenka.
Sinchroninio detektoriaus selektyvumas virpesi daniui atsiranda dl virpesi danio
pakeitimo daugintuve, po kurio naujo danio dedamosios nuslopinamos emj dani filtre. i
sinchroninio filtro savyb leidia juos panaudoti vietoje juostini filtr t.y. virpesi danis i
juostinio filtro praleidiamj dani juostos perkeliamas emuosius danius, kur juos praleidia
emj dani filtrus. Tai labai aktualu kuriant integrinius grandynus.
10.7.4. Danio detektorius
Danio detektoriai pakeiia moduliuotojo danio virpes emo danio virpesiu, kurio veri kitimas
sutampa su virpesio danio kitimu, arba pakeiia signalo danio nuokryp nuo jo nominaliosios
verts tampa proporcinga nuokrypiui. Pirmoji danio detektori funkcija naudojama radijo
imtuvuose, antroji automatinio danio reguliavimo sistemose. ia danio detektoriai vadinami
diskriminatoriais.
Tiesiogiai netiesiniais taisais daniu moduliuot virpesi detektuoti negalima. Todl
visi danio detektoriai turi daniotampos keitiklius. Danio detektoriaus schema, kurioje
panaudotas signal daugintuvas pateikta
R3
10.17 paveiksle.
Tokios
schemos
C3
detektoriai vadinami kvadratriniais.
Isiaikinkime io detektoriaus
R2
Kuxuy R1
C1
ux
x
veikimo princip. Daugintuvo jimo

uI
y
vara yra labai didel, todl jimo srov u
IN
Ck
C2
uy
iIN(t) Imcost teka tik per kondensatori
Lk
C1 ir lygiagretj rezonansin kontr.
tampa ant kondensatoriaus atsilieka nuo
srovs fazs kampu / 2
10.17 pav. Danio detektoriaus schema

u x (t ) U mx cos t .
2

(10.58)
tampa ant kontro lygi:

u y (t ) U my cos(t ) ;
(10.59)
ia fazi skirtumo kampas tarp srovs ir tampos ant kontro. is kampas lygiagreiajame
kontre apskaiiuojamas taip:

arctan 2Q

,
0
(10.60)

ia 0 danio nuokrypa nuo kontro rezonansinio danio 0; Q kontro kokyb.

Kaip jau inoma ux(t) ir uy(t) tamp sandauga daugintuvo ijime sudaryta i dviej
dedamj

u xy (t ) Ku x (t )u y (t )

K
K

U mxU my cos U mxU my cos 2 0 t

2
2 2
2

(10.61)
Dvigubo danio dedamoji nuslopinama aktyviajame emj dani filtre. Todl detektoriaus
ijimo tampa lygi

u I

K
U mxU my sin
2
(10.62)

Ji proporcinga fazs kampo sinusui. Esant maam kampui , sin tan . Todl, kai

2Q

1,
(10.63)

detektoriaus ijimo tampa

u I

U mxU my
2
0
(10.64)

yra tiesiai proporcinga danio nuokrypiui nuo nelio danio 0. Taigi, nagrinjamosios
schemos taisas, esant vykdytai (10.63) slygai, yra tiesinis danio detektorius.
Integriniuose grandynuose detektoriai gaminami kartu su kitais funkciniais mazgais,
pavyzdiui amplituds detektoriai gaminami su stiprintuvais, danio detektoriai su ribotuvais.