Vytauto Didiojo universitetas

Letonikos centras

Alvydas Butkus

LIETUVI-LATVI
KALB VADOVAS
Alvds Butkus

LIETUVIEU-LATVIEU
CEVEDIS

STI
KAUNAS 2002

UDK 801.3=882=883
Bu403

Padjo ileisti Lietuvos ambasada Latvijoje

Izdot paldzja Lietuvas vstniecba Latvij
Treiasis leidimas
Treais izdevums
Recenzavo
Recenzja
Anta Trumpa (Latvijas universittes Latvieu valodas institts)
Edmundas Trumpa (Latvijos universiteto Lituanistikos centras)

SL 1878. 2002 04 22. Us.

A. Butkaus leidykla Aesti
alvydasbutkus@kaunas.omnitel.net
Spaustuv Morknas ir Ko
Draugysts g. 17, Kaunas
Redaktor Violeta Butkien
Virelio dailinink Daiva ulgait

ISBN 9986-884-14-4
2

Alvydas Butkus, 2002

Daiva ulgait, 2002
Leidykla Aesti, 2002

SATURS

TURINYS

BIBLIOGRAFINIAI ALTIBIBLIOGRFISKIE AVONIAI

8 TI
SUTRUMPINIMAI

8 SASINJUMI

9 PRIEKVRDS (lietuviski)
PRATARM (lietuvi k.)
10 PRIEKVRDS (latviski)
PRATARM (latvi k.)
LATVIEU VALODAS ORLATVI KALBOS RAYTOGRFIJA UN IZRUNAS
BA IR TARTIES PAGRIN11 PAMATI
DAI

LIETUVI KALBOS RALIETUVIEU VALODAS

YBA IR TARTIES PAORTOGRFIJA UN IZRU16 NAS PAMATI
GRINDAI

KASDIENINIAI
POSAKIAI
1. Kreipimasis
2. Bendravimas. Kalba
3. Pasisveikinimas. Paintis
4. Kvietimas
5. Apsilankymas. Atsisveikinimas
6. Linkjimai. Sveikinimai.
Uuojauta
7. Praymas. Pageidavimas
8. Teigimas. Pritarimas
9. Atsisakymas. Neigimas
10. Padka. Atsipraymas.
Apgailestavimas
11. Abejojimas. Nuostaba.
Pyktis
12. Kalt
13. Pasitenkinimas. Diaugsmas
14. Patarimas. spjimas
15. Danai vartojami klausimai
16. sitraukiame pokalb

23
23
24
27
28
30

IKDIENAS
IZTEICIENI
Uzrunana
Sapraans. Valoda
Sasveicinans. Iepazans
Ielgums. Uzaicinjums
Apciemojums. Atvadans

Novljumi. Sveicieni. Ldzjtba

Lgums. Vlans
Apgalvojums. Piekriana
Atteikans. Noliegums
Pateicba. Atvainoans. No36 la
aubas. Izbrns. Dusmas
37
39 Vaina
Apmierintba. Prieks
39
40 Padoms. Brdinjums
Biei lietojami jautjumi
41
43 Iesaistmies sarun
32
33
35
35

PERSPJAMIEJI IR INFORMACINIAI URAAI 44

1. Geleinkelio stotyje. Au44
tobus stotyje
45
2. Gatvje ir kelyje
3. Mieste
45

SKAIIAI IR MATAI
1. Skaiiavimas
a) Kiekiniai skaitvardiai
b) Kelintiniai skaitvardiai
c) Kiek kart?
2. Matai
a) Ilgis; plotas
b) Greitis
c) Tris
d) Svoris
LAIKAS
1. Kada?
2. Laikrodis
3. Para
4. Kalendorius
a) Savaits dienos
b) Mnesiai
c) Metai
d) Met laikai, vents
e) Data

ORAS

DANAI VARTOJAMI ODIAI

1. Savybs
2. Spalvos
3. Abstraktai
4. Veiksmaodiai
5. Geografiniai ir topografiniai terminai
6. alys ir tautybs
4

BRDINJUMA UN INFORMCIJAS UZRAKSTI

Dzelzcea stacij. Autoost
Uz ielas un ce
Pilst

47 SKAITI UN MRI
47 Skaitana
Pamata skaita vrdi
47
Krtas skaita vrdi
48
Cik reiu?
49
49 Mri
Garums; platba
49
trums
50
51
Tilpums
Svars
51
51
52
52
54
55
55
56
56
57
58

LAIKS
Kad? Cikos?
Pulkstenis
Diennakts
Kalendrs
Nedas dienas
Mnei
Gads
Gadalaiki, svtki
Datums

58 KLIMATS (LAIKS)

BIEI LIETOJAMI VRDI

pabas
Krsas
Abstrakti
Darbbas vrdi
eogrfiski un topogrfiski
72 termini
75 Valstis un tautbas
61
61
63
64
67

7. Gyvnija ir augalija
a) Gyvuliai, vrys
b) Paukiai
c) Vabzdiai, kirminai
d) Ropliai, varliagyviai
e) uvys, viagyviai
f) Mediai, krmai
g) Gls, olynai
e) Grybai
f) Javai

76 Dzvnieku un augu valsts

Mjdzvnieki, zvri
76
Putni
78
Kukaii, trpi
79
Rpui, varveidgie
80
Zivis, vveidgie
80
Koki, krmi
82
Pues, zles
83
Snes
85
Labba
85

PASIKALBJIMAI ASMENINMIS TEMOMIS

86
1. mogus, jo ivaizda, kalbsena, charakteris
86
a) Ivaizda
86
90
b) Kalbsena
90
c) Bdas
d) Asmens apibdinimas 92
94
2. Amius. eima. Gimins
3. Kas js esate? Koks js
usimimas?
96
a) Studijos, isilavinimas 96
b) Darbas, profesija
99
102
c) Karo tarnyba
4. sitikinimai, pairos
106
a) Banyia, religija
106
b) Politika
109

KELION
1. Bendrosios frazs
2. Traukinys
3. Autobusas
4. Automobilis
5. Pasienis, muitin
6. Miesto transportas
7. Mieste, gatvje

PATAS. TELEFONAS.
TELEGRAFAS

112
112
114
118
119
121
123
124

SARUNAS PAR PERSONISKM TMM

Cilvks, via riene, izruna,
raksturs
Izskats
Izruna, runas veids
Daba, raksturs
Personas raksturojums
Ms. imene. Radinieki
Kas js esat? Kda ir jsu
nodarboans?
Mcbas, izgltba
Darbs, profesija
Karadienests
Uzskati
Baznca, reliija
Politika

CEOJUMS
Visprgas frzes
Vilciens
Autobuss
Automana
Pierobea, muita
Pilstas transports
Pilst, uz ielas

PASTS. TELEFONS
125 TELEGRFS

BANKAS. VALIUTOS KEIBANKA. VALTAS MAI127 A

TYKLA

RESTORANAS. KAVIN.
RESTORNS. KAFEJN129 CA. DNCA
VALGYKLA
PIRKIMAS. PIRKINIAI
1. Parduotuvs
a) Maistas
b) Gls
c) Pramonins preks
d) kins preks
e) Knygos
2. Vaistin. Optika

137 IEPIRKANS. PIRKUMI

137 Veikali
139
Prtika
140
Pues
Rpniecbas preces
140
Saimniecbas preces
147
Grmatas
149
151 Aptieka. Optika

POLICIJOJE

156 POLICIJ

PAS GYDYTOJ

BUITIES PASLAUGOS
1. Kirpykla
2. Avalyns taisymas
3. Laikrodi taisymas
4. Fotoatelj

KULTRA. LAISVALAIKIS
1. Teatras. Kinas. Koncertas
2. Muziejus. Paroda
3. Radijas. Televizija
4. Kompiuteris
5. Garso kasets. Ploktels.
Kompaktiniai diskai
6. okiai. Diskoteka
7. Hobis

SPORTAS. TURIZMAS

SAKYMAI. SUUKIMAI
1. sakymai
2. Suukimai, keiksmai

152 PIE RSTA

159
159
159
160
160

SADZVES PAKALPOJUMI
Friztava
Apavu remonts
Pulksteu remonts
Fotodarbnca

KULTRA. VAASBRI
Tetris. Kino. Koncerts
Muzejs. Izstde
Radio. Televzija
Dators
Audiokasetes. Skauplates.
167 Kompaktdiski
168 Dejas. Diskotka
169 Vaasprieks
161
161
164
165
166

169 SPORTS. TRISMS

PAVLES. ATSEVIAS
172 IZSAUCIENU FORMAS
172 Pavles
173 Izsaucieni, lamu vrdi

DANESNI PRIEVEIKSMIAI, DALELYTS, KITI

TARNYBINIAI ODIAI

BIEK LIETOJAMI APSTKA VRDI, PARTIKULAS UN CITI PALG173 VRDI

FRAZEOLOGIZMAI, PAFRAZEOLOISMI, SATARLS IR PRIEODIAI 175 KMVRDI UN PARUNAS

1. Frazeologizmai
175 Frazeoloismi
2. Patarls ir prieodiai
177 Sakmvrdi un parunas

ATSARGIAI KITA REIKUZMANBU CITA NOZ180 ME!

M!

TRUMPA LATVI KALBOS

GRAMATIKOS APVALGA
Daiktavardis
Bdvardis
Prieveiksmis
Skaitvardis
vardis
Veiksmaodis
Prielinksnis
LEKSIKA
SINTAKS

192
192
194
195
196
197
198
205
206
208

TRUMPA LIETUVI KALBOS GRAMATIKOS APVALGA

210
Daiktavardis
210
Bdvardis
217
220
Prieveiksmis
220
Skaitvardis
vardis
222
Veiksmaodis
225
AUKTOSIOS
LOS
Lietuvoje
Latvijoje

SS LATVIEU VALODAS
GRAMATIKAS APSKATS
Lietvrds
pabas vrds
Apstka vrds
Skaita vrds
Vietniekvrds
Darbbas vrds
Prievrds
LEKSIKA
SINTAKSE

SS LIETUVIEU VALODAS GRAMATIKAS APSKATS

Lietvrds
pabas vrds
Apstka vrds
Skaita vrds
Vietniekvrds
Darbbas vrds

MOKYK- 237 AUGSTSKOLAS

237 Lietuv
239 Latvij

BIBLIOGAFINIAI ALTINIAI
BIBLIOGRFISKIE AVOTI
Balkevis J., Balode L., Bojte, A., Subatnieks V. Lietuvieu-latvieu
vrdnca / Red. A. Sarkanis. R., 1995.
Balkeviius J., Kabelka J. Latvi-lietuvi kalb odynas / Red. A.
Grigelionis. V., 1977.
Butkus A. Latviai. K., 1995.
Dabartins lietuvi kalbos odynas. V., 1994.
Grinberga E., Kalnciems O., Luksti G., Ozols J. Latvieu valodas
sinonmu vrdnca / Red. R. Veidemane. R., 1972.
Kokare E. Latvieu un lietuvieu sakmvrdu paralles. R., 1982.
Latvieu valodas pareizrakstbas vrdnca. R., 1981.
Latvieu valodas vrdnca. R., 1987.
Lyberis A. Sinonim odynas / Red. S. Keinys. V., 1981.

SUTRUMPINIMAI
SASINJUMI
asm. asmuo persona
barb. barbarizmas / barbarisms
dekl. deklincija linksniuot
dgs. daugiskaita daudzskaitlis
dsk. daudzskaitlis daugiskaita
dz. dzimte gimin
finougr. finougrizmas / somugrisms
germ. germanizmas / ermnisms
interj. interjekcija / itiktukas
konj. konjugcija asmenuot
la. latvi / latvieu
lent. lentel tabula
lie. lietuvi / lietuvieu
lpp. lappuse puslapis
menk. menkinamai nievjoi
niev. nievjoi menkinamai
p. puslapis lappuse
pers. persona asmuo
piem. piemram pavyzdiui

plg. palygink saldzini

pvz. pavyzdiui piemram
sal. saldzini palygink
sar. sarunvalodas vrds nekamosios kalbos odis
sk. skaties irk
sl. slavizmas / slvisms
nek. nekamosios kalbos odis
sarunvalodas vrds
t.y. tai yra proti
tml. tamldzgi panaiai
t.t. taip toliau t tlk
u.c. un citi ir kiti
utt. un t tlk ir taip toliau
vr. vrieu dzimte vyrikoji
gimin
vns. vienaskaita vienskaitlis
vsk. vienskaitlis vienaskaita
vulg. vulgarizmas / vulgrisms
arg. - argonizmas / argonisms
r. irk skaties

PRATARM

Jau moku tavo em, dang, jr.

Jau nuo mans
ligi tavs
tik meil.
Pasiaukiu ariau
a tavo kalb
ir glostau j.
Sakau jai, kad grai /.../
Justinas Marcinkeviius

i pasikalbjim knygel papildo baltistikos bibliotekl

ir suteikia galimyb pramokti nekti lietuviui latvikai, o
latviui lietuvikai. ia skaitytojas ras ir abiej kalb fonetikos apvalg bei trump gramatik.
Tiek lietuvikojoje, tiek latvikojoje knygels dalyje paprastuose skliaustuose nurodomi odiai ar j junginiai,
kuriuos galima pavartoti vietoj sakinyje esani, pvz., A ta
dag (maa)? (Reikia skaityti: A ta dag? arba A ta maa?) Paprastuose skliaustuose pateikiami ir paaikinimai
ar j trumpiniai. Lautiniuose skliaustuose esant od,
odi jungin ar odio dal galima praleisti. strias
brknys vartojamas sinonimams ymti, taip pat galnms
atskirti. Kadangi latvi kalbos kirtis fiksuotas, jis ymimas
tik tada, kai kiriuojama ne odio pradia. Tokiais atvejais
kiriuotasis skiemuo paymtas taku, pvz., paldies (kiriuoti reikia skiemen dies). Lietuvikoji knygels dalis
sukiriuota itisai; kirio ar priegaids variantai nurodomi
viename odyje, pvz., trpt, vstin.
U vertingas pastabas autorius nuoirdiai dkoja ios
knygels ankstesni leidim bendraautoriui diplomatui dr.
Albertui Sarkaniui, taip pat recenzentams Antai Trumpai
(LU Latvi kalbos institutas) ir Edmundui Trumpai (LU
Lituanistikos centras).
2002 m. balandis.

PRIEKVRDS

Jau mku tavu zemi, debesis un jru.

Jau no manis
ldz tevim
tik mla.
Es pasaucu tuvk
valodu tavu
un glstu to.
Saku tai, ka skaista /.../
Justins Marcinkevis, atdz. Daina Avotia

atkrtoti izdot grmata papildina baltistikas bibliotku

un dod iespju iemcties runt lietuvietim latviski un latvietim
lietuviski. eit lastjs atrads ar abu valodu fonetikas apskatu
un su gramatiku.
Grmat iekavs mdz bt vrdu vai vrdu grupu varianti,
ko var iekaut teikuma struktr pc dot modea, piem., Vai
tas ir smags (viegls)? (Jlasa: Vai tas ir smags? k ar Vai tas
ir viegls?). Lauzts iekavs doto vrdu, vrdu grupu vai morfmu var izlaist. Aiz slpsvtras ir nordti sinonmi, k ar vrieu
dzimtes vrdu galotne tajos gadjumos, kad tiek nordtas abu
dzimu galotnes.
Vis lietuvieu valodas tekst ir nordtas uzsvara vietas ar
akcenta resp. intoncijas zmm. Ja ir dotas abu dzimu galotnes un vrieu dzimtes galotne ir uzsvrta, tad sakn apzmtais
uzsvars resp. intoncija attiecas uz sievieu dzimti, piem.,
aton/, -ios; jlasa: atuon, atonios. Uzsvara jeb intoncijas
varianti nordti vien vrd, piem., trpt, vstin (jakcent
trput vai trupt; vistin jeb vastin).
Par vrtgm piezmm autors sirsngi pateicas s grmatas
agrko divu izdevumu ldzautoram diplomtam dr. Albertam
Sarkanim, k ar recenzentiem Antai Trumpai (LU Latvieu
valodas institts) un Edmundam Trumpam (LU Litunistikas
centrs).
2002. g. aprlis.

10

LATVI KALBOS RAY- LATVIEU VALODAS ORBA IR TARTIES PAGRIN- TOGRFIJA UN IZRUNAS
DAI
PAMATI
I. Latvi kalbos abclje yra 33 raids:
A a

Bb
Cc

Dd
Ee

Ff
Gg

Hh
Ii

Jj

Kk

Ll

M m

Nn

Oo
P p
Rr

Ss

T t
Uu

Vv
Zz

II. Balsiai
1. Trumpieji balsiai yra a, e, i, u bei tarptautini odi o
(jis gali bti ir ilgas; r. toliau). Kiriuoti a, e ilaikomi
trumpi (lietuviai juos paprastai ilgina), pvz.: vakars (a trumpas!), desmit (e trumpas!), plg. lie. vkaras, dimt.
2. Balsi ilgumas rate ymimas brkneliu vir ramens: , , , .
3. Raide o ymimas latvik odi dvibalsis uo: sols,
pods, kokos (skaityk: suols, puods, kuokuos mediuose)
ir tarptautini odi o: filologs, kosmodroms. Tarptautiniuose odiuose o gali bti tiek trumpas, tiek ilgas, bet
brkneliu balsio ilgumas neymimas.
4. Balsiai e, gali bti siauri, panas lie. , arba plats, panas lie. e (, ia). ie balsiai tariami siaurai, jei:
a) tolesniame skiemenyje yra balsis i, , siaurasis e,
arba dvibalsiai ie, ei; pvz., brns ( platus), bet brni
(skaityk brnin), tvs ( platus), bet ttis ( siauras);
b) prie j ir kitus minktuosius priebalsius, taip pat prie
, , , d, pvz.: sja sja, pee bala;
c) atskiruose odiuose, pvz.: n ne, bez be, es a,
ms mes, kai kuriose bendratyse, pvz.: celt kelti; statyti,
st valgyti; sti, nest neti, priedlyje ne- ne- ir kt.
11

5. Balsiai e, tariami plaiai:

a) jei tolesniame skiemenyje yra kuris nors i plaij
balsi (a, , e, ), taip pat balsiai u, bei dvibalsiai ai, au,
uo: vecki tvai, vstule laikas;
b) i bdvardi su formantu -i padarytuose prieveiksmiuose: lni ltai, reti retai;
c) pirmini veiksmaodi esamajame laike, iskyrus
vienaskaitos antrj asmen (bet siauras, jei bendratis
baigiasi -rt: brt es beru).
6. Linksniavimo paradigmoje e, platumas ilieka
vienodas: visuose to odio linksniuose is balsis bna
arba tik platus, arba tik siauras. Pavyzdiui, vienaskaitos
vardininko formoje brns vaikas yra platus, todl jis
lieka platus ir daugiskaitos vardininke brni, ir naudininke
/ nagininke brniem, nors tolesniame skiemenyje yra i, ie.
7. Bendros kilms odiuose latvi bals atitinka
lietuvikasis o, plg.: brlis brolis, kja koja, stvt
stovti.
8. Tarptautini odi bals iu () latviai transponuoja i,
, pvz.: bietens, kivete, Mlenbahs, Prs Gints.
III. Dvibalsiai
1. Pagrindiniai dvibalsiai yra ai, au, ei, ie, ui, uo (rate
ymimas raide o).
2. Tarptautini odi dvibals eu latviai pakeit ei, pvz.:
eiforija, Eiropa, pseido-, reimatisms, teitonis, terapeits .
Dvibalsis eu paprastai esti antrins kilms, atsirads
subalsjus priebalsiui v, pvz.: tev tau (tariama teu), sev
sau (tariama seu; lietuviai i vardi formas rao
laikydamiesi tarimo), ardiev sudiev. I antrins kilms
dvibalsi mintinas ir iu, pvz., zivs [zus] uvis, zivtia
[zutinia] uvel.
12

3. Bendros kilms odiuose vietoje lietuvik dvigarsi

an, en, in, un bei aknies balsi , , , latviai turi uo, ie,
, , plg.: ranka roka (skaityk: ruoka), penki pieci,
krinta krt, juntu jtu, taip pat uolas ozols (skaityk:
uozuols), ksti ciest, grt grste, sisti stt.
4. Galnje dvibals -uo, atitinkant lie. -, turi tik
vardiuotins bdvardi ir bdvardikai kaitom odi
formos, plg.: balto balt(j), balt(j). Visur kitur galns
sutrumpjusios, ir dabartinis santykis yra toks: lie. -, -
atitinka la. -u, plg.: vyr vru, liep liepu, al alu; lie.
-, - atitinka la. -i, plg.: pel peli, brol brli, nakt
nakti, akmen akmeni.
5. Dl kit kalb takos mintasis dvigarsi santykis turi
iimi, plg. odius dzintars gintaras (tarmse dztars),
Dundaga, Kandava, Venta, tumsa tamsa, dundurs
gylys, duncis toks peilis, taip pat tarptautinius odius
angna, anketa, tanks ir t.t.
IV. Priebalsiai
1. Priebalsi minktumas ar kietumas nuo pozicijos
nepriklauso: tiek prie prieakins, tiek prie upakalins
eils balsius priebalsiai latvi kalboje yra puskieiai.
2. Minktieji priebalsiai enklinami kableliu. Toki
priebalsi yra keturi: , , ir , jie paprastai pasitaiko skoliniuose arba formose su inykusiu j. Minktasis neturi
gomurinio varianto , kur lietuviai taria prie minktuosius
gomurinius k ir g, pvz., penki, vingis. Mat latvi minktj
ir tarimas nra grynai gomurinis, jis primena rus kalbos
minktuosius t ir d, pvz., odiuose , .
Kietasis n prie k ir g latvi kalboje tariamas kaip ir
lietuvi.
3. Bendraakniuose odiuose minktuosius lietuvi k
ir g atliepia latvi c ir dz, pvz.: kirvis cirvis, lokys lcis,
13

gerv dzrve, angis odze. Prie balsius i, , e, ir dvib.

ie ie priebalsiai kaitaliojasi ir dabar, plg.: saku sact,
draugs draudzi.
4. Pozicijoje tarp dviej trumpj balsi duslieji priebalsiai yra ilgi arba pusilgiai, pvz.: visi (tariama vissi) visi,
acis (tariama accis) akys, pue (tariama pue) gl.
5. Latvi, kaip ir lietuvi, kalboje yra priebalsi asimiliacija. I esms ji nesiskiria nuo lietuvikosios, todl
aptarinti smulkiau visus jos atvejus ia neverta. Mintini
tik bdingesni savitumai:
a) skardieji odio gale neduslja, pvz.: bez be, daudz
daug, grib nori, kad kada, kai, aug auga (tarti kaip
parayta);
b) odio gale s po , z, netariamas, pvz.: sves biezs
mes (tariama sve bies me) svetimas tankus mikas;
c) priebalsiai l, s, z, atsidr prie minktuosius , , virsta
atitinkamai , , , pvz., vilnis banga via, troksnis
triukmas troka, zvaigzne vaigd zvaigu.
6. Kaitant lietuvikus odius, dl j takos yra pakit tam
tikr form kamiengalio priebalsiai, plg.: briedis briedio,
matau maiau, kat kai ir pan. Latvi kalboje taip
pat yra kamiengalio priebalsi kaita (r. 1 lentel)
.
1 lentel. Kamiengalio priebalsi kaita
b-bj gulbis-gulbja
p-pj upe-upju
m-mj zeme-zemju
v-vj cirvis-cirvja

l- brlis-bra
n- dzenis-dzea

s- osis-oa
t- leitis-leia
z- vzis-va
d- briedis-briea
c- lcis-la
dz-d dadzis-dada

Kurios formos turi priebalsi kait, nurodyta vadovo

gale, latvi kalbos gramatikos apvalgoje (r. p. 192).
14

7. Raid ch latviams atstoja raid h, pvz.: haltra,

psihologs.
V. Kirtis ir priegaids
1. Kirtis latvi kalboje pastovus paprastai kiriuojamas
pirmasis odio skiemuo.
2. Antrajame skiemenyje kiriuojama:
a) aukiausiojo laipsnio bdvardiai su vis-: vislabkais geriausias, sudurtiniai skaitvardiai su pus-: pusotra
pusantro;
b) kai kurie vardiai ir prieveiksmiai su priedliu ne-,
jeb-: nekas niekas, nieko; nemam niekados;
c) vairs pavieniai odeliai: gandrz beveik, joprojm
vis dar, viegltim palengvle;
d) tarptautiniai odiai kirt gali turti ir pradioje (literatra), ir kituose skiemenyse (maestro, Sanfrancisko).
3. Latvi kalboje skiriamos trys priegaids: tstin
(stiept, ymima riestiniu kirio enklu), lautin (lauzt,
ymima stogeliu) ir krintanioji (krto, ymima kairiniu
kirio enklu). Tarimu tstin primena lietuvi tvirtagal,
krintanioji tvirtaprad, o lautin emaii lautin (tam
tikras tvirtaprads priegaids variantas). Taiau bendraakniuose odiuose priegaidi santykis paprastai esti
atvirkias: kur lietuvi tvirtaprad, ten latvi tstin ar lautin, kur lietuvi tvirtagal, ten latvi krintanioji, pvz.:
kulai kali, kpti kpt, lakas luks.

15

LIETUVIEU VALODAS
ORTOGRFIJA UN IZRUNAS PAMATI

LIETUVI KALBOS RAYBA IR TARTIES PAGRINDAI

I. Lietuvieu valodas alfabts ietver 33 burtus:

A

B
C

b
c

Ch ch
D d
E e

F f
Gg
H h
Ii

Jj
Kk
Ll
Mm
Nn

Oo
Pp
Rr
Ss

Tt
Uu

Vv

Zz

II. Patskai
1. sie patskai ir a, e, i, u, svevrdos ar o. Tie atbilst
latvieu valodas a, platam , i, u, o (resp. sam o svevrdos). Burtu i neizrun, ja tas atrodas patskau a, , o, u,
, priek k ldzskaa mkstintjs.
2. Garie patskai ir a, , e, , , i, y, , , o.
a) a un e ir gari, ja akcentti ar cirkumfleksu (~); ar gar
e izrunjams plati;
b) pai jievro, ka garajiem , , , apak ir kstis,
un tie izrunjami ldzgi atbilstoajiem latvieu garajiem
patskaiem , , , ; vsturiski tie atbilst latvieu o (resp.
divskanis uo), ie, , , kas raduies no seniem baltu
savienojumiem an, en, in, un, piem., lie. ss la. zoss;
c) patskanis ir aurs un gar, piem., tvas;
d) y skaas izruna atbilst latvieu garajam , piem., vras;
e) o skau vienmr gari izrun lietuvieu cilmes vrdos,
piem., brlis, kja; is patskanis kopcilmes vrdos atbilst
latvieu .
16

III. Divskai

1. Lietuvieu valod ir di divskai: ai, au, ei, ie, ui,

uo, svevrdos ar oi un eu. Divskau izruna tda pati k
latvieu valod.
2. Ja starp ldzskani un divskani ai atrodas mkstinjuma
burts i, tad divskani izrun k ei, piem., peliai [pelei],
graia [grae].
3. Divskani ie vrda skum izrun k jie, piem., iev
[jiev].
IV. Ldzskai

1. Priek patskaiem a, , o, u, , un divskaiem ai, au,

ui, uo visi ldzskai izrunjami cieti, piem., lpas, lva, rkas.
2. Priek patskaiem e, , , i, , y un divskaiem ei, ie visi
ldzskai izrunjami mksti (tpat k latgalieu izloksns), piem.,
skreti [skreti], skaitti [skaitti], pelis [pelis], sena [sena].
3. Patskau a, , o, u, , un divskau ai, au, ui, uo
priek mksti izrun ar tos ldzskaus, aiz kuriem ir mkstinjuma burts i, piem., lias [las], bernikas [bernkas],
kial [kal], igas [gas], draugst [draugst],
pasikliuti [pasikluti], silas [slas].
4. Ldzskani ch izrun nebalsgi (chras koris, chirrgas irurgs), bet ldzskani h balsgi (hmnas).
5. Ar lietuvieu valod ir raksturga ldzskau asimilcija:
a) nebalsgo ldzskau p, t, k, s, priek balsgos
ldzskaus b, d, g, z, izrun nebalsgi un otrdi balsgo
priek nebalsgos izrun balsgi: kandis [kandis],
tgarsis [dgarsis];
b) vrda beigs balsgos ldzskaus izrun nebalsgi
(tpat k latgalieu izloksns): kad [kat], dag [dak];
17

c) ldzskaus s un z ldzskau un d priek izrun k

un : rpesiai [rpeei], pvyzdiui [pvdui];
d) priedkos u-, i- ldzskani neizrun, ja tas atrodas s,
, priek: sienis [sienis], ivejti [ivejti].
V. Uzsvars un intoncijas

1. Lietuvieu valod vrda uzsvars var atrasties jebkur

zilb. Lokot (deklinjot vai konjugjot) kdu vrdu, uzsvara
vieta un intoncijas var mainties ar vrdforms. Akcentanas likumi ir sareti, tpc aprobeosimies tikai ar
nordi par intoncijm un ar dam galvenajm piezmm.
2. Lietuvieu valod uzsvara vietu un intoncijas
rakstos parasti neapzm. aj darb lietuvieu teksta daa
ir akcentta, lai atvieglotu valodas uztveri.
3. Lietuvieu literraj valod ir tikai divas intoncijas
kpjo un krto. Lauzts intoncijas nav, t pastv tikai
emaiu dialekt Rietumlietuv.
4. Intonciju apzmanai tiek lietotas trs intonciju
zmes, ts norda ar uzsvara vietu vrd: akts () lie.
deinnis, gravis (`) lie. kairnis, cirkumflekss (~) lie.
riestnis.
5. Akts () norda, ka zilb ir krto intoncija (tvirtaprd). Izrunu sk ar spcgu, stipru balsi, kas pakpeniski
krt: ktas [ktas], tvas [tvas]. Divskaos un tautosillabiskajos savienojumos pirmais komponents ir gar, bet
otrais ss: kulas [kulas], viesiusias [viesusas], lim
[lim], mil [mil], lngas [lhgas]. Tas neattiecas uz
tautosillabiskajiem savienojumiem ar pirmo komponentu i,
u, ie patskai savienojum vienmr paliek si un tiek
apzmti ar gravi: mltai milti, sltys sula.
6. Gravis (`) norda, ka zilb, ko veido tautosillabiskie
savienojumi l, m, n, r, l, m, n, r vai divskanis i, ir

18

krto intoncija (tvirtaprd). das pozcijas intoncija

ir ldzga latvieu krtoajai intoncijai: prmas [prmas],
dlks [dlks]. Ja ar gravi apzmti sie patskai a, e, i, u,
tad intoncija nav saklausma; gravis norda tikai uzsvara
vietu vrd: kalb [kalb], vskas [vskas], degtkas
[dektkas].
7. Cirkumflekss (~) norda, ka zilb ir kpjo intoncija
(tvirtagl). Izrunu sk ar vjku balsi, kura kst spcgka:
bdas [bdas], mtas [mtas], giesm [giesm]. Kpjos
intoncijas gadjum divskau vai tautosillabisko savienojumu pirmais komponents ir ss, bet otrais pusgar:
Kanas [ka.nas], darbinikas [darbini.kas].
8. Baltu kopcilmes vrdos vairum gadjumu lietuvieu
valodas cirkumflekss (~, riestnis) atbilst latvieu valodas
krtoajai intoncijai, savukrt lietuvieu akts (, deinnis) un gravis (`, kairnis) latvieu valodas stieptajai vai
lauztajai intoncijai: lie. uktas la. agsts, lie. drti la.
dut, lie. giti la. dzt (govis u. c.), lie. sul la. sale utt.
9. No intoncijas vai uzsvara vietas (homogrfiem) var
bt atkarga vrda nozme: uktas augsts un aktas
(mjas) stvs, ntis ple un atis azote, gnti aizstvt
un giti dzt (sal. latvieu valod (lauka) zle un (skolas)
zle), garsikalbis skarunis un garsiakabis tds, kas
skai run.
Priekpdjs zilbes likums
a) Ja priekpdj zilbe ir sa vai cirkumflektta, nomenu vsk. instrumentlis un dsk. akuzatvs tiek uzsvrts
galotn, sal.: vsas su vis, viss, universittas su
universitet, universitets, vakas su vaik, vaiks,
rak su rank, ranks.
is likums darbojas ar daos citos locjumos, ja locjuma galotne ir vienzilbga, piem. vsk. nom. -(i)a, -us,
lok. -e.
19

b) Ja priekpdj zilbe ir aktta, nomenu vsk. instrumentlis un dsk. akuzatvs saglab uzsvaru celm, sal.:
klnas su klnu, klnus, glv su glva, glvas,
komersntas su komersntu, komersntus, Petritis
su Petriiu, Petriius.
Lietvrdu uzsvranas paraugus sk. 214-216 lpp.
Priekpdjs zilbes likums darbojas ar verbu vsk. 1.
un 2. pers. tagadnes un pagtnes forms, sal.: sko
saka, saka, sko suka, suka, vrda vrdu, vrdi.
Darbbas vrdu uzsvranas paraugus sk. 236 lpp.
Lietvrdu akcentjuma grupas
Pc locjumu uzsvara maias lietvrdus iedala etrs
akcentjuma grups. Savukrt pai lietvrdi tiek iedalti
divzilbgajos un daudzzilbgajos. Zilbju skaitu nosaka
vsk. akuzatvs. Piem., vrds uo suns tiek uzskatts par
divzilbgu, jo t vsk. akuzatvs ir u-n, vrds mnuo ir
daudzzilbgs, jo t akuzatvs ir m-ne-s. Turklt, vsk.
akuzatvs vienmr ir uzsvrts celm, ttad pc locjuma var spriest par uzsvara vietu celm un par zilbes intonciju.
Divzilbgie lietvrdi
1. un 3. grupas lietvrdiem ir aktt sakne, bet 2. un
4. grupas cirkumflektt vai s.
1. grupa
Tai pieder lietvrdi ar krtoo intonciju un pastvgo uzsvaru, piem., lim, brlis, kulas, lmpa.
Dau celmu vrdu 1. akcentjuma grupu var pazt pat
pc nominatva formas. Piemram, ja vrdi ar galotni -a
un -is (2. un 4. deklincija) nav uzsvrti galotn, tie noteikti pieder 1. grupai, bet to sakn ir krto intoncija,
piem. Lima, lpa, vltis.
Dau citu lietvrdu piederbu 1. grupai paldz konstatt
nominatva krto intoncija.
20

2. grupa
No 1. grupas atiras ar to, ka vrda priekpdj
zilbe ir vai sa, vai cirkumflektta, piem. rank (sal. vsk.
ak. rak), rtas, lp, skaius. Ttad deklinjot os vrdus, jievro priekpdjs zilbes likums.
Daudzskaita paradigma visiem s grupas vrdiem ir
vienda (akuzatvs tiek uzsvrts galotn), tomr vienskaitlis katram celmam ir citdks (sk. 214 lpp.)
Jpiezm, ka daudzzilbgo 2. grupas lietvrdu uzsvrana ir tda pati, k iepriekpardt, t. i. uzsvars mains
no galotnes uz blakuszilbi (ne tlk), piem. prezidentr,
parittas, ininirius, usimirmas (sk. 214. lpp.).
Ttad vrdi ar nominatva galotni -a obligti juzsver
galotn. Uzsvrt tos pc 1. grupas parauga neauj priekpdjs zilbes sums jeb kpjo intoncija. Jpiebilst, ka
zem uzsvara pagarinjuies a un e tiek izrunti ar kpjoo intonciju.
3. un 4. grupa
Tres un ceturts grupas vrdiem uzsvars galvenokrt ir locjumu galotns, abas grupas sav starp
atiras ar priekpdjs zilbes intonciju: 3. grupas
vrdiem eit ir krto (k 1. grupas vrdiem), bet 4. grupas kpjo intoncija jeb sa zilbe (k 2. grupas vrdiem). sk sakot, 3. un 4 grupa atiras ar priekpdjs
zilbes likuma lietoanu (sal. piemrus 215-216 lpp.)
Daudzzilbgie lietvrdi
2. un 4. grupa
K jau mints, daudzzilbgo 2. un 4. grupas lietvrdu
uzsvara maia sakrt ar attiecgo grupu divzilbgo lietvrdu uzsvara maiu. Piemram, vrdu eksponomtras (2)
loka un uzsver tpat k vrdu mtras (2).
1. un 3. grupa
Akcentanas shmas ir tdas paas, k divzilbgo
lietvrdu, t. i. 1. grupas vrdiem bs pastvgs uzsvars,
21

bet 3. grupas uzsvars mainsies t, k tas mains attiecgajos celmos. Tau uzsvara vieta celm var atrasties ne
tikai priekpdj zilb.
Ja uzsvars ir priekpdj zilb, ts zilbes intoncija
vienmr bs krto, piem. bernas 1, Varn 3.
Ja uzsvars ir treaj un tlakaj zilb no gala, ts
intoncija var bt gan krtoa, gan kpjoa; zilbe var bt
ar sa. Priekpdjs zilbes likums tdos gadjumos nav
spk, sal.: prgal 1, vsara 1, atskymas (vsk. instr.
su vsara, su atskymu), rbotas 1 (dsk. ak. rbotus).
3. grupas vrdiem, kam uzsvars no galotnes prvietojas tlk par priekpdjo zilbi, vrdncs tiek nordta
zilbes vieta (skaitot no galotnes) un ts intoncija. Krtoo intonciju apzm ar indeksu a, bet kpjoo intonciju
un su zilbi ar indeksu b. Piem., apzmjums paskait 3b
nozm, ka vrds ir tres akcentjuma grupas (cipars 3),
bet attiecgajos locjumos uzsvars prvietojas uz treo no
gala zilbi un ts intoncija ir kpjo.
Bet ja uzsvars prvietojas vl tlk, tad blakus indeksam tiek nordta ar zilbes vieta, piem., ikyuls 34b, (vsk.
ak. -ky-u-l), pageleinkel 3 6b (vsk. ak. p-ge-le-inke-l).
Literraj valod dakrt gads divi t paa vrda akcentanas varianti, piem. laikanes 3 4a, 3b, pirmagals
34a, 3b. Katram valodas lietotjam tdos gadjumos jizvlas viens variants; runjot nedrkst t paa vrda vienus
locjumus uzsvrt pc viena varianta, bet citus pc otra.
Uzmangi juzsver divzilbgas galotnes: ja uzsvars ir
tajs, vienmr juzsver to beigas, piem. laukuos, ausims, Palangoj, nevis laukuse, ausmis, Palangje.

22

KASDIENNIAI
PSAKIAI
1. KREIPMASIS

IKDIENAS
IZTEICIENI

UZRUNANA

Js.
Kungs! Kundze!
Petraia kungs!
Petraitienes / Petraia kundze!
Poniti! Panle!
Jaunkungs! Jaunkundze!
Poniti Liuturai!
utaura jaunkungs!
Panle Lima!
Laimas jaunkundze!
Pnios ir pnai!
Dmas un kungi!
Biili! Miel biiliai!
Draugs! Drgie draugi!
Studetai!
Studenti!
Koleg/os, -s!
Kol/i, -es!
Gerbiam/sis, -ji!
Godjam/ais, -! Cienjam/
ais, -!
Didia gerbiamsis pne Pre- Augsti godtais Prezidenta
zidete (prmininke)!
kungs!
(prieksdtja
kungs!)
Didia gerbiamji pnia Pre- Augsti godt Prezidentes kunzidete (prmininke)!
dze! (prieksdtjas kundze!)
[Js] Ekscelecija Prezi[Jsu] Ekselence Prezident
dete!
(kreipiantis vyr)
[Jsu] Ekselence Prezidente
(kreipiantis moter)
[Js] Ekscelecija Ambas- [Jsu] Ekselence Vstnie/k, -ce!
dor/iau! -e!
[Js] Eminencija Vyskupe! [Jsu] Eminence Bskap!
Gerbiameji piliiai!
Godjamie pilsoi!
Mel/as, - biil/i, -e!
M/ais, - drau/gs, -dzene!
Js. Tmsta.
Pne! Pnia!
Pne Petriti!
Pnia Petritiene!

23

Brang/s, -!
Brngs sveia!
Vadve!

Vairotojau! (autovadtjam)
Panle vadve, a noriau
paklusti.
Pne profsoriau!
Tmsta mkytojau!
Vake! Vaikli! Vaika!
2. BENDRVIMAS. KALB
A kabate lietvikai (ltvikai)?
Tap, trput.
Ar i ks [nors] kaba lietvikai?
Mku ngl kab.
A js supratate lnkikai?
suprant.
ek tek suprant, jigu
kabama negret.
Ltvi (Lietvi) kalbs
mkiausi (imkau) savarakikai.
ja bevik vsk pamira.

Drg/ais, -!
Drgie viesi! Drgie ciemii!
Vadtj! Vadtja! (kreipiantis
moter)
Vadtj!
Vadtjas jaunkundze, es gribtu pajautt.
Profesora kungs!
Skolotja kungs!
Brns! Brni! Brni!
SAPRAANS. VALODA
Vai js runjat lietuviski (latviski)?
J, mazliet.
Vai eit kds run lietuviski?
Protu angu valodu.
Vai js saprotat poliski?
Es saprotu.
Ja nerun tri, es mazliet saprotu.
Latvieu (Lietuvieu) valodu
es apguvu pamcb.

Es gandrz visu jau esmu

aizmirs/is, -usi.
Mn sunk kalbti ltvikai Man ir grti runt latviski
(lietvikai).
(lietuviski).
bloga tari.
Man ir slikta izruna.
nemku lietvikai taisyk- Es neprotu pareizi akcentt
lngai kirioti.
lietuvieu vrdus.

24

Mn dana trksta rekiamo dio.

Kap [rekia] tati t d?
Kap triamas tas dis?
A d tari taisyklngai?
Js kabate bevik b akceto.
A js supratate, ka []
kalb ltvikai?
Ne vsk, bt mit suvkiu.
Js kabate pe gretai.
Prom pakartti!
Kalbkite trput lia (garsia)!
Ka js kabate lto, suprant.
dara dag klaid.
K js (j) sko?
K rikia tas dis?
Kap skatomas (romas) tas dis?
i vis uraa lietvi (ltvi) kalb.
Kap ta vadnama ltvikai?
Iveskite lietvi kab!
Kap ta pasakti rsikai?
Prom ivesti!
Skaitti (Suprsti) gali,
bt kalbtis mn sunk.
Kalbkims nglikai!
ltvi kalb, ltvikai
lietvi kalb, lietvikai

Man biei trkst vajadzg

vrda.
K jizrun is vrds?
K izrun o vrdu?
Vai es o vrdu izrunju pareizi?
Js runjat gandrz bez akcenta.
Vai js saprotat, kad es runju
latviski?
Ne visu, bet domu uztveru.
Js runjat prk tri.
Atkrtojiet, ldzu!
Runjiet mazliet lnk (skak)!
Kad js runjat lni, es saprotu.
Man ir daudz kdu.
Ko vi (via) saka?
Ko nozm is vrds?
K lasms (rakstms) is
vrds?
eit visi uzraksti ir lietuvieu
(latvieu) valod.
K to sauc latviski?
Prtulkojiet lietuvieu valod!
K to pateikt krieviski?
Prtulkojiet, ldzu!
Last (Saprast) es varu, bet
sarunties man ir grti.
Runsim angliski!
latvieu valod, latviski
lietuvieu / leiu valod, lietuviski / leitiski

25

ngl k., nglikai

k k., kikai
dn k., dnikai
st k., stikai
ispn k., ispnikai
itl k., itlikai
lnk k., lnkikai
norveg k., norvegikai
prancz k., pranczikai
rs k., rsikai
somi k., somikai
vd k., vdikai
ukrainii k., ukrainitikai
vegr k., vegrikai
vkiei k., vkikai
akcetas / tasena
imkti
itati
kalb
gimtji k.
sienio k.
kalbti, nekti
gera bloga
gretai lta, lto
gasiai tliai
iraikngai
kitis / akcetas
kiriotas skiemu
mokti kab
pukiai
vidutnikai
prasta / bloga
mkytis atmintina
pasakti
paskait
pkalbis
rati
savmoka
savmokos bd, savarakikai
vadovlis
savamksliams

26

angu v., angliski

ehu v., ehiski
du v., dniski
igauu v., igauniski
spu v., spniski
itu v., itliski
pou v., poliski
norvu v., norviski
franu v., franciski
krievu v., krieviski
somu v., somiski
zviedru v., zviedriski
ukraiu v., ukrainiski
ungru v., ungriski
vcu v., vciski
akcents / izruna
iemcties
izrunt
valoda
dzimt v.
svevaloda
runt
labi slikti
tri lni
skai klusi
izteiksmgi
uzsvars / akcents
uzsvrta zilbe
prast valodu
lieliski, perfekti
viduvji
slikti
mcties no galvas
pateikt, pasact
lekcija
saruna
rakstt
pamcba
pamcbas ce, pamcb
pamcbas grmata

skaitti
suprsti
tarts
turti gr tat
vesti
vertjas
vertmas
odnas
dis

3. PASISVIKINIMAS.
PAINTS
Svek/as, -!
Svek/, -os! Lbas!
Lbas rtas! Lb rt!
Lab dien! Lb din!
Lbas vkaras! Lb vkar!
Sveik atvk!
Kap skasi?
Kad js atvkote?
Ku js apsistjote?
Kap ilga i bsite?
Kelis diens. Pr savii.
Diaugiosi js matdamas!
Susipankim!
Mno vadas Kstas. vard Kstas.
Ta mno drag Lima.
J vadas rnis. Js vard rnis.
j (js) nepastu.
Ms nepastami.
js kaku es mts (miusi).

last
saprast
izruna
bt labai izrunai
tulkot
tulkotjs
tulkojums; tulkoana
vrdnca
vrds

SASVEICINANS.
IEPAZANS
Sveik/s, -a! au!
Sveik/i, -as! Sveicinti!
Labrt!
Labdien!
Labvakar!
Laipni ldzam!
K labi kljas?
Kad js ieradties?
Kur js apmetties?
Cik ilgi js eit bsiet?
Daas dienas. Pris nedu.
Priecjos js redzt!
Bsim pazstami!
Mani sauc sts. Es esmu
sts.
T ir mana draudzene Laima.
Viu sauc Arnis. Vi ir Arnis.
Es viu (viu) nepazstu.
Ms neesam pazstami.
Es js kaut kur esmu redzjis
redzjusi).
27

Atrdo, kd sam kaku susitk.

Laba malon, kd sutika
js (tav)!
Laba malon!
Liskite prisistatti.
A gali jms pristatti svo
biil?
Miela!
Ltvijoje (Lietuvoj) [es]
tri kat.
ps js es bvs dag
kat (ne kat, kels karts).
Es atvks s studet
grup (chor, ansmbliu).
Liskite js pasvikinti ms grps (ansmblio, kolektvo, delegcijos) vard.

Man liekas, ka esam kaut kur

tikuies.
oti jauki, ka js (tevi) satiku!
oti patkami!
Ataujiet stdties priek.
Vai drkstu js iepazstint ar
savu draugu?
Labprt! Ar [lielko] prieku!
Es esmu Latvij (Lietuv)
treo reizi.
Es pie jums esmu bijis vairkkrt.
Esmu atbraucis ar studentu
grupu (kori, ansambli).
Ataujiet js apsveikt msu
grupas (ansamba, kolektva, delegcijas) vrd.

4. KVIETMAS

IELGUMS.
UZAICINJUMS

Atekite ps ms iadien!
kviei js ps sav.
Prom ms aplankti!
Dkui maln kvietm!
Jaskits kap nami!
Prom pri stlo!
A galiau pakvisti js kti?
Atekite kavs ( vakarn).

Atnciet pie mums odien!

Es ieldzu js pie sevis.
Ldzam ms apciemot!
Paldies par ielgumu!
Jtieties k mjs!
Ldzu pie galda!
Vai drkstu js uzlgt uz deju?
Atnciet uz kafiju (uz vakaranu).

28

Paplepsim, paksim.
Bs dr kletas draug.
Turi gers mzikos.
A esime pasivikioti?
Ekime kart / draug!
Prom pagrti mms k
nrs fortepijon (akordeon, smuik, gitar).
Padainokite kki dan!
K js vekiate vkar (rt
vakar)?
A gali pakvisti js Dails
(Nacionlin, Jaunmo tetr?
A nrite nueti prod arb koncrt?
S malonum! Miela!
Laba gala, bt turi atsisakti es usims (usimusi).
Miela, ji tk tursiu lasv
vkar.
A js ja [trite] k numts (numiusi) rtdienos
vkarui?
N, rtdienos vkaras dr
lasvas.
Ta, sakkim, atut [vland] vakar.
A glite pasakti, kap js
rsti?
Ku susitikam?
atesiu js pasitkti i.

Pappsim, padejosim.
Bs vl pris draugu.
Man ir laba mzika.
Vai iesim pastaigties?
Iesim kop!
Ldzu, nospljiet mums kaut
ko uz klavierm (akordeona, vijoles, itras).
Nodziediet kdu dziesmu!
Ko js dart ovakar (rtvakar)?
Vai drkstu js uzaicint uz
Dailes (Nacionlo, Jaunatnes) tetri?
Vai gribat aiziet uz izstdi vai
koncertu?
Ar prieku! Labprt!
oti l, bet man jatsaks
esmu aizemts (aizemta).
Labprt, ja tikai man bs
brvs vakars.
Vai js esat kaut ko ieplnojis
(ieplnojusi) rtvakar?
N, rtvakars man vl ir brvs.

Tad, teiksim, pulksten astoos

vakar.
Vai varat pateikt, k lai es js
atrodu?
Kur satiekamies?
Es atnku js satikt eit.
29

Gl pasikeskime adresas?
Miela! Melu nru!
jms rasiu ltvikai,
js mn lietvikai.
Rakime nglikai, gera?
ta mno dresas.
Ta pasimatsime port.
5. APSILAKYMAS.
ATSISVIKINIMAS
Kad [js] bsite nami?
Kelit vland?
A Pteris (Ptras) nami?
Noriau s ju pasikalbti.
Gala, js ijs.
Kelit [vland] js gr?
Atekite p trij valand.
A galiau pasikalbti s
dstytoju (mkytoju, student) Blumaniu?
Noriau pasikalbti s Rit.
Prom trput palukti!
Tuj ates.
A js negaiin?
Visi / Vsikai n.
Nesivrginkite dl mans.
Vitos visems utks.
Ja lakas eti.
Ja vl, turi eti.
Kodl (Ku) js tap skbate? Dr pabkit (pasdkit)!
30

Varbt apmainsimies ar adresm?

Labprt! Mu prtu!
Es jums rakstu latviski, bet
js man lietuviski.
Rakstsim angliski, labi?
Lk, mana adrese.
Tad redzsimies part.
APCIEMOJUMS.
ATVADANS
Kad bsiet mjs?
Cikos?
Vai Pteris (Petrs) [ir] mjs?
Es gribtu ar viu parunt.
l, vi ir izgjis.
Ap cikiem vi atgriezsies?
Atnciet pc trijm stundm.
Vai es vartu runt ar doctju (skolotju, studentu) Blaumani?
Es gribtu parunt ar Ritu.
Ldzu, mazliet uzgaidiet!
Tlt atnks.
Vai es js netraucju?
Nepavisam ne.
Neplieties manis d.
Vietas pietiks visiem.
Jau laiks iet projm.
Ir jau vls, man jiet.
Kpc (Kurp) js t steidzaties? Vl palieciet (pasdiet)!

 turi miest dag reikal.

Atliskite, kd sutrukdia
js tap ilga (ik vlyvs
naktis).
Gala, bt negali ilgia
pasilkti, gret (t vland) ivks mno traukins (autobsas).
Laba i maln vkar!
js truputl palydsiu.
Kad vl pasimatsime?
Sudi[v]!
Lkite sveik!
Laikkis! Laikkits!
Laimngos kelins! Laimngai!
Sugrkite sveik!
Vso gro! Viso! Ate!
Nuoirdiusi
linkjimai
(svikinimai) visems!
Nuoirdia pasvikinkite svo mtin (tv, vr, mn, sn, dkr, brl, sser, namikis)!
i, [] btina pasvikinsiu.
Prduokit linkjimus stai!
Labnakt[is]! Labs naktis!
Ik rto! Ik rytjaus!
Ik [greto] pasimtymo!
Luksiu tavs!

Man pilst ir daudz daranu.

Piedodiet, ka es aizkavju js
tik ilgi (ldz vlai naktij).
Dieml, es nevaru ilgk palikt, drz (pulksten seos)
atiet mans vilciens (autobuss).
Liels paldies jums par jauko
vakaru!
Es js mazlieti pavadu.
Kad ms atkal redzsimies?
Ardievu! (Sveiki!)
Palieciet sveiki!
Turies! Turieties!
Laimgu ceu! Laimgi!
Laimgu atgrieanos!
Visu labu! au! At!
Sirsngi sveicieni visiem!
Sirsngi pasveiciniet savu mti (tvu, vru, sievu, dlu,
meitu, brli, msu, mjiniekus)!
Pateicos, es noteikti pasveicinu.
Nododiet sveicienus Astai!
Ar labu nakti!
Ldz rtam! Ldz rtdienai!
Uz [drzu] redzanos!
Gaidu tevi!
31

6. LINKJIMAI. SVIKINI- NOVLJUMI. SVEICIENI.

MAI. UOJAUTA
LDZJTBA

Noriau js pasvikinti.
Es gribtu js apsveikt.
Nriu jms palinkti gers Gribu jums novlt labu veikklotis.
smi.
Dag linkjim (lab dien)! Daudz labu novljumu (labu dienu)!
Prduokit [mno] linkjimus Nododiet [manus] sveicienus!
(gerdienius)!
Nuoirdia svikinu! Nuo- Sirsngi apsveicu! Sirsngi sveiirdiusi linkjimai!
cieni!
Geriusi linkjimai gimmo Vislabkie vljumi dzimadiens prga!
anas dien!
Mno geriusi linkjimai v- Mani vislabkie vljumi visai js emai!
sai jsu imenei!
Linksm Kald! Laimng Priecgus Ziemsvtkus! LaimNaujj Mt!
gu Jauno gadu!
Linki jms dag lims, Vlu jums daudz laimes, sekskms i sveiktos!
mju un veselbas!
[Linki] skms!
Vlu sekmes! Labu veiksmi!
i, jms tap pt.
Paldies, jums tpat.
Laimngai!
Laimgi!
sveikt!
Uz veselbu!
eiminiko (eiminiks) Uz saimnieka (saimnieces) vesveikt!
selbu! Uz mjastva (mjasmtes) veselbu!
Tegyvoja Ltvija (Lietuv)! Lai dzvo Latvija (Lietuva)!
Kap jautesi? Kap js ja- K tu jties? K js jtaties?
iats?
Jauiosi pukiai (gan gera). Jtos lieliski (diezgan labi).
Nelaba gera.
Ne visai labi.
Mn lidna.
Man ir skumji.
32

iap su. Niko.

T nekas. Var iztikt
Liskite jms parikti giliu- Ataujiet jums izteikt visdzisi uojaut.
ko ldzjtbu.
Lidime s jums.
Jtam jums ldz. Skumstam
ldz ar jums.
Suprant j skasm.
Es saprotu via spes.
Ta man laba skrt.
Tas mani dzii satrieca.
negali patikti!
Es nevaru notict!
7. PRYMAS.
PAGEIDVIMAS
A gali paklusti?
A gali paprati paglbos?
Prom vd! Prom!
Prom nusivikti apsiast
i sstis!
Atsipraa, minutlei iesiu.
Prom mans palukti!
Prom lktelti!
Ven mint! Minutl!
Palukit, tuj!
Prom pakartti (pasakti
paraidiu)!
Prom ateti mans pasitkti!
Prom! Praiau!
Praa?
Malonkite! Bkite tk/s,
-i malon/s, -!
A glima eti (rkti)?
Prom atsivegti ...

LGUMS.
VLANS

Vai drkstu pajautt?

Vai drkstu lgt paldzbu?
Ldzu, ienciet! Ldzu!
Norbiet, ldzu, [lietus]mteli un apsdieties!
Ldzu mani uz brdi atvainot.
Pagaidiet mani, ldzu!
Mazliet pagaidiet, ldzu!
[Vienu] acumirkli!
Pagaidiet, es tlt!
Atkrtojiet (Pasakiet burtiski), ldzu!
Atnciet, ldzu, man pret!
Ldzu! Ldzam!
K, ldzu?
Esiet tik laipn/s, -a!
Vai drkst ienkt (smt)?
Ldzu ievrot (ko?)
33

Prom atnti stikln vandes!

Malonkit...
A galiau paprati cigarts (degtk)?
Liskite usirkti!
Ku gali jms pasitarnuti?
K js pageidujate? K pageidutumt?
Noriau
apirti mist,
nusipikti k nrs prisiminmui,
aplankti pastamus,
nueti prod a koncrt,
suinti
A glima?
A gali? A galiau?
A mn bt glima?
Prom paeti! Paekite
prek!
Ekit e (aria)!
Neskubkite!
Prom greiia!
Tskite!
Prom nepkti!
Prom padti!
padsiu.
A gali js sutrukdti?
Prom mn pardyti (paikinti, ivesti)!
34

Ldzu, atnesiet glzi dens!

Esiet tik laipns...
Vai vartu palgt cigareti (srkocius)?
Ataujiet uzsmt!
Ar ko varu jums pakalpot?
Ko js vlaties? Ko js vltos?
Es gribtu
apskatt pilstu,
nopirkt kaut ko piemiai,
apciemot pazias,
aiziet uz izstdi vai koncertu,
uzzint
Vai drkst?
Vai drkstu? Vai man btu atauts?
Ldzu, paejiet uz prieku!
Nciet urp (tuvk)!
Nesteidzieties!
trk, ldzu!
Turpiniet!
Nedusmojieties, ldzu!
Paldziet, ldzu!
Es paldzu.
Vai drkstu js trauct?
Pardiet (paskaidrojiet, prtulkojiet) man, ldzu!

8. TEIGMAS.
PRITARMAS
Tap. Na, tap.
Gera. Laba gera.
Puik!
Tikra. tikrj.
Sutink. Tap, ta ties.
Tebni!
Starta!
B abejns! B bejo!
noma! Supratama! iku.
niko [neturi] pri.
Teisb. igi tap mana.
Prom tikti manim!
Prom pasikliuti manim!
tursiu omen / galvoj.
Padarsiu vsa, k gali.
9. ATSISKYMAS.
NEIGMAS
N! Jkiu bd!
Nemnoma! Ta nemnoma!
Netiktina! Nesmon!
Js klstate!
Nenriu! N u k!
Preingai!
Negli bti! [] ntikiu!
Negali. Negaljau.
Mn laba gala, bt turi atsisakti.

APGALVOJUMS.
PIEKRIANA
J. Nu, j.
Labi. oti labi.
Jauki! Lieliski!
Patiem. Tiem. No tiesas.
Piekrtu. J, t tas ir.
Lai iet! Lai notiek! Lai top!
Norunts!
Bez aubm! K tad!
Zinms! Protams! Skaidrs.
Man nekas nav pret.
Pareizi. Es domju tpat.
Ldzu, ticiet man!
Paaujieties uz mani!
Es emu vr.
Daru visu, ko spju.
ATTEIKANS.
NOLIEGUMS
N! Nekd zi!
Neiespjami! Tas nav iespjams!
Neticami! Muba[s]!
Js maldties!
Negribu! Neparko!
Tiei otrdi!
Tas nevar bt! Es neticu!
Nevaru. Nevarju.
Man oti l, ka jatsaka.
35

Dej, i nikuo negali

padti.
[tm] neprtariu.
[t] nepalaika.
jkiu bd negali.
pri ta. prietaruju.
S js nomone nesutink.
10. PADK. ATSIPRYMAS. APGAILESTVIMAS
i! Dkui!
Nuoirdia i! Laba dkju!
i jms
dmes,
dvan,
paglb,
patarm,
paikinim,
pstangas,
rpest.
Kap jms atsidksiu?
Nr k, ta mekniekis.
Es [jms] laba dkngas.
Atsipraa! Atliskite!
Atliskite pavlvim!
Atsipraa, kd prveriau
js lukti.
Atsipraa, kd [] prtraukiu.
Atsipraa, supiniojau nmer.

36

Dieml es eit neko nevaru

ldzt.
Es [tam] nepiekrtu.
Es [to] neatbalstu.
Es nekd gadjum nevaru.
Es esmu pret to.
Es neesmu ar jums vienisprtis.
PATEICBA. ATVAINOANS. NOLA
Paldies! Pateicos!
Sirsngs paldies! oti pateicos!
Paldies jums par
uzmanbu,
dvanu,
paldzbu,
padomu,
paskaidrojumu,
plm,
rpm.
K lai es jums pateicos?
Nav par ko, tas ir skums.
Esmu jums oti pateicgs.
Piedodiet! Atvainojiet!
Atvainojiet par kavjumu!
Piedodiet, ka liku jums gaidt.
Piedodiet, ka es js prtraucu.
Piedodiet, esmu sajaucis (sajaukusi) numuru.

Nr dl k atsiprainti.
Niko / Nikis. Smlkmena.
Atsipraa, sukldau (apsirika).
Laba apgailestuju, kd tap
[vskas] ijo.
Atsipraa, nenorjau js esti. t neturjau
omen / galvoj.
Atsipraa, nesuprant
ltvikai.
Dej, lietvikai (ltvikai)
nesuprant.
Kap gala! Laba gala.
[Jk] vskas gera.

Nav par ko atvainoties.

Nekas. Skumi.
Piedodiet, esmu kdjies (prskatjies).
oti noloju, ka t iznca.
Piedodiet, es negribju js
apvainot. Tas nebija t domts.
Piedodiet, es nesaprotu latviski.
Dieml es lietuviski (latviski) nesaprotu.
Cik l! oti l.
Viss [tau] krtb.

11. ABEJJIMAS. NOSTA- AUBAS. IZBRNS. DUSBA. PKTIS

MAS
Gl / Gli bti / Galbt.
Varbt / Laikam.
Ks no?
Kas zina?
Kan.
Diez vai.
Atrdo, kd tap.
iet, ka t.
Dr neini.
Vl nav zinms.
Agi?
Vai tiem?
tu abejju.
Es par to aubos.
Neina, k darti.
Nezinu, ko dart.
Glimas diktas.
Iespjams.
Ta nemnoma.
Tas nav iespjams.
Mn atrdo.
Man liekas. Man iet.
Kap jms patika! Kap n- K jums tk! K vlaties!
rite!
Kaks baisas!
Kaut kas ausmgs!

37

K js skot[e]!?
k ta pana!
Netiktina! Netikima!
Ek [ja] ek!
Kesta! Ks bt pagalvjs!
Kks netiktmas!
Dr i kap!
Mn nemalon.
Ta man stbina. nustbint/as, -a / apstlbint/as,
-a.
naujena man prtrenk /
apstlbino.
Ta stebklai!
Ta dr negirdta (nematta)! Ku ta matta!
Ta man laba pkdo (rzina).
Ks ta?!
K ta rikia?
Ks tu (jms) drbo!
Koki gda! Begdst!
Ta siaubnga!
Siabas!
Ta nepakeiama! T neitvrsi!
negali tu patikti.
Nesmon!
Negli bti! Ntikiu!
laba nusivliau. Es nusivls (nusivlusi).
Ta skaba abejtinai.
38

Ko js sakt!?
K tas izskats!
Neticami!
Ej nu [ej]!
Savdi! Kas to btu domjis!
Kds prsteigums!
Un k vl!
Man ir nepatkami.
Tas mani prsteidz. Es esmu
prsteigt/s, -a.
is jaunums mani satrieca /
apstulbinja.
Tavu brnumu!
Tas ir kas nedzirdts (neredzts)!
Tas mani oti sadusmo (kaitina).
Kas tas [ir]?!
Ko tas nozm?
Kda tev (jums) tur darana
/ daa!
Kds kauns! Nekaunba!
Tas ir ausmgi!
rprts! ausmas!
Tas nav izturams!
Es nevaru tam tict.
Mubas!
Tas nevar bt! Neticu!
Esmu oti vlies (vlusies).
Tas izklauss apaubmi.

Bakite juokvs! Bakite juo- Beidziet jokot! Izbeidziet joks! Bak! Bakit[e]!
kus! Izbeidz! Izbeidziet!
Palkite man rambje!
Lieciet mani mier!
Atstk (Atstkite) [nu ma- Atstjies (Atstjieties) [no mans]!
nis]!
12. KALT
katas.
suprant svo kat.
i nekatas. nikuo
dtas.
nesijaui katas.
K blga padaria?
Neturi dl k skstis.
Skud nr.
13. PASITNKINIMAS.
DIAGSMAS
Puik! avnga!
Es patnkintas.
Es laimngas, js matdamas.
Mn malon tai girdti (matti)!
Mn i gra.
Vskas tvarkoj!
Es patnkintas i kelion.
A suavt/as, -a!
Js man pradiginote.
avnga idja.
Kks diagsmas!

VAINA

Esmu vaings.
Es apzinos savu vainu.
Es te neesmu vaings. Man tur
nav nekdas daranas.
Es nejtos vaings.
Ko es sliktu izdarju?
Man nav par ko loties.
Sdzbu nav.
APMIERINTBA.
PRIEKS
Lieliski! Apbrnojami!
Esmu apmierints.
Esmu laimgs, js redzot.
Man ir patkami to dzirdt
(redzt)!
Man eit ir labi.
Viss [ir] krtb!
Esmu ar o ceojumu apmierints.
Es esmu apburt/s, -a!
Js mani iepriecinjt.
Lieliska ideja.
Kds prieks!
39

Nuostab!
, kap gerai! Koki lim!
Koki staigmen!
Nepprasta! Negirdta!
14. PATARMAS.
SPJMAS
K js mn silote?
Prom atsimiti mno odis.
K js dartumte mno vitoje?
Mno nomone
Mno mnymu...
Mana, kd
Mn atrdo, jg...
ina, geria t...
js spjau (prspjau).
Nekalbkime daugia api
ta!
sidmkite... Turkite omenyj / galvoj...
Atsargia! Sugokis! Sugokits!
Bk atsarg/s -!

Brnigi!
Vai, cik labi! Kda laime!
Kds prsteigums!
Neparasti! Kaut kas nedzirdts!
PADOMS.
BRDINJUMS
Ko js man iesakt?
Atcerieties manus vrdus.
Ko js dartu man viet?
Pc manm domm
Manuprt...
Domju, ka
Man liekas / iet, ka..
Zini, labk tu...
Es js brdinju.
Vairk par to nerunsim!
Ievrojiet... emiet vr...
Uzmanbu! Sargies! Sargieties!

Esi uzmang/s, -a / piesardzg/s,

-a
Bija, kd [ t] niko nei- Baidos, ka nekas [no t] neizes / nebs.
nks.
Praa to nesakti (nepik- Ldzu to neteikt (nepirkt).
ti).
Pagalvk, k dara!
Padom, ko dari!
40

15. DANA VARTJAMI

KLUSIMAI
Ks?
K?
Ks ta?
Ks najo? Ks naja?
Ks yr?
Ks bvo?
Ks atsitko? Ks jm atsitko?
Km ta skrta (tika)?
Km js ta tnete?
K ta rikia?
K rikia tas dis?
K js mnote?
K js skote? K t saka?
K pageidujate?
K tu rekia? K t nri?
K t ekai?
K js ekote (lukiate)?
S ku js kalbjote?
S ku js gyvnate?
Api k js kabate?
Ku?
Ku js enate? Ku ein?
Ku vkstate?
ku? Ku js ta gvote?
ku note?

BIEI LIETOJAMI
JAUTJUMI
Kas?
Ko?
Kas tas?
Kas jauns?
Kas ir?
Kas bija?
Kas noticis? Kas viam notika? Kas lcies?
Kam tas paredzts (der)?
Kam js to atnest?
Ko tas nozm?
Ko nozm is vrds?
Ko js domjat?
Ko js sakt? Ko tu saki?
Ko js vlaties?
Ko tev vajag? Ko tu gribi?
Ko tu mekl?
Ko js mekljat (gaidt)?
Ar ko js runjt?
Ar ko js dzvojat?
Par ko js runjat?
Kur?
Kurp js ejat? Kur tu ej?
Kurp js dodaties?
No kurienes? Kur js to dabjt?
No kurienes js to zint?
41

Ku tap ilga buva?

Ku tvo dokumetai?
Ku t drbi (mkaisi)?
Ku js gyvnate? Ku t gyven?
Ku turi eti?
Ku [yr] tvo nama?
Kek?
Kek
Kek
Kek
Kek
Kek

(Kap) ilga?
ta kainoja?
ta trks?
valand?
[dag]?

Kap?
Kap kljasi? Kap enasi?
Kap [tu] skasi? (visbiek)
Kap gyven?
Kap [js] miegjot?
Kap t atrdai!
Kap t ta padare?
Kap js drsta!
Kap tu patika?
Kap i paskius?
Kap patkti (nueti) stt?
Kad?
Kad t gime?
Kad prasids iem?
Kad atidro parduotuvs?

42

Kur tu tik ilgi biji?

Kur ir tavi dokumenti?
Kur tu strd (mcies)?
Kur js dzvojat? Kur tu dzvo?
Kur (Uz kurieni) man jiet?
Kur ir tava mja?
Cik?
Cik ilgi?
Cik tas maks?
Cik tas turpinsies?
Cik pulkstenis?
Cik daudz?
K?
K kljas? K iet?
K [tev] sokas? (reiau)
K tu dzvo?
K [labi] guljt?
K tu izskaties!
K tu to izdarji?
K vi uzdrkstas!
K tev patk?
K to pateikt?
K nokt stacij (autoost)?
Kad? Cikos?
Kad tu esi dzimis?
Kad sksies ziema?
Cikos atver veikalus?

Kad atvksta Vlniaus trau- Cikos pienk Vias vilciens?

kins?
Kelit [vland]?
Cikos?
Kien?
Kien knyg?
Kien ts automoblis?
Kien don vlgai?
16. SITRUKIAME PKALB

Kam pieder? K?

Kam pieder grmata?

Kam pieder t automana?
K maizi d?
IESAISTMIES SARUN

Starp citu,
Tomr / Tau...
Starp mums runjot,
Man jsaka, ka
Ka ms neaizmirstam
Taisnbu sakot,
Es, t sakot,...
[Es] nezinu, bet
[Es] domju, ka
Bet man liekas / iet...
Klausieties / Paklausieties,...
Klausies / Paklau[sies],...
ta...
Es jau...
Atsipraa, kd prtraukiu Piedodiet, ka prtraucu
Liskite paklusti,
Ataujiet pajautt,
Kek mn noma,
Cik man zinms,
Negali prisimiti, bt
Nevaru atcerties, bet
Tikra neatsmenu, bt
sti neatceros, bet
Girdjau, kd
Es dzirdju, ka
Norjau paklusti (papra- Es gribju pajautt (palgt)...
ti)

Bej,
Bt jk...
Tap ms nkant,
Turi pasakti, kd
Kd nepamitume
Tis skant,
, tap skant,...
[] neina, bt
[] mana, kd
Bt mn atrdo / rgis...
Klauskite, Klausk,...

43

Prom patati, ku (k)...

Pamira spti api
Nekrepkite dmesio ( k)
i prasm...
[Venu] odi...
Apskrita...
Vadnasi,...
not (ina) k...
irkit... irk...

Ldzu man ieteikt, kur (ko)...

Aizmirsu brdint par
Nepievrsiet uzmanbu (kam)
aj zi...
[Ar vienu] vrdu sakot...
Vispr...
Ttad...
Ziniet (Zini) ko...
Skatieties... Skaties / Lk...

PRSPJAMIEJI I INFOR- BRDINJUMA UN INFORMCINIAI URAA

MCIJAS UZRAKSTI

1. GELENKELIO STOTYJ.
AUTOBS STOTYJ
jmas. Ijmas.
eti dradiama!
Bliet kas.
Krypts.
Pernas. Klias
Traukini tvarkratis.
greitsis traukins,
eksprsas,
tiesiginis traukins,
specialsis traukins,
turstinis traukins.
Tiesiginis gelenkelio (autobs) susisiekmas.
Bagan.
Mutin.
Spauds kiskas. Spaud.
44

DZELZCEA STACIJ.
AUTOOST

Ieeja. Izeja.
Ieeja aizliegta!
Bieu kase.
Virziens.
Perons. Ce
Vilcienu saraksts.
trvilciens,
ekspresis,
tieais vilciens,
specilvilciens,
tristu vilciens.
Tie vilcienu (autobusu) satiksme.
Bagas glabtava / novietne.
Muita.
Kiosks. Prese.

Lakraiai. urnlai.
Laukiamsis.
Pilsio kambars.
Rkti dradiama!
Tualtas. V (Vr), M (Mter).
Buftas. Ukandn. Bras.
Ijmas mist ( trukinius; autobuss).
2. GTVJE I KELYJ
Stotl.
Dmesio! Atsargia!
Vaioti dradiama!
Kan. Vlni. Liepj.
Rygs (Vlniaus) kryptim.
3. MIEST
Muzijus.
Atidartas nu ik
Mno (Istrijos) m.
Parod. Parod rmai (sl).
Bnkas.
Ikesti pnigus.
Atidarti sskait.
Vibutis. Bendrbutis.
Usakti (Guti) kabar.
Ptas. Telefnas. Telegrfas.
Telefno bdl.
Kavn. Restornas.

Laikraksti (Avzes). urnli.

Uzgaidm telpa.
Atptas telpa.
Smt aizliegts!
Tualete. V (Vrieu), S (Sievieu).
Bufete. Brs.
Izeja uz pilstu (uz vilcieniem;
uz autobusiem)
UZ IELAS UN CE
Pietura.
Uzmanbu! Uzmangi!
Braukt aizliegts!
Uz Kauu. Uz Vilu. Uz Liepju.
Rgas (Vias) virzien.
PILST
Muzejs.
Atvrts no ldz...
Mkslas (Vstures) m.
Izstde. Izstu pils (zle).
Banka.
Samaint naudu.
Atvrt kontu.
Viesnca. Kopmtne.
Pastt (Dabt) istabu.
Pasts. Telefons. Telegrfs.
Telefona bdia (kabne).
Kafejnca. Restorns.
45

Valgykl. kandiai.
Leda.
Parduotv / Krutuv.
pardavjas, -a,
parduoti,
pirkjas, -a,
pikti, peka, piko.
Masto prks.
Dona.
Penas. Ms. Dros.
Vasiai i darvs.
kins prks.
Kngos. Knygnas.
Pramonns prks.
Sprto prks.
Universal parduotv.
Tugus.
valyns taisykl.
Lakrodi taisykl.
Gls.
Dvanos. Suvenrai.
Kosmtika. Parfumrija.
Juvelriniai dirbinia.
Tabkas. Rkala.
Grimai.
Vistin. Vistai.
Lignin. Poliklnika.
Kirpykl.
Gtv.
Aikt.
Alja.
Krantn.
Prkas
46

dnca. Uzkoamie.
Saldjums.
Veikals
prdevjs, -a,
prdot,
pircjs, -a,
pirkt, prk, pirka.
Prtika.
Maize.
Piens. Gaa. Desas.
Augi un drzei.
Saimniecbas preces.
Grmatas. Grmatnca.
Rpniecbas preces.
Sporta preces.
Universlveikals.
Tirgus.
Apavu remonts (laboana).
Pulksteu remonts (laboana).
Pues. Ziedi.
Dvanas. Suvenri.
Kosmtika. Parfimrija.
Juvelierizstrdjumi.
Tabaka. Tabakas izstrdjumi.
Dzrieni.
Aptieka. Zles.
Slimnca. Poliklnika.
Friztava.
Iela.
Laukums.
Gatve. Aleja.
Krastmala.
Parks

SKAIAI I MTAI
1. SKAIIVIMAS
a) Kekiniai skatvardiai
kek
0. nlis
1. ven/as, -
2. d, dv
3. trs
4. ketur, kturios
5. penk, pekios
6. e, ios
7. septyn, septnios
8. atuon, atonios
9. devyn, devnios
10. dimt
deimts
11. vienolika
12. dvlika
tzinas
13. trlika
vlnio tzinas
14. keturilika
15. penkilika
16. eilika
17. septynilika
18. atuonilika
19. devynilika
20. dvdeimt
21. dvdeimt ven/as, -
30. trsdeimt
40. kturiasdeimt
50. pekiasdeimt
60. iasdeimt
70. septniasdeimt
80. atoniasdeimt
90. devniasdeimt
100. itas
101. itas ven/as, -

SKAITI UN MRI
SKAITANA
Pamata skaita vrdi
cik
nulle
vien/s, -a
divi, divas
trs
etri, etras
pieci, piecas
sei, seas
septii, septias
astoi, astoas
devii, devias
desmit
desmits
vienpadsmit
divpadsmit
ducis
trspadsmit
velna ducis
etrpadsmit
piecpadsmit
sepadsmit
septipadsmit
astopadsmit
devipadsmit
divdesmit
divdesmit vien/s, -a
trsdesmit
etrdesmit
piecdesmit
sedesmit
septidesmit
astodesmit
devidesmit
simt (simts)
simt vien/s, -a

47

156. itas pekiasdeimt /,

-ios
200. d imta
900. devyn imta
1000. tkstantis
2000. d tkstaniai
1968. tkstantis devyn imta
iasdeimt aton/, -ios
10 000. dimt tkstani
12 642. dvlika tkstani e
imta kturiasdeimt d
1 000 000. [venas] milijnas
1x10 9 . [venas] milijrdas

b) Kelitiniai skatvardiai
kelit/as, -
0. nlinis, -
1. prm/as, -
2. atr/as, -
3. tri/as, -
4. ketvit/as, -
5. pekt/as, -
6. t/as, -
7. septit/as, -
8. atut/as, -
9. devit/as, -
10. deit/as, -
11. vienolikt/as, -a
19. devynilikt/as, -a
20. dvideit/as, -
21. dvdeimt prm/as, -
29. dvdeimt devit/as, -
30. trisdeit/as, -
40. keturiasdeit/as, -
99. devniasdeimt devit/as,
-
100. imt/sis, -ji
1000. tkstant/sis, -ji
1 000 000. milijon/sis, -ji

48

simt piecdesmit se/i, -as

divi simti
devii simti
tksto (tkstotis)
divi tkstoi
tksto devii simti sedesmit
asto/i, -as
desmit tkstou
divpadsmit tkstou sei simti
etrdesmit divi
[viens] miljons
[viens] miljards

Krtas skaita vrdi

kur/, -a
nulles
pirm/ais, -
otr/ais, -
tre/ais, -
ceturt/ais, -
piekt/ais, -
sest/ais, -
septt/ais, -
astot/ais, -
devt/ais, -
desmit/ais, -
vienpadsmit/ais, -
devipadsmit/ais, -
divdesmit/ais, -
divdesmit pirm/ais, -
divdesmit devt/ais, -
trsdesmit/ais, -
etrdesmit/ais, -
devidesmit devt/ais, -
simt/ais, -
tksto/ais, -
miljon/ais, -

1996 m. tkstantis devyn

imta devniasdeimt etasiais mtais.
2005 m. du tkstaniai penktasiais mtais.
pusatro, pustrio, pusketvito...
trdalis, ketvirtdalis (ketvitis) penktdalis... ps
dvese, tris, keturese...

c) Kek kat?
dana, reta
vienkartnis, daugkartnis
prm kat / prmkart
atr kat / atrkart
tri kat / trikart
ven kat pe mets
d karts pe din
trskart daugia
Klapdoje es prmkart.
i es atr kat.
2. MTAI
a) Igis; pltas
lg/as, -, trup/as, -.
ukt/as, -, m/as, -
Plat/s, -, siar/as, -.
Venas mtras; dvdeimt
mtr.

1996. g. tksto devii simti

devidesmit sestaj gad.
2005. g. divi tkstoi piektaj
gad.
pusotra, pustrea, pusceturta...
tredaa, ceturtdaa (ceturksnis),
piektdaa... puse
divat, trijat, etrat

Cik reiu?
biei, reti
vienreizjs, daudzreizjs
pirmo reizi / pirmoreiz
otro reizi / otrreiz
treo reizi / treoreiz
reizi (vienreiz) gad
divreiz dien
trsreiz vairk
Klaipd es esmu pirmo reizi.
Esmu eit otro reizi.
MRI
Garums; platba
Gar/, -a, s/s, -a.
Augst/s, -a, zem/s, -a
Plat/s, -a, aur/s, -a.
Viens metrs, divdesmit metru.
49

Igis penk centimtrai.

Pltis ketur milimtrai.
Aktis trs mtrai.
Glis iasdeimt mtr.
Kkio akio tas bktas?
mos lbos.
Nuvaivom ja it kilomtr.
Kek kilomtr nu Kano
ik Rygs?
A tol
Dimt jrmyli.
Pltas penkilika kvadrtini mtr.
Kkio plto js kambars?
Per siaras kordorius.
arnas
clis
jrdas
myli
seksnis
sprndis
olektis
vastas

b) Gretis
Gret/as, -, lt/as, -.
Gretis devniasdeimt kilomtr pe vland.
Kks is manos [pradnis]
pgreitis?
it kilomtr j pasekia
pe septnias sekndes.
50

Garums pieci centimetri.

Platums etri milimetri.
Augstums trs metri.
Dziums sedesmit metru.
Cik augsts ir is tornis?
Zemi griesti.
Esam nobraukui jau simt kilometru.
Cik kilometru ir no Kauas
ldz Rgai?
Vai tlu
Desmit jras jdu.
Platba piecpadsmit kvadrtmetru.
Kda platba ir jsu istabai?
Prk aurs koridors.
arna
colla
jards
jdze
ass
sprdis
olekts
versts

trums
tr/s, -a, ln/s, -a.
trums devidesmit kilometru stund.
Kds ir s manas [skuma]
patrinjums?
Simt kilometrus t sasniedz
septiu sekunu laik.

c) Tris
Erdvs, - (talps, -), aktas, -
Trij ltr / Trilitrnis stiklanis. Trlitris.
Dimt kbini mtr.
ei kibir statn.
d) Svris

Tilpums

Pla/s, -a (ietilpgs, -a), aur/s,

-a
Triju litru burka.
Desmit kubikmetru.
Seu spaiu muca.
Svars

Sunk/s, -, legv/as, -
Kek ta svria?
Mn prom kturis imts
grm.
Kek svria s paklis (siuntins)?
Js svria penks kilograms.
A ta dag (maa)?

Smag/s, -a, viegl/s, -a

Cik tas sver?
Man, ldzu, etrsimt gramu.

cetneris
grmas
d grmai; itas grm
kartas
kilogrmas
pdas
svras
ton

centners
grams
divi grami; simt gramu
karts
kilograms
puds
mrcia
tonna

LAKAS
A trite lako?
iadien neturi lako.
Ja lakas eti.
Mms lika maa lako.

Cik sver pacia (is stjums)?

Tas sver piecus kilogramus.
Vai tas ir smags (viegls)?

LAIKS
Vai jums ir laiks?
odien man nav laika.
Jau laiks iet.
Mums paliek maz laika.

51

Ta tk lako gaimas.
Palukite trput.
Js k tk ijo.
Tuoja griu.
Kap ilga?
Ik kad i pasilksite?
Neilga, tk trupai valandlei.
1. KAD?
Kad atvksite?
Kad (Kelit) atesite?
Klsims ankst.
Atekite laik (anksia).
Pe ankst. Pe vla.
Vlia.
Nesenia.
A atvksime laik?
Kap tk laik.
Ilga lukiau.
Ik il (i lako).
Rtkariais.
Nu t lako.
Visad. Niekad.
Visuomt. Tu met.
Mno jaunstje.
2. LAKRODIS
Valand. Ps valands.
Penkilika mini.
Mint. Seknd.

52

T ir laika nosiana.
Pagaidiet mazliet.
Vi tikko izgja.
Tlt atgriezos.
Cik ilgi?
Cik ilgi js eit paliksiet?
Ilgi ne, tikai su brdi.
KAD? CIKOS?
Kad js atbrauksiet?
Kad (Cikos) js atnksiet?
Celsimies aug agri.
Atnciet laikus (agrk).
Par agru. Par vlu.
Vlk.
Nesen.
Vai bsim laikus / laik?
st laik. Pa laik.
Ilgi gaidju.
Ldz im laikam.
Laiku pa laikam.
Kop t laika.
Vienmr. Nekad.
Katr laik. Pa to laiku.
Man jaunb.
PULKSTENIS
Stunda. Pusstunda.
Piecpadsmit mintes (minu).
Minte. Sekunde.

Prom pasakti, kelint valand? Kek valand?

Daba [yr] dimt [valand].
Ps devyni.
Vienolika dvdeimt. Dvdeimt [mini] p vienoliktos. Dvdeimt dvliktos.
B dimt [mini] kturios.
Trlika valand penkilika
mini.
B penkilikos [mini]
septnios.
Pekios [mints] p trij.
Dvdeimt pekios [mints]
treis. B penki ps
trij.
Ja p pirms.
Lgiai dvlika.
Dr tk devnios.
A js lakrodis ena gera?

Sakiet, ldzu, cik [ir] pulkstenis?

Palaik ir desmit. Pulkstenis
ir desmit.
Pusdevii.
Vienpadsmit un divdesmit
mintes. Divdesmit pri
vienpadsmitiem.
Bez desmit [mintm] etri.

Pulkstenis [ir] trspadsmit

un piecpadsmit mintes.
Bez piecpadsmit [mintm]
septii.
Piecas mintes pri trijiem.
Divi un divdesmit piecas mintes. Bez piecm mintm pustrs.
Jau pri vieniem.
Tiei divpadsmit.
Vl tikai devii.
Vai jsu pulkstenis rda pareizi (ir pareizs)?
Tap, mno lakrodis ena ge- J, mans pulkstenis ir pareizs.
ra.
N, mno lakrodis skba N, mans pulkstenis ir piecas
(atsilika / vloja) penkiomintes trks (vlks).
ms mintmis.
Kelit pasimatsime?
Cikos satiksimies?
Lgiai tri.
Tiei trijos.
Pri dvlikt (piets).
Pirms divpadsmitiem (pusdienas).
P dvliktos (piet).
Pc divpadsmitiem (pusdienas).

53

Api atut [vland].

Tap antrs i treis.
Nu (Ik) kelints [valands]?
Bsiu te nu treis ik ketvirts.
Atesiu p psvalandio.
Traukins ivksta dvdeimt trsdeimt [mini].
Trime dr penkilika mini [lako].
Kelit ivaiosim (ivaiojame)?
Kelit atidromas muzijus?
Ik kelints drba parduotv?
3. PAR
Dien. Nakts.
Rtas. Rytj / Rt.
Prepietis. Ppiet.
Pits. Piet mtas / lakas.
Vkaras. Vkar. Pavakars. vakars.
Vidrnaktis / Pusiunaktis.

Atvaiava venai prai.

Atesiu ps js vakar.
Atesiu p valands.
Gl galtumte anksia?
Dr pe ankst. Ja pe vl.
Ms atesime pvakare.
Vla vakar.
54

Ap astoiem.
Starp diviem un trijiem.
No (Ldz) cikiem?
Bu tur no trijiem ldz etriem.
Atnku pc pusstundas.
Vilciens atiet divdesmitos trsdesmit [mints].
Mums vl ir piecpadsmit minu [laika].
Cikos izbrauksim?
Cikos atver muzeju?
Ldz cikiem strd veikals?
DIENNAKTS
Diena. Nakts.
Rts. Rt.
Priekpusdiena. Pcpusdiena.
Pusdienas laiks. Pusdienlaiks.
Vakars. Vakar. Pievakare. Priekvakars.
Pusnakts.

Atbraucu uz vienu diennakti.

Atnku pie jums ovakar.
Atnku pc stundas.
Vai nevartu agrk?
Vl par agru. Jau par vlu.
Ms atnksim pievakar.
Vlu vakar.

Vs din (nkt).
Visu dienu (nakti).
P dviej dien.
Pc divm dienm.
P dviej savii.
Pc divm nedm.
Atenani (Prajusi) savi- Nkoaj (Pagjuaj) ned.
t.
Rytj iu laik.
Rt ap o laiku.
Port. Uport.
Part. Aizpart.
4. KALENDRIUS
a) Savits dinos
Pirmdienis
Antrdienis
Treidienis
Ketvirtdienis
Penktdienis
etdienis
Sekmdienis

Drbo dien.
Pilsio dien. Laisvdienis.
ventdienis. vet(s).
Kur iadien dien?
iadien etdienis.
Kad esime ps Jn (Jn)?
Atenant penktdien.
Vs tek, kuri din, iskrus etdien (sekmdien).
Atidkim ta ik treidienio.
Pasimatsime antrdien.
Luksiu tavs treidien po
piet.
Kt savit vl susitksim.

KALENDRS
Nedas dienas
Pirmdiena
Otrdiena
Trediena
Ceturtdiena
Piektdiena
Sestdiena
Svtdiena

Darbdiena.
Brvdiena.
Svtku diena. Svtki.
Kas odien par dienu?
odien ir sestdiena.
Kad iesim pie Ja (Jona)?
Nkampiektdien.
Vienalga, kur dien (kuru dienu), izemot sestdienu (svtdienu).
Atliksim to uz tredienu.
Satiksimies otrdien.
Gaidu tevi tredien pc pusdienm.
Nkoned atkal tiksimies.

55

b) Mnesiai
Sasis
Vasris
Kvas
Baladis
Gegu
Birlis
Lepa
Rugpjtis
Rugsjis
Splis
Lpkritis
Grodis

Kad ta bvo?
Ta bvo (atsitko, vko)
lepos mnes,
lpkriio pradioj,
rugsjo vidur,
splio pabaigoj,
mnes.
Pe mnes (d mnesius).
Pri mnes (d mnesius).
c) Mtai
Kurias mtais ta bvo (vko)?
Ta bvo (vko) 1995 (tkstantis devyn imta devniasdeimt penktasiais)
mtais.
ias mtais. imet.
Pernkiai (Praj) mtai.
56

Mnei
Janvris
Februris
Marts
Aprlis
Maijs
Jnijs
Jlijs
Augusts
Septembris
Oktobris
Novembris
Decembris

Kad tas bija?

Tas bija (notika)
jlij,
novembra skum,
septembra vid,
oktobra beigs,
omnes (aj mnes).
Mnea (divu mneu) laik.
Pirms mnea (diviem mneiem).
Gads
Kur gad tas bija (notika)?
Tas bija (notika) 1995. (tksto devii simti devidesmit piektaj) gad.
ogad.
Prnais (Pagjuais) gads.

Prajusiais mtais. Prnai.

Atenaniais mtais.
Atenantys mtai.
Prajo viener mtai.
P pss mt. P psmeio.
P dvej ar trej mt.
Pe pekerius mets. Pe it mt.
tisus mets.
Pri mets. P ketveri mt.
iam (Anam) amiuje.
miaus pradioj (pabaigoj).
Pri ms r. Pri Krst.
d) Mt laika, vets
Pavsaris. Pavsar.
Vsara. Vsar. Bb vsara.
Rudu. Rden.
iem. im.
Kaldos. Kios.
Naujeji mtai.
gavns.
Velkos.
margtis; dati marguis
Rsos / Jnns.
Jnni luas.
Vlns. Igs.

Pernkt/is, -
Prajusi mt rden / Prnai rden.
imet pavsar.
Atenaniais / Kitas mtais.

Pagjuaj gad. Prn.

Nkoaj gad. Nkogad.
Nkoais gads.
Pagja [viens] gads.
Pc pusgada.
Pc diviem vai trim gadiem.
Piecu gadu laik. Simt gadu
laik.
Veselu gadu.
Pirms gada. Pc etriem gadiem.
aj (Pagjuaj) gadsimt.
Gadsimta skum (beigs).
Pirms msu ras. Pirms Kristus.
Gadalaiki, svtki
Pavasaris. Pavasar.
Vasara. Vasar. Atvasara.
Rudens. Ruden.
Ziema. Ziem.
Ziem[as]svtki. Ziemassvtku
pievakare / Ku vakars.
Jaungads.
Metei / Vastlvji.
Lieldienas.
Lieldienu ola; krsot olas
Lgo svtki / Ji.
Juguns.
Veu diena. Veu laiks. Ii.

Prn/ais, -
Pagju gada ruden / Prn
ruden / Prn gada ruden.
ogad pavasar.
Nkogad.

57

Atenani / Kt vsar.
Pri Jnins.
Per Kalds (Velkas; Naujosius mets).
Po Kald (Velk; Naujj
mt).
Ik pavsario (vsaros).
e) Dat
A iadien pirmdienis?
Kelint iadien [dien]?
1995 mt splio 30 dien
(tkstantis devyn imta
devniasdeimt penktj
mt splio trisdeimt
dien).
D tkstaniai pirmj mt kvo atr [din].
iadien gegus penkiliktoji.
Kad js gimmo (vado)
dien?
Kad Ltvijos (Lietuvs) nepriklausombs vet?
Nesutapa vei dtos.
RAS
Kks iadien ras?
Nuostabs rtas.
iadien gras (bjaurs,
blgas) ras.
Vkar bvo ita (lta).
58

Nkamvasar.
Pirms Jiem.
Ziem[as]svtkos (Lieldiens;
Jaungad).
Pc Ziem[as]svtkiem (Lieldienm; Jaungada)
Ldz pavasarim (vasarai).
Datums
Vai tad odien [ir] pirmdiena?
Kds odien datums?
1995. gada 30. oktobris (tksto devii simti devidesmit piekt gada trsdesmitais oktobris).
Divtksto pirm gada otraj
mart.
odien ir piecpadsmitais
maijs.
Kad ir jsu dzimanas (vrda) diena?
Kad ir Latvijas (Lietuvas) neatkarbas svtki?
Nesakrt svtku datumi.
KLIMATS (LAIKS)
Kds odien laiks?
Jauks rts.
odien ir labs (drags,
slikts) laiks.
Vakar bija silts (auksts).

Laikam bs lietus?
Vai lst? Vai r lst?
Vl joprojm lst.
Lst k no spaia. G k no
spaiiem.
kiaura prlijau.
Esmu viscaur izmircis.
Prlapau ik paskutnio si- Esmu izmircis ldz pdjai vlo.
ltei.
Pasiikite litpalt i skt, Paemiet lietusmteli un lie[ns] gli lti.
tussargu, jo var bt (uznkt) lietus.
Ja nustjo lti. Liets ja Jau prstja lt. Lietus jau prprajo.
gjis.
Bs perknija. Griudia i Bs prkona negaiss. Rc un
aiboja.
zibeo.
Tvank.
Tveicgs. Tveic.
Nepakeiamas katis.
Nepanesams karstums.
Neprastas atis.
Neparasts aukstums.
lta. Krta. ita.
Auksts. Karsts. Silts.
la.
Kst siltks.
la.
Pieemas aukstums.
Vsta.
Kst vsks.
Sniga. Vkar sngo.
Snieg. Vakar sniga.
iadien slid.
odien ir slidens.
ras gerkai atlo.
Kuva krietni aukstks.
A klias neupusttas?
Vai ce nav aizputints?
Bjaur lpdriba.
Nejauks slapjdrais.
Nkt palo, daba plkala. Nakt uzsala, tagad ir kailsals.
Koki vjota dien!
Kda vjaina diena!
I ku vjas [pia]? Kks v- No kuras puses p vj?
jas?
Kds vj?
iadien pia piet (iu- odien ir dienvidu (ziemeu,
rs, vakar, ryt) vjas.
rietumu, austrumu) vj.

K gro ls?
A lja?
Vs dr lja.
Lja (Pla) kap kbiro.

59

Pia itas pitvakari vjas,

bs lietas.
Bs smark audr.
Tkimasi perknijos.
Atinasi uragnas.
Dangs apsiniuks (gidras).
Vkar vs din ljo.
Kek lipsni iadien?
Trsdeimt lipsni sulje
(pavsyje).
Lauk titas rkas (tirt
migl).
Toki tirt migl, kd niko
nematti pe pr igsni.
kanta dien. Preblanda.
Krita (Krenta) ras.
A jms nelta?
Mn ita.
Suala. suala kjas.

P silts dienvidrietumu vj,

bs lietus.
Bs liela vtra.
Gaidms prkona negaiss.
Tuvojas viesuvtra.
Debesis ir apmkuas (skaidras).
Vakar visu dienu lija.
Cik grdu odien?
Trsdesmit grdu saul (n).
Lauk bieza migla.

Pitai (Rakos) la.

Tik bieza migla, ka pris sou

attlum nevar neko saredzt.
Miglaina diena. Krsla.
Rasa krt.
Vai jums nav auksti?
Man ir silti.
Es esmu nosalis. Man nosaluas kjas.
Salst pirksti (rokas).

atdrkis
audr
dbesys
kaitr
katis
kru
liets
lja [l.]
nustjo lti [l.]
perknija
plkala
ptvynis

atkusnis
vtra
mkoi
svelme
karstums
krusa
lietus
lst [l.]
prstja lt [l.]
[prkona] negaiss
kailsals / pliksals
pldi / pali

60

pg
rkas, migl
sausr
snigas
psto [snig]
aln
atis
eknas
ilum
vaivrykt
vjas

DANA VARTJAMI
DIAI
1. SAVBS
anksts / ankstvas
apvals
atimas
atrs
uktas
bjaurs
blgas
brangs
bkas, neatrs
ddelis
drss
drgnas
diaugsmngas, diugs
gras
gils
gvas
gras
gretas
lgas
doms
junas (piem., cilvks)
judrs
juokngas
krtas

sniegputenis
migla
sausums
sniegs
putina [sniegu]
salna
sals / aukstums
sarma
siltums
varavksne
vj

BIEI LIETOJAMI VRDI

PABAS
agrs
apa
tuvs
ass
augsts
nejauks
slikts
drgs
neass
liels
dros, drosmgs
drgns, mitrs
priecgs
labs
dzi
dzvs
skaists
trs
gar
interesants
jauns
kustgs, mos
smieklgs
karsts

61

karts
kestas
ketas
kvalas, kvaas
legvas
ltas
liksmas
lgus
lipns
mekas
miktas
najas (piem., uzvalks)
nepprastas
nirs
nuobods
pigs
plnas
plats
plnas
puvinas, nevars
rams
rtas
riebs
ryks
rgts
sasas
sekls
snas
segantis
siaras
sipnas
skaists
skans
skstas
skubs
stiprs
stras
sunks
srs
viias
ltas
itas

62

rgts
dvains
ciets
mugs, dumj
viegls
lns
lksms, jautrs
ldzens
lipgs
niecgs
mksts
jauns
neparasts, sevis, rkrtgs
gns
garlaicgs
lts
pilns
plats
plns
netrs
miergs, rms, kluss
rets
taukains
spilgts
skbs
sauss
sekls
vecs, sens
slims
aurs
vj, nespcgs
spilgts
gargs
idrs
steidzgs
stiprs, spcgs
resns
smags, grts
s
svaigs
auksts
silts

lpias
lykts
vars
velns
tnkus
tlimas
trupas
tias
vss
mas
yms
vals

2. SPAVOS
auksnis
bltas
geltnas
gesvas
jodas
jusvas
mrgas
mlynas
mesvas
orninis
plkas
plkvas
raudnas
rasvas
rdas
rsvas
sidabrnis
smlio spalvs
viess
tamss
violtinis
lias
asvas
dras
las (par cilvku)
spalvngas
spalvtas

slapj
riebgs
trs
maigs
biezs
tls
ss
tuks
vss
zems
ievrojams, nozmgs
mos, irgts

KRSAS

zeltains
balts
dzeltens
dzeltengs
melns
melngans
raibs
zils
zilgans
orans
pelks
pelcgs
sarkans
srts
brns
brngans
sudrabains
bs, bkrsas
gais
tums
violets
za
zagans
gaizils
sirms
krs, krsm bagts
krsains

63

3. ABSTRKTAI
abejingmas
abejn
mius
pmaudas
ateits
tpildas
atradmas
atvirmas
bim
bausm
beprasmb
bjaurmas
blgis
dabarts
dsnis
dsningmas
dor, dorv
drs
draugst
drovmas
dvasi
diagsmas
esm
gabmai
galestis
gailestingmas
gali
ganda
garb
gris
germas
gimmas
gias
gyvnimas
gyvb
gris
gudrb
ilgess
spdis
ididmas

64

ABSTRAKTI

vienaldzba
aubas
ms; vecums; gadsimts
gnums
nkotne
atmaksana, atmaksa
atkljums
atkltba
bailes
sods
nejdzba
riebgums, pretgums
aunums
tagadne
likums
likumsakarba
tikums
drosme
draudzba
biklums, kautrgums
gars
prieks
btba
dotbas, apdvintba
lums, lastba
lsirdba
spja
baumas; tenkas (apkalbos)
gods
labais, labums
labestba
dzimana
strds, ilda
dzve, ms
dzvba
skaistums
gudrba; viltus
ilgas
iespaids
lepnums, augstprtba

imnymas
imints
mon
raika
itverm
vada
taka
tampa
tarmas
tarmas
vadas
vaizdis
jaunst
jg
kantrb
kiekb
kilm
kilnmas
kivias
kokb
klast
krvis
kuklmas
laid
lim
lig
lidess
maln
mandagmas
mstymas
meilmas
mil
mints
mirts
naud
neapkanta
nrimas
nesmon
nesntaika
nevilts
nras

izpratne
gudrba
izgudrojums
izpausme
izturba
secinjums
ietekme
saspriegums; spriegums (pvz.,
elektros)
aizdomas
aizdomgums
ievads
tls
jaunba
spks
pacietba
kvantitte
izcelsme
clums, cildenums
ilda, strds
kvalitte
viltus, viltba
slodze
vienkrba; kautrba
izlaidums
laime
slimba
skumjas
labvlba
piekljba
domana
mlgums
mlestba, mla
doma
nve
labums
naids, neiecietba
baas
aplamba, muba;bezjdzba
nesaskaa[s], naids
izmisums
griba, vlans

65

nuosavb
nuoirdmas
ormas
padts
paglba
pagarb
pakantmas
paslapts
patarmas
patirts
pavdas
pktis
preikis
praeits
pramog
prasm
prats
ramb
reikins
reikm
rys, ssaja
rtas
rpestis
sjunga
slyga
smata
smojis; juoka
smon
sndara
sndris
sndrauga
sntaika
sntarv
sntaupos
sntykis
sntvarka
sskaita
sveika
svoka
sin
sentv
siabas

66

paums
sirsngums, sirsnba
clums, ciengums
stvoklis
paldzba
ciea, gods, godbijba
iecietba
noslpums
padoms
pieredze
skaudba; greizsirdba
dusmas
vajadzba
pagtne
izprieca
jga, nozme
bojeja
miers
pardba
nozme
sakars
apmba
rpes
savienba
noteikums, nosacjums
tme
asprtba; joks
apzia; samaa
uzbve
darjums, noruna
sadraudzba
miers
saskaa
ietaupjumi
attieksme, attiecba
iekrta
rins
mijiedarbba
jdziens
sirdsapzia
vecums, vecumdienas
ausmas

sela
skasmas
skudas
smalsmas
srits
sutarts
svajn
sveikat
iurktmas
metas
var
velnmas
taik
taiskl
tyl
trikmas
tutas, turtingmas
uojauta
vaikst
vaisingmas
vaiingmas
vazdas
vali
valdi
vagas
veidmainst
veikl
vilts
iaurmas
vigsnis

4. VEIKSMAODIAI

Nenoteiksme, tag. 3. pers., pag.

3. pers., nk. 3. pers.
apgu/ti, -na, apgvo, apgas
atsimi/ti, atsmena, atsmin,
-s
augn/ti, -a, -o, augis
ug/ti, -a, -o, ags

dvsele
spes
nabadzba
zikrba
joma
lgums
sapnis
veselba
rupjums
apmelojums
trba
maigums
miers
likums, likumba
klusums
troksnis
bagtba
ldzjtba
brnba
auglgums, auglba
viesmlgums
skats, aina
griba
vara
nabadzba
liekulba
darbba, darboans
cerba
cietsirdba, nelba
skatiens

DARBBAS VRDI

Bendratis, esam. laiko vns. 1, 2

ir 3 asm., bt. laiko 3 asm.,
bsim. laiko 3 asm.
piekrp/t, -ju, --, -j, -a, -s
atcer/ties, -os, -ies, -as, -js,
-sies
audz/t, -ju, -, -, -ja, -s
au/gt, -gu, -dz, -g, -ga, -gs

67

ukl/ti, -ja, -jo, -s

bag/ti, -ia, -, -s
brti, bra, br, bas
bg/ti, -a, -o, bgs

bui/oti, -oja, -vo, -us

bti, esu, esi, yra (nra), buvo,
bus
dain/oti, -oja, -vo, -us
dalyv/uti, -uja, -vo, -as
dar/ti, dro, dr, -s
d/ti, deda, -jo, ds
drb/ti, -a, -o, dibs
dovan/ti, -ja, -jo, -s

draug/uti, -uja, -vo, -as

dra/sti, -dia, -d, -s
do/ti, -da, dv, dus
diag/tis, -iasi, -si, -sis
di/ti, -sta, (ar dina), -vo,
dis
e/ti, -na, jo, -s
gail/ti, gali, -jo, -s
galv/ti, -ja, -jo, -s
gal/ti, gli, -jo, -s
gam/nti, -na, -no, -is
gu/ti, -na, gvo, gas
glb/ti, -ja (-sti), -jo, -s
geb/ti, -ia, -, -s
grti, gria, gr, ges
gimd/ti, gido, gid, -s

68

audzin/t, -u, -i, -a, -ja, -s

bei/gt, -dzu, -dz, -dz, -dza, -gs
br/t, baru, bar, bar, -a, -s
skrie/t, -nu, -n, -n, skrja, -s;
b/gt, -gu, -dz, -g, -ga, -gs;
tec/t, teku, -i, tek, -ja, -s
(apie skyst);
skpst/t, -u, -i, -a, -ja, -s
bt, esmu, esi, ir (nav), bija, bs
dzied/t, -u, -i, --, -ja, -s
piedal/ties, -os, -ies, -s, -js,
-sies
dar/t, -u, -i, -a, -ja, -s
lik/t, lieku, liec, liek, -a, -s
strd/t, -ju, -, -, -ja, -s
dvin/t, -u, -i, -a, -ja, -s
(dovan)
piedo/t, -du, -d, -d, piedeva, -s
(atleisti)
draudz/ties, -jos, -jies, -jas,
-js, -sies
lie/gt, -dzu, -dz, -dz, -dza, -gs
do/t, -du, -d, -d, deva, -s
priec/ties, -jos, -jies, -jas, -js,
-sies
/t, -st, uva, s;
kal/st, -stu, -sti, -st, -ta, -ts
ie/t, eju, ej, iet, gja, -s;
n/kt, -ku, -c, -k, -ca, -ks
(artyn)
l/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os
dom/t, -ju, -, -, -ja, -
var/t, -u, -i, --, -ja, -s
ra/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os
dab/t, -ju, --, --, -ja, -s;
saem/t -u, --, --, sama, -s
(laik)
glb/t, glbju, --, -j, glba, -s
cien/t, -u, -i, -a, -ja, -s
dzer/t, -u, --, -- dzra, -s
dzemd/t, -ju, -, -, -ja, -s

gm/ti, -sta, -, gis

gi/ytis, -ijasi, -ijosi, -ysis
gird/ti, gidi, -jo, -s
gyv/nti, -na, -no, -es
glst/yti, -o, -, -ys
grs/ti, grsia, -, -s
gr/ti, -ja, -jo, grs
gul/ti, gli, -jo, -s
i/ti, ma, m, -s
ja/sti, -ia, -t, -s
jud/ti, jda, -jo, -s
juk/tis, -iasi, -si, -sis
kalb/ti, kaba, -jo, -s
kart/ti, -ja, -jo, -s
ks/ti, ksa, ks, -ksti, knda, kndo, ks
ke/sti, -ia, -t, -s
klti, klia, kl, kes
ks/ti, keia, ket, -klus/ti, -ia, -, klas
klaus/ti, klaso, klas, -s
kvp/oti, -oja, -vo, -us
laik/ti, lako, lak, -s
luk/ti, -ia, -, laks
li/sti, -dia, -do, les
lip/ti, -ia, -, -s
li/sti, -ia, -t, -s
lp/ti, -a, -o, -s
lti, lja, ljo, ls
lid/ti, lidi, -jo, -s
man/ti, mno, mn, -s
mat/ti, mto, mt, -s
ms/ti, mta, mt, -mieg/ti, miga, -jo, -s
mi/ti, mrta, mr, -s

dzim/t, -stu, -sti, -st, -a, -s

strd/ties, -os, -ies, -as, -js,
-sies
dzird/t, -u, -i, --, -ja, -s
dzv/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os
glst/t, -u, -i, -a, -ja, -s
draud/t, -u, -i, --, -ja, -s
spl/t, -ju, -, -, -ja, -s
gul/t, guu, guli, gu, -ja, -s
em/t, -u, --, --, mu, -s
ju/st, jtu, jti, jt, -ta, -ts
kust/ties, -os, -ies, -as, -js,
-sies
smie/ties, smejos, smejies, smejas, smjs, -sies
run/t, -ju, -, -, -ja, -s
atkrt/ot, -oju, -o, -o, -oja, -s
rak/t, roku, roc, rok, -a, -s
ko/st, -u, -d, -, -da, -ds
main/t, -u, -i, -a, -ja, -s
cel/t, ceu, --, ce, cla, -s
cie/st, -u, -t, -, -ta, -ts
jaut/t, -ju, -, -, -ja, -s
klaus/t, -u, -i, -a, -ja, -s
elp/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os
tur/t, -u, -i, --, -ja, -s;
krt/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os
(egzamin)
gaid/t, -u, -i, -a, -ja, -s
au/t, -ju, -j, -j, va, -s (k
daryti);
lai/st, -u, -d, -, -da, -ds
pavel/t, -ju, -, -, -ja, -s
skar/t, -u, --, --, skra, -s
kp/t, -ju, --, -j, -a, -s
l/t, -st, lija, -s
skum/t, -stu, -sti, -st, -a, -s
dom/t, -ju, -, -, -ja, -s
redz/t, -u, -i, --, -ja, -s
me/st, -tu, -t, -t, -ta, -ts
gul/t, guu, -i, gu, -ja, -s
mir/t, -stu, -sti, -st, -a, -s

69

myl/ti, mli, -jo, -s

mok/ti, mka, -jo, -s

mk/yti, -o, -, -ys

m/ti, -a, -, -naud/ti, -ja, -jo, -s
neks/ti, nekeia, nkent, -n/ti, na, n, -nor/ti, nri, -jo, -s
pagu/ti, -na, pagvo, pagas
pardo/ti, -da, padav, pardus
pk/ti, -sta, -o, -s
pk/tis, -stasi, -osi, -sis
pik/ti, peka, -o, -s
pju/ti, -na, pjv, pjas

plak/ti, -ia, -, -s
plu/ti, -na, plv, plas
prad/ti, prdeda, -jo, -s
pran/ti, prnea, prne, -pra/ti, pro, pr, -s
preki/uti, -uja, -vo, -as
p/sti, pia, -t, -s
rs/ti, rada, rdo, -ra/ti, ro, r, -s
reik/ti, rekia, -jo, -s
rk/ti, -ia, -, -s
sak/ti, sko, sk, -s
sd/ti, sdi, -jo, -s
selo/tis, -jasi, -josi, -sis
sig/ti, sega, -o, -s
sis/ti, siuia, siut, --

70

ml/t, -u, -i, --, -ja, -s

pra/st, protu, proti, prot, -ta,
-ts (k daryti);
maks/t, -ju, -, -, -ja, -s
(pinigus)
mc/t, -u, -i, -a, -ja, -s
si/st, -tu, -t, -t, -ta, -ts
liet/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os
n/st, -stu, -sti, -st, -da, -ds
nes/t, -u, --, --, -a, -s
grib/t, -u, -i, --, -ja, -s
noer/t, -u, --, --, nora, -s
prdo/t, -du, -d, -d, prdeva, -s
dusmo/ties, -jos, -jies, -jas,
-js, -sies
naido/ties, -jos, -jies, -jas,
-js, -sies
pirk/t, prku, prc, prk, -a, -s
grie/zt, -u, -z, -, -za, -zs;
pau/t, -ju, -j, -j, pva, -s
(ien);
z/t, -ju, -, -, -ja, -s
(malkas)
peld/t, -u, -i, --, -ja, -s
mazg/t, -ju, -, -, -ja, -s
skt, sku, sc, sk, ska, sks
pazi/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os
l/gt, -dzu, -dz, -dz, -dza, -gs
tirg/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os
p/st, -u, -t, -, -ta, -ts
ra/st, rodu, rodi, rod, -da, -ds
rakst/t, -u, -i, -a, -ja, -s
vajadz/t, vajag, -ja, -s
klie/gt, -dzu, -dz, -dz, -dza, -gs
tei/kt, -cu, -c, -c, -ca, -ks;
sa/ct, -ku, -ki, -ka, -cja, -cs
sd/t, su, -i, s, -ja, -s
bd/ties, -jos, -jies, -jas, -js,
-sies
slim/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os
st/t, -u, -i, -a, -ja, -s

siti, siva, sivo, sis

skaii/oti, -oja, -vo, -us
skait/ti, skato, skat, -s
skab/ti, -ia, -, -s (veu)
sklb/ti, -ia, -, skebs
skr/sti, skreda, -do, -s
sng/ti, sniga, -o, -s
spu/sti, -dia, -d, spas
sprsti, sprndia, sprnd,
sprs
stat/ti, stto, stt, -s
stng/tis, -iasi, -si, -sis
st/ti, -ja, -jo, sts
stov/ti, stvi, -jo, -s
stm/ti, -ia, stm, stus
sk/ti, -a, -o, -s
sutk/ti, sutika, -o, -s

svikin/ti, -na, -no, -s

svek/ti, -sta, -o, -s
ak/ti, -ia, -, -s
k/ti, -a, -o, ks

vi/sti, -ia, -t, -s

tek/ti, tka, -jo, -s

tik/ti, tki, -jo, -s

tyl/ti, tli, -jo, -s
truk/ti, -ia, -, traks
tvark/ti, tvako, tvak, -s
umi/ti, -ta, -o, --

/t, uju, uj, uj, uva, -s

rin/t, -u, -i, -a, -ja, -s
las/t, -u, -i, -a, -ja, -s
mazg/t, -ju, -, -, -ja, -s
sludin/t, -u, -i, -a, -ja, -s
lid/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os
snig/t, snieg, -a, -s
spie/st, -u, -d, -, -da, -ds
sprie/st, -u, -d, -, -da, -ds
cel/t, ceu, --, ce, cla, -s
(pastat);
bv/t, -ju, -, -, -ja, -s
cen/sties, -os, -sies, -as, -ts,
-tsies
st/t, -ju, -j, -j, -ja, -s
stv/t, -u, -i, --, -ja, -s
gr/st, -u, -d, -, -da, -ds
grie/zt, -u, -z, -, -za, -zs
satik/t, satieku, satiec, satiek,
-a, -s (k nors)
piekri/st, piekrtu, piekrti, piekrt, -ta, -ts (su kuo nors)
apsvei/kt, -cu, -c, -c, -ca, -ks
veseo/ties, -jos, -jies, -jas,
-js, -sies
klie/gt, -dzu, -dz, -dz, -dza, -gs
l/kt, lecu, lec, lec, -ca, -ks
( aukt, tol);
dej/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os
(ok)
spd/t, -u, -i, --, -ja, -s
tec/t, teku, -i, tek, -ja, -s
(apie skyst);
l/kt, lec, -ca, -ks (apie saul);
prec/ties, -os, -ies, -as, -js,
-sies (apie nuotak)
tic/t, -u, -i, --, -ja, -s
klus/t, -ju, -, -, -ja, -s
vilk/t, velku, velc, velk, -a, -s
krt/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os
aizmirs/t, -tu, -ti, -t, -a, -s

71

usak/ti, usko, usk, -s

vadn/ti, -a, -o, vadis
vlg/yti, -o, -, -ys
vai/oti, -oja, -vo, -us
vek/ti, -ia, -, -s
vek/ti, -ia, -, -s
ves/ti, -ia, -, -s

vs/ti, vda, vd, -vti, va, v, v (ar ratiem)

vr/ti, vrda, -, vis
a/sti, -dia, -d, -s (spli)
in/ti, no, -jo, -s
ir/ti, iri, -jo, -s
/ti, -sta (-na, -va), vo, s
veg/ti, -ia, -, -s

5. GEOGRFINIAI I
TOPOGRFINIAI
TEMINAI
ryta
vakara
iur, iurs ryta / imryiai,
iurs vakara / imvakariai
pits, pitryiai, pitvakariai
eras, paeer
gyvnviet
lanka
jra, pajris
kimas
klnas, pakan
klias, pakel; gelenkelis
kriokls

72

past/t, -u, -i, -a, -ja, -s

sau/kt, -cu, -c, -c, -ca, -ks
st, du, d, d, da, ds
brau/kt, -cu, -c, -c, -ca, -ks
darb/ties, -jos, -jies, -jas, -js,
-sies
raud/t, -u, -i, --, -ja, -s
g/zt, -u, -z, -, -za, -zs
(griauti);
tulk/ot, -oju, -o, -o, -oja, -os
(i kalbos kalb)
ve/st, -du, -d, -d, -da, -ds;
prec/t, -u, -i, --, -ja, -s
(apie jaunik)
ve/st, -du, -d, -d, -da, -ds
vr/t, -u, -i, -a, -ja, -s
spl/t, -ju, -, -, -ja, -s
zin/t, -u, -i, -a, -ja, -s
skat/ties, -os, -ies, -s, -js,
-sies
iet (r. eiti) boj
rau/dzties, -gos, -gies, -gs,
-dzjs, -dzsies

EOGRFISKI UN
TOPOGRFISKI
TERMINI

austrumi
rietumi
ziemei, ziemeaustrumi, ziemerietumi
dienvidi, dienvidaustrumi, dienvidrietumi
ezers, ezermala
ciemats
lcis
jra, jrmala
sda, ciems
kalns, piekalne
ce, cemala; dzelzce
denskritums

kpins
mistas, premiestis, miestis
mkas, pamik
nmas
plk
peva
plikalnis
pils, pilis griuvsiai
plntas
psiasalis
sal
sntaka
ssiauris
sena, sienis
slnis
sodba
altnis / versm
taklis
tltas, liptas
p; uplis, upknis
itakas
takos
itys
rvas, ol
venkiemis / vensdis
virn
Alyts
Bask
Berlnas
Brtonas
Briselis
Csys (dgs.)
Dagpilis
Dauguv
Drskininkai
Dbultai
Dunjus
Dzitarai
Gadinas
Guja
Hlsinkis

kapi, kapsta
pilsta, piepilsta, rpilsta
mes, memala
mja
purvs
pava
pilskalns
pils, pilsdrupas
oseja
pussala
sala
sateka
jras aurums
robea, aizrobea / rzemes
ieleja
[lauku] mja, sta
avots
taka
tilts, laipa
upe; strauts
pieteka
izteka
grva / ieteka
ala
viensta
virsotne, galotne
Alta, Altus
Bauska
Berlne
Birtona
Brisele
Csis
Daugavpils
Daugava
Druskininki
Dubulti
Donava
Dzintari
Groda
Gauja
Helsinki

73

Jlgava
Kanas
Kdiniai
Kjevas
Klapda
Kopenhag
Lilup
Liepja
Lndonas
Maskv
Mnskas
M
Nmunas
Nemunlis
Nevis
Ners
Niujrkas
Palang
Panevs
Parius
Sankt Pterburgas
Pskvas
Radvlikis
Rzekn
Ryg
Rkikis
Rom
Sloka
Stkholmas
iaulia
ventji
Tlinas
Trkai
Tkumas
ogr
Vruva
Vingtonas
Vent
Vetspilis
Vlnius

74

Jelgava
Kaua
daii
Kijeva
Klaipda
Kopenhgena
Lielupe
Liepja
Londona
Maskava
Minska
Msa
Nemuna
Mmele
Neva
Nre
ujorka
Palanga
Paneva
Parze
Sanktpterburga
Pleskava
Radvilii
Rzekne
Rga
Rokii
Roma
Sloka
Stokholma
aui
Sventja (Latvijas un Lietuvas
robeupe);
ventoja (Nres pieteka)
Tallina
Trai
Tukums
Ogre
Varava
Vaingtona
Venta
Ventspils
Via

6. LYS I TAUTBS

VALSTIS UN TAUTBAS

rija, r/s, -iete

Anglija, angl/is, -iete
Baltkrievija, baltkriev/s, -iete
ehija, eh/s, -iete
Dnija, dn/is, -iete
Igaunija, igaun/is, -iete
Grieija, grie/is, -iete
Spnija, spn/is, -iete
Itlija, itlis / itliet/is, -e
Japna, japn/is, -iete
Amerikas Savienots Valstis
(ASV), amerikn/is, -iete
Kanda, kandiet/is, -e
na, niet/is, -e
Horvtija, horvt/s, -iete
Latvija, latviet/is, -e
Kurzeme, kurzemnie/ks, -ce
Latgale, latgaliet/is, -e
Slija / Augzeme / Augkurzeme, sl/is, -iete
Vdem, videmit/is, -
Vidzeme, vidzemnie/ks, -ce
imgala, iemgl/is, -
Zemgale, zemgaliet/is, -e
Lietuv, lietv/is, -
Lietuva, lietuviet/is / leit/is,
-iete
Auktaitij, auktat/is, -
Auktaitija, auktait/is, -e
Dzkij, dzk/as, -
Dzkija, dz/ks, -e / -kiete
Suvalkij / nemun, suvalSuvalkija, suvalkiet/is, -e
kit/is, -
emaitij, emat/is, -
emaitija, emait/is, -e
Lnkija, lnk/as, -
Polija, pol/is, -iete
Norvgija, norvg/as, -
Norvija, norv/is, -iete
Olndija / Nderlandai, olnd/as, Holande / Nderlande, holandie-
t/is, -e
Pranczij, prancz/as, -
Francija, francz/is, -iete
Rumnija, rumn/as, -
Rumnija, rumn/is, -iete
Rsija, rs/as, -
Krievija, kriev/s, -iete
Sebija, seb/as, -
Serbija, serb/s, -iete
Slovkija, slovk/as, -
Slovkija, slovk/s, -iete
Slovnija, slovn/as, -
Slovnija, slovn/is, -iete
Somija, som/is, -
Somija, som/s, -iete

Arija, ar/is, -
nglija, ngl/as, -
Baltarsija, baltars/is, -
kija, k/as, -
Dnija, dn/as, -
stija, st/as, -
Grakija, grak/as, -
Ispnija, ispn/as, -
Itlija, itl/as, -
Japnija, japn/as, -
Jungtns Amrikos Valstjos
(JAV), amerikit/is, -
Kanad, kanadit/is, -
Knija, kn/as, -
Krotija, krot/as, -
Ltvija, ltv/is, -
Kuas / Kuem, ku/is, -
Ltgala, latgalit/is, -
Sla / Sluona, sl/is, -

75

vdija, vd/as, -
veicrija, veicr/as, -
Tukija, tuk/as, -
Ukrain, ukrainit/is, -
Vegrija, vegr/as, -
Vokietij, vkiet/is, -
Bltijos lys
Eurpos Sjunga
Piet Europ
Ryt Europ
iurs lys
Vakar Europ
Vdurio Europ

7. GYVNIJ I AUGALIJ
a) Gyvulia, vrys
arkls (darbu), rgas
(jjamais); kuml; kunas; eilas; kumelikas
silas
avs; vinas; rikas
bedin
bredis; bred; briedikas
drambls
lnias; ln; elnikas
krv; jutis, blius; verlis
ktinas; kat; kaikas
kkis / zukis; kiklis / zuiktis
kupranugris
kial; kuils; paas; metlis
lp; lpinas; lapikas
loks / mek; lk; lokikas /
mekikas
litas; lit, litkas
os; ok; oikas / olis
pel; pelikas

76

Zviedrija, zviedr/s, -iete

veice, veiciet/is, -e
Turcija, tur/ks, -ciete
Ukraina, ukrain/is, -iete
Ungrija, ungr/s, -iete
Vcija, vciet/is, -e
Baltijas valstis
Eiropas Savienba
Dienvideiropa
Austrumeiropa
Ziemevalstis
Rietumeiropa
Viduseiropa

DZVNIEKU UN AUGU
VALSTS
Mjdzvnieki, zvri
zirgs (darbinis), kume (jojamasis); ve; zirelis; rzelis; kumeli
zelis
aita; auns; jrs, jri
prtiis, mrkais
alnis; au mte; au te
zilonis
briedis; brieu mte; briedns
govs; vrsis, bullis; teli
kais, runcis; kaene; kans
zais; zans / zatis
kamielis
cka; kuilis; sivns; vepris
lapsa; lapsas tvi; lapsns
lcis; lcene; lcns, lctis
lauva; lauvu mtte; lauvns
zis; kaza; kazlns
pele; pelns

strna; stininas; stirnikas

rnas; rn
u; kal; unikas / untis
tgras, tgr; tigrikas
triis
vikas; vlk; vilkikas
irk; iurkikas
iurknas
atsivsti
a. jaunkli
gaura; kaiai
grobunis
gulis
()drksti
dvseliena
dvsti / gati / krsti
nudvss / nugas / krts
gyvuls
sti
ltys
kilis
()ksti
kinkti
laiti
lkti
ltena
mediti
meditoj/as, -a
naga
nasra
paras
ptinas, patl; jaunklis
(pa)pjuti, (su)draskti
plrnas
plrs
ruj
rujti
snkis
spenia
eria

stirna; stirnu tvi; stirnns

mea kuilis; mea cka
suns; kuce; kucns
teris; teru mtte; terns,
tertis
trusis
vilks; vilcene; vilcns
urka; urkulns
kmis
atnesties
a. mazuiem
pinkas; krpes
plsoa
miga / midzenis
(ie)skrpt
maita / sprgonis
sprgt / nobeigties / krist
nosprdzis / nobeidzies / kritis lops
st
ilki
kaoks, da
(ie)kost
jgt
laizt
lakt
epa
medt
mednie/ks, -ce
nagi
rkle
barba
tvi; mtte; mazulis
(sa)plost
plsoa
plsgs
riesta laiks
riest / riesties / riestoties
purns
pupi
sari

77

rti
rtis
tkoti
uodeg
vad
ndyti
indulis
oldis

b) Pakiai
ntis; gagalas, ntinas; anikas
apokas
baladis, karvlis
gaids; vit; viikas
gadras
gegt
griel
gub; gubinas
erlis, ras (pattisk stil)
kalaktas; kalakt, krk
kel
kiklis
kuktis
krgd, blezding (dial.)
pelda
skalas
snigena
vnagas
vrna
vanas / krankls / jodvarnis
vyturs, vieverss
zl
lvarnis
ss; sinas; sikas
uvdra
vrblis
iulbti; giedti
dvsti / gati / krsti
nudvss / nugas paktis

78

barot
mesti spalvu, plukt
glnt
aste
metiens
zdt
zdtjs
zldjs

Putni
ple; ptvi; plns
pis
balodis
gailis; vista; clis
stris
dzeguze
grieze
gulbis; gulbju tvi
rglis
ttars; ttariene
cielava
ubte
pupuis
bezdelga
pce
vanags
svilpis
vanags
vrna
[melnais] krauklis
crulis
zlte
za vrna
zoss; zostvi; zoslns
kaija
zvirbulis
ivint; dziedt
sprgt, krist, nobeigties
nosprdzis / nobeidzies putns

isirsti [i kiaunio]
kiaunis
dti kiauinis
kiaunio lktas
mrgas k.
listis
lsti
lsinti
lzdas, gt
(su)skti, (su)kruti lizd
ptinas, patl; jaunklis
penti
perti
plnksna
raib / marg p.
kednti plnksnas
pti plnksnas
skrsti, lkti
snpas
spanas
plasnti / plevnti sparnas
tpti
tupti
nbti; kisti, knbti

c) Vabzdia, kirmina
bt
blk
blus
bor, Divo karvt
dl, siurbl
drugs, petelk, platk
rk
kakvabalis
lamirgis, irglis
llik
lrva / vkras
ms
slekas
svirpls

izilties [no olas]

ola
dt olas
olas aula
raiba o.
laisties
knbt
barot
ligzda, perklis
(no)vt ligzdu
tvi; mtte; mazulis
barot
pert
spalva
raiba s.
plkt spalvas
raut spalvas
lidot, skriet
knbis
sprns
vcint / plivint sprnus
tupties
tupt
kniebt, cirst

Kukaii, trpi
bite
blakts
blusa
mrte, dievgotia
dle
taurenis, tauri
rce
maijvabole
spre
knia
kpurs
mua
slieka
circenis

79

r
taraknas; prskas
odas
utl
vbalas
vapsv
vras
vortinklis
igas
ipti
dgzti (tag. dzgia, pag. dzg)
glti
geluons
()ksti
ropti, ropinti
(si)siubti
skraidti
zizti, zzti, zvibti

d) Roplia, varligyviai
angs
dreas
gyvt
rp
varl
vls
alts

e) vys, vigyviai
eers
gruls / kilbkas (barb.)
krpis
karsas
kais
klk[s]
koja / mkras
langstas
lai

80

sirsenis
tarakns; prusaks
ods
uts
vabole
lapsene
zirneklis
tmeklis / zirneka tkls
sienzis
irkstt, sisint
sant (apie bites)
dzelt
dzelonis
(ie)kost
rpot, rpuot
(ie)skt(ies)
lidinties
skt, zuzt, dkt

Rpui, varveidgie
odze
irzaka
ska
krupis
varde
bruurupucis
zalktis

Zivis, vveidgie
asaris
grundulis
karpa
karsa
plaudis
ilava[s]
rauda
langusts
lasis

lydek
lnas
mkn
mnk
ng / devnak
omras
sardn
sik
skmbr
stekas
strmel
mas
ungurs
uptakis
vgl
vs
aka
(i)darinti
krai
kablikas
kbti
malius
msalas
meker
mekeriti
mekeritoj/as, -a
netas
neti
nrti
plekas
piniai
psl
rt
skrsti
spningas
susinrplioti
tiklas
trukti
vlas
viduria

ldaka
lnis
lants / aunacis
menca
nis
omrs
sardne
sie
skumbrija
zandarts
ree
sams
zutis
forele
vdzele
vzis
asaka
(uz)rst
ikri
is
erties [klt]
zivju mazui (kopums)
sma
makere
makert
makernie/ks, -ce
nrsts
nrstot
nirt
spura
piei
peldpslis
spole
rst / idt
spinings
sapties
tkls
vilkt
[makeres] aukla
iekas

81

iunos
npls
vjas / vejs
vejti / uvuti
vyna

f) Mdiai, krmai
agrstai
alvos
uolas
bras
drebul, pu
gl
erktis / erktro
glosnis, ilvtis; kaklas
gdobel / vikobel
iev
kadags / glis
klvas
kriu
kkmedis
lazdnas
lepa
mamedis
obels
pus
ptinas
serbetai
slyv
altknis
ermknis
topa / tpolis
osis
vyni
digas
daas
lpas
edas
ak

82

aunas
kniebles / sples
zvejnieks
zvejot
zvas

Koki, krmi

rkogas
cerii
ozols
brzs
apse
egle
rkis / rkroze / merozte
vtols; krkls
vilkbele
ieva
kadiis / paeglis
kava
bumbiere
ve
lazda
liepa
lapegle / skujmete
bele
priede
irbene
jogas
plme
krklis
pldzis / srmkslis
papele
osis
irsis
asns / dsts / dgsts
saku drzs
lapa
zieds
zars

akns
kamenas
stebas
sdas
spygls

g) Gls, olnai
aguon
stras
azlija
begnija
bijnas
chrizantem
ciklamnas
gvazdkas
hiacntas / jacntas
jazmnas
jurgnas
klija
kardlis / gladil
kvapsis irnlis / pelirnis
medetk
narczas
nalit
neumirtul
lelij
lgn
nastrta / nastrt
pakalnt
plk / baltaid
raktol
ramn; ramunl
r
rgiagl
saulgra
sault
sniegul
alpsnis
tlp
vandes lelij
ibukl / ibt

sakne
stumbrs
stiebrs
drzs
skuja

Pues, zles

magone
astere
rododendrs / aclija
begonija / leduspue
peonija
krizantma
ciklamena / Alpu vijolte
nee
hiacinte
jasmns
dlija / eorne
kalla
gladiola
puuzirntis
klierte
narcise
atraitnte
neaizmirstule
lilija
lpe
krese
kreimene / maijpute
vizbulte
prmula
margrietia / ppene; kumelte
roze
rudzupue
saulespue
mrpute / spdele / skrozte
sniegpulksten(t)is
mllpe
tulpe
densroze
zil vizbulte

83

jeras
asiklis
balnda
iobrlis
dags / daglis
dilgl / dilgn
dbilas
gysltis / gslapis / traklapis
jonol
ketis
kkiakopstis
kraujol
kplis
mldas
mt
motiejkas
nndr
papatis
rt
sidabrol
smlga
svr
vndras
usns
vrputis
vijklis
vkis
viksv
(su)daignti
listyti / leti
pktol
pukti
ravti
ruti
rtinti
sti
sknti
sodnti
trti

84

kalme
kosa
balanda
kalnumtra
dadzis / dzelksnis
ntre
boli
ceteka / cemallapa
asinszle
vbotne
zaskbene / zakposts
pelais / eu zle
nrbulis / zilgalvte
meldrs
mtra
timoti
niedre
paparde
rta
retjs / platkji
smilga
zvrene / svre
vilkvlte
usne / dadzis
vrpata
ttenis
vis
grslis
(iz)diedzt
laistt
nezle
smidzint
ravt
raut
retint
st
plkt / t
dstt
mslot

e) Grbai

Snes

baravkas
(Boletus) baravika
bobasis (Gyromytra; Helvella) biste, rumpucis
briedikas
(Morchella) lpurnis
grzdas
(Lactarius piperatus) ccene
gudkas
(Rozites) ignene
kabaravykis / nbaravykis (Boletus satanus) ultsbeka
kazlkas / slidkas
(Suillus) sviestene / sviesta beka
kelmtis
(Armillaria) celmene
lp
(Leccinum scabrum) brzu beka / aitu beka
msmir
(Amanita)
mumire
pievgrybis / ampininas (Agaricus) atmatene / ampinjons
pntis
(Fomes) piepe
pumptaukis / kukrbezdis (Lycoperdon pyriforme) ppdis
raudonkis / raudonviis (Leccinum aurantiacum) apu beka
rdms (Lactarius deliciosus) rudmiese
lbaravykis (Gyroporus cyanescens) prieu beka
ngrybis
suu sne
md
(Russula) brzlape
voverit
(Cantharellus) gailene
aliuk (Tricholoma flavovirens) smietene
grybuti
grybena
kepr
ktas
marinoti (sdyti) grbai
nuodngas grbas
svekas grbas
sukirmjs / kirmliotas grbas
vlgomasis grbas

f) Java
vios
kukurzai
kvieia
miiai
riai
rugia

sot / bekot
sotne
cepure
kts
marintas (sltas) snes
indga sne
vesela sne
trpaina sne
dam sne

Labba
auzas
kukurza
kviei
miei
rsi
rudzi

85

PASIKALBJIMAI ASMENNMIS TMOMIS

1. MOGS, J VAIZDA, KALBSENA, CHARKTERIS
J graia atrdo. J yr gra mteris.
J [yr] graas / dailas vido (grais / dailis figros).
J iraikngas (valngas) vidas.
J klastnga vido raika.
Ts mogs s charkteriu
(b charkterio).
Js visems atrdo simptikas.
S ju sunk sugyvnti (susitati).
Js nesugyvnamo bdo.
J tikriusiai visi netri sins.
Mno kaimnas amina be
notaikos.

SARUNAS PAR PERSONISKM TMM

CILVKS, VIA RIENE,
IZRUNA, RAKSTURS
Via labi izskats. Via ir
skaista sieviete.
Viai ir skaista seja (figra).
Viam ir izteiksmga (apmga) seja.
Viam ir viltga sejas izteiksme.
Tam cilvkam ir raksturs (nav
rakstura).
Vi visiem iet simptisks.
Ar viu ir grti satikt (vienoties).
Viam ir nesaticgs raksturs.
Viai laikam pavisam nav
sirdsapzias.
Manam kaimiam vienmr ir
slikts garastvoklis.

a) vaizda

Izskats

Galv

Galva

kys
rdos; rud[a]k/is, -,

acis
rudas, brnas; rudac/is, -e,
brnac/is, -e,
zilas; zilac/is, -e,
pelkas; pelkac/is, -e,

86

mlynos; mlynk/is, -,
plkos; pilkak/is, -,

varos; vair/s, - / vair[a]k/is, -.

asys
atlpusios; atlpasis
barzd
ilg; ilgabazdis,
juod; juodabazdis,
il; ilabazdis.
barzdtas; barzdyl / barzdius
burn
plat
praiot
datys
kiaur,
krminiai,
peniniai,
prtiniai,
ret; retadat/is, -,
sugd,
sveik.
galv
didiagav/is, -,
plikagav/is, - / plkis.
ilagavis, -
kklas
lgas; ilgakkl/is, -,
stras,
libas; laibakkl/is, -.
kakt
aukt; auktakakt/is, -
plat; plaiakkt/is, -,
siaur; siaurakkt/is, -.
suraukt
lpos
datos,
plnos,
stros; storalp/is, -.
nsis
ilg; ilgans/is, -,
kump; kumpans/is, -,
riest; riestans/is, -.

greizas / bas; greizac/is,

-e / bac/is, -e.
ausis
atukuas; lutaus/is, -e
brda
gara; garbrdis,
melna; melnbrdis,
sirma; sirmbrdis.
brdains; brdainis
mute
plata / ldz ausm
atvrta
zobi
cauri,
dzeroki,
piena,
gudrbas,
reti; retzob/is, -e,
bojti,
veseli.
galva
lielgalv/is, -e,
plikgalv/is, -e / plikpaur/is, -e.
sirmgalv/is, -e
kakls
gar; garkakl/is, -e,
resns,
tievs; ar tievu kaklu.
piere
augsta; augstpier/is, -e
plata; platpier/is, -e,
aura; aurpier/is, -e.
saraukta / savilkta
lpas
krsotas,
plnas,
biezas; biezlp/is, -e.
deguns
gar; gardegun/is, -e,
lks; lkdegun/is, -e,
uzrauts; strupdegun/is, -e.

87

pakuis
praplks, nuplks; plk.
plauka
balt; baltaplak/is, - / baltagav/is, -,
garbanti; garbn/ius, -,
geltni; geltonplak/is, -,
ilg; ilgaplak/is, -,
juod; juodaplak/is, - /
juod[a]gav/is, -,
lgs,
ret,
viss; viesiaplak/is, -,
tmss; tamsiaplak/is, -,
tnks,
il; ilaplak/is, -, / ilagav/is, - / l/is, -,
lstelj.
kipti (dati, skti) plukus
skrostai, anda
db / krt,
raudni;
raudonskrust/is,
-, raudonad/is, -,
rausv; rausvaskrust/is,
-, rausvaad/is, -.
ndenos
smkras
su duobut
sprndas
stras; storasprad/is, -
sai
ilg; ilgasis,
nukr,
riest; riestasis.
sotas; sutis / sius
vidas
abejngas,
ibls / iblks,
iraikngas,
klastngas,

88

pakausis
pliks; pliks pauris.
mati
balti; baltmat/is, -e / baltgalv/is, -e,
sprogaini; sprogain/is, -e,
dzelteni / zeltaini; zeltmat/is, -e,
gari; garmat/is, -e,
melni; melnmat/is, -e / melngalv/is, -e,
ldzeni,
reti,
gaii; gaimat/is, -e,
tumi; tummat/is, -e,
biezi,
sirmi; sirmgalv/is, -e
iesirmi.
apgriezt (krsot, ieveidot)
matus
vaigi
iekritui,
sarkani; sarkanvaidz/is, -e,
srti; srtvaidz/is, -e.
vaigu brda
zods
ar iedobi
sprands
resns; ar resnu sprandu
sas
garas; ar garm sm,
nokrus,
uzrautas; ar uzrautm sm.
sains; sainis
seja
vienaldzga,
bla,
izteiksmga,
viltga,

kvalas,
liksmas,
lidnas,
rams,
rsts,
nirs / panirs,
pavags,
protngas,
valngas,
vals.
vido raika

Figr, laiksena, esena

guktelj/s, -usi
krev/as, -
krsnas
knas
kja,
launs
klis
blauzd
irna
pd,
pdas.
krtn, krts, ppas (vulg.),
liemu,
ngara,
pivas,
bmba.
pitas,
ngas.
pt (sar.), pnda (vulg.),
rank,
stas,
alkn,
dlbis,
reas,
pltaka,
dlnas.
snars,

dumja,
lksma / jautra,
skumja,
mierga,
barga,
drma,
nogurusi,
gudra,
apmga,
modra.
sejas izteiksme

Figra, stja, gaita

kuprain/s, -a, uzmet/is, -usi kupru
lk/s, -a
plecgs, drukns
ermenis
kja,
gurns / ciska
celis
liels
pdas pamats
pda,
pdas apaka.
krtis, krts, pups (vulg.),
viduklis,
mugura,
vders,
naba.
pirksts,
nags.
pea (vulg.), petene (tsk.),
roka,
augdelms,
elkonis,
dilbs / apakdelms,
plaukstas pamats,
plauksta,
delna.
loctava,

89

sdn, pakalis; ikn

(vulg.), subin (vulg.),
vrpa (vriea), bbis (vulg.).
kuprt/as, -a; kpr/ius, -
les/as, -
plaiaptis / petngas / peiitas
str/as, -; storl/is, -
sulik/s, -usi, sukup/s, -usi
lb/as, -; lb/is, -
luboti, lbioti
ties/s, -
gis
ukt/as, - / ukto gio;
auktag/is, -,
m/as, - / mo gio; emag/is, -.

b) Kalbsena
kalbti / nekti
drtu / stru bals,
gretai,
libu / plnu bals,
neikiai,
pro ns.
mkioti; mkn/ius, -
veploti; vpl/as, -a; vepls,
-

c) Bdas
abejngas
atviraidis
bails
bjaurs
blgas
brutals
dras
dosns
drovs

90

samvieta, dibens, pakaa;

dirsa (vulg.),
loceklis, pimpis (vulg.).
kuprain/s, -a; kupr/is, -e
vj/, -a, tiev/s, -a
plecgs, ar platiem pleciem
resn/s, -a; resnul/is, -e
sal/cis, -kusi, sakump/is, -usi
klib/s, -a; klibi/is, -e
klibot
taisn/s, -a
augums
gar/, -a / gara auguma,
maz/s, -a / maza auguma.

Izruna, runas veids

runt
zem / stipr / resn bals,
tri,
smalk / pln bals,
neskaidri,
caur degunu.
stostties; stostekl/is, -e
upstt; upsttj/s, -a

Daba, raksturs

vienaldzgs
vasirdgs
bailgs
nejauks
auns, aunprtgs
brutls
tikumgs, godgs
devgs, dsns
bikls

garbngas
gras
gudrs
doms
idids
isilvins
ls
jautrs
kilns, kilniairdis
klastngas
klusns
laimngas
legvas
liksmas
lidnas
mandags
melas
nervngas
pagarbus
pasipts
pavyds
pktas
piktavlikas
protngas
rams
rytngas
rsts
sinngas
silpnabdis
sipnas
skaistus, nekaltas
smags, liksmas
smarks
stiprs
sktas, vylngas
sunks
ykts
iurkts
velns
taiks
taurs
tings

godgs
labs
atjautgs
interesants
lepns, augstprtgs
izgltots
nekaungs
jtgs
cls, godprtgs
viltgs
paklausgs
laimgs
viegls
lksms, jautrs
skumj
piekljgs
m
nervozs
godbijgs
augstprtgs
skaudgs, greizsirdgs
dusmgs, auns
auns, aunprtgs
prtgs, gudrs
miergs
apmgs
bargs
godgs, apzings
mazdgs
vj
tikls
jautrs
strauj
stiprs, spcgs
viltgs
smags, grts
skops
rupj
maigs
miermlgs
cls, cildens
slinks

91

tvarkngas
usisprs
valngas
veidmanis
iaurs

krtgs
ietiepgs, sptgs
stipras gribasliekulgs
nelgs, cietsirdgs

d) Asmes apibdinimas

Personas raksturojums

Tegiamas
darbtulis
drsulis
graulis
gudrulis / gudragavis
lims kdikis
linksmulis
spartulis
stiprulis
aunulis
teisulis

Negiamas
akpla / akdraska / staikas
bails / bailnas
bjaurb
begdis / besarmtis / nakis
girtuklis / degtnlakis / plaiageklis
idklis, nekluada
ikrplis / itvrklis
isiklis
itlis / tia / lirbis / molio
Motiejus
keistulis
kk (vulg.) / lindra (vulg.) /
berninik / paleistv
kvails / bukagavis / bukaprtis / psprotis / psgalvis /
avgalvis / vtgalvis / mlkis

92

Pozitvais
darbaris
drosminieks
skaistulis
gudrinieks
veiksminieks
jautrs cilvks / jokmlis
trieciennieks
stiprinieks
braulis / malacis
taisngs cilvks

Negatvais
bezkaua / nekaua / rupeklis
gvulis / bailulis / za[a]pastala
riebeklis / drais
bezkaua / nekaua / kauna gabals
dzrjs / pa / krogabrlis / tempis / abdegunis
nertn[el]is, palaidnis, luteklis
izvirtulis / netiklis / pakldenis
izlcjs
lempis / neveik[u]lis / urba
savdnieks
ielasmeita / staigule / netikle /
vazae / palaidne / slampa
muis / stulbenis / nejga / nesapraa / aplamis / nelga /
tukpauris / murgalva / muadesa / anti

lievininkas / lieuvutojas
lupikutojas / lupkas
melgis, apgavkas, aki dmkas
mueik / petkas
neimnlis / tamsulis
nevklis, netklis / ntika
nikas / nsnukis / ngalvis /
nevidnas
paleistvis / merginikas / mergius / bobius / megjoda
(vulg.) / bblaua (vulg.)
pavydulis
pleps / plirpa / niktauza /
tauklius
plevsa, vjavaikis / vjo botgas
plkas
skystablazdis
skius / apgavkas / aki dmjas
yktulis / yktnas / ngas
tingins / slukius / baltarakis
usisprlis / kietakktis / kietaspradis / os / pregyna

tenkotjs / mlnesis / tenku vcele

plsjs / augotjs / rkurvjs
melis / melkulis, krpnieks / bldis
kauslis / dres varonis
nemkulis / nejga / tumsoa
neveiksminieks / bdulis
nelietis/ nelis / bezgodis / nekrietnelis / necilvks
meitinieks / brunu mednieks /
meitu eris
skauis / apskaudjs; greizsirdis
ppa / muldoa / niekkalbis /
puris / balamute
klaidonis / blandonis, vjagrbslis
lauptjs
vrgmiesis / nespcnieks / mkstaulis
krpnieks / viltnieks / bldis

skop[kuk]ulis / skstulis / skstoa

slaists / gardiena / baltrocis
strgalvis / biezgalvis / cietpauris / varapiere / tiepa /
tiepoa / tiepiis / tiepumdesa
/ ietiepa
vags / vagius / ilgapitis, kin- zaglis / garnadzis / garpirkstis /
vagis
grbslis, kabatzaglis
vaidinikas / barninikas, gii- ildnieks / strdnieks
ninkas / retininkas / barnas
vlkata / bastnas / sveto prj- klejotjs / klaidonis / blandoa
nas
veidmanis
liekulis
veltdis / dykadunis
liekdis / dkdienis
iopls / apkiatlis / isiij- ta / gausis / lempis / stulbenis
lis / vpla / gelis / vrna
/ va
/ apokas
udkas / moguds / galvau- slepkava, bende
ds, bdelis

93

2. MIUS. EIM.
GMINS

VECUMS. IMENE.
RADINIEKI

Kad js esat dzim/is, -usi?

Ms esam viena vecuma.
Vai js esat precjies (precjusies)?
Kad [bs] vestvs?
Kad bs kzas?
A [js] trite vaik / eims? Vai jums ir brni?
Turi dvjet vaik ber- Man ir divi brni zns /
nik i mergit.
puika un meitene.
Kek mt js vaikms?
Cik veci ir jsu brni? Cik gadu [ir] jsu brniem?
Bernikas yr trej, mer- Znam (Puikam) ir trs, bet
git penkeri mt.
meitenei pieci gadi.
Ji laba pans js.
Vii ir jums oti ldzgi.
Js atrdo vyrsnis (jauns- Vi izskats vecks (jaunis) paga svo mets.
nks) par saviem gadiem.
Mr js vras.
Viai nomira vrs.
Nesenia bvo lidotuvs.
Nesen bija bres.
Kad js gm/s, -usi?
Ms veno miaus.
A js vds (itekjusi)?

anta / ov
ankas, ank
bernikas; brnas
brlis; brlien; devers
dd
dukt / dukr
dvynia
giminit/is, -
gmins, giminiiai
gyvnal/is, - / isiskrl/is, -
brolis, seser
snis, dukra; vaikis
isiskr/s, -usi
itekjusi
jun/as, -

94

vramte
mazdls, mazmeita
zns, puika; puisis
brlis; brasieva; vrabrlis
tvocis, krusttvs, onkulis (nek.)
meita
dvi
radinie/ks, -ce
radi, radinieki
irten/is, -e
pusbrlis, pusmsa
aududls, audumeita; audubrns
r/ies, -usies
precjusies
jaun/s, -a

lgavainis
lgava
jaunekl/is, -e
mamma,
mmua,
memme
(menk.)
mart
vedekla
meil, sugyvntin / [su]gul- mk, draugaa / blakus sieva /
v
nesieva / brte / piegultja
meilis, sugyvntinis / sugul- mkais / kltgultjs
vas
merg, megiia, meg (niev.) meia, meitietis, skuns (nek.)
mergit; mergt
meita, skue; meitente
mergin, pan
meitene, jaunava
mteris / moterk
sieviete
mtina
mte
motl / mot / moit
mmia / mmulia / mammte
nalit/is, -
bren/is, -e
nal/s, -
atraitn/is, -e
netekjusi
neprecjusies
nevds / viengugis
neprecjies
notaka / jaunji
lgava
pamestink/as, - / rastink/as, atraden/is, -e / izlikts brns
-
pmot, patvis
pamte, patvs
prtviai / senliai
seni
psbrolis; psseser
brlns; msca
sn/as, -
vec/s, -a
snbernis, snmerg
vecpuisis, vecmeita
senl/is, -
vectvs (vecaistvs), vecmte
sesu; ma
msa; vramsa
suadtin/is, - / suiedotin/is, saderint/ais, -
-
susiiedv/s, -usi
saderinj/ies, -usies
sns
dls
svin/is, -
svain/is, -e
uras, ovis (sar.)
vratvs
tet
tante, krustmte
tva
vecki
tvas
tvs
ov/is, -
sievastvs, sievasmte
ukurs
iegtnis
vakas
brns
jaunkis / jaunsis
jaunji / notaka
jaunul/is, -
mam, mamt (ar niev.)

95

vaiknas
vds
vras, vyrkis
vyrsn/is, -
ntas
mogs
mon

puisis
precjies
vrs, vrietis
veck/s, -a
znots
cilvks
sieva

3. KS JS SATE?
KAS JS ESAT? KDA
KKS JS USIM- IR JSU NODARBOAMAS?
NS?
Koki js pavard?
Atliskite, primira (pamira) js pvard.
J pavard Brzinis.
Mno pavard Jonnas.
Ku js vard?
vard / Mno vadas ndulis.
a) Stdijos, isilvinimas
[es] studetas.
Ku js gyvnate?
gyven
bendrbutyje,
pas tvs,
pas draugs (pastamus).
turi svo bt. Turi nosav nm.
nomoju kabar (bt).
Kek gunat stipedijos?
A uteka / pakaka?
96

Kds ir jsu uzvrds?

Piedodiet, es esmu piemirsis
(aizmirsis) jsu uzvrdu.
Via uzvrds ir Brzi.
Mans uzvrds ir Jonns.
K js sauc? Kds ir jsu
vrds?
Mans vrds ir Indulis.
Mcbas, izgltba

Es esmu students.
Kur js dzvojat?
Es dzvoju
kopmtn,
pie veckiem,
pie draugiem (pazim).
Man ir savs dzvoklis. Man ir
privtmja.
Es rju istabu (dzvokli).
Cik liela ir jsu stipendija?
Vai pietiek?

noma, [kad] n.
lui (Lpdaiams) uteka.
prisduriu vertmais.
K js studijojate?
studijoju
tis,
informtik
gamts mkslus,
kalbs,
medicnos institut,
konservatrijoje,
pedagginiame universitet.
Es pirmam krse.
Kks js isilvinimas?
[Mno isilvinimas] auktsis (vidurnis).
Es bags (bagusi)
universitt,
dails akadmij.
tchnikum,
prekbos (mzikos) mokkl.
Kuriam universitet mkaisi?
mkausi
Dagpilio...
Kano technolgijos...
Ltvijos...
Ltvijos kultros akadmijoje,
Lietuvs ms kio...
Vlniaus...
Vtauto Ddiojo universitet,

Protams, ka n.
Alum (Lpu krsai) pietiek.
Es piepelnos ar tulkoanu.
Ko js studjat?
Es studju
tieslietas,
datorzintni
dabaszintnes
valodas,
medicnas institt,
konservatorij,
pedagoiskaj universitt.
Esmu pirmaj kurs.
Kda ir jsu izgltba?
Man ir augstk (vidj) izgltba.
Esmu beidzis (beigusi)
universitti,
mkslas akadmiju.
tehnikumu,
tirdzniecbas (mzikas)
skolu.
Kur universitt tu mcies?
Es mcos
Daugavpils...
Kauas Tehnoloiskaj...
Latvijas...
Latvijas Kultras akadmij,
Lietuvas Lauksaimniecbas...
Vias...
Vtauta Di universitt,
97

Vlniaus dails akadmijoVias Mkslas akadmij.

je.
nikur nesimkau.
Es nekur nemcos.
atstogos
bendrbutis
dalkas / disciplin
dktaras
habilitotas d.
humanitrini mksl d.
dekn/as, -
dstytoj/as, -a
diplminis drbas
docet/as, -
doktornt/as, -
egzminas, skaita
baigiamsis e.
skait knygl
(i)laikti egzmin, skait
t
stojamsis e.
fakulttas
isilvin/s, -usi
isilvinimas
(nbaigtas) auktsis i.
(spec)vidurnis i.
ktedra
kontrlinis [drbas]
krsas
magistrant/as, -
mokykl
auktji m.
pradn m.
privat m.
vidurn m.
mkyti, mkytis
mkytoj/as, -a
mkslas
mokslev/is, -
mkslinink/as, -

98

brvdienas, atvainjums
kopmtne
priekmets
doktors
habilittais d.
humanitro zintu d.
dekn/s, -e
doctj/s, -a / pasniedzj/s, -a
diplomdarbs
docent/s, -e
doktorand/s, -e
eksmens, ieskaite
izlaiduma e.
ieskaiu grmatia
(no)krtot / (no)likt eksmemenu, ieskaiti
iestju e. / iestjeksmens
fakultte
izgltot/s, -a
izgltba
(nepabeigta) augstk i.
vidj (specil) i.
katedra
kontroldarbs
kurss
maistrant/s, -e
skola
augstskola
pamatskola
privtskola
vidusskola
mct, mcties
skolotj/s, -a
zintne; mcbas
skolnie/ks, -ce
zintnie/ks, -ce

mkslinis drbas
zintniskais darbs
neakivaizdnis (vakarnis) skrius nekltienes (vakara) nodaa
pamok
stunda
paskait
lekcija
paymjimas, lidijimas
apliecba
profsor/ius, -
profesor/s, -e
chmijos prof.
mijas prof.
specialb
specialitte
stacionras
kltiene
staotis
staties
staotoj/as, -a
staier/is, -e
studet/as, -
student/s, -e
vietmas
izgltba

b) Drbas, profsija
Koki js profsija (specialb)?
Ku [js] drbate?
ltkalviu. (Bnkininku. Sekretor.)
Ku js drbate?
drbu gamkloje (mokkloje, frmoje).
Kkios js preigos?
Ininiriaus (Doceto, Vairotojo) [preigos].
Drbu trs diens pe savit.
Drbu pus etto. Turi pusatro etto.
[iu met] neturi nuolatnio drbo. Es bedabis (bedab).
Te ddelis nedrbas.
turi svo vesl. Turi
nosav krutuv / par-

Darbs, profesija

Kda ir jsu profesija (specialitte)?

Par ko js strdjat?
Par atsldznieku. (Par baieri. Par sekretri.)
Kur js strdjat?
Es strdju rpnc (skol, firm).
Kds ir jsu amats? Kd
amat js strdjat?
Ineniera (Docenta, ofera)
[amats; amat].
Strdju trs dienas ned.
Strdju pusslodzi. Man ir
pusotras slodzes.
[Palaik] man nav pastvga
darba. Es esmu bezdarbnieks (bezdarbniece).
Tur ir liels bezdarbs.
Man ir sava uzmjdarbba
(savs bizness). Man ir pri-

99

duotv (kavn, dirbtv,

vts veikals (kafejnca, darbdegaln, kirpkl, leidknca, benzntanks, friztava,
l, spaustv).
izdevniecba, tipogrfija).
usimu
Es nodarbojos ar
bt (man) remntu,
dzvoku (manu) remontu,
[kng] leidba, prekba,
[grmatu] izdoanu, tirdzsiuvim.
niecbu, anu.
turi svo frm.
Man ir sava firma.
prekiuju
Es tirgojos ar
senas automobliais,
vecm automanm,
benzin (kur),
benznu (degvielu, kurinmo),
cigartm[is],
cigaretm,
darvm[is] i vasiais,
drzeiem un augiem,
drabiais,
aprbiem,
grimais, alkoholi,
dzrieniem, alkoholu,
giklais,
ieroiem,
kav, arbtom[is],
kafiju, tjm,
kosmtika, galantrija,
kosmtiku, galantriju,
maist / masto prodkprtiku / prtikas produktais,
tiem,
metal,
metlu,
papuoalas, brangenbgreznumlietm, drglietm,
m[is],
ppierium[i],
papru,
rdijo aparatr, elektrradioaparatru, elektroninika,
kompiuterin
ku, datortehniku,
tchnika,
santchnika,
santehniku,
statbinm[is] mdiagobvmateriliem,
m[is],
kinmis prkmis,
saimniecbas precm,
vistais, higinos reikmezlm, higinas piederunims,
miem,
aislas.
rotalietm.
100

Kkios daba tugaus kinos Kdas palaik ir tirgus cenas

Vruvoje (Rygoj, GariVarav (Rg, Garnos,
nuose, Stambul)?
Stambul)?
Kkio ddio mkesiai?
Cik lieli ir nodoki?
Mfija netrkdo?
Vai tad mafija netrauc?
ktor/ius, -
architkt/as, -
artst/as, -
ukltoj/as, -a
bnkinink/as, -
bedab/is, -
dalinink/as, - / taptoj/as, -a
darbinik/as, -
dstytoj/as, -a
dirktor/ius, -
dvsinink/as, -
gelenkelinink/as, -
gdytoj/as, -a
istrik/as, -
jrevis / jrininkas
kirpj/as, -a
kompiterinink/as, -
kompoztor/ius, -
knig/as,
lakn/as, -
leidj/as, -a
mechnik/as, -
mistr/as, -
mninink/as, -
mkinink/as, -
mkytoj/as, -a
mkslinink/as, -
pardavj/as, -a
pesinink/as, -
polcinink/as, -
prmonininkas, -
prekbinink/as, -
ratoj/as, -a
sekretr/ius, -

aktieris, aktrise
arhitekt/s, -e
skatuves mkslinie/ks, -ce
audzintj/s, -a
baier/is, -e
bezdarbnie/ks, -ce
gleznotj/s, -a
strdnie/ks, -ce
doctj/s, -a
direktor/s, -e
gardznie/ks, -ce
dzelzcenie/ks, -ce
rst/s, -e
vsturnie/ks, -ce
jrnieks
frizier/is, -e
datorist/s, -e
komponist/s, -e
mctj/s, -a
lidotj/s, -a
izdevj/s, -a
mehni/is, -e
meistar/s, -e
mkslinie/ks, -ce
mekop/is, -e
skolotj/s, -a
zintnie/ks, -ce
prdevj/s, -a
pensionr/s, -e
policist/s, -e
rpnie/ks, -ce
tirgotj/s, -a
rakstnie/ks, -ce
sekretr/s, -e

101

sdinink/as, -
statbinink/as, -
eiminik/as, -
taptoj/as, -a / dalinink/as, -
tisinink/as, -
trner/is, -
kinink/as, -
vadv/as, -
vairotoj/as, -a
valstit/is, -
veslininkas, -
vertj/as, -a
virj/as, -a
urnalst/as, -
vej/s, -

c) Kro tarnba
Kek lako truka btinji kro tarnba?
Dvejs mets. Pusantr mt.
Mets.
Kks ps js aukiamsis mius?
Atuonilika mt. Man
aks rden.
ja gava aukm.

drznie/ks, -ce
celtnie/ks, -ce
saimnie/ks, -ce
gleznotj/s, -a
jurist/s, -e
trener/is, -e
lauksaimnie/ks, -ce
vadtj/s, -a
oferis, [auto]vadtj/s, -a
zemnie/ks, -ce
uzmj/s, -a
tulkotj/s, -a; tulks, tulce
pavr/s, -e
urnlist/s, -e
zvejnie/ks, -ce

Karadienests

Cik ilgs ir obligtais karadienests?

Divi gadi. Pusotra gada.

Gads.
Kds pie jums ir iesaukanas
vecums?
Astopadsmit gados. Mani
iesauks ruden.
Es jau samu iesaukanas
paziojumu.
Mans neaks stude- Mani neiesauks, jo esmu stutas.
dents.
netikamas kariomenei. Es neesmu dergs karadienestam.
ja (ati)tarnava.
Es jau dienju.
r js trite kro tarnbos Vai pie jums ir karadienesta
alternatv?
alternatva?
102

Ku t tarnuji?
Laivne. Kro avicijoje. Desntiniame dalinyj. Sausums kariomenje.
Kek lko tarnuti?
Kel mnesiai.
pkasas
ksti pkasus
atak, puolmas
atreti atk,
pradti (bagti) atk.
atsitrukti, atsitraukmas
automtas
batalinas
belasvis
bmba
avicin b.
povandenn b.
brs
dalins
desntas
ilaipnti (imsti) desnt
desntininkas
divzija
drtuvas, drklas
menys
rakena, krianos
gynba, gntis
giklas, giklai
branduolnis g.
chminis g.
altsis g.
aunamsis g.
apkab
psodas
bo
gaidkas
kreiptkas
nuleistkas

Kur tu dieni?
Flot. Kara avicij. Desantpulk. Sauszemes karaspk.
Cik ir atlicis dient?
Dai mnei.
ierakums
rakt ierakumus
uzbrukums
atvairt uzbrukumu,
skt (beigt) uzbrukumu.
atkpties, atkpans
automts
bataljons
gsteknis
bumba
avicijas b.
zemdens b.
vads
apakvienba
desants
izcelt (izmest) desantu
desantnieks
divzija
durklis
asmens
rokturis
aizsardzba, aizstvties
ierocis, ieroi
kodolieroi
miskie ieroi
aukstie ieroi
aujamieroi
aptvere
laide, ietvars
laide
gailtis
novirztjs
mlte

103

saugklis
taikklis
vazdis
granat
sprogdklis
edas
grantsvaidis
kalavjas; krdas
kariva
karevis
eilnis [k.]
karinikas
admirlas
generlas
kapitnas
leitenntas
majras
pukininkas
pskarininkis
serntas
viril
kars
kariomen
kulk
padegamji k.
sprogstamji k.
kulksvaidis
kopa
lavas
fregat,
kteris,
povandennis l.
laivnas
lktvas
bombneis,
naikintvas,
sraigtsparnis.
minsvaidis
mis
nelisv
paiti nelisv,
patkti nelisv.

104

drointjs
tmeklis
stobrs
granta
spridzeklis
gredzens
grantmetjs
zobens
karotjs, kauslis
kareivis / karavrs
ierindas k.
virsnieks
admirlis
enerlis
kapteinis
leitnants
majors
pulkvedis
apakvirsnieks
serants
feldfbelis
karavrs, kareivis
karaspks
lode
deglode,
sprgstlode.
lometjs
rota
kuis
fregate,
kuteris,
zemdene.
flote
lidmana
bumbvedjs,
izncintjs,
helikopters.
mnmetjs
kauja, ca
gsts, nebrve
sagstt, saemt gst,
nokt gst.

pabklas / patrnka
pjgos
ro p.
karns p.
prakas
paraitas
pasidoti [ nelisv]
patrlis
pstininkai
pistoltas
pratbos, manvrai
prielktvinis
prietnkinis
pukas
plti, atakoti
puolmas, atak
uplti, upuolmas
raket
palisti (iuti) rakt
signlin r.
rikiut
sargba
sniperis
(su)sprogdnti
(su)sprgti
suesti
sviedins
sprgti
sprogdnti
sprogmu
arvutis
udyti
atsiudyti, atsiudymas,
susiudyti, susiudymas.
auls
uti, udymas
iuti
utuvas
ovins
kulk
kpsul
ttl, tt

lielgabals
spki
gaisa [kara]spki,
kara spki.
[aujam]pulveris
izpletnis
padoties [gst]
patrua
kjnieki
pistole
mcbas, manevri
pretgaisaprettankupulks
uzbrukt
uzbrukums
uzbrukt, uzbrukums
raete
palaist raeti
signlraete
ierinda
sardze
snaiperis
uzspridzint, saspridzint
uzsprgt, sasprgt
ievainot
vi, bumba
sprgt, plst
spridzint
sprgstviela
bruumana
aut
ataudties, ataudans
audties, audans
strlnieks
aut, auana
izaut
autene
vi
lode
kapsula
aulte, aula

105

vis
taikklis
optinis t.
taikins
tikyti[s]
patikyti
prauti (pro al)
tnkas
tnko vikra
tankt
taisas
vdas
vadviet
vltis
gumn v.
motorn v.

4. SITKINIMAI,
PIROS
a) Bania, relgija
Kokis js tikbos? Kkio
js tikjimo?
es
krikinis (katalkas, liuternas, baptstas, evanglikas reformtas, staitikis / pravoslvas),
judj/as, -,
musulmn/as, -,
krinat/as, -,
pagn/is, -,
laisvamn/is, -.
Mno tva i katalkai, o
mon liutern.
A dana lakote bani?
106

viens
tmklis
optiskais t.
mris
tmt, mrt
trpt
aizaut (garm)
tanks
tanka [kpur]de
tankete
ierce
komandieris
komandpunkts
laiva
gumijas l.
motorlaiva.

UZSKATI
Baznca, reliija

Kda ir jsu ticba? Kdas ticbas js esat?

Es esmu
kristiet/is, -e (katolis, luternis, baptists, evalists
reformts, pareizticgais),
jdaist/s, -e,
musulman/is, -e,
krinat/s, -e,
pagn/s, -e,
brvdomtj/s, -a.
Mani vecki un es esam katoi, bet sieva [ir] luterne.
Vai biei apmekljat bazncu?

Biei. Baznc man kst vieglk.

Mums ir labs un saprtgs
mctjs.
Ne oti. (Reti.) Msu draudzes
mctjam ir konservatvi
uzskati.
Es eju tikai uz svtdienas
dievkalpojumiem.
Svtdiens baznc ir daudz
cilvku, bet man patk vientulba, tpc uz bazncu atnku / aizeju tikai darbdiens.
Mn patika vargn mzi- Man patk reu mzika,
ka, gesms.
dziesmas.
Kat pe mnes ein ipa- Reizi mnes eju izsdzt
intis.
grkus.
A tur pastam dvsinin- Vai tev ir kds pazstams gak?
rdznieks?
Mno psbrolis yr vienu- Mans brlns ir mks. Pavilis. Nu ms visi netol
sam netlu no mums ir
[yr] vienuolnas.
klosteris.
Mno dragas mkosi kuni- Mans draugs mcs gargaj
g seminrijoje.
seminr.
A js vaika lako tikbos Vai jsu brni apmekl ticbas
pmokas?
stundas?
Dana. Banioje mn palengvja.
Ms trim gr i supratng
knig.
Nelaba (Reta.) Ms parpijos knigas yr konservatyvi pair.
ein tk sekmdienio
pmaldas.
Sekmdieniais
banioje
dag moni, o mgstu
vientv, todl bani
atein tk iokidieniais.

altrius
atgailuti, atgail
aukti, auk
bania
Divas
dev

altris
nolot grkus, grku noloana
upurt, upuris
baznca
Dievs
dieviete

107

giedti, giesm
ipaints
klaptis
klausykl
komnija
koplyi
kopltstulpis
krylis, krius
kapelinas
kardinlas
knigas; pstorius
mald
mestis
mtins
mios
gedulngos m.
nodm, nuodmng/as, -a
atlisti nodm, nodmi
atleidmas
nuodmklauss
nusidti, (pa)darti nodm
pmaldos
ppieius
pteriai
pteriauti / kalbti pterius
ronis, roaius (sar.)
sakykl
vet/as, -, vent/sis, -ji
ventykl / ventv
ventji Dvasi
ventrius
tikjimas / tikba
budzmas,
islmas,
judazmas,
krikionb,
pagonb.
toleroti; tolerncija, pakantmas; pakant/s, -

108

dziedt, dziesma
grksdze
krist ceos / mesties ceos
biktskrsls
komnija
kapela (banyioje), kaplia (kapinse)
krucifikss, krucifiksa stabs
krusti, krusts
kapelns
kardinls
baznckungs; luteru mctjs
lgana
skaitt lganu, lgt Dievu
gadadiena
mesa
sru m.
grks, grcg/s, -a
atlaist grkus, grku piedoana / atlaiana
biktstvs
nogrkoties / apgrkoties; noziegties
dievkalpojums
pvests
ptari
ptarot / skaitt ptarus
roukronis, lganu krelles/ ptaru krelles
kancele
svt/s, -a, svt/ais, -
templis / svtnca
Svtais Gars
bazncas pagalms / b. drzs
ticba
budisms,
islams,
jdaisms,
kristietba,
pagnisms.
bt tolerantam; tolerance, iecietba; iecietg/s, -a

vapas, vapin
skabinti varp (varpas)
vskupas
zakristij; zakristijnas
yn/s, -

zvans, zvanu tornis

zvant zvanu (zvanus)
bskaps
sakristeja; esteris
priester/is, -iene

kriktnos; krktas; krktyti

krkto tva
vestvs
jauneji
jungtvs
medas mnuo
pabrolia
pmergs
pirls, svoi
tukti(s)
lidotuvs
gdulas, gedti
kpas; kpins
kastas
(pa)lidoti
miti; mirts
arvti
emenys
velin/is, -
vk

kristbas; kristana; kristt

krustvecki
kzas
jaunie / jaunais pris
laulbas, laulbu ceremonija
medusmnesis
lgavaia vedji / l. bri
panksnieces / lgavas msas
precinieks, vedjmte
lault(ies)
bres
sras, srot
kaps; kapsta
zrks / irsts
apbedt / apglabt
mirt; nve
iezrkot
bres
nelai/is, -e
svece

b) Poltika

Politika

Kek Ltvijoje (Lietuvoj)

[yr] [poltini] prtij?
nepriklausa jkiai prtijai, js?
es socialdemokrtas /
socdmas, taia prtariu
ka kurims deinij
(centrst) nostatoms.
es deinij (kairij)
pair.

Cik daudz Latvij (Lietuv)

ir [politisko] partiju?
Es nepiederu nevienai partijai,
bet js?
Es esmu socildemokrts, tomr piekrtu ar dam labjm (centristu) nostjm.
Es esmu labjo (kreiso) uzskatu piekritjs.

109

Mana, kd centrst poltika geriusiai atitika ms interess.

Krikini demokrt /
Krikdm program atrdo patrauklsn.
Vsos js tk dag da.
Mn nepatika ms vyriausbs sienio (vidas)
poltika.
Ms ali poltikai ne visad mka susitati.
Vyriausb per dag darosi
Rtus (Vkarus). Ms
ekonmika laba priklaso nu Rsijos (Vokietjos).
Vyriausb nesirpina paprastas monms.
k js balsvote pe prajusius Semo rinkims?
Ks laimjo prezideto rinkims? K irikote prezident?
Ltvijoje prezidet riko
Semas.
K js irikote savivaldb?
nedalyvava balsvime
(rinkmuose). Mn poltika atsibdo / nusibdo.
Mn igi / tap pt.
visad aktyvia dalyvuju.
110

Manuprt, centristu politika

vislabk atbilst msu interesm.
Kristgo demokrtu programma
iet pievilcgka.
Visas ts tikai daudz sola.
Man nepatk msu valdbas
rpolitika (iekpolitika).
Msu valstu politii ne vienmr prot vienoties.
Valdba prk daudz skats
uz Austrumiem (Rietumiem). Msu ekonomika
ir oti atkarga no Krievijas (Vcijas).
Valdba nerpjas par vienkriem cilvkiem.
Par ko js balsojt pagjuajs Saeimas vlans?
Kas uzvarja prezidenta vlans? Ko js ievljt par
prezidentu?
Latvij prezidentu ievlja Saeima.
Ko js ievljt pavaldb?
Es nepiedaljos balsoan (vlans). Man politika ir
apnikusi.
Man ar.
Bet es vienmr aktvi piedalos.

vstniecba; vstnie/ks, -ce

balsis
balsot par (pret)
vairkums (mazkums)
balsu vairkums (mazkums)
vairkumtautba (mazkumtautba)
derbos
sarunas
ministrija
ministrija
krto apsaugs (gynbos) m.
aizsardzbas m.
vietmo ir mkslo m.
izgltbas un zintnes m.
sveiktos m.
veselbas m.
teisingmo m.
tieslietu m.
sienio reikal m.
rlietu m.
vidas reikal m.
ieklietu m.
minstr/as, -
ministr/s, -e
m. prminink/as, - / premjministru prezidents; premjerr/as, -
ministr/s, -e / premjer/s, -e
palaikti, reti (k?)
atbalstt (ko?)
pasiuntinb; pasiuntin/s, -
stniecba; stn/is, -e;
patarj/as, -a
padomdevj/s, -a
poltika
politika
sienio p.
rpolitika
vidas p.
iekpolitika
prietaruti (kam?)
bt pretrun (ar ko?)
pritati (kam?)
piekrist (kam?)
rinkj/as, -a
vltj/s, -a
rinkmai
vlanas
laimti (pralaimti) rinkims,
uzvart (zaudt) vlans,
rinkm kampnija (progravlanu kampna (progm),
ramma),
tiesiginiai r.
ties v.
rikti
vlt
savivaldb, mrija
pavaldba, mrija
Semas (Lietuv)
Saeima (Latvijoje)
Semo nar/s, - / S. depuSaeimas locekl/is, -e / S. dett/as, -,
putt/s, -e,
Semo prminink/as, -,
Saeimas prieksdtj/s, -a,
Semo rmai,
Saeimas nams,
Semo senin/as, -.
Saeimas veck/ais, -.
ambasad; ambasdorius, -
balsa
balsoti (pri)
daugum (maum)
bals daugum (maum)
tautn daugum (maum)

111

sutarts
sudarti start
sutkti (su kuo?)
vadovb
valdba
vyriausb

KELIN
1. BEDROSIOS FRZS

lgums
slgt lgumu
piekrist (kam?)
vadba
valde, prvalde
valdba

CEOJUMS
VISPRGAS FRZES

Braucu uz Neringu (uz kpm).

Kad js aizbraucat?
Es braucu / izbraucu
ort, odien,
rt pusdienlaik,
part pcpusdien,
tredien vakar,
nkoned / nkoaj ned.
Kurim lakui ivaioji?
Uz cik ilgu laiku tu aizbrauc?
Ivaioju mnesiui.
Es aizbraucu uz mnesi.
A js vaiosite trukiniu?
Vai js brauksiet ar vilcienu?
N, vaiosiu automobili. N, es brauku ar auto.
Plaksiu laiv.
Brauku ar kui.
Skrsiu lktuv.
Brauku ar lidmanu.
Kad grite?
Kad js atgriezsieties?
P dviej savii.
Pc divm nedm.
Turi susikruti (ipakoti) Man vajag sakravt (izkravt)
krepis.
somas.
A blietus ja nusipikote?
Vai bietes jau nopirkt?
Dr n. Dr yr lako.
Vl n. V ir laiks.
Tap, ja turi.
J, jau [man] ir.
Eils nebvo.
Rindas nebija
Vaioju Nring.
Kad js ivaiojate?
Ivaioju
ryt, iadien,
rytj pe piets,
port p piet,
treidienio vkar,
atenani savit.

112

Bija liela (gara) rinda.

Bietes var nopirkt ar autobus.
Mums jpasteidzas.
Pavadu tevi (js) uz staciju
(autoostu).
Atesiu stt tavs (js) pa- Atnku uz staciju tevi (js)
sitkti.
sagaidt.
Prom gelenkelio stt!
Ldzu, uz staciju!
Prom autobs stt!
Ldzu, uz autoostu!
Prom ro ost!
Ldzu, uz lidostu!
Prom preplauk!
Ldzu, uz piesttni!
Ja prasidjo laipnimas
Jau skusies iekpana.
(sodnimas)
Laimngo klio!
Laimgu ceu!
Ik [greto] pasimtymo!
Uz [drzu] redzanos!

Buvo didel (ilga) eil.

Blietus glima pikti ir autobus.
Ms trime paskubti.
Palydsiu tav (js) stt.

ro ostas / aeroostas
lktvas
nusilisti
paklti
paraitas
skrsti
stiuards / palydv
bagos
br, brlaivis
burioti
dnis
grlaivis, motrlaivis
glbjimosi liemn (vltis)
lanka
ikaras
imsti ikar
rklas
irkloti
jacht

lidosta
lidmana
nolaisties
pacelties
izpletnis
lidot
stjuarte

vii
bura, buru kuis / burinieks
burt
kljs
tvaikonis, motorkuis
glbanas josta (laiva)
lcis
enkurs
noenkuroties
airis
airt
jahta

113

jra
atvir jra
iplakti jr
jros lig, jrlig
susigti jrlige
jrevis / jrininkas
kajt
kapitnas
kltas
kratas, pakrats
ilpti krat
lavas
plakti laiv
nras
pajris
pakrnt; krantn
paups
prkla; prsiklimas
sal
sksti
srov
pasroviu
pri srv
vyturs
ostas, preplauka
plakti ost
vltis
glbjimo v.
motorn v.
vjas
vliava, vliavl

2. TRAUKINS
jmas. Ijmas.
Kelit ivksta traukins
Vlni (Rg)?
Prom pakartti dr kat.
Kelit js bs Vlniuje (Rygoj)?

114

jra
atklta jra
iziet jr
jras slimba
saslimt ar jras slimbu
jrnieks
kajte
kapteinis
prmis
krasts, mala
izkpt krast
kuis
braukt ar kui
densldjs
jrmala
krastmala
upmala
prceltuve; prcelans
sala
slkt
straume
pa straumi
pret straumi
bka
osta, piesttne
ieiet ost
laiva
glbanas l.
motorlaiva
vj
karogs, karodzi

VILCIENS
Ieeja. Izeja.
Cikos atiet vilciens uz Viu
(Rgu)?
Ldzu, atkrtojiet vlreiz.
Cikos tas pienk Vi (Rg)?

Vai Kau ir prsans?

Cik ilgi tur jgaida?
Vai vilciens pietur Ignalin?
Kur ir bieu kases?
Man, ldzu, vienu bieti ldz
Klaipdai.
Trs bietes ar vietas kartm
/ Trs plackartes bietes.
Kek turi mokti? Kek m- Cik [man] jmaks?
ku?
Kek kainoja?
Cik maks?
Ku yr
Kur ir / Kur atrodas
stotis kavn,
stacijas kafejnca,
laukiamsis,
uzgaidm telpa,
lakrai / spauds kisavu / preses kiosks,
kas,
taksofnas?
taksofons?
Mn reikalngas nekas.
Man vajadzgs nesjs.
Paikite ius lagamins
Paemiet os emodnus (s
(krepis)!
somas)!
Ku yr stotis budtojas? Kur ir stacijas deurants?
Ku glima rsti stotis
Kur var atrast stacijas deubudtoj?
rantu?
pavlava trukin.
Es nokavju vilcienu.
Dmesio! treis platfr- Uzmanbu! No tre perona
mos pekto klio ivksta
piekt cea atiet vilciens nutraukins nmeris Rmur uz Rgu.
g.
Kuriam kelyj stvi Tlino Uz kura cea atrodas Tallinas
(Vruvos) traukins?
(Varavas) vilciens?
Ku stvi traukins Berln? Kur stv vilciens uz Berlni?
Traukins nmeris Pra- Vilciens numur Prga h-Mnskas vlus trsdeMinska kavjas trsdesmit
imt mini.
mintes.
A Kaun rekia prssti?
Kek lako te lukti?
A traukins stja Ignalnoje?
Ku yr bliet ksos?
Prom mn ven bliet
Klapd.
Trs plackrtinius blietus.

115

Vai tas ir vilciens caur etokiem (Kauu)?

Esiet uzmangi! Uz sest cea pie tre perona tiek padots vilciens numur
Kaua-Maskava.
Beidzot!
Kur ir msu vagons?
Atvainojiet, vai vieta ir brva (aizemta)?
Ldzu, sdieties!
Vai jums ir rti?
Pavirzieties mazliet tlk, ldzu!
A gali i padti svo krp- Vai drkstu eit nolikt savu so?
mu?
i laba krta (tvank).
eit ir oti karsts (smacgs).
ptalyns neisiu. tu- Es gultas veu neemu. Man
ri migmai.
ir guammaiss.
Trpt lta. altka.
Mazliet auksti. Vsi.
i stiprs skesvjis.
eit ir stiprs caurvj.
iesiu kordori.
Es izieu koridor.
Kelit atvaiosime?
Cikos bsim gal?
Koki i stots?
Kda eit stacija?
Kap ilga traukins i sto- Cik ilgi vilciens eit stvs?
vs?
Kek [lako] i stovsim?
Cik ilgi eit stvsim?
Kek [lako] dr trime va- Cik ilgi vl jbrauc?
ioti?
Prom mn ptalyn (at- Man, ldzu, vajag gultas veu
klod i paglv).
(segu un spilvenu)!
Prom atnti arbtos!
Ldzu, atnesiet tju!
Padinkite man septit Pamodiniet mani pulksten
[vland]!
septios!
A tas traukins pe etoks (Kan)?
Bkite atsags! etoju keli pri treis platfrmos
privaioja traukins nmeris Kanas-Maskva.
Pagalia! Gal gal!
Ku yr ms vagnas?
Atsipraa, a viet laisv
(uimt)?
Prom ssti!
A jms patog?
Prom trpt pasislikti!

116

atgl
atidarti, atvrti
atvkti, atvksta
bagas
bagan
nekas
bgiai
blietas
atgalnis b.
nusipikti blietus
drys
gelenkelis
gltas
lpti
ilpti
ivkti, ivksta
kelev/is, -
kordorius
krypts
kup
palydv/as, -
ptalyn
baltji p.
pavloti trukin
pernas, platfrma
prssti
prausykl
sraas / tvarkratis
stots
tualtas
mkamas t.
traukins
elektrnis
prkinis t.
keleivnis t.
greitsis t.
tnelis, poemn prja
udarti, uvrti
imta
uolaida
viet

atpaka
atvrt / attaist va
pienkt, pienk
baga
bagas glabtava (novietne)
[bagas] nesjs
sliedes
biete
b. atpakaceam
nopirkt bietes
durvis
dzelzce
lva
iekpt
izkpt
atiet
pasaier/is, -e
koridors
virziens
kupeja
pavadon/is, -e
gultas piederumi
gultas vea
nokavt vilcienu
perons
prssties
mazgtava
saraksts
stacija
tualete
maksas t.
vilciens
eletriskais
preu v.
pasaieru v.
trvilciens
tunelis, gjju tunelis
aizvrt
aizemts
aizkars
vieta

117

3. AUTOBSAS
Glime vaioti autobus.
Ku yr artimiusia autobs stotl?
Ku vaioja tas autobsas?
Kuriu autobus turi vaioti?
A reiks prssti?
Kelit ena paskutnis autobsas?
Ku glima sigti blietus?
Kek turi mokti?
Atsipraa, i mno viet.
Parokite blietus kontrlei!
Atidarkite (Udarkite) lng!
i laba pia (krto).
Koki kit stotl?
Praiau pasakti, kad turi ilpti.
Atsipraa, a galiau praeti?
A js daba (itoj stotlje) lpsite?
Atvaivome. Lpkim! Lpam!
autobsas
greitsis a.
marrtinis a.
misto a.
minktsis a.
pravaiojantis a.

118

AUTOBUSS
Varam braukt ar autobusu.
Kur ir tuvk autobusu pietura?
Uz kurieni brauc is autobuss?
Ar kdu autobusu man jbrauc?
Vai vajadzs prssties?
Cikos iet pdjais autobuss?
Kur var dabt bietes?
Cik man jmaks?
Piedodiet, t ir mana vieta.
Sagatavojiet bietes kontrolei!
Atveriet (Aizveriet) logu!
eit oti p (krata).
Kda ir nko pietura?
Pasakiet, ldzu, kad man vajadzs izkpt.
Piedodiet, vai js palaistu mani garm?
Vai js izkpsiet eit (aj
pietur)?
Esam atbraukui. Kpsim
r! Kpjam r!
autobuss
trais a.
marruta a.
pilstas a.
mkstais a.
caurbraucoais a.

vitinis a.
lpti autobs,
ilpti autobso.
atvykmas
ivykmas
resas
naktnis r.
priemiestnis r.
tarpmiestnis r.
tarptautnis r.
stotl
stots
vaioti

4. AUTOMOBLIS
Dmesio! Vaioti dradiama!
Kurs klias Tlin?
A tas klias Sguld
(Dagpil)?
Trsdeimt kilomtr vaiokite tisiai, pasku treioj
snkryoje paskite deinn.
Te bs klio rodkl.
Trite skti atgl.
Sustsime i pri ps i
truputl pailssime.
Ku [yr] artimiusia degaln?
Ku artimiusias autosrvisas?
A galtu[m]te pairti?
Patkrinkite stabdis.
K rekia pataisti?

vietjais a.
iekpt autobus [iek],
izkpt r [no autobusa].
pienkana
atieana
reiss
nakts r.
piepilstas r.
starppilstu r.
starptautiskais r.
pietura
autoosta
braukt

AUTOMANA

Uzmanbu! Braukt aizliegts!

Kur ce ved / iet uz Tallinu?
Vai is ir ce uz Siguldu
(Daugavpili)?
Trsdesmit kilometri jbrauc
taisni, tad treaj krustojum jnogrieas pa labi.
Tur bs cea rdtjs.
Jums jgrieas atpaka.
Apstsimies eit pie upes un
mazliet atptsimies.
Kur ir tuvk degvielas stacija?
Kur ir tuvkais autoserviss?
Vai js vartu paskatties?
Prbaudiet bremzes.
Kas jlabo? Ko vajag salabot?

119

Te avrija.
Tur [notika] avrija.
A yr sueist?
Vai ir kds ievainots?
Rekia ikvisti gretj pagl- Vajag izsaukt tro paldzbu
b i polcij.
un policiju.

gzes pedlis
apdzt, aizsteigties garm
atpakagaita
rezerves ritenis
apmaint riteni
avrija
avart
ciest avriju
bagnieks
benzna tvertne
durvis
troku slptjs, izptjs
trums
liel trum
truma prsniegana
virsbve; krvas kaste (sunkveimio)
lngas
logs
prekinis, upakalnis l.
priekjais, pakajais l.
atidaryti lang
attaist logu [va]
lengvsis automoblis
vieglais auto, viegl automana
padang
riepa
dygliota p.
r. ar radzm
vasarn, iemn p.
vasaras, ziemas r.
pakesti pdang
apmaint riepu
pataisti
salabot
pavar
prnesums
pavar / grei d
prnesumkrba / trumkrba
jngti (ijngti, prjungti) pieslgt (izslgt, prslgt)prvar
nesumu
pavti
pankt
pedlas
pedlis
nuspusti, atlisti pedl
piespiest, atlaist pedli
pskio lempt
virziena rdtjs / spuldzte
pralekti
apsteigt
raditorius
dzestjs, radiators
akcelertorius
aplekti, pralekti
atbuln eig
atsargnis rtas
pakesti rt
avrija
padarti avrij
patkti avrij
bagan
benzno bkas
drys
duslintvas
gretis
ddeliu greii
greio viijimas
kbulas

120

rtas
snkaba
sdn
spidomtras
stbdis / stabds, stbdia
stabdti
sustabdti
stklo valytvas
stglangis
sugsti
sukveimis
sustti
viesofras
visos
atimosios, tlimosios .
jngti (ijngti, prjungti)
viess
tpalas, tepala, alyv
tuiji eig
varas
vairoti
varklis / motras
vaioti
gretai, lta,
niko nemtant,
tatum b galvs.
vidrod(l)is
vk

5. PASENIS, MUTIN

Pasenio kontrl.
Pas kontrl.
Prom pardyti pass!
Prom, ta mno psas.
ia mno manos tchninis
psas ir vairotojo paymjimas / tiss.

ritenis
sajgs
sdeklis
spidometrs
bremze(s)
bremzt
nobremzt (paiam), apturt
(kitam)
stikla trtjs
lka
sabojties
smag mana / kravas auto
pieturt
luksofors
gaismas, ugunis
tuvs, tls g.
ieslgt (izslgt, prslgt) gaismas
ea
tukgaita
stre
vadt
dzinjs / motors
braukt
tri, lni,
neko neredzot,
k bez galvas.
spogul(t)is
svece

PIEROBEA, MUITA
Valsts robekontrole.
Pasu prbaude / kontrole.
Ldzu, uzrdiet pases!
Ldzu, te ir mana pase.
Te ir mana auto[manas] tehnisk pase un vadtja apliecba.
121

Dr draudmo pym.
Mno main registrota Lietuvoj (Ltvijoje).
tolia vaiosiu stij
(Lnkij) ir vdij (Vokietj).
Ltvijoje (Lietuvoj) bsiu
dv diens.
Su mani[] vaioja mno
mon (vras), dukt ir sns.
Prom vako dokuments!
Bago kontrl.
K vat?
Pardykite, ks [yr] baganje!
Atskit t krp!
Ta ne mno kreps.
Ar js trite k deklaroti?
Mana, kad n. Neturi k
deklaroti.
Neturi niko apmkestinamo.
Neturi niko dradiamo
[vti].
Ar btina pldyti [mutins]
deklarcij?
Padkite upldyti deklarcij!
Kkio ddio mut turi mokti?
K glima vti be muto?
Neturi gryn [pinig].
122

Vl apdroinanas apliecbu.
Mana automana ir reistrta
Lietuv (Latvij).
Tlk es brauku uz Igauniju
(Poliju) un Zviedriju (Vciju).
Es palieku Latvij (Lietuv) divas dienas.
Kop ar mani brauc mana sieva
(mans vrs), mana meita un
mans dls.
Brna dokumentus, ldzu!
Bagas kontrole.
Ko vedat?
Pardiet, kas ir bagniek!
Attaisiet va o somu!
T nav mana soma.
Vai jums ir kas muitojams?
Es domju, ka n. Man nav ko
deklart.
Man nav nek muitojama.
Man nav nek tda, kas btu aizliegts [ievest].
Vai ir nepiecieams aizpildt
[muitas] deklarciju?
Paldziet aizpildt deklarciju!
Cik liela muita man jmaks?
Ko drkst ievest bez muitas?
Man nav skaidras naudas.

K darsim?
Ko darsim?
Ar gali mokti Lietuvs Vai drkst makst Lietuvas
(Ltvijos) pinigas?
(Latvijas) naud?
Ar i glima isikesti pni- Vai eit var apmaint naudu?
gus? Eurs? JAV dlerius?
Eiro? ASV dolrus?
6. MISTO TRANSPRTAS
Kap patkti senmiest?
Ku gali nuvaioti ik
peros tetro?
A tas tramvjus vaioja
cetr?
Vaiokite trsdeimt antr
autobus (ketvirt troleibus.
Geria vaiokite (marrtiniu) taks.
Kurs autobsas vaioja
muzij?
tas troleibsas vaioja
gelenkelio stt.
Ku artimiusia tramvjaus
stotl?
Ku glima nusipikti taln?
A glite pasakti, ku turi
ilpti?
Ku turi prssti, vaiodamas Vaik pasul?
Ku yr taks stotl?
A lasvas?
ku?
Prom Jaunmo tetr (
Mairnio gtv).

PILSTAS TRANSPORTS

K nokt vecpilst?
K var aizbraukt ldz Operas
tetrim?
Vai is tramvajs iet uz centru?
Brauciet ar trsdesmit otro autobusu (ar ceturto trolejbusu).
Labk brauciet ar (marruta)
taksometru.
Kds autobuss iet uz muzeju?
is trolejbuss iet tiei uz dzelzcea staciju.
Kur ir tuvk tramvaja pietura?
Kur var nopirkt bietes?
Vai js nepateiktu, kur man
jizkpj?
Kur man jprsas, braucot
uz Brnu pasauli?
Kur ir taksometru stvvieta?
Vai brvs?
Uz kurieni?
Man, ldzu, uz Jaunatnes tetri (uz Mairoa ielu).

123

Es oti steidzos. Ldzu, [brauciet] trk.

Pieturiet!
Pagaidiet, es tlt atgriezos.
Prom paymti taln!
Kompostrjiet, ldzu, man
bieti!
Prom paeti prek.
Ldzu, paejiet uz prieku!
Koki kit stotl?
Kda ir nkam pietura?
Kek stotli ik Ptro ban- Cik pieturu ir ldz Ptera bazios?
ncai?
Atsipraa, a kitj stotlj Vai js nkoaj pietur izlpsite?
kpsiet?
Liskite praeti!
Ataujiet paiet garm!
A i ja tugus?
Vai tas jau ir tirgus?
Laba skub. Prom [vaioti] greiia.
Sustkite!
Palukite, [] tuj griu.

7. MIEST. GTVJE

PILST. UZ IELAS

Ms gribtu (vltos) apskatt

pilstu.
Noriau guti misto pln. Man vajadztu pilstas plnu.
A ta Vienbs alja?
Vai t ir Vienbas gatve?
A edamas i kryptim Vai, ejot taj virzien, es nokiesiu pri Ktedros?
u ldz Katedrlei?
A i turi eti pri Kted- Vai eit jiet uz Katedrli?
ros?
Atliskit, kap patkti [mis- Atvainojiet, k nokt ldz
to] cetr (universli par[pilstas] centram (univerduotv, kno tetr Paslveikalam, kinotetrim
ldiumas)?
Palladium)?
Ekit tisiai ( din, ka- Ejiet taisni (pa labi, pa kreisi,
r, an ps)!
uz otru pusi)!
Kap pakliti senmiest?
K nokt vecpilst?
Nortume apirti mist.

124

Senmiestis mn padr ddel spd.

A ta centrn gtv?
Js enate negera (n t
ps).
Enate preing ps. Artimiusioje snkryoje paskite kar!
A tmsta galtum pardyti,
kap rsti peros i balto tetr?
Pirmiusia ekite tisiai ik
Parod rm, pasku dr
kat pakluskite!
Kks i pstatas?
Kien ts pamiklas?
Nepastu to rajno.
pasikldau.
A it gtv ena ...
A ta tol (art)?
Nesiorientoju ios gtvse.
Ik Ktedros aikts dimt
mini psioms.
kapo ja matsite (pamatsite).
ta i [vents] Ons bania.
PTAS. TELEFNAS.
TELEGRFAS
Ku artimiusias ptas?
Ptas yr t nam.

Vecpilsta uz mani atstja lielu iespaidu.

Vai t ir centrl iela?
Js ejat nepareizi (ne uz to pusi).
Js ejat pretj virzien. Nkoaj krustojum griezieties pa kreisi!
Vai js vartu pardt, k atrast Operas un baleta tetri?
Vispirms ejiet tiei ldz Izstu pilij, pc tam vlreiz pajautjiet!
Kas par ku?
Kas tas par pieminekli?
Nepazstu o rajonu.
Esmu apmaldjies.
Vai iela iet uz...
Vai tas ir tlu (tuvu)?
Neorientjos ajs iels.
Ldz Katedrles laukumam ir
desmit minu gjiens.
Aiz stra jau redzsiet (ieraudzsiet).
Lk ar [svts] Annas baznca.
PASTS. TELEFONS.
TELEGRFS
Kur ir tuvkais pasts?
Pasts ir aiz tm mjm.
125

Ik kelints ptas atidartas Ldz cikiem pasts ir va?

(drba)?
Ldz cikiem pasts strd?
Ku glima sigti pto enk- Kur var dabt pastmarkas?
l?
Prom d pto nklus i Ldzu, divas pastmarkas un
kturis vkus b enkl.
etras aploksnes bez markm.
Ku gali isisti telegrm? Kur var nostt telegrammu?
Kek turi mokti?
Cik man jmaks?
Kek kainoja nusisti li- Cik maks nostt vstuli (atk (atvirk) Letuv
kltni) uz Lietuvu (Latviju)?
(Ltvij)?
A te yr taksofonai?
Vai tur ir taksofoni?
Kap paskabinti
K piezvant uz
Dagpil?
Daugavpili?
Jlgav?
Jelgavu?
Kan?
Kauu?
Liepj
Liepju?
Pnev?
Panevu?
Rg?
Rgu?
iaulis?
auiem?
Vlni?
Viu?
Ku yr telefno [abonet] Kur ir telefona [abonentu]
(pto ideks) knyg?
(pasta indeksu) grmata?
Ku gali nusipikti telef- Kur var nopirkt telefona kartno kortl?
ti?
A pnas Mengalvis [yr] na- Vai Melngalvja kungs ir mmi?
js?
Atsipraa, su ku kalb? Atvainojiet, ar ko es runju?
Ali, js bloga girdi!
Hallo, es js slikti dzirdu!
Prom kalbti garsia!
Ldzu, runjiet skak!
Nikas neatsko.
Neviens neatbild.
Nmeris imtas (neatsko). Numurs aizemts (neatbild).
126

Ms neteisngai sujng.
Nutrko pkalbis.
Ms prtrauk.
Apartas nevekia.
dresas
atspaudas
atvirkas
blnkas
banderl
fksas
ideksas
ladas
likas
guti lik
laik ppierius
registrotas l.
langlis
pto nklas
pinig prvedimas
pkalbis, pasikalbjimas
tarpmiestnis p.
raglis
siuntjas
siuntins
sisti
(pa)skabinti
skambtis
sujngti
suskti nmer
telefnas
vkas
v. sien

BNKAS. VALITOS
KEITYKL
Ku yr bnkas?
Ik kad drba bnkas?

Ms nepareizi savienoja.
Prtrka saruna.
Ms prtrauca.
Aparts nestrd.
adrese
zmogs
atkltne
veidlapa
bandrole
fakss
indekss
vads
vstule
saemt vstuli
vstupaprs
ierakstta v.
lodzi
pastmarka
naudas prvedums
saruna
tlsaruna
klausule
sttjs
stjums
stt
(pie)zvant
zvans
savienot
uzgriezt numuru
telefons, tlrunis
aploksne
a. uz rzemm

BANKA. VALTAS
MAIA
Kur ir banka?
Ldz cikiem strd banka?
127

Noriau atidarti sskait.

Patkrinkite, kek mno sskaitoje pinig!
Noriau prsisti pnigus
i sskait.
Kuriam bnke keia lits
(lats)?
Kks krsas? Kkiu krsu?
Kks dlerio ir lto (lto)
krsas?
noriau isikesti eurs
lats.
Kek kainoja ltas (ltas)?
Prom ikesti it stijos
krn.
k?
Mn rekia stambesni banknt.
tas bankntas
pltas, pls,
padrbtas, netkras,
pasns,
priraintas,
suglmytas.
nglijos svras strling
Austrlijos dleris
ustrijos lingas
kijos kron
Dnijos kron
stijos kron; setas
Europos Sjungos euras
JAV dleris
Kandos dleris
Ltvijos ltas; santmas
Lnkijos zltas

128

GBP
AUD
ATS
CSK
DKK
EEK
EUR
USD
CAD
LVL
PLZ

Es gribtu atvrt kontu.

Prbaudiet, cik man kont ir
naudas!
Es gribtu prskaitt naudu aj kont.
Kur bank maina litus (latus)?
Kds ir kurss? Ar kdu kursu?
Kds ir dolra kurss pret litu
(latu)?
Es gribtu apmaint eiro pret latiem.
Cik maks lits (lats)?
Apmainiet, ldzu, simt Igaunijas kronu.
Pret ko?
Man ir vajadzgas lielka nominla banknotes.
banknote ir
ieplsta, ieplsusi,
viltota,
novecojusi,
pierakstta,
saburzta.
Anglijas mrcia
Austrlijas dolrs
Austrijas ili
ehijas krona
Dnijas krona
Igaunijas krona; sents
Eiropas Savienbas eiro
ASV dolrs
Kandas dolrs
Latvijas lats; santms
Polijas zlots

Lietuvs ltas; cetas

Norvgijos kron
Olndijos gldenas
Rsijos rblis
vdijos kron
veicrijos frnkas

LT L
NOK
NLG
RUR
SEK
CHF

bankntas
kupir
stamb, smulk k.
pnigas, piniga
gryn piniga
stabs, smlks piniga
pinign
piln p.
tui p.
pamsti pinign
sskaita
atsiskaitomji s.
asmenn s.
atidarti, udarti sskait

RESTORNAS. KAVN.
VALGYKL
A tmsta galtum pardyti
(pasilyti) kk gr restorn?
A yr lasvas stalikas keturems asmenms?
Ku galtume laisva pasikalbti gl kavnje?
Ku geria nueti?
Ku glima gretai (pigia) pavlgyti?
A i lasva? A i yr laisv vit?

Lietuvas lits; cents

Norvijas krona
Holandes guldenis
Krievijas rublis
Zviedrijas krona
veices franks
banknote
kupra
liela, ska k.
nauda
skaidra n.
liela n., sknauda
[naudas] maks
pilns m.
tuks m.
pazaudt maku
konts
norinu k.
personiskais k.
atvrt, aizvrt kontu

RESTORNS. KAFEJNCA.
DNCA
Vai js vartu pardt (ieteikt)
kdu labu restornu?
Vai ir brvs galdi etrm personm?
Kur ms vartu netraucti parunties varbt kafejnc?
Uz kurieni labk aiziet?
Kur var tri (lti) past?
Vai eit brvs? Vai eit ir brvas
vietas?
129

Noriau atsigrti k nrs

ito.
Prom puodk kavs!
A js k nrs vlgysite (grsite)?
Klneri! Prom valgirat!
Atnkite mms koki nrs
kandi.
A js trite tikta uvis
(peno) patiekal?
A ilga tks lukti? Ms skbame.
Jaskits kap nami!
K galiau jms pasilyti?
A negaltumt mn padoti gabalik donos?
Bkit malons, padokit mn
drskos! (garsti, salt, mirans)!
M trto gaball ir dr
ven puodl kavs!
K jms plti: vno, lkerio,
ar degtns?
Bet js gi niko nevlgot (ngeriat)!
Laba skan!
Dr po ven!
Oficinte, prom sskait!
Kek mku?
Grs nerekia. B grs.
bras
buftas
drabun / rbin

130

Gribtu iedzert ko siltu.

Ldzu, tasti kafijas!
Vai js ko dsiet (dzersiet)?
Viesml! Ldzu dienkarti!
Atnesiet mums kdas uzkodas.
Vai pie jums ir tikai zivju (piena) dieni?
Vai ilgi bs jgaida? Ms steidzamies.
Jtieties k mjs!
Ko es vartu jums piedvt?
Vai js nevartu man pasniegt
gabaliu maizes?
Esiet tik laipns, pasniedziet
man sli! (sinepes, saltus, rasolu)!
Mazu tortes gabaliu un vl
vienu tasi kafijas (tjas)!
Ko jums ieliet: vnu, liieri vai
degvnu?
Js tau nek nedat (nedzerat)!
Garo lieliski!
Vl vienu!
Oficiant, ldzu rinu!
Cik jmaks?
Atlikumu [izdot] nevajag.
brs
bufete
garderobe

drabinink/as, -, rbinink/as,
-
padklas
padegti stl
paraguti
patiekala
patkti, mgti
pits
pietuti
psryiai
psryiauti
sskaita
kandiai
uvlgyti [k nrs]
vakarin
vakarieniuti
valgiratis / meni
valgykl
vlgyti
virj/as, -a
virtv
aitrs
atrs
gtavas
karts
kptas
lesas
riebs
rgts
rktas
salds
skans
sugds
sultngas
sdytas
srs
vars
velns
viias
trokntas

garderobist/s, -e
paplte
uzklt galdu
nogarot
dieni
patikt
pusdienas
pusdienot
brokastis
brokastot
rins
uzkodas
uzkost [kaut ko]
vakarias
vakariot
dienkarte
dnca
st
pavr/s, -e
virtuve
svs
ass
gatavs
rgts
cepts
liess
taukains, trekns
skbs
vts
salds
gargs
sabojjies, bojts
sulgs
slts
s
trs
maigs
svaigs
sautts

131

vrtas
lias

Stlo komplktas
btelis
ckrin
drskin
lkt
lktl
pelis
pelenn
puodlis / puodkas
servetl
stlas
stlties
stikln
akt
uktas, auktlis
taur, taurl
vaz

kandiai
der
dona
kiaulenos kepsns
kupis
marinoti grbai
miran
pattas
saltos
pomidr s.
mss s.
uvis s.
sumutnis / sviestanis
s. s kumpi,
s. s der,
s. s sriu,
s. s kiauini,
svestas

132

vrts
jls

Galda komplekts
pudele
cukura trauks
slstrauks
vis
apaktaste
nazis
pelnutrauks
krzte / taste
salvete
galds
galdauts
glze
dakia
karote, karotte
kauss, glzte
vze

Uzkodas
desa
maize
ckas cepetis
iis
marintas snes
vinegrets, rasols
pastte
salti
tomtu s.
gaas s.
zivju s.
sviestmaize
s. ar ii,
s. ar desu / desmaize,
s. ar sieru / siermaize,
s. ar olu,
sviests

altena
prtai

Sriub
darvi s.
kopst s.
penika s.
msika s.
sultins / buljnas
altbariai
uvin

Preskoniai
ctas
alijus
ckrus
cinamnas
drusk
garstios
gvazdikliai
ibieras
kalndra
kmnai
krpai
kriena
luro lpai
majonzas
muskto rieuta
pdaas
petrols
piprai
salirai
vanl

vys
dartas krpis (darta lydek)
kept uvs (kept lai)
laiiena

galerts / aukst gaa

protes

Zupa
drzeu z.
kpostu z.
piena z.
gaas z.
buljons
aukst z.
zivju z.

Garvielas
etiis
ea
cukurs
kanlis
sls
sinepes
krustnaglias
ingvers
koriandrs
imenes
dilles
mrrutki
lauru lapas
majonze
muskatrieksti
mrce
ptersi
pipari
selerijas
vania

Zivis

pildta karpa (ldaka)

cepta zivs (cepts lasis)
laa gaa

133

marinota sik
rktas ungurs (rktos strmels)
skmbrs fil
viias krpis
uvis pirtliai

Pakiai
ntis, antena
faznas
kalaktas, kalakutena
kurapk
pauktena
ptpel
viikas, vitena
vit, vitena
ss, sena

Ms, karteji patiekala

pkepas
avena
biftksas
blnai
briedena
cepelnai
c. s ms
c. s vrke
derl
nkstai
jutiena
karbondas
kpenys / kepenls
kepsns
kiaulena
kikena
kojls
koldnai
kotltas
kgelis / [blvi] ploktanis

134

marinta sie
vts zutis (kpintas rees)
skumbrijas fileja
svaiga karpa
zivju njias

Putni
ple, ples gaa
fazns
ttars, ttara gaa
irbe
putnu gaa
paipala
clis, vistas gaa
vista, vistas gaa
zoss, zoss / zosu gaa

Gaa, karstie dieni

sacepums
jra / aitas gaa
bifteks
pankkas
aa gaa
cepelni
c. ar gau
c. ar biezpienu
csi
nieres
vra / liellopu gaa
karbonde
aknas
cepetis
ckgaa
zaa gaa
kjias
pelmei
kotlete
rvtu kartupeu sacepums

lietniai
l. s ms
l. s vrke
lievis
ncelis / pjausns
triuena
troknta ms / trokins
varkiai
vdara
verena

Darvs
agukai
arbzai
blvs
burkai
esnkai
griiai
kopstai
mrkos
pomidrai
ppos
rabrbarai
ridikliai
rps
svognai, svogn laika
pintai
rniai

Vasiai, ogos
abriksai
anansai
agrstai
apelsnai
avits
bannai
brks
brkns
citrnos

pildtas pankkas
p. ar gau
p. ar biezpienu
mle
nicele
trua gaa
sautta gaa
biezpiena rausi / b. plceni
kartupeu biezea desa
tea gaa

Drzei
guri
arbzi
kartupei
bietes
iploki
ki
kposti
burkni
tomti
pupas
rabarberi
redsi
rcei
spoli, loki
spinti
ziri

Augi, ogas
aprikozes
ananasi
rkogas
apelsni
avenes
banni
[drza] zemenes
brklenes
citroni

135

datls
grakiki rieuta
juodeji serbetai
krius
mlns
obuolia
prsikai
raznos
rieuta
raudoneji serbetai
slvos
spaguols
vnuogs
vnios
muogs

Penas. Kiauniai
bltymas
grietn
grietinl
kefras
omltas
psukos
rgts penas / rgpienis
sris
svestas
tryns
vark
virt kiauniai

Grimai
als
arbat
balzmas
bredis
degtn, npsas (barb.)
dnas
gir
grgas

136

dateles
valrieksti
upenes
bumbieri
mellenes
boli
persiki
roznes
rieksti
jogas
plmes
dzrvenes
vnogas
iri
[mea] zemenes

Piens. Olas
[olas] baltums
krjums
saldais krjums
kefrs
omlete
panias
rgupiens
siers
sviests
[olas] dzeltenums
biezpiens
vrtas olas

Dzrieni
alus
tja
balzams
brendijs
degvns, abis (nek.)
dins
kvass
groks

kav
kakav
koktelis
konjkas
lkeris
limondas
mids
minerlinis [vandu]
rmas
sul (koku)
sltys (augu vai ogu)
ampnas
tnikas
trauktn
vandu
vskis

Saldumnai
bandl
biskvtai
dmas
kisilius
komptas
leda
pyragitis
pyraglis
pdingas
saldaniai
sausaniai, telaniai
okoldas
trtas
vfliai

PIRKMAS. PIRKINIA
1. PARDUOTVS
Atsipraa, ku i yr
valyns,

kafija
kakao
kokteilis
konjaks
liieris
limonde
medalus
minerldens
rums
sula
sula
ampanietis
toniks
[degvna] uzljums / zu abis
dens
viskijs

Saldumi
maizte
biskvti
dems
selis
kompots
saldjums
kka
prdzi
pudi
konfektes
cepumi
okolde
torte
vafeles

IEPIRKANS. PIRKUMI
VEIKALI
Atvainojiet, kur te ir
apavu,

137

audini,
darvi,
dovan,
drabi,
donos,
gli,
grim,
juvelrini dirbini,
masto [prki],
mss,
uvis,
peno,
sprto reikmen,
kini prki parduotv?
Prom pardyti, ku i [parduotv] Vaik pasulis.
Ku i knygnas?
Prom! K pageidujate?
Mn rekia Mn reikt
A gali pairti aria?
A glima pasimatoti?
Pardykite mn kt. T, ku
ali.
Mn nepatika it spalv,
a trite kitkios?
Kek ta kainoja? Dimt lt?
Prom irati k (sskait).
Ku mokti?
Suvynikite (supakokite)
vsk draug (atskira).
138

audumu,
drzeu,
dvanu,
aprbu,
maizes,
puu,
dzrienu,
juvelierizstrdjumu,
prtikas [preu],
gaas,
zivju,
piena,
sporta piederumu,
saimniecbas [preu] veikals?
Pardiet, ldzu, kur ir [veikals] Brnu pasaule.
Kur te ir grmatnca?
Ldzu! Ko js vlaties?
Man vajag Man vajadztu
Vai drkst apskatt tuvk?
Vai drkst uzlaikot?
Pardiet man citu. To, kas
blakus.
Man nepatk krsa, vai nav
citas krsas?
Cik tas maks? Desmit litus?
Izrakstiet, ldzu, eku (rinu).
Kur jmaks?
Ietiniet (iesaiojiet) to visu
kop (atsevii).

blgas
brangs
brkas
btelis
d
ddelis
gbalas
gras
mas
mtras
nevars
paklis
pardavj/as, -a
pigs
pirkjas
por
puiks
skardn
stiklanis

a) Mastas

slikts
drgs
bris
pudele
kaste
liels
gabals
labs
mazs
metrs
netrs
pacia
prdevj/s, -a
lts
pircjs
pris
lielisks
krba
burka

Prtika

A [js] trite?
Vai jums ir?
Prom kilogrm (it gr- Man kilogramu (simt gram)
mu)
A js viias?
Vai tas ir svaigs?
Prom d pakelis...
Divas pacias..., ldzu!
dona
balt d.
juod d.
plikta d.
rugn d.
kondensotas penas
kiauniai
lainia
medulis
mils

maize
baltmaize
rupjmaize
saldskbmaize
rudzu maize
kondenstais piens
olas
speis
medus rausis
raugs

139

riebala
sris
bltas s. / varks s.
Jnni s.
olndikas s.
vys
viios .
rktos .
ldytos .
sdytos .

b) Gls
Noriau ri
po trs lits,
u iasdeimt santm.
A galiau isirikti?
Kek kainoja
tos tlps?
gvazdk pokt?
trs gvazdkai (rs)?
an gerber?
ts / ans klijos?
Dokite mn trs.
A netrite kits spalvs?
c) Pramonns prks
Audinia
A trite iko (linni) audini?
Praiau t langot.
Kks is mdiagos pltis?
Kek kainoja mtras?
Dokit (Atkipkit) mn trs
metrs.
140

tauki
siers
Baltais s.
Jusiers / imeu siers
Holandes s.
zivis
svaigas z.
kpintas z.
saldtas z.
sltas z.

Pues

Es gribtu rozes
par trim litiem,
par sedesmit santmiem.
Vai drkst izvlties?
Cik maks
s tulpes?
neu buete?
trs nees (rozes)?
t gerbera?
ts kallas?
Dodiet man trs.
Vai nav citas krsas?
Rpniecbas preces
Audumi
Vai jums ir zda (linu) audumi?
Man, ldzu, to rtaino.
Cik plata ir drna?
Cik maks metr?
Dodiet (Nogrieziet) man trs
metrus.

aksmas
tlasas
audins
drb
flanl
kartnas
mrl
mdviln
mdiaga
mlas
da
natral (dirbtn) .
dn/is, -
ikas
tpelis
trikotas
velvtas
vlna

Drabiai
Mn rekia kturiasdeimt
atuto dydio.
Ku galiau pasimatoti?
tas netika. Noriau didsnio (masnio).
apkakl
bert
dnsai
chaltas
kailinia
klns; kelnits
kepr
kostimas / eilt
liemenl
letpaltis / apsiastas
markinia
apatniai m.

samts
atlass
audums
drbe
flanelis
katns
marle
kokvilna
audums, drna, drbe
vadmala
da
dabisk (mkslg) .
das~
zds
vistras audums
trikota
velvets
vilna

Aprbi

Man vajadzgs etrdesmit astotais izmrs.

Kur [es] vartu uzlaikot?
is neder. Es gribtu lielku
(mazku)
apkakle
berete
dinsi
halts
kaoks
bikses; bikstes
cepure
kostms / uzvalks
krturis
lietusmtelis
krekls
apakkrekls

141

dryuoti m.
langoti m.
naktniai m. / naktinkai
megztnis
palaidn, palaidink
pltas
rankv
sijnas
psijonis
skrybl; skryblit
suknl
strik
vakas

Galantrija
datos
atklod
dias
glads
josta
kaklraitis
kspinas, juostl
kelnits
kjins
kreps / rakin
kuprn
lagamnas
liemenl
lvos baltinia
mudymosi kostimas
nsin
paglvs valkalas
pakld
pdkelns
pinign
pitins
pirtotos p.
kutins p.
prtfelis
rankinkas
rakluostis

142

svtrains k.
rtains k.
naktskrekls
demperis
blze
mtelis
piedurkne
svrki / bruni
apaksvrki
platmale; cepure
kleita
jaka
akete / vrieu svrki

Galantrija

adatas
sega
siksna
peldbikstes
josta
kaklasaite
prievte
apakbikses
zees
soma
mugursoma
emodns
krturis
gultas vea
peldkostms
kabatlakati
spilvendrna
palags
zebikses
[naudas] maci / maks
cimdi
pirkstaini c., pirkstaii
draini c., draii
portfelis
[rokas] somia
dvielis

sgos
silai
skar
sktis
likas
valkalas

valyn

pogas
diegi
lakats
lietussargs
alle
prvalks

Apavi

A trite trsdeimt septito Vai jums ir trsdesmit septt

nmerio / ddio bt?
izmra kurpes?
Ti batkai trput pe ma. s kurpes ir mazliet par maSpudia.
zu. Spie.
tie pe laisv. Smkioja.
s ir prk brvas. Sld no kjm.
Dokite venu nmeriu di- Dodiet vienu izmru lielkas
desnis (maesnis).
(mazkas).
btai
aulniai b.
suvrstomi b.
btraiiai
bt tpalas
kaliai
kunas
sprtbaiai
epets
lepts / lirs
valti, blzginti

Sprto ir turzmo rekmenys

dvratis
hnteliai
kamuols
ftbolo k., krepnio k.
kuprn
masauklis

kurpes
zbaki
saiu zbaki
auklas
apavu krms
galoas
papdis
sporta bas
suka
bas
trt, spodrint

Sporta un trisma piederumi

[div]ritenis, velosipds
hanteles
bumba
futbola b., basketbola b.
mugursoma
masaieris

143

meker
migmaiis
paios
palapn
plakmenys / plekai
rtmua, lazd
rituls
slds
sldi lzdos
svasiai / svamenys
tnga
tniso btai
tniso kamuolikas
tniso rakt
tiklas
tinklnio kamuols
trningas / sprtinis kostimas
treniruklis / stkls (sar.)

Elktros rekmenys
dlki siurbls
[elktros] laida
elektrnis skustvas
elektrnis ildytvas
kavs apartas
kavs malnlis
kiennis ibintuvlis
lempt
liustr / sietnas
lygintvas / laidn
maiytvas
mikrobangn [krosnl]
proktorius
skalbmo main
staln lmpa
aldytvas

Badai
ftelis
indauj / buftas

144

makere
guammaiss
slidas
telts
pleznas
hokeja nja
ripa
slpes
slpju njas
svaru bumbas
[svaru] stienis
teniskurpes
tenisa bumbia
tenisa rakete
tkls
volejbola bumba
trenitrps
trenaieris

Elektropiederumi
puteku scjs
[elektrbas] vadi
elektriskais brdas skujamais
elektriskais sildtjs
kafijas aparts
kafijas dzirnavias
kabatas lukturtis
spuldze
lustra
gludeklis
maistjs / jaucjs / mikseris
mikroviu krsns
proektors
veas mazgjam mana
galda lampa
ledusskapis

Mbeles

atptas krsls
bufete

kd
komplktas
migamojo k.
virtvs k.
svetans k.
lentna
lva
romasis stlas
skcija
sof
spnta
stlas, stalikas / stallis
taburt
tacht
vidrodis

Fotorekmenys
fiksas
fotoapartas
[foto]josta
spalvta f.
nespalvta f.
[foto]notrauka
fotoppierius
kast
blks / mgnio lmpa
objektvas
rkalas
skadrs

Rymo rekmenys
daa
alijiniai d.
vandenniai daa / akvarl
klija
liniut
prkeris
pietkas
ralas

krsls
iekrta
guamistabas i.
virtuves i.
viesistabas i.
plaukts
gulta
rakstmgalds
sekcija
dvns
skapis
galds, galdi
taburete
tahta
spogulis

Fotopiederumi
fiksa
fotoaparts
fotofilma
krsain f.
melnbalt f.
[foto]uzmums / fotogrfija
fotopaprs
kasete
zibspuldze
objektvs
attsttjs
diapozitvi

Rakstmlietas
krsas
eas k.
denskrsas / akvarelis
lme
linels
pildspalva
zmulis
tinte

145

romasis ppierius
ssiuvinis
ura s.
svarls
smeigtkai
trintkas
tas
tuinkas / ratinkas

Parfumrija i kosmtika
dant past
dant epetlis
krmas
kvepala
lpdais
mulas
nag lkas
plauk daa
pudr
ampnas
epets
kos
veidrodlis

Juvelriniai dirbinia
aprank
uksas
ukso tvare
auskara
gitaras
grandinl
karliai, vrins
kulnas
paauksotas
pasidabrotas
pelai
sg / sg
sidbras

146

rakstmpaprs
burtnca
klade
saspraudes
spraudtes
dzgumija
tua
[lodu] pildspalva

Parfimrija un kosmtika
zobu pasta
zobu suka
krms
smaras
lpu krsa
ziepes
nagu laka
matu krsa
pderis
ampns
suka
emme
spogultis

Juvelierizstrdjumi
aproce
zelts
zelta ietvar
auskari
dzintars
dte
krelles, kaklarota
kulons
apzeltts
apsudrabots
prles
sakta
sudrabs

edas
auksnis . / ukso .
sidabrnis . / sidbro .
vestvinis .
. su akut

aisla
balionlis
barktis
kaikas
kareivliai
kiktis, zuiktis
kubliai
ll
mektis, mekikas
prpuiamas
spalvti pietkai
stlo aidmai
suktis, vilklis
vilpkas
sukamas
veimlis
aidmas

d) kins prks
Idai
arbatinkas
stis
bidnas
peno b.
dubu, dubenlis
ktilas
kavinkas
keptv
lkt, lktl / lktt
maiytvas / mkseris
kbiras

gredzens
zelta g.
sudraba g.
laulbas g.
g. ar actiu

Rotalietas
baloni
klabeklis, grabulis
katis
zaldtii
zatis
kluci
lelle
lctis
piepams
krsainie zmui
galda sples
vilci
svilpte
uzvelkams
ratii
sple

Saimniecbas preces
Trauki
tjkanna
krze
kanna
piena k.
boda, bodia
katls
kafijas kanna
panna
vis, vtis
mikseris
spainis

147

podas
puodlis, puodkas
servzas
arbtos s.
kavs s.
piet s.
s. eems asmenms
stikln
vaz

Stlo rankiai
pelis
smtis
akt
uktas
auktlis / auktkas

rankiai
atsuktvas
dlba, lutuvas
dagis
darbstalis, varsttas
dld
drotvas
galstuvas, bd
grandn
grtas
grtvas
grti skl
grbls
gulsikas
kltas
klti
klti vn
priklti
kampanis
kastvas / lpeta
kirstkas
kivis
kapti (kisti) kirvi

148

pods, kastrolis (metalinis)

krzte, taste
servze
tjas s.
kafijas s.
pusdienu s.
s. sem personm
glze
vze

Galda piederumi
nazis
pavrnca, smeamais [kauss]
dakia
karote
karotte

Darbarki, instrumenti
skrvgriezis
stienis, lauznis
izkapts
vesols, skrvgalds
vle
slmests
galoda, stris
de
urbis
urbjmana
urbt caurumu
grbeklis
lmerdis
kalts
kalt, iesist
iesist / iedzt naglu
pienaglot
strenis
lpsta
cirtnis
cirvis
kapt (cirst) ar cirvi

klija
kjis
met, mentl
blius
oblioti
pjutuvas
pjklas
pjuti
plaktkas
rktas
rpls
rtkas / rklis
spyn
ks
tklas
teptkas
varsttas
vatas, vartlis
mdvartis
priveti
verl
pverl
verliraktis
viel
vins, vinkas / vint
rkls

e) Kngos
A yr kng api ltvi liudies mn?
K trite naujusios pozijos?
A trite kng sienio kalboms?
Ku yr grins (mkslins)
literatros skrius?

lme
veseris
lpstia / elle
vele
velt
sirpis
zis
griezt (peiliu), zt (pjklu),
paut (pvz., ol dalgiu)
murs, muri
atslga
knaibles / kniebles
grieamais, grieznis
sldzene
dakas
tecla
ota, otia
vesols, skrvgalds
skrve, skrvte
kokskrve
pieskrvt
uzgrieznis
paplksne
uzgrieu atslga
stieple
nagla, naglia
res

Grmatas
Vai jums ir grmatas par latvieu tautas mkslu?
Kas jums ir no jaunks dzejas?
Vai jums ir grmatas svevalods?
Kur ir dailiteratras (zintnisks literatras) nodaa?
149

A ta vertmas?
Api k it knyg? A ta
dom?
Kek kainoja s dails albmas?
Noriau k nrs api Ltvij (Letuv).
K btent?
Kk istrijos ar geogrfijos
inn.
Ltvijos (Lietuvs) keli emlap.
ekau odn.
Gl trit kk dm mils
romn?
Man dmina...
broir
apbraia
apsaka
apskymas
dals
eilratis
eilrai rinkins
eilrai rinktn
kalendrius
leidykl
literatr
grin l.
mkslin l.
nuotykn l.
poltin l.
memurai
novls
pjss
pozija
pslapis

150

Vai tas ir tulkojums?

Par ko ir grmata? Vai tas
ir interesanti?
Cik maks is mkslas albums?
Es gribtu kaut ko par Latviju (Lietuvu).
Ko tiei?
Kdu vstures vai eogrfijas
cevedi / rokasgrmatu.
Latvijas (Lietuvas) ceu karti.
Es meklju vrdncas.
Vai jums ir kds interesants
romns par mlestbu?
Mani interes...
brora
apraksts
garais ststs
ststs
daa
dzejolis
dzejou krjums
dzejou izlase
kalendrs
izdevniecba, apgds
literatra
dailiteratra
zintnisk l.
dku l.
politisk l.
memuri
noveles
lugas
dzeja
lappuse

rt rinkins
rinktniai rtai
romnas
srija
skrius
tiras
ddelis
mas
tmas
vadovlis
virlis
emlapis
mastlis
innas
odnas
aikinamsis .
dvikabis .
pasikalbjim odynlis

2. VSTIN. PTIKA
Atsipraa, ku artimiusia
vstin?
A trite i vist?
ta recptas.
Kap vartjami i vista?
Po tablt trskart pe din.
P auktl trs karts pe
din pri vag.
Prom mn k nrs nu
grpo,
ksulio,
slogs,
galvs skasmo,
skasmo,
nmigos.
A trite akini?

rakstu krjums
kopoti raksti
romns
srija
nodaa
metiens
liels
mazs
sjums
mcbu grmata
vks
karte
mrogs
rokasgrmata
vrdnca
skaidrojo v.
divvalodu v.
sarunvrdnca

APTIEKA. OPTIKA
Atvainojiet, kur ir tuvk aptieka?
Vai jums s zles ir?
Te bs recepte.
K s zles lietojamas?
Pa tabletei trsreiz dien.
Pa karotei trs reizes dien
pirms anas.
Man, ldzu, kaut ko pret
gripu,
klepu,
iesnm,
galvasspm,
spm,
bezmiegu.
Vai jums ir brilles?

151

Sudauia suls kinius.

Mn sudo akinia.
Prom dti naujs stikls!
Sutaiskite akini rmus!
Akinia pe stprs (silpn).
amnio hidroksdas
mpul
aspirnas
jdas
mrl
migdomeji [vistai]
nuskasminamieji [vistai]
plistras
ramnamieji [vistai]
spritas
tablt
tars
tpalas
traklapis
tvrstis
vstas
valerijno laa
validlis
vat

PAS GDYTOJ

Sasitu saulesbrilles.
Man saplsa brilles.
Ldzu, ielieciet jaunus stiklus!
Salabojiet [briu] rmjus!
s brilles ir prk stipras
(vjas).
oamais spirts
ampula
aspirns
jods
marle
miegazles
pretspju zles
plksteris, leikoplasts
nomierinoas zles
spirts
tablete
bankas
ziede
cemallapa
prsjs, saite
zles
baldrina pilieni
validols
vate

PIE RSTA

Kuri gdytojai iu met Kdi rsti palaik pieem [poprima [poliklnikoje]?

liklnik]?
noriau usiregistroti Es gribtu pierakstties pie teps vidas lig gdytoj.
rapeita.
Kuriam kabinet prima te- Kur kabinet pieem teraraputas (chirrgas, aki
peits (irurgs, acu rsts,
gdytojas, dantstas, pedizobrsts, brnu rsts)?
tras)?
152

Kur ir derrsts (derjo medmsa)?

Treaj stv.
Par ko js sdzaties? Kas
[jums] kai? Kas sp?
Es slimoju / esmu slims (saslimu).
ni.
Es esmu stvokl.
Gdytojau, ks mn yr?
Dakter, kas man ir?
Mn
Man
dgina skrad,
dedzina kuni,
ddel slog,
[ir] lielas iesnas,
dria / degia n, rd,
dur sn, sird,
itno (patno) snars,
uzpampa (uztka) loctapitas,
vas, pirksts,
kakks udegmas,
kaut kds iekaisums,
madia snar,
lau loctavas,
negja aizd,
nedzst brce,
niti d,
niez da,
paklusi temperatr,
[ir] paaugstinta temperatra,
peti aks, grkl,
srst acis, rkle,
plai udegmas,
[ir] plauu karsonis,
rabsta kys / akys,
ilbst acis,
sipna,
ir vjums,
skada glv,
sp galva,
stiprs kosuls,
[ir] stiprs klepus,
sunk kvpoti,
[ir] smagi elpot,
svagsta galv.
reibst galva.
sustrenkiau (susei- Es sasitu (ievainoju) galvu
diau) glv (rak, n).
(roku, snu).
bloga mata; kap pe Es slikti redzu; k caur miglu.
mgl.

Ku yr bdintis gdytojas
(bdinti medsesu)?
Treiam aukt.
Ku skndiats? K / Ks
skada?
serg (susirga).

153

P[s]tempiau kj (blazd,
irn).
sipjviau (sidriau) pit.
Man pkina / Mn blga.
Mn kndo u (rk).
Man apdrsk pasitusi kat.
Man ibr.
aks
auss
dants
galv
gerkl
nkstai
kklas
klis
kpenys
kja
blauzd
pd
launs
krtn
krts
kunas
lytis rganai
ngara
pivas
pitas
plaiai
rank
dlbis
pltaka
reas / irna
dlnas
stas
skradis
strnos
irds

154

Sastiepu kju (lielu, potti).

Iegriezu (sadru) pirkstu.
Man ir nelabi / slikti.
Man iekoda suns (rce).
Mani saskrpja traks kais.
Man rads izsitumi.
acs
auss
zobs
galva
rkle
nieres
kakls
celis
aknas
kja
liels
pda
gurns
krtis
krts
papdis
dzimumorgni
mugura
vders
pirksts
plauas
roka
dilbs
plauksta
plaukstas pamats
delna
augdelms
kuis
krusti
sirds

nas
[akis] vkas
gdytoj/as, -a / dktar/as, -
gidymas
gidymo srmiai
gimdv
greitji [medicnos paglba]
kdikis
lig
lignin
(pa)guldti lignin
irati i lignins
lign/is, -
naujgimis
negali
negv/as, - / mr/s, -usi
nesvek/as, -a
niji
prepuolis
srmis
sesl / sest / medsesu
skasmas
svek/as, -a
aizd
dsti
gimdti; giti
gdyti(s)
gti
karioti
kliedti
ksti
[nu]miti
negaloti
nulti
operoti
(pa)svekti
pralti, prsialdyti
sigti, susigti
s. plaiais, slog

sns
plaksti
rst/s, -e / dakter/is, -e
dzemdana, dzemdbas
dzemdbu spes
dzemdtja
tr [medicnisk] paldzba
zdainis / mazbrns
slimba
slimnca
ievietot slimnc
izrakstt no slimncas
slimnie/ks, -ce
jaunpiedzimuais
nespks
nedzv/s, -a / mir/is, -usi
slim/s, -a
grtniece
lkme
spju lkme
medmsa
spes
vesel/s, -a
brce
smakt
dzemdt; [pie]dzimt
rstt(ies)
dzt (apie aizd), atveseoties
(apie ligon)
gult karson
murgot
klepot
[no]mirt
sirgt / vrgt
nosalt
opert
(iz)veseoties
saaukstties
slimot, saslimt
s. ar plaum, ar iesnm

155

skaudti
slogoti
luboti / lbioti

POLCIJOJE
Ku artimiusias polcijos
pskyris?
Ks atsitko?
Mn pvog automobl (itruk pnigus, dokuments, rakts, ps, vairotojo paymjim).
silu (sibrv) mno
bt (kabar).
Vags pabgo. Jm kaks
sutrkd.
Man
apgvo,
pvog (apipl),
iprievartvo (bad iprievartuti),
patrenk main (motocklininkas),
smu,
seid (sualjo).
Man upol.
Ku stovjo automoblis?
Kokis mrks (spalvs) automoblis?
Js atvkl/is, -? ku atvkote?
ku sate? Js dresas.
156

spt
slimot ar iesnm
klibot

POLICIJ
Kur ir tuvk policijas nodaa?
Kas noticis?
Man nozaga auto[manu] (izvilka naudu, dokumentus,
atslgas, pasi, vadtja apliecbu).
Ielauzs man dzvokl (istab).
Zaglis aizbga. Viu kds iztraucja.
Mani
piekrpa,
apzaga (aplaupja),
izvaroja (minja izvarot),
notrieca mana (motociklists),
piekva,
ievainoja.
Man uzbruka.
Kur stvja mana?
Kdas markas (krsas) bija automana?
Js esat iebraucj/s -a? No kurienes [js] atbrauct?
No kurienes [js] esat? Jsu
adrese?

Kad pastebjote vagst (silaum)?

Kad i ku ta vko?
Kad paskutn kat mtt
svo man?
Vkar vakar. ryt. Pe piets. Pri vland.
Kap atrd upuolkas?
uktas, koki / madag
septynilikos mt, lesas,
viesiaplakis, mlynomis
akims, kalbjo rsikai
(lietvikai, ltvikai).
Mas / mas, krsnas, plaiaptis, api trsdeimt
mt, rudakis, plauka
juod, garbanti, kalbjo
s akcent.
Vidutnio gio, pagyvns
(dr apjaunis), plkteljs (lsteljs), apps,
kys plkos, paradusios.
Kap js bvo apsiregs?
S mlyna (rud, joda)
striuk.
lgu pltu. Langotais markinias.
A js turjo koki ypatng
ymi?
Nsis riest (suplta, ilg).
Netri deins (kairs) rakos pito.

Kad js ievrojt zdzbu (ielauanos)?

Kad un kur tas notika?
Kad pdjo reizi redzjt savu
manu?
Vakar vakar. ort. Pusdienlaik. Pirms stundas.
K izskatjs uzbrucjs?
Gar, kdus septipadsmit gadus vecs, tievs, gaimatains,
ar zilm acm, runja krieviski (lietuviski, latviski).
Mazs / ss, drukns, plecgs,
ap[mram] trsdesmit gadu
vecs, brnacains, melniem
sprogainiem matiem, runja
ar akcentu.
Videja auguma, padzvojis (vl
pajauns), plikpaurains (iesirms), apaudzis, acis pelkas, apsarkuas.
K vi bija rbies?
Ar zilu (brnu, melnu) jaku.
Ar garu mteli. Ar rtainu
kreklu.
Vai viam bija kdas paas pazmes?
Strups (plakans, gar) deguns.
Nav labs (kreiss) rokas pirksta.
157

At pltakos (dlbio) tatuirut.

At rakos itatuirotas ikaras.
Vi diniojo (kariojo) atakio rndas.
At nsies ddel krpa.
Neija ed s mlyna (ali, raudna) akut.
apguti
apiplti
apklusti
apvgti, pavgti
doti pardymus
iekti
inti
iprievartuti
kaljimas
klinti
udarti kaljim
kalin/s, -
kis
lidinink/as, - / lidytoj/as, -
lidyti
novada
nusikatl/is, -
(nu)testi
nuudti
paguti
palisti
patrlis
patvrtinti
plk/as, -
polcinink/as, -
prievartutoj/as, -a
suguti
suiti / aretoti
sulaikti
sumti

158

Uz plaukstas (dilba) ir tetovjums.

Uz rokas ir tetovts enkurs.
Virs labs (kreiss) uzacs ir rta.
Uz deguna liela krpa.
Nes gredzenu ar zilu (zau,
sarkanu) actiu.
apmnt, piekrpt
aplaupt
aptaujt
apzagt, nozagt
dot liecbu, liecint
meklt
iznest
izvarot
cietums
apcietint
ieslodzt cietum
cietumnie/ks, -ce
kukulis
liecinie/ks, -ce
liecint
iecirknis
noziedznie/ks, -ce
(no)tiest
nogalint
noert
atbrvot
patrua
apstiprint
lauptj/s, -a
policist/s ,-e
izvarotj/s, -a
noert
saemt / arestt
aizturt
piekaut

sursti
suesti
trdytoj/as, -a
teisj/as, -a
tesmas
upuolk/as, -
udk/as, -

BUITIS PSLAUGOS
1. KIRPYKL
Ks paskutnis?
Kien [daba] eil?
eils / Eils tvark. B eils.
Pakipkite plukus trumpia!
Tk n visi trumpa!
Palginkite ss, bazd!
Noriau nusisksti.
Nuskskite mn bazd!
A ipluti jms plukus?
Padarkite ilgalak ukosen!
Praiau vakarn ukosen!
Nulakokit nags tmsiai!
Paskskite atakius!
Ku turi mokti jms a
kasoj?
Kek mku?
2. VALYNS TASYMAS
A gali ps js pataisti bats?

atrast
ievainot
izmekltj/s, -a
tiesnes/is, -e
tiesa
uzbrucj/s, -a
slepkava

SADZVES PAKALPOJUMI
FRIZTAVA

Kur pdjais?
Kuram [tagad] krta?
Pc krtas. rpus krtas.
Apgrieziet man matus!
Tikai ne pavisam sus!
Pieldziniet sas, brdu!
Es gribtu noskties.
Noskujiet man brdu!
Vai matus jums mazgt?
Ielieciet ilgvius!
Man, ldzu, vakara frizru!
Nolakojiet nagus tum krs!
Pieldziniet uzacis!
Kur jmaks jums vai kas?
Cik jmaks?
APAVU REMONTS
Vai pie jums var salabot kurpes?
159

Nulo kunas.
Priklkite naujs kulns (atkulnius)!
Nupl (Nudl) pspadiai.
Mn rekia laba skubia.
A pataissite ik rtdienos?
3. LAKRODI
MAS

TASY-

Nolzis papdis.
Piesitiet jaunus papus (pasitus)!
Noplsuas (Izdiluas) zoles.
Man vajag oti tri.
Vai salabosiet ldz rtdienai?
PULKSTEU REMONTS

Ku yr lakrodi taisykl? Kur ir pulksteu darbnca?

Lakrodis sugdo.
Pulkstenis sabojjies.
Lakrodis nukrto i sustjo. Pulkstenis nokrita zem un
vairs neiet.
A seninius lakrodius igi Vai sienas pulksteus js ar
tasote?
labojat?
Nukrto rodkl.
Nokritis rdtjs.
Ikrto stiklikas.
Izkritis stikli.
A glite pataisti adintv? Vai modintju varat salabot?
Lakrodio nemnoma pri- Pulksteni nevar uzvilkt.
skti.
Kad bs sutaistas?
Kad bs gatavs?
Kek kainus tasymas?
Cik makss remonts?
Lakrodis i vl skba (atsi- Pulkstenis atkal ir trks (vlika).
lks).
4. FOTOATELJ

FOTODARBNCA

A glite irkinti is jos- Vai varat attstt s filmias?

tas?
Kad bs padarta?
Kad bs gatavs?
A notraukas igi padarsi- Vai fotogrfijas ar izgatavote?
siet?
160

Paduginkite mn skaidrs!
Noriau nusifotografoti.
Praiau [padarti] eis
notraukas.
Kkio formto? Devyn i
trlika?
Psui / Psines.
Dmesio! Nejudkite!
psena!
Kek mku eis [foto]notraukas?
KULTR. LAISVLAIKIS
1. TETRAS. KNAS.
KONCRTAS

Nokopjiet man diapozitvus!

Es gribtu nofotografties.
Man, ldzu, seas fotogrfijas.
Kda formta? Devii reiz
trspadsmit?
Pasei.
Uzmanbu! Nekustieties!
Smaids!
Cik jmaks par sem fotogrfijm?
KULTRA. VAASBRI
TETRIS. KINO.
KONCERTS

Noriau nueti kk tetr. Es gribtu aiziet uz kdu tetri.

Galbt artimiusiomis die- Varbt tuvkajs diens aizienoms nuesime draug.
sim kop.
Dails teatr pastatta M- Dailes tetr ir iestudta Mterlinko pjs Mlynji
terlinka luga Zilais putns.
pakt.
Ks vaidna pagrindn vad- Kas tlo galveno lomu?
men?
Koki ktoriai vaidis?
Kdi aktieri tlos?
Neina, a spektklis jms Nezinu, vai izrde jums papatks.
tiks.
A blietai ja nupirkt?
Vai bietes jau nopirktas?
Vis blietai parduot.
Visas bietes prdotas.
Pe prtrauk nuesim bu- Starpbrd aiziesim uz bufeti.
ft.

161

Mn patko s spektklis.
Ekime estrdin (simfnins mzikos) koncrt!
Noriau susipanti s ltvi liudies dainoms i
kiais.
Rytj bs ansmblio Prta vtra koncrtas, nauj program.
Kad bs kit Dain i ki vet?
Miela nueiau kn.
Kap vadnasi tas flmas?
A ta vaidbinis flmas?
Koki ktoriai te vaidna?
Ekim vakarn sens.
ktorius, ktor
balknas
dekorcijos
eil
ekrnas
flmas
istrinis f.
vaidbinis f.
spalvtas f.
foj
kulsai
kuls
kulisiai
l
neskm
prteris
prtrauka
plojmai
premjer
rmpa
reisir/ius, -

162

Man patika izrde.

Aiziesim uz estrdes (simfonisko) koncertu!
Es gribtu iepazties ar latvieu tautasdziesmm un dejm.
Rt bs ansamba Prta vtra koncerts ar jaunu programmu.
Kad bs nkoie Dziesmu un
deju svtki?
Es labprt aizietu uz kino.
Kds ir s filmas nosaukums?
Vai t ir mkslas filma?
Kdi aktieri tur spl?
Iesim uz vakara seansu.
aktieris, aktrise
balkons
dekorcijas
rinda
ekrns
filma
vsturisk f.
mkslas f.
krsain f.
foaj
kulises
aiz kulism
aizkulises
loa
neveiksme
parters
starpbrdis
aplausi
pirmizrde
rampa
reisor/s, -e

sl
scen
spektklis
diennis s.
vakarnis s.
danga
vaidmu / rl
vaidnti
veksmas
viet
akordenas
armnika
grti / greti akordeon,
armnika
[lpin] armonikl
bgnas
mti bgn / bgnyti
chras
dain
daininik/as, -
dainoti
dambrlis
dd
dd orkstras
ddmaiis
fleit
grti fleit, psti flet
fortepijnas
skabinti fortepijon
gasas
gitar
skabinti gitar
grti, greti, skabinti
instrumetas
klavinis i.
muamsis i.
puiamsis i.
stginis i.
sudrintas i.
kakls
skabinti kaklmis / kanklioti

zle
skatuve
izrde
rta i.
vakara i.
priekkars
loma
splt / tlot
cliens
vieta
akordeons
harmonikas / ermoikas
splt akordeonu, ermoikas
mutes ermoikas
bungas
sist bungas / bungot
koris
dziesma
dziedtj/s, -a
dziedt
vargns
ddas, dkas, taure
ptju orestris
somu dkas
flauta
splt flautu
klavieres
splt klavieres
skaa
itra
splt itru
splt
instruments
taustiinstruments
sitamais i.
pamais i.
stgu i.
noskaots i. / uzskaots i.
kokle
splt kokli / koklt

163

kaklinink/as, -
kompoztorius
mzikos krins
lamzdlis, ddl
nat
nat
objus
orkstras
dd o. / puiamj o.
pianinas
pianst/as, -
psti
saksofnas
skambti
smukas
greti smuik / smuikoti
smukinink/as, -
trimtas
trimitoti
trimtinink/as, -
valtrna
vargnai
grti / greti vargnais, vargonoti
vargninink/as, -
varpa
skabinti varpas
violonl

2. MUZIJUS. PAROD
Noriau nueti
Ltvijos kro muzij,
sienio mno muzij,
Liudies buitis muzij,
Paviksl galrij,
Parod rmus Ltvija,
iurlinio paviksl galrij,

164

kokltj/s, -a
komponists
skadarbs
stabule
nots
pc notm
oboja
orestris
ptju o.
klavieres
pianist/s, -e
pst
saksofons
skant
vijole
splt vijoli
vijolnie/ks, -ce
trompete, taure
taurt
taurtj/s, -a
merags
reles
splt reles
relnie/ks, -ce
zvani
zvant zvanus
ells

MUZEJS. IZSTDE
Es gribtu aiziet uz
Latvijas kara muzeju,
rzemju mkslas muzeju,
[Etnogrfisko] brvdabas
muzeju,
Gleznu galeriju,
Izstu zli Latvija,
uroa gleznu galeriju,

Kano kro muzij.

Kauas Kara muzeju.
A tursime gd?
Vai mums bs gids?
Koki parod yr Istrijos Kda izstde ir Vstures mumuzijuje?
zej?
A i glima fotografoti?
Vai te drkst fotograft?
dalinink/as, -, mninink/as, -
mnas
mezginia
natiurmrtas
dos plstika
pavikslas
peizas
pynmai
(auto)portrtas
raiins
skulptr
sklptorius
tapba
taptoj/as, -a

3. RDIJAS. TELEVZIJA
K iadien rdo Vlnius?
Kkios yr Rygs progrmos?
Kuriu kanal? Prmu?
Prjunk kt progrm!
Tamsia! viesia!
Pask tylia! Pask garsia!
Pe tams (vies).
Koki i laid?
A ta vazdo raas?
Ku yr rdijo laid program?
jnk! Atsk kt stt!

mkslinie/ks, -ce
mksla
adjumi
klus daba
das plastika
glezna
ainava
pinumi
(pa)portrets
griezums, grebums
skulptra, tlniecba (meno aka)
tlnieks
glezniecba
gleznotj/s, -a

RADIO. TELEVZIJA
Ko odien rda Via?
Kdas ir Rgas programmas?
Pa kuru kanlu? Pa pirmo?
Prsldz uz citu programmu!
Tumk! Gaik!
Nogriez klusk! Uzgriez skak!
Prk tums (gais).
Kas tas par raidjumu?
Vai tas ir videoieraksts?
Kur ir radioraidjumu programma?
Iesldz! Uzgriez citu staciju!

165

Paiekk mzikos!
Prom ijngti! Bk gras,
ijnk! Ijnk!
4. KOMPITERIS
Koks tavo kompiuteris?
IBM (ai by mas), Makintas.
Kks j galingmas?
pkeiiau procsori (pagrindn plkt).
paddinau tmint.
Kompiteriu drbu.
internt turi darb (nami).
Pri internto jngiuosi
pe modm.
Tai brangka.
Mno vaika mgsta kompiuterinis aidims.
atmints
operatyviji a.
dskas
kompktinis d.
standsis d.
disklis
elektrninis ptas
filas
filo ddis
itrnti fil
nukopijoti fil
rengins
katalgas
subkatalgas

166

Pamekl mziku!
Ldzu, izsldz! Esi tik labs,
izsldz! Sldz r!
DATORS

Kds tev ir dators?

IBM (ai b ems), Makintos.
Kda ir t jauda?
Es apmainju procesoru (mtesplati).
Es esmu palielinjis atmiu.
Ar datoru es strdju.
Man internets ir darb (mjs).
Pie interneta es piesldzos caur
modemu.
Tas ir padrgi.
Maniem brniem patk datorsples.
atmia
operatv a.
disks
kompaktdisks
cietais d.
diskete
elektroniskais pasts
datne
datnes lielums
izdzst datni
nokopt datni
ierce
direktorijs
apakdirektorijs

klaviatr
(keyboard)
klavas
(key)
kompiteris
meni
montorius, vaizduklis
pel
pels kilimlis
pels klavas
paspusti pel
plkt
(board)
pagrindn p.
(motherboard)
program
progrmin ranga (software)
rinkmen
(folder)
spausdintvas
(printer)
lazernis s.
raalnis s.
spalvtas s.
vairsvirt
(joystick)
vrusas
ymklis
(cursor)
initinklis
(web)
jngti (ijngti)
isaugoti
(save)
itrinti
(delete)
pakbti
prkrauti
spausdnti
surikti tkst
programoti

tastatra
tausti
dators
izvlne
monitors, prraugs
pele
peles paliktnis
peles poga
noklikint peli
plate
mtesplate
programma
programmatra
mape
printers
lazerprinters
strklprinters
krsu p.
kursorsvira
vruss
kursors
tmeklis
ieslgt (izslgt)
saglabt
izdzst
uzkrties (nek.)
prldt
drukt
salikt tekstu
programmt

5. GASO KASTS.
AUDIOKASETES. SKAUPLOKTLS. KOMPKTI- PLATES. KOMPAKTDISKI
NIAI DSKAI
Kk magnetofn tur?
turi kastin.

Kds tev ir magnetofons?

Man ir kaseu magnetofons
(kasetnieks).

167

A tur elektrofn / grot- Vai tev ir atskaotjs (mzikas

v (mzikos cetr)?
centrs)?
Turi kompktini dsk gro- Man ir kompaktdisku atskaotv.
tjs.
Turi klet ger ploktli. Man ir daas labas skauplates.
Paklauskime folklro ra! Paklaussimies folkloras ierakstus!
A tur dizo (rokenrlo, Vai tev ir deza (rokenrola,
katri mzikos) ra?
kantri mzikas) ieraksti?
Magnetofnas sugdo (ne- Magnetofons sabojjies (nevekia).
strd).
6. KIAI. DISKOTEK

DEJAS. DISKOTKA

A js mgstate kti?
Vai jums patk dejot?
Gl vakar ku nrs nuesime? Varbt vakar aiziesim kaut
kur?
Glima [pakvisti kti]?
Vai drkstu lgt?
Mn laba gala, bt es ja Man oti l, bet esmu jau uzpakviest.
lgta.
A nenortumte pakti?
Vai js negribtu padejot?
Miela!
Labprt!
i, neku.
Pateicos, es nedejoju.
Atsipraa, netia.
Piedodiet, tas bija netm.
it mzika laba vrginanti. mzika ir oti nogurdinoa.
Es blgas okjas.
Esmu slikts dejotjs.
Atvirkia, js kate pukiai. Tiei otrdi, js dejojat lieliski.
Kkius okis js mgstat?
Kdas dejas jums patk?
ja pavarga, pailskim! Es jau noguru, atptsimies!
Mn apsisko galv.
Man noreiba galva.
A gali js palydti?
Vai drkstu js pavadt?
168

7. HBIS

VAASPRIEKS

Ko js dart brvaj laik?

Es daudz lasu.
Es labprt ceoju (makerju).
Kds ir jsu vaasprieks (hobijs)?
Ta paslapts.
Tas ir noslpums.
kolekcionoju (renk) Es kolekcionju (krju) momonets.
ntas.
grju gitar (smuik).
Es splju itru (vijoli).
sportoju.
Es nodarbojos ar sportu.
K js vekiate laisv laik?
dag skaita.
miela keliuju (mekeriju).
Kks js hbis?

SPRTAS. TURZMAS
Ku vksta varbos?
Noriau is varbas pamatti.
Ks dalyvuja ios varbose?
Ku vko treniruts?
Ks trneris?
Atrdo, ta bs dmios ftbolo rungtns.
Kelit rungtns prasids?
Kur komnda adia raudnais markinliais?
Kks rezulttas? Kap bagsi?
Kad prasids ldo rtulio
varbos?
Ks nugaljo?

SPORTS. TRISMS

Kur notiek sackstes?

Es gribtu redzt s sacensbas.
Kas piedals ajs sacensbs?
Kur notika trenii?
Kas ir treneris?
Liekas, t bs interesanta
futbola sple.
Cikos sple sksies?
Kura komanda spl sarkanajos kreklios?
Kds ir rezultts? K beidzs?
Kad sksies hokeja spl?
Kas uzvarja?
169

Rungtns bagsi lygisiomis.

A esime paasti tnis?
A t mki plakti?
J puik plaukk.
A js slidinjate (iuiate)?
Gl suaskime kki achmt prtij?
Vaiokime pri ero!
Te galsime pukiai pasirstyti vltimi i pamekeriti
(pauvuti).
autolenktns
[auto]rlis
bdmintonas
bgmas
bgmo tkas
bksas
burivimas
iuomas
dailsis .
greitsis .
dsko metmas
dvrai krsas
dziud
fechtvimas
ftbolas
ftbolo aikt
gimnstika
eties metmas
irklvimas
jojmas
krsas
kjo metmas
krepnis
laimjimas
laimti
ldo rituls
lengvji atltika

170

Sple beidzs neizirti.

Vai aiziesim uzsplt tenisu?
Vai tu proti peldt?
Via ir lieliska peldtja.
Vai js slpojat (slidojat)?
Varbt uzsplsim kdu aha
partiju?
Braucam uz ezeru!
Tur varsim lieliski izvizinties ar laivu un pamakert (pazvejot).
autosackstes
autorallijs
badmintons
skrjiens
skrejce
bokss
burana
slidoana
daislidoana
trslidoana
diska meana
velokross
dudo
paukoana
futbols
futbola laukums
vingroana
pa meana
airana
janas sports
kross
vesera meana
basketbols
uzvara
uzvart
hokejs
vieglatltika

lenktns
motokrsas
nugaltojas
olmpins aidns
prgal
pirmenbs
plakymas; plaukmas
plakymo basenas
plakti
pralaimjimas
pralaimti
preininkas
rakinis
rgbis
rekrdas
rezulttas
rytn mankt
rungtns
ftbolo r.
rtulio stmmas
sirglius, gerbjas
slidinjimas
smgis
bauds s.
sprtiniai aidmai
sprto aikt
achmtai
ks
udymas
olis akt
olis tl
taur
teisjas
tnisas
stlo t.
tinklnis
vandnsvydis
varbos
dragikos v.
tarptautns v.
varv/as, -
vaivimas dvraiu
aidmas

sacensbas / sackstes
motokross
uzvartjs
olimpisks sples
uzvara
meistarsackstes
peldana; peldjums
peldbaseins
peldt
zaudjums
zaudt
pretinieks
rokasbumba
regbijs
rekords
rezultts
rta rosme
sacensbas, sackstes
futbola mas
lodes grana
ldzjutjs, karsjs
slpoana
sitiens
soda s.
sporta sples
sporta laukums
ahs
dambrete
auana
augstlkana
tllkana
kauss
tiesnesis
teniss
galda t.
volejbols
denspolo
sacensbas, sackstes
draudzbas sple[s]
starptautisk[s] sple[s]
pretinie/ks, -ce
ritebraukana
sple

171

SKYMAI
1. SKYMAI
Atek! Ek!
Atnk!
Atsimik!
Atstk [nuo mans]!
Bk!
Bk gras (malons)!
Dink [i i]!
Dok! Dok! Dokit e!
Ek! Ekite!
Ek ali!
Galvk! Pagalvk!
Gudyk!
Glbkit!
Ik! / ! Ikite!
Kisk!
Klausk!
Laikk! Laikkite!
Lak i ia!
Mk!
Ndinkis!
Paklk!
Palisk! Paliskite!
Ramia!
Sakk! Sakkite!
Sdk! Sdkite!
Ssk! Sskite!
Stabdk!
Stovk!
Sustabdk! Sustabdkite!
Sustk! Sustkite!
uk!
Tylk! Tyls!
Usiiupk!
ink, kd sidmk, kd
irk! irkite!

172

PAVLES. ATSEVIAS IZSAUCIENU FORMAS

PAVLES
Nc! Nc urp!
Atnes!
Atceries!
Atstjies [no manis]!
Skrien! Bdz!
Esi tik labs (laipns)!
Pazdi!
Dod! Dod urp! Dodiet urp!
Ej! Ejiet!
Ej prom!
Dom! Padom!
er!
Palg!
em! emiet!
Crt!
Klausies!
Turi! Turiet!
Lasies r!
Sit!
Vcies!
Pacel!
[Pa]laid! [Pa]laidiet!
Mier!
Saki! Sakiet!
Sdi! Sdiet!
Sdies! Sdieties!
Bremz!
Stvi!
Apturi! Apturiet!
Apstjies! Apstjieties!
auj!
Klus! Klusu!
Turi muti!
Zini, ka Ievro, ka
Skaties! Skatieties!

2. SUUKMAI, KEIKSMA
k! ch! i!
O Dive! O Vipatie!
Dievliau!
Vipatie, pasigailk!
k tap! k taip!
N tap!
Ku i mn!
N, gera!
Ku te! K t!
Ek [ja] ek!
ch, k i (te)! i, k gi!
V! ta! irk!
Rpe! Gyvte!
Blmba!

Velnia rut!
Kd tav (j, j) bal / vlnias!
Kd tav perknas!
Ek [tu]
po velni!
kt! (vulg.)
pekln!
Tikr velniav!
P velni! P perknais!

DANESN
PREVEIKSMIAI, DALELTS, KIT
TARNBINIAI DIAI
aptikriai, madag
apskrita
atra vetus, kta vetus
a, arb
agi
b bejo
bt

IZSAUCIENI, LAMU VRDI

Ak! Ak vai! Vai!
Ak Dievs! Ak Kungs!
Vai Dievi!
Lai Dievs lgs!
Ak t! Ak it!
Nu j!
Kur nu man!
Nu labi!
Kur nu! Ej nu!
Ej nu [ej]!
Ak, ko nu!
Re! Lk! Skat!

Jedritvaikoci!
Johaid!
Velns parvis!
Lai tevi (viu) jupis!
Ka tevi prkons!
Ej
pie velna!
dirst! (vulg.)
ell!
Velna bana!
Velns ar r! Pie velna!

BIEK LIETOJAMI APSTKA VRDI, PARTIKULAS UN CITI PALGVRDI

apmram
vispr
no otras puses
vai, jeb
vai tad
bez aubm, katr zi
tau, tomr

173

bet kks
btent
btina
i
dr
dl
dk (postpozcija!)
gan, pakakamai
i
i i
kadngi
kapgi
k tk
kan
kan a
kodl, dl k
kl, klei
kl ks
nebet
ns
nt
nrs

tagi, vadnasi
tap, taip
tap pt
tap skant
tk, tikta, ven tk
tikriusiai
tl, tlei
turbt, galbt
vl
[venu] odi
vs dr
visad, visads
vs dlto
vs ven, vs tek
vs, vs vs
vs tk
ks i t
ks bs, ts
ks su

174

lai vai kds

proti
katr zi, noteikti
te, eit
vl
d, pc (abu polinksniai!)
labad (polinksnis!)
diezgan
un
gan gan
t k
k tad
tikko k
diez, diezin
diez vai
kpc, kd
kamr
pagaidm
viengi ja, ja tikai
jo
pat
kaut [gan]
bet
ttad
t, it
ar
t sakot
tikai
droi vien
tikmr, tik ilgi
laikam, varbt
atkal
[ar vienu] vrdu sakot
joprojm
vienmr / vienmr, arvien
tomr
vienalga, tik un t
tikko, tik tikko
tikldz
kas par to
lai btu, kas bdams
katrs par sevi

ks tu (jm...) drbo
[kad ir] ks bebt
ia nr ko galvti / svarstti
ne geroju
ks lim na
kaip tk laik
gerkai pri
ta ne prie gra
geroju nebagti
didi dalim
kas per nesmon

kas tev (viam...) par dau

lai tur vai kas
te nav ko gudrot
ne jau no laba prta
uz labu laimi
st laik
labu laiku pirms
tas nav uz labu
labu galu neemt
liel mr
kas par niekiem

FRAZEOLOGZMAI, PTAR- FRAZEOLOISMI, SAKMLS I PREODIAI

VRDI UN PARUNAS
1. FRAZEOLOGZMAI
datos vem priskldyti.
Psti mgl aks. Dmti aks.
Akims rti.
akis.
Eti, ku kys vda.
Kap akmu at (nu) irdis.
Listi pr auss.
Bal / Vlnias no.
Gyv bal / Gvas klmas / vlnias.
Gyvna kap brliai.
Nukrsti kap dangas.
[Pa]trukti pe dat.
iku kap at dlno.
Utrekti durs pansje.
Ka gaids pat pads. Po
veto ngdos.
Nu galvs ik kj.
Galv skasi.
Gyvna kap nkstas taukuos.

FRAZEOLOISMI

Taist no oda ziloni.

Pst miglu acs.
Ar acm apst.
Pc acumra.
Iet, kur acis rda.
K akmens uz (no) sirds.
Laist gar ausm.
Velns viu zina.
Vesels lrums.
Dzvo k bri.
K no debesm nokrist.
[Pa]vilkt uz zoba.
Skaidrs k uz delnas.
Aizcirst durvis deguna priek.
Kad pcei aste zieds.
No galvas ldz kjm.
Galva grieas.
Dzvo k niere pa taukiem.
175

Jodu at blto.
Joda pavesti blta.
Pavesti juokas.
Nuvarti k kaps.
Visti kj.
Sknti lurus.
Palisti liev.
Laikti liev dant.
Jastis kap nami.
Vediti nsies.
ius lpti. Rg vaioti.
Dr penas nu lp nenudivo.
Tk pakio peno trksta.
Kap perknas gidro dangas.
Divo pitas.
Apvyniti aplik pit.
Iluti pito.
irti pr pirts.
Panti kap svo penks pirts.
Lgi devito prkaito.
Priiti iskstoms rakomis.
Krsti rak.
Ketas reutas.
Kap siks statnj.
Ta n sudlusio skatko neveta.
[Ena] kap svestu ptepta.
Drbania irdim.
Iti k rd.
rd ileti / atvrti.
irds kulnuos.
Lengv irdim.
Gyvnti kap niui s kat.
176

Melns uz balta.
No melna iztaist baltu.
Prvrst jok.
Iedzt kdu kap.
Krist no kjm.
Plkt laurus.
Palaist mli.
Turt mli aiz zobiem.
Justies k mjs.
Vazt aiz deguna.
Drt us (zi).
Vl mtes piens uz lpm.
Trkst tikai putna piena.
K prkons no skaidrm debesm.
Dieva pirksts.
Aptt ap pirkstu.
Izzst no pirksta.
Skatties caur pirkstiem.
Pazt k savus piecus pirkstus.
Vaiga sviedros.
Saemt ar atplestm rokm.
Krist no rokm.
Ciets rieksts.
K sies muc.
Tas nav ne plika graa vrts.
Iet k pa taukiem (pa sviestu).
Ar drebou sirdi.
emt ko pie sirds.
Atvrt sirdi.
Da papos.
Ar vieglu sirdi.
Bt ar kdu uz naiem. Dzvot k sunim ar kai.

Kap u at ino / rp
at pyrgo.
Pasisti p velni.
Velni prids.
Ne vlnias, ne gegt.
Nersti su vitos.
Vras kap uolas!
Nutrukti vidur dio.
Jastis kap viai vandenyj.
2. PTARLS I PREODIAI
Obuols nu obes netol rtasi.
Svo akys rsto nemto,
kto i krsl pstebi.
mogs n kial, vsk suvlgo.
Kks klusimas, tks i atskymas.
I senos tri auss.
Pr ven as jo, pr kt
ijo.
Neksk duobs kitm pts
krsi.
Suskalba kap kial s si / sinu. Venas api
tltus, ktas api mltus.
Tyl kial gli kn knsa.
N mno kials, n mno
ppos.
Kks drbas, tks i atlginimas.
Negrk diens b vkaro.
Ju mk gilia, ju mdi daugia.

K suns uz siena kaudzes.

Stt pie velna.
Velnu pilns.
Ne is, ne tas.
Nerast sev vietas.
Vrs k ozols!
Prtraukt pusvrd.
Justies k zivij den.
SAKMVRDI UN PARUNAS
bols no beles tlu nekrt.
Sav ac bai neredz, otram
skabargu ierauga.
Cilvks nav cka, visu apd.
K jaut, t atbild.
Pat sienm ir ausis.
Pa vienu ausi iek, pa otru
r.
Kas otram bedri rok pats
iekrt.
Run k cka ar zosi / k zoss
ar ttaru. Viens jj cku,
otrs kazu.
Lna cka dziu sakni rok.
Ne mana cka, ne mana druva.
Kds darbs, tda alga.
Neslav dienu pirms vakara.
Jo dzik me, jo vairk malkas.
177

Nr ri b dygli.
Ks ktei odeg pakes.
Pasitik kap klai vtai
grdas.
Ju daugia tri, ju daugia nri. Apettas atsirada bevlgant.
Klk gle, kl kart!
Kap pasiklsi, tap imiegsi.
Kalbjimas sidbras, tyljimas uksas.
Jigu [jti] prgar, ta at
gro rklio.
Visu gera, bt nami geriusia.
Visu gera, ku ms nr.
Ku ms nr, te veiai
l gria.
Didel darba n tuoja padromi. Viskiam drbui
svas lakas.
Nukrs obuols, ka nunks.

Nav rozes bez rkiem.

Kas kaim asti cels.
Gadjs k aklai vistai grauds.
Jo d, jo gribas. Apette rodas
dot.
Kal dzelzi, kamr karsta!
K klsi, t gulsi.
Runana sudrabs, klusana zelts.
Ja jau krist, tad ar troksni.
Visur labi, bet mjs vislabk.

Visur labi, kur msu nav.

Kaimiu vista vienmr izskats lielka par pao zosi.
Katram darbam savs laiks.
Bez laika rozes nezied.
Labs nk ar gaidanu.
Gudrba nk ar laiku. Nks
laiks, nks padoms.
Kiekvenas yr svo lims Katrs pats savas laimes kaklvis.
ljs.
Durnm i ok panl.
Muim pods par cepuri.
Dag trikmo dl niko.
Liela brka, maza vilna.
Nr taiskls b iimtis.
Nav likuma bez izmuma.
Nevk Divo md pasku Nedzen Dievu me iedzinis
neiprasi.
svilpodams neatsauksi.
Ks eko, ts rada.
Kas mekl, tas atrod.
Ks galvoj, ts i at lie- Kas uz sirds, tas uz mles.
vio. Ks blaivim galvj, Nedzris dom, dzris run.
ts girtm at lievio.
N tks vlnias baiss, kk Velns nav tik melns, k izj piia.
bauts (k to ml).
Mik gms, mk iri.
No mea vests (Me dzimis),
178

Vikas nekaks nebs.

Sav markinia aria kno.
Glva senos neprami.
Rank rak pluna.
Vrna vrnai akis nekis.
Neak viko mko.
Jukiasi ts, ks jukiasi paskutnis.
Ankstyvji vrna dants rakinja, vlyvji aks kraptinja. Ankst kls, junas
vds nesigailsi.
Plkas kap tilvkas (kap banios irk).
K prisvirei, t i srbk.

uz meu skats.
Katram savs krekls tuvks.
Ar galvu mri nesadauzsi.
Roka roku mazg.
Vrna vrnai ac neknbj.
Nesauc vilku no mea.
Visgardk smejas tas, kas
smejas pdjais.
Kas pirmais brauc, tas pirmais
ma. Kur putni agri ceas, tas agri slauka deguntiu.
Pliks k bazncas urka.

Kdu putru savrji, tda jstrebj.

I pelda svo vak gria. Katrs savu preci slav. Katra
Kiekvien lp svo odesieva savu putru liela.
g gria.
Skstantis i iudo gri- Slcjs pat pie salmia eras.
biasi.
Ks krd pkelia, nu kr- Kas zobenu pace, no zobena
do i va.
krt.
Pama vaiodamas, tolia Lnk brauksi, tlk tiksi.
nuvaiosi.
Stus lkano neujaia.
Paduais izsalkuo nesaprot.
Tui statn gasiai ska- Tuka muca tlu skan.
ba.
Nr dm b ugnis.
Nav dmu bez uguns.
Sen mil nerdja.
Veca mlestba ners.
Geria vlia, neg nikad. Labk vlu nek nekad.
Vien kregd dr n pa- Viena bezdelga pavasari nenes.
vsaris.
Tap vilk bdamas, vilk i Vilku bar ar vilkiem jkauc.
kak.
Vskam svas lakas. Ates Visam savs laiks.
lakas, bs ir vakas.

179

l galvn, vlnias uodegn.

Vskas gera, ks gera bagiasi.
Vik mni, vikas i.
N vskas uksas, ks uksu
ba.
Lengva gunama, lengva
ilidiama.
ATSARGIAI KITA REIKM!

Jo vecs, jo traks.
Viss labs, kas labi beidzas.
Te vilku piemin, te vilks klt.
Ne viss ir zelts, kas spd.
Viegli ncis, viegli aiziet.
UZMANBU CITA NOZME!

adti lpt
aris rs
aket liis
akas svtvieta, upurvieta
akti kt izsalkuam
apti bt
apsti apkot, apgrauzt
pkasas ierakums, traneja
plankas vki, apvks
aplkti apskriet
aplekti apdzt; apliekt
apnkti uzklupt, apstt
apsimsti izlikties
aptvrti apogot
rklas sparkls
atbildti atbraukt ar troksni
atjasti izrdt ldzjtbu
atlaida atlaidas
atsistti piecelties kjs
atksti atspirgt
atstti atstties; aizstt
augls audzjs
auk upuris; ziedojums
uklti audzint

180

adt megzti, nerti

airis irklas
akacis akivaras
elks stabas
alkt trokti, geisti
elpot kvpuoti, alsuoti
apst suvalgyti
apkasas pagrbstai, nuogrbos
aploks aptvaras, ardis
aplkt apvaisinti
aplenkt apsupti, apsiausti
apnikt pabosti, kyrti
apmesties sikurti, apsistoti
aptvert apkabinti; suvokti
arkls plgas
atbildt atsakyti
atjaust nutuokti; atsikvoti
atlaide nuolaida
atstties atstoti
atkust atitirpti
atstt palikti
auglis vaisius
auka audra, viesulas
auklt priirti kdik

B
bmba naba
baud sods
budyti mudint, kdt
bedras drauelis
bendrb kopba
brnas puisis
bldinti klaudzint, dimdint
blk blakts
brangs drgs
brakti brauct, svtrot
brdis bridums; brasla
bredis alnis (lo. Alces)
brkti bzt; kulstt
brs bars, pulks
btb btne

bumba kamuolys; bomba

bauda mgavimasis
baudt ragauti
biedrs draugas, kolega
biedrba draugija; bendrov
brns vaikas
bildint pasipirti
blakus alia
brangs velus; mits; turtingas
braukt vaiuoti
brdis minutl, akimirka
briedis elnias (lo. Cervus)
brukt irti; griti; smukti; pulti
bris narvas, inkilas
btba esm

dab greznumlieta
dags dzelksnis
Diva sievietes personvrds
dali liktenis
dalba dalana
dang sega; prkljs
daas saku drzs
duginti vairot
debess mkonis
dd tvocis
dej dieml
dejoti vaimant
dk pateicba
dl dle
degti segt, klt; skriet
dstytojas doctjs
dstyti likt; doct skol
dvti nst, valkt
degas asns, dgsts
degti durt, dzelt; ievest
dygls rkis, skuja

daba gamta, prigimtis

dadzis usnis
daiva skiltis (apelsino ir pan.)
daa dalis
dalba dalyvavimas
danga duob, prava
drzs sodas, daras
daudzint minti, garsinti
debesis dangus
ddt nykti, dlti
deja okis
dejot okti ok
dka nuotykis
dls snus
diegt lkti, dumti
dsttjs sodintojas
dstt sodinti (augalus)
dvt vadinti (kuo)
diegs silas
diegt daigstyti, silti
dglis gemalas

181

dkas tuks; brvs

drstelti uzmest aci
draiskalioti valkt skrandas
drpana (novec.) drbes
drausmngas disciplints
drasti liegt
drbti nomest; tat
drb linaudekls
drusk sls
dbliai gyvuli viduriai
dkti trakot, plosties
dlks puteki
duob bedre
dris driens
dsas elpas trkums
dsti smakt
dvasia gars, spoks
dvsl sprgonis
dvsti sprgt nost, nobeigties

dks neusims, laisvas

dirst ikti (vulg.)
draiskot lti, idykauti
drna audinys
drausmgs siaubingas, iurpus
draudt grsti; grasinti
drbt plyti skutus
drbe drabuis
druska truputis; trupinys
dubi purvas
dkt dgzti, ti, kti
dues drumzls
dobe lysv
dre kumtis
dusa poilsis, atilsis; dusmas
pyktis
dust miegoti, ilstis
dvaa kvapas, alsavimas
dvsele siela
dvest dsuoti; dvelkti

eil rinda
lnias briedis (lo. Cervus)
sti st (par lopiem)

iela gatv
alnis briedis (lo. Alces)
st valgyti, sti

gaiduti oti gribt

gailti lot
gasas blzma
galti spt, vart
gali spja, vara
galvti domt
gras tvaiks
gaus prpilnba
gauss prpilns
glda abra; sile
giesm garga vai svinga dziesma

gaidt laukti
gailt rti
gaiss oras
galt galabyti, udyti
gaa msa
galvot tvirtinti, garantuoti
gars dvasia, mkla
gausa skalsa
gauss ltas, vangus; skalsa
galds stalas
dziesma daina, giesm

E,

182

gir kvass
grtas piedzries
grtis lielties
glivs gotas
glnas vj; trausls
glits gotains; glums
globti gdt
godti prdomt, sapot
grand tilta bais
grndyti kast; skrpt
grbls grbeklis
grbti grbt, grbstt
grti urbt
gribti grbt, ert
gudrs atjautgs, viltgs
gunas potte
g kpostgalva

dzira gyvuli girdalas; gira

irts toks vyro vardas
dzirties ketinti k daryti (psn.)
gvs glebus; silpnabdis
glezns dailus, graktus; glenas
glts ivaizdus, dailus
glabt laikyti, saugoti; laidoti
gdt globoti, rpintis
grodi rentiniai
grandt griausti, dundti
greblis drotuvas; skaptas
grebt skobti, skaptuoti
griezt pjauti, riekti; sukti
gribt norti
gudrs protingas
gurns launis; dgs. klubai
ga launis

drbinti pieemt darb

iekti meklt
rankis darbarks
sios dzles
sijngti iesaistties; ieslgties
pera dzimums
itepti izvilkt; izstiept

iedarbint uvesti (varikl)

ieskt iekoti galv, utliauti
ierocis ginklas
ieka vidus
iejgties sikinkyti
izpera vanta
iztempt imaukti, ilaikyti

jadas uzbudinana
jaunklis dzvnieku mazulis
jautrs jtgs; modrs
jg spks
jodas melns

jauda galia, galingumas

jauneklis jaunuolis
jautrs linksmas
jga prasm
jods piktoji dvasia, velnias

kd ja
kilis kaoks, da
kaiti spraust, puot

kad kada, kai

kails nuogas, plikas
kaist barstyti

183

katinti kaitt
kakt piere
kmanos iemaukti
kamar kambaris
kambars istaba
kamenas koka stumbrs
krdinti likt krt
karpti cirpt; sliet
kart paaudze
Kanas Kaua
kk ekars
klti celt aug
krti atlupt, atdalties
kas vrgs dzvnieks, koks
kial cka
kimas pagalms
kik apakstilbs
kirti kt cauram
klajs maldgs, kdains
klejti murgot
kliuda trkums; vaina
klbas izodzjies
kliedti murgot
klipti grimt, iemukt
klizm klistrs
kluss dzirdgs
krajas asins

kraups baigs; neldzens

krevas greizs, lks
krkls nonestas drbes
krts sievietes krts
kdra dis
kjis veseris
kuklis klimpa
kul sklinieku maisi (vulg.)
koka vle
kulas miets
kopa rota
kosa kovrnis
krp tupele
kvpti elpot, iedvest

184

kaitint erzinti
kakts vidinis kampas
kamanas vais, rogs
kamara laini odel; pluta
kambaris kamara
kamiens egls iev
krdint gundyti
krpt kapstyti; trypti
krta tvarka, bdas; eil
kauns gda
cekuls skiauter
celt kelti; statyti (pvz., nam)
ert iupti, gaudyti
eza nemalonumai, painiava
aui toks kaimavardis
ciems kaimas
ciska launis
kurtt (i)purti (apie ridikus)
klaj atviras
klejot klajoti
kda klaida
klibs lubas
kliedt sklaidyti, blakyti
klimst klaidioti, bastytis
klizma bda, neskm; klizma
kluss tylus
krauj skardingas; kreve aas;
rupl
kraupis piktaiai; susas
krievs rusas; kreiss kairys
klekls markiniai
krts krtin
kdra durps
kja lazda
kukulis kepalas; kyis
kule maielis
koks medis
kols dvitakis
kop drauge, kartu
kosa asiklis
kurpe batas
kvpt smilkti, rkti

L
laba oti
laid riets; izlaidums; prraide
lkatas nonsts aprbs
lankti apmeklt
laupti lupint, lobt
lelas tievs
lkti skriet, lidot

labi gerai
laida eil; byla; dryis
lakats skara
loct lankstyti
laupt plti, grobikauti
liels didelis
lkt okti ( aukt, tol); tekti (apie saul)
lieta reikalas; daiktas
lepns ididus
lts pigus
auns piktas; blogas
aut leisti, nedrausti
liemenis skerdiena
likt dti, statyti
lva plautas, gultas
luba skiedra, gontas
lupna lubinas (lo. Lupinus)

maigs miegains
maksti snauduot
maldtis mierinties
manti prtot
msalas sma
mtas mrs
muti maukt; mukt
mednis koka, mea
mdis koks
mklinti nojaust, mint
mlynas zils
mesti lgties
mlti slaukt
mtas laiks, periods
ms gaa
mistas pilsta
miestlis pilstia
mitrs veikls, mangs

maigs velnus
makst mokti; kainuoti
maldties klysti; klaidioti
mant (pa)stebti
masalas tymai
mats plaukas
maut mykti, baubti
mednis kurtinys
mes mikas
meklt iekoti
melns juodas
melst plepti, taukti niekus
melzt muti, tvoti
mets eskizas
miesa knas
miests miestelis, gyvenviet
miesti naminis alus ar midus
mitrs drgnas

lent dlis
lepns izlepis
ltas lns
liunas lokans, slaids
liuti(s) rimt, prstt
liemu viduklis
lkti palikt
lva gulta
lbos griesti
lupna miza (kartupeu, bolu)
M

185

mkytojas skolotjs
mkslas zintne
mkslininkas zintnieks
ma vra msa
murgsti snauduot

mctjs pastorius, kunigas

mksla menas
mkslinieks menininkas
msa sesuo
murgot kliedti

ngin pastala
nras densldjs
naud labums
nedrbas bezdarbs
ngi vai tad
nesmon aplamba, muba
nkti strauji erties, uzbrukt
nkti briest
ndien tagad

nadzene kepur su snapeliu

nra undin, vanden
nauda pinigai
nedarbs siautjimas
nedz nei
nesamaa smons netekimas,
alpulys
nikns piktas
nkt eiti artyn
nudien tikrai, i ties

obuolikas boltis

boli / dboli dobilas

P
paaugls pusaudzis
plios pelks, tyrumai
pltas metelis
parod izstde
paem vieta pie paas zemes
plk purvs
plinas trauds
plti plst (par drnu un tml.)
prkartas redeles; sile
prasmngas jdzgs; nozmgs
pristti uzbzties, piesieties
pras tds mrs
puslos akatas
puvas dubi
pt vista (brnu valod)

186

paauglis netikras vaisius

paas pldimas, niekinimas
palts klanas, balut
pards skola
pazeme poemis
pee bala
pliens klintis; molis
plst plyti; duti; sprogti
karote auktas
prasmgs sumanus; vikrus
piestt sustoti
prs kraitis
purslas snukis, terl
purvs pelk
putns pauktis

R
rabti nirbt, ilbt
ratas tds, kas jj
raiti graizt, durt
rkti bakstt; urbint
raugnti raudzt
rasis izrakta bedre
rasti sarkt; rakt
retti kt retkam
rib robea
riebs trekns
ristas izliekts, lks
risti liekt

rietti ripot
rykl va
rdti rst
rgts skbs
rkti kpt

reibt svaigti; kauti

raits spartus
raizties nerimauti, rpintis
rakt kasti, rauti
raudzt irti; mginti
rausis pyragas, banda
raust erti, arstyti
rect stingti, kreti
riba onkaulis
riebgs lyktus
riests ruja, poravimasis
riest brandinti (pvz., pumpurus); spausti
riett leistis (apie saul)
rkle gerkl
rdt grdinti
rgts kartus
rkt ti; urgzti

sagts sprdze
satas sienamais; sakars
saldanis konfekte
smana sna
spnas sapnis
sbras drauelis
sgti pogt
sek norise
sekinti sekot
siabas ausmas
siabti sirot, postt
silyti piedvt
svas sula
skaid sadalana
skidyti sadalt

skaists kos, trs

skaitti last (tekstu)

sakta seg
saite raitis; jungtis
saldains salsvas
samaa smon
sapnis sapnas; svajon
sebris kaimynas
segt dengti, gaubti, kloti
seka sjomaina
secint daryti ivad
aubas abejon
aubties abejoti
solt adti
svs srutos; atrus; smarkus
skaida skiedra
aidt takyti; traikyti; gliaudyti
skaists graus
skaitt skaiiuoti

187

skaittojas lastjs
skanti kt gargkam
skandnti slcint
skptas kalts
skar lakats
skrti nodriskties
sktinti mudint
skasti spint
skesti kaut (lopus)
skiedr skaida
skesti ataidt
skbti grebt, dobt
skraidti lidot
skrnda kaoks
skudrs ass, strauj
slmpa slaits, loa
slgti spiest, prest
sliakti kt; lni plst
slds slpes
slikinti klusu iet
slpti smakt
smags jautrs, lksms
smaks tvans
smlis smilts
smuks muklains; audgs
snkis purns, mlis
spagena dzrvene
spalv krsa
spti mint; paspt
sprusti bzt (starp iek)
spsti izlikt (lamatas)
sraumu upes vidusdaa
stbas elks
stgaras stubljs
stkls stelles
stebul ritea rumba
stegti dibint
stempl barbas vads
stgti trkt, nepietikt
stvas statvs
stburas mugurkauls

188

skaittjs skaitiklis
skant skambti
skandint skardenti; vanginti
ps ietis
skara luotel
skart liesti
skatties irti
skaust pavydti; inaikinti
rst striai pjauti
iedra pluotas, skaidula
iest takyti; eikvoti
skbt rgti
skraidt lakstyti
skrandas skarmalai
skudra skruzd
slampa liurbis; paleistuv
slgt rakinti; sudaryti (sutart)
slaukt melti
sldas paios
kt iuoti; lepsti
slpt bti itrokusiam
smags sunkus
smalks plonas; subtilus
smelt semti
smuks graus
snuis straublys; knysl
spalgs aius; varbus
spalva plunksna
spt galti, pajgti
spraust smeigti, durti
spiest spausti
straume srov
stabs stulpas
stagars dygl (tokia uvis)
stakle dviakymas
stabule birbyn, lamzdelis
steigt skubti, skubinti
stieple viela
stigt klimpti
stvs figra; pastato auktas
stuburs kamienas

stupas stabs
stubras sumbrs
stuobrs stumbrs; neveiklis
sul koku sula
sukti izspiest sulu
srs s
stros samazgas
svaigs reibinos, reibgs
svras atsvars; mrcia
svias viesis
svirpls circenis

stulps aulas
stumbrs kamienas
stobrs vamzdis (ginklo ir pan.)
sula sultys, sula
skt siurbti, iulpti
srs kartus
sutra srutos
svaigs vieias, gaivus
svars svoris
sves svetimas
svirpis svilikas

ak zars
ltas auksts
as kraupis, krevele
akti kliegt
em
iuti buint
rmas sirms (par zirgiem)
lakstti slact, slacint
lir iba
liukti akstt
mauktti plkint
nikti aukt
olis lciens
uolioti skriet vai jt lkus
vytrs zibos
vytroti spdt, starot
vikti ircint

sakas pavalkai
alts iurkl
sass alias vaisius ar uoga
saukt vadinti
e ia
ausmas siaubas
sirms ilas, irmas
akstt pliukenti
ura nemalonumas; kek
urkstt liugti
maukstt epsti
irkstt grikti; girgdti
solis ingsnis
soot ingsniuoti
svtra brknys
svtrot braukti brkn
virkstt spragsti

td ttad
taisti labot, remontt
taur kauss, glze (vna)
t em
tel mkla (miltu)
ties patiesba
tikmas dergums

tad tada
taist daryti, gaminti
taure trimitas
te ia
tasla karv dideliu pilvu
tiesa teismas; teisyb
tikums dora

189

tikls godgs, ticgs

tnti pampt, tkt
tyrum tuksnesis
trknas spcgs
trmdyti savaldt, drest
trukti vilkt; ceot
trepti mdt
trupti drupt
tkti kt tuklam
turti bt tdam, kam pieder
tt stobrs; patronas aula
tvakas tvans, dvinga
tvnas pldi
tvikti tkt

tikls skaistus, nekaltas

tt vyti (silus); vynioti
trums dirva; laukas
trekns riebus
tramdt vaikyti; baidyti
traukt lkti; dauyti; plti
triept tepti, teplioti
trupt trnyti, treti
tkt tinti
turt laikyti
tta maielis, krepys
tvaiks garas
tvans smalks; tvaikas
tvkt kaisti; alpti, trokti

iti lamt; dzt

kis saimniecba
uol klints
aiz; par
ubraukti aizsvtrot
ukliti aizerties
utrukti uzvilkt aug

jint kauti
is lna, lauas
ola kiauinis
uz ant;
uzbrauct uraitoti
uzkt usiropti
uztraukt jaudinti, neraminti

vdas vadonis, komandieris

vads laidas; brys; toks tinklas

vaas paniai
vairs daugiau
vairot dauginti
valoda kalba
valdba vyriausyb
valgs drgnas
valsts valstyb
valstba karalija, viepatyst
ota teptukas
vrds vardas, odis
vargns dambrelis
vrgt sirguliuoti, nykti

vdios groi
varas stre
vairoti vadt (piem. auto)
valand stunda
valdba prvalde
vagis diens
vasius novads, pagasts
valstb valsts
vnta izpera, pirtsslota
vadas pavrds
vargnai reles
vagti ciest trkumu; mocties

190

va ziedana, augana
vdaras putraimu vai rvtu
kartupeu desa
vidas seja
veikls darbgs
veksmas darbba
vids iekpuse, iekene
viel stieple

vasa atala, gis

vders pilvas

vis apciemojums
viritis pagasta veckais
viininkas prieknieks
vkas aploksne; plaksti
vlas rullis
vol mucas puis

veids forma; pobdis

veikls vikrus
veiksme skm
vidus vidurys
viela mediaga (pvz. chemijoje)
viesis sveias
virsaitis genties vadas
virsnieks karininkas
vks dangtis
vls pradalg
vle kuoka, vzdas

gti padart netru; zagt

abis koka arkls
ndas vaigs
ar blzma
isti veidot no mla
las sirms
rkls res
iurknas kmis
udti galint

zagt vogti
zobs dantis
zods smakras
zars aka
ziest tepti
zils mlynas
dzirkles avikirps irkls
urkulns iurkiukas
zaudt netekti

191

TRUMPA LATVI KALBOS GRAMATIKOS

APVALGA
SS LATVIEU VALODAS GRAMATIKAS APSKATS
Keletas pastab apie latvi kalbos fonetik pateikta
pradioje. iame skyriuje nuvieiami pagrindiniai morfologijos bruoai, leksikos skirtybs.
Daiktavardis
Latvi kalboje skiriamos dvi daiktavardio gimins
vyrikoji ir moterikoji, yra du skaiiai vienaskaita ir
daugiskaita ir eios linksniuots. Jos skiriamos pagal
vienaskaitos vardininko galnes: 1. -s, -, 2. -is, -s (priebalsiniai kamienai), 3. -us, 4. -a, 5. -e, 6. -s (i kamienai). Treiosios
linksniuots daiktavardi turima visai maai. Negausi taip
pat ir VI linksniuot.
Pirmosioms trims linksniuotms priklauso vyrikosios
gimins daiktavardiai, o ketvirtajai, penktajai ir etajai
moterikosios gimins, taiau yra ir keletas iimi. Pavyzdiui, ketvirtajai linksniuotei priklauso odis puika berniukas, pavards Dauka, Janka, Druva, Kalva, Liepa ir kt.,
taip pat bendrosios gimins daiktavardiai bezkaua
begdis, -, pazia pastamas, -a ir pan. Kai ie daiktavardiai reikia vyrikosios lyties asmen, vienaskaitos
naudininkas turi galn -am (ne -ai), vis kit linksni
galns nesiskiria nuo moterikosios gimins daiktavardi.
Penktosios linksniuots vyrikosios gimins yra daiktavardis bende budelis ir vyr pavards su galne -e: Egle,
Straume (vienaskaitos naudininko galn -em). etajai
linksniuotei priklauso ir daugiskaitinis vyr. gim. daiktavardis
audis mons, liaudis, plg.: visi audis.
192

Kaip ir lietuvi, latvi kalboje yra septyni linksniai:

V. Nominatvs (N.), kas?
K. enitvs (.), k?
N. Datvs (D.), kam?
G. Akuzatvs (A.), ko? (skaityk: kuo)
. Instrumentlis (I.), ar ko? (skaityk: ar kuo)
Vt. Lokatvs (L.), kur?
. Vokatvs (V.), !
1 lentel. Daiktavardi linksni galns
Linksnis

Linksniuot
I

II

III

IV

VI

liep-a

egl-e

pil-s

Vienaskaita
V.
K.
N.
G.
.
Vt.
.

vr-s
brl-is
vj-
den-s
-a
-a*, -s
-am
-im
-u
-i
-u
-i
-
-
-! -s! -!
-i!

al-us
-us
-um
-u
-u
-
-u!

-as
-ai
-u
-u
-
-a!

-es
-ei
-i
-i
-
-e!

-s
-ij
-i
-i
-
-s!

-i
-u
-iem
-us
-iem
-os
-i!

-as
-u
-m
-as
-m
-s
-as!

-es
-u*
-m
-es
-m
-s
-es!

-is
-u*
-m
-is
-m
-s
-is!

Daugiskaita
V.
K.
N.
G.
.
Vt.
.

-i
-u
-iem
-us
-iem
-os
-i!

-i*
-u*
-iem*
-us*
-iem*
-os*
-i*!

Pastabos.
1. vaigdute paymtoms formoms bdinga kamiengalio
priebalsi kaita (r. p. 14). Iimt sudaro II linksniuots odis viesis

193

sveias, pavards su priesagomis -skis, -ckis, taip pat vyr vardai

su kamiengaliu t, d, pvz.: Atis, Uldis, Valdis. Penktoji linksniuot
toki iimi turi daugiau: mute burna, pase pasas, aste uodega,
karaliste, kaste d, kai kurie odiai su -te, -de, -se, -ze, pvz.:
etrrinde ketureilis, epizode, spartakide, kase kasa, impanze
ir kt. etosios linksniuots iimtys yra odiai acs akis, auss ausis,
balss balsas, debess dangus, valsts valstyb, zoss sis, Csis.
2. Pirmj trij linksniuoi daiktavardi daugiskaitos galns
yra vienodos. Be to, kiekvienos linksniuots sutampa vienaskaitos
galininko ir nagininko, taip pat daugiskaitos naudininko ir nagininko
galns.
3. Vis linksniuoi daiktavardi (ir apskritai vardaodi)
daugiskaitos kilmininkas turi galn -u; vietinink galns visada
ilgos (pirmj trij linksniuoi daugiskaitos vietininko galn -uos!).
4. nagininkas dabartinje latvi kalboje visada vartojamas su
prielinksniu ar su.

Bdvardis
Nevardiuotiniai vyrikosios gimins bdvardiai
linksniuojami kaip I linksniuots daiktavardiai (balts, za
kaip vrs, vj), o moterikosios gimins kaip IV linksniuots daiktavardiai (balta, zaa kaip liepa, daa). Plg. 1 lent.
p. 193. vardiuotini bdvardi galnes r. 2 lent. p. 195.
Latvi kalboje bdvardiai irgi laipsniuojami. Yra trys
laipsniai. Auktesnysis laipsnis padaromas i nelyginamojo,
pridedant priesag -ks, -ka, pvz.: jaunks naujesnis,
jaunka naujesn. vardiuotins formos, pvz.: jaunkais,
jaunk, gali turti ir aukiausiojo laipsnio reikm. iaip
jau aukiausiasis laipsnis daromas i vardiuotins auktesniojo laipsnio formos, pridjus priedl vis-, kuris, kaip
buvo minta, niekada nekiriuojamas, pvz.: visjaunkais,
visjaunk.
Latvi kalboje bdvardis neturi vadinamosios bevards
gimins formos. Bevards gimins reikme vartojama
194

vyrikosios gimins forma arba prieveiksmiai, pvz.: man ir

skaidrs man [yra] aiku; tas bija oti patkami tai buvo
labai malonu.
2 lentel. vardiuotini bdvardi linksni galns
Vyrikoji gimin
vns.
V.
K.
N.
G.
.
Vt.
.

Moterikoji gimin

dgs.

vns.

balt-ais
balt-ie
-
-o [uo]
-ajam
-ajiem
-o [uo]
-os [uos]
-o [uo]
-ajiem
-aj
-ajos [ajuos]
-ais!
-ie!
-o! [uo]

balt-
-s
-ajai
-o [uo]
-o [uo]
-aj
-!
-o! [uo]

dgs.
balt-s
-o [uo]
-ajm
-s
-ajm
-ajs
-s!

Pastaba. Skliausteliuose nurodytas galni tarimas.

Prieveiksmis
Prieveiksmiai gana vairs. Jie paprastai yra atsirad (ar
sudaryti) i daiktavardi, bdvardi, skaitvardi, vardi
bei veiksmaodi. Daugiausia yra bdvardins ir veiksmaodins kilms prieveiksmi. Bdvardiniai prieveiksmiai
sudaromi su formantais -i, -u, reiau -m, pvz.: skaist-i
graiai, tuv-u arti, ln-i ir ln-m ltai. Veiksmaodiniai
prieveiksmiai turi formantus -us, -us, -u: skrie-us bgte,
gu-us gulomis, tup-us ir tup-u tupomis.
Bdvardiniai prieveiksmiai laipsniuojami. Auktesniojo laipsnio formai sudaryti vartojamas formantas -k: labk geriau, aukiausiojo dar ir priedlis vis-: vislabk
geriausiai.
195

Skaitvardis
Latvi kalbos skaitvardiai linksniuojami kaip daiktavardiai, t.y. vyrikosios gimins skaitvardiai linksniuojami kaip I linksniuots daiktavardiai, pvz.: viens vrs (vis
linksni galns abiej odi vienodos), o moterikosios
gimins skaitvardiai kaip IV linksniuots daiktavardiai,
pvz.: viena diena.
Yra ir iimi. Skaitvardis tkstotis (1000) linksniuojamas kaip II linksniuots daiktavardiai, skaitvardis trs
(3) linksniuojamas savitai:
3 lentel. Skaitvardio trs linksniavimas

Vyrikoji gimin
V.
K.
N.
G.
.
Vt.

trs
triju
trim, trijiem
trs
trim, trijiem
trs, trijos

Moterikoji gimin
trs
triju
trim, trijm
trs
trim, trijm
trs, trijs

Visai nelinksniuojami yra skaitvardiai desmit (10),

vienpadsmit devipadsmit (1119), divdesmit devidesmit (2090). Skaitvardis simts (100) linksniuojamas kaip
I linksniuots daiktavardiai, tkstotis (1000) kaip II linksniuots; abu ie skaitvardiai turi ir nelinksniuojamsias
formas simt, tksto. Jei skaitvardis sudtinis, pvz., divi
simti trsdesmit etri, linksniuoti reikia visus linksniuojamuosius komponentus, iuo atveju odius divi, simti, etri.
Kelintiniai skaitvardiai paprastai vartojami tik vardiuotiniai (iskyrus otrs, otra) ir linksniuojami kaip vardiuotiniai bdvardiai.
Kiekini ir kelintini latvi kalbos skaitvardi eil r.
p. 47-48.
196

vardis
vardiai vi, via vartojami kalbant apie gyvas btybes;
kalbant apie negyvus daiktus vartojamas vardis tas, t.
Sangrinis vardis sevis linksniuojamas taip: V. ,
K. sevis, N. sev [seu], G. sevi, . (ar) sevi, Vt. sev.
Savybiniai vardiai mans, mana; tavs, tava; savs, sava
visada derinami su daiktavardiu ir linksniuojami kaip I arba
IV linksniuots daiktavardiai (priklausomai nuo gimins),
pvz.: mans tvs mano tvas, manam tvam mano tvui,
savu mti savo motin.
4 lentel. Asmenini ir paymimj vardi linksniavimas
Vienaskaita
V.
K.
N.
G.
.
Vt.

es
manis
man
mani
mani
man

tu
tevis
tev [teu]
tevi
tevi
tev

vi
via
viam
viu
viu
vi

via
vias
viai
viu
viu
vi

pats
paa
paam
pau
pau
pa

pati
paas
paai
pau
pau
pa

pai
pau
paiem
paus
paiem
paos

paas
pau
pam
paas
pam
pas

Daugiskaita
V.
K.
N.
G.
.
Vt.

ms
msu
mums
ms
mums
msos

js
jsu
jums
js
jums
jsos

vii
viu
viiem
vius
viiem
vios

vias
viu
vim
vias
vim
vis

Kit vardi linksniavimas paprastesnis. vardiai kds,

kda, kur, kura, ds, da, itds, itda, tds, tda ir
kt. linksniuojami kaip daiktavardiai: vyrikosios gimins
kaip I linksniuots daiktavardiai, moterikosios gimins
kaip IV linksniuots daiktavardiai.

197

5 lentel. Parodomj vardi linksniavimas

Vienaskaita

V.
K.
N.
G.
.
Vt.

is
,
im

s, s
ai

o
o
ai, aj, in

tas
t
tam

t
ts
tai

to
to
tai, taj, tan

Daugiskaita
V.
K.
N.
G.
.
Vt.

ie
iem
os
iem
ajos,

m
s
m
ajs,
ais, ins

tie
tiem
tos
tiem
tajos,

to

ts

tm
ts
tm
tajs,
tais, tans

Pastaba. Tarpuose nurodytos formos yra bendros abiem giminms.

Veiksmaodis

Latvi kalbos gramatikoje yra skiriamos trys pagrindins veiksmaodio formos: bendratis, esamojo laiko vienaskaitos 1 asmuo ir btojo laiko vienaskaitos I asmuo. Bendraties formantas yra -t (sangrins formos -ties). Vienaskaitos 1 asmuo visada turi galn -u.
Latvi veiksmaodiai yra trij asmenuoi, kurios
skiriamos ne pagal asmen galnes, kaip lietuvi kalboje, o
pagal pagrindini form skiemen skaii. Priedlis skiemen skaii neeina.
I asmenuotei priklauso veiksmaodiai, kuri vis trij
pagrindini form kamienai yra vienskiemeniai, pvz.: aug-t,
aug-u, aug-u; pras-t, prot-u, prat-u. Esamojo laiko 3 asmuo
neturi galns, o vns. 2 asmuo j turi tik tais atvejais, jei:

198

a) kamienas baigiasi -st-: tu pazst-i, sarkst-i rausti

(bendratys pazt, sarkt); b) kamienas baigiasi sprogstamaisiais priebalsiais p, t ar d, o aknyje yra balsi kaita:
tu proti, krti (kitos formos yra: prast, pratu; krist, kritu).
II asmenuotei priklauso veiksmaodiai, kuri bendraties kamienas turi ne maiau kaip du skiemenis, o esamojo
ir btojo laiko kamienai (t.y. vns. 1 asmuo) sutampa. II asmenuots veiksmaodi bendratys turi priesagas -t, -t,
-t, -ot, atitinkanias lietuvi -oti, -ti, -yti, -uoti, plg.:
mazgt, mazgju, mazgju; zmt, zmju, zmju pieti,
zeltt, zeltju, zeltju auksuoti, dzvot, dzvoju, dzvoju
gyventi. Esamojo laiko vns. 2 asmuo, taip pat 3 asmuo
neturi galni (imamas grynas kamienas), pvz.: mazg-t
(tu) mazg, (vi, via, vii, vias) mazg; dzvo-t (tu)
dzvo, (vi, via, vii, vias) dzvo.
Taip asmenuojamas ir senas slavizmas dabt gauti.
III asmenuotei priklauso veiksmaodiai, kuri bendraties
kamienas turi ne maiau kaip du skiemenis, o esamojo laiko
kamienas yra skiemeniu trumpesnis u btojo, pvz.: rakst-t,
rakst-u, rakst-ju; gul-t, gu-u, gul-ju; zin-t, zin-u, zinju. Priesagos -t veiksmaodi esamojo laiko 3 asmuo neturi
galns: vi gu. Priesagos -t ir -int veiksmaodiai
esamojo laiko dgs. 1 ir 2 asm. turi ilgas galnes: ms rakstm,
js rakstt (r. asmenavimo pavyzdius 6 lent. p. 200).
Vis asmenuoi veiksmaodi btojo laiko dgs. 1 ir 2
asmenys turi ilgas galnes: (ms) augam ir augm augame
ir augome; dzvojam dzvojm gyvename gyvenome;
peldam peldjm plaukiame plaukme.
Bsimojo laiko formos daromos i bendraties su priesaga
-s- (vns. 1 asmens --<*-sj-), pvz.: aug-t es aug--u, tu augs-i, vi aug-s, ms aug-s-im, js aug-s-it / aug-s-iet. Kiek
kitaip padaromos bsimojo laiko formos t 1 asmenuots
veiksmaodi, kuri bendratys baigiasi -st, -zt (sangr.
199

formos -sties, -zties). Tokiais atvejais bsimojo laiko formos

vedamos i btojo laiko kamieno, pridjus priesag -s, pvz.:
vest vedu ved--u, lauzt lauzu lauz-s-im.
Btojo daninio laiko latvi kalboje nra. J atstoja btojo laiko formos arba konstrukcijos su pagalbiniu veiksmaodiu mgt mgti, turti prot. Tokios konstrukcijos
gali reikti tiek esamj danin, tiek btj danin laik,
plg.: vi mdz teikt jis mgsta sakyti, jis vis sako, vi
mdza bt jis vis bdavo.
6 lentel. Veiksmaodi asmen galns

SkaiAsme- ius,
nuot asmuo
I

Vns. 1.
2.
aug-t
3.
aug-u
aug-u Dgs. 1.
2.
3.
II

Vns. 1.
2.
run-t
3.
run-ju
run-ju Dgs. 1.
2.
3.
III

Vns. 1.
2.
sac-t
3.
sak-u
sac-ju Dgs. 1.
2.
3.

200

Tiesiogin nuosaka

Esamasis
laikas

Liepiamoji
nuosaka

Btasis
laikas

Bsimasis
laikas

-u
-, -i
-

-u
-i
-a

-u
-si
-s

audz!
lai aug!

-am
-at
-

-m
-t
-a

-sim
-sit /-siet
-s

augsim!
audziet!
lai aug!

-ju
-

-ju
-ji
-ja

-u
-si
-s

run!
lai run!

-jam
-jat
-

-jm
-jt
-ja

-sim
-sit /-siet
-s

runsim!
runjiet!
lai run!

-u
-i
-a, -

-ju
-ji
-ja

-u
-si
-s

saki!
lai saka!

-m, -am
-t, -at
-a, -

-jm
-jt
-ja

-sim
-sit /-siet
-s

sacsim!
sakiet!
lai saka!

Pastabos.
1. I asmenuots veiksmaodi esamojo laiko vns. 2 asmens
formai bdinga kamiengalio priebalsi kaita: kc, gdz, pvz.: es augu,
tu audz; es saku, es sacju.
2. II asmenuots esamojo laiko vienaskaitos 2 asmens forma,
taip pat 3 asmuo, kaip jau minta, niekada neturi galns, plg.:
run-t kalbti tu run tu kalbi, vi (vii) run jis (jie) kalba;
spl-t aisti; groti tu spl, vi spl.
3. Liepiamoji nuosaka turi tik vien naujai sudaryt form, btent,
dgs. 2 asm. Ji daroma i esamojo laiko 2 asmens formos ir turi galn
-iet (sangr. f. -ieties), plg. tu prc js prciet (pirkt, prku, pirku) .
Kitos formos sutampa su tiesiogins nuosakos formomis: vns. 2 asmuo
su esamojo laiko vns. 2 asmeniu, pvz.: audz augi, auk, zm piei,
piek, saki sakai, sakyk; dgs. 1 asmuo su esamojo arba bsimojo
laiko 1 asmeniu, pvz.: augam / augsim aukime, zmjam / zmsim
piekime, sakm (sacsim) sakykime. Plg. dar rus /
eikime, kur mintos formos atjo i esamojo ir bsim. laiko. (Lietuvi
kalbos esamojo laiko dgs. 1 asmens forma irgi turi liepiamosios
nuosakos reikm.) Latvi kalbos liepiamosios nuosakos 3 asmuo
sudaromas panaiai kaip ir lietuvi k., skiriasi tik dalelyte, plg.: lai
saka tegu sako.

Tariamoji nuosaka daroma i bendraties kamieno su

formantu -tu. Tariamoji nuosaka turi tik vien form, bendr
visiems asmenims ir skaiiams, plg.: es btu, tu btu, js
btu. Sangr. f. yra su -tos (skaityk -tuos!).
Latvi kalboje yra reikiamybs nuosaka, kuri lietuvi
kalboje atstoja konstrukcijos su veiksmaodio reikti
formomis ir kito veiksmaodio bendratimi, pvz.: reikia
dirbti, reikjo dirbti. Reikiamybs nuosakos formos daromos i esamojo laiko 3 asmens formos su priedliu j-.
Nuosakos laikas reikiamas pagalbinio veiksmaodio bt
formomis, pvz.: tev [ir] jaug tau reikia augti, mums bija
jzm mums reikjo pieti, viam bs jsaka jam reiks
pasakyti arba (kitame kontekste) jis turs (privals)
sakyti. Jei veiksmaodis galininkinis, jo reikiamybs
nuosaka valdo vardinink, pvz.: skaldt malku bet man
jskalda malka.
201

7 lentel. Sangrini veiksmaodi asmen galns

Esamasis laikas

Btasis laikas

Bsimasis laikas

Vns. 1.
2.
3.

-os
-ies
-as, -s

-os
-ies
-s

-os
-sies
-sies

Dgs. 1.
2.
3.

-amies, -mies
-aties, -ties
-as, -s

-mies
-ties
-s

-simies
-sities / -sieties
-sies

Pastabos.
1. Sangros dalel visada yra gale; net ir priedlini veiksmaodi, plg.: es mcos es nemcos a mokausi a nesimokau.
2. Kadangi II asmenuots veiksmaodi esamojo bei btojo
laiko formos ir III asmenuots btojo laiko formos kamienas baigiasi
balsiu, hiatui ivengti tarp kamieno ir galns terpiamas j, pvz.: tu
run-j-ies tu kalbiesi, kalbjaisi, ms mc-j-mies mes mokms, plg. dar nesangrini form asmenavim p. 200.
3. Esamajame laike ilgsias galnes (-mies, -ties) turi III asmenuots veiksmaodiai, kuri bendratys baigiasi -t, -int: mcties mokytis, turpinties tstis, trukti. Treiojo asmens ilga galn esti tada, kai nesangrin forma turi galn, pvz.: vi mca
vi mcs. Jei nesangrin forma galns neturi, sangrins formos
galn yra trumpa, pvz.: vi ce, run vi ceas, runjas.
8 lentel. Netaisyklingai asmenuojamieji veiksmaodiai bt
bti, iet eiti, dot duoti
Esamasis laikas
Vns.
1. esmu, eju, dodu
2. esi, ej, dod
3. ir, iet, dod
Dgs.
1. esam, ejam, dodam
2. esat, ejat, dodat
3. ir, iet, dod

202

Btasis laikas

Bsimasis laikas

biju, gju, devu

biji, gji, devi
bija, gja, deva

bu, ieu, dou

bsi, iesi, dosi
bs, ies, dos

bijm, gjm,devm bsim, iesim, dosim

bijt, gjt, devt
bsit, iesit, dosit
bija, gja, deva

(ir bsiet, iesiet, dosiet)

bs, ies, dos

Pastabos.
1. Bsimojo laiko daugiskaitos 2 asmuo, kaip ir kit veiksmaodi, turi sinonimikas formas su galne -iet: bsiet, iesiet, dosiet.
2. Su neiginiu ne- savitesns yra veiksmaodio bt esamojo
laiko formos. Visi asmenys, iskyrus treij, turi dviej e hiat:
neesmu, neesi, neesam, neesat. Abu balsiai tariami dvejopai: arba
atskirai kiekvienas, arba sulietai vienas ilgas . Tariant atskirai,
priedlio ne- balsis yra siauresnis u aknies e (iskyrus form
neesi, kur abu balsiai yra siauri). Tariant ilgj , jis bna siauras tik
formoje neesi (tariama nsi).
Esamojo laiko 3 asmens forma yra nav (tariama nau) arba
archajikesn nava nra.
3. Reikiamybs nuosakos formos sudaromos kaip ir kit
veiksmaodi, plg.: jiet reikia eiti, bija jdod reikjo duoti.
Iimtis veiksmaodis bt, kurio reikiamybs forma daroma i
bendraties, pvz.: jbt reikia bti, bija jbt reikjo bti.

Netiesiogin nuosaka
Netiesiogin (atpasakojamj) nuosak latviai vartoja
daniau u lietuvius. ios nuosakos laikai sudaromi i
tiesiogins nuosakos esamojo ir bsimojo laiko form su
formantu -ot: es aizmirstot a es umirtu, a umirts;
es aizmirsot a, girdi, umiriu.
Dalyviai

Latvi kalbos dalyviai yra kaitomieji ir nekaitomieji.

Kaitomieji dalyviai turi esamj ir btj laik. Veikiamieji
dalyviai sudaromi su afiksais -os, -oa (esamasis laikas,
pvz.: strd-j-os, strd-j-oa dirbs, dirbanti), -is, -usi
(btasis laikas, pvz.: strd-j-is, strd-j-usi dirbs,
dirbusi). Neveikiamieji dalyviai turi formantus -ams, ama (esamasis laikas, pvz.: esams, esama; padarytieji i III
asmenuots veiksmaodi su bendratimis -t, -int turi
formantus -ms, -ma), -ts, -ta (btasis laikas, forma daroma
i bendraties kamieno, pvz.: do-ts, do-ta duotas, duota).
203

Visi mintieji dalyviai linksniuojami kaip bdvardiai,

tik veikiamj btojo laiko dalyvi vns. vardininko yra
kitokia galn -is, -usi.
9 lentel. Dalyvi linksni galns
Veikiamieji dalyviai

Links- Esamasis
nis
laikas
Vyr.
gim.

Mot.
gim.

Neveikiamieji dalyviai

Btasis
laikas

Esamasis
laikas

Btasis
laikas

Vyr.
gim.

Vyr.
gim.

Vyr.
gim.

Mot.
gim.

Mot.
gim.

Mot.
gim.

Vienaskaita
V.
K.

neso neso
-s
-a
-a
-as

N.
-am
G.
-u
. (ar) -u
Vt.
-

-ai
-u
-u
-

nes-is nesus-i nesam

-s
nesu nesu -a
-a
-as
- a m -ai
-am
-u
-u
-u
-u
-u
-u
-
-
-

nesam nest-s nest-a

-a
-as
-a
-as
-ai
-u
-u
-

-am
-u
-u
-

-ai
-u
-u
-

-as
-u
-m
-as
-m
-s

-i
-u
-iem
-us
-iem
-os

-as
-u
-m
-as
-m
-s

Daugiskaita
V.
-i
K.
-u
N.
-iem
G.
-us
. (ar) -iem
Vt. -os

-as
-u
-m
-as
-m
-s

-i
-u
-iem
-us
-iem
-os

-as
-u
-m
-as
-m
-s

-i
-u
-iem
-us
-iem
-os

Nekaitomj dalyvi yra trys:

1. Dalyviai su formantu -dams, -dama (dgs. -dami,
-damas). Kadangi ie dalyviai kaitomi gimine ir skaiiumi,
jie dar vadinami pusiau kaitomaisiais. Ir daryba, ir vartojimu visikai sutampa su ms pusdalyviu. Skirtumas nebent
tas, jog sangrins formos -damies, -dams neturi
204

skaiiaus kategorijos, plg.: atgriezdamies vi dziedja

grdamas jis dainavo ir atgriezdamies vii dziedja
grdami jie dainavo.
2. Dalyviai su formantu -ot (sangr. forma -oties).
Daromi i esamojo laiko kamieno ir savo forma primena
lietuvi padalyv (esamojo laiko). Skirtingai nuo padalyvio, neturi laik, be to, vartojami ir ms pusdalyvio
reikme, t. y. sakiniuose su vardininkiniu veiksniu sinonimiki dalyviui su formantu -dams, -dama, pvz.: dziedot
dzimu, dziedot augu / dzieddama dzimu, dzieddama
augu dainuodama gimiau, dainuodama augau.
Vartojamas ir su naudininkiniu veiksniu, pvz.: nkot
no darba, tev bs jieiet past grtant i darbo, tau reiks
ueiti pat.
3. Dalyviai su -am, -m (sangr. f. -amies, -mies).
Daromi i esamojo laiko kamieno (ties sakant, sutampa su
esamojo laiko dgs. 1 asmeniu). Formantus -m, -mies turi
III asmenuots veiksmaodiai, kuri bendratis baigiasi -t,
-int. lietuvi kalb veriamas padalyviu (dvejybinio
galininko konstrukcija), pvz.: es jutu tevi nkam a jauiau
tave ateinant.
Prielinksnis
Vienaskaitoje prielinksniai vartojami su vairiais linksniais
su kilmininku: aiz u, apak, zem po, rpus u ko nors
rib, iorje, plg. rus ; bez be, no i, nuo, kop
nuo (laikui reikti), virs vir; su naudininku: ldz ligi; su
galininku: ap aplink, apie, caur per (vid), gar pro (al),
par apie, pr per (vir), pret prie(ais), starp tarp.
Prielinksnis uz su kilmininku turi vietos reikm, pvz., uz loga
ant lango, su galininku krypties: uz logu lang. Su
nagininku vartojamas prielinksnis ar su.
205

Daugiskaitoje visi prielinksniai vartojami tik su naudininku (nagininku), pvz.: pie mums pas mus, virs mkoiem vir debes, uz logiem ant lang, langus.
LEKSIKA
Trumpai apie lietuvi latvi kalb bendraakn
leksik.
iaip jau, inant fonetinius atitikmenis, nesunku
suprasti od ir pirmsyk j igirdus, net jeigu skiriasi
kamienas, pvz.: bele obelis, da oda, liekt lenkti,
ogle anglis. Dal leksikos atitikmen galima rasti ms
tarmse, plg. latvi emaii paraleles:
aplamis
aplamis ioplys
bezdelga blezding kregd
crulis
cyrulis vyturys
st
sti valgyti
kodols
kanduolas branduolys
krupis
krpis rup
nve mirtis nov udymas
ple
pl antis
smags
smagus sunkus
tievs
tvas laibas
latvi ryt auktaii:
ar
a irgi
bailes
bail baim
ntre
notr, taip pat emaii ntryn
dilgl
rakt
rakti kasti
spt
sopti skaudti
spks
spkas jga
turties
turtis laikytis
vcele
vokl pintin
206

latvi dzk:
dziedt
giedti dainuoti
dziesma
giesm daina
lazda
lazd lazdynas
mes
mdias mikas
Taiau keblum kelia odiai, kuri aknys fonetikai
atitinka, o semantikai ne. Tokie odiai vadinami heterosemantizmais. Vien j reikm kurioje nors kalboje labiau
modifikavosi ar paplatjo, kit isiskyr neatpastamai.
Neatsargiai juos vartojant, nesunku patekti nejauki ar
komik situacij. Danesnius semantinius divergentus,
heterosemantizmus bei paronimus r. p. 180-191.
Semantikai skiriasi ir kai kurie danesni skoliniai:
lie.

la.

dlks puteki
gimin dzimta, ints; dzimte
grmata (sl. barb.) raksts;
vstule
knigas (germ.) mctjs
lavas (finoug.) kuis
plk purvs
snkis purns, mlis
vekalas sacerjums, darbs

dues (lie.) drumzls

imene (lie.) eima
grmata (sl.) knyga
kungs (germ.) ponas
laiva (finoug.) valtis
pee (lie.) bala
snuis (lie.) straublys
veikals (lie.) parduotuv, krautuv

lie.

la.

bjo baids
i un
j en. via
k en. k
kks kds
t en. t

bija buvo
ir yra
jo nes
ko k, kuo
koks medis
to t, tuo

Yra ir homoform bei homograf:

207

SINTAKS
Lietuviams sidmtini ie latvi kalbos sintakss savitumai:
1. Priklausomyb reikiama veikjo naudininku ir veiksmaodio bt formomis, pvz.: tvam bija trs dli tvas
turjo tris snus; man nav naudas a neturiu pinig.
2. Bdingas latvi kalbos sintakss bruoas analitins
konstrukcijos, arba prieveiksmik odeli vartojimas. ie
odeliai lydi veiksmaodius, labiau sukonkretindami veiksm, pvz.: aiziet projm nueiti (alin), uzkpt aug ulipti
(auktyn), nokrist zem nukristi (emn), nkt iek eiti
(vidun), aiztaist ciet udaryti (kietai) ir pan. Lietuvi
kalboje ia paprastai utenka priedlio.
3. Dani nederinamieji payminiai. Jie vartojami ir ten,
kur lietuvi kalboje prasta vartoti bdvardius su priesaga -inis, plg.: vakara nodaa vakarinis skyrius, rokas
zis rankinis pjklas, valsts iestde valstybin staiga,
partijas konference partin konferencija ir t.t.
4. Reikdami objekt, latviai vartoja galinink net ten,
kur lietuviams prastas dalies kilmininkas, plg.: nopirkt
maizi, cukuru, alu nupirkti duonos, cukraus, alaus,
uzdvint pues padovanoti gli.
5. Latviai nebeturi neiginio kilmininko. Jis dabar vartojamas tik su veiksmaodio bt neiginiais; pvz.: viam ir
draugs, bet nav draudzenes jis turi draug, bet neturi
draugs. Taiau galininkiniai veiksmaodiai vartojami ir
su neiginiu, plg.: dot roku nedot roku.
6. Esama ir daugiau valdymo skirtum. Pavyzdiui, prielinksnis ldz ligi valdo naudinink, prielinksnis uz vartojamas ir su kilmininku (vietos reikme), ir su galininku
(krypties reikme), plg.: uz sienas ant sienos, uz sienu
sien. Daugiskaitoje visi prielinksniai vartojami su nau-

208

dininku ar nagininku (abu linksniai vienodi), plg.: uz

sienm ant sien; sienas.
Skiriasi kai kuri veiksmaodi valdymas ir vartosena. Pavyzdiui, veiksmaodis tict tikti valdo naudinink, gaidt laukti galinink, skatties irti k
dar ir vietinink, baidties, bties bijoti vartojamas su
kilmininkiniu prielinksniu no nuo ir t.t.
7. Prieprieinio sujungimo sakiniuose neiginys dedamas prie veiksmaodio (tarinio), ne prie vardaodio (papildinio), kaip lietuvi kalboje, pvz.: ms tev nepirksim mteli,
bet kaoku mes tau pirksim ne palt, o kailinius; vi nebija
igaunis, bet latvietis jis buvo ne estas, o latvis.
8. alutiniai payminio sakiniai prijungiami vardiu kas,
jei pagrindinis dmuo eina vardininku ar galininku, pvz.:
akmens, kas rit, nesno akmuo, kuris rieda, nesamanoja.
9. Daugiau reikmi turi vietininkas. Juo reikiama ne
tik vieta, bet ir kryptis: turt roku kabat laikyti rank
kienje ir bzt roku kabat kiti rank kienn.
Vietininkas plaiau vartojamas laikui reikti; lietuviai ia
daniau veriasi galininku ar nagininku, plg.: vasar
vasar, td laik tokiu metu.
10. Krinta akis kai kurios odi tvarkos ir kt. smulkmenos. Remarkose, po tiesiogins kalbos, visada eina pirma veiksnys, paskui tarinys; lietuvi kalboje atvirkiai,
plg.: Es neatnku, via sacja A neateisiu, tar
ji. Be to, dialoguose latviai daniau u mus vartoja asmeninius vardius. Lietuviams ia paprastai pakanka veiksmaodio asmenuojamosios formos, i kurios nuspjamas
veiksnys, pvz.: tu saki sakai.

209

SS LIETUVIEU VALODAS GRAMATIKAS APSKATS

TRUMP LIETVI KALBS GRAMTIKOS
APVALG

Ieskats lietuvieu valodas fontik sniegts grmatas

skum. eit minsim tikai paus galvenos akcentanos
principus. Divzilbgos lietvrdus katr deklincij iedala
etrs akcentanas pamatgrups (ts nordtas iekavs).
Akcentanas grupas nosaka
1) pc saknes zilbes intoncijas:
brlis (1), klnas (3) krto intoncija; prtas, bt
(2), lakas, dants (4) kpjo intoncija vai s zilbe;
2) pc uzsvara vietas daudzskaita datv un akuzatv:
brliams brlius (1)
prtams prots (2)
kalnms klnus (3)
laukms lauks (4)
Vrdu krta teikum un vrdu savstarpjais saistjums
visai biei ir ldzgs latvieu valodas konstrukcijm. Sintakse
un vrddarinana aj darb nav aplkota.
Lietvrds (substantvs)
Lietuvieu valod lietvrdam ir divas dzimtes (vrieu
un sievieu), divi skaiti (vienskaitlis un daudzskaitlis) un
piecas deklincijas: 1. un 4. deklincij ir tikai vrieu dzimtes lietvrdi, bet 2., 3., 5. deklincij abu dzimu lietvrdi.
Tpat k latvieu valod ir septii locjumi:
Nominatvs kas? Vardinikas ks?
enitvs k? Kilminikas k?
Datvs kam? Naudinikas km?
Akuzatvs ko? Galinikas k?

210

Instrumentlis ar ko? nagininkas s ku?

Lokatvs kur? Vitininkas ku? kam?
Vokatvs ! auksminikas !
1. deklincija

Vienskaitlis
N.

D.
A.
I.
L.
V.

-as
-o
-ui
-
-u
-e
-e!(-ai!)

Daudzskaitlis

-ias
-io
-iui
-i
-iu
-yje
-y!

-is
-io
-iui
-
-iu
-yje
-i!

-ys
-io
-iui
-
-iu
-yje
-y!

-ai
-
-ams
-us
-ais
-uose
-ai!

-iai
-i
-iams
-ius
-iais
-iuose
-iai!

Piemri: vr-as, vr-ai; kl-ias, kel-ia; d-is, d-iai; arkl-s,

arkl-ia.

Lietvrdiem, kas beidzas ar -dis un -tis, vienskaita .,

D. un I., k ar visos daudzskaita locjumos d mijas ar d un
t mijas ar , piem., bredis bredio brediui (s) brediu
brediai utt., vkietis vkieio vkieiui (s) vkieiu vkieiai utt. (sal. ldzgu maiu latvieu valod:
briedis briea briei utt., vcietis vciea vciei
utt.).
2. deklincija
Vienskaitlis
N.
.
D.
A.
I.
L.
V.

-a
-os
-ai
-
-a
-oje
-a!

-ia
-ios
-iai
-i
-ia
-ioje
-ia!

Daudzskaitlis
-
-s
-ei
-
-e
-je
-e!

-i
-ios
-iai
-i
-ia
-ioje
-ia!

-os
-
-oms
-as
-omis
-ose
-os!

-ios
-i
-ioms
-ias
-iomis
-iose
-ios!

-s
-i
-ms
-es
-mis
-se
-s!

-ios
-i
-ioms
-ias
-iomis
-iose
-ios!

211

Piemri: sievieu dzimtes dien-, din-os; gir-i, gr-ios;

gl-, gl-s; mart-, ma-ios; vrieu dzimtes dd-, dd-s; kopdzimtes vlkat-a, vlkat-os.

Lietvrdiem, kas vienskaita N. beidzas ar -ti, visos prjos vienskaita un daudzskaita locjumos t mijas ar , piem.,
mart maris maiai mai utt.
Lietvrdiem, kas vienskaita N. beidzas ar -t un -d,
daudzskaita . t mijas ar un d mijas ar d, piem., eglt
egli, kd kdi u. c.
3 deklincija

Vienskaitlis
N.
.
D.
A.
I.
L.
V.

-is
-ies
-iui (vr.), -iai (siev.)
-
-imi
-yje
-ie!

Daudzskaitlis
-ys
-i
-ims
-is
-imis
-yse
-ys!

Piemri: vrieu dzimtes vag-s, vg-ys; sievieu dzimtes

vilt-s, vlt-ys.

Vrieu un sievieu dzimtes lietvrdiem ir atirgas viengi vienskaita D. galotnes, piem., vrieu dzimt vgiui,
sievieu dzimt vliai.
Daudzskaita . ir mkstints celma beigu ldzskanis
(piem., vagi), izemot daus vrdus: auss aus, dants
dant u. c.
Lietvrdiem, kas vienskaita N. beidzas ar -tis un -dis,
vienskaita D. un daudzskaita . (izemot daus vrdus) t
mijas ar un d mijas ar d, piem., mints mini, irds
irdi.
212

4. deklincija
N.
.
D.
A.
I.
L.
V.

Vienskaitlis

Daudzskaitlis

-us
-aus
-ui
-
-umi
-uje
-au!

-s
-
-ums
-us
-umis
-uose
-s!

-ius
-iaus
-iui
-i
-iumi
-iuje
-iau!

-iai
-i
-iams
-ius
-iais
-iuose
-iai!

Piemri: sn-s, sn-s; stl-ius, stl-iai.

Lietvrdi, kas vienskaita N. beidzas ar -ius, visos

daudzskaita locjumos lokmi pc 1. deklincijas parauga
(sal. stliai 4. dekl. un kelia 1. dekl.).
5. deklincija
Vienskaitlis
N.
.
D.
A.
I.
L.
V.

-u
-
-s
-iui (vr.),-iai (siev.)
-
-iu (vr.), -im/-ia (siev.)
-yj
-i!

Daudzskaitlis
-ys
-
-ms
-is
-ims
-ys
-ys!

patnji loka
vrdu u suns:
u
u-s
n-iui
n-
un-im
un-yj
un-i!

n-ys
un-
un-ms
un-s
un-ims
un-ys
n-ys!

Piemri: vrieu dzimtes vand-u, vnd-en-ys; liem-u, lemen-ys; sievieu dzimtes lietvrdi 5. deklincij ir tikai divi ses-u
(. ses-e-s), ss-er-ys un dukt (. dukt-e-s), dkt-er-ys.

s deklincijas lietvrdiem s celma forma (bez -envai -er-) ir tikai vienskaita nominatv. Deklincija ir oti
neproduktva.

213

214

Substantvu akcentana

1. grupa (pastvgs uzsvars, priekpdj zilbe ir aktta; tlk zilbe var bt ar cirkumflektta vai sa)
N.
.
D.
A.
I.
L.
V.

kulas
kulo
kului
kul
kulu
kule
kule

bernas
berno
bernui
bern
bernu
berne
berne

brlis
brlio
brliui
brl
brliu
brlyje
brli!

vrna
vrnos
vrnai
vrn
vrna
vrnoje
vrna!

vsara
vsaros
vsarai
vsar
vsara
vsaroje
vsara!

mil
mils
milei
mil
mile
milje
mile!

nokaln
nokalns
nokalnei
nokaln
nokalne
nokalnje
nokalne!

ntis
nties
niai
nt
ntimi
ntyje
ntie!

Vsk.
Dsk.














1. grupas lietvrdu
uzsvranas shma

2. grupa (priekpdj zilbe ir cirkumflektta jeb sa; uzsvars svrsts no galotnes uz priekpdjo zilbi)
N.
.
D.
A.
I.
L.
V.

rtas
rto
rtui
rt
rat
rat
rte!

igis
igio
igiui
ig
ilgi
igyje
igi!

rank
rakos
rakai
rak
rank
rakoje
raka!

autostrad
autostrdos
autostrdai
autostrd
autostrad
autostrdoje
autostrda!

gl
gls
glei
gl
egl
glje
gle!

mergl
mergls
merglei
mergl
mergel
merglje
mergle!

skaius

skaiaus

skaiui

skai

skaiumi

skaiuje
()
skaiau!

Visu 2. grupas lietvrdu
dsk. akcentanas
shma (2 pdjas zilbes)

S u b s t a n t v u a k c e n t a n a (turpinjums)

3. grupa (priekpdj zilbe ir aktta; tlk zilbe var bt ar cirkumflektta vai sa; ts intoncja
vrdncs tiek apzmta ar indeksu a - aktam, un b - cirkumfleksam jeb sajai zilbei, piem., Palang 3 b;
ja uzsvars citos locjumos atrodas tlk nek treaj no gala zilb, blakus intoncijai tiek nordts ar
zilbes numurs, piem. pageleinkel 3 6b )
N.
.
D.
A.
I.
L.
V.

215

N.

D.
A.
I.
L.
V.

klnas
klno
klnui
kln
klnu
kaln
klne!

vs
vio
viui
v
viu
vyj
v!

traukins
trukinio
trukiniui
trukin
trukiniu
traukinyj
traukin!

galv
galvs
glvai
glv
glva
galvoj
glva!

paskait
paskaits
pskaitai
pskait
pskaita
paskaitoj
pskaita!

Daudzskaita shmas

aikt
aikts
iktei
ikt
ikte
aiktj
ikte!

pamik
pamiks
pmikei
pmik
pmike
pamikj
pmike!

ateits
ateitis
teiiai
teit
ateitim
ateityj
ateiti

vandu
vandes
vndeniui
vnden
vndeniu
vandenyj
vandeni

216

Substantvu akcentana

(turpinjums)

4. grupa (priekpdj zilbe ir cirkumflektta jeb sa; uzsvars svrsts no galotnes uz priekpdjo zilbi)
N.
.
D.
A.
I.
L.
V.

glas
glo
glui
gl
gal
gal
gle!

gaids
gadio
gadiui
gad
gaidi
gaidyj
gaid!

taut
tauts
tatai
tat
taut
tautoj
tata!

kat
kats
ktei
kt
kat
katj
kte!

nakts
naktis
nkiai
nkt
naktim
naktyj
nakti!

als
alas
lui
l
alum
aluj
ala!

gala
gaidia

tatos
kts
nktys
ls

pabas vrds (adjektvs)

pabas vrdus pc to vienskaita un daudzskaita galotnm iedala trijs deklincijs. Tpat k latvieu valod
pabas vrds lietuvieu valod saskaojas ar lietvrdu
dzimt, skaitl un locjum.
pabas vrdi ar nenoteikto galotni
1. deklincija (locana vrieu dzimt)
Vienskaitlis
N.
.
D.
A.
I.
L.
V.

-as
-o
-am
-
-u
-ame
-as!

Daudzskaitlis

-ias
-io
-iam
-i
-iu
-iame
-ias!

-is
-io
-iam
-
-iu
-iame
-is!

-i
-
-iems
-us
-ais
-uose
-i!

-i
-i
-iems
-ius
-iais
-iuose
-i!

-i
-i
-iems
-ius
-iais
-iuose
-i!

Piemri: blt-as, l-ias, ddel-is.

1. deklincija (locana sievieu dzimt)
Vienskaitlis
N.
.
D.
A.
I.
L.
V.

-a
-os
-ai
-
-a
-oje
-a!

-ia
-ios
-iai
-i
-ia
-ioje
-ia!

Daudzskaitlis
-
-s
-ei
-
-e
-je
-!

-os
-
-oms
-as
-omis
-ose
-os!

-ios
-i
-ioms
-ias
-iomis
-iose
-ios!

-s
-i
-ms
-es
-mis
-se
-s!

Piemri: balt-, al-i, ddel-.

217

2. deklincija
Vienskaitlis

N.
.
D.
A.
I.
L.
V.

vr. dz.

siev. dz

-us
-aus
-iam
-
-iu
-iame
-us!

-i
-ios
-iai
-i
-ia
-ioje
-i!

Daudzskaitlis
vr. dz.
-s
-i
-iems
-ius
-iais
-iuose
-s!

siev. dz.
-ios
-i
-ioms
-ias
-iomis
-iose
-ios!

Piemri: vrieu dzimtes gra-s, sunk-s; sievieu dzimtes gra, sunk-.

Locjumos, kuros ir mkstinjuma burts i (-io, -iam, -i

), celma galazilbes ldzskanis d mijas ar d un t mijas ar ,
piem., nuoird-s, - nuoirdas, nuoirdis.
3. deklincija

Vienskaitlis

N.
.
D.
A.
I.
L.
V.

vr. dz.

siev. dz

-is
-io
-iam
-
-iu
-iame
-is!

-
-s
-ei
-
-e
-je
-!

Daudzskaitlis
vr. dz.
-iai
-i
-iams
-ius
-iais
-iuose
-iai!

siev. dz.
-s
-i
-ms
-es
-mis
-se
-s!

Piemri: laivbin-is, -, dtn-is, -. ie pabas vrdi parasti

ir atvasinti no citm vrdirm.

Locjumos, kuros pabas vrdiem ir mkstinjuma burts

i (-io, -iam, -i ), celma galazilbes ldzskanis d mijas ar d,

218

bet t mijas ar , piem., pirmkt/is, - pirmkio, pirmkios.

pabas vrdi ar noteikto galotni
1. deklincija
Vienskaitlis

N.
.
D.
A.
I.
L.
V.

vr. dz.

siev. dz

-sis
-ojo
-jam
-j
-oju
-jame
-sis!

-ji
-sios
-ajai
-j
-ja
-joje
-ji!

Daudzskaitlis
vr. dz.

siev. dz.

-eji
-j
-esiems
-osius
-asiais
-usiuose
-eji!

-osios
-j
-sioms
-sias
-siomis
-siose
-osios!

Piemri: saus-sis, -ji, raudon-sis, -ji.

2. deklincija
Vienskaitlis

N.
.
D.
A.
I.
L.
V.

vr. dz.

siev. dz

-sis
-iojo
-ijam
-j
-ioju
-ijame
-sis!

-iji
-isios
-iajai
-ij
-ija
-ijoje
-iji!

Daudzskaitlis
vr. dz.
-eji
-ij
-esiems
-iosius
-iasiais
-iusiuose
-eji!

siev. dz.
-iosios
-ij
-isioms
-isias
-isiomis
-isiose
-iosios!

Piemri: gil-sis, -iji, brang-sis, -iji, paklusn-sis, -iji.

Tres deklincijas pabas vrdu ar noteikto galotni

nav.

219

pabas vrdu prko pakpi veido ar piedkli -esnun galotni -is, piem., gr-as ger-sn-is. Tos loka k 1. dekl.
pabas vrdus ar galotni -is, -.
pabas vrdu visprko pakpi veido ar piedkli -iausun galotni -ias, piem., gr-as ger-ius-ias. Tos loka k 1.
dekl. pabas vrdus ar galotni -ias, -ia.
Lietuvieu valod 1. un 2. dekl. pabas vrdiem ir ar
nekatr dzimte: 1. dekl. galotnes ir -a, -ia (blta, lia), 2.
dekl. galotne ir -u (lgu, nuobod). s formas parasti neloka. Latvieu valod tm atbilst apstka vrdi, piem., joda
melni, gra skaisti; ts ir tulkojamas ar ar pabas vrdu: iadien laba ita odien oti silts (silti).
Apstka vrds (adverbs)

Apstka vrdus ar galotni -ai atvasina no 1. deklincijas pabas vrdiem, kam ir galotnes -as, -a, piem., gr/
as, - gera, diaugsmng/as, -a diaugsmngai.
Apstka vrdus ar galotni -iai atvasina no 1) 1. deklincijas vrdiem, kam ir galotnes -ias, -ia, piem., lp/ias, i lapia, 2) 2. deklincijas pabas vrdiem, kam ir galotnes -us, -i, piem., plat/s, - plaia.
No 1. deklincijas atvasintajiem divzilbgajiem apstka
vrdiem uzsvars ir gala zilb (balta); no 2. deklincijas uzsvars ir: 1) gala zilb, ja sakn ir sais patskanis a, e, i, u (stipria),
2) saknes zilb, ja taj ir garais patskanis, divskanis vai tautosillabiskais savienojums (gasiai, ikiai, siai).
Skaita vrds (numerlis)

220

P a m a t a s k a i t a v r d i.
1 ven/as, - loka k 1. dekl. pabas vrdus ar -as, -a.
2-3 d, dv, trs loka patnji (sk. 223. lpp.).

4-9 ketur, kturios devyn, devnios loka k 1. deklincijas pabas vrdus ar -ias, -ia (izemot A., sk. 223.
lpp.).
10, 20, 90 dimt devniasdeimt ir nelokmi.
11-19 vienolika devynilika loka k 2. dekl. lietvrdus vienskaitl ar -a (sk. 223. lpp., tikai izemot akuzatvu,
kam ir nominatva forma).
21-29 91-99 dvdeimt ven/as, - devniasdeimt
devn/, -ios loka visus lokmos komponentus atbilstoi
katrai formai.
121 itas dvdeimt ven/as, - loka visus lokmos
komponentus atbilstoi katrai formai.
100 itas loka k 1. dekl. lietvrdus ar -as.
1000 tkstantis loka k 1. dekl. lietvrdus ar -is.

K r t a s s k a i t a v r d u s loka pc 1. dekl.
pabas vrdu ar -as, -a parauga. Savienojumos loka tikai
pdjo komponentu, piem., 27. N. dvdeimt septit/as, , . dvdeimt septit/o, -s utt.

Ir paas skaita vrdu formas, kas lietojamas tikai ar

daudzskaitliniekiem: vener/, -ios, dvj/, -os, trj/, -os,
ktver/, -ios, peker/,-ios, er/, -ios, septner/, -ios,
atoner/, -ios, devner/, -ios. Tos loka pc 1. dekl. pabas
vrdu ar -ias, -ia parauga, piem., . penkeri, devyneri, D.
penker/ems, -ims utt.

K o p u m a s k a i t a v r d u s (venetas, dvjetas,
trjetas, ktvertas, peketas, etas, septnetas, atonetas, devnetas) loka pc 1. dekl. lietvrdu ar -as parauga.
Latvieu valod ie kopuma skaita vrdi nav pilnb saglabjuies, ir tikai sastinguas locjumu formas, piem., L. divat, trijat u. c.
221

Vietniekvrds (pronomens)
P e r s o n u v i e t n i e k v r d u es, ms ms,
t tu, js js, js vi, j via, ji vii, js vias l o
c a n u sk. 227. lpp.
N o r d m o v i e t n i e k v r d u ts tas, t ts,
ti tie, ts ts, tks tds, toki tda, toki tdi, tkios
tdas l o c a n u sk. 228. lpp.
V i e t n i e k v r d u kurs, kur un pts, pat l o c an u sk. 228. lpp.
P r j o v i e t n i e k v r d u l o c a n a.
tas, it is, loka k ts, t
toks, tokia ds, da loka k tks, toki
s, is, loka k kurs, kur
ks kas loka k ts
keler, klerios,
dai, daas loka k skaita vrdus 4-9
kel, klios
kelitas, kelint kur, kura loka k 1. dekl. pabas vrdus
ar -as, -a
kks, koki kds, kda loka k tks, toki
mnas, man mans, mana
loka k 1. deklincijas
tvas, tav tavs, tava
pabas vrdus ar -as, -a
svas, sav savs, sava
Parasti lietuvieu valod piederbu mdz izteikt ar sastingum enitva formm mno, tvo, svo (mno dragas, mno dragui utt.).
jks, joki nekds, nekda,
loka k tks, toki
kitks, kitkia citds, citda
kiekvenas, kiekvien ikviens, ikviena
ktas, kit cits, cita
loka k 1. deklincijas
vsas, vis viss, visa
pabas vrdus ar -as, -a
nikas nekas, neviens
vskas viss

222

S k a i t a v r d u d, dv, trs, keturdevyn u n vienolikadevynilika l o c a n a

2

N.
.
D.
A.
I.
L.

4-9

vr. dz.

siev. dz.

vr. dz.

siev. dz.

vr. dz.

siev. dz

d
dviej
dvem
d
dvim
dviejuos

dv
dviej
dvem
dv
dvim
dviejos

trs
trij
trms
trs
trims
trijuos

trs
trij
trms
trs
trims
trijos

-i
-i
-iems
-is
-iais
-iuose

-ios
-i
-ioms
-ias
-iomis
-iose

Personu vietniekvrdu locana

223

N.
.
D.
A.
I.
L.

1. persona

2. persona

mans
mn
man
manim
manyj

t
tavs
tu
tav
tavim
tavyj

ms
ms
mms
ms
mums
mumys

js
js
jms
js
jums
jumys

3. persona
js
j
jm
j
ju
jam

j
js
ji
j
j
joj

ji
j
jems
jus
jas
juos

js
j
jms
js
joms
jos

11-19
-a
-os
-ai
-a
-a
-oje

224

N.
.
D.
A.
I.
L.

N.
.
D.
A.
I.
L.

-s
-i
-im
-
-iu
-iam

vr. dz.
-
-is
-ii
-i
-i
-ioj

siev. dz.

Vienskaitlis

t
ts
ti
t
t
toj

ts
t
tms
ts
toms
tos

siev. dz.

-i
-i
-ems
-ius
-ias
-iuos

vr. dz.
-is
-i
-ims
-is
-ioms
-ios

siev. dz.

Daudzskaitlis

ti
t
tems
tus
tas
tuos

vr. dz.

Daudzskaitlis

toki
tokis
tkiai
tki
tkia
tokioj

siev. dz.

pts
patis
paim
pt
pai
paiam

vr. dz.
pat
pais
piai
pi
pai
paioj

siev. dz.

Vienskaitlis

tks
tkio
tokim
tk
tkiu
tokiam

vr. dz.

Vienskaitlis

V i e t n i e k v r d u kurs, kur u n pts, pat l o c a n a

ts
t
tm
t
tu
tam

vr. dz. siev. dz.

Vienskaitlis

Nordmo vietniekvrdu locana

tkios
toki
tokims
tkias
tokioms
tokios

siev. dz.

ptys
pai
patems
pais
paias
paiuos

vr. dz.

pios
pai
paims
pais
paioms
paios

siev. dz.

Daudzskaitlis

toki
toki
tokems
tkius
tokias
tokiuos

vr. dz.

Daudzskaitlis

Darbbas vrds (verbs)

Darbbas vrdiem lietuvieu valodas gramatika izvirza
trs pamatformas resp. pamatcelmus, no kuriem veido visas
prjs formas. Pamatformas ir nenoteiksme, vienkrs
tagadnes un vienkrs pagtnes 3. personas formas. Pc
vienkrs tagadnes 3. personas galotnm (-a, -i, -o) darbbas vrdus iedala trijs konjugcijs (sk. zemk).
D a r b b a s v r d u f o r m u v e i d o a n a s p ar a u g u s sk. 232. lpp.
Darbbas vrdu formas tiek dotas ar 3. personas galotnm, deklinjamo vrdu formas ar vienskaita nominatva
galotnm.
D a r b b a s v r d u l o c a n u sk. 231.-234. lpp.
Darbbas vrdu pamatformas
Konjug- Nenoteiksme
cija

Vienk. tag.
3. pers.

Vienk. pag.
3. pers.

1.

drb-ti
pk-ti
gied-ti
daino-ti
lo-ti
krs-ti
sks-ti

drb-a
pkst-a
ged-a
dainoj-a
loj-a
kr-ia
sknd-ia

drb-o
pk-o
giedj-o
dainv-o
lv-
krt-
sknd-

2.

steb-ti
gird-ti

stb-i
gid-i

stebj-o
girdj-o

3.

ra-ti
iek-ti

r-o
ek-o

r-
iekj-o

Ldzskau mija das darbbs vrdu forms.

1. 2. konjugcijas darbbas vrdiem tagadnes vienskaita
1. personas form un 3. konjugcijas darbbas vrdiem

225

pagtnes vienskaita 1. personas form celma beigu ldzskanis d mkstinjuma d prvras par d, t par , piem.,
gird--ti (gid-i, gird-j-o) gird-i; mat--ti (mt-o, mt) ma-ia u. c.
2. 1. konjugcijas darbbas vrdiem celma beigu ldzskanis d mkstinjuma d mijas ar d un t mijas ar viss
tagadnes forms, izemot vienskaita 2. personu un pagtnes vienskaita 1. personas formu, piem., us-ti (ud-ia,
ud-) , krs-ti (kr-ia, krt-) u. c.
3. stenbas izteiksmes nkotnes formas piedklis -s-,
nokstot aiz celma beigu ldzskaiem s, , zd, piem., n-ti
(n-a, n-) n-iu, n-i , ms-ti (mt-a, mt-)
ms-iu, ms-i u. c.
4. Vljuma izteiksmes vienskaita pirms personas form
piedklis -t- mkstinjuma d prvras par .
5. Pavles izteiksm celma beigu ldzskai k, g piedka
-k- priek zd, piem., dg-ti (dg-a, dg-) dk, dkime,
dkite.
A t s t s t m i z t e i k s m e.
Atststms izteiksmes veidoanai izmanto lokmos
darms krtas divdabjus ar tagadnes, pagtnes, iteratvs
pagtnes un nkotnes formm. Tagadnes form var tikt lietots priedklis be-, kas pieir darbbas turpinjuma nokrsu: (be)drb-s, -anti joprojm strdjo/s, -a. Atststmo
izteiksmi var veidot ar ar cieams krtas nekatrs dzimtes
divdabi: tagadne mno, tvo j drbama, gidima, roma (sal. latvieu valodas formas manis darms, tevis rakstms utt.); pagtne mno, tvo, j drbta, girdta, rata (sal. latvieu valod manis, tevis, via darts, dzirdts,
rakstts).
D a r b b a s v r d u a t g r i e z e n i s k s f o r m a s.
Atgriezenisks formas veido, attiecgajm darbbas vrdu formm pievienojot -s(i) (sk. 233. lpp.).
226