C o l l o q u i a | 29 | ISSN 1822-3737

tr

i psn i

G I T A N A V A N A G AI T

Vandos Juknaits Stiklo alis:

pasakojimo struktra
literatroje ir kine
Anotacija: Straipsnyje1 analizuojama Vandos Juknaits apysaka Stiklo alis
ir kinematografin jos adaptacija Janinos Lapinskaits filmas tuo paiu pavadinimu, nagrinjimui pasitelkiamos naratologijos teorijos ir hermeneutin
interpretacija. Keliamas klausimas, kodl ta paia istorija besiremiantys
literatros ir kino pasakojimai atveria tokias skirtingas prasmes. Palyginus
apysakos ir kino pasakojimus, teigiama, kad reisier, pakeitusi grietais
prieastiniais ryiais grst istorijos chronologij, pakeit ne tik kino pasakojimo struktr, bet ir jo prasmes. Todl filme Stiklo alis apysakos prasms
lieka emocini ir psichini bsen lygmenyje, vertybinio apysakos teksto
prasmi klodo nepavyksta aktualizuoti. Kino filmas, savarankikas tekstas,
eksplicitikai ne tik nurodo literatros tekst, bet atveria ir keiia
jo suvokim, recepcij.
Raktaodiai: Vanda Juknait, Janina Lapinskait, literatra, kinas, istorija,
pasakojimas, struktra, prasm.

Struktralistins ir postruktralistins teorijos, pltodamos rus formalist darbus, tvirtino galvojim, kad vairi verbalini ir neverbalini medij pagrindas yra pasakojimas. Tokio galvojimo ieities takas, pasak ymaus pasakojimo
literatroje ir kine specialisto Seymouro Chatmano2, tai, kad pasakojimai yra
nuo medij specifikos nepriklausanios savarankikos struktros. i amerikiei
naratologo mintis turi nemaa slyio tak su prancz struktralist teorijomis. Studijoje Istorija ir diskursas Chatmanas, nusakydamas pasakojimo vairiose
medijose pobd, remiasi Claudeu Bremondu, teigusiu, kad pasakojimas turi
1 is straipsnis parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojam projekt Prasms
raikos problema Vandos Juknaits kryboje (sutarties Nr. LIT69).
2 Seymour Chatman, Storia e discorso. La struttura narrativa nel romanzo e nel film, Milano: Il
Saggiatore Tascabili, 2003, p. 14.(Versta mano GV)

138

Postmodernistins teorijos labai iplt pasakojimo ribas ir jo samprat: anot

i teorij, pasakojimas egzistuoja visur: tiek meno kriniuose, tiek moksliniuose diskursuose ar laikrai straipsniuose. Tokia itin plaiai suvokiama pasakojimo samprata sulauk diskusini naratologijos specialist reakcij4. Esminis argumentas prie perdm iplstas pasakojimo ribas yra struktra: anot Shlomith
Rimmon-Kenan, diskursas gali bti laikomas pasakojimu, kai jame dominuoja
dvigubas laikikumas ir tarpininkaujantis agentas; papildomi pasakojimo bruoai: pradia, pasakojimo vidurys ir pabaiga, klauzra, koherencija, prieastin
seka, adresatas. Nesant dvigubo laikikumo arba tarpininkaujanio agento ar
tais atvejais, kuomet dominuoja papildomi, o ne btinieji bruoai, a biau
linkusi kalbti apie pasakojimo elementus, o ne pasakojim.5 Ir Chatmanas
esminiu pasakojimo kriterijumi laiko struktr. Struktros svoka, kuri gali bti
taikoma skirtingoms mokslo disciplinoms, remiasi trimis elementais: visuma,
transformacija, savireguliacija; bet kokia objekt grup, neturinti i charakteristik, yra tik junginys, o ne struktra6. Chatmano iskirtieji jos bruoai gali
bti konkretinami struktrins lingvistikos tvirtinta struktros samprata. Pagal Algird Juli Greim, struktra yra [...] autonominis vidini, hierarchikai
3 Claude Bremond, Le message narrative, Communications, 1994, t. 4, p. 432, cituojama i Sey
mour Chatman, Storia e discorso, Milano: Il Saggiatore Tascabili, 2003, p. 16. (Versta mano GV)
4 r. Dorrit Cohn, The Distinction of Fiction, Johns Hopkins University Press, 2000; Shlomith
Rimmon-Kenan Concepts of Narrative, Collegium. Studies across Disciplines in the Humanities and Social Sciences, Helsinki: Helsinki Collegium for Advanced Studies, 2006, t. 1,
p. 1119, prieiga internetu: http://www.helsinki.fi/collegium/journal/volumes/volume_1/
index.htm (irta 2012 11 20).
5 Shlomith Rimmon-Kenan, op. cit., p. 16.
6 Seymour Chatman, op. cit., p. 17.

139

Va n d o s J u k na i t s S t i k l o a l i s: pa s akojimo struk tr a l i t e r atroje i r k ine

[...] savarankik reikms krimo lygmen, pasireikiant struktra, kuri gali bti
izoliuota nuo praneimo visumos [...]. Btina ir pakankama, kad bt pasakojama
istorija. Pastarosios struktra nepriklauso nuo naudojam technik. Ji leidiasi tras
ponuojama i vienos [technikos GV] kit visikai neprarasdama savo esmini
ypatybi: pasakos elementai gali tapti baleto siuetu, romano bti perkelti scen
ar ekran, galima papasakoti film tam, kas jo nemat. Skaitomi odiai, irimi
vaizdai, ifruojami gestai, bet po jais slypi vienoda galinti bti istorija. Papasakota
istorija turi savo reikm, bet ji reikiasi ne odiais, vaizdais ar gestais, o vykiais,
situacijomis ir poelgiais, ireiktais tais odiais, tais vaizdais, tais gestais.3

C o l l o q u i a | 29

susijusi santyki vienetas. Tokia samprata implikuoja santyki virenyb element atvilgiu struktra vis pirma yra santyki tinklas. [...]. Struktr apibriantis santyki tinklas yra hierarchija, t. y. tam tikras dydis, iardomas atskiras dalis. Tos dalys visos susijusios tarpusavyje ir ilaiko santykius su visuma,
kuri jos steigia7.
Viena pagrindini pasakojimo ypatybi dvigubas laikikumas tiesiogiai
susijusi su dviem pasakojimo lygmenimis: istorija ir pasakojimu. Pirm kart pasirod kaip rus formalist iskirta fabulos ir siueto dichotomija, ie pasakojimo
lygmenys iliko vienu pagrindiniu tiek struktralistini, tiek j inspiruot naratologini analizi instrumentu, tiesa, iek tiek kito j skyrimo logika ir terminologija8. Be dvigubo laikikumo, istorijos ir pasakojimo santykius nusako bdo
ir modalumo svokos. Vartojami skirtingi pasakojimo modalumai (perspektyva,
distancija, fokusuot ir kt.) kuria skirtingus imons pasaulius9, nes [...] pasakojimas skaitytojui gali pateikti daugiau ar maiau detali, sukurti didesn ar
maesn distancij su tuo, apie k yra pasakojama10. Literatros teksto kinematografika transpocizija, laikantis poirio, kad pasakojimo istorija yra pirmin
7 Algirdas Julius Greimas, Joseph Courts, Smiotique: Dictionnaire raisonn de la thorie du lan
gage, Paris: Hachette, 1979, p. 360361, cituojama pagal: http://www.avantekstas.flf.vu.lt/
default.asp (irta 2012 11 27).
8 Struktralistin teksto analiz remiasi dviej analizs lygmen skirtimi, kurie yra vadinami
skirtingai:
Rus formalistai:
fabula
siuetas;
Barthesas
(1977): funkcijos +
veiksmai
pasakojimas
Genetteas
(1980):
istorija
pasakojimas + naracija
(1972):
histoire
recit + narration
Chatmanas
(1978):
istorija
diskursas
Princeas
(1982):
papasakotas
pasakojamas (naracija)
Rimmon-Kenan (1983) :
istorija
tekstas + pasakojimas
Mieke Bal
(1985) :
fabula
istorija + tekstas.
r. Dorrit Cohn, Signposts of Fictionality: A Narratological Perspective, Poetics Today
(Narratology Revisited II), 1990, t. 11, Nr. 4, p. 777. iame straipsnyje pasakojimo lygmenims
nusakyti bus taikomos istorijos ir pasakojimo svokos.
9 Imons pasaulis vartojamas kaip galimo pasaulio sinonimas. Tai Thomaso Pavelo, Lubomiro Dolezelio ir kt. vartojama svoka, nurodanti autoriaus sukurt imons pasaul kaip
kultros darin. Umberto Eco i svok vartoja kalbdamas apie skaitytojo vaidmen dekoduojant imons pasaul kaip galim pasaul. r. Umberto Eco, Lector in fabula, Milano:
Bompiani Tascabili, 1998, p. 111173.
10 Dainius Vaitieknas, Pasakojimas Broniaus Radzeviiaus Prieaurio viekeliuose, Vilnius:
Lietuvi literatros ir tautosakos institutas, 2004, p. 42.

140

11 Paul Ricoeur, Interpretacijos teorija, Vilnius: Baltos lankos, 2000, p. 101.

12 Vandos Juknaits apysaka Stiklo alis analizuota vairiais aspektais: feministinis vilgsnis dominuoja Viktorijos Daujotyts Vanda Juknait: motinysts dubos (Viktorija Daujotyt,

141

Va n d o s J u k na i t s S t i k l o a l i s: pa s akojimo struk tr a l i t e r atroje i r k ine

ir nekintanti, irykina ne tik dviej medij raikos ypatumus ir specifik, bet

ir autori iuo atveju, raytojos ir reisiers pasirinkimus teikti pirmenyb
tam tikriems pasakojimo modalumams bei bdams ir itaip kurti savj galim
imons pasaul.
Vis dlto is galimas imons pasaulis yra esmingai susijs su egzistencine
mogaus btinybe pasakoti ir pasakojant suvokti pasaul, save paius bei giliuosius bties klodus. Norint sukurti ger pasakojim, btina prasibrauti prie esmini, pai giliausi bties klod. Geras pasakojimas niekada nesiriboja faktais,
jis skverbiasi prie egzistencins tiesos, slypinios po jais. Vienas pirmj amerikiei naratolog Wayneas Boothas dar 7-ajame XX a. deimtmetyje akcentavo,
kad kiekvieno gero pasakojimo erdis yra etin dilema, o svarbiausias pasakojimo momentas, kur privalu ilaikyti ar sukurti i naujo, adaptuojant literatros
krin, t. y. j pritaikant platesnei auditorijai gebjimas sukurti jausm, kad
veikjai yra ms draugai, dl kuri pasirinkim ir apsisprendim jaudinams
ir igyvename.
iame straipsnyje analizuojama, kaip raytojos ir reisiers pasirinkti pasakojimo bdai veikia galutin rezultat galim vizualin kino ir verbalin literatros pasaul. Laikomasi nuostatos, kad i pasauli apraymui struktralistinnaratyvin teorija yra nepakankama. Suprasti tekst tai atkartoti jo judjim
nuo prasms nuorod: nuo to, k jis sako, tai, apie k kalba. iame procese struktrin analiz atlieka tarpininks vaidmen: teisina objektyv poir
tekst ir itaiso subjektyvj.11 Todl straipsnyje lyginant Vandos Juknaits
apysak Stiklo alis (1995) ir 2004-aisiais pagal apysak sukurt Janinos Lapinskaits to paties pavadinimo film, derinami struktralistinis ir hermeneutinis
analizs vilgsniai.
1995 m. pasirodiusi Juknaits apysaka Stiklo alis nustebino daugel. Grtasi kondensuota raika ir daugiasluoksnmis, lietuvi literatrai naujomis, motinysts patirtimis. Apysaka lyginta su japon poezijos anru haiku, akcentuotas
itin vyrikas, minimalistinis kalbjimas. Aptardama apysakos prasmi lauk, kritika beveik be iimties apsiribojo siuetiniu lygmeniu motinos ir vaiko, moters
ir vyro, moters ir aplinkini ryi nusakymu, t ryi trapumo ir komplikuotumo konstatavimu12. Vienoje pirmj knygos recenzij, raytoje io straipsnio

C o l l o q u i a | 29

autors13, vardyta apysakos pagrindins veikjos moters egzistencin vienatv

literatros kritikos nebuvo ipltota.
Apysakos istorijos, iuokart bendros literatriniam ir kinematografiniam
pasakojimui, vyki klodas talpina nenutrkstam konfrontacij, gil vidin persona dramatizm. Vaizduojama keturi asmen eima: mona, vyras ir du
berniukai. Antrasis maylis dar naujagimis, todl moteris vis laik praleidia
namuose: ji augina vaikus. Kadangi vyresnlis turi stipri aistr unims, namuose nuolat gyvena koks pasimets, niekam nereikalingas uo. Netiktai sunkiai
suserga maylis: jo neisivysiusi fermentin sistema nepajgia suvirkinti ir sisavinti jokio maisto. Prasideda dien dienas besitsianti kova dl maylio gyvybs, kurioje moteris vis akivaizdiau lieka viena gydytoja jai negali suteikti
pagalbos, nes neino kaip, vyrui viskas atrodo per daug sudtinga, todl jis, sukryiavs rankas ant krtins, pareikia, kad nenorjo antro vaiko. Kal laukiasi
uniuk, j yra trys, ir moteris juos nuskandina, neatlaikiusi vyro ir aplinkini
abejingumo ir spaudimo. Tarp vis i vyki siterpia moters pokalbis su vyresnliu apie mirt: i ukasto ar nuskendusio mogaus kno iauga medelis arba
vandens ol, aikina ji vaikui. Taiau gilus ryys su vaikais nra lygiavertis ir
pakankamas, kad tapt atrama egzistencinje kovoje u gyvyb. Moteris palta:
Jga, kuri pakl j i lovos, buvo kaip trokulys.14 Lemting akimirk nuo
saviudybs j sustabdo kal, ksdama rank. Atsipeikjusi moteris igirsta
miestel artjant keleivin traukin: Jam pralekiant suvirpjo langai, ir moteris
Parayta moter, Vilnius: Alma litera, 2001, p. 726734), Solveigos Daugirdaits Dramatikoji motinyst (Solveiga Daugirdait, Rpesi moterys, moter rpesiai, Vilnius: Lietuvi
literatros ir tautosakos institutas, 2000, p. 142160) straipsniuose. Jrat Sprindyt monografijoje (Prozos bsenos, Vilnius: Lietuvi literatros ir tautosakos institutas, 2006, p.189
197) tik usimena apie apysak bendrame Juknaits krybos kontekste. urnale Gimtasis
odis (1998, Nr. 7) spausdintuose Rimos Dauneckiens straipsnyje V. Juknaits apysakos
Stiklo alis analiz ir Zinos uklijiens Bandymas eiti per stiklo ukes bandoma iskirti
ir aprayti pagrindines siueto temas. Mintinos Renatos erelyts (Stiklo viesa ir altis,
7 meno dienos, 1996 02 23) ir Vilmos Kaladyts recenzijos (U virpanio stiklo pertvaros,
Dienovidis, 1996 09 06), kuriose bandoma pagrindines siueto temas sieti su raika. Gana isamiai Juknaits kryb apvelgia Inga Dubovijien straipsnyje Skausmas gyventi (Tradicija
ir naujovs Vandos Juknaits kriniuose), Darbai ir dienos, Nr. 29, 2002, p. 79106, taiau
jo problemos fokusas, atsispindintis ir straipsnio pavadinime, yra kiek kitoks.
13 Gitana Vanagait, Kai suyla stiklas, Literatra ir menas, 1996 03 23.
14 Vanda Juknait, Stiklo alis, Vilnius: Lietuvos raytoj sjungos leidykla, 1995, p. 47. Toliau
cituojant i io leidinio, skliaustuose nurodomas tik puslapis.

142

15 Shlomith Rimmon-Kenan, op. cit., p. 16.

16 Kiekvienas literatros krinys turi du polius, kurie gali bti pavadinti meniniu ir estetiniu:
meninis nurodo autoriaus sukurt tekst, o estetinis skaitytojo vykdyt realizacij. is
poliarikumas reikia, kad literatrinis krinys negali bti tapatinamas nei su tekstu, nei su
tekstine realizacija, bet i esms turi bti tarp j. [...]. Teksto ir skaitytojo susitikimas suteikia
literatros kriniui gyvyb ir is susitikimas niekada negali bti tiksliai nusakytas, bet visuomet lieka virtualus, nes nesutampa nei su teksto realybe, nei su skaitytojo individualybe.
Wolfgang Iser, The Act f Reading, Baltimore and London: The Johns Hopkins University
Press, 1980, p. 211. (Versta mano GV)

143

Va n d o s J u k na i t s S t i k l o a l i s: pa s akojimo struk tr a l i t e r atroje i r k ine

prie virpanio stiklo priglaud delnus. (p. 49) is apysak ubaigiantis sakinys
turi stipri apibendrinani gali jis sujungia ne tik siuetui svarbius regos ir
akustinius potyrius bei nuolat alia j akcentuojam pajaut, bet veda ir gilj
semantin apysakos lygmen, prasmindamas moters savivok bei apsisprendim
absoliuioje vienatvje ginti ir saugoti gyvyb ir gyvenim kaip absoliuias vertybes. Tokia apysakos istorija. Literatrinis jos prasminimas atliepia RimmonKenan pasakojimo samprat tai: 1) vykiai, valdomi laikikumo ar, tiksliau, dvigubo laikikumo (vyki chronologija ir j pateikimas tekste); 2) pasakojimas,
kaip tarpininkavimo ar perteikimo aktas, kuris literatroje yra odinis15.
Literatriniame Stiklo alies pasakojime lieka galioti laiko chronologijos
lemta vyki seka, apimanti rudenspavasario tarpsn, taiau chronologijos spd ardo elipss ir nuolat pasikartojantys btojo daninio laiko veiksmaodiai,
kuriantys usiverianio rato, o ne laike besitsianios istorijos spd. Laikas
vienas pagrindini struktrini apysakos element, jam paklsta gyvenimo kasdienybs ir vairovs horizontalioji plotm, jis skatina nuolatin moters kon
frontacij su iai plotmei priklausaniais vykiais. Taiau reikms atsiranda ne i
konfrontacijos su laiku, gilj prasmin apysakos lygmen sukuria moters akistata
su savimi. Prielaida iai akistatai niekaip neverbalizuota, kakur tarp gyvenimo
konkretyb atveriani apysakos fragment liekanti refleksija, kuri, Wolfgango
Iserio odiais, kuria literatros krinio isipildymui svarb virtual tekst16.
Apysakos moters savivokos istorija, auginta ne tik negailesting kasdienybs
laiko logik, punktyru nuymi vien sudtingiausi istorinio perversmo epoch:
akivaizds jos atgarsiai eimos priverstos skaiiuoti kiekvien kapeik, talonai
miltams ir cukrui, 1991 m. saus Parlamento ginti eina vyras. Akistata su neinia (Ko gero, jis [karas GV] taip paprastai ir prasideda., p. 33) pralauia vyro
abejingumo moters rpesiui kiaut. Jis itaria t vienintel klausim, kuris ribiniais mogaus gyvenimo momentais suteikia tvirtybs: O kaip maasis? Tiesa,

C o l l o q u i a | 29

vyro atvertis rpesiui netrukus sustingsta nuo keli kiet paalo snaigi (p. 34).
Taigi nors apysakos tekstas ir remiasi laiko chronologija, ji nebeturi lemianios
reikms. Amerikiei naratologo Chatmano nuomone, moderni pasakojim
vykiai, netek tradicini pasakojim laiko logikos ir grieto prieastingumo aspekto, netenka ir tuos pasakojimus enklinanios btinybs pasilyti problem
sprendimo bdus. Modernieji pasakojimai tik rodo, formuluoja, atveria problemas. Tokiuose pasakojimuose itin reikmingas personaas, o vykiai, esmingai
susij su laiku, laiko nulemti, lieka paratse, gydami maesn reikmin vaid
men17. Taip ir Stiklo alyje laikas yra tik priemon, atverianti daugiasluoksn
pasakojimo struktr, kurios pirmame plane irykintas konkretus judesys yra
nuoroda vidin vyksm ir savivok. Todl skaitytojui tenka itin sunkus udavinys: besiremiant nuorodomis aktualizuoti potencialias neostensines teksto
nuorodas18 arba susikurti Iserio vardint virtual tekst. Nuorodos j yra ne
tik refleksij atveriantis konkretus veiksmas ar replika, bet ir pirmuoju apysakos
sakiniu briama mogaus ir gamtos paralel, rodanti, koki pastang reikia
mogui, kad isiplt i gamtos lemties ir priklausomybs.
Pasakojimuose laiko tkm daniausiai ireikia erdvs metaforos. Laiko ir
erdvs ryi istorija sena, ir beveik visuomet pirmenyb buvo teikiama laikui,
ypa naujuosius laikus yminio mokslinio progreso slygomis:
Laiko tkm buvo tapati progreso svokai, atvirkiai, laikas tiesiog vergavo progesui. Erdvei neliko nieko kita kaip pasitraukti nuo scenos, kur laikas pasakojo Progreso dievo istorij, istorij, tvirtint pozityvizmo ir nepasiymini ypatinga fantazija.
Plastika erdv buvo pajungta laiko programuotam daiktinimui, nes homogenika
tkm [...] turjo rasti koki nors viet.19

Taiau iandienis laiko ir erdvs suvokimas stipriai koreguoja j tarpusavio

ryius: vis labiau naujosioms technologijoms paklstantis mogaus mstymas
nustm laik paal, o avanscen ikl su erdve susijus vaizd. Taiau ir
vaizdas, atsisaks metaforos gelms, tampa ms epochos pliuralizmo ir heterogenikumo kaitu. Erdvs svoka turbt akivaizdiausiai ymi verbalini ir
17 Seymour Chatman, op. cit., p. 4647.
18 Paul Ricoeur, op. cit., p. 94.
19 Bertrand Westphal, Geocritica. Reale finzione spazio, Roma: Armando, 2009, p. 18. (Versta
mano GV)

144

20 Seymour Chatman, op. cit., p, 100.

21 Dainius Vaitieknas, op. cit., p. 44.

145

Va n d o s J u k na i t s S t i k l o a l i s: pa s akojimo struk tr a l i t e r atroje i r k ine

neverbalini medij skirtumus. Apysakos erdv, nors nusakoma ilaikant standartizuotus parametrus (dviej aukt namas, vaik kambarys ir pan.) ir epitetus, tiesiogiai rykinanius erdvs ar daikto savybes (tamsus, auktas, isiteps
mazutu ir kt.), lieka abstrakti, reikalinga mentalins skaitytojo rekonstrukcijos20.
Todl t pai literatros krini erdv skaitytojai mato skirtingai. Atskiro tyrimo reikalauja literatros krinio vietos santykio su referentu problema. Stiklo
alies erdv ir vieta nusakomos abstrakiai, briamas tik j kontras tiek, kiek
reikalinga, kad skaitytojas suvokt laike besitsiant ir besikeiiant veiksm.
Taiau tuo pat metu vietos charakteristikos kuria altos ir abejingos aplinkos
metafor, t virtualj plan, einant gilij prasms struktr. Erdv ir vieta literatroje susijusios su asmeniu, i kurio pozicij jos nusakomos ar suvokiamos.
Priklausome nuo aki, kuriomis yra matoma: mato veikjas ar pasakotojas,
irima i vidaus ar iors ir pan., svarbi pasakojimo bdo kategorija, apimanti
distancijos ir perspektyvos formavim pasakojime.
Be laiko ir erdvs parametr, pasakojimui itin svarbus pasakotojas. Juknaits
apysakoje jam tenka svarbus struktrinis vaidmuo, nors pasakotojas yra anonimikas ir emocikai neutralus, nes jis nei komentuoja, nei isako savo vertinim.
Jis tik pasakoja moters vidin susivokimo istorij, j transformuodamas labai
konkreius ir rykius vaizdus. Todl kritikos straipsniuose apysakos raika danai
buvo vardijama kaip kinematografika. Taigi, Stiklo alies pasakotojas yra anonimikas, pasakojama treiuoju asmeniu. Taiau kas kalba ir kas suvokia? inia,
naratologai iuos klausimus atskiria, j skirtis leidia kalbti apie perspektyv
pasakojime: Genetteo indlis atskiriant stebjim nuo kalbjimo naratologijoje
buvo itin reikmingas. Jis sil stebjim, perspektyvos vedim apibdinti fokusavimo svoka, kuri [...] ymt perspektyvos formavim ne tik regjimu, bet
ir kitomis juslmis [...].21 Juknaits apysakoje pasaul ir jo daiktus daniausiai
iri ir juos mato pasakotojas, taiau tam tikrais momentais, nors ir nesakoma,
kad mato moteris, pasakotojas kalba taip, jog aiku, kad aplink velgiama, ji
suvokiama moters akimis: Umigdiusi maj moteris apjo namus, paskui
ivaikiojo raustaniomis gudobelmis apaugusi laukym. [...] uns nesimat.
Nesimat ir vaiko. (p. 8); arba Kai moteris gro, vaikas jau miegojo, vis dar
krpiodamas ir murmdamas pro miegus. (p. 9) Todl, nors ir atrodo, kad

C o l l o q u i a | 29

fokusuot yra iorin, nes aplinka suvokiama, pagal Rimmon-Kenan, i paukio

skrydio, moter supantis pasaulis yra jos vidaus atspindys. itaip leist teigti tie
apysakos epizodai, kuriuose pasakotojas pateikia informacij, kuri galt bti
inoma tik veikjai moteriai. tai i pirmo vilgsnio neutralus gamtos epizodo
fiksavimas: Po keli dien ikrito sniegas. Mediai tebestovjo su lapais.[...]
Lapai guljo po mediais taisyklingais, spalvotais apskritimais. (p. 18) Taiau
juo pasakomi du svarbs moters vidinio pasaulio dalykai: stebuklas yra negailestingos gamtins logikos suardymas (Bet taip nebna) ir ia logika remiasi
bsimas maylio igyvenimas. Taiau is epizodas seka po gydytojo apiros epizodo, kada jis leido rankoms daugiau, nei reikia [...] (p. 17). Nors atrodo, kad
pasakotojas tik perteikia aplink, i ties tai moters vidins bsenos materializacija: iuokart konkreiu nuplyusios akos vaizdiniu kaip negalintys pasirinkti
vien gret sujungiami mogus ir gamta: Ir viena kita aka, neatlaikiusi sniego
svorio, nuplydavo, atidengdama balt kaip mogaus knas medio kamien.
(p. 18) alia regos pojio apysakoje svarbi pati pajauta: Moteris greiiau pajuto
nei ivydo tamsoje boluojanius vaik veidus. (p. 48) Pajautos atveju fokusuot
yra vidin, patvirtinanti ankstesn spjim, kad, nors Juknait ir kuria anonimik neutral pasakotoj, erdv suvokiant i iors, visas pasakojimas yra moters
vidini igyvenim atspindys. Tie igyvenimai gal ir tegali bti isakomi per
konkret vaizd, nes bet koks bandymas juos verbalizuoti tapt banalybe.
Kaip i istorij gali papasakoti kino pasakojimas? Kokius pasakojimo bdus
ir modalumus rinkosi reisier ir kok galim pasaul sukr? iuolaikins adaptacijos teorijos22, nagrinjanios literatros ir kino ryi bei hierarchijos klausimus, atveria plat ir sudting tyrim lauk. Bendriausia prasme adaptacija yra
interpretacija, nes identika transpozicija i vienos enkl sistemos kit beveik
nemanoma, be to, anot Chatmano, medija veikia perdavim. Todl literatros
krinio perklimas ekran yra sudtingas procesas, reikalaujantis daug pasirinkim ir apsisprendim: Kuomet romanas veriamas filmu [...], vyksta ne tik
didesnio ar maesnio masto vis pirmojo teksto prasmi ir vertybi perklimas
antrj, bet siekiama sukurti, net ir nenorint, nauj komunikacin strategij,
paklstani visikai skirtingoms vartojimo instancijoms (fizikai, fiziologikai,
juslikai, psichikai, antropologikai) palyginus su pirmosios diskursyvins ma-

22 Plaiai i problem pristato Irina Melnikova straipsnyje Adaptacijos studijos: literatra versus kinas vertimas ar dialogas?, Colloqiua, Nr. 28, 2012, p. 3154.

146

23 Gianfranco Bettetini, La conversazione audiovisiva, Milano: Bompiani, 1984, p. 72, cituojama

i: Armando Fumagalli, I vestiti nuovi del narratore. Ladattamento da letteratura a cinema,
Milano: Il Castoro, 2004, p. 95.
24 Ibid., p. 99.
25 Janina Lapinskait, Stiklo alis, 2004.

147

Va n d o s J u k na i t s S t i k l o a l i s: pa s akojimo struk tr a l i t e r atroje i r k ine

nifestacijos charakteristikomis.23 I ties, adaptuojant literatros krin, nepakanka ekran perkelti faktikuosius komponentus (personaus ir vykius), reikia
pergalvoti, kaip naujja medija perteikti kognityvines ir aksiologines strategijas
ir iros takus, kurie rmina ir danai sukuria prasms gelm pasakojimuose24.
Janinos Lapinskaits filmo Stiklo alis pavadinimas ir subtitrai (pagal Vandos
Juknaits apysak Stiklo alis) nurodo ne tik glaud filmo ir literatros krinio
ry, bet ir pirmin ekranizacijos altin. Tai lyg nebyli sutartis, kuri pasirao
irovas ir krja (prisiminkime Philippeo Lejeuneo autobiografin sutart). Taiau pirmieji filmo kadrai labai skiriasi nuo apysakos pradios fragmento. Filmas
prasideda moters sapnu, ji sapnuoja, kad beveik dusdama bga ligonins koridoriumi, staiga pabunda, skaiiuodama eina prie lango ir gana brutaliai ir stipriai
trenkia delnais lango stikl25. Taigi pirmasis filmo kadras, rodantis moters sap
n ir reakcij j, atveria emocin moters santyk su savo praeitimi ir, inoma,
dabartimi. To santykio nuorodos yra skaiiavimas, kuris filme dar kartosis kaip
kasdienybs rutinos enklas, ir brutalus trenksmas lang. Tiesa, lieka neaiku
(ir vlesnis filmo pasakojimas nepaaikina), kodl moteriai tokia svarbi ar baisi
ligonin, kad jos vaizdai vis grta sapnuose. Taip, ji dar por kart eis ligonin
apirai, greiiausiai ten ve susirgus mayl, nors filme neaiku, ligonin tai ar
poliklinika. Bet visi ie vykiai dar vyks, o sapnas paprastai susijs su praeitimi,
todl irovui, neinaniam apysakos teksto (Kkiodama ji m pasakoti apie
ligoninje praleist pusmet [...], p. 28), tokios sapno vietinimo prieastys
lieka neaikios. Taiau btent skaiiavimas, kuris iuokart akcentuot rutin, ir
brutalaus trenkimo stikl judesys formuoja tam tikras kino pasakojimo strategijas. Juolab kad trenkimas lang yra kardinaliai prieingas apysakos teksto pabaigos leksemai priglaud delnus: tai smoningas motinyst kaip trap
Stiklo alies pasaul saugantis ir globiantis judesys, susijs su literatrinio teksto
pradios fraze pakeltas delnuose. Tuo tarpu pirmieji filmo kadrai irykina
vidin pykt ir nepasitenkinim. Jie turs bti pltojami filme, nes [P]irmuosiuose kompozicijos segmentuose umezgami specifiniai autoriaus ir skaitytojo bendravimo saitai, signalizuojama atitinkama bsim vyki traktuot [...],

C o l l o q u i a | 29

pateikiami galims emocins, aksiologins, idjins interpretacijos argumentai26.

Kino pasakojimas turi ir daugiau nesutapim su istorija: eima augina mergait
ir berniuk, o ne du berniukus. Atrodyt, is formalus neatitikimas nereikmingas, bet filmo pasakojimas sako k kita. Mergait antrasis filmo veikjas, kur
pamato irovai, bet, skirtingai nei apysakoje, mergait i nam dingsta ankst
ryt. Ji ramiai sdi pelkje, kol j pamato kartligikai jos iekanti motina. J
dialogas patvirtina, kad dukra ten laukia uns. kadr, kaip ir sapn, enklina
vidin moters fokusuot. Kiti du veikjai maylis ir vyras pasirodo vliau
t pat ryt. Reisier juos pristato taip pat visai kitaip nei apysakos tekstas.
Skaitytojas pirm kart vyr sutinka pavakare, kai jis padeda moteriai iekoti
dingusio berniuko, kuris randamas ne pelkje, o karkl krme. irovas pirm
kart vyr pamato pusryiaujant vien, tik filmo moteris, skirtingai nei apysakos moteris, (Ji kilsteljusi padav jam druskin, p. 9) nefiksuoja io stygiaus
ir neskuba jo panaikinti, todl vyrui nieko nepaduoda, tik, nervingai kilnodama
duonos riekel, klausia, kada gr. itaip pakeitusi veikj ir vyki idstym
laike ir erdvje, reisier jau filmo pradioje rodo visus jo dalyvius vienius ir
gana prieikus. Ypa pltojamas mergaits prieikumas moteriai, pastarajam
gi nei istorija, nei apysakos tekstas preteksto neduoda. Todl tokio pasirinkimo
prieasi reikia iekoti paiame kino pasakojime. Be abejo, tai susij su nuskandintais uniukais ir t scen komentuojani veikj reakcijomis: mergaitei
apkaltinus moter melu, vyras, netiktai pareiks, kad mama niekada nemeluoja, tampa jos ideologiniu sjungininku. Palyginus su apysakos moters berniukui
sakomais odiais Neturjau kitos ieities. Tu gali mane suprasti? (p. 44), i
scena paprastina ir siaurina apysakos prasmes. Kad kino naratyvas pasakoja kit
istorij, tampa aiku, kai iuos mergaits prieikumo moteriai gestus prasmin
izotopij sujungia kulminacin filmo scena. Vyras ir moteris, palik abu vaikus
namuose, kakur ivaiuoja maina ir jiems tenka laukti, kol pravaiuos traukinys; moteris, irdama mirksini raudon pervaos vies (gana tiesmuka
nuoroda nuskandintus uniukus), staiga suvokia, kad mergait kak galjo padaryti broliui. Ilipusi i mainos ir tekinomis grusi namo, ji desperatikai ieko
berniuko klausdama: K tu jam padarei? Mergait pakartoja moters odius,
pasakytus jai anuomet, kai ji klausinjo apie dingusius uniukus: A nieko jam

26 Algis Kalda, Romano struktros matmenys, Vilnius: Lietuvi literatros ir tautosakos institutas, 1996, p. 68.

148

149

Va n d o s J u k na i t s S t i k l o a l i s: pa s akojimo struk tr a l i t e r atroje i r k ine

nepadariau. Tokia kulminacin filmo scena uveria bet koki galimyb giliesiems aksiologiniams prasms klodams ir rodo, kad filmo prasms neperengia
emocini ir psichologini bsen lygmens.
Moterik konkurencij rykinaniai kulminacinei filmo scenai atliepia moters depresijos tema. Nustumta apysakos prasmi pakrat, kino pasakojime ji
ikeliama pirm plan: atvykusi pirm kart apirai, moteris akcentuoja tik
depresij, o apysakoje paties gydytojo minimi Abipusis plingas udegimas, trys
operacijos (p. 16), suponuojantys nema laiko atkarp trukusi prieistor, lieka
nepaminti. Apskritai abi filmo scenos su gydytoju rykina visai kitus prasms
niuansus nei apysakos tekstas: pavyzdiui, istorija aikiai sako, kad antr kart
eidama pas gydytoj, moteris puikiai ino tikrj vizito prieast, bet vis tiek
viliasi, kad jam iek tiek rpi ir mogikos jos problemos, ne tik geismo tenkinimas, todl gydytojui pasilius palaukti ir vliau ateiti operacin, ji suvokia,
kad trko paskutinis silas, teiks, tegu ir absurdikos ir beveik nemanomos,
vilties galimyb. Ijusi i ligonins, moteris jam paskambina i stoties, kad pasakyt, jog niekuomet nebeateis. moment seka bandymas nusiudyti. Filmo
epizodas, nepaisantis prieasties-pasekms ryiu ymtos istorijos chronologijos,
atkeltas beveik pasakojimo vidur, netenka ir jam skirto prasminio krvio, tapdamas vienu i daugelio kit epizod, rodani su savimi niekaip nesutariani
moter. Be to, io epizodo prasm blukina ir neaiks moters odiai, tariami
beveik maldaujama intonacija: ji primygtinai prao gydytojo nerakinti dur. Visik moters nevilt ir vidin beprasmyb iduoda tie filmo epizodai, kai ji vaikto
stumdama veiml apsnigtais takais ir skaiiuoja skaiiuoja, o ypa kai ivaiuoja
nakt maina, kad supimas umigdyt verkiant kdik. Net vyras tok moters
poelg reaguoja nepalankiai, paimdamas kdik, mainos raktelius ir itardamas:
Tu iprotjai? Apskritai filme jo elgesys gana mirus: kartais jis iltesnis ir
atidesnis, diaugsmingai priimantis ini, kad maylis m priaugti svorio, kartais abejingas ar net liai provokuojantis: kart grs vlai vakare, teiraujasi
moters, kodl ji neklausia, kur jis buvs. Tad nenuostabu, kad Lapinskait praleidia apysakos epizod, rodant, jog motinyst skleidiasi visikos nevilties ir
absoliutaus tyro diaugsmo tampoje: Ipt akis vaikai spoksojo vienas kit:
vienas uverktomis, kitas spindiniomis, laimingomis kdikio akimis. (p. 45)
Tiesiog i prasmin nuoroda negali bti niekaip komponuota reisiers pasakojim apie nelaiming, depresija sergani ir pasveikti nelabai norini moter,
mediniu negyvos intonacijos balsu kartojani mayliui daikt vardus.

C o l l o q u i a | 29

Tai, kad reisier keit ne tik istorijos personaus, bet ir vyki sek, pradios ir pabaigos scenas, rodo, kad ji savaip skait istorij ir kr savj Stik
lo alies pasakojim. Jis gerokai skiriasi nuo to, kuris ukoduotas istorijoje, o
ypa nuo papasakoto literatros krinyje. Tai patvirtina ir filmo pabaiga, kuriai
reisier renkasi apysakos epizod dar prie kulminacin uniuk nuskandinimo scen, kuomet moteris su vaiku po ledu mato stiklo al. Taip pasirenkama udaros fabulos kompozicija, [...] nesuteikianti alternatyv ir eliminuojanti
galimybi svaigul. [Fabulos GV] pasaulis yra toks, koks yra27. Kardinaliai
nesutampanios filmo ir apysakos pradios ir pabaigos nra tik nesutampantys
formals kriterijai, pradia ir pabaiga, anot Algio Kaldos, [...] strategins
teksto vietos nra atsajai egzistuojantys krinio segmentai, o organiki sukurto pasaulio nariai28. Tuo tarpu apysakos pabaiga aikiai prisilieja prie Eco
vardint atviros fabulos krini29, kurie atsiveria platesnei interpretacijai, [...]
tampa didesns visumos dalimi ir galimais savo prasmi tsiniais koresponduoja
su kitais kultros reikiniais30.
Apibendrinant galima teigti, kad literatra ir kinas, kurdami pasakojimus,
naudoja savo raikos elementus. Ir tai sukuria adaptacijos prasmi adekvatumo
problem, nes, pasak Eco, literatros krinio perklimas kin yra ne vertimas,
o interpretacija: Teisybs dlei galima pastebti, kad tam tikra semiotin sistema gali pasakyti daugiau arba maiau nei kita semiotin sistema, taiau nemanoma, kad abi pasakyt tuos paius dalykus.31TaiauStiklo aliesliteratrinio ir
kino pasakojim analiz ir lyginimas atvr kit problem, susijusi su struktra.
Pasakojim prasminiai lygmenys priklauso ne tiek nuo naudojam element,
kiek nuo t element idstymo ir tarpusavio priklausomybs, t. y. nuo struktros. Pastaroji, nors ir yra autonominis vienetas su savita vidine organizacija,
taiau, bdama didesns visumos dalimi, susyja su ja priklausymo ryiais. Todl
reisiers sprendimas keisti vyki idstym laike, atsisakyti nuorod istorin
laik keit ne tik struktrini element santyki tinkl, bet ir reikms struktr. Pastaroji, likdama psichologini bsen lygmenyje, leidia kelti hipotez
apie tai, kad Lapinskaits kino pasakojimas pasakoja kit istorij nei literat27 Umberto Eco, Lector in fabula, p. 121.
28 Algis Kalda, op. cit., p. 101.
29 r.: Umberto Eco, Lector in fabula, p. 119121.
30 Algis Kalda, op. cit., p. 94.
31 Umberto Eco, Dire quasi la stessa cosa, Milano: Bompiani Tascabili, 2010, p. 321.

150

Vanda Juknaits Stiklo alis:

Narrative Structure in Literature and Film
Summary
The author of this article draws on narratology to analyze Vanda Juknaits
1995 novella Stiklo alis (Land of Glass) and its film adaptation, directed by
Janina Lapinskait. The author asks what means the film director used to
convey the complex semantic field of Juknaits story how she conveyed
the deep layers of being that open up a battle over the most fundamental
values in life. After comparing the narrative structures of literature and film,
the author presents the main conclusion of her analysis that the director
remains focused on the superficial level of the storys subject, revealing only
the main characters psychological states. In the end, the film director does
not succeed in penetrating the deeper layers of the story, which are the site
of battles between values and even ideologies. Thus the film Stiklo alis,
which is a text in its own right, makes explicit reference to Juknaits text,
while revealing Lapinskaits reception to it. The author of the article considers the film adaptation an independent creation of the directors.
Keywords: Vanda Juknait, Janina Lapinskait, literature, film, narration,
plot, fabula, structure.

151

Va n d o s J u k na i t s S t i k l o a l i s: pa s akojimo struk tr a l i t e r atroje i r k ine

rinis Stiklo alies pasakojimas. Tai greiiausiai lm reisiers apsisprendimas

moter rodyti kaip sergani depresija. i nuoroda, apysakoje likusi paiose paratse, filme tampa moterik ir motinik prasmi formavimosi lauku j stipriai ribodama. Sekant naujj adaptacijos teorij siloma terminija, adaptacija
turt bti pakeista dialogo svoka, taip panaikinant bet kokius hierarchinius
ryius tarp literatros ir kino tekst. Deja, tai niekaip nepaveikia filmo Stiklo
alisreikmi struktros ir kokybs. Tiesa, pastaroji svoka seniai nebemadinga
ne tik adaptacijos, bet ir visame teoriniame lauke.