Download as docx, pdf, or txt
Download as docx, pdf, or txt
You are on page 1of 9

LPORN BRTULIS: MNROK PLIKSI DN

HUBUNGN

DNGN

KLKULUS.
ii.

Pnntun lus bultn rchimds.

rchimds mrupkn slh sorng hli mtmtik brbngs Yunni yng pling
trknl sms zmn purb. Bnyk hsil krj bliu tlh hilng sprti
pnylidiknny dn pnciptn hbt bliu. kn ttpi msih d yng brjy
ditinggl iitu slh stuny tntng pngukurn lus bultn yng dikitkn dngn
.
Dlm pross mnntukn lus bultn yng tpt, rchimds tlh mntpkn 3
prinsip ss iitu:
a) Lus poligon dngn sisi n (n-gon) yng dilukis dlm unit bultn mnghmpiri
sutu nili iitu pi ( ) pbil nili n mningkt.
b) Lus poligon yng dilukis dlm bultn mnghmpiri lus bultn pbil
bilngn sisi poligon mningkt.
c) Primtr poligon smkin mnghmpiri lilitn bultn pbil bilngn sisi
poligon mningkt.

Dngn mmnuhi ktig-tig prinsip ss ini, lus bultn yng dicri kn mnjdi
lbih rlvn dn tpt. Slin itu, rchimds mmstikn pnntun lus bultn
tidk trpsong dngn formul ss bultn iitu

A= r

. Bliu mnyimpulkn

bhw lus bultn mrupkn hd kpd lus poligon dlm bultn dngn
bilngn sisi kpd infiniti ( ). Pross pnntun lus bultn rchimds ini
dinmkn sbgi xhustion. Pross pnntun lus bultn ini mnggunkn
1

kdh squring th circl iitu mngnlpsti poligon yng mnymi lus bultn
dngn jjri (r).
Dlm ush mnntukn lus bultn, rchimds mlkukn sbnyk tig kli
prcubn shingglh prcubnny mndpt hsil yng smkin mnghmpiri nili
pi ( =3.142 ).

PRCUBN PRTM
1. rchimds mnggunkn sgi mpt sm yng dilukis dlm bultn. Bliu
mmstikn sgi mpt trsbut spdn dn bucu mnyntuh bultn sprti
dlm rjh 1.

Rjh 1: Lkrn sgi mpt sm pd bultn

2. rchimds mlblkn C sbgi dimtr iitu (2r). mnkl pnjng B


dn BC sm krn BC mmbntuk sgi tig sm kki.
3. rchimds

mnruskn

pnylidiknny

dngn

mnggunkn

torm

Phytgors bgi mnylsikn pngirn trsbut.


4. Brikut dlh hukum ss bgi torm Phytgors:

a +b =c

5. Jdikn B = BC = mnkl BC = 2r. Nili dicri mnggunkn torm


Phytgors.
r
2

a2 +a 2=
2 a2=4 r 2
a2=2r 2
a=2 r

6. Didpti pnjng B dn BC ilh

2r . Mk lus sgi mpt pd bultn

trsbut ilh:
Luas Segi Empat=Panjang Lebar

2r 2 r
2r
7. rchimds mndpti bhw nili yng diprolh msih lgi blum
mnghmpiri lus bultn yng sbnr. Mk prcubn kduny kn
diprkmskn lgi.

PRCUBN KDU
1. Untuk kli kdu, rchimds mmbut pnmbhbikn dngn mnggntikn
sgi mpt sm dngn poligon brsisi nm iitu hksgon. Pnmbhbikn
ini rlvn dngn prinsip kdu rchimds tntng lus bultn yng
mnytkn Lus poligon yng dilukis dlm bultn mnghmpiri lus bultn
pbil bilngn sisi poligon mningkt.

Rjh 2: Lkrn hksgon yng dibhgi kpd sgi tig.


2. Untuk mnntukn pnghmpirn lus bultn dngn hksgon, rchimds
tlh mmbhgikn hksgon kpd nm bhgin sgi tig. Lus hksgon
hny bolh dikir pbil lus sgi tig brjy diprolhi.
3. Mrujuk kpd Rjh 2, pnjng B = r. Untuk mngir lus hksgon, lus
sgi tig prlu dicri trlbih dhulu. Jdikn tinggi sbgi h.
4. Jln pngirn ini msih lgi mnggunkn torm Phytgors sprti dlm
prcubn prtm.
4

r
=r 2
2

()

h2 +

h2 +

r2 2
=r
4

h2=

4 r 2r 2
4

h2=

3r
4

h=

h=

3 r2
4
3r
2

5. Stlh mndpt nili tinggi sgi tig iitu

h=

3r
2 , mk lus hksgon

dlm bultn dpt ditntukn:


Luas Heksagon=6 Luas SegiTig a
1
6 Tapak Tinggi
2
1
6 r h
2

Gntikn

h=

3r
2

k dlm prsmn:

Luas Heksagon=6

( 12 r 32 r )

3 3 r2
2

2.59 r 2
6. Nili yng prolh mnggunkn hksgon ilh 2.59r 2 dn ini lbih bik
brbnding lus sgi mpt sm dlm prcubn prtm. kn ttpi nili
trsbut msih lgi blum mnghmpiri lus sbnr bultn iitu 3.142r 2.
7. Mk, rchimds mnruskn kjinny dngn mmbut pnmbhbikn
pd prcubn ktig.
8. PRCUBN KTIG
1. Bgi prcubn ktig, rchimds mmbut pnmbhbikn dngn
mningktkn lgi sisi poligon. Ini rlvn dngn prinsip rchimds yng
mnytkn Lus poligon dngn sisi n (n-gon) yng dilukis dlm unit bultn
mnghmpiri sutu nili iitu pi ( ) pbil nili n mningkt.
2. Bliu mnntukn lus bultn mnggunkn poligon dngn bilngn sisiny
ditingktkn shingg mnjdi sisi n.
3. Contoh gmbrn prcubn ktig rchimds sprti dlm Rjh 3.

Rjh 3: Lkrn sisi poligon yng ditingktkn


4. Sprti dlm prcubn kdu, lus poligon ini bolh dikir pbil nili sgi
tig brjy diprolh. Mk, rchimds mmbhgikn lkrn poligon
trsbut kpd sgi tig sprti dlm Rjh 4.

Rjh 4: Sgi tig hsil dripd poligon pd bultn


5. Lus bgi poligon brsisi n dlh n kli lus stu sgi tig. I dirumuskn
sprti brikut:
1
A=n (luas segitiga ) =n hb
2
6. Rumus bgi lus poligon brsisi n ini brlku sdikit prubhn pbil bilngn
n-sisi brtmbh. Prubhnny dlh sprti brikut:
1
1
A=n hb= h(nb)
2
2
7. Bgi mmudhkn pross pnggntin nili pd n pbil bilngn n-sisi
brtmbh, i disingkn brsm b iitu pnjng n-sisi.
8. rchimds kmudinny mrumuskn bhw (nb) dlh primtr poligon
krn jumlh nili trsbut mrupkn ukur lilit bgi poligon. pbil n smkin
mningkt, i dngn sndiriny mnghmpiri lilitn bultn iitu circumfrnc
of circl (2 r ).

9. Slin itu, rchimds jug mmbut pncrpn bhw skirny poligon

trsbut mmpunyi sisi n, mk stip sgi tig dikir sbgi

1
n

dripd

lilitn bultn. Tmbhn dripd itu, tinggi sgi tig, h, jug mnghmpiri jjri
bultn, r.
10. Hsil dripd pncrpn trsbut, rchimds tlh dpt mnntukn lus
bultn sprti brikut:
1
1
A= h ( nb ) r ( 2 r ) = r 2
2
2

11. Dlm pnntun lus bultn, rchimds mlibtkn nili ttp

yng

mn wujud sbgi nisbh lilitn bultn kpd dimtr bultn iitu


r 2=3.142r 2 .

Hsil dripd ktig-tig prcubn yng dilkukn olh rchimds ini, bliu dpt
mnyimpulkn bhw smkin brtmbh bilngn sgi tig, lus poligon kn
mnghmpiri dn mmnuhi lus bultn. Slin itu jug, kit dpt thu bhw
pnggunn pi dlm mnntukn lus bultn sngt brkit rpt di smping
pnggunn poligon dn sgi tig. Smkin mningkt sisi poligon pd bultn, mk
nili lus smkin mnghmpiri nili sbnr lus bultn iitu 3.142r 2.

RUJUKAN
Abdul Latif Samian (1992). Sejarah Matematik. Kuala Lumpur: Dewan Bahasa dan
Pustaka.
Muka surat 233.
Beckmann P. (1977). History of (Pi). Colorado: Boulder, 4 Berggren L, Borwein J,
Borwein P.
(2004). Pi: A Source Book. New York: Springer- Verlag, 3.
8

Bud Winteridge (1989). The History of Mathematics. Dalam The Best of


Mathematics In School:
Longman.
Byers, V (1982). Why Study the History of Mathematics. Journal of Mathematics
Education, Science
and Technology. 13, m.s. 59-66.
David F. N. (1962). Games, Gods and Gambling. London: Charles Griffin & Co. Ltd.

You might also like