AC-33-1

VARTOTOJ TEISI APSAUGA VARTOJIMO SUTARTINIUOSE SANTYKIUOSE:

TEISINIO REGULIAVIMO IR TEISM PRAKTIKOS APVALGA II
(vartojimo pirkimopardavimo, vartojimo rangos, civilins atsakomybs vartojimo
teisiniuose santykiuose taikymo klausimai)
vadas
Vartojimo sutartys, kaip sutari grup, iskiriamos atsivelgiant specifin sutarties ali
(vartotojo ir verslininko) padt bei vartotojo tikslus. Vartojimo sutarties instituto tikslas dl
nelygiaverts vartotojo ir verslininko padties ikreiptos sutarties ali interes pusiausvyros
atkrimas, specialiu teisiniu reguliavimu utikrinant vartotojo, kaip silpnesniosios alies, teisi ir
teist interes apsaug. Vartojimo sutartims greta bendrj prievoli teiss bei sutari teiss
norm taikomos specialios taisykls sutari sudarymo, aikinimo, sutarties ali teisi ir pareig,
nesining sutari slyg, sutari pabaigos ir kt. klausimams reguliuoti, palyginus su kitomis
sutartimis, nustatomos platesns silpnesniosios sutarties alies (vartotojo) interes garantijos ir
paeist teisi gynimo bdai. Teismai, sprsdami i vartojimo teisini santyki kylanius ginus,
turi pareig utikrinti, kad vartojimo sutartys bt identifikuotos, o vartotojo teiss tinkamai
ginamos. Teismas gino sutart turi kvalifikuoti vartojimo sutartimi ex officio (CPK 265 straipsnio
1 dalis).
Vartojimo sutartys gali bti vairios pagal savo dalyk. Sutarties dalykas ar objektas nra
kvalifikuojamieji vartojimo sutarties poymiai. Kartu paymtina, kad pagal galiojant teisin
reguliavim ie poymiai gali bti pagrindas atskiroms vartojimo sutari rims iskirti (pvz.,
vartojimo pirkimaspardavimas, vartojimo ranga ir kt.). Taigi vartojimo sutartiniai santykiai
kvalifikuojami dviem lygmenimis. Pirma, pagal bendruosius poymius, kuriuos identifikavus,
ali sudaryta sutartis priskiriama vartojimo sutari grupei; iuo pagrindu taikomos bendrosios
vartotoj ginanios teiss normos. Antra, pagal dalyk ios sutartys gali bti priskiriamos atskirai
vartojimo sutari riai; tokiu atveju, be bendrj vartojimo sutari instituto norm, taikomi ir
papildomi, specials, tik tai sutarties riai bdingi silpnesniosios sutarties alies teisi gynimo
bdai. Atkreiptinas dmesys tai, kad tam tikros sutartys negali bti kvalifikuojamos vartojimo
sutartimis dl savo pobdio vartojimo sutartimis nelaikomos darbo sutartys, sutartys, susijusios
su teismis paveldjim, sutartys, susijusios su teismis pagal eimos teis, ir bendrovi steigimo
ar reorganizavimo sutartys arba kini bendrij sutartys (1993 m. balandio 5 d. Europos Bendrij
Tarybos direktyvos 93/13/EEB dl nesining slyg vartojimo sutartyse preambuls 11
pastraipa). Pagal vartojimo sutari dalyk Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau
Civilinis kodeksas, CK) iskiriamos vartojimo pirkimopardavimo (CK 6.3506.370 straipsniai),
vartojimo nuomos (CK 6.5046.511 straipsniai), vartojimo rangos (CK 6.6726.680 straipsniai),
paslaug teikimo vartotojams sutartys (CK 6.716 straipsnio 4 dalis) ir kt. Atsivelgiant tai, kad
konkreios vartojimo sutartys pasiymi tam tikra specifika ir kartu vartotojui teikiamos apsaugos
ypatumais, siekiant utikrinti vartotojo teisi ir teist interes apsaug nagrinjant civilines bylas,
kylanias i vairi sutartini santyki, taip pat ir nagrinjant civilins atsakomybs taikymo
vartojimo teisiniuose santykiuose klausimus, tikslinga apibendrinti esmines teisinio
reglamentavimo nuostatas bei iais klausimais formuojam teism praktik.
ioje teisinio reguliavimo ir teism praktikos apvalgoje (toliau Apvalga) pateikiami 2001
2010 m. priimtose nutartyse suformuluoti Lietuvos bendrosios kompetencijos teism praktikai
reikmingi iaikinimai, susij su vartotoj teisi apsaugos nuostat bei paeist teisi gynimo
bd taikymu konkreiose vartojimo sutartyse: vartojimo pirkimopardavimo, vartojimo rangos,
taip pat pagrindiniai civilins atsakomybs taikymo vartojimo teisiniuose santykiuose principai.
Apvalgoje taip pat remiamasi Europos Sjungos teiss ir nacionalins teiss akt nuostatomis bei
aktualia Europos Sjungos Teisingumo Teismo (toliau Teisingumo Teismas) praktika.Apvalgoje
pateikiami iaikinimai, suformuluoti ne cituojamose teism nutartyse, vertintini kaip

rekomendacinio pobdio teiss norm taikymo iaikinimai, neturintys privalomosios galios ir

oficialiai paskelbtos teism praktikos reikms.
I. Vartojimo pirkimopardavimo sutartis
Sutarties samprata
Vartojimo pirkimopardavimo sutartinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso etosios
knygos IV dalies ketvirtojo skirsnio Vartojimo pirkimopardavimo sutari ypatumai (CK
6.3506.370 straipsniai) normos. iame skirsnyje, atsivelgiant vartojimo pirkimopardavimo
sutarties specifik, tvirtintos specialiosios normos bendrojo pirkimopardavimo sutartini
santyki reglamentavimo atvilgiu (CK 6.3056.349 straipsniai). Pagal CK 6.350 straipsnio 1
dalyje tvirtint vartojimo pirkimopardavimo sutarties apibrt, vartojimo pirkimopardavimo
sutartimi pardavjas asmuo, kuris veriasi prekyba, pardavjo atstovas sipareigoja parduoti
prek kilnojamj daikt pirkjui fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, eimos ar nam
kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkjas sipareigoja sumokti
kain.
Vartojimo pirkimopardavimo sutartimis CK 6.3506.370 straipsni prasme kvalifikuojamos
pirkimopardavimo sutartys, kurios: pirma, atitinka bendruosius vartojimo sutarties poymius:
prekes ar paslaugas perka fizinis asmuo; fizinis asmuo prekes ir paslaugas perka savo asmeniniams
(ne verslo ar profesiniams poreikiams); prekes ar paslaugas parduoda verslininkas (asmuo,
veikiantis verslo ar profesiniais tikslais) (r. Teism praktikos apvalg, skelbt Lietuvos
Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism praktika 30); antra, kuri dalykas yra kilnojamasis
daiktas. Toks teisinis reguliavimas neturi bti suprantamas kaip reikiantis, kad pirkimo
pardavimo sutartys, kuri dalykas yra nekilnojamasis daiktas, negali bti vartojimo sutartys. Kai
vartotojas perka nekilnojamj daikt, tokiems sutartiniams santykiams taikomos ne CK etosios
knygos IV dalies XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio Vartojimo pirkimopardavimo sutari
ypatumai, o atuntojo skirsnio Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartys (CK 6.392
6.401 straipsniai) normos, taiau tai nepaneigia tokios pirkimopardavimo sutarties, kaip vartojimo
sutarties, pobdio ir bendrj vartotojo apsaug tvirtinani teiss norm (CK 1.39 straipsnio 1
dalis, 6.188 straipsnis, kt.) taikymo. Atitinkamai pagal bendruosius vartojimo sutari poymiuos
gali bti kvalifikuojamos energijos pirkimopardavimo ir kitos pirkimopardavimo sutartys
(plaiau r. Teism praktikos apvalg, skelbt Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism
praktika 30).
Pirkimopardavimo teisini santyki svarba civilinje apyvartoje lemia dan iuos santykius
reglamentuojani teiss norm praktin taikym, vartojimo pirkimopardavimo taisykls svarbios
ir kitoms vartojimo sutartims, nes jas (pavyzdiui, vartojimo rang, vartojimo nuom)
reglamentuojanios normos atskirais atvejais mutatis mutandis nukreipia Civilinio kodekso
straipsnius, reglamentuojanius vartojimo pirkimopardavimo sutart.
Sutartinius vartojimo pirkimopardavimo teisinius santykius reglamentuojanios normos tvirtintos
ir specialiuosiuose statymuose, kuri svarbiausias Lietuvos Respublikos vartotoj teisi
apsaugos statymas (toliau Vartotoj teisi apsaugos statymas) bei postatyminiuose teiss
aktuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. birelio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintose
Mamenins prekybos taisyklse; Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. birelio 29 d.
sakymu Nr. 217 patvirtintose Daikt grinimo ir keitimo taisyklse; Lietuvos Respublikos kio
ministro 2002 m. gegus 15 d. sakymu Nr. 170 patvirtintose Lietuvos Respublikoje
parduodam daikt (preki) enklinimo ir kain nurodymo taisyklse su vlesniais
pakeitimais ir papildymais) ir kt.
Lietuvos Respublikai esant Europos Sjungos nare, btina utikrinti ir Europos Sjungos teiss
akt taikym, todl nacionalins teiss nuostatos turi bti suderintos su Europos Sjungos vartotoj

teisi apsaugos acquis nuostatomis, o nacionalin teis aikinama taip, kad neprietaraut Europos
Sjungos teisei ir Teisingumo Teismo formuojamai praktikai. Europos Sjungos teiss aktai yra
Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis ir teiss norm kolizijos atveju turi virenyb prie
Lietuvos Respublikos statymus ir kitus teiss aktus, iskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucij.
Vartojimo pirkimopardavimo teisiniams santykiams aktualios vis pirma bendrojo pobdio
vartotoj teisi apsaugos direktyvos (1993 m. balandio 5 d. Europos Bendrij Tarybos direktyva
93/13/EEB dl nesining slyg sutartyse su vartotojais, 1998 m. vasario 16 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dl vartotoj apsaugos, ymint vartotojams silom
preki kainas, 1999 m. gegus 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 99/44/EB dl
tam tikr vartojimo preki pardavimo ir su tuo susijusi garantij aspekt, 2005 m. gegus
11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dl nesiningos moni komercins
veiklos vartotoj atvilgiu vidaus rinkoje). Greta bendrojo pobdio direktyv pamintinos ir su
specifiniais sektoriais ar pardavimo metodais susijusios direktyvos, reglamentuojanios tam tikrus
su vartojimo pirkimupardavimu susijusius aspektus (1985 m. gruodio 20 d. Tarybos direktyva
85/577/EEB dl vartotoj apsaugos, susijusios su sutartimis, sudarytomis ne prekybai skirtose
patalpose, 1994 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/47/EB dl pirkj
apsaugos, susijusios su teiss tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo
sutari tam tikrais aspektais, 1997 m. gegus 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
1997/7/EB dl vartotoj apsaugos, susijusios su nuotolins prekybos sutartimis) ir kt.
Vartojimo pirkimo pardavimo sutari slyg kontrols ir vartotoj teisi gynimo bd taikymo
aspektais itin reikminga 1999 m. gegus 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
99/44/EB dl tam tikr vartojimo preki pardavimo ir su tuo susijusi garantij aspekt. Tai
minimalaus derinimo direktyva,todl nacionaliniuose statymuose negali bti paeidiamos jos
nuostatos dl minimalios vartotoj teisi apsaugos, kartu i direktyva nedraudia nacionaliniuose
statymuose nustatyti palankesnes vartotojams taisykles. Direktyvos netiesioginio taikymo teiss
aktai, i teiss akt nuostatos valstybse narse gyvendinamos perkeliant jas nacionalinius
teiss aktus, todl praktikoje gali kilti tinkamo direktyv perklimo ir atitinkamai direktyvos
nuostat tiesioginio veikimo klausim.Direktyvos nuostatomis nacionaliniame teisme gali bti
remiamasi tiesiogiai, tik esant tam tikroms iimtinms slygoms (plaiau r. Teism praktikos
apvalg, skelbt Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism praktika 30).Teisingumo
Teismas byloje Faccini Dori v Recreb[1] konstatavo, kad pasibaigus direktyvos gyvendinimo
terminui nesant nacionalins teiss akto, perkelianio nacionalin teis direktyvos nuostatas,
jomis tiesiogiai galima remtis tik prie valstyb, bet ne prie pardavj (privat asmen) (t. y. ioje
byloje konstatuotas horizontalaus tiesioginio veikimo direktyv atveju negalimumas). Direktyva
pati savaime negali pareigoti privataus asmens, todl vartotojai negali kildinti savo teiss
atsisakyti ne prekybos vietose sudarytos sutarties tiesiogiai i direktyvos ir direktyvos nuostatomis
remtis nacionaliniame teisme prie pardavj tiesiogiai. Tokiais atvejais turi bti vadovaujamasi
direktyv netiesioginio veikimo doktrina (nacionalins teiss normos turi bti aikinamos
remiantis direktyvos tekstu ir atsivelgiant jos paskirt, siekiant priimti jos tiksl atitinkant
sprendim), arba jei direktyvos tikslai negali bti pasiekti ir tokiu bdu, reikalaujama alos
atlyginimo u valstybs nars pareigos perkelti direktyvos nuostatas nacionalin teis nevykdym
(1994 m. liepos 14 d. Sprendimas C-91/92, Rink. p. I-3325, 25, 26, 27 punktai).
Vartojimo pirkimopardavimo sutarties slyg kontrol
Esant vartojimo sutartiniams santykiams, sutarties laisvs principas ribojamas, statyme tvirtinant
grietesnius, negu kit sutari atveju, reikalavimus sutarties slygoms, taip atkuriant sugebjimo
dertis poiriu nelygiaveri sutarties ali interes pusiausvyr. Vartojimo pirkimopardavimo
sutartims vis pirma yra taikomos bendrosios nesining vartojimo sutari slyg instituto
nuostatos (CK 6.188 straipsnis). statyme tvirtintas nesining sutari slyg draudimas ir toki
slyg neprivalomumas vartotojui esminis vartojimo sutari instituto ypatumas ir vartotojo
teisi gynimo teisinis mechanizmas. Sutart pripainus vartojimo sutartimi, jos slygos teismo ex
officio turi bti vertinamos pagal Civilinio kodekso 6.188 straipsnyje nustatytus siningumo

kriterijus (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. birelio
22 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-256/2009)(taip pat r. Teism praktikos apvalg,
skelbt Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism praktika 30).
Kitas statyme tvirtintas reikalavimas vartojimo pirkimopardavimo sutari slygoms CK
6.350 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvas, kad vartojimo pirkimopardavimo sutartyse
negali bti slyg, pasunkinani vartotojo (pirkjo) padt arba panaikinani ar suvarani
vartotojo (pirkjo) teis pareikti iekin pardavjui dl sutarties slyg paeidimo. i teiss norma
taikytina sistemikai su bendrosiomis nesining vartojimo sutari slyg instituto nuostatomis
(CK 6.188 straipsnis). Imperatyviosiose statymo normose tvirtintos pirkjo (vartotojo) teisi
garantijos yra bendrojo sutari laisvs principo iimtis, todl negali bti pakeistos ali susitarimu
(CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.157 straipsnis). Vartojimo pirkimopardavimo sutarties slygos,
paeidianios CK 6.350 straipsnio 2 dalyje tvirtint imperatyv, yra niekins, j niekin pobd,
kaip ir visais niekini sandori atvejais, teismas turi konstatuoti ex officio. (CK 1.80, 1.78, 6.225
straipsniai). Sprendiant, ar vartotojo padtis dl konkreios sutarties slygos pablogja, turi bti
vertinta sutarties slyg visuma (vienos slygos nepalankus pakeitimas gali bti kompensuojamas
kitose sutarties slygose).
Siekiant apsaugoti pirkj (vartotoj) nuo pardavjo veiksm, galini sutrukdyti jam laisvai
apsisprsti dl pirkimopardavimo sandorio ir daryti tak vartotojo interes neatitinkani
sutari sudarymui (pvz., nereikaling, neverting preki sigijimui), statymo leidjo nustatyta,
kad vartojimo pirkimopardavimo sutartyse draudiamos slygos, atitinkanios CK 6.350
straipsnio 3 dalies 1, 2 punktuose tvirtintus poymius: 1) nustatanios, kad pirkimopardavimo
sutartis sudaroma tik tuo atveju, jei tuo pat metu ar kitomis slygomis nuperkamas tam tikras
daikt kiekis, 2) suteikianios teis pirkjui i karto ar per tam tikr termin po sutarties sudarymo
gauti dovan ar pried prie daikto, iskyrus reklaminius priedus ar nusipirkto daikto priklausinius.
Analogiku tikslu CK 6.350 straipsnio 3 dalyje tvirtintas konkrei pardavjo veiksm, galini
paeisti vartotojo interesus (toki, kaip reikalavimas sigyti tam tikr daikt kiek, dovan teikimas
sudarius sutart, kyrus ir gerai moralei bei vieajai tvarkai prietaraujantis daikt ar paslaug
silymas), draudimas. Jeigu aptartus poymius atitinkanios slygos yra trauktos konkrei
vartojimo pirkimopardavimo sutart, byl nagrinjantis teismas turi konstatuoti j niekin pobd
dl imperatyvij statymo nuostat paeidimo, dl visos pirkimopardavimo sutarties galiojimo
tokiu atveju turi bti sprendiama pagal CK 1.96 straipsnio ir 6.188 straipsnio 7 dalies taisykles.
Pardavjo pareiga suteikti pirkjui btin informacij
Vartojimo pirkimopardavimo sutarties slygos turi atitikti bendruosius siningumo kriterijus,
vienas sutarties slygos siningumo kontrols aspekt yra vertinimas, ar slygos yra skaidrios, t.
y. ar sutarties slygos yra aikios ir suprantamos vartotojui, ir ar verslininkas pateik vartotojui
vis reikming sutariai sudaryti informacij (plaiau r. Teism praktikos apvalg, skelbt
Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism praktika 30).
Bendrojo pobdio sutarties ali pareiga atskleisti viena kitai j turim informacij, turini
esmin reikm sutarties sudarymui, tvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Vartojimo pirkimo
pardavimo sutartyje pirkjo (vartotojo) paeidiamumas reikiasi ir tuo, kad pardavjas yra savo
srities profesionalas, jis turi daugiau ini apie prek ir kitais svarbiais sutarties sudarymo
klausimais. iam sutarties ali nelygiavertikumui kompensuoti statyme tvirtintas specialus
pardavjo pareigos suteikti vartotojui visapusik informacij, btin vartojimo pirkimo
pardavimo sutariai, atitinkaniai tikruosius vartotojo poreikius bei interesus, sudaryti,
reglamentavimas. Pirkjas renkasi konkret pardavj pagal jo dalykines savybes, patirt toje
verslo srityje, dalykin reputacij ir turi pagrst pagrind pasitikti pardavju, kad is suteiks vis
sutariai sudaryti reikaling informacij, o sigytos preks atitiks pateikt informacij apie jas.
CK 6.353 straipsnyje apibrta minimali informacijos, kuri btina pateikti apie silom vartojimo
prek, apimtis, turinys bei tvirtinti ios pareigos paeidimo padariniai. CK 6.353 straipsnio 1

dalyje nustatyta, kad pardavjas nurodydamas parduodamo daikto etiketse ar kitokiu bdu privalo
suteikti pirkjui btin, teising ir visapusik informacij apie parduodamus daiktus: j kain,
kokyb, vartojimo bd ir saugum, kokybs garantijos termin, tinkamumo naudoti termin bei
kitas daikt ir j naudojimo savybes, atsivelgiant daikt pobd, j paskirt, vartotojo asmen bei
mamenins prekybos reikalavimus. Informacija apie parduodamus daiktus neturi bti klaidinanti
(CK 6.353 straipsnio 2 dalis). Pardavjo pareiga informuoti pirkj tvirtinta ir Vartotoj teisi
apsaugos statymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatant, kad vartotojai turi teis gauti teising ir
visapusik informacij valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. To paties
statymo 5 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad gamintojas, pardavjas, paslaugos teikjas vartotojams
privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teiss aktuose nustatyt
informacij ir teiss akt nustatyta tvarka enklinti prekes. Reikalavimai pateiktinos informacijos
turiniui detalizuojami postatyminiu teiss aktu Lietuvos Respublikos kio ministro 2002 m.
gegus 15 d. sakymu Nr. 170 patvirtintomis Lietuvos Respublikoje parduodam daikt (preki)
enklinimo ir kain nurodymo taisyklmis su vlesniais pakeitimais ir papildymais. Atkreiptinas
dmesys tai, kad nurodyt nacionalini teiss akt normos gyvendina 1998 m. vasario 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyv 98/6/EB dl vartotoj apsaugos, ymint vartotojams
silom preki kainas, todl taikant iuos teiss aktus btina atsivelgti direktyvoje tvirtint
teisin reglamentavim.
Pardavjas, paeids pareig informuoti pirkj, turi kompensuoti dl to pirkjo patirtus nuostolius
(CK 6.353 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 9, 10 dalyse i pardavjo pareiga detalizuojama.
Pagal CK 6.353 straipsnio 9 dal, jeigu pardavjas nesudar galimybs pirkjui nedelsiant daikt
pardavimo vietoje gauti 6.353 straipsnio 17 dalyse nurodyt informacij, pirkjas turi teis
reikalauti i pardavjo atlyginti nuostolius, atsiradusius dl vengimo sudaryti sutart, o jeigu
sutartis sudaryta, per proting termin vienaalikai nutraukti sutart ir pareikalauti grinti
sumokt kain bei atlyginti kitus nuostolius. Koks terminas yra protingas, statyme neapibrta,
tai yra vertinamojo pobdio aplinkyb, dl kurios teismas turi sprsti konkreios bylos faktini
aplinkybi kontekste. Pagal CK 6.353 straipsnio 10 dal pardavjas,nesuteiks pirkjui
informacijos, reikalingos tinkamam nupirkto daikto naudojimui pagal paskirt, taip pat turi pareig
atsakyti u daikt trkumus, iaikjusius po daikt perdavimo pirkjui, jeigu pirkjas rodo, kad
trkumai atsirado dl to, kad jis neturjo reikiamos informacijos, taip ipleiant pardavjo
atsakomybs u parduoto daikto trkumus ribas (pagal bendrj taisykl pardavjas atsako u
neaptartus trkumus, buvusius daikto perdavimo momentu).
Pirkjo teiss nutraukti sutart, reikalauti nuostoli, pareikti reikalavimus dl daikto trkum
atsiranda tada, kai dl nepakankamos informacijos apie prek turjimo jis patiria neigiam
padarini: nusiperka neatitinkant poreiki daikt, negali nusipirkti reikalingo daikto, iaikja
daikto trkumai. Kilus ginui dl pardavjo suteiktos informacijos nepakankamumo, pareiga
rodyti patirtus neigiamus padarinius, nuostoli fakt, prieastin ry tarp informacijos
nesuteikimo ir neigiam padarini tenka pirkjui, o pareiga rodyti, kad buvo pateikta btina ir
teisinga informacija pardavjui.
Kaip ir kitais i vartojimo santyki kilusi gin atvejais, btina turti omenyje tai, kad statyme
tvirtint vartotojo teisi garantij taikymas neturi sudaryti galimybs vartotojui piktnaudiauti
savo teismis. Ar pirkjo pateikta informacija atitiko statyme nustatytus reikalavimus, turi bti
sprendiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvok
pateikt informacij, lemiama reikm tokiu atveju turi bti teikiama objektyviajam kriterijui ar
pardavjo pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti vidutiniam vartotojui, t. y.
profesionali ini neturiniam, bet vidutinikai informuotam, protingai atidiam ir apdairiam
asmeniui. Vidutinio vartotojo svoka suformuluota Teisingumo Teismo bylose dl klaidinanios
reklamos ir pltojama nacionalini teism praktikoje (plaiau r. Teism praktikos apvalg,
skelbt Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism praktika 30). Vidutinio vartotojo
svoka tvirtinta Lietuvos Respublikos nesiningos komercins veiklos vartotojams draudimo
statymo (kuriuo nacionalinje teisje gyvendinta 2005 m. gegus 11 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2005/29/EB dl nesiningos moni komercins veiklos) 2 straipsnio 13 dalyje

nustatant, kad vidutinis vartotojas tai vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai
atidus ir apdairus, atsivelgiant socialinius, kultrinius ir kalbinius veiksnius.
Paymtina, kad vidutinio vartotojo samprata remtasi Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje
sprendiant turtins ir neturtins alos, turistams suteikus netinkamos kokybs apgyvendinimo
paslaugas, atlyginimo klausim pagal iekov V. P., R. P., G. P., I. P., S. B. ir A. B. iekin
atsakovui UAB TEZ TOUR. Byloje ginas kilo dl turizmo paslaug teikimo sutari, kuriomis
kasatorius (kelioni organizatorius) sipareigojo u atlyginim iekovams (turistams) utikrinti i
anksto organizuot turistin kelion (kelions paket), vykdymo. Pagal sudarytas su atsakovu
turizmo paslaug teikimo sutartis iekovai V. P. ir R. P. sigijo turistin kelion Kret (12
nakvyni), kelions kaina 5135 Lt, viebutis AKTI CORALI (trys vaigduts); iekovai G. P. ir
I. P. sigijo turistin kelion Kret (7 nakvyns), kelions kaina 3240 Lt, viebutis AKTI
CORALI (trys vaigduts); iekovai S. B. ir A. B. sigijo turistin kelion Kret (7 nakvyns),
kelions kaina 3152 Lt, viebutis AKTI CORALI (trys vaigduts). Atvykus viebut paaikjo,
kad pastarasis neatitiko trij vaigdui viebui kategorijos, elementari higienos ir saugumo
reikalavim: viebutis buvo netoli pramoninio rajono, sutemus neapvieiamas, be informacini
orientyr, aplink viebut vyko statybos, papldimys, priklausantis viebuiui, buvo purvinas ir
utertas, be tak, gelbjimosi priemoni ir budini gelbtoj, visikai nepritaikytas turist
poilsiui, viebuio personalas nakt triukmavo, trukdydamas ilstis iekovams. Turistai nedelsiant
pareik pretenzijas, taiau kelions organizator su jais susitiko tik po paros. Kelions
organizatoriui neturint galimybs pasilyti kito tokios paios (trij vaigdui) kategorijos
viebuio, iekovams buvo pasilyta apsigyventi penki vaigdui kategorijos viebutyje
VANTARIS PALACE, u kur iekovams reikjo papildomai sumokti vis apgyvendinimo kain.
Iekovai pra atlyginti turtin ir neturtin al, patirt dl netinkamo turizmo paslaug sutarties
vykdymo. Kasacinis teismas sprsdamas dl kelioni organizatoriaus pareigos suteikti informacij
ir utikrinti teikiam turizmo paslaug kokyb rmsi vidutinio vartotojo samprata ir iaikino, kad
vidutinis vartotojas suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis vis vartotoj (ar tam tikros
vartotoj grups) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsivelgiant jos
turin bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutin vartotoj ir paveikti jo ekonomin elges.
Europos Sjungos Teisingumo Teismo praktikoje vidutinis vartotojas bendrja prasme reikia
protingai gerai informuot, protingai atid ir apdair vartotoj (1998 m. liepos 16 d. sprendimas
Gut Springenheide and Tusky C-210/96, Rink. p. I-4657, 31 punktas; 2000 m. sausio 13 d.
sprendimas Estee Lauder C-220/98, Rink. p. I-117, 27 punktas; 2001 m. spalio 25 d. Sprendimas
Toshiba Europe C-112/99, Rink. p. I-7945, 52 punktas; 2002 m. spalio 24 d. sprendimas Linhart C99/01, Rink. p. I-9375,31 punktas; 2003 m. balandio 8 d. sprendimas Pippig Augenoptik C-44/01,
Rink. p. I-3095, 55 punktas; kt.). Kasacinis teismas pabr, kad vidutinio vartotojo atidumo
laipsnis konkreiomis preki ar paslaug savybmis gali bti skirtingas atsivelgiant tam tikras
preki ar paslaug ris ar kategorijas, taiau ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai
siejamas su bendru spdiu apie prek ar paslaug, jos savybes, kain ir pan. Dl i prieasi
teisj kolegija konstatavo, kad kasacinio skundo argumentai, jog iekovai, bdami vidutiniai
vartotojai, turjo patys gauti vis reikaling papildom informacij apie kelion, yra nepagrsti, nes
vidutinio vartotojo svoka siejama su gautos informacijos suvokimu, o ne gebjimu j gauti, be to,
tokios pareigos nustatymas turistui nepagrstai apsunkina jo padt, ikreipia sutarties ali teisi ir
pareig pusiausvyr bei paeidia teiss akt reikalavimus (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. gegus 10 d. nutartis, priimta civilinje byloje
Nr. 3K-3-201/2010).
Ginas, susijs su tinkamu pirkjo (vartotojo) informavimu iam sigyjant prekes ir paslaugas,
buvo sprendiamas kasacinio teismo civilinje byloje pagal iekovo V. S. iekin atsakovui UAB
Rasmitas dl prievols vykdymo. Byloje nustatyta, kad iekovas, fizinis asmuo, pirkimo
pardavimo sutarties pagrindu isimoktinai, naudodamasis UAB VB lizingas paslaugomis, i
atsakovo sigijo automobil Opel Zafira (iekinio pareikimo metu iekovas u automobil jau
buvo visikai atsiskaits). Pagal sutarties slygas automobilio kbului buvo suteikta dvylikos met
antikorozin garantija, taiau prajus dvejiems metams jis surdijo. Iekovas teismo pra
pareigoti atsakov priimti atgal automobil Opel Zafira, grinti u automobil sumokt 50

957,70 Lt sum ir sumokti 7265,28 Lt al, kaip iekovo sumoktus mokesius. Kasacinis teismas,
palikdamas nepakeistus emesni instancij teism sprendimus, kuriais buvo patenkinti iekovo
reikalavimai, konstatavo, kad automobilis yra netinkamos kokybs, nes jo kbulas nustas
korozijos idini. Teismas iaikino, kad pardavjas suklaidino pirkj, sutarties sudarymo metu
pateikdamas netinkam informacij apie prek: sutarties slygose dl antikorozins garantijos
suteikimo jis nenurod, kad i garantija galioja tik kiauryminiam prardijimui (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. birelio 20 d. nutartis,
priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-350/2005).
Pirkjo teisi gynybos bd specifika
Pagrindin pardavjo pareiga pagal pirkimopardavimo sutart perduoti pirkjui tinkam daikt
(prek), t. y. tok, kurio kokyb, kiekis ir kiti kriterijai atitinka pirkimopardavimo sutarties slygas
bei daikt kokyb nustatani dokument reikalavimus ir kuris yra tinkamas naudoti pagal
paskirt; pardavjas atsako u neaptartus daikt trkumus, buvusius daikto perdavimo momentu
arba po jo perdavimo dl prieasi, u kurias yra atsakingas pardavjas (CK 6.327 straipsnis,
6.333 straipsnio 1 dalis).
Vartojimo pirkimopardavimo sutari atveju, be bendrosios nuostatos, kad parduodamas daiktas
turi bti tinkamos kokybs, t. y. atitikti pirkimopardavimo sutartyje ir techniniame reglamente (jei
toks yra) nustatytas savybes, statyme tvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties
dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pagal statym vartojimo pirkimopardavimo sutarties dalyku esanti
prek yra tinkamos kokybs, jei ji atitinka prastus tokiems gaminiams keliamus reikalavimus ir
pagrstus vartotojo lkesius: statyme tvirtinta, kad daikto savybs atitinka pirkimopardavimo
slygas, jeigu: 1) daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiam normini dokument
reikalavimus; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios ries daiktai paprastai naudojami; 3)
daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kuri galima tiktis atsivelgiant daikto prigimt bei daikto
gamintojo, jo atstovo ar pardavjo vieai paskelbtus pareikimus dl daikto kokybs (CK 6.363
straipsnio 3 dalis). ie reikalavimai pirkimopardavimo dalykui taikomi visoms vartojimo
pirkimopardavimo sutartims statymo pagrindu, nepriklausomai nuo to, ar yra traukti
konkreios sutarties slygas.
Pagal vartojimo pirkimopardavimo sutart parduodami daiktai turi bti saugs (CK 6.363
straipsnio 1 dalis), t. y. atitikti specialiuosiuose statymuose ir kt. teiss aktuose nustatytus
reikalavimus (saugi produkt (paslaug) svoka plaiau aptariama ios Apvalgos skyriuje
Deliktin atsakomyb: atsakomyb u al, padaryt netinkamos kokybs produktais arba
paslaugomis). Draudiama parduoti daiktus, kuri tinkamumo naudoti terminas pasibaigs (CK
6.363 straipsnio 2 dalis).
Vartojimo pirkimopardavimo atveju laikoma, kad pardavjas visais atvejais garantuoja daikt
kokyb (garantija pagal statym). ios pardavjo pareigos turinys atskleistas CK 6.333 straipsnio
2 dalyje ir reikia tai, kad pardavjas garantuoja pirkjui, kad parduodamas daiktas atitinka
sutarties slygas ir kad sutarties sudarymo metu nra paslpt trkum, dl kuri daikto negalima
naudoti tam tikslui, kuriam j naudoti ketino pirkjas, arba dl kuri pirkjas nebt daikto pirks
i viso arba nebt mokjs tokios kainos. Kai prekei nustatytas garantijos terminas, pardavjo
suteikiama kokybs garantija ir atitinkamas sipareigojimas atsakyti u io termino metu
atsiradusius daikto trkumus galioja tam tikr laik (CK 6.335 straipsnio 1 dalis).
Pirkjas, kuriam parduotas neatitinkantis statyme tvirtint reikalavim, t. y. netinkamos kokybs,
daiktas, turintis pardavjo neaptart trkum, gali pasinaudoti statyme nurodytais paeist teisi
gynybos bdais. Vartojimo pirkimopardavimo sutartini santyki atveju vartotojo, kaip specialaus
civilini teisini santyki subjekto silpnesniosios alies, teisi apsaugos garantijos inter alia
utikrinamos CK 6.363 straipsnio 48 dalyse tvirtinant platesnius, nei kit pirkimopardavimo
teisini santyki atvejais, pirkjo (vartotojo) paeist teisi gynybos bdus.

Pagal CK 6.363 straipsnio 4 dal pirkjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybs daiktas
(iskyrus maisto produktus), turintis pardavjo neaptart trkum, savo pasirinkimu turi teis
reikalauti i pardavjo 1) pakeisti netinkamos kokybs daikt tinkamos kokybs daiktu; 2)
atitinkamai sumainti preks kain; 3) per proting termin neatlygintinai paalinti preks
trkumus; 4) atlyginti preks trkum paalinimo ilaidas, jeigu pardavjui per proting termin j
nepaalinus, trkumus paalino vartotojas pats ar treij asmen padedamas. Vietoj nurodyt
reikalavim pirkjas turi teis vienaalikai nutraukti pirkimopardavimo sutart ir pareikalauti
grinti u prek sumokt kain (CK 6.363 straipsnio 8 dalis ). Analogikos pirkjo, sigijusio
netinkamos kokybs prek, teiss tvirtintos postatyminiame teiss akte Daikt grinimo ir
keitimo taisyklse, patvirtintose 2001 m. birelio 19 d. kio ministro sakymu Nr. 217.
Paymtina, kad tuo atveju, kai parduodamas daiktas su aptartais trkumais, pardavjas
neatleidiamas nuo atsakomybs u kitus, neaptartus daikto trkumus. Pavyzdiui, ta aplinkyb,
kad pirkjas perka prek i specialaus Preki su defektais skyriaus, nereikia, kad jis negali
reikti pardavjui joki pretenzij dl preks trkum, kurie j parduodant pardavjo nebuvo
atskleisti.
CK 6.363 straipsnio 8 dalyje tvirtinta pirkjo teis vietoj kit gynybos bd vienaalikai
nutraukti sutart yra esmin paeist vartotojo teisi gynimo ypatyb pagal bendrj pirkimo
pardavimo sutartims norm, tvirtint CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, netinkamos kokybs
daikt nusipirks pirkjas gali atsisakyti sutarties tik tuo atveju, kai netinkamos kokybs daikto
pardavimas yra esminis sutarties paeidimas (CK 6.217 straipsnis); tuo tarpu pagal CK 6.363
straipsnio 8 dal vartotojo teis nutraukti pirkimopardavimo sutart statyme nesiejama su esminiu
sutarties paeidimu, statyme expressis verbis netvirtinta joki ios teiss gyvendinimo slyg.
iame kontekste btina atkreipti dmes tai, kad pirkjo teis rinktis vien ar kit teisi gynimo
bd vis dlto negali bti suabsoliutinta, nes ir vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja
bendrieji civilini santyki reglamentavimo principai, inter alia, taikom priemoni
proporcingumo, civilini santyki dalyvi interes pusiausvyros, civilins apyvartos stabilumo, kt.
Proporcingumo ir interes derinimo principo taikymas ginant vartotojo teises reikia, kad
specialiais gynimo bdais turi bti siekiama utikrinti (atkurti) teist pirkjo ir pardavjo interes
pusiausvyr, o ne j nepagrstai ikreipti vartotojo naudai ir sudaryti slygas piktnaudiauti teise.
Nesuderinamomis su proporcingumo principu laikytinos situacijos, kai pardavjo interes
suvarymas yra neadekvatus vartotojo interes paeidimui. Sutartini teisini santyki stabilumas
neatskiriamas nuo j subjekt teisinio saugumo, teisins padties apibrtumo, todl sutarties
nutraukimas turi bti taikomas ne beatodairikai, o konstatavus pakankam statymin ir faktin
pagrind.
Paymtina, kad CK tvirtintos palankesns vartotojui paeist teisi gynimo bd taikymo
slygos negu 1999 m. gegus 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos minimalaus derinimo
direktyvoje 1999/44/EB dl vartojimo preki pardavimo ir susijusi garantij tam tikr
aspekt. Tai nereikia prietaravimo Europos Sjungos teisei, nes i direktyva yra minimalaus
derinimo.
Dl vartotojo teisi gynimo bd specifikos sutartiniuose santykiuose Lietuvos Aukiausiasis
Teismas pasisak nagrindamas civilin byl pagal iekovs V. J. iekin atsakovui udarajai
akcinei bendrovei Lambatas dl sutarties nutraukimo, daikt grinimo, sumokt pinig
grinimo ir neturtins alos atlyginimo. ioje byloje buvo sprendiamas ginas, kils i iekovs
(usakovs), fizinio asmens, su atsakovu (rangovu), bald gamyba usiimania mone, sudarytos
vartojimo rangos sutarties, pagal kuri rangovas sipareigojo i savo mediag ir savo
priemonmis pagaminti, surinkti bei pristatyti nestandartinius virtuvs baldus buitini usakovs
poreiki tenkinimui, o usakov sipareigojo darb priimti ir u j sumokti. Atsakovas baldus
pagamino, pristat iekovei bei surinko (sumontavo), iekov sumokjo u darbus pagal atsakovo
pateikt sskaitfaktr, darb primimoperdavimo aktas nebuvo suraytas. Iekov teig, kad
atsakovas pateik netinkamos kokybs baldus ir negerai juos sumontavo, buitin technika
montuota netinkamai, tai neleidia saugiai ir patogiai naudoti virtuvs bald pagal paskirt. Anot

iekovs, atsakovas kelet kart band taisyti greitai irykjusius trkumus, bet jam to nepavyko
padaryti. Iekov pra nustatyti, kad ji vienaalikai nutraukia su atsakovu sudaryt sutart, ir
priteisti i atsakovo u prek sumoktus 6600 Lt. Lietuvos Aukiausiasis Teismas konstatavo, kad
teism nustatyti darbo rezultato kokybs trkumai, ypa akcentuojant netinkam buitins technikos
montavim bei saugaus ir patogaus naudojimo pagal paskirt neutikrinim, sudar pagrind
taikyti iekovs pasirinkt teisi gynimo bd. ioje byloje kasacinis teismas iaikino, kad
vartojimo sutarties instituto specifika, be kita ko, reikiasi platesniu vartotojo teisi gynimo bd
nustatymu, atitinkamais atvejais suteikimu vartotojui teiss nutraukti vartojimo sutart specialiose
vartojimo teisinius santykius reglamentuojaniose teiss normose, kurios su CK 6.217 straipsnio 1
dalimi koreliuoja kaip specialiosios su bendrja, nustatytais pagrindais. Aikinimas, kad CK 6.363
straipsnio 8 dalyje tvirtinto vartotojo teisi gynimo bdo taikymas yra galimas tik CK 6.217
straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitikt teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties
instituto tiksl. CK 6.363 straipsnyje nustatyt gynimo bd taikym lemia netinkama daikto
kokyb ir vartotojo pasirinkimas. Kiekvienu atveju, atsivelgiant konkreias faktines aplinkybes,
sprstina dl daikto atitikties tinkamos kokybs reikalavimams, o nustaius, kad daiktas yra
netinkamos kokybs, vertintina, ar nustatyti nukrypimas nuo kokybs reikalavim ir daikto
netinkama kokyb yra tokie, jog sudaro pagrind taikyti vartotojo pasirinkt teisi gynimo bd,
tarp j ir tvirtint CK 6.363 straipsnio 8 dalyje. Gin nagrinjantis teismas, vertindamas
vartotojo pasirinkto teisi gynimo bdo taikymo galimyb, turi atsivelgti konkreias teisikai
reikmingas aplinkybes ir siekti civilini teisini santyki reguliavimui bdingo proporcingumo
principo gyvendinimo, kad vartotojo teisi gynimo bdas bt proporcingas prievoli paeidimo
mastui ir nesukelt paeidimui neadekvai teisini padarini (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. gruodio 23 d. nutartis, priimta civilinje byloje
Nr. 3K-7-581/2008).
Dl taikytin paeist vartotojo teisi gynybos bdLietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje
pasisakyta ir nagrinjant iekovo D. . iekin atsakovui UAB Titlis dl skolos priteisimo ir
atsakovo UAB Titlis prieiekin iekovui D. . dl nuostoli atlyginimo. Byloje nustatyta, kad
iekovas (usakovas), fizinis asmuo, D. . kreipsi teism su iekiniu ir pra priteisti i atsakovo
UAB Titlis skol, delspinigius, palkanas u priteist sum nuo bylos iklimo teisme iki visiko
teismo sprendimo vykdymo, nurodydamas, kad 2005 m. spalio 21 d. sutartimi atsakovas
(rangovas), verslo mon, sipareigojo pristatyti jam baldus per 25 darbo dienas po avanso
gavimo dienos, o iekovas u prekes atsiskaityti su atsakovu. Iekovas sumokjo i anksto 3340
Lt, taiau atsakovas sutartu laiku bald nepristat ir pinig negrino. Atsakovas UAB Titlis
pareik prieiekin, kuriuo pra priteisti jam i iekovo skol u baldus ir palkanas nuo
priteistos sumos nuo bylos iklimo teisme iki sprendimo visiko vykdymo. Atsakovas nurod, kad
UAB Titlis sutart vykd ir iekovo usakytus baldus pagamino, taiau iekovas nepagrstai
vairiais pretekstais atsisako baldus priimti ir u juos atsiskaityti, todl turi bti pareigotas
atsiskaityti. Byloje nustatyta, kad atsakovas nevykd sutartins prievols praneti iekovui apie
bald pagaminim ir pasirengim juos pristatyti sutartyje sulygtais terminais, taip pat nustatyta,
kad atsakovas nevykd usakymo sulygtais terminais, o jam pristaius baldus, net j
nesumontavus, iekovas pastebjo usakymo vykdymo trkum ir dl to atsisak sudaryti slygas
jiems montuoti. Kasacinio teismo teisj kolegija, palikdama galioti apeliacins instancijos teismo
sprendim, kuriuo i esms patenkinti usakovo iekinio reikalavimai, konstatavo, kad CK 6.363
straipsnio 48 dalyse tvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo usakovui (pirkjui) suteikiama
teis rinktis jam naudingiausi paeistos teiss dl netinkamos kokybs daikto pagaminimo
(pardavimo) gynimo bd, tarp j ir nutraukti sutart bei pareikalauti grinti sumokt kain. CK
6.363 straipsnio 8 dalyje tvirtinta vartotojo teisi apsaugos priemon yra specialus vartotojo teisi
gynimo bdas, todl CK 6.217 straipsnyje nustatyti reikalavimai dl esminio sutarties paeidimo
iuo atveju netaikytini. Kartu nurodyt argument kontekste kasacinis teismas paymjo, kad
gin nagrinjantis teismas, vertindamas vieno ar kito vartotojo teisi gynimo bdo pasirinkimo
pagrstum, turi atsivelgti konkreias teisikai reikmingas aplinkybes ir siekti civilini teisini
santyki reguliavimui bdingo proporcingumo principo gyvendinimo, kad vartotojo teisi gynimo
bdas bt proporcingas prievoli paeidimo mastui ir nesukelt paeidimui neadekvai teisini
padarini. Teismas sprend, kad byloje nustatyti faktai rodo prievoli vykdymo paeidim dauget

i rangovo puss, kuris sudaro pagrind taikyti vartotojo (iekovo), tinkamai ir siningai
vykdiusio savo prievoles pagal sutart, pasirinkt gynybos bd vienaalikai nutraukti sutart
reikalauti grinti sumokt sum (CK 6.363 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. gegus 12 d. nutartis, priimta civilinje byloje
Nr. 3K-3-237/2008).
Vartotojo teiss pasirinkti jam naudingiausi paeistos teiss dl netinkamos kokybs daikto
pagaminimo (pardavimo) gynimo bd klausimas Lietuvos Aukiausiojo Teismo nagrintas ir
civilinje byloje pagal iekovs N. . iekin atsakovui UAB Makvea dl pirkimo
pardavimosutarties nutraukimo ir alos atlyginimo. ioje byloje iekov, fizinis asmuo, teig, kad
2006 m. spalio 27 d. u 2083,83 Lt atsakovo statybini mediag parduotuvje sigijo 67 vienetus
rudo beasbestinio iferio, kuriuo udeng savo gyvenamojo namo stog. Neprajus metams, iferio
laktai pabalo ir deformavosi. Teigdama, kad ifer pirko atsakovo parduotuvje, kad paalinti
stogo dangos trkumus galima tik stog udengus nauja danga, iekov pra nutraukti pirkimo
pardavimo sutart, grinti u ifer sumoktus 2083,83 Lt, priteisti 6120 Lt stogo dangos keitimo
ilaid ir 1000 Lt neturtins alos, pasireikusios dvasiniais igyvenimais ir turtais
nepatogumais, sigijus netinkamos kokybs prek. Pasisakydamas dl pirkjo teisi gynimo bd
vartojimo pirkimopardavimo sutartiniuose santykiuose, kasacinis teismas konstatavo, kad
vartojimo sutarties instituto specifika reikiasi ir sutari pabaigos (sutarties nutraukimo ar
atsisakymo) teisiniame reguliavime, kuris daugeliu atveju suteikia vartotojui teis atsisakyti
vartojimo sutarties ar nutraukti sutart palankesne tvarka negu kit sutari atveju. Tokio
reguliavimo atvejis yra ir CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta pirkjo teis vienaalikai
nutraukti vartojimo pirkimopardavimo sutart, kai jam parduotas netinkamos kokybs daiktas. CK
6.363 straipsnio 48 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo usakovui (pirkjui) suteikiama
teis rinktis jam naudingiausi paeistos teiss dl netinkamos kokybs daikto pagaminimo
(pardavimo) gynimo bd, tarp j ir nutraukti sutart bei pareikalauti grinti sumokt kain.
Vartotojas turi teis sprsti, kur i statyme tvirtint teisi gynimo bd rinktis. Gin
nagrinjantis teismas, vertindamas vieno ar kito vartotojo teisi gynimo bdo pasirinkimo
pagrstum, turi atsivelgti konkreias teisikai reikmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo
teisi gynimo bdas bt proporcingas prievoli paeidimo mastui ir nesukelt paeidimui
neadekvai teisini padarini (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2009 m. birelio 1 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
CK 6.363 straipsnio 6 dalyje nustatytas vienas i vartotojo, nusipirkusio netinkamos kokybs
prek, teiss rinktis gynybos bd ribojim patvirtina statym leidjo vali vartojimo pirkimo
pardavimo santykiuose laikytis proporcingumo principo: pakeisti technikai sudting ir brangi
prek pirkjas turi teis reikalauti, jeigu tos preks kokybei nustatyti reikalavimai i esms paeisti.
Logika, kad tokio daikto pirkimopardavimo sutarties nutraukimui neturi bti taikomi emesni
reikalavimai. Kas yra technikai sudtinga ir brangi prek ir ar daikto trkumai esminiai, yra
vertinamojo pobdio klausimas. Dl CK 6.363 straipsnio 6 dalies taikymo kasacinis teismas
pasisak nagrindamas civilin byl pagal iekovs A. D. . iekin atsakovui UAB Vytaras dl
netinkamos kokybs daikto pakeitimo. ioje byloje iekov ginijo iperkamosios nuomos sutarties
pagrindu sigyto automobilio kokyb, remdamasi tuo, kad, automobil pradjus eksploatuoti,
paaikjo, kad is sunaudoja degal daugiau, negu nurodyta atsakovo komercinio pasilymo
techniniuose duomenyse, be to, automobilis per garantinio termino laik daug kart gedo.
Aikindama CK 6.363 straipsnio 6 dalies norm, kasacinio teismo teisj kolegija konstatavo, kad,
sprendiant dl pirkjo teiss reikalauti pakeisti technikai sudting ir brangi prek, esmin
reikm turi daikto kokybs trkum dydis, bet kuriuo atveju nedideli daikto trkumai pagal
statym nra pagrindas tenkinti tok pirkjo reikalavim. Pirkjo reikalavimas pakeisti automobil
kitu ioje byloje teism atmestas konstatavus, kad automobilio gedimai paalinti pardavjui j
suremontavus, o iekovs pretenzija, kad automobilis sunaudoja degal daugiau, nei nurodyta
atsakovo komercinio pasilymo techniniuose duomenyse, nepagrsta. ioje byloje kasacinis
teismas taip pat iaikino, kad alternatyvi pirkjo teisi gynimo priemoni nustatymas reikia,
kad pirkjo reikalavimu tinkamai paalinus jo teisi paeidim vienu i statyme nustatyt (CK
6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyse) bd, pirkjas neturi teisinio pagrindo, remdamasis tomis paiomis

faktinmis aplinkybmis dl parduoto daikto kokybs trkum, reikalauti, jog pardavjas atsakyt
ir kuriuo nors kitu bdu, nes prievoliniai santykiai, atsirad dl tam tikro kokybs trkumo ar
trkum, jau yra pasibaig (CK 6.123 straipsnis) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-239/2006).
Pabrtina, kad tokiais atvejais dl tinkamo pirkjo paeist teisi paalinimo neturi kilti abejoni.
Prieingu atveju, pavyzdiui, kai pirkjas kreipiasi pardavj dl neatlygintinio preks trkum
paalinimo, taiau net ir po keli preks taisym jos naudoti pagal paskirt nemanoma, akivaizdu,
kad pirkjo teis gynyb nra tinkamai gyvendinta ir vartotojas ilaiko teis savo paeistas teises
ginti kitais statyme tvirtintais bdais, pavyzdiui, nutraukti vartojimo pirkimopardavimo sutart
ir reikalauti grinti u prek sumoktus pinigus.
Paeistos vartotojo teiss turi bti ginamos laikantis restitutio in integrum principo, tais atvejais,
kai vartotojas patiria nuostoli, kuri CK 6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyse nurodyt pirkj teisi
gynimo bd taikymas nekompensuoja, vartotojas turi teis kitus civilini teisi gynimo bdus.
Aukiausiasis Teismas civilinje byloje N. . v. UAB Makvea iaikino, kad, be CK 6.363
straipsnio 4 ir 8 dalyse numatyt vartotojo teisi gynimo bd, visais atvejais vartotojas turi teis
nuostoli, atsiradusi dl netinkamos kokybs preks pardavimo, atlyginim (CK 6.363 straipsnio
5 dalis). statymo garantuota vartotojo teis tiek turtins, tiek neturtins alos, padarytos
netinkamos kokybs preks pardavimu, atlyginim. Vartotojo teis neturtins alos (nuostoli)
atlyginim tvirtinta Vartotoj teisi apsaugos statymo (2007 m. sausio 12 d. statymo Nr. X-1014
redakcija) 3 straipsnio 1 dalie 5 punkte(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2009 m. birelio 1 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-256/2009).Kartu
paymtina, kad sprendiant dl vartotojo teiss neturtins alos atlyginim ypatingas dmesys
turi bti skiriamas padarini, kuriuos netinkamos kokybs daikto pardavimas sukl pirkjui
(vartotojui), vertinimui. Turi bti sprendiama, ar netinkamos kokybs preks pardavimu sukelti
neigiami igyvenimai, nepatogumai ir kt. buvo intensyvs ir ar tai yra pakankamas pagrindas
neturtinei alai atlyginti.
Pirkjui vienaalikai nutraukus pirkimopardavimo sutart netinkamos kokybs daikt pardavjo
reikalavimu pirkjas turi grinti pardavjo sskaita. Pardavjas, grindamas pirkjui sumokt
kain, neturi teiss i jos iskaiiuoti sum, kuria sumajo daikto vert dl jo naudojimo ar daikto
ivaizdos praradimo arba dl kitoki aplinkybi (CK 6.363 straipsnio 8 dalis).
Dl atsiskaitym pakeitus netinkam prek tinkamos kokybs preke, Teisingumo Teismas sprend
byloje Quelle[2]. Byla i esms susijusi su 1999 m. gegus 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos
minimalaus derinimo direktyvos 1999/44/EB dl vartojimo preki pardavimo ir susijusi
garantij tam tikr aspekt 3 straipsnio nuostat aikinimu. Remiantis direktyvos 3 straipsnio 1
dalimi, pardavjas yra atsakingas vartotojui u bet kok preks pateikimo momentu esam
neatitikt. Direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje ivardijamos teiss, kuriomis vartotojas gali naudotis,
kai parduota netinkama prek. Pirmiausia vartotojas turi teis reikalauti utikrinti, kad prek
atitikt sutart. Jei preks atitiktis negali bti utikrinta, jis gali reikalauti sumainti kain arba
atsisakyti sutarties. Dl preks atitikties sutariai utikrinimo, direktyvos 3 straipsnio 3 dalyje
nurodyta, kad vartotojas turi teis reikalauti, jog pardavjas pataisyt arba pakeist prek, abiem
atvejais nemokamai, nebent jo reikalavimo nebt manoma patenkinti arba jis yra neproporcingas.
Aikindamas ias nuostatas Teisingumo Teismas konstatavo, kad tuo atveju, jei pardavjas pateikia
sutarties neatitinkani prek, jis netinkamai vykdo pardavimo sutartimi prisiimt sipareigojim
ir todl turi prisiimti tokio netinkamo sutarties vykdymo padarinius. Gaudamas nauj prek,
pakeiiani sutarties neatitinkani, vartotojas, kuris savo ruotu sumokjo pardavimo kain, taigi
tinkamai vykd sutartin sipareigojim, netampa nepagrstai praturtjusiu. Jis tiesiog pavluotai
gauna sutarties nuostatas atitinkani prek, koki turjo gauti i pat pradi. Dl ios prieasties
Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnis turi bti aikinamas taip, kad jis draudia nacionalins teiss
aktus, leidianius pardavjui, pardavusiam sutarties neatitinkani vartojimo prek, reikalauti i
vartotojo kompensacijos u sutarties neatitinkanios preks naudojim iki jos pakeitimo nauja
(2008 m. balandio 17 d. Sprendimas, C-404/06, Rink. p. I-2685, 26, 27, 28, 41, 43 punktai).

Kilus ginui dl vartojimo pirkimopardavimo sutarties, pardavimo fakt turi rodyti pirkjas
(vartotojas) (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukiausiasis Teismas civilinje byloje pagal iekovs
N. . iekin atsakovui UAB Makvea dl pirkimopardavimosutarties nutraukimo ir alos
atlyginimo nagrinjo ir rodym leistinumo klausim, pardavjui ginijant netinkamos kokybs
iferio pardavimo pirkjui fakt. ioje byloje iferio pirkimopardavimo faktas buvo pripaintas
rodytu, nors pirkja neisaugojo kasos kvito. Kasatorius teig, kad vartojimo pirkimopardavimo
sutarties faktas gali bti rodytas tik PVM sskaitafaktra, arba kvitu ir savo teigin grind
Pridtins verts mokesio statymu bei 2001 m. birelio 19 d. kio ministro sakymu Nr. 217
patvirtintomis Daikt grinimo ir keitimo taisyklmis. Teisj kolegija atmet iuos kasacinio
skundo argumentus kaip nepagrstus ir nurod, kad aikinant teiss normos turin ir taikym turi
bti atsivelgiama ir tai, kokiu tikslu statym leidjo priimtas teiss aktas, kuriame ta norma yra.
Pridtins verts mokesio statymas (2002 m. kovo 5 d. statymo Nr. IX-751 redakcija) yra
vieosios mokesi teiss aktas, kuris turi speciali paskirt jis nustato apmokestinim pridtins
verts mokesiu (PVM), taip pat apmokestinamj asmen, mokesio moktoj ir kit asmen
prievoles, susijusias su io mokesio mokjimu ir nereglamentuoja civilini pirkimopardavimo
santyki aspekt ir nenustato nei formos reikalavim pirkimopardavimo sutariai, nei rodinjimo
priemoni sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginui dl sutarties vykdymo. Daikt grinimo
ir keitimo taisykls, patvirtintos 2001 m. birelio 19 d. kio ministro sakymu Nr. 217, yra priimtos
gyvendinant CK 6.362 straipsnio 4 dal ir skirtos daikt grinimo ir keitimo procedrai ne gino
tvarka preki pirkimo vietoje ar kitoje pardavjo nurodytoje, pirkjui patogioje vietoje ir nustato,
kokius dokumentus turi pateikti pirkjas tam, kad pardavjas pakeist ar grint prek. Daikt
grinimo ir keitimo taisykls nereglamentuoja kit vartojimo pirkimopardavimo sutartini
santyki klausim ir rodinjimo teisme kilus ginui dl vartojimo pirkimopardavimo sutarties,
jose nra teiss norm, kurios nustatyt specialias vartojimo pirkimopardavimo fakto rodinjimo
priemones teisme CPK 177 straipsnio 4 dalies prasme. Teismas iaikino, kad, rodinjant
vartojimo pirkimopardavimo sutarties sudarymo fakt tais atvejais, kai procesini ar kit statym
norm, nustatani specialias tam tikros faktins aplinkybs rodinjimo priemones, nra, ta
aplinkyb gali bti nustatoma bet kuriais rodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo
sitikinim. statymo nenustatyta, kad vartojimo pirkimopardavimo sutarties faktas teisme gali
bti rodinjamas tik tam tikromis rodinjimo priemonmis, todl i aplinkyb byloje gali bti
rodinjama visomis leistinomis rodinjimo priemonmis pagal bendrsias rodinjimo ir rodym
vertinimo taisykles, tvirtintas CPK II dalies XIII skyriuje, bei CK ar kit statym normose
tvirtintus rodinjimo ypatumus, nulemtus sandori ries ar formos (pvz., CK 1.93 straipsnio 2
dalis, kt.) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. birelio
1 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
Vartotojas turi teis per statyme nustatyt laik apsigalvoti dl nupirktos tinkamos kokybs preks
tinkamumo (reikalingumo) ir j pakeisti analogika arba grinti (CK 6.362 straipsnis).i vartotojo
teis nesiejama su preks trkumais ar kitokiais sutarties paeidimais i pardavjo puss. Pirkjas,
sigijs tinkamos kokybs daikt, taiau nepatenkintas dl jo konstrukcijos (komplektacijos), turi
teis per keturiolika dien (jeigu pardavjas nra nustats ilgesnio termino) nuo ne maisto daikt
perdavimo jam pakeisti nusipirktus daiktus analogikais kitoki matmen, formos, spalvos,
modelio ar komplektikumo daiktais. Daikt keitimo ir grinimo tvarka tais atvejais, kai pirkjui
nepatinka nusipirktos preks forma, dydis, spalva, modelis ar komplektikumas, detalizuojama
postatyminiame teiss akte Daikt grinimo ir keitimo taisyklse, patvirtintose 2001 m.
birelio 19 d. kio ministro sakymu Nr. 217. Taisykls skirtos daikt grinimo ir keitimo
procedrai ne gino tvarka preki pirkimo vietoje ar kitoje pardavjo nurodytoje, pirkjui
patogioje vietoje, reglamentuoti. Atkreiptinas dmesys tai, kad ne visos preks gali bti pakeistos
ar grintos (CK 6.362 straipsnio 4 dalis). Negrinam ir nekeiiam preki sraas yra tvirtintas
Daikt grinimo ir keitimo taisykli 18 punkte.
Jeigu keiiant kokybikus daiktus susidaro kain skirtumas, pirkjas su pardavju privalo
atsiskaityti pagal perskaiiuotas kainas (CK 6.362 straipsnio 1 dalis). Pirkjas taip pat turi teis per
analogik termin grinti daiktus pardavjui ir atgauti u juos sumokt kain, kai pardavjas
neturi pakeitimui tinkam daikt (CK 6.362 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje

nustatyta, kad pirkjo reikalavimas pakeisti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo naudojami,
nesugadinti, isaugotos j vartojamosios savybs bei neprarad prekins ivaizdos ir pirkjas turi
rodymus, patvirtinanius, kad jis daiktus pirko i to pardavjo.
Terminai reikalavimams dl parduot daikt trkumpareikti; daikt kokybs garantijos,
tinkamumo naudoti terminai, j santykis su iekinio senaties terminu
Pardavjas atsako u parduoto daikto trkumus, jeigu pirkjas apie juos pareikia per tam tikr
termin. Pagal CK 6.363 straipsnio 4 dal vartotojo reikalavimams pardavjui dl netinkamos
kokybs daikt pareikti taikomi CK 6.338 straipsnyje nustatyti bendri pirkimopardavimo
sutartims terminai. CK 6.350 straipsnio 2 dalis draudia vartojimo pirkimopardavimo sutari
slygas, kurios pasunkina vartotojo padt, todl vartojimo pirkimopardavimo sutari slygos,
nustatanios trumpesnius negu statyme terminus vartotojo teisms gyvendinti ar ginti, yra
neprivalomos vartotojui, tokios slygos laikytinos niekinmis (CK 1.80 straipsnis).
Kai nenustatytas daikto kokybs garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkjas
reikalavimus dl daikto trkum pardavjui gali pareikti per proting termin, bet ne vliau kaip
per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu statymai ar sutartis nenumato ilgesnio
termino (CK 6.338 straipsnio 2 dalis). Paprastai, kai nenustatytas preks kokybs garantijos ar
tinkamumo naudoti terminas, pardavjas atsako u daikto trkumus, jeigu pirkjas rodo, kad jie
buvo daikto perdavimo metu ar atsirado dl iki daikto perdavimo metu buvusi prieasi (CK
6.333 straipsnio 1 dalis). Vartojimo pirkimopardavimo atveju ios teiss normos turi bti
taikomos kartu su Vartotoj teisi apsaugos statymo 14 straipsnyje tvirtinta taisykle, kad jeigu
nerodoma kitaip, preks ar paslaugos trkumai, iaikj per 6 mnesius nuo preks perdavimo ar
paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, iskyrus atvejus,
kai tai yra nesuderinama su preks, paslaugos ar jos trkumo pobdiu. Toks teisinis reguliavimas
reikia rodinjimo natos perskirstym preziumuojama, kad per eis mnesius nuo preks
perdavimo vartotojui iaikj trkumui buvo preks perdavimo momentu, pirkjas ios aplinkybs
neturi rodinti, o pardavjas gali i prezumpcij nuginyti.
Kai yra nustatytas daikto kokybs garantijos terminas, reikalavimai dl daikto trkum gali bti
reikiami, jeigu trkumai nustatyti per garantijos termin. (CK 6.338 straipsnio 3 dalis). Pardavjo
atsakomybs ribos ir rodinjimo nata kokybs garantijos atveju, palyginus su situacija, kai tokio
termino nra, pasikeiia pirkjo naudai: kai pardavjas garantuoja daikt kokyb, jis atsako u
garantijos termino metu atsiradusius daikt trkumus, jeigu nerodo, kad jie atsirado po daikt
perdavimo pirkjui dl to, kad pirkjas paeid daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dl
treij asmen kalts ar dl nenugalimos jgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). i pardavjo pareiga
galioja per vis daikt kokybs garantijos termin (CK 6.335 straipsnio 1 dalis).
Kai sutartyje nustatytas trumpesnis nei dveji metai daikto kokybs garantijos terminas ir daikto
trkumai nustatyti pasibaigus iam terminui, taiau neprajus daugiau kaip dvejiems metams nuo
daikto perdavimo dienos, pardavjas atsako u daikto trkumus, jeigu pirkjas rodo, kad trkumas
atsirado iki daikto perdavimo arba dl iki daikto perdavimo atsiradusi prieasi, u kurias atsako
pardavjas (CK 6.338 straipsnio 5 dalis). Vartojimo pirkimopardavimo atveju i teiss norma turi
bti taikoma kartu su aptartu Vartotoj teisi apsaugos statymo 14 straipsniu.
Reikalavimus dl daikto, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, trkum pirkjas gali
pareikti, jeigu jie nustatyti per daikto tinkamumo naudoti termin (CK 6.338 straipsnio 4 dalis).
Daikt tinkamumo naudoti terminas tai statymo ar kit teiss akt nustatytas terminas, kuriam
prajus atitinkami daiktai laikomi netinkamais naudoti pagal j paskirt (CK 6.336 straipsnio 1
dalis) (pvz., maisto produktai, grimai ir pan. preks).
Garantinio termino sampratos klausimu Lietuvos Aukiausiasis Teismas pasisak civilinje byloje
pagal iekov O. Z. ir V. Z. iekin atsakovui UAB Prien langai dl pirkimopardavimo
sutari nutraukimo ir alos atlyginimo. ioje byloje ginas kilo iekovams i atsakovo sigijus

aliuminio profilio su pilnaviduriu upilu langus, orlaides ir palanges, kuri dal sumontavo
atsakovas, likusius kiti asmenys. Irykjus lang defektams (sigytieji langai vidaus patalp
pusje rasojo, stipriau paalus, ant j susidarydavo ledas, vliau aliuminio profilio su pilnaviduriu
upilu lang profiliai sutrkinjo, lang stakt ir rm kampini sujungim vietose atsirado 1,0
1,5 mm plyi, ties stiklo ir rmo paviriais isikraip stiklajuosts) iekovai pra nutraukti lang
bei orlaidi pirkimopardavimo sutartis, pareigojant atsakov grinti iekovams 15 355,47 Lt,
t. y. j sigijimo kain, iekovams imontuojant iuos langus bei orlaides ir grinant juos
atsakovui paties atsakovo sskaita. Kasacinis teismas ioje byloje iaikino garantinio termino
samprat ir konstatavo, kad garantinis terminas tai statymo arba ali susitarimu nustatytas
terminas, per kur galioja vienos i sutarties ali garantija, kad perduotas ir tinkamai naudojamas
daiktas atitinka sutartyje daikt kokyb reglamentuojaniuose dokumentuose nustatytus kokybs
reikalavimus, bei gals patikimai tarnauti arba bti patikimai naudojamas (CK 6.335, 6.664
straipsniai). Garantini termin pasibaigimas paprastai nulemia sandorio alies suteiktos garantijos
pasibaigim, taigi ir atsakomybs u daikt arba paslaug kokybs trkumus, iaikjusius po
garantinio termino pabaigos, inykim. Tai reikia, kad asmuo netenka teiss iekin dl daikt
arba paslaug kokybs trkum, paaikjusi po garantinio termino pabaigos (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis,
priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-43/2007).
Daikt kokybs garantijos ir tinkamumo naudoti terminas neatskiriamai susijs su iekinio senaties
termino taikymu. Iekinio senatis tai statym nustatytas laiko tarpas (terminas), per kur asmuo
gali apginti savo paeistas teises pareikdamas iekin (CK 1.124 straipsnio 1 dalis). Iekinio
senaties terminas prasideda nuo teiss iekin atsiradimo dienos, o teis iekin atsiranda nuo tos
dienos, kuri asmuo suinojo arba turjo suinoti apie savo teiss paeidim. Garantinio termino ir
iekinio senaties termino santykio klausimu Lietuvos Aukiausiasis Teismas pasisak pirmiau
nurodytoje civilinje byloje pagal iekov O. Z. ir V. Z. iekin atsakovui UAB Prien langai dl
pirkimopardavimo sutari nutraukimo ir alos atlyginimo ir iaikino, kad paprastai garantinis
terminas lemia vliausi moment, kada gali prasidti iekinio senaties termino eigos pradia
iekiniams dl daikt arba paslaug trkum pareikti. Jeigu apie daikto arba paslaugos trkumus
gaminio gijjas nepareikia per garantin termin, garantija pasibaigia ir inyksta asmens
atsakomyb u daikto arba paslaugos trkumus. Tokiu atveju pareiktas iekinys dl daikto arba
paslaugos trkum atmetamas dl jo nepagrstumo, o ne dl iekinio senaties pasibaigimo, nes
iekinio senaties termino eiga prasideda tik esant teiss paeidimui (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr.
3K-3-43/2007).
CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte iekiniams dl parduot daikt trkum nustatytas
sutrumpintas ei mnesi iekinio senaties terminas taikytinas ir vartojimo pirkimopardavimo
santykiams.
CK 6.363 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad ireikalauti sumokt kain pirkjas io straipsnio
numatytais atvejais gali per dvej met iekinio senaties termin. Kai pirkjo reikalavimas
nesusijs su kainos ireikalavimu, taikytina bendroji CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto norma.
Atkreiptinas dmesys tai, kad 1999 m. gegus 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
99/44/EB dl tam tikr vartojimo preki pardavimo ir su tuo susijusi garantij aspekt 5
straipsnyje nustatyta, kad jeigu pagal nacionalins teiss aktus 3 straipsnio 2 dalyje nustatytoms
pirkjo teisms dl parduot daikt trkum yra taikomas iekinio senaties terminas, is terminas
nesibaigia per dvejus metus nuo preki pateikimo. Kadangi i direktyva yra minimalaus derinimo
pareigojanti valstybes nares nebloginti joje tvirtint vartotoj teisi garantij, tai taikant
nacionalinius statymus turt bti utikrinta, kad pirkjo teis kreiptis teism dl parduot daikt
trkum nepasibaigt anksiau nei per dvejus metus nuo preks gavimo.
II. Vartojimo pirkimopardavimo sutari rys, iskiriamos pagal specifin sutarties
sudarymo bd

Vartotoj teisi apsauga elektronins komercijos srityje

Vartojimo rinkoje populiarja preki ir paslaug sigijimas ne tik tradicins komercijos bdu, bet ir
naudojant ryio priemones (elektronins komercijos bdu). Elektronin komercija apima ne tik
internetin komercij, bet ir bet koki kit komercin veikl, atliekam elektroninmis ryio
priemonmis (pvz., elektroniniu patu, telefonu, faksu, kt.). Elektronin komercija palyginus su
prastine, pasiymi ne tik tam tikrais privalumais (plati pasila, emesns preki ir paslaug
kainos, galimyb sigyti prekes ir paslaugas neieinant i nam), bet ir tam tikra rizika prie
sudarydami sutart vartotojai i esms neturi galimybi pamatyti preki ar vertinti teikiam
paslaug. Elektronins komercijos ypatumai bei specifinis i santyki pobdis lemia papildomos
vartotoj apsaugos, tvirtintos specialij teiss norm, poreik. Nuostatos, reglamentuojanios
daikt pirkimopardavimo sutartis, sudarytas naudojant ryio priemones, tvirtintos CK 6.366
6.368 straipsniuose, taip pat Lietuvos Respublikos kio ministro 2001 m. rugpjio 17 d. sakymu
Nr. 258 patvirtintose Daikt pardavimo ir paslaug teikimo, kai sutartys sudaromos
naudojant ryio priemones, taisyklse (toliau Taisykls).Nurodytais nacionaliniais teiss aktais
yra gyvendinta 1997 m. gegus 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1997/7/EB
dl vartotoj apsaugos, susijusios su nuotolins prekybos sutartimis (toliau Direktyva
1997/7/EB). i direktyva yra minimalaus derinimo, be to, pagal 12 straipsnyje tvirtint
privalomumo taisykl vartotojas negali atsisakyti teisi, jam suteikt perklus jos nuostatas
nacionalin teis.
Kartu paymtina, kad nagrinjamiems sutartiniams santykiams aktuali ir 2000 m. birelio 8 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dl kai kuri informacins visuomens
paslaug, ypa elektronins komercijos, teisini aspekt vidaus rinkoje (Elektronins
komercijos direktyva) (toliau Direktyva 2000/31/EB). Elektronins komercijos direktyva
nacionalinje teisje yra gyvendinta 2006 m. gegus25 d. Informacins visuomens paslaug
statyme.
Daikt pirkimopardavimo sutartis, sudaryta naudojant ryio priemones, yra pardavjo ir pirkjo
(vartotojo) sutartis dl daikt pardavimo, sudaroma naudojant tik ryio priemones (vien ar kelias)
(CK 6.366 straipsnio 1 dalis). Tiek Direktyvos 1997/7/EB I priede, tiek j gyvendinani Daikt
pardavimo ir paslaug teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, taisykli 1
straipsnyje tvirtintas nebaigtinis ryio priemoni sraas, nes isamaus nemanoma sudaryti dl
objektyvi prieasi nuolatinio ryio priemoni tobuljimo ir kaitos. Svarbu tai, kad nuostatos,
reglamentuojanios daikt pirkimopardavimo sutartis, sudarytas naudojant ryio
priemones,mutatis mutandis taikomos ir vartojimo paslaug bei kitoms vartojimo sutartims (CK
6.366 straipsnio 1 dalis).
Sutarties sudarymo ypatumai
Daikt pirkimopardavimo sutari, sudarom naudojant ryio priemones, atveju, skirtingai nei
sudarant kitas sutartis, oferta ir akceptas ireikiami ne odiu ar ratu, o elektroninmis
priemonmis. Direktyvos 2000/31/EB 9 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad valstybs nars turi
utikrinti, kad j teisins sistemos leist sudaryti sutartis elektroninmis priemonmis ir kad
sutari sudarymo procesui taikomi reikalavimai nesukurt klii naudoti elektronines sutartis ir
kad tokios sutartys neprarast juridins galios vien dl to, kad buvo sudarytos elektroninmis
priemonmis. Iimtys nustatytos tik direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje nurodytoms sutari rims
(sutartims dl nekilnojamojo turto, eimos arba paveldjimo teiss ir panaiai).
Elektronins komercijos sutartys gali bti sudarytos tiek prisijungimo bdu (tokie susitarimai
priskiriami prie sutari, sudarom pagal standartines slygas (CK 6.185 straipsnis), tiek deryb
bdu (derybos vyksta elektroninje erdvje, o deryb bdu sudaryta elektronin pirkimo
pardavimo sutartis pasiraoma elektroniniu parau. Elektroniniu parau pasirayti ir patvirtinti
kvalifikuotu sertifikatu dokumentai gyja toki pat teisin gali kaip ir paraas raytiniuose
dokumentuose (Lietuvos Respublikos elektroninio parao statymo 8 straipsnio 1 dalis).

Atsivelgiant ryio priemons r, sutarties forma gali bti tiek odin, tiek raytin. Svarbu tai,
kad sutartis, sudaryta elektroninio ryio priemonmis, statymo prilyginama raytins formos
dokumentui (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Norint elektroniniu bdu sudaryt sandor prilyginti
raytinei formai, btina utikrinti teksto apsaug, galimyb identifikuoti tekst siuntusios alies
para (CK 6.192 straipsnio 2 dalis).
Nuotolins prekybos sutari nuostat taikymo iimtys
CK 6.366 straipsnio 3 dalyje tvirtintos io straipsnio nuostat, reglamentuojani vartojimo
pirkimopardavimo sutari, sudarom naudojant ryio priemones, taikymo iimtys. ia nuostata
gyvendintos Direktyvos 1997/7/EB 3 straipsnio nuostatos.
Atkreiptinas dmesys tai, kad Direktyvos 1997/7/EB nuostatos, nustatanios direktyvos taikymo
iimtis, nra tiksliai perkeltos nacionalin teis. CK 6.366 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose
tvirtinta, kad nuostatos, reglamentuojanios vartojimo pirkimopardavimo sutartis, sudaromas
naudojant ryio priemones, netaikomos: dl maisto produkt ar kit kasdieniam vartojimui skirt
daikt pirkimopardavimo ir (arba) pristatymo; dl apgyvendinimo, transporto, maitinimo ar
laisvalaikio paslaug, kai paslaug teikjas sipareigoja pateikti ias paslaugas tam tikru laiku
arba tam tikru laikotarpiu. Tuo tarpu direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje tvirtinta, kad vardytoms
paslaugoms netaikomi tik kai kurie jos straipsniai (4, 5, 6, 7 straipsnio 1 dalis), o ne visos
nuostatos.
CK 6.366 straipsnio 3 dalies 6 punkte tvirtinta, kad straipsnio nuostatos netaikomos sutartims,
kurios sudaromos: per ryio priemoni operatori, t. y. asmen, kurio verslas yra teikti vien ar
kelias ryi paslaugas, kuriomis gali naudotis pardavjas ar paslaug teikjas daikt pirkimo
pardavimo ar paslaug teikimo sutariai su vartotoju sudaryti. Tuo tarpu analogika direktyvos
nuostata analogik iimt formuluoja 3 straipsnio 1 dalyje tvirtinant, kad direktyva netaikoma
sutartims, sudarytoms su telefoninio ryio operatoriais, naudojantis vieaisiais mokamaisiais
telefonais. Nurodyta nuostata i esms apima tik vieuosius telefono aparatus, o ne eliminuoja
visas sutartis, sudarytas per ryio priemoni operatori.
Taip pat paymtina, kad 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad direktyva netaikoma sutartims,
susijusioms su nekilnojamojo turto statyba, pardavimu arba kitomis teismis nekilnojamj turt,
iskyrus nuom. i nuostata nacionalin teis perkelta nebuvo, taip nustatant platesnio pobdio
vartotoj teisi apsaug.
Viena iimi, kuriai netaikoma dalis Direktyvos 97/7/EB nuostat, vardyta 3 straipsnio 2 dalyje
(atitinkama norma tvirtinta CK 6.366 straipsnio 3 dalies 4 punkte) transporto paslaugos.
Teisingumo Teismo byloje easyCar[3] buvo sprendiamas klausimas, ar automobili nuomos be
vairuotojo paslaugos, bendrovs klientams rezervuojant nuomai skirtus automobilius internetu, yra
transporto paslaugos direktyvos 3 straipsnio 2 dalies prasme ir ar i sutari atveju gali bti
netaikoma direktyvoje tvirtinta vartotojo teis atsisakyti sutarties. Teisingumo Teismas nurod,
kad Direktyva 97/7/EB buvo siekiama vartotojams, sudarantiems nuotolins prekybos sutartis su
tiekjais, utikrinti didel apsaug, suteikiant jiems tam tikr teisi, skaitant teis atsisakyti
sutarties, taiau Direktyvos 97/7/EB 3 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta i teisi iimtis
keturiuose kins veiklos sektoriuose, tarp kuri yra ir transporto paslaugos. Teisingumo Teismas
vis pirma pabr, kad jeigu svokos, kuri neapibria Bendrijos teis, yra tvirtintos nuostatoje,
kuri laikoma tam tikro principo iimtimi, konkreiai Bendrijos vartotoj apsaugos teiss norm
iimtimi, jos turi bti aikinamos siaurai (2001 m. sausio 18 d. Sprendimo Komisija prie Ispanij,
C-83/99, Rink. p. I-445, 19 punktas ir 2001 m. gruodio 13 d. Sprendimo Heininger, C-481/99,
Rink. p. I-9945, 31 punktas). Teisingumo Teismas taip pat iaikino, kad, kurdamas iimties
nuostatas, teiss akt leidjas vartojo ne svok transporto sutartys, paprastai vartojam
valstybi nari teiss sistemose, susijusi tik su keleivi ar preki veimu, kur atlieka
transportuotojas, o daug platesn svok sutartys <...> dl transporto <...> paslaug suteikimo,
kuri gali bti susijusi su visomis sutartimis, reglamentuojaniomis paslaugas transporto srityje,

skaitant ir apimanias veikl, kuri savaime nra kliento ar jo turto perveimas, bet kuriomis
siekiama suteikti pastarajam galimyb atlikti tok perveim. Taigi i direktyvos 3 straipsnio 2
dalies teksto iplaukia, kad teiss akt leidjas ketino apibrti ioje nuostatoje tvirtint iimt ne
sutari rimi, o taip, kad iimtis bt taikoma visoms sutartims dl apgyvendinimo, transporto,
maitinimo ir laisvalaikio paslaug suteikimo, iskyrus tas sutartis, kurios neturi bti vykdytos tam
tikr dien arba per tam tikr laikotarp. Transporto priemons suteikimas vartotojui yra paslaug,
susijusi su transporto sektoriumi, dalis. Dl to konstatuotina, kad direktyvos 3 straipsnio 2 dalis
turi bti aikinama taip, jog automobili nuomos paslaug teikimo sutartys patenka sutari dl
transporto paslaug suteikimo svok (2005 m. kovo 10 d. Sprendimas, C-336/03, Rink. p. I1947, 21, 23, 24, 31 punktai).
Vartotojo teis informacij
Sudarant vartojimo sutart ryio priemonmis, svarbu utikrinti, kad j naudojimas neribot
vartotojui suteikiamos informacijos. Dl ios prieasties statyme nustatyti reikalavimai,
utikrinantys, kad vartotojui prie sutarties sudarym ir j sudarius bus pateikta btina informacija.
Taigi pardavjas iki sutarties sudarymo privalo naudojamomis ryio priemonmis pateikti pirkjui
CK 6.366 straipsnio 4 dalyje nurodyt informacij, kurios turinys, atsivelgiant sutarties
sudarymo specifik, i esms skiriasi nuo informacijos, kuri btina pateikti prast vartojimo
pirkimopardavimo sutari sudarymo atveju (CK 6.353 straipsnis). Reikalavimai pateikiamai
informacijai, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, detalizuojami Daikt pardavimo ir
paslaug teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, taisykli 7 punkte. iomis
nuostatomis gyvendintas Direktyvos 97/7/EB 4 straipsnis.
CK 6.366 straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos komercinis pobdis turi bti aikiai ir
suprantamai ireiktas bei atitikti naudojamas ryio priemones (CK 6.366 straipsnio 5 dalis). Be to,
Direktyvos 97/7/EB 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informacija turi bti perduodama
atsivelgiant verslo sandori siningumo principus ir valstybi nari teiss aktuose apibrt
asmen, pvz., nepilnamei, negalini ireikti savo sutikimo, apsaugos principus.
Sudarant vartojimo pirkimopardavimo sutart naudojant ryio priemones, CK nustato papildom
reikalavim pateikti informacij iki sutarties sudarymo, o kai daiktai tiekiami, iki daikt
pateikimo (jeigu juos pateikia ne pardavjo galiotas treiasis asmuo) ir nustato tokios informacijos
privalom pateikimo bd raytin form, iskyrus atvejus, kai tokia informacija ratu jau buvo
pateikta pirkjui prie sutarties sudarym (CK 6.366 straipsnio 6 dalis, Daikt pardavimo ir
paslaug teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, taisykli 9 punktas). Pareiga
rodyti, kad i informacija ratu buvo teikta pirkjui, tenka pardavjui. Atitinkamai Direktyvos
97/7/EB 5 straipsnyje tvirtinta ios informacijos pateikimo pareiga reikia informacijos
patvirtinim ratu.
Teis atsisakyti sutarties
Prie sudarydami nuotolins prekybos sutart vartotojai i esms neturi galimybi pamatyti preki
ir vertinti teikiam paslaug pobdio, todl vartotoj interesus elektronins komercijos srityje
ginantys teiss aktai tvirtina vien svarbiausi vartotoj teisi apsaugos ypatum teis atsisakyti
ryio priemonmis sudarytos pirkimopardavimo sutarties. Pirkjas turi teis atsisakyti sutarties,
sudarytos naudojant ryio priemones, pranedamas apie tai ratu pardavjui per septynias darbo
dienas nuo daikto pristatymo dienos (arba sutarties sudarymo dienos paslaug teikimo atveju).
Atsisakyti sutarties pirkjas gali nenurodydamas prieasties, laikydamasis i slyg: 1) pardavjui
apie sutarties atsisakym turi bti praneta ratu; 2) praneimas turi bti pateiktas per CK nustatyt
termin; 3) daikt pirkimopardavimo atveju pirkjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutart, jeigu
daiktas nebuvo sugadintas ar jo ivaizda i esms nepasikeit (CK 6.367 straipsnio 1, 2, 5 dalys,
Daikt pardavimo ir paslaug teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, taisykli
16, 19 punktai). iomis nuostatomis gyvendinamos Direktyvos 97/7/EB 6 straipsnio 1 dalies
nuostatos. Vartotojo teiss atsisakyti sutarties ribojimai tvirtinti CK 6.367 straipsnio 4 dalyje,

Daikt pardavimo ir paslaug teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, taisykli
18 punkte. ios nuostatos gyvendina Direktyvos 97/7/EB 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios i
esms plaiau reglamentuoja teiss atsisakyti sutarties taikymo iimtis (tvirtina tris papildomus
atsisakymo teiss negaliojimo atvejus).
Svarbu tai, kad yra draudiama pirkjo teis atsisakyti sutarties suvaryti papildomais
sipareigojimais ar mokomis arba bet kokiu kitu bdu apriboti ar panaikinti, iskyrus pirmiau
nurodytus ribojimus (CK 6.367 straipsnio 3 dalis). Pardavjas, gavs praneim apie sutarties
atsisakym, privalo per 15 dien atsiimti daikt ir grinti pirkjui (vartotojui) u j sumoktus
pinigus, o paslaug teikjas grinti u paslaug sumoktus pinigus (Daikt pardavimo ir
paslaug teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, taisykli 21 punktas). Tuo
tarpu Direktyvos 97/7/EB 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas ilgesnis pinig grinimo terminas, be to,
tvirtinta ir pardavjo teis reikalauti tiesiogini preks grinimo ilaid nustatant, kad jeigu
vartotojas pasinaudoja sutarties atsisakymo teise, tiekjas privalo grinti vartotojo moktas
sumas be jokio papildomo mokesio. Vienintelis galimas vartotojo mokestis (jam atsisakius
sutarties) yra tiesiogins preki grinimo ilaidos. Sumos turi bti grintos kuo greiiau, bet ne
vliau kaip per 30 dien.
Byloje Messner[4] buvo keliamas klausimas, ar Direktyvos 97/7 6 straipsnio 1 dalies antrojo
sakinio ir antros dalies nuostatos (iose nuostatose inter alia tvirtina, kad vienintelis vartotojo
mokestis, jam atsisakius sutarties, gali bti tiesiogins preki grinimo ilaidos) turi bti
aikinamos kaip draudianios nacionalins teiss aktuose numatyti tiekjo galimyb reikalauti i
vartotojo kompensacijos u nuotolins prekybos sutartimi gyto daikto naudojim tuo atveju, kai
pastarasis laiku pasinaudojo teise atsisakyti sutarties. Teisingumo Teismas iaikino, kad jeigu
vartotojui bt nustatyta pareiga mokti kompensacij dl to, kad jis patikrino ir iband
nuotolins prekybos sutartimi gyt prek, kilt klausimas dl teiss atsisakyti sutarties
funkcionalumo ir veiksmingumo. Vis dlto, Direktyvos 97/7 tikslai ir, be kita ko, jos 6 straipsnio 1
dalies antrajame sakinyje ir 2 dalyje nustatytas draudimas i principo neukerta kelio tam, kad
valstyb nar pareigot vartotoj sumokti siningai apskaiiuojam kompensacij, jeigu jis
pasinaudot nuotolins prekybos sutartimi gytu daiktu tokiu bdu, kuris neatitikt civilins teiss
princip, kaip antai siningumas arba praturtjimas be pagrindo. Taiau ia diskrecija turi bti
naudojamasi paisant direktyvos tiksl ir neturi bti pakenkta teiss atsisakyti sutarties
funkcionalumui ir veiksmingumui. Taip atsitikt, jeigu tokios kompensacijos dydis pasirodyt ess
neproporcingas nagrinjamos preks pirkimo kainai arba jeigu nacionalins teiss nuostatose
vartotojui bt nustatyta pareiga rodyti, kad jis nenaudojo io daikto per teiss atsisakyti sutarties
termin tokiu bdu, kuris viryt tai, kas bt reikalinga siekiant suteikti jam galimyb
veiksmingai pasinaudoti teise atsisakyti sutarties. Galiausiai Teisingumo Teismas konstatavo, kad
Direktyvos 97/7 6 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio ir 2 dalies nuostatos turi bti aikinamos kaip
draudianios nacionaliniame reglamentavime numatyti bendr tiekjo galimyb reikalauti i
vartotojo kompensacijos u nuotolins prekybos sutartimi gyto daikto naudojim, pastarajam laiku
pasinaudojus teise atsisakyti sutarties. Taiau ios nuostatos nedraudia nustatyti vartotojui pareig
mokti kompensacij u io daikto naudojim tuo atveju, jeigu jis bt pasinaudojs daiktu tokiu
bdu, kuris neatitikt civilins teiss princip, kaip antai siningumas arba praturtjimas be
pagrindo, su slyga, kad nebt pakenkta direktyvos tikslui ir vis pirma teiss atsisakyti sutarties
funkcionalumui ir veiksmingumui, o tai turi nustatyti nacionalinis teismas (2009 m. rugsjo 3 d.
Sprendimas, C-489/07, dar nepaskelbtas Rinkinyje 24, 25, 26, 27, 29 punktai).
Vartotoj teiss sutarties vykdymo metu
Pardavjai ar paslaug teikjai privalo pateikti prekes ar paslaugas per 30 kalendorini dien nuo
sutarties sudarymo dienos, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.366 straipsnio 8 dalis, Daikt
pardavimo ir paslaug teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryio priemones, taisykli 6
punktas). ia norma gyvendinta Direktyvos 97/7/EB 7 straipsnio 1 dalies nuostata.

iame kontekste taip pat kyla tinkamo direktyvos nuostat perklimo klausimas: direktyvos 7
straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad jei pardavjas ar paslaug teikjas negali gauti vartotojui
usakyt preki ar paslaug, jis privalo nedelsdamas apie tai informuoti vartotoj ir ne vliau kaip
per 30 dien grinti jam sumoktas sumas; taisykl neperkelta nacionalinius statymus, ia
apimtimi susiaurinant vartotoj teises.
Vartotoj teisi apsauga sudarant sutartis ne prekybai skirtose patalpose
Pirkimopardavimo sutari, sudarytne prekybai skirtose patalpose, ypatumas yra tas, kad
paprastai btent pardavjas pradeda sutarties derybas, kurioms vartotojas nra pasirengs arba yra
netiktai ukluptas, todl vartotojas toki sutari atveju danai negali palyginti pasilymo
kokybs ir kainos su kitais prieinamais pasilymais. Dl ios prieasties sudarant sutartis ne
prekybai skirtose patalpose btina apsaugoti vartotojus nuo rizikos, kylanios dl tokio sutari
sudarymo. Nuostatos, reglamentuojanios daikt pirkimopardavimo sutartis, sudarytas ne
prekybai skirtose patalpose, tvirtintos CK 6.357 straipsnyje, Lietuvos Respublikos kio ministro
2001 m. liepos 11 d. sakymu Nr. 226 patvirtintose Daikt pardavimo ne prekybai skirtose
patalpose taisyklse. iomis normomis nacionalinje teisje gyvendinama 1985 m. gruodio 20
d. Tarybos direktyva 85/577/EEB dl vartotoj apsaugos, susijusios su sutartimis, sudarytomis ne
prekybai skirtose patalpose (toliau Direktyva 85/577/EEB, direktyva). i direktyva yra
minimalaus derinimo, valstybms narms paliekant galimyb nustatyti platesnes vartotoj teisi
apsaugos priemones; vartotojai negali atsisakyti Direktyvoje jiems suteikt teisi (6,8 straipsniai).
Remiantis 6.357 straipsnio 1 dalimi, daikt pirkimopardavimo sutartis, sudaryta ne prekybai
skirtose patalpose, yra sutartis, kuri pardavjas ir vartotojas sudaro pardavjo organizuotos
ivykos u jo verslo patalp metu arba pardavjo vizito to vartotojo gyvenamj patalp, jo
darbo, mokymosi ar kit viet metu. Normos, reglamentuojanios daikt pardavim ne prekybai
skirtose patalpose, mutatis mutandis taikomos ir vartojimo paslaug sutartims.
Daikt pardavimo ne prekybai skirtose patalpose nuostat taikymo iimtys
CK 6.357 straipsnio 3 dalyje tvirtintos daikt pardavimo ne prekybai skirtose patalpose nuostat
taikymo iimtys, nustatant, kad ios nuostatos netaikomos sutartims dl: kasdieniam vartojimui
skirt daikt pirkimopardavimo, daikt pirkimopardavimo ar paslaug teikimo, kai pardavjas
ar paslaug teikjas atvyksta pagal aikiai pareikt vartotojo praym, draudimo paslaug
teikimo, kai buvo sudaryta notarins formos sutartis ir kt. iose normose gyvendinama Direktyvos
85/577/EEB 3 straipsnio 2 dalis.
Paymtina, kad direktyvos 3 straipsnio 2 dalies a punkte tvirtinta, kad direktyva netaikoma
sutartims dl nekilnojamojo turto statybos, pardavimo ir nuomos arba sutartims dl kit su
nekilnojamuoju turtu susijusi teisi. i nuostat atsivelgtina taikant CK 6.357 straipsnio 3
dalies 6 punkto nuostat, kurioje tvirtinta iimtis sutartims, sudarytoms notarine forma,
nekonkretizuojant j dalyko (CK 6.357 straipsnio 3 dalies 6 punktas).
Teisingumo Teismo praktikoje klausimas dl direktyvos taikymo iimties sutari dl
nekilnojamojo turto sudarymo atveju nagrintas byloje Travel Vac[5]. ioje byloje nagrintas
klausimas dl mons Travel-Vac ir p. Antelm Sanchis sudarytos sutarties dl teiss tam tikru laiku
naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo (reglamentuojamos 1994 m. spalio 26 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/47/EB dl pirkj apsaugos, susijusios su teiss tam tikru
laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutari tam tikrais aspektais) nutraukimo.
Sutartis buvo sudaryta kitoje nei vartotojo gyvenamoji ar pardavjo verslo vietos, todl
Teisingumo Teismas konstatavo, kad tokiai sutariai, be nurodytos direktyvos, taikytinos ir
Direktyvos 85/577 taisykls. Teisingumo Teismas iaikino, kad Direktyvos 85/577 3(2) a
straipsnyje tvirtinta ios direktyvos taikymo iimtis (pagal kuri ji nereglamentuoja sutari dl
nekilnojamojo turto statybos, pardavimo ir nuomos arba sutari dl kit su nekilnojamuoju turtu
susijusi teisi), netaikoma teiss tam tikru laiku naudotis nekilnojamuoju turtu pirkimo sutariai,

nes nagrinjamos bylos atveju buvo nustatyta, kad i sutartis neatskiriamai susijusi ir priklauso
didelei tam tikr atskir paslaug sutari grupei, kuriai priklauso hipoteka utikrinta paskolos
sutartis, kaupiamoji statybos sutartis ir nekilnojamojo turto administravimo sutartis ir dl to
pastarosios sutartys laikomos paslaug, kuri vert yra didesn negu nekilnojamojo turto, teikimo
sutartimis. Kadangi nagrinjamu atveju iimtimi dl Direktyvos 85/577 nuostat netaikymo
nekilnojamojo turto statybos, pardavimo ir nuomos sutartims remtis nebuvo pagrindo, tai
konstatuota vartotojo teis pasinaudoti Direktyvos 85/577 5(1) straipsnyje nustatyta teise atsisakyti
sutarties. Teisingumo Teismas iaikino, kad pasinaudodamas ia teise vartotojas neturi pareigos
rodyti, kad, sudarant sutart ne prekybai skirtose patalpose, jis buvo pardavjo veikiamas ar juo
buvo manipuliuojama. Teismas taip pat paymjo, kad sutarties atsisakymo atveju vartotojas
atleidiamas nuo vis pareig pagal sutart. Direktyva 85/577 draudia traukti sutart nuostat,
tvirtinani pareig vartotojui sumokti baud u pardavjui sukelt al, kuri is patyr iimtinai
dl to, kad vartotojas pasinaudojo savo teise atsisakyti sutarties (1999 m. balandio 22 d.
Sprendimas, C-423/97, Rink. p. I-2195, 22, 24, 25, 38, 44, 52, 57, 60 punktai).
Vartotojo teis informacij. Teis atsisakyti sutarties ir io atsisakymo padariniai
CK 6.357 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija, kuri pirkjui teiktame dokumente privalo
nurodyti pardavjas, parduodamas daikt ne prekybai skirtose patalpose. Pareiga rodyti, kad
nurodytas dokumentas buvo teiktas vartotojui, tenka pardavjui (CK 6.357 straipsnio 5 dalis).
Remiantis CK 6.357 straipsnio 4 dalies nuostata, pardavjas inter alia turi pareig pateikti pirkjui
raytin informacij apie teis atsisakyti sutarties (CK 6.357 straipsnio 4 dalies 6 punktas). Taigi
statyme nustatyta vartotojo apsaugos sistema, kuria siekiama utikrinti ne tik tai, kad vartotojas,
kaip silpnesnioji alis, turt teis nutraukti sutart, bet ir tai, kad ios teiss gyvendinimas bt
garantuotas vartotoj su ja supaindinant.
Teisingumo Teismo praktikoje pardavjo pareigos ratu praneti vartotojams apie j teis nutraukti
ne prekybai skirtose patalpose sudaryt sutart turinys iaikintas sprendime Martin Martin[6].
Teisingumo Teismas, aikindamas Direktyvos 85/577/EEB 4 straipsn, tvirtinant pardavjo
pareig ratu praneti vartotojams apie j teis nutraukti ne prekybai skirtose patalpose sudaryt
sutart, konstatavo, kad is straipsnis turi bti aikinamas taip, kad juo nedraudiama, jog
nacionalinis teismas ex officio pripaint negaliojania ios direktyvos taikymo srit patenkani
sutart remdamasis tuo, kad vartotojas nebuvo informuotas apie jo teis nutraukti sutart, nors iuo
negaliojimu vartotojas kompetentinguose nacionaliniuose teismuose niekada nesirm. i ivada
nereikia, kad pirma, kitos priemons irgi negalt utikrinti minto apsaugos lygio, kaip antai,
sutarties nutraukimui taikom termin atnaujinimas, leidiantis vartotojui pasinaudoti pagal
direktyvos 5 straipsnio 1 dal suteikta teise. Antra, byl nagrinjantis nacionalinis teismas taip pat
turt turti galimyb tam tikromis aplinkybmis atsivelgti vartotojo nor, kad nagrinjama
sutartis nebt panaikinta (2009 m. gruodio 17 d. Sprendimas, C-227/08, 35, 36 punktai).
Pirkjas turi teis atsisakyti sutarties (nutraukti sutart), sudarytos ne prekybai skirtose patalpose,
apie tai pranedamas ratu pardavjui per septynias dienas nuo nurodytos informacijos gavimo
dienos. Jeigu io straipsnio CK 6.357 straipsnio 4 dalyje nurodytas dokumentas pirkjui nebuvo
teiktas, pirkjas turi teis nutraukti sutart per tris mnesius nuo sutarties sudarymo dienos (CK
6.357 straipsnio 6 dalis). Sutartis nutraukiama CK 6.357 straipsnio 68 dalyse nustatyta tvarka.
Pardavjas, gavs praneim apie sutarties nutraukim, per penkiolika dien privalo atsiimti
pirkjo grint daikt ir grinti pirkjui u daikt sumokt pinig sum. Jeigu pirkjas atsisak
sutarties, bet daiktas negali bti grintas, nes jis uvo ar sugedo dl pirkjo kalts, tai pirkjas turi
grinti jo vert ar verts sumajim (CK 6.357 straipsnio 910 dalys). Svarbu tai, kad statyme
nustatyta pirkjo pareiga sumokti u daikto naudojim bei kitas paslaugas, suteiktas iki teiss
atsisakyti sutarties gyvendinimo momento (CK 6.357 straipsnio 11 dalis).
Vartotojo teis atsisakyti sutarties, sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, bei ios sutarties
nutraukimo teisiniai padariniai vairiais aspektais nagrinti Teisingumo Teismo praktikoje. Byloje
Faccini Dori v Recreb[7] nagrinta vartotojo teis atsisakyti sutarties, sudarytos ne prekybai

skirtose patalpose, remiantis Direktyvos 85/577/EEB nuostatomis tiesiogiai. Teisingumo Teismas

nusprend, kad, pasibaigus direktyvos gyvendinimo terminui, nesant nacionalins teiss akto,
perkelianio nacionalin teis direktyvos nuostatas, jomis tiesiogiai galima remtis tik prie
valstyb, bet ne prie pardavj (privat asmen) (t. y. ioje byloje buvo konstatuotas horizontalaus
tiesioginio veikimo direktyv atveju negalimumas). Direktyva pati savaime negali pareigoti
privataus asmens, todl vartotojai negali kildinti savo teiss atsisakyti ne prekybos vietose
sudarytos sutarties tiesiogiai i direktyvos nuostat ir direktyvos nuostatomis remtis
nacionaliniame teisme prie pardavj tiesiogiai. Tokiais atvejais turi bti vadovaujamasi direktyv
netiesioginio veikimo doktrina (nacionalins teiss normos turi bti aikinamos remiantis
direktyvos tekstu ir atsivelgiant jos paskirt, siekiant priimti jos tiksl atitinkant sprendim),
arba jei direktyvos tikslai negali bti pasiekti ir tokiu bdu, reikalaujama alos atlyginimo u
valstybs nars pareigos perkelti direktyvos nuostatas nacionalin teis nevykdym (1994 m.
liepos 14 d. Sprendimas, C-91/92, Rink. p. I-3325, 18, 21, 25, 26, 27 punktai).
Sprendime Heininger[8] nagrintas klausimas dl kredito sutarties, sudarytos ne prekybai skirtose
patalpose, skirtos nekilnojamajam turtui sigyti ir utikrintos hipoteka, nutraukimo. Teisingumo
Teismas, pasisakydamas dl tokios sutarties nutraukimo, iaikino, kad Direktyva 85/577 taikoma
nekilnojamojo turto kredito sutartims, t. y. kredito sutartims, kurios skirtos nekilnojamojo turto
sigijimui finansuoti. Teisingumo Teismas nurod, kad, net jei tokia sutartis yra susijusi su
nekilnojamuoju turtu susijusia teise, nes suteikta paskola turi bti utikrinta hipoteka, tokio
sutarties elemento nepakanka kvalifikuoti mint sutart sutartimi dl su nekilnojamuoju turtu
susijusios teiss (3 straipsnio 2 dalies a punkto prasme (3 straipsnyje tvirtintos direktyvos nuostat
taikymo iimtys 2 dalies a punkte nustatant, kad direktyva netaikoma sutartims dl nekilnojamojo
turto statybos, pardavimo ir nuomos arba sutartims dl kit su nekilnojamuoju turtu susijusi
teisi). Teisingumo Teismas taip pat pabr, kad vartotojas, sudars nekilnojamojo turto kredito
sutart ineiojamosios prekybos bdu, turi direktyvos 5 straipsnyje tvirtint teis j nutraukti.
Teismas patikslino, kad galimo nekilnojamojo turto kredito sutarties nutraukimo pagal direktyv
padariniai nekilnojamo turto pirkimo sutariai ir hipotekos nustatymui nustatomi pagal
nacionalin teis.Galiausiai Teisingumo Teismas primin, kad septyni dien terminas, per kur
sutartis gali bti nutraukta, turi bti skaiiuojamas nuo momento, kai vartotojas gavo pardavjo
praneim apie savo teis nutraukti sutart. Teismas sprend, kad direktyva nacionaliniam statym
leidjui nesuteikia teiss nustatyti maksimal vieneri met nuo sutarties sudarymo termin per
kur galima pasinaudoti teise nutraukti sutart pagal direktyvos 5 straipsn tuo atveju, kai vartotojas
negavo direktyvos 4 straipsnyje nurodytos informacijos apie teis nutraukti sutart (2001 m.
gruodio 13 d. Sprendimas, C-481/99, Rink. p. I-9945, 32, 35, 48 punktai).
Byloje Hamilton[9] buvo sprendiama dl teiss nacionalinje teisje nustatyti termin, per kur
galima nutraukti ne prekybai skirtose patalpose sudaryt ilgalaiks paskolos sutart, kuri
nutraukimo metu jau yra vykdyta. Paymtina, kad Direktyva 85/577/EEB dl vartotoj apsaugos,
susijusios su sutartimis, sudarytomis ne prekybai skirtose patalpose, nustato, jog prekybininkas turi
informuoti vartotoj apie jo teis nutraukti sutart ir jog ios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje
nurodytas septyni dien laikotarpis pradedamas skaiiuoti nuo momento, kai vartotojas i
prekybininko gauna su ia teise susijusi informacij. Tuo tarpu nacionalins teiss aktuose buvo
nustatyta, kad, nesuteikus tokios informacijos, kliento teis nutraukti sutart pasibaigia prajus
vienam mnesiui po to, kai abi alys visikai vykdo savo sipareigojimus pagal sutart. Taikant i
nuostat klaidingos informacijos suteikimas prilyginamas informacijos nesuteikimui. Svarbu tai,
kad A. Hamilton i Volksbank gavo klaiding informacij, susijusi su nagrinjamos paskolos
sutarties nutraukimu, todl jai buvo atimta galimyb pasinaudoti ia teise. Taigi nagrinjamoje
byloje i esms buvo keliamas klausimas, ar nacionalin priemon, pagal kuri Direktyvos
85/577/EEB 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise nutraukti sutart galima pasinaudoti mnes po to,
kai alys visikai vykd sipareigojimus pagal ilgalaik paskolos sutart, vartotojui gavus klaiding
informacij, susijusi su teise nutraukti sutart, gali bti laikoma tinkama vartotojo apsaugos
priemone. Atsakydamas tai, Teisingumo Teismas konstatavo, kad Tarybos direktyva 85/577/EEB
dl vartotoj apsaugos, susijusios su sutartimis, sudarytomis ne prekybai skirtose patalpose, turi
bti aikinama taip, kad nacionalins teiss akt leidjas gali numatyti, jog ios direktyvos 5

straipsnio 1 dalyje nustatyta teise nutraukti sutart galima pasinaudoti vliausiai per mnes po
visiko sutarties ali sipareigojim pagal ilgalaik paskolos sutart vykdymo, kai vartotojas gavo
klaiding informacij apie pasinaudojimo ia teise slygas (2008 m. balandio 10 d. Sprendimas,
C-412/06, Rink. p. I-2383, 37, 49 punktai).
Sprendimuose Crailsheimer Volksbank bei Schulte[10]nagrinti paskolos sutarties, sudarytos ne
prekybai skirtose patalpose ir skirtos nekilnojamojo turto sigijimui finansuoti, nutraukimo teisiniai
padariniai. Nagrindamas klausim Teisingumo Teismas iaikino, kad Direktyvos 85/577/EEB
5 straipsnio 2 dalis, kurioje inter alia nustatyta, kad vartotojo praneimo apie sutarties atsisakym
pateikimas atleidia vartotoj nuo bet koki sipareigojim pagal nutrauktj sutart, neprietarauja
tam, kad pirma, vartotojas, pasinaudojs savo teise nutraukti sutart pagal direktyv, turi grinti
paskolos davjui paskolos sum, net jeigu, remiantis kapitalo investavimui parengtu planu, paskola
skirta iimtinai nekilnojamojo turto sigijimui ir sumokama tiesiogiai io turto pardavjui, antra,
bt reikalaujama paskolos sum grinti nedelsiant, treia, nacionalinis teiss aktas
nekilnojamojo turto keitimu utikrinto kredito sutarties nutraukimo atveju nustatyt vartotojui
pareig ne tik nedelsiant grinti paskolos davjui pagal i sutart gautas sumas, bet ir sumokti
rinkoje mokamas palkanas. Taiau tuo atveju, kai akivaizdu, kad Bankui tinkamai vykdius
pareig praneti vartotojui apie jo teis nutraukti sutart pastarasis galt ivengti investavimui,
kuris nagrinjamas pagrindinse bylose, bdingos rizikos, svarbu tai, kad direktyvos 4 straipsnis
(pareiga praneti vartotojams apie j teis nutraukti sutart) pareigoja valstybes nares utikrinti,
kad j nacionalins teiss aktuose bt nustatytos atitinkamos vartotoj apsaugos priemons tais
atvejais, kai iame straipsnyje nurodyta informacija nepateikiama (2005 m. spalio 25 d.
Sprendimas, C-229/04,Rink. p. I-9273, 49 punktas).
III. Vartojimo rangos sutartis
Sutarties samprata
Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyk yra rangos, t. y. sutartis sudaryta
pagaminti arba perduoti tam tikr darbo rezultat arba atlikti kitokius darbus, kuri metu sukurtas
rezultatas perduodamas usakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis), ir kartu pagal sutarties ali
subjektin sudt vartojimo sutartis.
CK etosios knygos XXXIII skyriuje, reglamentuojaniame rangos santykius, iskiriamas
vartojimo rangos institutas (tik vartojimo rangos sutartiniams santykiams taikytin teiss norm
grup) (XXXIII skyriaus antrasis skirsnis CK 6.6726.680 straipsniai). iame skirsnyje
pateikiamoje vartojimo rangos sutarties apibrtyje tvirtinta, kad pagal vartojimo rangos sutart
rangovas, kuris veriasi tam tikru verslu, sipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) usakym
atlikti tam tikr darb, skirt tenkinti buitinius ar asmeninius usakovo ar jo eimos poreikius, o
usakovas sipareigoja priimti darbo rezultat ir u j sumokti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis).
Vartojimo rangos skirsnio normose tvirtinto teisinio reguliavimo paskirtis irykja palyginus
vartojimo rangos apibrt su bendrj rangos sutarties apibrtimi (CK 6.644 straipsnio 1 dalis),
pagal kuri rangos sutartimi viena alis (rangovas ) sipareigoja atlikti tam tikr darb savo rizika
pagal kitos alies (usakovo) uduot ir perduoti io darbo rezultat usakovui, o usakovas
sipareigoja atlikt darb priimti ir u j sumokti. Akivaizdu, kad aptariamose statymo normose
vartojimo ranga i bendrj rangos santyki iskiriama tik pagal vartotojo ir verslininko poymius
(bet ne pagal dalyk ar kitus ypatumus). Toks teisinis reguliavimas leidia daryti ivad, kad CK
XXXIII skyriaus antrojo skirsnio (CK 6.6726.680 straipsniai) Vartojimo ranga norm
reglamentuojami tie vartojimo rangos santyki ypatumai, kurie susij su jos, kaip vartojimo
sutarties, pobdiu, t. y. vartotojo ir verslininko padties nelygiavertikumu. Vartojimo sutartini
santyki reglamentavimas vis pirma grindiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties alies,
doktrina, specialiu vartojimo sutartini santyki reglamentavimu siekiama atkurti sutarties ali
interes pusiausvyr, suteikiant vartotojui papildomas teisi apsaugos garantijas,
kompensuojanias jo padties esant sutartiniams santykiams trkumus. i aplinkyb turi bti
atsivelgiama aikinant ir taikant Vartojimo rangos skirsnio normas jos yra specialiosios kit

teiss norm atvilgiu vartotojo ir verslininko teisi ir pareig rangos santykiuose klausimais, ir
teiss norm kolizijos atveju turi bti taikomos prioritetikai prie kitas teiss normas.
Kartu paymtina, kad CK 6.6726.680 straipsni normos neapima vis vartojimo rangos sutarties
pagrindu susiklostani santyki, pvz., kai kuri bendrj rangos klausim (rangos dalykas (CK
6.645 straipsnis), darb atlikimo terminai (CK 6.652 straipsnis), kt.); vartojimo rangos instituto
normose neatsispindi pagal dalyk iskiriam rangos sutari ri, toki kaip statybos ranga,
projektavimo ir tyrinjimo darb ranga, specifika. Sprendiant dl vartojimo rangos instituto
norm santykio su kitomis rangos santykius reglamentuojaniomis normomis, taikytina rangos
norm tarpusavio konkurencijos taisykl, tvirtinta CK 6.644 straipsnio 2 dalyje: bendrosios rangos
nuostatos (XXXIII skyriaus pirmasis skirsnis CK 6.6446.671 straipsniai) atitinkamai taikomos
atskiroms rangos rims (buitin ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kit io
skyriaus skirsni normos. Buitini, asmenini vartotojo poreiki tenkinimo tikslas yra vienas
vartojimo rangos poymi (CK 6.672 straipsnio 1 dalis), i aplinkyb leidia teigti, kad buitins
rangos termin aptariamoje normoje statym leidjas vartoja btent vartojimo rangai apibdinti.
Aptartas teisinis reglamentavimas leidia daryti ivad, kad rangos santykius reglamentuojani
norm konkurencijos atveju vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios vis pirma turi bti
taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio Vartojimo ranga normos, santykiams, kuri
nurodytos normos nereglamentuoja atskir rangos ri, iskiriam pagal sutarties dalyk,
normos, santykiams, kuri nereglamentuoja nei Vartojimo rangos, nei atskir rangos ri
normos rangos Bendrosiose nuostatose nustatytos taisykls.
Atsivelgiant tai, kad vartojimo ranga i kit rangos sutari iskiriama pagal specifin sutarties
ali padt, vartojimo rangos sutariai, be specialij norm, mutatis mutandis (t. y. paraleliai su
Vartojimo rangos instituto normomis santykiams, kuri ios normos nereguliuoja, ir su
atitinkamais vartojimo rangos santyki specifikos nulemtais pakeitimais) taikomas nesining
vartojimo sutari slyg institutas (CK 6.188 straipsnis, gyvendinantis 1993 m. balandio 5 d.
Europos Bendrij Tarybos direktyv 93/13/EEB dl nesining slyg sutartyse su vartotojais, bei
vartojimo pirkimopardavimo taisykls (CK 6.3506.370 straipsniai) (CK 6.672 straipsnio 2
dalis). Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dl vartojimo
sutari (CK 1.39 straipsnis), sutarties aikinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisykl
(CK 6.193 straipsnio 4 dalis) ir kt. (plaiau r. Teism praktikos apvalg, skelbt Lietuvos
Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism praktika 30).
Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrsias teiss norm
konkurencijos taisykles tiek, kiek j nereglamentuoja vartojimo ir rangos santyki normos.
Vartojimo rangos teisiniams santykiams, kuri Civilinio kodekso normos nenustato, taikomi ir kiti
statymai, susij su vartotoj teisi apsauga (CK 6.672 straipsnio 3 dalis), kuri svarbiausias
Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymas. Atkreiptinas dmesys tai, kad Vartotoj
teisi apsaugos statyme vartojama autonomin paslaugos svoka, kuri apima tiek rang, tiek
atlygintines paslaugas pagal io statymo 2 straipsnio 7 dal paslauga tai atlygintina veikla arba
(ir) jos rezultatas, kuriais siloma tenkinti ar yra tenkinamas konkretus vartotojo poreikis.
Dl CK 6.672 straipsnio 3 dalies taikymo kasacinis teismas pasisak nagrindamas civilin byl
pagal iekovs V. J. iekin atsakovui udarajai akcinei bendrovei Lambatas dl vartojimo rangos
sutarties nutraukimo. ioje byloje buvo sprendiamas ginas, kils i iekovs (usakovs), fizinio
asmens, su atsakovu (rangovu), bald gamyba usiimania mone, sudarytos vartojimo rangos
sutarties, pagal kuri rangovas sipareigojo i savo mediag ir savo priemonmis pagaminti,
surinkti bei pristatyti nestandartinius virtuvs baldus buitini usakovs poreiki tenkinimui, o
usakov sipareigojo darb priimti ir u j sumokti. Atsakovas baldus pagamino, pristat
iekovei bei surinko (sumontavo), iekov sumokjo u darbus pagal atsakovo pateikt sskait
faktr, darb primimoperdavimo aktas nebuvo suraytas. Iekov teig, kad atsakovas pateik
netinkamos kokybs baldus ir negerai juos sumontavo, buitin technika buvo montuota

netinkamai, tai neleido saugiai ir patogiai naudoti virtuvs bald pagal paskirt. Anot iekovs,
atsakovas kelis kartus band taisyti greitai irykjusius trkumus, taiau j nepaalino. Iekov
pra nustatyti, kad ji vienaalikai nutraukia su atsakovu sudaryt sutart ir priteisti i atsakovo
u prek sumoktus 6600 Lt. Iplstin teisj kolegija paymjo, kad CK 6.672 straipsnio 3 dalyje
tvirtinta norma, kad vartotoj teisi gynimo ir kiti su i teisi gynimu susij statymai taikomi tik
tiems vartojimo rangos santykiams, kuri CK normos nenustato, yra viena bendrosios taisykls,
kad CK jo reglamentuojamiems santykiams turi pirmum prie kitus to paties lygmens
nacionalinius statymus, iraik. Byloje nagrinjamus ginui isprsti aktualius vartojimo rangos
teisinius santykius, susijusius su darbo rezultato (preks) kokybe, vartotojo teisi gynimo bdais,
j taikymo slygomis, terminu reikalavimams dl trkum pareikti ir pan., reglamentuoja CK
normos, todl konstatuota, kad Vartotoj teisi gynimo statymo (2000 m. rugsjo 19 d. statymo
Nr. VIII-1946 redakcija) 7 straipsnio nuostatos dl preki kokybs, vartotojo teisi gynimo bd,
j taikymo slyg, termino reikalavimams dl preks trkum pareikti ir pan. ioje byloje
netaikytinos (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m.
gruodio 23 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje laikomasi taisykls, kad rangos sutarties kvalifikavimui
vartojimo rangos sutartimi btina konstatuoti i poymi viset: a) darbai atliekami fiziniam
asmeniui; b) fizinis asmuo darb rezultat sigyja savo asmeniniams, eimos, nam kio
poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesin
veikl. Nagrindamas civilin byl pagal iekovo S. J. iekin atsakovui G. A. dl apmokjimo u
atliktus darbus ir atsakovo prieiekin iekovui dl nuostoli atlyginimo kasacinis teismas
konstatavo, kad gino statybos rangos sutartis, kuria rangovas, fizinis asmuo, pagal patent vertsis
statybos darbais, sipareigojo atlikti atsakovui (fiziniam asmeniui) garao, skirto buitini eimos
poreiki tenkinimui, rengimo ir teritorijos sutvarkymo darbus, byl nagrinjusi teism pagrstai
pripainta vartojimo sutartimi (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-207/2005).
Ginas, susijs su statybos rangos sutarties kvalifikavimu vartojimo sutartimi, buvo sprendiamas
ir civilinje byloje pagal iekovo UAB Damava iekin atsakovei R. E. C. dl skolos pagal
rangos sutart priteisimo ir atsakovs prieiekin dl sutarties nutraukimo ir pinig grinimo.
Byloje nustatyta, kad gino alys sudar rangos sutart, pagal kuri rangovas, verslo mon,
sipareigojo savo paruotomis nendrmis pagal usakovs, fizinio asmens, pateikt projektin
dokumentacij udengti namo stog. Kilus ginui dl apmokjimo u atliktus darbus ir iekovui
pareikus iekin, o atsakovei prieiekin, pirmosios instancijos teismas vadovavosi normomis,
reglamentuojaniomis statybos rangos teisinius santykius, ir nurod, kad iuo atveju negali bti
taikomos vartojimo rang reglamentuojanios normos, apeliacins instancijos teismas prieingai
laik, kad tarp sutarties ali susiklost vartojimo rangos teisiniai santykiai. Kasacinis teismas ioje
byloje konstatavo, kad sprendiant kokiomis teiss normomis vartojimo rangos ar statybos
rangos (esant i teiss norm konkurencijai) turi bti reglamentuojami tarp gino ali kil
teisiniai santykiai, ir j teisiniai padariniai, kiekvienu konkreiu atveju btina identifikuoti sutarties
alis bei nustatyti atlikt statybos darb paskirt. Apeliacins instancijos teismas, taikydamas
vartojimo rangos sutarties normas, nesiaikino gyvenamojo namo, kuris buvo dengiamas
nendrmis, paskirties: ar is namas bus naudojamas verslo reikalams, profesiniams poreikiams
tenkinti, ar bus naudojamas tik asmeniniams, eimos ar nam kio poreikiams, todl byla buvo
perduota apeliacins instancijos teismui nagrinti i naujo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr.
3K-3-66/2007).
Analogik klausim kasacinis teismas sprend civilinje byloje pagal iekovo UAB Autokausta
iekin atsakovui A. V. dl skolos, delspinigi ir procesini palkan priteisimo. Iekovas
(rangovas), verslo mon) ir atsakovas (usakovas), kininkas, sudar statybos rangos sutart, pagal
kuri iekovas sipareigojo rengti kinio pastato vakuumines grindis, o atsakovas sipareigojo u
atliktus darbus sumokti per 15 kalendorini dien nuo darb primimoperdavimo akto
pasiraymo ir sskaitfaktr pateikimo dienos. Teisj kolegija konstatavo, kad ioje byloje

pirmiausia turi bti isprstas tinkamo rangos sutarties kvalifikavimo klausimas, t. y. atitiktis
vartojimo sutarties poymiams. Nagrintu atveju turjo bti nustatytos aplinkybs, susijusios su
kinio pastato paskirtimi: ar jis naudojamas kininko, kaip registruoto kio subjekto, veikloje, ar
skirtas kininko eimos buitiniams poreikiams, nesusijusiems su vertimusi kininkavimu.
Kasacinio teismo nutartimi byla buvo perduota apeliacins instancijos teismui nagrinti i naujo
inter alia ir dl netinkamo sutarties kvalifikavimo (Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2009 m. lapkriio 27 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-535/2009).
Siekiant utikrinti vartotoj teisi apsaug esant rangos sutartiniams santykiams, teismas kiekvienu
konkreiu atveju ex officio turi vertinti, ar ali sudaryta rangos sutartis atitinka vartojimo rangos
kvalifikuojamuosius poymius, atitinkamai usakovui suteikiant galimyb pasinaudoti statyme
tvirtintomis teisi garantijomis.
Vartojimo rangos sutarties ali teisi ir pareig reglamentavimo ypatumai
Specialiu vartojimo rangos santyki reglamentavimu siekiama kompensuoti usakovo (vartotojo),
kaip silpnesniosios sutarties alies, padties nelygiavertikum objektyviai verslo srityje
pranaesnio rangovo (verslininko) atvilgiu. io tikslo statym leidjas siekia vartojimo rangos
teisiniame reguliavime, palyginanti su prastini rangos sutartini santyki reglamentavimu,
tvirtindamas daugiau nuostat usakovui, kaip silpnesniajai vartojimo rangos santyki aliai,
suteikiani papildom garantij ir teisi, o rangovui nustatydamas platesnio turinio pareigas.
Minta, kad pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalies norm vartojimo rangos santykiams mutatis
mutandis turibti taikomi CK 6.3506.370 straipsniai, reglamentuojantys vartojimo pirkimo
pardavimo santykius. Vartojimo rangos institute nra taisykli, apibriani konkrei
vartojimo rangos sutarties slyg santyk su CK normose nustatytomis vartojimo rangos sutarties
ali teismis ir pareigomis, todl vartojimo rangos sutartims mutatis mutandis taikytina CK 6.350
straipsnio 2 dalyje tvirtinta norma: vartojimo rangos sutartyse negali bti slyg, pasunkinani
vartotojo (usakovo) padt arba panaikinani ar suvarani vartotojo (usakovo) teis pareikti
iekin rangovui dl sutarties slyg paeidimo. i teiss norma aikintina sistemikai su CK 6.188
straipsnyje tvirtinto nesining vartojimo sutari slyg draudimo instituto normomis.
Imperatyviosiose statymo normose tvirtintos usakovo (vartotojo) teisi garantijos yra bendrojo
sutari laisvs principo iimtis, todl negali bti pakeistos ali susitarimu (CK 6.156 straipsnio 4
dalis, 6.157 straipsnis). Vartojimo rangos sutarties slygos, paeidianios CK 6.350 straipsnio 2
dalyje tvirtint imperatyv, yra niekins, j niekin pobd, kaip ir visais niekini sandori
atvejais, teismas turi konstatuoti ex officio (CK 1.78, 1.80, 6.225 straipsniai).
statyme tvirtint imperatyvij garantij tikslas utikrinti minimal vartotojo teisi apsaugos
lyg, statyme nustatytos btinosios sutartims vartotojo teiss nra jo pareigos, todl vartotojas yra
laisvas sprsti, kaip vykdant sutart iomis teismis naudotis.
CK 6.350 straipsnio 2 dalies norma apima ir nesining slyg draudim vartojimo rangos
sutartyse. Vartojimo rangos sutarties slygos, kaip ir visais vartojimo sutari atvejais, byl
nagrinjanio teismo ex officio turi bti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje tvirtintas
nesining vartojimo sutari slyg instituto normas, nesiningos vartojimo rangos sutarties
slygos yra neprivalomos vartotojui (plaiau r. Teism praktikos apvalg, skelbt Lietuvos
Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism praktika 30).
Usakovo, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties alies, paeidiamumas inter alia
reikiasi tuo, kad vartotojas turi maiau specialij ini atskirose verslo srityse negu atitinkama
veikla profesionaliai usiimantis rangovas, be to, yra silpnesnis u j ekonomikai, tai objektyviai
apriboja jo galimybes pasirinkti tinkamiausi rangov, sprsti dl jo kompetencijos, usakymo
darb apimties ir kt. reikming vartotojo interesams aplinkybi, be to, vartotojo turtin padt
skaudiau paveikia netinkamo usakymo rizika ir pan. veiksniai. Tokiam sutarties ali
nelygiavertikumui kompensuoti skirtos Vartojimo rangos normose tvirtintos usakovo teisi
garantijos. Vartojimo rangos santyki reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti

usakovui informacij, reikaling sutariai, geriausiai atitinkaniai ne tik paties rangovo, bet ir
usakovo interesus, sudaryti. Vis pirma vartojimo rangos atveju rangovas iki sutarties sudarymo
privalo suteikti usakovui btin ir teising informacij, galinani usakov pasirinkti jo
poreikius atitinkant darbo rezultat: informacij apie silomus darbus, j ris, kain, apmokjimo
form, taip pat, jeigu usakovas paprao, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis;
jeigu pagal darb pobd tai yra reikminga, rangovas privalo nurodyti usakovui konkret asmen,
kuris atliks sutartyje numatyt darb (CK 6.674 straipsnio 1 dalis). statyme taip pat tvirtinti
neigiami rangovui informavimo pareigos nevykdymo padariniai: usakovas turi teis nutraukti
vartojimo rangos sutart neapmokdamas u atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei
dl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti
darb, pagal savo savybes neatitinkant to, k usakovas turjo omenyje (CK 6.674 straipsnio 2
dalis). CK 6.672 straipsnio 2 dalies normos, nustatanios vartojimo pirkimopardavimo taisykli
mutatis mutandis taikym vartojimo rangai, pagrindu darytina ivada, kad btinos ir teisingos
informacijos nepateikimo atveju usakovas taip turi CK 6.353 straipsnio 9 dalyje tvirtint teis
reikalauti i rangovo atlyginti nuostolius, atsiradusius dl vengimo sudaryti sutart. Kilus ginui dl
informacijos nepakankamumo pareiga rodyti prieastin ry tarp informacijos nesuteikimo ir
neigiam padarini tenka usakovui, o pareiga rodyti, kad buvo pateikta btina ir teisinga
informacija, tenka rangovui. Kaip ir kitais i vartojimo santyki kilusi gin atvejais, btina turti
omenyje tai, kad statyme tvirtint vartotojo teisi garantij taikymas neturi sudaryti galimybs
vartotojui piktnaudiauti savo teismis. Ar rangovo pateikta informacija atitiko statyme nustatytus
reikalavimus, turi bti sprendiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus
vartotojas suvok pateikt informacij, lemiama reikm tokiu atveju turi bti teikiama
objektyviajam kriterijui ar rangovo pateikta informacija buvo pakankinama ir tinkama suvokti
vidutiniam vartotojui, t. y. profesionali ini neturiniam, bet vidutinikai informuotam,
protingai atidiam ir apdairiam asmeniui. Vidutinio vartotojo svoka suformuluota Teisingumo
Teismo praktikoje (plaiau r. Teism praktikos apvalg, skelbt Lietuvos Aukiausiojo Teismo
biuletenyje Teism praktika 30) ir tvirtinta Lietuvos Respublikos nesiningos komercins veiklos
vartotojams draudimo statymo (kuriuo nacionalinje teisje gyvendinta 2005 m. gegus 11 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dl nesiningos moni komercins
veiklos) 2 straipsnio 13 dalyje nustatant, kad vidutinis vartotojas tai vartotojas, kuris yra
pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsivelgiant socialinius, kultrinius ir
kalbinius veiksnius.
Su rangovo pareigos suteikti usakovui btin ir teising informacij vykdymu susijusi usakovo
garantija, tvirtinta CK 6.673 straipsnio 1 dalyje statyme tvirtintas tiesioginis draudimas
rangovui reikalauti, kad vartojimo rangos sutart bt trauktas papildomas darbas ar paslaugos, ir
atitinkama usakovo teis atsisakyti apmokti u sutartyje nenumatytus darbus (CK 6.673
straipsnio 1 dalis). i usakovo teisi garantija reikia, kad nepakankamos rangos rezultatui
pasiekti usakymo darb apimties (atitinkamai ir kainos) numatymo rizika vartojimo rangos atveju
tenka iimtinai profesionaliam verslininkui (rangovui), turiniam pakankamai galimybi numatyti
tikrj rangos darb apimt. i garantija, be kita ko, apsaugo vartotoj nuo galimo rangovo
piktnaudiavimo, kai siekiant gauti usakym iki sutarties sudarymo neatskleidiama tikroji
reikaling rangos rezultatui pasiekti darb apimtis. Vartojimo sutarties atveju rangovo rizikos
padariniai reikiasi tuo, kad, usakovui pasinaudojus teise atsisakyti apmokti papildomus darbus,
rangovas neatleidiamas nuo prisiimt sutartini sipareigojim vykdymo jis negyja teiss dl
ios aplinkybs nutraukti sutart ir neatleidiamas nuo atsakomybs u netinkam sutarties
vykdym, todl sutartyje neaptartus, bet tinkamam rezultatui pasiekti reikalingus, darbus turi atlikti
savo sskaita. Aptariamas vartojimo rangos sutartini santyki reglamentavimo ypatumas tampa
akivaizdus, palyginti su bendrosiomis, ne vartojimo sutartims taikytinomis, rangos nuostatomis:
pagal CK 6.653 straipsnio 4 dal, jeigu btina atlikti papildom darb arba dl kit svarbi
prieasi rangovui tenka didinti kai kuri darb kain, jis privalo apie tai laiku praneti
usakovui; jeigu usakovas nesutinka padidinti kain, rangovas turi teis atsisakyti sutarties ir
reikalauti i usakovo sumokti u atliktus darbus. Tik tuo atveju, jeigu rangovas laiku nespja
usakovo, kad yra btina didinti darb kain, jis privalo vykdyti sutart u joje numatyt kain
(CK 6.653 straipsnio 4 dalis).

Esminis vartojimo rangos ali teisi ir pareig reglamentavimo ypatumas CK 6.673 straipsnio 2
dalyje tvirtinta usakovo teis bet kada iki darbo rezultato primimo nutraukti sutart, sumokant
dal nustatytos kainos, proporcing atliktam darbui. Atkreiptinas dmesys tai, kad usakovo teis
nutraukti vartojimo rangos sutart statyme nesiejama su rangovo padarytu sutarties paeidimu,
svarbiomis prieastimis ar kokiomis nors kitomis aplinkybmis, tai reikia, kad vartotojas rangos
sutartyje gali pasinaudoti CK 6.673 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise iki darbo rezultato primimo
nutraukti sutart laisva nuoira; i usakovo teis galioja tol, kol rangovas nra atliks darbo pagal
sutart, rangovui atlikus darb, usakovui atsiranda atlikt darb primimo pareiga (CK 6.662
straipsnis). Kai sutarties nutraukimo pagrindas yra tik paties usakovo valia (vartotojas tampa
nesuinteresuotas rangos darb rezultatu), jo apsisprendimas nesusijs su rangovo padarytu sutarties
paeidimu, sutarties nutraukimo padarinius apima CK 6.673 straipsnio 2 dalies reguliavimas
usakovo pareiga apmokti dal nustatytos kainos, proporcing atliktam darbui. Tokiu atveju
atlikto darbo kaina turi bti apskaiiuojama atsivelgiant konkreios rangos sutarties slygas dl
darb kainos. Atkreiptinas dmesys tai, kad rangos darb kain pagal CK 6.653 straipsnio 2
dalies norm eina ne tik rangovo atlikto darbo atlyginimas, bet ir jo turt ilaid tam darbui
kompensavimas. Toks teisinis reguliavimas grindiamas aplinkybe, kad verslikai tam tikra veikla
usiimantis rangovas turi galimyb visa tai, ko nedjo pradto usakymo vykdym, panaudoti
kitam usakymui, taip ivengdamas nuostoli dl sutarties nutraukimo. Usakovas, sumokjs
atliktos darbo dalies kain, atitinkamai gyja teis atlikt darb rezultat (CK 6.671 straipsnis).
Vartotojo rangos sutarties nutraukimas CK 6.673 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju nra jo
sutartini prievoli paeidimas, todl sutart nutraukusiam usakovui neatsiranda civilins
atsakomybs prievols, vartotojo garantija iuo atveju reikia civilins atsakomybs iimt (CK
6.253 straipsnio 9 dalis). Rangovas tokiu atveju nelaikomas nukentjusia alimi, todl jis neturi
teiss reikalauti, kad usakovas vykdyt sutart natra (CK 6.213 straipsnis), taip pat neatsiranda
kit neigiam usakovui sutarties nevykdymo teisini padarini.
Palyginus, atitinkama CK 6.658 straipsnio 4 dalies bendroji rangos sutari norma taip pat nustato
usakovo teis iki darbas nebaigtas atsisakyti sutarties, taiau i jo teis varoma slygos, kad
sutarties nutraukimas galimas tik esant svarbioms prieastims, be to, usakovui kyla civilin
atsakomyb jis ne tik turi sumokti rangovui atlyginim u atlikt darbo dal, bet ir atlyginti
nuostolius, padarytus dl sutarties nutraukimo, skaitant tai, k rangovas sutaupo.
Vartotojo speciali ini rangos dalyko srityje trkumas inter alia kompensuojamas rangovo
pareigos perduoti usakovui informacij, susijusi su darbo rezultatu, statyminiu reglamentavimu.
Vartojimo rangos atveju pagal statym rangovas privalo, perduodamas darb rezultat usakovui,
kartu suteikti jo naudojimo instrukcijas: spti usakov apie darb rezultato naudojimo slygas ir
nurodyti usakovui reikalavimus, kuri btina laikytis naudojant rezultat, bei galimus toki
reikalavim nesilaikymo padarinius usakovui ir kitiems asmenims (CK 6.677 straipsnis).
Rangovo pareigos suteikti informacij apie darbo rezultato naudojim netinkamo vykdymo
padarinius nustato mutatis mutandis taikytina CK 6.354 straipsnio 10 dalis: nesuteiks
informacijosrangovasatsako u darbo rezultato trkumus, atsiradusius po daikto perdavimo
usakovui, jeigu usakovas rodo, kad trkumai atsirado dl to, kad jis neturjo atitinkamos
informacijos. Tokio gino atveju usakovas turi rodyti prieastin ry tarp informacijos
nesuteikimo ir padarini darbo rezultato trkum atsiradimo, o rangovui tenka pareiga rodyti,
kad jis vykd CK 6.677 straipsnio reikalavimus suteikti informacij btin tinkamam ir saugiam
darbo rezultato naudojimui. Palyginus, bendrojoje CK 6.668 straipsnio rangos normoje atitinkama
rangovo pareiga apibriama kaip pareiga kartu su darbo rezultatu privaloma perduoti usakovui
informacij apie rangos sutarties dalyko naudojim, tik tais atvejais, jeigu tokia pareiga nustatyta
rangos sutartyje arba informacijos pobdis yra toks, kad be jos nemanoma naudoti darb rezultato
pagal sutartyje nustatyt paskirt.
Vartojimo rangos sutarties atveju, kaip ir bendrai rangos sutartyse, statyminis reguliavimas
neriboja sutarties ali teiss susitarti, i kurios alies rangovo ar usakovo mediagos bus
atliekami rangos darbai (CK 6.647 straipsnis, 6.675 straipsnis). Rangovas, atliekantis darb i savo
mediagos, atsako u blog mediagos kokyb (CK 6.647 straipsnio 2 dalis), jeigu darbas

atliekamas i blogos kokybs mediagos, tai gali bti pripastama darbo ar jo rezultato trkumu ir
usakovas gali pasinaudoti atitinkamais teisi gynybos bdais. Vartojimo rangos atveju rangovui,
suteikusiam mediagas, tenka mediag kainos pasikeitimo rizika jeigu po sutarties sudarymo
mediagos kaina pasikeiia, rangovas neturi teiss reikalauti j perskaiiuoti (CK 6.675 straipsnio
3 dalis). Palyginus, pagal bendrj rangos norm, tvirtint CK 6.654 straipsnio 6 dalyje, kai
rangovo tiekiam mediag ar rengini kaina padidja i esms ir io kain padidjimo rangovas
negaljo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teis reikalauti padidinti
darb kain arba nutraukti sutart pagal io kodekso 6.204 straipsnio nustatytas sutartini
sipareigojim vykdymo pasikeitus aplinkybms taisykles.
Darb atlikimo i usakovo mediagos ypatumai Vartojimo rangos skirsnio normose nenustatyti,
taiau viena speciali taisykl, skirta vartojimo rangai (buitinei rangai), yra Bendrosiose
nuostatose pagal CK 6.648 straipsnio 4 dal, jeigu darbas atliekamas i usakovo mediagos pagal
buitinio usakymo sutart, tai kvite, kur rangovas duoda usakovui, sudarant sutart turi bti
nurodytas tikslus mediagos pavadinimas, apraymas ir jos kainojimas, nustatytas ali
susitarimu.
Vartojimo rangos atveju, skirtingai nuo bendrj rangos santyki, suteikiant usakovui platesnes
teises ir didesn pasirinkimo laisv jas gyvendinant, statyme reglamentuojami darb rezultato
trkum nustatymo teisiniai padariniai (CK 6.678 straipsnis), bei usakovo teiss, kai rangovas
neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatyt darb (CK 6.680 straipsnis) (ie ypatumai bus
atskleisti vliau).
Vartojimo rangos ir statybos rangos institut santykis
Statybos rangos sutartys iskiriamos pagal specifin rangos dalyk statybos rangos sutartimi
rangovas sipareigoja per nustatyt termin pastatyti pagal usakovo uduot statin arba atlikti
kitus statybos darbus, o usakovas sipareigoja sudaryti rangovui btinas statybos darbams atlikti
slygas, priimti rezultat ir sumokti sutartyje nustatyt kain (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Tais
atvejais, kai statybos darbai atliekami vartotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, tarp ali
susiklosto vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, todl, siekiant apsaugoti usakovo
interesus, sutariai atitinkamai taikomos ir vartojimo rangos sutarties taisykls (CK 6.681
straipsnio 4 dalis). Statybos rangoje susiklosto daug santyki, kurie nulemti statybos proceso
specifikos ir vartojimo rangos instituto bei bendrj rangos norm nereguliuojamos (pvz., CK
6.698 straipsnyje nustatyti pailginti garantiniai terminai statybos rangos rezultatui). Atkreiptinas
dmesys tai, kad statybos veiklai nustatytos imperatyvios vieosios teiss normos taikomos
nepaisant to, kokios paskirties verslo ar buitins yra statomas objektas. Taigi, nei Vartojimo
rangos, nei Statybos rangos skirsnio normos atskirai nepakankamos vartojimo statybos rangos
sutarties santykiams reglamentuoti, atsivelgiant tai, vartojimo statybos rangos sutartis gali bti
apibrta kaip sutartis, kuria rangovas, kuris veriasi statybos verslu, sipareigoja per nustatyt
termin pastatyti pagal usakovo fizinio asmens uduot statin arba atlikti kitus statybos darbus,
skirtus tenkinti buitinius ar asmeninius usakovo ir jo eimos poreikius, o usakovas sipareigoja
sudaryti rangovui btinas statybos darbams atlikti slygas, priimti j rezultat ir sumokti sutartyje
nustatyt kain.
Pagal aptartas vartojimo rangai aktuali teiss norm konkurencijos taisykles vartojimo statybos
rangos santykiams, kaip specialiosios, vis pirma turi bti taikomos CK etosios knygos XXXIII
skyriaus antrojo skirsnio Vartojimo ranga normos, santykiams, kuri nurodytos normos
nereglamentuoja, to paties skyriaus treiojo skirsnio Statybos ranga normos santykiams, kuri
nereglamentuoja nei Vartojimo rangos, nei Statybos rangos normos rangos Bendrosiose
nuostatose nustatytos taisykls.
Kaip ir kitoms vartojimo rangos sutartims, vartojimo statybos rangai taip pat mutatis mutandis (t.
y. paraleliai su Vartojimo rangos instituto normomis, santykiams, kuri ios normos
nereguliuoja, ir su atitinkamais statybos vartojimo rangos santyki specifikos nulemtais

pakeitimais) taikomas nesining vartojimo sutari slyg institutas (CK 6.188 straipsnis bei
vartojimo pirkimopardavimo taisykls (CK 6.3506.370 straipsniai) (CK 6.672 straipsnio 2
dalis)). Vartojimo statybos rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dl
vartojimo sutari (CK 1.39 straipsnis), sutarties aikinimo vartotojo naudai (contra proferentem)
taisykl (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) ir pan. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos
santykiams pagal bendrsias teiss norm konkurencijos taisykles tiek, kiek j nereglamentuoja
vartojimo ir rangos santyki normos. Vartojimo statybos rangos santykiams, kuri Civilinio
kodekso normos nenustato, taikomi ir kiti statymai, susij su vartotoj teisi apsauga (CK 6.672
straipsnio 3 dalis), kuri svarbiausias Lietuvos Respublikos vartotoj teisi apsaugos statymas.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad statybos rangos sutarties
kvalifikavimui vartojimo sutartimi btina konstatuoti visum privalom poymi: 1) statybos
darb usakovas yra fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo statybos darb rezultat sigyja savo
asmeniniams, eimos, nam kio poreikiams tenkinti; 3) statybos darbus atlieka verslininkas ar
asmuo, vykdantis profesin veikl.Nagrindamas civilin byl pagal iekovo S. J. iekin atsakovui
G. A. dl apmokjimo u atliktus darbus ir atsakovo prieiekin iekovui dl nuostoli atlyginimo
kasacinis teismas konstatavo, kad gino statybos rangos sutartis, kuria rangovas, fizinis asmuo,
pagal patent vertsis statybos darbais, sipareigojo atlikti atsakovui (fiziniam asmeniui) garao,
skirto buitini eimos poreiki tenkinimui, rengimo ir teritorijos sutvarkymo darbus, byl
nagrinjusi teism pagrstai pripainta vartojimo sutartimi (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr.
3K-3-207/2005).
Ginas, susijs su statybos rangos sutarties kvalifikavimu vartojimo sutartimi buvo sprendiamas ir
civilinje byloje pagal iekovo UAB Damava iekin atsakovei R. E. C. dl skolos pagal rangos
sutart priteisimo ir atsakovs prieiekin dl sutarties nutraukimo ir pinig grinimo (bylos
fabula aptarta Apvalgos skyrelyje Vartojimo rangos sutarties samprata). Kasacinis teismas ioje
byloje konstatavo, kad, sprendiant, koki teiss norm vartojimo rangos ar statybos rangos
(esant teiss norm konkurencijai) turi bti reglamentuojami tarp gino ali kil teisiniai
santykiai ir j teisiniai padariniai, kiekvienu konkreiu atveju btina identifikuoti sutarties alis bei
nustatyti atlikt statybos darb paskirt. Apeliacins instancijos teismas, taikydamas vartojimo
rangos sutarties normas, nesiaikino gyvenamojo namo, kuris buvo dengiamas nendrmis,
paskirties: ar is namas bus naudojamas verslo reikalams, profesiniams poreikiams tenkinti, ar bus
naudojamas tik asmeniniams, eimos ar nam kio poreikiams, todl byla buvo perduota
apeliacins instancijos teismui nagrinti i naujo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-366/2007).
Dl Vartojimo rangosinstituto norm ir Statybos rangos norm taikymo, esant i norm
konkurencijai, t. y. skirtingai reglamentuojant usakovo ir rangovo santykius, kasacinis teismas
pasisak kitoje nutartyje, priimtoje civilinje byloje pagal iekovo UAB Damava iekin
atsakovei R. V. C. dl skolos pagal rangos sutart priteisimo ir atsakovs prieiekin dl sutarties
nutraukimo ir pinig grinimo. Teisj kolegija konstatavo, kad Vartojimo rangosinstituto
norm taikymo prioritetas prie Statybos rangos normas grindiamas tuo, kad vartojimo rangos
taisykls suteikia usakovui (vartotojui), kaip silpnesniajai vartojimo santyki aliai, padidintas
garantijas, kuri paeidimas turi viej interes. Byl nagrinj emesnij instancijteismai,
sprsdami gin netaik Vartojimo rangos taisykli, tai pripainta esmine materialini statym
taikymo klaida (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m.
gruodio 14 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-666/2005).
Usakovo vartojimo rangos sutartyje teisi gynybos bd specifika
Vartojimo rangos sutartyje numatytus darbus rangovas privalo atlikti tinkamai ir laiku. Rangovas
atsako u netinkamos kokybs darb, pavluotai atliktus arba neatliktus darbus, blog mediag
kokyb (kai darbai atliekami i rangovo mediagos) ir kt. Rangovui paeidus vartojimo rangos

sutart, usakovas gali pasinaudoti bendraisiais usakovo teisi gynybos bdais, nustatytais rangos
Bendrosiose nuostatose, taip pat atskir pagal dalyk rangos ri institutuose nustatytais
usakovo teisi gynimo bdais ir kaip papildom apsaug suteikianiais specialiaisiais vartotojo
teisi gynybos bdais, nustatytais Vartojimo rangos normose, Vartojimo pirkimopardavimo
normose ir kituose su vartotoj teisi apsauga susijusiuose statymuose (CK 6.672 straipsnio 2
dalis), be to, rangovui gali bti taikoma civilin atsakomyb.
Pagrindins teiss aikinimo ir taikymo taisykls dl usakovo (vartotojo) teisi gynybos bd
taikymo vartojimo rangos santykiuose suformuluotos nagrinjant civilin byl pagal iekovs V. J.
iekin atsakovui udarajai akcinei bendrovei Lambatas dl sutarties nutraukimo, daikt
grinimo, sumokt pinig grinimo ir neturtins alos atlyginimo(bylos fabula aptariama
Apvalgos skyrelyje Vartojimo rangos sutarties samprata). Lietuvos Aukiausiasis Teismas
konstatavo, kad teism nustatyti darbo rezultato kokybs trkumai, ypa akcentuojant netinkam
buitins technikos montavim bei saugaus ir patogaus naudojimo pagal paskirt neutikrinim,
sudar pagrind taikyti iekovs pasirinkt teisi gynimo bd. Sutarties nutraukimas ir sumokt
pinig grinimas iekovei pripaintas proporcinga ir adekvaia iekovs, kaip vartotojos, paeist
teisi gynimo priemone, byloje nenustatyta duomen, leidiani manyti, kad tokio iekovs
paeist teisi gynimo bdo taikymas sukelt kasatoriui neadekvai teisini padarini (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. gruodio 23 d. nutartis,
priimta civilinje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
Aptariamoje civilinje byloje V. J. v. UAB Lambatas Lietuvos Aukiausiasis Teismas inter alia
iaikino, kad, sutarties aliai nevykdius arba netinkamai vykdius savo sutartin prievol, kitos
alies reikalavimu taikomi vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojaniose teiss
normose nustatyti paeist teisi gynimo bdai, taip pat atitinkamais atvejais gali bti taikoma
sutartin civilin atsakomyb (CK 6.256 straipsnis). Kartu Teismas pabr, kad, esant vartojimo
rangos teisiniams santykiams, usakovas turi teis pasirinkti, kuriuo i statyme nustatyt gynybos
bd naudotis rangovas negali primesti usakovui savo valios dl paeist teisi gynimo bdo
pasirinkimo ar apriboti usakovo pasirinkim. Rangovas prisiima rizik ir, inodamas savo teises ir
pareigas, turi inoti, kad netinkamos kokybs daikto pagaminimo atveju usakovo (vartotojo)
teiss gali bti ginamos taikant vairius statyme tvirtintus paeist teisi gynimo bdus, kuri
pasirinkimo teis turi usakovas (vartotojas). CK tvirtinta vartotojo teisi gynimo bd vairov,
kuri taikymo pasirinkimo teis suteikta vartotojui, yra viena i vartojimo sutari instituto
specifikos iraik.
ioje byloje (V. J. v. UAB Lambatas) Lietuvos Aukiausiasis Teismas suformulavo vartojimo
teisinius santykius reglamentuojani teiss norm taikymo taisykl, pagal kuri usakovo teisi
apsaugos lygis vartojimo rangos santykiuose neturi bti emesnis negu vartojimo pirkimo
pardavimo atveju. Kasacinis teismas iaikino, kad CK 6.672 straipsnio 2 dalies norma, pagal kuri
vartojimo rangos sutartiniams santykiams mutatis mutandis taikomos vartojimo prikimo
pardavimo normos yra nukreipiamoji teiss norma, skirta visiems i vartojimo rangos sutarties
kylantiems teisiniams santykiams reglamentuoti. CK straipsniai, kuriuos ji nukreipia, taikytini
vartojimo rangos teisiniams santykiams. CK 6.3506.370 straipsniai, kuriuos nukreipia i norma,
sudaro CK etosios knygos IV dalies Atskiros sutari rys XXIII skyriaus Pirkimas
pardavimas ketvirtojo skirsnio Vartojimo pirkimopardavimo sutari ypatumai turin, t. y. jie
taip pat reglamentuoja teisinius santykius, susijusius su vartotojo teisi bei teist interes
apsauga, ir yra vartojimo sutarties instituto dalis. statyme tvirtinti vartotojo teisi gynybos bdai
nediferencijuojami vien pagal kriterij, ar vartotojo teiss buvo paeistos tuo, kad jam buvo
parduotas netinkamos kokybs daiktas, arba tuo, kad darbo pagal vartojimo rangos sutart
rezultatas yra su trkumais. Esant vartojimo rangos sutartiniams santykiams usakovas ne tik
disponuoja teismis, tvirtintomis CK 6.678, 6.680 straipsniuose, silpnesnioji alis gali remtis ir
vartojimo pirkimopardavimo teisiniams santykiams nustatytais gynybos bdais (CK 6.6.350
6.370 straipsniai). Usakovas (vartotojas) rangos sutartyje disponuoja CK 6.363 straipsnyje
tvirtintomis pirkjo (vartotojo) teismis ir turi teis pasirinkti kur nors i io straipsnio 48 dalyse
tvirtint paeist teisi gynimo bd, tarp j ir nutraukti sutart bei pareikalauti grinti sumokt

kain. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje tvirtinta vartotojo teisi apsaugos priemon yra specialus
vartotojo teisi gynimo bdas, kurio taikymo galimyb nra nulemta daikto nepaalinam trkum
egzistavimo, taigi jis gali bti taikomas ir tada, kai daikto trkumai gali bti paalinami.
Aikinimas, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje tvirtinto vartotojo teisi gynimo bdo taikymas yra
galimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitikt teisinio reguliavimo bei
vartojimo sutarties instituto tiksl. CK 6.363 straipsnyje nustatyt gynimo bd taikym lemia
netinkama daikto kokyb ir vartotojo pasirinkimas. Kiekvienu atveju, atsivelgiant konkreias
faktines aplinkybes, sprstina dl daikto atitikties tinkamos kokybs reikalavimams, o nustaius,
kad daiktas yra netinkamos kokybs, vertintina, ar nustatyti nukrypimai nuo kokybs reikalavim
ir daikto netinkama kokyb yra tokie, jog sudaro pagrind taikyti vartotojo pasirinkt teisi
gynimo bd, tarp j ir tvirtint CK 6.363 straipsnio 8 dalyje. Esant vartojimo rangos teisiniams
santykiams, daikto kokyb vertintina ir ali individualaus susitarimo kontekste. Gin
nagrinjantis teismas, vertindamas vartotojo pasirinkto teisi gynimo bdo taikymo galimyb, turi
atsivelgti konkreias teisikai reikmingas aplinkybes ir siekti civilini teisini santyki
reguliavimui bdingo proporcingumo principo gyvendinimo, kad vartotojo teisi gynimo bdas
bt proporcingas prievoli paeidimo mastui ir nesukelt paeidimui neadekvai teisini
padarini. Taikant usakovo teisi gynybos bdus ir sprendiant dl j atitikties proporcingumo ir
sutarties ali interes pusiausvyros principui, turi bti vertinta vartojimo rangos sutarties dalyko
specifika.
Usakovo teises, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatyt darb, ir darbas
dar nra ubaigtas, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis; usakovo teises, kai darbo rezultato
trkumai iaikja rangovui darb atlikus, jo rezultato perdavimo usakovui momentu arba vliau
CK 6.678 straipsnis.
CK 6.680 straipsnyje nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo
rangos sutartyje numatyt darb, usakovas turi teis pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje
nustatytomis pirkjo teismis. i norma reglamentuoja usakovo (vartotojo) teises, rangovui
paeidus sutart vartojimo rangos sutartyje numatyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nra darbo
rezultato ir alims neatsirado su atlikto darbo primimu susijusi teisi ir pareig.
CK 6.334 straipsnio normos reglamentuoja bendrsias pirkjo teises, CK 6.334 straipsnio normos,
tvirtinanios pirkjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, su btinais
vartojimo rangos santyki specifikos, t. y. sutarties dalyko ir subjektins sutarties ali sudties,
nulemtais pakeitimais. ie usakovo teisi gynybos bdai turi bti derinami su CK 6.363
straipsnyje tvirtintu reglamentavimu, nustataniu pirkjo (vartotojo) teises, tarp j ir teis
nutraukti sutart bei pareikalauti grinti sumokt kain ne tik esant esminiam sutarties
paeidimui, bet ir kitais atvejais, kai toks usakovo pasirinktas gynybos bdas suderinamas su
proporcingumo ir interes pusiausvyros principais. Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka
vartojimo rangos sutartyje numatyt darb, usakovas turi teis savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1)
darbas bt atliktas i naujo, iskyrus atvejus, kai darbo trkumai yra nedideli arba jie atsirado dl
usakovo kalts; 2) kad bt atitinkamai sumainta darb kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per
proting termin paalint darb trkumus arba atlygint usakovo ilaidas jiems itaisyti, jei
trkumus manoma paalinti; 4) grinti sumokt kain ir atsisakyti sutarties.
Dl CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo vartojimo rangos atveju Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija pasisak civilinje byloje pagal
iekovo D. . iekin atsakovui UAB Titlis dl skolos priteisimo ir atsakovo UAB Titlis
prieiekin iekovui D. . dl nuostoli atlyginimo. Iekovas (usakovas), fizinis asmuo, D. .
kreipsi teism su iekiniu ir pra priteisti i atsakovo UAB Titlis skol, delspinigius,
palkanas u priteist sum nuo bylos iklimo teisme iki visiko teismo sprendimo vykdymo,
nurodydamas, kad 2005 m. spalio 21 d. sutartimi atsakovas (rangovas), verslo mon, sipareigojo
pristatyti jam baldus per 25 darbo dienas po avanso gavimo dienos, o iekovas u prekes
atsiskaityti su atsakovu. Iekovas sumokjo i anksto 3340 Lt, taiau atsakovas sutartu laiku bald
nepristat ir pinig negrino. Atsakovas UAB Titlis pareik prieiekin, kuriuo pra priteisti

jam i iekovo skol u baldus ir palkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iklimo teisme iki
sprendimo visiko vykdymo. Atsakovas nurod, kad UAB Titlis sutart vykd ir iekovo
usakytus baldus pagamino, taiau iekovas nepagrstai vairiais pretekstais atsisako baldus
priimti ir u juos atsiskaityti, todl turi bti pareigotas atsiskaityti u baldus. Byloje nustatyta, kad
atsakovas nevykd sutartins prievols praneti iekovui apie bald pagaminim ir pasirengim
juos pristatyti sutartyje sulygtais terminais, taip pat nustatyta, kad atsakovas nevykd usakymo
sulygtais terminais, o jam pristaius baldus, net j nesumontavus, iekovas pastebjo usakymo
vykdymo trkumus ir dl to atsisak sudaryti slygas jiems montuoti. Kasacinio teismo teisj
kolegija konstatavo, kad nustatyti faktai rodo prievoli vykdymo paeidim dauget i rangovo
puss. Tai sudaro pagrind taikyti vartotojo (iekovo), tinkamai ir siningai vykdiusio savo
prievoles pagal sutart, pasirinkt gynybos bd vienaalikai nutraukti sutart, reikalauti grinti
sumokt sum; rangovo inioje liekanio gaminio, pagal bylos duomenis, neturinio koki nors
speciali, nestandartiniams sprendiniams bding, vartojamj charakteristik, panaudojimas
prastiniu bdu ir slygomis alina dideli nuostoli verslininkui kilimo galimyb. Teisj kolegija
akcentavo, kad vartotojo interes apsaugos teisins priemons, nustatytos CK, turi bti aikinamos
ir taikomos sistemikai. Vartojimo rangai taikytinos ne tik rangos santyki bendrosios nuostatos
(CK XXXIII skyriaus pirmasis skirsnis), bet mutatis mutandis CK 6.188, 6.3506.370
straipsniuose nustatytos taisykls (CK 6.672 straipsnio 2 dalis). Be to, kai rangovas neatlieka ar
netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatyt darb, usakovui (vartotojui)
garantuojamos ir CK 6.334 straipsnyje nustatytos teiss. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir
6.217 straipsnio 2 dalyje tvirtintas teisinis reguliavimas koreliuoja kaip specialusis su bendruoju,
todl esminio vartojimo rangos sutarties paeidimo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo
aspektu vertinimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais reikt siaur teiss
normos aikinim ir neatitikt teisinio reglamentavimo tiksl. Dl to darytina ivada, kad teisinio
fakt kvalifikavimo konkreioje byloje pagrindu gali bti pripainti esminiais vartojimo sutarties
paeidimais ir kiti netinkamos kokybs daikto pagaminimo (pardavimo) atvejai. CK 6.363
straipsnio 8 dalyje tvirtinta vartotojo teisi apsaugos priemon yra specialus vartotojo teisi
gynimo bdas, todl CK 6.217 straipsnyje nustatyti reikalavimai dl esminio sutarties paeidimo
iuo atveju netaikytini. Kartu nurodyt argument kontekste kasacinis teismas paymjo, kad
gin nagrinjantis teismas, vertindamas vieno ar kito vartotojo teisi gynimo bdo pasirinkimo
pagrstum, turi atsivelgti konkreias teisikai reikmingas aplinkybes ir siekti civilini teisini
santyki reguliavimui bdingo proporcingumo principo gyvendinimo, kad vartotojo teisi gynimo
bdas bt proporcingas prievoli paeidimo mastui ir nesukelt paeidimui neadekvai teisini
padarini (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. gegus
12 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-237/2008).
Vartojimo rango instituto normose nedetalizuojama, kas laikytina netinkamu darb atlikimu.
Atskiri netinkamo rangos darb vykdymo atvejai ir atitinkamos sutarties ali teiss bei pareigos
reglamentuojami CK Bendrj nuostat normose. Pvz., CK 6.652 straipsnio Darb atlikimo
terminai 4 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas paeidia viso darbo atlikimo galutin termin, tai
usakovas turi teis atsisakyti priimti vykdius prievol atlikt darb ir pareikalauti i rangovo
atlyginti dl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dl termino praleidimo prievols
vykdymas usakovui prarado prasm; CK 6.658 straipsnio Usakovo teiss darbo atlikimo metu
2 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darb taip
ltai, kad j baigti iki termino pabaigos pasidaro aikiai negalima, usakovas turi teis atsisakyti
sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius; to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo
atlikimo metu pasidaro aiku, kad jis nebus tinkamai atliktas, usakovas turi teis nustatyti
rangovui proting termin trkumams paalinti, o jeigu rangovas per nustatyt termin io
reikalavimo nevykdo, atsisakyti sutarties ir arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti
treiajam asmeniui darb pataisyti rangovo sskaita. Vartojimo rangos atveju nurodytos bendrosios
nuostatos reikmingos kaip nustatanios konkreius CK 6.680 straipsnio taikymo pagrindus, t. y.
atvejus, kai rangovas laikytinas neatliekaniu ar netinkamai atliekaniu rangos darb, tuo tarpu
bendrosiose nuostatose tvirtinti usakovo teisi gynybos bdai turi bti taikomi pagal specialisias
vartojimo rangos taisykles derinant su CK 6.334 ir 6.363 straipsniuose tvirtintu reguliavimu,
utikrinaniu auktesnes vartotojo teisi garantijas.

Kai darbo rezultato trkumai nustatomi darb atlikus jo (rezultato) primimo ar naudojimo metu,
usakovo teises reglamentuoja CK 6.678 straipsnis. CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad,
darb rezultato primimo metu arba jo naudojimo metu nustaius darb rezultat trkumus,
usakovas turi teis per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikti vien
i CK 6.665 straipsnyje numatyt reikalavim arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti
darbus arba atlyginti trkum alinimo ilaidas. CK 6.665 straipsnio 12 dalyse atitinkamai
tvirtinta, kad usakovas savo pasirinkimu turi teis reikalauti i rangovo: 1) neatlygintinai
paalinti trkumus per proting termin;2) atitinkamai sumainti darb kain;3) atlyginti trkum
alinimo ilaidas, jeigu usakovo teis paalinti trkumus buvo numatyta rangos sutartyje,
rangovas vietoj trkum paalinimo turi teis neatlygintinai atlikti darb i naujo ir atlyginti
usakovui dl sutarties termino vykdymo praleidimo padarytus nuostolius. Taigi, palyginus su
bendruoju rangos santyki reglamentavimu, usakovui suteikiamas platesnis gynybos bd
pasirinkimas usakovo teis paalinti trkumus savo jgomis ir pareikalauti i rangovo atlyginti
trkum alinimo ilaidas nesaistoma slygos, kad ji bt numatyta rangos sutartyje; teis
vienaalikai sprsti, ar atlikti darb i naujo, vartojimo rangos atveju priklauso ne rangovui, o
usakovui. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dal, jeigu rangovas sutarties paeidim ar kitoki trkum
per proting termin nepaalina arba trkumai yra esminiai ir nepaalinami, usakovas turi teis
nutraukti sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius. Dl nurodyt norm taikymo Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. gruodio 23 d. nutartyje,
priimtoje civilinje byloje Nr. 3K-7-581/2008 pagal iekovs V. J. iekin atsakovui udarajai
akcinei bendrovei Lambatas, iaikinta, kad, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams,
darbo rezultato primimo ar naudojimo metu nustaius jo trkumus, usakovas (vartotojas) turi
teis savo pasirinkimu pareikti rangovui ne tik CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet ir 6.363
straipsnio 48 dalyse nustatytus reikalavimus. Usakovas (vartotojas) turi teis savo pasirinkimu
reikti iose teiss normose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu gin nagrinjantis teismas
patikrina, ar yra usakovo (vartotojo) pasirinkto teisi gynybos bdo taikymo slygos, ir (arba)
taiko usakovo (vartotojo) pasirinkt, pirmiau nurodytame straipsnyje tvirtint paeist teisi
gynimo bd, arba argumentuotai atsisako j taikyti ar parenka ir taiko proporcing bei adekvat
usakovo (vartotojo) teisi gynimo bd.
CK 6.666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statymas ar rangos sutartis nenustato ko kita,
usakovas turi teis pareikti reikalavimus dl darb rezultato trkum su slyga, jei jie buvo
nustatyti per iame straipsnyje nustatytus terminus.
Usakovas turi teis pareikti reikalavimus dl darb rezultato trkum, kurie buvo nustatyti per
garantin termin (CK 6.666 straipsnio 3 dalis). Garantinis terminas gali bti nustatytas statyme ar
rangos sutartyje. Pvz., CK 6.698 straipsnyje nustatyti statybos rangos sutarties darb garantiniai
terminai taikytini ir vartojimo statybos rangos atveju. Jeigu nustatytas darb kokybs garantinis
terminas, darb rezultatas turi atitikti nustatytus kokybs reikalavimus vis garantin termin,
rangovas atsako u darb defektus, jeigu jie nustatomi per garantin termin ir privalo juos savo
sskaita paalinti (CK 6.664 straipsnio 1 dalis).
Kai nra nustatytas garantinis terminas, darb rezultato trkumai turi bti nustatyti per proting
termin, bet ne ilgesn kaip dveji metai nuo darb rezultato perdavimo, jeigu statymas ar rangos
sutartis nenustato kitokio termino (CK 6.666 straipsnio 2 dalis), rangovas tokiu atveju atsakingas
u trkumus, jei usakovas rodo, kad trkumai atsirado iki darb rezultato perdavimo usakovui
momento arba dl prieasi, atsiradusi iki io momento, nes rangovo atsakomybs u darb
kokyb ribas nustato CK 6.663 straipsnio 1 dalis: darb rezultatas jo perdavimo usakovui
momentu metu turi turti rangos sutartyje numatytas ar prastai reikalaujamas savybes ir turi bti
tinkamas naudoti pagal paskirt proting termin. ios CK normos, kaip ir vartojimo pirkimo
pardavimo santykiuose, turi bti taikomos kartu su Vartotoj teisi apsaugos statymo 14
straipsnyje tvirtinta taisykle, kad jeigu nerodoma kitaip, preks ar paslaugos trkumai, iaikj
per 6 mnesius nuo preks perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar
suteikimo vartotojui metu, iskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su preks, paslaugos ar jos
trkumo pobdiu.

Jeigu sutartis nustato trumpesn kaip dvej met garantin termin, o trkumus usakovas nustat
jau pasibaigus garantiniam terminui, bet neprajus dvejiems metams nuo darb rezultato
perdavimo momento, rangovas atsako u iuos trkumus, jei usakovas rodo, kad trkumai
atsirado iki darb rezultato perdavimo usakovui momento arba dl prieasi, atsiradusi iki io
momento. i CK norma turi bti taikoma kartu su Vartotoj teisi apsaugos statymo 14 straipsniu.
CK 6.678 straipsnio 2 dalyje tvirtinta speciali vartojimo rangos santykiams taisykl, susijusi su
vieuoju interesu utikrinti moni saugum: reikalavim dl neatlygintinio trkum paalinimo,
kai trkumai gali kelti grsm usakovo ar kit asmen gyvybei ar sveikatai, usakovas ar jo teisi
permjai turi teis pareikti per du, o jeigu sutarties dalykas buvo pastatas, renginys ar kitoks
statinys, per deimt met nuo darb rezultato primimo momento, jeigu statymai ar sutartis
nenustato ilgesnio termino. is reikalavimas gali bti pareiktas nepaisant to, kada iaikjo
trkumai, taip pat jei jie buvo nustatyti pasibaigus garantiniam laikui.
CK 6.667 straipsnio normos dl iekinio senaties termino reikalavimams, kylantiems dl atlikt
darb trkum, taikytinos ir vartojimo rangos santykiams. Bendrasis statyme nustatytas iekinio
senaties terminas atlikt rangos darb trkumams yra vieneri metai, is terminas pradedamas
skaiiuoti nuo darb primimo, o tais atvejais, kai nustatytas garantinis terminas ir apie trkumus
buvo pareikta per garantin termin, iekinio senaties terminas prasideda nuo pareikimo apie
trkumus dienos (CK 6.667 straipsnio 3 dalis). Vartojimo rangos santykiams mutatis mutandis
taikytina CK 6.363 straipsnio 9 dalies norma, kad ireikalauti sumokt kain pirkjas io
straipsnio numatytais atvejais gali per dvej met iekinio senaties termin.
Dl atlikto pagal vartojimo rangos sutart darbo rezultato primimo
CK etosios knygos XXXIII skyriaus Ranga antrojo skirsnio Vartojimo ranga normos
nereglamentuoja rangovo atlikto darbo rezultato perdavimo usakovui, todl iam santykiui
reguliuoti taikytinos CK 6.662 straipsnio nuostatos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Usakovui
vartojimo rangos sutartyje galioja bendroji usakovo pareiga apirti ir priimti atlikt rangos
darb ir pastebjus nukrypimus nuo sutarties slyg, bloginanius darb rezultato kokyb, ar kitus
trkumus, nedelsiant apie tai praneti rangovui. Kartu pagal CK 6.679 straipsn vartojimo rangos
sutarties atveju nustatytas ilgesnis terminas, kuriam prajus rangovas gyja teis parduoti rangos
darb rezultat, gaut sum, atsiskaits sau priklausanias sumas, sumokdamas usakovo vardu
depozitin sskait: jeigu usakovas neatvyksta atsiimti darb rezultato arba kitaip vengia priimti
atlikt darb, tai rangovas privalo ratu spti usakov apie jo pareig atsiimti darb rezultat,
jeigu usakovas neatsiima darb rezultato prajus dviem mnesiams nuo spjimo, rangovas turi
teis parduoti sutarties dalyk u proting kain; be to, vartojimo rangos sutarties atveju pardavus
rangos darb rezultat gauta suma turi bti sumokta btent usakovo gyvenamosios vietos
notaro, banko ar kitos kredito staigos depozitin sskait. Palyginti, pagal CK 6.662 straipsnio 6
dal bendruoju rangos sutarties atveju rangovas gyja teis parduoti rangos darb rezultat prajus
vienam mnesiui nuo tos dienos, kuri pagal sutart darbai turjo bti priimti, ir du kartus ratu
spjs usakov parduoti darbo rezultat, o gaut sum, atsiskaits sau priklausanius mokjimus,
usakovo vardu sumokti depozitin sskait.
Sprendiant dl atlikto darbo, jo rezultato trkum, taip pat dl usakovo galimybs remtis iais
trkumais, svarbi reikm turi perdavimoprimimo akto turinys ir jo pasiraymo aplinkybs.
Pagal CK 6.662 straipsnio 2 dal usakovas, priimdamas atlikt darb ir pastebjs trkumus, gali
trkum faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darb primimo akte ar kitame dokumente,
patvirtinaniame darb primim, tie trkumai buvo aptarti arba yra numatyta usakovo teis
reikalavim dl trkum pareikti vliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Atlikt darb primimas
forminamas aktu, kurio esm usakovo patvirtinimas (su ilygomis ar be j), kad jis darb
prim, ir atitinkamas rangovo patvirtinimas, kad jis darbus pridav. statyme nenustatyta
specialios privalomos perdavimoprimimo akto formos, todl tokiu aktu gali bti laikomas
dokumentas, atitinkantis statyme nurodytus perdavimoprimimo akto poymius. Esmin reikm

kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, j sudariusi ali valia, tikslai,
kuri jos siek suraydamos konkret vertinam dokument (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. gruodio 23 d.
nutartyje, priimtoje civilinje byloje Nr. 3K-7-581/2008 pagal iekovs V. J. iekin atsakovui
udarajai akcinei bendrovei Lambatas inter alia buvo sprendiamas klausimas, ar gali bti
pripainta perdavimoprimimo aktu usakovs pasirayta sskaitafaktra. iame kontekste
iplstin teisj kolegija iaikino, kad esant vartojimo rangos santykiams, rangovas,
rodinjantis, jog darbo rezultat usakovui (vartotojui) perdav ne ali sutartyje vardytu
dokumentu (arba, jeigu ali sutartyje toks dokumentas nevardytas, ne paprastai forminamu aktu,
pavyzdiui, perdavimoprimimo aktu), taip pat turi pareig rodyti, kad usakovui (vartotojui),
prie pasiraant t dokument, buvo iaikinta to dokumento paskirtis, teisin reikm, taip pat
usakovo (vartotojo) teis tame dokumente nurodyti priimamo darbo rezultato trkumus, jeigu
toki yra. Rangovo veiksmai, darbo rezultat usakovui (vartotojui) perduodant ne ali sutartyje
vardytu dokumentu (arba, jeigu ali sutartyje toks dokumentas nevardytas, ne paprastai
forminamu aktu, pavyzdiui, perdavimoprimimo aktu) ir neiaikinus usakovui (vartotojui),
prie pasiraant t dokument, jo (dokumento) paskirties, teisins reikms, taip pat usakovo
(vartotojo) teiss tame dokumente nurodyti priimamo darbo rezultato trkumus, vertintini kaip
nesiningi. Teisj kolegija konstatavo, kad nagrintu atveju sutarties slygose alys sulygo, jog
sutarties vykdymo baigiamajame etape bus pateikti du atskiri dokumentai PVM sskaitafaktra
ir perdavimoprimimo aktas, taigi iekov galjo pagrstai tiktis, kad tokie atskiri dokumentai ir
bus pateikti. Pagal ali sudaryt sutart atsakovas turjo pareig pateikti iekovei atskir
dokument PVM sskaitfaktr. Byloje nesant duomen, kad atsakovas, pateikdamas iekovei
PVM sskaitfaktr, bt jai, kaip silpnesniajai sutarties aliai, iaikins, jog iam dokumentui
teikiama perdavimoprimimo akto reikm, taip pat jog iekov btent iame dokumente turt
nurodyti darbo rezultato trkumus, jeigu toki yra, nes joks kitas dokumentas apie darbo
perdavim nebebus forminamas, teisj kolegija vertino, kad paios sutarties alys nepripaino
sskaitosfaktros rangos darb primimoperdavimo aktu.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje ireikta pozicija, kad statyme tvirtintas reikalavimas
rangos darb primim forminti abiej ali pasiraytu perdavimoprimimo aktu neturi bti
suabsoliutintas, usakovo pareiga sumokti u atlikt darb gali atsirasti ir jam nepasiraius darb
primimo akto, jeigu jis faktikai darb rezultat prim ir juo naudojasi savo poreiki tenkinimui.
Tok klausim kasacinis teismas sprend civilinje byloje pagal iekovo UAB Autokausta iekin
atsakovui A. V. dl skolos, delspinigi ir procesini palkan priteisimo. Byloje nustatyta, kad
iekovas (rangovas), verslo mon, ir atsakovas (usakovas), kininkas, sudar statybos rangos
sutart, pagal kuri iekovas sipareigojo rengti kinio pastato vakuumines grindis, o atsakovas
sipareigojo u atliktus darbus sumokti per 15 kalendorini dien nuo darb primimo
perdavimo akto pasiraymo ir sskaitfaktr pateikimo dienos. Iekovas, atliks darbus, pateik
atsakovui PVM sskaitfaktr 88 890,86 Lt sumai, atsakovas sskaitfaktr pasira, joki
pretenzij dl atlikt darb kokybs nepareik ir pradjo mokti nurodyt sum dalimis, taiau
vliau mokjim nutrauk ir liko skolingas u atliktus darbus 23 890,86 Lt. Atlikt darb
primimoperdavimo aktas ali nebuvo sudarytas, taiau iekovas teig, kad darbai perduoti
atsakovui pasiraant sskaitfaktr. Pretenzijas dl darb kokybs atsakovas pareik po dvej
met po j atlikimo. Iekovas pra priteisti i atsakovo 23 890,86 Lt skolos u atliktus darbus.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas iaikino, kad vartojimo rang reglamentuojanios teiss normos
nenustato skirtingum nuo bendrj darb primimo ir apmokjimo u juos taisykli, todl
sprendiant klausim ar nevykus darb primimuiperdavimui pagal akt, taiau usakovui
pradjus darb rezultatu naudotis pagal paskirt ir gera valia vykdyti mokjimo prievol, yra
teisinis pagrindas rangovui reikalauti visiko atsiskaitymo u atliktus darbus, ali teisi apsaug
turi lemti ne tai, vyko ar ne darb primimasperdavimas statym nustatyta tvarka, bet
vertinimai, ar usakovas tikrai nustat darb rezultato trkumus, tai padar per proting termin,
bet ne ilgesn kaip dveji metai nuo darb rezultato faktinio naudojimo pradios (CK 6.666
straipsnio 2 dalis), ir ar mokjim u atliktus darbus sustabdymas pagal prigimt bei apimtis
atitinka kur nors i CK 6.665 straipsnyje nustatyt rangovo teisi gynimo bd. Faktai, kad darb

primimasperdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus

reikalavimus nevyko, taiau usakovas rangovo darb rezultat pradjo naudoti pagal paskirt, tai
dar ilg laik ir gera valia pradjo vykdyti atsiskaitymus u atliktus darbus, rodo, kad alys
paeid sutartinius sipareigojimus ir nesilaik teiss norm reikalavim, taiau paeidim faktas
neatleidia ali nuo prievoli, kylani i sutari vykdymo princip (CK 6.200 straipsnis) bei
rangos sutarties esms, reikalaujani, kad u tinkam darbo rezultat bt sumokama sulygta
kaina. Darb primimoperdavimo reikms mokjimo prievolei vykdyti suabsoliutinimas
prietaraut i procedr, gyvendinam teisi bei pareig paskiriai ir sudaryt prielaidas
nepagrstam praturtjimui. Kad bt vertintos ali prievols, kylanios nustaius darb trkumus,
ir usakovo veiksm teistumas atsisakius mokti, btina tirti ir vertinti, kada bei kokie darb
trkumai nustatyti ir kokia dalimi dl to maintina darb kaina, nes atsisakymas mokti, kaip
sprstina i usakovo paaikinim, reikia jo vali mainti darb kain (CK 6.665 straipsnio 1
dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m.
lapkriio 27 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-535/2009).
IV. Atsakomybs taikymas esant vartojimo teisiniams santykiams
Asmens teis jam padarytos materialins ir moralins alos atlyginim tvirtinta Lietuvos
Respublikos Konstitucijos30 straipsnio 2 dalyje. io principo turinys, gyvendinimo tvarka
nustatoma Civilinio kodekso normose (teisin alos atlyginimo mechanizm tvirtina civilins
atsakomybs institutas). Civilin atsakomyb tai turtin prievol, kurios viena alis turi teis
reikalauti atlyginti nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius), o kita alis
privalo atlyginti padarytus nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius) (CK 6.245
straipsnio 1 dalis). Civilin atsakomyb yra papildoma prievol, atsirandanti dl pagrindins
prievols nevykdymo. Iskiriamos dvi civilins atsakomybs rys: sutartin ir deliktin (CK
6.245 straipsnio 2 dalis).
Vartotojo teis paeist teisi gynim ir turtins ir neturtins alos (nuostoli) atlyginim
tvirtinta Vartotoj teisi apsaugos statymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Esant vartojimo
teisiniams santykiams civilins atsakomybs slygos, j rodinjimo taisykls pasiymi tam tikra
specifika, kurios tikslas papildomomis priemonmis utikrinti vartotojo, silpnesniosios sutarties
alies,teisi ir teist interes apsaug sutartiniuose santykiuose su objektyviai pranaesnje
padtyje esaniu verslininku.
Dl vartotojo teiss turtins bei neturtins alos atlyginim ir ios teiss santykio su kitais
civilini teisi gynimo bdais Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta nagrinjant
iekovs N. . iekin atsakovui UAB Makvea dl pirkimopardavimosutarties nutraukimo ir
alos atlyginimo. ioje byloje iekov, fizinis asmuo, teig atsakovo statybini mediag
parduotuvje sigijusi 67 vienetus rudo beasbestinio iferio, kuriuo udeng savo gyvenamojo
namo stog. Neprajus metams, iferio laktai pabalo ir deformavosi. Teigdama, kad ifer pirko
atsakovo parduotuvje, kad paalinti stogo dangos trkumus galima tik stog udengus nauja
danga, iekov pra nutraukti pirkimopardavimo sutart, grinti u ifer sumoktus 2083,83 Lt,
priteisti 6120 Lt stogo dangos keitimo ilaid ir 1000 Lt neturtins alos, pasireikusios dvasiniais
igyvenimais ir turtais nepatogumais, sigijus netinkamos kokybs prek. ioje byloje kasacinis
teismas konstatavo, kad be CK 6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyse numatyt vartotojo teisi gynimo
bd, visais atvejais vartotojas turi teis nuostoli, atsiradusi dl netinkamos kokybs preks
pardavimo, atlyginim (6.363 straipsnio 5 dalis). statymu garantuota vartotojo teis tiek turtins,
tiek neturtins alos, padarytos netinkamos kokybs preks pardavimu, atlyginim. Vartotojo
teis neturtins alos (nuostoli) atlyginim tvirtinta Vartotoj teisi apsaugos statymo (2007 m.
sausio 12 d. statymo Nr. X-1014 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, pagal kur vartotojas
turi teis paeist teisi gynim ir turtins ir neturtins alos (nuostoli) atlyginim (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. birelio 22 d. nutartis,
priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
Sutartin atsakomyb

Kai alis sieja vartojimo sutartiniai santykiai, verslininkui nevykdius arba netinkamai vykdius
sutartin prievol, kitos alies reikalavimu gali bti taikomi konkret vartojimo teisin santyk
(pavyzdiui, vartojimo pirkimopardavimo, vartojimo rangos ir kt.) reglamentuojaniose teiss
normose tvirtinti paeist vartotojo teisi gynimo bdai. Paeistos vartotojo teiss turi bti
apgintos visikai laikantis restitiutio in integrum principo, todl, esant statyme nustatytoms
slygoms, greta specialij teisi gynimo bd, gali bti taikoma ir civilin atsakomyb. Kai
kuriais atvejais vartotojo teis be speciali paeist teisi gynybos bd reikalauti taikyti
verslininkui civilin atsakomyb statymo leidjo tvirtinta tiesiogiai: pvz., CK 6.363 straipsnio 5
dalyje nurodyta, kad visais atvejais pirkjas turi teis nuostoli, atsiradusi dl netinkamos
kokybs preks pardavimo, atlyginim. Paymtina, kad statyme tvirtint vartotojo paeist
teisi gynybos bd taikymas neatima teiss kartu pareikalauti atlyginti nuostolius visais atvejais,
kai egzistuoja btinos civilins atsakomybs prielaidos, nepaisant to, ar tokia vartotojo teis
nurodyta atskir vartojimo santyki r reglamentuojaniose teiss normose. Nuostoli
atlyginimas gali bti taikomas kartu su kitais teisi gynimo bdais (pavyzdiui, sutarties
nutraukimu), taip pat gali su jais konkuruoti (pavyzdiui, gali bti taikomas tada, kai pritaikius
konkret teisi gynimo bd nebuvo kompensuoti visi vartotojo patirti neigiami padariniai). Savo
paeist teisi gynimo apimt ir bd pasirenka nukentjusioji alis vartotojas. Teismas
kiekvienu konkreiu atveju vertina pasirinkt paeist teisi gynybos bd atsivelgdamas
siningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei proporcingumo (CK 1.2
straipsnis) principo reikalavimus.
Sutartin civilin atsakomyb atsiranda u sutartins prievols nevykdym arba netinkam
vykdym (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilins atsakomybs
atsiradimo slygos yra neteisti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), prieastinis ryys (CK 6.247
straipsnis), kalt (CK 6.248 straipsnis), ala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei
atsakomybei kilti yra btinas vis i slyg buvimas. Vartojimo sutartini santyki specifika
lemia tai, kad antroji vartojimo sutarties alis visada yra verslininkas (t. y. asmuo, kuris veikia
verslo ar profesiniais tikslais, plaiau r. Teism praktikos apvalg skelbt Lietuvos
Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism praktika 30). Verslas yra veikimas savo rizika, todl
pagal galiojant teisin reglamentavim verslininkui tenka neigiam jo veiklos padarini rizika. CK
6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad verslininko sutartin atsakomyb atsiranda be kalts (t. y.
atsakomyb verslininkui yra taikoma u nuostoli padarymo fakt), nebent statymai ar sutartis
numato kitaip. Verslininkas sutart vykdyti gali tiek pats, tiek pasitelkdamas treiuosius asmenis
(pavyzdiui, paslaugos teikjo teis teikiant paslaugas pasitelkti treiuosius asmenis, kai to
tiesiogiai nedraudia sutartis, tvirtinta CK 6.717 straipsnio 3 dalyje). Kai verslininkas sutart
vykdo naudodamasis treij asmen pagalba, jis atsako u dl j veiksm atsiradusius nuostolius,
verslininko pareiga prisiimti neigiam savo veiklos padarini rizik apima ir pareig rpestingai
pasirinkti treiuosius asmenis, turti galimybi kontroliuoti j veikl ir pan.
Sprsdamas i vartojimo sutarties kilusios sutartins atsakomybs ginus teismas vis pirma turi
ex officio patikrinti, ar sutarties slygos dl atsakomybs taikymo atitinka siningumo kriterijus
pagal CK 6.188 straipsnio nuostatas. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktuose nustatyta, kad
vartojimo sutari slygos, nustatanios neproporcingai didel vartotojo civilin atsakomyb u
sutarties nevykdym ar netinkam vykdym, panaikinanios arba apribojanios pardavjo ar
paslaug teikjo civilin atsakomyb u al, padaryt dl vartotojo gyvybs atmimo, sveikatos
sualojimo, ar u al, padaryt vartotojo turtui, teismo pripaintos nesiningomis, negalioja. Tai
reikia, kad negali bti tenkinami toki slyg pagrindu reikiami reikalavimai ar atsikirtimai. CK
6.188 straipsnyje tvirtintas nesining vartojimo sutari slyg sraas yra nebaigtinis, todl
nesiningomis gali bti pripaintos ir kitos vartojimo sutari slygos (plaiau r.Teism
praktikos apvalg, skelbt Lietuvos Aukiausiojo Teismo biuletenyje Teism praktika 30).
Sutartins atsakomybs taikymo verslininkui klausimas praktikoje aktualus nagrinjant ginus,
kylanius i turizmo paslaug teikimo sutari. Turizmo paslaug teikimo sutartimi viena alis
kelions organizatorius (verslininkas) sipareigoja u atlyginim kitai aliai turistui (turizmo
paslaug vartotojui) utikrinti i anksto organizuot turistin kelion, o turistas sipareigoja

kelioni organizatoriui sumokti u suteiktas paslaugas (CK 6.747 straipsnio 1 dalis). Dl kelions
organizatoriaus pareigos atlyginti turisto patirt al, neutikrinus tinkam paslaug paketo, kai
tiesiogiai konkrei paslaug teik treias asmuo, kasacinis teismas pasisak nagrindamas civilin
byl pagal iekov G. V. J., D. J. ir K. J. iekin atsakovui udarajai akcinei bendrovei
Novaturas. ioje byloje buvo sprendiamas ginas, kils i iekov (fizini asmen) su atsakovu
(kelions organizatoriumi) sudarytos turizmo paslaug sutarties, kuria kelions organizatorius
sipareigojo suorganizuoti turistams (sutuoktiniams bei j nepilnameiams vaikams) poilsin
turistin kelion Turkij usakomuoju lktuvo reisu, o iekovai sipareigojo u kelion sumokti.
Turistams atvykus Turkij (Antalij) paaikjo, kad dingo j bagaas, kuriame buvo kelionei
btini daiktai. Bagaas buvo sugrintas tik sugrus i kelions. Iekovai teig, kad dl bagao
netekimo j poilsis buvo sutrikdytas, faktikai jis nevyko, jie patyr didel emocin sukrtim,
stres, turjo praleisti daug laiko pirkdami paius btiniausius daiktus, tai sukl daug nauj
rpesi ypa atsivelgiant tai, kad jie neinojo, kur iekoti reikiam parduotuvi, nemokjo
kalbos ir kt. Iekovai vadovaudamiesi CK 6.754 straipsnio 5 dalimi pra priteisti trigubos penki
asmen kelions kainos dydio neturtins alos atlyginim. Lietuvos Aukiausiasis
Teismas,sprsdamas atsakomybs klausim iaikino, kad UAB Novaturas yra kelions
organizatorius, t. y. asmuo, kuris statym nustatyta tvarka ir slygomis veriasi turizmo verslu ir
savo vardu vieai silo teikti turizmo paslaugas (CK 6.747 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 6.256
straipsnio 4 dalimi verslininko (CK 2.4 straipsnio 2 dalis) sutartin atsakomyb atsiranda be kalts.
Verslas yra veikimas savo rizika, todl verslininkas turi prisiimti neigiam savo veiklos padarini
rizik. Verslininkui sutartin civilin atsakomyb netaikoma tuo atveju, jei jis rodo, kad prievols
nevykd ar netinkamai j vykd dl nenugalimos jgos. Kelions organizatorius netinkamai
vykd turizmo paslaug teikimo sutart, nes iekov bagaas su drabuiais ir kitais reikmenimis
poilsiui nebuvo atskraidintas Antalij, dl to ie liko nepatenkinti kelione, neisipild j pagrsti ir
teisti lkesiai. Ta aplinkyb, kad turizmo paslaug sutariai vykdyti turist ir bagao veimui
atsakovas pasitelk treiuosius asmenis (aviakompanij Atlasjet) neatleidia kelions
organizatoriaus nuo atsakomybs pagal kelions sutart. Sutartis su paslaug teikju sudaroma dl
jo turim dalykini savybi, todl jis pats ir turi suteikti paslaugas, taiau jas teikdamas gali
naudotis kit asmen pagalba, nes ne visada vienas asmuo gali atlikti visus veiksmus. Iekov
(turist) ir treiojo asmens, suteikusio kelions organizatoriui (UAB Novaturas) veimo
paslaugas, nesieja teisiniai santykiai, pastarasis nra turizmo paslaug sutarties alis, todl teisin
atsakomyb atlyginti neturtin al taikytina kelions organizatoriui, kai turistas lieka
nepatenkintas kelione dl nevisikai tinkamai vykdytos sutarties, nors ta sutarties dalis ir buvo
vykdoma paslaugos teikjo pasitelkto treiojo asmens (CK 6.747 straipsnio 1 dalis, 6.754
straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m.
spalio 6 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-524/2004).
Kelions organizatoriaus atsakomybs u treiojo asmens suteiktas paslaugas klausimas kasacinio
teismo nagrintas ir civilinje byloje pagal iekovi A. P. ir R. D. P. iekin atsakovams UAB
Stella Viae ir UAB Busturas dl alos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad iekovs sudar su
atsakovu UAB Busturas turizmo paslaug sutart dl kelions Italij. Kelions metu iekovs
buvo apgyvendintos viebutyje Residence le Torri Romoje ir nakt io viebuio kambaryje buvo
apvogtos. Kasacinis teismas, sprsdamas dl kelions organizatoriaus pareigos atlyginti turtin al
iaikino, kad turistas renkasi konkret turizmo paslaug tiekj, su kuriuo jis ketina sudaryti
sutart, pagal jo dalykines savybes, patirt toje verslo srityje ir reputacij, tikdamasis atitinkam
paslaug kokybs, turizmo paslaug teikjas, teikdamas paslaugas pagal sutart, gali naudotis kit
asmen pagalba, taiau tokiu atveju jam tenka ir pareiga atsakyti u j veiksmus. Iekovi
(turisi) ir viebuio Residence le Torri, suteikusio apgyvendinimo viebutyje paslaug, nesieja
turizmo teisiniai santykiai, nes viebutis nra turizmo paslaug sutarties alis, todl teisin
atsakomyb atlyginti iekovi patirt al dl netinkamai treiojo asmens suteikt apgyvendinimo
paslaug tenka kelions organizatoriui UAB Busturas. Verslas yra veikimas savo rizika, todl
turizmo paslaugas teikianti bendrov turi prisiimti neigiam savo veiklos padarini rizik, kuri
eina ir atsakomybs u sipareigojimams vykdyti pasirinkt treij asmen netinkamus
veiksmus, taikymas. Kelions organizatorius nebuvo pakankamai rpestingas ir atidus,
pasirinkdamas viebut Residence le Torri, kaip treij asmen savo sipareigojimams pagal

sutart vykdyti. UAB Busturas atsako ne u vykusi vagyst, nes pats vagysts faktas kaip
galima rizika neapima jo suteikt paslaug, o u tai, kad jis nenumat tokio fakto ir neapsaugojo
klient, o jam vykus nesuteik btin paslaug (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2005 m. balandio 19 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-7186/2005).
Kelions organizatoriaus atsakomybs u jo pasitelkt treij asmen, teikus turist
apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, klausimas nagrintas civilinje byloje pagal iekov B. .,
D. . iekin atsakovui UAB Tez tour dl turtins ir neturtins alos u netinkamai suteiktas
turizmo paslaugas atlyginimo. Ginas kilo atsakovui nevykdius sipareigojim, kylani i
turizmo paslaug teikimo sutari, kuriomis atsakovas sipareigojo iekov eimoms organizuoti
turistin kelion lktuvu Turkij, Alanij, apgyvendinti penki vaigdui viebutyje Green Hill
Bay i anksto rezervuotuose ir sutartyse nurodytuose kambariuose, suteikiant galimyb naudotis
visomis viebuio paslaugomis, nurodytomis kelioni kataloge, bei teikti kitas sutartyse nurodytas
ar i sutari kylanias paslaugas. Atsakovas savo sutartini sipareigojim nevykd (iekovams
atvykus viebut, rezervuot kambari nebuvo, laisv kambari teko laukti apie keturias
valandas, suteikti kambariai neatitiko sutartyje aptart slyg ir iekov lkesi, vaik aidim
aiktel, treniruokli sal neatitiko saugumui ir sveikatai keliam reikalavim, pirtis, baseinai
dirbo ribot laik, viebuio restoranas ir jo teritorija buvo nevari, maistas netinkamos kokybs,
jo trko, nebuvo specialaus meniu vaikams, viebuio teritorija buvo nesutvarkyta, vaizdas i
kambari buvo ne jr, o svartyn ir kt.). Iekov teigimu, dl klaidinanios informacijos
suteikimo ir sutari nevykdymo, atsakovo nebendradarbiavimo ir pagalbos nesuteikimo iekovai
patyr ypating dvasin skausm ir nusivylim, nes atostogauti kartu su visa eima turjo
galimyb tik vien kart per metus. Iekovai pra atlyginti turtin ir neturtin al. Kasacinis
teismas, pasisakydamas kelions organizatoriaus atsakomybs klausimu, pakartojo pirmiau
nurodytose nutartyse idstytus motyvus, konstatuodamas, kad kelions organizatorius yra
juridinis asmuo, kuris statym nustatyta tvarka ir slygomis veriasi turizmo verslu ir savo vardu
vieai silo teikti turizmo paslaugas (CK 6.747 straipsnio 2 dalis). Turistas renkasi konkret
turizmo paslaug tiekj, su kuriuo jis ketina sudaryti sutart, pagal jo dalykines savybes, patirt
toje verslo srityje, dalykin reputacij, ir turi pagrind tiktis, kad sigys tinkamos kokybs
paslaugas, atitinkanias pateikt informacij apie jas (Vartotoj teisi apsaugos statymo 3
straipsnio 1 dalies 13 punktai). Paslaugos teikjas, teikdamas paslaugas, visada gali pasitelkti
treiuosius asmenis, jeigu to nedraudia sutartis (CK 6.717 straipsnio 3 dalis). Nagrinjamu atveju
kilo ali ginas dl treiojo asmens, teikusio iekov apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas,
suteikt paslaug kokybs. Kadangi iekov su treiuoju asmeniu, suteikusiu kelions
organizatoriui UAB Tez Turas mintas paslaugas, nesaist jokie teisiniai santykiai, todl teisin
atsakomyb, kai turistas lieka nepatenkintas kelione dl netinkamai vykdytos sutarties, nors ta
sutarties dalis ir buvo vykdoma kelions organizatoriaus pasitelkto asmens, taikoma kelions
organizatoriui (CK 6.747 straipsnio 2 dalis, 6.754 straipsnis). Nagrinjamoje byloje atsakovas
pripaintas atsakingu iekovams dl Turkijos viebuio Green Hill Bay suteikt paslaug
kokybs.
Teismas, sprsdamas ginus dl alos atlyginimo, turi pareig nustatyti tikrj alos dyd, kad
nukentjusio asmens teiss bt tinkamai apgintos ir ivengta nepagrsto praturtjimo. Aplinkybs,
jog buvo patirta turtins alos, rodinjimo nata tenka nukentjusiam asmeniui. Kasacinis teismas
iais klausimais pasisak pirmiau nurodytoje civilinje byloje pagal iekov B. ., D. . iekin
atsakovui UAB Tez tour (2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3386/2008). Teismas sprend, kad nustaius, jog iekov su atsakovu sudarytos turizmo paslaug
teikimo sutartys nebuvo vykdomos atsivelgiant protingus turist lkesius, turi bti taikoma CK
6.754 straipsnio 2 dalis, kurioje tvirtinta kelions organizatoriaus pareiga atlyginti turistui
nuostolius. Dl netinkamo sutarties vykdymo patirt nuostoli dyd iekovai turi rodyti
leistinomis rodinjimo priemonmis (CPK 177, 178 straipsniai). Teismui konstatavus, kad
iekovai nepateik joki rodym, pagrindiani patirtus nuostolius, kelions kaina negali bti
sutapatinama su visa kelions kaina, nes turizmo paslauga iekovams buvo suteikta.

Kasacinis teismas turtins alos dydio klausim nagrinjo ir pirmiau aptartoje civilinje byloje
pagal iekovi A. P. ir R. D. P. iekin atsakovams UAB Stella Viae ir UAB Busturas (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. balandio 19 d. nutartis,
priimta civilinje byloje Nr. 3K-7-186/2005). Reikalavim dl turins alos atlyginimo iekovs
kildino i to, kad kelions metu buvo apgyvendintos viebutyje Residence le Torri Romoje ir
nakt io viebuio kambaryje buvo apvogtos. Kasacinis teismas iaikino, kad kelions
organizatorius turi pareig atsakyti ne u vykusi vagyst, nes vagysts faktas kaip galima rizika
neapima jo suteikt paslaug, o u tai, kad jis nenumat tokio fakto ir neapsaugojo klient, o jam
vykus nesuteik btin paslaug. ie veiksmai padar turistams teikiam paslaug nekokybika,
todl UAB Busturas u tai atsako. Atsakomybs dydis apskaiiuotinas pagal pavogt daikt
vert. Kadangi turistams atvykus viebut jie buvo informuoti, jog vertingus daiktus, pinigus
atiduot saugoti viebuio administracijoje esanius seifus, konstatuota, kad iekovi
neapdairumas ir nerpestingumas, nepasinaudojus ia paslauga, padjo alai atsirasti, tai
iekovms priteistas alos atlyginimo dydis sumaintas 50 procent.
Dl turtins alos atlyginimo, turistams suteikus netinkamos kokybs apgyvendinimo paslaugas,
kasacinis teismas pasisak ir civilinje byloje pagal iekov V. P., R. P., G. P., I. P., S. B. ir A. B.
iekin atsakovui UAB TEZ TOUR. ali ginas kilo dl turizmo paslaug teikimo sutari,
kuriomis kasatorius (kelioni organizatorius) sipareigojo u atlyginim iekovams (turistams)
utikrinti i anksto organizuot turistin kelion (kelions paket), vykdymo. Iekovai sudar su
atsakovu turizmo paslaug teikimo sutartis, pagal kurias iekovai V. P. ir R. P. 2007 m. liepos 11 d.
sigijo turistin kelion Kret (12 nakvyni), kelions kaina 5135 Lt, viebutis AKTI CORALI
(trys vaigduts); iekovai G. P. ir I. P. 2007 m. liepos 9 d. sigijo turistin kelion Kret (7
nakvyns), kelions kaina 3240 Lt, viebutis AKTI CORALI (trys vaigduts); iekovai S. B. ir
A. B. 2007 m. liepos 11 d. sigijo turistin kelion Kret (7 nakvyns), kelions kaina 3152 Lt,
viebutis AKTI CORALI (trys vaigduts). Atvykus viebut paaikjo, kad pastarasis
neatitiko trij vaigdui viebui kategorijos, elementari higienos ir saugumo reikalavim.
Viebutis buvo netoli pramoninio rajono, sutemus neapvieiamas, be informacini orientyr,
aplink viebut vyko statybos, dl kuri vis dien bnant viebutyje ir jo teritorijoje buvo girdimas
triukmas, neleidiantis atsipalaiduoti. Papldimys, priklausantis viebuiui, buvo purvinas ir
utertas, be tak, gelbjimosi priemoni ir budini gelbtoj, visikai nepritaikytas turist
poilsiui. Viebuio personalas nakt triukmavo, trukdydamas ilstis iekovams. Turistai nedelsiant
pareik pretenzijas, taiau kelions organizator su jais susitiko tik po paros. Kelions
organizatoriui neturint galimybs pasilyti tokios paios (trij vaigdui) kategorijos viebuio,
iekovams buvo pasilyta apsigyventi penki vaigdui kategorijos viebutyje VANTARIS
PALACE, u kur iekovams reikjo papildomai sumokti vis apgyvendinimo kain. Iekovai
pra atlyginti turtin ir neturtin al, patirt dl netinkamo turizmo paslaug sutarties
vykdymo.Kasacinis teismas, pasisakydamas dl atlygintinos turtins alos dydio, konstatavo, kad
CK 6.754 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis vykdoma ne pagal turisto lkesius,
kelions organizatorius, atsivelgdamas konkreias aplinkybes, privalo teikti turistui visokeriop
pagalb ir param. Jeigu u netinkam sutarties vykdym atsako kelions organizatorius arba
asmuo, kurio pagalba jis naudojasi, tai visas ilaidas, susijusias su papildomos pagalbos ir paramos
teikimu turistui, apmoka pats kelions organizatorius. Kasacinis teismas atmet kasacinio skundo
argumentus, kad iekovai, persikl auktesns kategorijos viebut, privaljo sumokti u io
viebuio apgyvendinimo paslaugas. Kelions organizatorius yra atsakingas u tinkam pareig,
kylani i turizmo paslaug sutarties vykdym, todl jo sutartinms pareigoms tinkamai vykdyti
reikalingos papildomos ilaidos neturi bti perkeliamos turistui. Teisj kolegija konstatavo, kad
iekovams pagrstai priteistas nuostoli, kuriuos sudaro pinig suma, sumokta u apgyvendinim
auktesns kategorijos viebutyje VANTARIS PALACE, atlyginimas. Atsivelgiant tai, kad
vienos paros apgyvendinimo paslauga viebutyje ACTI CORALI buvo suteikta netinkamai,
iekovams taip pat priteistinas nuostoli, patirt sumokant u i paslaug, atlyginimas (CK 6.754
straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m.
gegus 10 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-201/2010).

Sprendiant dl vartotojo teiss neturtins alos atlyginim gyvendinimo taikytinos bendrosios

CK normos, reglamentuojanios civilin atsakomyb, ir teism praktikoje suformuluotos esmins
neturtins alos atlyginim reglamentuojani statym aikinimo ir taikymo nuostatos, pagal
kurias neturtins alos atlyginimui yra btina nustatyti civilins atsakomybs slygas, tarp j
alos padarymo fakt, nes ne kiekvienas teiss paeidimas kartu reikia ir neturtins alos
padarym; neturtin ala, ireikta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kuri rodinjimo
specifika yra ta, kad pinigins kompensacijos, reikalaujamos neturtinei alai atlyginti, dydis
kiekvienu konkreiu atveju nustatomas teismo nagrinjamoje byloje pagal statyme nustatytus ir
teismo reikmingais pripaintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis,
6.282 straipsnis), vadovaujantis siningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinjamos
bylos aplinkybi kontekste atsivelgiant iuo klausimu jau suformuot teism praktik; neturtins
alos dyd lemia, be kita ko, objektas, dl kurio paeidimo asmuo patiria neturtin al;
nustatydami neturtins alos atlyginimo dyd, teismai turi vadovautis ne tik teiss normose ir
teism praktikoje suformuotais neturtins alos dydio kriterijais, taiau turi atsivelgti ir teism
analogikose bylose priteistus alos dydius. Sprendiant dl priteistinos neturtins alos dydio
itin svarbus yra proporcingumo principas, kuriuo vadovaujanti asmens atvilgiu taikomos
priemons turi bti proporcingos siekiamam tikslui, neturi varyti asmens labiau nei btina.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje, sprendiant gin dl neturtins alos atlyginimo, kilus
i turizmo paslaug teikimo sutarties pagal iekov G. V. J., D. J. ir K. J. iekin atsakovui
udarajai akcinei bendrovei Novaturas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-524/2004)
konstatuota, kad kelions metu dingus turist bagaui, kuriame buvo visi kelionei btini daiktai ir
kuris sugrintas tik sugrus i kelions, turist poilsis buvo sutrikdytas, faktikai jis nevyko, dl
to jie patyr didel emocin sukrtim, stres, turjo praleisti daug laiko pirkdami paius
btiniausius daiktus. Tai sukl daug nauj rpesi ypa atsivelgiant tai, kad turistai neinojo,
kur iekoti reikiam parduotuvi, nemokjo kalbos ir kt. Dl netinkamo turizmo paslaug teikimo
sutarties vykdymo statymas atlygintinos neturtins alos dyd riboja maksimalia suma, negalinia
viryti trigubos kelions kainos (CK 6.754 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas sprend, kad u
mintus turizmo paslaug teikimo sutarties paeidimus priteistinas vienos kelions kainos dydio
neturtins alos atlyginimas.
Dl neturtins alos atlyginimo ir jos dydio Lietuvos Aukiausiasis Teismas pasisak ir civilinje
byloje pagal iekov B. ., D. . iekin atsakovui UAB Tez tour (Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinje
byloje Nr. 3K-3-386/2008). Byloje konstatuota, kad kelions organizatorius nevykd savo
sutartini sipareigojim (turistams suteikti kambariai neatitiko sutartyje aptart slyg ir iekov
lkesi, vaik aidim aiktel, treniruokli sal neatitiko saugumui ir sveikatai keliam
reikalavim, pirtis, baseinai dirbo ribot laik, viebuio restoranas ir jo teritorija buvo nevari,
maistas netinkamos kokybs, jo trko, nebuvo specialaus meniu vaikams, viebuio teritorija buvo
nesutvarkyta, vaizdas i kambari buvo ne jr, o svartyn ir kt.). Dl klaidinamos
informacijos suteikimo ir sutari nevykdymo, kelions organizatoriaus nebendradarbiavimo ir
pagalbos nesuteikimo turistai patyr ypating dvasin skausm ir nusivylim, nes atostogauti kartu
su visa eima turjo galimyb tik vien kart per metus. U iuos paeidimus kasacinis teismas
priteis turistams vienos kelions kainos dydio neturtins alos atlyginim.
Atlygintinos neturtins alos dydio klausimas nagrintas ir pirmiau aptartoje civilinje byloje
pagal iekov V. P., R. P., G. P., I. P., S. B. ir A. B. iekin atsakovui UAB TEZ TOUR ( Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. gegus 10 d. nutartis,
priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-201/2010). Kasacinis teismas iaikino, kad CK 6.754 straipsnio
5 dalyje nustatyta tik maksimali trigubos kelions kainos dl netinkamo turizmo paslaug sutarties
vykdymo atlygintinos neturtins alos riba, taiau i teiss norma negali bti aikinama taip, kad
neturtins alos dydio nustatymo matas bt kelions kaina. Neturtins alos dydis nustatomas
vertinant pinigais konkreius asmens patirtus igyvenimus, nepatogumus, kitus neturtini vertybi
paeidimus. Kelions organizatorius, suteiks iekovams nekokybik turizmo paslaug, o vliau

paeids ir pareig teikti jiems visokeriop pagalb bei param taip, kaip tai nustatyta CK 6.754
straipsnio 3 dalyje, t. y. pareikalavs sumokti u apgyvendinim viebutyje Vantaris Palace,
nesuteik iekovams adekvaios moralins kompensacijos. Atsivelgdama tai, kad kasatorius
suteik iekovams netinkamos kokybs apgyvendinimo paslaug ir nesim priemoni
kompensuoti j patiriamos neturtins alos, teisj kolegija sutiko su byl nagrinjusi teism
ivada, kad, nors iekovai viebutyje AKTI CORALI nakvojo tik vien nakt, taiau j patirti
igyvenimai tssi ilgiau kaip vien par, nes vietoje poilsio jiems teko patirti nepatogumus,
finansinius rpesius (sutaupytas las ekskursijoms, lauktuvms jie turjo skirti apgyvendinimui
viebutyje Vantaris Palace). Dl i prieasi teisj kolegija atmet kasacinio skundo
argumentus, kad iekov patirti nepatogumai vertintini kaip maareikmiai ir smulkmeniki.
Teisj kolegija konstatavo, kad byl nagrinj teismai netinkamai taik neturtins alos dydio
nustatym reglamentuojanias teiss normas (CK 6.250 straipsnis, 6.754 straipsnio 5 dalis),
priteisdami visiems iekovams j sumoktos vienos kelions kainos neturtins alos atlyginim.
Teisj kolegija atkreip dmes tai, kad visi iekovai, atsivelgiant byloje teism nustatytas
faktines aplinkybes (CPK 353 straipsnio 1 dalis), patyr to paties pobdio dvasinius igyvenimus
ir nepatogumus, todl jiems priteistinas vienodo dydio neturtins alos atlyginimas. Iekov
patirta neturtin ala nepatogumai ir dvasinis sukrtimas gyvenant vien par viebutyje AKTI
CORALI bei priverstinis finansini plan koregavimas sumokjus u apgyvendinim viebutyje
VANTARIS PALACE. Teisj kolegija konstatavo, kad i iekov patirta neturtin ala,
atsivelgiant kompensacin neturtins alos atlyginimo paskirt, ginamos vertybs specifik,
paeidimo sunkum ir iekovams priteistos turtins alos atlyginimo dyd, vertintina 2000 Lt
kiekvienai eimai, todl teism procesiniai sprendimai dl ios reikalavim dalies keistini.
Nagrindamas civilin byl pagal iekov G. N. ir L. N. iekin atsakovui UAB Novaturas dl
turtins ir neturtins alos atlyginimo kasacinis teismas sprend nepriteisti iekovams (turistams)
nei turtins, nei neturtins alos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad iekovai tarpininkaujant UAB
Vestekspress, sudar su atsakovu UAB Novaturas turizmo paslaug teikimo sutart kelionei
Tenerifs sal. Turistai i anksto isirinko viebut La Siesta/HB, kuriame numat apsistoti
kelions metu, taiau kelions ivakarse UAB Vestekspress darbuotoja prane iekovams, kad
kambari rezervavimas viebutyje La Siesta/HB atauktas, jie bus apgyvendinti kitame tos
paios kategorijos viebutyje Gala. Iekovai kelions neatsisak, tikjosi, kad bus pasilytas ne
blogesnis viebutis. Iekov teigimu, pakeitus viebut kitu, nei buvo nustatyta sutartyje, jie negavo
t paslaug, kuri pagal sutarties ir teikiam paslaug pobd galjo tiktis (kambarys rsyje, jo
plotas maesnis, vaizdas pro lang atsivr idiuvus ups kanal, viebutis nutols nuo centro
apie vien kilometr, jame nebuvo sveikatingumo centro ir kt.). Lietuvos Aukiausiasis Teismas
konstatavo, kad iekovai nepasinaudojo teise atsisakyti sutarties (CK 6.752 straipsnis), jie sutiko su
atsakovo pasilyta alternatyva apgyvendinimu viebutyje Gala. Turizmo paslaugos pakeitimas
alternatyvia nelaikytinas turizmo paslaug teikimo sutarties paeidimu. Byl nagrinj teismai
nustat, kad viebuiai La Siesta/HB ir Gala yra tapaios keturi vaigdui kategorijos;
nurodyta aplinkyb buvo pagrindas teism ivadai, kad nerodyta, jog atsakovas neteistais
veiksmais paeid CK 6.7476.755 straipsni reikalavimus ir turizmo paslaug teikimo sutarties
slygas, taip padar iekovams turtins ir neturtins alos iekovai nepatvirtino rodymais
aplinkybs, kad patyr turtins alos, tuo tarpu neturtinei alai atlyginti btinos visos bendrosios
civilins atsakomybs atsiradimo slygos, kuri byl nagrinj teismai nenustat (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. lapkriio 13 d. nutartis,
priimta civilinje byloje Nr. 3K-3-487/2007).
Deliktin atsakomyb u al, padaryt netinkamos kokybs produktais arba paslaugomis
Skirtingai nei sutartin civilin atsakomyb, kuri atsiranda i sutarties paeidimo ar nevykdymo,
deliktins atsakomybs atsiradimo pagrindas alos padarymo faktas. Deliktin civilin
atsakomyb yra turtin prievol, atsirandanti dl alos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. i
taisykl nra absoliuti, nes statymo nustatytais atvejais deliktin atsakomyb atsiranda ir dl alos,
susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

Vartojimo teisiniams santykiams aktualus CK etosios knygos XXII skyriaus ketvirtajame

skirsnyje (CK 6.2926.300 straipsniai) tvirtintas alos, padarytos netinkamos kokybs produktais
ar paslaugomis, atlyginimo institutas. Atkreiptinas dmesys tai, kad iame CK skirsnyje
vartojama autonomin netinkamos kokybs produkt (paslaug) svoka ji reikia
nesaugiusproduktus ar paslaugas. CK 6.2926.300 straipsniais nacionalinje teisje gyvendinta
1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dl valstybi nari statym ir kit teiss akt,
reglamentuojani atsakomyb u gaminius su trkumais, derinimo (toliau Direktyva
85/374/EEB), su vlesniais pakeitimais, padarytais 1999 m. gegus 10 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 1999/34/EB dl direktyvos 85/374/EEB pakeitimo. Direktyva 85/374/EEB
klausimais, kurie joje reguliuojami, neleidia valstybms narms nacionaliniuose statymuose t
pai santyki reglamentuoti kitaip; tuo tarpu klausimai, kuri nereglamentuoja i direktyva, turi
bti sprendiami pagal nacionalin teis (pavyzdiui, alos dydis ir jos apskaiiavimas,
prieastinio ryio nustatymas, rodinjimas ir kt.).
CK 6.292 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gamintojas ar paslaug teikjas privalo atlyginti dl
netinkamos kokybs produkt ar netinkamos kokybs paslaug atsiradusi al. Produktas
(paslaugos) yra netinkamos kokybs, jeigu jis neatitinka saugos reikalavim, kuri protingai gali
tiktis vartotojas. Nesaugs yra tokie produktai, ar paslaugos, kurie kelia grsm mogaus
sveikatai, gyvybei ar turtui ir dl kuri atsiranda CK 6.299 straipsnyje numatyta ala. CK 6.294
straipsnyje tvirtintas nebaigtinis aplinkybi sraas (toki, kaip nurodomos produkto (paslaugos)
savybs, galjimas produkt (paslaug) naudoti tam, kam buvo tikimasi j naudoti, laikas, kai
produktas (paslauga) buvo ileistas apyvart ir kt.), kurias turi bti atsivelgiama vertinant ar
produktas (paslaugos) yra tinkamos kokybs.
Saugaus gaminio ir saugios paslaugos svokos, tvirtintos Produkt saugos statyme, savo turiniu
yra siauresns, t. y. neapima grsms vartotojo turtui. iuo statymu gyvendinta 2001 m. gruodio
3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dl bendros gamini saugos. Pagal
Produkt saugos statym saugus gaminys bet koks gaminys, kurio naudojimas prastomis,
gamintojo nustatytomis ar galimomis i anksto pagrstai numatyti vartojimo slygomis, skaitant
ilgalaik naudojim, taip pat surinkimo, rengimo bei prieiros naudojant reikalavimus, nesukelia
jokios rizikos arba kelia vartotoj gyvybei ir sveikatai tik minimali rizik, kuri yra suderinama su
gaminio vartojimu irlaikoma priimtina bei atitinkania aukt vartotoj saugos ir sveikatos
apsaugos lyg (3 straipsnio 5 dalis). Atitinkamai saugi paslauga kiekviena paslauga, kuri teikiama
laikantis numatyt slyg ir nepaeidiant teiss aktuose paslaugai nustatyt saugos reikalavim ir
teikimo metu ar po to nekelianti jokios rizikos arba kelianti vartotoj gyvybei ir sveikatai
minimali rizik, kuri yra bdinga paslaugai ir laikoma priimtina bei atitinkania aukt vartotoj
saugos ir sveikatos apsaugos lyg (3 straipsnio 7 dalis).
CK,skirtingai nei Direktyva 85/374/EEB, nustato platesns apimties civilin atsakomyb ne tik
u al, padaryt nekokybikais produktais, bet ir u al, padaryt nekokybikomis paslaugomis,
iskyrus sveikatos prieiros, teisines, vietimo, ilumins energijos, duj, vandens tiekimo,
nuotk alinimo ir transporto paslaugas (CK 6.293 straipsnio 2 dalis). alos, padarytos
nekokybikais produktais ar paslaugomis, atlyginimo instituto normos taikomos tais atvejais, kai
produktai (paslaugos) sigyjami vartojimo, o ne verslo tikslais (CK 6.292 straipsnio 5 dalis), tai yra
specialios deliktins atsakomybs normos, skirtos vartotojui ginti. Kai dl sigyto produkto alos
patiria asmuo, kuris nra vartotojas CK 1.39 straipsnio prasme (verslininkas), jam padaryta ala
turt bti atlyginama pagal bendrsias civilins atsakomybs taisykles. ios teiss taikymo
taisykls suformuluotos Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2005 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinje byloje Nr. 3K-3-458/2005 pagal iekovo
kininko V. P. iekin atsakovui AB Durpeta ir treiajam asmeniui A. B. individualiai monei.
Byloje nagrintas nuostoli (negaut pajam), kilusi kininkui V. P. sigijus i treiojo asmens A.
B. individualios mons AB Durpeta pagamint netinkamos kokybs durpi substrat, kuriame
perpikiavus auginamas daroves ir dekoratyvinius augalus, pastarieji sunyko, atlyginimo
klausimas. Iekovo paskaiiavimu, jis, sunykus darovi ir gli, kuri pirkimopardavimo sutartis
su prekybos monmis buvo sudars dar 2004 m. sausio mnes, daigams, patyr 77 065,77 Lt

al, pasireikusi negaut pajam forma, kuri turt atlyginti atsakovas, pagamins ir
realizavs netinkamos kokybs durpi substrat.Kasacinis teismas ioje byloje konstatavo, kad
vartotojas (fizinis asmuo) turi teis alos atlyginim tiek tais atvejais, kai jis buvo preki ar
paslaug pirkjas ar usakovas, tiek tais atvejais, kai jo su gamintoju nesieja jokie sutartiniai
santykiai, tinkamas atsakovas yra verslininkas: produkto gamintojas ar paslaug teikjas.
Gamintojo ar paslaug teikjo civilin atsakomyb u al, padaryt vartotojui netinkamos
kokybs produktais ar paslaugomis, grindiama tuo, kad gamintojas turi pareig utikrinti
produkto kokyb, imtis prevencini priemoni, kad apyvart nebt ileidiamos nekokybikos
preks. Kartu teismas nurod, kad CK etosios knygos XXII skyriaus ketvirtojo skirsnio normos
(CK 6.2926.300 straipsniai) gina tik vartoj, t. y. fizin asmen, kuris gijo prekes ar paslaugas
savo asmeniniams ar eimos poreikiams tenkinti, o ne verslui ar savo profesinei veiklai. Dl to
iekovas gali bti tik fizinis asmuo vartotojas. Byloje nustatyta, kad iekovas yra kininkas, ir
durpi substrat, kur pagamino atsakovas, i treiojo asmens jis pirko ne vartojimo, o savo verslo
darovi ir gli auginimo tikslais, todl ala, padaryta nekokybikomis prekmis, atlyginama
ne pagal CK etosios knygos XXII skyriaus ketvirtojo skirsnio normas (CK 6.2926.300
straipsniai), o pagal bendrsias civilins atsakomybs taisykles (CK etosios knygos XXII
skyriaus antrojo ir treiojo skirsni normos).
Gamintoju laikomas galutinio produkto, taip pat produkto dalies arba aliav gamintojas, paslaug
teikjas ar kitas asmuo, kuris paymdamas produkt (paslaugas) savo vardu, preks enklu ar kitu
skiriamuoju ymeniu nurodo save kaip gamintoj (paslaug teikj) (CK 6.292 straipsnio 2 dalis).
Gamintoju taip pat laikomas importuotojas, t. y. asmuo, ves produkt Europos ekonomin
erdv (CK 6.292 straipsnio 3 dalis). Produkt realizavusiam asmeniui (pardavjui) atsakomyb
kyla kai produkto gamintojo nemanoma nustatyti; kai produkto importuotojas nenurodytas; kai
pardavjas per proting termin neatskleidia vartotojui gamintojoarba produkt patiekusio asmens
(CK 6.292 straipsnio 4 dalis).
Gamintojo bei paslaug teikjo svokos tvirtintos ir Vartotoj teisi apsaugos statyme nustatant,
kad gamintojas tai teiss akt nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos
ekonomins erdvs valstybje veikiantis (steigtas) asmuo, kuris: 1) pagamino gamin arba apie tai
vieai pareik paymdamas gamin savo pavadinimu, preki enklu ar kitu skiriamuoju ymeniu;
2) veikia kaip gamintojo atstovas, kai gamintojas nra sisteigs Europos ekonomins erdvs
valstybje, arba gamin importuoja, kai Europos ekonomins erdvs valstybje sisteigusio
gamintojo atstovo nra; 3) kaip gaminio tiekimo dalyvis gali daryti poveik rinkai tiekiamo
gaminio kokybei ir saugai (Vartotoj teisi apsaugos statymo 2 straipsnio 1 dalis). Paslaug
teikju laikomas asmuo, kuris vykdydamas savo versl silo ir atlygintinai suteikia paslaugas
vartotojams (Vartotoj teisi apsaugos statymo 2 straipsnio 8 dalis).
Produktu laikomi kilnojamieji daiktai, skaitant elektros energij. Produkto samprata taip pat apima
ir kilnojamuosius daiktus, einanius kit kilnojamj ar nekilnojamj daikt (CK 6.293
straipsnio 1 dalis). Jeigu ala padaroma dl nekilnojamojo daikto defekt, alos, padarytos
nekokybikais produktais ar paslaugomis, atlyginimo instituto normos netaikomos (tokiais atvejais
ala turt bti atlyginama pagal sutartins (teisiniai santykiai kil i rangos sutarties) arba
deliktins (CK 6.266 straipsnis) civilins atsakomybs taisykles. Paslauga reikia veikl, kuria
tenkinamas konkretus materialus ar nematerialus vartotojo poreikis, nustatant iimt sveikatos
prieiros, teisinms, vietimo, ilumins energijos, duj, vandens tiekimo, nuotk alinimo ir
transporto paslaugoms (CK 6.293 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartyje Nr. 2A-198/2007 sprendiant klausim
dl alos atlyginimo vykus nelaimingam atsitikimui (iekov I. T. viebuio SPA Vilnius,
priklausanio atsakovui UAB Raminora, bare nepastebjusi stiklinio staliuko, ukliuvo u jo ir
griuvo, dus stiklas sunkiai sualojo iekovs dein rank), sprend, kad civilin atsakomyb
atsiranda ne tik dl netinkamos paslaugos suteikimo, bet ir paeidus bendro pobdio pareig
elgtis atidiai bei rpestingai (CK 2.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovo teikiama paslauga naudojant
staliuk i negrdinto stiklo atitiko CK 6.294 straipsnio, Produkt saugos statymo 3 straipsnio 7

dalies bei kit teiss akt reikalavimus, t. y. kl vartotoj gyvybei ir sveikatai tik minimali rizik,
kuri bdinga paslaugai ir laikoma priimtina bei atitinkania aukt vartotoj saugos ir sveikatos
apsaugos lyg. Paymtina, kad teiss aktai nustato konkreius reikalavimus daiktams, kurie gali
kelti rizik, ir teiss aktai nedraudia teikiant paslaugas naudoti tokius stiklinius staliukus, kokius
teikdamas paslaugas naudojo atsakovas. Dl to CK 6.295 straipsnio nurodytu pagrindu atsakovui
neatsirado prievols atlyginti iekovei al. Taiau nurodytos aplinkybs neatleidia atsakovo nuo
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos laikytis tokio elgesio taisykli, kad savo
veiksmais nepadaryt kitam asmeniui alos. Civilin atsakomyb atsiranda ir paeidus bendro
pobdio pareig elgtis atidiai ir rpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248
straipsnio 3 dalis). Atsakovas UAB Raminora yra profesionalus paslaug teikjas. Taigi
atsakovas UAB Raminora, teikdamas paslaugas ir paslaug teikimui naudodamas staliuk i
negrdinto stiklo, kuriam dtant dl uki ir skeveldr galimi pjautiniai sualojimai, paeid
bendro pobdio pareig elgtis atidiai bei rpestingai ir atsakovui atsirado prievol atlyginti
iekovei al (CK 1.5, 6.2456.250, 6.263, 6.283 straipsniai).
Atkeiptinas dmesys tai, kad atsakomyb u al, atsiradusi dl netinkamos kokybs produkt ar
paslaug, yra statyme nurodytas civilins deliktins atsakomybs be kalts atvejis (CK 6.248
straipsnio 1 dalis). ala atlyginama, jeigu nukentjs asmuo (vartotojas) rodo tris civilins
atsakomybs slygas: neteistus veiksmus (produkto (paslaugos) nekokybikum), alos fakt ir
jos dyd ir prieastin ry tarp produkto nekokybikumo ir atsiradusi nuostoli (CK 6.295
straipsnis). Kai ala atsiranda dl keli asmen veiksm (pvz., netinkamos kokybs produkto
gamintojo ir asmens, komponavusio j kit daikt), kyla solidarioji atsakomyb (CK 6.296
straipsnis).
Pagal CK 6.2926.300 straipsniuose tvirtintas taisykles atlyginama tik ta ala, kuri atitinka CK
6.299 straipsnyje tvirtintus poymius. Remiantis io straipsnio nuostatomis, terminas ala
reikia: 1) dl gyvybs atmimo ar sveikatos sualojimo atsiradusi al, skaitant neturtin; 2)
al turtui ar turto sunaikinim, kuris yra skirtas ir paprastai buvo naudojamas asmeniniams
poreikiams tenkinti, iskyrus pat netinkamos kokybs produkt, nustatant atlygintinos alos 500
eur emutin rib (i suma netaikoma, kai ala atsirado dl netinkamos kokybs paslaug).
CK 6.299 straipsnio normomis gyvendinamos Direktyvos 85/374/EEB 9 straipsnio nuostatos.
Svok ala dl gyvybs atmimo ar sveikatos sualojimo ir ala nukentjusio asmens turtui,
iskyrus pat gamin su trkumu turinio klausimu Teisingumo Teismas pasisak byloje
Veedfald[11]. Teisingumo Teismas iaikino, kad, skirtingai nuo gamino, gamintojo, gaminio
su trkumais svok, kuri samprata tvirtinta atitinkamai direktyvos 2, 3 ir 6 straipsniuose,
alos apibrtis nra pateikiama. Vis dlto, remiantis direktyvos 9 straipsnio nuostatomis, galima
daryti ivad, kad ala apima tiek al asmeniui, tiek al, padaryt vartotojo turtui. Teisingumo
Teismas pabr, kad, nepaisant to, jog svok ala dl gyvybs atmimo ar sveikatos
sualojimo ir ala nukentjusio asmens turtui, iskyrus pat gamin su trkumu turinys paliktas
nustatyti nacionalins teiss normomis, asmenims, nukentjusiems nuo netinkamos kokybs
produkt turi bti utikrinamas visikas ir tinkamas alos atlyginimas. Nacionalini teiss taisykli
taikymas negali sumainti direktyvos efektyvumo, o valstybi nari teismai turi aikinti
nacionalin teis atsivelgdami direktyvos tikslus ir prasm, o nacionalinmis teiss normomis
negali bti susiaurinami pagrindai, kuriems esant atlyginama turtin ala, kylanti dl gyvybs
atmimo ar sveikatos sualojimo ar dl vartotojo buityje naudojamo turto sunaikinimo (2001 m.
gegus 10 d. Sprendimo Veedfald, C-203/99, Rink. p. I-3569 23, 25, 27, 28 punktai).
Direktyvos 85/374/EEB 13 straipsnyje tvirtinta, kad i direktyva nedaro takos nukentjusio
asmens teisms, kurias jis gali turti pagal statymo reglamentuojamas sutartins ar nesutartins
atsakomybs nuostatas arba pagal speciali atsakomybs sistem, egzistuojani ios direktyvos
paskelbimo metu. ios nuostatos turin Teisingumo Teismas aikino byloje Gonzlez Snchez[12].
Teisingumo Teismas konstatavo, kad direktyvos 13 straipsnio nuostata i esms reikia tai, kad
teiss norm, reguliuojani atsakomyb u al, padaryt nekokybika produkcija,
harmonizavimas nedaro takos papildomoms nukentjusio asmens teisms, kurias jis gali turti

pagal sudaryt sutart arba pagal bendrsias nacionalins teiss normas, reglamentuojanias
civilin atsakomyb. Taiau i nuostata neleidia valstybms narms nustatyti bendrj
atsakomybs u nekokybik produkcij sistem skirtingai, negu nustato Direktyva. Direktyvos
85/374/EEB tikslas yra visikas atsakomybs u al, padaryt nekokybika produkcija,
harmonizavimas, todl nacionalin teis ioje srityje gali nukrypti nuo Direktyvos tik tais atvejais
ir ta apimtimi, kurie nustatyti Direktyvoje (2002 m. balandio 25 d. Sprendimo Gonzlez Snchez,
C-183/00, Rink. p. I-3901 25, 27, 29, 30, 31 punktas).
Minta, kad, be alos asmeniui, atlyginama ir ala, padaryta vartotojo turtui (vartotojo buityje
naudojamo turto sunaikinimas). Turtin ala sunaikinus vartotojo turt turi bti ne maesn kaip
500 eur (alos minimalaus dydio ribojimai netaikomi, kai atsiranda civilin atsakomyb dl
nekokybik paslaug). ala turi bti padaryta nukentjusiojo asmens (vartotojo) turtui, kuris
skirtas ir paprastai buvo naudojamas asmeniniams poreikiams tenkinti. Kai ala neatitinka CK
6.299 straipsnyje virtint kriterij, jos atlyginimui netaikomi CK 6.2926.300 straipsniai, al
atlyginant pagal bendrsias civilins atsakomybs taisykles. CK 6.2926.300 straipsniai taip pat
netaikomi alos, padarytos netinkamos kokybs produkto sugadinimu, atlyginimui, tokiu atveju
vartotojui gali reikti reikalavimus pardavjui remdamasis nuostatomis dl vartojimo pirkimo
pardavimo santyki (CK 6.334, 6.363 straipsniai).
statyme nustatyta, kad nukentjusiojo kalt gali bti pagrindas sumainti alos atlyginimo dyd
arba ala gali bti apskritai neatlyginama (CK 6.297 straipsnis). Gamintojas gali bti atleistas nuo
civilins atsakomybs, jeigu rodo bent vien CK 6.298 straipsnyje nurodyt aplinkyb. Tai
specialieji civilins atsakomybs netaikymo pagrindai (CK 6.253 straipsnio 9 dalis).
Viena i aplinkybi, galini nulemti gamintojo atleidim nuo atsakomybs, yra atvejis, kai
gamintojas rodo, kad jis neileido produkto apyvart (CK 6.298 straipsnio 1 dalies 1 punktas,
Direktyvos 85/374/EEB 7 a straipsnis). Direktyva 85/374/EEB ileidimo apyvart svokos
neapibria, todl is klausimas keltas Teisingumo Teismo byloje Veedfald[13]. Teisingumo
Teismas, aikindamas svokos ileidimas apyvart turin, vadovavosi Direktyvos 85/374/EEB
paskirtimi ir tikslais bei konstatavo, kad ileidimo apyvart svoka apima ir tuos atvejus, kai
produktas buvo naudojamas iimtinai specifini medicinini paslaug, kurias sudaro organo
paruoimas transplantacijai, teikimui.
Toje paioje byloje buvo aikinamas ir kito atleidimo nuo atsakomybs pagrindo gamintojui
rodius, kad gaminys buvo pagamintas neturint tikslo j parduoti ar kitaip platinti ekonominiais
tikslais, arba kad jis gamin pagamino ir platino ne usiimdamas verslu (CK 6.298 straipsnio 1
dalies 3 punktas, Direktyvos 85/374/EEB 7 c straipsnis) turinys. Teisingumo Teismas konstatavo,
kad aplinkyb, jog netinkamos kokybs produktas buvo pagamintas ir naudojamas specialios
medicinins paslaugos, u kurias pacientas tiesiogiai nesumoka ir kurios yra finansuojamos
iimtinai i valstybini fond, suteikimo tikslu, nepaneigia gaminio ekonominio ir komercinio
pobdio. Tokia veikla nra labdaringo pobdio, todl nepatenka 7 (c) straipsnyje tvirtintos
iimties taikymo srit (2001 m. gegus 10 d. Sprendimo Veedfald, C-203/99, Rink. p. I-3569, 11,
14, 18, 19, 21 punktai).
CK 6.300 straipsnio 1 dalyje nustatytas trej met iekinio senaties terminas iekiniams dl alos,
atsiradusios dl netinkamos kokybs produkt (paslaug) pareikti (tai specialioji norma,
atitinkanti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje tvirtint bendrj taisykl). is terminas skaiiuojamas
nuo tos dienos, kai nukentjusysis suinojo ar turjo suinoti apie jam padaryt al, trkum ir
kas yra gamintojas (priklausomai nuo to, kuris vykis ankstesnis). CK 6.300 straipsnio 2 dalyje
tvirtintas deimties met naikinamasis terminas nustatant, kad teis pareikti iekin dl alos,
atsiradusios dl netinkamos kokybs produkt ar paslaug inyksta sujus deimties met terminui
nuo tos dienos, kuri produkto gamintojas ileido alos padarius produkt apyvart.
Apibendrinamosios pastabos

1. Teismas ex officio privalo identifikuoti vartojimo sutartis ir taikyti tiek bendrus visoms
vartojimo sutartims, tiek sutarties ries nulemtus vartotojo teisi gynimo bdus. Bendruosius
vartojimo sutarties poymius atitinkanios sutartys pagal dalyk gali bti priskiriamos atskirai
vartojimo sutari riai (vartojimo pirkimopardavimo, vartojimo rangos ir kt.).
Vartojimo pirkimopardavimo sutartis
2. Vartojimo pirkimopardavimo sutartimis Civilinio kodekso etosios knygos IV dalies XXIII
skyriaus ketvirtojo skirsnio Vartojimo pirkimopardavimo sutari ypatumai (CK 6.3506.370
straipsniai) prasme kvalifikuojamos pirkimopardavimo sutartys, kurios: pirma, atitinka
bendruosius vartojimo sutarties poymius: prekes ar paslaugas perka fizinis asmuo; fizinis asmuo
prekes ir paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams poreikiams); prekes ar
paslaugas parduoda verslininkas; antra, kuri dalykas yra kilnojamasis daiktas.
3. Kai vartotojas asmenini poreiki tenkinimui i verslininko perka nekilnojamj daikt, tokiems
santykiams taikomos Civilinio kodekso etosios knygos IV dalies XXIII skyriaus atuntojo
skirsnio Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutartys (CK 6.3926.401 straipsniai)
normos ir bendrosios vartojimo sutari instituto nuostatos (CK 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.188
straipsnis, kt.).
4. Pirkimopardavimo sutart kvalifikavus vartojimo sutartimi, jos slygos teismo ex officio turi
bti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus siningumo kriterijus.
5. Pardavjas, sutarties sudarymo metu pateiks netinkam informacij apie prek, atsako u
neaptartus daikto trkumus, dl kuri daikto negalima naudoti tam tikslui, kuriam j naudoti ketino
pirkjas, arba dl kuri pirkjas nebt daikto pirks arba nebt mokjs tokios kainos.
6. Vartojimo pirkimopardavimo sutartini santyki atveju taikomi CK 6.363 straipsnio 48 dalyse
tvirtinti, palankesni pirkjui nei pagal CK 6.334 straipsn, paeist teisi gynybos bdai.
7. CK 6.363 straipsnio 8 dalies nuostata, kad vietoj kit gynybos bd pirkjas gali vienaalikai
nutraukti sutart yra specialus vartotojo teisi gynimo bdas, todl CK 6.217 straipsnyje tvirtinti
reikalavimai dl esminio sutarties paeidimo tiesiogiai netaikytini, taiau btina vertinti, ar
sutarties nutraukimas yra proporcinga teisi gynimo priemon.
8. Gin nagrinjantis teismas, vertindamas vartotojo pasirinkto teisi gynimo bdo taikymo
galimyb, turi atsivelgti konkreias teisikai reikmingas aplinkybes ir siekti civilini teisini
santyki reguliavimui bdingo proporcingumo principo gyvendinimo, kad vartotojo teisi gynimo
bdas bt proporcingas prievoli paeidimo mastui ir nesukelt paeidimui neadekvai teisini
padarini.
9. Paeistos vartotojo teiss turi bti ginamos laikantis restitutio in integrum principo; be CK 6.363
straipsnio 4 ir 8 dalyse nurodyt pirkj teisi gynimo bd, vartotojas turi teis ir kitus civilini
teisi gynimo bdus, inter alia, nuostoli, turtins ir neturtins alos atlyginim.
10. Vartojimo pirkimopardavimo sutarties sudarymo faktas teisme gali bti rodinjamas visomis
leistinomis rodinjimo priemonmis pagal bendrsias rodinjimo ir rodym vertinimo taisykles,
tvirtintas CPK II dalies XIII skyriuje, bei CK ar kit statym normose tvirtintus rodinjimo
ypatumus, nulemtus sandori ries ar formos (pvz., CK 1.93 straipsnio 2 dalis, kt.).
11. Sprendiant dl CK 6.363 straipsnio 6 dalyje tvirtintos pirkjo teiss reikalauti pakeisti
technikai sudting ir brangi prek esmin reikm turi daikto kokybs trkum dydis. Nedideli
daikto trkumai pagal statym nra pagrindas tenkinti tok pirkjo reikalavim.

12. Pirkjas, pasinaudojs CK 6.363 straipsnio 4 dalies 3 punkte tvirtintu teisi gynybos bdu
perdavs daikt pardavjui, kad is per proting termin paalint trkumus, ir pardavjui daikto
trkumus paalinus, negali reikalauti taikyti kit teisi gynybos bd reikalauti pakeisti daikt
tinkamu.
13. Pardavjas atsako u parduoto daikto trkumus, jeigu pirkjas apie juos pareikia per tam tikr
termin. Pagal CK 6.363 straipsnio 4 dal vartotojo reikalavimams pardavjui dl netinkamos
kokybs daikt pareikti taikomi CK 6.338 straipsnyje nustatyti bendrieji pirkimopardavimo
sutartims terminai.
14. Iekinys dl daikto ar paslaugos trkum, nustatyt pasibaigus garantijos terminui, atmetamas
dl jo nepagrstumo (inykus pardavjo atsakomybei ir atitinkamai pirkjo teisei), o ne dl iekinio
senaties termino pasibaigimo, nes iekinio senaties termino eiga prasideda tik esant teiss
paeidimui.
Vartojimo rangos sutartis
15. CK etosios knygos IV dalies XXXIII skyriaus antrojo skirsnio (CK 6.6726.680 straipsniai)
Vartojimo ranga norm reglamentuojami tie rangos santyki ypatumai, kurie susij su jos, kaip
vartojimo sutarties pobdiu. Rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi btina
konstatuoti i poymi viset: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darb
rezultat sigyja savo asmeniniams, eimos, nam kio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas
teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesin veikl.
16. Pagal CK 6.672 straipsnio 2 dalies norm vartojimo rangos santykiams mutatis mutandis
turibti taikomi CK 6.3506.370 straipsniai, reglamentuojantys vartojimo pirkimopardavimo
santykius.
17. Vartojimo rangos santykiams, kuri CK normos nenustato, taikomi vartotoj teisi gynimo ir
kiti su i teisi gynimu susij statymai (CK 6.672 straipsnio 3 dalis).
18. Vartojimo statybos rangos sutartis gali bti apibrta kaip sutartis, kuria rangovas, kuris
veriasi statybos verslu, sipareigoja per nustatyt termin pastatyti pagal usakovofizinio asmens
uduot statin arba atlikti kitus statybos darbus, skirtus tenkinti buitinius ar asmeninius usakovo
ir jo eimos poreikius, o usakovas sipareigoja sudaryti rangovui btinas statybos darbams atlikti
slygas, priimti rezultat ir sumokti sutartyje nustatyt kain.
19. Vartojimo statybos rangos sutartims taikomos CK etosios knygos IV dalies XXXIII skyriaus
antrojo skirsnio Vartojimo ranga ir treiojo skirsnio Statybos ranga normos. Esant statybos
rangos ir vartojimo rangos norm konkurencijai, prioritetikai taikomos vartojimo rangos normos.
20. Esant vartojimo rangos sutartiniams santykiams vartotojo teisi apsaugos lygis turi bti toks
pats kaip ir vartojimo pirkimopardavimo santykiuose, todl usakovas ne tik disponuoja teismis,
tvirtintomis CK 6.678, 6.680 straipsniuose, bet ir 6.363 straipsnio 8 dalyse tvirtinta teise nutraukti
sutart bei pareikalauti grinti sumokt kain.
21. Kilus ginui, ar rangos darbai atlikti tinkamai, turi bti sprendiama, ar vartojimo rangos darbo
rezultatas yra tinkamos kokybs, o nustaius, kad jis yra netinkamos kokybs, vertintina, ar
nustatyti nukrypimai nuo kokybs reikalavim yra tokie, jog sudaro pagrind taikyti vartotojo
pasirinkt teisi gynimo bd, tarp j ir tvirtint CK 6.363 straipsnio 8 dalyje.
22. statyme tvirtintas reikalavimas rangos darb primim forminti abiej ali pasiraytu
perdavimoprimimo aktu neturi bti suabsoliutintas; usakovo pareiga sumokti u atlikt darb
gali atsirasti ir jam nepasiraius darb primimo akto, jeigu jis faktikai darb rezultat prim ir
juo naudojasi savo poreiki tenkinimui.

23. Rangovas, rodinjantis, kad darbo rezultat usakovui (vartotojui) perdav ne ali sutartyje
vardytu dokumentu (arba, jeigu ali sutartyje toks dokumentas nevardytas, ne paprastai
forminamu aktu, pavyzdiui, perdavimoprimimo aktu), taip pat turi pareig rodyti, kad
usakovui (vartotojui), prie pasiraant t dokument, buvo iaikinta to dokumento paskirtis,
teisin reikm, taip pat usakovo (vartotojo) teis tame dokumente nurodyti priimamo darbo
rezultato trkumus, jeigu toki yra.
Atsakomybs taikymas vartojimo teisiniuose santykiuose
24. Be CK 6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyse nurodyt vartotojo teisi gynimo bd, visais atvejais
vartotojas turi teis nuostoli, atsiradusi dl netinkamos kokybs preks pardavimo, atlyginim
(CK 6.363 straipsnio 5 dalis). statymo tvirtinta vartotojo teis tiek turtins, tiek neturtins
alos, padarytos netinkamos kokybs preks pardavimu, atlyginim. Vartotojo teis neturtins
alos atlyginim tvirtinta Vartotoj teisi apsaugos statymo (2007 m. sausio 12 d. statymo Nr. X1014 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
25. Sprsdamas ginus dl i vartojimo sutarties kilusios sutartins atsakomybs teismas vis
pirma pagal CK 6.188 straipsnio nuostatas turi ex officio patikrinti, ar sutarties slygos dl
atsakomybs taikymo atitinka siningumo kriterijus.
26. Kelions organizatorius turizmo paslaug teikimo sutartyje veikia kaip verslininkas asmuo,
kuris statym nustatyta tvarka ir slygomis veriasi turizmo verslu ir savo vardu vieai silo teikti
turizmo paslaugas, todl turi prisiimti neigiam savo veiklos padarini rizik CK 6.256 straipsnio
4 dalyje nustatyta tvarka.
27. Kelions organizatorius atsako prie turist ir u treiuosius asmenis, kuriuos jis buvo
pasitelks turizmo paslaug sutarties vykdymui (pvz., viebuio administracij).
28. CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatyta maksimali trigubos kelions kainos dl netinkamo
turizmo paslaug sutarties vykdymo atlygintinos neturtins alos riba, i teiss norma negali bti
aikinama taip, kad neturtins alos dydio nustatymo matas bt kelions kaina.
29. Turisto patirtos turtins alos negalima sutapatinti su kelions kaina, todl turistas turi rodyti
konkret dl netinkamo sutarties vykdymo patirt nuostoli dyd.
30. Kelions organizatorius yra atsakingas u tinkam paslaug vykdym, todl jo sutartinms
pareigoms tinkamai vykdyti reikalingos papildomos ilaidos (pvz., apgyvendinimas auktesns
kategorijos viebutyje, kai sutartyje numatytas pasirod ess netinkamas) neturi bti perkeliamos
turistui.
31. Kai turizmo paslauga turisto sutikimu pakeiiama analogika alternatyvia paslauga (turistas
nepasinaudoja teise atsisakyti sutarties, o sutinka su silomu pakeitimu), tai nelaikoma turtins ar
neturtins alos padarymu.
32. alos, padarytos netinkamos kokybs (nesaugiais) produktais ar paslaugomis, atlyginimo
instituto normos (CK 6.2926.300 straipsniai) taikomos tik tais atvejais, kai produktai (paslaugos)
sigyjami vartojimo, o ne verslo tikslais; tai yra specialios deliktins atsakomybs normos, skirtos
vartotojui ginti, netaikomos, kai produktas ar paslauga gyjami verslo tikslais.
2010 m. birelio 28 d.
Teism praktikos apibendrinimo departamentas
Svarstyta Civilini byl skyriaus teisj pasitarimuose. Pritarta spausdinti Lietuvos Aukiausiojo
Teismo biuletenyje Teism praktika 33.

[1] ioje byloje Teisingumo Teismas sprend dl vartotojo teiss atsisakyti sutarties, sudarytos ne
prekybai skirtose patalpose, remiantis Direktyvos 85/577/EEB nuostatomis tiesiogiai. Byloje
nustatyta, kad tarp Paola Faccini Dori (iekov) ir Recreb Milano centrinje traukini stotyje (t. y.
ne prekybai skirtose patalpose) buvo sudaryta nuotolinio angl kalbos mokymo kurso pirkimo
pardavimo sutartis. Po keli dien pirkja informavo pardavj, kad ji atsisako sudarytos sutarties
remdamasi Direktyvos 85/577/EEB nuostatomis. Byloje buvo ginijama pirkjo teis atsisakyti ne
prekybai skirtose patalpose sudarytos sutarties remiantis iimtinai Direktyvos 85/577/EEB 5
straipsnyje tvirtinta sutarties atsisakymo teise. Paymtina, kad kilus ginui Italija nebuvo
perklusi nacionalin teis Direktyvos 85/577/EEB nuostat, nors perklimo terminas jau buvo
pasibaigs.
[2] Ginaskilo dl pardavjo teiss reikalauti, kad sutarties neatitinkanios preks pakeitimo atveju
vartotojas sumokt kompensacij u naudojimsi ia preke. Nustatyta, kad 2002 m. rugpjio
mn. Quelle pateik S. Brning (pirkjai) asmeniniam naudojimui skirt virykls komplekt.
2004 m. pradioje i nustat, kad prietaiso kokyb neatitinka sutarties. Kadangi pataisyti prietaiso
nebuvo manoma, tai S. Brning j grino Quelle, o i j pakeit nauju. Taiau i bendrov
pareikalavo, kad S. Brning sumokt 69,97 euro sum kaip kompensacij u naud, kuri ji gavo
dl naudojimosi i pradi pristatytu prietaisu.
[3] Byloje nustatyta, kad bendrov easyCar teik automobili nuomos be vairuotojo paslaugas. i
veikl ji vykd Jungtinje Karalystje ir daugelyje kit valstybi nari. ios bendrovs klientai
galjo rezervuoti nuomai skirtus automobilius tik internetu. Pagal bendrovs easyCar silomos ir
sudaromos automobilio nuomos sutarties slygas, sutarties panaikinimo atveju vartotojas negaljo
susigrinti sumokt sum, iskyrus netiktas ir nenumatomas aplinkybes, nepriklausanias nuo
(jo) valios, pavyzdiui: rimta vairuotojo liga, neleidianti jam vairuoti transporto priemons;
gaivalins nelaims <...>; vyriausybi ar valdios institucij veiksmai ar nustatyti apribojimai;
karas, neramumai; sukilimai ar terorist veiksmai ir kt.
[4] Ginas kilo tarp vartotojos P. Messner, internetu nusipirkusios naudot neiojamj kompiuter,
ir nuotolin prekyb internetu vykdanios mons Stefan Krger. Atsiradus kompiuterio ekrano
defektui P. Messner pareik apie pirkimo sutarties atsisakym ir pasil nusisti Stefan Krger
neiojamj kompiuter, iai grinant sumokt pirkimo kain. Stefan Krger pateik
prietaravim teigdama, kad P. Messner bet kuriuo atveju turi atlyginti naudojimosi neiojamuoju
kompiuteriu apie 8 mnesius vert (t. y. reikalavo kompensacijos u daikto naudojim, vartotojui
nutraukus nuotolins prekybos sutart).
[5] Remiantis bylos aplinkybmis nustatyta, kad p. Antelm Sanchis sudar su Travel-Vac teiss tam
tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimo sutart, kurios pagrindu p. Antelm
Sanchis gijo iimtin teis met 19 savait naudotis 1/51 dalimi gyvenamojo komplekso.
Remiantis sutartimi Travel-Vac taip pat sipareigojo suteikti ir kitas paslaugas tokias kaip pastato
prieiros, administravimo ir kt. Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad pirkjas turi teis atsisakyti
sutarties per septynias dienas nuo jos pasiraymo, ratu informuodamas apie tai pardavj ir
sumokdamas 25 proc. kainos dydio nuostoli atlyginim. alys sutar, kad p. Antelm Sanchis
per tris dienas po sutarties pasiraymo turs atvykti bank pasirayti dokumentus, patvirtinanius
sutarties sudarym, taiau p. Antelm Sanchis bank per numatyt laik neatvyko, uuot nuvyks
pardavjo biur odiu nutrauk ali sudaryt sutart.
[6] Byloje ginas kilo tarp EDP Editores SL (toliau EDP) ir Eva Martn Martn dl ios
atsisakymo vykdyti sipareigojimus, prisiimtus pagal jos gyvenamojoje vietoje su EDP atstovu
pasirayt sutart. 2003 m. gegus 20 d. E. Martn Martn savo gyvenamojoje vietoje pasira
sutart su EDP atstovu dl penkiolikos knyg, penki DVD ir DVD grotuvo sigijimo. ios preks
jai buvo pristatytos 2003 m. birelio 2 d., taiau u prekes nebuvo sumokta.

[7]Byloje nustatyta, kad tarp Paola Faccini Dori ir Recreb Milano centrinje traukini stotyje (t. y.
ne prekybai skirtose patalpose) buvo sudaryta nuotolinio mokymo kurso pirkimopardavimo
sutartis. Po keli dien pirkja informavo pardavj, kad ji atsisako sudarytos sutarties remdamasi
Direktyvos 85/577/EEB nuostatomis. Byloje buvo ginijama pirkjo teis atsisakyti ne prekybai
skirtose patalpose sudarytos sutarties remiantis iimtinai Direktyvos 85/577/EEB 5 straipsnyje
tvirtinta sutarties atsisakymo teise. Paymtina, kad kilus ginui Italija nebuvo perklusi
nacionalin teis Direktyvos 85/577/EEB nuostat, nors perklimo terminas jau buvo pasibaigs.
[8] Byloje nustatyta, kad 1993 m. sutuoktiniai Heininger kredito sutarties pagrindu pasiskolino i
banko 150 000 Vokietijos marki. Kreditas buvo skirtas buto pirkimui finansuoti. Kredito sutartis
utikrinta hipoteka. 1998 m. sutuoktiniai Heininger kreipsi dl kredito sutarties nutraukimo,
argumentuodami tuo, kad sutartis buvo sudaryta j namuose kelet kart apsilankius
nekilnojamojo turto agentui, kuris tikino juos sigyti but ir sudaryti kredito sutart. Iekovai teig,
kad nekilnojamojo turto agentas neinformavo j apie teis atsisakyti sutarties. Sutuoktiniai
reikalavo atlyginti sutarties sudarymo bei kitas patirtas ilaidas.
[9] Byloje nustatyta, kad ginas kilo tarp A. Hamilton ir Volksbank Filder eG (toliau Volksbank)
dl praymo panaikinti paskolos sutart ir grinti sumoktas palkanas. A. Hamilton 1992 m.
lapkriio 17 d. savo gyvenamojoje vietoje pasira paskolos sutart su banku, kurio teisi
permjas yra Volksbank, ketindama finansuoti nekilnojamojo turto fondo akcij sigijim (toliau
ginijama paskolos sutartis). 1992 m. gruodio 16 d. banko, kurio teisi permjas yra Volksbank,
tarnautojai pasira i sutart, ir bankas imokjo paskolos sum A. Hamilton, kuri pradjo mokti
palkanas u i paskol. Kadangi bendrov, valdanti nekilnojamj fond, kuriame A. Hamilton
buvo sigijusi akcij, 1997 m. paskelb bankrot, labai sumajo mnesins fondo imokos, kurios
padengdavo didij palkan, mokam pagal nagrinjam paskolos sutart, dal. Dl to A.
Hamilton nusprend perfinansuoti savo skol sudarydama taupomosios sskaitos nekilnojamajam
turtui sigyti sutart ir paimdama tarpin paskol, itaip ji 1998 m. balandio pabaigoje grino vis
paskol bankui, kurio teisi permjas yra Volksbank, o pastarasis grino u paskol suteiktas
garantijas. 2002 m. gegus 16 d. A. Hamilton nutrauk ginijam paskolos sutart ir 2004 m.
gruodio 27 d. pareik iekin Volksbank, pirma, dl pagal ginijam paskolos sutart sumokt
palkan ir pagal sutart suteiktos paskolos sumos grinimo, antra, bankui, su kuriuo ji buvo
sudariusi taupomosios sskaitos nekilnojamajam turtui sigyti sutart, dl sumokt palkan
atlyginimo.
[10] Sujungtose bylose nustatyta, kad 1990 m. pradioje teritorijos ustatymo bendrov tutgarto
regione pastat apartament kompleks, kurie turjo bti nuomojami verslininkams.
apartament kompleks kaip viebut turjo administruoti administruojanti bendrov, veikianti
kaip nuomotojas. Apartamentai, kaip fiskaline prasme naudinga investicija, bendraturi teismis
buvo parduoti ir fiziniams asmenims, tarp j ir paskolos gavjams. Teritorijos ustatymo bendrov
iam tikslui pasinaudojo jos kontroliuojamos pardavim bendrovs paslaugomis, kuri pareng
tvarkarat, numatant btinus pirkimo ir jo finansavimo vykdymo etapus. Minta pardavim
bendrov i veikl trauk nepriklausomus tarpininkus, tarp j ir agent m. W. (toliau agentas),
tarpininkavus sigyjant turt, kuris yra pagrindini byl dalykas. Apartament pirkimas daugeliu
atvej buvo finansuojamas taip: dal ilaid (su pirmo lygio garantija) padeng vienas bankas
(DSL-Bank), o likusi dal (su antro lygio garantija) Bankas, jau suteiks teritorijos ustatymo
bendrovei finansavim pastato statybai. Trijose pagrindinse bylose agentas veik susitikdamas,
kartais kelet kart, su paskolos gavjais j gyvenamojoje patalpoje, kad pateikt jiems
skaiiavimo pavyzdius ir surinkt praymui dl finansavimo parengti reikalingus asmeninius
duomenis bei informacij apie j mokum. Agentas grdavo po keli savaii ir pateikdavo
pasirayti per t laik Banko parengt paskolos sutart. Tuo pat metu atitinkamos nekilnojamojo
turto pirkimo sutartys arba tokios sutarties sudarymui suteiktas galiojimas buvo patvirtinami
notarikai. 1993 m. vasario mnes pastatas buvo baigtas statyti. Po penki mnesi
administravimo bendrov nutrauk nuomos mokesio mokjim ir 1994 m. pradioje tapo
nemokia. Teritorijos ustatymo bendrov nustatyt nuomos mokest mokjo iki 1993 m. pabaigos
ir 1995 m. bankrutavo. Planuotas viebuio uimtumas niekada nebuvo pasiektas. Fizini asmen

pajamos i investicij buvo nepakankamos. Susitarime dl pasidalijimo numatyti apribojimai

trukd apartamentus eksploatuoti atskirai, nes nebuvo jokios privataus naudojimo arba
individualios nuomos galimybs. Paskolos gavjams nutraukus paskolos sutart, Bankas
kiekvienam i j pareik iekin dl skolos bei delspinigi mokjimo.
[11] Byloje buvo sprendiamas klausimas dl atsakomybs u al, atsiradusi dl netinkamos
kokybs produkto (medicininio tirpalo) naudojimo. ala kilo dl to, jog ruoiant pacient inksto
transplantacijos operacijai, organas buvo iimtas i donoro ir perplautas specialiai tam tikslui
paruotu medicininiu tirpalu, kurio naudojimas sukl inksto arterijos ukimim, organo
sugadinim ir netinkamum transplantacijai. Teisingumo Teism buvo kreiptasi dl Direktyvos
85/374/EEB 9 straipsnio norm aikinimo i esms klausiant ar Europos Sjungos teis nustato
reikalavimus kaip valstybs nars savo nacionalinje teisje turt apibrti svokas ala dl
gyvybs atmimo ar sveikatos sualojimo ir ala nukentjusio asmens turtui, iskyrus pat
gamin su trkumu.
[12] Byloje buvo sprendiamas alos atlyginimo klausimas po to, kai perpylus krauj medicinos
staigoje pacient buvo ukrsta hepatito C virusu.
[13] ioje byloje buvo sprendiamas klausimas dl ligonins atsakomybs u al, atsiradusi dl
netinkamos kokybs produkto (medicininio tirpalo) pagaminimo ir naudojimo. ala kilo dl to,
kad, ruoiant pacient inksto transplantacijos operacijai, organas buvo iimtas i donoro ir
perplautas specialiai tam tikslui paruotu medicininiu tirpalu, kurio naudojimas sukl inksto
arterijos ukimim ir organo sugadinim. Byloje Teisingumo Teismo i esms buvo klausiama ar
Direktyvos 85/374/EEB 7 a straipsnis, kuriame nustatyta, kad gamintojas nra laikomas atsakingu
pagal i direktyv, jei jis rodo, kad jis neileido gaminio apyvart, turt bti aikinamas kaip
reikiantis tai, kad gaminio ileidimu apyvart nelaikomi atvejai, kai produkto gamintojas j
pagamina ir naudoja specifini medicinini paslaug (organo paruoimo transplantacijai) teikimui.