62 str.

Teismas turi teis skirti velnesn negu statymo nustatyt bausm, net tada, kai pati velniausia BK straipsnio
sankcijoje numatyta bausm yra per grieta ir bausms paskirtis negali bti pasiekta paskyrus velnesn bausm.
Skiriant velnesn bausm, turi bti atsivelgiama bylos aplinkybi visum, kuri maina kaltininko asmenybs ir
veikos pavojingum.
velnesn, negu statymo numatyta, bausm:
1) maesn bausm, nei numatyta straipsnio sankcijoje u padaryt nusikalstam veik, arba
2) maesn bausm, nei statymas numato skirti pavojingam recidyvistui, arba
3) velnesn bausms ris, negu numatyta straipsnio sankcijoje u padaryt nusikalstam veik.
Teismas gali, bet neprivalo paskirti velnesn, nei statymo numatyt, bausm. Jei nustatomi pagrindai taikyti 62 str.
nuostatas, tokia galimyb turi bti apsvarstoma.
Straipsnio taikymas siejamas ne su padaryto NV sunkumu, o su konkreiomis straipsnyje nurodytomis aplinkybmis.
Todl straipsnis gali bti taikomas ir nustaius atsakomyb sunkinani aplinkybi, pavyzdiui, veik padarius dl
chuliganik paskat ir pan.
Teismas gali paskirti velnesn bausm u kiekvien nusikalstam veik.
iame straipsnyje nurodytos trys kategorijos pagrind, dl kuri galima taikyti velnesn bausm.
Bausm gali bti velninama, jeigu yra visos slygos, kurios apibdina kaltininko elges padarius NV:

NV padars asmuo savo noru atvyko ir prane apie NV;

nuoirdiai gailisi ar padeda tyrimui bei teismui;
visikai ar i dalies atlygina ar paalina padaryt turtin al.

Nuoirdus gailjimasis ir pagalba ikiteisminiam tyrimui yra alternatyvios slygos, todl gali bti bet kuri i j arba abi
kartu.
Skiriasi nuo 29 str. 1 d. 2 ir 3 p. Tuo, kad BK 62 str. i asmens reikalauja ne tik prisipainti padarius NV, bet ir savo
noru atvykti arba praneti apie j. iame straipsnyje tvirtintas pareigojimas atlyginti ar paalinti ne apskritai al, o
turtin.
Atvykimas ir praneimas apie nusikalstam veik reikia, kad asmuo turi savanorikai atvykti valstybs institucij
(kuri vykdo baudiamj persekiojim) ir praneti apie NV, o jei dar su bendrininkais ir apie kit bendrinink
padarytas veikas. Gali bti pagrindu velninti bausm tik u tas veikas, apie kurias prane savanorikai . Galima
praneti ir apie pasiksinim bei rengimasi.
Savanorikai daro savo noru, o ne dl aplinkybi. Savanorikas iki kol neisiaikino nusikaltlio asmenybs.
Reikmingiau, kai grindianamas pozityviais motyvais.
Padjimas iaikinti NV savanorikai apdeda iaikinti svarbiausias NV padarymo aplinkybes, surinkti daiktinius
rodymus, nurodo liudytojus ir pan. Net jei ir objektyviai tokia pagalba bna nereikalinga, tai nepaalina galimybs
taikyti komentuojam straipsn. Jei neiduoda bendrinink tada nelaikoma, kad padjo iaikinti NV.
Visikas ar dalinis turtins alos atlyginimas ar paalinimas savanorikas ir atliktas iki teismo apkaltinamojo
nuosprendio primimo, o jei nuosprendis apskstas iki bylos inagrinjimo apeliacins instancijos teisme.
Atsivelgiama ne tik tai, kokia alos dalis atlyginta, bet ir tai ar parod iniciatyv ir pan. Operatyvus alos
atlyginimas laikytinas reikmingesniu.
Jei al atlygina tretieji asmenys (draugai, eima), toki aplinkyb galima pripainti vienu i pagrind taikyti io
straipsnio nuostatas, taiau reikia atsivelgti ar nukentjusysis sutinka su tokiu alos atlyginimu.

Jei nukentjusysis vengia priimti alos atlyginim, padaryta ala gali bti atlyginama sumokant pinigus teismo,
anstolio arba notaro depozitin sskait. Tokie veiksmai pripaintini turtins alos atlyginimu.
Asmen, kurie serga sunkia liga ar yra negals, ilaikymas kaltininkas sudaro i asmen poreikiams ir gyvenimui
reikalingas slygas, slaugo arba nuolat juos priiri.
Kaltininkas ilaiko maameius vaikus poymis, jog jis rpinasi vaik sveikata, dvasiniu moraliniu ugdymu, atsako
u vaik aukljim bei vystymsi ir teikia j poreikiams bei vystymsi slygoms reikaling materialin ilaikym.
Maesns bausms, negu straipsnio sankcijoje u padaryt nusikalstam veik numatyta maiausia bausm, skyrimas
kaip bausms velinimo bdas, taikytinas tik terminuoto laisvs atmimo bausms atveju, kai minimals jos dydiai
yra apibrti BK SD sankcijose. Nuudiusiam kit asmen nuo 5 iki 15m., todl suvelninta laisvs atmimo
bausm negali bti velnesn, nei trys mnseiai ir grietesn, nei penkeri metai.
Skirdamas velnesnes bausms ris, nei numatyta straipsnio sankcijoje u padaryt nusikalstam veik, teismas nra
apribojamas, kuri velnesns bausms r parinkti, iskyrus tas bausms ris, kurios numatytos straipsnio, pagal
kur asmuo teisiamas, sankcijoje. Jei sankcijoje yra nurodyta aretas ir laisvs atmimas iki 5m. Tokiu atveju aretas
neskiriamas, nors ir laikytinas velnesne nei laisvs atmimas, nes tokia bausms ris gali bti paskirta ir netaikant
komentuojamo straipsnio nuostat. Tokios bausms velinimo bdas taikytinas tada, kai teismas nustato, kad
teisiamajam ir velniausioji sankcijoje numatyta bausms ris yra per grieta bausm.
63 str. Bausms skyrimas u kelias nusikalstamas veikas
Keli nusikalstam veik padarymas kaip prielaida skirti bausm pagal NV sutapt reikia:
Bent dvi asmens padarytos veikos kvalifikuojamos pagal skirtingus arba t pat BK straipsn ar jo dalis, kurios sudaro
atskiras nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudtis ir turi savarankikas sankcijas. Sutapt gali sudaryti tiek
nusikaltimai, tiek baudiamieji nusiengimai ar abu kartu. Bausm pagal sutapt skiriama ir kai dalis veik
kvalifikuojama kaip baigta NV, o dalis kaip nutrkusi rengimosi ar pasiksinimo stadijoje arba kip padaryta
bendrininkaujant.
Asmuo bent u dvi padaryt veik nra nuteistas ir nra kit teisini klii vykdyti baudiamj jo persekiojim dl
t veik.
Skirdamas bausm pagal nusikalstam veik suptapt, i pradi teismas atskirai kvalifikuoja kiekvien veik pagal
BK straipsn ar jo dal. Po to vadovaudamasis bendraisiais bausms skyrimo pagrindais, paskiria bausm u kiekvien
i nusikalstam veik atskirai, o vliau galutin subendrint bausm.
Jei vien veik padar bdamas nepilnameiu, kit pilnameiu. Pradioj teismas skiria bausm pagal BK 90 str. u
veik padaryt nepilnametystje, o po to tik u veik pilnametystj. Vliau bausms subendrinamos.
Bausms skyrimas u kiekvien nusikalstam veik atskirai reikia, kad teismas priimdamas nuosprend turi atskirai
paskirti tam tikos ris, trukms ir dydio bausm u kiekvien NV.
Galutin subendrinta bausm bausm, nustatoma statyme numatytais bdais subendrinus bausmes, paskirtas u
atskiras nusikalstamas veikas. Galutin bausm gali sudaryti dvi bausms grieiausia i paskirt u kitas
nusikalstam veik ir teismo nuoiura parinkta i paskirt u kitas nusikalstamas veikas. Be to, esant pagrindui, kartu
su galutine bausme turi bti skiariamas turto konfiskavimas ir arba udraudimas naudotis spec. teise. Pagal galutin
subendrint bausm sprendiama apie taikomus teisinius padarinius nuteistajam: bausms r, trukm ir teistum.
Subedrinant bausmes apmimo bdu grietesn bausm apima velnesn. Subendrinti apmimo bdu galima ne tik
tos paios, bet ir skirting ri bausmes. Sprendiant bausmi grietumo klausim turi bti vadovaujamasi bausmi
sistemos srau, kur bausms ivardintos nuosekliai nuo velniausios iki grieiausios.

Apmimo bdu galima subendrinti bausmes, kai:

Yra ideali veik sutaptis. Idealija sutaptimi laikytini atvejai, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar
daugiau veik, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Pvz.: valstybs tarnautojas, kuris u ky
praleidia per sien prekes, kurias reik tikrinti, tai tokiu atveju jo veikoje galima velgti kontrabandos ir
kyininkavimo nusikaltimo poymi.
Padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingum ir priskiriamos skirtingoms nusikalstam
veik rims ar kategorijoms. Tokiu atveju baudiamasis statymas nustato ir materialj (veikos skiriasi pagal
pavojingum) ir formalj (veikos priskiriamos skirtingoms NV rims ir kategorijoms kriterijus, kurie turi
bti abu vienu metu. Materialusis ir formalusis kriterijai tarpusavyje susij, nes nusikalstam veik rys bei
nusikaltim kategorijos iskiriamos btent pagal veikos pavojingum. Kai padarytos veikos priskiriamos
panaioms NV rims ir kategorijoms, pvz, nesunkus ir apysunkis nusikaltimas, BN ir neatsargus nusikaltimas
bei pan., btina vertinti, ar jos labai skiriasi pagal pavojingum, t.y. palyginti j ksinimosi objektus, dalykus,
padarymo bdus, sukeltus padarinius ir pan.
U vien nusikalstam veik paskirta dvideimt met laisvs atmimo, o nepilnameiams deimt met
laisvs atmimo. Susijs su taisykle, kad galutin subendrinta bausm negali viryti dvideimties met laisvs
atmimo. 20 met ilgiausia terminuota bausms trukm, todl daugiau nei 20 met nemanoma skirti, todl
sudjimas praktikai nemanomas ir turi bti apmimas.

Subendrindamas bausmes sudjimo bdu teismas, skirdamas galutin bausm, visikai ar i dalies sudeda bausmes,
paskirtas u atskiras nusikalstamas veikas. Sudedant bausmes teismas, vadovaujantis BK 65 str. nurodytomis bausmi
sudjimo ir keitimo taisyklmis, irenka grieiausi bausms r i paskirt u NV, po to tokios ries bausm
pakeiia visas kitas paskirtas bausmes ir jas prideda prie grieiausios bausms. Kai kurios bausms nekeiiamos ir
skiriamos kartu su kitomis bausmmis (bauda) arba jame apskritai nenumatytos atskir bausmi sudjimo ir keitimo
kitomis bausmmis taiyskls (viej teisi atmimo, teiss dirbti darb arba tam tikra veikl atveju). i bausmi
negalima subendrinti jas visikai ar i dalies sudedant su kitomis bausmmis. Jos gali bti subendrinamos tik taikant
apmimo bd ar skiriamos kaip antra bausm.
Kai bausms visikai sudedamos, prie grieiausios bausms, paskirtos u vien nusikalstam veik, pridedamos
visos kitos paskirtos bausms, o kai bausms i dalies sudedamos pire grieiausios bausms, paskirtos u vien
nusikalstam veik, velnesns bausms pridedamos i dalies. Jei i dalies sudedamos skirting ri bausms, prie
grietesns ries bausms pridedama dalis velnesns ries bausms. Jei prie grieiausios bausms i dalies
pridedamos kelios velnesns bausms, teismas gali pridti arba kiekvienos i paskirt bausmi dal, arba j sumos
dal.
Sudedant bausmes i dalies galutin bausm pagal dyd (trukm) turi bti didesn nei bet kuri i bausmi, paskirt u
atskiras NV, taiau galutin subendrinta bausm negali viryti 20 met, o jei skiriamos kitos ries maksimalaus tos
ries bausms dydio.
Galutin subendrinta bausm gali bti tik tos ries, kuri paskirta u atskiras nusikalstamas veikas, pavyzdiui, jei
asmeniui n u vien i nusikalstam veik nepaskirtas laisvs atmimas, laisvs atmimo bausm negali bti ir
galutin subendrinta bausm.
Kai nustatoma, kad asmuo iki nusprendio pirmojoje byloje primimo padar kit nusikaltim ar BN. Abi bausms
subendrinamos. Turi bti skaitytas laikas pagal ankstesn nuosprend atlikimo bausms.
Jei padar testin nusikalstam veik, nelaikoma, kad padar kelias nusikalstamas veikas. Tstin nusikalstama
veika viena nusikalstama veika, kuri sudaro keli tapats veikos epizodai, nukreipti viening objekt ir kurias
apima vieninga kaltininko tyia. Padarytos veikos epizodai laikomi vienos NV sudtinmis dalimis, siekiant vieningo
rezultato.

64 straipsnis. Bausms skyrimas, kai neatlikus bausms padaryta nauja NV.

Straipsnio taisykls taikomos asmeniui, kuris:
a) Neatliks nuosprendiu paskirtos bausms padar nauj NV (taip pat kuris paleistas lygtinai i pataisos nam)
b) Nauj NV padar bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu atidjus bausms vykdym
c) Lygtinai atleistas nuo bausms prie termin padar nauj nusikalstam veik neatliktos bausms laikotarpiu.
Tokie nuosprendiai vadinami bausms skyrimu esant nuosprendi sutapiai.
Nuteistasis, neatliks paskirtos bausms, yra asmuo, kuriam siteisjo teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jam
buvo paskirta bausm arba bausms vykdymas buvo atidtas, ir asmuo neatliko paskirtos bausms arba nra prajs
bausms vykdymo atidjimo terminas.
Pirmos instancijos teismo nuosprendis siteisja, kai pasibaigia terminai apeliaciniam skundui paduoti, ir jis nra
apskundiamas. Apeliacins instancijos teismo nuosprendis siteisja nuo jo paskelbimo dienos.
Asmuo padariusiu nauj NV laikomas, jei po apkaltinamojo nuosprendio siteisjimo dl anksiau padarytos veikos
jis padar nauj veik, kuri kvalifikuojama pagal skirtingus arba vien BK straipsn ir kuri sudaro atskir nusikaltimo
ar BN sudt.
Nustatant neatliktos paskirtos bausms dal asmeniui, kuris nra atliks jam paskirtos bausms, imama ta bausms
dalis, kuri asmeniui liko atlikti nuo tada, kai dl naujos NV priimtas nuosprendis.
Nustatant neatliktos bausms dal asmeniui, kuris nauj NV padar bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu, neatlikta
bausme laikytina visa nuosprendiu paskirta ir atidta bausm. Net ir pasibaigus bausms vykdymo atidjimo
terminams asmuo nelaikomas atleistu nuo bausms, iki teismas galutinai atleidia asmen nuo bausms. Jei asmuo
padar nauj NV nesantis galutinai atleistas nuo bausmi, kuri vykdymo atidjimo laikas yra pasibaigs, teismas
byloje dl naujo nusikaltimo padarymo skelbia pertrauk arba atideda bylos nagrinjim iki bus isprstas galutinio
atleidimo nuo atidt bausmi klausimas.
Nustatant neatliktos bausms dal asmeniui, kuris buvo lygtinai atleistas nuo bausms prie termin, imama
likusi ir realiai neatlikta bausms dalis, iki asmuo buvo lygtinai atleistas nuo bausms. Asmuo, lygtinai atleistas nuo
bausms, laikytinas visikai atliks bausm tik pasibaigus nuosprendiu paskirtos bausms laikui. Neatliktos bausms
dalimi laikytina bausms dalis, kuri liko asmeniui atlikti, o ne laikotarpis iki nuosprendiu paskirtos bausms
pasibaigimo. Pvz:. asmuo padar tyin nusikaltim ir atliks pus bausms buvo paleistas lygtinai, taiau prie
pasibaigiant nuosprendiu paskirtos bausms laikui padar nauj NV. Tokiu atveju neatlikta bausms dalimi laikytina
pus paskirtos ir neatliktos laisvs atmimo bausms.
Jei paskirta bausm, kurios asmuo neatliko, buvo velninta (amnestija ar pan), subendrinama neatlikta suvelnintos
bausms dalis. Jei buvo visikai atleistas nuo bausms, tai ji nesubendrinama su nauja bausme.
Jei asmuo, neatliks jam paskirtos bausms, padaro kelias NV, i pradi u jas paskirtos bausms subendrinamos
pagal BK 63 str. numatytas taisykles, o vliau pagal numatytas BK 64 str., t.y. prie j visikai ar i dalies pridedama
pagal pirmj nuosprend neatliktos bausms dalis.
Galutin bausm visada turi bti didesn negu pirmoji paskirta bausm.

Esant nuosprendi sutapiai, galutin subendrinta bausm bet kokiu atveju negali viryti 25 met laisvs atmimo.
65 str. Bausmi sudjimo ir keitimo taisykls
Bausms sudedamos, kai prie grietesns bausms visikai ar i dalies pridedama kita bausm, o keiiamos, kai vietoje
vienos bausms priskiriama atlikti kita bausm.

Nuostatos taikomos, kai skirting ri bausms skiriamos pagal nusikalstam veik (63str.) ar nuosprendi (64 str.)
sutapt, yra subendrinamos, arba kai nuosprendio vykdymo metu asmuo piktybikai vengia atlikti bausm ar dl
objektyvi prieasi negali jos atlikti ir nevykdoma bausm pakeiiama kitos ries bausme.
Subendrinant bausmes bauda nekeiiama ir skiriama kartu su kitomis bausmmis. Jei keliais nuosprendiais buvo
baudos, tada jos gali bti subendrinamos apimant vien kit arba i dalies sudedant.
Bauda gali bti keiiama kitomis bausmi rimis tik nuosprendio vykdymo stadijoje (kai asmuo neturi mokti
baudai pinig), ji gali bti paskirta vieuosius darbus, o kai vengia ir nra glaimybi iiekoti aret. Vieieji
darbai gali bti pakeisti bauda arba aretu, o laisvs apribojimas aretu.
Viej teisi atmimo ir teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla negalima keisti ir skiriamos kartu
su bausmmis. Jei paskiriamos daugiau nei dvi skirting ri bausms, i paskirt bausmi paliekamos dvi bausms,
i kuriu vien turi bti grieiausia, o kita parenkama teismo nuoira.
Negalima dvigubo keitimo. Tik taip keist, kur numatytas tiesioginis keitimas.
66 str. Kardomojo kalinimo skaitymas paskirt bausm
Kardomasis kalinimas (sumimas) grieiausia kardomoji priemon, apimanti laikin asmens laisvs atmim ir
skiriama teisjo ar teismo nutartimi, kai velnesnmis kardomosiomis priemonmis negalima pasiekti j taikymui
keliam tiksl.
Kardomajam kalinimui turi bti prilygintas ir paskirt bausm skaitomas dl padarytos NV paskirto laikinojo
sulaikymo laikas bei laikas, praleistas stacionarioje ekspertizs staigoje, jei tiriant ar nagrinjant baudiamj byl
reikia tariamajm daryti medicinin ar teismo psichiatrijos ekspertiz. Laikas ibtas medicinos staigoje,
skaiiuojamas bausms atlikimo laik.
1 kardomojo kalinimo diena 1 laisvs atmimo ar areto para; 2 laisvs apribojimo dienos; 2 MGL dydio bauda; 6
valand vieieji darbai bei viena laisvs apribojimo diena (wat??? Vienur dvi dienos, kitur viena)
Nra nustatyto santykio su viej teisi atmimo arba teiss dirbti tam tikr darbt atmimo. Todl teismas toki
aplinkyb turt atsivelgti ir suvelninti skiriam bausm, jei ikiteisminio tyrimo metu buvo kardomasis kalinimas.