Baudžiamojo Proceso Teisė

BPT egzamino patirtis klausimai:
1. Konstitucija kaip BPT altinis;

2. Proceso greitumo principas
3. Kasacinio skundo primimo tvarka ir pagrindai
4. Teismingumo rys ir taisykls
5. Kada byla perduodama prokurorui?
6. Daikt kaip rodym saugojimas ir grinimas
7. Atstovavimo samprata (rys)
8. Parodym patikrinimo bdai
Kitas variantas:
1. ekspertiz teisme;
2. gynjo svoka;
3. IT nutraukimas;
4. subjektai;
5. Kasacinio skundo atranka;
6. rodinjimo dalykas;
7. Siningumo principas.
I tema. Baudiamojo proceso samprata.

1. BP svoka, funkcijos ir proceso tipai.
Svoka. Baudiamasis procesas tiriant bei nagrinjant baudiamsias bylas teismo, prokuroro,
ikiteisminio tyrimo pareign (toliau ITP) statymo nustatyta tvarka vykdoma veikla, kurios metu
sudaromos slygos nustatytomis teismis naudotis visiems proceso subjektams (BP gali daryti tak
privats asmenys, pvz gynjas, nukentjs, tariamasis, kaltinamsis (toliau /K), civiliniai iekovai,
atsakovai). BP metu siekiama nustatyti, ar buvo padaryta NV ir kas j padar. Proceso formos
laikymasis yra privalomas tai veiksm atlikimo, sprendim primimo slyg, tvarko taisykls,
nustatytos statyme.
Funkcijos (veiklos kryptys):
Ikiteisminio tyrimo vykdo policija bei kitos institucijos, kurioms suteikti IT institucijos
galiojimai bei prokuratra.
Kaltinimo vykdo prokuratra, i dalies ir nukentjs ir jo atstovas. Privataus kaltinimo bylose

tik nukentjusysis, prokuroras nedalyvauja.
Gynybos vykdo gynjas. Taip pat /K, jo atstovas, JA atstovas.
Bylos nagrinjimas ir isprendimas arba teisingumo vykdymas teismo prerogatyva.

Teismas nustato, ar yra pagrstas prokuroro kaltinimas.
BP tipai (formos). Demokratini valstybi procesai. Skirtumai j labiausiai pasireikia nagrinjimo
teisme metu ir rungimosi principo atvilgiu nuo to priklauso teisjo aktyvumas procese.
Klasikinis rungimosi procesas daugiausia rungimosi principas veikia nagrinjant byl

prisiekusij teisme, ypa anglosaks teiss tradicijos valstybse. Teismui paiam udrausta
ireikalauti rodymus ar aktyviai dalyvauti tiriant pateiktus rodymus.
Tiriamasis (inkvizicinis) teismas visomis manomomis priemonmis siekia nustatyti byloje

ties. Teismas pareigotas bti aktyvus. Yra toks Lietuvoje dabar.
Mirusis Skandinavija, Italija. Teisjai teisme neprivalo bti aktyvs kaip tiriamjame
procese, bet toki teis turi.
Augustina, Almina, Simona
2. BP paskirtis
Numatyta BPK 1 str.:
BP metu atskleisti NV, iaikinant visas reikmingas jos padarymo aplinkybes
atskleidiant NV saugoti mogaus ir pilieio teises bei laisves, visuomens ir valstybs interesus
NV atskleisti greitai
Proceso metu garantuoti, kad bt nubaudiamas tik NV padars asmuo ir joki nepagrst
suvarym nepatirt nekaltas asmuo.
Taip pat galima kalbti apie materialini ir emocini NV padarini paalinim, alos atlyginim.
Procesas kaip NV prevencija.
3. BP stadijos
IT pirmoji stadija. Pradedamas paaikjus NV poymiams. Baigiama prokurorui suraius

kaltinamj akt jei anksiau nenustatomas pagrindas IT nutraukti arba pareikim dl supaprastinto
proceso form.
Bylos procesas I instancijos teisme teismas nustato ar buvo padaryta NV, nusprendia ar
kaltinamasis kaltas, skiria bausm. Prie byl nagrinjant posdyje yra atliekami veiksmai, kurie
vadinami bylos parengimu nagrinti teisme.
Apeliacinis procesas pagal gaut apeliacin skund patikrinamas nesiteisjusi I instancijos

teismo nutari ir nuosprendi teistumas ir pagrstumas.
Nuosprendi ir nutari vykdymas gyvendinamos teismo paskirtos sankcijos ir sprendiami

kylantys procesiniai klausimai.
Kasacinis procesas pagal gaut kasacin skund patikrinami siteisj pirmosios ir apeliacins
instancijos teismo nutartys ir nuosprendiai teiss taikymo atvilgiu.
Apeliacinis ir kasacinis procesai nra privalomos stadijos, jos yra tik kai paduodami skundai. Privataus
kaltinimo procese nra ikiteisminio tyrimo stadijos.
4. BP mokslas. Atskira teiss mokslo dalis, kuri sudaro ini apie BP reglamentuojanias
nuostatas, teisin praktik tiriant ir nagrinjant baudiamsias bylas, usienio valstybi
baudiamojo proceso institutus, BP istorij, sistema. Tyrinjant nuostatas, atskleidiamas teiss
princip ir norm turinys, teikiamos rekomendacijos. Parodo teiss nuostat sisteminius ryius,
grupuoja jas teisinius institutus. LR KT jurisprudencija analizuojama. Praktikos analiz parodo
problemas, kylanias teinje praktikoje, pastebimos spragos, kiti reguliavimo trkumai, padeda
parengti konkreius silymus dl teiss akt pakeitimo. Tyrinjant usienio institutus yra
lyginama Lt ir usienio teiss institutai. Atsivelgiama ETT praktik.
II tema. BP teis.
1. BP teiss svoka teiss aka, kuri sudaro teiss nuostat (princip ir norm), reguliuojani
IT institucij, prokuratros ir teismo veikl tiriant ir nagrinjant baudiamsias bylas bei
vykdant nuosprend, taip pat nustatani BP dalyvaujani FA ir JA teises bei pareigas, visuma.
2. BP teiss altiniai.
altini samprata ir j rys. altiniai pagal vadovl tai norminiai teiss aktai, kuriuose tvirtintomis
nuostatomis turi bti vadovaujamasi tiriant ir nagrinjant baudiamsias bylas.
Rys:

LR Konstitucija: tiesioginio taikymo aktas, taigi ten esaniomis normomis ir principais galima
tiesiogiai vadovautis BP. LRK II ir IX skirsnio nuostatos. II - mogus ir valstyb - turi bti
garantuojama, kad mogaus teiss ir laisvs nebus paeidiamos. BP metu atliekami veiksmai ir
priimami sprendimai neturi paeisti mogaus laisvs nelieiamumo, asmens nelieiamumo, privataus
gyvenimo nelieiamumo, nuosavybs, bsto nelieiamumo. Teisinje valstybje btina utikrinti
traukiamo BA asmens teises:
teis nekaltumo prezumpcij
teis bylos nagrinjim teisme (vieai, teisingai, nepriklausomo ir bealiko teismo)
teis atsisakyti duoti parodymus prie save ir garantija, kad parodym duoti prie tariamj nebus
veriami jo eimos nariai, artimi giminaiiai
teis tai, kad u vien NV vykt tik vienas baudiamasis procesas
teis gintis paiam bei turti gynj
IX skirsnio Teismas nustatytos svarbiausios ios nuostatos:
teisingum vykdo tik teismai jokia kita institucija negali nagrinti bylos, priimti nuosprendio
teisjas ir teismai, vykdydami teisingum yra nepriklausomi
teisjai nagrinjant bylas vadovaujasi tik statymu
teismas priima sprendimus LR vardu
visuose teismuose bylos nagrinjamos vieai
procesas vyksta valstybine kalba
Baudiamsias bylas gali nagrinti tik LRK nurodyti teismai (LAT, LapT, apygard, apylinki),
apibriamos prokuratros funkcijos (IT organizavimas ir vadovavimas jam bei valstybinio kaltinimo
palaikymas). Konstitucijos tekstas kartu su konstitucine doktrina gyvoji Konstitucija.
Tarptautins sutartys. Jas galima skirstyti dvi ris:

A) mogaus teisi apsaugos standartus tvirtinanios sutartys Europos Tarybos sudarytos ir JTO
iniciatyva sudarytos sutartys. ET: ETK su ETT iaikinimais, kurie privalomi visoms valstybms
narms. Turi bti remiamasi ETT praktika. Svarbiausios su BP susijusios nuostatos i ETK yra
perkeltos BPK; konvencija prie kankinim ir kit nemonik elges ir baudim. JTO: Visuotin
mogaus teisi deklaracija, Tarptautinis pilietini irpolitini teisi paktas, JT vaiko teisi konvencija.
B) sutartys, tvirtinanios tarptautinio bendradarbiavimo taisykles Europos konvencija dl
ekstradicijos, savitarpio pagalbos baudiamosiose bylose, tarptautini baudiamj nuosprendi
pripainimo, dl kovos su terorizmu, nuteistj asmen perdavimo ir kt.
statymai pagrindinis BPK, teism, prokuratros, advokatros, policijos veiklos, valstybs

sienos apsaugos tarnybos, STT, karo policijos, FNTT statymai, Muitins kodekas, Operatyvins
veiklos, Teismo ekspertizs statymai.
Kiti norminiai teiss aktai Vyriausybs nutarimai, ministr, generalinio prokuroro sakymai.
Generalinio prokuroro rekomendacijos ir kiti norminiai aktai, formuojantys IT, valstybinio kaltinimo ir
nuosprendi vykdymo kontrols praktik yra privalomi ITP, prokurorams. Pvz yra rekomendacijos dl
kaltinamojo akto suraymo, dl IT pradios ir jos registravimo tvarkos, dl prokuroro veiklos
organizuojant IT ir jam vadovaujant ir kitos 23 nurodytos i viso.
BPK: 11 dali, yra bendros nuostatos procesins ir normos reglamentuojanios proceso eig
atskirose stadijose ir nagrinjant atskir kategorij bylas.
2. BP norm galiojimas erdvs, laiko ir asmen atvilgiais.
Erdvs (teritorijos) atvilgiu: BP LR teritorijoje, neatsivelgiant tai, kur yra padaryta NV,
visais atvejais vyksta pagal LR BPK. Kai procesas vyksta ne dl Lietuvoje padarytos NV, taip pat turi
bti taikomos BPK nuostatos. Jei tarptautins sutartys nustato kitokias taisykles, taikomos jos.

Laiko atvilgiu: Proceso tvarka nustatoma pagal BPK normas, galiojanias PROCESO
VEIKSM ATLIKIMO metu. Normos sigalioja nuo tada, kai yra pasiraomos ir Valstybs iniose
oficialiai paskelbiamos Prezidento, jei statyme nenustatyta vlesn data.
Asmen atvilgiu: BPK normos taikomos vienodai tiek LR pilieiams, tiek usienieiams, tiek
asmenims be pilietybs. Iimtys taikomos tokiais atvejais:
A) Tarptautiniai imuntetai. Asmenys negali bti sulaikyti ar suimti, su tokiais asmenimis galima atlikti
BPK numatytus veiksmus tik j sutikimu ar praymu, kuris gali bti gaunamas tik per URM. Tai
asmenys, turintys diplomatins nelieiamybs teis diplomatin imunitet. Jie gali neduoti parodym
kaip liudytojai, tariamieji, gali nedalyvauti parodym patikrinimo veiksmuose, j atvilgiu negali bti
taikomos prievartinio pobdio priemons.
B) Nacionaliai imunitetai:
I) Konstituciniai: turi Seimo nariai, Ministras Pirmininkas, ministrai, visi teisjai jie negali bti
patraukti BA, suimti, kitaip suvaryta j laisv be Seimo iankstinio sutikimo. Tarp Seimo
sesij dl MinPin, ministro ar teisjo baudiamojo persekiojimo pradjimo sutikim gali duoti
Prezidentas. Prezidentas gali bti patrauktas BA tik apkaltos proceso tvarka j paalinus i
pareig. Seimo nariui tolyg imunitet turi Europos parlamento nariai.
II) Pagal statym: turi kandidatai Prezidentus, Seimo narius, Europos parlamento narius,
savivaldybi taryb narius, leidim duoda VRK. Dl prokuroro pradti ikiteismin tyrim gali
tik generalinis prokuroras, o dl generalinio Prezidentas Seimo sutikimu. Tam tikri ribojimai
nustatyti ir STT pareign atvilgiu pradedant IT, taip pat advokatros statymas numato
ribojimus.
I paskaitos: Svarbus BPK 3(2) str. nes jis nustato, kad galima esant tarptautiniam ar konstituciniam
imunitetui iki t.t. lygio tyrim atlikti, bet negalima asmens apklausti kaip tariamojo, pripaint
tariamuoju, suvaryt jo laisves. Anksiau procesas ivis nebuvo prdedamas, dabar pradti proces, pvz.
apirint vykio viet ar apklausiant liudininkus galima, t. y. galima atlikti veiksmus nevaranius t
asmen, kurie turi imunitet laisvs.
5. Precedentai kaip BPT altiniai.
LRKT nurod, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkam kategorij bylose yra saistomi
precedent sprendim analogikose bylose. Taigi precedentai i antrini altini buvo perkelti
pirminius. Teismas tampa statym leidju ad hoc. emesns instancijos teismai privalo vadovautis
auktesns instancijos teism iaikinimais. Taip pat nurodyta, kad remtis precedentais reikia itin
apdairiai, negalima suabsoliutinti. Precedentai koegzistuoja su statymais. Precedentas yra teiss
altinis tik analogikose bylose. Konstituciniai precedentai: KT priimti aktai yra altinis kaip ir raytinis
LRK tekstas. Bendrosios kompetencijos teism precedentai: auktesni teismai negali kitis emesni
teism veikl. Aukiausiojo Teismo Senato nutarimai nelaikomi teiss altiniais, nes jie buvo rengiami
nebtinai remiantis Aukiausiojo Teismo nagrintomis bylomis.
Precedent konkurencijos sprendimo taisykls: LRKT nurod:
turi bti vadovaujamasi auktesns instancijos sukurtu precedentu
atsivelgiama precedento sukrimo laik
atsivelgtina, ar precedentas atspindi susiformavusi teism praktik ar yra pavienis atvejis
atsivelgiama sprendimo argumentacijos tikinamum, sprendim primusio teismo sudt
tai, ar buvo dl sprendimo pareikta atskirj nuomoni, galimus reikmingus pokyius, po
sprendimo turinio precedento reikm primimo.
BPT ir BT santykio egze nebus.
III tema. Baudiamojo proceso principai

1. BP princip samprata ir reikm.
Tai idjos, pamatins nuostatos, lemianios vis BP teiss norm turin ir NV tyrimo bei baudiamj
byl nagrinjimo tvark, parodanios BP institut esm ir paskirt. J reikm yra tokia:
Lemia teiss norm turin kuriant ir tobulinant BP teiss normas turi bti garantuojama, kad
jos neprietaraus BP principams
Lemia teiss norm aikinim norma negali bti aikinama nukrypstant nuo princip
Leimia teiss norm taikym negalima taikyti paeidiant principus
Sprendiant kolizijas remiamasi principais
Isprendiamos situacijos esant teiss reguliavimo spragoms
2. BP princip sistema
A) Pagal tai, kokiame akte jie ireikti:
Konstituciniai
tvirtinti BPK ir kituose statymuose
B) Pagal tai, kaip plaiai principai veikia:
Bendrieji (universals) veikia visoje teisinje sistemoje. Tai paprastai konstituciniai principai.
(teisins valstybs, statym virenybs, nekaltumo prezumpcijos)
Tarpakiniai bendri kelioms teiss akoms. Valstybin proceso kalba, proceso vieumas,
greitumas, rungimosi principas.
akiniai veikia visose BP stadijose. Pvz teiss gynyb principas
Atskir proceso stadij ir institut principai pvz tiesioginio odinio nagrinjimo teisiamajame
posdyje principas, draudimo bloginti skund padavusio asmens padt nagrinjant jo skund
principas.
3.Konstituciniai BP principai
Jais grindiami visi teisinio teksto elementai, visa teiss sistema. Bet kuri konstituciniam principui
prietaraujanti norma yra antikonstitucin. Ne tik normos, bet ir kiti principai negali prietarauti
konstituciniams principams. Konstituciniai BP principai yra: Nekaltumo prezumpcijos, proceso
teisingumo (siningumo), proporcingumo, teisingum vykdo tik teismas, proceso vieumo, teis
gynyb, valstybins proceso kalbos, teismo nepriklausomumas ir bealikumas. Nereikia io srao
laikyti baigtiniu.
4. Atskir BP princip turinys
Nekaltumo prezumpcija. Tiesiogiai LRK nra odio nekaltumo prezumpcija, bet yra
straipsnis LRK - Asmuo laikomas nekaltu, kol kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir
pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu. Pagrindiniai nekaltumo prezumpcijos elementai yra
ie: 1)kol nra siteisjusio teismo nuosprendio joks asmuo negali bti laikomas kaltu. Teissaugos
ir kiti valstybs pareignai informuodami visuomen apie NV tyrim, negali informacijos pateikti
taip, kad susidaryt spdis, jog tam tikro asmens kaltumu nra abejojama. 2) Asmuo gali bti
pripastamas kaltu tik pagal statymuose nustatytas taisykles ityrus ir inagrinjus byl 3) Jokia
procesins prievartos priemon (toliau PPP) negali bti trauktuojama kaip bausm ar turti bausms
element 4) informuojant visuomen ir procesiniuose dokumentuose, priimamuose prie
nuosprendio siteisjim, turi bti vengiama formuluoi apie rodyt /K kalt 5) Visos abejons
vertinamos kaltinamojo naudai in dubio pro reo.
Nekaltumo prezumpcijos atvilgiu svarbi ETT praktika. Butkeviius prie Lietuv paeista
nekaltumo prezumpcija, nes aukti valstybs pareignai dar nesant priimto nuosprendio, kalbjo apie
kaltinamj kaip apie nusikaltl. Daktaras prie Lietuv praym nutraukti byl prokuroras motyvavo
tuo, kad kaltinamojo kalt buvo rodyta. ETT nekonstatavo paeidimo, nes apie prokuroro akt,
kuriame pasakyta buvo, kad kalt rodyta visuomen nebuvo informuota, o prokuroras neskmingai
isireik.
Proceso teisingumas (siningumas). Numatyta LRK, ETK 6 str teis teising bylos
nagrinjim. Akcentuojamas siningumas. Taikytinas visose proceso stadijose. Paeidus
princip byla turt bti atnaujinama. KT savo praktikoje nurodo, kad procesas turi bti tinkamas,
siningas ir teisingas, turi bti gerbiamos vis proceso dalyvi teiss, garantuojama ali lygyb
statymui, btinas proceso subjekto funkcij atskyrimas ir teismo nepriklausomumas ir
nealikumas. ETT nurodo, kad turi bti garantuota teis gynyb, teis uduoti klausimus, ali
lygyb. Taip pat pagal princip negalima apgaudinti /K adant lengvatas ir pan., klaidinti /K
negalima, sudaryti blogesni slyg nei prokurorui. ETT bylose prie Lietuv: buvo paeistas
principas, kai nuteistj kalt buvo pagrsta vien slaptint liudytoj parodymais (Birutis, Byla,
Janutnas v LT), buvo paeista kai pareikjai teissaugos pareign buvo iprovokuoti padaryti
NV (Malininas v. LT; Lalas v Lt).
Proporcingumas. Tarp siekiamo tikslo ir priemoni iam tikslui pasiekti turi bti teisinga
pusiausvyra. Riboti mogaus teises ir laisves galima tik laikantis tam tikr slyg. Tikrinant ar
suvarymas yra pagrstas atliekamas atsakant tokius klausimus: Ar taikant konkrei prievartos
priemon gali bti pasiekti tikslai, kuri siekiant buvo nusprsta j taikyti?, Ar tie patys tikslai
negali bti pasiekti taikant velnesnes priemones? - turi bti nagrinjama velniausi priemoni
naudojimo galimyb, Ar rezultatas bus pakankamai reikmingas palyginus su suvarymais
asmeniui? - kuo sunkesn NV tuo griet prievartos priemoni naudojimas bus labiau pateisinamas,
taiau net ir sudtingoje byloje dl sunki ar labai sunki NV negali bti piktnaudiaujama taikant
prievartos priemones. Proporcingumas draudia smurt tai antroji proporcingumo principo dalis.
Teisingum vykdo tik teismas. Svarbus ne pats teismo sprendimo primimas teisme, bet btent
teismo teisingo sprendimo primimas. Svarbu, kad savo turiniu ir esme sprendimai bt teisingi, o
ne tik formaliai, iorikai vykdomas teisingumas. is principas BP rekia, kad tik teismas gali:
konstatuoti, kad baudiamojo statymo udrausta veika tikrai buvo padaryta, nusprsti, kad
kaltinamasis yra kaltas dl tos veikos padarymo, kaltu pripaintam asmeniui paskirti bausm ar
atleisti nuo BA ar bausms atlikimo.
Rungimosi principas. Veikia daugiau teisminse proceso stadijose. Reikia, kad byla turi bti
sprendiama gino keliu, abi alys silo, kaip turi bti isprsti visi klausimai. alims teisme turi
bti sudaromos vienodos galimybs pateikt argumentus, dalyvaut procese. ETT jurisprudencijoje
is principas traktuojamas kaip siningo proceso principo elementas. BPK kalba apie ali lygyb
ir galimyb rungtis. LRK tiesiogiai netvirtinta, bet KT pasaks, kad tai kyla i teisins valstybs
principo. IT metu is principas maiau veikia, taiau jei procesiniai veiksmai yra atliekami pas ITT,
tuomet taip pat privaloma laikytis rungimosi principo. Lietuvoje teismas turi veikti aktyviai, taiau
tai nepaalina proceso dalyvi galimybs siekti j manymu teisingo ir palankaus sprendimo, nes
teismo aktyvumas yra nukreiptas nustatyti tiesai byloje, o ne bti palankesniu kuriai nors aliai. is
principas glaudiai susijs su lygybs prie statym principu nesant ali lygybs, rungimasis
bt nemanomas.
Proceso vieumas. tvirtintas LRK, ETK, Teism statyme. Tai teismo stadij principas.
Saugo asmenis nuo slapto susidorojimo, leidia visuomenei stebti procesus ir matyti kaip ir kuo
remiantis priimami sprendimai nagrinjant baudiamsias bylas. Kiekvienam asmeniui sulaukusiam
16 met leidiama stebti teismo proces teismo salje, visuomens informavimo priemons gali
informuoti apie konkreius procesus visuomen. Tam tikrais atvejais gali bti daromos iimtys ir
bylos nagrinjamos ne vieai. Neviei teismo posdiai rengiami kai nagrinjimo metu gali bti
atskleista valstybs, tarnybos, profesin ar komercin paslaptis. Teismas gali nusprsti byl
nagrinti nevieai kai yra nagrinjamos bylos:
a) dl NV, kuriomis kaltinami jaunesni nei 18 met asmenys
b) dl NV mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui
c) kuriose gali bti pagarsinto inios apie privat proceso dalyvi gyvenim
d) kuriose reikia apklausti liudytoj/nukentjus, kuriems taikomas anonimikumas
iais atvejais udaras teismo posdis neprivalomas, bet gali bti rengiamas, jei yra pateikiamas toks
praymas arba teismo iniciatyva. iuo klausimu priimama nutartis. Rezoliucin dalis vis tiek skelbiama
vieai. Visos rezoliucins dalys skelbiamos vieai.
Proceso greitumas. BPK, ETK tvirtinta. Kalbama apie teissaugos pareign ir teismo
pareig greitai itirti NV ir inagrinti bylas. ETK kaltinamojo teis bylos isprendim per
manomai trumpiausi laik. Proceso greitumas pareigoja siekti, kad nuo NV padarymo iki jos
iaikinimo ir sankcijos pritaikymo praeit kuo maiau laiko. Taiau greitumo negalima siekti taip,
kad nebt tinkamai utikrintos proceso dalyvi teiss ar neiaikintos bylos aplinkybs. Greitumas
neatleidia teissaugos pareign ir teismo nuo pareigos isiaikinti visas reikmingas bylai
aplinkybes. BPK nenustatyta, kiek maksimaliai gali trukti BP. Terminai BPK nustatyti tik IT
stadijai, bet ie terminai gali bti pratsiami, o pratsim skaiius neribojamas. ITP privalo stengtis,
kad IT mediaga bt renkama, o surinkta perduota teismui per kuo manoma greitesn laikotarp.
Jei io reikalvimo nesilaikoma, procesas gali bti nutraukiamas. Pareiga greiiau ubaigti tyrim
yra bylose kur yra suimti ar kur /nukentj yra nepilnameiai. Greitas procesas apsaugo nuo
ilgo neinojimo, taip pat patenkinamas ir visuomens interesas, kad bt kuo manoma greiiau
vykdomas teisingumas. Ilgai trunkant procesui sudtingja rodinjimas, didja rizika prarasti
svarbi bylai informacij.
Teis gynyb. LRK, ETK, BPK. Asmeniui, kuris tariamas padars NV, ir kaltinamajam nuo
j sulaikymo ar pirmosios apklausos momento garantuojama teis gynyb, taip pat ir teis turti
advokat. Susijs su nekaltumo prezumpcijos, teisingo proceso, rungimosi principais. Teis
gynyb tariamasis gyvendina: gindamasis pats arba ginadamasis per gynj advokat. Ginantis
per advokat kiekvienas asmuo gali gintis per savo paties pasirinkt ir pakviest gynj arba jei
asmuo neturi l apmokti gynjui, jis turi teis naudotis jam skiriamo i valstybs l apmokamo
gynjo paslaugomis. Gintis nuo pareikto tarimo yra /K teis, bet ne pareiga. Aktyvus
nesigynimas negali bti vertinamas kaip sutikimas su tarimu ar kalts rodymas. is principas taip
pat reikia tai, kad teissaugos pareignai ir teismas privalo iaikinti kiekvienam /K, nuteistajam
jo teises ir sudaryti slygas jomis naudotis.
Proceso kalba. Procesas turi vykti valstybine kalba (lietuvi kalba). Tai numatyta LRK, BPK,
Teism statyme. Valstybins kalbos principas pareigoja visus procesinius veiksmus bei veiksm
rezultatus atlikti valstybine lietuvi kalba. Taip pat lietuvi kalba turi bti atliekamos apklausos,
kiti veiksmai, suraomi protokolai, nutarimai, nutartys ir nuosprendiai. Valstybins kalbos
principas nra paeidiamas, jei asmuo nesuprantantis kalbos, procese kalba, pateikia praymus,
skundus ir pan. ne lietuvi kalba. Tokiu atveju dalyvauja vertjas. Jis veria visiems kalbos
nemokantiems proceso dalyviams. /K vertjo paslaugos suteikiamos nemokamai, tai valstybs

pareiga. Nemokantiems kalbos dalyviams yra iveriami svarbiausi proceso dokumentai. Btinai
turi bti iveriami praneimas apie tarim, kaltinamasis aktas, baigiamieji teismo aktai.
Teismo nepriklausomumas ir nealikumas. LRK, ETK. Teisjams, nagrinjantiems b.b
negali bti daromas joks poveikis. KT nurod, kad svarbu yra teisjo ir teismo nepriklausomumas
nuo byloje dalyvaujani ali bet kokio kiimosi, nuo valstybs valdios, visuomens institucini,
asmenini ar kt interes takos. Taip pat paymta, kad nepriklausomumas yra ne privilegija, o
viena svarbiausi teismo pareig. Teisj nepriklausomumo garantijos: teisjo galiojim trukms
nelieiamumas, asmens nelieiamumas, materialinio pobdio garantijos. Teismo bealikumo
principe svarbiausia yra tai, kad su abiem proceso alimis teisjas elgtsi vienodai, nerodydamas
vienai i j palankumo, nebt suinteresuotas priimti vienai i ali palankesn sprendim. Kilus
abejoni galima reikti nualinim. ETT yra iaikins, kad nealikumo samprata turi du
aspektus: objektyvj ir subjektyvj. N vienas teisjas neturi asmenikai turti iankstinio
nusistatymo ar bti tendencingas. Asmeninis nealikumas yra preziumuojamas. Objektyvija
prasme nealikas reikia tai, kad jis turi pateikti pakankamas garantijas, paalinanias bet koki su
tuo susijusi abejon.
Legalumas (baudiamojo persekiojimo privalomumas) ir tikslingumas. Tiesiogiai jokiame
teiss akte netvirtinti, turinys nustatomas i vairi BPK nuostat. Legalumo principas reikia, kad
ITP ir prokuroras turi reaguoti informacij apie galimai padaryt NV ir atlikti visus reikalingus
veiksmus ir priimti sprendimus, kad NV bt atskleista. Tai netaikoma privataus kaltinimo ir
bylose, kur BP pradedamas kai yra skundas. Nuosekliai aikinant legalumo principas reikalauja ir
nubausti kiekvien NV padarius asmen, bet pastaruoju metu suvokta, kad yra tam tikrais atvejais
tikslinga iekoti kitoki proceso ubaigimo bd. Tikslingumo principas leidia esant tam tikroms
aplinkybms prast sankcij netaikyti ir nebaigti proceso apkaltinamuoju nuosprendiu, o proces
nutraukti atleidiant nuo BA. Tai gali bti daroma, kai manoma, jog apkaltinamasis nuosprendis
teigiamo vaidmens atlikti negali, o proceso nutraukimas leis sutaupyti valstybs l, pareign
darbo.
IV tema. BP subjektai
1.
BP subjekt samprata ir sistema
Tyrim atliekantys pareignai, byl nagrinjantis teismas, proces traukti ar savo iniciatyva stoj
asmenys yra vadinamo proceso subjektais. Proceso subjektais laikomi tos valstybs institucijos ir
pareignai bei tie asmenys, kurie BP metu turi tam tikras teises ir pareigas. Sistema: skirstomi pagal
procesins veiklos paskirt :
valstybs institucijas ir pareignus teismas, ITT, prokuroras, IT staigos ir j pareignai.
Proceso dalyviai (siaurja prasme) tariamasis, BA traukiamas JA, kaltinamasis, gynjas,

nukentjusysis, cilinis iekovas, atsakovas, j atstovai.
Kiti BP dalyvaujantys asmenys liudytojas, specialistas ir ekspertas, vertjas, teisiamojo

posdio sekretorius ir visuomens atstovai, dalyvaujantys atliekant atskirus proceso veiksmus,
stebintys posd.
Pirmosios dvi rys yra vadinamos bylos nagrinjimo teisme dalyviais kai byla nagrinjama I
instancijos teisme.
2. Valstybs institucijos ir pareignai BP subjektai.
Ikiteisminis tyrimas pradedamas, b.b teisme nagrinjama pirmiausia todl, kad padarius NV yra
paeidiamas v interesas. Valstyb reaguodama tai, pradeda BP, kuris paprastai turi bti ubaigiamas
teisingumo vykdymo aktu nuosprendiu. Proceso veiksm atlikim ir sprendim primim valstyb
paveda tam tikr kvalifikacij atitinkantiems valstybs institucijoms ir valstybs pareignams. Juos
jungia bendras interesas atskleisti NV ir vykdyti teisingum.
Teismas ir ITT. Teismas yra b.b nagrinjanti ir taip teisingum vykdanti institucija. Be b.b
nagrinjimo i esms, teismai taip pat nagrinja praymus ir skundus dl proceso metu kylani
klausim. Procesines funkcijas vykdo bendrosios kompetencijos teismai LAT, Lapt, apygard ir
apylinki teismai. Teismu vadinama nepriklausomai nuo to, kiek teisj dalyvauja sprendiant byl
vienasmenikai, trij kolegijai, septyni iplstinei, plenarinei sesijai, mirios kolegijos. Pirmosios
instancijos tvarka byl prieklausomai nuo teismingumo taisykli taikymo nagrinja apylinki arba
apygardos teismai. Apylinks teismo inagrint byl apeliacine tvarka nagrinja apygardos teismas, o
dl jo priimto nuosprendio ar nutarties gali bti paduodamas kasacinis skundas LAT. Jei byl pirmos
instancijos tvarka nagrinja apygardos teismas, tuomet apeliacija bus LapT, o kasacija LAT. BPK
speciali kompetencij suteiks Vilniaus apygardos ir LapT teismams. Vilniaus apygardos teismas
nagrinja praymus dl ekstradicijos, iais kl priimtos nutartys skundiamos LapT. ITT yra apylinks
teismo teisjas, apylinks teismo pirmininko paskirtas atlikti statym numatytus proceso veiksmus bei
priimti sprendimus. Toks teisjas gali atlikti ir kitas funkcijas, nagrinti bylas, bet negali nagrinti t
byl, kuriose jis atliko ITT funkcijas. Lietuvoje yra pasyvus ITT modelis. Tai reikia, kad ITT joki
tyrimo veiksm inicijuoti negali ir proces yra traukiamas prokuroro nuoira. BPK yra apibrti ITT
galiojimai: skiria ir sankcionuoja PPP taikym, prisaikdina, apklausia liudytojus ir nukentjusiuosius,
apklausia tariamuosius, tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ir atnaujinti nutrauktus IT BPK
nuamtytais atvejais, nagrinja proceso dalyvi skundus dl ITP, prokuror veiksm, atlieka kitus
veiksmus numatytus BPK.
Prokuroras. Konstitucins prokuroro funkcijos IT organizavimas, vadovavimas jam ir

valstybinio kaltinimo palaikymas. Visi prokurorai priklauso vientisai prokuratros sistemai, kuri
sudaro Generalin prokuratra ir teritorins prokuratros (dabar pagal reform yra apygard
prokuratros, kurias sudaro apylinki prokuratros ir apygardos prokuratros specializuoti skyriai).
Prokurorai turi galiojimus visose BP stadijose:
a) IT stadija. Sudaro didiausi procesins veiklos dal. Jis atsakingas u NV iaikinim, tariamj
nustatym ir tinkamai parengtos IT mediagos perdavim teism. Vykdydamas savo konstitucines
funkcijas, prokuroras turi gauti info apie kiekvien NV, gali pats atlikti IT ar pavesti atlikti j IT staigai
bei kontroliuoti kaip jis atliekamas; turi nagrinti skundus dl ITP veiksm; turi nusprsti dl PPP
taikymo, kuri negali pritaikyti ITP, taiau kurioms nereikalingas teismo nutartis; gali kreiptis ITT dl
jam priskirt f-j atlikimo, esant BPK numatytiems pagrindams gali nutraukti ar atnaujinti nutraukt
IT; turi pareig nusprsti kada IT turi baigtis ir surayti kaltinamj akt ar pareikim teismui dl
proceso ubaigimo supaprastinta forma.
b) Procesas pirmos instancijos teisme. Prokuroras ia palaiko valstybin kaltinim. Prokuroro pareiga
aktyviai dalyvauti visuose bylos nagrinjimo etapuose (tiriant rodymus, reikiant nualinimus,
praymus, nuomon), ne tik perskaityti kaltinamj akt ir pasakyti baigiamsias kalbas. Nedalyvauja
jei nagrinjama privataus kaltinimo byla.
c) Apeliacin instancija. Turi teis paduoti apeliacin skund. Privalo visais atvejais dalyvauti
nagrinjant byl apeliacine tvarka. Teiss i esms su tampa su teismis I instancijos teisme, tik reikia
atsivelgti tai kad skiriasi bylos nagrinjimo ribos.
d) nuosprendio ir nutarties vykdymas. Privalo kontroliuoti nuosprendio pateikim vykdyti.; dalyvauja
teismo posdiuose, kuriuose nagrinjami su nuosprendio vykdymu susij kl, skundai dl su
nuosprendiu susijusi nutari vykdymo. Turi teis nutartis, kuriomis sprsti su nuosprendio vydymu
susij klausimai sksti.
e) Kasacin instancija. Turi teis paduoti kasacin skund, silyti palikti kasacin skund nenagrint,
privalo pateikti atsiliepim jei skundas nagrinjamas raytinio proceso tvarka.
IT staigos ir pareignai.ITP privalo reaguoti kiekvien NV, pradti IT ir j atlikti

vadovaudamasis prokuroro nurodymais. ITP IT staigoje dirbantis asmuo, kuris ios staigos
pavedimu atlieka BPK numatytus IT veiksmus: siekia nustatyti NV padarius asmen ir tokios veikos
aplinkybes. ITP vykdo IT f-j. Jie privalo panaudoti visas numatytas priemones, kad bt iaikinta NV
ir nustatytas j padars asmuo. U ITP darbo organizavim, veiklos kontrol atsakingas IT staigos ar
jos padalinio vadovas, bet jis nedubliuoja prokuroro f-j. Jis rpinasi darbo kokybe, drausme, kad bt
vykdomi prokuroro nurodymai. IT gali atlikti jr laiv kapitonas dl gulos nari, keleivi NV
tolimojo plaukiojimo metu.
3. Proceso dalyviai.
3.1. Svoka siaurja prasme proceso dalyviais laikomi proceso subjektai, turintys procese
interes, t. y. siekiantys tam tikro rezultato byloje ar vykdantys proceso funkcij bei
nesantys valstybs pareignais ar insitucijomis.
3.2. tariamasis: svoka, teiss, pareigos. IT dalyvis. Pasibaigus IT ir byl perduodant
teismui jis tampa kaltinamuoju. tariamuoju laikomas asmuo, kuris: 1) BPK 140 str
nustatyta tvarka yra sulaikytas tariant, kad jis padar NV; 2) yra apklausiamas apie veik,
kurios padarymu jis tariamas; 3) aukiamas apklaus, kai yra suraytas praneimas apie
tarim. tariamuoju taip pat asmuo gali bti pripaintas kai jis slapstosi ar jo buvimo vieta
neinoma prokuro nutarimu, ITT nutartimi, iimtiniais atvejais ITP nutarimu. tariamasis
turi ias teises:
I) inoti, kuo jis tariamas suino i jam teikiamo praneimo apie tarim.
II) nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turti gynj.
III) duoti parodymus duoda, kai yra apklausiamas nustatyta tvarka. Tai jo teis, o ne pareiga. ITP,
prokuroras visada turi silyti tariamajam duoti parodymus.
IV) pateikti tyrimui reikmingus dokumentus ir daiktus.
V) Pateikti praymus nagrinja IT subjektai (ITP, prokuroras, ITT)
VI) pareikti nualinimus
VII) Susipainti su IT mediaga prokuroro sprendimu i teis gali bti ribojama.
VIII) Apsksti ITP, prokuroro, ITT veiksmus 62-65 str tvarka.
Pareigos:
I) gavus aukim atvykti pas ITP, prokuror, ITT, teism
II) netrukdyti IT subjektams atlikti proceso veiksmus, laikytis proceso tvarkos
III) laikytis apribojim, susijusi su kardomj priemoni taikymu.
3.3. Kaltinamasis: svoka, teiss ir pareigos. Nagrinjimo teisme dalyvis. Kaltinamasis,
dl kurio priimtas apkaltinamasis nuosprendis tampa nuteistuoju, o atvirkiai
iteisintuoju. Kaltinamuoju laikomas asmuo: 1) dl kurio BPK nustatyta tvarka prokuroras
yra prims kaltinamj akt; 2) dl kurio yra prokuroro pareikimas nubausti asmen teismo
baudiamojo sakymo tvarka; 3) prie kur nagrinjama byla privataus kaltinimo tvarka; 4)
prie kur nagrinjama byla pagreitinto proceso tavrka. Teiss yra ios:
I) inoti, kuo kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuora. Kaltinamojo akto negauna, kai prokurras
nusprendia ubaigti proces baudiamojo sakymo tvarka, pagreitinto proceso tvarka, privataus
kaltinimo bylose. Pareikimas dl proceso ubaigimo baudiamuoju sakymu suraomas, kai
kaltinamasis tam neprietarauja, jis i anksto suino, kuo bus kaltinamas. Kai pagreitinto proceso tvarka
teikiamas pareikimo dl proceso ubaigimo pagreitinto proceso tavrka nuoraas.

II) susipainti teisme su byla.
III) gali daryti reikiam dokument iraus, kopijas.
IV) turti gynj
V) pateikti praymus tiek BPK numatytais atvejais, tiek kai BPK tiesiogiai nekalba apie galimyb
pateikti praym.
VI) pareikti nualinimus.
VII) teikti rodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinjimo teisme metu uduoti klausimus.
VIII) duoti paaikinimus apie bylos aplinkybes, pareikti savo nuomon dl kit nagrinjimo teisme
dalyvi pareikt praym
IX) dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nra gynjo.
X) kreiptis teism paskutiniu odiu
XI) apsksti teismo nuosprend ir nutartis apeliacine, kasacine tvarka, taip pat teikti skundus 439
442 nustatyta tvarka.
Pareigos tokios paios kak tariamojo.
3.4. Nukentjusysis (toliau ir N): svoka, pripainimas nukentjusiuoju, teiss, pareigos.
Nukentjusiuoju laikomas dl NV fizin, turtin ar moralin al patyrs fizinis asmuo,
kuris nukentjusiuoju yra pripaintas ITP ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi.
Pripainimas nukentjusiuoju: N tampa kai ITP, prokuroras priima nutarim arba teismas
priima nutart dl asmens pripainimo N. Nutartis ar nutarimas priimami gavus praym
arba pareign/teismo iniciatyva. Gali bti pripastamas N nepriklausomai nuo amiaus,
fizins/psichins bkls ar kt. Nepilnameiui ir neveiksniam privalomai atstovauja atstovas
pagal statym. Jei N nuo NV mirta, tai jo teises paprastai perima jo eimos nariai/artimi
giminaiiai. Teiss:
I) teikti rodymus
II) pateikti praymus
III) pareikti nualinimus
IV) IT metu ir teisme susipainti su byla
V) dalyvauti byl nagrinjant teisme
VI) apsksti ITP, prokuroro, ITT, teismo veiksmus, teismo nuosprend/nutart
VII) pasakyti baigiamj kalb
Privalo:
I) duoti parodymus (prisiekia ir atsako u melagingus parodymus kaip liudytojas)
II) atvykti aukiamas pas ITP, prokuror, ITT, teism.
III) netrukdyti IT subjektams ir teismui su juo atlikti proceso veiksmus, laikytis proceso tvarkos.
3.5. Civilinis iekovas (toliau CI): svoka, teiss, pareigos. CI laikomas b.b reikalaujantis
atlyginti dl tariamojo arba kaltinamojo NV patirt turtin ar neturtin al FA ar JA, kuris
CI yra pripaintas ITP, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Teiss:
I) pateikti paaikinimus dl civilinio iekinio esms
II) teikti rodymus
III) pateikti praymus ir pareikti nualinimus
IV) IT metu ir teisme susipainti su bylos mediaga, nustayta tvarka pasidaryti dokument iraus ar
nuoraus
V) dalyvauti byl nagrinjant pirmosios instancijos teisme
VI) sksti ITP, prokuroro, teisjo ar teismo veiksmus, kiek jie susij su civiliniu iekiniu
VII) dalyvauti byl nagrinjant apeliacine tvarka.
Turi teis dalyvauti ir kasaciniame procese, nors BPK apie tai nekalba. Tokia darytina ivada dl to,
kad CI turi teis paduoti kasacin skund, dalyvauti odiniuose kasacins instancijos posdiuose, o
raytin tvarka pateikti atsiliepimus kit proceso subjekt kasacinius skundus.
Pareigos:
I) kvieiamas dalyvauti byl nagrinjant pirmos instancijos teisme
II) teismo reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareiktu iekiniu
III) laikytis nustatytos teismo proceso tvarkos
3.6. Civilinis atsakovas (toliau CA): svoka, teiss, pareigos. CA laikomas pagal statymus
materialiai atsakingas u nusikalstama /K veika padaryt al FA ar JA, kuris trauktas
byl kaip CA ITP, prokuroro nutarimu, teisjo ar teismo nutartimi. CA gali bti traukti
tvai, globjai, rpintojai, kiti asmenys, taip pat mons, staigos ar organizacijos. Tvai /
globjai gali bti ir atstovai pagal statym. Jei u NV padaryt al atsako pats /K, CA BP
nebna. Turi tas paias teises ir pareigas kaip civilinis iekovas, iskyrus pareig teismo
reikalavimu pateikti turimus dokumentus, susijusius su pareiktu iekiniu
3.7. Atstovai: atstovavimo samprata ir rys. Atstov teiss ir pareigos. Atstovas yra proceso
subjektas, ginantis kito proceso subjekto interesus. Kad atstovas galt skmingai teikti
pagalb atstovaujamam asmeniui, BPK leidia naudotis atstovui visomis atstovaujamojo
teismis. N, CI, CA, nepilnametis /K (nuteistasis, iteisintasis) BP metu naudojasi
pakviesto ar privalomai procese dalyvaujanio atstovo paslaugomis. , Pilnametis /K gali
turti tik gynj. BPK numato dviej ri atstovavim:
Atstovavimas pagal statym:
I) Privalomas atstovavimas pagal statym: atstovus privalo turti /K ir nukentjusysis jei 1) ie
asmenys yra nepilnameiai arba 2) nustatyta tvarka yra pripainti neveiksniais. Tuo atveju jei CI, CA
yra FA, jie paprastai turi bti pilnameiai ir veiksns. Neveiksnus ar nepilnametis i viso negali bti
traukiamas kaip CA. Tas pats atstovas pagal statym gali atstovauti tiek nepilnameio ar neveiksnaus
asmens kaip nukentjusiojo, tiek ir kaip civilinio iekovo interesams. Atstovais pagal statym gali bti
nepilnameio arba neveiksnaus /K ir nukentjusiojo tvai, tviai, globjai rpintojai arba staigos, kuri
globoja juos galioti asmenys. Atstovui leidiama dalyvauti procese jam pateikus praym dalyvauti ir
ITP, prokurorui primus nutarim, o teimui nutart. Nutarimu ar nutartimi gali bti atsisakyta leisti
atstovui pagal statym dalyvauti procese kaip atstovui jei tai prietaraut nepilnameio ar neveiksnaus
asmens interesams. Tada privaloma utikrinti, kad dalyvaut kitas atstovas pagal statym.
II) Galimas atstovavimas pagal statym. Kai asmuo nra statym nustatyta tvarka pripaintas
neveiksniu, bet jis dl senatvs, negalumo, ligos ar kt svarbi prieasi negali tinkamai pasinaudoti
statym suteiktomis teismis tai jo eimos narys ar artimas giminaitis gali dalyvauti procese atstovo
teismis. Pateikus praym pripasta prokuroras nutarimu ar teismas nutartimi, ITP negali. Taikoma
tada, kai proceso veiksmus reikia atlikti btent su nukentjusiuoju.
Atstovavimas pagal galiojim: galiotuoju atstovu laikomas asmuo, pagal susitarim teikiantis
teisin pagalb ir ginantis nukentjusio, CI, CA teises ir interesus. Gali turti ir liudytojas, ustato
davjas, asmuo, kuriam laikinai apribotos NT ar konfiskuotas turtas. galiotuoju atstovu gali bti:
advokatas, advokato pavedimu advokato padjjas, ITP, prokuroro ar teisjo leidimu auktj
universitetin teisn isilavinim, kur proceso dalyvis galiojo atstovauti savo interesams, JA
atstovu gali bti JA vadovas arba galiotas darbuotojas ar advokatas.
Teiss: naudojasi tomis paiomis teismis kaip ir j atstovaujamas asmuo. Paprastai visuose proceso
veiskmuose atstovai dalyvauja kartu su atstovaujamaisiais. Atstovo teisi apimtis priklauso nuo to,
kokio proceso dalyvio interesams yra atstovaujama. Jeigu /K/nuteistasis yra suimtas tai su juo
pasimatyti atstovas PAGAL STATYM gali ITP, prokuroro, teisjo leidimu. Atsisakymas turi bti
motyvuotas ir formintas priimant nutarim ar nutart gali bti apsksti. Gavus leidim pasimatymai
turi vykti be paaliei. Nukentjusio atstovas naudojasi nukentjusio teismis, taip pat dalyvaudamas
atstovaujamo asmens apklausose ar jo praymu atliekamuose procesiniuose veiksmuose gali uduoti
apklaus metu klausimus, susipainti su veiksm protokolais, teikti pastabas.
Pareigos:
I) tinkamai ginti atstovaujamojo teises ir interesus
II) aukiamas privalo atvykti pas ITP, prokuror, teisj, teism.
III) IT ir nagrinjimo teisme metu laikytis nustatytos tvarkos.
4. Kiti BP dalyvaujantys asmenys.
4.1 Liudytojas, specialistas, ekspertas.
Liudytoj parodymai, specialisto ivada, ekspertizs aktas yra rodym rys. Be j danai bt
nemanoma itirti NV.
Liudytojas asmuo, kuris mat ar kitaip suvok su tiriamu vykiu susijusius faktus, vykius, reikinius
ir gali tai patvirtinti duodamas parodymus ITP, prokurorui arba teismui.
Ekspertas asmuo, turintis reikiam speciali ini ir raytas LR ekspert sra. Jei nra srae
reikiamos specialybs, gali bti skiriamas sra neraytas asmuo. Gali bti skiriamas prireikus
ekspertu turintis teis ES narje ar valstybje, su kuria LT sudarius teisins pagalbos sutart bti
ekspertu.
Specialistas reikiam speciali ini ir gdi turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objekt
tyrim ir pateikti ivad ar pateikti paaikinimus jo kompetencijos klausimais. Plaiau apie iuos
subjektus toliau atskirose temose.
4.2 Vertjas, teisiamojo posdio sekretorius.
Vertjas vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kuriojo enklus suprantantis asmuo,
ITP, prokuroro, ITT ar teismo pakvietas dalyvauti procese. Tik pakankamai gerai reikiamas kalbas
mokantis asmuo gali bti kvieiamas. Nekvalifikuotas turi bti nualintas, taip pat gali bti nualintas
jei kyla abejoni dl jo objektyvumo. Jis turi iversti /K svarbiausius proceso dokumentus. Teis turti
vertj neapima teiss reikalauti, kad bt iversti visi byloje esantys esantys rodymai. Vertjo pareiga
teisingai versti. Turi bti priesieks jei nebuvo anksiau prsieks. U atsisakym be pateisinam
prieasi atlikti savo pareigas ir u melaging vertim numatyta atsakomyb BPK, BK. Teiss: turi
teis gauti umokest u kiekvien dalyvavimo vertju atvej jei jis nra etatinis. Los iiekomos i
valstybs l.
Teisiamojo posdio sekretorius: subjektas, kurio pagrindin funkcija yra rayti pirmosios instancijos
teismo teisiamojo posdio protokol. J pasirao kartu su pirmininkaujaniu teisju pasibaigus
posdiui, bet ne vliau kaip per tris dienas (didelse bylose per septynias). Protokolas turi iskirtin
reikm, nustatant kaip vyko teismo posdis, ar nebuvo padaryta esmini statymo paeidim.
Protokolas raomas ir apeliacins, kasacinje instancijoje. Sekretorius taip pat pranea apie posd
atvykusius proceso dalyvius bei paskelbti inomas proceso dalyvi neatvykimo prieastis. Kilus
abejoni dl jo objektyvumo, jis gali bti nualintas.
4.3 Teismo proces ar atskirus proceso veiksmus stebintys asmenys: 1) asmenys, stebintys
teismo proces. Galimyb stebti teismo proces vyresniems nei eiolikos met asmenims yra
tiesiogin vieumo principo iraika. Stebintys asmenys privalo laikytis tvarkos, netrukdyti procesui. 2)
asmenys, dalyvaujantys atliekant atskirus proceso veiksmus. Atliekant krt, pom, apraant turt
kur NT laikinai apribojama, turi bti kvieiamas dalyvauti buto, namo ar kit patalp, kuriose
atliekamas veiksmas savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis j eimos narys ar artimas
giminaitis, o atliekant t veiksm staigoje, monje, organizacijoje to JA vadovas. Kai nra
galimybs utikrinti mint asmen dalyvavimo, veiksmas atliekamas kviestinio ar savivaldybs
institucijos atstovo akivaizdoje. ie asmenys stebdami turi klausyti pareign nurodym, kitaip gali
gauti baud.
V tema. Gynyba ir gynjas. BPK 17, 47, 48, 49, 50

1. Bendrieji gynybos baudiamajame procese klausimai
Gynyba viena i BP funkcij. Konstitucija, tarptautins sutartys, BPK garantuoja kiekvienam
tariamam ar kaltinamam nusikalstamos veikos padarymu asmeniui teis gynyb, kuri gyvendinama
tam asmeniui ginantis paiam ar naudojantis gynjo paslaugomis. Gynju laikomas asmuo, kuris
statym nustyta tvarka teikia teisin pagalb tariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar iteisintajam,
gina j teises ir teistus interesus. BPK numato, kad gynju gali bti tik advokatas arba statymo
numatytais atvejais advokato padjjas. Padjjas gynju gali bti tik tuo atveju, kai:
a) advokato padjju bti konkreioje byloje paveda advokatas, b) ginamasis neprietarauja, kad j
gint advokato padjjas. Ikiteisminio tyrimo metu be joki iimi dl vis BK numatyt
nusikalstam veik, o nagrinjant byl teisme dl BN, neatsargaus, nesunkaus, apysunkio
nusikaltimo. Dl sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo tik advokatas. Advokatros statymas leidia
padjjui dalyvauti tik pirmos instancijos teismuose ir ne anksiau kaip po vieneri met nuo advokato
padjjo praktikos pradios. Gynjo paslaugas gali teikti teisininkas, atvyks i ES valstybs. BPK
numato, kad vienas gynjas gali ginti kelis asmenis, bet jeigu ginamj interesai prietarauja vienas
kitam, vienam gynjui draudiama ginti tuos asmenis. Bet kuris tariamasis/kaltinamasis gali kviestis
kelis gynjus, jei gynjas yra apmokamas i valstybs l, tuomet garantuojamas tik vienas gynjas.
2. Gynjo teiss ir pareigos.
Teiss:
a) Susipainti su tariamojo sulaikymo protokolu vos tik pradjs ginti tariamj, kuris yra
sulaikytas. Protokolas turi bti suraomas per manomai trumpiausi laik po sulaikymo. Nuo
sulaikymo momento tariamasis turi teis reikalauti, kad jam bt utikrinta teis turti gynj.
b) Dalyvauti tariamojo apklausose tiek ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar ikiteisminio
tyrimo teisjo. Ir dalyvauti akistatose.
c) Matytis su sulaikytu arba suimtu tariamuoju be paaliei niekas negali klausytis j pokalbio,
bet stebti gali. Negali riboti matymosi trukms.
d) Dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su tariamuoju tariamojo parodym patikrinimo
veiksmuose, procesins prievartos priemoni taikymo, bet kuriuose proceso veiksmuose patenkinant
tariamojo ar jo gynjo praym.
e) Dalyvauti bet kokiuose kitokiuose rodym rinkimo veiksmuose kai t daryti leidia
ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas. Leidimo duoti jie neprivalo. Negalima
varyti gynjo teisi, kurios yra numatytos BPK, pvz teis dalyvauti liudytojo apklausojo pas
ikiteisminio tyrimo teisj.
f) Savarankikai rinkti gynybai reikalingus duomenis bet kokiais bdais, nepaeidianiais teiss
akt reikalavim, rinkti, fiksuoti, pateikti bet kokius ginamj teisinanius duomenis, kuriuos galima
gauti nenaudojant prievartos priemoni (pvz dokument gavimas i moni, fotografavimas).
g) Ikiteisminio tyrimo metu susipainti su proceso veiksm dokumentais BPK 181 nustatyta
tvarka.
) Pateikti praymus BPK numatytais atvejais ir kai BPK tiesiogiai apie galimyb pateikti praym
nekalba.
h) Pareikti nualinimus BPK 57 61, 267, 324, 377 numatyta tvarka.
j) Apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo veiksmus BPK
62-65 tvarka bei atskir proceso veiksm (sprendim) apskundimui nustatyta tvarka (pvz BPK 49, 130,
151). Nagrinjant byl teismo priimtus baigiamuosius aktus (nuosprendius, nutartis) gynjas gali
sksti paduodamas apeliacin, kasacin ar skund auktesniajam teismui dl emesniojo teismo priimtos
nutarties.
Pareigos:
a) Panaudoti visas statymuose nurodytas gynybos priemones ir bdus svarbiausias veiklos
principas nepakenkti.
b) Pareiga atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror, teism.
c) Laikytis statym numatytos proceso veiksm ir teismo posdio tvarkos ir vykdyti teistus
ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, teisjo ir teismo reikalavimus. Privalo visi BP dalyviai,
privalo vykdyti, o pasibaigus veiksmui gali paduoti skund.
d) Saugoti profesin paslapt kliento paslapties saugojimas (advokatros statyme numatytas) ir
pagal BPK 177 ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini.
e) Neatsisakyti ginti kai apsiima ginti iskyrus atvejus kai yra pagrindas nualinti advokat ar jo
padjj BPK 61 str 1d.
f) Nenaudoti neteist gynybos priemoni teisin pagalba statym numatyta tvarka. Neteistas
priemones naudojantis gynjas gali bti nualintas pagal BPK 49.
3. Gynjo kvietimas, paskyrimas, pakeitimas ir atsisakymas.
Kvietimas pageidaujamo gynjo pasirinkimas ir sutarties dl teisins pagalbos su juo sudarymas. ITP,
prokuroras ir teismas privalo iaikinti tarimajam ar kaltinamajam jo teis turti gynj nuo sulaikymo
ar pirmosios apklausos momento. Teis i karto kai tik gija tariamojo status. Iaikinus turi bti
suraomas protokolas, kuriame turi bti ufiksuota, ar tariamasis pageidauja kviestis gynj. Gynj
gali kviesti ir tariamojo atstovai.
Paskyrimas pagal Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statym. Jei gynjo dalyvavimas
nebtinas tariamasis ar kaltinamasis turi teis kreiptis tarnyb ir pristatyti dokumentus apie turt ir
metines pajamas. Jei gynjas btinas ITP, prokuroras, teismas pranea teisins pagalbos teikim
organizuojaniai tarnybai apie advokato btinum ir tarnyba j paskiria.
Pakeitimas gali bti keiiamas tariamojo (kaltinamojo) bet kuriame proceso etape. ITP, prokuroro,
teismo iniciatyva gali bti keiiamas kai gynjas daugiaus kaip tris dienas negali dalyvauti procese ir
kai negali per eias valandas atvykti dalyvauti pirmojoje apklausoje arba apklausoje dl sumimo
pagrstumo. iais atvejais turi bti pasilyta pasikviesti kit gynj, jei tas nepadaroma, gynjas
paskiriamas. Po naujo gynjo paskyrimo, ankstesnis gynjas gali dalyvauti procese jei ginamasis jo
nebuvo atsisaks.
Atsisakymas bet kuriame ikiteisminio tyrimo etape ir teismo proceso etape nenurodant atsisakymo
prieasi, iskyrus kai kaltinamasis yra ne LR teritorijoje ir vengia atvykti teism ir kurio byla
nagrinjama I instancijos teisme iam asmeniui nedalyvaujant. Atsisakymas turi bti tenkinamas
iskyrus kai /K yra nepilnametis, turi fizini ar psichini trkum, dl kuri negali naudotis gynybos
teise, nemoka proceso kalbos, tariamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo ir kai yra didel apimtis
ir byla sudtinga ir kyla abejoni dl asmens galimybs pasinaudoti teise gynyb.
4. Neteistas gynybos priemones naudojanio gynjo nualinimas.

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teisminse stadijose byl savo inioje turintis teismas.
Gynjo nualinimas kai paaikja, jog gybjas vykdydamas gynybos funkcij pats daro NV arba
grubiai paeidia advokato etikos normas. Prokuroro nutarim dl nualinimo gynjas gali apsksti
ikiteisminio tyrimo teisjui, o analogik teismo nutart auktesniajam teismui.
5.
Btinas gynjo dalyvavimas:

nepilnametis tariamasis
dl fizini ar psichini klii negali pasinaudoti savo teise gynyb
nemoka proceso kalbos
kai yra tariamj ar kaltinamj gynybos interes prietaravim, jeigu bent vienas i j turi
gynj
bylos, kur gali bti skiriamas laisvs atmimas iki gyvos galvos
kaltinamajam nedalyvaujant teisme nagrinjant byl
kai /K yra suimtas
kai sprendiama dl asmens idavimo ar perdavimo TBT
nagrinjant byl teisme pagreitinto proceso tvarka.
Sraas nebaigtinis, jei ITP, prokuroras, teismas pripasta, kad j nuomone be gynjo pagalbos /K
teiss nebus tinkamai ginamos, turi teis pripainti, kad gynjui dalyvauti btina ir kitais atvejais.
I paskaitos apie Gynyb: Gynjo paskirtis: padeda mogaui gintis paiam, aktyviai gina pats, svarbu,
kad neprietaraut ginamojo interesams, kontroliuoja proceso teistum, psichologin pagalba
ginamajam, turi specifines teises kuri neturi ginamasis, pvz teis susipainti su IT mediaga, jei
ginamasis yra suimtas.
BPK 80 - liudijimo imunitetai kaip liudytojas negali bti apklausiamas /K, iteisintojo, nuteistojo
gynjas.
VI tema. Nualinimas. BPK 57 61 str.

1. Nualinimo samprata. Nualinimas ir nusialinimas.
Nualinimas procesinis institutas, turintis garantuoti, kad nagrinjant byl takos sprendimo
primimui negalt daryti suinteresuoti bylos baigtimi, neobjektyviai galintys atlikti savo pareigas
proceso subjektai; neatsiejamas nuo nealikumo principo gyvendinimo. Nealiki neturi bti: ITP,
prokurorai, IT ir byl nagrinjantys teisjai, posdio sekretorius, vertjas, ekspertas, specialistas.
Kiekvienas i i subjekt privalo pats nusialinti, kai paaikja, kad yra pagrindo proceso subjekt
nualinti. Teisjo nusialinim turi patvirtinti teismo pirmininkas arba teismo Baudiamj byl
skyriaus pirmininkas.
2. Nualinimo teis ir pagrindai.
Pareikti nualinimus gali:
a) Kaltinimo pusei atstovaujantys proceso subjektai: prokuroras, nukentjusysis, privatus kaltintojas,
civilinis iekovas, j atstovai
b) Besiginantys asmenys: /K, nuteistasis, iteisintasis, civilinis atsakovas, j atstovai, gynjas.

BPK numatyti nualinimo pagrindai: nra baigtinio srao. Yra bendri nualinimo pagrindai, kurie yra
skirti visiems proceso subjektams ir specials nualinimo pagrindai atskiriems subjektams.
Bendrieji:
turjimas tame paiame procese kito procesinio statuso, t. y. kai ITP, prokuroras, ITT, teisjas,
sekretorius, vertjas, ekspertas, specialistas tame paiame procese yra nukentjusysis, privatus
kaltintojas, civilinis iekovas/atsakovas arba jis tame procese yra dalyvavs kaip liudytojas,
/K/N atstovas pagal statym, nukentjusiojo, privataus kaltintojo, c. Iekovo/atsakovo
atstovas.
Tarp proceso subjekt yra eimos ar giminysts ryi.
Asmeninis proceso subjekto ar jo eimos nari ar giminaii suinteresuotumas bylos baigtimi.
Bet kokios kitos aplinkybs, dl kuri kyla pagrst abejoni dl ITP, prokuroro, ITT, teisjo,
sekretoriaus, vertjo, eksperto, specialisto.
Specialieji pagrindai:
Teisjui: teisjas negali nagrinti bylos jei jis 1) tame procese yra dalyvavs kaip ikiteisminio
tyrimo pareignas, prokuroras, gynjas ar teisjas, ikiteisminio tyrimo metu sprends sumimo
ar kit procesini prievartos priemoni (PPP) taikymo klausimus bei nagrinjs skundus; 2) toje
paioje ar kitoje teisminje stadijoje yra nagrinjs t byl i esms.
Vertjas, ekspertas ir specialistas gali bti nualinti paaikjus j nekompetentingumui.
3. Atskir proceso subjekt nualinimas.
Reikiant nualinim visada turi bti nurodomi motyvai.
A) Nualinimas ikiteisminio tyrimo metu. Pareikiamas ratu.Klausim dl nualinimo sprendia:
dl vertjo, eksperto, specialisto ITP ar prokuroras per manomai trumpiausi laik
dl ITP prokuroras
dl prokuroro ITT
dl ITT apylinks teismo pirmininkas.
ITP, prokuroras, ITT turi per vien dien, gav pareikim, perduoti j atitinkamai prokurorui, ITT,
apylinks teismo pirminikui, kurie turi per dvi dienas isprsti nualinimo klausim. Nualintas
pareignas vliau negali toje byloje atlikti joki veiksm ir priimti sprendim.
B) Nualinimas teime. Pareikiamas tiek odiu tiek ratu iki rodym tyrimo pradios. Vliau galima
kai nualinimo pagrindas suinomas jau po rodym tyrimo pradios. Dl sekretoriaus, vertjo,
eksperto, specialisto, prokuroro nualinimo sprendia byl nagrinjantis teismas. Jei byl nagrinja
vienas teisjas jis pats sprendia dl savo nualinimo. Jei kolegija: jei vienam i teisj reikiamas
nualinimas, sprendia kiti teisjai. Jei pasiskirsto po lygiai reikia nualintas. Dl keliems teisjams
ar visai kolegijai sprendiama paprasta bals dauguma dalyvaujant ir tiems teisjams, kuriems
reikiamas nualinimas. Sprendimas priimamas pasitarim kambaryje.
4. Advokato ir jo padjjo nualinimas.
Advokatas neturi teiss dalyvauti procese kaip gynjas arba atstovas, jeigu jis:
toje paioje byloje teikia ar teik pagalb asmeniui, kurio interesai prietarauja praaniojo
teisns pagalbos interesams
anksiau dalyvavo kaip teisjas, prokuroras, ITP, ekspertas, specialistas, vertjas, liudytojas
tiriant byl dalyvauja pareignas, su kuriuo tas advokatas ar jo padjjas turi giminysts ryi.
Dl advokato nualinimo IT metu sprendia ITT, o teisme byl nagrinjantis teismas.
VII tema. Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu.

1. Teis pateikti skundus.
Visi ikiteisminio tyrimo metu ITP, prokuroro, ITT priimami sprendimai ir veiksmai yra skundiami,
iskyrus prokuroro sprendimus dl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir ITT priimti sprendimai kuo met
yra inagrinti skundai. Skundiamos ir ITT priimamos nutartys dl PPP taikymo. Skund padavimas
apskst veiksm ir sprendim nesustabdo, nebent patys pareignai nusprendia juos sustabdyti.
2. Skund nagrinjimas ir isprendimas.
Skundai dl ITP, prokuroro, ITT sprendim ir veiksm gali bti paduodami bendra (BPK 62-65 str) ir
specialia tvarka, kuri BPK numatyta prie atskiro procesinio sprendimo ar veiksmo. Bendra tvarka
taikoma visada, iskyrus kai speciali tvark numato atskiras BPK staripsnis. Toliau vadovlis aptaria
bendr apskundimo tvark.
A) ITP proceso veiksm ir nutarim apskundimas (BPK 62): skundiama prokurorui, o jei is
atsisako patenkinti skund, tai gali bti skundiama auktesniajam prokurorui, o dl jo sprendimo
ITT. Gali bti skundas paduodamas per ITP, dl kurio skundiamasi arba tiesiogiai prokurorui. Skundo
forma raytin ir odin. Jei odiu, tai tada yra suraomas protokolas, kur pasirao padavs skund
asmuo ir j prims pareignas ar prokuroras. Jei paduodamas ITP tai jis turi per vien dien t skund
perduoti prokurorui.
B) Prokuroro veiksm, nutarim apskundimas (BPK 63): skundiama auktesniajam prokurorui, jei
atsisako patenkinti ITT. Gali bti skundiama auktesniajam prokurorui tiesiogiai arba per t, dl
kurio skundiamasi. Forma tiek raytin tiek odin (dl odinio suraomas protokolas).
C) ITT veiksm, nutari apskundimas ir skund isprendimas: ITT nutartys dl ITP ar prokuroro
atlikt proceso veiksm bei priimt sprendim yra galutins ir neskundiamos iskyrus BPK numatytus
atvejus. ITT proceso veiksmai ir nutartys priimtos vykdant kitas ikiteisminio tyrimo teisjui pavestas
funkcijas yra skundiamos apygardos teismui ir nagrinjamos BPK X dalyje nustatyta tvarka.
Prokuroras ir ITT privalo skund inagrinti ir priimti nutarim ar nutart per deimt dien nuo skundo
ir jam inagrinti reikalingos mediagos gavimo. Jei skundas patenkinamas nurodomi padaryti
paeidimai, pasiloma juos paalinti, ITT negali pats priimti sprendim, kuriuos turi priimti prokuroras
ar ITP, nes ne jo kompetencijoje yra vykdyti IT vadovavimo ir organizavimo funkcij. Jei skundas
netenkinamas - turi bti nurodyti motyvai kodl. ITT gali nusprsti rengti posd.
Apskundimas kitose proceso stadijose: Teismo baigiamieji aktai gali bti skundiami apeliacine, o po
kasacine tavrka. Nutartys, kuriomis neubaigiama proceso stadija skundiamos specialia, BPK X dalyje
numatyta tvarka.
VIII tema. NV padarytos alos atlyginimas.

1. Samprata ir bdai.
Tai nukentjusiojo teis gauti dl NV padarytos alos atlyginim. Iplaukia i BPK 1 str, kur numatyta
pareiga ginti mogaus teises ir laisves. Tai BPK numatytas alos atlyginimo mechanizmas, leidiantis
BP metu sprsti turtinio pobdio klausim dl alos atlyginimo.
Gali bti atlyginama dviem bdais: nepareikiant ir pareikiant civilin iekin.
Nepareikiant: a) Savanorikas alos atlyginimas al privalantis atlyginti asmuo atlygina j
be valstybs sikiimo, kol teismas neprim sprendimo. Tiek turtin, tiek neturtin ala. Dl
dydio susitaria alys, valstyb netikrina ar dydis pakankamas. ITP, prokurorui ar teismui tik
praneama kad ala atlyginta. Civilinis iekinys tokiu atveju nebegali bti paduodamas, o jei
buvo paduotas, procesas dl civilinio iekinio turi bti nutrauktas. b) daikt ar vertybi
grinimas. Jie gali bti vertinami kaip rodymai. Jie pasibaigus procesui, o kartais ir anksiau
grinami savininkui. Gali bti taikomi keli variantai vienu metu.
Pareikiant iekin: tai BP metu pareikiamas ir isprendiamas dl NV turjusio alos asmens
reikalavimas atlyginti t al. Gali bti pareiktas esant ioms trims slygoms: padaryta ala,
veikoje yra nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi, tarp veikos ir alos yra PR. ala
gali bti turtin: tiesiogin turtin, materialiniai nuostoliai, ilaidos alinant NV padarinius ir
neturtin ala.
Civilinio iekinio pareikimas: Pirma, iekin gali pareikti tiek FA, tiek JA paduodant iekin ITP,
prokurorui, ITT. Gali bti paduodamas ikiteisminio tyrimo metu ar byl nagrinjant teisme iki rodym
tyrimo pradios. Gali bti pareikiamas bet kurioje b.b. Pareikiamas ratu, netaikomi jokie formals
turinio reikalavimai. Galima pareikti ir per atstovus. JA pareikia per atstovus. Asmeniui turi bti
iaikinta teis pareikti iekin. Gavus j, sprendiamas klausimas dl asmens pripainimo civiliniu
iekovu. IT stadijoje pripasta ITP, prokuroras savo nutarimu, o teisme teismo nutartimi. Jei
nustatoma, kad iekinys nepagrstas, gali bti atsisakoma j priimti. Pripainus asmen iekovu, btina
nustatyti, kas turi atlyginti al. Jei turi atlyginti ne /K, tai turi bti byl traukiami asmenys, kurie
atsakingi u alos atlyginim, civiliniais atsakovais. Jei al turi atlyginti pats /K tai jis nevadinamas
civiliniu atsakovu. Nepareikus iekinio b.b. galima j pareikti CP tvarka. Iekovas gali atsisakyti
pareikto iekinio. Viename procese isprstas iekinys negali bti reikiamas kitame procese.
Prokuroras privalo iekin pareikti kai NV yra padaryta alos valstybei arba asmeniui, kuris pats negali
ginti savo teist interes pvz yra nepilnametis, dl ligos.
Civilinio iekinio nagrinjimas: nagrinjamas sprendiant baudiamosios teisenos klausimus (veikos
buvimo, kalts ir t.t.), rodinjamas pagal BPK taisykles, laikomas BP institutu. Gali bti taikomos CP
normos jei neprietarauja BPK.
Civilinio iekinio isprendimas: sprendimas dl iekinio formuluojamas nuosprendyje. Priimdamas
apkaltinamj nuosprend teismas gali visikai patenkinti iekin, i dalies patenkinti, iekin atmesti.
Turi bti nurodomas priteistinos sumos dydis, o kai negalima tiksliai apskaiiuoti klausimas dl
sumos dydio perduodamas nagrinti civilinio proceso tvarka, tik negalima taip daryti dl neturtins
alos dydio nustatymo. Priimdamas iteisinamj nuosprend teismas atmeta civilin iekin jei
nerodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant NV arba palieka iekin nenagrintu jei kaltinamasis
iteisinamas, nes nra NV poymi. Pastaruoju atveju iekovas gali reikti iekin CP tvarka. Kai BP
prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi nutraukiamas nustaius aplinkybes, dl kuri BP yra negalimas,
laikoma, kad civilinis iekinys paliktas nenagrintas. Taigi gali paduoti CP tvarka.
Civilinio iekinio utikrinimas: los i nuteistojo ar atsakovo gali bti iiekomos tik siteisjus
apkaltinamajam nuosprendiui. BPK pareigoja ITP, prokuror, ar teism imtis priemoni galimam
iekiniui utikrinti: surasti turt ir laikinai apriboti nuosavybs teis j. Tai gali bti taikoma nepaisant
to, ar buvo civilinio iekovo praymas taikyti nuosavybs ribojimus. Utikrinimo priemons gali bti
taikomos tik tada, kai yra pagrindo manyti, kad bus vengiama atlyginti al.
IX tema tarptautinis bendradarbiavimas praleidiama , egze nebus.
X tema. rodymai baudiamajame procese.

1. rodym svoka.
Teisingo sprendimo primimui labai svarbu kuo tiksliau atkurti buvusio praeities vykio, dl kurio
pradtas BP, esmines detales. Aplinkybs yra vertinamos BP metu gautus rodymus. Inagrinjus byl,
teismo sprendimas yra grindiamas apklaus, apir, tyrim metu gautais duomenimis, kurie
vadinami rodymais. BPK nurodo: subjekt, kuris sprendia, ar duomenys pripaintini rodymais
(teisjas ar teismas) ir kriterijus, pagal kuriuos yra sprendiama dl duomen pripainimo rodymais
teismas rodymais gali pripainti tik leistinus ir susijusius su sprendiama byla duomenis. Taigi
rodymai procese yra tik nuo to momento, kuomet teismas nusprendia, kad teisme itirti duomenys
laikytini rodymais. ITP, prokuroro surinkta ar proceso dalyvi pateikta mediaga gali bti laikoma tik
duomenimis, kurie turi reikms NV tirti ir nagrinti.
Ssajumas duomenys rodymais gali bti laikomi tik tais atvejais kai jie susij su aplinkybmis,
kurias byloje btina rodyti. rodymais gali bti laikomi tik tokie duomenys, kurie padeda nustatyti bent
vien bylai reikming aplinkyb. Kiekvienoje byloje yra reikmingos aplinkybs: veikos padarymo
aplinkybs (vieta, laikas, bdas), kaltum rodanios ar paneigianios aplinkybs, BA sunkinanios ar
lengvinanios aplinkybes, aplinkybs, kurias turi bti atsivelgiama skiriant bausm, aplinkybes,
pagal kurias nustatinjamas alos dydis ir kitos aplinkybes.
Leistinumas rodymais gali bti tik 1) statym nustatyta tvarka gauti duomenys (nusprendus pradti
IT duomenys turi bti renkami tik taikant BPK nuostatas), 2) teistais bdais gauti duomenys
(duomenys negali bti laikomi rodymu, jei atliekant duomen rinkimo veiksmus bt nepagrstai
suvarytos mogaus teiss, paeisti proceso principai, bt panaudotas smurtas, grasinimai, kitokia
prievarta, veiksmas bt atlikas nepakankamai tiksliai laikantis tam veiksmui atlikti nustatyt
pagrindini taisykli, veiksmo eiga ir rezultatai bt netinkamai ufiksuoti. Neleistinu rodymas negali
bti pripaintas vien dl tos prieasties, kad kiti su iuo rodymu susij rodymai gauti neteistais
bdais taip sprendiama unuodyto medio vaisi problema. ), 3) duomenys, kuriuos galima
patikrinti atliekant BPK numatytus proceso veiksmus (i vieno altinio gauti duomenys turi sutapti su
duomenimis gaunamais i kit altini. rodymu gali bti pripainta tik informacija, kurios nei turinys,
nei forma neturi esmini trkum informacija turi bti tinkamai gauta ir ufiksuota.). Taigi rodymais
gali bti laikomi tik statymo numatytais atvejais, taikant teistus bdus gauti duomenys, kuri
patikimum galima patikrinti remiantis BPK priemonmis.
2. rodym teorija ir rodym teis. (A tikiuosi ito neklaus)
rodym teorija mokslins inios apie rodym samprat, metodologinius ir teisinius rodinjimo
pagrindus, rodym klasifikavim ir j skirstym ris, atskiras rodym ris.
rodym teis BP teiss norm, nustatani duomen pripainimo rodymais slygas, duomen
rinkimo, pateikimo, fiksavimo tvark, rodym vertinimo pagrindines taisykles, apibriani atskir
ri rodym gavimo bdus ir priemones, visuma.
3. rodinjimo samprata ir rodinjimo pareiga. Tikslas.
Samprata. Nagrinjant byl teisme, kiekviena i ali privalo turti galimyb aktyviai dalyvauti tiriant
informacij, gaut statym numatyta tvarka. Veikla nuo informacijos pirminio ufiksavimo iki jos
panaudojimo nuosprendyje yra vadinama rodinjimu. rodinjimas statymo reguliuojama veikla,
kurios metu renkami ir pateikiami, aptikrinami ir vertinami reikmingi duomenys. Veikla vykdoma
siekiant iaikinti bylai reikmingas aplinkybes ir nustyti byloje ties. Atliekant IT yra sukaupiama
didioji dalis duomen, kurie pirmosios instancijos teisme tampa rodymais ir kuriais yra grindiamas
nuosprendis. Apeliacins instancijos teismas gali kitaip vertinti tuos paius rodymus, daryti kitas
ivadas. Kasacijoje rodym tyrimas nra atliekamas, bet gali bti nustatyta, kad anksiau buvo
rodinjama paeidiant numatytas taisykles.
Pareiga. Tenka valstybs pareignams ir institucijoms. ITP, prokuroras, teismas privalo siekti, kad bt
iaikintos visos reikmingos aplinkybs. tariamasis turi teis aktyviai dalyvauti rodinjimo procese,
bet tai daryti jis neprivalo. tariamasis ar jo gynjas jokioje situacijoje negali bti pareigojami
pateikinti nekaltumo rodymus. /K negali bti veriamas duoti parodymus. Atsisakymas duoti
parodymus nra kaltumo rodymas. Visos abejons turi bti traktuojamos tariamajo naudai. Jeigu
pareig rodinti turintys valstybs pareignai, institucijos nesurenka neabejotin kalts rodym,
kaltinamasis turi bti iteisinamas. Gynybos funkcij vykdantiems proceso dalyviams pakanka rodyti,
kad duomenys, kuriais grindiamas kaltinimas yra abejotini ir nepakankamai isams.
Tikslas nustatyti byloje ties. Teistas, pagrstas sprendimas gali bti priimtas tik tuo atveju, jei
isamiai iaikinamos bylos aplinkybs. Lietuvoje pagal statymus turi bti nustatoma materialioji tiesa
teismo sprendimo ivados, padarytos ityrus ir teisingai vertinus visus reikmingus duomenis. Ji
procese nustatoma, kai teismas nra suvarytas tiriant rodymus - procedr laikymasis yra btina, bet
nepakankama slyga materialiajai tiesai nustatyti. Bendrosios teiss tradicijoje formalioji tiesa kai
prisiekusij teismas yra - utenka laikytis formalum ir laikoma kad sprendimas teistas.
4. rodinjimo etapai. Duomen pateikimo, rinkimo ir rodinjimo santykis.
Terminas rodymai pradedamas vartoti tik teismo procese, bet IT metu yra surenkama didioji dalis
duomen, kurie po to teisme yra pripastami rodymais, todl rodinjim apiema ir ikiteisminio
tyrimo metu renkami duomenys.
Reikming duomen rinkimas ar pateikimas bei i duomen fiksavimas (ikiteisminio tyrimo

stadijoje);
Surinkt ir pateikt duomen iankstinis patikrinimas (ikiteisminio tyrimo stadijoje)
Surinkt, pateikt, ireikalaut duomen tyrimas teismo proceso metu (nagrinjant byl pirmos
instancijos posdyje, apeliacinje instancijoje)
Duomen pripainimas rodymais ir rodym vertinimas (pirmosios instancijos, apeiacins
instancijos teismui analizuojant itirtus duomenis).

Duomen rinkimas ir pateikimas. Privalo rinkti ITP ir prokuroras (prokuroro iniciatyva tam tikrais
atvejais ir ITT) iais bdais: atlikdami apklausas, objekt apir ir tyrim, skirdami ekspertizes;
taikydami PPP; ireikalaudami daiktus ir dokumentus. Turi bti inaudotos visos galimos duomen
rinkimo priemons. Prireikus, prokuroras gali kreiptis ITT, kuris veikdmas pagal savo kompetencij,
irgi dalyvauja rodinjimo procese. Vykstant teismo procesui duomenis renka ir byl savo inioje
turintis teismas gali ireikalauti daiktus ir dokumentus, kviesti apklausai liudytojus, skirti ekspertizes
ir pan. Teis pateikti duomenis turi proceso dalyviai bei byloje nedalyvaujantys asmenys. Proceso
dalyviai turi teis prayti, kad reikmingus duomenis surinkt ITP, prokuroras. Patys proceso dalyviai
neturi teiss taikyti PPP ar atlikti oficialias liudytoj apklausas.
Duomen fiksavimas. Atliekant IT veiksmus yra raomas protokolas. Specialistas pateikia ivad,
ekspertas surao ekspertizs akt. Dl PPP taikymo turi bti priimta ITT nutartis arba prokuroro, ITP
nutarimas. Ireikalauti daiktai turi bti apirti suraant apiros protokol. Dl proceso dalyvi ir
kit asmen pateikt daikt dokumnt daikto ar dokumento pateikimo protokolas. Taip pat yra
apklausos protokolai, kratos protokolai.
Iankstinis patikrinimas. IT metu surinktus ar gautis duomenis yra privaloma patikrinti, t. y.
tikrinama ar turimi duomenys teismo procese galt bti pripainti rodymais. Duomen patikrinimas
nuolatin veikla, kurios objektas visi proceso metu gauti duomenys. Tikrinama atsivelgiant
duomen gavimo aplinkybes, informacijos altinio patikimum, duomen ry su nagrinjimo dalyku.
Bpk numato tik parodym patikrinimo bdus (parodymas atpainti, patikrinimas vietoje,
eksperimentas), kit patikrinimo bd kaip atskir proceso veiksm nenumato. Duomenys turi bti
patikrinami leistinumo, ssajumo aspektais. Prokuroras privalo gautus duomenis perduoti teismui.
Duomen tyrimas teismo proceso metu. Teismas privalo visus duomenis itirti tiesiogiai, tyrimas turi
vykti odiu, teismas turi bti aktyvus, isiaikinti vis reikiam informacij Prokuroro ar proceso
dalyvi teiss duomen tyrimo procese negali bti varomos. Jei jie neturjo galimybs pareikti
nuomon, tai gali bti sprendimo neteistumo pagrindas.
Duomen pripainimas rodymais ir rodym vertinimas. Teismas turi nusprsti, kurie i posdyje
tirt duomen pripaintini rodymais ir iuos rodymus vertinti ir jais pagrsti teismo ivadas.
Sprendiama pagal leistinumo ir ssajumo savybes. Teisjai rodymus vertina pagal savo vidin
sitikinim, pagrsta isamiu ir nealiku aplinkybi inagrinjimu. Veikia laisvo rodym vertinimo
principas ivados daromos nesivadovaujant kokiais nors i anksto nustatytais reikalavimais. Jokie
teismui pateikiami duomenys neturi pirmenybs prie kitus duomenis ar i anksto nustytos galios.
5. rodinjimo dalykas ir ribos.
Dalyk sudaro reikmingos bylai aplinkybs. rodinjamos tik tos aplinkybs, kurios susijusios su byla,
todl rodym ssajumo poymis apibria rodinjimo dalyk. Neturi bti rodinjami visuotinai
inomi faktai.
ridinjimo ribas apibria rodinjimo dalykas. Tai reikia, kad rodinjimo procesas turi vykti tol, kol
surenkami duomenys apie visas toje byloje rodintinas aplinkybes. rodinjimo dalyk einanios
aplinkybs gali bti gali bti laikomos nustatytos kai turima pakankamai informacijos apie tas
aplinkybes. iuo aspektu, rodinjimo rib terminas susijs ir su rodym pakankamumu.Teismas
ivadas daro tada, kai tam tikrai ivadai pagrsti pakanka rodym. Iskiriama, kad nuosprendis negali
bti paremtas vien tik nukentjusij ar liudytoj, kuriems taikomas anonimikumas parodymais,
nebent tuos parodymus patvirtina kiti rodymai.
6. rodym klasifikavimas.
Pagal informacijos teikimo bd

a) Asmeniniai: asmen parodymai, proceso veiksm protokolai, kur fiksuojami apklausos metu gauti
duomenys, specialisto ivada, ekspertizs aktai, kiti dokumentai.
b) Daiktai: perduoda informacij ilikusi materialiuose objektuose
Pagal santyk su rodintinomis bylos aplinkybmis

a) Tiesioginiai: be tarpini grandi rodinjama rodinjimo dalyk einanti aplinkyb (pvz kaltininko
parodymai apie jo paties padaryt NV)
b) Netiesioginiai: rodinjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui aplinkyb. Pvz tiriant autovyk,
netiesioginiai rodymai rasti ant automobilio pdsakai (brimai, kraujo dms).
Pagal informacijos altinio pirmum

a) Pirminiai: gauti i tiriam aplinkyb tiesiogiai suvokusio asmens. Taip pat laikomi tiesioginiai vyki
atspindiai pvz, vaizdo raas.
b) Ivestiniai: gauti i kito altinio, i kit asmen, kopijos, nuoraai.
Pagal rodym santyk su kaltinamojo versija

a) kaltinantys: patvirtina NV buvim, padarinius, kaltum, atsakomyb sunkinanias aplinkybes
b) teisinantys: rodo nekaltum, maesn kalt, patvirtina lengvinanias aplinkybes.
7. rodym rys.
Kaltinamojo parodymai. Kaltinamasis yra suinteresuotas bylos baigtimi, jis turi teis i viso neduoti
joki parodym (sudtin siningo proceso principo dalis), kaltinamasis gali smoningai duoti
neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad u tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos.
Kaltinamojo parodymai, kuriais jis siekia ivengti BA ar j palengvinti yra teisinantis rodymas.
rodymu reikia laikyti tik kaltinamojo apklausos metu pateiktus duomenis, o ne jo pozicij neigti kalt.
Btina tikrinti, kaip kaltinamojo parodymai atrodo kit duomen kontekste. Prisipainimas, neparemtas
tikroviku vykio aplinkybi apibdinimu negali bti vertinamas kaip jo kalts rodymas. Kaltinamasis
negali bti veriamas duoti parodymus grasinant,adant kak.
tariamojo parodymai. Pagal dabartin rodym samprat tariamojo parodymai paprastai negali bti
rodymais, nes jis yra IT dalyvis, nra apklausiamas teisme, parodym teismas negali tiesiogiai itirti,
todl tariamojo parodymai yra tik ikiteisminio tyrimo duomenys. ie parodymai gali bti svarbs
sprendiant klausim dl PPP taikymo ir kt. klausim. Jei IT mediaga perduodama teismui, tariamasis
tampa kaltinamuoju ir teisme duoda parodymus jau kaip kaltinamasis. Parodymai duoti ITT gali bti
balsu perskaitomi teisiamajame posdyje, jei kaltinamsis mirs ar nedalyvauja dl svarbi prieasi,
atsisako ar vengia duoti parodymus, neprisimena aplinkybi, duoda parodymus, kurie i esms skiriasi
nuo anksiau duot. Kai tariamj yra apklauss ITT, prieasi tariamojo parodym nelaikyti
rodymu, nra. ITT privalo bti nepriklausomas, nealikas, todl jo duomenys neturi alikumo
atspalvio. ITP ar prokuroro surayti tariamojo apklausos protokolai teisme gali bti skaitomi, bet jie
negali turti savarankikos rodomosios reikms.
Liudytojo parodymai.
Svoka bet kuris FA, kuris mat ar kitaip suvok reikmingas bylai aplinkybes ir gali sugebti duoti
parodymus apie jas. Liudytojo status gija asmuo nuo to momento, kada jis aukiamas apklausai. BPK
nenumato amiaus ribos, svarbu, kad sugeba suvokti bylai svarbius reikinius ir duoti apie juos
teisingus parodymus. Liudytojais negali bti asmuo, kuris dl fizini ar psichini trkum
nesugebateisingai suvokti reikming aplinkybi, duoti parodym. Liudytojas pateikia informacij

apie apie NV vyk, asmenis, padariusius NV, al, kitas aplinkybes.
Liudytoj teiss, pareigos, atsakomyb. Liudytojas turi teis:
duoti parodymus savo gimtja kalba ir naudotis vertjo paslaugomis
susipainti su savo parodym protokolu ir daryti jame pakeitimus
prayti, kad bt daromi jo parodym garso ir vaizdo raai
pats surayti parodymus
prayti taikyti jam apsaugos priemones gyvybei, sveikatai, turtui, teisms ir laisvms gresia
pavojus.
gauti turt ilaid atlyginim
turti atstov
Pareigos:
aukiamas kaip liudytojas atvykti pas ITP, prokuror, teism. Jei be svarbios prieasties
neatvyksta pas ITP, prokuror, ar atvyks be teisto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus,
gali bti skiriama bauda iki 30 MGL. Jei neatvyksta ir t.t. teism, gali bti skiriama bauda arba
aretas. Be to, liudytojas gali bti atvesdinamas.
Duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam inoma apie reikms bylai isprsti turinias
aplinkybes. U melaging parodym davim (melagingais laikomi visai ar i dalies tikrovs
neatitinkantys duomenys, kuriuos liudytojas pateikia inodamas apie t duomen neteisingum)
atsako pagal BK 235 str.
Liudijimo imunitetai ir ypatumai. Bendra taisykl, kad kiekvienas asmuo privalo duoti ITP,
prokurorui, teismui teisingus ir isamius parodymus, turi dvi iimtis, kurios vardijamos kaip:
A) Liudijimo imunitetai statymuose numatyti atvejai, kai tam tikri asmenys yra atleidiami nuo
pareigos duoti parodymus baudiamojoje byloje. Liudijimo imunitet pagrindia 1) galimyb tapti
tariamuoju arba tam tikri santykiai su tariamuoju (LRK draudia versti duoti parodymus prie
save, savo eimos narius ar artimus giminaiius, tai reikia, kad /K negali bti apklausinjamas
liudytoju byloje, kurioje jis kaltinamas ir jo eimos nariai, artimi giminaiiai turi teis atsisakyti duoti
parodymus. Prie kiekvien apklaus, turi bti tokia teis iaikinta. eimos nariais laikomi ()tvai,
()vaikai, broliai, seserys, sutuoktiniai, asmuo su kuriuo bendrai gyvena neregistravs santuokos,
sutuoktinio tvai, buvs sutuoktinis. Sutikdamas duoti parodymus toks asmuo atsisako imuniteto, bet
apklausa turi tam tikr ypatum apklausiamasis turi teis atsisakyti atsakyti tam tikrus klausimus)
arba 2) profesija ar procesinis statusas (suteikiamas teisjams, gynjams bei atstovams procese,
dvasininkams, vieosios informacijos rengjams, platintojams (savininkams), urnalistams. ie
asmenys imunitet turi tik dl tos informacijos, kuri jie suinojo eidami savo profesines pareigas, pvz
ipaintis, pasitarim kambarys. Tam tikrais atvejais informacijos rengjai gali bti pareigoti atskleisti
informacijos altinio paslapt dl gyvybikai svarbi ar kit ypa reikming visuomens interes
pagal prokuroro gaut praym IT metu ITT ar teismas nutartimi sprendia.)
B) Liudijimo ypatumai. vardijami kaip specialaus liudytojo apklausa. Specialios taisykls taikomos
apklausiant
Respublikos Prezident tik jam sutinkant duoti parodymus gali bti apklausiamas, tik ITT, jo
rezidencijoje, negali bti aukiamas teismo posd.
/K eimos narius ar artimuosius giminaiius. Jie turi liudytojo imunitet, t. y. gali neduoti
parodym arba neatsakyti kai kuriuos pateiktus klausimus. ie asmenys nra prisaikdinami.
Taiau u melagingus parodymus atsako bendra tvarka.

Asmen, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padaryt NV. Galintis tapti
tariamuoju apklausiamas kaip liudytojas jei jis sutinka, atlikti toki apklaus yra nusprsta
prokuroro nutarimu, asmuo turi teis reikalauti bti pripaintas tariamuoju, u neatvykim,
vengim, melaging parodym negali bti taikomos jokios sankcijos.
Liudytojo parodym vertinimas. Parodym teisingumas priklauso nuo liudytojo sugebjimo tiksliai
suvokti ir siminti tam tikrus vykius, reikinius bei sugebjimo perduoti ilaikyt informacij
apklausos metu. Gebjimai priklauso nuo fizins, psichins bsenos, profesijos, amiaus, isilavinimo,
liudytojo bsenos vykio metu. Vertinant atsivelgiama ir objektyvias aplinkybes, kuriomis liudytojas
stebjo ar kitaip suvok vyk. Galimi informacijos ikraipymai. Todl teismas turi parodymus vertinti
pagal j nuoseklum, isamum, logikum, ry su kitais duomenimis.
Nukentjusioso parodymai ir j vertinimas. Nukentjusysis turi toki pat pareig duoti parodymus
kaip ir liudytojas. Taip yra teikiama pirmenyb vieam interesui. Tai ir nukentjusiojo teis. U
pareigos duoti parodymus nevykdym ir melagingus parodymus taikoma tokia pat atsakomyb kaip ir
liudytojui. Jo parodymuose reikming dal gali sudaryti parodymai apie alos padarymo aplinkybes.
Taiau gali bti, kad jis yra vienintelis dalyvavs vykyje asmuo. Vertinant , turi bti kreipiamas
dmesys ir tai, kad nukentjs yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis.
Ekspertizs aktas.
Svoka ir ekspert sraas: FA, kuris turi turti reikiam speciali ini, turi bti raytas LR
ekspert sra. Neraytas ekspertu gali bti skiriamas kai srae nra reikiamos specialybs ekspert,
kai prireikia ekspertu skirti ne LT gyvenant asmen turi turt teis bti ekspertu ES valstybje arba
pagal tarptautin sutart. Procesinis eksperto statusas gyjamas, kai ITT ar teismas nutartimi paskiria t
asmen atlikti ekspertiz. LR ekspert sra yra rayti ekspertai, dirbantys teismo ekspertizs
staigose, kuri paskirtis pagrindin atlikti paskirtas ekspertizes. ekspert sra yra raomas
konkretus asmuo, kuris savo vardu duoda ivad. Asmuo siekiantis bti srae turi turti auktj
isilavinim, ilaikyti kvalifikacijos egzamin, teisini ini egzamin, bti neteistas u sunk ar labai
sunk nusikaltim ir kt numatytus nusikaltimus. rao teisingumo ministras, privalo prisiekti.
Ekspert teiss, pareigos, atsakomyb. Teiss:
susipainti su bylos mediaga, kuri susijusi su ekspertizs dalyku.
Prayti pateikti papildom mediag, reikaling ivadai pateikti. Prao ITP, prokuroro ar teismo
jei pateiktos mediagos nepakanka.
Dalyvauti atliekant su ekspertizs dalyku susijusius tyrimo veiksmus ir nagrinjant byl teisme.
Apie eksperto dalyvavim tokiuose veiksmuose sprendia ITP, prokuroras. Nagrinjant byl teisme
ekspertas turi teis bti posdi salje ir aktyviai dalyvauti tiriant rodymus, uduoti
kaltinamiesiems, nukentjusiesiems, liudytojams klausimus apie aplinkybes reikmingas ivadai
duoti.
Kitas teises: nurodyti akte ir tas nustatytas aplinkybes, dl kuri jam nebuvo pateikta klausim,
atsisakyti pateikti ivad, jei nepakanka mediagos. Suraomas atsisakymo aktas.
Pareigos:
aukiamas atvykti teism
pateikti nealik ivad.
Be to, turi pareig nusialinti, jeigu iaikinus negaljimo dalyvauti procese pagrindus,
paaikja nors vienas i j. Taip pat jei suabejojama kompetentingumu, prokuroras ar proceso
dalyviai turi teis pareikti nualinim.
Ekspertas yra nepriklausomas, turi remtis tik specialiomis iniomis ir tyrim rezultatais.
Privalo nepagarsinti ikiteisminio tyrimo duomen.
Atsakomyb. Jei be svarbios prieasties neatvyksta, be teisto pagrindo atsisako atlikti ekspertiz,
duoti dl akto parodymus, gali bti nubaustas bauda. Taip pat pagal BK atsako u melagingos ivados
pateikim.
Ekpertizs akto turinys. angin dalis: suraymo data ir vieta, nutartis skirti E, mediaga ir
klausimai, asmens duomenys. Tiriamoji dalis objekt bkl, j apiros rezultatai, tyrimai ir j
rezultatai. Ivados atsakymai pateiktus klausimus, atsakymai turi bti suformuluoti aikiai ir tiksliai.
Akt pasirao ekspertas.
Ekspertizs akto vertinimas. Pagal tas paias taisykles kaip ir visi kiti reikmingi nagrinjant byl
duomenys. Vertinamas kaip vienas i rodym. Didel klaida, kad speciali ini turintys asmenys
pagal klaidingai suformuluot uduot ar savo iniciatyva sprendia teisinius klausimus, pvz apie
kaltum asmens. Turi bti vertinama, ar akte nra prietaravim bei klaid, ar isams, konkrets
atsakymai ar tinkamai pritaikytas tyrimo metodas, ar kompetentingas buvo ekspertas. Jei dl akto
teisme kyla klausim ekspertas gali bti kvieiamas posd paaikinti ir patikslinti akt. vertins akt
kaip neisam, teismas turi teis skirti pakartotinai ekspertiz tam paiam ar kitam ekspertui atlikti.
Specialisto ivada.
Svoka. Speciali ini, gdi turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objekt tyrim ir pateikti
ivad arba paaikinimus jo kompetencijos klausimais. Specialistu gali bti IT institucijos pareignas
arba ioje staigoje nedirbandtis asmuo. BPK minimi tam tikros specializacijos specialistai teismo
medikai (kno, lavono tyrim atlieka), teismo psichiatrai, psichologai psichins bsenos tyrim
atlieka. Specialistui kitaip nei ekspertui nenustatyti jokie kvalifikaciniai ar kitokie formals
reikalavimai. Specialistai : atlieka objekt tyrim, dalyvauja atliekant tyrimo veiksmus ir taikant PPP
pateikdami ivadas ar duodami paaikinimus. Gali bti kvieiami teismo posd jei reikia
paaikinimus, papildymus padaryti.
Teiss, pareigos, atsakomyb. Teiss BPK nra ivardintos, bet galima daryti ivad, kad turi tas
paias kaip ir ekspertas. Pareigos: atvykti pas ITP, p, teism, pateikti nealik ivad. Atsakomyb:
tokia pat kaip ir eksperto.
Ivados forma ir turinys. Paprastai specialistas pateikia ivad ikiteisminio tyrimo metu atliks
objekt tyrim. forminama raant tyrimo veiksm protokol arba suraoma atskiru dokumentu.
raoma kai dalyvaudamas darant tyrimo veiksm veiksmo atlikimo vietoje gali atlikti reikiamus
tyrimus ir duoti ivad. Atskiru dokumentu, jeigu objektus btina tirti ne vykio vietoje. Ivadoje turi
bti specialisto asmens duomenys, tirti objektai, metodai, nustatytos aplinkybs. Kai raoma
protokol pakanka galustai nurodyti aplinkybes.
Daiktai kaip rodymai.
Svoka: bet kokie materials objektai, kuriuos apirint, tiriant gali bti gauta reikminga
baudiamajam procesui informacija. Tokia informacija gali bti gauta i objekt, kurie buvo darant NV
paveikti, naudojami, sukurti, atsidr kitoje vietoje ir pan. Daiktais gali bti ir mikropluoteliai,
mikroobjektai, liekanos ir pan.
Rys:
NV padarymo rankiai, priemons ir NV padarymo rezultatai gali bti ginklai, specialiai
pagaminti, pritaikyti, rasti, transporto priemons, chemins mediagos. Rezultatai darant NV
pagaminti objektai, pvz netikri pinigai, narkotikai, grimai alkoholiniai.
Daiktai, ant kuri iliko NV pdsak gali bti materialiai fiksuoti daikt iorins sandaros
atspindiai pvz rank antspaudai, pdsakai, kuriuose atsispindi objekt individualios savybs
leidianios identifikuoti ir gali bti vairi mediag dms ar dalels.
Daiktai, kurie buvo kaltininko NV objektais juos tiesiogiai buvo nukreipta asmens padaryta
veika.
Kiti daiktai daiktai, kurie susij su byla ir patvirtina ar paneigia svarbias aplinkybes.
Dokumentai daiktai. ia rodomj reikm turi ne dokumento tekstas, o jo iorins savybs ar to
dokumento patekimas tam tikr aplink. Jei svarbus turinys dokumento tai bus priskiriama dokument
kaip rodym riai, o ne daikt kaip rodym.
Daikt procesinis forminimas ir laikymas. Daiktai po j suradimo, ireikalavimo, pateikimo turi bti
apirimi arba tiriami. Daniausiai daiktai, turintys reikms bylai yra surandami ikiteisminio tyrimo
metu. Daiktus apiri ITP, prokuroras ar specialistas. Apiros rezultatai ymimi protokole. Daikt
tyrim atlieka specialistas ir jo rezultatus surao specialisto ivadoje. Apirti ir itirti daiktai turi bti
laikomi kartu su nusikalstamos veikos tyrimo mediaga, o pasibaigus IT ir suraius kaltinamj akt
perduodami teismui. Iimtiniais atvejais daiktai gali bti laikomi atskirai nuo ikiteisminio tyrimo
mediagos dl j gremzdikumo ar kit prieasi, o jei yra galimyb turi bti uantspauduojami,
nufotografuojami ir laikomi ITP, prokuroro, teismo nurodytoje vietoje. Pagrindin su daikt laikymu
susijusi taisykl yra tokia: daiktai laikomi iki nuosprendio siteisjimo arba iki termino, per kur gali
bti apskstas nutarimas ar nutartis nutraukti proces, pabaigos. Iimtys: a) kai ginas dl teiss rastus
daiktus yra sprstinas iekinio tvarka, daiktai laikomi iki sprendimo, priimto toje byloje civilinio
proceso tvarka, siteisjimo (laikomi ir pasibaigus BP iki bus isprstas civilinis ginas). b) Daikto
grinimas savininkui nekenks procesui, daiktai gali bti grinami bet kuriame proceso etape. Daiktai
grinami gavus savininko praym, kai tie daiktai reikalingi arba kai dl daikto priklausomybs nra
joki abejoni ir daikto laikymas jokios procesins prasms jau neturi. Daiktai grinami tik po to, kai
su jais atlikti visi btini tyrimo veiksmai. c) Kai daiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vert arba
kuriuos saugoti bt per didels ilaidos ir kurie negali bti grinami savininkui, parduodami
aretuotam turtui realizuoti nustatyta tvarka.
Daikt kaip rodym vertinimas. Vertinami pagal bendras rodym vertinimo taisykles, tikrinant
daikt leistinumo, ssajumo aspektais, lyginant gaut informacij su informacija i kit altini. Btina
isiaikinti daikt atsiradimo byloje aplinkybes, saigojimo slygas, aporos kruoptum, forminimo
tvarkos laikymsi. Svarbu isiaikinti objekto tikrum: ar tikrai tai tas pats daiktas, kuris buvo rastas, ar
nesuklastotas, ar nepakito jo savybs dl koki nors veiksni. Daiktai kaip rodymai daniausiai bna
netiesioginiai rodymai, nes jais paprastai nustatinjami tik tarpiniai faktai.
Daikt klausimo isprendimas baigiant proces.
Turtas konfiskuojamas pagal BK 72 ir 72(3) str.


daiktai, kuri apyvarta udrausta, perduodami valstybs institucijoms arba sunaikinami
dokumentai, turintys daikto, kaip rodymo, poymi saugomi kaip NV tyrimo mediaga arba
perduodami JA ar FA j praymu.
Daiktai, kurie yra menkaveriai ir negali bti sunaudoti, sunaikinami arba gali bti atiduodami
jei to JA ar FA prao.
Kiti daiktai grinami teistiems savininkams, o jei ie nenustatyti pereina valstybs

nuosavyb.
Sprendimus dl daikt likimo IT metu, iskyrus sprendimus dl konfiskavimo, priima prokuroras ar
ITT, nutraukiantys IT, o vlesnse stadijose byl nagrinjantis teismas. Nutarukiant IT, sprendimai
dl konfiskavimo gali bti priimami ITT nutartimi, kuris patvirtina prokuroro nutarim nutraukti IT.
ITT tokiu atveju privalo surengti posd, nutartis gali bti apsksta apygardos teismui, kurio
sprendimas galutinis. Daiktai gali bti perduoti usienio valstybs staigai, kad jie grint teistiems
savininkams, bet udraustos apyvartos daiktai neperduodami.
Dokumentai kaip rodymai.
Svoka: materials objektai, kuriuose mon, staiga, organizacija, pareignas ar fizinis asmuo tam
tikrais enklais ufiksuoja informacij, galini padti atskleisti nusikalstam veik ir nustatyti su ia
veika susijusias aplinkybes. Dokumentais laikoma ne tik tekstas, bet ir vairs grafikai, schemos,
briniai, magnetiniai, lazeriniai, elektroniniai raai, kompaktiniai diskai ir kitos elektronins
informacijos fiksavimo priemons.
Dokument rys:
apiros, kratos, pomio, parodymo atpainti, parodym patikrinimo vietoje, eksperimento ir

kit proceso veiksm protokolai, taip pat teisiamojo teismo posdio protokolai. Juose fiksuojama
proceso veiksm atlikimo tvarka bei t veiksm rezultatai. Protokolai turi bti suraomi laikantis BPK
numatyt taisykli. Netinkamai suraytas protokolas turi bti pripaintas neleistinu rodymu. Posdio
protokolas yra vienintelis dokumentas, kuriame fiksuojama viskas, kas vyksta teisiamajame posdyje.
Tik nurodytais posdio protokole rodymais pirmosios instancijos teismas gali grsti nuosprend.
Remdamasis iuo protokolu apeliacins ir kasacins instancijos teismas gali sprsti kaip rodym
tyrimas buvo atliktas pirmosios instancijos teisme. Antr kart t pai byl nagrinjantis pirmos
instancijos teismas gali remtis kaip rodymu ankstesnio teismo teisiamojo posdio protokole
ufiksuotais liudytoj ir nukentjusij parodymais.
JA oficials dokumentai. Gali bti surayti tiek prie pradedant IT tiek jo metu. Oficials yra
tada, jei turi visus tokios formos ir ries dokumentui btinus rekvizitus, pvz antspaudus, paraus ir kt.
Privats FA rainiai (pvz praymai, skundai, dienoraiai). Bus laikomas rodymu jei bus
manoma nustatyti, kas j para. Jei neaiku nei kas nei kada para, negalima laikyti dokumentu BPT
prasme.
Magnetiniai, lazeriniai ir elektroniniai raai, kompaktai, garso, vaizdo juostos, kitos

elektronins laikmenos.
Kiti materials objektai, kuriuose grafiniais arba kitokiais enklais ufiksuota informacija.
Ri sraas nra baigtinis. i nuostata leidia teismui nusprsti bet kokia form teikiam informacij
pripainti rodymu jei jos tikrumas, leistinumas, ssajumas su byla nekelia abejoni.
Dokument kaip rodym vertinimas. Vadovaujamasi bendrais rodym vertinimo kriterijais, bet turi
iskirtini bruo:
Valstybins institucijos ar kit oficiali asmen pateikti dokumentai nekelia abejoni dl j

autentikumo, bet turi bti patikrinti ir vertinti.
Ne bet kurie dokumento forminimo trkumai paveria j niekiniu
labai svarbu turti dokument originalus. Jei kopijos tai jos turi bti kokybikos, nustatyta
tvarka patvirtintos.
PROCESINS PRIEVARTOS PRIEMONS

1. Samprata ir sistema
mogaus teisi suvarymas yra galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvarymo nurodyt
tiksl pasiekti bt nemanoma. Baudiamojo proceso metu gali bti taikomos tik proceso
statymuose numatytos prievartos priemons. Priemons, kuri taikymo proceso statymai
nenumato, ar priemons, kurias taikyti statymai draudia yra neprocesins prievartos priemons. J
pritaikymas visada reikia mogaus teisi paeidim. Taip pat mogaus teisi paeidimas bus
konstatuotas ir tais atvejais, kai tam tikra procesins prievartos priemon taikoma nesilaikant
statyme nustatyt tos priemons taikymo taisykli.
Procesins prievartos priemons statyme numatytos priemons, pasireikianios mogaus
teisi suvarymu, kurias valstybs subjektai taiko siekdami procesini tiksl.
Procesins prievartos priemon paprastai taikoma dviem etapais: 1) paskyrimas; 2) paskirtos
priemons vykdymas.
Procesins prievartos priemoni sistem sudaro:
1) kardomosios priemons:
- bendrosios:
a) sumimas; b) nam aretas; c) pareigojimas gyventi skyrium nuo nukentjusiojo;
d) ustatas; e) dokument pamimas; f) pareigojimas periodikai registruotis
policijos staigoje; g) raytinis pasiadjimas neivykti;
- specialiosios:
h) karinio dalinio vadovybs stebjimas; i) nepilnameio atidavimas priirti
2) kitos procesins prievartos priemons
a) laikinas sulaikymas; b) atidavimas sveikatos prieiros staig; c) atvesdinimas; d)
asmens apira; e) pavyzdi lyginamajam tyrimui pamimas; f) krata; g) asmens krata; h)
pomis; i) pato siunt pomis; j) laikinas nuosavybs teisi apribojimas; k) elektronini
ryi tinklais perduodamos informacijos kontrol, jos fiksavimas, kaupimas; l) prokuroro
teis susipainti su informacija; m) fotografavimas; n) filmavimas; o) matavimas; p) rank
antspaud pamimas; r) pavyzdio genetinei daktiloskopijai pamimas; s) laikinas
nualinimas nuo pareig ar laikinas teiss usiimti tam tikra veikla sustabdymas; ) savo
tapatybs neatskleidiani ikiteisminio tyrimo pareign veiksmai; t) NV imituojani
veiksm atlikimas; u) slaptas sekimas; v) bauda; z) aretas
- JA atvilgiu gali bti taikomos: JA veiklos sutabdymas; JA veiklos
apribojimas
- Asmens krata nuo kratos skiriasi, nes krata ribojama asmens teiss
nuosavyb, asmens kratos atveju asmens nelieiamyb.
Procesini prievartos priemoni skirstymas:
1. Pagal tai, kokias mogaus teises apriboja:
- mogaus laisvs nelieiamumas sumimas, nam areas, laikinas sulaikymas, atvesdinimas,
atidavimas sveikatos prieiros staig, aretas
- Teis asmens nelieiamyb ir orum asmens apira, pavyzdio genetinei daktiloskopijai
pamimas, asmens krata, filmavimas, fotografavimas, matavimas, rank antspaud mimas.
- Teis privataus gyvenimo nelieiamum pato siunt pomis, elektronini ryi tinklais
perduodamos informacijos kontrol, jos fiksavimas, kaupimas, prokuroro teis susipainti su
informacija, savo tapatybs neatskleidiani pareign veiksmai, NV imituojani veiksm
atlikimas, slaptas sekimas.
- Teis nuosavyb ustatas, pomis, laikinas nuosavybs teisi apribojimas, bauda.
- Teis bsto nelieiamum krata.
- Teis laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet dokument pamimas, pareigojimas
periodikai registruotis policijos staigoje, raytinis pasiadjimas neivykti, karinio dalinio
vadovybs stebjimas, nepilnameio atidavimas priirti.
- Teis laisvai pasirinkti darb laikinas nualinimas nuo pareig, laikinas teiss usiimti tam tikra
veikla sustabdymas
2. Pagal valstybs subjekt kompetencij:
Teismas gali taikyti visas BPK numatytas prievartos priemones, prokuroras visas, iskyrus tas,
kurios gali bti taikomos tik teismo, o ikiteisminio tyrimo pareignas tas, kurias jam tiesiogiai
leidia BPK.
TIK ikiteisminio tyrimo teisjas ir teismas gali sprsti dl:
1) 3 kardomj priemoni sumimo, nam areto, pareigojimo gyventi skyrium nuo
nukentjusiojo.
2) dl kit procesins prievartos priemoni atidavimo sveikatos prieiros staig, kratos,
asmens kratos, pomio, pato siunt pomio, elektronini ryi tinklais perduodamos informacijos
kontrols, fiksavimo, kaupimo; prokuroro teiss susipainti su informacija; laikino nualinimo nuo
pareig; laikino teiss usiimti tam tikra veikla sustabdymo; savo tapatybs neatskleidiani
ikiteisminio tyrimo pareign veiksm; NV imituojani veiksm atlikimo; slapto sekimo; areto
taikymo.
Prokuroras turi teis skirti:
1) Kardomsias priemones ustat, dokument pamim, pareigojim periodikai reigstruotis
policijos staigoje, raytin pasiadjim neivykti, karinio dalinio vadovybs stebjim ir
nepilnameio atidavim priirti;
2) Procesines prievartos priemones atidavim sveikatos prieiros staig, laikin nuosavybs
teisi apribojim, baud ir tas priemones, kurias gali skirti ikiteisminio tyrimo pareignas.
Ikiteisminio tyrimo pareignas gali skirti:
1) kardomsias priemones: visas kaip ir prokuroras, iskyrus ustat.
2) procesines prievartos priemones: laikin sulaikym, atvesdinim, asmens apir, pavyzdi
lyginamajam tyrimui pamim, fotografavim, filmavim, matavim, rank antspaud pamim,
pavyzdio genetinei daktiloskopijai pamim.
3. Pagal tai, ar asmuo ino apie jo atvilgiu taikom priemon, skiriamos vieo ir nevieo(t.y.
elektronini ryi tinklais perduodamos informacijos kontrol, fiksavimas, kaupimas; savo
tapatybs neatskleidiani pareign veiksmai; NV imituojani veiksm atlikimas, slaptas
sekimas) pobdio priemons.
Apie kardomj priemoni taikym tariamasis ar kaltinamasis neinoti negali.
KARDOMOSIOS PRIEMONS.
Tai tariamojo ar kaltinamojo atvilgiu, siekiant BPK 119 str. numatyt tiksl, taikomos
procesins prievartos priemons. Tikslai:
a) tariamojo, kaltinamojo, nuteistojo dalyvavimo procese utikrinimas;
b) netrukdomo ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinjimo teisme, nuosprendio vykdymo
utikrinimas;
c) kelio nauj NV padarymui ukirtimas.
Jei ie tikslai gali bti pasiekti netaikant kardomj priemoni, jos negali bti skiriamos.
Skyrimo taisykls:
1) Visada suraomas procesinis dokumentas nutartis/nutarimas. Ikiteisminio tyrimo pareignas
gali skirti kardomsias priemones tik neatidliotinais atvejais. Prims tok nutarim, jis turi
nedelsiant praneti prokurorui.
2) Kardomojo priemon gali bti paskirta tik kai yra pakankam duomen, leidaini manyti, kad
tariamasis, kuriam skiriama priemon, padar NV. Tai reikia, kad tariamasis prie paskiriant
priemon turi bti gavs praneim apie tarim(kuriame turi bti nurodyta, kuo jis tariamas. is
praneimas suraomas tik surinkuas informacij, i kurios galima daryti toki prielaid, kad
tariamasis padar NV). Kardomoji priemon negali bti skiriama, jei nra surinkta informacijos,
rodanios tarim pagrstum. Kiek duomen pakanka sprendia taikantis kardomj priemon
subjektas. Kuo grietesn kardomj priemon norima taikyti, tuo tikimyb, kad asmuo teismo
proceso metu turt bti pripaintas kaltu, turi bti didesn.

3) Vienu metu gali bti taikomos kelios velnesns u sumim kardomosios priemons. Sumimas
visada skiriamas tik kaip vienintel priemon. Kitos gali bti skiriamos kartu ir j skaiius
neribojamas (kombinacija parenkama atsivelgiant tikslus). Jei taikant kelias priemones yra
manoma pasiekti tuos paius tikslus kaip ir taikant sumim, turi bti taikomos kelios kardomosios
priemons, o ne sumimas.
4) Sprendimas dl kardomosios priemons paskyrimo turi bti priimamas ir jos ris parenkama
isiaikinus ir vertinus io klausimo sprendimui reikming aplinkybi visum.
Skiriant kardomj priemon, reikia atsivelgti : tariamojo NV sunkum, asmenyb, tai, ar jis turi
nuolatin gyvenamj viet, ar turi darb/kit legal pragyvenimo altin, ami, sveikatos bkl,
eimin padt, kt. aplinkybes. Spredimas priklauso nuo aplinkybi visumos vertinimo.
SUMIMAS
Skyrimo prielaidos :
a) sumimo skyrimo pagrindai (turi bti bent vienas i j):
- Pagrstas manymas, kad tariamasis bgs(slpsis) nuo ikiteisminio tyrimo
pareign, prokuroro ar teismo. Sprendiant atsivelgiama eimin padt,
darbo santykius, sveikatos bkl, nuolatins gyvenamosios vietos
(ne)turjim, ankstesn teistum ir kt.
- Pagrstas manymas, kad tariamasis trukdys procesui, t.y. kad tariamasis gali
bandyti paveikti nukentjusiuosius ar kt. proceso dalyvius, sunaikinti
paslpti ar suklastoti dokumentus, turinius reikms NV tirti ir nagrinti
teisme (kai ikiteisminio tyrimo pareignui/prokurorui nra pavyk surasti ir
paimti vis bylai reikming daikt/dokument)
- Pagrstas manymas, kad tariamasis darys BPK 122 str. 4d. nurodytus naujus
nusikaltimus (ne BN1), jei: 1) yra duomen, kad asmuo, kuris tariamas
padars vien ar kelis labai sunkius/sunkius nusikaltimus, iki nuosprendio
primimo gali daryti nauj labai sunki/sunki/BPK 122str. 4d. nurodyt
apysunki nusikaltim; 2) yra duomen, kad bdamas laisvje asmuo,
tariamas grasinimu ar pasiksinimu padaryti nusikaltim, gali t
nusikaltim padaryti.
- Praymas iduoti asmen usienio valstybei arba perduoti TBT pagal Europos
areto order, usienio valstybs praymas laikinai sulaikyti iekom
asmen, kol bus atsistas praymas dl ekstradicijos ar Europos areto
orderis.
b) Sumimo skyrimo slygos (turi bti abi):
- Negalimumas velnesnmis kardomosiomis priemonmis pasiekti kardomj
priemoni taikymo tiksl
- grietesns nei 1m. laisvs atmimo bausms numatytos BK u NV, kurios
padarymu asmuo yra tariamas ar kaltinamas.
Sumimo skyrimo tvarka:
1. Sumimo procedra laisvje esaniam tariamajam ar kaltinamajam:
Prokuroras surao pareikim ir teikia tyrimo atlikimo vietos apylinks teismo ikiteisminio
tyrimo teisjui (nurodoma vardas, pavard, gim.data, gyv./darbo vt., NV, kurios padarymu
tariamas, NV padarymo laikas, bdas, kt.apl., duomenys, leidiantys manyti, kad
tariamasis padar NV, sumimo slygos, vienas ar keli pagrindai ir motyvai).
Ikiteisminio tyrimo teisjas inagrinja pareikim ir priima nutart skirti sumim arba
1
Baudiamasis nusiengimas
atsisakyti j skirti. Gynjas nedalyvauja, teismo posdis nra rengiamas.

Jei priimama nutartis skirti sumim, tariamasis suimamas ir ne vliau kaip per 48h
pristatomas ikiteisminio tyrimo teisjui.
Ikiteisminio tyrimo teisjas teismo posdyje, dalyvaujant gynjui ir prokurorui, apie
sumimo pagrstum apklausia jam pristatyt suimtj ir iklauss nuomoni arba palieka
galioti nutart, arba priima nutart dl sumimo taikymo panaikinimo arba sumim pakeiia
kita kardomj priemone. Gynjui ir tariamajam turi bti leidiama susipainti su
ikiteisminio tyrimo teisjui pateiktais ikiteisminio tyrimo duomenimis (rungimosi principas
btina leisti isakyti argumentus ar prietaravim argumentams, kuriais motyvuojamas
sumimas.). Toki galimyb tariamasis ir gynjas turi, kai jiems leidiama matyti
ikiteisminio tyrimo teisjui teikiamus duomenis.
2. Sumimo procedra laikinai sulaikytam asmeniui:
Vliausiai per 48 h po sulaikymo tariamasis pristatomas ikiteisminio tyrimo teisjui.
Prokuroras pas teisj turi atvykti su pareikimu (jo turinys toks pats kaip ir pareikimo,
kuris paduodamas ikiteisminio tyrimo teisjui, kai tariamasis ar kaltinamasis yra laisvje.
Ikiteisminio tyrimo teisjas, paprastai dalyvaujant prokurorui ir gynjui, apklausia jam
pristatyt tariamj apie sumimo pagrstum. ios procedros metu tariamasis ir gynjas
turi teis susipainti su prokuroro ikiteisminio tyrimo teisjui pateikta mediaga. Iklauss
nuomoni teisjas arba skiria sumim arba atsisako j skirti.
BPK 123 str. 5d. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisjas, skirdamas sumim, gali pareikalauti,
kad prokuroras per nurodyt termin surinkt papildom duomen, pagrindiani btinyb taikyti
sumim. Prajus terminui ikiteisminio tyrimo teisjas turi i naujo sprsti sumimo klausim,
atsivelgdamas papildomus duomenis. Tai vadinama slyginiu, laikinu sumimu.
Apie sumimo paskyrim privaloma praneti:
a. Vienam i suimtojo nurodyt eimos nari, artimj giminaii. Jei suimtasis
nenurodo jokio asmens, prokuroras turi praneti savo nuoira. Praneimo gali bti
atsisakyta, jei tai gali pakenkti eimos nari ar artimj giminaii saugumui.
tariamajam turi bti sudaryta galimyb paiam jiems praneti.
b. Prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareignas privalo praneti nukentjusiajam ir
isiaikinti, ar jis pageidauja, kad jam bt praneta apie bsim tariamojo
paleidim laisv.
c. Sumimo paskyrimo kitos valstybs pilieiui atveju, prokuroras nedelsdamas turi
praneti LR URM ir, jei suimtasis pageidauja jo valstybs diplomatinei atstovybei
ar konsulinei staigai.
Sumimo terminai ir j pratsimas:
Sumimas negali bti taikomas ilgiau kaip 6 mn. (BPK 127str. 1d.), taiau pirm kart i
kardomoji priemon negali bti paskirta ilgesniam kaip 3 mn terminui. Konkret termin nustato
ikiteisminio tyrimo teisjas.
Pirm kart skiriant sumim nustatyt termin gali pratsti ikiteisminio tyrimo teisjas(tas pats
arba kitas), taiau, neatsivelgiant, koks terminas buvo nustatytas praeit kart ir kiek kart jis
pratsiamas, ikiteisminio tyrimo teisjas negali pratsti ilgiau kaip 6 mn. Tai padaryti gali iimtinai
apygardos teismas.
6 mn terminas gali bti pratsiamas, jei : a) byla yra itin sudtinga; b) didel bylos apimtis
Taiau net ir tais atvejais ikiteisminio tyrimo metu sumimo terminas negali bti ilgesnis nei 18
mn, o nepilnamei 12 mn.
Perdavus byl teism, sumimas gali bti taikomas ilgai, jei taip nusprendia teismas, kuris turi
teis pratsti termin tiek, kiek btina. Viena nutartimi terminas negali bti pratsiamas ilgesniam
kaip 3 mn laikui.
Pratsimo tvarka:
Inicijuoti pratsim ikiteisminio tyrimo metu turi prokuroras, kreipdamasis su pareikimu
ikiteisminio tyrimo teisj, likus ne maiau kaip 10 d., o kai sumimas paskirtas ar pratstas
trumpesniam nei 1mn terminui likus ne maiau kaip 5d. iki anksiau paskirto ar pratsto
sumimo termino pabaigos. Jei pratsus sumimo termin bendra sumimo trukm viryt 6 mn.,
arba jei sumimas trunka ilgiau kaip 6 mn. Reikia kreiptis apygardos teism. Terminas gali bti
pratsiamas tik jei anksiau nustatytas terminas nra pasibaigs. Prokuroro pareikime turi bti
nurodyti tie patys duomenys kaip ir praant skirti sumim ir dar motyvai, kodl terminas turi bti
pratsiamas, pagrindimas, kodl sumimo prielaidos nra inykusios. Tuo atveju, kai pratsus
sumimo termin bendra sumimo trukm viryt 6 mn arba jei sumimas trunka ilgiau kaip 6
mn pareikime turi bti ir motyvai, kodl byla laikytina ypa sudtinga ar (ir) didels apimties.
Sumimo terminas negali bti pratstas, jei ikiteisminis tyrimas dl pareign kalts nevyksta
pakankamai intensyviai. Sumimo terminui pratsti turi bti aukiamas teismo posdis, kuriame turi
dalyvauti gynjas ir prokuroras. Jei norima pratsti 6 mn. Dar netrunkant sumim, suimtasis
posd pristatomas, jei taip nusprendia teismas. Jei sprendiamas klausimas dl ilgiau kaip 6 mn
trunkanio sumimo pratsimo, suimtasis posdyje turi dalyvauti.
Perdavus byl teism, sumimas gali bti pratsiamas ir nesant atitinkamo praymo.
Skundai dl sumimo:
Suimtasis ar jo gynjas gali apsksti: 1) nutart dl sumimo paskyrimo, 2) nutart dl sumimo
termino pratsimo.
Prokuroras gali apsksti: 1) nutart dl sumimo nepaskyrimo; 2)nutart dl suimtojo paleidimo
laisv, 3) nutart dl sumimo termino nepratsimo.
Skundai paduodami per t teism, kurio nutartis skundiama.
Terminai: 1) suimtajam ar jo gynjui 20d; 2) prokurorui 3d.
Skundai turi bti inagrinti per 7d. Skundas nagrinjamas posdyje, kuriame dalyvauja prokuroras.
Gynjas ir tariamasis, jei yra laisvje, kvieiami, bet j neatvykimas nra klitis nagrinti skund.
Suimtasis posd pristatomas, kai taip nusprendia teismas.
Inagrinjusio skund teismo nutartis, nepaisant to, ar skundas atmetamas ar tenkinamas, yra
galutin.
NAM ARETAS
Paskyrimas sprendiamas teismo posdyje, kur kvieiami prokuroras, gynjas, tariamasis.
tariamojo ar gynjo neatvykimas be svarbi prieasi nra klitis skirti nam aret. tariamasis
gali bti pareigojamas:
nustatytu metu bti savo gyvenamojoje vietoje (nustatomas visada; nutartyje turi bti
konkreiai vardintas laikas, kada asmuo privalo bti namuose)
nesilankyti vieose vietose;
nebendrauti su tam tikrais asmenimis.
Maksimalus terminas nra nustatytas, bet i karto nam aretas negali bti skiriamas ilgiau kaip 6
mn. is terminas gali bti pratstas 3 mn. Pratsim skaiius neribojamas.
tariamasis spjamas, kad nesilaikant ios priemons, ji gali bti pakeista sumimu. Nam aretas
gali bti pakeistas sumim tik tokiu atveju, kai yra btinosios taikyti sumim prielaidos. Nam
aretu paskirt pareigojim laikymsi kontroliuoja policija.
PAREIGOJIMAS GYVENTI SKYRIUM NUO NUKENTJUSIOJO
Paprastai i priemon taikoma, kai nukentjusiuoju yra su tariamuoju ar kaltinamuoju kartu
gyvenantis asmuo, siekiant, kad tariamasis ar kaltinamasis nukentjusiems nekelt pavojaus, j
atvilgiu nenaudot smurto ir pan. Skiria tik ikiteisminio tyrimo teisjas ar teismas nutartimi.
Skiriant pareigojim gyventi skyrium, gali bti udedami ir kiti pareigojimai : nebendrauti su
nukentjusiuoju, nesilankyti vietose, kur bna nukentjusysis ir kartu su juo gyvenantys asmenys.
tariamasis spjamas, kad nesilaikant ios priemons, ji gali bti pakeista sumimu. BPK termino,
kuriam gali bti paskirtas is pareigojimas nenurodo. Tai kiekvienu atveju sprendia teismas,
ikiteisminio tyrimo teisjas. Skiriant tok pareigojim, btina isiaikinti, kaip bus utikrintas
tariamojo dalyvavimas procesas, kadangi keiiasi jo nuolatin gyvenamoji vieta; kaip asmuo bus
informuojamas apie btinyb atvykti posdius ir pan.

USTATAS
Tai kardomoji priemon, pasireikianti tam tikros pinig sumos mokjimu. Gali bti skirtas ir
prokuroro nutarimu. Ustat gali mokti ir tariamojo eimos nariai, giminaiiai ar kiti asmenys.
Generalinio prokuroro rekomendacijose (Kardomosiomis priemonmis (iskyrus sumim)
nustatyt slyg laikymosi kontrols tvarkos rekomendacijos) numatyta, kad ustatas neturt bti
maesnis nei 30 MGL, taiau ios rekomendacijos teismui nra privalomos ir kiekvienu atveju jis
sprendia individualiai. Nustatant ustato dyd, turi bti atsivelgiama:
a. NV
b. gresianios bausms dyd,
c. tariamojo(kaltinamojo) ir ustato davjo(kai j moka ne tas pats asmuo) asmenybes,
d. tariamojo (kaltinamojo) ar ustato davjo turtin padt.
Skiriant ustat tariamajam iaikinamos jo pareigos : aukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo
pareign, prokuror, teisj ar teism, nekliudyti proceso eigai, nedaryti nauj NV. tariamasis
spjamas, kad i pareig nevykdymo atveju ustatas pereis valstybei. Jei taip atsitinka,
ikiteisminio tyrimo metu prokuroras priima nutarim, o vykstant teismo procesui teismas priima
nutart dl ustato perjimo valstybs nuosavybn. Prokuroro nutarimas yra skundiamas
ikiteisminio tyrimo teisjui, o teismo nutartis auktesniajam teismui. Dl ustato perjimo
valstybei gali bti nusprsta ir teismo nuosprendyje. Tokiais atvejais gali bti paduodami
apeliaciniai/kasaciniai skundai, kuriuos gali paduoti ne tik BA trauktas asmuo, bet ir ustato
davjas.
DOKUMENT PAMIMAS
Gali bti skiriamas prokuroro nutarimu, teismo nutartimi, o neatidliotinais atvejais ikiteisminio
tyrimo pareignu nutarimu. Dokument sraas yra baigtinis:
a) pasas
b) asmens tapatybs koretel
c) vairuotojo paymjimas
Gali bti paimamas bet kuris arba visi. tariamajam(kaltinamajam) tokiu atveju iduodama payma,
kuri neatstoja dokumento ir negalina atlikti joki veiksm, tiesiog liudija, kad asmuo apskritai turi
tok dokument. Pvz. Jei tokiu atveju asmuo sulaikomas varuojantis transporto priemon, tai reikia,
jog asmuo paeid jam skirt kardomj priemon ir gali bti sprendiama dl grietesns
kardomosios priemons skyrimo.
PAREIGOJIMAS PERIODIKAI REGISTRUOTIS POLICIJOS STAIGOJE
ios priemons paskyrimas leidia garantuoti tariamojo (kaltinamojo) dalyvavim procese ar
utikrinti, jog jam nepavyks pasislpti. Ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro nutarime, ar
teismo nutartyje turi bti nurodyta: a) policijos staigos adresas; b) kokiomis savaits ar mnesio
dienomis ir koki valand tariamajam (kaltinamajam) reikia registruotis.
i priemon siloma taikyti asmenims, kuri gyvenamojoje vietoje yra policijos staiga. Jei
tariamasis ar kaltinamasis laiku neatvyksta, policijos pareignas privalo praneti prokurorui ir imtis
veiksm jo buvimo vietai nustatyti. Asmeniui, paeidusiam i kardomj priemon, gali bti
skiriama grietesn.
RAYTINIS PASIADJIMAS NEIVYKTI
Pati velniausia kardomoji priemon, kuria pareigojama:
a) neivykti i LR, nepasialinti i savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio
tyrimo pareigno, prokuroro, teismo leidimo;
b) nesilankyti tam tikrose vietose;
c) nebendrauti bei neiekoti ryi su tam tikrais asmenimis;
Pirmasis i pareigojim skiriamas visais atvejais, kiti du kai tok btinum pagrindia bylos
aplinkybs. ie pareigojimai gali bti skiriami siekiant dvejop tiksl:
1. norint pasiekti, kad tariamasis neiekot kontakt su nukentjusiais, bandydamas jiems
daryti neigiam tak;

2. siekiant garantuoti, kad tariamasis nekontaktuot su galimais bendrininkais ar asmenimis,
galiniais trukdyti nustatyti procese ties.
Pasialinimas i gyvenamosios vietos procesui trukdantis nebuvimas savo gyvenamojoje ar
laikino buvimo vietoje daugiau kaip 7 dienas ar ivykimas usien be teismo, teisjo ar prokuroro
leidimo. Kaip laikomasi ios priemons kontroliuoja policija arba ikiteisminio tyrimo staiga.
SPECIALIOS KARDOMOSIOS PRIEMONS
ios priemons taikomos tik tam tikriems asmenims.
Karinio dalinio vadovybs stebjimas tariamojo, kuris yra tikrosios karo tarnybos karys,
stebjimas jo tarnybos vietos kariniame dalinyje. Karinio dalinio vadovyb privalo utikrinti, kad
tariamasis (kaltinamasis) deramai elgtsi ir aukiamas atvykt pas ikiteisminio tyrimo pareign,
prokuror, teisj, teism. Apie stebjimo vykdym karinio dalinio vadovyb privalo informuoti
prokuror ar byl savo inioj turint teism.
Nepilnameio atidavimas priirti atidavimas tvams, rpintojams, kitiems JA ar FA, kurie
rpinasi vaikais, priirti, paimant i i asmen raytin sipareigojim utikrinti, kad
nepilnametis deramai elgsis ir aukiamas atvyks pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror,
teism. Jei nepilnametis neatvyksta, raytin sipareigojim davusiam asmeniui gali bti taikoma
bauda iki 5 MGL.
KARDOMJ PRIEMONI PANAIKINIMAS IR PAKEITIMAS
Panaikinama, kai: 1) tampa nereikalinga; 2) pasibaigus procesui.
Bet kuri i kardomj priemoni turi bti taikoma ne ilgiau, nei btina. Prokuroras nutarimu gali
panaikinti prokuroro skirtos, o teismas nutartimi bet kurios kardomosios priemons taikym. Taip
pat BPK numato prokurorui teis naikinti ir tas kardomsias priemones, kurios gali bti skiriamos
tik ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi. Taip yra todl, kad prokuroras organizuoja ir vadovauja
ikiteisminiam tyrimui ir pirmiausiai turi pastebti, jog inyko kardomj priemoni skyrimo
pagrindai.
Pakeitimas.
Galimi du variantai: 1) kardomoji piemon gali bti velninama (kai ir velnesne kardomja
priemone galima pasiekti BPK numatyt tiksl); 2) kardomoji priemon gali bti grietinama (tais
atvejais, kai kaltininkas nesilaiko velnesne kardomja priemone numatyt pareigojim arba
paaikjus naujiems duomenims, pagrindiantiems giretesns priemons taikym.).
Priemon keiiama prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi.
KITOS PROCESINS PRIEVARTOS PRIEMONS. SAMPRATA, TIKSLAI.
Kitos procesins prievartos priemons tai BPK numatyt procesini prievartos priemoni dalis.
Skirtumai nuo kardomj priemoni:
a. skirtingi taikymo tikslai,
b. skirtingas proces subjekt, kuri atvilgiu prievarta gali bti taikoma, ratas.
Taikymo tikslai:
Be trij kardomj priemoni tiksl, taikant kitas procesines prievartos priemones siekiama surinkti
reikmingus tyrimui ir bylos nagrinjimui teisme duomenis. Taikant atskiras priemones gali bti
pasiekti ir keli tikslai, pvz. Laikinu nualinimu nuo pareig gali bti siekiama atimti tariamojo
galimyb trukdyti tyrimui, sutrukdyti jam daryti naujas NV.
Asmenys, kuri atvilgiu taikomos kitos procesins prievartos priemons:
Kitos procesins prievartos priemons (iskyrus laikin sulaikym ir atidavim sveikatos
prieiros staig) gali bti taikomos ne tik tariamojo ar kaltinamojo bet ir bet kurio kito asmens
atvilgiu.
Atskir procesini prievartos priemoni taikymas.
LAIKINAS SULAIKYMAS.
Laikinas sulaikymas yra asmens laisv ribojanti prievartos priemon, kuri taikoma BPK numatyta
tvarka. Teis taikyti i priemon turi ikiteisminio tyrimo pareignas ir prokuroras. Laikinas
sulaikymas galimas iais atvejais:

a. kai sulaikomas asmuo, uklupas darant NV ar tuoj pat po to, kai jis NV padar. iuo atveju
toki prievartos priemon gali pritaikyti prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareignas ar
kiekvienas asmuo (pilietis, sulaiks kaltinink, turi nedelsiant praneti policijai). Asmuo gali
bti laikinai sulaikomas, kai yra pagrindas manyti, kad tas asmuo pabgs arba i karto
nemanoma nustatyti jo asmenybs. Kai nei vieno pagrindo nra, i prievartos priemon
negali bti taikoma. iuo atveju asmuo gali bti sulaikomas ne ilgiau nei tai btina asmens
tapatybei nustatyti ir btiniems proceso veiksmams atlikti. Maksimalus terminas 48 h. Nuo
faktinio asmens sulaikymo.
b. kitais atvejais, kai yra sumimo skyrimo pagrindai ir slygos. Laikinas sulaikymas iuo
atveju gali bti taikomas neatsivelgiant nuo NV padarymo prajus laik. Prokuroras ar
ikiteisminio tyrimo pareignas gali priimti nutarim dl laikino asmens sulaikymo esant
iems pagrindams: 1) paaikja, kad yra BPK numatyti sumimo skyrimo pagrindai ir
slygos; 2) tuoj pat btina suvaryti asmeniui laisv, siekiant BPK 119str. numatyt
kardomj priemoni taikymo tiksl; 3) nra galimybs itin skubiai kreiptis teism dl
sumimo skyrimo. iuo atveju asmuo gali bti sulaikomas ne ilgiau nei reikia laiko parengti
praym ikiteisminio tyrimo teisjui dl kardomosios priemons (sumimo) paskyrimo bei
nuvykti teism. Maksimalus terminas 48 h. Nuo faktinio asmens sulaikymo. Taiau
sulaikymas gali trukti 48 h tik jei prokuroras nutarimu nusprendia tsti laikin sulaikym
iki maksimalaus termino. Be prokuroro nutarimo laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau nei
24 h.
Laikinas sulaikymas galimas tik tada, kai prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareignui aiku, kad
asmeniui tuoj pat neapribojus laisvs bus apsunkintas BPK 119str. numatyt tiksl siekimas. Apie
kiekvien sulaikyt asmen per manomai trumpiausi laik turi bti praneama prokurorui.
Laikino sulaikymo metu atliekami veiksmai
Apie sulaikym tariamj sulaiks pareignas turi nedelsiant praneti vienam i sulaikytojo eimos
nari ar artimj giminaii. Taip pat ikiteisminio tyrimo pareignas ar prokuroras privalo surayti
laikino sulaikymo protokol, kuriame turi bti tiksliai nurodytas laikino sulaikymo laikas.
Sulaikytajam turi bti iaikinama teis turti gynj bei kitos tariamojo teiss. Sulaikytasis ne
vliau kaip per 24 h turi bti apklausiamas kaip tariamasis, prie tai jam teikus BPK 187str.
numatyt praneim apie tarim.
ATIDAVIMAS SVEIKATOS PRIEIROS STAIG
Atidavimas sveikatos prieiros staig asmens laisv ribojanti priemon, kuri taikoma atsiradus
btinybei tirti tariamojo (kaltinamojo) sveikatos bkl atliekant teismo medicinos ar teismo
psichiatrijos ekspertiz.
Jei tariamasis yra suimtas, sveikatos prieiros staig jis siuniamas prokuroro nutarimu. Jei nra
suimtas ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi. Bylos nagrinjimo metu visada tik teismo
nutartimi.
Buvimo tokioje staigoje trukm priklauso nuo laiko, reikalingo ekspertizei atlikti. sveikatos
prieiros staig atiduodama teismo posdyje, kuris vyksta pagal tas paias taisykles kaip ir ir
sprendiant sumimo klausim. Nutartyje dl atidavimo sveikatos prieiros staig turi bti
nurodoma, kad asmuo toki staig atiduodamas ekspertizs atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip 3
mn. Prireikus is terminas gali bti pratsiamas ta paia tvarka kaip ir sumimo terminas.
Jei sveikatos prieiros staig suimtasis atiduodamas prokuroro nutarimu, ioje staigoje jis gali
bti ne ilgiau kaip iki sumimo termino pabaigos. Teismo nutartimi terminas gali bti pratstas.
Jei teismo psichiatrijos ekspertiz nustato, kad tariamasis dl psichins ligos yra pavojingas
visuomenei, teismo nutartimi jo buvimo laikas toje staigoje gali bti pratstas arba asmuo gali bti
perkeltas kit speciali staig, kol bus nusprsta dl priveriamj medicinos priemoni taikymo.
Buvimo ekspertizs staigoje laikas skaitomas sumimo laik, o vliau ir laisvs atmimo
bausm.
ATVESDINIMAS
Atvesdinimas trumpalaikis asmens laisvs suvarymas, kuriuo utikrinamas proceso dalyvio
dalyvavimas proceso veiksme. Ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro nutarimu bei teismo
nutartimi atvesdinamas gali bti tariamasis, kaltinamasis, nukentjusysis, liudytojas. Atvesdinimas
gali bti taikomas tik po to, kai ie proceso dalyviai, gav aukim dalyvauti procese, pagal j be
jokios pateisinamos prieasties neatvyksta.
Atvesdinimo atveju i asmen laisv ribojama iki proceso veiksmo (apklausos, teismo posdio ir
pan.) pabaigos. Pasibaigus proceso veiksmui, atvesdintas asmuo paleidiamas. Jei tariamojo ar
kaltinamojo atvesdinti nemanona, nes neinoma jo buvimo vieta, prokuroro nutarimu ar teismo
nutartimi turi bti skelbiama tariamojo/kaltinamojo paieka.
ASMENS APIRA
Tai prievartos priemon, kuri taikant iorikai apirimas tariamojo, nukentjusiojo ar bet kurio
kito asmens knas. i priemon gali bti taikoma prireikus nustatyti, ar ant apirimo asmens kno
yra NV pdsak arba ypating ymi. Atlikti asmens apir teis turi ikiteisminio tyrimo
pareignas ar prokuroras. Jei asmuo nesutinka su odiniu ikiteisminio tyrimo pareigno ar
prokuroro sprendimu dl apiros, priimamas nutarimas, kuris tam asmeniui yra privalomas. Jei
asmuo nepaklsta, gali bti naudojama prievarta. Jei apira susijusi su asmens kno apnuoginimu,
j atlieka tos paios lyties pareignas, prokuroras ar gydytojas(gydytojas nebtinai tos paios
lyties).
PAVYZDI LYGINAMAJAM TYRIMUI PAMIMAS
Tai asmens kno audini, iskyr dalels, kvapo ar individuals asmens duomenys. Pavyzdiai gali
bti paimti ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro sprendimu. Jei asmuo atsisako paklusti
odiniam sprendimui, prokuroras priima nutarim, kuris gali bti vykdomas naudojant prievart.
Teiss priimti tok nutarim neturi ikiteisminio tyrimo pareignas.
Pavyzdiai gali bti paimami i tariamojo, nukentjusiojo, liudytojo.
KRATA IR ASMENS KRATA
Atliekant i procesins prievartos priemon varoma privataus gyvenimo, bsto, nuosavybs
nelieiamyb. Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi, kurioje turi bti
nurodyta, koki objekt bus iekoma. Krata gali bti daroma siekiant surasti:
a. NV rankius, nusikalstamu bdu gautus ar gytus daiktus, vertybes;
b. Daiktus/dokumentus galinius turti reikms NV tirti;
c. Iekomus asmenis;
d. Lavonus
Kratos skyrimo tvarka (tokia pati skiriant pom):
Neatidliotinais atvejais krata gali bti daroma ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro
nutarimu. Tai tik tokie atvejai, kai krat atlikus vliau ji nebt skminga. Atlikus krat be
ikiteisminio tyrimo teisjo nutarties per 3 dienas turi bti gautas ikiteisminio tyrimo teisjo
patvirtinimas dl kratos teistumo. Jei patvirtinimas negaunamas, visi kratos metu paimti daiktai,
dokumentai, vertybs turi bti grinami, o kratos rezultatais tolimesniame procese negali bti
remiamasi kaip tariamojo ar kaltinamojo kaltum pagrindianiais duomenimis.
Kratos rys:
Buto, namo, kit patalp;
Vietovs
Asmens.
Suinteresuot asmen dalyvavimas darant krat:
Turi dalyvauti buto, namo, kit patalp savininkas, nuomotojas, valdytojas, j eimos narys ar
artimasis giminaitis, o darant krat monje, staigoje ar organizacijoje j atstovas. Teissaugos
pareignams krat atlikti vieniems yra draudiama, todl nesant galimybs dalyvauti nurodytiems
asmenims, krata turi bti daroma dalyvaujant kviestiniam (t.y. bet kokiam FA, pilnameiui, procese
neturiniam jokio kito statuso) ar savivaldybs institucijos atstovui. Reikalavimas dl privalomo
suinteresuot asmen dalyvavimo netaikomas, kai krata daroma emje, mike, vandens
telkiniuose, taiau jiems turi bti praneama.
Kratos taisykls (ir pomio) :
a. Prie pradedant krat, pareignas turi paskelbti ikiteisminio tyrimo teisjo nutart dl kratos
ar pomio, o jei krata neatidliotinu atveju daroma neturint tokios nutarties turi bti
skelbiamas ikteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro nutarimas;
b. Prie pradedant iekoti objekt, pareignas turi pareikalauti, kad jie bt atiduoti arba
nurodyta besislapstanio asmens buvimo vieta. Jei tai pdaroma, krata turi bti tuoj pat
ubaigiama.
c. Kratos metu pareignas turi teis pats atidaryti urakintas patalpas, jei tai atsisakoma daryti,
taiau turi vengti sugadinti uraktus, duris ar kitus daiktus, nebent nra galimybs to
ivengti.
d. Krat atliekantis pareignas turi teis iki kratos pabaigos udrausti patalpoje ar vietoje, kur
atliekama krata, esantiems arba ateinantiems asmenims ieiti i tos patalpos ar vietos;
susiinoti tarpusavje arba su kitais asmenimis.
e. Patalpa ar vieta, kur daroma krata, gali bti apsupta pareign.
f. Krat draudiama daryti nakties metu (22h-6h), nebent krata neatidliotina.
g. Kratos metu gali bti paimti: a) daiktai ir dokumentai, kurie gali turti reikms tyrimui; b)
daiktai ir dokumentai, kuri apyvarta statym udrausta, neatsivelgiant j ry su tyrimu.
Paimti kitus daiktus draudiama.
h. Visus paimtus daiktus ir dokumentus privaloma parodyti dalyvaujantiems asmenims. Visi
paimti daiktai ir dokumentai turi bti ivardijami ir apraomi kratos protokole arba prie
protokolo pridedamame aprae. Paimami daiktai ir dokumentai turi bti supakuojami ir
uantspauduojami.
i. Pareignas turi imtis vis priemoni, kad nebt paskelbtos gyvenanio toje patalpoje ar
kit asmen privataus gyvenimo aplinkybs.
Kratos darymo patalpoje, kuri yra diplomatin atstovyb arba kur gyvena diplomatins atstovybs
nariai ar j eimos nariai, ypatumai:
a. Krata ioje vietoje gali bti daroma tik diplomatini atstov praymu ar sutikimu. Sutikimas
gaunamas tik per URM2.
b. Krata tokiose patalpose daroma btinai dalyvaujant prokurorui ir LR URM atstovui.
Asmens krata
Asmens krata i esms daroma pagal tas paias taisykles kaip ir patalp krata. Skiriasi tik kelios
taisykls, o btent:
a. Nutartis asmens kratai yra nereikalinga (patalpos/vietos atveju visada reikalinga, iskyrus
neatidliotinus atvejus, kai gali bti paskirta ikiteisminio tyrimo pareigno/prokuroro
nutarimu) : 1) sulaikant BPK 140str. nustatyta tvarka; suimant (ikiteisminio tyrimo teisjo ar
teismo nutarties dl sumimo pagrindu); 2) kai yra pagrindas manyti, kad vietoje ar
patalpoje, kur daroma krata, esantis asmuo prie savs slepia daiktus ir dokumentus, kurie
gali turti reikms NV tyrimui. iais atvejais nereikalingas net ikiteisminio tyrimo
pareigno ar prokuroro nutarimas.
b. Asmens krat gali daryti tik tos paios lyties asmuo.
c. Atliekant asmens krat neprivalo dalyvauti jokie kiti asmenys.
POMIS
Pomis labai panaus krat, juo taip pat siekiama paimti reikmingus procesui daiktus ar
dokumentus. Pagrindinis skirtumas pomis daromas, kai reikia paimti daiktus ar dokumentus,
2
Usienio reikal ministerija
kuri buvimo vieta yra tiksliai neinoma. Visi asmenys, turintys daiktus ar dokumentus privalo
nekliudyti pareignams. U ios pareigos nevykdym gali bti paskirta bauda iki 30MGL. Jei
dokumentus ar daiktus turintys asmenys patys j neatiduoda, ie gali bti paimami prievarta.
Skyrimo tvarka tokia pati kaip ir kratos. Suinteresuoti asmenys turi teis dalyvauti kaip ir kratos
atveju. Vykdymo tvarka tokia pati kaip kratos (tas pats kai pomis turi bti daromas diplomatinje
atstovybje).
PATO SIUNT POMIS
Pato siunt pom galima daryti tik ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi. Joki iimi i taisykl
neturi. Pato ir pasiuntini paslaugas teikiani moni darbuotojai privalo vykdyti veiksm
atliekanio pareigno nurodymus. U ios pareigos nevykdym gali bti taikoma bauda iki 30MGL.
Svarbu, kad ikiteisminio tyrimo pareignai patys neturi teiss atidaryti pato siuntas ir tikrinti j
turin. Toki teis turi tik prokuroras ir teismas.
LAIKINAS NT3 APRIBOJIMAS
NT bet kok objekt gali bti apribojamos, iskyrus daikyus, kurie pagal LR statym nustatyt
sra yra btini tariamajam, eimos nariams ir jo ilaikomiems asmenims. Apribotos gali bti
visos arba dalis teisi, taip pat NT gali bti apribotos visai arba tam tikrais aspektais.
Laikinas NT apribojimas gali bti skiriamas:
a. Siekiant utikrinti civilin iekin. iuo atveju NT apribojimas skiriamas, kai: 1) procese yra
ar gali bti pareiktas civilinis iekinys; 2) nepritaikius ios priemons nebus l, i kuri
gali bti atlyginta iekovui.
b. Siekiant utikrinti galim turto konfiskavim. iuo atveju NT apribojimas skiriamas, kai: 1)
yra pagrindas manyti, kad NT objektas yra turtas, kuris buvo NV rankis, priemon,
rezultatas; 2) tas turtas pasibaigus procesui teismo nuosprendiu turi bti konfiskuotas
paimant j valstybs nuosavybn; 3) iki siteisjant nuosprendiui tas turtas gali bti
paslptas, ivaistytas ir pan.
c. Siekiant utikrinti galim iplstin turto konfiskavim. Tai baudiamojo poveikio priemon,
reikianti kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teistoms pajamoms,
pamim valstybs nuosavybn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu
bdu.
Asmenys, kuriems gali bti taikoma:
a. tariamajam (kaltinamajm) siekiant utikrinti civ. Iekin, galim (iplstin) turto
konfiskavim.
b. Pagal statymus materialiai atsakingam u tariamojo (kaltinamojo) veiksmus FA ar JA, jei
yra pakankamas pagrindas FA ar JA traukti civiliniu atsakovu, siekiant utikrinti civilinio
iekinio patenkinim.
c. FA ar JA turintiems konfiskuotin turt, siekiant utikrinti galim (iplstin) turto
konfiskavim.
Laikino NT apribojimo paskyrimas:
Ikiteisminio tyrimo metu skiriama prokuroro nutarimu, o b.b. perdavus teism nutartimi.
Prokuroro nutarimo turinys nustatytas BPK 152str. <????>
is nutarimas nedelsiant, vliausiai kit darbo dien turi bti paskelbiamas, teikiant nuora
asmeniui, kurio NT apribojama ir visiems turto, kur NT apribojamos, savininkams. Tinkamu
paskelbimu laikomas registravimas turto aret akt registre
Laikino NT apribojimo taikymas:
Asmens, kurio NT laikinai apribojama, turtas turi bti apraytas, dalyvaujant bent vienam i i
asmen: savininkui, nuomotojui, valdytojui, pilnameiui j eimos nariui, artimajam giminaiiui,
3
Nuosavybs teisi
JA atstovui. Kai nra galimybs kviestinio ar savivaldybs institucijos atstovui.

Turtas, kur NT laikinai apribota, perduodamas saugoti arba paimamas. Ikiteisminio tyrimo metu
dl to nusprendia prokuroras. Turtas saugoti gali bti perduotas savivaldybs institucijos atstovui,
turto savininkui ar jo eimos nariui, artimajam giminaiiui ar kitam asmeniui, kuriems iaikinama
atsakomyb u io turto ivaistym ar paslpim.
Skundai dl laikino NT apribojimo paskyrimo:
Prokuroro nutarim asmuo, kurio NT laikinai apribota, gali apsksti ikiteisminio tyrimo teisjui. is
skundas turi bti inagrintas ne vliau kaip per 7d.d.4 nuo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo
teisjo nutartis per 7d.d. nuo jos gavimo dienos gali bti skundiama apygardos teismui. Apygardos
teismui skund gali paduoti ir pats asmui, kurio NT laikinai apribota ir prokuroras, kai jo nutarimas
panaikinamas ikiteisminio tyrimo teisjo. Skundas apygardos teismui perduodamas per 5d, o
inagrintas per 7d. Apygardos teismo priimta nutartis yra galutin ir neskundiama.
Jei nutartis dl laiko NT apribojimo yra priimta teismo procese, ji taip pat gali bti skundiama
auktesniajam teismui.
Laikino NT apribojimo terminai ir j pratsimas:
Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas NT apribojimas negali trukti ilgiau kaip 6 mn. is terminas
ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi gali bti pratstas. Galimi 2 pratsimai ne daugiau kaip 3 mn.
Taigi ikiteisminio tyrimo metu laiko NT apribojimo maksimali trukm 1 metai. Taiau i taisykl
turi 2 iimtis: a) b.b. dl sunki ar labai sunki nusikaltim; b) tais atvejais, kai BA traukiamas
asmuo yra pasislps, pratsim skaiius neribojamas.
Termino pratsimas ir ikiteisminio tyrimo teisjo atsisakymas pratsti laikino NT apribojimo
termin gali bti skundiami. Dl pratsimo auktesniajam teismui; dl atsisakymo apylinks
teismo pirmininkui.
Kai byla perduota teism, dl apribojimo taikymo ar termino pratsimo nusprendia teismas.
Nutartis yra skundiama, taiau maksimalus taikymo laikas nenustatytas.
Laikinas NT apribojimas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi ar nuosprendiu panaikinamas,
kai: 1) i priemon tampa nebereikalinga; 2) pasibaigus procesui.
Laikino NT apribojimo ypatumai bankroto atveju:
Tuo atveju, kai JA turt, kur laikinai apribota NT, yra nukreipti kreditori reikalavimai pagal
bankroto byl, visi su turtu susij klausimai gali bti sprendiami pagal bankroto procedr
reglamentuojanius aktus. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus byl teism teismasturi teis (bet ne pareig) nusprsti visus su laikinu NT apribojimu susijusius dokumentus perduoti
bankroto byl nagrinjaniam teismui. Toks perdavimas nereikia apribojimo panaikinimo.
ELEKTRONINI RYI TINKLAIS PERDUODAMOS INFORMACIJOS KONTROL,
JOS FIKSAVIMAS, KAUPIMAS
Vadovaujantis BPK 154str. gali bti kontroliuojamas bet koks susiinojimas tarp asmen, vykstantis
naudojant technines priemones. Tai vienas i nevieo pobdio veiksm, t.y. kontroliuojamas asmuo
apie tai nieko neino. Jam praneama tik baigus taikyti i priemon. Pagrindai:
I. Pagrindas manyti, kad taikant i priemon galima gauti duomen apie rengiam, darom, ar
padaryt NV. Taiau ios priemons taikymas galimas tiriant ne visas, o tik tam tikras NV, o
btent: a) apie rengiam, darom ar padaryt labai sunk, sunk ar apysunk nusikaltim
arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus LR BK 170 str., 198 (2) str. 1d.; b) jei yra
pagrindas manyti, kad tokiu bdu galima gauti informacij apie nesunkius nusikaltimus,
numatytus BK 166str., 170str., 198 (1) str., 309 str. 1 ir 2d. Tiriant iuos nesunkius
nusikaltimus btina ufiksuoti tam tikr informacijos perdavimo fakt, kad bt galima
daryti ivadas apie NV, kuri btinu sudties poymiu ir yra elektronini ryi tinkl
4
Darbo dienas
panaudojimas.
II. Jei yra pavojus nukentjusiajam, liudytojui ar kt. proceso dalyviams ar j artimiesiems bus
panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitos neteistos veikos.
Priemon gali bti taikoma bet kokio asmens atvilgiu, neatsivelgiant jo procesin status. Taiau
jokiais atvejais aptariama priemon negali bti taikoma norint kontroliuoti gynjo susiinojim su
tariamuoju ar kaltinamuoju. Tokia priemon iuo atveju galt bti taikoma nebent statyme esant
specialiam pagrindui.
Priemons skyrimas:
Skiriama ikiteisminio teisjo nutartimi, kuri jis priima gavs prokuroro praym. Neatidliotinais
atvejais tai gali bti daroma ir prokuroro nutarimu, bet tai tik itin iskirtins siutacijos. Tokiu atveju
per 3d. nuo toki veiksm pradios turi bti gautas ikiteisminio tyrimo teisjo sutikimas. Jei toks
sutikimas negaunamas, visi veiksmai turi bti nutraukiami. Nutartis ar (neatidliotinais atvejais)
nutarimas subjektams, teikiantiems elektronini ryi paslaugas, yra privalomas ir jie turi sudaryti
tam slygas. ios pareigos nevykdymas jiems gali utraukti baud iki 30MGL. Paymtina, kad
jokiais atvejais i priemon negali bti skiriama ikiteisminio tyrimo pareigno nutarimu.
Telefonini pokalbi gali bti klausomasi ir nesant ikiteisminio tyrimo teisjo nutarties, bet esant 2
slygoms: a) kai klausytis telefonini pokalbi prao nukentjusysis, liudytojas ar kitas proceso
dalyvis, arba, kai ie asmenys sutinka, kad tia bt daroma; b) kai tokio veiksmo atlikimas yra
galimas nesinaudojant subjekt, teikiani elektronini ryi paslaugas, paslaugomis ir renginiais.
Telefonini ryi klausymas ar kitos elektronini ryi tinklais perduodamos informacijos kontrol,
jos fiksavimas ir kaupimas negali trukti ilgiau nei 6 mn. Ikiteisminio tyrimo teisjas pagal
prokuroro praym gali pratsti iki 3 mn. Taiau pratsimas galimas tik tais atvejais, kai yra
tiriama itin sudtinga ar didelio masto NV. Ilgiau kaip 9 mn negali bti taikoma jokiais atvejais.
Gauta informacija gali bti naudojama tik tais tikslais, kuri siekiant ji buvo gauta. Vykstant teismo
procesui kaip rodymai gali bti vertinami: 1) taikant priemon padaryti garso raai; 2) taikant i
priemon suraytas protokolas; 3) priemon taiks ikiteisminio tyrimo pareignas prireikus teisme
gali bti apklaustas kaip liudytojas. Jei taisykls buvo paeistos, ia informacija kaip rodymu
remtis negalima. Jei BP nutraukiamas, visa surinkta informacija turi bti nedelsiant sunaikinta; dl
to sprendim priima prokuroras. Kitame procese i informacija gali bti panaudota tik
auktesniajam prokurorui (leidim gali duoti tik ikiteisminio tyrimo stadijoje), ikiteisminio tyrimo
teisjui ar teismui leidus. Paprastai toks leidimas duodamas tai atvejais, kai kitame procese b.b.
nagrinjimo dalyk sudaro ne maiau pavojinga NV.
PROKURORO TEIS SUSIPAINTI SU INFORMACIJA
Skirtumas tarp BPK 97 (numato teis reikalauti i JA/FA pateikti daiktus ir dokumentus, turinius
reikms NV tirti) ir io BPK 155 str. yra tas, kad BPK 97 str. gali bti taikomas tik tada, kai
reikalaujamojoje informacijoje nra duomen apie privat asmens gyvenim, o pagal 155str. ie
duomenys gali bti renkami.
Susipainti su informacija prokuroras gali tik gavs ikiteisminio tyrimo teisjo sutikim, kur jis
duoda patvirtindamas prokuroro priimt nutarim dl tokios priemons taikymo. Neatidliotinais
atvejais, tai gali bti atlikta ir be ikiteisminio tyrimo teisjo sutikimo, bet jis turi bti gautas per 3d.
Turdamas ikiteisminio tyrimo teisjo patvirtint nutarim prokuroras turi teis:
Atvykti bet koki valstybs ar savivaldybs institucij, viej/privai mon, staig ar
organizacij ir pareikalauti, kad jam bt leista susipainti su renkama informacija
Daryti raus, kopijuoti toje staigoje, monje ar organizacijoje esanius dokumentus ir
informacij;
Pareikalauti pateikti informacij ratu, jei tai btina.
Prokuroras iuos veiksmus gali pavesti atlikti ir ikiteisminio tyrimo pareignui. Taiau remiantis
iuo straipsniu informacijos negali bti reikalauja i FA. Nurodymai, duodami remiantis patvirtintu
prokuroro nutarimu, yra privalomu visiems, o j nevykdymas gali utraukti baud iki 30MGL.
Gauta informacija gali bti naudojama tik NV tyrimui.
FOTOGRAFAVIMAS, FILMAVIMAS, MATAVIMAS, RANK ANTSPAUD IR PVZ

GENETINEI DAKTILOSKOPIJAI PAMIMAS
Visos priemons yra savarankikos, o vieno asmens atvilgiu gali bti taikoma tiek viena, tiek
kelios. ios priemons gali bti taikomos ikiteisminio tyrimo pareigno nutarimu. Jei tariamasis
nepaklsta, ie veiksmai gali bti atlikti panaudojant prievart. Jei su ikiteisminio tyrimo pareigno
nutarimu nesutinka kitas asmuo (BA netraukiamas), turi bti priimamas prokuroro nutarimas.
Vykstant teismo procesui dl tokios priemons gali nusprsti ir teismas.
Atliekant asmens fotografavim, filmavim ir matavim gaunami duomenys apie iorinius asmens
poymius. Tokie duomenys vliau gali bti naudojami atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, pvz.
Parodym atpainti i kartotek.
Rank antspaud ir pvz genetinei daktiloskopijai pamimu pareignas renka mediag, reikaling
specialisto ivados pateikimui ar ekspertizs darymui, taip pat informacij, reikaling atitinkam
duomen bazi kaupimui. is poymis atriboja i priemon nuo pvz lyginamajam tyrimui
pamimo. iuo atveju, informacija duomen bazse nra kaupiama. Taip pat imant pvz genetinei
daktiloskopijai, infomacija gaunama atlikus genetin tyrim, t.y. DNR.
LAIKINAS NUALINIMAS NUO PAREIG AR LAIKINAS TEISS USIIMTI TAM
TIKRA VEIKLA SUSTBADYMAS
i priemon gali bti taikoma tik ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo nutartimi. Ikiteisminio tyrimo
teisjas nutart gali priimti gavs prokuroro praym. i priemon gali bti taikoma siekiant dviej
tksl: a) siekiant, kad kuo greiiau ir nealikiau bt itirta NV; b) siekiant tariamajam ukirsti
galimyb daryti naujas NV.
Jei nra pagrindo manyti, kad priemons pritaikymas pads pasiekti iuos tikslus, i priemon
taikyti nra pagrindo. Tai reikia, jog i priemon galima taikyti tik nustaius, jog tariamasis
dirbdamas ar usiimdamas veikla:
a. Turi galimyb kenkti tyrimui;
b. Gali turti galimybes ir paskatas daryti naujas NV.
Maksimalus priemons taikymo terminas nra nustatytas. Paprastai ios priemons taikymas
netrunka ilgiau nei 6 mn, taiau is terminas gali bti pratstas, o pratsim skaiius neribojamas.
Ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo nutartimi gali bti pratsiama iki 3 mn.
Ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo nutartys dl ios priemons skyrimo gali bti skundiamos
auktesniajam teismui. Skundas gali bti paduodamas per 7d. nuo nutarties paskelbimo tariamajam.
Auktesniojo teismo nutartis yra galutin ir neskundiama. Ta paia tvarka yra skundiama
ikiteisminio tyrimo teisjo/teismo nutartis atsisakyti taikyti i priemon.
SAVO TAPATYBS NEATSKLEIDIANI IKITEISMINIO TYRIMO PAREIGN
VEIKSMAI, NV IMITUOJANI VEIKSM ATLIKIMAS IR SLAPTAS SEKIMAS
1.Savo tapatybs neatskleidiani pareign veiksmai:
Tai ikiteisminio tyrimo pareign veikla, kurios metu pareignai kitiems asmenims nenurodo savo
tikr anketini duomen ir pareig. Tokios veiklos metu apsimetant su teissaugos institucijomis
nesusijusiu asmeniu, bandoma suinoti tyrimui reikminga informacija. Daniausiai tai atlieka
ikiteisminio tyrimo pareignai, taiau iimtiniais atvejais iuos veiksmus gali atlikti ir kiti asmenys.
2. NV imituojani veiksm atlikimas:
Tai asmens, kuriam siloma atlikti NV ar dalyvauti j darant, veiksm, formaliai atitinkani
objektyviuosius NV sudties poymius, atlikimas su teissaugos pareign inia. Kitaip tariant, tai
teissaugos uduoties vykdymas pagal BK 32str., ir yra laikomas BA alinania aplinkybe. io
straipsnio taikymas galimas dl bet kokio nusikaltimo, bet ne dl BN. Taiau iuo atveju yra
draudiama provokuoti asmen padaryti NV. Iniciatyva daryti NV visada turi priklausyti asmeniui,
kurio atvilgiu i priemon taikoma. LAT, remdamasis ETT jurisprudencija, iaikino, kaip tokie
veiksmai turi bti atliekami:
a. ie veiksmai gali bti atliekami tik prie asmen, apie kurio NV jau turima duomen, nes tik
tokiu atveju gali bti daroma ivada apie prisijungim prie daromos NV, o ne apie naujos
NV iprovokavim (gand/nepatikrintos informacijos nepakanka).

b. Privats asmenys gali vykdyti pareign uduotis tik jei jie prie tai kreipsi pareignus ir
prane apie gautus silymus atlikti NV. Pareignai veikti kaip privats asmenys negali, o
privai asmen veiksmai gali bti pripainti provokacija, jei tie asmenys veikia
kontroliuojami pareign ir skatina asmen nusikalsti, kai konkrei duomen apie jo
nusikalstamus ktinimus nra.
c. Ivada apie provokacij gali bti daroma ir tuo atveju, kai pareign skatinimas atlikti tam
tikrus veiksmus nra ypa intensyvus; taip pat tada, kai su tariamu asmeniu kontaktuojama
ne tiesiogiai, o per tuo metu niekuo netariamus tarpininkus.
d. Valstybs institucijoms nagrinjant b.b. teisme tenka nata paneigti gynybos argumentus dl
provokacijos, vadovaujantis rungimosi principu. Tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo
iprovokuotas btina nustatyti: 1) pareign dalyvavimo darant NV laipsn; 2) kaltinamajam
taikyto provokavimo ar spaudimo pobd.
e. Nustaius provokacijos fakt, visi rodymai, gauti provokacijos metu, pripastami
neleistinais (tai apima ir kaltinamojo prisipainim).
f. Ne vieo pobdio veiksm atlikimas turt bti kontroliuojamas teismo, nors prokuroro
kontrol savaime nelemia ETK paeidimo.
3. Slaptas sekimas:
Tai asmens ar transporto priemons arba objekto slaptas stebjimas. Slapta gali bti sekami
tariamasis, nukentjusysis, liudytojas ar bet kuris kitas asmuo, nesantis BP subjektu. Taip pat
transporto priemons, orlaiviai, gyvenamieji namai, butai, patalpos ir pan. Slapto sekimo metu gali
bti daromas vaizdo ir(ar) garso raas, jei tai numatyta ikiteisminio tyrimo teisjo nutartyje. Slaptas
sekimas nesiejamas su NV sunkumu.
ias procedras jungia tokie poymiai:
a. Visi ie veiksmai taikomi, kai asmuo, kurio atvilgiu veiksmas atliekamas, neino apie tokio
veiksmo atlikim;
b. Visi veiksmai atliekami ikiteisminio tyrimo metu;
c. Visi veiksmai atliekami ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi, iskyrus neatidliotinus
atvejus;
d. Vienu metu vienas ar keli pareignai gali atlikti du ar tris aptariamus veiksmus;
e. Veiksmus atlik pareignai procese gali bti apklausiami kaip liudytojai.
Ikiteisminio tyrimo teisjas priima nutart gavs prokuroro praym. (turinys?). Neatidliotinais
atvejais ie veiksmai gali bti atlikti ir prokuroro nutarimu, o slaptas sekimas ir ikiteisminio
tyrimo pareigno nutarimu. iuo atveju per 3d. turi bti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisjo
sutikimas.
Kai ios priemons taikymas baigtas, asmeniui, kurio atvilgiu ji buvo pritaikyta, btina praneti.
Jei BP nutraukiamas, arba nusprsta, kad tokia informacija nesusijusi su b.b., surinkta informacija
turi bti nedelsiant sunaikinama. Viename procese surinkta informacija panaudota kitame procese
gali bti tik leidus auktesniajam prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisjui, teismui.
BAUDA IR ARETAS
Taikoma proceso dalyviams, nevykdantiems savo pareig ar teist nurodym. Baudos dydis iki
30MGL. Aretas iki 1 mn. Tai maksimals nuobaud dydiai.
Baud gali skirti prokuroras/ikiteisminio tyrimo teisjas/teismas. Aret ikiteisminio tyrimo
teisjas/teismas. Aretas gali bti skiriamas tik tais atvejais, kai BPK nurodyta, kad tokia prievartos
priemon gali bti skiriama dl tam tikros pareigos nevykdymo.
Bauda gali bti skiriama:
1. Liudytojui ir nukentjusiajam, kurie: a) be svarbios prieasties neatvyksta dalyvauti procese,
aukiami ikiteisminio tyrimo pareigno,prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo, teismo; b)
atvyk vengia duoti parodymus;
2. Ekspertui/specialistui, kurie: a) be svarbios prieasties neatvyksta proces; b) be teisto
pagrindo atsisako atlikti savo pareigas;

3. Gynjui ir atstovui, kurie be svarbios prieasties neatvyksta proces;
4. tariamajam ar kaltinamajam u neatvykim be svarbios prieasties
5. Nagrinjimo teisme dalyviui ar posd stebiniam asmeniui, kurie paeidia teismo posdio
tvark, nepaklsta teismui.
6. Bet kuriam asmeniui ar proceso dalyviui u teist teissaugos pareign ar teismo
nurodym nevykdym, trukdym atlikti proceso veiksmus.
Prokuroras skiria baud nutarimu savo iniciatyva arba remdamasis ikiteisminio tyrimo pareigno
pareikimu. Ikiteisminio tyrimo teisjas ar teismas savo iniciatyva arba gavs prokuroro praym.
Aret ikiteisminio tyrimo teisjas ar teismas gali skirti:
1. Liudytojui kuris: a) be svarbios prieasties neatvyksta dalyvauti procese b) atvyk vengia
duoti parodymus;
2. Nagrinjimo teisme dalyviui ar teismo posd stebiniam asmeniui, kurie paeidia teismo
posdio tvark, nepaklsta teismui.
Prokuroro nutarimas skirti baud gali bti skundiamas auktesniajam prokurorui, o po to
ikiteisminio tyrimo teisjui.
Ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo nutartis skirti baud arba aret, pirmiausiai skundiama t
nutart primusiam ikiteisminio tyrimo teisjui ar teismui. Tai atvejas kai teisjas nagrinja paties
savo priimt nutart. Skund galima paduoti per 7d. nuo nutarties nuorao gavimo. Skundui
nagrinti gali bti surengiamas posdis, apie kur turi bti praneta skund padavusiam asmeniui.
Dl skundo priimt nutart dar galima sksti auktesniajam teismui.
IKITEISMINIS TYRIMAS
1. Samprata ir udaviniai
Ikiteisminis tyrimas proceso stadija, trunkanti nuo sprendimo pradti ikiteismin tyrim iki bylos
su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui. Ikiteisminio tyrimo pradjimas reikia ir baudiamojo
proceso pradjim. Kiekvienu atveju, kai atsiranda pagrindas manyti, kad buvo padaryta NV, turi
bti pradedamas ikiteisminis tyrimas ir imamasi statyme numatyt priemoni ikiteisminio tyrimo
udaviniams pasiekti.
Ikiteisminio tyrimo udaviniai:
1. Greitai ir isamiai nustatyti visas reikmingas NV aplinkybes;
2. Nustatyti i veik galimai padarius asmen;
3. Sudaryti slygas tinkamam bylos inagrinjimui teisme;
4. Imtis btinj priemoni utikrinant proceso dalyvi teis alos atlyginim ir kt. teises/
Ikiteisminis tyrimas turi bti atliekamas objektyviai, nepaeidiant asmens nekaltumo prezumpcijos
principo ir tiksliai laikantis nustatyt procesini taisykli; turi bti renkami ir fiksuojami ne tik tam
tikr asmen kaltinantys, bet ir ir jam naudingi duomenys. Kai vykdomi visi ikiteisminio tyrimo
udaviniai, ikiteisminis tyrimas baigiamas ir procesas pereina antrj stadij bylos proces I
instancijos teisme.
Ikiteisminis tyrimas yra labai svarbi proceso stadija, nes ji danai nulemia viso proceso rezultat.
Pirmiausiai prokuroras turi garantuoti, kad ikiteisminis tyrimas bt atliktas optimaliai ir teismui
bt perduota tinkamai parengta b.b. Jei ikiteisminio tyrimo metu paaikja, kad procesas buvo
pradtas nepagrstai, ar atsirado klii, dl kuri jis negali bti tsiamas, taip pat jei nra galimybi
surinkti pakankamai asmens kalt pagrindiani rodym, ikiteisminis tyrimas turi bti nutrauktas.
2. Ikiteisminio tyrimo procesins prielaidos
Ikiteisminio tyrimo procesins prielaidos veiksniai, lemiantys ikiteisminio tyrimo pradjim.
Prielaidos: 1) tiktinos informacijos apie galimai padaryt NV buvimas; 2) Aplinkybi, dl kuri
procesas negalimas, nebuvimas. Aplinkybi, dl kuri BP negalimas sraas pateiktas BPK 3str. BP
negali bti pradedamas, o pradtas turi bti nutrauktas, jei:
1. Nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar BN poymi. Tai reikia, jog: a) visai nebuvo
vykio apie kur, kaip apie NV, buvo pateikta informacija; b) kakoks prieingas teisei vykis
yra buvs, bet jo negalima laikyti NV; c) vykis vyko be niekieno kalts.
2. Suj BA senaties terminai. Senaties terminus numato BK, iskyrus nusikaltimus, kuriems
senaties terminai nra taikomi, pvz. Genocidas.
3. Asmuo NV padarymo metu nebuvo tokio amiaus nuo kurio galima BA. Bendra taisykl
nuo 16m., o tam tikrais atvejais nuo 14 m. (BK 13str. 2d.)
4. Nukentjusysis susitaik su asmeniu, kaltinamu privataus kaltinimo proceso NV padarymu
5. Nra nukentjusiojo skundo, jo teisto atstovo pareikimo ar prokuroro reikalavimo pradti
proces tais atvejais, kai is skundas/pareikimas/reikalavimas turi bti pateikiamas
6. Mirusiajam, iskyrus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituot arba kit asmen bylai
atnaujinti dl naujai paaikjusi aplinkybi. Tai aktualu tik tada, kai ikiteisminis tyrimas
yra jau atliktas ir byla yra teisme. Nuostata apie reabilitavim nra reikminga kalbant apie
ikiteisminio tyrimo pradjim.
7. Asmeniui, kuriam siteisjo teismo nuosprendis dl to paties kaltinimo arba teismo nutartis
ar prokuroro nutarimas nutraukti proces tuo paiu pagrindu.
8. Jei egzistuoja BK numatyta BA alinanti aplinkyb.
Pagal 2011 m. 06 21 priimtas BPK pataisas ikiteisminis tyrimas taip pat gali bti pradedamas, jei
manoma, kad NV padar asmuo, pagal TT normas turintis imunitet nuo baudiamosios
jurisdikcijos, taiau tokiam asmeniui negali bti teikiamas praneimas apie tarim. Atlikus
pirminius veiksmus tyrimas turi bti nutrauktas.
BPK 3(2) str. leidia pradti ikiteismin tyrim ir tuo atveju, kai BA galimai turt bti traukiamas
asmuo, kuris BA gali bti patrauktas tik kompetetingos institucijos leidimu. tai paaikinama tuo, jog
norint gauti institucijos leidim, btina surinkti duomen. Su toku asmeniu jam sutinkant gali bti
atliekami kiti proceso veiksmai, taiau jo atvilgiu negali bti taikomos tik tariamj (kaltinamj)
atvilgiu taikytinos priemons. Institucijos leidimas turi bti gautas vliausiai iki praneimo apie
tarim tokiam asmeniui teikimo. Jei leidimas negaunamas, tyrimas turi bti nutrauktas. ie
asmenys tai asmenys, turintys nacionalin imunitet LR Seimo nariai, Ministras Pirmininkas ir
ministrai, teisjai, LR Prezidentas.
3. Ikiteisminio tyrimo subjektai
Ikiteisminio tyrimo subjektai tai asmenys, kurie sprendia dl ikiteisminio tyrimo pradjimo,
atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priima sprendimus dl ikiteisminio tyrimo ubaigimo. Tokie
asmenys yra ikiteisminio tyrimo pareignai, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisjas.
3.1 Prokuroro galiojimai
Prokurorui tenka didiausia atsakomyb u skminga ikiteisminio tyrimo stadijos udavini
isprendim. Ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam yra jo konstitucin funkcija.
Ikiteisminio tyrimo pareignai veikia prokuroro pavedimu ar su jo inia. Jie privalo vykdyti visus
prokuroro nurodymus. BPK prokurorui suteikia teis, o kartu ir pareig naikinti neteistus ar
nepagrstus ikiteisminio tyrimo pareign nutarimus.
Organizuodamas ikiteismin tyrim, prokuroras sprendia, ar jis turi bti pradedamas, kas j turi
atlikti, kada ir dl koki veiksm kreiptis ikiteisminio tyrimo teisj. Prokuroras vadovauja
ikiteisminiam tyrimui priimdamas sprendimus dl tyrimo krypties, apimties, duodamas ikiteisminio
tyrimo pareignams privalomus nurodymus dl konkrei veiksm atlikimo, priimdamas
svarbiausius sprendimus, lemianius tolesn proceso eig. BPK numato, kad prokuroras gali bet
kurios NV padarymo atveju atlikti ikiteismin tyrim pats, jis taip pat sprendia ar paiam atlikti
tam tikrus veiksmus, ar pavesti ikiteisminio tyrimo pareignams. Taiau BPK numatyti veiksmai,
kuriuos prokuroras gali daryti tik pats ir pavesti j atlikti negali niekam. Tai sprendimai:
1. Dl tyrim sujungimo ir atskyrimo;
2. Dl ikiteisminio tyrimo sustabdymo;
3. Dl ikiteisminio tyrimo nutraukimo;
4. Dl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo;
5. Dl tyrimo ubaigimo ir kaltinamojo akto suraymo.

Bendrosios prokuroro pareigos, kylanios i generalinio prokuroro sakymu patvirtint
rekomendacij:
1. Utikrinti ikiteisminio tyrimo teistum, kad BP nebt pradtas, o jei pradtas bt
nutrauktas, esant aplinkybms, dl kuri BP negalimas.
2. Kontroliuoti kaip laikomasi reikalavimo ikiteismin tyrim atlikti per kuo trumpiausius
terminus.
3. Laiku sprsti ikiteisminio tyrimo pabaigimo klausim;
4. Kontroliuoti, kad ikiteisminio tyrimo pareignai atliekant ikiteismin tyrim nepaeidint
mogaus teisi.
5. Sprsti procesini prievartos priemoni taikymo btinum
6. st. Numatytais atvejais iaikinti BP dalyviams j teises ir utikrinti galimyb jomis
pasinaudoti
7. Iaikinti asmeniui dl neteisto sulaikymo ar sumimo paeist teisi atkrimo ir alos
atlyginimo tvark, kai BP nutraukiamas dl to, kad nenustatyta NV poymi
8. Utikrinti, kad kievienas asmuo, kuris buvo pripaintas nukentjusiuoju ir patyr alos dl
smurtinio nusikaltimo, bt informuotas apie LR smurtiniais nusikaltimais padarytos alos
kompensavimo st.
9. Apie tariamojo sumim praneti vienam i suimtojo nurodyt eimos nari/artimj
giminaii; arba tai padaryti savo nuoira, kai suimtasis nenurodo jokio asmens
10. Imtis priemoni pasirpinti suimtojo vaikais ir turtu.
11. Utikrinti, kad apie tariamojo sumim bt praneta nukentjusiajam ir isiaikinti, ar jis
nori, kad jam bt praneta apie jo paleidim laisv.
12. Nedelsdamas praneti URM apie tai, kad sumimas paskirtas kitos valstybs pilieiui ir jei
suimtasis pageidauja jo valstybs diplomatinei atstovybei ar konsulinei staigai
13. Nedelsiant priimti nutarim paleisti laisv suimtj arba panaikinti jam pritaikyt
kardomj priemon nam aret/pareigojim gyventi skyrium nuo nukentjusiojo, arba
suvelninti i priemoni taikymo slygas, jei inyksta i priemoni taikymo pagrindai arba
slygos.
14. Dalyvauti darant kratas, pomius patalpose, kurios yra diplomatins atstovybs, arba kuriose
gyvena diplomatini atstovybi nariai ar j eimos, jei yra diplomatini atstov praymas
arba sutikimas.
15. Imtis priemoni galimam civiliniam iekiniui utikrint.
16. Utikrinti, kad nebt skelbiami duomenys apie nepilnameius tariamuosius,
nukentjusiuosius ir asmens tapatybs duomenys apie nukentjusj ar liudytoj, kuriems
taikomas anonimikumas, o ikiteisminio tyrimo duomenys be prokuroro leidimo.
17. Vykdyti kitus statym reikalavimus.
3.2 Ikiteisminio tyrimo pareigno galiojimai:
Ikiteisminio tyrimo pareignai yra BPK 165str. ivardint ikiteisminio tyrimo staig darbuotojai,
kuriems pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo funkcijas. Jie veikia vadovaujami ir kontroliuojami
prokuroro. BPK 172 str. 2d. nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo staigos pareignas privalo: a) atlikti
btinus proceso veiksmus, kad bt greitai ir isamiai atskleistos NV; b) vykdyti visus prokuroro
nurodymus; c) prokuroro nustatytu laiku praneti jam apie ikiteisminio tyrimo eig.
Nors procesikai jie yra pavalds prokurorui, taiau ir savo iniciatyva gali atlikti tam tikrus
veiksmus, o btent:
1. Atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus aukti apklaus ir apklausti liudytojus,
nukentjusiuosius, tariamuosius, surayti tariamajam praneim apie tarim, atlikti
akistat, atlikti parodym atpainti, atlikti parodym patikrinim vietoje, eksperiment,
objekt apir, kviesti specialist ir pavesti jam atlikti objekt tyrim.
2. Taikyti visik/dalin anonimikum liudytojui ar nukentjusiajam, taiau toks nutarimas turi
bti pateikiamas prokurorui tvirtinti

3. Taikyti kardomsias priemones: dokument pamim, pareigojim periodikai registruotis
policijos staigoje, raytin pasiadjim neivykti, karinio dalinio vadovybs stebjim,
nepilnameio atidavim priirti. Apie i priemoni taikym jis nedelsiant turi praneti
prokurorui.
4. Taikyti statyme numatytas kitas procesins prievartos priemones.
Visus iuos veiksmus ikiteisminio tyrimo pareignas gali atlikti, jei mano, kad t veiksm atlikimas
yra reikalingas sprendiant ikiteisminio tyrimo udavinius, o prokuroras nra nurods kitaip.
3.3 Ikiteisminio tyrimo teisjo galiojimai:
1. Skiria ir sankcionuoja procesini prievartos priemoni taikym. Ikiteisminio tyrimo teisjas
sprendia dl pai grieiausi priemoni, o btent: a) sumimo, nam areto, pareigojimo
gyventi skyrium nuo nukentjusiojo; b) atidavim sveikatos prieiros staig, krat,
asmens krat, pom, pato siunt pom, elektronini ryi tinklais perduodamos
informacijos kontrol, jos fiksavim, kaupima; prokuroro teis susipainti su informacija;
laikin nualinim nuo pareig ar laikin teiss usiimti tam tikra veikla sustabdym; savo
tapatybs neatskleidiani ikiteisminio tyrimo pareign veiksmus; leidim atlikti NV
imituojanius veiksmus; slapt sekim. Visais atvejais suraoma nutartis, iskyrus prokuroro
teis susipainti su informacija tada ant prokuroro nutarimo nurodomas sutikimas.
2. Prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentjusiuosius. Taiau apklausiami be visi liudytojai
ir nukentj, o tik BPK 184str., 186str. numatytais atvejais, kai btina i anksto patikimai
ufiksuoti i asmen parodymus.
3. Apklausia tariamuosius BPK 189str. 1d. numatytu atveju (gavs prokuroro praym, kur
gali inicijuoti pats prokuroras, tariamasis ar jo gynjas).
4. Tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteismin tyrim BPK 214str. 2d. numatytu atvejais.
Ikiteisminio tyrimo teisjas turi tvirtinti prokuroro nutarimus, kai nutraukimo pagrindas yra
BK numatyt atleidimo nuo BA aplinkybi egzistavimas arba kai ikiteisminis tyrimas
nutraukiamas BPK 213 str. numatytu pagrindu, kai buvo tiriamos kelios skirtingo sunkumo
NV.
5. Tvirtina prokuroro nutarimus atnaujinti ikiteismin tyrim BPK numatytais atvejais. Jis tai
daro tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ikiteisminio tyrimo teisjo
pritarimu.
6. Nagrinja proceso dalyvi skundus dl ikiteisminio tyrimo pareign ir prokuroro veiksm.
7. Atlieka kitus BPK numatytus veiksmus. Tai pvz. Nualinimo klausim sprendimas 60str. 4d.
numatytu atveju, sprendimo primimas pagal BPK 162str. dl taikant nevieo pobdio
procesines prievartos priemones surinktos informacijos panaudojimo kitoje b.b.; ekspertizs
skyrimas; ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar jo ubaigimo termin nustatymas; nustatyt
termin pratsimas BPK 215str. numatytais atvejais.
Visus iuos veiksmus, iskyrus skund nagrinjim, teisjas atlieka gavs prokuroro praym.
Praym prokuroras gali teikti savo iniciatyva arba proceso dalyvi pageidavimu. Atsisaks
patenkinti prokuroro praym, ikiteisminio tyrimo teisjas dl to priima motyvuot nutart, kurios
gali bti skundiamos BPK 65str. tvarka.
4. Ikiteisminio tyrimo veiksm atlikimas proceso dalyvi iniciatyva
Ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareignui nusprendus,
kad vykdant ikiteisminio tyrimo udavinius tam tikro veiksmo atlikimas yra btinas. Taiau
tariamasis, gynjas, nukentjusysis, civilinis iekovas, civilinis atsakovas ir j atstovai taip pat turi
galimybi daryti tak ikiteisminio tyrimo eigai ir jo rezultatams. Jie pateikdami ratu praym
prokurorui, turi teis inicijuoti tyrimo veiksm atlikim. Prokuroras privalo nagrinti tokius
praymus ir priimti vien i sprendim:
1. Pats atlikti praomus veiksmus;
2. pareigoti juos atlikti ikiteisminio tyrimo staig;
3. Atsisakyti atlikti praomus veiksmus. Tokiu atveju jis privalo priimti nutarim, kur praym
pateiks proceso dalyvis gali sksti per 7 d. ikiteisminio tyrimo teisjui. Jis gali skunda
atmesti arba j patenkinti, pareigodamas prokuror per trumpiausi laik atlikti praom
veiksm ar duoti nurodymus ikiteisminio tyrimo staigai dl veiksm atlikimo. Jei proceso
dalyvis prao atlikti veiksm, kur gali atlikti tik teisjas, tai teisjas, inagrinjs skund dl
prokuroro atsisakymo kreiptis teisj, gali pavesti prokurorui organizuoti tokio veiksmo
atlikim, o po to j atlikti. Jei prokuroro organizavimas nereikalingas, ikiteisminio tyrimo
teisjas gali i karto atlikti praom veiksm.
Proceso dalyviai, pateik praymus atlikti tam tikrus proceso veiksmus, turi teis dalyvauti j
atlikime, be joki ilyg ir apribojim susipainti su toki veiksm protokolais, teikti pastabas dl
j turinio.
5. Atskirosios bendrosios ikiteisminio tyrimo atlikimo taisykls
5.1 ikiteisminio tyrimo vieta
Ikiteisminio tyrimo viet lemia NV padarymo vieta ikiteismin tyrim atlieka tos vietovs, kurioje
padaryta NV, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo staigos, kurios veiklos teritorijoje padaryta NV,
pareignas. Iimtis auktesnysis prokuroras gali pavesti atlikti ikiteismin tyrim kitos vietovs
prokurorui ar ikiteisminio tyrimo staigai, jei tokiu bdu gali bti pasiekta, kad NV bus itirta
greiiau ir isamiau.
5.2 Atskirieji pavedimai
Ikiteismin tyrim atliekantis pareignas ar prokuroras, kai kyla btinyb atlikti atskirus veiksmus
kitoje vietoje nei vyksta ikiteisminis tyrimas, gali nuvykti kit vietov ir atlikti iuos veiksmus.
Taip pat ikiteisminio tyrimo pareignas ar prokuroras gali kreiptis dl atitinkamo veiksmo atlikimo
kitos vietovs pareign ar prokuror. Toks kreipimasis vadinamas atskiruoju pavedimu. Prokuroras
atskirj pavedim gali duoti atskirj pavedim tiek kitos vietovs prokurorui, tiek bet kuriai kitos
vietovs ikiteisminio tyrimo staigai. Ikiteisminio tyrimo pareignas tik tokiai pat tos vietovs
ikiteisminio tyrimo staigai. Jei reikia duoti kitai, ikiteisminio tyrimo pareignas privalo kreiptis
ikiteisminiam tyrimui vadovaujant prokuror. Atskirasis pavedimas yra privalomas ir turi bti
vykdomas per trumpiausius terminus.
5.3 Ikiteisminio tyrimo terminai
Ikiteisminis tyrimas turi bti atliekamas per trumpiausius terminus ir turt bti ubaigiamas:
1. Dl BN per 3 mn.
2. Dl nesunki, apysunki ir neatsargi nusikaltim per 6 mn.
3. Dl sunki ir labai sunki nusikaltim per 9 mn.
ie terminai nra galutiniai, dl bylos sudtingumo, didels apimties ar kit svarbi prieasi
prokuroro praymu gali pratsti auktesnysis prokuroras rezoliucija.
BPK 176 str. 2d. minimi procesai: 1) kuriuose taikoma kardomojo priemon sumimas; 2) kuriuose
nukentjusieji ir tariamieji yra nepilnameiai. ios bylos vardijamos kaip prioritetins kit byl
atvilgiu, taigi ikiteisminio tyrimo veiksmai turi bti atliekami dar greiiau. Per ilgai trunkantis
procesas gali bti vertinamas kaip mogaus teisi paeidimas
5.4 Ikiteisminio tyrimo duomen neskelbtinumas
Ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini. Taiau prireikus prokuroras gali nusprsti dal
ikiteisminio tyrimo duomen atskleisti, bet ir tokiais atvejais negali bti skelbiama informacija apie
nepilnameius tariamuosius ir nukentjusiuosius. Prireikus prokuroras ar ikiteisminio tyrimo
pareignas gali spti tiek proceso dalyvius, tiek ir kitus asmenis, maiusius atliekamus ikiteisminio
tyrimo veiksmus, kad be prokuroro leidimo draudiama paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis.
5.5 Teis susipainti su ikiteisminio tyrimo duomenimis
Teis susipainti su duomenimis, daryti bylos mediagos kopijas ar iraus yra viena i tariamojo,
gynjo, nukentjusiojo ir jo atstovo teisi. Nordami tai padaryti, jie praym turi pateikti
prokurorui. Prokuroras tokio praymo gali netenkinti tik vienu atveju jei manys, kad tai gali
pakenkti ikiteisminio tyrimo skmei. Sprsti apie tai, kas kenkia ikiteisminiam tyrimui, yra
prokuroro diskrecija. Atsisakydamas leisti susipainti, prokuroras turi surayti nutarim, kur
tariamasis, gynjas, nukentjusysis ar jo atstovas gali apsksti per 7d. ikiteisminio tyrimo teisjui.
Ikiteisminio tyrimo teisjas inagrinjs tok skund priima nutart, kuri yra neskundiama.
Prokuroras negali neleisti susipainti su duomenimis, kai ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir
suraytas kaltinamasis aktas.
IKITEISMINIO TYRIMO PRADIA
1. Pareiga pradti ikiteismin tyrim ir ios pareigos iimtys
Ikiteisminis tyrimas turi bti pradtas kiekvienu atveju, kai gaunama tiktina informacija apie
galimai padaryt NV ir nra aplinkybi, kurioms esant ikiteisminis tyrimas yra negalimas. ios
taisykls iimtys susijusios su atskiromis byl kategorijomis: 1) privataus, 2) privaiai vieo
kaltinimo bylos.
Privataus kaltinimo atveju ikiteisminis tyrimas neatliekamas, taiau prokuroras privalo ir dl toki
NV nusprsti, kad ikiteisminis tyrimas turi bti atliekamas, jei nustato, kad: 1) padaryta veika turi
visuomenin reikm; 2) ala padaryta asmeniui, kuris neturi galimybi pats ginti savo interesus.
Ikiteisminis tyrimas turi bti pradtas, jei tariamas NV padarymu asmuo nra inomas.
Privaiai vieo kaltinimo veik atveju, ikiteisminis tyrimas atliekamas, taiau pradedamas tik tuo
atveju, kai yra gaunamas nukentjusiojo skundas, jo teisto atstovo pareikimas ar prokuroro
reikalavimas. Jei ikiteisminis tyrimas pradedamas, jis atliekamas bendra tvarka. Prokuroras iuo
atveju privalo pateikti reikalavim pradti ikiteismin tyrim, jei NV turi visuomenin reikm ar
jomis padaryta ala asmeniui, kuris dl svarbi prieasi negali ginti savo teist interes.
2. Informacijos apie galimai padaryt NV gavimo bdai
Nusprsti pradti ikiteismin tyrim turi teis ikiteisminio tyrimo pareignas ar prokuroras.
Informacija gali bti gaunama BPK 166str. 1d. nurodytais bdais:
1. Gavus skund, pareikim ar praneim apie NV;
2. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareignui patiems nustaius NV poymius.
ie informacijos gavimo bdai kartais vadinami ikiteisminio tyrimo pradjimo pagrindais ar
vadomis. Kai ikiteisminio tyrimo pradjimo klausimas yra sprendiamas gavus skund, pareikim
ar praneim apie NV, galimi du sprendimo variantai:
1. Pradti ikiteismin tyrim
2. Atsisakyti pradti ikiteismin tyrim.
3. Veiksmai, gavus skund, pareikim ar praneim apie NV
Paprastai tokio atveju ikiteisminis tyrimas turt bti pradedamas, iskyrus, kai i karto gali bti
konstatuota, kad: a) nurodyti duomenys apie NV yra neteisingi; b) yra aikios BPK 3str. 1d.
nurodytos aplinkybs, kliudanios pradti ikiteismin tyrim. Ir atsisakymo ir ikiteisminio tyrimo
pradjimo atveju, apie tai turi bti praneama tam asmeniui. Atsisakydamas pradti ikiteismin
tyrim, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareignas surao motyvuot nutarim. Ikiteisminio
tyrimo pareignas atsisakyti pradti ikiteismin tyrim gali tik ikiteisminio tyrimo staigos vadovo
arba jo galioto asmens sutikimu. io pareigno nutarimas gali bti skundiamas prokurorui, o
prokuroro nutarimas atsisakyti ikiteisminio tyrimo teisjui. Ikiteisminio tyrimo teisjo sprendimas
apygardos teismui. Skundas turi bti paduodamas per 7 d. nuo nutarties ar nuorao gavimo dienos.
is terminas gali bti atnaujintas, taiau jis neatnaujinamas, jei prajo daugiau kaip 6 mn. Po
skundiamo sprendimo primimo dienos.
BPK 168str. nauja redakcija leidia atlikti skunde, pareikime ar praneime pateiktos informacijos
patikslinimui btinus veiksmus. T.y., kai ikiteisminio tyrimo pareignas ar prokuroras tokiu atveju
negali apsisprsti, ar pradti ikiteismin tyrim ar ne, jis turi teis:
1. Atlikti vykio vietos apir;
2. Atlikti vykio liudytoj apklausas;
3. I valstybs ar savivaldybs moni, staig, organizacij reikalauti duomen ar dokument.
4. Atlikti pareikjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas/praneimas/pareikimas
apklausas.
4. Veiksmai, nusprendus pradti ikiteismin tyrim

Jei ikiteismin tyrim pradeda ikiteisminio tyrimo pareignas, jis apie tai turi praneti prokurorui.
Kol prokuroras nenusprendia dl tolimesni veiksm, ikiteisminio tyrimo pareignas turi teis ir
pareig atlikti visus jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Prokuroras, gavs ikiteisminio tyrimo
pareigno praneim, gali:
1. Pats atlikti vis ikiteismin tyrim ar atskirus jo veiksmus;
2. Pavesti atlikti veiksmus ikiteisminio tyrimo staigai, kuri pranea apie pradt ikiteismin
tyrim;
3. Pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitai ikiteisminio tyrimo staigai.
Prokuroras taip pat turi teis sudaryti tyrimo grup i keli skirting ikiteisminio tyrimo staig
pareign. Jei ikiteismin tyrim pradeda pats prokuroras jis gali nusprsti arba tyrim ar jo dal
atlikti pats, arba tai pavesti ikiteisminio tyrimo staigai.
Ikiteisminio tyrimo veiksmai.
1. Ikiteisminio tyrimo veiksm svoka ir sistema.
Ikiteisminio tyrimo veiksmas ikiteisminio tyrimo stadijoje dalyvaujani proceso subjekt,
vykdant j pareigas ir naudojantis jiems suteiktomis teismis, atliekamas proceso veiksmas.
Paprastai tokiais veiksmais laikytini ikiteisminio tyrimo subjekt veiksmai, o platesniu poiriu ir
tariamojo, gynjo ir kit proceso dalyvi veiksmai, t.y. skundo, praymo, daikt, dokument
pateikimas. Skund pateikimus ir j nagrinjim pripastant ikiteisminio tyrimo veiksmais, iuos
veiksmus galima skirstyti 4 grupes:
1. Duomen rinkimo veiksmai. ie veiksmai yra: a) apklausos; b) parodym patikrinimo
veiksmai; c) objekt tyrimas ir apira; d) ekspertiz; e) daikt ir dokument, turini
reikms NV, ireikalavimas; f) daikt ir dokument, turini reikms NV, pateikimas.
2. Procesini prievartos priemoni paskyrimo ir taikymo veiksmai;
3. Proceso eig lemiani ar proceso dalyvi status nustatani sprendim primimas. Tai
pvz. Praneimo apie tarim, kaltinamojo akto suraymas, teikimas, nutarimo dl
ikiteisminio tyrimo nutraukimo primim ir kt.
4. Praym ir skund pateikimas ir nagrinjimas. Teis pateikti praymus ir skundus turi visi
proceso dalyviai.
2. Apklausa
Tai proceso veiksmas, kurio metu gaunami parodymai. Apklausos atliekamos ir ikiteisminio tyrimo
stadijoje ir teismo proceso metu. Apklaus rys: 1) liudytojo ir nukentjusiojo apklausa; 2)
tariamojo apklausa.
Pagal tai, kas atlieka, skiriama: 1) ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro apklausa; 2)
ikiteisminio tyrimo teisjo apklausa.
Pagal apklausiamo asmens ami: 1) suaugusij; 2) nepilnamei.
Pagal vienu metu apklausiam asmen skaii: 1) vieno asmens apklausos; 2) akistatos
(apklausiami 2 asmenys)
2.1 aukimas apklaus
tariamasis, liudytojas ar nukentjusysis aukiami pas ikiteisminio tyrimo pareign/teisj ar
prokuror. aukimas galimas: a) aukimu; b) telefonu ar kitais bdais.
aukimo turinys: kas aukiamas (vardas, pavard;), dl ko aukiamas (tariamasis, nukentjs,
liudytojas), kur reikia atvykti; atvykimo data ir valanda; galimyb skirti baud (iki 30 MGL) ir
atvesdinim neatvykimo atveju. Jei asmuo apklaus neatvyksta aukiamas telefonu ar kitais
bdais, nei bauda, nei atvesdinimas negali bti taikomi.
2.2 Ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro atliekama liudytojo ir nukentjusiojo
apklausa
Atvykus liudytojui ar nukentjusiajam, atliekami tokie veiksmai:
1. Nustatoma atvykusio asmens tapatyb, isiaikinami reikiami duomenys bei santykiai su
nukentjusiuoju;
2. Iaikinamos BPK 81 str. numatytos teiss, BPK 83 str. numatytos pareigos ir BPK 235 str.
numatyta atsakomyb u melagingus parodymus. Tai paymima apklausos protokole, kur tas
asmuo pasirao.
3. Liudytojui pasiloma papasakoti visa, kas jam yra inoma apie vyk ir kitas reikmingas
aplinkybes. Liudytojas gali pats surayti parodymus.
4. Liudytojui baigus, jam ikiteismininio tyrimo pareignas ar prokuroras uduoda klausimus.
Negalimi atsakym menantys klausimai.
5. Liudytojui duodamas apklausos protokolas susipainti ir pareikti dl jo pastabas.
Susipains, jis turi pasirayti.
Liudytojui gali bti taikomos apsaugos priemons ir jis tada gali bti apklausiamas garso ar vaizdo
nuotolinio perdavimo priemonmis. Taisykls tokios paios, o baigus, jam turi bti perskaitomas
protokolas.
2.3. Ikiteisminio tyrimo teisjo atliekama liudytojo ar nukentjusiojo apklausa
Ikiteisminio tyrimo teisjas neprivalo apklausti liudytojus ar nukentjusiuosius kievieno
ikiteisminio tyrimo metu. Jis i apklaus atlieka gavs raytin prokuroro praym. Prokuroras
praym pateikia esant vienam i pagrind:
1. Prokuroro manymas, kad liudytojo nebus manoma apklausti nagrinjimo teisme metu. Pvz.
Jei galima manyti, kad liudytojui ar nukentjusiajam bus grasinama, jis gali bti paperkamas
ar kitaip skatinamas; ar liudytojas/nukentjusysis dl sveikatos bkls gali nesulaukti teismo
proceso ar ivyks usien ar dl kt. prieasi negals atvykti bylos nagrinjim.
2. Prokuroro manymas, kad liudytojas nagrinjimo teisme metu gali pakeisti savo parodymus
arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Pvz. Dl grasinimo ar kitokio poveikio.
3. Prokuroro manymas, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo teisjui duos isamesnius
parodymus.
Ikiteisminio tyrimo teisjo apklausos metu turi bti laikomasi ir bendr taisykli, ir i papildom
taisykli: a) apklausiamas liudytojas ar nukentjusysis yra prisaikdinamas. Taiau teisjas negali
prisaikdinti asmen jaunesni kaip 16m., tariamojo eimos nari ar artimj giminaii, kurie
naudojasi teise neduoti parodym, b) apklausoje privalo dalyvauti prokuroras;. Prokuroras gali
uduoti klausimus, susipainti su apklausos protokolu, silyti j papildyti. c) apie apklausos viet ir
laik turi bti praneama tariamajam, jo gynjui, kurie turi teis atvykti apklaus. Ikiteisminio
tyrimo teisjo apklausos protokole ufiksuoti duomenys yra pripastami rodymais (kitaip nei
ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro surayti protokolai), todl tariamasis ar jo gynjas
proceso metu turi turti galimyb liudytojui ar nukentjusiajam bent vien kart uduoti klausimus.
Apklausos metu tariamasis ar jo gynjas turi teis uduoti apklausiamam asmeniui klausimus,
susipainti su apklausos protokolu, teikti pastabas. Organizuoti liudytojo ar nukentjusiojo apklaus
pas ikiteisminio tyrimo teisj gali prireikti ir tada, kai ikiteisminio tyrimo metu joks asmuo dar
nra gijs tariamojo statuso, taiau ir tokioje siutacijoje apklaus yra manoma atlikti remiantis
taisyklmis.
2.4 tariamojo apklausa. Praneimas apie tarim.
tariamj, kaip ir liudytoj bei nukentjusj, ikiteisminio tyrimo metu gali apklausti ikiteisminio
tyrimo pareignas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisjas, BPK 189str. numatytais atvejais.
Ikiteisminio tyrimo metu tariamasis turi bti apklaustas maiausiai vien kart. Jis visais atvejais
turi bti apklaustas prie paskiriant jam kardomj priemon. Duoti parodymus yra tariamojo teis,
o ne pareiga, todl tariamasis gali bti apklausiamas tik tuo atveju, kai jis sutinka duoti parodymus.
Prie pirmj apklaus tariamajam pasiraytinai turi bti teiktas praneimas apie tarim. iuo
veiksmu utikrinama procesin teis inoti, kuo jis tariamas, tariamasis informuojamas apie kitas
jo turimas teises. iame praneime turi bti nurodoma: a) nurodyta NV (vieta, laikas,
kt.aplinkybs), b) nurodytas B, numatantis t NV; c) tariamojo teiss.
Jei ikiteisminio tyrimo metu atsiranda pagrindas daryti kitokias ivadas apie NV aplinkybes ar
kitaip kvalifikuoti NV, ar nusprendiama NV kvalifikuoti pagal velnesn BA numatanias BK
normas, NV perkvalifikuojant pagal sunkesnius BK straipsnius, ar papildomus tarimus tariamajam

turi bti teikiamas naujas praneimas apie tarim.
2.5 Ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro atliekama tariamojo apklausa
Ikiteisminio tyrimo metu turi bti organizuojama bent viena tariamojo apklausa; tariamasis privalo
bti apklaustas prie skiriant jam kardomj priemon.
Pradedant apklaus turi bti nustatoma tariamojo asmenyb. tariamasis privalo atvykti pagal
aukim, taiau atvyks neprivalo duoti parodymus ir u tai jam negali bti taikomos jokios
sankcijos. tariamasis taip pat nra spjamas u melaging parodym davim. Jei tariamasis
sutinka duoti parodymus, jo apklausa vyksta tokia tvarka (BPK 188str. 4d.):
1. Pradioje paklausiama, ar jis prisipasta padars NV, dl kurios yra tariamas;
2. Nepriklausomai nuo atsakymo, jam pasiloma duoti parodymus apie tarimo esm;
3. tariamajam uduodami klausimai.
Apklausoje turi teis dalyvauti gynjas. Jei tariamasis gynjo neturi ir neprao jo skirti, apklausa
galima ir gynjui nedalyvaujant. Baigus apklaus protokolas turi bti pateikiamas susipainti
tariamajam ir jo gynjui. ie asmenys turi teis pateikti pastabas ir papildymus ir ikiteisminio
tyrimo pareignas ar prokuroras turi leisti ias pastabas ufiksuoti. Taip pat turi bti siloma
pasirayti protokole, o jei atsisakoma privaloma tai paymti.
2.6 Ikiteisminio tyrimo teisjo atliekama tariamojo apklausa
Praym dl tokios apklausos prokuroras gali pateikti savo iniciatyva arba tariamojo ar jo gynjo
iniciatyva. Toks tariamojo ar jo gynjo pageidavimas turi bti tenkinamas visais atvejais,
neatsivelgiant motyvus. Suimtas tariamasis taip pat turi toki teis ir prokuroras, gavs tok
praym turi organizuoti suimtojo pristatym pas ikiteisminio tyrimo teisj per manomai
trumpiausi laik.
Prokuroro iniciatyva ikiteisminio tyrimo teisjo atliekama apklausa vyksta pagal tas paias taisykles
kaip ir tariamj apklausiant prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareignui. Apklausoje turi dalyvauti
prokuroras, kuris gali uduoti klausimus. Jei apklausa vyksta gynjo ar tariamojo iniciatyva,
apklausos pradioje tariamajam turi bti pasiloma papasakoti apie aplinkybes, kodl jis norjo
bti apklaustas teisjo. Po to ikiteisminio tyrimo teisjas, prokuroras, kurio dalyvavimas privalomas
ir gynjas turi teis uduoti klausimus. Prireikus tokios apklausos gali bti organizuojamos kelis
kartus. Kai tariamasis yra suimtas, jis duoti parodymus ikiteisminio tyrimo ar apygardos teisjui
turi galimyb kiekvien kart, kai yra sprendiami sumimo paskyrimo, jo termino pratsimo ar
skund dl sumimo klausimai.
2.7. Nepilnamei apklausos ypatumai
Nepilnametis (jaunesnis kaip 16m.) liudytojas, nukentjusysis ir tariamasis apklausiami pagal tas
paias taisykles, iskyrus specialias taisykles, o btent:
1. Nepilnamet liudytoj ar nukentjusj ikiteisminio tyrimo teisjas gali apklausti ne tik esant
ivardintiems pagrindams (BPK 184str. 1d.), bet ir kitais atvejais, kai nepilnameio
interesais to prao jo atstovas, prokuroras, gynjas.
2. Nepilnameio liudytojo ar nukentjusiojo apklausoje turi teis dalyvauti jo atstovas;
3. Proceso dalyvi praymu ar ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo
teisjo iniciatyva jaunesni kaip18m. liudytoj ar nukentjusi apklausas privalo bti
kvieiamas VTAI5 atstovas arba psichologas, padedantis apklausti nepilnamet, atsivelgiant
jo socialin brand.
4. Nepilnametis liudytojas ar nukentjusysis turi bti apklausiamas kuo maiau kart. Paprastai
turt pakakti vienos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisj, o teismo posd jis neturt
bti kvieiamas. tariamasis ar kaltinamasis turi teis jam uduoti klausimus, nepaisant
5
Vaiko teisi apsaugos institucijos
nepilnameio amiaus. Todl, jei nusprendiama nepilnamet apklausti pas ikiteisminio

tyrimo teisj, o vliau jo nekviesti teismo posd, apklausoje teis dalyvauti turi
tariamasis ir jo gynjas.
5. Tokiu atveju, kai apklausoje dalyvauja tariamasis ar jo gynjas, ikiteisminio tyrimo teisjas
privalo utikrinti, kad nepilnameiui nebt daromas neleistinas poveikis. Jei tokia galimyb
egzistuoja, ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi tariamajam ir kitiems proceso dalyviams,
iskyrus VTAI atstov ar psicholog, gali bti neleista dalyvauti apklausoje. Tokiu atveju:
a) privalomai turi bti daromas garso ir vaizdo raas; b) tariamajam ir kitiems proceso
dalyviams turi bti sudaromos slygos stebti ir girdti apklaus i kitos patalpos ir per
ikiteisminio tyrimo teisj uduoti klausimus. Jei to padaryti nemanoma, apklausa
atliekama tariamajam ir kitiems nedalyvaujant, o garso ir vaizdo raas tuoj po apklausos
parodomas tariamajam ir kitiems proceso dalyviams, kurie per ikiteisminio tyrimo teisj
gali uduoti klausimus asmeniui.
BPK 188 str. 5d. numatyta, kad proceso dalyvi praymu arba ikiteisminio tyrimo pareigno,
prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo iniciatyva jaunesnio nei 18 m. tariamojo apklaus gali bti
kvieiamas VTAI atstovas arba psichologas, kurie padeda j apklausti. Apklausa turi vykti
dalyvaujant gynjui ir atstovui pagal statym.
2.8 Akistata
Tai apklausos ris, kai vienu metu apklausiami 2 asmenys. Akistata gali bti organizuojama tik tuo
atveju, kai du atskirai apklausti asmenys apklausos metu apie tas paias aplinkybs dav skirtingus
parodymus. Kol asmenys nra atskirai apklausti, akistata negalima. Akistaton gali bti suvedami ir
tok pat, ir skirtingus proceso statusus turintys subjektai. io veiksmo paskirtis bandyti
isiaikinti, kuris duoda teisingesnius parodymus ir paskatinti ir kit asmen duoti teisingus
parodymus ir taip isiaikinti nauj reikming duomen. Kai yra rizika, kad akistata duos
prieingus rezultatus, t.y. asmuo paveiktas prads abjoti savo parodymais, akistatos geriau
neorganizuoti.
Kadangi akistata yra apklausos ris, jos metu turi bti laikomasi liudytojo ir tariamojo apklausos
taisykli ir speciali taisykli:
1. Suvest akistat asmen btina paklausti, ar jie pasta vienas kit, kokie j santykiai;
2. Po to iems asmenims i eils pasiloma duoti parodymus apie aplinkybes, dl kuri jie yra
dav skirtingus parodymus.
3. Jiems baigus, gali bti uduodami klausimai. Pirmiausiai juos uduoda ikiteisminio tyrimo
pareignas ar prokuroras, o jiems leidus, klausimus gali uduoti akistaton suvesti asmenys
vienas kitam ir kiti proceso dalyviai.
4. Jei asmuo pakeiia savo ankstesnius parodymus, btina paklausti to prieasties.
5. Prireikus akistatos metu gali bti paskelbiami ankstesni parodymai, vaizdo raai, taiau tik
po to, kai akistatos dalyviai dav savo parodymus ir ie buvo ufiksuoti protokole.
Akistatos eiga ir jos metu duodami parodymai fiksuojami protokole.
3. Parodym patikrinimo veiksmai.
3.1. Samprata ir sistema
Parodym patikrinimo veiksmai ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuri metu tikrinami apklausos
metu gauti duomenys. iuos veiksmus atlikti nra privaloma. ie veiksmai atliekami tik tada, kai
toks veiksmas gali padti vykdyti ikiteisminio tyrimo stadijos udavinius. ie veiksmai gali bti
atliekami tikrinant tik tam tikr apklausos metu gaut informacij, iskyrus eksperiment, kuris gali
bti atliekamas ne tik parodymams, bet ir versijoms patikrinti. Be to, ie veiksmai gali bti
atliekami, jei tai galima padaryti nepaeidiant proporcingumo principo, nekeliant pavojaus
veiksme dalyvaujanio asmens sveikatai ir gyvybei, nepaeidiant jo garbs ir orumo.
3.2 Parodymas atpainti
Parodymas atpainti parodym patikrinimo veiksmas, kai apklaustajam parodomi asmenys,
daiktai ar kiti materials objektai, ir prireikus atliekamas apklausto asmens parodym apie tam tikr
asmen, daikt ar kitok material objekt patikrinimas. is veiksmas prasmingas, kai pvz. Duodami
parodymai apie nepastam asmen, nurodydant tik tam tikrus jo duomenis. BPK numato, kad
parodomas atpainti turi bti ne vienas asmuo ir objektas. Jei reikiamas asmuo ar objektas
atpastamas i grups pateiktj, yra didesn tikimyb, kad atpaintas tas asmuo ar objektas, apie
kur buvo duoti parodymai.
Prie pradedant i pocedr, turi bti vykdomas BPK numatytas reikalavimas atpastantj asmen
apklausti apie aplinkybes, kuriomis jis mat, sidemjo atpaintin asmen, daikt ar objekt, taip
pat apie ymes, ypatybes, pagal kurias t asmen ar objekt galima atpainti. Parodymas atpainti
yra skirstomas:
Pagal tai, kas pateikiama: a) asmen; b) daikt ir kitoki objekt;
Pagal atpainimo bd: a) atpainimas gyvai parodant; b) atpainimas i nuotrauk, vaizdo
ra, kolekcij, kartotek.
Asmens parodymas atpainti BPK 192str.
Parodom atpainti asmen turi bti ne maiau kaip 3. Atpaintinas asmuo turi teis pasirinkti viet
tarp kit asmen, be to asmen grup turi bti nufotografuojama arba kitaip vizualiai ufiksuojama.
Jei atpaintino asmens negalima pristatyti parodymo atpainti atlikimo viet, atpainimas gali bti
daromas pagal vaizdo ra ar nuotrauk. Vaizdo rae turi bti ne maiau kaip 3 asmenys, o jei
atpastama pagal nuotrauk rodomos ne maiau nei 4 nuotraukos.
Prireikus asmens atpainimas gali bti organizuojamas ne tik pagal asmens ivaizdos poymius, bet
ir pagal kitus jutimo organus, pvz. Pagal kvap. Jei tariamasis nenustatytas, liudytojui ar
nukentjusiajam ikiteisminio tyrimo staigoje gali bti bti parodomos surinktos asmen nuotraukos
ar vaizdo ra kartotekos, laikantis i taisykli: a) parodymo atpainti pradioje atpastantis
asmuo turi bti apklaustas apie aplinkybes, kurias mat, sidmjo, asmens ymes, ypatybes; b)
parodymo atpainti eiga turi bti fotografuojama ar kitaip vizualiai fiksuojama; c) jei atpastantis
nurodo vien i asmen, jo turi bti paklausta, pagal kokias ymes ar ypatybes jis j atpaino.
Daikt ir kit objekt parodymas atpainti BPK 193 str.
Jie atpainti parodomi tarp kit tos ries daikt ar objekt ir t daikt ar objekt turi bti ne
maiau kaip 3, iskyrus, jei daiktai yra unikals tada pateikiami atpainti po 1. Daiktai ir kiti
objektai, kaip ir asmenys, gali bti pateikiami atpainti ir pagal kitus jutimo organais juntamus
poymius. Jei atpaintino daikto neturima ar jis nra tikrai inomas, gali bti parodomos
ikiteisminio tyrimo staigoje surinktos daikt ar kit objekt kolekcijos, laikantis t pai taisykli
kaip ir atpastant asmen i kartotek.
Neatsivelgiant tai, kokius ries parodymas atpainti atliekamas, asmuo io veiksmo metu turi
bti apklaustas:
1. Parodius asmeniui parinkt asmen, daikt ar objek grup, pasiloma nurodyti, asmen,
daikt, objekt, apie kur jis dav parodymus.
2. Nurodius bent 1, pasiloma paaikinti, pagal kokias ymes asmuo ar objektas buvo
atpaintas;
3. Jei asmuo pareikia, kad grupje nra to asmens ar objekto, apie kur jis dav parodymus,
jam pasiloma paaikinti, kuo skiriasi jo parodymuose mintas asmuo ar objektas nuo
pateiktj.
3.3. Parodym patikrinimas vietoje
Parodym patikrinimas vietoje parodym patikrinimo veiksmas kurio metu, ivykus anksiau
ikiteisminio tyrimo metu apklausto asmens nurodyt viet isiaikinama, ar jo parodymai atitinka
realias aplinkybes toje vietoje. Asmuo, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami turi savarankikai
parodyti viet, apie kuri dav parodymus ir paaikinti savo ankstesnius parodymus juos
susiedamas su aplinkybmis vietoje bei atsakydamas uduodamus klausimus. Atliekant apklaus
turi bti laikomasi bendrj liudytojo ir tariamojo apklausos taisykli. Parodym patikrinimo
vietoje pagal parodymus gali bti atkuriama siutacija, o asmeniui pasiloma pademonstruoti
parodymuose minimus veiksmus.
3.4. Eksperimentas
Eksperimentas ikiteisminio tyrimo (parodym patikrinimo) veiksmas, kurio metu tikrinant
parodymus ar versijas atkuriama tiriamo vykio siutacija, aplinka, tam tikr asmen veiksmai ar
kt.aplinkybs ir atliekami reikalingi bandymai. Ikelt versij tikrinimui eksperimentas nelaikomas
parodym patikrinimo veiksmu. Atliekant eksperiment galima patikrinti: a) vykio ar reikinio
suvokimo, vertinimo galimyb, pvz. Ar i tam tikros vietos galima matyti, girdti ir t.t. b) tam tikr
veiksm atlikimo galimyb; c) asmens gudius ar sugebjimus; d) NV vykio detales bei pdsak
susidarymo mechanizm. Atsivelgiant atliekam veiksm pobd, gali kilti btinyb bandym
daryti toje paioje vietoje, tomis paiomis slygomis, paros laiku ir pan. Jei nepavyksta pasiekti
maksimalaus eksperimentinio ir tikrojo vykio slyg panaumo, tai reikia atsivelgti vertinant
rezultatus. Atliekant eksperiment turi bti utikranama, kad nebus paeidiamas asmen orumas,
sudaromas pavojus sveikatai ir pan. Atliekami bandymai gali bti kelis kartus ir patikimais
pripastami tik tokie rezultatai, kurie darant bandym kelet kart, nuolat pasikartoja.
4. Objekt tyrimas ir apira
Tai skirtingi veiksmai. Apira yra paprastesnis veiksmas, atliekamas ir neturint speciali ini,
todl j gali atlikti ir ikiteisminio tyrimo pareignas ar prokuroras.
4.1 Objekt tyrimas BPK 205-206str.
Tyrimas btinas, kai reikmingos aplinkybs gali bti nustatytos naudojant speciali kriminalistin
ar kitoki technik ir (ar) taikant specialias metodikas. Tyrimo objektas gali bti vykio vieta,
mogaus knas, lavonas, vietovs, patalpos, dokumentai ir pan. Tyrimas atliekamas j radimo
vietoje, o prireikus pritaikyti speciali technik laboratorijoje ar kitoje spec.vietoje.
BPK numato, kad : a) mogaus kno ir lavono tyrim atlieka teismo medikas ar kitas gydytojas; b)
asmens psichins bkls tyrim atlieka teismo psichiatras,psichologas. Kitais atvejais dl tam tikros
srities specialisto turi nusprsti ikiteisminio tyrimo pareignas ar prokuroras.
BPK numato, kad oficialiai palaidotas lavonas gali bti ikastas tik tuo atveju, kai yra priimta
ikiteisminio tyrimo teisjo nutartis. Prie pradedant jo tyrim, jis turi bti atpaintas ar kitaip
nustatyta jo tapatyb. Taip pat BPK numato, kad asmens bsto ar tarnybini patalp, kurios nra
vykio vieta, tyrimas gali bti atliekamas tik bsto savininko, mons, staigos ar organizacijos
atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi.
4.2 Objekt apira
Apira atliekama tuo atveju, kai tam tikroms objekt savybms ar poymiams, turintiems reikms
NV tyrimui, nustatyti nereikia naudoti speciali technini priemoni ar specifini tyrimo metod, o
tam utenka bendro pobdio ini. Objektu gali bti vieta, daiktai, patalpos ir pan. Apira
fiksuojama protokole, o objektai turt bti nufotografuojami ar kitaip vizualiai ufiksuojami.
5. Ekspertizs skyrimas BPK 208str.
Ekspertiz skiriama, kai NV aplinkybms nusatyti btina atlikti special tyrim, kuriam reikalingos
mokslo, technikos, meno ir kitos spec.inios. J skiria ikiteisminio tyrimo teisjas. Ekspertiz
skiriama paprastai tada, kai atliekant tyrim gali bti sugadinti objektai ar dl specialisto ivados
patikimumo kilt abejoni, ji prietarauja kitiems ikiteisminio tyrimo metu nustatytiems
duomenims.
Ekspertiz ikiteisminio tyrimo teisjas gali skirti gavs prokuroro pareikim. Prie tai prokuroras
turi praneti apie planuojam ekspertiz tariamajam, gynjui ir kitiems suinteresuotiems proceso
dalyviams. Proceso dalyviai, gav tok praneim turi teis: a) prayti, kad bt pateikti j
suformuluoti klausimai; b) prayti, kad ekspertu bt skiriamas nurodytas asmuo; c) pateikti
papildom mediag ekspertizei. iomis teismis jie gali pasinaudoti per prokuroro nustatyt
termin. Jei praymai pareikiami, jie pridedami prie ikiteisminio tyrimo teisjui siuniamo ar
perduodamo pareikimo. Pateikt prokuroro pareikim ikiteisminio tyrimo teisjas gali nagrinti
vienasmenikai arba ekspertizs paskyrimo klausimu surengtame posdyje, kur turt bti
kvieiamas prokuroras ir kiti suinteresuoti dalyviai. Inagrinjs pareikim, teisjas gali: a) skirti
ekspertiz. ioje nutartyje nurodoma: NV aplinkybs, pagrindas ekspertizei skirti, atlikti ekspertiz
paskiriama staiga ar ekspertas; klausimai ekspertui; ekspertui pateikiama mediaga. b) atsisakyti

skirti ekspertiz. T galima padaryti tik iimtiniais atvejais.
Jei prireikia skirti ekspertiz ekspert sra netrauktam ekspertui, jis kvieiamas pas ikiteisminio
tyrimo teisj. Jis gali atlikti ekspertiz, jei su tuo sutinka, o ikiteisminio tyrimo teisjas turi
nustatyti, ar jis turi reikiam specialyb, kompetencij, isiaikinti jo santykius su proceso dalyviais
ir patikrinti, ar nra BPK 58 str. numatyt pagrind ekspertui nualinti. Tokiam asmeniui taip pat
turi bti iaikintos jo teiss ir pareigos, jis turi prisiekti ir bti sptas dl atsakomybs u
melaging ivad (to neturi daryti ekspert sra trauktas ekspertas). Gavs ekspertizs akt,
prokuroras apie tai ratu pranea tariamajam, gynjui ir kitiems proceso dalyviams; ie asmenys
taip pat turi teis susipainti su aktu.
6. Proceso veiksm su nukentjusiuoju ar liudytoju, kuriems taikomas anonimikumas,
ypatumai
BPK numato galimyb procesiniuose dokumentuose nerayti liudytojo ar nukentjusiojo duomen.
Sprendimas neminti i duomen vadinamas anonimikumo taikymu. Jis gali bti dviej ri: a)
visikas b) dalinis. Tokiu atveju liudytojo ar nukentjusiojo tapatyb nurodantys duomenys sudaro
valstybs paslapt. Anonimikumo taikymas sumaina galimybes nustatyti to asmens rodym
patikimum, riboja teiss gynyb, rungimosi princip veikimo sferas, todl jo taikymas galimas
ypatingais atvejais, kai nra joki kit galimybi apsaugoti liudytoj ar nukentjusj nuo jam
kylani grsmi. Anonimikumo taikymui btinas vis trij BPK 199str. numatyt pagrind
buvimas:
1. Gresia realus pavojus nukentjusiojo, liudytojo ar j eimos nari/ artimj giminaii
gyvybei, sveikatai, laisvei, turtui, tarnybos, verslo ar kitiems teistiems interesams;
2. Nukentjusiojo ar liudytojo parodymai svarbs b.b.
3. Nukentjusysis ar liudytojas dalyvauja procese dl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo.
Dalinis anonimikumas gali bti taikomas, kai tam tikr liudytojo ar nukentjusiojo duomen
atskleidimas gali turti neigiam padarini j, j eimos nari/ artimj giminaii teisms ir
teistiems interesams ir j apsaugai pakanka dalies duomen slaptumo. Tokiu atveju ikiteisminio
tyrimo pareignas ar prokuroras nutarimu nuslapto anonimik duomen apimt, bet draudiama
slaptinti duomenis apie liudytojo ar nukentjusiojo santykius su tariamuoju.
Taiau net ir esant vis pagrind BPK 199str. visumai, anonimikumas negali bti taikomas, esant
bent vienai i i aplinkybi, kai liudytojas ar nukentjusysis:
1. Turi fizini ar psichini trkum, dl kuri negalt teisingai suvokti bylai reikms turini
dalyk ir duoti apie juos teising parodym;
2. Buvo anksiau teisti u melaging parodym davim;
3. Dl asmenini arba savanaudik motyv gali duoti melagingus parodymus.
Dl anonimikumo taikymo nusprendiama prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigno nutarimu
(jo nutarimas turi bti tvirtinamas prokuroro). Tyrimo veiksm protokoluose toks asmuo nepasirao,
o pasirao specialiame preide, kuris yra saugomas.
IKITEISMINIO TYRIMO UBAIGIMAS.
Atlikus visus ikiteisminio tyrimo veiksmus, turi bti priimamas sprendimas dl tolesns proceso
eigos. Tok sprendim priima prokuroras.
1. Ikiteisminio tyrimo ubaigimo bdai:
Byla perduodama pirmosios instancijos teismui. Perduodama, kai prokuroras nusprendia,
kad surinkt duoment pakanka asmens kaltumui rodyti. Perdavimas galimas 3 bdais: a)
suraant kaltinamj akt; b) suraant pareikim dl proceso ubaigimo baudiamojo
sakymo primimu; c) suraant pareikim dl proceso ubaigimo pagreitinto proceso
tvarka.
Tyrimas nutraukiamas. Tyrimas nutraukiamas, kai nepakanka surinkti pakankamai duomen
arba atsiranda klii dl kuri BP negalimas arba pagrindas atleisti asmen nuo BA.
Perjimas priveriamj medicinos priemoni taikymo proces. Taip vyksta, kai
paaikja, kad NV padarymu tariamas asmuo yra nepakaltinamas arba ribotai pakaltinamas.
2. Ikiteisminio tyrimo ubaigimas proceso nutraukimu.
2.1. Nutraukimo atvejai:
1. Kai ikiteisminio tyrimo metu paaikja, kad yra BPK 3 arba 3(2) str. numatyt apl. r. Prie
ikiteisminio tyrimo prielaid.
2. Kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama duomen, pagrindiani tariamojo kalt dl
NV padarymo. Toks sprendimas priimamas tik inaudojus visus manomus duomen
rinkimo bdus. Jei padaroma klaida dl asmens, padariusio NV, ikiteisminio tyrimo
nutraukimas vieno asmens atvilgiu nereikia jo nutraukimo i esms.
3. Kai remiantis BK 36str. pripastama, kad asmuo ar jo NV dl aplinkybi pasikeitimo tapo
nepavojingi;
4. Kai remiantis BK 37str., pripastama, kad NV dl maareikmikumo nra pavojinga;
5. Kai tariamasis ir nukentjusysis susitaiko BK 38str.
6. Laidavimo atveju BK 40str.
7. Kai tariamasis padeda atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo
padarytas NV;
8. Kai yra BK 93str. nustatytos slygos, kai nuo BA atleidiami nepilnameiai pirm kart
padar nesunk, neatsarg ar apysunk tyin nusikaltim ir BK Spec.Dalyje numatyti
atleidimo nuo BA pagrindai .
9. Dl atskir veik, keli NV padarymo atveju, kai yra BPK 213 str. numatytos slygos. Pagal
BPK 213str. kai ikiteisminis tyrimas vyksta dl keli NV ir tam tikr NV atvilgiu
nutraukiamas, kit NV atvilgiu tsiamas bendra tvarka. Ikiteisminis tyrimas nutraukiamas
dl BN ar nesunki nusikaltim padarymo, o tsiamas dl sunki ar labai sunki
nusikaltim. Toks sprendimas galimas esant ioms slygoms:
tariamasis yra padars kelias NV, i kuri viena ar kelios yra BN ar nesunks
nusikaltimai, o kitos sunks ar labai sunks nusikaltimai;
Pagrindas manyti, kad dl BN ar nesunki nusikaltim nutraukus tyrim, spariau
tyrimas vyks dl sunki ar labai sunki nusikaltim;
Dl BN ar nesunki nusikaltim nra pareiktas civilinis iekinys.
10. BPK 215str. atveju dl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukms. BPK 215str. atveju
tyrimas gali bti nutraukiamas jei per 6 mn po pirmos tariamojo apklausos ikiteisminis
tyrimas nebaigiamas. Jis nutraukiamas tariamojo, jo atstovo, gynjo iniciatyva jiems
pateikus skund dl proceso vilkinimo. Tokiua tveju organizuojamas posdis, kur
kvieiami tariamasis, jo gynjas, prokuroras. Inagrinjs skund, ikiteisminio tyrimo
teisjas priima vien i nutari: a) skund atmesti. Tai daroma tuo atveju, kai tyrimas
trunka ilgai dl didels tyrimo apimties ar kt.svarbi prieasi. Atmetimas neatima
galimybs teikti pakartotin skund po 3 mn. b) pareigoti prokuror ubaigti tyrim.
Paprastai terminas turi bti ne ilgesnis kaip 3 mn. Jei prokuroras nespja per termin, jis
gali bti pratstas jo praymu. c) ikiteismin tyrim nutraukti.
2.2 Ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka
Tvarka priklauso nuo pagrindo:
a) Dl BPK 3 ar 3(2) egzistuojani aplinkybi arba nesurinkus pakankamai duomen, tyrimas
nutraukiamas prokurorui suraius motyvuot nutarim.
b) Atleidiant asmen nuo BA (3-8 p. atvejais) bei keli NV padarymo atveju, ikiteisminis
tyrimas nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisjui patvirtinus prokuroro nutarim dl tyrimo
nutraukimo. BPK nereikalauja, kad is klausimas bt sprendiamas poddyje, taiau jis gali
bti rengiamas teisjo nuoira.
c) Dl pernelyg ilgos tyrimo trukms (10p.) nutraukia ikiteisminio tyrimo teisjas,
patenkindamas skund.
Nepriklausomai nuo pagrindo, apie nutraukim praneama tariamajam, jo atstovui, gynjui,
nukentjusiajam, civiliniam iekovui/atsakovui bei j atstovams. ie asmenys turi teis sksti tok
sprendim per 20d. nuo nutarties nuorao gavimo dienos. is terminas gali bti atnaujinamas, taiau
toks praymas atnaujinti negali bti paduodamas prajus 6 mn nuo nutarimo ar nutarties nuorao
gavimo dieno.s
2.3 Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimas.
Ikiteisminis tyrimas gali bti atnaujintas j nutraukus bet kuriuo pagrindu, iskyrus, kai nutraukiama
dl pernelyg ilgos trukms. Kai ikiteisminis tyrimas buvo nutraukatas 1p. ir 2p. pagrindu, t.y. dl
3str. ar 3(2)str. esani aplinkybi ar kai nesurenkama pakankamai duomen, ikiteisminis tyrimas
gali bti atnaujinamas prokuroro nutarimu. Kai prokuroro nutarim nutraukti tyrim turjo tvirtinti
ikiteisminio tyrimo teisjas (3-9 nutraukimo pagrindai), ikiteisminis tyrimas atnaujinamas ta paia
tvarka kaip ir buvo nutrauktas, t.y. ikiteisminio tyrimo teisjui patvirtinus prokuroro nutarim dl
atnaujinimo.
BPK nereglamentuoja, kokiais atvejais tyrimas gali bti atnaujinamas, kai buvo nutrauktas: 1) dl
BPK 3str. numatyt apl.egzistavimo (1 pagrindas); 2) nepavykus surinkti pakankamai duomen dl
NV padarymo (2 pagrindas); 3) keli NV padarymo aveju ( 9 pagr.). Praktikoje daniausiai tyrimas
atnaujinamas paaikjus, kad buvo klaidingai nustatytas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas
ar paaikjus naujiems duomenims, pagrindiantiems btinyb tsti tyrim.
BPK 217str. 4-6 d. nustato nutraukto tyrimo atnaujinim, kai jis nutrauktas buvo dl asmens
atleidimo nuo BA. Jei buvs tariamuoju asmuo po tyrimo nutraukimo nesilaiko tam tikr slyg,
gali bti sprendiama dl tyrimo atnaujinimo. Kai tariamasis, kurio atvilgiu tyrimas nutrauktas dl
susitaikymo su nukentjusiu, ar dl laidavimo , padaro BN ar neatsarg nusikaltim, tyrimas gali
bti atnaujinamas, o jei padaromas tyinis nusikaltimas, ikiteisminis tyrimas TURI bti
atnaujinamas. Abiem atvejais prokuroras turi kreiptis ikiteisminio tyrimo teisj. Jei laiduotojas
atsisako laidavimo, sprendiamas tyrimo atnaujinimo klausimas, bet ikiteismin tyrim atnaujinti
nra btina. Jei tariamasis, kuriuo atvilgiu tyrimas buvo nutrauktas dl aktyvios pagalbos
atkleidiant organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari padarytas NV, tolesnio proceso
metu vengia duoti parodymus, prokuroras gali priimti nutarim atnaujinti tyrim. Apie atnaujinim
reikia praneti tariamajam, atstovui, gynjui, nukentjusiajam, civiliniam iekovui/atsakovui bei j
atstovams. ie asmenys turi teis apsksti sprendim dl atnaujinimo.
3. Ikiteisminio tyrimo baigimas kaltinamojo akto suraymu
Byla teismui gali bti paduodama silant j nagrinti supaprastinto proceso tvarka, o jei nra
slyg, byla perduodama suraius kaltinamj akt.
3.1 Kaltinamojo akto suraymo momentas ir proceso dalyvi supaindinimas su ikiteisminio
tyrimo mediaga
Moment pasirenka prokuroras, kadangi jis vadovauja ikiteisminiam tyrimui arba pats j atlieka,
todl ir nusprendia, kada ikiteisminio tyrimo udaviniai vykdyti,t.y., kai mano, kad NV padarymo
aplinkybs iaikintos ir joki veiksm atlikti nebereikia. Suras kaltinamj akt prokuroras arba
jo pavedimu ikiteisminio tyrimo pareignas turi atlikti tokius veiksmus (BPK 218str.):
a) Apie ikiteisminio tyrimo pabaig, teis susipainti su tyrimo mediaga bei pateikti praymus
papildyti tyrim praneti tariamajam, gynjui, nukentjusiajam, jo atstovui, civiliniam
iekovui/atsakovui. Prokuroras neturi pareigos garantuoti, kad susipainti gals visi proceso
dalyviai, bet neturi teiss trukdyti tai padaryti tok praym pateikusiems proceso dalyviams.
b) Pateik praym asmenys per prokuroro nustatyt termin turi bti supaindinami su tyrimo
mediaga arba jiems pateikiama kopija.
c) Susipain, jie turi teis reikti praymus dl ikiteisminio tyrimo papildymo. Tokius
praymus isprendia prokuroras.
3.2 Ataskaita apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus
BPK 218 str. 5d. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareignas pateikia trump raytin atlikt
ikiteisminio tyrimo veiksm ataskait, jei prokuroras nenurodo kitaip. J turinys turi atitikti
Generalinio prokuroro rekomendacijose numatytas taisykles (turinio reikalavimai i esms tokie
patys kaip kaltinamojo akto turiniui).

3.3. Kaltinamojo akto turinys BPK 219str.
a) Teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas;
b) tariamojo vardas, pavard, gim.data, asmens kodas, eimin padtis, profesija, darboviet,
duomenys apie ankstesn teistum ir prokuroro nuoira kiti duomenys.
c) NV apraymas: vieta, laikas, bdas, padariniai ir kt.apl., duomenys apie nukentjusj,
tariamojo BA lengvinanios/sunkinanios apl.
d) Pagrindiniai duomenys, kuriais grindiamas kaltinimas.
e) LR BK straipsnis (jo dalis ir punktas) numatantis BA u t NV.
f) tariamojo gynjo vardas, pavard, jei tariamasis j turi.
g) tariamojo pozicija, jei jis nesutinka su tarimu.
Kaltinamasis aktas turi bti trumpas, lakonikas, informatyvus, aikus. Svarbu, kad veika bt
aikiai aprayta, ivardinami duomenys, leidiantys manyti, kad NV padar btent tas asmui, tikslus
NV kvalifikavimas.
3.4. Kaltinamojo akto reikm
Tai svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos, kuri baigiasi bylos perdavimu teism prastine tvarka,
dokumentas. Svarbiausi aspektai:
a) Suraius kaltinamj akt tariamasis tampa kaltinamuoju, galutinai suino, kuo jis
kaltinamas, duomenis, kuriais kaltinimai grindiami. Tai suteikia galimyb rengtis gynybai.
I praneimo apie tarim kaltinamasis suino apie NV, kurios padarymu yra tariamas, bet
reikia turti omenyje, kad tarimo turinys gali keistis, todl galutinai kaltinamasis apie j
suino tik suraius kaltinamj akt.
b) Kaltinamasis aktas nubria b.b. nagrinjimo I instancijos teisme ribas, kuriame b.b.
nagrinjama pagal bylos parengimo nagrinti teisme teismo priimt nutart perduoti byl
nagrinti teisiamajame posdyje.
3.5 Kaltinamojo akto perdavimas teismui
Prokuroras, suras kaltinamj akt, ir ikiteisminio tyrimo metu surinkt mediag perduoda I
instancijos teismui pagal teismingumo taisykles. Nors BPK termin nenumato, prokuroras privalo
siekti, kad tai bt padaryta kuo greiiau. Tuo atveju, kai tariamasis buvo suimtas, BPK numato,
kad prokuroras tuo atveju privalo kaltinamj akt su b.b. mediaga teismui perduoti likus ne
maiau kaip 10d. iki sumimo termino pabaigos. BPK 220str. 2d. padarytas pakeitimas ir panaikinta
pareiga prokurorui perduoti teismui mediag, nurodyt BK 91str. 2d., kai kaltinamasis yra
nepilnametis, t.y. apie jo gyvenimo aukljimo slygas, sveikatos bkl, socialin brand ir pan.
Nepaisant pakeitimo, prokuroras vis vien turi pateikti toki informacij, nes BK 91 str. liko
nepakeistas.
Isiuniant ikiteisminio tyrimo meiag su kaltinamuoju aktu, jo nuoraas turi bti pateiktas
tariamajam arba (BPK 220str.4d.) gali bti isiuniamas elektroninio ryio priemonmis, perkeltas
elektronin laikmen.
4. Ikiteisminio tyrimo stabdymas
BPK 3(1)str. Ikiteisminis tyrimas prokuroro motyvuotu nutarimu stabdomas, kai tyrimo metu visi
reikiami proceso veiksmai atlikti ir inaudotos visos galimybs nustatyti NV padarius asmen,
taiau toks asmuo nenustatytas. is nutarimas per 7d. gali bti skundiamas nukentjusiojo ar jo
atstovo auktesniajam prokurorui, o po to ikiteisminio tyrimo teisjui. Inykus sustabdymo
pagrindui, ikitesiminis tyrimas atnaujinamas be atskiro nutarimo, atlikus bent 1 proceso veiksm.
XIII tema
1. Byl proceso pirmosios instancijos teisme svoka
Lietuvos teism sistem sudaro keturi grandi bendrosios kompetencijos teism sistema: apylinki,
apygard, Lietuvos apeliacinis teismas ir LAT. Be i teism veikia specializuoti teismai. Auktesnieji
teismai, perirdami emesnij teism sprendimus, gali juos pakeisti, panaikinti ar grinti i naujo
nagrinti emesniojo teismo isprst b.b. Teismin instancija yra BP stadija, kuri turi savo paskirt ir
jai bding procesin tvark. Teismas pagal savo kompetencij vykdo iai pakopai bding paskirt.
Byl procesas pirmosios instancijos teisme tiesioginis ir odinis, laikantis vieumo bei rungimosi
princip reikalavim vykdomas bylos nagrinjimas apylinks ar apygardos teisme, atliekamas
siekiant vykdyti teisingum ir ubaigiamas nuosprendio ar nutarties primimu.
1.1 Paskirtis
Pirmosios instancijos teismas vykdo teisingum, kuris b.b. reikia tai, kad tik teismas, inagrinjs byl
isamiai ir nealikai ityrs visas b.b. aplinkybes, gali sprsti, ar kaltinamasis yra kaltas ir paskirti jam
bausm.
1.2. Veiklos subjektai
Teismas, kaltinimo alis (prokuroras, privatus kaltintojas, nukentjusysis), gynybos alis (kaltinamasis,
gynjas), civilinis iekovas, civilinis atsakovas, taip pat gali dalyvauti j atstovai ir pagalbines funkcijas
vykdantys asmenys sekretorius, vertjas. Taip pat gali dalyvauti rodomosios informacijos altiniai:
liudytojai, ekspertas, specialistas. Kaltinimo alis vykdo kaltinimo funkcij ir palaiko teisme kaltinim,
o gynybos alis gynybos funkcij ir siekia, kad kaltinimas bt paneigtas ar nustatytos kaltinamj
teisinanios ar jo BA velninanios aplinkybs.
1.3. Procesins veiklos pobdis
Procesas vyksta laikantis vieumo ir rungimosi princip, tiesioginio ir odinio bylos aplinkybi
nagrinjimo reikalavim. alys turi lygias teises teikti rodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti
praymus ir kt. Teismas privalo tiesiogiai itirti rodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentjusiuosius,
liudytojus, iklausyti paaikinimus, ekspert ivadas, apirti rodymus ir kt.
1.4. Sprendim, ubaigiani pirmosios instancijos proces, pobdis
Paprastai priimamas nuosprendis, kuris turi bti teistas ir pagrstas, t.y. kuriame atsivelgiant
nustatytus faktus tinkamai pritaikoma materialiosios teiss norma ir b.b. inagrinta laikantis procesini
taisykli. statyme numatytais atvejais byla gali bti ubaigiama ir nutartimi.
Byl proces pirmosios instancijos teisme sudaro 2 etapai: 1) bylos parengimo nagrinti teisme; 2)
bylos nagrinjimo teisme
2. Pagal statym sudaromo teismo principas (numato ir ETK 6str.)
Tai yra komplesikas trij vienas kit papildani veiksni darinys:
2.
teisj nualinimo. Nualinimo teis, pagrindai ir tvarka numatyti BPK 57-59str.
3.
teismo sudties bei teismingumo taisykli. BPK numato, kad apylinks teismuose b.b. nagrinja
vienas teisjas. Taiau apylinks teismo pirmininkas gali sudaryti teisj kolegij, jei byla yra sudtinga
arba kelia didel visuomens susidomjim. Apygardos teismuose statym numatytais atvejais bylas
nagrinja vienas teisjas arba j kolegija. Kiekvien byl turi inagrinti tos paios sudties teismas. Jei
kuris nors i teisj negali toliau dalyvauti posdyje, j turi pakeisti kitas ir b.b. turi bti nagrinjama i
pradi, iskyrus atvejus, kai posdyje dalyvauja atsarginis teisjas.
Teismingumas statymo numatyti b.b poymiai, pagal kuriuos nustatoma, koks pirmosios
instancijos teismas privalo nagrinti byl.
4.
teisj paskyrimo nagrinti byl tvarkos. Apylinks teismo pirmininkas, jo pavaduotojas,
apygardos teismo pirmininkas ar B.b. skyriaus pirmininkas per 2d. nuo b.b. gavimo teisme paskiria
teisj, kuris rengs byl nagrinti teisme ir po jos perdavimo nagrinti teisiamajame posdyje nagrins
j i esms. Teisj taryba yra patvirtinusi Byl paskirstymo naudojant informacines technologijas
taisykles, pagal kurias bylos skirstomos naudojant kompiuterin rang, utikrinani atsitiktinio bylos
paskyrimo princip.
3. Byl proceso pirmosios instancijos teisme struktra
3.1. Bylos parengimas nagrinti teisme
Pagal BPK 233str. teisjas, susipains su byla, sprendia ar nra klii b.b. nagrinti teisme. Klitys
numatytos statyme tai aplinkybs, dl kuri BP negalimas, kaltinamojo nedalyvavimas teisme dl
ligos ar kai jo buvimo vieta neinoma, kaltinamojo akto neatitikimas statymo reikalavim ir pan. Jei
nra panaaus pobdio klii byla perduodama nagrinti teisiamajame posdyje. Primus toki
nutart, atliekami pasiruoimo veiksmai: isiuniami aukimai, proceso dalyviai, j pageidavimu,
susipasta su b.b. mediaga, nagrinjami praymai, o esant reikalui ikiteisminio tyrimo teisjui
pavedama atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.
3.2. Bylos nagrinjimas teisme
Elementai:
4.
Parengiamoji teisiamojo posdio dalis. ioje dalyje teismas, dalyvaujant proceso alims,
atlieka veiksmus, kuri tikslas utikrinti isam ir teising b.b. aplinkybi ityrim, atliekam kitoje
teisiamojo posdio dalyje rodym tyrime. Teismas ia atlieka tokius veiksmus: pradeda teisiamj
posd, iaikina teises ir pareigas vertjui, jei jis dalyvauja, paalina liudytojus, isprendia klausim,
ar galima b.b. nagrinti, jei posd kas nors neatvyko, paskelbia teismo sudt, iaikina teises ir
pareigas, priima ir isprendia praymus.
5.
rodym tyrimas. Tai pagrindin dalis, kurioje teismas patikrina ikiteisminio tyrimo metu
surinktus, proceso dalyvi pristatytus ir paties teismo ireikalautus duomenis. Atliekami veiksmai:
paskelbiamas kaltinamasis aktas, apklausiamas tariamasis, apklausiami liudytojai ir nukentjusieji,
iklausoma specialisto ir eksperto paaikinim, apirimi daiktai, perskaitomi, apirimi dokumentai,
teismas savo iniciatyva atlieka kitus veiksmus, prokuroras atlieka veiksmus, pateikdamas papildomus
rodymus, pabaigiamas rodym tyrimas, suteikiant dalyviams teis j papildyti. Gali bti atliktas ir
sutrumpintas rodym tyrimas.
6.
Baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis odis. Teismui pateikiami samprotavimai dl
kaltinimo teisingumo ir pagrstumo. Tai yra prokuroro, nukentjusiojo ar jo atstovo, civilinio iekovo
arba atsakovo arba j atstov, gynjo arba jo neturinio kaltinamojo pasakytos kalbos. Po to
kaltinamasis dar turi teis tarti paskutin od.
7.
Nuosprendio primimas ir paskelbimas. Tai yra teisiamajame posdyje priimtas dokumentas,
kuriuo kaltinamasis pripastamas kaltu ar nekaltu ir, jei pripastamas kaltu, jam skiriama bausm arba
jis nuo jos atleidiamas. statymo numatytais atvejais, nuosprendiu gali bti nutraukiama b.b.
Nuosprendis priimamas pasitarim kambaryje, kuriame gali bti tik tie teisjai, kurie eina t byl
inagrinjusios teismo sudt. Nuosprendis grindiamas tik tais rodymais, kurie buvo inagrinti
teisiamajame posdyje.
4. Byl proceso pirmosios instancijos teisme reikm ir ryys su kitomis proceso stadijomis
Pirmosios instancijos teismas, nagrindamas b.b. vykdo teisingum. Tik jis gali asmen pripainti kaltu
ir skirti bausm. Pirmosios instancijos teismo procesinje veikloje gyvendinama BP paskirtis ginant
mogaus teises ir laisves, visuomens ir valstybs interesus, tinkamai pritaikyti statym, kad NV
padars asmuo bt teisingai nubaustas. Taip pat teismas atlieka ir aukljamj ir prevencin misij,
skatindamas asmenis laikytis statym, gerbti kit moni teises. Teismas ne tik baudia NV
padariusius asmenis, bet ir siekia juos pataisyti.
Byl procesas pirmosios instancijos teisme yra pagrindin BP stadija, nes jame savarankikai, pagal
tiesioginio ir odinio bylos nagrinjimo taisykles, itiriami ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Teismas yra visikai savarankikas ir nesaistomas ikiteisminio tyrimo ivadomis bei surinktais
rodymais, iskyrus vienintel atvej byla nagrinjama tik dl t kaltinamj ir dl t NV, dl kuri ji
perduota nagrinti teisiamajame posdyje. Taigi nagrinjimo ribas nustato kaltinamasis aktas, nors tam
tikrais atvejais jos gali bti koreguojamos.
Kitos proceso stadijose (apeliacijoje ir kasacijoje) i esms atliekamos tik kontrolins funkcijos.
XIV tema
Pirmosios instancijos teismo sudtis ir teismingumas
1. Teismo sudtis
Teismo sudtis yra konkrei b.b. nagrinjantys teisjai. Apylinks teismuose bylas nagrinja vienas
teisjas. Tam tikrais atvejais apylinks teismo pirmininkas gali sudaryti trij teisj kolegij. Jis j
sudaro gavs proceso dalyvi praymus, savo iniciatyva arba byl nagrinjimui gavusio teisjo
silymu. Paprastai kolegija sudaroma, kai b.b. yra itin didels apimties, kai matoma, kad reiks sprsti
itin sudtingus NV kvalifikavimo, rodym pakankamumo, ssajumo, leistinumo klausimus, kai b.b.
yra suklusi didel visuomens susidomjim ir pan.
Apygard teismuose bylas nagrinja vienas teisjas ir trij teisj kolegija. Jei b.b. nagrinti reikia
daug laiko, gali bti paskirtas atsarginis teisjas. Jis bna posdio salje nuo b.b. nagrinjimo pradios
ir, kai procese nebegali dalyvauti byl nagrinjs teisjas, pakeiia. Atsarginis teisjas gali tik stebti
proces, negali udavinti klausim ir pan. Jei jis stoja byl pakeisdamas teisj, jis gali reikalauti,
kad jam tiesiogiai dalyvaujant b.b. nagrinjime bt pakartoti visi arba tam tikri veiksmai, kurie buvo
atlikti. Jei jis to nereikalauja, tai byla nagrinjama toliau.
Kiekvien b.b. turi inagrinti tos paios sudties teismas. Jei kuris nors i teisj negali dalyvauti
posdyje, j turi pakeisti kitas ir byla turi bti nagrinjama i pradi, iskyrus, kai dalyvauja atsarginis
teisjas. Jei kuris nors i teisj kolegijos ar teisjas, nagrinjantis b.b. vienas, negali dalyvauti procese,
j keisti kitu ne visada btina. Jei klitys dalyvauti jam procese yra laikinos, byloje paprastai daroma
pertrauka. Nagrinjimas atidedamas ir teisjas keiiamas kitu tik, kai matyti, kad byl pradjs
nagrinti teisjas negals jos ubaigti.
2. Teismingumo svoka
Teismingumas statymo numatyti b.b. poymiai, pagal kuriuos nustatoma, koks pirmosios
instancijos teismas privalo nagrinti byl. Teismingumo klausim pirmiausia isprendia prokuroras,
suras kaltinamj akt ir atiduodamas byl nagrinti teismingam teismui. Galutinai klausim
isprendia teisjas, perduodamas b.b. nagrinti teisiamajame posdyje. Apeliacins ir kasacins
instancijos teismai tikrina, ar is klausimas buvo teisingai isprstas.
3. Teismingumo rys:
Pagal BP statym yra skiriamos 3 rys:
5.
Dalykinis. Jis parodo, koks teismas apylinks ar apygardos kompetetingas nagrinti b.b.
pirmosios instancijos tvarka. Dalykin teismingum apsprendia NV sunkumo laipsnis. Apylinks
teismui teismingos bylos, kuriose asmenys kaltinami padar BN, nesunkius ir apysunkius nusikaltimus,
neatsargius nusikaltimus. Vliau kompetencija iplsta ir priskirtos tokios veikos: sunks nusikaltimai,
numatyti BK 135str. 1d. (sunkus sveikatos sutrikdymas), BK 149str. (iaginimas) 1,2 ir 3d., 150str.
(seksualinis prievartavimas) 1,2 ir 3d., 178str. 3d. (vagyst), 180str. (plimas) 2 ir 3d., 182str.
(sukiavimas) 2d., ir 260 str. 1, 2d. (neteistas disponavimas narkotinmis ar psichotropinmis
mediagomis, turint tiksl jas platinti arba neteistas disponavimas i mediag dideliu kiekiu).
Apygardos teismai nagrinja kitas bylas, kuriose asmenys kaltinami padar sunkius ir labai sunkius
nusikaltimus.
Byla nagrinjama apygardos teisme, jei kaltinamasis yra padars kelias NV, i kuri bent 1
teisminga apygardos teismui. Taisykl jei dalis b.b. yra teisminga apygardos teismui, o kita
dalis apylinks, byla turi bti nagrinjama apygardos teisme.
B.b., kuriose asmenys kaltinami padar labai sunkius nusikaltimus, nagrinja apygardos teismo
trij teisj kolegija, o kitas vienas io teismo teisjas. BPK taip pat numato, kad pagal
dalykinio teismingumo taisykles teisming apylinks teismui b.b. priimti savo inion turi teis
apygardos teismas.
6.
Personalinis teismingumas parodo, kokiam teismui yra teismingos b.b., kuriose kaltinami
specials nusikaltimo subjektai. Pagal BPK b.b., kuriose kaltinami yra LR Prezidentas, LRS ar LRV
nariai, KT teisjai, teisjai ar prokurorai nagrinja apygardos teismas. Tokiais atvejais NV sunkumas
reikms neturi ir ias b.b. nagrinja 3 teisj kolegija. Taiau jei toki NV padar asmuo, kuris NV
padarymo metu nurodyt pareig njo, ji, atsivelgiant NV, gali bti nagrinjama apylinks
teisme, net jei nagrinjimo metu asmuo tokias pareigas pradjo eiti.
7.
Teritorinis teismingumas parodo, koks tos paios grandies teismas privalo nagrinti b.b. Jo
kriterijus yra NV padarymo vieta, t.y. vieta, kur kaltinamasis padar veiksmus, atitinkanius NV sudt,
neatsivelgiant tai, kur rasti pdsakai ar rodymai. Pagal BPK b.b. teisminga tam teismui, kurio
veiklos teritorijoje padaryta NV.
a) Jei NV padaryta LR jr laive ar orlaivyje, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos
teritorijoje yra laivo ar orlaivio registravimo uostas.
b) Kai NV vietos negalima nustatyti kitais atvejais arba ji padaryta usienyje, byla teisminga
tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis, o jei jis LR neturi nuolatins
gyvenamosios vietos, tai byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje ubaigtas
ikiteisminis tyrimas.
c) Jei NV padarytos keli teism veiklos teritorijoje, b.b. nagrinja tas teismas, kurio veiklos
teritorijoje ubaigtas ikiteisminis tyrimas.
4. Baudiamosios bylos perdavimas i vieno teismo kitam
4.1. Bylos perdavimas pagal teismingum
B.b. teismingumas patikrinamas parengimo nagrinti b.b. teisme metu. Tai padaroma ne vliau kaip iki
b.b. nagrinjimo teisiamajame posdyje pradios. Jei teisjas nustato, kad pagal dalykinio, teritorinio ir
personalinio teismingumo taisykles byla neteisminga tam teismui, jis priima nutart j perduoti
teismingam teismui. Jei teisiamajame posdyje teismas nustato, kad byla teisminga kitam tos paios
pakopos teismui, j inagrinja neperduodamas kitam. Taiau apylinks teismas, teisiamajame posdyje
nustats, kad byla teisminga apygardos teismui privalo j perduoti. Apygardos teisiamajame posdyje
pradta nafrinti byla negali bti perduota apylinks teismui.
4.2. Bylos perdavimas dl tikslingumo
Byla i vieno teismo kitam gali bti perduota siekiant utikrinti svarbius valstybs saugumo, vieosios
tvarkos ar teisingumo interesus. Svarbiais vieosios tvarkos ar teisingumo interesais galima laikyti
atvejus, kai yra duomen, kad byl nagrinti konkreiame teisme gali trukdyti visuomens piketai,
susij su vieosios tvarkos paeidimu, kai kito teismo veiklos teritorijoje gyvena dauguma bylos
dalyvi, kai dl darbo krvio b.b. gali bti uvilkinta ir pan. Byl galima perduoti tik tokios pat
pakopos teismui ir iki tol, kol byla dar nepradta nagrinti teisiamajame posdyje. Byl perduoti kitam
teismui tikslingumo motyvais pats teismas, kurio inioje yra byla, negali. iuo atveju klausim
isprendia: 1) apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra ie teismai pirmininkas ar io apygardos
teismo B.b. skyriaus pirmininkas kai b.b. perduodama i vieno apylinks teismo kitam; 2)LapT
pirmininkas ar io teismo B.b. skyriaus pirmininkas kai b.b. perduodama i vieno apygardos,
apylinks teismo kitam apygardos, apylinks teismui arba i vieno apygardos teismo kitam apygardos
teismui. Tai teisjai gali padaryti savo iniciatyva arba prokuroro praymu. Toks perdavimas
neskundiamas.
5. Teism gin dl teismingumo sprendimas
Ginai galimi dl bet kokios ries teismingumo. Nesutikdamas su byl perdavusio teismo
argumentais, byl gavusio teismo pirmininkas ar teisjas motyvuotu ratu turi kreiptis auktesniojo
teismo pirminink ar B.b. skyriaus pirminink.Teism gin isprendia auktesniojo teismo
pirmininkas ar io teismo B.b. skyriaus pirmininkas (pvz. Jei byla buvo perduota i apylinks apylink
ir toks perdavimas ginijamas, gin sprendia apygardos teismo pirmininkas arba B.b. skyriaus
pirmininkas; jei i apygardos apygard arba i apylinks apygard LapT teismo arba B.b. skyriaus
pirmininkas). Ginas isprendiamas nutartimi, kuria praymas atmetamas ir nutartis perduoti pagal
teismingum paliekama galioti arba ji panaikinama ir byla perduodama teismingam teismui.
BYLOS PARENGIMAS NAGRINTI PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME
Bylos parengimas nagrinti teisme yra pradinis I instancijos teismo proceso stadijos etapas,
prasidedantis nuo b.b. gavimo teisme momento. Paskirtis yra:
a) Kontrolin. Pasireikia tuo, kad teisjas patikrina bylos mediag ir isiaikina, ar nra klii
nagrinti byl i esms teisiamjame posdyje;
b) Paruoiamoji. Pasireikia tuo, jog teisjui nustaius, kad klii nra, turi bti sudarytos
procesins slygos bylos eigai tokiame posdyje: ikvieiami reikalingi asmenys, isprendiami
gauti praymai ir pan.
Kai teisme gaunama b.b. su prokuroro kaltinamuoju aktu, apylinks teismo pirmininkas ar jo
pavaduotojas (apygardos teisme io teismo pirmininkas arba B.b. skyriaus pirmininkas) per 2d. nuo
gavimo paskiria teisj, kuris turi parengti byl nagrinti teisme, o j perdavus teisiamajam posdiui,
nagrins iame posdyje. Jei byl nagrinti turi 3 teisj kolegija, kiti teisjai, taip pat atsarginis, gali
bti paskirti vliau, taiau ne vliau kaip likus 7d. iki teisiamojo posdio pradios. Teisjas parengia
nagrinti byl ir priima su tuo susijusius sprendimus. Tik bylos nutraukimo atveju, kuri teisiamajame
posdyje turi nagrinti 3 teisj kolegija, bylos nutraukimo klausim bylos parengimo etape turi sprsti
kolegija.
Teisjas, gavs paskirt b.b., susipaina su mediaga, dokumentais ir priima vien i nutari:
a) Perduoti byl nagrinti teismo posdyje;
b) Perduoti byl pagal teismingum;
c) Perduoti byl prokurorui;
d) Iskirti byl kelias arba kelias sujungti vien;
e) Atidti bylos nagrinjim;
f) Pavesti prokurorui atlikti BPK XIV skyriaus 2,3,4,5 skirsniuose numatyt proceso veiksm ar
organizuoti jo atlikim;
g) Nutraukti byl.
Perduodant byl nagrinti teisiamajame posdyje, ta paia nutartimi gali bti isprstas bylos iskyrimo
ar keli b.b. sujungimo klausimas. Tai vienintelis atvejis, kai 2 klausimai gali bti isprsti vienoj
nutartyje.
Bylos parengimo nagrinti teisme tvarka priklauso nuo sprendimo pobdio. Jei priimamas a) b) c) d)
e) punktuose nurodytas sprendimas, jis priimamas be specialios procedros. Nutraukiant b.b., ji
isprendiama i esms. ie klausimai yra nagrinjami teismo posdyje, dalyvaujant gynjui,
kaltinamajam, prokurorui, nukentjusiajam ir jo atstovui. Jiems turi bti praneama apie posdio laik
ir viet. Prokuroro ir gynjo dalyvavimas yra btinas, o jei kaltinamasis neturi gynjo, j paskiria
teisjas. Teismo posdyje teisjas padaro praneim svarstomu klausimu, kuriame nurodo kaltinimo
esm, idsto aplinkybes dl kuri btina ar galima nutraukti b.b., bei nurodo statyme numatytus ir
taikytinus nutraukimo pagrindus. Dl teisjo idstyt argument turi pasisakyti prokuroras ir gynjas;
teis kalbti turi ir kaltinamasis, nukentjusysis ir jo atstovas. Vliau nutartis nutraukti b.b. priimama
pasitarim kambaryje.
2. Bylos parengimo nagrinti teisme metu priimami sprendimai
2.1. Bylos perdavimas nagrinti teisiamajame posdyje BPK 233str.
Klitys, perduoti b.b. nagrinti posdyje, gali bti:
a) Apl., nurodytos BPK 3str., dl kuri BP negalimas;

b) Kaltinamojo nedalyvavimas teisme dl ligos ar kai jo buvimo vieta neinoma;
c) Byloje taikom statym konstitucingumo ar problemos atsiradimas;
d) Teisme gautos bylos neteismingumas;
e) Kaltinamojo akto neatitikimas statym reikalavimams;
f) Btinyb kreiptis ES institucij dl ES teiss akt aikinimo ar galiojimo.
Jei pastebima, kad yra atleidimo nuo BA pagrind, turi bti sprendiamas jos nutraukimo klausimas.
Jei procesni klii nra, byla turi bti perduota nagrinti teismo posdyje. Prims tok sprendim,
teisjas surao nutart. Joje turi bti: formuluojamas sprendimas perduoti byl nagrinti teisiamajame
posdyje, nurodomas kaltinamojo vardas, pavard, NV, B, b.b. nagrinjimo laikas ir vieta, sprendimas
aukti teisiamj posd kaltinamj (jo atstov pagal statym), nukentjusj, civilin
iekov/atsakov ir j atstovus, taip pat pagal kaltinamj akt liudytojus, ekspertus, specialistus.
Teisjas ta paia nutartimi isprendia gautus praymus. Tokiu bdu nustatomos b.b. nagrinjimo ribos.
Jei ikyla klausimas dl sumimo, tam vyksta specialus posdis ir priimama nutartis dl kardomosios
priemons skyrimo, termino pratsimo, pakeitimo ar panaikinimo.
2.2 Bylos nutraukimas (BPK 235str.)
Pagrindai: a) aplinkybs dl kuri BP negalimas. Byla iuo atveju privalo bti nutraukta. b) BK
numatyti pagrindai atleisti asmen nuo BA. Byla iuo atveju gali, bet neprivalo bti nutraukta.
Nutraukiant b.b. btina nuitraukti ir procesini prievartos priemoni taikym.
2.3. Bylos perdavimas pagal teismingum (BPK 234str. 1d.)
Nustaius, kad byla nra teisminga, priimama nutartis j perduoti, nebesprendiant kit pasirengimo
klausim. Perdavus byl, apie tai praneama prokurorui.
2.4. Bylos perdavimas prokurorui (BPK 234 str. 2 ir 3d.)
Perduodama 2 atvejais: a) teismo iniciatyva dl kaltinamojo akto trkum. Tai daroma esant 2
slygoms: 1) kaltinamasis aktas i esms neatitinka statymo reikalavim; 2) paeidimas trukdo
nagrinti byl teisme. Kaltinamojo akto trkumai turi bti esminiai. b) prokuroro praymu, kai jis
nori papildyti ikiteismin tyrim. Tok praym prokuroras teikia tik iimtiniais atvejais, kai
paaikja, kad btina atlikti kakokius papildomus veiksmus ar papildyti mediag.
2.5. Bylos iskyrimas kelias ar keli b.b. sujungimas vien
B.b. iskirta gali bti, kai tai padeda jas greiiau inagrinti, neatsiliepia isamumui ar nealikumui.
Tokie atvejai pasitaiko, kai pvz. Kaltininkas suserga. Tada byla iskiriama ir jos nagrinjimas
atidedamas teismo nutartimi. Gali bti taip, kad kol jis pasveiksta, pagrindinje byloje jau yra priimtas
nuosprendis ir jis yra vykdomas. Iskirtoje ir atidtoje bei pagrindinje byloje procesas atnaujinamas
nutartimi, jei reikia pridedami papildomi dokumentai, dl pasveikusio kaltinamojo b.b. nagrinjama i
pradi ir esant pagrindui baigiama atskiru antruoju nuosprendiu.
Bylos paprastai sujungiamos, kai keli asmenys yra kaltinami kartu padar vien ar kelias NV ar kai
vienas asmuo yra kaltinamas keli NV padarymu.
2.6. Bylos nagrinjimo atidjimas (BPK 234str. 5d.)
Bylos nagrinjimas atidedamas, kai:
a) Kaltinamasis sualotas, suserga ir dl to negali dalyvauti posdyje. Ligos faktas turi bti
nustatytas ir patvirtintas gydymo staigos ar ekspert komisijos ir kad ta liga jam neleidia
dalyvauti posdyje.
b) Kaltinamojo buvimo vieta neinoma. Kai neatvyksta teismo posd, policijai yra pavedama
kaltinamj atvesdinti ir jei pareignai nustato, kad jis pasislp, teismas atideda bylos
nagrinjim, kol kaltininkas bus surastas, ir skelbia paiek.
c) statym nustatyta tvarka kreipiamasi KT. Toks teisjo kreipimasis ir bylos atidjimas vienoje
byloje, NRA privaloma teismams kitose bylose. Teismai atskirai priima sprendimus kreiptis
KT ir atidti byl, jei taip pat abjoja dl akt konstitucingumo.

d) Kreipiamasi ES teismin institucij dl ES akt aikinimo ar galiojimo, kol bus priimtas
preliminarus nutarimas.
2.7. Pavedimas ikiteisminio tyrimo teisjui ir prokurorui atlikti reikiamus proceso veiksmus
(BPK 232str.6p.)
iuo sprendimu teismas pareigoja prokuror ar ikiteisminio tyrimo teisj atlikti BPK XIV skyriaus
2,3,4,5 skirsniuose numatyt proceso veiksm. Tai apklausos, parodym patikrinimo veiksmai ir kt.
Tai teisjas daro, jei mato akivaizdias spragas, trukdanias b.b. nagrinti teisiamajame posdyje, o
prokuroras neprao perduoti kaltinamj akt papildymui; taip pat, kai prognozuojama, kad kai kuri
proceso veiksm teisme nebus manoma atlikti.
3. Teismo veiksmai teisiamajam posdiui pasiruoti
3.1. aukimai
Nagrinjimo teisme dalyviai, liudytojai, ekspertai, specialistai ir vertjai posdius aukiami aukimu.
aukime nurodoma, kas ir dl ko aukiamas, kur ir pas k atvykti, atvykimo data ir valanda ir
neatvykimo padariniai. Jei byloje daug nukentjusi ar civilini iekov (daug = ne maiau kaip
keliolika), apie b.b. nagrinjimo teisme laik gali bti praneama spaudoje. Jei numanoma, kad
nagrinjimas tsis ilgiau, teisjas glai duoti patvarkym iuos asmenis aukti ne proceso pradi, o
vlesniam laikui. Tai netaikoma kaltinamiesiems, prokurorams, advokatams.
3.2. Susipainimas su byla
Prokuroras, kaltinamasis, atstovas pagal statym, gynjas, nukentjusysis, civilinis iekovas/atsakovas
ir j atstovai turi teis nuo b.b. gavimo teisme dienos susipainti su papildomai gauta po bylos
atidavimo teism mediaga, o per teisjo nustatyt termin ir su ikiteisminio tyrimo metu surinkta
mediaga. Jei kaltinamasis suimtas, su byla susipasta jo gynjas, o jei jis jo neturi, gynj paskiria
teismas. Susipastant su byla galima daryti joje esani dokument iraus ir kopijas.
3.3 Praym nagrinjimas
BPK 238str. numato, kad teisjas gautus proceso dalyvi ir kt. asmen praymus dl leidimo dalyvauti
nagrinjant b.b., dl civilinio iekinio ir jo utikrinimo priemoni, dl papildom rodym
ireikalavimo ir kt. inagrinja spresdamas b.b. perdavimo nagrinti teisiamajame posdyje klausim.
Pateikti praymai privalo bti motyvuoti, o nemotyvuoti gali bti nenagrinjami. Jei praymas buvo
nenagrintas, jie gali bti pakartotinai teikiami teisiamajame posdyje. Inagrintus praymus atmetant,
priimama motyvuota nutartis ir jos nuoraai isiuniami prokurorui ir gynjui.
3.4. Ikiteisminio tyrimo teisjo veiksmai
Rengianio byl teisjo nutartimi, ikiteisminio tyrimo teisjas gali bti pareigotas atlikti tokius
veiksmus:
a) Apklausti asmen, kuris turi duoti parodymus teisme, jei yra duomen, kad jis dl ligos ar kit
svarbi prieasi negals dalyvauti teisiamajame posdyje;
b) Apklausti jaunesn kaip 18m. liudytoj ar nukentjusj, jei dl apklausos teisiamajame posdyje
jam gali bti padaryta psichin trauma ar kt.sunks padariniai;
c) Atlikti BPK XIV skyriaus 2,3,4,5 skirsniuose numatyt proceso veiksm ar organizuoti jo
atlikim, jei teisme to atlikti nemanoma arba tai labai apskunkint b.b. nagrinjim.
Atlikti iuos veiksmus galima prayti tik iimtiniais atvejais.
3.5. Kitos organizacinio bei techninio pobdio priemons teisiamajam posdiui paruoti
Teisjas turi pasirpinti, kad reikalaui esant dalyvaut vertjas, taip pat pasirpinti kontrole, jei b.b.
nusprsta nagrinti ne vieai, o jei vieai kontroliuoti publikos dyd. Numaius apklausti liudytoj,
kuriam taikomas anonimikumas, i anksto parengti technines priemones, kurios neleist apklausos
metu nustatyti jo tapatybs.
XVI tema.
Bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme bendrosios nuostatos
1. Bendrj nuostat sistema ir reikm
Bendrj nuostat reikm: 1) jos veikia per vis teisiamj posd bet kuriose byl kategorijose; 2)
numato vadovaujant teismo vaidmen viso proceso metu; 3) saugo bylos nagrinjimo dalyvi teises ir
teistus interesus; 4) numato procesins komunikacijos formas; 5) nustato procesins veiklos
tvirtinimo bdus.
Bendrsias nuostatas galima skirstyti :
8.
bylos nagrinjimo teisme principai. Tai konstitucins ir BPT nuostatos. Svarbiausi i i
princip: a) teisj nepriklausomumas ir nealikumas; b) rungimosi principas; c) byl nagrinjimo
teisme vieumas. Taikomi ir kiti bendrieji principai.
9.
bylos nagrinjimo teisme bendrosios slygos BP statymo nustatyt specifini taisykli,
numatani procesins veiklos ir procesini santyki ypatumus pagrindinje proceso stadijoje, visuma.
ios slygos yra (paymtos punkiukais, i viso 7):
6.
Vadovavimas nagrinjimui teisme
Bylos nagrinjimui teisme vadovauja teisiamojo posdio pirmininkas. J kolegialiai
nagrinjamoms byloms paskiria apylinks ar apygardos teismo pirmininkas arba apygardos B.b.
skyriaus pirmininkas. Kai teisjas apylinks ar apygardos teisme b.b. nagrinja vienas, tai jis
turi visas teisiamojo posdio pirmininko teises ir pareigas. Teisiamojo posdio pirmininkas
imasi vis priemoni, kad bt isamiai ir nealikai itirtos bylos aplinkybs, alinama viskas,
kas nesusij su byla ir nepagrstai utsia jos nagrinjim. Jis atlieka visus statyme numatytus
veiksmus: pradeda posd, pranea, kokia b.b. nagrinjama, iaikina vertjui teises ir pareigas,
spja dl atsakomybs, paalina i sals liudytojus, nustato kaltinamojo asmenyb, paskelbia
teismo sudt, iaikina nualinimo galimyb, iaikina proceso dalyviams j teises, aktyviai
dalyvauja ir vadovauja rodym tyrimui, suteikia od proceso dalyviams, kai sakomos
baigiamosios kalbos, statymo numatytais atvejais pranea apie proceso atnaujinim, pranea,
kad teismas ieina priimti nuosprendio, priimant nuosprend vadovauja teisj pasitarimui ir
balsavimui (jei priima kolegija).
7.
Tiesioginis ir odinis bylos nagrinjimas teisme
BPK numato, kad pirmosios instancijos teismas turi tiesiogiai itirti bylos rodymus: apklausti
kaltinamuosius, nukentjusiuosius, liudytojus, iklausyti ekspert ir specialist ivadas ir
paaikinimus, apirti daiktinius rodymus, balsu perskaityti protokolus ir kt. dokumentus.
Teismas nuosprend gali grsti tik tais rodymais, kurie buvo inagrinti teisiamajame posdyje.
Tiesioginis rodym ityrimas sudaro slygas alims aktyviai dalyvauti rodinjimo procese,
pateikti praymus, pareikti savo nuomon. Tiesioginis rodym tyrimas utikrinamas tuo, kad
nagrinjimo teisme metu privalo dalyvauti kaltinamasis, nukentjusysis ir liudytojai, kuri
parodymai reikmingi. Tik tais atvejais, kai nra galimybs itirti vis rodym, teismas gali
laikytis kitokios tvarkos, pvz. Perskaityti ikiteisminio tyrimo teisjui duotus parodymus.
rodymai tiesiogiai netiriami ir sutrumpinto rodym tyrimo atvejais.
Pagal BPK teisiamajame posdyje apklausiami asmenys parodymus ir paaikinimus duoda
odiu; odiu skelbiami dokumentai ir proceso eigai yra vadovaujama odiu.
Tiesioginis ir odinis bylos nagrinjimas utikrina galimyb, dalyvaujant visiems proceso
dalyviams, isamiai ir nealikai inagrinti visas b.b. aplinkybes, vykdyti aukljamj misij,
duoda pagrind priimti teisingus nuosprendius ir nutartis.
8.
Asmenys dalyvaujantys nagrinjant b.b. Svarbu, kad visi turi lygias teises teikti rodymus,
dalyvauti tiriant rodymus, pateikti praymus, ginyti kitos alies argumentus, pareikti savo nuomon.
a) Prokuroras. Jis palaiko valstybin kaltinim, todl jo dalyvavimas visose b.b. yra btinas.
9.
Vykdant kaltinimo funkcij, gali dalyvauti keli prokurorai. Taip bna paprastai bylose,
suklusiose didel visuomens susidomjim. Prokurorai tokiu atveju turi organizuoti savo
funkcij vykdym.
Jei prokuroras neatvyko, teismas turi imtis priemoni j pakeisti kitu, o nesant galimybs
daroma pertrauka arba b.b. nagrinjimas atidedamas. Prokuroras gali bti pakeiiamas kitu
nepaisant proceso dalyvi nuomons, taiau naujai stojusiam dalyviai gali pareikti nualinim.
Naujam prokurorui stojus byl, b.b. nagrinjimas i pradi nepradedamas, bet jam duodama
laiko susipainti su byla ir pasiruoti jos nagrinjimui.
b) Nukentjusysis. Jis procesiniu poiriu yra ir kaltinimo alis, taiau pagal pareigas prilygsta
liudytojui. Nukentjusysis teisme: 1) gina savo teises ir tesitus interesus; 2) yra suinteresuotas
b.b. baigtimi; 3) gali aktyviai dalyvauti nagrinjant b.b. teisme ir daryti tak procesui ir jo
rezultatams.
Nukentjusysis yra rodomosios informacijos altinis. Nukentjusysis teisme dalyvauja nuo
teisiamojo posdio pradios. Jei jis neatvyksta (arba jo atstovas), teismas sprendia, ar
nagrinti byl, ar daryti pertrauk, ar atidti nagrinjim, atsivelgiant tai, ar galima be
nukentjusiojo ar jo atstovo isamiai itirti visas aplinkybes ir apginti jo interesus. Atstovo
dalyvavimas paprastai pripastamas tinkamu, iskyrus atvejus, kai nukentjusj reikia
apklausti rodym tyrimo metu, nes jo parodymai gali bti reikmingi, nebent jis buvo
apklaustas ikiteisminio tyrimo teisjo.
c) Kaltinamasis. Tai asmuo, dl kurio statym numatyta tvarka priimatas kaltinamasis aktas.
Kaltinamasis posd atvykti privalo. Nagrinti byl jam nedalyvaujant galima tik tada, kai
kaltinamasis yra ne LR teritorijoje ir vengia atvykti teism. Abi ios slygos turi bti kartu:
byloje yra dokumentai, kad kaltinamasis yra usienyje + vengia atvykti.
Jei kaltinamasis neatvyko, daroma pertrauka arba nagrinjimas atidedamas, iskyrus mint
atvej. Padars pertrauk, teismas imasi priemoni, kad bt utikrintas kaltinamojo
dalyvavimas: gali j atvesdinti, paskirti kardomj priemon arba j pakeisti grietesne.
Atvyks posd, kaltinamasis negali ieiti i posdi sals, iskyrus pertraukoms skirt laik,
nebent byloje yra keli kaltinamieji, tada teismas gali leisti keliems nebti posdi salje tiriant
rodymus, kurie yra su jais nesusij. Jei kaltinamasis be teismo posdio pirmininko leidimo
ieina i posdi sals, teismas turi teis baigti bylos nagrinjim jam nedalyvaujant. Taiau jei
teismas pripasta, kad kaltinamasis privalo toliau dalyvauti procese, jis imasi priemoni j
pristatyti teism.
Su nepilnameiu kaltinamuoju gali dalyvauti jo atstovas, taiau jo neatvykimas nestabdo b.b.
nagrinjimo, nebent teismas pripasta jo dalyvavim btinu.
d) Gynjas. Pakviestas ar paskirtas teismo proces gynjas privalo nurodytu laiku atvykti (jei
neatvyksta be svarbios prieasties, jam gali bti skiriama bauda), laikytis proceso veiksm ir
teismo posdio tvarkos, vykdyti teismo reikalavimus, neatsisakyti ginti kaltinamojo, nenaudoti
neteist gynybos priemoni.
e) Civilinis iekovas/atsakovas. Jie kvieiami privalo dalyvauti nagrinjant b.b. pirmosios
instancijos teisme, laikytis nustatytos tvarkos. Jei posd neatvyksta iekovas (arba jo
atstovas), teismas iekin palieka nenagrint, nebent pripasta, kad toks nagrinjimas
reikalingas arba jei yra civilinio iekovo praymas nagrinti iekin jam nedalyvaujant. Civilinio
atsakovo ar jo atstovo neatvykimas nestabdo iekinio nagrinjimo.
Bylos iskyrimas, sujungimas, nutraukimas ir perdavimas prokurorui
Bylos iskiriamos bei sujungiamos dviejuose etapuose: bylos parengimo nagrinti teisme metu
ir bylos nagrinjimo teisiamajame posdyje metu (Iskyrimas ir sujungimas jau aptarti). Kai
byloje yra keli kaltinamieji, byl galima iskirti ir atidti dl vien ir nagrinti toliau dl kit,
taiau laikantis esmins slygos negalima iskirti jos isamumo sskaita: jei iskyrimas kenkia
isamumui, atidedamas visos bylos nagrinjimas. Byla yra iskiriama nutartimi.
Nutraukiamos bylos taip pat dviejuose etapuose: rengiant nagrinti teismui ir teisiamajame
posdyje. Teisiamajame posdyje b.b. gali bti nutraukiama esant 2 pagrind grupms: 1) kai
nustatomos BPK 3str. 1d. 2-9p. aplinkybs, dl kuri BP negalimas. iais atvejais byla
nutraukiama nutartimi 2) kai nagrinjimo metu nustatomi BPK 245str. 5d. ivardintuose BK
str. esantys atleidimo nuo BA pagrindai. Byla tokiais atvejais nutraukiama nuosprendiu.
Atkreiptinas dmesys, kad iuo atveju, kitaip nei nustaius aplinkybes, dl kuri BP negalimas,
teismas turi teis, bet ne pareig nutraukti byl. Taiau ia nepaminta BPK 3str. 1d. 1p
numatyta aplinkyb jei nepadaryta veika, turinti NV poymi. Byla tada nra nutraukiama, o
priimamas iteisinamasis nuosprendis.
Prokurorui byla perduodama remiantis tais paiais pagrindais ir tvarka kaip ir bylos parengimo
nagrinti teisme etape.
10.
Bylos nagrinjimo teisme ribos. Byla nagrinjama tik dl t kaltinamj ir tik dl t NV, dl
kuri ji perduota nagrinti teisiamajame posdyje. Konkreias ribas nustato prokuroro kaltinamasis
aktas ir teisjo nutartis perduoti byl nagrinti teisiamajame posdyje. Jei tiriant rodymus ir aikinantis
b.b. aplinkybes paaikja, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo neiaikintos aplinkybs, kurios vliau
buvo nustatytos teisiamajame posdyje, ar kaltinamajame akte netiksliai suformuluoti
kaltinimai/netinkamai kvalifikuota NV, kaltinim teisme galima pakeisti. Gali keisti ir faktins b.b.
aplinkybs ir NV kvalifikavimas.
1) Faktini aplinkybi keitimas. Teismas b.b. nagrinjimo metu gavs prokuroro, privataus
kaltintojo ar nukentjusio raytin praym kaltinamajame akte idstytas aplinkybes pakeisti i
esms skirtingomis, apie tai pranea kaltinamajam. Praymas turi bti pateiktas iki rodym
tyrimo pabaigos. Jame turi bti idstytos skirtingos nustatytinos aplinkybs. Praym nuoraai
teikiami kaltinamajam, jo gynjui ir kt. dalyviams. Be to, teismas pranea kaltinamajam ir jo
gynjui apie teis prayti pertraukos pasirengti b.b. nagrinjimui. Teismo iniciatyva keisti
aplinkybes statyme nenumatyta.
2) NV kvalifikavimo keitimas. Teismas, bylos nagrinjimo metu gavs prokuroro, privataus
kaltintojo ar nukentjusiojo raytin praym, kuris turi bti pateiktas iki rodym tyrimo teisme
pabaigos, kaltinamojo NV kvalifikuoti pagal B, numatant sunkesn NV, pranea nagrinjimo
teisme dalyviams. Kaip ir faktini aplinkybi atveju, kaltinamajam ir jo gynjui suteikiama
teis prayti pertraukos. iuo atveju, apie kaltinimo pakeitimo galimyb savo iniciatyva gali
informuoti ir teismas. Taiau net ir pakeitus kaltinim grietesn, tai nesaisto teismo, ir jis gali
priimti ne tik kaltinamj, bet ir iteisinamj nuosprend, ar nutraukti proces, o priimdamas
apkaltinamj nuosprend gali priimti nuosprend ir pagal pakeist kaltinim ir pagal
ankstesn.
Nuteisti kaltinamj pagal lengvesn BN ar nusikaltim, galima apie tai kaltinamajam i anksto
nepraneus, nors ETT ir LAT iaikino, kad ir tokiu atveju kaltininkui praneti reikia.
Jei nagrinjimo teisme metu paaikja, kad kaltinamasis gali bti padars kit NV arba NV gali
bti padars kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi apie tai pranea prokurorui.
11.
Teisiamojo posdio eigos ir rezultat fiksavimas
Tai btina, nes: a) teismui priimant nuosprend tenka remtis ratu ufiksuotais rodymais; b)
proceso dalyviai gali pasitikrinti, ar j parodymai teisingi; c) auktesns instancijos teismas
analizuoja pirmos instancijos teismo ufiksuotus duomenis; d) procesas variais pagrindais gali
bti atnaujintas; e) teisingumo vykdymas yra konstitucins reikms funkcija, todl rezultatai
turi ilikti archyvuose. Eiga fiksuojama: a) nutartyse; b) protokole; c) naudojant garso ir vaizdo
raymo priemones.
a) Nutartys. Visi klausimai posdyje sprendiami pirmiausiai iklausius proceso ali

nuomones. Teismas priima raytines arba odines nutartis. Raytins nutartys yra priimamos
pasitarim kambaryje; tai atskiri procesiniai dokumentai, kuriuose idstoma klausimo esm,
sprendimo motyvai, suformuluojamas sprendimas. odins nutartys raomos protokol.
Abiej ri nutartys turi bti paskelbtos balsu.
b) Protokolas. Tai pagrindinis procesinis dokumentas, kuriuo fiksuojama visa posdio eiga,
dalyvi veiksmai, parodymai, praymai ir kt. Protokol pasirao pirmininkas ir sekretorius tuoj
pat ir ne vliau kaip per 3 d. po to, kai pasibaigia teismo posdis, o didels apimties bylos per
7d. Per 3d. nuo jo pasiraymo, proceso dalyviai gali su juo susipainti ir ratu pateikti pastabas,
nurodyti neteisingum, neisamum. Pastabas inagrinja posdio pirmininkas ir priima
sprendim: jei su pastabomis sutinka, rezoliucija jas patvirtina ir prideda prie protokolo; jei ne
jos pateikiamos nagrinti teismo posdyje. Inagrinjs pastabas teismas gali motyvuota
nutartimi patvirtinti j teisingum arba jas atmesti.
c) Garso ir vaizdo priemoni naudojimas
Teisiamojo posdio metu tik teismas gali naudoti kino ir televizijos kameras, fotoaparatus ir kt.
priemones. Iimtis yra nagrinjimo teisme dalyviams jie gali naudoti tik garso priemones,
atlikdami savo procesines funkcijas.
12.
Teisiamojo posdio tvarka. Ji apima tris etapus: 1) teismo etiketas; 2) nagrinjimo teisme
pertrauk ir bylos nagrinjimo atidjim; 3) teisiamojo posdio tvark paeidusiems asmenims
taikomas priemones.
1) Teismo etiketas. Tai grietai nustatyta tvarka ir elgesio forma bylos nagrinjimo metu. J
utikrina teisiamojo posdio pirmininkas. Visi proceso dalyvi veiksmai atliekami tik leidus
pirmininkui; kalba atsitoj ir pan.
2) Nagrinjimo teisme pertraukos ir bylos nagrinjimo atidjimas. Teismo posdis iki bylos
inagrinjimo negali bti pertrauktas, iskyrus poilsiui, neatvykusi asmen pakartotiniam
ikvietimui, nauj rodym ireikalavim ir kt. prieastis. statymai pertrauk trukms neriboja,
taiau po pertraukos teisjas negali bti keiiamas (kiti dalyviai gali keistis, pvz. Gynjas ir
pan.). Protokolas yra raomas vienas, net kai vyksta pertraukos, taiau protokole turi bti
paymima nutartis dl pertraukos, nurodant kuriam laikui ir dl koki prieasi ji daroma.
Bylos nagrinjimas atidedamas, kai: a) posd neatvyksta kuris nors i aukt asmen ir bylos
negalima nagrinti be j. Taiau tokiu atveju galima daryti ir pertrauk; b) kreipiamasi KT; c)
kreipiamasi ES institucij. Nagrinjimas atidedamas nutartimi, o nagrinjamas pradedamas
teisme i pradi.
3) Teisiamojo posdio tvark paeidusiems asmenims taikomos priemons.
Teisiamojo posdio tvarkos paeidimas veiksmai arba neveikimas, kuriais nesilaikoma BPK
nustatytos tvarkos ir kliudoma tinkamai vesti posd arba neklausoma pirmininko nurodym
arba demonstruojama nepagarba teismui. Kaltinamasis, kuris nepaiso spjimo ir vl paeidia
tvark ar rodo nepagarb teismui, teismo nutartimi gali bti laikinai ar visam laikui paalintas i
sals. Prokuroras ar gynjas, kurie po spjimo vl paeidia posdio tvark ar parodo
nepagarb teismui, teismo nutartimi gali bti nualinti nuo dalyvavimo nagrinjant byl teisme.
iuo atveju pastarieji gali bti pakeisti kitais. Kiti dalyviai po pakartotinio paeidimo, gali bti
paalinti i sals teismo nutartimi, o nedalyvaujantys asmenys (publika) posdio pirmininko
patvarkymu. Visi teismo posdi salje esantys asmenys, kurie nepaklsta teismui, gali bti
nualinti nuo bylos nagrinjimo, paalinti i posdio sals, nubausti bauda arba aretu (aretas
negali bti taikomas gynjui).
XVII tema.
BYLOS NAGRINJIMO TEISME EIGA
1. Parengiamoji teisiamojo posdio dalis
Teisiamojo posdio parengiamojoje dalyje teismas ivardinta tvarka atlieka tokius veiksmus:
- pradeda teisiamj posd;
- suteikia od posdio sekretoriui praneti apie byl atvykusius asmenis
- vertjui (jeigu jis dalyvauja) iaikina pareigas;
- paalina liudytojus i teismo posdi sals;
- nustato kaltinamojo asmenyb;
- isprendia klausim, ar galima nagrinti byl posd neatvykus kuriam nors i aukt
asmen;
- paskelbia teismo sudt;
- iaikina teises ir pareigas;
- priima ir isprendia praymus.
1.1. Teisiamojo posdio pradjimas ( BPK 262 str. 1d.)
Baudiamoji byla turi bti pradta nagrinti paskirtu laiku ir toje vietoje, kurie nurodyti
nutartyje perduoti byl nagrinti teisiamajame posdyje ar nutartyje atidti byl bei skirti kit posd.
Teisiamojo posdio pirmininkas pakviets visus salje esanius uimti savo vietas paskelbia
nagrinjanio byl teismo pavadinim ir kokia byla bus nagrinjama (pasako kaltinamojo pavard,
vard, BK str., pagal kur jis perduotas teismui).
1.2. Posdio sekretoriaus praneimas apie atvykusius byl asmenis
Pradjus teisiamj posd, io posdio pirmininkas suteikia od posdio sekretoriui, kuris
pranea teismui, kas i nagrinjimo teisme dalyvi, liudytoj, ekspert, specialist bei vertj atvyko,
taip pat nesani neatvykimo prieastis.
1.3. Pareig iaikinimas vertjui (BPK 263 str.)
Teisiamojo posdio pirmininkas iaikina vertjui pareig iversti lietuvi kalbos
nemokantiems proceso dalyviams parodym, pareikim, teisme skaitom dokument, taip pat
pirmininko patvarkym ir teismo sprendim turin. ios pareigos jam iaikinamos paioje teisiamojo
posdio pradioje. Taip pat spja dl BPK 163 str. numatytos atsakomybs u atsisakym be svarbi
prieasi atlikti savo pareig ir dl atsakomybs pagal BK 235 str. u melaging ar inomai neteising
vertim. Po to anksiau neprisieks vertjas prisiekia. Laikomas anksiau prisiekusiu, jeigu:
a) jis teismo etatinis darbuotojas ir yra nustatyta tvarka prisieks priimant dirbti vertjo pareigoms;
b) anksiau kaip vertjas dalyvavo nagrinjant i byl tame paiame teisme ir jau yra davs priesaik.
1.4. Liudytoj paalinimas i teismo posdi sals (BPK 264 str.)
Atvyk liudytojai iki j apklausos i teismo posdi sals paalinami specialiai tam skirt
patalp, atskirt nuo teismo posdi sals ir izoliuot taip, kad joje nesigirdt, kas vyksta teismo
posdi salje. Jeigu tokios patalpos nra jie paalinami kitoki patalp (koridori, kt. teismo
posdi sal), taiau izoliacija turi bti utikrinta. Apklaustieji liudytojai paliekami posdi salje.
Jei apklaustas liudytojas pranea, kad negali pasilikti ir nurodo prieastis, teismas, iklauss proceso
dalyvi nuomones, gali leisti ieiti i posdi sals iki posdio pabaigos.
1.5. Kaltinamojo asmenybs nustatymas ( BPK 265 str.)
Teisiamojo posdio pirmininkas kaltinamojo asmenyb nustato paklausdamas, koks jo vardas,
pavard, gimimo data, gimimo vieta, gyvenamoji vieta, usimimas, eimin padtis, teistumas, kt.
duomen, apibdinani kaltinamj. Jeigu nustaius asmenyb byla buvo atidta, po atidjimo
nagrinjant j i pradios kaltinamojo asmenyb nustatoma i naujo.
1.6. Klausimo, ar galima nagrinti byl, kai posd neatvyko kuris nors i aukt
asmen, isprendimas ( BPK 266 str.)
Teismas, vadovaujasi BPK 246 252 str., jei teisiamj posd neatvyko kaltinamasis, jo
atstovas pagal st., prokuroras ar gynjas, nukentjusysis, civ. iekovas/atsakovas ar j atstovas.
Jeigu teisiamj posd neatvyko liudytojas, ekspertas ar specialistas teismas:
a) nusprendia nagrinti byl, vertins galimybes be i asmen itirti visas bylos aplinkybes;
b) padaro pertrauk iems asmenims ikviesti;
c) bylos nagrinjim atideda.
Kai teismas prim nutart atidti bylos nagrinjim ar padar pertrauk, gali apklausti atvykusius
liudytojus, ekspertus, specialistus, nukentjusiuosius ir iklausyti civ. iekovus/atsakovus ar j atstovus.
Vliau teisiamj posd jie aukiami tik btinais atvejais, i taisykl netaikoma nukentjusiajam.
1.7. Teismo sudties paskelbimas (BPK 267 str.)
Teisiamojo posdio pirmininkas paskelbia nagrinjani byl teisj, j nagrinjant teisme
dalyvaujani prokuror, gynj, atstov, ekspert, specialist, vertj bei posdio sekretoriaus
pavardes ir paklausia nagrinjimo teisme dalyvi, ar jie pareikia iems asmenims nualinim. J gali
pareikti tik tie proceso subjektai, kuriems statyme tokia teis suteikta. Apie tai turi bti paymta
teisiamojo posdio protokole.
1.8. Teisi ir pareig iaikinimas (BPK 268 ir 269 str.)
Teisiamojo posdio pirmininkas kaltinamajam, jo atstovui pagal statym, nukentjusiajam,
civiliniam iekovui, civiliniam atsakovui ir j atstovams iaikina j teises bei pareigas. Aikinti turi
trumpai pakomentuodamas, atskleisdamas esm. Teiss tam tikrai dalyvi grupei iaikinamos kartu.
Pasiteiraujama, ar teiss suprantamos. Teiss neaikinamos prokurorui ir gynjui, nes jie
profesionals teisininkai. Iaikinus teises ir pareigas teisiamojo posdio pirmininkas spja ekspert ir
specialist dl BPK 163 str. nustatytos atsakomybs u atsisakym be svarbi prieasi vykdyti savo
pareigas ir dl atsakomybs pagal BK 235 str. u melagingos ivados ar paaikinim pateikim. Po to
anksiau neprisieks ekspertas prisiekia. Laikomas anksiau prisiekusiu, jei: a) raytas LR ekspert
sra ir yra nustatyta tvarka prisieks, raant sra; b) anksiau dalyvavo kaip ekspertas
nagrinjant i byl tame paiame teisme ir jau dav priesaik. Specialistas prisiekia siningai atlikti
specialisto pareigas tokia pat tvarka kaip ekspertas. Apie teisi ir pareig iaikinim bei priesaikos
davim paymima teisiamojo posdio protokole.
1.9. Praym pateikimas bei isprendimas (BPK 270 str.)
Baigdamas parengiamj teisiamojo posdio dal, teisiamojo posdio pirmininkas paklausia
nagrinjimo teisme dalyvi, ar ie turi praym aukti naujus liudytojus, ekspertus ar ireikalauti kitus
rodymus. Nagrinjimo teisme dalyvis, pateiks praym, privalo nurodyti, kokioms aplinkybms
nustatyti reikalingi nauji rodymai. Pateikiant praymus visi nagrinjimo teisme dalyviai turi vienodas
teises. Praymai turi bti motyvuoti. Teismas dl kiekvieno praymo priima nutart. Praymo atmetimas
neatima i asmens, kurio praymas atmestas, teiss pateikti j vliau rodym tyrimo eigoje. Teismas
turi teis savo iniciatyva nutarti ikviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat ireikalauti
kitus rodymus.
2.
rodym tyrimas
2.1. rodym tyrimo samprata ir struktra

rodym tyrimas yra antroji teisiamojo posdio dalis, kurioje teismas, dalyvaujant nagrinjimo
teisme dalyviams, patikrina ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir prokuroro pateiktus duomenis, taip
pat proceso dalyvi pristatytus bei paties teismo ireikalautus duomenis ir tokiu bdu isamiai ir
nealikai itiria visas baudiamosios bylos aplinkybes. Tai pagrindin nagrinjimo teisme dalis tiktai
rodym tyrimo proceso duomenis nagrinjimo teisme dalyviai gali panaudoti baigiamosiose kalbose, o
teismas priimdamas nuosprend.
rodym tyrimo metu atliekami tokie veiksmai (struktra):
kaltinamojo akto paskelbimu pradedamas tyrimas;
apklausiamas kaltinamasis;
apklausiami liudytojai ir nukentjusieji;
iklausoma specialisto ar ekspert paaikinim ar ivad;
perskaitomi ir apirimi dokumentai;
teismas savo iniciatyva atlieka kt. veiksmus;
prokuroras atlieka veiksmus pateikdamas papildomus rodymus;
pabaigiamas rodym tyrimas, suteikiant nagrinjimo teisme dalyviams galimyb prayti
j papildyti.
Visais atvejais pirmas rodym tyrimo veiksmas kaltinamojo apklausa.
2.2. rodym tyrimo pradia
rodym tyrimas pradedamas kaltinamojo akto paskelbimu. J balsu perskaito prokuroras. Jeigu
kaltinamasis aktas yra didelis, jo turin prokuroras gali idstyti sutrumpintai, nurodydamas kaltinimo
esm. Privataus kaltinimo bylose rodym tyrimas pradedamas nukentjusiojo skundo ar jo teisto
atstovo pareikimo paskelbimu. J balsus perskaito privatus kaltintojas.
Po to teisiamojo posdio pirmininkas paklausia kaltinamj, ar is supranta kaltinim,
reikiamais atvejais iaikina kaltinamajam to kaltinimo esm ir paklausia, ar jis prisipasta kaltas.
Kaltinamasis turi teis motyvuoti savo atsakym.
2.3. Kaltinamojo apklausa
Po kaltinamojo atsakym dl kaltinimo teisiamojo posdio pirmininkas iaikina jam teis
duoti paaikinimus, atsakyti klausimus ar atsisakyti tai daryti. Be to, pirmininkas paaikina, kad
kaltinamasis posdyje turi teis uduoti klausim apklausiamiems asmenims ir duoti paaikinimus dl
tiriam rodym.
Kaltinamojo apklaus sudaro 2 dalys:
a) laisvas pasakojimas apie kaltinimo aplinkybes;
b) kaltinamojo atsakymai proc. dalyvi uduotus klausimus.
Teisiamojo posdio pirmininkas turi teis nutraukti laisv pasakojim tik tada, kai
nukrypstama nuo bylos esms. Kaltinamojo apklausa atliekama iki liudytoj bei nukentjusij
apklausos bei kt. rodym ityrimo. Vliau kaltinamasis gali bti apklausiamas dl t aplinkybi, kurios
paaikja rodym tyrimo metu. Draudiama uduoti atsakym menanius klausimus.
Nagrinjimo teisme dalyvi praymu arba teismo iniciatyva jaunesnio kaip 18m. kaltinamojo
apklaus gali bti kvieiamas valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos atstovas ar psichologas.
Pagal BPK 274 str. Jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo dalyvavimas
kliudys kitam kaltinamajam, nukentjusiajam ar liudytojui duoti teisingus parodymus, teismo nutartimi
is kaltinamasis gali bti laikinai paalintas i posdio sals. iuo atveju, kai kaltinamasis grta
teisiamojo posdio sal, teisiamojo posdio pirmininkas jam pranea duot parodym turin ir
suteikia galimyb uduoti klausimus apklaustiems asmenims, taip pat dl parodym duoti savo
paaikinimus.
Teisme gali bti perskaityti kaltinamojo parodymai:
a) jeigu ikiteisminiame tyrime jis buvo apklaustas ir dav parodymus ikiteisminio tyrimo
teisjui;
b) jeigu jis jau teisme dav parodymus ir po jo apklausos teisiamajame posdyje buvo padaryta
pertrauka arba bylos nagrinjimas atidtas;
c) jeigu teismas nagrinja byl antr kart po to, kai apeliacins ar kasacins instancijos
teismas panaikino nuosprend ir byl, kurioje yra kaltinamojo parodymai, perdav i naujo nagrinti
pirmosios instancijos teismui.
Jie gali bti perskaitomi tik esant iems pagrindams:
a) kaltinamasis yra mirs (procesas vykstas, nes BA traukiami bendrininkai) arba jo nra
teismo procese BPK 246 str. numatytais atvejais (teisiamas u aki)
b) kai kaltinamasis atsisako ar vengia duoti parodymus, taip pat kai pareikia, kad neprisimena
aplinkybi, apie kurias anksiau dav parodymus;
c) kai kaltinamasis duoda teisiamajame posdyje parodymus, kurie i esms skiriasi nuo
parodym, duot ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme.
Apie parodym perskaitym paymima teisiamojo posdio protokole.
Nagrinjimo teisme dalyvi praymu gali bti perklausomi ir peririmi garso ir vaizdo
raai. Prie perklausant ir perirint garso ir vaizdo raus, gali bti balsu perskaityti kaltinamojo
parodymai, esantys atitinkamame ikiteisminio tyrimo teisjo atliktos apklausos ar teisiamojo posdio
protokole.
2.4. Liudytojo ir nukentjusiojo apklausa
Prie liudytojui duodant parodymus, teisiamojo posdio pirmininkas nustato jo asmens
tapatyb, ar nra aplinkybi, kliudani duoti priesaik, po to liudytojui iaikina pilietin priederm ir
pareig teisingai papasakoti visa, kas jam inoma byloje, ir spja dl atsakomybs pagal BPK 163 str.
u atsisakym arba vengim duoti parodymus ir dl atsakomybs pagal BK 235 str. u melagingus
parodymus. Draudiama prisaikdinti:
a) jaunesnius kaip 16m. asmenis;
b) kaltinamojo giminaiius ir eimos narius (taiau jie prisaikdinami, jei sutinka duoti parodymus).
Po priesaikos tekstu liudytojas pasirao. Jeigu jau davs priesaik liudytojas antr kart
apklausiamas nagrinjant t pai byl nebeprisiekia. Kiekvienas liudytojas apklausiamas atskirai,
nedalyvaujant dar neapklaustiems liudytojams. Teisiamojo posdio pirmininkas isiaikina liudytojo
santykius su kaltinamuoju bei nukentjusiuoju ir pasilo liudytojui, kad is pranet teismui visa, kas
jam inoma dl bylos aplinkybi, vengdamas dstyti ini, kuri altinio negali nurodyti. Po to jam
uduodami klausimai. Jeigu liudytojas paauktas nagrinjimo teisme dalyvio praymu is pirmasis
uduoda jam klausimus. Jaunesniems kaip atuoniolikos met nukentjusiesiems ir liudytojams
klausimai uduodami tik per teisiamojo posdio pirminink, o prireikus per atstov. Apklausti
liudytojai teismo posdi salje lieka iki rodym tyrimo pabaigos, taiau teismas gali leisti jiems
ieiti anksiau. Liudytojas, kuriam statym nustatyta tvarka taikomos apsaugos nuo nusikalstamo
poveikio priemons, gali bti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonmis.
Liudytojo pirmiau duoti parodymai perskaitomi tais paiais pagrindais ir tvarka kaip ir kaltinamojo.
Papildomai liudytojo parodymai dar gali bti perskaitomi:
a) kai jis buvo apklaustas teisiamajame posdyje prie pertraukos padarym ar bylos nagrinjimo
atidjim ir teismas nusprend teisiamj posd liudytojo nekviesti;
b) kai teismas nekvieia teisiamj posd liudytojo, kuriam suteiktas anonimikumas;
c) kai teismas nekvieia teisiamj posd liudytojo, kuris neturi 18m., kad jam nebt padaryta
psichin trauma ar neatsirast kt. sunki padarini.
Papildomais pagrindais gali bti perskaitomi ir tokio liudytojo parodymai, jeigu j pirmiau
apklaus teismas ar ikiteisminio tyrimo teisjas.
Apklausiant jaunesn kaip 18m. liudytoj, aukiamas valstybins vaiko teisi apsaugos
institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnamet atsivelgdami jo socialin ir
psichologin brand. Prireikus dalyvauti apklausoje taip pat aukiami nepilnameio liudytojo tvai ar
kiti atstovai pagal statym. Dalyvaujantys apklausoje valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos
atstovas arba psichologas, nepilnameio liudytojo tvai ar kiti atstovai pagal statym teisiamojo
posdio pirmininko leidimu gali uduoti liudytojui klausim.
Jaunesnis kaip 16m. liudytojas po jo apklausos turi bti paalinamas i posdi sals, jeigu
teismas nepripasta, kad jam likti salje btina.
Apklaus ikiteisminio tyrimo metu atliks pareignas teisme gali bti apklaustas kaip liudytojas
iais atvejais: kai ikiteisminio tyrimo metu parodymus davs nukentjusysis, liudytojas mir, sunkiai
serga, ar ilgam laikui yra ivyks, etc. Taip pat jis gali bti apklausiamas apie byloje esanius
rodymus: j rinkimo ir fiksavimo bd, apklausos situacij ir kt., jeigu tai svarbu rodymams patikrinti
ir vertinti teisme.
Liudytojas, duodamas parodymus, gali naudotis uraais tais atvejais, kai parodymai susij su
kokiais nors skaiiais ir kitokiais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti. iuos uraus teisiamojo
posdio pirmininko ar nagrinjimo teisme dalyvi reikalavimu liudytojas turi pateikti jiems
susipainti. Liudytojui leidiama perskaityti turimus dokumentus, susijusius su duotais parodymais. ie
dokumentai pateikiami teismui bei nagrinjimo teisme dalyviams ir teismo nutartimi gali bti pridti
prie bylos.
Liudytojas, kuriam taikomas anonimikumas, apklausiamas nevieame teismo posdyje
sudarius akustines ir vizualines klitis, trukdanias kitiems nagrinjimo teisme dalyviams nustatyti
apklausiamo asmens tapatyb. Jeigu tokio pobdio technikos posdi salje nra, liudytojas gali bti
apklausiamas kitoje vietoje. Prie tokio asmens apklaus kiti nagrinjimo teisme dalyviai teisiamojo
posdio pirmininkui ratu pateikia klausimus, kuriuos jie nori uduoti tam liudytojui. Teismas gali
atmesti tik tuos klausimus, kurie nesusij su byl bei gali atskleisti liudytojo asmenyb. Apklausto
liudytojo parodymus teisiamojo posdio protokole urao teisiamojo posdio pirmininkas arba vienas
i teisj. iuos parodymus teisiamojo posdio pirmininkas arba vienas i teisj balsu perskaito
teisiamajame posdyje. Jeigu proceso dalyviai nori uduoti pakartotinus ir papildomus klausimus, jie
uduodami laikantis nurodytos procedros. Kai liudytojo, kuriam taikomas anonimikumas, atvykimas
teism kelt didel pavoj jo, jo eimos nari arba artimj giminaii gyvybei, sveikatai ar laisvei, jis
teisiamj posd gali bti nekvieiamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai duoti ikiteisminio
tyrimo teisjui.
Nukentjusiojo apklausos tvarka analogika liudytojo apklausai. Jaunesnio nei 18m. apklausoje
turi dalyvauti jo atstovas.
2.5. Specialisto dalyvavimas teisiamajame posdyje
Jeigu ikiteisminio tyrimo metu pateikta specialisto ivada yra pakankamai aiki ir isami, ji
teismo posdyje paskelbiama specialistui nedalyvaujant. Specialistas teismo posd aukiamas
apklausai tik tuo atveju, kai teismas nusprendia, kad jo parodymai btini specialisto ivadai paaikinti
ar papildyti. teismo posd gali bti aukiamas ir specialistas, nepateiks ivados ikiteisminio tyrimo
metu. Specialistas apklausiamas laikantis liudytoj apklausos taisykli.
2.6. Eksperto dalyvavimas teisiamajame posdyje
st. numato 2 eksperto veiklos variantus teisiamajame posdyje:
1) kai ekspertiz buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu;
Jeigu ekspertiz buvo atlikta ikiteisminio tyrimo metu ir teismui pateiktas ekspertizs aktas yra
pakankamai aikus ir isamus, jis teismo posdyje paskelbiamas ekspertui nedalyvaujant. Ekspertas
teismo posd aukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas pripasta, kad jo parodymai btini
ekspertizs aktui paaikinti ar papildyti. Ekspertas apklausiamas laikantis liudytojui nustatytos
apklausos tvarkos. Iimtis: jeigu raytas LR ekspert sra nespjamas u melagingus
parodymus ir neduoda priesaikos.
2) ekspertiz skiriama ir atliekama nagrinjimo teisme metu; Atvejai:
a) jei ikiteisminio tyrimo metu ekspertiz nebuvo atliekama, taiau teismas nusprendia, kad
reikmingoms bylos aplinkybms nustatyti ji btina;
b) jei teismas nusprendia, kad ikiteisminio tyrimo metu ekspertiz atlikta nekokybikai, ekspertizs aktas
nepakankamai isamus, nepakankamai pagrstas ir, apklausiant ekspert, itaisyti situacijos nemanoma.
Teismas turi teis paskirti ekspertiz bylos nagrinjimo teisme dalyvi praymu arba savo
iniciatyva. Bylos nagrinjimo teisme dalyviai klausimus ekspertui pateikia ratu. Teisiamojo posdio
pirmininkas iuos klausimus perskaito balsu, po to teismas iklauso nagrinjimo teisme dalyvi
nuomon dl pateikt klausim. Nutart dl ekspertizs paskyrimo ir klausim ekspertui pateikimo
teismas priima pasitarim kambaryje. Apsvarsts pateiktus klausimus, teismas atmeta tuos, kurie
nesusij su byla arba nepriklauso eksperto kompetencijai, taip pat prireikus suformuluoja naujus
klausimus. Nutart paskirti ekspertiz paskelbia teisiamojo posdio pirmininkas ir teikia j ekspertui.
Jeigu ekspertas teismo posdyje nedalyvauja, priimt nutart teismas siunia vykdyti ekspertizs
staigai arba asmeniui, kuriam pavedama daryti ekspertiz. Kartu su nutartimi ekspertui perduodama
arba siuniama ekspertizei daryti reikalinga mediaga. Prireikus teismas paveda prokurorui surinkti
ekspertizei daryti reikaling mediag. Gavs nutart paskirti ekspertiz ir itirti teikiam
mediag, ekspertas padaro ekspertiz ir surao ekspertizs akt. Ekspertas, manydamas, kad jam
pateiktos mediagos nepakanka ivadai padaryti arba kad pateikti klausimai nepriklauso jo
kompetencijai, surao akt, kad negalima pateikti ivados. Ekspertas, darydamas ekspertiz nustats
reikms bylai turini aplinkybi, dl kuri jam nebuvo pateikta klausim, turi teis nurodyti jas
ekspertizs akte. Baigs ekspertiz dalyvaujantis byl nagrinjant teisme ekspertas atvyksta teisiamaj
posd ir balsu perskaito ekspertizs akt (jis pridedamas prie bylos). Nagrinjimo teisme dalyviai gali
odiu uduoti ekspertui klausim nordami isiaikinti ar papildyti ekspertizs akt arba isiaikinti
eksperto akt, kad negalima pateikti ivados. Jei teismas pripasta, kad ekspertizs aktas yra
nepakankamai isamus ar nepagrstas gali paskirti nauj ekspertiz ( j paskyrus kartu su nutartimi
paskirti pateikiamas ankstesns ekspertizs aktas. Kol daroma ekspertiz gali bti skelbiama bylos
nagrinjimo teisme pertrauka.
2.7. Daiktini rodym apira
Teisme daiktai apirimi nepriklausomai nuo to, ar buvo daryta j apira ikiteisminio tyrimo
metu. Tiek teismo iniciatyva, tiek nagrinjimo teisme dalyvi praymu i apira gali bti atliekama bet
kuriuo rodym tyrimo teisme metu.Prireikus daiktai gali bti parodomi ekspertui ar specialistui. Teis
dalyvauti apiroje turi visi bylos nagrinjimo dalyviai. Jei daikt negalima pristatyti teism jie
apirimi j buvimo vietoje.
2.8. Dokument perskaitymas ir apira

rodym tyrimo metu teisiamojo posdio pirmininkas paskelbia ikiteisminio tyrimo ir
nagrinjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridtus dokumentus, turinius reikms bylai nagrinti.
Nagrinjimo teisme dalyvi praymu ar teismo iniciatyva ie dokumentai gali bti apirimi.
Dokumentas gali bti perskaitomas visas arba tik jo dalis, taiau draudiama tam tikr dal dirbtinai
iimti i konteksto. rodym tyrimo teisme metu gali bti perklausomi ir peririmi garso ar vaizdo
raai, kurie buvo padaryti atliekant ikiteismin tyrim. Teisme gali bti perklausomi ir peririmi ne tik
procesinio pobdio raai. JA ir FA gali patys pateikti teismui pas juos esanius garso ar vaizdo raus
teismas pripains, kad jie gali turti reikms pripasta raus dokumentais ir prideda juos prie
bylos. Jei nagrinjimo teisme dalyviai nepageidauja, kad dokumentai bt skelbiami ir apirimi
apsiribojama tik j ivardijimu. Taiau, jei nors vienas nagrinjimo teisme dalyvis prietarauja
supaprastintas bdas negalioja ir laikomasi bendrosios tvarkos.
2.9. Teismo teis atlikti bet kok procesin veiksm
Veiksmai: akistata, parodymas atpainti, parodym patikrinimas vietoje, eksperimentas, vykio
vietos apira ir kt. Akistata ir parodymas atpainti atliekami teismo posdi salje, o kiti veiksmai
u teismo rib.
2.9.1. Akistata
Teisiamajame posdyje akistata gali skirtis nuo jos procedros, atliekamos ikiteisminiame
tyrime. Teisme akistata vienu metu gali bti atliekama dalyvaujant daugiau nei 2 asmenims. Tokioje
akistatoje svarb vaidmen vaidina krymin apklausa, kada apklausiamajam kaltinimo ir gynybos
alys dl tos paios aplinkybs uduoda skirtingai suformuluotus klausimus, atsivelgdami kaltinimo
ir gynybos interesus.
2.9.2. Parodymas atpainti
Teisiamojo posdio salje, vykstant vieam teismo procesui, sunku utikrinti, kad
atpastantysis nepamatyt atpainamojo iki parodymo atpainti.
2.10. Prokuroro teis pateikti papildomus rodymus
rodym tyrimo metu prokuroras gali prayti leisti jam pateikti papildomus rodymus atliekant
proceso veiksmus. Turt prayti tokiais atvejais, kai:
a)
kai teisiamajame posdyje negalima upildyti tyrimo sprag, kurios neleidia isprsti kalts
rodymo ir kaltinimo veiksm kvalifikavimo klausimo;
b)
nauj rodym susijs su paiekos veiksmais arba kai tyrimo veiksmus reikia atlikti kitoje
vietoje;
c)
ikiteisminio tyrimo metu atliekant proceso veiksmus buvo padaryta st. reikalavim paeidim,
dl kuri proceso veiksmo rodomoji vert yra niekin;
d)
teisiamajame posdyje tiriant rodymus ikilo nauj versij, kurias patikrinti prokuroras gali tik
atlikdamas papildomus proceso veiksmus.
Praym leisti pateikti papildomus rodymus prokuroras reikia tik savo valia ir iniciatyva.
Teismas, patenkindamas prokuroro praym, padaro bylos nagrinjimo teisme pertrauk. Dl
praymo teismas priima nutart. Pareikdamas praym prokuroras turi nurodyti kokioms aplinkybms
patvirtinti ar paneigti btini nauji rodymai.
2.11. rodym tyrimo teisme pabaiga
Reikm: ubaigiamas rodomosios informacijos, kuri bus nuosprendio pagrindu, rinkimas ir

patikrinimas. Kai byloje esantys rodymai itirti, teisiamojo posdio pirmininkas paklausia
nagrinjimo teisme dalyvius, ar ie nori papildyti rodym tyrim ir btent kuo. Praymai turi bti
motyvuoti. Proceso dalyvis gali pakartotinai pareikti praym, jeigu jis buvo atmestas teisme anksiau,
jei dalyvis mano, kad teisme pasikeitusios aplinkybs daro jo pakartotin praym prasming. Dl
praym teismas turi iklausyti kit proceso dalyvi nuomones ir tik tada priimti nutart. Jei atmeta
motyvuota nutartis. Patenkins praym teismas gali padaryti teisiamajame posdyje pertrauk arba
bylos nagrinjim atidti. Kai inagrinti praymai, jeigu j buvo, ir reikiamais atvejais atlikti
papildomi tyrimo veiksmai, teisiamojo posdio pirmininkas paskelbia, kad rodym tyrimas teisme
baigtas. Apie paskelbim nurodoma teisiamojo posdio protokole.
2.12.
Sutrumpintas rodym tyrimas
Sutrumpinto rodym tyrimo slygos (btina slyg visuma):
a) jei kaltinamasis nra padars labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo;
b) jei kaltinamasis visikai prisipasta kaltas; jei tik i dalies prisipasta visas tyrimas bendra
tvarka;
c) tik esant kaltinamojo sutikimui;
d) jei sutinka proceso alys prokuroras ir gynjas;
e) tik teismo sprendimu, t.y. tik teismas galutinai nusprendia, ar esant nurodytoms slygoms atlikti
sutrumpint rodym tyrim.
Byloje, kurioje yra keli kaltinamieji, sutrumpint rodym tyrim galima atlikti tik tuo atveju,
jeigu visi prisipasta kaltais ir pageidauja sutrumpinto rodym tyrimo, o j pozicij palaiko
prokuroras ir gynjai.
Atkreiptinas dmesys, kad nuosprend teismas grindia tik tais parodymais, kurie buvo
inagrinti teisiamajame posdyje.
3.
Baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis odis
3.1. Baigiamj kalb samprata

Pagal vadovl - Baigiamosios kalbos yra savarankika teisiamojo posdio dalis, kurioje
nagrinjimo teisme dalyviai apibendrina rodym tyrimo rezultatus, idsto samprotavimus dl
kaltinimo teisingumo, formuluoja ir pagrindia savo reikalavimus bei pasilymus teismui, taip pat
ginija ir neigia procesini prieinink ivadas ir reikalavimus.
Pagal BPK 293 str. 2 d. - Baigiamosios kalbos yra teisiamajame posdyje dalyvaujanio byloje
prokuroro, nukentjusiojo arba jo atstovo, civilinio iekovo, civilinio atsakovo arba j atstov,
gynjo arba gynjo neturinio kaltinamojo pasakytos kalbos. Pirmasis kalba prokuroras, paskutinis
gynjas.
Baigiamojoje kalboje negalima remtis rodymais, kurie nebuvo itirti teisiamajame posdyje.
Teismas negali apriboti baigiamj kalb trukms, bet teisiamojo posdio pirmininkas turi teis
nutraukti baigiamj kalb, jeigu i aikiai nesusijusi su nagrinjama byla. Baigiamj kalb metu
neatliekami jokie tyrimo veiksmai, neudavinjami klausimai.
Jeigu privataus kaltinimo byloje yra sujungti prieprieiniai (kai nukentjusysis tuo paiu yra ir
kaltininkas) kaltinimai, baigiamj kalb eilikum nustato teismas, vadovaudamasis taisykle, kad
pirmas baigiamj kalb pasako tas kaltinamasis, kuris pirmas padav skund.
3.2. Prokuroro kalba
Privalo isamiai teisikai vertinti NV, nurodyti jos tikruosius motyvus, atskleisti kaltinamojo
socialin bei psichologin veid, pateikti teismui pasilymus nuosprendyje sprstinais klausimais.
Palaikydamas kaltinim visus inkriminuojamus faktus, veikos padarymo aplinkybes turi pagrsti teisme
patikrintais rodymais.
Jeigu prokuroras atsisak nuo kaltinimo negali atsisakyti dalyvauti baigiamosiose kalbose, taiau
savo kalboje privalo nurodyti atsisakymo nuo kaltinimo motyvus ir pagrsti juos teisiamajame
posdyje itirtais rodymais.
3.3. Gynjo kalba
Neturi teiss atsisakyti dalyvauti baigiamosiose kalbose.
3.4. Nukentjusiojo, civilinio iekovo ir civilinio atsakovo kalbos
Nukentjusieji paprastai neturi teisinio isilavinimo (iskyrus atvejus, kai j atstovais yra
teisininkai), todl j kalbos apsiriboja konkreiais reikalavimais skirti kaltinamajam bausm.
Civ. iekovo/atsakovo ir j atstov kalbos turi bti susijusios tik su civ. iekiniu ar kt.
klausimais tiek, kiek tai reikalinga civ. iekiniui pagrsti ar paneigti. i grup, taip pat kaltinamasis gali
atsisakyti savo kalb.
Kaltinamajam leidiama dalyvauti baigiamosiose kalbose, jeigu jis neturi gynjo, t.y. gynjas
ivis nedalyvauja ar nagrinjimo teisme metu jo buvo atsisakyta.
3.5. Baigiamj kalb dalyvi atsikirtimai ir pastabos
Po to, kai nagrinjimo teisme dalyviai pasako baigiamsias kalbas, jie turi teis pasakyti
atsikirtimus ir pastabas dl to, kas pasakyta pirmiau baigiamosiose kalbose. Paskutinis atsikirtimus ir
pastabas pasako gynjas, o jeigu io nra, kaltinamasis. Pasinaudoti ia teise galima atsisakyti,
atsisakymas nereikia sutikimo su kit kalb dalyvi nuomone.
3.6. Baigiamj kalb dalyvi pasilymai dl nuosprendio
Pasak baigiamsias kalbas nagrinjimo teisme dalyviai gali ratu pasilyti teismui
nuosprendio rezoliucinje dalyje numatyt sprendim formuluot. Argument pateikti nereikia.
3.7. Kalinamojo paskutinis odis
Po baigiamj kalb teisiamojo posdio pirmininkas suteikia kaltinamajam paskutin od. Tai
kaltinamojo teis, bet ne pareiga. Jei atsisako paymima protokole.
Klausimai kaltinamajam jo paskutinio odio metu neuduodami. Teismas negali apriboti
kaltinamojo paskutinio odio trukms, bet teisiamojo posdio pirmininkas turi teis sustabdyti
kaltinamj, jei is kalba apie aikiai su byla nesusijusias aplinkybes.
Jeigu baigiamsias kalbas pasak asmenys arba kaltinamasis paskutiniu odiu pranea apie
naujas aplinkybes, turinias esmins reikms bylai, teismas nagrinjimo teisme dalyvi praymu arba
savo iniciatyva gali atnaujinti rodym tyrim. Baigus atnaujint rodym tyrim, vl klausomos
baigiamosios kalbos ir suteikiamas paskutinis odis kaltinamajam.
Iklauss kaltinamojo paskutin od ir nutars vietoje ar pasitarim kambaryje, teismas pranea
apie nuosprendio paskelbimo laik ir viet.
4. Nuosprendio primimas ir paskelbimas
4.1.
Nuosprendio samprata ir reikm
Baudiamosios bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme paprastai ubaigiamas
nuosprendio primimu.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisiamajame posdyje priimamas dokumentas,

kuriuo kaltinamasis pripastamas kaltu, jam skiriama bausm arba jis atleidiamas nuo bausms, taip
pat dokumentas, kuriuos teismas nutraukia byl, atleisdamas kaltinamj nuo baudiamosios
atsakomybs.
Nuosprendyje teismas privalo tinkamai pritaikyti statym, kad nusikalstam veik padars
asmuo bt teisingai nubaustas ir nebt nuteistas niekas nekaltas. Nuosprendis turi bti teistas,
pagrstas, teisingas ir tikinantis. Teistas tinkamai pritaikytas statymas laikantis BP reikalavim.
Pagrstas iaikinus visas aplinkybes, ivadas pagrindiant teisiamajame posdyje itirtais
neabejotinais rodymais. Teisingas kai nealikas teismas nustato kaltum bei paskiria teising
bausm. tikinantis toks, kur asmenys/visuomen suvokia ir vertina kaip teist, pagrst, teising.
tikinanio nuosprendio teisin iraika jo motyvavimas.
Nuosprendis yra priimamas Lietuvos Respublikos vardu (BPK 297 str.). siteisjs teismo
nuosprendis privalomas visoms valstybs ir savivaldybi institucijoms, pareignams, monms,
staigoms ir organizacijoms bei asmenims, turi bti be prietaravim ir netrukdomai vykdomas visoje
LR teritorijoje.
4.1.1. Nuosprendio reikm

Priimant nuosprend:
byla isprendiama i esms ir tuo ubaigiamas pirmosios instancijos teismo procesas;
asmuo gali bti pripaintas kaltu ir jam paskirta bausm (tik nuosprendiu);
gyvendinami BP tikslai;
turt atsispindti valstybs politika kovojant su nusikalstamumu (priimami valstybs vardu);
daromas aukljamasis/prevencinis poveikis ne tik nuteistiesiems.
4.2.
Nuosprendio primimo tvarka ir slygos
Slygos:
1. Teisj pasitarimo slaptumas. Pasitarimo slaptum pirmiausia garantuoja tai, kad nuosprendis
priimamas pasitarim kambaryje (BPK 298 str.), kadangi nuosprendiai priimami prajus tam tikram
laiko tarpui po paskutinio kaltinamojo odio, 298 str. reikt suprasti ne kaip reikalavim, kad
nuosprendis priimamas spec. patalpoje, o kaip reikalavim, kad tai bt daroma niekam nesikiant
nuosprendio primim (turi nebti paalini asmen). Teisj kolegijai tariantis dl nuosprendio gali
dalyvauti tik tie teisjai, kurie eina t byl inagrinjusio teismo sudt.
2. rodym panaudojimo nuosprendyje ribos:
1) BPK 301 str. 1 d.: teismas nuosprend pagrindia tik tais rodymas, kurie buvo inagrinti
teisiamajame posdyje. Teismas nuosprendyje gali remtis tais duomenimis, kurie teisiamajame
posdyje buvo itirti tiesiogiai (BPK 242 str.). Ar itirti duomenys laikytini rodymais, teismas
sprendia nuosprendio primimo metu. Kaltinamojo, nukentjusioji, liudytojo parodym, duot
prokurorui/ikiteisminio tyrimo pareignui, perskaitymas ir analiz bendrame bylos duomen kontekste
gali turti reikms formuojantis teismo vidiniam sitikinimui galutinai vertinant rodymus.
2) Apkaltinamasis nuosprendis negali bti pagrstas vien tik nukentjusij ar liudytoj,
kuriems taikomas anonimikumas, parodymais (BPK 301 str. 2 d.). ETT praktikoje: galima remtis
kaip vienu i rodym, taiau tai negali bti lemiantys/vieninteliai rodymai. Tokiai parodymais galima
pagrsti kaltinamj nuosprend tik tokiais atvejais, kai juos patvirtina kiti byloje surinkti rodymai.
3) Jeigu teismas nuosprendio primimo metu nustato, kad neisamiai itirtos kai kurios bylos
aplinkybs, teismas gali atnaujinti rodym tyrim (BPK 300 str.). Kai teismas, papildomai
neisiaikins papildom aplinkybi, negali priimti pagrsto sprendimo dl kalts rodytumo, veikos
kvalifikavimo ir pan. Baigs atnaujint rodym tyrim teismas pakartoja privalomas procedras:
iklauso baigiamsias kalbas, suteikia paskutin od, vl ieina pasitarim kambar priimti
nuosprendio.
Tvarka:
1. Kai baudiamj byl nagrinja trij teisj kolegija (BPK 299 str.):
Pasitarimui ir balsavimui vadovauja teisiamojo posdio pirmininkas. Jis balsavimui gali
pateikti tokius klausimus: ar padaryta nusikalstama veika, ar kaltinamasis padar nusikalstam veik, ar
kaltas kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymu, ar baustinas kaltinamasis u savo padaryt veik,
kokia bausm turi bti jam paskirta, ar turi bti atlyginta nusikalstama veika paradyta ala ir kt. Dl
kiekvieno klausimo balsuojama atskirai. Balsavimo eils tvarka: pirmas balsuoja maiausi teisjo
darbo sta turintis teisjas, o teisiamojo posdio pirmininkas balsuoja paskutinis. Kiekvienas teisjas
balsuoja dl kiekvieno klausimo.
Klausimai isprendiami bals dauguma, iskyrus dl laisvs atmimo iki gyvos galvos
bausms (i bausm gali bti paskirta tik bendru sutarimu). Teisjas besilaikantis kitos nuomons turi
teis atskirj nuomon. Atskiroji nuomon idstoma pasitarim kambaryje teisjui ratu nurodant
savo sprendimo ir nesutikimo su kitais teisjais motyvus. Atskiroji nuomon skelbiant nuosprend
neskaitoma, bet pridedama prie bylos.
2. Kai byl nagrinja vienas teisjas, jis nuosprend priima pasitarim kambaryje, taiau tai
atlieka be specialios procedros.
Apsvarsius ir isprendus klausimus nuosprendiui priimti, suraomas nuosprendis. Gali bti
suraytas ranka (jei iskaitomai) arba atspausdintas. Originalas visada lieka prie baudiamosios bylos.
Nuosprendis turi bti logikas, aikus, pakankamai glaustas, bet ir isamus. Pasirao visi prim
teisjai.
4.3.
Nuosprendi rys
Pirmos instancijos teismas priima trij ri nuosprendius:
1. Apkaltinamasis nuosprendis.
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tais atvejais, kai teismas nustato nusikalstamos
veikos poymius kaltinamojo veikoje ir kai rodo, kad kaltinamasis yra kaltas dl
nusikalstamos veikos padarymo. Kai asmuo veik padar bdamas nepakaltinamas,
apkaltinamasis nuosprendis negali bti priimtas. Dl ribotai pakaltinamo asmens
apkaltinamasis nuosprendis gali bti priimamas.
Apkaltinamj nuosprendi rys:
1) Apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo kaltinamajam paskiriama bausm. Paprastai priimamas
is nuosprendis.
2) Apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo kaltinamasis atleidiamas nuo bausms atlikimo
priimamas retais atvejais, kai kaltinamasis iki nuosprendio primimo suserga sunkia
nepagydoma liga, dl kurios jam bausm atlikti bt per sunku. Tokiu atveju teismas,
priimdamas apkaltinamj nuosprend, paskirai tokiam asmeniui bausm ir atleidia j nuo
bausms atlikimo. Sprsdamas klausim teismas atsivelgia padarytos nusikalstamos
veikos sunkum, nuteistojo asmenyb ir ligos pobd. Turi bti oficiali sveikatos prieiros
staigos payma arba ekspert komisijos ivada su jose nurodyta kaltinamojo ligos
diagnoze.
2. Iteisinamasis.
Priimamas dviem atvejais:

1) jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi (kai
nustato, kad vykio i viso nebuvo arba buvo vykis, neturintis nusikalstamos veikos
poymi);
2) jeigu nerodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstam veik (veika buvo,
bet nenustatyta, kad kaltinamasis joje dalyvavo). Jei veik padars asmuo lieka neaikus,
teismas po nuosprendio siteisjimo byl perduoda prokurorui, kad is imtsi
priemoni nusikalstam veik padariusiam asmeniui nustatyti.
Kaltinamojo iteisinimas nurodytais pagrindais turi vienod teisin gali: kaltinamasis
pripastamas nekaltu. Savo turiniu iteisinimo pagrindai skiriasi, todl jie turi bti tiksliai ir
aikiai nurodyti nuosprendyje. Nuo iteisinimo pagrindo priklauso civilinio iekinio
isprendimas (BKP 115str.).
3. Nuosprendis, kuriuo baudiamoji byla nutraukiama, o kaltinamasis atleidiamas
nuo baudiamosios atsakomybs.
Priimamas, kai teismas teisiamajame posdyje nustato BK numatytus pagrindus atleisti
kaltinamj nuo baudiamosios atsakomybs. Pagal atleidimo nuo baudiamosios
atsakomybs pagrind pobd, juos galima suskirstyti dvi grupes:
1) atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagrindai, numatyti BK bendrojoje dalyje;
2) atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagrindai, numatyti BK specialiojoje dalyje.
Esant BK bendrojoje dalyje numatytiems pagrindams byla gali bti nutraukiama ne tik
nuosprendiu, bet ir nutartimi kai bylos parengimo nagrinti teisme etape paaikja
pagrindas atleisti nuo baudiamosios atsakomybs.
Vieno teisiamojo posdio metu gali bti priimtas tik vienas nuosprendis. Jeigu kaltinamasis,
kaltinamas keli veik padarymu, dl vienos i j iteisinamas, o dl kitos pripastamas kaltu, teismas
priima vien nuosprend, kuriame apie kaltinamojo nuteisim nurodoma pagal vien kaltinim, o apie
iteisinim pagal kit. Toks nuosprendis laikomas apkaltinamuoju. Jeigu byloje yra keli kaltinamieji
ir vieni i j pripastami kaltais, o kiti iteisinami, tai nuteistj atvilgiu toks nuosprendis laikomas
apkaltinamuoju, o iteisintj iteisinamuoju. Jeigu grupinje byloje vien kaltinamj atvilgiu
priimamas prastinis nuosprendis (apkaltinamasis/iteisinamasis), o kit nutraukiama byla, priimamas
vienas procesinis dokumentas nuosprendis, kurio apraomojoje ir rezoliucinje dalyse idstomi
atitinkami skirting sprendim turinio elementai.
4.4.
Nuosprendio forma ir turinys
Nuosprendio turinys jame idstytos aplinkybs ir teismo sprendimai dl j, priimti isamiai
ir nealikai ityrus tas aplinkybes ir objektyviai vertinus visus rodymus.
Nuosprendio forma nuosprendio suraymo bdas, jo kalba, vidin logika, atskir jo dali ir
kiekvienoje dalyje idstyt teigini eilikumas. Nuosprendio forma turi atskleisti nuosprendio turin.
Nuosprendis turi bti formuluojamas taip, kad kiekvienam bt aiku, u k ir kokiu pagrindu
kaltinamasis nuteistas ar iteisintas, kokia bausm jam paskirta, kur jis turs j atlikti. Terminai turi bti
vartojami tiksliai; negalima vartoti nepriimt sutrumpinim.
Nuosprend sudaro angin, apraomoji ir rezoliucin dalys, kurios turi derintis viena su kita,
sudaryti bendr sistem.
4.4.1. angin nuosprendio dalis (BPK 304 str.)
1.
2.
3.
4.
5.
Prasideda po dokumento pavadinimo. anginje dalyje nurodoma:

Nuosprendio primimas Lietuvos Respublikos vardu.
Nuosprendio primimo laikas ir vieta. Laikas data, kada nuosprendis pasiraomas, paprastai
sutampa su nuosprendio paskelbimo laiku. Vieta miesto, kuriame buvo nagrinjama
pavadinimas.
Nuosprend prims teismas ir nagrinjimo teisme dalyviai: teismo pavadinimas, teisj,
posdio sekretoriaus, prokuroro, gynjo, nukentjusiojo, civ. iekovo, civ. atsakovo ir j
atstov , kaltinamojo atstovo pagal statym, vertjo vardai ir pavards.
Kaltinamojo asmens duomenys: vardas, pavard, gimimo data ir vieta, asmens kodas, pilietyb,
tautyb, gyvenamoji vieta, isilavinimas, eimin padtis, duomenys apie teistum ir kt.
reikmingi duomenys. ie duomenys turi bti patvirtinti dokumentais ar kitokiu bdu.
Baudiamasis statymas, numatantis nusikalstam veik, kurios padarymu kaltinamas
kaltinamasis BK straipsniai, dalys ir punktai , nurodyti teismo nutartyje perduoti byl
nagrinti teisiamajame posdyje. Jeigu statymo redakcija pasikeit, nurodoma galiojusi veikos
padarymo metu statymo redakcija.
4.4.2. Apraomoji nuosprendio dalis (BPK 305 str.)

Pagrindin nuosprendio dalis, kurioje idstomos ir analizuojamos bylos aplinkybs,
vertinami rodymai, motyvuojamos teismo ivados. Turinys skiriasi pagal tai, ar nuosprendis yra
apkaltinamasis, ar iteisinamasis, ar nuosprendiu nutraukiama byla.
Apkaltinamojo nuosprendio apraomojoje dalyje nurodoma:
1. rodyta pripaintos nusikalstamos veikos aplinkybs (vieta, laikas, bdas, padariniai, kt.
svarbios aplinkybs). Aplinkybs turi bti idstytos trumpai, aikiai, tiksliai. Laikas nurodomas
kiek galima konkreiau; kai veika tsiasi tam tikr laiko tarp, turi bti nurodyta veikos pradia
ir pabaiga. Vieta miestas, rajonas, seninija, kaimas, gatv, namas, butas ar dar tiksliau
nurodoma. Toliau apraoma pati nusikalstama veika apraoma taip, kad atitikt baudiamojo
statymo dispozicijos turin. Reikia nurodyti visa, kas reikalinga nusikalstamai veikiai
kvalifikuoti. Jei kelios veikos, teismas gali idstyti jas chronologikai ar kitokia tvarka; jei keli
kaltinamieji padar nusikalstamas veikas bendrai, j veiksmai turi bti aprayti taip, kad bt
aiku, kokius konkreius veiksmus atliko kiekvienas i j.
2. rodymai, kuriais grindiamos teismo ivados. Dstomi tik teisiamajame posdyje inagrinti
rodymai. Jie analizuojami. Vertinami, daromos ivados apie faktines bylos aplinkybes. rodym
dstymas prasideda nuo kaltinamojo parodym. Jei jis prisipasta kaltu, tai neatleidia teismo
nuo pareigos nuosprendyje nurodyti rodymus, pagrindianius jo prisipainim. Be
kaltinamojo parodym nurodomi ir kt. rodymai: nukentjusij ir liudytoj parodymai,
ekspert ir specialist ivados, itirt daiktini rodym bei dokument rezultatai. Jeigu teismas,
darydamas ivadas vienais rodymais remiasi, o kitus atmeta, jis turi ianalizuoti tarp rodym
esanius prietaravimus ir nurodyti motyvus, kuriais remdamasis atmeta tam tikrus rodymus.
3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir ivados. Turi bti nurodyti motyvai, kodl btent
tas BK straipsnis, dalis, punktas. Priimant nuosprend dl keli kaltinamj arba vieno
kaltinamojo, kuris padar kelias nusikalstamas veikas, motyvai dl kiekvieno kaltinamojo ar
kiekvienos nusikalstamos veikos nurodomi atskirai.
4. Bausms skyrimo motyvai. Reikia motyvuoti:
a.1)
laisvs bausms skyrim, jei BK atitinkamo straipsnio sankcija numato ir
kt. bausmes, nesusijusias su laisvs atmimu;
a.2)
kaltinamojo pripainim pavojingu recidyvistu;
a.3)
velnesns, nei statymo numatyta, bausms skyrim;
a.4)
baudos, areto ar laisvs atmimo vykdymo atidjim;
a.5)
laisvs atmimo bausms atlikimo staigos pasirinkim.
Speciali apkaltinamojo nuosprendio kategorija apkaltinamasis nuosprendis, kuriuos
nuteistasis atleidiamas nuo bausms atlikimo. Tokios nuosprendio apraomoji dalis yra specifin:
nurodomi jau minti dalykai, taip pat nurodoma sunki nepagydoma liga, kuria serga nuteistasis,
konstatuojama, kad liga patvirtinta sveikatos prieiros staigos payma arba ekspert komisijos
ivada, nurodant, kad ie dokumentai teisiamajame posdyje buvo itirti. Po to idstomi teismo
motyvai, kodl dl sunkios nepagydomos ligos bausm atlikti nuteistajam bt per sunku, ir daroma
ivada atleisti nuteistj nuo bausm atlikimo.
Iteisinamojo nuosprendio apraomojoje dalyje nurodoma:
1. Kaltinimo, dl kurio byla buvo perduota nagrinti teisme, esm.
2. Teismo nustatytos bylos aplinkybs. Btina konkreiai ir tiksliai idstyti kaltinamojo
veiksmus/neveikim, jeigu jis iteisinamas dl to, jog jo veikoje nra nusikalstamos veikos
poymi.
3. rodym vertinimo motyvai. Teismas pateikia rodymus, kuriais nustatomos faktins bylos
aplinkybs ir kurie yra pagrindas iteisinti kaltinamj. Daniausiai prietarauja rodymams,
kuriais grindiamas kaltinimas, todl privalu nurodyti motyvus, kuriais remiamasi
iteisinaniais, o ne apkaltinaniais rodymais.
4. Teismo ivados dl kaltinamojo iteisinimo. Turi bti paymtas vienas i iteisimo pagrind:
nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos poymi, arba nenustatyta, kad kaltinamasis
dalyvavo padarant nusikalstam veik. Ivada dl iteisinimo turi bti pagrsta bylos aplinkybi
ir rodym analize. Jeigu atleidiant nuo bausms atlikimo skiriama baudiamojo poveikio
priemon, nurodomi jos skyrimo motyvai.
Nuosprendio, kuriuo baudiamoji byla nutraukiama, apraomojoje dalyje nusikalstamos veikos
aplinkybs ir rodymai idstomi tokia pat tvarka kaip ir apkaltinamojo nuosprendio apraomojoje
dalyje; taip pat pateikiama bendresnio pobdio ivada apie veikos kvalifikavim. Po to nurodomas
atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagrindas, jo taikymo motyvai. Jeigu nutraukiant
baudiamj byl skiriama baudiamojo ar aukljamojo poveikio priemon, nurodomi tos priemons
skyrimo motyvai.
Bet kokios ries nuosprendio apraomojoje dalyje turi bti nurodyti motyvai, pagrindiantys
sprendim dl nusikalstama veika padarytos alos atlyginimo. ioje dalyje gali bti idstytos ir kt.
svarbios aplinkybs bei sprendim argumentai (pvz.: dl daikt kaip rodym likimo, proceso ilaid,
etc.). Negalimas sutrumpint motyv dstymas, sutrumpinta apraomoji dalis (LR KT 2006-09-21).
4.4.3. Rezoliucin nuosprendio dalis (BPK 307 str.)
Baigiamoji nuosprendio dalis, kurioje nurodomi teismo sprendimai visais klausimais, kuriuos
teismas turi isprsti inagrinjs baudiamj byl.
Apkaltinamojo nuosprendio rezoliucinje dalyje nurodoma:
kaltinamojo vardas ir pavad;
sprendimas pripainti kaltinamj kaltu;
baudiamasis statymas, pagal kur jis pripastamas kaltu;

sprendimai dl bausms, baudiamojo poveikio priemoni, taip pat sumimo skaitymo
bausms laik;
sprendimas kaltinamj pripainti pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripasta;
sprendimas dl kardomosios priemons nuteistajam, kol siteiss nuosprendis.
Kai keli veik padarymu kaltinamas kaltinamasis dl vien pripastamas kaltu, o dl kit ne,
nuosprendio rezoliucinje dalyje turi bti nurodoma, dl kuri veik padarymo jis nuteisiamas, dl
kuri iteisinamas.
Apkaltinamojo nuosprendio, kuriuo kaltinamasis atleidiamas nuo bausms atlikimo
rezoliucinje dalyje nurodoma:
kaltinamojo vardas ir pavard;
sprendimas pripainti j kaltu;
baudiamasis statymas, pagal kur jis pripastamas kaltu;
sprendimas skirti bausm;
sprendimas atleisti nuteistj nuo bausms atlikimo;
sprendimas dl procesini prievartos priemoni panaikinimo;
sprendimas dl baudiamojo/aukljamojo poveikio priemons skyrimo, kai tam yra pagrindo.
Iteisinamojo nuosprendio rezoliucinje dalyje nurodoma:

kaltinamojo vardas ir pavard;
sprendimas iteisinti kaltinamj ir iteisinimo pagrindas;
jeigu asmuo buvo suimtas, jis paleidiamas posdi salje, ir spendimas apie tai turi bti
suraytas rezoliucinje dalyje.
Nuosprendio, kuriuos nutraukiama baudiamoji byla, rezoliucinje dalyje nurodoma:
nuo baudiamosios atsakomybs atleisto asmens vardas ir pavard;
sprendimas atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs;
sprendimas dl baudiamojo/aukljamojo poveikio priemons skyrimo, kai tam yra pagrindo;
jeigu kaltinamasis suimtas, rezoliucinje dalyje nurodoma, kad jis paleidiamas posdi salje.
Reikiamais atvejais, vis ri nuosprendi rezoliucins dalyse turi bti idstyti teismo
sprendimai dl nusikalstama veika padarytos alos atlyginimo, daiktini rodym likimo, proceso
ilaid atlyginimo. Kiekvienas nuosprendis turi bti ubaigiamas nurodymu apie jo apskundimo tvark
ir terminus.
4.5. Nuosprendio paskelbimas
Gali bti skelbiami, tik kai visi teismo sprendimo primimo motyvai yra idstyti ratu ir teismo
baigiamasis aktas yra pasiraytas vis teisj (LR KT 2009-09-21). Nepaskelbtas nuosprendis
nelaikomas galiojaniu. Nuosprendis visada skelbiamas vieai, net ir tuo atveju, kai byla buvo
nagrinjama teisme nevieai. Apie nuosprendio primimo laik teismas privalo praneti i anksto,
ieidamas pasitarim kambar; arba jeigu reikia laiko pasitarti dl nuosprendio paskelbimo datos
grus i pasitarim kambario. Teismas privalo spti parengti nuosprend iki planuoto paskelbimo
momento. BPK 302 str. 4 d. nustatyta, kad nuosprendis turi bti paskelbtas ne vliau kaip per 14 dien
nuo praneimo apie jo paskelbimo laik ir viet dienos, o jei byla sudtinga ir didels apimties, per
teismo nustatyt manomai trumpiausi laik, bet ne vliau kaip per 45 dienas.
Nuosprendis gali bti skelbiamas dviem bdais:
1) perskaitomas visas;
2) perskaitoma angin ir rezoliucin dalys, o motyvai paaikinami odiu, prireikus perskaitant
atskiras nuosprendio apraomosios dalies vietas.
Skelbiant nuosprend kaltinamasis, prokuroras ir gynjas privalo bti posdi salje, taiau
teismas turi teis nuosprend skelbti ir iems bylos nagrinjimo teisme dalyviams neatvykus (BKP 308
str. 3 d.).
Teisjas, paskelbs nuosprend, iaikina nuosprendio apskundimo tvark ir terminus, o
kaltinamajam ir paskirt bausmi vykdymo ypatumus.
Nuo nuosprendio paskelbimo prasideda jo apeliacinio apskundimo termino eiga. Paskelbtas
nuosprendis tampa procesiniu dokumentu, kur pakeisti galima tik statymo nustatyta tvarka. Paskelbus
nuosprend teismas privalo paleisti i sumimo asmen, kuris iuos nuosprendiu iteisintas arba
atleistas nuo bausms atlikimo, arba kt. BKP 308 str. numatytais atvejais.
Nuosprendio nuora teikimas (BPK 310 str.):
1) nuosprendio nuoraai tuoj pat po paskelbimo teikiami iteisintajam, nuteistajam ar asmeniui,
kuriam byl nutraukta;
2) jeigu ie asmenys nedalyvavo, kai buvo skelbiamas nuosprendis, ar jo neprim tuojau po
paskelbimo, nuosprendio nuoraai jiems turi bti teikti ar isisti ne vliau kaip per 5 dienas
nuo nuosprendio paskelbimo dienos;
3) kietiems asmenims, dalyvavusiems byl nagrinjant teisme, nuosprendio nuoraai j praymu
teikiami tuojau po nuosprendio paskelbimo ar isiuniami per 5 dienas nuo tokio praymo
gavimo.
Nemokaniam lietuvi kalbos iteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, turi
bti teikiamas suprantam kalb iverstas nuosprendio nuoraas. Vertimas turi bti padarytas per
manomai trumpiausi laik. BPK 310 str. nustatytas 5 dien terminas iversto nuorao teikimui
netaikomas,
XVIII skyrius.
BYL PROCESAS APELIACINS INSTANCIJOS TEISME
1. Byl proceso apeliacins instancijos teisme samprata ir reikm
Byl procesas apeliacins instancijos teisme baudiamojo proceso stadija, kurioje apeliacins
instancijos teismas pagal proceso dalyvi arba prokuroro apeliacinius skundus patikrina nesiteisjusi
teismo nuosprendi ar nutari teistum ir pagrstum.
Byl proceso apeliacins instancijos teisme poymiai:
1) apeliacine tvark byla nagrinjama tik tuo atveju, kai yra paduoti apeliaciniai skundai. Teis
paduoti apeliacin skund turi visi proceso dalyviai. Apeliacinio skundo padavimas sustabdo
apsksto nuosprendio ar nutarties siteisjim;
2) skundiami nesiteisj pirmosios instancijos teismo nuosprendiai ir nutartys;
3) apeliacine tvarka bylas nagrinja auktesns pakopos teismai (apylinks teismas apygardos
teismas; apygardos teismas Lietuvos apeliacinis teismas);
4) tikrinamas tiek apskst teismo sprendim teistumas, tiek j pagrstumas;

5) apeliacins instancijos teismas byl patikrina tiek, kiek to praoma apeliaciniuose skunduose, ir
tik dl t asmen, kurie padav apeliacinius skundus ar dl kuri tokie skundai buvo paduoti.
Apeliacins instancijos teismas, iskyrus statyme tiesiogiai nurodytus atvejus (BPK 320 str.
3d.: jeigu teismas, nagrindamas byl nustato, esmini BPK paeidim, jis nepaisydamas to, ar
gautas dl j skundas, patikrina, ar tai turjo neigiamos takos ne tik asmeniui, dl kurio skundo
nagrinjama byla, bet ir kt. skund nepadavusiems nuteistiesiems), i rib viryti negali
6) apeliacins instancijos teismas negali pabloginti apelianto teisins padties (non reformatio in
peius).
Byl proceso apeliacins instancijos teisme etapai:
1) nesiteisjusio teismo nuosprendio ar nutarties apskundimas;
2) bylos parengimas nagrinti apeliacins instancijos teismo posdyje;
3) bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teismo posdyje.
Reikm:
1) itaisomos klaidos ir statymo paeidimai, kuriuos padar pirmos instancijos teismai;
2) asmens teisi apsaugos baudiamajame procese garantija;
3) pirmos instancijos teism praktikos vienodinimas.
2. Nuosprendi ir nutari apskundimas apeliacine tvarka
2.1. Apeliantai
Apeliantas apeliacin skund padavs asmuo (BPK 14 str.). apeliantais gali bti tik statyme
nurodyti asmenys: prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, jo gynjas ir atstovas pagal statym,
asmuo, kuriam byla nutraukta, jo gynjas ir atstovas pagal statym, nukentjusysis ir jo atstovas, civ.
iekovas, civ. atsakovas ir j atstovai, ustato davjas, asmuo, kurio turtas ar jo vert atitinkanti pinig
suma konfiskuoti, ir j atstovai (BPK 312 str.), nuteisto juridinio asmens atstovas (BPK 390 str. 2 d.),
asmuo, kuriam taikyta priveriamoji medicinos priemon ar atsisakyta j taikyti, io asmens atstovas
pagal statym, eimos nariai ar artimieji giminaiiai (BPK 404 str.).
Prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, jo gynjas ir atstovas pagal statym, asmuo,
kuriam byla nutraukta, jo gynjas ir atstovas pagal statym, nukentjusysis ir jo atstovas nesiteisjus
teismo nuosprend ar nutart gali apsksti remdamasis bet kokiais pagrindais ir motyvais. Valstybin
kaltinim palaiks prokuroras, arba jeigu esant pagrindui jis skundo nepadav vyriausiasis apylinks,
apygardos, Generalins prokuratros departamento, Generalinis prokuroras. Gynjai gali paduoti
skund tik tada, kai tai neprietarauja ginamojo ratu ireiktai valiai, o statyminiai atstovai neprivalo
paisyti atstovaujamj valios dl apeliacini skund padavimo. Iteisintasis, jo gynjas ir atstovas
pagal statym turi teis paduoti apeliacin skunda dl nuosprendio tiek, kiek jis yra susijs su
iteisinimo motyvais ir pagrindu. Civ. iekovas, civ. atsakovas ir j atstovai turi teis paduoti
apeliacinius skundus dl nuosprendio dalies, kuri yra susijusi su civ. iekiniu. Ustato davjas ir jo
atstovas gali apsksti nuosprend tik dl sprendimo ustat pervesti valstybei, o asmuo, kurio turtas ar
jo vert atitinkanti pinig suma konfiskuoti ir jo atstovas tik dl sprendimo konfiskuoti turt ar jo
vert atitinkani pinig sum.
2.2. Apeliacinio skundo turinys, padavimo tvarka ir terminai
Apeliacinis skundas turi bti raytinis ir apelianto pasiraytas. Apeliacinio skundo turinys (BPK
313 str. 1 d.):
1)
2)
3)
4)
apeliacins instancijos teismo pavadinimas;

byla, dl kurios paduodamas skundas;
skundiamos nuosprendio dalies esm;
nuosprendio apskundimo pagrindai ir motyvai (teisikai svarbiausia dalis). Pagrindai
BPK numatytos aplinkybs, dl kuri nuosprendis gali bti panaikintas ar pakeistas (BKP
327-329 str.). Motyvai apelianto argumentai;
5) apelianto praymai.
Padavimo tvarka ir terminai:

apeliacinis skundas paduodamas per nuosprend primus teism (BPK 313 str. 2 d.);
paduodamas per 20 dien nuo nuosprendio paskelbimo dienos (BPK 313 str. 3 d.);
20 dien termino skaiiavimo iimtys:
1. suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaiiuojamas nuo
nuosprendio nuorao teikimo jam dienos;
2. teisiamajame posdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui
paduoti skaiiuojamas nuo nuosprendio nuorao isiuntimo jam dienos;
apeliacini skund padavimo laikotarpiu byla turi bti nuosprend primusiame teisme ir
asmenys, turintys teis paduoti apeliacinius skundus, turi teis susipainti su byla;
jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus termin, jis nesukelia teisi padarini ir
grinamas apeliantui (BPK 313 str. 7 d.);
jei apskundimo terminas praleistas dl svarbi prieasi, galima prayti teism atnaujinti
praleist termin. Tokie praymai paduodami nuosprend primusiam teismui ir nagrinjami
BPK 314 str. tvarka. Dl termino atnaujinimo nusprendiama posdyje, kur gali bti
aukiamas ir praantis atnaujinti termin asmuo.
Jei teismas nusprendia, kad terminas praleistas dl svarbi prieasi, j atnaujina nutartimi.
Svarbiomis apskundimo termino praleidimo prieastims pripastama (BPK 37 str.) : laisvs
atmimas dl administracinio areto, sulaikymo ar bausms atlikimo kitoje byloje, nutrks
susisiekimas dl epidemijos, prieo upuolimo, nepaprastai didelio potvyni ar panaios
nenugalimos jgos, ivykimas tolimj plaukiojim ir kt., taip pat kt. prieastys, objektyviai
sukliudiusios paduoti apeliacin skund nustatytais terminais (pvz.: komandiruot, nelaimingas
atsitikimas, etc.).
Jeigu teismas nusprendia, kad prieastis, dl kurios buvo praleistas terminas nra svarbi,
praymas atnaujinti termin atmetamas nutartimi. i nutartis gali bti skundiama apeliacins
instancijos teismui, kuris turi teis praleist termin atnaujinti arba palikti nutart nepakeist.
Maksimalus terminas praymui atnaujint praleist apeliacinio skundo padavimo termin paduoti
6 mn.
Apeliantas turi teis ataukti paduot apeliacin skund (BPK 316 str.). Praymai dl skundo
ataukimo gali bti paduoti iki teismo praneimo posdi salje apie nuosprendio ar nutarties
paskelbimo laik ir viet. Jeigu apeliacinis skundas ataukiamas, teismas priima sprendim
palikti skund nenagrint ir teismo proces nutraukti. Ataukus apeliacin skunda, galima
paduoti nauj, jeigu nra suj apeliacinio apskundimo terminai.
2.3. Proceso veiksmai, atliekami gavus apeliacin skund

Kai paduodamas apeliacinis skundas, nuosprendis nesiteisja ir nepradedamas vykdyti
(vykdymas sustoja vis nuteistj atvilgiu). Nuosprendis gali bti pradtas vykdyti, tik jei nuteistasis
ratu pareikia nor pradti atlikti bausm, kol byla bus inagrinta apeliacine tvarka (BPK 315 str.).
Prie vykdydamas BPK 317 ir 319 str. reikalavimus, pirmosios instancijos teismas patikrina, ar
skund padavs asmuo turi teis apsksti teismo nuosprend apeliacine tvarka, ar skundas paduotas
nustatytais terminais. Jei padav netinkamas asmuo ar paeisti terminai, skundas grinamas apeliantui
(BPK 323 str. 1 d.).
BPK 317 str. praneimai apie paduotus apeliacinius skundus. Apeliacin skund prims
teismas apie gaut skund pranea nuteistajam, iteisintajam, asmeniui, kuriam byla nutraukta, ar kt.
BP dalyviams, su kuri interesais skundas susijs, bei iaikina teis susipainti su juo ir pateikti
atsikirtimus. Jei skundas susijs su nukentjusiaisiais ar civ. iekovais, kuri byloje daug, gali bti
praneama per spaud ne vliau kaip likus 10 dien iki nurodytos susipainimo su skundu dienos.
Nukentjusiajam, iteisintajam ir asmeniui, kuriam byla nutraukta, isiuniamas prokuroro, privataus
kaltintojo, nukentjusiojo ar jo atstovo skundo nuoraas. Kitiems proceso dalyviams toki nuoraai
teikiami j praymu.
BPK 319 str. bylos su gautu apeliaciniu skundu isiuntimas bei praneimas apie bylos
nagrinjimo viet ir laik. Pirmos instancijos teismas turi per 3 dienas pasibaigus apeliacinio skundo
padavimo terminui isisti byl su gautais skundais ir atsikirtimais juos apeliacins instancijos
teismui. Proceso dalyviai, su kuri interesais susijs skundas, su juo gali susipainti ne tik nuosprend
primusiame teisme, bet ir apeliacins instancijos teisme, o atsikirtim gali paduoti iki apeliacins
instancijos teismo posdio pradios. Prajus 3 dien terminui pirmos instancijos teismo gauti
atsikirtimai isiuniami apeliacins instancijos teismui papildomai. Isisdamas byl apeliacins
instancijos teismui pirmos instancijos teismas nustato apeliacins instancijos teismo posdio viet ir
laik. Apie tai pirmos instancijos teismas pranea proceso dalyviams, dalyvavusiems nagrinjant byl.
Jei skundas paduotas nuteistojo padt bloginaniais pagrindais, teismas isiunia reikalavim suimt
nuteistj pristatyti apeliacins instancijos teism. Laivje esaniam nuteistajam, iteisintajam,
asmeniui, kuriam byla nutraukta, isiuniami aukimai. Jeigu byloje yra daug nukentjusij, civ.
iekov, apie bylos nagrinjimo apeliacins instancijos teisme viet ir laik jiems gali bti praneama
per spaud ne vliau kaip likus 10 dien iki bylos nagrinjimo apeliacins instancijos teisme.
2.4.
Nutari apskundimo apeliacine tvarka ypatumai
Pirmos instancijos teismo priimamas nutartis galima skirtyti tris grupes:
1. nutartys, skundiamos apeliacine tvarka (BPK 318 str.);
2. nutartys, skundiamos BPK X dalyje nustatyta tvarka (BPK 439 str.);
3. neskundiamos nutartys, taiau prietaravimai joms gali bti nurodyti apeliaciniame
skunde dl nuosprendio ar apeliacine tvarka skundiamos nutarties (BPK 318 str. 4
d.).
Apeliacine tvarka gali bti skundiamos pirmos instancijos teismo:
1) Nutartys nutraukti baudiamj byl (BPK 254 str. 4 d.). Teis apsksti turi tie patys proceso
dalyviai, kurie turi teis apsksti nesiteisjus nuosprend.
2) Nutartys, priimtos inagrinjus byl dl priveriamj medicinos priemoni taikymo (BPK 403
str.). Teis apsksti turi 403 str. nurodyti asmenys: asmuo, kurio byla buvo nagrinjama, jo
atstovas pagal statym, eimos nariai ar artimieji giminaiiai, gynjas, nukentjusysis, jo
atstovas ir prokuroras.
Apeliacinis skundas dl i nutari paduodamas tokia pat tvarka ir terminais kaip ir apeliacinis
skundas dl pirmos instancijos teismo nuosprendio (BPK 313 str.). apeliaciniuose skunduose dl i
nutari gali bti nurodyti prietaravimai pirmosios instancijos teismo nutartims, kurios i karto po
primimo negali bti skundiamos: dl bylos perdavimo nagrinti teisiamajame posdyje, dl
galimumo nagrinti byl, neatvykus kuriam nors i proceso dalyvi, dl pareikt nualinim, dl nauj
rodym rinkimo, dl proceso dalyvi praym nagrinjimo, dl pastab teisiamojo posdio protokole
bei tvarkos palaikymo teisiamojo posdio metu (BPK 318 str. 4 d.).
3. Byl nagrinjimas apeliacins instancijos teisme
3.1. Byl nagrinjimo apeliacins instancijos teisme bendrosios nuostatos
BPK 320 str.
3.1.1. Apeliacins instancijos teismo sudtis
Bylas apeliacine tvarka visais atvejais nagrinja trij teisj kolegija. Iimtiniais atvejais
kolegijos sudt gali eiti ne tik Baudiamj byl skyriaus, bet ir Civilini byl skyriaus teisjai, t. y.
gali bti sudaryta miri kolegija.
3.1.2. bylos nagrinjimo apeliacins instancijos teisme ribos
Tai yra statyme apibrta apeliacins instancijos teismo kompetencija tikrinti nesiteisjusio
teismo nuosprendio teistum ir pagrstum. Ribas lemia apeliaciniame skunde nurodyti nuosprendio
ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai.
Teismas patikrina byl tiek, kiek to praoma apeliaciniame skunde, ir tik dl t asmen, kurie
padav apeliacinius skundus ar dl kuri tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 str. 3 d.). bylos
nagrinjimo apeliacine tvarka ribos ipleiamos:
1) Jeigu teismas, nagrindamas byl, nustato esmini io Kodekso paeidim, jis, nepaisydamas
to, ar gautas dl j skundas, patikrina, ar tai turjo neigiamos takos ne tik asmeniui, dl kurio skundo
nagrinjama byla, bet ir kitiems skund nepadavusiems nuteistiesiems (BPK 320 str. 3 d.). Esminiais
io Kodekso paeidimais laikomi tokie io Kodekso reikalavim paeidimai, dl kuri buvo suvarytos
statym garantuotos kaltinamojo teiss ar kurie sukliud teismui isamiai ir nealikai inagrinti byl
ir priimti teising nuosprend ar nutart (BPK 369 str. 3 d.).
2) Jeigu apeliacins instancijos teismas velnina nuosprend nuteistiesiems, kurie nuosprend
apskund ar dl kuri nuosprendis apskstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems
nuteistiesiems, jis gali suvelninti nuosprend ir pastariesiems (BPK 320 str. 3 d.). velninti nuosprend
nuteistiesiems, dl kuri apeliacinis skundas nepaduotas, galima vadovaujantis tik tais paiais
pagrindais, dl kuri velninamas nuosprend apskundusi nuteistj nuosprendis.
Pabloginti nuteistojo ar iteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padt apeliacins
instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentjusiojo ir
civilinio iekovo skundai. Nuteistojo, iteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padtis negali bti
pabloginta daugiau, negu to praoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 4 d.). ribos negali bti
iplstos ir dl nutari: apeliacins instancijos teismas skundus dl nutari nagrinja tik tiek, kiek jie
susij su asmenimis, dl kuri skundai paduoti (BPK 325 str. 2 d.).
Neribojami apeliacins instancijos teismo veiksmai, kuriais tikrinamas apsksto nuosprendio
teistumas ir pagrstumas. Tikrinti gali pagal byloje esani mediag, proceso dalyvi apeliacins
instancijos teismui pateikt papildom mediag, apeliacins instancijos teismo ireikalaut papildom
mediag, duomenis, surinktus atliekant rodym tyrim apeliacins instancijos teismo posdyje,
duomenis, kuriuos surinko ikiteisminio tyrimo teisjas, atlikdamas tyrimo veiksmus pagal apeliacins
instancijos teismo pareigojim.
3.1.3. bylos nagrinjimo apeliacins instancijos teisme terminai
BPK 321 str.:
1. Apeliacins instancijos teismas posdyje byl inagrinja pirmosios instancijos teismo
nurodyt dien. Pirmosios instancijos teismas negali skirti bylos nagrinjimo apeliacins instancijos
teisme anksiau negu po 1 mnesio nuo bylos su gautais skundais bei atsikirtimais juos isiuntimo
apeliacins instancijos teismui dienos.

2. Jeigu byla yra ypa sudtinga ar kitais iimtiniais atvejais, Lietuvos apeliacinio teismo
pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas ar Baudiamj byl skyriaus pirmininkas gali paskirti byl
nagrinti kit dien, negu nurod pirmosios instancijos teismas, bet ne vliau kaip po1 mnesio. iuo
atveju proceso dalyviams praneama apie bylos nagrinjimo apeliacins instancijos teisme dien.
3.1.4. Asmenys, dalyvaujantys nagrinjant byl apeliacins instancijos teisme
BPK 322 str. Slyginai galima suskirstyti dvi grupes:
1) Asmenys, privalantys dalyvauti apeliacins instancijos teismo posdyje:
Prokuroras;
Gynjas;
Suimtas nuteistasis kai apeliacinis skundas paduotas jo padt bloginaniais pagrindais arba
kai apeliacins instancijos teismas mano, kad jo dalyvavimas yra btinas.
2) Asmenys, turintys teis dalyvauti apeliacins instancijos teismo posdyje:
Nuteistasis (jeigu skundas paduotas jo padt bloginaniais pagrindais), iteisintasis, asmuo,
kuriam byla nutraukta, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priveriamosios medicinos
priemons, j atstovai pagal statym;
Nukentjusysis, privatus kaltintojas, civ. iekovas, civ. atsakovas, j atstovai.
i asmen, jeigu jiems buvo laiku praneta apie bylos nagrinjimo laik, neatvykimas nekliudo nagrinti
byl.
Jeigu teismas nusprendia atlikti rodym tyrim, posd kvieiami reikalingi asmenys:
nuteistieji, iteisintieji, nukentjusieji, liudytojai, ekspertai, specialistai. Tokiu atveju i asmen
atvykimas privalomas.
3.2. Bylos parengimas nagrinti apeliacins instancijos teismo posdyje
Paskirtis sudaryti reikiamas procesines slygas bylos nagrinjimui. Prasideda gavus apeliacin
skund, atsikirtimus j ir baudiamj byl apeliacins instancijos teisme. etap sudaro apeliacins
instancijos teismo pirmininko ar Baudiamj byl skyriaus pirmininko ir paskirt nagrinti byl
teisj veiksmai. Reglamentuojama BPK 323 str.
Apeliacins instancijos teismo pirmininkas ar Baudiamj byl skyriaus pirmininkas, gav
apeliacin skund, atsikirtimus j ir baudiamj byl, ne vliau kaip per tris dienas nuo skundo
gavimo dienos patikrina, ar skundas atitinka BPK nustatytus reikalavimus (ar asmuo turi teis apsksti;
ar nepraleisti terminai). Apeliacinis skundas, suraytas nesilaikant nustatyt reikalavim, grinamas
apeliantui.
Jeigu apeliacinis skundas atitinka nustatytus reikalavimus, skund gavusio teismo pirmininkas
ar to teismo Baudiamj byl skyriaus pirmininkas paskiria pranej. Pranejas susipasta su
apeliaciniu skundu, atsikirtimais j ir byla, jeigu reikia, nurodo aukti teismo posd liudytojus,
nukentjusiuosius, ekspertus, specialistus, ireikalauja papildom mediag. Jeigu pranejas mano,
kad nuteistojo ar iteisintojo dalyvavimas teismo posdyje btinas, apeliacins instancijos teismas
isiunia reikalavim pristatyti suimt nuteistj teism, o iteisintajam ar laisvje esaniam
nuteistajam aukim.
Kai pranejas parengia byl posdiui, apeliacins instancijos teismo pirmininkas, arba
Baudiamj byl skyriaus pirmininkas sudaro Baudiamj byl skyriaus trij teisj kolegij ir
vien i i teisj patvirtina kolegijos pirmininku (iimtiniais atvejais gali bti sudaroma miri
kolegija). Kolegijos teisjai susipasta su apeliaciniu skundu, atsikirtimais j ir byla.
3.3. Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teismo posdyje

Nagrinjama vieame teismo posdyje, iskyrus BPK 9 str. numatytus atvejus. Taikomos
bendrosios nagrinjimo pirmos instancijos teisme nuostatos: vadovavimas nagrinjimui teisme,
tiesioginis ir odinis nagrinjimas teisme, nagrinjimo teisme pertraukos, bylos nagrinjimo atidjimas
ir kt.
Bylos nagrinjimo tvark nustato BPK 324 str.
3.3.1. Teismo posdio pradia
Kolegijos pirmininkas pradeda posd, paskelbia, kokia byla, dl kieno apeliacinio skundo ir
dl kokio teismo nuosprendio nagrinjama. Po to kolegijos pirmininkas patikrina, kas atvyko posd,
ar apie bylos nagrinjimo laik buvo praneta asmenims, turintiems teis dalyvauti teismo posdyje.
Atvyk liudytojai i teismo posdi sals paalinami. Po to kolegijos pirmininkas paskelbia byl
nagrinjani teisj, dalyvaujani posdyje prokuror, gynj, atstov, ekspert, specialist, vertj
ir posdio sekretoriaus vardus ir pavardes ir paklausia posd atvykusius asmenis, ar ie turi
pareikim dl nualinimo. Tokius pareikimus teismas inagrinja BPK 5759 ir 61 str. nustatyta
tvarka. Teismas nusprendia, ar galima nagrinti byl, jei kas nors i proceso dalyvi neatvyko. is
sprendimas priimamas vadovaujantis tokiomis pat taisyklmis, kaip ir pirmosios instancijos teismo
posdyje, atsivelgiant BPK 322 str.
Kolegijos pirmininkas atvykusiems posd asmenims iaikina j teises ir pareigas ir
paklausia, ar jie turi praym. ie asmenys gali prayti, kad teismas pakviest posd liudytojus,
nukentjusiuosius, ekspertus, specialistus ar ireikalaut bylai nagrinti reikaling mediag. Dl
pareikt praym teismas priima motyvuot nutart. Jeigu praymui patenkinti reikia papildomai laiko,
teismas gali padaryti bylos nagrinjimo pertrauk.
3.3.2. Praneimas ir dokument skaitymas
Bylos nagrinjimas i esms pradedamas vieno i teisj praneimu, kuriame jis idsto bylos
esm, pagrindines pirmosios instancijos teismo nuosprendio ivadas, apeliacini skund ir atsikirtim
juos motyvus. Nurodoma, pagal kokio proceso dalyvio apeliacin skund ir dl kokio teismo
sprendimo nagrinjama byla, apsksto teismo sprendimo rezoliucins dalies turinys, apskstu
nuosprendiu/nutartimi nustatytos bylos aplinkybs, apelianto praymas ir svarbiausi praymo motyvai,
atsikirtim apeliacin skund argumentai.
Proceso dalyviai gali prayti pranej papildyti praneim. Jeigu tokie praymai pareikiami,
praneimas atitinkamai papildomas.
Teismo iniciatyva arba proceso dalyvi praymu gali bti perskaitytas pirmosios instancijos
teismo nuosprendis ir kiti toje byloje priimti nuosprendiai arba nutartys, taip pat pirmosios
instancijos teismo teisiamojo posdio protokolas arba jo dalys.
Kai teismui pateikiama papildoma mediaga, kolegijos pirmininkas ar kitas teisjas j balsu
perskaito ir perduoda susipainti proceso dalyviams, jeigu ie to prao. Jeigu susipainimui reikia laiko,
posdyje daroma pertrauka.
3.3.3. rodym tyrimas
Apeliacins instancijos teismas gali atlikti rodym tyrim. rodym tyrimas atliekamas, kai
pirmosios instancijos teismas j atliko neisamiai, nepaalino prietaravim tarp itirt rodym ir pan.
rodym tyrimas gali bti atliekamas tiek teismo iniciatyva, tiek proceso dalyvi praymu. Proceso
dalyvis, pageidaujantis, kad bt atlikti rodym tyrimas, privalo nurodyti, kokius rodym tyrimo
veiksmus jis prao atlikti, ir kokios aplinkybs tais veiksmais gali bti nustatytos. Praymas
ispendiamas motyvuota nutartimi. Jeigu nusprendiama atlikti rodym tyrim, taiau tyrimo
veiksm atlikti i karto nemanoma, daroma bylos nagrinjimo pertrauka.

rodym tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BPK XXI skyriuje rodym tyrimas
nustatytas taisykles. Itirti visus rodymus apeliacins instancijos teismas privalo tik nustats, kad
pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai BP paeidimai, dl kuri nuosprendis yra
neteistas. Paprastai tiriami ne visi rodymai, o tik tie, kuriais nustatomos pirmosios instancijos teismo
nenustatytos aplinkybs, kurie yra prietaringi ir t prietaravim pirmosios instancijos teismas
nepaalino ir pan.
Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos tokios aplinkybs, kuri nenustat ir pirmosios
instancijos teismas, o apeliacins instancijos teismo posdyje jas nustatyti sunku, apeliacins
instancijos teismas pareigoja ikiteisminio tyrimo teisj ar prokuror organizuoti ar atlikti reikiamus
tyrimo veiksmus. Toks pareigojimas skiriamas nuosprend primusio pirmosios instancijos teismo
ikiteisminio tyrimo teisjui, valstybin kaltinim pirmosios instancijos teisme palaikiusiam ar
apeliacins instancijos teisme dalyvaujaniam prokurorui. Kol ie veiksmai bus atlikti, jeigu reikia, gali
bti padaryta bylos nagrinjimo pertrauka.
Prireikus rodym tyrimas gali bti atnaujintas bet kuriame tolesniame bylos nagrinjimo
apeliacins instancijos teismo posdyje etape.
3.3.4. Baigiamosios kalbos ir paskutinis odis
Baigiamosios kalbos prasideda apeliant kalbomis. Jeigu yra prokuroro, privataus kaltintojo,
nukentjusiojo ar jo atstovo skundas, pirmiausia kalba ie asmenys, pirmas i j padavs skund.
Kitais atvejais pirmiausia kalba nuteistasis, iteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jo gynjas ir
atstovas pagal statym, pirmas i j padavs skund. Po to baigiamsias kalbas pasako kiti proceso
dalyviai.
Baigiamsias kalbas pasak proceso dalyviai turi teis atsikirsti ir pasakyti pastabas dl to, kas
buvo pasakyta per pirmesnes kalbas. Paskutinis atsikerta ir pasako pastabas nuteistasis, iteisintasis,
asmuo, kuriam byla nutraukta, arba jo gynjas ar atstovas pagal statym.
Po baigiamj kalb nuteistajam, iteisintajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, suteikiamas
paskutinis odis.
3.3.5. Sprendimo primimas ir paskelbimas
Po baigiamj kalb ir paskutinio odio teismas, nutars vietoje arba pasitarim kambaryje,
pranea apie nuosprendio ar nutarties paskelbimo laik ir viet. Apeliacins instancijos teismo
nuosprendio ar nutarties primimo, suraymo ir paskelbimo tvark nustato BPK nuostatos,
reglamentuojanios nuosprendio primimo, suraymo ir paskelbimo tvark pirmosios instancijos
teisme.
Apeliacins instancijos teismui primus iteisinamj nuosprend, nuosprend ar nutart
nutraukti byl arba kai yra kt. BPK 309 str. nurodytos slygos, suimtas nuteistasis nedelsiant
paleidiamas i sumimo teismo salje. Jeigu suimtas nuteistasis nedalyvavo posdyje,
nuosprendio/nutarties, pagal kur asmuo paleidiamas i sumimo, nuoraas t pai dien
isiuniamas tiesiogiai kalinimo vietos administracijai vykdyti. Kalinimo vietos administracija privalo
per vien dien praneti nuosprend primusiam pirmosios instancijos teismui apie apeliacins
instancijos teismo nuosprendio vykdym (BPK 333 str. 2 d.).
Apeliacins instancijos teismo nutarties ar nuosprendio nuoraai tuojau po paskelbimo
teikiami apeliantui, taip pat iteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, su kuri
interesais susijs apeliacins instancijos teismo nuosprendis ar nutartis. Jeigu ie asmenys nedalyvavo
skelbiant nuosprend ar nutart arba nuosprendio ar nutarties nuorao neprim tuoj po paskelbimo,
nuosprendio ar nutarties nuoraai jiems turi bti teikti ar isisti ne vliau kaip per 5 dienas nuo
nuosprendio ar nutarties paskelbimo. Kitiems asmenims, dalyvavusiems teismo posdyje nagrinjant
apeliacin byl ar su kuri interesais susijs apeliacinis skundas, nuosprendio ar nutarties nuoraai
teikiami ar isiuniami j praymu per 5 dienas nuo praymo gavimo dienos. Lietuvi kalbos
nemokaniam nuteistajam, iteisintajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, per 15 dien isiuniamas
arba teikiamas raytinis nuosprendio ar nutarties vertimas jo gimtj kalb arba kalb, kuri jis
moka.
Apeliacins instancijos teismo nuosprendis/nutartis kartu su byla, apeliaciniu skundu,
atsikirtimais j ir papildomai pateikta mediaga ne vliau kaip per 7 dienas nuo paskelbimo dienos
perduodami nuosprend primusiam pirmosios instancijos teismui.
Apeliacins instancijos teismas savo nuosprendio ar nutarties nuora isiunia Lietuvos
Respublikos generalinei prokuratrai, jeigu jis, panaikindamas ar pakeisdamas pirmosios instancijos
teismo nuosprend ar nutart, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta BPK paeidim
(BPK 344 str.).
4. Apeliacins instancijos teismo sprendim rys
Sprendim rys ivardytos BPK 326 str. inagrinjs byl teismo posdyje, dl apsksto
nuosprendio apeliacins instancijos teismas priima nuosprend arba nutart, o dl apskstos nutarties
tik nutart.
4.1. Nuosprendi rys ir j primimo pagrindai
Inagrinjs byl teismo posdyje, dl apsksto nuosprendio apeliacins instancijos teismas
priima nuosprend.
1. Nuosprendis panaikinti nuosprend ir nutraukti byl. Tuo atveju, kai yra BK numatyti
pagrindai atleisti kaltinamj nuo baudiamosios atsakomybs (BPK 327 str. 2 p.). atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybs pagrindai numatyti BK VI skyriuje ir kai kuriuose BK specialiosios dalies
straipsniuose. Panaikinti apkaltinamj nuosprend ir nutraukti byl apeliacins instancijos teismas gali
tiek itaisydamas pirmosios instancijos teismo klaid, tiek tuo atveju, kai bylos nutraukimo pagrindai
atsirado apeliacins instancijos teisme.
2. Nuosprendis pakeisti nuosprend. Nuosprendis nuosprendiu pakeiiamas, kai (BPK 328 str.
1,2 p.):
1) Netinkamai pritaikytas baudiamasis statymas. Kai neteisingai pritaikytos BK bendrosios
dalies normos, taip pat kai veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis, punktus, pagal
kuriuos reikjo tai daryti.
2) Neteisingai paskirta bausm. Tokia, kuri nors ir atitinka BK straipsnio sankcijoje nustatytas
riba, taiau savo rimi ar dydiu yra per velni ar per grieta.
3. Nuosprendis panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprend ir priimti nauj nuosprend.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis BPK 329 str.
numatytais atvejais:
1) pirmosios instancijos teismas prim apkaltinamj nuosprend, o apeliacins instancijos
teismas teismo posdyje padar ivad, jog nerodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstam
veik, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi;
2) pirmosios instancijos teismas prim iteisinamj nuosprend, o apeliacins instancijos
teismas teismo posdyje padar ivad, jog reikia priimti apkaltinamj nuosprend;
3) pirmosios instancijos teismas nuosprendiu nutrauk baudiamj byl, o apeliacins
instancijos teismas teismo posdyje padar ivad, kad reikia priimti apkaltinamj arba iteisinamj
nuosprend;
4) pirmosios instancijos teismas padar BPK 369 str. 3 d. numatyt esmin BPK paeidim,
iskyrus paeidimus, numatytus io Kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose (jeigu byl
inagrinjo alikas pirmosios instancijos teismas arba byla inagrinta paeidiant teismingumo
taisykles; kai apeliacins instancijos teisme paaikja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar
iki nuosprendio primimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turjo bti
taikomos priveriamosios medicinos priemons; kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraytas i esms
BPK 219 str. reikalavim neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinti byl).
4.2. Nutari rys ir j primimo pagrindai
Nutartis priimamam tiek dl apsksto nuosprendio, tiek dl nutarties.
Inagrinjs byl teismo posdyje, dl apsksto nuosprendio apeliacins instancijos teismas
priima nutart (BPK 326 str. 1 d.).
1. Nutartis atmesti apeliacin skund. Priimama tuo atveju, kai nustatoma, jog skunde nurodyti
argumentai yra nepagrsti, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teistas ir pagrstas bei
nenustatomi pagrindai nuosprendiui panaikinti ar pakeisti.
2. Nutartis panaikinti nuosprend ir nutraukti byl gali bti priimama tik dl apkaltinamojo
nuosprendio. Tuo atveju, kai apeliacins instancijos teismas nustato BPK 3 str. 1 d. 2-9 p. numatytas
aplinkybes, dl kuri baudiamasis procesas negalimas. Jeigu teismas nustato, kad nepadaryta veika,
turinti nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), pirmosios instancijos
teismo nuosprendis panaikinamas ne nutartimi, o nuosprendiu (BPK 329 str. 1 d. 1 p.).
3. Nutartis pakeisti nuosprend priimama dviem atvejais:
1) kai nuosprendyje idstytos teismo ivados neatitinka bylos aplinkybi (BPK 328 str. 3 p.).
Kai apeliacins instancijos teismas nustato kitokias nei nustat pirmosios instancijos teismas bylos
aplinkybes ir ios aplinkybs neturi reikms baudiamojo statymo taikymui arba bausms skyrimui.
Apeliacins instancijos teismas gali nustatyti kitokias nusikalstamos veikos aplinkybes, atsakomyb
lengvinanias/sunkinanias aplinkybes, o jas nustats privalo patikrinti, ar ios aplinkybs neturi takos
baudiamojo statymo taikymui ar bausms skyrimui (jei nustatoma, kad turi takos, nuosprendis
keiiamas ne nutartimi, o nuosprendiu).
2) kai netinkamai isprsti nuosprendio klausimai, nesusij su baudiamojo statymo taikymu
ar bausms skyrimu (BPK 328 str. 4 p.). Kai apeliacins instancijos teismas kitaip isprendia
nuosprendyje sprstus klausimus, nesusijusius su baudiamojo statymo taikymu ar bausms skyrimu.
Pvz., kai pirmosios instancijos teismas bausms laik neteisingai skaito sumimo laik, neteisingai
isprendia veika padarytos alos atlyginimo klausim ir pan.
4. Nutartis panaikinti nuosprend ir perduoti byl i naujo nagrinti teismui priimama, jeigu
byl inagrinjo alikas pirmosios instancijos teismas (teismas/teisjas nenusialino/nebuvo
nualintas) arba byla inagrinta paeidiant io Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas
teismingumo taisykles, arba kai apeliacins instancijos teisme paaikja, kad nuteistasis veikos
padarymo metu sirgo ar iki nuosprendio primimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga
ir jam turjo bti taikomos priveriamosios medicinos priemons.
5. Nutartis panaikinti nuosprend ir perduoti byl prokurorui priimama, kai ikiteisminio tyrimo
metu buvo suraytas i esms io Kodekso 219 straipsnio reikalavim neatitinkantis kaltinamasis aktas
ir tai trukdo nagrinti byl. Kaltinamasis aktas neatitinka reikalavim ir tai trukdo nagrinti byl, kai:
padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybs; jame
nurodytas veikos apraymas akivaizdiai neatitinka nurodyto baudiamojo statymo numatytos veikos
sudties; nenurodyta BK straipsnio dalis/punktas.
Jeigu byloje, kurioje buvo inagrinti su keliais nuteistaisiais susij apeliaciniai skundai, dl
atskir nuteistj yra pagrindas atmesti apeliacin skund, panaikinti nuosprend ir nutraukti byl,
pakeisti nuosprend arba priimti nauj nuosprend, visi sprendimai nurodomi viename nuosprendyje
(BPK 330 str.).
Inagrinjs byl teismo posdyje, dl apskstos nutarties apeliacins instancijos teismas priima
nutart.
1. Nutartis atmesti apeliacin skund priimama, kai nustatoma, kad apeliacinis skundas
nepagrstas, pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrsta ir teista bei nenustatomi pagrindai
nutariai pakeisti ar panaikinti.
2. Nutartis panaikinti nutart ir perduoti byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui
priimama, kai pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteista ir nepagrsta.
3. Nutartis pakeisti nutart. Kai apeliacins instancijos teismas nustato, jog kai kurie klausimai
joje isprsti neteisingai arba i viso neisprsti.
4. Nutartis perduoti byl prokurorui priimama, jeigu paaikja io Kodekso 403 straipsnio 1
dalies 5 punkte numatytas pagrindas jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu
psichikos sutrikimas nra toks, dl kurio nebt galima skirti bausms. Tokiu atveju panaikinama
pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria asmeniui buvo pritaikyta priveriamoji medicinos
priemon.
5. Nutartis panaikinti nutart ir priimti nauj sprendim priimama tuo atveju, kai pirmosios
instancijos teismas isamiai inagrinjo byl, taiau prim neteising nutart.
! Kai byloje paduodami keli apeliaciniai skundai/skundiami keli klausimai, ir jei dl vieno i j
priimamas nuosprendis, tai dl vis priimamas nuosprendis.
4.3. Nuosprendi ir nutari turinys
Apeliacins instancijos teismo nuosprendio turinys (BPK 331 str.). Apeliacins instancijos
teismo nuosprendis suraomas laikantis pagrindini reikalavim, keliam pirmosios instancijos teismo
nuosprendiui. Be to, apeliacins instancijos teismo nuosprendyje nurodoma: pirmosios instancijos
teismo pavadinimas, pirmosios instancijos teismo nuosprendio primimo laikas ir rezoliucins dalies
turinys, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos apelianto ginijamos bylos aplinkybs,
apeliacinio skundo esm. Apeliacins instancijos teismo nuosprend sudaro: angin, apraomoji ir
rezoliucin dalys.
anginje dalyje nurodoma: kad nuosprendis priimtas LR vardu, primimo laikas ir vieta,
nuosprend primusio teismo pavadinimas, teisj, posdio sekretoriaus, prokuroro, gynjo,
nuteistojo/iteisintojo, nukentjusiojo, kt. proceso dalyvi, dalyvavusi teismo posdyje, vertjo vardai
ir pavards, apeliantas, pirmosios instancijos teismo pavadinimas, io teismo nuosprendio primimo
data ir rezoliucins dalies turinys.
Apraomojoje apeliacins instancijos teismo nuosprendio dalyje nurodomos pirmosios
instancijos teismo nuosprendyje nurodytos apelianto ginijamos bylos aplinkybs, apeliacinio skundo
esm bei apeliacins instancijos teismo ivados. Apeliacins instancijos teismas, panaikindamas
pirmosios instancijos teismo nuosprend ir priimdamas nauj nuosprend, nurodo apeliacins
instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir rodymus, kurie yra pagrindas nuteistj pripainti
nekaltu ir j iteisinti arba iteisintj pripainti kaltu ir j nuteisti, taip pat motyvus, kuriais
vadovaudamasis atmeta arba kitaip vertina apsksto nuosprendio rodymus. Jeigu pirmosios
instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama, apeliacins instancijos teismo
nuosprendyje turi bti nurodomas bylos nutraukimo pagrindas. Jeigu pirmosios instancijos teismo
nuosprendis pakeiiamas, apeliacins instancijos teismo nuosprendyje turi bti nurodomos ivados dl
baudiamojo statymo taikymo ir bausms skyrimo.
Rezoliucinje dalyje nurodomas apeliacins instancijos teismo priimamas sprendimas. Kai
pirmos instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama arba priimamas naujas
nuosprendis, rezoliucinje dalyje nurodomas panaikinamas nuosprendis bei naujo sprendimo turinys,
kuris turi atitikti analogiko pirmos instancijos teismo nuosprendio turin, numatyta BPK 307 str.
Jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeiiamas, rezoliucinje dalyje nurodomi apeliacinio
teismo padaryti turinio pakeitimai.
Apeliacines instancijos teismo nutarties struktra tokia pati kaip ir nuosprendio, o turinys
numatytas BPK 332 str. Apeliacins instancijos teismo nutartis, priimta inagrinjus byl, susideda i
angins, apraomosios ir rezoliucins dali.
anginje nutarties dalyje nurodoma: nutarties primimo laikas ir vieta; nutart primusio
teismo pavadinimas ir sudtis; prokuroras ir kiti proceso dalyviai, dalyvav nagrinjant baudiamj
byl apeliacins instancijos teismo posdyje; apeliantas; apskst nuosprend primusio teismo
pavadinimas; pirmosios instancijos teismo nuosprendio primimo laikas ir rezoliucins dalies turinys.
Apraomojoje nutarties dalyje trumpai idstomos apskstame nuosprendyje nurodytos
apelianto ginijamos bylos aplinkybs, nurodoma apeliacinio skundo esm, nagrinjant byl apeliacine
tvarka dalyvavusi proceso dalyvi praymai, idstomos motyvuotos apeliacins instancijos teismo
ivados dl apeliacinio skundo ir nurodomi priimto sprendimo motyvai. Jeigu apeliacinis skundas
atmetamas, nutartyje turi bti nurodyti motyvai, paaikinantys, kodl skundas atmetamas, o
nuosprendis pripastamas teisingu. Jeigu apeliacins instancijos teismas panaikina nuosprend ir
nutraukia byl, nutartyje nurodomos konkreios aplinkybs, dl kuri procesas negalimas. Jeigu
apeliacins instancijos teismas pakeiia pirmosios instancijos teismo nuosprend, nutartyje turi bti
nurodyti motyvai, kodl nuosprendyje idstytos teismo ivados neatitinka bylos aplinkybi, arba kokie
kiti nuosprendio klausimai netinkamai isprsti. Jeigu apeliacins instancijos teismas panaikina
pirmosios instancijos teismo nuosprend ir perduoda byl i naujo nagrinti teismui, nutartyje turi bti
nurodyti motyvai, kodl nuosprendis yra naikinamas, taip pat BPK paeidimas, kur turi itaisyti
pirmosios instancijos teismas. Jeigu apeliacins instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos
teismo nuosprend ir perduoda byl prokurorui, nutartyje turi bti nurodyti motyvai, kodl nuosprendis
yra naikinamas, taip BPK paeidimas, kur turi paalinti prokuroras.
Rezoliucinje nutarties dalyje nurodomas apeliacins instancijos teismo sprendimas dl
apeliacinio skundo.
XIX tema.
NUOSPRENDIO VYKDYMAS
1. Nuosprendio vykdymo stadijos samprata ir reikm
Nuosprendio vykdymas BP stadija, kurioje teismas pateikia nuosprend vykdyti, nagrinja ir
sprendia su nuosprendio vykdymu susijusius klausimus ( nuo kuri isprendimo gali visikai
pasikeisti nuteistj likimas, pvz., atleidimas nuo bausms dl ligos).
Reikm: jei nebus vykdytas, tai ankstesns BP stadijos praras prasm.
Teismas pateikia nuosprend vykdyti ir tuo sudaro teisin pagrind bausmi vykdymo staigoms
pradti ir atlikti faktin bausms vykdym.
Teismas pats vykdo nuosprendius. Pagal BPK 340 str. iteisinamj nuosprend, taip pat
nuosprend, kuriuo nuteistasis atleidiamas nuo BA ar bausms atlikimo, vykdo pats teismas po to, kai
paskelbia nuosprend, iaikina nuteistajam nuosprendio esm bei jo teises ir pareigas.
2. Nuosprendio vykdymo bendrosios nuostatos
Tai: leidimas eimos nariams ar artimiesiems giminaiiams pasimatyti su nuteistuoju (341 str.);
priemons pasirpinti nuteistojo vaikais (343 str.); nuteistojo asmens turto apsauga (344 str.);
nuosprendio ir nutarties privalomumas (346 str.); keli nevykdyt nuosprendi vykdymas (347 str.);
nuosprendio vykdymo bendroji tvarka (348 str.); usienio valstybi teism nuosprendi ir
Tarptautinio baudiamojo teismo sprendim vykdymas (365 str.).
3. Nuosprendio vykdymo atidjimas
Nuosprendio, kuriuo asmuo nuteistas vieaisiais darbais, laisvs apribojimu, aretu arba laisvs
atmimu, vykdymas gali bti tam tikram laikui atidtas, kai yra bent vienas i i pagrind:
1) kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudania atlikti bausm, kol jis pasveiks;
2) kai nuteistoji pradedant vykdyti nuosprend yra nia, ne ilgiau kaip vieneriems metams;
3) kai nuteistoji, kuriai tv valdia neapribota, turi maamei vaik, iki jauniausiajam i j
sueis treji metai;
4) kai nedelsiamas bausms atlikimas nuteistajam ar jo eimai gali lemti itin sunkias pasekmes
dl gaivalins nelaims, vienintelio darbingo eimos nario sunkios ligos ar mirties arba kitoki
nepaprast aplinkybi, teismo nustatomam, bet ne ilgesniam kaip trij mnesi laikotarpiui.
Nuosprendio vykdymas negali bti atidtas asmenims, nuteistiems u sunkius ir labai sunkius
nusikaltimus, taip pat asmenims, pripaintiems pavojingais recidyvistais.
Nuosprendio vykdymas atidedamas nuosprendiui siteisjus. Nuosprendio vykdymo
atidjimo klausim nuteistojo, jo gynjo, eimos nari arba artimj giminaii praymu isprendia
nuosprend prims teismas motyvuota nutartimi.
!!! Nepainioti su bausms atidjimu, numatytu BK 75 str., kadangi atidjus bausm gali bti, kad
jos ivis nereiks atlikti, tuo tarpu nuosprendio vykdymo atidjimas reikia tik galimyb bausm atlikti
vliau.
4. Nuosprendio siteisjimas ir pateikimas vykdyti
Pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik siteisjs teismo nuosprendis. I esms kalbama apie
apkaltinamj nuosprend.
Nuosprendio siteisjimas:
a) pirmosios instancijos teismo nuosprendis siteisja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo
terminui jis nra apskstas;
b) jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis siteisja nuo
apeliacins instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos;
c) apeliacins instancijos teismo nuosprendis ir nutartis siteisja nuo j paskelbimo dienos.
Nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas siteisjs apkaltinamasis teismo nuosprendis, jeigu:
a) yra sujusi LR BK numatyta apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis;
b) jo vykdymas atidtas, kol pasibaigs teismo nustatytas nuosprendio vykdymo atidjimo
terminas.
siteisjus nuosprend, iskyrus nevykdytinus nuosprendius, pateikia vykdyti j prims
teismas ne vliau kaip per tris dienas nuo nuosprendio siteisjimo arba nuo bylos grinimo i
apeliacins instancijos teismo dienos.
Patvarkym vykdyti nuosprend surao teisjas ir kartu su nuosprendio nuorau isiunia
bausms vykdymo institucijai ir nuosprendio vykdym kontroliuojaniam prokurorui. Jeigu
nuosprendis buvo pakeistas nagrinjant byl apeliacine tvarka, prie pirmosios instancijos teismo
nuosprendio nuorao pridedamas apeliacins instancijos teismo nuosprendio ar nutarties nuoraas.
!!! Nuosprendio pateikim vykdyti ir jo vykdym kontroliuoja prokuroras. Prokuroras pagal savo
kompetencij turi teis ireikalauti baudiamj byl, kurioje vykdomas siteisjs teismo nuosprendis.
5. Nuosprendio vykdymo stadijoje kylani klausim isprendimas
Nuosprendio vykdymo stadijoje kylantys klausimai svarstomi ir sprendiami teismo posdyje.
Pagal klausim pobd juos galima suskirstyti 2 grupes:
1)
iai grupei priklauso tokie klausimai: dl nuteistojo lygtinio atleidimo nuo laisvs
atmimo bausms prie termin bei neatliktos laisvs atmimo bausms dalies pakeitimo velnesne
bausme ir lygtinio paleidimo ir laisvs atmimo vietos; nuteistojo atleidimas nuo bausms dl ligos;
viej darb pakeitimas kita bausme ar baud. poveikio priemone ir kt. numatyti BPK 361 str. 1d.
klausimai. Juos nagrinja ir isprendia nuteistojo bausms atlikimo vietos apylinks teismas. Teismo
posdyje dalyvauja bausm vykdanios institucijos atstovas ir prokuroras. Nagrinjant kl. dl atleidimo
nuo bausms dl ligos privalo dalyvauti ivad apie nuteistojo sveikat pateikusi gydytoj komisijos
atstovas. Jei kuris nors i nurodyt asmen nedalyvauja posdis atidedamas.
2)
iai grupei priklauso tokie klausimai: dl baudos pakeitimo kita bausme; nuosprendio
vykdymo metu kylani abejoni ir neaikum pagal BPK 361 str. paalinimas; klausimai, numatyti
Bausmi vykdymo kodekse. Juos nagrinja ir isprendia nuosprend prims teismas. Dalyvauja
bausm vykdanios institucijos atstovas. posd teismas aukia nuteistj, prokuror ir gynj, taiau
j neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.
Sprendiant abiej grupi klausimus teismas priima nutartis.
6. Su nuosprendio vykdymu susijusi nutari apskundimas ir nagrinjimas
Skund dl apylinks teismo nutarties, susijusios su nuosprendio vykdymu, nagrinja
apygardos teismas. Dl apygardos teismo nutarties Lietuvos apeliacinis teismas.
Teism nutartis gali apsksti prokuroras, nuteistasis, jo gynjas, nepilnameio nuteistojo
atstovas pagal st., o kai klausimas susijs su nuosprendio vykdymu civ. iekinio atvilgiu civ.
iekovas/atsakovas arba j atstovai.
Skundas paduodamas per 5 dienas nuo skundiamos nutarties primimo per nutart primus
teism. Skund gavs teismas per 3 dienas perduoda j kartu su mediaga atitinkamam teisjui. Skundo
padavimas sustabdo i nutari vykdym:
1) atidti nuosprendio vykdym;
2) atleisti nuteistj nuo bausms atlikimo dl ligos;
3) lygtinai atleisti nuo laisvs atmimo bausms prie termin;
4) pakeisti neatlikt laisvs atmimo bausms dal velnesne bausme;
5) lygtinai paleisti nuteistj i laisvs atmimo vietos.
Nagrinjant skund gali dalyvauti prokuroras, skund padavs asmuo, nuteistasis ir jo gynjas.
J neatvykimas, jei buvo tinkamai praneta, nesustabdo skundo nagrinjimo. Jeigu skundu siekiama
pabloginti nuteistojo padt, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas teism.
Teisj kolegija, inagrinjusi skund, pasitarim kambaryje priima vien i toki nutari:
1)
atmesti skund ir palikti galioti teismo nutart priimama, jeigu apsksta emesniojo
teismo nutartis yra teista ir pagrsta, o skundo motyvai neesminiai ir nepagrsti;
2)
panaikinti teismo nutart ir priimti dl skundo nauj sprendim priimama, jeigu
emesnysis teismas dl svarstomo klausimo padar nepagrstas ivadas ir prim neteising
sprendim;
3)
pakeisti teismo nutart priimama, jeigu emesnysis teismas dl svarstomo klausimo i
esms prim teising, taiau neisam ir netiksl sprendim.
Apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisj nutartis sigalioja nuo jos primimo
dienos ir yra neskundiama.
XX skyrius.
BYL PROCESAS KASACINS INSTANCIJOS TEISME
1. Byl proceso kasacins instancijos teisme samprata ir reikm
Preziumuojama, kad siteisj teismo nuosprendiai ir nutartys yra teisti ir pagrsti, taiau
siteisjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje gali bti neteisingai pritaikytas baudiamasis statymas
arba ie teism sprendimai priimti paeidiant baudiamojo proceso statymo reikalavimus. siteisjs
neteisingas teismo sprendimas prietarauja BP principams, neutikrina BP paskirties, todl BPK
numatyta galimyb patikrinti siteisjusi teismo sprendim teistum.
Kasacija siteisjusi teismo nuosprendi ir nutari apskundimas ir tikrinimas.
Nuosprendiai ir nutartys tikrinami tik teiss taikymo aspektu (BPK 376 str. 1 d.), t. y. tikrinamas
teistumas, bet netikrinamas pagrstumas.
Byl procesas kasacins instancijos teisme yra BP stadija, kurioje pagal statyme numatyt
proceso dalyvi arba prokuroro kasacinius skundus tikrinamas siteisjusi teismo nuosprendi ar
nutari teistumas.
i BP stadija prasideda kasacinio skundo padavimu ir baigiasi teismo nutarties primimu.
rodym tyrimas neatliekamas. Kasacine tvarka priimta nutartis yra galutin ir neskundiama. Kasacine
tvarka bylas nagrinja LAT: 3, 7 teisj kolegija, plenarin sesija ar miri kolegija.
Kasacine tvarka gali bti apsksti ne visi siteisj teismo sprendimai numatyti dvejopo
pobdio kasacijos ribojimai:
1. Draudimai sksti tam tikrus nuosprendius ir nutartis. Kasacine tvark neskundiami ir
nenagrinjami:
1) nuosprendiai ar nutartys, priimti nagrinjant byl privataus kaltinimo tvarka;
2) apeliacine tvarka nesksti ir nenagrinti nuosprendiai ar nutartys (BPK 367 str. 3 d).
2. Kriterijai, kuriems esant galima sksti teism sprendimus kasacine tvarka:
1) kasacine tvarka apsksti siteisjus nuosprend ar nutart galima tik dl t klausim, kurie
buvo nagrinti apeliacins instancijos teisme (BPK 367 str. 3 d.);
2) kasacine tvarka skundiamos tik pirmos instancijos teismo nutartys nutraukti baudiamj
byl, nutartys bylose dl priveriamj medicinos priemoni taikymo bei apeliacins instancijos teismo
nutartys, priimtos inagrinjus byl dl i nutari, taip pat apeliacinio teismo priimtos nutartys,
priimtos inagrinjus byl dl apsksto nuosprendio.
Byl proceso apeliacins instancijos teisme etapai:
1. siteisjusio nuosprendio ar nutarties apskundimas;
2. kasacinio skundo primimas;
3. kasacins bylos parengimas nagrinti;
4. kasacins bylos nagrinjimas.

Reikm:
1. patikrinamas siteisjusi teismo nuosprendi ar nutari teistumas ir itaisomos teiss
taikymo klaidos;
2. utikrinama proceso dalyvi teis apsksti teismo sprendim bei kitos j teiss;
3. formuojama vienoda teism praktika.
2. Nuosprendi ir nutari apskundimas kasacine tvarka
2.1. Kasatoriai
Kasatorius asmuo padavs kasacin skund (BPK 26 str.). Kasacin skund gali paduoti (BPK
367 str. 1 d.): prokuroras, nukentjusysis, jo atstovas, nuteistasis, iteisintasis, asmuo, kuriam byla
nutraukta, j gynjas ir atstovas pagal statym, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priveriamosios
medicinos priemons, jo gynjas, atstovas pagal statym, eimos nariai ar artimieji giminaiiai, taip
pat civilinis iekovas, civilinis atsakovas ir j atstovai, ustato davjas, asmuo, kurio turtas ar jo vert
atitinkanti pinig suma konfiskuoti, j atstovas. Bylose dl JA padaryt nusikalstam veik apsksti
siteisjus sprendim turi teis JA atstovas (BPK 388 str. 4 d.).
Prokuror kompetencij paduoti kasacinius skundus numato LR generalinis prokuroras.
Kasacinius skundus dl apylinks/apygardos teismo priimt sprendim paprastai paduoda apygardos
vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas). Kasacinius skundus taip pat turi teis paduoti Generalins
prokuratros departamento (skyriaus) vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) ir generalinis
prokuroras (jo pavaduotojas).
Nuteistojo, iteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynjas turi teis paduoti kasacin
skund tik tuo atveju, kai tai neprietarauja ratu pareiktai ginamojo valiai. Asmens, kuris dl fizini ar
psichini trkum negali pats pasinaudoti teise gynyb, ir nepilnameio gynjai gali paduoti kasacin
skund nepaisydami ginamojo valios. Civilinis iekovas, civilinis atsakovas ir j atstovai turi teis
apsksti nuosprend ar nutart tik dl civilinio iekinio. Ustato davjas, asmuo, kurio turtas ar jo vert
atitinkanti pinig suma konfiskuoti, j atstovas gali apsksti nuosprend ar nutart tik dl io sprendimo
(BPK 367 str. 2 d.).
2.2. Kasacinio skundo padavimo tvarka ir terminai
Kasacinis skundas paduodamas dl siteisjusio nuosprendio ar nutarties (BPK 25 str.).
Kasaciniai skundai paduodami LAT. statymas nenumato koki nors kasacinio skundo pried, todl prie
jo nebtina pridti skundiam nutari/nuosprendi kopij. Taiau atskirais atvejais btina pridti
dokumentus, rodanius, kad asmuo turi teis tok skund paduoti.
siteisjs nuosprendis/nutartis gali bti apsksti per 3 mn. nuo j siteisjimo dienos (BPK
370 str. 1 d.). Kasacinis skundas, paduotas praleidus termin, grinamas kasatoriui.
Pakartotiniai kasaciniai skundai nepriimami ir nenagrinjami. Pakartotiniu laikomas kasacinis
skundas, kur baudiamojoje byloje tas pats proceso dalyvis paduoda antr kart po to, kai kasacins
instancijos teismas inagrinjo byl, taip pat skundas, kur inagrinjus byl pagal nuteistojo ar
iteisintojo, ar asmens, kuriam byla nutraukta, kasacin skund paduoda savo vardu pilnameio
nuteistojo ar iteisintojo, ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynjas, arba skundas, kur inagrinjus
byl pagal pilnameio nuteistojo ar iteisintojo, ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynjo skund
paduoda nuteistasis ar iteisintasis, ar asmuo, kuriam byla nutraukta (BPK 367 str. 5 d.). Nepilnameio
nuteistojo, iteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta kasacinis skundas, paduotas po to, kai buvo
inagrintas jo gynjo kasacinis skundas, arba nepilnameio nuteistojo, iteisintojo ar asmens, kuriam
byla nutraukta, gynjo kasacinis skundas po to, kai buvo inagrintas jo ginamojo kasacinis skundas,
nra pakartotinis, todl priimamas nagrinti.

Asmenims, turintiems teis paduoti kasacin skund, praleidusiems kasacinio skundo padavimo
termin dl prieasi, kurias teismas pripasta svarbiomis, praleistas terminas gali bti atnaujintas.
Pareikimas dl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali bti paduodamas
prajus daugiau negu vieneriems metams po nutarties ar nuosprendio siteisjimo. Dl termino
atnaujinimo sprendia atrankos kolegija (BPK 370 str. 2 d.). Pareikimas dl termino atnaujinimo
inagrinjamas raytinio proceso tvarka. Nustaiusi, kad terminas praleistas dl svarbios prieasties,
atrankos kolegija nutartimi atnaujina kasacinio skundo padavimo termin. Jeigu prieastis pripastama
nesvarbia, pareikimas nutartimi atmetamas.
Kasacin skund padavs asmuo turi teis j ataukti iki bylos nagrinjimo teismo posdyje
pradios. Kasatoriui ar auktesniajam prokurorui ataukus skund, teismas palieka skund nenagrint
ir teismo proces nutraukia. Teismas iuo klausimu priima nutart (BPK 381 str. 1 d.). Prokuroro
paduot skund gali ataukti ir auktesnysis prokuroras. Gynjas ataukti savo skund gali tik ratu
suderins tai su nuteistuoju, iteisintuoju ar asmeniu, kuriam byla nutraukta. Suderinti nebtina su
asmeniu, kuris dl fizini ar psichini trkum negali pats pasinaudoti teise gynyb, ar nepilnameiu
asmeniu. Ataukus anksiau paduot kasacin skund, jeigu nuo nuosprendio/nutarties siteisjimo
dienos neprajo 3 mn., galima paduoti nauj kasacin skund.
2.3. Kasacinio skundo turinys ir kasacijos pagrindai
BPK 368 str. 2 d. nustatyti reikalavimai kasacinio skundo turiniui. Kasaciniame skunde turi bti
nurodyta: kasacinio teismo pavadinimas; skundiamas teismo nuosprendis ar nutartis; teisiniai
argumentai, pagrindiantys io Kodekso 369 straipsnyje nurodyt apskundimo ir bylos nagrinjimo
kasacine tvarka pagrind buvim; kasatoriaus praymas. Kasacin skund pasirao kasatorius.
Svarbiausiu kasacinio skundo elementu yra teisiniai argumentai, pagrindiantys pagrind
buvim, nes btent jie apsprendia kasacins bylos nagrinjimo ribas. Be to, jeigu tokie argumentai
kasaciniame skunde nenurodomi, j atsisakoma priimti.
BPK 369 str. apskundimo ir bylos nagrinjimo kasacine tvarka pagrindai:
1. Netinkamai pritaikytas baudiamasis statymas:
1) netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos;
2) nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal
kuriuos tai reikjo daryti.
2. Padaryta esmini BPK paeidim. Esminiais BPK paeidimais laikomi tokie BPK reikalavim
paeidimai:
1) dl kuri buvo suvarytos statym garantuotos kaltinamojo teiss, arba
2) kurie sukliud teismui isamiai ir nealikai inagrinti byl ir priimti teising nuosprend ar
nutart. Tai yra bet kokie BPK reikalavim paeidimai, keliantys abejoni nuosprendio/nutarties
teistumu.
3. Kasacinio skundo primimo tvarka
Kasacinio skundo primimo klausimas sprendiamas dviem etapais:
1. Kasacin skund tikrina LAT pirmininkas, Baudiamj byl skyriaus pirmininkas ar j pavedimu
Baudiamj byl skyriaus teisjas.
2. Kasacinio skundo primimo klausim sprendia atrankos kolegija.
Gaut kasacin skund pirmiausiai patikrina LAT pirmininkas, Baudiamj byl skyriaus
pirmininkas ar j pavedimu Baudiamj byl skyriaus teisjas. ie pareignai tikrina:
1) ar skundas nra pakartotinis;
2) ar jis paduotas nepraleidus 3 mn. termino;
3) ar nra BPK numatyto draudimo sksti teismo nuosprend ar nutart, t. y. ar skundiamas

sprendimas nra priimtas nagrinjant byl privataus kaltinimo tvarka, ar tas sprendimas buvo apskstas
ir inagrintas apeliacine tvarka, ar teismo sprendimas skundiamas klausimas, nagrintais
apeliaciniame teisme;
4) ar nutartis skundiama kasacine tvarka pagal io BPK 367 str. 4 d.
Pakartotinis kasacinis skundas, skundas, paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo
termin, taip pat skundas, paduotas dl nuosprendio ar nutarties, kurie negali bti skundiami kasacine
tvarka, grinamas kasatoriui. Kasatoriui taip pat grinamas nepasiraytas kasacinis skundas.
Jeigu nra pagrindo grinti skund kasatoriui, ireikalaujama byla, kuri kartu su skundu
perduodama LAT pirmininko ar io teismo Baudiamj byl skyriaus pirmininko nutartimi sudarytai
trij teisj atrankos kolegijai. Paprastai tokia kolegija sudaroma mnesiui. Teisjo dalyvavimas
atrankos kolegijoje netrukdo jam dalyvauti nagrinjant byl kasacine tvarka. Atrankos kolegija
raytinio proceso tvarka sprendia kasacinio skundo primimo klausim. Kolegija patikrina, ar nra
BPK 372 str. 4 d. numatyt pagrind atsisakyti priimti kasacin skund. Kasacinis skundas laikomas
priimtu, jeigu u j balsavo bent vienas i atrankos kolegijos nari. Paprastai kasacinio skundo
primimo klausimas isprendiamas per 2-3 d. nuo bylos gavimo.
Kasacin skund atsisakoma priimti, jeigu jis:
1) paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo termin ir nra praymo atnaujinti praleist
termin arba praymas j atnaujinti yra atmestas. 3 mn. terminas. Jeigu kartu su skundu paduodamas
praymas atnaujinti praleist termin, teisj atrankos kolegija pirmiausia isprendia praym.
2) paduotas dl nuosprendio ar nutarties, kurie kasacine tvarka negali bti skundiami pagal
BPK 367 str. 3 ar 4 d. (dl nuosprendio/nutarties, priimtos nagrinjant byl privataus kaltinimo tvarka,
jeigu teismo sprendimas nebuvo nagrintas apeliacine tvarka, jeigu teismo sprendimas skundiamais
klausimais, nenagrintais apeliacins instancijos teisme, jeigu skundiamos nutarties negalima sksti
kasacine tvarka).
3) neatitinka reikalavim, keliam kasacinio skundo turiniui;
4) aikiai neatitinka BPK 369 str. numatyt pagrind. Kai pagrindai skunde apskritai nenurodyti
arba nurodyti, bet pagrindia ne tuos pagrindus, kurie nurodyti BPK 369 str.; kai nenurodyti teisiniai
argumentai, pagrindiantys argumentus.
5) paduotas asmens, neturinio teiss paduoti kasacin skund;
6) yra pakartotinis.
Kasacinio skundo primimo klausimas isprendiamas nutartimi. i nutartis yra galutin ir
neskundiama. Jeigu kasacin skund atsisakoma priimti, nutartyje idstomi tokio sprendimo motyvai.
Nepriimtas kasacinis skundas grinamas j padavusiam asmeniui.
Jeigu kasacin skund atsisakoma priimti 372str. 4 d. 3, 4 p. nurodytais pagrindais, kasatorius,
itaiss trkumus, turi teis i naujo paduoti kasacin skund, nepaeisdamas termino. Toks kasacinis
skundas nelaikomas pakartotiniu.
Isprendus kasacinio skundo primimo klausim, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti
negalima. Atrankos kolegija, primusi kasacin skund nagrinti, nutartimi gali sustabdyti bet kurio LR
teismo nuosprendio ir nutarties ar j dalies vykdym, iki byla bus isprsta kasacins instancijos
teismo posdyje.
Atrankos kolegija, nusprendusi priimti kasacin skund, ta paia nutartimi nusprendia, ar byla
turi bti nagrinjama odinio ar raytinio proceso tvarka. odinio proceso tvarka kasacin byla
nagrinjama BPK 3742 straipsnyje numatytais atvejais. Kitais atvejais kasacin byla nagrinjama
raytinio proceso tvarka. Dauguma byl yra nagrinjamos raytinio proceso tvarka.
4. Kasacins bylos parengimas nagrinti teismo posdyje
Treiasis byl proceso kasacins instancijos teisme etapas, kurio paskirtis sudaryti reikiamas
slygas kasacinei bylai nagrinti. BPK nenustato konkrei termin, per kuriuos byla turi bti parengta
nagrinti, tai LAT diskrecija. Parengimas susideda i BPK 373 ir 374 str. numatyt LAT pirmininko ar
Baudiamj byl skyriaus pirmininko ir paskirt nagrinti byl teisj procesini veiksm.
Kai atrankos kolegija priima kasacin skund, LAT pirmininkas ar Baudiamj byl skyriaus
pirmininkas sudaro trij teisj kolegij, paskiria kolegijos pirminink bei pranej ir suderins su
praneju nustato bylos parengimo termin. Pranejas turi istudijuoti byl, kasacin skund,
nusprsti, ar reikia ireikalauti papildom mediag, j ireikalauti, parengti kolegijos priimam
nutari projektus.
Per nustatyt parengimo termin su byla privalo susipainti visi kolegijos teisjai. Teisj
kolegija gali keisti atrankos kolegijos sprendim byl nagrinti raytinio proceso tvarka ir priimti
nutart dl bylos nagrinjimo odinio proceso tvarka. Kai teisj kolegija parengia kasacin byl, LAT
pirmininkas ar Baudiamj byl skyriaus pirmininkas paskiria kasacins bylos nagrinjimo dat. Jei
kasacin byla turi bti nagrinjama odinio proceso tvarka, teisjas pranejas nurodo aukti teism
BPK 375 str. ivardytus asmenis, dalyvaujanius nagrinjant kasacin byl odine tvarka
(privalantiems dalyvauti siuniami aukimai, turintiems teis dalyvauti praneimai). Jeigu odinio
proceso tvarka nagrintinoje byloje kasacinis skundas paduotas remiantis nuteistojo, iteisintojo ar
asmens, kuriam byla nutraukta, padt bloginaniais pagrindais, nuteistajam ar iteisintajam, ar
asmeniui, kuriam byla nutraukta, nusiuniamas kasacinio skundo nuoraas.
Jeigu baudiamojo statymo pritaikymas byloje reikt nauj teiss normos aikinim teism
praktikoje LAT pirmininkas ar Baudiamj byl skyriaus pirmininkas, gali nusprsti perduoti j
nagrinti iplstinei septyni teisj kolegijai ar LAT Baudiamj byl skyriaus plenarinei sesijai.
Atrankos kolegijos arba byl nagrinjanio teismo silymu LAT pirmininkas bylai nagrinti gali
sudaryti miri Baudiamj byl skyriaus ir Civilini byl skyriaus trij ar iplstin septyni teisj
kolegij arba teismo plenarin sesij.
Atrankos kolegija, primusi kasacin skund nagrinti, arba teisj kolegija, kuriai pavesta
nagrinti kasacin byl, arba LAT pirmininko ar io teismo Baudiamj byl skyriaus pirmininko
paskirtas teisjas nutartimi gali sustabdyti bet kurio LR teismo nuosprendio ir nutarties ar j dalies
vykdym, iki byla bus isprsta kasacins instancijos teismo posdyje.
5. Kasacins bylos nagrinjimas
5.1. Bylos nagrinjimo kasacins instancijos teisme bendrosios nuostatos
5.1.1. Kasacins instancijos teismo sudtis ir bylos perdavimo iplstine kolegijai ar
plenarinei sesijai pagrindai
Kasacin byl gali nagrinti LAT Baudiamj byl skyriaus 3 teisj kolegija, iplstin 7
teisj kolegija arba LAT Baudiamj byl skyriaus plenarin sesija. Iimtiniais atvejais sudaroma
miri kolegija.
Paprastai kasacines bylas nagrinja LAT Baudiamj byl skyriaus 3 teisj kolegija. Trij
teisj kolegijos nagrinjama kasacin byla gali bti perduota nagrinti iplstinei septyni teisj
kolegijai, jeigu tinkamas baudiamojo ar baudiamojo proceso statymo pritaikymas byloje reikt
nauj teiss normos aikinim teism praktikoje (BPK 378 str. 1 d.). Paprastai kai atitinkamam
atvejui LAT dar nra aikins statymo taikymo, teism praktika yra nevienoda.
Kasacin byla gali bti perduota nagrinti LAT Baudiamj byl skyriaus plenarinei sesijai,
jeigu pritaikius byloje baudiamj ar baudiamojo proceso statym byloje atsirast pagrindas nukrypti
nuo LAT praktikos (BPK 378 str. 2 d.). Dalyvauja visi Baudiamj byl skyriaus teisjai; gali
dalyvauti ir LAT pirmininkas; plenarin sesija teista, kai joje dalyvauja ne maiau kaip 2/3
Baudiamj byl skyriaus teisj. 2/3 taisykl taikoma ir LAT plenarinei sesijai.
Byla iplstinei septyni teisj kolegijai ar LAT Baudiamj byl skyriaus plenarinei sesijai
perduodama teisj kolegijos nutartimi bet kuriuo teismo posdio metu. i nutartis paskelbiama
posdyje.
LAT pirmininkas ar Baudiamj byl skyriaus pirmininkas gali perduoti byl nagrinti
iplstinei septyni teisj kolegijai ar LAT Baudiamj byl skyriaus plenarinei sesijai, kai nustatyta
tvarka praneju paskirtas teisjas, susipains su kasaciniu skundu ir bylos mediaga, numato, kad
nagrinjant kasacin byl gali bti priimti BPK 378 str. 1 ir 2 d. numatyti sprendimai.
5.1.2. Bylos nagrinjimo kasacins instancijos teisme ribos
Numatyta BPK 376 str.:
1. Kasacinis teismas nuosprendius ir nutartis tikrina tik teiss taikymo aspektu ir tik tos
siteisjusius nuosprendius ir nutartis, dl kuri paduotas skundas.
2. Nagrinjama tik to asmens, dl kurio paduotas kasacinis skundas, byla ir tik dl t veik,
kurioms, kasatoriaus nuomone netinkamai pritaikytas baudiamasis statymas, arba kurias tiriant ar
nagrinjant teismuose buvo padaryti esminiai BPK paeidimai. Jeigu byloje nuteisti keli asmenys,
teismas inagrinja byl dl to nuteistojo, su kuriuo susijs paduotas skundas. Taiau jeigu netinkamas
baudiamojo statymo pritaikymas ir esminiai BPK paeidimai galjo turti takos ir kitiems
nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teistas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadav
skund.
3. Kasacine tvarka byla nagrinjama tik tais pagrindais, kurie nurodyti kasaciniame skunde.
Taiau jeigu nustatomi esminiai BPK paeidimai, teism sprendim teistumas tikrinamas ir iuo
pagrindu, nepaisant to, ar dl i paeidim skundas buvo paduotas, ar ne. Jeigu kasacinis skundas
paduotas dl netinkamo BK taikymo, kasacinis teismas nra saistomas vien tik kasacinio skundo
motyvais, o patikrina visos BK normos, pagal kuri kvalifikuota/turjo bti kvalifikuota veika, taikymo
tinkamum, taip pat BK bendrosios dalis norm taikymo tinkamum.
4. Teismas gali pritaikyti lengvesn nusikalstam veik numatant statym arba nutraukti
baudiamj byl. Teismas turi teis pritaikyti sunkesn nusikalstam veik numatant statym tik tuo
atveju, kai to praoma paduotame skunde. Teismas gali suvelninti arba sugrietinti bausm, jeigu
neteisinga bausm susijusi su netinkamu baudiamojo statymo pritaikymu. Sugrietinti bausm
teismas gali tuo atveju, kai dl to paduotas skundas, taiau jis neturi teiss sugrietinti bausm
paskirdamas laisvs atmim iki gyvos galvos.
5. Kasacins instancijos teismas neapklausia liudytoj, neskiria ekspertizi ir netiria kt.
rodym. Pritaikydamas kit baudiamj statym arba paskirdamas nauj bausm, teismas remiasi
pirmosios instancijos ir apeliacins instancijos teism posdiuose inagrintais rodymais.
5.2. Kasacins bylos nagrinjimas raytinio proceso tvarka
BPK 374 str. Byla nagrinjama tik pagal raytin mediag, odiniai proceso dalyvi
paaikinimai neiklausomi. Kasacin byl nagrinjant raytinio proceso tvarka, proceso dalyviai
teismo posd nekvieiami, jiems tik praneama apie bylos nagrinjimo viet ir laik.
Prokurorui ir proceso dalyviams, su kuri interesais kasacinis skundas susijs, teisjo pranejo
nurodymu praneama, kad byla bus nagrinjama raytinio proceso tvarka, byl nagrinsianios teisj
kolegijos sudtis ir pasiloma pateikti atsiliepimus kasacin skund bei iaikinama teis ratu
pareikti nualinimus ir praymus. Atsiliepimai kasacinius skundus, pareikimai dl nualinimo ir
praymai turi bti pateikti per trisdeimt dien nuo praneimo apie bylos nagrinjim raytinio proceso
tvarka isiuntimo dienos. Prokuroras privalo pateikti atsiliepim kasacin skund. Kit proceso
1
dalyvi atsiliepim kasacin skund nepateikimas nagrinti byl raytinio proceso tvarka netrukdo.
Inagrinjus byl raytinio proceso tvarka, nutartis priimama ir paskelbiama vadovaujantis
taisyklmis, numataniomis pirmos instancijos teismo nuosprendio primimo ir paskelbimo tvark.
Apie nutarties paskelbimo laik ir viet kasatoriui, prokurorui ir proceso dalyviams, su kuri interesais
kasacinis skundas susijs, praneama ratu likus ne maiau kaip septynioms dienoms iki nutarties
paskelbimo.
Raytinio proceso tvarka byl nagrinjanti trij teisj kolegija, vadovaudamasi BPK 374 2 str.,
gali perduoti kasacin byl nagrinti odinio proceso tvarka.
5.3. Kasacins bylos nagrinjimas odinio proceso tvarka
5.3.1. Atvejai, kai kasacin byla nagrinjama odinio proceso tvarka
BPK 374 str.:
1. kasacinis skundas yra paduotas nuteistojo, iteisintojo ar asmens, kuriam byla yra nutraukta,
padt bloginaniais pagrindais;
2. byla perduota nagrinti iplstinei septyni teisj kolegijai ar LAT Baudiamj byl
skyriaus plenarinei sesijai;
3) byl pirmosios instancijos tvarka nagrinjo apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus
trij teisj kolegija (kai asmenys kaltinami padar labai sunkius nusikaltimus, u kuriuos numatyta
laivs atmimo iki gyvos galvos bausm, taip pat bylas, kuriose kaltinamieji buvo spec. subjektai);
4) apeliacins instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprend ir priima
nauj nuosprend, kurias skiriasi i esms;
5) atrankos kolegija ar bylai nagrinti sudaryta teisj kolegija nusprendia, kad btina
iklausyti proceso dalyvi odinius paaikinimus.
Kai byloje turi bti nagrinjami keli kasaciniai skundai, byla nagrinjama odinio proceso
tvarka, jeigu dl bent vieno i j nusprsta byl nagrinti odinio proceso tvarka.
2
5.3.2. Asmenys, dalyvaujantys teismo posdyje nagrinjant kasacin byl odinio proceso
tvarka
BPK 375 str. Slyginai gali bti suskirstyti dvi grupes: 1) asmenys, privalantys dalyvauti
kasacins instancijos teismo posdyje; 2) asmenys, turintys teis dalyvauti kasacins instancijos teismo
posdyje.
Nagrinjant kasacin byl odinio proceso tvarka, teismo posdyje privalo dalyvauti
prokuroras, gynjas, kur pasikviet nuteistasis, iteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, arba kiti
asmenys nuteistojo, iteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, sutikimu, arba gynjas, pasikviestas
asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priveriamosios medicinos priemons, arba jo atstovo pagal
statym, arba jo eimos nari artimj giminaii. Suimtam nuteistajam praneama apie teis per
septynias dienas nuo praneimo gavimo dienos prayti paskirti gynj.
Jeigu kasacinis skundas paduodamas remiantis nuteistojo ar iteisintojo padt bloginaniais
pagrindais, suimtas nuteistasis turi bti pristatytas teism. Laisvje esantis nuteistasis, iteisintasis ar
asmuo, kuriam byla nutraukta, teismo posd kvieiamas aukimu. Jeigu nuteistasis, iteisintasis ar
asmuo, kuriam byla nutraukta, laikinai ivyks, aukimas jam perduoti teikiamas pasiraytinai kam
nors i kartu su juo gyvenani pilnamei asmen arba nuteistojo, iteisintojo ar asmens, kuriam byla
nutraukta, darboviets administracijai. Asmen, kuriems praneta apie teismo posd, neatvykimas
nekliudo nagrinti byl.
Nagrinjant kasacin byl odinio proceso tvarka, teismo posdyje turi teis dalyvauti asmenys,
kuriems statymu (BPK 367, 404 str.) suteikta teis apsksti teismo nuosprend/nutart kasacine tvarka.
Asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priveriamosios medicinos priemons, gali dalyvauti teismo
posdyje, jeigu pagal eksperto ivad tam nekliudo jo liga.
Asmenims, dalyvaujantiems teismo posdyje nagrinjant kasacin byl odine tvarka,
utikrinama galimyb teisme susipainti su kasaciniu skundu ir papildomai surinkta mediaga. J
neatvykimas nekliudo bylos nagrinjimui.
5.3.3. Teismo posdio pradia
Kasacins instancijos teismas bylas nagrinja vieame teismo posdyje, iskyrus io BPK 9 str.
nurodytus atvejus: kai vieas bylos nagrinjimas prietarauja valstybs, tarnybos, profesins ar
komercins paslapties saugojimo interesams; kai kaltinamieji yra nepilnameiai; kai sprendiamos
bylos dl seksualini nusikalstam veik; kai siekiama apsaugoti privat proceso dalyvi gyvenim.
Paskirtu bylai nagrinti laiku kolegijos pirmininkas pradeda teismo posd ir paskelbia, kokia
byla, dl kieno kasacinio skundo ir dl kokio teismo nuosprendio ar nutarties nagrinjama. Po to
kolegijos pirmininkas patikrina, kas atvyko posd, ar apie bylos nagrinjimo laik buvo praneta
BPK 375 str. nurodytiems asmenims. Paskui kolegijos pirmininkas paskelbia byl nagrinjani teisj
ir dalyvaujani posdyje prokuror, gynj, atstov, vertj bei posdio sekretoriaus vardus ir
pavardes ir paklausia posd atvykusius asmenis, ar ie turi pareikim dl nualinimo. Jeigu posd
neatvyksta proceso dalyvis, kuris buvo kvieiamas aukimu, kolegija apsvarsto, ar galima kasacin
byl nagrinti jam nedalyvaujant. Jeigu proceso dalyvis, kurio dalyvavim odiniame teismo posdyje
teismas pripasta btinu, dl ligos ar dl kitos svarbios prieasties neatvyko teismo posd, kasacins
bylos nagrinjimas nutartimi atidedamas (BPK 381 str. 2 d.).
Kolegija posdio pradioje gali proceso dalyvi praymu ar savo iniciatyva apsvarstyti, ar
kasacinis skundas nagrintinas. Teismas iuo klausimu priima nutart.
Kolegijos pirmininkas paklausia atvykusius posd asmenis, ar ie turi praym. Dl pareikt
praym teismas priima nutart.
5.3.4. Teisjo praneimas
Vienas i teisj savo praneime idsto bylos esm, nuosprendio ar nutarties, taip pat
kasacinio skundo turin. Praneime nurodoma, pagal kokio asmens skund ir dl koki teismo
sprendim nagrinjama byla, nurodomas apskst teismo sprendim rezoliucini dali turinys.
Toliau praneime nurodomos apskstu nuosprendiu/nutartimi nustatytos bylos aplinkybs tiek,
kiek jos susijusios su baudiamojo statymo taikymu. Jeigu apeliacins instancijos teismo
nuosprendiu/nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas/panaikintas,
nurodomos abiej instancij teism nustatytos aplinkybs bei pagrindiniai sprendimo
pakeitimo/panaikinimo motyvai.
Nurodomas ir kasacini skund turinys: kasatoriaus praymas, svarbiausi io praymo motyvai
bei kasacinio nagrinjimo pagrindai.
5.3.5. Asmen, dalyvaujani nagrinjant kasacin byl, kalbos
Po teisjo praneimo proceso dalyviai turi teis duoti odinius paaikinimus. Jeigu yra
prokuroro, nukentjusiojo ar jo atstovo skundas, pirmiausia kalba ie asmenys, pirmas i j padavs
skund. Kitais atvejais pirmiausia kalba nuteistasis, iteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, jo
gynjas ir atstovas pagal statym, pirmas i j padavs skund. Po to odis suteikiamas nedavusiems
paaikinim proceso dalyviams. Paskutinis papildomus paaikinimus duoda nuteistasis, iteisintasis ar
asmuo, kuriam byla nutraukta, arba jo gynjas ar atstovas pagal statym.
Savo paaikinimuose proceso dalyviai pasako ir pagrindia pozicij dl apsksto teismo
sprendimo ir dl paduoto kasacinio skundo bei pasilo kasacinio teismo sprendim dl kasacinio
skundo.
Pasisakius visiems proceso dalyviams, jiems suteikiama teis duoti papildomus paaikinimus.
5.4. Nutarties primimas ir paskelbimas
Po paaikinim, teisjams nutarus vietoje ar pasitarim kambaryje, kolegijos pirmininkas
pranea apie nutarties paskelbimo laik ir viet. Teisj kolegija, priimdama ir paskelbdama kasacins
instancijos teismo nutart, vadovaujasi BPK nuostatomis, reglamentuojaniomis pirmosios instancijos
teismo nuosprendio primimo ir paskelbimo tvark (BPK 97299, 302 ir 308 str.) [r. XVII skyriaus 4
dal].
Atskiroji nuomon gali bti pagrindas LAT pirmininkui paduoti teikim dl aikiai netinkamo
baudiamojo statymo taikymo (BPK 452 str.).
Jeigu inagrinjus byl kasacine tvarka nuteistasis turi bti paleistas i laisvs atmimo vietos,
nutartis turi bti perduota vykdyti jos paskelbimo dien.
6. Kasacins instancijos nutari rys, primimo pagrindai ir turinys
Kasacinis teismas, inagrinjs byl, priima nutart. Nutari rys priklauso nuo to, ar
nagrinjimo metu nustatomi nuosprendio/nutarties panaikinimo/pakeitimo pagrindai. Teismas,
inagrinjs kasacin byl, priima vien i i nutari (BPK 382 str.):
1) atmesti kasacin skund. Kasacinis skundas atmetamas, kai nustatoma, kad jo argumentai
nepagrsti, o apsksti teism sprendimai yra teisti.
2) panaikinti nuosprend bei paskesnes teism nutartis ir byl nutraukti. Kai nustatoma, jog
teismai netinkamai pritaik baudiamj statym ir prim apkaltinamj nuosprend, esant BPK
numatytiems iteisinimo ar bylos nutraukimo pagrindams (buvo aplinkybi, dl kuri BP negalimas
arba kai buvo BK numatyti atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagrindai, taiau byla nebuvo
nutraukta).
3) panaikinti nuosprend ir apeliacins instancijos teismo nuosprend ar nutart ir perduoti byl
i naujo nagrinti pirmosios instancijos teisme, jeigu byl inagrinjo alikas pirmosios instancijos
teismas arba byla inagrinta paeidiant dalykinio teismingumo taisykles;
4) panaikinti apeliacins instancijos teismo nuosprend ar nutart ir palikti galioti pirmosios
instancijos teismo nuosprend ar nutart su pakeitimais ar be pakeitim. Kai pirmos instancijos teismas
tinkamai pritaik baudiamj statym, o apeliacinis teismas pirmos instancijos sprendim neteistai
panaikino ar pakeit.
5) panaikinti apeliacins instancijos teismo nuosprend ar nutart ir perduoti byl i naujo
nagrinti apeliacine tvarka. Kai nagrinjant byl apeliacine tvarka buvo padaryti esminiai BP
paeidimai; kai esminiai BP paeidimai padaryti nagrinjant byl pirmos instancijos teisme, o
apeliacinis teismas io nuosprendio nepanaikino. Kasacinis teismas gali panaikinti dal apeliacins
instancijos nuosprendio ar nutarties ir bylos dal perduoti i naujo nagrinti apeliaciniame teisme.
6) pakeisti teismo nuosprend ar nutart. Kai teismai netinkamai pritaik baudiamj statym.
Keiiama gali bti koreguojant teism sprendimus arba panaikinant dal sprendimo.
Kasacins instancijos teismo nutartimi kasacins bylos nagrinjimas atidedamas, jei prireikia
kreiptis LR KT, kad is nusprst, ar statymas arba kitas teiss aktas neprietarauja LR Konstitucijai,
arba jei prireikia kreiptis kompetenting ES teismin institucij preliminaraus nutarimo ES teiss akt
aikinimo ar galiojimo klausimu.
Kasacins instancijos teismo nutarties turinys (BPK 384 str.). Kasacins instancijos teismo
nutartis susideda i angins, apraomosios ir rezoliucins dali.
anginje dalyje nurodoma: nutarties primimo data ir vieta; nutart primusio teismo
pavadinimas ir sudtis; prokuroras, gynjas ir kiti nagrinjant baudiamj byl odiniame kasacins
instancijos teismo posdyje dalyvav proceso dalyviai; kasatorius; apskst nuosprend ar nutart
primusio teismo pavadinimas, nuosprendio ar nutarties primimo data ir rezoliucins dalies turinys;
kasacinje byloje dalyvavusi proceso dalyvi praymai.
Apraomojoje dalyje trumpai idstomos apskstame nuosprendyje ar nutartyje nurodytos bylos
aplinkybs, susijusios su kasaciniu skundu, pateikiama kasacinio skundo esm, atsiliepim kasacin
skund esm, pateikiamos kasacins instancijos teismo motyvuotos ivados dl kasacinio skundo.
Apraomosios dalies turin lemia priimto sprendimo ris. Jeigu kasacinis skundas atmetamas,
nutartyje turi bti nurodyti motyvai, paaikinantys, kodl kasacinis skundas laikomas nepagrstu, o
apskstas nuosprendis ar nutartis pripastami teistais. Jeigu nuosprendis ar nutartis panaikinami ir
byla nutraukiama, nutartyje turi bti nurodytas bylos nutraukimo pagrindas. Jeigu nuosprendis ar
nutartis panaikinami ir byla perduodama i naujo nagrinti teisme, nutartyje turi bti nurodyti
konkrets esminiai BPK paeidimai arba motyvai, paaikinantys, kuo pasireik netinkamas
baudiamojo statymo pritaikymas. Jeigu nuosprendis ar nutartis pakeiiami, nutartyje turi bti
nurodyta, kuo pasireik netinkamas baudiamojo statymo pritaikymas, taip pat kokie BPK straipsniai
buvo paeisti.
Rezoliucinje dalyje nurodomas kasacins instancijos teismo sprendimas dl kasacinio skundo.
Kasacins instancijos teismo nutart pasirao visi kolegijos teisjai.
7. Veiksmai po kasacins nutarties primimo ir nuosprendio ar nutarties panaikinimo
padariniai
Kasacins instancijos teismo nutartys siteisja nuo j primimo momento ir bendra tvarka
negali bti skundiamos, todl jos nedelsiant perduodamos vykdyti.
Kasacins instancijos teismo nutarties nuoraai tuojau po paskelbimo teikiami kasatoriui, taip
pat iteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, su kuri interesais susijusi kasacins
instancijos teismo nutartis. Jeigu ie asmenys nedalyvavo skelbiant nutart arba jos nuorao neprim
tuojau po paskelbimo, nutarties nuoraai jiems turi bti teikti ar isisti ne vliau kaip per 5 dienas
nuo nutarties paskelbimo. Kitiems asmenims, dalyvaujantiems teismo posdyje nagrinjant kasacin
byl ar su kuri interesais susijs kasacinis skundas, nutarties nuoraai teikiami ar isiuniami j
praymu per penkias dienas nuo praymo gavimo dienos (BPK 385 str.).
Kasacins instancijos teismo nutartis yra galutinis sprendimas baudiamojoje byloje, kai
kasacinis skundas atmetamas, panaikinamas nuosprendis bei paskesns teism nutartys ir byla
nutraukiama, panaikinamas apeliacins instancijos teismo sprendimas su pakeitimais ar be pakeitim,
teismo nuosprendis/nutartis pakeiiami. Tokiais atvejais byla grinama teismui, kuris j nagrinjo
pirmja instancija. Jeigu kasacine nutartimi yra padaryti kokie nors apsksto sprendimo pakeitimai,
nutartis siuniama nuosprend vykdaniai institucijai.
Kasacins instancijos teismo sprendimas nra galutinis, kai ankstesni teism sprendimai
panaikinami ir byla perduodama i naujo nagrinti pirmos instancijos teismui arba kai panaikinamas
apeliacins instancijos teismo nuosprendis/nutartis ir byla perduodama i naujo nagrinti apeliacine
tvarka. Tokiais atvejais byla perduodama t proceso stadij, kuri nurodyta kasacinje nutartyje.
Atitinkamoje stadijoje byla nagrinjama bendra tvarka, taiau teismas, nagrinjantis byl i naujo,
privalo vadovautis ir BPK 386 str. numatytomis taisyklmis.
BPK 386 str. numato dvi bendrj taisykli nagrinjant bylas iimtis:
1) Kasacins instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme i naujo nagrinjant byl.
Taiau kasacins instancijos teismas neturi teiss i anksto nustatyti ivad, kurias gali padaryti teismas
i naujo nagrindamas byl.
2) I naujo nagrindamas byl, pirmosios instancijos teismas ar apeliacins instancijos teismas

turi teis sugrietinti bausm ar pritaikyti sunkesn nusikalstam veik numatant baudiamj
statym tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dl to, kad reikia pritaikyti sunkesn
nusikalstam veik numatant statym, taip pat kai po nuosprendio panaikinimo i naujo
nagrindamas byl teismas nustato aplinkybes, rodanias, kad kaltinamasis yra padars sunkesn
nusikalstam veik.
I naujo inagrinjus byl, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis ar apeliacins
instancijos teismo nuosprendis ir nutartis gali bti skundiami bendra tvarka.
Apeliacijos ir kasacijos palyginimas
1.
2. !
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10,
11.
12.
Apeliacija
tikrinami nesiteisj teismo sprendimai
Kasacija
tikrinami siteisj teismo sprendimai
tikrinamas teistumas ir pagrstumas

(teiss ir fakto klausimai)
LApT ir apygard teismai
3 teisj kolegija, gali bti miri kolegija
tikrinamas teistumas
(teiss taikymo klausimai)
LAT
3, 7 teisj ar miri kolegija, plenarin sesija
apskundimo terminas 20 d. (6 mn.)

paduodama I instancijos teismui, kurio
sprendimas skundiamas
galima sksti sprendimus privataus kaltinimo
bylose
odinis procesas
galima prayti pranej papildyti praneim
gali bti atliekamas rodym tyrimas
priimamas sprendimas arba nutartis
galima sksti
apskundimo terminas 3 mn. (1 m.)

paduodama LAT
sprendimai privataus kaltinimo bylose
neskundiami
odinis arba raytinis procesas
negalima prayti papildyti praneim
rodym tyrimas neatliekamas
priimama nutartis
neskundiama
XXI ir XXII skyriai.

.............
XXIII skyrius.
EMESNIJ TEISM NUTARI APSKUNDIMAS AUKTESNIEMS
TEISMAMS IR SKUND NAGRINJIMAS
1. emesnij teism nutari apskundimo auktesniems teismams samprata ir tvarka
Bylos nagrinjimo teisme dalyviai turi teis paduoti auktesniajam teismui skundus dl
emesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad emesniojo teismo nutartimi paeistos j teiss ir teisti
interesai. Skundus gali paduoti ir kiti proceso dalyviai, taip pat byloje nedalyvaujantys asmenys,
kuriems buvo taikytos BPK 163 str. numatytos prievartos priemons. emesnij teism nutari
apskundimas, inagrinjimas ir ispendimas auktesniuose teismuose pagal BPK X dal svarbus, nes:
1) BP dalyviai ir kt. asmenys, manantys, kad j teiss paeistos, gali i karto, be didesni
formalum tokius paeidimus reaguoti paduodami skund;
2) skundas patenka auktesnj teism, kur isprendiamas gana greitai;
3) ivengiama didesnio proceso vilkinimo;
4) auktesniems teismams reaguojant, daromas poveikis emesnij teism darbui.
Bylos nagrinjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teis BPK X dalyje nustatyta tvarka
apsksti emesnij teism bylos parengimo nagrinti ar teisiamajame posdyje priimtas nutartis, taip
pat BPK numatytais atvejais kitas teism priimtas nutartis auktesniesiems teismams, iskyrus
atvejus, kai BPK numato speciali atskir teismo nutari apskundimo tvark.
X dalyje nustatyta tvarka neskundiamos teism nutartys dl bylos perdavimo nagrinti
teisiamajame posdyje, dl galimumo nagrinti byl, kai kas nors i proceso dalyvi neatvyko, dl
pareikt nualinim, dl nauj rodym rinkimo, dl proceso dalyvi praym nagrinjimo, dl
pastab teisiamojo posdio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posdio metu, dl rodym
tyrimo teisme atnaujinimo.
Skundas dl apylinks teismo nutarties paduodamas apygardos teismui, dl apygardos teismo
nutarties Lietuvos apeliaciniam teismui per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos. Skundas
paduodamas per nutart primus teism. Skund gavs teismas per 5 dienas j kartu su nutarties
nuorau ir kita mediaga perduoda auktesniajam teismui.
2. Skundo nagrinjimo auktesniajame teisme tvarka
Auktesniojo teismo pirmininkas ar Baudiamj byl skyriaus pirmininkas skund paskiria
nagrinti teisjui ar trij teisj kolegijai ir vien i i teisj patvirtina kolegijos pirmininku. Jeigu
skundiam nutart prim apylinks teismas arba apygardos teisme vienas teisjas, skund nagrinja
apygardos teismo arba Lietuvos apeliacinio teismo vienas teisjas; jeigu nutart apygardos teisme
prim teisj kolegija, skund nagrinja Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus trij
teisj kolegija (BPK 441 str.).
Auktesniajame teisme skundas turi bti inagrintas per 7 dienas nuo skundo gavimo iame
teisme dienos. Skundas nagrinjamas teismo posdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras ir skund
padavs asmuo. Jeigu skund paduoda suimtas kaltinamasis ar nuteistasis, teisme dalyvauja j gynjai.
i asmen, jeigu jiems buvo laiku praneta apie teismo posdio dien, neatvykimas nekliudo
nagrinti skund.
Skund padavs asmuo arba suimto kaltinamojo ar nuteistojo gynjai gali duoti paaikinimus
skundo argumentams patikslinti ar papildyti, taip pat pateikti su skundu susijusius dokumentus.
3. Auktesniojo teismo sprendim rys
Inagrinjs skund, auktesniojo teismo teisjas ar teisj kolegija pasitarim kambaryje
priima vien i i nutari (BPK 442 str.):
1) atmesti skund ir palikti galioti teismo nutart. Kai apsksta nutartis teista it pagrsta, o
skundo motyvai neteisingi arba neesminiai.
2) panaikinti teismo nutart ir priimti dl skundo nauj sprendim. Kai emesnysis teismas
padar nepagrstas ivadas ir prim neteising sprendim.
3) pakeisti teismo nutart. Kai auktesnysis teismas konstatuoja, jog emesnysis teismas i
esms prim teising, taiau neisam ar netiksl sprendim.

Apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dl skundo sigalioja nuo jos
primimo dienos ir yra neskundiama.
XXIV skyrius.
BAUDIAMOSIOS BYLOS ATNAUJINIMAS
1. Baudiamosios bylos atnaujinimo samprata, reikm ir rys
Tai iimtinis BP etapas, vykstantis esant ypatingoms, BP numatytoms slygoms, kuriame
tikrinamas siteisjusio teismo nuosprendio ar nutarties teistumas ir pagrstumas.
Bylos atnaujinimas galimas tik po to, kai teism sprendimai yra galutiniai, t.y. bylos
nagrinjimas yra baigtas ir prastinse BP stadijose byla jau negali bti nagrinjama. Sprendim dl
baudiamosios bylos atnaujinimo gali priimti tik LAT.
Baudiamoji byla gali bti atnaujinta (rys):
1) dl naujai paaikjusi aplinkybi (BPK 443 450 str.)
2) dl aikiai netinkamo baudiamojo statymo pritaikymo (BPK 451 455 str.)
3) dl Jungtini Taut mogaus teisi komiteto arba ETT sprendim (BPK 456 461 str.)
Reikm: taikant institut itaisomos siteisjusiuose nuosprendiuose ar nutartyse teism
padarytos klaidos.
2. Baudiamosios bylos atnaujinimas dl naujai paaikjusi aplinkybi
2.1. Naujai paaikjusi aplinkybi svoka ir rys
Naujai paaikjusios aplinkybs siteisjusiu teismo nuosprendiu kitoje byloje arba
prokuroro atliktu tyrimu nustatyti faktai, neinomi priimant nuosprend ar nutart, dl kuri siteisjs
teismo sprendimas ir (ar) nutartis yra neteisti ir nepagrsti.
ios aplinkybs:
a)
siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatytas liudytojo ar nukentjusiojo parodym arba
ekspertizs akto melagingumas, taip pat kit rodym, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis,
netikrumas. Taiau, jeigu iais rodymais nebuvo grindiamas nuosprendis ar nutartis, t.y. jie buvo
teismo atmesti, tai nra pagrindas baudiamajai bylai atnaujinti;
b)
siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyta, kad nagrindami byl teisjai nusikalstamai
piktnaudiavo. Baudiamoji byla atnaujinama neatsivelgiant tai, ar teisj piktnaudiavimai turjo
takos nuosprendio ar nutarties teistumui ar pagrstumui;
c)
siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyta, kad atlikdami ikiteismin tyrim pareignai
nusikalstamai piktnaudiavo ir dl to buvo priimtas neteistas ir nepagrstas nuosprendis. Turi bti
nustatytas prieastinis ryys tarp ikiteisminio tyrimo pareign piktnaudiavimo ir neteisto bei
nepagrsto nuosprendio primimo.
d)
kitokios aplinkybs, kurios teismui nebuvo ir negaljo bti inomos priimant nuosprend
ar nutart, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinjimas teisme buvo atliktas isamiai, ir kurios
vienos ar kartu su anksiau nustatytomis aplinkybmis rodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis
padar lengvesn ar sunkesn nusikalstam veik negu ta, u kuri jis nuteistas, taip pat kurios rodo,
kad iteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.
3. Proceso dl naujai paaikjusi aplinkybi pradjimas ir naujai paaikjusi
aplinkybi tyrimas
Baudiamoji byla dl naujai paaikjusi aplinkybi gali bti atnaujinama ne vliau kaip per
vienerius metus nuo nauj aplinkybi paaikjimo dienos.
3.i.
Proceso dl naujai paaikjusi aplinkybi pradjimas

Proces dl naujai paaikjusi aplinkybi gali pradti tik prokuroras, savo iniciatyva arba
pagal nuteistojo, iteisintojo, j gynjo ir atstovo pagal st., nukentjusiojo, civ. iekovo/atsakovo ir j
atstovo pareikim.
Su apylinki teism siteisjusiais nuosprendiais susijusius asmen pareikimus dl naujai
paaikjusi aplinkybi nagrinja apylinks vyriausiasis prokuroras, su apygardos teism
nuosprendiais ir nutartimis susijusius pareikimus apygardos vyriausiasis prokuroras, su Lietuvos
apeliacinio teismo nuosprendiais ir nutartimis bei Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartimis susijusius
pareikimus Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.
Jeigu nra pagrindo atnaujinti byl, prokuroras savo nutarimu proces nutraukia. Apie
nutarim praneama suinteresuotiems asmenims, taip pat jiems iaikinama teis apsksti prokuroro
nutarim. Prokuroro nutarimas per penkias dienas nuo praneimo apie j gavimo gali bti apskstas
auktesniajam prokurorui, o auktesniojo prokuroro nutarimas per tris dienas apylinks teismui, jeigu
skund nagrinjo apygardos vyriausiasis prokuroras, arba Vilniaus apygardos teismui, jeigu skund
nagrinjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Inagrinjusio skund teismo nutartis gali bti
skundiama auktesniajam teismui.
Prokuroras, manydamas, kad gali bti bent viena i aplinkybi procesui atnaujinti, priima
nutarim pradti proces dl naujai paaikjusi aplinkybi. Utenka nustatyti apie galim toki
aplinkybi buvim.
3.ii.
Naujai paaikjusi aplinkybi tyrimas

Prims nutarim pradti proces dl naujai paaikjusi aplinkybi, prokuroras pats atlieka t
aplinkybi tyrim arba paveda tai padaryti ikiteisminio tyrimo staigai. Tyrimas atliekamas
vadovaujantis BPK taisyklmis, reglamentuojaniomis ikiteismin tyrim.
3.iii.
Naujai paaikjusi aplinkybi tyrimo baigimas

Jei pasitvirtina nors viena aplinkyb prokuroras surao ivad, kuri kartu su tyrimo mediaga
perduodama LAT pirmininkui.
Jei naujos aplinkybs nepasitvirtina prokuroras priima nutarim nutraukti proces. is nutarimas
skundiamas tokia pat tvarka kaip ir atsisakymas pradti proces dl naujai paaikjusi aplinkybi.
2.3 Klausimo dl naujai paaikjusi aplinkybi sprendimas teisme ir jo priimamos nutartys
LAT bylos atnaujinimo dl naujai paaikjusi aplinkybi klausim nagrinja ir isprendia
Baudiamj byl skyriaus trij teisj, anksiau nedalyvavusi nagrinjant i byl (iskyrus atvej,
kai byla buvo nagrinta LAT plenarinje sesijoje), kolegija. i kolegij sudaro LAT pirmininkas arba
Baudiamj byl skyriaus pirmininkas. Jis paskiria pranej ir vien i teisj patvirtina kolegijos
pirmininku. Teismo posdyje privalo dalyvauti prokuroras.
Teismas, inagrinjs prokuroro ivad ir tyrimo mediag, gali priimti vien i i nutari:
a) panaikinti teismo nuosprend ar nutart, atnaujinti byl ir perduoti j i naujo tirti ar i
naujo nagrinti teisme.
b) panaikinti teismo nuosprend ar nutart ir nutraukti byl; kai nustatomos aplinkybs, dl
kuri BP negalimas arba BK numatyti atleidimo nuo BA pagrindai.
c) atsisakyti atnaujinti byl.

Jeigu byla i naujo perduodama nagrinti kasacine tvarka, byl gali nagrinti ta pati LAT b.b.
skyriaus teisj kolegija, kuri atnaujino byl.
I naujo tiriant ar nagrinjant byl, tiriamos ne naujai paaikjusios aplinkybs, o NV.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas ir nagrinjimas teisme vyksta, taip pat paskesnis nuosprendis
skundiamas bendra tvarka.
3. Baudiamosios bylos atnaujinimas dl aikiai netinkamo baudiamojo statymo
pritaikymo
3.1. Baudiamosios bylos atnaujinimo dl aikiai netinkamo baudiamojo statymo pritaikymo
pagrindai
Gali bti atnaujinama tik esant 2 slygoms:
1) pagal nuosprendiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog byloje
akivaizdiai netinkamai pritaikytas baudiamasis statymas;
2) dl to reikia palengvinti nuteistojo teisin padt.
Isamus sraas sprendim, kuriuos gali priimti teismas atnaujintoje b.b.:
1) panaikinti apkaltinamj nuosprend bei paskesnes teism nutartis ir baudiamj byl nutraukti;
2) nuteistojo nusikalstam veik perkvalifikuoti pagal kit LR BK SD straipsn, jo dal ar punkt,
numatant lengvesn nusikalstam veik;
3) itaisius padarytus LR BK 6365 str. taikymo paeidimus, sumainti nuteistajam paskirt
subendrint bausm;
4) nuteistj atleisti nuo bausms, nes sujo senaties terminas;
5) itaisius netinkam amnestijos akto taikym, nuteistj atleisti nuo bausms arba j sumainti.
!!!iuo pagrindu gali bti atnaujinama bet kokia b.b., neatsivelgiant tai, kokie teismai ir kokia
tvarka i byl inagrinjo.
3.2. Pareikimo dl baudiamosios bylos atnaujinimo padavimas ir sprendimo dl baudiamosios
bylos atnaujinimo primimas
Paduoti pareikim LAT dl b.b. atnaujinimo turi teis nuteistasis, jo atstovas pagal statym ir
gynjas, taip pat LR generalinis prokuroras. LAT pirmininkas iuo klausimu teisj kolegijai turi teis
paduoti teikim. Kiti proceso dalyviai gali prayti generalin prokuror ar LAT pirminink paduoti
pareikim ar teikim dl aikiai netinkamo B pritaikymo.
Pareikim ar teikim dl b. b. atnaujinimo galima paduoti tik tol, kol:
a) nuteistasis baigs atlikti paskirt bausm; arba
b) baigsis laikas, kuriam atidtas bausms vykdymas; arba
c) kol baigsis laikas, kuriam nuteistasis lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie
termin.
Jeigu pareikimas atitinka BPK reikalavimus, LAT pirmininkas ar b.b. skyriaus pirmininkas
priima nutart perduoti pareikim b.b. skyriaus teisj kolegijai. Jei neatitinka pareikim grina j
padavusiam asmeniui.
Atnaujinimo klausim visais atvejais spendia LAT 3 teisj kolegija per 1 mn. nuo nutarties
perduoti pareikim b. b. skyriaus teisj kolegijai primimo dienos. Jeigu yra pagrindas manyti, kad
nuteistj reikia paleisti i laisvs atmimo vietos klausimas spendiamas nedelsiant. Bylos atnaujinimo
klausimas sprendiamas raytinio proceso tvarka.
Atnaujinta byla perduodama nagrinti (atnaujina nutartimi):
1) LAT b.b.s. 3 teisj kolegijai, jeigu ji buvo nagrinta pirmosios instancijos ir apeliacins
instancijos arba tik pirmosios instancijos teismuose;

2) LAT b.b.s. iplstinei 7 teisj kolegijai, jeigu ji buvo nagrinta LAT b.b.s. 3 teisj
kolegijoje. Iplstinje 7 teisj kolegijoje negali dalyvauti teisjas, dalyvavs nagrinjant byl
kasacins instancijos teisme;
3) LAT b.b.s plenarinei sesijai, jeigu ji buvo nagrinta LAT b.b.s. iplstinje 7 teisj
kolegijoje.
LAT b.b.s. 3 teisj kolegija, nusprendusi atnaujinti baudiamj byl, ta paia nutartimi gali
sustabdyti toje byloje priimt nuosprendi ir nutari vykdym.
3.3.
Atnaujintos bylos nagrinjimas ir priimamos nutartys
Nagrinjant atnaujint b.b., teismo posdyje dalyvauja prokuroras ir gynjas. teismo posd
gali bti ikviesti nuteistasis, jo atstovas pagal statym, nukentjusysis ir jo atstovas. i asmen, jei
jiems buvo tinkamai praneta apie bylos nagrinjimo viet ir laik, neatvykimas nekliudo inagrinti
byl. Kolegijos, nagrinjanios byl, sudtyje gali bti ir teisjai, sprend atnaujinimo klausim.
Teismo, inagrinjusio byl, priimamos nutartys:
1) atmesti pareikim ar teikim dl b.b. atnaujinimo;
2) panaikinti nuosprend bei paskesnes teism nutartis ir byl nutraukti;
3) panaikinti apeliacins bei kasacins instancijos teism sprendimus ir palikti galioti
pirmosios instancijos teismo nuosprend ar nutart (su pakeitimais arba be pakeitim);
4) panaikinti kasacins instancijos teismo nutart ir palikti galioti pirmosios ir apeliacins
instancijos teism nuosprendius bei nutartis (su pakeitimais arba be pakeitim);
5) pakeisti teism nuosprendius ar nutartis.
Atnaujint baudiamj byl inagrinjusio teismo nutartis siteisja nuo jos paskelbimo
momento ir negali bti skundiama.
4. Baudiamosios bylos atnaujinimas dl Jungtini Taut mogaus teisi komiteto arba
ETT sprendim
4.1. Baudiamosios bylos atnaujinimo dl JT TK arba ETT sprendim prielaidos:
1) priimtas JT TK sprendimas, kuriuo pripainta, kad LT teism sprendimas nuteisti asmen
yra priimtas paeidiant Tarptautin pilietini ir politini teisi pakt ar papildomus jo protokolus
(TPPTP), arba ETT sprendimas, kuriuo pripainta, jog sprendimas nuteisti asmen priimtas
paeidiant ETK.
2) paeidimai pagal pobd ir sunkum kelia pagrst abejoni dl asmens nuteisimo;
3) besitsiantys paeidimai gali bti itaisyti tik atnaujinus nuteistojo byl.
!!!Turi bti slyg visuma.
4.2.
Praymo ar teikimo dl baudiamosios bylos atnaujinimo padavimas ir nagrinjimas
Praym atnaujinti b. b. gali pateikti asmuo, kurio atvilgiu byloje buvo padaryta TPPTP arba
ETK paeidim, jo teisi permjas, i asmen galiotas atstovas ar LR generalinis prokuroras. LAT
primininkas teikimu gali reikalauti atnaujinti byl ir tada, kai nra mint asmen praymo.
Praymas ar teikimas paduodamas LAT per 6 mn. nuo tos dienos, kai priimtas JT TK
sprendimas arba kai ETT sprendimas yra ar tampa galutinis. Kartu turi bti paduotas ir JT TK ar
ETT sprendimas bei jo vertimas lietuvi kalb.
Jeigu praymas atitinka BPK nustatytus reikalavimus, LAT pirmininkas nutartimi perduoda j
LAT b.b.s. 3 teisj kolegijai sprsti, ar yra pagrindas atnaujinti b.b. Kolegija klausim raytinio
proceso tvarka turi isprsti per 1 mn. nuo nutarties perduoti praym kolegijai primimo dienos. Jei
praymas neatitinka BPK reikalavim grinamas j padavusiam asmeniui.

Teisj kolegija, inagrinjusi praymo ar teikimo dl b.b atnaujinimo priimtinumo klausim,
priima vien i i nutari:
1) praym ar teikim atmesti kaip nepagrst ir b.b. neatnaujinti;
2) praym ar teikim perduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ar kitai
kompetentingai institucijai;
3) praym ar teikim priimti ir b.b. atnaujinti.
4.3.
Atnaujintos bylos nagrinjimas ir priimamos nutartys
Apie atnaujintos bylos nagrinjimo viet ir laik praneama asmeniui, padavusiam praym,
prokurorui, gynjui, nuteistajam, nukentjusiajam, taip pat nuteistojo ar nukentjusiojo atstovams pagal
st. Jei bylos atnaujinimo pagrindas yra susijs su klausimais, isprstais kasacinje nutartyje, apie tai
praneama visiems, turjusiems teis dalyvauti nagrinjant byl kasacine tvarka. Nagrinjama vieame
teismo posdyje. Prokuroras ir gynjas privalo dalyvauti.
Teismas, inagrinjs atnaujint b.b., priima vien i i nutari:
1) atmesti praym ar teikim atnaujinti b.b. ir palikti galioti teism nuosprendius ir
paskesnes teism nutartis;
2) panaikinti nuosprend bei paskesnes teism nutartis ir byl nutraukti;
3) panaikinti nuosprend bei paskesnes teism nutartis ir perduoti byl i naujo tirti arba i
naujo nagrinti pirmosios instancijos teisme;
4) panaikinti apeliacins instancijos teismo nuosprend ar nutart ir palikti galioti pirmosios
instancijos teismo nuosprend (su pakeitimais arba be pakeitim);
5) panaikinti apeliacins instancijos teismo nuosprend ar nutart ir perduoti byl i naujo
nagrinti apeliacine tvarka;
6) panaikinti kasacin nutart ir priimti nauj nutart;
7) pakeisti teism nuosprendius ar nutartis.
Teismas taip pat gali teism nuosprendius ar nutartis panaikinti i dalies. ios nutartys yra
galutins ir neskundiamos.
Jei nuteistasis turi bti paleistas i laisvs atmimo vietos, nutartis perduoda vykdyti jos
paskelbimo dien.

Baudžiamojo Proceso Teisė

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Baudžiamojo Proceso Teisė

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

BPT egzamino patirtis klausimai:

1. Konstitucija kaip BPT altinis;

I tema. Baudiamojo proceso samprata.

Kaltinimo vykdo prokuratra, i dalies ir nukentjs ir jo atstovas. Privataus kaltinimo bylose

Gynybos vykdo gynjas. Taip pat /K, jo atstovas, JA atstovas.

Bylos nagrinjimas ir isprendimas arba teisingumo vykdymas teismo prerogatyva.

Klasikinis rungimosi procesas daugiausia rungimosi principas veikia nagrinjant byl

Tiriamasis (inkvizicinis) teismas visomis manomomis priemonmis siekia nustatyti byloje

BP metu atskleisti NV, iaikinant visas reikmingas jos padarymo aplinkybes

IT pirmoji stadija. Pradedamas paaikjus NV poymiams. Baigiama prokurorui suraius

Apeliacinis procesas pagal gaut apeliacin skund patikrinamas nesiteisjusi I instancijos

Nuosprendi ir nutari vykdymas gyvendinamos teismo paskirtos sankcijos ir sprendiami

Tarptautins sutartys. Jas galima skirstyti dvi ris:

statymai pagrindinis BPK, teism, prokuratros, advokatros, policijos veiklos, valstybs

Augustina, Almina, Simona

BPT ir BT santykio egze nebus.

III tema. Baudiamojo proceso principai

nemokantiems proceso dalyviams. /K vertjo paslaugos suteikiamos nemokamai, tai valstybs

valstybs institucijas ir pareignus teismas, ITT, prokuroras, IT staigos ir j pareignai.

Proceso dalyviai (siaurja prasme) tariamasis, BA traukiamas JA, kaltinamasis, gynjas,

Kiti BP dalyvaujantys asmenys liudytojas, specialistas ir ekspertas, vertjas, teisiamojo

Prokuroras. Konstitucins prokuroro funkcijos IT organizavimas, vadovavimas jam ir

IT staigos ir pareignai.ITP privalo reaguoti kiekvien NV, pradti IT ir j atlikti

teikiamas pareikimo dl proceso ubaigimo pagreitinto proceso tavrka nuoraas.

V tema. Gynyba ir gynjas. BPK 17, 47, 48, 49, 50

4. Neteistas gynybos priemones naudojanio gynjo nualinimas.

Btinas gynjo dalyvavimas:

VI tema. Nualinimas. BPK 57 61 str.

b) Besiginantys asmenys: /K, nuteistasis, iteisintasis, civilinis atsakovas, j atstovai, gynjas.

VII tema. Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu.

Augustina, Almina, Simona

VIII tema. NV padarytos alos atlyginimas.

X tema. rodymai baudiamajame procese.

Augustina, Almina, Simona

Reikming duomen rinkimas ar pateikimas bei i duomen fiksavimas (ikiteisminio tyrimo

Augustina, Almina, Simona

instancijos teismui analizuojant itirtus duomenis).

Augustina, Almina, Simona

Pagal informacijos teikimo bd

Pagal santyk su rodintinomis bylos aplinkybmis

Pagal informacijos altinio pirmum

Pagal rodym santyk su kaltinamojo versija

nesugebateisingai suvokti reikming aplinkybi, duoti parodym. Liudytojas pateikia informacij

Taiau u melagingus parodymus atsako bendra tvarka.

Turtas konfiskuojamas pagal BK 72 ir 72(3) str.

Kiti daiktai grinami teistiems savininkams, o jei ie nenustatyti pereina valstybs

apiros, kratos, pomio, parodymo atpainti, parodym patikrinimo vietoje, eksperimento ir

Magnetiniai, lazeriniai ir elektroniniai raai, kompaktai, garso, vaizdo juostos, kitos

Valstybins institucijos ar kit oficiali asmen pateikti dokumentai nekelia abejoni dl j

autentikumo, bet turi bti patikrinti ir vertinti.

Ne bet kurie dokumento forminimo trkumai paveria j niekiniu

Augustina, Almina, Simona

PROCESINS PRIEVARTOS PRIEMONS

proceso metu turt bti pripaintas kaltu, turi bti didesn.

atsisakyti j skirti. Gynjas nedalyvauja, teismo posdis nra rengiamas.

informuojamas apie btinyb atvykti posdius ir pan.

daryti neigiam tak;

sulaikymas galimas iais atvejais:

Usienio reikal ministerija

JA atstovui. Kai nra galimybs kviestinio ar savivaldybs institucijos atstovui.

FOTOGRAFAVIMAS, FILMAVIMAS, MATAVIMAS, RANK ANTSPAUD IR PVZ

NV iprovokavim (gand/nepatikrintos informacijos nepakanka).

pagrindo atsisako atlikti savo pareigas;

5. Dl tyrimo ubaigimo ir kaltinamojo akto suraymo.