I. DALIS.

TARPTAUTIN VIEOJI TEIS

BENDROJI DALIS
1 TEMA. TARPTAUTINS TEISS SVOKA, ALTINIAI IR SISTEMA
1. Tarptautins teiss ypatybs ir definicijos problema.
Ubi societas ibi ius ten kur yra visuomen, yra ir teis. Formuojantis visuomenei tarp jos nari atsiranda
santykiai, kuriuos reikia reguliuoti. Formuojantis valstybms taip pat atsiranda poreikis reguliuoti j santykius.
Laikui bgant poreikis reguliuoti toki subjekt santykius vis didjo, be to, atsirado ir nauj subjekt, aktyviai
besireikiani tarptautinje sferoje.
Tarptautin teis formavosi palaipsniui. Tarptautins teiss literatroje iskiriami du tarptautins teiss
vystymosi etapai: klasikins ir iuolaikins tarptautins teiss.
Klasikin tarptautin teis. Hugo Grocijus (lot. Hugo Grotius, flamand. Hugo de Groot, 1583-1645) oland
teisininkas, diplomatas, poetas ir filosofas yra laikomas tarptautins teiss tvu, jam priklauso tarptautins
teiss teorijos pagrind sukrimo laurai. Grocijus savo veikale Trys knygos apie karo ir taikos teis
susistemino jus gentium principus ir normas, jo ivados turjo didel tak net iki Pirmojo pasaulinio karo.
Remdamasis prigimtine teise Grocijus skirsto karus teisingus ir neteisingus. Be prigimtins teiss, Grocijus
pripasta egzistuojant teis, kuri savo valia kuria tautos, sudarydamos sutartis. Pastaroji teis turi atitikti
prigimtin teis, reikalaujani laikytis sutari: odio turi bti laikomasi. Principas, reikalaujantis laikytis
sutari, - pacta sunt servanda yra prigimtinis.
iuolaikin tarptautin teis. is terminas siejamas ne tik su laikotarpiu, bet ir su dideliais pasikeitimais
Tarptautinje teisje. Bruoai: nepaprastai iaugs tarptautini organizacij vaidmuo, didiulis dmesys
mogaus teisms, svarbiu tampa fizinio asmens subjektikumas, atsiranda asmenys besinaudojantys imunitetu.
Pastebimos ios tarptautins teiss vystymosi tendencijos: privaloma gin sprendimo tvarka, subjekt rato
pltimasis.
Pirmasis tarptautins teiss termin pavartojo anglas J.Bentham International law. Dar tuomet buvo atkreiptas
dmesys, kad is terminas nra visai tikslus, nes ia kalbama apie teis tarp taut. Tuo tarpu i teiss sistema
reglamentuoja santykius tarp valstybi ir ne tik. Tarptautins teiss subjekt ratas ypatingai iplito pastaruoju
metu. Nepaisant to, kad pavadinimas neatitinka turinio iplito terminas Tarptautin teis.
Uduotis: raskite tinkamesn pavadinim tarptautinei teisei.
Tarptautins teiss ypatybs:
Tarptautins teiss sistemoje nra statym leidiamosios valdios. Kaip tuomet formuojasi tarptautins teiss
normos? G. Tunkino Valstybi valios derinimo teorija skelbia, jog patys tarptautins teiss subjektai kuria
tarptautins teiss normas. is procesas yra ilgalaikis, reikalaujantis daug snaud. Kuriant tarptautins teiss
normas vyrauja konsensuso principas, kuris skelbia, kad norint pasiekti tam tikr susitarim, reikalingas vis
subjekt pritarimas. Kuriant tarptautins teiss normas esminiais tampa ekonominiai, politiniai, psichologiniai
veiksniai, taigi juos visus itin sunku suderinti. Taip pat reikia atkreipti dmes, kad tarptautins teiss nra
subordinacin teis. Visos valstybs yra lygios, todl ji koordinacinio pobdio.
Bendros privalomos kompetencijos teisminio organo nebuvimas. Tarptautiniuose santykiuose nra organo,
kuris bt kompetentingas sprsti visus tarptautinius ginus ir nustatyti sankcijas u bet kok tarptautins teiss
paeidim. Nors Tarptautinis Teisingumo Teismas yra pagrindinis Jungtini Taut teisminis organas, jo
jurisdikcija yra fakultatyvi. Tarptautinis Teisingumo Teismas savo sprendime Karini ir pusiau karini veiksm
Nikaragvoje ir prie Nikaragv byloje (Sprendimo i esms stadija) (1986) iuo klausimu nurod: Teismo
jurisdikcija, kaip danai buvo primenama, remiasi valstybi sutikimu, ireiktu vairiais bdais, skaitant
pareikimus, padarytus pagal Statuto 36 straipsnio 2 dal. Taigi Tarptautiniam Teisingumo Teismui inybingi
tik tokie valstybi ginai, kuriems nagrinti Teisme gino alys dav sutikim Teismo statute numatytu bdu ir
forma. Valstybi sutikimas, kad j gin sprst Tarptautinis Teisingumo Teismas, gali bti ireiktas keturiais
bdais: 1. Specialus valstybi susitarimas perduoti j gin sprsti Teismui; 2. Tarptautins sutarties nuostata,
numatanti, kad gin dl ios sutarties pagal vienos i ali pareikim sprendia Tarptautinis Teisingumo
Teismas; 3. Pareikimas dl Teismo privalomos jurisdikcijos pripainimo; 4. Vienos i gino ali kreipimasis
Teism kartu su pasilymu kitai gino aliai sutikti su bylos nagrinjimu Teisme (forum prorogatum).
Pagal Jungtini Taut Chartijos 96 straipsn Generalin Asamblja gali prayti Teismo konsultacins ivados
bet kuriuo teisiniu klausimu. Kiti Jungtini Taut organai, taip pat specializuotos staigos gali prayti toki
ivad tik j veiklos teisiniais klausimais ir tik Generalinei Asambljai leidus.
Tarptautins teiss altini ypatybs. Plaiau is klausimas bus aptariamas nagrinjant tem apie tarptautins
teiss altinius.
Tarptautins teiss subjekt ypatybs. is klausimas plaiau bus aptariamas atskiroje temoje.

Tarptautins teiss reguliavimo dalykas yra tarptautiniai santykiai t.y. tokie santykiai, kurie ieina u vienos
valstybs rib. Tarptautin teis negali reguliuoti santyki, kurie yra valstybs vidaus reikalas, taiau kai
kuriuos klausimus valstybs sutinka atiduoti reguliuoti tarptautinei teisei. Pvz. mogaus teiss.
Metodas. alys yra lygios, normos atsiranda susitarimo pagrindu, taigi vyrauja dispozityvus metodas.
Tarptautins teiss norm utikrinimas. Nra centralizuotos tarptautins teiss norm utikrinimo tvarkos.
tai, dl ko laikomasi tarptautins teiss neutenka velgti vien i teiss pozicijos. Btent per poreik reikia
aikinti, kodl yra laikomasi tarptautins teiss norm. Atsakomosios priemons naudojamos utikrinti
tarptautins teiss normas: Retorsija tokia atsakomoji priemon, kai valstyb reaguodama situacij imasi
veiksm, kurie daro neigiam poveik atitinkamai valstybei. Pavyzdiui, viena valstyb nutraukia kitai valstybei
ekonomin pagalb. Represalija atsakomoji priemon kai teiss paeidim reaguojama teiss paeidimu.
Pvz.: viena valstyb nesilaiko dvials sutarties, o dl to ir kita valstyb pradeda nesilaikyti ios sutarties.
Represalijos turi bti proporcingos pirminiam paeidimui.
Tarptautins teiss sankcijos nra gausiai taikomos, tai paprastai siejama su Jungtini Taut Saugumo
Taryba. Tarptautin teis jg leidia naudoti tik kaip iimtin priemon. ia ir ikyla humanitarins
intervencijos klausimas.
Tarptautins teiss definicija: Tai savarankika tarptautins teiss norm sistema, kuri sudaro sutartins ir
paprotins teiss normos ir kuri reguliuoja tarptautinius santykius tarp tarptautins teiss subjekt siekiant
utikrinti taik ir saugum, vystyti bendradarbiavim. Tarptautins teiss norm utikrinimas vykdomas
specifinmis priemonmis.
Vadapalas V. Tarptautin teis. Vilnius: Eugrimas, 2006. p. 19-22.
2. Tarptautins teiss altiniai.
Pagal prof. Hart teiss altini svoka yra labai paini ir gali bti aikinama vairiais aspektais.
Teiss altinio prasms: Materialin sistema faktori, kurie veikia teiss normos atsiradim bei turin. Kas gi
veikia normos krim? ekonominis faktorius, politika, teisin psichologija, teisin smon. ie faktoriai ir
laikomi altiniais materialine prasme. Formos. Nacionalinje teisje tai bt: norminis aktas, precedentas,
paprotys. Koki form gyja tarptautins teiss altiniai?
Pagrindinis dokumentas tvirtinantis tarptautins teiss altinius yra laikomas Tarptautinio teisingumo teismo
Statuto 38 str. Jame kalbama apie :
a. Tarptautines konvencijas (bendrsias ir specialisias).
b. Tarptautin paprot kaip bendrosios praktikos, kuri pripainta teise, rodym.
c. Bendruosius teiss principus.
d. Teismo sprendimus.
e. vairi taut labiausiai kvalifikuot vieosios teiss specialist darbus.
Tarptautinis paprotys. Paprastai iskiriami du tarptautinio paproio elementai:
Objektyvus elementas bendroji praktika (tiksliau daugumos praktika).
Subjektyvus elementas opinio juris (taisykl pripastama teisikai reikminga).
Kalbant apie santyk tarp tarptautins sutarties ir tarptautinio paproio reikt vadovautis principu lex
posteriori derogat lex priori. Apskritai tarptautins teiss altiniai neturi hierarchins sistemos.
Bendrieji teiss principai, kuriuos pripasta civilizuotos tautos:
Pagal prof. Goralik: bendraisiais teiss principais laikytini tie principai, kurie taikomi tiek tarptautinje, tiek
nacionalinje teisje. Pavyzdiui, toks principas tvirtintas Tarptautinio Teisingumo Teismo statute ir leidia
Teismui sprsti ginus ex aequo et bono, jei alys su tuo sutinka.
Teism sprendimai:
Teismai nekuria precedent, taiau teism sprendimai padeda suprasti normos turin.
vairi taut labiausiai kvalifikuot vieosios teiss specialist doktrina.
Kaip pagalbin priemon teiss normoms nustatyti. Tarptautins teiss mokslas spariai vystosi. 1785 metais
bendras knyg apie tarptautin teis skaiius buvo 2000, o 1967 metais iaugo iki 8000. Per metus tarptautins
teiss klausimais ileidiama apie 700 knyg ir 3000 straipsni.
Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikinis tarptautins teiss vadas. Vilnius: Eugrimas, 2000. p. 33.
3. Tarptautins sankcijos
Tarptautins sankcijos tai nekarinio poveikio priemons, kuriomis siekiama utikrinti tarptautin taik ir
saugum bei pagarb mogaus teisms. Tarptautini sankcij teisto tarptautins politikos instrumento
galimyb tvirtinta Jungtini Taut Chartijoje. Jungtini Taut, Europos Sjungos bei kit tarptautini
organizacij nustatytos sankcijos taikomos valstybms, fiziniams ir juridiniams asmenims bei kitiems
subjektams, kurie savo veiksmais, sprendimais ar vykdoma politika paeidinja mogaus teises, prisideda prie

etnini, teritorini ir religini konflikt, remia terorizm ar kokiu nors kitu bdu lauo svarbiausias tarptautins
bendruomens pripastamas normas bei principus.
Sankcij, dar vadinam ribojaniomis priemonmis, tikslas pakeisti atitinkamos alies (ar jos dalies)
vyriausybs, subjekt ar asmen vykdom politik ar sustabdyti konkreius veiksmus. Tarptautini sankcij
taikymas grindiamas ne ekonominiais interesais, bet tarptautins teiss, demokratijos bei pagarbos mogaus
teisms ir pagrindinms laisvms principais. Sankcijos gali apimti visik arba dalin ekonomini santyki
nutraukim, ryi priemoni ir diplomatini santyki apribojim bei kitokio pobdio priemones. Sankcij
taikymas privalo bti pagrstas proporcingumo principu ir bti tiesiogiai nukreiptas subjektus, atsakingus u
vykdom politik ar konkreius veiksmus, kuriuos atsakydama tarptautin bendrija buvo priversta panaudoti
sankcij instrument.
Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerija (URM), gyvendindama Lietuvos Respublikos ekonomini ir
kit tarptautini sankcij gyvendinimo statym (in., 2004, Nr. 68-2369), koordinuoja tarptautini sankcij
gyvendinim Lietuvos Respublikoje ir teikia informacij fiziniams ir juridiniams asmenims tarptautini
sankcij gyvendinimo klausimais. URM taip pat teikia informacij apie tarptautini sankcij gyvendinim
Jungtinms Tautoms, kitoms tarptautinms organizacijoms ar Europos Sjungos institucijoms, kuri nustatytos
tarptautins sankcijos yra gyvendinamos.
Tarptautins sankcijos nustatomos tiesiogiai taikomais Europos Sjungos reglamentais bei LR Vyriausybs
nutarimais, kurie gyvendina kitus ES teiss aktus, Jungtini Taut rezoliucijas bei Europos Saugumo ir
Bendradarbiavimo Organizacijos sprendimus.
2004 m. balandio 22 d. Ekonomini ir kit tarptautini sankcij gyvendinimo statyme numatytos tokios
tarptautini sankcij rys:
Ekonomins sankcijos civilins, dvigubos paskirties preki, karins rangos, paslaug ir technologij importo,
eksporto, reeksporto ir tranzito, skaitant tarpininkavim, apribojimai; prekybos su subjektais, dl kuri
gyvendinamos tarptautins sankcijos, apribojimai; Lietuvos Respublikos fizini ir juridini asmen
ekonomins veiklos valstybje ar teritorijoje, dl kurios gyvendinamos tarptautins sankcijos, apribojimai;
subjekt, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos, ekonomins veiklos Lietuvos Respublikos teritorijoje
apribojimai.
Finansins sankcijos subjekt, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos, teisi valdyti, naudoti ir
disponuoti pinigais, vertybiniais popieriais, daiktais, kitu turtu ir turtinmis teismis apribojimai; mokjim
apribojimai subjektams, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos; kiti finansins veiklos apribojimai.
Politins sankcijos oficiali vizit apribojimai; kelioni valstyb ar teritorij, dl kurios gyvendinamos
tarptautins sankcijos, ar per i valstyb arba teritorij apribojimai; apribojimai atvykti ar keliauti tranzitu per
Lietuvos Respublikos teritorij asmenims, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos; diplomatini
santyki apribojimai; kitos politinio ir diplomatinio poveikio priemons.
Susisiekimo sankcijos transporto (geleinkeli, keli, vandens, oro), pato, elektronini ryi ir (ar) kitoki
ryi ir susisiekimo su subjektais, dl kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos, apribojimai.
Visuomenins sankcijos kultrini, mokslo, vietimo, sporto ir kitoki visuomenini ryi su subjektais, dl
kuri gyvendinamos tarptautins sankcijos, apribojimai.
Tarptautini sankcij gyvendinimo iimtys
URM yra atsakinga u nustatyt iimi gyvendinim, jeigu tarptautines sankcijas nustaiusi tarptautini
organizacij sprendimuose ir (arba) Europos Sjungos teiss aktuose, yra numatomos j gyvendinimo iimtys
(humanitariniais, taikos palaikymo misij aprpinimo tikslais ar kitais ypatingais atvejais).
Subjektai, dl kuri yra gyvendinamos tarptautins sankcijos, arba Lietuvos Respublikos fiziniai ar juridiniai
asmenys (iskyrus finans staigas), siekdami pasinaudoti iimtimis, kreipiasi tarptautini sankcij
gyvendinimo prieir vykdani institucij. i institucija kreipiasi URM dl iimties gyvendinimo
kiekvienu konkreiu atveju ir gyvendina iimt tik gavusi jos sutikim. Finans staigos dl iimi
gyvendinimo URM kreipiasi tiesiogiai. Tarptautini sankcij gyvendinimo prieir vykdanios institucijos
nurodytos Ekonomini ir kit tarptautini sankcij gyvendinimo statymo 12 straipsnyje.
Kontroliniai klausimai
1. Ivardinkite ir apibdinkite tarptautins teiss ypatybes.
2. Apibdinkite tarptautins teiss reguliavimo dalyk.
3. Suformuluokite galim tarptautins teiss definicij.
4. Apibdinkite atsakomsias priemones tarptautinje teisje.
5. Kaip taikomos tarptautins sankcijos?
Udaviniai
1 udavinys

Valstybje A buvo paskelbtas konkursas statyti ir rengti gamykl atliek perdirbimui. Konkurs laimjo
valstybje A registruota privati usienio kapitalo mon. Projekto finansavimui mon skolinosi pinigus usienio
komerciniuose bankuose. Be to, mon pasira paskolos sutart su Pasaulio banku. ios paskolos grinim
garantavo valstybs A Vyriausyb.
Klausimai:
1. Js manymu, paskolos sutartis su Pasaulio banku yra tarptautin sutartis tarptautins vieosios teiss prasme
ar kontraktas?
2. Kas, Js nuomone, yra ios sutarties alys ir kas turt dalyvauti norint pakeisti toki sutart?
2 udavinys
Tarptautin daugiaal sutartis nustato, kad Valstybs siekdamos tinkamai gyvendinti i sutart imsis vis
btin priemoni, kurias leidia j finansins galimybs. Keletas ymi tarptautins teiss mokslinink,
remdamiesi vienu Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimu, para teiss tiriamuosius darbus, kuriuose
teigia, jog Valstybs siekdamos tinkamai gyvendinti i sutart imsis vis btin priemoni, nepriklausomai
nuo to, ar tai leidia j finansins galimybs, t.y. valstyb remdamasi savo finansine padtimi negali
pasiteisinti sutarties nevykdymu.
Tarptautiniame Teisingumo Teisme nagrinjant byl ikilo klausimas, kuo dert remtis - sutartimi ar teiss
doktrina? Esate Tarptautinio Teisingumo Teismo teisjas/a argumentuokite savo pasirinkim.
3 udavinys
Esate valstybs atsakovs Tarptautiniame Teisingumo Teisme atstovas. Savo pozicija grindiate tam tikra, js
teigimu, paprotins teiss norma. Paaikinkite, k reikia nustatyti, siekiant tam tikr norm laikyti paprotine, t.y.
kokie kriterijai apsprendia tam tikros normos buvim paprotins teiss norma.
Literatra
1. Vadapalas V. Tarptautin teis. Vilnius, Eugrimas, 2006. P. 17-44.
2. Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. Vilnius, Eugrimas, 2000. P. 25-94.
3. Tarptautinio Tesingumo Teismo byla Nicaragua v. United States of America. r. knygoje V.Vadapalas
Tarptautin teis: pagrindiniai dokumentai ir jurisprudencija. Vilnius, Eugrimas, 2003. P. 56-61.
4. Lietuvos Respublikos ekonomini ir kit tarptautini sankcij gyvendinimo statymas // Valstybs inios,
2004, Nr. 68-2369.
2 TEMA. TARPTAUTINS IR VALSTYBINS VIDAUS TEISS SANTYKIS
1. Bendroji tarptautins teiss ir valstybi vidaus teiss santykio bei svokos problema
Santykio praktin reikm pasireikia atsakymu klausim: kaip esant sistem norm kolizijai bus
gyvendinama teis ir kam turt bti teikiama pirmenyb. Kok poveik sistemos daro viena kitai?
Tam, kad atsakyti iuos klausimus tarptautins teiss moksle susiformavo vairios teorijos. Galima iskirti
tapusias klasikinmis dvi teiss teorijas: dualistin ir monistin, kuri atstovai ir band aikinti tarptautins
teiss ir nacionalins teiss santykio ir sveikos klausimus. i teorij atstov yra labai daug ir jie reik
vairias mintis, taiau esminiais bruoais galima apibdinti kiekvien i i teorij.
Dualistai prof. Tripelis, Openheimas, trupas. Jie teigia, kad egzistuoja dvi savarankikos teiss sistemos:
nacionalin ir tarptautin teis. Tarp i sistem jokio ryio i esms nra. Kaip rytai ir vakarai niekada negali
susisiekti, taip ir tarptautin teis ir nacionalin teis niekada nesusisiekia. Jeigu kyla gin tarp tarptautins
sutarties ir nacionalins teiss normos, dualistui problem nekyla: viskas priklauso nuo to, kur kyla ginas
(valstybs ribose ar u jos).
Monistai - Pagrindin idja: egzistuoja vieninga teiss sistema, kuri eina tiek nacionalin teis, tiek
tarptautin teis. Filosofinis ito teiginio pagrindimas: pagrindine teiss norm krja yra valstyb (ji kuria tiek
tarptautin teis, tiek nacionalin teis). Angl prof. Lauterpacht teigia, jog egzistuoja vieninga sistema, taiau
pirmenyb jis atiduoda tarptautinei teisei. H.Kelzen taip pat nagrinjo tarptautins teiss ir nacionalins teiss
sveikos problem. Jis kr logik viening teiss sistem, kuri konstravo ant pagrindins normos pamat.
Atsivelgiant norm pacta sunt servanda kuriama tiek nacionalin, tiek tarptautin teis. Santykyje tarp
i teisi reikia atiduoti pirmenyb tarptautinei teisei. Nacionalins teiss norma prietaraujanti tarptautins
teiss normai gali bti palyginta su antikonstituciniu statymu. Tarptautin teis galioja tiek valstybs viduje,
tiek u jos rib, todl nacionalin teis prie jos turi derintis. Jeigu valstyb pajuto poreik tarptautinei teisei, ji
turi prie to derinti nacionalin teis.
Tarptautins teiss pirmenyb prie nacionalin teis akivaizdiai patvirtina teism bei arbitra praktika.
Tarptautinis Teisingumo Teismas 1988 m. Konsultacinje ivadoje dl arbitrainio sipareigojimo pagal 1947 m.
Jungtini Taut bstins susitarimo aikinim pabr, kad pakanka patvirtinti fundamental tarptautins teiss
princip, pagal kur tarptautin teis yra viresn u nacionalin teis. princip tvirtino ankstesni Teismo
sprendimai.

1872 m. arbitrainis sprendimas Alabama byloje tarp Didiosios Britanijos ir Jungtini Valstij suformavo
tarptautins teiss virenybs prie nacionalin teis nuostatas.
Danai nurodomas Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas Graik ir bulgar bendrij byloje,
kurioje Teismas nustat: <...> santykiuose tarp valstybi, sutarties dalyvi, vidaus teiss nuostatos negali bti
viresns u sutarties nuostatas.
Dauguma valstybi vis dlto pripasta monistin teorij. V. Vadapalas teigia, kad monistin sistema vadinama
tokia sistema, kai tarptautins sutartys tiesiogiai taikomos ios valstybs viduje ir turi virenyb nacionalini
statym atvilgiu. Monistins valstybs pavyzdiu yra Pranczija, tuo tarpu dualistins D. Britanija. Prof. S.
Katuokos manymu, ios teorijos nepaaikina tikrojo sistem santykio ir sveikos. Po II Pasaulinio karo, kai
tarptautin teis tapo kodifikuota teise, ital prof. Fitzmoris pirmasis pradjo kalbti apie i sistem
koordinacij prisilaikant tarptautins teiss norm. Taip atsirado vadinamoji koordinacin teorija. ios teorijos
alininkai teigia, kad ios sistemos yra savarankikos, taiau nacionalin teis jokiu bdu negali pakeisti
tarptautins teiss norm, nes tarptautins teiss normas kuria dauguma valstybi. Galima pasakyti ir
atvirkiai: nacionalins teiss normos negali pakeisti tarptautins teiss norm, nes j reguliavimo dalykas yra
skirtingas. Taigi tarptautins teiss poiriu nacionalinis statymas yra eilinis juridinis faktas, taiau nei vienas
Tarptautinis teismas neturi kompetencijos juridin fakt panaikinti, net ir tokioje sistemoje kaip Europos
Sjunga (toliau ES) sistema, kur aikiai virtinta ES virenyb. Europos Bendrij Teisingumo Teismas negali
panaikinti statymo (tai valstybs vidaus reikalas). I kitos puss nei viena valstyb negali remtis savo
nacionaliniais statymais, kad pateisint tarptautins teiss norm nesilaikym`. i taisykl iplaukia i
tarptautini teism sprendim. Taigi santykiuose tarp valstybi tarptautins sutarties ali nacionalins teiss
normos negali bti viresns u tarptautins teiss normas (Graik-bulgar byla, Tarptautinis Teisingumo
Teismas) .
Terminas koordinacija keiiamas terminu harmonizacija, kuris atjo i ES teiss. Kur teigiama, kad nacionalin
teis turi bti derinama prie ES teiss. Prof. S. Katuoka mano, kad is teiginys galioja ir tarptautinje teisje.
Valstyb negali pripainti sutarties reikminga, jei nacionaliniai statymai prietarauja tarptautinei sutariai.
Tarptautin teis v. ES teis:
1963 m. Europos Bendrij Teisingumo Teismas Van Gend an los byloje konstatavo, kad ES valstybs sukr
savarankik teiss sistem ir taip apribojo savo suverenias teises. To negalima teigti apie tarptautin teis, nes
ji prisideda prie valstybs suvereniteto stiprinimo. ES konstitucijos projekte ES pripainta tarptautins teiss
subjektu. Vadinasi ateityje gali ikilti problema dl ES ir tarptautins teiss santykio.
2. Tarptautins teiss norm gyvendinimas
Tarptautins teiss norm gyvendinimas tarptautinje teisje vadinamas specialiu terminu implementavimas.
Egzistuoja vairs tarptautins teiss norm gyvendinimo bdai. gyvendinimo klausimas yra labai aktualus,
nes tarptautins teiss normos turi bti gyvendinamos trimis poiriais: teritorijos, subjekt ir laiko atvilgiais.
Pagrinde tarptautins teiss normos veikia valstybi teritorijoje. Tuomet kyla klausimas, kaip j priversti ten
veikti ir koki gali jai suteikti. Teigiama, kad tarptautins teiss norm implementacija vykdomas per
tarptautins teiss norm transformacij. Kalbant apie tarptautins teiss norm transformacij reikia paymti,
kad vienaip transformuojamos paprotins normos, kitaip sutartins normos.
Paprastai valstybs susidrusios su tarptautiniu paproiu pareikia savo opinio juris, kuris rodo, kad
valstyb paprot pripasta teisikai reikmingu. Todl dauguma valstybi tarptautines paprotines normas
pripasta savo nacionalins teiss dalimi. Pvz. JAV visus paproius laiko savo nacionalins teiss dalimi. Toki
nuostat suformavo dar 1900 m. Aukiausias teismas nurodydamas byloje, kad tarptautin paprotin teis yra
JAV valstybs teiss sistemos dalis. Tiesa, kitas sakinys keblokas: jeigu nra nacionalinio statymo, jeigu nra
tarptautins sutarties, taikomas tarptautinis paprotys. Dauguma Europos valstybi tiek visuotinai pripaintas
tarptautins teiss normas, tiek paproius laiko sudtine nacionalins teiss dalimi ir atiduoda pirmenyb prie
nacionalinius statymus.
Kiek kitaip sprendiamas tarptautini sutari gyvendinimo klausimas. manomi du bdai:

Tarptautins sutarties nuostatos valstybi viduje tampa privalomomis, kai priimamas specialus
statymas. Paprastai tokios pozicijos laikosi dualistins teorijos valstybs. Svoka transformacija yra
kritikuojama, nes gali bti siejama su turinio pakeitimu, ko negali bti tarptautinje teisje (D. Britanija,
Nigerija). Toks bdas vadinamas individualia transformacija.

Jeigu tarptautin sutartis pripastama teisikai reikminga (paprastai tai daroma ratifikuojant) i sutartis
traktuojama, kaip turinti atitinkam teisin reikm teiss norma. Dauguma valstybi savo konstitucijose
nustat, kad atitinkamos tarptautins sutartys yra nacionalins teiss dalis arba teisins sistemos dalis. Taiau
tarptautins sutartys gali bti tiesioginio veikimo ir netiesioginio veikimo. Aiku, kad norint taikyti antrsias

sutartis reikia priimti special akt. Pvz. valstybs sipareigojo sutartyje dl orlaivi nuvarymo bausti tokius
asmenis ir sipareigoja priimti atitinkam norm valstybs BK. Taiau suteikus tam tikr reikm tarptautins
sutarties normoms ikyla kita problema: santykio - statymas ir tarptautin sutartis, bei santykio statymas bei
tarptautinis paprotys. Danai iuo atveju suteikiamas prioritetas tarptautinms sutartims, tai padar Pranczija,
Graikija, Ispanija, Rusija.
3. Tarptautins sutartys Lietuvos Respublikos teisinje sistemoje
Tam, kad atsakyti klausim, koki viet tarptautins sutartys uima Lietuvos Respublikos teisinje
sistemoje, btina remtis atitinkamais teiss aktais. Vis pirma nustatant tarptautini sutari viet reikia remtis
LR Konstitucija, kurios 138 str. 3 d. nurodoma: Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos
Seimas yra sudedamoji LR teisins sistemos dalis. Jeigu LR prisim sipareigojimus tarptautini sutari
pagrindu reikia, kad i sutartis eina ms teisin sistem. Ar reikia daryti skirtum tarp svok teisin
sistema ir teiss sistema? teisin sistema susideda i teiss sistemos plius valstybs viduje susiklosiusios
praktikos. Jeigu itaip suprantame teisins sistemos termin, galime teigti, kad visos TS turi bti gyvendinamos
valstybs institucij veikloje: jas turi taikyti teismai ir pan.
1991 m. LR Seimas prim statym dl LR tarptautini sutari, 1999 m. is statymas buvo pakeistas.
1991 m. statymo 12 str. nurodoma: Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys turi LR teritorijoje statymo
gali. Dl io statymo kilo abejoni Seimui, todl kreiptasi LR Konstitucin Teism su pakausimu, ar
statymo 12 str. neprietarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas paymjo, kad statymo nuostata nepagrstai
ipleia j juridin gali LR teiss altini sistemoje. iuo poiriu Lietuvos teiginys LR Seimo neratifikuotos
tarptautins sutartys turi statymo gali prietarauja LR Konstitucijos 138 str. 3d. Taigi teiginys turi statymo
gali taikomas tik ratifikuotoms Seimo sutartims. Teismas taip pat paymjo, kad LR Konstitucija neapibrta
neratifikuot tarptautini sutari teisins galios. Taigi neisprsta neratifikuot sutari hierarchijos problema.
Dar viena problema: santykio tarp statymo ir tarptautins sutarties: 1999 m. LR tarptautini sutari st. 11
str. nurodoma: jeigu sigaliojusi ratifikuota tarptautin sutartis nustato kitokias teiss normas negu LR
statymai ar kiti galiojantys teiss aktai, po sutarties sigaliojimo taikomos LR tarptautini sutari nuostatos.
1999 m. 12 str. analiz nesuteikia prioriteto tarptautinms sutartims, jis tik sako kaip sprsti kolizij. Jei
sakytume, kad tarptautin sutartis viresn galtume rasti prietaravim su LR Konstitucija. Prof. S. Katuoka
manyt, kad LR Konstitucija galt bti pataisa, sprendianti klausim ir prioritetas bt atiduotas
ratifikuotoms sutartims prie statymus.
Taikant tarptautines sutartis neivengiamai gali kilti klausimas dl j prietaravimo nacionaliniam statymui.
O kas jei prietaravimas atsirast paiai Konstitucijai. LR Konstitucijos 7 str. negalioja joks statymas ar kitoks
teiss aktas prieingas Konstitucijai. LR Konstitucinis Teismas yra nagrinjs Europos mogaus teisi ir
pagrindini laisvi konvencijos atitikim Konstitucijai. Konstitucinis Teismas nurod: nors LR Konstitucijos 7
str. nuostata pati savaime negali padaryti negaliojania tarptautins sutarties, bet ji reikalauja, kad tarptautins
sutarties nuostatos neprietaraut LR Konstitucijos nuostatoms, jeigu toks prietaravimas bt, bt
problemika taikyti konvencij LR.
Kontroliniai klausimai
1. Apibdinkite ir irykinkite pagrindinius dualistins ir monistins teorijos trkumus.
2. Apibdinkite koordinacijos teorij.
3. K reikia gyvendinti tarptautins teiss norm?
4. Kaip implementuojamos tarptautins sutartys nacionalins teiss sistem?
5. Pagal kokius Lietuvos Respublikos teiss aktus galima nusakyti tarptautini sutari viet Lietuvos
Respublikos teisinje sistemoje?
Udaviniai
1 udavinys
Jungtin Karalyst, Pranczija ir Lietuva pasira trial sutart dl bendradarbiavimo. Tam tikra ios sutarties
nuostata prietarauja atitinkamai Jungtins Karalysts bei Lietuvos vidaus teiss (statymo, priimto anksiau nei
pasirayta sutartis) nuostatai. Valstybs pasielg taip santykiuose su Pranczija vadovavosi ne tarptautins
sutarties, o vidaus teiss nuostata, t.y. nevykd sutarties.
Klausimai:
1. Ar valstybs gali pasiteisinti dl tarptautins sutarties nevykdymo, motyvuodamos kad tos sutarties nuostatos
prietarauja nacionalinei teisei? Ar tokie veiksmai sutarties nevykdanioms valstybms utrauks tarptautin
atsakomyb?

2. Kuo turi remtis nacionaliniai Jungtins Karalysts bei Lietuvos teismai sprsdami byl (sutarties ar statymo
norma), kuomet sprendiant byl reikia remtis teiss norma, besiskiriania sutartyje ir nacionaliniame statyme?
(altiniai: LR Konstitucija; LR Tarptautini sutari statymas; Malcolm N. Shaw International Law, p. 121
162)
Literatra
1. Vadapalas V. Tarptautin teis. Bendroji dalis. Vilnius, Eugrimas, 2006. P. 44.
2. Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. Vilnius, Eugrimas, 2000. P. 95-107.
3.
1999 m. birelio 22 d. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymas Nr. VIII-1248 // Valstybs
inios, 1999.07.09, Nr.: 60, Publikacijos Nr.: 1948.
4.
1991 m. gegus 21 d. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymas (negaliojantis) (Skelbta:
Valstybs inios, 1991.06.10, Nr.: 16, Publ. Nr.: 415)
5.
1995 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas Dl Lietuvos Respublikos
statymo Dl Lietuvos Respublikos tarptautini sutari 7 straipsnio 4 d. ir 12 str. atitikimo Lietuvos
Respublikos Konstitucijai.
6.
Lietuvos Aukiausiasis teismo 2000 m. gruodio 21 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos teism
praktikos, taikant tarptautins privatins teiss normas (Skelbta: Teism praktika, 2001.01.17, Nr.: 14
7.
Konstitucijos papildymo Konstituciniu aktu Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje ir
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnio papildymo statymas//Valstybs inios, 2004 Nr.111-4123.
3 tema. Pagrindiniai tarptautins teiss principai
1.
Pagrindini tarptautins teiss princip svoka ir sistema
2.
Pagrindini tarptautins teiss princip turinys.
1. Pagrindini tarptautins teiss princip svoka ir sistema
Teiss teorijoje teiss principas - tai vadovaujantis teiss pradas, kurio pagalba atskleidiama teiss esm ir
parodomos teiss vystymosi kryptys. Kalbant apie nacionalin teis, teiss principai klasifikuojami tris grupes:
tai bendrieji teiss principai, akiniai ir principai, bdingi atskiriems teiss institutams. Pvz. teistumo, teiss
humanizmo; akiniai teiss principai rungtynikumo principas procesinis pr., dispozityvikumo principas
bdingas CT.
Tarptautinje teisje taip pat galima naudoti kai kurias i mint nuostat sistem ir pan. Taiau mes
vedame termin pagrindiniai tarptautins teiss principai. Apskritai, Tarptautins teiss institutui JT paved
atsakyti klausim, kokia prasme teiss principas naudojamas JT organizacijos rezoliucijose. Institutas
istudijavs JT Generalins Asambljos rezoliucijas, paymjo, kad teiss principas naudojamas vairiomis
prasmmis, taiau daniausiai terminu principas nusakoma:

Kad tai auktesnio lygio norma;

Kad tai norma i kurios iplaukia konkreios elgesio taisykls;

Tai norma, kuri labai svarbi rezoliucijoms, nes atspindi rezoliucij tikslus;

Realizuojant principe nurodytus tikslus, reikia naudoti tiek teisines, tiek politines priemones;

Princip pagalba gali bti aikinamos Tarptautins teiss normos.

Tarptautinje teisje nra darb, kurie labiau atskleist pagrindinio tarptautins teiss principo svok.
Daugiau iam klausimui dmesio skyr rus teiss mokslas tam skirtas visas tomas. Kuo gi isiskiria
pagrindiniai (bendrieji) tarptautins teiss principai. Ianalizavus Tarptautins teiss doktrin galima iskirti
iuos j poymius:
1. Ms nuomone, pagrindiniai Tarptautins teiss principai visuotinai pripaintos teiss normos. Jas
pripasta visos pasaulio tautos- jie tvirtinti JT statuose.
1.
Pagrindiniai tarptautins teiss principai tai tokios Tarptautins teiss normos, kurios reglamentuoja
esminius, svarbiausius, aktualiausius Tarptautins teiss klausimus, todl drsiai galima teigti, kad pagrindiniai
Tarptautins teiss principai, tai normos, kurios ir sudaro Tarptautins teiss pagrind. Jie yra smegenys, irdis
tarptautinje teisje.
2.
Dauguma autori paymi tai imperatyvins teiss normos. Jus cogens normos. Imperatyvini norm
terminas, pirm kart normatyviai buvo tvirtintas 1969 m. Vienos Konvencijoje dl tarptautini sutari. 53
str: sutartys prietaraujanios bendrosios tarptautins teiss imperatyvinei normai. Tarptautin sutartis
negalioja, jei jos sudarymo momentu ji prietarauja bendrosios tarptautins teiss imperatyvinei normai, o
imperatyvin norma ios konvencijos tikslais laikoma norma, kuri tarptautin bendrija pripasta kaip norm
nuo kurios nukrypimas yra neleidiamas ir kuri gali bti pakeista tik tokio pat pobdio bendrosios

tarptautins teiss norma. Vienos Konvencija skyr dmes tarptautini sutari sudarymui, veikimui, todl jos
tikslas nebuvo ivardinti jus cogens normas. Taigi klausimas lieka atviras, kas turi teis pasakyti, kad i norma
yra jus cogens norma. is klausimas yra doktrininis, Brownlie teigia, kad tik Tarptautinis Teisingumo Teismas
gali konstatuoti apie jus cogens egzistavim. I Nicaragua bylos aikja, kad agresijos panaudojimas yra jus
cogens norma, i kit sprendim aikja, kad taut apsisprendimo teis. Taigi galima teigti, kad pagrindiniai
Tarptautins teiss principai gali bti traktuojami kaip jus cogens normos jeigu tai patvirtinta Tarptautinio
Teisingumo Teismo praktikoje. Ivardinti vis jus cogens normas nra manoma, todl, kad Tarptautin teis
vystosi. Pavyzdiui tarptautini ir diplomatini imunitet laikymasis yra jus cogens norma.
Kalbant apie jus cogens normas reikia dar iskirti ir erga omnes pareigas. Erga omnes pareigos yra susijusios su
Tarptautins teiss norm, kuri paeidimas laikomas ne tik tiesiogiai nukentjusios valstybs, bet ir visos
tarptautins bendrijos nari interes paeidimu, todl tarptautins teiss normos, kurios tvirtina erga omnes
pareigas turi bti utikrinamos visos tarptautins bendrijos. Tarptautinis Teisingumo Teismas nagrindamas
Portugalijos iekin Australijai patvirtino, kad taut apsisprendimo principas, kur tvirtina JT statai ir patvirtina
taut praktika yra norma, kuri tvirtina jos erga omnes pobd, taiau Teismas mano, kad erga omnes pobdis ir
taisykl dl teism jurisdikcijos pripainimo, tai du skirtingi dalykai. Teismas negali priimti sprendimo,
konstatuojanio valstybs elgesio teistum tuo atveju, jei valstyb nra bylos dalyv. Ginas gali bti
nagrinjamas Teisme laikantis tam tikr slyg - valstybs turi pripainti Tarptautinio Teisingumo Teismo
jurisdikcij. Erga omnes normas taip pat nagrinjamos, kalbant apie tarptautinius nusikaltimus.
1.
Principai tai universalios Tarptautins teiss normos, o tai reikia, kad jie galioja visose Tarptautins
teiss akose.
Teiss literatroje galima aptikti ir kitoki Tarptautins teiss princip poymi. Pvz., Tarptautins teiss
princip sistemikumas. Princip programikumas su tuo galima sutikti, taiau tai kyla i paios principo
svokos. Taip pat yra tvirtinama, kad principai vykdo utikrinamj funkcij. S. Katuoka mano, kad ie 4
poymiai juos visikai apibdina ir jeigu nebus bent vieno poymio, tai toks principas nebebus pagrindiniu
Tarptautins teiss principu.
Ms nuomone, pagrindiniais Tarptautins teiss principais reikt laikyti principus, kurie tvirtinti JT
statuose, o jais yra jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principas, taikaus gin sprendimo principas,
valstybi suverenios lygybs principas, bendradarbiavimo principas, nesikiimo valstybi vidaus reikalus
principas, taut apsisprendimo principas, sipareigojim pagal Tarptautin teis laikymosi principas. i
ivardint princip turinys keitsi, todl analizuojant vien JT status j turinio neatskleisime, todl 1970 m. JT
GA priimta deklaracija, dl Tarptautins teiss princip, reglamentuojani draugikus santykius ir
bendradarbiavim tarp valstybi. 1975 m. Helsinkyje buvo priimtas Europos saugumo ir bendradarbiavimo
konferencijos baigiamasis aktas, kuriame greta jau ivardint princip buvo ufiksuoti ir ie pacipai: mogaus
teisi ir laisvi pagarbos principas, valstybi teritorinio vientisumo ir sien nelieiamumo principas. Pasirodo,
kad ie trys principai ypa du paskutiniai yra aktuals Europos kontinentui. Net ir dabar, kai yra garantuojamas
teritorijos vientisumo ir sien nelieiamumo principas, kuris tvirtintas status quo po II Pasaulinio karo, yra
pasilym keisti valstybs sienas.
2. Pagrindini tarptautins teiss princip turinys
Jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principas
Tik iuolaikins tarptautins teiss pastangomis galjo susiformuoti jgos ir grasinimo jga nenaudojimo
principas. Bandymas riboti jgos panaudojim, udrausti jgos panaudojim irykjo dar XX a. II pusje.
Taut Sjungos statutas ribojo savo valstybi nari teis kar, buvo nurodoma, kad ginai turi bti
sprendiami taikiomis priemonmis. Ginas, kuris galjo sukelti kar pagal Taut Sjungos statut, turjo bti
sprendiamas arbitrae, teisme arba Taut Sjungos tarybos sprendimu, taiau alims buvo suformuota
galimyb, jeigu per tris mnesius alis yra nepatenkinta sprendimu, ji gali panaudoti jg. 1928 m. rugpjio 28
d. Paryiuje buvo pasirayta daugiaal tarptautin sutartis vadinama Briand Kellog aktu (tai usienio reikal
ministr pavards), prie io akto prisijung 146 valstybs, kurios pasmerk siek karo pagalba sprsti karinius
ginus, sipareigojo atsisakyti savo tarpusavio santykiuose karo, kaip nacionalins politiko priemons. Taigi jau
1928 m. gavusios I Pasaulinio karo pamokas ir jausdamos situacijos sudtingum, valstybs stengsi udrausti
kar. 1933 m. Londone pasirayta konvencija dl agresijos apibrimo. Tai nebuvo populiari konvencija, prie
jos buvo siloma prisijungti ir kitoms valstybms. Taiau nepaisant tarptautins visuomens pastang prasideda
II Pasaulinis karas. Prezidentas Ruzveltas ikelia naujos tarptautins organizacijos, kuri bt atsakinga u taik
ir saugum btinum (1945 m. JTO). Niurnbergo ir Tokijo tribunolai suformuoja nauj taisykl valstybi
vadovai pradj kar turi atsakyti, jie baudiami laisvs atmimu ir kt. 1950 m. siejami jau su altojo karo
pradia tarp skirtingu sistem - socializmo ir kapitalizmo. Tenka konstatuoti, kad kartas nuo karto tam tikroje

pasaulio dalyje vyksta karai, JT pastangomis 1967 m. kuriamas specialus komitetas tam, kad bt
suformuluotas agresijos apibrimas. Taigi 1967 1970 m. laikotarpiu vyksta diskusijos, k gi laikyti agresija.
Ikyla tokios problemos kaip: agresija siejama su jgos panaudojimu klausimas, kokios jgos panaudojimu?
Vieni teigia, kad agresija turi bti siejama tik su ginkluotos jgos panaudojimu, o kiti sil agresij traktuoti
plaiau, konstatuojant, kad ji sietina ir su ekonomins ir kitokios jgos panaudojimu. Agresijos apibrime
nugaljo pirmasis poiris. Kita problema ar reikia agresij skaidyti tiesiogin ir netiesiogin? Pvz., ar
ginkluot gauj ruoimas vienos ar kitos valstybs teritorijoje gali bti traktuojamas kaip agresija? Kaip
nustatyti, kas yra agresorius, o kas ne. JT statuose nustatyti 3 atvejai, kai jgos panaudojimas yra teistas:
savigynos atveju, yra Saugumo Tarybos sprendimas, jga naudojama realizuojant taut apsisprendimo princip.
Savigynos atveju labai svarbu, kas pirmasis panaudojo jg, tas ir bus agresorius. Tai padaryti labai sunku.
Galiausiai 1974 m. gruodio 14 d. Generalin Asamblja patvirtino agresijos apibrim, kur paruo specialus
komitetas. Pats agresijos apibrimas buvo sukonstruotas 2 bdais. Pirmasis bendras apibrimas tai
valstybs ginkluotos jgos panaudojimas, prie kitos valstybs suverenitet teritorin vientisum ar
politin nepriklausomyb arba tai paeidiant kitu bdu JT statams.
Svoka valstyb gali bti naudojama ir valstybi grupei apibrti, nepriklausomai nuo to, ar tai valstyb
nar. Komitetas pasil ivardinti veiksmus, kuriuos konstatavus, galima kvalifikuoti kaip agresijos akt.
Galima sakyti, kad specialus komitetas pasisak u mir agresijos apibrim. Rezoliucijos 3 str. buvo
vardinti veiksmai:
a)
valstybs ginkluotj pajg siverimas kitos valstybs teritorij (bet kokia okupacija ar aneksija,
atlikta, panaudojant jg, laikytina agresijos aktu);
b)
kitos valstybs teritorijos bombardavimas;
c) valstybs uost ir pakrani blokada;
d)
valstybs sausumos, oro ar jros pajg upuolimas kitos valstybs ginkluotomis pajgomis;
e)
ginkluotj pajg, esani valstybje pagal sutart, panaudojimas arba j pasilikimas valstybs
teritorijoje pasibaigus terminui;
f)
valstybs, kuri suteikia savo teritorij kitai valstybei, veiksmai, leidiantys panaudoti agresij prie trei
valstyb (netiesiogin agresija);
g)
valstybs ar jos vardu siuniamos kitos valstybs teritorij ginkluotos gaujos ar grups, kurios vykdomi
ginkluoti upuolimai yra tokie pavojingi, kad tai tolygu anksiau mintiems agresijos aktams.
Agresijos apibrime buvo praleistas masinio naikinimo ginklo atvejis. JT GA 1961 m. prim rezoliucij,
pagal kuri branduolinio ginklo panaudojimas buvo paskelbtas neteistu; balsavimas buvo vairus: 55 u, 20
prie, 26 susilaik. Prie buvo Vakar valstybs. Varuvos sutarties alys turjo didel pranaum. 1996 m. JT
Tarptautin Teisingumo Teism kreipsi Pasaulins sveikatos organizacija ir JTO GA, praydamos paaikinti, ar
pagal tarptautin teis grasinimas branduoliniu ginklu yra laikomas neteistu. Teismas visgi nutar iaikinti
situacij. Nei paprotinje, nei sutartinje teisje nra jokio konkretaus leidimo branduolin ginkl naudoti ar juo
grasinti (vienbalsiai). Nra visapusiko branduolinio ginklo udraudimo (11:3). Remiantis JTO Chartija,
teismas visgi pripaino, kad branduolinio ginklo panaudojimas yra neteistas, taiau padar ilyg kad jo
panaudojimas galimas kratutins savigynos atveju.
Taikaus gin sprendimo principas
Tai vienas svarbiausi tarptautins teiss princip, tvirtintas JTO Chartijoje, kuri 2 straipsnyje teigiama:
visos JTO nars sprendia tarptautinius ginus taikiomis priemonmis, kad nesukelt grsms tarptautinei
taikai, saugumui ir siningumui.
Kaip imperatyvas susiformavo tik 20 a. kartu su jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principu. 1899 m. ir
1907 m. Hagos pasaulio konferencij metu priimta speciali Konvencija dl taikaus tarptautini gin
sprendimo, vis tik ji skatino valstybes esant galimybei spti, kai ruoiamasi panaudoti jg (1 str.).
Paryiaus sutartimi (Bryano-Kellogo paktu) 1928 m. dl karo, kaip nacionalins politikos rankio,
panaudojimo atsisakymo, buvo paskelbta, kad agresyvus karas tarptautins teiss atvilgiu yra draudiamas,
buvo tvirtintas sipareigojimas visus ginus sprsti tik taikiomis priemonmis. Sutarties 2 str.: susitarusios alys
pripasta, kad visi nesutarimai ir konfliktai, nepriklausomai nuo j prigimties, kurie galt ikilti tarp j, turt
bti sprendiami taikiu bdu. Taigi, jei iki ios sutarties taikus gin sprendimas buvo tik viena i galimybi,
tai po jos pasiraymo tapo privalomu.
io principo tvirtinimas JTO Chartijoje suteik jam visaapimant charakter. Chartijos VI skyriuje vardina,
kas priklauso taiki priemoni kategorijai ir konkretizuoja j taikymo procedr.
is principas taip pat tvirtintas iuose aktuose: 1970 m. Deklaracijoje dl tarptautini princip, 1975 m.
Helsinkio Baigiamajame akte, dvialse ir daugiaalse sutartyse ir kt.

Taikaus gin sprendimo principas susijs su jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principu ir reikia
valstybi pareig tarpusavio ginus sprsti taikiomis priemonmis, siekiant, kad nebt keliama grsm
tarptautinei taikais bei saugumui ir teisingumui. JTO Chartijoje,
Deklaracijoje ir Baigiamajame
akte pateikiamas pavyzdinis taiki priemoni sraas - derybos, tyrimas, tarpininkavimas, taikinimo ir
susitarimo procedros, arbitraas, teisminis procesas, kreipimasis tarptautini organizacij institucijas, taip pat
bet kokia procedra (reguliavimo), dl kurios susitarta dar iki gino ikylimo.
1970 m. Deklaracijoje dl tarptautins teiss princip nurodoma, kad jei alys neisprendia gino vienos ir
pasirinkt priemoni pagalba, tai jos privalo sureguliuoti gin tarpusavyje susitartomis, taikiomis
priemonmis.
Nesikiimo valstybi vidaus reikalus principas
Valstybs suverenitetas yra politin-teisin jos pilnateisio ir lygiateisio dalyvavimo tarptautiniuose
santykiuose prielaida (taip pat nepriklausomos veiklos politinje pasaulio arenoje). Suverenitetas slygoja ir
vidinio valstybs reguliavimo (valdymo) savarankikum: nuo jai tinkamos politins ir ekonomins situacijos
apibrimo ir palaikymo, valdios institucij steigimo ir funkcionavimo iki visuomeninio gyvenimo reikini
valdymo ir teisinio reguliavimo. iais klausimais valstybei negali bti sakoma, nurodinjama, patariama
neklausus, takojama ar spaudiama.
i koncepcija atsirado istorikai formuojantis nesikiimo doktrinai, o vliau vystantis tarptautiniams
santykiams, gavo tarptautinio-teisinio nesikiimo principo pobd.
1793 m. Pranczijos Konstitucija deklaravo, kad Pranczijos tauta nesiki kit valstybi valdym ir
nepaks, jei bus kiamasi j. 1795 m. Tarptautins teiss deklaracijoje, parengtoje Robespjero, redaguotoje
Greguaro ir perirtoje konvento taip pat pabriamas nesikiimas kit valstybi reikalus.
Tarptautini santyki demokratizacija, slygota II-ojo Pasaulinio karo metu lugusi agresyvi valstybi,
tarptautinio bendravimo institucionalizacija per JTO suteik galimyb nesikiimo principui bti labiau
pritaikomam tarptautiniame ir regioniniame lygiuose.
Tai buvo tvirtinta JTO Chartijoje, kur nesikiimas traktuojamas kaip vienas i JTO veiklos ir valstybi
nari elgesio princip: JTO neturi jokios teiss kitis bet kurios valstybs vidaus reikalus.
Ilgainiui is principas bei jo koncepcija vystsi ir buvo tvirtintas tokiuose aktuose, kaip: 1970 m.
Deklaracija dl tarptautins teiss princip, 1982 m. Generalins Asambljos priimtoje deklaracijoje dl
intervencijos ir kiimosi kit valstybi vidaus reikalus draudimo ir kituose sprendimuose. Taip pat tvirtintas ir
1975 m. Saugumo ir Bendradarbiavimo Suvaiavimo Baigiamajame akte Europoje (princip deklaracijoje).
Nesikiimo principo esms elementai:
1.
neorganizuoti, neskatinti, nefinansuoti teroristini, ginkluot veiksm, nukreipt prievarta ksintis kitos
valstybs santvark. Netarpininkauti ir nesikiti kov kitoje valstybje.
2.
susilaikyti nuo bendradarbiavimo, palaikymo, tiek tiesioginio, tiek netiesioginio, nuo bet koki veiksm
nukreipt prie kit valstyb.
3.
susilaikyti nuo dalyvavimo politinse ar etnini grupi organizacijose, apmokym, finansavimo,
apginklavimo savo teritorijoje ar kit valstybi teritorijose, kai siekiama sprogdinti, sukelti netvark ar nerim
kitoje valstybje.
Nelaikoma sikiimu: kontrol, patikrinimas, inspekcija, numatyta tarptautiniu susitarimu, nusiginklavimo
klausimais, chemini ginkl draudimo ir branduolini bandym draudimo laikymosi kontrols klausimais
(1993 m. ir 1996 m. susitarimai). Visgi abu susitarimai numato kontrols ribas 1996 m. susitarime pabriama
pagarba kitos valstybs-nars suverenitetui bei kuo maesnis intervencijos pobdis.
JTO is principas ipleiamas ir mogaus teisi aspektu. Valstybi bendradarbiavimas, ipleiant ir gilinant
santyki sferas, susiaurina ir apriboja valstybs vidaus reikal sfer. Vis daugiau klausim priklauso
tarptautiniam reguliavimui. Visgi tai neslygoja intervencijos teistumo.
JTO Tarptautinis Teisingumo Teismas 1949 m. balandio 9 d. sprendime nurod: Teismas gali perirti
politins jgos atsiradim, kuri ankiau atliko piktybinius paeidimus ir kuri negali rasti vietos tarptautinje
teisje, kokie bebt tarptautini santyki organizacijos trkumai.
JTO Tarptautins teiss komisija prim svarbius intervencijos aktus, draudianius organizuoti, vykdyti,
sakyti sikiim ir numatanius u tai baudiamj atsakomyb. Visgi 1988 m. Tarptautinio Baudiamojo
teismo statut sikiimo nusikaltimas netrauktas ir nepatenka teismo jurisdikcij. Apsiribojama nuostatomis
preambulje: Neleidiama bet kokiai valstybei kitis ginkluot konflikt, priklausant kitos valstybs vidaus
reikal sferai.
1965 m. Generalins Asambljos rezoliucijoje buvo pasmerktas ne tik ginkluotas, bet ir ekonominis ir kitokio
pobdio kiimasis.
Valstybi bendradarbiavimo principas

tvirtintas JTO Chartijoje kaip vienas esmini iuolaikins tarptautins teiss princip: vienas i JTO tiksl
yra tarptautinis bendradarbiavimas, sprendiant tarptautines problemas (ekonominio, socialinio, kultrinio,
humanitarinio pobdio). JTO Generalin Asamblja galiota perirti bendrus bendradarbiavimo principus
tam, kad bt palaikoma tarptautin taika ir saugumas, bei teikti atitinkamas rekomendacijas. Taip pat ji turi
organizuoti tyrim ir teikti rekomendacijas politinio, socialinio, ekonominio, kultrinio bendradarbiavimo
sferose, be to, ir vietimo, sveikatos apsaugos, mogaus teisi ir laisvi, tarptautins teiss ir jos kodifikavimo
progresyvaus vystymo ir skatinimo srityse.
Visgi svarbiausiais bendradarbiavimo tikslas - palaikyti tarptautin taik ir saugum.
1970 m. Deklaracijoje bendradarbiavimas vardijamas taip: Valstybs privalo bendradarbiauti
nepriklausomai nuo jas skiriani skirting politini, ekonomini ir socialini sistem, tam, kad bt
palaikomas progresas, bendrai taut gerovei ir bendradarbiavimui be diskriminacijos ir panai skirtum. ia
apibriamos io principo taikymo teisins ribos. Deklaracija pareigoja laikytis visuotins pagarbos ir mogaus
teisi. Valstybs taip pat turi bendradarbiauti mokslo ir technikos srityse, siekti progreso kultrinje ir vietimo
sferose. Tarptautinis bendradarbiavimas apima ekonominio augimo palaikym besivystaniose alyse.
is principas tvirtintas ir Baigiamajame akte, kuriame jis konkretizuojamas: bus stengiamasi didinti taut
gerov, naudojantis nauda, kuri gaunama vystantis bendradarbiavimui ir progresui bei bus bandoma padaryti
taip, kad i gerov bt prieinama visiems
Bendradarbiavimo principo nereikt suprasti paodiui, j reikt traktuoti atsivelgiant taut
suvereniteto princip, apibriant kiekvienos valstybs laisv pasirinkti bendradarbiavimo form. Princip,
kaip valstybs pareig, reikt atriboti nuo valstybs veiklos siekiant j gyvendinti (veikla turt atitikti
tarptautin teis ir jos principus).
Laisvo taut apsisprendimo principas
JTO Chartijoje is principas minimas du kartus. Teigiama, kad vienas i JTO tiksl vystyti draugikus
santykius tarp taut, gerbiant savanoriko taut apsisprendimo princip. Taut apsisprendimas draugik ir
taiki santyki tarp valstybi pagrindas, tvirtinantis stabilum ir gerov.
iek tiek kitaip is principas traktuojamas 1960 m. Deklaracijoje dl nepriklausomybs suteikimo
kolonijinms valstybms ir tautoms primimo: visos tautos turi teis apsisprendim, t.y. gali nustatyti savo
politin status, gyvendinti savo ekonomin, socialin ir kultrin vystymsi.
Vis tik tvirtinamas ir svarbus apribojimas, neleidiantis bet koki pastang, nukreipt dalin ar visik
ksinimsi iardyti nacionalin ir teritorin vientisum.
1966 m. JTO prim tarptautinius paktus, kuri bendras 2 str. skelbia: visos tautos turi teis apsisprendim,
gali nustatyti savo politin status, utikrinti politin, socialin ir kultrin vystymsi. is apibrimas paskatino
diskusijas, kuri metu ir taut teis buvo peririma kaip vos ne viena svarbiausi mogaus teisi, o tai
negaljo nepaveikti reali politini proces, vykstani pasaulyje.
is principas taip pat tvirtintas 1970 m. Deklaracijoje. Visgi pateikiami tam tikri apribojimai, t.y. akcentuojama
pagarba pagrindinms mogaus teisms ir laisvms, taip pat pateikiami konkrets io principo gyvendinimo
bdai: suverenios ir nepriklausomos valstybs sukrimas, savanorikas prisijungimas ar susijungimas su
nepriklausoma valstybe ar kitokio politinio statuso numatymas. Taip pat akcentuojamas draudimas ksintis
kitos laisvos valstybs politin ar teritorin vientisum, o ypa valdi, atstovaujani vis taut, teritorij,
nepaisant rass, tikjimo ir odos spalvos.
1993 m. Vienos konferencijoje dl mogaus teisi buvo priimtas svarbios formuluots, i vienos puss
atspindinios taut apsisprendimo laisvs realizavim, paisant pagrindini mogaus teisi, o i kitos puss
siekimas nubrti ribas destabilizuojaniam efektui, susijusiam su etninmis ir nacionalinmis problemomis.
Taigi taut apsisprendimo principas turi bti gyvendinamas nepaeidiant kit tarptautins teiss princip.
Ypa akcentuojamas mogaus teisi paisymas. Teisti bdai:
1.
tautos gali savo noru palaipsniui atsisakyti savo nacionalini ir etnini bruo, asimiliuodamosi su
kitomis etninmis visuomenmis, arba vystymosi procese sukurti kok nauj darin.
2.
pasaulyje egzistuoja skirtingos nacionalins-kultrins autonomijos formos, leidianios isaugoti etnin
savitum, sprsti vystymosi, religijos, kultros, kalbos, isilavinimo klausimus. Daugeliu atvej autonomija
gyja nacionalin-teritorin valstybi pobd ir paisant mogaus teisi bei nacionalini maum interes leidia
sprsti j vystymosi klausimus.
3.
didels federalizmo galimybs. Federacijos rmuose, kaip rodo pasaulin patirtis, pavyksta isprsti
nacionalinius klausimus, jei yra laikomasi demokratijos ir statymo virenybs princip.
Valstybi suverenios lygybs principas
Valstybs dalyvauja tarpusavio santykiuose bei tarptautiniame bendradarbiavime, turdamos suverenitet kaip
politin-teisin savyb, kuri parodo kiekvienos valstybs virenyb jos viduje ir jos savarankikum bei

nepriklausomum ioriniuose santykiuose. Valstybi turimas tiek vienas, tiek kitas suverenitetas, j
dalyvavimas tarptautiniame bendradarbiavime kaip vienodos kategorijos tarptautins teiss subjektai, dsningai
sulygina jas teisinje padtyje, sudaro objektyv pagrind lygiateisikumui. Kad bt lygiateiss, valstybs turi
bti suverenios; kad ilikt suverenios, jos turi bti lygiateiss. is organikas suvereniteto ir lygiateisikumo
tarpusavio ryys sudaro valstybi suverenios lygybs principo kaip vieno i visuotinai pripastamo tarptautins
teiss principo pagrind.
1970 m. Deklaracijoje valstybi suverenios lygybs principas traktuojamas kaip turintis pagrindin, svarbi
reikm. io principo funkcijos esm pasireikia tame, kad valstybi suverenios lygybs principas laikomas
optimalia savybe partnerysts santykiuose ir konstruktyvioje valstybi sveikoje, jis laikomas tarptautinio
stabilumo isaugojimo slyga, su kuria nesuderinamos gegemonizmo pretenzijos ir vienpusis lyderiavimas.
Valstybi suverenios lygybs principas svarbiausi vaidmen atlieka institucionalizuotoje tarptautini santyki
sferoje, sudarant ir funkcionuojant virvalstybinms tarptautinms organizacijoms. JTO Chartijoje pabriama,
kad i organizacija ir jos valstybs nars veikia vadovaudamosi nuostata, kad JTO kurta remiantis vis jos
nari suverene lygybe.
Deklaracija nurodo, kad valstybs turi vienodas teises ir pareigas bei laikomos lygiateismis tarptautins
bendrijos narmis, nepriklausomai nuo j ekonomini, socialini, politini ar kitoki skirtum.
Pagal deklaracij, suverenios lygybs koncepcija apjungia iuos elementus:
1.
Visos valstybs teisikai lygios arba kaip tiksliau isireikta Valstybi ekonomini teisi ir pareig
chartijoje, priimtoje JTO 1974 m. teisikai lygiateiss;
2.
Kiekviena valstyb naudojasi teismis, bdingomis visikam suverenitetui;
3.
kiekviena valstyb privalo gerbti kit valstybi teisi subjektikum;
4.
teritorinis vientisumas ir politin nepriklausomyb nelieiama;
5.
kiekviena valstyb turi teis laisvai rinktis ir vystyti savo politin, socialin, ekonomin ir kultrin
sistem;
6.
kiekviena valstyb privalo pilnai ir siningai vykdyti tarptautinius sipareigojimus ir gyventi pasaulyje su
kitomis valstybmis.
Baigiamasis 1975 m. aktas valstybi suverenios lygybs princip sieja su valstybi sipareigojimu gerbti visas
teises, bdingas j suverenitetui ir jo apimamas, kurioms priskiriamos tiek Deklaracijoje ivardinti elementai,
tiek ir eil kit, toki kaip kiekvienos valstybs teis bti laisvai ir politikai nepriklausomai, teis kurti savus
statymus ir administracines taisykles, teis nusistatyti ir gyvendinti santykius su kitomis valstybmis,
suderinant juos su tarptautine teise. Baigiamasis aktas prie toki teisi dar priskiria teis priklausyti
tarptautinms organizacijoms, teis pasirinkti dalyvauti ar nedalyvauti dvialiuose ar daugiaaliuose
susitarimuose, teis bti neutralia valstybe.
Pagal Deklaracij bei Baigiamj akt kiekviena valstyb turi vienodas teises utikrinti savo saugum,
nepaeidiant kit valstybi saugumo. Valstybi suverenitetas ir suverenios lygybs principas utikrina
valstybs imunitet nuo kitos valstybs jurisdikcijos.
Tarptautinje teisje neegzistuoja ir negali egzistuoti sferos, kurios bt ribojamas valstybi suverenios lygybs
principo veikimas. Tarptautinis Teisingumo Teismas nusprend, kad i lygyb taip pat reikia vienod laisv
visose srityse, kuri nereguliuoja tarptautin teis.
iuolaikiniame tarptautiniame bendradarbiavime funkcionuojanios institucins struktros ir sutartiniai rimai
neretai sukuria teisinius nustatymus, kurie danai prietarauja valstybi suverenios lygybs principui. Tokia
susidar situacija su pastoviomis JTO Saugumo Tarybos narmis Didija Britanija, Kinija, JAV, Rusija ir
Pranczija bei j turima veto teise priimant sprendimus, taip pat i valstybi statusu pagal 1968 m. sutart dl
branduolinio ginklo nenaudojimo.
Abiem atvejais nra pagrindo perirti nukrypimo nuo valstybi suverenios lygybs principo. Pastovios
narysts statusas JTO Saugumo Taryboje laikomas ne didij valstybi privilegija, o ypatinga j atsakomyb
tarptautiniuose reikaluose, kuri joms priskirta vis JTO valstybi nari sutarimu. T pat galima pasakyti ir apie
tarptautin rim nenaudojant branduolinio ginklo. JTO ir Tarptautins atomins energijos agentros
sprendimais ne vien kart buvo pabriama ypatinga branduolini valstybi atsakomyb klausimuose dl
branduolinio ginklo.
Valstybi suvereni lygyb, j lygiateisikumas tarptautins teiss ribose nereikia j faktins lygybs, nereikia
j vienodo politinio, ekonominio ir kitokio vaidmens ir svarbos tarptautinje teisje.
Siningo sipareigojim pagal tarptautin teis vykdymo principas
Vienu i pagrindini princip iuolaikinje tarptautinje teisje laikomas siningo sipareigojim pagal
tarptautin teis vykdymo principas. Prie princip buvo laikymosi tarptautini sutari principas (pacta sunt

servanda), kurio atsiradimas ir vystymasis glaudiai susijs su romn teise, o vliau su tarpvalstybini
santyki ir tarptautins teiss atsiradimu bei vystymusi.
Siningo sipareigojim pagal tarptautin teis vykdymo principas turi ilg istorij. Pirmj tarptautini
sutari sudarymas slygojo btinyb jas vykdyti, kadangi sipareigojim paeidimas privest prie
tarpvalstybini santyki nestabilumo. Jau senovje valstybs pripaino btinyb laikytis sutart sipareigojim,
kad sutvarkyt ir numatyt tarpvalstybinius santykius.
Istorikai valstybs rmsi bendru suinteresuotumu dl sudaryt sutari. O atsiradus tarptautinei teisei, is
principas buvo pripaintas kaip teisinis sipareigojimas visoms valstybms.
XX a. is principas gavo nauj juridin reikm jis iplt savo veikim ir kit tarptautini norm atvilgiu.
JTO nars valstybs kupinos ryto sukurti slygas, prie kuri gali veikti siningumas ir pagarba
sipareigojimams, kurie sukuriami pagal sutartis ir kitus tarptautins teiss altinius. io principo esm
atskleidia 1970 m. Deklaracija. Joje pabriama, kad siningas tarptautins teiss princip laikymasis, kuris
lieia draugikus santykius ir bendradarbiavim tarp valstybi, turi svarbi reikm, palaikant tarptautin taik ir
saugum. Valstybs palaik i idja ir Baigiamajame akte.
Pagal princip tarptautins teiss subjektai privalo siningai vykdyti sipareigojimus, iplaukianius i
tarptautins teiss. Valstybs negali nukrypti nuo sipareigojim vykdymo ir negali pasiremti n nacionalins
teiss padtimi, n kitomis aplinkybmis kaip savo sipareigojim nevykdymo ar atsisakymo juos vykdyti
prieastimi. Valstybms dert suderinti savo nacionalinius teiss aktus su savo tarptautiniais-teisiniais
sipareigojimais.
Valstybs gali atsisakyti vykdyti tarptautinius-teisinius sipareigojimus, taiau toks atsisakymas turi bti
vykdomas remiantis tarptautine teise, i nuostata atsispindi Vienos konferencijoje 1969 m. dl tarptautini
sutari teiss.
io principo reikm pasireikia ir tuo kad jis yra tarptautins teiss pagrindas, kadangi be tokio principo
tarptautins teiss veikimas bt problematikas. Dl savo svarbos ir vaidmens tarptautins teiss sistemoje is
principas gavo imperatyvj pobd (jus cogens).
Reikia paymti, kad principas pacta sunt servanda (tarptautini sutari laikymasis) ir toliau veikia kaip
savarankikas principas. Vienos konferencija 1969 m. dl tarptautini sutari ir Vienos konferencija 1986 m.
dl sutari tarp valstybi ir tarptautini organizacij arba tarp tarptautini organizacij sutvirtino princip
kaip akin princip tarptautini sutari teisje. Atsivelgiant tai, kad sutartys yra vis tarptautins teiss ak
altinis, tai principas pacta sunt servanda veikia ir toliau kaip bendras tarptautins teiss principas.
Valstybi sien nelieiamumo principas
1975 m. Baigiamajame akte buvo suformuluotas principas, pagal kur valstybs pripasta viena kitos bei
kit Europos valstybi sien nelieiamyb, todl jos susilaikys nuo bet kokio ksinimosi tas sienas. Esam
sien pripainimas reikia atsisakym nuo bet koki teritorini pretenzij.
Pagal Helsinkio Baigiamojo akto kontekst sien nelieiamumo principas reikia Europos valstybi, o taip
pat JAV ir Kanados atsisakym nuo politinio ksinimosi valstybi sienas, t.y. nuo vienpusi veiksm ar
reikalavim, nukreipt pakeisti teisin tvirtinim ar faktin sien padt. Tai teritorini pretenzij atsisakymas.
Todl valstybs susilaikys nuo bet koki reikalavim ar veiksm, nukreipt ugrobti ar uzurpuoti dal ar vis
valstybs teritorij. Tuo paiu Europos valstybs, taip pat JAV ir Kanada pripaino egzistuojanias sienas
Europoje.
Tai nereikia, kad valstybi sien nelieiamumo principas buvo tvirtintas visoje tarptautinje teisje.
Vykstantys ars teritoriniai ginai Azijos, Afrikos ir Piet Amerikos kontinentuose neleidia artimiausioje
ateityje tiktis apie io principo pripainim visoje tarptautinje teisje.
iuo metu tarptautiniuose dokumentuose naudojami trys terminai: sien nelieiamumas, sien
nepaeidiamumas, sien nelieiamumas ir nepaeidiamumas.
Akivaizdu, kad veikia du skirtingo teisinio turinio principai: sien nelieiamumo ir sien nepaeidiamumo.
Sien nelieiamumo principas eina bendr tarptautins teiss normatyvin sistem, turdamas universal
pobd, nepriklausomai nuo speciali susitarim tarp konkrei valstybi, kadangi is principas iplaukia i kit
bendrj tarptautins teiss princip.
Sien nelieiamumo principas reikia pareig valstybms gerbti pagal tarptautins teiss normas nustatytas
kiekvienos usienio valstybs sienas.
Sien nelieiamumo princip sudaro ie elementai:
1.
sien pripainimas;
2.
atsisakymas pretenzij sienas;
3.
atsisakymas pretenzij sienas, skaitant grasinimus jga ar jos panaudojim.
Valstybi teritorinio vientisumo principas

Valstybi teritorinio vientisumo principas tvirtintas 1975 m. Baigiamajame akte. JTO Chartijoje tokio
principo nra. Chartija tik nustato, kad visos nars tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jga ir
jos panaudojimo prie kurios nors valstybs teritorin vientisum arba politin nepriklausomyb, kitaip sakant,
teritorin nelieiamyb (kaip ir politin nepriklausomyb) formaliai nepavadinta kaip tarptautins teiss
principas. Ji yra tik kito principo (susilaikymo nuo grasinimo jga ir jos panaudojimo) objektas. Taiau btent
nuo JTO Chartijos primimo is principas laikomas visuotinai pripaintu tarptautinje teisje kaip teritorijos
nelieiamumo principas.
Valstybi teritorinio vientisumo koncepcija besivystani valstybi buvo perkelta period po II Pasaulinio
karo, tai buvo atsakas kolonijini valstybi pastangas sukliudyti nacionalini isivadavim judjimams
kolonijose ir mginimams suskaidyti j teritorijas. Tai buvo ireikta Bandungijos deklaracijoje 1955 m. dl
paramos pasauliui ir bendradarbiavimo. Deklaracijoje tarp valstybi bendradarbiavimo princip nurodoma
btinyb susilaikyti nuo agresijos akt ar jgos panaudojimo prie teritorin vientisum ar politin
nepriklausomyb bet kurios valstybs atvilgiu.
1960 m. JTO Generalins Asambljos priimtoje deklaracijoje dl nepriklausomybs suteikimo kolonijinms
valstybms ir tautoms ypatingai pabriama, kad visos tautos turi neatimam teis jos teritorin
vientisum, o visi bandymai dalinai ar visikai paeisti nacionalin vienyb ir teritorin vientisum yra
nesuderinami su JTO Chartijos tikslais ir principais.
1970 m. Deklaracijoje nurodoma, kad kiekviena valstyb turi susilaikyti nuo bet koki veiksm, nukreipt
visik ar dalin bet kokios kitos valstybs nacionalins vienybs ar teritorinio vientisumo paeidim.
Paskutiniu metu daniausiai naudojama kompleksin formuluot valstybs teritorijos vientisumo ir
nelieiamumo principas.
Pagarbos mogaus teisms ir pagrindinms laisvms principas
is principas kaip vienas i bendrj tarptautins teiss princip buvo tvirtintas JTO Chartijoje. Taip buvo
pripaintas nenutrkstamas ryys tarp tarptautins taikos ir saugumo palaikymo bei isaugojimo ir pagrindini
mogaus teisi ir laisvi laikymosi. JTO Chartija numato teisikai privalom bendrj situacij dl btinybs
gyvendinti tarptautin bendradarbiavim, skatinant ir vystant pagarb mogaus teisms ir pagrindinms
laisvms. Chartijoje numatyta eil princip, kurie reguliuoja mogaus teisi laikymsi: mogaus asmenybs
orumo ir vertybi svarbi reikm, tautos lygiateisikumas, vyr ir moter lygiateisikumas, diskriminacijos dl
rass, lyties, kalbos ir religijos draudimas.
Vliau buvo priimta daugyb dokument dl mogaus teisi. 1948 m. Visuotinje mogaus teisi
deklaracijoje, 1966 m. Tarptautiniame pakte dl ekonomini, socialini ir kultrini teisi bei Tarptautiniame
pakte dl pilietini ir politini teisi ivardijamos pagrindins mogaus teiss ir laisvs, kurias valstybs
sipareigojo suteikti visiems asmenims, esantiems j jurisdikcijoje, priimdami statymus ar kitomis
priemonmis. Tuo paiu metu leidiama galimyb statymu pagrstiems ribojimams, pvz., dl valstybs
saugumo, visuomenins tvarkos, gyventoj sveikatos ir interes ar kit asmen teisi ir laisvi.
iais dokumentais valstybs sipareigojo ukirsti keli grubiems ir masiniams moni teisi ir laisvi
paeidimams, kurie pasireikia kaip tarptautiniai nusikaltimai (agresija, genocidas, kariniai nusikaltimai), rasin
diskriminacija, sipareigojo ginti individ interesus nuo valstybs institucij, asmen ar organizacij
piktnaudiavimo, garantuoti atskir kategorij moni teises (darbines teises, eimos teises, informacijos,
asociacij laisv, tautini maum, imigrant, pabgli teises).
Dokument analiz parodo, kad iuolaikinje tarptautinje teisje yra universali norma, kuria remiantis
valstybs privalo gerbti ir laikytis mogaus teisi ir pagrindini laisvi, nepaisant mogaus rass, lyties, kalbos
ar religijos skirtum.
mogaus teiss ir pagrindins laisvs turi bti palaikomos visose valstybse ir veikti visiems valstybi
jurisdikcijoje esantiems asmenims, be jokios diskriminacijos, o tarptautin teis nustato iuose santykiuose
minimalius standartus.
Jei anksiau ilg laik praktinis mogaus teisi gyvendinimas buvo laikomas valstybi vidaus teiss
kompetencija, tai primus JTO Chartij bei 1975 m. Baigiamj akt, jis tapo visos tarptautins bendruomens
susirpinimo objektu. Tai patvirtino pasaulin konferencija dl mogaus teisi 1993 m.
Kai kurios valstybs tsia mginimus panaudoti suvereniteto ir nesikiimo vidaus reikalus principus arba
socialines-ekonomines, religines ar nacionalines ypatybes tam, kad pateisint mogaus teisi paeidimus.
Kontroliniai klausimai
1. Apibrkite tarptautins teiss princip svok.
2. Kokia norma laikoma jus cogens?
3. Ivardinkite ir trumpai apibdinkite tarptautins teiss principus.

Udaviniai
1 Udavinys
1999 met pradioje Jugoslavijos Federacins Respublikos reguliarij pajg kariai pradjo Kosovo alban
etnin valym. Buvo udomi itisi kaimai, civiliai mons laidojami masinse kapavietse. JAV Vyriausyb
kartu su NATO valstybi-nari vyriausybmis, gavusi neginijam rodym dl genocido vykdymo pareikalavo
nutraukti nusikalstamus veiksmus, taiau tai buvo atsakyta, jog tai JFR vidaus reikalai. JAV ir NATO
valstybs, matydamos, kad nusikalstami veiksmai nesiliauja ir netgi pleiasi, nutar dalyvauti veiksmuose,
kuri metu buvo naudojama jga prie Jugoslavijos Federacin Respublik, bombarduojami kariniai objektai
Jugoslavijoje. Bombardavimo metu buvo taikomasi ir kitokius strateginius objektus.
Bombardavim metu uvo nemaai JFR kari, taip pat kelios deimtys civili gyventoj. Atakose sugriauta
keletas gyvenamj nam. ala padaryta kai kurioms mokykloms, ligoninms, radijo ir televizijos stotims,
ventykloms. Dalis tilt, keli ir geleinkeli buvo sunaikinta. Atakos prie naftos perdirbimo ir chemijos
pramons mones sukl rimtus aplinkos pokyius Jugoslavijos miestuose ir kaimuose. Ginkl, kuriuose yra
urano, panaudojimas galjo sukelti sunkias pasekmes mogaus gyvybei. JFR atstov teigimu, aukiau
paminti veiksmai yra tyia sukuriantys slygas, kurios takoja visik ar dalin fizin etnins grups naikinim.
Be to, anot JFR atstov, JAV remia teroristines grupes ir separatistinius judjimus Jugoslavijos teritorijoje
(Kosovo ilaisvinimo armija) tuo paeisdama sipareigojim nesikiti kitos valstybs vidaus reikalus.
JFR atstovai, remdamiesi tarptautins teiss principais, 1949 m. enevos Konvencijos nuostatomis ir 1977 m.
Papildomais Protokolais dl civili gyventoj ir civilini objekt apsaugos karo metu, 1966 m. Tarptautiniu
Pilietini ir politini teisi paktu, Konvencija dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimui u j,
Jungtini Taut Chartijos 53 straipsnio 1 dalimi pateik iekin prie JAV ir NATO nares Tarptautin
Teisingumo Teism.
Laikoma, kad tiek JFR, tiek JAV ir NATO valstybs pripasta privalomj TTT jurisdikcij.
Uduotis 1.
Js esate Jugoslavijos Federacins Respublikos atstovas.
Js uduotis pateikti argumentus, jog JAV ir NATO valstybs paeid savo tarptautinius sipareigojimus ir
privalo atlyginti Jugoslavijai al.
Uduotis 2.
Js esate JAV ir NATO valstybi atstovas.
Js uduotis pateikti argumentus, jog JAV ir NATO valstybs nepaeid savo tarptautini sipareigojim ir
neprivalo atlyginti Jugoslavijai al.
Reikalingi dokumentai:
1.1970 met JT GA deklaracija dl tarptautins teiss princip;
2. 1949 m. enevos Konvencijos ir 1977 m. Papildomi Protokolai dl civili gyventoj ir civilini objekt
apsaugos karo metu,
3. 1966 m. Tarptautinis Pilietini ir politini teisi paktas
4. Konvencija dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimui ir baudimui u j
Jungtini Taut statai
2 Udavinys
Jungtini Taut Generalin Asamblja kreipsi Tarptautin teisingumo teism praydama pateikti konsultacin
ivad iuo klausimu:
Ar JT statuose nustatytas JT Saugumo Tarybos sudarymo modelis neprietarauja valstybi suverenios lygybs
principui?
Js esate tarptautins teiss specialistas, turintis pateikti Teismui rodymus, kad JT statuose nustatytas JT
Saugumo Tarybos sudarymo modelis prietarauja arba neprietarauja valstybi suverenios lygybs principui.
Reikalingi dokumentai:
1.Jungtini Taut statai;
2. 1970 met JT GA deklaracija dl tarptautins teiss princip.
3 Udavinys
1998 m. rugsjo mnes teroristin organizacija "Alas, sikrusi Karib valstybs teritorijoje, vykd teroristin
akt Nabos valstybs teritorijoje, kurio aukomis ir nukentjusiais tapo keli tkstaniai moni. Karib ir Nabos

valstybs buvo Jungtini taut Organizacijos narmis. Nabos ir kit JTO nari reikalavimu Karib valstybei
iduoti asmenis, kaltus dl tarptautinio pobdio nusikaltimo padarymo, Karib valstyb atsisak vykdyti,
motyvuodama tuo, kad tarp jos ir reikalaujani valstybi nra sudaryta ekstradicijos sutartis.
Nabos valstyb pateik ultimatum Karib vyriausybei, kad iki 1998 m. spalio 1 dienos neidavus terorist
grupuots lyderi, jos imsis karini veiksm prie Karib valstybje esanius teroristus. Nabos vyriausyb taip
pat isiuntinjo praneimus, raginanius Lundo valstyb pateikti vis informacij apie jos teritorijoje
veikianiuose bankuose srae nurodyt asmen, tariam bendradarbiaujaniais su teroristais, laikomas
sskaitas ir kitus duomenis. Nepateikus tokios informacijos, Lumdo valstyb bus laikoma remianti teroristus ir
Nabos valstyb pasilieka sau teis taikyti sankcijas.
Nurodytais terminais n viena valstyb nevykd Nabos raginim. 2002 m. spalio 1 dien Naba pradjo Karib
teritorijos bombardavim. Nuo spalio 1 dienos, n vienas Lundo valstybs teisininkas ar bankininkas, raytas
nepageidaujam asmen sra, nebuvo leidiamas Nabos teritorij, kol nepasiraydavo sipareigojimo
bendradarbiauti su Nabos teissaugos pareignais. Lundo valstyb nra JTO organizacijos nar.
Klausimai:
1.
Ar turi teis valstybs ginkluotos jgos panaudojimui prie kit valstyb? Jei taip, kokios tokios jgos
panaudojimo slygos?
2.
Ar valstybi, priklausani tarptautinei organizacijai, ginai turi bti pirmiausia sprendiami tarptautins
organizacijos institucijose?
3. Ar Nabos valstyb turi teis pateikti nurodytus raginimus Karib ir Lundo valstybms? Ar turi teis taikyti
nurodytas sankcijas i valstybi atvilgiu? Jei ne, kokius tarptautins teiss principus paeidia ioje
situacijoje Naba? Jei taip, kokiais tarptautins teiss principais remiantis Naba gali vykdyti nurodytus
veiksmus?
4.
Kokiais tarptautins teiss principais remiantis Karib ir Lundo valstyb gali ginti savo interesus Nabos
valstybs atvilgiu?
Literatra
1. Kris P., Poarskas M. Tarptautins teiss apybraios. - Vilnius, Mintis, 1985. P. 100-125.
2. V.Vadapalas Tarptautin teis. Pagrindiniai dokumentai ir jurisprudencija. Vilnius, Eugrimas, 2003. P. 14-68.
3. JTO chartija // Valstybs inios, 2002, Nr.15-557.
4 tema. iuolaikins tarptautins teiss subjektai ir valstybi pripainimas
1.
Tarptautins teiss subjekto svoka.
2.
Tarptautins teiss subjekt bendra charakteristika (valstybs, tarptautins organizacijos ir kt.)
3.
Valstybi pripainimas.
1. Tarptautins teiss subjekto svoka
Tarptautins teiss subjekto svoka yra visuotinai priimtina teiss teorijoje. Teiss subjekto kategorija siejama
su tam tikrais subjekto poymiais. Taigi subjektikumas siejamas su: a) subjekto teisnumu ir b) veiksnumu. T.y.
teiss subjektas asmuo, turintis ar potencialiai galintis turti atitinkamas teiss norm deleguotas teises ir
pareigas. Veiksnumas subjekto savyb, kada subjektas savo veiksmais gali realizuoti teises ir pareigas bei savo
veiksmais apginti teises. Neretai autoriai sieja subjektikum su subjekto galjimu dalyvauti teisiniuose
santykiuose. Rus profesor, teiss teorijos specialist teigia, kad teiss subjektas a) asmuo dalyvaujantis
teisiniuose santykiuose b) asmuo, gals dalyvauti teisminiuose santykiuose. Ms nuomone, teisinis subjektas ir
teisinio santykio subjektas yra skirtingos kategorijos. Teiss subjektas apibendrinanio pobdio kategorija,
nusakanti, kad tam tikros ries asmenys yra teiss subjektai. Pvz. teigdami, kad tarptautins teiss subjektai
yra valstybs, mes nusakome tam tikr r subjekt, tuo tarpu teisinio santykio subjektas visada turi bti
personifikuotas, sukonkretintas, patikslintas (pvz., valstyb B).
Tarptautins teiss subjekto klausim detaliai inagrinjo Tarptautinis Teisingumo Teismas byloje dl alos
patirtos JT tarnyboje. Galima daryti ivad, kad Tarptautinis Teisingumo Teismas pasisak, kad bti
Tarptautins teiss subjektu reikia:
a) gebjim turti tarptautines teises ir pareigas.
b) gebjim ginti savo teises ir pareigas, pateikiant tarptautinius iekinius.
Svarbus momentas teiss subjektai bet kokioje teisinje sistemoje nra vienodi savo teisi prigimtimi ir
apimtimi. Galima teigti, kad tarptautins teiss subjekt ratas pastoviai pltsi ir tai atitiko tarptautins
bendrijos poreikius. Jeigu klasikinje tarptautinje teisje tik valstybs buvo laikomos tarptautins teiss
subjektais, tai iuolaikinje tarptautinje teisje atsiranda kur kas daugiau tarptautins teiss subjekt.

Pilnateisiais tarptautins teiss subjektais yra:

tarptautins organizacijos;

tautos siekianios nepriklausomybs;

laisvieji miestai;

fiziniai asmenys (i dalies).

Pripastant vien ar kita subjekt tarptautins teiss subjektu reikia vadovautis iais poymiais:

gebjimas turti tarptautines teises ir pareigas;

gebjimas apginti tarptautines teises ir pareigas;

V. Vadapalas: tarptautinis subjektikumas, jo ribos turi bti siejamos su subjekto sugebjimu atlikti teisinius
veiksmus. Tarptautinje teisje tai pasireikia:
1.
subjektas gali atlikti bet kokius teisinius veiksmus;
2.
gali palaikyti, bet kokius konsulinius santykius;
3.
gali kurti tarptautins teiss normas bei sudaryti tarptautines sutartis;
4.
turi procesin teisnum tarptautiniuose teismuose;
5.
naudojasi privilegijomis ir imunitetais;
6.
atsako u jo padaryt al ar tarptautins teiss paeidim.
Jeigu mes iuos poymius taikysime tarptautins teiss subjektams, tai pastebsime, kad ne visi
gali realizuoti iuos poymius. Didiausia problema kyla su fiziniais asmenimis, nors kai kuriose srityse jie gali
reiktis kaip tarptautins teiss subjektai. Tarptautins teiss subjekt sraas nra galutinis: monopolijos,
nevyriausybins organizacijos, t.t. Tarptautin teis yra dinamika, pastoviai besivystanti.
2. Valstybs kaip tarptautins teiss subjektai
Angl profesorius J.Brownlie: Valstybs yra pagrindiniai tarptautins teiss subjektai, nes pasaulis
organizuotas valstybi egzistencijos pagrindu. Visi pokyiai pasaulyje galimi tik valstybi pozityvi ar
negatyvi veiksm dka. Jeigu analizuotume tarptautini subjekt poymius per teisnum ir veiksnum, tai
visus reikalavimo poymius pilnai atitinka tik valstybs.
Valstybi, kaip tarptautins teiss subjekt poymiai:
Nusakyti valstybi poymius buvo pabandyta 1933 m. Montevideo konvencijoje Dl valstybi
teisi ir pareig, pasirayta JAV ir kit Lotyn Amerikos ali. ia nurodoma, kad valstyb kaip tarptautins
teiss subjektas privalo turti:

nuolatinius gyventojus;

teritorij;

vyriausyb;

galjim umegzti santykius su kitomis valstybmis.

Tarptautins teiss doktrinoje minimi ir kiti poymiai: valstybs funkcij turjimas, pasiruoimas laikytis
tarptautins teiss, civilizacijos bei demokratijos lygis ir kt. Taiau pagrindiniai poymiai numatyti
konvencijoje.
Nuolatiniai gyventojai.Valstybs poymis stabili bendruomen, vadinama valstybs pilieiais. Btent
pilietyb ir sieja bendruomens nar su valstybe, ryys yra pastovus, abipusis, i jo iplaukia atitinkamos teiss
ir pareigos.
Teritorija materialus valstybs egzistavimo poymis. Tai ems rutulio dalis, susidedanti i sausumos,
vandens, oro, ems gelmi teritorijos, kuri apibrta tam tikromis ribomis (valstybs siena).
Vyriausyb. is terminas, matyt, reikia valdi. alies valdia, turi bti atitinkamai organizuota, efektyvi (ta,
kuri utikrina tarptautini sipareigojim vykdym).
Galjimas umegzti tarptautinius teisinius santykius. Tai neretai vadinamas valstybs gyvybingumo
poymi. Pvz., federacijos ir federacijos vienet, tik k nepriklausomyb atgavusios valstybs, nepripaintos
valstybs gyvybingumas skiriasi.
Montevideo Konvencijoje praleistas vienas esminis valstybs poymis - valstybs suverenitetas, kuris iskiria
valstyb i kit tarptautins teiss subjekt. Suvereniteto kategorija formavosi palaipsniui ir pradta formuoti
dar XVI a. Pagal prancz mokslinink Boden, valstybs suverenitetas suprantamas kaip valstybs virenyb
alies viduje ir jos nepriklausomyb tarptautiniuose santykiuose. Iskiriamos vidin ir iorin suvereniteto
puss. Vidin pus valstybs valdia yra aukiausia vis asmen esani teritorijoje, valdia. ios valstybs
teritorijoje negalimas joks kitos valstybs sikiimas. Deja, tarptautinje teisje gali atsitikti taip, kad teritorinis
suverenitetas ir virenyb nesutampa (pvz. okupacijos atveju). Antroji suvereniteto pus pasireikia jos
nepriklausomybe tarptautiniuose teisiniuose santykiuose. Kojaras neigia valstybi suverenitet ir
nepriklausomyb kaip valstybs poym ir teigia, jog Tarptautin teis tai visuma norm, kurios riboja

valstybi nepriklausomyb ir suverenitet. Jei valstyb paklsta tarptautinei sutariai, tai ji apriboja savo
suverenitet. Pagal Prof. S. Katuok i ties yra atvirkiai. Valstybi suvereniteto teisin garantija yra
nesikiimo valstybi vidaus reikalus bei suverenios lygybs principai.
Absoliutaus valstybi suvereniteto laikai yra praj, taiau kaip poymis tai valstybs subjektikumo
pagrindas. Negalima kalbti, kad valstyb praranda suverenitet. Neteisinga pozicija, kad Lietuvos Respublikai
tapus ES nare prarado suverenitet. Tarp valstybi atsirado poreikis atiduoti dal suvereni teisi.
Nepriklausomybs termin prof. S. Katuoka traktuoja kaip iorin suvereniteto pus.
Tarptautinje teisje vienas svarbi poymi, siejam su valstybs suverenitetu yra valstybs imunitetas. 1991
m. Tarptautins teiss komisija pareng valstybs ir jos turto imuniteto nuo usienio jurisdikcijos projekt.
Reikia skirti, kaip paymi V. Vadapalas, imunitet nuo teisins jurisdikcijos ir imunitet nuo vykdomj
veiksm. Valstyb naudojasi imunitetu savo ir savo turto atvilgiu kituose teismuose. Tai reikia, kad valstyb,
jos institucijos negali bti patraukti atsakovais. I kitos puss valstybs valdymo veiksmus reikia skirti nuo
tvarkymo veiksm, kurie paprastai sudaro privatins teiss dalyk. Jeigu valstyb atlieka komercinius
veiksmus, pvz. sudaro paskolos sutart ar superka akcijas, valstyb prisiima sipareigojimus ir imuniteto neturi.
Tarptautinje teisje manoma, kad valstyb gali atsisakyti imuniteto, taiau atsisakymas turi bti aikus.
Tarptautins organizacijos 3 ar daugiau valstybi susivienijimas. is susivienijimas kuriamas tarptautins
sutarties pagrindu ir gali veikti turdamas aikiai apibrtus tikslus, funkcijas, kurie neprietarauja visuotinai
pripaintoms teiss normoms ir principams. 1949 m. Tarptautinio Teisingumo Teismo byloje dl alos
atlyginimo JT, Teismas pripaino tarptautines organizacijas tarptautins teiss subjektu. Teisinje literatroje
kalbant apie tarptautins organizacijos prigimt sakoma, kad tai yra ivestiniai subjektai, kuriuos kuria
valstybs, priima j sprendimus, nustato galias. Taigi tarptautins organizacijos yra ivestinis tarptautins teiss
subjektas, kuris negali stovti aukiau valstybi.
Tautos siekianios nepriklausomybs:
Btent tautos suverenitetas leidia tautai kaip subjektui siekti nepriklausomybs ir savarankikumo. Btent
tautos suverenitetas leidia tautai reikalauti, kad bt gerbiami jos paproiai, religija, kalba. Be abejons tautos
suverenitetas suteikia teis gamtinius ir kt. iteklius teritorijoje, kurioje gyvena tauta. Tarptautinje teisje tik
ta tauta, kuri siekia nepriklausomybs, tik ta tauta, kuri turi j atstovaujanias institucijas, pripastama
tarptautins teiss subjektu. Btent tokia tauta gali palaikyti tarptautinius teisinius santykius, konsulinius ryius,
pasirao sutartis. Tautins maumos nra laikomos tarptautins teiss subjektais.
Laisvieji miestai anomalinis reikinys. Miestai negali bti tarptautins teiss subjektais, nors istorikai ikyla
abejons dl tam tikr miest priklausomybs vienai ar kitai valstybei. J statusas danai apibriamas
tarptautine sutartimi, kas ir daro miestus tarptautins teiss subjektu. Pvz., Triestas, Gdanskas.
Fiziniai asmenys. Visikai aiku, kad fizini asmen subjektikumaslabai ribotas. Jis reikiasi tik specialiose
srityse:

mogaus teisi apsauga;

tarptautin teisin atsakomyb: u tarptautins teiss nusikaltim padarym atsako fiziniai asmenys.
Yra ypatinga kategorija asmen, kurie gali naudotis diplomatinmis ir imunitetinmis teismis.
3. Valstybi pripainimas
Valstybi skaiius pasaulyje nuolat kinta, dl to galima susidurti su paradoksu, nes niekada neinome j tikslaus
skaiiaus. Taiau, atsiradus naujai valstybei (o ji gali atsirasti susijungus ar isiskaidius) visada kyla valstybs
pripainimo klausimas. Valstybs pripainimas - politinis teisinis aktas, kuriuo egzistuojanti suvereni valstyb
ireikia naujos valstybs atvilgiu savo politin ir teisin nuostat dl jos egzistavimo fakto, o taip pat nusako
bsim, tarp j teisini santyki pobd. Priklausomai nuo i santyki apimties skiriamos 3 valstybi
pripainimo rys:
1.
Pripainimas de jure - pilnas pripainimas, po kurio seka diplomatini santyki umezgimas.
2.
Pripainimas de facto pusiau pripainimas: pasiraomos kelios sutartys, gal umezgami konsuliniai
santykiai.
3.
Ad hoc tik tam atvejui, pvz., pasiraant tam tikr prekybin sutart.
Pripainimo institutas tarptautinje teisje yra paprotinis institutas, nra jokio akto, sutarties,
reglamentuojanios iuos klausimus. Dr. J.atas knygoje Apie valstybi tarptautin teisin pripainim teigia,
kad tarptautinje praktikoje laikomasi i valstybs pripainimo teisini kriterij:
1.
realaus suvereno suteiktas pirmas pripainimas (pvz., Vokietija ar Rusija Lietuvos Respublikos atvilgiu
realus suverenas kontroliuojantis valdi);
2.
gyventoj plaiai remiamos valdios funkcionavimas;

3.
valstybs gebjimas kontroliuoti savo alies teritorij;
4.
valstybs gebjimas vykdyti tarptautinius sipareigojimus;
Valstybs suverenas gali bti pripaintas pagal adresatus: valstybi vyriausybi pripainimas.
nekeliamas, kai vyriausyb formuojama teistai. Dar iskiriamas vyriausybs esanios
pripainimas, taip pat pripainimas kariaujania sukilusia alimi (tuomet gali pradti galioti
teiss normos)
inomos konstitucin ir deklaratyvin valstybi pripainimo teorijos. Pirmoji skelbia, jog
valstyb tampa tarptautins teiss subjektu, o pagal deklaratyvin teorij, pripainimas tik
subjektu valstyb daro jos suverenitetas ir poymiai.
Kontroliniai klausimai

is klausimas
emigracijoje
humanitarins
tik pripainta
deklaracija, o

1. Apibrkite tarptautins teiss subjekto ir tarptautini teisini santyki subjekto svokas.

2. Kokias ivadas dl tarptautins teiss subjekto padar Tarptautinis Teisingumo Teismas?
3. Ivardinkite galimus tarptautins teiss subjektus.
4. Apibdinkite valstyb, kaip pagrindin tarptautins teiss subjekt.
5. Kokios tarptautini organizacij, kaip tarptautins teiss subjekt ypatybs?
6. Pateikite valstybi pripainimo svok.
7. Kokie yra valstybi pripainimo kriterijai?
8. Savarankikai istudijuokite klausim apie valstybi teisi permim (V.Vadapalas Tarptautin teis. Psl.
254-262).
9. Pateikite valstybi teisi permimo svok.
10. Kaip perimamos tarptautins sutartys?
11. Kaip perimama nuosavyb, archyvai ir skolos?
Udaviniai
1 Udavinys
Jungtini Taut Generalin Asamblja kreipsi Tarptautin teisingumo teism praydama pateikti konsultacin
ivad iuo klausimu: Ar fizinis asmuo yra tarptautins vieosios teiss subjektas?
Js esate tarptautins teiss specialistas, turintis pateikti Teismui rodymus, kad fizinis asmuo yra arba nra
tarptautins vieosios teiss subjektas.
Literatra
1. Vadapalas V. Tarptautin teis. - Vilnius, Eugrimas, 2006. P. 186.
2. Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. - Vilnius, Eugrimas, 2000. P. 108-143.
3. Montevideo konvencija dl valstybi teisi ir pareig // V.Vadapalas Tarptautin teis: pagrindiniai
dokumentai ir jurisprudencija. Vilnius, Eugrimas, 2003. P. 68-71.
4. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo sutartims // V.Vadapalas Tarptautin teis: pagrindiniai
dokumentai ir jurisprudencija. Vilnius, Eugrimas, 2003. P. 71-76.
5. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo valstybs nuosavybei, archyvams ir skoloms //
V.Vadapalas Tarptautin teis: pagrindiniai dokumentai ir jurisprudencija. Vilnius, Eugrimas, 2003. P. 76-86.
5 tema. Tarptautins organizacijos ir tarptautin teis
1. Tarptautini organizacij svoka, bruoai, teisin prigimtis.
2. Tarptautini organizacij funkcijos ir rys.
3. Jungtini Taut organizacija.
4. Europos Taryba kaip regionin tarptautin organizacija.
1. Tarptautins organizacijos svoka, bruoai ir teisin prigimtis
Tarptautins organizacijos, kaip mes suprantame jas iuo metu, pradjo kurtis tik XIX a. pabaigoje, kai
spartjantis tarptautinis bendradarbiavimas vairiose gyvenimo srityse m veikti ir politinius klausimus.
Tarptautini organizacij istorija prasidjo nuo specializuot tarptautini organizacij: pvz., Centrin laivybos
Reinu komisija, 1856 m. Dunojaus komisija laivybai upe reguliuoti ir kontroliuoti. 1865 m. kurta Tarptautin
elektros ryio sjunga; vliau - Pasaulin pato sjunga. Taiau tarptautini organizacij tyrintojai mini, kad
tam tikr tarptautini organizacij uuomazg galima iekoti jau nuo antikos laik tai karins politins
miest ir valstybi sjungos (pvz., Atn, Spartos simachijos, Delf amfiktionija), tarptautins prekybos
sjungos (pvz., Hanza). Taiau tikruoju tarptautini organizacij pradininku yra laikoma 1815 m. po Napoleono

sutriukinimo kurta ventoji sjunga (Europos koncertas) sjungos krjai prism savitarpio pagalbos
sipareigojimus, skirtus utikrinti Vienos kongreso nutarim vykdymui, nors nuolatini institucij ir nebuvo.
Pvz., 1830 m. i sjunga bendrai pripaino Graikijos ir Belgijos nepriklausomyb.
Iki I pasaulinio karo kurta apie 20 specializuot tarptautini organizacij.
1914 1919 m. vyks I-asis Pasaulinis karas sukrt Europ. Didiuma nacij neteko savo elito,
jaunimo, nuostoliai buvo siaubingi. Ir vis dlto, kaip bebt keista, Taut Sjungos pirmosios universalios
politins tarptautins organizacijos idj pasil maiausiai nuo to karo nukentjusios valstybs JAV
vadovas Woodrow Wilsonas. Taut Sjunga buvo sukurta Versalio taikos konferencijos metu 1919 m. balandio
28 d. 1934 m. Taut Sjungai priklaus jau net 58 valstybs. Pagrindinis Taut Sjungos udavinys - palaikyti
taik ir saugum, neleisti kilti naujiems konfliktams. Taut Sjunga turjo nuolatines institucijas Asamblj,
Taryb, Sekretoriat. Pradjo tarptautins teiss kodifikavim, kolonijine sistem pakeit mandatine. Prie Taut
Sjungos buvo steigtas Nuolatinis Tarptautinio Teisingumo Teismas, kuriame valstybs galjo sprsti savo
ginus. Deja, net ir i esms pozityvi organizacijos veikla susidr su aibe problem, daugiausia slygot
valstybi nenoro sprsti reikalus geruoju.
Pagrindiniai TS trkumai buvo ie:
1) Ne visos didiosios valstybs buvo organizacijos narmis. JAV ja taip ir netapo dl izoliacionistins
politikos, Vokietija ir Japonija ijo paios atgimstant totalitarizmui, SSRS imesta u agresij prie Suomij.
Taut Sjunga nesugebjo ukirsti kelio II Pasauliniam karui.
2) organizacijos pagrindini institucij sprendimai priimami vienbalsiai, taigi kiekviena valstyb turjo
galimyb vetuoti, vadinasi, susitarti esant rimtiems prietaravimams joki galimybi. Taut Sjungos
sprendimai visais atvejais buvo rekomendaciniai. Sprendim primimo ir gyvendinimo procedra buvo
neprotingai ilga ir sudtinga.
3) i organizacija imperatyviai neudraud karo kaip tarptautini gin sprendimo priemons, bijota panaudoti
veiksmingas priemones agresoriams sutrukdyti.
Tarpukario Lietuva buvo Taut Sjungos nare. Prasidjus II pasauliniam karui, Taut sjunga nustojo
funkcionuoti. Buvo galvojama apie jos atkrim, taiau tuo metu atsirado Jungtini Taut iniciatyva, be to,
SSRS nenorjo girdti apie tokios organizacijos atkrim, i kurios ji buvo gdingai imesta. Sprendimas dl
Taut Sjungos paleidimo buvo priimtas 1946 m. balandio 18 d. enevoje.
iuo metu tarptautins organizacijos vaidina labai svarb vaidmen tarptautinje teisje. Btent j dka
valstybs gavo galimyb lengviau susitarti, derinti pozicijas, organizacij veikla padeda utikrinti globalin ir
regionin saugum, pltoti ekonomin ir politin bendradarbiavim. iuo metu funkcionuoja apie 2538
tarptautini organizacij.
Kai kuri autori nuomone, tarptautini organizacij teis tarptautins teiss aka. Jungia normas,
reglamentuojanias tarptautini organizacij sukrimo, funkcionavimo, struktros, veiklos pasibaigimo
klausimus. Prie tarptautini organizacij teiss danai aptariamos ir analizuojamos nuolatins tarptautins
institucijos ir tarptautins konferencijos, kurios savo prigimtimi danai yra artimos tarptautinms
organizacijoms. inomi atvejai, kai konferencija (pvz., ESB Pasitarimas) pavirto tarptautine organizacija
ESBO, todl mes taip pat ioje temoje trumpai aptarsime.
domu tai, kad tarptautins organizacijos turi integrali savybi: t.y. ji nra paprasta nari visuma, o j
tarpusavio ryi institucionalizuota ir formalizuota sistema. Dalyvavimas tarptautinse organizacijose valstybei
atveria naujas galimybes, tarptautini organizacij vaidmuo danai yra gerokai svarbesnis, nei atskir valstybi.
Tarptautini organizacij aptarim reikt pradti nuo isiaikinimo, kokia organizacija yra laikoma tarptautine,
o tai, be abejo, pads atskleisti tarptautini organizacij bruoai.
Visos tarptautins organizacijos gali bti skirstomos 2 ris: 1) vyriausybines ir 2) nevyriausybines
tarptautines organizacijas. Esminis skirtumas yra tas, kad vyriausybins tarptautins organizacijos turi ribot
tarptautin subjektikum, o nevyriausybins tarptautins teiss subjektais i esms nelaikomos. Mus domina tik
vyriausybins tarptautins organizacijos, o j poymiai ie:
1) Organizacijos nars valstybs.
Paprastai tarptautini organizacij krjais laikomos 3 ar daugiau valstybi, nes tarptautin organizacija - viena
i daugiaalio bendradarbiavimo form. Maksimumas valstybi nra nurodomas.
Valstybi
suprantama, kad i organizacija atstovauja vis valstyb, o ne kakoki jos institucij ar asmen susivienijimus.
T.y. organizacijos nar yra valstyb kaip tokia (JTO, ET, ICAO): pvz., Tarptautinis olimpinis komitetas nra
tarptautin organizacija, nes jame valstyb atstovauja nevyriausybins struktros Nacionaliniai olimpiniai
komitetai. Tarptautini organizacij narmis paprastai negali bti valstybi dalys (pvz., federacijos ems),

taiau tokia teis gali bti pripastama nesavavaldiom (mandato) teritorijoms. Visos valstybs tarptautinse
organizacijose yra lygiateiss teisi ir pareig apimti, nors, pvz., biudetiniai naai gali bti skirtingi
atsivelgiant pai al.
Kartais valstyb bna asocijuota nar, t.y. nepilna naryst, jeigu dl kakoki prieasi
neatitinka nario kriterij. Tokia valstyb neturi teiss balsuoti ir bti renkama vykdomsias tarptautini
organizacij institucijas. Paprastai asocijuota naryst tai naryst su tikslu vliau tapti tikrja nare.
Bna ir stebtojos statusas, jis daniausiai suteikiamas valstybms ne narms arba valstybs, kurios netapo
tarptautini organizacij institucijos nare (pvz., veicarija JT ilg laik buvo stebtoja, stebtojo status JT turi
ir Palestinos isivadavimo organizacija, ne valstyb, bet tauta, siekianti nepriklausomybs).
Taiau valstybs ne vieninteliai subjektai, galintys dalyvauti tarptautini organizacij veikloje. Mat narys gali
turti k onsultacin status, kuris suteikiamas Nevyriausybinms organizacijoms (pvz., ICRC daugelyje
tarptautini organizacij), organizacijos nariu gali bti ir kita organizacija (pvz., ES).
2) tarptautins organizacijos yra kuriamos tarptautins sutarties pagrindu (paprastai ji vadinama statais).
Numato tarptautini organizacij struktr (valdymo institucijas), tikslus, kompetencij, sprendim primim
procedr ir j teisin gali; svarbu, kad organizacijos tikslai neprietaraut pagrindiniams tarptautins teiss
principams ir jus cogens normoms.
Taiau organizacijos veikl, kompetencij ir principus gali apibrti ne tik steigiamoji sutartis, bet ir papildomai
pagal status priimtos vairios taisykls, rezoliucijos, netgi organizacij praktika. ia taip pat ikyla ir
galiojim, suteikt statais, dinamikos problema, mat danai TO imasi platesnio klausim spektro, negu nurodo
j statai, o perirti steigiamuosius dokumentus dalykas visada skaudus ir sudtingas. Todl tai daroma per
numanomus galiojimus (implied powers) ir dinamik stat aikinim.
Numanomi galiojimai tai papildomi tarptautini organizacij galiojimai, kuri tiesiogiai statai nenumato,
taiau jie yra btini statuose nustatyt tiksl pasiekimui. Kaip pasak Tarptautinis Teisingumo Teismas
Branduolinio ginklo udraudimo konsultacinje ivadoje: tarptautinio gyvenimo reikalavimai gali padaryti
reikalinga, kad organizacijos, siekdamos joms ubrt tiksl, turt papildomus galiojimu, kurie nra
tiesiogiai numatyti jas reglamentuojaniuose aktuose. Visuotinai pripainta, kad tarptautins organizacijos gali
turti tokius galiojimus, kurie vadinami numanomais.
Dinamikas aikinimas tai toks stat aikinimas, kuris plei j turin pagal tarptautini organizacij
poreikius siekiant efektyviai vykdyti savo funkcijas.
Pvz., JT ST steig Jugoslavijos ir Ruandos tribunolus, nors pagal status toks veiksmas nebuvo tiesiogiai
numatytas.
Paprastai jeigu organizacijos steigiamasis aktas nra tarptautin sutartis, tokia organizacija laikoma
nevyriausybine. Kai kuriais (tiesa, retokais) atvejais tarptautins organizacijos gali susikurti ir kitais pagrindais:
pvz., kit tarptautini organizacij sprendimais (pvz., Tribunolas buvusiai Jugoslavijai, JT aplinkos programa
(UNEP). iaurs Taryba steigta valstybi parlament sprendimais. Iimtinais atvejais netgi paprotys gali
sukurti tarptautines organizacijas.
3) tarptautins organizacijos kuriamos tam tikriems tikslams. Pvz., ICAO tarptautins aviacijos saugumui,
FATF pinig plovimo prevencijai. Jeigu tarptautin organizacija negyvendina savo tiksl, atsiranda problema
dl jos egzistavimo. Paprastai tarptautin organizacija nustoja egzistuoja, kai negyvendina tiksl; pvz.,
Savitarpio pagalbos sutarties organizacijos, Taut Sjungos lugimas. Tikslai taip pat labai svarbu apibriant
tarptautini organizacij subjektikumo ribas, vykdant dinamin stat aikinim.
4) Tarptautins organizacijos turi nuolatin institucij sistem;
Kiekvienoje tarptautinje organizacijoje turi bti numatyta institucij kompetencija, sprendim primimo
tvarka, sprendim juridin reikm;
Daugumos tarptautini organizacij sprendimai - rekomendacinio pobdio, bet kai kurie - privalomo
pobdio.
daniausiai - 3 grandi institucij sistema:
vis valstybi nari suvaiavimas (plenarin institucija arba organas) (asamblja, kongresas), gali bti
aukiamas vairiai (JTO - kart per metus; Tarptautins pat sjungos-kart per 5 metus), ios institucijos
dirbdamos sukuria komisijas ir komitetus. Plenarin institucija renka
vykdomsias institucijas; paprastai jos veikia laikotarpyje tarp suvaiavim (generalini asamblj);
formuojant ias institucijas paprastai atsivelgiama tokius kriterijus, kaip pagrindini region ar j grupi

atstovavimas. i institucij nariai daugiausia yra valstybi atstovai. Kai kada, siekiant nepriklausomumo ir
bealikumo, toki institucij nariais tampa ne valstybs, o geriausi specialistai (pvz., ICL).
pastoviai veikianios institucijos (sekretoriatai). Sekretoriatas daniausiai atlieka aptarnaujanisias
funkcijas. Jam vadovauja administracijos vadovas (generalinis sekretorius, generalinis direktorius ar pan.), kur
paprastai renka plenarin institucija tam tikrai kadencijai. Pagrindin sekretoriato veikl utikrina tarnautojai,
dirbantys nuolatos, toki tarnautoj skaiius visose organizacijose yra apie 80 tkst. iems tarnautojams
suteikiami imunitetai, artimi diplomatiniams, daniausiai juos parenkant taikomas proporcingo region
atstovavimo principas.
Tarptautins organizacijos turi bstines, kuri suteikimas ir vairs kiti susij klausimai taip pat aptariami
tarptautinse steigimo ar jas lydiniose sutartyse. Bstin paprastai yra ten, kur yra pastoviai veikianti
institucija.
Tarptautin organizacija - tai tarptautins sutarties pagrindu kurta trij ar daugiau valstybi organizacija,
turinti suderintus tikslus, veiklos principus, pastoviai veikianias institucijas, nustatyt sprendim primimo
tvark ir procedr bei teisin subjektikum, besiskiriant nuo valstybi nari subjektikumo
Tarptautini organizacij subjektikumo
Pirm kart rimtai tarptautini organizacij subjektikumo klausimas ikilo 1949 m. Tarptautinio Teisingumo
Teismo konsultacinje ivadoje Dl alos, patirtos JT tarnyboje, kai buvo nuudytas JT tarpininkas
Palestinoje grafas Bernadotte. Tarptautiniame Teisingumo Teisme buvo klausiama: ar JT kaip organizacija,
kurios atstovas atlikdamas savo pareigas nukentjo dl valstybs kalts (Izraelio pasyvi kalt buvo
preziumuota), turi teis pareikti tarptautin pretenzij atsakingai valstybei dl atlyginimo u al, kuri patyr
a) JT b) auka?
Tarptautinio Teisingumo Teismo konsultacinje ivadoje pagrind JTO tarptautin teisin subjektikum:
1. JT tikslams pasiekti btina, kad Organizacija turt tarptautins teiss subjekto status;
2. JTO statai ne tik sukr centr derinti valstybi veiksmus, bet ir suteik iam centrui institucijas, taip pat
specialius udavinius.
3. JTO statuose reikalaujama, kad valstybs nars padt organizacijai, kai ji imasi atitinkam veiksm pagal
status (pvz., ST nutarimai).
4. Organizacija vykdo tokias funkcijas ir naudojasi tokiomis teismis, kurios gali bti paaikintos tik
subjektikumu. Turi bti pripainta, kad valstybs nars suteik organizacijai kompetencij, btin efektyviai
vykdyti jos funkcijas.
Tad abu JT GA klausimus buvo atsakyta teigiamai: organizacija gali reikalauti atlyginti al, kuri patyr dl
tarptautinio sipareigojimo jai paeidimo, ji gali pareikti ir pretenzij dl atstovo patirtos alos (t.y. paio
asmens) nes ji negalt veiksmingai dirbti be kvalifikuot savo atstov, kurie negalt itikimai ir efektyviai
dirbti jos vadu, jei nebt utikrinti dl savo apsaugos.
Taiau taip pat svarbu isiaikinti, koks gi yra tarptautins organizacijos subjektikumo pobdis. Juk, pvz., jeigu
5 valstybs sudaro tarptautin organizacij, ar j btinai turi pripainti subjektu likusios 160? klausim
sprendia keletas teorij.
Subjektyvin teorija teigia, jog tarptautin organizacija gyja teises ir pareigas valstybi nari valia. Valstybs
steigjos suteikia jai specialias galias. poir ypa mgo sovietin doktrina j netgi absoliutindama: pvz.,
joje teigiama, kad jeigu valstyb nedalyvauja tarptautins organizacijos veikloje, tai ji ir neturi tokios
tarptautins organizacijos laikyti subjektu (tiesioginis tarp. sutari teiss traktavimas, kad sutartis nesukuria
pareig treiai aliai).
Objektyvioji teorija teigia, kad tarptautins organizacijos subjektikumas yra neatskiriama Tarptautin
organizacija kaip fenomeno dalis. Anot ios teorijos yra susiformavusi paprotin tarptautins teiss norma,
pagal kuri visos tarptautins organizacijos i prigimties yra tarptautins teiss subjektai. Be to, objektyvistai
ginija subjektyvistus ir tokiu teiginiu, kaip gi taip gali bti kad TO ir yra, ir nra subjektas tuo paiu metu?
Tikrov, be abejo, akumuliuoja abiej teorij teiginius. Organizacijos i ties atsiranda kaip valstybi veiklos,
vadinasi, ir valio rezultatas, taiau savo veiklos procese, stat interpretavime ir sugebjimuose organizacijos
tarsi pasiima papildom subjektyvikum, kuris leidia kalbti apie jo objektyvum. Neabejotina, kad
tarptautini organizacij subjektyvikum akivaizdiai riboja jos funkcionalumas. T.y. organizacija
subjektikumo turi tiek, kiek yra reikalingas jos funkcijoms vykdyti, jos veiklos tikslams pasiekti.
Taiau dabar jau nebeabejojama, kad vairios tarptautins organizacijos yra ir tarptautins, ir nacionalins teiss
subjektais. J subjektikumo ribos ir galimybs paprastai apibriamos steigiamuosiuose dokumentuose. Pvz.,
1971 m. Tarptautins palydovinio ryio organizacijos (INTELSAT) steigimo sutartyje yra nurodyta:
a) INTELSAT turi teisin subjektikum. Ji naudojasi visapusiku veiksnumu, btinu savo funkcij
gyvendinimui ir tiksl siekimui, tarp j: i) sudaryti sutartis su valstybmis arba tarptautinmis organizacijomis;

ii) sudaryti kontraktus (privatines sutartis); iii) gyti nuosavyb ir ja disponuoti; iv) bti teisminio nagrinjimo
alimi.
b) Kiekviena valstyb dalyv imasi priemoni savo jurisdikcijos ribose, kurios reikalingos, kad ios nuostatos
bt gyvendintos pagal jos statymus.
Tarptautins organizacijos tam tikru lygiu dalyvauja ir diplomatiniuose santykiuose, nes daugelyje organizacij
yra nuolatins valstybi atstovybs, o organizacijos valstybes siunia misijas, j atstovams taikomi tam tikri
diplomatiniai imunitetai.
Labai svarbu ir tai, kad organizacijos netiesiogiai dalyvauja valstybi ir vyriausybi pripainime. Nors, kaip
minjome, tai valstybs prerogatyva, taiau jeigu valstyb yra priimama tarptautin organizacij tai jau irgi
jos pripainimas. Kartais jis dar svarbesnis, negu pavieni valstybi pripainimas.
Taigi, kaip tarptautins teiss subjektai tarptautins organizacijos:
1. Sudaro tarptautines sutartis su valstybmis ir kitomis tarptautinmis organizacijomis,
3. Turi ribot procesin veiksnum tarptautiniuose teismuose,
4. Naudojasi imunitetais ir privilegijomis,
5. Atsako ir gali reikalauti atsakomybs u padaryt al ir tarptautins teiss paeidim,
6. Dalyvauja diplomatiniuose santykiuose (siunia misijas, atstovus ir pan.)
Kaip matome, subjektikumas yra pakankamai platus, taiau reikia nepamirti jo funkcionalistinio pobdio.
Tarptautins organizacijos yra ir subjektai pagal valstybs, kurioje veikia nacionalin teis. Jos daniausiai turi
visas teises, kurios suteikiamos tos valstybs juridiniams asmenims t.y. nuosavyb, sutari sudarymas,
procesinis teisnumas), nes tarptautins organizacijos bet kuriuo atveju dalyvauja teis. santykiuose valstybi
teritorijoje. Teism praktikos analiz rodo, kad tarptautini organizacij teisinis subjektikumas pripastamas
netgi valstybi, kurios nra narmis, teritorijose. Sudarydama sutartis (kontraktus), organizacija prisiima
civilin atsakomyb taip, kaip ir bet koks juridinis asmuo. Tarptautini organizacij atsakomyb gali kilti ir dl
nesutartini sipareigojim pvz., alos atlyginimas avarijos atveju. Kita vertus, daniausiai tarptautini
organizacij steigiamosios sutartys (ir sutartys, dl organizacijos buveins) nustato jos turto imunitetus nuo
valstybs jurisdikcijos, kurie gali apsunkinti jos atsakomybs gyvendinim, tad tokiais atvejais tarptautins
organizacijos savanorikai atsisako imunitet, o jeigu atsisakyti nenori problema sprendiama diplomatiniu
lygiu.
2. Tarptautini organizacij funkcijos ir rys
Tarptautins organizacij veikla yra labai vairiapus, apimanti daug srii ir pan. Prof. V.Moraveckis (Lenkija)
iskiria tris pagrindines tarptautini organizacij funkcijas (pagrindines veiklos kryptis):
Reguliacin veikdamos tarptautins organizacijos priima sprendimus, kurie veikia arba reglamentuoja
valstybi nari elges, jo tikslus ir bdus. Ir nors tokie sprendimai turi tik moralin politin, t.y. rekomendacin
gali, taiau daugeliui valstybi yra sunku atsilaikyti prie tarptautines organizacijas. Nors tarptautini
organizacij rezoliucijos norm nekuria, bet takota tarptautins teiss teiskros ir teiss realizavimo procesus,
ypa atkreipiant dmes tai, kad tarptautini organizacij veikloje tarptautins teiss normos yra tikslinamos,
konkretizuojamos, kartais net ipleiamos.
Kontrolins funkcijos labai svarbios, nes tarptautins organizacijos danai turi teis kontroliuoti, kaip
valstybs laikosi savo tarptautini sipareigojim. Tarptautins organizacijos renka ir analizuoja informacij
sisdamos misija valstybes, j svarsto, nuomon apie tai ireikia rezoliucijomis. Tai ypa svarbu, utikrinant
mogaus teisi gerbim. Pvz., JT alys nars turi pastoviai pateikti ataskaitas 1966 m. PP teisi pakto
sipareigojim gyvendinimo klausimu mogaus teisi komitetui, o is ECOSOC. Taip pat ypa svarbi sritis
yra JT stebtoj dalyvavimas ginkluot konflikt ar taikos palaikymo atvejais.
Operatyvins funkcijos kada organizacijos veikia savo pai pajgomis, t.y. nors organizacijos daniausiai
veikia per valstybes nares, bet kuo toliau, tuo labiau stiprios tarptautins organizacijos sugeba savarankikai
suteikti ekonomin, technin, materialin, konsultacin pagalb. Pvz. Ypa danai toki funkcij griebiasi JT.
Tarptautini organizacij rys:
Priklausomai nuo valstybi skaiiaus tarptautins organizacijos:
a) universalios;
b) regionins.
Universali organizacija gali jungti vairi region valstybes, nariai gali bti i bet kurios pasaulio vietos,
regionins Amerikos valstybi organizacija (AVO), Europos Taryba (ET).
Pagal veiklos pobd:
a) universalios - politins

b) specializuotos
Universalios politins: j veikla neapsiriboja kokia nors specifine sritimi (JTO), jos sprendia labai plat
klausim spektr. Specializuotos (ekonomikos (PPO), kultros srityje (UNESCO), karins (NATO)).
Pagal narysts kriterijus:
a) atviros (pvz., JT gali stoti bet kuri valstyb, pripastanti JT status)
b) udaros (gali stoti tik tam tikrus kriterijus atitinkanios, pvz., OPEC)
Kontroliniai klausimai
1. Tarptautini organizacij svoka.
2. Tarptautini organizacij teisin prigimtis.
3. Tarptautini organizacij rys.
4. JTO pagrindiniai tikslai.
5. JTO struktra.
6. JTO Saugumo Tarybos kompetencija.
7. Europos Tarybos struktra.
Udaviniai
1 udavinys
1998 m. JTO mogaus teisi komisija vienos i savo valstybi nari X silymu irinko jos piliet p. Jasi
Seksualini maum apsaugos komiteto, konsultuojanio mogaus teisi komisij, nariu. Jasius savo pareigas
komitete turjo eiti du metus iki 2000 m. liepos mnesio. 2000 metais balandio 25 dienos komiteto posdyje,
kuriame Jasius turjo daryti praneim ir pateikti ivadas dl seksualini maum teisins padties valstybje
X, Jasius nedalyvavo ir apie savo neatvykimo prieastis neprane. Valstybs X konsulin tarnyba prane, kad
jos valstybs pilietis serga sunkia liga ir gydosi ligoninje.
Seksualini maum apsaugos komiteto posdis buvo perkeltas 2000 m. spalio mnes, ir jame, nepaisant
Jasiaus tarnybos sutarties termino pasibaigimo, numatyta iklausyti jo praneim. Taiau JTO Sekretoriato
darbuotojams pabandius teikti praneim p. Jasiui, nepavyko nustatyti jo buvimo vietos, tuo tarpu valstybs X
konsulin tarnyba pasil palikti p. Jasi ramybje. JTO informaciniam centrui valstybje X pabandius imtis
p. Jasiaus paiek, valstybs misijos prie JTO vadovas padar oficial praneim, kad bet kokie tolesni
veiksmai iekant j piliei bus laikomi neteistu kiimusi valstybs X reikalus. Atsakydama tai, JTO
Generalin sekretor teik valstybs X atstovui laik, kuriuo pareikalavo leisti p. Jasiui atvykti JTO mogaus
teisi komisijos komiteto posd, kadangi j nuomone, p. Jasius, kaip organizacijos ekspertas turi visas jam
priklausanias privilegijas ir imunitetus. Valstybs X atsakyme laik buvo ireiktas susirpinimas JTO
veiksmais valstybs teritorijoje bei konstatuota, kad p. Jasius nesinaudoja tarptautins organizacijos
pareignams taikomais imunitetais ir privilegijomis, kadangi jo, kaip pranejo funkcijos buvo laikino
pobdio. Taip pat atkreiptas dmesys, kad dl ligos p. Jasius negali pats bendrauti, juolab daryti praneim,
todl vertt palikti j ramybje.
Klausimai:
1.Ar 1947 m. JTO konvencijos dl privilegij ir imunitet 22 straipsnis gali bti taikomas p. Jasiui, kuris buvo
specialusis Seksualini maum komiteto pranejas?
2.Ar turi teis valstyb udrausti savo pilieiui dalyvauti tarptautins organizacijos darbe?
3.Ar gali JTO imtis veiksm prie valstyb X, siekdama sudaryti slygas jos pilieiui dalyvauti organizacijos
darbe?
2 udavinys
2003 m. vienai i Jungtini Taut organizacijos (toliau JTO) nari Jungtinms Amerikos Valstijoms ir
Didiajai Britanijai kartu su keliomis kitomis valstybmis msi karini sankcij prie kit JTO nar - Irak,
kuri, JAV ir Didiosios Britanijos nuomone ir turimais rodymais, rm teroristus, surengusius ipuolius,
nusineusius tkstanius moni auk ne vienoje valstybje, ir vis pirma JAV teritorijoje, bei kl pavoj
tarptautinei bendrijai. Irako totalitarinis reimas buvo nuverstas ir valstybi koalicijos iniciatyva sudaryta
koalicin vyriausyb, kuri buvo suformuota Jungtini Amerikos Valstij administracijos. Nuvertus Irako
vyriausyb, Irako valstybs pasiuntinys JTO atsistatydino, pareiks, kad nebeliko valstybs, kuriai jis
atstovauja. Koalicin vyriausyb kito pasiuntinio Irako valstybs atstovavimui JTO nepaskyr.

2003 m. pabaigoje JTO sureng konferencij Irako valstybs sostinje, kurioje dalyvavo ir JTO pasiuntinys
Irako valstybje. Teroristin grupuot sureng ipuol ir vykd sprogim alia viebuio, kuriame vyko
konferencija. Sprogimo pasekmje uvo apie 40 konferencijos delegat, priklausiusi JTO ir kitoms
tarptautinms organizacijoms, keli imtai moni buvo sueisti ar kitaip nukentjo. Atsakomyb u ipuol
prisim viena i teroristini grupuoi, veikusi Irako valstybs teritorijoje. Pasaulin sveikatos organizacija ir
kitos organizacijos, delegavusios savo narius konferencij, kurie uvo teroristinio ipuolio pasekoje, pateik
praym JTO Vykdomajai institucijai, reikalaudama atlyginti al.
Klausimai:
1.
Ar JTO turi subjektikum Irako valstybs teritorijoje, jei i valstyb neturi savo atstovo ioje
organizacijoje? Jei taip, kokias teises ir pareigas turi i organizacija? Kokias teises ir pareigas Irako valstybs
teritorijoje turi kitos tarptautins organizacijos, kuri pareignai dalyvavo JTO konferencijoje?
2.
Ar tarptautin organizacija turi teis reikalauti atlyginti al i kit tarptautins teiss subjekt, jei jos
darbuotojams, vykdantiems organizacijos funkcijas, padaryta ala? Ar tarptautin organizacija gali kelti tok
reikalavim, kai tokia teis nra numatyta jos steigiamojoje sutartyje? Ar turi teis organizacija, nepatenkinus
jos reikalavimo, paduoti valstyb ar kit tarptautin organizacij teism? Arbitra? Ar turi teis pats nukents
asmuo reikalauti tarptautins organizacijos atlyginti al, kadangi ji neutikrino saugumo konferencijoje?
3. Ar turi teis Pasaulin sveikatos organizacija reikalauti atlyginti al JTO? Ar gali JTO reikalauti atlyginti
jai teroristiniu ipuoliu padaryt al Irako valstybs? Ar gali JTO reikalauti atlyginti padaryt al JAV ir kit
koalicijos partneri, sudariusi Irako valstybs vyriausyb? Ar turi teis organizacij kreiptis Irako
vyriausyb reikalauti atlyginti al?
4.
Koks yra santykis tarp valstybs, kurios pilietyb turi uv tarptautins organizacijos pareignai, teiss
ginti savo pilieius ir paios organizacijos teiss ginti juos kaip savo darbuotojus?
Literatra
1. Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. - Vilnius, Eugrimas, 2000.
2. alimas D. ir kiti. Tarptautins organizacijos, Vilnius, Justitia, 2001.
3. JTO Chartija // Valstybs inios, 2002, Nr.15-557.
6 tema. mogaus teisi apsauga tarptautinje teisje
1.
mogaus teisi svoka ir rys.
2.
Universali tarptautin mogaus teisi apsauga.
3.
Europos mogaus teisi apsaugos sistema
1. mogaus teisi svoka ir rys
mogaus teisi kategorija aikinama vairiai. Vis pirma, i kategorija gali bti vairi moksl filosofijos,
politologijos, sociologijos, teiss tyrinjimo objektas. Taiau ir teisinje literatroje nra vieningos nuomons,
atskleidiant mogaus teisi svok. Pavyzdiui, Konstitucins teiss vadovlio autoriai mogaus teises
apibdina, kaip asmens laisves visuomenje ir galimybes jas realizuoti. Didiosios Britanijos enciklopedijoje
numatyta, kad mogaus teiss tai teiss priklausanios individui dl to, kad jis yra mogus. Jos siejamos su
plaia vertybi sistema, pagal savo savybes yra universalios ir tam tikra prasme priklauso visiems monms
vienodai.
Tobulos definicijos sukurti nemanoma mogaus teisi kategorija pernelyg sudtingas reikinys. Taiau
galima iskirti poymius, kurie apibdina mogaus teisi kategorij.
mogaus teiss vertybs, priklausanios mogui i prigimties. Kiekvienas mogus gali t teisi reikalauti
i valstybs.
Pozityvs pasikeitimai iuolaikinje tarptautinje teisje vis pirma vyko tarptautinje mogaus teisi
apsaugos srityje. Individas tampa tarptautins teiss subjektu vis pirma mogaus teisi apsaugos srityje.
mogus kaip biologin, socialin btyb turi bti vienodai traktuojamas visame pasaulyje ir apsaugos
standartai taip pat turi bti vienodi visame pasaulyje. mogaus teiss yra evoliucinio pobdio kategorija. Jau
romnai ikl pozityvias mogaus teisi idjas. Vadinasi reikia nustatyti tokias teises, kurios atitikt mogaus
prigimt.
Prigimtins teiss:
monijos vystymosi istorijoje bta vairi moment. Romnai irykino tris svarbias prigimtini teisi
grupes: teis gyvyb, teis nuosavyb (lemia privaios iniciatyvos atsiradim) ir teis judjim. Deja, po to

seka feodalizmas, kuris buvo labai kontrastingas. Katalikybs koncepcija traktuojanti mog, kaip dulk vert
pamirti mogaus teises. Pavieniai udari kiai taip pat neved prie mogaus teisi apsaugos. Taiau po to
Renesanso epocha mog graina visatos centr ia didiul reikm turi Pranczijos Didioji Revoliucija,
Anglijos teisi bilis. XX a. atnea karus, o po j reikia grinti pasitikjim mogaus teismis ir galvoti apie
mogaus teisi apsaug. JTO Chartija tvirtina grim prie mogaus teisi.
mogaus teisi apsauga:
mogaus teiss tai pirmiausia vertybs, kuri dka utikrinama mogaus, kaip biologins btybs,
egzistencija ir kuri dka utikrinamas mogaus kaip subjekto vystymasis. ios vertybs fiksuojamos dvejuose
lygiuose: nacionaliniame ir tarptautiniame. mogaus teises galima klasifikuoti vairiais pagrindais.
Tarptautinje teisje egzistuoja III mogaus teisi kartos.
I karta asmenins mogaus teiss:

Teis gyvyb;

Teis laisv;

Teis kankinim nenaudojim.

II karta kolektyvins teiss:

Tautini maum teis;

Tautos apsisprendimo teis.

Prof. S. Katuoka mano, kad prie ios kartos reikia priskirti ir socialines teises teis darb ir atlyginim.
III karta naujai besiformuojanios teiss.

Teis ram mieg;

Teis klonavim.
iuo metu net ir tradicins teiss papildomos nauju turiniu.
mogaus teiss gali bti klasifikuojamos dalykiniu pagrindu politins, socialins ir t.t.
Prof. V.Vadapalas analizuodamas Europos mogaus Teisi Konvencij (toliau ETK) visas teises ir laisves
sugrupuoja 5 grupes:
1.
Elementarios teiss teis gyvyb, kankinim, iauraus elgesio draudimas.
2.
Teis laisv.
3.
Teiss utikrinanios teismines garantijas.
4.
Teiss utikrinanios privat ir eimos gyvenim.
5.
Pagrindins laisvs.
Teisi ir laisvi skirtumo klausimas teise nusakoma konkreti vertyb ir jos ribos, laisv taip pat nusako
vertyb, taiau jos ribos yra platesnio pobdio.
Jokiu bdu mogaus teisi negalima sieti su pilietybe. Be abejo, tam tikroje srityje mogaus teisi apimtis
gali bti susiaurinta ypa kai kalbama apie politines teises.
2. Universali mogaus teisi sistema
Btent JTO pastangomis buvo suformuota mogaus teisi chartija, kuri yra kompleksinis dokumentas,
susidedantis i Visuotins mogaus teisi deklaracijos, Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto,
Tarptautinio ekonomini, socialini ir kultrini teisi pakto, 1966 m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi
protokolo ir 1989 m. priimto fakultatyvinio protokolo, panaikinanio mirties bausm.
1948 gruodio 10 d. priimta Visuotin mogaus teisi deklaracija. i diena laikoma tarptautine mogaus
teisi apsaugos diena. Formuojant i Deklaracij kilo nemaai problem k tik pras karas, todl pati
Deklaracija buvo rekomendacinio pobdio. iandien i Deklaracija yra paprotin tarptautins teiss norma,
kuria remiasi visos pasaulio valstybs, priimdamos savo konstitucijas, kuria remiasi teismai.
Paktai traktuojami kaip tarptautins sutartys. Lietuva prisijung prie i pakt 1992 m. Tarptautinis pilietini ir
politini teisi paktas tvirtina tas teises ir laisves, kurios pareigoja valstyb atlikti tam tikrus veiksmus tai
veiksmo arba vyksmo udraudimo teiss. Pagal io pakto IV dal steigtas mogaus teisi komitetas, jo
funkcijos:
1.
Nagrinja valstybi praneimus, ataskaitas apie pakto gyvendinim.
2.
Komitetas gali nagrinti tarpvalstybinius skundus praneimus dl mogaus teisi ir laisvi tvirtint
pakte paeidimo. Btina slyga abi valstybs privalo pripainti mogaus teisi komiteto kompetencij
nagrinti iuos pareikimus.
3.
Turi teis nagrinti individualias peticijas.

Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas tvirtina rezultato arba siekio teises. Pvz. teiss
darb lygis vairiose valstybse yra skirtingas, taiau visos valstybs privalo gerinti situacij.
3. Europos mogaus teiss ir j apsaugos sistema
1950 m. buvo priimta Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. ios konvencijos I
skyriuje tvirtinta 14 teisi ir laisvi. Taiau svarbu yra tai, kad ETK tvirtintas veiksmingas mogaus teis
apsaugos reimas. Asmeniui leidiama galyntis su savo valstybe ioje srityje. ETK laikui bgant papildyta
protokolais. XI protokolas modifikavo ETK panaikindamas Europos mogaus teisi komisij ir mogaus
teisi teism padarydamas nuolat veikiania institucija.
mogaus teiss ir laisvs nuolat papildomos protokoluose. I protokolas tvirtina teis nuosavyb, teis
moksl ir rinkim teis. Labai svarbus VI protokolas jis panaikina mirties bausm. Taiau vliau priimamas
dar vienas protokolas panaikinantis mirties bausm karo metu. 12 protokolas dl diskriminacijos panaikinimo.
14 protokolas pakeiia Konvencijos kontrols sistem.
Peticijos teis:
Konvencijoje nustatyti peticijos nepriimtinumo pagrindai:
1.
Nepriimtinumas peticijos ratione temporis pagrindu peticijoje skundiami vykiai turi bti vyk po to,
kai valstyb prisim sipareigojimus laikytis Konvencijos (Lietuvoje nuo 1995 birelio 25 d., reikia irti
protokolo sigaliojimo dat);
2.
Asmuo turi inaudoti visas vidaus gynybos priemones;
3.
6 mnesi terminas, kuris skaiiuojamas nuo galutinio sprendimo primimo nacionaliniame teisme.
4.
Ratione materia pagrindas galima kreiptis tik dl t teisi ir laisvi paeidimo, kurias tvirtina
Konvencija.
5.
Ratione persone gali kreiptis fiziniai asmenys, asmen grups ir valstybs. Asmuo turi bti
vardijamas aikiai.
Teismas paskelbia nepriimtina kiekvien pagal 34 straipsn pateikt individuali peticij, jeigu mano, kad:
a)
peticija nesuderinama su Konvencijos ir jos protokol nuostatomis, yra aikiai nepagrsta arba pateikta
piktnaudiaujant individualios peticijos teise; arba
b)
pareikjas nepatyr didels alos, iskyrus atvejus, kai i pagarbos mogaus teisms pagal Konvencij ir
jos protokolus peticij reikia nagrinti i esms, ir su slyga, kad byla negali bti atmesta iuo pagrindu, jei ji
nebuvo tinkamai inagrinta valstybs teismo.
Savarankikai mogaus teisi teismas sudtis, struktra, sprendim vykdymas.
Kontroliniai klausimai
1. Apibdinkite mogaus teises kaip teisin kategorij.
2. Kokios iskiriamos mogaus teisi kartos?
3. Ivardinkite sudtines mogaus teisi chartijos dalis.
4. Kuo ypatingi Tarptautinis pilietini ir politini teisi bei Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini
teisi paktai?
5. Apibdinkite Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencij.
6. Ivardinkite ir paaikinkite peticijos nepriimtinumo pagrindus.
7. Kokia Europos mogaus teisi teismo sudtis, struktra?
8. Kaip utikrinami Europos mogaus teisi teismo sprendimai?
Udaviniai
1 udavinys
Ieivis i Alyro p. Alibjus Rauritanijoje susituok su Rauritanijos piliete p. Daniela. Alibjus gavo leidim
laikinai gyventi Rauritanijos valstybje ir gyveno ia su mona. Po met pora isituok. Po skyryb prajus
eiems mnesiams gim j snus, jis i karto tapo Rauritanijos pilieiu.
P. Alibjus snaus gimimo momentu jau neturjo leidimo gyventi Rauritanijoje, nes ios valstybs valdia,
motyvuodama jo ituoka, vykusia iki snaus gimimo, atsisak leidim pratsti ir isiunt Alibj i alies.
Netrukus Alibjus sudar nauj vedyb sutart su p. Daniela ir to pasekoje gavo leidim gyventi ir dirbti
Rauritanijoje. Taiau buvo leista suprasti, kad is leidimas galios tol, kol Alibjus gyvens su mona.
Kadangi Rauritanija yra ratifikavusi Europos mogaus teisi konvencij, p. Alibjus su p. Daniela m svarstyti
galimyb kreiptis Europos mogaus teisi teism. J manymu, Rauritanijos valdia paeid Europos mogaus
teisi konvencijos garantuojam teis eimos gyvenimo gerbim, o vyro isiuntimas i alies yra nemonikas
elgesys tiek p. Alibjaus ir p. Danielos, tiek j snaus atvilgiu.

Klausimai:
1. K patartumte p. Alibjui ir p. Danielai? Ar jie galt kreiptis Europos mogaus teisi teism?
2. vertinkite p. Alibjaus ir p. Danielos ketinam pareikti peticij priimtinumo aspektu. Ar Europos mogaus
teisi teismas imtsi j nagrinti?
3. Ar Rauritanijos veiksmai p. Alibjaus ir p. Danielos bei j snaus atvilgiu neprietarauja Europos mogaus
teisi konvencijos nuostatoms?
Papildoma informacija:
Europos mogaus teisi konvencijos 3 str.:
Niekas negali bti kankinamas, su niekuo neturi bti iauriai, nemonikai ar eminant jo orum elgiamasi, ar
jis baudiamas.
Europos mogaus teisi konvencijos 8 str.:
1. Kiekvienas turi teis tai, kad bt gerbiamas jo asmeninis ir jo eimos gyvenimas, buto nelieiamyb ir
susirainjimo slaptumas.
2. Valdios pareignai neturi teiss kitis naudojimsi ia teise, iskyrus statymo numatytus atvejus ir kai tai
btina demokratinje visuomenje valstybs saugumo, vieosios tvarkos ar alies ekonomins gerovs
interesams, siekiant ukirsti keli teiss paeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventoj sveikatai ar dorovei
arba kit moni teisms ir laisvms apsaugoti.
2 udavinys
Lietuvos Respublikos pilietis Jonas Armonaitis (gim. 1939 m. birelio 12 d.) 1998 met vasario 4 dien gavo
licencij verstis gydytojo praktika Ryt Afrikos Karalystje ir ja vertsi ios karalysts sostinje iki 2000 met
gegus 1 dienos. Kadangi jo turima medicinin ranga buvo aukto lygio ir paslaugos buvo nepriekaitingos,
daug vietos klient paliko savo privaius gydytojus ir atjo J. Armonaiio klinik. Taiau 1999 m. kovo 17 d.
pas j apsilank Karalysts sveikatos prieiros kontrols pareignai ir sura administracinio teiss paeidimo
protokol dl nelicencijuot vaist naudojimo gydant ligonius. 1999 m. gegus 2 dien operacijos metu mir
vienas i J. Armonaiio ligoni. Karalikosios prokuratros pareignai ikl baudiamj byl dl nuudymo
ir sulaik gydytoj J. Armonait. Po apklausos J. Armonaitis buvo paleistas. Taiau po dviej savaii tie patys
pareignai vl apsilank pas gydytoj ir, pareik turintys nauj rodym dl nuudymo, vl sulaik gydytoj,
atliko krat jo klinikoje, vl j apklaus. kart gydytojui buvo paskirta kardomoji priemon, nam aretas ir
laikinas draudimas verstis gydytojo praktika. 2000 m. balandio 14 dien baudiamoji byla buvo nutraukta.
Taiau pasirmus Karalysts usieniei teisins padties statymo norma (Kai usienieio vykdoma veikla
kelia pavoj Karalysts pilieiams), nutarta gydytoj J. Armonait deportuoti Lietuvos Respublik. Praneim
apie deportacij gydytojas J. Armonaitis gavo likus 4 val. iki nustatyto deportacijos laiko ir 3 val. iki lktuvo
reiso Maskv.
2000 m. gegus 15 d. i Lietuvos Respublikos J. Armonaitis isiunt skund dl jo deportacijos neteistumo
Ryt Afrikos Karalysts vidaus reikal ministerij, taiau jokio atsakymo negavo. 2000 m. rugsjo 28 d.
gydytojas J. Armonaitis kreipsi Ryt Afrikos Karalysts Administracin teism praydamas panaikinti
ministerijos sakym dl deportacijos, taiau gavo atsakym, kad teismas negali nagrinti skundo dl senaties
termino, kuris sujo 2000 m. birelio 1 dien. 2000 m. spalio 19 d. J. Armonaitis pateik praym teismui
atstatyti senaties termin, kadangi jis praleistas dl svarbi prieasi. Taiau teismas atmet praym, kartu
paymdamas, kad sprendimas galutinis ir neskundiamas.
2000 m. lapkriio 15 dien, remdamasis 1966 met Tarptautiniu pilietini ir politini teisi paktu, gydytojas
J. Armonaitis kreipsi mogaus teisi komitet pateikdamas individuali peticij dl jo teisi paeidimo. Ir
Lietuva, ir Ryt Afrikos Karalyst yra io pakto dalyvs nuo 1992 met.
2001 m. spalio 21 dien Komitetas pripaino peticij priimtina ir paskyr posd lapkriio 11 dien.
Uduotis 1.
Js esate pareikjo atstovas.
Js uduotis - nurodyti Komitetui teises, nustatytas 1966 met Pakte, kurias paeid Ryt Afrikos Karalyst, ir
tai pagrsti. Pareikauti i Karalysts atlyginti al.
Uduotis 2.
Js esate Ryt Afrikos Karalysts Vyriausybs atstovas.
Js uduotis - rodyti Komitetui, kad Karalyst nepaeid teisi, nustatyt 1966 met Pakte, ir tai pagrsti.
Atmesti reikalavimus atlyginti al kaip nepagrstus.
Reikalingi dokumentai:
1.Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas
3 udavinys

Maribijos Respublikos vyriausyb gavo ini, kad asmen grup ketina vykdyti pasiksinim distanciniu bdu
susprogdindama automobil. Buvo nutarta suimti grups narius tada, kai jie automobiliu atvyks Maribij, taip
utikrinant rodym teisminiam procesui surinkim. Grups nariai laikyti pavojingais teroristais, gerai
ginkluotais ir pasirengusiais pasinaudoti ginklais ar sprogmenimis.
Grups nari vardai: Marko, Dordas ir Haris.
Po dviej dien nuo mintos informacijos gavimo Marko buvo pastebtas Maribijos Respublikoje, kai stat
savo automobil aiktelje. Vliau j mat su Dordu bei Hariu alia automobilio. Jiems nutolus nuo
automobilio, pirotechnikas paskubomis iorikai apirjo automobil ir prane, kad automobilyje tikriausiai
yra sprogmuo. Tuomet nusprsta visus tris tariamuosius suimti. Sumimo operacij atlikti pavesta specialiam
armijos pulkui.
Dordas ir Haris atsiskyr nuo Marko. Juos sek du karikiai. Kai Dordas atsigr, vienas i kariki
isitrauk ginkl ir sak sustoti. Dordas priglaud rank prie ono, o Haris staiga siekteljo savo krepio.
Manydami, kad taip jie nori distancinio valdymo bdu susprogdinti automobil, karikiai daugel kart i labai
arti ov ir nukov abu tariamuosius.
Marko sek kiti du karikiai. Pasigirdus viams, jis atsisuko savo persekiotojus. Vienas j sak sustoti ir
isitrauk ginkl. Marko ities rank prie klubo. Manydami, kad jis siekia distancinio valdymo pulto, karikiai
ov daug kart i labai arti, ir Marko buvo nukautas vietoje.
Vliau teismo medikai nustat, kad Haris gavo atuonias kulkas, Dordas eias, Marko eiolika. Prie
nukautj kn nerasta nei ginkl, nei detonatoriaus. Automobilyje, kur Marko paliko aiktelje, irgi nebuvo
jokio sprogstamojo taiso. Taiau kitame automobilyje, kur Maribijos policija aptiko u trij imt kilometr
nuo vykio vietos, rastas 64 kg sprogstamasis taisas ir du laikrodiniai mechanizmai. Liudytojai patvirtino, kad
automobil atvairavo ir paliko Marko, Dordas ir Haris.
Klausimai:
1. Ar Maribijos Respublikos kariki veiksmais nebuvo paeista Europos mogaus teisi konvencijos 2
straipsnyje tvirtinta prigimtin mogaus teis gyvyb?
2. Ar jgos panaudojimas prie tariamuosius buvo neivengiamai btinas? Kodl?
3. Kokiais atvejais asmens teiss gyvyb paeidimas laikomas teistu?
4 udavinys
Js dirbate JTO Peticij skyriuje ir priiminjate peticijas. Js gaunate tokio turinio peticij:
Rao pensinink Marja Cvetanova i Rusijos, kad jos mogaus teiss yra paeistos, nes jos gaunama pensija yra
nepakankama pragyvenimui ir taip yra eminama jos garb ir orumas. Pensinink rao, kad ji Rusijos Pensij
skyri dl to skund jau visuose teismuose, ji para net Aukiausij Rusijos Teism, bet niekas jai nesutiko
pensijos padidinti ir todl paskutin jos viltis yra JTO mogaus teis komisija. Ji prao priimti nagrinti jos
byl.
Klausimas.
Ar peticija priimtina? Motyvuokite.
Paaikinimas
Peticij reikia atmesti, nes ji nepatenka Tarptautinio pilietinio ir politinio teisi pakto apimt.
Reikalingi dokumentai:
1.
Pilietini ir politini teisi paktas (ICCPR);
2.
Pilietini ir politini teisi pakto Fakultatyvinis protokolas;
3.
ICCPR ratifikavimo lentel;
4.
ICCPR Fakultatyvinio protokolo ratifikavimo lentel.
Literatra
1. Vincent Berger. Europos mogaus teisi teismo jurisprudencija. - V., Pradai, 1997.
2.
Paksas A. Tarptautins ir nacionalins mogaus teisi apsaugos priemons ir institucijos Lietuvos teiss
akademija, 2000.
3. Vadapalas V. Tarptautin teis. - Vilnius, Eugrimas, 2006.
4.
D. Joien. K. ilinskas. mogaus teisi apsaugos problemos tarptautinje ir Lietuvos Respublikos
teisje. LR Seimas. Jungtini Taut vystymo programa. Vilnius, 2004.
5.
D. Joien. Diskriminacijos draudimo principo aikinimas ir taikymas tarptautinje teisje. Mokslo
darbai, Teis, 2003, Nr. 46.
6.
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija // Valstybs inios, 1995, Nr. 40-987.
7.
Maum teiss. Tarptautini dokument rinkinys Vilnius, 1996.

8.
mogaus teiss. Tarptautini dokument rinkinys. Vilnius, 1991.
9. Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas // Valstybs inios, 2002, Nr. 77-3290
10. Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas // Valstybs inios, 2002, Nr.77-3288.
7 tema. Tarptautin teisin atsakomyb
1. Valstybs atsakomyb u tarptautins teiss paeidimus
1.1. Tarptautins teiss paeidimas (deliktas)
1.1.1. Subjektyvusis elementas arba veikos priskyrimas valstybei
1.1.2. Tarptautinio sipareigojimo paeidimas
1.1.3. Valstybs atsakomyb dl kitos valstybs veikos
1.2. Aplinkybs, alinanios veikos neteistum arba atsakomyb alinanios aplinkybs
1.3. Teis pareikalauti valstybs tarptautins atsakomybs
1.4. Valstybs atsakomybs turinys (rys ir formos)
1.5. Valstybi atsakomybs ypatumai paeidus bendrj imperatyvin tarptautins teiss (jus cogens) norm
2. Atsakomyb u teista veikla padaryt al
3. Fizini asmen individuali tarptautin baudiamoji atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus
3.1. Tarptautiniai nusikaltimai, u kuriuos kyla fizinio asmens individuali tarptautin baudiamoji atsakomyb
3.2. Fizinio asmens individualios tarptautins baudiamosios atsakomybs principai
3.3. Tarptautinis Baudiamasis Teismas
Bet kuri teiss aka yra nesuvokiama be atsakomybs instituto priemons, geriausiai utikrinanios teiss
akos norm efektyvum. Kaip inote, atitinkamai pagal savo pobd, teiss teorijoje atsakomyb skirstoma
baudiamj, administracin, civilin, drausmin. Kiekviena i i atsakomybs ri turi tam tikr individuali
savybi: pvz., civilinje atsakomybje yra taip vadinama kalts prezumpcija (t.y. pirmiausia veiksmo,
suklusio al padarytojas yra laikomas kaltu, jeigu nerodyta kitaip) ir pati svarbiausia civilins atsakomybs
forma nuostoli atlyginimas; administracin atsakomyb ir baudiamoji atsakomyb grieiausios
atsakomybs rys, jose atitinkamai galioja nekaltumo prezumpcija ir atsakomybs formos apima ne tik alos
atlyginim bet ir rimtas prievartines neigiamas pasekmes paeidjui kaip individui (bausmes).
Atsakomybs klausimai tarptautinje teisje labai sudtinga problema pirmiausia dl tarptautins teiss
ypatybi (subjekt lygiateisikumo, institucini mechanizm), antra dl menko ios tarptautins teiss srities,
danai stringanios politinmis prasmmis, kodifikavimo. Iki iol daugum tarptautins teisins atsakomybs
klausim reguliuoja paproiai, taip pat tarptautini teism ir arbitra sprendimai. Tad paraleles tarp
atsakomybs pagal nacionalin teis, ir atsakomybs pagal tarptautin teis galima ivesti tik vienu pagrindu:
kad tai yra normos, reguliuojanios pasekmes, atsiradusias padarius teiss paeidim. Tad bendrai tarptautin
teisin atsakomyb (TTA) galime apibrti kaip specifin teisin santyk, kylant tarp subjekto, padariusio
tarptautins teiss paeidim bei subjekto, viena ar kita forma nukentjusio nuo tokio paeidimo, kuris turi
teis pareikalauti paeidjo atsakomybs, o paeidjas turi pareig atlyginti padaryt al.
Tarptautins atsakomybs srityje ilg laik dominavo civilins tendencijos, t.y. valstyb atsakydavo
atlygindama padaryt al materialinmis vertybmis (pvz., sumokdama kontribucijas), atstatydama buvusi
situacij iki paeidimo status quo (pvz., atitraukdama karines pajgas i ginytinos teritorijos). Tokia
atsakomybs forma buvo vadinama reparacija. TTA kodifikavimu rimtai susidomta tik XX a. antrojoje pusje
ir tai buvo (ir yra) bene pats sunkiausias, fundamentaliausias udavinys, kurio msi Jungtini Taut
Tarptautins Teiss Komisija (TTK). TTK darb pradjo 1956 m. ir pirmiausia buvo susikoncentruota net ne
prie bendrj valstybi atsakomybs klausim, o prie valstybi atsakomybs dl padarymo alos usienio
pilieiams ar j turtui. Vis dlto, is poiris sprend per maai problem, todl nusprsta gerokai iplsti
kodifikavimo srit. io darbo rezultatas 2001 m. (taigi, darbas utruko 45 m.) ir iki galo ubaigti Straipsniai
dl valstybi atsakomybs (toliau Straipsniai), kurie bus silomi kaip daugiaal konvencija dl valstybi
atsakomybs, dabar patvirtinti GA rezoliucija A/RES/56/83, 2001 (panaiai buvo padaryta su 1970 m.
Tarptautins teiss princip deklaracija, nors konvencija mintas dokumentas ir netapo). Prie Straipsni dirbo
visa tarptautins teiss mokslinink plejada, o ypa daug nusipeln ital teisininkas tarptautininkas,
Tarptautinio Teisingumo Teismo teisjas Roberto Ago. Paskirtas specialiuoju praneju, jis nuo 1969 m. pateik
net 8 raportus, kurie leido komisijai 1980 metais suderinti I dal dokumento dal, susijusi su atsakomybs

kilme, vliau darbas susikoncentravo prie atsakomybs form ir ri. Vadinamasis pirmojo skaitymo tekstas
buvo priimtas 1996 metais, taiau, kaip minjau, tik 2001 m. buvo parengtas galutinis variantas. Nuo 1978 m.
vyksta darbas ir prie objektyviosios atsakomybs klausim t.y. atsakomybs u al, padarytos teista veikla,
jo pirminis variantas baigtas rengti 1995 metais, taiau galutinis variantas kol kas dar laukia savo valandos.
Tarptautins teiss komisija taip pat nemaai nuveik ir fizini asmen tarptautins atsakomybs u
tarptautinius nusikaltimus srityje 1993 m. buvo patvirtintas Tarptautinio Baudiamojo Teismo (TBT) statuto
projektas, kurio pagrindu 1998 m. buvo priimtas Tarptautinio Baudiamojo Teismo Romos Statutas, su ia
sritimi taip pat susij ir TTK parengti Nusikaltim taikai ir monijos saugumui kodekso projektai (1956, 1991,
1996).
Taigi, atsakomybs pagal tarptautin teis srityje reikt iskirti tris institutus:
1. Valstybs atsakomyb u tarptautins teiss paeidimus;
2. Valstybs atsakomyb u teistais veiksmais padaryt al;
3.
Fizini asmen atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus.
1. Valstybs atsakomyb u tarptautins teiss paeidimus
Galima teigti, kad valstybi atsakomyb yra pats svarbiausias, bene plaiausiai ipltotas ir tuo paiu pats
komplikuoiausias tarptautins teisins atsakomybs institutas.
TTK valstybi atsakomyb apibr kaip: bet kokias nauj teisini santyki formas, kurios gali atsirasti
tarptautinje teisje valstybei vykdius teiss paeidim, ir tie santykiai gali apsiriboti santykiais tarp
valstybs paeidjos ir tiesiogiai nukentjusios valstybs arba liesti taip pat ir kitus tarptautins teiss
subjektus ir pasireikti kaip kaltos valstybs pareiga atstatyti nukentjusios valstybs teises ir atlyginti padaryt
al arba kaip paios nukentjusios valstybs ar kit subjekt teis pritaikyti kaltos valstybs atvilgiu
sankcij, kuri leidia tarptautin teis.
is apibrimas leidia iskirti kelis svarbius momentus:
1)
atsakomyb tai ypatingas teisinis santykis, kylantis vykdius teiss paeidim;
2)
jo alimi be valstybs paeidjos gali bti ne tik tiesiogiai nukentjusioji valstyb (-s), bet taip pat ir j
bendrija (paeidimus erga omnes sipareigojimus);
3)
valstyb paeidja iuo santykiu pareigojama atsakyti, o iai nesutinkant nukentjusioji pus gali
pritaikyti sankcijas ir kitas priemones, kurios leidia isireikalauti alos atlyginim.
Taigi, pirmiausia reikia isiaikinti, kas yra tarptautins teiss paeidimas ir kokia jo sudtis.
2. Atsakomyb u teista veikla padaryt al
Antroji tarptautins teisins atsakomybs ris tai atsakomyb u teista veikla padaryt al. Tokio pobdio
atsakomyb bdinga vis teiss tradicij civilinei teisei (pvz., padidinto pavojaus altinio padaryta ala), o
kadangi, kaip minjome, tarptautin teis ilg laik vystsi civilini tendencij takoje, todl nekeista, kad is
institutas taip pat sutinkamas ir tarptautinje teisje. Toks reikinys dar vadinamas objektyvija atsakomybe,
atsakomybe be kalts, pozityvija atsakomybe. Tiesa, kaip ir dauguma atsakomybs ri tarptautinje teisje,
jos reglamentavimas yra fragmentikas, nors kodifikavimo procesai irgi prasidj.
Tarptautinje teisje inomi keli svarbs tarptautini arbitra sprendimai, lm ios atsakomybs formos
sitvirtinim, tai pirmiausia Trail Selter arbitraas (dl terimo liejyklos dmais Kanada - JAV), Corfu Channel,
Lac Lanoux bei Gabcikovo - Nagymara. Yra sudaryta nemaai tarptautini sutari, susijusi su ia problema:
1986 m. TATENA konvencija dl skubaus praneimo apie branduolin incident, Konvencija dl pagalbos
vykus branduoliniam incidentui ar susidarius radiologiniam pavojui. 1972 m. Konvencija dl alos padarytos
kosminiais objektais. 1972 m. Stokholmo deklaracija ir 1992 m. birelio 12 d. Rio deklaracija dl gamtos
apsaugos ir vystymo.
Tokios atsakomybs pagrindas suderinto suvereniteto koncepcija, t.y. nuostata, kad valstyb net ir savo
teritorijoje negali vykdyti veiksm, kurie rimtai paeist kitos valstybs interesus, kitaip tariant, net ir
vykdydama visikai teist veikl, valstyb privalo utikrinti kad ios veikos pavojingos pasekms nekelt
grsms kitoms valstybms.
Tarptautins teiss komisija prie io klausimo pradjo dirbti 1978 m., kadangi veikla vyko gana nelengvai, 1992
m. komisija sukr papildom darbo grup ir susitar toliau vykdyti dirbti etapais. Pirmasis etapas buvo skirtas
parengti nuostatas dl alos, ieinanios i vienos valstybs rib prevencijos, o vliau tsti darb su pagalbos

priemonmis. 1997 m. Komisija dar kart i esms svarst i tem, Po diskusij GA tapo aiku, kad vargu ar
daugelis valstybi nort matyti atsakomyb u teista veikla padaryt al kaip nauj atsakomybs form,
todl buvo dar kart nusprsta koncentruotis prie prevencijos klausim. GA sesijai 2001 m. TTK pateik
preambuls ir 19 straipsni (toliau iame poskyryje Straipsniai) dl valstybi atsakomybs u teista veikla
padaryt al projekt. TTK pasil GA parengti konvencij dl alos, ieinanios i vienos valstybs rib dl
pavojingos veiklos, prevencijos konvencij.
I esms ie Straipsniai yra skirti valstybi bendradarbiavimui prevencijos srityje, todl galima teigti, kad
valstybi atsakomyb per se juose beveik neatsispindi, kol kas ia tik priskiriamos tam tikros pareigos
valstybei.
Taigi, pirmiausia nustatoma, kokiai veiklai ie Straipsniai taikomi. ia svarbs keli momentai: veikla neturi bti
draudiama tarptautins teiss (kadangi tokiu atveju tai bt jau kitas atsakomybs institutas u tarptautins
teiss paeidimus) ir veikloje turi bti rizikos elementas, kuris reikia, kad i veikla tam tikromis aplinkybmis
gali kelti rimt pavoj, savo pasekmmis ieinant i vienos valstybs rib. Tokia veikla gali bti objektyviai
pavojinga ir rizikinga ir savo esme, ir tampanti pavojinga esant tam tikroms aplinkybms (pvz., net ir
saugiausia branduolin elektrin gali bti paeista ems drebjimo metu). Tai apima ir 2 str. apibriama
rizikingumo svoka tai didel tikimyb, kad gali bti sukelta rimta ala ieinanti i vienos valstybs rib ir
maa tikimyb, kad tokia veikla sukels katastrofik al V.
alos pobdis gali bti dviej tip: monms ir turtuti bei aplinkai. Aplinka atskirai iskiriama specialiai. ala,
ieinanti i vienos valstybs rib - turima omenyje, kad ala pasiek ir kitas, ne tik kilms valstyb. ala, kuri
vyko tik vienoje valstybje, net jeigu jos tam tikros pasekms (t.y. nepakankamo sunkumo) pasiek kit, nebus
i straipsni objektu. Svarbu pabrti, kad alos altinis gali bti tiek fizinje kilms valstybs teritorijoje,
teritorijoje, kuri yra jos jurisdikcijoje (pvz., laivas ar kosminis aparatas atvirojoje jroje ar kosminje erdvje),
arba i teritorija yra tos valstyb kontroliuojama (mandato ar kuriuo kitu pagrindu, bet tai reikia jurisdikcij de
facto).
Valstybs suskirstomos dvi grupes: kilms valstyb, t.y. valstyb, kurios teritorijoje, jurisdikcijoje ar
kontrolje yra alos altinis, galinios nukentti valstybs visos valstybs, kuriose yra tikimyb, kad pasieks
ala ir jos pasekms.
Straipsniai, be abejo, daugiausia skirti kilms valstybs pareigojimams, taiau yra sipareigojim ir galinioms
nukentti valstybms. Taigi, pirmiausia valstyb pareigojama imtis prevencini tinkam priemoni, kurios
leist ivengti arba minimizuoti tarpvalstybin al. Nurodym tinkam priemoni reikt suprasti kaip
pakankam, rpesting ar kaip kitaip. Tai turi bti apgalvotos valstybs pastangos itirti faktinius ar teisinius
veiklos aspektus, atliekamos ne maiau kruopiau, nei tiriant savo vidaus reikalus.
Kilms valstyb privalo nustatyti straipsni reglamentuojamos veiklos leidimo procedras. Tokie leidimai turi
bti nustatyti ne tik naujai pradsiamoms veikloms, bet ir tokios veiklos rimtam pertvarkymui (pvz., pltimui,
nauj objekt statymui ir pan.) ar veiklos, nepaklinanios straipsni srit, pertvarkymui, jeigu po to ji paklius.
Tokie leidimai turi bti iduodami ir jau vykstaniai veiklai, be abejo, prie tai j patikrinus. Jeigu veikla
neatitinka leidim kriterij, valstyb privalo nutraukti tokio leidimo galiojim. Veiklos leidimo konkreios
procedros paliekamos valstybs nuoirai. Prie suteikdama leidim kilms valstyb privalo vertinti rizik ir
tik io vertinimo pagrindu leidimas gali bti suteiktas. Kas privalo vertinti rizik ir kaip tai turi bti
organizuojama taip pat paliekama valstybi nuoirai. Taiau vertinimas turi apimti ne tik veiklos poveik
asmenims ir nuosavybei, bet ir kit valstybi aplinkosaugai.
Nustaius tokias veiklas, kilms valstyb privalo apie tai tinkamai informuoti galinias nukentti valstybes ir
perduoti joms turim technin ir kit susijusi informacij, kuria yra paremtas is vertinimas ir kuri buvo
surinkta vertinimo metu. Leidimas veiklai turt bti iduodamas tik tada, kai gaunamas kitos valstybs
atsakymas arba jeigu jis negaunamas per 6 mn. Tai nra absoliutus draudimas. Taiau jeigu kitos valstybs
pageidauja, kilms valstyb privalo su jomis konsultuotis ir subalansuoti interesus. Net jeigu ir konsultacijos
sulugt, nors kilms valstybei ir lieka teis duoti veiklai leidim, bet ji vis tiek pareigota atsivelgti kit
valstybi interesus. Balansuojant interesus valstybs pareigojamos atsivelgti tokiu faktorius, kaip rizikos
dydis, veiklos ekonomin svarba valstybei, ekonomins veiklos rezultat panaudojimo kaip alos
kompensavimo priemons, galimybs pakeisti alternatyvia veikla. Jeigu valstyb suino, kad kita valstyb
imasi veiklos, patenkanios i straipsni srit, ji gali motyvuotai paprayti i tos valstybs informacijos apie
i veikl, o kilms valstyb btinai turi atsakyti, nesvarbu, kokie rezultatai bt.
Vykdydamos veikl valstybs turi laiku keistis pakankama informacija, utikrinania alos prevencij, taip pat
jos pareigojamos teikti informacij visuomenei
Kilms valstyb turi parengti planus, kaip bt reaguojama pavojaus situacijas, pageidautina, kartu su
galiniomis nukentti valstybmis ir kompetentingomis tarptautinmis organizacijomis. Tokie planai gali

apimti: saugumo standartus, pavojing rengim prieir, pavojing pramons objekt prieir, speciali
darbuotoj paruoim ir kt.
Jeigu kyla pavojus, kilms valstyb privalo paiom operatyviausiom priemonm praneti apie j galiniom
nukentti valstybms ir suteikti vis reikaling informacij.
Visos valstybs, kurios gali bti paliestos alos, pareigojamos bendradarbiauti, jeigu reikia pasitelkiant
atitinkamas tarptautines organizacijas, taip pat joms nurodoma, kad turi bti imamasi reikiam teisini,
administracini ar kit priemoni, kurios leist sukurti patikimus prieiros (monitoringo) mechanizmus, kad
bt gyvendinamos i straipsni nuostatos.
Nereikt manyti, kad straipsni nuostatos tai kakas i esms labai naujo. Jau dabar egzistuojanios sutartys
numato panaius mechanizmus, kada valstybs pirmiausia orientuojasi operatori kontrol. Taiau bendro
sipareigojimo TT dl alos, padarytos teista veikla, kol kas nra, yra tik specifins sutartys. Taiau jeigu ms
aptarti straipsniai pavirs tarptautine sutartimi situacija pasikeis i esms ir TTK gals didiuotis nuveiktu dar
vienu dideliu darbu.
Kontroliniai klausimai:
1. Koks yra teisinis atsakomybs u teista veikla padaryt al pagrindas?
2. Kokia ala laikytina tokios atsakomybs objektu?
3. Kokias inote tarptautines sutartis, paskirtas iai problemai?
4. Kaip manote, jeigu vykt avarija Rusijos naftos grinyje D-6 Kuri mariose, ar Lietuva galt reikalauti
Rusijos atsakomybs?
3. Fizini asmen individuali tarptautin baudiamoji atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus
Fizini asmen individuali tarptautin baudiamoji atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus gana naujas
reikinys tarptautinje teisje, pradjs formuotis XX a. pirmojoje pusje. Tokios atsakomyb pagrindu tapo
paradoksas: asmuo, nuuds vien mog yra laikomas neabejotinu nusikaltliu ir atsakomybs ivengti jam
daniausiai nepavyksta, tuo tarpu jeigu toks asmuo vadovauja valstybei, kuri iudo milijonus gyventoj
asmuo lyg ir lieka apsaugotas nuo individualios atsakomybs, kadangi jo veiksmai yra traktuojami kaip
valstybs veiksmais ir juos gina valstybs suverenitetas arba taip vadinama valstybs akto doktrina. Taigi,
ios atsakomybs instituto aktualumas pirmiausia ir ikilo siekiant isprsti mint dilem.
1919 m. I-j pasaulin kar baigusios Versalio sutarties 227 straipsnis buvo pirmasis bandymas patraukti
atsakomybn valstybs vadov kaip asmen: Antant ir jos sjungininkai Vokietijos kaizeriui Vilhelmui II
pateik kaltinim grubiu tarptautins morals ir sutari laikymosi ventumo principo paeidimu - faktikai, Iojo pasaulinio karo suklimu. Dl i nusikaltim buvo sumanyta sukurti tarptautin tribunol, kuris turjo
nubausti Vilhelm II (deja, Olandija atsisak iduoti kaizer ir teismo procesas nevyko). Taiau Versalio
sutartyje prabilta apie individuali atsakomyb ne tik valstybs vadov, bet taip pat ir karo vad, kuri
vadovaujamos pajgos dar karo nusikaltimus, tokias normas ivedant i 1899 m. ir 1907 m. Hagos konvencij
dl sausumos karo statym ir paproi (r. Tarptautin humanitarin teis). Tiesa, ir i nuostat praktinis
gyvendinimas nebuvo labai skmingas Vokietijoje vyko pora teismo proces, bet jie buvo gana formals, o
kai kurie ypa iaurs I-ojo pasaulinio karo epizodai (pvz., Osman imperijos vykdytas armn genocidas) iki
iol nesulauk tinkamo teisinio vertinimo.
Antrojo pasaulinio karo idavoje 1945 m. pasirayta Londono sutartis dl Europos aies ali pagrindini karo
nusikaltli teismo, persekiojimo ir nubaudimo steig Tarptautin Karin Tribunol, plaiau inom kaip
Niurnbergo tribunol ir patvirtino jo statut. is statutas, taip pat ir tribunolo jurisprudencija padar lemiamus
pokyius individualios atsakomybs srityje: buvo suformuoti individ atsakomybs principai, taip pat ir
apibrti nusikaltimai, u kuriuos fiziniam asmeniui kyla atsakomyb pagal tarptautin teis. 1948 m.
Jungtinse Tautose buvo priimta konvencija dl genocido nusikaltimo udraudimo ir baudimo u j, kuri taip
pat numat fizini asmen atsakomyb. 1954 m. TTK pateik Nusikaltim taikai ir monijos saugumui kodekso
projekt, kuriame buvo numatyta kodifikuoti tarptautinius nusikaltimus. Vis dlto, ias pastangas smarkiai
takojo altasis karas ir tarptautini nusikaltim politizavimas, todl naujos galimybs tarptautiniam
teisingumui ikilo tik paskutiniame dvideimto amiaus deimtmetyje, deja, jos buvo susijusios su naujomis
nelaimmis. 1993 m. JT ST steig Tarptautin tribunol asmenims, kaltinamiems sunkiais humanitarins teiss
paeidimais buvusios Jugoslavijos teritorijoje teisti ir patvirtino io tribunolo statut. 1994 m. taip pat ST
sprendimu buvo steigtas tribunolas Ruandai, kadangi ten vyko didiausias pokario genocidas, per kelet
mnesi nusines milijon gyvybi. 1993 m. JT TTK patvirtino Tarptautinio baudiamojo teismo statuto
projekt ir jo komentar, 1996 m. JT TTK patvirtino galutin nusikaltim taikai ir monijos saugumui kodekso
projekto redakcij. i dokument pagrindu 1998 m. liepos 17 d. JT diplomatin konferencija Romoje prim

universali tarptautin sutart Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statut (toliau Romos statutas), kuris
tam tikra prasme sukodifikavo individo baudiamosios atsakomybs pagal tarptautin teis klausimus.
3.1. Tarptautiniai nusikaltimai, u kuriuos kyla fizinio asmens individuali tarptautin baudiamoji
atsakomyb
Tarptautinje teisje iki iol nra sutarta dl bendros tarptautinio nusikaltimo svokos. Taiau galima iskirti
kelet savybi, kurios vien ar kit veik daro tarptautiniu nusikaltimu: 1) tarptautiniai nusikaltimai yra
apibriami tarptautinse sutartyse arba kituose tarptautins teiss altiniuose; 2) tarptautiniai nusikaltimai
utraukia ne tik fizinio asmens individuali baudiamj atsakomyb, bet taip pat ir valstybs tarptautin teisin
atsakomyb, kadangi ir tarptautins teiss altiniai, ir tarptautini teism jurisprudencija leidia daryti prielaid,
kad tarptautinio nusikaltimo atveju asmuo veikia glaudiame ryyje su valstybe ar valstybs tipo organizacija
(kita vertus, fizinio asmens atsakomybs gyvendinimas nebtinai turi bti siejamas su valstybs atsakomybs
gyvendinimu); 3) tarptautiniai nusikaltimai ksinasi paias pagrindines vertybes, kurios apibdinamos ne tik
kaip tam tikri visuomeniniai griai, bet kaip toki gri sistemos, kadangi tarptautiniai nusikaltimai savo esme
neigia toki sistem egzistavim (pvz., genocido nusikaltimas i esms paneigia tok dalyk kaip mogaus
teiss); 4) atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus gali bti realizuojama pasitelkiant tarptautines
baudiamsias institucijas. Vis dlto, ar veika laikytina tarptautiniu nusikaltimu yra i esms tarptautins
bendrijos susitarimo reikalas. Vertt atsiminti ir tai, kad usienio literatroje daromas tik labai slyginis
skirtumas tarp tarptautini nusikaltim ir nusikaltim, kuriuos ms teiss doktrina vadina tarptautinio
pobdio nusikaltimais (r. Tarptautinis bendradarbiavimas kovoje su organizuotu nusikalstamumu).
iuo metu yra visuotinai sutariama, kad yra trys tarptautini nusikaltim grups:
1.
Nusikaltimai taikai (agresija);
2.
Karo nusikaltimai
3.
Nusikaltimai monikumui
4.
Genocidas
Nusikaltimai taikai Niurnbergo tribunolo statuose buvo apibrti kaip agresyvaus karo planavimas,
organizavimas, pradjimas ir vedimas. Romos statutas taip pat numato atsakomyb u agresijos nusikaltim,
taiau nepateikia io nusikaltimo apibrimo, kadangi valstybs taip ir nesugebjo dl jo susitarti. Kaip inote,
paprotin agresijos samprata yra idstyta 1974 m. JT GA patvirtintoje rezoliucijoje dl agresijos apibrimo
(r. Jgos ir grasinimo jga nenaudojimo principas). Pabrtina ir tai, kad u iuos nusikaltimus gali bti
atsakingi tiktai specialieji subjektai t.y. asmenys, turj galios padaryti tokius nusikaltimus: valstybi vadovai,
ginkluotj pajg vadovai, taiau taip pat ir pramonininkai, netgi leidjai, kuri veikla leido gyvendinti
toki nusikaltim realizavim. Asmenys, kurie dalyvavo iuose nusikaltimuose kaip pavaldiniai (pvz., eiliniai
kareiviai ar karininkai) u tokius nusikaltimus atsakomybn netraukiami. Vienintelis atvejis, kai u iuos
nusikaltimus buvo nuteista tai Niurnbergo tribunolo procesas.
Karo nusikaltimai tai bene seniausi tarptautiniai nusikaltimai, kuri tarptautinio reglamentavimo pradia
siejama su 1970 m. Hagos konvencija dl sausumos karo statym ir paproi. Karo nusikaltimai - tai ginkluoto
konflikto statym ir paproi paeidimai. ie statymai ir paproiai idstyti tarptautins humanitarins teiss
altiniuose 1949 m. enevos konvencijose dl karo auk apsaugos, j 1977 m. papildomuose protokoluose,
taip pat kitose tarptautinse sutartyse, skirtose vienam ar kitam ginkluoto konflikto aspekto reguliavimui (r.
tarptautin humanitarin teis). Romos statuto 8 straipsnis numato iuos karo nusikaltimus, ypa jei jie yra
kokio nors plano ar politikos dalis arba plataus toki nusikaltim masto dalis:
a) Sunks 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencij paeidimai, btent kurios nors i i veik prie asmenis
arba turt, saugomus pagal atitinkamos enevos konvencijos nuostatas:
i) tyinis nuudymas;
ii) kankinimas arba nemonikas elgesys, taip pat ir biologiniai eksperimentai;
iii) tyinis dideli kani suklimas arba sunkus sualojimas ar susargdinimas;
iv) neteistas ir beprasmis plataus masto turto naikinimas ir nusavinimas, nepateisinamas karine btinybe;
v) karo belaisvio ar kito saugomo asmens vertimas tarnauti prieo valstybs ginkluotosiose pajgose;
vi) tyinis teiss teising ir teist teismo proces atmimas i karo belaisvio arba kito saugomo asmens;
vii) neteista deportacija ar perklimas arba neteistas laisvs atmimas;
viii) kait pamimas.
b) Kiti rimti, tarptautins teiss nustatyt tarptautini ginkluot konflikt statym ir paproi paeidimai,
btent ios veikos:
i) tiesiogiai karo veiksmuose nedalyvaujani vis arba pavieni civili tyinis upuldinjimas;
ii) civilini objekt, t.y. ne karini objekt, tyinis upuldinjimas;

iii) personalo, rengim, mediag, padalini ar transporto priemoni, pagal Jungtini Taut Chartij
naudojam teikiant humanitarin pagalb arba vykdant taikos palaikymo misij, kol jie turi teis apsaug,
pagal tarptautin ginkluot konflikt teis numatyt civiliams ar civiliniams objektams, tyinis upuldinjimas;
iv) karo ataka, kai yra inoma, kad tokia ataka taps atsitiktins civili ties ar suluoinimo prieastimi,
padarys al civiliniams objektams, ilgalaik ir didel al gamtinei aplinkai, aikiai didesn nei ta, kurios
reikia siekiant konkretaus ir tiesioginio laukiamo karinio pranaumo;
v) bet kokiu bdu vykdoma ataka prie neginamus ir nesanius kariniais objektais miestus, kaimus, bstus ar
pastatus arba j apaudymas;
vi) sudjusio ginklus arba nebegalinio gintis, savo valia i mio pasitraukusio kombatanto nuudymas arba
sueidimas;
vii) neleistinas paliaub vliavos, prieo ar Jungtini Taut vliavos, karini emblem ir uniformos, taip pat
skiriamj enevos konvencij nustatyt enkl panaudojimas, sukls moni t arba sunkius sualojimus;
viii) tiesioginis ar netiesioginis okupavusios valstybs civili gyventoj dalies perklimas jos okupuot
teritorij arba okupuotos teritorijos vis gyventoj ar j dalies deportacija arba perklimas toje teritorijoje
arba u tos teritorijos rib;
ix) tyinis religijos, vietimo, meno, mokslo ar labdaros objekt, istorijos paminkl, ligonini ir kit viet, kur
laikomi ligoniai ir sueistieji, upuldinjimas, jei ie objektai nra kariniai;
x) asmen, esani prieo nelaisvje, fizinis alojimas arba j panaudojimas bet kokios ries medicininiams
ar moksliniams eksperimentams, nepateisinamiems to asmens medicininio, stomatologinio ar klinikinio gydymo
btinumu, kurie yra atliekami ne jo labui ir kurie tampa tokio asmens ar asmen mirties prieastimi arba
sukelia rimt pavoj sveikatai;
xi) klastingas prieo alies arba armijos asmen udymas ar sueidimas;
xii) pareikimas, kad nebus jokio pasigailjimo;
xiii) prieo turto sunaikinimas arba uvaldymas, nebent tok sunaikinim arba uvaldym diktuoja karin
btinyb;
xiv) pareikimas, kad prieikos alies piliei teiss ir iekiniai yra panaikinami, laikinai sustabdomi arba
nepriimtini teisme;
xv) prieikos alies piliei vertimas dalyvauti karo veiksmuose prie savo al, net jei jie prie prasidedant
karui tarnavo kariaujaniosios puss karinse pajgose;
xvi) miesto ar gyvenviets plimas net umus juos turmu;
xvii) nuodingj mediag arba unuodyt ginkl naudojimas;
xviii) trokinanij, nuodingj ar kitoki duj ir bet koki kit panai skysi, mediag ar utais
panaudojimas;
xix) naudojimas kulk, kurios lengvai sprogsta ar deformuojasi mogaus kne, pvz., kulk su kietu apvalkalu,
ne visikai udengianiu kulkos erd arba turini pjovas;
xx) naudojimas ginkl, audmen ir mediag bei kariavimo bd, kurie sukelia nereikalingus sualojimus ar
kanias arba kurie veikia nesirinktinai, taip paeidiant tarptautins ginkluoto konflikto teiss normas, jei tokie
ginklai, audmenys, mediagos ir kariavimo bdai yra visuotinai draudiami ir, padarius atitinkamus
pakeitimus ir papildymus pagal 121 ir 123 straipsni nuostatas, yra traukti io Statuto pried;
xxi) pasiksinimas asmens orum, ypa eidiantis ir eminantis elgesys;
xxii) iaginimas, traukimas seksualin vergov, privertimas usiimti prostitucija, priverstinis apvaisinimas,
kaip apibrta 7 straipsnio 2 dalies f punkte, priverstin sterilizacija ir bet kokie kiti seksualins prievartos
bdai, laikomi sunkiais enevos konvencij paeidimais;
xxiii) civilio asmens arba kito saugomo asmens panaudojimas, norint apsaugoti nuo karo veiksm konkreius
objektus, zonas ar karines pajgas;
xxiv) tyinis pastat, mediag, medicinos staig, transporto priemoni ir personalo, pagal tarptautin teis
naudojani enevos konvencij nustatytas skiriamsias emblemas, upuldinjimas;
xxv) tyinis civili vertimas badauti kaip kariavimo bdas, atimant i j gyvybei palaikyti btinus reikmenis,
taip pat tyia sudarant klitis teikti jiems pagalb, kaip numatyta enevos konvencijose;
xxvi) jaunesni nei penkiolikos met vaik mimas arba verbavimas nacionalines ginkluotsias pajgas arba
j panaudojimas, kad jie aktyviai dalyvaut karo veiksmuose.
c) Ginkluoto netarptautinio konflikto atveju rimti keturi 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencij bendro 3
straipsnio paeidimai, t.y. bet kuri i i veik, padaryt aktyviai nedalyvaujani karo veiksmuose asmen,
tarp j ir sudjusi ginklus kari bei asmen, ijusi i rikiuots (hors de combat) dl ligos, sueidimo,
sulaikymo ar dl kokios nors kitos prieasties, atvilgiu:
i) pasiksinimas gyvyb ar asmen, ypa bet koks udymas, suluoinimas, iaurus elgesys ir kankinimai;

ii) pasiksinimas mogaus orum, ypa eidiantis ir eminantis elgesys;

iii) kait pamimas;
iv) nuosprendi primimas ir bausmi vykdymas be nuosprendio, priimto pagal statymus sudaryto teismo,
utikrinant visas teismines garantijas, kurios yra visuotinai pripaintos kaip btinos.
e) Kiti rimti tarptautins teiss numatyt statym ir paproi, taikom netarptautinio pobdio ginkluotuose
konfliktuose, paeidimai, t. y. kokia nors i toliau ivardyt veik:
i) tiesiogiai karo veiksmuose nedalyvaujani vis arba pavieni civili tyinis upuldinjimas;
ii) tyinis pastat, mediag, medicinos staig, transporto priemoni ir personalo, pagal tarptautin teis
naudojani enevos konvencijose nustatytas skiriamsias emblemas, upuldinjimas;
iii) personalo, rengim, mediag, padalini ar transporto priemoni, pagal Jungtini Taut Chartij
naudojam teikiant humanitarin pagalb arba vykdant taikos palaikymo misij, kol jie turi teis apsaug,
pagal tarptautin ginkluot konflikt teis numatyt civiliams ar civiliniams objektams, tyinis upuldinjimas;
iv) tyinis religijos, vietimo, meno, mokslo ar labdaros objekt, istorijos paminkl, ligonini ir viet, kur
laikomi ligoniai bei sueistieji, upuldinjimas, jei ie objektai nra kariniai;
v) miesto ar gyvenviets plimas net umus juos turmu;
vi) iaginimas, traukimas seksualin vergov, vertimas usiimti prostitucija, priverstinis apvaisinimas, kaip
apibrta 7 straipsnio 2 dalies f punkte, priverstin sterilizacija ir bet kokie kiti seksualins prievartos bdai,
rimtai paeidiantys keturi enevos konvencij bendr 3 straipsn;
vii) vaik iki penkiolikos met amiaus mimas arba verbavimas nacionalines ginkluotsias pajgas ar
grupuotes arba j panaudojimas, kad jie aktyviai dalyvaut karo veiksmuose;
viii) sakymas ikeldinti civilius dl konflikto, jeigu tai nepateisinama i civili saugumo sumetimais ar karine
btinybe;
ix) klastingas prieo kombatanto nuudymas ar sueidimas;
x) pareikimas, kad nebus jokio pasigailjimo;
xi) asmen, esani kitos konflikto puss nelaisvje, fizinis alojimas arba j panaudojimas bet kokios ries
medicininiams ar moksliniams eksperimentams, nepateisinamiems to asmens medicininio, stomatologinio ar
klinikinio gydymo btinumu, kurie yra atliekami ne jo labui, ir kurie tampa tokio asmens ar asmen mirties
prieastimi arba sukelia rimt pavoj sveikatai;
xii) prieo turto sunaikinimas arba uvaldymas, nebent tok sunaikinim arba uvaldym primygtinai diktuoja
konflikto btinyb.
Svarbu pastebti, kad nors ie nusikaltimai ir vadinami karo nusikaltimais, taiau tiksliau juos bt vadinti
nusikaltimais, padaromais ginkluoto konflikto metu, kadangi btina j slyga kad vykt netarptautinis
arba tarptautinis ginkluotas konfliktas (r. tarptautin humanitarin teis). Taip pat svarbu inoti, kad, nors
paprastai iuos nusikaltimus padaro su ginkluotomis pajgomis susij asmenys (kareiviai, karininkai), taiau
juos gali padaryti ir bet kuris kitas fizinis asmuo pvz., valdininkas ar civilis.
Nusikaltimai monikumui tai nusikaltim kategorija, kuri isipltojo i karo nusikaltim ir ankstyvuosiuose
altiniuose (pvz., Niurnbergo tribunolo statute) figravo tik kaip nusikaltimas, susijs su kitais tribunolo
nusikaltimais. Taiau ilgainiui nusikaltim monikumui doktrina isivyst atskir srit ir iuo metu Romos
statutas juos apibria tai taip:
Nusikaltimai monikumui - bet kuri i toliau ivardyt veik, kai smoningai rengiami didelio masto arba
sistemingi civili upuolimai.
a) nuudymas;
b) naikinimas;
c) pavergimas;
d) gyventoj deportavimas arba prievartinis perklimas;
e) kalinimas arba kitoks iaurus laisvs atmimas, prietaraujantis pagrindinms tarptautins teiss normoms;
f) kankinimas;
g) iaginimas, traukimas seksualin vergov, vertimas usiimti prostitucija, priverstinis apvaisinimas,
priverstin sterilizacija ar bet kokios kitos sunkios seksualins prievartos formos;
h) kokios nors grups ar bendrijos persekiojimas politiniais, rasiniais, nacionaliniais, etniniais, kultriniais,
religiniais, lyties, kaip ji apibdinta io straipsnio 3 dalyje, ar kitais motyvais, kuriuos, kaip visuotinai
pripainta, draudia tarptautin teis, darant bet kurias iame punkte nurodytas veikas arba Teismo
jurisdikcijai priklausanius nusikaltimus;
i) prievartinis moni dingimas;
j) apartheido nusikaltimas;

k) kitos panaios nemonikos veikos, kai tyia sukeliamos didels kanios, sunks kno sualojimai arba
padaroma didel ala psichinei ar fizinei sveikatai.
2. io straipsnio 1 dalyje:
a) civili upuldinjimas daugybins io straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos bet koki civili atvilgiu, kai
yra vykdoma ar remiama valstybs arba organizacijos politika upuldinti civilius;
b) naikinimas tyinis toki gyvenimo slyg sudarymas, inter alia atimant galimyb gauti maisto ir vaist,
kad t dalis gyventoj;
c) pavergimas vykdymas kurios nors ar vis gali, susijusi su nuosavybs teise asmens atvilgiu, tarp j
ir naudojimasis tokiomis galiomis, vykdant prekyb monmis, pirmiausia moterimis ir vaikais;
d) gyventoj deportavimas arba prievartinis perklimas prievartinis asmen, kurie yra ikeldinami arba j
atvilgiu vykdomi kiti prievartiniai veiksmai, perklimas i vietos, kurioje jie teistai bna, be jokio tarptautins
teiss numatyto pagrindo;
e) kankinimas tyinis stipraus skausmo arba psichinio ar fizinio pobdio kani suklimas asmeniui, kur
kaltinamasis laiko suimt arba kontroliuoja; taiau kankinimu nelaikomas skausmas arba kanios, kurios
atsiranda tik dl teist sankcij arba yra su jomis susijusios;
f) priverstinis apvaisinimas bet koks neteistas laisvs atmimas priverstiniu bdu apvaisintai moteriai
siekiant pakeisti kokios nors gyventoj grups etnin sudt arba padaryti kitus sunkius tarptautins teiss
paeidimus. i svoka neturi jokios takos nacionaliniams statymams dl ntumo;
g) persekiojimas tyinis ir iaurus, prietaraujantis tarptautinei teisei pagrindini teisi atmimas dl
priklausymo kokiai nors grupei arba bendrijai;
h) apartheido nusikaltimas nemonikos veikos, panaios io straipsnio 1 dalyje nurodytsias, kurias,
esant tam tikrai santvarkai ir j tvirtinanioms institucijoms, vykdo viena rasin grup, sistemingai engdama
ir laikydama savo valdioje kit rasin grup ar grupes, kad ilaikyt toki santvark;
i) prievartinis moni dingimas moni aretas, sulaikymas arba pagrobimas, kai i veik padaro
valstyb ar politin organizacija arba kai tai padaroma joms leidus, su j parama ar sutikimu, o po to
atsisakoma pripainti tok laisvs atmim arba praneti apie t moni likim ar buvimo viet siekiant ilgam
laikui atimti i j galimyb bti ginamiems statymo.
Taigi, ie nusikaltimai skiriasi nuo karo nusikaltim pirmiausia tuo, kad jie gali bti padaromi ir taikos, ir karo
metu. Antra, jie yra nukreipti tik prie civilius asmenis, taiau prie civilius kaip kolektyvin subjekt (btent
todl yra apibriama svoka civili upuolimai, kuri reikia daugybin tam tikr veik padarym). Treia,
nuo prastini masins viktimizacijos veik juos skiria tai, kad tokie nusikaltimai daromi kaip valstybs arba
organizacijos politika upuldinti civilius (is poymis vadinamas nusikalstamos politikos elementu), t.y.
nusikaltimo vykdytojas veikia tam tikros politikos kontekste. Ketvirta, mintos veikos bus vertinamos kaip
nusikaltimai monikumui tik tokiu atveju, jeigu jos daromos masikai (t.y. yra didelis auk skaiius arba
nukenia itisi socialiniai junginiai) arba sistemingai (t.y. pagal tam tikr plan, traukiant didelius
visuomeninius resursus ar pan. pvz., Soviet Sjungoje Stalino diktatros metais nusikaltim monikumui
darym buvo trauka visa valstybs sistema: represins struktros, lageri sistema, geleinkeliai ir kt.)
Genocidas teorikai laikytinas ne savarankiku nusikaltimu, o ypatinga nusikaltim monikumui forma,
taiau dl to, kad jo draudimui ir baudimui yra sukurta jau minta speciali konvencija, taip pat dl savo
pavojingumo ir pobdio, is nusikaltimas turi special status. Ir Konvencija, ir visi kiti tarptautins teiss
altiniai j apibria analogikai:
Genocidas kuri nors i toliau ivardyt veik, padaryt siekiant sunaikinti visus ar dal moni, priklausani
kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei, tai yra:
a) tokios grups nari udymas;
b) tokios grups nari sunks kno sualojimai ar psichins traumos;
c) tyinis toki gyvenimo slyg tai grupei sudarymas, dl kuri visi jos nariai ar dalis j t;
d) priemoni, ribojani tai grupei priklausani moni gimstamum, taikymas;
e) prievartinis vienos grups vaik perdavimas kitai grupei.
Nuo kit nusikaltim monikumui, genocidas pirmiausia skiriasi tuo, kad jis numato tik veikas prie keturias
moni grupes: nacionalin (tautin), etnin, rasin, religin. Kitaip tariant, aukos pasirinkimas nusikaltimo
nukentjusiuoju yra ne dl jos individuali, o dl kolektyvini savybi t.y. priklausymo tam tikrai grupei.
Antra, genocidas apibdinamas specialiu tikslu siekiu sunaikinti grup vis ar i dalies (i dalies iuo atveju
suprantama kaip esmin grups dalis, kuri neleist grupei toliau funkcionuoti kaip atskiram visuomeniniam
vienetui). Treia, konkreios genocido veikos yra labai specifikos, jos skirstomos fizin genocid (a-c),
biologin genocid (t.y. grups nenaikinant tiesiogiai, o atimant galimyb pratsti jos egzistavim palikuonimis)
(d), pagaliau net socialin ar kultrin genocid, kuomet naikinama ne grup, o jos identitetas neleidiant

palikuonims gyti grups identiteto (e). Be abejo, genocid atvejais ios formos bna kartu. Tarptautinje teisje
baudiamas ne tik genocido organizavimas, vykdymas ar prisidjimas prie jo, bet taip pat ir vieas bei
tiesioginis kurstymas vykdyti genocid.
Genocido samprata tarptautinje teisje yra ne kart kritikuota dl to, kad genocidas neapima politini,
socialini grupi naikinimo. Taiau visi bandymai revizuoti genocido samprat tarptautinje teisje buvo
neskmingi. Todl kai kurios valstybs (pvz., Lenkija, Pranczija, Lietuva) taiko iplstin genocido samprat
ir traukia politines bei socialines grupes. iuo metu tarptautiniu mastu yra pripainti tik trys genocido atvejai:
tai naci vykdytas Holokaustas, Srebrenicos udyns buvusioje Jugoslavijoje bei tutsi genocidas Ruandoje.
3.2. Fizinio asmens individualios tarptautins baudiamosios atsakomybs principai
Tarptautin baudiamoji atsakomyb pasiymi svarbiais principais, kurie i dalies skiriasi arba yra tam tikros
iimtys lyginant su nacionaline baudiamja teise.
Individualios atsakomybs u tarptautinius nusikaltimus principas: jis reikia, kad asmuo asmenikai yra
atsakingas u padarytas veikas, kurios prietarauja tarptautinei teisei, nepriklausomai nuo to, ar jis toki veik
padar vienas, kartu su kitu asmeniu arba per j, taip pat jeigu jis sak, sukurst, pasiksino ar padjo padaryti
tok nusikaltim. Su iuo principu glaudiai susijs principai, kad atsakomybs iimtys netaikomos nei
pareignams, nei valstybi vadovams. Asmuo taip pat neatleidiamas nuo atsakomybs, jeigu nusikaltimas
buvo padarytas jam duodant sakym, o sakymo vykdymas tegali bti tik atsakomyb lengvinanti aplinkyb,
taiau ne alinanti (iimtys jeigu a) vykdyti tos vyriausybs arba vadovo sakymus buvo io asmens pareiga
pagal statym; b) is asmuo neinojo, kad sakymas yra neteistas; ir c) sakymas nebuvo akivaizdiai
neteistas (akivaizdiai neteistu sakymu, pvz., laikomas sakymas vykdyti genocid).
Vado atsakomybs principas: jis reikia, kad ir kariniai, ir civiliai vadovai tam tikromis aplinkybmis atsako
ne tik u savo, bet ir u savo pavaldini veikas, jeigu jie de jure ir/arba de facto efektyviai kontroliavo savo
pavaldinius, inojo arba privaljo inoti apie j daromus nusikaltimus, bei nesim priemoni ukirsti kelio
pavaldini daromiems nusikaltimams arba nesim priemoni nubausti kaltus jiems pavaldius asmenis arba
neprane informacijos toms institucijoms, kurios turi kompetencij bausti tokius asmenis.
Senaties netaikymo principas: u tarptautinius nusikaltimus, ypa tokiais pripaintus tarptautiniu mastu,
netaikoma nei patraukimo baudiamojon atsakomybn, nei bylos nagrinjimo, nei bausms paskyrimo ar kuri
kita senatis. is principas yra tvirtintas 1968 m. JT konvencija dl senaties termino netaikymo u nusikaltimus
taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus monijai, taip pat ir kituose altiniuose, skaitant Romos statut. Su
iuo principu yra susijs ir atsakomybs u tarptautinius nusikaltimus retroaktyvumo principas, kuris
reikia, kad normos, nustatanios (tiksliau detalizuojanios) atsakomyb u iuos nusikaltimus galioja atgal.
Tiesa, Romos statutas io principo yra atsisaks, bet jis labiau susijs su Tarptautinio Baudiamojo Teismo
kompetencijos ir jurisdikcijos klausimais, nei su principinmis doktrinos nuostatomis.
Atsakomybs neivengiamumo principas is principas reikia, kad visos tarptautins bendrijos valstybs
turi pareig persekioti arba iduoti asmenis, padariusius tarptautinius nusikaltimus (principas aut dedere, aut
judicare), taip pat, kad veikos nedraudiamumas nacionalinje teisje nepanaikina veikos draudiamumo pagal
tarptautin teis.
3.3. Tarptautinis Baudiamasis Teismas
Tarptautinis Baudiamasis Teismas (TBT) tai pirmoji nuolatinio pobdio baudiamosios jurisdikcijos
tarptautin organizacija, sukurta gyvendinti fizini asmen tarptautin baudiamj atsakomyb u
tarptautinius nusikaltimus. is teismas steigtas 1998 m. priimto Tarptautinio baudiamojo teismo Romos
statuto pagrindu, realiai savo veikl pradjo 2003 m. Teismo bstin yra Hagoje (kaip ir Tarptautinio
Teisingumo Teismo bei Tribunolo buvusiai Jugoslavijai). 2007 m. TBT turjo 104 valstybes nares. Reikia
paminti, kad ne visos pasaulio valstybs yra Romos statuto nars. Teismo steigimui ypa prieinosi JAV,
teismo veikloje nedalyvauja Rusija, Kinija, Izraelis, Iranas ir kitos valstybs (Lietuva statut pasira dar 1998
m., o ratifikavo 2001 m. balandio 4 d.)
iuo metu (2007 m. birelis) Teisme yra pradta pirmoji byla, pasiekusi teismin stadij buv. Liberijos
diktatoriaus Charleso Tayloro. Taip pat pradta nemaai tyrim, pvz., dl situacijos Darfre (Sudanas), ikeltos
bylos Afrikos diktatoriui Tomui Lubangai (Kongo DR), Ugandos Dievo pasiprieinimo armijos vadams ir kt.
Romos statutas, kurio pagrindu veikia TBT - didel ir detali tarptautin sutartis, kuri numato visus pagrindinius
klausimus, susijusius su teismo veikla: jurisdikcij, veiklos principus, struktr, proces ir kt. Jis papildomai
detalizuojamas kitais Teismo veikl reglamentuojaniais vidaus dokumentais: Procedros ir rodym
taisyklmis, Nusikaltim elementais, Teismo reglamentu.
Teismo institucin struktra sudaro: a) prezidiumas; b) teisminiai skyriai: apeliacinis skyrius, teisminio
nagrinjimo skyrius ir ikiteisminio tyrimo skyrius; c) prokuratra; d) sekretoriatas. Politin teismo valdymo

institucija yra valstybi dalyvi asamblja, kuri sprendia tokius klausimus kaip teismo finansavimas, gali
inicijuoti Romos statuto papildymus ir pan.
Teism sudaro 18 teisj, teisjai parenkami i nepriekaitingos reputacijos, nealik ir sining asmen,
turini kvalifikacij, atitinkani t, kurios j alyse reikalaujama i asmen, siekiani uimti aukiausius
teismins valdios postus. Teism renkam asmen kandidatras gali silyti bet kuri valstyb Statuto dalyv,
ji renkant kiekvien kart gali ikelti po vien kandidat, nebtinai tos valstybs, Statuto dalyvs, piliet, taiau
kurios nors valstybs, Statuto dalyvs, piliet. Teisjai renkami slaptu balsavimu specialiai suauktame
Valstybi asambljos posdyje. Teismo nariais irenkama 18 kandidat, gavusi daugiausia bals ir du
tredalius dalyvaujani ir balsuojani valstybi bals. Teisjo trukms kadencija 9 metai, kas treji metai
vyksta ei teisj rotacija.
Teismo prezidium sudaro Pirmininkas ir pirmasis bei antrasis Pirmininko pavaduotojai, kurie irenkami
absoliuia teisj bals dauguma. Irinkus teisjus, Teismas kaip galima greiiau pasiskirsto ikiteisminio
nagrinjimo, teisminio nagrinjimo ir apeliacin skyrius. Apeliacin skyri sudaro Pirmininkas ir dar keturi
teisjai, Teisminio nagrinjimo skyri ne maiau kaip ei teisjai, o Ikiteisminio tyrimo skyri ne maiau
kaip ei teisjai. Teisjai skyrius pagal kiekvieno skyriaus funkcijas ir irinkt Teism teisj kvalifikacij
bei patirt skiriami taip, kad kiekviename skyriuje bt reikiamas skaiius teisj, turini patirt baudiamosios
teiss, baudiamojo proceso ir tarptautins teiss srityse. Teisminio nagrinjimo ir Ikiteisminio tyrimo skyrius
daugiausia sudaro turintys baudiamj byl nagrinjimo teisme patirt teisjai. Teismines funkcijas
kiekviename skyriuje vykdo kolegijos. Apeliacin kolegij sudaro visi Apeliacinio skyriaus teisjai, Teisminio
nagrinjimo kolegijos funkcijas vykdo trys Teisminio nagrinjimo skyriaus teisjai, o Ikiteisminio tyrimo
kolegijos funkcijas vykdo arba trys Ikiteisminio tyrimo skyriaus teisjai arba tam tikrais atvejais vienas io
skyriaus teisjas. Vykdydami savo funkcijas teisjai yra nepriklausomi nuo juos kandidatais pateikusi
valstybi, neturi teiss usiimti bet kokia kita profesinio pobdio veikla, taip pat veikla, galinia trukdyti jiems
vykdyti teismines funkcijas arba galinia priversti suabejoti j nepriklausomumu.
Teismo jurisdikcija apima jau mintus nusikaltimus: agresija (taiau teismas gals vykdyti jurisdikcij tik
tuomet, kai valstybs nars susitars dl agresijos apibrimo), genocid, nusikaltimus monikumui, karo
nusikaltimus. Taiau pats nusikaltimo padarymo faktas dar nereikia, kad toks asmuo gali bti patrauktas
atsakomybn TBT. Tam reikalingos papildomos slygos: 1) jurisdikcijai priklauso tik nusikaltimai, padaryti po
Statuto sigaliojimo (su tam tikromis iimtimis); 2) nusikaltimai turi bti padaryti valstybs Statuto nars
teritorijoje, ar toje valstybje registruotame laive ar orlaivyje; 3) nusikaltim padar valstybs Statuto nars
pilietis. Valstyb, nors ir nebdama Statuto alimi, gali pripainti Teismo jurisdikcij konkretaus nusikaltimo
atvilgiu.
Procesas Teisme prasideda nuo prokuroro tyrimo. J inicijuoti gali valstyb Statuto alis su praymu, kad
prokuroras itirt situacij ir nusprst, ar pateikti kaltinimus vienam ar keliems konkretiems asmenims u
Teismo jurisdikcijoje esani nusikaltim padarym. Tokiame valstybs kreipimesi turi bti kaip galima
isamiau idstomos svarbios aplinkybs ir pridedami besikreipianios valstybs turimi pagrindiamieji
dokumentai. Tyrim inicijuoti gali ir Jungtini Taut Saugumo Taryba, vadovaudamasi Jungtini Taut
Organizacijos Chartijos VII skyriumi. Prokuroras tyrim gali pradti ir savo iniciatyva - proprio motu. Faktikai
prokurorui informacij gali teigti labai platus subjekt ratas ir tarptautins organizacijos, ir NVO, ir kiti
subjektai. Jeigu prokuroras nusprendia, kad yra pakankamas pagrindas pradti tyrim, prokuroras kreipiasi
Ikiteisminio tyrimo kolegij su praymu leisti atlikti tyrim ir pateikia vis surinkt pagrindiamj mediag.
Jei Ikiteisminio tyrimo kolegija, inagrinjusi praym ir j pagrindiani mediag, nusprendia, kad yra
pakankamas pagrindas atlikti tyrim ir kad byla priklauso Teismo jurisdikcijai, ji leidia pradti tyrim, ir is
sprendimas neturi jokios takos Teismo vlesniems sprendimams dl jurisdikcijos ir bylos priimtinumo.
Ikiteisminio tyrimo kolegijos atsisakymas leisti atlikti tyrim netrukdo prokurorui, remiantis naujais faktais ar
rodymais dl t pai aplinkybi, pateikti kito praymo. Kitaip tariant, prokuroras visikai savarankikai negali
inicijuoti bylos, tam yra btinas Ikiteismins kolegijos pritarimas.
Taiau net ir tai dar nereikia, kad ie tyrimai pavirs byla, nagrinjama TBT, kadangi is teismas veikia
remdamasis papildomumo (subsidiarumo) principu, t.y. Teismas nesiekia eliminuoti nacionalini jurisdikcij,
o jas papildyti, todl byla gali bti nepriimtina daugeliu pagrind: a) byl tiria arba baudiamja tvarka
nagrinja valstyb, kurios jurisdikcijai ji priklauso, iskyrus atvejus, kai valstyb nenori (t.y. bylos nekelia, j
vilkina, nagrinja tik formaliai ir pan.) arba tikrai negali (dl vairi prieasi pvz., dl teismins sistemos
nepajgumo) atlikti tyrimo ar nagrinti bylos baudiamja tvarka; b) valstyb, kurios jurisdikcijai byla
priklauso, ityr j ir nusprend susijusio asmens netraukti baudiamojon atsakomybn, iskyrus atvejus, kai
toks sprendimas priimtas dl valstybs nenoro ar negaljimo nagrinti byl baudiamja tvarka; c) susijs

asmuo jau buvo teistas u veik, dl kurios yra skundiamas (ne bis in idem); d) byla nra pakankamai rimta ir
neduoda pagrindo tolesniems Teismo veiksmams.
Prokuroro itirt situacij byl transformuoja btent Ikiteisminio tyrimo kolegija, kuri nusprendia, ar
prokuroro atliktas tyrimas leidia preliminariai teigti, kad asmuo padar Teismo jurisdikcijoje esant
nusikaltim. Dar ikiteisminio tyrimo stadijoje tariamasis gali bti atgabenamas teism, jam suteikiama teis
gynyb, visos kitos prastins teiss. Ikiteisminio tyrimo kolegija patvirtindama prokuroro kaltinim perduoda
byl teisminiam nagrinjimui. Teisminis nagrinjimas vyksta pagal procedr, beveik analogik
nacionaliniams teismams. Jeigu asmuo pripastamas kaltu jis turi teis nuosprend apsksti apeliacine tvarka.
Romos statute pirm kart tarptautins teiss istorijoje atsirado konkreios sankcijos (bausms: laisvs
atmimas iki 30 met, gyvos galvos, bauda, nusikaltimu gyto turto ir vertybi konfiskavimas). Nuteistieji
paskirtas bausmes atlieka valstybi Statuto dalyvi kaljimuose, bet kuri Statuto dalyv turi teis pasisilyti
suteikti savo penitencines staigas teismo reikmms.
Visose situacijos bei bylos tyrimo stadijose Statutas pareigoja valstybes dalyves glaudiai bendradarbiauti su
teismu, perduoti kaltinamus asmenis, pateikti reikaling mediag, dokumentus, rodymus ir kt.
Kontroliniai klausimai ir uduotys
1.
Ar Tarptautinis baudiamasis teismas gali nagrinti bylas tarp valstybi?
2.
K reikia Tarptautinio baudiamojo teismo jurisdikcijos papildomumo principas?
3.
Kaip manote, ar Tarptautinis baudiamasis teismas galt nagrinti lietuvi, kaltinam padarius
nusikaltimus (pvz., genocid) Antrojo pasaulinio karo metais, bylas?
4.
D. Britanijoje buvo paskelbti duomenys, kad D. Britanijai tapus Romos statuto nare, ginkluotj pajg
vadovyb m daug rimiau tirti galimus ginkluotj pajg nari paeidimus. Kaip manote, kodl?
Literatra
1.
Vadapalas V. Tarptautin teis. Vilnius, Eugrimas, 2006.
2.
Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. Vilnius, Eugrimas, 2000.
3.
Vadapalas V. Tarptautin teis: pagrindiniai dokumentai ir jurisprudencija. Vilnius, Eugrimas, 2003.
4.
ilinskas J. Nusikaltimai monikumui ir genocidas tarptautinje teisje bei Lietuvos Respublikos
teisje, Vilnius, LTU, 2003.
5.
International Law. Ed. Malcolm D. Evans, Oxford University Press, 2004.
6.
International law / Malcolm N. Shaw, Cambridge University Press, 2004
7.
Schabas, William A. An introduction to the International Criminal Court / Cambridge University Press,
2004.
8.
Prevention
of
Transboundary
Harm
from
Hazardous
Activities
//
http://untreaty.un.org/ilc/texts/instruments/english/draft%20articles/9_7_2001.pdf
SPECIALIOJI DALIS
Studijavimo tikslai:
Istudijavs tarptautins vieosios teiss specialij dal, studentas:
1.
Susipains su tarptautine sutari teise, imanys, kokius susitarimus reikia laikyti tarptautinmis
sutartimis, kaip reguliuojamas j sudarymas, vykdymas ir kiti klausimai;
2.
Susipains su diplomatine ir konsuline teise, imanys, kokie yra valstybi diplomatinio atstovavimo
usienyje pagrindai, institucijos, diplomatini atstov rangai, imunitetai ir privilegijos, taip pat kaip yra
vykdomas konsulinis atstovavimas, kokios jo institucijos, funkcijos ir tikslai.
3.
Susipains su tarptautins jr teiss ir tarptautins oro teiss pagrindais: kokios yra jr erdvs ir kokie
joms taikomi reimai, kaip reguliuojamas tarpvalstybinis susiekimas oru, kokie yra oro erdvi reimai ir kt.
4.
Susipains, kokiais teisiniais pagrindais vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas kovoje su tarptautiniu
nusikalstamumu, kokie yra tarptautinio pobdio nusikaltimai, kaip vykdoma teisin pagalba, kokios jos
procedros, kaip reguliuojama ekstradicija ir kt.
5.
Susipains su tarptautine humanitarine teise, t.y. pagrindinmis nuostatomis, kaip tarptautiniu mastu yra
saugomos ginkluot konflikt aukos, kaip ribojami ginkluot kov vykdymo bdai ir priemons;
6.
Susipains su tarptautins ekonomins teiss pagrindinmis nuostatomis, institucijomis, j veiklos
principais bei rezultatais;
Kontroliniai klausimai ir praktins uduotys leis pamatyti, kokios ikyla praktins tarptautins vieosios teiss
ak taikymo problemos bei imokti jas sprsti konkreiose situacijose.
1 tema. Tarptautini sutari teis

1.
Tarptautins sutari teiss svoka ir altiniai;
2.
Tarptautins sutarties svoka ir rys;
3.
Tarptautini sutari sudarymo procesas;
4.
Tarptautini sutari veikimas;
5.
Tarptautini sutari negaliojimo pagrindai;
6.
Tarptautini sutari aikinimas.
1. Tarptautins sutari teiss svoka ir altiniai
Tarptautini sutari teis kaip Tarptautins teiss aka yra viena i seniausi. Stebint ios akos vystymsi
galima pastebti paradoks ilg laik tarptautins sutari teiss altiniais buvo paproiai. Impuls
tarptautins teiss kodifikavimui dav JT. Btent JT dka buvo parengta ir priimta universali 1969 m. Vienos
konvencija dl tarptautini sutari teiss. i Konvencija sigaliojo 1980 m. Lietuva prisijung prie ios
Konvencijos 1992 m. Oficialiame leidinyje - Valstybs iniose i Konvencija buvo paskelbta 2002 m.
Konvencija yra vienas i pagrindini Tarptautins sutari teiss altini. Ji atspindi Tarptautins sutari teiss
reguliavimo dalyk.
Galima teigti, kad Tarptautins sutari teiss reguliavimo dalyk sudaro: sutari sudarymo ir sigaliojimo
klausimai, ilygos j primimo tvarka, sutari laikymosi, taikymo, aikinimo klausimai, sutari ir treij
valstybi problema, sutari pataisos ir j taikymas, sutari negaliojimas, nutraukimas, galiojimo
sustabdymas, sutari negaliojimo nutraukimo pasekms. Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss
reglamentuoja tik vien i tarptautini sutari ri t.y. sutartis, kuri alimis yra tik valstybs. JTO
pastangomis 1986 m. buvo priimta Vienos konvencija dl tarptautini sutari sudarom tarp
tarptautini organizacij, tarptautini organizacij ir valstybi. i konvencija dar nesigaliojusi.
Tarptautini sutari teis yra svarbi kiekvienai valstybei, todl Tarptautins sutari teiss altiniu gali bti
ir valstybi nacionalins teiss aktai. Paprastai tarptautini sutari klausimus reglamentuoja konstitucijos ir
specials statymai. LR Konstitucijos 136 str. nustato tarptautini sutari viet nacionalinje teisje. Labai
svarbus 1999 birelio 22 d. priimtas Tarptautini sutari statymas.
2. Tarptautins sutarties svoka ir rys
Tarptautini sutari skaiius yra iaugs tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Lietuva yra pasiraiusi per 800
tarptautini sutari. is skaiius kinta kasdien. Lietuvos Tarptautini sutari tematikai nema dmes yra
skyrusi dr. Egl Raduyt. Ji kabdama apie tarptautins sutarties svok atskleidia j trimis lygiais:

Doktrinin svoka,

Normin svoka, kuri gali pateikti Tarptautin teis;

Normin svoka, kuri pateikia nacionalins teiss normos.

Prof. S. Katuokos nuomone turt egzistuoti du tarptautins sutarties aikinimo lygiai: Norminis (pateikia
tarptautin teis) - nacionalin teis turi atitikti i svok ir doktrininis.
Doktrinin samprata.
Doktrinos atstovai apibrdami tarptautin sutart remiasi subjektyvia nuomone. Prof. Jaenkos (VDU
profesorius dsts Tarptautin teis tarpukario Lietuvoje, ileido vadovl Tarptautins tess kursas) nuomone,
tarptautin sutartis yra dviej ar keli valstybi sutarimas (vali sutapimas) dl to paties juridinio padarinio (dl
teiss atsiradimo, perklimo, panaikinimo, apsaugojimo arba pakeitimo).
Vokiei Tarptautins teiss enciklopedija: tarptautin sutartis tai Tarptautins teiss reguliuojamas
susitarimas tarp dviej ar daugiau valstybi, kuris nustato, pakeiia ar panaikina i valstybi tarpusavio teises
ir pareigas.
Prof. P.Kris (pirmasis teisininkas gavs akademiko vard, Europos Teisingumo Teismo teisjas)
tarptautin sutartis aikiai ireiktas (daniausiai raytine forma) susitarimas tarp dviej ar keli valstybi ar
kit Tarptautins teiss subjekt, dl j savitarpio teisi ir pareig nustatymo, pakeitimo ar nutraukimo.
Normin samprata.
Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss pateikia toki tarptautins sutarties svok: ioje
konvencijoje sutartis, tai ratu tarp valstybi sudarytas tarptautinis susitarimas, kuriam taikomos tarptautins
teiss normos, tvirtintas viename ar keliuose susijusiuose dokumentuose nepriklausomai nuo to koks bt to
sutarimo pavadinimas.
tarptautins sutarties samprat eina ir sutarties forma. Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss
skelbia, kad tarptautinis susitarimas turi bti sudaromas ratu, taiau Tarptautinje teisje egzistuoja vadinami
dentelmeniki susitarimai odiu, kurie taip pat yra sutartys. sutarties samprat eina ir sutarties pavadinimas
konvencija, paktas, chartija net grafikas ar programa ir pan. Tarptautinje praktikoje naudojami terminai

pavadinimui atspindi sutarties turin. Konvencija tai paprastai kodifikuojantis aktas. Paktas dokumentas
tvirtinantis mogaus teises, nepuolimo sutartis. Konkordatas visos sutartys, kurias pasirao Vatikanas.
Sutarties struktra: preambul, pagrindin dalis (tvirtina sutarties normas), baigiamosios nuostatos. Sutartis
tai vieningas dokumentas, nepriklausomai, kiek dokument j sudaro.
Sutarties kalba nebtinai t sutari ali valstybins kalbos. Tarptautini sutari kalba danai nustatoma
paia sutartimi. Europos Tarybos oficialios kalbos angl ir prancz (ETK). Jeigu sutartis sudaroma lietuvi
kalba, tai pirmoji turi bti nurodyta Lietuva (pvz. Lietuvos ir Vokietijos sutartis). Tai pareigoja daryti alternato
principas.
Tarptautini sutari rys.

Pagal sutari ali skaii: vienaals, dvials, daugiaals;

Pagal form: raytins ir dentelmeniki susitarimai;

Pagal galiojimo laik terminuotos, neterminuotos.

Pagal reikmingum ratifikuotinos ir neratifikuotinos;

Pagal gyvendinim valstybs viduje tiesioginio veikimo ir netiesioginio veikimo;

Sutartys taip pat gali bti universalios (Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss) ir regionins
(Europos mogaus teisi konvencija).
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos sudarytos sutartys yra regionins, nors jos narmis yra
JAV, Kanada, nes ios organizacijos tikslas utikrinti saugum Europoje.
3. Tarptautini sutari sudarymo procesas
Tai sudtingas procesas susidedantis i keleto stadij. Doktrinoje stadij skaiius nusakomas labai vairiai.
Vienos konvencija neatskleidia, kas yra tarptautins sutarties sudarymas ir kokios yra jos stadijos. S. Katuoka
mano, kad yra trys sudarymo stadijos:

Sutarties teksto parengimo stadija;

Sutarties teksto pripainimas teisikai reikmingu;

Sutarties teksto paskelbimas.

Stadija jungia daugyb veiksm. Pvz. sutarties parengimo stadija tarptautin sutartis rengiamos
diplomatiniais kanalais, jos gali bti rengiamos per tarptautines organizacijas (pvz., Tarptautins teiss
komiisja). Ko gero reikt pradti nuo dar ankstesns stadijos kas gi nusprendia, kad reikia rengti
Tarptautin sutart? 1999 m. Tarptautini sutari statyme tvirtinta tarptautini sutari sudarymo iniciatyvos
teis. Ji suteikta LR Prezidentui, Ministrui Pirmininkui, Usienio reikal ministrui, vyriausybei bei jos
nustatyta tvarka ministerijoms ir jos nustatytoms staigoms. Kas yra iniciatyvos teis? tai teis pasilyti
priimti ir nutraukti tarptautin sutart. Po iniciatyvos teiss seka sprendimo primimas dl tarptautini sutari
sudarymo tikslingumo. (Prezidentas, Vyriausyb arba jos pavedimu URM). Svarstant sutarties tikslingumo
klausim btina apsvarstyti ar nuostatos atitinka Konstitucij, Tarptautins teiss principus, tikslus. Mintu
atveju paeidiamas valdi padalijimo principas.
Tarptautinje teisje tam tikri asmenys ex oficio turi teis sudaryti tarptautines sutartis be speciali
galiojim - prezidentas, usienio reikal ministras, ministras pirmininkas, LR diplomatins atstovybs
vadovas. Kiti asmenys tarptautin sutart gali sudaryti tik turdami nustatyta tvarka suteiktus galiojimus. Kas
gali suteikti galiojimus? neratifikuotoms tarptautinms sutartims galiojimus sudaryti sutart suteikia
Vyriausyb, ministerijos esant URM pritarimui. Ratifikuotinoms tarptautinms sutartims sudaryti galiojimus
suteikia Prezidentas Vyriausybs teikimu arba Prezidentas Ministro pirmininko teikimu.
Momentas kuomet ufiksuojama, kad sutarties tekstas yra galutinis vadinamas teksto autentikumo
patvirtinimu. Paprastai tarptautins sutarties tekstas yra parafuojamas. Yra pasiraoma ties kiekvienu sutarties
straipsniu i abiej pusi ir gale dokumento. Po teksto autentikumo patvirtinimo seka II stadija.
Teksto pripainimas teisikai reikmingu valstyb savo sutikim laikyti sutart pareigojania gali
ireikti j pasiraydama, pasikeisdama sutart sudaraniais dokumentais, j ratifikuodama, patvirtindama,
prisijungdama arba kitu bdu. Tai gali bti numatyta ir paioje sutartyje. Pagal Vienos konvencij galima
prisijungti arba ratifikuoti.
Pripastat sutartis teisikai reikmingomis valstybs gali daryti ilygas. Ilyga tai vienaalikas
valstybs pareikimas, nepriklausomai nuo jo formuluots ir pavadinimo, padarytas pasiraant ar ratifikuojant
ar kitomis formomis pripastant sutart teisikai reikminga. iuo pareikimu valstyb siekia netaikyti tam
tikr sutarties nuostat arba pakeisti kai kuri sutarties nuostat teisin gali. Ilyga gali bti daroma tik
sutarties sudarymo arba prisijungimo prie jos metu. Toki nuostat patvirtino Tarptautinis Teisingumo Teismas
1988 m. byloje dl pasienio ir kertani sien karo veiksm. Kad sutarties pasiraymo metu padaryta ilyga
galiot ji turi bti patvirtinta, pakartota pripastant sutart teisikai reikminga. Vienos konvencijoje dl

tarptautini sutari teiss reglamentuojama ilyg darymo tvarka. Nurodoma, kad ilyga turi bti suformuluota
ratu, ilyga turi bti perduota besitarianiom valstybms. Skiriamos vairios ilyg rys. Ilyga ratione
materia i sutarties reguliavimo iimama tam tikra sritis, ilyga ratione persone sutartis nebus taikoma tam
tikriems asmenims, ratione temporis numato sutarties tam tikro laiko apribojimus, ratione loci riboja
sutarties taikym tam tikros vietos atvilgiu.
Ilygos negali bti daromos, jei ilyg draudia pati sutartis, taip pat kai sutartyje nurodyta, kad gali bti
daromos tam tikros ilygos ir ilyga t sra nepapuola. Ilyga negali bti daroma, jei ji prietarauja sutarties
objektui ir tikslams. Jei 12 mnesi laikotarpyje nei viena i ali nepareikia prietaraujanios ilygai laikoma,
kad sutarties alys ilyg prim. Sutarties alys turi teis ilyg bet kada ataukti.
Pripastant sutart teisikai reikminga gali bti taikomos vairios formos. Labai svarbi ratifikavimo
procedra- valybs savo nacionaliniuose statymuose reglamentuoja proces. LR tarptautini sutari
statymo 7 str. ivardijamos tarptautins sutartys, kurios turi bti ratifikuojamos. Vis pirma turi bti
ratifikuojamos sutartys dl sien nustatymo ir pakeitimo, dl iskirtins ekonomins zonos ir kontinentinio elfo
delimitavimo, politinio bendradarbiavimo sutartys, taikos sutartys, sutartys dl LR ginkluotj pajg buvimo
ir j statuso buvimo j teritorijose, dl LR dalyvavimo universaliose Tarptautinse organizacijose, daugiaals
arba ilgalaiks (ilgiau nei 5 metams) ekonomins sutartys, sutartys dl usienio kariuomens buvimo ir statuso
LR teritorijoje, sutartys, kurios nustato kitas normas nei LR statymai. Taip pat ratifikuojamos tos sutartys,
kuriose numatytas j ratifikavimas.
Ratifikavimo tvarka:
LR Seimui ratifikuoti tarptautines sutartis teikia LR Prezidentas (tik prezidentas). Tai jis gali padaryti savo
arba vyriausybs iniciatyva. LR Seimas ratifikuoja tarptautines sutartis priimdamas statym. Tuomet rengiami
ratifikavimo ratai. Tos sutartys, kurios nra ratifikuojamos ir dl kuri dertis galiojimus idav vyriausyb
yra tvirtinamos vyriausybs. Vyriausybei tvirtinti tarptautin sutart teikia ministerija, kuri atsakinga u sutarties
vykdym, suderinusi su URM. Ratifikaciniai ratai yra deponuojami, taigi daugiaals sutarties alys privalo
numatyti sutarties depozitar arba saugotoj. Sutarties depozitaru gali bti viena arba kelios valstybs arba
tarptautins organizacijos. Vienos konvencijos 77 str. ivardintos depozitaro funkcijos:
1.
Saugo sutarties teksto original ir visus depozitarui pateiktus galiojamuosius ratus;
2.
Rengia teksto originalo kopijas ir perduoda iuos dokumentus sutartie alims.
3.
Privalo saugoti visus dokumentus bei praneimus, susijusius su sutartimi.
4.
Registruoja tarptautin sutart JT sekretoriate.
5.
Informuoja sutarties alis apie tai, kokios valstybs prisijungia prie sutarties, kokius veiksmus sutarties
atvilgiu atliko alys.
Sutari skelbimas arba promulgacija
Visos LR tarptautins sutartys turi bti skelbiamos Valstybs iniose, visa tai daroma URM iniciatyva. Visos
Lietuvos Respublikos Tarptautins sutartys registruojamos JTO sekretoriate, informacija apie visas Lietuvos
Respublikos tarptautines sutartis yra kaupiama ir tvarkoma Usienio reikal ministerijoje. Registruojamos
sigaliojusios tarptautins sutartys.
4. Tarptautini sutari veikimas
Veikimas pirmiausia susijs su sutarties sigaliojimu. ia reikia skirti daugiaals ir dvials sutarties
sigaliojim. Daugiaals konvencijos daniausiai numato, kad jos sigalios, kai sutikim dl sutarties
privalomumo ireik tam tikras skaiius valstybi ir praeis tam tikras laiko tarpas. Pvz. 1982 m. Jr teiss
konvencijoje numatyta, kad ji sigalios prajus 12 mn. po 60-ojo ratifikacinio rato pateikimo.
Jei valstyb ireikia sutikim laikyti sutart pareigojani po to, kai sutartis yra sigaliojusi, tai sutartis iai
valstybei sigalioja nuo to momento, kada toks sutikimas buvo ireiktas. Lietuvos praktikoje danai is
momentas nesutampa pvz. LR Seimas ratifikuoja tarptautin sutart spalio 30 d., taiau ratifikaciniai ratai
depozitar pasiekia po met. Sutartis sigalioja nuo tada, kai ratai pasiekia depozitar. Dvials tarptautins
sutartys paprastai sigalioja nuo ali pareikimo pripainti sutart teisikai reikminga dienos.
Sutarties veikimas taip pat siejamas su sutarties galiojimu teritorijos, asmen ir laiko atvilgiu. Bendros
taisykls sutartis paprastai galioja visoje sutart pripainusia teisikai reikminga valstybs teritorijoje. Gali
bti daromos ilygos iimant tam tikras teorijas arba prapleiant tam tikras teritorijas. Subjekt atvilgiu teisin
gali sutartis gyja valstybs, kurios pripaino sutart teisikai reikminga atvilgiu. Taiau i aksioma iek tiek
pakeista kalbant apie tarptautines sutartis ir treisias alis. Treiosios alys privalo gerbti tarptautin sutart
negali imtis veiksm kit ali atvilgiu, kad sutartis bt nevykdoma.
Sutartys gali bti terminuotos ir neterminuotos, taigi sutarties veikimas, galiojimas gali bti apibrtas tam
tikru laiko tarpu. Terminuot sutari galiojimas gali bti pratstas is veiksmas vadinamas sutarties

prolongavimu. Prolongavimas gali bti numatytas paioje sutartyje ir jis gali bti automatinis pvz. sutartyje gali
bti numatyta, jog ji galioja 5 m., toliau sakoma, kad jei nebus ali prietaravim bus pratsiama dar 5
metams.
Daugumoje tarptautini sutari numatytas sutari denonsavimas tai teistas, vienaalis sutarties
nutraukimas, lakantis slyg, numatyt paioje sutartyje. Jei sutartyje denonsavimas nenumatytas Vienos
Konvencija dl tarptautini sutari teiss reglamentuoja, kad iuo atveju leidiama nutraukti tarptautines
sutartis, jei i esms pasikeit sutarties slygos tai yra atsirado tokios aplinkybs ir jos yra esmins, nes apima
sutarties objekt ir tikslus. Tos aplinkybs i esms daro sutart nevykdom. Konvencija reglamentuoja
sutarties nutraukim ar galiojimo sustabdym dl sutarties paeidimo, taiau kalbama apie esmin sutarties
paeidim. Esminiu sutarties paeidimu laikomas atsisakymas vykdyti sutart arba paeidimas tokios sutarties
normos, kuri turi esmin reikm sutarties objektui ir jos tikslams.
is klausimas paprasiau yra sprendiamas dvialse sutartyse. Tuo tarpu daugiaalse sutartyse esminio
paeidimo atveju suteikiama teis kitoms tos sutarties alims vieningu susitarimu sustabdyti sutart ar jos
galiojim arba nutraukti sutart. Nutraukti sutart t ali santykiuose su sutart paeidusia valstybe. Taigi
galima tiek kolektyvin, tiek individuali akcija esminio sutarties paeidimo atveju. Gali bti tam tikros sutari
kategorijos, kurios objekt paeidus, vienai i ali netenka prasms visas sutarties subjektas. Pvz. dl
branduolinio ginklo bandymo udraudimo
5. Tarptautini sutari negaliojimo pagrindai
Vienos konvencija tvirtina sutari negaliojimo pagrindus. Galima iskirti tris sutari negaliojimo
pagrindus. Sutartis negalioja:

Dl sutarties alies teisnumo valstyb savo veiksmus sudarydama tarptautines sutartis ireikia per
tam tikrus asmenis. ia ikyla galiojim virijimo atvejis. galiojimo virijimas savaime nedaro sutarties
negaliojania, taiau galiojim virijimas gali bti pagrindas ginyti sutarties galiojim tai priklausys nuo
sutarties galiojimo masto, kaip pasikeit sutarties turinys.

Dl sutarties ali sutikimo tikrumo. Remiantis civilistika, tai galima priskirti sutarties negaliojim dl
yd tai gali bti apgaul, prievarta, klaida. Vienos Konvencija dl tarptautini sutari teiss numato dar vien
atvej tai valstybs atstov papirkim. Tiek klaida, tiek apgaul, tiek valstybs atstov papirkimas ufiksavus
fakt, daro sutarties galiojim ginytinu. Jeigu sudarant sutart naudojama jga, tai tokia sutartis nustaius
fakt yra negaliojanti. Ilg laik buvo galvojama, kad niekas negali varyti valstybi susitarimo laisvs. Prof.
Jelinekas yra pasaks bet kok, netgi neteist teisin fakt, galima padaryti juridikai pagrstu, jei jis
jungiamas tarptautin sutart. Jei dvi ar daugiau valstybi nori susitarti, niekas negali joms sukliudyti - teigia
prancz prof. Rosas. Tarptautins Teiss Komisija 1933 m. svarst prof. Ferdroso praneim, kurio tema buvo
Sutartys draudiamos tarptautinje teisje. Tuo metu jauiama situacija, kad valstybs sudaro sutartis
kuomet be valstybi sutikimo dl j susitarimo. Po II Pasaulinio karo 1953 m. Tarptautin teiss komisija grta
prie io klausimo ir svarsto sutari teistumo klausim. Prof. Lauterpacht pasilo sutari negaliojimo
pagrind suformuoti taip: sutartis arba bet kuris jos teiginys laikomas negaliojaniu, jei jo vykdymas siejamas
su veiksmais, kurie yra neteisti pagal Tarptautin teis ir kurie tokiais pripainti Tarptautinio Teisingumo
Teismo. Prof. Fitzemauritce pasil kit formuluot negaliojaniomis laikomos tarptautins sutartys, kurios,
kurios prietarauja jus cogens normoms. is profesoriaus teiginys tvirtintas Vienos Konvencijos dl
tarptautini sutari teiss 53 str. sutartis laikoma niekine, jei jos sudarymo momentu ji prietarauja
imperatyvinei Tarptautins teiss normai. Doktrinoje pripastama, kad jus cogens konstatavimo klausim turi
sprsti tarptautinis teismas. Tarptautini sutari vykdymas gali bti sustabdytas. Paprastai sustabdomos
tarptautins sutartys karo atveju, taiau karas gali bti pagrindas pradti veikti kitoms tarptautinms sutartims
ypa sutartimis, kurios yra humanitarins teiss altiniai nustato vedimo taisykles, karo belaisvi apsaug.
Visos kitos sutartys sustabdomos, kol vyksta karo veiksmai.

Dl sutarties objekto neteistumo.

6. Tarptautini sutari aikinimas
Tai procesas, kurio metu iaikinamas tikrasis sutarties normos turinys. Sutari aikinimui skirtas Vienos
konvencijos dl tarptautini sutari teiss III skyrius. Sutarties aikinimo atveju objektu tampa konkreti
sutarties norma. Nurodoma, kad sutartis aikinama, laikantis geros valios princip, atsivelgiant joje
vartojam svok prastin reikm, atsivelgiant sutarties objekt bei tiksl. Geros valios svoka nra
apibrta tai reikt, kad sutart reikia aikinti geranorikai. Reikia laikytis tam tikr taisykli pvz. normos
numatanios valstybi teisi suvarym, negali bti aikinamos pleiamai. Normos, kuri pagrindu
formuluojama subjektui pareiga, turi bti aikinamos to subjekto naudai. Aikinimas turi pasiekti tiksl norma

turi tapti aikesne. Aikinimas gali bti oficialus ir neoficialus. Tarptautinis Teisingumo Teismas teikia
konsultacines ivadas dl tam tikr norm. Ar Tarptautinis Teisingumo Teismas priimdamas sprendim sukuria
precedent. Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas privalomas gino alims. Tarptautinio Teisingumo
Teismo sprendimas gali bti vertinamas kaip papildomas Tarptautins teiss altinis, kurio pagalba
atskleidiama Tarptautins teiss norma. (padeda isiaikinti normos turin). Aikinant konkrei Tarptautins
teiss norma, btina remtis visa sutartimi, jos papildomais dokumentais. Aikinant sutart svarbu grti prie
sutarties itak kai sutarties kuriame alys teikia savo pasilymus, tai leidia suprast sutarties genez ir jos
turin. Doktrina taip pat ia suvaidina svarb vaidmen todl ji gali bti pripainta, kaip papildomas
Tarptautins teiss altinis.
Aikinimo metodai loginis, doktrininis, kazualinis ir t.t.
Udaviniai
1 udavinys
Valstybs Puritanija ir Ruritanija kartu su daugeliu kit valstybi dalyvauja 1929m. sudarytoje konvencijoje.
Specialiuoju susitarimu, sudarytu 1961m., kai kurie 1929m. konvencijos straipsniai buvo pakeisti. is vlesnis
susitarimas sigaliojo j ratifikavusi valstybi atvilgiu. Puritanijos atvilgiu tai vyko 1965m. Kai kurios
pirmins konvencijos dalyvs, tarp j ir Ruritanija, pataisyto teksto dar neprim. Juo labiau, nuo 1970m.
Uranijos valstyb dalyvauja konvencijoje nenurodiusi, ar ji sipareigojo pirmins konvencijos ar pakeistos
konvencijos atvilgiu.
Klausimai:
Kuri sutarties versija taikoma tarp:
a) Puritanijos ir Ruritanijos
b)
Puritanijos ir Uranijos
c) Ruritanijos ir Uranijos?
Argumentuokite atsakymus.
2 udavinys
Valstybs A ir B pasira sutart dl teisins pagalbos ir teisini santyki. Sutartyje buvo numatyta, kad sutartis
turi bti ratifikuota. Paioje sutartyje buvo numatyta, kad sutartis sigalioja po 90 dien nuo apsikeitim
ratifikaciniais ratais. Taiau iki apsikeitimo ratifikaciniais ratais valstybje B buvo sulaikytas valstybs A
pilietis kaltinamas sunki nusikaltim vykdymu valstybje B. Todl valstyb A kreipsi valstyb B, pagal
mintoje sutartyje nustatyta procedr, praydama iduoti valstybs A piliet padarius nusikaltim valstybje B.
Klausimai:
1. Ar, Js manymu, valstyb A gali remtis neratifikuota ir nesigaliojusia sutartimi?
2.
kaip pasikeist situacija, jeigu sutartis bt jau ratifikuota, bet dar nesigaliojusi?
3.
Jeigu valstyb B leist valstybei A pasinaudoti teismis remiantis neratifikuota ir nesigaliojusia sutartimi,
ar tai galima bt laikyti "tyliu ratifikavimu"?
4.
Jeigu leidim pasinaudoti teismis remiantis neratifikuota ir nesigaliojusia sutartimi laikytume "tyliu
ratifikavimu", kokios, Js nuomone, galt bti gynybos priemons, jei kita sutarties alis netinkamai vykdyt
savo pareigas?
5.
Kokie, Js manymu, bt atsakymai aukiau pateiktus klausimus, jei situacija liktu analogika, taiau
sutartis bt buvusi sudaryta tarp trij valstybi?
3 udavinys
Js atstovaujate LR Usienio reikal ministerij ir esate galiotas dertis dl sutari.
Lietuva 2004 m. sausio 2 d. pasira daugiaal bendradarbiavimo sutart ir buvo deimta valstyb pasiraanti t
sutart.
Sutartyje sakoma, kad:
...
100 straipsnis.
ios Sutarties galiojimas neterminuotas, taiau j galima denonsuoti praneant apie tai prie metus Depozitarui,
kuris perduoda tokius praneimus kitoms Valstybms signatarms. Pasibaigus iam terminui, Sutartis nustoja
galiojus j denonsavusios alies atvilgiu, bet lieka galioti likusioms Auktosioms Susitarianioms alims.
101 straipsnis
Sutartis sigalioja, kai j ratifikuoja 5 valstybs.

102 straipsnis
i Sutartis atvira prisijungti ir tapti jos dalyve valstybms, kurios nra jos signatars. Atitinkami ratai
deponuojami Depozitarui, kuris pranea apie tok deponavim valstybms signatarms.
...
Sutartis buvo ratifikuota LR Seimo t pai met vasario 2 d. ir ratifikavimo ratai buvo deponuoti t pat
mnes Depozitarui.
2005 m. spalio 3 d. Js gaunate rat i LR Vyriausybs, kur sakoma, kad i Sutartis Lietuvai pasirodo esanti
visikai nenaudinga ir netgi nuostolinga, kad dl to Lietuvos biudetas jau prarado keliasdeimt milijon lit, ir
kad bt buv geriau, kad i viso itos sutarties Lietuva nebt pasiraiusi. Vyriausybs rate praoma itaisyti
situacij kuo skubiau ir todl padaryti ilyg kertiniame Sutarties 11 straipsnyje, dl kurio i esms ir kyla visos
problemos.
Js turite parayti motyvuot atsakym LR Vyriausybei, koki veiksm mts ar ruoiats imtis itaisyti
susidariusi situacij dl sutarties.
Klausimai
Koks bt Js veiksm planas, kad patenkinti Vyriausybs praym? Ar galima j i viso patenkinti? Koki
pasilym tursite dl sutarties? Motyvuokite savo pasirinktus veiksmus.
Vedamieji klausimai
Kada galima daryti ilygas?
Ar iuo atveju galima padaryti ilyg? Kodl? (nes jau sigaliojusi Sutartis, todl negalima)
Gal tada yra kitas variantas? Gal geriau, kad i viso tos sutarties nebt? Ar galima tai padaryti? (galima
denonsuoti)
O gal dabar bt galima pagalvoti ir apie tai kaip turti sutart su ilyga? (galima vl ratifikuoti, bet jau su
ilyga.
Paaikinimas
Ilyg po sutarties sigaliojimo daryti negalima, todl geriausias sprendimas bt sutart denonsuoti, o po to
vl j ratifikuoti su 11 str. ilyga. Bet tai utrukt, daugiau nei metus, nes reikt praneti dl denonsavimo, kuris
sigaliot tik po met nuo praneimo, o po to vl ratifikuoti su ilyga. (toks realus pavyzdys yra Jamaika, kuri
buvo ratifikavusi ICCPR be ilyg, pamat, kad labai daug piliei skundiasi JTO mogaus teisi komisarui ir
j skundai yra patenkinami, todl nusprend denonsuoti ICCPR Fakultatyvin Protokol.)
4 udavinys
Lietuvos Respublikos Prezidentas prao Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo itirti, ar 1998 m.
Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statutas neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 13
straipsniui (draudiama iduoti Lietuvos Respublikos piliet usienio valstybei, iskyrus tarptautini sutari
numatytus atvejus. Pilieio idavimas tarptautiniam teismui nenumatytas), 62, 86, 100 straipsniams ir
114 straipsnio 2 daliai (Seimo nari, Prezidento, ministr, teisj imunitetai nuo baudiamojo
persekiojimo).
Uduotis 1.
s esate pareikjo (Prezidento) atstovas.
Js uduotis pateikti argumentus, jog Romos Statutas (straipsnis, dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai.
Uduotis 2.
Js esate suinteresuoto asmens (Teisingumo ministerijos) atstovas.
Js uduotis pateikti argumentus, jog Romos Statutas neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Reikalingi dokumentai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucija;
2.
1998 m. Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statutas.
Kontroliniai klausimai
1. Apibdinkite Tarptautini sutari teiss reguliavimo dalyk.
2. Ivardinkite Tarptautins sutari teiss altinius.
3. Pateikite tarptautins sutarties samprat.
4. Kokia gali bti tarptautins sutarties kalba?
5. Kas yra tarptautini sutari sudarymo iniciatyvos teis?

6. Kada baigiasi tarptautins sutarties teksto derinimas?

7. Kokie yra tarptautins sutarties pripainimo teisikai reikminga bdai?
8. Kas yra tarptautins sutarties ilyga?
9. Kaip ratifikuojamos tarptautins sutartys Lietuvos Respublikoje?
10. Kada sigalioja dvials, daugiaals tarptautins sutartys?
11. Kas yra tarptautini sutari prolongavimas?
12. Kaip nutraukiamos tarptautins sutartys?
13. Apibdinkite tarptautini sutari negaliojimo pagrindus.
14. Kaip aikinamas tarptautini sutari tekstas?
Literatra
1. Vadapalas V. Tarptautin teis. - Vilnius, Eugrimas, 2006. P. 130-186.
2. Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. - Vilnius, Eugrimas, 2000. P. 170-189.
3. Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss // Valstybs inios, 2002 Nr.13-480.
4.
1999 m. birelio 22 d. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymas Nr. VIII-1248 // Valstybs
inios, 1999, Nr. 60-1948.
5.
Tarptautinio Teisingumo Teismo 1997 m. rugsjo 25 d. sprendimas Gabcikovo-Nagymaros byloje //
V.Vadapalas Tarptautin teis: pagrindiniai dokumentai ir jurisprudencija. Vilnius, Eugrimas, 2003. P. 124-129.
2 tema. Diplomatin ir konsulin teis
1.
Diplomatins ir konsulins teiss svoka ir altiniai;
2.
Usienio santyki institucijos;
3.
Diplomatins atstovybs ir j funkcijos;
4.
Diplomatinis korpusas;
5.
Diplomatiniai imunitetai ir privilegijos;
6.
Konsulin teis, konsulins staigos ir j funkcijos.
1. Diplomatins ir konsulins teiss svoka ir altiniai
Terminas Diplomatija suprantamas kaip usienio politikos gyvendinimas taikiomis priemonmis.
Diplomatija (graik k.) diploma: sulenktas lapas. XVII a. pasirod dokument rinkinys, kuris vadinosi codex
juris gentium diplomaticus. Tai buvo tarptautins teiss akt rinkinys, reglamentuojantis diplomatinius
klausimus.
Diplomatija kaip sritis nagrinjama vairi moksl: politikos, istorijos, svarbiausi klausimai reglamentuojami
tarptautins teiss akos, kuri vadinasi diplomatin ir konsulin teis (tai i esms 2 atskiros akos sujungtos tik
tarptautins teiss studij programoje).
Prof. P. Kris pastebi, kad ryys tarp tarptautins teiss ir diplomatins teiss atsiskleidia per 3 aspektus:

Tarptautin teis yra diplomatijos realizavimo pagrindas;

Pati diplomatija utikrina tarptautins teiss norm realizavim;

Diplomatija prisideda prie tarptautins teiss norm atsiradimo. Beveik visos tarptautins sutartys
rengiamos diplomatiniais kanalais.
Gali bti vartojamos vairios diplomatijos svokos: tradicin, naujoji, krizi ar virni diplomatija.
Tuo tarpu diplomatin ir konsulin teis susideda i visumos tarptautins teiss norm, kurios reglamentuoja
diplomatini bei konsulini santyki usimezgim bei nutraukim, diplomatini atstovybi bei konsulini
staig status, funkcijas, o taip pat utikrina iose staigose dirbani asmen imunitetus ir privilegijas.
Diplomatin ir konsulin teis tai labiausiai kodifikuotos tarptautins teiss akos:
1.
1961 m. priimta Vienos konvencija dl diplomatini santyki (sigaliojo 1964 m., Lietuva prisijung
1992 vasario 14 d.). i Konvencija apibria diplomatini atstovybi funkcijas, nusako galim kiek
diplomatini atstovybi darbuotoj, nustato atstovybi vadov klases, diplomatini atstovybi bei diplomat
imunitetus bei privilegijas.
2.
1963 m. priimta Konvencija dl konsulini santyki (sigaliojo 1967 m., Lietuva prisijung 1992
vasario 14 d.). i Konvencija reglamentuoja konsulini staig vadov skyrim bei primim, nusako
konsulini staig pareign imunitetus bei privilegijas. Specialus skyrius skirtas garbs konsulini pareign ir
j vadovaujam staig reimo reglamentavimui.
3.
1969 m. priimta Konvencija dl specialij misij.

4.
1973 m. Konvencija dl baudimo u nusikaltimus vykdytus prie asmenis, kurie naudojasi
tarptautine teisine apsauga taip pat prie diplomatinius agentus. (sigaliojo 1977 m. Lietuva pasira 2002
rugsjo 19 d., taiau dar nenusiunt ratifikacinio rato).
5.
Diplomatins ir konsulins teiss normos taikomos ir tarptautinms organizacijoms bei jose dirbantiems
pareignams 1946 m. priimta Konvencija dl JTO privilegij ir imunitet (Lietuva prisijung 1993 m.).
6.
1947 m. Konvencija dl specializuot agentr privilegij ir imunitet (Lietuva prisijung
1997 vasario 10 d.)
is sraas laikytinas diplomatins ir konsulins teiss altiniais. Taiau i esms ie santykiai
reglamentuojami dvialse diplomatinse ir konsulinse sutartyse. Taip pat valstybs reglamentuoja
diplomatinius ir konsulinius santykius nacionaliniais statymais.
Lietuvoje:

1991 m. LR statymas dl usienio valstybi diplomatini atstovybi Lietuvos Respublikoje statuso;

1998 m. priimtas Diplomatins tarnybos statymas;

1995 m. Konsulinis statutas;

LR Vyriausyb 1998 m. patvirtino Usienio valstybi diplomatini atstovybi konsulini staig bei
tarptautini organizacij atstovybi nari akreditavimo nuostatus;

1997 m. LR Vyriausybs nutarimu patvirtinti specialij ata nuostatai.

2. Usienio santyki institucijos
Tarptautiniai santykiai yra palaikomi ir vystomi per atitinkamas valstybs institucijas, atitinkamus valstybs
pareignus, kurie veikia nustatytos kompetencijos ribose ir atlieka nustatytas funkcijas.
Institucijos yra klasifikuojamos pagal kompetencij:

Bendrosios kompetencijos (Valstybs vadovas, parlamentas, vyriausyb);

Specialiosios kompetencijos (URM, kitos ministerijos, kurios kuruoja atitinkam usienio santyki
srit).
Pagal veikimo ribas;

Veikianios valstybs viduje;

Veikianios usienio valstybs teritorijoje (diplomatins atstovybs, konsulins staigos, atstovybs prie
tarptautini organizacij, prekybins atstovybs).
Tarptautiniai santykiai gali bti palaikomi ir per nepastovias institucijas bei specialisias misijas.
Valstybs vadovo vaidmuo.
Valstybs vadovo vaidmuo tarptautiniuose santykiuose priklauso nuo politins sistemos. Konstitucinse
monarchijose valstybs vadovo funkcijos usienio politikoje pasireikia jo dalyvavimu vairiose valstybinse
ceremonijose, reprezentacinio pobdio renginiuose. Parlamentinse respublikose vadovo vaidmuo taip pat
nra didelis pvz. Vokietijos, Austrijos, Italijos prezidentai. Didesnes galias usienio politikoje valstybs vadovai
turi prezidentinse valstybse.
Lietuvos Respublikos prezidento galios apibrtos LR Konstitucijos 77 str. jis sprendia pagrindinius
usienio politikos klausimus, kartu su Vyriausybe j gyvendina, skiria ir ataukia Lietuvos diplomatinius
atstovus usienio valstybse, priima galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus, teikia Seimui ratifikuoti
tarptautines sutartis. Prezidento galios LR priklauso nuo jo paties kaip asmens ir jo santyki su kitomis
institucijomis.
Parlamento vaidmuo.
Priimdami statymus formuoja vidaus politik, o usienio politika yra vidaus politikos tsinys. Sprendia karo
ir taiko skelbimo klausimus, ratifikuoja bei denonsuoja tarptautines sutartis. (Lietuvos Seimo usienio reikal
komitetas, Europos reikal komitetas).
Vyriausyb.
gyvendina usienio politik. LR Vyriausyb umezga diplomatinius santykius, palaiko ry su tarptautinmis
organizacijomis. Be abejo daugiausia veikia URM, kuriai atitenka koordinatoriaus vaidmuo, ji vadovauja
diplomatini atstovybi ir konsulini staig veiklai.
3. Diplomatins atstovybs ir j funkcijos
Pagal diplomatins tarnybos statymo 7 str. LR diplomatins atstovybs yra usienio valstybje ar prie
tarptautins organizacijos nuolat veikianti Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos institucija oficialiems
tarptautiniams santykiams palaikyti.
Lietuva atgavusi nepriklausomyb palaiko diplomatinius santykius su madaug 100 valstybi, diplomatini
atstovybi skaiius artja prie 50.

Diplomatin atstovyb tai aukiausia politin institucija atstovaujanti valstybei. Visos kitos institucijos
turi jai paklusti. Diplomatins atstovybs veiklos kryptys nustatomos tarptautine sutartimi bei nacionaliniu
statymu.
Pagal Vienos konvencij dl diplomatini santyki diplomatins atstovybs funkcijos inter alia yra ios:

Atstovavimas atstovaujamai valstybei priimanioje valstybje;

Atstovaujamosios valstybs ir jos piliei interes gynimas priimanioje valstybje laikantis tarptautins
teiss norm;

Informacijos apie vykius priimanioje valstybje teikimas teistomis priemonmis ir ios informacijos
perdavimas vyriausybei;

Draugik santyki skatinimas

Ekonomini, mokslini ryi pltojimas.

Be to, jokia Konvencijos nuostata negali bti aikinama kaip trukdanti diplomatinei atstovybei vykdyti
konsulines funkcijas.
LR diplomatins tarnybos statyme papildomai suformuota dar viena funkcija - diplomatins atstovybs
platina informacij apie Lietuvos Respublik, jos politin, socialin ir ekonomin padt, o taip pat kultr,
paproius ir tradicijas.
Svarbu paymti, kad nei viena i institucij, veikiani usienio valstybje, iskyrus diplomatines
atstovybes, neturi teiss atstovauti LR.
LR diplomatins atstovybs steigiamos usienio reikal ministro teikimu, o steigia jas ir likviduoja
Vyriausyb. Atstovybs sudt nustato ministras, ji sudaroma atsivelgiant sutart dl diplomatins atstovybs
darbuotoj skaiiaus.
Vienos konvencijos dl diplomatini santyki 11 str. numato: jei nra vienareikmio susitarimo, dl atstovybs
personalo dydio, priimanioji valstyb gali pasilyti, kad atstovybs personalo dydis neviryt toki rib,
kokias ji laiko pagrstomis. Nustatant personalo dyd atsivelgiama poreikius, susiklosiusias slygas.
Priimanioji valstyb taip pat gali atsisakyti priimti tam tikros kategorijos pareignus. Kiekvieno darbuotojo
kandidatra paprastai suderinama su priimania valstybe. Pats diplomato primimas darbui diplomatinje
atstovybje yra siejamas su jo akreditacija. Remianti 1998 m. Vyriausybs patvirtintais akreditavimo nuostatais:
akreditavimas protokolo tarnybos veikla, susijusi su diplomatini atstovybi bei konsulini staig nari, j
eimos nari, atvykusi Lietuvos Respublik registravimu, i asmen statuso nustatymu ir akreditacijos
paymjimo idavimu.
Priklausomai nuo to, kokias pareigas diplomatas uims skiriasi ir akreditacijos tvarka: Diplomatins atstovybs
vadovai bei ata turi gauti agreman (sutikim). URM informuoja kit URM kad tam tikr pareigyb
pretenduoja asmuo, pateikia vis informacij apie j. Vienos Konvencija nepareigoja priimanios valstybs
paaikinti, motyvuoti, kodl ji nepriima asmens (per 2 mnesius nesuteikus agremano, asmuo nepriimamas).
Agremanas reikalingas ir ata pareignams (emiausias diplomatinis rangas).
Diplomatins atstovybs vadovas, gavs agreman privalo teikti galiojamuosius ratus. Jie, priklausomai nuo
to, prie ko jie yra akredituojami, kam jie teikia galiojamuosius ratus, yra skirstomi i tris klases (Vienos
Konvencijos 14 str.):
1.
ambasadoriai ir nuncijai (Vatikano atstovai) akredituoti prie valstybs vadov;
2.
pasiuntiniai ministrai, internuncijai (Vatikano atstovai), akredituoti prie Vyriausybs ;vadov
3.
reikal patiktiniai, akredituoti prie Usienio reikal ministro.
Nuo galiojimo rato teikimo momento asmuo laikomas oficialiu valstybs atstovu.
4. Diplomatinis korpusas
Siaurja prasme diplomatinis korpusas susideda i asmen, turini diplomatin rang. Plaija prasme
traukiami j eimos nariai ir diplomatins atstovybs darbuotojai. Diplomatiniam korpusui vadovauja duaenas,
kuriuo paprastai bna vyriausias ar ilgiausiai bnantis toje valstybje valstybs diplomatins atstovybs
vadovas.
Visi diplomatinse atstovybse dirbantys asmenys gali bti skirstomi tris grupes:
1. Diplomatai;
2. Administracinis/techninis personalas;
3. Pagalbinis personalas.
is skirstymas svarbus svarstant imunitet ir privilegij klausim. Pagal LR Diplomatins tarnybos statym
Diplomatas diplomatin rang turintis LR pilietis. Jis yra statutinis valstybs tarnautojas ir dirba pagal
diplomatins tarnybos sutart. Skiriamasis diplomato bruoas diplomatinis rangas.

LR yra tokie nustatyti diplomatiniai rangai:

1.
Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir galiotasis ambasadorius (tai aukiausias rangas. Atlyginimo
koeficientas 4,3)
2.
Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir galiotas ministras;
3.
Ministras patarjas;
4.
Patarjas;
5.
Sekretorius ( I-asis, II-asis, III-iasis);
6.
Ata.
Pirmuosius 2 rangus iki gyvos galvos suteikia LR prezidentas. Visi kiti rangai suteikiami usienio reikal
ministro. Egzistuoja diplomatini rang suteikimo eil. I-asis rangas po 1 m. (kiekvienas kitas po 3 m.).
Skiriami politins karjeros diplomatai tai pirmieji du rangai, visi kiti diplomatins karjeros diplomatai.
5. Diplomatiniai imunitetai ir privilegijos
Imunitetas turi labai daug reikmi (medicinin, teisin). Tarptautinje teisje imunitetas suprantamas kaip
imimas i usienio valstybs jurisdikcijos. Diplomatinis imunitetas traktuojamas, kaip sudtin valstybs
imuniteto nuo kitos valstybs jurisdikcijos dalis. Diplomatin privilegija pirmenyb, kuri teikiama usienio
valstybi diplomatinms atstovybms bei j nariams. Diplomatiniai imunitetai ir privilegijos tai vienas i
labiausiai kodifikuot diplomatins teiss institut. io instituto formavimasis prasideda gilioje senovje (pvz.
Diplomatinio asmens nelieiamybs aspektas prof. Levenas genties atstovas turjo bti sitikins, kad
vedant derybas, jis nebus suvalgytas). Egzistuoja vairios teorijos, kurios pagrindia diplomatini imunitet ir
privilegij prasm bei tiksl. A.Paksas apgyns daktaro disertacij apie diplomatinius imunitetus ir privilegijas,
teigia, kad egzistuoja trys teorijos, kuriomis grindiami diplomatiniai imunitetai ir privilegijos:
1)
Personalinio atstovavimo teorija. Ji formavosi nuo seno. Diplomatins atstovybs narys atstovauja
suverenui, todl i io fakto ir turi iplaukti imunitetai bei privilegijos.
2)
Viduramiais paplito eksteritorialumo teorija, traktuojanti diplomatins atstovybs teritorij, pastat kaip
atstovaujamosios valstybs teritorij. i teorija iuolaikinje tarptautinje teisje nebuvo patvirtinta, j atmet
ne tik doktrina, bet ir teism praktika (pvz. Pranczijos teismas: JAV pilietis JAV atstovybs patalpose vaikino
vaik i Pranczijos. Jei remtumms ia teorija, iuo asmeniu bei vaiko atvilgiu reikt remtis JAV statymais,
bet teismas nustat, kad reikia remtis Pranczijos statymais.)
3)
Funkcinio btinumo teorija. Imunitetai ir privilegijos reikalingi tam, kad diplomatins atstovybs ir jos
darbuotojai skmingai gyvendint diplomatines funkcijas. i teorija tapo vyraujania ir jo nuostatos trauktos
Vienos konvencij dl diplomatini santyki. Konvencijos preambulje nurodyta Privilegijos ir imunitetai
skiriami ne atskir asmen poreikiams tenkinti, bet siekiant utikrinti, kad diplomatins atstovybs, kaip
valstybei atstovaujanios institucijos, veiksmingai vykdyt savo funkcijas.
Visus diplomatinius imunitetus ir privilegijas galima skirstyti :
a) Diplomatins atstovybs privilegijos ir imunitetai;
b)
Diplomatins atstovybs nari privilegijos ir imunitetai.
Vienos Konvencijoje nurodomas diplomatini atstovybi patalp ir turto nelieiamumo imunitetas.
Tarptautinis Teisingumo Teismas JAV Diplomatinio ir konsulinio personalo byloje yra nurods, nra
fundamentalesns slygos, valstybms palaikyti santykius u diplomatini pasiuntini ir ambasadori
nelieiamyb. Diplomatini atstovybi patalp nelieiamyb yra tvirtinta ir LR statyme dl usienio
valstybi diplomatini atstovybi Lietuvos Respublikoje statuso. ia nurodoma: Diplomatins atstovybs
patalpos, jose esantis turtas, transporto priemons yra nelieiamos. Lietuvos Respublikos valdios atstovai
patalpas gali eiti tik gav diplomatins atstovybs atstovo sutikim.
ia reikia iskirti aktyvi (priimanioji valstyb turi utikrinti saugum, vie tvark diplomatinje
atstovybje) / pasyvi pareigas (negalima eiti be leidimo). Transporto priemoni rat blokavimas
(diplomatiniai numeriai) bt aikus Vienos konvencijos dl diplomatini santyki paeidimas. Ar galima
sustabdyti main su diplomatiniai numeriais? URM ir VRM nutarimu, leidiama stabdyti, kai transporto
priemons buvo pavogtos.
Diplomatinis prieglobstis, kai kuri valstybi praktikoje, diplomatinje atstovybje suteikiamas
prieglobstis asmenims, kurie yra persekiojami dl politini motyv. Tarptautins teiss kontekste: 41 str. Vienos
konvencija neleidia naudoti diplomatini atstovybi patalp tikslams, nesuderinamiems su Konvencijoje
numatytomis atstovybi funkcijomis. 1950 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas Asylum byloje pareik:
sprendimas suteikti diplomatin prieglobst diplomatinje atstovybje, kartu yra ir valstybs suvereniteto
paeidimas. Diplomatinio prieglobsio suteikimas trukdo paeidjui taikyti teritorin jurisdikcij ir gali bti
traktuojamas kaip kiimasis valstybi vidaus reikalus. Tarptautinis Teisingumo Teismas Peru ir Kolumbijos

gine pabr ir kit aspekt: priimanioji valstyb negali naudoti jgos prie kitos valstybs atstovyb,
siekdama perimti asmen, kuriam suteikiamas diplomatinis prieglobstis. Nepaisant aiki Tarptautinio
Teisingumo Teismo nuostat, dauguma Lotyn Amerikos valstybi taiko diplomatin prieglobst.
Archyv ir dokument nelieiamumas bet kuriuo metu (net karinio konflikto metu, t.y. absoliutus
imunitetas), kur jie bebt (net u atstovybs rib), jie yra nelieiami. Visi dokumentai bei archyvin
mediaga negali bti paimti, nagrinjamas j turinys ar publikuojami. Priimanioji valstyb turi utikrinti, kad
jie nebt ugrobti kit asmen.
Fiskalinis imunitetas j sudaro tam tikros lengvatos mokesi atvilgiu. Valstybs susitaria, kad diplomatins
atstovybs gali bti atleistos nuo mokesi bei rinkliav.
Muit privilegija priimanioji valstyb, remiantis abipusikumo principu, savo statymuose leidia veti ir
atleidia nuo muito mokesi ir rinkliav prekes, skirtas oficialiam atstovybs naudojimui. Bet tai nereikia,
kad veamas krovinys negali bti tikrinamas, dalyvaujant diplomatins atstovybs atstovams, atsiradus svariam
pagrindui tarti, kad veami draudiami daiktai kroviniui patikrinti.
Susiinojimo laisv diplomatinei atstovybei turi bti suteikta laisv laisvai bendrauti su oficialiomis
institucijomis, bei utikrinamas j susiinojimo slaptumas, kuris susijs su dokument bei archyv
nelieiamumu. Pirmiausia reikia identifikuoti, kad tai diplomatins atstovybs korespondencija (antspaudas,
diplomatinio kurjerio (jo nelieiamumas) palyda). K teistai galima gabenti diplomatiniu patu?
Diplomatinis patas turi atitikti dvi slygas: oficials dokumentai bei daiktai skirti oficialiam naudojimui.
Diplomatinio pato primimas, iveimas neturi prietarauti priimanios valstybs statymams (LR VRM
sakymas leidia veti tam tikrus ginklus, atitinkanius reikalavimus, suderinus su VRM). Neretai dokumentai
gali bti perduodami laivo kapitonui ar lktuvo vadui.
Teis naudoti valstybs simboliais. (vliavos, herbai)
Diplomato asmens nelieiamybs imunitetas. Jis negali bti suimtas, sulaikytas. Priimanioji valstyb turi
reikti jam tinkam pagarb ir imtis vis reikiam priemoni, kad bt ivengta bet kokio pasiksinimo jo
asmen, asmens laisv ir orum (Vienos Konvencijos 29 str.). Diplomatas gali bti trumpam sulaikytas, taiau
tokio sulaikymo tikslas ne bausti, o padti diplomatui ivengti galim neigiam pasekmi. Lietuvoje yra
priimta, kad pareignai turi palydti neblaiv diplomat iki saugios vietos, pareignai privalo praneti URM
diplomatiniam skyriui (taip LT buvo isistas Vokietijos diplomatas)). Galima sulaikyti nusikaltimo darymo
metu, bet iaikinus, kad jis turi imunitet asmuo paleidiamas. Siunianioji valstyb gali atsisakyti suteikto
imuniteto (Gruzijos diplomatui vykdius mogudyst, Gruzija atsisak imuniteto). Ir treiose valstybse
asmuo naudojasi imunitetu.
Tarptautinis Teisingumo Teismas savo sprendime JAV diplomatinio ir konsulinio personalo Teherane byloje
pareik, kad diplomatins atstovybs nari nelieiamybs principas nereikia, kad diplomatinis agentas,
sugautas bedarant nusikaltim ar kit paeidim, negali bti trumpai priimanios valstybs policijos sulaikomas
siekiant ukirsti keli konkretaus nusikaltimo padarymui. Toki pat nuomon ireik ir Tarptautins teiss
komisija savo komentare: Prievartini priemoni netaikymas diplomatiniam agentui nereikia, kad negali bti
pasinaudota savigyna arba, iimtiniais atvejais, jo atvilgiu negali bti panaudotos priemons, siekiant neleisti
jam padaryti nusikaltim.
Diplomato asmens nelieiamybs imunitetas pareigoja utikrinti diplomat asmens nelieiamyb, suteikiant
speciali apsaug. Be statymins apsaugos, priimanioji valstyb turi utikrinti statym veiksmingum
teistvarkos institucij darbe.
Diplomatinio agento privaios rezidencijos, jo dokument, korespondencijos ir nuosavybs nelieiamyb.
Privaiai diplomatinio agento rezidencijai pagal Vienos Konvencijos 30 str. 1 d. priimaniojoje valstybje
suteikiama tokia pat nelieiamyb ir apsauga, kaip ir atstovybs patalpoms. Privaia diplomato rezidencija
laikoma jo gyvenamosios patalpos nepriklausomai nuo nuosavybs teiss. Privaia diplomatinio agento
rezidencija taip pat yra laikomas jo laikinas bstas, pvz. viebuio numeris.
Diplomatinio agento privaios rezidencijos nelieiamyb nereikia, kad ji yra eksteritorali. Jose vykdyti teiss
paeidimai, kaip ir diplomatins atstovybs patalpose, priklauso priimaniosios valstybs jurisdikcijos sferai.
Privati diplomatinio agento rezidencija negali bti panaudota kaip prieglauda kriminaliniams nusikaltliams,
siekiantiems pasislpti nuo persekiojimo. Jeigu taip atsitinka ir nesuteikiamas iose patalpose gyvenanio
diplomato leidimas jas patekti priimaniosios valstybs pareignams, ji gali imtis priemoni, kad toks
nusikaltlis neturt galimybs pasislpti (pvz., apsupti nam), ir kreiptis diplomatins atstovybs vadov arba
diplomatin agent akreditavusi vyriausyb praydamas j ataukti. Manoma, kad patekimas tokias patalpas
btinojo reikalingumo atvejais, siekiant sulaikyti asmen, nesinaudojant diplomatiniais imunitetais, galimas ir
be diplomatinio agento sutikimo.

Imunitetas nuo baudiamosios jurisdikcijos. is imunitetas nuo priimanios valstybs jurisdikcijos,

nustatytas Vienos Konvencijos 31 str. 1 d., yra absoliutus. Jis suteikiamas nepriklausomai nuo to, ar
diplomatinis agentas veik vykdydamas tarnybines pareigas, ar kaip privatus asmuo.
Diplomatiniam agentui vykdius nusikaltim, priimaniosios valstybs usienio reikal ministerija vis pirma
informuoja apie tai atstovybs vadov. Siunianiosios valstybs reakcija tokius praneimus, jeigu jie
pakankamai pagrsti, paprastai pasireikia diplomato ataukimu, nelaukiant, kol to bus paprayta. Vienos
Konvencijos 9 str. 1 d. nustato: Priimanioji valstyb, neprivaldama motyvuoti savo sprendimo, gali bet
kuriuo metu praneti atstovaujamajai valstybei, kad atstovybs vadovas arba bet kuris atstovybs diplomatinio
personalo narys yra nepageidaujamas (persona non grata) arba kad bet kuris kitas atstovybs personalo narys
yra nepriimtinas. Tokiu atveju atstovaujamoji valstyb privalo atitinkamai ataukti tok asmen arba atleisti j i
pareig atstovybje. Asmuo gali bti paskelbtas persona non grata arba nepriimtinu iki jam atvykstant
priimaniosios valstybs teritorij. Nors i norma nereikalauja, kad priimanioji valstyb motyvuot
sprendim paskelbti diplomat persona non grata, daniausiai bent jau bendro pobdio formuluotmis (pvz.,
dl veiklos, nesuderinamos su asmens diplomatiniu statusu( tokia motyvacija pateikiama. Paskelbimas persona
non grata gali bti naudojamas ir i karto, prie tai nepraant siunianiosios valstybs diplomat ataukti arba
atsisakyti imuniteto. iuo atveju atstovaujamoji valstyb privalo ataukti tok asmen. Jeigu diplomatinis
agentas, kuris yra paskelbtas persona non grata, be pateisinam prieasi per nustatyt laik neivyksta i
priimaniosios valstybs, pastaroji pagal Vienos Konvencijos 9 str. 2 d. gali atsisakyti j pripainti atstovybs
nariu, t.y. pati imtis vadinamosios dismislo (angl. dismissal) procedros. Toks atsisakymas reikt, kad
diplomato atvilgiu imunitetas nustojo galioti.
Taigi diplomatinis agentas negali nepaisyti priimaniosios valstybs teiss norm. Suteikiant imunitetus
preziumuojama, kad jis elgsis taip, kad nepaeist priimaniosios valstybs vidaus tvarkos ir, kaip nustatyta 41
str. 1 d., gerbs jos statymus ir kitus teiss aktus. Jeigu diplomatinis agentas juos paeis, priimanioji valstyb
gali taikyti jo atvilgiu diplomatins teiss nustatytas priemones.
Imunitetas nuo civilins ir administracins jurisdikcijos. iuolaikinje diplomatinje teisje tvirtai
nusistovjo taisykl, kad imunitetas nuo civilins jurisdikcijos, kitaip nei imunitetas nuo baudiamosios
jurisdikcijos, nra absoliutus. Vienos Konvencijos 31 str. 1 d. nustato, kad diplomatiniai agentai naudojasi
imunitetu nuo civilins ir administracins jurisdikcijos, iskyrus bylas dl:
a) privataus nekilnojamojo turto, esanio priimaniosios valstybs teritorijoje, jeigu is nra valdomas
atstovaujamosios valstybs vardu siekiant atstovybs tiksl;
b) paveldjimo, kai diplomatas veikia kaip privatus asmuo, o ne atstovaujamosios valstybs vardu, ir yra
testamento vykdytojas, paveldimo turto globjas, pdinis ar paveldtojas;
c) bet kokios profesins ar komercins diplomato veiklos, neeinanios jo tarnybines pareigas.
Imunitetai nuo administracins jurisdikcijos diplomatiniams agentams taikomos tokios pat iimtys kaip ir
imunitetui nuo civilins jurisdikcijos. Kitaip tariant, jiems negali bti taikoma atsakomyb dl administracins
teiss paeidim, iskyrus Vienos Konvencijos 31 str. 1 d. numatytas iimtis. Lietuvos Respublikos
administracini teiss paeidim kodekso 16 str. nustato, kad Lietuvos Respublikoje esantys usienieiai,
padar administracins teiss paeidim, atsako pagal kodeks, jeigu ko kito nenumato kiti statymai ir
Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys. Taigi besinaudojani diplomatiniais imunitetais asmen
administracins atsakomybs klausimas sprendiamas remiantis Vienos Konvencija ir Lietuvos Respublikos
statymais, taip pat juos detalizuojaniomis inybinmis instrukcijomis.
Atleidimas nuo pareigos liudyti. is imunitetas yra tradicikai siejamas su diplomato asmens nelieiamybe ir
jo imunitetu nuo baudiamosios jurisdikcijos. Diplomatinis agentas pagal paprotin teis turjo imunitet nuo
pareigos duoti parodymus kaip liudytojas, taiau nebuvo aiku, ar jis yra atleidiamas nuo tokios pareigos tuo
atveju, kada yra praomas. Vienos Konvencijos 31 str. 2 d. formuluot, nustatanti, kad diplomatinis agentas
neprivalo duoti parodym kaip liudytojas, atleidianti nuo tokios pareigos, kartu to ir neudraudia. Todl
diplomatinis agentas negali bti kaip nors veriamas duoti parodymus priimaniosios valstybs teismuose,
kvotos ar tardymo institucijose, taiau jis gali bti to praomas priimaniosios valstybs vyriausybs, o
siunianioji valstyb gali duoti tok sutikim. Paprastai is sutikimas reikalingas ir tuo atveju, kaip pats
diplomatas sutinka duoti parodymus.
Judjimo laisv. Priimaniosios valstybs suteikiama galimyb diplomatini atstovybi nariams laisvai judti
po savo teritorij atspindi tiek jos, tiek ir siunianiosios valstybs interesus. Abipusis interesas remiasi tuo, kad
i laisv yra btina utikrinti veiksming atstovybs funkcij vykdym. Kita vertus, diplomat
piktnaudiavimas imunitetais siekiant tiksl, nesuderinam su funkcij vykdymu (pvz. nipinjimas), paprastai
inicijuojamas paios siunianiosios valstybs atitinkam institucij, visais laikais versdavo priimanisias
valstybes savo ruotu siekti kiek manoma ukirsti keli tokia diplomat (arba atstovybse dirbani usienio

valgybos agent, turini diplomatinius rangus) veiklai. Valstybi tarpusavio nepasitikjimas ir tempti
santykiai, kaip kad altojo karo laikotarpiu, pasireik ir atstovybi personalo judjimo po priimaniosios
valstybs teritorij suvarymu. Tokie judjimo laisvs apribojimai ne tik negaljo utikrinti diplomatini
funkcij vykdymo, bet ir neprisidjo prie santyki normalizavimo. Svarstant Straipsni projekt Tarptautins
teiss komisijoje, jos nariai laiksi nuomons, kad vis dlto priimanioji valstyb dl savo nacionalinio
saugumo interes gali riboti atstovybs nari judjim savo teritorijoje. Tai atsispindi ir Vienos Konvencijos 26
str., kuris nustato: Priimanioji valstyb utikrina vis atstovybs nari judjimo ir kelioni laisv savo
teritorijoje, jei jos statymai ir kiti teiss aktai dl zon, kuri lankymas draudiamas ar ribojamas valstybs
saugumo sumetimais, nenumato kitaip.
Fiskalinis imunitetas. io imuniteto formavimsi komplikavo tai, kad valstybi praktika iki Vienos
Konvencijos primimo buvo labai skirtinga. Atleidimas nuo priimanios valstybs mokesi buvo suteikiamas
daugiau tarptautinio mandagumo, o ne teiss pagrindu ir suprantamas kaip nebtina diplomatins atstovybs
funkcionavimo slyga. Vienintel neginijama privilegija ioje srityje ilg laik buvo diplomat atleidimas nuo
tiesiogini asmenini mokesi, kadangi tai i esms ne priimaniosios, o siunianiosios valstybs, mokanios
jiems atlyginimus, jurisdikcijos sfera.
Lietuvos Respublikos statymo Dl usienio valstybi diplomatini atstovybi Lietuvos Respublikoje statuso
10 str. 1 d. numato, kad diplomatinio ir administracinio bei techninio personalo nariai atleidiami nuo vis
bendrj Lietuvos Respublikos valstybini ir vietini mokesi bei rinkliav, iskyrus:
1.
netiesioginius mokesius;
2.
nekilnojamojo turo savininko mokest, jeigu turtas nra valdomas akreditavusios valstybs vardu
atstovavimo tikslais;
3.
turto paveldtojo mokesius;
4.
komercins veiklos mokesius;
5.
paslaug mokesius.
Muito privilegijos. Vienos Konvencijos 36 str. 1 d. nustat, kad priimanioji valstyb, vadovaudamasi savo
statymais ir kitais teiss aktais, leidia veti ir atleidia nuo vis muito mokesi ir susijusi rinkliav,
iskyrus atlyginim u sandliavim, perveim ir panaias paslaugas, prekes, skirtas diplomatinio agento arba
kartu gyvenani jo eimos nari asmeniniam naudojimui, skaitant daiktus, skirtus jo sikrimui.
Priimaniosios valstybs gali nustatyti diplomatiniams agentams leidiam veti preki kiek, draudiamus
veti daiktus arba daiktus, kuriems veti reikalaujama specialaus leidimo (pvz., aunamiesiems ginklams), be
muito mokesi vet daikt pardavimo tvark. Lietuvos Respublikos statymo Dl usienio valstybi
diplomatini atstovybi Lietuvos Respublikoje statuso 13 str. 1 d. nustatyta, kad diplomatai pagal Lietuvos
Respublikoje galiojanius statymus ir taisykles, gali atsiveti daikt, skirt naudotis jiems ir j eimos nariams,
u iuos daiktus neimant muito mokesio.
6. Konsulin teis, konsulins staigos ir j funkcijos.
Konsulin teis teiss norm, reguliuojani konsul veikl, sistema. Konsulin teis laikoma vieosios
tarptautins teiss aka. Konsulins teiss altiniais yra tiek tarptautins sutartys, tiek valstybi vidaus teiss
normos. Pagrindinmis tarptautinmis sutartimis konsulini santyki srityje laikomas : 1911 m. Karakaso
Konvencija dl konsulini funkcij, 1928 m. Hagos konvencija dl konsulini agent, 1963 m. Vienos
konvencija dl konsulini santyki. Svarbiausiu Lietuvos Respublikos statymu, reglamentuojaniu konsulinius
santykius, reikt laikyti 1995 m. gegus 9 d. Konsulin Statut. Mintuose dokumentuose reglamentuojami
konsulini staig steigimas bei veiklos organizavimas, konsulini staig statusas, konsulins funkcijos ir j
atlikimo tvarka, konsulini staig bei konsulini pareign privilegijos ir imunitetai.
Konsulins staigos yra skirstomos generalinius konsulatus, konsulatus, vicekonsulus, konsulines agentras.
Konsulini staig vieta bei veiklos rajonas nustatomas valstybi susitarimu.
Konsulins staigos paprastai steigiamos ne tik sostinse, bet ir tuose miestuose, kuriuose atstovaujam valstyb
turi ekonomini interes arba kuriuose gyvena daug atstovaujamosios valstybs piliei.
Konsulin apygarda teritorija, kurios ribose konsuliniai pareignai atlieka konsulines funkcijas. i teritorija
nustatoma valstybi susitarimu. Paprastai konsulo veikimo ribos apibriamos konsuliniame patente. ios
teritorijos ribose konsulai vykdydami savo pareigas gali kreiptis buvimo valstybs institucijas.
Terminas konsulas (lot. consul) tarptautinje teisje gali bti vartojamas dvejopa prasme:
1) Konsulas - tai asmuo, kuriam, kaip valstybs pareignui, pavesta atlikti konsulines funkcijas. Konsulas yra
dviej kategorij: etatiniai konsulai ir garbs konsulai.
Etatiniai konsulai tai konkreios valstybs tarnautojai, esantys atstovaujamosios valstybs pilieiais, ir
gaunantys u konsulini funkcij atlikim darbo umokest. Pagal Lietuvos Respublikos Konsulin Statut,

konsulai yra Lietuvos usienio reikal ministerijos tarnautojai. Etatiniai konsulai valstybje, kurioje yra
konsulin staiga, negali usiimti komercine veikla, siekdami asmenins naudos.
Garbs konsulai tai asmenys, kurie nra konkreios valstybs tarnautojai, taiau atlieka konsulines funkcijas
susitarus su priimanija bei atstovaujamja valstybe.
Konsulai per konsulines staigas vykdo tokias konsulines funkcijas:
a) atstovaujamosios valstybs, jos piliei ir juridini asmen interes gynimas priimaniojoje valstybje
laikantis tarptautins teiss norm;
b) prekybini, ekonomini, kultrini ir mokslini ryi tarp atstovaujamosios ir priimaniosios valstybi
pltojimas bei kit draugik santyki tarp j skatinimas laikantis ios Konvencijos nuostat;
c) informacijos apie priimaniosios valstybs prekybin, ekonomin, kultrin ir mokslin gyvenim bei vykius
rinkimas teistomis priemonmis, ios informacijos perdavimas atstovaujamosios valstybs vyriausybei bei jos
teikimas suinteresuotiems asmenims;
d) pas ir kelions dokument idavimas atstovaujamosios valstybs pilieiams, taip pat viz ar atitinkam
dokument idavimas asmenims, ketinantiems vykti atstovaujamj valstyb;
e) pagalba atstovaujamosios valstybs pilieiams ir juridiniams asmenims;
f) notarini, civilins registracijos ir panai veiksm atlikimas, taip pat atskir administracini funkcij
atlikimas su slyga, kad tai neprietarauja priimaniosios valstybs statymams;
g) atstovaujamosios valstybs piliei ir juridini asmen interes apsauga palikimo atsiradimo (succession
mortis causa) atveju priimaniosios valstybs teritorijoje, laikantis pastarosios statym;
h) nepilnamei ir kit asmen, neturini visiko veiksnumo ir esani atstovaujamosios valstybs pilieiais,
interes gynimas nepaeidiant priimaniosios valstybs statym, ypa jei tokiems asmenims reikia globos ar
rpybos;
i) remiantis priimaniosios valstybs praktika ir nustatyta tvarka, atstovavimas atstovaujamosios valstybs
pilieiams ar to atstovavimo organizavimas priimaniosios valstybs teismuose ar kitose staigose siekiant
pagal priimaniosios valstybs statymus ir kitus teiss aktus imtis laikin priemoni i piliei teisms ir
interesams apsaugoti, jei ie pilieiai dl buvimo vietos ar kit prieasi negali tinkamu laiku pradti ginti
savo teisi ir interes;
j) teismini ir neteismini dokument perdavimas, teismini pavedim bei pavedim apklausti atlikimas pagal
galiojanias tarptautines sutartis, o nesant toki sutari, kitu bdu, atitinkaniu priimaniosios valstybs
statymus;
k) atstovaujamosios valstybs statymuose numatyt teisi priirti ir inspektuoti atstovaujamosios valstybs
laivus ir orlaivius bei j gul narius gyvendinimas;
l) pagalbos teikimas laivams ir orlaiviams, nurodytiems io straipsnio k) punkte, bei j gul nariams,
pareikim apie laivo kelion primimas, laivo dokument nagrinjimas ir tvirtinimas bei, nepaeidiant
priimaniosios valstybs kompetenting institucij teisi, bet koki atsitikim, kurie vyko kelions metu,
tyrimas, kapitono, pareign ir jreivi gin sprendimas tiek, kiek leidia atstovaujamosios valstybs
statymai ir kiti teiss aktai;
m) vykdymas bet koki kit funkcij, kurias atstovaujamoji valstyb paveda atlikti konsulinei staigai, kuri
nedraudia priimaniosios valstybs statymai ir kiti teiss aktai, arba dl kuri neprietarauja priimanioji
valstyb, arba kurie numatyti galiojaniose atstovaujamosios valstybs ir priimaniosios valstybs tarptautinse
sutartyse.
Konsulas jam pavestas konsulines funkcijas atlieka konsulins apygardos ribose. Konsulai, vykdydami
konsulines funkcijas, naudojasi privilegijomis ir imunitetais.
Konsul ir konsulini staig padt bei veikl reglamentuoja tarptautins sutartys bei nacionaliniai valstybs
statymai.
Prie svarbiausi teiss akt reikt priskirti 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki bei 1995 m.
Lietuvos Respublikos statymas Konsulinis statutas.
2) Konsulas konsulins staigos vadovo klas (rangas).
Konsulins staigos ir konsulai naudojasi konsuliniais imunitetais ir privilegijomis tai konsulini staig
ir konsulini staigos nari paalinimas i priimanios valstybs jurisdikcijos bei tam tikr lengvat ir
pirmenybi suteikimas, remiantis 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki. Konsulini imunitet ir
privilegij tikslas sudaryti tinkamas slygas konsulini funkcij vykdymui. Iskiriami konsulini staig bei
konsulini pareign imunitetai ir privilegijos.
Konsulini staig imunitetams ir privilegijoms galime priskirti: konsulini patalp nelieiamybs, konsulini
dokument ir archyv nelieiamybs, atleidimo nuo mokesi, suinojimo laisv, judjimo laisv, suinojimo

su priimanios valstybs institucijomis, informavimo apie mirties, globos ir rpybos, laiv ir orlaivi avarij
atvejus. Konsulins staigos priimanioje valstybje turi teis naudoti savo valstybs vliav ir herb.
Iskiriami sekantys konsulini pareign imunitetai ir privilegijos: konsulini pareign asmens nelieiamybs,
imunitetas nuo jurisdikcijos, atleidimas nuo muit mokesi ir muitinio patikrinimo, atleidimas nuo asmenini
prievoli.
Kiekvienas konsulins staigos narys naudojasi imunitetais ir privilegijomis nuo to momento, kai atvyksta
priimanios valstybs teritorij, o jeigu yra tos valstybs teritorijoje, nuo momento, kai jis pradeda eiti savo
pareigas. Konsuliniai imunitetai ir privilegijos taikomi ir kartu gyvenantiems konsulini staig eimos
nariams.
Visi asmenys, kurie naudojasi konsuliniais imunitetais ir privilegijomis, privalo gerbti priimanios valstybs
statymus ir kitus teiss aktus. Jie taip pat privalo nesikiti ios valstybs vidaus reikalus.
Uteikiamas konsulines paslaugas imamas konsulinis mokestis. Konsulinis mokestis - mokestis imamas u
Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerijos Konsulinio departamento, konsulini staig usienyje
teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus notarinius veiksmus ar iduodamus juridin gali turinius
dokumentus.
Konsulin mokest moka tiek usienio, tiek Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys bei pilieiai, o taip pat
asmenys be pilietybs.
Sukonkretinant galima teigti, kad konsulinis mokestis imamas u:
1.
pas idavim;
2.
civilins bkls akt forminim ir dokument idavim;
3.
viz idavim arba dokument vizai gauti primim ir nagrinjim, jeigu viza nebuvo iduota;
4.
pilietybs dokument forminim ir idavim;
5.
dokument pareikalavim i Lietuvos Respublikos staig, dokument legalizavim;
6.
atliekamus notarinius veiksmus ir konsulines paslaugas globos, rpybos, teiss palikim bei kitais
turtiniais klausimais;
7.
asmens be pilietybs kelions dokumento galiojimo laiko pratsim;
8.
kitas konsulines paslaugas, nustatytas tarptautinse sutartyse, Lietuvos Respublikos statymuose bei
Vyriausybs nutarimuose.
Konsulinio mokesio tarifus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Konsulinis mokestis skaitomas
valstybs biudet, o jo mim kontroliuoja Valstybin mokesi inspekcija.
Kontroliniai klausimai
1. Apibrkite diplomatin ir konsulin teis.
2. Ivardinkite pagrindinius diplomatins ir konsulins teiss altinius.
3. Trumpai apibdinkite pagrindines diplomatins atstovybs ir konsulins staigos funkcijas.
4. Ivardinkite pagrindinius diplomatins atstovybs ir diplomato privilegijas ir imunitetus.
5. Kuo skiriasi imunitetai nuo baudiamosios, civilins ir administracins jurisdikcijos?
Udaviniai
1 udavinys
Rauritanijos monarchija pripaino i okupacinio reimo isivadavusi Maribijos Respublik ir umezg su ja
diplomatinius santykius. Abi valstybs nusprend viena kitos teritorijoje steigti diplomatines atstovybes ir
paskirti diplomatini atstovybi vadovus. Rauritanija numat asmen, tinkam jos atstovybs Maribijoje vadovo
pareigoms, ir papra Maribijos valstybs suteikti agreman. Maribija agreman suteik, parinko kandidat
savo atstovybs Rauritanijoje vadovo viet ir papra suteikti agreman.
Rauritanijos karalius dav agreman Maribijos ambasadoriui. Taiau prie pat jam atvykstant Rauritanij
vykdyti savo funkcij, Rauritanijos monarchas atauk agreman, nes gavo informacijos apie jam nepatinkani
bsimo Maribijos atstovybs vadovo etnin kilm.
Klausimai:
1.
Ar Rauritanijos monarchas galjo ataukti jau suteikt agreman? Ar toks ataukimas turi teisines
pasekmes, t.y. ar jis teisikai pareigojantis?
2.
Ar etnin kilm gali bti tinkamas motyvas nesuteikti agremano? Ar tai nra laikoma viena i
draudiamos diskriminacijos form?
3.
Koki atsakomj priemoni gali (ir ar gali) imtis Maribijos valstyb?
2 udavinys

Ambasados techninis administracinis darbuotojas, siunianiosios valstybs pilietis, pateko autovyk

priimaniojoje valstybje. Autovykio metu uvo ambasados darbuotojo sutuoktin, siunianiosios valstybs
piliet, bei buvo sualotas pro al js mogus, treiosios valstybs pilietis.
Klausimai:
1.
Kurios valstybs teisme galt bti ikelta byla dl io eismo vykio?
2.
Kaip pasikeist situacija, jei sualotas asmuo but priimaniosios/siunianiosios valstybs pilietis?
3.
Kaip pasikeist situacija, jeigu auto vyk padars asmuo bt buvs diplomatinis pareignas/ambasad
aptarnaujanio personalo narys?
4.
Kaip bus sprendiamas turto paveldjimo klausimas pergyvenusio sutuoktinio naudai?
3 udavinys
Venesuela steig ambasad Romoje ir ambasadorius ivyko London nordamas nupirkti bald ambasadai.
Ambasadorius susitar su mona, kad ji vliau prie jo prisijungs ir pads jam atgabenti baldus. Ambasadoriaus
mona neturjo jokios kitos prieasties atvykti London. mona atvykusi London suinojo, kad jos vyras
jau ivyko atgal Rom. Ji i karto nusipirko biliet atgal Rom ir m laukti kito skrydio Heathrow
aerouoste. Britanijos pareignai sum ambasadoriaus mon aerouoste, nes prie kur laik jai buvo pareiktas
kaltinimas Britanijoje. Ambasadoriaus mona teisme pareik, kad ji negali bti teisiama remiantis 1961 met
Vienos Konvencija dl Diplomatini Santyki. Kok sprendim teismas turt priimti?
Literatra
1. Petrauskas Z., alimas D., altauskait alimien S. Diplomatin teis. Vilnius: Teisins informacijos
centras, 2003.
2. Diplomatins tarnybos statymas // Valstybs inios, 1999, Nr.7-140;
3. 1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki // Valstybs inios, 1999, Nr. 83-2455.
4. Konsulinis statutas// Valstybs inios, 1995, Nr. 43-1047.
5. 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki // Valstybs inios, 1999, Nr. 83-2456.
3 tema. Tarptautin jr teis
1. Tarptautins jr teiss svoka ir altiniai, jr erdvs ir j rimas
Natralu, kad pasauliniam vandenynui skiriama nemaai dmesio. Tam dmesys iaugo dka mokslins
technins revoliucijos, kada valstybs sugebjo kuo plaiau pasinaudoti pasauliniu vandenynu, kuris uima 70
proc. ems rutulio. Tada atsirado vairs santykiai, kuriuos btina reglamentuoti. Visuotinai pripainta, kad
Tarptautin jr teis yra vieosios tarptautins teiss aka.
Tarptautins Jr teiss reguliavimo dalykas:
reguliavimo dalyk eina dvi grups santyki, tai vis pirma santykiai, kurie susiklosto tarp valstybi dl
pasaulinio vandenyno naudojimu. Galima iskirti ias santyki grupes:

Santykiai laivybos srityje;

Santykiai vejybos ir gyvj itekli apsaugos srityje;

Santykiai jros aplinkos srityje;

Santykiai, kuri pagrindu reglamentuojamas laiv, turto ir asmen gelbjimas jrose;

Galima kalbti ir apie mokslini tyrim reglamentavim, taip pat ikasen gavyb i vandenyno.
Pasaulinis vandenynas yra vienalytis, taiau jis turi erdves, kurios skiriasi pagal savo status ir reim. Erdvs
susiformavusios Tarptautinje jr teisje:
1.
Jr vidaus vandenys;
2.
Teritorin jra;
3.
Gretutin zona;
4.
Iskirtin ekonomin zona;
5.
Atviroji jra;
6.
Salyn vandenys arba archipelag vandenys;
7.
Tarptautiniai ssiauriai ir kanalai.
ios erdvs apima jros paviri, taiau nemaiau svarbus ir jros dugnas, todl egzistuoja tokios svokos kaip
kontinentinis elfas ir jros dugnas u kontinentinio elfo rib.
Taigi Tarptautin jr teis reglamentuoja visas jros erdves.
altiniai.
Ilg laik Tarptautin jr teis buvo paprotine teise, taiau JTO pastangomis iandien galima teigti, kad
Tarptautin jr teis yra labiausiai kodifikuota teis. JTO dka buvo pravestos trys Jr teiss konferencijos, Ioji ir III-oji baigsi tarptautinmis konvencijoms. I-ojoje konferencijoje priimtos:

Konvencija dl kontinentins jros ir gretutins zonos;

Konvencija dl kontinentinio elfo;
Konvencija dl atvirosios jros;
Konvencija dl vejybos ir gyvj iteki apsaugos.
Lietuva yra ratifikavusi Konvencij dl kontinentins jros ir gretutins zonos. 1972 m. pradjo savo darb
III-ioji Jr teiss konferencijai, kuriai buvo pavesta parengti nauj, atitinkani ios dienos reikalavimus jr
teiss konvencij. i konvencija buvo parengta 1982 m., sigaliojo 1993 m. lapkriio mn., kada 60-oji valstyb
po met pateik ratifikacin rat. Tenka konstatuoti, kad valstybs neskubjo ratifikuoti ios Konvencijos. JTO
sekretorius msi iniciatyvos, kad konvencij palaikyt didels, ekonominiu poiriu stiprios valstybs.
iandien Konvencij jau ratifikavo apie 150 valstybi, tarp j ir Lietuvos Respublika 2003 m. lapkriio 13 d., o
sigaliojo 2003 gruodio 13 d. Priimant i konvencij laikomasi konsensuso principo.
Konvencija susideda i 323 str. ir 9 pried. Konvencijos dka atsirado dar neinomos jr erdvs vis
pirma iskirtin ekonomin zona.

Jr vidaus vandenys ir teritorin jra:

Visuotinai pripastama, kad jr vidaus vandenis eina:

Vandenys esantys iki teritorins jros bazins linijos;

Jr uost vandenys;

Jr, esani vienos valstybs teritorijoje vandenys;

lank vandenys.
Problematikiausia sritis lank vandenys. Buvo reikalaujama lank vandenimis pripainti rykius linkimus
krant. Ir jimas lank neturi viryti 24 jros myli. tam, kad lanka, kurios jimas yra didesnis nei 24
mylios, gali bti pripastamos tik nustatant, kad tai istoriniai vandenys. Taiau i svoka aptarta tik doktrinoje.
Istoriniais vandenimis gali bti laikomos lankos:

Kurios priklauso vienai valstybei;

lankos, kuri atvilgiu susiformavo atitinkamos tradicijos;

i lank faktinei priklausomybei neprietaravo treiosios valstybs. Aiku, kad lanka turi atitikti tam
tikrus geografinius kriterijus.
Jr vidaus vandenys yra valstybs teritorijos dalis. J atvilgiu pilnai taikomas valstybs suverenitetas.
Teritorin jra:
Tai vienas i seniausi Tarptautins jr teiss institut. Kai kas teigia, kad io instituto formavimosi itakos
XVI XVII a. Doktrinoje minimas dvigubas teritorins jros statuso pobdis, kuris pasireikia tokiais
poymiais teritorin jra valstybs teritorijos dalis, o teritorins jros reimas gali bti nustatomas
atsivelgiant visuotinai pripaintas Tarptautins jr teiss normas.
Galima teigti, kad teritorinje jroje pakrants valstybs turi leisti taik praplaukim tai teis kirsti vidaus
teritorinius vandenis plaukiant arba iplaukiant. Toks laiv plaukimas turi nesukelti pakrants valstybei
pavojaus. Jis turi bti taikus, saugus ir nepaeisti vieosios tvarkos. Be to, taikus plaukimas turi bti
nenutrkstamas, o povandeniniai laivai turi plaukti paviriuje. Draudiama bet kokia veikla nesusijusi su
plaukimu.
Tarptautins jros ploio problema klausimo genez egzistuoja vairiuose principuose. I-oje jr teiss
konferencijose irykjo dvi pozicijos buvo silomos 3 ir 12 jros myli. Tuomet sprendimo priimti
nepavyko. 1960 m. II konferencijoje is klausimas tai pat neisprstas siloma 3, 6, 12. 1982 m. buvo
pasiektas sprendimas teritorins jros plotis negali viryti 12 jros myli. Teritorinje jroje egzistuoja
pakrants jros jurisdikcija. Galima kalbti, kad pilnai taikoma administracin, civilin ir i dalies baudiamoji
jurisdikcija. Kalbant apie baudiamj jurisdikcija nugaljo pranczikoji tradicija pakrants valstyb turs
jurisdikcij, jei buvo paeistos pakrants valstybs teiss.
Teritorins jros delimitavimas.
Tam, kad nustatyti teritorins jros ribas, reikalingi keturi parametrai. Tai ieitin teritorins jros bazin
linija, kuri nustatoma tiesiomis linijomis jungiant labiausiai isikiusius jra sausumos takus, nustatant ias
linijas negalima nukrypti nuo bendros linijos, ji svarbi tuo, kad visos jros erdvs bus matuojamos nuo itos
linijos. Kitas parametras iorin teritorins jros linija. Ji nustatoma pridedant nuo ieitins bazins linijos
teritorins jr. Taip pat reikia atriboti teritorin jr tarp greta esani valstybi.
Gretutin zona.

Sutartiniu pagrindu gretutin zona sureglamentuota 1952 m. enevos konvencij ir 1982 m. Konvencija.
Gretimoje teritorinei jrai srityje, pakrants valstyb gali vykdyti kontrols funkcijas, sutrukdyti paeisti,
muitins, mokesi, imigracijos ir sanitarijos statymus, kurie galt bti padaryt pakrants valstybs
teritorinje jroje ar gretutinje zonoje. Nubausti u mint statym paeidimus, jei jie padaryti teritorinje
jroje ar gretutinje zonoje. Taigi gretutin zona specialios paskirtie zona, kurioje pakrants valstybei
suteikiama teis vykdyti prevencij keturiose srityse, bei bausti paeidimus, kurie vyko teritorinje jroje arba
valstybje. Gretutins zonos plotis ne daugiau kaip 24 jrmyls, nuo bazins teritorins jros linijos.
Iskirtin ekonomin zona.
Tai naujas jr teiss institutas. 1982 m. Konvencijos 55 str. skelbia: iskirtin ekonomin zona yra u
teritorins jros ir su ja besiribojantis rajonas, kuriame galioja ypatingas teisinis reimas, pagal kur yra
nustatomos pakrants valstybs teiss ir jurisdikcija bei kit valstybi teiss ir laisvs. Taigi iskirtins
ekonomins zonos reimas pasireikia tuo, kad tam tikras teises ioje zonoje turi pakrants valstyb, o tam
tikras kitos valstybs. Pakrants valstyb iskirtinje ekonominje zonoje turi suverenias teises tirti ir
eksploatuoti, saugoti ir valdyti gyvuosius iteklius ir negyvosios gamtos turtus, esanius iskirtins ekonomins
zonos vandenyse; tyrinti ir eksploatuoti iskirtin ekonomin zon kaip toki pvz. naudoti vandens jg. ia
atsiranda svarbi suvereni teisi kategorija. Pakrants valstybs gali vykdyti jurisdikcij dl dirbtini sal,
rengini bei statini statymo bei naudojimo, jr mokslini tyrinjim, jros aplinkos apsaugos bei
isaugojimo. Vykdyti jurisdikcij reikia ginai gali bti sprendiami pakrants valstybs, normin baz taip
pat gali bti sukurta pakrants valstybs.
Kitos valstybs ioje zonoje naudojasi laivybos, perskridimo, povandenini kabeli ir vamzdi klojimo
laisvmis. Iskirtins ekonomins zonos plotis negali viryti 200 jrmyli nuo bazini linij, nuo kuri
matuojamas teritorins jros plotis. Klausimas koks realus iskirtins ekonomins zonos plotis?
Iskirtins ekonomins zonos statusas konvencijoje atsakymo nra. Prof. S. Katuokos nuomone tai sui
generis zona.
Atviroji jra:
1982 m. Jr teiss konvencijoje atvirosios jros statusas, buvo apibdintas labai teisingai atviroji jra
buvo pripainta atvira visoms valstybms. is teiginys geras todl, kad nekvepia nuosavybs kategorijomis.
Atviroji jra naudojama tik taikiems tikslams. Atviroje jroje galioja atvirosios jros laisvs:

laivybos laisv;

vejybos laisv;

mokslini tyrim laisv;

laisv tiesti povandeninius kabelius ir vamzdius;

skraidymo vir atvirosios jros laisv;

laisv statyti dirbtines salas ir rengimus.

ios laisvs nra absoliuios jomis valstybs gali naudotis tik atsivelgdamos kit valstybi interesus.
Atvirojoje jroje galioja laivo vliavos jurisdikcija. Taisykls iimtys: laivas gali bti patikrintas, jei yra
pagrindo tarti, kad laivas usiima piratavimu, prekyba vergais, nesankcionuota transliacija, laivas neturi
nacionalins priklausomybs, laivas turi nacionalin priklausomyb kaip ir tikrinantis karo laivas, taiau ikls
kitos valstybs vliav, narkotini, psichotropini mediag perveimas.
Tarptautinje jr teisje egzistuoja persekiojimas kartais pdsakais institutas. is persekiojimas gali bti
pradtas u paeidimus, kai laivas yra usienio valstybs teritorijoje. Persekiojimas turi bti aikus,
nenutrkstamas, jis gali tstis ir atvirojoje jroje ir turi baigtis laivui plaukus teritorin jr. Persekiojim gali
atlikti tik specialios paskirties laivai. Imunitet jurisdikcijai (iskyrus savo valstyb) atvirojoje jroje turi karo
laivai.
Kontinentinis elfas.
Pakrants valstybs kontinentinis elfas apima, jros dugn ir jo gelmes, kurie tsiasi u tos valstybs
teritorins jros per vis jos sausumos teritorijos natral tsin iki emyno povandeninio krato ribos arba per
200 jros myli nuo linij, nuo kuri matuojamas teritorins jros linijos plotis. Vadinasi apibriant
kontinentin elf reikia nustatyti, ar tai tikrai sausumos teritorijos tsinys. Kontinentinis elfas, jei jra sekli
gali bti iki 350 jros myli. ias ribas nustato speciali komisija. Laikoma, kad ryys su sausuma prarandamas
2500 m. gylyje.
Pakrani valstybi teiss kontinentiniame elfe jos naudojasi suvereniomis teismis kontinentin elf,
kiek tai susij su jo tyrimu bei gamtos turt eksploatavimu. ios suverenios teiss yra iimtins, reikianios,

kad jros pakrants valstyb nevykdo tyrim, neeksploatuoja kontinentinio elfo itekli, kitos valstybs gali tai
daryti, tik gavusios pakrants valstybs sutikim.
Kontroliniai klausimai
1. Apibdinkite tarptautins jr teiss reguliavimo dalyk.
2. Ivardinkite egzistuojanias jros erdves.
3. Ivardinkite pagrindinius tarptautins jr teiss altinius.
4. Apibdinkite jr vidaus vanden ir teritorins jros status.
5. Aptarkite gretutins zonos reim.
6. Apibdinkite iskirtins ekonomins zonos ir kontinentinio elfo reimus.
7. Apibdinkite atvirosios jros status ir laisves.
Udaviniai
1 udavinys
Murabijos Federacin Respublika ir Karibijos Karalyst, esanios viename krante alia viena kitos ved derybas
dl teritorins jros, ekonomins zonos ir kontinentinio elfo delimitavimo. Nepavykus susitarti deryb keliu,
alys sutar kreiptis Tarptautin teisingumo teism.
emlapis (bus pridtas)
Murabija yra ratifikavusi 1982 met Jr teiss konvencij, o Karibija tik 1958 m. visas jr teiss konvencijas.
Uduotis 1.
Js esate Murabijos vyriausybs atstovas.
Js uduotis remiantis tarptautine teise siekti Murabijai kuo palankesnio sprendimo pateikti Tarptautiniam
Teisingumo Teismui rodymus, kad Murabijai priklauso didesni plotai negu pagal trumpiausi lygi atstum
princip.
Uduotis 2
Js esate Karibijos vyriausybs atstovas.
Js uduotis remiantis tarptautine teise siekti Karibijai kuo palankesnio sprendimo pateikti Tarptautiniam
Teisingumo Teismui rodymus, kad Karibijai priklauso plotai pagal trumpiausi lygi atstum princip.
Priedai:
1. 1982 met Jr teiss konvencija;
2. 1958 met jr teiss konvencijos
2 udavinys
Atvirojoje jroje (Viduremio jroje) susiduria du laivai: Markas Aurelijus, plaukiojantis su Italijos vliava,
ir Hedonistas, plaukiojantis su Venesuelos vliava. Dl susidrimo aikiai kaltas Hedonisto kapitonas, nes
jis buvo visikai girtas susidrimo metu ir dl to laivas buvo nevairuojamas. Vyn jis pasiskolino i vienos
inkar imetusios prie negyvenam, niekam nepriklausani Heberso sal, jachtos, nakt, niekieno
nepastebtas. Kartu jis priglaud ir laive buvus seif bei navigacines virves.
Albanijos pakrants sargybos laivas nutempia abu laivus Tiranos uost remontui. I Hedonisto pakeliui teka
nafta, dl to pakeliui Albanijos teritoriniuose vandenyse va jros viagyviai ir augmenija bei uvys.
Kai Bohemijos kapitonas isipagirioja, jis nustumia du Pakrants Sargybos pareignus u borto, pavagia i
uosto motorin valt ir skuba tolyn nuo Albanijos kranto. Pakrants sargybos pareignai ilipa i vandens ir
pradeda Hedonisto kapitono gaudynes. Jie j pasiveja madaug u 15 km nuo kranto. Jie jam mojuoja ir
reikalauja sustoti. Po to, kai pastarasis atsakydamas parodo nepador enkl, jie iauna spjamuosius vius.
Motorin valt pareignai gaudo dar 2 valandas, taiau, matydami, kad kapitonas niekaip nepasiduoda, jie met
motorin valt sprogmen ir j nuskandina. Kapitonas lieka gyvas (paskutiniu momentu suspjo iokti i
valties) ir j nusprendiama teisti Albanijos teisme. Taiau su tuo nesutinka Italijos vyriausyb, kuri pareikia,
kad pagrindinis nusikaltimas vykusi avarija, nuo kurios nukentjo Italijos laivas, tad iuo pagrindu
Hedonisto kapitonas turi bti teisiamas Italijoje.
Patarkite prokurorui, rengianiam byl Albanijos teismui, kokiais nusikaltimais reikt kaltinti Hedonisto
kapiton, kad byla bt teistai nagrinjama Albanijos teisme. Kokius dar teiss paeidimus velgiate, dl
kuri nerekomenduotumte Albanijai vykdyti jurisdikcij? (paaikinkite)
Tiek Albanija, tiek Ispanija ir Venesuela yra JTO nars, taip pat jos dalyvauja Vienos konvencijoje dl
tarptautini sutari teiss ir 1982 m. jr teiss konvencijoje.
Literatra
1.

Katuoka S. Tarptautin jr teis. - Vilnius, 1997.

2.
Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikinis tarptautins teiss vadas.- Vilnius, 2000. P. 217-244.
3.
Lietuvos Respublikos 1996 m. gegus 16 d. Klaipdos valstybinio jr uosto statymas // Valstybs
inios, 1996, Nr. 53-1245.
4.
Jungtini Taut jr teiss konvencija // Valstybs inios, 2003, Nr. 107-4786.
4 tema. Tarptautin oro teis
1. Tarptautins oro teiss svoka, principai ir altiniai.
2. Tarptautiniai oro skrydiai ir komerciniai oro skrydiai. Tarptautins komercins oro laisvs
2.1. Tarptautiniai oro skrydiai, ir j rys ir reimai
2.2. Komerciniai oro skrydiai. Komercins oro laisvs
3. Tarptautin Civilins Aviacijos Organizacija (ICAO)
1. Tarptautins oro teiss svoka, principai ir altiniai
Tarptautin oro teis tai tarptautins vieosios teiss aka, reguliuojanti tarptautinius santykius, kylanius
tarptautinio oro susisiekimo, tarptautins civilins aviacijos saugumo ir kitose oro erdvs naudojimo srityse.
Nors pirmuosius skraidymo aparatus (oro balionus) monija pasigamino jau 18 a. pabaigoje (broliai
Mongolfj), pirmasis lktuvas (broli Rait biplanas) buvo skmingai ibandytas 1903 m., taiau tarptautinio
i klausim reguliavimo klausimas ikilo tik po Pirmojo pasaulinio karo. Tai slygojo nepaprastai sparti
aviacijos raida (Pirmojo pasaulinio karo pirm kart buvo ibandyta karin aviacija (valgybos lktuvai,
naikintuvai, bomboneiai), rodiusi savo efektyvum), taip pat prasidjo civilins aviacijos vystymasis. Tad
tarptautins oro teiss raidos etapai atitinka istorin aviacijos vystymsi: iki Antrojo pasaulinio karo ir po
Antrojo pasaulinio karo.
Vos pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, 1919 m. priimta Paryiaus konvencija dl oro navigacijos. Prie j
priimant vyko ginai dl oro erdvi reimo. Susidr 2 stovyklos: vienos alininkai tvirtino, kad oro erdvi
atvilgiu turi egzistuoti visiko valstybs suvereniteto oro erdvei principas; kiti pasisak u oro laisvs
princip, kuris lyg ir plauk i civilistins tradicijos. Be abejo, po Pirmojo pasaulinio karo patirties oro laisvs
principas erdvse vir valstybi negaljo gauti absoliutaus pritarimo, taiau ilgainiui buvo realizuoti abu
principai.
Valstybs suvereniteto oro erdvei principas nustat, kad oro stulpas vir valstybs yra priskiriamas valstybs
suverenitetui ir pilnai jurisdikcijai (kosmini aparat atsiradimas nubr oro stulpo rib emiausia dirbtinio
palydovo orbita, apie 150 km). 1919 m. konvencija pirmiausia pripaino valstybs piln suverenitet oro
erdv, taiau tuo paiu nustat ir taikaus skridimo teis usienio orlaivi per valstybs oro erdv. iuo metu
taikaus skridimo teiss yra nebelik valstyb gali nusprsti nesileisti ir taiki orlaivi, taip pat nra ir taikaus
skridimo per teritorin jr. Oro erdvs laisvs principas buvo pritaikytas analogikai atvirosios jros
koncepcijai jr teisje, t.y., kad orlaivis vir atvirosios jros yra tiesioginje registracijos valstybs
jurisdikcijoje.
Aviacijos periodas iki Antrojo pasaulinio karo pasiymjo itin spariu civilins aviacijos vystymusi orlaiviai
vis daniau pradti naudoti perveti pat, keleivius ir krovinius. Aviacijos technika tobuljo, orlaivi skrydiai
ilgjo (pvz., jau treiajame deimtmetyje prasidjo transatlantiniai diriabli skrydiai), taiau netrko ir
katastrof, kuri metu bdavo prarandami kroviniai ir davo keleiviai bei gulos. Todl iki Antrojo pasaulinio
karo priimta daug sutari, reglamentuojani tarptautini skrydi taisykli unifikavim, kurios reglamentuoja
tarptautinius perveimus.
iuos klausimus sprend taip vadinamos Varuvos sistemos sutartys:
pirmoji sutartis buvo priimta 1929 m., vadinosi Konvencija dl tam tikr taisykli, susijusi su
tarptautiniais veimais oru, unifikavimo. i konvencija nustat svarbias taisykles, susijusias su pervejo
atsakomybe u al, kuri gali patirti keleiviai, j teisi permjai, oru perveam krovini savininkai, taip pat
ji nustat, kad oro keleiviams turi bti iduodami bilietai, pervejams bagao ekiai, . i konvencija veikia
iki iol, Lietuvai ji sigaliojo 1997 m. Jau po Antrojo pasaulinio karo 1955 m. i konvencija papildyta Hagos
protokolu, 1975 m. Monrealio protokolu. 1961 m. buvo priimta atskira konvencija, papildanti Varuvos
konvencij - Dl tam tikr taisykli, susijusi su tarptautiniais veimais oru, atliekamais asmens,
nesanio susitarianiuoju veju, unifikavimo (Lietuvai sigaliojo 1997 m.), o 1999 m. buvo priimtas dar
vienas svarbus Varuvos konvencijos papildymas Monrealio konvencija dl tam tikr oro perveimo
taisykli unifikavimo. is papildymas labiausiai susijs su kompensacijoms oro nelaimi aukoms. Konvencija
modernizavo daug svarbi Varuvos sistemos srii: ved moderni dviej lygi atsakomybs sistem bei
palengvino reikt rodyt nuostoli iiekojim. Taip pat i konvencija ved taisykl, kad nukentjusieji ar j
artimieji turi teis paduoti teism net ir usienio oro vejus pagal savo gyvenamj viet, padidino

kompensacij dydius ir kt. Europos Sjungos valstybs i konvencij vieningai ratifikavo 2004 m., Lietuvai
sigaliojo 2005 m.
Antrasis pasaulinis karas ir jo metu vyks labai platus aviacijos panaudojimas dav didel postm ir civilins
aviacijos raidai. Dar nesibaigus Antrajam pasauliniam karui, 1944 m. ikagoje buvo sukviesta tarptautin
konferencija, kuri turjo paruoti nauj civilins aviacijos reglamentavim. JAV ioje konferencijoje ypa
norjo siekti tarptautins civilins aviacijos rinkos liberalizavimo, taiau Europos valstybs, kuri civilins
aviacijos struktros buvo sunaikintos ar labai stipriai pakenktos Antrojo pasaulinio karo metu, nesutiko su
tokiais pasilymais.
ikagos konferencijoje buvo paruota 1944 m. konvencija dl tarptautins civilins aviacijos.i konvencija
dar kart patvirtino visik valstybs suverenitet jos oro erdvei, nustat skrydi vir susitariani ali
taisykles, bendravimo principus dl aeronavigacijos, reikalavimus orlaiviams ir kita. Konvencija netaikoma
tiems orlaiviams, kurie tiesiogiai priklauso valstybs institucijoms (kariniams, policiniams, muitins), visi kiti
orlaiviai laikomi civiliais, nors jie ir gali nuosavybs teise priklausyti valstybei. Antrojoje ikagos konvencijos
dalyje buvo steigta Tarptautins Civilins Aviacijos Organizacija (ICAO). Papildomai priimti susitarimai:
Susitarimas dl tarptautinio civilins aviacijos transporto (dl penki oro laisvi); susitarimas dl tranzitini
skrydi tarptautinse oro linijose (dl dviej oro laisvi);
ikagos sutari sistema tvirtino iuos oro teiss principus: 1) valstybs oro teritorijos atvilgiu visiko
valstybs suvereniteto taikymo principas (panaikinta taikaus skridimo teis); 2) orlaivio pilietybs ir
registracijos valstybs sipareigojim principas (orlaivis turi turti registracijos enklus); 3) civilins aviacijos
saugumo principas. Civilins aviacijos saugumo principas gali bti suprantamas dvejopai: 1) technins taisykls
bei standartai, utikrinantys technin orlaivi saugum, kurie suformuluoti kaip ICAO reikalavimai; 2) valstybi
bendradarbiavim su neteistomis veikomis, nukreiptomis prie civilins aviacijos saugum (plaiau r.
Tarptautinis bendradarbiavimas kovoje su tarptautiniu nusikalstamumu nusikaltimai civilins aviacijos
saugumui) .
1984 m. ikagos konvencija buvo papildyta nuostatomis, kad visos valstybs turt susilaikyti ginkluotos jgos
panaudojimo prie civilius orlaivius ir kad perimant tokius orlaivius neturt bti rizikuojama gul ar keleivi
gyvybmis. Tuo paiu tvirtinta valstybs teis nutupdyti savo oro uostuose bet kok orlaiv, kuris skrenda per
valstybs teritorij be leidimo arba yra pagrindo manyti, kad jis naudojamas tikslais, nesuderinamais su
konvencija. is papildymas buvo priimtas po to, kai SSRS karins pajgos numu Piet Korjos civilin
orlaiv, skridus SSRS oro erdv ir tar pastarj nipinjimu. ikagos konvencija yra pildoma ir
detalizuojama vairiais valstybi dvialiais ir regioniniais susitarimais. Valstybs suvereniteto oro erdvei
nuostata yra laikoma tarptautiniu paproiu, kaip ir tai, kad orlaivio jurisdikcija u valstybs rib lieka registro
valstybs (nors skrids kitos valstybs oro erdv, orlaivis privalo paklusti jos nurodymams dl skrydio), o
nelaims atveju usienio orlaivis turi teis gali skristi kitos valstybs oro erdv avariniam nusileidimui.
1992 m. ESBP(O) rmuose buvo pasirayta Atviro dangaus sutartis. i sutartis numat valstybi dalyvi teis
vykdyti laisvus skrydius vir viena kitos teritorij su tikslu stebti, kaip yra laikomasi vairi su ginkluots
ribojimais susijusi sipareigojim. Lietuva ioje konvencijoje dalyvauja nuo 2004 m.
Kontroliniai klausimai:
1.
Kokie principai bdingi tarptautinei oro teisei?
2.
Kokiems klausimams reguliuoti Varuvos sutari sistema?
3.
Tarptautinje jr teisje yra taikaus teritorins jros kirtimo principas. Ar jis galioja ir oro teisje?
4.
Kokiais tikslais buvo sudaryta Atviro dangaus sutartis?
2. Tarptautiniai oro skrydiai ir komerciniai oro skrydiai. Tarptautins komercins oro laisvs
2.1. Tarptautiniai oro skrydiai, ir j rys ir reimai
Tarptautinis skrydis yra skrydis, kurio metu orlaivis kerta daugiau nei vienos valstybs teritorij. i taisykls
taikoma ir kabotainiams skrydiams, t.y. skrydiams tarp vienos valstybs oro uost, bet per kitos valstybs
teritorij. Priklausomai nuo to, kur vyksta skrydis, galima iskirti j dvi ris: 1) skrydiai vir valstybi
teritorij;
2) skrydiai vir tarptautini teritorij (kur egzistuoja tarptautinis reimas);
Skrydiai vir valstybi teritorij kadangi valstyb turi visik suverenitet savo oro erdvs atvilgiu,
tarptautiniai skrydiai vir valstybi teritorij galimi tik tarptautini sutari arba speciali leidim pagrindu.
Valstybs nustato, kokia yra j oro sien kirtimo tvarka (oro vartai, oro koridoriai), orlaiviui esant valstybs
teritorijoje vykdo jo atvilgiu administracin, baudiamj ir civilin jurisdikcij. ie skrydiai savo ruotu

skirstomi reguliarius (juos vykdo valstybi specialiai galioti oro vejai ar oro linijos), t.y. vykdomus pagal
tam tikrus tarpusavio susitarimus, numatanius toki skrydi tvark, suteikianius tam tikras teises vejams ir
kt.; nereguliars skrydiai vykdomi pagal leidimin tvark, taiau iuo metu valstybs vis daniau sudaro
susitarimus ir dl nereguliari skrydi bei j tvarkos.
Lietuvoje 1996 m. priimtas Lietuvos Respublikos oro erdvs naudojimo statymas. Jis nustat LR oro erdvs
naudojimo bendruosius principus, erdvs valdym bei institucij, utikrinani erdvs valdym, kompetencij
ir atsakomyb. 2000 m. j pakeit Lietuvos Respublikos aviacijos statymas, apimantis labai plat norm
spektr: aviacijos valdym, oro erdvs, orlaivi, kit rengini naudojim aviacijoje, oro uost veikl, veim,
paiek ir gelbjim, subjekt, susijusi su aviacija, turtin atsakomyb bei draudim. is statymas taip pat
nustato reikalavimus aviacijos specialistams, orlaivi gamybos, aerodrom statybos ir naudojimo reikalavimus,
kurie turi atitikti ICAO standartus.
Be to, 1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu buvo patvirtintos LR Oro erdvs naudojimo
taisykls, kurios buvo ne kart keiiamos, o 2004 m. kovo 17 d. patvirtintos naujos Lietuvos Respublikos oro
erdvs organizavimo taisykls. Pastarasis dokumentas nustato oro erdvs struktr ir jos elementus, Lietuvos
Respublikos oro erdvs naudojimo reguliavimo, leidim skrydiams idavimo ir ataukimo slygas bei tvark.
ios Taisykls privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kuri veikla susijusi su Lietuvos
Respublikos oro erdvs naudojimu arba gali kelti pavoj orlaivi skrydi saugai. tai keletas pagrindini i
teiss akt nuostat, kaip Lietuvoje reguliuojami tarptautiniai oro skrydiai:
- tarptautiniai skrydiai gali bti vykdomi tuos Lietuvos Respublikos oro uostus ar aerodromus (ir i j),
kuriuose atliekamos pasienio, muitins, medicininio karantino, higienos kontrols ir kitos procedros;
- orlaiviai gali kirsti Lietuvos Respublikos valstybs sien Lietuvos Respublikos oro eismo paslaug marrutais,
kuriuos nustato oro eismo paslaug teikjas. Apie iuos marrutus oro eismo paslaug teikjas nedelsdamas
informuoja Karini oro pajg vad ar jo galiot karinink;
- orlaiviuose, skrendaniuose Lietuvos Respublikos valdomja oro erdve, turi bti rengta radijo ryio aparatra,
leidianti palaikyti abipus radijo ry su oro eismo paslaug teikju, ir radiolokacinis atsakiklis (transponderis),
veikiantis atitinkamu reimu pagal Tarptautins civilins aviacijos organizacijos (ICAO) nustatyt tvark.
- Lietuvos Respublikos oro erdve gali skristi tik orlaiviai, kuri keliamas triukmas ir emisija nevirija aplinkos
ministro ir susisiekimo ministro nustatyto lygio.
- Usienio valstybi civilini orlaivi reguliariesiems tranzitiniams skrydiams be nutpimo arba su nutpimu
nekomerciniais tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje specialaus leidimo nereikia, jeigu orlaivis registruotas
valstybje, kuri yra Tarptautins civilins aviacijos organizacijos (ICAO) nar ir kuri nereikalaudama leidimo
leidia tokius pat Lietuvos Respublikos orlaivi skrydius.
Visais kitais atvejais tarptautiniam skrydiui per Lietuvos Respublik turi bti gautas Civilins aviacijos
administracijos leidimas. Leidimus usienio valstybi oro vejams vykdyti reguliarj oro susisiekim
Lietuvos Respublikos teritorij ir (arba) i jos iduoda Civilins aviacijos administracija, laikydamasi Lietuvos
Respublikos tarptautinse dvialse sutartyse nustatyt slyg. Jeigu su oro vejo valstybe Lietuvos
Respublika nra sudariusi tarptautins sutarties dl oro susisiekimo, Civilins aviacijos administracija gali
iduoti (arba neiduoti) laikin leidim.
Skrydiai vir tarptautini teritorij tai skrydiai, kurie vyksta vir atvirosios jros, tarptautini ssiauri
ir archipelagini vanden bei skrydiai vir Antarktidos.
Orlaivis, skrisdamas vir tarptautins teritorijos, yra visikoje savo registracijos valstybs baudiamojoje,
administracinje, civilinje jurisdikcijoje. Btent todl kiekvienas orlaivis privalo turti registracijos valstyb,
priklausymas kuriai yra nurodomas tam tikrais enklais. Jokia kita valstyb neturi jurisdikcijos tokio orlaivio
atvilgiu, taip pat neturi teiss trukdyti jam skristi vir tarptautini teritorij. Taiau valstybs privalo
utikrinti, kad jose registruoti orlaiviai nesiimt veik, galini kelti grsm kit valstybi orlaivi navigacijai
ar jr navigacijai. Pavyzdiui, draudiama imituoti upuolimus panaudojant ginklus, kariniams orlaiviams
pavojingai apskristi oro ar jr laivus ir pan. Tiesa, tam tikrais atvejais (pvz., piratavimo) yra galimos iimtys,
kai orlaiviai gali imtis priverstini veiksm laiv atvilgiu (pvz., sulaikant iskirtins ekonomins zonos
paeidjus, piratavimo atvejais ir kt.) Be skrydio vir atvirosios jros teiss taip pat yra teis naudoti orlaivius
atvirosios jros mokslini tyrim tikslais, pagalbos vejybai tikslais, dirbtini sal ir rengini statymui ir kt.
Oro erdvs vir Antarktidos emyno reimas reguliuojamas 1959 m. sutartimi dl Antarktidos. Vir Antarktidos
gali laisvai skrist vis valstybi orlaiviai (inoma, prisilakant ICAO standart), taiau kadangi Antarktida, taip
pat jos oro erdv ir kt. gali bti naudojama tik taikiems tikslams, kariniai orlaiviai gali naudotis Antarktidos oro
erdve tik, pvz., paddami nugabenti ar igabenti personal i mokslinio tyrimo stoi, ar kitais nekariniais
tikslais.
Kontroliniai klausimai:

1. Kuo i esms skiriasi valstybi oro erdvs ir tarptautins oro erdvs reimai?
2. Kokias inote teritorijas, kuriose galioja tarptautins oro erdvs reimas?
3. Kokiais atvejais kitos valstybs orlaiviai gali skristi Lietuvos Respublikos oro erdv be leidimo?
2.2. Komerciniai oro skrydiai. Komercins oro laisvs
Komerciniai oro skrydiai tai skrydiai, kai u tam tikr atlyginim oro pervejai turi teis gabenti keleivius,
baga, krovinius, pat per valstybs teritorij. ie skrydiai bei j reguliavimas viena i daugiausia gini
sukelianti tarptautins oro teiss sritis, kadangi komercins teiss (vadinamos oro laisvmis) bei j apimtis
yra valstybi pajam altiniai. Btent valstyb kaip tarptautins teiss subjektas suteikia kit valstybi
aviakompanijoms teises naudotis jos oro erdve komerciniams skrydiams, ir, be abejo, ne u dyk. Kaip jau
minjome, dar 1944 m. ikagos konferencijos metu buvo iniciatyv liberalizuoti komercinius oro skrydius,
taiau is sumanymas iki iol nepasiektas, todl oro laisvi sistema vis dar galioja.
Taigi, teis verstis komerciniais perveimais per valstybs teritorij (ar teritorijoje) suteikia valstyb ir i teis
skirstoma atskiras skirtingos apimties teisi prasme kategorijas, kurios irvadinamas oro laisvmis.
1944 m. ikagos konvencijoje buvo tvirtintos penkios oro laisvs:
1) teis skristi tranzitu nenusileidiant valstybs teritorijoje;
2) teis skristi tranzitu su leidimu nusileisti nekomerciniais tikslais (pasipildyti kuro, atlikti technin
aptarnavim) valstybs teritorijoje;
3) teis nusileisti svetimos valstybs teritorijoje, ilaipinti toje teritorijoje keleivius, baga, pat, paimtus i
laivo registracijos valstybs teritorijos;
4) teis paimti i valstybs teritorijos, kurioje nusileido orlaivis, keleivius, skrendanius valstyb, kurios
registracij turi orlaivis;
5) teis priimti ir ilaipinti usienio valstybs teritorijoje keleivius, pat, baga i treij valstybi.
Laikui bgant buvo sitikinta, kad penktj laisv reikia detalizuoti, todl buvo papildomai suformuluotos dar
trys oro laisvs:
6) teis perveti keleivius, pat, krovinius su slyga, jei jie bus perveti per orlaivio registracijos valstybs
teritorij;
7) teis perveti keleivius, pat, krovinius aplenkiant orlaivio registracijos valstybs teritorij;
8) teis vykdyti kabotainius skrydius ir skrydius valstybs viduje.
3. Tarptautin Civilins Aviacijos Organizacija (ICAO)
Kaip minta, Tarptautin Civilins Aviacijos Organizacija (ICAO) buvo kurta 1944 m. ikagos konferencijoje.
Jos statutas antroji ikagos konvencijos dalis. steigus Jungtini Taut Organizacija, ICAO 1947 m. tapo jos
specializuota staiga. ICAO bstin Kanadoje, Monrealyje. iuo metu (2007 m.) ICAO nariais yra 190
valstybi, organizacija turi 7 regioninius biurus. Europos biuras yra Paryiuje. Lietuva yra ICAO nare nuo 1992
m.
ICAO paskirtis koordinuoti tarptautin bendradarbiavim civilins aviacijos srityje, rengti tarptautins
civilins aviacijos standartus ir didinti skrydi saugum.
ICAO institucin struktr sudaro Asamblja, Taryba su vairiomis pavaldiomis struktromis ir Sekretoriatas.
Svarbiausi pareignai Tarybos Prezidentas ir Generalinis Sekretorius.
Asamblja susideda i vis valstybi ICAO nari atstov. Ji susitinka kart per trejus metus, periri ir
analizuoja organizacijos darb ir priima sprendimus dl organizacijos politicos ir veiklos. Ji taip pat tvirtina
trej met organizacijos biudet.
Valdymo institucija Taryba renkama Asambljos trej met laikotarpiui ir j sudaro 33 valstybs. Asamblja
renka valstybes Taryb pagal iuos kriterijus: 1) valstybs, kurios oro transporte vaidina svarbiausi vaidmen;
2) valstybs, kurios turi plaiausi oro navigacijos infrastruktr ir 3) valstybes, kuri irinkimas utikrint vis
svarbiausi pasaulio region atstovavim. Btent Taryba utikrina nuolatin ICAO darb, ji priima standartus ir
rekomenduojamas praktikas (taisykles) ir inkorporuoja juos kap ikagos konvencijos priedus. ie standartai yra
bene svarbiausi ICAO priimami dokumentai, ir nors formaliai jie nra privalomi valstybms narms, visos
valstybs j laikosi ir iki iol nebuvo n karto, kad kokia nors valstyb juos atmest. Tarybai padeda Oro
navigacijos komisija (techniniai aspektai), Oro transporto komitetas (ekonominiai aspektai), Jungtins paramos
aeronavigacijos paslaugoms komitetas ir Finans komitetas.
Sekretoriatas, kuriam vadovauja Generalinis Sekretorius, turi penkis pagrindinius skyrius: oro navigacijos biur
oro transporto biur, techninio bendradarbiavimo biur, teiss bir ir administravimo be paslaug biur.
Sekretoriato darbuotojai parenkami profesionalumo ir tinkamo geografinio atstovavimo pagrindu.

ICAO taip pat bendradarbiauja su kitomis JT specializuotomis staigomis, taip pat su vairiomis
nevyriausybinmis organizacijomis, susijusiomis su aviacija.
Aukiausias ICAO organas Europoje - Europos oro navigacijos planavimo grup: i grup derina Europos oro
navigacijos sistem su gretim region sistemomis, stengiasi suvienodinti oro navigacijos reikalavimus,
vykdyti viening navigacijos sistem politik. ios grups veikloje dalyvauja ir Lietuva, Baltijos alys turi 1
atstov.
Kontroliniai klausimai:
1.
Paaikinkite svok oro laisv? Pateikite oro laisvi pavyzdi.
2.
Kokias inote ICAO veiklos sritis?
3.
Kokia yra ICAO priimam standart ir gerosios praktikos rekomendacij teisin galia?
Udavinys
Amarono valstybs civilinis orlaivis skrido prastiniu reisu vir Botano valstybs iskirtins ekonomins zonos
atvirojoje jroje. Tuo metu Botano karinis laivynas vykd karines pratybas. Dl karini pratyb, buvo paskelbta
taip vadinama saugos zona t.y. tam tikra apibrta teritorija, kuri draudiama skristi arba plaukti bet
kokiems orlaiviams ar laivams apie ias pratybas visos aplinkins valstybs (taip pat ir Amaronas) buvo
informuotos. Amarono orlaivis skrido i zon. Botano karinei aviacijai buvo duotas sakymas nutupdyti
orlaiv artimiausiame Botano aerodrome ir patikrinti, ar orlaivio gula arba keleiviai nevykd nipinjimo.
Atsakykite:
1.
Koks reimas taikytinas orlaiviams, skrendantiems slygoje nurodytoje erdvje?
2.
Ar Botano karinis laivynas turjo teis nustatyti saugos zon?
3.
Ar Amarono orlaivio pilotai privalo paklusti Botano kariki reikalavimams nutpti Botano aerodrome?
Jeigu taip ar Botano karikiai gali naudoti jg orlaivio nutupdymui?
Literatra
1.
alimas D., alimien S., Petrauskas Z., Saladius J. Tarptautins organizacijos, Vilnius, Justitia, 2001.
2.
Malcolm N. Shaw. International law. Cambridge University Press, 2004, p. 369 - 376
3.
Tim Hillier. Sourcebook on Public International Law / London Sydney : Cavendish Publishing, 1998, p.
483 499.
4.
Carriage by air / Fountain Court Chambers ; Trevor Philipson ... [et al.]. London Edinburgh Dublin :
Butterworths, 2001.
5 tema. Tarptautinis bendradarbiavimas kovoje su organizuotu nusikalstamumu
1. Tarptautin baudiamoji teis kaip tarptautinio bendradarbiavimo kovoje su organizuotu nusikalstamumu
priemon
2. Tarptautinio pobdio nusikaltimo samprata
2.1. Tarptautinio nusikaltimo ir tarptautinio pobdio konvencinio nusikaltimo atskyrimo problema
3. Tarptautinio pobdio nusikaltim atskiros rys ir j bruoai
3.1. Teroro ir prievartos nusikaltimai
3.1.1. Terorizmo sampratos problemos. Bendrieji terorizmo prevencijos ir kontrols instrumentai
3.1.2. Nusikaltimai prie tarptautins teiss saugomus asmenis
3.1.3. Nusikaltimai civilins aviacijos saugumui ir tarptautins jr navigacijos saugumui
3.1.4. Terorizmo nusikaltimai, susij su branduolinmis mediagomis
3.2. Nusikaltimai pagrindinms mogaus teisms: kankinimas, vergija, prekyba monmis
3.3.
Neteista narkotini ir psichotropini mediag apyvarta bei pinig plovimas
4. Valstybi bendradarbiavimas kovojant su tarptautiniu nusikalstamumu, teisin pagalba ir ekstradicijos
tarptautinis teisinis reguliavimas
1. Tarptautin baudiamoji teis kaip tarptautinio bendradarbiavimo kovoje su organizuotu
nusikalstamumu priemon
Be didesni abejoni galima teigti, jog tarptautinis nusikalstamumas atsirado kartu su pirmosiomis valstybmis:
visais laikais nusikaltliais buvo priversti bgti i vienos valstybs kit, ten slapstytis, iekoti prieglobsio.
Valstybi teissaugos visada buvo priverstos bendradarbiauti tiriant nusikaltimus, besidriekianius per keli
valstybi teritorijas. Neretai ikildavo klausimai dl toki asmen perdavimo valstybms, kuriose jie padar

paeidimus, jurisdikcij kolizij (kuri valstyb turi pirmumo teis teisti) ir pan. Tai dalis i problem, kurias
sprendia speciali kompleksin tarptautins teiss aka - tarptautin baudiamoji teis.
Formalizuotas tarptautinis teisinis bendradarbiavimas prasidjo jau labai seniai. Istoriniai altiniai mini sutartis,
sudarytas tarp Egipto ir Hetit, kurios sprend nusikaltli idavimo klausimus, taiau io, kaip ir daugelio kit
tarptautins teiss institut, aktyvesnio teisinio tarptautinio bendradarbiavimo pagrindai ioje srityje buvo
padti XIX amiuje, pvz., Rusijos Imperijos teisininkas ir diplomatas Fiodoras Martenas ra, kad tarptautin
baudiamoji teis turt nustatyti valstybi bendradarbiavim baudiant tarptautiniu mastu dl toki srii kaip
valstybi bendradarbiavimas dl nusikaltim, numatyt TT sutartyse; jurisdikcijos ir teismingumo nustatymo
klausimai, teisin pagalba; standartini minimum (elgesio su paeidjais) unifikacija.
Galima teigti, kad ios sritys, tiesa, gerokai pasikeitusios ir isipltusios, iliko iki i dien. Taiau
XX amiaus vykiai, ypa Antrasis Pasaulinis karas ne dideli nauj permain, vis pirma, po 1945 m.
galutinai susiformavo tarptautinio nusikaltimo, kaip fizinio asmens padaromos veikos, svoka bei ypatingi
tarptautins atsakomybs u j principai.
Taigi, iuo metu tarptautin baudiamoji teis reguliuoja tris pagrindines santyki sritis:
1)
santykius, susijusius su fizini asmen padaromais tarptautiniais nusikaltimais (genocidas, karo
nusikaltimai, nusikaltimai monikumui) ioje temoje apie i srit nekalbsime, r. tarptautin atsakomyb
individuali tarptautin atsakomyb;
2)
santykius, susijusius su tarptautinio pobdio nusikaltimais;
3)
santykius, susijusius su tarptautine teisine pagalba baudiamosiose bylose, ekstradicija.
Tarptautin baudiamoji teis kompleksin teiss aka, t.y. dauguma jos norm yra vairiose kitose
tarptautins teiss akose. Pvz., normos dl piratavimo draudimo tarptautinje jr teisje, normos dl
vergijos tarptautinje mogaus teisi apsaugos teisje. Iimt sudaro tik dalis savarankik norm, susijusi su
fizinio asmens atsakomybe u tarptautinius nusikaltimus. altini poiriu tarptautin baudiamoji teis yra
identika bet kuriai kitai tarptautins vieosios teiss akai. Dar vienas svarbus tarptautins baudiamosios
teiss bruoas yra tai, jog ios teiss akos altiniai ir normos nustato tik bendriausias tarptautins arba
tarptautins nacionalins baudiamosios atsakomybs realizavimo ypatybes, taiau konkretus reguliavimas
paprastai vykdomas pasitelkiant valstybi nacionalines teisines sistemas.
Kontroliniai klausimai:
1)
Kokius santykius reguliuoja tarptautin baudiamoji teis?
2)
Kodl tarptautin baudiamoji teis vadinama kompleksine teiss aka?
2. Tarptautinio pobdio nusikaltimo samprata
Tarptautinio pobdio nusikaltimu (angl. transnational crime) laikytinas nusikaltimas ar baudiamasis
nusiengimas, kuris pasiymi usienio elementu. Supaprastintai kalbant, is nusikaltimas vienu ar kitu bdu
perengia vienos valstybs jurisdikcijos ribas. Kalbant apie usienio element, kai kur jis gali bti labai rykus,
kai kur - vos apiuopiamas. Usienio elemento pavyzdiai gali bti ie:
1) nusikaltimo subjektai ir jo bendrininkai gyvena keliose valstybse (pvz., narkotik prekyba: augina
Afganistane, perdirba Rusijoje, siunia per Lietuv, realizuoja D. Britanijoje);
2) nusikaltimo subjektas veikia ne savo pilietybs valstybje, arba nusikaltimo objektu pasirenka ne savo
valstyb (pvz., Saudo Arabijos pilietis sprogdina JAV ambasad Vokietijoje);
3) nusikalstama veika tsiasi per kelias valstybes (pvz., pavog main Vokietijoje, atve Lietuv ir
pardav);
4) tiesioginis nusikaltimo objektas kita valstyb (pvz., Lietuvoje padirbinjami JAV doleriai ala JAV
finans sistemai);
5) nusikaltimus kaip tokius numato tarptautins sutartys (pvz., orlaivio ugrobimas).
Interpolas, kaip organizacija, specialiai steigta tarptautinio nusikalstamumo kontrolei, dar nurodo ir kitus
kriterijus:
- pavojus ne vienos valstybs interesams (i esms tai sutampa su objekto kriterijumi);
- nusikaltlis charakterizuojamas, kaip keliaujantis po pasaul;
- nusikaltimo dalyvi elgesys (pvz., tarptautiniai tikslai ir motyvai terorizmas, vlgi objekto ypatyb).
Reikia paminti, kad 1 4 kategorijos nusikaltimai su tarptautiniu elementu daugiausia yra prastins
baudiamosios justicijos klausimas, ir j tarptautinikumas paprastai pasireikia tarptautins teisins pagalbos
poreikiu arba ekstradicijos santykiais, taiau 5 kategorija yra ypatinga, kadangi ji kalba apie taip vadinamus

konvencinius tarptautinio pobdio nusikaltimus. iems nusikaltimams mes ir skirsime daugiausia dmesio,
kadangi j reglamentavimas tarptautinje baudiamojoje teisje yra ypa svarbus.
Paprastai kalbama apie kelet konvencini tarptautinio pobdio nusikaltim ri, atsivelgiant j
pagrindinius objektus, kaip antai:
1. Nusikaltimai pagrindinms mogaus teisms ir laisvms:
Vergija, iuolaikins vergovs praktikos, priverstin prostitucija, prekyba monmis, kankinimas;
2. Teroro ir prievartos nusikaltimai:
Nusikaltimai prie tarptautins teiss saugomus asmenis, nusikaltimai civ. aviacijos saugumui, nusikaltimai jr
navigacijos saugumui, branduolinio terorizmo nusikaltimai ir pan.
3. Nusikaltimai atvirojoje jroje:
piratavimas, povandenini kabeli ir vamzdyn gadinimas, jr laiv susidrimas, nesuteikimas pagalbos
jroje, jros tara;
4. Neteistos narkotik apyvartos nusikaltimai
5. Ekonominiai nusikaltimai:
Pinig padirbinjimas, pinig plovimas, kontrabanda, nelegali migracija.
2.1. Tarptautinio nusikaltimo ir tarptautinio pobdio konvencinio nusikaltimo atskyrimo problema
Kaip jau minta, konvencini tarptautinio pobdio nusikaltim ypatyb yra ta, kad i nusikaltim
bendrosios nusikaltim sudtys yra tvirtintos tarptautinse sutartyse (pvz., 1980 m. Vienos konvencija dl
neteistos narkotini ir psichotropini mediag apyvartos).
Tarptautini nusikaltim bendrosios nusikaltim sudtys taip pat yra tvirtintos tarptautinse sutartyse (pvz.,
genocido sudtis yra suformuluota 1948 m. konvencijoje dl genocido nusikaltimo udraudimo ir baudimo u
j), taiau yra tam tikri bruoai, pagal kuriuos taikomas skirtingas reimas tarptautiniams nusikaltimams ir
tarptautinio pobdio nusikaltimams:

tarptautinio pobdio nusikaltimai utraukia atsakomyb fiziniam asmeniui ir paprastai toks

nusikaltimas padaromas fizini asmen be valstybs dalyvavimo; tarptautinio nusikaltimo atveju
atsakomyb kyla ir valstybei (taiau pagal tarptautins vieosios teiss normas r. valstybi atsakomyb u
tarptautins teiss paeidimus, fizini asmen individuali baudiamoji atsakomyb u tarptautinius
nusikaltimus), be to, toki nusikaltim praktikai nemanoma padaryti be valstybs ar valstybs tipo
organizacijos unugario;

atsakomyb u tarptautinio pobdio nusikaltimus realizuojama per nacionalines teissaugos

sistemas; tarptautinio nusikaltimo atveju atsakomyb gali bti realizuojama tiesiogiai per tarptautines
institucijas, ypa jeigu valstyb nenori arba negali patraukti i asmen atsakomybn (pvz., steigiant specialius
Tarptautinius baudiamuosius tribunolus arba per Tarptautin Baudiamj Teism) taip pat r. fizini asmen
individuali baudiamoji atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus).
Didioji dauguma tarptautini sutari, kuriomis siekiama kovoti su konvenciniai tarptautinio pobdio
nusikaltimais, pasiymi daugiau maiau vienoda struktra.
1.
Nusikaltimo sudties tvirtinimas. Sutartyse pateikiama nusikaltimo (-) sudtis (-ys), paprastai
dispozicija, taip pat nurodoma, kad baudiamas ne tik nusikaltimo padarymas bet ir bendrininkavimas jame
(organizavimas, padjimas, kt.) dl teisini sistem ypatybi;
2.
Veik kriminalizavimas. Valstybs sutarties dalyvs pareigojamos kriminalizuoti nurodytas veikas ir u
jas numatyti grietas sankcijas (konkretus sankcij dydis nenurodomas, paliekama valstybi nuoirai).
Paprastai taip pat nurodoma, kad tokie nusikaltimai neturi bti laikomi politiniais nusikaltimais;
3.
Jurisdikcijos nustatymas. Valstybs pareigojamos nustatyti jurisdikcij nusikaltimo atvilgiu ir pradti j
padariusio asmens (-) baudiamj persekiojim, jeigu yra jurisdikcijos pagrindai: pvz., nusikaltimas padarytas
valstybs teritorijoje ar joje registruotame objekte (laive / orlaivyje), valstybs pilieio, siekiant pakenkti
valstybei, nukentjo jos pilieiai. Jurisdikcija kartais skirstoma pirmin (teritorija / nusikaltlio pilietyb),
antrin (nukentjusij pilietyb ar pan.);
4.
Pareiga iduoti arba teisti. Danai tvirtinama aut dedere, aut judicare (punire) taisykl, t.y. jeigu valstyb
tokio asmens nesiima persekioti ir bausti, ji privalo j perduoti kitai valstybei, kuri taip pat turi jurisdikcij (r.
ekstradicijos teisinis reguliavimas). Tikslas kuo labiau sumainti galimybes nusikaltliui ivengti
atsakomybs. Kai kuri nusikaltim atveju (pvz., kankinimo) gali bti numatyta ir vadinamoji universalioji
jurisdikcija bet kurios valstybs teis tok asmen patraukti atsakomybn, net jeigu padarytas nusikaltimas su
ja visikai nesusijs.

5.
Pareiga numatyti kaip ekstradicijos pagrind. Valstybs pareigojamos imtis priemoni, kad j
nacionalinje teisinje sistemoje toki veik padarymas bt laikomas pagrindu ekstradicijai, taip pat
nurodoma, kad valstybs privalo traukti iuos nusikaltimus kaip ekstradukuotinus savo tarptautines sutartis.
6.
Nuostatos dl teisins pagalbos. Valstybs pareigojamos suteikti viena kitai visapusik teisin pagalb,
susijusi su baudiamojo proceso veiksmais, taikomais toki nusikaltim atvilgiu.
Kontroliniai klausimai:
1)
Kas yra tarptautinis elementas tarptautinio pobdio nusikaltime? Pateikite pavyzd.
2)
Kuo tarptautinio pobdio nusikaltimas skiriasi nuo tarptautinio pobdio konvencinio nusikaltimo?
3)
Kuo tarptautinio pobdio nusikaltimas skiriasi nuo tarptautinio nusikaltimo?
4)
K reikia aut dedere, aut judicare taisykl?
3. Tarptautinio pobdio nusikaltim atskiros rys ir j bruoai
ioje mediagoje net ir apvelgti visus tarptautinio pobdio nusikaltimus bt nemanoma. Todl mes
pasirinksime selektyviai, aptardami svarbiausius i j. Ypa daug dmesio skirsime teroro ir prievartos
nusikaltimams, kurie iuo metu sudaro bene matomiausi tarptautinio pobdio nusikaltim dal. Taiau reikia
nepamirti, kad ir nusikaltimai pagrindinms mogaus teisms (vergija, kankinimas), ir ekonominiai
nusikaltimai (neteista narkotini ir psichotropini mediag apyvarta, pinig plovimas) yra taip pat labai
paplit, itin pavojingi tik gal ne taip plaiai ireklamuoti.
3.1. Teroro ir prievartos nusikaltimai
3.1.1. Terorizmo sampratos problemos. Bendrieji terorizmo prevencijos ir kontrols instrumentai
Terror (lot.) - siaubas, baim. Terorizmas - pirmiausia socialinis politinis reikinys. Terorizmas ne ir nea
nuolatinius praradimus, nei viena valstyb nra nuo jo apsaugota. Terorizmas savo form vairove pranoksta ne
vien nusikaltim, todl bendrai kalbti apie terorizm yra pakankamai nelengva. Terorizmas ypatingai danai
siejasi su politika: ir nors visuotinai priimta tam tikras akt ris laikyti kriminaliniu terorizmo nusikaltimu, bet
danai atsiranda utarj, kurie sako, jog tai yra isivaduojamosios kovos tam tikra forma, pasiprieinimas,
nevilties aktas.
Terorizmas baisus tuo, kad tai yra nusikaltimas, kurio atveju auka pasirenkama ne dl individuali savybi, o
kaip tam tikras simbolis, tai yra veiksmas, kuriuo siekiama bauginti visuomen, be to, alia konkretaus taikinio
nukenia labai daug atsitiktini auk. Terorizmas mobilus - vykdyti teroristiniam aktui nereikia ypa didelio
pasiruoimo, nebent planuojamos tokios akcijos kaip 2001 m. rugsjo 11 d. vykiai.
Nors visos pasaulio valstybs, bent jau formaliai, smerkia terorizm, iki iol nra susitarta dl vieningos io
reikinio svokos (nors pirmasis bandymas buvo darytas dar 1938 m. Taut Sjungos konvencijoje dl kelio
ukirtimo terorizmui ir baudimo u j, taip pat yra keletas regionini bei pagalbini konvencij, mginani
sprsti klausim (r. emiau)), kuri bt tvirtinta kokiame nors teiss akte, todl kalbant apie kov su
terorizmu visada minimos taip vadinamos bendrosios konvencijos, kurios pateikia vienoki ar kitoki
terorizmo svok bei sektorins konvencijos, kurios nevartoja terorizmo termino, taiau jomis yra kovojama
su veikomis ypa danai naudojamomis terorist, tai pat yra ir pagalbini konvencij, kurios skirtos reguliuoti
tam tikram papildomam su terorizmu susijusiam klausimui (pvz., finansavimo ukardymui).
Bendrosios konvencijos paprastai pasiymi tuo, kad jose arba mginama suformuluoti terorizmo apibrim (tai
bdinga ne Europos regiono konvencijoms, pvz., 1999 m. Arab konvencija pateikia terorizmo apibrim):
Bet kokia veika arba grasinimas prievarta, nesvarbu motyvai ar tikslai, daromas individualiai ar kolektyviai, ir
kuriuo siekiama skleisti panik tarp moni, juos gsdinti, aloti, taip pat kelti pavoj j gyvybms, laisvms ar
saugumui arba sukelti al aplinkai, vieam ar privaiam turtui, arba juos ugrobti, arba kelti grsm
nacionaliniams resursams.
arba tiesiog ivardijamos konvencijos, kuri reglamentuojami nusikaltimai ir laikomi teroristiniais
nusikaltimais (pvz., 1977 m. Europos Tarybos konvencija dl kovos su terorizmu).
iuo metu prie bendrj kovos su terorizmu konvencij bt galima priskirti:
2002 m. Inter-Amerikos konvencija prie terorizm, 1987 m. SAARC (Azijos) regiono konvencija dl kovos su
terorizmu, 2005 m. Europos Tarybos konvencij dl terorizmo prevencijos, 1977 m. Europos Tarybos
konvencij dl kovos su terorizmu (in., 1997 01 24 Nr.7-116), 1998 m. Arab konvencija dl kovos su
terorizmu, 1999 m. Islamo Konferencijos Organizacijos dl kovos su tarptautiniu terorizmu, 1999 m. Afrikos
Vienybs Organizacijos konvencija dl terorizmo prevencijos ir kovos su juo, 1999 m. Nepriklausom
Valstybi Sandraugos konvencija dl kovos su terorizmu.
Be mint aspekt, bendrosiose konvencijose taip pat sprendiami baudiamojo persekiojimo, jurisdikcijos
nustatymo, teisins pagalbos ir ekstradicijos klausimai. Visos konvencijose tvirtinama labai svarbi nuostata,
kad terorizmas neturi bti laikomas politiniu nusikaltimu.

Pagalbins konvencijos tai konvencijos, kurios skirtos tam tikram kovos su terorizmu aspektui palengvinti:
1991 m. Konvencija dl plastikini sprogstamj mediag ymjimo aptikimo tikslais
konvencijos tikslas yra utikrinti, kad valstybse narse gaminami plastikiniai sprogmenys (mgstamas terorist
ginklas) bt ymimi specialiomis cheminmis mediagomis ir tiriant teroro aktus taip bt lengviau susekti, i
kur kil sprogmenys). (in., 1997 03 05 Nr.19-420), 1999 m. Tarptautin konvencija dl kovos su terorizmo
finansavimu (in., 2003 01 24 Nr.8-268)
Ypatingai domi yra 1999 m. konvencija, kadangi joje yra pateikiamas terorizmo apibrimas, taiau su
konkreiu tikslu dl finansavimo.
Kaip nurodoma ios konvencijos 2 straipsnyje, tai:
veika, kuri yra nusikaltimas, nurodytas ir apibrtas vienoje i priede ivardyt tarptautini sutari (t.y.
sektorini konvencij); arba bet kuri kita veika, kuria siekiama civilio gyventojo ar bet kurio kito asmens, kuris
aktyviai nedalyvauja karo veiksmuose ginkluoto susidrimo metu, mirties arba padaryti jam sunk kno
sualojim, kai tokia veika dl jos pobdio ar aplinkybi siekiama bauginti gyventojus arba priversti
vyriausyb ar tarptautin organizacij atlikti kok nors veiksm arba susilaikyti nuo jo.
Todl i konvencij i dalies bt galima priskirti ir prie bendrj, nors kitos jos nuostatos yra skirtos sprsti
specifikai problemai ir joje reikalaujama, kad valstybs dalyvs nusikaltimais laikyt ir terorizmo finansavim
(t.y. smoning l rinkim, j suteikim ar skyrim teroristiniams aktams vykdyti).
Ypatingai gausi sektorini konvencij grup, nors jose reglamentuojamus nusikaltimus nagrinsime iek tiek
plaiau, taiau ioje dalyje trumpai aptarsime bendrus bdingus bruous:
1.
Suformuojamas nusikalstamos veikos apibrimas ir reikalaujama kriminalizuoti nacionalinje teisje;
2.
Nurodoma, kad taikoma tik veikoms su tarptautiniu elementu;
3.
Nustatomi jurisdikcijos nustatymo, baudiamojo persekiojimo, teisins pagalbos pagrindai;
4.
tvirtinama aut dedere, aut judicare taisykl (paprastai)
5.
Nurodoma, kad nusikaltimai negali bti laikomi politiniais arba pateisinimais dl koki nors kit
motyv, ideologij ar pan.
Kontroliniai ir diskusiniai klausimai:
1.
Kaip manote, kodl beveik 70 met valstybms nesiseka susitarti dl bendros terorizmo svokos?
2.
Pastudijuokite 1977 m. Europos Tarybos konvencij dl kovos su terorizmu ir 1998 m. Arab
konvencij dl kovos su terorizmu. Js manymu, kuri i i konvencij paangesn? Kodl?
3.
Tarptautins mogaus teisi apsaugos organizacijos (pvz., Amnesty International, Human Rights Watch)
Arab konvencijoje dl kovos su terorizmu velg daug pavoj mogaus teisms, ar js pritartumte iai
nuomonei?
3.1.2. Nusikaltimai prie tarptautins teiss saugomus asmenis
Valstybi vadovai, aukti pareignai ir kt. svarbius postus uimantys asmenys yra labai danas terorist
taikinys. Tokie teroristiniai aktai danai sukelia ne tik valstybi vidaus, bet ir milinikas tarptautines krizes.
Pvz., Pirmojo Pasaulinio karo casus belli buvo teroristinis aktas serb student vykdytas pasiksinimas
Austrijos Vengrijos Imperijos erchercog Franc Ferdinand. JAV per 9-j deimtmet prarado daugiau
diplomatinio personalo dl terorist ipuoli, nei generol, vykdani karo veiksmus. Statistika rodo, kad
madaug 54 proc. vis teroristini akt yra nukreipti arba prie diplomatin personal, arba prie ambasadas.
Bene garsiausiai nuskambjusi pasaulyje teroristinio akto prie ambasadas istorija nutiko vlgi JAV nenaudai:
1979 m. Irane buvo ugrobta JAV ambasada, jos diplomatinis personalas paimti kaitais, kurie buvo laikomi
444 dienas. inoma, kaitais tampa ne tik diplomatai, bet ir urnalistai, tarptautini organizacij darbuotojai, o
kartais tiesiog pilieiai. Ypa kait grobim ipopuliarino pastarj met konfliktai enija, Irakas.
Kovoti su iais nusikaltimais yra sudarytas trys universalios konvencijos:
1973 m. JT Konvencija dl nusikaltim, padaryt tarptautiniu mastu saugomiems asmenims, skaitant
diplomatus, prevencijos ir baudimo u juos (in., 2002 10 09 Nr.97-4257)
1979 m. JT tarptautin konvencija dl kovos su kait mimu (in., 2000 12 20 Nr.108-3430)
1994 m. JT Konvencija dl Jungtini Taut ir joms priskirto personalo apsaugos (in., 2000 06 14 Nr.48-1374).
Galima teigti, kad 1973 m. konvencija yra bendrojo pobdio, o 1979 ir 1994 m. konvencijos lex specialis ir
kai kurios j reglamentuojamos situacijos apima viena kit, kita vertus, papildom sutari primimas byloja
apie naujas terorizmo keliamas grsmes.
Pagal 1973 m. konvencija numato dvi kategorijas saugom asmen:
Pirma, tai valstybs vadovas (-ai) plaija prasme, t.y. skaitant bet kur kolegialaus organo nar, atliekant
valstybs vadovo funkcijas pagal tos valstybs konstitucij, vyriausybs vadovas arba usienio reikal

ministras, kai toks asmuo yra usienio valstybje, taip pat ir j lydintys jo eimos nariai; valstybs vadovus ios
konvencijos nuostatos saugo nepriklausomai nuo j kelions tikslo oficialus vizitas, privatus vizitas.
Antra, tai valstybs atstovas ar pareignas arba tarpvyriausybinio pobdio tarptautins organizacijos
pareignas arba kitas atstovas, kuris nusikaltimo, padaryto jam, jo tarnybinms patalpoms, jo privaiam bstui
arba jo transporto priemonei, metu ir nusikaltimo vietoje pagal tarptautin teis turi teis speciali apsaug
nuo jo upuolimo arba pasiksinimo laisv ar orum, taip pat ir kartu gyvenantys jo eimos nariai; taigi, ios
kategorijos asmenys saugomi tik tada, kai jie veikia kaip valstybs atstovai.
Konvencija kovoja su nusikaltimais, nukreiptais prie saugomus asmenis, jeigu jie padaromi tyia, konkreiai:
a) nuudymas, moni pagrobimas arba kitoks tarptautiniu mastu saugomo asmens upuolimas ar
pasiksinimas jo laisv;
b) smurtinis tarptautiniu mastu saugomo asmens tarnybini patalp, privataus bsto arba transporto priemons
upuolimas, keliantis grsm jo asmeniui ar laisvei;
c) grasinimas vykdyti tok upuolim;
d) pasiksinimas upulti; ir
e) bendrininkavimas tokiame upuolime.
1994 m. konvencijos specifikumas pirmiausia pasireikia dl to, kad ji yra skirta konkreiai Jungtini Taut ir
su jomis susijusio personalo apsaugai. Kadangi po altojo karo pabaigos Jungtins Tautos vis aktyviau
dalyvaudavo vairiose taikos palaikymo, taikos tvirtinimo misijose, j personalui kildavo vis didesn grsm.
Todl i konvencija numato speciali apsaug JT ir priskirtam personalui, kurie dalyvauja Jungtini Taut
operacijoje pagal Jungtini Taut status Jungtini Taut kompetentingo organo inicijuota operacija, vykdoma
Jungtinms Tautoms vadovaujant bei kontroliuojant.
Jungtini Taut personalas tai asmenys, JT Generalinio Sekretoriaus paskirti ar nusisti dalyvauti JT
operacijoje kaip kariniai, policijos ar civiliai pareignai; taip pat - kiti JT, j specializuot agentr ar
Tarptautins atomins energijos agentros pareignai ir ekspertai, atliekantys savo pareigas JT operacijos
vykdymo vietoje;
Priskirtas personalas tai asmenys, paskirti Vyriausybs ar tarpvyriausybins organizacijos pagal susitarim su
kompetentingu JT organu; taip pat asmenys, paskirti Jungtini Taut Generalinio Sekretoriaus, specializuotos
agentros ar Tarptautins atomins energijos agentros bei asmenys, nusisti nevyriausybins humanitarins
organizacijos ar agentros pagal susitarim su Jungtini Taut Generaliniu Sekretoriumi, specializuota agentra
ar Tarptautine atomins energijos agentra, siekiant suteikti param gyvendinant Jungtini Taut operacijos
mandat;
Konkreiai veik sraas, numatytas ioje konvencijoje, yra beveik identikas, iskyrus por ypatybi, pvz.,
grasinimas vykdyti tok upuolim, papildomas antao galimybe, t.y. grasinimas vykdyti tok upuolim,
siekiant priversti fizin ar juridin asmen atsisakyti koki nors veiksm;
kait grobimas. Dl itin didelio paplitimo, taip pat ir dl ypatingos specifikos kait grobimo teroristiniai aktai
susilaukia specialaus teisinio dmesio. Nors 1973 m. konvencija ir apima kait grobim, taiau 1977 m. buvo
sudaryta speciali JT konvencija.
i konvencija kaito grobim kaip nusikalstam veik apibria taip:
Kiekvienas asmuo, kuris pagrobia ar sulaiko kit asmen (toliau - kaitas) ir grasina j nuudyti, sualoti ar
toliau laikyti, siekdamas priversti treij al, btent: valstyb, tarptautin tarpvyriausybin organizacij, kok
nors fizin ar juridin asmen ar asmen grup, vykdyti arba susilaikyti nuo bet kokio akto vykdymo, kaip
tiesiogins ar netiesiogins kaito ilaisvinimo slygos, ios Konvencijos poiriu daro kait mimo
nusikaltim. Nusikaltim galima padaryti ir ksinantis, ir prisidedant prie kaito pagrobimo bendrininkavimu.
Taigi, ios nusikalstamos veikos turin sudaro trys veiksmai: asmens pagrobimas ar sulaikymas; grasinimas io
asmens atvilgiu bei siekis iais veiksmais gauti politins, ekonomins ar kokios nors kitos naudos ar interes
patenkinimo i valstybs, tarptautins organizacijos ar fizinio ar juridinio asmens.
Be abejo, i konvencija bus taikoma tuomet, jeigu kaito pagrobime bus tarptautinis elementas, kuris gali
pasireikti kaito pilietybe, veikos vykdymo teritorija, pretenzij klimu treiai valstybei ir pan. kait
grobimas ginkluoto konflikto metu taip pat gali tapti karo nusikaltimu (r. tarptautin humanitarin teis).
Dauguma kit konvencijos nuostat yra analogikos kitoms sektorinms sutartims.
Kontroliniai klausimai:
1.
K apima valstybs vadovo svoka pagal 1973 m. JT Konvencij dl nusikaltim, padaryt
tarptautiniu mastu saugomiems asmenims, skaitant diplomatus, prevencijos ir baudimo u juos?

2.
Kaip manote, ar 1973 m. JT Konvencija dl nusikaltim, padaryt tarptautiniu mastu saugomiems
asmenims, skaitant diplomatus, prevencijos ir baudimo u juos saugot Lietuvos Respublikos Seimo
pirminink jo atostog Egipte metu, jeigu jo atvilgiu bt vykdytas teroristinis aktas?
3.
Ar taikytume 1979 m. konvencij dl kovos su kait grobimu, jeigu Lietuvos Respublikos pilieiai
Lietuvoje pagrobt bendrovs TEO generalin direktori LR piliet - ir reikalaut u tai lktuvo, kuriuo
planuot iskristi Baltarusij?
3.1.3. Nusikaltimai civilins aviacijos saugumui ir tarptautins jr navigacijos saugumui
Komercini lktuv grobimai, lktuv ir terminal upuolimai labai danai teroristiniais tikslais - prasidjo
po Antrojo pasaulinio karo, kai spariai m vystytis civilin aviacija. Oro terorizmas i karto tapo politikos
kaitu. Taiau jeigu statymai, skirti oro terorizmo reglamentavimui egzistavo, jie buvo labiau nacionalinio, nei
tarptautinio pobdio. Vienintelis veiks tarptautins teiss aktas, kuriuo buvo naudojamasi, tai 1947 m.
ikagos konvencija dl Tarptautins civilins aviacijos (r. Tarptautin oro teis). i konvencija kviet
valstybes dalyves imtis persekiojimo individ, kurie paeidia taisykles, skirtas skrydio ir oro laivo saugumui
utikrinti. 1958 m. enevos Atvirosios jros konvencijos (r. tarptautin jr teis) 15 str. teig, kad privai
lktuv grobimo aktai, taip pat aktai prie nuosavyb ar mones toki lktuv viduje yra piratavimo aktai.
Taiau konvencija taip pat teig, jog i akt tikslai turi bti privats. Gi politiniai teroristai, o toki visuomet
buvo absoliuti dauguma, visada teig veiki be asmenini tiksl. Mintos konvencijos taip pat nepateik
konkreios veikos svokos, tad jos efektyvumas buvo menkas ir abejotinas.
Pirmasis visuotinis specializuotas bandymas apibrti oro piratavim buvo 1963 m. rugsjo 14 d. Tokijuje
pasirayta Konvencija dl nusikaltim ir tam tikr kit veiksm, padaryt orlaiviuose (in., 1997 03 05 Nr.19416) (toliau Tokijo konvencija). i konvencija buvo grietai skirta tik civiliniams (ne kariniams, ne policijos,
ne muitins) orlaiviams tarptautiniame skrydyje (t.y. skrydyje, kuris faktikaikerta daugiau nei vienos valstybs
teritorij). Konvencija daugiausiai sprend jurisdikcijos klausimus dl asmen, kurie padar nusikalstamas
veikas orlaivio saugumui, keleiviams ar gulai. Tikslaus veikos apibrimo nepateikta, tik pasakyta: aktai, kurie
bt ar nebt paeidimais, i ties kelia pavoj orlaiviui, jo keleiviams ir j nuosavybei arba kelia grsm
tvarkai ir disciplinai orlaivyje. Orlaivio registracijos valstyb yra kompetetinga vykdyti jurisdikcij dl
vykusi paeidim. Konvencija daug kalba apie orlaivio kapitono galias sulaikant ir atiduodant paeidj
teissaugai, apie valstybi institucij pareigas. Kita vertus, konvencija netvirtino ekstradicijos pareigos. Deja,
ilgainiui tapo aiku, kad Tokijo konvencija nesuteik efektyvi priemoni perduoti paeidj teisingumui.
Oro terorizmo atvej gausjimas vert imtis tolimesni teisini priemoni. 1970 m. JT ST, po keturi i eils
vykusi lktuv ugrobim, vykdyt Palestinos terorist, savo rezoliucijoje pabr pavoj, kur oro
terorizmas kelia nekaltiems civiliams asmenims. Valstybs buvo pakviestos imtis vis manom veiksm oro
terorizmo prevencijai. Tarptautin Civilins Aviacijos Organizacija (ICAO) netgi buvo parengusi konvencijos
projekt, gerokai ipleiani Tokijo konvencij ir apimani veikas, nepamintas pastarojoje. Konvencijos
priedas turjo bti specialios saugumo taisykls, taikytinos orlaiviui ir jo keleiviams. ios rekomendacijos
ilgainiui buvo gyvendintos daugelyje pasaulio oro uost.
1970 m. gruodio 16 d. Hagoje buvo priimta nauja konvencija, pavadinta Dl kovos su neteistu orlaivio
pagrobimu (in., 1997, Nr. 19), paprastai vadinama tiesiog konvencija dl kovos su oro piratavimu. ios
konvencijos krjai mat kelet Tokijo konvencijos blogybi, kurias siek panaikinti. Taigi, esminiai pokyiai
buvo ie:
Hagos konvencija grietai veda princip aut dedere, aut judicare, ji leidia jurisdikcij vykdyti suimaniai
aliai, jeigu pastaroji nenori paeidjo ekstradukuoti. Deja, konvencija nieko nekalba apie jurisdikcijos
prioritetus, kas praktikoje i ties sukl nemaai problem.
Veika, kuriai i konvencija taikoma, apibriama taip:
Skrendaniame orlaivyje esantis asmuo, kuris: a) neteistai, prievarta ar grasindamas pavartoti prievart,
arba bet kokia kita grasinimo forma pagrobia arba kontroliuoja orlaiv, arba bando atlikti bet kok tok
veiksm; b) yra asmens, vykdanio arba besiksinanio vykdyti tok veiksm.
Orlaivio skrydio metas yra laikotarpis nuo to momento, kai udaromos visos iorins durys po pakrovimo iki
kol bent viena i i dur yra atidaroma ikrovimui.
Taiau nei Tokijo, nei Hagos konvencijos nebuvo skirtos teroristiniams aktams, atliktiems emje, todl 1971
m. rugsjo 23 dien Monrealyje Konvencija dl kovos su smurtu prie civilins aviacijos saugum (Monrealio
konvencija) , in., 1997, Nr. 19.
Konvencija numat, kad jeigu asmuo neteistai ir tyia:

a) pavartoja smurt prie asmen, esant skrendaniame orlaivyje, jeigu jis gali sukelti pavoj io orlaivio
saugumui;
b) sunaikina arba sugadina eksploatuojam orlaiv, padarydamas j netinkam eksploatuoti arba gali sukelti
pavoj jo saugiam skrydiui;
c) bet kokiu bdu deda arba atlieka veiksmus, galinanius dti eksploatuojamame orlaivyje tais arba
mediag, galini sunaikinti orlaiv arba sugadinti, ivedant j i rikiuots, arba sugadinti j, sukeliant
pavoj jo saugiam skrydiui;
d) sunaikina arba sugadina oro navigacijos rengimus arba trukdo juos eksploatuoti, jei bet kuris toks veiksmas
gali kelti pavoj orlaivi saugiam skrydiui
e) pranea inomai melagingas inias, tuo sukeldamas pavoj orlaivio saugiam skrydiui.
Taip pat bet kuris asmuo vykdo nusikaltim, jei jis: a) ksinasi vykdyti kok nors nusikaltim, minim io
straipsnio 1 punkte; b) yra asmens, vykdanio ar besiksinanio vykdyti tok nusikaltim, bendrininkas
Taip pat orlaivio apsauga ipleiama ne tik orlaiviams skrydyje, bet ir eksploatuojamiems orgaliviaiams, t.y.
orlaivis laikomas eksploatuojamu nuo to momento, kai aptarnaujantis emje personalas arba gula pradeda
prieskridimin orlaivio paruoim konkreiam skrydiui. Monrealio konvencijoje dar kart patvirtinamas aut
dedere, aut judicare principas.
Visos trys konvencijos (Tokijo, Hagos, Monrealio) turi straipsn, kuris leidia kreiptis arbitra, jeigu kyla
ginas dl konvencijoje dalyvaujani ali jurisdikcij kolizijos. Jeigu per eis mnesius nepavyksta susitarti
ir arbitrainio proceso bdu, ginas gali bti perduotas Tarptautiniams teisingumo teismui.
Taiau net i trij konvencij pasiraymas nesustabd 1970 m. prasidjusios taip vadinamosios "terorizmo
dekados". Be to, nuo teroristini akt m nukentti ne tik orlaiviai, bet ir oro uostai, todl
1988 rugsjo 23 d. Monrealio konvencija buvo papildyta protokolu Dl kovos su smurtu tarptautin civilin
aviacij aptarnaujaniuose oro uostuose, papildantis Konvencij dl kovos su smurtu prie civilins aviacijos
saugum, priimt 1971 m. Monrealyje (in., 1997, Nr. 19). Monrealio konvencija buvo papildyta nuostata, jog
bet kuris asmuo vykdo nusikaltim, jei neteistai ir tyia, panaudodamas bet kok tais, mediag arba
ginkl: a) oro uoste, aptarnaujaniame tarptautin civilin aviacij, prie asmen pavartoja smurt, sukeliant
arba galint sukelti ymi al sveikatai arba mirt; b) sunaikina ar smarkiai sugadina oro uosto,
aptarnaujanio tarptautin civilin aviacij, rengimus ir statinius arba oro uoste esanius neeksploatuojamus
orlaivius, arba sutrikdo oro uosto tarnyb darb, jei tokia veika kelia arba gali kelti pavoj saugumui iame
oro uoste
Deja, neirint vis tarptautins bendruomens pastang, negalima pasakyti, kad oro terorizmas buvo
paabotas. Beje, iuos nusikaltimus savo vard yra ra ir lietuviai. 1970 m. tvas ir snus Pranas ir Algirdas
Brainskai ugrob civilin lktuv pabgo Turkij (ugrobimo metu buvo nuudyta lktuvo stiuardes). 2001
m. rugsjo 11 d. vykiai parod, kad nuo terorizmo neapsagoti ne tik tarptautiniai, bet ir valstybi vidaus reisai.
Taiau iki iol nauj teiss akt, skirt oro terorizmo prevencijai, kontrolei ir kovai su juo nra.
Tarptautins sutartys, skirtos kovai su nusikaltimais, kelianiais grsm jr navigacijos saugumui yra i esms
analogikos Monrealio konvencijai. Du pagrindiniai dokumentai ioje srityje Romos konvencija dl kovos
su neteistais veiksmais prie saugi jr laivyb (1988 m.) ir j papildantis Protokolas dl kovos su
neteistais veiksmais prie stacionari platform kontinentiniame elfe saug (1988 m.). iose
konvencijose numatyta, kad 1. Asmuo padaro nusikaltim, jeigu jis neteistai ir tyia: a) jga ugrobia arba
kontroliuoja laiv, arba grasina tai padaryti, arba kitaip baugina, arba b) pavartoja smurt prie laive esant
asmen, jeigu toks veiksmas gali sukelti pavoj to laivo saugiai laivybai, arba c) sunaikina, arba sugadina laiv
ar jo krovin, ir toks veiksmas gali sukelti pavoj jo saugiai laivybai, arba d) bet kokiu bdu montuoja ar
atlieka veiksmus, padedanius montuoti laive prietais ar mediag, galinius sunaikinti laiv, arba sugadinti
j ar jame esant krovin, sukeldamas pavoj to laivo saugiai laivybai, arba e) sunaikina, arba labai sugadina jr
laivybos renginius, arba trukdo juos eksploatuoti, jei bet kuris toks veiksmas gali kelti pavoj laivo saugiai
laivybai, arba f) pateikia inomai melagingus duomenis, tuo sukeldamas pavoj to laivo saugiai laivybai, arba
g) sualoja ar nuudo asmen darydamas bet kur af punktuose nurodyt nusikaltim arba ksindamasis j
daryti. Taip pat jeigu bendrininkauta ar kitaip prisidta prie io nusikaltimo. Beveik analogikos veikos
numatytos ir stacionarios platformos atvilgiu. Dar reikia pastebti, kad konvencija taikoma tuo atveju, jeigu
laivas plaukioja arba jeigu numatyta, kad plauks vienos valstybs teritorin jr, perplauks j arba iplauks u
jos rib, arba u jos teritorins jros rib su gretimos valstybs teritorine jra. Stacionarios platformos turi bti
tos platformos, kurios yra pastatytos vir valstybs kontinentinio elfo. Visi kiti pareigojimai pagal konvencijas
(baudimas, ekstradicija ir t.t.) analogiki.
Prie tarptautinio pobdio nusikaltim, grsiani jr navigacijos saugumui taip pat yra priskiriamas ir
piratavimas, kuris yra apibrtas Jr teiss konvencijose, konkreiai 1982 m. Jungtini Taut jr teiss

konvencijoje (r. Tarptautin jr teis). Taigi, piratavimas tai a) bet kokie neteisti prievartos ar sulaikymo
veiksmai arba bet koks grobimas, kur asmeniniais tikslais vykdo privataus laivo ar privataus orlaivio gula ar
keleiviai ir kuris yra nukreiptas: i) atviroje jroje prie kit laiv ar orlaiv arba prie asmenis ar nuosavyb,
esanius tokiame laive ar orlaivyje; ii) prie laiv, orlaiv, asmenis ar nuosavyb, esanius u valstybi
jurisdikcijos rib; b) bet koks savanorikas dalyvavimas naudojant laiv ar orlaiv inant faktus, dl kuri tas
laivas ar orlaivis laikomas pirat laivu ar orlaiviu; c) bet koks veiksmas, skatinantis ar smoningai padedantis
atlikti veiksmus, kurie yra aprayti a ar b punkte.
Labai svarbu pabrti, kad piratavimas yra privatus veiksmas, siekiant privai tiksl (tai pirmiausia j skiria
nuo seniau egzistavusio nevalstybini laiv vykdom upuolim, u kuriuos atsakomyb prisiima konkreti
valstyb vad. kaperiavimas). Taigi, valstybinio laivo vykdytas piratavimo aktas jau bus laikomas ne
piratavimu, o kitos valstybs laivo upuolimu ir atitinkamai tarptautins teiss paeidimu, nebent tokio laivo
gula ugrob laivo valdym ir veikia privaiais tikslais. Valstybs turi plaius galiojimus kovoti su piratavimu
nuo sen laik dar Romos imperijos laikais piratai buvo laikomi hostis generis humani (visos monijos
prieais), iuo metu atvirojoje jroje piratavimu tart laiv turi teis stabdyti ir tikrinti bet kokios valstybs
laivas. Atviroje jroje arba bet kokioje kitoje vietoje, kurioje negalioja n vienos valstybs jurisdikcija, bet kuri
valstyb gali konfiskuoti pirat laiv ar orlaiv arba laiv ar orlaiv, kuris buvo pirat ugrobtas ir yra j
kontroliuojamas, ir aretuoti asmenis bei turt, esanius tokiame laive ar orlaivyje. Valstybs, kuri konfiskavo
pirat laiv ar orlaiv, teismai sprendia, kokios bausms turi bti paskirtos bei koki veiksm reikt imtis dl
toki laiv, orlaivi ir turto, atsivelgiant siningai veikiani treij ali teises, taiau jeigu toks
konfiskavimas vyko be pakankamos prieasties, j konfiskavusi valstyb atlygina valstybei, kurios nacionalin
priklausomyb turi aretuotas laivas ar orlaivis, bet kokius nuostolius ar al, kuri ji patyr dl tokio
konfiskavimo.
Kontroliniai klausimai:
Paskudijuokite mediagoje minimas konvencijas ir atsakykite:
1. Kaip manote, ar galsime taikyti konvencijas, skirtas utikrinti tarptautins civilins aviacijos saugumui,
jeigu orlaivis, kuris skrido vidiniu reisu i Vilniaus Palang, ugrobj bt nukreiptas skristi Lenkij?
2. 2001 m. rugsjo 11 d. teroristai ugrob JAV vidaus reis lktuvus ir juos nukreip Pasaulio prekybos
centro pastatus bei Pentagon. Kaip manote, ar ios veikos patenka konvencij reguliavimo sfer?
3. JAV karo laivas Cole Pers lankos rajone stovdamas uoste buvo atakuotas sprogmen prikrautu
greitaeigiu kateriu. Kaip manote, ar galsime iam incidentui taikyti Romos konvencij dl kovos su neteistais
veiksmais ir prie saugi laivyb?
3.1.4. Terorizmo nusikaltimai, susij su branduolinmis mediagomis
Kol kas i terorizmo ris egzistuoja tik filmuose ir galim situacij modeliuose. Ypa problema paatrjo
griuvus socialistiniam blokui ir palijus sien kontrolei, taip pat atsiradus naujoms branduolinms valstybms
(Indija, Pakistanas) bei ikilus grsmms, kad branduolin ginkl pasigamins tokie reimai kaip iaurs Korja
ar Iranas.
Tiesa, pirmoji tarptautin sutartis ioje srityje Vienos branduolini mediag fizins saugos konvencija buvo
sudaryta jau 1979 m. i konvencija yra skirta utikrinti saug radioaktyvij mediag transportavim. Be
abejo, tokio transportavimo metu yra nemaa tikimyb, kad mediagos gali bti pagrobtos ar jas kitaip
pasiksinta. Lietuva, bdama taikios branduolins energijos valstybe, prie ios konvencijos prisijung 1994 m.
sausio 6 d. (in., 2003, Nr. 36-1552).
Pirmiausia, kaip ir daugelis ms nagrint k, ji reikalauja atitinkamai koreguoti valstybi nacionalines
baudiamsias sistemas. Konvencijos 3 straipsnis sakmiai nurodo, kad konvencijos alis turi imtis atitinkam
ingsni derinant savo teis su tarptautine teise, siekiant utikrinti, kad branduolini mediag transportas,
branduolins mediagos jos teritorijoje, jos laive ar orlaivyje yra jos jurisdikcijoje tol, kol toks laivas ar orlaivis
transportuoja ar i valstybs, yra atitinkamai apsaugotas. Tai - plataus pobdio pareigojimas, kuris yra
detalizuojamas visoje konvencijoje.
Baudiamosios teiss sferoje konvencija reikalauja, kad valstybs dalyvs savo vidaus teisje privalo
kriminalizuoti ias tyines veikas:
a) branduolini mediag primim, laikym, naudojim, perdavim, pakeitim, paalinim ar isklaidym,
neturint tam teist galiojim, sukeliant ar galint sukelti mogaus mirt ar rimt sualojim arba padaryti
ymios alos turtui; b) branduolini mediag vagyst ar pagrobim; c) branduolini mediag pasisavinim
ar sigijim apgauls bdu; d) reikalavim atiduoti branduolines mediagas grasinant arba naudojant jg ar
kitas bauginimo priemones; e) grasinim: i) panaudoti branduolines mediagas, siekiant sukelti kokio nors
mogaus mirt ar rimtai j sualoti ar padaryti ymios alos turtui, ar padaryti mintus nusikaltimus, siekiant

priversti fizin ar juridin asmen, tarptautin organizacij ar valstyb vykdyti ar nevykdyti kokio nors
veiksmo; taip pat mginim vykdyti mintus nusikaltimus ar bendrininkavimas juose.
Be to, valstyb iuos nusikaltimus privalo bausti bausmmis, atitinkaniomis j sunkum. Konvencija, kaip ir
prasta sprendia ir jurisdikcijos, ir teisins pagalbos klausimus.
Naujausias dokumentas ioje srityje tai 2005 m. priimta Tarptautin konvencija dl kovos su branduoliniu
terorizmu. iuo metu konvencija dar nesigaliojusi, taiau pagrindines jos nuostatas vis tiek reikt aptarti.
Konvencijos tikslas tarptautiniu lygmeniu kriminalizuoti veikas, susijusias su teroristiniais aktais, kurie gali
bti padaromi naudojant branduolines ar radioaktyvias mediagas. Konvencija pateikia techninius
apibrimus kas yra radioaktyvi mediaga, branduolin mediaga, kas yra laikoma branduoliniu rengimu
(juos apima bet kokie branduoliniai reaktoriai, nesvarbu, ar jie veikia branduolinse elektrinse, ar laivuose,
kosminiuose aparatuose), branduoliniu renginiu (bet koks sprogstamasis branduolinis renginys arba bet koks
radioaktyvias mediagas skleidiantis ar radiacij spinduliuojantis renginys, galintis dl savo radiologini
savybi sukelti mirt, sunkius kno sualojimus ar didel materialin ar aplinkos al, pvz., purvinoji bomba).
Konvencijos 2 straipsnyje pateikiamas veik sraas, kuris labai platus. Pagrindiniai bruoai bt ie: 1)
konvencija reikalauja kriminalizuoti tik tyines veikas, kuriomis siekiama sukelti mirt, sunkius kno
sualojimus arba didel materialin ar aplinkos al, tam tikrais atvejais jeigu siekiama fizini ar juridini
asmen, taip pat valstybi ar tarptautini organizacij antao, siekiant jas priverti atlikti tam tikrus veiksmus
ar susilaikyti nuo j 2) kriminalizuojamas radioaktyvi mediag ar rengini turjimas ir gamyba,
naudojimas, pakenkimas branduoliniams rengimams taip, kad isiskirt arba galt isiskirti radioaktyviosios
mediagos; 3) grasinimas atlikti mintas veikas, jeigu toks grasinimas yra realus; neteistas ir tyinis
reikalavimas perduoti radioaktyvias mediagas, branduolinius renginius ar rengimus, grasinant jga, jeigu
toks grasinimas yra realus ar panaudojant jg. Be abejo, atsakomyb fiziniams asmenims kyla ir tokiu atveju,
jeigu jie bendrininkauja nusikaltime arba kitaip prisideda prie nusikaltimo.
Valstybi bendradarbiavimo persekiojant u iuos nusikaltimus srityje konvencija numato daugiau maiau
prastines taisykles (pirmin ir antrin jurisdikcija, aut dedere, aut judicare; ekstradicijos utikrinimas), taiau
yra ir keletas specifini pareigojim, toki kaip sipareigojimas dl i nusikaltim prevencijos imantis
tinkam priemoni dl radioaktyvi mediag apsaugos bei pareigojimas, kad jeigu bt vykdytos minimos
veikos ir valstybs rankas pateks radioaktyvios ar branduolins mediagos, rengimai ar renginiai, valstybs
turi imtis priemoni, kaip nukenksminti iuos objektus, utikrinti mediag saugum, atsivelgti vairius
tarptautinius sveikatos ir saugumo standartus. Be to, valstybs privalo praneti kitoms valstybms apie tokius
nusikaltim padarym.
domu pastebti ir tai, kad konvencijoje nurodoma, jog ji netaikoma situacijoms, jeigu branduolin ginkl
naudoja valstybi ginkluotosios pajgos, taip pat kad ji nieku bdu nereglamentuoja branduolinio ginklo
naudojimo ar grasinimo juo teistumo.
3.2. Nusikaltimai pagrindinms mogaus teisms: kankinimas, vergija, prekyba monmis
Kankinimas arba tikslingas skausmo suklimas - madaug tkstant met Vakar civilizacijoje um
svarbi viet ir baudiamojoje justicijoje, ir karini konflikt metu, ir kitose gyvenimo sferose. Taiau ilgainiui
kankinim draudimas atsirado daugelyje nacionalins teiss sistem ir pamau ikilo tarptautin lygmen.
Kankinim udraudimo tarptautiniu mastu pradi galime sieti su humanitarins teiss kodifikavimo procesais.
Vlgi, siaubinga Pirmojo ir ypa Antrojo pasaulinio karo kari, belaisvi bei nukentjusi civili gyventoj
patirtis, privert rimtai susirpinti dl ios nemonikos praktikos. Nors Niurnbergo tribunolo statuose svoka
"kankinimai" pavartoti nebuvo, taiau Niurnbergo proceso metu buvo atskleista daug iauraus kankinimo, tarp
j ir nemoniko eksperimentavimo su kaliniais ir belaisviais atvej, kurie vliau buvo nagrinti atskiruose
teisminiuose procesuose. 1949 m. visos keturios enevos konvencijos bendrame 3-iame straipsnyje numat
kankinim kaip rimt konvencijos paeidim, atitinkamas nuostatas turi ir 1977 m. papildomieji enevos
konvencij protokolai (r. tarptautin humanitarin teis).
Jungtins Tautos ne vien kart vairiose rezoliucijose ir deklaracijose yra paskelbusios kankinim smerkim
(pvz., 1973 m. rezoliucija Kankinimo ir kito iauraus, nemoniko, eminanio elgesio ir baudimo klausimu,
1974 m. rezoliucija "Kankinimas ir kitas iaurus, nemonikas, eminantis elgesys susijs su sulaikymu ir
kalinimu, 1975 m. Deklaracija dl vis asmen apsaugos nuo kankinim ir kito iauraus, nemoniko ar
eminanio elgesio ar baudimo, pateikusi pirmin kankinimo svok). Jungtini Taut rmuose taip pat
priimtos Standartins minimalaus elgesio su kaliniais taisykls (1957 m.), kurios svarbios tuo, kad tapo sudtine
kankinimo sampratos dalimi, Teistvarkos pareign elgesio kodeksas (1979) akcentavs kankinim draudim.
Ir vis dlto, bene svarbiausias dokumentas, kuris apibr kankinim samprat, buvo 1984 m. JT Konvencija
prie kankinim ir kitok iaur, nemonik elges ir baudim (toliau - 1984 m. Konvencija dl kankinimo).

Lietuva prie ios konvencijos prisijung 1991 m. rugsjo 10 d. 1984 m. Konvencija taikoma ir taikos, ir karo
metu. iuo metu teigtina, kad kankinim draudimas yra visuotinai pripaintas sipareigojimas ir jam taikoma
universali jurisdikcija.
Nors kankinim draudimas, kaip minjome, prasidjo jau io amiaus pradioje, taiau tiksli svoka, kas yra
kankinimas, buvo suformuluota neseniai. Bendroji nuomon, kurios laikosi daugelis autori yra, kad tai tikslingas didelio fizinio ar psichinio skausmo ar kani klimas mogui. Taiau ir 1975 m. JT Deklaracija dl
vis asmen apsaugos nuo kankinim ir kito iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio ar baudimo, ir 1984
m. Konvencija dl Kankinim pateikia platesn kankinimo samprat (1 str. 1 dalis):
Bet kuris veiksmas, kuriuo tyia sukeliama asmeniui ymus skausmas ar kania, tiek fizin, tiek psichin,
siekiant igauti i jo informacij arba prisipainim, nubausti j u veiksm, kur padar arba tariama, kad
padar jis ar treiasis asmuo arba siekiant bauginti arba priversti j arba trei asmen, arba dl bet kurios
kitos prieasties, paremtos diskriminaciniu pagrindu, kai toks skausmas ar kania yra sukeltas valstybs
pareigno, arba asmens veikianio kaip oficialaus valstybs atstovo, arba tokiems asmenims skatinant,
sutinkant arba inant. Kankinimu nelaikomas skausmas arba kanios kylanios tiesiogiai ar atsitiktinai vien tik
i teist sankcij.
Cituotas apibrimas numato iuos svarbius poymius:

Fizinio ar psichinio skausmo ar kanios suklimas;

Tyinis skausmo suklimas ir skausmo suklimas su tam tikru tikslu (beje, nors 1984 m. Konvencija dl
Kankinim pateikia gan detal, tiksl sra, yra nuomoni, jog prie kankinim, pvz., nepaklit skausmo
suklimas mokslinio eksperimento metu ir negavus aukos sutikimo eksperimentui. Taip pat is sraas neapima
kankinim, kurie vykdomi i pavydo, kerto, kit asmenini motyv neparemt diskriminacija[1]. Turint
omenyje, kad daug kankinimo veiksm yra vykdoma vien siekiant pasityioti i aukos, is apibrimo krj
sprendimas neatrodo ess tobulas).
Kankinim turi vykdyti tik asmuo su tam tikru statusu: pareignas arba veikiantis kaip oficialus asmuo. Nors
Konvencijos krimo metu kai kurios valstybs norjo matyti apibrime bet kur asmen, nepriklausomai nuo
statuso, bet kitos, argumentuodamos, jog jos negali suvaldyti vis moni ir privats veiksmai paprastai
patenka nacionalins, o ne tarptautins teiss sfer, paliko tik ribot subjekt rat.
Taiau kankinimas gali bti suprantamas ir plaiau, kai jis traktuotinas kaip nusikaltimas monikumui (r.
Atsakomyb tarptautinje teisje Fizini asmen individuali tarptautin baudiamoji atsakomyb u
tarptautinius nusikaltimus). Nusikaltim taikai ir monijos saugumui kodekso projekte 1996 m. komentare
nurodoma, kad nors ir terminas "kankinimas" turi bti suprantamas pagal 1984 m. Konvencij dl kankinimo,
taiau nusikaltim monikumui atveju traktuotinas plaiau: kankinim gali atlikti ne tik oficialus pareignas
arba kankinimas gali bti vykdomas su jo sutikimu, o bet kuris asmuo, priklauss organizacijai arba grupei,
vykdiusiai nusikaltimus monikumui. TTK atkreipia dmes, kad mintosios 1984 m. Konvencijos dl
kankinim 1 str. 2 dalyje yra nurodoma, kad is straipsnis (t.y. apibrimas) neprietarauja bet kokiam
tarptautiniam instrumentui ar nacionaliniams statymams, kurie turi arba gali turti nuostat dl platesnio
taikymo. Kankinimas taip pat yra trauktas kaip nusikaltim monikumui veika pagal Romos statut.
dom indl kankinimo svokos apibrim ne ir 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi
apsaugos konvencijos 3 straipsnio, kuriame nurodomas kankinimo, iauraus, nemoniko ar eminanio elgesio
bei analogiko baudimo draudimas, interpretavimas Europos mogaus teisi teismo jurisprudencijoje. Be abejo,
Europos mogaus teisi konvencija - regioninis dokumentas, taiau Europos mogaus teisi apsaugos sistema
neabejotinai daro didel tak tarptautinei teisei, todl klausim reikt aptarti. Kadangi Konvencija vartoja
du terminus: kankinim ir iaur, nemonik ar eminant elges, domu yra isiaikinti, kuo gi skiriasi ios dvi
svokos.
Europos mogaus teisi komisija bei Europos mogaus teisi teismas iuos klausimus sprend keliose bylose:
1969 m. Danijos, Pranczijos, Norvegijos, vedijos, Olandijos prie Graikij byloje, 1978 m. Airijos prie
Jungtin Karalyst byloje, 1992 m. Tomasi prie Pranczij byloje. Dl apimties ribotumo mes nesiimsime
pateikti i byl aplinkybi, tik pastebsime, kad jos apm vairius atvejus - nuo "paprast" muim ir
alojim iki specialios "dezorientacijos technikos" taikymo.
Galima teigti, kad mintoji praktika leido padaryti tokius apibendrinimus: iaur ir nemonik elges nuo
kankinimo galima atskirti pagal kani intensyvumo laipsn. Taigi, nemonikas elgesys - tai toks elgesys, kuris
sukelia intensyvias fizines ir dvasines kanias (pvz., "dezorientavimo technika"), o kankinimas - tai tyinis
elgesys, kuris sukelia ypatingai sunkias ir iaurias kanias (pvz., grubus tyinis smurtas, kuriuo padaromi rimti
kno sualojimai, psichikos pakenkimai). Teisjo Fitzmaurice ypatingoje nuomonje, pridtoje prie mintos
Airijos prie Jungtin Karalyst bylos (1978), buvo isakytas poiris, kad vertinant veiksm kaip kankinim ar
nemonik, iaur elges, reikia vertinti ne tik objektyvias, bet ir subjektyvias aplinkybes. Pvz., esminis

skirtumas yra ar grubiai smurtaujama prie sergant ar sen mog (muimas ir tai jau bt kankinimas), ar
sportik jaunuol (grubs veiksmai, nemonikas elgesys). Nemoniku elgesiu taip pat laikytini ir tokie
pavyzdiai, kai, pvz., maitinant motina atskiriama nuo vaiko. Teisjas nemano, kad aukiausias fizini ar
psichini kani lygis yra vienintelis kankinimo atskyrimo kriterijus. Kankinim pobdis leidia juos
klasifikuoti, diferencijuoti, tad kiekvien kart kompetentinga institucija turi sprsti, ar veiksmas yra
kankinimas, ar tik nemonikas elgesys.
Vergija.Terminas vergija iuo atveju apima ne tik vergov klasikine prasme, bet ir vergovei artim praktik,
priverstin darb.
Vergov ir vergovei artima praktika yra vienas i seniausi nusikaltim, su kuriais valstybs m kovoti
tarptautiniu mastu: pirmosios tarptautins pastangos kovoti su vergija buvo atspindtos 1814 ir 1815 m.
Paryiaus taikos sutartyse ir 1815 m. Vienos kongrese. ymus vykis buvo ir 1890 m. Briuselio konvencija,
kuria buvo siekiama padaryti gal verg prekyba i Afrikos, bei suteikianti valstybms teis apiekoti laivus,
tariamus verg prekyba. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, 1919 m. daugelis kolonijini Europos
valstybi pasira St. Germain-en-Laye konvencij, kurioje pasiadjo stengtis inaikinti vergov savo
dominijose. Vliau vergovs klausimus sprend Taut Sjunga, kurios rmuose 1926 m. buvo priimta
Konvencija dl vergovs, kuri pirmame straipsnyje apibr vergov ir verg prekyb: vergov kaip asmens
statusas arba bkl, kada jo atvilgiu yra taikoma bet kuri arba visos nuosavybs teiss, verg prekyba - visi
veiksmai, sudarantys pagrobim, gijim, disponavim asmeniu, turint tiksl j paeminti iki vergijos. Visi
veiksmai, susij su vergo gijimu turint tiksl j parduoti ar ikeisti, visi disponavimo (pardavimo ar ikeitimo)
vergu siekiant j parduoti ar ikeisti, ir, bendrai, bet kuris verg prekybos ar gabenimo veiksmas.
Kadangi prieo gyventoj ir karo belaisvi pavergimas arba priverstinis darbas buvo mgstamas ukariautoj
veiksmas, atitinkamai vergovs draudimai vystsi ir tarptautinje humanitarinje teisje. Nors 1899 ir 1907 m.
Hagos konvencijos leido labai ribot priverstinio darbo panaudojim, bet netrukus po I-ojo pasaulinio karo,
1929 m. enevos konvencijoje buvo grietai udraustas karo belaisvi pavergimas ir priverstinis darbas. Iki
antrojo pasaulinio karo mintoji 1926 m. Konvencija dl vergovs tapo tokiu visuotinai pripastamu
dokumentu, jog laikoma, kad jau tuo metu vergov buvo galima laikyti draudiama pagal bendruosius
tarptautins teiss principus. Brutali priverstinio darbo ir vergovs praktika, gyvendinta Hitlerinje Vokietijoje,
kuri Niurnbergo tribunolas apibdino kaip "verg darbo politik", tapo pagrindu pavergim ir priverstin darb
kaip jos form paskelbti karo nusikaltimu ir nusikaltimu monikumui, taip pat paskatino 1949 m. enevos
konvencijose okupuotos valstybs gyventoj ar karo belaisvi pavergim laikyti rimtu konvencijos paeidimu.
1956 m. JT rmuose buvo priimta Papildomoji konvencija dl vergovs, verg prekybos ir institut bei
praktikos atitinkanios vergov panaikinimo, udraudusi ne tik prastin vergov, bet ir toki praktik kaip
skolos vergija, baudiava, prievartins vedybos, nuotakos pirkimas, verg darbas, seksualin vergija, vaik
darbas ir kt. Atitinkami papildymai, daromi bendrosiose konvencijose, buvo perkelti tarptautins teiss
altinius, reglamentuojanius nusikaltimus monikumui, pavergimas kaip nemonikas aktas buvo numatytas
tiek Jugoslavijos, tiek Ruandos tribunol statutuose.
TTK, komentuodama nusikaltim, apibrt 1996 m. JT Nusikaltim taikai ir monijos saugumui kodekso
projekte, nurod, kad pavergimas - tai nustatymas arba taikymas asmens atvilgiu vergovs statuso, pavergimo
arba priverstinio darbo, prieingas tiksliai nustatytiems ir plaiai pripaintiems tarptautins teiss principams,
tokiems kaip 1926 m. Konvencija dl vergovs (vergija), 1956 m. Papildomoji Konvencija dl vergovs, verg
prekybos ir institut bei praktikos atitinkanios vergov panaikinimo (vergija ir vergo statusas), Tarptautinis
pilietini ir politini teisi paktas, ir 1930 m. Tarptautins darbo organizacijos konvencija Nr. 29 Dl
prievartinio ar privalomojo darbo (priverstinis darbas)[2].
JT Specialusis Pranejas Benjamin Whitaker 1982 m. atliktoje Ataskaitos apie vergov, pateiktos Subkomisijai 1996 m., papildyme pateik iuos papildomus vergovs ir vergovei artimos praktikos pavyzdius:
asmens laikym turto objektu, apartheid, kolonializm, prievartines vedybas, prekyb moterimis ir vaikais,
inaudojim priverstins prostitucijos tikslais, moter pardavim, skolos vergij, vaik darb, priverstin darb,
pripratusi prie sunki narkotik eksploatacij, migrant darbinink darb.
Prekyba monmis iuo metu vienas i labiausiai paplitusi tarptautinio pobdio nusikaltim. Jis taip pat
glaudiai susijs su neteistos migracijos, priverstins prostitucijos bei vergovs problemomis. Tarptautiniu
lygiu iems klausimams sprsti priimtos konvencijos: Jungtini Taut konvencija prie tarptautin organizuot
nusikalstamum papildantis Protokolas dl prekybos monmis, ypa moterimis ir vaikais, prevencijos,
sustabdymo bei baudimo u vertimsi ja, papildantis Jungtini Taut konvencij prie tarptautin
organizuot nusikalstamum (in., 2003, Nr. 49). ioje konvencijoje prekyba monmis apibriama kaip
moni verbavimas, perveimas, perdavimas, slpimas ar j primimas gsdinant, panaudojant jg ar kitas
prievartos, grobimo, apgauls, sukiavimo formas, piktnaudiaujant padtimi ar paeidiamumu arba mokant

ar priimant pinigus ar kit naud tam, kad bt gautas kito t mog kontroliuojanio asmens sutikimas
siekiant inaudoti. Inaudojimas apima kit asmen inaudojim prostitucijos forma ir kitas seksualinio
inaudojimo formas, priverstin darb ar paslaugas, vergij ar veikl, panai vergij, tarnyst ar organ
paalinim. Be prastini reikalavim kriminalizuoti tokias veikas, konvencija taip pat numato apsaugos
nuostatas dl prekybos monmis auk (saugomas privatumas, suteikiama medicinos, psichologin, materialin
pagalba, padedama sidarbinti ir kt.) Valstybs pareigojamas bendradarbiauti prekybos monmis prevencijos ir
kovos su ja tikslais, numatoma tokio bendradarbiavimo tvarka ir kt. Europos Tarybos rmuose yra priimta
konvencija Dl veiksm prie prekyb monmis. Pagrindinis ios konvencijos tikslas utikrinti kovos su
prekyba monmis efektyvum Europoje, t.y. daugiausia ji dmesio skiria valstybi bendradarbiavimo
lengvinimui, priemones saugoti prekybos monmis auk teises nepriklausomai nuo lyties, taip pat nurodo
valstybms narms kriminalizuoti ne tik pai prekyb monmis, bet taip pat naudojimsi prekybos monmis
aukomis, kelions ar asmens dokument, prekybos monmis tikslais, padirbinjim, pagalb, prisidjim prie
prekybos monmis, taip pat juridini asmen atsakomyb u ias veikas.
Kontroliniai klausimai ir uduotys:
1. Ar kankinimo draudimas tarptautinje teisje apima ir veikas, atliekamas ne oficiali asmen (pvz.,
nusikaltliai kankina prekybos monmis aukas, versdami jas verstis prostitucija)?
2. Paaikinkite, kuo prekyba monmis skiriasi nuo vergijos?
3.3. Neteista narkotini ir psichotropini mediag apyvarta bei pinig plovimas
Narkotik vartojimo ir grsms visuomenei problemos yra tiek daug kart visur dstytos, tad jeigu ir
diskutuojama, tai ne dl narkotik grsms bendrai, o dl tokios grsms keliamos alos lygio. Narkotik
atneam al galime skirstyti individuali ir visuomenin. inoma, viena negalima be kitos, taiau
visuomenin ala yra pati pavojingiausia: visuomen ne tik praranda darbing nar ir turi jo reabilitacijai ar net
ilaikymui eikvoti pinigus, bet taip pat apyvartoje atsiranda milinikos pinig sumos, kurias kriminalinis
pasaulis naudoja korupcijai, teissaugos ir kit visuomenini sistem pakirtimui, tolimesnei nusikalstamai
veiklai.
Kovoti su iais nusikaltimais buvo pradta dar XX a. pirmojoje pusje. Siekiant organizuoti tokio plaiai
paplitusio reikinio kaip narkotik kontrol, reikalingi maiausiai du sistemos komponentai:
1) efektyvi nacionalin kontrol;
2) tarptautinis bendradarbiavimas, kad nacionalin kontrol pasiekt tiksl. Tarptautins narkotik kontrols
schema yra paremta netiesioginiu metodu, kai kiekviena valstyb administruoja sav sistemos dal, taiau
nuosekliai pleiama ir tarptautin tiesiogins kontrols sistema. institucijos pleia ir tiesiogins kontrols
sistem.
Dabartin narkotik neteistos apyvartos kontrols sistema susideda i keli komponent: vertinimo sistema paremta tuo, kad narkotik pasila kiekvienoje alyje turi bti apribota iki kieki, reikaling moksliniams ir
medicinos tikslams. Tarptautins institucijos, tokios kaip Tarptautin narkotik kontrols komitetas, i
kiekvienos valstybs reikalauja kasmet pateikti apskaiiavimus, kiek narkotini mediag jai reiks, jeigu
valstyb to padaryti nesugeba, tokiu atveju kompetetinga tarptautin institucija gali atlikti vertinim ir pagal tai
nustatyti maksimal narkotini mediag importo valstyb limit. Tiesa, tokia tarptautin institucija niekada
neturjo teiss vienaalikai keisti vertinim ir gali tik silyti valstybei atsivelgti vien ar kit faktori.
Importo eksporto leidim sistema - teistos narkotik siuntos i vienos valstybs kit negali bti
vykdomos be importo galiojim i valstybs, kuri importuojama ir siuniamosios alies vyriausybs
eksporto leidimo. Kadangi visada matoma legali apyvarta, nelegali apyvart sunkiau nuslpti. Apsikeitimas
informacija - valstybs teikia kontroliuojanioms institucijoms informacij, nuo kurios labai smarkiai
priklauso sistemos veikla: apie importo eksporto sertifikat idavimus usienio prekybai, kasmetines
ataskaitas, ir statym, priimt gyvendinant konvencijas, tekstus, praneimus apie narkotini priemoni
grobimus, nustatytus neteistos apyvartos faktus ir kita. Informuojama apie nauj narkotini ar psichotrop.
pobdio mediag igavim, atsiradim rinkose ir kita. iuo metu veikia ios narkotik kontrols tarptautins
institucijos: Tarptautinis narkotik kontrols komitetas, JTO Ekonomins ir socialins tarybos narkotini
priemoni komisija, Narkotik piktnaudiavimo kontrols fondas, taip pat ir Pasaulio sveikatos organizacija.
Narkotik kontrols klausimams sprsti buvo priimta daug tarptautini sutari, i kuri svarbiausios - 1961
met Bendroji narkotini mediag konvencija (in., 2001, Nr. 51) bei 1971 met Psichotropini mediag
konvencija (in., 2001, Nr. 50).

Tarptautins baudiamosios teiss sferoje svarbiausiu altiniu, kovojant su neteista narkotini ir psichotropini
mediag apyvarta yra 1988 m. Jungtini Taut (Vienos) konvencija dl kovos su neteista narkotini ir
psichotropini medag apyvarta. Jeigu ankstesns konvencijos daugiausia dmesio skyr narkotini
priemoni kontrolei, i konvencija beveik visa paskirta baudiamosios teiss klausimams. Konvencija
sprendia tokias klausim grupes kaip nusikaltimai ir sankcijos, jurisdikcija, konfiskacija, ekstradicija,
tarpusavio teisin pagalba ir kt. Atskirai atkreipiamas dmesys neteist apyvart jroje ir kai kuriuos kitus
manomus narkotini mediag keliavimo kelius.
Taigi, pirmiausia i konvencija reikalauja, kad baudiamja tvarka bt kriminalizuotos ios tyins:
a) bet kurios narkotins priemons arba bet kurios psichotropins mediagos gamyba, gaminimas,
ekstrahavimas, paruoimas, pasilymas, pasilymas turint tiksl parduoti, platinimas, pardavimas, tiekimas bet
kuriomis slygomis, tarpininkavimas, perveimas, tranzitinis perveimas, transportavimas, importas arba
eksportas, paeidiant 1961 met konvencijos, ios Konvencijos su pataisymais arba 1971 met konvencijos
nuostatas; ii) aguon opijaus, kokaino krm arba kanapi kultivavimas turint tiksl gaminti narkotines
mediagas, paeidiant 1961 met konvencijos ir ios Konvencijos su pataisymais nuostatas; iii) bet kurios
narkotins priemons ir psichotropins mediagos laikymas arba pirkimas turint tiksl usiimti bet kurios
ries veikla, ivardyta i papunktyje; iv) rengim, mediag arba priemoni, nurodyt I ir II lentelse
(Konvencijos priedai), gaminimas, transportavimas arba platinimas, inant, kad jie skirti narkotini priemoni
ir psichotropini mediag neteistam kultivavimui, gamybai arba gaminimui; v) bet kuri nusikaltim,
ivardyt i, ii, iii ir iv papunkiuose, organizavimas, finansavimas arba vadovavimas jiems.
2. Atsivelgdama Konstitucijos nuostatas ir pagrindinius savo teisins sistemos principus, kiekviena alis
imasi reikaling priemoni, kad nacionaliniuose statymuose tyinis bet kurios narkotins priemons arba
psichotropins mediagos saugojimas, sigijimas arba kultivavimas savo poreikiams, paeidiant 1961 met
konvencijos, 1961 met konvencijos su pataisymais arba 1971 met konvencijos nuostatas, bt pripaintas
nusikaltimu (tai reikia, kad iuo atveju valstybei suteikiama teis pasirinkti kriminalizuoti toki veik ar ne).
c) atsivelgiant savos Konstitucijos nuostatus ir pagrindinius savo teisins sistemos principus;
i) nuosavybs, jeigu jos sigijimo metu buvo inoma, kad i nuosavyb buvo gauta padarius nusikaltim arba
nusikaltimus, numatytus io punkto a papunktyje, arba dalyvaujant tokiame nusikaltime arba nusikaltimuose,
sigijimas, valdymas arba naudojimas;
ii) rengim, priemoni ar mediag, nurodyt I ir II lentelse, turjimas, inant, kad jos naudojamos arba
skirtos naudoti kuri nors narkotini priemoni arba psichotropini mediag neteistam kultivavimui,
gamybai arba gaminimui;
iii) vieas kit kurstymas ar skatinimas bet kuriomis priemonmis padaryti bet kur i nusikaltim, numatyt
iame straipsnyje, arba neteistai naudoti narkotines priemones arba psichotropines mediagas;
iv) dalyvavimas, prisidjimas arba nusikalstamos sutarties sudarymas turint tiksl padaryti bet kur
nusikaltim ar nusikaltimus, numatytus iame straipsnyje, bandymas padaryti tok nusikaltim arba
nusikaltimus, taip pat padjimas, kurstymas, sveika arba patarimas juos darant.
Kaip matote, kriminalizavimo reikalavimai, nors ir suteikiant valstybei pasirinkimo laisv, apima ne tik
tiesiogiai su neteista narkotik apyvarta susijusias veikas, bet taip pat ir veikas, kurios yra glaudiai susijusios
su neteista narkotini mediag apyvarta.
Be to, i konvencija pirm kart tarptautiniu lygiu ima sprsti pinig plovimo problem ir nurodo, jog taip pat
gali bti kriminalizuojama ir:
b)i) konvertavimas arba nuosavybs pervedimas, jeigu inoma, kad i nuosavyb gyta padarius bet kok
nusikaltim arba nusikaltimus, numatytus io punkto a papunktyje arba dalyvaujant tokio nusikaltimo ar
nusikaltim daryme, siekiant nuslpti arba slpti neteist nuosavybs sigijimo altin arba turint tiksl padti
bet kuriam asmeniui, dalyvavusiam nusikaltime ar nusikaltimuose daryme, ivengti atsakomybs u savo
veiksmus;
ii) tikro altinio buvimo vietos, tvarkymo bdo, persiuntimo, tikr teisi nuosavyb arba jos priklausomyb
nuslpimas arba slpimas, jeigu inoma, kad tokia nuosavyb gyta padarius nusikaltim ar nusikaltimus,
numatytus io punkto a papunktyje, arba dalyvaujant mintame nusikaltime arba nusikaltimuose.
Kitos konvencijos nuostatos taip pat pakankamai originalios, pvz., konvencijoje nurodomos, kokios yra toki
veik sunkinanios aplinkybs (3 straipsnio 5 dalis), numato pareigojimus bei principus dl neteistos
narkotini mediag apyvartos gyto turto bei pai priemoni konfiskavimo (5 straipsnis), kuriuose ypa daug
dmesio skiriama valstybi bendradarbiavimui konfiskuojant tokius objektus.

Jurisdikcijos nustatymo, ekstradicijos ir teisins pagalbos klausimus sprendiami beveik analogikai kaip ir
kitose tarptautinio pobdio nusikaltim konvencijose, taiau konvencijoje taip pat specialiai aptariamas kadr
parengimas, pagalba tranzito valstybms, galimyb taikyti ir gydymo, socialins reintegracijos, aukljimo,
stebjimo, darbingumo sugrinimo priemones, neteistos apyvartos jroje stabdym ir kt. Pinig plovimo
klausimus bendraisiais aspektais taip pat palieia ir Jungtini Taut konvencija prie tarptautin organizuot
nusikalstamum.
Sprendiant pinig plovimo klausim btina paminti, kad ia ypa aktyviai veikia Europos Taryba, Europos
Sjunga ir specializuota FATF (angl. Financial Action Tarsk Force) organizacija. Btent Europos Tarybos
rmuose yra priimta 1990 m. ET konvencija dl pinig iplovimo ir nusikalstamu bdu gyt pajam paiekos,
areto bei konfiskavimo (in., 1995, Nr. 12). FATF, steigta Paryiaus virni susitikimo 1989, rekomendavo,
kad valstybs kriminalizuot pinig plovim, susijus su narkotikais, ir pagal galimybes iplst jo taikym ir
kitoms nusikalstamoms veikoms.
Nors vieningai pripainta, kad pinig plovim reikia kontroliuoti, taiau iki iol kyla daug diskusij vairiais
klausimais, susijusiais su iuo palyginti neseniai kriminalizuotu veiksmu: tai ir paios veikos apibrimo
problema, kalts nustatymas (ypa rimta problema yra neatsargi kalt), juridinio asmens, kuris yra vienas i
pagrindini bd vykdyti pinig plovim, atsakomybs klausimas.
Pvz., 1988 m. Vienos konvencijoje apibriant pinig plovim yra kalbama tik apie tyin kalt, taiau ir FATF
rekomendacijos, ir nacionaliniai statymai jau yra paeng kriminalizuojant ir nusikaltimus, padarytus
neatsargumu. 1990 m. ET konvencija pinig plovim apibria lygiai taip pat, kaip 1998, taiau padaro ir kai
kuri ipltim (6 straipsnio 3 dalis): Bet kuri alis gali imtis jos nuomone reikaling priemoni, kad
nusikalstamomis veikomis pripaint visus ar kur nors atvej: a) privaljo suvokti, kad nuosavyb buvo gauta
nusikalstamu bdu;b) veik su tikslu gauti pelno; c)veik su tikslu pagerinti tolesn kriminalin veikl. ET
konvencija veda ir predikatini nusikaltimo svok - toks nusikaltimas yra bet koks nusikaltimas, kurio
rezultatas buvo nusikalstam l gijimas, kurios vliau yra plaunamos. Pinig plovimo nusikaltimo atveju
konvencija nustato, kad nesvarbu, ar tas predikatinis nusikaltimas buvo alies, kurioje vykdytas pinig
plovimas jurisdikcijoje. Taip pat valstybms paliekama teis nustatyti, kad pinig plovimas neturi bti
inkriminuojamas predikatini nusikaltimo subjektams. Konvencija taip pat sprendia valstybi
bendradarbiavimo, pasikeitimo informacija, prevencini priemoni taikymo (pvz., nusikaltimas padarytas
vienoje alyje, bet los kitoje ir sprendiami t l ualdymo ar konfiskavimo klausimai). Konfiskacijos
klausimai reglamentuojami lygiai taip pat detaliai kaip 1988 m. Konvencijoje.
Jau minjome, kad kovojant su pinig plovimu yra svarbi FATF veikla. FATF tai tarpvyriausybin tarptautin
organizacija, specialiai sukurta kovoti su pinig plovimu. iuo metu j sudaro 26 alys ir dvi tarptautins
organizacijos (EB ir Arab valstybi lankos bendradarbiavimo taryba). FATF pateikia universalias
rekomendacijas, kuri laikytis siloma visoms alims, dalyvaujanioms FATF. Rekomendacijos apima plat
priemoni spektr nuo teisini priemoni (pvz., Vienos konvencijos ratifikavimas, finansini institucij
statym tikslinimas) iki finansini institucij veiklos (klient identifikavimas, anonimini sskait
atsisakymas). FATF rekomendacijos nra privalomos, taiau valstybs jas paprastai gyvendina.
Kontroliniai klausimai ir uduotys:
1. Kodl tarptautin narkotik kontrols sistema yra vadinama netiesiogine? Kokie jos principai?
2. Ar narkotini ir psichotropini mediag apyvarta gali bti teista? Jeigu taip kokiais atvejais?
3. Kaip manote, kodl pinig plovimas tarptautinje teisje pirm kart kriminalizuotas 1988 m. Vienos
konvencijoje dl kovos su neteista narkotini (psichotropini) mediag apyvarta?
4. Kaip manote, ar pagrsta tendencija u pinig plovim rekomenduoti traukti atsakomybn ne tik fizinius, bet
ir juridinius asmenis?
[1] r. Tardu E. Maxime. The United Nations Convention against Torture and Other Cruel and Inhuman or
Degrading Treatment or Punishment // Nordic Journal of International Law, Vol. 56(4), p. 305.
[2] Draft Code of Crimes Against the Peace and Security of Mankind, Commentary (10) to art. 18 // . U.N.
Doc. A/51/10/1996.
4. Valstybi bendradarbiavimas kovojant su tarptautiniu nusikalstamumu, teisin pagalba ir
ekstradicijos tarptautinis teisinis reguliavimas
Visuotinai sutariama, jog geranorikas ir efektyvus valstybi bendradarbiavimas viena i svarbiausi slyg
kovojant su tarptautiniu nusikalstamumu. Taiau iki iol nesutariama, kiek ir kokia apimti tai yra valstybi

pareiga? Pvz., aiku, kad principas aut dedere, aut judicare yra pareiga, taiau kaip dl vairi kit klausim
suteikimas pagalbos baudiamosiose bylose ir kt.? Net jeigu ir pripaintume, kad bendrosios bendradarbiavimo
pareigos nra, neabejotina, kad ji yra pagal specialias tarptautines sutartis, kadangi, kaip matme, beveik
kiekviena konvencija dl kurio nors tarptautinio pobdio nusikaltimo numato valstybi bendradarbiavimo
nuostatas. Bendradarbiavimas vyksta ir organizaciniu lygiu pvz., JTO Ekonomin ir Socialin Tarybai pavesta
koordinuoti vairius nusikalstamumo klausimus, nuo 1965 m. veikia konsultacinis ekspert komitetas
nusikalstamumo klausimais, JTO iniciatyva kvieiami kart per 5 metus tarptautiniai kongresai dl kelio
ukirtimo nusikalstamumui, yra JTO specializuot staigos organizuojant valstybi bendradarbiavim kovojant
su atskirais nusikaltimais (pvz., Narkotini priemoni komisija prie ECOSOC, Terorizmo problem grup prie
Saugumo Tarybos ir kt.)
Taigi, koki teisin pagalb valstybs yra pareigotos teikti viena kitai kovojant su tarptautiniu
nusikalstamumu? Pvz., Jungtini Taut konvencija prie tarptautin organizuot nusikalstamum numato, kad:
Valstybs, ios Konvencijos alys, suteikia viena kitai visokeriop teisin pagalb tirdamos nusikaltimus,
kuriems taikoma i Konvencija <...>, vykdydamos baudiamj persekiojim u j padarym ir atlikdamos
teismin su iais nusikaltimais susijusi byl nagrinjim, taip pat abipusikumo pagrindu teikia viena kitai
analogik pagalb tuo atveju, kai praym pateikusi valstyb, ios Konvencijos alis, turi pakankam
pagrind tarti, kad <...> nusikaltimas yra tarptautinio pobdio, skaitant tai, kad toki nusikaltim aukos,
liudytojai, nusikalstamu bdu gytos pajamos bei nusikaltim rankiai ar j rodymai yra praym gavusioje
valstybje, ios Konvencijos alyje, bei tai, kad nusikaltimas padarytas dalyvaujant organizuotai nusikalstamai
grupei.
2. Teikiama tarpusavio teisin pagalba yra kaip galima platesn, kiek leidia atitinkami praym gavusios
valstybs, ios Konvencijos alies, statymai, sutartys ir susitarimai dl nusikaltim, u kuriuos juridinis asmuo
praym pateikusioje valstybje, ios Konvencijos alyje, gali bti patrauktas atsakomybn pagal ios
Konvencijos 10 straipsn, tyrimo, baudiamojo persekiojimo dl j padarymo ir su jais susijusi byl teisminio
nagrinjimo.
3. Suteikti tarpusavio teisin pagalb pagal straipsn gali bti praoma siekiant:
a) gauti asmen parodymus ar pareikimus;
b) teikti teismo dokumentus;
c) atlikti krat ar padaryti pom, ar sustabdyti disponavim;
d) apirti objektus ir vykio vietas;
e) pateikti informacij, daiktinius rodymus ir ekspert ivadas;
f) pateikti atitinkam dokument ir mediagos, skaitant vyriausybs, bank, finansinius, bendrovi ar
komercinius dokumentus, originalus ar patvirtintas kopijas;
g) nustatyti ar susekti nusikalstamu bdu gytas pajamas, turt, rankius ar kitus daiktus, norint surinkti
rodymus;
h) sudaryti galimyb asmenims savanorikai atvykti praym padavusi valstyb, ios Konvencijos al;
i) suteikti bet koki kito pobdio pagalb, kuri neprietarauja praym gavusios valstybs, ios Konvencijos
alies, vidaus teiss normoms.
Taigi, tarptautinio bendradarbiavimo ratas yra labai platus. Paprastai pagal konvencijas, valstybs privalo
paskirti atsakingas u bendradarbiavim institucijas, tam tikrais atvejais suteikti prioritet pateiktiems kit
valstybi praymams dl bendradarbiavimo, detalizuojamos ir procesins taisykls, ir kiti svarbs klausimai.
Europos regione vienas i svarbiausi dokument yra 1959 m. Europos konvencija dl savitarpio pagalbos
baudiamosiose bylose (in., 1995, Nr.34-819) ir jos 1978 m. papildomas protokolas. Valstybs
bendradarbiauja ne tik universali ar regionini konvencij lygmeniu, bet taip sudaro ir dvialius susitarimus,
kurie jau bna skirti ne konkretiems nusikaltimams, o bendriesiems bendradarbiavimo dl baudiamj byl
klausimams. Tokios sutartys danai bna platesnio spektro nei tik baudiamj byl sritis apima ir civilinius,
ir eimos santykius.
Ekstradicija tai vienas i svarbiausi teisini instrument, kuriuo utikrinama tarptautinio pobdio ir
tarptautinius nusikaltimus padariusi asmen atsakomyb. Anot prof. Krio, nusikaltli idavimas arba
ekstradicija yra 1) asmens, kaltinamo padarius nusikaltim, ar 2) asmens, nuteisto u nusikaltim, perdavimas i
valstybs, kurios teritorijoje jis yra, kitai valstybei, kurios teritorijoje jis padar nusikaltim, siekiant tok
asmen nubausti ar vykdyti nuosprend. iuo metu tarptautinje teisje atsirado ir nauja svoka perdavimas
(angl. surrender), kuri reikia toki asmen perdavim tarptautinms institucijoms (Ad hoc tribunolams,
Tarptautiniam baudiamajam teismui).

Ekstradicija vienas i seniausi tarptautins baudiamosios teiss institut ir ilg laik buvo vykdoma
daugiausia dviali tarptautini susitarim pagrindu. XX a. antrojoje pusje m rastis ir universals bei
regioniniai tarptautiniai dokumentai iuo klausimu.
1957 m. Europos taryba prim Konvencij dl ekstradicijos, kuri buvo papildyta 1975 m. ir 1978 m. dviem
papildomais protokolais. Jungtins Tautos yra primusios Tipins ekstradicijos sutarties pavyzd, taip pat visai
neseniai sudaryta Ekstradicijos sutartis tarp JAV ir Europos Sjungos. Vis dar plaiai paplitusi ir dviali
sutari praktika (pvz., daugumoje Lietuvos sutari dl teisins pagalbos baudiamosiose bylose yra
numatytas ir ekstradicijos institutas).
Bendrosios ekstradicijos taisykls arba idavimo slygos yra ios:
1)
ekstradicija paprastai vykdoma tarptautins sutarties pagrindu, taiau valstyb turi teis taikyti
ekstradicijos procedr geranorikumo pagrindu.
2)
Jei idavimo pagrindas - tarptautin sutartis, tai galima iduoti tik u tas veikas, kurios numatytos
tarptautinje sutartyje. Yra 3 toki veik numatymo sutartyse metodai: a) katalogo: ivardijamos veikos, u
kurias asmuo turi bti iduodamas (bdingas daugiausia senoms sutartims, problemikas dl nevienodo veik
apibrimo); b) sankcijos apimties - asmuo iduodamas u tas veikas, u kurias skiriama sankcija laisvs
atmimas daugiau kaip vieneriems metams (naudojama Europos konvencijoje dl ekstradicijos); c) mirus sujungiant a) ir b) bdus.
3)
dvigubo baudiamumo taisykl - asmuo gali bti iduotas tik u nusikaltimus, kuriuos numato abiej
valstybi baudiamieji kodeksai (taip vadinama dvigubo baudiamumo taisykl). Tai nereikia, kad veik
apibrimai turi bti absoliuiai identiki, reikalinga tik panaus pobdis (pvz., ekstradukuojant dl finansini
nusikaltim, danai bna, kad vienoje valstybje tam tikro mokesio, kurio, pvz., band ivengti tariamasis, net
nra). iai problemai paskirtas II-asis Europos ekstradicijos konvencijos protokolas.
4)
iduotas asmuo gali bti teisiamas tik u t nusikaltim, u kur jis buvo iduotas;
5)
iimties taisykl - iduotas asmuo idavusios valstybs sutikimo negali bti perduodamas jokiai treiajai
aliai
6)
asmeniui, kuris yra iduodamas, negali bti taikoma mirties bausm, jeigu valstybje, kuri iduoda
asmen, mirties bausm nra taikoma (ETT byla Soering vs. UK).
Atsisakyti ekstradukuoti asmen galima iais atvejais:
1) Asmuo yra valstybs pilietis ir jos Konstitucija draudia idavim (nors, pvz., ta pati Konstitucija gali
numatyti ir ios iimties netaikym)
2) asmens padarytas nusikaltimas laikytinas politiniu (btent dl to, pvz., antiteroristinse konvencijose visur
grietai pabriama, kad terorizmas nra politinis nusikaltimas), taiau reikia pastebti, kad niekur
nepateikiamas politinio nusikaltimo apibrimas - tam tikros gairs gali bti tai, kad tokia veika nusikaltimu
laikoma tik konkreioje valstybje (pvz., antitarybin agitacija ir propaganda);
3) asmens padarytas nusikaltimas susijs su privataus kaltinimo byla;
4) asmuo negali tiktis teisingo teismo proceso dl tiktinos diskriminacijos, teismo alikumo arba jam grst
kankinimas i taisykl paprastai iplaukia ne i pai ekstradicijos sutari, bet i kit tarptautini konvencij.
5) jeigu asmenys padar nusikaltim valstybje, i kurios praoma iduoti ir toji valstyb turi jurisdikcijos
pirmum;
6) yra sujusi senatis, yra iteisinamasis teismo nuosprendis u veik, u kuri prao iduoti, asmuo jau atliko
bausm u t veik.
Ekstradicijos procesas prasideda nuo suinteresuotos valstybs teissaugos institucijos kreipimosi kitos
valstybs teissaugos institucij (pvz., Europos ekstradicijos konvencijoje nurodomi ie reikalavimai praymui:
Praymas pateikiamas ratu ir perduodamas diplomatiniais kanalais (pvz., pagal Europos konvencij dl
ekstradicijos teisingumo ministerijas). Prie praymo turi bti pridta: a) nuteisimo ir nuosprendio ar
nedelsiant vykdytino leidimo sulaikyti, areto orderio ar kito tok pat poveik turinio ir pagal praaniosios
alies statymuose idstytas procedras ileisto leidimo originalas arba autentika kopija; b) inios apie
nusikaltimus, dl kuri yra reikalaujama
ekstradicijos. J vykdymo laikas ir vieta, teisinis j kvalifikavimas ir nuoroda atitinkamas teisines
normas turi bti idstyti kuo tiksliau; ir c) atitinkam statym kopijos arba, jei tai nemanoma, atitinkamo
statymo formuluot ir kuo tikslesnis reikalaujamo asmens apraymas ir bet kokia kita informacija, kuri
padt nustatyti jo identikum ir pilietyb. Gavusi tok praym valstyb paprastai inicijuoja proces
praomojo asmens atvilgiu, gali jam paskirti kardomj priemon, gali j sulaikyti, taiau jam garantuojamos
visos pagrindins kaltinamojo teiss (t.y. teis gynyb ir kt.). Galutin sprendim dl asmens idavimo

paprastai priima teismas, inagrindamas, ar yra pakankamas pagrindas ekstradukuoti asmen: viena vertus, ar
praaniosios valstybs pateikti rodymai pakankamai svars, kita vertus ar yra tinkamas teisinis pagrindas
(tarptautin sutartis, nacionalini norm laikymasis). Teismui primus sprendim asmuo perduodamas kitos
valstybs teissaugos institucijoms. Pagal Europos konvencij dl ekstradicijos visikai arba i dalies atsisakius
perduoti, turi bti pateikiamos prieastys. Kita vertus, ekstradicija nra valstybs pareiga, nors, pvz., principo
aut dedere, aut judicare atveju (kuris tinka daugeliui tarptautinio pobdio konvencini nusikaltim) valstyb
turi tiktai du pasirinkimus: arba asmen iduoti, arba j teisti
Udaviniai
1 udavinys
Jonas Petraitis skrydio Antalij metu buvo apsvaigs nuo alkoholio. Suinojs, kad lktuvu, kuriuo jis keliavo
Antalij, keliauja Izraelio diplomat eima ir inodamas, kad jis yra tamsaus gymio - nusprend pajuokauti.
aukdamas Alach Akbar! upuol stiuardes ir lauyta angl kalba pareik, kad lktuvas turi skristi
Teheran, kitaip jis susprogdins bomb, kuri turi savo kuprinje. Lktuvas tuo metu skrido vir Lenkijos.
Pilotai pasitar nusprend nerizikuoti Petraiiui buvo pasakyta, kad iki Teherano lktuvas nuskristi neturi
kuro. Tuomet Petraitis pareikalavo, kad lktuvas leistsi Varuvoje ir kad ten jam bt jau paruotas lktuvas iki
Teherano. Lktuvas nutp Varuvoje, buvo ikviesta policija ir kitos specialiosios tarnybos, taiau Petraitis
pasidav ir prane nevykusiai pajuokavs.
Ir Lietuva, Ir Lenkija yra vis svarbiausi tarptautini antiteroristini konvencij dalyvs.
Atsakykite:
1.
Kokias tarptautines sutartis taikysite (jeigu taikysite) iai situacijai sprsti? Ar situacijai isprsti utekt
nacionalins teiss norm?
2.
Pastudijav pasirinktas tarptautines sutartis, atsakykite, kokios valstybs turi ios veikos jurisdikcij?
Kuri valstyb turt persekioti Petrait Lenkija ar Lietuva? Ar Lietuva galt prayti Petraiio ekstradicijos?
Ar Lenkija privalt taikyti ekstradicij Petraiiui?
2 udavinys
A. B., gyvendamas Lietuvoje, usim neteistu narkotini mediag platinimu. Suinojs, kad Lietuvos
teissaugos pareignai ruoiasi j suimti, jis pabgo vedij. Lietuva paskelb tarptautin A. B. paiek ir
netrukus jis buvo aretuotas vedijos teissaugos. Lietuva pateik praym dl A. B. ekstradicijos. vedijos
teissauga A. B. sulaik, netrukus teismas msi sprsti ekstradicijos klausim. A. B. advokatas uprotestavo jo
kliento ekstradicij, teigdamas, kad kalinimo slygos (bausm, realiai gresianti jo ginamajam) Lietuvoje yra
labai prastos, lyginant su vedijos kaljimais. Be to, A. B. yra homoseksualus, todl kaljime jo laukia ypa
iaurus kit nuteistj elgesys.
vedija yra 1957 m. Europos ekstradicijos konvencijos (in., 1995, Nr.34-819) ir jos papildom protokol
dalyv, taip pat 1988 m. Vienos konvencijos dl kovos su neteista narkotini ir psichotropini mediag
apyvarta (in., 1998, Nr.38-1004) dalyv.
Pastudijuokite mintus tarptautinius dokumentus ir atsakykite:
1.
Ar Lietuva turi teis prayti A. B. ekstradicijos?
2.
Ar A. B. advokato pareikti nuogastavimai gali bti pagrindas neiduoti jo Lietuvai? Ar tokiu pagrindu
galt bti A. B. praymas bti teisiamam vedijoje?
3.
Ar vedija turi teis neiduoti A. B. Lietuvai?
Literatra
1.
Vadapalas V. Tarptautin teis. Vilnius, Eugrimas, 2006.
2.
International Law. Ed. Malcolm D. Evans, Oxford University Press, 2004.
3.
Cassese A. International Criminal Law, Oxford : Oxford University Press, 2003
4.
International criminal law / Ilias Bantekas, Susan Nash
London : Cavendish Publishing, 2003
5.
Enforcing international law norms against terrorism / edited by Andrea Bianchi Studies in international
law; vol. 4
Oxford Portland (Oregon) : Hart Publishing, 2004
6 tema. Tarptautin humanitarin teis
1. Tarptautins humanitarins teiss svoka ir reguliavimo dalykas
1.2. Tarptautin humanitarin teis ir kitos tarptautins teiss akos
1.3. Tarptautins humanitarins teiss altiniai
2. Ginkluoto konflikto samprata ir su ja susijusios svokos

2.1. Svokos, susijusios su ginkluotu konfliktu

2.2. Ginkluoto konflikto dalyviai
3. Asmen nedalyvaujani (nebedalyvaujani) ginkluotame konflikte apsaugos principins nuostatos
3.1. Sueistj, ligoni ir isigelbjusi i suduusi laiv apsauga
Pagrindins elgesio su sueistaisiais, ligoniais ir isigelbjusiais i suduusi laiv (SLS) nuostatos:
3.2. Medicinos personalas, transportas ir turtas bei civili pagalba SLS asmenims
3.2. Karo nelaisv
3.3. Civili asmen apsauga
4. Ginkluotos kovos vedimo bdai ir priemons
Udavinys:
1. Tarptautins humanitarins teiss svoka ir reguliavimo dalykas
Karas tai politikos tsimas kitomis priemonmis (C.P. Clausewitz)
Tarptautins humanitarins teiss (THT) terminas (sugalvotas prof. J. Pictet (ano Pikte)) buvo pradtas
vartoti kaip apibdinantis teiss normas ir paproius, reguliuojanius karo auk apsaug bei kariaujanij
ali veiksmus ginkluoto konflikto metu taip, kad kuo maiau nukentt tiesiogiai karo veiksmuose
nedalyvaujantys arba nebegalintys dalyvauti subjektai.
i tarptautins humanitarins teiss samprata yra vadinama klasikine tarptautine humanitarine teise (THT)
arba tarptautine humanitarine teise siaurja prasme. Nors jos uuomazg randame jau ir seniausiais laikais,
taiau kodifikacija prasidjo tik 1864 m. su pirmja enevos diplomatine konferencija ir pirmja enevos
konvencija dl sueistj ir ligoni karo lauke padties pagerinimo (vad. Raudonojo Kryiaus konvencija).
Taiau danai kalbant apie tarptautin humanitarin teis ji taip pat suprantama kaip karo teis arba ginkluoto
konflikto teis (taip pat r. 1.2.)
Klasikin tarptautin humanitarin teis reguliuoja tris santyki grupes:

siekia apsaugoti asmenis, kurie nedalyvauja karo veiksmuose (pvz., ligoniai, sueistieji, civiliai)

nustato taisykles, taikomas karinio konflikto metu (pvz., kas yra civilis objektas, kokios yra puolim
taisykls, okupacijos reimas)

riboja kariavimo bdus ir priemones (pvz., vairs ginkluots apribojimai).

Taiau reikia atkreipti dmes, jog i santyki reguliavimo objektu pirmiausia yra santykiai tarp kariaujanios
valstybs ir kitos kariaujanios valstybs. Kita vertus, tarptautin humanitarin teis vystsi ir ta linkme, kad
jos normos taikomos ir netarptautiniams ginkluotiems konfliktams, o tam tikrais atvejais ir susijusioms
situacijoms (tai, pvz., gali bti nusikaltim monikumui draudimas).
Lotynikai i THT samprata yra vadinama jus in bello(paodiui - teis kare). Greta jos egzistuoja ir vadinamoji
Jus ad bellum(teis kar), kuri reglamentuoja (-avo) kar skelbimo tvark, karo teistum (taiau is
klausimas jau priklauso bendrosios tarptautins vieosios teiss sferai (taip pat r. 1.2). Bet kadangi karo
teistumas visada yra labai kontroversikas klausimas, THT poiriu negalima jus in bellotaikymo sieti su jus
ad bellum normomis, todl iuolaikiniu supratimu jus in bello turi bti taikoma bet kokio, ir tarptautinio, ir
netarptautinio ginkluoto konflikto atveju.
1.2. Tarptautin humanitarin teis ir kitos tarptautins teiss akos
THT yra viena i tarptautins vieosios teiss ak, todl natralu, kad ji glaudiai siejasi su vairiomis kitomis
tarptautins vieosios teiss akomis. Bene svarbiausios ssajos iskirtinos su tarptautine mogaus teisi
apsaugos aka, tarptautine karo (ginkluoto konflikto) teise, kitomis specializuotomis tarptautins
vieosios teiss akomis.
Santykis su tarptautine mogaus teisi apsauga. THT istorikai galima laikyti pirmja sritimi, kurioje
tarptautin teis pirm kart rimtai susirpino mogaus teisi apsauga. Po 1948 m. priimtos JT Visuotins
mogaus teisi deklaracijos, tarptautin mogaus teisi apsauga tampa bendrosiomis normomis, o tarptautin
humanitarin teis - jos specialia dalimi. Todl kai kada doktrinoje sutinkama ir tarptautins humanitarins
teiss plaija prasme samprata kaip visa mogaus teisi apsaugos teis (taiau mes laikysims klasikinio
poirio).
iose akose sutampa labai daug kas - subjektas - mogus, pagrindin idja - humanizmas (mogus kaip
aukiausioji vertyb), taiau yra vienas svarbus skirtumas: didioji THT norm dalis pradeda veikti
ginkluoto konflikto metu, o bendrai mogaus teisi apsauga turt bti taikoma vis laik, vadinasi, THT
nustatomas reguliavimas yra iimtinis. Kita vertus, ginkluoto konflikto situacija gali bti pagrindas apriboti tam
tikr mogaus teisi taikym (tiek, kiek tai leidia tarptautiniai dokumentai pvz., kombatantui suteikiama

teis nuudyti kit kombatant), taiau THT taikymas anaiptol nepanaikinta tarptautins mogaus teisi
apsaugos taikymo tose srityse, kur THT neturi specialaus reguliavimo.
Santykis su tarptautine karo (ginkluoto konflikto) teise. Nors terminas karo teis dabar daugiau vartojamas
istoriniame kontekste, vis dlto, jis iki iol pasitaiko ir literatroje, ir pavadinimuose. Lygiagreiai vartojamas ir
terminas ginkluoto konflikto teis. ios akos i esms sunkiai atsiejamos viena nuo kitos, nes ginkluotas
konfliktas negali bti vykdomas nesilaikant tarptautins humanitarins teiss norm. Todl tiksliausia teigti,
kad tarptautin humanitarin teis sudaro tarptautins ginkluoto konflikto teiss dal, nes ginkluoto
konflikto teis savo turiniu yra platesn, pvz., apima jus ad bellum normas (jgos panaudojimo klausimai),
neutraliteto klausimus ir kitus klausimus, tiesiogiai nesusijusius su humanitarinmis taisyklmis.
Santykis su kitomis specializuotomis tarptautins vieosios teiss akomis. THT taip pat glaudiai susijusi ir
su kitomis specializuotomis tarptautins vieosios teiss akomis:
Pabgli teise. Neabejotina, kad karai yra situacijos, kurios gimdo didiausius pabgli srautus, okupuotose
teritorijose danai mons nebenori gyventi, bijodami okupanto ir pan. Ir nors ginkluotas konfliktas pats
savaime nra pagrindas suteikti asmeniui pabglio status, taiau paprastai ginkluoti konfliktai yra lydimi
toki nusikaltim kaip represijos, etniniai valymai ir kt. Tam tikras nuostatas dl pabgli turi ir humanitarins
teiss altiniai (pvz., IV enevos konvencija dl civili apsaugos).
Tarptautine baudiamja teise. Tarptautin baudiamoji teis reguliuoja santykius, susijusius su tarptautini
nusikaltim ir tarptautinio pobdio nusikaltim padarymu, j persekiojimu bei baudimu, ekstradicija bei
tarptautins teisins pagalbos suteikimu. THT paeidimai (pvz., karo nusikaltimai) - taip pat yra tarptautiniai
nusikaltimai. Pagal tarptautins baudiamosios teiss koncepcij, veikos, priskiriamos prie "sunki enevos
konvencij paeidim" yra laikomos tarptautiniais nusikaltimais, u kuriuos kyla fizini asmen atsakomyb,
masiniai i norm paeidimai gali sukelti ir valstybi atsakomybs klausimus. Be to, THT sutartyse tvirtintos
ir nuostatos, susijusios su tokius nusikaltimus padariusi asmen baudiamuoju persekiojimu (pvz.,
universalioji jurisdikcija), o ekstradicija - vlgi tarptautins baudiamosios teiss reguliavimo klausimas.
I esms galima atrasti THT santyk vos ne su kiekviena tarptautins teiss aka. Pvz., tarptautins kosmoso
teiss pagrindinis principas - kosmosas gali bti naudojamas tik taikiems tikslams, ir ia mes i karto galime
prisiminti, kad kosmose draudiama dislokuoti masinio naikinimo ginkl; tarptautin gamtos apsaugos teis THT draudia branduolinius bandymus atmosferoje ir po vandeniu; draudiamos kariavimo priemons ir bdai,
kurie kelt didel grsm gamtinei aplinkai; tarptautin jr teis ypa susijusi su ginkluoto konflikto teise
tai ir vairios jr karo taisykls (jr erdvs, kuriose galima kariauti), neutrali valstybi teiss ir pareigos,
vadinamieji prizai (karo metu ugrobti prieo laivai) ir vairs kiti klausimai.
Kontroliniai klausimai:
1.
Kokias santyki grupes reguliuoja tarptautin humanitarin teis?
2.
Kodl iskiriama tarptautin humanitarin teis klasikine (siaurja) prasme ir tarptautin humanitarin
teis plaija prasme?
3.
Kas yra jus ad bellum?
4.
Su kokiomis kitomis tarptautins vieosios teiss akomis susijusi tarptautin humanitarin teis?
5.
Kaip manote, ar tarptautins humanitarins teiss normos reguliuoja valstybi teiss akt, skelbiani
karo padt, primimo tvark?
1.3. Tarptautins humanitarins teiss altiniai
THT - iuo metu tai viena i labiausiai kodifikuot tarptautins teiss ak. Kaip minta, THT kodifikacija
prasidjo 1864 m. Postmiu iam vykiui buvo veicar komersanto Henry Dunant (Anri Diunano) veikla. is
mogus ne savo noru tapo vieno didiausi XIX a. Europos mi - 1859 m. Italijoje vykusi Solferino
kautyni liudytoju; ir neliko pasyviu stebtoju. Myje dalyvavo vir 300 000 kari, po jo apie 40 000
sueistj buvo palikti be normalios pagalbos. H. Diunantas suorganizavo vietos gyventojus, kad jie padt
sueistuosiems, vliau para plaiai nuskambjusi knyg "Solferino atsiminimas", kur ragino sprsti ias
problemas. Kartu su dar penkiais bendraminiais H. Diunantas kr taip vadinam enevos komitet, kurio
tikslu paskelbtas pagalbos karo aukoms teikimas. veicarijos federalin taryba 1864 m. suauk konferencij
enevoje (dalyvavo 16 valstybi), ir joje buvo pasirayta pirmoji enevos konvencija dl sueistj padties
pagerinimo (dar vadinama Raudonojo Kryiaus konvencija). Konvencij sudar tik 10 straipsni, bet j
nuostatos apm vis vlesni konvencij detalizuojamus principus, tokius kaip: medicinos staigos bendrai (ir
karo lauke) ir personalas laikomi neutraliais, negalima pulti civili asmen, padedani medicinos staigoms,
negalima bausti civili, priglaudiani sueistuosius; btina saugoti sueistuosius, garantuoti apsikeitim jais
pasibaigus karo veiksmams ir kt.

Lygiagreiai Jungtinse Amerikos Valstijose pasirod dokumentas, pagal jo krj Francis Lieber pavadintas
Lieberio kodeksu, kuris nors ir nebuvo tarptautin sutartis, taiau ilgainiui tapo pavyzdiniu kodeksu viso
pasaulio ginkluotosioms pajgoms, o 1868 m. Sankt Peterburgo deklaracija pradjo ginkluots ribojimo ir
draudimo tarptautini sutari grup. Svarbi THT kodifikacij atliko 1899 ir 1907 m.m. vykusios Hagos taikos
konferencijos, kuri met buvo priimta beveik dvideimt vairi tarptautini sutari, tarp j ir Hagos
konvencija dl sausumo karo statym ir paproi su prie jos pridtais sausumos karo nuostatais,
kodifikavusiais tuometines karo vedimo taisykles.
Kita vertus, tarptautins sutartys tai ne vieninteliai THT altiniai ir ypatingai svarb vaidmen
ioje teiss akoje vaidina tarptautiniai paproiai.
Tarptautins sutartys. Labai gausi grup, apie pus imto sutari, i kuri kai kurios - pvz., 1949 m. enevos
konvencijos yra labai plaiausiai ratifikuotos (193 valstybs), j ratifikavimas tiesiog pripastamas standartu,
privalomu kiekvienai civilizuotai valstybei. Tarptautins humanitarins teiss sutartis galima suskirstyti kelias
dideles grupes:
THT sutartys, susijusios su karo auk apsauga. iuo metu svarbiausios ios srities tarptautins sutartys tai 1949 m. keturios enevos konvencijos (K) dl karo auk apsaugos ir j papildomi protokolai (PP):
1) 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencija dl sueistj ir ligoni padties veikianiose armijose
pagerinimo;
2) 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencija dl sueistj, serganij ir skstanij ginkluotj pajg
nari jroje padties pagerinimo;
3) 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencija dl elgesio su karo belaisviais;
4) 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencija dl civili apsaugos karo metu;
5) 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencij Papildomas protokolas dl tarptautini ginkluot konflikt
auk apsaugos (I protokol), sudarytas 1977 m. birelio 8 d.;
6) 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencij Papildomas protokolas dl netarptautini ginkluot konflikt
auk apsaugos (II protokol), sudarytas 1977 m. birelio 8 d.
7) 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencij 1977 m. birelio 8 d. papildomas protokolas dl tarptautinio
ginkluoto konflikto auk apsaugos (I protokolas)
8) 1949 m. rugpjio 12 d. enevos konvencij 1977 m. birelio 8 d. papildomas protokolas dl netarptautinio
ginkluoto konflikto auk apsaugos (II protokolas)
THT sutartys, susijusios su draudiamom kariavimo priemonmis ir bdais. Toki sutari irgi labai daug,
faktikai, kiekvienas naujas karas atnedavo j srao papildym. Tiesiog iliustratyviai: konvencija dl
bakteriologinio ginklo (1972), dl cheminio ginklo (1993), dl branduolini bandym atmosferoje ir po
vandeniu (1963), dl branduolinio ar kitokios masinio naikinimo ginklo kosmose (1967) draudimo, ribojimo ar
draudimo kai kuri konvencini ginkl, kurie gali sukelti ypatingus sueidimus arba neatrankin naikinim
(1981). 1954 buvo pasirayta Hagos konvencija ir jos protokolas dl kultrinio paveldo apsaugos ginkluoto
konflikto metu, 1980 m. Konvencija dl kai kuri konvencini ginkl su papildomais protokolais, 1997 m.
Otavos konvencija dl priepstini min.
Sutartys, susijusios su THT paeidim nubaudimu ir baudiamuoju persekiojimu u juos. Tai vairios
tarptautins konvencijos ir tarptautini baudiamj tribunol (teism) statutai. Pvz., 1945 m. Londono sutartis,
steigusi Tarptautin karo tribunol (Niurnbergo tribunol), 1948 m. konvencija dl genocido nusikaltimo
udraudimo ir baudimo u j, 1968 m. JT konvencija dl senaties termin netaikymo u nusikaltimus taikai,
monijai ir karo nusikaltimus, 1998 m. Tarptautinio Baudiamojo Teismo Romos statutas ir kt.
Tarptautiniai paproiai. Iki kodifikacijos, THT daugiausia buvo reglamentuojama tam tikrais principais, kurie
buvo vadinami vairiai, taiau i esms galimi suvesti tris pagrindinius principus veikianius bet kokios
karinio konflikto metu:
(Karins) Btinybs principas: galima naudoti tik tokios apimties ir tokios ries jg prieui nugalti,
kuri leistina pagal karo teis, kad maiausiai bt ieikvojama laiko, gyvybs ir fizini resurs.

(Karins) Btinybs principas: galima naudoti tik tokios apimties ir tokios ries jg prieui nugalti,
kuri leistina pagal karo teis, kad maiausiai bt ieikvojama laiko, gyvybs ir fizini resurs.

(Karins) Btinybs principas: galima naudoti tik tokios apimties ir tokios ries jg prieui nugalti,
kuri leistina pagal karo teis, kad maiausiai bt ieikvojama laiko, gyvybs ir fizini resurs.

(Karins) Btinybs principas: galima naudoti tik tokios apimties ir tokios ries jg prieui nugalti,
kuri leistina pagal karo teis, kad maiausiai bt ieikvojama laiko, gyvybs ir fizini resurs.

(Karins) Btinybs principas: galima naudoti tik tokios apimties ir tokios ries jg prieui nugalti,
kuri leistina pagal karo teis, kad maiausiai bt ieikvojama laiko, gyvybs ir fizini resurs.

Pvz., remiantis iuo principu, sueistas ir nesiprieinantis prieas negali bti sunaikinamas, nes tam nra
karins btinybs.

Proporcingumo principas: naudojama karin jga neturi bti ekscesyvi pasiektam rezultatui

Pvz., jeigu civili name yra sitaiss snaiperis, tai nereikia, kad tok nam galima bombarduoti, kadangi
nukentjusi civili aukos bus neproporcingos pasiektam rezultatui.

Atskyrimo principas: visada privaloma skirti tarp civili ir kombatant / karini objekt

monikumo principas: negalima naudoti daugiau jgos arba naudoti jg kitokiu tikslu negu reikia
minimaliai prieui nugalti bei naudoti jg, keliani bereikalingas kanias.

Pvz., todl yra draudiami ginklai, kurie sukelia bereikalingas kanias pvz., sprogstamosios kulkos.

Garbingos kovos: negarbingi ir klastingi bdai bei elgesys karinio konflikto metu yra draudiami.

Pvz., unuodyti prieininkui vanden, apgauls tikslais naudoti balt vliav ir pan.

Taiau esminis paprotinis principas buvo ir iliko tas, kad besikaunanij ali naudojamos priemons
pakenkti prieininkui nra neribotos.
Svarbu atkreipti dmes tai, kad THT kodifikacija NENAIKINA paprotins teiss galiojimo. i nuostata pirm
kart buvo tvirtinta 1899 m. II Hagos konvencijos preambulje ir pagal jos autori, Rusijos Imperijos jurist
Fiodor Martens, tapo visuotinai inoma kaip Martenso ilyga:
Kol bus ileistas isamesnis karo norm kodeksas, auktosios susitarianios alys mano esant teisinga
paskelbti, jog tais atvejais, kurie nereguliuojami j priimt Taisykli (Reglamentavimo), gyventojai ir
kariaujanios alys lieka ginami tarptautins teiss princip, kurie susiformav tarp civilizuot taut, kil i
monikumo statym ir visuomenins smons reikalavim.
Kuo svarbi i ilyga? Nors buvo vykdoma didel karo norm kodifikacija, vis dar esmin dalis buvo likusi
paprotinse normose ir net po 1949 m. keturi enevos konvencij, kurios atkartojo kitais odiais Martenso
ilyg, karo paproi galia pripastama. Btent remiantis principinmis nuostatomis prabylama apie nauj
ginkl ar nemonik veik udraudimus.
Kontroliniai klausimai:
1.
Kokios tarptautins humanitarins teiss altini rys?
2.
Kaip galima klasifikuoti tarptautines sutartis, reguliuojanias tarptautin humanitarin teis?
3.
Kaip manote, ar galima prie tarptautins humanitarins teiss sutari priskirti 1980 m. Tarptautin
konvencij prie samdini verbavim, naudojim, finansavim ir apmokym?
4.
Kokie yra pagrindiniai tarptautins humanitarins teiss paprotiniai principai?
5.
Sugalvokite pavyzd, demonstruojant proporcingumo principo taikym.
6.
Sugalvokite pavyzd, demonstruojant garbingos kovos principo taikym.
2. Ginkluoto konflikto samprata ir su ja susijusios svokos
Ginkluotas konfliktas (GK) tai pirmiausia THT vartojama svoka, apibdinanti faktinius ginkluot veiksm
poymius ir visikai atsiejanti nuo formali kriterij (karo teistumo klausim). Ginkluoto konflikto kilimas
automatikai siejamas su THT taikymu. Taiau ir patys THT specialistai pripasta, kad tikslus ginkluoto
konflikto svokos turinys yra kintantis priklausomai nuo faktins situacijos. K komentaras rao, kad
Ginkluotas konfliktas tai bet koks nesutarimas tarp valstybi ir lemiantis ginkluotj pajg (plaija
prasme) panaudojim yra ginkluotas konfliktas, net jeigu viena i ali neigia karo stovio egzistavim.
Nesvarbu, kiek laiko konfliktas trunka, kokios priemons jo metu naudojamos, koks auk skaiius. Pagarba
mogui nra matuojama auk skaiiumi. Jeigu konflikto pasekm bus bent vienas sueistasis ar pan.,
konvencija jam bus taikoma. Konvencijos buvo sukurtos apginti mones, o ne tarnauti valstybms.
Geriau ginkluot konflikt ris ir samprat galima suprasti i ios lentels:
Ginkluot konflikt rys ir jiems taikoma tarptautin humanitarin teis
Ginkluoto
konflikto Apibdinimas
Kvalifikavimas
ris
Netarptautinis

Pagrindin taikytina teis

Ginkluoti susirmimai, kuri I esms valstyb pati 3 bendrasis enevos

nebegalima vadinti paskirais apsisprendia, ar situacija konvencij straipsnis
stichiniais
neramumais, jau
isivysiusi
iki fundamentalios
riaumis.
netarptautinio
(vidaus) humanitarins garantijos,

ginkluoto konflikto

Netarptautinis
(intensyvus)

Peraugimas
netarptautinio
tarptautin
tarptautinio
netarptautinio
konflikto
koegzistavimas

Tarptautinis

kuri
privalomas
asmeniui

aikymasis
kiekvienam

Tarp valstybs ginkluotj Vertinama pagal daugiau 3

bendrasis
enevos
pajg ir disident ginkluotj maiau
objektyvius konvencij straipsnis ir II
pajg, kurios:
kriterijus, pateiktus K II PP. papildomas protokolas
a)
paklsta
atsakingai
vadovybei;
b) vykdo dalies teritorijos
kontrol
c) kuri leidia gyvendinti
nenutrkstamus karo veiksmus
d) ir taikyti II protokol
i Situacijos, kuomet:
1. Nikaragva testas
a) viena valstyb pradeda efektyvi
kontrol

arba aktyviai remti kitoje valstybje besikianti valstyb duoda

ir veikianias
ginkluotas nurodymus ir kontroliuoja
(daniausiai
opozicines) ginkluotj pajg veiksmus.
pajgas;
2. Tadiiaus testas
b) atsiradus usienio elementui, bendroji
kontrol.
Be
ilieka
ir
netarptautinis usienio valstybs paramos
konfliktas
(pvz.,
kitoje tokios ginkluotosios pajgos
valstybs dalyje ar pan.)
negalt egzistuoti
1. Ginkluoti susirmimai tarp Pakankamai
objektyvs I-IV enevos konvencijos,
dviej ar daugiau valstybi kriterijai. Pats tarptautinio I papildomas protokolas.
ginkluotj pajg*.
ginkluoto konflikto fakto
2. Formalus karo skelbimas, egzistavimas yra slyga j
vedimas ir pan. (taiau jeigu kvalifikuoti kaip tok.
yra 1, formalieji poymiai
nesvarbs)
Sudtingiau su 3 atveju, nes
3. Isivaduojamosios kovos, kai paprastai
toks
tautos, siekdamos gyvendinti isivaduojamasis judjimas
taut apsisprendimo teis pagal turi
gauti
tam
tikr
JT status kovoja su svetimali motinins valstybs arba
okupacija, kolonijine, rasine tarptautins bendruomens
priespauda.
pripainim.

* - kas yra valstybs ginkluotosios pajgos nustato pati valstyb pagal savo vidaus teis. Taiau reikia
nepamirti, kad ir formaliai nevalstybini karini ar sukarint dalini veiksmai gali bti priskirti valstybei pagal
tarptautinje teisje taikomus kriterijus (pvz., pagal Nikaragva vs. JAV byl).
2.1. Svokos, susijusios su ginkluotu konfliktu
Karo veiksm teatras - Tai teritorija, kurioje gali kariauti valstybs. Nors faktikai ji apsiriboja ginijamu
regionu ar tam tikra teritorija, taiau potencialiai gali bti gerokai platesn. Taigi, pirmiausia karo veiksm
teatras yra tos teritorijos, kuriose taikomas kariaujanios valstybs suverenitetas. Tai gali bti: sausuma, vidaus
vandenys, archipelaginiai vandenys, teritorin jra, taip pat karo veiksmai gali bti vykdomi po vandeniu,
emyne po teritorine jra, oro erdvje ar pan. Jie negali pereiti kit valstybi ar neutrali valstybi teritorij,
net jeigu tokie karo veiksmai netraukt treiosios ar neutralios valstybs ginkluotj pajg. Taiau tam tikrais
atvejais valstybse gali bti teritorij, kurios yra paalinamos i karo veiksm teatro specialia tarptautine
sutartimi. Taip vadinama specialios zonos neutralizacija. Pvz., 1888 Konstantinopolio Konvencija nustat,
kad susitarianios alys neturi karo ir karini veiksm vykdymo teiss Sueco kanale (viena svarbiausi jrinio
transporto arterij), jo uostuose ir 3 jrmyli atstumuose nuo uost. Neutralizuoti gali bti ne tik svarbs
kanalai ar pan., bet ir tam tikros teritorijos (pvz., Aland salos). Pagal 1959 m. sutart dl Antarktidos, io
emyno teritorijos taip pat negalima naudoti karo veiksmams, nes nurodoma, kad Antarktida bus naudojama tik
taikiems tikslams. Taip pat karo veiksm negalima vykdyti demilitarizuotose zonose specialiose teritorijose,

sukurtose vienu ar kitu tikslu (pvz., po I PK buvo sukurta speciali demilitarizuota zona tarp Vokietijos ir
Pranczijos), enevos konvencijos taip pat numato toki zon sudarym, kuriomis siekiama utikrinti didesn
saugum civiliams ir sueistiesiems. domi situacija su kosmine erdve. 1967 m. Kosmins erdvs sutartis
nurod, kad Mnulis ir kiti dangaus knai gali bti naudojami tik taikiems tikslams, taiau grietas draudimas
apima tik masinio naikinimo ginkl ivedim kosmin erdv.
Okupacija tai valstybs teritorijos umimas ir efektyvios kontrols joje vykdymas kitos valstybs
ginkluotomis pajgomis. Nesvarbu prieinamasi ar ne (pvz., aibika okupacija). Okupuojanti valstyb turi
svarbius sipareigojimus pagal enevos konvencijas, pvz., utikrinti viej tvark, saugoti kultrin paveld ir
kt. Okupuojanti valstyb privalo gerbti civilius gyventojus, j orum, turt ir kt. Okupuojanti valstyb negali
trukdyti civilins gynybos struktroms atlikti savo veiksmus ir kt. Okupacija laikina bsena, teritorijos
likimas po to sprendiamas tarptautini sutari pagrindu. Okupacija skiriasi nuo aneksijos, kuri yra valstybs
teritorijos prisijungimas kokiu nors teisiniu instrumentu (pvz., teiss aktu paskelbimas, kad tam tikra valstyb
yra kitos valstybs dalis).
Valstyb globja tai valstyb arba tarptautin humanitarin organizacija (paprastai tai bna Tarptautinis
Raudonojo Kryiaus Komitetas), kuris priiri, kaip ginkluoto konflikto metu yra laikomai enevos konvencij
reikalavim. Su valstybs globjos paskyrimu turi sutikti kitos konflikto alys, ir nors valstybs globjos
paskyrimas yra privalomas, valstyb bet kada gali atsisakyti valstybs globjos paslaug, bet tuomet privalo
vietoj jos paskirti kit. Valstybs globjos atstovams privaloma suteikti vis reikaling pagalb, jie turi teis,
pvz., lankyti karo belaisvius, irti, kaip rpinamasi sueistaisiais ir kt.
Kontroliniai klausimai:
1. Kaip manote, kokia ginkluoto konflikto ris bt JAV vadovaujamos koalicijos invazija Irak 2003 m.,
taip pat ten besitsiantys ginkluoti susirmimai iuo metu (2007 m.)?
2. Ar sutinkate su teiginiu, kad tarptautinis ginkluotas konfliktas gali kilti tik tuomet, jeigu kovos veiksmai
vyksta daugiau ne vienos valstybs teritorijoje?
3. Kaip manote, ar karo veiksm teatras apima valstybi iskirtines ekonomines zonas?
4. Ar okupacija gali bti pagrindas gyti suverenitet okupuotos teritorijos atvilgiu?
2.2. Ginkluoto konflikto dalyviai
Kombatantas tai teistas ginkluotos kovos veiksm dalyvis, prie kur galima naudoti ginkluot prievart iki
pat fizinio sunaikinimo. Kombatantas veikia valstybs vardu, o ne kaip privatus asmuo. Vadinasi, ne kiekvienas
mogus, pams ginkl ir pasiprieins prieo armijai, bus laikomas teistu karo veiksm dalyviu. Istorikai
kombatanto svoka formavosi laipsnikai. Ugimstant kodifikuotai karo teisei, is klausimas sulaukdavo vis
daugiau dmesio. Pirm kart oficialiai jis buvo tvirtintas 1899 m. Hagos konvencijoje dl sausumos karo
statym ir paproi, tiksliau prie ios konvencijos pridtuose Sausumo karo statym ir paproi nuostat 1
3 straipsniuose.
Pirmiausia, kombatanto statusas be gino pripastamas reguliariosios kariuomens daliniams, o visiems
kitiems (savanoriams, nereguliariems ir pan.) buvo ikeltos taip vadinamosklasikins slygos:
1. Vadovybs slyga, t.y. kombatantai turi turti u j veiksmus atsaking asmen (vad). I esms tai reikia,
kad kombatantai priklauso ir paklsta konflikto alies vadovybei.
2. Aikiai matomo skiriamojo enklo neiojimas (pvz., uniformos)
3. Atviras ginkl neiojimas (nuolatos)
4. Laikymasis karo statym ir paproi.
Iimtis spontanikas pasiprieinimas arba levees en masse, t.y. kada dar neokupuotos teritorijos gyventojai
artjant prieui stichikai griebiasi ginkl ir prieinasi okupantams, jeigu laikosi karo statym ir paproi ir
neioja ginkl atvirai.
Ilgainiui tapo akivaizdu, kad ie poymiai labai smarkiai apriboja valstybi galimybes pasiprieinti
upuolikams. Todl 1949 m. III enevos konvencija taip apibria kombatantus:
1) yra konflikto alies ginkluotj pajg nariai, taip pat savigynos bri nariai ar savanori briai, einantys
ginkluotj pajg sudt;
2) yra kit savigynos ir savanori bri nariai, skaitant organizuoto pasiprieinimo judjimo narius,
priklausanius konflikto aliai ir veikianius tiek savo teritorijoje, tiek ir u jos rib, net kai i teritorija
okupuota, jei ie savigynos ar savanori briai, skaitant organizuoto pasiprieinimo judjim, atitinka iuos
reikalavimus:
a) turi vad, atsakant u savo pavaldinius;
b) gerai matom i toli sutartin skiriamj atpainimo enkl;
c) atvirai neioja ginkl;

d) vykdo karines operacijas laikydamiesi karo statym ir paproi;

Taigi, mintoji nuostata suteik kombatanto status partizanams.
3) yra reguliariosios armijos nariai, atvirai skelbiantys itikimyb vyriausybei ar valdiai, kurios nepripasta
juos sulaikiusi valstyb;
6) yra neokupuotos teritorijos gyventojai, kurie prieui artjant stichikai griebiasi ginkl, kad pasiprieint
upuolikams, taiau nespja susiorganizuoti reguliarius ginkluotus brius, jei atvirai neioja ginkl ir laikosi
karo statym bei paproi.
Deja, ir is apibrimas pasirod nepakankamas gausjant naujo tipo ginkluot konflikt, o ypa nacionalinio
isivadavimo kov. Tad 1977 m. Papildomas protokolas dl tarptautini ginkluot konfliktdar supaprastina
situacij:
Kadangi ginkluot konflikt metu bna situacij, kai dl karo veiksm pobdio ginkluotas kombatantas negali
isiskirti i civili gyventoj, jis isaugo kombatanto status tik jei tokiomis aplinkybmis atvirai neiojasi
ginkl ir isiskiria i civili:
a) kiekvieno karinio susidrimo metu ir
b) tada, kai j, vykstant pajg isidstymui prie puolim, kuriame jis turi dalyvauti, mato prieininkas.
Kombatanto statusas suteikia teis karo belaisvio status (r. karo nelaisv).
Teiss kombatanto ir karo belaisvio status neturi samdiniai ir nipai.
Samdinio svoka ir poymiai suformuluoti K I papildomame protokole, 47 straipsnyje:
Samdinys - tai asmuo, kuris: a) specialiai uverbuotas vietoje arba usienyje kovoti ginkluoto konflikto metu;
b) i tikrj tiesiogiai dalyvauja karo veiksmuose; c) karo veiksmuose dalyvauja daugiausia dl asmenins
naudos ir i tikrj konflikto alies ar jos vardu jam yra paadtas materialinis atlyginimas, gerokai virijantis
atlyginim, paadt ar mokam to paties rango ir atliekantiems tokias pat funkcijas kombatantams,
priklausantiems tos alies ginkluotosioms pajgoms; d) nra nei konflikto alies pilietis, nei asmuo, nuolat
gyvenantis konflikto alies kontroliuojamoje teritorijoje; e) nra konflikto alies ginkluotj pajg narys; ir f)
nra sistas valstybs, nesanios konflikto alimi, kaip jos ginkluotj pajg narys oficialiai uduoiai
vykdyti. Visos ios slygos turi bti kartu, ypa svarbus e punktas. Samdiniais nelaikomi profesionals kariai,
usieniei legion nariai, nes ie asmenys yra oficials ginkluot. pajg nariai. Samdiniai laikomi
nusikaltliais, taiau tai neleidia su jais susidoroti vietoje. Samdinys neturi teiss kombatanto ar karo
belaisvio status.
nipo svoka apibriama per negatyviuosius poymius. nipinjimas suprantamas kaip informacijos apie
prie rinkimas ir jos perdavimas kitai valstybei. I papildomo protokolo 46 straipsnyje nurodoma, kad asmuo,
priklausantis konflikto alies ginkluotosioms pajgoms ir ios alies vardu renkantis ar mginantis rinkti
informacij prieikos alies kontroliuojamoje teritorijoje, nelaikomas nipinjaniu, jeigu taip elgdamasis jis
vilki savo ginkluotj pajg uniform (toks asmuo vadintinas valgu). Konflikto alies ginkluotj
pajg narys, nuolat gyvenantis prieikos alies okupuotoje teritorijoje ir alies, kuriai jis priklauso, vardu
renkantis ar mginantis ioje teritorijoje rinkti informacij, turini karin vert, nelaikomas nipinjaniu, jei
informacij renka neapsimetindamas ir smoningai nesislpdamas. Toks asmuo nepraranda teiss karo
belaisvio status ir su juo negalima elgtis kaip su nipu, jei tik jis nesugautas nipinjantis. Konflikto alies
ginkluotj pajg narys, nuolat negyvenantis prieikos alies okupuotoje teritorijoje ir nipinjantis ioje
teritorijoje, nepraranda savo teiss karo belaisvio status ir su juo negalima elgtis kaip su nipu, iskyrus
atvejus, kai jis sugaunamas nespjs prisijungti prie ginkluotj pajg, kurioms priklauso. Taigi, jeigu
nipas sugebs pabgti ir prisijungti prie savo valstybs ginkluotj pajg, sulaikius j post-factum teisti u
nipinjim nebegalima. Taiau net ir su sugautu nipu negali bti susidorojama vietoje. Jis taip pat turi bti
teisiamas teisingo ir nealiko teismo.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokiam ir kodl statusui priskirtumte Pranczijos usieniei legiono karius: a) kombatantai b) samdiniai?
2. Kaip manote, ar nipu pagal THT normas gali bti pripaintas tik nipinjimu usiimantis kombatantas, ar ir
nipinjantis civilis asmuo?
3. Lietuvos ryto urnalistas D.B. nuvyko pas Lietuvos karius tarnaujanius Afganistane. Rengdamas
reportaus jis vilkjo maskuojani Lietuvos ginkluotj pajg uniform, taip pat turjo asmenin ginkl
savigynai pistolet. Ginkluoto susirmimo metu jis pakliuvo prieo rankas. Kaip manote, ar D.B. laikytinas
kombatantu?
3. Asmen nedalyvaujani (nebedalyvaujani) ginkluotame konflikte apsaugos principins nuostatos

3.1. Sueistj, ligoni ir isigelbjusi i suduusi laiv apsauga

Tarptautin sueistj ir ligoni apsauga THT prasidjo 1864 m. primus enevos konvencij dl sueistj ir
ligoni padties pagerinimo karo lauke arba taip vadinam Pirmj Raudonojo kryiaus konvencij. 1899 m.
Hagos konferencijos metu i konvencija buvo pritaikyta jr karo situacijai. 1949 m. abi konvencijos buvo
atnaujintos ir atitinkamai tapo I ir II enevos konvencijomis, vis dar atskirai reguliuojaniomis labai panaius
klausimus, taiau skirtinguose teiss aktuose. I PP eng kit ingsn jo II dalyje, papildanioje ias
konvencijas, klausimai aptariami kompleksikai. Todl tikslingiausia kalbti apie iuos klausimus bendrai.
Pagrindinis skirtumas, atskiriant asmenis, kuriems kuri konvencija taikoma, gldi sudulio svokoje.
Suduliu laikomas kiekvienas asmuo, pateks vanden, nesvarbu, jroje ar kituose vandenyse, nesvarbu, dl
gamtos ar prieo veiklos, i laivo ar orlaivio ir susilaikantis nuo prieik veiksm. Skirtingai nuo suduli,
sueistojo ar ligonio terminas neapibrtas. Taip pat neapibriama, koks turi bti sueidimo ar ligos pobdis
bei sunkumas, kadangi bet koks apibrimas tik sukelt daug didesnes netinkamos interpretacijos ir
piktnaudiavimo galimybes. Todl terminai sueistasis ir ligonis turi bti vertinami remiantis protu ir gera
valia. I esms, sueistieji ir ligoniai yra kombatantai, ir kurie savanorikai ar objektyviai nustojo prieintis dl
aizdos ar ligos (t.y. vertinama per paio sueistojo ar ligonio poir). Taiau svarbu, kad nustojo prieintis.
Jeigu pvz., kombatantas bus sueistas, bet toliau prieinsis jis ilieka teistu taikiniu.
Paymtina, kad ginami ne tik sueistieji, ligoniai ir suduliai kombatantai - kurie pagal T gauna dvigub
apsaug jie taip pat ir karo belaisviai. Bet taipogi ir medicinos personalas, kapelionai, jiems padedantys
civiliai gyventojai, kurie nelaikomi karo belaisviais, taiau kol jie yra prieo rankose jiems taikomos tos
nuostatos, kurios numatytos karo belaisviams.
Pagrindins elgesio su sueistaisiais, ligoniais ir isigelbjusiais i suduusi laiv (SLS) nuostatos:
1. Konflikto alys privalo imtis vis manom priemoni surasti ir surinkti sueistuosius, ligonius ar
sudulius. alys privalo apsaugoti iuos asmenis nuo apiplimo (marodieriavimo), netinkamo elgesio,
pasirpinti j atitinkama apsauga, surasti mirusiuosius ir neleisti j apiplti.
2. Sueistieji, ligoniai, suduliai turi bti saugomi ir gerbiami, sulaikanioji alis privalo jais rpintis be jokios
diskriminacijos, draudiama ksintis j gyvyb, taip pat naudoti kitoki prievart. J negalima udyti, naudoti
biologiniams ar medicininiams eksperimentams, taip pat palikti slygose, dl kuri asmenys susirgt ar
usikrst ir tik dl ypa svarbaus medicininio btinumo gali bti suteikiama gydymo pirmenyb.
3. Pagal I PP taip pat draudiama atlikti kokias nors medicinines procedras asmenims jei to nereikia dl j
sveikatos bkls ir jei jos prietarauja visuotinai priimtoms medicinos normoms, ypa draudiama, net ir toki
asmen sutikimu: juos fizikai luointi, atlikti su jais medicininius ir mokslinius eksperimentus; paimti j
audinius ar organus transplantavimui, iskyrus atvejus, kai tokie veiksmai bt pagrindiami sveikatos bkls
poreikiu, visuotinai priimtinoms medicinos normoms. Taigi, kraujas perpylimui ar oda persodinimui gali bti
paimta, jeigu tai daroma grynai terapijos tikslais ir gaunamas donoro sutikimas, nuo to nenukenia donoro
sveikata. Taiau kraujo ar audini imti eksperimentiniams tikslams draudiama. Kraujo, odos pamimo raai
turi bti vedami ir galimi patikrinti valstybs globjos.
4. Su moterimis turi bti elgiamasi pagarbiai, atsivelgiant j lyt. Kaip turi bti atsivelgiama: vertinami
biologiniai moters skirtumai, poreikiai ir kt.; tam tikrais atvejais kultrins skirtybs, vienaip ar kitaip
veikianios moteriai taikom status (pvz., musulmon atveju). Taip pat prieo moterys ir sulaikanios alies
moterys turt bti gerbiamos vienodai, taip pat kaip ir vyrai.
5. Absoliuiai draudiamos represalijos prie saugomus asmenis, taip pat medicinos personal, pastatus ar
rang.
6. Jeigu SLS asmenys pateko neutral laiv, orlaiv arba uost, turi bti pasirpinama, kad jie daugiau
nedalyvaut ginkluotame konflikte (t.y. jie gali bti internuoti, paleisti garbs odio pagrindu ir pan.) Pakliuv
prieo rankas, tokie asmenys yra karo belaisviai, taiau sulaikiusioji alis gali nugabenti juos savo uost,
neutral uost ar netgi sulaikytojo al, tokiu atveju
3.2. Medicinos personalas, transportas ir turtas bei civili pagalba SLS asmenims
Medicinos
Medicinos personalas tai asmenys, kurie rpinasi SLS asmen apsauga, todl THT normos jiems suteikia
ypating apsaug, kad pastarieji galt vykdyti savo funkcijas. Yra kelios medicinos personalo rys:
1) nuolatinis - asmenys, tik iekantys, renkantys, transportuojantys ar gydantys sueistuosius ar ligonius ar
usiimantis profilaktika, medicinos dalini ir staig administracijos darbuotojai.

2) pagalbinis - ginkluotj pajg nariai, specialiai parengti prireikus dirbti ligonins sanitarais, slaugais ar
pagalbiniais sanitarais sueistiesiems ir ligoniams iekoti ar surinkti, transportuoti ar slaugyti, vykdydantys
ias pareigas
3) Pagalbos draugij personalas - Nacionalini Raudonojo Kryiaus draugij ir kit savanorik pagalbos
draugij darbuotojai, tinkamai pripainti ir galioti savo vyriausybi, gali bti pasitelkiami atlikti tas paias
pareigas kaip ir nuolatinis personalas ir yra jam prilyginami, jei paklsta karo statymams ir potvarkiams.
Kiekviena auktoji susitarianioji alis turi praneti kitai aliai taikos metu arba prasidjus ar vykstant karo
veiksmams draugij, kurias ji savo atsakomybe galioja teikti pagalb oficialioms savo ginkluotj pajg
medicinos tarnyboms, pavadinimus, bet btinai, iki mintos draugijos prads savo veikl.
4) Neutrali ali draugij personalas - gali teikti savo medicinos personalo ir dalini pagalb konflikto aliai
tik savo vyriausybs sutikimu ir konflikto alies leidimu. personal ir dalinius kontroliuoja konflikto alis.
Neutrali vyriausyb privalo praneti apie sutikim aliai, kuri yra priimanios pagalb valstybs prieas.
Konflikto alis, priimanti toki pagalb, prie praddama ja naudotis, turi apie tai praneti prieikai aliai.
Kiekvienas medicinos personalo narys privalo turti special vandeniui atspar, antspauduot paymjim,
kuriam personalui priklauso. Jie taip pat nuolatos dvi specialius vadovybs anstpauduotus raiius su
Konvencijos emblema. Pagalbinio personalo raitis - baltas su nedideliu skiriamuoju enklu centre (is enklas
tai Raudonojo Kryiaus, Raudonojo Pusmnulio ar Raudonojo Kristalo emblema) ir dvimas tik atliekant
medicinos pareigas; rait iduoda ir antspauduoja karin vadovyb. Kariniuose asmens dokumentuose,
kuriuos privalo neiotis toks personalas, nurodomas gautas specialus parengimas, apibdinamos laikinai
einamos pareigos ir nurodoma teis ryti rait.
Medicinos personalui taip pat prilyginamas ir religinis personalas karo ar civiliai kapelionai. Nors terminas
kapelionas paprastai siejamas su katalikybs konfesijomis, i ties tai tikrai nereikia vien tik katalik, o
galima sakyti, laikytinas plaiu apibdinimu kulto tarn, kurie yra paskirti konkreiai iam tikslui ir religins
funkcijos oficialios j funkcijos kariuomenje ar civ. tarnybos daliniuose.
Reikia atkreipti dmes, jog pagal THT nuostatas medicinos personalas negali bti imami karo belaisviais,
iskyrus pagalbin personal, taiau net ir patek nelaisv pagalbinio personalo nariai prireikus turi toliau
dirbti medicininio personalo darb.
prieikos alies rankas pakliuvus nuolatin ir pagalbos draugij personal privaloma tuojau pat sugrinti,
sulaikyti galima tik kai tai btina dl sveikatos bkls, religini poreiki ir belaisvi skaiiaus. io personalo
negalima laikyti karo belaisviais. Nepaisant to, jie turi teis naudotis visomis garantijomis, kurias utikrina
1949 m. rugpjio 12 d. Konvencijos dl elgesio su karo belaisviais nuostatos. Laikydamiesi sulaikiusios
valstybs karo statym ir potvarki bei vadovaujami jos kompetentingos tarnybos, taip pat vadovaudamiesi
savo profesine etika jie ir toliau turi vykdyti savo medicinines ir dvasines pareigas karo belaisvi, geriau
priklausani toms paioms ginkluotosioms pajgoms kaip ir jie, labui. Kad galt vykdyti savo medicinines ar
dvasines pareigas, jiems suteikiamos ios lengvatos, pvz., leidiama nuolat lankyti karo belaisvius darbo
briuose ar ligoninse, esaniose u stovyklos rib, jo negalima versti dirbti su medicininmis ar religinmis
pareigomis tiesiogiai nesusijusio darbo.
Neutrali ali personalas pakliuvs prieikos alies rankas, taip pat negali bti sulaikomas. Jeigu nesusitarta
kitaip, iems asmenims bus leista grti savo al, o jei nemanoma, tos konflikto alies, kuriai jie tarnavo,
teritorij, kai tik atsiras galimybi ir leis karins aplinkybs. Laukdami, kol bus paleisti, jie ir toliau dirbs savo
darb, vadovaujami prieikos alies; vis pirma jie bus paskirti rpintis konflikto alies, kuriai patys tarnavo,
sueistaisiais ir ligoniais.
Medicinos personalas turi teis turti asmeninius ginklus savigynai (paprastai tai pistoletai), taip pat gali bti
saugomas ginkluoto piketo, jeigu to reikia saugumui utikrinti.
Medicinos daliniai ir staigos tai ir kariniai, ir civiliai medicinos daliniai ir staigos, sukurti medicinos
tikslais t.y. iekoti, surinkti, transportuoti, diagnozuoti, gydyti SLS, taip pat ir pirmosios pagalbos tikslais bei
lig prevencijai. Jie gali bti ir mobils, ir stabils, gali bti nuolatiniai ir skirti vien tik medicininiams tikslams
neribojamu terminu, arba laikini, skirti tam tikram periodui. Sanitarinis transportas bet kokios transporto
priemons, ir karins, ir civils, skirtos vien tik sanitariniam transportavimui ir kontroliuojamos
(priklausanios) atitinkamai konflikto alies valdiai. Pvz., jeigu prekybinis laivas pertvarkomas sanitarin
laiv, jis negali bti pertvarkomas jokiam kitam naudojimui tol, kol tsiasi ginkluota kova. Taiau Konvencijos
nedraudia ypatingais atvejais naudoti kit transportavimo laiv, kuris paprastai medicinos tikslams
nenaudojamas, kol jis yra tinkamai paymtas ir skirtas iimtai iam tikslui, bet neleidia taip naudoti, pvz.,
orlaivi.

Medicinos daliniai ir staigos ymimi Konvencijos emblema ikeliant vliav, nupieiant enkl ant paviri,
kad jis gerai matytsi i ems, jros, oro. Taiau emblem naudoti gali tik tie medicinos daliniai ir staigos,
kuriuos pripasta Konvencija ir kurie turi karins vadovybs sutikim.
Laivai ligonins ir sanitariniai orlaiviai
Ypatingos medicinos transporto rys, turinios special reguliavim dl savo svarbos.
Laivai ligonins tai laivai, specialiai rengti rpintis SLS. Laivai turi bti specialiai markiruoti (nudayti
baltai, su didelmis ir kuo geriau matomomis konvencijos emblemomis), naudoja mlyn identifikavimo
signal, apie j panaudojim turi bti praneta kitoms konflikto alims ne vliau kaip 10 dien prie juos
pradedant naudoti. Jeigu laiv ligonin perdaromas kitokios ries laivas, ginkluoto konflikto metu jis
nebegali bti naudojamas jokiai kitai paskiriai. Laivai ligonins seka karines eskadras ir rpinasi SLS. Laivai
ligonins jr mio metu veikia savo rizika, taiau nieku bdu negali trukdyti kovojani veiksmams. Laivai
ligonins negali naudotis slapto kodo radijo ranga ar bti naudojami kitais tikslais, ypa prieui pakenkti.
Laiv ligonini apsauga gali bti nutraukta tik tokiu atveju, jeigu sptas nutraukti prieui kenkianius
veiksmus laivas ligonin per proting laik to nepadaro.
Sanitariniai orlaiviai tai orlaiviai, skirti SLS gabenimui. Taip pat reikalinga speciali markiruot balti
korpusasi, konvencijos emblemos. Taip pat identifikuojamas mlynu viesos signalu. Sanitariniai orlaiviai
skrisdami sutartu ir numatytu marrutu visada privalo bti gerbiami. Sanitariniai orlaiviai skristi vir okupuotos
ar neutrali valstybi teritorijos gali tik su pastarj leidimu, taiau net ir skridus be leidimo, jeigu jis yra
identifikuojamas kaip sanitarinis orlaivis, jie neturi tapti puolimo objektu, taip pat ir ginkluotj pajg
kontakto zonose, kur orlaiviai veikia savo rizika. Sanitariniai orlaiviai negali bti naudojami valgybai ar
kitais tikslais, nesusijusiais su SLS interesais.
Teis tikrinti: ir laivus ligonines, ir sanitarinius orlaivius konflikto alys visada turi teis tikrinti. Laivai
ligonins visada turi leisti apirimi, sanitariniai orlaiviai privalo nutpti pagal kiekvien reikalavim. SLS i
laiv ligonini, jeigu tai leidia j bkl, gali bti paimami tikrinanios konflikto alies, taiau orlaiviui nutpus
ir j apirjus, jeigu nra paeidim, orlaivis gali tsti savo kelion.
Medicinos personalo, staig, transporto apsaugos nutraukimas
Medicinos personalas, taip pat medicinos daliniai, laivai ligonins, sanitariniai orlaiviai vis laik turi bti
saugomi ir gerbiami, jie negali bti puolimo objektu (taiau gali nukentti nuo puolimo alutins alos).
Taiau jeigu ie asmenys ar turtas naudojamas su tikslu pakenkti prieui, j apsauga gali bti nutraukiama,
taiau prie tok nutraukim privaloma spti ir duoti laiko paalinti paeidimus. Konkrei termin nra ir
vertinama pagal konkrei situacij. Taiau K ivadina slygas, dl kuri apsauga nenutraukiama, tai: 1)
dalinio ar staigos personalas yra ginkluotas ir ginklus naudoja savo ir globojam sueistj bei ligoni
apsaugai; 2) neturint ginkluot sanitar, dalin ar staig saugo piketas, sargybiniai ar ginkluota palyda; 3)
dalinyje ar staigoje randama i sueistj ir ligoni paimt asmenini ginkl ir amunicijos, dar neatiduot
atitinkamai tarnybai; 4) dalinyje ar staigoje aptinkama veterinarijos tarnybos, kuri nra sudedamoji j dalis,
personalas ir turtas; 5) humanitarin medicinos dalini ir staig ar j personalo veikla ipleiama ir civiliams
sueistiesiems ar ligoniams.
Civili pagalba
Ginkluoto konflikto metu karin vadovyb gali apeliuoti gyventoj ger vali padti surinkti ir slaugyti
sueistuosius ir ligonius, vadovaujantis jos nurodymais. Taip pat gali bti kreipiamasi neutralius, prekybinius
ir civilius laivus, kad jie padt rpintis asmenimis, isigelbjusiems i suduusi laiv. praym atsiliep
laivai negali bti sulaikomi, taiau tai j neatleidia nuo atsakomybs, jeigu laivai paeidia neutraliteto
taisykles.
Sausumos karo metu atsiliepusiems kreipimsi monms turi bti garantuojama btina apsauga ir
priemons. Prieika alis, pradjusi ar vl musi kontroliuoti rajon, turi suteikti iems monms toki pat
apsaug ir tokias paias priemones. Okupuotuose rajonuose ar ten, kur sivers prieas, karin vadovyb
privalo leisti gyventojams ir pagalbos draugijoms savanorikai rinkti sueistuosius ar ligonius ir jais rpintis,
nepaisant j tautybs. Taiau ios slygos neleidia civiliams SL slpti, padti jiems pabgti, net jeigu ie
asmenys tos paios tautybs. Civiliai privalo gerbti sueistuosius ir ligonius ir ypa susilaikyti nuo smurto prie
juos, kadangi danai tie sueistieji ir ligoniai yra prieai.

Sueistj, ligoni, isigelbjusi i suduusi laiv bei medicinos personalo statuso ir apsaugos norm
paeidimai laikomi sunkiais enevos konvencij paeidimais bei karo nusikaltimais ir utraukia tarptautin
baudiamj atsakomyb (plaiau r. Atsakomyb tarptautinje teisje - fizini asmen individuali tarptautin
baudiamoji atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus)
Kontroliniai klausimai ir uduotys:
1.
Kokio sunkumo turi bti sueidimas, kad asmeniui bt suteikta sueistojo apsauga?
2.
Kuo skiriasi sueistojo, ligonio ir isigelbjusio i suduusio laivo svokos?
3.
Kuo skiriasi nuolatinis medicinos personalas nuo pagalbinio?
4.
Ar galima nuolatin medicinos personal imti karo nelaisv?
5.
Ar medicinos personalas gali turti asmeninius ginklus?
6.
Prie ligonins pastato priartjs kariuomens dalinys buvo apaudytas automatiniais ginklais ir
minosvaidio sviediniais. Koki veiksm silytumte imtis dalinio vadui prie puolant ligonin?
3.2. Karo nelaisv
Karo belaisvi statusas reglamentuojamas III enevos konvencijoje dl karo belaisvi. Karo belaisvio statusas
yra platesnis statusas u kombatanto, kadangi j patenka ir asmenys, kurie lydi ginkluotsias pajgas nebdami
kombatantais, taip pat asmenys, su kuriais turi bti elgiamasi kaip su karo belaisviais (pvz., kariai internuoti
neutralioje valstybje, plaiau r. 3 K, 4 str.).
Pagrindins karo nelaisvs nuostatos:
1. Atsakomyb. U karo belaisvi ilaikym atsakinga juos pamusi valstyb. Ilaikymo slyg ji negali sieti
su belaisvi kilms valstybe. Karo belaisviai laikomi tiesioginje juos pamusios valstybs jurisdikcijoje, o ne
dalinio ar dalinio vado. Jie negali bti traktuojami kaip karo grobis, trofjus ar pan .
2. Humanikas elgesys. Su karo belaisviais visada turi bti elgiamasi humanikai, j negalima kankinti,
diskriminuoti dl rass, tautybs, lyties ar koki nors kit poymi (iskyrus pozityvi diskriminacij dl
lyties, karinio laipsnio ar amiaus), daryti su jais medicininius ar biologinius eksperimentus, reikalauti i j
valgybins informacijos, eminti j garb ir orum, jie visada saugomi nuo minios smalsumo.
3. Teisi atsisakymo negalimumas. Karo belaisviai neturi teiss ir negali bti priversti atsisakyti jiems
suteikt teisi nei asmenikai, nei kurios nors valstybs (kilms valstybs, sulaikusios valstybs ar kt.)
sprendimu.
4. Karo belaisvi stovyklos. Karo belaisviai turi bti kurdinami tokiose vietose, kuriuose jiems negresia karo
veiksmai, karo belaisvi stovyklos gali bti tik sausumoje. Stovyklos turi bti specialiai rengtos ir paymtos,
negali bti arti karini objekt ar pan. Stovykl vieta ir patalpos turi atitikti higienos reikalavimus, bti
apviestos ir pan. Karo belaisvms moterims suteikiami rengiami atskiri sanitariniai patogumai ir miegamieji.
Belaisviai turi bti aprpinami tinkamu maistu, taip pat tinkamais drabuiais, reikmenimis laisvalaikiui ir pan.
Stovyklose privalo bti medicinos tarnybos.
5. Darbas. Karo belaisviai gali bti veriami dirbti darbus, kurie tiesiogiai nesusij su karo veiksmais ir
karine pramone, taiau draudiama versti juos dirbti darbus, kurie labai pavojingi (pvz., iminavimas),
kenksmingomis darbo slygomis (pvz., radioaktyviose achtose), taip pat karininkai gali dirbti tik priirimj
darb. Karo belaisviai gali dirbti ir pas privaius darbdavius, jeigu jie utikrina tinkamas slygas. U darb karo
belaisviai gauna tam tikr atlyginim.
6. Drausmins ir baudiamosios sankcijos. Karo belaisviai u paeidimus (stovyklos disciplinos ir pan.)
baudiami drausminmis sankcijomis. Taiau jie taip pat gali bti teisiami u nusikaltimus, padarytus
nelaisvs metu. U nusikaltimus, padarytus prie patekim nelaisv, galima teisti tik tada, jeigu tai buvo
karo, genocido ar nusikaltimai monikumui arba jeigu ie nusikaltimai nesusij su asmens kaip su kombatanto
veikla ir teisianioji pus turi jurisdikcij. Karo belaisvius turi teis teisti tik specials karo teismai ir jiems
privalo bti utikrintos visos prastos teiss.
8. Susiinojimo teis ir pagalbos teikimas. Tiek belaisvi valstyb, tiek j artimieji turi teis sisti belaisviais
humanitarin pagalb kolektyviniuose ar individualiuose siuntiniuose (maist, drabuius ir pan.), belaisviai turi
teis sisti atvirukus, rayti laikus, nors ita laisv gali bti ribojama (ne maiau kaip 4 atvirukai ir 2 laikai,
taip pat korespondencij leidiama cenzruoti). Karo belaisviai taip pat nepraranda civilio teisnumo, t.y. gali
sudarinti santuokas, testamentus ir kitus civilius dokumentus. Belaisviai taip pat turi teis praktikuoti j
pasirinkt religij ir belaisvius laikanti valstyb yra pareigota sudaryti jiems ias slygas.
9. Statuso pasibaigimas. Karo belaisvio statusas taikomas tol, kol karo belaisvis repatrijuojamas, t.y.
grinamas tvyn. Repatriacija turi bti vykdoma kuo greiiau pasibaigus ginkluotam konfliktui.

10. Sunks paeidimai. Karo belaisvi udymas, j alojimas, kankinimas, biologiniai, kitokie eksperimentai,
delsimas repatrijuoti, kait mimas ir pan. yra laikomi sunkiais paeidimais, utraukianiais individuali
baudiamj atsakomyb (plaiau r. Atsakomyb tarptautinje teisje - fizini asmen individuali tarptautin
baudiamoji atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus)
Kontroliniai klausimai:
1. Kaip manote, ar belaisvius sulaikiusi valstyb turi teis juos versti tarnauti savo ginkluotose pajgose?
2. 2003 m. Irako karo metu, Irakas per TV parod kelet karo belaisvi. Kaip manote, ar buvo paeista
tarptautin humanitarin teis?
3. 1944 m. vykstant Varuvos sukilimui, Antihitlerin koalicija pagrasino, kad jeigu Vokietija nepripains karo
belaisvio statuso Armijos Krajovos kovotojams ir pastarieji bus toliau naikinami kaip banditai, antihitlerin
koalicija imsis toki veiksm prie i vokiei paimtus karo belaisvius. Kaip manote, jeigu panai situacija
ikilt dabartiniu metu, ar bt galimi tokie grasinimai?
3.3. Civili asmen apsauga
Civilis tai asmuo, nedalyvaujantis ginkluotame konflikte ir neturintis jokio kito su ginkluotu konfliktu
susijusio dalyvio statuso. Jeigu yra abejoni, ar asmuo civilis, ar ne, jis laikomas civiliu, kol nerodyta kitaip
(civilio prezumpcija). THT altiniai taip pat vartoja civili gyventoj termin kuris apima visus tam tikros
teritorijos (miesto, regiono, puolimo rajono, valstybs) civilius gyventojus. Paskir asmen, nelaikom
civiliais, buvimas tarp civili gyventoj netrukdo pastarj laikyti civiliais gyventojais. Jeigu civilis naudoja
ginkluot jg prie prieinink, jisai netenka civilio apsaugos ir j galima pulti, taiau automatikai netampa ir
kombantantu.
Civilis objektas tai visi objektai, kurie nra kariniai objektai. Jeigu abejojama, ar objektas yra civilis, jis
laikomas civiliu. (kariniai objektai objektai, kurie dl savo pobdio, vietos, paskirties ar panaudojimo
efektyviai padeda karo veiksmams ir kuri visikas ar dalinis sugriovimas, pamimas ar neutralizavimas
tuometinmis aplinkybmis suteikia aik karin pranaum.)
Civili asmen apsaugos ir statuso klausimus reguliuoja IV enevos konvencija dl civili apsaugos bei
atitinkamos K I papildomo protokolo nuostatos.
Bendrosios civili apsaugos taisykls:
1. Puolim prie civilius draudimas. Civiliai gyventojai ir pavieniai civiliai turi bti saugomi nuo pavoj,
kylani dl karo veiksm. Civiliai gyventojai, civiliai objektai, taip pat pavieniai civiliai neturi bti puolimo
objektu. Prievartos aktai ar grasinimai, prievarta siekiant bauginti civilius gyventojus, draudiami. Taip pat
draudiami neatrankiniai puolimai (kuomet kaip vienas objektas yra traktuojamas keli kariniai ir civiliai
objektai arba naudojami tokie ginklai, kuriais nemanoma daryti skirtumo tarp objekt). Deja, civiliai paprastai
nukenia dl alutins alos, kurios udrausti i esms nemanoma dl karins btinybs principo, taiau
alutins alos tikimyb visada turi bti pasveriama pagal proporcingumo princip.
Taip pat draudiama pulti, naikinti ir daryti netinkamus naudotis kitus svarbius civiliams objektus, tokius kaip:
kultros vertybes ir banyias (pastarieji objektai taip pat saugomi specialia 1954 m. Hagos konvencija dl
kultros vertybi apsaugos su papildomais protokolais), civiliams gyventojams btinus ilikti objektus
(maisto atsargas, ems kio vietoves, kuriose gaminami maisto produktai, paslius, galvijus, geriamojo
vandens rengimus ir jo atsargas, irigacines sistemas, turint tiksl neleisti jais naudotis civiliams gyventojams ar
prieikai aliai gyvybei palaikyti, kad ir kokiais motyvais tai bt daroma - siekiant badu marinti civilius
gyventojus, priversti juos isikelti kitur ar dl kokios kitos prieasties), pavojingus mones ir renginius
(utvankas, dambas, branduolines elektrines), kuri pakenkimas ar sunaikinimas ilaisvint civiliams
pavojingas jgas. Tokius objektus galima pulti tik tokiu atveju, jeigu minti objektai naudoji tiesiogiai, nuolatos
kariniais tikslais (pvz., karini pajg nari aprpinimui ar karo operacijoms palaikyti) ir puolimas vienintelis
kelias tok naudojim nutraukti.
2. Civili asmen apsauga okupuotose teritorijose. Okupantas privalo gerbti okupuotoje teritorijoje
gyvenanius civilius asmenis ir utikrinti, kad j gyvenimas bt prastinis, kiek tai manoma okupacijos
slygomis. Okupantas neturi teiss keisti okupuotos teritorijos statym (taiau gali ileisti papildomus, kurie
yra reikalingi okupanto interes apsaugai), okupantas negali versti civili tarnauti savo ginkluotosiose pajgose
ar pagalbinse jos dalyse, taip pat draudiamas bet koks spaudimas ar propaganda, agituojanti savanorikai stoti
karo tarnyb (taiau bendrai savanoryst leidiama), neturi teiss civili asmen deportuoti ar perkelti
okupuotoje teritorijoje (iskyrus laikinus perklimus, grietai atitinkanius karins btinybs slygas), taip pat
atkelti okupuot teritorij savo civili asmen. Okupantas privalo gerbti civili privai nuosavyb, nors gali

vesti specialius mokesius okupacins kariuomens ar administracijos ilaikymui. Okupuojanti valstyb gali
priversti dirbti tik 18 met sulaukusius asmenis ir tik darb, btin okupacins armijos poreikiams tenkinti arba
susijus su komunalini paslaug teikimu ar okupuotos alies gyventoj maitinimu, bstu, apsirengimu,
transportavimu bei sveikata, bet nieku bdu darbo, pareigojanio juos dalyvauti karinse operacijose (pvz.,
civiliai gali bti versti kasti apkasus, statyti tvirtinimus, bet tik tol, kol ie objektai netampa reali karini
veiksm objektais). Amenys, kurie buvo paimti dirbti priverstinai, dirba tik toje okupuotoje teritorijoje, kurioje
jie yra. Kiekvien tok asmen reikia kiek manoma ilaikyti prastinje darbo vietoje, jiems mokamas teisingas
atlyginimas, o darbas turi atitikti fizinius ir intelektualinius j sugebjimus. Okupuotoje alyje galiojantys darbo
slyg ir apsaugos statymai, ypa reglamentuojantys tokius dalykus kaip umokestis, darbo laikas, ranga,
pirminis mokymas ir kompensacijos dl nelaiming atsitikim darbe bei profesini lig, taikomi Konvencijos
saugomiems asmenims, kuriems buvo patiktas iame straipsnyje nurodytas darbas. Priverstini darb dirbti
paimti asmenys nemobilizuojami karines ar pusiau karines organizacijas. Okupantas negali nei dirbani, nei
kit civili naudoti kaip gyvj skyd karini objekt apsaugai.
Okupuojanti valstyb turi teis asmenis, kuriuos ji laiko nelojaliais, galiniais kelti pavoj jos pajg ar
administracijos saugumui, taip pat kurie patys to pasiprao, internuoti specialias stovyklas. Toki asmen
internavimo, gyvenimo ir kitos slygos yra gana panaios karo nelaisvs reim.
Civili asmen udymas, j alojimas, mimas kaitais, deportacijos, mokslini medicinini ar kit
eksperiment su jais atlikimas ir pan. yra laikoma sunkiais enevos konvencij paeidimais ir fiziniam
asmeniui utraukia tarptautin baudiamj atsakomyb (plaiau r. Atsakomyb tarptautinje teisje - fizini
asmen individuali tarptautin baudiamoji atsakomyb u tarptautinius nusikaltimus).
Kontroliniai klausimai:
1. Vir karins chemins laboratorijos buvo pastatyta mokykla. Kaip manote, ar tokiu veiksmu buvo paeista
tarptautin humanitarin teis?
2. Karins kampanijos prie Jugoslavij 1999 m. vienu i NATO taikini buvo elektros perdavimo linijos ant
j buvo mtomos grafitins bombos, kurios sukeldavo trumpus sujungimus ir nutraukdavo energijos tiekim.
Be abejo, nuo i atak smarkiai nukentdavo civiliai. Kaip manote, ar tokie puolimai pateisinami pagal THT
reikalavimus?
3. Kaip manote, ar valstyb okupant gali priimti savo armij savanorius i okupuotos teritorijos?
4. Ginkluotos kovos vedimo bdai ir priemons
Kaip jau minta, svarbiausias ginkluotos kovos vedimo principas yra tai, kad konflikto ali teis pasirinkti
kariavimo metodus ir priemones nra neribota. Draudiama naudoti ginklus, audmenis, mediagas ir
kariavimo metodus, galinius padaryti nereikalingos (atsitiktins) alos ir sukelti nereikaling kani, taip pat
draudiama naudoti tuos kariavimo metodus ir priemones, kurie padarys arba, galima tikti, padaryt ilgalaik,
didel ir rimt al aplinkai.
iuo metu yra draudiami tokie ginklai kaip dujos ir kiti cheminiai ginklai, bakteriologinis ginklas,
sprogmenys, kne paliekantys rentgenu neaptinkamas skeveldras, akinantys lazeriniai taikikliai ir kt. iuo metu
rimtai svarstomas kasetini sprogmen udraudimas, nemaai valstybi jau pasisak u priepstini min
nenaudojim.
Taip pat kovojant draudiama naudoti apgaul, t.y. draudiama umuti, sueisti arba paimti prieinink
nelaisv, naudojantis apgaule. Apgaul - tai veiksmai, kuriais siekiama gyti prieininko pasitikjim ir priversti
j patikti, kad jis turi teis apsaug arba privalo gauti toki apsaug remiantis tarptautins teiss normomis,
taikomomis ginkluot konflikt metu, tam, kad bt galima pasinaudoti iuo pasitikjimu. Pavyzdiui, apgaul
yra ie veiksmai: a) apsimetimas, kad yra ketinama dertis arba pasiduoti, iklus paliaub vliav (balt); b)
apsimetimas, kad yra ieinama i rikiuots dl aizd ar ligos; c) apsimetimas civiliu, ne kombatantu ir
apsimetimas, kad turi saugomo asmens status, tam naudojant Jungtini Taut Organizacijos arba neutrali ar
kit valstybi, nedalyvaujani konflikte, enklus, emblemas ar uniformas. Taiau apgaule nelaikomos karins
gudrybs (maskuots, spst naudojimas, tariamos operacijos ir dezinformacija) - veiksmai, kuriais siekiama
suklaidinti prieinink arba paskatinti j veikti neapgalvotai, taiau jie nepaeidia joki tarptautins teiss
norm, taikom ginkluot konflikt metu, ir nra idavikiki, nes nepasinaudojama prieininko alies
pasitikjimu, saugumu, kur utikrina ios teiss. Pavyzdiui, toki gudrybi veiksmai yra ie.
Draudiama sakyti nepalikti n vieno gyvo mogaus, grasinti tuo prieininkui ar tuo remiantis kariauti, taip pat
draudiama pulti neapsaugotas vietoves (t.y. neginamas vietoves atviras prieininko okupacijai), vykdyti kovos
veiksmus demilitarizuotose zonose ir pan.

Taip pat draudiama pulti i rikiuots ijusius (hors de combat) prieikos alies asmenis. Ijusiu i rikiuots
asmeniu laikomas kiekvienas asmuo, jeigu jis: a) yra prieikos alies valdioje; b) aikiai pareikia nor
pasiduoti nelaisv, ar c) yra be smons ar kokiu nors kitu bdu ijs i rikiuots dl sueidimo ar ligos ir
todl negalintis gintis ir toks asmuo bet kuriuo atveju asmuo susilaiko nuo bet koki prieik veiksm ir
nesistengia pabgti.
Taip pat neturi bti puolamas n vienas asmuo, ioks su paraiutu i katastrof patyrusio orlaivio,
besileidiantis ant ems neturi bti puolamas (iskyrus oro desantininkus), taip pat tokiam asmeniui suteikiama
suteikiama galimyb pasiduoti nelaisv, kol jis taps puolimo objektu, jeigu nra akivaizdu, kad jis atlieka
prieikus veiksmus.
Be to, imantis puolim, privaloma laikytis tam tikr atsargumo priemoni:
Atliekant karo veiksmus, btina nuolat rpintis, kad bt tausojami civiliai gyventojai, pavieniai civiliai ir
civiliniai objektai. Puolimo planuotojai ar vykdytojai i) daro visk, kas tik manoma, kad sitikint, jog puolimo
objektai nra nei civiliai, nei civiliniai objektai, kurie yra ypa saugomi, bet yra kariniai objektai pagal 52
straipsnio 2 punkt ir, remiantis io protokolo nuostatomis, juos pulti nra draudiama; ii) rinkdamiesi puolimo
metodus ir priemones, imasi vis manom saugumo priemoni, kad bt ivengta civili gyventoj atsitiktini
auk, sueista kuo maiau civili ir nepadaryta alos (nesualota) civiliniams objektams, bet kokiu atveju ala
turi bti minimali; iii) susilaiko nuo sprendimo pulti, jei, kaip galima tiktis, bus civili gyventoj atsitiktini
auk, civili sueidim ir atsitiktinai padaryta ala civiliniams objektams arba ir viena, ir kita, o tai bt
pernelyg didelis nuostolis, palyginti su konkreiu ir tiesioginiu tokiu bdu siekiamu kariniu pranaumu.
Puolimai ataukiami arba sustabdomi, jeigu tampa aiku, kad objektas nra karinis, kad jis ypa saugomas arba
kad puolimo metu galima laukti civili gyventoj atsitiktini auk, civili sueidim ir alos civiliniams
objektams, arba ir vieno, ir kito, o tai bt pernelyg didelis nuostolis, palyginti su konkreiu ir tiesioginiu tokiu
bdu siekiamu kariniu pranaumu;
Prie puolimus, kuri metu gali nukentti civiliai gyventojai, turi bti i anksto ir efektyviai spjama.
Ginkluotos kovos vedimo bd ir metod paeidimai laikytini karo nusikaltimais (plaiau r. Atsakomyb
tarptautinje teisje - fizini asmen individuali tarptautin baudiamoji atsakomyb u tarptautinius
nusikaltimus)
Kontroliniai klausimai:
1.
Kaip suprantate neatrankin puolim?
2.
Kaip manote, branduolinio ginklo panaudojimas bt atrankinis ar neatrankinis puolimas?
3.
K reikia hors de combat?
4.
Js karo vadas, kuris ruoia karin operacij prie sprogmen gamykl. Koki priemoni imsits, kad
kuo maiau nukentt civiliai?
Udavinys
Setebo kriz
1. Aramono valstybs Setebo provincijoje milinika sausra sunaikino vis derli. Centrinei Aramono
vyriausybei neatjus pagalb nuskurdusiai provincijai, gresiant badui, joje prasidjo neramumai. Gyventojai
m organizuotis ginkluotus brius, puldinti maisto sandlius, valstybinius objektus ir kt.
2. vykiai pasiek apogj, kai sukilliai liepos 12 d. pam savo kontrol pagrindin provincijos miest
Atun, negausius Aramono kariuomens ir policijos dalinius - nuginklavo. Sukilliams vadovavs mogus
Ramas Chemousas pasiskelb laikinuoju Setebo prezidentu ir pareik, kad Aramono viepatavimas ir
priespauda provincijoje baigsi.
3. Per kelet mnesi R. Chemousui pavyko vesti savo valdi beveik visoje Setebo provincijoje. I vairiausi
sukilli bri buvo pradtos formuoti vieningos ginkluotosios pajgos - Setebo savigynos armija, R.
Chemousas paskelb deklaracij, kurioje numat rinkimus Setebo parlament, kai tiktai normalizuosis
situacija.
4. Spalio 1 d. Aramono vyriausyb dav R. Chemousui ir jo sukilliams dviej savaii termin sudti ginklus
ir isivaikioti, paaddama visiems asmenims, dalyvavusiems vykiuose, amnestij. R. Chemousas tai
atsak, kad Setebo gyventojai pasiry ginti savo suverenum ir nepriklausomyb iki paskutinio kraujo lao.
Aramono agresija gaus tinkam atkirt.
5. Aramonas ruoiasi vesti kariuomen Setebo provincij. Aramono ginkluotosioms pajgoms pagal
Konstitucij vadovauja Aramono prezidentas.

Aramono valstyb yra Jungtini Taut Organizacijos nar ir vis enevos konvencij bei j papildom
protokol dalyv.
1. Atsakykite, kokio pobdio ginkluotas konfliktas vyksta (vyko) Setebo krizs metu ir koki THT apimt jam
taikysite?
2. Kok status taikysite kovojani ali ginkluotosioms pajgoms (ir Setebo savigynos armijos kovotojams
ir Aramono kariuomens kariams)?
3. Ar galima bus bausti sulaikytus Setebo savigynos armijos karius u a) mait bei u tai, kad jie ginklu
prieinosi Aramono valstybs ginkluotosioms pajgoms? b) u maisto sandli plimus?
Literatra
1.
Vadapalas V. Tarptautin teis, Vilnius, Eugrimas, 2006.
2.
Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. Vilnius, Eugrimas, 2000. P. 25-94.
3.
ioys P. Tarptautin humanitarin teis, Vilnius, Teisins informacijos centras, 2004.
4.
ilinskas J. Nusikaltimai monikumui ir genocidas tarptautinje teisje bei Lietuvos Respublikos
teisje, Vilnius, LTU, 2003.
5.
International Law. Ed. Malcolm D. Evans, Oxford University Press, 2004.
6.
International law / Malcolm N. Shaw, Cambridge University Press, 2004
7.
The handbook of humanitarian law in armed conflicts / edited by Dieter Fleck, Oxford New York :
Oxford University Press, 1995
7 tema. Tarptautins ekonomins teiss pagrindai
1. Tarptautins ekonomins teiss samprata
1.1. Bretton Woods sistemos sukrimas
1.2. Naujoji tarptautin ekonomin tvarka
2. Pagrindins tarptautins ekonomins teiss institucijos ir j veikla
2.1. Tarptautinis valiutos fondas
2.2. Tarptautinis rekonstrukcijos ir pltros bankas
2.3. Bendrasis susitarimas dl tarif ir prekybos ir Pasaulio Prekybos Organizacija
2.3.1. Bendrieji bruoai
2.3.2. Pagrindiniai PPO sistemos principai
2.3.3. Specialieji susitarimai (GATS, TRIPS, DSU)
1. Tarptautins ekonomins teiss samprata
Tarptautin ekonomin teis (TET), kartais dar vadinama tarptautini ekonomini santyki teise viena i
jauniausij tarptautins teiss ak, bet tuo paiu ir viena i spariausiai besipltojani bei gaunani vis
didesn vaidmen. Ji atspindi milinik pasaulio ekonomikos augim po Antrojo pasaulinio karo, taip pat
spartjanius globalizacijos procesus. Tarptautins ekonomins teiss vaidmuo ypa sustiprjo lugus SSRS ir
jos globojamam socialistini valstybi blokui. Literatroje nra vieningos nuomons dl TET apimties,
paprastai naudojamas pavyzdinis apibrimas, pateiktas Amerikos teiss instituto 1987 m.:
Tarptautin ekonomini santyki teis plaiausia prasme apima visas tarptautins teiss normas ir sutartis,
reguliuojanias ekonominius sandorius, kurie perengia valstybs ribas arba kaip nors kitaip takoja daugiau
ne vien valstyb, pavyzdiui, preki, kapitalo, asmen, technologij, laiv ar orlaivi judjimas.
Viena i TET reguliuojam santyki svarbi ypatybi juose dalyvaujani subjekt vairov: tai gali bti
santykiai tarp valstybi (universals, regioniniai, dvialiai, pvz., NAFTA); santykiai tarp valstybi ir
tarptautini organizacij (pvz., PPO); tarp valstybi ir fizini bei juridini asmen i kit valstybi (pvz.,
investavimas); tarp valstybi ir transnacionalini korporacij (pvz., Lietuva PKN Orlen), pagaliau, tarp
ekonomini subjekt, veikiani skirting valstybi jurisdikcijose. TET normose danai persipina tarptautins
vieosios ir tarptautins privatins teiss reguliavimas.
Prie tarptautins ekonomins teiss reglamentavimo sferos paprastai priskiriamos ios sritys (akos): tarptautin
finans teis, tarptautin prekybos teis, tarptautin investavimo teis, regioninis ekonominio integracijos teis
ir kt., kai kuri autori teigimu, prie tarptautins ekonomins teiss priskirtini ir Jungtini Taut vedam
ekonomini sankcij taikymo realizavimas.
1.1. Bretton Woods sistemos sukrimas

Modernioji TET iuo metu remiasi daugiaali sutari sistema, kuri buvo sukurta Bretton Woods
konferencijoje 1944 m. Du pagrindiniai ios konferencijos tikslai buvo, pirma, sumainti muitus ir kitus
tarptautins prekybos barjerus; antra, sukurti pasaulin ekonomin sistem, kuri sumaint ekonomini
konflikt tarp valstybi. i konferencija pagrind trij pagrindini ekonomini institucij, reglamentuojani
pasaulin prekyb ir finansus, steigim (danai jos ir vadinamos Brettono Woodso institucijomis: Tarptautin
Valiutos Fond (TVF, angl. IMF), Tarptautin Rekonstrukcijos ir Pltros Bank (TRPB, angl. IBRD), kuris taip
pat supaprastintai vadinamas Pasaulio banku ir Bendrj Susitarim dl muit ir prekybos (angl. GATT), kur
1994 metais pakeit Pasaulio Prekybos Organizacija (PPO, angl. WTO).
SSRS vadovaujamas socialistini valstybi blokas neprisijung prie ios sistemos dl ideologini
prietaravim (kadangi i sistema buvo paremta Jungtins Karalysts ir JAV ekonomist Johno Keyneso ir
Harry Dextor Whiteo pasilymais, kurie teig, jog tarptautins prekybos klii mainimas arba tarptautins
laisvosios rinkos sukrimas pads ekonomikos pltrai, nedarbo ir skurdo mainimui, pajam augimui, valiut
stabilumui ir kt. Treiojo pasaulio, taip vadinamos besivystanios alys i pradi taip pat i sistem irjo
skeptikai, taiau ilgainiui prie jos prisijung ir netgi m vaidinti pakankamai svar vaidmen, ypa pltojant
Naujosios tarptautins ekonomins tvarkos koncepcij. lugus SSRS ir socialistinio lagerio sistemai
devintojo deimtmeio pabaigoje, atsikrusios ar naujai susikrusios valstybs pasuko Bretton Woodso
sistemos linkme. Lietuva tapo pirmja TVF dalyve pirmoji i buv. SSRS erdvs, taiau PPO buvo priimta tik
2001 m., kadangi PPO narmis gali tapti tik tam pasirengusios valstybs.
Greta Brettono Woodso institucij tarptautins ekonomins teiss srityje veikia daug ir kit organizacij, taip
pat ir Jungtini Taut Organizacijos rmuose, pvz., Pasaulin maisto ir ems kio organizacija (angl. Food and
Agriculture Organisation FAO), Pasaulin intelektins nuosavybs organizacija (angl. World Intellectual
Property Organisation WIPO), Tarptautin darbo organizacija (angl. International Labour Organisation
ILO). Regioniniu lygmeniu labai svarb vaidmen vaidina tokios organizacijos kaip Naft eksportuojani
valstybi organizacija (angl. Organisation of Petroleum Exporting Countries OPEC), Europos regione po karo
buvo itin svarbi Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacija (OECD), vliau, be abejo, Europos
Bendrija, Europos laisvosios prekybos organizacija (angl. European Free Trade Association EFTA), Europos
ekonomin erdv (angl. European Economic Area EEA), iaurs Amerikos laisvosios prekybos erdv (North
American Free Trade Area NAFTA), faktikai kiekvienas emynas ar regionas turi savo organizacijas, kurios
padeda pltoti ekonomin bendradarbiavim ir integracij, tiesa, skmingumas ne visur vienodas.
1.2. Naujoji tarptautin ekonomin tvarka
Naujoji tarptautin ekonomin tvarka (NTET) tai iniciatyva, kuri pltojo besivystanios alys, aktyviai
remiamos SSRS ir socialistini valstybi bloko, tvirtinta Jungtini Taut Deklaracijoje dl naujosios
tarptautins ekonomins tvarkos steigimo (1974 m.) kaip antipodas liberaliai tarptautinei ekonominei tvarkai
(Brettono Woodso sistema). Deklaracijos paskatino aktyvias diskusijas tarp isivysiusi ir besivystani
valstybi, su pasilymais restruktrizuoti pasaulin ekonomik besivystanioms alims suteikiant daug
lengvat tarptautini finans, produkcijos, valstybi skol srityse. Naujosios tarptautins ekonomins tvarkos
gyvendinimui buvo sudaryta ir Veiksm programa bei Valstybi ekonomini teisi ir pareig chartija.
NTET buvo skirta ne tik panaikinti skurd, bet ir pamginti pakeisti tarptautin ekonomin sistem treiojo
pasaulio naudai. Tarp numatyt reikalavim buvo: eksporto i besivystani ali padidinimas ir klii jam
panaikinimas, kapitalo sraut treij pasaul padidinimas, technologij perdavimas, multinacionalini
korporacij kontrol, teis nacionalizuoti ir eksproprijuoti treiojo pasaulio alyse veikianias joms alingas
kompanijas, skol panaikinimas, lengvatinis skolinimasis ir kt. Vis dlto, neirint aktyvaus Jungtini Taut
dalyvavimo, i programa buvo skeptikai sutikta liberalios ekonomikos valstybi, neskubani dalintis savo
geru su besivystaniomis valstybmis. Be to, nors naujosios tarptautins ekonomins tvarkos alininkai ir
teig, kad i koncepcij numat dokumentai turt bti privalomi. Kaip buvo paymta 1979 m. ekspert
susitikime Vienoje, principai, ireikti JT rezoliucijose dl naujosios tarptautins ekonomins tvarkos
nustatymo turi bti ne tik formaliai ir abstrakiai diskutuojami, bet taip pat turi bti tvirtinti kaip tarptautins
teiss normos. Specialus dmesys turi bti skirtas fundamentali socialini teisi pripainimui kaip mogaus
teisi dalies ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir kaip tarptautins valstybi atsakomybs gairs. Taiau ie
principai pirmiausia buvo priimti kaip Jungtini Taut Generalins Asambljos rezoliucijos, kurios turi tik
rekomendacin gali. altojo karo pabaiga 1989 m. ymjo ir Naujosios tarptautins ekonomins tvarkos
krimo pabaig.
Kontroliniai klausimai:

1. Kaip manote, kuo skiriasi ekononiminiai tarptautiniai santykiai, reguliuojami tarptautins ekonomins teiss
ir tarptautins privatins teiss?
2. Kokiais tikslais buvo sukurta Bretton Woods sistema?
3. Kas yra naujoji ekonomin tvarka ir kokie buvo jos pagrindiniai tikslai?
2. Pagrindins tarptautins ekonomins teiss institucijos ir j veikla
Aptariant tarptautins ekonomins teiss klausimus ir konkreiai Bretton Woodso sistem, nemanoma
isiversti be institucij, sudarani i sistem, aptarimo. iuo metu i sistem sudaro: Tarptautinis valiutos
fonas (TVF), Tarptautinis rekonstrukcijos ir pltros bankas arba Pasaulio bankas (TRPB) ir Bendrasis
susitarimas dl prekybos ir tarif, iuo metu taps Pasauline Prekybos Organizacija (PPO).
2.1. Tarptautinis valiutos fondas
Tarptautinis valiutos fondas tai universali tarpvyriausybin organizacija, kurios pagrindinis tikslas
tarptautinio preki, paslaug ir kapitalo judjimo, garantuojanio valstybms darn ekonomin augim,
sukrimas utikrinant tarptautins finans sistemos stabilum. Galima teigti, jog tokios institucijos kaip TVF
poreikis kilo dar 1929 1933 m. didiosios pasaulins ekonomikos krizs metais, kuomet viso pasaulio
ekonomika patyr didiulius sukrtimus ir sunkumus, daugelio valstybi valiutos nuvertjo, ekonomikos
sulugo, prasidjo hiperinfliacija. Ir nors tai buvo tik ekonomin kriz, taiau btent ji i dalies iprovokavo
Hitlerio atjim valdi Vokietijoje bei Antrj pasaulin kar. Kaip minjome, TVF buvo steigtas Bretton
Woodso konferencijos metu ir savo veikl pradjo 1946 m.
TVF institucin struktr sudaro Valdytoj valdyba, Vykdanioji valdyba ir Administracija. Valdytoj valdyb
sudaro po vien atstov i kiekvienos valstybs nars (paprastai arba finans ministr, arba centrinio banko
vadov), ji renkasi kart per metus ir turi konsultacinius komitetus: tarpin komitet (monetarins politikos
klausimai), pltros komitet (parama besivystanioms alims). Vykdanij valdyb sudaro 24 vykdomieji
direktoriai ( vykdaniuosius direktorius penkis skiria penkios turinios didiausias kvotas nars, o penkiolika
renka kitos nars). Tai nuolatin institucija , posdiaujanti ne reiau kaip tris kartus per savait, jos
sprendimai priimami konsensusu.
TVF atlieka vairias funkcijas, taiau svarbiausios i j reguliacins ir prieiros funkcijos valiut kurs
srityje, daugiaals mokjim sistemos reguliavimas bei koordinavimas, taip pat tam tikra finansin veikla.
Vienas svarbiausi TVF udavini padti valstybms narms susidarius mokjim balanso deficitui.
Valstybms btinas likvidumas palaikomas specialij skolinimosi teisi (SST) pagalba tai los, kurias
Fondas paskirsto nariams kaip rezervines arba kaip las, skirtas j valiutoms palaikyti. SST buvo sukurtos,
atsisakius palaikyti rezervus tik auksu (kaip iki Antojo pasaulinio karo) arba JAV doleriais. SST vert nustatoma
sumuojant stipriausi pasaulio valiut krepelio vertes JAV doleriais rinkos keitimo kursu. SST naudojamos
kaip rezervai valstybi centriniuose bankuose, papildant aukso ir konvertuojamos valiutos atsargas.
Valstyb, stodama TVF, privalo sumokt na (kvot). Kvotos valstybms nustatomos pagal vairius
kriterijus, skaitant bendrojo nacionalinio produkto dyd ir gyventoj skaii. Kadangi kvotos sudaro nuosavas
TVF las, nuo j dydio priklauso ir valstybms suteikiamos paskolos dydis. Nuo kvotos dydio priklauso ir
valstybs turim bals skaiius. Valstybs kvota peririma kas penkeri metai.
TVF teikia periodines konsultacijas valstybms narms, kiekvienais metais TVF ekspertai vyksta valstybes ir
renka informacij apie valstybs makroekonominius rodiklius, eksport, import, gyventoj uimtum,
mokesius, kredito institucij veikl ir kt., tuomet teikia rekomendacijas valstybi vyriausybms ir praneimus
TVF valdybai.
Dl tarptautini organizacij, Vakar valstybi ir privai bank vykdomo intensyvaus skolinimo
besivystanioms alims ir pastarj nepajgumo grainti skolas, yra kilusi nemaa kriz (btent su ja yra
susijusios vairios akcijos ir raginimai turtingoms valstybms nurayti besivystani valstybi skolas). Tokiu
atveju TVF, taip pat ir TPRB silo besivystanioms alims tam tikrus slyginius susitarimus, pagal kuriuos
valstyb, kuriai skolinamos los, sipareigoja vykdyti tam tikras ekonomines reformas, kad veikt savo
balanso deficit (tokie sipareigojimai patvirtinami konkreiais veiksm planais ir pan.) ios sistemos kritikai
toki pagalb vadina TVF diktatra, kadangi taip valstybs yra priveriamos derinti savo ekonomikos su
liberalia TVF politika, kuri danai sukelia sudtingas socialines problemas (ypa trumpalaikje perspektyvoje).
2007 metais TVF priklauso 185 valstybs. Lietuvos Respublika TVF nare tapo 1992 m., tais paiais metais
pradta gauti ir TVF parama vairioms ekonomikos pltros programoms vykdyti.
2.2. Tarptautinis rekonstrukcijos ir pltros bankas
Tarptautinis rekonstrukcijos ir pltros bankas (TRPB), populiariau vadinamas Pasaulio banku (PB), taip pat
buvo kurtas 1944 m. PB savo veikl pradjo 1946 m., o nuo 1947 m. tapo JT Specializuota staiga. Tai labai

glaudiai su TVF susijusi institucija. Jos pagrindiniai tikslai skatinti privaias usienio investicijas, duodant
garantijas ar dalyvaujant teikiant paskolas; teikti pagalb rekonstruojant ir pltojant valstybi ekonomik,
skatinant kapitalo investicijas gamybos tikslais; skatinti ilgalaik darn tarptautins prekybos augim ir
mokjimo balanso palaikym. Po Antrojo pasaulinio karo PB pirmiausia buvo skirtas sugriautoms valstybi
ekonomikoms atkurti, iuo metu jis daugiau orientuojasi pagalb besivystanioms alims, taip pat alims,
restruktrizuojanioms savo ekonomikas.
PB narmis gali tapti tik TVF nars, bet jos turi atitikti PB statute nustatytus reikalavimus. PB kapitalas yra
padalytas akcijas, kiekvienos akcijos nominali vert yra 100 tkst. JAV dol., viena akcija suteikia vieno balso
teis priimant sprendimus. Kiekviena valstyb, tapdama PB nare gauna po 250 bals, taiau papildom bals
galima gauti u akcijas.
Visos pagrindins PB funkcijos yra priskirtos Valdytoj tarybos, kuri sudaro kiekvienos valstybs nars
paskirti valdytojai ir j padjjai, kompetencijai. Valdytoj taryba gali deleguoti savo funkcijas, iskyrus banko
statute nurodytus atvejus, vykdantiesiems direktoriams, kuri yra 21, i kuri 5 renka didiausi akcij skaii
turinios valstybs, o kiti renkami Valdytoj tarybos. Vykdomieji direktoriai renka PB prezident, kuris yra
Administracijos vadovas.
PB las sudaro skolintos nevalstybini altini los, taigi, PB veikia kaip finansinis tarpininkas: jis perskolina
i rinkos gaunamas las arba garantuoja jo nariams komerciniais kanalais teikiamas paskolas. I PB gali
skolintis ne tik valstyb PB nar, bet ir valstybs nars teritorijoje registruota mon, jeigu inter alia: 1)
valstyb, kuri nra tiesioginis paskolos gavjas, garantuoja paskolos grinim; 2) nra alternatyvi skolinimosi
altini, kuri teikiamos paskolos slygos, banko nuomone, bt priimtinos paskolos gavjui; 3) skolintas
kapitalas bus naudojamas specialiems projektams, susijusiems su valstybs ekonomikos rekonstrukcija ir pltra.
iuo metu PB gausiai finansuoja ir socialins bei aplinkosaugos srii projektus.
PB papildo Tarptautin finans korporacija (IFC Inernational Finance Corporation) ji skirta skatinti
valstybi investicijas privaiame sektoriuje, teikia technin pagalb ir konsultacija; Tarptautin pltros
asociacija (IDA International Development Association), pastaroji, siekdama kompensuoti PB patiriamus
nuostolius, prisideda savo lomis PB teikiant paskolas neturtingoms alims; Daugiaal investicij garantij
agentra (MIGA Multilateral Investment Guarantee Agency) usiima usienio investicij draudimu nuo
nekomercins rizikos: eksproprijavimo, valiutos operacijos suvarymo, karo ir pilietini neramum ir taip
skatina kapitalo judjim besivystanias alis.
Kontroliniai klausimai:
1.
Kokiu tikslu buvo sukurtas tarptautinis valiutos fondas? Kodl i organizacija taip vadinama?
2.
Kas yra Specialioji skolinimosi teis?
3.
Kokiais dar bdais TVF padeda valstybms narms gyvendinti ekonomikos reformas?
4.
Koks pagrindinis TVF ir PB kapitalo suformavimo skirtumas?
5.
Kaip manote, ar galima bt gauti paskol i PB Kauno krepinio arenos statybos finansavimui?
2.3. Bendrasis susitarimas dl tarif ir prekybos ir Pasaulio Prekybos Organizacija
2.3.1. Bendrieji bruoai
Bendrasis susitarimas dl tarif ir prekybos (angl. General Agreement on Tariffs and Trade GATT)
Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) (angl. World Trade Organisation WTO) pirmtakas, atsirads kaip
tam tikras kompromisas tarp nortos kurti Tarptautins Prekybos Organizacijos (jos krim ublokavo JAV) ir
ilg laik funkcionavs kaip tarptautin organizacija de facto (unikalus atvejis), nors ir neturjo savo
steigiamojo dokumento, o veik pagal 1947 m. sudaryt protokol Dl laikino taikymo. Todl GATT pagrstai
vadinama ne tarptautine organizacija, o tarptautine daugiaale prekybos sistema.
GATT paskirtis tvirtinti bendrus principus ir taisykles dl tarptautins prekybos liberalizavimo, daugiaalio
susitarimo pagrindu mainti muit ir kitokias klitis prekybai bei panaikinti diskriminacij tarp valstybi
prekyboje. GATT veik nuo 1948 m. iki 1994 m. Veikimo forma vadinamieji deryb raundai (etapai), kuri
metu GATT buvo pildomas papildomais protokolais, susitarimais ir kt. Pvz., i pradi tokios derybos
daugiausia apm prekybos taisykli nustatym ypa muit mainim, 7-ajame deimtmetyje prasidjo
derybos dl antidempingo priemoni, Tokijo raundo metu (1973 1979) buvo priimti net 9 prekybos kodeksai
ir susitarimai. Raundai trukdavo ilgai po kelet met, GATT isirutuliojo milinik ir komplikuot sistem,
kuri btinai reikjo institucionalizuoti bei sisteminti, todl Urugvajaus raundo metu (1986 1993) buvo
usibrtas tikslas ne tik transformuoti GATT PPO, bet ir sureguliuoti ir naujas sritis: prekyb paslaugomis,
prekyb, susijusi su intelektins nuosavybs objektais, investicini priemoni prekyb.
Pasaulio Prekybos Organizacijos steigiamasis susitarimas buvo sudarytas 1994 m. Marakee, sigaliojo 1995
m., pradioje jo narmis tapo 104 valstybs ir tai sudar madaug 90 proc. pasaulins prekybos. PPO pagrind

sudaro ie susitarimai: GATT 1994, Bendrasis susitarimas dl prekybos paslaugomis (GATS), Susitarimas dl
prekybini intelektins nuosavybs teisi aspekt (TRIPPS) ir Gin sprendimo susitarimas (DSU).
Nors PPO ir tapo tarptautine organizacija, taiau i esms ji vis tiek iliko daugiaale, pasauline prekybos
sistema ir dabar atlieka GATT administratoriaus vaidmen. Pagrindiniai jos tikslai utikrinti kuo laisvesn
prekyb, organizuoti derybas dl prekybos, bti ginus sprendianija institucija. Valstyb, norinti tapti PPO
nare, turi sutikti su visomis sutartimis ir susitarimais, kurie sudaro PPO, be to, dl jos prisijungimo turi sutikti
visi kiti PPO nariai, todl prisijungimas prie PPO yra ilgas ir sudtingas derybinis procesas.
PPO institucin struktra susideda i Ministr konferencijos j renkasi vis PPO valstybi nari aukiausi
atstovai bent kart per dvejus metus, Generalin taryba susidedanti i PPO valstybi nari atstov ir vykdanti
Ministr konferencijos funkcijas laikotarpiu tarp konferencij ir Sekretoriatas, kuriam vadovauja Generalinis
direktorius. Prie Generalins tarybos taip pat veikia Gin sprendimo institucija ir Prekybos politikos
prieiros institucija. Generalin taryba taip pat vadovauja trims papildomoms taryboms: Preki prekybos
tarybai (priiri GATT gyvendinim), Paslaug prekybos tarybai (priiri GATS gyvendinim), Aspekt,
susijusi su prekyba intelektins nuosavybs teismis taryba (priiri TRIPPS gyvendinim).
PPO sprendimai priimami konsensusu. Jeigu konsensuso pasiekti nepavyksta, tuomet sprendimai gali bti
priimami bals dauguma, taiau ypa svarbiems sprendimams reikalinga dviej tredali (kvalifikuota) bals
dauguma (pvz., PPO sutarties aikinimui). Kiekvienas PPO narys turi vien bals, specialios taisykls taikomos
EB(ES) ji turi tiek bals, kiek ir ES valstybs nars PPO nars. Lietuva PPO nare tapo 2001 m.
2.3.2. Pagrindiniai PPO sistemos principai
ie principai tai tam tikros bazins nuostatos, apibdinanios tarptautin prekybos sistem. Svarbiausias j
tikslas kuo labiau liberalizuoti tarptautin prekyb naikinant jos klitis nesvarbu kokiu pavidalu. ie
principai yra tvirtinti GATT.
Didiausio palankumo is principas reikia, kad kiekviena GATT (PPO) nar privalo beslygikai suteikti
bet kuriais kitai narei didiausio palankumo status tarpusavio prekybos santykiuose, t.y. bet kokia privilegija,
lengvata ar nelieiamumas, suteiktas sutarties aliai produkto, kilusio i ar skirto bet kuriai aliai, turi bti
nedelsiant ir beslygikai pradtas taikyti panaiems produktams, kilusiems i arba skirtiems visoms kitoms
sutart pasiraiusioms alims. Taiau nors ir PPO nars negali diskriminuoti produkt, tai nereikia, kad su
visais produktais turi bti elgiamasi vienodai tai priklauso nuo valstybs dalyvs reguliavim tam tikr
(panai) produkt atvilgiu;
Nacionalinio reimo PPO nars privalo produktus, importuotus i kit nari ali traktuoti lygiai taip pat,
kaip nacionalinius produktus, t.y. valstybs nars prekms, importuotoms kitos valstybs nars teritorij, nra
tiesiogiai ar netiesiogiai taikomi jokie vidaus mokesiai ar rinkliavos, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai viryt
vietinms prekms taikomus mokesius ir rinkliavas (is principas udraudia vietini produkt gynyb).
Tarifini sipareigojim, muit ir nuolaid suderinimas nors GATT nedraudia tarif ir muit, taiau vis
laik stengiasi juos mainti (pvz., Urugvajaus raundo metu muitai buvo sumainti iki 40 proc.) ie tarifiniai
sipareigojimai bei muitai yra idstomi vad. Tarifini sipareigojim ir nuolaid srauose (angl. Schedules
of Concessions), kurie skirti kiekvienai konkreiai valstybei narei ir pridedami prie GATT.
Kiekybini ribojim draudimas kiekybiniai importo ar eksporto ribojimai (pvz., importo ar eksporto
kvotos, eksporto importo licencij ribojimas ar panaios priemons) yra draudiami, dl tiktino prekybos
ikraipymo. Iimtys i io draudimo leidiamos tik remiantis bendromis GATT taisyklmis, pvz., siekiant
apsaugoti sutarties ali mokjim balans ar vietin pramon.
Skaidrumo valstybs nars privalo skelbti visas prekybos ir su prekyba susijusias priemones, kad bt
utikrintas reguliacini priemoni tikrumas, nuspjamumas ir atsakomyb u jas.
Iimtys GATT numato nemaai iimi bendrai prekybos liberalizavimo taisyklei, taiau jos suteikiamos
grietai pagal GATT nuostatas. Tokios iimtys susij su mokjim balanso apsauga, specialiais tikslais pvz.,
visuomens saugumo, morals ar sveikatos. Valstybs nars gali nusprsti palengvinti kit valstybi nari
sipareigojimus, taip pat numatomos lengvatos laisvosios prekybos zonoms (erdvms), muit sjungoms,
numatanioms dar geresnes prekybos slygas pagal tam tikras, paprastai regionines, prekybos sistemas (EB,
NAFTA, MERCOSUR).
Specialios nuostatos besivystanioms alims tam tikros privilegijos besivystanioms alims GATT atsirado
jau 1950 m., o 1965 m. joms buvo priimta speciali 4-a GATT dalis. 1964 m. JT GA suauk JT prekybos ir
pltros konferencij (UNCTAD), siekiant skatinti besivystani ali ekonomin augim per tarptautin
prekyb. Btent ios konferencijos takoje atsirado GATT papildymai dl besivystani ali, kurie numat kai
kurias taisykles besivystani ali naudai: abipusikumo atsisakymo - isivysiusios alys suteikia
besivystanioms alims nuolaidas, kuri besivystanios alys neprivalo suteikti isivysiusioms; galinimo

slyga atleidianti besivystanias alis nuo didiausio palankumo statuso partneri preki atvilgiu ir kt.
palengvinimai besivystanioms alims (pvz., teis keistis prekybinmis koncesijomis tarpusavyje).
2.3.3. Specialieji susitarimai (GATS, TRIPS, DSU)
Bendrasis susitarimas dl paslaug prekybos (angl. General Agreement on Trade in Servines GATS)
skirtas liberalizuoti paslaug prekybai, kuri pastaruoju metu vis auga. Jo struktra panai GATT: pagrindin
sutartis ir priedai, specials sipareigojimai bei iimtys dl konkrei valstybi nari. Bendrieji GATS
pareigojimai, pvz., didiausio palankumo reimas arba priemoni, kuri imasi valstybs, vieumas, taikomas
visoms paslaugoms. Iimtys galimos tik jeigu j buvo praoma prie GATS sigaliojim arba naujiems nariams
j prisijungimo metu, taip pat ir prie GATT mintais svarbiais pagrindais (pvz., mokjim balanso problemos ar
ioriniai finansiniai sunkumai). Visos iimtys yra nuolatos peririmos ir neturi tstis ilgiau kaip 10 met.
Specials valstybi sipareigojimai aptariami nacionaliniuose tvarkaraiuose. J apimtis gali bti skirtinga.
Paprastai juose yra paslaug sraai, kuriuose rinkos prijimas ir nacionalinis reimas garantuojamas ir
nurodomi tam tikri ribojimai pvz., sandori verts, operatori tam tikrame rinkos segmente skaiius ir kt.
GATS taip pat numato vienas po kito vykstanius deryb dl laipsniko prekybos paslaugomis liberalizavimo
etapus, o atskiriems jautriems paslaug sektoriams specialius reimus, kurie tvirtinti susitarimo protokoluose
(finansinms paslaugoms 1995 ir 1997), telekomunikacijoms (1997) ir fizini asmen judjimui (1995).
Susitarimas dl prekybini intelektins nuosavybs teisi aspekt (angl. Agreement on Trade Related
Intellectual Property Rights TRIPS).
TRIPS susitarimas sujungia tarptautin prekybos sistem su tarptautinmis sutartimis, utikrinaniomis
intelektins nuosavybs teisi apsaug, konkreiai Paryiaus ir Berno konvencijomis, kurias priiri
Pasaulin Intelektins Nuosavybs Organizacija (WIPO). TRIPS numato nacionalinio reimo ir didiausio
palankumo reimo principus bei standartus dl intelektins nuosavybs teisi suteikimo, apimties, naudojimo.
TRIPS apima tokias teises kaip autorini teisi ir gretutini teisi apsaug, preki enklus, geografines
nuorodas, pramonin ir architektrin dizain, patentus, neatskleistinos informacijos apsaug. Be to, TRIPS
nustato standartus dl intelektins nuosavybs teisi utikrinimo civilinmis, administracinmis ir
baudiamosiomis procedromis.
Gin sprendimo susitarimas (angl. Dispute Settlement Understanding DSU) tam tikr gin sprendim
jau turjo GATT 1947, taiau btent Urugvajaus raundo metu (1986 1993 m.) ji buvo paversta integruota
gin sprendimo sistema, pavesta priirti PPO struktriniai daliai - Gin sprendimo institucijai (angl.
Dispute Settlement Body DSB), veikianti prie PPO Generalins tarybos. Jeigu nustatoma, kad valstyb
paeidia GATT normas, ji turi pirmiausia praneti apie tai valstybei ir bandyti isprsti gin tradicinmis
tarptautini gin sprendimo priemonmis. Jeigu per 60 dien sprendimo pasiekti nepavyksta, alis kreipiasi
DSB, kuri sudaro vis PPO valstybi nari atstovai. DSB tokiu atveju turi sukurti kolegij, nebent konsensusu
bt priimtas kitoks sprendimas. Kolegija susideda i trij asmen, paskirt bendru gino ali susitarimu.
Jeigu alys nesugeba susitarti dl kolegijos per 20 dien, Generalinis direktorius paskiria narius po konsultacij.
Kolegija vykdo objektyv situacijos vertinim pagal gino dalyvi pateiktus argumentus, taip pat pagal bet
kuri kit nari, turini interes iame gine, praneimus ir parengia rekomendacij DSB, kuri priima galutin
sprendim. Jeigu valstyb sprendimu nepatenkinta, ji gali kreiptis Nuolatin apeliacin institucij. DSB
sprendimas, prastomis aplinkybmis, turi bti gyvendinamas per 15 mnesi, priirint DSB. Jeigu valstyb
nesutinka gyvendinti sprendimo, DSB turi teis leisti taikyti atsakomsias priemones ir kt. DSU sistema yra vis
dar besivystanti ir kai kurie kil dideli ginai (pvz., Bananas case, Beef Hormones case) kil tarp JAV ir ES
parod, kad sistem dar reiks tobulinti.
Kontroliniai klausimai:
1.
Kodl prireik GATT sistem transformuoti PPO?
2.
Kokie tarptautiniai susitarimai sudaro PPO pagrind?
3.
Kokius inote pagrindinius PPO veiklos principus?
4.
steigiant PPO prie GATT buvo priimti svarbs papildomi susitarimai. Kokioms sritims jie buvo skirti ir
kokie j pagrindiniai bruoai?
5.
Kokia yra bendroji PPO gin sprendimo procedra?
Literatra
1. Akehurst M., Malanczuk P. iuolaikins tarptautins teiss vadas. Vilnius, Eugrimas, 2000.
2. alimas D., alimien S., Petrauskas Z., Saladius J. Tarptautins organizacijos, Vilnius, Justitia, 2001.
3. International Law. Ed. Malcolm D. Evans, Oxford University Press, 2004.
4. Andreas F. Lowenfeld International economic law / International economic law series, Oxford University
Press, 2003

5. Human rights and international trade / edited by Thomas Cottier, Joost Paulwelyn and Elisabeth Brgi
Bonanomi, International economic law series, Oxford University Press, 2005.
TARPTAUTINS VIEOSIOS TEISS UDAVINI SPRENDIMO GAIRS IR PAVYZDINIAI
UDAVINIAI
Udavinio slyga:
1. Santykiai tarp Albato (A) ir Batoko (B) valstybi labai tempti. Nors abi valstybs jau 30 met yra Jungtini
Taut Organizacijos nars, Batokas iki iol nei de jure, nei de facto nepripasta Albato valstybs. 2004 m.
sausio 1 d. Albato valgyba gavo duomen, kad Batokas prie Rytins sienos su Albatu intensyviai paslapia
telkia ginkluotsias pajgas. Netrukus Albato valgybos rankas pakliuvo ir slaptas dokumentas, pavadintas
aibas, kuriame buvo detaliai idstytos operacijos, su tikslu okupuoti didel rytins Albato teritorijos dal,
eiga ir datos. Mintoji operacija turjo prasidti 2004 m. vasario 2 d. Albatas nusprend daug nelaukti ir jau
sausio 15 d. smog serij smgi i oro Batoko teritorijoje esanias ginkluotj pajg koncentracijos vietas:
aerodromus, tank dalinius ir kt.
vertinkite abiej valstybi veiksm teistum tarptautins teiss poiriu:
1. Ar teistai buvo naudojama jga?
2. Koki teisin tak vykiams turi tai, kad B iki iol nepripasta A valstybs?
Udavinio sprendimas:
1 etapas. Teisini problem udavinyje identifikavimas:
iame udavinyje yra kils klausimas dl ginkluotos jgos panaudojimo teistumo. Tam reikt ianalizuoti,
kiek valstybi veiksmai atitinka jgos ir grasinimo jga nenaudojimo princip bei jo iimtis, pvz., prigimtin
savigynos teis pagal JT Chartij.
2 etapas: Taikytin tarptautins teiss altini nusistatymas
- Jungtini Taut Chartija
- Jungtini Taut Generalins Asambljos patvirtinta Tarptautins teiss princip deklaracija
- 1974 m. JT GA rezoliucija dl agresijos apibrimo
- Caroline byla
3 etapas: atsakymas konkreius klausimus:
1. vertinkite abiej valstybi veiksm teistum tarptautins teiss poiriu: ar teistai buvo naudojama jga?
1.
Ginkluotos jgos tarp valstybi nenaudojimas vienas i pagrindini iuolaikins tarptautins teiss
princip, tvirtintas Jungtini Taut Chartijoje, Jungtini Taut Generalins Asambljos patvirtintoje
Tarptautins teiss princip deklaracijoje, ne kart aikintas Tarptautinio Teisingumo Teismo bylose (pvz.,
Nikaragva vs. JAV). Pagal io udavinio slyga yra gana akivaizdu, kad Albato veiksmai, t.y. iankstinis
karinis smgis Batoko valstybei agresija, kaip j apibria JT GA rezoliucija dl agresijos apibrimo. iame
apibrime teigiama: 1 str. Agresija yra valstybs ginkluotos jgos panaudojimas prie kitos valstybs
suverenitet, teritorin vientisum ar politin nepriklausomyb arba bet kokiu kitu bdu, nesuderinamu su JT
Chartija, be to, jame nurodoma: 2 str. tai, kad valstyb pirma panaudoja ginkluot jg paeisdama Chartija,
sudaro agresijos akto prima facie rodym<...>, taip pat pateikiant pavyzdius 3 str. minima: b) valstybs
ginkluotj pajg vykdytas kitos valstybs teritorijos bombardavimas ar bet koki ginkl panaudojimas prie
kitos valstybs teritorij <...>. Taigi, situacija atitinka agresijos poymius ir bt galima konstatuoti jgos ir
grasinimo jga draudimo principo paeidim. Taiau jgos ir grasinimo jga draudimo principas numato
svarbias iimtis: pirmoji savigyna, antroji JT Saugumo Tarybos sprendimas pagal JT Chartijos VII straipsn,
treioji realizuojant taut apsisprendimo teis pagal JT Chartij. iuo atveju Albatas galt remtis nebent
pirmja iimti, t.y. teigti, kad jo veiksmai buvo savigyna nuo grsianio upuolimo pagal aibo plan.
Savigynos klausimus tarptautinje teisje reglamentuoja JT Chartijos 51 straipsnis, kuriame nurodomos ios
savigynos slygos: ginkluotas upuolimas, praneimas Saugumo Tarybai. Doktrinoje taip pat minimi tokie
reikalavimai, kaip savigynos proporcingumas. Manome, kad vien plano aibas aptikimas negali bti
vertinamas kaip ginkluotas upuolimas, atsivelgiant ir tai, kad Albato oro smgiai buvo suduoti mnesiu
anksiau nei plane numatyta upuolimo data. Taip pat neturime informacijos, ar Albatas prane apie savigyn

JT ST, tad preziumuojame, kad praneimo nebuvo. Be savigynos pagal JT Chartij, tarptautinje teisje dar
inoma ir taip vadinama preventyvioji savigyna, kurios teistumas yra diskutuotinas, kadangi jos slygos
buvo suformuluotos dar klasikins tarptautins teiss laikotarpiu, kai dar galioja valstybs teis naudoti
ginkluot jg jos nuoira. Klasikins preventyvios savigynos slygos yra idstytos Caroline byloje, t.y. kad
grsiantis upuolimas turi bti akivaizdus, nepaliekantis galimybs pasirinkti kit priemoni. Taiau
teigtume, kad i situacija neatitinka ir Caroline bylos kriterij, kadangi prevencinis smgis buvo daromas net
mnesiu anksiau, remiantis tik valgybos duomenimis. Darome ivad, jog Albato veiksmai paeid JT
Chartijoje tvirtint jgos ir grasinimo jga nenaudojimo princip ir toki veik galima vadinti agresija.
2. Koki teisin tak vykiams turi tai, kad B iki iol nepripasta A valstybs?
2 Tai, kad B valstyb iki iol nepripasta A valstybs, neturi jokios takos upuolimo faktui
vertinti. Tai nra susij klausimai, be to, slygoje minima, kad abi valstybs yra JT nars, vadinasi, jos yra
pilnateiss tarptautins bendrijos nars.
PAPILDOMI UDAVINIAI SAVARANKIKAM DARBUI
1 udavinys
1997 m. sausio 1 d. tarp Demoso (D) ir Politijos (P) valstybi buvo pasirayta sutartis dl valstybs sienos
delimitavimo ir demarkavimo. Ji ubaig 20 met tarp valstybi trukus gin. Sienos sutartis sigaliojo 1998
m. vasario 15 d., kai abi alys baig vidaus procedras, t.y. sutartis ratifikavo. 1999 m. pradioje buvo pradti
sienos demarkavimo darbai, pradti statyti sienos perjimo punktai ir kita infrastruktra. 2000 m. pavasar
Demose valdi atjo nacionalistikai nusiteikusios jgos, nepatenkintos ia sutartimi, kuri, j manymu, buvo
nenaudinga Demosui. Naujasis Demoso Prezidentas paskelb, kad Demosas daugiau nebelaiko savs
pareigotu pagal i sutart, kadangi jos sudarymas neatspindjo tikrosios demosiei valios. Prezidentas taip
pat primin, jog po ios sutarties pasiraymo buvs Demoso usienio reikal ministras Politijos valstybs buvo
apdovanotas Santarvs ordinu bei 500 tkst. JAV dol. verts premija U taikos tarp kaimyn skatinim.
Politija ireik griet protest dl toki Demoso ketinim ir insinuacij, taiau netrukus Demosas sustabd
pradtus sienos demarkavimo darbus, o labiausiai ginytin pasienio tak kontrol i pasienio apsaugos
tarnybos perdav karinms pajgoms, kas akivaizdiai prietaravo Sienos sutariai.
1.
vertinkite valstybi veiksm teistum tarptautins teiss poiriu. Ar D gali vienaalikai nustoti
vykdyti sutart? Kokiomis slygomis?
2.
Ar D isakyti tarimai dl buvusio usienio reikal ministro apdovanojim gali bti tinkamas pagrindas
sutarties ginijimui?
3.
Kaip silytumte sprsti gin?
2 udavinys
Arkadijos (A) ir Utopijos (U) valstybi teritorijose yra didelis emyninis eeras, kurio didesn dalis priklauso
Arkadijai, o maesn - Utopijai. Arkadija - nedidel valstyb, ribojama kaln ir kit sunki geografini klii,
Utopija - 3 kartus didesn, turinti ger geografin padt. Kadangi Utopija ir Arkadija prie 300 met buvo
viena valstyb, eeru naudojamasi bendrai. Siena, esanti eere, laikoma tik politine, o ne ekonomine siena.
Utopijai priklausanti eero pus turi daug daugiau natrali resurs (uv), nei Arkadijos. Eero ekonominius
iteklius abi valstybs naudoja bendrai pagal sutart dl bendro eero ekonomini itekli naudojimo, kurioje
nra joki draudim viena kitai bet kurioje eero vietoje vykdyti ekonomin veikl.
Neseniai A pusje, netoli sienos su U buvo atrastas gausus naftos telkinys. Padarius ekonominius skaiiavimus,
paaikjo, kad i jo gaunamos pajamos gali sudaryti iki 30 proc. A biudeto pajam. A m rengtis telkinio
eksploatavimui, bet U tai uprotestavo, teigdama, kad telkinys jai kelia ekologin ir ekonomin grsm, todl ji
reikalauja arba bendro eksploatavimo, arba kad U jai mokt mokest, tolyg 20 proc. gaunam i telkinio
pajam, kuriuos U panaudot ekologini nuostoli kompensavimui. U savo reikalavimus pagrind sutartimi,
sudaryta su A dl bendro eero ekonomini itekli naudojimo.
A pasilymus atmet, atkirsdama, kad sutartis buvo sudaryta kitokiomis aplinkybmis ir kad alys,
sudarindamos sutart, naftos itekli srae nenurod.
U atsikirto, jog JT yra ne vien kart savo rezoliucijose patvirtinusi bendr ekonomini itekli bendro
naudojimo princip, be to, taip elgiasi C, D ir E valstybs eksploatuodamos duj telkin, esant vis trij
valstybi sien sankirtoje; taip pat F ir G valstybs, kuri siena eina upe, yra sudariusios bendro ups
ekonominio eksploatavimo sutart. Be to, kaip teigia U mokslininkai - korifjai Bundeltainas ir Morozovieckis,
naftos itekliai patenka "kit gamtini itekli" svok, vartojam U ir A sutartyje. apie naft sudarant sutart

nieko nebuvo inoma, travaux preparatoires taip pat jos nemini. Naftos eksploatavimas - reali ekonomin
grsm U, nes telkinys yra labai arti uvingj rajon.
Klausimai:
1. Ar Utopija gali remtis sutartimi dl bendro itekli naudojimo?
2. Ar galima teigti, kad iame regione yra paprotin norma, tvirtinanti bendr itekli naudojim? Kaip ji
nustatytina?
3. Jeigu paprotin norma yra - kokia jos apimtis ir ar ji taikytina A ir U situacijoje?
3 udavinys
1. 2006 m. kovo 1 d. Banmato valstybje kilo dideli neramumai, kuri pagrindin varomoji jga buvo Liaudies
pasirinkimo partija (LPP), pasipiktinusi prie tai vykusi rinkim rezultat klastojimu. Prezidentas Rachezas
Imikeras pabgo Antobonetij, Vyriausybs pastatai buvo ugrobti siutusios minios, premjeras - vieai
nuliniuotas. Daugel minios veiksm koordinavo ginkluotas LPP sparnas Raudonieji sakalai (RS). Minios
sitis buvo nukreiptas ne tik nacionalines institucijas kovo 3 d. RS vedama minia sibrov Antobonetijos
valstybs diplomatin atstovyb ir j nusiaub: idau langus, ipl vertybes, sudegino automobilius.
Atstovybje buv diplomatai buvo nuveti oro uost ir sodinti pirm pasitaikius Antobonetijos lktuv.
Pogromo metu dingo ir seifai su diplomatiniais dokumentais. Vliau minios sitis persimet daugel
nevyriausybini Antobonetijos organizacij filialus nukentjo organizacijos Padkime vaikams, Banmanto
Antobonetijos draugija ir kitos. Riaus tssi iki kovo 6 d.
2. Kovo 7 d. LPP paskelb, kad ima vis valdi savo rankas. Vieai per iniasklaidos priemones padkojusi
savo rmjams, vykdiusiems, kaip jie pavadino, teisingumo revoliucij, LPP paskelb, kad sudaro liaudies
pasitikjimo vyriausyb, kurios vadovu tampa LPP generalinis sekretorius Imizas Bunkta, usienio reikal
ministru Alenis Odris, o gynybos ministru RS vadas Salenis Aktamaras. Naujoji vyriausyb turi dirbti iki
demokratini rinkim. Nuo ios dienos RS tampa liaudies milicija ir jai pavesta priirti, kad valstybs
gyvenimas grt normalias ves.
3. Kovo 8 d. Antobonetija teik not naujajam Banmato usienio reikal ministrui, reikalaudami per manomai
trumpiausi laik sutvarkyti nuniokot ambasad ir sudaryti galimybes grti j Antobonetijos diplomatams,
taip pat surasti ir grinti dingusius seifus su diplomatiniais dokumentais bei utikrinti, kad tokie veiksmai
daugiau niekada nepasikartos. Prieingu atveju Antobonetija pagrasino diplomatini santyki nutraukimu. Taip
pat buvo pareikalauta, kad naujoji Banmato vyriausyb atlygint nuostolius Antobonetijos NVO, kurios buvo
nusiaubtos riaui metu.
4. Atsakydama not, Banmato URM pareik, kad ji pasiruousi sutvarkyti ambasad ir leisti grti
Antobonetijos diplomatams, taip pat ir duoti atitinkam utikrinim, jeigu Antobonetija jai iduos buv. Banmato
valstybs vadov. Apie NVO patirt nuostoli atlyginim negali bti nei kalbos, kadangi organizacij filial
patalpas nusiaub minia, naujoji Banmato vyriausyb nemato teisinio pagrindo tokiai atsakomybei.
5. Antobonetija ir Banmatas yra Jungtini Taut nars, Vienos konvencijos dl diplomatini santyki dalyvs,
taip pat daugelio kit plaiai pripastam tarptautini sutari dalyvs.
Uduotis (atsakymus btina argumentuoti konkreiomis tarptautins teiss normomis):
1.
Kokiomis tarptautins teiss normomis grindia savo reikalavimus Antobonetija? Ar jie teisti? Ar
Antobonetija turi teis nutraukti diplomatinius santykius, jeigu Banmatas atsisakyt bendradarbiauti? Kaip
vadintume tok veiksm?
2.
Ar teistas Antobonetijos reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos patyr jos NVO?
3.
Ar Banmato URM atsakymas yra pakankamai pagrstas tarptautins teiss normomis? Ar Banmatas gali
kelti slygas dl pabgusio valstybs vadovo grinimo?
4.
Ar Banmatas yra atsakingas u minios veiksmus nusiaubiant ambasad ir NVO staigas?