Professional Documents
Culture Documents
Lietuvos Teises Pagrindai (2004) PDF
Lietuvos Teises Pagrindai (2004) PDF
Lietuvos Teises Pagrindai (2004) PDF
LIETUVOS
TEISS PAGRINDAI
Autori
kolektyvas:
autoriai:
G. Dambrauskien, 2004
A. Marcijonas, 2004 E.
Monkeviius, 2004 P.
Petkeviius, 2004 V.
Piesliakas, 2004 J. atas,
2004 E. ileikis, 2004 V.
Valanius, 2004 A. Vileita,
2004 D. alimas, 2004 S.
alimien, 2004 UAB
Justitia", 2004
TURINYS
PRATARM ........................................................................................................................... 19
Pirmas skyrius
TEISS TEORIJA................................................................................................................... 21
1. Bendrieji valstybs ir teiss klausimai ................................................................................. 23
1.1. Valstybs ir teiss mokslai bendrojoje moksl sistemoje..................................... 23
1.2. Valstybs teorijos (pagrindins idjos) ................................................................ 23
2. Teiss teorijos pagrindai ...................................................................................................... 26
2.1. Teiss samprata .................................................................................................... 26
2.2. Teiss poymiai.................................................................................................... 26
2.3. Teiss teorijos (pagrindins idjos) ..................................................................... 27
2.4. Teiss formos (altiniai) .......................................................................................32
2.5. Teisins sistemos..................................................................................................33
2.6. Lietuvos teisin sistema........................................................................................35
2.7. Lietuvos norminiai teiss aktai.............................................................................38
2.8. Lietuvos teiss normos .........................................................................................44
2.9. Teisiniai santykiai ................................................................................................48
2.10. Teistumas ir teistvarka Lietuvos Respublikoje ...............................................49
2.11. Teistas elgesys, teiss paeidimai ir j prieastys.............................................51
2.12. Teisin atsakomyb ...........................................................................................53
2.13. Teis ir moral....................................................................................................56
Pagrindins svokos.................................................................................................................59
Klausimai .................................................................................................................................60
Uduotys ..................................................................................................................................60
Antras skyrius
KONSTITUCIN TEIS ........................................................................................................63
1. Konstitucin teis ir Konstitucija .........................................................................................65
1.1. Konstitucins teiss samprata ir ypatumai............................................................65
1.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos samprata ir ypatumai ...................................70
2. Pamatiniai valstybs organizavimo principai.......................................................................77
2.1. Pamatini valstybs organizavimo princip bendra samprata ............................. 77
2.2. Demokratins valstybs principas ........................................................................77
5
Turinys
4.3. Vieojo valdymo subjekt sistema ......................................................... 148
4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausyb........................................................... 148
4.5. Ministerijos ............................................................................................ 151
4.6. Vyriausybs staigos ir staigos prie ministerij ...................................... 152
4.7. Apskrities valdymas ............................................................................... 153
4.8. Savivaldybs valdymo subjektai.............................................................. 154
5. Valstybs tarnyba.................................................................................................. 156
6. Valdymo aktai ...................................................................................................... 159
6.1. Valdymo akt samprata ir juridin reikm............................................ 159
6.2. Valdymo akt skirtumas nuo kit teisini akt ...................................... 160
6.3. Valdymo akt klasifikacija ..................................................................... 161
6.4. Valdymo akt rengimo ir primimo tvarka ............................................. 162
6.5. Valdymo akt paskelbimo ir sigaliojimo tvarka.................................... 163
7. Administracin atsakomyb................................................................................. 164
7.1. Administracins atsakomybs samprata ................................................ 164
7.2. Administracins atsakomybs principai ................................................. 164
7.3. Administracins atsakomybs pagrindas administracins teiss paeidimas ................................................................ 166
7.4. Juridin administracinio teiss paeidimo sudties analiz ................... 166
7.5. Administracins nuobaudos ir j rys.................................................... 168
7.6. Administracini nuobaud skyrimo, apskundimo
ir vykdymo procesin tvarka ......................................................................... 171
Pagrindins svokos ................................................................................................. 175
Klausimai ................................................................................................................. 176
Uduotys .................................................................................................................. 177
Ketvirtas skyrius
CIVILIN TEIS .................................................................................................... 179
1. Civilins teiss samprata, principai ir altiniai...................................................... 181
1.1. Civilins teiss samprata ........................................................................ 181
1.2. Civilins teiss principai......................................................................... 181
1.3. Civilins teiss altiniai........................................................................... 182
1.4. statymo ir teiss analogija ..................................................................... 182
2. Civilins teiss subjektai....................................................................................... 182
2.1. Fiziniai asmenys ..................................................................................... 182
2.2. Juridiniai asmenys .................................................................................. 183
3. Sandoriai .............................................................................................................. 188
3.1. Sandorio samprata ir sandori rys ......................................................188
3.2. Sandorio subjektai.................................................................................. 188
7
Turinys
10
Turinys
Turinys
14
Turinys
15
16
Turinys
1.6. Jus cogens normos................................................................................... 558
1.7. Pagrindiniai tarptautins teiss principai ................................................559
2. Europos Sjungos teis......................................................................................... 560
2.1. Europos Bendrij teiss virenyb ..........................................................561
2.2. Europos Bendrij teiss tiesioginis galiojimas ir taikymas ..................... 562
2.3. Europos Bendrij teiss vieningo veikimo utikrinimas
bei taikymas valstybse narse ...................................................................... 563
2.4. Europos Bendrij teiss sistema.............................................................563
2.5. Pagrindins teiss ...................................................................................566
2.6. Bendrieji Europos Bendrij teiss principai...........................................567
2.7. Struktriniai Europos Bendrij teiss principai......................................568
Pagrindins svokos .................................................................................................572
Klausimai .................................................................................................................574
Uduotys...................................................................................................................575
PRATARM
Nuo seniausi laik inoma, kad n viena moni visuomen negali normaliai gyvuoti
ir vystytis, jei nepaisomos joje galiojanios elgesio (bendrabvio) normos ir taisykls.
iais laikais kiekvienas mogus gyvena valstybs forma organizuotoje ir i esms
teiss norm reguliuojamoje visuomenje. Kiekvienoje valstybje veikia joje priimti
statymai, kiti teiss aktai, reguliuojantys vairius moni tarpusavio santykius. Kad
valstybje vyraut tvarka ir drausm, jos pilieiai turi inoti bent svarbiausias joje
galiojanias bendravimo taisykles ir elgtis taip, kaip to reikalauja jos statymai (teiss
normos).
Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje valstybje, galioja daug vairi statym ir
postatymini teiss akt, kuriuose sureguliuoti svarbiausi ms alyje visuomeniniai
santykiai: nustatytos mogaus teiss ir pareigos, j gyvendinimo tvarka, atsakomybs
formos ir kt. Vien tik Seimo priimt statym iuo metu suskaiiuojama per tris
tkstanius. ioje statym gausybje nelengva susigaudyti net ir teiss specialistams.
Taiau statymuose tvirtinta daug ir toki teisini dalyk, kuriuos turi inoti
kiekvienas Lietuvos pilietis. Vadinasi, btina organizuoti teisin visuomens vietim
ir mokym, vis pakop mokyklose dstyti teiss pradmen ir pagrind kursus,
pristatyti bei aikinti visuomenei naujus teiss aktus, rengti ir leisti teisins tematikos
straipsnius ir kt. ios ir kitos teisinio vietimo bei mokymo priemons turt bti
naudojamos sistemingai, pagal specialiai tam parengt vientis valstybin program.
Nedelsiant tai daryti skatina pats gyvenimas, teisins valstybs ir gerovs visuomens
ms alyje krimo tikslai. Jei iuolaikiniame - labai dinamikame, permain
kupiname - gyvenime mogus teisikai neipruss, jis pasmerktas neskmms ir
atsilikimui.
iuo metu ypa svarbu, kad reikalingiausios teiss inios bt nedelsiant, nuosekliai ir sistemingai perteikiamos alies auktj mokykl studentams. Be to, svarbu,
kad tai bt daroma studij programose tvirtintos Lietuvos teiss pagrind, kaip
privalomos disciplinos, dstymo tvarka. Tik taip perteikiant teiss inias galima
pasiekti, kad specialistas gyt reikiam teisin iprusim, kuris leist jam uimti
deram pilietin pozicij. Darbui vairiose kins veiklos srityse rengiam auktos
kvalifikacijos specialist teisinis mokymas btinas dar todl, kad skmingai klostytsi
j bsimoji profesin veikla. Visi svarbiausi santykiai, susij su moni valdymu ir
verslo organizavimu, iuo metu sureguliuoti teiss norm (statym ir postatymini
teiss akt). Todl tinkami, teisikai pagrsti sprendimai gali bti priimami tik inant
teiss norm reikalavimus.
19
PIRMAS SKYRIUS
TEISS TEORIJA
<
23
TEISS TEORIJA
valstyb, kaip visuomens organizavimosi forma bei jos interesus tenkinantis darinys,
yra ilgos istorins raidos socialinis fenomenas. Todl natralu, kad per daugel ami
vairi krypi mokslininkus domino ir tebedomina kada ir kaip atsirado valstyb,
kokios buvo jos atsiradimo prielaidos, aplinkybs, kokia valstybs esm (paskirtis),
vaidmuo visuomens gyvenime ir kiti su valstybingumu susij klausimai. Bandant
juos paaikinti istorijos raidoje buvo sukurta daug vairi teorij, doktrin, koncepcij
ir kitoki mokym.
Daugiau ar maiau inomos ir yra gijusios tam tikr pripainim ios valstybingumo teorijos: teologin (dievikoji), patriarchalin, visuomenins sutarties, prievartos, psichologin, istorin klasin ir kai kurios kitos.
Pastaruoju metu mokslas apie valstyb pasipild naujomis teorijomis, kuri tyrimo
ir aikinimo objektas yra valstybingumas naujomis - poindustrins ir informacins
visuomens - slygomis. J autoriai, turdami galvoje esminius pokyius, pastaruoju
metu vykusius visuomens gyvenime, kelia vairias valstybs ir teiss pertvarkymo
idjas, labiau atitinkanias iuolaikin visuomens raid ir realijas. Praktinius
valstybs ir teiss pertvarkymo metodus silani teoretik poiriai yra vairs.
Mokslinje literatroje ir publicistikoje iuo metu nemaai dmesio skiriama
palyginti naujoms - visuotins gerovs valstybs, teisins valstybs, pliuralins demokratijos valstybs ir kt. -valstybingumo esms teorijoms.
VISUOTINS GEROVS VALSTYBS TEORIJA
Visuotins gerovs valstybs idjos buvo pradtos pltoti po Antrojo pasaulinio karo,
kai dl suintensyvjusios ekonomins pltros ir skmingo socialini program
gyvendinimo kai kuriose alyse (Vokietijoje, Austrijoje ir kt.) buvo pasiekti
didiuliai laimjimai darbo slyg gerinimo, socialinio aprpinimo, sveikatos apsaugos, vietimo, gyvenamj nam statybos ir kitose moni gyvenimo srityse. Visi
ie laimjimai - visuotins gerovs idj pltros prielaidos bei slygos, kuri pagrindu
ir susiformavo visuotins gerovs valstybs teorija. Jos esm - valstybs reikms ir
vaidmens iklimas socialinje ekonominje visuomens raidoje. ioje teorijoje ypa
pabriami valstybs veiklos mastai ir pasiekti rezultatai socialini paslaug srityje.
Iskirtiniai visuotins gerovs valstybs bruoai, anot ios teorijos alinink, yra kuo
didesnio uimtumo utikrinimas, socialinio draudimo pltojimas, nedarbo paalp
didinimas, dideli gyvenamj nam statybos mastai ir kiti laimjimai tenkinant
socialinius moni poreikius. Pagal i teorij valstyb, kurioje pasiekti ie ir kiti
dideli socialiniai laimjimai, laikoma visuotins gerovs valstybe, nes joje utikrinta
beveik vis moni gerov (kitaip sakant, tokia valstyb yra visuotins gerovs
altinis). Anksiau, XIX a., teigia mintos teorijos alininkai, valstyb nekovojo su
socialiniu neteisingumu, nesprend socialini problem. Dabar ji tampa teigiama
ekonomine jga, kuri prieinasi monopolizavimui ir siekia visuotins gerovs. Kai
kurie ios teorijos alininkai teigia, kad visuotins gerovs valstybi" jau yra arba kai
kurios Vakar alys greitai tokiomis taps.
Paymtina, kad visuotins gerovs valstybs teorijoje ypa pabriama mogaus
vert. Joje teigiama, kad valstybs veiklos tikslai turi bti tokie: saugoti kiekvieno
asmens teises, tenkinti teistus jo interesus. Atsakomyb u i tiksl gyvendinim
turi prisiimti pati valstyb.
24
25
26
27
TEISES TEORIJA
28
29
TEISES TEORIJA
30
REALIZMO DOKTRINA
Realizmo doktrina, teiss moksle susiformavusi antrojoje XIX a. pusje, teiss atsiradim siejo su poreikiu apginti privai savinink interesus. Anot ios doktrinos
pradininko vokiei teisininko R. Iheringo (1818-1892 m.), teis yra valstybs apgintas privai savinink interesas, ji gimdo jg ir pati yra jgos politikos gyvendinimo priemon.
Esmin ios teiss doktrinos savyb yra ta, kad ji teism praktikoje pirmenyb
teikia ne teiss norm reikalavimams, o konkretiems teism sprendimams, realiems j
veiksmams, taikant jiems teiss reikalavimus. Buvs JAV Aukiausiojo Teismo
teisjas Oliveris Holmesas teig, kad statymas yra tik prielaida to, kaip teismas turt
sprsti vien ar kit konkret klausim. Todl realizmo doktrinos atstovai teigia, kad
teiss moksle svarbu utikrinti teism veiklos laisv, silo maiau juos varyti teiss
norm reikalavimais.
SOCIOLOGIN TEISS MOKYKLA
i mokykla, susiformavusi XX a. pradioje, teiss kilm sieja su pragmatizmu, su
visuomenei ikylaniais poreikiais reguliuoti tam tikrus socialinius santykius. Sociologins teiss mokyklos krjas vokiei teiss profesorius F. Listas ir jo pasekjai (JAV teisininkas R. Paundas ir kt.) teigia, kad teiss, kaip ir kit socialini
reikini, vertingum lemia tai, kiek ji naudinga bei taikytina teisinje praktikoje.
Anot R. Paundo, teis yra tik socialin technika, ji turi vienodai tarnauti visoms
visuomens klasms, o galiojantys teiss aktai visada turi atitikti ekonomines ir
socialines alies slygas.
MARKSISTIN TEISS DOKTRINA
Marksistai teiss atsiradim sieja visuomens susiskirstymu prieikas klases (turtinguosius ir beturius) bei kilusiomis tarp j rietenomis ir dl to ikilusiu poreikiu
apginti ekonomikai viepataujanios visuomenje klass (turtingj) interesus ir
nuslopinti kitos visuomens dalies (beturi) pasiprieinim. K. Marksas, F. Engelsas
ir j idj skleidjai teig, kad teis, kaip ir valstyb, yra istorinis bei klasinis
reikinys ir kad ji atsirado beveik tuo pat metu kaip ir valstyb, t. y. vlyvajame
pirmykts bendruomenins santvarkos raidos etape. Teigiama, kad klasi prietaravimai iuo laikotarpiu tapo itin atrs, o iki tol veikusios neteisins visuomenini
santyki reguliavimo priemons (paproiai, proiai, tradicijos ir kt.), pagrstos vien
morale, pasirod esanios per silpnos antagonistiniams klasiniams prieik visuomens dali santykiams sureguliuoti. Siekiant sutramdyti neturtingosios visuomens
dalies prieinimsi ir priversti j paklusti turtingj valiai, pastarieji pamau m
grietinti kai kuriuos gimininje gentinje santvarkoje veikusius paproius, proius, tradicijas, suteikdami jiems privalomo elgesio taisykli gali (paversdami juos
teisiniais paproiais, teisiniais proiais ir teisinmis tradicijomis). Kad bt utikrinta, jog j bus laikomasi, visuomenje ekonomikai viepataujanti klas sukr viej
valdi (apmokam valdymo aparat) bei specialiuosius prievartos organus (teismus,
andarmerij, policij ir kt.), pavesdama jiems irti, kad visuomenje bt
elgiamasi taip, kaip to reikalauja teiss normomis paverstos paprotins taisykls.
31
TEISS TEORIJA
32
33
TEISES TEORIJA
34
ariato (islamo) teisin sistema susiformavo VII XII a. Arabijos kalifate bei
pradta taikyti kitose islamikose alyse. i teisin sistem sudaro tam tikra tvarka
sugrupuotos religins etins ir teisins islamo nuostatos, iplaukianios i Korano,
sn ir fikch (t. y. teolog - teiss inov) vieningos nuomons.
Kanon (banytins) teisins sistemos formavimosi pradia siejama su krikionybs IV a. sitvirtinimu Romos imperijoje. Jos pagrind sudaro tam tikra tvarka
sugrupuotos krikionikos etins teisins nuostatos, reguliuojanios i esms
banytini bendruomeni vidinius, taip pat kai kuriuos eimos, santuokos ir turtinius
santykius. Pirmieji kanon rinkiniai buvo paskelbti dar IV a. Vliau (1582 m.) visi
kanon teiss altiniai buvo sujungti vien Kanon teiss svad (Corpus juris
canonici), kuris kartu su kitais paskelbtais banytini susirinkim nutarimais, popiei norminiais aktais (konstitucijos, buls, enciklikos) sudaro dabartin kanon
teisin sistem.
NACIONALINS TEISINS SISTEMOS
Kiekvienoje suverenioje unitarinje valstybje yra viena teisin sistema, o sjunginse
valstybse (federacijose) gali bti tiek teisini sistem, kiek jose yra autonomini
darini. Todl daugum iuolaikini teisini sistem sudaro nacionalins teisins
sistemos.
Kiekviena nacionalin teisin sistema susideda i daugybs tarpusavyje sveikaujani teiss norm ir j jungini - teiss ak, atak, teisini institut, sudarani
vientis darin. Nepaisant to, kad teiss norm reguliavimo dalykai ir metodai gali
bti skirtingi ir kad normose nustatyti reikalavimai gali nesutapti ir net kai kada vieni
kitiems prietarauti, kiekvienos valstybs nacionalin teisin sistem visada sudaro i
esms tarpusavyje suderintos teiss normos, suformuluotos bei sugrupuotos
vadovaujantis bendraisiais principais.
35
TEISES TEORIJA
ios turto paveldjim, sudaro paveldjimo teiss institut, civilins teiss normos,
reguliuojanios prievoli vykdymo tvark, - prievoli teiss institut ir 1.1. Kadangi
teiss institutai yra palyginti nedideli teiss norm junginiai, vientisoje teisinje
sistemoje jie priskiriami prie atitinkam teiss ak.
Teiss aka - tai sistema teiss norm, reguliuojani kokybikai vieningus (vienarius) visuomeninius santykius, susidaranius tam tikrose moni gyvenimo ir
veiklos srityse. Pavyzdiui, turtinius santykius reguliuoja civilin teis, darbinius
santykius - darbo teis ir 1.1. Atskira teiss aka susiformuoja tada, kai: 1) tam tikros
ries santykiai sudaro kokybs atvilgiu vientis kompleks; 2) tie santykiai
kokybikai skiriasi nuo kitos teiss akos norm reguliuojam santyki; 3) ikyla io
santyki komplekso atskiro teisinio sureguliavimo poreikis.
vairi teiss ak norm reguliuojami santykiai yra labai nevienodi ir nevienareikmiai. Teiss akose, kuri normos reguliuoja labai plaius ir sudtingus
santykius, gali bti iskirti teiss posakiai, t. y. norm grups, kurios reguliuoja dal
visuomenini santyki, turini ir bendr (visai akai bding), ir specifini poymi.
Pavyzdiui, civilinje teisje atskiru ios teiss posakiu gali bti laikoma eimos teis.
Normini teiss akt ir juose tvirtint teiss norm grupavimas pagal atskiras
akas ir posakius (t. y. j idstymas viename bendrame rinkinyje - kodekse) vadinamas kodifikacija. Lietuvoje iuo metu kodifikuotos vis svarbiausi teiss ak
normos.
LIETUVOS TEISINS SISTEMOS STRUKTRINS DALYS
Lietuvos teisin sistem sudaro ios pagrindins teiss akos:
1. Konstitucin teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja santykius, susijusius
su valstybs valdios organizavimu ir gyvendinimu. ios teiss akos normos
tvirtina Lietuvos valstybin ir visuomenin santvark, jos kio sistem, nustato
valstybs valdios ir valdymo institucij sudarymo tvark, j kompetencij, veiklos
principus, pagrindines mogaus teises, laisves, pareigas ir kt. Pagrindiniai konstitucins teiss (ir kit teiss ak) altiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija,
rinkim (Prezidento, Seimo, Savivaldybi taryb) statymai, kiti konstitucins reikms aktai.
2. Administracin teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja valstybinio valdymo (administravimo) institucij sudarymo, veiklos ir likvidavimo tvark. ios
teiss akos normos nustato: valstybinio valdymo institucij kompetencij (teises,
pareigas), j atsakomyb, veiklos principus, taip pat fizini ir juridini asmen teises
bei pareigas, sprendiant reikalus su administracinmis institucijomis. Pagrindinis
specialus administracins teiss altinis yra Lietuvos Respublikos administracini
teiss paeidim kodeksas.
3. Civilin teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja turtinius ir su jais susijusius asmeninius, neturtinius santykius, susidaranius dl materialini vertybi turjimo, naudojimo, disponavimo (perleidimo kitiems), dl prievoli vykdymo, alos
atlyginimo, turto paveldjimo, taip pat vairius teisinius eimos santykius. Pagrindinis
specialus civilins teiss altinis yra Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
4. Civilinio proceso teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja teismo, iekovo,
atsakovo, liudytoj ir kit civilinio proceso dalyvi teises bei pareigas nagrin-
36
jant civilines bylas. Pagrindinis specialus civilinio proceso teiss altinis yra Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodeksas.
5. Finans teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja biudeto sudarymo,
kreditavimo, mokesi rinkimo ir kitus su finansais susijusius santykius. Finans
teiss normos nustato l kaupim ir j panaudojim, paskol suteikim, vairi
mokesi ir rinkliav rinkim, finansins atsiskaitomybs tvark ir 1.1. Pagrindiniai
specials finans teiss altiniai yra Biudetins sandaros, Biudetini staig, Lietuvos banko, Bank, vairi ri mokesi (gyventoj pajam, juridini asmen
pelno, PVM ir kt.) mokjimo statymai.
6. Darbo teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja darbuotoj ir darbdavi
darbo santykius. Darbo teiss normos nustato darbuotoj primimo darb ir atleidimo i jo tvark, reguliuoja santykius, susijusius su j darbo ir poilsio laiku, darbo
umokesiu, darbo drausme, darbo apsauga, darbo ginais ir kt. Svarbiausias specialus
darbo teiss altinis yra Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.
7. ems teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja santykius, susijusius su
ems turjimu, naudojimu ir disponavimu. ios teiss akos normos nustato nuosavybs teiss em atkrimo ir jos, taip pat mik bei vandens telkini naudojimo
tvark, j apsaug ir kt. Pagrindiniai specials ems teiss altiniai yra ems,
ems reformos, ems gelmi ir kiti Lietuvos Respublikos statymai, kurie reguliuoja santykius ioje srityje.
8. Baudiamoji teis - teiss aka, kurios normos nustato, koki visuomenei
pavojing veikl reikia laikyti nusikaltimu ir kokios bausms taikytinos asmenims,
padariusiems nusikaltimus. Tai normos, kurios numato, koki veik reikia laikyti
nuudymu, vagyste, plimu ir 1.1., kokios bausms taikytinos asmenims, padariusiems nusikaltimus. Pagrindinis baudiamosios teiss altinis yra Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas.
9. Baudiamojo proceso teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja teismo, kaltinamojo, kaltintojo (prokuroro), ikiteismini tyrimo institucij ir pareign veikl
tiriant bei nagrinjant baudiamsias bylas. ios teiss akos normos nustato baudiamojo proceso dalyvi - teisjo, kaltinamojo, kaltintojo (prokuroro), gynjo ir kit
jame dalyvaujani asmen - teises bei pareigas. Pagrindinis specialus baudiamojo
proceso teiss altinis yra Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas.
Lietuvos teiss normos reguliuoja Lietuvos piliei, usieniei ir kio subjekt
santykius, kai sprstini klausimai ir kiti su jais susij dalykai priklauso Lietuvos
jurisdikcijai (t. y. kai jie gali bti sprendiami ir svarstomi Lietuvoje ir pagal Lietuvos
Respublikos statymus). Lietuvos santykius su usienio valstybmis ir su tarptautinmis organizacijomis, taip pat Lietuvos fizini bei juridini asmen privataus
pobdio tarptautinius santykius reguliuoja tarptautins (vieosios ir privatins)
teiss normos. Tarptautins teisins sistemos (kaip norm visuma) nepriklauso jokios
valstybs (taigi ir Lietuvos) teisinei sistemai, nes jas sudaranios teiss normos labai
skiriasi nuo vidaus teiss norm j krimo (valstybi valios derinimo) metodais, j
taikymo specifika bei kitais poymiais. Taiau tai nereikia, kad tam tikros
tarptautins sutartys ar kai kurios j nuostatos negali bti trauktos nacionalin teis.
Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnyje nustatyta, kad tarptautins
sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos
Respublikos teisins sistemos dalis". Kitos tarptautins
37
TEISES TEORIJA
sutartys, kuri dalyv yra Lietuvos Respublika, nors tiesiogiai nra trauktos Lietuvos teisin sistem, netiesiogiai veikia ms vidaus teis ir pareigoja alies valdi
vidaus teiss norm reikalavimus derinti prie tarptautini teiss norm reikalavim.
38
39
TEISES TEORIJA
40
41
TEISES TEORIJA
nuostatas, nurodyti statym norm taikymo praktikoje tvark tam tikrose veiklos
srityse ir konkreiose situacijose. Tik tokie postatyminiai norminiai aktai turi teisin
gali ir yra teiss altiniai.
VYRIAUSYBS NORMINIAI TEISS AKTAI
Svarbiausi postatyminiai norminiai teiss aktai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybs norminiai teiss aktai, vadinami nutarimais. statymai turi didesn teisin gali
nei postatyminiai teiss aktai, o Vyriausybs nutarimai - didesn teisin gali nei kit
(emesni) valstybs institucij leidiami teiss aktai.
Vyriausybs nutarimuose paprastai bna suformuluoti ir tvirtinti bendro pobdio paliepimai (t. y. teiss normos), kuriais daniausiai konkretinamos ir aikinamos statym nuostatos, nusakoma, kaip jos turi bti gyvendinamos praktikoje.
Taigi ie aktai yra normatyviniai.
Taiau neretai Vyriausyb priima nutarimus, taikytinus tik tam tikram asmeniui ar
tam tikru atveju (pvz., nutarimas dl tam tikro asmens paskyrimo konkretaus ministro
pavaduotoju, dl diplomatini santyki su kuria nors usienio alimi umezgimo).
Tokie nutarimai yra teiss aktai, bet ne normatyvinio pobdio, nes juose tvirtintos
nuostatos nra bendro pobdio taisykls.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO TEISS AKTAI
Pagal Konstitucijos 85 straipsnio nuostatas Respublikos Prezidentas, vykdydamas jam
suteiktus galiojimus, leidia aktus dekretus. Jais Prezidentas skiria ir ataukia
Lietuvos diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij,
suteikia aukiausius diplomatinius rangus, specialius vardus ir karinius laipsnius,
skelbia nepaprastj padt, suteikia Lietuvos pilietyb. ie Prezidento dekretai turi
teisin gali tik tada, kai juos pasirao Ministras Pirmininkas arba atitinkamas
ministras. Aktais dekretais Prezidentas taip pat formina konkrei asmen
apdovanojimus ordinais arba medaliais, nuteistiems asmenims suteikia malon ir kt.
Taigi Prezidento dekretai yra nenormatyvinio pobdio teiss aktai, nes jais
nesukuriamos bendro pobdio taisykls, o tik forminami (tvirtinami) sprendimai,
susij su konkreiais asmenimis ar atvejais.
Prezidento aktai dekretai, kaip ir statymai, skelbiami Valstybs iniose".
Vidaus darbo tvarkos klausimais Prezidentas priima nutarimus.
AKINIO VALSTYBINIO VALDYMO INSTITUCIJ TEISS AKTAI
Ministerij, departament ir kit akinio valstybinio valdymo institucij teiss aktai
vadinami sakymais ir instrukcijomis. Kai kada savo aktus akins valstybinio
valdymo institucijos pavadina iaikinimais, aplinkraiais ar kitaip. Jais i institucij vadovai (ministrai, direktoriai ir kt.) paprastai konkretina statymus, Vyriausybs nutarimus, nurodo, kaip jie turi bti vykdomi praktinje j vadovaujam inyb
veikloje. Taigi ie aktai yra postatyminiai, turintys teisin gali tik tada, kai jie
tiksliai atitinka ir statym, ir Vyriausybs nutarim reikalavimus.
sakymai gali bti norminiai ir nenorminiai. Paprastai ministrai ir kiti akinio
valstybinio valdymo institucij vadovai savo sakymais tvirtina vairius status, nuo-
42
TEISES TEORIJA
TEISES TEORIJA
tinka tikrovs ir emina kito asmens garb, turi susilaikyti nuo jos paskelbimo arba
paskelbti tikr informacij ir j pateikti taip, kad nebt eminama kito asmens garb.
Dispozicija yra nepaprastai svarbi teiss normos dalis. Joje nustatytos reguliuojamojo santykio dalyvi teiss ir pareigos. Jei vykdyta tai, ko reikalaujama dispozicijoje, vadinasi, teiss norma nebuvo paeista.
Sankcija yra ta teiss normos dalis, kurioje numatytos poveikio priemons, nepalankios asmenims, nevykdiusiems dispozicijoje keliam reikalavim. Cituotos BK
132 straipsnio normos sankcija yra baigiamoji jos dalis, kurioje nurodyta, kad kaltas
asmuo baudiamas laisvs atmimu iki vieneri met arba pataisos darbais tam paiam laikui, arba bauda, arba utraukia visuomeninio poveikio priemoni taikym".
Teiss normos nereikia tapatinti su raytine jos iraikos forma (t. y. statymo ar
kito norminio akto straipsniu). Viename straipsnyje gali bti kelios elgesio taisykls
(teiss normos) su skirtingomis formuluotmis. Kai kuriose i j aikiai ireikiamas
elgesio reikalavimas ir yra visos trys sudedamosios dalys (hipotez, dispozicija ir
sankcija). Taiau labai danai statymo straipsnio tekste (ypa tada, kai ir be
hipotezs aiku, kada teiss norma turi bti taikoma) hipotez ar dispozicija
nepateikiama. Neretai straipsnio pradioje nurodoma viena, kelioms teiss normoms
bendra hipotez.
statymo straipsnio tekste dispozicija taip pat tiesiogiai nenurodoma, kai ji numanoma, iplaukia i hipotezs, paios normos prasms ir turinio.
Sankcija gali bti nenurodoma toje teiss normoje, kurioje idstytos hipotez ir
dispozicija. Taiau tai nereikia, kad jos apskritai nra. Vienokia ar kitokia sankcija
yra kiekvienoje teiss normoje. Daugelio teiss norm (ypa konstitucini) sankcijos
yra nurodytos kitose teiss normose ir net kituose norminiuose teiss aktuose. Taip
yra todl, kad norminiuose teiss aktuose teiss normas stengiamasi idstyti glaustai,
lakonikai, ivengiant pasikartojim. Praktikoje labai svarbu isiaikinti visas teiss
normos dalis, nes tik tada galima suvokti teiss normos prasm ir teisingai j
pritaikyti.
TEISS NORM RYS
Teiss normos pagal tai, koks yra j klasifikavimo pagrindas, skirstomos vairias
grupes.
Pagal teiss akos (reguliuojam visuomenini santyki ries) poym teiss
normos skirstomos konstitucins, civilins, baudiamosios, darbo ir kit teiss
ak normas.
Pagal teisin gali (i esms teis kuriani institucij kompetencij) teiss
normos skirstomos statymines ir postatymines.
Pagal galiojimo trukm teiss normos skirstomos neapibrtos galiojimo
trukms (neterminuotos, j yra dauguma) ir apibrtos galiojimo trukms (laikinos,
pvz., einamj met biudeto normos). J galiojimo laikotarpis nurodomas teiss
akto pavadinime arba tekste.
Pagal teritorin galiojimo erdv teiss normos skirstomos galiojanias visoje
alies teritorijoje ir lokalines (vietos), galiojanias tik tam tikruose administraciniuose alies vienetuose.
46
47
TEISES TEORIJA
Teiss norm laikymasis - tai pasyvi j gyvendinimo forma, kai susilaikoma nuo
draudiam veiksm (pvz., nepasisavinamas svetimas turtas, nesinaudojama
visuomeniniu transportu neturint bilieto).
Teiss norm vykdymas yra aktyvi j gyvendinimo forma, kai asmenys aktyviai
atlieka savo teisines pareigas. ia forma visada gyvendinamos pareigojamosios
teiss normos. Asmuo atlieka teiss normos reikalaujamus veiksmus, nors jis gali ir
nenorti to daryti (pvz., studentas nenori laikyti egzamino, bet jis j laiko veriamas
teiss normos -juk egzamin ilaikymas siejamas su diplomo ar kitokio kvalifikacij
patvirtinanio dokumento idavimu).
Teiss normos gali bti panaudojamos aktyviai arba pasyviai. Tokiu bdu gali
bti gyvendinamos tos teiss normos (galimybs, laisvs), kuri panaudojimas priklauso nuo asmens noro (pvz., pilietis savo turt gali savo nuoira arba parduoti,
arba dovanoti, arba keisti, arba laikyti j asmeniniam naudojimui).
Teiss norm taikymas yra ypatinga j gyvendinimo forma. Teiss normas taiko
tik kompetentingi valstybs organai (teismai ir kt.) ir tik tada, kai paeidiami t
norm nustatyti reikalavimai ir kai jos negali bti gyvendinamos be valstybs
institucijos veiklos. Taikant teiss norm konkreiam asmeniui, ji sukonkretinama,
irykinamos subjektyvios to asmens teiss ir pareigos. Teiss normos taikymo faktas
forminamas atitinkamais dokumentais. Tai gali bti prastos rezoliucijos
pareikimuose (pvz., apmokti", leisti"), atskirai priimami sprendimai ar nutartys,
taip pat sudtingi motyvuoti teiss aktai (pvz., teismo nuosprendis). Teiss norm
taikymo aktai yra privalomi ir j laikymsi utikrina valstyb prievartos priemonmis.
santykiais.
48
49
TEISES TEORIJA
neturi bti svarbesnio teiss akto u statym, visi kiti norminiai teiss aktai turi bti
leidiami tik remiantis statymais ir turi visikai juos atitikti (t. y. jie turi bti
postatyminiai). Vadinasi, privalomoji statymo galia turi bti visuotin (svarbiausia,
kad vis valdymo, teissaugos organ ir teism sprendimai bt pagrsti statymais).
Antra, kiekvienas pilietis privalo gerai inoti savo alies statym reikalavimus,
todl Lietuvos statymai bei postatyminiai norminiai teiss aktai turi bti aiks ir
suprantami. Toki teiss akt reikalavimus pilieiai lengviau suvokia ir geba taikyti
praktikoje. statymo neinojimas ar nesugebjimas j pritaikyti neatleidia mogaus,
paeidusiu t statym, nuo atsakomybs, ir tai visikai teisinga, nes prieingu atveju
bet kuris nusikaltlis, remdamasis tuo, kad neinojo teisinio reikalavimo, ivengt
atsakomybs.
Svarbi teistumo stiprinimo slyga yra ir visuotinis teisinis piliei mokymas bei
vietimas. Ypa svarbu, kad Lietuvos teiss pagrindai bt dstomi (kaip privalomasis dalykas) visose Lietuvos auktosiose ir vidurinse mokyklose.
Treia, inodamas statymus, pilietis turi smoningai juos vykdyti, t. y. jo elgesys
turi atitikti teiss norm reikalavimus. Kitaip sakant, pilietis privalo atlikti tik tokius
veiksmus, kuri i jo reikalauja arba jam leidia teiss normos, ir smoningai
susilaikyti nuo poelgi bei veiksm, kuriuos teiss normos draudia. Toks elgesio
bdas turi bti visuotinis. Tai pasiekti galima plaiai organizuojant teisin visuomens
(ypa jaunimo) mokym ir dorovin aukljim. Teiss norm reikalavimus turi
vykdyti visi be joki iimi. Niekam Lietuvoje neturi bti suteikta privilegija"
paeisti statymus, j nesilaikyti. Visi mons prie statym yra lygs.
K e t v i r t a , visi valstybs pareign ir tarnautoj valdingi sprendimai turi bti
paremti statymais ar postatyminiais teiss aktais. Atlikdami savo funkcijas ir kitus
valdingus veiksmus, pareignai ir kiti valstybs tarnautojai (taip pat ir j atstovaujamos staigos) turi tiksliai ir beslygikai laikytis norminiuose teiss aktuose
tvirtint reikalavim. Valstybs aparato darbuotojams suteikiami ypatingi galiojimai
- valstybs vardu atlikti tam tikrus valdingus veiksmus, susijusius su vairiais moni
interesais. Jiems keliami didiuliai reikalavimai, o svarbiausia - saugoti mogaus
teises. Saugodami piliei teises ir imdamiesi priemoni j teistiems interesams
patenkinti, pareignai privalo pirmiausia patys gerai inoti teiss reikalavimus bei
grietai j laikytis ir nenuolaidiauti asmenims, paeidinjantiems teiss normas.
Kitaip sakant, visi valdingi pareign ir valstybs institucij veiksmai fizini ir
juridini asmen atvilgiu turi bti paremti statymais ir postatyminiais teiss aktais.
Penkta, svarbi teistumo slyga yra atsakomybs u teisini reikalavim paeidim neivengiamumo utikrinimas. Paprastai teiss paeidjai ino, kad atlieka
neleistinus veiksmus, u kuriuos reiks atsakyti, bet tikisi, jog pasiseks paslpti
pdsakus". Kad teiss paeidjai neivengt atsakomybs, valstybin ir visuomenin
teiss reikalavim laikymosi prieiros sistema turi bti tinkamai organizuota.
Lietuvoje utikrinti statym laikymsi pirmiausia yra pareigotos valstybs institucijos: teismai, prokuratros, vidaus reikal, valstybs kontrols institucijos. Svarb vaidmen kovojant su teiss paeidjais atlieka spauda ir neabejingi visuomens nariai.
Pagal j pateikt informacij teiss paeidjai danai traukiami atsakomybn.
Tik nuosekliai laikantis vis aptart reikalavim alyje bus utikrintas teistumas
ir teistvarka.
50
51
TEISES TEORIJA
52
53
TEISES TEORIJA
binio valdymo institucij teiss aktuose nustatyti reikalavimai (pvz., prekybos, keli
eismo ir kt. taisykli paeidimai). Administraciniai teiss paeidimai yra ir
vaiavimas be bilieto visuomeniniu transportu, automobilio pastatymas neleistinoje
vietoje, finansins atskaitomybs ar priegaisrins apsaugos taisykli paeidimas ir kt.
Dl administracini teiss paeidim valstybje gali bti sukelta netvarka,
paeidiamos mogaus teiss. Kadangi tokie teiss paeidimai trukdo siekti darnaus
valstybinio valdymo tiksl, todl yra alingi ir valstybei, ir visuomenei.
Administracin atsakomyb - tai administracini nuobaud kaltiems asmenims
taikymas u j padarytus administracins teiss ir kai kuri kit teiss ak norm
paeidimus. Jas skiria valstybinio valdymo organai (pareignai), specialiai galioti
nagrinti administracini teiss paeidim bylas ir taikyti administracines sankcijas.
i teis suteikta keli policijos, priegaisrins apsaugos, aplinkos apsaugos, mokesi
inspekcijos ir kai kurioms kitoms institucijoms (j pareignams).
Administracins nuobaudos yra ios: spjimas, bauda, paeidimo rankio ar
objekto konfiskavimas, asmeniui suteiktos specialiosios teiss (pvz., vairuoti transporto priemon, medioti, vejoti) atmimas, administracinis aretas (iki 30 par),
nualinimas nuo darbo (pareig). Daikto konfiskavimas, specialiosios teiss atmimas
ir nualinimas nuo darbo (pareig) gali bti skiriamos kaip pagrindins ir kaip
papildomos nuobaudos.
DARBO DRAUSMS PAEIDIMAI IR
DRAUSMIN BEI MATERIALIN ATSAKOMYB
Darbo drausm darbuotojas paeidia tada, kai nevykdo arba netinkamai vykdo darbo
pareigas. Jis iurkiai paeidia darbo tvark tada, kai neatvyksta darb be svarbi
prieasi vis darbo dien (pamain), neleistinai elgiasi su lankytojais ar klientais,
darbe vykdo vagyst, sukiauja, pasisavina arba ivaisto turt, darbo metu bna
neblaivus ir kt. Darbo drausms paeidjai trukdo monms ir staigoms sprsti
kinius, socialinius, kultrinius, administracinius ir kitokius udavinius. Kai kada,
paeidus darbo drausm, monei ar staigai padaroma materialin ala. Tokiais atvejais darbo drausms paeidjas gali bti traukiamas ne tik drausminn, bet ir
materialinn atsakomybn.
Drausmin atsakomyb - tai drausminio poveikio priemoni darbo drausms
paeidjams taikymas. Jas skiria darbdavys ar jo galiotas administracijos vadovas.
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeks (237 str.) u darbo drausms paeidim gali bti skiriamos ios drausmins nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas
i darbo.
Drausmines nuobaudas reikia aikiai skirti nuo administracini. Administracines
nuobaudas skiria specialios, tam galiotos valstybinio valdymo institucijos bei j
atstovai (keli policijos komisarai, priegaisrins apsaugos inspektoriai ir kt.), o
drausmines nuobaudas - darbdaviai, paprastai moni ar staig vadovai. Drausmin
atsakomyb reikia taip pat aikiai skirti nuo materialins.
Materialin atsakomyb - tai darbuotojo pareiga monei ar staigai atlyginti dl
jo kalts padaryt al. Tiek drausmin, tiek materialin atsakomyb gali bti taikomos tik paeidus darbo drausm ir tik tam darbuotojui, kuris su ta mone yra
54
pasiras darbo sutart. Taiau materialin atsakomyb gali bti taikoma padarius ne
bet kok darbo tvarkos paeidim, o tik tok, dl kurio mon (staiga) patiria
materiali al (pvz., kai darbuotojas praranda ar sugadina darbo rankius). Vis al
arba jos dal privalo atlyginti kaltas darbuotojas, o alos atlyginimas nelaikomas
drausmine nuobauda.
CIVILINS TEISS PAEIDIMAI IR CIVILIN ATSAKOMYB
Civilin teis paeidiama tada, kai paeidiami teiss norm reguliuojami turtiniai ir
su jais susij asmeniniai santykiai. Turtinius santykius reguliuoja civilins teiss, o
kai kuriais atvejais ir ems bei kai kuri kit teiss ak normos. Civilins teiss
paeidimai yra: alos kito asmens ar organizacijos turtui padarymas, prievolini
sipareigojim nevykdymas arba netinkamas vykdymas ir kt.
Civilin atsakomyb - tai kalto asmens turtin prievol atlyginti kitam asmeniui
padaryt al (nuostolius). Kadangi padarius civilins teiss paeidimus atsiranda
turtin ala, jai atlyginti taikomos turtinio atkuriamojo pobdio priemons
(sankcijos): atitinkamos pinig sumos sumokjimas nukentjusiam asmeniui; tam
tikro turto iiekojimas i kalto asmens nukentjusiojo naudai; neteistai sudaryto
sandorio pripainimas negaliojaniu; neteistai gautos sumos iiekojimas valstybs
naudai; netesyb mokjimas (paeidus sutartis); nukentjusio asmens atsisakymo
visikai ar i dalies vykdyti sutart pripainimas teistu ir kt.
Turtines sankcijas skiria teismas arba kita kompetentinga institucija, turinti special galiojim (pvz., arbitraas) taikyti tokias sankcijas.
Turtins sankcijos gali bti skiriamos ir kaip savarankika poveikio priemon, ir
kartu su kitomis poveikio priemonmis: su baudiamosiomis sankcijomis (pvz., laisvs atmimas ir turto konfiskavimas) arba su drausminmis nuobaudomis (pvz.,
papeikimas u sugadintas aliavas padarius brok ir tam tikros sumos iiekojimas i
kalto darbuotojo siekiant atlyginti monei padaryt al).
Kai viena visuomenei alinga veika paeidiami ne vienos ries visuomeniniai
santykiai, tai tuo padaromi keli ri teiss paeidimai - civilins ir administracins
arba administracins ir darbo teiss paeidimai ir pan. Pavyzdiui, jei automobilio
vairuotojas, paeisdamas eismo taisykles, padaro turtin al psiajam, iuo savo
veiksmu jis nusiengia ir pagal administracin, ir pagal civilin teis. Tokiu atveju
jam gali bti taikoma ir civilin, ir administracin atsakomyb.
Paymtina, kad nusikaltimas ir kitos ries teiss paeidimas negali bti tapatinami. Nusikaltimas yra visuomenei pavojingas teiss reikalavim paeidimas, tuo
tarpu kitais atvejais, t. y. kai nra visuomenei pavojingo poymio, tra tik teiss
paeidimas. Taigi baudiamoji atsakomyb negali bti tapatinama su administracine,
drausmine ar civiline atsakomybe. Taiau nusikaltimais danai padaroma ir materialin ala. Jei nukentjusiajam atlyginama nusikaltimu padaryta ala, tai laikoma
ne kaltojo civiline teisine atsakomybe, o tik civilinio proceso priemone turtinei alai
atlyginti.
55
TEISES TEORIJA
56
niai santykiai, kurie gali bti reguliuojami tik teiss norm (pvz., dauguma darbo
santyki, transporto eismo santykiai ir kt.), ir santykiai, kurie reguliuojami tik morals
norm (pvz., dauguma eimos santyki). Taigi moni elgesiui gali turti takos ir
morals normos, ir morals normos kartu su teiss normomis.
Nemaai morals norm reikalavim yra visikai arba i dalies paremta teisiniais
reikalavimais. Pavyzdiui, bet koks smoningas tiesos ikraipymas vadinamas melu.
Laikantis bendramogikj (visuotini) morals norm, smerkiamas bet koks melas
ir reikalaujama sakyti tik ties. Vienu i deimties Dievo sakym kategorikai
reikalaujama: Nesakyk netiesos". Teis tik i dalies papildo morals reikalavim,
nustatydama, pavyzdiui, baudiamj atsakomyb ne u mel apskritai, o tik u mel
tam tikrais atvejais. Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse nustatyta
atsakomyb u melaging skundim ar praneim apie nebt nusikaltim (236 str.),
melagingus parodymus, ivadas ir vertim (235 str.), meiim (154 str.) ir kt.
Daniausiai u mel teisikai nebaudiama, o melaging ini skleidjas gali bti
patrauktas tik moralinn atsakomybn (gali bti svarstomas visuomenje ir susilaukti
jos pasmerkimo). Kai kada tiesos ikraipymas arba nuslpimas pateisinamas, jei
norima mogui gero (pvz., taip kartais traktuojamas tiesos apie tragikus ligos
padarinius nuslpimas ir pan.).
Teiss normos, papildydamos morals norm reikalavimus, padidina reguliuojamj j vaidmen. Pavyzdiui, kiekvieno mogaus savaime suprantama moralin
pareiga yra kiek galima padti kitam mogui, kai is suserga, yra sualojamas ar j
itinka kitokia nelaim. bendramogikj moralin reikalavim medicinin deontologija sustiprina pareigodama gydytoj bti visuomet pasirengus suteikti medicinin pagalb" (Hipokrato priesakas gydytojui). Dar labiau sustiprindama
moralin - deontologin reikalavim teis numato asmens sveikatos prieiros veikla
usiimani specialist administracin atsakomyb u pareig nevykdym arba
netinkam vykdym (Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso
(toliau - ATPK) 434 str.).
Kita vertus, teiss norm (t. y. valstybs nustatyt elgesio reikalavim) veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek jose yra dorovingumo dvasios, kiek jos
atspindi ir knija moral.
Kuo didesnis dorovinis teiss norm autoritetas (moralinis pagrindas), tuo galingesn j poveikio jga, taigi ir svarbesnis reguliuojamasis vaidmuo visuomenje. O
jei teiss nuostatos nesutampa su moraliniais moni sitikinimais ar jiems prietarauja, galima tiktis visikai kitoki padarini. Tada jos ne tik neatlieka tiesiogins
paskirties, bet ir tampa teistvarkos alyje silpninimo, teisinio nihilizmo ir dorovinio
nuosmukio visuomenje prielaidomis. Niekas labiau nekompromituoja teistvarkos ir
teiss, kaip amoralios j nuostatos. Kita vertus, negalima sivaizduoti tvirtos
teistvarkos, jei moni dorov yra menka. Tokiais atvejais net ir gauss dorovingi
teisiniai draudimai danai gyvenime neduoda teigiam rezultat.
SKIRIAMIEJI TEISS IR MORALS NORM BRUOAI
Nors teiss ir morals normos daugiau ar maiau savarankikai reguliuoja moni
elges, j tarpusavio santykius, taiau vienomis vis dlto negalima pakeisti kit.
Teiss ir morals norm skiriamieji bruoai yra ie: 1) morals normos atsirado daug
anksiau nei teiss normos. Morals normos veik jau pirmyktse bendruo-
57
TEISES TEORIJA
mense, o teiss normos atsirado tik susidarius valstybms; 2) teiss normos yra
konkretesns negu morals. Morals normos nustato tik bendruosius, o teiss normos
- konkreius ir apibrtus elgesio reikalavimus; 3) teiss norm sigaliojimo laik ir
galiojimo termin nustato valstybs. Morals norm galiojimo laikas neapibrtas; 4)
teiss norm laikymsi, jei reikia, utikrina valstyb. Morals norm laikymasis
paremtas asmeniniu smoningumu, vieosios nuomons bei visuomens autoriteto
jga, baime bti jos pasmerktam. Neteisini paproi laikymsi utikrina proio ir
tradicijos jga, o visuomenini organizacij taisykli laikymsi -j nari savidrausm.
Apskritai visos ios priemons i esms grindiamos asmeniniu smoningumu.
Laikytis Lietuvos teiss norm yra moralin kiekvieno asmens pareiga, nesvarbu,
kas grst jas paeidus. I ties Lietuvos teiss norm nustatyt reikalavim daugelis
laikosi klausydamiesi sins balso, o ne todl, kad j nesilaikant grst kokia nors
bausm.
PAGRINDINS SVOKOS
Teiss mokslas - socialinis mokslas, tiriantis valstybinio ir teisinio pobdio reikinius (jurisprudencija).
Teisin valstyb - tai koncepcija, pagal kuri vis valdios organ, kini ir visuomenini darini, fizini ir juridini asmen veikla valstybje, j tarpusavio santykiai turi bti grindiami teise ir reguliuojami tik teisinmis priemonmis.
Prigimtin teis - visuma pamatini teisi ir princip, iplaukiani i paios mogaus
prigimties ir nepriklausani nuo socialini slyg - valstybi bei jose galiojani
teiss norm.
Teiss forma (altinis) - valstybs kompetenting organ ar j galint nevalstybini
organizacij ileisti teiss aktai, kuri normose (elgesio taisyklse) suformuluota
(ireikta) ir tvirtinta valstybs valia.
Teisinis paprotys - kompetentingo valstybs organo patvirtinta (sankcionuota) taisykl, kuri susiformuoja visuomenje ilg laik danai j taikant ir kurios laikomasi i tradicijos.
Teisinis precedentas - tokia teiss forma, kai teismo sprendimas tam tikroje byloje ar
kito valstybs organo priimtas sprendimas tam tikru klausimu taikomas ir kitais
panaiais atvejais ir itokiu bdu tampa visuotinio elgesio taisykle.
Norminis teiss aktas - oficialus raytinis dokumentas, turintis privalomj teisin
gali visiems arba daugeliui teiss subjekt ir skirtas nevienkartiniam naudojimui
(taikymui).
Teisin sistema - suderint, sugrupuot, tarpusavyje hierarchiniais ir koordinaciniais
ryiais susiet teiss norm, teiss akt ir j grupi (teiss institut, ak ir kt.)
junginys.
Kodifikacija - normini teiss akt ir juose tvirtint teiss norm idstymas viename
bendrame tam tikros teiss akos ar posakio rinkinyje - kodekse.
statymas - Seimo priimtas teiss aktas, turintis aukiausi teisin gali, kurio privalo
laikytis visos valstybs institucijos, visuomenins organizacijos, kio subjektai,
pareignai ir gyventojai. statymas gali bti pakeistas arba panaikintas tik Seimo
priimtu kitu statymu.
Teiss norma - valstybs nustatyta arba patvirtinta (sankcionuota) ir jos saugoma
elgesio taisykl (poelgio modelis).
Teisiniai santykiai - teiss norm reguliuojami visuomeniniai santykiai.
Teisnumas - valstybs pripaintas asmens galjimas turti tam tikras teises ir pareigas.
Veiksnumas - valstybs pripaintas asmens galjimas savo veiksmais gyti tam tikras
teises ir vykdyti turimas teises ir pareigas.
59
TEISES TEORIJA
Teistumas - visuotinis faktinis Lietuvos norminiuose teiss aktuose nustatyt elgesio reikalavim vykdymas.
Teistvarka - valstybs esama tvarka, nustatyta ir saugoma teiss norm.
Teisin atsakomyb - tai kalto asmens pasmerkimas ir bausms (sankcijos) jam
taikymas u teiss paeidim.
Morals normos - tam tikros istorikai susiformavusios ir visuomens priimtos elgesio taisykls, orientuojanios mones savo noru pasirinkti kilnius, visuomenei
reikmingus poelgius ir susilaikyti nuo netinkam veiksm.
KLAUSIMAI
1. Kokiai moksl krypiai pagal Europos Komisijos Moksl klasifikacij priskiriamas teiss mokslas?
2. Kokios vertybs ikeliamos visuotins gerovs valstybs teorijoje?
3. Kokiais poymiais teiss normos isiskiria i kit socialini norm?
4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnyje nurodyta, kad mogaus
teiss ir laisvs yra prigimtins". Kaip galima bt paaikinti i Konstitucijos nuostat, remiantis ymiausi prigimtins teiss teorijos atstov mintimis?
5. Kas yra teiss altini hierarchija? Ivardykite Lietuvos teiss altini sek
pagal j teisin gali.
6. Kokie pagrindiniai kontinentins ir bendrosios (anglosaksikosios) teiss sistem skirtumai?
7. Kaip suprantama statymo svoka nekamojoje ir teiss kalboje?
8. Kas yra dispozicija?
9. Kuo teiss normos skiriasi nuo technini norm?
10. Kuo skiriasi teistumo ir teistvarkos svokos?
UDUOTYS
1. Dar Senovs Romoje buvo sakoma: Ubi societas ibi jus (Kur visuomen, ten ir
teis"). Panagrinkite, ar Robinzonui Kruzui reikjo teiss?
2. Ivardykite pagrindines teiss akas. Nurodykite pagrindinius civilins teiss
institutus.
3. Per inias buvo praneta, kad Vyriausyb prim statym dl cukraus mokesio vedimo". Kokia klaida sivl tame praneime? Atsakym pagrskite.
60
4. Baudiamojo kodekso 130 straipsnyje Nuudymas labai susijaudinus" parayta: Tas, kas nuud mog staiga labai susijaudins dl neteisto ar itin eidianio j ar jo artim asmen nukentjusio asmens poelgio, baudiamas laisvs
atmimu iki eeri met". Nurodykite, kokia yra ios teiss normos hipotez, dispozicija ir sankcija.
5. Pasvarstykite, kokios yra kyininkavimo (korupcijos), kaip teiss paeidimo,
subjektyvios ir objektyvios prieastys?
ANTRAS SKYRIUS
KONSTITUCIN TEIS
KONSTITUCIN TEIS
teigti, kad konstitucin teis geriausiai galima apibrti vertinus konkreios valstybs
konkretaus laikotarpio konstitucin teis.
Dabartin Lietuvos Respublikos konstitucin teis, sigaliojus 1992 m. Konstitucijai (toliau - Konstitucija) ir pradjus veikti Konstituciniam Teismui, galima
apibrti dvejopai. Pirmiausia j galima apibrti pagal tai, kaip formintas aukiausios teisins galios dokumentas ir koki akt formos jame numatytos. iuo
platesniu poiriu konstitucin teis - tai Konstitucijoje ir joje (tiesiogiai ar netiesiogiai) numatytuose statymuose bei juose numatytuose postatyminiuose teiss
aktuose tvirtint princip ir norm sistema. Taigi tokiu atveju konstitucins teiss
altiniai yra Konstitucija ir jos nuostatas detalizuojantys statymai - konstituciniai
statymai (Konstitucijos 47 str., 69 str. 3 d., 150 str.) ir paprastieji (t. y.
nekonstituciniai) statymai, pavyzdiui, Vyriausybs statymas (Konstitucijos 93 str.),
Konstitucinio Teismo statymas (Konstitucijos 102 str. 2 d.), rinkim statymai
(Konstitucijos 34 str. 2 d.), statymo gali turintis Seimo statutas (Konstitucijos 76
str.) ir norminiai postatyminiai aktai: Vyriausybs nutarimai (Konstitucijos 95 str.),
Respublikos Prezidento dekretai (Konstitucijos 85 str.). Toki konstitucins teiss
samprat galima vertinti teigiamai ta prasme, kad ji apibrta tokiais Konstitucijos
odiais, kaip nustato statymas", saugo statymas" (Konstitucijos 12 str. 3 d., 19
str.), ir yra pagrsta detalizuojaniuose statymuose tradicikai vartojamais odiais
Vyriausybs nustatyta tvarka". Kita vertus, pateikt apibrim galima vertinti ir
kritikai, nes, pirma, jame pernelyg sureikminti statymai ir juos leidiantis Seimas,
kuris pagal dabartin Konstitucij nra aukiausioji valstybs institucija. Paymtina,
kad Konstitucijoje nra nuostatos, panaios Lietuvos Respublikos 1990 m. Laikinojo
Pagrindinio statymo princip Aukiausioji Taryba - aukiausiasis valstybins
valdios organas". Taigi Seimas nra pagrindinis Konstitucijos aikintojas ir
gyvendintojas, nes jo teisin kryb Konstitucinis Teismas gali pripainti
prietaraujania Konstitucijai. Antra, pateiktas apibrimas pera mint, kad
Konstitucija tarsi galioja statym nustatyta tvarka", nors pagal 1992 m. Konstitucij
(7 str. 1 d., 105 str. 1 d., 107 str. 2 d.) statymai turi galioti Konstitucijos nustatyta ir
Konstitucinio Teismo iaikinta tvarka. Treia, mintasis konstitucins teiss
apibrimas sudaro spd, kad ir kiti Konstitucijoje numatyti norminiai
postatyminiai sprendimai - ministro sprendimai ministerijos kompetencijai
priklausaniais klausimais" (K 98 str. 1 d.) ar savivaldybi taryb sprendimai
(Konstitucijos 119 str. 4 d., 121 str. 2 d.) - neva yra konstitucins teiss altiniai.
Ieit, kad norint visikai painti konstitucin teis, btina analizuoti ir vis ministr
bei savivaldybi taryb priimtus ir galiojanius norminius sprendimus, susijusius su
Konstitucija. Tokiu atveju konstitucins teiss studijos i esms bt administracins
teiss studijavimas. Ketvirta, mintj konstitucins teiss apibrim kritikai galima
vertinti ir todl, kad Konstitucijos II skirsnyje mogus ir valstyb" bei kituose
skirsniuose nra odi nustato Vyriausyb" ar Vyriausybs nustatyta tvarka". Tai
rodo, kad mogaus teisi ir laisvi bei kit konstitucini vertybi esminiai klausimai
negali bti reglamentuojami postatyminiais aktais. Visa tai turint omenyje, pateikto
konstitucins teiss apibrimo nereikt vertinti rimtai. Prieingu atveju konstitucin
teis turtume vadinti valstybine teise.
Siauresniu poiriu dabartin Lietuvos Respublikos konstitucin teis galima
apibrti ir pagal tai, koks aukiausiosios teisins galios dokumentas ir jame
66
67
KONSTITUCIN TEIS
tucinio Teismo statymas, Teism statymas ir i statym atitikt Konstitucijai vertinantys Konstitucinio Teismo nutarimai;
3) valstybs galiojim ribas, t. y. ne tiek Konstitucijoje tiesiogiai apibrt pagrindini valstybs institucij kompetencij, kiek tokios kompetencijos (paodiui
Konstitucijos tekste nevardytas) galiojim ribas, kurios logikai ir sistemikai iplaukia i prigimtini mogaus teisi ir laisvi, teisins valstybs ir kit pagrindini
princip. iuo atveju konstitucins teiss altiniai yra trys: prigimtins mogaus teiss
ir laisvs, Konstitucija ir statym atitikt Konstitucijai vertinantys Konstitucinio
Teismo nutarimai.
ioje vietoje tikslinga aptarti konstitucinius santykius. Jie gali bti skirstomi
konstitucikai reikmingus santykius, kuri teiss normos tiesiogiai nereglamentuoja
(pvz., Respublikos Prezidento ir didiausios Seimo nari frakcijos lyderio susitikimas
bei kompromisinis susitarimas) ir konstitucinius teisinius santykius, kurie reglamentuoti konstitucins teiss norm (pvz., Respublikos Prezidento ir Seimo santykiai,
susiklostantys skiriant generalin prokuror ar Konstitucinio Teismo teisjus).
Konstituciniai santykiai yra:
1) esminiai mogaus ir valstybs institucij santykiai, susij su prigimtinmis vertybmis (Konstitucijos 18 str.) ar konstituciniais principais (tokie santykiai susiklosto,
pvz., valstybs pareignams slapta klausantis asmens pokalbi telefonu, taip pat
sulaikant ar suimant mog; Konstitucijos 19-26 str.);
2) pagrindini konstitucinio lygmens valstybs institucij santykiai (pvz., Seimo ir
Respublikos Prezidento santykiai, susiklostantys parenkant ir skiriant Ministr Pirminink; Konstitucijos 92 str. 1 d.);
3) kolegialios valstybs institucijos nario ir kit ios institucijos nari santykiai (pvz.,
Ministro Pirmininko ir ministr santykiai arba Seimo nari santykiai svarstant statymo projekt; Konstitucijos 69 str., 95 str.);
4) kolegialios valstybs institucijos nario ir ios institucijos (pvz., Seimo nario ir
Seimo) santykiai.
i aptart santyki dalyvius, turinius tam tikr konstitucin status (t. y. konstitucines teises, pareigas, galiojimus ar atsakomyb), galima laikyti konstitucini
teisini santyki subjektais. vairiose Konstitucijos nuostatose kalbama apie: kiekvien individ (mog, piliet ar usieniet; Konstitucijos 18-26 str., 48 str.), specialj
individ (pvz., dirbani motin, darbuotoj ar gerai besimokant piliet"; Konstitucijos 39 str. 2 d., 41 str. 3 d. 2 s., 51 str.), individ junginius (pvz., eim, religin
ar visuomenin organizacij, tautin bendrij, profesin sjung ar politin partij;
Konstitucijos 35 str., 38 str., 43 str., 45 str.), autonominius darinius, t. y. vadinamsias
personalines korporacijas (valstybs pripaintas banyias, universitetus, visuomens
informavimo priemones; Konstitucijos 40 str. 3 d., 43 str. 2 ir 4 d.), teritorines {vietos)
savivaldybes (t. y. emesniuosius valstybs teritorijos administracinius vienetus;
Konstitucijos 11 str., 119 str., 123 str. 1 d.), pagrindines valstybs institucijas ir j
atskirus narius (pvz., Seim ir jo narius, Vyriausyb ir ministrus; Konstitucijos 55-63
str.; 98-100 str.), auktesniuosius administracinius vienetus (t. y. apskritis; r.
Konstitucijos 123 str. 1 d.), valstybin bendruomen, svarbiausius gyvenimo klausimus
sprendiani referendumu (Konstitucijos 9 str.), Lietuvos Respublik ir jos
konstitucins teiss reglamentuojamus santykius su individu, j junginiu, usienio
valstybe ar tarptautine organizacija (Konstitucijos 136 str., 138 str.).
68
69
KONSTITUCIN TEIS
70
71
KONSTITUCIN TEIS
bet teiss aktas, kur Konstitucinis Teismas ir kiti teismai sprsdami bylas (r.
Konstitucijos 105 str. 1 d., 109 str.), o valdymo institucijos vykdydamos vieojo
administravimo funkcijas turi taikyti pirmiausia pagal jo turin ir prasm, bet ne
statym perpasakot" Konstitucijos turin ir prasm. Kitaip tariant, galioja
Konstitucijos nustatyta tvarka, o ne statym nustatyta tvarka". Visa tai galima
geriau suprasti, perskaiius tok Lietuvos Aukiausiojo Teismo iaikinim: Galiojant teiss altini hierarchijai, bet kokio teiss gino sprendimas turi prasidti nuo
aukiausi teisin gali turini teiss altini analizs - Konstitucijos ir statymo"
(Lietuvos Respublikos Aukiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis (civilin
byla Nr. 3K-3-910/2000). Taigi kiekvienas teisjas, sprsdamas teisin gin,
pirmiausia privalo atsivelgti Konstitucij, o po to - atitinkam statym. Bet jei
asmuo, siekdamas, pavyzdiui, kad teismas pareigot valstybs institucij ar kit
asmen atlyginti padaryt moralin ar materialin al (Konstitucijos 30 str. 2 d.),
savo reikalavimus ir argumentus gr tik Konstitucija, jam svarbu bti perskaiius tok
Aukiausiojo Teismo iaikinim: Tiesiogiai Konstitucijos pagrindu iekinys gali
bti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu gino santykio nedetalizuoja kiti norminiai aktai
- statymai ar postatyminiai aktai, neprietaraujantys Konstitucijai" (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 1999 m. gegus 3 d. nutartis (civilin byla Nr. 3K-3108/1999). Taigi, jei Konstitucijoje nustatyto reglamentavimo akivaizdiai nepakanka
teisiniam ginui objektyviai ir teisingai isprsti, teismas ar valdymo institucija gali ir
turi remtis reglamentavimu, nustatytu statymuose ar norminiuose valdymo
(postatyminiuose) aktuose. Paymtina, kad teismas, turintis pagrindo manyti, kad
statyme ar Vyriausybs nutarime nustatytas reglamentavimas neatitinka
Konstitucijos, privalo sustabdyti bylos nagrinjim ir kreiptis Konstitucin Teism,
kad is inagrint statymo ar Vyriausybs nutarimo atitikt Konstitucijai
(Konstitucijos 110 str. 2 d.);
3) viriausias aktas, nurungiantis jam prietaraujanius statymus (ar kitus aktus).
Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje raoma: Negalioja joks statymas ar kitas aktas,
prieingas Konstitucijai". Tai rodo, jog Konstitucijai galioja virenybs principas,
pagal kur ji valstybs teisinje sistemoje yra aukiausios teisins galios aktas.
inoma, anot ymaus tarpukario Lietuvos konstitucionalisto M. Riomerio, Konstitucijos aktas nra gyvas ir gintis pats negali", t. y. virenybs principas savaime
negali padaryti negaliojaniais statymo ar tarptautins sutarties" (Konstitucinio
Teismo 1995 m. spalio 17 d. nutarimas). Todl svarbu inoti, kad tik Konstitucinis
Teismas, kreipiantis j tam tikriems subjektams (r. Konstitucijos 106 str.), galiotas
sprsti, ar prietarauja Konstitucijai (ir dl to negali bti taikomas) Seimo priimtas
statymas, Vyriausybs nutarimas ar Respublikos Prezidento dekretas ar kitaip
pavadintas i institucij teiss aktas.
KONSTITUCIJOS REIKM IR ISKIRTINUMAS
Remdamiesi pagrindiniais Konstitucijos bruoais, nurodytais jos paios tekste, pasistengsime parodyti Konstitucijos reikm bei jos iskirtinum.
Pripastant Konstitucijos virenyb prie statymus ir kitus aktus (Konstitucijos 7
str.), galima teigti, kad Konstitucija yra ypatinga teiss akto forma, t. y. pagrindinis
valstybs teiss aktas. J galima i dalies vadinti pagrindiniu statymu", nes nuo 1990
m. iki 1992 m. Lietuvos Respublikoje galiojo laikinoji konstitucija, pava-
72
73
KONSTITUCIN TEIS
titucijos pataisa i naujo gali bti teikiama ne anksiau kaip po met (Konstitucijos
148 str. 4 d.); 3) nustatytas skirtingas Seimo ir Respublikos Prezidento kadencijos
laikotarpis (t. y. galiojim trukm: atitinkamai ketveri ir penkeri metai; Konstitucijos
55 str. 1 d.), itaip utikrinant, kad vienu metu nebt perrenkamos abi tiesiogiai
legitimuotos (t. y. vienintels tiesioginiuose rinkimuose renkamos) valstybs
institucijos; 4) numatytas reguliarus Konstitucinio Teismo sudties (devyni teisj)
atnaujinimas (kas treji metai pakeiiant tris io teismo teisjus; Konstitucijos 103 str.
1 d.), itaip utikrinant, kad vienu metu nepasibaigt vis teisj, skiriam
devyneriems metams, galiojimai ir dl to ilikt tstinumas.
Organizavimo funkcija atsispindi Konstitucijos nuostatose, kuriose, pavyzdiui:
1) papunkiui nustatyti pagrindini valstybs institucij galiojimai (tai pasakytina
apie keturias institucijas: Seim, Respublikos Prezident, Vyriausyb ir Konstitucin
Teism; Konstitucijos 67 str., 84 str., 94 str., 105 str.); 2) netiesiogiai parodytas
valdi - statym leidiamosios, valdymo ir teisingumo vykdymo - padalijimas
tarp Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs bei teism, t. y. nei vienos i i
institucij neskelbiant aukiausia, ir neleidiama n vienai i j perimti kitos institucijos konstitucinius galiojimus ar deleguoti kitoms institucijoms savo konstitucinius galiojimus; 3) numatyti dvejopi valstybs teritorijos administraciniai vienetai auktesnieji vienetai (jie nevardyti; statym leidjas juos yra pavadins
apskritimis) ir savivaldybs, kurios, logikai mstant, yra emesnieji vienetai (r.
Konstitucijos 11 str., 119 str., 123 str. 1 d.).
Integravimo funkcija atsispindi tose Konstitucijos nuostatose, kuriose, pavyzdiui: 1) numatyta dviej valstybs institucij suderinta politin valia dl Ministro
Pirmininko ir generalinio prokuroro skyrimo - iuos pareignus skiria Respublikos
Prezidentas, gavs Seimo pritarim. Taigi Respublikos Prezidentas pirmiausia turi
kreiptis (dekretu) Seim, kad is pritart skirti jo teikiam kandidat, tada Seimas
nutarimu pritaria ar nepritaria pateiktai kandidatrai. Tik po to Respublikos
Prezidentas gali dekretu skirti kandidat pareigas, jei tam pritar Seimas;
2) sudarytos slygos Seimo nari maumai, t. y. ne maesnei kaip 1/5 Seimo nari
grupei", aktyviai dalyvauti vadovaujant valstybei: teikiant interpeliacij (ypating
klausim ratu) Ministrui Pirmininkui ar ministrui (Konstitucijos 61 str.) ar kreipiantis
Konstitucin Teism dl statymo atitikties Konstitucijai (Konstitucijos
106 str. 1 d.); 3) garantuojama piliei tautinms bendrijoms kultrin autonomija
(Konstitucijos 45 str.).
Apsaugos (gynimo) funkcija atsispindi Konstitucijos nuostatose, kuriose, pavyzdiui: 1) pareigojami statym leidjas ir teismai saugoti ar ginti prigimtines
mogaus teises ir laisves (r. Konstitucijos 22 str. 4 d., 24 str. 2 d.) ir utikrinama i
teisi (laisvi) turtojui galimyb kreiptis teism dl j gynimo (Konstitucijos 30
str. 1 d.); 2) suteikiami Konstituciniam Teismui galiojimai pripainti statym,
Vyriausybs nutarim ar Respublikos Prezidento dekret prietaraujaniu Konstitucijai (antikonstituciniu pripaintas aktas negali bti taikomas nuo tos dienos, kai
oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas; Konstitucijos 107 str. 1 d.);
3) neleidiama Seimui keisti tam tikr Konstitucijos nuostat, t. y. I skirsnio (117 str.) ir IV skirsnio (147-149 str.) nuostatas leidiama keisti tik referendumu, su
papildoma slyga, kad referendume u 1 straipsnio pakeitim pasisakyt ne maiau
kaip 3/4 piliei (rinkj); 4) numatyta galimyb vesti karo padt (r. Konstitucijos
142 str.) ir nepaprastj padt (r. Konstitucijos 144 str.) bei valstybins
74
bendruomens (t. y. teisins tautos ir kiekvieno jos nario) teis prieintis agresoriui,
okupantui ar kitam subjektui, kuris prievarta ksinasi nepriklausomyb, teritorijos
vientisum ar konstitucin santvark (r. Konstitucijos 3 str. 2 d.).
KONSTITUCIJOS NUOSTATOS, NORMOS IR PRINCIPAI
Konstitucijos formuluotes labiausiai tinka vadinti nuostatomis. odis normos" iuo
atveju netinka, nes tradicikai suprantamas kaip tam tikros elgesio taisykls. Tai
svarbu kalbant apie Konstitucij, nes ne kiekvienoje Konstitucijos nuostatoje (pvz., 14 str.) yra pateikta konkreti elgesio taisykl, t. y. kas, kada, k ir kaip turi daryti ar
nedaryti. Galima pridurti, kad Konstitucinis Teismas 1994 m. gruodio 1 d. nutarime,
aikindamas Konstitucijos odius statym nuostatos gali bti priimamos ir
referendumu" (Konstitucijos 69 str. 4 d.), iaikino, jog: 1) tiek visas statymas, tiek
jo dalys visada susideda i tam tikr nuostat"; 2) svoka statymo nuostatos" gali
bti suprantama ir kaip vientisas statymas, ir kaip atskiros jo nuostatos". Vadinasi,
referendumu galima priimti ir vien izoliuot, ir kelet susijusi statymo nuostat.
Toks iaikinimas - papildomas pagrindas kiekvien Konstitucijos straipsnio sakin ar
dal vertinti kaip nuostat. Todl galima teigti, kad, pavyzdiui, Konstitucijos 1
straipsnyje, be bendros nuostatos (principo), tvirtinta ir keletas atskir nuostat
(princip): 1) Lietuvos valstyb yra demokratin; 2) Lietuvos valstyb yra respublika;
3) Lietuvos valstyb yra nepriklausoma.
Nors visos Konstitucijos nuostatos sudaro vientis sistem, jas, kad bt aikiau ir
patogiau teisikai mstyti, prasminga sugrupuoti pagal tam tikrus kriterijus. Antai
pagal aikaus reglamentavimo buvim ar principinio valstybs ar kit asmen
veikimo ar neveikimo nustatym (t. y. turinio apibrtum, konkreios elgesio
taisykls pateikim ar nepateikim), tam tikro subjekto apibdinim (vardijim),
asmens teiss ar pareigos nustatym, tam tikro veikimo ar neveikimo materialin
tvirtinim ir tokio veikimo ar neveikimo procesin detalizavim, saviraikos
(vadinamosios diskrecijos) statym leidjui suteikim n u o s t a t a s galima
suskirstyti taip:
1) detaliai reglamentuojanios ir elgesio taisykles pateikianios normos (pvz.,
nustatanios pirmalaiki Seimo rinkim paskelbimo ar Respublikos Prezidento pareig laikino jimo" ir jo pavadavimo tvark; 58 str., 87 str., 89 str.) ir abstrakiai
postuluojami (t. y. nukreipiantys, abstrakiai nusakantys, kas kuo ar kaip turt bti,
i ko gauti param ir pan.) p r i n c i p a i t i k s l a i (pvz., Lietuvos valstyb yra
[...]", valstyb remia visuomenei naudingas kines pastangas ir iniciatyv", valstyb
rpinasi moni sveikata", valstyb remia savivaldybes"; 1 str., 46 str. 2 d., 54 str. 1
d., 120 str. 1 d.);
2) definicins n u o s t a t o s (jose paprastai apibdinama tam tikra vertyb,
institucija ar pareignas, pavyzdiui: Respublikos Prezidentas yra valstybs
vadovas"; mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins", Valstybs himnas - Vinco
Kudirkos Tautika giesm", Lietuvos valstybs gynimas [...] - kiekvieno Lietuvos
Respublikos pilieio teis ir pareiga"; 16 str., 18 str., 77 str. 1 d., 139 str. 1 d.) ir
b l a n k e t i n s n u o s t a t o s (jos paprastai ireikiamos odiais nustato statymas", pavyzdiui: Seimo nari rinkim tvark nustato statymas", Pilietybs gijimo
ir netekimo tvark nustato statymas"; r. Konstitucijos 12 str. 3 d., 55 str. 3 d., 60 str.
3 d.);
75
KONSTITUCIN TEIS
KONSTITUCIN TEIS
ireikiant (pirmiausia rinkim ir referendumo balsavimo dien) teisins tautos politin vali. Iskirtinos piliei rinkim teis ir teis laisvai vienytis politines partijas
(Konstitucijos 34 str., 35 str. 1 d.). Paymtinos ir tokios politins prigimties" teiss,
kurios Konstitucijos tekste pateiktos kaip piliei, bet statymais i principo gali bti
detalizuotos ir kaip Lietuvoje nuolatos gyvenani usieniei teiss. Tokios yra
peticijos teis, teis laisvai vienytis visuomenines organizacijas, teis lygiomis
slygomis stoti [...] valstybin tarnyb" (Konstitucijos 33 str. 1 d.) ir susirinkim
laisv (Konstitucijos 33 str. 1 ir 3 d., 35 str., 36 str.). iuo atveju svarbu, koks yra
pilietybs gijimo ir netekimo reglamentavimas. Ji, pasak Konstitucinio Teismo, yra
nuolatinis asmens politinis teisinis ryys su konkreia valstybe, grindiamas
abipusmis teismis bei pareigomis ir i j iplaukianiu savitarpio pasitikjimu,
itikimybe bei gynyba". Konstitucija, usimindama, kad pilietyb gyjama gimstant
ir kitais statymo nustatytais pagrindais" (12 str. 1 d.), galioja statym leidj
nustatyti pilietybs gijimo ir netekimo tvark" (12 str. 3 d.). Naujajame Pilietybs
statyme, priimtame 2002 m., tvirtinta nuostata, kad usienietis Lietuvos pilietyb
gali gyti Respublikos Prezidento dekretu tokiais pagrindais: a) turi bti vykdytos
vadinamosios natralizacijos slygos, t. y. mogus turi nebti kitos valstybs pilietis
ar bti atsisaks kitos valstybs pilietybs, mokti lietuvi kalb, turti nuolatin
gyvenamj viet Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius deimt met (jei nra
aplinkybi, dl kuri natralizacija negalima, pvz., jei pilietybs siekiantis asmuo
dalyvavo nusikalstamoje veikloje prie Lietuvos valstyb); b) iimties tvarka u
usienieio (bet ne asmens, turjusio kada nors Lietuvos Respublikos pilietyb)
nuopelnus Lietuvos valstybei, Respublikos Prezidentui primus dl to dekret. iuo
atveju netaikoma n viena bendrj natralizacijos slyg (pvz., reikalavimas mokti
lietuvi kalb ar atsisakyti kitos valstybs pilietybs). Taiau btina, kad usienietis
faktikai integruotsi valstybin bendruomen", t. y. nusipelnyt ne tam tikrai
institucijai ar monei, bet visai valstybei didindamas jos autoritet (Konstitucinio
Teismo 2003 m. gruodio 30 d. nutarimas). Paymtina, kad pilietybs gali bti
netenkama Respublikos Prezidento dekretu, jei pilietis tarnauja kitos valstybs karo
tarnyboje arba dirba kitos valstybs tarnyboje" neturdamas Lietuvos Respublikos
Vyriausybs sutikimo;
3) politini partij, laisvai keliani kandidatus, agituojani u juos ir kitaip
padedani formuoti rinkj politin vali, nevaromas steigimas ir veikla (Konstitucijos 35 str. 1 d.), lemianti daugiapartin sistem, kurioje nra partij, pagal
tikslus ir veikl prietaraujani Konstitucijai, taigi ir draudimui, kad niekas negali
bti veriamas jas stoti; 35 str. 1 ir 2 d.). Konstitucijoje nedetalizuojama, kokia
konkreti partin sistema (dvipartin, tripartin, penki ar 30 partij) turt susiformuoti. Todl galima teigti, kad optimalus ar idealus partij skaiius - tai ne
konstitucinis, bet politologinis klausimas. Teisiniu poiriu svarbiausia yra tai, kad n
viena partija nebt privilegijuota ar vedanti" (r. LTSR 1978 m. Konstitucijos 6
str.), t. y. visos partijos turi bti lygiateiss, laisvai konkuruoti keldamos kandidatus ir
agituodamos u juos. iuo poiriu galima suprasti ir pateisinti, kodl statym
leidjas: a) garantuoja ne vienai partijai, bet keletui partij dotacijas i valstybs
biudeto, t. y. teisina valstybin partij finansavim: valstybs biudeto dotacija
paskirstoma toms politinms partijoms ir politinms organizacijoms, kurios yra
gavusios ne maiau kaip 3 procentus vis rinkj bals, paduot u [...] keltus kandidatus ar j sraus tuose Seimo ir savivaldybi taryb rinkimuose, pagal kuri
78
79
KONSTITUCIN TEIS
iplaukia Seimo nario galimyb laisvai jungtis (ar nesijungti) frakcijas, o ioms pasiskelbti opozicinmis (tai detalizuoja Seimo statutas);
7) Vyriausybs, kuri atsiranda ne per visuotinius rinkimus, atsakomyb Seimui ir
io galimyb pareikalauti, kad Vyriausyb atsiskaityt u savo veikl Seime, o esant
reikalui - pareikti jai nepasitikjim, itaip priveriant atsistatydinti (Konstitucijos 92
str. 5 d., 96 str. 1 d., 101 str. 1 ir 3 d.), taip pat parlamentinis apkaltos procesas, t. y.
Seimo galimyb 3/5 vis nari bals dauguma atimti kiekvieno Seimo nario mandat
ar paalinti i pareig Respublikos Prezident, Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo
Teismo ir Apeliacinio teismo teisjus, iurkiai paeidusius Konstitucij arba
sulauiusius priesaik, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas" (Konstitucijos
74 str.). Seimui taip pat suteikta galimyb pareikti nepasitikjim pareignams,
kuriuos skiria ar renka jis pats (iskyrus tuos, kurie atleidiami i pareig apkaltos
proceso tvarka; Konstitucijos 75 str.);
8) vietos savivalda, kuri sudaro prielaidas decentralizuoti valstybs valdym ir
laisvai pltotis tam tikros vietovs bendruomens (vietos gyventoj, kurie i esms yra
savivaldos subjektas) kultriniams ir kiniams interesams, tradicijoms. Turint
omenyje, kad LTSR laikotarpiu vadinamosios vietins tarybos buvo vieningos valstybins valdios organ sistemos" grandis (LTSR 1978 m. Konstitucijos 78 str.),
paymtina, kad dabar pagal Konstitucij (119 str.) vietos savivalda ir j pirmiausia
ireikianios institucijos (savivaldybi tarybos) yra susijusios ne su valstybs
valdios gyvendinimu" (tai gyvendina Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb
ir teismai; Konstitucijos 5 str. 1 d.), bet su specifini savivaldos, kylanios i vietos
bendruomens, gali gyvendinimu. Todl galima daryti dvi svarbias ivadas: a)
savivaldybs institucijos i principo nra valstybs institucijos ir todl nra tiesiogiai
pavaldios Vyriausybei ar Seimui. iuo poiriu nuostata valstyb remia
savivaldybes" (Konstitucijos 120 str. 1 d.) pasakoma, kad valstyb remia tai, kas nra
jos institucijos. Aiku, savivaldybs - tai valstybs teritorijos dalys, sukuriamos
statymu (11 str.). Todl Konstitucinis Teismas pagrstai aikina, kad Konstitucijoje
yra tvirtintas savivaldybi ir valstybs interes derinimo principas; b) vietos
savivalda, kaip valdymo forma, i principo yra savarankika vieojo valdymo grandis
(r. Konstitucijos 120 str. 2 d.) ir todl nesutampa su vietiniu valstybs valdymu, kuris
pasireikia auktesniuose administraciniuose vienetuose, statyme vadinamuose
apskritimis (o jei valstybs valdymo institucij teritoriniai padaliniai veikia
savivaldybse - ir savivaldybi lygmeniu). Taigi visa tai turint omenyje suprantama,
kodl Konstitucinis Teismas iaikino, kad jei statymais savivaldybms perduodamos
valstybs funkcijos arba kitais teiss aktais (pvz., Vyriausybs nutarimais) sukuriamos
naujos savivaldybi pareigos, turi bti numatomos ir ioms funkcijoms ar pareigoms
reikalingos los (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodio 24 d. nutarimas). iame
kontekste paymtina, kad Konstitucijoje vardyta tik viena - pagrindin ir
atstovaujamoji (sprendiamoji) - savivaldybs institucija - taryba. Tuo tarpu kitas vykdomsias - institucijas, j santykius gali savo nuoira nustatyti statym leidjas
(119 str. 3 d.). Jis, pavyzdiui, gali numatyti mer, burmistr ar kitok savivaldybs
pareign ar kolegial organ (valdyb ar magistrat) kaip vykdomuosius organus",
kuriuos turi sudaryti taryba (119 str. 4 d.). Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodio 24
d. nutarime iaikino, kad taryba pagal statym negali turti teiss sudaryti
vykdomuosius organus (pvz., mer ir valdyb) i savo nari, nes vykdomieji organai
yra atskaitingi tarybai (119 str. 4 d.). Be to, Konstitucinio
80
Teismo mintame nutarime iaikinta, kad tas pats asmuo vienu metu negali bti
savivaldybs tarybos ir Seimo narys. Jei Seimo narys dalyvauja ir gauna mandat
savivaldybs tarybos rinkimuose, jis iki pirmojo naujai irinktos savivaldybs tarybos
posdio turi apsisprsti, kurioje institucijoje (tarybos ar Seimo) vykdys atstovo
veikl. Atsivelgdamas tokius iaikinimus, statym leidjas 2003 m. nustat nauj
savivaldybs institucij sistem, atsisakydamas mero kaip vienasmens vykdomosios
institucijos, valdybos kaip kolegialios vykdomosios institucijos, ir tvirtino naujas
nuostatas: a) meras vykdo tarybos pirmininko funkcijas pirmininkaudamas tarybos
posdiams ir atstovaudamas jai (nebdamas atskira, savarankika vykdomja
institucija) ir yra renkamas tarybos i jos nari; b) savivaldybs administracijos
direktorius yra savivaldybs vykdomoji institucija ir pareigas skiriamas mero
silymu savivaldybs tarybos sprendimu tarybos galiojim laikui politinio
(asmeninio) pasitikjimo pagrindu" (Vietos savivaldos statymo 29 str.).
Kalbant apie vietos savivald, verta paymti, kad Konstitucijoje (123 str. 4 d.)
numatyta, jog Seimas savivaldybs teritorijoje gali laikinai vesti tiesiogin valdym
(logikai mstant - valstybin, vyriausybin administravim, kuris pagal savo esm ir
pobd nesiskiria nuo apskrities valdymo). Tokia nuostata pagal Konstitucijos
vientisumo princip (6 str. 1 d.) neprietarauja vietos savivaldos ir kartu demokratins
valstybs principams, nes: 1) tiesioginis savivaldybs valdymas gali bti tik laikinas,
nepaneigiantis savivaldybs tarybos kadencijos reglamentavimo Konstitucijoje
prasms; 2) tik Seimas (bet ne Vyriausyb ar kita valdymo funkcij vykdanti
institucija) gali vesti mint valdym. Be to, statym leidjas nustat tiesioginio
valdymo vedimo pagrindus (pvz., jei savivaldybs taryba ksinasi valstybs teritorijos vientisum ir konstitucin santvark, jei du met ketvirius i eils nevyksta
tarybos posdiai, jei naujai irinkta taryba per du mnesius nuo pirmojo posdio
suaukimo dienos neirenka mero; 2003 m. Laikino tiesioginio valdymo savivaldybs
teritorijoje statymo 2 str.), kuri pagrstumas i principo nekelia abejoni, tuo labiau,
kad pagal statym Seimas gali, bet neprivalo vesti mint valdym iki 6 mnesi
Vyriausybs silymu, o jei nusprendia tai daryti - privalo nustatyti nauj rinkim
savivaldybs taryb rinkim dat (Laikino tiesioginio valdymo savivaldybs
teritorijoje statymo 2 str. 4-7 d.).
Detalizuojant demokratikai tiesioginiu ar atstovaujamuoju bdu gyvendinam
valstybins bendruomens suverenitet - vienintel valstybins valdios pateisinimo
(legitimacijos) altin (Konstitucijos 4 str.), paymtina, kad pagal Konstitucij
tiesioginis tautos suvereniteto gyvendinimas pirmiausia pasireikia referendumu (9
str., 69 str. 4 d., 148 str.) ir rinkimais (55 str., 78 str., 119 str. 2 d.).
Kalbant apie referendum, paymtina, kad jis bus demokratinis, jei jo metu
galios tiesiogini, visuotini ir lygi rinkim bei slapto balsavimo principai. Pagal
Konstitucij (9 str.) referendum skelbia Seimas savo iniciatyva arba kai to reikalauja
ne maiau kaip 300 tkstani rinkim teis turini piliei. Referendumo statyme
(11 str. 5 d.) nustatyta, kad piliei paraus, kuriais patvirtinamas pritarimas
konkretaus referendumo paskelbimo idjai, ne maiau kaip 15 piliei iniciatyvin
grup, registruota Vyriausiosios rinkim komisijos, turi surinkti per tris mnesius.
Tuo atveju, jei referendumo idj silo Seimo nariai, j iniciatyvin grup turi bti ne
maesn kaip 1/4 vis Seimo nari (Referendumo statymo 9 str. 3 d.).
Paymtina, kad pagal Referendumo statym skiriami privalomieji ir konsultaciniai referendumai. Privalomieji referendumai turi bti beslygikai rengiami, kai
81
KONSTITUCIN TEIS
sprendiami klausimai dl Konstitucijos 1 straipsnio (iuo atveju sprendimas priimamas, jei tam pritaria ne maiau kaip 3/4 piliei, rayt rinkj sraus) ir kit I
skirsnio bei XIV skirsnio nuostat (iais atvejais sprendimas priimamas, jei tam
pritaria ne maiau kaip pus piliei, rayt rinkj sraus), Konstitucijos
sudedamosios dalies - konstitucinio akto Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo
postsovietines Ryt sjungas" (iuo atveju sprendimas priimamas, jei tam pritaria ne
maiau kaip 3/4 piliei, rayt rinkj sraus) keitimo ir Lietuvos valstybs
dalyvavimo tarptautinse organizacijose, jeigu is dalyvavimas yra susijs su Lietuvos valstybs organ kompetencijos daliniu perdavimu tarptautini organizacij
institucijoms ar j jurisdikcijai" (iuo atveju sprendimas priimamas, jei tam pritaria
daugiau kaip pus referendume dalyvavusi piliei). Be to, privalomasis referendumas gali bti rengiamas, jei Seimas ar 300 tkstani rinkim teis turini
piliei silo sprsti kit klausim, susijus su statym ar j nuostat primimu
(Referendumo statymo 4 str. 1 ir 2 d., r. Konstitucijos 69 str. 4 d.).
Galima priminti, kad 2003 m. gegus 10-11 dienomis vykusiame privalomajame
referendume dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje dalyvavo daugiau
kaip pus (63,3 procento) piliei, turini rinkim teis ir rayt rinkj sraus, o
u klausimo sprendimo tekst Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos
Sjungoje" balsavo daugiau kaip pus (91,07 procento) referendume dalyvavusi
piliei.
Konsultaciniai referendumai, kuri daugiau kaip puss piliei (rayt rinkj
sraus) balsais priimtas sprendimas pareigoja Seim nagrinti jo gyvendinim, gali
bti rengiami kitais valstybei ir visuomenei svarbiais klausimais, jei tai inicijuoja 300
tkstani rinkim teis turini piliei ar Seimas, ir dl to nebtina rengti
privalomojo referendumo (Referendumo statymo 5, 8 str.).
Detalizuojant demokratinius ir reguliarius (kas ketveri metai vykstanius) Seimo
ir (kas penkeri metai rengiamus) Respublikos Prezidento bei (kas ketveri metai
organizuojamus) savivaldybi taryb rinkimus, paymtina, kad j konstituciniai
principai yra vienodi: visuotin, tiesiogin ir lygi rinkim teis bei slaptas balsavimas
(Konstitucijos 55 str. 1 d., 78 str. 2 d., 119 str. 2 d.).
Visuotins rinkim teiss principas apima vis veiksni piliei (o savivaldybi
taryb rinkimuose pagal Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalies 2002 m. pakeitim -ir
kit nuolatini savivaldybs gyventoj), kurie rinkim dien yra sukak 18 met,
galimyb rinkti tam tikra tvarka registruotus kandidatus (t. y. gyvendinti aktyvij
rinkim teis) ir vis t veiksni piliei, kurie yra sukak Konstitucijos ar statym
nustatyto amiaus (Seimo rinkimuose - 25 met, Respublikos Prezidento - 40,
savivaldybi taryb - 20) bei atitinka kitus reikalavimus (pvz., sslumo), galimyb
bti renkamais kandidatais (t. y. gyvendinti pasyvij rinkim teis).
Tiesiogins rinkim teiss principas rodo, kad atstovus rinkjai renka be tarpinink.
Lygios rinkim teiss principas rodo tai, kad kiekvienas rinkjo balsas (ir vienas
srao balsas", t. y. balsas u partijos pateikt kandidat sra Seimo ir savivaldybi taryb rinkimuose, ir vadinamieji trys pirmumo balsai", t. y. balsai u bet
kuri trij kandidat norim eilikum tame srae, u kur atiduodamas srao
balsas") turi vienod vert skaiiuojant balsus ir nustatant galutinius rinkim rezultatus (tokius pirmumo balsus, atiduodamus balsuojant u kandidat sra, numato
Seimo rinkim statymas ir Savivaldybi taryb rinkim statymas).
82
Paymtina, kad Konstitucijoje nustatyta konkreti Respublikos Prezidento rinkim sistema (t. y. daugumos bals sistema - irinktu laikomas arba daugiau kaip
pus vis bals pirmajame rate surinks, arba daugiausia bals antrajame rate surinks kandidatas; r. Konstitucijos 81 str.), tuo tarpu Seimo ir savivaldybi taryb
rinkim sistemos nenustatytos. statym leidjas iuo atveju pasirinko:
1) miri (i dalies proporcin barjerin, i dalies daugumos bals sistem) Seimo rinkim sistem, pagal kuri i 141 Seimo nario 71 Seimo narys renkamas 71
vienmandatje rinkim apygardoje pagal daugumos sistem (tai reikia, kad irinktu
laikomas kandidatas, gavs daugiausia rinkj bals; paymtina, kad iose
apygardose kandidatus gali kelti partijos, o kiekvienas pilietis, turintis pasyvij
rinkim teis, gali ikelti ir registruoti savo kandidatr, jei tai paraais paremia ne
maiau kaip vienas tkstantis tos apygardos rinkj), o 70 Seimo nari - vienoje
daugiamandatje rinkim apygardoje (ji apima vis valstybs teritorij) pagal proporcin barjerin sistem, pagal kuri skirstant mandatus (proporcingai gautiems
rinkj balsams) dalyvauja tik tie sraai, kurie veik vadinamj rinkim barjer, t.
y. gavo ne maiau nei 5 procentus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals (jei dvi
ar daugiau partij sudar bendr - koalicin - kandidat sra, - ne maiau nei 7
procentus;
2) proporcin barjerin savivaldybi taryb rinkim sistem, pagal kuri kiekvienoje savivaldybje sudaroma daugiamandat rinkim apygarda, kurioje kandidatai
renkami tik pagal partij pateiktus kandidat sraus (t. y. atskiras pilietis, turintis
pasyvij rinkim teis, neturi galimybs ikelti savo kandidatros), o skirstant
mandatus (proporcingai gautiems rinkj balsams) dalyvauja tik tie sraai, kurie
veik rinkim barjer, t. y. gavo ne maiau nei 4 procentus vis rinkimuose
dalyvavusi rinkj bals (jei dvi ar daugiau partij sudar bendr - koalicin kandidat sra, -ne maiau nei 6 procentus.
Kalbant apie rinkimus, svarbu aptarti Vyriausij rinkim komisij, kuri pagal
Konstitucij (67 str. 13 p.) sudaro Seimas. Kadangi i komisija tiesiogiai paminta
Konstitucijoje, galima teigti, kad tik ji gali centralizuotai organizuoti tiek Seimo, tiek
Respublikos Prezidento ar savivaldybi taryb rinkimus, taip pat referendumus. Tai
iaikino Konstitucinis Teismas, vertindamas specialiai Respublikos Prezidento
rinkimams 1993 m. pagal tam tikr statym sudaryt Respublikos Prezidento
rinkim komisij", kuri pavadinta aukiausia Respublikos Prezidento rinkim
organizavimo institucija" (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 11d. nutarimas).
Vyriausiosios rinkim komisijos teisin padtis detalizuota 2002 m. priimtame
Vyriausiosios rinkim komisijos statyme. Pagal statym mintoji komisija yra
nuolatin ir nepriklausoma institucija, kuri ketveriems metams sudaro Seimas i: 1)
pirmininko; 2) trij auktj universitetin teisin isilavinim turini asmen, kurie
burtais nustatomi i teisingumo ministro pasilyt ei kandidat; 3) trij auktj
universitetin teisin isilavinim turini asmen, kurie burtais nustatomi i Lietuvos
teisinink draugijos pasilyt ei kandidat; 4) partij, gavusi Seimo nari
mandat daugiamandatje rinkim apygardoje, pasilyt asmen (mintos partijos
turi teis pasilyti po vien asmen). Paymtina, kad jei kandidatai atitinka
reikalavimus (yra pilieiai, pagal Seimo rinkim statym gali tapti kandidatais
Seimo narius, per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybi
taryb rinkimus ar referendumus nebuvo atleisti i rinkim ar referendumo komisijos
u statym paeidim), tai Seimas negali pasilyt kan83
KONSTITUCIN TEIS
didat atmesti". Svarbu ir tai, kad asmenys, paskirti komisij i teisingumo ministro
ir Lietuvos teisinink draugijos pasilyt kandidat, turi sudaryti daugiau kaip 1/2
Vyriausiosios rinkim komisijos nari" (minto statymo 6 str., 7 str.).
84
intais tarptautins teiss principais ir normomis" (Konstitucijos 135 str. 1 d.). Be to,
nepriklausomyb ireikia ir valstybins bendruomens (teisins tautos) suverenitetas
(Konstitucijos 2 str.), demokratikai gyvendinamas tiesiogiai ar per Seimo narius bei
Respublikos Prezident (Konstitucijos 4 str.), o platesniu poiriu - ir per Vyriausyb,
taip pat teismus (Konstitucijos 5 str. 1 d.). Nepriklausoma valstyb neinyksta, jei jos
bendruomen demokratikai - tiek tiesiogiai referendumu, tiek netiesiogiai per Seim,
Respublikos Prezident ir Vyriausyb - pritaria, kad valstyb sijungt Europos
Sjung deleguodama jai dal savo kompetencijos, kuri bus vykdoma kartu su kitomis
ios Sjungos narmis. Aiku, toks delegavimas, kad bt aikiau, turt bti
tiesiogiai numatytas Konstitucijoje, todl btina atitinkamai pakeisti (ar pleiamai
aikinti) Konstitucij, pavyzdiui, jos 136 straipsn. Siame straipsnyje pernelyg
abstrakiai numatytas Lietuvos valstybs dalyvavimas tarptautinse organizacijose,
nustatytas reikalavimas jeigu tai neprietarauja valstybs interesams ir jos
nepriklausomybei". Minta, kad Seimas 2004 m. apsisprend papildyti Konstitucijos
150 straipsn, nustatant, kad sudedamja Konstitucijos dalimi laikomas ir
konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje".
ioje vietoje svarbu prisiminti Konstitucijos sudedamj dal - konstitucin akt
Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas" (Konstitucijos 150 str.). Jame, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje
negali bti joki Rusijos [...] karini bazi ir kariuomens dalini". Nesileidiant
neteisines diskusijas, kiek kareivi, amunicijos ar ginkluots turt apimti odiai
kariuomens dalinys", galima teigti, kad iame akte nedraudiama statym leidjui
nustatyti, kad Lietuv laikinai tarptautinms pratyboms gali atvykti tam tikro
gausumo Rusijos ar kitos valstybs, esanios postsovietinse Ryt Sjungose", kareivi grup (tai numato Tarptautini operacij, karini pratyb ir kit rengini
statymas, pakeistas 2002 m. sausio 15 d.).
85
KONSTITUCIN TEIS
mat", kai reikia t pai norm taikyti skirtingiems asmenims"; principas pareigoja
vienodus faktus teisikai vertinti vienodai, ir draudia i esms tokius pat faktus
savavalikai vertinti skirtingai"; principas reikalauja, kad teisje pagrindins teiss ir
pareigos bt tvirtintos vienodai" (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d., 2000
m. birelio 30 d. ir 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). I viso to kyla draudimas varyti
mogaus teises ar teikti jam privilegijas dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms,
socialins padties, tikjimo, sitikinim [...]" (Konstitucijos 29 str. 2 d.). Toks
draudimas i esms yra asmen nediskriminavimo ir neprivilegijavimo pagal mintus
kriterijus principas, kuris gali bti pleiamas, teisikai vardijant ir kitus
diskriminacinio (savivaliko ir neobjektyvaus) vertinimo kriterijus. iuo poiriu
galima pateisinti norm, kad visi nuteistieji lygs nepaisant j [...] genetini savybi,
negalumo, seksualins orientacijos, veiklos ries ir pobdio, gyvenamosios vietos
ir kit nenumatyt Lietuvos Respublikos statymuose ypatybi" (Teisingumo ministro
2003 m. birelio 18 d. sakymu patvirtint Aretini vidaus tvarkos taisykli 2 p.).
iame kontekste paymtinas asmen teisinio saugumo principas, pagal kur, viena
vertus, galioja tik paskelbti statymai (Konstitucijos 7 str. 2 d.), kita vertus, statymai
galioja ateit (t. y. negalioja atgaline data). Konstitucinis Teismas iaikino, kad
vienas i teisins valstybs reikalavim yra tas, jog teiss akt galia turi bti
nukreipiama ateit. Teiss aktuose tvirtintos normos taikomos faktams ir
pasekmms, atsirandantiems po j sigaliojimo" (Konstitucinio Teismo 2001 m.
lapkriio 29 d. nutarimas). Tiesa, teisinje valstybje galioja iimtis, kad priimti
statymai, panaikinantys veikos baudiamum ar suvelninantys atsakomyb, turi
grtamj gali" (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11d. nutarimas). Be to,
paymtina, kad asmen teisinio saugumo principas apima asmens teist lkesi
princip. Jis pagal Konstitucinio Teismo iaikinimus reikia, viena vertus, vis
valstybs institucij pareig laikytis prisiimt sipareigojim (pvz., mokti tam
tikriems asmenims statymu ar valdymo aktu nustatyt pensij ar darbo umokest),
kita vertus, asmens teistai gyt teisi (pvz., teisi gauti tam tikr pensij ar darbo
umokest) apsaug (asmenys turi teis pagrstai tiktis, kad j pagal galiojanius
teiss aktus gytos teiss bus ilaikytos nustatyt laik ir gals bti realiai
gyvendinamos" (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodio 18 d. nutarimas).
Pavyzdiui, jei kiekvienas naujos kadencijos Seimas keiia prokuror skyrimo ir
atleidimo tvark ir todl n vienas paskirtas generalinis prokuroras neibna savo
pareig vis statymo nustatyt galiojim laik, tuo ne tik sudaromos antikonstitucins prielaidos atsirasti teisiniam netikrumui prokuratros sistemoje", bet ir
paeidiamas asmens (iuo atveju generalinio prokuroro) teist lkesi (eiti
pareigas vis statymo nustatyt laik, jei nepadaromas nusikalstamas teiss
paeidimas) principas [...]. statym leidjas, nustats generalinio prokuroro galiojim trukm, neturi teiss nustatyti bet koki generalinio prokuroro atleidimo i
pareig nepasibaigus galiojim terminui pagrind" (Konstitucinio Teismo 2003 m.
sausio 24 d. nutarimas). Toks iaikinimas jau ir konstitucins teiss ir teiss istorijos
dalis, nes Seimas 2003 m. pakeit Konstitucij, tiesiogiai nustatydamas generalinio
prokuroro skyrimo ir atleidimo tvark (84 str. 11 p., 118 str. 5 d.);
3) valdi - statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins - padalijimo principas (kitaip tariant, pagrindini valstybs valdios funkcij ir jas vykdani pagrindini valstybs institucij - Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybs ir teism - kompetencijos atribojimo principas; Konstitucijos 67 str., 84 str., 94 str.,
86
109 str.), pagal kur, viena vertus, n viena valstybs institucija nra aukiausiasis
valstybins valdios organas" (LTSR 1978 m. Konstitucijos 97 str. 1 d.), kita vertus,
n viena valstybs valdi (pagal Konstitucijos 5 str. 1 d.) gyvendinanti institucija
negali atsisakyti savo galiojim, perimti kitos institucijos galiojimus ar perleisti savo
galiojimus kitai institucijai. Visa tai daug kart yra akcentavs Konstitucinis
Teismas;
4) maum - tiek opozicini Seimo nari grupi ar frakcij, tiek piliei tautini
bendrij (Konstitucijos 45 str.) ar asmen religini organizacij (43 str.) -apsaugos
principas, kurio negali paneigti mintas demokratijos elementas - daugumos
principas. iuo poiriu vienas i demokratins ir teisins valstybs princip
bendrum - daugumos ir maumos interes derinimas;
5) asmens galimyb kreiptis teism (Konstitucijos 30 str. 1 d.), t. y. nepriklausom ir nealik teism" (Konstitucijos 31 str. 2 d.). i galimyb yra absoliuti, t.
y. statym leidjas neturi galiojimo nustatyti, kad tam tikras valdymo institucijos
sprendimas yra neskundiamas teismui. Akcentuojama ir asmens teis reikalauti, kad
jam teismine tvarka bt atlyginta padaryta materialin ir moralin ala. Anot
Konstitucinio Teismo, net ir nesant atitinkamo statyminio reguliavimo, asmuo gali
reikalauti jam atlyginti neteistais valstybs institucij ar pareign veiksmais
padaryt al tiesiogiai remdamasis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi bei kitais
Konstitucijos straipsniais, kuriuose nustatytos atitinkam mogaus teisi ir laisvi
apsaugos ir gynimo garantijos" (Konstitucinio Teismo 2000 m. birelio 30 d.
nutarimas). Be to, svarbi ir Teism statymo (5 str.) nuostata, kad asmuo turi teis
operatyv teism", t. y. teismas visa savo veikla turi utikrinti, kad bylos bt
inagrintos [...] per manomai trumpiausi laik";
6) teisj ir teism vykdani teisingum, nepriklausomumo principas (Konstitucijos 109 str. 2 d.). Konstitucijoje numatytas dvejopas nepriklausomumas: a)
individualus teisj nepriklausomumas. J, anot Konstitucinio Teismo, lemia tai, kad:
pirma, teisj galiojim trukm nelieiama. J riboja bendra taisykl: Lietuvos
Respublikos teism teisjai atleidiami i pareig [...] sulauk statyme nustatyto
pensinio amiaus" (Konstitucijos 115 str. 2 p.); antra, draudiama teisj suimti ar
patraukti baudiamojon atsakomybn be Seimo ar Respublikos Prezidento sutikimo
(r. Konstitucijos 114 str. 2 d.). Tai iek tiek detalizuoja Teism statymo (47 str.)
nuostata: Draudiama eiti teisjo gyvenamsias ar tarnybines patalpas, daryti ten
arba teisjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje [...] apir, krat ar pom";
treia, teisjui, gaunaniam teisjo atlyginim (Konstitucijos 113 str. 1 d.), negalima
statymais ar kitais teiss aktais mainti darbo umokesio (Konstitucinio Teismo
1999 m. gruodio 21 d. nutarimas). iame kontekste paymtinos Teism statymo (1
str. 3 d., 3 str. 4 d., 47 str.) nuostatos, pagal kurias niekas neturi teiss reikalauti, kad
teisjas atsiskaityt dl konkreioje byloje priimto sprendimo", bylose teism
priimtus sprendimus gali perirti tik teismas ir tik statym nustatyta tvarka",
teisjas ar teismas neatsako u al, atsiradusi proceso aliai dl to, kad byloje
priimtas neteistas ar nepagrstas sprendimas. i al [...] atlygina valstyb. Dl
teisjo nusikalstamos veikos vykdant teisingum atsiradusi ir asmeniui valstybs
atlygint turtin ir neturtin al valstyb regreso tvarka iieko i teisjo"; b)
kolektyvinis teism, kaip teismins valdios institucij sistemos, nepriklausomumas ir
savivalda. Konstitucinis Teismas iaikino, kad teism veikla nra ir negali bti
laikoma valdymo sritimi, priskirta kuriai
87
KONSTITUCIN TEIS
88
89
KONSTITUCIN TEIS
kurios neliko vlesnse konstitucijose; 2) statistin poir - pastebta, kad pastaraisiais metais Lietuvoje daugiau negu 40 proc. nuteistj buvo skiriama reali laisvs
atmimo bausm, taiau tai nusikalstamumo didjimo nesustabd"; 3) lyginamj
poir - paymta, kad Vakar ir Vidurio Europos valstybse mirties bausm
panaikinta ar praktikai nevykdoma; 4) lingvistin poir - Konstitucijos 19 straipsnyje tvirtinta tik viena norma, kurios formuluotje nenumatyta, kad statymu ar
teismo sprendimu galima riboti mogaus gyvyb. Labiausiai tikinamais galima laikyti du Konstitucijos aikinimo bdus: 1) login - iaikinta, kad mirties bausm yra
fizinis nuteisto mogaus sunaikinimas, gyvybs atmimas nepriklausomai nuo to,
kokiu bdu tai daroma: suaudant, pakariant, suleidiant mirtin vaist doz ar kitokiu
bdu"; 2) sistemin - nurodyta, kad nors Konstitucijos preambuls teiginiai apie darni
pilietin visuomen ir teisin valstyb suponuoja mint apie kiekvieno mogaus ir
visos visuomens apsaug nuo nusikalstam ksinimsi, taiau bendrj interes
apsauga demokratinje teisinje valstybje negali paneigti konkreios mogaus teiss
apskritai".
mogaus teiss gyvyb, kaip absoliui vertyb, savaime nepaeidia statymas,
leidiantis policijos, prokuratros, Specialij tyrim tarnybos ar kitam valstybs
pareignui panaudoti prie mog aunamj ginkl tam tikrais atvejais (pagrindais)
ir tvarka, pavyzdiui, kai: 1) pareignas upuolamas jo gyvybei akivaizdiai
pavojingu bdu ir nra kit galimybi tok upuolim atremti; 2) asmuo, atliekantis
teismo paskirt laisvs atmimo bausm, bga i bausms atlikimo vietos ir akivaizdiai atsisako paklsti j sustabdyti siekianio pareigno reikalavimui sustoti (r.,
pvz., Prokuratros statymo 56 straipsn aunamojo ginklo naudojimo tvarka"). iuo
atveju vertinant statymo atitikt Konstitucijai, svarbu atsivelgti, ar statymas
pareigoja pareignus panaudoti, esant galimybei, pirmiausia kitas savigynos ar
sulaikymo priemones, iauti spjamj v or, stengtis taikyti kojas ir taip
ivengti sunki padarini, tarp j - netyinio gyvybs atmimo.
Kalbant apie mogaus gyvyb, problemikas yra eutanazijos (gr. euthanasia -gera
lengva mirtis) klausimas, t. y. aktyvios pagalbos (pvz., suleidiant mirtin vaist doz,
atjungiant gyvyb palaikanius medicinos aparatus) nusiudyti nepagydoma liga
serganiam (ir dl to skausmus kenianiam) asmeniui teisinimas. Konstitucijos 19
straipsnio formuluot lyg ir neleidia teigti, kad Baudiamajame kodekse gali nebti
numatytos baudiamosios atsakomybs u tai, jog mogus A, praomas mogaus B,
padjo pastarajam atimti gyvyb (tuo i esms jam ne paddamas nusiudyti, bet j
nuudydamas). Taigi neatsitiktinai naujojo Baudiamojo kodekso 134 straipsnyje
raoma: tas, kas beviltikai serganio mogaus praymu padjo jam nusiudyti,
baudiamas [...]". Taiau akivaizdu, kad btina atsivelgti tai, kad serganio asmens
gydymas beviltikas ir skausmai nepakeliami, ir siekti atitinkamai keisti iki iol
vyravusi baudiamosios (ir konstitucins) teiss nuostat, kad vieosios ar privaios
medicinos staig darbuotojai, viena vertus, gali ir turi velninti mirtanio paciento
skausmus, kita vertus, neturi teiss jam padti gyvendinti laisva valia priimt
sprendim nusiudyti, siekiant ivengti beprasmi skausm.
Teis la isv s nelieiamum (20 str.) apima mogaus judjimo ir bendrj
veikimo ar neveikimo (veiksm atlikimo ar neatlikimo) laisv, kuri gali bti ribojama
(o jei tai nenumatyta Konstitucijos ir statym arba taikoma ne statymo nustatyta
tvarka - ir paeidiama) vairiai: sulaikant ar suimant mog, skiriant jam aret ar
kit laisvs suvarymo (atmimo) bausm, j priverstinai gydant ar taikant
91
KONSTITUCIN TEIS
92
KONSTITUCIN TEIS
nutarimu yra paeidiamos ir nuosavybs teiss (teiss valdyti nuosavybs teise priklausanius alkoholinius grimus, jais naudotis ir disponuoti), ir asmens kins
veiklos laisv ir iniciatyva (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutarimas).
Teis turti savo sitikinimus ir juos laisvai reikti (Konstitucijos 25 str. 1 d.), taip
pat informacijos laisv (Konstitucijos 25 str. 2 d.) apima vairias individualias
galimybes (pvz., odio, nuomons ar spaudos laisv) ir kartu nelieiamas vertybes,
kurios susijusios su vadinamuoju komunikacijos procesu. Anot Konstitucinio Teismo,
tokiame procese atsiranda visuomeninis kontaktas, formuojasi vieoji nuomon"
(Konstitucinio Teismo 1995 m. balandio 20 d. nutarimas). Kalbant apie informacijos
laisv, svarbu paymti, kad Konstitucija (44 str.) draudia visuomens informavimo
(masins informacijos") cenzr ir tokio informavimo priemoni (t. y. dienrai ar
kit leidini, leidykl, radijo ar televizijos stoi, informacijos agentr ir pan.)
monopolizavim. Cenzra, anot Konstitucinio Teismo 1995 m. balandio 20 d.
nutarimo, - tai spaudos, kino film, radijo ir televizijos laid, teatro spektakli ir kit
vie rengini turinio kontrol, kad nebt platinamos tam tikros inios ir idjos".
Paymtina, kad aptariamos teiss nra absoliuios. Konstitucijoje (25 str. 4 d.)
vienareikmikai atmetamos (laisv [...] nesuderinama su") tokios komunikacijos
galimybs, kurios laikytinos nusikalstamais veiksmais - tautins, rasins, religins ar
socialins neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, meitu ar
dezinformacija". Konstitucija (25 str. 3 d.), be to, leidia statymais riboti teises
(laisves) skleisti informacij, jei tai btina apsaugoti mogaus garb ir orum,
sveikat, privat gyvenim, dorov ar ginti konstitucin santvark. iuo poiriu
galima suprasti minto Konstitucinio Teismo nutarimo iaikinimus, kad: 1) teiss
aktuose gali bti nustatytos tiek visuomeninio, tiek privataus radijo ar televizijos
funkcijos (kultrin, jaunimo aukljimo ir pan.), reklamos kiekis; 2) statym leidjas,
nustatydamas urnalisto teis isaugoti informacijos altinio paslapt (neatskleisti
informacijos altinio), negali sudaryti prielaid neatskleisti - net teismui informacijos altinio net ir tada, kai demokratinje valstybje informacijos altin
atskleisti yra btina dl gyvybikai svarbi ar kit ypa reikming visuomens
interes, [...] kad bt vykdomas teisingumas, nes informacijos altinio
neatskleidimas galt sukelti daug sunkesnes pasekmes negu jo atskleidimas. [...]
Taigi statym leidjas, nustatydamas urnalisto teis isaugoti informacijos altinio
paslapt [...], turi pareig (irykinta - aut.) nustatyti ir tai, kad kiekvienu atveju
sprsti, ar urnalistas turi atskleisti informacijos altin, gali tik teismas"
(Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas).
KONSTITUCIN TEIS
tinms bendrijoms yra garantuojamas tautinio identiteto isaugojimas, kultros tstinumas ir tautin saviraika" (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas).
Pateikta teis i esms nra politin, todl ir usienietis, nuolatos gyvenantis
Lietuvoje, remdamasis Konstitucijos 37 straipsniu, gali kelti valstybei tam tikrus
reikalavimus (pvz., gintis nuo prievartins asimiliacijos, t. y. valstybs veiksmais
keliamos grsms prarasti tautin kultrin identitet). Svarbs iuo atveju tokie
Konstitucinio Teismo iaikinimai:
1. Kokiai tautybei priklausyti - tai asmens apsisprendimo reikalas, t. y. niekas,
iskyrus pat asmen, negali sprsti jo priskyrimo kokiai nors tautybei klausimo"
(Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas). Remiantis tokiu iaikinimu,
galima aikiau suprasti, kodl, pavyzdiui, dvialse Lietuvos ir Ukrainos ar Lenkijos
sutartyse dl abipusio supratimo ir kaimyninio bendradarbiavimo nustatyta, kad
Lietuvos Respublikos pilietis pats sprendia, ar jis priklauso ukrainiei ar lenk
tautinei bendrijai Lietuvoje (antai lenk tautinei maumai Lietuvoje priklauso
asmenys, kurie turi Lietuvos pilietyb, yra lenk kilms arba priskiria save lenk
tautybei, kultrai, laikosi lenk tradicij bei laiko lenk kalb savo gimtja kalba
(Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos 1994 m. Draugik santyki ir gero
kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 13 str.).
2. Konstitucijos 37 straipsniui neprietarauja ginytas reglamentavimas, pagal kur
nelietuvi tautybs asmen vardai ir pavards iduodamame Lietuvos Respublikos
pilieio pase raomi lietuvikais ramenimis. Toks Konstitucinio Teismo iaikinimas
pagrstas tuo, kad, viena vertus, lietuvi kalba yra valstybin kalba (Konstitucijos 14
str.), kuri yra svarbi piliei lygiateisikumo garantija, nes leidia visiems pilieiams
vienodomis slygomis bendrauti su valstybs ir savivaldybi staigomis", antra vertus,
Lietuvoje gyvenantys asmenys save priskiria daugiau nei imtui tautybi [...]. Jeigu
teiss normomis bt nustatyta, kad i piliei vardai ir pavards Lietuvos
Respublikos pilieio pase raomi kitokiais, ne lietuvikais, ramenimis, bt [...]
sutrikdyta valstybs ir savivaldybi staig, kit moni, staig bei organizacij
veikla". Be to, Konstitucinis Teismas paymjo, kad lietuvi kalbos, kaip valstybins
kalbos, statusas reikia, kad j privalu vartoti tik vieajame gyvenime, o kitose
gyvenimo srityse asmenys nevaromai gali vartoti bet kuri jiems priimtin kalb"
(Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas).
KONSTITUCIN TEIS
2003 m. liepos 4 d. nutarime pateikta doktrina (t. y. argumentuot teigini ir koncepcij sistema). Pagal j, statymu nustaius tam tikr pensin aprpinim, pagal kur
tam tikri asmenys gyja teis konkrei pensij, valstyb prisiima sipareigojim
toki pensij paskirti ir mokti", o asmenys, atitinkantys statyme nustatytas slygas,
turi teis reikalauti, kad valstyb jiems skirt [...] pensij ir j mokt" (t. y.
vykdyt statymu prisiimt sipareigojim ir mokt nustatyto dydio imokas").
Nustatytas pensinis aprpinimas statymu gali bti bloginamas tik tada, kai
akivaizdiai susidaro ypatinga situacija ir dl to btina apsaugoti kitas konstitucines
vertybes. Kitaip tariant, esant ekonominei krizei ar kitai ypatingai situacijai, kai
objektyviai trksta l, btin pensijoms mokti, paskirtos ir mokamos pensijos gali
bti laikinai (kol yra ypatinga situacija) mainamos proporcingai, lyginant su
gyvybikai svarbiais visuomens interesais". Be to, pensij sistema gali bti
pertvarkoma statymu, laikantis valstybs prisiimt konstitucing sipareigojim
mokti tam tikras pinigines imokas. Jeigu pertvarkant pensij sistem i esms
pakeiiamas pensij teisinis reglamentavimas (arba nelieka statymais pirmiau nustatyt pensij), statym leidjas privalo, viena vertus, numatyti pakankam pereinamj laikotarp, per kur asmenys, dirbantys atitinkam darb ar atliekantys
atitinkam tarnyb, suteikiani teis atitinkam pensij pagal ankstesn reguliavim,
galt pasirengti tokiems pakeitimams", antra vertus, nustatyti t e i s i n g
s u s i d a r i u s i praradim kompensavimo (irykinta - aut.) mechanizm
asmenims, kuriems [...] pensija buvo paskirta ir mokama".
Asmens kins veiklos laisv ir iniciatyva tvirtinta Konstitucijos 46 straipsnio 1
dalyje. Pagal Konstitucinio Teismo iaikinim yra ne viena konkreti, bet vairi
teisini galimybi visuma, kurios turi sudaryti prielaidas tiek fiziniam, tiek juridiniam
asmeniui savarankikai priimti jo kinei veiklai reikalingus sprendimus, o jos turin
sudaro teis laisvai sudarinti sutartis, siningos konkurencijos laisv, kins veiklos
subjekt lygiateisikumas ir kt. (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).
Tai lengviau suprasime pasitelk konkret Konstitucijos taikymo pavyzd. statym
leidjas, saugodamas moni sveikat, apribojo farmacin veikl kaip ypating
asmens kin veiklos srit (nes ji susijusi su vaist laikymu, gaminimu ir pardavimu),
nustatydamas, kad privati vaistin nuosavybs teise gali priklausyti arba auktj
farmacin isilavinim turiniam fiziniam asmeniui, arba fizini asmen grupei,
kurioje daugiau kaip pus vaistins statinio kapitalo priklauso asmenims, turintiems
farmacin isilavinim. Toks ribojimas pagal Konstitucin Teism yra nepakankamai
pagrstas, neproporcingas ir todl antikonstitucinis. Toks Konstitucinio Teismo
sprendimas pagrstas tuo, kad: 1) vien buvimas vaistins savininku nereikia, jog
savininkas turi teis vykdyti farmacin veikl, kuriai yra btinas farmacinis
isilavinimas; 2) statymu galima nustatyti tokius vaistini savinink nuosavybs
teisi apribojimus, kad j nuosavose vaistinse tik asmenys, turintys farmacin
isilavinim, galt vadovauti vaistinei ir kontroliuoti joje dirbanius asmenis,
vykdanius farmacin veikl; 3) neleidiama riboti asmens teiss nuosavyb
priklausomai nuo asmens isilavinimo", t. y. tam tikro isilavinimo reikalavimas
negali bti nustatomas asmenims, kurie siekia turti nuosavybs teise vaistini".
Kalbant apie asmens kins veiklos laisv ir iniciatyv, paymtina, kad jos yra
ne tik kiekvieno esamo ar galimo (bsimo) verslo subjekto individuali galimyb, bet
ir valstybs kio pagrindas. Pagal Konstitucij (46 str. 1 d.) pagrindins verty99
KONSTITUCIN TEIS
bs, kuriomis grindiamas valstybs (jos bendruomens) kis - tai privati nuosavyb,
asmens kins veiklos laisv ir iniciatyva. Taigi asmens kins veiklos laisv nra
absoliuti. Tai ufiksuota Konstitucijoje: valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji
tarnaut bendrai tautos gerovei" (46 str. 3 d.). K reikia tokia gerov - sudtingas
politinis ir ekonominis socialinis (ne tik teisinis) klausimas. Konstitucinis Teismas
iuo klausimu pateik abstrakt ir sudting aikinim: tautos gerov atspindi
materialini grybi vartojimas, taiau tam vertinti neturt bti sureikmintas
individo materialini poreiki tenkinimas", t. y. svokos bendra tautos gerov"
turinys kiekvienu konkreiu atveju atskleidiamas atsivelgiant ekonominius,
socialinius bei kitus svarbius veiksnius". Kitaip tariant, tautos gerov neturt bti
suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme" (Konstitucinio Teismo 1997 m.
vasario 13 d. nutarimas). K reikia valstyb reguliuoja" -paprastesnis klausimas. j
Konstitucinis Teismas atsak taip: kins veiklos reguliavimui bdingas bendrojo
leidimo metodas: leidiama viskas, kas nra draudiama. Taigi draudimai yra vienas
i kins veiklos reguliavimo bd. [...] statyme nustatyti draudimai turi bti
pagrsti, adekvats siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aikiai suformuluoti"
(Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas).
Visa tai susij su konstituciniu draudimu (j turi detalizuoti statyminis draudimas)
monopolizuoti gamyb ir rink (46 str. 4 d.) ir principu valstyb gina vartotojo
interesus" (46 str. 5 d.). Antai Konstitucinis Teismas, vertindamas Telekomunikacij
statymo nustatyt vieno kio subjekto - akcins bendrovs Lietuvos telekomas"teis verstis fiksuoto telefono ryio paslaug teikimu iki 2002 m. gruodio 31 d.,
iaikino, kad, viena vertus, pagal Konstitucij negalima vesti monopolio, t. y.
negalima statymu suteikti kio subjektui iimtini teisi veikti kurioje nors kio
srityje, dl ko i sritis bt monopolizuota", o antra vertus, draudimas monopolizuoti
gamyb ir rink nereikia, kad yra draudiama tam tikromis aplinkybmis statyme
konstatuoti monopolijos konkreioje kins veiklos srityje buvim. Toks
konstatavimas sudaro teisines prielaidas taikyti monopolistui atitinkamus
reikalavimus ginant vartotoj interesus" (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d.
nutarimas). Konstitucinis Teismas nurod, kad specialios vartotoj interes gynimo
priemons yra diskriminuojani kain nustatymo ribojimas, monopolins rinkos
preki kain dydi, tarif valstybinis reguliavimas, preki kokybs ar kit
reikalavim monopoliniam kio subjektui nustatymas ir pan. Tai iaikins ir paymjs, kad ginytame statyme pereinamajam laikotarpiui nustatytas konkurencijos
telekomunikacij srityje draudimas nra visuotinis ir absoliutus - mobiliojo ryio,
Interneto" tinklo paslaug rinka yra laisva", Konstitucinis Teismas nusprend, kad
ginytos Telekomunikacij statymo nuostatos neprietarauja Konstitucijos 46
straipsniui.
jo pasirinktoje visuomenei naudingos veiklos srityje [...]. Vengimas visuomenei naudingo darbo (o kas tai yra, galjo sprsti tik vienintel komunist partija -past. aut.)
nesuderinamas su socialistins visuomens principais (1978 m. Konstitucijos 58 str.);
2) kiekvienas LTSR pilietis turi saugoti ir stiprinti visuomenin, socialistin nuosavyb, kaip vent ir nelieiam taryb santvarkos pagrind [...]. Asmenys, kurie ksinasi visuomenin socialistin nuosavyb, yra liaudies prieai" (1940 m. Konstitucijos 103 str.). Toks sakmus ir gsdinantis juridinis tonas bei formuluots ugo
visas politines ar klasikines asmens teises, kurias LTSR konstitucijos pateik su
gausybe ilyg. Turint visa tai omenyje, svarbu paymti, kad klasikin ir pirmin
demokratins valstybs Konstitucijos paskirtis yra tvirtinti prigimtines mogaus
teises gintis nuo galimo valstybs institucij ar pareign ksinimosi (o ne j pareigas
valstybje). vairiuose galiojanios Lietuvos Konstitucijos skirsniuose terptos asmens
pareigos nesudaro vientisos pareig sistemos, kuri reikt gretinti su mogaus ir
pilieio teisi bei laisvi sistema. iuo poiriu galima kritikai vertinti vadovlius ar
kitokius teiss leidinius, kuri struktroje vien skirsn sudedamos pagrindins
mogaus teiss, laisvs ir p a r eigos (irykinta - aut.)".
Kiekvieno mogaus pareiga laikytis Konstitucijos ir statym bei nevaryti kit
moni teisi ir laisvi (Konstitucijos 28 str.) yra teisins valstybs principo dalis. i
pareiga rodo, kad n viena prigimtin mogaus teis ar laisv nra visikai absoliuti,
jei ja piktnaudiaujama siekiant varyti analogik ar panai kito mogaus teis
(laisv). mogaus teiss ir laisvs gali ir turi bti ribojamos proporcingai kit moni
teisi ir laisvi varymui. Anot Konstitucinio Teismo, tarp asmen teisi ir laisvi i
vienos puss ir visuomens interes - i kitos neretai kyla konflikt, o kartais
atsiranda ir prietaravim. Demokratinje visuomenje tokie prietaravimai
sprendiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepaeisti j pusiausvyros.
Vienas i interes derinimo bd yra asmens teisi ir laisvi ribojimas" (Konstitucinio
Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Visa tai turi principin reikm vertinant
tai, kas yra teisinga ir kas yra teisingumas: teisingumo negalima pasiekti pripastant
tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teistus interesus" (Konstitucinio
Teismo 1995 m. gruodio 22 d. nutarimas). Paymtina, kad pareiga nevaryti kit
moni teisi ir laisvi lieia ir privaius juridinius asmenis, kurie i esms yra tam
tikr moni teisinio susivienijimo forma.
Tv pareiga (ir teis!) auklti savo vaikus ir juos iki pilnametysts ilaikyti
(Konstitucijos 38 str. 6 d.), taip pat vaik pareiga gerbti tvus, globoti juos senatvje
ir tausoti j palikim (Konstitucijos 38 str. 7 d.) rodo, kad konstitucin teis i dalies
reglamentuoja ir privaius moni santykius, t. y. kad tam tikri toki santyki
aspektai nra visikai privats ir turi viej reikm. Toks reglamentavimas yra
principinis ir abstraktus, suteikiantis statym leidjui tam tikr teiskros erdv.
Antai statyme nustatytas tv valdios apribojimas" (CK 3.180 str.), kurio
kratutin priemon -neterminuotas tv valdios apribojimas, kuriam esant be
atskiro tv sutikimo vaikas gali bti vaikintas" (CK 3.180 str. 3 d.). Tai vaiko
prevencins apsaugos ir kardomojo gynimo priemon, kuri gali bti taikoma tik
teismo (ne valdymo institucijos) sprendimu, esant akivaizdiai (tai gali rodyti, pvz.,
tv iaurus elgesys su vaikais ar nesirpinimas jais, amoralumas) btinybei (CK
3.183 str.). itai suinteresuotas asmuo (tvai ar vienas i j) gali ginyti teisme
(Konstitucijos 30 str. 1 d., 110 str. 2 d.). Nereikt pernelyg sureikminti Konstitucijos odius tvai [...] nevaromi (irykinta -aut.) rpinasi vaik [...] doro101
KONSTITUCIN TEIS
102
principu (t. y. teisine valstybe). Todl statym leidjas neturi visikos laisvs nustatyti bet kokius mokesius ar baudas u j nemokjim. Antai Konstitucinis Teismas
iaikino, kad Konstitucijai prietaravo statymas, pagal kur tiek vien kart, tiek
kelet kart paeidus pareig mokti mokesius skiriama vienoda ir pagal protingumo
kriterij neproporcingai didel pinigin nuobauda: ne maiau kaip 50 000 lit" (tai
iaikinta Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodio 6 d. nutarime).
103
KONSTITUCIN TEIS
SEIMO KOMPETENCIJA
Konstitucini Seimo galiojim sraas (67 str.) susideda i 20 punkt. Juose ar
kituose straipsniuose (pvz., 106 str.) tvirtintus galiojimus galima sugrupuoti:
1. galiojimai, susij su statym leidyba. i grup eina mokesi nustatymas,
valstybs biudeto tvirtinimas, ministerij steigimas ar panaikinimas, amnestijos
paskelbimas, tarptautini sutari ratifikavimas ar valstybs teritorijos administracini
vienet (savivaldybi ir auktesnij administracini vienet", dabar vadinam
apskritimis) nustatymas.
2. galiojimai, susij su valdymu ir atitinkam Seimo nutarim primimu. i
grup eina valstybs kontrolieriaus ir Lietuvos banko valdybos pirmininko skyrimas,
Vyriausiosios rinkim komisijos sudarymas, Respublikos Prezidento ir savivaldybi
taryb rinkim ir referendum datos nustatymas, parlamentins kontrols vykdymas
nutarimais, kuriais, pavyzdiui, pritariama ar nepritariama Vyriausybs nari
atsakymams interpeliacij arba pareikiamas nepasitikjimas Seimo skirtu ar rinktu
pareignu.
3. galiojimai, rodantys ypatingus konstitucinius santykius su Respublikos Prezidentu, Vyriausybe, teismais. Seimo kompetencijai priklauso kreipimasis (nutarimu) Konstitucin Teism dl vis jo jurisdikcijai priskirt akt konstitucingumo
vertinimo, trij teism teisj - Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo Teismo ir
Apeliacinio teismo teisj - skyrimas (nutarimais), usienio politikos klausim svarstymas, pritarimas ar nepritarimas (nutarimu) Respublikos Prezidento teikiamai
Ministro Pirmininko kandidatrai, Vyriausybs programos svarstymas ir pritarimas ar
nepritarimas jai (nutarimu), nepasitikjimo Ministru Pirmininku ar Vyriausybe
pareikimas (nutarimu).
4. galiojimai, susij su valstybs apsauga ir gynyba. Seimo kompetencijai priklauso karo ir nepaprastosios padties vedimas, mobilizacijos skelbimas, sprendimas
panaudoti ginkluotsias pajgas. Visa tai detalizuota Karo padties statyme,
Nepaprastosios padties statyme ir Nacionalinio saugumo pagrind statyme.
Paymtina, kad Seimas yra savarankikas tiek, kiek jo gali neriboja Konstitucija" (Konstitucinio Teismo 1993 m. spalio 1 d. nutarimas).
SEIMO STRUKTRA
Konstitucija suteikia Seimui galiojim nustatyti savo struktr specialiu aktu -Seimo
statutu (Konstitucijos 76 str.). Pasak Konstitucinio Teismo, Seimo struktra - tokia
Seimo statute nustatyt jo vidini padalini sistema, kuri turi utikrinti parlamento
darbingum, efektyv jo funkcionavim, t. y. turi sukurti reikiamas slygas bei
prielaidas Seimui nepertraukiamai gyvendinti Konstitucijoje apibrtas jo funkcijas"
(Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 24 d. nutarimas).
Seimo statuto nustatytoje Seimo struktroje iskirti: Seimo komitetai, frakcijos ir
Seimo vadovai (t. y. Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai). ias struktros grandis
galima detalizuoti.
Seimo komitetai sudaromi pirmiausia pagal dalykin ar profesin Seimo nari
specializacij. J paskirtis - utikrinti tinkam dalykin klausim parengim" ir j
svarstym Seimo posdyje (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 26 d. nutarimas).
Jie sudaromi i dalies laisva Seimo nari valia (kiekvienas Seimo narys gali
104
pageidauti, kad frakcija rekomenduot Seimui j skirti tam tikro komiteto nariu) ir i
dalies pagal imperatyv reikalavim, kad kiekvienas Seimo narys, iskyrus Seimo
Pirminink ir Ministr Pirminink (jei is yra Seimo narys), bt kokio nors komiteto
narys (Seimo statuto 10 str.). Kiekvienas komitetas susideda i 7-17 nari (iskyrus
Europos reikal komitet). Komitetuose laikomasi proporcingo frakcij atstovavimo:
frakcijos rekomenduoja skirti komitet nariais tiek savo atstov, kiek joms yra skirta
viet (atsivelgiant frakcijos didum, t. y. nari skaii). Komitet sudt tvirtina
Seimas. Seimo politin dauguma turi galimyb netvirtinti komitet sudties, kuri
jiems atrodo nepriimtina (t. y. daryti tak, kad opozicins frakcijos rekomenduot
skirti tam tikrus komiteto narius kitus atstovus).
Seimo nari frakcijos pirmiausia ireikia politin Seimo nari orientacij. J
paskirtis pagal mint Konstitucinio Teismo nutarim - padti gyvendinti Seimo
nariams pagal politines orientacijas savo tikslus (nebtinai vien pagal j partin
priklausomyb) bei utikrinti organizuotus parlamento nari grupi ryius su parlamente atstovaujamomis politinmis partijomis bei organizacijomis". Frakcijos
sudaromos tik pagal laisv Seimo nari apsisprendim. Tai reikia, kad Seimo statutas
(38 str.) nepareigoja Seimo narius priklausyti kuriai nors frakcijai. Jame sakoma:
Seimo nariai frakcijas jungiasi laisva valia, nevaromi joki mandat". Tiesa,
galioja ribojimas, kad frakcij krimas negali bti grindiamas profesiniais ar
vietiniais interesais. Tok ribojim galima pateisinti, nes Seimo narys privalo bti ne
tam tikros profesijos, gyvenamosios vietovs ar regiono, bet visos valstybins
bendruomens atstovas (tai tvirtinta Konstitucijos 59 str. 4 d.). Seimo statute (26 str.)
nustatyta, kad Seimo nariai, nesijungiantys frakcijas, laikomi vienos mirios Seimo
nari grups nariais". Tokia grup turi visas frakcijai suteiktas teises. Tok
reglamentavim galima suprasti ir pateisinti, nes: 1) frakcijos turi kai kurias specifines
teises, kuri neturi atskiri Seimo nariai; 2) skiriant tam tikrus Seimo narius mirios
grups nariais (net jei jie to nenori), siekiama ne juos diskriminuoti ar priversti jungtis
frakcijas, bet suteikti jiems vienodai veiksmingas galimybes dalyvauti Seimo darbe
kaip ir kitiems frakcijose esantiems Seimo nariams.
Kalbant apie frakcij sudarymo tvark, paymtina, kad laisvo mandato principas
leidia Seimui nustatyti tik pareiktin frakcij sudarymo tvark. Frakcij steigiani
Seimo nari bendras pareikimas apie frakcijos sudarym i esms reikia frakcijos
veiklos pradi. Seimo statuto (38 str., 39 str.) nuostatose tvirtinta, kad ne maiau
kaip septyni Seimo nariai, kr frakcij, sesijos metu pateikia Seimo Pirmininkui j
pasirayt pareikim, kuriame nurodytas frakcijos pavadinimas ir jos senino bei jo
pavaduotoj pavards, o Seimo Pirmininkas, nustats, kad frakcija atitinka
reikalavimus (susijusius su minimaliu nari skaiiumi ir draudimu kurti frakcijas
pagal profesinius ar vietinius interesus), privalo ne vliau kaip per savait Seimo
posdyje paskelbti apie frakcijos krim. Paymtina, kad, pasak Konstitucinio
Teismo, tiesioginiais ar netiesioginiais leidimais pagrsta (leidimin") frakcij
sudarymo tvarka, kai Seimas ar Seimo Pirmininkas turi laisv registruoti
(neregistruoti) frakcij atsivelgdamas tai, ar j steigiantys Seimo nariai pasirao
deklaracij laikytis tam tikr sipareigojim, prietarauja konstituciniam laisvo
mandato principui (59 str. 4 d.). Be to, svarbus Konstitucinio Teismo iaikinimas,
kad Konstitucijai prietarauja Seimo statuto nuostata, kad politins partijos ir j
koalicijos, kuri nariai yra irinkti Seim pagal t pat rinkim sra, sudaro vien
frakcij. Tai pagrsta tokiais argumentais: 1) nors frakcijos daniausiai ir su-
105
KONSTITUCIN TEIS
daromos pagal parlamentar partikum, taiau tai nereikia, jog frakcija yra partija
Seime (t. y. frakcijas formuoja politins partijos); 2) pagal Konstitucijos nuostat
Pareigas eidami Seimo nariai [...] negali bti varomi joki mandat" kiekvienas
Seimo narys turi laisv mandat, t. y. turi galimyb veikti savarankikai, neirint j
rinkimuose rmusios ar iklusios partijos (taip pat kit asmen) reikalavim ar
nurodym. Toks iaikinimas leidia teigti, kad Seimo statute negalima drausti ar
riboti: 1) steigti frakcijas, nesvarbu, pagal kur kandidat sra Seimo narys gavo
mandat daugiamandatje apygardoje ar kokiai partijai jis priklauso frakcijos
steigimo metu; 2) keisti naryst frakcijoje, t. y. frakcijos nariui istoti i tam tikros
frakcijos ir pereiti kit frakcij, nesvarbu, kad jis neirinktas pagal jos kandidat
sra daugiamandatje apygardoje ar nra gavs jos paramos vienmandatje
apygardoje.
domu tai, kad pagal Seimo statuto 1998 m. redakcij minimalus frakcijos nari
skaiius yra septyni, o pagal ankstesn redakcij buvo trys. Toks skaiiaus padidinimas iek tiek apsunkina frakcij steigim, bet i principo nepaneigia j steigimo
laisvs ir kartu laisvo mandato. Todl frakcij nari skaiiaus padidinimas Konstituciniam Teismui buvo visai priimtinas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d.
nutarimas).
Kalbant apie frakcijas, svarbu paminti opozicines frakcijas, kurios nuo kit frakcij skiriasi vieai pareiktu nusistatymu Vyriausybs atvilgiu. Pagal Seimo statut
(41 str.) opozicins yra tokios frakcijos (ar j koalicijos), kurios: 1) pasiskelbia, kad
nesutinka su Vyriausybs programa; 2) paskelbia politines deklaracijas, kuriose idstomos jas nuo Seimo politins daugumos skirianios nuostatos; 3) paskelbia
alternatyvias Vyriausybs programas. Visa tai rodo ypating Seimo struktros reglamentavim, kuriuo siekiama utikrinti demokratin parlamentins valios formavimo ir iraikos tvark. Pasak Konstitucinio Teismo, parlamentui nustatant
frakcij formavimo tvark turt bti atsivelgiama [...] maumos gynimo princip,
parlamentins opozicijos minimalius reikalavimus" (Konstitucinio teismo 1993 m.
lapkriio 26 d. nutarimas). iuo poiriu verta dmesio opozicijos lyderio pareigyb:
jei opozicin frakcija (ar j koalicija) turi daugiau kaip 1/2 Seimo politinei maumai
priklausani Seimo nari, tokios frakcijos (koalicijos) seninas (vadovas) yra
vadinamas Seimo opozicijos lyderiu ir turi tam tikras specifines teises (Seimo statuto
41 str.). Tokia teis, pavyzdiui, atsispindi Seimo statuto 108 straipsnio nuostatoje:
Be eils vien kart kalbti diskusijoje gali Respublikos Prezidentas, Seimo
Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir Seimo opozicijos lyderis". Mintoji pareigyb,
pasak Konstitucinio Teismo, savaime neprietarauja Konstitucijai, taiau jos
pavadinimas nra gana aikus, nes susidaro spdis, kad opozicijos lyderis gali kalbti
vis opozicini frakcij vardu, nepaisant, ar jos visos ar ne visos dalyvavo j renkant
(Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas).
Seimo Pirmininkas Konstitucijoje vardijamas: 1) kaip pirmininkaujantis Seimo
posdiams (66 str. 1 d.); 2) kaip promulguojantis (t. y. pasiraantis ir oficialiai
skelbiantis) Seimo statuto pataisas ir statymus, jei to per 10 dien dl objektyvi
prieasi nepadaro Respublikos Prezidentas (70 str. 2 d., 71 str. 2 d. ir 4 d.); 3) kaip
laikinai einantis Respublikos Prezidento pareigas (iam mirus ar atsistatydinus, r.
Konstitucijos 89 str. 1 d.) ar laikinai pavaduojantis j (laikinai ivykus usien arba
susirgus; r. Konstitucijos 89 str. 2 d.); 4) kaip skiriantis kandidatus Konstitucinio
Teismo teisjus (Konstitucijos 103 str. 1 d.); 5) kaip priklausantis Valstybs gynimo
106
tarybai, svarstaniai svarbiausius valstybs gynybos klausimus (140 str. 1 d.). Seimo
statute (187 str.) nustatyta, kad Seimo Pirmininkas renkamas i Seimo nari pirmame
naujo irinkto Seimo posdyje slaptu balsavimu, o kandidatus ratiku pareikimu gali
silyti ne maiau kaip 1/10 Seimo nari. Kandidatas laikomas irinktu, jeigu u j
balsavo daugiau kaip pus balsavusi (taigi ne vis irinkt) Seimo nari, o jei n
vienas kandidatas negauna tokios bals daugumos, pakartotinai balsuojant irinktu
laikomas tas, kuris gauna daugiau bals (r. Seimo statuto 191 str.). Seimo statute (24
str.) yra reikalavimas, kad Seimo Pirmininkas sustabdyt savo veikl Seimo nari
frakcijoje. Dar, kalbant apie Seimo pirminink, tikslinga paminti Konstitucinio Teismo iaikinim, kad Seimo statuto nuostata, suteikianti Seimo posdio pirmininkui
galimyb savo nuoira nutraukti kiekvien Seimo nario klausim, jei toks klausimas,
Seimo Pirmininko manymu, yra panaus Seimo nario pareikim ar nuomons
sakym", prietarauja Seimo nario laisvo mandato ir vis Seimo nari lygybs
principams (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas).
Seimo Pirmininko pavaduotojas Konstitucijoje vardijamas: 1) kaip galintis pirmininkauti Seimo posdiams (bet ne vadovauti Seimui ar atlikti kitus Seimo Pirmininko galiojimus; Konstitucijos 66 str. 1 d.); 2) kaip Seimo pavedimu galintis eiti
Seimo Pirmininko pareigas, jei is laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas (jei
Respublikos Prezidentas mir, atsistatydino, buvo paalintas i pareig apkaltos
proceso tvarka ar Seimas nutar, kad jo sveikatos bkl neleidia jam eiti valstybs
vadovo pareig; Konstitucijos 89 str. 1 d.). Paymtina, kad Seimo Pirmininko
pavaduotojas, ivykus Seimo Pirmininkui ar dl kit pirmininko nebuvimo prieasi
(jos nra esminis klausimas), negali vietoj Seimo Pirmininko pasirayti priimt
statym, jei to dl objektyvios situacijos (pvz., ivykos usien) per 10 dien
nepadar Respublikos Prezidentas (r. Konstitucijos 71 str. 2 d.). Tai iaikino
Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2002 m. birelio 19 d. nutarimas). Be
to, domu, kad Konstitucijoje vartojama vienaskaita Seimo Pirmininko pavaduotojas", o Seimo statutas numato kelet pavaduotoj. Konstitucinis Teismas iaikino,
kad Konstitucijos nuostata apie Seimo Pirmininko pavaduotojo galiojim pirmininkauti posdiams turi organizacins funkcijos prasm, nes [...] nurodoma, kas
vadovauja Seimo posdiams, todl negalima daryti ivados, kad ia norma yra
reglamentuojami struktros klausimai, t. y. nustatomas Seimo Pirmininko pavaduotoj skaiius" (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 24 d. nutarimas). Vadinasi,
Konstitucija leidia Seimui savarankikai nustatyti Seimo Pirmininko pavaduotoj
skaii. Antai Seimo statuto 1998 m. redakcijoje (24 str.) nustatyta, kad Seimo
Pirmininko pavaduotoj yra ne daugiau kaip penki", o Seimo Pirmininko teikimu
Seimas vien i Seimo Pirmininko pavaduotoj paskiria Seimo Pirmininko pirmuoju
pavaduotoju".
SEIMO DARBO TVARKA
Konstitucija suteikia Seimui galiojim nustatyti savo darbo tvark Seimo statutu (74
str.). Toks galiojimas nra absoliutus, nes Konstitucijoje tiesiogiai reglamentuojami
kai kurie Seimo darbo tvarkos klausimai (pvz., statym primimas, priimt statym
vetavimas ir pakartotinis svarstymas; 69-72 str.). Be to, paymtina, kad Seimo nario
laisvo mandato principas (Konstitucijos 59 str. 4 d.) draudia Seimui nustatyti,
pavyzdiui, toki Seimo nario paalinimo i posdio sals (ar pos107
KONSTITUCIN TEIS
dio pirmininko galimybs nutraukti Seimo nari pasisakymus) tvark, kuri akivaizdiai paeist ar sudaryt prielaidas paeisti laisvo mandato esm. Antai Seimo
statute (21 str.) nustatyta, kad Seimo nario paalinimas (i posdio), kur u iurkt
ar tstin Seimo darbo trukdym (prievartos naudojim ar kvietim j naudoti,
grasinim ar vie eidim) gali silyti Seimo posdio pirmininkas ar Seimo Etikos
ir procedr komisija, skiriamas Seimo posdyje dalyvaujani Seimo nari
daugumos sprendimu, kuris priimamas be svarstymo (t. y. be tikinjimo ar rodinjimo), o paalinimo trukm negali bti ilgesn kaip dvi posdi dienos (jei Seimo
nario paalinimas nemanomas be apsaugos darbuotoj palydos, posdio pirmininko
sprendimu, paalinimo i sals laikas gali bti pratstas iki 5 posdi). Toks
reglamentavimas i principo nesudaro prielaid Seimo Pirmininkui ar Seimo politinei
daugumai savivaliauti ar paeisti Seimo nario laisvo mandato princip.
Seimo darbo tvark galima pairti siauresniu ir platesniu poiriu. Pagal i
tvark, viena vertus, galima apibrti statym leidybos procedr (siaurasis aspektas), antra vertus, sprsti konstitucins kompetencijos (pvz., usienio politikos
klausim svarstymo; Konstitucijos 67 str. 16 p.) ir vidins autonomijos (pvz., komitet ar frakcij sudarymo) klausimus (platusis aspektas). Toliau nagrinjama siauroji
darbo tvarkos samprata.
Konstitucija (68-72 str.) rodo, kad statym leidyba - tai visuma juridikai reikming veiksm, btin, kad bt priimtas statymas, ir atliekam tam tikra [...] logine
ir laiko seka" (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 8 d. nutarimas). Konstitucijoje
tiesiogiai numatytos penkios statym leidybos procedros stadijos:
1. Inicijavimo stadija. J pradti gali (t. y. statym leidybos iniciatyvos teis"
turi) kiekvienas Seimo narys (ar j grup), Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir 50
tkstani piliei (Konstitucijos 68 str.). Anot Konstitucinio Teismo, tinkamam
subjektui pareikus statymo sumanym, statym leidybos institucijos - parlamento
pareiga yra pradti svarstyti pateikt projekt".
2. Svarstymo stadija. Pagal Seimo statut (141-143 str.) svarstymo stadijos
pradia gali bti suprantama dvejopai. Svarstymas prasideda, viena vertus, kai,
projekto iniciatoriui trumpai (iki 10 minui) apibdinus projekt Seimo posdyje,
Seimo nariai pradeda jam teikti klausimus, t. y. prasideda trumpa (iki 10 minui)
pirmini klausim pateikimo iniciatoriui ir jo atsakym atkarpa. Antra vertus, svarstymo pradia galima laikyti t moment, kai, iniciatoriui atsakius jam pateiktus
klausimus, priimamas Seimo sprendimas pradti projekto svarstymo procedr" (143
str.). Pastarasis poiris, atrodo, labiau priimtinas, nes po projekto pateikimo ir
atsakymo klausimus gali bti priimtas ir Seimo sprendimas atmesti projekt
nurodant motyvus" (143 str.). Paymtina, kad statymo projektas gali bti atmestas
ne maesne kaip 114 vis Seimo nari bals dauguma. Be to, svarbu ir tai, kad pagal
Seimo statut projekto svarstym sudaro ne tik svarstymas Seimo posdyje, bet ir
pagrindiniame komitete, kur Seimas paskiria konkreiam projektui svarstyti, ar
kituose komitetuose. Verta dmesio ir tai, kad statym projektai gali bti svarstomi
skubos tvarka arba ypatingos skubos tvarka, jei taip nusprendia Seimas pagal
motyvuot teikim (skubos tvarka svarstyti teikia Respublikos Prezidentas, Vyriausyb, Seimo Pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis, Seimo valdyba, pagrindinis komitetas ar frakcija, o ypatingos skubos tvarka - Respublikos Prezidentas, Vyriausyb
ar Seimo Pirmininkas). Paymtina, kad Konstitucija tiesiogiai nenumato Seimo
posdio kvorumo, t. y. tam tikro posdyje dalyvaujani Seimo nari skaiiaus,
108
KONSTITUCINE TEIS
mulguoti gali Seimo Pirmininkas. Tai numatyta Konstitucijoje: Jei nurodytu laiku
(per deimt dien -aut.) Seimo priimto statymo Respublikos Prezidentas negrina ir
nepasirao, toks statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo
Pirmininkas" (71 str. 2 d.). i nuostata nereikia, kad Respublikos Prezidentas,
bdamas valstybs vadovu (Konstitucijos 77 str. 1 d.) ir kartu valstybs stabilumo ir
nuspjamumo simboliu, turi galimyb savo nuoira sprsti, ar promulgavimo
stadijoje jam k nors daryti (vetuoti ar pasirayti) ar nieko nedaryti. Tai iaikino
Konstitucinis Teismas: Konstitucijos 71 straipsnio 2 dalies formuluot [...] nra interpretuotina kaip reikianti Respublikos Prezidento teis nepasirayti ir oficialiai
nepaskelbti Seimo priimto statymo ir kartu motyvuotai negrinti jo Seimui pakartotinai svarstyti" (Konstitucinio Teismo 2002 m. birelio 19 d. nutarimas).
Promulgavimo stadijoje gali dalyvauti ir Seimo Pirmininko pavaduotojas, jei jis
tai daro kaip Seimo pavedimu laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas (kai Seimo
Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas; Konstitucijos 89 str. 1 d.).
Jokiais kitais atvejais (pvz., kai Seimo Pirmininkas, turintis pasirayti Respublikos
Prezidento per 10 dien dl objektyvi prieasi nepasirayt statym, yra ivyks)
Seimo Pirmininko pavaduotojas negali promulguoti statym.
5. sigaliojimo stadija. Konstitucijoje parayta, kad statymai sigalioja juos pasiraius ir oficialiai paskelbus (taigi paskelbimo dien), jeigu paiais statymais
nenustatoma vlesn sigaliojimo diena" (70 str. 1 d.). Paymtina, kad statymo gali
turintis Seimo statutas (ir jo pataisa, forminta gana gremzdikai: Seimo statutas dl
Seimo statuto pakeitimo"), kur pasirao Seimo Pirmininkas (ne Respublikos
Prezidentas), sigalioja kit dien po jo paskelbimo, jei jame nenustatyta kita
sigaliojimo tvarka. Be to, reikia neumirti, kad galioja tik paskelbti statymai" (7
str. 2 d.).
PARLAMENTINIS APKALTOS PROCESAS
Kalbant apie Seim, tikslinga aptarti apkaltos proces, pagal kur Seimas 3/5 vis
nari bals dauguma (t. y. ne maiau kaip 85 balsais) gali panaikinti bet kurio Seimo
nario mandat (teorikai - ir Seimo Pirmininko, kuris, logikai mstant, prie apkaltos
pabaig turt bti atstatydintas, jei pats savo noru neatsistatydina i i pareig),
paalinti i uimam pareig Respublikos Prezident ar trij teism (Konstitucinio
Teismo, Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo) teisjus, iurkiai paeidusius
Konstitucij arba sulauiusius priesaik, taip pat paaikjus, jog padarytas
nusikaltimas" (Konstitucijos 74 str.). Paymtina, kad Konstitucijoje nenumatyti
subjektai, kurie gali inicijuoti apkalt. Juos iki 2004 m. vardijo Seimo statutas,
kuriame buvo pasakyta, kad apkalt gali inicijuoti ne maiau kaip 1/4 vis Seimo
nari, Respublikos Prezidentas, o dl Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo
teisj - taip pat ir teisj garbs teismas. Toks reglamentavimas pagal Konstitucinio
Teismo 2004 m. iaikinim i dalies prietarauja Konstitucijai, nes parlamentins
apkaltos iniciatyva gali kilti tik i Seimo nari (bet ne i Respublikos Prezidento ar
teism savivaldos institucijos). Taigi dabar apkalt gali silyti ne maiau kaip
ketvirtadalis parlamentar, t. y. 36 Seimo nariai. Parodyta iniciatyva savaime
nereikia, kad apkaltos procesas yra pradtas. Iniciatyvai turi pritarti posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma (Seimo statuto 244 str., 245 str.). Paymtina ir
tai, kad apkalta yra ne teismo procesas, kuriame gali bti pareikiamas kal-
110
111
KONSTITUCIN TEIS
Irinktas Seimo narys visas parlamentines teises (pvz., teis teikti statym projektus, balsuoti) gyja tik prisieks, kad jis bus itikimas Lietuvos Respublikai (59 str.
2 d.). Jei kuris nors Seimo narys neprisiekia, Seimas priima nutarim, pagal kur jis
netenka mandato. Paymtina, kad Seimo statute (4 str.) nustatytas terminas, per kur
Seimo narys privalo prisiekti. Taigi Seimo narys turi prisiekti ne vliau kaip per vien
mnes nuo pirmojo posdio, kuriame jis dalyvavo.
Seimo nario teiss yra tokios:
1) individualios, reikianios, kad kiekvienas Seimo narys turi teis (nesvarbu, ar
ji gyvendinama drauge su kitais Seimo nariais) inicijuoti statym leidyb (Konstitucijos 68 str. 1 d.) ar pateikti paklausim Vyriausybs nariams, kit institucij,
kurias sudaro Seimas, vadovams (Konstitucijos 61 str. 1 d.). Pateikti paklausimus
Lietuvos Aukiausiojo Teismo ar Konstitucinio Teismo pirmininkams negalima, nes
tai i esms bt kiimasis teisjo ar teismo veikl, o tai yra draudiama (Konstitucijos 114 str. 1 d.). Seimo statute (213 str.) yra detalizuota paklausimo svoka.
Jame raoma, kad paklausimu laikytinas toks raytinis kreipimasis, kuriame reikalaujama pateikti informacij apie tam tikros institucijos veikl ir priimtus sprendimus
ir keliamas klausimas, dl kurio Seimo narys kreipsi valstybs institucijas, taiau, jo
nuomone, jis nebuvo tinkamai inagrintas arba buvo isprstas neigiamai; atsakymo
paklausim terminas negali viryti 10 dien (jei paklausimo gavjas silo ir
paklausim pateiks Seimo narys sutinka - vieno mnesio). Paymtina, kad
paklausimas (ir atsakymas j) nagrinjamas Seimo posdyje;
2) kolektyvins, reikianios, kad tam tikro gausumo Seimo nari grup, pavyzdiui, ne maesn kaip 1/5 Seimo nari, turi teis kreiptis Konstitucin Teism dl
vis jo jurisdikcijai priskirt teiss akt (Seimo, Vyriausybs ir Respublikos Prezidento akt) konstitucingumo vertinimo (Konstitucijos 106 str. 1-3 d.) ar pateikti
sesijos metu interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrui, kuria reikalaujama
paaikinti i pareign priimt sprendim motyvus (Konstitucijos 61 str. 2 d.).
Seimo statute (220 str.) parayta, kad Vyriausybs narys, gavs interpeliacij, privalo
ne vliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui ratik atsakym, kuris
Seimo sesijos metu apsvarstomas ne vliau kaip per penkias darbo dienas. Apsvarsts
atsakym, Seimas gali nutarti, kad jis nepakankamas ir puss vis Seimo nari bals
dauguma pareikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru, itaip priveriant
j atsistatydinti (Konstitucijos 61 str. 3 d.).
Reikt aptarti ir Seimo nario veiklos garantijas (teiss normomis ireiktas
organizacines ir finansines priemones). Konstitucijoje numatyta:
1) piniginio atlyginimo garantija (60 str. 3 d.), pagal kuri Seimo nario darbas ir
su juo susijusios ilaidos (pvz., atsirandanios reguliariai vykstant susitikti su rinkjais) atlyginamos i valstybs biudeto (Konstitucijos 60 str. 2 d.). Paymtina, kad
Konstitucija (60 str. 2 d.) draudia Seimo nariui gauti kit (papildom) atlyginim,
iskyrus atlyginim u krybin veikl. Seimo statute (15 str.) tai detalizuota. Jame
parayta, kad atlyginimu u krybin veikl laikomas autorinis atlyginimas u meno
krinius bei j atlikim, u publikacijas bei knygas, u mediag radijo ir televizijos
laidoms, taip pat atlygis u pedagogin ir mokslin veikl ne Seimo, jo komitet ir
komisij posdi metu";
2) Seimo nario asmens nelieiamumo (imuniteto) garantija (62 str. 1 d.), pagal
kuri negalima, viena vertus, Seimo nario patraukti baudiamojon atsakomybn ir
suimti ar kitaip suvaryti laisv be Seimo sutikimo (Konstitucijos 62 str. 2 d.), o
112
antra vertus, jo persekioti u balsavimus ar kalbas (62 str. 3 d.). Tai negalioja, kai
Seimo narys meiia ar eidinja kit asmen. eidim reikia suprasti kaip tyin
Seimo posdio ar komiteto posdio dalyvio garbs ir orumo eidim odiu, ratu
ar veiksmu (pvz., antausiu), o meit - kaip skleidim melaging prasimanym,
tiesos neatitinkani ini, eminani kito asmens garb ir orum. Kitos garantijos
(pvz., gyvenimas Seimo viebutyje) detalizuotos Seimo nari darbo slyg statyme.
Seimo nario ketveri met galiojim laikas pradedamas skaiiuoti, kai naujas
irinktas Seimas susirenka pirmj posd. is laikas baigiasi, kai pirmj posd
susirenka kitas, naujas, Seimas (Konstitucijos 59 str. 1 d.). Seimo nario galiojimai
nutrksta pirma laiko, kai jis atsistatydina, mirta, Seimo rinkimai pripastami
negaliojaniais (tai gali pripainti Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo ivada,
kur pateikiama per 72 valandas, kai to paprao Seimas ar Respublikos Prezidentas;
Konstitucijos 105 str. 3 d. 1 p., 106 str. 5 d.) ir kitais Konstitucijos 63 straipsnyje
numatytais atvejais.
SEIMO KONTROLIERIAI
Kalbant apie Seim paymtini ir Seimo kontrolieriai (politologijoje ar lyginamosios
teiss moksluose jie vadinami ombudsmenais; tokia specifin kontrols idja
pirmiausia gyvendinta Skandinavijos valstybse). J pareiga - tirti piliei skundus
dl valstybs ir savivaldybi pareign (iskyrus teisjus) piktnaudiavimo ar
biurokratizmo" (Konstitucijos 73 str. 1 d.).
statym leidjas, prims Seimo kontrolieri statym, nustat, kad piktnaudiavimas reikia piktnaudiavim tarnybine padtimi. piktnaudiavimo svok
eina: 1) savival, t. y. kai veikiama ar neveikiama neturint tam galiojim arba virijant turimus galiojimus; 2) savanaudiki tikslai, t. y. kai veikiama ar neveikiama
siekiant pasisavinti ar kitiems perleisti svetimas las ar kitok turt; 3) subjektyvios
asmenins paskatos, t. y. kai veikiama ar neveikiama dl kerto, pavydo, karjerizmo
ar pan. Biurokratizmas reikia pareigno veikim ar neveikim, kai sistemingai
laikomasi nereikaling ar igalvot formalum, nepagrstai atsisakoma sprsti [...]
pavaldius dalykus, vilkinama priimti sprendimus". Paymtina, kad biurokratizmu
statyme laikomas ir toks neveikimas, kai atsisakoma informuoti asmen apie jo
teises" (Seimo kontrolieri statymo 2 str. 3 d.).
Konstitucija tiesiogiai tvirtina tik vien Seimo kontrolieri galiojim - teis
silyti teismui atleisti kaltus pareignus i uimam pareig. Taiau Seimo kontrolieri statymas (4 str. 2 d.) prapleia Konstitucijos ilyg iskyrus teisjus", numatydamas Seimo kontrolieri nesikiim ir ikiteisminio tyrimo pareign procesinius sprendimus (t. y. anksiau vadint tardytojais ir kvotjais, kuriems skirt
Konstitucijos nuostat neliko po Konstitucijos 118 straipsnio 2003 m. kovo 20 d.
pataisos, procesin veikl). Be to, paymtina, kad statymas neleidia Seimo kontrolieriams tirti Respublikos Prezidento, Seimo nari, Ministro Pirmininko, valstybs
kontrolieriaus ir kolegialius sprendimus priimani Vyriausybs bei savivaldybi
taryb veiklos.
Verta dmesio statymo nuostata, pagal kuri: 1) anoniminiai skundai nenagrinjami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendia kitaip"; 2) skundai, paduoti
prajus vieneri met terminui nuo skundiam veiksm padarymo, nenagrin113
KONSTITUCIN TEIS
114
115
KONSTITUCIN TEIS
sia rinkj bals surinkusi Seimo nari grupi, spjusi ar dar nespjusi susiburti
frakcij ar frakcijas, atstovais. Pagal Seimo statut (192 str.) Seimo posdyje
klausimai Respublikos Prezidentui, po to, kai jis pristato Ministro Pirmininko kandidatr, neuduodami"; pristatytas kandidatas atsako Seimo nari klausimus (iki 40
min.), ir ne vliau kaip per savait nuo kandidatros pristatymo turi bti surengtas
kitas Seimo posdis sprendimui priimti.
2. Seimas nutarimu pritaria arba nepritaria Respublikos Prezidento pateiktai
Ministro Pirmininko kandidatrai. Iki iol nebuvo situacijos, kad Seimas nepritart.
Jei taip atsitikt, Respublikos Prezidentas turt i naujo teikti kit kandidat.
3. Respublikos Prezidentas dekretu skiria kandidat, gavus Seimo pritarim,
Ministru Pirmininku.
4. Ministras Pirmininkas teikia (ratiku kreipimusi ar kitokiu dokumentu - tai
nra detaliai reglamentuota) Respublikos Prezidentui ministr kandidatras, o Respublikos Prezidentas, jei sutinka su jomis, dekretais skiria pateiktus kandidatus ministrus (j skaii lemia ministerij skaiius; ministerij sraas pateiktas Vyriausybs
statyme) ir atskiru dekretu tvirtina visos Vyriausybs sudt (Konstitucijos 92 str. 2 ir
3 d.). iuo atveju paymtina, kad Konstitucijoje ir statymuose nereglamentuota,
kokia tvarka sprendiami nesutarimai, galintys ikilti Respublikos Prezidentui nepritarus pateiktoms ministr kandidatroms. Ar valstybs vadovas bna politikai
aktyvus parenkant ministrus, pageidaujant alternatyvi kandidatr ar kitaip darant
tak Vyriausybs sudiai, priklauso nuo jo asmenybs ar politins strategijos.
5. Seimas nutarimu pritaria ar nepritaria Ministro Pirmininko per 15 dien nuo jo
paskyrimo pristatytai (ratiniu kreipimusi ar kitokiu dokumentu - tai nra detaliai
reglamentuota) svarstyti Vyriausybs programai. i programa pagal Konstitucinio
Teismo iaikinim yra teisinis dokumentas, kuriame idstytos tam tikro laikotarpio
valstybs veiklos gairs"; jis turi bti skelbiamas Valstybs iniose" (Konstitucinio
Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas). Paymtina, kad Vyriausyb laikoma gavusi
galiojimus veikti (tampa legitimuota), jei jos programai pritaria dauguma Seimo
posdyje dalyvaujani Seimo nari (Konstitucijos 90 str. 5 d.). Tok reikalavim
legitimacijai gauti galima vertinti kritikai, nes pagal tautos suvereniteto princip
Vyriausybs programai i esms turt pritarti dauguma vis Seimo nari, o ne 30, 50
ar 70 posdyje dalyvaujani nari.
VYRIAUSYBS KOMPETENCIJA
Vyriausybs galiojimai Konstitucijoje tvirtinti tik 7 punktais (r. 94 str.). Taigi susidaro klaidingas spdis, kad Seimo ir Respublikos Prezidento galiojimai, ireikti
gausybe punkt, yra svarbesni ar reikmingesni valdant. Akivaizdu, kad Vyriausybs
galiojimas tvarkyti krato reikalus (Konstitucijos 94 str. 1 p.) apima daug veiklos
bar, kuriuos galima bt apibdinti daugybe punkt. is pavyzdys rodo, kad
Vyriausyb - bendrosios (valdymo) kompetencijos institucija - gali imtis vairi
iniciatyv, jei jos tik iplaukia i Vyriausybs veiklos programos ir nepaeidia Seimo
iskirtins prerogatyvos reglamentuoti svarbiausius mogaus teisi ir laisvi bei kit
konstitucini vertybi gyvendinimo ar ribojimo klausimus.
Vyriausybs galiojimas ir pareigojimas vykdyti statymus (94 str. 2 p.) rodo, kad
Vyriausyb yra vykdomosios valdios institucija, kuri, nors ir bdama pagal
kompetencij savarankika, privalo vykdyti ir tai, kam ji nepritaria ar pritaria i
116
dalies. Jei Vyriausyb to nedaro, svarbi reikm gauna jos parlamentin kontrol Seimo nari galiojimai kontroliuoti Vyriausyb, teikiant paklausimus ar interpeliacijas, kratutiniu atveju - Seimui reikiant nepasitikjim Ministru Pirmininku ar
Vyriausybe (Konstitucijos 101 str. 3 d. 2 p.). Svarbus iuo atveju ir Konstitucinio
Teismo iaikinimas, kad Vyriausybs pareiga priimti postatyminius aktus, btinus
statymams gyvendinti, kyla i Konstitucijos, o esant statym leidjo pavedimui - ir
i statym bei Seimo nutarim dl statym gyvendinimo" (Konstitucinio Teismo
2001 m. spalio 30 d. nutarimas).
Vienas pagrindini Vyriausybs, kaip valdios, galiojim yra rengti (sudaryti)
valstybs biudet, kuris pagal Konstitucinio Teismo iaikinim yra centralizuotas
finans itekli fondas, kuriame sukaupiama ir perskirstoma dalis nacionalini pajam" (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas). Vykdydama tok galiojim, Vyriausyb stengiasi gyvendinti savo politinius prioritetus, nors ji negali ignoruoti ir toki Konstitucinio Teismo iaikinim: Vyriausyb, rengdama valstybs
biudeto projekt, turi atsivelgti [...] Seimo, Respublikos Prezidento, Teism pateiktus asignavim i valstybs biudeto [...] dydius"; jeigu Vyriausybs parengtame valstybs biudeto projekte Seimui, Respublikos Prezidentui, Teismams bt numatyta akivaizdiai maiau, negu j reikia [...], bt sudarytos prielaidos paeisti
konstitucin valdi padalijimo princip ir Konstitucijos 5 straipsn" (Konstitucinio
Teismo 2002 m. liepos 11d. nutarimas). Sudaryt biudet statymu patvirtina Seimas
(jam Vyriausyb biudeto projekt turi pateikti ne vliau kaip prie 75 dienas iki
biudetini met pabaigos, t. y. gruodio 31 dienos; Konstitucijos 129 str., 130 str.).
Dar vienas Vyriausybs galiojimas - ministerij koordinavimas (Konstitucijos
94 str. 3 p.), kuris rodo klasikin centralizuot valstybs valdym. Tai reikia, kad
Vyriausybs veikla jos posdiais nesiriboja ir toliau pasireikia Ministro Pirmininko,
vadovaujanio Vyriausybei (Konstitucijos 97 str.), ir ministr, vadovaujani
ministerijoms (Konstitucijos 98 str.), bendradarbiavimu.
4.3. TEISMAI
TEISMO SAMPRATA
Pagal Konstitucijos nuostat Valstybs valdi Lietuvoje vykdo [...] Teismas" (5 str.
1 d.) sunku kategorikai teigti, kad odis Teismas" apima ir Lietuvos Respublikos
Konstitucin Teism, ir visus kitus teismus, numatytus Konstitucijos 111 straipsnio 1
ir 2 dalyse. 1 dalyje minimi Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis
teismas, apygardos ir apylinks teismai - visus juos statym leidjas vadina bendrosios kompetencijos teismais (Teism statymo 12 str.). 2 dalyje numatyta galimyb
steigti specializuotus teismus administracinms, darbo, eimos ar kit kategorij
byloms nagrinti (i toki nesakmiai numatyt teism dabar steigti tik
administraciniai teismai). Tokio keblumo nebt, jei Konstitucijos IX skirsnyje Teismas" bt terptos nuostatos, susijusios su Konstitucinio Teismo teisine padtimi.
Taiau tokios nuostatos pateiktos atskirame (VIII) skirsnyje Konstitucinis Teismas".
Be to, Konstitucijoje (104 str. 4 d.) teigiama, kad Konstitucinio Teismo teisj asmens
nelieiamyb yra adekvati ne kit teisj, bet Seimo nari asmens nelieiamybei. Visa
tai leidia teigti, kad: 1) siauresniu poiriu Konstitucinis Teis-
117
KONSTITUCIN TEIS
mas yra specifin valstybs teismins kontrols institucija, kuri nra bendrosios
teism sistemos grandis; 2) platesniu poiriu Konstitucinis Teismas tiek pagal savo
galiojimus, tiek pagal pavadinim yra teismas tikrja to odio prasme, nes yra
konstitucinio teisingumo vykdymo institucija.
KONSTITUCINIS TEISMAS
Konstitucin Teism sudaro devyni devyneriems metams Seimo paskirti teisjai, kuri
kandidatras i nepriekaitingos reputacijos piliei, turini ne maesn kaip 10
met teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialyb sta"
(Konstitucijos 103 str. 3 d.) teikia trys subjektai: Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas. Kas treji metai trys teismo teisjai
pakeiiami, todl teisj kadencijos pabaiga nesutampa. Pirm kart (1993 m.) skiriant teisjus trys i j buvo paskirti devyneriems, trys - eeriems, trys - trejiems
metams. Toks reguliarus teismo atnaujinimas vienu tredaliu garantuoja konstitucins
jurisprudencijos (t. y. teismo teigini ir koncepcij sistemos) tstinum ir leidia
ivengti nestabilumo, kuris galt kilti, jei i karto pasikeist visi teisjai.
Konstitucinio Teismo kompetencija dvilyp. Viena vertus,) tiria ir sprendia, ar
atitinka Konstitucij Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai (statymai,
Seimo statutas, Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Vyriausybs nutarimai) ir kiti aktai, pavyzdiui, Vyriausybs posdyje priimtas sprendimas, kuris
nra formintas kaip nutarimas, bet raytas posdio darbotvark (iuo atveju
vykdoma vadinamoji abstrakioji, t. y. konkretaus gino ar gyvenimikos situacijos
nesprendianti, Konstitucijos ir ginijamo akto norm atitikties kontrol). Tai padars
(t. y. inagrinjs byl), Konstitucinis Teismas priima nutarim, kuris yra ne tik
galutinis ir neskundiamas (Konstitucijos 107 str. 2 d.), bet ir sukelia konkret
padarin: po oficialaus nutarimo paskelbimo (Valstybs iniose", kituose leidiniuose
ar per informacin agentr ELTA) antikonstituciniu pripaintas aktas negali bti
taikomas (aiku, jei jis nra vienkartinio taikymo; Konstitucijos 107 str. 1 d.). Antra
vertus, Konstitucinis Teismas teikia ivadas dl: 1) tariamo Seimo rinkim statymo
ir Respublikos Prezidento rinkim statymo paeidimo per tam tikrus rinkimus; 2)
abejojamos Respublikos Prezidento sveikatos bkls ir jo uimam pareig atitikties;
3) abejojamos Lietuvos Respublikos tarptautini sutari ir Konstitucijos atitikties; 4)
asmen, prie kuriuos Seime dl iurktaus Konstitucijos paeidimo pradta apkaltos
procedra, konkrei veiksm prietaravimo Konstitucijai (Konstitucijos 105 str. 3
d.). iais atvejais Konstitucinio Teismo ivados, nors ir yra galutiniai ir
neskundiami" teisini klausim sprendimai (Konstitucijos 107 str. 2 d.), savaime
nesukelia konkrei padarini, nes remdamasis Konstitucinio Teismo ivadomis, [...]
klausimus galutinai politikai sprendia Seimas" (Konstitucijos 107 str. 3 d.). Tiesa,
Seimas negali kvestionuoti Konstitucinio Teismo ivados, t. y. rengti diskusijas ar
ginus dl ivados pagrstumo, objektyvumo ir pan.
Paymtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimai negalioja atgaline data. Tai reikia, kad statymo, kur pirmiau taikant buvo apribotos konstitucins asmen teiss
(pvz., pensinio amiaus asmen teiss laisvai pasirinkti darb neprarandant teistai
priklausanios pensijos dalies) ar susiaurinti konstituciniai principai (pvz., teisj
nepriklausomumo principas, paeistas sumainus teisj darbo umokest),
pripainimas prietaraujaniu Konstitucijai savaime nereikia, kad: 1) naikinami visi
118
teisiniai santykiai, susiformav taikant antikonstitucin statym; 2) visiems asmenims, kuri konstitucins teiss (ar i j kylantys teisti interesai) buvo paeistos
taikant antikonstitucin statym, pagal j reikalavimus teismai ar valdymo institucijos
privalo kompensuoti materialin ar moralin al (pvz., imokti vis pensij ar
teisjo darbo umokesio dal, negaut pritaikius antikonstitucin statym). Tiesa,
Konstitucinis Teismas, nagrindamas Lietuvos Respublikos pilietybs neteisto suteikimo Jurij Borisov byl, iaikino, kad jo nutarimo negaliojimas atgaline data nra
absoliutus. Vadinasi, gali bti iimtys, pavyzdiui, minto J. Borisov pripainimas
nesaniu Lietuvos Respublikos pilieiu, nes jam pilietyb Respublikos Prezidentas
suteik paeisdamas Konstitucij ir statymus (Konstitucinio Teismo 2003 m.
gruodio 30 d. nutarimas). Visa tai - vienas sudtingiausi konstitucins teiss
klausim ir moksliniu, ir praktiniu poiriu.
Inicijuoti ginijamo akto konstitucingumo patikrinim gali keturi subjektai: 1)
Seimas, kaip kolegiali institucija, priimdamas nutarim dl kreipimosi Konstitucin
Teism. Paymtina, kad Seimas gali kreiptis dl vis akt, priklausani
Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, konstitucingumo, o jo kreipimasis sustabdo
ginijamo akto galiojim (Konstitucijos 107 str. 4 d.); 2) Respublikos Prezidentas,
kuris galiotas kreiptis tik dl Vyriausybs akt. Respublikos Prezidentas negali
inicijuoti statym konstitucingumo patikrinimo. Jo dekretas, kuriuo kreipiamasi, gali
sustabdyti tik ginijamo Vyriausybs akto galiojim (aiku, jei toks aktas nra
vienkartinio taikymo); 3) ne maiau kaip 1/5 vis Seimo nari, t. y. ne maiau kaip 29
Seimo nariai, galintys kreiptis dl akt, priklausani Konstitucinio Teismo
jurisdikcijai, konstitucingumo; 4) bendrosios kompetencijos ar administraciniai teismai, sustabd nagrinjam byl dl joje taikytino akto konstitucingumo. Jie gali
kreiptis dl vis akt, priklausani Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, konstitucingumo (106 str., 110 str. 2 d.).
Inicijuoti ivados teikim gali du subjektai: 1) Seimas, galintis kreiptis dl vis
keturi mint ivad, ir 2) Respublikos Prezidentas, turintis galimyb kreiptis dl
dviej ivad - Seimo rinkim statymo paeidimo ir Lietuvos Respublikos
tarptautins sutarties konstitucingumo.
Paymtina, kad Konstitucija nesuteikia teiss kreiptis Konstitucin Teism: 1)
kiekvienam mogui, mananiam, kad valstybs institucija paeid jo prigimtines (ar
konstitucines pilietines) teises ir laisves; 2) savivaldybms, universitetams, valstybs
pripaintoms religinms organizacijoms ar kitiems asmenims, turintiems konstitucin
status ir manantiems, kad status paeid statym leidjas ar kita valstybs
institucija. Tiesa, tiek kiekvienas mogus, tiek ir bet kuri organizacija gali netiesiogiai
inicijuoti bylos svarstym Konstituciniame Teisme, t. y. argumentuotai paprayti, kad
bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas sustabdyt bylos nagrinjim ir
kreiptsi Konstitucin Teism, praydamas vertinti byloje taikytino akto
konstitucingum (110 str. 2d.).
Konstitucinio Teismo galiojim vykdymas detalizuotas Konstitucinio Teismo
statyme. Jame paymta: 1) bylos nagrinjimas turi bti baigtas ir galutinis nutarimas
priimtas ne vliau kaip per 4 mnesius nuo praymo gavimo dienos, jeigu Konstitucinis Teismas nenustato kitaip (29 str. 2 d.). Taigi statyme i esms nenustatytas
maksimalus terminas bylai inagrinti; 2) byla gali bti nagrinjama tik kolegialiame
posdyje, jei jame dalyvauja ne maiau kaip 2/3 vis jo teisj (19 str. 1 d.); 3) visi
sprendimai priimami ne maesne kaip puss posdyje dalyvaujani teisj bals
119
KONSTITUCIN TEISE
dauguma" (19 str. 3 d.); 4) teisjai neturi teiss paskelbti nuomoni, pareikt
pasitarim kambaryje" (53 str. 3 d.); 5) teisjas u pareig nevykdym ir nedalyvavim teismo posdiuose be pateisinamos prieasties negali bti traukiamas drausminn atsakomybn: u tokius veiksmus jam Konstitucinio Teismo (bet ne jo pirmininko) sprendimu gali bti taikomos materialins sankcijos, t. y. iki 50 procent
sumaintas atlyginimas u prajus mnes (12 str.).
Kalbant apie Konstitucin Teism, verta atkreipti dmes Teism statymo (60
str.) nuostat, kurioje sakoma, kad buvs Konstitucinio Teismo teisjas be egzamino
ir atrankos gali bti paskirtas" bet kurio bendrosios kompetencijos ar administracinio
teismo (tiek Aukiausiojo, tiek apylinks) teisju.
BENDROSIOS KOMPETENCIJOS TEISMAI
Teism sistema (siauresniu poiriu - be Konstitucinio Teismo) nustatyta Konstitucijos 111 straipsnyje. Ten nevartojamas odi junginys bendrosios kompetencijos
teismai". Teism statyme yra detalizuota, kad Aukiausiasis Teismas, Apeliacinis
teismas, apygardos ir apylinks teismai yra bendrosios kompetencijos teismai,
nagrinjantys civilines ir baudiamsias bylas" (12 str. 2 d.). Ten nurodytos ir iimtys,
rodanios, jog nereikt sureikminti teiginio, kad aptariami teismai nagrinja tik
civilines ir baudiamsias bylas. Taigi: 1) apylinks teismai nagrinja ir j kompetencijai statym priskirtas administracini teiss paeidim bylas; 2) kiekvienas bendrosios kompetencijos teismas, nagrindamas civilin byl, kartu gali nusprsti ir dl
individualaus administracinio akto teistumo (Teism statymo 12 str. 3 d.).
Konstitucijoje nedetalizuojama n vieno bendrosios kompetencijos teismo kompetencija, struktra (skyri sudarymas) ar teisj skaiius. Tai nustatyti galiojamas
statym leidjas (Konstitucijos 111 str. 4 d.). Jis ir nustat, kad Lietuvos Aukiausiajame Teisme turi bti Civilini ir Baudiamj byl skyriai, kuriuos teisjus paskiria io teismo Pirmininkas (atsivelgdamas teisj darbo krv skyriuose), ir
Senatas, kur eina io teismo pirmininkas (jis pirmininkauja Senate), mint skyri
pirmininkai ir po septynis abiej skyri didiausi Aukiausiojo Teismo teisjo
darbo sta turinius teisjus (Teism statymo 22 str. 2 d. ir 3 d., 24 str.).
Kalbant apie Aukiausiojo Teismo status, paymtina, kad is teismas: 1) yra
vienintelis kasacins instancijos teismas siteisjusiems bendrosios kompetencijos
teism sprendimams (nuosprendiams, nutartims, nutarimams ir sakymams) perirti; 2) formuoja vienod teism praktik, skelbdamas savo biuletenyje nutartis,
kurias privalo atsivelgti teismai ir valdymo institucijos. Tokios nutartys gali bti
trejopos: trij teisj kolegijos nutartys, iplstins septyni teisj kolegijos nutartys
bei skyri plenarini sesij nutartys. Paymtina, kad Aukiausiojo Teismo
leidiamame biuletenyje Teism praktika" skelbiamos ne visos nutartys, bet tik tos,
kurias skelbti pritar dauguma atitinkamo skyriaus teisj. Taip pat paymtina, kad
mintas Aukiausiojo Teismo Senatas tvirtina teism praktikos apibendrinimo
apvalgas ir teikia rekomendacinius iaikinimus. Antai Senato 1997 m. birelio 13 d.
nutarime Nr. 5 iaikinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas neturi
apsiriboti vien tik rodym ivardinimu, o privalo, nurodydamas rodomj reikm,
idstyti j turin" (Teism praktika. Nr. 7. P.13-22).
Be to, Aukiausiasis Teismas turi galiojim analizuoti ir apibendrinti bendrosios
kompetencijos teism praktik taikydamas Europos Sjungos teiss normas.
120
KONSTITUCIN TEIS
me bylas nagrinja vienas teisjas, atskirais statym numatytais atvejais bylas gali
nagrinti trij teisj kolegija. io teismo teisju Respublikos Prezidentas, atsivelgdamas Teism tarybos patarim, gali skirti nepriekaitingos reputacijos piliet,
turint auktj universitetin teisin isilavinim, pateikus sveikatos paymjim,
turint ne maesn kaip penkeri met teisinio darbo sta ir ilaikius pretendent
teisjus egzamin (Teism statymo 51 str.). Asmuo pirm kart teisjo pareigas
skiriamas penkeriems metams. Pasibaigus iam terminui (ir nustatyta tvarka vertinus,
kad asmuo tinka dirbti teisju), Respublikos Prezidentas gali t pat asmen skirti
apylinks teismo teisju (be egzamino ir atrankos) iki to laiko, kol jam sukaks 65
metai. apylinks teismo, kaip ir kit mint teism, teisjo pareigas gali bti
skiriami ir teiss krypties socialini moksl daktarai bei habilituoti daktarai, turintys
atitinkam teisinio pedagoginio darbo sta (Teism statymo 66-69 str.)
ADMINISTRACINIAI TEISMAI
statym nuostatose pasakyta, kad administracinis teismas yra teismas, skirtas nagrinti byloms dl gin, kylani i administracini teisini santyki" (Teism statymo 12 str. 4 d.), pavyzdiui, sprsti, ar tam tikru raytiniu ar neraytiniu aktu (realia
veika) nebuvo paeistas statymas ar kitas teiss aktas, ar administravimo subjektas
nevirijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprietarauja tikslams bei udaviniams, dl kuri institucija buvo steigta ir gavo atitinkamus galiojimus" (Administracini byl teisenos statymo 3 str.). Aikiau pasidaro pagalb pasitelkus administracini teism nagrinjam byl pavyzdius. Tuose teismuose nagrinjamos,
pavyzdiui, bylos dl mokesi sumokjimo ar iiekojimo (ar finansini sankcij
taikymo), dl tarnautoj ir j darbdavs - valstybs institucijos tarnybini gin, dl
Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim, dl valstybs ar savivaldybs
tarnautoj neteistais veiksmais padarytos turtins ir moralins alos asmenims atlyginimo, dl usieniei skund dl pabglio statuso, dl valstybinio administravimo
institucij vilkinimo (t. y. smoningo delsimo) atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus (Administracini byl teisenos statymo 15 str.). Paymtina, kad administraciniai teismai netiria Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo nari ar Vyriausybs
veiklos, tuo labiau prokuror ar ikiteisminio tyrimo pareign procesini veiksm.
Konstitucijoje nekonstatuojama, kad yra (veikia ar turi veikti) administraciniai
teismai. Nuostat, kad gali bti steigti specializuoti teismai" (Konstitucijos 111 str.
2 d.) statym leidjas gyvendino 1999 m. priimdamas Administracini teism steigimo statym (in. 1999, Nr. 13-309). Pirminje io statymo redakcijoje buvo numatyta tokia administracini teism sistema: apygardos administraciniai teismai,
Vilniaus auktesnysis administracinis teismas ir Apeliacinio teismo Administracini
byl skyrius. Tokia sistema pakeista 2000 m. primus Administracini teism
steigimo statymo pataisas (in. 2000, Nr. 85-2567), t. y. panaikinus Vilniaus auktesnj administracin teism ir Apeliacinio teismo Administracini byl skyri. Dabar, be penki apygardos administracini teism, veikia dar Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas.
statyme yra detalizuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija,
kuri pasireikia trejopai: is teismas, viena, yra apeliacin instancija byloms dl apygardos administracini teism sprendim (nutarim ir nutari) apsksti, antra, apeliacin instancija administracini teiss paeidim byloms dl bendrosios kompetenci122
jos apylinks teism nutarim apsksti, treia, pirmoji ir galutin instancija administracinms byloms, priklausanioms jo kompetencijai. Be to, Vyriausiasis administracinis teismas yra galutin instancija administracinms byloms pagal skundus dl Vyriausiosios rinkim komisijos sprendim ar neveikimo. is teismas gali bti laikomas ir
savotika kasacine instancija, nes gali statym nustatytais atvejais patenkinti asmen
praymus atnaujinti proces ubaigtose, t. y. siteisjusiose teismo sprendimu, administracinse bylose, tarp j - ir administracini teiss paeidim bylose (Administracini byl teisenos statymo 20 str. 2 d., Teism statymo 31 str.). Vyriausiajame
administraciniame teisme bylas nagrinja trij teisj kolegija, sudtingas bylas teismo pirmininko iniciatyva - iplstin penki teisj kolegija ar io teismo plenarin
sesija, kurioje dalyvauja ne maiau kaip 2/3 teismo teisj. Paymtina, kad Vyriausiasis
administracinis teismas leidia biuleten Administracini teism praktika", kuriame
skelbiamais to teismo plenarins sesijos, trij teisj kolegijos ar iplstins penki
teisj kolegijos priimtais sprendimais, nutarimais ar nutartimis formuoja viening
administracini teism praktik. Vyriausiojo administracinio teismo teisju skiriamas
asmuo turi bti raytas teisj karjeros siekiani asmen registr" ir turti bendrosios kompetencijos apygardos teisme ar apygardos administraciniame teisme ne
maiau kaip ketveri met teisjo darbo sta (Teism statymo 67 str., 72 str.).
Apygardos administracinis teismas pagal statymus yra pirmoji instancija administracinms byloms, kurios nepriklauso pirmiau aptart administracini teism
kompetencijai, tirti. Pavyzdiui, apygardos teismai sprendia bylas pagal skundus dl
galiot pareign (bet ne apylinks teism) nutarim administracini teiss
paeidim bylose. Vilniaus apygardos administracinis teismas ypatingas tuo, kad jis,
palyginti su kitais keturiais apygardos administraciniais teismais, turi iimtin kompetencij sprsti pirmja instancija bylas, kurios priklauso administracini teism
kompetencijai, jei pareikjas ar atsakovas yra ministerija, Vyriausybs staiga ar kitas centrinis administravimo subjektas (iskyrus bylas dl i subjekt priimt normini administracini akt teistumo - tai sprsti yra iimtin Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija).
Pagal Konstitucij (112 str. 4 d.) visus specializuot, taigi administracini, teism
teisjus skiria Respublikos Prezidentas (be Seimo pritarimo). statyme tvirtinta, jog
administracini teism teisjo pareigas skiriami teisjai, kurie rayti teisj
karjeros siekiani asmen registr" ir turi ne maesn kaip penkeri met apylinks
teismo teisjo darbo sta (Teism statymo 65 str., 66 str.). Taigi reikalavimai specializuot teism apygardos lygmens ir bendrosios kompetencijos teisjams yra vienodi.
Verta atkreipti dmes, kad kol pagal statym aukiausioji ir galutin instancija
administracinms byloms tirti buvo Apeliacinio teismo Administracini byl skyrius,
kurio teisjus (kaip ir kitus io teismo Civilini ir Baudiamj byl skyri teisjus)
skirdavo Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu (Konstitucijos 84 str. 11 p., 112
str. 3 d.), konstitucinis Respublikos Prezidento galiojimas skirti ir atleisti
administracini teism teisjus atrod diskutuotinas. Panaikinus tok skyri ir steigus
Vyriausij administracin teism, jo teisjus skiria (atleidia) Respublikos
Prezidentas (be Seimo pritarimo) (Konstitucijos 112 str. 4 d.). Taiau visa tai dabar
tapo diskutuotina kitu poiriu, nes bendroji konstitucin teism sistema (Lietuvos
Respublikos teismai yra Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis
teismas, apygard ir apylinki teismai"; Konstitucijos 111 str. 1 d.) pagal Konstitucij
turi bti derinama su: 1) Seimo, kaip kolegialios valstybins bendruomens at123
KONSTITUCIN TEIS
stovybs, galiojimais skirti ar dalyvauti skiriant galutins apeliacins ir kasacins instancij teism teisjus (Apeliacinio teismo, Aukiausiojo Teismo teisjus); 2) parlamentine apkalta, kuri gali bti taikoma galutins apeliacins ir kasacins instancij
teism teisjams (Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisjams). Tai, kad Respublikos Prezidentas skiria Vyriausiojo administracinio teismo (galutins instancijos
administracinms byloms tirti) teisjus be Seimo pritarimo, visk iek tiek sujaukia,
nes nublanksta Apeliacinio teismo teisjai (irint hierarchijos).
PROKURATRA TEISM ATVILGIU
Konstitucinio Teismo pateiktame iaikinime sakoma, kad prokurorai nra teisjai,
jie nevykdo teisingumo. Konstitucijoje jiems patikta specifin funkcija, kurios
negalima tapatinti su teismins valdios gyvendinimu" (Konstitucinio Teismo 1999
m. gruodio 21 d. nutarimas).
Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkto ir 118 straipsnio 2003 m. priimtas
pataisas:
1) prokurorai vykdo tokias konstitucines funkcijas: organizuoja ikiteismin tyrim ir vadovauja jam bei palaiko valstybin kaltinim baudiamosiose bylose
(118 str. 1 d.). Tai detalizuojaniame Prokuratros statyme teigiama, kad, pavyzdiui,
prokurorai turi teis nutarimu ikelti ikiteisminio tyrimo pareignui drausms byl. Be
to, Konstitucijos 118 straipsnyje tvirtinta nuostata, kad statymo nustatytais atvejais
prokuroras gina asmens, visuomens ir valstybs teises bei teistus interesus (118
str. 2 d.). odiai statymo nustatytais atvejais" iek tiek detalizuoti Prokuratros
statyme (19 straipsnyje Vieojo intereso gynimas"). Jame numatyta, kad prokurorai,
nustat asmens, visuomens, valstybs teisi ir teist interes paeidim, viej
interes gina arba savo iniciatyva, arba pagal asmens, valstybs (savivaldybs)
institucijos ar staigos pareikim (praneim, pasilym) ar skund, neatsivelgdami
tai, ar viej interes konkreiu atveju privaljo ginti kit institucij pareignai
(svarbiausia yra tai, kad ie pareignai nesim priemoni paeidimams paalinti").
Pagal Prokuratros statym (19 str. 2 d.) ginti viej interes galima, pavyzdiui,
gyvendinant tokius galiojimus: prokurorui kreipiantis teism su iekiniu,
prokurorui dalyvaujant teismui nagrinjant civilines bylas ir kartu prokuror
pareiktus civilinius iekinius baudiamosiose bylose, prokurorui apskundiant teismo
nutartis (nutarimus, sprendimus), jam priimant nutarimus dl fizini asmen
ikeldinimo i gyvenamj patalp, prokuroro nutarimu reikalaujant atlikti tam tikro
valstybs pareigno (tarnautojo) veiklos tarnybin patikrinim;
2) prokuroras konstituciniu lygmeniu tarsi prilygintas teisjui pagal nepriklausomum. Konstitucijoje parayta: prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik statymo" (plg. Konstitucijos 109 str. 2 ir 3 d.), todl teisinga Prokuratros statymo (4 str.) nuostata, kad prokuratrai vadovaujantis
generalinis prokuroras atsiskaito Respublikos Prezidentui ir Seimui", o Vyriausybei
teikia informacij. Paymtina, kad nauj prokuror nepriklausomumo konstitucin
garantij nevisikai atitinka tai, kad, viena vertus, prokurorams yra privalomos
generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos dl ikiteisminio tyrimo ar
valstybinio kaltinimo praktikos (Prokuratros statymo 8 str. 1 p., 16 str. 2 d.), o antra
vertus, Generalin prokuratra vadovauja teritorinms prokuratroms. Be to,
diskutuotina, ar prokuror ir kartu Lietuvos prokuratros nepriklausomum atitinka
tai, kad prokuratros veiklos prioritetus nustato ir prokuratros parlamen124
KONSTITUCIN TEIS
126
PAGRINDINES SVOKOS
Konstitucin teis - pamatini vertybi ir jas atitinkani taisykli (norm, princip)
sistema, t. y. tautos suvereniteto ir prigimtini mogaus teisi ir laisvi, j
apsaugos, gynimo ir gyvendinimo institucines bei organizacines priemones tvirtinanios Konstitucijos ir j galutinai ir neskundiamai aikinanio Konstitucinio
Teismo sprendimuose ipltot princip bei koncepcij visuma.
Konstituciniai santykiai - konstitucikai reikmingi (neteisiniai) arba tiesiogiai teiss
norm reglamentuojami (teisiniai) esminiai mogaus ir valstybs institucij santykiai, susij su prigimtinmis vertybmis ar konstituciniais principais (taip pat
pagrindini konstitucinio lygmens valstybs institucij santykiai, kolegialios valstybs institucijos nario ir kit ios institucijos nari santykiai bei kolegialios
valstybs institucijos nario ir ios institucijos santykiai).
Konstitucija - ypatinga teiss akto forma, t. y. pagrindinis ir svarbiausias valstybs
teiss aktas, valstybins bendruomens ir jos atstov kompromisin sutartis dl
vertybi ir jas atitinkani taisykli (norm, princip), darani tak mogaus ir
visuomens teisiniam saugumui. Konstitucija ne tik tvirtina esmines bendruomens institucines ar organizacines formas, bet ir yra valstybins bei socialins valdios ribojimo aktas, skirtas apsaugoti ir ginti individ.
Pilietyb - tai mogaus narysts valstybje teisin forma, t. y. nuolatinis asmens
politinis teisinis ryys su konkreia valstybe, grindiamas abipusmis teismis bei
pareigomis ir i j iplaukianiu savitarpio pasitikjimu, itikimybe bei gynyba.
Politin partija - registruotas, ne maiau kaip 1000 (aktyvij rinkim teis turini)
piliei jungiantis susivienijimas, siekiantis padti formuoti ir ireikti piliei
interesus ir politin vali bei turintis suvaiavime patvirtint program, statut ir
irinktus vadovaujamuosius organus.
Laisvas mandatas - tai kiekvieno Seimo nario, kaip visos teisins tautos atstovo,
vadovavimasis (laikantis Konstitucijos ir statym) savo sine ir nesusivarymas
jokiais mandatais, t. y. paadais ar sipareigojimais j rmusiems ar kitokiems
asmenims.
Referendumas - visuotinis piliei balsavimas dl svarbaus ir reikmingo valstybei ir
visuomenei klausimo. Referendum skelbia Seimas savo iniciatyva arba kai to
reikalauja ne maiau kaip 300 tkstani rinkim teis turini piliei.
Respublika - keli valstybs valdi vykdani institucij bendro valstybs valdymo
forma, grindiama reguliariu ir demokratiku aukiausio valstybs pareigno
perrinkimu.
Suverenitetas - valstybs vardu veikiani institucij galimyb savo teritorijoje realizuoti teisin ir politin savarankikum, t. y. vykdyti pagrindines valstybs valdios funkcijas, nepaneigiant universali mogaus teisi ir laisvi.
Teisin valstyb (plaiuoju poiriu) - tai pagal Konstitucij, konstitucingus statymus ir valdymo aktus bei nepriklausom teism sprendimus gyvuojanti valsty-
127
KONSTITUCIN TEIS
KLAUSIMAI
1. Kokie yra konstitucins teiss altiniai?
2. Kodl mogaus teisi ir laisvi bei kit konstitucini vertybi esminiai klausimai negali bti reglamentuojami postatyminiais aktais?
3. Kokios yra stambiausios Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamosios
dalys?
4. Kokie yra pagrindiniai Konstitucijos bruoai?
5. Kaip suprantate teigin, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas?
6. Kokios pagrindins Konstitucijos atliekamos funkcijos?
7. Kas yra Konstitucijos blanketins nuostatos? Pateikite pavyzdi.
8. Kokie yra Lietuvos Respublikos pilietybs gijimo ir netekimo bdai?
9. Paaikinkite vietos savivaldybi ir valstybs ryius pagal Lietuvos Respublikos
Konstitucij. Ar apskrities virininkas yra vietos savivaldos teis gyvendinantis
subjektas?
10. Kuo skiriasi vienmandat rinkim apygarda nuo daugiamandats?
11. Paaikinkite valdi padalijimo principo esm pagal Lietuvos Respublikos
Konstitucij.
128
UDUOTYS
1. Konstitucijoje numatyta Seimo galimyb 3/5 vis nari bals dauguma atimti
Seimo nario mandat ar paalinti i pareig Respublikos Prezident, Konstitucinio
Teismo, Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisjus, iurkiai paeidusius
Konstitucij arba sulauiusius priesaik, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas" (Konstitucijos 74 str.). Koki funkcij atlieka ios Konstitucijos nuostatos,
t. y. kas i j iplaukia (nors nra tiesiogiai, paodiui nurodyta)?
2. Nubraiykite schem ir joje pavaizduokite konstitucini santyki subjekt
tarpusavio ryius.
3. Ianalizuokite Lietuvos Respublikos pilietybs statym ir nurodykite, kokiais
atvejais asmuo gali turti dvigub pilietyb - Lietuvos Respublikos ir bet kurios kitos
usienio valstybs.
4. Irinkite Konstitucijos nuostat, kuri, Js nuomone, reikt pakeisti. Suformuluokite savo silom Konstitucijos patais ir nurodykite konkreius ingsnius,
kuri imtumts siekdami pakeisti Konstitucij.
5. Padiskutuokite, ar eutanazija nepaeidia mogaus teiss gyvyb.
6. Konstitucinis Teismas 1998 m. prim nutarim, kuriuo pripaino, kad Baudiamajame kodekse numatyta mirties bausm prietarauja Konstitucijai. bendrosios
kompetencijos teism kreipsi asmen, kuriems vykdyta mirties bausm tarp 1992 ir
1998 m., artimieji giminaiiai, praydami priteisti al dl neteisto mirties bausms
vykdymo. K turt atsakyti bendrosios kompetencijos teismas?
129
TREIAS SKYRIUS
ADMINISTRACIN TEIS
ADMINISTRACINE TEISE
valdybi institucij ir kt.) paskirtis -statym, kit teiss akt, vietos savivaldos institucij sprendim gyvendinimas bei viej paslaug administravimas (plaiau apie
vieojo valdymo samprat, jo turin, funkcijas, santyk su valstybs vykdomosios
valdios svoka r.: poskyryje Vieasis valdymas").
Reikia pasakyti, kad administracins teiss reguliavimo dalykas apima ne tik viej valdym, arba vykdomj veikl. Administracins teiss normos reguliuoja ir
tokius visuomeninius santykius, kurie susiklosto u vieojo valdymo (vykdomosios
veiklos) rib. Tai reikia, kad administracins teiss reguliavimo dalykui priskiriami ir
kai kurie ne valdymo pobdio teisiniai santykiai. Tokiai ne valdymo pobdio
teisini santyki grupei, kuriuos reguliuoja administracins teiss normos, priklauso
specifiniai procesiniai santykiai, atsirandantys apylinks teismams (teisjams) ir
kitiems subjektams nagrinjant administracini teiss paeidim bylas ir taikant paeidjams administracines nuobaudas bei kitas administracinio poveikio priemones,
taip pat administraciniams teismams nagrinjant skundus dl priimt sprendim
administracini teiss paeidim bylose ir sprendiant bylas dl gin, kylani i
administracini teisini santyki. Tokio pobdio teisinius santykius reguliuoja
Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso (ATPK) procesins
normos, Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas (toliau Administracini byl teisenos statymas) ir kiti statymai.
Atsivelgiant tai, kad administracin teis reguliuoja vairius teisinius santykius,
galima iskirti tokias pagrindines administracini teisini santyki grupes:
1. Visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto vieojo valdymo srityje, t. y.: 1) valstybs, savivaldybi institucijoms ir kitiems statym galiotiems subjektams gyvendinant valstybs vykdomosios valdios udavinius ir funkcijas socialins kultrins,
kins, administracins politins veiklos srityse; 2) vidaus valdymo teisiniai santykiai,
kurie susiklosto vis valstybs institucij - Seimo, Respublikos Prezidento,
Vyriausybs, ministerij, teism, prokuratros, taip pat savivaldybi institucij vidaus valdymo (administravimo) veikloje (struktros tvarkymas, personalo valdymas, materialini finansini itekli valdymas ir naudojimas, ratvedybos tvarkymas), kad nurodytos institucijos galt tinkamai vykdyti joms ikeltus pagrindinius
udavinius ir funkcijas (leisti statymus, vykdyti teisingum, vadovauti socialinei,
kultrinei, kinei, administracinei, politinei veiklai, taip pat dalyvauti moni, staig,
teikiani gyventojams socialines, kultros, vietimo paslaugas, administracijos
veikloje).
2. Teisiniai procesiniai santykiai, reguliuojami administracins teiss norm, kurie susiklosto apylinks teismams (teisjams) ir kitiems subjektams nagrinjant
administracini teiss paeidim bylas ir skiriant paeidjams administracinio poveikio priemones, taip pat administraciniams teismams nagrinjant skundus dl
priimt sprendim administracini teiss paeidim bylose ir sprendiant bylas dl
gin, kylani i administracini teisini santyki.
Reikia pabrti, kad administracin teis, reguliuodama visuomeninius santykius,
vis pirma yra tiesiogiai ir neatskiriamai susijusi su vieuoju valdymu. Visuomeniniai
santykiai, susiklostantys bei reguliuojami vieojo valdymo sferoje, sudaro
administracins teiss reguliavimo dalyko branduol. Administracins teiss normos
tvirtina pagrindinius vieojo valdymo principus, jo subjekt sudarymo tvark, nustato
i subjekt teisin status, j udavinius ir funkcijas, teises, pareigas, atsakomyb,
veiklos formas ir metodus.
134
Vieojo valdymo subjekt vykdomoji veikla yra labai plati, ji apima vairias socialinio kultrinio, kinio, administracinio valstybinio darbo sritis. ioje veikloje
sprendiami svarbiausi valstybs, visos visuomens udaviniai - kuriama bei pltojama materialin tautos kio baz, tobulinami kiti visuomeniniai teisiniai santykiai,
laiduojamas alies saugumas, stiprinama teistvarka bei asmens teisi apsauga. i
udavini negalima bt isprsti be teisinio, ypa administracinio teisinio,
reguliavimo.
Administracins teiss normos reguliuoja valstybs tarnybos organizavimo ir jos
veiklos santykius, nustato valstybs tarnautoj statuso gijimo slygas ir tvark, j
teises, pareigas, atsakomyb.
Administracins teiss normose neapsiribojama vien tik vieojo valdymo subjekt
teisinio statuso ir veiklos reglamentavimu. iose teiss normose taip pat tvirtinamos
plaios kit teiss subjekt - visuomenini organizacij, kit visuomenini
susivienijim, piliei bei kit asmen teiss vieojo valdymo srityje ir nustatomos j
pareigos. Be to, administracins teiss normose sukonkretinamos svarbiausios
konstitucins piliei teiss, laisvs ir pareigos, sudaromos reikiamos organizacins ir
teisins prielaidos joms gyvendinti.
Labai svarbu, kad administracins teiss normos padeda utikrinti teistum,
saugoti ir ginti visuomens interesus, piliei bei kit asmen teises vieojo valdymo
srityje. iose normose nustatytos btinos organizacins ir teisins teistvarkos
utikrinimo slygos, administracini poveikio priemoni taikymo pagrindai ir procesin tvarka.
ADMINISTRACINE TEISE
menini santyki vairov lemia ir jos norm gausum, j hierarchij bei formas.
Taigi administracins teiss altiniai yra: 1) Lietuvos Respublikos Konstitucija. Administracins teiss altinis yra ne visos konstitucins normos, o tik tos, kuriose
tvirtinta vieojo valdymo institucij sistema, j sudarymo bei veiklos principai, kompetencijos pagrindai, piliei teiss ir pareigos vieojo valdymo srityje; 2) ratifikuotos
tarptautins sutartys; 3) Lietuvos Respublikos statymai ir Seimo nutarimai, kuri
normos reguliuoja visuomeninius santykius vieojo valdymo srityje. Administracins
teiss altiniams taip pat priskiriami kai kurie statymais patvirtinti kodeksai
(Administracini teiss paeidim kodeksas, Muitins kodeksas, Keli transporto
kodeksas ir kt.), statutai (pvz., Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas); 4)
Vyriausybs nutarimai, jais tvirtinami nuostatai, taisykls; 5) ministr ir kit vieojo
valdymo institucij vadov sakymai, sakymais patvirtintos taisykls, instrukcijos; 6)
Savivaldybi taryb sprendimai, kit savivaldybi institucij vadov sakymai.
Be to, kai kurie teiss inovai laikosi nuomons, kad administracins teiss altinis yra ir Konstitucinio Teismo nutarimai.
136
137
ADMINISTRACINE TEISE
savo nuoira normos apibrtose ribose. Draudiamosios normos nustato tam tikrus
elgesio apribojimus arba draudia tam tikrus veiksmus.
Be nurodyt ri, administracins teiss normos dar gali bti skatinamosios ir
rekomendacins. Skatinamosiose normose numatytos skatinamosios priemons subjektams. Rekomendacinse normose subjektams siloma atlikti tam tikrus veiksmus.
Jos nra privalomos ir i esms taikomos nepavaldiems subjektams.
ADMINISTRACINE TEISE
Horizontals administraciniai teisiniai santykiai susiklosto tarp tiesiogiai nepavaldi vienas kitam subjekt. Tai santykiai tarp vienodo lygmens vieojo valdymo
institucij, pavyzdiui, dviej ministerij, valstybs ir savivaldybi institucij, vieojo valdymo institucij ir visuomenini organizacij. Kitaip sakant, tokie santykiai
susiklosto tarp vieojo valdymo ir kit teiss subjekt, kurie tarp savs nra susij
organizacinio pavaldumo tvarka.
Pagal tikslin paskirt skiriami pozityvs ir deliktinio pobdio administraciniai
teisiniai santykiai. Pozityvs yra tie teisiniai santykiai, kurie atsiranda vieojo
valdymo institucijoms, j pareignams sprendiant vairius organizacinius udavinius, vadovaujant kinei, socialinei, kultrinei veiklai, padedant gyvendinti piliei
subjektines teises ir pan. Deliktinio pobdio administraciniai teisiniai santykiai
atsiranda dl teiss paeidim.
Pagal konkret turin administraciniai teisiniai santykiai skirstomi turtinio ir
neturtinio pobdio santykius. Turtinio pobdio teisiniai santykiai atsiranda,
pavyzdiui, vieojo valdymo institucijoms paskirstant bei perduodant kitoms organizacijoms tam tikr turt, materialinius, finansinius iteklius. Neturtiniai teisiniai
santykiai susiklosto vieojo valdymo subjektams sprendiant vietimo, kultros, sveikatos prieiros bei kitus panaaus pobdio klausimus.
Pagal subjekt pobd administraciniai teisiniai santykiai skirstomi santykius,
atsirandanius tarp valstybs institucij, tarp valstybs institucij ir tarnautoj, tarp
valstybs ir savivaldybi institucij, tarp valstybs institucij ir visuomenini organizacij, tarp valstybs institucij ir piliei ir 1.1.
Atsivelgiant gynimo bd, administraciniai teisiniai santykiai skirstomi
ginamus administracine tvarka ir ginamus teismo tvarka.
141
3. VIEASIS VALDYMAS
3.1. VIEOJO VALDYMO SAMPRATA
IR PAGRINDINIAI BRUOAI
Kaip jau minta, svoka valdymas" plaiai vartojama vairiose visuomens ir gamtos
moksl akose - filosofijoje, ekonomikoje, teisje, mechanikoje, bionikoje ir kt.
Plaija prasme i svoka reikia vairius valdymo procesus, kurie vyksta visuomenje, gyvojoje ir negyvojoje gamtoje, ir juos atitinkamais aspektais tiria vairs mokslai.
Valdymo procesai visada vyksta tam tikroje organizuotoje sistemoje. Sistema
susideda i valdymo subjekto (valdaniojo) ir valdymo objekto (valdomojo). Valdymo subjektas, sprsdamas tam tikrus udavinius, daro krypting poveik valdymo
objektui. Valdymo procesams organizuoti reikalinga informacija, tam tikros inios.
Remdamasis tokia informacija, valdymo subjektas daro tam tikrus sprendimus ir juos
siunia valdymo objektui, ir is privalo tuos sprendimus vykdyti. Tokiu bdu
valdymo procese tarp valdymo subjekto ir valdymo objekto palaikomas nuolatinis
ryys ir sprendiami valdymo udaviniai bei vykdomos tam tikros funkcijos. Taigi
valdymo struktr sudaro jo subjektas, objektas ir funkcijos. Atsivelgiant tai,
galima teigti, kad valdymas - tai tam tikroje sistemoje pasireikiantis tikslingas bei
kryptingas poveikis, kur valdymo subjektas daro valdymo objektui, siekdamas ilaikyti sistem tam tikroje organizacinje struktroje, isprsti reikiamus udavinius,
pasiekti usibrt tiksl.
Mokslinje literatroje iskiriamos tokios trys valdymo rys: 1) mechaninis (main, technologijos proces) valdymas; 2) biologinis (proces, vykstani gyvuosiuose organizmuose) valdymas; 3) socialinis (moni, j kolektyv veiklos, elgesio)
valdymas.
Su teiss reikiniais artimiausiai susijs socialinis valdymas, kuris atsirado susiformavus moni visuomenei ir pasidar btina jos socialine funkcija. Tai, kad socialinis valdymas yra btinas, lemia bendra moni veikla bei j gyvenimo poreikiai.
Socialinio valdymo paskirtis yra visuomens ar jos dalies bendro gyvenimo bei
veiklos organizavimas ir koordinavimas, atsivelgiant bendrus visuomens tikslus
bei interesus.
Kadangi socialin valdym gyvendina mons, j kolektyvai, nuo moni veiklos
ypatum priklauso jo specifika. Tik mons sugeba vertinti aplinkybes, pasirinkti
tinkamiausius elgesio variantus, veikti tikslingai ir valingai.
Socialiniam valdymui bdinga tai, kad bendros veiklos moni elgesys yra pajungiamas vieningai valdaniajai - valdymo subjekto - valiai. Didel reikm iame
procese turi tokios valdymo formos, kaip organizacin veikla, norminis reguliavimas,
kontrol, prieira, poveikio priemoni taikymas socialins veiklos dalyviams, j
skatinimas, aukljimas, kuri pagalba siekiama teigiamai paveikti moni smon,
vali ir elges. Todl socialinio valdymo objektu reikia laikyti ne atskirus individus, j
grupes, o j visuomenikai reikming elges, veiksmus.
iuolaikinje visuomenje egzistuoja vairi form bei paskirties socialinio valdymo sistemos. Tai valstybins bei savivaldybi institucijos ir visuomenins bei kitos
nevalstybins organizacijos. Atsivelgiant tai, skiriamos dvi stambios socialinio valdymo rys - vieasis valdymas ir visuomeninis.
142
Vieasis valdymas
ADMINISTRACINE TEISE
144
145
ADMINISTRACINE TEISE
Vieojo valdymo subjekt sistema plati. J sudaro kolektyviniai ir fiziniai, valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai. Svarbiausius vieojo valdymo subjektus formuoja
atstovaujamosios valdios institucijos - Seimas ir savivaldybi tarybos. Todl vieojo
valdymo subjektai u savo veikl yra atsakingi ir atskaitingi atstovaujamosios
valdios institucijoms (Konstitucijos 96, 119 str.). Tam, kad vieojo valdymo subjektai galt skmingai vykdyti valstybs vykdomosios valdios udavinius, jiems
statymai suteikia plaius valdingo pobdio valstybs galiojimus. Vieojo valdymo
subjekt veikla yra labai vairiapus. Jie savo kompetencij gyvendina nustatytoje
teritorijoje ir tam tikrose valdymo srityse bei akose. Savo veikl ie subjektai vykdo
statym nustatytomis formomis ir metodais. Vieojo valdymo subjektams yra
bdingos visos trys valstybins veiklos teisins formos: teiss kuriamoji, teiss
vykdomoji (taikomoji) ir teiss apsaugos. Taiau kalbant apie teiss norm krim,
svarbu pabrti, kad i veikla nra tolygi statym leidiamosios institucijos - Seimo analogikai veiklai. Vieojo valdymo subjektai kuria teiss normas remdamiesi ir
vadovaudamiesi galiojaniais statymais. Taigi vieojo valdymo subjekt priimami
teiss aktai visada yra postatyminiai.
Vieojo valdymo subjektams bdinga ir tai, kad j veikloje dominuoja valdiospavaldumo santykiai, kurie paprastai reguliuojami administraciniais metodais. Tam,
kad priimti statymai bt vykdyti vieojo valdymo srityje, be tikinimo, moralinio ir
materialinio skatinimo priemoni, danai naudojamos vairios administracins bei
drausmins poveikio priemons. Jas taiko kompetentingi vieojo valdymo subjektai ir
teismas.
Vieojo valdymo subjekt teisin padtis turi tam tikr ypatum. Valdios atstovaujamj institucij ir teism teisin padtis nustatoma tik statymais, tuo tarpu
vieojo valdymo subjekt teisinis statusas apibriamas ne tik statymais, bet ir
valdymo aktais.
Vieojo valdymo subjekt vidin organizacin struktra vairi ir sudtinga. Taip
yra todl, kad valdymo subjekt yra labai daug, jie vairs, be to, kiekvieno j veikla
turi savo ypatum. Kai kurie vieojo valdymo subjektai (pvz., Vyriausyb) sprendia
bendrosios kompetencijos udavinius, kiti subjektai atlieka kontrols, prieiros,
vadovavimo specialiosioms valdymo akoms funkcijas.
Atsivelgiant valdymo ypatumus, galima teigti, kad vieojo valdymo subjektai tai valstybs ir savivaldybi institucijos, staigos, tarnybos, valstybs tarnautojai (pareignai) ir kiti statymuose numatyti subjektai, kuri tiesiogin paskirtis - gyvendinti
valstybs vykdomosios valdios udavinius arba atskiras jos funkcijas, vadovauti socialins kultrins, kins ir administracins politins veiklos sritims. Paprastai vieojo
valdymo subjektai yra pavalds Vyriausybei. Taiau funkcionuoja ir kai kurios Seimo
steigtos ir tik jam atskaitingos, Vyriausybei nepavaldios valstybs institucijos. ios
institucijos turi specialj status ir vykdo tam tikras valdymo funkcijas. Joms
priklauso, pavyzdiui, Lietuvos bankas, Valstybs kontrol, Valstybs saugumo
departamentas, Valstybin lietuvi kalbos komisija ir kt. Vieojo valdymo subjektams
taip pat priskiriama vis valstybs institucij (Seimo, teism), valstybs ir
savivaldybi staig administracija.
Vieojo valdymo subjekto teisin padt rodo jo kompetencija. vieojo valdymo
subjekto kompetencij eina udaviniai, funkcijos, teiss ir pareigos, veiklos formos ir
metodai.
146
Vieojo valdymo subjekto udaviniai - tai nurodymas, k jis turi pasiekti savo
veikloje arba utikrinti savo veikla.
Vieojo valdymo subjekto funkcijos - tai pagrindins jo veiklos kryptys realizuojant jam ikeltus udavinius. Valdymo funkcijos parodo, i koki sudtini dali
susideda subjekto veikla, jos turinys. Be to, vieojo valdymo subjekto funkcijos
atspindi jo veiklos specializacij.
Vieojo valdymo subjekto teiss k pareigos parodo jo funkcij apimt ir gyvendinimo ribas.
Vieojo valdymo subjekto veiklos forma - tai udavini ir funkcij gyvendinimo
bdas, valdymo veiklos iorin iraika. Vykdydamas pavestus udavinius ir
funkcijas, vieojo valdymo subjektas atlieka konkreius veiksmus, kurie pagal tam
tikrus poymius jungiami grupes, kurias priimta vadinti valdymo formomis. Svarbiausios teisins valdymo formos yra normini ir individuali akt primimas, i
akt gyvendinimas, vairi klausim svarstymas ir kt.
Vieojo valdymo subjekto veiklos metodai - tai poveikio priemons, kurios
taikomos teiss subjektams, norint utikrinti, kad valdymo sprendimai bt vykdomi.
Poveikio priemons gali bti vairios - tikinimo, prievartos, administracinio ir
ekonominio pobdio.
147
ADMINISTRACIN TEIS
niai pagrindai, sudtis, sudarymo tvarka, kompetencija yra apibrta Konstitucijos VII
skirsnyje ir Vyriausybs statyme.
Vyriausyb savo veikl grindia kolegialumo, demokratijos, teistumo ir vieumo
principais. Ji solidariai atsako Seimui u bendr savo veikl. Ne reiau kaip kart per
metus ji pateikia Seimui savo programos gyvendinimo ataskait. Seimo reikalavimu
jo statuto nustatyta tvarka Vyriausyb arba atskiri ministrai atsiskaito Seime u savo
veikl.
Vyriausyb sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai (apie j skyrimo tvark bei
Seimo ir Respublikos Prezidento kompetencij jau minta io vadovlio antrame
skyriuje Konstitucin teis"). Ministras Pirmininkas ir ministrai turi nelieiamumo
garantijas. Jie negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn ar suimti, taip pat
negali bti suvaryta j laisv be iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij - be
iankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali eiti kit renkam ar skiriam pareig
(Seimo nariai gali eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas), negali dirbti verslo,
komercijos ar kitose privaiose staigose ar monse, taip pat gauti kit atlyginim,
iskyrus jiems nustatyt darbo umokest pagal pareigas Vyriausybje bei umokest
u krybin veikl.
Ministras Pirmininkas ir ministrai turi teis Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, jo komitet, komisij bei frakcij posdiuose ir pareikti savo nuomon svarstomais klausimais. Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo
sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dl Vyriausybs, ministerij ar kit
Vyriausybs staig veiklos, privalo atsakyti odiu ar ratu Seimo statuto nustatyta
tvarka. Ministras Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu Seimo statuto nustatyta
tvarka atsako Seimo nari klausimus.
Konstitucijoje ir Vyriausybs statyme nustatyti pagrindiniai Vyriausybs galiojimai (taip pat r. io vadovlio antro skyriaus Konstitucin teis" 4.2 skirsn).
Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausyb: 1) tvarko krato reikalus, saugo Lietuvos
Respublikos teritorijos nelieiamyb, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark;
2) vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus; 3) koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs staig
veikl, turi teis panaikinti ministr, Vyriausybs staig ir staig prie ministerij
teiss aktus; 4) rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui; vykdo valstybs
biudet, teikia Seimui biudeto vykdymo apyskait; 5) rengia ir teikia Seimui
svarstyti statym projektus; 6) umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su
usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis; teikia Respublikos Prezidentui
silymus dl Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio valstybse ir prie
tarptautini organizacij skyrimo bei ataukimo; 7) teikia Seimui silymus dl
ministerij steigimo ir panaikinimo; 8) steigia, reorganizuoja, likviduoja Vyriausybs
staigas bei staigas prie ministerij ir paveda ministerijoms vykdyti visas ar dal
staig prie ministerij steigjo funkcij; Vyriausyb gali pavesti atitinkamai
ministerijai vykdyti dal Vyriausybs staigos steigjo funkcij; 9) tvirtina ministerij,
Vyriausybs staig ir staig prie ministerij nuostatus (tvirtinti staig prie
ministerij nuostatus Vyriausyb gali pavesti atitinkamam ministrui); 10) statymo
nustatyta tvarka organizuoja valdym auktesniuose administraciniuose vienetuose;
11) skiria ir atleidia i pareig apskrii virininkus, j pavaduotojus bei
savivaldybi veiklos administracin prieir vykdanius Vyriausybs atstovus;
149
ADMINISTRACINE TEISE
12) statymo numatytais atvejais silo Seimui vesti tiesiogin valdym savivaldybs
teritorijoje; 13) prireikus gali sudaryti nuolatines ir laikinas komisijas; 14) turi teis
kreiptis Konstitucin Teism su praymu itirti, ar statymai ar Seimo priimti teiss
aktai neprietarauja Konstitucijai; 15) turi statym leidybos iniciatyvos teis; 16)
vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti statymai.
Vyriausybei ir jos veiklai atstovauja Ministras Pirmininkas. Ministras Pirmininkas: 1) sudaro Vyriausyb ir teikia jos sudt tvirtinti Respublikos Prezidentui; 2)
teikia silymus Respublikos Prezidentui dl ministr skyrimo ir atleidimo; 3) valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria pareigas ir atleidia i j Ministro
Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus (vyriausij patarj, patarjus, atstov spaudai ir kt.), Vyriausybs kancler, Vyriausybs staig departament, kontrols ar apskaitos funkcijas vykdani tarnyb, agentr,
inspekcij vadovus; 4) Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui silymus pavesti vienam i ministr pavaduoti Ministr Pirminink; 5) teikia
Seimui svarstyti Vyriausybs program; 6) teikia Vyriausybs silymus dl apskrii
virinink, j pavaduotoj skyrimo ir atleidimo i pareig; 7) kvieia Vyriausybs
posdius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybs posdio
darbotvark; 8) suteikia galiojimus dertis ir pasirayti tarptautines sutartis; 9) sudaro
Vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams kitas alis, taip pat dalyvauti
tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose; 10) suteikia galiojimus
Vyriausybei atstovauti Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose; 11) sprendia
Vyriausybs veiklos organizavimo klausimus; 12) jeigu nepritaria ministro veiklos
Vyriausybje nuostatoms, turi teis pateikti Respublikos Prezidentui silym
ministr atleisti; 13) pasirao Vyriausybs nutarimus; 14) leidia potvarkius, priima
operatyvius sprendimus - pavedimus, forminamus rezoliucijomis; 15) vykdo kitas
pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Konstitucija, Vyriausybs statymas ir
kiti statymai.
Vyriausybs statymo IX skyriaus nuostatose ir Vyriausybs reglamente tvirtinta
Vyriausybins veiklos organizavimo tvarka. Vyriausyb valstybs valdymo reikalus
sprendia posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma priimdama nutarimus.
Juos pasirao Ministras Pirmininkas ir atitinkamas ministras. Vyriausybs
posdiuose gali dalyvauti asmenys, kuriems toki teis numato Konstitucija ir kiti
statymai (pvz., Valstybs kontrolierius, generalinis prokuroras, Lietuvos banko pirmininkas). Vyriausybs posdius gali bti kvieiami ir kiti asmenys. Posdio
darbotvark tvirtina Ministras Pirmininkas.
Svarstomu klausimu Vyriausybs posdyje iklausomas praneimas, kur paprastai padaro atitinkamas ministras, ir Vyriausybs nari nuomon. Ministrui
Pirmininkui leidus, savo nuomon gali pareikti ir kiti posdyje dalyvaujantys
asmenys.
Vyriausybs posdis teistas, jeigu jame dalyvauja dauguma Vyriausybs nari.
Vyriausybs posdiai yra protokoluojami. Protokoluose nurodomi posdyje dalyvaujantys asmenys, svarstom klausim pateiks pranejas, nuomones iuo klausimu
pareik kalbtojai ir priimtas sprendimas. Protokol pasirao Ministras Pirmininkas.
Vyriausybs ir Ministro Pirmininko funkcijas vykdyti yra steigta Vyriausybs
kanceliarija. Jai vadovauja Vyriausybs kancleris, kuris pavaldus Ministrui Pirmininkui. Vyriausybs kanceliarijos struktr ir nuostatus tvirtina Vyriausyb.
150
4.5. MINISTERIJOS
Ministerijos yra akins kompetencijos valdymo institucijos, vadovaujanios joms
pavestoms valdymo sritims (akoms). Ministerijas Vyriausybs silymu steigia ir
panaikina Seimas priimdamas statym. Ministerija vykdo statym ir kit teiss akt
jai pavestos srities valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina toje srityje valstybs
politik. Jos konkreius udavinius ir funkcijas bei kitus teisins padties klausimus
reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausyb. Ministerijai vadovauja
ministras, kuris: 1) sprendia ministerijos kompetencijai priklausanius klausimus ir
yra tiesiogiai atsakingas u Vyriausybs programos gyvendinim bei tiesiogini
udavini ir funkcij gyvendinim; 2) utikrina statym, tarptautini sutari,
Respublikos Prezidento dekret, Vyriausybs nutarim, Ministro Pirmininko
potvarki ir kit teiss akt vykdym; 3) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento
nustatyta tvarka statym ir kit teiss akt projektus; 4) leidia sakymus ir jais
patvirtintus kitus teiss aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Esant reikalui, keli ministrai
gali leisti bendrus sakymus arba sakymu patvirtintus kitus teiss aktus; 5)
Vyriausybei pavedus, tvirtina staig prie ministerij nuostatus; 6) tvirtina ministerijos
administracijos struktr ir pareigybi sra nevirydamas darbo umokesiui skirt
l; 7) tvirtina ministerijos administracijos padalini nuostatus, koordinuoja ir
kontroliuoja ministerijos padalini, taip pat staig prie ministerij veikl; 8)
Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria pareigas ir atleidia i j
ministerijos valstybs tarnautojus, staig prie ministerijos vadovus; 9) nustato
ministerijos valstybs sekretoriaus, ministerijos sekretori administravimo sritis; 10)
vykdo kitas statym ir Vyriausybs nutarim jam suteiktas funkcijas.
Ministr gali laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybs narys. Ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai -viceministras, ministro patarjai, atstovas spaudai - padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos gyvendinti.
Viceministras: 1) kontroliuoja, ar ministerijos teiss aktai ir program projektai
atitinka ministro politines nuostatas jam pavestoje valdymo srityje; 2) koordinuoja
ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj veikl; 3) ministro
pavedimu atstovauja ministrui pristatydamas bei aptardamas ministro politines
nuostatas ir sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybs posdiuose; 4)
dalyvauja derinant ministerijos rengiam teiss akt ir program projektus su
suinteresuotomis institucijomis bei atlieka kitas ministro jam pavestas funkcijas.
Ministerija turi savo administracij. Jai vadovauja ministerijos valstybs sekretorius. Jis koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalini veikl,
utikrina, kad gyvendinant strateginius veiklos planus optimaliai bt valdomi ir
panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informaciniai itekliai. Ministro
pavedimu valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria pareigas ir atleidia i
j ministerijos administracijos valstybs tarnautojus. Ministerijos valstybs
sekretorius pagal savo kompetencij leidia potvarkius, saugo ministerijos antspaud
ir atsako u jo naudojim.
Ministerijos valstybs sekretoriaus nereikia painioti su ministerijos sekretoriais,
kurie yra karjeros valstybs tarnautojai, tiesiogiai pavalds ministerijos valstybs
151
ADMINISTRACINE TEISE
153
ADMINISTRACINE TEISE
domj institucij veikl gyvendinant regionines programas; 3) numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.
Apskrities virininkas jam priskirtoms funkcijoms gyvendinti formuoja administracij ir jai vadovauja. Apskrities virininko administracija yra juridinis asmuo.
Administracijos struktr ir jos nuostatus tvirtina apskrities virininkas pagal vyriausybs patvirtint tipin struktr ir jos tipinius nuostatus. Administracijos struktr sudaro departamentai (socialini reikal ir vietimo, regionins pltros, teiss,
ems tvarkymo, kaimo reikal ir kt.), skyriai, tarnybos (pvz., apskrities gydytojo),
administracijos sekretorius. Apskrities virininkas organizuoja administracijos darb
ir atsako u jos veikl; teikia Vyriausybei apskrities l smatos projekt; statym ir
kit teiss akt nurodyta tvarka skiria ir atleidia i pareig jam pavaldi staig
vadovus, administracijos departament, skyri ir padalini vadovus, sudaro su iais
darbuotojais darbo sutartis; tvirtina administracijos etat sra; aukia region
pltros tarybos pirmj posd ir vadovauja tarybos darbui, kol taryba isirinks
pirminink ir pasitvirtins savo nuostatus; vykdo kitus statymus, Vyriausybs ir
Ministro Pirmininko jam suteiktus galiojimus. Kai apskrities virininko nra, jo
pareigas eina apskrities virininko pavaduotojas.
Apskrities virininkas leidia sakymus ir kitus teiss aktus ir tikrina, kaip jie
vykdomi. Apskrities virininko sakymai ir kiti teiss aktai gali bti naikinami statym nustatyta tvarka.
154
155
ADMINISTRACINE TEISE
duoda leidimus laidoti; kaimo gyvenamj vietovi seninijose ir miestuose, kuriuose nra civilins metrikacijos staig, registruoja mirties faktus; Notariato statymo nustatyta tvarka atlieka seninijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius
veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka tvirtina gyventoj oficialiems
testamentams prilyginamus testamentus; nagrinja administracini teiss paeidim
bylas; vykdo kitas statymo numatytas funkcijas.
Savivaldybs valdymo subjektai nra pavalds valstybs institucijoms. Savivaldybs dl j teisi paeidimo gali kreiptis teism. Savivaldybs tarybos sprendimai
ir mero potvarkiai, nevirijantys i institucij kompetencijos, privalomi savivaldybs
administracijai, visoms savivaldybs teritorijoje esanioms staigoms, monms,
organizacijoms ir gyventojams.
Kaip savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, kaip vykdo Vyriausybs
nutarimus, priiri Vyriausybs skiriami pareignai - Vyriausybs atstovai apskrityse.
5. VALSTYBS TARNYBA
Valstybs tarnyba yra vienas i svarbiausi administracins teiss institut. Tai sudtingas, kompleksinis teiss institutas, kur sudaro ne tik administracins teiss, bet
ir kit teiss sistemos ri (ak) - konstitucins, darbo, socialins apsaugos,
civilins teiss - norm reguliuojami visuomeniniai santykiai.
Valstybs tarnybos svok, principus, valstybs tarnautojo status, atsakomyb,
darbo umokest, socialines ir kitas garantijas, tarnybos valdymo teisinius pagrindus
nustato Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas.
Valstybs tarnybos svoka minto statymo 2 straipsnyje apibdinama gana
plaiai. Glaustai valstybs tarnyb galima apibdinti kaip visum teisini santyki, kurie
atsiranda gijus valstybs tarnautojo status valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje
ryium su vieojo valdymo veiklos vykdymu. Valstybs tarnyba grindiama statym
virenybs, lygiateisikumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybs u
priimtus sprendimus, karjeros, taip pat valstybs tarnautoj veiklos etikos principais.
Valstybs tarnybos statymas be ilyg taikomas valstybs tarnautojams, iskyrus
statutinius valstybs tarnautojus, kuri tarnyb reglamentuoja statymo patvirtintas
statutas (pvz., VRM vidaus tarnybos statutas) arba Diplomatins tarnybos statymas,
nustatantys specialias primimo tarnyb, jos atlikimo, atsakomybs ir kitas su
tarnybos ypatumais susijusias slygas. Statutiniams valstybs tarnautojams Valstybs
tarnybos statymo nuostatos taikomos tiek, kiek j statuso nereglamentuoja statutai ar
Diplomatins tarnybos statymas, iskyrus nustatyt darbo apmokjimo tvark.
Valstybs tarnybos statymas netaikomas: 1) valstybs politikams (asmenims,
statym nustatyta tvarka irinktiems ar paskirtiems Respublikos Prezidento, Seimo
Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybs tarybos nario,
savivaldybs mero, savivaldybs mero pavaduotojo pareigas); 2) Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo ir kit teism teisjams, prokurorams; 3) Lietuvos
banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems
156
Valstybs tarnyba
ADMINISTRACINE TEISE
Valstybs tarnybos statyme nustatyti asmen primimo valstybs tarnyb bendrieji reikalavimai. Asmuo turi bti: 1) Lietuvos Respublikos pilietis; 2) mokti
lietuvi kalb; 3) bti ne jaunesnis kaip 18 met ir ne vyresnis kaip 62 met ir 6 mnesi (reikalavimas bti ne vyresniam kaip 62 met ir 6 mnesi netaikomas politinio
(asmeninio) pasitikjimo ir pakaitiniams valstybs tarnautojams).
valstybs tarnautojo pareigas negali bti priimtas asmuo: 1) statym nustatyta
tvarka pripaintas kaltu dl sunkaus nusikaltimo ar nusikaltimo valstybs tarnybai
padarymo ir turintis neinykus ar nepanaikint teistum; 2) kurio teis eiti valstybs
tarnautojo pareigas yra atms teismas; 3) kurio sutuoktinis, artimas giminaitis ar
svainysts ryiais susijs asmuo eina valstybs tarnautojo pareigas valstybs ar
savivaldybs institucijoje ar staigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas bt susij
tiesioginio pavaldumo santykiais; 4) kuris statym nustatyta tvarka pripaintas
neveiksniu; 5) kuris yra statym nustatyta tvarka udraustos organizacijos narys; 6)
kitais statym nustatytais atvejais.
Valstybs tarnybos statyme tvirtintos valstybs tarnautoj teiss ir pareigos. Yra
bendros visiems tarnautojams teiss ir pareigos ir specialiosios teiss ir pareigos,
atsivelgiant tai, kokioje institucijoje ar staigoje tarnautojas dirba.
Valstybs tarnybos statyme nustatytos valstybs tarnautoj karjeros galimybs,
tarnybins veiklos vertinimo pagrindai, kokia veikla nesuderinama su valstybs tarnautoj pareigomis, j kvalifikacijos klimo organizavimas, socialins ir kitos garantijos.
Labai svarbios statymo nuostatos, numatanios valstybs tarnautoj skatinim ir
nustatanios atsakomyb. U nepriekaiting tarnybini pareig atlikim valstybs
tarnautojai gali bti skatinami: 1) padka; 2) vardine dovana; 3) vienkartine pinigine
imoka. U ypatingus nuopelnus valstybs tarnybai tarnautojai gali bti teikiami
valstybs apdovanojimui gauti. Apie valstybs tarnautojo gautus paskatinimus ir
valstybs apdovanojimus raoma valstybs tarnautojo asmens byl.
U tarnybinius nusiengimus valstybs tarnautojai traukiami tarnybinn (drausminn) atsakomybn. U valstybs ir savivaldybs institucijai ir staigai padaryt
materialin al valstybs tarnautojai traukiami materialnn atsakomybn. U tarnybinius nusiengimus valstybs tarnautojui gali bti skiriama viena i i tarnybini
nuobaud: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) grietas papeikimas; 4) atleidimas i pareig.
Tarnybin nuobauda - atleidimas i pareig gali bti skiriama tik u iurkius
nusiengimus, kurie numatyti Valstybs tarnybos statyme (29 str.). Tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per vien mnes nuo tarnybinio nusiengimo
paaikjimo dienos. Negalima skirti tarnybins nuobaudos, jeigu prajo 6 mnesiai
nuo nusiengimo padarymo dienos arba nuo tstinio (trunkamojo) nusiengimo paaikjimo dienos. nustatytus terminus neskaitomas laikas, kur valstybs tarnautojas
njo pareig dl ligos ar atostog. U vien tarnybin nusiengim galima skirti tik
vien tarnybin nuobaud. Kai paaikja, kad tarnybinis nusiengimas turi
baudiamosios veikos ar administracinio teiss paeidimo poymi, tarnybinio
nuobaud skyrimo procedra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo mediaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma ikelti
baudiamj ar administracin byl arba asmuo atleidiamas nuo baudiamosios ar
administracins atsakomybs, tarnybins nuobaudos skyrimo procedra tsiama ir
tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per vien mnes nuo i slyg
atsiradimo, jei po atitinkam byl tirti kompetentingos institucijos
158
Valdymo aktai
sprendimo primimo neprajo daugiau kaip vieneri metai. Jei daugiau kaip vieneri
met terminas prajo, tarnybins nuobaudos skyrimo procedra nutraukiama.
Tarnybines nuobaudas skiria valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo. Tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams tvark nustato Vyriausyb. Sprendimas dl tarnybins nuobaudos paskyrimo gali bti skundiamas Administracini
byl teisenos statymo nustatymo tvarka.
Valstybs tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po nuobaudos
paskyrimo datos prajo vieneri metai. Tarnybin nuobauda gali bti panaikinta
anksiau, negu sueis vieneri metai, j paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu arba
jei valstybs tarnautojas gauna valstybs apdovanojim.
Valstybs tarnautojui, kuris pasirod tarnyboje neblaivus, apsvaigs nuo narkotini ar toksini mediag, tiesioginis jo vadovas t dien gali neleisti dirbti (nualinti
nuo pareig) ir sustabdyti darbo umokesio mokjim.
Valstybs tarnybos bendrj valdym atlieka Vyriausyb ir vidaus reikal ministras. Vyriausyb gyvendina valstybs tarnybos politik ir vykdo teiss aktuose
nustatytas ios tarnybos bendrojo valdymo funkcijas. Vidaus reikal ministras teikia
Vyriausybei su valstybs tarnyba susijusi teiss akt projektus, koordinuoja teiss
akt gyvendinimo kontrol, atlieka valstybs tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.
6. VALDYMO AKTAI
6.1. VALDYMO AKT SAMPRATA IR JURIDIN REIKM
Teisinje literatroje teiss aktas (lot. actus - veiksmas, poelgis) suprantamas kaip
juridinis dokumentas, kuriuo siekiama tam tikr teisini pasekmi. Vieojo valdymo
institucij (pareign) valdymo aktai yra savarankika teisini akt ris. iais aktais
vieojo valdymo subjektai, siekdami tam tikr juridini rezultat, teisikai tvirtina
savo sprendimus. Valdymo aktais tvirtinamos teiss normos, kurios reguliuoja
visuomeninius santykius vieojo valdymo srityje, nustatomos tam tikros elgesio
taisykls, valdymo santyki ali teiss, pareigos ir atsakomyb. Valdymo aktus
leidia vieojo valdymo subjektai, vykdydami statymus ir remdamiesi statymais,
todl ie aktai yra postatyminiai. Svarbiausia juridin valdymo akt reikm yra ta,
kad jais sprendiami vieojo valdymo udaviniai. Valdymo aktais tvirtinama vieojo
valdymo subjekt kompetencija, j veiklos formos, todl j primimas teisinje
literatroje vadinamas pagrindine valdymo forma. Vieojo valdymo subjektai
valdymo aktais vienaalikai ireikia savo vali, kuri yra beslygikai privaloma
subjektams, kuriems jie skirti.
Valdymo aktas gali bti kaip juridinis faktas, t. y. kaip tam tikra aplinkyb, kurios
pagrindu atsiranda, keiiasi ar pasibaigia teisiniai santykiai. Danai valdymo aktas
gali bti kit valdymo akt primimo pagrindas. Pavyzdiui, remiantis Vyriausybs
nutarimu, ministerijos, Vyriausybs staigos ir kitos institucijos priima atitinkamus
valdymo aktus. Valdymo aktas gali bti kaip tam tikras rodymas teismui nagrinjant
civilin, administracin ar baudiamj byl. Valdymo aktai turi juridin reikm ir
tais atvejais, kai jie gali bti civilini teisini sandori sudarymo ir galiojimo slyga,
159
ADMINISTRACIN TEIS
taip pat pagrindas civiliniams teisiniams, darbo, finans, ems teisiniams santykiams
atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Valdymo aktai gyvendinami remiantis tikinimu ir
valstybins prievartos priemonmis. Taigi apibendrinus galima teigti, kad:
1. Valdymo aktai yra pagrindin teisin vieojo valdymo subjekt veiklos forma.
2. Valdymo aktai - tai postatyminiai aktai, kurie priimami vykdant statymus ir
remiantis statymais.
3. Valdymo aktai yra vienaaliko pobdio teisiniai sprendimai, kurie privalomi
atitinkamiems teiss subjektams.
4. Valdymo akt pagrindu atsiranda, pasikeiia arba pasibaigia teisiniai santykiai.
5. Valdymo aktai gyvendinami remiantis tikinimu ir valstybs prievartos priemonmis.
160
Valdymo aktai
161
ADMINISTRACINE TEISE
Valdymo aktai
nauja redakcija. Jei valdymo aktas papildomas nauju punktu (jo dalimi), idstoma
papildymo esm ir pateikiama naujo punkto redakcija. Jei keiiamame akte keiiama
ar buvo pakeista daugiau kaip pus jo punkt, aktas paprastai pateikiamas naujos
redakcijos arba parengiamas naujas teiss aktas. Kiti reikalavimai keiiant ar
papildant valdymo aktus yra nustatyti nurodyto statymo 11 straipsnyje.
Parengtas valdymo akto projektas derinamas, tvirtinamas ir pateikiamas institucijai, galiotai j priimti. Derinamas ekonominius santykius reguliuojanio akto
projektas turi bti vertinamas antikorupciniu poiriu. Jeigu yra pagrindo manyti, kad
priimtas aktas gali daryti tak kriminogeninei situacijai, j priimti galiota institucija
skiria kriminologin ekspertiz.
Valdymo akt primimo tvarka nustatyta statymuose. Aktai priimami kolegialiai
ir vienvaldikai. Vyriausybs statymo 41 straipsnyje pasakyta, kad Vyriausybs
nutarimai priimami posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma. Vyriausybs
nutarimus per 3 dienas pasirao Ministras Pirmininkas ir atitinkamos srities ministras.
Ministras Pirmininkas, ministrai, Vyriausybs staig ir kit valdymo institucij
vadovai aktus priima vienvaldikai ir juos pasirao. Prireikus keli ministrai gali leisti
bendr sakym arba sakymu patvirtintus kitus teiss aktus (instrukcijas, taisykles) ir
priimt sakym pasirao.
163
7. ADMINISTRACIN ATSAKOMYB
7.1. ADMINISTRACINS ATSAKOMYBS SAMPRATA
Administracin atsakomyb yra savarankika teisins atsakomybs ris, todl jai yra
bdingi visi bendrieji teisins atsakomybs bruoai. Administracin atsakomyb - tai
asmens pareiga atsakyti u padaryt administracins teiss paeidim. Administracins atsakomybs pagrindas - statymo nustatytas administracinis teiss
paeidimas. Administracinio teiss paeidimo ir administracins atsakomybs subjektas gali bti fizinis asmuo, kaltas padars paeidim. Traukiamam administracinn
atsakomybn asmeniui taikoma administracin nuobauda, kuria teiss paeidjui
daromas tam tikras teisinis poveikis. Atlikdamas administracin nuobaud kaltas
asmuo priverstas patirti jam nemaloni moralinio, turtinio, fizinio ir kitokio pobdio
padarini. Nubaustas asmuo netenka kai kuri materialini vertybi, teisi, laisvs,
darbo, patiria moralinio pobdio padarini.
Administracinn atsakomybn, skirtingai negu drausminn (tarnybinn), kalti
asmenys traukiami ne tarnybinio, ne darbo santyki pavaldumo tvarka. Tai reikia,
kad administracini teiss paeidim bylas nagrinja ir kaltiesiems nuobaudas skiria
ne staig, moni, organizacij, kuriose dirba paeidjas, vadovai, bet kitos
atitinkamos valstybs valdymo institucijos, j pareignai ar teismas (teismo teisjas).
Kalti padar administracin teiss paeidim asmenys traukiami administracinn
atsakomybn Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso
normose nustatyta tvarka, kuri garantuoja objektyv, visapusik, teising bylos
nagrinjim ir asmens teisi apsaug.
Administracinei atsakomybei bdinga tai, kad ji yra labai svarbi teisin priemon
kovojant ne tik su administraciniais, bet ir kitais teiss paeidimais. Ypa svarbus
profilaktinis administracins atsakomybs vaidmuo kovojant su piktybiniais vieosios
tvarkos paeidimais, vagystmis, tarnybiniais piktnaudiavimais, keli eismo
taisykli, aplinkos apsaugos, priegaisrins apsaugos ir kitais pavojingais teiss
paeidimais. Svarbu ir tai, kad taikant administracin atsakomyb siekiama ne tik
kaltj asmen nubausti, bet ir sudrausminti kitus, pasakyti, jog btina laikytis
statym, utikrinti, kad bt vykdomi teiss reikalavimai. Reikia pabrti, kad administracin atsakomyb u teiss paeidimus nustatoma tik statymais.
Administracin atsakomyb
165
ADMINISTRACINE TEISE
Administracin atsakomyb
ADMINISTRACINE TEISE
prilyginti asmenys u administracinius teiss paeidimus atsako pagal drausms statutus, o Specialij tyrim tarnybos pareignai - pagal Specialij tyrim tarnybos
statut. Kiti asmenys, kuriems taikomi drausms statutai arba specials drausms
nuostatai, tiesiogiai iuose aktuose nurodytais atvejais u administracinius teiss
paeidimus traukiami administracinn atsakomybn.
Usienieiai, padar administracin teiss paeidim, atsako pagal ATPK, jeigu
kitaip nenumatyta kituose statymuose ir Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse
(ATPK 16 str.).
Administracinio teiss paeidimo subjektyvioji pus - tai asmens psichinis
santykis su jo daroma teisei prieinga veika ir jos padariniais. Administracinio teiss
paeidimo subjektyvij pus sudaro ie elementai: kalt, motyvas ir tikslas.
Kalt yra pagrindinis administracinio teiss paeidimo subjektyviosios puss
elementas. Jeigu asmens veiksmuose nra kalts, negali bti ir teiss paeidimo
sudties, kartu ir administracins atsakomybs. Kalt gali reiktis dviem formomis:
tyia ir neatsargumu. Administracinis teiss paeidimas laikomas padarytu tyia,
jeigu j padars asmuo suprato prieing teisei savo veikimo arba neveikimo pobd,
numat alingas jo pasekmes ir j norjo arba nors ir nenorjo i pasekmi, bet
smoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.). Administracinis teiss paeidimas
laikomas padarytu dl neatsargumo, jeigu j padars asmuo numat, kad jo veikimas
ar neveikimas gali sukelti alingas pasekmes, bet lengvabdikai tikjosi, kad j bus
ivengta, arba nenumat, kad gali kilti tokios pasekms, nors turjo k galjo jas
numatyti (ATPK 11 str.).
Administracinio teiss paeidimo motyvas - tai paskatos, kurios stumia subjekt
vykdyti teisei prieingus veiksmus. Paskatos gali bti, pavyzdiui, kertas, pavydas,
pyktis.
Teiss paeidimo tikslas yra tai, ko subjektas siekia darydamas teisei prieing
veik (pvz., pasisavinti svetim turt, sualoti ar sunaikinti svetim turt). Reikia
pabrti, kad norint teisingai vertinti subjektyvius ir objektyvius veikos poymius bei
teisingai juridikai kvalifikuoti veik, btina isiaikinti teiss paeidimo padarymo
tikslus bei motyvus.
Kaip jau buvo minta, veika, neturinti administracinio teiss paeidimo poymi,
negali bti pripastama administraciniu teiss paeidimu. Taiau galiojantys
statymai numato tokius veiksmus, kurie iorikai primena administracinio teiss
paeidimo poymius, bet i esms dl tam tikr aplinkybi nra pavojingi visuomenei
ir prieingi teisei ir todl, juos padarius, administracin atsakomyb netaikoma. Kitaip
tariant, statymai numato aplinkybes, kurios paalina veikos pavojingum ir
prieingum teisei. Tokios aplinkybs yra btinasis reikalingumas ir btinoji gintis
(ATPK 17 ir 18 str.).
168
Administracin atsakomyb
169
ADMINISTRACINE TEISE
se, 210 ir 21410 straipsniuose. aunamojo ginklo, kit mediokls ranki ir audmen konfiskavimas negali bti skiriamas asmenims, kuriems mediokl yra pagrindinis pragyvenimo altinis.
Specialiosios teiss atmimas skiriamas iki penkeri met u iurkt arba
sisteming naudojimosi ia teise tvarkos paeidim. Tokios teiss atmimo laikas
negali bti trumpesnis kaip vienas mnuo, jeigu kitaip nenustato statymai. Atmimas
teiss vairuoti transporto priemones negali bti skiriamas asmenims, kurie naudojasi
iomis priemonmis dl invalidumo, iskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivs.
Atmimas teiss medioti arba vejoti negali bti skiriamas asmenims, kuriems
mediokl arba vejyba yra pagrindinis pragyvenimo altinis.
Administracinis aretas nustatomas ir skiriamas tik iimtiniais atvejais u atskir
ri (pavojingesni) administracinius teiss paeidimus iki 30 par. Administracin
aret skiria rajono (miesto) apylinks teismas (teismo teisjas). Administracinis
aretas negali bti skiriamas nioms moterims, moterims, turinioms vaik iki
dvylikos met amiaus, asmenims, kuriems nesukako atuoniolika met, pirmos ir
antros grups invalidams.
Nualinimas nuo darbo (pareig) skiriamas u atskir ri administracinius
teiss paeidimus, padarytus ryium su darbuotojo tarnybini pareig atlikimu.
Nualinim nuo darbo (pareig) skiria rajono (miesto) apylinks teismas (teisjas).
ATPK 35 straipsnyje nustatyti administracini nuobaud skyrimo terminai.
Administracin nuobauda gali bti skiriama ne vliau kaip per eis mnesius nuo
teiss paeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teiss paeidimui (kuris
nepertraukiamai tsiasi iki jo nutraukimo, pvz., vengimas karins skaitos), - per eis
mnesius nuo jo paaikjimo dienos. Administracin nuobauda u ATPK
dvyliktajame skirsnyje nurodytus paeidimus, taip pat u 85,1852,1933, 209, 2091,
2092, 2093, 2094, 210, 21411 straipsniuose numatytus paeidimus gali bti skiriama ne
vliau kaip per eis mnesius nuo paeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo paeidimo
padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nra praj daugiau kaip vieneri metai.
Atsisakius kelti baudiamj byl arba nutraukus baudiamj byl, jei paeidjo
veiksmuose yra administracinio teiss paeidimo poymi, administracin nuobauda
gali bti skiriama ne vliau kaip per du mnesius nuo sprendimo atsisakyti kelti
baudiamj byl arba j nutraukti primimo dienos.
Jeigu teiss paeidjas neturi nuolatins gyvenamosios vietos, ilgam ivyks ar
gyvena usienyje, ilgai serga arba kai dl paeidimo tyrimo ar kit prieasi negalima sprsti jo administracins atsakomybs klausimo, ATPK 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai pratsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, termin
skaiiuojant nuo teiss paeidimo padarymo ar paaikjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti kelti baudiamj byl ar j nutraukti primimo dienos.
Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka,
ATPK 35 straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaiiuoti i naujo nuo apeliacins
instancijos sprendimo siteisjimo dienos.
Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracin nuobauda, per metus nuo tos
dienos, kai pasibaig nuobaudos vykdymas, nepadar naujo administracins teiss
paeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracin nuobauda.
170
Administracin atsakomyb
ADMINISTRACINE TEISE
Administracinio asmens sulaikymo atvejai, slygos, terminai, pareignai, turintys teis taikyti i poveikio priemon, numatyti ATPK 265-267 straipsniuose.
Administracinis asmens sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip 5 valandas. Pasienio
ruoo reim arba pasienio kontrols punkt reim paeids asmuo gali bti
sulaikytas iki 3 valand protokolui surayti, o prireikus nustatyti jo asmenyb ir
iaikinti teiss paeidimo aplinkybes - iki 48 valand. U kai kuriuos administracinius teiss paeidimus (pvz., susirinkim ir kit masini rengini tvarkos paeidim, nedidel chuliganizm) asmuo gali bti sulaikytas, kol apylinks teismo teisjas ar
policijos komisaras statymo nustatytais terminais inagrins byl, bet ne ilgiau kaip
48 valandas. Administracinio sulaikymo laikas skaiiuojamas nuo paeidjo
pristatymo protokolui surayti momento, o girto asmens - nuo jo iblaivjimo laiko.
Asmens apiros ir daikt patikrinimo, daikt ir dokument pamimo, priverstinio
transporto priemons nuveimo ar jos vaiuokls blokavimo, asmens nualinimo nuo
transporto priemoni vairavimo atvejai ir slygos nustatyti ATPK 268, 269, 270
straipsniuose.
Administracini teiss paeidim byl teisena yra sudtingos struktros. J sudaro
tam tikros viena paskui kit nuoseklumo tvarka einanios stadijos. Kiekviena stadija
susideda i specifini vienari procesini veiksm ir turi savo tiesiogin paskirt.
Pagal ATPK normas, reglamentuojanias administracini teiss paeidim byl
teisenos procesinius veiksmus, galima skirti tokias savarankikas ios-teisenos
stadijas: 1) bylos iklimas; 2) bylos nagrinjimas; 3) nutarimo primimas bei
paskelbimas; 4) nutarimo apskundimas; 5) nutarimo vykdymas.
Administracini teiss paeidim byl teisenoje dalyvauja daug asmen, kuri
procesins teiss, pareigos ir apskritai j teisin padtis tvirtinta ATPK normose.
Taigi pagal ATPK dvideimtajame skirsnyje tvirtintas nuostatas administracini
teiss paeidim byl teisenoje dalyvauja: 1) atsakomybn traukiamas asmuo; 2) nukentjusysis; 3) atstovas pagal statym; 4) galiotas atstovas; 5) liudytojai; 6) ekspertas; 7) vertjas; 8) institucijos, kurios pareignas sura administracinio teiss
paeidimo protokol, atstovas.
Institucija (pareignas), tirianti bei nagrinjanti administracinio teiss paeidimo
byl, turi utikrinti nurodyt asmen procesines teises, taip pat reikalauti, kad minti
asmenys laikytsi nustatyt procesini pareig. Atsakomybn traukiamo asmens
kaltumas turi bti pagrstas rodymais. ATPK 256 straipsnis, pabrdamas rodym
reikm ir apibrdamas rodym svok, teigia: rodymai administracinio teiss
paeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai
(pareignai) statymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teiss
paeidimas, ar jo nra, ar dl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes,
turinias reikms bylai teisingai isprsti".
Bylos iklimas. Tai pirmoji administracini teiss paeidim byl teisenos stadija, nuo kurios tiesiogiai priklauso ir kitos i byl teisenos stadijos. ios stadijos
esm sudaro tai, kad tam galiotos institucijos pareignai nustato administracinio
teiss paeidimo fakt, asmen, nusikaltus padarius paeidim, ir ikelia jam byl.
Bylos iklimas forminamas protokolo suraymu (kai kuriais statymo numatytais
atvejais byla gali bti ikeliama prokuroro, teismo, teisjo nutarimu). Surayti administracinio teiss paeidimo protokol turi teis asmenys, nurodyti ATPK 259, 2591
straipsniuose (policijos, vidaus reikal, valstybini inspekcij, muitins ir kiti
pareignai). Protokolas suraomas laikantis ATPK 260 straipsnyje nurodyt reika172
Administracin atsakomyb
lavim ir ne vliau kaip per tris dienas nuo jo suraymo pasiuniamas institucijai
(pareignui), galiotai nagrinti byl.
Bylos nagrinjimas. Kaip minta, vienas svarbiausi administracini teiss paeidim byl teisenos ypatum yra tas, kad i paeidim bylas nagrinja gana daug
vairi institucij ir pareign. ie subjektai numatyti ATPK 216 straipsnyje
(administracins komisijos prie savivaldybi taryb, policija, valstybins inspekcijos,
teismas ir kt.). Byl nagrinjimo vieta, procesin tvarka, asmen, dalyvaujani iame
procese, teiss bei pareigos, kiti procesiniai veiksmai yra reglamentuojami ATPK
272-284 straipsniuose.
Nutarimo primimas. Inagrinjusi administracinio teiss paeidimo byl, institucija (pareignas) priima nutarim. Nutarimas yra svarbiausias procesinis aktas,
kuriuo isprendiama, ar yra padarytas administracinis teiss paeidimas ar jo nra, ar
traukiamas atsakomybn asmuo yra kaltas, ar nekaltas, skiriama jam administracin
nuobauda ar neskiriama. Nutarimo turinys nurodytas ATPK 286 straipsnyje. Pagal
ATPK 287 straipsn byloje gali bti priimtas toks nutarimas: 1) skirti paeidjui
administracin nuobaud; 2) nutraukti byl (nutarimas nutraukti byl gali bti
priimamas esant vienai i aplinkybi, numatyt ATPK 250 ir 251 straipsniuose); 3)
motyvuotai perduoti bylos nagrinjim kitai galiotai nagrinti byl institucijai
(pareignui).
Nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinjim. Nutarimo nuoraas
per tris dienas teikiamas (pasiraytinai) arba isiuniamas asmeniui, dl kurio
nutarimas priimtas, institucijai, kurios pareignas sura teiss paeidimo protokol,
taip pat nukentjusiajam jo praymu.
Nutarimo apskundimas. i teisenos stadija - fakultatyvi, nes nutarimas nebtinai
turi bti skundiamas. Taiau tais atvejais, kai patrauktas administracinn atsakomybn asmuo, nukentjusysis ar institucija, kurios pareignas sura administracinio teiss paeidimo protokol, yra nepatenkinti priimtu nutarimu, j gali apsksti
statymo nustatyta tvarka. ATPK 291 straipsnyje pasakyta, kad nutarim byloje gali
apsksti asmuo, kurio atvilgiu jis priimtas, institucija, kurios pareignas sura teiss
paeidimo protokol, taip pat nukentjusysis.
Nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje, priimtas ATPK 216 straipsnio
1, 2 ir 5 punktuose nurodyt institucij (pareign), gali bti apskstas atitinkamam
apygardos administraciniam teismui. Skundas gali bti paduotas per 10 dien nuo
nutarimo primimo dienos. Jeigu is terminas praleistas dl svarbi prieasi, j
pareikjo praymu gali atnaujinti apygardos administracinis teismas. Apygardos
administracinis teismas byl pagal gaut skund inagrinja per 20 dien pirmosios
instancijos teismo proceso tvarka. Tai reikia, kad byla nagrinjama i esms aikinantis
visas jos aplinkybes. Inagrinjs byl pagal skund, apygardos administracinis
teismas priima vien i sprendim, nurodyt Lietuvos Respublikos administracini
byl teisenos statymo 124 straipsnyje. Apygardos administracinio teismo nutarimas
per 10 dien nuo jo paskelbimo gali bti skundiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kurio sprendimas yra galutinis ir neskundiamas.
Apylinks teismo (teisjo) nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje per
10 dien nuo jo paskelbimo gali bti skundiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kurio sprendimas yra galutinis ir neskundiamas.
Padavus skund nustatytu laiku, sustabdomas nutarimo skirti nuobaud (iskyrus
spjim ir administracin aret) vykdymas iki skundo inagrinjimo.
173
ADMINISTRACIN TEIS
Nutarimo vykdymas. Nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje vykdomas jam siteisjus (iskyrus kai skiriamas spjimas ir aretas). Nutarim skirti
nuobaud vykdymo tvark reglamentuoja ATPK nuostatos. Pagal ATPK 304 straipsnio 4 dal nutarim vykdyti nukreipia j primusi institucija (pareignas).
ATPK 308 straipsnyje nustatytas nutarim skirti administracin nuobaud vykdymo senaties terminas. Negali bti vykdomas nutarimas skirti administracin nuobaud, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per 3 mnesius nuo primimo dienos. Jeigu
nutarimo vykdymas sustabdytas pagal ATPK 295 straipsn, senaties termino eiga
sustabdoma iki skundo inagrinjimo. Atidjus nutarimo vykdym, senaties termino
eiga sustabdoma iki termino atidjimo pabaigos. Nutarimo dl administracinio areto
vykdymo senatis - vieneri metai.
ATPK 306 straipsnyje pasakyta, kad, esant aplinkybi, dl kuri nedelsiant vykdyti nutarim skirti administracin aret ar baud negalima, primusi nutarim
institucija (pareignas) pagal asmens pareikim gali atidti nutarimo vykdym iki
vieno mnesio.
Atsivelgdama paeidjo turtin padt, kitas reikmingas aplinkybes, nagrinjanti administracinio teiss paeidimo byl institucija (pareignas) gali paskirtos
baudos mokjim idstyti per laikotarp iki dvej met (ATKP 313 str.)
ATPK 3381 straipsnyje numatyta, kad administracinio areto vykdymas gali bti
slyginai atidtas. Tai reikia, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis
aretas arba kuriam bauda pakeiiama administraciniu aretu io kodekso 314
straipsnyje nustatyta tvarka, apylinks teismas (teisjas) paeidjui sutinkant tuo
paiu nutarimu gali atidti areto vykdym nuo 1 iki 12 mnesi. Atiddamas paskirto
areto vykdym, teismas paskiria paeidjui atlikti nemokam viej darb nuo 25
iki 400 valand.
Detali nutarim dl konkrei administracini nuobaud vykdymo procesin
tvarka reglamentuojama ATPK dvideimt penktojo-trisdeimt pirmojo skirsni nuostatose. Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas numato atvejus,
kuriais gali bti atnaujinta administracini teiss paeidim byl teisena (siteisjusi
teismo nutarim perirjimas).
174
PAGRINDINS SVOKOS
Administracin teis - savarankika teiss aka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius vieojo valdymo srityje, t. y.: 1) valstybs vykdomosios valdios gyvendinimo procese; 2) vis valstybs ir savivaldybi institucij vidaus
valdymo veikloje, moni, staig, teikiani socialines, kultros, vietimo paslaugas, administracijos veikloje; be to, 3) jos normos reguliuoja visuomeninius
santykius apylinks ir administraciniams teismams, valdymo institucijoms
(pareignams) nagrinjant administracini teiss paeidim bylas bei skundus,
ginant fizini asmen bei kit teiss subjekt teises ir j teistus interesus.
Administracins teiss normos - savarankikos ir specifins teiss normos, kurios
taikant administracin teisin metod reguliuoja visuomeninius santykius vieojo
valdymo srityje.
Administraciniai teisiniai santykiai - administracins teiss norm sureguliuoti
visuomeniniai santykiai.
Valdymas - tai tam tikroje sistemoje pasireikiantis tikslingas bei kryptingas poveikis, kur valdymo subjektas daro valdymo objektui, siekdamas ilaikyti sistem
tam tikroje organizacinje struktroje, isprsti reikiamus udavinius, pasiekti
usibrt tiksl.
Vieasis administravimas - statym ir kit teiss akt reguliuojama valstybs ir
vietos savivaldos institucij, kit statymais galiot subjekt vykdomoji veikla,
skirta statymams, kitiems teiss aktams, vietos savivaldos institucij sprendimams gyvendinti, numatytoms vieosioms paslaugoms administruoti.
Vieojo valdymo subjektai - tai valstybs ir savivaldybi institucijos, staigos, tarnybos, valstybs tarnautojai (pareignai) ir kiti statymuose numatyti subjektai, kuri
tiesiogin paskirtis - gyvendinti valstybs vykdomosios valdios udavinius arba
atskiras jos funkcijas, vadovauti socialins kultrins, kins ir administracins
politins veiklos sritims.
Ministerija - akins kompetencijos valdymo institucija, vadovaujanti jai pavestai
valdymo sriiai (akai).
Kolegija - ministro patariamoji institucija, sudaroma i tos ministerijos valstybs
tarnautoj.
Vyriausybs staigos - tai ministerij funkcijoms nepriskirtiems klausimams sprsti
Vyriausybs steigtos institucijos - departamentai, kontrols ar apskaitos funkcijas
vykdanios tarnybos, agentros, inspekcijos ir kitos staigos.
Apskritis - auktesnysis administracinis teritorinis vienetas, kurio valdym per apskrities virinink, ministerijas bei kitas Vyriausybs institucijas organizuoja Vyriausyb. Lietuvos Respublikoje yra 10 apskrii: Vilniaus, Kauno, Klaipdos,
iauli, Panevio, Alytaus, Taurags, Marijampols, Teli ir Utenos.
Savivaldybs valdymo (administravimo) subjektai - tai savivaldybs institucijos ir
joms pavaldios staigos bei kiti subjektai, turintys teiss akt suteiktus galiojimus, atliekantys jiems pavestas valdymo funkcijas ir atsakingi u i funkcij
gyvendinim. Savivaldybs institucijos yra atstovaujamoji institucija (sa-
175
ADMINISTRACIN TEIS
vivaldybs taryba) ir vykdomoji institucija (savivaldybs administracijos direktorius), kurios turi vietos valdios ir vieojo valdymo (administravimo) teises ir
pareigas.
Savivaldybs taryba - savivaldos institucija, kuri susideda i statym nustatyta tvarka
demokratikai irinkt savivaldybs bendruomens atstov (savivaldybs tarybos
nari).
Meras - savivaldybs tarybos pirmininkas.
Savivaldybs kontrolierius - tai savivaldybs institucija, kuri kontroliuoja, kaip vykdomas savivaldybs biudetas ir naudojamas jos turtas.
Savivaldybs administracija - savivaldybs staiga, kurios sudt eina struktriniai
padaliniai - departamentai, skyriai, tarnybos ir kt. ir struktriniai teritoriniai
padaliniai - seninijos.
Seninija - savivaldybs administracijos struktrinis teritorinis padalinys, veikiantis
tam tikroje savivaldybs teritorijos dalyje.
Valstybs tarnyba - visuma teisini santyki, kurie atsiranda gijus valstybs tarnautojo status valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje ryium su vieojo valdymo veiklos vykdymu.
Valdymo aktai - tai postatyminiai aktai, kurie priimami vykdant statymus ir remiantis statymais.
Administracin atsakomyb - asmens pareiga atsakyti u padaryt administracins
teiss paeidim.
Administracinis teiss paeidimas - tai asmens veika (veikimas ar neveikimas), kuri
yra prieinga teisei, pavojinga (alinga) visuomenei ir kuri padarius atsiranda
kaltumas ir administracin atsakomyb (baudiamumas).
Administracin nuobauda - atsakomybs priemon, kuri skiriama siekiant nubausti
administracin teiss paeidim padarius asmen bei priversti j laikytis statym,
gerbti bendro gyvenimo taisykles, taip pat siekiant auklti j, kad nepadaryt nauj
teiss paeidim.
Administracini teiss paeidim byl teisena - tai statym reglamentuojama procesin administracini paeidim byl iklimo, j tyrimo ir nagrinjimo, nutarim iose bylose primimo, j apskundimo ir vykdymo tvarka.
KLAUSIMAI
1. Kas sudaro administracins teiss reguliavimo dalyk?
2. Kuo skiriasi civilinis teisinis metodas nuo administracinio teisinio reguliavimo
metodo?
3. Kokia yra administracins teiss normos struktra?
4. Kokie yra pagrindiniai vieojo valdymo bruoai?
176
5. Kokiame teiss akte reglamentuojama Vyriausybs darbo tvarka? Kokia pagrindin Vyriausybs darbo forma?
6. Kokios yra ministro funkcijos?
7. Kuo skiriasi ministerijos sekretoriaus ir ministerijos valstybs sekretoriaus
funkcijos?
8. Kokios iuo metu Lietuvoje yra ministerijos?
9. Kokios pagrindins apskrities virininko funkcijos?
10. Kada sudaroma savivaldybs tarybos kolegija? Kas tampa ios kolegijos nariais
pagal pareigas?
11. Kokie yra bendrieji asmen primimo valstybs tarnyb reikalavimai?
12. Kuo valdymo aktas skiriasi nuo civilins sutarties?
13. Kokia tvarka apskundiamas nutarimas administracinio teiss paeidimo
byloje?
UDUOTYS
1. Pagal poveikio subjektams pobd administracins teiss normos skirstomos
pareigojanias, galiojanias, draudiamsias. Paanalizuokite Administracini teiss
paeidim kodeks ir pateikite mint norm pavyzdi.
2. Apskrities virininkas prim sprendim, kuriuo valstybin em inuomavo
savo monai. Kokius vieojo valdymo principus paeid apskrities virininkas?
3. Apibdinkite Valstybin mokesi inspekcij prie Finans ministerijos pagal
vieojo valdymo subjekt ris.
4. Nubraiykite schem, kurioje bt pavaizduota ministerijos struktra.
5. Lietuvos pilietis, dvideimt vieneri met A. J., sulaikytas neblaivus prie automobilio vairo. Ianalizuokite administracins teiss paeidim pagal administracinio teiss paeidimo sudt (objektas, objektyvioji pus, subjektas, subjektyvioji pus).
177
KETVIRTAS SKYRIUS
CIVILIN TEIS
181
CIVILIN TEIS
182
183
CIVILINE TEISE
CIVILINE TEIS
Kiekviena bendrov turi savo pavadinim, kuriame turi bti odiai, nurodantys
jos r: akcin bendrov arba udaroji akcin bendrov. Gali bti nurodomos
atitinkamos i odi santrumpos - AB arba UAB. Be i odi, pavadinime turi
bti reikminiai skiriamieji odiai, pavyzdiui, AB Jra", UAB De Jure" ir pan.
Akcininkas yra asmuo, kuris turi bent vien akcij arba jos dal. Akcininkas neturi
joki turtini sipareigojim bendrovei, iskyrus sipareigojim nustatyta tvarka
apmokti visas pasiraytas akcijas emisijos kaina. Visuotinio akcinink susirinkimo
nutarimas, pareigojantis visus arba dal akcinink mokti papildomus naus,
neprivalomas akcininkams, kurie nedalyvavo susirinkime arba balsavo prie tok
sprendim.
Akcininkai turi turtines ir neturtines teises. Akcinink turtins teiss yra tokios:
gauti pelno dal (dividend), likviduojamos bendrovs turto dal, nemokamai akcij,
kai bendrovs statinis kapitalas didinamas i bendrovs l, pirmumo teise sigyti
bendrovs ileidiam akcij, disponuoti savo akcijomis ir turti kit bendrovs
statuose numatyt turtini teisi. Neturtins akcininko teiss yra tokios: teis
dalyvauti akcinink susirinkimuose su sprendiamojo balso teise, susipainti su finansine atskaitomybe, apsksti teismui visuotinio akcinink susirinkimo ir valdybos
nutarimus, taip pat atsisakym teikti informacij apie kin bendrovs veikl. Akcininkas turi tiek bals, kiek turi akcij. Viena akcija - vienas balsas. Jei yra ileistos
vairios verts akcijos, tai maiausios nominalios verts akcija yra vienas balsas.
Akcins bendrovs organai yra: visuotinis akcinink susirinkimas, stebtoj
taryba, valdyba ir bendrovs vadovas. Visuotinis akcinink susirinkimas yra
aukiausias bendrovs organas. Jame gali dalyvauti visi akcininkai, neatsivelgiant
tai, kiek ir koki akcij jie turi. Visuotinis akcinink susirinkimas turi teis keisti ir
papildyti bendrovs status, rinkti ir ataukti bendrovs valdymo organ narius,
tvirtinti metin finansin ataskait, priimti nutarim dl pelno paskirstymo, padidinti
ar sumainti statin kapital, likviduoti akcin bendrov ir kt. Visuotinis akcinink
susirinkimas gali priimti nutarimus, jei jame dalyvaujantys akcininkai turi daugiau nei
pus vis bals. Jei nra kvorumo, tai turi bti suauktas pakartotinis susirinkimas,
kuris turi teis priimti nutarimus pagal paskelbt nevykusio susirinkimo darbotvark,
nesvarbu, kiek akcinink susirinkt. Visuotinio akcinink susirinkimo nutarim
galima apsksti teismui ne vliau kaip per 30 dien nuo dienos, kai asmuo suinojo
arba turjo suinoti apie jo primim.
Stebtoj taryba yra kolegialus (3-15 nari) visuotinio susirinkimo renkamas
bendrovs veikl priirintis organas, kuriam vadovauja pirmininkas. Stebtoj taryba
renka valdybos narius (jei valdyba nesudaroma, - bendrovs vadov) ir atleidia juos
i pareig, sprendia, ar jie gali eiti pareigas, analizuoja valdybos ir bendrovs vadovo
veikl, finansini itekli naudojim, kapitalo rentabilum, darbo apmokjim,
bendrovs finansins bkls perspektyv, visuotinam akcinink susirinkimui teikia
svarstyti tam tikrus klausimus, sprendia kitus statuose ar visuotinio akcinink
susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus.
Akcins bendrovs valdyba - tai kolegialus valdymo organas, kuris svarsto ir
tvirtina bendrovs valdymo struktr ir pareigybes, bendrovs vadovo ir jo pavaduotoj atlyginimus, renka ir atleidia bendrovs vadov, rengia visuotinius akcinink susirinkimus.
Akcins bendrovs vadovas yra vienamenis bendrovs valdymo organas, kuris
nuolat vadovauja bendrovei. Administracijos vadovas pagal status ar reglament
bendrovs vardu sudaro sandorius.
186
3. SANDORIAI
3.1. SANDORIO SAMPRATA IR SANDORI RYS
Civilins teiss savaime i civilini statym neatsiranda. Kad atsirast civilins teiss
ir pareigos, reikia tam tikr fakt, kurie vadinami juridiniais faktais. Antai CK 2.2
straipsnyje nustatyta, kad fizinis asmuo nuosavybs teise gali turti vairius daiktus,
bti krinio autorius. Taiau tam, kad gyt ias teises, jis privalo sigyti atitinkamus
daiktus, sukurti krin ir pan. Asmen teiss atsiranda, keiiasi ar pasibaigia kaip
juridin reikm turini fakt (juridini fakt) padarinys. Dauguma civilini teisini
santyki atsiranda sandori pagrindu. Sandoriais laikomi asmen veiksmai, kuriais
siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.).
Sandoriai - tai smoningi, laisva valia atliekami asmen (tiek fizini, tiek juridini)
veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines
teises ir pareigas. Sandoriai gali bti vienaaliai, dvialiai ir daugiaaliai. Vienaalis
sandoris - tai toks sandoris, kuriam sudaryti pakanka vieno asmens valios ireikimo
(pvz., testamento sudarymas, vienaalis sutarties nutraukimas ar atsisakymas sutarties,
vieas atlyginimo paadjimas, konkurso paskelbimas). Taiau daniausiai teisinius
padarinius sukelia ne vieno asmens teisiniai veiksmai, o suderinti keli asmen
veiksmai. Tokie sandoriai vadinami dvialiais ir daugiaaliais. Dvialiai sandoriai -tai
tokie sandoriai, kuri subjektai ireikia suderint vali, nors j interesai prieiniai.
Pavyzdiui, pirkimo-pardavimo sandoris bus sudarytas, kai jo dalyviai susitars dl
perkamo daikto ir kainos; ali interesai yra prieingi: pardavjas nori gauti pinig u
parduodam daikt, o pirkjas - daikt.
Sudarant daugiaal sandor savo vali ireikia keli asmenys, kurie siekia vieno
bendro tikslo. Pavyzdiui, keli asmenys sutaria steigti tikrj kin bendrij.
Dvialiai ir daugiaaliai sandoriai yra sutartys. Sandorio svoka platesn nei sutarties.
Visos sutartys - sandoriai, bet ne visi sandoriai - sutartys. Vienaaliai sandoriai nra
sutartys.
Dar skiriami konsensualiniai ir realiniai sandoriai. Konsensualinis sandoris laikomas sudarytu nuo susitarimo momento. Realiniam sandoriui sudaryti susitarimo
nepakanka: viena sandorio alis turi atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., perduoti daikt
ir pan.).
Sandoriai
chikos aktas, o j ireikiantis veiksmas - tai objektyviai suvokiamas mogaus elgesys. Susiformavusi valia ireikiama odiais (pasakant odius arba juos ireikiant
ratu), veiksmais (dovanos primimas, preki apmokjimas, preki isiuntimas, darb
atlikimas, krinio perdavimas ir kt.).
3.3. JURIDINIAI POELGIAI
Sandor btina skirti nuo juridini poelgi. Juridiniais poelgiais nra tiesiogiai siekiama sukurti teisinius padarinius, taiau jie atsiranda. Tai faktinio pobdio veiksmai. Juridiniai poelgiai yra daikto pagaminimas, jo suvartojimas, sunaikinimas, krinio sukrimas. Visi ie veiksmai atliekami nesiekiant teisinio rezultato, taiau jie
sukelia teisinius padarinius. Pagaminus daikt, atsiranda nuosavybs teis j, sunaikinus daikt, pasibaigia nuosavybs teis j. Sukrs krin, jo autorius gyja
asmenines neturtines ir turtines autoriaus teises. Juridinius poelgius gali atlikti bet
koks asmuo, nesvarbu, koks jo veiksnumas.
3.4. SLYGINIAI SANDORIAI
Slyginiu vadinamas toks sandoris, kurio teisini padarini atsiradimas priklauso nuo
sandoryje nustatyt aplinkybi atsiradimo ateityje, jei tikrai neinoma, susiklostys
tokios aplinkybs ar ne. Taiau turi bti toki aplinkybi atsiradimo galimyb. Jei
tokios aplinkybs jau yra sudarant sandor, tai toks sandoris yra beslyginis, kai
slyga atidedamoji, ir niekinis, kai slyga naikinamoji (CK 1.68str. 1 d.). Slyginiu
taip pat nelaikytinas toks sandoris, kur sudarant inoma, kad atitinkamos aplinkybs
tikrai susiklostys ar nesusiklostys. Tai gali bti vertinama kaip teisi ir pareig
atsiradimo ar pasibaigimo termino nustatymas.
Jei sandoriu nustatyta, kad teiss ir pareigos atsiras tik ateityje susiklosius tam
tikroms aplinkybms, toks sandoris laikomas sudarytu su atidedamja slyga. Sudarius sandor su naikinamja slyga, teiss ir pareigos atsiranda nuo sandorio sudarymo momento, o nuo slygos vykimo priklauso teisi ir pareig pasibaigimas.
Nevykus slygai sandoris gali pasibaigti vykdymu.
3.5. SANDORIO GALIOJIMO SLYGOS
Sandoris galioja, jei atitinka j sudariusi asmen veiksnum, o i asmen valia
ireikta laisvai. Be to, sandorio slygos turi bti teistos, neprietarauti vieajai
tvarkai ar moralei. Jeigu sandoris neatitinka i reikalavim, tai jis negalioja nuo pat
jo sudarymo momento ir neturi bti vykdomas. Vykdyti tok sandor - teiss
paeidimas.
3.6. SANDORIO FORMA
Sandorio forma - tai sandor sudarani asmen valios ireikimo forma. Sandorio
formos reikalavimai priklauso nuo jo sudtingumo, reikms. Nesudtingi, buitinio
pobdio, sandoriai nedidelei sumai, taip pat sandoriai, kurie vykdomi juos sudarant,
sudaromi odiu. Kiti sandoriai, atsivelgiant subjekt sudt, vert, da189
CIVILINE TEISE
lyko pobd, sudaromi paprasta raytine ar notarine forma. Kilus ginui tarp sandor
sudariusi asmen, sandorio forma padeda nustatyti jo turin, ali teises ir pareigas,
be to, sandorio forma suteikia galimyb tretiesiems asmenims gauti informacijos apie
teisin nekilnojamj daikt padt.
Asmuo, sudarydamas sandor, savo vali sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines
teises bei pareigas gali ireikti odiu, pasakydamas tam tikrus odius (pvz., perku", parduodu", dovanoju"). i vali galima ireikti ir ratu, suraant tam tikr
tekst (testament, sutart, galiojim ir pan.) ir j pasiraant. Raytin sandorio forma
gali bti paprasta ir notarin. Paprasta - tai vieno, dviej ar daugiau asmen
pasiraytas tekstas. statymu nustatytais atvejais arba sandor sudarani asmen valia
raytin sandor tvirtina notaras. Toks sandoris gyja raytin notarin form.
Konkliudentiniai veiksmai rodo asmens vali sudaryti sandor. Tai gali bti silom
preki apmokjimas, preki isiuntimas ir kiti panaaus pobdio veiksmai, kuriais
ireikiama juos atliekanio asmens valia sudaryti sandor.
Visi sandoriai, kuriems statymu nenustatytos raytins formos, gali bti sudaromi
odiu. Sandoris laikomas sudarytu odiu, jei j sudarantis asmuo savo vali sudaryti
sandor ireikia pasakydamas tam tikrus odius arba atitinkamai elgdamasis
(konkliudentiniais veiksmais). odiu sudaromi sandoriai tarp asmen, kurie yra
vienas kito akivaizdoje, taip pat sandor galim sudaryti odiu ireikiant vali
telefonu. Sandoriai, kuri sudarymas sutampa su j vykdymu, gali bti sudaromi
odiu, nesvarbu, kokia yra sandorio suma, jei statymu nenustatyta kitaip.
Paprasta raytine forma sandoris sudaromas suraant atitinkam dokument. Tok
dokument gali surayti ir pasirayti vienas asmuo (vienaalis sandoris) arba du
asmenys (dvialis sandoris) ir daugiau asmen (daugiaalis sandoris). Dvialiai ar
daugiaaliai sandoriai gali bti sudaromi apsikeiiant laikais, ratais, naudojant
elektroninio ryio priemones (telegraf, faks, teletaip, internet ir kt.).
Raytin sandor pasirao j sudarantis asmuo arba asmenys. Gali bti nustatyta,
kad atitinkamo asmens paraas turi bti patvirtintas juridinio asmens antspaudu.
Jei fizinis asmuo dl ligos ar neratingumo negali pasirayti sandorio dokumento,
tai u j gali pasirayti kitas asmuo. Tokiu atveju dokumente turi bti nurodyta, kodl
pasira kitas asmuo. Kito asmens para turi patvirtinti notaras ar kitas asmuo,
turintis toki teis, sandor sudaranio asmens akivaizdoje.
Notarine forma turi bti sudaromi sandoriai dl teisi nekilnojamj daikt
perleidimo ir daiktini teisi iuos daiktus suvarymo, taip pat vedyb sutartys ir kiti
sandoriai, kuriems statym nustatyta privaloma notarin forma (CK 1.74 str.). iais
atvejais sandoris sudaromas ratu ir jo sudarymo fakt patvirtina notaras,
padarydamas atitinkamas atymas paiame dokumente, registruodamas sandor
registracijos knygoje ir pasilikdamas vien sandorio dokumento egzempliori. Notaras, tvirtindamas sandor, privalo patikrinti sandor sudarani asmen tapatyb,
isiaikinti tikrj j vali, paaikinti sudaromo sandorio teisinius padarinius. Notaras
neturi teiss tvirtinti sandori, kurie paeidia viej tvark, prietarauja
imperatyviosioms teiss normoms, neatitinka teisingumo ir geros morals reikalavim.
Sandoris laikomas sudarytu nuo to momento, kai ji patvirtina notaras.
Jei statymu nustatyta teisin tam tikr sandori registracija, tai sudarytas sandoris
galioja nuo jo sudarymo momento, o ne nuo registracijos momento, iskyrus tuos
atvejus, kai statymais numatyta, kad sandoris sigalioja tik j registravus ati190
Sandoriai
tinkame registre. Pavyzdiui, nekilnojamojo daikto (ems, pastat, statini) pirkimopardavimo sutartis sigalioja nuo jos sudarymo notarine forma. Nuo io momento
atsiranda ali teiss ir pareigos. Nuosavybs teis pirkjui pereina nuo nekilnojamojo
daikto perdavimo momento (CK 6.393 str. 4 d.).
Jei statymu nustatyta tam tikr sandori registracija, tai, neregistravus sandorio,
asmuo pagal tok sandor gyt savo teisi negali panaudoti prie treiuosius asmenis.
i taisykl suformuluota siekiant civilins apyvartos stabilumo. gijjas gyja visas
registruotas teises. Kas neregistruota, tas jam neegzistuoja. Taikant mint taisykl,
btina atsivelgti gijjo siningum (1.5 str.). Jo siningumas preziumuojamas, o
nesiningum privalo rodyti asmuo, kuris ginija sudaryt sandor.
CIVILINE TEISE
Patvirtinimo termin gali nustatyti kita alis. Ji turi siningai nurodyti aliai,
turiniai teis ginyti sandor, pastarojo sudarymo aplinkybes ir padarinius, prayti
per nurodyt termin patvirtinti sandor arba atsisakyti j patvirtinti. Patvirtinus
sandoris tampa neginijamu.
Imperatyviosioms statymo normoms prietaraujantis sandoris yra niekinis ir
negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Sandorio subjektai savo valia negali pakeisti, apriboti ar
panaikinti imperatyvij teiss norm galiojimo ir taikymo. Todl sandoriai, paeidiantys tokias normas, yra niekiniai. Jie negalioja nuo sudarymo momento. Tokius sandorius vykdant paeidiama teis ir atsiranda ne tik civiliniai teisiniai padariniai, - paeidjai gali bti traukiami baudiamojon ar administracinn atsakomybn.
Niekiniai sandoriai yra tokie, kurie prietarauja gerai moralei ir vieajai tvarkai
(CK 1.81).
Vieoji tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, administracins
teiss ir kit teiss ak administracinio pobdio teiss normose. Sandoriai, kurie
prietarauja Konstitucijos nustatytiems principams, negalioja, nes Konstitucija yra
tiesiogiai taikomas aktas. Sandoriai, prietaraujantys geros morals normoms, taip pat
yra niekiniai.
Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organ, jei paeidiama
privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatyta j kompetencija ar jei jie
prietarauja juridinio asmens tikslams, gali bti pripainti negaliojaniais tik tais
atvejais, kai kita sandorio alis veik nesiningai, t. y. inojo ar turjo inoti, kad tas
sandoris prietarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Viej juridini
asmen sudaryti sandoriai, prietaraujantys j veiklos tikslams, gali bti pripastami
negaliojaniais (CK 1.82 str.).
Negaliojaniais taip pat pripastami sandoriai, kuriuos sudaro nepilnameiai
asmenys iki 14 met. Savarankikai sudaryti jie gali tik smulkius buitinius sandorius.
Negalioja fizinio asmens, kur teismas pripaino neveiksniu dl psichikos ligos ar
silpnaprotysts, sudaryti sandoriai (CK 1.84 str.). Fiziniai asmenys, kuri veiksnum
teismas apribojo dl piktnaudiavimo alkoholiniais grimais ar narkotinmis
mediagomis, turi teis sudaryti tik smulkius buitinius sandorius (gyti maisto
produktus, buitinio vartojimo reikmenis ir pan.). Kitus sandorius jie sudaro rpintojo
sutikimu. Be rpintojo sutikimo jie neturi teiss perleisti (parduoti, dovanoti,
inuomoti ir pan.) ar suvaryti (registruoti hipotek, suteikti uzufrukt, servitut ir kt.)
nekilnojamj daikt (ems sklyp, pastat, statini). Be to, jie be rpintojo
sutikimo neturi teiss disponuoti nam apyvokos daiktais, indliais banke, gaunamu
atlyginimu ir kt. Tokie sandoriai, sudaryti be rpintojo sutikimo, pastarojo reikalavimu gali bti pripainti negaliojaniais. Reikalavimus dl tokio sandorio pripainimo negaliojaniu gali pareikti rpintojas ar prokuroras. Kiti asmenys, tarp j ir
kita sandorio alis, toki reikalavim pareikti negali.
Negalioja toks sandoris, kuris sudaromas neketinant sukelti teisini padarini.
Toks sandoris dar vadinamas fiktyviu (CK 1.86 str.). is sandoris turi paslpt (nevie) ali suderint slyg (ilyg), kad nebus joki padarini. Jei toks sandoris
sudaromas siekiant neteist tiksl, asmenims, sudariusiems tok sandor, gali bti
taikoma vieosios teiss nustatyta atsakomyb. Tai - niekiniai sandoriai. Paprastai
toks sandoris nevykdomas, todl netaikoma restitucija. Teismas tik konstatuoja, kad
sandoris negalioja. Sandoris, kuris buvo vykdytas, nelaikytinas tariamu.
192
Sandoriai
Apsimestinis sandoris - tai toks sandoris, kuris sudaromas kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 str.). Jis vertinamas pagal tikr, o ne pagal iorikai ireikt j
sudariusi asmen vali. To tikrojo sandorio, kur pridengia apsimestinis, galiojimas
priklauso nuo jo pobdio ir sudarymo aplinkybi. Jis gali bti pripaintas
negaliojaniu arba galiojaniu pagal sandori galiojimo nuostatas. Apsimestinmis
gali bti laikomos atskiros sandorio dalys (slygos).
Negaliojaniu sandoriu pripastamas sandoris, kur sudaro fizinis asmuo, bdamas tokios bsenos, kad negali suvokti savo veiksm reikms ir j valdyti (CK
1.89 str.). Sandor pripastant negaliojaniu neatsivelgiama tokios bsenos (ji gali
bti ligos ar didelio susijaudinimo padarinys, pvz., alkoholini grim, narkotini ar
psichotropini ir kitoki chemini mediag naudojimas tiek paties sandorio
teistum ginijanio asmens iniciatyva, tiek kitos sandorio alies ar treij asmen
iniciatyva) prieast. Visais atvejais, nustaius, kad asmuo buvo tokios bsenos, jog
negaljo visikai suvokti savo veiksm reikms ir j valdyti, sandoris pripaintinas
negaliojaniu.
I esms suklydus sudarytas sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu pagal
klydusios alies iekin (CK 1.190 str. 1 d.). Suklydimas - tai neteisingas sudaromo
sandorio suvokimas, neatsivelgiant kit asmen elges. Jei asmuo, sudarantis
sandor, dl kit asmen veiksm neteisingai suvokia jo aplinkybes ir padarinius, tai
toks sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu dl klaidos. Suklydus neteisingai
suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai ireikiama valia sudaryti sandor. Tai nuginijamas sandoris. Tok sandor galima pripainti negaliojaniu tik remiantis j
sudariusio asmens iekiniu. Suklydimas dl sudaromo sandorio motyv, net jei ie
motyvai buvo inomi kitai sandorio aliai, nra pagrindas sandor pripainti
negaliojaniu.
Negaliojaniais gali bti pripainti sandoriai dl apgauls, smurto, ekonominio
spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dl alies atstovo piktavaliko susitarimo su
antrja alimi ar dl susiklosiusi sunki aplinkybi (CK 1.91 str.). Tai - nuginijami sandoriai, turintys valios trkum.
Grasinama gali bti asmeniui, sudaraniam sandor, arba jam artimiems asmenims - tvams, vaikams, sutuoktiniui ar kitiems jam artimiems giminaiiams. Grasinimas turi bti realus. Vertinant grasinimo realum reikia atsivelgti galimus
veiksm, kuriais buvo grasinama, padarinius, j realum, pobd. Sandoris pripaintinas negaliojaniu tiek tuo atveju, kai grasinama atlikti neteistus veiksmus (sumuti, nuudyti, sunaikinti turt ir pan.), tiek tuo atveju, kai grasinama atlikti teistus
veiksmus (praneti teissaugos institucijoms apie padaryt sunk nusikaltim ir pan.).
Abiem atvejais kitos alies valia sudaryti sandor nra laisva. Nra pagrindo sandor
pripainti negaliojaniu, kai grasinama nerimtai, juokaujant, kai grasinimas pagrstas
prietarais ir pan.
Pagrindas sandor pripainti negaliojaniu yra, jei is sandoris buvo sudarytas
grasinant taikyti ekonominio poveikio priemones. Toks grasinimas laikytinas pakankamu pagrindu sandor pripainti negaliojaniu, jei nukentjusioji alis buvo ekonomikai priklausoma nuo kitos sandorio alies ir grasinimas ekonominio spaudimo
priemonmis buvo realus bei galjo sukelti kitai aliai rimt ekonomini sunkum.
Apgaul - tai sandor sudaranio asmens suklaidinimas dl esmini to sandorio
aplinkybi. Apgaul reikianius veiksmus gali atlikti kita sandorio alis ar kitas
193
CIVILIN TEIS
asmuo, kuris nra sandorio alis. Apgaule gali bti sudarytas ir vienaalis sandoris.
Apgaul gali reikti ir aktyvs veiksmai - teigimas to, ko nra. Jei nuslepiamos
svarbios sandorio aplinkybs, tai taip pat yra apgaul. Apgaul bus ir tada, jei viena
sandorio alis, sudaranti sandor, pati neteisingai suvoks sudaromo sandorio esm,
aplinkybes, o kita sandorio alis, inodama apie tai ir pasinaudodama suklydimu,
sudarys sandor.
Smurtu laikytinas tiesioginis fizinis ar psichinis poveikis asmeniui, sudaraniam
sandor. Tai gali bti laisvs suvarymas, kankinimas, muimas, tiesioginis grasinimas atimti gyvyb, sualoti sveikat. Smurtas gali paveikti konkret fizin asmen
tam tikromis aplinkybmis, atsivelgiant asmens, taikiusio smurt, ir asmens, kuriam buvo taikomas smurtas, lyt, ami, bsen, fizin silpnum ir kt. Smurtas turi
bti reikmingas ir realus.
Daugelis sandori sudaromi per atstov. Juridini asmen sandorius daniausiai
sudaro j atstovai. Atstovas privalo veikti pagal galiojimus gindamas atstovaujamojo
interesus. Jei atstovas piktavalikai susitaria su kita alimi ir sudaro sandor, kuris
kenkia atstovaujamojo interesams, tai toks sandoris, remiantis atstovaujamojo
iekiniu, gali bti pripaintas negaliojaniu. Piktavaliku laikytinas tik tyinis atstovo
susitarimas su kita alimi, kurio pagrindu sudaryto sandorio slygos nenaudingos
atstovaujamajam.
Ne kiekvienas sandoris, sudarytas dl susiklosiusi sunki aplinkybi, gali bti
pripaintas negaliojaniu. Negaliojaniu pripaintinas tik toks sandoris, kuris buvo
sudarytas susiklosius sunkioms aplinkybms tikrai nenaudingomis sandor sudariusiam asmeniui slygomis, kai kita sandorio alis, inodama apie tas aplinkybes,
jomis pasinaudojo.
Pagal sutari laisvs princip paios alys gali nustatyti, kokia forma bus sudaromi dvialiai ir daugiaaliai sandoriai, iskyrus tuos atvejus, kai statymu nustatyti
sandorio formos reikalavimai. statymu taip pat gali bti nustatyti privalomos
sandorio formos nesilaikymo padariniai. CK 1.94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad
sandoris, sudarytas nesilaikant statymo nustatytos formos, negalioja tik tais atvejais,
kai jos nesilaikymo padariniai nustatyti statymo. Kitais atvejais privalomos sandorio
formos nesilaikymo padariniai yra kitokie. Kai nesilaikoma paprastos raytins
sandorio formos, jei statymo nenustatyta kitaip, sandoris galioja, taiau kilus ginui
dl sandorio sudarymo ir jo vykdymo fakto, negalima remtis liudytoj parodymais.
iuos faktus galima rodyti raytiniais rodymais (kvitais, pakvitavimais, laikais ir
kitokiais raytiniais dokumentais). Sandorio sudarymo ir(ar) jo vykdymo fakt taip
pat galima rodyti faktinmis aplinkybmis (perduodant daiktus, prekes, atliekant
darb, suteikiant paslaugas, perduodant ir ileidiant krin ir kt.).
Jei nesilaikoma paprastos raytins formos, sandoris negalioja tik tais atvejais, kai
tai nurodyta statyme. Sandoriai, sudaryti nesilaikant statymu nustatytos privalomos
notarins formos, yra negaliojantys. Tok sandor galiojaniu gali pripainti teismas,
jei: 1) sandoris dvialis; 2) viena alis t sandor vykd; 3) kita alis vengia forminti
sandor notarine tvarka.
Sandorio vykdymo metu savo vali ireikia ne tik ta alis, kuri vykdo, bet ir kita
alis, kuri priima io vykdymo rezultatus. Taigi ali valia sudaryti sandor ir j vykdyti akivaizdi. Jei sandoris vykdytas tokiu bdu, kad pagal vykdymo bd negalima
nustatyti kitos alies neabejotinos valios sudaryti sandor ir j vykdyti (pvz., pinigai
194
Atstovavimas
mokami notaro ar teismo depozit, nes juos priimti atsisak kita alis), nra pagrindo sandor pripainti galiojaniu.
Jei nesilaikoma statym numatyto reikalavimo teisikai registruoti sandor, jis
nelaikytinas negaliojaniu, iskyrus statym nustatytus atvejus (CK 1.94 str.).
Sandoris paprastai pripastamas negaliojaniu nuo jo sudarymo momento. Visa,
k pagal tok sandor gavo alys, jos privalo grinti viena kitai. Jei negalima grinti
natra, turi bti atlyginama pinigais, nes inyko teisinis sutarties vykdymo pagrindas.
Taiau galimi tokie atvejai, kai ali nemanoma grinti padt, buvusi iki
sandorio sudarymo, pavyzdiui, jei pagal sandor buvo atlikti darbai, suteiktos
paslaugos. Tada pagal sandorio slygas turi bti isprstas ali atsiskaitymo
klausimas, o pats sandoris nutrauktas. Jei pagal sandorio slygas atsiskaityti negalima
(slygos yra neteistos, prietarauja imperatyviosioms statym normoms, paeidia
kit asmen teises), tai atsiskaityti reikia vadovaujantis nuostata, kad n viena
sandorio alis nieko negali gyti ar sutaupyti pasinaudodama kita sandorio alimi.
Sandoris gali bti sudtingas, sudarytas i keleto dali, kuriose nustatytos skirtingos slygos, lemianios ali teises ir pareigas. Sandoryje gali bti keletas slyg,
kurios gali bti niekins ir nuginijamos. Joms taikomi tie patys galiojimo nuostatai
kaip ir visam sandoriui. Pripainus vien ar kelias sudaryto sandorio slygas
negaliojaniomis, kyla klausimas, ar visas sandoris galioja. CK 1.96 straipsnyje nustatyta, kad jei sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojani kit sandorio dali,
jeigu sandoris bt sudarytas be i dali ir jei niekas neginija kit sandorio dali
galiojimo, jos galioja.
4. ATSTOVAVIMAS
4.1. ATSTOVAVIMO SAMPRATA, SUBJEKTAI
IR RYS
Civilini teisini santyki dalyviai ne visada patys sudaro sandorius, tiesiogiai gyvendina savo teises, vykdo prievoles. Antai neveiksns asmenys patys savo veiksmais
negali gyti nei teisi, nei pareig. Juridinio asmens organai taip pat danai negali
sudaryti vis reikaling sandori, gyvendinti teisi ir atlikti pareig. Kartais
195
CIVILINE TEISE
vienu metu teisinius veiksmus reikia atlikti keliose vietose. Tokiais atvejais teisiniams
veiksmams atlikti yra pasitelkiami atstovai, kurie atstovaujamojo vardu sudaro
sutartis, priima sutarties vykdym. Tada asmenims atsiranda daugiau galimybi
dalyvauti civilinje apyvartoje.
Atstovas veikia atstovaujamojo vardu. Atstovo atlikti teisiniai veiksmai atstovaujamojo vardu pagal galinim, pagrst galiojimu, statymu ar administraciniu
aktu, tiesiogiai sukuria, pakeiia ar panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Atstovavimas - tai teisi gyvendinimas ir prievoli atlikimas per atstov,
kuris atlieka teisinius veiksmus. Nors veiksmus atlieka atstovas, bet i veiksm
padariniai atsiranda atstovaujamajam. Atstovas veiksmus atlieka atstovaujamojo
vardu.
Atstovaujamuoju gali bti kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo. Atstovu gali bti
tik veiksnus fizinis asmuo. Juridiniai asmenys gali bti atstovais, jei tokia veikla
numatyta j statuose.
Pagal tai, kuo remdamasis veikia atstovas, skiriamos ios atstovavimo rys: 1) atstovavimas pagal galiojim (atstovaujamasis duoda atstovui galiojim, kuriuo vadovaudamasis is atlieka teisinius veiksmus; toks atstovavimas dar vadinamas sutartiniu, nes atstovavimo santykio dalyviai sudaro pavedimo sutart); 2) atstovavimas
pagal statym (atstovui galinimai suteikiami pagal statym; tokia tvarka tvai
atstovauja savo nepilnameiams vaikams); 3) atstovavimas pagal administracin
akt (neveiksniems asmenims steigiama globa ir skiriami globjai, kurie veikia remdamiesi teismo sprendimu dl j paskyrimo; tokia tvarka veikia pardavjai, bank
operatoriai aptarnaudami klientus).
GALIOJIMAS
galiojimu laikomas raytinis dokumentas, asmens (galiotojo) duodamas kitam
asmeniui (galiotiniui) atstovauti galiotojui nustatant ir palaikant santykius su treiaisiais asmenimis (CK 2.137 str.). Kai kuriems galiojimams yra nustatyta notarin
forma. CK 2.138 straipsnyje numatyta, kad notaras turi patvirtinti galiojimus notarine
forma, sudaryti sandorius, galiojimus, fizinio asmens vardu atlikti veiksmus,
susijusius su juridiniais asmenimis, iskyrus statymo numatytus atvejus (galiojimus
pato siuntiniams, korespondencijai, darbo umokesiui, pensijoms, stipendijoms,
paalpoms gauti), kuriuos fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo
naudotis ar disponuoti.
Juridinio asmens duodam galiojim pasirao jo vadovas, ir galiojimo rate
dedamas to juridinio asmens antspaudas, jei jis privalo turti antspaud (CK 2.140 str.
Id.).
galiojimo terminas gali bti apibrtas ir neapibrtas. Jei galiojimo terminas
nenurodytas, tai galiojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Notaro
patvirtintas galiojimas teisiniams veiksmams atlikti usienyje, jei jo galiojimo
terminas nenurodytas, galioja, kol j panaikina galiojim idavs asmuo. Negalioja
galiojimas, kuriame nenurodyta jo idavimo data (CK 2.142 str.).
galiotinis pats turi atlikti veiksmus, kuriems atlikti jam suteiktos teiss. Jis gali
pergalioti iuos veiksmus atlikti kit asmen tik tuo atveju, jei jam tokia teis suteikta
pagal gautj galiojim arba jei jis dl susiklosiusi aplinkybi priverstas tai
padaryti, kad apsaugot galiotojo interesus (CK 2.145 str. 1 d.). Apie pergaliojim
galiotinis privalo praneti galiotojui ir pateikti reikiamus duomenis apie as196
Atstovavimas
CIVILINE TEISE
veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu (CK 2.176 str. 1 d.).
Asmuo, kuris turi prokr, yra prokuristas. Prokura gali iduoti tik juridinis asmuo verslininkas. Tai gali bti prekybos, gamybin, paslaug teikimo ar kitokio pobdio
verslo mon. Prokuristu gali bti tik ios mons darbuotojas, kuris atlieka tam tikrus
teisinius veiksmus (sudaro ir vykdo sutartis, valdo verslo mon, atstovauja teisme ir
pan.). Prokuristas neturi teiss perleisti atstovaujamojo nekilnojamj daikt (mon)
ar suvaryti teises j, pasirayti atstovaujamojo balans ir mokesi deklaracij,
skelbti atstovaujamojo bankrot, duoti prokr, priimti mon dalininkus.
Prokura turi bti raytin ir registruota teiss akt nustatyta tvarka.
Prokura pasibaigia, kai: atstovaujamasis j ataukia; prokuristas jos atsisako;
atstovaujamajam ikeliama bankroto byla; likviduojamas ar reorganizuojamas prokr idavs asmuo; prokuristas mirta.
5. TERMINAI
5.1. TERMINO SAMPRATA
Terminu civilinje teisje vadinamas laiko tarpas (metai, mnuo, savait ir pan.) arba
laiko momentas (kalendorin data, valanda ir pan.), kuriam pasibaigus atsiranda tam
tikri teisiniai padariniai. Termin taip pat galima apibrti nurodant bsim
neivengiam vyk.
Terminai lemia prievoli vykdymo ir teisi gyvendinimo laik, teisini santyki
atsiradimo moment, j trukm ir pasibaigimo laik, teisiniams santykiams suteikia
apibrtumo. Terminai yra juridiniai faktai, priskirtini prie vyki, nors juos nustato
mons, nes laiko tkm nepriklauso nuo mogaus valios. Terminai santykinai gali
bti apibrti tokiomis svokomis: nedelsiant", tuojau pranea", per paprastai
(normaliai) tam reikaling laik", per trumpiausi technikai manom laik" ir pan.
no met mnes ir dien (pvz., 1 met terminas, nustatytas rugpjio 15 d., pasibaigs
kit met rugpjio 15 d.). Mnesiais skaiiuojamas terminas pasibaigia tam tikr
termino mnesio dien (pvz., 2 mnesi terminas, nustatytas rugsjo 15 d., pasibaigia
lapkriio 15 d.). Jei metais ar mnesiais skaiiuojamas terminas baigiasi tok mnes,
kuriame nra nustatytos dienos, jis pasibaigia paskutin to mnesio dien. Savaitmis
skaiiuojamas terminas pasibaigia tam tikr paskutins savaits dien (jei terminas
buvo nustatytas antradien, tai jis pasibaigs tam tikros savaits antradien). Jei
paskutin termino pabaigos diena yra nedarbo diena, tai paskutine termino diena
laikoma po jos einanti darbo diena. Veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi
bti atliktas iki paskutins darbo dienos 24 valandos. Jei veiksmas turi bti atliktas
organizacijoje, j reikia atlikti iki tos valandos, kuri toje organizacijoje baigiamos
atlikti operacijos. Jei visi ratiki pareikimai (praneimai) teikiami patui ar
telegrafui iki paskutins darbo dienos 24 valandos, ie veiksmai laikomi atliktais
laiku, nors dokument adresatas gaus tik po keli dien.
199
7. DAIKTIN TEIS
7.1. DAIKTINS TEISS SAMPRATA
Objektine prasme daiktin teis - tai visuma teiss norm, reglamentuojani tokius
turtinius santykius, kai galintas subjektas savo teises gali gyvendinti neatsivelgdamas pozityvius kit asmen veiksmus. Kiti daiktinio teisinio santykio dalyviai (subjektai) turi pasyvi teisin pareig - netrukdyti galintam asmeniui valdyti
daiktus, jais naudotis ir disponuoti, nesvarbu, kokia yra kit asmen valia. Daiktins
teiss normos lemia turtini santyki pastovum. Prievolins teiss normos reguliuoja
santykius dl turto perjimo i vien asmen kitiems.
Subjektine prasme daiktin teis yra absoliuti atitinkamo asmens teis valdyti
daikt, j naudoti ir juo disponuoti.
Daiktini teisi poymiai: 1) daiktins teiss yra tik tos teiss, kurios tokiomis
pripastamos pagal statym, j sraas yra baigtinis; 2) tai yra absoliuios teiss; 3)
daiktins teiss objektas visada yra tik individualiais poymiais apibrtas daiktas.
Skiriamos ios daiktins teiss: valdymas, nuosavybs teis, turto patikjimo teis,
servitutas, uzufruktas, ustatymo teis (superficijus), ilgalaik nuoma, hipoteka ir keitimas. Daiktinei teisei bdinga tai, kad ji susijusi su daiktu ir egzistuoja tol, kol
egzistuoja daiktas. Inykus daiktui, daiktin teis pasibaigia.
Pagrindinis civilins teiss principas - sutari laisvs principas. Asmenys gali
sudaryti vairias sutartis - tiek statym numatytas, tiek nenumatytas, sudarytas i
vairi kit sutari element. Taiau daiktins teiss srityje situacija yra kitokia, visikai
prieinga. Kadangi baigtinis daiktini teisi sraas nustatytas statym, suinteresuoti
asmenys pagal sutart gali nustatyti tik tokias daiktines teises, kurios leidiamos pagal
statymus. Negalima keisti statymo nustatyt daiktini teisi (pvz., negalima steigti
hipotekos, pagal kuri kreditorius naudosis keistu nekilnojamuoju daiktu). Taip pat
negalima ali sutarimu prievolinms teisms suteikti daiktin pobd.
Daiktin teis
Pinigai - tai ypatinga ris daikt, kuri vert lemia ne fizins savybs, o valstybs valia nustatytas pinigini prievoli padengimo kursas. Taiau pinigai valdomi,
jais naudojamasi ir disponuojama kaip ir visais kitais daiktais, todl jie laikomi
ypatingais daiktais. Daiktini teisini santyki objektu gali bti daikt rinkinys (biblioteka, monet rinkinys, bald komplektas ir pan.). Daiktini teisi objektu negali
bti neatskirta daikto dalis. Atskirta daikto dalis yra daiktins teiss objektas.
CIVILINE TEISE
ris gyjamas per prievart, slaptai ar kitaip paeidiant teiss aktus ar kit asmen
teises (pvz., pavogto ar pagrobto daikto valdymas). Neteistas valdymas gali bti
siningas ir nesiningas. Siningas yra toks valdymas, kai valdytojas neino ir
negali inoti, kad daikt jis valdo neteistai. Nesiningas valdytojas ino arba turi
(gali) inoti, kad daikt valdo neteistai (pvz., vogto daikto, radinio valdymas ir pan.).
Valdymo teistumas ir siningumas preziumuojami. Kilus ginui dl valdymo,
rodyti valdymo neteistum ar nesiningum privalo iekovas.
VALDYMO ATSIRADIMAS
Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda tik registravus j vieajame registre (CK
4.27 str. 2 d.). Daikto valdymo teiss negalima registruoti, jeigu registre yra registruota to daikto nuosavybs teis. Kilnojamojo daikto valdymas atsiranda pamus
daikt, j paymjus, padjus atitinkam patalp (pvz., sugavus laukin gyvn,
uv).
VALDYMO PABAIGA
Valdymas baigiasi, kai valdytojas atsisako valdymo teiss daikt. Kilnojamojo daikto
valdymas baigiasi, kai valdytojas praranda galimyb paveikti daikt pagal savo vali,
daikt uvaldo kitas asmuo, pamesto daikto nerandama, valdytojas negali daikto
valdyti dl kit prieasi. Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, jei valdytojas
praranda galimyb veikti daikt ir negali susigrinti ios prarastos galimybs (pvz.,
pastatas sugriuvo). Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi nuo jo iregistravimo i
vieojo registro momento (CK 4.33 str. 3 d.).
VALDYMO GYNIMAS
Valdymas ginamas teismine tvarka. Valdytojas gali reikalauti ne tik paalinti valdymo paeidimus, bet ir atlyginti nuostolius, padarytus paeidiant valdym. Kilus
ginui, kam priklauso daikto valdymo teis, ginamas valdymas to asmens, kuris
rodys, kad yra teistas daikto valdytojas. Jeigu n viena i gino ali to rodyti
nesugeba, tai ginamas valdymas to asmens, kuris anksiau pradjo valdyti daikt.
202
Daiktin teis
Nuosavybs santykiai yra svarbiausi turtiniai santykiai. Jie yra vis kit turtini
santyki pagrindas. Teisikai reguliuojami ie santykiai gyja teisin form ir yra
vadinami nuosavybs teise. Nuosavybs teiss svoka vartojama objektine ir subjektine prasme.
Objektin nuosavybs teis yra visuma teiss norm, kuriomis remiantis tvirtinami ir saugomi santykiai dl daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Svarbiausi nuosavybs teiss altiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija ir CK ketvirtosios knygos V skyriaus nuostatos (CK 4.37-4.105 str.). Subjektin nuosavybs
teis yra tam tikr daikt nuosavybs teis, kuri turi konkretus subjektas (fizinis ar
juridinis asmuo). Tai savininko teis pagal statymus savo nuoira valdyti daiktus, jais
naudotis ir disponuoti. Nuosavybs teis - tai svarbiausia daiktin teis. Visos kitos
daiktins teiss, susijusios su nuosavybs teise, priklauso konkreiam asmeniui. Jos
atsiranda nuosavybs teis sudaranias teises skaidant atskiras teises.
NUOSAVYBS TEISS SUBJEKTAI
Nuosavybs teiss subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys (akcins bendrovs,
bankai, ems kio bendrovs, kooperatins bendrovs, visuomenins organizacijos,
politins partijos, religins bendruomens), Lietuvos valstyb ir savivaldybs.
NUOSAVYBS TEISS RYS
Atsivelgiant nuosavybs teiss subjektus ir jiems priklausani daikt paskirt,
skiriama vieoji ir privatin nuosavyb. Viej nuosavyb sudaro valstybs, savivaldybi nuosavyb ir religini bendruomeni nuosavyb. Vieoji nuosavyb naudojama visos visuomens arba jos dalies bendriesiems poreikiams patenkinti. Privatin nuosavyb naudojama tam tikr fizini asmen ar j grupi poreikiams
patenkinti.
NUOSAVYBS TEISS OBJEKTAI
Nuosavybs teiss objektais gali bti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Daikt,
kurie gali priklausyti asmenims, kiekis yra neribotas. Tik Lietuvos Respublikai
iimtine nuosavybs teise priklauso ems gelms, valstybins reikms vidaus vandenys, mikai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultros objektai. Kai kuriuos
daiktus (ginklus, nuodingsias mediagas ir pan.) asmenys gali gyti tik turdami
leidimus, kurie iduodami statymo nustatyta tvarka.
NUOSAVYBS TEISS TURINYS
Nuosavybs teiss turin sudaro savininko teis valdyti daiktus, jais naudotis ir
disponuoti. Nuosavybs teiss turin sudaranias teises gali turti ir ne savininkas. Jas
savininkas gali perduoti kitam asmeniui arba jos gali pereiti kitam asmeniui statym
nustatyta tvarka (teismo sprendimu, paveldimos ir pan.).
Valdymas - tai faktinis daikto turjimas, savininkui teiss suteikta galimyb turti
daikt savo inioje. Daikt paprastai valdo savininkas. Bet daikt gali valdyti ir kitas
asmuo - ne savininkas: nuomininkas, saugotojas ir pan. Tai gali vykti ir savininkui
sutikus, ir nesutikus (pagal sutart, teismo nutart ar sprendim).
203
CIVILINE TEISE
204
Daiktin teis
teiss objekt ir juo disponuoti (CK 4.72 str. Id.). Yra dvi bendrosios nuosavybs
rys: bendroji jungtin ir bendroji dalin nuosavyb. Bendrosios dalins nuosavybs
teisje nustatytos kiekvieno savininko dalys, o bendrosios jungtins nuosavybs
teisje jos nra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybs teis laikoma
daline, jei statymuose nenustatyta kitaip.
Bendrosios dalins nuosavybs teis - tai keli asmen nuosavybs teis daikt ar
daiktus, kai kiekvienam bendraturiui priklauso tam tikra nuosavybs teiss dalis,
ireikiama trupmena (1/2,1/3,2/5 ir pan.) arba procentais (25 proc. 30 proc. ir pan.).
Vis bendraturi dali suma turi sudaryti vienet arba 100 proc. Dalis bendrojoje
nuosavybje suprantama ne kaip reali iskirta turto dalis, nes padalijus daikt realias
dalis, bendrosios nuosavybs teis pasibaigia. Tai - ne reali, o ideali dalis bendrojoje
nuosavybje. Bendraturiai bendrosios nuosavybs teises gyvendina bendru
sutarimu. Jeigu bendraturiai nesutaria, tai t teisi gyvendinimo tvark nustato
teismas. Jei nuosavybs objektas duoda pajam ar vaisi (tam tikros veiklos
rezultat), jie skirstomi bedraturiams pagal j turimas dalis. Visi bendraturiai pagal
turimas dalis padengia ilaidas, reikalingas nuosavybs objektui isaugoti ir ilaikyti,
atsako pagal prievoles, susijusias su bendrja nuosavybe.
Kiekvienas bendraturtis turi teis disponuoti jam priklausania nuosavybs teiss
dalimi. Jis j gali perleisti (parduoti, dovanoti, palikti testamentu ir pan.) kitiems
asmenims - tada kit bendraturi sutikimo nereikia. Taiau bendrosios nuosavybs
teiss dal perduodant paaliniam asmeniui, kiti bendraturiai turi pirmumo teis
pirkti parduodam dal ta paia kaina ir tomis paiomis slygomis.
Kiekvienas bendraturtis turi teis reikalauti atidalyti jo dal i bendrosios dalins
nuosavybs. Jeigu nesutariama dl padalijimo, bendroji dalin nuosavyb padalijama
teismo tvarka. Bendraturio kreditorius turi teis reikalauti atidalyti skolininko dal,
kad bt galima i jos iiekoti.
Bendrosios jungtins nuosavybs teiss dalyvi dalys nra konkreiai apibrtos.
Visi jie nuosavyb valdo, ja naudojasi ir disponuoja bendrai. Dalys nustatomos tik
padalijant nuosavyb bendraturiams. Bendrosios jungtins nuosavybs bendraturius sieja ne tik bendri turtiniai interesai, bet ir asmeniniai ryiai. Skiriama sutuoktini bendroji jungtin nuosavyb.
205
CIVILIN TEIS
206
Daiktin teis
207
CIVILINE TEISE
HIPOTEKA
Hipoteka - esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis nekilnojamojo daikto keitimas, kai keistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK
4.170 str. 1 d.). Jeigu skolininkas nevykdo skolinio sipareigojimo (negrina skolos,
nesumoka priklausani sum ir pan.), hipotekos dalykas (em, pastatai ir kiti
nekilnojamieji daiktai) parduodamas i viej varytyni ir i gaut sum atlyginama kreditoriui priklausanti suma. Su hipoteka susij reikalavimai tenkinami
pirmumo eile. Hipotekos dalyku gali bti nekilnojamieji daiktai, kurie priklauso
skolininkui arba kitam asmeniui (svetimo daikto hipoteka).
Gali bti registruojama priverstin ir sutartin hipoteka. Priverstin hipoteka atsiranda statymo ar teismo sprendimo pagrindu. Sutartin hipoteka gali bti registruota vienaaliu daikto savininko ar skolininko ir kreditoriaus sutarimu suraant
hipotekos lakt, kur tvirtina notaras. Hipoteka registruojama hipotekos teisjo
sprendimu. Ji sigalioja nuo jos registravimo vieame hipotekos registre. Su io
registro duomenimis gali susipainti bet kuris asmuo. Daikto savininkas
nekilnojamj daikt gali perleisti kitam asmeniui, taiau hipoteka ilieka kartu su
daiktu. Skola iiekoma hipotekos teisjo nutarimu.
KEITIMAS
keitimas - tai esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis
kilnojamojo daikto ar turtini teisi keitimas, kai keitimo objektas perduodamas
kreditoriui, treiajam asmeniui ar paliekamas kaito davjui (CK 4.198 str. 1 d.).
keitimu utikrinamas bet koks pinigins prievols vykdymas. kaito turtojas, skolininkui nevykdius keitimu utikrintos prievols, turi pirmumo teis patenkinti savo
reikalavimus i keisto daikto verts. Jeigu keisto daikto nuosavybs teis pereina
kitam asmeniui, keitimo teis lieka galioti, kai keitimo objektas buvo perduotas
kaito turtojui arba kai keitimo laktas buvo registruotas hipotekos registre, jeigu
statymai nenustato kitaip (CK 4.207 str. 1 d.).
8. PRIEVOLI TEIS
8.1. PRIEVOLS SAMPRATA
Asmenys yra vairi teisini santyki dalyviai. Daiktins teiss turtojas sueina
teisinius santykius su daugybe asmen, kurie turi pasyvi pareig nepaeisti daiktini
teisi subjekto teisi. Daiktini teisi turtojas jam priklausanias teises gali
gyvendinti be kit asmen pagalbos. Be i santyki, visuomenje egzistuoja ir
santykiai tarp konkrei asmen, kuri vienas turi reikalavimo teis, o kitas -pareig
atlikti reikalaujamus veiksmus. Tokie santykiai vadinami prievoliniais. Prievol - tai
teisinis santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies
(kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o
kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo pareig (CK 6.1
str.).
208
Prievoli teis
209
CIVILINE TEISE
Sutari teis
statymus ar sutarties esm nra aikus kitoks prievols vykdymo terminas (pvz.,
bankas privalo neterminuot indl, indlininkui pareikalavus, iduoti nedelsiant).
9. SUTARI TEIS
9.1. SUTARTIES SAMPRATA
Sutartis yra dviej ar daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti
civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys sipareigoja kitam asmeniui
ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kit veiksm atlikimo), o
pastarieji gyja reikalavimo teis (CK 6.154 str. 1 d.). Sutartis asmenys sudaro laisva
valia savo nuoira. Sutarties laisvs principas susijs su sutarties subjekto
pasirinkimu (kiekvienas asmuo pats sprendia, su kuo ir koki sutart sudaryti),
sutarties turiniu (sutarties slygas alys nustato laisva valia, bendru sutarimu; viena
sutarties alis negali primesti kitai aliai savo slyg) ir sutarties forma (sutarties
dalyviai bendru sutarimu nustato sutarties form, atsivelgdami statymo reikalavimus). Sutarties slygas alys nustato savo nuoira, iskyrus atvejus, kai tam tikras
sutarties slygas nustato imperatyviosios statym normos. Sutartis - tai viena
sandori ri. Visi dvialiai ir daugiaaliai sandoriai yra sutartys, todl sutartims
taikomi tie patys reikalavimai kaip ir sandoriams.
CIVILINE TEISE
asmuo neireikia valios, kad sudaryta sutartis but vykdyta jo naudai, asmuo, sudars sutart jo naudai, gali ataukti treiojo asmens teis.
9.3. SUTARTIES FORMA
Kadangi sutartis yra sandoris, tai visi reikalavimai, kurie keliami sandorio formai, yra
taikomi sutari formai. Paprastos raytins formos sutartis galima sudaryti pasiraant
vien ali suderint dokument, apsikeiiant ratais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso praneimais ar kitokiais ryi renginiais, jeigu yra utikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti alies para.
9.4. SUTARI SUDARYMO TVARKA
Skiriamos dvi sutarties sudarymo stadijos: oferta ir akceptas. Of erta vadinamas
pasilymas sudaryti sutart, perduotas kitam asmeniui, jeigu jame yra esmins
bsimos sutarties slygos (tos slygos, kurias akceptavus, sutartis bt laikoma
sudaryta). Akceptas - tai ofertos primimas. Oferta pateikiama odiu, ratu, ryi
priemonmis, konkliudentiniais veiksmais (pvz., prekes idstant vitrinoje nurodant j
kainas; i oferta vadinama vieja). Jei sutart alys sudaro viena kitos akivaizdoje, tai
paprastai oferta pateikiama ir ji akceptuojama odiu. Jeigu akceptantas nesutinka su
pateikto pasilymo slygomis ir pasilo kitas slygas, tai laikoma, kad jis
neakceptavo pateiktos ofertos ir pateik kontrahentui nauj oferta. Sutartis laikoma
sudaryta nuo to momento, kai oferentas suino apie akcept.
Oferta pareigoja oferent nesudaryti su kitu asmeniu tokios paios sutarties, kol
nebus gautas atsakymas oferta arba nebus pasibaigs akcepto terminas. Oferentas
gali ataukti oferta, jeigu ataukim akceptantas gauna anksiau negu oferta arba
kartu su oferta. Taip pat akceptantas gali ataukti akcept, jeigu oferentas ataukim
gauna anksiau negu akcept arba kartu su akceptu.
Civilin atsakomyb
CIVILINE TEISE
214
Civilin atsakomyb
Prievol atlyginti fizinio asmens padaryt al pereina jo pdiniams. Reikalavimas atlyginti turtin al, nesusijusi su kreditoriaus asmeniu, irgi pereina kreditoriaus pdiniams.
Deliktin prievol atlyginti padaryt al atsiranda, kai yra ios slygos: 1) ala
padaryta neteistais veiksmais; 2) neteisti veiksmai yra alos prieastis ir 3) asmuo,
padars al, yra kaltas. ala yra ne tik prievols dl alos atlyginimo slyga, bet ir
asmens, padariusio al, atsakomybs matas, nes atlyginama tik padaryta ala. Nra
alos - nra ir prievols atlyginti al.
Visi veiksmai, kuriais padaroma ala, laikomi neteistais, iskyrus statymo nustatytus atvejus. Antai CK 6.269 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad asmuo, padars
alos teistai gindamasis ar gindamas kit asmen, neatsako u upuolikui padaryt
al. Antra vertus, teismas gali pareigoti atlyginti al asmen, kurio interesais veik
al padars asmuo, esant btinajam reikalingumui (CK 6.274 str.).
Su kalts buvimu nesiejama didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomyb.
Didesnio pavojaus altiniu laikomi objektai (savaeigs transporto priemons, mechanizmai, sprogstamosios, nuodingosios, savaime usideganios, radioaktyviosios
mediagos, statybos ir 1.1.), kuriuos naudojant, neirint griet j naudojimo taisykli, yra galimas alos padarymas kitiems asmenims. ie objektai gali padaryti al
ir nesant j valdytoj kalts. Todl CK 6.270 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio
veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus
altinio padaryt al, jeigu nerodo, kad ala atsirado dl nenugalimos jgos arba
nukentjusiojo tyios ar didelio neatsargumo. Didesnio pavojaus altinio valdytoju,
atsakaniu u padaryt al, laikomi asmenys, kurie didesnio pavojaus altin valdo
nuosavybs, patikjimo teise ar kitokiu teistu pagrindu (nuomos, panaudos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal galiojim ir 1.1.). Jei didesnio pavojaus altin neteistai uvaldo kitas asmuo (pvz., vagis pavagia automobil) ir esama didesnio pavojaus
altinio valdytojo kalts (pvz., valdytojas neutikrino reikiamos didesnio pavojaus
altinio apsaugos), tai u didesnio pavojaus altinio padaryt al solidariai atsako
valdytojas ir asmuo, neteistai uvalds didesnio pavojaus altin ir padars al. Atlygins al valdytojas gyja regreso teis reikalauti sumokt sum i neteistai uvaldiusio didesnio pavojaus altin asmens (CK 6.270 str. 3 d.). Jei du ar daugiau
didesnio pavojaus altini padaro al, tai i altini valdytojai nukentjusiajam al
atlygina solidariai. Didesnio pavojaus altini valdytojams dl i altini sveikos
padaryta ala atlyginama bendrais pagrindais, t. y. didesnio pavojaus altini valdytoj atsakomyb priklauso nuo j kalts. Kaltasis atlygina al nekaltajam.
Asmuo, padars al, privalo j atlyginti visikai (CK 6.263 str. 2 d.).
Priteisdamas alos atlyginim, teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, gali
pareigoti atsaking u al asmen atlyginti j natra (pateikti tos pat ries ir
kokybs daikt, pataisyti sualot daikt ir pan.) arba visikai atlyginti padarytus
nuostolius, t. y. al atlyginti pinigais. Jei dl alos atsiradimo yra kaltas ir
nukentjusysis, tai teismas, atsivelgdamas tai, gali sumainti alos atlyginim arba
atleisti asmen, padarius al, nuo jos atlyginimo (CK 6.282 str. 1 d.). Taiau
nukentjusiojo kalt neatsivelgiama iiekant dl maitintojo gyvybs atmimo
atsiradusi al ir atlyginant laidojimo ilaidas (CK 6.282 str. 2 d.). Taip pat teismas
gali sumainti alos atlyginimo dyd, atsivelgdamas al padariusio asmens sunki
turtin padt, iskyrus atvejus, kai ala padaryta tyia (CK 6.282 str. 3 d.).
215
CIVILINE TEISE
daiktai bei turtins teiss, prieauglis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai (CK 6.306 str.
l ir 2 d.). Pirkti bei parduoti galima bsim daikt, kurio nra, bet kuris bus sutarties
vykdymo metu, arba kuris yra, nors pardavjas neturi nuosavybs teiss, bet jis i
teis gis sutarties vykdymo momentu. Kai sutarties sudarymo metu daikto nra, tai
nuosavybs teis nesam daikt negali pereiti pirkjui sutarties sudarymo metu.
Sutarties dalykas apibdinamas kiekiu, kokybe ir kaina. Kiekis turi atitikti sutarties slygas. Daikt kiekis nustatomas svorio, trio, kiekio, ilgio matais arba pinigais
(CK 6.329 str.). Jei kiekio nemanoma nustatyti - sutartis laikoma nesudaryta.
Nesutinkant pirkjui negalima paeisti kiekio. Sutartyje gali bti aptarta kiekio
padidinimo ar sumainimo galimyb. Gali bti nustatytas ir apytikris kiekis.
Daikt asortimentas - tai daikt sraas pagal tam tikrus poymius. Gali bti
grupinis ir iplstas asortimentas. Perduodami daiktai turi atitikti asortiment. Pakeisti
asortiment galima tik pirkjui sutikus.
Pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kuri kokyb atitinka sutarties slygas bei daikt kokyb nustatani dokument reikalavimus. Jeigu daikt kokyb
neaptarta, tai pardavjo perduodamo daikto kokyb turi bti tokia, kad j galima bt
panaudoti pagal paskirt arba tam tikslui, apie kur prane pirkjas pardavjui
sudarydamas sutart (CK 6.333 str.).
PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIES FORMA
Pirkimo-pardavimo sutarties forma nustatoma pagal sandori sudarymo formos
taisykles. Jeigu sutarties sudarymas ir jos vykdymas sutampa, tai toki sutart galima
sudaryti odiu, neatsivelgiant jos sum. Nekilnojamojo daikto (ems, pastato,
buto ir kt.) pirkimo-pardavimo sutartis turi bti notarins formos. Jei ios formos
nesilaikoma, sutartis negalioja. Tik vieame registre registruota nekilnojamojo daikto
pirkimo-pardavimo sutartis gali bti panaudota prie treiuosius asmenis. Pirkjas
nuosavybs teis nekilnojamj daikt gyja nuo jo perdavimo, kuris forminamas
perdavimo aktu ar kitokiu raytiniu dokumentu (CK 6.393 ir 6.398 str.). Daikt
pirkimo-pardavimo isimoktinai sutartis turi bti raytin.
mons pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma ratu kaip vieningas dokumentas,
prie kurio turi bti ie priedai: mons turto inventorizavimo aktas, mons balansas,
nepriklausom auditori ivada apie mons turto sudt ir kain bei mons skol
(prievoli) sraas, kuriame nurodyta skolos dydis, vykdymo terminai, prievoli
utikrinimo bdai, kreditoriai ir j adresai. Sutarties formos reikalavim nesilaikymas
daro sutart negaliojani (CK 6.403 ir 6.404 str.).
PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIES TURINYS
Sutarties turin sudaro pardavjo ir pirkjo teiss bei pareigos. Vienos sutarties alies
pareigas turi atitikti kitos alies teiss.
Bendrosios pardavjo teiss ir pareigos yra ios: 1) perduoti daiktus (prekes); 2)
patvirtinti daikt nuosavybs teis; 3) pareigos, kai treiasis asmuo pareikia iekin
dl daikto pamimo; 4) saugoti parduotus daiktus.
Daikt perdavimas. Pardavjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutart perduoti
daiktus pirkjui ir patvirtinti nuosavybs teis daiktus ir j kokyb. Laiko-
217
CIVILINE TEISE
t, ir pirkjas turi teis reikalauti pakeisti daiktus ar nutraukti sutart. Net jei pirkjas
gavo daiktus, kuriuos turi teis grinti, jis privalo juos saugoti iki grinimo, o tokius
daiktus, gautus i vejo, isisti pardavjui savo lomis, be to, greit gendanius
daiktus pirkjas gali panaudoti nelaukdamas pardavjo praneimo. Tokius daiktus
pirkjas gali parduoti ir, atskaits saugojimo bei realizavimo ilaidas, likusi sum
grinti pardavjui.
Pareiga praneti pardavjui apie netinkam pirkimo-pardavimo sutarties
vykdym. Pirkjas privalo per nustatyt termin, o jei terminas nenustatytas - per
proting termin praneti pardavjui apie daikt kokybs, kiekio, asortimento,
komplektikumo, taros ar pakuots slyg paeidim. Jei pirkjas nevykdo ios
pareigos ir dl jo paeidimo nebemanoma vykdyti jo reikalavim arba j vykdymas
pareikalaut nepaprastai dideli ilaid, pardavjas turi teis atsisakyti visikai ar i
dalies tenkinti atitinkamus pirkjo reikalavimus.
Nedisponuoti daiktais, kol u juos nesumokta. Pirkjas neturi teiss naudotis ir
disponuoti jam parduotais daiktais, jei sutartyje nustatyta, kad nuosavybs teis
daikt ilieka pardavjui, kol nebus u j sumokta. Tai netaikoma tai atvejais, kai
sutartis ar daikto paskirtis lemia k kita (CK 6.349 str.).
PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIES ALI ATSAKOMYB
Pardavjo atsakomyb. Jeigu pardavjas neperduoda pirkjui parduoto daikto, tai
pirkjas turi teis atsisakyti sutarties ir reikalauti nuostoli atlyginimo. Kai pardavjas
atsisako perduoti individualiais poymiais apibdint daikt, tai pirkjas turi teis
reikalauti, kad daiktas bt paimtas i pardavjo ir perduotas jam, jeigu daiktas nra
perduotas kitam asmeniui. Jei daiktas dar neperduotas kitam asmeniui, bet yra
sudarytos sutartys su kitais asmenimis, tai pirmenybs teis daikt turi asmuo, kurio
teis atsirado anksiau, o kai to nustatyti negalima, tai pirmenybs teis gauti daikt
turi asmuo, anksiau pareiks iekin. Visais atvejais pirkjas gali nutraukti sutart ir
reikalauti nuostoli atlyginimo.
Jei parduotas daiktas yra netinkamos kokybs, tai pirkjas turi teis savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad apibdintas pagal r daiktas bt pakeistas tinkamos
kokybs daiktu, iskyrus atvejus, kai trkumai yra nedideli arba jie atsirado ne dl
pardavjo kalts; 2) kad bt atitinkamai sumainta pirkimo kaina; 3) kad pardavjas
per proting termin paalint daikto trkumus arba atlygint pirkjo ilaidas tokiems
trkumams paalinti; 4) grinti sumokt kain ir atsisakyti sutarties bei pareikalauti
nuostoli atlyginimo, jei kokybs reikalavim paeidimas yra esminis (CK 6.334
str.).
Kai pardavjas pagal sutart perduoda pirkjui maesn daikt kiek, negu nurodyta sutartyje, pirkjas turi teis, jeigu kitaip nenurodyta sutartyje, arba reikalauti
perduoti jam trkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir juos apmokti, o
jeigu kaina sumokta, tai reikalauti j grinti ir atlyginti nuostolius (CK 6.330 str.).
Kai parduot daikt teismas atiteisia i pirkjo dl pagrind, kurie buvo iki daikto
perdavimo, pardavjas privalo grinti pirkjui sumokt kain ir atlyginti nuostolius
(CK 6.323 str.).
Pirkjo atsakomyb. Jei pirkjas nesumoka kainos, tai pardavjas turi teis teismo
tvarka iiekoti nesumoktas sumas bei statyme ar sutartyje nustatytas pa-
219
CIVILINE TEISE
lukanas arba atsisakyti sutarties ir pareikalauti, kad jam but grinti perduoti kilnojamieji daiktai, atlyginti paeidiant sutart padaryti nuostoliai.
11.2. NUOMOS SUTARTIS
NUOMOS SUTARTIES SAMPRATA
Pagal nuomos sutart viena alis (nuomotojas) sipareigoja duoti nuomininkui daikt
laikinai valdyti ir naudotis juo u umokest, o kita alis (nuomininkas) sipareigoja
mokti nuomos mokest (CK 6.477 str. 1 d.).
Nuomos sutartis yra konsensualin. Ji laikoma sudaryta nuo susitarimo momento.
i sutartis dvial, nes abi sutarties alys turi teises ir pareigas. Be to, i sutartis
atlygintin.
NUOMOS SUTARTIES ALYS
Sutarties alys yra nuomotojas ir nuomininkas. Tai gali bti fiziniai ir juridiniai
asmenys, kuriems nuomos dalykas priklauso nuosavybs teise arba kuriems teis
inuomoti svetim daikt suteikia statymai ar turto savininkas (turto administravimas, jo valdymas patikjimo teise ir pan.).
NUOMOS SUTARTIES DALYKAS
Sutarties dalykas yra kilnojamieji ir nekilnojamieji nesunaudojamieji individualiais
poymiais apibdinami daiktai. Nuomos sutartyje turi bti nurodytas daiktas ar jo
poymiai, leidiantys nustatyti daikt, kur nuomotojas turi perduoti nuomininkui (CK
6.477 str. 3 d.). Jeigu tokie poymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko
negalima nustatyti remiantis kitais poymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta.
NUOMOS SUTARTIES FORMA
Sudarant nuomos sutart taikomi bendrieji sandori formos reikalavimai (CK 1.TOUS
str.). Be to, yra nustatyta, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vieneri met terminui
turi bti raytin. Nekilnojamj daikt nuomos sutart, sudaryt ilgesniam kaip
vieneri met terminui, prie treiuosius asmenis galima panaudoti, jeigu ji statym
nustatyta tvarka registruota vieame registre (CK 6.478 str. 1 d.).
NUOMOS SUTARTIES TERMINAS
Nuomos sutartis gali bti terminuota ir neterminuota, taiau sutarties terminas negali
bti ilgesnis kaip vienas imtas met (CK 6.479 str. 1 d.). Sutarties terminas
nustatomas ali susitarimu. Jei terminas neaptartas, tai laikoma, kad sutartis neterminuota. Pagal CK 6.480 straipsnio 1 dal, jei sutartis neterminuota, tai abi alys
turi teis bet kada nutraukti sutart, spjusios apie tai viena kit prie vien mnes iki
nutraukimo, o jei nuomojami nekilnojamieji daiktai - prie tris mnesius iki
nutraukimo. Sutartyje galima numatyti ir ilgesnius spjimo terminus. Jei pasibai-
220
gus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip 10 dien naudojasi daiktu, o nuomotojas tam neprietarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.
NUOMOS SUTARTIES TURINYS
Nuomotojo pareigos yra ios: 1) nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties
slygas bei daikto paskirt atitinkanios bkls daikt su atitinkamais dokumentais ir
priedais, kurie yra btini t daikt naudojant, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Nuomotojas prie nuomos sutarties sudarym privalo praneti nuomininkui apie visas
treij asmen teises daikt (servitut, keitim, uzufrukt ir kt.); 2) nuomotojas
privalo savo lomis daryti inuomoto daikto kapitalin remont, jeigu ko kita
nenumato statymai ar sutartis (CK 6.492 str. l d.); 3) nuomotojas, parduodamas ar
kitaip perduodamas, keisdamas ar dar kaip suvarydamas nuomojam daikt, privalo
apie nuomos sutart praneti asmenims, kuriems perduoda teises daikt, o apie teisi
daikt perdavim - nuomininkui (CK 6.495 str.).
Nuomininko pareigos yra ios: 1) nuomininkas privalo naudotis isinuomotu
daiktu pagal sutart ir daikto paskirt; 2) nuomininkas privalo laiku mokti nuomos
mokest. Nuomos mokestis, kaip atlyginimas u nuom, gali bti mokamas: pinigais,
kurie sumokami i karto arba mokami periodikai; perduodant nuomotojui dal
gaunamos i inuomoto daikto produkcijos, vaisi ar pajam; teikiant nuomotojui tam
tikras paslaugas; savo sskaita pagerinant inuomoto daikto bkl; perduodant
nuomotojui kit daikt nuosavybn arba j inuomojant; 3) nuomininkas privalo
ilaikyti isinuomot daikt: laikyti j tvarking ir atlyginti to daikto ilaikymo
ilaidas, savo lomis daryti einamj remont, jeigu ko kita nenustato statymai ar
sutartis; 4) nuomininkas privalo grinti isinuomot daikt nuomotojui, pasibaigus
nuomos sutariai.
Be to, nuomininkas turi teis subnuomoti isinuomot daikt, gavs raytin
nuomotojo sutikim, jei ko kita nenustato sutartis. Subnuomos sutartis priklauso nuo
nuomos sutarties. Jos terminas negali bti ilgesnis nei nuomos sutarties. Pasibaigus
nuomos sutariai, pasibaigia ir subnuomos sutartis. Pripainus nuomos sutart
negaliojania, nustoja galioti ir subnuomos sutartis (CK 6.490 str.). Nuomininkas taip
pat turi teis, nuomotojui ratu leidus perleisti savo teises ir pareigas pagal nuomos
sutart kitam asmeniui arba ias teises keisti, perduoti kaip turtin na ar kitaip jas
suvaryti (CK 6.491 str.).
NUOMOS SUTARTIES ALI ATSAKOMYB
Jeigu nuomotojas neperduoda inuomoto daikto, jo dokument, pried nuomininkui,
tai is turi teis pareikalauti i nuomotojo, kad perduot t daikt, ir iiekoti dl
sutarties vykdymo udelsimo atsiradusius nuostolius arba atsisakyti sutarties ir
iiekoti dl sutarties nevykdymo atsiradusius nuostolius (6.484 str.). Nuomotojas
atsako u inuomoto daikto trkumus, kurie visikai ar i dalies kliudo naudoti daikt
pagal paskirt net ir tais atvejais, kai jis, sudarydamas sutart, apie tuos trkumus
neinojo. Taiau nuomotojas neatsako u tuos inuomoto daikto trkumus, kuriuos jis
aptar sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turjo inoti, arba
kuriuos jis galjo pastebti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto
perdavimo metu, taiau j nepastebjo dl savo pa-
221
CIVILINE TEISE
CIVILINE TEISE
224
225
CIVILINE TEISE
Raytin sutartis sigalioja nuo jos pasiraymo momento. odin sutartis sigalioja
arba nuo odinio susitarimo momento, arba nuo leidimo apsigyventi gyvenamojoje
patalpoje dienos. iuo atveju leidimas paprastai duodamas odiu (nors gali bti
duotas ir ratu). Nepriklausomai nuo to, kaip leidimas duotas (odiu ar ratu),
sutartis bus laikoma sudaryta nuo to momento, kai nuomininkas akceptuos leidim
apsigyventi. Nuomininkas leidim apsigyventi gali akceptuoti odiu, ratu ir faktinio
pobdio veiksmu - apsigyvendamas patalpoje.
Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutariai, alys gali nauja sutartimi
atnaujinti sutarties termin arba sudaryti neterminuot sutart. Jeigu alys, pasibaigus
sutarties terminui, jos termino neatnaujino, nesudar naujos neterminuotos sutarties, o
nuomininkas toliau naudojasi gyvenamja patalpa, moka nuompinigius, kuriuos
nuomotojas priima, tai sutartis pripastama pratsta tokiam pat terminui tomis
paiomis slygomis (CK 6.607 str. 2 d.).
GYVENAMJ PATALP NUOMOS SUTARTIES TURINYS
Nuomotojo pareigos yra ios: 1) nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisv,
tinkam gyventi gyvenamj patalp, nurodyt sutartyje (CK 6.587 str. 1 d.); 2)
nuomotojas privalo utikrinti tinkam gyvenamojo namo, kuriame yra gyvenamoji
patalpa, naudojim, teikti nuomininkui u umokest sutartyje numatytas btinas
komunalines paslaugas arba utikrinti j teikim, utikrinti daugiabuio namo bendro
turto ir komunalini paslaug teikimo rangos, esanios name, remont (CK 6.587
str.).
Nuomininko pareigos yra ios: 1) nuomininkas u gyvenamosios patalpos nuom
turi mokti nuomos mokest (nuompinigius). mokest nuomininkas turi sumokti
kas mnes, ne vliau kaip iki kito, po igyventojo, mnesio dvideimtos kalendorins
dienos, jeigu ali susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybs ir savivaldybi
gyvenamj patalp nuomos mokestis apskaiiuojamas Vyriausybs nustatyta tvarka.
moni, staig ir organizacij savo darbuotojams nuomojam gyvenamj patalp
nuomos mokestis nustatomas kolektyvinje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia
sutartis nesudaroma, - administracijos ir darbuotoj susitarimu, taiau maksimalus
nuomos mokesio dydis negali bti didesnis u Vyriausybs nustatyta tvarka
patvirtint maksimal nuomos mokest. moni, staig, organizacij ir fizini
asmen komercinmis slygomis inuomojam gyvenamj patalp nuomos
mokesio dydis nustatomas ali susitarimu, taiau maksimalus nuomos mokesio
dydis negali bti didesnis u Vyriausybs nustatyta tvarka patvirtint maksimal
nuomos mokest (CK 6.583 str.); 2) nuomininkas moka mokest u alt ir kart
vanden, elektros energij, dujas, ilumin energij ir komunalines paslaugas (iukli
iveim, lift, bendro naudojimo patalp ir teritorijos valym ir kt.).
Nuomininko teiss yra ios: 1) nuomininkas, nuomojantis valstybs ar savivaldybs gyvenamsias patalpas, ir jo eimos nariai bei buv eimos nariai, kurie laikinai
ivyksta i i patalp, isaugo teis patalp eis mnesius, jeigu mokamas nuomos
mokestis ir mokestis u komunalines paslaugas (CK 6.591 str.); 2) nuomininkas,
nuomojantis valstybs ar savivaldybs gyvenamj patalp, ar jo eimos narys, kai
ivyksta kit vietov ar usien ilgiau kaip eiems mnesiams,
226
turi teis rezervuoti nuomojam gyvenamj patalp (CK 6.593 str.); 3) nuomininkas,
gavs kartu su juo gyvenani eimos nari ir nuomotojo raytin sutikim, turi teis
gyvenamj patalp subnuomoti, t. y. sudaryti ios patalpos nuomos sutart su kitu
asmeniu; ios sutarties terminas negali bti ilgesnis u nuomos sutarties termin;
pasibaigus nuomos sutariai, pasibaigia subnuomos sutartis; atsisaks isikelti
subnuomininkas keldinamas i jo uimam patalp teismo tvarka nesuteikiant kitos
gyvenamosios patalpos (CK 6.595 str.); 4) nuomininkas ir jo eimos nariai,
tarpusavyje susitar ir i anksto prane nuomotojui, turi teis nuomojamojoje
patalpoje apgyvendinti laikinus gyventojus, nesudarydami su jais subnuomos sutarties
ir neimdami nuomos mokesio; laikini gyventojai, atsisak isikelti i patalpos,
keldinami teismo tvarka nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.596 str.); 5)
valstybs ir savivaldybs gyvenamj patalp nuomininkai turi teis pakeisti nuomos
sutart, kai dalijamas butas (CK 6.599 str.), kai viena gyvenamoji patalpa keiiama
kelias (CK 6.600 str.), kai nuomininkai susijungia vien eim (CK 6.601 str.), kai
kitas eimos narys pripastamas nuomininku (CK 6.602 str.), kai perduodamas
patutintas kambarys (CK 6.603 str.), kai nuomininkas nutraukia darbo santykius (CK
6.604 str.); 6) valstybs ir savivaldybs gyvenamj patalp nuomininkas ir jo eimos
nariai turi teis pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamj patalp bei pagalbines patalpas
tik ratu leidus nuomotojui ir sutikus kartu gyvenantiems pilnameiams eimos
nariams, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims; jei nuomininkas, jo eimos
nariai ar kiti suinteresuoti asmenys nesutaria, ginas sprendiamas teismo tvarka (CK
6.05 str.).
GYVENAMJ PATALP NUOMOS SUTARTIES PABAIGA
Gyvenamosios patalpos nuomos terminuota sutartis baigiasi pasibaigus jos terminui,
taiau nuomininkas turi pirmenybs teis sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos
sutart naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykd sutarties slygas (CK 6.607 str.).
Kitais atvejais sutartis nutraukiama arba nuomininko, arba nuomotojo iniciatyva.
Nuomininkas turi teis nutraukti nuomos sutart, prie mnes ratu spjs
nuomotoj. Jeigu nuomininkas nespja nuomotojo, tai nuomotojas turi teis
susidariusi nuostoli atlyginim, t. y. nuomininkas privalo sumokti nuompinigius
u vien mnes (CK 6.609 str.). Sutartis gali bti pripainta negaliojania ir CK
6.586 straipsnyje nustatytais pagrindais (jei nuomininkas pateik tikrovs neatitinkanius duomenis, jei nuomos sutartimi buvo paeistos kit asmen teiss, jei
pareign veiksmai, susij su nuomos sutartimi, buvo neteisti).
Nuomotojo reikalavimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti nutraukta, jei: 1) nuomininkas nuolat (ne maiau kaip u tris mnesius, jeigu sutartis
nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigi ar mokesio u komunalines
paslaugas; 2) nuomininkas ar jo eimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys
ardo ar gadina gyvenamj patalp arba j naudoja ne pagal paskirt; 3) nuomininkas,
jo eimos nariai arba kartu gyvenantys asmenys netinkamu savo elgesiu sudaro
nemanomas slygas gyventi kitiems kartu arba greta. iais atvejais nuomininkas, jo
eimos nariai keldinami teismo tvarka nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK
6.611 str.).
227
CIVILINE TEISE
tu negalima naudotis pagal paskirt dl aplinkybi, u kurias panaudos gavjas neatsako; sutarties sudarymo metu panaudos davjas nespjo apie treij asmen
teises daikt arba panaudos davjas neperduoda daikto priklausini ar dokument
(CK 6.641 str. 3 d.).
Neterminuot sutart gali nutraukti kiekviena alis, apie tai spjusi kit al prie
tris mnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Be to, jeigu ko kita nenustato
sutartis, panaudos gavjas turi teis bet kada nutraukti terminuot panaudos sutart,
spjs kit al ne vliau kaip prie vien mnes (CK 6.642 str.).
CIVILINE TEISE
pagamintu daiktu perduoda ir teises j (CK 6.645 str. 2 d.). Darb rezultato ar
tarpinio rezultato atsitiktinio uvimo rizika, iki juos priima usakovas, tenka rangovui. Jei praleidiamas darbo ar jo etapo primimo terminas, tai atsitiktinio uvimo
rizika tenka termin praleidusiai aliai (CK 6.649 str.).
Jei darbas atliekamas visikai ar i dalies i usakovo mediagos, tai rangovas
atsako u netinkam mediagos sunaudojim. Jis privalo pateikti usakovui mediagos sunaudojimo ataskait, grinti mediagos likuius. Mediag ar rengini
atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka juos davusiai aliai.
Rangovas, kaip atliekamo darbo specialistas, privalo nedelsiant spti usakov,
kai gauta i usakovo mediaga, kiti daiktai ar dokumentai yra blogos kokybs,
usakovo nurodymai, kaip atlikti darbus, trukdo darb atlikti tinkamai, saugiai, kai
yra kit nuo rangovo nepriklausani aplinkybi, sudarani grsm darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui. Jis iais atvejais privalo sustabdyti darb, kol usakovas pakeis netinkam mediag tinkama, pakeis savo nurodymus arba imsis priemoni aplinkybms, sudaranioms grsm darbo tinkamumui, paalinti. Jeigu
usakovas nesiima reikiam priemoni nurodytoms aplinkybms paalinti, rangovas
turi teis nutraukti sutart ir pareikalauti nuostoli atlyginimo. Rangovas, nespjs
usakovo apie nurodytas aplinkybes, neatleidiamas nuo atsakomybs u atlikto
darbo trkumus (CK 6.659 str.).
Usakovo pareigos yra dvi: 1) priimti atlikt darb ir 2) u j sumokti. '
Usakovas privalo sutartyje numatytais terminais ir tvarka, dalyvaujant rangovui,
apirti ir priimti atlikt darb (jo rezultat). Usakovas, pastebjs nukrypimus nuo
sutarties ar kitus darbo trkumus, turi apie tai nedelsiant praneti rangovui. Darbo
primimas forminamas aktu ar kitokiu dokumentu, patvirtinaniu darb primim.
Jeigu usakovas darb priima jo nepatikrins, jis netenka teiss remtis darbo
trkumais, kurie buvo akivaizds ir kuriuos galima buvo pastebti priimant darb.
Jeigu po darbo primimo nustatomi trkumai, kuriuos rangovas buvo paslps,
usakovas apie juos privalo praneti rangovui per proting termin. Jei usakovas
praleidia termin darbui priimti, atsitiktinio darbo rezultato uvimo rizika tenka
usakovui (CK 6. 662 str.).
U darb usakovas apmoka sutartyje nustatyta tvarka. Gali bti mokama i
anksto, u atskirus darb etapus arba primus darbo rezultat, su slyga, kad darbai
yra atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 str.).
RANGOS SUTARTIES ALI ATSAKOMYB
Jeigu rangovas paeidia galutin darb atlikimo termin, tai usakovas turi teis
atsisakyti priimti darb ir pareikalauti nuostoli atlyginimo, jeigu prievols vykdymas dl termino praleidimo prarado prasm (CK 6.652 str. 4 d.). Kai rangovo atliktas
darbas yra netinkamos kokybs, usakovas turi teis savo pasirinkimu reikalauti i
rangovo neatlygintinai paalinti trkumus, atitinkamai sumainti darb kain,
atlyginti trkum alinimo ilaidas. Rangovas, uuot paalins trkumus, turi teis
neatlygintinai atlikti darb i naujo ir atlyginti usakovui dl sutarties vykdymo
termino udelsimo padarytus nuostolius. Jei rangovas trkum nepaalina arba
trkumai yra nepaalinami, usakovas turi teis nutraukti sutart ir reikalauti atlyginti
nuostolius.
Kai usakovas vengia priimti atliktus darbus, rangovas, pasibaigus mnesio terminui nuo tos dienos, kuri pagal sutart darbai turjo bti priimti, ir du kartus
230
ratu spjs usakov, turi teis parduoti darbo rezultat, o gaut sum, atskaits jam
priklausanius mokjimus, usakovo vardu sumokti depozitin sskait (CK 6.662
str. 6 d.).
11.7. KROVINI VEIMO SUTARTIS
iuolaikin ekonomika negali funkcionuoti be transporto paslaug. Transporto priemonmis perveami dideli kiekiai keleivi ir krovini. Transportas leidia aprpinti
gamyb aliavomis, renginiais, realizuoti pagamint produkcij, aprpinti gyventojus
vartojimo reikmenimis.
Pagal tai, kokios transporto priemons atlieka veimus, skiriami veimai geleinkeli, automobili, vidaus vanden, oro ir jr transporto priemonmis. Pagal tai,
kas veama, skiriamas keleivi, bagao, krovini veimas.
Veimo santykius, be CK 6.807-6.823 straipsni, reglamentuoja Lietuvos Respublikos geleinkeli transporto kodeksas (priimtas 1996 m.), Lietuvos Respublikos
keli transporto kodeksas (priimtas 1996 m.), Lietuvos Respublikos vidaus vanden
transporto kodeksas (priimtas 1996 m.), Lietuvos Respublikos aviacijos statymas
(priimtas 2000 m.) ir Lietuvos Respublikos prekybins laivybos statymas (priimtas
1996 m.). Be to, veimo santykius reglamentuoja Varuvos civilins aviacijos
konvencija (in., 1997, Nr. 19-413) ir Tarptautinio krovini veimo keliais
konvencija (CMR) (in., 1998, Nr. 107-2932).
KROVINIO VEIMO SUTARTIES SAMPRATA, DALYVIAI IR FORMA
Pagal krovinio veimo sutart vejas sipareigoja siuntjo jam perduot krovin
nugabenti paskirties punkt ir iduoti turiniam teis gauti krovin asmeniui
(gavjui), o siuntjas sipareigoja sumokti u veim nustatyt umokest (CK 6.808
str. 1 d.).
i sutartis realin, dvial ir atlygintin. Tais atvejais, kai kroviniai veami nuolat
ir reikia nustatyti transporto priemoni ir krovini pateikimo terminus ir tvark,
vejas ir krovini siuntjas gali sudaryti ilgalaik veim organizavimo sutart (CK
6.822 str.). i sutartis yra konsensualin. Ji nustato krovini ir transporto priemoni
pateikimo mast, atsiskaitymo tvark ir slygas. Konkretaus krovinio veimo sutartis
laikoma sudaryta nuo to momento, kai krovin priima vejas.
Sutarties dalyviai yra siuntjas, vejas ir gavjas. Siuntjai gali bti juridiniai ir
fiziniai asmenys. Vejai yra tik transporto mons. Jeigu krovin pergabena i vienos
vietos kit fizinis asmuo arkliais ar karuiu, tai tokius santykius reglamentuoja
rangos sutartis.
Sutarties forma raytin. Veimo sutarties sudarymas patvirtinamas vataraiu ar
kitokiu dokumentu (CK 6.808 str. 2 d.). Krovini veimas geleinkeli, keli, vidaus
vanden ir oro transportu forminamas vataraiais. Vataraio blankais u nustatyt
umokest aprpina vejai. Vatarat kartu su kroviniu vejui pateikia krovinio
siuntjas. Vataratyje nurodomos visos veimo slygos (siuntjas, gavjas, krovinys,
veimo slygos ir kt.). Vejas krovin priima pagal vatarat. Vataratis tampa
krovini veimo sutarties sudarymo ir jos turinio rodymu udjus pradins transporto
mons spaud. Krovinys gavjui iduodamas pagal vatarat.
231
CIVILINE TEISE
Krovini veimo jra sutartis forminama arba konosamentu (kai perveami nedideli krovini kiekiai), arba arteriu (kai veama visame laive, jo dalyje arba tam
tikrose laivo patalpose). Carteris - tai susitarimas, kuriuo laivo savininkas (valdytojas) sipareigoja inuomoti vis laiv arba jo dal. Carteris - tai konsensualin
sutartis. Konosamentu forminama realin sutartis. Konasamentas yra vertybinis
popierius. Jis suteikia j turiniam asmeniui teis disponuoti veamu kroviniu. Todl
konosamentai gali bti iduodami ir esant arteriui.
KROVINIO VEIMO SUTARTIES TURINYS
Vejas privalo pateikti krovinio siuntjui tinkamos bkls transporto priemones
krovinio siuntjo usakyme, veimo sutartyje arba veimo organizavimo sutartyje
nustatytais terminais. Krovinius pakrauna (ikrauna) vejas arba siuntjas (gavjas)
sutarties arba taisykli nustatyta tvarka. Vejas privalo pristatyti krovin paskirties
viet sutartyje, statyme ar kituose teiss aktuose nustatytais terminais, o jeigu jie
nenustatyti, per proting termin (CK 6.816 str.). Atgabent krovin vejas iduoda
vataratyje ar veimo sutartyje nurodytam asmeniui.
Krovinio siuntjas privalo apmokti veim. Veimo umokestis u krovini
veim vieuoju transportu nustatomas pagal statym nustatyta tvarka patvirtintus
tarifus. Krovinio gavjas privalo priimti krovin ir sumokti siuntjo nesumoktas
sumas bei papildomas tarif nustatytas sumas.
KROVINIO VEIMO SUTARTIES DALYVI ATSAKOMYB
U veimo sutarties nevykdym ar netinkam vykdym vejas atsako veimo sutarties ir statym nustatytais pagrindais ir tvarka. Veimo sutarties slygos, panaikinanios ar ribojanios vejo civilin atsakomyb, negalioja (CK 6.817 str. 2 d.).
Vejas ir siuntjas atleidiami nuo atsakomybs u transporto priemoni nepateikim arba j nepanaudojim, jeigu tai vyko dl nenugalimos jgos, krovini veimo nutraukimo ar transporto apribojimo tam tikrais marrutais statym nustatyta
tvarka ir kitais statym numatytais atvejais (CK 6.818 str.). Vejas atsako u krovinio ar bagao neisaugojim (praradim, trkum, sualojim) po krovinio ar bagao
primimo iki jo idavimo gavjui ar kitam galiotam asmeniui, jeigu nerodo, kad krovinys ar bagaas buvo visikai ar i dalies prarastas ar sualotas dl aplinkybi, kuri
vejas negaljo ivengti ir kuri paalinimas nuo jo nepriklaus (CK 6.820 str. Id.).
Prekybins laivybos statymas reglamentuoja veimo sutarties ali atsakomyb,
kai veimo metu vyksta bendroji avarija (smoningai ir pagrstai padaromos ilaidos
ar aukojimai, kad bt igelbtas nuo bendro pavojaus laivas; frachtas -umokestis u
krovinio veim ir laivu veami kroviniai). Bendrosios avarijos ilaidos ar aukojimai
dalijami proporcingai laivo, frachto ar krovinio vertei. Tai gali bti nuostoliai,
padaryti dl krovini ar laivo priklausini imetimo u borto, nuostoliai, padaryti
gesinant gaisr, uplukdant laiv ant seklumos ir pan.
r
Atskiros sutari rys
jas sipareigoja grinti davjui toki pat pinig sum arba tok pat kiek tokios pat
ries ir kokybs kit daikt bei mokti palkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita
(CK 6.870 str. 1 d.). i sutartis realin, nes pripastama sudaryta nuo pinig arba
daikt perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Sutartis yra vienaal, nes pareig
turi tik paskolos gavjas: jis privalo grinti skol ir sumokti palkanas, jeigu sutartyje nenustatyta, kad palkanos neturi bti mokamos. Paskolos gavjas tampa jam
perduot pinig ar kit daikt savininku. Nuo daikt perdavimo momento jam tenka
i daikt atsitiktinio uvimo rizika.
Sutartis sudaroma ratu, jei paskolos suma virija 2000 lit arba jei paskolos
davjas yra juridinis asmuo. Raytine sutarties forma pripastamas paskolos ratelis
ar kitoks dokumentas, kurie patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavim (CK 6.871
str.).
11.9. BANK SUTARTYS. ATSISKAITYMO
TEISINIAI SANTYKIAI
Bankai - tai specialios mons, kurios atlieka finansines operacijas su pinigais, vertybiniais popieriais, kasos operacijas. Bankas surenka daugelio asmen pinigus
vien bendr mas, paversdamas pinigus kapitalu. Kam reikia pinig, tas j gali gauti
banke. Banko kapital sudaro: 1) nuosavas pagrindinis kapitalas (akcinis kapitalas);
2) indlinink patiktos los bankui (banko klient los sskaitose); 3) kapitalas,
gaunamas ileidiant vertybinius popierius. Bankas kartu yra ir skolininkas, ir
kreditorius. Jis yra indlinink skolininkas, o asmen, kuriems suteik kreditus
(paskolas), - kreditorius.
Bank kontrol Lietuvoje atlieka Lietuvos bankas.
Bankai sudaro sskaitos, indli sutartis. Jie teikia paskolas ir kreditus, atlieka
kasos operacijas: priima mokjimus klient sskaitas, klient pavedimu atlieka
mokjimus i j sskait. Jie perka ir parduoda vertybinius popierius, saugo dokumentus ir brangenybes, nuomoja seifus ir kt.
KREDITAVIMAS
Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito staiga (kreditorius) sipareigoja suteikti
kredito gavjui sutartyje nustatyto dydio ir nustatytomis slygomis pinigines las
(kredit), o kredito gavjas sipareigoja gaut sum grinti kreditoriui ir mokti
palkanas (CK 6.881 str. 1 d.). i sutartis yra konsensualin, dvial ir atlygintin.
Sutarties dalyku gali bti tik pinigai. Kreditus gali teikti tik bankas ar kita kredito
staiga. Sutarties forma - raytin, kurios nesilaikymas daro sutart negaliojani (CK
6.882 str.).
BANKO INDLIS
Banko indlis forminamas sutartimi. Banko indlio sutartimi viena alis (bankas ar
kita kredito staiga) sipareigoja priimti i kitos alies (indlininko) arba, gavusi kitai
aliai pervest pinig sum (indl), sipareigoja grinti indl ir sumokti u j
palkanas sutartyje nustatytomis slygomis ir tvarka (CK 6.892 str. 1 d.). Sutartis
konsensualin, atlygintin, dvial, ir indlininkas privalo mokti u banko paslau233
CIVILINE TEISE
gas. Pinigai, mokti indlio sskait, yra banko nuosavyb. Indlininkas turi tik
reikalavimo teis. Sutartis turi bti raytin. Tai gali bti indlininko knygel, depozito sertifikatas ar kitoks banko iduotas dokumentas. Jeigu raytins formos
nesilaikoma, indlio sutartis negalioja (CK 6.894 str.).
Indl galima dti kito asmens naudai. is asmuo gyja teises indl nuo savo
pirmojo pareikalavimo bankui momento arba nuo savo ketinimo naudotis indlininko
teismis ireikimo kitokiu bdu momento (CK 6.900 str.).
BANKO SSKAITA
Juridiniai asmenys paprastai atsiskaito ne grynaisiais pinigais, o perveda pinigus i
moktojo sskaitos gavjo sskait. Tam, kad galima bt atlikti mokjimoatsiskaitymo operacij banke, reikia turti banko sskait, kuri atidaroma sudarant
banko sskaitos sutart.
Banko sskaitos sutartimi bankas sipareigoja priimti ir skaityti pinigus kliento
(sskaitos savininko) atidaryt sskait, vykdyti kliento nurodymus dl tam tikr
sum pervedimo ir imokjimo i sskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas
operacijas, o klientas sipareigoja apmokti bankui u suteiktas paslaugas ir operacijas (CK 6.913 str. 1 d.).
i sutartis konsensualin, dvial ir atlygintin (bankas moka palkanas, o klientas
apmoka banko atliekamas operacijas). ios sutarties alys yra: bankas ar kredito
staiga ir fizinis ar juridinis asmuo. Sutarties dalykas - kliento pinigins los,
esanios banke. Klientas turi prievolin reikalavimo teis ias las, o nuosavybs
teis las turi bankas. Sutarties forma - paprasta raytin.
Banko pareigos yra ios: 1) vykdyti kliento pavedimus; 2) skaityti sskait kliento
vardu gaunamas pinigines las; 3) mokti palkanas ir 4) saugoti kliento sskaitos
paslapt. Kliento yra ios pareigos: 1) laikytis banko taisykli atliekant atsiskaitymo
operacijas ir 2) apmokti banko atliekamas operacijas.
ATSISKAITYMAI
Didioji dalis atsiskaitym tarp juridini asmen, taip pat atsiskaitym dalyvaujant
fiziniams asmenims, usiimantiems kine komercine veikla, vykdomi ne grynaisiais
pinigais. Tokie atsiskaitymai atliekami per bankus, kuriuose yra atidarytos atsiskaityme dalyvaujani asmen sskaitos. Atsiskaitymai ne grynaisiais pinigais
atliekami pateikiant mokjimo pavedimus, akredityvus, ekius, vekselius, inkaso ir
kitas statym nustatytas atsiskaitymo priemones.
Mokjimo pavedimas. Moktojas pateikia bankui mokjimo pavedim, kurio
turinys ir forma, taip pat kartu su juo pateikt dokument turinys ir forma turi atitikti
statym ir banko veiklos taisykli nustatytus reikalavimus (CK 6.932 str. 1 d.).
Mokjimo pavedim blankais savo klientus aprpina bankai. Moktojo pavedim
bankas vykdo, jeigu moktojo sskaitoje yra pinig, jeigu ko kita nenustato banko ir
moktojo sudaryta sutartis (bankas gali kredituoti moktoj). Bankas, vykdydamas
pavedim, perveda jame nurodyt pinig sum gavjo bank, kad j skaityt
pavedime nurodyto asmens sskait.
Akredityvas - tai nustatytos formos banko dokumentas, kuriuo moktojo bankas
paveda gavjo bankui atlikti mokjimus i akredityve nurodytos sumos moktojo
nustatytomis slygomis. Akredityvais atsiskaitoma, kai tai nustato sutartis, su234
daryta moktojo su l gavju. Pavyzdiui, pirkjas duoda pavedim j aptarnaujaniame banke atidaryti akredityv nurodytai sumai. Bankas, vykdydamas i pavedim, atidaro akredityv banke, aptarnaujaniame pardavj. Pardavjas yra informuojamas apie atidaryt akredityv. Pardavjas, vykds pirkimo-pardavimo
sutart, dokumentus apie sutarties vykdym perduoda savo bankui, kuris, patikrins
dokumentus, atlieka mokjim, jeigu dokumentai atitinka akredityvo slygas. Akredityvai gali bti ataukiami ir neataukiami. Jeigu akredityve nra aikiai nurodyta, ar
jis ataukiamas, ar ne, toks akredityvas laikomas neataukiamu (CK 6.937 str. 4 d.).
Inkaso - tai banko operacija, kuria bankas, vykdydamas kliento pavedim, gauna
pagal kliento pateiktus mokjimo dokumentus (sskaitas, ekius, vekselius) pinigus
klientui.
ekis - tai raytinis sakymas bankui imokti pinig sum i ekio davjo sskaitos asmeniui, pateikusiam ek. Tai ekio davjo sakymas tik bankui. sakymas
kitam asmeniui imokti pinigus nra ekis. ekis apmokamas ekio davjui pinigais
i jo sskaitos, esanios banke. Klientas, norintis atsiskaityti ekiais, sudaro sutart su
banku, ir bankas jam iduoda eki knygel; sutariama dl parao ir eki sumos.
Reikalavimus ekio formai, atsiskaitym ekiais tvark nustato Lietuvos Respublikos
eki statymas. ekis nra pinigai. Kol ekis neapmoktas, prievol sumokti pinig
sum nevykdyta. Bankas gali atsisakyti apmokti ek, jeigu jis neteisingai
formintas, nra l moktojo sskaitoje, praleistas pateikimo apmokti terminas.
Vekselis - tai vertybinis popierius, kuriuo j iras asmuo be slyg sipareigoja
tiesiogiai ar netiesiogiai sumokti tam tikr pinig sum nurodytam asmeniui pats
arba sako tai padaryti kitam. Vekselis gali bti sakomasis arba paprastasis. sakomuoju
vekseliu davjas sako kitam asmeniui (paprastai bankui), kad is vekselyje rayt
sum sumokt jame nurodytam asmeniui. Paprastuoju vekseliu davjas be slyg
sipareigoja vekselyje rayt sum sumokti pats. Vekseli santykius reglamentuoja
Lietuvos Respublikos vekseli statymas. Vekselis - tai sutartin, abstrakti (nenurodoma u k mokama), vienaal (vekselio gavjas pagal veksel joki pareig vekselio davjui neturi), formali ir pinigin prievol. Vekselis - tai atsiskaitymo ir kreditavimo priemon, nes pinigai pagal veksel imokami vliau. Veksel galima perduoti kitam
asmeniui, padarius ra apie perdavim kitoje vekselio pusje arba pratsoje. Toks
raas vadinamas indosamentu. Asmuo, padars tok ra, vadinamas indosantu.
Indosantas atsako u vekselio akcept ir apmokjim, jeigu nra padars prieingo
rao. Vekseliai iki j mokjimo termino sujimo pateikiami moktojui akceptuoti.
CIVILINE TEISE
236
237
CIVILINE TEISE
t. Jis turi teis sumainti ar atsisakyti imokti draudimo imok, jeigu draudiminis
vykis atsitiko dl apdraustojo kalts (tyins veiklos), jeigu draudjas, sudarydamas
sutart, pateik draudikui inomai neteisingus duomenis ar juos nuslp, jeigu
draudjas gavo vis ar dalin alos atlyginim i asmens, padariusio al, jeigu
draudiminis vykis atsitiko dl karo veiksm, karo arba ypatingosios padties vedimo, masini neramum, branduolins energijos poveikio, jeigu draudimo ries
taisykls nenumato kitaip.
DRAUDIMO SUTARTIES PABAIGA
Draudimo sutartis pasibaigia, jei: draudjas nustatytu laiku nesumoka draudimo
mok; draudikas sumoka visas draudimo sutartyje numatytas imokas; likviduojamas
draudjas ir nra jo teisi bei pareig permj; mirta apdraustasis; pasibaigia
draudimo sutarties galiojimo terminas ir kitais statym numatytais atvejais.
238
Intelektin nuosavyb
239
CIVILINE TEISE
daro nedalom visum, ar susideda i dali, kuri kiekviena gali turti savarankik
reikm. Bendrai sukurto krinio dalis laikoma turinia savarankik reikm, jeigu ji
gali bti panaudota atskirai nuo kit io krinio dali. Bendraautori savitarpio
santykiai ir kiekvienam i bendraautori skiriama atlyginimo dalis nustatomi j
susitarimu. Jei tokio susitarimo nra, autori teises krin gyvendina visi
bendraautoriai kartu, o atlyginimas jiems paskirstomas, atsivelgiant kiekvieno
bendraautorio krybos indl. N vienas i bendraautori neturi teiss, neturdamas
tam pakankamo pagrindo, udrausti naudoti bendr krin (ATGT 7 str.).
Bendraautorysts santykiams atsirasti reikalingos ios slygos: 1) bendras krybinis darbas; 2) bendraautori susitarimas ar sutikimas dl bendro darbo ir jo rezultato; 3) bendro darbo bendras rezultatas - krinys; 4) kiekvieno bendraautorio
krybinis indlis, atitinkantis originalumo reikalavimus.
Autoriaus turtins teiss krin, iskyrus kompiuteri programas, kur sukr
darbuotojas, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybin uduot, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje (ATGT 9 str. 2 d.).
Autori teiss audiovizualinius krinius (filmus) priklauso juos sukrusiems
asmenims, kuriais laikomi reisierius, scenarijaus autorius, dialog autorius, dailininkas, operatorius ir muzikos (su tekstu ar be teksto), sukurtos specialiai iam
kriniui, autorius. Anksiau sukurt krini, kurie yra perdirbti arba traukti film
autoriai turi autori teises savo krinius.
Filmai - tai tokie kriniai, kuriuos sudaro visuma susijusi vaizd (tiek su garsu,
tiek be garso), kurie atgaminami panaudojant atitinkamas technines priemones (kino
filmai, televizijos filmai, televizijos programos, videofilmai ir kt.). Jei filmas
nesudtingas, jo krjas gali bti vienas asmuo, kuriam priklauso visos teiss sukurt krin. Paprastai kino filmai, televizijos filmai, videofilmai yra sudtingi kriniai. Kuriant film reikia dti daug krybinio darbo, organizacinio darbo, daug
pinig. J kuriant dalyvauja scenarijaus autorius, muzikos autorius, reisierius, aktoriai ir kiti atlikjai, dailininkas, kostium dailininkas, dialog autorius, operatorius
ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, kurie atlieka vairius darbus (gamina dekoracijas, siuva drabuius, teikia transporto paslaugas ir kt.). Vis i asmen darb
organizuoja, finansuoja, gyja reikalingas teises filmo gamintojas (prodiuseris).
ATGT 11 straipsnio 2 dalyje tvirtinta prezumpcija, kad autoriai, sudarydami filmo
sukrimo sutart arba perduodami gamintojui jau sukurtus krinius, suteikia jam teis
atgaminti, platinti, eksportuoti, subtitruoti krin, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje.
AUTORIAUS TEISI APSAUGOS ENKLAS
Autorius arba kitas autoriaus teisi subjektas gali informuoti visuomen apie savo
teises, panaudodamas autori teisi apsaugos enkl, kur sudaro trys elementai:
apskritime ar apvaliuose skliaustuose rayta raid , autoriaus arba kito autoriaus
teisi subjekto vardas (pavadinimas) ir pirmieji krinio ileidimo metai (ATGT 12
str.).
240
Intelektin nuosavyb
AUTORI TEISS
Autoriaus teiss krin atsiranda nuo krinio ar jo dalies sukrimo momento, t. y. kai
krinys ar jo dalis gyja objektyvi form. Nuo io momento autorius gyja visas
asmenines neturtines teises, nurodytas ATGT 14 straipsnyje ir turtines teises, nurodytas 15 straipsnyje.
Autoriaus asmenins neturtins teiss. Autorius, neatsivelgiant jo turtines teises,
net ir tuo atveju, kai turtins teiss perduotos kitam asmeniui, turi tokias asmenines
neturtines teises: 1) teis reikalauti pripainti krinio autoryst, aikiai nurodant
autoriaus vard ant vis ileidiamo krinio egzempliori, taip pat kitu manomu
bdu vieai atliekant krin (autorysts teis); 2) teis reikalauti, kad bet kokiu bdu
naudojant krin bt nurodomas arba nebt nurodomas autoriaus vardas, arba bt
nurodomas autoriaus pseudonimas (teis autoriaus vard); 3) teis prietarauti bet
kokiam krinio ar jo pavadinimo ikraipymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet
kokiam kitam ksinimuisi krin, galiniam paeisti autoriaus garb ar reputacij
(teis krinio nelieiamyb). Asmenins neturtins autoriaus teiss yra neatskiriamai
susijusios su autoriaus asmeniu ir neturi ekonominio turinio. Jos saugomos
neterminuotai ir neperduodamos kitiems asmenims, be to, saugomos neatsivelgiant
j subjekto vali - autoriaus sudaryti sandoriai dl i teisi perdavimo negalioja.
Autori turtins teiss. ATGT 15 straipsnyje tvirtinta, kad autorius turi ias
iimtines turtines teises: 1) atgaminti krin bet kokia forma ir bdu; 2) ileisti krin;
3) versti krin; 4) adaptuoti, aranuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti krin; 5)
platinti krinio original ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai
ar kitaip perduodant nuosavybn ar juos valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant;
6) vieai rodyti krinio original ar kopijas; 7) vieai atlikti krin bet kokiais bdais
ir priemonmis; 8) transliuoti, retransliuoti ir kitaip vieai skelbti krin, skaitant jo
padarym vieai prieinam kompiuteri tinkle (internete).
Bet koks krinio originalo ar jo kopij panaudojimas be autoriaus ar jo teisi
permjo ar jo tinkamai galioto asmens leidimo yra laikomas neteistu, iskyrus
statymo numatytus atvejus. Autorius ar jo teisi permjas turi teis udrausti tok
krinio originalo ar jo kopij panaudojim.
Autorius turi teis gauti autorin atlyginim u krin, nesvarbu, kokiu bdu jis
buvo panaudotas. U vie krinio atlikim ir vie krinio paskelbim autorius turi
teis gauti autorin atlyginim tiek tiesiogiai atliekant krin (gyvas atlikimas), tiek
panaudojant fonogram ar garsinio regimojo krinio ra, radijo ir televizijos
transliacij ar retransliacij. U krinio transliacij ir retransliacij autorius turi teis
gauti autorin atlyginim tiek transliuojant ar retransliuojant tiesiogin krinio
atlikim, tiek panaudojant fonogram ar audiovizualinio krinio ra, radijo ir
televizijos transliacij ar retransliacij. Autorinio atlyginimo dydis ir mokjimo tvarka
nustatoma autorinje sutartyje, taip pat autorinse licencinse sutartyse, kurias krini
naudotojai sudaro su autoriais arba su autori teisi kolektyvinio administravimo
asociacijomis.
Autoriaus turtini teisi apribojimai leidiami iimtinai io statymo numatytais
atvejais. Jie turi neprietarauti prastiniam krinio naudojimui ir nepaeisti teist
autoriaus ar kito autoriaus teisi subjekto interes. Krin galima naudoti be autoriaus
ar jo teisi permjo leidimo ir nemokant autoriui atlyginimo tik
241
CIVILINE TEISE
ATGT nustatytais atvejais. Visais kitais atvejais krin galima naudoti tik autoriaus
ar jo teisi permjo leidimu ir u kiekvien panaudojim mokant atlyginim; kitoks
krinio naudojimas yra autoriaus iimtini turtini teisi paeidimas ir utraukia
statym nustatyt atsakomyb. statymo nustatytomis slygomis, apimtimi ir tvarka
leidiama atgaminti krin asmeniniais tikslais, cituoti, naudoti mokymo, mokslini
tyrim, informacijos ir visuomens saugumo tikslais, religini apeig metu, atgaminti
j laikinai ir kt.
Autori teisi galiojimo terminas. Autoriaus turtins teiss galioja vis autoriaus
gyvenim ir 70 met po jo mirties, nepaisant krinio teisto vieo paskelbimo datos.
Autoriaus asmenins neturtins teiss saugomos neterminuotai. Autori turtins teiss
krin, sukurt bendraautorysts pagrindu, galioja vis bendraautori gyvenim ir 70
met po paskutinio bendraautorio mirties. Autori teiss anonimikai arba
pseudonimu vieai paskelbt krin galioja 70 met nuo krinio teisto vieo
paskelbimo datos. Jei tokio krinio autoriaus tapatyb nekelia abejoni arba per
nurodyt termin paaikja autoriaus tikrasis vardas, autoriaus turtins teiss tok
krin galioja vis autoriaus gyvenim ir 70 met po autoriaus mirties.
Autori turtins teiss audiovizualin krin galioja, kol gyvi reisierius, scenarijaus autorius, dialog autorius, dailininkas, operatorius bei muzikos, specialiai
sukurtos iam kriniui, autorius ir 70 met po paskutiniojo i j mirties.
Fizinis ar juridinis asmuo, pirm kart teistai ileids ar kitaip teistai vieai
paskelbs anksiau nespausdint (neskelbt) krin, pasibaigus jo autoriaus teisi
galiojimo terminui, gyja autoriaus iimtines turtines teises krin, kurios galioja 25
metus nuo krinio pirmojo teisto ileidimo ar vieo paskelbimo datos.
Autoriaus teisi galiojimo terminai pradedami skaiiuoti nuo sausio 1 dienos po t
met, kada vyko juridinis faktas (autoriaus mirtis, pirmas krinio ileidimas), kurio
pagrindu pradedamas skaiiuoti nurodytas terminas.
AUTORINS SUTARTYS
Autori turtins teiss gali bti perduodamos sutartimi. Autori asmenins neturtins
teiss kitiems asmenims neperduodamos. Turtines teises autorius gali perduoti
kitiems asmenims autorine sutartimi dl teisi perdavimo arba suteikti autorine
licencine sutartimi.
Pagal autorin sutart viena alis (autorius ar jo teisi turtojas) perduoda arba
suteikia autori turtines teises literatros, mokslo ar meno krin arba sipareigoja
sukurti sutartyje nurodyt krin ir perduoti ar suteikti autori turtines teises j kitai
aliai (teisi permjui ar licenciatui), o kita alis sipareigoja naudoti krin arba
pradti juo naudotis sutartyje nustatytomis slygomis ir sumokti nustatyt autorin
atlyginim, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip (ATGT 39 str. 1 d.).
i sutartis konsensualin, atlygintin ir dvial. Sutartys dl krini redagavimo,
mokymo, konsultavimo, organizacini ir technini paslaug teikimo, sutartys, kuri
dalykas nra autoriaus turtini teisi pardavimas ar suteikimas, nelaikomos
autorinmis.
Autorinje sutartyje dl teisi perdavimo turi bti aikiai nurodytos autoriaus
perduodamos turtins teiss krin (nurodant konkretaus krinio pavadinim).
Asmuo, kuriam perduotos autoriaus turtins teiss, laikomas autoriaus turtini teisi
permju. Negalima perduoti teisi visus bsimus autoriaus krinius.
242
Intelektin nuosavyb
243
CIVILINE TEISE
Intelektin nuosavyb
minti savo transliacij raus; 5) vieai skelbti savo transliacijas, jeigu tai vyksta u
jimo mokest visuomenei prieinamose vietose; 6) padaryti transliacij raus ar j
kopijas vieai prieinamus, skaitant perdavim kompiuteri tinklais (internete); 7) platinti savo transliacij raus ar j kopijas parduodant ar kitaip perduodant nuosavybn
arba juos valdyti, taip pat importuojant ir eksportuojant (ATGT 56 str. 1 d.). Radijo
ar televizijos programa atsiranda tik tansliacijos metu.
GRETUTINI TEISI GALIOJIMO TERMINAS
Gretutins teiss galioja 50 met po krinio atlikimo, pirmojo fonogramos ar garsinio
regimojo krinio rao padarymo ar tokio krinio teisto vieo paskelbimo datos,
pirmojo transliacijos vieo perdavimo datos arba po pirmojo atlikimo ileidimo (vieo
paskelbimo) (ATGT 59 str.).
CIVILINE TEISE
Intelektin nuosavyb
Paryiaus konvencijos 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pramonins nuosavybs
objektais laikomi iradim patentai, naudingieji modeliai, pramoninis dizainas, preki
enklai, paslaug enklai, firm vardai ir kilms nuorodos arba kilms vietos
pavadinimai, taip pat apsauga nuo nesiningos konkurencijos. is sraas nra
pilnas. Pramonin nuosavyb suprantama ir paia plaiausia prasme, kaip teigiama
Paryiaus konvencijos 1 straipsnio 3 dalyje, ir apima ne tik pramon ir prekyb
tiesiogine prasme, bet ir ems kio gamybos sritis, kalnakasybos pramon ir visus
produktus - tiek gaminamus, tiek ir gamtins kilms (pvz., vyn, grdus, tabako
lapus, valgius, gyvulius, ikasenas, mineralinius vandenis, al, gles, miltus). Prie
pramonins nuosavybs objekt taip pat priskirtinos puslaidininkini gamini
topografijos ir gamybins komercins paslaptys (ang. know-how). Toliau aptarsime
labiausiai paplitusias pramonins nuosavybs objekt ris: iradimus ir preki
enklus.
PATENT TEIS
Patent teis - tai visuma teiss norm, kurios reglamentuoja iradim teisin apsaug, nustatydamos ios apsaugos slygas, patentavimo tvark ir patento suteikiamas
teises, atsakomyb u patento savininko ar jo teisi permjo teisi paeidim.
Lietuvoje pagrindinis patent teiss altinis yra Lietuvos Respublikos patent
statymas, Seimo priimtas 1994 m. sausio 18 d. (in., 1994, Nr. 8-120, su vlesniais
pakeitimais).
Patent teiss objektas yra iradimas. Patent statymas nepateikia isamios
iradimo svokos, o tik nurodo iradimo patentabilumo poymius, t. y. poymius,
kuriems esant iradim galima patentuoti ir gauti patent. statymo 2 straipsnyje
nustatyta, kad iradimai yra patentabils, jeigu jie nauji, iradimo lygio ir turi pramonin pritaikomum.
Iradimo naujumas. statymo3 straipsnyje nustatyta, kad iradimas yra naujas,
jeigu jis neinomas technikos lygiu. Technikos lygiu laikoma visa, kas iki paraikos
padavimo datos arba, jeigu pretenduojama prioritet, iki prioriteto datos buvo vieai
skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje arba usienyje. Naujumas nustatomas
technikos lygiu tam tikrai datai (paraikos padavimo datai arba prioriteto datai).
Technikos lyg sudaro visa viea informacija apie iradimus ir kitus techninius
sprendinius. Tai informacija apie technikos pasiekimus tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje
pasaulio alyje. statyme tvirtintas pasaulinio naujumo reikalavimas.
Nustatant iradimo naujum vertinama visa informacija, kuri buvo inoma iki
paraikos padavimo datos arba prioriteto datos. Prioriteto teis nustato Paryiaus
konvencijos dl pramonins nuosavybs saugojimo 4 straipsnis (in., 1996, Nr. 551289). Bet kuris asmuo, nustatyta tvarka padavs iradimo paraik vienoje i Paryiaus konvencijos ali, naudojasi prioriteto teise paduoti paraik kitose alyse per
12 mnesi nuo pirmos paraikos padavimo datos. Jis gali prayti atitinkamos alies
patent inybos, kad jo vlesnei paraikai bt suteikta pirmosios paraikos padavimo
data. Be to, statymo 6 straipsnis suteikia iradjui lengvatin 6 mnesi termin, jeigu
informacija apie iradim buvo paskleista per 6 mnesius iki patentins paraikos
padavimo datos ir jeigu i informacij paskleid pats iradjas arba jo teisi
permjas, eksponuodamas iradim oficialioje ar oficialiai pripaintoje tarptautinje
parodoje, arba kitas asmuo, nordamas pakenkti iradjui ar jo teisi permjui.
247
CIVILINE TEISE
Iradimo lygis. statymo 4 straipsnyje nustatyta, kad iradimas yra iradimo lygio,
jeigu jis neinomas atitinkamos srities specialistui technikos lygiu. is apibdinimas
nra visai tinkamas, nes nra specialisto, kuris inot vis technikos lyg (pasaulins
technikos lyg). Iradimas nra iradimo lygio, jei iradimu sprendiama problema,
jos sprendimo bdas ir iradimo rezultatas akivaizdus atitinkamos srities specialistui.
Pramoninis pritaikomumas. Patent statymo 5 straipsnyje parayta, kad
pramonin pritaikomum turi iradimas, kur galima pagaminti ar panaudoti pramonje, ems kyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse. statymas, pateikdamas
nepiln srii, kuriose gali bti panaudotas iradimas, sra, nustato, kad pramonin
pritaikomum turi visi iradimai, kurie gali bti panaudoti bet kokioje mogaus
veiklos srityje.
Patent statymo 2 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad iradimais nelaikomi atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai, gamini ioriniai vaizdai, aidim,
intelektins ir kins veiklos planai, taisykls ir bdai, skaiiavimo main programos
bei informacijos teikimo bdai. Atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai
nra techniniai sprendiniai. Tai mokslo inios, kuri negalima monopolizuoti,
negalima udrausti monms jomis naudotis. aidim, intelektins ir kins veiklos
planai, taisykls ir bdai nra techniniai sprendiniai, todl ir negali bti patentuojami.
Skaiiavimo main programas Lietuvos Respublikos autori teisi ir gretutini teisi
statymas saugo kaip krinius. Iradimais nelaikomi informacijos teikimo bdai,
taiau iradimais gali bti pripastamos technins informacijos perdavimo
priemons. Be to, patentai neiduodami u moni ir gyvn gydymo, lig
diagnozavimo ir profilaktikos bdus (iskyrus renginius bei mediagas, kurie
naudojami tiems bdams), augal ir gyvn veisles, biologinius (iskyrus mikrobiologinius) j ivedimo bdus, iradimus, prietaraujanius visuomens interesams,
morals ir humanikumo principams.
Patento idavimas. Sukrus iradim, reikia forminti patentin paraik ir j
paduoti Valstybiniam patent biurui. Paraik gali paduoti pats iradjas, jo teisi
permjas, darbdavys (tarnybinio iradimo paraik). Jeigu yra keletas asmen (tiek
fizini, tiek juridini), turini teis paduoti paraik, tai jie paraik paduoda
bendrai. Be to, ie asmenys gali paraik paduoti per atstov ar patentin patiktin.
Usienio ali fiziniai ir juridiniai asmenys paraikas Valstybiniam patent biurui gali
paduoti tik per Lietuvos Respublikos patentin patiktin. Patentinis patiktinis - tai
Lietuvos Respublikos pilietis, turintis auktj technin, gamtos moksl ar teisin
isilavinim, ilaiks nustatyt kvalifikacin egzamin ir raytas Lietuvos
Respublikos patentini patiktini registr, kur tvarko Valstybinis patent biuras.
Dl vieno iradimo paduodama viena paraika. Vien paraik galima paduoti dl
iradim grups, jeigu iuos iradimus jungia bendra iradybos mintis.
Patentins paraikos sudtis. Patentin paraik sudaro Patent statymo 11
straipsnyje nustatyta dokument visuma: 1) praymas iduoti patent; 2) iradimo
apraymas; 3) vieno ar daugiau punkt apibrtis; 4) briniai, jeigu j reikia
iradimo esmei paaikinti, 5) referatas; 6) dokumentas, patvirtinantis, kad sumoktas
mokestis; 7) dokumentas apie teis paduoti patentin paraik (jei j paduoda ne
iradjas) ir 8) pareikimas dl iradimo autorysts.
Svarbiausi paraikos dokumentai yra iradimo apraymas, apibrtis ir briniai
(jeigu jie reikalingi), nes juose atskleidiama iradimo esm. Iradimo esm
248
Intelektin nuosavyb
turi bti atskleista aikiai ir isamiai, kad atitinkamos srities specialistas, inagrinjs
iradimo apraym ir brinius, galt iradim panaudoti.
Iradimo apibrtis. Iradimo apraymas baigiamas iradimo apibrtimi.
Iradimo apibrtis nustato patento suteikiamos teisins apsaugos ribas. Patentas
saugo tik t patentuoto iradimo poymi visum, kuri nurodyta iradimo apibrtyje.
Nenurodyt iradimo apibrtyje poymi (nors jie ir bt nurodyti iradimo
aprayme ar briniuose) patentas nesaugo. Iradimo apibrtyje nurodomi tik esminiai iradimo poymiai. Esminiais laikomi tokie poymiai, kuri bent vieno nesant
negalima bus pasiekti iradimo tikslo (iradimas bus neveikiantis). Iradimo apibrt
gali sudaryti vienas ar daugiau punkt. Visi apibrties punktai turi bti tiksls ir
konkrets.
Gavs iradimo paraik, Valstybinio patent biuro paraik primimo skyrius per
tris dienas nuo paraikos gavimo dienos atlieka formalij paraikos ekspertiz,
kurios metu patikrina, ar visi pateikti paraikos dokumentai, ar teisingai jie forminti
ir ar sumoktas mokestis. Atsivelgiant ios ekspertizs rezultatus, paraika arba
grinama pareikjui, arba priimama nagrinti, suteikiant jai padavimo dat ir
iduodant pareikjui patentins paraikos primimo paym.
Primus paraik nagrinti, Valstybinio patent biuro iradim skyrius atlieka
patentins paraikos ekspertiz. Tikrinama, ar pateiktas patentuoti iradimas nepriskirtinas prie nepatentuotin objekt (nra atradimas, mokslo teorija, matematinis
metodas, gamini iorinis vaizdas, aidim, intelektins veiklos planas, taisykl ar
bdas, skaiiavimo main programa, informacijos teikimo bdas, moni ar gyvn
gydymo, lyg diagnozavimo ir profilaktikos bdas ir kt.). Jeigu ekspertiz nustato,
kad paraika atitinka Patent statymo reikalavimus, tai, prajus 18 mnesi nuo jos
padavimo datos ar prioriteto datos, paraika paskelbiama oficialiame Valstybinio
patent biuro biuletenyje. Pareikjui papraius ratu, paraik galima paskelbti
anksiau, bet ne anksiau kaip po 6 mnesi nuo jos padavimo datos.
Paskelbus patentin paraik, Valstybinis patent biuras pranea pareikjui, kad
per tris mnesius turi bti sumoktas nustatyto dydio mokestis u patento idavim.
Biuras, gavs praneim, kad mokestis sumoktas, priima sprendim iduoti patent.
Iradimas raomas patent registr, o pareikjui iduodamas patentas.
Patentas. Patentas - tai Valstybinio patent biuro iduotas dokumentas, kuris
patvirtina pareikto sprendinio pripainim iradimu, iradimo pirmum, iradimo
autoryst ir iimtines teises iradim. Valstybinio patent biuro iduotas patentas
negarantuoja iradimo naujumo, iradimo lygio ir pramoninio pritaikomumo, nes
Lietuvoje yra pareiktin patent idavimo tvarka ir patentai iduodami pareikjo
atsakomybe ir rizika, t. y. pareikjas yra atsakingas, jeigu jo gautas patentas
paeidia kit asmen teises.
Patentas galioja 20 met nuo paraikos padavimo dienos. Jo galiojimas priklauso
nuo met mokesio mokjimo. is mokestis mokamas u treiuosius patento galiojimo metus. Mokest reikia sumokti per einamj met paskutiniuosius du mnesius. Nesumokjus mokesio per termin, j galima sumokti per kit met 6
mnesius. Taiau tokiu atveju reikia sumokti 50 proc. didesn mokest.
Patento suteikiamos teiss. Patentas jo savininkui suteikia iimtin teis
patentuoto iradimo panaudojim: be patento savininko leidimo kitas asmuo neturi
teiss gaminti gaminius naudodamas patentuot iradim, silyti, veti ar tiekti bei
kaupti rinkai patentuot gamin, naudoti patentuot bd. Leidiama be pa249
CIVILINE TEISE
tento savininko leidimo panaudoti patentuot iradim savo poreikiams patenkinti, jei
tai neprietarauja ekonominiams patento savininko interesams, panaudoti iradim
eksperimentams ar mokslinio tyrimo tikslais, gaminant vaistus pagal atskir gydytojo
recept, jeigu nurodyta, kaip naudotis taip pagamintais vaistais. Patento savininko
teisi paeidimu nelaikomas Lietuvoje patentuot iradim panaudojimas usienio
jr, oro ar sausumos transporto priemonse, kurios laikinai ar atsitiktinai yra
Lietuvos teritorijoje, jeigu ie iradimai naudojami transporto priemoni reikalams.
Teiss patentin paraik ir patent paveldimos. i teisi nepaveldi valstyb
(Patent statymo 26 str.).
Pirmalaikio naudojimo teis. Iki paraikos padavimo datos ar jos prioriteto datos,
nuo kada pradeda galioti iduotas patentas, gali bti asmen, kurie tok pat kaip
patentuotas iradimas technin sprendin gali bti pradj naudoti arba bti pasiruo
naudoti, neatsivelgiant patento savininko vali. Jie ir toliau gali naudoti iradim
taip, kaip naudojo ar numat naudoti pasirengimo metu. i teis iradimo naudotojui
suteikia Patent statymo 29 straipsnis. Pirmalaikio naudojimo teis susijusi su
mons veikla, todl j kitam asmeniui galima perduoti tik su mone ar jos dalimi,
kurioje iradimas naudojamas arba rengiamasi j naudoti.
Patento savininkas licencine sutartimi gali dal ar visas savo patentines teises
perduoti kitiems asmenims, leisti kitiems asmenims panaudoti patentuot iradim.
Vyriausyb gali leisti panaudoti patentuot iradim, nustatydama tokio panaudojimo
laik, atlyginim u panaudojim ir kitas slygas. Patento savininkas gali kreiptis
teism dl tokio leidimo pagrstumo ir nustatyto atlyginimo dydio (Patent statymo
39 str.).
Patentini teisi gynimas. Visus ginus dl iradimo patentavimo, kurie kyla iki
patento idavimo, nagrinja Valstybinio patent biuro Apeliacinis skyrius, kurio
sprendimus galima sksti Vilniaus apygardos teismui. Ginus, kurie kyla po patento
idavimo (dl patentins paraikos ar patento nuosavybs teiss pripainimo kitam
asmeniui, dl iduoto patento pripainimo visikai ar i dalies negaliojaniu, dl
iduoto patento paeidimo, dl priverstins licencijos idavimo ir patento panaikinimo
ir kt.) nagrinja Vilniaus apygardos teismas (Patent statymo 40 str.).
Iekinius dl paeist patento savininko teisi gali pareikti pats patento savininkas savo interesais, o jeigu suteikta licencija - licenciato interesais. Patent statymo
41 straipsnyje nustatyta, kad jeigu kiti asmenys paeidia licenciato teises, tai jis gali
kreiptis patento savinink ir prayti, kad is imtsi reikaling priemoni jo gautoms
pagal licencij teisms ginti, nurodydamas, koki priemoni reikia imtis, kokio dydio
jam padaryti nuostoliai turi bti atlyginti. Jeigu patento savininkas per tris mnesius
nepareikia iekinio licenciato teisi paeidjui, tai tok iekin gali pareikti pats
licenciatas, apie tai pranes patento savininkui. statymo 41 straipsnyje nenurodoma
licencijos ris. iame straipsnyje teis pareikti iekin licenciato patentini teisi
paeidjui turi tik iimtins ar pilnutins licencijos savininkas. Paprastosios licencijos
savininkas tokios teiss neturi, nes jis neturi iimtins teiss licencijos dalyk.
PREKI IR PASLAUG ENKLAI
Jau senovje kai kurie amatininkai savo gaminius ymdavo savo vardu, vardo pirmosiomis raidmis arba tam tikrais simboliais. itaip amatininkas gamin susiedavo
su savo asmeniu. Vartotojai irgi su laiku pagal enkl skirdavo vieno amatininko
250
Intelektin nuosavyb
gaminius nuo kito gamintojo panai gamini. Viduramiais, susiformavus amatinink cechams, gaminius ymdavo cechai. Naging, gabi meistr darbai turdavo
didesn paklaus. Ilgainiui toks ymjimas gijo komercin reikm. Atitinkamais
enklais savo gaminius pradjo ymti mons. Kad nebt naudojami kit asmen
enklai, o kartu nebt falsifikuojami gaminiai, atsirado poreikis reglamentuoti toki
enkl naudojim. Preki enklais ymimos ne tik preks, bet ir preki pakavimas,
jie dedami ant preks enklo savininko firmini blank, naudojami reklamoje.
Lietuvoje preki enkl apsaug reglamentuoja Lietuvos Respublikos preki
enkl statymas (in., 2000, Nr. 92-2844). Preki enklas yra bet koks ymuo, kurio
paskirtis - atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens preki ar
paslaug. J galima pavaizduoti grafikai. Preki enklui prilyginamas ir enklas,
skirtas paslaugoms ymti (Preki enkl statymo 2 str. 1 d.).
enklai gali bti sudaryti i odi, vard, pseudonim, firm vard, ki, raidi, skaitmen, pieini, emblem, erdvini form (gaminio iorinis vaizdas, pakuot), spalv, j derinio ar kompozicijos arba nurodyt ymen derinio. Preks
enklas simbolizuoja preks gamintoj ar paslaug teikj. Jo pagrindin paskirtis individualizuoti preki gamintoj ar paslaug teikj. inoma, preks enklas gali
atlikti ir reklamos funkcij, bet tai nra pagrindin ir esmin preks enklo savyb, ji
neiplaukia i preks enklo paskirties, o priklauso nuo enklo savininko veiklos
pobdio. Gera prek gamintoj giria, bloga - peikia. Pirat" falsifikuoti gaminiai
beveik visada realizuojami neteistai naudojant svetim preks enkl.
Kadangi enklo registracija jo savininkui suteikia iimtin teis enkl, tai enklas turi turti skiriamuosius poymius, nes negalima suteikti iimtins teiss bendrins kalbos odius, skaiius, geometrines figras, daikt atvaizdus ir pan. Naujai
sudarytus odius galima registruoti kaip preks enklus.
Preki enkl statymo 6 straipsnyje nustatyti absoliuts atsisakymo registruoti
enkl arba jo registracijos pripainimo negaliojania pagrindai. Pagal statym negali bti preki enklais tie, kurie neturi skiriamojo poymio, yra tap bendriniais
odiais, ymi preki ar paslaug charakteristikas, gali suklaidinti visuomen, prietarauja moralei, vieajai tvarkai ar etinms normoms, yra sudaryti i Lietuvos Respublikos vardo, Lietuvos ir usienio valstybi vliav, herb, simboli ir kt.
Preki enkl statymo 7 straipsnyje nustatyti kiti reikalavimai preks enklui.
Ten nurodoma, kad preki ir paslaug enklais negalima registruoti ymen, kurie
yra tapats ar panas : jau registruotus ar pareiktus registruoti Valstybiniame
patent biure enklus; plaiai inomus Lietuvoje enklus, kurie priklauso kitiems
asmenims; kit asmen firm vardus, stili ar ikabas; Lietuvos Respublikoje saugomus preki kilms vietos pavadinimus ar preki kilms vietos nurodymus, kurie
kaip nesaugomas elementas traukti enkl, registruojam asmens, kuris turi teis
naudoti preks kilms vietos pavadinim arba kilms vietos nurodym; saugom
pramonin dizain, krin, kito asmens pavard ar portret, iskyrus atvejus, kai i
teisi savininkas yra davs sutikim.
Preks enklo paraika. Asmuo (fizinis ar juridinis), kuris nori registruoti preks
enkl, turi paduoti parak Valstybiniam patent biurui. Dl vieno enklo
paduodama viena paraika. Neleidiama viena paraika prayti registruoti daugiau
kaip vien preks enkl. Paraik gali paduoti pats pareikjas arba jo galiotas
atstovas. Usienio ali fiziniai ir juridiniai asmenys paraikas paduoda per patentin
patiktin.
251
CIVILINE TEISE
Paveldjimo teis
CIVILINE TEISE
Paveldjimo teis
prosenels tiek i tvo, tiek i motinos puss; penktos eils - palikjo brolio ir sesers
vaikai (snnai ir dukterios), taip pat palikjo tvo ir motinos broliai ir seserys
(dds ir tetos); etos eils - palikjo tvo ir motinos broli ir seser vaikai
(pusbroliai ir pussesers).
Antros eils pdiniai paveldi pagal statym tiktai nesant pirmos eils pdini
arba jiems neprimus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai i vis pirmos
eils pdini atimta paveldjimo teis. Treios, ketvirtos, penktos ir etos eils
pdiniai paveldi, jeigu nra auktesns eils pdini, jeigu ie pdiniai atsisak
palikimo arba i j atimta paveldjimo teis.
Paveldjimas atstovavimo teise. Palikjo vaikaiiai ir provaikaiiai paveldi pagal
statym kartu su paveldiniais atitinkamai pirmos arba antros eils pdiniais, jeigu
palikimo atsiradimo metu nebra gyvo to i j tv, kuris bt pdinis. Jie lygiomis
dalimis paveldi t dal, kuri bt priklausiusi mirusiam j tvui ar motinai paveldint
pagal statym (CK 5.12 str.).
Sutuoktinio paveldjimo teis. Palikj pergyvens sutuoktinis paveldi pagal statym arba su pirmos ar su antros eils pdiniais (jeigu jie yra). Su pirmos eils
pdiniais jis paveldi vien ketvirtadal palikimo, jeigu pdini ne daugiau kaip trys,
neskaitant sutuoktinio. Jeigu pdini daugiau kaip trys, tai sutuoktinis paveldi
lygiomis dalimis su kitais pdiniais. Kai sutuoktinis paveldi su antros eils pdiniais,
jis paveldi pus palikimo. Nesant pirmos ir antros eils pdini, sutuoktinis paveldi
vis palikim (CK 5. 13 str.).
CIVILINE TEISE
tiems, negimusiems fiziniams asmenims. Testatorius gali testamente atimti paveldjimo teis i vieno, keli ar vis pdini (CK 5.19 str.).
TEIS PRIVALOMJ PALIKIMO DAL
Palikjo vaikai (vaikiai), sutuoktinis, tvai (tviai), kuriems reikalingas ilaikymas
palikjo mirties dien, paveldi, nepaisant testamento turinio, pus tos dalies, kuri
kiekvienam i j tekt paveldint pagal statym (privalomoji dalis), jeigu testamentu
neskirta daugiau. Nustatant privalomosios dalies dyd atsivelgiama paveldimo turto
vert, skaitant prastinio nam apstatymo ir apyvokos reikmen vert (CK 5.20 str.).
ANTRINIO PDINIO PASKYRIMAS
Testatorius turi teis nurodyti testamente kit pdin tam atvejui, jeigu jo paskirtas
testamentu pdinis numirs prie atsirandant palikimui arba nepriimt palikimo. Taip
pat testatorius gali antriniam pdiniui paskirti kit pdin, jeigu antrinis pdinis
numirs iki palikimo atsiradimo arba nepriims palikimo.
TESTAMENTIN ISKIRTIN
Testatorius turi teis pareigoti pdin pagal testament vykdyti koki nors prievol
(testamentin iskirtin) vieno ar keli asmen naudai; ie asmenys gyja teis
reikalauti t prievol vykdyti. Iskirtins gavjais gali bti tiek pdiniai pagal statym, tiek kiti asmenys (CK. 5.23 str. 1 d.). Be to, testatorius vis savo turt, jo dal ar
konkret kok daikt gali palikti visuotinai naudingam tikslui pasiekti arba labdarai.
Tokio turto pdiniu gali bti paskirtas juridinis asmuo, kuris bus steigtas vykdant
testatoriaus vali.
TESTAMENT RYS
Testamentai gali bti vieieji ir asmeniniai. Vieieji testamentai - tai testamentai, kurie
sudaryti ratu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos
konsulinio pareigno atitinkamoje valstybje. Negalima ginyti vieojo testamento
sudarymo fakto. Vieiesiems testamentams prilyginami: asmen, besigydani
ligoninse, kitose stacionarinse gydymo-profilaktikos staigose, sanatorijose arba
gyvenani seneli ir invalid namuose testamentai, patvirtinti t ligonini, gydymo
staig, sanatorij vyriausij gydytoj, j pavaduotoj medicinos reikalams arba
budinij gydytoj, taip pat i seneli ir invalid nam direktori ir vyriausij
gydytoj; asmen, esani plaukiojimo metu jr laivuose arba vidaus plaukiojimo
laivuose, plaukiojaniuose su Lietuvos Respublikos vliava, testamentai, patvirtinti t
laiv kapiton; asmen, esani valgomosiose, mokslinse, sportinse ir kitose
ekspedicijose, testamentai, patvirtinti t ekspedicij virinink; kari testamentai,
patvirtinti dalini, jungini, staig ir karo mokykl vad (virinink); asmen,
esani laisvs atmimo vietose, testamentai, patvirtinti laisvs atmimo viet
virinink; testatoriaus gyvenamosios vietos senin patvirtinti testamentai (CK 5.28
str. 6 d.).
Asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka suraytas testamentas, kuriame
nurodyta testatoriaus vardas, pavard, testamento sudarymo data (metai, mnuo,
256
Paveldjimo teis
diena), vieta ir kuris ireikia testatoriaus vali ir jo pasiraytas. Asmeninis testamentas gali bti suraytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos
valstybs nenurodymas daro testament negaliojant tik tuo atveju, jeigu testamento
sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais bdais arba jos nra aikios i kit
aplinkybi. Asmeninis testamentas akivaizdiai nebaigtas ar nepasiraytas negalioja.
Asmenin testament testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos
konsuliniam pareignui usienio alyje. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo
perduotas saugoti statymo nustatyta tvarka, tai jis po testatoriaus mirties ne vliau
kaip per 1 metus turi bti pateiktas teismui patvirtinti. iuo atveju galioja tik teismo
patvirtintas testamentas (CK 5.31 str. 4 d.).
Bendrasis sutuoktini testamentas. Bendruoju sutuoktini testamentu abu sutuoktiniai vienas kit paskiria savo pdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties vis
mirusiojo turt (i jo ir bendrosios sutuoktini nuosavybs dal) paveldi pergyvens
sutuoktinis, iskyrus privalomj palikimo dal (CK 5.43 str.). Bendrj sutuoktini
testament gali sudaryti tik sutuoktiniai kaip viej testament. Tok testament
notaro ar kito asmens, tvirtinanio testament, akivaizdoje pasirao abu sutuoktiniai.
Testamentu kiekvienas sutuoktinis kitam palieka vis savo turt. Testamentu gali bti
paskirtas pdinis, kuris pavelds turt mirus paskutiniam sutuoktiniui. Kiekvienas
sutuoktinis gali iki palikimo atsiradimo ataukti savo valios ireikim ta paia tvarka,
kokia buvo sudarytas testamentas. Tokiu atveju netenka galios ir kito sutuoktinio
valios ireikimas. Sutuoktinio sudaryti testamentai, neataukus bendrojo sutuoktini
testamento, negalioja. Bendrasis sutuoktini testamentas netenka galios, jeigu iki
palikimo atsiradimo momento nutraukiama santuoka arba pareikiamas iekinys
(paduodamas praymas) nutraukti santuok, arba sutuoktinis dav sutikim ituokai.
Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teiss pakeisti bendro testamento. Jis turi teis atsisakyti priimti palikim. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio
turt paveldi jo pdiniai pagal statym, o pergyvens sutuoktinis gyja teis savo
nuoira sudaryti nauj testament.
TESTAMENTO VYKDYMAS
Testament vykdo testatoriaus paskirtas testamento vykdytojas, pdinis arba teismo
paskirtas palikimo administratorius. Jeigu testatorius nepaskyr testamento vykdytojo
arba paskirtas testamento vykdytojas ar pdinis negali atlikti savo pareig, tai
palikimo atsiradimo vietos apylinks teismas skiria palikimo administratori, kuris
atlieka visus veiksmus, reikalingus testamentui vykdyti. Asmuo, pradjs vykdyti
testament, neturi teiss be svarbi prieasi atsisakyti i pareig. Testamento
vykdytojas atlieka visus veiksmus, reikalingus testamentui vykdyti.
CIVILINE TEISE
258
CIVILINE TEISE
eimos teis
CIVILIN TEIS
(teiss literatros, meno ir mokslo krinius, atlikjo teiss, teiss iradim, pramonin dizain ir kt.), iskyrus pajamas, gaunamas i intelektins veiklos; 5) los ir
daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, iskyrus las ir daiktus, skirtus
abiej sutuoktini bendram verslui; 6) los, vieno sutuoktino gautos kaip alos atlyginimas ar kompensacija u al, padaryt dl sveikatos sualojimo, arba kaip neturtins alos atlyginimas, tikslin materialin parama ir kitokios imokos, iimtinai susijusios su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teiss, kuri negalima perleisti kitiems
asmenims; 7) sutuoktinio gytas turtas u asmenines las arba las, gautas realizavus
jam nuosavybs teise priklausant turt, jeigu to turto gijimo metu buvo aikiai
ireikta sutuoktinio valia gyti turt asmeninn nuosavybn (CK 3.89 str. 1 d.).
Turt, kuris yra vieno sutuoktinio nuosavyb, teismas gali pripainti bendrja
jungtine nuosavybe, jeigu santuokos metu is turtas i esms buvo pagerintas sutuoktini bendromis lomis arba kito sutuoktinio lomis ir darbu. Tai gali bti
kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt. (CK 3.90 str. 1 d.).
eimoje vaikai neturi dalies bendrojoje jungtinje sutuoktini nuosavybje. Jie
gali turti savo nuosavyb, paveldt, dovanot ar gyt u jiems priklausanias las.
Jeigu jie prisidjo darbu ar lomis prie bendro eimos turto, tai jie gyja teis turto
dal, atitinkani j indl.
SUTARTINIS SUTUOKTINI TURTO REIMAS
Sutartin sutuoktini turto rim nustato vedyb sutartis. Vedyb sutartis yra sutuoktini susitarimas, nustatantis j turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat
po santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium (CK 3.101 str.). i sutart galima
sudaryti iki santuokos sudarymo arba sudarius santuok. Jeigu sutartis buvo sudaryta
iki santuokos sudarymo, tai ji sigalioja sudarius santuok. Nepilnametis gali vedyb
sutart sudaryti tik po santuokos registravimo, nes nuo io momento jis tampa visikai
veiksnus. Asmenys, kuri veiksnum yra apribojs teismas, i sutart gali sudaryti tik
rpintojo raytiniu sutikimu. Jeigu rpintojas tokio leidimo neduoda, tai sutuoktinio
praymu leidim sudaryti sutart gali duoti teismas (CK 3.102 str.4 d.).
Sutartis ir jos pakeitimai turi bti sudaryti notarine forma ir registruoti vedyb
sutari registre. Keisti vedyb sutart galima ir teismo leidimu. Sutarties pakeitimai
neturi grtamosios galios (CK 3.103 str.).
Vedyb sutartyje nustatoma, koks turtas bus asmenin kiekvieno sutuoktinio
nuosavyb, koks - bendroji sutuoktini nuosavyb arba dalin nuosavyb, taip pat
nustatoma tiek esamo, tiek bsimo turto teisin padtis.
Negalioja vedyb sutarties slygos, kurios prietarauja imperatyviosioms statym
normoms, paeidia CK tvirtint sutuoktini bendrosios jungtins nuosavybs lygi
dali princip, riboja sutuoktini teisnum ar veiksnum, reglamentuoja sutuoktini
asmenines neturtines teises, nustato ar keiia sutuoktini asmenines teises ir pareigas
j vaikams, riboja ar atima i sutuoktinio (sutuoktini) teis ilaikym, teis kreiptis
teism, keiia turto paveldjimo tvark ar slygas (CK 3.105 str.). Be to, vedyb
sutart galima pripainti negaliojania bendraisiais sandori pripainimo
negaliojaniais pagrindais.
Vedyb sutartis baigiasi nutraukus santuok ar sutuoktiniams pradjus gyventi
skyrium, iskyrus prievoles, kurios pagal sutart ilieka ir po santuokos nutraukimo ar
sutuoktiniams gyvenant skyrium (CK 3.107 str.).
262
eimos teis
EIMOS TURTAS
CK 3.84 straipsnyje tiek i asmeninio kiekvieno sutuoktinio, tiek i bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs iskiriamas eimos turtas ir nustatomas ypatingas jo
teisinis reimas. Tai turtas, kuris turi bti naudojamas tik bendriems eimos poreikiams. Prie eimos turto yra priskiriami eimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji
daiktai, skirti eimos nam kio poreikiams tenkinti, skaitant baldus (CK 3.84 str. 2
d.). iais daiktais sutuoktinis, daikt savininkas, gali disponuoti tik gavs kito
sutuoktinio raytin sutikim. Jeigu eima turi nepilnamei vaik, tai reikalingas
teismo leidimas. Sutuoktiniai sutartimi negali pakeisti eimos turto teisinio reimo ar
jo sudties (CK 3.85 str.).
eimos turto teisinis reimas pasibaigia nutraukus santuok, j pripainus negaliojania ar sutuoktiniams pradjus gyventi skyrium.
SUTUOKTINI TURTO VALDYMAS,
NAUDOJIMAS, DISPONAVIMAS JUO
Abu sutuoktiniai jiems priklausant turt (tiek asmenins nuosavybs teise, tiek bendrosios jungtins nuosavybs teise) valdo ir naudoja bendrai eimos poreikiams tenkinti. Sutuoktiniai turi teis tarpusavyje sudaryti visus sandorius. Jie gali perleisti
vienas kitam jiems priklausanius daiktus, sudaryti paskolos sutartis. Sandorius su
treiaisiais asmenimis dl bendrosios jungtins nuosavybs sudaro abu sutuoktiniai.
Jeigu tok sandor sudaro vienas sutuoktinis, tai preziumuojama, kad jis sudaro sandor kitam sutuoktiniui sutinkant, iskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas
kito sutuoktinio raytinis sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.). Jeigu sutuoktinis neduoda
kitam sutuoktiniui leidimo sudaryti sandor, tai suinteresuotas sutuoktinis gali kreiptis
teism ir prayti, kad teismas leist sudaryti sandor (CK 3.93 str. 1 d.).
BENDROSIOS JUNGTINS
SUTUOKTINI NUOSAVYBS PADALIJIMAS
Bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb gali bti padalyta bendru sutuoktini sutarimu, vieno j reikalavimu, kreditori reikalavimu tiek nenutraukus santuokos, tiek
j nutraukus ar pradjus gyventi skyrium. Dalijant turt sutuoktini dalys laikomos
lygios. Nuo dali lygybs principo galima nukrypti atsivelgiant nepilnamei vaik
interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bkl ar jo turtin padt bei kitas svarbias
aplinkybes. Sutuoktinio, kuris privalo mokti ilaikym kitam sutuoktiniui, dalis i
bendro turto gali bti mainama ilaikymo suma, jei ilaikymas yra priteisiamas
vienkartine suma arba priteisiamas tam tikras turtas, be to, jei ne daugiau kaip prie
metus iki turto padalijimo bylos iklimo vienas sutuoktinis be kito sutikimo
sumaino turto, kuris yra bendroji jungtin nuosavyb, vert dal jo padovanodamas
arba juo padidindamas savo asmenin nuosavyb. Vieno sutuoktinio dalis gali bti
sumainama eimos negaut pajam suma dl io sutuoktinio aplaidumo arba kai is
sutuoktinis nuslp savo pajamas nuo eimos ir naudojo savo asmeniniams
poreikiams (CK 3.123 str.). dalytin turt netraukiami daiktai, skirti nepilnamei
vaik poreikiams tenkinti, sutuoktini drabuiai, asmeninio naudojimo daiktai, j
asmenins neturtins teiss ir turtins teiss, susijusios su sutuoktinio asmeniu (CK
3.120 str. 1 d.).
263
CIVILINE TEISE
eimos teis
inta fiktyvia, jeigu, kol byla dl santuokos pripainimo negaliojania buvo ikelta,
sutuoktiniai sukr eimos santykius arba daugiau nei metus po santuokos sudarymo
bendrai gyvena, arba jiems gim ar jie laukiasi bendro vaiko. Santuoka negali bti
pripainta negaliojania po jos nutraukimo, iskyrus atvejus, kai buvo paeistas
monogamijos principas arba santuoka buvo sudaryta su artimuoju giminaiiu. Taip
pat nepripastama negaliojania santuoka, sudaryta, kai vienas i sutuoktini
neireik savo tikrosios valios, jeigu po tokios santuokos sudarymo arba po to, kai
paaikjo aplinkybi, leidiani reikalauti santuok pripainti negaliojania, sutuoktiniai bendrai gyveno daugiau nei vienerius metus, arba jiems gim bendras
vaikas, arba jie laukiasi bendro vaiko.
Iekiniams dl santuokos pripainimo negaliojania nustatytas vieneri met
iekinio senaties terminas. Jis skaiiuojamas nuo pilnametysts dienos, kai santuok
sudar nepilnametis, arba nuo aplinkybi, sudarani pagrind santuokai pripainti
negaliojania, paaikjimo dienos, arba nuo fiktyvios santuokos sudarymo dienos
(prokuroras iais atvejais iekin gali pareikti per penkerius metus nuo santuokos
sudarymo). Reikalavimams pripainti santuok negaliojania kitais pagrindais
iekinio senatis netaikoma (CK 3.42 str.).
Santuokos pripainimo negaliojania teisins pasekms yra ios: 1) tv, kurie
buvo susituok ir kuri santuoka vliau buvo pripainta negaliojania, vaikai laikomi
santuokiniais; 2) jeigu abu sutuoktiniai buvo siningi, t. y. neinojo ir negaljo
inoti, kad yra klii sudaryti santuok, tai santuoka, nors ir pripainta negaliojania,
sukelia jiems tokias pat teisines pasekmes kaip ir galiojanti santuoka, iskyrus
paveldjimo teis. Aplinkybs, patvirtinanios sutuoktinio siningum, turi bti
nurodytos teismo sprendime. Kai siningas buvo tik vienas sutuoktinis, negaliojanti
santuoka suteikia jam tas teises, kurios pripastamos sutuoktiniui. Jeigu abu
sutuoktiniai buvo nesiningi, tai negaliojanti santuoka jiems nesukuria sutuoktini
teisi ir pareig. Kiekvienas j turi teis atsiimti savo turt, taip pat ir padovanot
kitam sutuoktiniui.
Siningas ir ilaikymo reikalingas sutuoktinis turi teis reikalauti priteisti i
nesiningo sutuoktinio ilaikym, bet ne ilgiau kaip trejiems metams.
SANTUOKOS PABAIGA
Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis mirta arba santuoka nutraukiama statym
nustatyta tvarka. Santuoka gali bti nutraukta abiej sutuoktini bendru sutikimu,
vieno sutuoktinio praymu arba dl sutuoktini (sutuoktinio) kalts (CK 3.49 str.).
Santuokos nutraukimas sutuoktini bendru sutikimu. Sutuoktiniai gali susitarti ir
santuok nutraukti bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, jeigu yra visos ios
slygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praj daugiau nei vieneri metai; 2) abu
sutuoktiniai yra sudar sutart dl santuokos nutraukimo pasekmi (turto padalijimo,
vaik ilaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visikai veiksns.
Bendras sutuoktini praymas nutraukti santuok paduodamas vieno i sutuoktini gyvenamosios vietos apylinks teismui. Kartu su praymu dl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutart dl santuokos nutraukimo pasekmi. Teismas priima sprendim santuok nutraukti, jeigu sitikina, kad santuoka faktikai iiro.
Santuoka laikoma iirusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir nebegalima
tiktis, kad jie vl prads gyventi kartu.
265
CIVILINE TEISE
Teismas privalo imtis priemoni sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio praymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesn kaip ei mnesi termin
sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.53 str.).
Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio praymu. Santuok galima nutraukti
vieno sutuoktinio praymu, kur jis paduoda jo gyvenamosios vietos apylinks
teismui, kai yra bent viena i i slyg: 1) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija)
daugiau nei vienerius metus; 2) vienas sutuoktinis pripaintas teismo sprendimu
neveiksniu po santuokos sudarymo; 3) sutuoktinis teismo sprendimu pripaintas
neinia kur esaniu; 4) vienas sutuoktinis atlieka laisvs atmimo bausm ilgiau nei
vienerius metus u netyin nusikaltim.
Neveiksnaus sutuoktinio interesais praym dl santuokos nutraukimo gali paduoti jo globjas, prokuroras arba globos ir rpybos institucija (CK 3.55 str.).
iuo atveju sutuoktinio praymas dl santuokos nutraukimo nagrinjamas supaprastinto proceso tvarka, taikinimo priemons netaikomos. Teismas, atsivelgdamas vieno sutuoktinio ami, santuokos trukm, sutuoktini nepilnamei vaik
interesus, gali atsisakyti nutraukti santuok, jeigu santuokos nutraukimas padaryt
esmins turtins ar neturtins alos vienam sutuoktiniui ar j nepilnameiams
vaikams. Kitas sutuoktinis arba jo globjas turi teis pareikti, kad santuoka iiro dl
praym padavusio sutuoktinio kalts, ir reikalauti, kad teismas santuok nutraukt
dl pareikjo kalts. Kai tok praym teismas pripasta pagrstu, santuoka
nutraukiama konstatuojant, kad ji iiro dl santuokos nutraukim inicijavusio
sutuoktinio kalts (CK 3.57 str.).
Teismas, nutraukdamas santuok, turi isprsti sutuoktini nepilnamei vaik
gyvenamosios vietos ir j ilaikymo, taip pat vieno sutuoktinio ilaikymo bei j
bendro turto padalijimo klausimus, iskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru
sutuoktini susitarimu, patvirtintu notaro.
Santuokos nutraukimas dl sutuoktinio kalts. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti
santuok, jeigu ji faktikai iiro dl kito sutuoktinio kalts. Sutuoktinis pripastamas
kaltu dl santuokos iirimo, jeigu jis i esms paeid savo kaip sutuoktinio pareigas
ir dl to bendras sutuoktini gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad
santuoka iiro dl kito sutuoktinio kalts, jeigu jis yra nuteisiamas u tyin
nusikaltim arba yra neitikimas, arba iauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar eimos
nariais, arba paliko eim ir daugiau kaip vienerius metus visikai ja nesirpina.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokin arba iki santuokos turt pavard. Jeigu santuoka buvo nutraukta dl vieno sutuoktinio kalts, tai
kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali udrausti kaltam dl santuokos iirimo
sutuoktiniui pasilikti santuokin pavard, iskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendr
vaik (CK 3.69 str.).
Kai santuoka nutraukta dl vieno sutuoktinio kalts, tai sutuoktinis, kaltas dl
santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias statymai ar vedyb sutartis suteikia
isituokusiam asmeniui, skaitant teis ilaikym. Kitas sutuoktinis turi teis
reikalauti i kalto dl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtin al, susijusi
su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtin al, padaryt dl santuokos
nutraukimo. ala nepriteisiama, jeigu santuoka nutraukta dl abiej sutuoktini
kalts. Kaltas dl santuokos nutraukimo sutuoktinis, reikalaujant kitam sutuoktiniui,
privalo grinti i jo gautas dovanas, iskyrus vestuvin ied, jeigu vedyb sutartyje
nenumatyta kas kita. Jeigu santuoka nutraukta dl abiej sutuoktini kal-
266
eimos teis
ts, abu sutuoktiniai turi teis reikalauti grinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nra praj daugiau kaip
deimt met ir nekilnojamasis daiktas nra perleistas tretiesiems asmenims.
Buvusi sutuoktini tarpusavio ilaikymas. Teismas, priimdamas sprendim
nutraukti santuok, sprendia sutuoktini ilaikymo klausim, jeigu is klausimas
neisprstas sutuoktini sudarytoje sutartyje. Ilaikymas priteisiamas tam sutuoktiniui, kuris neturi pakankamai turto ar pajam visikai save ilaikyti.
Preziumuojama, kad sutuoktiniui, kuris augina bendr savo ir buvusio sutuoktinio
vaik, kuris yra nedarbingas dl amiaus ar sveikatos bkls, yra reikalingas ilaikymas. Ilaikymas nustatomas atsivelgiant santuokos trukm, ilaikymo reikalingum, abiej buvusi sutuoktini turtin padt, j sveikatos bkl, ami, sidarbinimo galimyb bei kitas svarbias aplinkybes. Sutuoktinis, dl kurio kalts nutraukta
santuoka, neturi teiss ilaikym.
Gyvenimas skyrium. Vienas sutuoktinis gali kreiptis su praymu teism dl gyvenimo skyrium patvirtinimo, kai dl tam tikr aplinkybi, nors ir nepriklausani
nuo kito sutuoktinio, bendras j gyvenimas tapo netoleruotinas (nemanomas) arba
gali i esms pakenkti j nepilnamei vaik interesams, arba sutuoktiniai nesuinteresuoti tsti bendr gyvenim. Abu sutuoktiniai gali kreiptis su bendru praymu
teism dl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dl gyvenimo skyrium pasekmi jie
yra sudar sutart, kurioje numato nepilnamei vaik gyvenamosios vietos, j ilaikymo ir aukljimo, taip pat sutuoktini turto padalijimo ir tarpusavio ilaikymo klausimus. Kai teismas priima sprendim dl gyvenimo skyrium, baigiasi sutuoktini
bendras gyvenimas, taiau kitos sutuoktini teiss ir pareigos ilieka, iskyrus CK
numatyt iimi atvejais. Gyvenimas skyrium neturi takos sutuoktini teisms ir
pareigoms j nepilnameiams vaikams, iskyrus CK numatyt iimi atvejais. Priimdamas sprendim dl sutuoktini gyvenimo skyrium, visais atvejais teismas privalo
isprsti sutuoktini bendro turto padalijimo klausimus, gali priteisti ilaikymo
reikalingam sutuoktiniui ilaikym i kito sutuoktinio, dl kurio kalts buvo pradta
gyventi skyrium, jeigu ie klausimai nenustatyti sutuoktini sudarytoje sutartyje.
Gyvenimas skyrium baigiasi, jeigu sutuoktiniai vl pradeda kartu gyventi ir bendras gyvenimas patvirtina j ketinim kartu gyventi nuolat arba kai teismas priima
sprendim, kuriuo patenkinamas bendras sutuoktini praymas dl gyvenimo skyrium
pabaigos.
267
CIVILINE TEISE
eimos teis
CIVILIN TEIS
eimos teis
namei vaik ilaikymo, kitas tv gyja teis kreiptis teism dl vykdomojo rato
idavimo CK 3.193 str.).
Jei nepilnameio vaiko tvai (ar vienas j) nevykdo pareigos materialiai ilaikyti
savo nepilnameius vaikus, teismas ilaikym priteisia pagal vieno tv ar vaiko
globjo (rpintojo) arba valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos iekin. Ilaikym teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametysts, iskyrus atvejus, kai vaikas
yra nedarbingas dl invalidumo, kuris jam nepilnameiui nustatytas. Priteisto ilaikymo iiekojimas nutraukiamas, jeigu: nepilnametis emancipuojamas, sulaukia pilnametysts, yra vaikinamas ar mirta. Kai vienas tv, i kurio buvo priteistas ilaikymas, mirta, ilaikymo pareiga pereina jo pdiniams, kiek leidia paveldimas turtas
(CK 3.194 str.). Tv pareiga ilaikyti savo nepilnameius vaikus ilieka ir atskyrus
vaikus nuo tv arba apribojus tv valdi, iskyrus atvejus, kai vaikas vaikinamas.
Ilaikymas priteisiamas kas mnes mokamomis imokomis, konkreia pinig
suma arba priteisiant vaikui tam tikr turt (but, nam, ems sklyp ir kt.).
Priteisiant ilaikym dviem ar daugiau vaik, teismas turi nustatyti tok ilaikymo
dyd, kuris bt pakankamas tenkinti bent minimalius vis vaik poreikius. Iiekota
ilaikymo suma visiems vaikams turi bti panaudota lygiomis dalimis, iskyrus atvejus, kai dl svarbi prieasi (ligos ir kt.) yra btina nukrypti nuo lygybs principo
(CK 3.198 str.). Priteistas ilaikymas iiekomas i privalanio j mokti tvo (motinos) darbo umokesio, taip pat i vis kit j pajam ri. Ilaikymas priteisiamas
nuo teiss ilaikym atsiradimo dienos, taiau ilaikymo siskolinimas negali bti
iiekotas daugiau kaip u trejus metus iki iekinio pareikimo dienos (CK 3.200 str.).
Teismas gali pagal vaiko, jo tvo (motinos) arba valstybins vaiko teisi apsaugos
institucijos ar prokuroro iekin sumainti arba padidinti priteisto ilaikymo dyd,
jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas ilaikymas, primimo i esms
pasikeit ali turtin padtis, vaiko padtis (vaiko liga, sualojimas, slaugymas ar
nuolatin prieira).
Jei vaikui yra nustatyta globa (rpyba), ilaikymas iiekomas globjui (rpintojui), kuris privalo naudoti gaut ilaikym iimtinai vaiko interesams. Jeigu vaikas,
kuriam priteistas ilaikymas, gyvena vaik globos institucijoje, ilaikymas iiekomas
ir mokamas vaik globos institucijai. Tokiu atveju vaik globos institucija atidaro
ilaikym gaunanio vaiko vardu valstybs kontroliuojamoje kredito staigoje sskait, kurioje esaniomis lomis statym nustatyta tvarka savo interesais gali disponuoti tik pats vaikas ar vaiko interesais -jo globjas ar rpintojas (CK 3.202 str.).
Valstyb ilaiko nepilnameius vaikus, ilgiau kaip mnes negaunanius ilaikymo
i tvo (motinos) ar i kit pilnamei artimj giminaii, turini galimyb juos
ilaikyti. Valstyb, teikusi ilaikym nepilnameiams vaikams, turi atgrtinio
reikalavimo teis iiekoti vaikui suteiktas ilaikymo las i vaiko tv ar kit jo
pilnamei artimj giminaii, jeigu jie neteik vaikui ilaikymo dl prieasi,
teismo pripaint nesvarbiomis.
VAIK PAREIGA ILAIKYTI SAVO TVUS
Pilnameiai vaikai privalo ilaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tvus ir
jais rpintis. Ilaikymas mokamas vaik ir tv tarpusavio susitarimu arba pagal tv
iekin teismo sprendimu priteisus ilaikym i vaik. Ilaikymo dyd nustato teismas,
atsivelgdamas vaik ir tv eimin bei turtin padt, taip pat kitas bylai svarbias
aplinkybes. Ilaikymui reikalinga pinig suma mokama kas mnes.
271
CIVILINE TEISE
Kai pilnameiai vaikai nesirpina savo nedarbingais tvais, teismas pagal j iekin
gali i vaik priteisti papildomas ilaidas, tv turtas dl sunkios j ligos, sualojimo
ar jiems btinos prieiros, kuri atlygintinai atliko paaliniai asmenys. Teismas,
priteisdamas toki papildom ilaid kompensacij, turi atsivelgti tv ir vaik
eimin ir turtin padt bei kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas
ilaikymo dyd, turi atsivelgti vis pilnamei vaik pareig ilaikyti tv ar
motin, neatsivelgiant tai, ar iekinys dl ilaikymo priteisimo pareiktas visiems
vaikams ar tik vienam i j (CK 3.205 str.).
Teismas gali atleisti pilnameius vaikus nuo pareigos ilaikyti savo nedarbingus
tvus, jeigu nustato, kad tvai veng atlikti savo pareigas nepilnameiams vaikams
arba vaikai buvo atskirti nuo savo tv nuolatinai dl pai tv kalts (CK 3.206 str.).
KIT EIMOS NARI TARPUSAVIO ILAIKYMO PAREIGOS
Pilnametis brolis (sesuo), turintis galimyb, privalo ilaikyti paramos reikaling nepilnamet brol (seser), neturint tv arba negalint gauti j ilaikymo. Taip pat
pilnameiai vaikaiiai, turintys galimyb, privalo ilaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus senelius. Savo ruotu seneliai, turintys galimyb, privalo ilaikyti
paramos reikalingus savo nepilnameius vaikaiius, neturinius tv arba negalinius
gauti j ilaikymo (CK 3.236-3.237 str.).
14.6. VAIKINIMAS
VAIKINIMO SAMPRATA IR SLYGOS
Normaliai vaikai gimsta ir auga eimoje. Juos ilaiko ir auklja tvai. Tai tv teis ir
pareiga. Taiau nemaai yra atvej, kai vaikai lieka be tv - tvai mirta, palieka
vaikus, atsisako j. Tokie vaikai perduodami globjams (rpintojams) arba vaik
aukljimo staigoms. Taiau laikoma, kad vaikui geriausia augti eimoje. Antra vertus, yra eim, kurios neturi ar negali turti savo vaik, taiau jos nori turti vaik,
juos auklti ir itaip patenkinti tvysts jausm. ias problemas galima isprsti
sivaikinus be tv globos likusius vaikus. Taigi vaikinimas - tai statym nustatyta
tvarka svetim vaik primimas eim, dl ko tarp vaikio ir tvio bei j giminaii
susidaro tokie patys santykiai kaip ir tarp giminaii pagal kilm ir pasibaigia
vaikinto vaiko teisiniai santykiai su giminaiiais pagal kilm.
vaikinti leidiama ne jaunesnius kaip 3 mn. vaikus, kurie yra rayti vaikinam
vaik apskait, iskyrus tuos atvejus, kai vaikinamas sutuoktinio vaikas arba vaikas,
gyvenantis vaikintojo eimoje. vaikint vaik leidiama vaikinti tvio (mots)
sutuoktiniui. vaikinti iskiriant seseris ir brolius leidiama tik iimtiniais atvejais, kai
abiej vaikinti negalima dl j sveikatos arba kai seserys ir broliai buvo iskirti ir
nra galimybi utikrinti j gyvenim kartu. vaikinti galima tik vaikio interesais
(CK 3.209 str.). Jeigu vaikis yra 10 met, tai btinas raytinis jo sutikimas, kuris
duodamas teismui. vaikinamas iki 10 met vaikas, jeigu jis sugeba ireikti savo
nuomon, turi bti iklausytas teisme. Teismas gali atsivelgti jo nor, jei jis
neprietarauja jo paties interesams (CK 3.214 str.).
vaikintojais gali bti pilnameiai visikai veiksns abiej lyi asmenys iki penkiasdeimties met, tinkamai pasireng vaikinti. Iimtiniais atvejais leidiama vai272
eimos teis
kinti ir vyresnio amiaus asmenims. Tai turi bti sutuoktiniai. Tik iimtiniais atvejais
vaikinti gali nesusituok asmenys arba vienas i sutuoktini. vaikinti gali asmenys
(iskyrus vaiko tvo ar motinos sutuoktin ir giminaiius), kurie yra asmen, norini
vaikinti, apskaitoje. Amiaus skirtumas tarp vaikintojo ir vaikinamo vaiko turi bti
ne maesnis kaip 18 met. vaikinant savo sutuoktinio vaikus, is amius gali bti ne
maesnis kaip 15 met (CK 3.211 str.).
SUTIKIMAS VAIKINTI
Vaiko tv sutikimas - btina vaikinimo slyga, jeigu tvai yra. Jeigu tvai nepilnameiai ar neveiksns, tai sutikim duoda j tvai, globjas ar rpintojas. Sutikimas
turi bti raytinis ir teismo patvirtintas. Tik tvai gali duoti sutikim vaikinti vaik
konkreiam vaikintojui, jeigu is yra giminaitis. Visais kitais atvejais duodamas
bendras sutikimas. vaikinamo vaiko tv sutikimo nereikia, jeigu tvai yra neinomi,
mir, apribota tv valdia arba jie pripainti neinia kur esaniais ar paskelbti
mirusiais (CK 3.214 str.). Kai vaik vaikina vienas sutuoktinis, reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, jeigu nepriimtas teismo sprendimas dl sutuoktini gyvenimo
skyrium arba sutuoktinis nepripaintas neinia kur esaniu ar neveiksniu.
Lietuvos piliei praymus vaikinti nagrinja apylinks teismai pagal pareikjo
arba vaikinamo vaiko gyvenamj viet. Usienio valstybi piliei praymus
vaikinti Lietuvos piliet nagrinja Vilniaus apygardos teismas (CK 3.220 str.).
PAGRINDINES SVOKOS
Civilin teis - privatins teiss aka, kurios normos reglamentuoja asmen turtinius
santykius, su iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat
eimos santykius ir statym nustatytais atvejais kitokius asmeninius neturtinius
santykius.
Turtiniai santykiai (civilins teiss poiriu) - tai nuosavybs santykiai dl daikt,
pinig, vertybini popieri, teisi perdavimo, darb atlikimo, paslaug teikimo,
keleivi ir krovini veimo bei kt. Turtiniai santykiai taip pat atsiranda sukrus
intelektins nuosavybs objekt (literatros, meno ar mokslo krin, k nors
iradus, registravus preks enkl ir pan.).
Civilinis teisinimas - tai galjimas turti civilines teises ir pareigas.
Civilinis veiksnumas - tai galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir pareigas.
Fiziniai asmenys - visi mons - civilini teisini santyki dalyviai.
Juridinis asmuo - pavadinim turinti mon, staiga ar organizacija, kuri gali savo
vardu gyti ir turti teises bei pareigas, bti iekovu ar atsakovu teisme (CK 2.33
str. 1 d.). Kitaip tariant, tai statym nustatyta tvarka organizuot fizini asmen
grup, kurios tikslas - atlikti viesias funkcijas arba usiimti kine komercine
veikla (skiriami vieieji ir privats juridiniai asmenys).
mon - vard turintis kinis vienetas, steigtas statym nustatyta tvarka tam tikrai
kinei komercinei veiklai pltoti.
Sandoriai - tai smoningi, laisva valia atliekami asmen (tiek fizini, tiek juridini)
veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti
civilines teises ir pareigas.
Juridiniai poelgiai - tai faktinio pobdio veiksmai, kuriais nors ir nra tiesiogiai
siekiama sukurti teisinius padarinius, taiau jie atsiranda (daikto pagaminimas, jo
suvartojimas, sunaikinimas, krinio sukrimas).
Niekiniai sandoriai - tai tokie sandoriai, kurie prietarauja imperatyviosioms teiss
normoms, paeidia i norm bei geros morals reikalavimus. Tai sandoriai,
draudiami pagal statymus, todl laikoma, kad jie apskritai nebuvo sudaryti.
Nuginijami sandoriai - tai tokie sandoriai, kuriuos pripainti negaliojaniais gali tik
teismas, jei to reikalauja suinteresuotas asmuo.
Atstovavimas - sandori sudarymas, teisi gyvendinimas ir prievoli atlikimas per
atstov, atliekant teisinius veiksmus.
galiojimas - raytinis dokumentas, asmens (galiotojo) duodamas kitam asmeniui
(galiotiniui) atstovauti galiotojui nustatant ir palaikant santykius su treiaisiais
asmenimis.
Prekybos agentas - tai asmuo, kurio pagrindinis kins veiklos tikslas - nuolat u
atlyginim tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis savo ar atstovaujamojo
vardu, jo sskaita ir interesais.
274
Terminas - laiko tarpas (metai, mnuo, savait ir pan.) arba laiko momentas (kalendorin data, valanda ir pan.), kuriam pasibaigus atsiranda tam tikri teisiniai
padariniai.
Iekinio senatis - statymais nustatytas terminas, kuriam pasibaigus inyksta galimyb apginti paeist teis pareikiant civilin iekin.
Daiktin teis (objektyvija prasme) - daiktins teiss norm visuma.
Daiktin teis (subjektyvija prasme) - tai absoliuti konkretaus asmens teis valdyti
daikt, j naudoti ir juo disponuoti.
Valdymas - tai daiktin teis, faktinis daikto turjimas siekiant j valdyti kaip sav.
Nuosavybs teis (objektin) - visuma teiss norm, kuriomis remiantis tvirtinami ir
saugomi santykiai dl daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo.
Nuosavybs teis (subjektin) - tam tikr daikt nuosavybs teis, kuri turi konkretus subjektas (fizinis ar juridinis asmuo). Tai savininko teis pagal statymus
savo nuoira valdyti daiktus, jais naudotis ir disponuoti. Nuosavybs teis yra
svarbiausia daiktin teis.
Servitutas - teis ribotai naudotis svetimu daiktu (pvz., svetimu ems sklypu) arba
teis apriboti kito daikto savinink tam tikru atvilgiu (pvz., drausti daryti langus
svetim kiem, statyti tam tikro aukio pastatus).
Hipoteka - esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis nekilnojamojo daikto keitimas, kai keistas daiktas neperduodamas kreditoriui.
keitimas - esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis kilnojamojo daikto ar turtini teisi keitimas, kai keitimo objektas perduodamas
kreditoriui, treiajam asmeniui ar paliekamas kaito davjui.
Prievol - tai teisinis santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos
alies (kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro
veiksmo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo
pareig.
Sutartis - dviej ar daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys sipareigoja kitam asmeniui
ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo tam tikr veiksm
atlikimo, o pastarieji gyja reikalavimo teis.
Oferta - pasilymas sudaryti sutart, kurioje yra esmins bsimos sutarties slygos
(tos slygos, kurias akceptavus sutartis bt laikoma sudaryta).
Akceptas - ofertos primimas.
Civilin atsakomyb - turtin prievol, kuri atsiranda dl to, kad nevykdoma ar
netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena alis turi teis reikalauti atlyginti
nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius), o kita alis privalo
atlyginti padarytus nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius).
275
CIVILINE TEISE
Pirkimo-pardavimo sutartis - tai tokia sutartis, kai viena alis (pardavjas) sipareigoja
perduoti daikt (prek) kitai aliai (pirkjui) nuosavybs ar patikjimo teise, o
pirkjas sipareigoja priimti daikt (prek) ir sumokti u j nustatyt pinig sum
(kain).
Nuomos sutartis - tai tokia sutartis, kai viena alis (nuomotojas) sipareigoja duoti
nuomininkui daikt laikinai valdyti ir naudotis juo u umokest, o kita alis
(nuomininkas) sipareigoja mokti nuomos mokest.
Rangos sutartis - tai tokia sutartis, kai viena alis (rangovas) sipareigoja atlikti tam
tikr darb savo rizika pagal kitos alies (usakovo) uduot ir perduoti io darbo
rezultat usakovui, o usakovas sipareigoja atlikt darb priimti ir u j
sumokti.
Intelektin nuosavyb - tai teiss literatros, meno ir mokslo krinius, atlikj
atlikimo veikl, garso raus ir televizijos laidas, iradimus visose mogaus veiklos srityse, pramonin dizain, preki ir paslaug enklus, firm vardus ir komercinius ymenis, apsaug nuo nesiningos konkurencijos, taip pat visos kitos
teiss, susijusios su intelektine veikla gamybos, mokslo, literatros ir meno
srityse.
Autorius - fizinis asmuo, sukrs krin.
Autorin sutartis - tai tokia sutartis, pagal kuri viena alis (autorius ar jo teisi
turtojas) perduoda arba suteikia autori turtines teises literatros, mokslo ar
meno krin arba sipareigoja sukurti sutartyje nurodyt krin ir perduoti ar
suteikti autori turtines teises j kitai aliai (teisi permjui ar licenciatui), o kita
alis sipareigoja naudoti krin arba pradti juo naudotis sutartyje nustatytomis
slygomis ir sumokti nustatyt autorin atlyginim, jeigu sutartyje nenustatyta
kitaip.
Patent teis -visuma teiss norm, kurios reglamentuoja iradim teisin apsaug
nustatydamos jos slygas, patentavimo tvark ir patento suteikiamas teises,
atsakomyb u patento savininko ar jo teisi permjo teisi paeidim.
Patentas - Valstybinio patent biuro iduotas dokumentas, kuris patvirtina pareikto
sprendinio pripainim iradimu, iradimo pirmum, iradimo autoryst ir iimtines teises iradim.
Preki enklas - bet koks ymuo, kurio paskirtis - atskirti vieno asmens prekes arba
paslaugas nuo kito asmens preki arba paslaug. J galima pavaizduoti grafikai.
Paveldjimo teis - tai civilins teiss institutas, kurio normos reglamentuoja mirusio
fizinio asmens (palikjo) turto, jo turtini teisi perjim pdiniams.
eimos teis - civilins teiss dalis, kurios normos nustato bendruosius eimos santyki teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos
galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvark, sutuoktini turtines ir asmenines
neturtines teises, vaik kilms nustatym, vaik ir tv bei kit eimos nari
tarpusavio teises ir pareigas, vaikinimo, globos ir rpybos, civilins bkls akt
registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.
276
Santuoka - statym nustatyta tvarka formintas savanorikas vyro ir moters susitarimas sukurti eimos teisinius santykius. Vyras ir moteris, statym nustatyta
tvarka registrav santuok, yra sutuoktiniai.
Vedyb sutartis - sutuoktini susitarimas, nustatantis j turtines teises ir pareigas
santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium.
eimos turtas - tai turtas, kuris turi bti naudojamas tik bendriems eimos poreikiams. Prie eimos turto yra priskiriami eimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji
daiktai, skirti eimos nam kio poreikiams tenkinti, skaitant baldus.
vaikinimas - tai statym nustatyta tvarka svetim vaik primimas eim, kuriam
vykus tarp vaikio ir tvio bei j giminaii susidaro tokie patys santykiai kaip ir
tarp giminaii pagal kilm ir pasibaigia vaikinto vaiko teisiniai santykiai su
giminaiiais pagal kilm.
KLAUSIMAI
1. Kuo skiriasi civiliniai teisiniai santykiai nuo konstitucini ir administracini
teisini santyki?
2. Kas yra statymo ir teiss analogija?
3. Koks yra 17 met jaunuolio civilinis veiksnumas?
4. Kuo skiriasi viej ir privaij juridini asmen civilinis teisnumas?
5. Kokie sandorio ir sutarties skirtumai?
6. Kokios yra sandorio formos?
7. Kuo skiriasi niekiniai sandoriai nuo nuginijam?
8. Kokios yra atstovavimo rys?
9. Kada pasibaigia galiojimas?
10. Kas yra prokra?
11. Koks yra nekilnojamj daikt teisinis reimas?
12. Kas sudaro nuosavybs teiss turin?
13. Kuo skiriasi bendroji dalin nuosavyb nuo bendrosios jungtins nuosavybs?
14. Kas yra negatorinis iekinys?
15. Kas yra uzufruktas?
16. Kaip vadinami prievols subjektai?
17. Kokios yra sutarties sudarymo stadijos?
18. Kokios yra civilins atsakomybs slygos?
19. Kas yra daikt asortimentas ir kuo jis reikmingas sudarant pirkimo-pardavimo
sutartis?
277
CIVILINE TEISE
UDAVINIAI
1. Nuo 2004 m. Lietuvoje sigaliojo statymas, kuris numat galimyb i prekybinink atimti prekybos alkoholiniais grimais licencij, jei bus nustatyta atvej, kai
buvo parduoti alkoholio gaminiai nepilnameiams iki 18 met. Didieji prekybos
centrai nuo 2004 m. gegus 1 d. i vis asmen, perkani alkoholinius grimus (taip
pat ir t, kurie atrodo akivaizdiai vyresni negu 18 m.), pradjo reikalauti pateikti
asmens dokument - pas, vairuotojo paymjim ar kt. vertinkite statymo nuostat
ir prekybinink veiksmus teisingumo, protingumo ir siningumo princip poiriu.
2. Nubraiykite schem, kurioje bt palyginti reikalavimai akcinei bendrovei ir
udarajai akcinei bendrovei.
3. Nurodykite teisin form i juridini asmen: B alieji laukai", Lietuvos
pramoninink konfederacija, UAB Grynas pelnas", Klaipdos universitetas, A.
Petraiio mon Rojus", Socialins apsaugos ir darbo ministerija, Politini kalini ir
tremtini sjunga, UAB Kauno banko lizingas, Lietuvos bankas.
4. Raytojas para knyg. vertinkite veiksm: ar tai sandoris, ar -juridinis
poelgis?
5. Vyras ir moteris susitar sudaryti santuok siekdami pasinaudoti statyme numatyta lengvata gauti paskol, o j gav - santuok nutraukti. vertinkite sandor.
278
6. alys ratu susitar, kad sutartis bus nutraukta balandio 31d. Taiau paaikjo,
kad tokios dienos kalendoriuje nra. Taikydami termin skaiiavimo taisykles,
nurodykite, kada nutrksta sutarties galiojimas.
7. Vaikas nusipirko troleibuso biliet. Nurodykite, kokia tai sutartis pagal sutari
ris.
8. Studentas i atskir sen leidini sudar lietuvik pasak vaikams rinkin ir
ileido knygut. Taiau viena leidykla i t pai pasak sudar labai pana rinkin ir
ileido knyg kitokiu pavadinimu. Paanalizuokite, kas iuo atveju yra autoriaus teisi
objektas, subjektas ir ar leidykla paeid studento autoriaus teises.
9. Lietuvos verslininkas 1998 m. sugalvojo nauj elektroninio verslo metod: jo
elektroninje svetainje galima isirinkti daug preki elektronin krepel ir tada u
jas visas susimokti kredito kortele. Padiskutuokite, ar is iradimas galt bti
uregistruotas Valstybiniame patent biure.
10. Mirus tvui, savo tvo individualios mons versl toliau tvark snus. Po kiek
laiko paaikjo, kad mon turi kreditori, ir ie pareikalavo i snaus sugrinti
skolas. Taiau snus pareik, kad jis atsisako palikimo (individualios mons) ir
skol nemoksis. Pakomentuokite situacij remdamiesi Civilinio kodekso Penktosios knygos Paveldjimo teis" nuostatomis.
11. A. Kraptuko ir D. Kraptukiens santuoka nutraukta 2004 m. sausio 10 d. 2004
m. kovo 18 d. D. Kraptukien sudar antr santuok su B. Linduku. 2004 m. spalio
11 d. D. Kraptukienei gim vaikas. Kas pagal Civilin kodeks yra vaiko tvas?
279
PENKTAS SKYRIUS
ss normose nustatyta tvarka. Civilinio proceso teiss normas arba statymus, reglamentuojanius civilinio proceso vyksm Lietuvos Respublikoje, reguliuoja CPK,
kuris nustato civilini, darbo, eimos, intelektins nuosavybs, bankroto, restruktrizavimo byl ir kit byl dl privatini teisini santyki bei ypatingosios teisenos
byl nagrinjimo ir sprendim primimo bei vykdymo, praym dl usienio teism
sprendim ir arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo nagrinjimo tvark (CPK 1
str. 1 d.).
m teismins gynybos (CPK 5 str.); teisingum vykdo tik teismai (CPK 6 str.); visi
asmenys lygs statymui ir teismui (CPK 6 str.); procesas turi bti koncentruotas ir
ekonomikas (CPK 7 str.); teismas bendradarbiauja su dalyvaujaniais byloje asmenimis (CPK 8 str.); teismo posdiai ir bylos mediaga yra viei (CPK 9 ir 10 str.);
procesas teisme vyksta valstybine kalba (CPK 11 str.); rungimosi (CPK 12 str.); dispozityvumo (CPK 13 str.); betarpiko rodym tyrimo (CPK 14 str.); odinio bylos
nagrinjimo (CPK 15 str.); bylos nagrinjimo nepertraukiamumo (CPK 16 str.); teisj sudties nekintamumo (CPK 16 str.); ali procesinio lygiateisikumo (CPK 17
str.); teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 str.); sprendimo primimo slaptumo
(CPK 19 str.); garantuotos teisins pagalbos (CPK 20 str.); teisj ir teism nepriklausomumo ir nealikumo (CPK 21 str.). Taiau tai dar nereikia, kad Kodekse nra
nuostat, kurios savo esme bei svarumu neprilygt principams. Pavyzdiui, CPK 95
straipsnyje tvirtintas draudimo piktnaudiauti procesinmis teismis principas, CPK
185 straipsnyje ufiksuotas laisvo rodym vertinimo principas, reikiantis ir tai, kad
teismui jokie rodymai neturi iankstins galios. Mintame principus apibdinaniame
skyriuje nra raytas ir svarbus civiliniame procese teiss bti iklausytam principas,
taiau jis aikiai matomas CPK 186 straipsnyje. Toki pavyzdi galima nurodyti ir
daugiau. Svarbu yra tai, kad, nors bdami ir reikmingi, civilinio proceso, kaip ir kitos
teiss akos, principai negali bti suabsoliutinti. Taigi nereikt manyti, kad,
pavyzdiui, odinio bylos nagrinjimo principas bus paeistas tais atvejais, kai bus
susidurta su io principo iimtimis, kuri CPK numato ne vien. Tarkime, tiesmukai
suvokdami odikumo civiliniame procese principo taikym, negaltume pateisinti
galimybs teismui atskiruosius skundus nagrinti raytinio proceso tvarka (CPK 336
str.) arba galimybs teismui savo nuoira pasirinkti proceso form, kai nagrinjama
byla, kurioje ginijama pinig suma nesiekia 1000 lit (CPK 441 str.). ie pavyzdiai
iliustruoja, kad principai yra tam tikros gairs, dominants, bet jokiu bdu ne proceso
dogmos, kuri negalima interpretuoti. Kita vertus, nereti atvejai, kai teismui tenka
vertinti procesin situacij, kurioje susikerta kelios principins nuostatos. Ieitis viena:
pasitelkus vairius teiss aikinimo metodus, iekoti princip tarpusavio pusiausvyros,
siekti juos suderinti.
Teiss kreiptis teism teismins gynybos principas. Tokia asmens teis tvirtinta
Konstitucijos 30 straipsnyje, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos 6 straipsnyje bei CPK 5 straipsnyje, kituose teiss aktuose. is principas
kartais dar vadinamas teismins gynybos prieinamumo principu (angl. access to
court). Teiss kreiptis teism teismins gynybos principas CPK pateiktas pirmas
neatsitiktinai. Tai, galima sakyti, kertinis civilinio proceso principas, ipltojantis
Konstitucijos 30 straipsnyje numatyt vien i esmini teisins valstybs element.
Tai reikia, kad is principas kreipimsi teism sieja ne vien tik su konstitucini
teisi gynyba, bet ir su bet kokia paeista ar ginijama teise". Be to, neapsiribojama
vien teisi gynimu. Yra tvirtinama teis ginti ir statymo saugom interes".
Atkreiptinas dmesys, kad teism turi bti kreipiamasi statym nustatyta
tvarka". Tai reikia, kad kreipiantis teism nepakanka nurodyti paeist ar ginijam
teis ir remtis Konstitucijos 30 straipsniu arba vien teiss kreiptis teism principu.
io principo praktin taikym yra ipltojusi teism praktika. Teis kreiptis teism
negali bti aikinama kaip asmens galimyb kreiptis teism bet kokiu bdu.
Paymtina, kad, kaip ir bet kuri kita subjektin teis, teis kreiptis teism
285
realizuojama tam tikra statym nustatyta tvarka. ios teiss realizavimo tvark
numato Lietuvos CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo
pareikimo formai ir turiniui. Asmuo, pateikiantis iekin, privalo tinkamai (CPK
numato reikalavimus iekinio formai ir turiniui) surayti iekin, aikiai suformuluoti
iekinio dalyk ir pagrind. Prieingu atveju ir teismui, ir kitiems proceso dalyviams
gali bti neaiki ne tik iekovo reikalavimo apimtis, bet ir gino esm.
Teismins gynybos prieinamumo principas neleidia atsisakyti teiss kreiptis
teism. Taigi bet kokie asmens pareikimai ar sipareigojimai, kad jis nesikreips
teism, taip pat ali susitarimai, kad jos nesikreips teism, yra niekiniai ir nesukelia
joki teisini padarini. statyme (CPK 137 str. 2 d. 6 p.) numatyta vienintel iimtis:
teism galima nesikreipti tik tokiu atveju, jei tarp gino ali yra sudarytas
arbitrainis susitarimas ir reikalaujama jo laikytis.
Teis kreiptis teism nereikia, kad civilin byl gali ikelti ir teismas. Civilin
byla gali bti ikelta tik suinteresuotam asmeniui pateikus pareikim. statyme (CPK
49 str.) numatyti asmenys, kurie turi teis pareikti iekin ir neturdami asmeninio
suinteresuotumo. Tokiais atvejais iekinys reikiamas ginant viej interes.
Teisingum vykdo tik teismas, vadovaudamasis asmen lygybs statymui ir
teismui principu. is principas, tvirtintas CPK6 straipsnyje, i esms apima dvi
pagrindines nuostatas. Pirma, civilines bylas nagrinja teismas ir, antra, statymui ir
teismui visi asmenys yra lygs. Taigi i io principo iplaukia, kad teismo funkcij
negali perimti jokia kita valstybs institucija - Seimas, Vyriausyb ar kiti valstybs
(taip pat ir privats) dariniai.
Galimi atvejai, kai statymu nustatoma iankstin neteismin gino nagrinjimo
tvarka. Tai jokiu bdu nepaneigia principo, kad teisingum vykdo tik teismas.
Asmeniui visada turi ilikti galimyb kreiptis teism. Btent tai ir tvirtina mintas
principas. Neatsitiktinai ir CPK 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ikyla
abejoni dl konkretaus gino priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginas nagrinjamas teisme (teismo prioriteto taisykl).
CPK 6 straipsnyje raoma, kad teisingumui gyvendinti neturi ir negali turti
takos ali lytis, ras, kalba ir kitos aplinkybs. Taigi i norma atkartoja Konstitucijos
29 straipsn, tvirtinant vis asmen lygyb statymui ir draudiant bet koki
diskriminacij. Tai reikia, jog teis kreiptis teism lygiai su Lietuvos asmenimis turi
bti pripainta ir usienieiams bei asmenims be pilietybs.
Proceso koncentruotumo ir ekonomikumo principas. is principas yra naujas
Lietuvos civilinio proceso teisje. Jo raymas civilinio proceso kodeks (CPK 7 str.)
rodo, kad rengiant 2002 met CPK buvo remiamasi socialiosios civilinio proceso
mokyklos propaguojamomis idjomis. ios mokyklos atstov nuomone, proceso
udavinys yra nustatyti materialij ties ir kasdieniniame gyvenime gyvendinti
materialij teis. Anot ymaus austr proceso teiss mokslininko Franco Kleino,
pagrindin proceso socialin funkcija yra kuo greiiau, paprasiau ir pigiau isprsti
gin. F. Kleinas teigia, kad valstyb suinteresuota ne tik kad konfliktas bt
isprstas teisingai (proceso tiksl vieojo elemento irykinimas), bet ir greitai
(operatyvumo principo svarbos akcentavimas). Kiekvienas ginas sutrikdo normali
darbo atmosfer tarp atskir visuomens element, todl procesas turi bti
koncentruotas.
Proceso ekonomikumas ir koncentruotumas, taip pat ir proceso dalyvi tarpusavio bendradarbiavimas glaudiai susijs su bylos proceso operatyvumu, arba by286
los judjimu priek". Valstyb nra suinteresuota, kad nepigiai kainuojanti teismo
maina suktsi tuiai ar judt pernelyg palengva. ia vertt prisiminti ir sparnuota
fraze jau tapus teigin, kad ltas teisingumas - blogas teisingumas" (ang. justice
delayed -justice denied).
Proceso koncentruotumo principas reikia ir tai, kad visi proceso dalyviai (ne vien
tik teismas) turi siekti, kad byla bt inagrinta jau per pirmj teismo posd. Tai
glaudiai susij su ali procesinio bendradarbiavimo principu (CPK 8 str.).
Koncentruotumo principe tvirtinta teismo pareiga rpintis kiek manoma greitesniu
bylos inagrinjimu (tai numatyta CPK 72 str.) ir ukirsti keli bet kokiems
bandymams vilkinti proces. Kita vertus, tame paiame principe nustatyta ali
pareiga rpintis proceso skatinimu. Jeigu alys ios pareigos neatlieka, rizikuoja
sulaukti neigiam procesinio poveikio pasekmi. Pavyzdiui, yra nustatyta ali
pareiga visus argumentus ir rodymus pateikti pasirengimo nagrinti byl teisme
stadijos metu (CPK 226 str.). To nepadarius, teismas turi teis atsisakyti priimti
pavluotai pateiktus rodymus (CPK 181 str.) ir pan. Realizuojant proceso koncentruotumo ir ekonomikumo princip, atskiroms byl kategorijoms nustatyti pasirengimo bylos nagrinjimui ir bylos inagrinjimo terminai (pvz., CPK 412 str.),
tvirtintos supaprastinto proceso formos: dokumentinis procesas (CPK 424-430 str.),
gin dl nedideli sum supaprastinto priteisimo procesas (CPK 441 str.) ir kt.
Be proceso ekonomikumo ir koncentruotumo principo, CPK tvirtintas ir
draudimo piktnaudiauti procesinmis teismis principas, reikalaujantis, kad alys
siningai naudotsi savo procesinmis teismis, ir kartu draudiantis jomis
piktnaudiauti. U piktnaudiavim procesinmis teismis alims gali bti taikomos
CPK 95 straipsnyje numatytos sankcijos (bauda iki dvideimties tkstani lit,
nuostoli atlyginimas).
Kooperacijos principas. Proceso dalyvi kooperacijos (bendradarbiavimo)
principas (CPK 8 str.) ypa atsiskleidia pasirengimo civilins bylos teisminiam nagrinjimui stadijoje (CPK 225-233 str.). Akcentuojant teismo ir bylos ali bendradarbiavim jokiu bdu nesulyginami teismas ir proceso dalyviai ir nra nuvertinamas
teismo, kaip ali gino arbitro, vaidmuo procese. Teismo ir proceso ali
bendradarbiavimas i esms skiriasi nuo verslo partneri ar kitokioje veikloje paritetiniais ar subordinacijos pagrindais dalyvaujani asmen bendradarbiavimo. statymo leidjo nustatytos civilinio proceso nuostatos yra lyg savotikas stabdi ir
atsvar mechanizmas galimai teismo ar kit proceso dalyvi savivalei".
rodym rinkimas ir pateikimas nra tik gino ali reikalas. Atsivelgiant civilinio proceso tikslus, socialin jo funkcij, gana daug teisi ioje srityje turi turti ir
byl nagrinjantis teismas, nors, inoma, teismo galios nra beribs. Taigi kooperacijos principas civiliniame procese reikia aktyv gino ali ir byl nagrinjanio
teismo bendradarbiavim siekiant kuo greiiau isprsti gin ir priimti byloje teising sprendim.
Kooperacijos principas reikia, kad tiek teismas, tiek ir alys bei kiti dalyvaujantys
byloje asmenys privalo bendrai veikti siekdamos CPK 2 straipsnyje numatyt tiksl.
Akivaizdu, kad tarpusavio bendradarbiavimas turi bti grindiamas siningumu.
Bendradarbiavimas reikia, kad alys privalo siningai naudotis savo procesinmis
teismis, jomis nepiktnaudiauti, privalo rpintis greitu bylos inagrinjimu,
rpestingai ir laiku, atsivelgdamos proceso eig, pateikti teismui rodymus ir
argumentus, kuriais grindiami j reikalavimai ar atsikirtimai. Kitaip tariant, a287
lys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, bendradarbiaudami su teismu, privalo vadovautis nepiktnaudiavimo procesinmis teismis principu. Antra vertus, teismo
bendradarbiavimas su alimis ir kitais dalyvaujaniais byloje asmenimis pareigoja
teism stebti, kad procesas vykt grietai laikantis teiss norm ir, inoma, siekti,
kad bt ukirstas kelias procesui vilkinti, kad byla bt inagrinta jau pirmajame
teismo posdyje.
Teismo posdio vieumo principas. is civilinio proceso teiss principas
pakartoja konstitucin nuostat (Konstitucijos 117 str.), kad bylos teismuose nagrinjamos vieai. Numatytos ir vieumo principo iimtys. Kai siekiama apsaugoti
mogaus asmeninio ar eimyninio gyvenimo slaptum, taip pat kai vieai nagrinjama
byla gali atskleisti valstybin, profesin ar komercin paslapt, teismo posdis gali
bti udaras. Taiau teismo sprendimas visada turi bti skelbiamas vieai.
Proceso vieumas pirmiausia reikia ali ir kit byloje dalyvaujani asmen
teis asmenikai ir tiesiogiai dalyvauti procese nagrinjant byl ir susipainti su visa
jos mediaga. Proceso vieumo principas reikia ir tai, kad bet kuris visuomens narys
turi teis dalyvauti teismo procese, betarpikai stebti teismo darb. Taigi bet kuris
asmuo gali pats sitikinti, ar teismas posdio metu elgiasi nealikai ir objektyviai, ar
sudarytos visos slygos, kad teisme bt iklausytos abi alys, liudytojai, kiti
dalyvaujantys byloje asmenys ir pan.
odiai proceso vieumas" nereikia, kad neturi bti paisoma rimties teismo
posdio salje, trikdoma teismo posdio eiga. Dl ios prieasties statymuose
numatyti ribojimai, reglamentuojantys vaizdo ir garso raymo priemoni naudojim
posdio metu. Antai Lietuvoje teismas posdio eigai ir rodymams fiksuoti bei
rodymams tirti turi teis naudoti bet kokias technines priemones be joki ribojim
(CPK 170 str. 3 d.), o kit asmen teis naudoti technines priemones teismo posdio
metu yra ribota.
Bylos mediagos vieumo principas. Bylos nagrinjimo vieumas ir bylos
mediagos vieumas nra tapats principai. Bylos mediagos vieumas yra papildoma
teismo veiklos vieumo garantija. Ji skirta asmenims, kurie nra bylos alys, kurioms
j teisin padtis garantuoja teis susipainti su byla. Bylos mediagos vieumas
reikia, kad su inagrintos civilins bylos ar vykdomosios bylos mediaga turi teis
susipainti bet kuris asmuo. Teis susipainti su bylos mediaga (skaityti byl, daryti
nuoraus) atsiranda ubaigus byl, t. y. kai siteisjs teismo sprendimas nebegali bti
perirtas. Su vykdomosios bylos mediaga atitinkamai galima susipainti po to, kai
teismo sprendimas visikai vykdytas.
Taikant bylos mediagos vieumo princip taip pat galimos iimtys. Pavyzdiui,
teismas, nagrindamas byl vieame teismo posdyje, turi teis savo iniciatyva ar
dalyvaujani byloje asmen praymu nutartimi nustatyti, kad visa bylos mediaga ar
jos dalis bt neviea. Taip paprastai daroma, kai reikia apsaugoti mogaus, jo
privataus gyvenimo ir nuosavybs slaptum, informacijos apie mogaus sveikat
konfidencialum, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybs,
tarnybos, profesin, komercin ar kita statym saugoma paslaptis.
Proceso kalbos principas. Teismo procesas Lietuvoje vyksta valstybine lietuvi
kalba. is konstitucinis principas (Konstitucijos 117 str.) tapo ir civilinio proceso
principu (CPK 11 str.). Tai nereikia, kad asmenys, nemokantys lietuvi kalbos,
neturi teiss bti iklausyti arba kad jie turi maiau teisi u tuos, kurie j moka.
Proceso kalbos principas, numatydamas, kokia kalba turi vykti teismo pro-
288
cesas Lietuvoje, garantuoja, kad asmenims, nemokantiems valstybins kalbos, suteikiama teis nemokamai naudotis vertjo paslaugomis. Kadangi statymas asmeniui
suteikia teis kalbti proceso metu ta kalba, kuri jis moka, teis turti vertj
atsiranda tiek nemokantiems lietuvi kalbos, tiek ir nepakankamai j mokantiems.
Rungimosi principas. iuo principu (CPK 12 str.) pabriama, kad civilinis
procesas teisme paprastai yra dviej lygiaveri varov dvikova. Rungimosi principo esm sudaro tai, jog nealikas teismas nagrinja privat gin, todl alys
privalo rodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavim ar atsikirtim pagrindu. Taigi alys negali tiktis, kad pakaks tik pareikti iekin, o toliau vis
darb atliks teismas, ekspertai, liudytojai ir pan. Rungimosi principas reikia, kad
ali procesin elgsena turi bti aktyvi. Sali pasyvumas procese, nepasinaudojimas
teise, kartu ir pareiga rodyti savo reikalavimus, rodym nepateikimas nustatytais
terminais gali sukelti joms nepageidaujam neigiam pasekmi. Teismas, matydamas,
kad gino alis savo reikalavim nerod, paprasiausiai atmes iekin. Rungimosi
principas sudaro prielaidas teismui likti nealikam arbitrui, sudaryti alims lygias
galimybes procese.
Rungimosi principas gali bti laikomas civilinio proceso erdimi. Tai reikia, kad
ne teismas, o tik alys nustato gino dalyko apimtis. Teismas paprastai (galimos
statymais numatytos iimtys) netiria fakt ir nerenka rodym savo iniciatyva, o
sprendim byloje priima remdamasis tik ali nurodytais faktais.
Kita vertus, nereikt suprasti, kad gino alys turi ne tik pateikti rodymus ar
nurodyti j buvimo viet, bet teisikai vertinti (kvalifikuoti) gino esm. ali rodyt fakt galutinis teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva.
Dispozityvumo principas. Turint galvoje, kad civilinis procesas pirmiausia sietinas
su privai gin nagrinjimu, tai atsakymas, kas turi rpintis privai ali
asmenini arba turtini teisi gynyba, perasi pats savaime. Dispozityvumo principas
(CPK 13 str.) suponuoja alims galimyb paioms pasirinkti savo procesins elgsenos
model - inoma, statym nustatytose ribose. Niekas negali priversti al nutarti
kreiptis jai teism ar nesikreipti. Tik alis gali apsisprsti, vesti jai byl teisme paiai
ar veikti procese per atstov ir pan. Kitaip tariant, alis turi visik laisv apsisprsti,
kaip naudotis (disponuoti) jai statymu garantuojamomis procesinmis bei
materialinmis teismis.
Be to, kas minta, dispozityvumo principas reikia dar ir tai, kad: 1) ne teismas,
bet suinteresuotas asmuo pareikia iniciatyv (iekin), kad bt ikelta civilin byla;
2) iekovas turi teis didinti ar mainti savo reikalavimus; 3) bylos nagrinjimo
dalyk (kitaip tariant, ribas) nustato ne teismas, bet alys; 4) iekovas turi teis
atsisakyti nuo iekinio; 5) atsakovas turi teis pripainti iekin; 6) alys gali ubaigti
byl taikos sutartimi; 7) tiek iekovas, tiek atsakovas gali apsksti priimt sprendim
ir pan.
Betarpikumo principas. is principas reikia, kad teismas privalo tiesiogiai
(betarpikai) itirti visus byloje esanius rodymus, savo sprendim gali pagrsti tik
tais rodymais, kurie buvo itirti teismo posdyje, o priimdamas sprendim neturi
teiss sprsti klausimo dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig.
Betarpikumo principas garantuoja, kad alims sudaromos slygos tiesiogiai dalyvauti
bylos nagrinjime. is principas glaudiai susijs su teiss bti iklausytam,
odikumo bei kitais civilinio proceso principais. Dar yra svarbu tai, kad teismas
negali remtis rodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posdio metu (CPK
289
263 str. 2 d., 266 str., 270 str.). Tai garantuoja, kad priimant sprendim teismas nesivadovaus prielaidomis, spliojimais ar aplinkybmis, kurios proceso metu nebuvo
analizuojamos.
Tiesioginio dalyvavimo principas reikia, jog teismas, priimdamas sprendim,
neturi teiss sprsti klausimo dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig
(CPK 266 str.). Teism praktika grietai reaguoja atvejus, kai pasisakoma dl
asmen, netraukt bylos nagrinjim, teisi ir pareig. Ir tai suprantama, nes io
draudimo paeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str.
2 d. 2 p.), taip pat pagrindas procesui atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) ir bylai i
naujo nagrinti.
odikumo principas. io principo (CPK 15 str.) esm ta, kad rodymai,
dalyvaujani byloje asmen pasisakymai ir bylos teisminis nagrinjimas vyksta odiu. Svarbus ir kitas odikumo principo aspektas - sprendimas gali bti grindiamas
tik ta bylos mediaga, kuri buvo itirta ir pateikta proceso metu odiu. Visi
paaikinimai, pareikimai, nuomons, teisin argumentacija pateikiami odiu. Kiti
rodymai (daiktiniai, raytiniai), teismui pateiktos ekspert ivados taip pat analizuojami odiu.
Gali kilti klausimas, ar odikumo principas nevaro proceso ekonomikumo
principo. Suprantama, odinis bylos nagrinjimas visada utrunka ilgiau. Taiau byl
nagrindamas odiu teismas turi didesnes galimybes labiau sigilinti ali pozicijas,
pasitikslinti j uduodamus klausimus, pagaliau gali labiau suvokti bylos esm.
Proceso vyksmas vien ratu kaip tik reikt proceso ekonomikumo ribojim, nes
beribis ali ir teismo susirainjimas galt trukti ne vienerius metus. Kita vertus,
odiu ne visada galima tiksliai ir aikiai pasakyti, nebna pakankamai laiko
teiginiams apsvarstyti. Taigi paprastai civilinis procesas konstruojamas taip, kad bt
galima suderinti odin bylos nagrinjim su raytiniu procesu. Lietuvos civiliniame
procese taip pat tvirtintas vadinamasis miraus proceso modelis. Iekinys,
atsiliepimas iekin visada turi bti pateikiami ratu. Pasirengimas bylos nagrinjimui (CPK 225-233 str.) vyksta miriu bdu: alims ratu pasikeiiant paruoiamaisiais dokumentais ir, teismui nusprendus, kvieiant alis parengiamj posd,
kuris vyksta odiu. Bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme (CPK 176-300
str.) visada vyksta odiu. Tuo tarpu apeliaciniame procese, nors ir ufiksuota, kad
procesas vyksta pagal taisykles, numatytas procesui pirmosios instancijos teisme,
apeliantui pageidaujant ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims neprietaraujant,
procesas gali vykti ratu (CPK 322 str.). inoma, apeliacinis skundas ir atsiliepimas
apeliacin skund visada turi bti pateikiami ratu.
Nagrinjant bylas kasacine tvarka dominuoja raytinio proceso principas (CPK
356 str. 1 d.). Tik iimtiniais atvejais kasacin byla gali bti nagrinjama odinio
proceso tvarka (CPK 356 str. 2 d.).
Bylos nagrinjimo nepertraukiamumo ir teisj sudties nekintamumo principas.
io principo esm ta, kad, teismui musis nagrinti byl, visas dmesys turi bti
sukoncentruotas btent jai, sudaromos galimybs maksimaliai sigilinti bylos esm
ir operatyviai baigti jos nagrinjim. Kartais bylos nepertraukiamumo principas dar
vadinamas vientisumo principu.
Bylos nepertraukiamumo principas reikia ir tai, kad kiekviena byla turi bti
nagrinjama dmesingai ir susitelkus tik konkret objekt - ali gin. Tai galima
geriau atlikti, kai teismo posdis vyksta be pertrauk, kuri metu usiimama
290
kitais darbais, atitrkstama nuo nagrintos bylos. Tokia taisykl yra ufiksuota CPK
235 straipsnio 3 dalyje, numatanioje, kad kiekvienos bylos teismo posdis vyksta be
pertraukos.
Viena i btin bylos nepertraukiamumo, arba vientisumo, principo slyg -teisj
sudties nekintamumas. Tai reikia, kad visi teisjai turi bti vienodai susipain su
bylos mediaga, iklaus ali paaikinimus, betarpikai ityr rodymus. Taigi is
principas labai glaudiai siejasi su betarpikumo ir odikumo principais. Jeigu bylos
nagrinjimo metu btina pakeisti teisj, bylos nagrinjimas turi bti pradtas i
naujo, iskyrus tuos atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprietarauja, kad
byla bt nagrinjama nuo to procesinio veiksmo, kur atlikus ji buvo atidta (CPK 16
str. 2 d., 235 str. 2 d.). Tokia ilyga numatyta siekiant sudaryti slygas procesui byloje
toliau vykti operatyviai ir ekonomikai.
ali procesinio lygiateisikumo principas. is principas, tvirtintas CPK 17
straipsnyje, i esms atspindi Konstitucijos 29 straipsnyje ufiksuot princip, kad
statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs. Lygiateisikum reikt suprasti taip: kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi
teis, kad jo byla teisme bt nagrinjama pagal tas paias taisykles, kaip yra nagrinjamos ir kitos bylos. io principo paeidimu bt laikoma vien proceso taisykli
taikymas, tarkime, Lietuvos pilieiui, o kitoki - usienieiui, nebent protingu ir pateisinamu atveju. Pavyzdiui, apeliaciniame procese yra tvirtinta bendro pobdio
taisykl, kad apeliacinis skundas pateikiamas per 30 dien nuo pirmosios instancijos
teismo sprendimo primimo dienos. Tuo tarpu jeigu apelianto gyvenamoji ar buveins
vieta yra usienio valstybje, apeliacinis skundas gali bti pateikiamas per 40 dien.
ali procesinio lygiateisikumo principas nereikia, kad visi dalyvaujantys byloje
asmenys turi turti lygiai tokias paias teises. Atsivelgiant asmen teisin padt
procese, kinta ir procesini teisi apimtis bei pobdis. Pavyzdiui, teis pareikti
iekin turi tik iekovas, o atsakovas - ne. Tuo tarpu atsakovas turi teis gintis nuo
pareikto iekinio: pateikti atsiliepim, pareikti atsikirtimus ar net pareikti
prieiekin. Teisi, kurios priklauso nuo asmens procesins padties, skirtumai jokiu
bdu nereikia, kad jiems netaikomas ali procesinio lygiateisikumo principas. iuo
atveju procesini teisi lygybs tvirtinim reikt suvokti plaiau, t. y. kad n viena
i proceso ali negali turti daugiau teisi u kit.
Nuo to, kaip gyvendinamas ali procesinio lygiateisikumo principas, priklauso,
ar bus sudarytos slygos pasireikti ir kitiems principams. Pavyzdiui, nepagrstas
atsisakymas priimti prieiekin gali reikti dispozityvumo bei rungimosi princip
nepateisinam ribojim ir pan.
Teismo sprendimo, nutarties, sakymo ir nutarimo privalomumo principas. is
principas, tvirtintas CPK 18 straipsnyje, nusako bendro pobdio taisykl, kad
teismo procesiniai dokumentai privalomi visiems. Teismas yra valdios institucija,
todl jo sprendim privalomumas btinas atributas. Teismo procesiniams
dokumentams privalomumo principas ima galioti nuo siteisjimo momento (CPK
279 str.). Atsisakymas vykdyti teismo sprendim ar teismo sprendimo, kitokio teismo
procesinio dokumento nepaisymas vertintinas kaip teism nepriklausomumo ir
vieosios tvarkos paeidimas. Todl BK 245 straipsnyje teigiama, kad teismo
sprendimo nevykdymas yra nusikaltimas.
Teismo sprendimo privalomumo princip galima suprasti ir siauresniu aspektu.
Teismas aikina ir taiko teiss normas, todl teismo sprendimas yra teiss taikymo
291
bylininkas negali nusprsti, kokia institucija ar teismas turi nagrinti jo keliam klausim ar byl. Teismo teis sprsti, ar ginas priklauso jo kompetencijai ir jurisdikcijai,
yra viena i teismo nepriklausomumo garantij. Byl priskirtinum teismams reglamentuoja CPK 22-24 straipsniai, o teismingum - CPK 25-36 straipsniai.
Byl priskirtinumas teismams (anksiau vadinta inybingumu) - tai byl priskyrimas teismo kompetencijai. Byl priskirtinumo esm tvirtinta Konstitucijos 30
straipsnio, Europos mogaus teisi ir laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio bei
CPK 5 straipsnio nuostatose, pagal kurias kiekviena asmens paeista teis turi bti
ginama teisme. Konstitucijos ir Konvencijos nuostatose tik numatyta teis kreiptis
teism, bet nenustatyta ios teiss gyvendinimo tvarka. Teismo veikla vykdant
teisingum yra procesin veikla ir, atsivelgiant nagrinjam santyki prigimt, i
veikl reglamentuoja civilinio proceso, baudiamojo proceso ar administracinio
proceso normos.
Jau minta, kad teismins pagalbos principas reikalauja, kad kiekvienam asmeniui
turi bti utikrinta teis kreiptis teism dl paeistos teiss gynimo. Civiliniams
teismams priskiriami nagrinti ginai, kylantys i civilini, eimos, darbo, intelektins
nuosavybs, bankroto ir kit privatini teisini santyki.
Byl priskirtinumas civiliniams teismams jokiu bdu neatima galimybs nustatyti
iankstin gin sprendimo ne teisme tvark. Vienintel slyga - tokie atvejai turi bti
numatyti statymuose. Taigi teis suinteresuotam asmeniui kreiptis teism atsiranda
tik tada, kai is asmuo laikosi statymo nustatytos iankstins gino nagrinjimo
tvarkos. Tik laiksis tokios tvarkos, asmuo gyja teis kreiptis teism. Antai
Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 2 dalyje raoma, kad tuo atveju, kai tikrovs
neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomens informavimo priemon,
asmuo, apie kur ie duomenys buvo paskleisti, turi teis surayti paneigim ir
pareikalauti, kad ta visuomens informavimo priemon paneigim nemokamai
atspausdint ar kitaip paskelbt per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Tik atsisakius
tai padaryti ar nepadarius to per statymo nustatyt termin, asmuo gyja teis kreiptis
teism (CK 2.24 str. 4 d.).
statymuose ir kituose teiss aktuose gali bti numatyta teis suinteresuotam
asmeniui pasinaudoti iankstine gino nagrinjimo tvarka arba i karto tiesiogiai
kreiptis teism. Ta aplinkyb, kad buvo pasinaudota iankstine gino sprendimo
tvarka, neatima teiss po to kreiptis teism. Pavyzdiui, Geleinkelio transporto
kodekso 72 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad iekiniai dl reikalavim, kylani i
veimo sutarties, pareikiami teismui, taiau iekovas iki iekinio pareikimo gali
pateikti pretenzij geleinkelio monei.
BYL TEISMINGUMAS
Asmeniui, kurio teiss paeistos, btina isiaikinti, kok teism reikia kreiptis
teismins gynybos. Civilines bylas nagrinja bendrieji apylinks, apygardos teismai,
Lietuvos apeliacinis teismas bei Lietuvos Aukiausiasis Teismas. J kompetencija
nustatyta CPK, reglamentuojaniame teismingumo tvark. Pirmiausia reikia
isiaikinti, kurios grandies bendrosios kompetencijos teismas, t. y. apylinks ar
apygardos, turi nagrinti civilin byl kaip pirmosios instancijos teismas. Lietuvos
apeliacinis ir Lietuvos Aukiausiasis teismai byl kaip pirmosios instancijos teismai
nenagrinja. Taiau nepakanka nustatyti, kokia bendrosios teism sistemos
294
grandis yra kompetentinga nagrinti konkret gin. statyme nustatytos tam tikros
taisykls, kurias apibendrintai galima vadinti teismingumo taisyklmis. CPK
numatyta bendrojo pobdio taisykl, kurios esm tokia: iekiniai teismuose nagrinjami pagal atsakovo gyvenamj viet arba buvein (CPK 29 str.). Laikantis ios
taisykls nagrinjama dauguma byl. Kita vertus, statyme numatyta galimyb tam
tikrais atvejais bylos alims susitarti, koks teismas galt nagrinti j gin (CPK 32
str.). Taiau bylininkai negali pakeisti iimtinio (ginai dl nekilnojamojo daikto
paprastai nagrinjami to daikto buvimo vietos teisme (CPK 31 str.)) ir rinio (kai
byla jau statymu priskirta atitinkamos ries teismui: civiliniam, administraciniam,
apylinks ar apygardos teismui) teismingumo. Tam tikrais atvejais statymas suteikia
galimyb iekovui paiam pasirinkti, kok teism jam kreiptis. Tokie atvejai
ivardyti CPK 30 straipsnyje. Pavyzdiui, pagal savo gyvenamj viet kreiptis
teism iekovas gali dl ilaikymo priteisimo ir dl tvysts nustatymo, dl atlyginimo alos, padarytos sualojant fizinio asmens sveikat. Iekinys, susijs su juridinio
asmens filialo veikla, gali bti pareikiamas ir pagal filialo buvimo viet. Iekinys dl
sutari, kuriose nurodyta vykdymo vieta, taip gali bti pareikiamas ir pagal
sutarties vykdymo viet.
Paprastai tos paios grandies teism kompetencija nesiskiria. CPK 28 straipsnyje
numatyta iimtis i ios taisykls. Civilines bylas dl gin, numatyt Patent, Preki
enkl statymuose, dl vaikinimo pagal usienio valstybi piliei praymus vaikinti Lietuvos Respublikos piliet nagrinja tik Vilniaus apygardos teismas.
Iimtiniais atvejais, kad byla bt inagrinta operatyviau ir ekonomikiau, teism
vadovai gali civilin byl perduoti nagrinti kitam teismui (CPK 35 str.). iuo atveju
galima neatsivelgti teritorinio, iimtinio, rinio (iskyrus byl priskirtinum
administraciniams teismams) bei sutartinio teismingumo taisykles.
295
turi teis pripainti iekin. alys gali ubaigti byl taikos sutartimi. Be teisi, alys
civiliniame procese turi ir pareigas. Antai alims numatyta pareiga (CPK 42 str. 5 d.)
siningai naudotis priklausaniomis procesinmis teismis. Tai reikia ir alies
pareig rpintis, kad procesas judt priek, t. y. laiku bt pateikti byloje btini ir
turimi rodymai, vykdyti teismo nurodymus ir kitaip bendradarbiauti su teismu,
siekiant, kad byla bt teisingai isprsta kaip galima greiiau.
raoma teismo posdio protokol, o jei protokolas neraomas, priimama CPK 291
straipsnio reikalavimus atitinkanti teismo nutartis.
Baudas teismas skiria u procesini pareig nevykdym, piktnaudiavim procesinmis teismis. Jos skiriamos CPK numatytais atvejais. Teismas neturi teiss
skirti baudos, kuri nenumatyta statyme. Pavyzdiui, teismas gali skirti baud: alims
- u nesining naudojimsi procesinmis teismis (CPK 95 str.); visiems proceso
dalyviams, piktybikai nepaklususiems teismo posdio pirmininko patvarkymui arba
paeidusiems teismo posdio tvark (CPK 162 str. 6 d.); byloje dalyvaujantiems
asmenims - u priesaikos sulauym (CPK 186 str. 6 d.); vertjui -u neteist
atsisakym atlikti savo pareigas (CPK 240 str. 4 d.); asmeniui, pareikusiam
akivaizdiai nepagrst pareikim pripainti fizin asmen neveiksniu arba ribotai
veiksniu (CPK 463 str.); alims - u neatvykim teismo posd, jeigu statymuose
nustatyta j pareiga jame dalyvauti arba jei teismas pripasta, jog btina, kad alis
dalyvaut ir nra galimybs sprendim priimti u aki (CPK 246 str. 3 d.); liudytojui,
vertjui, ekspertui, be svarbi prieasi neatvykusiems teismo posd (CPK
245 str. 2 d.); juridinio asmens vadovui, dl kurio kalts atstovas neatvyko teismo
posd (CPK 246 str. 3 d.); kreditoriui, nesiningai teismo sakymo tvarka pareikusiam akivaizdiai nepagrst reikalavim (CPK 440 str.); byloje dalyvaujantiems
asmenims - u nevykdym pareigos praneti teismui apie procesini dokument
teikimo vietos pasikeitim (CPK 121 str. 3 d.); asmenims, dl kuri kalt veiksm
nevykdytas teismo reikalavimas pateikti turimus raytinius rodymus ir nepraneta
teismui, kad raytinio rodymo negalima pateikti dl svarbi prieasi, arba nurodytas prieastis teismas pripaino nesvarbiomis (CPK 199 str. 6 d.); asmenims, dl
kuri kalt veiksm nevykdytas teismo reikalavimas pateikti j turimus daiktinius
rodymus ir teismui nepraneta, kad daiktinio rodymo negalima pateikti dl svarbi
prieasi (CPK 207 str.); alies atstovui - u neatvykim nesant svarbi prieasi
teismo posd, kai dl tokio neatvykimo teismas atideda bylos nagrinjim (CPK
246 str. 3 d.); skolininkui - u nevykdym pareigos pateikti informacij apie turim
turt ir jo buvimo viet arba melaging duomen pateikim (CPK 645 str. 2 d.).
Paprastai maksimalus baudos dydis nevirija vieno tkstanio lit. Teismas baudos dyd nustato atsivelgdamas paeidimo pobd ir paeidim padariusio asmens
veiksmus bei kitas reikmingas aplinkybes. Kaip minta, statyme yra numatytos ir
didesns baudos: u piktnaudiavim procesinmis teismis teismas gali skirti baud
iki dvideimties tkstani lit; u teismo antstolio reikalavim pateikti informacij
apie turim turt nevykdym arba melaging duomen pateikim antstolio teikimu
gali skirti iki dviej tkstani lit baud.
Aretas, kurio trukm negali viryti penkiolikos par, gali bti skiriamas byloje
dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams ir asmenims, esantiems teismo
posdi salje, u piktybik teismo posdio pirmininko nurodym nevykdym
arba teismo posdi tvarkos paeidimus (CPK 162 str. 6 d.).
kumentui keliami tam tikri reikalavimai. Antai jame visada turi bti ie rekvizitai: 1)
teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujani
byloje asmen procesin padtis, vardas, pavard, asmens kodas (jeigu jis yra
inomas), gyvenamoji vieta, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba
vienas i j yra juridinis asmuo, - visas jo pavadinimas, buvein, kodas,
atsiskaitomosios sskaitos numeris ir kredito staigos rekvizitai; 3) procesinio
dokumento pobdis ir dalykas; 4) aplinkybs, patvirtinanios procesinio dokumento
dalyk, ir rodymai, patvirtinantys ias aplinkybes; 5) priedai pridedami prie
pateikiamo procesinio dokumento; 6) procesin dokument paduodanio asmens
paraas ir jo suraymo data (CPK 111 str. 2 d.). Jeigu procesin dokument teismui
pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi CPK 111 straipsnio 2 dalies 2
punkte numatyti duomenys apie atstov, taip pat pridedamas dokumentas, rodantis
atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nra arba jeigu byloje
esanio galiojimo terminas yra pasibaigs.
Dalyvaujani byloje asmen procesiniai dokumentai - tai i asmen iekiniai,
prieiekiniai, atsiliepimai iekinius ar prieiekinius, dublikai (iekovo atsiliepimai
atsakovo pareikt atsiliepim), triplikai (atsakovo atsiliepimai dubli-k), atskirieji,
apeliaciniai ir kasaciniai skundai bei atsiliepimai juos ir kiti dokumentai, kuriuose
raytinio proceso metu pareikti j praymai, reikalavimai, atsikirtimai ar
paaikinimai (CPK 110 str.).
Teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, sakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posdio protokolai, aukimai ir praneimai) - tai proceso metu
teismo priimti dokumentai (CPK 116 str.).
PROCESINI DOKUMENT TEIKIMAS
Nepakanka vien nepriekaitingai surayti procesinius dokumentus. Viena i teismo
proceso slyg - procesiniai dokumentai turi bti tinkamai teikti. Tai teismo pareiga.
Teismas procesinius dokumentus paprastai teikia registruotu patu, per antstolius,
kurjerius (CPK 117 str.). Teismas naudojasi teismo antstoli paslaugomis tais
atvejais, kai alis aikiai vengia priimti procesinius dokumentus. Jeigu dalyvaujantis
byloje asmuo sutinka, teismas gali iduoti jam procesin dokument, kad j teikt
adresatui. Procesinius dokumentus teikti elektroninmis priemonmis - per ryi
galinius renginius galima dalyvaujanio byloje asmens sutikimu.
Kai iekovas, atsakovas ar tretysis asmuo veda byl per atstov, su byla susij
procesiniai dokumentai teikiami tik atstovui (CPK 118 str.). Savo ruotu atstovas
privalo nedelsdamas praneti atstovaujamajam gavs procesinius dokumentus. Dar
viena galimyb - procesinius dokumentus vienos alies advokatas gali perduoti kitos
alies advokatui. Vienintel slyga - advokatai turi atstovauti abiem gino alims
(CPK 119 str.).
Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teism ir kitus byloje dalyvaujanius asmenis apie kiekvien procesini dokument teikimo vietos
pasikeitim. U ios pareigos nevykdym teismas dalyvaujantiems byloje asmenims
turi teis skirti iki vieno tkstanio lit baud.
299
1.9. IEKINYS
IEKINIO TURINYS
Kai paeidiamos asmens teiss, iam tenka apsisprsti, koki gynybos priemoni
imtis. Nusprend, kad teismas - vienintel institucija, galinti apginti paeistas teises
(jei derybos su prieinga alimi nedav rezultat, nra galimybs kreiptis kitas
institucijas ir pan.), asmuo gali priimti sprendim kreiptis teism. Tokiu atveju reikia
surayti iekin. Iekinys laikomas vienu reikmingiausi ali procesiniu dokumentu.
Tik iekinys suteikia teisin galimyb pradti civilin proces.
CPK 135 straipsnyje iekiniui keliami tam tikri reikalavimai. Iekinyje btina
nurodyti: iekinio sum, jeigu iekinys turi bti kainotas; aplinkybes, kuriomis iekovas grindia savo reikalavim (faktin iekinio pagrind); rodymus, patvirtinanius
iekovo idstytas aplinkybes, liudytoj gyvenamosios vietos ir kitoki rodym
buvimo viet; iekovo reikalavim (iekinio dalyk); iekovo nuomon dl sprendimo
u aki primimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas pareikt iekin arba
parengiamasis procesinis dokumentas; informacij, ar byla bus vedama per advokat.
inoma, iekinys turi atitikti ir reikalavimus, keliamus visiems byloje dalyvaujanio asmens dokumentams (CPK 111 str.), t.y. iekinyje turi bti dokumento
pavadinimas, teismo, kuriam jis pateikiamas, pavadinimas, byloje dalyvaujani
asmen vardai, pavards, asmen kodai ir pan.
Iekinio turinys turi bti aikus ir suprantamas. Prieingu atveju atsakovas negals
argumentuotai gintis, o teismui bus neaiku, kokios iekovo teiss ir kokiu bdu buvo
paeistos, ko pageidauja iekovas ir pan. Taigi iekinyje turt bti kaip galima
isamiau nurodytos visos reikmingos bylai teisingai isprsti aplinkybs, tas
aplinkybes pagrindiantys rodymai bei aikus ir nedviprasmikas iekovo reikalavimas. Reikt turti galvoje tai, kad ne laiku pateiktus rodymus teismas gali
atsisakyti priimti (CPK 181 str.). Apskritai alis, kuri nesirpina proceso skatinimu,
gali patirti neigiam padarini. Beje, statymas nereikalauja, kad iekovas nurodyt
teiss normas (tai yra teismo prerogatyva), kuriomis vadovaudamasis teismas turt
priimti jam palank sprendim, taiau aplinkybes, pagrindianias teiss paeidimo
fakt, bei savo reikalavimus nurodyti visada privalu. Sali ar dalyvaujani byloje
asmen nenurodyt teiss norm ar teisini argument parinkimas teismui
sprendiant gin pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes teism praktikoje
nepripastamas iekinio pagrindo pakeitimu. Teisin iekinio pagrind reikia
nurodyti, kai alis pati privalo rodinti usienio teiss turin (CPK 808 str. 2 d.).
IEKINIO PRIMIMAS
Iekinio teikimas teismui savaime nereikia, kad teismas ikels civilin byl ir prads
kitus procesinius veiksmus. Teismas turi ne tik patikrinti, ar iekinys atitinka
procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK
111 ir 135 straipsniuose, bet ir nustatyti, ar pareikim pateiks asmuo turi teis
kreiptis teism dl teismins gynybos. Kitaip tariant, kreipimasis teism visada
siejamas su tam tikromis teisinmis prielaidomis.
statymas pareigoja teism atsisakyti priimti iekin (CPK 137 str.), jeigu: iekinys nenagrintinas teisme; iekinys neteismingas tam teismui; suinteresuotas as300
muo, kreipsis teism, nesilaik statym nustatytos tai byl kategorijai iankstinio
bylos sprendimo ne teisme tvarkos; yra siteisjs teismo arba arbitrao sprendimas,
priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba
teismo nutartis priimti iekovo atsisakym iekinio ar patvirtinti ali taikos sutart;
teismo inioje yra byla dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu
pagrindu; alys yra sudariusios susitarim perduoti t gin sprsti arbitraui ir
atsakovas prietarauja gino nagrinjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitrainio
susitarimo; pareikim paduoda neveiksnus fizinis asmuo; pareikim suinteresuoto
asmens vardu padav negaliotas vesti byl asmuo. Teismo atsisakymas priimti
iekin daniausiai nekliudo vl kreiptis teism su tuo paiu iekiniu, jeigu yra
paalintos arba inyko aplinkybs, kliudiusios priimti iekin.
Bylos iklimu prasidjs civilinis procesas sukelia tam tikrus procesinius teisinius padarinius: iekin pareiks asmuo netenka teiss pareikti tapat iekin tame
paiame ar kitame teisme; prasideda pasirengimo bylos nagrinjimui teisme stadija ir
nustatyt procesini termin eiga (CPK 142 str. 1 d., 413, 421 ir kt. str.); civilinio
proceso dalyviai gyja byloje dalyvaujanio asmens procesin padt, procesines
teises ir pareigas ir pan.
ATSILIEPIMAS IEKIN
Civiliniame procese tiek teismui, tiek alims svarbu yra inoti ne tik, koks yra iekovo reikalavimas, bet ir kokia prieingos alies - atsakovo pozicija dl kilusio gino.
Pateikdamas iekin, iekovas idsto argumentus, kuriais remiantis prao patenkinti
savo reikalavim. Atsakovas taip pat turi atskleisti savo pozicij, prieingu atveju
teismas, neinodamas atsakovo nuomons dl reikiam teisini pretenzij, turs ne
vis informacij ir negals deramai pasirengti bylos nagrinjimui i esms. Kad taip
nevykt, CPK 142 straipsnyje numatyta pareiga atsakovui pateikti atsiliepim
iekin.
gyvendindamas proceso ekonomikumo princip, teismas nustato ne trumpesn
kaip keturiolikos, bet ir ne ilgesn kaip trisdeimties dien termin atsiliepimams
pateikti, praneime taip pat nurodo pasekmes, jei atsiliepimai nebus pateikti, bei
atsakovo pareig pateikti atsiliepim iekin. Iimtiniais atvejais teismas, atsivelgdamas atsakovo ar treiojo asmens praym ir bylos sudtingum, gali termin
pratsti iki eiasdeimties dien. Atsiliepimo per teismo nustatyt termin nepateikus
be pateisinamos prieasties, prieingos alies praymu gali bti priimtas sprendimas
u aki arba (jei alis prao priimti sprendim u aki) teismas gali pasinaudoti CPK
181 straipsnyje numatyta teise atsisakyti priimti pavluotai pateikiamus rodymus.
Taigi atsiliepimo pareikt iekin nepateikimas vliau procese aliai gali apsunkinti
galimyb rodyti savo pozicijos pagrstum.
apsaugos priemones. Tokios priemons gali trukti tik iki teismo sprendimo primimo,
todl ir vadinamos laikinosiomis.
Teismas gali: aretuoti atsakovo nekilnojamj daikt, pinigines las ar turtines
teises; udrausti perleisti nuosavybs teis; sulaikyti atsakovui priklausant daikt;
udrausti atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar imtis tam tikr veiksm;
pareigoti atsakov atlikti veiksmus, ukertanius keli alai atsirasti ar padidti ir
pan. Teismas gali panaudoti kelias laikinsias apsaugos priemones, taiau bendra j
suma neturi bti i esms didesn u iekinio sum. Pavyzdiui, kilus ginui dl 10
000 lit, teismas nearetuoja atsakovo indlio banke ir kartu tokios pat verts
atsakovo automobilio. Laikinosios apsaugos priemons parenkamos vadovaujantis
ekonomikumo principu. Tai reikia, kad teismas paprastai vadovaujasi ne maksimalaus, bet minimalaus atsakovo turto ar teisi suvarymo principu ir taiko adekvaias ir proporcingas laikinsias apsaugos priemones.
Jeigu paeidiami teismo nurodyti draudimai, kaltiesiems asmenims gali bti
skiriama iki vieno tkstanio lit bauda. Be to, iekovas turi teis iiekoti i t
asmen nuostolius, atsiradusius dl teismo nutarties dl laikinj apsaugos priemoni
nevykdymo (CPK 149 str.).
lyviams od, taip pat gali atimti i teis i asmen, kurie nevykdo jo nurodym.
Kitaip tariant, teismo posdio pirmininkas vadovauja visam procesui. Apylinks
teisme civilin byl daniausiai nagrinja vienas teisjas, kuris kartu yra ir posdio
pirmininkas. Iimtiniais atvejais apylinks teisme bylos nagrinjimui gali bti sudaryta trij teisj kolegija. Tada vienas i j skiriamas posdio pirmininku. Jis turi
laiduoti, kad proceso metu bt laikomasi pagrindini proceso nuostat, visiems
proceso dalyviams bt sudarytos vienodos galimybs pateikti savo argumentus ir
samprotavimus, kad procesas bt koncentruotas, vykt ekonomikai ir jau pirmajame teismo posdyje byla bt inagrinta i esms.
Posdio pirmininkas rpinasi, kad bt nustatytos isamios esmins bylos aplinkybs, imasi priemoni alims sutaikyti. odinio bylos nagrinjimo i esms metu
posdio pirmininkas gali uduoti klausim dalyvaujantiems byloje asmenims,
reikalauti i j paaikinim, nurodyti jiems aplinkybes, kurias btina nustatyti bylai
teisingai inagrinti, pareikalauti i j rodym, kuriais tos aplinkybs turi bti pagrstos, arba rinkti rodymus savo iniciatyva bylose, kylaniose i darbo, eimos teisini santyki, ir ypatingosios teisenos bylose (vadinamosiose nedispozityviose bylose) (CPK 159 str.).
Jau minta, kad posdio pirmininkas yra teisingo ir tinkamo teismo posdio
garantas. CPK 161 straipsnis suteikia jam teis pasilyti alims pasirpinti atstovavimu, jei posdio pirmininkas mano, kad jos be atstovo pagalbos nesugebs tinkamai
ginti savo teisi.
ti, jo pareiga yra isiaikinti alies teises ir kt. (CPK 158, 159, 161'str.). Jeigu ir
iaikinus, kokia yra civilinio proceso esm ir kaip turi elgtis alys, kad rodyt savo
pozicijos pagrstum, alis nesiima joki priemoni, teismas priima sprendim byloje
vadovaudamasis esama mediaga.
Teismas vertina byloje esanius rodymus pagal vidin savo sitikinim, pagrst
visapusiku ir objektyviu aplinkybi, kurios buvo rodinjamos proceso metu,
inagrinjimu, vadovaudamasis statymais. Jokie rodymai teismui neturi i anksto
nustatytos galios (CPK 185 str.), iskyrus atvejus, kai byloje pateikiami oficials
rodymai (CPK 197 str. 2 d.), kuriems statyme suteikta padidinta rodomoji galia.
304
305
iekinio pateikimu, o antra, ar tai kitokie praymai, susij su bylos eiga. Pirmj
praym tenkinim kai kurios CPK nuostatos riboja laiko atvilgiu arba sieja su
atitinkam slyg buvimu. Antai praymas dl iekinio dalyko ar pagrindo pakeitimo
turt bti tenkinamas nepaisant to, kad jis galjo bti pareiktas anksiau ir net jei
tokio praymo tenkinimas uvilkins sprendimo byloje primim, jeigu dl tokio
pakeitimo yra gautas prieingos alies sutikimas (CPK 141 str. 1 d.). Vis dlto CPK
226 straipsnis orientuoja byloje dalyvaujanius asmenis tai, jog visi turintys
reikms bylai rodymai bt pateikti teismui pasirengimo civilins bylos nagrinjimui stadijoje.
Sali ir j atstov neatvykimo teismo posd pasekms. Visi, kuriems gali tekti
bylintis teisme, turi rimtai pairti tai, kas gali nutikti, jei neatsakingai bus
vertintos proceso taisykls. CPK 246 straipsnis reglamentuoja ali neatvykimo
teismo posd teisines pasekmes. Straipsnyje tvirtinta bendro pobdio nuostata, kad
dalyvavimas teismo posdyje yra ali bei j atstov teis, taiau tam tikrais atvejais
nepasinaudojimas ia teise gali sukelti aliai nepageidaujamus padarinius, aptariamus
io straipsnio komentare. Kad byloje dalyvaujantys asmenys galt pasinaudoti teise
atvykti teismo posd, jiems turi bti tinkamai praneta apie teismo posdio laik ir
viet. Praneimas laikomas tinkamu, jei jis atliktas nepaeidiant CPK 117-134
straipsniuose nustatyt taisykli.
Jei teismo posd neatvyksta iekovas, kuriam tinkamai nepraneta apie teismo
posdio laik ir viet, ir jis neturi atstovo, vadinasi, iekovui slygos pasinaudoti
teise dalyvauti teismo posdyje nebuvo sudarytos. Bylos nagrinjimas tokiu atveju
turi bti atidtas, kartu turi bti laiduojama, kad bus tinkamai praneta iekovui apie
kit teismo posd. Saliai vedant byl per atstov, su byla susij procesiniai
dokumentai teikiami tik atstovui, kuris yra pareigotas nedelsiant informuoti apie tai
atstovaujamj (CPK 118 str.), todl jei teismo posd neatvyksta tiek iekovas, tiek
jo atstovas, vadinasi, netinkamai buvo praneta apie teismo posdio viet ir laik
iekovo atstovui. Tokiu atveju bylos nagrinjimas taip pat atidedamas. Kartais
iekovas ar jo atstovas dl objektyvi prieasi gali neturti galimybs atvykti
nustatytu laiku teismo posd. Bylos nagrinjimas tada gali bti atidedamas, jei: 1)
iekovas ar jo atstovas praym dl bylos nagrinjimo atidjimo bei neatvykim
pateisinanius dokumentus pateikia iki teismo posdio, kur nra galimybi atvykti,
pradios; 2) teismas neatvykimo prieastis pripasta svarbiomis. Neatvykimas dl
ligos, atostog, komandiruots, alies atstovo uimtumo kitose bylose paprastai
nelaikomas neatvykimu dl svarbi prieasi (CPK 246 str.). Toks reglamentavimas
sietinas su vienu i civilinio proceso tiksl - kuo greiiau atkurti teisin taik tarp
gino ali (CPK 2 str.) ir proceso koncentruotumo ir ekonomikumo principo (CPK 7
str.) gyvendinimu. Nurodydamas pavyzdin, taiau nebaigtin neatvykimo teismo
posd nesvarbi prieasi sra, statymo leidjas odiu paprastai" preziumuoja,
kad liga, komandiruot, atostogos bei kitos 246 straipsnio 1 ir 2 dalyse skliaustuose
nurodytos aplinkybs nepripaintinos svarbiomis tam, kad procesas judt priek.
Kita vertus, odio paprastai" vartojimas komentuojamame straipsnyje reikia ir tai,
kad, atsivelgiant konkreios bylos aplinkybes (pvz., bylos sudtingum, prieingos
alies vali, ali procesin elgsen apskritai, pareikt praym motyvacij), teismui
paliekama teis pripainti, kad neatvykimas teismo posd dl ligos, komandiruots
ar kit prieasi, yra svarbi prieastis. Taigi visais atvejais asmuo, pageidaujantis
atidti bylos nagrinjim, pri306
valo ne vien nurodyti neatvykimo prieast (pvz., lig ar komandiruot), bet turi ir
rodyti, jog prastomis pastangomis, kuri objektyviai imtsi siningas, apdairus
bylininkas, neatvykimo teismo posd prieasi nepavykt paalinti. Prognozuodama galim procesin teismo reakcij, alis, pateikianti praym atidti teismo
posd, tarkime, dl komandiruots, turt numatyti, kad teismas vertins, pavyzdiui,
tokias aplinkybes, prie kiek laiko buvo suplanuota komandiruot, ar buvo galima
komandiruot nusisti kit asmen, ar manoma i komandiruots grti anksiau ir
pan. Nors komentuojamame straipsnyje nra nurodyta, prie kiek laiko iki teismo
posdio turi bti pateiktas praymas dl bylos nagrinjimo atidjimo, atsivelgiant
CPK 7 straipsnio 2 dalyje tvirtint dalyvaujani byloje asmen pareig skatinti
proceso eig, tokie praymai turi bti pateikti kiek manoma anksiau, kad reikiamais
atvejais bt galima apie nevyksiant teismo posd informuoti kitus bylos dalyvius.
Jeigu duomen apie neatvykimo prieastis nra, laikytina, jog teismo posd
neatvykta ne dl svarbi prieasi.
CPK 246 straipsnio 1 dalyje taip pat tvirtintos neigiamos procesins pasekms
iekovui, jeigu nei jis, nei jo atstovas be svarbi prieasi neatvyksta teismo posd.
Tokiu atveju teismas atsakovo praymu priima sprendim u aki (CPK 285 str.), o jei
kita alis neprao sprendimo u aki primimo - palieka iekin nenagrint (CPK 296
str.). Be to, norint priimti sprendim u aki ar palikti iekin nenagrint, turi nebti
iekovo ar jo atstovo praymo nagrinti byl jiems nedalyvaujant. Iekovui pateikus
praym nagrinti byl jam nedalyvaujant, teismas turi nagrinti byl i esms.
Draudimas priimti sprendim u aki, jei alis pra nagrinti byl jai nedalyvaujant,
tiesiogiai tvirtintas CPK 285 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju negalima palikti ir
iekinio nenagrinto, nes dalyvavimas teismo posdyje yra alies teis, o ne pareiga,
be to, iekovas aikiai yra ireiks vali nedalyvauti teismo posdyje. Kita vertus,
jeigu teismas pripasta, jog btina, kad alis dalyvaut teismo posdyje (alies
procesin teis atvykti teismo posd tokiu atveju i esms transformuojasi
procesin pareig), o ji teismo posd neatvyksta ir nepaprao nagrinti byl jai
nedalyvaujant, teismas gali priimti sprendim u aki.
Bylos nagrinjimas i esms. Bylos nagrinjimas i esms pradedamas posdio
pirmininko praneimu apie byl. Pranedamas apie byl posdio pirmininkas trumpai
idsto iekovo reikalavimus, atsakovo atsikirtimus bei juos pagrindianias
aplinkybes, kit dalyvaujani byloje asmen paaikinimus, jeigu tokie buvo pateikti.
Praneimo apie byl tikslas - akcentuoti iekinio pagrind ir dalyk, pateikti esmini
bylos aplinkybi santrauk, atkreipti jas byloje dalyvaujani asmen dmes. Prie
pradedant rodym tyrim, posdio pirmininkas turi dar syk isiaikinti, ar
inaudotos visos galimybs baigti byl taikos sutartimi. i pareiga labiau
akcentuojama, kaip minta, pasirengimo civilins bylos nagrinjimui stadijoje (CPK
231 str.). Taiau vienas i civilinio proceso tiksl - kuo greitesnis teisins taikos
atkrimas (CPK 2 str.) - orientuoja, kad taikaus gino ubaigimo btina siekti viso
bylos nagrinjimo metu. Procesas pradedamas iekovo iniciatyva, io asmens
paaikinimai turi itin svarbi reikm bylos aplinkybms nustatyti, todl pirmasis
paaikinimus teismo posdyje duoda iekovas. Po jo pasisako atsakovas. Jeigu byloje
dalyvaujantis asmuo veda byl per atstov, atstovas turi teis pasisakyti ikart po
asmens, kur jis atstovauja, parodym. Iklauss dalyvaujani byloje asmen
paaikinimus, teismas CPK 176-220 straipsniuose nustatyta tvarka itiria visus kitus
byloje esanius rodymus.
307
Ityrs visus rodymus, posdio pirmininkas paklausia dalyvaujani byloje asmen, ar jie nori papildyti bylos mediag. Po to posdio pirmininkas paskelbia, kad
bylos nagrinjimas i esms yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamsias
kalbas. Baigiamj kalb metu byloje dalyvaujantys asmenys vertina nustatytas
bylos aplinkybes ir itirtus rodymus, atkreipia dmes pasitvirtinusias aplinkybes
bei ginija aplinkybes, kurios, j nuomone, nepasitvirtino, formuluoja savo poir
tarp ali susiklosiusius teisinius santykius bei interpretuoja iuos santykius reglamentuojanias teiss normas. Galiausiai baigiamj kalb dalyviai idsto savo
nuomon, kok sprendim turt priimti teismas. Baigiamosios kalbos padeda teismui
tiksliau nustatyti kiekvieno byloje dalyvaujanio asmens pozicij, konkretizuoti
nuomoni skirtumus, tiek susijusius su faktine, tiek su teisine nagrinjamos bylos
puse, ir suformuoti savo vidin sitikinim, kuris btinas norint priimti sprendim. Po
baigiamj kalb teismas ieina sprendim primimo kambar priimti sprendimo ar
atitinkamos nutarties byloje (CPK 257 str.).
Ijs sprendim primimo kambar, teismas privalo priimti sprendim arba
vien i 258 straipsnio 1 dalyje nurodyt nutari: nutart atidti sprendimo primim
ir paskelbim; ubaigti byl neprimus teismo sprendimo (nutraukti byl arba palikti
iekin nenagrint); atnaujinti bylos nagrinjim, jeigu pripasta, kad reikia nustatyti
naujas bylai reikmingas aplinkybes arba itirti naujus rodymus. Nordamas priimti
kitoki nutart, pavyzdiui, nutart dl ekspertizs skyrimo bei bylos sustabdymo,
teismas pirmiausia turt atnaujinti bylos nagrinjim i esms ir isiaikinti
dalyvaujani byloje asmen nuomon bei nustatyti kitokias aplinkybes, reikmingas
tokiai nutariai priimti (CPK 256 str.).
308
309
310
311
3. BYLOS NAGRINJIMAS
APELIACINS INSTANCIJOS TEISME
3.1. APELIACINIAI SKUNDAI
Teismo sprendimo primimas byloje ne visada reikia, kad byla jau baigta. Bylos
nagrinjimo eigoje teismas sprendia vairius procesinius klausimus. J isprendimas
forminamas teismo nutartimis. Daugeliu atvej dl j galima paduoti skundus, kurie
vadinami atskiraisiais (CPK 334 str.). Tuo tarpu nesutinkant su tuo, kaip teismas
inagrinjo gin, galima paduoti skund, vadinam apeliaciniu (CPK 305 str.).
Apeliacija (lot. appellatio) - pirmosios instancijos teismo sprendim (nutari)
teistumo ir pagrstumo kontrols bdas, skirtas patikrinti nesiteisjusio pirmosios
instancijos teismo sprendimo (nutarties) teistum ir pagrstum apeliacinio skundo
ribose.
Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teisme paprastai vyksta odiu.
Apelianto praymu byla apeliacine tvarka gali bti nagrinjama raytinio proceso
tvarka, jeigu tam atsiliepimuose apeliacin skund neprietarauja kiti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 322 str.).
Apeliacija, kitaip nei kasacija, yra prastinis teism sprendim kontrols bdas,
todl galimyb pasinaudoti apeliacijos teise egzistuoja visais atvejais, iskyrus tuos,
kai statymuose aikiai nurodyta, jog apeliacija draudiama. i taisykl atitinka Europos Tarybos Ministr komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95) 5
Dl apeliacini sistem funkcionavimo tobulinimo" nuostat, jog paprastai alims
turt bti garantuojama teis sksti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacins instancijos teismui. Paymtina, kad minta taisykl taikoma pirmosios instancijos teismo sprendimams, nes jais isprendiama byla i esms. Nutartims apsksti taikoma prieinga nuostata - atskiruoju skundu gali bti apskundiamos tik tos
pirmosios instancijos teismo nutartys, kurios ivardytos CPK 334 straipsnyje.
CPK bendrosios nuostatos (CPK I dalis), kuriose tvirtinti proceso tikslai, principai, proceso dalyvi procesin padtis, teismo sudtis, nualinimai ir kt., yra pamatins ir taikomos visoms civilinio proceso stadijoms, tarp j ir apeliaciniam procesui.
CPK 303 straipsnio 1 dalyje yra numatytas teiss apeliacij apribojimas turtiniuose ginuose, kai ginijama suma yra maesn nei 250 Lt. is apribojimas atitinka
Europos Tarybos Ministr Komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95) 5
Dl apeliacini sistem funkcionavimo tobulinimo" 3 straipsnio nuostat, leidiani
ir skatinani taikyti apeliacijos apribojimus bylose dl nedideli sum priteisimo.
Apeliacijos ribojimas gino suma statymo leidjo nustatytas siekiant ivengti
apeliacins instancijos teism pernelyg didels apkrovos santykinai nedidelio reikmingumo ginais. Be to, ginijamai sumai nevirijant 250 Lt sumos, bylinjimasis
apeliacins instancijos teisme yra neekonomikas, nes galimos bylinjimosi ilaidos
tokiais atvejais paprastai siekia arba net virija praom priteisti sum.
Siekiant apsaugoti labiausiai socialiai paeidiamas asmen grupes, numatyta
iimtis (CPK 303 str. 1 d.). Apeliacijos apribojimas gino suma nra taikomas ginams, kylantiems bylose dl darbo umokesio ir kit imok, susijusi su darbo
312
santykiais, ilaikymo priteisimo, alos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sualojimu, gyvybs atmimu ar susirgimais profesine liga, atlyginimo.
Apeliaciniame procese tvirtinta taisykl: apeliacine tvarka byl nagrinja trij
teisj kolegija. Kolegialumo principas apeliaciniame procese tvirtintas atsivelgiant
tai, jog apeliaciniame procese tikrinamas jau priimto teismo sprendimo teistumas ir
pagrstumas. Tai, kad byloje priimto teismo sprendimo teistum ir pagrstum tikrina
trys auktesns instancijos teismo teisjai, laiduoja teism sprendim kontrols
kokyb, didina byloje dalyvaujani asmen pasitikjim sprendim kontrols
mechanizmu. Kolegialus byl nagrinjimas auktesns instancijos teismuose
numatytas beveik vis valstybi civilinio proceso statymuose.
Asmuo, paduodantis apeliacin skund, vadinamas apeliantu. Apeliantu gali bti
tik byloje dalyvaujantis asmuo, t. y. iekovas, atsakovas ar kiti CPK 37 straipsnyje
ivardyti asmenys. Sprendiant klausim, ar asmuo turi teis paduoti apeliacin
skund, neturi reikms faktas, ar skund paduodantis asmuo realiai dalyvavo
pirmosios instancijos teismo posdyje. Reikminga yra tik ta aplinkyb, ar is asmuo
buvo trauktas pirmosios instancijos teismo proces kaip byloje dalyvaujantis
asmuo.
Apeliacin skund paduodantis asmuo turi turti teisin interes pakeisti ar panaikinti skundiam teismo sprendim (nutart). Teisinis interesas panaikinti skundiam teismo sprendim (nutart) teiss teorijoje paprastai aikinamas kaip visikas
ar dalinis byloje dalyvaujanio asmens reikalavim nepatenkinimas pirmosios
instancijos teisme. Nepatenkinti gali bti ne tik iekovo ar treiojo asmens,
pareikianio savarankikus reikalavimus, iekinio reikalavimai, bet ir atsakovo
reikalavimas iekin atmesti. Teisin interes pakeisti ar panaikinti skundiam teismo
sprendim (nutart) gali turti kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, jei skundiamas
teismo sprendimas (nutartis) yra jam nepalankus, t. y. suvaro jo teises ar udeda
papildomas pareigas. Atkreiptinas dmesys, kad asmuo, kuriam skundiamas teismo
sprendimas yra palankus, laikomas neturiniu teisinio intereso pakeisti ar panaikinti
skundiam teismo sprendim (nutart).
Vienas esmini dalyk apeliaciniame procese - apeliacinis skundas. Tai byloje
dalyvaujanio asmens kreipimasis apeliacins instancijos teism praant patikrinti
priimto ir dar nesiteisjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (jo dalies) teistum ir pagrstum ir nurodant tokio praymo motyvuotus pagrindus. Kadangi
apeliacinis procesas, kaip ir apskritai civilinis procesas, gali bti pradtas tik suinteresuoto asmens iniciatyva {nemo judex sine actore), apeliacinis skundas yra btina
apeliacinio proceso prielaida. Apeliaciniu skundu ne tik inicijuojamas apeliacinis
procesas, bet kartu apibriamos ir apeliacinio bylos nagrinjimo ribos (CPK 320 str.).
CPK 307 straipsnyje numatyti terminai apeliaciniam skundui paduoti. Jis gali bti
paduotas per 30 arba 40 (jei apelianto gyvenamoji ar buveins vieta yra usienio
valstybje) dien nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo primimo dienos.
Termino apeliaciniam skundui paduoti eiga prasideda kit dien po teismo sprendimo
primimo ir skaiiuojama pagal bendras procesini termin skaiiavimo taisykles
(CPK 73, 74 str.). Teismo sprendimo, kitaip nei pirmosios instancijos teismo
nutarties, nuorao gavimo data takos apeliacinio apskundimo termino eigai neturi,
taiau pavluotas sprendimo nuorao gavimas gali bti teismo pripaintas svarbia
prieastimi sprendiant praleisto apeliacinio apskundimo termino atnaujinimo
klausim.
313
Teismas dl svarbi prieasi praleist sprendimo apeliacinio apskundimo termin gali atnaujinti. Praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo
klausim teismas nagrinja tik esant raytiniam apelianto praymui raytinio proceso
tvarka (CPK 78 straipsnis). Motyvuotas apelianto praymas atnaujinti praleist
apeliacinio apskundimo termin su prayme nurodytas aplinkybes pagrindianiais
rodymais teismui turi bti pateikiamas kartu su apeliaciniu skundu.
Ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo prieastis yra svarbi, kiekvienu atveju sprendia teismas, vertindamas apelianto prayme nurodytas aplinkybes
ir apelianto pateiktus rodymus. Sprendiant praleisto apeliacinio skundo padavimo
termino atnaujinimo klausim turi bti paisoma to, jog statym leidjas,
nustatydamas teismo sprendim apeliacinio apskundimo terminus, siek utikrinti
teismo sprendim, kartu ir civilini teisini santyki stabilum. Taigi praleistas
terminas gali bti atnaujinamas tik iimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo prieastys
tikrai buvo svarbios. Svoka svarbios prieastys" yra vertinamoji, todl, sprsdamas,
ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo prieastys yra svarbios,
teismas privalo vadovautis teisingumo, siningumo ir protingumo kriterijais (CPK 3
str. 6 d.). Teismo atsisakymas atnaujinti praleist apeliacinio apskundimo termin turi
bti motyvuotas.
Siekiant utikrinti teisini santyki tarp gino ali stabilum bei teismo sprendimo teisin gali (pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui neapskstas teismo
sprendimas siteisja ir gali bti pradtas vykdyti) bei ukirsti galimyb nesiningai
aliai piktnaudiauti procesu, CPK 307 straipsnio 3 dalyje tvirtinta, jog praymas
atnaujinti praleisto apeliacinio skundo padavimo termin negali bti paduotas, jeigu
prajo daugiau kaip ei mnesiai nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo
paskelbimo dienos.
Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavim, kurie nebuvo pareikti nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susij su jau pareiktu iekiniu (pavyzdiui, priteisti delspinigius, palkanas, vaisius ir kiti atvejai) (CPK 312 str.).
Draudimas reikti naujus reikalavimus apeliacins instancijos teisme statymo
leidjo nustatytas atsivelgiant apeliacinio proceso paskirt bei tiksl utikrinti
operatyv ir koncentruot bylos inagrinjim teisme. Apeliacinio proceso paskirtis patikrinti ginijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teistum ir pagrstum
(CPK 301 str.). Apeliacinis procesas nra laikomas nauju, pakartotiniu bylos
nagrinjimu, todl tikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo
teistum ir pagrstum apeliacins instancijos teismas negali perengti bylos
nagrinjimo rib, nustatyt pirmosios instancijos teisme. Leidus alims reikti naujus
reikalavimus apeliacins instancijos teisme, procesas apeliacinje instancijoje gyt
nauj kokyb ir bt nesuderinamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo
teistumo ir pagrstumo kontrols funkcija.
Draudimas reikti naujus reikalavimus apeliacins instancijos teisme atitinka
civilinio proceso koncentruotumo princip (CPK 7 str.), pagal kur alys skatinamos
galutinai suformuluoti savo reikalavimus jau pasirengimo teisminiam bylos
nagrinjimui metu (CPK 226 str.).
CPK 313 straipsnyje tvirtintas vienas pagrindini apeliacinio proceso princip draudimas apeliacins instancijos teismui priimti apeliantui labiau nepalank
sprendim, negu tas, kuris yra apelianto skundiamas. is non reformatio in peius
314
cin skund pateikti argumentai susij su apeliacinio skundo argumentais (CPK 318
str.), ir juos apeliacins instancijos teismas privalo analizuoti. Todl, kaip pagrstai
yra paymjs Lietuvos Aukiausiasis Teismas, apeliacins instancijos teismo
pasirmimas faktais ir rodymais, neminimais apeliaciniame skunde, taiau nurodytais
kitos alies, atsikertanios apeliacinio skundo argumentus, nra laikomas apeliacinio
skundo rib perengimu.
Tantum devolutum quantum appellatum principas taip pat nra absoliutus. CPK
320 straipsnio 2 dalyje tvirtintos io principo iimtys. Apeliacins instancijos teismas
nra saistomas apeliacinio skundo nustatyt bylos nagrinjimo rib dviem atvejais: 1)
jei to reikalauja vieasis interesas nagrinjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V
dalyje numatyt kategorij bylas ir 2) kai tikrina, ar nra CPK 329 straipsnyje
nurodyt absoliui sprendimo negaliojimo pagrind. Absoliuiais sprendimo
negaliojimo pagrindais pripastami tokie proceso teiss norm paeidimai, kuriems
esant laikoma, jog tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo.
Valstyb, kurios veikla grindiama teisins valstybs koncepcijos (angl. rule of law)
pamatinmis nuostatomis, kartu ir visuomen suinteresuota, kad teismo procesas
vykt tinkamu bdu, laikantis pagrindini proceso princip, todl CPK 329 straipsnio
2 dalyje nurodyt paeidim apeliacins instancijos teismas negali ignoruoti vien tik
dl to, kad apeliantas apeliaciniame skunde i paeidim nenurod.
Inagrinjs byl, apeliacins instancijos teismas gali: 1) pirmosios instancijos teismo sprendim palikti nepakeist; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim (vis ar i dalies) ir priimti nauj sprendim; 3) pakeisti pirmosios instancijos
teismo sprendim; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim vis ar i
dalies ir perduoti byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo; 5) panaikinti
pirmosios instancijos teismo sprendim (vis ar i dalies) (CPK 326 str.).
4. KASACINIS PROCESAS
Kasacija (lot. cassatio - ataukimas, panaikinimas, pranc. casser - lauyti) yra
siteisjusi teism sprendim ar nutari teistumo kontrols forma. Tai nra treioji
(po pirmosios ir apeliacins instancij) teismo instancija. Skirtingai nuo apeliacijos prastins teism sprendim ar nutari teistumo ir pagrstumo formos,
316
Kasacinis procesas
kasacinis teismas sprendia tik teiss aikinimo ir taikymo, bet ne faktini bylos
aplinkybi analizs bei revizavimo klausimus.
CPK 340 straipsnyje numatyta, kad civilines bylas kasacine tvarka nagrinja vienintelis teismas - Lietuvos Aukiausiasis Teismas.
Kasacine tvarka bylas nagrinja arba trij teisj kolegija, arba septyni teisj
kolegija, arba Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus plenarin sesija
(t. y. visi skyriuje dirbantys teisjai).
Kasacinis skundas gali bti paduodamas tik dl siteisjusio teismo sprendimo.
Atkreiptinas dmesys, kad nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu
bylininkas pirmiausia turi paduoti apeliacin skund, ir tik tada, kai jo netenkina ir
apeliacins instancijos teismo sprendimas, jis gyja teis paduoti skund, kuris
vadinamas kasaciniu, o asmuo, j padavs, - kasatoriumi (CPK 347 str. 1 d. 4 p.).
Beje, CPK 341 straipsnyje numatyta, kad kasacija negalima ir turtiniuose ginuose,
jeigu ginijama suma yra maesn kaip penki tkstaniai lit. is apribojimas netaikomas ginams, kylantiems bylose dl darbo umokesio ir kit imok, susijusi
su darbo santykiais, ilaikymo priteisimo, alos, susijusios su fizinio asmens sveikatos
sualojimu, gyvybs atmimu ar susirgimais profesine liga, atlyginimo. Minta ilyga
dl kasacijos leistinumo turi teis pasinaudoti bet kuris konkreioje byloje
dalyvaujantis asmuo.
Kasacinis skundas gali bti paduotas per tris mnesius nuo skundiamo sprendimo, nutarties siteisjimo dienos. Taigi CPK 345 straipsnyje numatytas gerokai
ilgesnis terminas kasaciniam skundui paduoti nei apeliaciniam. Asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo termin dl prieasi, kurias teismas pripasta
svarbiomis, praleistas terminas gali bti atnaujintas. Pareikimas dl praleisto termino
atnaujinimo negali bti tenkinamas, jeigu jis paduotas prajus daugiau kaip
vieneriems metams nuo sprendimo siteisjimo dienos. Tai reikia, kad, prajus
daugiau kaip vieneriems metams po teismo sprendimo siteisjimo, byloje dalyvavs
asmuo netenka teiss ne tik paduoti kasacin skund, bet ir prayti atstatyti praleist
termin.
Norint paduoti kasacin skund, nepakanka nesutikti su priimtu teismo sprendimu.
Nesutikimas turi atitikti kasacijos pagrindus - aplinkybes, kurioms esant siteisjs
teismo sprendimas ar nutartis gali bti perirtas kasacine tvarka.
statyme (CPK 346 str. 2 d.) nurodyti trys kasacijos pagrindai: 1) materialins ar
procesins teiss norm paeidimas, turintis esmins reikms vienodam teiss
aikinimui ir taikymui, jeigu is paeidimas galjo turti takos neteisto sprendimo
(nutarties) primimui; 2) jeigu teismas skundiamame sprendime (nutartyje) nukrypo
nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo suformuotos teiss taikymo ir aikinimo
praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika ginijamu teiss klausimu
yra nevienoda.
Lietuvos statym leidjas, CPK tvirtindamas ribotos ir leidim (priimti ar ne
kasacin skund, sprendia teismas, kitaip tariant, suteikia leidim kasacijai) kasacijos
model, numato tvark, kas sprendia, ar yra pagrindas paduoti kasacin skund ar jo
nra. Tai atlieka i trij teisj sudaroma atrankos kolegija. Vadovaudamasi mintais
kasacijos pagrindais, atrankos kolegija sprendia paduoto kasacinio skundo primimo
klausim (CPK 350 str.). Tik atrankos kolegija gali konstatuoti, ar yra kasacijos
pagrindai, ar ne. Atrankos kolegija, nustaiusi bent vien kasacijos pagrind ir nesant
kit aplinkybi, dl kuri kasacinis procesas negalimas, priima
317
5. PROCESO ATNAUJINIMAS
Tai, kad kasacinis teismas prim galutin ir neskundiam nutart, nereikia, kad
procesas byloje negali bti atnaujintas. Proceso atnaujinimas yra savarankika proceso stadija, bet ne naujas teismo procesas. Proceso atnaujinimo atveju byla nagrinjama i naujo. Tiesa, tai daroma statymo nustatytose ribose. Yra peririmi priimti
ir siteisj teism sprendimai, o anksiau vyks teismo procesas yra tarsi
318
Proceso atnaujinimas
319
PAGRINDINS SVOKOS
Civilinio proceso teis - sistema teiss norm, kurios reguliuoja teismo, byloje dalyvaujani asmen bei kit proceso dalyvi veikl teismui nagrinjant civilines
bylas, priimant jose sprendimus bei juos vykdant.
Civilinis procesas - teismo, byloje dalyvaujani asmen ir kit proceso dalyvi
veikla nagrinjant civilines bylas bei vykdant teismo priimtus sprendimus civilinio
proceso teiss normose nustatyta tvarka.
Byl priskirtinumas teismams (inybingumas) - tai byl priskyrimas tam tikro teismo kompetencijai.
Iekovas - tai proceso dalyvis, pateiks teismui iekin ir reikalaujantis priteisti savo
naudai i atsakovo iekinio dalyk.
Atsakovas - proceso dalyvis, i kurio iekovas reikalauja priteisti iekinio dalyk.
yminis mokestis - nustatytas mokestis, kur asmuo, kreipdamasis teism, privalo
sumokti. statyme numatyti atvejai, kai iekovai nuo yminio mokesio yra atleidiami.
Teismo nuobaudos - statyme numatytos sankcijos, kurias teismas gali skirti byloje
dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams (liudytojams, ekspertams,
vertjams) bei kitiems asmenims u procesini pareig nevykdym arba netinkam j vykdym.
Iekinys - vienas reikmingiausi procesini dokument, kuriuo inicijuojamas civilinis procesas. Iekinyje turi bti nurodytas iekinio dalykas (pinig suma, kurios reikalaujama ir pan.) ir iekinio pagrindas (kuo grindiamas iekinys).
rodymai - bylai reikmingi faktiniai duomenys, kuriuos teismas gali nustatyti remdamasis ali paaikinimais, liudytoj parodymais, raytiniais rodymais, daiktiniais rodymais, apiros protokolais bei ekspert ivadomis ir kt.
Apeliacija - pirmosios instancijos teismo sprendim (nutari) teistumo ir pagrstumo kontrols bdas, skirtas patikrinti nesiteisjusio pirmosios instancijos
teismo sprendimo (nutarties) teistum ir pagrstum apeliacinio skundo ribose.
Apeliacinis skundas - byloje dalyvaujanio asmens kreipimasis apeliacins instancijos teism praant patikrinti priimto ir dar nesiteisjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (jo dalies) teistum ir pagrstum ir nurodant tokio
praymo motyvuotus pagrindus.
Kasacija - tai siteisjusi teism sprendim ar nutari teistumo kontrols forma.
Kasacinis teismas sprendia tik teiss aikinimo ir taikymo, o ne faktini bylos
aplinkybi analizs bei revizavimo klausimus.
320
KLAUSIMAI
1. Kokie yra civilinio proceso tikslai?
2. Kokios yra teismo posdio vieumo principo iimtys?
3. Kas yra civilinio proceso dalyviai?
4. Kaip paskirstomos bylinjimosi ilaidos?
5. Kokie reikalavimai keliami iekinio turiniui?
6. Kokios gali bti atsiliepimo iekin per teismo nustatyt termin nepateikimo
be pateisinamos prieasties pasekms?
7. Kas yra laikinosios apsaugos priemons?
8. Kokia yra bylos nagrinjimo i esms eiga?
9. K reikia lotynikas terminas res judicata!
10. Kokia yra apeliacijos esm ir kuo apeliacija skiriasi nuo kasacijos?
11. Kas gali paduoti praym atnaujinti bylos proces?
UDUOTYS
1. Sutartyje viena alis sipareigojo atsisakyti pateikti iekin teismui. vertinkite
i sutarties slyg civilinio proceso princip poiriu.
2. Nagrinjant byl susirgo teisjas. Laikinai bylos nagrinjimo metu j pavadavo
kitas teisjas, kuris vadovavo dviem posdiams. Pirmasis teisjas pasveiko ir grs
i karto prim sprendim toje byloje teismo posdi salje. vertinkite i situacij
civilinio proceso princip poiriu.
3. Verslininkai sutar gin sprsti arbitrae. Arbitraui primus sprendim, pralaimjusioji alis kreipsi teism su iekiniu praydama sprsti t pat gin. Kaip
turt pasielgti teismas?
4. Iekovas pareik aikiai nepagrst iekin. Kokios galimos tokio veiksmo
procesins pasekms?
5. Atsakovas neatvyko teismo posd ir neprane, kodl neatvyko. Teismas
atsakovo atvilgiu prim sprendim u aki. Ar turjo teismas toki teis? Kokiais
atvejais gali bti priimamas sprendimas u aki?
321
ETAS SKYRIUS
MOKESI TEIS
>
325
MOKESI TEIS
2. LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBIN MOKESI SISTEMA
Kiekviena valstyb, tarp j ir Lietuvos Respublika, turi savo, tik jai bding valstybin mokesi sistem, kuri sudaro joje egzistuojanti teisikai ir ekonomikai pagrst mokesi visuma.
Dabartin Lietuvos Respublikos valstybin mokesi sistem pagal Mokesi
administravimo statymo 13 straipsn sudaro:
1) pridtins verts mokestis;
2) akcizas;
3) gyventoj pajam mokestis;
4) moni ir organizacij nekilnojamojo turto mokestis;
5) ems mokestis;
6) mokestis u valstybinius gamtos iteklius;
7) naftos ir duj itekli mokestis;
8) mokestis u aplinkos terim;
9) konsulinis mokestis;
10) yminis mokestis;
11) atskaitymai nuo pajam pagal Lietuvos Respublikos keli prieiros ir pltros
programos finansavimo statym;
12) paveldimo turto mokestis;
13) privalomojo sveikatos draudimo mokos;
14) mokos Garantin fond;
326
327
MOKESI TEIS
328
329
MOKESI TEISE
Kalbant apie mokesi moktoj, reikia atkreipti dmes, kad mokesi moktojo
pareiga sumokti gali bti perkeliama kitam subjektui - mokest iskaiiuojaniam
asmeniui, t. y. asmeniui, kuriam mokesio statyme yra nustatyta prievol iskaiiuoti
mokest ir j sumokti valstybs biudet bei fondus. Toks mokestins prievols
padalijimas matyti, pavyzdiui, gyventoj pajam mokesio mokjimo atveju.
Atskirais atvejais galimas ir mokesio natos perklimas, kai mokesi moktojui
priklausani mokti sum sumoka asmuo, pagal statym nesantis mokesio
moktojas ar mokest iskaiiuojantis asmuo. Toks mokesio natos perklimas gali
bti statymikai reguliuojamas, nustatomas netiesioginiais mokesiais arba
sutartimis.
Mokesi administravimas
t labai skiriasi - tai priklauso nuo mokesio moktojo, mokesio bazs ir kt. Taip pat
nevienoda ir mokesi mokjimo tvarka.
Mokesi teisje egzistuoja principas, kad visi mokesi moktojai privalo mokti
mokesius ir visi mokesi moktojai dl mokesi statym nustatyt slyg yra
lygs. Taiau atskiruose mokesi statymuose numatytos io principo iimtys,
suteikianios mokesi moktojams ar j grupms atitinkamas lengvatas. Pagal
Mokesi administravimo statym mokesio lengvata - tai mokesio moktojui ar j
grupei mokesi statymu nustatytos iskirtins apmokjimo slygos, kurios, palyginti
su prastinmis slygomis, yra palankesns. Taigi mokesio lengvatos leidia
palengvinti mokesi nat atskiriems mokesi moktojams ar j grupms (pvz.,
invalidams, asmenims, auginantiems vaikus), jomis taip pat galima siekti paskatinti
atskir kio ak vystymsi (pvz., pelno mokesio lengvatos, iki nebus priimtas
atskiras Seimo sprendimas, taikomos ems kio produkcij gaminanioms monms,
laisvj ekonomini zon monms, monms, kuriose dirba riboto darbingumo
asmenys). Mokesio lengvatos gali bti visuotinio pobdio, t. y. taikomos visiems
vieno ar kito mokesio moktojams, arba bti individualios, t. y. taikomos mokesio
moktojo praymu. Jos taip pat gali bti nustatomos atsivelgiant apmokestinamj
objekt. Be to, jos gali bti nuolatins arba laikinos. Reikia paymti tai, kad vykdant
mokesi reform vadovaujamasi nuostata, kad mokesi statymuose kuo maiau
bt numatyta iskirtini slyg atskiriems mokesi moktojams (ar j grupms),
kad per mokesius nebt sprendiamos vien kio subjekt problemos kit sskaita.
Todl mokesi lengvatos palaipsniui bus mainamos, naudojant kitus kio
reguliavimo mechanizmus.
6. MOKESI ADMINISTRAVIMAS
6.1. MOKESI ADMINISTRAVIMO SAMPRATA
Tobulinant apmokestinimo teisin reguliavim siekiama ne tik sukurti darni ir
veiksming mokesi sistem, bet ir efektyv, kuo maesni ilaid reikalaujant
mokesi administravimo mechanizm. Mokesi administravimas apima visum
priemoni, kurias naudoja valstybs ir savivaldybs institucijos, siekdamos nustatyti ir
surinkti mokesius ir kitus piniginius mokjimus valstybs (savivaldybs) biudet
bei piniginius fondus. Jis gali bti suprantamas plaija ir siaurja prasme.
Mokesi administravimas plaija prasme - tai kompetenting valstybs (savivaldybs) institucij praktin veikla nustatant ir surenkant mokesius. ia prasme
mokesi administravimas apima vairi valstybs ir savivaldybs institucij - Seimo,
Vyriausybs, Finans ministerijos, Valstybins mokesi inspekcijos, savivaldybs
tarybos ir kt. - veikl, kuri jos atlieka joms Konstitucijoje ir statymuose priskirtos
kompetencijos ribose. Seimas, priimdamas statymus, veda vienus ar kitus
mokesius. Mokesi statymus gyvendina Vyriausyb, o kai yra jos pavedimas Finans ministerija. Mokesi statym gyvendinimas yra pavestas ir vietos savivaldos institucijoms. Mokesi administravimas siaurja prasme yra apibrtas
331
MOKESI TEISE
Mokesi administravimas
333
MOKESI TEIS
Mokesi administravimas
MOKESI TEISE
336
Mokesi administravimas
337
MOKESI TEISE
338
7.2. AKCIZAS
Akcizas mokamas pagal 2001 m. spalio 30 d. priimt Akciz statym, kuris sigaliojo
nuo 2002 m. liepos 1 dienos. Akciz objektas yra ios preks: etilo alkoholis,
alkoholiniai grimai, apdorotas tabakas, kuras. ios preks, pagamintos Lietuvoje,
akciz objektu tampa nuo j pagaminimo datos, o importuojamos preks -nuo to
momento, kai dl j pagal Muitins kodeks atsiranda importo skola muitinei.
Asmuo, numatantis gaminti prekes, kurios yra akciz objektas, verstis j perdirbimu, maiymu ir pan., iai veiklai privalo sigyti akcizais apmokestinam preki
sandl. Akciz moktojai yra akcizais apmokestinam preki sandli savininkai ir
i preki importuotojai. Akciz statymo numatytais atvejais jais gali bti ir kiti
asmenys. Akciz mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mnuo, kuriam pasibaigus,
iki kito mnesio 15 dienos moktojas privalo vietos mokesi administratoriui pateikti
akciz deklaracij. Mokestis turi bti sumoktas iki akciz deklaracijos pateikimo
termino pabaigos. Akciz statymas numato atvejus, kai akcizais apmokestinamos
preks atleidiamos nuo akciz. Akciz tarifai yra nustatomi tvirtomis sumomis u
atitinkamo akcizais apmokestinamo produkto kiek arba taikant kombinuot akcizo
tarif.
339
MOKESI TEIS
340
8. ATSAKOMYB U MOKESI
STATYM PAEIDIMUS
8.1. TEISIN ATSAKOMYB U MOKESI STATYM
PAEIDIM IR JOS PAGRINDAS
Mokesi statym paeidimai daro didel al valstybs finansiniams interesams,
todl padarius tokius paeidimus paprastai pradeda veikti teisins atsakomybs mechanizmas. Teisin atsakomyb u mokesi statym paeidim tai mokesi ir kit
statymuose nustatyt valstybs prievartos priemoni taikymas mokesi statym
paeidjams, siekiant juos nubausti ir paalinti atsiradusias neigiamas pasekmes.
Teisins atsakomybs pagrindas yra kaltas neteistas elgesys (veikimas arba neveikimas), kuriuo paeidiami mokesi statym reikalavimai ir padaroma ala
valstybs finansiniams interesams. Kiekvien mokesi statym paeidim apibdina pavojingumo visuomenei, prieingumo teisei, kaltumo ir baudiamumo poymiai. Paymtina, kad mokesi statym paeidimai yra labai vairs. Jie skiriasi
pagal savo objekt, dalyk, padarymo bd, pavojingumo laipsn ir pan. Todl
kiekvienas konkretus mokesio statymo paeidimas turi jam bdingus poymius, t. y.
atitinkam juridin sudt, kurios elementai yra: paeidimo subjektas, paeidimo
objektas, subjektyvioji ir objektyvioji paeidimo puss.
Teisin atsakomyb u mokesi statym paeidim yra kompleksinis teisinis
institutas, jungiantis atskiras atsakomybs ris. Kartu paymtina, kad i atsakomyb
turi ir specifines savybes, nulemtas mokestini santyki specifikos, todl, be
tradicini atsakomybs ri (administracins, baudiamosios), ia taikoma ir
finansin atsakomyb.
341
MOKESI TEIS
BAUDA
Valstyb, nustatydama ir taikydama toki finansin sankcij kaip bauda, siekia, kad
bt surinktos pinigins prievols. Baudos, kaip finansins sankcijos, pagal savo
pobd i esms nesiskiria nuo administracini baud, nes ir vienos, ir kitos paeidjui sukelia neigiamas turtinio pobdio pasekmes ir skatina mokesi moktojus
vykdyti mokestines prievoles. Vis dlto jos skiriasi pagal taikymo tvark, taikymo
subjektus, taikymo procedras, sukeliamas teisines pasekmes ir 1.1.
Pagrindins baud, kaip finansini sankcij, skyrimo nuostatos yra tvirtintos
Mokesi administravimo statyme, taip pat konkrei mokesi statymuose. Paymtina, kad naujajame Mokesi administravimo statyme labai sumajo mokesi statym numatom paeidim atvej, u kuriuos gali bti skiriama bauda.
Pagal io statymo 139 straipsn baudos i esms yra skiriamos u mokestinio mokesio sumainim, t. y. tada, jei mokesi administratorius nustato, kad mokesi
moktojas neapskaiiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesio
arba neteistai pritaik maesn mokesio tarif ir dl i prieasi moktin mokest
neteistai sumaino. Tokiais atvejais mokesio moktojui priskaiiuojama trkstama
mokesio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procent mintos mokesio sumos dydio
bauda (jei atitinkamo mokesio statymas nenumato kitaip). Skiriamos konkreios
baudos dydis priklauso nuo paeidimo pobdio, nuo mokesi statym paeidimo
pripainimo ir kit aplinkybi, kurias mokesi administratorius pripasta svarbiomis
skirdamas baud. Numatyti atvejai, kai aukiau mintos baudos netaikomos.
Pavyzdiui, kai mokesi moktojas po mokesio deklaracijos pateikimo pastebjo,
kad deklaravo per ma mokest, bet j patikslino ir pateik mokesi
administratoriui. Taip pat nustatyta, kad biudetinms staigoms, taip pat Lietuvos
bankui mintos baudos neskiriamos. Teiss aktai, kuriais sumainamos arba
panaikinamos baudos, esant Mokesi administravimo statymo nustatytoms
slygoms, taikomi ir u paeidimus, padarytus iki i akt sigaliojimo.
342
Nuo baud mokesi moktoj gali atleisti mokesi administratorius, o mokestini gin metu - ir mokestin gin nagrinjanti institucija (centrinis mokesi
administratorius ar Mokestini gin komisija).
Atsisakym atleisti nuo baud mokesi moktojas gali apsksti Mokesi administravimo statymo nustatyta tvarka.
343
PAGRINDINES SVOKOS
Mokestis - mokesio statyme mokesi moktojui nustatyta pinigin prievol valstybei.
Tiesioginiai mokesiai - tai tokie mokesiai, kuriuos moka tam tikr peln ar pajamas
gaunantys asmenys ar turto savininkai. Tiesioginiuose mokesiuose faktinis ir
statym numatytas mokesi moktojas yra vienas asmuo. Pavyzdiui, tokie
mokesiai yra pelno, ems, pajam, moni ir organizacij nekilnojamojo turto
mokesiai.
Netiesioginiai mokesiai - tai tokie mokesiai, kurie sudaro preks (paslaugos)
kainos pried ir nra siejami su mokesi moktojo turtu ar pajamomis. Netiesioginius mokesius (pridtins verts mokest, akcizus) sumoka preki (paslaug) vartotojai (jie eina preks (paslaugos) kain), o statym numatytas mokesi moktojas juos nustatyta tvarka apskaiiuoja ir sumoka biudet ar fondus.
Mokesi teis - visuma teiss norm, reguliuojani visuomeninius santykius, atsirandanius nustatant ir surenkant mokesius valstybs (savivaldybs) biudet
bei valstybs pinig fondus.
Mokesi moktojas - asmuo, kuriam pagal mokesio statym yra nustatyta prievol
mokti mokest.
Mokest iskaiiuojantis asmuo - asmuo, kuriam mokesio statyme yra nustatyta
prievol iskaiiuoti mokesi moktojo mokest ir j sumokti biudet.
Apmokestinimo objektas - visi daiktai, reikiniai (turtas, pajamos, pelnas, vartojimo
preks ir pan.), kurie statym nustatyta tvarka yra apmokestinami konkreiu
mokesiu.
Mokesio baz - mokesio statyme tam tikra pinig suma vertintas apmokestinimo
objektas, kuriam taikomas nustatytas mokesio dydis (tarifas).
Mokesio dydis (tarifas) - mokesio statymu nustatyta pinig suma, kuri mokesi
moktojas privalo sumokti valstybs (savivaldybs) biudet i mokesio bazs.
Mokesio lengvata - tai mokesio moktojui ar j grupei mokesio statymo nustatytos iskirtins apmokjimo slygos, kurios, palyginti su prastinmis slygomis,
yra palankesns.
Mokesi administravimas (plaija prasme) - kompetenting valstybs (savivaldybs) institucij praktin veikla nustatant ir surenkant mokesius.
Mokesi administratorius - u mokesi administravim atsakinga valstybs staiga
ar institucija, turinti statym suteiktus galiojimus veikti mokesi administravimo srityje.
Mokestiniai ginai - tai ginai, kylantys tarp mokesi moktojo ir mokesi administratoriaus dl sprendimo dl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panaaus
pobdio sprendimo, pagal kur mokesi moktojui naujai apskaiiuojamas ir
nurodomas sumokti mokestis, taip pat dl mokesi administratoriaus sprendimo
atsisakyti grinti (skaityti) mokesio permok (skirtum).
344
Mokestini gin komisija - speciali mokestiniams ginams nagrinti sudaryta institucija, kurios vienintelis udavinys yra operatyviai, objektyviai inagrinti gin
ir priimti teising ir pagrst sprendim.
Finansin sankcija - mokesi statyme numatyta pinig suma, kuri mokesi
administratoriaus sprendimu privalo sumokti asmuo, laiku nevykds mokestins
prievols ar padars kitus mokesi statym paeidimus, u kuriuos numatytas
tokios sankcijos taikymas.
KLAUSIMAI
1. Kokia institucija turi iskirtin teis nustatyti mokesius?
2. Kokios yra mokesi rys?
3. Kiek mokesi iuo metu yra nustatyta Lietuvoje?
4. Kuo reikmingas Mokesi administravimo statymas?
5. Kada yra taikomos mokesio lengvatos?
6. Kokie Lietuvos statymuose numatyti mokesi administratoriai?
7. Kokios yra pagrindins Valstybins mokesi inspekcijos funkcijos?
8. Kokia institucija tiria veikas, susijusias su mokesi moktoj apgaulingu ar
aplaidi apskaitos tvarkymu, inomai neteising duomen apie mokesius ir kitas
mokas pateikimu?
9. Kokius mokestinius ginus nagrinja centrinis mokesi administratorius?
10. Kuo skiriasi mokesio moktojo ir mokesi administratoriaus teiss
apskundiant Mokestini gin komisijos sprendimus?
11. Nurodykite atvejus, kai kio subjektai privalo registruotis kaip PVM moktojai.
12. Kas yra akcizas?
13. Kokia yra delspinigi u nesumoktus mokesius skaiiavimo tvarka?
UDUOTYS
1. Nubraiykite schem, kurioje bt Lietuvos mokesi sistema suskirstyta
tiesioginius ir netiesioginius mokesius.
2. Mokesi inspekcijos pareignas tikrino mons PVM mokjim pagrindianius dokumentus nuo 2004 m. gegus 1 d. iki liepos 15 d. ir nuo rugpjio 15 d. iki
rugsjo 30 d. vertinkite pareigno atliekamo tyrimo trukm pagal Mokesio administravimo statymo nuostatas.
3. Schemoje pavaizduokite mokestini gin sprendim ikiteisminse ir teismo
institucijose.
345
SEPTINTAS SKYRIUS
DARBO TEIS
DARBO TEISE
nms partijoms ir visuomeninms organizacijoms, aplinkybi, nesusijusi su darbuotoj dalykinmis savybmis; saugi ir sveikatai nekenksming darbo slyg sudarymas; teisingas apmokjimas u darb; vis form priverstinio ir privalomojo
darbo draudimas; darbo santyki stabilumas; darbo statym bendrumas ir j diferenciacija pagal darbo slygas ir darbuotoj psichofizines savybes; kolektyvini deryb laisv, siekiant suderinti darbuotoj, darbdavi ir valstybs interesus; kolektyvini sutari ali atsakomyb u sipareigojimus.
ie darbo teiss principai atsispindi darbo teiss normose, jais vadovaujamasi
teiskros procese priimant darbo statymus. Be to, iais principais remiamasi ir
taikant statymus bei aikinant teiss normas. Jie gali bti ivardyti tiesiogiai statyme
arba ivedami logikai i teiss norm visumos. Tais atvejais, kai DK ir kiti statymai
nedraudia darbo teisini santyki subjektams patiems susitarimo bdu nustatyti
tarpusavio teises, pareigas, ie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir
siningumo principais (DK 4 str. 4 d.). Draudiama piktnaudiauti savo teise (DK 35
str. 1 d.).
Asociacij laisvs principas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje
tvirtinta pilieiams laiduota teis vienytis bendrijas, asociacijas, t. y. visuomeninius susivienijimus, jei i tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai. i Konstitucijos norma ir darbo teiss asociacij laisvs principas siejasi su tarptautiniu
darbo teiss reglamentavimu. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 22
straipsnyje skelbiama, kad kiekvienas mogus turi teis laisvai su kitais jungtis
asociacijas, skaitant teis steigti profesin sjung ir stoti j savo interesams ginti.
Lietuvos Respublikos profesini sjung statymas numato galimyb jungtis
profesines sjungas asmenims ne jaunesniems kaip 14 met, jei jie dirba darbo
sutarties ar kitais pagrindais.
Laisv pasirinkti darb. is principas reikia, kad asmenys darb renkasi
savarankikai ir laisvai sudarydami darbo sutartis. Kiekvienam asmeniui suteikiama
galimyb pasirinkti usimim ir darb, atitinkant jo profesin pasirengim,
sugebjimus ir polinkius. Sutartin traukimo darb forma geriausiai ireikia darbo
laisvs princip. is principas tvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48
straipsnyje, DK ir tarptautiniuose dokumentuose.
Valstybs pagalba asmenims gyvendinant teis darb. is principas reikia, kad
statymuose yra numatytos tam tikros valstybs taikomos garantijos asmenims,
neturintiems galimybs savarankikai sidarbinti. darbinimas atliekamas
organizacinmis techninmis priemonmis. Lietuvos Respublikos Bedarbi rmimo
statyme (toliau - BR) yra numatytos tam tikros valstybs taikomos garantijos
asmenims, neturintiems galimybs savarankikai sidarbinti: nemokamos
konsultavimo ir profesinio orientavimo paslaugos, informacija apie laisvas darbo
vietas, nemokamos darbo biros paslaugos sidarbinant, nemokamas profesinis mokymas nedarbo atveju, galimyb nedarbo atveju dirbti vieuosius ir Uimtumo fondo
remiamus darbus, paskola savo verslui organizuoti, bedarbio paalpa. Pagal 1948 m.
TDO konvencij dl darbinimo tarnyb darbinimo tarnybos pagrindin pareiga yra
laiduoti pagal galimybes geriausi darbo rinkos organizavim kaip sudtin
nacionalins programos dal, pasiekti ir ilaikyti visik uimtum bei pltoti ir
naudoti gamybos iteklius.
Darbo teiss subjekt lygybs principas, tvirtintas DK2 straipsnio 1 dalies 4
punkte, reikia, kad kiekvienas darbuotojas turi turti lygias galimybes gy350
vendinti savo darbines teises, nepaisant lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, pilietybs ir kit aplinkybi, nesusijusi su jo dalykinmis savybmis.
Sveik ir sveikatai nekenksming darbo slyg sudarymas numatytas
Konstitucijos 48 straipsnyje, Darbuotoj saugos ir sveikatos statyme (toliau -DSS),
DK normose. Darbuotoj teis dirbti saugiomis ir sveikomis darbo slygomis
tiesiogiai susijusi su valstybs politika, kuri turi utikrinti darb saug, profesini lig
profilaktik ir tinkamas darbo slygas, nustatyti vienodus saugos darbe reikalavimus
monms, ekonominius svertus, skatinanius saug darb, utikrinti valstybin darbo
saugos kontrol ir pan. Pagal DSS saugi ir sveik darbo slyg sudarymas yra
darbdavio pareiga. Darbdavys privalo organizuoti darbus ir sudaryti tokias slygas,
kad skatint darbuotojus laikytis saugos darbe reikalavim. io principo
gyvendinimas numatytas DSS, DK normose, reglamentuojaniose darbo laiko
trukm, poilsio laik, specialiose jaunimo, moter ir riboto darbingumo asmen darbo
normose. Taip pat numatyta atsakomyb u saugos darbe reikalavim paeidimus.
Teisingas apmokjimas u darb numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos
48 straipsnyje, konkretizuotas DK normose, kituose statymuose ir postatyminiuose
teiss aktuose. io principo esm ta, kad valstyb turi nustatyti tok minimal
atlyginim, kuris garantuot darbuotojams ir j eimoms normal gyvenimo lyg,
vyr ir moter vienod atlyginim u vienod darb, iankstin spjim apie
numatomas naujas darbo apmokjimo slygas, vidutinio darbo umokesio garantijas
ir pan.
DK 187 straipsnyje numatyta, kad minimalj valandin atlyg ir minimalij
mnesin alg nustato Vyriausyb Trials tarybos teikimu, o kolektyvinse sutartyse
leidiama nustatyti didesn nei Vyriausybs nustatytas minimalus darbo umokesio
dydis. Dl minimalaus darbo umokesio nustatymo mechanizmo Lietuva yra
ratifikavusi 1970 m. TDO konvencij Nr. 131, kurios nuostat privalu laikytis.
Vis form priverstinio ir privalomojo darbo draudimo principas reikia, kad
laisvas darbas nesuderinamas su vertimu dirbti. Lietuva yra ratifikavusi 1930 m. TDO
konvencij Nr. 29 Dl priverstinio darbo panaikinimo" ir konvencij Nr. 105, kuri
nuostatos pareigoja valstybes, ratifikavusias ias konvencijas, udrausti ir nenaudoti
bet kokios formos priverstin ar privalomj darb. DK ir kituose darbo statymuose
atsispindi nuostatos dl privalomojo ar priveriamojo darbo udraudimo.
Priveriamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenje, piliei darbas nepaprastosios
ar karo padties slygomis, stichini nelaimi (gaisr, potvyni, ems drebjim ir
pan.) ir kitais pavoj moni gyvybei kelianiais atvejais, taip pat teismo nuteistj
darbas.
Darbo santyki stabilumo principas reikia, kad darbo statymais neleidiama
sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobdio, nebent tai
yra numatyta statyme ar kolektyvinje sutartyje. Taip pat DK tvirtinta nemaai
nuostat, laiduojani darbo santyki stabilum. Tokios nuostatos, pavyzdiui, yra
draudimas pakeisti btinsias darbo sutarties slygas be darbuotojo sutikimo,
garantijos priimant darb bei nutraukiant darbo sutart.
Kolektyvini deryb laisv siekiant suderinti darbuotoj, darbdavi ir valstybs
interesus. is principas grindiamas 1949 m. TDO konvencija Nr. 98 Dl teiss
jungtis organizacijas ir vesti kolektyvines derybas princip taikymo" ir 1981 m.
TDO konvencija Dl kolektyvini deryb skatinimo". DK ypatin351
DARBO TEISE
ga reikm teikiama kolektyviniams darbo santykiams. Ten numatyti laisv kolektyvini deryb principai bei kolektyvini deryb mechanizmai.
Kolektyvini sutari ali atsakomyb u sipareigojimus. is principas numato
atsakomyb u neteist streik, u sipareigojim pagal kolektyvin sutart
nevykdym, taip pat kolektyvins sutarties vykdymo kontrol.
Darbo teiss reguliavimo metodas - tai bdas valstybei teisikai reguliuoti
darbo santykius. Darbo teisje iskiriami ie darbuotoj darbo santyki teisinio
reguliavimo metodo poymiai: darbo teiss norm krimo ypatybs, t. y. darbo
kolektyvo ir j atstov dalyvavimas kuriant darbo teiss normas; ypatinga darbo
teisini santyki subjekt padtis, j lygyb ir kartu priklausomyb nuo monje
nustatytos vidaus darbo tvarkos; centralizuoto (valstybinio) reguliavimo derinimas su
vietiniu (lokaliniu) reguliavimu. Specifiniai darbo santyki teisinio reguliavimo
metodo poymiai padeda atskirti tuos santykius nuo kit, juos panai visuomenini
santyki, kuriuos reguliuoja ne darbo teis, o kitos teiss akos.
1.2. DARBO TEISS ALTINIAI
Darbo teiss altiniai sudaro tam tikr sistem, kuri jungia vairius pagal pobd,
teisin gali ir taikymo sfer norminius aktus.
Darbo teiss norm sistemoje ypating viet uima aukiausi juridin gali
turinti Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurioje tvirtinti pagrindiniai darbo teiss
principai. Darbo teiss altinis yra ir Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys (DK 3
str.). Kai Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse yra nustatytos kitokios normos
negu nustatytos DK ir kituose Lietuvos Respublikos statymuose, taikomos
tarptautini sutari normos. Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys darbo
santykiams taikomos tiesiogiai, iskyrus tuos atvejus, kai joms taikyti yra btinas
specialus Lietuvos Respublikos norminis teiss aktas.
Tarptautines sutartis, susijusias su darbu, galima suskirstyti kelet grupi. Pirmoji apima asmenini ir kolektyvini darbo santyki sutartis. Jose yra idstyti
tarptautiniai standartai, apibriantys minimalias darbuotojo teises bei darbuotojui
garantuotas teises ir laisves (plaija prasme - ir profesini sjung laisv) -tokios yra
Visuotin mogaus teisi deklaracija, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi
konvencija, 1996 m. Europos Socialin chartija (pataisyta).
Kita tarptautini sutari grup apima Lietuvos piliei darbo usienyje ir usieniei darbo Lietuvoje sutartis. J tikslas - reguliuoti darbinimo taisykles ir,
atsivelgiant galimybes, didinti darbo rinkos prieinamum. darbinimo sutartyse
nusakoma Lietuvos darbuotoj, dirbani usienyje, ir dalies usieniei, dirbani
Lietuvoje, teisin padtis (tokios sutartys pasiraytos su Ukraina (1996 m.), Lenkija
(1995 m.), Latvija (1994 m.) ir kt.).
Pagal hierarchij darbo teiss altiniai gali bti skirstomi statymus ir postatyminius norminius teiss aktus. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas, Seimo patvirtintas 2002 m. birelio 4 d. statymu, yra pagrindinis darbo teiss altinis. Tai kodifikuotas darbo teiss norminis aktas, i esms ubaigs Lietuvos darbo teiss
reform. DK 4 straipsnyje yra tvirtinta darbo teiss altini hierarchija, apibrta
darbo statym taikymo sfera, Vyriausybs, kit valstybs ir savivaldybi institucij,
socialini partneri teis priimti norminius teiss aktus darbo santyki reglamenta352
vimo klausimais. Apibriama i teiss akt teisin galia, nurodant, kad negalioja
mint institucij normini teiss akt nuostatos, pabloginanios darbuotoj padt,
palyginti su ta, kuri yra nustatyta Darbo kodekse ir kituose darbo statymuose. Be to,
DK 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse apibrta vietini (lokalini) normini teiss akt vieta
darbo teiss altini hierarchijoje. Vietiniais (lokaliniais) teiss norminiais aktais gali
bti nustatomos statymais ir kitais norminiais teiss aktais nereglamentuotos darbo
slygos ir papildomos, palyginti su nustatytomis statymuose bei kituose norminiuose
teiss aktuose, darbo, socialins ir buities lengvatos darbuotojams arba atskiroms j
grupms. Vietiniai (lokaliniai) norminiai teiss aktai priskiriami postatymini teiss
akt grupei. Jie turi apibrt taikymo srit (konkreioje monje). Darbo statymais
numatomas j sudarymo mechanizmas, suteikiama laisv socialiniams partneriams
(darbdaviui, darbo kolektyvui ir j atstovams) patiems nusistatyti darbo slygas ir
tarpusavio santykius. Taiau darbo teiss altiniu laikomos tik tos kolektyvini
sutari normatyvins nuostatos, kurios, pasiraius kolektyvin sutart, gauna teiss
norm pobd per vis kolektyvins sutarties galiojimo laik. Hierarchikumo
principas pasireikia tuo, kad emesnis pagal hierarchij postatyminis aktas neturi
prietarauti auktesniam (pvz., Vyriausybs nutarimas -statymams, ministro sakymai
- Vyriausybs nutarimams). Vietiniame (lokaliniame) norminiame teiss akte
(kolektyvins sutarties norminse slygose, vidaus darbo tvarkos taisyklse ir kt.) gali
bti nustatytos tik palankesns slygos, o darbo sutartyje nustatytos slygos gali bti
palankesns u nustatytsias kolektyvinje sutartyje. Jei tarp darbo teiss akt
nuostat yra prietaravim, taikoma darbuotojui naudingesn nuostata (DK 11 str.).
DARBO TEISE
kolektyvinius santykius, taip pat kitus su jais susijusius darbo santykius (pvz., darbo
statym laikymosi prieir ir kontrol, ginus, kurie gali atsirasti tarp darbo teiss
subjekt).
Norint apibrti subjekto teisin status, reikia inagrinti jo teisin subjektikum:
1) nustatyti, nuo ko priklauso jo teisnumas ir veiksnumas; 2) koks yra to subjektikumo turinys (t. y. kokias subjektas turi teises ir pareigas kaip teisinio santykio
dalyvis); 3) kokios yra t teisi ir pareig garantijos ir gyvendinimo bdai; 4) kokia
subjekto atsakomyb u pareig paeidim.
Individualij darbo teisini santyki subjektai yra darbuotojas ir darbdavys.
DARBUOTOJAS
Asmuo, tapdamas darbo teisinio santykio dalyviu, gauna specifin teisin status.
Taigi jis gyja nauj teisin status - tampa darbuotoju, t. y. centrine darbo teiss
figra. Darbuotojas pagal DK 15 straipsn yra fizinis asmuo, turintis darbin teisnum
ir veiksnum, dirbantis pagal darbo sutart u atlyginim.
Asmuo gyja darbin veiksnum, kai jam sukanka eiolika met. Darbo statymuose nustatytos ir iimtys. Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2003 m. sausio 29 d.
nutarimu Nr. 138 patvirtino asmen iki atuoniolikos met darbinimo, sveikatos
patikrinimo ir j galimybi dirbti konkret darb nustatymo tvark, jiems draudiamus dirbti darbus, sveikatai kenksming, pavojing veiksni sra.
Darbin veikla neatskiriama nuo asmens, jos negalima realizuoti per atstov.
Darbines teises ir pareigas mogus gali realizuoti tik pats asmenikai. Teisnumas ir
veiksnumas neatsiejami, jie atsiranda ir inyksta vienu metu. Darbinis teisinis subjektikumas - tai statymu pripaintas galjimas turti darbines teises ir pareigas ir
galjimas savo veiksmais tas teises ir pareigas realizuoti. Darbinis teisinis subjektikumas pripastamas lygus visiems Lietuvos Respublikos pilieiams. Usienieiai
ir asmenys be pilietybs, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai,
Lietuvos Respublikoje turi tok pat darbin subjektikum.
Laikinai atvykusi Lietuv asmen teis sidarbinti nustato tarptautins sutartys,
Lietuvos Respublikos usieniei teisins padties statymas, usieniei sidarbinimo Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutart tvarka. Usienietis gali dirbti tik
t darb, kuriam dirbti yra gavs leidim.
DARBDAVYS
Darbdavys gali bti darbin teisnum ir veiksnum turinti mon, staiga, organizacija
ar kitokia organizacin struktra, nesvarbu, kokia jos nuosavybs forma, teisin
forma, ris bei veiklos pobdis.
moni, staig, organizacij teisin padtis apibriama atskiruose statymuose
(pvz., moni, Akcini bendrovi, kini bendrij ir kt. statymuose) ir j statuose.
staiga yra ne pelno siekiantis subjektas, vykdantis statymuose nustatytas valstybs
ar savivaldybs funkcijas (pvz., vietimo, mokslo, kultros, sporto staigos).
Organizacija yra susivienijimas, kuriame j sudar asmenys tenkina bei gyvendina
savo poreikius ir tikslus, kurie nra prieingi Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos
statymams (pvz., visuomenins organizacijos, politins partijos, religins
bendruomens ir kt.). Dar viena organizacin struktra gali bti moni, staig ar
organizacij savarankiki padaliniai (pvz., filialai, atstovybs).
354
DARBO TEISE
rantijos: jie negali bti atleisti i darbo, kai nra j kalts, be iankstinio atstovaujamojo organo sutikimo; jiems teikiama pirmenyb pasilikti darbe, kai mainamas
darbuotoj skaiius, ir kt.
Kolektyvini darbo santyki subjektai yra ir tam tikros darbuotoj ir darbdavi
organizacijos: asociacijos, susivienijimai, konfederacijos ir kt.
356
357
DARBO TEISE
tomi pagal iuose susirinkimuose gaut bals skaii. Sprendimai priimami darbuotoj susirinkimo (konferencijos delegat) nuoira slaptu ar atviru balsavimu
dalyvaujanij bals dauguma.
mons kolektyvins sutarties turinys aptartas DK 61 straipsnyje, taiau detaliai
turinio slygos nenustatytos. Paprastai kolektyvinje sutartyje alys nustato darbo,
profesines, socialines ir ekonomines slygas bei garantijas, kurios nra reglamentuotos statym, kit normini teiss akt ar nacionalins, akos ir teritorins
kolektyvins sutarties arba kurios joms neprietarauja ir neblogina darbuotoj padties. Kolektyvins sutarties turinio slygos apima visas pagrindines darbo kolektyvo gyvenimo sritis, svarbiausius interesus. ias slygas pagal j teisin pobd galima skirstyti keturias grupes: prievolines, normatyvines, organizacines ir informacines.
Prievolins slygos - tai darbdavio sipareigojimai, kurie, sudarius kolektyvin
sutart, gauna teisins prievols pobd, ir darbo kolektyvo sipareigojimai. Labai
svarbu, kad kolektyvine sutartimi nustatomi sipareigojimai bt konkrets. Sutartyje
turi bti numatyti konkrets j vykdymo terminai, atsakingi asmenys ir, jeigu reikia,
planuojam priemoni finansavimo altiniai.
Normatyvins slygos apima tam tikras lokalines teiss normas. Kolektyvinje
sutartyje turi bti normatyvinio pobdio darbo ir poilsio laiko, darbo apmokjimo ir
materialinio skatinimo, darbo apsaugos nuostatos. Tokios nuostatos galioja vis
kolektyvins sutarties galiojimo laik ir taikomos tos mons darbuotojams vykus
kolektyvinje sutartyje numatytiems juridiniams faktams.
Organizacins slygos - tai nuostatos, tvirtinanios kolektyvins sutarties
galiojimo laik, atskir jos punkt keitimo arba papildymo tvark, vykdymo kontrols bdus, formas ir kt.
Informacins slygos - tai kolektyvin sutart trauktos pagrindins nuostatos
darbo ir darbo umokesio klausimais, nustatytos monei vadovaujantis galiojaniais
statymais. Informacinio pobdio nuostat kolektyvin sutart reikt traukti kuo
maiau.
mons kolektyvin sutartis sigalioja j pasiraius, jei kitaip nenustatyta paioje
sutartyje. Sutarties galiojimas gali bti apibrtas kalendorine data arba tam tikru
vykiu ar aplinkybe. DK numatyta, kad jeigu sudaryta terminuota kolektyvin sutartis,
dl jos atnaujinimo alys turi pradti derybas likus dviem mnesiams iki jos galiojimo
pabaigos. Jei derybos nebus pradtos pasibaigus terminui, ji neteks juridins galios.
Nauja kolektyvin sutartis gali bti pasirayta ar galiojanti atnaujinta ar papildyta ir
anksiau, nei nustatytas galiojimo terminas. Pakeitimai ir papildymai daromi ta paia
tvarka, kaip ir sudaroma sutartis. Terminuota kolektyvin sutartis turi skatinti
profesines sjungas veikti aktyviau, nes keiiantis ekonominei situacijai svarbu siekti
geriau atstovauti ir ginti darbuotoj teises.
Jeigu mon ar mons dalis pereina i vieno darbdavio kitam darbdaviui, tai tos
mons kolektyvins sutarties nuostatos galioja ir naujam darbdaviui. i nuostata
grindiama ES direktyva 2001/23/EB, kurioje nurodoma, kad teisi permjas privalo
laikytis kolektyvins sutarties reikalavim ir jos galiojimo termin bei taikyti j tiems
darbuotojams, kurie bus priimti darb po mons teisi perdavimo.
Darbo kodekso 65 straipsnyje numatyta galimyb nutraukti kolektyvin sutart.
Toki teis turi bet kuri i ali, spjusi kit al ne vliau kaip prie tris mnesius,
taiau draudiama nutraukti anksiau negu po ei mnesi nuo mons kolektyvins sutarties sigaliojimo.
359
DARBO TEISE
Darbo arbitraas, treij teismas turi per keturiolika dien inagrinti jiems
perduot kolektyvin gin. Darbo arbitrao ir treij teismo sprendimai gino
alims yra privalomi.
Streikas - tai vienos mons ar keli moni darbuotoj ar j grups laikinas darbo
nutraukimas, kai kolektyvinis ginas neisprstas arba darbuotojus tenkinantis
taikinimo komisijos, darbo arbitrao ar treij teismo sprendimas nevykdomas.
Priimti sprendim skelbti streik (taip pat ir spjamj) turi teis profesin sjunga
jos statuose nustatyta tvarka. Streikas skelbiamas, jeigu iam sprendimui slaptu
balsavimu pritar: 1) skelbti streik monje - du tredaliai mons darbuotoj; 2)
skelbti streik mons struktriniame padalinyje - du tredaliai to padalinio
darbuotoj ir ne maiau kaip pus visos mons darbuotoj.
Apie bsimo streiko pradi darbdavys turi bti sptas ratu ne vliau kaip prie
septynias dienas pasiuniant jam DK 77 straipsnyje nustatyta tvarka priimt
sprendim. Skelbiant streik galima kelti tik tuos reikalavimus, kurie nebuvo patenkinti taikinimo procedros metu. Prie streik gali bti organizuojamas spjamasis
streikas. Jis negali trukti ilgiau kaip dvi valandas. Apie streik darbdavys turi bti
sptas ratu ne vliau kaip prie septynias dienas. Primus sprendim dl streiko (taip
pat spjamojo) geleinkeli ir miesto visuomeninio transporto, civilins aviacijos,
ryi, energetikos, medicinos ar farmacijos, maisto, vandens, kanalizacijos ir atliek
iveimo, naftos perdirbimo, nepertraukiamos gamybos ir kitose monse, kuri
sustabdymas susijs su sunkiais ir pavojingais padariniais visuomenei arba moni
gyvybei ar sveikatai, apie jo pradi darbdavys turi bti sptas ratu ne vliau kaip
prie keturiolika dien.
Sprendime skelbti streik nurodoma: reikalavimai, dl kuri skelbiamas streikas;
streiko pradia; streikui vadovaujantis organas.
Draudiama skelbti streik vidaus reikal, krato apsaugos ir krato saugumo
sistemose, taip pat centralizuoto elektros energijos, ilumos tiekimo ir duj tiekimo
monse, neatidliotinos medicinos pagalbos tarnybose. i tarnyb ir moni
darbuotoj reikalavimus sprendia Vyriausyb, atsivelgdama Trials tarybos ivad. Streikai draudiami stichins nelaims zonose, taip pat regionuose, kuriuose
nustatyta tvarka paskelbta karo, nepaprastoji padtis, kol bus likviduojami stichins
nelaims padariniai ar ataukta karo, nepaprastoji padtis. Kolektyvins sutarties
galiojimo metu draudiama skelbti streik, jeigu ios sutarties laikomasi.
Streikui vadovauja profesin sjunga arba jos sudarytas streiko komitetas. Streikui
vadovaujantis organas kartu su darbdaviu privalo utikrinti turto ir moni apsaug.
Streiko metu turi bti utikrintos neatidliotiniems (gyvybiniams) visuomens
poreikiams tenkinti btinos minimalios slygos (paslaugos). Jas pagal kompetencij
nustato Vyriausyb, atsivelgdama Trials tarybos ivad, arba savivaldybs
vykdomoji institucija, pasikonsultavusi su kolektyvinio gino alimis. i slyg
vykdym utikrina streikui vadovaujantis organas, darbdavys ir j paskirti
darbuotojai. Jei slygos, nurodytos DK 80 straipsnio 2 dalyje, nevykdomos, Vyriausyb arba savivaldybs vykdomoji institucija joms utikrinti gali pasitelkti kitas
tarnybas.
Paskelbus streik, darbdavys ar reikalavimus gavs subjektas gali kreiptis teism
dl streiko pripainimo neteistu. Teismas byl turi inagrinti per deimt dien.
Teismas pripasta streik neteistu, jeigu jo tikslai prietarauja Lietuvos Res361
DARBO TEISE
362
DARBO TEISE
364
365
DARBO TEISE
rinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nenustatomas priimant darb asmenis: iki
atuoniolikos met; pareigoms konkurso arba rinkim bdu, taip pat ilaikiusius
kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti; darbdavi susitarimu perkeliamus dirbti
kit darboviet; kitais darbo statymuose numatytais atvejais.
Ibandymo terminas negali bti ilgesnis kaip trys mnesiai. statym nustatytais
atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, gali bti taikomi
ilgesni ibandymo terminai, bet ne ilgesni kaip ei mnesiai. ibandymo termin
neskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe.
Jei darbdavys pripaino, kad ibandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka
pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki ibandymo termino pabaigos gali
atleisti darbuotoj i darbo, apie tai ratu spjs darbuotoj prie tris dienas, ir
nemokti jam ieitins imokos.
Jei ibandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui, ibandymo vertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. Per ibandymo termin darbuotojas turi teis nutraukti darbo sutart, apie tai ratu spjs darbdav prie tris
dienas.
Kai ibandymo terminas yra pasibaigs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo
sutart leidiama tik bendraisiais pagrindais, nustatytais DK.
Beje, darbuotojas gali ir nesutikti su ibandymo rezultat vertinimu. Tokiu atveju
jis turi teis kreiptis teism (DK 297 str. 3 d.) ir reikalauti palikti j darbe. Taigi
teisiniu poiriu darbo sutartis, kurioje nustatomas ibandymo terminas, yra su
naikinamja slyga (jos vaidmen ia atlieka neigiami ibandymo rezultatai), kuriai
atsiradus darbo sutartis yra nutraukiama, o kartu pasibaigia ir jos ali tarpusavio
teiss ir pareigos.
Ibandymo termino nustatymas yra darbo sutarties ali teis, o ne pareiga.
Darbuotoj teisin padtis per ibandymo laikotarp niekuo nesiskiria nuo kit
darbuotoj padties.
Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateikt asmens tapatyb
patvirtinant dokument ir valstybinio socialinio draudimo paymjim. Jeigu darbo
statymai sieja primim darb su tam tikru isimokslinimu ar profesiniu
pasirengimu, sveikatos bkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis
pateikt isimokslinim, profesin pasirengim, sveikatos bkl patvirtinanius
dokumentus, o priimdamas darb nepilnamet nuo keturiolikos iki eiolikos met, gimimo liudijim, mokyklos, kurioje mokosi, taip pat vieno i tv ar kito vaiko
atstovo pagal statym ratik sutikim bei vaiko sveikat priirinio gydytojo
leidim. Darbdavys turi teis pareikalauti ir kit statymuose numatyt dokument.
DARBO SUTARTIES VYKDYMAS
Darbuotojas neturi teiss be darbdavio ar jo galioto asmens sutikimo savo darb
pavesti atlikti kitam asmeniui.
Darbo sutarties btinosios slygos gali bti keiiamos esant iankstiniam ratikam darbuotojo sutikimui, iskyrus ypatingus atvejus (DK 121 str.). Kai keiiama
gamyba, darbdavys turi teis perkelti darbuotoj iki vieno mnesio laikui darbo
sutartimi nesulygt darb toje paioje vietovje, taip pat pakeisti kitas DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas slygas, kai reikia ukirsti keli gaivalinei nelaimei ar
367
DARBO TEISE
gamybinei avarijai, j likviduoti arba nedelsiant paalinti jos padarinius, ukirsti keli
nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisr ir kitais ypatingais i anksto nenumatytais
atvejais. Draudiama perkelti darbuotoj tok darb, kuris neleistinas dl jo
sveikatos bkls.
Perkelti kit darb galima ir prastovos atveju. Prastova ne dl darbuotojo kalts
yra tokia padtis darbovietje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje
sulygto darbo dl tam tikr objektyvi prieasi (gamybini ar kt.). Prastovos laikui
darbuotojai, atsivelgiant j profesij, specialyb, kvalifikacij ir sveikatos bkl, j
ratiku sutikimu perkeliami kit darb. Jeigu darbuotojai sutinka, jie gali bti
perkeliami kit darb, neatsivelgiant profesij, specialyb, kvalifikacij.
Jei darbuotojas pasirod darbe neblaivus, apsvaigs nuo narkotini ar toksini
mediag, darbdavys t dien (pamain) neleidia jam dirbti ir nemoka jam darbo
umokesio. Kitais atvejais nualinti darbuotoj nuo darbo (pareig) darbdavys gali
tik statym nustatytais pagrindais.
Darbdavys nualina darbuotoj nuo darbo, nemoka jam darbo umokesio pagal
pareign arba institucij, kurioms statymas suteikia nualinimo teis, raytin
reikalavim. Jame turi bti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nualinamas, nualinimo prieastis ir teisinis pagrindas.
Nualintas darbuotojas jo sutikimu perkeliamas kit darb, jei toks perklimas
neprietarauja nualinimo tikslui. Nualinimo terminui pasibaigus, darbuotojas
grinamas ankstesn darb, jei dl nualinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo
sutart. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam galiot organ pareign reikalavimu
buvo nualintas nuo darbo (pareig) nepagrstai, jis turi teis reikalauti, kad statym
nustatyta tvarka jam bt atlyginta ala.
DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS
Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai - tai tokios teisin reikm turinios
aplinkybs (juridiniai faktai), kurioms atsiradus darbo sutartis gali bti nutraukta.
Darbo sutarties pasibaigimas - tai plaiausia svoka, apimanti visus teisini darbo
santyki pasibaigimo atvejus.
Pagal DK darbo sutartis baigiasi j nutraukus DK ir kit statym nustatytais
pagrindais (ali susitarimu - DK 125 str.; sujus terminui - DK 126 str.; darbuotojo
pareikimu - DK 127 str.; dl nepriklausani nuo darbuotojo aplinkybi -DK 128
str.; darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts, - DK 129 str.; be spjimo - DK
136 str.). Darbo sutartis taip pat baigiasi likvidavus darbdav be teisi permjo ar
darbuotojui mirus.
Darbo sutarties nutraukimas bna tais atvejais, kai darbo sutartis pasibaigia
vienos i ali iniciatyva arba abiej ali susitarimu.
Darbo sutarties nutraukimas ali susitarimu (DK125 str.). Viena darbo sutarties
alis gali ratu pasilyti kitai aliai nutraukti darbo sutart ali susitarimu. Jei i
sutinka su pasilymu, per septynias dienas turi apie tai praneti aliai, pateikusiai
pasilym nutraukti darbo sutart. Sutarusios nutraukti sutart, alys sudaro ratik
susitarim dl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis
nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo slygos (kompensacij, nepanaudot
atostog suteikimo ir kt.).
368
Jei antroji alis per DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyt laik nepranea, kad
sutinka nutraukti sutart, laikoma, kad pasilymas nutraukti darbo sutart ali susitarimu yra atmestas.
Darbo sutarties nutraukimas sujus terminui (DK 126 str.). Sujus darbo sutarties
terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teis nutraukti darbo sutart. N vienai i
ali darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareikimu (DK 127 str.). Darbuotojas
turi teis nutraukti neterminuot, taip pat ir terminuot darbo sutart iki jos termino
pabaigos, apie tai ratu spjs darbdav ne vliau kaip prie keturiolika dien.
Kolektyvinje sutartyje gali bti nustatytas ir kitoks spjimo terminas, bet jis negali
viryti vieno mnesio. spjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teis nutraukti
darb, o darbdavys privalo forminti darbo sutarties nutraukim ir atsiskaityti su
darbuotoju.
Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot, taip pat ir terminuot darbo sutart
iki jos termino pabaigos, apie tai spjs darbdav ne vliau kaip prie tris dienas, jei
reikalavimas nutraukti darbo sutart pagrstas darbuotojo liga ar invalidumu,
trukdaniu tinkamai atlikti darb, arba kitomis svarbiomis prieastimis, nustatytomis
kolektyvinje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo sipareigojim pagal darbo
sutart, paeidia statymus ar kolektyvin sutart. Darbuotojas turi teis nutraukti
neterminuot darbo sutart, apie tai spjs darbdav ne vliau kaip prie tris dienas,
jeigu jis jau yra gijs teis vis senatvs pensij arba j gauna. Darbo sutartis tokiais
atvejais turi bti nutraukiama nuo darbuotojo prayme nurodytos dienos.
Darbo sutartyje gali bti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama darbuotojo pareikimu be svarbios prieasties, tai darbuotojas sipareigoja atlyginti darbdaviui jo
turtas ilaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos klimui, stauotms ir kt.
Darbuotojas turi teis ataukti praym nutraukti darbo sutart ne vliau kaip per
tris dienas nuo praymo padavimo dienos. Po to jis gali ataukti praym tik
darbdavio sutikimu.
Darbo sutarties nutraukimas dl nepriklausani nuo darbuotojo aplinkybi (DK
128 str.). Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot darbo sutart, taip pat
terminuot darbo sutart, sudaryt ilgesniam kaip ei mnesi laikui, jeigu jo darbo
vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dl darbuotojo kalts tsiasi
ilgiau kaip trisdeimt dien i eils arba jeigu ji sudaro daugiau kaip eiasdeimt
dien per paskutinius dvylika mnesi, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mnesius i
eils nemokamas visas jam priklausantis darbo umokestis (mnesin alga). Darbo
sutartis turi bti nutraukiama nuo darbuotojo prayme nurodytos datos. i data turi
bti ne ankstesn kaip trys dienos nuo praymo padavimo dienos.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts
(DK 129 str.). Darbdavys gali nutraukti neterminuot darbo sutart su darbuotoju tik
dl svarbi prieasi, apie tai spjs j DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti
darbuotoj i darbo, kai nra darbuotojo kalts, leidiama, jei negalima darbuotojo
perkelti jo sutikimu kit darb.
Svarbiomis gali bti pripastamos tik tos aplinkybs, kurios yra susijusios su
darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis
369
DARBO TEIS
370
arba ne daugiau kaip imt keturiasdeimt dien per paskutinius dvylika mnesi, jei
statymai ir kiti norminiai teiss aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo
vieta ir pareigos paliekamos ilgesn laik.
Garantijos darbuotoj atstovams yra tvirtintos DK 134 straipsnyje, bet jos taip pat
gali bti numatytos ir kolektyvinse sutartyse.
Nutraukus darbo sutart darbdavio iniciatyva (DK 129 str.), kai nra darbuotojo
kalts, imokama ieitin imoka. Jos dydis priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamojo darbo stao toje darbovietje. Esant staui iki dvylikos mnesi - imokama vieno mnesio vidutinio darbo umokesio dydio imoka, nuo dvylikos iki
trisdeimt ei mnesi - dviej mnesi vidutinio darbo umokesio dydio imoka,
nuo trisdeimt ei iki eiasdeimties mnesi - trij mnesi vidutinio darbo
umokesio dydio imoka, nuo eiasdeimties iki imto dvideimties mnesi keturi mnesi vidutinio darbo umokesio dydio imoka, nuo imto dvideimties
iki dviej imt keturiasdeimties mnesi - penki mnesi vidutinio darbo
umokesio dydio imoka, o esant daugiau kaip dviej imt keturiasdeimties
mnesi - ei mnesi vidutinio darbo umokesio dydio imoka.
Nutraukus darbo sutart kitais DK ir kituose statymuose numatytais atvejais, kai
nra darbuotojo kalts (iskyrus atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama ali
susitarimu, darbuotojo pareikimu ne dl svarbi prieasi arba pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui), imokama jo dviej mnesi vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imoka, jeigu statymuose ar kolektyvinje sutartyje nenustatyta kitaip.
ATSISKAITYMO SU ATLEIDIAMU DARBUOTOJU TVARKA
Darbdavys privalo visikai atsiskaityti su atleidiamu i darbo darbuotoju jo atleidimo
dien, jeigu statymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia
atsiskaitymo tvarka.
Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dien privalo imokti visas jam priklausanias pinig sumas, nustatyta tvarka upildyti darbuotojo valstybinio socialinio
draudimo paymjim ir darbuotojo darbo sutart.
Jeigu darbuotojas pageidauja, darbdavys privalo iduoti jam paym apie darb,
nurodydamas darbo funkcijas (pareigas), jo pradios ir pabaigos datas, o darbuotojo
praymu - darbo umokesio dyd ir darbo vertinim (charakteristik).
DARBO TEIS
372
DARBO TEISE
pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) reimas, taip pat darbuose, kur dl technini
gamybos slyg negalima laikytis konkreiai darbuotoj kategorijai nustatytos
kasdienins ar kassavaitins darbo trukms, atsivelgus darbuotoj atstov nuomon
(DK 19 str.). Taiau darbo laiko trukm per apskaitin laikotarp neturi viryti tai
darbuotoj kategorijai nustatyto darbo valand skaiiaus. Esant suminei darbo laiko
apskaitai, negali bti dirbama vidutinikai daugiau kaip keturiasdeimt atuonias
valandas per savait ir dvylika valand per darbo dien (pamain). Apskaitinio
laikotarpio trukm negali bti ilgesn negu keturi mnesiai.
Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo bti garantuota DK nustatyta paros
bei savaits nepertraukiamo poilsio trukm. Jeigu suminiu darbo laiko apskaitiniu
laikotarpiu virijamas tai darbuotoj kategorijai nustatytas darbo valand skaiius,
darbuotojams j pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio
diena (dienos) darbo, kolektyvinje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklse nustatyta
tvarka ar papildomai apmokama kaip u virvalandin darb. Darbus, slygas,
kurioms esant gali bti vedama sumin darbo laiko apskaita, sumins darbo laiko
apskaitos vedimo monse, staigose, organizacijose tvark nustato Vyriausyb.
Darbo laiko apskaitos tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004
m. sausio 27 d. nutarime Nr. 78. Darbuotoj darbo laiko neymjimas arba
akivaizdiai neteising duomen apie dirbani darbuotoj darbo laik raymas
iniarat utraukia Administracini teiss paeidim kodekse nustatyto dydio baud.
Rinkos ekonomika ir su ja susij darbo pokyiai reikalauja taikyti lankstaus darbo
laiko reim. Tai gali bti tokia darbo laiko organizavimo forma, kuri taikant labiau
atsivelgiama rinkos ekonomikos interesus, sudaromos palankesns galimybs
derinti darbo ir eimos funkcijas. Esant lanksiam darbo laiko reimui, atskiriems
darbuotojams arba mons padaliniams leidiama susitarus su darbdaviu (neperengus
tam tikr rib) savarankikai nustatyti darbo dienos pradi, trukm, pabaig, jei
darbdavys, atsivelgdamas mons ypatumus, tai gali daryti.
Lankstusis darbo laiko reimas reglamentuojamas lanksiaisiais darbo grafikais,
kurie sudaromi kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka. Taikant lankstj darbo laiko
reim, btina taip pat tiksli darbo laiko apskaita.
Virvalandiniai darbai - tai darbai, kurie dirbami virijant nustatyt darbo trukm.
Jie paprastai draudiami. Darbdavys gali skirti virvalandinius darbus tik iimtiniais
atvejais: kai dirbami darbai, btini krato apsaugai, ir siekiant ukirsti keli
nelaimms bei pavojams; kai dirbami visuomenei btini darbai, alinamos atsitiktins
ar staiga atsiradusios aplinkybs dl avarij, gaivalini nelaimi; kai btina ubaigti
pradt darb, kurio dl nenumatytos ar atsitiktins klities esamomis techninmis
gamybos slygomis nebuvo galima ubaigti per darbo valand skaii, jeigu
nutraukus pradt darb gali sugesti mediagos ar rengimai; kai dirbami mechanizm
arba rengim remonto ir atstatymo darbai, jeigu dl j gedimo didelis darbuotoj
skaiius turt nutraukti darb; kai darbo tsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dl to
gali sutrikti darbo procesas (iais atvejais administracija turi nedelsdama, ne vliau
kaip po puss pamainos, pakeisti pamaininink kitu darbuotoju); pakrovimo ir
ikrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai btina
itutinti transporto moni sandlius, taip pat trans374
DARBO TEISE
darbo slygos yra specifins), darbuotoj amiaus ir kt., ir tai nulemia kasmetini
atostog diferenciacij.
Pagal DK 165 straipsn skiriamos ios kasmetini atostog rys: kasmetins
minimaliosios, pailgintos ir papildomos. Kasmetini minimalij atostog trukm 28 kalendorins dienos. Kasmetins 35 kalendorini dien atostogos suteikiamos:
darbuotojams iki atuoniolikos met; darbuotojams, vieniems auginantiems vaik iki
keturiolikos met arba vaik invalid iki eiolikos met; invalidams; kitiems
statym nustatytiems asmenims.
Kasmetins pailgintos atostogos. Pailgintos iki 58 kalendorini dien kasmetins
atostogos suteikiamos kai kuri kategorij darbuotojams, kuri darbas susijs su
didesne nervine, emocine, protine tampa bei profesine rizika, taip pat kuri darbo
slygos yra specifins. Vyriausyb tvirtina darbuotoj, turini teis ias atostogas,
kategorij sra ir nustato jame konkrei pailgint atostog trukm kiekvienai
darbuotoj kategorijai.
Kasmetins papildomos atostogos gali bti suteikiamos: darbuotojams u darb
slygomis, neatitinkaniomis normali darbo slyg; u ilgalaik nepertraukiamj
darb toje darbovietje; u ypating darb pobd.
Kasmetini papildom atostog trukm, suteikimo slygas ir tvark nustato
Vyriausyb. Darbo, kolektyvinje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklse gali bti
nustatomos didesns trukms ir kit ri negu DK 168 straipsnyje numatytos kasmetins papildomos atostogos.
Kasmetini atostog suteikimo tvarka. U pirmuosius darbo metus kasmetins
atostogos paprastai suteikiamos po ei mnesi nepertraukiamojo darbo toje
monje. U antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetins atostogos suteikiamos
bet kuriuo darbo met laiku pagal kasmetini atostog suteikimo eil. Eils sudarymo
tvarka nustatoma kolektyvinje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma,
kasmetini atostog suteikimo eil nustatoma ali susitarimu.
Nesujus eiems nepertraukiamojo darbo mnesiams, darbuotojo praymu kasmetins atostogos suteikiamos: moterims prie ntumo ir gimdymo atostogas arba po
j; kitais statym arba kolektyvini sutari nustatytais atvejais.
Teis atostogas kaip darbo teisinio santykio elementas priklauso visiems darbuotojams ir atsiranda nuo pirmos darbo dienos, neatsivelgiant tai, kiek laiko
darbuotojas idirbo toje monje, staigoje, organizacijoje. Kiekvienu konkreiu
atveju, pavyzdiui, atleidiant i darbo, galima tiksliai nustatyti darbuotojui priklausani atostog apimt.
Nepanaudot kasmetini atostog suteikimas atleidiant i darbo. Atleidiant
darbuotoj i darbo (iskyrus atvejus, kai atleidiama dl jo paties kalts),
nepanaudotos kasmetins atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo
dat. Tokiu atveju atleidimo i darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetini
atostog pabaigos dienos.
Kasmetini atostog apmokjimas. Kasmetini atostog laiku darbuotojui
garantuojamas jo vidutinis darbo umokestis visose darbovietse. Vidutinio darbo
umokesio apskaiiavimo tvark nustato Vyriausyb.
Kasmetines minimalisias atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidiama,
iskyrus tuos atvejus, kai atostogomis nepasinaudojs darbuotojas atleidiamas i
darbo (DK 177 str.).
377
DARBO TEISE
225 str.) ir kit darbo umokesio garantij. Darbo umokestis, kaip teisin kategorija, yra atlyginimas u darb, darbuotojo atliekam pagal darbo sutart (DK 186
str.). Jis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybs, mons, staigos, organizacijos veiklos
rezultat bei darbo pasilos ir paklausos darbo rinkoje. Darbo umokestis, kaip
ekonomin kategorija, kartais traktuojamas labai plaiai ir apima ne tik asmen,
dirbani pagal darbo sutartis, bet ir laisv profesij atstov, individuali moninink,
dirbani pagal civilins teiss sutartis (rangos, pavedimo ir kt.), apmokjim u j
darb ar atliktas paslaugas. Darbo umokestis apima pagrindin darbo umokest ir
visus papildomus udarbius, bet kokiu bdu tiesiogiai darbdavio imokamus
darbuotojui u jo atlikt darb pagal darbo sutart.
I valstybs, savivaldybi ir valstybinio socialinio draudimo biudet bei kit
staig fond l finansuojam staig, moni, organizacij bei Lietuvos banko
darbuotoj darbo apmokjimo slygos (pagrindinis darbo umokestis) nustatomos
centralizuotai, statym nustatyta tvarka, kitiems darbuotojams darbo umokestis
nustatomas kolektyvinse sutartyse ir darbo sutartyse.
Papildomasis (kintamasis) darbo umokestis - premijos, priedai ir priemokos mokamas sudtingjant darbams, kuriems atlikti reikalinga auktesn kvalifikacija,
didjant darbo naumui.
Darbo apmokjimo slygas be darbuotojo ratiko sutikimo darbdavys gali keisti
tik tuo atveju, kai statymais, Vyriausybs nutarimais ar pagal kolektyvin sutart yra
keiiamas tam tikros kio akos, mons ar darbuotoj kategorijos darbo apmokjimas (DK 120 str. 3 d.). Kad nustatomos naujos darbo apmokjimo slygos,
darbdavys turi ratu praneti darbuotojams ne vliau kaip prie vien mnes iki j
sigaliojimo (DK 203 str.). Taiau keiiant darbo apmokjimo slygas, sumainti
darbo umokest be darbuotojo ratiko sutikimo negalima (DK 120 str. 3 d.).
DARBO APMOKJIMO SISTEMOS
Darbo umokestis diferencijuojamas pagal jo santyk su darbo laiku, ir todl galima
iskirti dvi pagrindines darbo apmokjimo sistemas: laikin, kuriai esant darbo
umokesio dydis priklauso nuo darbo laiko (valandos, dienos, mnesio), ir vienetin,
kuriai esant darbo umokesio dydis priklauso nuo pagamintos produkcijos ar atlikt
darb kiekio. Pasirinkti darbo apmokjimo sistem ir slygas - darbdavio prerogatyva,
teisinta kolektyvinje sutartyje. Prie darbo apmokjimo sistem galima priskirti
premijavim. Yra laikinos premijos ir vienetins premijins darbo umokesio
sistemos. Kolektyvinse sutartyse nustatomi premijavimo altiniai, premijavimo
rodikliai ir slygos, premij imokjimo tvarka, premij dydio pakeitimas,
sumainimas. Imperatyviai teiss normose premijavimo klausimai nereglamentuojami. Tai yra deryb tarp darbdavio ir darbuotoj kolektyvo reikalas.
Darbo kodekso 197 straipsnyje numatyta darbo apmokjimo tvarka, kai padidinamas darb mastas. Darbdavys tokiu atveju u darb darbuotojui moka proporcingai daugiau. Konkrets darbo apmokjimo dydiai nustatomi kolektyvinse ar
darbo sutartyse. Jei darbuotojas nevykdo idirbio (darbo) norm, kaip teigiama DK
200 straipsnyje, mokama u faktikai atlikt darb, bet ne maiau kaip du tredalius
jam nustatytos kategorijos tarifinio atlygio (algos) ir ne maesnis u Vyriausybs
nustatyt minimalj mnesin darbo umokest. Nevykdius idirbio norm dl
darbuotojo kalts, mokama u faktikai atlikt darb.
379
DARBO TEISE
Kiekvien kart imokant darbo umokest, bendras vis iskait dydis negali
viryti dvideimties procent, o iiekant sveikatos sualojimu ar gyvybs atmimu
padarytos alos atlyginim ir tyiniu nusikaltimu padarytos alos atlyginim - penkiasdeimties procent darbuotojui imoktino darbo umokesio.
Darant iskaitas i darbo umokesio pagal kelis vykdomuosius dokumentus,
darbuotojui turi bti paliekama penkiasdeimt procent imoktino darbo umokesio.
Neleidiama daryti iskait i ieitins imokos, kompensacini ir kit imok, i
kuri pagal statymus neiiekoma.
DARBO TEISE
382
383
DARBO TEIS
bet ne daugiau kaip jo trij vidutini mnesini darbo umokesi dydio (DK 254
str.). Visika materialin atsakomyb atsiranda tik tam tikrais DK numatytais atvejais
(DK 255 str.). Taigi darbuotojas privalo atlyginti vis al, jei: 1) ala padaryta tyia;
2) ala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudiamojo proceso
kodekso nustatyta tvarka; 3) ala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visikos
materialins atsakomybs sutartis; 4) ala padaryta prarandant rankius, drabuius,
apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant
mediagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese; 5) ala padaryta kitokiu bdu
ar kitokiam turtui, kai u j visika materialin atsakomyb nustatyta specialiuose
statymuose; 6) ala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotini ar toksini
mediag darbuotojo; 7) tai nustatyta kolektyvinje sutartyje.
Visika materialin atsakomyb yra taikoma, kaip nurodyta DK 255 straipsnio 3
punkte, tada, kai tarp darbuotojo ir darbdavio yra sudaryta speciali raytin sutartis,
kuria darbuotojas prisiima visik atsakomyb. Visikos materialins atsakomybs
sutartis gali bti sudaryta ne su visais darbuotojais, o tik su tais, kuri darbas yra
tiesiogiai susijs su materialini vertybi saugojimu, primimu, idavimu, pardavimu,
gabenimu, pirkimu, ir dl priemoni, perduot darbuotojui naudotis darbe, be to, tik
su tais, kuri pareigos ir darbai nustatyti kolektyvinje sutartyje. Sudarant visikos
materialins atsakomybs sutart, sipareigojimus prisiima ne tik darbuotojas, bet ir
darbdavys. Pastarasis sipareigoja utikrinti slygas, kad ala neatsirast.
Tais atvejais, kai dl kartu dirbamo darbo nemanoma atriboti atskir darbuotoj
atsakomybs, gali bti sudaroma visikos materialins atsakomybs sutartis su
darbuotoj grupe. iuo atveju al atlygina visi sutart pasira darbuotojai. Kiekvieno j dalis atlyginant al nustatoma proporcingai j dirbtam laikui, per kur
susidar ala, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Visikos materialins atsakomybs
sutartys negali bti sudaromos su darbuotojais iki atuoniolikos met.
DARBDAVIO MATERIALIN ATSAKOMYB
Darbdavio materialin atsakomyb atsiranda, kai: 1) darbuotojas sualojamas ar
mirta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim
darbe ir profesini lig socialiniu draudimu; 2) ala padaroma sugadinant, sunaikinant
arba prarandant darbuotojo turt; 3) kitokiu bdu paeidiami darbuotojo ar kit
asmen turtiniai interesai; 4) darbuotojui padaroma neturtin ala.
Pagal Civilinio kodekso normas darbdavys privalo atlyginti al, padaryt dl
darbuotojo suluoinimo ar kitokio jo sveikatos sualojimo, jo mirties atveju arba dl
jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir
profesini lig socialiniu draudimu, taip pat dl darbuotojo turto sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo bei jo ar kit asmen turtini interes paeidimo.
Darbo sutarties alys privalo atlyginti viena kitai padaryt neturtin al. Jos dyd
kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.
Jeigu mon, staiga ar organizacija (darbdavys), pareigota atlyginti nukentjusiajam al, reorganizuojama, reikalavimai atlyginti al pereina tos mons, staigos
ar organizacijos teisi permjui.
384
DARBO TEISE
387
PAGRINDINES SVOKOS
Darbo teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius, darbo
procese susidaranius tarp darbuotoj ir darbdavi, taip pat glaudiai su iais
santykiais susijusius darbdavi bei j organizacij, darbuotoj kolektyvo (ar jo
atstov) ir valstybs institucij santykius.
Darbuotojas - fizinis asmuo, turintis darbin teisnum ir veiksnum, dirbantis pagal
darbo sutart u atlyginim.
Darbdavys - darbin teisnum ir veiksnum turinti mon, staiga ar kitokia organizacin struktra, neatsivelgiant tai, kokia jos nuosavybs forma, teisin forma,
ris bei veiklos pobdis.
Socialin partneryst - darbuotoj (j organizacij), darbdavi (j organizacij), o
tam tikrais statym nustatytais atvejais ir valstybs institucij tarpusavio santyki
sistema, kuria siekiama suderinti darbo santyki subjekt interesus.
mons kolektyvin sutartis - raytinis susitarimas tarp darbdavio ir mons darbuotoj kolektyvo dl darbo, darbo apmokjimo ir kit socialini bei ekonomini
slyg.
Kolektyvinis darbo ginas - mons profesins sjungos ir darbdavio ar teis sudaryti
kolektyvines sutartis turini subjekt nesutarimai, atsirad dl darbo, socialini ir
ekonomini slyg nustatymo ar pakeitimo vedant derybas, sudarant ir vykdant
kolektyvin sutart (interes konfliktas), nepatenkinus ali ikelt ir Darbo
kodekso nustatyta tvarka teikt reikalavim.
Streikas - vienos mons ar keli moni darbuotoj ar j grups laikinas darbo
nutraukimas, kai kolektyvinis ginas neisprstas arba darbuotojus tenkinantis
taikinimo komisijos, darbo arbitrao ar treij teismo sprendimas nevykdomas.
darbinimas - tai sistema teisini, ekonomini, socialini ir organizacini priemoni,
kurias teikia valstybs ar savivaldybi mons, staigos, organizacijos, padedanios sudaryti darbo sutart.
Bedarbiai - nedirbantys darbingo amiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninse
mokymo staigose, neturintys pakankamai pragyvenimo l, usiregistrav
gyvenamosios vietos teritorinje darbo biroje kaip iekantys darbo ir pasireng
priimti pasilym sidarbinti arba mokytis profesijos.
Darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas sipareigoja
dirbti tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arba eiti tam tikras
pareigas paklusdamas darbovietje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys sipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatyt darb, mokti darbuotojui sulygt
darbo umokest ir utikrinti darbo slygas, nustatytas darbo statymuose, kituose
norminiuose teiss aktuose, kolektyvinje sutartyje ir ali susitarimu.
Prastova - tokia padtis darbovietje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo
sutartyje sulygto darbo dl tam tikr objektyvi prieasi (gamybini ar kt.).
388
Darbo laikas - tai laikas, per kur darbuotojas privalo dirbti jam pavest darb, ir kiti
jam prilyginti laikotarpiai.
Virvalandiniai darbai - tai darbdavio iimtiniais atvejais skiriami darbai, kurie
dirbami virijant nustatyt darbo trukm.
Poilsio laikas - tai statymo, kolektyvins ar darbo sutarties reglamentuotas laisvas
nuo darbo laikas.
Darbo umokestis - atlyginimas u darb, darbuotojo atliekam pagal darbo sutart.
Kompensacins imokos - tai tokios imokos, kuriomis siekiama atlyginti darbuotojo
turtas ilaidas jam einant darbo pareigas (dirbant darbo sutartyje numatyt
darb).
Darbo drausm - visuma teiss norm, kuriose tvirtinta konkreios darboviets
vidaus darbo tvarka, darbuotoj darbo teiss ir pareigos, skatinimo ir drausmins
atsakomybs rys, j taikymo tvarka.
Darbo drausms paeidimas - tai darbo pareig nevykdymas arba netinkamas j
vykdymas dl darbuotojo kalts.
Darbo ginas - nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dl darbo statymuose,
kituose norminiuose teiss aktuose, darbo ar kolektyvinje sutartyje nustatyt
teisi ir pareig gyvendinimo, kurio nepavyko sureguliuoti derybomis.
KLAUSIMAI
1. Kokios yra darbo teiss sistemos sudedamosios dalys?
2. Kaip valstyb laikosi pagalbos asmenims gyvendinant teis darb principo?
3. Kas sudaro Lietuvos socialins partnerysts sistem?
4. Kokios yra kolektyvini sutari rys?
5. Kokios pagrindins kolektyvini gin sprendimo stadijos?
6. Kuo skiriasi darbo arbitraas nuo treij teismo?
7. Nurodykite draudimus, kurie pradeda galioti darbdaviui po to, kai priimamas
sprendimas dl streiko.
8. Kas turi teis nedarbo draudimo imok?
9. Kokios yra darbo sutari rys?
10. Kokie yra darbo sutarties baigimosi pagrindai?
11. Kokia yra normali savaits ir paros darbo laiko trukm?
12. Kuo skiriasi sutrumpintas darbo laikas ir ne visas darbo laikas?
13. Kokios yra poilsio laiko rys?
14. Kokios yra atostog rys?
389
DARBO TEISE
UDUOTYS
1. Atlikus tyrim civilins aviacijos sektoriuje, nustatyta, kad stiuardesi atlyginimai 10-20 proc. maesni negu stiuard. Pakomentuokite i situacij darbo teiss
princip poiriu.
2. Nubraiykite schem, kurioje matytsi darbo sutarties ir rangos sutarties panaumai ir skirtumai.
3. Nurodykite institucijas, kuriose draudiama skelbti streik ir atvejus, kada
draudiama skelbti streik.
4. Sugrupuokite darbuotojus kategorijas pagal tai, prie kiek laiko (2 ar 4 mnesius) darbdavys turi spti apie darbo sutarties nutraukim darbdavio iniciatyva.
5. Darbdavys prane darbuotojui, kad nra galimybi imokti darbo umokest
du kartus per mnes, todl toliau atlyginimas bus mokamas tik kart per mnes.
vertinkite darbdavio veiksmus pagal Darbo kodekso nuostatas.
ATUNTAS SKYRIUS
393
394
monms. Nustatyta neigiamo poveikio aplinkai ribojimo sistema, tvirtintos principins neteista veika padarytos alos aplinkai atlyginimo ir teisins atsakomybs
nuostatos, sureguliuoti kiti svarbiausi visuomens ir aplinkos vienas kito veikimo
santykiai.
Paymtina, kad Aplinkos apsaugos statymas nereguliuoja atskir gamtos itekli
apsaugos ir naudojimo slyg. iuos santykius reguliuoja atskiri statymai, tokie kaip
ems, Mik, Vandens, ems gelmi, Laukins gyvnijos, Laukins augalijos ir kt.
statymai. Tarp specialij aplinkos apsaugos teiss altini svarbus vaidmuo tenka
Aplinkos ministerijos leidiamiems postatyminiams teiss aktams, kuriuose
detalizuojamos statym nuostatos.
395
397
398
399
logins rangos modernizavimas, produkcijos kiekio didinimas, gamtos itekli naudojimas ir 1.1. Taiau reikia paymti, kad poveikio aplinkai aspektu yra vertinama
ne kiekviena planuojama kin veikla, o tik ta, kuri rayta : 1) planuojamos kins
veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo bti vertinamas, ri sra; 2) planuojamos
kins veiklos, kuriai turi bti atliekama atranka dl poveikio aplinkai privalomo
vertinimo, ri sra. ie sraai yra minto statymo priedliai.
Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai yra: atsakinga institucija (Aplinkos
ministerija, region aplinkos apsaugos departamentai); planuojamos kins veiklos
vertinimo subjektai (valstybs institucijos, atsakingos u sveikatos apsaug, kio
pltr, vietos savivaldos institucijos); planuojamos kins veiklos organizatorius
(usakovas); usakovo pareigotas poveikio aplinkai vertinimo dokument rengjas;
visuomen.
Poveikio aplinkai vertinimas usakovo yra atliekamas prie planuojamos kins
veiklos projekto parengim. Atliekant vertinim yra rengiama vertinimo programa,
kuri turi bti suderinta su vertinimo subjektais ir patvirtinta atsakingos institucijos.
Pagal patvirtint program yra rengiama vertinimo ataskaita, kuri taip pat turi bti
suderinta su vertinimo subjektais ir pateikta atsakingai institucijai. Atsakinga institucija per 25 dienas inagrinja vertinimo subjekt ivadas, visuomens argumentuot
ivad ir vertinimo ataskait, priima sprendim, ar planuojama kin veikla, atsivelgiant jos pobd ir poveik aplinkai, leistina pasirinktoje vietovje. Jei priimamas
neigiamas sprendimas, planuojama kin veikla negali bti vykdoma.
400
mones. kins veiklos objektas yra pripastamas tinkamu naudoti nustatyta tvarka
sudarytos primimo komisijos. Primimo komisija turi patikrinti, ar objektas atitinka
statiniams keliamus reikalavimus, taip pat aplinkos apsaugos reikalavimus. Priimant
naudoti kins veiklos objektus dalyvauja Aplinkos ministerijos atstovas arba
pateikiama jo ivada.
401
402
403
normatyv paskirtis - riboti antropogenins veiklos poveik aplinkai. Tokie yra didiausi leistinos taros aplink (aplinkos or, vandens telkinius) (DLT), laikinai
leistinos taros (LLT), triukmo ir kt. normatyvai.
Aplinkos apsaugos standartas - nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas normatyvinis dokumentas, kuriame nustatomos bendro ir daugkartinio naudojimo aplinkos apsaugos taisykls, principai ir charakteristikos. J turin sudaro atitinkam
kriterij, slyg ir reikalavim nustatymas, kuriuos turi atitikti gaminama produkcija
ar veiklos objektai. Aplinkos apsaugos standartai yra nustatomi kurui (benzinui,
dyzelinui ir pan.), transporto priemonms, gaminamai produkcijai, statomiems kins
veiklos objektams ir kt. U standart laikymsi atsako produkcijos gamintojas ar kitas
kins veiklos subjektas. J tikslas - sumainti neigiam poveik aplinkai, galint
atsirasti dl produkcijos vartojimo ir kins veikos objekt eksploatavimo.
Gamtos itekli naudojimo limitavimas - tai gamtos itekli naudojimo norm
nustatymas, atsivelgiant j kiek, atsiskaitymo galimybes, poreikius ir kitas aplinkybes. Gali bti nustatomi bendri gamtos itekli naudojimo limitai, pavyzdiui, tokie
yra metin miko kirtimo norma, uv sugavimo limitai atskiruose vandens
telkiniuose, mediojamj gyvn sumediojimo limitai ir pan. Limitai taip pat gali
bti nustatomi ir atskiriems gamtos itekli naudotojams, pavyzdiui, tokie yra
vandens suvartojimo limitai, naudingj ikasen igavimo limitai ir pan.
Siekiant valdyti aplinkos oro tar, Aplinkos ministerija nustato bendr i stacionari taros altini imetam teral kiek visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje
ir kiekvienoje apskrityje, savivaldybs rengia, tvirtina ir gyvendina aplinkos oro
taros mainimo programas. Jos, suderinusios su Aplinkos ministerija, turi teis
laikinai tam tikroje teritorijoje udrausti ar apriboti transporto priemoni judjim,
stacionari taros altini veikl. Be to, norint valdyti tar, reikalaujama atlikti
planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinim, utikrinti, kad dl
planuojamos kins veiklos nebus virijamas nustatytas ribins utertumo verts ir
pavojaus slenksiai. Taip pat yra tvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje galima naudoti
tik tok kur ir degalus, kurie atitinka nustatytus sudties ir kokybs reikalavimus.
Aplinkos oro apsaugos tikslais Aplinkos ministerija tvirtina stacionari taros
altini, kuriems nustatomi leistinos taros normatyvai, sraus. Teralai i stacionari
taros altini gali bti imetami aplinkos or tik turint leidim ir laikantis nustatyt
leistinos taros normatyv. Svarbi reikm aplinkos oro apsaugai turi ir sanitarini
apsaugos zon aplink pramons, transporto ir kitus objektus nustatymas.
Paymtina, kad aplinkos oro apsaug reguliuoja ne tik nacionalins teiss aktai,
bet ir tarptautins konvencijos bei kiti tarptautiniai dokumentai, prie kuri yra
prisijungusi Lietuva. Tarp toki tarptautini dokument mintina 1985 m. Vienos
konvencija Dl ozono sluoksnio apsaugos, 1979 m. enevos konvencija Dl tolim
atmosferos perna, 1992 m. Jungtini Taut bendroji klimato kaitos konvencija ir kt.
redakcija - 2001 m. balandio 10 d.). Mik statyme Lietuvos Respublikos mikai yra
suskirstyti keturias grupes: rezervatinius, specialios paskirties (ekosistem apsaugos
ir rekreacinius), apsauginius ir kinius. Atsivelgiant tai, koks yra mikas, yra
nustatomas jo apsaugos ir naudojimo reimas. Mik kio politikos kryptis nustato
Seimas. Aplinkos ministerija atlieka mik kio valstybinio valdymo funkcij.
Mik statyme iskirtos tokios miko naudojimo rys: medienos ir kit miko
produkt ruoa bei mik naudojimas poilsiui, moksliniams tyrimams, mokymui,
medioklei, bitininkystei, namini gyvuli ganymui, gamtini kompleks apsaugai ir
kitiems statymams neprietaraujantiems tikslams.
Mik statyme apibrtos mik savinink, valdytoj ir naudotoj pareigos ir
teiss naudojant mik, tvirtinta fizini asmen teis laisvai lankytis mikuose (iskyrus rezervat, specialios paskirties objekt mikus, kuriuose tai apribota kit
statym). Miko naudotojai gali bti juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie teiss akt
nustatyta tvarka gijo miko ir miko itekli naudojimo teis. Medienos ir kit miko
itekli ruoai yra reikalingas leidimas, kuriuos iduoda region aplinkos apsaugos
departamentai. Privai mik tvarkym, naudojim ir atkrim, be Mik statymo,
reguliuoja ir specialus teiss aktas - Privai mik tvarkymo ir naudojimo nuostatai,
patvirtinti Vyriausybs 1997 m. liepos 24 d. nutarimu (galioja 2004 m. gegus 26 d.
redakcija).
Mik statyme ir kituose teiss aktuose daug dmesio skiriama mik apsaugai.
Teiss normos pareigoja visus mik savininkus, valdytojus ir naudotojus racionaliai
naudoti mik, j saugoti, atkurti. Mik statyme yra tvirtinta, kad mikai saugomi
nuo savavaliko kirtimo, naudojimo tvarkos paeidimo, grobstymo, miko terimo,
iuklinimo, namini ir laukini gyvn daromos alos.
Labai daug alos mikams padaro gaisrai, todl yra reikalaujama, kad mikuose
bt sukurta ir palaikoma vientisa valstybini priegaisrini priemoni sistema. 1995
m. balandio 7 d. yra patvirtintos Mik priegaisrins apsaugos taisykls, kuriose
tvirtinti mik apsaugos nuo gaisr reikalavimai, privalomi visiems mik
savininkams, valdytojams ir naudotojams.
Mikus aloja daugyb kenkj. Viena pagrindini kovos su jais priemoni -geros
sanitarins miko bkls palaikymas. 2001 m. birelio 20 d. yra patvirtintos miko
sanitarins apsaugos taisykls, kuriose surayti pagrindiniai reikalavimai, kad mikai
bt apsaugoti nuo kenksming faktori.
Saugant mikus nuo gyvuli ir vri daromos alos yra ribojama ganiava miko
emse, reguliuojamas vri skaiius, imamasi biotechnini ir kit priemoni.
Viena opiausi problem - miko apsauga nuo kenksmingos taros. Nuo jos
saugant mikus vis pirma turi bti laikomasi bendr Aplinkos apsaugos statymo
reikalavim. kio subjektai, kurie ruoiasi eksploatuoti taros altinius, turi vertinti
j poveik aplinkai, kartu ir mikui. Jie turi laikytis teral imetimo slyg ir
normatyv, kurie nustatomi atsivelgiant ir mik apsaugos reikalavimus. Saugant
mikus nuo savavalik kirtim yra numatyta administracin, baudiamoji ir
materialin atsakomyb.
Saugomos augal, gryb rys ir bendrijos - tai natraliai augani augal, gryb
rys, j bendrijos, kurios yra paeidiamos, nykstanios, retos ir kurios yra raytos
Ypa saugom ri sra, Raudonj knyg ir Europos Bendrijos ri sra. J
apsaug reguliuoja Saugom gyvn, augal, gryb ri ir bendrij statymas. Siame
statyme svarbiausia, kad tvirtinti saugom ri ir bendrij apsaugos
407
408
409
dens apsaugos reikalavimus, ji gali bti sustabdyta arba apribota statym nustatyta
tvarka.
Ypa grieti reikalavimai yra keliami naudojant pavirinius vandens telkinius
nuotekoms ileisti. Ileidiamos nuotekos negali viryti nustatyt ileidiamj teral
normatyv. Jas leidiama ileisti, jei tai nekenkia vandens apsaugai. Draudiama
ileisti nuotekas poeminius vandens telkinius, ertmes, smegduobes. Siekiant apsaugoti vandens telkinius ir aplink, yra patvirtinti Aplinkosaugos reikalavimai nuotekoms tvarkyti, Vandens taros pavojingomis mediagomis mainimo taisykls.
Viena i svarbi vandens telkini apsaugos priemoni yra vandens telkini apsaugos zon ir pakrani apsaugos juost nustatymas. Jas nustaius sumainama
galimyb patekti vandens telkinius pavojingoms mediagoms (troms, pesticidams,
naftos produktams), apsaugomi vandens telkiniai nuo erozijos, utikrinamas vandens
telkini pakrani ekosistemos stabilumas, apsaugomas pakrani natralus
kratovaizdis. Taigi yra patvirtintos Pavirinio vandens telkini apsaugos zon ir
pakrani apsaugos juost nustatymo taisykls.
Jros aplinkos apsaugos priemons yra tvirtintos Jros aplinkos apsaugos statyme, priimtame 1997 m. lapkriio 13 d. is statymas yra taikomas: Lietuvos Respublikos laivams ir laivams, esantiems Lietuvos Respublikos vidaus ir teritoriniuose
vandenyse; usienio laivams, esantiems u Lietuvos Respublikos teritorini vanden
ribos tiek, kiek tai leidia tarptautin teis; Lietuvos Respublikos sausumos ir jros
rajone esantiems taros altiniams ir veiklai, kuri gali daryti neigiam poveik jros
aplinkai.
414
PAGRINDINES SVOKOS
Valstybs aplinkosaugin funkcija - tai kompleksas tiksling ir tarpusavyje susijusi
valstybs gyvendinam priemoni, siekiant utikrinti racional gamtos itekli
naudojim, apsaugoti gamtin aplink nuo neigiamo antropogeninio poveikio ir
garantuoti mogaus ir pilieio prigimtin teis gyventi varioje ir sveikoje
aplinkoje.
Aplinkos apsaugos teis - teiss norm, reguliuojani aplinkos, kaip vieningos
visumos, ir atskir jos sudtini dali apsaugos ir naudojimo santykius, sistema.
Teritorij planavimas - nustatyta procedra teritorijos vystymo bendrai erdvinei
koncepcijai, ems naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir
kitoms slygoms nustatyti, ems, miko ir vandens naudmen, gyvenamj
vietovi, gamybos bei infrastruktros sistemai formuoti, gyventoj uimtumui
reguliuoti, fizini ir juridini asmen veiklos pltojimo teisms teritorijoje
nustatyti.
Poveikio aplinkai vertinimas - tai planuojamos kins veiklos (nauj statini statybos, jau esam rekonstravimo, nauj technologij diegimo, technologins rangos
modernizavimo ir 1.1.) ir jos sukeliam padarini aplinkai vertinimas.
Atliek tvarkymas - atliek surinkimo, veimo, naudojimo ir alinimo veikla, taip
pat atliek tvarkymo veiklos prieira bei atliek alinimo viet prieira po j
udarymo.
Aplinkos apsaugos normatyvas - nustatyta tvarka teisintos kins ar kitokios veiklos poveikio aplinkai leistinos ribos.
Aplinkos apsaugos standartas - nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas normatyvinis dokumentas, kuriame tvirtintos bendro ir daugkartinio naudojimo aplinkos
apsaugos taisykls, principai ir charakteristikos.
Saugomos teritorijos - sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aikiomis ribomis, kurie turi paintin mokslin, ekologin, kultrin ar kitoki vert ir kuriems teiss akt nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo reimas (tvarka).
KLAUSIMAI
1. Kas yra neigiamas antropogeninis poveikis gamtai?
2. Kaip galima bt sugrupuoti aplinkos apsaugos teiss altinius?
3. Kokios yra Seimo ir Vyriausybs funkcijos utikrinant aplinkos apsaug?
4. Apibdinkite valstybini aplinkos apsaugos inspektori funkcijas.
5. Kokios yra teritorij planavimo rys?
6. Kaip gauti gamtos itekli naudojimo leidim?
7. Kas sudaro ekonomin aplinkos apsaugos mechanizm?
8. Kaip valdoma oro tara Lietuvoje?
415
UDUOTYS
1. Nubraiykite valstybinio aplinkos apsaugos valdymo organizacins struktros
schem.
2. Sudarykite lentel, kurioje bt matomi rezervat, draustini, valstybini park
ir paveldo objekt panaumai ir skirtumai?
3. Suskirstykite atskiras ris administracinius teiss paeidimus, kuriais daroma
ala aplinkos apsaugai arba keliamas pavojus aplinkos apsaugos tvarkai.
DEVINTAS SKYRIUS
EMS TEIS
EMES TEISE
Taigi ems teiss dalykas yra dvejopo pobdio visuomeniniai santykiai: 1) privats ems nuosavybs, naudojimo, disponavimo ir valdymo santykiai; 2) vieieji Lietuvos Respublikos ems fondo valstybinio valdymo, tvarkymo ir apsaugos santykiai.
ems teiss metodas rodo, kokiu bdu reguliuojami ems santykiai.
Dvejopo pobdio ems santykiams reguliuoti yra naudojami ir skirtingi metodai. Privats ems santykiai yra reguliuojami privatinei arba civilinei teisei bdingu dispoziciniu - leidimo metodu, o vieieji ems santykiai reguliuojami vieajai
teisei bdingu imperatyviniu draudimo bei galinimo metodu. Taiau reguliuojant
sudtingus visuomeninius santykius abu ie metodai yra derinami tarpusavyje ir vienas kit papildo. ems santykiai, kaip minta, yra sudtingi visuomeniniai santykiai,
dl to ir ems teiss metodas yra privatins ir vieosios teiss metod derinys.
ems teiss ypatumai irykja ir palyginus j su kitomis teiss akomis.
Labiausiai ems teis susijusi su aplinkosaugos teise, nes turi bendr reguliavimo
objekt - ems paviri. ems savininkai, naudotojai ir valdytojai privalo ne tik
tinkamai naudoti em, bet ir saugoti j, taip pat mikus, vandens augmenij, gyvnij
ir kitus joje esanius gamtos objektus ir iteklius nuo niokojimo ir naikinimo, t. y.
vykdyti aplinkosaugos reikalavimus. Tokius reikalavimus nustato ir j gyvendinimo
priemones reguliuoja tiek ems, tiek aplinkosaugos teis. Taiau aplinkosaugos teis
nereguliuoja ems santyki dalyvi kins veiklos, susijusios su ems nuosavybe,
naudojimu, disponavimu ir valdymu, ir tuo skiriasi nuo ems teiss.
ems teis yra susijusi ir su civiline teise. ems, kaip nekilnojamojo turto
nuosavybs, naudojimo, disponavimo ir valdymo santykius tiek Lietuvoje, tiek daugelyje usienio valstybi reguliuoja civilin teis. ems turtini santyki dalyviams
pirmiausia yra privalomos atitinkamos civilins teiss normos. Taiau, kaip minta,
em yra ypatingas nekilnojamasis turtas, todl ir ems santyki dalyvi nuosavybs
teiss yra labiau ribotos ir labiau reglamentuotos visuomens naudai negu kit turtini
santyki dalyvi. ems turtini santyki dalyviai privalo naudoti em pagal jos
tikslin paskirt, laikytis speciali ems ir miko naudojimo ir apsaugos slyg,
servitut ir kit ribojim, taip pat speciali ems sandori sudarymo ir vykdymo
reikalavim. Tokius reikalavimus nustato ir j gyvendinim reguliuoja ne civilin,
bet ems teis.
ems ir administracin teis sieja tai, kad valstybs institucij ir pareign nurodymai bei patvarkymai, kai jie veikia valstybs vardu, yra privalomi ir ems santyki dalyviams. Taiau administracin teis nereguliuoja valstybs funkcij, susijusi su speciali ems ir miko naudojimo slyg nustatymu, ems pamimu
visuomens poreikiams, valstybiniu ems tvarkymu ir ems reformos vykdymu. Be
to, kai valstybs institucijos arba pareignai valstybs vardu sudaro ems pardavimo,
nuomos ar kitus sandorius, jie turi lygias teises su kita sandorio alimi. iuo atveju
susiklosto ne administraciniai, bet ems santykiai, kuriuos reguliuoja ems teis.
ems t e i s in i a i santykiai, kaip teisin kategorija, padeda isamiau suvokti
ems esm ir jos praktin gyvendinim ms visuomenje.
ems teisiniai santykiai susiklost tam tikru istoriniu laikotarpiu, irstant bendruomeninei santvarkai ir atsiradus privatinei nuosavybei, kai dar nebuvo nei valstybs, nei raytini statym. Pltojantis preki gamybai ir mainams i santyki
dalyviai pripaino vieno asmens (ems savininko) teis parduoti em ar kit turt, o
kito asmens (pirkjo) pareig sumokti u tai lygiaveriu turtu. I esms tai ir
420
EMES TEISE
i statym. Specialieji statymai - specialiai ems santyki subjektams ir objektams skirti statymai, kurie taikomi tuomet, kai reikia konkretinti Konstitucijos ir kit
bendrj statym nuostatas ems santykiuose arba kuri nereguliuoja Konstitucija
ir bendrieji statymai. Tokie yra ems statymas, ems reformos statymas, ems
mokesi statymas, kininko kio statymas ir kiti. Kai yra kolizija arba
prietaravimai tarp bendrj ir specialij statym, taikomi specialieji statymai.
Postatyminiai teiss aktai - tai Vyriausybs, jos institucij sakymai, nuostatai,
taisykls bei savivaldybi sprendimai, kuriuose suformuluotos atitinkamos teiss normos, taikomos ems santykiams reguliuoti, atsivelgiant j specifik ir vietos slygas. Jie taikomi tik tuomet, kai neprietarauja Konstitucijai ir kitiems statymams.
Teiss principai - tai teisins idjos, bendrieji teiss pradmenys, kurie ems
ginuose taikomi tuomet, kai nra statymo, reguliuojanio gino santyk, arba statymo, reguliuojanio panaius santykius. Jie daniausiai bna statym preambulse,
aikinamosiose svokose arba teiss doktrinoje.
Teisiniai santykiai ir i j kylanios subjektins teiss bei pareigos yra ems
teiss altiniai tuomet, kai teismas, nagrindamas konkret su eme susijus gin,
pripasta, pakeiia arba panaikina ias teises ir pareigas.
Teisminiai precedentai, t. y. Europos mogaus teisi teismo ir ES Teisingumo
teismo, kuri jurisdikcij yra pripainusi Lietuvos Respublika, sprendimai ir iaikinimai, taip pat yra ems teiss altiniai, nes privalomi ems gin bylose. Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartys ir apibendrinimai, kurie skelbiami biuletenyje
Teism praktika", taip pat yra privalomi nagrinjant konkreias ems gin bylas
teismuose. Kit emesns grandies teism sprendimai ems ginuose kol kas nepripastami kaip ems teiss altiniai.
Teiss doktrina (mokslas) atskirais atvejais taip pat yra ems teiss altinis, nes
padeda statymo leidjui suformuluoti atitinkamas teiss normas, reguliuojanias
ems santykius, o teismas, nagrindamas ems gin, danai vadovaujasi teiss
mokslo suformuluotais teiss principais, taip pat teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijais, visuomens interesais ir geraisiais paproiais. ems teiss
mokslas ir mokymo disciplina nagrinja ir aikina ems teiss altini turin, struktr, j gyvendinimo praktik ir problemas.
Mint teiss altini sistema ir sudaro dabar galiojani Lietuvoje ems teis.
Sisteminis jos pobdis pasireikia tuo, kad tie altiniai yra tarpusavyje susij, vienas
kit papildo ir suprantami kaip vieninga visuma.
4.2 ir 4.38 straipsnius nuosavybs teiss objektu gali bti bet kokie kilnojamieji ir
nekilnojamieji daiktai ir kitas turtas, taip pat em su joje esaniais mikais, vandens
telkiniais ir kitais priklausiniais. Pagal ems statymo 3 straipsn ems nuosavyb tai ems savininko teis valdyti jam priklausani em, ja naudotis ir disponuoti.
Pagal Lietuvos Respublikos CK ir ems statym ems nuosavyb gali bti 3
ri: privati, valstybin ir bendroji. Kiekvienos i j atsiradimo ir pasibaigimo
pagrindai bei turinio elementai visikai nesutampa. ia paaikinsime tik bendr vis
trij ems nuosavybs teiss ri turin.
ems nuosavybs teiss turin sudaro jos savininko teis valdyti ir naudoti jam
priklausani em bei ja disponuoti, o statymo paskirtis - ginti i teis, taip pat
nustatyti ir reglamentuoti jos gyvendinimo slygas, kad nebt paeistos kit asmen
ir visuomens teiss bei interesai. Savininko valdymo teis (lot. jus utendi) -tai jo
galjimas turti em savo inioje ir daryti jai fizin bei kin poveik (arti, sti,
melioruoti ir pan.). ems turjimas savo inioje suprantamas ne tik fizine, bet ir
juridine prasme, t. y. jeigu em inuomota kitam asmeniui, tai nuosavybs teis t
em ilieka jos savininkui. Savininko naudojimo teis (lot. jus fruendi) - tai jo
galjimas gauti i ems naud, pritaikyti jos naudingsias savybes savo poreikiams
patenkinti, taip pat gauti derli, vaisius ir ems duodamas pajamas. Savininko disponavimo teis (lot. jus abutend) - tai jo galjimas sudaryti ems pirkimo-pardavimo,
nuomos, dovanojimo, keitimo ir kitus sandorius, t. y. keisti ems teisin padt.
ems sklypo savininko teisi turin ir apimt plaiai reglamentuoja Lietuvos
Respublikos CK 4.40-4.46 straipsniai.
ems sklypo savininkas turi nuosavybs teis ne tik savo sklypo virutin ems
sluoksn, bet ir tame sklype esanias naudingsias ikasenas (vyr, mol, durpes ir
kt.), pavirin ir poemin vanden, kitus gamtos objektus bei iteklius, iskyrus
statymo nustatytas iimtis. ems savininkas taip pat turi teis vir jo sklypo esani
oro erdv, kiek ta teis neprietarauja statymams ir kiek tai btina naudojant sklyp
pagal paskirt. Pavyzdiui, ems savininkas turi teis savo sklype statyti ir
eksploatuoti vjo jgain arba maln elektros energijai gauti, jeigu tai nepaeidia
statym ir kit asmen teisi. ems savininkas bendru susitarimu su gretim sklyp
savininkais turi teis nustatyti savo sklypo ribas ir jas ymti tvora, mediais, krmais, siena ir kitais nekilnojamaisiais daiktais ir taip atskirti savo sklyp nuo gretim
sklyp. Kai ems sklypo savininkas netenka susisiekimo su vieuoju keliu, btinu
sklypui naudoti pagal paskirt, jis turi teis reikalauti i kaimyn, kad ie leist jam
naudotis savo sklypais, kol bus paalinta klitis, neleidianti susisiekti.
ems savininko nuosavybs teiss gali bti apribotos tiktai 3 atvejais: 1) paties
savininko valia; 2) statymais; 3) teismo sprendimu. Kai kyla abejoni dl nuosavybs teisi ribojimo, visada laikoma, kad ta teis neapribota.
EMES TEISE
EMS TEIS
ir savivaldybms, savininko funkcijas. Apskrities virininko kompetencijai priklausanios valstybins ems ribos ir dydiai nustatyti apskrities teritorijos planavimo
dokumentuose ir konkreiuose emtvarkos projektuose. Apskrities virininkas valstybs vardu suteikia teis naudotis valstybine eme, sudaro jos pirkimo-pardavimo,
nuomos ir kitokias disponavimo sutartis, paima em valstybs poreikiams, keiia jos
tikslin naudojimo paskirt, vykdo valstybins ems tvarkymo, apsaugos ir kontrols
funkcijas.
Savivaldybs valdo Vyriausybs nutarimais joms suteikt em. ems sklypai
savivaldybms perduodami pagal nustatyta tvarka patvirtintus teritorij planavimo
dokumentus ir emtvarkos projektus. Savivaldybms valstybin em suteikiama
ioms reikmms: 1) vieosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; 2) miest, miesteli ir
gyvenviei gatvms, keliams, bendro naudojimo ininerinms komunikacijoms; 3)
gyvenamj nam statybai; 4) komercinei kinei veiklai. Savivaldybms suteiktas
valstybins ems plotas negali bti maesnis, negu jo reikia savivaldybi kompetencijai gyvendinti. Savivaldybi kompetencija valstybins ems valdymo srityje
nustatyta Vietos savivaldos pagrind statyme ir ems statyme.
426
teise, jeigu jie nesusitaria kitaip arba statymai nenustato ko kita. Bendroji jungtin
ems nuosavyb valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama tiktai vis bendraturi
sutikimu. Jie turi vienodas teises ems sklypo duodamas pajamas, bendrai atsako
pagal prievoles, solidariai moka mokesius, rinkliavas bei ems sklypo ilaikymo
ilaidas. Bendrosios jungtins ems nuosavybs bendraturtis neturi teiss
savarankikai disponuoti bendru ems sklypu, perleisti j tretiesiems asmenims, kol
nebus nustatyta jo dalis bendrame ems plote.
Bendrosios ems nuosavybs teis pasibaigia: 1) bendraturi susitarimu; 2) sutartimi perleidus em kitiems asmenims; 3) pamus em visuomens poreikiams; 4)
teismo sprendimu. Bendrosios ems nuosavybs teiss pasibaigimas sukelia tam
tikras teisines pasekmes. Bendras ems sklypas yra padalijamas natra arba atidalijamos dalys i bendro ems sklypo. ems sklypo padalijimas reikia, kad bendras
ems sklypas suskaidomas pagal naudojimo paskirt atskiras dalis: statybai, kinei
komercinei veiklai, augalininkystei ir pan. Taiau padalyt ems sklyp bendrosios
nuosavybs teise gali ir toliau valdyti tie patys arba nauji bendraturiai tarpusavio
susitarimu, iskyrus atvejus, kai sklypas paimamas visuomens poreikiams. ems
sklypo atidalijimas reikia, kad i bendro ems sklypo natra atskiriamos ir
atribojamos riboenkliais kiekvieno bendraturio dalys. ems sklypo atidalijimas
visuomet susijs su bendrosios nuosavybs teiss pasibaigimu.
ems sklypo padalijimas ir atidalijimas forminami raytine sutartimi, prie kurios
pridedamas sklypo planas, sutartis tvirtinama notaro ir per 3 mnesius registruojama
registre.
427
EMES TEISE
dotis ems sklype esaniu vandens telkiniu, tiesti vandentiek, naudotis sklype esaniomis plaiai paplitusiomis ikasenomis.
ems servitutai nustatomi ir panaikinami: 1) statymu; 2) Vyriausybs arba apskrities virininko sprendimu; 3) sutartimi; 4) teismo sprendimu. Sutartimi nustatyti
servitut turi teis savo valia tik ems savininkas arba naudotojas. Kiti asmenys
neturi teiss reikalauti, kad ems savininkas arba naudotojas sutartimi nustatyt
servitut prie savo vali. Taiau visais kitais atvejais suinteresuot asmen praymu
servitutai gali bti nustatyti prie savininko arba naudotojo vali ir yra jiems
privalomi.
Be ems servitut, ems nuosavybs ir naudojimo teis kit asmen, visuomens ir valstybs interesais gali bti ribojama ir kitomis priemonmis. Saugomose ir
kitose teritorijose nustatomos specialios ems, miko ir vandens telkini naudojimo
slygos, ribojamos savinink ir naudotoj teiss vykdyti savo sklype veikl, kuri
paeidia kit asmen teises ir interesus. CK tvirtintos ir kitos ems nuosavybs
arba naudojimo teis ribojanios priemons: uzufruktas, superficijus ir emfiteuz.
3. EMS SANDORIAI
3.1. EMS SANDORI SVOKA, FORMA IR RYS
ems statyme ems sandoriai apibdinami kaip fizini ir juridini asmen veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti ems nuosavybs, valdymo
arba naudojimo teises ir su tuo susijusias prievoles. Kitaip sakant, ems sando428
ems sandoriai
riai yra tiek juridiniai faktai, kurie sukuria, pakeiia arba panaikina subjektines teises
ir pareigas ems santykiuose, tiek ir i subjektini teisi ir pareig iraikos forma.
ems sandoriams yra taikomos tiek bendrosios CK normos, reglamentuojanios
sandorius, prievoles ir sutartis, tiek specials ems santykius reguliuojantys
statymai. ems statyme yra nurodyta, kad esant statym kolizijai ar prietaravimui
taikomos speciali statym normos.
ems sandoriai turi bti sudaromi ratu. Privaios ems disponavimo sandoriai,
iskyrus ems panaudos ir nuomos sandorius, dar turi bti tvirtinami notaro.
Privaloma kiekvieno ems sandorio dalis yra emtvarkos tarnybos parengtas ir
patvirtintas ems sklypo planas. Visi be iimties sandoriai per 3 mnesius nuo sudarymo dienos privalo bti registruoti Nekilnojamojo turto registre.
ems statymas reikalauja, kad visuose be iimties ems sandoriuose bt
nurodyti tokie duomenys: 1) sandorio ali pavadinimai ir rekvizitai; 2) sandorio
objektas ir pagrindiniai ems kadastro duomenys; 3) raai, rodantys ems savininko vali; 4) perleidiamo ems sklypo rinkos vert; 5) mokjimo terminai inuomojant em ar parduodant j isimoktinai; 5) ems sklypui nustatyti servitutai,
specialios jo naudojimo slygos ir kiti ribojimai.
Jeigu nesilaikoma statymo reikalaujamos formos arba sandoris neregistruojamas
Nekilnojamojo turto registre, jis tampa negaliojaniu nuo sudarymo momento. ems
sandoriai negalioja ir tada, kai pagal atitinkamas CK normas jie pripastami
niekiniais arba nuginijamais.
ems sandoriai gali bti vienaaliai (testamentas, galiojimas), dvialiai arba
daugiaaliai (sutartys), taip pat atlygintiniai ir neatlygintiniai. Jie gali bti klasifikuojami ir kitais CK numatytais pagrindais. Pagal sudarymo paskirt ir turin ems
sandoriai gali bti: 1) ems nuosavybs perleidimo sutartys (pirkimas-pardavimas,
dovanojimas, mainai); 2) ems keitimo sutartys; 3) ems nuomos ir kitos jos naudojimo sutartys. Visi ie sandoriai turi atitikti tiek mintus bendruosius reikalavimus,
tiek kiekvienai sandorio riai nustatytus specialius reikalavimus.
EMES TEISE
430
ems sandoriai
ems sklypus, kai sutartimi buvo keistas tik vienas sklypas, sujungim registravus
registre, keitimas apima vis em.
keitimo sutartis pasibaigia: 1) pasibaigus keitimu utikrintai prievolei; 2) uvus
keistam turtui; 3) kaito turtojui gijus turt nuosavybs teis; 4) keist turt
pardavus priverstine tvarka; 5) praleidus iekinins senaties termin; 6) kaito davjui
sumokjus vis skolos sum.
Kai vykdoma keitimu utikrinta prievol, kaito davjo reikalavimu sutartis
panaikinama.
431
EMES TEISE
EMES TEISE
ems kio paskirties em. Gaminant ems kio produkcij, j perdirbant bei
realizuojant, taip pat kaimo turizm yra sitrauk apie 30 procent Lietuvos gyventoj.
ems kio paskirties emi naudotojai pagal savo teisin padt klasifikuojami
2 pagrindines kategorijas: 1) ems kio subjektai - tai fiziniai ir juridiniai asmenys,
kurie gamina prekin ems kio produkcij, teikia paslaugas ems kiui arba kaimo
turizmo paslaugas, jeigu j metins plaukos i ios veiklos sudaro daugiau kaip 50
procent vis gaut pajam; 2) asmeniniai kiai ir kiti ems kio paskirties emi
naudotojai, kurie prekins ems kio produkcijos negamina, paslaug ems kiui
neteikia, o em naudoja iimtinai savo poreikiams patenkinti.
ems kio subjektai yra: 1) kinink kiai; 2) kaimo turizmo sodybos; 3) ems
kio mons; 4) kooperatins organizacijos.
kinink ki emnaudos teis reguliuoja ems ir specialus kininko kio
statymas. kininkas yra fizinis asmuo, besiveriantis ems kio veikla savo vardu
registruotame ir atstovaujamame kyje. kis - tai privati arba inuomota nustatyto
dydio ems valda kartu su joje esaniais sklypo priklausiniais ir neatskiriamai susijusiu kitu nekilnojamuoju turtu: gyvenamuoju namu, kiniais pastatais, kiemu, kitais
statiniais bei renginiais, taip pat jame esaniais mediais bei kita augmenija. kininko kio nuosavybje gali bti ne daugiau kaip 150 ha ems, o nuomojamos ems
kiekis neribojamas. Registruojant kininko k, jo ems valdoje turi bti ne maiau
kaip 1 ha ems kio naudmen (neskaitant inuomotos ems) arba per metus deklaruojama gaunam i kio pajam suma turi sudaryti ne maiau kaip 50 procent
vis gaut pajam. kis neturi juridinio asmens teisi. Taiau kyje, nesteigiant mons, leidiama ems kio veikla, kyje iaugintos produkcijos perdirbimas ir realizavimas, paslaug ems kiui, skaitant kaimo turizmo paslaugas, teikimas.
Kaimo turizmo sodybos gali bti kininko sodyba arba individuali nam valda
kaime, kurios savininkas teikia kaimo turizmo paslaugas Lietuvos ir usienio valstybi pilieiams: inuomoja gyvenamsias patalpas, teikia maitinim, organizuoja j
poils. Taiau gyvenamosios patalpos ir teikiamos paslaugos turi atitikti Turizmo
statymo ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos nustatytus reikalavimus. Tuo tikslu
sodybos eimininkas turi teis naudoti jo nuosavybje esani arba isinuomot em,
mik, vandens telkin, rengti poilsiavietes, sporto renginius, prieplaukas, irgynus.
Taiau em ir kiti gamtos objektai ir itekliai turi bti naudojami nepaeidiant
aplinkosaugos reikalavim.
ems kio mons yra tokios mons, kurios nustatyta tvarka registruotos moni
registre, turi leidim (licencij) gaminti, perdirbti ir realizuoti ems kio produkcij,
teikti paslaugas ems kiui, jeigu j metins plaukos i ios veiklos sudaro ne
maiau kaip 50 procent vis gaunam pajam. Tai gali bti akcins bendrovs,
udarosios akcins bendrovs, ems kio bendrovs, kins bendrijos ir kooperatins
organizacijos. Tiems tikslams ios mons turi teis naudoti privai arba valstybin
ems kio paskirties em, kuri emnaudos teis plaiau reglamentuota j
statuose arba nuostatuose.
Piliei asmeninio kio eme yra laikoma em, kuri pagal anksiau galiojusius
statymus (iki Lietuvos nepriklausomybs atkrimo) buvo suteikta pilieiams asmeniniam kiui, taip pat em, suteikta pilieiams neatlygintinai, parduota arba
inuomota pagal ems reformos statym. Teis naudotis asmeninio kio iki 3 ha
ems sklypu pilieiai gyja: 1) atkuriant nuosavybs teis turt ems sklyp
434
natra; 2) perduodant nuosavybn neatlygintinai lygiaverius turtiems ems sklypus, kai atkurti nuosavyb ems sklyp buvusioje vietoje nra galimybs; 3) parduodant arba inuomojant faktikai naudojam arba nauj valstybins ems sklyp.
em suteikiama naudotis laikantis ems reformos statyme nustatyto eilikumo ir
tvarkos, suderinus ir patvirtinus atitinkam emtvarkos projekt, apskrities
virininko sprendimu.
Teis naudoti ems kio paskirties em taip pat turi pilieiai, kuriems suteiktos
vadinamosios tarnybins ems dalos ryium su j darbu atitinkamose valstybinse
monse ir organizacijose. Tokie yra mik kio, aplinkosaugos, geleinkelio, keli
transporto ir kit valstybini moni ir organizacij darbuotojai. Toki moni ir
darbuotoj sra, taip pat sklyp dydius nustato Vyriausyb. ems kio paskirties
ems gali bti suteiktos ir sodinink bei darinink draugijoms, mokslo ir mokymo
staigoms, valstybs ir savivaldybi biudetinms monms ir staigoms (seneli bei
invalid namams, vaik namams ir pan.), banyioms (religinms konfesijoms), j
poreikiams patenkinti.
435
EMS TEIS
rizmui. iems tikslams skiriamos ems, kuriose yra gydomj mineralini vanden
altini, gydomojo purvo telkini, mik, park, eer, upi, kit vandens telkini,
teritorins Baltijos jros pakrants ruoas ir kt. Apie tokias emes nustatomos
apsaugins zonos, kuriose draudiama bet kokia kin veikla, nesiderinanti su i
emi naudojimo paskirtimi. Jose draudiama savavalika bet koki privai ar
valstybini gyvenamj nam ir kitoki pastat statyba.
Pramons, energetikos ir transporto objekt eme yra laikoma em, kuri skirta
monms, gamykloms, elektrinms, keliams, automagistralms, geleinkeliams,
aerodromams idstyti, statyti, plsti, taip pat j prieiros ir aptarnavimo objektams
eksploatuoti. Tokias emes naudoja ir u j apsaug atsako atitinkama valstybin ar
savivaldybs mon ar organizacija, taip pat privats juridiniai ir fiziniai asmenys,
kuri kinei veiklai tos ems yra skirtos. Aplink pramons, transporto ir su jais
susijusius objektus yra nustatomos apsaugins zonos, kad j eksploatavimas nekenkt
aplinkai ir moni sveikatai bei poilsiui. Apsaugines zonas rengti ir eksploatuoti
privalo i objekt savininkai arba naudotojai.
Magistralini vamzdyn eme yra laikomi ems ruoai, skirti dujotieki, naftotieki ir kitiems vamzdynams tiesti, priirti, taip pat siurbliams ir kitiems vamzdyn prieiros renginiams eksploatuoti. iems tikslams skirtos ems paprastai i
ems savinink ir naudotoj nepaimamos, taiau jiems nustatomi servitutai ir kitokie
ribojimai, susij su vamzdyn naudojimu ir apsauga.
Ryi ir elektros energijos tiekimo linij emei priklauso pavirins ems plotas,
kuriame yra idstyti: elektros tiekimo linij atramos, telefono, telegrafo, radiorelins,
televizijos transliavimo linijos, taip pat statiniai ir renginiai, reikalingi ioms linijoms
eksploatuoti. Tokias emes naudoja ir u j apsaug atsako iimtinai valstybins arba
privaios ryi ir elektros linij tiesimo, eksploatavimo ir prieiros mons. Iilgai
i linij nustatomos apsaugos zonos, kuri paskirtis yra utikrinti j saugum ir
normal naudojim. Pavyzdiui, auktos tampos elektros energijos tiekimo linij
apsaugos zona negyvenamosiose vietovse nustatoma nuo 10 iki 30 metr ploio, o
mike - 20 metr. Apsaugos zon em i ems savinink ir naudotoj nepaimama,
taiau jie privalo laikytis speciali i emi naudojimo ir apsaugos slyg, servitut
ir kit ribojim. iose zonose draudiama statyti pastatus ir renginius, vainti
auktesnmis negu 4,5 m transporto priemonmis, rengti prieplaukas, vykdyti
montavimo ir sprogdinimo darbus.
Pasienio ruoo ir krato apsaugos em yra Vyriausybs tiems tikslams skirti
ems plotai. ios ems naudotojai yra Lietuvos pasienio policijos staigos ir Krato
apsaugos ministerija bei jos institucijos. ios institucijos valstybs joms suteikt em
naudoja Lietuvos respublikos sienos apsaugai ir krato apsaugos reikalams: pasienio
ruoui, apsaugos pastatams ir renginiams idstyti, kareivinms, karinei technikai,
sandliams, bazms, mokomiesiems poligonams ir kt. Mintos valstybs institucijos
valstybs joms suteikt em naudoja vadovaudamosios j veikl reguliuojaniais
statymais, Vyriausybs patvirtintais nuostatais ir Specialiomis toki emi
naudojimo ir apsaugos slygomis. Tokios ems yra iimtin valstybs nuosavyb, jas
privatizuoti draudiama.
436
437
EMS TEIS
Atskirais statym nustatytais atvejais ir tvarka valstybinis ems santyki valdymas pasireikia tuo, kad vykdoma valstybin ems naudojimo ir apsaugos kontrol, nustatomi atitinkami draudimai bei ribojimai, taikoma teisin atsakomyb
paeidjams.
EMS TEIS
Savivaldybs patikjimo teise valdo joms suteikt valstybin em, taip pat gali
turti ems nuosavybs teise savo poreikiams tenkinti. Suteiktos savivaldybms
valdyti ems plotas negali bti maesnis, negu jos reikia savivaldos institucij kompetencijai gyvendinti. Savivaldybs turi teis tvirtinti savo teritorijos bendrj (generalin) plan, taip pat jos teritorijoje esani miest, miesteli, gyvenviei ir kaim
detaliuosius planus. Pagal patvirtintus detaliuosius planus savivaldybs turi teis
inuomoti arba perduoti naudotis valstybs ems sklypus, kurie joms suteikti
valdymo patikjimo teise, taip pat teikti apskrities virininkui pasilymus dl valstybins ems pardavimo privaion nuosavybn arba privaios ems pamimo visuomens poreikiams. ems statyme (30 str. 5 d. 5 p.) nustatyta, kad savivaldybs
gali atlikti ir kitas statymo joms nustatytas valstybinio ems valdymo funkcijas. Tai
reikia, kad ateityje, primus naujus statymus, savivaldybi teiss ioje srityje bus
pleiamos.
440
gas, servitutus ir kitus ribojimus. Sudarant valstybin ems kadastr yra remiamasi
emtvarkos, mikotvarkos projektais, teritorij planavimo ir kitais teisiniais dokumentais, taip pat geodezijos, kartografijos, melioracijos, nekilnojamojo turto priklausomybs ir kitais duomenimis. Valstybinio ems kadastro duomenys savo ruotu
naudojami emtvarkos schemoms ir projektams rengti, teritorijoms planuoti, ems
reformos darbams atlikti, taip pat nekilnojamajam turtui registruoti, ems
savininkams apmokestinti bei valstybiniam ems fondui valdyti ir ems naudojimui
kontroliuoti. Valstybin ems kadastr tvarko speciali valstybs mon Registr
centras" (anksiau vad. - ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro
valstybin mon - KNTKRV) bei jos filialai, kuri nuostatus tvirtina Vyriausyb.
Apskrii virinink administracijos ir j padaliniai privalo reguliariai pateikti iai
monei duomenis apie ems naudojimo bkls ir paskirties pasikeitimus, ems
reformos darbus, taip pat statym numatytais atvejais organizuoti ir atlikti ems
sklyp geodezinius matavimus ir topografijos darbus. Valstybinio ems kadastro
duomenys yra pagrindas ems informacinei sistemai kurti ir naudoti, kurios
duomenimis u tam tikr mokest gali naudotis valstybs institucijos, juridiniai bei
fiziniai asmenys.
441
442
jos, apaugimo krmais ir supelkejimo arba kitokio kini savybi pablogjimo. Jie
privalo neuleisti ems piktolmis, neterti jos nuodingaisiais chemikalais, atliekomis bei iuklmis, kovoti su augal kenkjais ir ligomis. Vykdant statybos, ems
gelmi tyrimo, eksploatavimo arba kitus darbus, btina nuimti ir isaugoti derlingj
dirvoemio sluoksn ir panaudoti j ems kio naudmenoms gerinti. Paeistos ems
turi bti rekultivuotos (t. y. atkurtos j naudingosios savybs), kad jas bt galima
naudoti ems kio gamybai. Turi bti laikomasi emtvarkos projektuose nustatyt
reikalavim, susijusi su dirvoemio, lauk, keli ir vandens telkini apsaugini
eldini veisimu, prieira ir apsauga.
ios priemons turi bti gyvendinamos ne tik ems naudotoj, bet ir valstybs
lomis. Lietuvos Respublikos ems kio ekonomini santyki reguliavimo statymo 16 straipsnyje nustatyta, kad Nacionalinei ems kio programai gyvendinti,
taip pat ir melioracijai vykdyti, rgioms dirvoms kalkinti reikia skirti ne maiau
kaip 10 procent nacionalinio biudeto ilaid, taip pat usienio valstybi tikslines
las. Lietuvai stojus ES, iam tikslui bus skiriamos ir ES los. 2000 m. ES skyr
70 mln. lit Lietuvos ems kiui remti.
Specialiosios ems, mik ir vandens telkini naudojimo slygos yra nustatytos
tam, kad bt isaugota em, mikai ir vandens telkiniai nuo terimo ir kitokio
gadinimo, taip pat kad bt isaugotos nuo alojimo ir inykimo retos gyvnijos ir
augmenijos rys, archeologijos, istorijos bei kultros paminklai. ias slygas nustato
apskrities virininkas, o savivaldybei skirtose emse - savivaldybs taryba (meras).
Tokios slygos yra nustatomos mint institucij sprendimuose, specialiuose
teritorij planavimo dokumentuose, miest ir gyvenviei detaliuose planuose, taip
pat ems nuosavybs dokumentuose ir ems naudojimo sutartyse. Jos yra
privalomos visiems ems ir kit gamtos itekli savininkams, naudotojams ir
valdytojams.
ems savininkai, kuri emse yra vandens telkini, valstybs saugomos augmenijos bei gyvnijos ri, archeologijos, istorijos ir kultros paminkl, privalo
priirti apie juos esanias apsaugines zonas, vykdyti joms taikomus reikalavimus,
kin veikl vykdyti taip, kad nedaryt alos iems objektams.
Visi kio subjektai, kurie naudoja em ems gelmms eksploatuoti, pramons ir
energetikos objektams idstyti, transportui, taip pat ryi ir elektros linijoms,
magistraliniams vamzdynams, privalo savo lomis rengti ir priirti apsaugos
zonas, kad j kin veikla nedaryt alos emei ir kitiems gamtos objektams bei
itekliams. Ypa grieti reikalavimai yra nustatyti naudojant saugomose teritorijose
(rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir mikuose) esanius em,
mik ir vandens telkinius. Juose gali bti ribojama arba net i viso draudiama
(rezervatuose) bet kokia kin veikla, ribojama savinink teis disponuoti tokia eme.
Tokios ems negalima padalyti maesnius sklypus, j parduodant pirmumo teis
pirkti turi saugomos teritorijos direkcija. Yra nustatyti apribojimai naudojant vandens
telkinius, mikus, augmenijos bei gyvnijos iteklius (vejyba, mediokl ir pan.).
ems teiss paeidim prevencij pirmiausia turi vykdyti patys ems savininkai,
naudotojai ir valdytojai. Jie privalo ne tik vykdyti tinkamo ems naudojimo ir apsaugos reikalavimus, bet turi to reikalauti ir i kit fizini bei juridini asmen. Jie
turi teis nustatyta tvarka reikalauti paalinti bet kok paeidim, dl kurio jie negali
naudotis eme, j valdyti ir disponuoti bei gyvendinti jos apsaugos priemones. Be to,
443
EMS TEIS
ems statyme (34 str.) nustatyta, kad valstybs institucijos, fiziniai ir juridiniai asmenys, dl kuri kalts ems savininkai ir naudotojai negaljo naudotis eme, j valdyti
ir ja disponuoti, privalo atlyginti dl to susidariusius nuostolius ems savininkams ir
naudotojams, pagal galimyb atstatyti pirmin ems ar kito objekto bkl.
ems teiss paeidim prevencija gyvendinama ir vykdant valstybins ems
naudojimo kontrol. itai atliekant siekiama ne tik tikrinti, kaip ems savininkai,
naudotojai ir kio subjektai laikosi ems naudojimo ir apsaugos reikalavim, bet
ir ukirsti keli galimiems ems teiss paeidimams ateityje. Valstybins ems
naudojimo ir apsaugos kontrols metu tikrinama, ar kio subjekt pateiktuose kins
veiklos projektuose, programose bei teritorinio planavimo dokumentuose yra
numatytos ems ir kit gamtos objekt bei itekli naudojimo ir apsaugos slygos,
ar numatytos konkreios priemons j tarai ir niokojimui mainti bei j naudingosioms savybms atkurti. Kai tokios slygos ir priemons yra nenumatytos arba
yra nekonkreios ar nevykdomos, valstybins kontrols institucij pareignai privalo
reikalauti, kad tie paeidimai bt paalinti, o j nepaalinus kaltiesiems asmenims
taikyti statym nustatytas sankcijas. Valstybin ems naudojimo ir apsaugos
kontrol, kartu ir ems teiss paeidim prevencij vykdo Aplinkos ir ems
kio ministerij, apskrities virininko administracijos, taip pat savivaldybi em
tvarkos tarnyb pareignai. J kompetencija, teiss ir pareigos ioje srityje nustatyti
Vyriausybs tvirtinamuose nuostatuose.
,
444
arba naudojimo teis gali bti nutraukta, kai: 1) neteistai atkurta nuosavyb ems
sklyp, mik ar vandens telkin; 2) neteistai forminta nuosavybs teis savavalikai uimt em, mik ar vandens telkin; 3) nevykdomi ems ir kit gamtos
objekt naudojimo apsaugos ir atkrimo reikalavimai.
Kai apgaule, dokument klastojimu ar kitokiais neteistais bdais, paeidiant
statymus pilieiui valstybs institucijos sprendimu atkurta nuosavybs teis em,
toks sprendimas panaikinamas teismine tvarka ir nutraukiama teis naudotis ems
sklypu. Tokio sprendimo panaikinim turi inicijuoti ems reformos kontrol
vykdanios valstybs institucijos. Savavalikai uimti ems sklypai turi bti grinami teistiems savininkams, neatlyginant neteisto naudojimo metu dt em
snaud. ems sklypai savavalikai umusi asmen lomis turi bti taip
sutvarkyti, kad bt tinkami naudoti pagal paskirt. Jeigu ems naudotojas nevykdo
ems nuomos arba panaudos reikalavim, taip pat teismine tvarka nutraukiama teis
naudotis eme.
alos ir nuostoli atlyginimas yra civilins turtins atsakomybs ris. ems
statyme (54 str.) nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, paeid nustatytas
ems naudojimo slygas, statym nustatyta tvarka privalo atlyginti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei padarytus nuostolius. i teisins atsakomybs ris taikoma vadovaujantis atitinkamomis CK ir CPK normomis, taiau turi
bti atsivelgta ir ems teisini santyki ypatumus.
ems teisinio santykio subjektas, nevykds arba netinkamai vykds savo prievol kitam asmeniui, privalo jam atlyginti dl to padaryt al ir nuostolius, o statyme arba sutartyje numatytais atvejais sumokti dar ir netesybas (baud, delspinigius). Pagal CK 6.249 straipsn ala yra asmens turto netekimas arba sualojimas
(pvz., ems ar kito turto), turtos ilaidos jam atkurti, t. y. tiesioginiai nuostoliai, taip
pat negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt neteist veiksm.
Nuostoliai yra pinigin alos iraika. Be to, jeigu asmuo i savo neteist veiksm
gavo dar ir naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu taip pat gali bti
pripainta nuostoliais. Be tiesiogini nuostoli ir negaut pajam, nuostolius dar
skaiiuojamos ir protingos ilaidos, skirtos alos prevencijai ar jai sumainti, taip pat
susijusios su civilins atsakomybs ir alos vertinimu bei su nuostoli iiekojimu ne
teismo tvarka.
Be nuostoli atlyginimo, statymo arba sutarties nustatytais atvejais u prievols
nevykdym arba netinkam vykdym kaltoji alis privalo sumokti ir netesybas
{baud arba delspinigius). Kai pateikiamas reikalavimas dl nuostoli atlyginimo,
netesybos yra skaitomos nuostolius. Taiau jeigu yra nustatytos netesybos, tai
kreditorius negali reikalauti i skolininko kartu ir netesyb, ir realiai vykdyti prievol. Iimtis bna tuomet, kai skolininkas praleidia prievols vykdymo termin.
Civilin turtin atsakomyb yra 2 ri: 1) sutartin ir 2) deliktin atsakomyb
(CK 6.245 str. 2 d.). Sutartin atsakomyb taikoma sutartiniais santykiais susijusioms
alims u sipareigojim ir prievoli nevykdym arba netinkam vykdym. Pavyzdiui, netinkamai vykdius ems nuomos sutart, paeidusiai aliai kyla atsakomyb
atlyginti kitai aliai dl to turtus nuostolius. Deliktin atsakomyb taikoma
paeidjui, kuris nesusijs su nukentjusiuoju sutartiniais-prievoliniais santykiais.
Pavyzdiui, atsiranda pareiga atlyginti al ir nuostolius, kurie susidar dl to, kad
paeidjas kliud ems savininkui ar naudotojui naudotis eme, savavalikai um
svetim em ir pan.
445
EMS TEIS
Civilin turtin atsakomyb u ems teiss paeidimus gali bti taikoma tik
tuomet, kai yra nustatytos ir rodytos visos trys CK 6.246-6.249 straipsniuose nurodytos slygos: 1) neteisti veiksmai -1, y. nevykdomos statyme arba sutartyje nustatytos pareigos (neteistas neveikimas) arba atliekami draudiami veiksmai (neteistas veikimas), arba paeidiama bendro pobdio pareiga elgtis atidiai ir
rpestingai, ir itaip padaroma ala bei nuostoliai. Be to, statymo nustatytais atvejais
al privalo atlyginti ir jos nepadars asmuo, t. y. kai jis atsako u al padariusio
asmens veiksmus (netiesiogin civilin atsakomyb); 2) prieastinis ryys - atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie atsirado kaip neteist paeidjo veiksm (veikimo
arba neveikimo) rezultatas; btina atsiriboti nuo stichini nelaimi, nenugalimos jgos
ir kit netiesiogini prieasi; 3) kalt - civilin atsakomyb taikoma tik asmeniui,
kuris kaltas dl nuostoli padarymo, iskyrus statymo nustatytus atvejus, kai civilin
atsakomyb taikoma be kalts. Paeidjo kalt preziumuojama, t. y. jis laikomas
kaltu, kol nerodyta prieingai.
pareigojimas atlikti prievol, kaip teisins atsakomybs ris, gali bti taikomas
savarankikai arba kartu su sutartine arba deliktine atsakomybe.
Kai asmuo yra pareigojamas netrukdyti ems savininkui ar naudotojui naudotis
eme arba paalinti klitis, trukdanias iam gyvendinti savo teises, - tai savarankikos teisins atsakomybs atvejis. Kai dl neteist ems savinink ir kit
naudotoj veiksm sugadintos ems naudmenos ir j nebegalima naudoti pagal
paskirt, jie pareigojami atlyginti dl to padarytus nuostolius ir taip sutvarkyti em,
kad ji bt tinkama naudoti pagal paskirt. Tokiu atveju pareigojimas atlikti prievol
taikomas kartu su nuostoli atlyginimu.
446
institucija. Pavyzdiui, ginus ir skundus dl ems reformos metu suformuot emnaud tinkamumo bei parengt ems privatizavimo ir nuomos dokument atitikimo statymo reikalavimus pirmiausia turi inagrinti apskrii virininkai ir ems kio ministerija. Taiau pastaroji nenagrinja gin ir skund, kurie prie tai
nebuvo svarstyti apskrities virininko administracijoje (ems reformos statymo
18str. 2d.).
Iankstin neteismin ems gino nagrinjimo tvarka turi bti konkreiai nurodyta statyme. Kai ios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti iekin, palieka
j nenagrint arba pradt civilin byl nutraukia, ir paeista teis lieka neapginta.
Taiau kai neteismin gino nagrinjimo tvarka statyme konkreiai nenurodyta arba
privalanios priimti sprendim valstybs ar savivaldybs institucijos vilkina jos
primim, arba kai priimtas neteistas sprendimas, visais iais atvejais suinteresuota
alis gali tiesiogiai kreiptis teism.
Teismine tvarka ems ginus nagrinja bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai pagal statymo nustatyt teismingum. i ems gin nagrinjimo
tvark reguliuoja CPK ir administracins teisenos statymai.
ems ginai bendrosios kompetencijos teismuose pagal teismingum gali bti
nagrinjami: 1) pirmosios instancijos tvarka - apylinks ir apygardos teismuose; 2)
apeliacine tvarka - apygardos teismuose ir Lietuvos apeliaciniame teisme; 3) kasacine
tvarka - Lietuvos Aukiausiajame Teisme. Bendrosios kompetencijos teismai
sprendia visus ginus dl teiss, kylanios i ems teisini santyki, ir kai kuriuos i
administracini santyki kylanius ginus, jeigu jie statymu neperduoti nagrinti
administraciniams teismams. Bendrosios kompetencijos teismuose ems ginai
nagrinjami iekinine ir ypatingosios teisenos tvarka. Iekinine tvarka daniausiai
nagrinjami ginai dl trukdym gyvendinti emnaudos teis, dl nuosavybs teiss
em pripainimo, dl ems ireikalavimo i svetimo neteisto valdymo, dl ems
sklypo rib nustatymo ir keitimo, dl ems servitut bei kit apribojim ir 1.1.
Ypatingosios teisenos tvarka yra nagrinjami: pareikimai ir skundai dl ems
valdymo nuosavybs teise ir dl kit juridin reikm turini fakt nustatymo; dl
notarini veiksm teistumo; dl ems sklypo ir kito nekilnojamojo turto pripainimo beeimininkiu; dl teisi pagal prarastus dokumentus atkrimo ir kt.
Administraciniai teismai nagrinja ginus ir skundus dl neteist valstybs ir
savivaldybi institucij, j pareign veiksm ir sprendim, kuriais paeidiamos
arba neteistai ribojamos ems savinink, naudotoj, kit fizini ir juridini asmen
teiss ir teisti interesai, kai jiems nepagrstai ir neteistai taikyta administracin
atsakomyb teisiniuose ems santykiuose. iuos ginus nagrinja apylinks teismai,
apygardos administraciniai teismai ir Vyriausiasis administracinis teismas pagal
Administracins teisenos statyme nustatyt teismingum ir byl pasiskirstym.
Taiau ie teismai nagrinja tik i vieojo intereso kylanius ginus. Kai skundiamas
teiss aktas, susijs su alos ir nuostoli atlyginimu, arba jis sukelia kitokias turtines
pasekmes, tokius ginus nagrinja bendrosios kompetencijos teismai (pvz., ginus dl
sprendim, kuriais atkurta nuosavybs teis em).
ems gin nagrinjimas yra svarbi teisin priemon, utikrinanti tinkam ems
naudojim, jos apsaug, ems savinink, naudotoj bei kit asmen teisi gynim.
447
PAGRINDINES SVOKOS
em - tai valstybs teritorijoje esantis ems pavirius, jos gelms, taip pat joje
esantys mikai, vandens telkiniai, augmenija, gyvnija bei kiti gamtos objektai ir
itekliai. Lietuvos teritorijos ribose esanti em ir su ja susij kiti gamtos objektai
sudaro Lietuvos Respublikos ems fond.
ems teis - teiss aka, kuri reguliuoja ems nuosavybs, naudojimo, valstybinio
valdymo, tvarkymo ir apsaugos santykius, nustato i santyki subjekt teises,
pareigas, atsakomyb ir ems gin nagrinjimo tvark.
ems nuosavyb - ems savininko teis valdyti jam priklausani em, ja naudotis
ir disponuoti.
Privati em - tokia em, kuri savininkas arba savininkai gijo nuosavybs teise.
Valstybin em - Lietuvos Respublikos ems fondo dalis, kuri nepriskirta privaiai
nuosavybei ir pagal statymus nepriklauso grintinai privaion nuosavybn
emei.
Bendroji em - ems sklypas ir jo priklausiniai, kurie kartu priklauso dviem arba
keliems savininkams.
ems sklypo padalijimas - bendro ems sklypo suskaidymas atskiras dalis pagal
naudojimo paskirt: statybai, kinei komercinei veiklai, augalininkystei ir pan.
ems sklypo atidalijimas - tai atskyrimas ir atribojimas riboenkliais kiekvieno
bendraturio dali i bendro ems sklypo natra. ems sklypo atidalijimas
visuomet susijs su bendrosios nuosavybs teiss pasibaigimu.
ems servitutas - ems savininko arba naudotojo prievol statymo arba sutarties
nustatyta tvarka leisti kitiems asmenims ribotai naudotis ems sklypo dalimi.
ems sandoriai - fizini ir juridini asmen veiksmai, kuriais siekiama sukurti,
pakeisti arba panaikinti ems nuosavybs, valdymo arba naudojimo teises ir su
tuo susijusias prievoles.
ems naudojimo teis - tai savarankika subjektin teis, kuri reikia, kad privaios
arba valstybins ems savininkas arba naudotojas gali naudoti em kinei arba
kitokiai veiklai, gauti i jos pajam.
kininkas - fizinis asmuo, kuris veriasi ems kio veikla savo vardu registruotame
ir atstovaujamame kyje.
kis - privati arba inuomota nustatyto dydio ems valda kartu su joje esaniais
sklypo priklausiniais ir neatskiriamai susijusiu kitu nekilnojamuoju turtu (gyvenamuoju namu, kiniais pastatais, kiemu, kitais statiniais bei renginiais, taip pat
jame esaniais mediais bei kita augmenija).
ems kio mons - tai tokios mons, kurios nustatyta tvarka registruotos ir turi
leidim (licencij) gaminti, perdirbti ir realizuoti ems kio produkcij, teikti
448
paslaugas ems kiui, jeigu j metins plaukos i ios veiklos sudaro ne maiau
kaip 50 procent vis gaunam pajam.
ems valdymo teis - tai ems nuosavybs teiss sudedamoji dalis, t. y. savininko
teis turti em savo inioje ir daryti jai fizin ar kin poveik.
Valstybinio ems valdymo teis - tai valstybs institucij ir savivaldybi teis statym nustatytose ribose valdyti ir tvarkyti Lietuvos Respublikos ems fond,
nustatyti jo naudotojams draudimus ir ribojimus, suteikti naudotis, inuomoti ar
parduoti valstybin em, taip pat gyvendinti ems apsaugos priemones.
Valstybin emtvarka - visuma valstybs priemoni, kuriomis siekiama sudaryti
reikiamas teisines ir organizacines slygas naudingai ir tikslingai naudoti em, su
ja susijusius kinius ir infrastruktros objektus bei gamtos iteklius, taip pat
garantuoti valstybs ir jos piliei ems nuosavybs ir naudojimo teisi apsaug.
Valstybinis ems kadastras - valstybinio ems tvarkymo stadija, glaudiai susijusi
su valstybine emtvarka, kurios paskirtis - kaupti ir atnaujinti informacij bei
tvarkyti duomen baz apie Lietuvos ems plot, kiek, sudt, vert, kin
bkl, teisin priklausomyb, naudojimo ir apsaugos slygas, servitutus ir kitus
ribojimus.
ems teisin apsauga - valstybs ir savivaldos institucij gyvendinamos teisins
organizacins priemons, kuriomis siekiama utikrinti ems ir kit gamtos itekli apsaug bei j naudingj savybi atkrim, ukirsti keli ems teiss
paeidimams, nustatyta tvarka taikyti paeidjams teisin atsakomyb, taip pat
ginti ems naudotoj ir kit asmen teises bei teistus interesus.
ems ginai - tai tokie ems teisini santyki dalyvi ginai, kurie kyla atsiradus,
pasikeitus ar pasibaigus teisei em ir kit susijus su eme nekilnojamj turt
bei ikilus teisins atsakomybs taikymo klausimui.
KLAUSIMAI
1. Pateikite ems, kaip nekilnojamojo turto, samprat?
2. Koks yra ems teiss ir aplinkos apsaugos teiss santykis?
3. Kokie yra ems nuosavybs teiss gijimo pagrindai?
4. Kokios yra ems nuosavybs rys?
5. Kokios yra ems servitut rys?
6. Kokie duomenys turi bti nurodyti visuose ems sandoriuose pagal ems
statymo reikalavimus?
7. Koks yra ems sklypo perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos sutarties
turinys (sklypo savininko ir gijjo teiss ir pareigos)?
8. kokias kategorijas yra suskirstyta Lietuvos Respublikos ems fondo em?
449
EMES TEISE
UDUOTYS
1. Nubraiykite ems teiss altini hierarchin schem.
2. sigijs ems sklyp, kininkas pastebjo, kad kiekvien ryt ir vakar jo
sklype esaniu taku gyvulius gena kininkas i kaimyninio sklypo. Naujakurys pareikalavo i kaimyno arba mokti mokest u naudojimsi sklypu, arba ginti gyvulius
per kito kininko sklyp. Kaimynas pareik mokesio nemoksis, nes jau 10 met
iuo taku gena gyvulius prie ups ir niekam nra skolingas. vertinkite situacij pagal
Civilinio kodekso Ketvirtosios knygos Daiktin teis" ir ems statymo nuostatas.
3. Schemoje pavaizduokite valstybinio ems valdymo institucij sistem.
4. Apskrities virininkas atsisak inuomoti valstybins ems sklyp. Kam turi
bti apkstas is sprendimas - ems kio ministerijai, Prezidentui, Lietuvos aukiausiajam teismui, apylinks teismui, apygardos administraciniam teismui ar Vyriausybei?
DEIMTAS SKYRIUS
BAUDIAMOJI TEIS
1. BAUDIAMOJI TEIS IR
BAUDIAMASIS STATYMAS
1.1. BAUDIAMOJI TEIS KAIP TEISS AKA
Lietuvos teisje skiriami keli ri teiss paeidimai. Nusikalstamos veikos yra
viena i teiss paeidim ri. I kit teiss paeidim nusikalstamos veikos isiskiria savo pavojingumu. Nusikalstamos veikos laikomos didiausi pavoj valstybs
stabilumui bei visuomens nari saugumui kelianti teiss paeidim ris.
Nusikalstamos veikos yra viena i baudiamosios teiss reguliavimo dalyko sudtini
dali.
Valstyb, gindama save ir visuomen nuo nusikalstam veik ir jas darani
asmen, statymais udraudia tam tikrus poelgius ir nustato teisinio reagavimo
priemoni sistem. Nusikalstamos veikos padarymas utraukia teisinius padarinius, i
kuri pagrindinis yra baudiamoji atsakomyb. Nusikalstamos veikos padarymo
teisiniai padariniai yra antroji baudiamosios teiss reguliavimo objekto sudtin
dalis. Taigi baudiamoji teis yra nusikalstam veik padarymo ir j teisini
padarini teis.
Danai baudiamoji teis suprantama kaip nusikaltimo ir bausms teis. Taiau
toks baudiamosios teiss supratimas nra tikslus, nes, be nusikaltimo, baudiamajai
teisei priklauso ir baudiamieji nusiengimai. Be to, nusikalstamos veikos padarymas
ne visuomet baigiasi bausms skyrimu ir jos atlikimu. Baudiamoji teis numato
atleidimo nuo bausms ir atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs institutus.
453
BAUDIAMOJI TEISE
tyrimo pareignai. Kadangi baudiamojo statymo taikymas susijs su rimtais mogaus teisi apribojimais (laisvs atmimu ar apribojimu, atmimu teiss dirbti tam
tikr darb ir pan.), j taikant vyksta specialus baudiamasis procesas, kurio paskirtis
nustatyti, ar tikrai konkreiu atveju baudiamasis statymas yra paeistas ir kas j
paeid.
Visos baudiamosios teiss normos Lietuvoje yra kodifikuotos viename statyme.
is statymas vadinasi Baudiamasis kodeksas (BK). Ilg laik Lietuvoje galiojo 1961
m. priimtas Baudiamasis kodeksas. Jis buvo parengtas Lietuvai esant TSRS sudtyje
ir atspindjo tos valstybs vertybines orientacijas, poir nusikalstamum, mog ir
jo teises. Lietuvai atgavus nepriklausomyb, daugelis io kodekso norm neatitiko
gyvenimo reikalavim ir negyn ar nepakankamai gyn Lietuvos valstybs saugum,
stabilum, visuomens nari gerov bei saugum. Todl po 1990 m. BK normos
nuolatos buvo keiiamos. Buvo panaikinta daugyb BK nuostat, kurios neatitiko
pasikeitusios politins ir ekonomins situacijos. Be to, nuolatos buvo priimami nauji
statymai, keiiamos galiojusios normos.
Kartu nuo pat 1990 m. imtas rengti naujas BK. Jo rengimas usits. 2000 m.
rugsjo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas prim nauj BK. Prims BK, Lietuvos Respublikos Seimas nenustat jo sigaliojimo datos. Tik 2002 m. lapkriio 22 d.
statymu Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m.
rugsjo 26 d. statymu Nr. VIII-1968, Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso
kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. statymu Nr. IX-785 ir Lietuvos Respublikos
bausmi vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birelio 27 d. statymu Nr. IX-994,
sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statymo" buvo nustatyta naujo BK sigaliojimo
data - 2003 m. gegus 1 diena. Taigi dar beveik trejus metus po naujo BK primimo
Lietuvoje galiojo 1961 m. Baudiamasis kodeksas.
2000 m. Baudiamasis kodeksas yra pirmas Lietuvos Respublikos baudiamasis
kodeksas. Taip jau atsitiko, kad Lietuva XX amiuje neturjo savarankikai Lietuvos
mokslinink parengto Baudiamojo kodekso ir vadovavosi i esms kitose valstybse
parengtais statymais.
Didiausia naujojo BK vert yra ta, kad jame tvirtinta nauja nusikalstamumo
kontrols koncepcija, nauji baudiamosios teiss ir nusikalstamumo kontrols principai, padti naujos, labiau civilizuotos, baudiamosios politikos teisiniai pagrindai.
Tai modernus kodeksas, atspindintis iuolaikins baudiamosios teiss raidos
tendencijas, idjas ir iuolaikinio baudiamosios teiss mokslo pasiekimus. Naujajame BK yra tvirtintas perjimas nuo tarybins baudiamosios teiss doktrinos prie
iuolaikins neoklasicizmo doktrinos. Antra vertus, naujojo BK sigaliojimas visai
nereikia, kad atmetama visa teis, kuri gyvavo iki jam sigaliojant, ir teisininkams
reiks i naujo mokytis baudiamj teis. Kaip jau minta, nemaa dalis naujojo BK
nuostat palaipsniui buvo tvirtinama 1990-2003 m. laikotarpiu darant 1961 m.
Baudiamojo kodekso pakeitimus.
454
455
BAUDIAMOJI TEISE
456
457
BAUDIAMOJI TEISE
BAUDIAMOJI TEISE
do, neturi jokio neigiamo atspalvio, i tikrj, baudiamosios teiss normos yra
draudiamosios normos. Jos draudia daryti poelgius, kurie yra apraomi baudiamj statym dispozicijose. Taigi asmuo, kurio veika atitinka statymo dispozicijoje
numatytos veikos poymius, daro ne leistin, o draudiam akt.
BAUDIAMOJI TEISE
met. Tas, kas pagrob didels verts svetim turt, baudiamas laisvs atmimu iki
septyneri met.
Tas, kas pagrob nedidels verts svetim turt, padar baudiamj nusiengim
ir baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu.
180 straipsnyje plimas" teigiama, kad tas, kas panaudodamas fizin smurt ar
grasindamas tuoj pat j panaudoti arba kitaip atimdamas galimyb nukentjusiam
asmeniui prieintis pagrob svetim turt, baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki
eeri met. Tas, kas apipl sibrovs patalp arba panaudojs neaunamj
ginkl, peil ar kit specialiai mogui sualoti pritaikyt daikt, baudiamas laisvs
atmimu iki septyneri met. Tas, kas apipl panaudojs aunamj ginkl ar sprogmen arba apipls pagrob didels verts turt, baudiamas laisvs atmimu nuo
dvej iki deimties met. BK 181 straipsnyje Turto prievartavimas" nustatyta, kad
tas, kas neturdamas teisto pagrindo atvirai ar umaskuotai savo ar kit asmen
naudai vert kit asmen perduoti turt, suteikti turtin teis ar atleisti nuo turtins
pareigos arba atlikti kitus turtinio pobdio veiksmus, arba nuo j susilaikyti grasindamas prie nukentjus ar kit asmen panaudoti fizin smurt, sunaikinti ar sugadinti
jo turt, paskelbti kompromituojani ar kitoki informacij, kurios atskleidimas
nepageidautinas, arba panaudodamas kitoki psichin prievart, baudiamas aretu
arba laisvs atmimu iki eeri met. Tas, kas prievartaudamas turt panaudojo fizin
smurt, atm asmeniui laisv, sunaikino ar sugadino jo turt arba kitokiu bdu
padar jam didels turtins alos, baudiamas laisvs atmimu iki atuoneri met.
Tas, kas prievartavo didels verts turt, baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki
deimties met. BK 182 straipsnyje Sukiavimas" teigiama, kad tas, kas apgaule
savo ar kit naudai gijo svetim turt ar turtin teis, iveng turtins prievols arba
j panaikino, baudiamas vieaisiais darbais arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba
laisvs atmimu iki trej met. Tas, kas apgaule savo ar kit naudai gijo didels
verts svetim turt ar turtin teis, iveng didels verts turtins prievols arba j
panaikino, baudiamas laisvs atmimu iki atuoneri met.
BK 187 straipsnyje numatyta atsakomyb u tyin turto sunaikinim ar sugadinim. Ten teigiama, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetim turt, baudiamas
vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba laisvs atmimu iki dvej
met. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetim turt visuotinai pavojingu bdu arba
iardydamas ar sugadindamas rengin ar agregat, jeigu dl to galjo nukentti
mons, arba sunaikino ar sugadino didels verts svetim turt ar itin reikmingas
mokslo, istorijos, kultros vertybes, baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki
penkeri met. Tas, kas sunaikino ar sugadino nedidels verts svetim turt, padar
baudiamj nusiengim ir baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs
apribojimu, arba aretu.
BK 189 straipsnyje laikomas kriminaliniu nusikaltimu nusikalstamu bdu gauto
turto gijimas arba realizavimas. Ten raoma, kad tas, kas gijo, naudojosi arba realizavo turt inodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bdu, baudiamas bauda
arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met. Tas, kas
gijo, naudojosi arba realizavo didels verts turt inodamas, kad tas turtas gautas
nusikalstamu bdu, baudiamas bauda arba aretu, arba laisvs atmimu iki ketveri
met. Tas, kas nusikalstamu bdu gijo, naudojosi arba realizavo nedidels verts
turt, padar baudiamj nusiengim ir baudiamas vieaisiais darbais arba bauda,
arba aretu.
463
BAUDIAMOJI TEISE
BK 190 straipsnyje aikinama, kaip nustatoma turto vert. Turtas laikomas didels
verts, kai jo vert virija 250 MGL dydio sum, ir nedidels verts - kai jo vert
virija 1 MGL dydio sum, bet nevirija 3 MGL dydio sumos.
I kit BK skyri mintini: XXXIII skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams", kuriame yra straipsniai, kuriuose nustatyta baudiamoji atsakomyb u kyininkavim, papirkim, piktnaudiavim bei tarnybos pareig neatlikim, XXXIV skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji
nusiengimai teisingumui", XXXV skyrius Nusikaltimai visuomens saugumui", kuriame yra straipsniai, kuriuose numatyta atsakomyb u nusikalstam susivienijim,
teroro akt, mogaus pagrobim kaitu, orlaivio ugrobim, XXXVI skyrius
Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, susij su disponavimu ginklais, audmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis mediagomis",
XXXVII skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, susij su disponavimu
narkotinmis ar psichotropinmis, nuodingosiomis ar stipriai veikianiomis mediagomis", XXXIX skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai transporto eismo
saugumui".
464
veik, vadinti nusikaltliu. Kol tai nra nustatyta, rodyta, negalima mogaus poelgio
(veikos) vadinti nusikalstamu, o asmens, j padariusio, nusikaltliu.
Pagal Lietuvos baudiamj teis nusikalstamos veikos sudtis yra vienintelis baudiamosios atsakomybs pagrindas. is principas tvirtintas BK 2 straipsnio 4 dalyje.
BAUDIAMOJI TEISE
Kartu reikia atkreipti dmes, jog, nepaisant taisykls, kad pagrindiniai nusikalstamos veikos sudties poymiai eina kiekvieno nusikaltimo ar baudiamojo
nusiengimo sudt ir, atrodo, turt bti rodinjami kiekvienoje baudiamojoje
byloje, atskirais atvejais kai kuri pagrindini nusikalstamos veikos sudties poymi
rodinjimas nra privalomas. Vis pirma tai lieia nusikalstam veik padariusio
asmens ami. Antai rodinti nusikalstam veik padariusio asmens ami svarbu tik
tada, kai asmuo yra jauno amiaus ir gali kilti tarim, ar jis i viso yra nusikaltimo
subjektas. Vienas i pagrindini nusikalstamos veikos subjektyvij poymi pakaltinamumas - taip pat rodinjamas ne kiekvienoje byloje, o tik tais atvejais, kai
kyla tarimas dl asmens psichins bkls nusikaltimo padarymo metu. Kartu reikia
atkreipti dmes, kad nusikalstamos veikos sudties poymiai skirstomi pagrindinius
ir fakultatyvius tik kai kalbama apie nusikalstamos veikos sudt apskritai.
Nagrinjant konkreius nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus, visi veikos
poymiai, kuriuos statym leidjas trauk apraydamas konkrei nusikalstam
veik, yra pagrindiniai, t. y. rodintini.
Tuose BK straipsniuose, kuriuose yra tik viena dalis, apraoma pagrindin nusikaltimo sudtis.
Kvalifikuota nusikaltimo sudtis vadinama tokia sudtis, kuri traukiami papildomi, palyginti su pagrindine sudtimi, poymiai, rodantys didesn nusikaltimo
pavojingum. Esant kvalifikuotai sudiai, statym leidjas formuluoja grietesn
sankcij. Kvalifikuotos sudtys apraomos BK specialiosios dalies straipsni antrosiose, treiosiose, ketvirtosiose dalyse. Antai BK 178 straipsnio Vagyst" 2 ir 3
dalyse, taip pat BK 129 straipsnio Nuudymas" 2 dalyje numatytos kvalifikuotos
sudtys, nes ten tvirtinti papildomi sudties poymiai, rodantys didesn nusikaltimo
pavojingum, taigi ir bausm.
Privilegijuotos nusikaltim sudtys - tai tokios sudtys, kai pagrindin sudt
jungiami papildomi poymiai, mainantys veikos pavojingum. Tokios sudtys paprastai apraomos atskirame BK straipsnyje. Antai BK 130 straipsnyje Nuudymas
labai susijaudinus" ir 131 straipsnyje Naujagimio nuudymas" numatyta privilegijuota nuudymo sudtis, nes tvirtinta velnesn sankcija negu BK 129
straipsnyje, apraaniame pagrindin sudt.
Nusikalstam veik sudtys dar skirstomos nusikaltim sudtis ir baudiamj
nusiengim sudtis. Ir nusikaltim, ir baudiamj nusiengim sudtys apraomos
viename BK straipsnyje. Tais atvejais, kai statym leidjas nusikalstamas veikas skirsto
nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus, baudiamojo nusiengimo sudtis
apraoma BK specialiosios dalies straipsnio dalyje, einanioje po nusikaltimo sudties. Baudiamojo nusiengimo sudtis visada vardijama BK specialiosios dalies
straipsnio atitinkamos dalies dispozicijoje. Antai BK 178 straipsnio Vagyst" 1, 2 ir
3 dalyse formuluojama vagysts, kaip nusikaltimo, sudtis, o 4 dalyje -vagysts, kaip
baudiamojo nusiengimo, sudtis. Ten taip ir raoma: Tas, kas pagrob nedidels
verts svetim turt, padar baudiamj nusiengim ir baudiamas..."
BAUDIAMOJI TEISE
kaitim sudtyse reikia tik vien kno judes. Antai BK 129 straipsnyje veika ireikta vienu odiu tas, kas nuud". Taiau mog nuudyti galima tiek vienu
kno judesiu (vienas stiprus smgis geleiniu strypu per galv), tiek ir daugeliu
smgi vairias kno vietas. Ir nors tokiu atveju atskiri smgiai gali padaryti skirtingus kno sualojimus, smgi visum vertiname kaip vien veik - nuudym.
Taiau jei vienu metu muami keli mons ir jiems padaromi kno sualojimai, tai
vertinama kaip kelios veikos, keli nusikaltimai.
Kai kuriais atvejais kaip viena veika, vienas nusikaltimas gali bti vertinama keli
arba net keliasdeimt tapai kno judesi. Tokia veikia vadinama tstine
nusikalstama veika" arba tstiniu nusikaltimu". Tstine nusikalstama veika laikomas
tapai ar analogik kno judesi kompleksas, padarytas per tam tikr laiko tarp,
kai kiekvienas kno judesys atitinka baudiamajame statyme apraytus veikos
poymius ir kaltininkas visais kno judesiais daro viening tyi. Antai LAT Senato
1998 m. gruodio 22 d. nutarime Dl teism praktikos sukiavimo ir turto
pasisavinimo arba ivaistymo baudiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)" pasakyta,
kad kai asmuo kelis kartus padaro veiksmus, numatytus BK 274 straipsnyje arba 275
straipsnyje, jie vertinami kaip vienas tstinis nusikaltimas, nes kaltininko veikoje
bna vieninga tyia. Kitame - 2004 m. birelio 18 d. - nutarime Dl teism praktikos
nuudym bylose" pasakyta, kad tyinis (dviej ar daugiau asmen) nuudymas
kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 5 p., kai kaltininko veiksmai, nukreipti atimti
gyvyb ne maiau kaip dviem monms, nulemti bendro nusikalstamo sumanymo.
Toks sumanymas gali bti realizuotas vienu metu arba su protarpiu tarp atskir
moni nuudym.
Kai kurios veikos gali nepertraukiamai trukti gana ilg laik. Tokia veika labiau
panai nusikalstam padt. Tokios veikos vadinamos trunkamosiomis veikomis", o
nusikaltimai - trunkamaisiais nusikaltimais". Antai asmuo be leidimo nusiperka
aunamj ginkl ir j laiko savo bute kelis metus arba neiojasi su savimi. Asmuo,
laikydamas be leidimo ginkl, ilg laik realizuoja nusikaltimo sudt, ilg laik daro
baudiamajame statyme aprayt veik. Jo veika yra trunkamojo pobdio. Taiau tai
yra viena veika, vienas nusikaltimas. Visa tai labai svarbu inoti tiriant baudiamsias
bylas, nes nuo io klausimo sprendimo priklausys, kaip mes vertinsime veik - kaip
vien ar kelis nusikaltimus.
Vien nusikaltim gali sudaryti ne tik keli kno judesiai, bet ir kelios veikos.
Antai BK 259 straipsnyje (Neteistas disponavimas narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis be tikslo jas platinti") numatyta atsakomyb tam, kas neteistai
gamino, perdirbo, gijo, laik, gabeno ar siunt narkotines ar psichotropines
mediagas neturdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Siame BK straipsnyje
nustatyta atsakomyb u eias pavojingas veikas. Taiau kadangi statyme vardijant
veikas yra pavartotas jungtukas ar", asmuo, sigijs ir vliau gabens bei siunts tas
paias narkotines mediagas, atsakys u visas tas veikas kaip u vien nusikaltim.
Taip is klausimas iaikintas ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato 2002 m.
birelio 21 d. nutarimo Nr. 37 Dl teism praktikos nagrinjant psichotropini ar
narkotini mediag grobimo, neteisto i mediag ir j pirmos kategorijos
pirmtak (prekursori) gaminimo, gijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo
ar kitokio platinimo baudiamsias bylas" 22 punkte, kur pasakyta, kad psichotropini
ar narkotini mediag gaminimas ar gijimas ir tolesnis t pai psichotropini ar
narkotini mediag laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavi468
469
BAUDIAMOJI TEISE
bti siejama su specialaus subjekto poymiais. Antai visikai pateisinamas baudiamosios atsakomybs nustatymas vienam i tv, jeigu is vengia ilaikyti vaik (t. y.
u neveikim) (BK 164 str.), nes tvai privalo ilaikyti vaikus pagal Civilinio kodekso
normas, kuriose tvirtinti eimos teisiniai santykiai. Pateisinamas yra ir baudiamosios
atsakomybs nustatymas valstybs tarnautojams u tarnybos pareig neatlikim (BK
229 str.), nes siningai dirbti savo darb juos pareigoja valstybs tarnybos teisiniai
santykiai.
Baudiamoji atsakomyb u neveikim taikoma atsivelgiant ir tai, ar buvo
galimyb veikti ir tokiu bdu ukirsti keli neigiamiems padariniams. Juk mes formaliai galime apkaltinti pareign ar kit asmen, atsaking u atitinkam darbo bar,
dl neveikimo ir tada, kai tarnautojas, turdamas pareig veikti, neturjo realios
galimybs veikti. Pavyzdiui, gydytojas nenuvaiavo vykio viet, nes tuo metu
nebuvo jokios transporto priemons, galjusios j nuveti vykio viet. Jei asmuo,
turintis pareig veikti, neturjo realios galimybs veikti, baudiamoji atsakomyb u
neveikim negali bti taikoma.
Baudiamoji atsakomyb gali bti netaikoma u neveikim ir tuo atveju, kai bna
akivaizdu, jog ivengti aling padarini net ir veikiant pagal teisini akt nuostatas,
bus nemanoma. Pavyzdiui, jei ligonin pristatomas sunkiai sualotas pilietis,
gydytojas, vykdydamas savo pareig, privalo iki paskutinio momento kovoti u
ligonio gyvyb. Taiau jei sitikins pastang beprasmikumu gydytojas ims
nebeteikti tolesns pagalbos ligoniui, vargu ar galima bus jam taikyti baudiamj
atsakomyb u tok neveikim.
470
mai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams", Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai transporto eismo saugumui".
Atskirais atvejais baudiamoji atsakomyb gali bti taikoma ir u nemateriali al.
Bausms u toki al numatytos straipsniuose, esaniuose BK XVI skyriuje
Nusikaltimai Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai" ir XXXIII skyriuje Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai
valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams".
471
BAUDIAMOJI TEISE
472
Pakaltinamumas yra viena i mogaus savybi, be kurios jis negali bti pripastamas padars nusikaltim ar baudiamj nusiengim ir nuteistas. Pakaltinamumas yra teisin svoka, apibdinanti asmens, padariusio baudiamajame statyme
numatyt veik, psichin bkl ir turinti esmins reikms nustatant jo atsakomyb.
Baudiamajame kodekse nra pakaltinamumo apibrimo. Taiau BK 17 straipsnyje
pateikiamas nepakaltinamumo apibrimas, kuriuo remiantis nesunkiai galima
suformuluoti pakaltinamumo apibrim. Taigi pakaltinamumas yra gebjimas
veikiant ar neveikiant suvokti daromos veikos pavojingum ir valdyti savo veiksmus.
Pakaltinamumas yra kalts slyga. Galima kalbti tik apie pakaltinamo mogaus
kalt kaip apie smoning asmens psichin santyk su padaryta ir jam inkriminuota
veika. Pakaltinamumo fakto baudiamojoje byloje rodinti nereikia. Laikoma, kad
visi mons yra pakaltinami. Todl, kai yra padaroma statyme numatyta
nusikalstama veika, esant tarim, reikia rodinti mogaus nepakaltinamum, t. y.
fakt, kad asmuo, darydamas pavojing veik, nesuvok daromos veikos pavojingumo ir savo veiksm negaljo valdyti. Jei asmuo veikia nesmoningai, t. y. neturi valios laisvs, jis negali atsakyti dl padarytos veikos. Todl BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu, darydamas io kodekso udraust veik, jis
dl psichikos sutrikimo negaljo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksm.
Nepakaltinamumas yra ir medicinin, ir baudiamoji teisin svoka. Medicinin
todl, kad nepakaltinamumo bsena susijusi su psichikos sutrikimais, o baudiamoji
teisin todl, kad nepakaltinamumo klausimas ikyla tik kai padaroma
baudiamajame statyme udrausta veika. Negalima asmens pripainti nepakaltinamu
apskritai, tai yra vien tik dl to, kad jis serga psichikos liga, jam nepadarius
pavojingos veikos. Tok asmen tegalima civilinio proceso tvarka pripainti neveiksniu su visomis i to iplaukianiomis pasekmmis. Asmens pripainimas nepakaltinamu turi reikms tik sprendiant jo baudiamj atsakomyb. Nepakaltinamu
pripaintas asmuo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn. U padaryt
veik jam taikomos tik medicininio poveikio priemons, kurios nra nei baudiamoji
atsakomyb, nei kriminalin bausm.
Nepakaltinamumas apibriamas remiantis dviem kriterijais: juridiniu ir medicininiu. Juridinis nepakaltinamumo kriterijus ireiktas odiais: negaljo suvokti
savo veiksm pavojingumo ar juos valdyti. iuose odiuose slypi du svarbs nepakaltinamumo momentai: 1) negaljimas suvokti savo veiksm pavojingumo (intelektualusis momentas) ir 2) negaljimas valdyti savo veiksm (valinis momentas). Be
to, reikia atkreipti dmes, jog abu atvejai Kodekse sujungti jungtuku arba", todl
sprendiant juridinio nepakaltinamumo klausim pakanka nustatyti bent vien mint
atvej.
Savo veikos pavojingumo nesuvokimas gali pasireikti faktini daromos veikos
aplinkybi nesuvokimu arba daromos veikos socialinio vertinimo nesuvokimu. Asmuo nesuvokia, k jis daro, arba nesuvokia, kad taip negalima elgtis. Nepakaltinamu
gali bti pripaintas ir toks asmuo, kuris, nors ir suvokia daromos veikos pavojingum, taiau negali valdyti, kontroliuoti savo veiksm. Tokios bsenos
psichiatrijoje vardijamos specialiais terminais. Antai kleptomanija - liguistas potraukis vogti svetimus daiktus. Tokiam asmeniui danai nesvarbu, k vogti, koki
naud jis turs padars nusikaltim. Jam svarbu pats aktas bei tie jausmai, kuriuos
jauia darydamas toki veik (susijaudinimas, tampa ir pan.). Kita panai bsena
473
BAUDIAMOJI TEISE
vadinama piromanija - tai liguistas potraukis padeginti, treia - dromomanija nenugalimas potraukis keliauti (bdingas valkataujantiems asmenims).
Medicininis nepakaltinamumo kriterijus nepakaltinamumo apibrime ireiktas
odiais dl psichikos sutrikimo". Naujasis BK, kitaip negu 1961 m. BK, nevardija
psichikos sutrikim ri. Taiau nepakaltinamais gali bti pripainti asmenys,
nusikalstamos veikos padarymo metu sirg chronika psichikos liga (pvz.,
silpnaprotyste, izofrenija), patyr laikin psichins veiklos sutrikim (baltj kartlig) ar kitoki patologin bsen (patologin girtum). Medicininis nepakaltinamumo
kriterijus yra btinoji nepakaltinamumo sudtin dalis. Juk mogus gali nesuvokti
daromos veikos pavojingumo nebtinai dl psichikos ligos. Gali bti ir kitos
prieastys, pavyzdiui, apsvaigimas alkoholiu ar narkotikais. Be to, ir psichikos ligos
bna vairios. Ne visos jos sutrikdo mogaus psichik tiek, kad jis nesuvokt savo
veiksm esms. Taigi ir sergant psichikos ligomis asmuo automatikai dar nepripastamas nepakaltinamu. Kad bt nepakaltinamas, asmuo dl psichikos ligos
turi nebesuvokti daromos veikos pavojingumo. Visais atvejais galutin sprendim dl
asmens pakaltinamumo daro teismas. Be abejo, jis remiasi teismo psichiatrins
ekspertizs ivada, taiau turi ir teis su ja nesutikti bei skirti papildom ar
pakartotin ekspertiz.
474
475
BAUDIAMOJI TEISE
kdik, nordama juo atsikratyti nunea j mik ir ten palieka. Vaikas niekieno
nepastebtas sta. Jei mergina, apkaltinta nuudymu, teigs, kad nenorjo vaiko
mirties, galvojo, kad kas nors j pastebs ir paims, kaltinamoji atsakys u tyin vaiko
nuudym, padaryt netiesiogine tyia, nes ji suvok savo veikos pavojingum vaiko
gyvybei, numat, kad vaikas gali be pagalbos ti, ir nors tiesiogiai nesiek jo mirties,
bet nieko nepadar, kad mirtis nevykt.
Netiesiogin tyia yra daug retesn tyios ris, palyginti su tiesiogine tyia. Ji
reiau pasitaiko BK specialiosios dalies straipsniuose ir praktikoje. Taiau kadangi
statymas numato toki tyios r, su ja susiduriama praktikoje, apie j reikia inoti.
Netiesiogins tyios kalt paprastai paaikja apklausus tariamj ir kaltinamj.
NEATSARGI KALT
Neatsargumas yra antroji kalts forma, numatyta BK. Atsakomyb u veikas, padarytas esant neatsargiai kaltei, BK ribojama. BK 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad
asmuo baudiamas u nusikalstamos veikos padarym dl neatsargumo tik io
kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. BK specialiosios dalies straipsnio
dispozicijoje turi bti nuoroda, kad baudiamoji atsakomyb u veik kyla esant ne
tik tyinei, bet ir neatsargiai kaltei. Neatsargios kalts apibrimai pateikti BK 16
straipsnyje. io BK straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstama veika yra neatsargi, jei ji padaryta dl nusikalstamo pasitikjimo arba nusikalstamo nerpestingumo. Taigi neatsargi kalt gali bti dviej ri: nusikalstamas pasitikjimas ir
nusikalstamas nerpestingumas.
Nusikalstamas pasitikjimas. Nusikalstamas pasitikjimas nusakomas BK 16
straipsnio 2 dalyje: nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas dl
nusikalstamo pasitikjimo, jei j padars asmuo numat, kad dl jo veikimo ar
neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, taiau lengvabdikai
tikjosi j ivengti.
Nusikalstam pasitikjim, prieingai negu tyi, apibdina kitoks psichinis santykis su padaryta veika ir atsiradusiais padariniais. Nors BK 16 straipsnio 1 dalyje
nieko nepasakyta apie asmens psichin santyk su veika esant nusikalstamam pasitikjimui, tas santykis, be abejo, yra. J tiksliausiai galima bt nusakyti odiais
asmuo suvok daromos veikos riziking pobd". Esant nusikalstamam pasitikjimui, asmuo veikia rizikingai ir suvokia savo poelgio riziking pobd. Veikos rizikingo pobdio suvokimo nereikia painioti su daromos veikos pavojingo pobdio
suvokimu esant tyiai. Esant tyiai asmuo suvokia, kad daro nusikalstam veik,
paeidia baudiamojo statymo draudimus. Nusikalstamas pasitikjimas bna tada,
kai pats poelgis nra nusikalstamas, o tokiu tampa tik atsiradus baudiamajame
statyme numatytiems padariniams. Antai jei vairuotojas smoningai paeidinja
eismo saugumo taisykles (pvz., virija greit ar nesilaiko saugaus atstumo tarp
automobili ir susiduria su kita maina), jis danai supranta, kad veikia rizikingai,
taiau jokiu bdu negalvoja, kad veikia pavojingai, nes ino, jog eismo taisykli
paeidimas objektyviai nra nusikalstama veika, jei ji nesukelia baudiamajame
statyme numatyt pavojing padarini.
Suprasdamas, kad daro riziking veik, asmuo, be abejons, numato, kokius
padarinius gali sukelti jo veika. Todl, kalbant apie nusikalstam pasitikjim, svarbu
akcentuoti, kad asmuo suvok, kokius pavojingus padarinius gali sukelti jo vei477
BAUDIAMOJI TEISE
Jei asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingo pobdio, tai dar nereikia, jog jis
i viso nesupranta, k daro. Asmuo, k nors padars dl nusikalstamo nerpestingumo, suvokia savo poelgio iorin pus. Antai medicinos sesel suleidia ligoniui
ne tuos vaistus. Ji supranta, kad leidia ligoniui vaistus, taiau nesuvokia, kad tai ne
tie vaistai, kuriuos paskyr gydytojas. Esant iai neatsargios kalts riai, situacija
suvokiama nevisikai, suvokiamos ne visos kaltininko atsakomybei reikmingos
aplinkybs.
Nesuvokdamas daromos veikos pavojingo pobdio, asmuo nenumato, kad dl jo
poelgio kils statymo numatyti pavojingi padariniai. Asmuo numato tam tikrus
poelgio rezultatus. Antai medicinos sesuo numato, kad ligoniui, suleidus vaist, turt
pasidaryti geriau. Taiau nesuvokdama tikrj daromos veikos aplinkybi ir
socialins reikms, ji nenumato, kad pacientui suvartojus ar suleidus vaistus pasidarys ne geriau, o blogiau, kad jis nuo t vaist gali mirti. Natraliai kyla klausimas,
kodl asmuo yra apkaltinamas dl atsiradusi padarini, jei jis nesuvok veikos
pavojingo pobdio ir nenumat, jog gali atsirasti pavojing padarini. iuo atveju
asmens apkaltinimo esm slypi iuose odiuose: turjo ir galjo numatyti pavojingus
padarinius. odiai turjo ir galjo" ireikia priekait asmeniui. Tai labai svarbs
odiai, kuriuose ireikta ios kalts ries esm. odyje turjo" ireiktas
objektyvus nusikalstamo nerpestingumo kalts kriterijus. odis turjo" nurodo
asmens pareig bti atidiam ir suprasti, kokia gali bti pavojinga daroma veika. Taigi
norint konstatuoti, kad asmuo veik nusikalstamai nerpestingai, btina nustatyti, kad
jis turjo pareig bti dmesingas, atidus atlikdamas tam tikr darb. Taiau ios
slygos (objektyvaus kriterijaus) nepakanka, norint pripainti asmen kalt dl kilusi
padarini. statymas reikalauja nustatyti dar ir subjektyvj kalts kriterij: ar asmuo,
turintis pareig, realiai gali pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes suvokti
daromos veikos pavojing pobd, numatyti padarinius ir kartu atsisakyti elgtis tam
tikru bdu bei ivengti pavojing padarini. Subjektyvusis nusikalstamo
nerpestingumo kriterijus leidia vertinti individualias asmens savybes nustatant
kalt. Pagal subjektyvj ios ries kalts kriterij nustatoma, ar konkretus pilietis,
sukls pavojingus padarinius dl savo individuali savybi, kvalifikacijos, vidins
bsenos, situacijos ypatum galjo konkreioje situacijoje suprasti daromo poelgio
socialin reikm ir ivengti pavojing padarini. Antai vertindami iuo poiriu
medicinos sesers veiksmus, mes tursime vertinti, ar tie vaistai, kuriuos ji suleido,
iorikai skyrsi nuo t vaist, kurie buvo irayti ligoniui, ar sesuo, bdama atidi,
galjo iorikai juos atskirti, ar vaistai, nuo kuri vyko mirtis, i tikrj buvo padti
ten, kur pagal taisykles ar nusistovjusi tvark paprastai buvo laikomi kiti vaistai.
Mintos aplinkybs pads nustatyti, ar iuo atveju kaltinamoji galjo suvokti savo
veikos pavojing pobd ir ivengti nenumatyt padarini.
BAUDIAMOJI TEISE
7.5. KAZUSAS IR JO
BAUDIAMASIS TEISINIS VERTINIMAS
Lietuvos baudiamieji statymai numato keturis skirtingus asmens psichinio santykio
su pavojinga veika ir pavojingais padariniais variantus, kuriuos nustaius galima
daryti ivad dl asmens kalts padarytos veikos bei kilusi padarini. Taiau
praktikoje galima susidurti ir su tokiomis situacijomis, kurios neatitiks nei tyins, nei
neatsargios kalts sampratos. Baudiamosios teiss poiriu tokia situacija vardijama
kaip kazusas. Kazusas - tai baudiamajame statyme numatyt padarini
480
suklimas be kalts. Tai toks psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir kilusiais
padariniais, kuris neatitinka nei tyins, nei neatsargios kalts sampratos. Nustaius
tok psichin santyk, daroma ivada, jog nra kalts ir nusikalstamos veikos sudties.
Kazusas iorikai gali turti panaumo su bet kokia statyme teisinta kalts forma.
Taiau praktikoje daniausiai pasitaiko kazuso atvejai, turintys neatsargios kalts
poymi. Pavyzdiui, kazusas bus tada, kai asmuo numat, kad dl jo veikos gali kilti
baudiamajame statyme numatyti padariniai, taiau pagrstai tikjosi j ivengti.
Kazusas bus ir tada, kai asmuo, darydamas veik, nesuvok daromos veikos
pavojingo pobdio, nenumat, kad dl jo veikos kils statyme numatyti padariniai, ir
neturjo ar negaljo to suvokti.
Konstatavus kazus, baudiamoji atsakomyb netaikoma. Taiau civilinei atsakomybei dl atsiradusios alos tai neturi reikms.
8. BAUDIAMJ ATSAKOMYB
ALINANIOS APLINKYBS
Baudiamoji teis gina visuomens branginamas vertybes nuo pavojing veik. Isamus pavojing veik sraas yra pateiktas BK specialiojoje dalyje. Taiau ar kiekvien mogaus poelg, kuris pagal BK yra draudiamas, galima laikyti pavojinga
veika ir u tai traukti asmen baudiamojon atsakomybn? Ar visais atvejais kito
mogaus gyvybs atmimas, jo sveikatos sualojimas ar nuosavybs sunaikinimas
kelia pavoj visuomenei ir turi bti laikomas nusikalstama veika? Atsivelgdamas
visuomens interesus, statym leidjas gali teisinti alos padarym kito mogaus
gyvybei, sveikatai ar nuosavybei, jei tai padaroma esant slygoms, keiianioms
padarytos veikos socialin reikm. statym leidjas gali priskirti tam tikras veikas,
formaliai atitinkanias nusikalstamos veikos poymius, prie aplinkybi, alinani
baudiamj atsakomyb. 1961 m. BK pradinje redakcijoje buvo nustatytos dvi
tokios aplinkybs: btinoji gintis ir btinasis reikalingumas. 1994 m. BK buvo
papildytas nauja aplinkybe, alinania baudiamj atsakomyb - tai asmens,
padariusio nusikalstam veik, sulaikymas. 2000 m. BK, be jau mint aplinkybi,
numatyta dar ne viena nauja ios ries aplinkyb, pavyzdiui, profesini pareig
vykdymas, teissaugos institucijos uduoties vykdymas, sakymo vykdymas, pateisinama profesin ar kin rizika, mokslinis eksperimentas.
Veika priskiriama prie aplinkybi, alinani baudiamj atsakomyb, kai manoma, kad ji (jei padaryta esant baudiamajame statyme nustatytoms slygoms) nra
pavojinga. Nors formaliai ji atitinka baudiamajame statyme numatytos nusikalstamos veikos poymius, joje nra btino nusikalstamos veikos poymio - pavojingumo visuomenei. Tokiu atveju manoma, kad tos veikos naudingumas persveria
dl jos padaryt al.
Veika neutraukia baudiamosios atsakomybs tik tuo atveju, jei yra specialios
baudiamajame statyme nustatytos slygos, kurios vadinamos veikos teistumo
slygomis. Veikos ir slygos, kurioms esant padaryta veika nelaikoma nusikalstama,
tvirtintos BK V skyriuje Baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs".
481
BAUDIAMOJI TEISE
Antroji slyga. Btinoji gintis galima tik kai realiai ksinamasi. Pavojingas
ksinimasis turi bti realus. Ksinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai
tikrovje, o ne besiginaniojo vaizduotje. Bna atvej, kai asmuo, neteisingai
vertins situacij, kad prie j ar kitus asmenys pradedama pavojingai ksintis, ir jis
ima gintis. Gynyba nuo sivaizduojamo ksinimosi vadinama tariamja gintimi.
Tariamoji gintis gali bti prilyginta btinajai giniai ir baudiamosios atsakomybs
neutraukti, bet gali ir utraukti baudiamj atsakomyb. Tuo atveju, kai nebuvo
realaus pavojingo ksinimosi, taiau susidariusios vykio aplinkybs pagrstai leido
manyti, jog jis prasidjo arba tiesiogiai grs, o besiginantysis neprivaljo ar negaljo
suprasti, kad jis vykio aplinkybes suvok klaidingai, tariamos gynybos metu padaryta
ala kitam asmeniui laikoma kaip padaryta btinosios ginties slygomis.
Jeigu, esant toms paioms slygoms, besiginantysis privaljo ir galjo suprasti,
kad jis vykio aplinkybes suvokia klaidingai, tai jo veiksmai dl alos padarymo
kitam asmeniui vertinami kaip nusikaltimas, padarytas dl neatsargumo.
Treioji slyga. Btinoji gintis leidiama, tik kai akivaizdiai ksinamasi. Akivaizdus ksinimasis - tai tiesiogiai gresiantis ar prasidjs, bet kartu dar nepasibaigs
ksinimasis.
mogus turi teis btinj gint nuo ksinimosi pradios momento, kai, pavyzdiui, besiksinantys asmenys pradeda muti mog, vagys atidaro svetimo buto ar
automobilio duris. Taiau statymas leidia pradti gintis ir iek tiek anksiau, vos
pajutus tiesiogin grsm besiginaniojo ar kito asmens teisms, valstybs ar visuomens interesams, pavyzdiui, jei jau usimota peiliu ar kirviu, jei asmen gatvje
apsupo keli nepastamieji ir aiku, kad tuoj bus suduoti smgiai.
Teis btinj gint galioja iki pat ksinimosi pabaigos momento. Besiginaniojo
veiksmai, kuriais daroma ala kitam asmeniui, negali bti laikomi btinja gintimi, jei
pavojingas ksinimasis jau akivaizdiai atremtas ar pasibaigs ir aikiai nebra reikalo
gintis. ala, padaryta tokiomis slygomis, vertinama kaip tyinis nusikaltimas.
Taiau, antra vertus, teis btinj gint tebegalios, jei ginties veiksmai toliau tsis
arba bus vykdomi tuoj po pavojingo pasiksinimo, kai i faktini bylos aplinkybi
besiginaniajam nebus aikus ksinimosi pabaigos momentas.
Pavojingas ksinimasis negali bti laikomas pasibaigusiu ir tuo atveju, jeigu jis
buvo tik laikinai pristabdytas. Taip pat ksinimosi pabaigos beslygikai nereikia
ginkl ar kit daikt, naudot pavojingo ksinimosi metu, atitekimas besiginaniajam.
Ketvirtoji slyga. Naudojantis btinja gintimi ala gali bti padaroma tik
besiksinaniam asmeniui. Jei ginantis nuo ksinimosi nukenia tretieji asmenys,
atsakomyb, atsivelgiant kalts form, taikoma kaip u tyin ar neatsarg nusikaltim.
Penktoji slyga. Neturi bti perengtos btinosios ginties ribos. Btinosios ginties
ribos perengiamos, kai tiesiogine tyia nuudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata,
jei akivaizdiai gynyba neatitinka ksinimosi pobdio ir pavojingumo, jei
besiksinaniajam tyia padaroma didesn ala, negu leidia ginamosios teiss ar
interesai, kuriuos buvo pasiksinta, ir jei pasiksinimui atremti buvo panaudotos
priemons, kurios konkreioje situacijoje nebuvo btinos. Btinosios ginties ribas
perengs asmuo atsako pagal baudiamj statym. Antra vertus, pagal statym
nebus perengtos btinosios ginties ribos, jei ala bus padaryta dl didelio sumii483
BAUDIAMOJI TEISE
484
485
mas padaryti nusikalstam veik yra tyinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai
pradedamas daryti nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas, jeigu veika nebuvo
baigta dl nuo kaltininko valios nepriklausani aplinkybi. Pasiksinimo esm ta,
kad kaltininkas, pradjs daryti nusikalstam veik, jos nebaigia. Jo padarytoje veikoje
yra dalis baudiamajame statyme numatyt nusikalstamos veikos objektyviosios
puss poymi, bet nra vis poymi, leidiani daryti ivad, jog nusikaltimas ar
baudiamasis nusiengimas baigtas.
vairi nusikalstamos veikos stadij vertinimas priklauso ne tik ir ne tiek nuo
kaltininko tiksl, jo subjektyvaus sivaizdavimo dl veikos baigtumo, kiek nuo to,
kaip apraoma nusikalstamos veikos sudtis. Antai jei nusikaltimo sudtis yra formali, tai veika laikoma baigta, neatsivelgiant tai, ar buvo koki pasekmi. sivaizduokime, kad asmuo nori nuudyti Lietuvos Respublikos Prezident ir auna j,
taiau nepataiko. Jis pats manys, kad nusikaltim pradjo, bet jo nebaig. Taiau
teismo jis bus nuteistas dl baigtinio nusikaltimo pagal BK 115 straipsn, nes BK 115
straipsnyje baudiamoji atsakomyb siejama ne su pasekmmis, o tik su veika, t. y.
pasiksinimu Prezidento gyvyb. Arba tai asmuo sigijo narkotini mediag,
nordamas jas perduoti draugui, esaniam kalinimo staigoje, taiau sulaikytas buvo
mieste. Jam atrodys, jog savo tiksl nepasiek, uduoties neatliko iki galo, taiau bus
nuteistas dl baigtinio nusikaltimo pagal BK 260 straipsnio 1 dal, nes taikant
baudiamj atsakomyb pakanka to, kad buvo sigytos narkotins mediagos.
Svarbus pasiksinim identifikuojantis poymis yra tas, kad asmuo nebaigia realizuoti vis nusikalstamos veikos objektyviosios puss poymi dl prieasi, nepriklausani nuo jo valios. Jis padaro visk, kas jam atrodo btina savo tikslams
pasiekti, taiau j pasiekti nepavyksta dl nuo jo nepriklausani aplinkybi. Antai
asmuo, nordamas sibrauti parduotuv, susiranda lautuv ir juo bando atidaryti
duris, bet jam veikti urakto nepavyksta ir jis pasialina nejs parduotuv ir nieko
neines.
Jei asmuo nepabaigia pradtos nusikalstamos veikos savo noru, turdamas galimyb realizuoti visus statyme numatytus nusikaltimo sudties poymius, jis gali
bti netraukiamas baudiamojon atsakomybn. Tokia galimyb numatyta BK 23
straipsnyje, kuriame tvirtinti savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik
pagrindai. Pagal BK straipsn savanorikas atsisakymas pabaigti nusikaltim ar
baudiamj nusiengim yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradt nusikalstam veik, suvokdamas, kad gali j pabaigti.
Taiau nebus laikoma, jog asmuo savanorikai atsisak pabaigti pradt nusikalstam veik, tuo atveju, jei jis lyg ir turs galimyb pabaigti pradt veik, t. y.
realizuoti pradto nusikaltimo objektyvij pus, taiau nutrauks nusikalstam veik
atsiradus realiam pavojui jo sveikatai ar gyvybei ar tarus bti pastebtam ar sulaikytam. Antai asmuo, kuris nusprend pavogti automobil ir, atidars jo duris, mus
veikti garsinei signalizacijai ar dl to, kad buvo pastebtas paalini moni, pasialina, nebus laikomas kaip savanorikai atsisaks pabaigti pradt nusikalstam
veik.
Savanorikas atsisakymas pabaigti pradt nusikalstam veik yra aplinkyb,
alinanti baudiamj atsakomyb, taiau jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudtis, asmuo u t nusikaltim bus traukiamas
baudiamojon atsakomybn.
487
form. Bendrininkavimas iorikai gali pasireikti tuo, kad kiekvienas i keli asmen, dalyvaujani darant nusikalstam veik, padaro nusikalstam veik iki galo,
t. y. realizuoja nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudties objektyviuosius
poymius. Antai trys jaunuoliai pro atidaryt lang sibrauna svetim but ir kiekvienas i j paima ir isinea tam tikrus bute esanius daiktus. iuo atveju nusikalstama veika padaryta bendromis keli asmen pastangomis. Veikos bendrum rodo tai,
kad kiekvienas asmuo, dalyvavs darant nusikaltim, paeid BK 178 straipsnio 2
dalyje Vagyst" numatyt draudim ir padar nusikalstam veik iki galo. iuo
atveju visi nusikaltim padar asmenys laikomi vykdytojais, o tokia bendrininkavimo
forma vadinama paprasta bendrininkavimo forma.
Keli asmen veikos bendrumas gali pasireikti ir tada, kai kiekvienas i nusikalstamos veikos dalyvi tik i dalies padaro nusikalstam veik, t. y. realizuoja tik
dal atitinkamo BK straipsnio objektyviosios puss poymi. Antai iaginimo byloje
paaikja, kad vienas asmuo mu nukentjusij, palau jos pasiprieinim, o kitas
vliau atliko lytin akt. Kadangi pagal BK 149 straipsn iaginimu laikomas
nusikaltimas, pasireikiantis lytiniu santykiavimu su mogumi prie jo vali ir
psichinio ar fizinio smurto panaudojimu, kiekvienas i kaltinam asmen savo
veiksmais i dalies realizavo iame BK straipsnyje numatyt nusikaltimo sudt.
Kiekvienas i asmen, bent i dalies atliks iaginimo objektyvij pus, bus
laikomas vykdytoju, o j bendrininkavimo forma bus laikoma paprasta bendrininkavimo forma.
Pagaliau galima treia keli asmen veikos bendrumo forma, kai tiesiogiai nusikalstam veik padaro tik vienas ar keli, taiau ne visi darant veik dalyvav asmenys. iuo atveju kiti bendrininkai padaro veikas, kurios tiesiogiai nra inkriminuojamos kaip nusikalstamos veikos objektyviosios puss poymiai. Patys jie savo veikla
BK specialiosios dalies norm lyg ir nepaeidia, taiau jie padaro veikas, kurios
palengvina kitiems bendrininkams padaryti nusikalstam veik, sudaro slygas kit
asmen veikai, ir todl j padarytos veikos turi ry su kit asmen padarytomis
veikomis. Antai keli asmenys susitar pavogti svetim automobil ir pasidalijo
vaidmenimis taip, kad vienas automobil pavogs, o kitas usiims jo realizavimu. iuo
atveju vagyst tiesiogiai padar tik vienas asmuo, o kitas padar veiksmus, kurie
patys savaime nra vagyst. Taiau juos sieja veikos bendrumas. Tokia bendrininkavimo forma yra sudtin. Dl skirting keli asmen veikos bendrumo form
baudiamasis kodeksas iskiria bendrinink ris.
Dl keli asmen veikos bendrumo atsiranda ir bendri padariniai, kurie, esant
materialioms nusikaltim sudtims, inkriminuojami bendrininkams. Jei but sibrov
trys asmenys ir pirmasis isine turto u 1 000 lit, antrasis u 10 000 lit, o treiasis
u 50 lit, visi kaltininkai atsakys u visas pasekmes, t. y. u 11 050 lit vagyst,
nesvarbu, kiek kiekvienas asmuo pagrob atskirai.
Tam, kad visiems asmenims, prisidjusiems prie nusikalstamos veikos, galima
bt inkriminuoti vykdytojo padaryt veik, btina nustatyti prieastin ry tarp vykdytojo veikos ir kit bendrinink, o esant materialioms nusikalstam veik sudtims
dar ir prieastin ry tarp kiekvieno i bendrinink padarytos veikos ir dl nusikalstamos veikos padarymo kilusi padarini.
Nustatant bendrininkavim, btina rodyti k subjektyvij jo pus.
Bendrininkaujant btinas susitarimas tarp keli asmen daryti nusikalstam veik
bendromis pastangomis. Veikos bendrumas yra keli asmen susitarimo daryti
489
BAUDIAMOJI TEISE
490
491
BAUDIAMOJI TEISE
493
BAUDIAMOJI TEISE
ga, tuo metu daugiau kaip asmens, padariusio veik, teorin pareiga atsakyti u
padaryt veik. Kadangi baudiamoji atsakomyb susijusi su esminiais mogaus
teisi apribojimais, nustatyta speciali tvarka pareigai atsakyti pagal statym nustatyti.
i tvarka sureguliuota baudiamojo proceso statymais. Ikiteisminio bylos tyrimo bei
teisminio jos nagrinjimo esm ir paskirtis yra nustatyti, ar asmuo tikrai padar
nusikalstam veik, ar jis turi pareig atsakyti pagal baudiamuosius statymus.
Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinjimo metu turi bti rodoma, kad is
asmuo padar nusikalstam veik ir i tikrj turi pareig atsakyti pagal
baudiamuosius statymus.
Teiss taikymo aktas, kuriuo konstatuojama pareiga atsakyti pagal statym, yra
teismo apkaltinamasis nuosprendis. Btent nuo apkaltinamojo nuosprendio
primimo momento prasideda antroji baudiamosios atsakomybs stadija - baudiamoji atsakomyb pradedama realizuoti, asmuo laikomas patrauktu baudiamojon
atsakomybn. Be abejo, praktikoje galimi atvejai, kai baudiamoji atsakomyb nra
realizuojama. Baudiamuosiuose statymuose yra numatytas baudiamosios
atsakomybs senaties institutas. Pagal senaties normas asmuo netraukiamas baudiamojon atsakomybn, jei sujo baudiamajame statyme numatytos senaties slygos. Pagaliau baudiamoji atsakomyb gali bti nerealizuojama teissaugos institucij nuoira. BK yra numatytas atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs
institutas. Kaltininkas, esant tam tikroms slygoms, gali bti atleidiamas nuo pareigos atsakyti u padaryt veik priimant oficial teiss taikymo akt. Antai asmuo,
padars nusikaltim, gali bti atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs, kai
kaltininkas ir nukentjusysis susitaiko (BK 38 str.), kai kaltininkas perduodamas
pagal laidavim (BK 40 str.) arba kai pritaikomos aukljamojo poveikio priemons
nepilnameiui (BK 93 str.).
Baudiamoji atsakomyb realiai pradedama realizuoti, kaltininkas bna patrauktas
baudiamojon atsakomybn nuo apkaltinamojo nuosprendio primimo momento.
Taiau reikia atkreipti dmes, kad baudiamosios atsakomybs realizavimo pradia
iki iol neretai buvo siejama ne su teismo nuosprendio primimu, bet su procesiniu
asmens patraukimo kaltinamuoju (pagal nauj Lietuvos Respublikos baudiamojo
proceso kodeks (BPK) - praneimo apie tarim) momentu ar su kardomj
procesinio pobdio poveikio priemoni taikymu tiriant byl iki teismo. Toks
baudiamosios atsakomybs supratimas prietarauja vienai i principini baudiamj
statym nuostat, ufiksuot BK 2 straipsnyje. Ten teigiama, kad tik pripaintas
kaltu padars nusikalstam veik asmuo gali atsakyti pagal baudiamj statym.
Kaltu asmen pripasta tik teismas. Tuo tarpu pagal anksiau galiojus BPK asmen
kaltinamuoju pripaindavo ikiteisminio tyrimo pareignai. Pripainus baudiamosios
atsakomybs realizavimo pradia asmens patraukim kaltinamuoju susidurta su
problemomis, jei vliau byla bus nutraukta dl rodym trkumo ar asmuo teismo bus
iteisintas. Tokiu atveju reiks pripainti, kad asmuo neteistai buvo patrauktas
baudiamojon atsakomybn. Taigi teiss taikymo aktas, konstatuojantis nusikaltimo
sudties buvim ir pakankam pagrind traukti asmen baudiamojon atsakomybn,
yra teismo apkaltinamasis nuosprendis. Taip klausim isprend ir Lietuvos
Aukiausiojo Teismo plenarin sesija, savo ivad pa-grsdama mintais
argumentais.
Nors baudiamosios atsakomybs svoka itin plaiai vartojama ir teisinink, ir
eilini moni, jos turinys danai bna neaikus. Baudiamoji atsakomyb suside-
494
495
BAUDIAMOJI TEISE
nyje Bausmi rys" ir buvo suformuota nauja bausmi sistema. Po 1994 m. liepos
19 d. statymu padaryt pakeitim BK numatytos 6 bausmi rys, tarp j ir mirties
bausm. i bausm Lietuvoje buvo panaikinta 1998 m. gruodio 21 d. priimtu
Lietuvos Respublikos Seimo statymu.
Naujajame BK numatyta gana plati bausmi sistema. Kartu atkreiptinas dmesys,
kad naujajame BK formuluojamos atskiros bausmi sistemos u nusikaltimus ir
baudiamuosius nusiengimus, taip pat atskiros bausmi sistemos pilnameiams ir
nepilnameiams asmenims. Pagal BK 42 straipsn nusikaltim padariusiam asmeniui
gali bti skiriamos ios bausms: 1) viej teisi atmimas; 2) teiss dirbti tam tikr
darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas; 3) vieieji darbai; 4) bauda; 5) laisvs
apribojimas; 6) aretas; 7) terminuotas laisvs atmimas; 8) laisvs atmimas iki
gyvos galvos. Taiau ne visos ivardytos bausms gali bti skiriamos visiems nuteistiesiems. Antai BK 90 straipsnyje numatyta, kad asmenims, nusikaltimo padarymo
metu nesulaukusiems 18 met, gali bti skiriamos tik ios bausms: 1) vieieji darbai;
2) bauda; 3) laisvs apribojimas; 4) aretas; 5) terminuotas laisvs atmimas.
U baudiamj nusiengim gali bti skiriamos ios bausms: 1) viej teisi
atmimas; 2) teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas; 3)
vieieji darbai; 4) bauda; 5) laisvs apribojimas; 6) aretas.
Atkreiptinas dmesys, kad naujajame BK, skirtingai negu iki iol galiojusiame
BK, bausms neskirstomos pagrindines ir papildomas. Visos naujajame BK numatytos bausms yra tik pagrindins. Be to, BK 42 straipsnyje tvirtinta nuostata, kad
asmeniui, padariusiam vien nusikaltim ar baudiamj nusiengim, gali bti
skiriama tik viena bausm. Kelios bausms gali bti skiriamos tik asmeniui padarius
kelis nusikaltimus, taiau bet kuriuo atveju teismas negali skirti daugiau kaip dvi
bausmes.
Padariusiam nusikalstam veik asmeniui kartu su bausme teismas, remdamasis
BK 67, 68 ir 72 straipsniais, gali skirti baudiamojo poveikio priemones - turto
konfiskavim ir (ar) udraudim naudotis specialia teise (pvz., vairuoti transporto
priemones, laikyti ir neioti ginkl, medioti ir pan.), kai ja naudojantis padaryta
nusikalstama veika. Paymtina, kad pagal 1961 m. BK turto konfiskavimas buvo
laikomas papildoma bausme, o pagal naujj BK - tai ne bausm, o baudiamojo
poveikio priemon. Baudiamojo poveikio priemons paprastai skiriamos asmenims,
atleistiems nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs.
Viej t e i s i atmimas yra visikai nauja bausms ris Lietuvos baudiamojoje teisje. Tai teiss bti irinktam ar paskirtam valstybs ar savivaldybs
institucij ir staig, moni ar nevalstybini organizacij renkamas ar skiriamas
pareigas atmimas. Vieosios teiss gali bti atimtos nuo vieneri iki penkeri met.
Vieieji darbai irgi yra nauja bausms ris. Asmuo, nuteistas atlikti vieuosius
darbus, pareigojamas per teismo paskirt laik neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40
valand per mnes visuomens labui. Vieieji darbai skiriami nuo vieno mnesio iki
vieneri met. Viej darb atlikimo laik nustato teismas, skirdamas bausm,
taiau is laikas negali bti ilgesnis nei 480 valand, kai bausm skiriama u
nusikaltim, ir 240 valand, kai bausm skiriama u baudiamj nusiengim. i
bausm ypatinga tuo, kad ji gali bti vykdoma tik nuteistajam sutinkant. Jam
nesutikus, paskirtoji bausm turi bti keiiama kit bausm.
Bauda yra viena i seniausiai egzistuojani bausmi. Bauda yra pinigin bausm.
Bauda skaiiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydiais. Minimali
496
bauda yra vieno MGL dydio. Maksimali bauda nustatoma: 1) u baudiamj nusiengim - iki 50 MGL dydio; 2) u nesunk nusikaltim - iki 100 MGL dydio; 3)
u apysunk nusikaltim - iki 200 MGL dydio; 4) u sunk nusikaltim - iki 300
MGL dydio. Juridiniam asmeniui nustatoma iki 10 000 MGL dydio bauda.
Laisvs apribojimas - dar viena visikai nauja bausms ris. Asmenys, nuteisti
laisvs apribojimo bausme, privalo: 1) be teismo ar bausm vykdanios institucijos
inios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus pareigojimus ir
laikytis teismo nustatyt draudim; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo
draudimus ir pareigojimus.
Laisvs apribojimo bausm gali bti skiriama nuo trij mnesi iki dvej met.
Asmeniui, kuriam paskirta laisvs apribojimo bausm, teismas gali nustatyti vien ar
kelis draudimus bei pareigojimus.
Teismas gali udrausti: 1) lankytis tam tikrose vietose; 2) bendrauti su tam tikrais
asmenimis ar asmen grupmis; 3) turti, naudoti, gyti, saugoti paiam ar perduoti
saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus.
Teismas gali pareigoti: 1) tam tikru laiku bti namuose; 2) atlyginti nusikalstama
veika padaryt turtin al ar jos dal arba toki al paalinti savo darbu; 3) pradti
dirbti arba usiregistruoti darbo biroje, mokytis; 4) gydytis nuo alkoholizmo,
narkomanijos, toksikomanijos ar venerins ligos, kai nuteistasis sutinka; 5) neatlygintinai idirbti iki 200 valand per teismo nustatyt, bet ne ilgesn kaip laisvs
apribojimo laik sveikatos prieiros, globos ir rpybos staigose ar nevalstybinse
organizacijose, kurios rpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais
monmis.
Aretas taip pat yra nauja bausms ris Lietuvos baudiamojoje teisje. Aretas
yra trumpalaikis laisvs atmimas, atliekamas aretinje. U nusikaltim nustatoma
nuo penkiolikos iki devyniasdeimties par areto, u baudiamj nusiengim - nuo
deimties iki keturiasdeimt penki par areto.
Jeigu paskirta iki keturiasdeimt penki par areto, teismas gali nustatyti atlikti j
poilsio dienomis. Aretas neskiriamas nioms moterims ir gali bti neskiriamas
asmenims, auginantiems vaik iki trej met, atsivelgiant vaiko interesus.
Laisvs atmimo bausm gali bti terminuota arba neterminuota, t. y. iki gyvos
galvos. Terminuoto laisvs atmimo bausm gali bti skiriama nuo trij mnesi iki
dvideimties met, o asmenims, nusikaltimo padarymo metu neturjusiems 18 met, iki 10 met. Jeigu skiriama bausm pagal BK 64 straipsn, kai neatlikus bausms
padaromas naujas nusikaltimas, gali bti paskirta iki dvideimt penkeri met laisvs
atmimo bausm. Laisvs atmimo bausm nuteistieji atlieka atvirose kolonijose,
pataisos namuose ir kaljimuose. Bausms atlikimo viet parenka teismas,
atsivelgdamas kaltininko asmenyb, padaryto nusikaltimo pobd ir pavojingum.
Laisvs atmimo bausms atlikimo tvarka ir slygos nustatytos Bausmi vykdymo
kodekse.
Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm teismas skiria BK specialiojoje dalyje
numatytais atvejais u labai sunkius nusikaltimus. Jeigu baudiamasis statymas
numato galimyb velninti laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm, suvelnintos
laisvs atmimo bausms terminas negali bti trumpesnis negu dvideimt penkeri
metai. Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausms atlikimo tvarka ir slygos nustatytos Bausmi vykdymo kodekse.
497
BAUDIAMOJI TEISE
BAUDIAMOJI TEISE
mojo statymo numatyt veik ir nuoirdiai gailisi arba padjo iaikinti i veik ar
joje dalyvavusius asmenis; 3) kaltininkas savo noru atlygino ar paalino padaryt
al; 4) nusikalstama veika padaryta dl labai sunkios turtins arba beviltikos kaltininko padties; 5) veika padaryta dl psichins ar fizins prievartos, jeigu tokia
prievarta nepaalina baudiamosios atsakomybs; 6) veikos padarymui takos turjo
provokuojantis ar rizikingas nukentjusio asmens elgesys; 7) veika padaryta
nukentjusio asmens, kurio bkl beviltika, praymu; 8) veika padaryta paeidiant
nusikalstam veik padariusio asmens sulaikymo, btinojo reikalingumo, profesins
pareigos arba teissaugos institucij uduoties vykdymo, gamybins ar kins rizikos,
mokslinio eksperimento teistumo slygas; 9) veika padaryta perengiant btinosios
ginties ribas, kai baudiamajame statyme numatyta atsakomyb u btinosios ginties
rib perengim; 10) veika padaryta dl didelio susijaudinimo, kur nulm neteisti
nukentjusio asmens veiksmai; 11) veik padar ribotai pakaltinamas asmuo; 12)
veik padar prie jo vali nugirdytas ar apsvaigintas asmuo; 13) nepavyks
savanorikas atsisakymas padaryti nusikalstam veik. Kartu statymas suteikia
teismui laisv pripainti kaip atsakomyb lengvinanias ir kitas aplinkybes,
nenurodytas io straipsnio 1 dalyje.
BK 60 straipsnyje kaip atsakomyb sunkinanios aplinkybs vardytos ios: 1) veik padar bendrinink grup; 2) veik padar organizuota grup; 3) veika padaryta
dl chuliganik ar savanaudik paskat; 4) veika padaryta kankinant nukentjusi
asmen ar tyiojantis i jo; 5) veika padaryta maameiui; 6) veika padaryta asmeniui,
kuris dl ligos, invalidumo, senatvs ar kit prieasi buvo bejgikos bkls, be jo
praymo; 7) veika padaryta niai moteriai, kai akivaizdu kad ji nia; 8) veika
padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime; 9) veik padar asmuo,
apsvaigs nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani
mediag, jeigu ios aplinkybs turjo takos nusikalstamos veikos padarymui; 10)
veika padaryta visuotinai pavojingu bdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamsias
mediagas arba aunamuosius ginklus; 11) dl padarytos veikos atsirado sunki
padarini. Atsakomyb sunkinani aplinkybi sraas yra isamus, ir teismas negali
pripainti atsakomyb sunkinania aplinkybe toki aplinkyb, kuri netraukta
sra.
Jei byloje nustatomos atsakomyb lengvinanios ar sunkinanios aplinkybs,
teismas privalo jas nurodyti nuosprendyje ir jas atsivelgti. Taiau 1-osios ir 9-osios
aplinkybi pripainimas atsakomyb sunkinaniomis paliekamas teismo nuoirai.
Antai BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte teigiama, kad teismas, atsivelgdamas
kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik pobd ir laipsn, gali
nepripainti to, kad veik padar bendrinink grup, atsakomyb sunkinania
aplinkybe.
BK 61 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad teismas, skirdamas bausm, atsivelgia
tai, ar yra nustatyta tik atsakomyb lengvinani ar tik atsakomyb sunkinani
aplinkybi, ar yra ir atsakomyb lengvinani, ir atsakomyb sunkinani aplinkybi,
ir vertina kiekvienos aplinkybs reikm. Iimtis yra tik kelios atsakomyb
lengvinanios aplinkybs, dl kuri BK sakmiai nurodyta, kaip teismas turi skirti
bausm esant iomis aplinkybmis. BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu
kaltininkas savo noru prisipaino padars nusikaltim, nuoirdiai gailisi, aktyviai
padjo iaikinti nusikaltim ir nra atsakomyb sunkinani aplinkybi, teismas
skiria jam ne didesn kaip straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim numatytos
500
bausms vidurkis laisvs atmimo bausm arba su laisvs atmimu nesusijusi bausm. Apie konkrei kit atsakomyb lengvinani ar sunkinani aplinkybi tak
parenkant bausm sprendia teismas.
statymas reikalauja, kad teismas, skirdamas bausm, vertint ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn, kalts form ir r, padarytos nusikalstamos
veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadij, kaltininko asmenyb, asmens,
kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstam veik form ir r. Taiau
Baudiamajame kodekse nedetalizuojama, koki tak ie faktoriai gali turti skiriant
bausm. Taigi teismas pats, vadovaudamasis teisine smone, sprendia dl mint
aplinkybi takos parenkant bausm.
BAUDIAMOJI TEISE
atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim (BK 40 str.); nepilnameio atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs (BK 93 str.).
Norint atleisti nuo baudiamosios atsakomybs, reikia, kad bt tam tikros slygos, susijusios su padaryta veika, kaltininko asmenybe ar (ir) ypa kaltininko elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo. Jos statym leidjo numatytos specialiuose
BK straipsniuose, kuriuose kalbama apie atleidim nuo baudiamosios atsakomybs.
Antai BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padars baudiamj nusiengim,
neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, gali bti teismo atleistas nuo
baudiamosios atsakomybs, jeigu: 1) jis prisipaino padars nusikalstam veik ir 2)
savo noru atlygino ar paalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryt al arba
susitar dl ios alos atlyginimo ar paalinimo, ir 3) susitaik su nukentjusiuoju arba
juridinio asmens arba valstybs institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis
nedarys nauj nusikalstam veik.
Panaiai atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim slygos formuluojamos BK 40 straipsnyje. Asmuo, padars baudiamj nusiengim, neatsarg
arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, teismo gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikjimo, praymas
perduoti kaltinink jo atsakomybei pagal laidavim. Asmuo teismo gali bti atleistas
nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, jeigu: 1) jis pirm kart padar
nusikalstam veik ir 2) visikai pripaino savo kalt ir gailisi padars nusikalstam
veik, ir 3) bent i dalies atlygino ar paalino padaryt al arba sipareigojo j atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visikai atlygins ar
paalins padaryt al, laikysis statym ir nedarys nauj nusikalstam veik.
BK 37 straipsnyje suteikiama teismui teis atleisti nuo baudiamosios atsakomybs asmen, jei padaryta nusikalstama veika formaliai ir turi kurios nors baudiamojo statymo numatytos veikos poymi, bet dl maareikmikumo nra pavojinga.
Nors atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs gali bti taikomas teismo nuosprendio pagrindu, jis neutraukia asmeniui teistumo. Taiau kai kuriais atvejais, jei
asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, nevykdo teismo nustatyt slyg,
baudiamoji byla gali bti atnaujinta ir asmuo gali bti patrauktas baudiamojon
atsakomybn. Antai jeigu asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs dl
kaltininko ir nukentjusiojo susitaikymo, per vienerius metus padar baudiamj
nusiengim ar neatsarg nusikaltim arba be pateisinam prieasi nevykdo teismo
patvirtinto susitarimo dl alos atlyginimo slyg ir tvarkos, teismas gali panaikinti
sprendim dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir sprsti dl tokio asmens
baudiamosios atsakomybs u visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo,
atleistas nuo baudiamosios atsakomybs dl kaltininko ir nukentjusiojo
susitaikymo, per vienerius metus padar nauj tyin nusikaltim, ankstesnis
sprendimas atleisti nuo baudiamosios atsakomybs nustoja galioti ir sprendiama dl
tokio asmens baudiamosios atsakomybs u visas padarytas nusikalstamas veikas
(BK 38 str.).
Asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs dl laidavimo (BK 40 str.), gali
bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, jei laiduotojas atsisako laidavimo. iuo
atveju teismas, atsivelgdamas laidavimo atsisakymo prieastis, sprendia dl
ustato grinimo, taip pat dl asmens baudiamosios atsakomybs u padaryt
nusikalstam veik, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo
502
BAUDIAMOJI TEISE
bausm i viso neskiriama. Jei asmuo teismo atleidiamas nuo visos paskirtos bausms atlikimo, atleidimas nuo bausms nustatomas tame paiame nuosprendyje,
kuriuo jis buvo pripaintas kaltu padars nusikalstam veik. Jei asmuo atleidiamas
nuo dalies likusios bausms atlikimo jau atliks dal bausms, toks atleidimas
forminamas atskira teismo nutartimi. Asmuo, atleistas nuo bausms, turi teistum, o
tai yra vienas i baudiamosios atsakomybs element.
Atleidimo nuo bausms institutas naujajame BK turi padti gyvendinti bausms
tikslus. Jei padarytas nusikaltimas nra sunkus ir pats asmuo supranta savo poelgio
pragaitingum, nra didels prasms versti j atlikti vis paskirt bausm. Tokiam
asmeniui jau pats teismo procesas ir nuosprendis, kuriuo vertinamas jo poelgis ir
paskiriama bausm, gali bti pakankamai grieta poveikio priemon. Taigi tam tikrai
asmen kategorijai utenka baudiamosios atsakomybs be paskirtosios bausms
vykdymo, o kai kuriems asmenims nra btinybs vykdyti vis nuosprendiu paskirt
bausm, jei bausms tikslai pasiekiami atlikus ne vis bausm.
Yra dvi atleidimo nuo bausms formos: atleidimas nuo visos teismo paskirtos
bausms vykdymo ir atleidimas nuo dalies teismo paskirtos bausms vykdymo.
Pirmoji atleidimo nuo bausms forma numatyta BK 75 straipsnyje Bausms
vykdymo atidjimas". Asmeniui, nuteistam laisvs atmimu u vien ar kelis nesunkius ar apysunkius tyinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne
daugiau kaip eeriems metams u dl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas
gali atidti paskirtos bausms vykdym nuo vieneri iki trej met. Bausms
vykdymas gali bti atidtas, jeigu teismas nusprendia, kad yra pakankamas
pagrindas manyti, jog bausms tikslai bus pasiekti be realaus bausms atlikimo. Tokiu
atveju teismas paskiria bausm, taiau tuo paiu nuosprendiu nutaria bausms
vykdym atidti.
Taiau tam, kad atleidimas nuo bausms padt veiksmingai kontroliuoti nuteistus
asmenis ir padt pasiekti baudiamosios atsakomybs tikslus, labai svarbu tinkamai
suformuluoti atleidimo nuo bausms slygas bei sukurti tinkam nuteist asmen
kontrols mechanizm. Paskirtosios bausms vykdymo elis kaip Damoklo kardas
turi kaboti vir nuteistojo ir reguliuoti jo elges. Todl, atiddamas bausms vykdym,
teismas paskiria nuteistajam vien ar kelis pareigojimus. Jie gali bti tokie: 1)
atlyginti arba paalinti nusikaltimu padaryt turtin al; 2) atsiprayti nukentjusio
asmens; 3) teikti nukentjusiam asmeniui pagalb, kol is gydosi; 4) pradti dirbti ar
usiregistruoti darbo biroje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; 5) pradti
mokytis, tsti moksl ar gyti specialyb; 6) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos,
toksikomanijos ar venerins ligos, kai nuteistasis sutinka; 7) be institucijos,
priirinios bausms vykdymo atidjim, sutikimo neivykti i gyvenamosios vietos
ilgiau kaip septynioms paroms. Skirdamas pareigojimus, teismas nustato laik, per
kur nuteistasis privalo juos vykdyti.
Jeigu nuteistasis bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu vykd teismo paskirtus
pareigojimus, nepadar BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyt paeidim ir yra
pagrindas manyti, kad jis laikysis statym, nedarys nauj nusikalstam veik,
teismas galutinai atleidia nuteistj nuo bausms, kai sueina bausms vykdymo
atidjimo terminas. Taiau jei nuteistasis vykdo teismo paskirtus pareigojimus, taiau
padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam taikytos administracins nuobaudos ar
drausminio poveikio priemons, teismas gali vieneriems metams pratsti bausms
vykdymo atidjimo termin.
504
BAUDIAMOJI TEISE
vs atmimu iki gyvos galvos, taip pat asmeniui, kuris jau buvo lygtinai atleistas nuo
bausms prie termin ir per neatliktos bausms dalies laik padar nauj tyin
nusikaltim.
Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, vykd
teismo paskirtus pareigojimus ir nepadar 77 straipsnio 5 dalyje numatyt paeidim,
kai sueina laisvs atmimo bausms terminas, jis laikomas atliks bausm. Jeigu
asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, be pateisinam
prieasi nevykdo teismo paskirt pareigojim arba paeidinja viej tvark,
girtauja ar padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam ne maiau kaip du kartus
buvo taikytos administracins nuobaudos ar drausminio poveikio priemons, teismas
nuteistojo elges kontroliuojanios institucijos teikimu spja nuteistj, kad gali bti
panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin. Jeigu
sptas nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirt pareigojim ir daro teiss
paeidimus, teismas nuteistojo elges kontroliuojanios institucijos teikimu priima
sprendim panaikinti lygtin atleidim nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir
vykdyti neatlikt bausms dal.
Prie atleidimo nuo bausms instituto priskiriama amnestija ir malon. Amnestijos
teis turi Lietuvos Respublikos Seimas, kuris priima special statym. BK 78
straipsnyje numatyta, kokios pasekms gali bti primus amnestijos akt. Nusikalstam veik padars asmuo amnestijos aktu gali bti atleistas nuo visos ar dalies
bausms atlikimo. Taiau atleidimo nuo bausms dl amnestijos pagrind, slyg ir
tvarkos BK nereguliuoja. Tai nustato konkretus amnestijos aktas. Atsivelgiant amnestijos akto paskirt, atleidimo nuo bausms slygos gali skirtis. Po 1990 m. Lietuvoje
buvo priimti net 7 amnestijos statymai, i kuri paskutinis - 2002 m. lapkriio 7 d.
Asmuo nuo bausms gali bti atleistas ir malons aktu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij bei BK 79 straipsn malons teis turi Lietuvos Respublikos Prezidentas. Malons aktu nuteistasis gali bti atleistas nuo visos ar dalies bausms atlikimo. Joks statymas nereguliuoja malons suteikimo pagrind. Prezidentas yra visikai
laisvas suteikti malon ir atleisti nuo visos ar dalies paskirtos bausms vykdymo bet
kur asmen, nuteist bet kurio Lietuvos Respublikos teismo. Prezidentui realizuoti i
teis padeda Malons komisija, esanti prie Lietuvos Respublikos Prezidento.
11.7. SENATIS
Vienas i baudiamosios teiss institut - senatis - pateisinamas laikantis nuostatos,
kad bausm yra veiksminga tik tuo atveju, jei ji taikoma prajus nedideliam laiko
tarpui po nusikaltimo padarymo. Jei bausm taikoma prajus gana daug laiko po
nusikalstamos veikos padarymo, ji pasidaro nebe tokia veiksminga, o kai kada praranda ir prasm. Todl ir 1961 m., ir 2000 m. BK numatyta galimyb netraukti asmens baudiamojon atsakomybn ar nevykdyti jau anksiau paskirtos bausms, jei po
nusikaltimo padarymo ar nuosprendio primimo praeina tam tikras laikas ir yra kitos
statyme numatytos slygos. BK vardytos dvi senaties rys: apkaltinamojo
nuosprendio primimo senatis ir apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis. BK
95 straipsnyje teigiama, kad asmeniui, padariusiam nusikalstam veik, negali bti
priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra trys slygos. Pirmoji slyga - jei yra
praj: 1) dveji metai, kai padarytas baudiamasis nusiengimas; 2) penkeri metai, kai
padarytas neatsargus arba nesunkus nusikaltimas; 3) atuoneri
506
metai, kai padarytas apysunkis tyinis nusikaltimas; 4) deimt met, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas; 5) penkiolika met, kai buvo padarytas labai sunkus
nusikaltimas; 6) dvideimt met, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijs su tyiniu
kito mogaus gyvybs atmimu. Senaties terminas skaiiuojamas nuo nusikalstamos
veikos padarymo iki nuosprendio primimo dienos. Be to, kai kuriems nusikaltimams, numatytiems BK, pavyzdiui, genocidui, senatis i viso netaikoma.
Antroji slyga reikalauja, kad per 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyt laik
asmuo nesislpt nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadaryt naujos nusikalstamos veikos. Jeigu nusikalstam veik padars asmuo pasislp nuo ikiteisminio
tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kuri
asmuo sulaikomas arba kuri jis pats atvyksta ir prisipasta padars nusikaltim.
Taiau apkaltinamasis nuosprendis negali bti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo
padar nusikaltim, prajo penkiolika met, o nuo to laiko, kai padar nusikaltim,
susijus su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu, - dvideimt met ir senaties eiga
nenutrko dl naujo nusikaltimo padarymo.
Treioji slyga reikalauja, kad asmuo 95 straipsnyje nurodyt termin metu nepadaryt naujos nusikalstamos veikos. Jeigu asmuo iki iame straipsnyje nurodyt
termin pabaigos padaro nauj nusikalstam veik, senaties eiga nutrksta. iuo
atveju senaties eiga u pirm nusikalstam veik pradedama skaiiuoti nuo tos dienos,
kuri buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas.
BK 96 straipsnyje tvirtinta apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis. Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo vykdytas: 1) per dvejus metus, kai paskirta bausm u baudiamj nusiengim; 2) per trejus metus, kai paskirta
ne laisvs atmimo bausm, arba kai paskirta laisvs atmimo bausm nevirija dvej
met; 3) per penkerius metus, kai paskirta laisvs atmimo bausm nevirija penkeri
met; 4) per deimt met, kai paskirta laisvs atmimo bausm nevirija deimt met;
5) per penkiolika met, kai paskirta laisvs atmimo bausm virija deimt met ar
paskirtas laisvs atmimas iki gyvos galvos. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo
senaties terminas skaiiuojamas nuo nuosprendio siteisjimo dienos iki
nuosprendio vykdymo pradios. Be to, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas,
jeigu per io straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyt laik nuteistasis nevengia atlikti
paskirtos bausms ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Jeigu nuteistasis po
nuosprendio siteisjimo vengia atlikti bausm, senaties eiga sustoja. iuo atveju ji
atsinaujina nuo tos dienos, kuri nuteistasis pats atvyko atlikti bausms ar buvo
sulaikytas. Taiau nuosprendis negali bti vykdomas, jeigu po jo siteisjimo dienos
prajo penkiolika met, o kai paskirtas laisvs atmimas daugiau kaip deimiai met
arba laisvs atmimas iki gyvos galvos, - dvideimt met ir senaties eiga nenutrko
dl naujos nusikalstamos veikos padarymo.
Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties termino pabaigos padaro nauj nusikalstam veik, senaties eiga nutrksta. iuo atveju apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminas pradedamas skaiiuoti nuo naujo
nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymo.
11.8. TEISTUMAS
Teistumas yra specifinis, tik baudiamajai teisei btingas institutas. Teistumas yra
nusikaltimo padarym ir asmens pripainim kaltu patvirtinantis faktas, kuris turi
507
BAUDIAMOJI TEISE
508
PAGRINDINS SVOKOS
Baudiamoji teis - tai nusikalstam veik padarymo ir j teisini padarini teis.
Teisingumas (baudiamja teisine prasme) - kaltininkui paskirtos bausms ir padaryto nusikaltimo sunkumo bei kaltininko asmenybs atitikimas.
Baudiamosios atsakomybs individualizavimas reikia, kad bausm asmeniui, padariusiam nusikalstam veik, skiriama individualiai, t. y. bausm parenkama atsivelgiant padarytos nusikalstamos veikos sunkum bei kaltininko asmenyb.
anso principas reikia, kad asmeniui, pirm kart padariusiam nesunk ar apysunk
nusikaltim, skiriamos bausms, nesusijusios su laisvs atmimu.
Nusikalstama veika - nusikaltimas arba baudiamasis nusiengimas.
Nusikaltimas - pavojinga ir BK udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri
numatyta laisvs atmimo bausm.
Baudiamasis nusiengimas - pavojinga ir BK udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta bausm, nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrus aret.
Nusikalstamos veikos sudtis - mogaus poelgio (pavojingos veikos), prieingo baudiamajai teisei, juridin iraika.
Pavojinga veika - nusikalstamos veikos objektyvusis poymis, statym leidjo udraustas poelgis, pasireikiantis iorikai, kuris daro al ar gali j padaryti visuomens branginamoms vertybms.
Amius - pagrindinis nusikalstam veik padarius asmen charakterizuojantis
poymis.
Pakaltinamumas - gebjimas veikiant ar neveikiant suvokti daromos veikos pavojingum ir valdyti savo veiksmus.
Nepakaltinamumas - kaltininko psichin bsena, kai dl psichikos sutrikim jis negali
suvokti savo veiksm pavojingumo ar j valdyti.
Ribotas pakaltinamumas reikia, kad asmuo, darydamas BK udraust veik, dl
psichikos sutrikimo, kuris nra pakankamas pagrindas pripainti j nepakaltinamu,
negaljo visikai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio ar valdyti savo
veiksm.
Kalt - asmens, padariusio BK draudiam pavojing veik, vidinis psichinis santykis
su padaryta veika ir dl jos atsiradusiais padariniais (pasireikia tyia arba
neatsargumu).
Tiesiogin tyia reikia, kad darydamas BK draudiam pavojing veik asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd ir norjo taip veikti ir (ar) numat,
kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyt padarini,
ir j norjo.
Netiesiogin tyia reikia, kad darydamas BK draudiam pavojing veik asmuo
suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd, numat, kad dl jo veikimo ar
neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyt padarini, ir nors j nenorjo, bet
smoningai leido jiems atsirasti.
509
BAUDIAMOJI TEISE
510
KLAUSIMAI
1. Danai baudiamoji teis suprantama kaip nusikaltimo ir bausms teis. Kodl
tokia samprata nra tiksli?
2. Kuo ypatingas 2000 m. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas?
3. Paaikinkite baudiamosios atsakomybs teisingumo principo turin.
4. Kas yra kriminalizacija?
5. Kaip ipleiami nukentjusiojo interesai naujajame BK?
6. Kokios yra pagrindins nusikaltim kategorijos?
7. Kuo skiriasi vagyst ir plimas?
8. Kas yra vienintelis baudiamosios atsakomybs pagrindas?
9. Kokie yra pagrindiniai ir fakultatyvs nusikalstamos veikos sudties poymiai?
10. Kokios yra nusikalstam veik sudi rys?
11. Apibdinkite nusikaltimus, u kuriuos gali bti baudiami asmenys nuo 14 iki
16 met.
12. Kokiais kriterijais apibriamas nepakaltinamumas?
13. Kuo skiriasi tiesiogin ir netiesiogin tyia?
14. Kuo skiriasi nusikalstamas pasitikjimas nuo nusikalstamo nerpestingumo?
15. Kas yra kazusas?
16. Nurodykite btinosios ginties slygas.
17. Ar gali bti asmuo patrauktas bauiamojon atsakomybn u rengimsi padaryti
baudiamj nusiengim?
18. Kokios yra bendrinink rys?
19. Kokios yra bendrininkavimo formos?
UDUOTYS
1. Asmuo u vagyst buvo nuteistas kalti dvejus metus. Taiau civilinje byloje
dl nuostoli atlyginimo advokatas pareik, kad negalima asmens du kartus bausti u
t pat nusikaltim. vertinkite advokato pozicij.
2. Suraskite bent penkias BK normas, kuriomis skatinamas teigiamas kaltininko
elgesys.
3. Schemoje pavaizduokite Baudiamojo kodekso struktr.
4. Kit dien po to, kai buvo atleistas i darbo, buvs inkasatorius apvaiavo
kelias parduotuves ir surinko grynuosius pinigus, nutyldamas, kad mint pareig
511
BAUDIAMOJI TEISE
yra neteks. Pinigus jis pasiliko sau ir, kai mgino pasprukti, buvo sulaikytas oro
uoste. Kok nusikaltim padar buvs inkasatorius?
5. Vairuotojas virijo greit 30 km/h, nesuvald automobilio, uvaiavo ant aligatvio ir rsi du praeivius. Kokia vairuotojo kalts forma?
6. Statybininkai aptvr statybos aiktel taip, kad joje negalt vaikioti paaliniai mons: sukal ukardas, pastat spjamuosius enklus, informavo alimais
esanius gyventojus, kad neleist vaikams aisti statyb aiktelje. Taiau statyb
metu, mtant statybines iukles emyn, buvo sualotas neinia kokiu bdu statyb
aiktel sugebjs prasmukti vaikas. Ar statybininkams kils baudiamoji atsakomyb?
7. Samdomas udikas nusitaik auk ir band jau auti, taiau ginklas usikirto ir
kulka neilk. Ar udikui kils baudiamoji atsakomyb? Jei taip, u k?
VIENUOLIKTAS SKYRIUS
515
516
NEALIKUMO PRINCIPAS
is principas yra viena i proceso dalyvi teisi utikrinimo bei teismo objektyvumo
garantij. Jis tvirtintas keliuose BPK straipsniuose. is principas suteikia baudiamojo proceso dalyviams teis nualinti nuo bylos tyrimo ar nagrinjimo baudiamojo proceso dalyvius, kuri nealikumu asmuo abejoja. Nualinim byloje gali
pareikti tariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, iteisintasis, gynjas, prokuroras, taip
pat nukentjusysis, privatus kaltintojas, civilinis iekovas, civilinis atsakovas arba j
atstovai. Nualinimas gali bti pareiktas ikiteisminio tyrimo pareignui, prokurorui,
ikiteisminio tyrimo teisjui, teisjui, teisiamojo posdio sekretoriui, vertjui,
ekspertui ir specialistui, taip pat gynjui ar jo padjjui. BPK suteikia teis pareikti
nualinim tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinjimo metu. BPK
59 ir 60 straipsniuose nustatyta nualinimo isprendimo tvarka.
Reikia skirti teis pareikti nualinim nuo ios teiss patenkinimo. Tai, kad BPK
proceso dalyviams suteikia teis pareikti nualinim kitiems proceso dalyviams, dar
nereikia, kad pareiktas nualinimas btinai bus patenkintas. Tai turi bti pagrsta
statymu. BPK 58 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareignas,
prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisjas, teisjas, teisiamojo posdio sekretorius,
vertjas, ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese, jei: 1) jis toje byloje yra
nukentjusysis, privatus kaltintojas, civilinis iekovas, civilinis atsakovas, bet kurio i
i asmen eimos narys ar giminaitis, tariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar
atstovo pagal statym, teisjo, ikiteisminio tyrimo teisjo, prokuroro, ikiteisminio
tyrimo pareigno ar gynjo toje byloje eimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavs
toje byloje kaip liudytojas, tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal
statym, nukentjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio iekovo ar civilinio atsakovo
atstovas; 3) jis pats arba jo eimos nariai ar giminaiiai yra suinteresuoti bylos
baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitas aplinkybes, pagrstai kelianias
abejoni dl BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nealikumo. Dalyvauti
procese ar pakartotinai nagrinti t pai byl teisjas negali, jei: 1) jis tame procese
dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar gynjas; 2) jis sprend
tariamojo sumimo ar sumimo pratsimo klausim, sankcionavo procesini
prievartos priemoni taikym arba nagrinjo proceso dalyvi skundus toje paioje
byloje. Be to: 1) jei jis prim nuosprend pirmosios instancijos teisme, negali
nagrinti t pai byl apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat i naujo nagrinti
t pai byl pirmosios instancijos teisme, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis; 2)
jei jis prim sprendim apeliacins instancijos teisme, negali nagrinti tos bylos
kasacine tvarka; 3) jei jis prim sprendim kasacins instancijos teisme, negali
dalyvauti nagrinjant t byl apeliacine tvarka; 4) jei jis prim sprendim apeliacins
ar kasacins instancijos teisme, negali i naujo nagrinti t byl pirmosios instancijos
teisme.
Ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, teisiamojo posdio sekretoriaus, vertjo, eksperto ar specialisto ankstesnis dalyvavimas procese atitinkamai ikiteisminio
tyrimo pareignu, prokuroru, teisiamojo posdio sekretoriumi, vertju, ekspertu ar
specialistu dar nra pagrindas j nualinti.
517
nio tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas turi teis pasilyti tariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam i apklaus pasikviesti kit gynj, o jei is to nepadaro,
privalo pats paskirti ir pakviesti budint advokat.
BPK 51 straipsnyje numatyti kai kurie atvejai, kai gynjo dalyvavimas byloje yra
btinas. Gynjo dalyvavimas btinas: 1) kai nagrinjama byla dl veik, kuriomis
tariamas ar kaltinamas nepilnametis; 2) kai nagrinjama neregi, kuri, nebyli ir
kit asmen, dl fizini ar psichini trkum negalini pasinaudoti savo teise
gynyb, byla; 3) kai nagrinjama nemokanio proceso kalbos asmens byla; 4) kai yra
tariamj ar kaltinamj gynybos interes prietaravim, kai vienas i j turi gynj;
5) kai nagrinjama byla dl nusikaltim, u kuriuos gali bti skiriamas laisvs
atmimas iki gyvos galvos; 6) kai Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinjama byla kaltinamajam nedalyvaujant; 7) kai tiriama ir nagrinjama byla, kai tariamasis ar kaltinamasis yra suimtas; 8) kai sprendiama dl asmens idavimo
(ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudiamajam teismui ar pagal Europos
areto order. Kitais atvejais, nagrinjant byl teisme, gynjas dalyvauja, jeigu jo
pageidauja kaltinamasis. Taiau ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas
turi teis nusprsti, jog gynjo dalyvavimas btinas ir kitais atvejais, jeigu, j
nuomone, be gynjo pagalbos tariamojo ar kaltinamojo teiss ir teisti interesai
nebt reikiamai ginami. Nurodytais atvejais, jeigu gynjo nra pasikviets pats
tariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jo pavedimu ar sutikimu nra pakviet kiti
asmenys, ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas privalo paskirti
gynj.
Tiesa, tariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teis atsisakyti
gynjo, iskyrus BPK 433 straipsnyje numatyt atvej. Atsisakyti gynjo leidiama tik
paties tariamojo ar kaltinamojo iniciatyva. Dl gynjo atsisakymo suraomas
protokolas. Ikiteisminio tyrimo pareignui, prokurorui ir teismui neprivalomas nepilnameio arba asmens, kuris dl fizini ar psichini trkum negali pats pasinaudoti
teise gynyb, taip pat proceso kalbos nemokanio asmens pareiktas atsisakymas
gynjo. Atsisakymas gynjo neatima i tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teiss
vliau bet kuriuo proceso metu vl turti gynj. ios nuostatos tvirtintos BPK 52
straipsnyje.
NEKALTUMO PREZUMPCIJOS PRINCIPAS
BPK 44 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu
tariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas io
Kodekso nustatyta tvarka ir nepripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu. Tai
reikia, kad neteista asmen vadinti nusikaltliu, o jo padaryt veik nusikalstama,
kol dl jos nra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tik nuo apkaltinamojo
nuosprendio primimo momento kaltinamasis tampa nusikaltliu, o jo padaryta
veika - nusikalstama veika.
Proceso dalyviai turi inoti savo teises procese. BPK 45 straipsnis skelbia, kad
teisjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareignas privalo iaikinti proceso dalyviams j procesines teises ir utikrinti galimyb jomis pasinaudoti. Be to, kai baudiamasis procesas nutraukiamas dl to, kad nenustatyta nusikaltimo ar baudiamojo
nusiengimo poymi, o asmuo buvo suimtas, taip pat kai priimamas iteisinamasis
nuosprendis, prokuroras ir teisjas privalo iaikinti asmeniui dl neteisto sulaikymo,
sumimo ar nuteisimo paeist teisi atkrimo ir alos atlyginimo tvark.
TARIAMASIS, KALTINAMASIS, NUTEISTASIS
Baudiamasis procesas vyksta dl nusikalstamos veikos padarymo. Nusikalstam
veik kas nors padaro. Taigi asmuo, dl kurio padarytos nusikalstamos veikos pradtas ir vyksta baudiamasis procesas, yra centrin baudiamojo proceso figra. is
asmuo BPK vardijamas trimis svokomis: tariamasis, kaltinamasis, nuteistasis.
Pagal BPK 21 straipsnio nuostatas tariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis.
tariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas tariant, kad jis padar nusikalstam veik,
arba asmuo, apklausiamas apie veik, kurios padarymu jis tariamas, arba apklaus
aukiamas asmuo, kuriam yra suraytas praneimas apie tarim. tariamojo teiss
ikiteisminio tyrimo metu tvirtintos BPK 21 straipsnio 4 dalies nuostatose. tariamasis
turi teis: inoti, kuo jis tariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento
turti gynj; duoti parodymus; pateikti tyrimui reikmingus dokumentus ir daiktus;
pateikti praymus; pareikti nualinimus; susipainti su ikiteisminio tyrimo mediaga;
apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisjo
veiksmus bei sprendimus.
Papildomai tariamojo teisi garantijos numatytos BPK 44 straipsnyje. Siame
BPK straipsnyje numatyta, kad: 1) kiekvienam sulaikytajam ar suimtajam jam suprantama kalba nedelsiant turi bti praneama, dl ko jis sulaikomas ar suimamas; 2)
kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis turi teis kreiptis teism su skundu, kad
neteisingai sulaikytas ar suimtas; 3) kiekvienas asmuo, kuris buvo nepagrstai sulaikytas ar suimtas, turi teis alos atlyginim statym nustatyta tvarka; 4) kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teis, kad jo byl per
kuo trumpiausi laik laikydamasis lygybs ir vieumo principo teisingai inagrint
nepriklausomas ir nealikas teismas; 5) kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu
tariamas ar kaltinamas asmuo turi teis, kad jam suprantama kalba bt skubiai ir
nuodugniai praneta apie jam pareikto kaltinimo pobd bei pagrind, turti
pakankamai laiko bei galimybi pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba
prayti, kad liudytojai bt apklausti, nemokamai naudotis vertjo paslaugomis, jeigu
nesupranta ar nekalba lietuvikai.
Kai BPK nustatyta tvarka prokuroras priima kaltinamj akt arba pareikim
teismui nubausti asmen baudiamojo sakymo tvarka, tariamasis tampa kaltinamuoju
. Kaltinamuoju taip pat laikomas asmuo, prie kur teisme nagrinjama byla privataus
kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka.
Kaltinamojo teiss teismo proceso metu tvirtintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis turi teis: inoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuora;
susipainti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiam dokument iraus
arba nuoraus; turti gynj; pateikti praymus; pareikti nualinimus; teikti rodymus
ir dalyvauti juos tiriant; nagrinjimo teisme metu uduoti klausimus; duoti
520
522
Trei baudiamojo proceso dalyvi grup sudaro proceso dalyviai, neturintys savarankik interes byloje.
LIUDYTOJAS
Pagal BPK 78 straipsn kaip liudytojas gali bti aukiamas kiekvienas asmuo, apie
kur yra duomen, kad jis ino koki nors bylai isprsti reikming aplinkybi.
Liudytojas privalo duoti parodymus. Tai jo pareiga, o ne teis. Pagal BPK 83
straipsnio nuostatas kiekvienas aukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas
ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror ir teism bei duoti teisingus parodymus
apie tai, kas jam inoma apie bylai isprsti reikmingas aplinkybes. Liudytojas prie
apklausos pradi spjamas dl pareigos duoti teisingus parodymus.
Liudytojui, kuris be svarbios prieasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror ar teism arba be teisto pagrindo atsisako ar vengia duoti
parodymus, gali bti taikomos BPK 163 straipsnyje numatytos procesins prievartos
priemons. Liudytojui, kuris be svarbios prieasties neatvyksta teism arba be
teisto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, teisjas ar teismas taip pat gali
paskirti BPK 163 straipsnio 1 dalyje numatyt aret. U melaging parodym
davim liudytojas atsako pagal BK 235 straipsn.
Taiau liudytoju negali bti asmuo, kuris, sprendiant i sveikatos prieiros
staigos paymos arba teismo psichiatro ar teismo mediko ivados, dl fizini ar
psichini trkum negali teisingai suvokti reikming bylai aplinkybi ir duoti dl j
parodymus. Be to, kaip liudytojas negali bti apklausiamas: 1) asmuo, kuris galt
duoti parodymus apie savo paties padaryt nusikalstam veik; 2) teisjas -dl to, kad
ino teismo pasitarim kambario paslapt; 3) tariamojo, kaltinamojo, iteisintojo ar
nuteistojo gynjas, nukentjusiojo, civilinio iekovo, civilinio atsakovo atstovai - dl
aplinkybi, kurias jie suinojo atlikdami gynjo arba atstovo pareigas; 4) dvasininkai dl to, kas jiems buvo patikta per ipaint; 5) vieosios informacijos rengjai,
platintojai, vieosios informacijos rengjo ir (ar) platintojo savininkai, urnalistai - dl
to, kad jie ino tai, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statym
sudaro informacijos altinio paslapt, iskyrus atvejus, kai ie asmenys patys sutinka
duoti parodymus. Liudytojas turi teis: duoti parodymus savo gimtja kalba ir
naudotis vertjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba; susipainti
su savo parodym protokolu ir daryti jame pakeitimus bei pataisas; prayti, kad bt
daromi jo parodym garso ir vaizdo raai; pats surayti parodymus; statym
nustatytais pagrindais ir tvarka prayti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo
poveikio priemones; gauti atlyginim u turtas ilaidas (BPK 81 str.).
Prie baudiamojo proceso dalyvi taip pat priklauso ekspertas, civilinis iekovas,
civilinis atsakovas bei teismas.
523
ti nukentjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus tariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinius reikms nusikalstamai veikai tirti ir nagrinti teisme. Kai pagrstai manoma, kad tariamasis darys naujus nusikaltimus, sumimas gali bti paskirtas, jei yra duomen, jog
asmuo tariamas padars vien ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus.
Sumimas gali bti skiriamas tik tuo atveju, kai velnesnmis kardomosiomis priemonmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyt tiksl. Be to, atkreiptinas
dmesys, kad sumimas gali bti skiriamas tik tiriant ir nagrinjant bylas dl nusikaltim, u kuriuos baudiamasis statymas numato grietesn negu vieneri met laisvs atmimo bausm. Sumimas negali bti taikomas ilgiau kaip eis mnesius. Konkret sumimo termin nustato ikiteisminio tyrimo teisjas nutartyje skirti sumim,
taiau i karto sumimas negali bti paskirtas ilgesnis kaip trys mnesiai. termin
pratsti, bet ne ilgiau kaip iki ei mnesi, gali tas pats arba kitas tos paios ar kitos
apylinks teismo ikiteisminio tyrimo teisjas. Dl ypatingo bylos sudtingumo ar didels apimties 119 straipsnio 1 dalyje numatyt sumimo termin apygardos teismo teisjas
gali pratsti, bet ne ilgiau kaip iki trij mnesi. Sumimo terminas gali bti pratstas
pakartotinai, bet ikiteisminio tyrimo metu terminas negali trukti ilgiau kaip atuoniolika mnesi, o nepilnamei sumimo terminas - ilgiau kaip dvylika mnesi.
NAM ARETAS
Nam aretas - tai pareigojimas tariamajam nustatytu metu bti savo gyvenamojoje
vietoje, nesilankyti vieosiose vietose ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis. Nam
aret ikiteisminio tyrimo metu prokuroro praymu skiria ikiteisminio tyrimo teisjas
nutartimi. Skiriant nam aret, nustatomos ios kardomosios priemons slygos.
tariamasis spjamas, kad u nam areto slyg paeidim jam gali bti paskirtas
sumimas, jeigu tam bt pagrindas.
USTATAS
Ustatas - tai pinigin moka, kuri prokuratros ar teismo depozitin sskait
sumoka tariamasis, jo eimos nariai ar giminaiiai, taip pat kiti asmenys, mons ar
organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Ustato
dyd nustato i kardomj priemon skiriantis pareignas ar teismas, atsivelgdamas
nusikalstam veik, tariamajam gresianios bausms dyd, tariamojo ir ustato
davjo turtin padt bei j asmenybes. Priimant ustat, ustato davjui turi bti
iaikinta jo, kaip ustato davjo, atsakomyb. Jei tariamasis paeidia kardomj
priemon - ustat, jam, jeigu tam yra pagrindas, kaip kardomoji priemon skiriamas
sumimas, o ustatas pereina valstybei. Jeigu priimtas sprendimas nutraukti proces,
siteisjo nuosprendis arba nusprsta, kad taikyti ustat kaip kardomj priemon
netikslinga, ustatas grinamas ustato davjui.
DOKUMENT PAMIMAS
Dokument pamimas kaip kardomoji priemon gali bti skiriamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. I tariamojo gali bti paimamas pasas, asmens tapatybs
kortel, vairuotojo paymjimas. Pamus dokumentus, tariamajam iduodama
generalinio prokuroro nustatytos formos payma, kurioje nurodomi paimti
dokumentai.
526
nos; 5) kiti materials objektai, kuriuose grafiniais arba kitokiais enklais ufiksuota
informacija, turinti reikms nusikalstamai veikai tirti ir nagrinti.
rodymais byloje gali bti laikomi tik teistais bdais gauti duomenys, kuriuos
galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini
rodymais, kiekvienu atveju sprendia teisjas ar teismas, kurio inioje yra byla.
Teisjai rodymus vertina pagal savo vidin sitikinim, pagrst isamiu ir nealiku
vis bylos aplinkybi inagrinjimu, vadovaudamiesi statymu. Pagal BPK 301
straipsnio nuostatas teismas nuosprend pagrindia tik tais rodymais, kurie buvo
inagrinti teisiamajame posdyje. Taigi ikiteisminio tyrimo veiksm protokolai
tampa rodymais tik tuo atveju, jei juose nurodytos bylos aplinkybs pasitvirtina
teisiamajame posdyje. Jei, pavyzdiui, kaltinamasis, liudytojas ar kitas proceso
dalyvis teismo proceso metu pakeiia parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu,
teismas negali, priimdamas nuosprend, remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais
parodymais, kaip neretai tai buvo daroma iki naujo BPK sigaliojimo, iskyrus tais
atvejais, kai proceso dalyv ikiteisminio tyrimo metu apklaus ikiteisminio tyrimo
teisjas. Tai naujas Lietuvos baudiamojo proceso dalyvis. Naujajame BPK numatyta
galimyb kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikti ikiteisminio tyrimo teisjui.
iuos veiksmus ikiteisminio tyrimo teisjas atlieka gavs prokuroro praym. Savo
iniciatyva ikiteisminio tyrimo teisjas joki veiksm neatlieka. Prokuroras gali
kreiptis ikiteisminio tyrimo teisj, pavyzdiui, dl liudytojo apklausos, jei jis mano,
kad liudytojo nebus manoma apklausti bylos nagrinjimo teisme metu ar liudytojas
nagrinjimo teisme metu gali pakeisti parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti
duoti parodymus, taip pat jei mano, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo teisjui duos
isamesnius parodymus. Ikiteisminio tyrimo teisjas gali apklausti ir tariamj, jei
manoma, kad bylos nagrinjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo
parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus.
Renkant rodymus, ikiteisminio tyrimo pareignas ar prokuroras turi teis atlikti
tam tikrus veiksmus, kurie BPK XII skyriuje vardyti kaip procesins prievartos priemons. Tai gali bti tariamojo, nukentjusiojo ar kito asmens kno apira, pavyzdi lyginamajam tyrimui pamimas, krata, pomis, laikinas nuosavybs teiss apribojimas, ryi tinklais perduodamos informacijos kontrol bei ra darymas,
fotografavimas, filmavimas, matavimas, rank atspaud ir pavyzdio genetinei
daktiloskopijai pamimas, nusikalstam veik imituojantys veiksmai, slaptas sekimas.
Pagal BPK 181 straipsn tariamasis ir jo gynjas, taip pat nukentjusysis ir jo
atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teis susipainti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Praymas susipainti su ikiteisminio tyrimo mediaga
pateikiamas prokurorui. Prokuroras turi teis neleisti susipainti su visais ikiteisminio
tyrimo duomenimis ar j dalimi, jei toks susipainimas, prokuroro manymu, galt
pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Atsisakymas leisti susipainti su visais ikiteisminio
tyrimo duomenimis per septynias dienas gali bti apskstas ikiteisminio tyrimo
teisjui.
528
529
3. BYLOS NAGRINJIMAS
PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME
3.1. BENDROSIOS NUOSTATOS
Pirmosios instancijos teismas yra apylinks teismas arba apygardos teismas. Bylos
nagrinjimas pirmojoje instancijoje yra pirmas bylos nagrinjimas teisme. Paprastai
apylinks teisme byl nagrinja vienas teisjas, taiau apylinks teismo pirmininkas
bylai nagrinti gali sudaryti trij teisj kolegij. Tuo tarpu kiek teisj -vienas ar trys
- nagrinja baudiamj byl apygardos teisme, priklauso nuo bylos kategorijos tai
aptarta BPK 225 straipsnyje. Ten teigiama, kad apygardos teismui yra teismingos
baudiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padar sunkius ir labai sunkius
nusikaltimus, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo
metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybs nariais, Konstitucinio
Teismo teisjais, teisjais ar prokurorais. Baudiamsias bylas, kuriose asmenys
kaltinami padar labai sunkius nusikaltimus, taip pat bylas, kuriose kaltinamieji
nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar
Vyriausybs nariais, Konstitucinio Teismo teisjais, teisjais ar prokurorais, nagrinja
apygardos teismo trij teisj kolegija.
Pagal BPK 223 straipsnio nuostatas kiekvien baudiamj byl turi inagrinti
tos paios sudties teismas. Jeigu kuris nors i teisj dl kokios nors prieasties
negali toliau dalyvauti posdyje, j turi pakeisti kitas teisjas. Tuo atveju byla turi bti
pradedama nagrinti i pradi, iskyrus BPK 222 straipsnyje numatytais atvejais.
Pagal BPK 242 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas, nagrindamas
byl, privalo tiesiogiai itirti bylos rodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentjusiuosius, liudytojus, iklausyti teismo posd paaukt ekspert ir specialist
ivadas bei paaikinimus, apirti daiktinius rodymus, balsu perskaityti protokolus
ir kitus dokumentus. Teisiamajame posdyje apklausiami asmenys parodymus ir
paaikinimus teikia odiu. Taigi esminis bylos nagrinjimo pirmosios instancijos
teisme ypatumas yra tas, kad byla nagrinjama vadovaujantis tiesioginio ir odinio
nagrinjimo principu. BPK 241 straipsnio 2 dalis tvirtina isamaus ir nealiko bylos
ityrimo princip bei nustato, kad neturi bti nagrinjamos aplinkybs, nesusijusios su
byla, idant bt ivengta nepagrsto bylos nagrinjimo utsimo.
Bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme vyksta posdio metu dalyvaujant teismo ikviestiems prokurorui, nukentjusiajam ir jo atstovui, kaltinamajam, jo
atstovui pagal statym ir gynjui, civiliniam iekovui, civiliniam atsakovui bei j
atstovams. Nagrinjant byl teisme, gali dalyvauti keli prokurorai, vien kaltinamj
gali ginti keli gynjai (BPK 245 str.).
Byla pirmosios instancijos teismo posdyje nagrinjama dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti teism privaloma. Nagrinti byl, kai nedalyvauja
kaltinamasis, leidiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos
teritorijoje ir vengia atvykti teism (BPK 246 str.).
Jei kaltinamasis neatvyko teisiamj posd, daroma posdio pertrauka arba
bylos nagrinjimas atidedamas, iskyrus BPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytu
atveju. Teismas turi teis atvesdinti neatvykus kaltinamj, taip pat paskirti jam
kardomj priemon arba j pakeisti grietesne. Atvyks teisiamj posd,
530
kaltinamasis negali ieiti i posdi sals, iskyrus pertraukoms skirtu laiku. Kai
byloje yra keli kaltinamieji, teismas gali laikinai leisti vienam ar keliems kaltinamiesiems, j atstovams pagal statym ir gynjams nedalyvauti tiriant rodymus, kurie
nesusij su iais kaltinamaisiais. Be to, tiriant rodymus, gali bti leista nedalyvauti
nukentjusiesiems, j atstovams, civiliniams iekovams bei civiliniams atsakovams,
j atstovams, ekspertams, specialistams. Jei neatvyko nukentjusysis ar jo atstovas,
teismas nusprendia, ar nagrinti byl, ar padaryti teisiamojo posdio pertrauk, ar
bylos nagrinjim atidti, atsivelgdamas tai, ar galima be nukentjusiojo ar jo
atstovo isamiai itirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentjusiojo interesus.
ta, gimimo vieta, gyvenamoji vieta, usimimas, isilavinimas, eimin padtis, teistumas, taip pat kit j apibdinani duomen.
Jeigu teisiamj posd neatvyko kaltinamasis, jo atstovas pagal statym, prokuroras ar gynjas, nukentjusysis, civilinis iekovas, civilinis atsakovas ar j atstovas, teismas, vadovaudamasis BPK 246-252 straipsni nuostatomis, nusprendia, ar
nagrinti byl toliau, ar jos nagrinjim atidti. Jeigu teisiamj posd neatvyko
liudytojas, ekspertas ar specialistas, teismas nusprendia, ar nagrinti byl, ar j
atidti atsivelgdamas tai, ar galima be i asmen isamiai itirti visas bylos aplinkybes, arba padaro pertrauk iems asmenims ikviesti.
Teisiamojo posdio pirmininkas kaltinamajam, jo atstovui pagal statym, nukentjusiajam, civiliniam iekovui, civiliniam atsakovui ir j atstovams iaikina BPK
nustatytas j teises bei pareigas. Teisiamojo posdio pirmininkas ekspertui ir
specialistui iaikina j pareigas ir teises, taip pat juos spja dl BPK 163 straipsnyje
nustatytos atsakomybs u atsisakym be svarbi prieasi atlikti savo pareig ir dl
atsakomybs pagal BK 235 straipsn u melagingos ivados ir paaikinim pateikim.
Baigdamas parengiamj teisiamojo posdio dal, teisiamojo posdio pirmininkas paklausia bylos nagrinjimo teisme dalyvi, ar ie turi praym aukti naujus
liudytojus, ekspertus ar pateikti kitus rodymus. Nagrinjimo teisme dalyvis, pateiks
praym, privalo nurodyti, kokioms aplinkybms nustatyti reikalingi nauji rodymai.
Teismas dl kiekvieno praymo priima nutart. Praymo atmetimas neatima i
asmens, kurio praymas atmestas, teiss pateikti j vliau tiriant rodymus.
Atvyk liudytojai paalinami i teismo posdi sals. Teisiamojo posdio pirmininkas imasi priemoni, kad teismo apklausti liudytojai teismo patalpose nesusisiekt su neapklaustais liudytojais.
RODYM TYRIMAS
rodym tyrimas pradedamas kaltinamojo akto paskelbimu. J balsu perskaito prokuroras. Jeigu kaltinamasis aktas yra ilgas, jo turin prokuroras gali idstyti sutrumpintai, nurodydamas kaltinimo esm. Po to teisiamojo posdio pirmininkas
paklausia kaltinamj, ar is supranta kaltinim, o esant reikalui, iaikina kaltinamajam to kaltinimo esm ir paklausia, ar jis prisipasta kaltas. Kaltinamasis turi teis
motyvuoti savo atsakym. Kaltinamojo apklausa pradedama teisiamojo posdio
pirmininko pasilymu duoti parodymus apie kaltinim ir kaltinamajam inomas bylos
aplinkybes. Atkreiptinas dmesys, kad byla teisme nagrinjama tik dl t kaltinamj
ir tik dl t nusikalstam veik, dl kuri ji perduota nagrinti teisiamajame posdyje.
Kaltinamasis negali bti pripaintas kaltu pagal kit baudiamj statym ar dl kitos
nusikalstamos veikos, jei apie toki galimyb bylos nagrinjimo teisme metu jam i
anksto nebuvo praneta.
Po kaltinamojo atsakym dl kaltinimo teisiamojo posdio pirmininkas iaikina
jam, jog jis turi teis duoti paaikinimus, atsakyti klausimus ar atsisakyti tai daryti.
Be to, pirmininkas paaikina, kad kaltinamasis posdyje turi teis uduoti klausim
apklausiamiems asmenims ir duoti paaikinimus dl tiriam rodym. Jeigu
nagrinjant byl teisme dalyvauja keli kaltinamieji ir jie pageidauja duoti parodymus,
parodym davimo eil nustato teismas, atsiklauss kaltinamj ir j gynj
nuomons.
532
4. BYLOS NAGRINJIMAS
APELIACINS INSTANCIJOS TEISME
4.1. APSKUNDIMAS APELIACINS INSTANCIJOS TEISMUI
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali bti apskstas. Viena i teismo nuosprendio apskundimo form vadinama apeliacija. Apeliaciniai skundai paduodami
dl nesiteisjusi pirmosios instancijos teismo nuosprendi. Apeliacinis skundas dl
teismo nuosprendio gali bti paduodamas per dvideimt dien nuo nuosprendio
paskelbimo dienos, o BPK 308 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju -per dvideimt
dien, sujus terminui visam nuosprendiui surayti. Suimtam nuteistajam terminas
apeliaciniam skundui paduoti skaiiuojamas nuo nuosprendio nuorao teikimo jam
dienos.
Apeliacinius skundus dl nesiteisjusio nuosprendio bet kokiais pagrindais ir
motyvais turi teis paduoti prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, jo gynjas ir
atstovas pagal statym, nukentjusysis ir jo atstovas. Iteisintasis, jo gynjas ir
atstovas pagal statym turi teis paduoti apeliacinius skundus dl nuosprendio, kiek
is yra susijs su iteisinimo motyvais ir pagrindu. Civilinis iekovas, civilinis
atsakovas ir j atstovai turi teis paduoti apeliacinius skundus dl nuosprendio dalies,
kuri yra susijusi su civiliniu iekiniu. Be to, nuteistojo ar iteisintojo gynjai turi teis
paduoti apeliacin skund tik tuo atveju, kai tai neprietarauja ratu ireiktai
nuteistojo ar iteisintojo valiai. Asmens, kuris dl fizini ar psichini trkum negali
pats pasinaudoti teise gynyb, ir nepilnameio nuteistojo ar iteisintojo gynjai gali
paduoti apeliacin skund, nepaisydami nuteistojo ar iteisintojo valios.
Apeliacinis skundas paduodamas apeliacins instancijos teismui per nuosprend
primus teism. BPK 311 straipsnis nustato, kad baudiamsias bylas dl nesiteisjusio nuosprendio ar nutarties apeliacine tvarka nagrinja apygardos teismai
kaip apeliacin instancija ir Lietuvos apeliacinis teismas. Apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinja apylinks teisme inagrintas bylas.
Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinja pirmja instancija apygardos teisme inagrintas bylas. Bylas apeliacine tvarka teismo posdyje nagrinja
trij teisj kolegija.
Jei yra paduotas apeliacinis skundas, nuosprendis nepradedamas vykdyti. Nuosprendis gali bti pradtas vykdyti tik tuo atveju, jeigu nuteistasis ratu pareikia nor
pradti atlikti bausm, kol byla bus inagrinta apeliacine tvarka.
538
tancijos teismas teismo posdyje padar ivad, jog reikia priimti apkaltinamj
nuosprend; 3) pirmosios instancijos teismas padar BPK 369 straipsnio 3 dalyje
numatyt esmin baudiamojo proceso statym paeidim; 4) pirmos instancijos
teismas nuosprendiu nutrauk byl, o apeliacins instancijos teismas padar ivad,
kad reikia priimti apkaltinamj ar iteisinamj nuosprend.
Kitais atvejais apeliacins instancijos teismas priima nutart. Pagal BPK
326 straipsnio nuostatas nutartys gali bti tokios: 1) atmesti apeliacin skund; 2) panaikinti nuosprend ir nutraukti byl, jei yra aplinkybi, numatyt BPK 3 straipsnio 1
dalies 2-9 punktuose, dl kuri baudiamasis procesas negalimas io BPK
327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais; 3) pakeisti nuosprend, jei nuosprendyje idstytos teismo ivados neatitinka bylos aplinkybi arba netinkamai isprsti kiti nuosprendio klausimai.
5. BYLOS NAGRINJIMAS
KASACINS INSTANCIJOS TEISME
5.1. KASACINIO APSKUNDIMO PAGRINDAI
Baudiamojo proceso dalyviai, nepatenkinti teism sprendimais, turi teis apsksti
juos kasacine tvarka. Kasacine tvarka apsksti galima ir pirmosios instancijos teismo
nuosprendius, jei jie nebuvo apsksti apeliacine tvarka, ir apeliacins instancijos
teismo sprendimus. Vienas i esmini kasacijos skirtum nuo apeliacijos yra tas, kad
kasacine tvarka skundiami jau siteisj teism sprendimai. Priminsime, kad
pirmosios instancijos teismo nuosprendis siteisja po 20 dien nuo nuosprendio
primimo. Apeliacins instancijos teism sprendimai siteisja i karto juos primus.
Pagal BPK 366 straipsnio nuostatas bylas dl siteisjusi nuosprendi ar nutari, priimt pirmosios instancijos teismuose ir apeliacins instancijos teismuose
apeliacine tvarka, kasacine tvarka nagrinja Lietuvos Aukiausiasis Teismas. is
teismas yra vienintelis teismas Lietuvoje, kuris nagrinja bylas kasacine tvarka.
Apeliacin skund asmuo gali pateikti bet kokiais motyvais, tuo tarpu siteisjusi
nuosprendi ar nutari apskundimas kasacine tvarka yra apribotas tam tikrais
pagrindais. Jie yra tokie: 1) netinkamai pritaikytas baudiamasis statymas; 2) padaryta
esmini baudiamojo proceso statym paeidim.
Netinkamai pritaikytas baudiamasis statymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Baudiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos
veikos kvalifikuotos ne pagal tuos Baudiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus,
pagal kuriuos tai reikjo daryti. Esminiais BPK paeidimais laikomi tokie io
Kodekso reikalavim paeidimai, dl kuri buvo suvarytos statym garantuotos
kaltinamojo teiss ar kurie sukliud teismui isamiai ir nealikai inagrinti byl ir
priimti teising nuosprend ar nutart. Jei kasacinis skundas neatitinka i reikalavim, jis nenagrinjamas. Toki galimyb numato BPK 377 straipsnio 4 dalis, kurioje
tvirtinta, kad posdio pradioje kolegija savo iniciatyva ar proceso dalyvi praymu
gali apsvarstyti, ar kasacinis skundas atitinka BPK reikalavimus ir ar yra
539
540
m teismas remiasi pirmosios instancijos ir apeliacins instancijos teism posdiuose inagrintais rodymais.
Ketvirtas ypatumas yra tas, kad nagrindamas kasacin byl teismas yra ribojamas
tam tikr statymo reikalavim. Antai teismas be joki apribojim gali pritaikyti
lengvesn nusikalstam veik numatant statym arba nutraukti baudiamj byl.
Taiau jei ikyla klausimas apie nuteistojo padties pasunkinim, tai teismas turi teis
pritaikyti sunkesn nusikalstam veik numatant statym ar sugrietinti bausm tik
tuo atveju, kai dl to paduotas skundas.
541
Pagal BPK 382 straipsnio nuostatas teismas, inagrinjs kasacin byl, priima
vien i i nutari: 1) atmesti kasacin skund; 2) panaikinti nuosprend bei
paskesnes teism nutartis ir byl nutraukti; 3) panaikinti nuosprend, jeigu jis nebuvo
apskstas apeliacine tvarka, ir perduoti byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos
teisme; 4) panaikinti apeliacins instancijos teismo nuosprend ar nutart ir palikti
galioti pirmosios instancijos teismo nuosprend ar nutart su pakeitimais ar be
pakeitim; 5) panaikinti apeliacins instancijos teismo nuosprend ar nutart ir
perduoti byl i naujo nagrinti apeliacine tvarka; 6) pakeisti teismo nuosprend ar
nutart.
Pagal BPK 378 straipsnio nuostatas trij teisj kolegijos nagrinjama kasacin
byla gali bti perduota nagrinti iplstinei septyni teisj kolegijai, jei, baudiamojo ar baudiamojo proceso statym tinkamai pritaikius byloje, teiss norma
bt naujai aikinim teism praktikoje. Trij teisj kolegijos nagrinjama kasacin
byla gali bti perduota nagrinti Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl
skyriaus plenarinei sesijai, jeigu, pritaikius byloje baudiamj ar baudiamojo
proceso statym, byloje atsirast pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Aukiausiojo
Teismo praktikos. Byla iplstinei septyni teisj kolegijai ar Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarinei sesijai perduodama
teisj kolegijos nutartimi bet kuriuo teismo posdio metu. i nutartis paskelbiama
posdyje.
Jei kasacins instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo
nuosprend arba apeliacins instancijos teismo nuosprend ar nutart, byla turi bti
nagrinjama bendra tvarka. Kasacins instancijos teismo nurodymai yra privalomi
teisme i naujo nagrinjant byl. Taiau kasacins instancijos teismas neturi teiss i
anksto nustatyti ivad, kurias galt padaryti teismas i naujo nagrindamas byl.
I naujo nagrindamas byl pirmosios instancijos teismas ar apeliacins instancijos teismas turi teis sugrietinti bausm ar pritaikyti sunkesn nusikalstam
veik numatant baudiamj statym tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis
panaikinti dl to, kad reikia pritaikyti sunkesn nusikalstam veik numatant
statym, taip pat kai po nuosprendio panaikinimo i naujo nagrindamas byl
teismas nustato aplinkybes, rodanias, kad kaltinamasis yra padars sunkesn
nusikalstam veik.
I naujo inagrinjus byl, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis ar
apeliacins instancijos teismo nuosprendis ir nutartis gali bti skundiami bendra
tvarka.
542
PAGRINDINES SVOKOS
Nekaltumo prezumpcija - tai kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu tariamo ar
kaltinamo asmens laikymas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas BPK nustatyta
tvarka ir nepripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu.
tariamasis - asmuo, sulaikytas tariant, kad jis padar nusikalstam veik, arba
asmuo, apklausiamas apie veik, kurios padarymu jis tariamas, arba apklaus
aukiamas asmuo, kuriam yra suraytas praneimas apie tarim.
Kaltinamasis - asmuo, dl kurio BPK nustatyta tvarka prokuroras priima kaltinamj
akt arba pareikim teismui nubausti asmen baudiamojo sakymo tvarka.
Kaltinamuoju taip pat laikomas asmuo, prie kur teisme nagrinjama byla
privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka.
Nuteistasis - asmuo, dl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Nukentjusysis - fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padar fizins, turtins ar
moralins alos. Asmuo pripastamas nukentjusiuoju ikiteisminio tyrimo
pareigno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.
Gynjas - asmuo (paprastai - advokatas), kuris statym nustatyta tvarka teikia teisin
pagalb tariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar iteisintajam, gina jo teises ir
teistus interesus.
Ikiteisminio tyrimo pareignas - ikiteisminio tyrimo staigoje dirbantis asmuo, kuris
ios staigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstam veik padarius asmen ir
tokios veikos aplinkybes.
Ikiteisminio tyrimo teisjas - tai apylinks teismo teisjas, apylinks teismo pirmininko paskirtas atlikti statym numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus
Prokuroras - prokuratros pareignas, dalyvaujantis baudiamajame procese pagal
savo kompetencij. Prokuroras baudiamajame procese atlieka kaltinimo funkcij,
t. y. palaiko ikiteisminio tyrimo metu savo suformuluot kaltinim.
Kardomosios priemons - tai tokios priemons, kurios ikiteisminio tyrimo metu
tariamajam gali bti skiriamos siekiant utikrinti tariamojo, kaltinamojo ar
nuteistojo dalyvavim procese, netrukdom ikiteismin tyrim, bylos nagrinjim
teisme ir nuosprendio vykdym, taip pat siekiant ukirsti keli naujoms
nusikalstamoms veikoms.
Sumimas - pati grieiausia kardomoji priemon, kai tariamajam laikinai visikai
atimama laisv.
Nam aretas - pareigojimas tariamajam nustatytu metu bti savo gyvenamojoje
vietoje, nesilankyti vieosiose vietose ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis.
Ustatas - pinigin moka, kuri prokuratros ar teismo depozitin sskait sumoka
tariamasis, jo eimos nariai ar giminaiiai, taip pat kiti asmenys, mons ar
organizacijos.
543
rodymai - tik teistais budais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent
vien aplinkyb, reikming bylai isprsti teisingai.
KLAUSIMAI
1. Kaip baudiamojo proceso teis yra susijusi su baudiamja teise?
2. Kokiais atvejais gynjo dalyvavimas baudiamojoje byloje yra btinas?
3. Kokios yra tariamojo teisi garantijos?
4. Ivardykite nukentjusiojo teises pagal BPK.
5. Kuo kardomosios priemons skiriasi nuo baudiamosios atsakomybs priemoni?
6. Kokiais atvejais nutraukiamas ikiteisminis tyrimas?
7. Kokie kaltinamojo neatvykimo teismo posd padariniai?
8. Kokiais atvejais liudytojas gali bti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio
perdavimo priemonmis?
9. Kada teismas priima iteisinamj nuosprend?
10. Kuo skiriasi apeliacinis ir kasacinis baudiamosios bylos nagrinjimas?
UDUOTYS
1. Nubraiykite lentel, kurioje matytsi kiekvieno baudiamojo proceso dalyvio
vaidmuo, teiss ir pareigos.
2. Asmuo tariamas suklastojs oficial dokument (pvz., licencij prekiauti alkoholiniais grimais). Jis anksiau nebuvo teistas. Koki kardomj priemon turt
paskirti prokuroras ar teisjas?
3. Schemoje pavaizduokite baudiamosios bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme stadijas.
DVYLIKTAS SKYRIUS
TARPTAUTIN IR
EUROPOS SJUNGOS TEIS
1. TARPTAUTINE TEISE
Jokia visuomen negalt egzistuoti neturdama elgesio taisykli, padedani suderinti tos visuomens nari interesus ir utikrinani bendr visuomens interes
apsaug. Ne iimtis yra tarptautin bendrija, kurios svarbiausiosios nars yra suverenios valstybs. Suprantama, iai bendrijai gyvuoti taip pat btinos normos, kuriomis
tvirtinami ir saugomi jos pagrindai bei reglamentuojami bendrijos nari santykiai.
Tokios normos ir sudaro tarptautin teis.
1.1. TARPTAUTINS TEISS SVOKA
Nors tarptautin teis atlieka panaias reguliavimo ir apsaugos funkcijas kaip nacionalin teis, bt klaidinga jas vertinti tais paiais kriterijais. Tarptautins bendrijos nari santykiai kokybikai skiriasi nuo nacionalins teiss reglamentuojam
visuomenini santyki. Nacionalin teis reguliuoja tam tikros valstybs ir jos
jurisdikcijai priklausani asmen santykius, tuo tarpu tarptautin teis funkcionuoja
kitokioje aplinkoje ir reglamentuoja kitokio lygmens santykius - pirmiausia santykius,
susiklostanius tarp skirting valstybi. ie santykiai yra tarptautins politikos
rezultatas, t. y. atsiranda valstybms gyvendinant ir derinant savo politinius bei su
jais susijusius ekonominius, socialinius, kultrinius, humanitarinius ir kitokius
interesus.
Taigi nacionalins ir tarptautins teiss prigimtis, reguliavimo dalykas, teiskros
ir teiss norm gyvendinimo procesas i esms skiriasi. Todl bt neteisinga, kaip
tai danai daroma teiss teorijoje, prilyginti tarptautin teis nacionalins teiss
akoms (konstitucinei, administracinei, civilinei ir kitoms) ir nagrinti j kaip vienos
teiss sistemos dal, kartu gretinant su kitomis teiss akomis. Dl mint ypatybi
tarptautin teis negali bti nacionalins teiss dalis (ar jos aka) ir yra ypatinga teiss
sistema.
Taigi tarptautin teis galima apibdinti kaip ypating sistem teiss norm,
kuriomis reguliuojami valstybi ir kit jos subjekt tarptautiniai santykiai, atsirandantys jiems gyvendinant ir derinant politinius interesus bei atliekant su tuo susijusias
vieojo pobdio funkcijas.
Pai tarptautins teiss svok pirm kart pavartojo Jeremy Benthamas 1870 m.
knygoje vadas morals ir statym leidimo principus". Taiau i esms jis tik
atgaivino jau romn teisje vartotus terminus jus inter gentes (teis tarp taut") ir
jus gentium (taut teis"). Terminas jus gentium romn teisje i pradi reik
civilins teiss normas, kuriomis buvo reguliuojami Romos piliei santykiai su
nepilieiais, ir tik vliau jis imtas vartoti jus inter gentes (santykius tarp taut
reguliuojanios teiss) prasme.
547
Svoka tarptautin teis lyg ir turt reikti, kad i teis reguliuoja santykius tarp
taut, bet i tikrj ji reglamentuoja ne taut, o valstybi ir kai kuri kit subjekt
santykius. Todl teiss moksle ne kart buvo silomi kiti pavadinimai -valstybi
teis", valstybi iorin teis", tarpvalstybin teis". Vis dlto ie terminai pernelyg
riboti, nes tarptautin teis reguliuoja ne tik valstybi, bet ir kit jos subjekt
santykius. Be to, kai kuriose kalbose tas pats odis gali reikti ir tauta", ir valstyb".
Dar tam tikrais atvejais tarptautiniuose santykiuose gali dalyvauti tiesiogiai tautos,
kovojanios u nepriklausomyb. Taiau paprastai tautos dalyvauja tokiuose
santykiuose per savo valstybes, t. y. valstybs tarptautiniuose santykiuose yra savo
taut atstovs ir gyvendina j vali, nes jos suverenas paprastai yra atitinkama tauta.
Dl i prieasi nei vienas mint termin ir neprigijo.
Be abejo, pati tarptautin teis atsirado gerokai anksiau, negu imtas vartoti iuo
metu prastas jos pavadinimas. Jau viduramiais tarp valstybi m formuotis panas
dabartinius santykiai, tad atsirado ir atitinkamos tarptautins teiss normos. Ilgainiui
i norm turinys kito, todl pagrindiniams tarptautins teiss istorins raidos
etapams nusakyti kartais vartojami terminai klasikin tarptautin teis" ir
iuolaikin tarptautin teis". Klasikin tarptautin teis apima tarptautins teiss
raidos laikotarp nuo pat tokios tarptautins teiss, kaip ji dabar suprantama,
atsiradimo iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, t. y. nuo XVI a. iki XX a. pradios.
Jos teorinius pagrindus idst Hugo Grocijus savo Trijose knygose apie karo ir
taikos teis". Nors ir kokybikai pakitusius, daugel klasikins tarptautins teiss
princip (pvz., pagarba valstybi suverenitetui, suvereni valstybi lygyb, nesikiimas valstybi vidaus reikalus, pacta sunt servanda, atvirosios jros laisv,
diplomatin nelieiamyb) perm iuolaikin tarptautin teis.
Taut Sjungos gyvavimo laikotarp tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulini kar
galima laikyti pereinamuoju, nes btent tada pradjo formuotis svarbiausieji iuolaikins tarptautins teiss bruoai. Galutinai iuolaikin tarptautin teis sitvirtino
susikrus Jungtinms Tautoms, o jos pagrindiniai principai buvo suformuluoti 1945
m. JT Chartijoje.
Svarbiausi klasikins ir iuolaikins tarptautins teiss skirtumai yra ie: 1) klasikin tarptautin teis pripaino neribot valstybi teis kariauti siekiant gyvendinti
savo interesus, o iuolaikin tarptautin teis draudia valstybms naudoti jg ir
grasinti ja tarptautiniuose santykiuose (jgos draudimo principo nuostatos pirm kart
tvirtintos 1928 m. Paryiaus sutartyje dl atsisakymo nuo karo kaip nacionalins
politikos priemons (Briano - Kelogo pakte); 2) iuolaikinje tarptautinje teisje
sitvirtino laisvo taut apsisprendimo ir pagarbos mogaus teisms principai,
nebdingi klasikinei tarptautinei teisei; 3) vieninteliai klasikins tarptautins teiss
subjektai, galima sakyti, buvo suverenios valstybs, o dabar dalyvavimas
tarptautiniuose teisiniuose santykiuose nebra monopolizuotas ir aktyvs (nors ir
nelygiateisiai) iuolaikins tarptautins teiss subjektai yra ir tarptautins
organizacijos, taip pat kai kurie kiti tarptautini santyki dalyviai; 4) svarbiausias
klasikins tarptautins teiss altinis buvo paprotins normos, o daugelis iuolaikins
tarptautins teiss ak ir institut yra kodifikuota universaliomis ir regioninmis
tarptautinmis sutartimis.
548
Tarptautin teis
549
jau minta, tarptautins privatins teiss normos yra ir nacionalins teiss normos
(pvz., dauguma kolizini norm yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pirmosios knygos 1 dalies 2 skyriuje Tarptautin privatin teis"), nors daugeliui j
galjo turti takos tos tarptautins sutartys, kuriomis siekiama unifikuoti valstybi
nacionalins teiss normas, reglamentuojanias santykius su usienio elementu. Todl
tokios tarptautins sutartys (pvz., 1980 m. Vienos konvencija dl tarptautinio preki
pirkimo-pardavimo sutari), yra reikmingos, viena vertus, kaip tarptautins
vieosios teiss altiniai, nustatantys valstybi sipareigojimus vienodai reglamentuoti
privatinius teisinius santykius su usienio elementu, o antra vertus, kaip tarptautins
privatins teiss altiniai, nustatantys tokius santykius reglamentuojanias normas,
kurios vienu ar kitu bdu perkeliamos nacionalin teis.
Vis dlto daniausiai tarptautins teiss" terminas vartojamas vieajai tarptautinei
teisei nusakyti, nes ji yra ypatinga teiss sistema. Tuo tarpu tarptautin privatin teis
paprastai taip ir vardijama - su bdvardiu privatin", siekiant nesupainioti jos, kaip
nacionalins teiss dalies, su prastu tarptautins teiss, kaip vieosios teiss,
suvokimu.
550
Tarptautin teis
valom valstybms narms sprendim (pvz., JT Generalin Asamblja priima rekomendacinio pobdio rezoliucijas tarptautinio bendradarbiavimo klausimais).
Galimos tik labai retos iimtys, susijusios su tam tikr organizacij
virnacionalinmis galiomis sprsti tam tikrus klausimus valstybi apibrtose srityse
(pvz., Europos Sjungos institucijos gali priimti privalomus teiss aktus, bet tik tais
klausimais, kuriuos valstybs nars paskyr sprsti ES, be to, jie bus privalomi tik ES
alims).
TARPTAUTINS TEISS NORM KRIMO
IR PRIVALOMUMO YPATYBS
Kadangi tarptautinje teisinje sistemoje nra statym leidybos valdios institucijos,
tai tarptautins teiss normas kuria patys jos subjektai. ios normos kuriamos
pirmiausia valstybi sutikimu, suderinant j vali dl norm turinio ir teisinio privalomumo. Teiskros procesas paprastai vyksta sudarant tarptautines sutartis, formuojant tam tikr elgesio praktik ir pripastant j teisikai privalom (paprotini
norm atsiradimas) arba priimant tarptautini organizacij rezoliucijas.
Tarptautins teiss normos kuriamos tada, kai jos subjektai bna sitikin, jog ios
normos yra btinos. Todl toki norm privalomumas priklauso nuo pai
tarptautins teiss subjekt sutikimo. Tai ireikiama sudarant tarptautin sutart arba
kitais bdais pareikiant savo nuomon (opinio juris) dl paprotini norm. Tuo tarpu
nacionalins teiss norm privalomumas priklauso nuo konstitucins ar kitos teiss
normos, suteikianios galiojimus statym leidybos ir kitoms valstybs institucijoms
priimti norminius teiss aktus.
CENTRINS VYKDOMOSIOS VALDIOS NEBUVIMAS
Tarptautin teisin sistema neturi ir centrini vykdomosios valdios institucij, atsaking u tarptautins teiss norm gyvendinim (pasaulio vadovo" ar pasaulins
vyriausybs"), analogik nacionalinms vykdomosioms valdioms. Tik tam tikrais
apibrtais atvejais tarptautini organizacij rezoliucijos gali bti privalomos.
Pavyzdiui, pagal JT Chartij JT Saugumo Tarybai patikta pagrindin atsakomyb
u tarptautins taikos ir saugumo palaikym, todl jos rezoliucijos dl btin veiksm
iam tikslui pasiekti yra privalomos visoms valstybms.
CENTRINS PRIVALOMOS JURISDIKCIJOS
TEISMINS INSTITUCIJOS NEBUVIMAS
Tarptautinje teisinje sistemoje nra teismins institucijos, kuri galt sprsti visus
tarptautinius ginus ir taikyti sankcijas u tarptautins teiss paeidimus. Nors galima
teigti, kad egzistuoja toks pasaulinis teismas" - JT Tarptautinis Teisingumo Teismas,
galintis nagrinti valstybi ginus, bet io Teismo jurisdikcija yra fakultatyvin, t. y.
jis gali sprsti tam tikr valstybi gin tik tokiu atveju, jei abi alys sutinka su jo
nagrinjimu Teisme. Tuo tarpu nacionalini teism jurisdikcija yra privaloma ir
paprastai bylai nagrinti teisme pakanka vienos alies (iekovo) kreipimosi, o ar
atsakovas sutinka, ar ne - nesvarbu.
551
Skirtingai nuo nacionalins teiss, tarptautins teiss altiniai neturi hierarchijos (t. y.
nra pasaulins konstitucijos, statym ir postatymini akt). Jie tegali bti skirstomi
[pagrindinius ir pagalbinius. Apskritai ir patys tarptautins teiss altiniai yra kitokie,
nes dauguma j kuriami ne kurios nors vienos institucijos aktais, o tarptautins teiss
subjekt sutarimu.
Pavyzdinis, bet ne isamus tarptautins teiss altini sraas yra nurodytas JT
Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 38 straipsnyje. Taigi tarptautins teiss altiniai yra:
1. Tarptautins sutartys. Tai tarptautiniai susitarimai, sudaryti ratu tarp tarptautins teiss subjekt ir reguliuojami tarptautins teiss, nesvarbu, kiek dokument
sudaro tok susitarim ir koks yra jo pavadinimas, nra svarbu. Toki susitarim
sudarymo, vykdymo, taikymo ir galiojimo klausimai sprendiami pagal tarptautins, o
ne nacionalins teiss normas. inoma, didiausi reikm tarptautinei teisei turi
universalios tarptautins sutartys, pavyzdiui, JT konvencijos, nes jos paprastai
kodifikuoja paprotines tarptautins teiss normas. Reikmingos ir regionins sutartys,
pavyzdiui, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija.
Lokalins ir dvials sutartys maiau reikmingos.
2. Tarptautiniai paproiai. Tarptautinis paprotys - tai bendra elgesio praktika,
pripainta kaip teiss norma. Taigi paprotys susideda i dviej element: tam tikros
praktikoje susiformavusios elgesio taisykls, kuri nuolat ir gana ilg laik taikoma
tomis paiomis aplinkybmis (objektyvusis elementas - bendra, pasikartojanti ir
neprietaringa praktika), ir tokios taisykls pripainimo teisikai privaloma
(subjektyvusis elementas - valstybi opinio juris). Daugelis tarptautins teiss norm
pirmiausia atsirado kaip paprotins (pvz., 12 jrmyli teritorins jros iorin riba,
diplomatiniai imunitetai), ir tik vliau jos buvo tvirtintos (kodifikuotos)
tarptautinmis sutartimis. Taiau tarptautiniai paproiai nebtinai turi bti tvirtinti
universaliomis ar kitomis tarptautinmis sutartimis. Tai, kad egzistuoja tam
552
Tarptautin teis
554
Tarptautin teis
555
renios valios aktas (konstitucin norma, specialus statymas ar kitas teiss aktas).
Dualistine koncepcija paprastai vadovaujasi bendrosios (anglosaks) teiss sistemos
alys.
Monistin teorija, neneigdama specifini tarptautins ir nacionalins teiss
bruo, pripasta, jog ios teiss sistemos tiesiogiai sveikauja ir yra vieningoje
sistemoje (i ties yra daug srii, kurios yra reguliuojamos ir tarptautins, ir nacionalins teiss norm). Vienas i pagrindini monizmo princip yra tarptautins
teiss virenyb prie nacionalin teis, t. y. nacionalins teiss norm priklausomumas nuo tarptautins teiss, nes valstybs atsiradimo ir jos suverenios valdios
altiniu paprastai laikomos tarptautins teiss normos.
Lietuvos Respublikos, kaip ir daugelio kontinentins Europos ali, teiss sistema
grindiama monistine koncepcija. Jos taikymas vis pirma nulemtas Konstitucijos
138 straipsnio 3 dalies, kurioje skelbiama, kad Seimo ratifikuotos tarptautins sutartys
yra sudedamoji nacionalins teiss sistemos dalis. Konstitucinio Teismo
jurisprudencijoje (pvz., 1995 m. sausio 24 d. ivadoje dl Europos mogaus teisi ir
pagrindini laisvi apsaugos konvencijos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 1995 m. spalio 20 d. nutarime dl Tarptautini sutari statymo atitikimo
Konstitucijai) i konstitucin nuostata iaikinta kaip leidianti Lietuvos teisje tiesiogiai taikyti ratifikuot tarptautini sutari nuostatas kaip nacionalinius statymus,
pripainti tokioms sutartims statym gali. Taiau btina atsivelgti ir tai, kad dabar
galiojanio 1999 m. Tarptautini sutari statymo 11 straipsnio 2 dalyje tvirtintas
ratifikuot tarptautini sutari virenybs prie nacionalinius statymus principas.
Ten raoma, kad jei sigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis
nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos statymai, kiti teiss aktai,
galiojantys ios sutarties sudarymo metu arba sigalioj po ios sutarties sigaliojimo,
taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties nuostatos". Taigi ratifikuotos
tarptautins sutartys negali prietarauti tik Konstitucijai (jos 7 straipsnio 1 dalyje
skelbiama, jog negalioja bet koks Konstitucijai prieingas teiss aktas). Tuo tarpu
Seimo neratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys i esms turi
postatymini teiss akt gali, nes negali prietarauti ne tik Konstitucijai, bet ir
statymams (statym ar auktesns galios aktus gali priimti tik Seimas).
Nacionalins teiss santykio su bendrja tarptautine teise pagrindai nustatyti ir
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalyje, pareigojanioje valstyb
savo usienio politikoje vadovautis visuotinai pripaintais tarptautins teiss
principais ir normomis. I pairos i nuostata gali pasirodyti dualistin, nes galima
pagalvoti, kad vidaus ir usienio politikos yra atskirtos ir bendrosios tarptautins
teiss normos netaikomos nacionalinje teisje. Taiau praktikoje i nuostata
aikinama plaiau, remiantis monistine koncepcija. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas 2000 m. gruodio 21 d. nutarimu Nr. 28 aprobuotoje Lietuvos
Respublikos teism praktikos taikant tarptautins privatins teiss normas apibendrinimo apvalgoje konstatavo, kad vienas i visuotinai pripaint tarptautins teiss
princip, kuriuo pagal Konstitucijos 135 straipsnio 1 dal privalo vadovautis Lietuvos
Respublika, yra tarptautins teiss virenybs prie vidaus (nacionalin) teis
principas. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas taip pat pabr, kad is principas
reikia ir neratifikuot tarptautini sutari virenyb esant j kolizijai su nacionaline
teise. teigin Teismas pagrind Civilinio ir kit kodeks bei statym nuostatomis,
kuriose numatyta vis galiojani tarptautini sutari priorite556
Tarptautin teis
Tarptautin teis
se srityse, bet vis dlto suvaro savo suverenias teises, sukurdamos teisin vienet,
pareigojant susijusius subjektus ir pat save.
Bylos Costa prie ENEL sprendime ETT tvirtino Europos Bendrij pirmins
teiss virenyb vliau priimt nacionalins teiss norm atvilgiu. Vliau, 1970 m.
gruodio 17 d. sprendime, priimtame nagrinjant Tarptautins prekybos bendrovs
(vok. Internationale Handelsgesellschaff) byl 11/70, Teismas iplt Europos
Bendrij teiss virenybs principo taikym ir Bendrij antrinei teisei.
Simmental II bylos 106/77 sprendime, priimtame 1978 m. kovo 9 d., ETT taip
suformulavo Europos Bendrij teiss virenybs princip: Valstybje narje paskirtas teisjas savo kompetencijos ribose yra galiotas taikyti Europos Bendrij teiss
nuostatas j neribodamas, taip pat ginti atskiram asmeniui suteiktas teises. Tuo tarpu
prietaraujanios Europos Bendrij teisei nacionalins teiss normos netaikomos,
neatsivelgiant tai, kada jos buvo priimtos, - po atitinkamo Europos Bendrij teiss
akto primimo ar iki jo". I io ETT sprendimo, be kita ko, aiku, kad Europos
Bendrij teiss virenyb yra teiss taikymo, o ne jos galiojimo apskritai principas.
Tais atvejais, kai tiesiogiai taikomose Europos Bendrij teiss nuostatose tvirtintos i
esms kitos teiss ar pareigos negu atitinkamos nacionalins teiss normose, tai
pastarosios normos netaikomos, o nacionalins staigos ir teismai pareigojami taikyti
tik Europos Bendrij teiss nuostatas.
Remdamasis Europos Bendrij teiss virenybs principu, ETT utikrina viening
Bendrij teiss taikym ir beslygin veikim jos taikymo srityje.
563
Europos Bendrij valstybi nari pilieiai gali tiesiogiai remtis atskiromis direktyv nuostatomis santykiuose su valstybmis narmis (nepriklausomai nuo to, ar
valstyb konkreiu atveju yra vieosios ar privatins teiss subjektas), j staigomis ir
teismais, jeigu: 1) direktyvos nuostata yra pakankamai aiki, t. y. joje nedviprasmikai
tvirtinta valstybs nars pareiga; 2) direktyvos nuostata yra pakankamai apibrta; 3)
direktyvos nuostata yra beslygin, t. y. jai gyvendinti nekeliama jokia speciali
slyga ir nereikia Europos Bendrij ar valstybi nari papildom priemoni; 4)
direktyvos nuostatomis siekiama suteikti teises atskiram asmeniui; 5) valstyb nar
laiku neperkl direktyvos nuostat nacionalin teis ar nepakankamai j gyvendino
(pagal 1982 m. ETT sprendim byloje 8/81 Becker ir pagal 1984 m. sprendim byloje
70/83 Kloppenburg).
Sprendimai. Pagal EB sutarties 249 straipsnio 4 dal sprendimai yra teiss aktai,
privalomi visos apimties tiems, kuriems jie yra taikomi. Skirtingai nuo reglament ir
direktyv, sprendimai nra abstrakios taisykls, taikomos daugeliu atvej. Tai konkreios nuostatos, skirtos atskiriems asmenims.
Jurisprudencija. Pagal EB sutarties 234 straipsn ETT galiotas aikinti Europos
Bendrij pirmin ir antrin teis, o ie aikinimai yra pripastami kaip galutiniai ir
privalomi.
ETT praktika btina Europos Bendrij teiss nuostatoms teisingai suvokti. I EB
sutarties preambuls pirmojo sakinio ir ES sutarties 1 (buv. A) straipsnio 2 dalies
nuostat aiku, kad Europos Bendrijos yra labai dinamikos. Atsivelgdamas tai,
ETT jau seniai Europos Bendrij teis aikina gana geranorikai integracijos proces
atvilgiu. Tiesa, kartais ETT yra kritikuojamas dl tokio palankaus Europos
integracijos procesui Bendrij teiss aikinimo, taiau reikia neumirti, kad btent
ETT paspartino kai kuriuos svarbiausius Europos Bendrij teiss raidos pokyius.
teisins padties, jei jo interesai turjo ar galjo bti ginami, t. y. asmeniui turi bti
garantuojamas teisinis tikrumas. Taip princip ETT interpretavo 1973 m. bylos 1/
73 Westzucker sprendime. Teist lkesi gynimo apimtis visada nustatoma pagal
aplinkybes, t. y. pagal tvirtinanios gintin asmens teisin padt Europos Bendrij ar
nacionalins teiss nuostatos prasm ir tikslus.
ATGALINIO VEIKIMO DRAUDIMAS
Atgalinio veikimo draudimas - tai dar vienas bendrasis Europos Bendrij teiss
principas. J taip pat galima traktuoti kaip kit Europos Bendrij bendrj teiss
princip (t. y. teist lkesi ir teisinio tikrumo princip) element.
Vadovaudamiesi atgalinio veikimo draudimo principu, Europos Bendrij valstybi nari pilieiai gali tiktis, kad esamos j teisins padties vliau nepablogins
Europos Bendrij aktai ir priemons.
Skiriamas tikrasis ir netikrasis atgalinis teiss akto veikimas. Tikrasis
(retroaktyvus) atgalinis veikimas reikia vlesn jau sureguliuot klausim teisin
reguliavim. Pagal teisinio tikrumo princip Europos Bendrij institucijos negali
vliau keisti jau sureguliuot klausim teisinio reguliavimo bkls, jeigu is
pakeitimas pablogint jo adresat teisin padt. Netikrasis (retrospektyvus) atgalinis
veikimas yra tada, kai Europos Bendrij teiss aktas toliau pltoja ankstesniais teiss
aktais pradt ir nebaigt tam tikr klausim teisin reguliavim. ETT jurisprudencija
pripasta netikrj atgalin teiss akto veikim, jeigu jis nepaeidia teist lkesi
principo pagrindini element. Taiau teist lkesi principo neturt bti paisoma,
jeigu to reikalauja Europos Bendrij interesai.
Iimtis yra Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 7
straipsniu pagrsta nuostata, pagal kuri baudiamj norm atgalinis veikimas yra
draudiamas visada. Tai reikia, kad nacionalins staigos ir teismai, usiimantys
baudiamuoju persekiojimu, negali grsti savo sprendim baudiamj teiss norm
atgaliniu veikimu.
568
SUBSIDIARUMO PRINCIPAS
is principas padeda atskirti Europos Bendrij ir valstybi nari kompetencij,
atsakydamas klausim, ar tam tikr tiksl Europos Bendrijos gali pasiekti geriau nei
valstybs nars. Pavyzdiui, siekiant sumainti kenksming mediag patekim
Reino up dl panaudoto pramoninio vandens ar oro utertum dl pramonini
emisij, kyla klausimas, kas - Europos Bendrijos ar valstybs nars pavieniui - i
problem isprst efektyviau.
Asocijuot Vidurio ir Ryt Europos valstybi pasirengimo integracijai Europos
Sjungos vidaus rink Baltojoje knygoje Komisija ireik nuomon, kad Europos
Bendrijos savo veikloje turi vadovautis subsidiarumo principu, t. y. priimti teiss
aktus tik tada, jeigu nacionaliniu ar regioniniu (keli valstybi nari) lygiu tam tikras
klausimas negali bti isprstas taip pat efektyviai ar dar efektyviau. Taigi pagal
subsidiarumo princip tam tikras Europos Bendrij iimtinei kompetencijai
nepriklausantis klausimas atiteks j kompetencijai, jeigu bus isiaikinta, kad
Bendrij veikla, sprendiant klausim, bt efektyvesn nei valstybi nari.
Europos Bendrij kompetencija (t. y. didesnis j veiklos efektyvumas) konstatuojama,
jeigu: 1) pagal EB sutarties 5 straipsnio 2 dal nustatoma, kad valstybi nari lygiu
priimtos priemons yra nepakankamos tam tikriems tikslams pasiekti. Kai sakoma
valstybi nari lygiu", turimos omeny ne visos valstybs nars, o tik kelios ar ribotas
j skaiius; 2) nustatoma, kad Europos Bendrijos gali pasiekti tam tikr tiksl geriau
nei viena ar kelios valstybs nars. Taiau tai nereikia, kad btinai visos valstybs
nars turi pritarti tam tikriems Europos Bendrij veiksmams. Pagal EB sutarties 5
straipsnio 2 dal pagrindinis kriterijus, pagal kur sprendiama, ar Europos Bendrij
veiksmai yra reikalingesni nei valstybi nari, yra i veiksm mastas ir poveikis.
Pagal subsidiarumo princip nustaius, kad Europos Bendrijos turi kompetencij
priimti teiss akt, reikia isiaikinti, kokia forma i kompetencija turi bti
realizuojama, t.y. kok teiss akt Bendrijoms reikia priimti (reglament, direktyv ar
sprendim) ir kiek is aktas turi bti detalus. Atsivelgdamos EB sutarties 5
straipsnio 2 ir 3 dalyse tvirtintus subsidiarumo bei proporcingumo principus, Europos Bendrijos turi pasirinkti tokias priemones savo kompetencijai gyvendinti,
kurios maiausiai varyt valstybi nari suverenitet. Kaip laikomasi subsidiariumo
principo, sprendiant i Amsterdamo tarpvyriausybinje konferencijoje priimto
Protokolo dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo 13 punkto, kontroliuojama remiantis EB sutarties nuostatomis (vadinasi, ir ETT kompetencijos
nuostatomis).
Amsterdamo tarpvyriausybin konferencija patikslino subsidiarumo principo
turin, primusi Amsterdamo sutarties Protokol dl subsidiarumo ir proporcingumo
princip taikymo. Protokolo 5 punkte aikinama, kad pagal subsidiarumo princip
Europos Bendrij veiksmai pateisinami tik tuo atveju, jeigu: 1) valstybi nari
veiksmai, kuri gali bti imamasi pagal j konstitucines normas, nebt pakankami
norimam tikslui pasiekti ar 2) is tikslas gali bti geriau pasiektas Bendrij veiksmais.
ios EB sutarties 5 straipsnio 2 dalyje pagrstos slygos bt patenkintos, jei,
pavyzdiui, veikla atskirose valstybse narse paeist EB sutarties nuostatas arba
kenkt valstybi nari interesams, o veikla, kurios imtsi Europos Bendrijos turt
aikius pranaumus.
569
Subsidiarumo principas vairiose valstybse narse gali bti traktuojamas nevienodai. Pavyzdiui, atsivelgdamos savo specifik, Vokietija, Austrija ir Belgija
per Amsterdamo tarpvyriausybin konferencij padar Bendr pareikim, kuriame
pateik subsidiarumo principo interpretacij: anot j, is principas yra susijs ne tik su
valstybmis narmis, bet ir su j regionais, nes pagal nacionalin konstitucin teis
region valdios institucijos taip pat yra kompetentingos priimti teiss aktus.
SUDERINAMUMO PRINCIPAS
is principas atsispindi ES sutarties 1 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio ir 3 straipsnio
1 dalies nuostatose, kuriose tvirtinta ES uduotis organizuoti darna ir solidarumu
pagrstus valstybi nari ir j taut santykius, taip pat akcentuojama (Europos
Bendrij) institucij veiklos, kuria siekiama ES tiksl, darnos btinyb. Be to, atskiri
suderinamumo principo aspektai atsiskleidia EB sutarties 10 straipsnyje, EAEB
sutarties 192 straipsnyje ir EAPB sutarties (iuo metu negalioja) 86 straipsnyje
tvirtintuose valstybi nari itikimybs Europos Bendrijoms bei lojalaus bendradarbiavimo principuose. Valstybs nars pirmiausia yra pareigotos darniai veikti
vairiose Europos Bendrij politikos ir tarpusavio bendradarbiavimo srityse bei
nesiimti joki priemoni, kurios trukdyt siekti Europos Bendrij tiksl (EB sutarties
10 str. 2 d.).
Suderinamumo principas gali bti suvokiamas kaip vidinis ir kaip iorinis suderinamumas. Vidinio suderinamumo principas reikia suderinamum Europos Bendrij
vidaus santykiuose, t. y. atspindi Bendrij institucij veiklos darn. is principas ypa
akcentuojamas EB sutarties 158 straipsnyje Bendrijos pareiga stiprinti ekonomin ir
socialin sanglaud" ir EB sutarties 161 straipsnio 2 dalyje, pagal kurios nuostatas
steigtas Sanglaudos fondas aplinkos apsaugos bei transeuropiniams transporto
infrastruktros projektams finansuoti, itaip skatinant darni Bendrijos pltr
ekonomikos ir socialinje srityse.
Iorinio suderinamumo principas reikia suderinamum Europos Bendrij
ioriniuose santykiuose, t. y. atspindi darn Bendrij ir valstybi nari bendradarbiavim. is principas akcentuojamas ES sutarties 3 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje, kuriose tvirtinta visos ES iorins veiklos darnos btinyb bei valstybi
nari pareiga aktyviai ir beslygikai remti ES usienio ir saugumo politik, ilaikant
lojalumo bei savitarpio solidarumo dvasi.
SOLIDARUMO PRINCIPAS
Solidarumo principas pirm kart buvo iaikintas 1973 m. ETT bylos 39/72
Schlacht-und Nichtvermarktungsprmien sprendime. Pagal princip valstybs nars
pareigotos veikti solidariai Europos Bendrij ir kit valstybi nari atvilgiu.
Solidarumo principas yra panaus tarptautins teiss norm tvirtint abipusikumo
princip - abu principai yra paeidiami, jeigu valstybs nars nesilaiko savo
sipareigojim viena kitos atvilgiu. Po Maastrichto sutarties solidarumo principas
adresuojamas ne tik valstybms narms (pvz., pagal EB sutarties 2 straipsn vienas i
Bendrijos udavini yra padti siekti valstybi nari solidarumo), bet ir valstybi
nari tautoms (pagal ES sutarties 1 straipsnio 3 dalies antrj sakin ES uduotis
570
yra organizuoti darna ir solidarumu pagrstus santykius tarp valstybi nari ir tarp j
taut).
Amsterdamo sutartis papild ES sutart naujomis solidarumo princip tvirtinaniomis nuostatomis. Naujos redakcijos ES sutarties 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta konstruktyvaus nebalsavimo procedra. Joje suvelnintas reikalavimas Tarybai
priimti sprendimus Bendrosios usienio ir saugumo politikos srityje vienbalsiai. Iki
tol sprendimui priimti reikjo, kad vis valstybi nari atstovai btinai u j balsuot,
o dabar Taryba gali priimti privalom sprendim ir tuo atveju, jeigu viena ar kelios
valstybs nars susilaiko. Susilaikiusi valstybi is sprendimas nepareigoja, jeigu
jos yra padariusios atitinkam pareikim, taiau solidarumo labui ios valstybs taip
pat privalo nesiimti toki veiksm, kurie trukdyt ar kenkt ES veiklai.
PAGRINDINS SVOKOS
Tarptautin teis - tai ypatinga sistema teiss norm, kurios reguliuoja valstybi ir
kit jos subjekt tarptautinius santykius, atsirandanius jiems gyvendinant ir
derinant politinius interesus bei atliekant su tuo susijusias vieojo pobdio funkcijas.
Tarptautin privatin teis - vidaus (privatins) teiss dalis, kurios normos reguliuoja
civilinius, eimos, darbo ir kitus santykius, turinius tarptautin (usienio)
element.
Atsakomosios priemons - tai valstybi savipagalbos priemons, kuriomis nesilaikoma tarptautini sipareigojim atsakant kitos valstybs padaryt tarptautins
teiss paeidim. Jos gali bti taikomos tol, kol nenutraukiamas j taikym lms
tarptautins teiss paeidimas, ir turi bti proporcingos paeidimui.
Represalijos - atsakomosios priemons, kuri valstyb imasi individualiai.
Tarptautins sankcijos - atsakomosios priemons, kuri valstybs imasi kolektyviai
(jas paprastai nustato tarptautini organizacij rezoliucijos).
Tarptautins sutartys - tarptautiniai susitarimai, sudaryti ratu tarp tarptautins teiss
subjekt ir reguliuojami tarptautins teiss, nesvarbu, kiek dokument sudaro tok
susitarim ir koks yra jo pavadinimas.
Tarptautinis paprotys - bendra tarptautins teiss subjekt elgesio praktika, pripainta
kaip teiss norma.
Bendrieji teiss principai - tai bendri tarptautins ir nacionalins teiss (vis teisini
sistem) principai, ireikiantys pagrindines teiss idjas.
Jurisprudencija - tai pagalbinis tarptautins teiss altinis, formaliai neturintis precedento galios, bet labai reikmingas aikinant galiojani tarptautin teis, t. y.
nustatant, ar egzistuoja konkreti tarptautins teiss norma, taip pat aikinantis
konkreios paprotins ar sutartins normos turin.
Doktrina - pagalbin priemon tarptautins teiss normoms ir j turiniui nustatyti.
Autoritetingiausias tarptautins teiss doktrininis altinis yra JT Tarptautins
teiss komisijos (Generalins Asambljos pagalbins institucijos tarptautins
teiss kodifikacijai ir paangiai pltrai) darbai.
Vienaaliai aktai - tai tarptautins teiss subjekt individualios valios aktai (pareikimai, protestai, notos ir kt.), kuriais prisiimami tarptautiniai sipareigojimai
arba ireikiama nuomon dl aktuali tarptautins teiss klausim.
Rezoliucijos - tarptautini organizacij priimami sprendimai, kurie daniausiai yra
rekomendacinio pobdio.
Suverenitetas tradicikai suprantamas kaip valstybs valdios virenyb jos viduje bei
nepriklausomumas nustatant iorinius santykius.
Nuoroda - toks tarptautins teiss norm gyvendinimo nacionalinje teisje bdas,
kai blanketinje nacionalins teiss normoje nurodoma taikyti tarptautins teiss
normas.
572
573
KLAUSIMAI
1. Kaip atsirado terminas tarptautin teis"?
2. Kuo skiriasi klasikin ir iuolaikin tarptautin teis?
3. Kuo skiriasi tarptautin vieoji ir tarptautin privatin teis?
4. Kas yra kolizins normos?
5. Kas yra opinio juris?
6. Kuo JT Saugumo Tarybos funkcijos pasaulyje panaios nacionalini valstybi
vyriausybi funkcijas?
7. JT Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcija yra fakultatyvin. Paaikinkite,
k tai reikia.
8. Kokie tarptautins teiss altiniai yra pagrindiniai?
9. Kokie yra svarbiausi tarptautins teiss skirtumai nuo nacionalins teiss?
10. Kaip tarptautins teiss altini poiriu vertintinas Lietuvos Respublikos
Aukiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo - priimtas Kovo 11-osios Aktas dl
nepriklausomos Lietuvos valstybs atstatymo?
11. Kokiais atvejais fizinis asmuo gali bti pripaintas tarptautins teiss subjektu?
12. Kokios yra tarptautini organizacij rys?
13. Kuo skiriasi dualistin ir monistin teorijos apie tarptautins ir nacionalins
teiss santyk?
14. Kas sudaro tarptautins teiss sistemos bendrj ir specialij dal?
15. Kas nustato, ar buvo paeista jus cogens norma?
16. Kaip tarptautins teiss poiriu vertintumte 1939 m. Lietuvos ir Vokietijos
sutart dl Klaipdos krato perleidimo bei vadinamj Molotovo-Ribentropo pakt?
17. Kur yra tvirtinti pagrindiniai tarptautins teiss principai?
18. Kokios bendrijos sudaro Europos Sjung?
19. Kuo skiriasi svokos Europos Sjungos teis" ir Europos Bendrij teis"?
20. Kuo reikminga Costa v. ENEL byla?
21. Kuo skiriasi EB teiss tiesioginis taikymas nuo tiesioginio veikimo?
22. Kas gresia ES valstybei narei, kuri laiku negyvendina direktyvoje numatyt
tiksl?
23. K reikia Europos Bendrijos pirmin ir antrin teis?
24. Koks yra reglament poveikis nacionalinei teisei?
25. Kada pasireikia direktyv tiesioginis poveikis?
574
UDUOTYS
1. Lentelje palyginkite Jungtini Taut Generalins Asambljos vaidmen pasaulyje ir Lietuvos Respublikos Seimo vaidmen Lietuvoje.
2. Padiskutuokite, ar Tibetas ir Ikerijos en Respublika yra tarptautins teiss
subjektas.
3. Padiskutuokite, ar Lietuvos Respublikos teisins sistemos ir tarptautins teiss
santykis yra nustatytas pagal dualistin ar pagal monistin teorij.
4. Schemoje pavaizduokite dabartins Europos Sjungos struktr.
5. Schemoje pavaizduokite EB pirmins ir antrins teiss altinius.