KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

TEISS SAMPRAT VAIROV

Teiss kursinis darbas

Vadovas: doc. A.enaviius

Atliko: Vadybos ir ekonomikos fakulteto
VB 8/3 gr. studentas Kstutis Gailius

KAUNAS 1999

VADAS
Norint nagrinti teiss moksl, kaip ir kiekvien moksl, pirmiausia reikia isiaikinti,
k mes nagrinsime, kadangi pastangos perprasti objekt, kurio reikm neinoma,
yra bevaiss ir betiksls.
Taigi, kaip atsirado teis? P.Leonas Teiss enciklopedijos paskaitose mini sen
graik padavim, kuriame Dzeusas pasiunts itin proting asmen Epimet, kuris
turjo ems btybes apdalinti rankiais kovai dl bvio. Vienai btybei Epimetas
davs atrius nagus, kitai didelius sparnus, dar kitai stiprius dantis. Taiau mogui
jam pritrk dovan ir jis apdovanojs mog visuomens instinktu. Dl ios
prieasties mogus tai nra kakokia atskira btyb, galinti gyventi savarankikai.
Jis turi stipr prigimtin polink bti visuomens dalimi ir daniausiai suprantamas bei
nagrinjamas kaip visuomens dalis. mogus be visuomens negali gyventi, kadangi
bdamas atsiskyrs jis netenka savo prasms.
Norint suvokti teis reikia atsakyti tris klausimus: kuo teis skiriasi nuo grasinimais
paremt sakym ir kuo su jais susijusi? Kuo teisin pareiga skiriasi nuo moralins
prievols ir kuo su ja susijusi? Kas yra normos ir kokiu mastu teis sudaro normos?
Daugelio mokslinink darb pagrindinis tikslas buvo aikiai ir neabejotinai atsakyti
iuos klausimus. Buvo stengiamasi suformuluoti teiss apibrim, kadangi nors
nemaai moni suprato teis, niekas nemokjo jos apibrti apibrti rib, kas yra
teis, o kas ne. Toki situacij puikiai iliustruoja posakis Kai matau drambl, a galiu
j atpainti, bet negaliu apibrti. Taigi, nors teisininkai ir puikiai imano teis, taiau
ir joje yra dalyk, ryi, kuri jie iki galo nesupranta.
Kartais galima naudoti grynai verbalin apibrim, kuris paaikina odius,
ireikdamas juos plaiai paplitusiomis ir visiems suprantamomis svokomis.
Neaiks odiai apibriami nusakant j priklausym kokiai nors grupei bei taip pat
parodant objekto iskirtines savybes, kurios j atskiria nuo grups. Pavyzdiui,
dramblys yra keturkojis gyvnas, turintis dideles iltis, straubl ir uodeg. is
apibrimo bdas yra pats paprasiausias, taiau jis tinka ne bet kokiems odiams
paaikinti. Ar apibrimas bus tikslus priklauso nuo tam tikr slyg: apibriamas
daiktas turi priklausyti didesnei grupei, kurios pobdis bt aikus. Teiss svokos
atvilgiu is apibrimo bdas visikai netinka, kadangi nra tokios gerai inomos ir
bendros kategorijos, kuri apimt teis. ia kategorija galt bti bendroji elgesio
norm eima, taiau normos samprata taip pat reikalauja atskiro paaikinimo. Be io
apibrimo bdo dar yra ir nemaai kit, taiau trys pagrindins problemos,
slypinios klausime kas yra teis? reikalauja platesnio apibdinimo, kadangi jos yra
labai skirtingos.
Teiss, kaip valstybs nustatyt ar sankcionuot, visiems privalom, formaliai
apibrt, prireikus valstybs prievarta garantuojam, visuomenini santyki dalyvi
elgesio taisykli sistemos, samprata ilg laik nekl didesni diskusij. Susiformavo
poiris teis, kaip sustabarjusi udar visuomens sistemos dal. Bdama
socialinis reikinys, teis dl tokio poirio prarado tiesiogin ry su mogumi, jo
emocijomis, poreikiais. aidiantys smlio dje vaikai, dar nesuprantantys odi
valstyb, statymas, teis, suvokia, kas yra teisinga ir kas ne, kad egzistuoja bendri

didiajai pasaulio taut daugumai draudimai. Dl panai samprotavim, teiss

tradicij, vairi teiss mokslo raidos krypi pasaulio teiss moksle susiformavo
nemaai teiss samprat, gerokai besiskiriani nuo mums prastos.

Teiss samprata
Teiss svok apibrti stengiasi nemaai mokslinink, taiau galutins nuomons kol
kas neprieinama. Taiau jei yra teiss svoka, tai turi bti ir jos turinys, kur reikt
inagrinti norint geriau suprasti pai savok.
Protaujantis mogus gyvenime visada veikia turdamas tiksl ir jo siekdamas.
Veikdamas savo tikslo link mogus laikosi tam tikr taisykli, kurios vadinamos
normomis. Pagal tikslus normos yra labai skirtingos, taiau pagrinde jos skiriamos
dvi grupes: technins normos (taisykls) ir etins normos.
Technin norma yra tokia taisykl, kuri nusako, kaip siekti tikslo, kad j pasiekti kuo
efektyviau bei sulaukti geriausi rezultat. Kiekvienas darbas, kur atlieka mogus,
yra apibrtas techninmis normomis, kurios pasako mogui, kaip jam geriausiai
atlikti t darb. Kadangi mogaus darb (ir tiksl) yra be galo daug, todl ir technini
norm yra labai daug.
Taiau siekdamas savo asmenini tiksl mogus susiduria su tokia problema, kaip
tiksl prietaravimas kitiems tikslams, kadangi vieno mogaus tikslo siekimas trukdo
kitam mogui siekti savo tikslo. Pavyzdiui ta paia prekybos vieta nori naudotis du
prekeiviai, taiau abu joje tilpti negali, todl kakuris vienas i j savo tikslo pasiekti
negali dl kito prekeivio tikslo vykdymo.
Atsiranda moni poreikis derinti tikslus, kadangi nors jie pagal Hobbes yra vienas
kitam prieai, taiau jie taip pat yra vienos visuomens nariai. I to, kaip visuomenje
isprendiamas skirting tiksl susidrimas galime sprsti apie moni veikimo
paproius. Taisykls, kurios nustato moni gyvenimo vairi tiksl santykius, yra
vadinamos etikos normomis (taisykls).
Technikos normos yra mogaus veikimo taisykls atskiriems tikslams vykdyti, o
etikos normos yra taisykls, kurios padeda suderinti skirtingus moni tikslus. ios
skirtingos taisykls nepakeiia vienos kit, jos tik papildo viena kit. Etikos normos
riboja moni veiksmus vykdant technikos normas. Technikos normos kinta keiiantis
atliekamam darbui, o tuo tarpu etikos normos visada galioja tos paios. Etikos normos
skiriasi vairiais laikais ir vairiose vietose, taiau tuo paiu laiku toje paioje vietoje
to paties mogaus veiklai galioja nekintanios etikos normos.
Technikos normas mogus gali vykdyti, taiau gali ir nevykdyti. Nesilaikydamas
darbo atlikimo taisykli mogus paprasiausiai blogai atliks darb ir pakenks sau
paiam. Etikos normos, kurios suderina vairi moni tiksl siekimus, yra
privalomos. Jos privalomos dl paprastos prieasties: jei mons j nesilaikys, tai
trukdys ne tik savo, bet ir savo kaimyn darbus, trukdys svetimiems tikslams.
Visuomen, kurios pagrindu ir kuriamos etins normos, pasmerks poelg,
prietaraujant toms normoms, o j nevykdytojas turs savo poelgi padarinius

atitaisyti. Etikos normas reikalauja vykdyti visuomen, kurios nariais yra mons,
todl jos ir privalomos kiekvienam konkreios visuomens nariui.
Technikos normos yra objektyvios gamtos reikiniai vyksta pagal tam tikrus
dsnius, kuriems mogus technikos atvilgiu negali paprietarauti. O etikos norm
turinys daniausiai yra subjektyvus: vienoks ar kitoks normos nevykdymas priklauso
nuo mogaus sitikinim, tikybini pair, tautybs ir panaiai.
Akivaizdu, jog teis priklauso etikos normoms, taiau kas yra teis, jos turinys, dar
neinome. Norint nustatyti reikini svok reikia nurodyti bendr visiems tos ries
reikiniams poym ir poym, skiriant tos ries reikinius nuo kit reikini.

Teiss, kaip tautos kultros, samprata

i samprata grindiama mogaus socialumo ir jo kultros polinkiu. Kaip inoma, jau
nuo senovs mons gyveno tam tikromis grupmis. Tai galima paaikinti vairiai:
psichikos ypatybmis, darbo pasidalijimo galimybmis, kovos dl buvo buvimu. ie
aikinimai turi vien bendr bruo gyvenant kartu su kitais individais mogaus
protas tobulja. monms bendraujant tarpusavyje, kas yra neivengiama gyvenant
grupse, socialiniam gyvenimui reikms gyja mogaus protas ir jo sielos gabumai.
Naujaisiais amiais (XVII a.) pairos, kad mogus be visuomens negali egzistuoti
pirmasis m laikytis oland filosofas Hugo Grotius. Jis teig, jog mogus yra
visuomens dalis (homo socius), turi palinkim gyvenim visuomenje (appetitus
societatis) ir nori gyventi su panaiais save asmenimis.
Taiau yra ir kita mogaus prigimties teorija, kuri, kaip ir reikia tiktis, visikai
prieinga pirmjai. Angl filosofas Hobbes tvirtina, kad mogus mogui yra mirtinas
prieas vilkas (homus homini lupus est). Hobbeso manymu, kiekvienas mogus yra
pasirengs ir priverstas kovoti su kitais monmis dl savo ilikimo.
Nepaisant, kad abi ios teorijos teigia prietaraujanius vien kitam dalykus, jos abi
yra teisingos ir turi pagrind moni gyvenimo reikiniuose. Kiekvienas mogus
stengiasi kuo ilgiau igyventi ir todl daro visk, kas padeda apsaugoti jo gyvyb ir
vengia t dalyk, kurie sukelt jai pavoj. mons konkuruoja tarpusavyje, kadangi
nordamas gyventi geriau vienas mogus turi priversti kit mog gyventi blogiau.
Pavyzdiui, du pirkliai, prekiaujantys tomis paiomis prekmis, tiesiogiai konkuruoja
tarpusavyje ir, jei galt, imtsi bet koki priemoni konkurentui paalinti,
sutrumpinti jo gyvenim tam, kad prailginti savj. Taip pat yra ir su dviem
darbininkais, kokuruojaniais dl laisvos darbo vietos. Taiau iems darbininkams
susijungus profesin sjung sudarius ma atskir visuomen, kurios dalimis jie
yra, j prietaravimai dingsta ir jie stengiasi palaikyti vienas kit.
Taigi i pateikt pavyzdi matome, kad ir H.Grotiuso ir Hobbeso teorijos yra
suderinamos realiame moni gyvenime. Kiekvienoje moni grupje yra ir
savitarpio santaikos (vieningos visuomens) ir neapykatos pradmen. Atskiro
mogaus elgesys visuomenje didele dalimi priklauso nuo to, kaip jis aukljamas,
koki prad tobuljimas skatinamas, o koki slopinamas. Jeigu mogus bus

tiklingai aukljamas norint sustiptinti jo neapykantos visuomenei ir atsiribojimo

jausm, tai taps manomu dalyku. Jei bus lavinamas santaikos jausmas, mogus jausis
ir laikys save visuomens dalimi.
Situacija, kai asmuo arba nori bti visuomens dalimi arba nori bti atsiskyrs nuo
pilkos mass, priklauso nuo to, kokie yra moni santykiai toje konkreioje
visuomenje. Visuomens santyki pobdis priklauso nuo toje visuomenje
veikianios teiss. Vadinasi, norint nagrinti visuomens problemas, pirmiausia reikia
gerai inoti toje visuomenje veikiani teis, bei suprasti teiss svok apskritai.
monms bendraujant atsiranda tam tikri poymiai, bdingi tik mstanioms
btybms: sugebjimas sprsti naujas uduotis, kultrinis prisitaikymas, ini
perdavimas, gebjimas sukurti universalius simbolius, kuriais ukoduot informacij
suprast bet kuris, inantis t simboli reikm. Sugebjimas bendrauti universaliais
simboliais laikomas pagrindine moni savybe.
Simboliai skirstomi referentinius yminius tam tikrus daiktus (lova, d, medis)
ir ekspresinius sukelianius platesnes asociacijas (teisingumas, meil). moni
gyvenimui itin didel tak turi ekspresiniai simboliai, turintys perkeltin prasm.
Svarbiausi ekspresiniai simboliai kultros vertybs ymintys tam tikros moni
visuomens idealus, susidariusius kaupiant ir perduodant patyrim. Bendros kultros
vertybs ireikiamos normomis, kuriomis turi vadovautis visuomenei priklausantis
mogus. Norma elgesio taisykl, kurios turi laikytis gerbiantis kultros vertybes
mogus.
Teis, kaip tautos kultra tai tautos vertyb, ireikiama normomis. Teis nra ir
negali bti kokio nors valdovo asmenins valios iraika, kadangi ji gimsta ir vystosi
tautoje kartu su paia tauta. Tautos teiss negalima painti nepastant paios tautos
poiri, politikos ir kalbos. Pasaulyje yra daug taut, turini savo kalbas, todl yra
ir tiek daug teiss sistem. Urayta teis parodo tautos kultros atvaizd duotuoju
laiko momentu, taiau skaitant uraytas teiss normas toji tauta jau bus toli
paengusi priek, kaip ir jos teis. Tokia teis siejasi nebe su tauta, o tik su valstybs
valdia.
iais teiginiais buvo bandoma pasiprieinti XVIIIXIX amiais paplitusiai teiss
kodifikacijos (sugrupavimo ir uraymo) praktikai. Kodifikacija suteikia teisei
formali struktr, teis tampa statymu, priklausaniu nuo statym leidjo valios.
Taiau susitemintos teiss patogumas skatino kodifikacij ir teiss atitrkim nuo
visuomens. Kodifikuot teis atpainti labai paprasta tam nereikia nei susipainti
su tautos kultra, tradicijomis, nei imokti jos kalb. Jei tam tikros normos buvo
ileistos specialia tvarka ir valstybs pripaintos taisyklmis, u kuri paeidim
numatomos sankcijos, galima tvirtai teigti, jog tai teiss norma. inias apie teis turi
teisininkai, o kiti valstybs gyventojai ino tik tai, kad tokia teis yra bei kelet jos
pagrindini norm.
Ivad, kad plaiai paplitusi teiss samprata yra menkai susijusi su realiu moni
gyvenimu, pateikia E.Erlichas Teiss sociologijos pagrinduose. Pasak jo, egzistuoja
spontanika, nepriklausanti nuo oficialiosios teiss visuomens socialin tvarka,

susidaranti monms derinant savo individuali ir kolektyvin veikl. Visuomenje

kyla konflikt, taiau dauguma j likviduojami nenaudojant oficialiosios teiss
norm. Dauguma piliei, sprsdami ikilus konflikt, paprasiausiai pasirenka
teising sprendim, kadangi kodifikuotos, nuo realaus gyvenimo atitrkusios teiss
normos daniausiai netinka tikroms situacijoms.
Mint, jog teis kasdienin moni gyvenim siskverbs reikinys, neatskiriamas
nuo paproi, tradicij, politikos palaiko vairios teiss teorijos. Daugelyje teiss
form pabriama, kad nemanoma sukurti universalius standartus, tinkanius visiems
gyvenimo atvejams, kuriais remiantis vienas nuostatas bt galima pavadinti
blogomis, o kitas geromis. Kiekvien taut ir jos kultr reikia vertinti atskirai
taikant savitus kriterijus, atsivelgiant jos raidos istorij. Teis tai nra statymai, tai
yra realus mogikas reikinys. Suprantant teis, kaip tautos kultr, galima laikyti j
veikiania efektyviai, jei ji atitinka dabartinius visuomens proius, tradicijas,
poir.

Teiss, kaip lao jroje, samprata

Teiss lao jroje (teisinio pliuralizmo) samprata taip pat neigia dominuojant
valstybs teiss vaidmen. iai teorijai pagrindus padjo prof. L.Petraickis ir
P.Gurviius. Jie teig, jog moni santykiai yra grindiami daugeliu taisykli:
sportini aidim, draug tarpusavio santyki ir kitomis. Kiekvienoje visuomenje,
kuri save gali vadinti visuomene, yra randama teiss sistem. Teisinis pliuralizmas
skelbia, kad toje paioje teritorijoje (visuomenje) gali egzistuoti keletas teiss
sistem. mogaus poelgiams tiesiogins takos turi tiek teiss sistem, nuo kiek jis
jauiasi priklausomas. Pavyzdiui, atvyks kit al mogus tampa priklausomas nuo
jos teisins sistemos, taiau taip pat yra priklausomas nuo savo alies teisini norm,
moralini, religini norm.
Teiss lao jroje samprata skatina susimstyti apie teisinio reguliavimo ribas. Ar
verta ir iki kokio lygio valstybs teisei kitis visuomens nari asmeninius
gyvenimus? Galbt teis tuo efektyvesn, kuo labiau ji pasitiki kitomis norm
sistemomis, reguliuojaniomis moni tarpusavio santykius, reguliavimo tikslais ir
metodais neprietaraujaniais valstybs gerovei, taikiam valstybs ir visuomens
sambviui.

Teiss, kaip religijos, samprata

ioje sampratoje akcentuojamas teiss ir vienos i visuomenini norm sistemos
religijos, santykis. iuolaikinje visuomenje religija yra labai asmenikas dalykas
jei nori tiki, jei nenori, netiki. Pavelgus i alies susidaro spdis, jog religija yra
kakur alia visuomens gyvenimo, juolab, kad daugelis teiss sistem religij
tiesiogiai neatsivelgia.
Atskiram visuomens individui religija gali bti reikminga kaip asmeninis patyrimas,
ekstazikas neinomos kilms jausmas, kur lydi nepaprasto netikrumo jausmas.
Visuomen stengiasi riboti kulminacinius igyvenimus nukreipdama juos tam
specialiai skirtas aplinkas: banyias, cerkves, klubus ir pan. Tokiose aplinkose

susidaro religins bendruomens, atliekamos religins apeigos. Religija tampa atsaku

esminius egzistencijos klausimus.
Religija ir teis egzistuoja nukreipdama religinius igyvenimus, ribodama religini
aplink veikl, taiau i dviej reikini santykis turi ir kit pobd vadinamj
pilietin religij. Politini institucij kuriami venti dokumentai (kaip, pavyzdiui,
konstitucijos), tam tikr valstybs piliei iauktinimas pagrindiniai pilietins
religijos poymiai. Ji sitvirtina tuomet, kai valstybins institucijos pradeda kurti
ventum. Jis gali bti kuriamas esamai padiai garbinti arba skatinti socialines
permainas. Sumaniai panaudota tikroji religija tampa pilietins religijos pagrindu.
Teis taip pat gali tapti pilietins religijos pagrindu. Tok teiss virsm lemia kai kurie
teisini bei religini struktr panaumai. Religij sudaro ideologija, psichologija,
veiksmai, organizacijos ir normos. Panai teiss struktra dar labiau sustiprina spd,
jog teis tai tam tikra religija. Dar ir dabar yra valstybi, kuri teisin sistem
galima laikyti religine-teisine.
Senosios yd teiss, vidurami kanon teiss normos buvo ypatingos tuo, kad j
vykdymas garantuojamas valstybs prievarta, nors paios normos yra religinio
pobdio, ir tuo, kad jos sutapatina, kas yra nuodminga su tuo, kas yra nusikalstama.
Kitaip sakant nuodminga veikla yra nusikalstama veikla ir turi bti baudiama
valstybs turimomis priemonmis. Gyvos religins teiss pavyzdys musulmon
teis, kur visuomens nari elges reglamentuoja nacionalin religija, kuri yra
privaloma kiekvienam esaniam tos alies teritorijoje. Kiekvienas musulmonas dl
savo kasdienini veiksm yra atsakingas prie diev. Religins-teisins normos
reglamentuoja kulto veiksmus ir mogaus religines pareigas. Musulmon teiss
normos reglamentuoja vis mogaus asmenin gyvenim, bausmes u j nesilaikym,
civilinius-teisinius santykius ir dar daugiau individo veiklos sfer. Teisini norm
vykdym utikrina ne tik valstybs sankcijos, bet ir religinio poveikio priemons.
Norm paeidjas tai nusidjlis, kur nubaus Alachas, o jo atstovai bei valstyb tik
vykdys dievo vali.
Nepaisant gausybs archaik form, islamo alyse asmenines teises, eimos
santykius, paveldjim, dovanojim ir kitus veiksmus reguliuoja ariato normos.
Daugelyje islamo ali galioja ariato baudiamoji teis. Pagrindin tokios teiss
egzisavimo prieastis yra tai, kad musulmon teis suteikia monms bendruomns
pojt. mons religinius idealus gyvendina kasdienybje, kartu sureikmindami
monotonik egzistavim. Kitose pasaulio valstybse bendruomen arba prarado savo
reikm visuomen tapo individualist klubu arba arba j pakeit kitokio
tapatumo idjos. Teis pilietin religija pakeit religin teis. Ji pakilo vir
religijos.
Teiss, kaip pilietins religijos normos pai religij laiko saugotinu visuomens
idealu ir ima j globoti, taiau religin laisv negali bti absoliuti. Taiau ribojama ne
sitikinim, o tiktai veiksm laisv. Religins laisvs rib reglamentavimas leidia
mogui pasirinkti religij tik tada, kai jis sulaukia tam tikro amiaus, pasiekia brand.
Taiau religiniai sitikinimai neatleidia nuo statym laikymosi, religini sitikinim
negalima skleisti tarp vaik, jei to nenori vaik tvai arba globjai. Taip pat negalima
organizuoti religini mokym, jei jie prietarauja statymui. Religins laisvs
ribojimas laikomas btina valstybs gyvavimo slyga.

Teiss, kaip nepasiekiamos idjos, samprata

Teiss, kaip religijos, samprata artima teiss nepasiekiamos idjos sampratai. Ir
vienoje ir kitoje teiss pobdis idealistinis, pirmuoju atveju teis saugo visuomens
idealus, antruoju teis pati yra aminai siektinas idealas. Veikianiajai teisei
priepastatoma idealioji teis, nes ji pasiekiama mogaus prigimtyje esaniu
sugebjimu kritikuoti ir siekti teisingumo idealo.
Dar senovs Graikijoje buvo skiriami dalykai, laikomi teisingais dl statym
reikalavimo ir dalykai laikomi teisingais i prigimties. Idealioji neraytoji teis
graikams buvo auktesn u oficialiai veikiani. Romnai idealij teis vadino
prigimtine teise.
Racionalizmas, iauktins proto viepatavim ir isilaisvinim i autoritet valdios,
suteik prigimtins teiss teorijai kitok turin. Mokslininkai man, kad teiss teorija
gali bti taip ivystyta, jog bt rasti visuomens gyvenimo dsniai, kaip kad buvo
atrasti gamtos dsniai. Atrastaisiais teiss mokslo dsniais galima valdyti visuomen.
Teiss dsniai gldi mogaus prigimtyje, prote, todl tvarkant visuomen prigimtin
teis yra veikianiosios teiss pagrindas ir tobulumo kriterijus.
Teiss mokslo srityje nepavyko pasiekti toki rezultat kaip gamtos moksluose.
Pagrindin to prieastis prigimtin teis yra socialinis mokslas, nagrinjantis
moni santykius, todl jame praktikai negali bti joki pastovi dsni, kurie
apibrt moni bendravimo formas. Iekant bendr monijos gyvavimo dsni
mokslininkai atrado, kad individo gyvenimas yra komplikuotas ir painus. mogus yra
sudtingas individas, jam nra joki aksiom. Buvo padaryta ivada, kad mogaus
moralin prigimt veikia istorija, politika, kiti veiksniai, todl kiekvieno mogaus
prigimtis yra vis kitokia. Prigimtins teiss teoretikai, kurdami teiss sistemas taip pat
buvo veikiami vairi iorini veiksni, todl ir j prigimtins teiss teorijos skiriasi.
Didiosios Pranczijos revoliucijos prigimtins teiss idealus pabandius paversti
statym oficialija teise paaikjo, kad asmens laisv taip nepasiekta. Teiss moksl
tai paskatino atsivelgti visuomens gyvenimo istorijos nuoseklumus, tyrinti
veikiani ir veikusij teis kartu.
Tuomet pasklido idja, kad mogus teiss svok supranta jau gims. Dl
psichologijos, sociologijos mokslo, psichoanalizs takos pakito idealiosios teiss
turinys, taiau teiss kaip neapiuopiamos idjos branduolys (moni prigimtyje
egzistuojantis teisingumo jausmas) nepakito.

Teiss, kaip valstybs politikos, samprata

Visika idealiosios teiss sampratos priepriea yra teiss, kaip valstybs politikos,
samprata. i samprata turi kelet atmain. Viena j teis, kaip klass valios iraika.
i samprat pagrinds K.Marksas nekalbjo tiesiogiai apie teis, taiau jo
apmstymuose galima iskirti tris pagrindinius dalykus istorin materializm, klasi
kov, valstybs ir teiss nunykim. Ekonominiai veiksniai nulemia visuomens

susiluoksniavim, smons lyg, idjas, ideologij, taip pat ir teis, t.y. teiss istorij
lemia gamybini santyki raida.
Jei visuomen bt vienalyt, teis vystytsi harmoningai. Taiau harmonij griauna
klasi konfliktai, kurie atsispindi ir teisje. Oficialiojoje teisje atsispindi ne visos
visuomens, bet viepataujanios klass interesus ir vali. Buruazinje visuomenje
tai kapitalist interesai. Proletariatas visuomens dauguma, kuri gali sukilti ir
apginti savo interesus. Proletariato pergal panaikins nuosavyb ir visuomenje
nebeliks klasi. Bt sukurta santvarka, kurioje nebt pasidalijimo tuos, kurie kuria
taisykles, ir tuos, kurie turi j laikytis. ioji santvarka nebt teisin, taigi valstybs
kaipo tokios sunykimas reikt ir teiss sunykim.
K.Markso teorija buvo analizuojama ir modifikuojama, kai kur j buvo stengiamasi
gyvendinti. J analizavo ir keit F.Engelsas, kuris sukr valstybs evoliucinio
vystymosi model, plaiai naudojam ir iandien. K.Markso teorij pltojo ir
K.Reneris, kuris pritar, jog teis priklauso maai visuomens daliai, kurianiai
statymus, taiau man, jog teis yra savarankika ir nekintanti. Dl to pasikeitus
ekonomikai ar kitoms iorinms slygoms, nebtinai turi pasikeisti teis. Pasak
K.Renerio, bandymai keisti ekonomik teiss pagalb bus bevaisiai, kadangi
ekonomika vystosi teisei tik stebint i alies.
M.Vberis nurod kelias visuomens susiskirstymo prieastis: ekonomin, socialin ir
politin. Klass nevienalyts ir savo viduje. M.Vberis ved statuso grups svok
vienodo statuso grups nariai vertina vienokias vertybes, o kitokio statuso kitokias.
Skirting status grupi nariai tarpusavyje bendrauja ribotai. Teisininkai tai statuso
grup.
K.Markso teorijos ir j gyvendintojai suformavo skeptik nuomon apie pai teiss
teorij. Mokymas apie klases, nuosavybs tak visuomens susisluoksniavimui,
teiss evoliucionalum padar didel tak formuojant poir valstyb ir teis.
Teiss valstybs politikos sampratos atmaina yra teis svarbiausia socialins
kontrols priemon. i teiss samprata susiformavo amerikiei teiss sociologijoje.
Socialin kontrol tai priemons, utikrinanios visuomens funkcionavim
pageidaujama linkme. ios kontrols tikslas utikrinti neapribojam individo
inciatyvos vystymsi ir sutvarkyti individo iorin veikl taip, kad ji nekenkt kitiems
individams likusiai visuomens daliai. Valstybs aspektu socialin kontrol gali bti
suprantama kaip staig ir pareign, gyvendinani visuomens kontrols funkcijas,
visuma. ia sistem sudaro formalios (oficialios) ir neformalios (neoficialios) staigos.
Formalios priklausanios valstybei, neformalios visuomenins organizacijos,
autoritetai, eimos aplinka. Tokiu bdu socialin kontrol utikrinama visais
manomais bdais. Pagrindinis kontrols pagrindas teis, nes ji kyla i socialini,
ekonomini ir politini visuomens struktr. Taiau socialinei kontrolei vien teiss
nepakanka.
Amerikiei teiss sociologijoje vartojama ne valstybs, o socialins sistemos svoka.
Socialin sistema yra plati svoka, apimanti vis visuomenin organizacij. Juo labiau
atskiras individas yra integruotas grup, juo labiau j veikia bendros tos grups
vertybs, tuo jis greiiau paklsta statymams. Teis nra svetima ar atitrkusi nuo

visuomens, pagrindin jos funkcija yra harmonijos visuomenje utikrinimas, kuriai

pritaria dauguma visuomens nari.
Net ir ms modernioje visuomenje atsitinka, kad pareignas pilieiui tiesiogiai
liepia k nors padaryti: sustabdyti automobil, parodyti dokumentus ir pan. ios
individualios kontrols priemones papildo bendros valstybs nurodytos formos, kurios
nra adresuotos (skirtos) konkretiems asmenims ir j nevardija, bei nenurodo
konkretaus veiksmo, kur reikia atlikti. Bendrosiose formose nurodomas bendri
elgesio nurodymai, taiau jeigu konkretus asmuo nesilaiko i nurodym, valstybs
(tiksliau, jos pareign) pareiga yra pareikalauti individo paklusti normoms, o jam
prieinantis bausti. Jei bausmei pritaria dauguma tos visuomens, kurios teisinei
sistemai priklausantis individas nusieng teiss normoms, bausm gali bti vykdyta.
Prieingu atveju, jei dauguma piliei prieinasi bausms vykdymui, tai reikia, jog
bendruomenje galiojanti teis yra visikai jai netinkama ir turi bti pakeista.

Teiss, kaip to, k daro teismai, samprata

i samprat taip pat ivyst amerikieiai. Jos pagrindas skeptikumas teiss mokslo
atvilgiu. Teiss teorijoje manipuliuojama svokomis, kurios nesuprantamos
paprastiems monms, bei teiss praktikams. Todl teiss mokslui vertt remtis
praktika, o ne teiss filosofija. Teis turt bti labiau empirika paremta
praktikomis situacijomis. Empirikumo bandoma iekoti teissaugos organ,
pirmiausia teism, praktiniame darbe. vairs teismai labai skirtingai taiko teiss
normas, todl i tikrj teise galima taikyti tai, k jie daro, kokius priima sprendimus
ir nuosprendius.
Realus idealios teiss gyvendinimas neegzistuoja, kadangi visuomenje yra per daug
moni, kuriems parankiau nesilaikyti teiss norm. Teis yra visuomet neaiki ir
neapibrta ir tas neapibrtumas yra natralus jos bruoas. Ji tokia yra dl to, kad
visuomenje gyvena labai skirtingi mons, kuri santykiai yra labai vairs, o
gyvenimas nuolat keiiasi. Tik lanksti teis gali susidoroti su nuolat ikylaniomis
naujomis problemomis, todl teiss neapibrtumas yra vertinga jos savyb. Teism
darb veikia vairs subjektyvs veiksmai, todl verta nagrinti teisj asmenini
psichologini savybi, ekonomini, politini veiksni tak teism sprendimams.

IVADOS
Kai kurios i apvelgt teiss samprat skaitytojui yra priimtinesns, kitos
atstumianios, taiau tai vlgi priklauso nuo skaitytojo tautybs, religini sitikinim
ir nuo asmenini psichologini savybi. Reformuojant teiss sistem Lietuvoje buvo
padaryta klaid, todl daugelio moni poiris teis iuo metu yra neigiamas ir dl
to nesilaikoma teisini norm. Dabartinis vaizdas tikriausiai bt kitoks, jei
Nepriklausomybs atkrimo pradioje bt pasirinkta moderni teiss sistema ar bent
jau ymiai pakeista paveldta klass valios iraikos teiss samprata. Teis Lietuvoje
bt galima suvokti kitaip kaip susiformavusi tautoje, valstybs sankcionuot ar
btin valstybei funkcionuoti visuomenini santyki dalyvi elgesio taisykli visuma,
kurios funkcionuot pritariant daugumai alies gyventoj ir bt garantuotos
valstybs sankcijomis.

LITERATRA
1. Rta Bakeviien. Teis kas tai? Kelios teiss sampratos // Teis. 1996. T30.
p.15-28
2. Herbert L.A.Hart. Teiss samprata. V.: Pradai, 1997. 473p.
3. Petras Leonas. Teiss enciklopedijos paskaitos. V.: Pozicija, 1995. 264p.

10