Professional Documents
Culture Documents
Prievolių Teisė Bendroji Dalis
Prievolių Teisė Bendroji Dalis
Prievolių Teisė Bendroji Dalis
12
Prievoli teis. Bendroji dalis.
304 pirmieji CK 6 knygos straipsniai. Taip pat teiss doktrina, teism praktika. Kodekso
straipsni neutenka, nes teismo praktikoje gali bti isprsta kitaip ir atsakymas nebus
teisingas.
Egzamine reiks naudotis civiliniu kodeksu, teism praktika ir teiss doktrina.
Civilin kodeks naudoti iki 6knygos 304str. Taip pat 1; 2; 4 knygas.
Pirmasis udavinys su bendrosiomis prievoli teiss nuostatomis.
Antrasis udavinys bus susijs su sutartinmis prievolmis .
Treiasis udavinys bus susijs su civiline atsakomybe arba kvazisutartinmis prievolmis
PRIEVOLI
TEIS IR
PRIEVOL
1. Prievols samprata.
Prievol - teisinis santykis, kurio viena alis skolininkas, privalo atlikti kreditoriaus naudai tam
tikr veiksm, ar susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius savo ruotu turi teis
reikalauti, kad skolininkas vykdyt savo prievol.
Vienas asmuo yra kreditorius. Antras yra skolininkas. Kreditorius turi reikalavimo teis
skolininkui, o skolininkas savo ruotu turi pareig kreditoriui. Prievol yra toks civilinis teisinis
santykis, kai turime skolink su pareiga kreditoriui ir kreditori su reikalavimo teise.
Daiktins teiss turtojas turi teis gyvendinti savo daiktin teis erga omnes - prie
kiekvien asmen. Tuo tarpu prievolinis teisinis santykis yra asmeninis teisinis santykis, nes
privalo bti identifikuotas kreditorius ir skolininkas.
odis prievol yra naudojamas kaip pareigos sinonimas. i odis kartais vartojamas ir
vieojoje teisje, ne tik privatinje (civilinje). Pvz.: mokei teisje - mokei moktojas
turi prievol sumokti mokeius.
2. Prievols poymiai.
1. prievol yra dviej asmen - kreditoriaus ir skolininko, civilinis, teisinis
santykis.
2. kreditori ir skolinink sieja tarpusavio teiss ir pareigos
3. u pareig nevykdym skolininkui taikomos civilins teisins sankcijos.
Civilins teiss poiriu pareigos ir prievols negalima tapatinti. Prievol ir pareig
skiria maiausiai 3 esminiai poymiai:
1. Pareiga yra prievols rezultatas. Taigi prievol yra vienas i pareigos
atsiradimo pagrind, altini, o ne pati pareiga. Pareiga nra prievol, o tik
vienas i jos element - o btent pasyvusis elementas.
2. Pareiga gali egzistuoti ir neesant prievols. (pvz.: kiekvienas asmuo turi
pareig gerbti kito asmens nuosavyb, ginti Tvyn nuo upuolimo).
3. Pareiga yra prievols elementas, taiau ne veinintelis.
27
3. Prievols elementai.
Prievols sudtins dalys, kuri pagalba identifikuojam teisin prievolin santyk, isiaikiname
jo prigimt ir esm.
Prievols elementai:
1. Prievols alys. Prievol galima tik tada kada yra du asmenys - kreditorius ir skolininkas.
Taiau, kreditoriais gali bti keli asmenys, pvz.: bendraturiai. Lygiai taip pat, gali bti ir
keletas skolinink, pvz.: alos turtui padar ne vienas asmuo, o du ar trys, todl reikalavimo
teis kreditorius/-iai gali nukreipti kelis asmenis. Tokios situacijos yra vadinamos asmen
daugetu. Kreditori daugeto atveju ikyla problem kaip kad ar reikalavimo teis
daloma/nedaloma, reikalavimas solidarus/dalinis, skolinink daugeto atveju klausimaiL atsako
kaip solidars ar atsako u tam tikr alos dal.
Skolininkais gali bti tiek fizinis asmuo, tiek juridinis asmuo. Kreditoriumi gali bti netgi
neveiksnus fizinis asmuo, nes gyvendinimo teis gyvendins jo atstovas. (gali bti bet kuris
net ir negims asmuo (CK 2.2 str.) Jei al padar neveiksnus asmuo, jis skolininku nebus
laikomas, taiau u jo padaryt al kreditoriui kompensuoja ne neveiksnus asmuo, o kiti
asmenys, pvz.: jei alos padar vaikas, tai al atlygins tvai arba globjai. Atskirais atvejais,
skolininku ar kreditoriumi gali bti tik tam tikri asmenys, pvz.: vieiesiems asmenis yra
draudiama laiduoti ar suteikti garantijas u kitus asmenis, todl toks JA negals bti jokios
prievols subjektu/alimi.
2. Prievols dalykas. Atsako klausimus - k turi teis daryti kreditorius ir k privalo daryti
skolininkas. Prievols dalykas atskleidia prievols turin ir detalizuoja, kas yra reikalavimo
teis ir kas yra skolininko pareiga.
Prievols dalyk apsprendia prievols ris/pobdis. Dalyk svarbu nustatyti, norint
isiaikinti kas sudaro skolininko pareigos esm ir kreditoriaus reikalavimo esm.
3. Prievols atsiradimo pagrindas. Kiekvienu atveju, prievolinis teisinis santykis atsiranda
todl, kad yra tam tikri faktai su kuriais teis sieja prievols atsiradim. Priklausomai nuo to
koks tas pagrindas, priklausys prievols pobdis ir ris. Prievoli atsiradimo pagrindai yra
iskiriami 5:
1. vienaaliai sandoriai - vienaals prievols (pvz.: testamentas);
2. sandoriai, sutartys - sutartins prievols (pvz.: daugiaaliai, dvialiai sandoriai);
3. deliktai (t.y teiss paeidimai kuriais yra padaroma ala kito asmens turtui, asmeniui.
Prievolin santyk sukuria neteisti skolininko veiksmai, dl kuri asmuo patiria
nuostuoli);
4. kvazisutartins prievols (atsiranda nuo veiksm, kuri mes negalime laikytis, jie yra
tarp sutarties ir delikto, pvz.: bankomate tikrinams pervest sum ir ten turt bti
400, bet yra 4000, kuriuos gavome per klaid ir nepagrstai, todl t reiks ankiau ar
vliau grinti. Prievols dl nepagrstai gyto turto grinimo);
5. statymo pagrindu atsirandanios prievols (esant tam tikriems juridiniams faktams,
pagal statym, tarp asmen susidaro prievoliniai santykiai).
Prievoli atsiradimo pagrindai yra svarbs dl to, kad galima bt teisingai kvalifikuoti
prievolin santyk ir pasakyti kokia yra prievols ris.
Prievoli teis - civilins privatins teiss poakis, kuris reguliuoja prievolinius teisinius
santykius.
Civilin teis. Bendroji dalis (CK 1 knyga).
27
2013.02.19
PRIEVOLI TEIS
APIE
Teiss principai yra reikmingi tuo, kad teiss sistemai suteikia lankstumo. vairiausi
situacij, k daryti vienokiu ar kitokiu atveju, surayti statutinje teisje yra nemanoma. Jie
leidia kiekvien situacij pavelgti individualiai. Principai yra tam tikros idjos, kuri turinys
yra labai platus. Deja, principas gali sukelti ir nesusipratim, nes sunku nusakyti, koks yra
tikrasis principo turinys, nes j visi gali suvokti skirtingai, pvz.: siningumas - negalima
profesionalui naudotis savo iniomis, kad apgauti neinani al (pvz.: antikvaras i senuts
nuperka u 100LT paveiksl, o parduoda u 100 000LT).
Principai yra moni sukurtos nuostatos, kurios pasitvirtino per daugel met ir dauguma
pripaino, kad laikantis toki nuostat gyventi yra patogiau ir lengviau. Bendrieji teiss
principai yra ne vien tai kas yra parayta civiliniame kodekse. J yra ymiai daugiau:
7. Prievols samprata.
Prievols dalykas - tai k privalo padaryti skolininkas ir tai ko gali reikalauti kreditorius:
duoti, daryti, nedaryti.
Doktrina nuo romn laik sako, kad visas prievoles pagal j dalyk galima skirstyti :
- Prievoles kuri dalyk sudaro skolininko pareiga kak duoti kreditoriui ir
kreditoriaus teis reikalauti, kad skolininkas kak duot kreditoriui (pvz.:
prievols kuri atsiranda pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu dalykas yra duoti).
- Prievols kuri dalyk sudaro skolininko pareiga kk padaryti kreditoriaus
naudai ir atitinkamai kreditoriaus teis reikalauti, kad skolininkas atlikt
kakokius konkreius veiksmus kreditoriaus naudai.
- Prievols kuri dalykas yra neatlikti veiksm, elgtis pasyviai (pvz.: darbdavys ir
darbuotojas sudaro sutart, kuria darbuotojas sipareigoja nekonkuruoti su
darbdaviu).
Prievols dalykui keliami reikalavimai, kad prievol bt galiojanti ir kad kreditorius
galt apginti savo interesus. Dalykas turi bti:
- apibrtas (apibrtumo laipsnis priklauso nuo prievols pobdio ir atsiradimo
pagrindo);
- teistas - jeigu tariams atlikti tokius veiksmus, kurie teiss poiriu bt
neteisti, tai teis tokio sandorio negins, nes sutartis bus prietaraujanti teiss
normoms/vieai tvarkai/gerai moralei etc. Prievols dalyku negali bti tokie
veiksmai, kuri atlikimas arba neatlikimas reikt neteist elges vairi teiss
ak poiriu.
- manomas - tam kad prievol galiot, dalykas dl kurio susitaria alys turi bti
manomas. "Tai kas nemanoma - nesukuria prievols", pvz.: susitarimas pagal
kur viena alis sipareigoja sugauti Dzeus yra negaliojanti, nes to negalima
padaryti. manomumas gali bti vairiais aspektais (teisinis, bsimas, paskesnis,
fizinis etc.), pvz.: jei rangovas pasakys, kad per savait pastatys tilt per Ner, tai
bus nemanoma fizikai, arba jei rangovas pasakys, kad pastatys viebut
Labanoro girioje, o tai jau bt nemanoma teisikai. Jei ali susitarimo
momentu buvo nemanoma, bet po to tapo manoma, tai problema turi bti
sprendiama prievols galiojimo naudai, remiantis principu "jei kyla klausimas ar
sutartis galioja ar ne, pirmenyb turtume suteikti sutarties galiojimui".
- tenkinantis kreditoriaus interes - prievols dalykkas turt tenkinti vienok ar
kitok kreditoriaus interes, t.y. tam kad teis pripaint, kad tarp ali yra
susiklosts prievolinis santykis, turi bti aiku, kad viena i ali ar abi alys
siek tam tikros naudos (CK 6.3str. 3d.).
8. Prievoli rys.
Priklausomai nuo prievoli ries mes turime specialias normas, kurios taikomos konkreiai
prievoli riai. Svarbiausia yra teisingai identifikuoti, kokia tai yra prievol, t.y. kvalifikuoti
prievol. Blogai kvalifikavus - nepavyks isprsti gino. Kriterij klasifikavimas:
1. Teisin galia (ar santyk reglamentuoja ar nereglamentuoja teis). Pagal kriterij
prievols yra skirstomos teisines, prigimtines (toks santykis tarp asmen, kuris nra
laikomas teisiniu santyki, taiau nepaisant to, teis santyk pripasta gerbtinu, nes
tai atitinka geros morals, civilins apyvartos interesus etc., pvz.: #1 susituok vyras ir
moteris, bet moteris turi nepilnamet vaik i pirmos santuokos. Jei sutuoktinis vaiko
nevaikina, tai nesusikloto teisin ilaikymo prievol. Jei sutuoktinis teiks ilaikym, tai
tarp vaiko ir patvio susiklostys prigimtin prievol. i prievol yra prigimtin, nes
27
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
dalimis jos nemanoma vykdyti. Nedaloma gali bti dl prievols pobdio (prievol
perduoti nedalom daikt ir teis daikt).
9. Pinigins ir nepinigins prievols. Skolininkas turi perduoti sum kreditoriui, o
kreditorius turi teis reikalaut tos sumos. Svarbi dl to, kad jei prievol yra pinigin svarbu nustatyti valiut, kuria galima atsiskaityti; valiut kurs svyravimo atvilgiu ar
tai turi reikms atsiskaitant; palkanos - atlieka dvejop f-ja - umokestis u tai, kad
buvo paskolinti pinigai, kompensacin f-ja - procesins palkanos.
10.Pagrindins ir papildomos prievols. Prievolinis santykis apauga kitais prievoliniais
santykiais (pvz.: jei skolininkas laiku sutarties nevykdys, jis turs sumokti netsybas).
Papildomos prievols yra neatskirimaai susijusios su pagrindine prievole - aksesorinis
pobdis.
11.Alternatyvios ir fakultatyvios prievols. vykdymo bdai. Jei prievol galima
vykdyti keliais bdais ir viena i ali renkasi t bd - alternatyvi prievol.
fakultatyvios prievols yra tokios, kai yra du ar daugiau vykdymo bd, bet tik vienas
i j yra pagrindinis, o kiti yra atsarginiai. Bdai nra lygiaveriai, todl nra
pasirinkimo teiss. Atsarginis suveikia tik tada, kai pagrindiniu prievols vykdyti
negalima (pvz.: va perduodamas daiktas).
12.Pozityvios ir negatyvios prievols. Pagal tai ar skolinikas turi veikti aktyviai ir siekti
rezultato ar turi elgtis pasyviai, kad neatsirast neigiamas rezultatas.
13.Prievols su asmen daugetu ir be asmen daugeto. Be asmen daugeto vienas kred.vienas skol. Su asm.daugetu - ne vienas kred. arba ne vienas skol. arba abu
ne po vien.
14.Atlygintins ir neatlygintins prievols. Ar viena alis kak atlikusi/perdavusi
gauna kakoki satisfakcij.
15.Abstrakios ir kauzalins prievols. Prievols atsiradimo motyvo pagrindo reikm ar prievols galiojimui yra svarbi prieastis, dl kurios atsirado prievol ar ne. Jei nra
svarbu dl ko susiklost prievol - abstrakti. Kauzalin - jei reikia prieasties ir pagrindo
kodl susiklost prievol, dl kokios aplinkybs.
16.Terminuotos ir neterminuotos prievols. Galiojimas laike, neterminuota tokia,
kurios galiojimas nra apibrtas laiko poiriu ir atvirkiai su terminuotomis.
Atidedamasis arba naikinamasis terminas.
17.Slygins ir beslygins prievols. Tokios prievols, kuri atsiradimas araba
priklauso arba nepriklauso nuo tam tikros aplinkybs atsiradimo. Slyga mes neinome
atsiras ar neatsiras. Atidedamoji slyga - atsiradimas prievols, naikinamoji slyga prievols pasibaigimas.
18.Turtins ir neturtins prievols. Turtins - prievols dalykas gali bti vertintas
ekonominiu poiriu (pinigais etc). neturtins - neturi ekonominio ekvivalento (pvz.:
susiklosto tarp sutuoktini). Turtinje prievolje galimas asmen pasikeitimas
(reikalavimo teiss perleidimas). Neturtin prievol susijusi su konkreiu asmeniu ir ji
neperleidiama.
19.Paveldimo ir nepaveldimos prievols. Prievols alimi yra FA ir jis mirta. Ar jo
pdiniai pavelds mirusiojo asmens teises ir pareigas? Jei taip - paveldima ( mirusio
kredirtoriaus viet ateis kitas asmuo/-ys), jei ne - nepaveldima.
20.Asmenins ir daiktins prievols. Daiktins prievols - tokios, kurios turi daiktinei teisei
bding poymi (isinuomavom but, registravom sutart registr centre, nuomotojas
parduoda but, sutart naudojam prie nauj but savinink). Asmenins prievols neturi daiktinms teisms bding savybi.
2013.02.26
PRIEVOLI TEIS
27
PRIEVOLI
VYKDYMAS
Tai yra pagrindins nuostatos, kurios yra skirtos reglamentuoti kokia tvarka ir kokiom slygom
alys turi vykdyti savo pareigas ir gyvendinti teises. Prievoli vykdymo principai yra numatyti
CK 6.38. Reikt prisiminti tiek bendruosius, tiek prievoli teiss principus.
Tinkamumo principas. io principo turin sudaro reikalavimai:
a) Tinkamumas reikalauja, kad prievol vykdyt tinkamas kreditorius;
b) Tinkamas dalykas, t.y. kreditorius turi gauti tai dl ko yra susitarta;
c) Tinkama prievols vykdymo vieta;
d) Prievol turi bti vykdyti tinkamo skolininko;
e) vykdymo kokyb turi bti tokia, dl kurios alys yra susitar, ar koki numato
statymas
f) Tinkamas vykdymo bdas
g) Laikas
Principas reikmingas tuo, kad pagal tai, ar prievol yra vykdyta tinkamai, ar ne, mes
sprendiam, ar ji pasibaigia ar ne. Tinkamas vykdymas - vienas i pasibaigimo
pagrind Skolininkas nebelaikomas skolininku CK 6.123 - prievol pasibaigia, kai
tinkamai vykdoma. Jei veiksmai neatitiks tinkamumo kriterijaus, sakysime, jog prievol
nepasibaig. Netinkamai vykdius atsiranda padariniai, pvz.: palkanos etc.
Prievols vykdymo realumo principas. Kreditorius turi teis reikalauti to, k
skolininkas jam privalo perduoti. Jeigu kreditorius negauna to k turi teis gauti,
prievol nra realiai vykdyta ir kreditorius turi teis panaudoti reikalavim prievol
vykdyti natra. Realumas ir tinkamumas yra susij. Taiau, realumo principas yra itin
svarbus tuo atveju, jeigu neturime rinkos ekonomikos, t.y. pasirinkimo galimybs ir
kreditorius yra priverstas pasirinkti prekes ar paslaugas i vienintelio altinio. Rinkos
slygomis, realumo principas nra toks svarbus, nes jei pardavjas laiku nepateiks
preki, visada yra galimyb pasirinkti kit pardavj ir nusipirkti i jo. CK 6.213 statymo leidjo iimtis realumo principui.
Bendradarbiavimo / ali kooperacijos principas. alys vykdydamos prievol turi
tarpusavyje bendradarbiauti. Prievol yra ne kas kita, kaip
ekonominio
bendradarbiavimo iraika, todl abi alys turi dti pastangas. Tai yra principas kuris
taikomas abiems alims ir prievol gali paeisti ne tik skolininkas, bet ir kreditorius, jei
tinkamai nebendradarbiaus su skolininku.
Ekonomikumo principas. alys vykdydamos prievol turi pasirinkti tokius vykdymo
bdus / slygas, kad prievols vykdymas sukurt kuo maiau kat, nesukelt
papildom ilaid (pvz.: jei pardavjas privalo pristatyti prekes pirkjo nustatyt viet,
tai pardavjas privalo pasirinkti trumpiausi marrut, ekonomikiausi transporto
priemon etc.). Ekonomikumas nereikia, kad nereikalingos minimalios ilaidos, kad
utikrinti tinkam prievols vykdym (pvz.: preks pagal pobd turi bti saugomos
nuo dregms, todl jas privaloma veti udengtas). Ekonomikumas turi bti derinamas
su tinkamumu ir realumu.
Siningumas, protingumas, paproi taikymas - paskaityti savarankikai.
3K-7-39/12
3K-3-124/11
3K-3-146/09
3K-3-269/11
3.Prievoli vykdymo subjektai.
Prievol bus laikoma vykdyta, jei j vykd tas asmuo kuris privaljo vykdyt ir asmuo kuriam
vykd buvo kreditorius.
Skolininkas. Reikalavimai skolininkui:
a) Fizinis asmuo, kuris vykdo prievol turi bti veiknus, nes prievols vykdymas yra
sandoris (siekiama teisini padarini - skolininko atveju, prievols pabaigimo). Jei
vykd neveiksnus asmuo, taiau jis vykd teisingai, tai to ginyti negalima. Taiau jei
27
b)
c)
d)
e)
daiktas, a sumoku kain pardavjui). Iimtis - alys gali susitarti, kad tuo paiu metu
nevykdys (pvz.: pardavjas nordamas utikrinti, kad jam bus sumokta, gali reikalauti sumokti
avansu).
2013.03.05
PRIEVOLI TEIS
5. vykdymo vieta ir ilaidos.
Prievols vykdymo vieta yra svarbi, nes prievolinis santykis gali turti tarptautin/usienio
element (pvz.: pirkjas yra Lietuvoje, o pardavjas - Lenkijoje, todl gali kilti klausimas, kurios
valstybs teis taikyti). Tai yra vienas i kriterij sprendiant kolizin klausim, nustatant
taikytin teis.
Prievols vykdymo vieta gali turti procesin vykdymo reikm, jei tarp ali kyla ginas,
kreditorius kreipiasi teism, tai vienas i teismingumo (kuris teismas yra kompetetingas
sprsti gin) nustatymo kriterij. Sutarties vykdymo vietos teismas arba skolininko vietos
teismas.
Prievols vykdymo vieta yra svarbi sprendiant vykdymo termin. Ji gali lemti vykdymo
termino pratsim (pvz.: tarp skolininko ir kreditoriaus buveini yra didelis atstumas, o prievol turi
bti vykdyti kreditoriaus buveinje, tada gali bti pratsiamas terminas).
Prievols vykdymo vieta gali lemti pinigins prievols valiut.
Prievols vykdymo vieta gali lemti nuostoli dyd. Priklausomai nuo vietos gali bti skirtingi
'minimals' nuostoliai. Daniausiai 'minimaliais' nuostoliais laikomos palkanos, taiau
priklausomai nuo rinkos - palkanos gali skirtis.
Jeigu prievol yra sutartin, tai alys turi teis susitarti dl prievols vykdymo vietos. Jei ji yra
nesutartin arba alys nesusitaria, tai tokiu atveju viet lemia statymas arba prievols
pobdis.
CK 6.52str.
Prievols vykdymo ilaidos. Vykdant prievol gali atsirasti tam tikros ilaidos ( preks
gabenimo, saugojimo, valiut keitimo etc.) Tokiu atveju yra svarbu nustatyti, kuri alis turi tas
ilaidas prisiimti. Sutartins prievols atveju tai yra ali teis susitarti. Jei alys susitarusios,
tokiu atveju taikomas principas, kad ilaidos tenka skolininkui.
27
Jei terminas yra nustatytas skolininko naudai - tai turi teis prievol vykdyti prie
termin. Taip pat jei tai yra numatyta statyme ar sutartyje - galima grinti skol prie
termin.
Jei terminas yra nustatytas kreditoriaus naudai - tai skolininkas neturi teiss vykdyti
prievols prie termin, nes jam t padarius, kreditorius negaut palkan ir prarast kitus
pranaumus, kuriuos suteikia atidedamasis terminas.
Jei terminas yra nustatytas abiej ali naudai - tai,jei ali susitarimas nenumato
skolininko galimybs vykdyti prievol prie termin, skolininkas gali tartis su kreditoriumi dl
tokios galimybs (pvz.: bankai toki paslaug skolininkui suteikia, jei jis sipareigoja tokiu atveju
sumokti papildom mokest).
Jei terminas yra neapibrtas (nra tiksliai nustatytas momentas, kada skolininkas turi pradti
vykdyti ir vykdyti prievol). Tokiu atveju abi alys turi teis arba pradti vykdyti arba reikalauti
vykdymo. CK 6.53str. kreditoriui pareikalavus prievols vykdymo - skolininkas turi teis
atidedamj termin. Jei 7d. terminas yra neprotingai trumpas dl tam tikr prieai, tai
skolininkas turi teis kreiptis teism praydamas termin pratsti.
Jei skolininkas nustatytu terminu prievols nevykdo per nustatyt termin, tai kreditorius turi
teis rinktis i:
Kreditorius turi teis reikalauti, kad skolininkas vykdyt prievol natra. Skolininkui
atsiras neigiami padariniai - nuostoli vykdymas.
Kreditorius turi teis pareikti, kad jis nebeturi jokio intereso ir reikalauja i skolininko
atlyginti nuostolius. Tai gali bti kai prievols vykdymas nustatytu terminu turjo
kreditoriui asmenins reikms (pvz.: rytoj reikia preki verslui, jas usakau, preki negavau,
iekau t pai dien alternatyvos ir perku i kito pardavjo, nebenoriu turti reikal su
nepatikimu pardavju, todl i jo prisiteisiu nuostolius ).
Kreditorius yra suinteresuotas, kad skolininkas prievol vykdyt, nors ir pavluotai. Jei
skolininkas bendradarbiauja, tai skolininkas turi teis pratsti termin.
Jei skolininkas nevykdo prievols per nustatyt termin patiria neigiamus padarinius.
Prievols paeidimas sukuria nauj prievol ( mokti netsybas/palkanas, padengti nuostolius).
3K-3-342/07
3K-3-386/07
7. mok paskirstymas.
27
3K-3-546/11
10. Prievols nevykdymo teisiniai padariniai.
Nevykdymas gali bti skirstomas :
Visikas prievols nevykdymas - skolininkas nieko neatliko ir kreditorius nieko negavo.
Netinkamas prievols vykdymas - skolininkas kak atliko ir kreditorius kak gavo,
bet ne visk k turjo teis gauti. Netinkamas vykdymas gali bti dl dalyko, vietos, bdo,
termino ir galybs kit veiksni.
Pagal prievols paeidimo sunkum:
Esminis prievols nevykdymas - kreditorius turi teis nutraukti sutart net
nesikreipdamas teism. Tai yra visikas prievols nevykdymas.
Neesminis prievols nevykdymas - nesuteikia kreditoriui teiss nutraukti sutarties.
Priklausomai nuo to ar skolininkas atsako u prievols vykdym:
Pateisinamas prievols nevykdymas - kai nra skolininko kalts arba yra kreditoriaus
kalt, dl ko skolininkas negaljo prievols vykdyti. Skolininkas prievols negali vykdyti
dl force major1 - nenugalimos jgos. Konstatavus, jog skolininkas prievols negali vykdyti
dl force major - konstatuojama, kad prievol privaljo pasibaigti dl negaljimo vykdyti.
Jei prievol buvo dvial ir viena alis yra jau kak perdavusi, tuo atveju yra taikoma
restitucija. Skolininkas negali remtis force major aplinkybmis, kai pats prisim rizik
(pvz.: sudarant ems kio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis ateiiai, nes neaiku kiek
derliaus bus uauginta priklausomai nuo vasaros ). Jei force major vyksta jau po to, kai
skolininkas bna paeids prievol, jis negali remtis force major aplinkybms.
3K-3-268/12
3K-3-381/12
Nepateisinamas prievols nevykdymas - skolininkas yra kaltas u prievols
nevykdym, jam atsiranda papildomi padariniai. Nevykdius prievols kreditorius turi teis
naudoti savo interes gynybos bdus i kuri gali rinktis. Danai gali naudoti ne vien, o
kelis bdus, iskyrus statymo arba sutarties numatytas iimtis.
Jei prievol yra nevykdyta ir kreditorius turi interes gauti vykdym, jis pasinaudos
gynybos bdu - gauti prievols vykdym natra (jei tam neprietaraus statymas CK 6.213
ar sutartis).
Jei kreditorius nebeturi intereso gauti vykdym natra, kreditorius gali naudoti - prievols
nutraukim ir nuostoli atlyginimo reikalavim.
Jei statymas ar sutartis numato netsybas u prievols nevykdym, kreditorius tokiu
atveju turi teis nutraukti prievol ir reikalauti priteisti netsybas.
Jei prievol skolininko pusje nra grynai asmenin ir yra susijusi su tam tikr darb
atlikimimu, tai kreditorius turi teis tuos darbus daryti pats ar pasitelkti kitus
asmenis pagalb skolininko sskaita.
Atskirais atvejais, kreditorius turi teis taikyti ne vien, o kelis gynybos bdus.
11. Kreditoriaus interes gynimas (specifiniai kreditoriaus interes gynimo bdai).
Kreditorius ne visada gali jais pasinaudoti, o tik esant tam tikromis slygomis. J taikymui
statymas kelia papildomus reikalavimus, todl jie vadinami specifiniais. Prie toki kreditoriaus
interes gynimo bd yra priskiriami trys iekiniai:
1 Pagal CK 6.212str., kad vykis bt laikomas force major privalo bti ios slygos: a. prievols atsiradimo metu to
veiksmo nebuvo galima numatyti; b. nebuvo galimybs ukirsti kelio tai aplinkybei atsirasti ar kakokiu bdu j
kontroliuoti ir sumainti neigiam poveik; c. dl ios aplinkybs vykdymas tapo absoliuiai negalimu, subjektyvaus
negaljimo vykdyti prievol nepakanka (asmuo pats vykdyti negali, bet tokiomis aplinkybmis kitas asmuo galt
vykdyti), turi bti objektyvus negaljimas (niekas tokiomis slygomis negalt vykdyti); d. dl tos aplinkybs
atsiradimo negali bti skolininko kalts.
27
Pauliano iekinys (Actio Pauliana) - CK6.66 - 67str. - tai yra iekinys, kur reikia
kreditorius, ginydamas skolininko sudaryt sandor, kenkiant kreditoriaus interesams ir
kreditorius prao teismo, kad to sandorio teisiniai padariniai nebt taikomi kreditoriui ir
kad kreditorius galt nukreipti savo reikalavim t turt, kuris buvo to sandorio objektas.
Dl tokio sandorio skolininkas negali ar gali tik i dalies atsiskaityti su kreditoriumi. Jei
Pauliano iekinys yra tenkinamas, tai nuginyto sandorio turtas tenka kreditoriaus
reikalavimo patenkinimui. Norint pareikti iekin, bei laimti byl yra reikalingos
slygos:
a) Iekovas (Pauliano iekinio reikjas) turi bti skolininko kreditorius.
b) Pauliano iekinys yra galimas tik tokiu atveju, jei sandoris kur kreditorius ginyja buvo
sudarytas skolininko laisva valia ( pvz.: negalima ginyti, jei skolininkas sumokjo statymo
pagrindu, vykdydamas pareig etc.).
c) Pauliamo iekinys galimas tik tokiu atveju, jei sandoris, kur skolininkas sudar su
treiuoju asmeniu paeidia kreditoriaus interesus.
d) Jeigu ginyjamas sandoris buvo atlygintinis, t.y. kreditorius perleisdamas turt kak
gavo, tai iuo atveju Pauliano iekinys gali bti taikomas tik tuo atveju, kai ginyjamo
sandorio alys yra abi nesiningos. Sandorio alys inojo ar turjo inoti, kad
sudarydamos sandor jos paeidia kreditoriaus interesus, CK 6.67str.
e) Iekinio senaiai yra nustatytas sutrumpintas terminas - 1 metai. Tai yra taikoma tam,
kad utikrinti civilins apyvartos stabilum.
Feniksas - mon, kuri sukuria skolininkas, kad pervest i savo sskaitos pinigus
'fenikso' pradin kapital ir pats skolininkas nebeturi pinig.
3K-3-86/12
3K-3-398/12
3K-3-204/12
Teism praktika 2008m. nr.29 - auk.teismo apvalga
Netiesioginis iekinys - tai yra kreditoriaus reikiamas iekinys, kuriuo kreditorius
priverstinai gyvendina skolininko gyvendinimo teis, kuri skolininkas turi kitoje
prievolje, kurioje skolininkas yra kreditorius. Norint pareikti iekin, bei laimti byl yra
reikalingos slygos:
a) Skolininkas turi bti kitos prievols kreditoriumi.
b) Skolininkas, kuris yra kreditoriumi kitoje prievolje, turi turti reikalavimo teis, kuri yra
turtin, o ne asmenin.
c) Skolininkas negali vykdyti prievols kreditoriui. Jei gali vykdyti (yra mokus), kreditorius
neturi teiss naudotis netiesioginiu iekiniu.
d) Kreditorius turi turti aiki/apibrt reikalavimo teis.
3K-3-233/07
3K-3-146/07
3K-3-312/08
3K-3-520/12
Tiesioginis iekinys - tai yra tokie atvejai, kuomet kreditorius turi teis reikti
reikalavim dl prievols vykdymo kitam asmeniui, kuris nra jokiuose santykiuose su
kreditoriumi, kadangi is asmuo (daniausiai pagal statym) privalo u skolinink vykdyti
prievol, pvz.: skolininkas yra sudars savo civ.atsakomybs draudimo sutart ir padars
alos kreditoriui parodo skolininkui savo draudimo sutart ir nurodo, kad al kompensuos
draudimo mon. Kreditorius gyja teis reikalauti alos i skolininko, kuris yra apsidrauds.
Taigi kreditorius pareikia reikalavim draudimo kompanijai. Tiesiogin iekin galima
pareikti tik statymo numatytais atvejais.
27
2013.03.12
PRIEVOLI TEIS
PRIEVOLI
VYKDYMO UTIKRINIMAS
27
jei nevykdys tinkamai, tai jam atsiras papildoma priemon - mokti netesybas ; rankpinigiai - jei nevykdys
prievols, sumokta suma liks kreditoriui ).
Kita grup utikrinimo prievoli yra tos, kurios suteikia kreditoriui alternatyv altin i kurio jis
gali gauti vykdym, pvz.: laidavimas - praome paskolos i banko, bankas vertina pajamas, turtin
padt etc. reikalaus laidavimo, kad ttis ar mama sudarys su banku laidavimo sutart ir bankas gys du
skolininkus - tvai = atsarginiai.
Taip pat yra tokios prievols, kurios stimuliuoja skolinink ir suteikia kreditoriui atsargin
variant, pvz.: keitimas ar hipoteka - skolininkas suvokia, kad jeigu prievols nevykdys, tai kreditorius
nukreips iiekojim daikt ir skolininkas j praras.
Valstybs skolos statymas (valstybs garantijos ypatumai);
Finansinio utikrinimo susitarim statymas;
Mokjim, atliekam pagal komercinius sandorius, vlavimo prevencijos statymas;
UNCITRAL 1995m. konvencija dl nepriklausom garantij rezervini akredityv;
ICC 1990m. unifikuotos sutartini garantij taisykls;
ICC 1991m. unifikuotos garantij pagal pirm pareikalavim taisykls.
Prievols utikrinimo priemons yra klasifikuojami atskiras ris:
1. Pagal tai, kas numato utikrinimo priemon:
a. priemons numatytos statyme;
b. priemons numatytos sutartyje.
2. Pagal tai, ar utikrinimo priemon yra susijusi su tam tikro skolininko turto iskyrimu i
mass ar ne:
a. iankstinio turto iskirimu i bendro turto (pvz.: hipoteka, keitimas);
b. nesusijusios su isikirimu i bendro turto.
3. Ar utikrinimo priemon yra susijusi su skolininku ar treiuoju asmeniu:
a. utikrinimo priemons susijusios su skolininku ( pats skolinknas tampa kitos, papildomos
skolininku, pvz.: netesybos);
b. utikrinimo priemons susijusios su treiuoju asmeniu ( laidavimas, garantija, etc.
pranaesns, nes yra du skolininkai - skirtingi asmenys).
4. Pagal tai, viena ar kita utikrinimo priemon suteikia nauj reikalavimo teis ar suteikia
teis, skirstoma :
a. prievoliniai teisiniai prievoli utikrinimo bdai;
b. daiktiniai teisniai prievoli utikrinimo bdai.
bendros
prievols
jos yra
daiktin
2. Utikrinimo bdai.
1) Netesybos. CK 6.71 - 6.75str.
Netesybos - pinig suma, kuri skolininkas turs sumokti kreditoriui, jeigu nevykdys, arba netinkamai
vykdys prievol. Tai yra utikrinimo priemon, kuri stimuliuoja skolinink vykdyti pagrindin prievol.
Skolininkui paeidus pagrindin prievol, netesybos atliks civilins atsakomybs f-j ir kreditoriui i
skolininko bus priteisiamos netesybos. Netesybos yra skaitomos nuostolius, prisiteisti nuostoli bus
galima tik tiek, kiek nepadengs netesybos. Baudini netesyb atveju, kreditorius gali iiekoti ir
papildomus nuostolius, bet tokiu atveju tai nebe civilins atsakomybs, o greiiau administracins ar
baudiamosios f-ja.
Netesybos yra ta nuostoli suma, kurios kreditoriui nereikia rodinti. Kreditoriui pakanka rodyti, kad
skolininkas paeid prievol ir kad u tai yra nustatytos netesybos.
Netesybas gali nustatyti statymas ( reti atvejai) arba ali susitarimas ( daniausiai), iimtiniais atvejais
netesybas gali nustatyti teismas (CK 6.125str.).
Jei netesybas numato ali susitarimas - kodeksas reikalauja, kad toks susitarimas bt sudarytas
ratu.
Netesyb rys:
1. Bauda (netesybos, kai pinig suma kuri turi sumokti skolininkas yra apskaiiuojama arba tvirta pinig suma 100LT; 1000LT, etc., arba procentine iraika nuo sutarties sumos );
2. Delspinigiai (netesybos, kai pagrindins prievols paeidimas pasireikia termino praleidimu. Delspinigiai yra
nustatomi procentine iraika nuo laiku nesumoktos sumos, kuri skaiiuojama u tam tikr period, pvz.: u
dien).
27
Santykis tarp netesyb ir kit prievoli gynimo bd - negalima kartu reikalauti, kartu netesyb
ir vykdyti prievol natr iskyrus kai praleidiamas terminas.
Teismo kontrol - netesybas daniausiai nustato alys tarpusavio sutikimu ir netesyb dydis
nustatytas labai didelis, bet skolininkas nemano, kad negals vykdyti prievols ir jam neteks mokti
netesyb, taiau nepavyksta, jam tenka mokti netesybas ir ikyla klausimas - ar tai nereikia, kad
civilin teis baudia skolinink, t.y. atlieka baudiamosios ar administracins teiss funkcijas. Tai
reglamentuoja CK 6.73str. - teismas turi teis mainti netesybas, jeigu jos yra neprotingai didels ir tai
prietarauja siningumo, proporcingumo principams ir tai reikt skolininko nubaudim. Antravertus,
teismo teis mainti netesybas nra neribota, teismas negali sumainti netesyb tiek, kad jos neatlikt
savo dviej f-j2 ir netesybos yra ribojamos kreditoriaus patirtais nuostoliais. Netesybos - minimals
kreditoriaus nuostoliai.
2) Laidavimas. CK 6.76 - 6.89str.
Laidavimas - sutartis, kuria viena alis - laiduotojas, sipareigoja kito asmens - skolininko kreditoriui
atsakyti u visos ar dalies prievols vykdym, t.y. skolininkui paeidus prievol, j vykdys laiduotojas.
Yra dvi prievols, viena prievol sieja kreditori ir skolinink, kita - laiduotoj ir kreditori.
Jeigu laidavimo sutartis nenumato ko kito, tai laiduotojas ir skolininkas atsako kaip solidars skolininkai.
Privaloma raytin forma, jos nesilaikymas darys laidavim negaliojaniu. Sutartyje turi bti aptarta
prievol, kreditorius, laiduotojas. Laiduotoju gali bti bet kuris veiksnus asmuo, iskyrus atvejus, jei to
asmens teisin forma draudia jam laiduoti (pvz.: valstybs mons, vieosios staigos, etc. ). Kreditorius turi
teis reikalauti, kad laiduotoju bt jo silomas asmuo.
a) Laiduotojas yra solidarus skolininkas; b) kreditorius i laiduotojo gali reikalauti vykdyti prievol, jei
skolininkas j paeidia; c) laiduotojas inodamas, kad skolininkas paeis prievol - gali vykdyti
prievol u skolinink prie jam j paeidiant.
Laiduotojo pareiga atitinka skolininko pareig - jis neturi mokti daugiau. Laiduotojas turi teis gintis
nuo kreditoriaus taip pat, kaip ir skolininkas.
Skolininko ir laiduotojo santykiuose, skolininkas privalo informuoti laiduotoj apie bet kokias problemas,
kylanias vykdant prievol, taip pat, jei skolininkas vykdo prievol - jis nedelsiant privalo informuoti
laiduotoj. Jei laiduotojas vykdo prievol u skolinink - vyksta subrogacija, t.y. laiduotojas atsistoja
kreditoriaus viet ir gyja teis reikalauti to, k jis perdav kreditoriui i skolininko.
3) Garantija.
Garantija - savarankika ir nepriklausoma prievol, pagal kuri garantas sipareigoja vykdyti kreditoriui
tam tikr sum, jeigu skolininkas nevykdys ar netinkamai vykdys prievol. Laidavimas yra alutin /
papildoma prievol, visikai priklausanti nuo pagrindins prievols, tuo tarpu garantija nra laikoma
alutine prievole, o yra laikoma savarankika prievole, kurios galiojimas nepriklauso nuo pagrindins
prievols galiojimo.
Garantijai yra bdingas savarankikumas, neataukiamumas (garantas sutiks garantuoti u skolinink,
savo sipareigojimo negali ataukti), neperdavimas (kreditorius reikalavimo teiss negali perleisti kitiems
asmenis, be kit asmen sutikimo), atlygintinumas (garantui priklauso atlyginimas i skolininko ).
Ar garantas gali gintis kreditoriui pareikus reikalavim yra iskiriama garantij pagal pirm
pareikalavim ris - kreditoriui pateikus garantiniame rate numatytus dokumentus, garantas negali
reikti joki priekait kreditoriui, garantas negali reikti joki pretenzij kreditoriui ( pirma mokk,
aikinkis po to).
Garanto pareiga visada yra apribota garantijoje nurodyta suma, nes garantija yra pinigin prievol, ne
taip kaip laidavimas, kuris gali bti tiek pinigin prievol, bet ir prievol atlikti tam tikrus darbus.
Garanto prievol apimties poymiu gali bti maesn, nei pagrindinio skolininko prievol ( garantas
idav garantij 500 000LT, o skola yra 1 000 000LT ir i garanto visko prisiteisti nemanoma ). Garanto pareiga
yra subsidiari (papildoma) - reikalauti galima tik i garanto ir tik tiek, kiek jis sipareigojo sumokti.
4) Rankpinigiai. CK 6.98 - 6.100str.
2 r. p. 19
27
Rankpinigiai, kaip utikrinimo priemon, yra pinig suma. i suma, kad bt kvalifikuojama kaip
rankpinigiai, privalo atlikti keturias f-jas:
a) rankpinigiai skaitomi pagrindin prievol (pvz.: skolininkas turi sumoti 1 000LT ir duoda 100LT
rankpinigi - mokjimo dydis pagal pagrindin prievol sumaja iki 900LT );
b) rankpinigiai turi atlikti utikrinimo f-j (t.y. jei prievols nevykdys skolininkas, jis i sum praras );
c) rankpinigi sumokjimas yra rodymas, kad tarp ali yra susiklosiusi prievol ( i suma turi atlikti
rodomj f-j);
d) atsakomybs f-ja (ta suma, kuri lieka kreditoriui, kai skolininkas nevykdo prievols - kompensuoja dal
nuostoli).
Rankpinigi negalima naudoti tais atvejais, kai statymas numato sandor, i kurio atsiras prievol,
notarine forma. Kadangi rankpinigiai atlieka ir mokjimo f-j, vadinasi prievol jau turi egzistuoti, todl
rankpinigi negalima naudoti utikrinant preliminarios sutarties vykdym ( tokiu atveju tai yra
kvalifikuojama kaip avansas). Susitarimas dl rankpinigi turi bti sudaromas ratu.
RIZIKOS
NETINKAMO
VYKDYMO RIZIKA
SKOLININKO
NEMOKUMO
RIZIKA
Netesybos
Laidavimas
Garantija
+
+/+/-
Rankpinigiai
Hipoteka/keitim
as
Sulaikymas
+
+/-
+
+ (jeigu netinkamai
vykdys, galima kreitpis
antstol, kad iiekot)
+
+
Jeigu nemokus, tai
vekseliai neveikia
Finansinis
utikrinimo
susitarimas
Avansas
Vekselis
Lizingas
Sutrumpinti terminai
Terminai
2013.03.19
PRIEVOLI TEIS
PRIEVOLI
PASIKEITIMAS
1. Samprata ir rys
Prievol yra ne stabilus, o kintantis santykis ( pasibaigia ir pan.). Po prievols atsiradimo, prievolinis
teisinis santykis gali kisti vairiais aspektais. Gali keisti kai kurie prievols elementai (pvz.: viena i ali
yra fizinis asmuo ir dl tam tikr prieai jis gali mirti - prievolinis santykis pasikeis, nes vietoj mirusios alies
27
stos prievols permjas). Prievol gali keistis ali susitarimu, jei viena i ali mano, kad reikia keisti
kak (pvz.: kain, termin, etc.). Tokiu atveju gali bti silomos derybos ir alys sudaro susitarim.
Prievol gali bti keiiama dl objektyvi prieai (pvz.: finansin ekonomin kriz).
Prieastys dl ko kinta prievolinis santykis gali bti tiek subjektyvios, tiek objektyvios, taiau
vienaalikai keisti prievol yra draudiama iskyrus statymo ar sutarties numatytas ilygas.
Prievols pasikeitimas yra suprantamas kaip prievolinio santykio transformacija po prievols atsiradimo,
kai dl tam tikr aplinkybi keiiasi tam tikros prievols tam tikros prievols vykdymo slygos arba
keiiasi vienas i prievols element ( pvz.: subjektas, alis). Pasikeitim svarbu atriboti nuo pasibaigimo.
Pasikeitimas reikia, kad nepaisant vienoki ar kitoki transformacij - prievol ilieka ir nepasibaigia.
Tuo tarpu pasibaigimas reikia, kad prievolinis santykis inyksta. Tai yra svarbu, nes vienu atveju
juridinis faktas gali bti pagrindu prievolei pasikeisti, o kitu atveju - pasibaigti.
Prievols pasikeitimo pagrindu gali bti tiek vykis tiek veiksmas, kaip juridinis faktas ir gali priklausyti
tiek nuo ali valios, tiek ir nuo aplinkybs kuri nepriklauso nuo prievols ali valios ( pvz.: mirtis).
Prievols pasikeitim gali lemti tiek teisti, tiek ir neteisti veiksmai.
Prievoli pasikeitimo rys. Pagal tai koks elementas ar slyga keiiasi:
a) Asmen pasikeitimas prievolje - situacija kai vietoj skolininko ar kreditoriaus, prievolin
santyk stoja kitas asmuo. i ris gali bti dvejopa: a. asmen pasikeitimas gali vykti dl
universalaus teisi ir pareig permimo ( asmuo perima visas teises ir pareigas, pvz.: mirties atveju,
pdiniai paveldi visas teises ir pareigas. Juridini asmen atveju universalus permimas vyksta
reorganizavimu); b. singuliarus asmen pasikeitimas (perimama konkreti teis arba konkreti pareiga).
perleisti negalima. Jei reikalavimo teis yra piniginio pobdio, atskirais atvejais tokie susitarimai
gali bti labai nepalanks civilinei apyvartai ir kreditorius negaldamas perleisti tokios teiss, gali
nukentti savo finansais (pvz.: jam reikia ustatyti turt paskolai gauti ir jis negali ustatyti reikalavimo
teiss). Tokiu atveju, faktoringo sutarties pagrindu, pinigin reikalavimo teis galima perleisti.
Cesijos sutarties objektu gali bti tik galiojanti reikalavimo teis.
Dl bsimos reikalavimo teiss doktrinoje yra prieingos nuomons, vieni sako, jog galima perleisti
tik esam reikalavimo teis, kiti sako, kad galima perleisti bsim reikalavimo teis, jei yra pakankamai
apibrta, kad tokia teis tikrai atsiras.
Skolininko vaidmuo sudarant cesijos sandorius - kreditoriaus asmuo skolininkui reikms neturi kreditorius turi teis perduoti savo reikalavimo teis be skoliniko sutikimo, nes skolininkui yra svarbu
vykdyti prievol, nesvarbu kam. Bet, kaip jau buvo minta, gali bti iimi ( kreditoriaus ir skolininko
susitarimas, kad prie perleisdamas reikalavimo teis kreditorius turi gauti skoliniko sutikim ). Jei prievol yra
dvial (abi alys turi teisi ir pareig), tai reikalavimo perleidimas nereikia, kad kreditorius tuo paiu
perkl ir skol, nes dvials prievols atveju kreditorius yra kartu ir skolininkas, tad turi bti sudaromi
du sandoriai - a. skolos perklimas naujajam kreditoriui; b. reikalavimo teiss perdavimas.
Reikalavimo teiss perjimo momentas - reikia skirti santyk tarp pradinio ir naujo kreditoriaus ( iuo
poiriu reikalavimo teis naujam kreditoriui pereina nuo cesijos sutarties sudarymo momento ) ir santyk tarp
naujo kreditoriaus ir skolininko / kit treij asmen ( tam, kad naujasis kreditorius galt panaudoti savo
reikalavimo teis, privalo bti informuotas skolininkas - perleidimo faktas turi bti ivieintas ). CK 6.102str. skolininkas turi bti informuotas apie reikalavimo teiss perleidimo fakt ir tik nuo informavimo
momento, naujasis kreditorius gali panaudoti prie skolinink savo reikalavimo teis ( daniausiai
informuojamas pateikiant skolininkui cesijos sutart arba kit rodym patvirtinant perleidimo fakt ). Pasikeitus
27
kreditoriams kitu aspektu prievolinis santykis nekinta. Perleidiant reikalavimo teis negali bti
bloginama skolininko padtis (nesikeiia iekinio senaties terminas).
Perleidiant reikalavimo teis, bendra taisykl, kad naujasis kreditorius perima ir alutines prievoles
(pvz.: skolininkas yra keits daikt utikrindamas prievols vykdym, tai reikia, kad naujasis kreditorius taip pat
gaus keitimo teis).
Reikalavimo teis gali bti perleista tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai ir nuo to, cesijos sutartis
buvo sudaryta atlygintinai ar ne, priklausys pradinio kreditoriaus atsakomyb prie nauj kreditori, jei
skolininkas dl tam tikr prieai tos prievols nevykdys ( pvz.: reikalavimo teiss perleidimo atveju,
kreditorius atsako naujam kreditoriui u skolininko nemokum, kuris jau buvo perduodant reikalavimo teis ).
Cesijos sutarties forma priklauso nuo pagrindins prievols formos, t.y. cesijos sutartis turi bti
sudaryta tokia paia forma, kokia forma buvo ta sutartis i kurios atsirado prievol ( pvz.: notarin forma).
eki ir vekseli statymas
(nustato perleidimo ypatumus ir taisykles);
Draudimo statymas;
Komercini bank statymas;
UNCITRAL 2001m. New York konvencija dl piniginio reikalavimo teiss perleidimo
tarptautinje prekyboje;
UNCITRAL 1988m. Otavos konvencija dl tarptautinio faktoringo.
3K-3-44/10
3K-3-514/10
3K-3-150/11
3K-3-412/11
3. Subrogacija.
Subrogacija - statyminis reikalavimo teiss perjimas. Tai yra reikalavimo teiss perjimas kitam
asmeniui, reikalavimo teis kreditoriui pereina ne susitarimo pagrindu ( be cesijos sutarties), o reikalavimo
teis i pradinio naujam kreditoriui pereina statymo pagrindu.
Nuo cesijos sutarties subrogacija skiriasi tuo, kad kreditoriams nereikia susitarti, o perleidimo teis
transformuojasi vykus statyme numatytiems juridiniams faktams. Subrogacija yra galima tik statymo
numatytais atvejais (tuo tarpu cesija galima visais atvejais kol jos nedraudia sutartis ar statymas ).
Draudjas kuriam yra padaroma ala ir susiklosto prievolinis santykis - draudjas draudia savo turt nuo tam tikr
rizik. Su draudimo kompanija yra sudaroma draudimo sutartis, pagal kuri kompanija vykus draudiamajam
vykiui imok draudim. Draudimo kompanija imoks draudimo imok - kreditoriui yra kompensuojamas alos
atlyginimas. Draudimo kompanija imokjusi imok draudikui perima draudimo reikalavimo teis ir tai yra
subrogacija.
Subrogacija susijusi su regreso teiss apribojimu, taiau tai nra tos paios svokos. "Regresas kai
sumoki u t pydar ir paskui i jo isieikai." - Matas Matinis Milteliai
3K-3-46/09
3K-3-83/10
3K-3-415/12
4. Skolos perklimas.
Situacija, kai vietoj pradinio skolininko, jo viet stoja naujasis asmuo - kitas skolininkas. Skolos
perklimas yra retai sutinkamas atvejis, nes kreditoriui skolininko asmuo ir ypa mokumas turi
nepaprastai didel reikm, nes kreditorius sandor sudaro tik su tuo asmeniu, kuriuo jis pasitiki ir yra
sitikins mokumu.
Tam kad bt perkelta skola, privalo bti kreditoriaus sutikimas ( galimos iimtys, jei jos yra nustatytos
statyme, pvz.: CK 6.116str.). Sutikimas gali bti tiek iankstinis, arba duodamas tada, kai skolininkas
kreipiasi kreditori ir paaikina apie nauj skolinink ir vis situacij, tuomet kreditorius vertina rizik
ir sprendia. Skolos perkelti negalima, jeigu prievol skolininko pusje yra grynai asmeninio pobdio.
Skolos perklimas gali bti visikas arba dalinis (iskaidoma tarp dviej ar daugiau asmen). Skolos
perklimas keiia tik asmen, kiti prievols elementai nesikeiia, todl naujasis skolininkas gali gintis
nuo kreditoriaus naudodamas tuos paius apsigynimus kaip ir buvs skolininkas.
27
Skolos perklimo atveju, jei utikrinimo prievol buvo susijusi tik su skolininku, ji naujam skolininkui
nepereina.
Skolos perklimo formai nustato raytin reikalavim.
3K-3-349/10
3K-3-146/12
3K-3-357/12
PRIEVOLI
PASIBAIGIMAS
27
Neribotos civilins atsakomybs likviduotas juridinis asmuo - iuo atveju skolinink yra daugiau,
nes pagal jo prievoles atsako ir jo dalyviai, todl likvidavus neribotos civilins atsakomybs juridin
asmen, prievol nepasibaigs, nes dalyviai privals vykdyti prievoles.
d. Atleidimas nuo vykdymo, CK 6.129str. - situacija, kai kreditorius nusprendia negyvendinti
savo reikalavimo teiss ir pareikia skolininkui, kad atleidia skolinink nuo prievols vykdymo.
Kreditorius atsisakyti turi atitinkamai informuodamas skolinink ir skolininkas privalo sutikti.
Kreditorius skolinink gali atleisti visikai, arba tik nuo dalies vykdymo. Jei prievol yra dvial, tai
kreditoriaus pareikimas, kad atleidia skolinink nuo vykdymo dar nereikia, kad dingsta prievol
visiem skolininkams.
e. skaitymas, CK 6.130 - 140str. - vienas i daniausiai sutinkam prievols pasibaigimo pagrind.
skaitymas galimas tik tokiu atveju, kad prievols alis sieja dvial, arba kelios vienars ( dalyko
prasme) prievols. Kreditorius turi reikalavimo teis, bet turi pareig skolininkui. Kadangi
reikalavimai yra vienariai, tai juos sujungus prievol pasibaigia. Abi alys yra skolingos viena
kitai vienod sum (pvz.: nuomininkas nesumokjo mokesio - 10 000LT, bet nuomuotojas turi pareig
atlyginti pagerinimo ilaidas, kurios sudaro irgi 10 000LT, tai tokiu atveju nuomininkas gali taikyti skaitym ).
skaitymas gali bti keli riu - gali bti taikomas: vienos i ali iniciatyva (sutartinis), tokiam
skaitymui pakanka vienos alies pareikimo ( viena alis siunia praneim kitai aliai ); teismo
sprendimo pagrindu (teisminis); statymo pagrindu (statyminis).
skaitymo dka utikrinamas paprastesnis prievoli vydymas, utikrinama ali lygyb be
kreditoriui suteikiama savotika privilegija prie kitus skolininko kreditorius.
skaitymas yra negalimas atskirais atvejais, CK 6.134str. arba specialiaisiais statymais ( mons
restruktrizavimo statymas - iklus restrukturizavimo byl, kreditoriai negali naudotis skaitymo teise, lygiai
taip pat kaip ir mons kuriai ikelta bankroto byla kreditoriai negals naudotis ksaitymo teise ). skaitymas
Naikinamasis terminas - prievol baigiasi, jeigu prievol buvo terminuota ir terminas buvo
naikinamasis (su jo sujimo buvo siejamas ali teisi ir pareig pasibaigimas ). Svarbu nustatyti, koks
terminas, atidedamasis ar naikinamasis, nes atidedamojo termino atveju prievol nesibaigia ( iuo
pagrindu danai kyla ginai dl laidavimo pasibaigimo, ar tikrai laidavimas buvo terminuotas ir ar terminas
tikrai buvo naikinamasis).
ali susitarimas, CK 6.125str. - nuo atleidimo skiriasi tuo, kad atleidimas nuo prievols
vykdymo yra vienaalikas kreditoriaus veiksmas, o skolininkas savo vali gali ireikti ir
konkliudentiniais veiksmais, tuo tarpu ali susitarimo atveju prievol pasibaigia, jeigu prievol
derasi dl pasibaigimo fakto ir slyg, tokiu atveju sudaromas abiej ali suderintos valios
susitarimas (kada pasibaigs prievol, kokiomis slygomis, visa ar i dalies ).
h. Negaljimas vykdyti - pvz.: force major. Svarbu, kad bt vykusi iki to momento, kol
skolininkas nra paeids prievols.
i. Novacija - prievols pasibaigimo pagrindas suprantamas kaip ali susitarimas, kuriuo alys
susitaria egzistuojani prievol pakeisti kita prievole, o ankstesn prievol pripasta
pasibaigusia. ali susitarimas, kai vien galiojanti prievol yra pakeiiama kita prievole, vietoj
senosios prievols.
Privalo bti aikus ali valios ireikimas. Jei alys sudaro susitarim, taiau tuo susitarimu nra
sukuriama nauja prievol ir nenaikinama sena, o tiesiog yra modifikuojama sena prievol, tai nra
novacija.
Novacija nra danai sutinkamas prievols pasibagimo pagrindas, nes novacija reikia, jog
pasibaigia ankstesn prievol, o tai reikia, kad pasibaigia ir visos su ja susij alutins prievols.
g.
27
3K-3-279/07
3K-3-145/11
3K-3-357/12
2013.04.02
PRIEVOLI TEIS
SUTARTINS PRIEVOLS
(CK 6.154 - 6.228STR.)
1. Sutarties samprata.
CK 6.189str. 1d.
Sutarties poymiai: - yra dviej ar daugiau asmen valios suderinimas ( konsensusas) - kartais susitarimai
kelia tik moralinio pobdio padarinius, todl tai nra sutartys (pvz.: sustarei susitikti su
mergina ir ji neatjo);
- sutartis yra juridinis faktas - susitarimas sukuria teisinius padarinius (ne taip kaip moralinis
/ dentelmenikas susitarimas kaip minta aukiau); sutartis yra juridinis faktas, prievols
atsiradimo teisinis pagrindas;
3K-3-338/11
3K-3-353/11
3K-3-357/12
Sutartis gali reikti: a) sandor (gali bti raytinis / odinis);
b) raytin dokument;
c) tarp sutarties ali susiklosius santyk ( alys atliko tam tikrus veiksmus, kurie leidia
kvalifikuoti, kad tarp ali sudaryta sutartis, pvz.: gyvename name ir naudojame vanden ir
dujas, taiau neesame pasira joki sutari; mokti vistiek reiks ir nemokant teismas
ireikalaus).
3. Sutari rys.
Norint teisingai kvalifikuoti tarp ali susiklosiusius santykius reikia nustatyti kokia yra sutarties ris.
27
Vienaals ir dvials sutartys - klasifikavimo kriterijus yra ali tarpusavio teisi ir pareig
santykis, t.y. jei sutartis sukuria vienai aliai tik teises, o kitai aliai tik pareigas - sutartis yra vieal.
Dvials sutartys yra tokios, kurios sukuria kiekvienai sutarties aliai tiek teises, tiek ir pareigas
(dauguma sutari yra dvials, dl to, kad pagrindinis motyvas kodl asmenys sudaro sutartys yra gauti
kakoki naud).
Nemaiyti su sandoriais! Sandoris nebus sutartis, nes sutariai reikia maiausiai 2-j asmen
suderintos valios.Sandoriai yra klasifikuojami pagal tai, keli asmen valia yra reikalinga sandoriui
sudaryti.
Atlyginintins ir neatlygintins sutartys - ar naud gauna viena alis ar abi alys (r.
pradioje).
Ekvivalentins ir rizikos sutartys - skirstymo kriterijus yra naudos dydio iankstinis inojimas
sudarant sutart. Ekvivalentins sutartys yra tokios sutartys, kai sutarties sudarymo momentu alys
jau ino koki naud i to gaus ( pvz.: pirkimo pardavimo sutartis). Rizikos sutartys yra tokios sutartys,
kai sutarties sudarymo metu apskritai yra neaiku ar bus gaunama kakokia nauda, ar bus patiriami
nuostoliai, todl nra aikus nei ekvivalento faktas, nei dydis (pvz.: draudimo sutartis).
Pagrindins ir papildomos sutartys - skirstymo kriterijus yra sutari skaiius ir j tarpusavio
santykis. iuo atveju turime dvi ar daugiau sutari, bet viena i j yra pagrindin, o kitos sutartys
pagrindin sutart papildo. ias sutari ris turime tada, kai sandoris yra sudtingas ( pvz.:
sindikuota paskola, kuri suteikia ne vienas, o keli bankai ir vienas bankas bt nepajgus suteikti ).
ali naudai ir treij asmen naudai skirtos sutartys - skirstymo kriterijus yra adresatas,
kuris gauna naud pagal sutart. alys negali susitarti dl kito asmens pareig, kuris nra sutarties
alis. alys vardina treij asmen, kuris bus naudos gavjas vykus tam tikram vykiui nurodytame
sutartyje.
Slygins ir beslygins sutartys - skirstymo kriterijus yra slygos buvimas.
Vienkartinio vykdymo ir ilgalaiks sutartys
Fiduciarins ir nefiduciarins sutartys - skirstymo kriterijus yra ali tarpusavio santyki
pobdis. Jei santykiams yra bdingas absoliutus ali pasitikjimas ir veikimas viena kitos
interesais, tai sutartis yra fiduciarin.
Tipikos ir atipikos sutartys - skirstymo kriterijus yra atitinkamos sutarties reglamentavimas
statutinje teisje. Tipika sutartis yra tokia sutartis, kuri yra bent minimaliai reglamentuojama
statuinje tesisje. Atipika sutartis yra tokia sutartis, kuri yra nereglamentuojama statutins teiss
(tokias sutartis galima sudaryti, nes privatin teis yra grindiama asmens ekonomijos principu ir negali
numatyti vis praktini situacij; statutin teis danai atsilieka nuo gyvenimo, ji nra objektyviai keiiama ir
taikoma prie besikeiiani gyvenimo aplinkybi ). Atipikos sutarties atveju, kilus ginui yra sudtingiau
j sprsti. Du metodai: a) iekoti panaios tipikos sutarties ir j radus pagal analogij taikyti tos
27
sutarties tasiykles; b) neradus panaios tipikos sutarties reikia skaidyti atipikos sutarties slygas
atskirus elementus (pvz.: vienam elementui taikome nuomos sutarties taisykles, kitam - pirkimo-pardavimo,
etc.).
formintos (de iure) ir faktins sutartys - skirstymo kriterijus yra ar sutartis yra forminta
raytiniu bdu ar kaip nors panaiai ar ne. Tai, kad sutartis nra ireikta tam tikra forma - nereikia
jog ji yra negaliojant.
Mirios ir vienars sutartys - skirstymo kriterijus yra keli sutari ri elementai gali bti
nustatyti. Jei sutartis turi tik vienos sutarties ries elementus, tai ji yra vienar ( pvz.: pirkimas pardavimas ir daugiau nieko nevardinta ). Jei sutartyje yra nurodyti keli elementai ( pvz.: pirkimaspardavimas, veimas, ranga, etc.) tai sutartis yra miri - joje telpa kelioms sutari rims bdingi
poymiai. Turint vienar sutart yra ymiai paprasiau gino atveju, nes reikalingos tik normos
reglamentuojanios vien element (pvz.: pirkimas - pardavimas). Turint mirij sutart galima taikyti
absorbcijos princip (kai keli bruoai nra esminiai, lyginant su kitais, todl normos taikomos pagal esminius
bruous) arba taikysime keli skirting sutari ri taisykles, nes nra iskiriami esminiai bruoai.
3K-3-53/07
3K-3-61/10
3K-3-500/10
3K-3-387/06
Sudarytos deryb metu ir sudarytos prisijungimo bdu sutartys - nauja klasifikacija
atsiradusi dl to, kad vystantis gamybai atsirado stambi korporacij, kurios sudarydavo daugyb
sutari su savo klientais ir darbo palengvinimui korporacijos pareng standartines sutari slygas.
Tokioje situacijoje derybos tarp ali praktikai nevykdavo. Atsiradus tokiai praktikai, atsirado ir
btinyb nustatyti tam tikras taisykles, kad slygas diktuojanti alis negalt piknaudiauti.
Sutartys sudaromos prisijungimo bdu ir yra tas atvejis, kai derybos nevyksta ir kita sutarties alis
gali arba pasirayti sutart arba jos nepasirayti CK 6.185str. - CK 6.187str.
Formalios ir neformalios sutartys - skirstymo kriterijus yra formos reikalavimai - ar yra sutariai
nustatyti formos reikalavimai ar ne. Formalios sutartys - statymas arba paios alys nustato
vienokius arba kitokius formos reikalavimus (pvz.: sutartis turi bti sudaryta ratu ir pan. ). Neformalios
sutartys - nei statytmas nei ali susitarimas joms joki form nenustato.
Vieosios (CK 6.161str.) ir ne vieosios sutartys - skirstymo kriterijus yra sutarties alies kuri
parduoda prekes arba teikia paslaugas veiklos pobdis ir statusas. Egzistuojant monopolijoms,
paslaug gavjai neturi pasirinkimo teiss ir dl ios prieasties, kad ukirsti keli piktnaudiavimui,
yra nustatomas specialus reglamentavimas sudarant ir vykdant vieasias sutartis. Vieoji sutartis tai
sutartis, kuri sudaro verslininkas teikiantis paslaugas visiems asmenims be iimties, kuriems tos
paslaugos yra reikalingos. Tas verslininkas uima monopolin padt rinkoje. Vieosioms sutartims
taikomi ypatumai: verslininkas privalo sudaryti sutartis su kiekvienu asmeniu kuris kreipiasi ir
atsisakymas sudaryti sutart bus kvalifikuojamas kaip neteistas veiksmas, yra nustatomos preki ir
paslaug kainos ir daugum sutari slyg nustato viej sutari aktai.
Preliminarios ir pagrindins sutartys - skirstymo kriterijus yra susitarimo pobdis - ar alys
sudar tik organizacinio pobdio susitarim ar jos sudar sutart kuri sudaro teises ir pareigas ali.
Preliminari sutartis konkrei teisi ir pareig nenustato, ji tik nurodo, kad alys susitar ateityje
sudaryti sutart.
Civilins, vartojimo ir komercins sutartys - civilins yra tokios sutartys, kurias sudaro fiziniai
asmenys neusimantys verslu ir profesine veikla, vartojimo sutartys yra tos kurias sudaro i vienos
puss verslininkas, o i kitos fizinis asmuo ( CK 1.37str. alys turi bti verslininkas kuris kak parduoda, o
kita alis turi bti fizinis asmuo. Sutarties tikslas yra tenkinti savo asmeninius ar eimos poreikius. ),
komercins - sutartys kurias tarpusavyje sudaro verslininkai (skirtingoms sutari rims yra taikomos
skirtingos taisykls). Vartojimo sutartims yra taikomos spec.taisykls kuri paskirtis yra ginti fizin
asmen vartotoj, kaip silpnesin al.
4. Sutari teiss principai.
27
Privatins teiss principai kartu yra ir sutari teiss principai, bet atsivelgiant sutartini prievoli
pobd ir prigimt yra iskiriami tokie principai:
Sutarties laisvs principas (CK 6.156str.) - princip sudaro kiekvieno asmens laisv apsispresti
sudaryti ar nesudaryti sutart, laisv sudaryti atipikas sutartis bei ali laisv nustatyti sutarties
turin. Svarbu yra tai, kad nebut prietaraujama imperatyvioms statymo normoms, paeidiamos
treij asmen teiss, sutarties alys negali nustatyti toki slyg kurios prietaraut vieajai
tvarkai ar gerai moralei. ios teiss yra ribojamos vieojo intereso arba treij asmen apsauga
(pvz.: mons vadovas negali sudaryti sandorio, jei tas sandoris reikt interes konflikt; sutuoktiniai negals
parduoti vienintels gyvenamosios patalpos, jeigu jie turi nepilnamei vaik, prie tai negav teismo
sprendimo).
Sutarties privalomumo principas (pacta sund servanta) - utikrina civilins apyvartos stabilum. Jei
viena i ali nusprst nevykdyti sutarties, yra visa galyb bd legaliai al priversti vydkyti savo
sipareigojimus. iam principui galimos iimtys: CK 6.204str., bankroto atveju.
Konsensualizmo principas - sutarties sudarymui ir galiojimui bendra taisykle pakanka ali
susitarimo dl esmini sutarties slyg. Tai yra formalizmo prieyb (sutart reikia sudarinti tam
tikra forma, nesilaikymas darydavo sutart negaliojania).
ali lygiateisikumas
Siningumas
Bendradarbiavimas
Kilus abejonei ar sutartis yra galiojanti prioritetas turt bti teikiamas sutarties galiojimui (in
favorum contractus) - reikia stengtis isaugoti sutart, nes sutartis sukuria sutartin prievol, o i yra
ekonominio bendradarbiavimo teisin forma.
2013.05.07
PRIEVOLI TEIS
6. Civilins atsakomybs formos
Neigiam turtini padarini, kuriuos patiria atsakovas iraika, t.y kokiu bdu i atsakovo yra kakas
paimmama ir perduodama nukentjusiajam. Yra dvi formos:
Nuostoli atlyginimas (kai padaryta ala vertinima pinigais ir tai vadinama nuostoliais. Tai yra
pagrindin civilins atsakomybs forma, nes taikoma tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei);
Netesybos (i atsakovo yra iiekoma pinig suma nustatyta sutartimi, statymu ar teismo sprendimu.
Netesybos yra bdingos tik sutartinei civilinei atsakomybei ). Netesybos yra priteisiamos
nukentjusiajam.
Atskyrimo praktin reikm - priklausomai nuo formos, yra skirtingos civilins atsakomybs slygos. Jei
civ.atsakomyb pasireikia nuostoli atlyginimu, tai esmin slyga yra ala + prieastinis ryys. Jei
netesybomis - pakanka vien neteist veiksm fakto, tam, kad netesybas bt galima priteisti.
Skiriasi iekinio senatis - nuostoli atlyginimas 3metai, o netesybos - 6mnesiai.
7. Civilins atsakomybs slygos
Aplinkybs kurias nustaius galima taikyti civilin atsakomyb viena ar kita aukiau nurodyta forma.
Priklausomai nuo civ.atsakomybs form ir nuo to ar yra taikomas bendras civ.atsakomybs principas,
kad civ.atsakomyb yra kalta, yra skiriamos kelios civ.teiss paeidimo sudtys: Turi bti nustatytos 4
civ.atsakomybs slygos:
Neteisti veiksmai (CK 6.246str.);
alos faktas ir jos dydis (CK 6.249str.);
Prieastinis ryys (CK 6.247str.);
Kalt (CK 6.248str.).
27
Iimtys:
8. Neteistumas
Tai yra btina civ.atsakomybs slyga, todl civ.atsakomyb negalima, jeigu veiksmai buvo teisti.
Atitinkamai - veiksm teistumo rodinjimas - vienas i atsakovo gynimosi bd ( CK 6.253str.)
Neteistumas - labai plati ir kartu vertybin kategorija, apimanti:
a) bet kokios teiss normos (administracins, baudiamosios, etc.) paeidimus;
b) piktnaudiavim teis;
c) sutarties paeidim;
d) bendro pobdio pareig (pvz.: pareigos elgtis atidiai ir atsargiai, pareigos elgtis siningai ir panaiai )
paeidim;
e) kito asmens subjektins teiss paeidimas;
f) profesins etikos ir kitoki profesin veikl reglamentuojani taisykli paeidim.
9. ala
Btina civ.atsakomybs slyga, kai civ.atsakomyb pasireikia nuostoli atlyginimu. ala yra
suprantama kaip statymo, teiss saugomo intereso pakenkimas. alos rys:
a) Tiesiogin (pozityvi) / negautos pajamos
Tiesioginiai nuostoliai - pasireikia esam daikt sugadinimu / sualojimu.
Negautos pajamos - ala, kuri pasireikia tam tikros naudos negavimu dl neteist veiksm (tik grynasis
pelnas, atskaiius visus mokesius).
Pvz.: Turime taxi automobil kur sudau: tiesioginiai nuostoliai - automobilio sudauymas, o negautos pajamos tai ko negavome u taxi paslaugas kol automobilis buvo remontuojamas. Negautos pajamos bus tai, kas liks
atskaiius visus mokesius, t.y. k gauna " rankas"
e) Nominali / reali
Nominali - vert yra nustatoma pagal mons balans, t.y. kiek sunaikintas daiktas buvo kainuotas balanse
Reali - vert yra nustatoma atsivelgiant rinkos slygas, ar kiek nukentjusiam tas daiktas buvo vertas
27
ala yra vertinama pinigais pagal galiojanias rinkos kainas, kurios galioja sprendimo primimo
momentu, iskyrus 6.249str. esanias iimtis.
Teismo sprendimas kuriuo priteisima ala, turi deklaratyv pobd, t.y. jis tik konstatuoja, jog buvo
padaryta ala iekovui ir jis turi reikalavimo teis alos atlyginim ( kuri yra paveldima, iskyrus atvejus,
kai ala yra susijusi iimtinai su kreditoriaus asmeniu).
10. Prieastinis ryys
Teisinis prieastinis ryys - ar tikrai atsakovas turi atlyginti al, todl, kad ta ala atsirado dl jo
neteist veiksm.
Dviej etap prieastinio ryio nustatymo testas:
1. Faktinis (pirmas etapas), t.y. ar ala bt atsiradusi be atsakovo veiksm (condicio sine qua non);
2. Teisinis (antras etapas), t.y. atsivelgiama atsakovo kalt, iekovo elges, alos pobd ir dyd,
paeisto intereso pobd, galimyb numatyti al ir jos mst ir t.t.
11. Kalt
Kalts samprata civilinje teisje nuo kalts sampratos baudiamojoje, administracinje, etc.
Kalt civilinje teisje yra suprantama objektyvia, o ne subjektyvia prasme.
Civilinje teisje, pagal 6.248str. - kalt kaip civ.atsakomybs slyga yra preziumuojama, t.y. iekovui
reikia rodyti civ.atsakomybs slygas.
Civilin teis numato daugyb atvej i bendros taisykls - civilin atsakomyb yra galima tik esant
kaltei.
Civilinje teisje nra ant tiek reikmingos kalts formos ir rys, kiek jos reikmingos vieojoje teisje.
Kalts rys:
Dolus malus - tyia;
Culpa lata - didelis neatsargumas;
Culpa levis - paprastas neatsargumas;
Culpa levissima - menkiausias neatsargumas.
7. Aplinkybs, alinanios civilin atsakomyb
Aplinkybs kurios pateisina alos padarym:
Savigyna (priverstinis savo teisi gynimas nesikreipiant valstybs institucijas. Pvz.: prievols vykdymo
sustabdymas. Negali bti perengtos ribos.);
Btinoji gintis (turi bti upuolimas, nuo kurio ginamasi adekvaiomis priemonmis, pvz.: jei yra ginama
fizinio asmens gyvyb - upuoliko gyvybs atmimas bus laikomas teista );
Btinasis reikalingumas (situacija, kai siekiant ivengti alos vienam objektui padarom alos kitam
objektui);
Sutikimas (nukentjusys arba tiesiogiai sutiko, kad jam bt padaryta alos, arba jo veiksmai aikiai rodo,
jog jis prisim rizik alos padarymui);
Senatis (visuotinai inomas teisins prievols pasibaigimo pagrindas, sujus senaiai prievol apskritai
nepasibaigia, o teisin prievol transformuojasi prigimtin, t.y. prievol baigiasi, bet jeigu skolininkas
neinodamas netyia perveda pinigus, tai jam jie nebus grinami );
Imunitetas (juo naudojasi vieieji asmenys, diplomatins atstovybs, etc. );
Force majeure (jei ala padaryta dl nenugalimos jgos, tai ).
27
2013.05.14
PRIEVOLI TEIS
Atsakomyb u statini ir gyvn padaryt al.
Tai atvejai, kai civ.atsakomyb nustatyta be kalts, t.y. atsakovas atsako be kalts, jeigu nerodoma, kad
atsirado dl force majeure ar nukentjusiojo kalts. Atsakovas gali bti gyvn ar statini savininkas
arba valdytojas.
3K-3-108/13
Kai statinys yra pastatytas, savininko pareiga yra j priirti ir jei dl neprieiros atsiranda ala,
tuomet atsiranda ala be kalts. Statiniai suprantami plaiai - keliai, kanalizacijos achtos, pastatai ir kt.
3K-7-152/2010
3K-3-507/2010
3K-3-238/2010
3K-3-378/2009
3K-3-554/2007
3K-3-62/2009
GYVNAI:
3K-3-138/2009
3K-3-509/2009
Valstyb turi sumokt u gyvno padaryt al kelyje, jei valstyb nepastat tvor ar enkl, etc. 3K-3478/12
2012M KEITSI PRAKTIKA: VALSTYB ATSAKO NE PAGAL 267STR., O BENDRAIS PAGRINDAIS.
ATSAKOMYYB GRINDIAMA KALTE IR JEIGU VALSTYB RODYS, KAD PADAR VISK K GALJO
PADARYT - VALSTYB NEATSAKYS.
Deliktin atsakomyb u svevikatos sualojim ir gyvybs atmim.
Subjektas yra mogus kuriam padaryta ala.
Civ. atsakomyb u i al nustatyta ne tik civilinio kodekso sistemoje, bet ir valstybs soc.draudimo
sistemoje. Socialinio draudimo sistema atsirado Vakar valstybse su pramons revoliucija XIXa., kai
atsirado darbdavio pareiga drausti civilin atsakomyb.
1999.12.23 Nelaiming atsitikim dare ir profesini lig socialinio draudimo statymas.
Objektas - nelaimingi atsitikimai ir profesiniai susirgimai darbe ar pakeliui /i darbo;
Subjekai - dirbantys pagal darbo sutartis ir kt. asmenys;
Nedraudiamieji vykiai - tyia, ne darbo metu, neblaivumas, etc.
Draudiama tik turtin ala, kuri kompensuojama pagal tam tikras specialias formules nustatytas
statyme. Turtin ala yra apskaiiuojama skirtingai, priklausomai nuo to koks buvo sualojimas ir kokie
jo padariniai ir
kiek yra netekta darbingumo procent dl sualojimo:
1) Ligos paalpa;
2) Netekus darbingumo iki 30% - netekto darbingumo vienkartin paalpa (10% arba 20% 24mn.
kompensuojamo darbo umokeio);
3) Netekus darbingumo daugiau nei 30% - periodin kompensacija pagal formul;
4) Gydymo ir medicinins reabilitacijos ilaid kompensavimas pagal SD.
27
27