Ai I tema.

(KT) SAMPRATA
1.Konstitucins teiss svokos vartojimo
aspektai. Dvi konstitucins teiss (kaip
objektyvios teiss) sampratos: KT kaip
aukiausioji teis ir konstitucin teis
kaip teiss aka. KT plaij prasme
iskyrimo problema.
Kai kalbama apie asmens teises tvirtintas
K-je.
1.KT suvokiama kaip tam tikroje alyje
galiojani teiss norm, reguliuojani
tam tikr visuomenini santyki srit,
visuma.
2.Kaip vienas i teiss moksl, tiriantis KT
normas.
3.KT reikia studij disciplin.
KT tai centrin teiss sistemos sritis,
reguliuojanti
reikmingiausius
visuomeninius santykius ir tvirtinanti
teiss krimo principus. KT teiss
sistemos branduolys, lemiantis:
1.KT reguliuojam santyki svarba
visuomens gyvenimui.
2.KT svarbiausias altinis yra Konstitucija.
3.KT normos apibria alies konstitucin
santvark.
4.alies KT tvirtintos mogaus pagrindins
teiss ir laisvs.
5.KT apibria ir teiskros pagrindus.
KT suprantama siaurja ir plaija prasme.
S. prasme- Konstitucijos teis (altiniai yra
Konstitucija ir konstitucin reguliavim
atskleidiantys
Konstitucinio
Teismo
nutarimai). P. prasme sudaro ir KT siaurja
prasme, ir statymuose, postatyminiuose
aktuose, kituose teiss altiniuose idstytos
normos.
KT reguliuoja visuomeninius santykius,
nustato j pagrindus. KT reguliuojami
visuomeniniai santykiai:
1.Valstybs organizacij, vieosios valdios
organizavimo
ir
jos
gyvendinimo
santykius.
2.Asmens ir valstybs santykius.
Diskusijos dl konstitucinio reguliavimo
objekto ir metodo. Socialin KT paskirtis.
Papildomas teiss skirstymo teiss akas
kriterijus teisinio reguliavimo metodas
(teisinio poveikio priemons, kuriomis teis
veikia reguliuojamus vis.santykius, kuriuos
lemia reguliavimo objektas). KT taikomi
vairs reguliavimo bdai. KT normos
nustato teises ir pareigas, atsakomyb,
leidim ir draudim. Teisinio reguliavimo
metodai: imperatyvinis ir dispozityvinis.
Imperatyviniam metodui bdinga grietas
privalomumas, teisinio santykio dalyviai
privalo elgtis kaip nustatyta teiss norm.
Dispozityvija .metodui bdinga teisini
santyki dalyvi lygybs pripainimas,
teisini santyki dalyvi savarankikumas
ir galimyb pasirinkti tam tikr elgesio
model.
KT paskirtis suderinti vairi visuomens
sluoksni interesus, apginti asmens teises ir
laisves, nustatyti tam tikr svarbiausi
reikal tvarkymo sistem.
2.KT normos.
Konstitucin teiss norma visiems
privaloma
bendro
elgesio
taisykl,
valstybs prievartos priemonmis saugoma
nuo paeidim ir reguliuojanti valstybs
organizacij,
vieosios
valdios
organizavim ir jos gyveninimo pagrindus,
taip pat svarabiausius asmens ir valstybs
tarpusavio santykius.
Konstitucini teiss norm ypatumai:
1.Reguliuoja
specifin
visuomenini
santyki srit.
2.Kuriama valstybs valdios institucij
sistema, nustatomas valstybs valdios
institucij statusas.
3.Nustatoma asmens teisin padtis
civilins,
darbo,
administracins,
baudiamosios, baudiamojo ir civilinio
proceso
bei
kit
teiss
ak
reguliuojamuose santykiuose.
4.Normos idstytos Konstitucijoje, taip pat
konstituciniuose statymuose, ir aukiau
nurodytus santykius reguliuojaniuose
statymuose bei postatyminiuose aktuose,
taip pat kituose konstitucins teiss
altiniuose.
5.Konstitucijoje,suraytoms
normoms
netyri prietarauti emesns galios normos.
6.Konstitucinje teisje yra daug norm,
kurios formuluojamos tik paia bendriausia
prasme. i norm gyvendinimas yra
sudtingas. Neretai reikia priimti kitas
teiss
normas,
kurios
detalizuot,
konkretint jas.
7.Konstitucins
teiss
normoms
Daniausiai bdinga imperatyvumas.
8.Konstitucins teiss norm reguliuojam
teisini santyki subjektai ypatingi.
Valstyb
apskritai,
tauta,
valdios
institucijos,
piliei
susivienijimai,
individai.

Konstitucins teiss normos isiskiria savo

stabilumu, yra priimamos, keiiamos ir
naikinamos sudtingesne nei daugelis kit
norm tvarka.
Konstitucins teiss norm klasifikavimo
kriterijai,
struktriniai
ypatumai.
Norm klasifikavimo kriterijai:
I. Pagal skristym konstitucin teis
siaurj ir plaija prasme:
1.
Konstitucins teiss siaurja prame
normos
2.
Kitos konstitucins teiss normos
II. Pagal teiss altinius:
Konstitucins teiss normos, tvirtintos
Konstitucijoje;
tvirtintos
statymais;vtvirtintos
postatyminiais
aktais; tvirtintos kitais konstitucins teiss
altiniais.
III. Pagal galiojimo trukm:
Pastovios; Laikinosios; Iskirtins.
IV. Pagal normomis tvirtint elgesio
taisykli privalomum:
Imperatyvusis; Dispozityvusis.
V. Pagal
norm
paskirt
teisinio
reguliavimo mechanizme:
Materialiosios
(reguliuoja
socialinius santykius, nustato i santyki
dalyvi teises ir pareigas)
Proceso
(tvirtina
materialiose teiss normose nustatyt teisi
gyvendino ir gynybos tvark, taip pat
valstybs institucij ir pareign veikimo
taikant teiss normas tvarka)
VI.
Pagal
vaidmen
reguliuojant
visuomeninius santykius
Reguliacins
(nustato
visuomenini santyki dalyvi teises ir
pareigas)
Apsaugins
(sauganios
reguliacines teiss normas)
VII. Pagal teiss normose idstyt
taisykli pobd:
pareigojamosios;
Draudianios;
galinanios.
VIII. Pagal formuluojam taisykli pobd:
Bendrosios
(tiesiogiai
neformuluoja teisini santyki dalyvi
teisi ir pareig, o formuluoja teisinius
principus, tikslus, udavinius)
Konkreiosios
(tiesiogiai
numato teisini santyki dalyvi teises ir
pareigas)
IX. Pagal tvirtinimo pobd:
Statutins; Paprotins; Precedentins.
Struktra: (Kiekviena teis norma turi
atsakyti 3 klausimus):
1.
Kokioms aplinkybms esant, reikia
vadovautis tam tikra norma (Hipotez).
2.
Kokie asmenys laikomi tos normos
reguliuojamo
visuomeninio
santykio
dalyviais, ir koks elgesys jiems privalomas
ar draudiamas (Dispozicija).
Koki teisini padarini
atsiras nesilaikant teiss norm reikalavim
(Sankcija).
Konstitucins teiss norm realizavimas.
Konstitucins teiss norm efektyvumas.
Pagal realizavimo pobd KT normos gali
bti tiesioginio taikymo ir netiesioginio
taikymo. KT norm realizavimas yra
suvokiamas kaip valstybini organ teiss
taikymo veikla. K-je numatytais atvejais i
veikl gali atlikti ir kiti teiss subjektai. KT
norm efektyvumas santykis tarp teiss
normos nustatytos socialinio elgesio
programos ir faktinio socialinio elgesio.
3.Konstituciniai principai. Konstitucini
princip klasifikavimas.
Pagrindins
nuostatos,
kuriomis
grindiamas visas teisinis reguliavimas.
Konstituciniai principai Konstitucijoje
tvirtintos pamatins nuosatos, kurioms,
palyginti su normomis, bdingas labai
apibendrinamasisi pobdis. Konstituciniai
principai lemia viso teisinio reguliavimo
krypt. Teiss principai lemia teiss norm
turin ir j taikym. Konstitucini princip
sistema pagal du kriterijus:
Pirminiai principai.mogaus teiss ir
laisvs yra prigimtins, tai pirminis prin.,
nes nra ivedamas i jokio kito
konstitucinio principo, tam kad pasakyti
kad jis yra pakanka nurodyti K-jos
nuostat, kurioje jis tvirtintas.
Sudtiniai principai. Norint konstatuoti j
buvim reikia: nurodyti ne vien, bet kelias
juos tvirtinanias nuostatas; iskirti tai, kas
iose nuostatose yra bendra.
Ivestiniai principai. Tiesiogiai nra
deklaruojami K-je, bet ivedami i pirmini
arba sudtini prin.juos aikinant.
Pagal antr kriterij konst. prin. skirstomi:
Bendruosius- kreipia, orientuoja vis teiss
sistem, visas vairioms teiss akoms
priskiriamas normas.
Kitus- kurie gali bti toliau detalizuojami
tik tam tikrose teiss akose ar institutuose.

Bendrieji ir kiti prin.neatsiejami vieni

nuo kit. Atsisakius konst.principus
skirstyti bendruosius ir kitus, pagal tai
kokiu mastu jie kreipia teiss sistem juos
galima bt suskirstyti determinacinius
ir koordinacinius.
Koordinaciniai
prin.utikrina
konstitucins
teiss
vientisum,
organizuojantys j vientis sistem.
K-jos
virenybs
principas. Konstitucijos kaip teiss altinio
buvim svarbiausiuoju teiss altiniu, o
kartu ir konstitucins teiss buvim vir
vis teiss ak.
K-jos vientisumas.
Teisins galios poiriu n viena K-jos
norma ar kita nuostata negali bti
prieinama kitoms.
Teisin
valstyb.
Konstitucijos dinamika, jos aikinimas bus
vieningas. Gali bti: instumentin ir
substancin.
Instrumentalistin,
teisins
valstybs
samprata diktuoja tokius teisins valstybs
poymius:
1.norm bendras pobdis, leidiantis jas
taikyti
visiems
numatytiems
teiss
subjektams;
2.norm prieinamumas arba vieumas,
utikrinantis teiss subjektams galimyb jas
suinoti;
3.norm iankstinis pobdis, reikiantis,
kad jos bus nustatytos dar iki ikylant
reikalui jas taikyti;
4.norm aikumas, suprantamumas teiss
subjektams;
5.norm neprietaringumas, negalimumas
vienu metu ir reikalauti tam tikro elgesio, ir
j drausti;
6.norm: adresat pajgumas elgtis pagal
norm reikalavimus;
7.norm santykinis stabilumas;
8.norm kongruetntikumas:, t.y.atitiktis
tarp elgesio, kurio reikalauja normos ir
elgesio, kurio reikalauja teissaugos ir kitos
teis taikanios inst.
Substantyvin, teisins valstybs samprata
papildomai reikalauja, kad:
1.norm adresatai ir valdios inst pajgt
elgtis taip, kaip reikalauja normos;
2.panaios bylos bt sprendiamos
panaiai;
3.statymai bt inomi, negaliot atgal,
nebt baudiama u tai, kas nebuvo
udrausta, o nusikaltimai bt grietai
apibrti;
4.bt paisoma prigimtinio teisingumo
reikalavim.
Determinaciniai prin: demokratija ir
suverenitetas; pilietin visuomen; valdi
padalijimas; pasaulietin valstyb; socialin
orientacija; geopolitin orientacija.
1.Demokratija
ir
suverenitetas.
Demokratiniai institutai, tvirtinti K-jemogaus teiss ir j primatas, laisvi ir
periodiki
rinkimai,
tiesiogins
demokratijos
realizavimo
galimyb;
atstovavimas ir valdios atskaitomyb
pilieiams.
2.Pilietin visuomen. Yra penkios
pilietins visuomens sampratos tradicijos:
a) pati valstyb ir jos statymai;
b) valstyb organizuota visuomen;
c) kaip valstybs prieyb;
d) kaip istorikai susiklosiusi etinio
gyvenimo sankloda;
e) kaip save organizuojanti ir nuo valstybs
save teisikai ginanti bendruomen.
3.Valdi
padalijimas.
statym
leidiamoji, vykdomoji, teismin(teismas).
4.Pasaulietin valstyb. Valstyb turi bti
neutrali sitikinim atvilgiu, ji neturi teiss
nustatyti koki nors privalom pair
sistem. Valstyb turi pareig utikrinti, kad
niekas nesiksint asmens dvasios
dalykus.
5.Valstybs socialin orientacija. Valstyb,
kuri siekia pagal igales padti sprsti
socialines problemas, o ne tik atlieka
naktinio sargo funkcij.
6.Valstybs geopolitin orientacija. K-je Lvos geopolitin orientacija tvirtinta dviem
aspektais-negatyviuoju ir pozityviuoju.
Negatyvusis. Principas nubria ribas,
kuri L-vos valstyb, dalyvaudama
globalinse ar regioninse tarptautins
integracijos procesuose, negali perengti.
Pozityvusis.
Valstybs
geopolitins
orientacijos krypi nustatym ir aktyvios
veiklos ia linkme skatinim.
4.KT institutai.
Konstitucins teiss
institutas
tai
konstitucins teiss norm grup, jungianti
normas, reguliuojanias vienarius ar
giminingus
visuomeninius
santykius.
Konstitucins teiss normos institutus
jungiamos pagal j reguliuojamus tam
tikrus tarpusavyje tiesiogiai susijusius,

santykius. Institutai gali bti skirstomi

paprastus ir sudtingus. Paprasti institutai
nra skirstomi atskirtus junginius,o
sudtingus institutus sudaro poinstituiai.
5.Konstituciniai teisiniai santykiai.
Konstituciniai
teisiniai
santykiaikonstitucini teiss norm sureguliuoti
visuomeniniai santykiai, kuri dalyviai turi
tam tikras teises ir teisines pareigas.
Konstitucini teisini santyki objektas
socialins vertybs. Konstitucini santyki
sritis valstybs organizacijos, vieosios
valdios organizavimo ir gyvendinimo,
asmens ir valstybs tarpusavio santyki
sritis. Konstituciniai teisiniai santykiai
atsiranda konstitucini teiss norm
pagrindu.
Konstituciniams
teisiniams
santykiams bdinga: atsiranda teiss norm
pagrindu; yra faktinio visuomeninio
santykio teisin iraika; tai teisiniai ryiai
tarp konkrei subjekt; tai smoningi,
valios santykiai; teisinio santykio dalyvi
teiss ir pareigos yra garantuotos valstybs
prievarta.
6.KT vieta nacionalinje teiss sistemoje.
KT taka vairiomis nacionalins teiss
akomis.
KT centrin teiss sistemos sritis,
reguliuojanti
reikmingiausius
visuomeninius santykius ir tvirtinanti
teiss krimo principus.
KT
sudaro normos
reguliuojanios
valstybs organizacij, valstybs valdios
institucij sistem ir jos veiklos pagrindus,
asmens ir valstybs santykius. Tai yra
svarbiausi santykiai visuomenje ir nuo i
santyki srii sureguliavimo priklauso
vis kit santyki reguliavimo kryptis.
Nacionalinje teiss sistemoje KT uima
pagrindins teiss srities viet. Tai lemia
keletas aplinkybi:
-KT
reguliuojam
santyki
svarba
visuomens gyvenime.
-Konstitucija yra svarbiausias KT altinis.
-KT normos apibria alies konstitucin
santvark, valstybs valdios altin,
tvirtina valstybs form, valstybs valdios
institucij sistem bei valstybs valdios
institucij galiojimus, j tarpusavio
santykius, taip pat vietin valdym ir
savivaldos pagrindus.
-alies KT tvirtintos mogaus pagrindins
teiss ir laisvs.
-KT apibria ir teiskros pagrindus.
7.Nacionalins
teiss
konstitucionalizacijos procesas.
iuolaikinio teisinio gyvenimo reikinys.
vairiose alyse vyksta nevienodu greiiu,
nevienodas jos lygis ir vairiose teiss
srityse. i tendencija stipresn alyse,
kurioms teko igyventi totalitarin arba
autoritarin valdym. Pagrindini teisi
apsauga, darnaus valstybs valdios
institucij funkcionavimo utikrinimas
konstitucinio teismo funkcijos, kuri
gyvendinimas skatina teiss sistemos
konstitucionalizacij. Konstitucionalizacija
takoja visuomens teisin smon.
8.KT ir tarptautin bei supranacionalin
teis.
Lietuvos konstitucini teiss altini
doktrinoje klasifikuojant altinius pagal j
teisin gali, po konstitucini statym
reikt iskirti LR ratifikuotas tarptautines
sutartis.
Tarptautins
sutarties
ir
nacionalins teiss santykis aptariamas
konstitucijose. Tarptautins ir nacionalins
teiss santykis yra tradicin tarptautins
teiss doktrinos problema. Tarptautin teis
gali turti virenyb prie nacionalin teis.
II tema. KONSTITUCINS TEISS
MOKSLAS LIETUVOJE
1.KT mokslo svoka. KT mokslo
metodologija ir altiniai.
KT mokslas yra viena i teiss mokslo
srii.
Mokslinink
konstitucinink
tyrinjimo objektas konstitucin teisin
tikrov. Tai konstitucins teisins idjos,
konstitucins TN ir principai, institutai,
taip pat konstituciniai teisiniai santykiai.
Mokslininkai konstitucininkai nagrinja jau
suformuluotas idjas, koncepcijas ir teorijas
apie KT esm, atskirus KT klausimus, j
pagrstum, taip pat i idj ir teorij
gyvendinim teiss normomis bei teisinje
praktikoje. Ypating reikm skiria
konstitucinio
teisinio
reguliavimo
tyrimams, nagrinja KT normas ir
principus, idstytus
vairiuose KT
altiniuose. KT mokslo atstovus domina, ar
reals konstituciniai teisiniai santykiai
atitinka teiss normas bei j atsiradim
lmusias teisines
idjas. Tyrinjim
tikslas atskleisti konstitucini teisini
idj, teiss norm bei konstitucins
teisins
praktikos esm, vystymosi
dsningumus
ir
ypatumus,
raidos

tendencijas. KT moksle vartojami

metodai:
1. Teisin analiz. Tiriam teiss norm,
princip, institut esm, aikinamas teisinio
reguliavimo turinys.
2. Sisteminis metodas. KT tirtiama kaip
teisins sistemos sudtinis elementas,
atskleidiama io teisinio reikinio vieta
teisins tikrovs sistemoje, leidiama
suprasti vairi ios sistemos element
sveik.
3.
Istorinis
metodas.
Atskleidia
konstitucini teisini reikini istorin
raid, vystymosi ypatumus.
4. Lyginamosios teistyros metodas. Tai
konstitucins teiss reikini painimas
juos palyginant.
5. Statistinis metodas. Padeda suprasti TN
efektyvum.
Konstitucins teisins tikrovs tyrimo
pagrindas vairs tyrimo altiniai.
1.Teiss mokslinink darbai.
2.LR Konstitucijos tekstas.
3.Konstitucin praktika, teisini idj ir
norm gyvendinimas.
2.KT mokslo raida pasaulyje.
KT susiformavo XIX a. vid. *Mokslo apie
valstyb
uuomazgos
dar
Platono,
Aristotelio, Cicerono ir Gajaus veikaluose.
v. Augustinas ir v. Tomas Akvinietis savo
veikaluose
konstravo
politines
bendruomenes ir valstyb gali grind
Dievo delegacija, i kurios ir kyla i galia. *
XVI a. Fortescue ir Thomas Smithas
aikino Anglijos Konstitucijos dsnius ir
valstybs sutvarkym. * XVIII a. autori
Ch. L. Montesquieu ir J. J. Rousseau
darbai. * 1776 m. liepos 4 d. JAV
nepriklausomybs
deklaracija
yra
dokumentas.
* 1787 m. priimta JAV Konstitucija. * 1789
m. Rugpjio 26 d. priimta mogaus ir
pilieio teisi deklaracija. Pranczijos
1791 m. Konstitucijai, tvirtinusiai daugel
konstitucionalizmo idj. * Tik XIX a.
vidury, konstatuota atsiradus KT moksl
kaip savarankik teiss moksl, tiriant
konstitucin teisin reguliavim, valstybs
valdios
organizacijos
ir
veiklos
konstitucinius pagrindus, valstybs ir
asmens santykius. Mokyklos:
* XIX a. antroje pusje bei XX a. pradioje
suklesti juridin KT mokykla. Suprantama,
kad teisinio pozityvizmo laikais valstyb,
jos institutai, valstybs ir asmens santykiai
buvo tiriami i teiss pozicij. Nors ios
krypties atstovai ir pripaino socialin
valstybs pobd, bet valstyb, jos
institucijas, valstybs veikl tyr vis pirma
kaip teisin reikin. XIX a. Autori
darbuose suformuluotos KT klasikins
teorijos, tokios kaip konstitucin teisin
valstyb, parlamentarizmas ir t.t.
* XX a. pradioje sociologin mokykla.
ios mokyklos pasiekimais reikt laikyti
socialins teiss sampratos ir socialinio
solidarumo idjas, teiss virenybs, teiss
prioriteto statym leidjo atvilgiu idjas.
*
Politologinsociologin
kryptis,
suklestjusi po IIPK. Teisinius tyrimus siejo
su politikos moksl tyrimais.
iandienos konstitucinink tyrinjimuose
regime vairiausias koncepcijas, vairi
filosofini ir teisini mokykl tak. XX ir
XXI a. sandroje, ypa sugriuvus
totalitarinei komunizmo sistemai, kaip
niekada aktualus mokslinis konstitucins
tikrovs vardijimas.
3.KT minties formavimasis ir raida
Lietuvoje.
KT mokslo Lietuvoje uuomazgos. KT
mokslo Lietuvoje uuomazg randama XVI
a. Tai siejama su LDK publicisto ir istoriko
Augustinu
Rotundu.
Traktatas
Pasikalbjimas lenko su lietuviu . 1651
m. Arono Olizarovskio veikalas Apie
politin moni smon . Jeronimas
Stroinovskis 1785 m. Prigimtins,
politins teiss, politins ekonomijos ir
tarptautins teiss mokslas.
KT
lietuvi
ieivijos
darbuose.
Konstantinas Rakauskas, Pranas Viktoras
Raulinaitis, Kazys idlauskas, Juozas
Bronius Lauka. Viena pagrindini
nagrint
problem,
j
veikaluose
nepriklausomos Lietuvos KT bei bsimos
isilaisvinusios Lietuvos konstitucins
santvarkos problema. Vieningai buvo
laikomasi nuomons, kad laisvoje Lietuvoje
teksi grti ne prie paskutiniosios 1938
m. , o prie 1922 m. Konstitucijos. io
konstitucinio akto perimamumo naudai
buvo isakomi ie svarbiausi argumentai:
1. 1922 m. LR Konstitucija vertinama kaip
geriausiai atitikusi ne tik to meto slyg
reikalavimus, bet ir niekuomet nekintanias
visuomeninio gyvenimo ir asmens laisvs
vertybes;

2. 1922 m. Konstitucija buvo tobuliausia,

mginusi kurti liberalin, individualistin,
centralizuot, reprezentacin demokratin
santvark su parlamentinio seimokratinio
tipo vyriausybe ir tautini maum
personaline autonomija;
3. 1922 m. Konstitucija, vienintel i
nuolatini
Lietuvos
konstitucini
dokument, buvo priimta demokratine
tvarka irinkto Steigiamojo seimo tikro
tautos valios reikjo ir jos suverenumo
vykdytojo.
Ieivijos
teisinink
modeliuojama
bsimosios
nepriklausomos
Lietuvos
valstybs
konstitucin
santvarka
orientuojama
pirmiausia
subalansuoti
valdi gali, taip pat sumainti politin
partin susiskaldym seime. Pasisakyta
prie prezidentin ministr kabinet ir
silyta parinkti vien galim tarpin
prezidentin ar parlamentin variant.
Siloma kurti dviej parlamento rm
sistem. Buvo diskutuojama dl naujos
institucijos
konstitucinio
teismo
btinumo.
KT mokslas sovietins santvarkos
metais. KT specialistai sovietiniais metais
ra nemaai, publikuota vairi straipsni,
ileista keletas stambesni leidini, nors
apskritai teisikai galiojusi konstitucij,
ypa 1940 m. konstitucijos, analizs
nebuvo gausu, nebuvo ileista konstitucins
teiss vadovli. Taiau KT mokslo
atstovai buvo kreipiami rodinti sovietins
valstybs,
sovietinio
Lietuvos
valstybingumo, suvereniteto, demokratijos
tariamai aukt ivystymo lyg ir
pranaumus i klasini partini pozicij,
kritikuoti
nepriklausomos
Lietuvos
konstitucin
santvark, demaskuoti
tariam to meto demokratijos ir teistumo
ribotum.
KT atstaius Lietuvos nepriklausomyb.
Buvo pakartotinai ileidiant svarbiausi
M.R darbai: Valstybs ir jos KT,
Konstitucins
ir
teismo
teiss
pasieniuose, Lietuvos KT paskaitos.
Spaudoje
pasirodo
darb
Lietuvos
konstitucini
tradicij,
konstitucini
institut,
statym
konstitucingumo
kontrols ir kitomis aktualiomis temomis.
4.Mykolo Romerio konstitucins pairos.
KT kaip mokslas Lietuvoje visikai
susiformavo Lietuvos universitete. Mykolas
Romeris buvo plataus akiraio specialistas,
domjosi ir tyr vairias administracins,
baudiamosios, tarptautins ir kit teiss
ak, taip pat istorijos moksl, problemas,
taiau pagrindin sritis KT. Viena i M.
Rmerio tyrint KT problem yra
bendrasis mokslas apie valstyb. Vliau
ileistos monografijos Administracinis
teismas bei Konstitucins ir teismo teiss
pasieniuose,
skirtos
siauresnei
konstitucins teiss teisins valstybs
problemai. M.R mokslinius tyrinjimus
apie valstyb vainikavo kapitalus, liks
neubaigtas veikal ciklas Valstyb ir jos
KT. Jam vadovaujant, iversta lietuvi
kalb, 16 ali konstitucijos. M.R laikomas
Lietuvos KT mokslo krju. Jis pirmasis
nuosekliai tyr Lietuvos nacionalinio
valstybingumo atkrimo teisinius aspektus
ir jos konstitucin raid. Paskutinis inomas
M.R
darbas
Istorin
Lietuvos
sovietizacijos apvalga ir konstitucinis jos
vertinimas. Veikale, i KT mokslo
pozicij vertino Lietuvos valstybei
tragikus 1940 m. Vasaros vykius ir atliko
svarbiausi t met konstitucijos nuostat
teisin analiz.
5.KT mokslo dabartis ir perspektyvos LT
6.KT kaip studij disciplina.
KT
privaloma
studij
disciplina
auktosiose teiss mokyklose. Teiss
teorija, valstybs ir teiss istorija bei
konstitucin teis trys studij disciplinos,
kurias pirmiausia btina studijuoti norint
skmingai veikti tolesn teiss studij
program. KT studij metu susipastama
tik su studij programoje numatytomis
svarbiausiomis
konstitucins
teiss
temomis, kurias btina imanyti norint
suprasti valstybs organizacijos, vieosios
valdios organizavimo ir funkcionavimo
esm, asmens ir valstybs santyki
pagrindus. KT temosi nagrinjami vieosios
valdios institutai Lietuvoje, o taip patbendrieji konstitucins teiss klausimai ir
konkrets konstitucins teiss institutai.
Mokomasi analizuoti ir vertinti svarbias
teisines problemas, suprasti konstitucijos
reikm teisinio reguliavimo sistemoje.
Konstitucins teiss studijos padeda
isiaikinti, kas yra konstitucija, kok
vaidmen ji atlieka alies teisiniame
gyvenime, k reikia pagrindini teisi ir
laisvi konstitucinis tvirtinimas, valdi

padalijimas, teisins valstybs principas,

kaip formuojamos ir kokius galiojimus turi
valstybs valdios institucijos ir t.t.
3. tema. LK teiss altiniai
1.KT altinio svoka. KT (kaip objektyvios
teiss) sampratos reikm apibrinat KT
altini sistem.
Terminas teiss altiniai turi kelet
reikmi:
Teiss
altiniais
yra
vadinami teiss norm tvirtinimo ir
iraikos bdai (teiss forma). iuo
atvilgiu svokos teiss altinis ir teiss
forma sutampa. Taip teiss altinis
suprantamas formaliuoju aspektu.
Teiss
altiniais
yra
vadinami veiksniai, kurie lemia teiss
atsiradim, formuoja teisin smon.Taip
T suprantami materialiuoju aspektu.
2. KT kaip aukiausios teiss altiniai:
a)LR Konstitucija;
b)LR
Konstitucinio
teismo
jurisprudencijoje suformuluota oficiali
konstitucin doktrina.--------------Konstitucijos teiss (siaurja prasme)
altiniais gali bti aukiausios galios,
steigiamojo pobdio teiss aktai. Tai
1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucija,
taip pat konstituciniai statymai ir
konstituciniai aktai. Su ia aukiausios
galios reguliavimo sistema tiesiogiai susij
Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriuose,
nagrinjant konkrei statym ar teiss
akt
atitikim
Konstitucijai,
yra
atskleidiamas Konstitucijos princip ir
norm turinys. Lietuvos konstitucins teiss
altinius reikia pradti nagrinti nuo
Lietuvos
Respublikos
Konstitucijos.
Konstitucinis Teismas 1997 m. gegus 29
d. nutarime: Konstitucija apibdinama
kaip
pagrindinis
statymas,
turintis
aukiausi
teisin
gali
statym
hierarchinje sistemoje.
3.KT plaij prasme altiniai.
Konstitucins teiss plaija prasme
altiniai yra ne vien Konstitucija ar
Konstitucinio Teismo nutarimai, bet taip pat
ir konstituciniai statymai, Lietuvos
Respublikos
ratifikuotos
tarptautins
sutartys,
statymai,
Seimo
statutas,
postatyminiai aktai, kiti teiss altiniai.
Nagrinjant Lietuvos konstitucins teises
normas tvirtinanius teiss altinius,
siloma juos klasifikuoti pagal teisin galia
tokia tvarka:
1.KT siaurja prasme altiniai:
*LRK, Konstituciniai st, Konstituciniai
aktai.
*LR Konstitucinio Teismo nutarimai
2.Kiti KT altiniai:
*K. statymai priimami pagal K 69 str. 3d.;
*LR ratifikuotos tarptautins sutartys;
*statymai, Seimo statutas;
*Postatyminiai teiss aktai
4.KT, suvokiamos kaip teiss aka,
altiniai.
5.Diskusija dl fakultatyvini KT altini.
Fakultatyviniais teiss altiniai: a) teismin
praktika; b) teiss principai; c) paproiai ar
doktrinos. Jie papildo KT altini tvirtint
reglament.
6.LR Konstitucija ir ES teiss altiniai.
Teiss altini specifika yra vienas i
kriterij, kuriais remiantis pasaulio teisins
sistemos yra priskiriamos prie vienos ar
kitos teiss eimos. Egzistuoja dvi
pagrindins teiss eimos: 1. Bendrosios
teiss (Anglosaks) 2. Konstitucins teiss
(Roman-German). KT yra paveikusi ir
tarptautin
teis,
tarptautin
teisin
mstym. Pagrindinis t. altinis ia
pripastamas TNA. TNA grupuojami
hierarchijos tvarka, kuri reikia, kad
auktesns teisins galios statymams
negali prietarauti post. Teiss aktai.iai
tradicijai bdinga grietai atriboti pirminius
teises altinius, kurie privalomi teisjui, ir
antrinius, teisjui neprivalomus t. altinius.
Privalomi t. altiniai Konstitucija, kiti ist.
ir poist. teiss aktai, neprivalomais teismo
precedentai ir doktrina.
Bendrosios teiss tradicijai bdinga atriboti
statutin teis ir bendrj teis. Svarbiausiu
teiss altiniu pripastamas teismo
precedentas teismo sprendimas priimtas
konkreioje byloje ir taps privalomu
kitiems tos paios arba emesns
institucijos
teismams
nagrinjantiems
analogikas bylas. Teorikai pripastama,
kad ist. Teiss altini sistemoje turi
didiausi gal, taiau praktikai teiss
altini hierarchij bendrosios teiss
valstybse nustato teismai, sprsdami
konkreius ginus.
Bendrosios teiss tradicijoje privalomais
KT altiniais yra visi KT mokslo
pripastami (statutai), teismo precedentai,
K paproiai ir tradicijos, doktrina. Lietuvos

KT priklauso kontinentins teiss tradicijai.

Pagrindinis teiss altinis ia pripastamas
norminis teiss aktas. Visi Lietuvoje
galiojantys norminiai t. aktai yra glaudiai
tarpusavyje susij: vieni t.aktai konkretina
kitus. T. altini hierarchija svarbiausias
LK-ns teiss altini sistemos patumas.
4. tema. Lietuvos Konstitucins teiss
raida
1. Lietuvos valstybingumo raida ir
konstitucins teiss itakos. Valstybs
valdios ir asmens teisinio statuso
pagrindai Lietuvos statutuose (1529, 1566,
1588m.)
Galiojanios LR (1992 m.) Konstitucijos
preambulje
pabriamas
Lietuvos
valstybingumo
ir
teiss
tradicij
perimamumas bei istorinis tstinumas
skelbiant prie daugel ami sukurtos
Lietuvos valstybs teisiniais pamatais
buvus Lietuvos statutus ir LR konstitucijas.
Ities konstitucins teiss nuostatos
Lietuvoje labai senos, gerokai senesns nei
kaimyninse alyse: valstybins teiss
norm buvo jau paprotinje teisje, po to
valdov aktuose, o XVI a. pradioje kai
kurios ios teiss nuostatos buvo surinktos
ir kodifikuotos Lietuvos statutuose,
tapusiuose
Lietuvos
konstitucingumo
tradicij uuomazga. Pagrindin idja,
raudona gija nusidriekianti per visus tris
Lietuvos
statutus,
buvo
Lietuvos
valstybingumo ir Lietuvos Didiosios
Kunigaiktysts teisi apsaugojimo idja.
I LT statuto (1529 m.) preambulje
pabriama, statutas vienodai privalomas
gyventojams ir valdios institucijoms. Taip
pat ir Lietuvos didiajam kunigaikiui.
Teismai visiems turi taikyti t pai
raytin teis. Konstitucinio turinio teiss
normos dstomos daugiausia pirmajame io
Statuto skirsnyje. ia yra nuostatai apie
Lietuvos
suverenum,
teritorijos
nelieiamum, apie LDK valstybin
santvark valdov, Seimo struktr ir
prerogatyvas, j tarpusavio santykius. I
Statuto teksto iplaukia svarbiausi
konstitucini mogaus teisi uuomazgos.
Statute suraytos bajor teiss ir pareigos,
j tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su
didiuoju kunigaikiu. Bajor teiss
neprilygo pon teisms.
II LT statute (1566 m.) konstitucins
teiss sferai skiriami trys pirmieji jo
skirsniai. Pagrindin statymo idja
visikas
LDK
valstybinis
nepriklausomumas ir savarankikumas.
Statutas
teisino
LDK
teritorijos
nelieiamum ir apibr jos sienas. i
teritorija, pagal XVI a. vidurio LDK
reform, padalyta administracinius
vienetus ir nustatytos j ribos. Patvirtinta
paviet seimeli, kuriuose, vadovaujant
pavieto maralkai, galjo dalyvauti visi
pavieto bajorai, sistema. Statutas iplt
Seimo
kompetencij.
Valstieiai
ir
miestieiai dalyvauti politiniame krato
gyvenime neturjo teiss.
III LT statutas (1588 m.) teisino nauj
valstybs form federacin Respublik,
vadovaujama Lenkijos karaliaus. Statutas
patvirtino bendr su lenkais Seim
Varuvoje, bet Lietuvai nustat prieseimin
seimel. Seimas svarst svarbiausius
valstybs reikalus karo, santyki su
usienio alimis, ekonominius, finansinius.
Panaikinus Pon taryb, buv jos nariai
tapo Respublikos senatoriais. LDK
konstravo kaip nepriklausom valstyb
gindamas jos suverenitet. Statutas
nepanaikino LDK vykdomosios valdios.
2. 1791m. gegus 3d. Lietuvos- Lenkojos
valst Konstitucijos (Valdymo st) reikm.
Konstitucija susidjo i vadins dalies ir 11
straipsni. Dokumentas patvirtino sensias
bajorijos teises ir privilegijas, patvirtino
miestiei teis sisti savo atstovus
Seim. Skelbdama, kad aukiausios
valdios pradai gldi tautos valioje,
Konstitucija (5 str.) tautos vali laik
kiekvienos valdios altiniu. Skmingesnei
kovai su ikilusia grsme stengtasi
centralizuoti valstyb ir stiprinti centrin
valdi. Pagal konstitucij keitsi Lietuvos
Lenkijos valstybs valdymo forma:
respublik su renkamu valdovu numatyta
reorganizuoti konstitucin monarchij. is
dokumentas
buvo
pirmoji
raytin
konstitucija, teisikai tvirtinusi i
valstybs valdymo form.
Ji nebuvo
gyvendinta, svarbi tik tuo, kad joje nauj
laik idjas sugebta ikelti ir statymikai
suformuluoti gerokai anksiau, nei tai
padar kitos Vidurio ir Ryt Europos tautos.
3.Pirmieji
nepriklausomos
Lietuvos
valstybs konstitucinai aktai. Lietuvos
Tarybos
1918m.
vasario
16d.
Nepriklausomybs akt.

Lietuvos taryba, paskelb atstatanti

nepriklausom, demokratiniais pamatais
sutvarkyt Lietuvos valstyb su sostine
Vilniuje ir t valstyb atskirianti nuo vis
valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis
tautomis. Taigi is aktas reik vie
praneim, kad netenka galios visi buv
prievarta Lietuvai primesti valstybiniai
ryiai su svetimomis alimis. Taryba suvok
negalinti atstovauti bendrajai tautos valiai,
todl akte pabr, jog Lietuvos valstybs
pagrindus ir santykius su kitomis
valstybmis nustatysis vis jos gyventoj
demokratikai
irinktas
Steigiamasis
seimas.
Steigiamojo Seimo 1920m. gegus 15d.
rezoliucijos konstitucinis vertinimas
Steigiamasis seimsi prim rezoliucij, jog,
reikdamas Lietuvos moni vali, jis
proklamuoja esant atstatyt nepriklausom
Lietuvos valstyb, kaipo demokratin
respublik. Steigiamasis seimas ubaig
tautinio atgimimo, valstybs atstatymo,
laikinj konstitucij, bei toki pat
vyriausybi
laikotarp,
proklamavo
valstyb esant atstatyt ir fakt vykus.
Steigiamojo seimo aktas buvo oficialus
steigiamosios
valdios
dokumentas,
fiksuojantis naujos valstybs sukrim.
1918 lapkriio 2d. Lietuvos laikinosios
konstitucijos pamatiniai dsniai.
is konstitucinis dokumentas (6 skyriai,
suskirstyti 29 str.) statym leidiamuoju
organu paskelb Valstybs taryb, o
statym iniciatyvos teis suteik Valstybs
tarybai ir Ministr kabinetui. Vykdomj
valdi laikinoji konstitucija paved
Valstybs
tarybos
Prezidiumui,
susidedaniam i prezidento ir dviej
viceprezident. Kiekvienam Prezidiumo
aktui reikjo ne tik Ministr kabineto
atstovo kontrasignacijos, bet ir vis trij jo
nari para. Buvo skelbiama vis piliei
lygyb prie statymus. Konstitucijos
keitimo teis buvo pavesta tai paiai
Valstybs tarybai kvalifikuota (2/3) bals
dauguma bent pusei jos nari pareikalavus.
1919m. balandio 4d. Lietuvos laikinosios
konstitucijos pamatiniai dsniai.
8 skyriai, suskirstyti 40 straipsnius.
Svarbiausi tapo vykdomosios valdios
organai kolegial Valstybs tarybos
Prezidium
pakeits
vienasmenis
Valstybs prezidentas, taip pat Ministr
kabinetas. Prezidentui suteik iimtin teis
aukti Valstybs tarybos sesijas ir jas
paleisti, o laikotarpiu tarp Tarybos sesij ar
per j pertraukas paiam leisti statymus,
prie tai priimtus Ministr kabinet.
Prezidentui konstitucija paved tvirtinti ir
Valstybs tarybos priimtus statymus.
Valstybs tarybai buvo pavesta kontroliuoti
Ministr
kabineto
veikl,
Ministr
kabinetas privaljo turti jos pasitikjim.
Visiems prezidento aktams reikjo Ministr
kabineto nario kontrasignacijos. Sudarytos
slygas sutelkti valdi vykdomosios
valdios institucij rankose.
1920m. birelio 10d. laikonoji Lietuvos
valstybs konstitucija.
7 skyriai, 18 straipsni. Steigiamasis seimas
praplt
aukiausiosios
valstybins
valdios subjekto samprat. Steigiamajam
seimui konstitucija paved iimtine teise
leisti statymus ir priirti j vykdym,
tvirtinti valstybs biudet ir ratifikuoti
tarptautines sutartis. statym iniciatyvos
teis pavedama Steigiamajam seimui ir
Ministr kabinetui. Vykdomoji valdia
buvo pavesta Steigiamojo seimo renkamam
Respublikos Prezidentui. Jam pavedama
kviesti Ministr Pirminink, pavesti
pastarajam sudaryti Ministr kabinet.
Konstitucija sumaino Prezidento reikm.
Nustatytas Ministr kabineto atsakingumas
Steigiamajam Seimui.
5. 1922m. rugpjio 7d. Lietuvos valstybs
konstitucija ir jos ypatumai.
Krikioni demokrat bloko Lietuvos
Konstitucija 1922 m. rugpjio 1 d. buvo
priimta. 15 skyri, 108 straipsniai. Buvo
ufiksuotas formalus teisinis konstitucijos
prioritetas vis kit teiss norm sistemoje.
Konstitucija nra tiesioginio veikimo
teisinis aktas, neturi pilieiui ar valstybs
institucijai privalomos galios. pirmj
viet ikl parlament. Svarbiausia Seimo
funkcija- statym leidimas. statym
iniciatyvos subjektais buvo pripastami: 25
tkstaniai piliei, turini Seimo rinkim
teis; Ministr kabinetas; Seimo atstovai.
Skelbti Seimo priimtus statymus priklaus
Prezidentui. Ministr kabinetas Seimui
solidariai atsak u bendr Vyriausybs
politik, o kiekvienas ministras u savo
darb. Respublikos Prezident rinko Seimas
trejiems metams. Formaliai Prezidentui
Konstitucija suteik reikmingas teises: jis

buvo pagrindinis valstybs tarptautini

santyki reprezentantas, galjo dalyvauti
Ministr kabineto posdiuose ir juose
pirmininkauti,
skyr
auktuosius
pareignus,
vadovavo
respublikos
ginkluotosioms
pajgoms,
naudojosi
atleidimo nuo bausms teise. Kabinetui
pasilius, Prezidentas galjo skelbti karo ar
kit kuri nepaprastj padt, laikinai
sustabdyti konstitucines piliei teisi
garantijas ir imtis priemoni kilusiam
pavojui atremti, bet tuojau pat apie tai
turjo praneti Seimui, kuris t Vyriausybs
ingsn tvirtina ar atmeta. Prezidentas
nebuvo takinga politin figra. Visikai
sutapo Respublikos Prezidento ir j rinkusio
Seimo kadencijos. Ministr kabinetas,
susidedantis i Ministro Pirmininko ir
ministr, skirtingai nuo Prezidento,
konstitucijoje buvo traktuojamas kaip
bendrosios
kompetencijos
valstybs
organas. Todl principin reikm, teisikai
tvirtinant teismo padt valstybje, turjo
1922 m. Konstitucijos 64 ir 65 str.,
suformulav tris ia prasme svarbias
taisykles:
1.Teismas
priima
sprendimus
vadovaudamasis tik statymu;
2.Teismo sprendimai daromi Respublikos
vardu;
3.Keisti ar naikinti teismo sprendimus gali
tik teismas.
Tuo Konstitucija pabr, kad savo veikloje
teismas tiesiogiai atstovauja valstybei ir kad
jokia kita valstybs valdios institucija
negali takoti teismo veiklos rezultat.
Svarbiausioms konstitucinms piliei
teisms ir laisvms reglamentuoti buvo
naudojami dar Laikinosios Vyriausybs
1919 m spalio 10 d. priimtas Draugij
statymas, lapkriio 30 d. Spaudos
statymas, 1920 m. vasario 21 d.
Susirinkim
statymas
ir
vlesni
nevienkartiniai j pataisymai ir papildymai.
Tiesiogin poveik i demokratini teisi ir
laisvi realizavimui turjo nepaprastosios
padties vedimas. Konstitucija skelb
nuosavybs teiss apsaug nurodydama, jog
pilieio turt galima nusavinti tik statymo
keliu ir tik esant vieajam reikalui, bet
nutyljo visuotinai pripaint reikalavim
apie iankstin ir teising atlyginim.
Skelbdama tikjimo ir sins laisv.
Konstitucija formaliai ignoravo politini
partij vaidmen valstybs mechanizme,
nors i ties is vaidmuo buvo labai
reikmingas. Atstovus Seim turjo teis
rinkti Lietuvos pilieiai, vyrai ir moterys,
ne jaunesni kaip 21 met, o bti irinkti ne
jaunesni kaip 24 met amiaus.
6. 1928m. gegus 15d. Lietuvos valstybs
konstitucija ir jos ypatumai.
Konstitucij buvo traukta nuostata, jog ji
ne vliau kaip per deimt met bsianti
patikrinta
referendumo
bdu.
Respublikos Prezidento, galios ipltimas.
Atsisakyta Prezidento rinkim Seime
nustatant. Prezidento kadencija prailginta
iki 7 met ir nebesiejama su seim kaita.
Prezidentas ioje Konstitucijoje jau buvo ne
tik Vyriausybs, t.y. vykdomosios valdios,
komponentas, bet aktyvus ir savarankikas
statym leidiamosios valdios subjektas.
Svarbiausia Prezidento teis nesant Seimo
arba pertrauk tarp jo sesij metu paiam
vykdyti Seimo funkcijas. Seimas nebra
nuolat dirbanti institucija, dirba kasmet
aukiamomis dviem sesijomis, kurios abi
galjo trukti iki 6 mnesi. Be to,
Prezidentas savo iniciatyva arba 3/5 Seimo
atstov pasilius gavo teis suaukti Seim
nepaprastajai sesijai i anksto numatytiems
klausimams sprsti. Prezidento statymams,
nenustatytas veto, tuo tarpu Seimo
priimtiems statymams reliatyvus veto
pavestas Prezidentui. Nuo Prezidento m
priklausyti ir Ministr kabinetas. Rinkjams
pakl amiaus cenz iki 24 met
aktyviosios rinkim teiss poiriu, ir 30
met amiaus pasyviosios. Seimas turjo
bti renkamas penkeriems metams.
7. 1938m. gegus 12d. Lietuvos valstybs
konstitucija ir jos ypatumai.
21 skyrius, 156 straipsnius. Konstitucija
buvo autoritarinio pobdio. Prezidentas
reprezentuoja Lietuvos Valstyb, priima
svetim valstybi atstovus, skiria Lietuvos
Valstybs atstovus ir daro kita, kas
Konstitucija ir statymais jam pavesta.
Ikilus pavojui vieajai tvarkai arba
valstybs saugumui, jam suteikta teis
skelbti nepaprastj met. Prezidentas,
Vyriausybei
pasilius,
sprend
mobilizacijos, karo ir taikos klausimus.
Kardinaliai keitsi Prezidento santykiai su
kitomis
valstybs
institucijomis.
Prezidentas skyr
Seimo
rinkimus.
Konstitucijai
nustaius
dvi
Seimo

paprastsias sesijas per metus, Prezidentui

buvo pavesta jas suaukti ir suteikta teis
udaryti nesibaigus sesijos laikui. Seimas
neturjo iimtins statym leidybos teiss:
joje nustatyta, kad Seimo ar jo sesijos
nesant, statymus leidia Prezidentas.
Vyriausyb sudar jau tik Ministras
Pirmininkas ir ministrai, visi kartu
pavadinti Ministr Taryba, o Prezidentas
kaip savarankika institucija Vyriausybs
sudt nebuvo trauktas. Konstitucija
nereikalavo
Vyriausybs
atstovo
kontrasignacijos, enkliai iplt valstybs
vadovo galimybes. Tuo paiu metu
Vyriausyb menkai tepriklaus nuo Seimo.
8. Lietuvos valstybs okupacijos ir
aneksijos teisinis vertinimas. Lietuvos
prievartinis inkorporavimas Soviet
Sajung. Sovietins konstitucijos kaip
akto,
kurias buvo siekiama teisinti
okupuotos
ir aneksuotos
Lietuvos
valdym.
1940 m. sovietin Lietuvos Kon buvo
parengta pagal Soviet Sjungos 1936 m.
Kon tekst. 1940 m. ir 1978 m. sovietins
Lietuvos Kon buvo siekiama teisinti
Lietuvos aneksij. Tai buvo ne Lietuvos
moni priimti, bet svetimos valstybs
Lietuvai primesti aktai.
9. Lietuvos nepriklausomos valstybs
atstatymas 1990m. LR Aukiausios
Tarybos- Atkuriamojo Seimo 1990m. akto
kovo
11d.
Akto
dl
Lietuvos
nepriklausomos
valstybs
atsatymo
reikm. statymo Dl 1938m. gegus
12d. LR Konstitucijos atstatymo.
statymas Dl LR Laikinojo Pagrindinio
statymo.
AT Kovo 11 d. prim Deklaracij dl
Lietuvos TSR AT deputat galiojim. iuo
statymu Lietuvos AT m vadintis LR AT.
Po to Aktas dl Lietuvos Nepriklausomos
Valstybs atstatymo. Po to statymas Dl
1938 met gegus 12 dienos Lietuvos Kon
galiojimo
atstatymo.
1938
m.
Konstitucijos
skyri
ir
straipsni,
reglamentuojani Respublikos Prezidento,
Seimo, Valstybs tarybos ir Valstybs
kontrols status, galiojimas sustabdomas.
Kovo 11 d. priimtas statymas Dl LR
Laikinojo Pagrindinio statymo.
10. 1990m. LR Laikinasis Pagrindinis
statymas, jo ypatumai.
132 str., 16 skirsni. LR skelbiama
suverenia
demokratine
valstybe,
ireikiania Lietuvos liaudies bendr
vali bei interesus. Laikinasis Pagrindinis
statymas teig, kad Lietuvos ekonomins
sistemos pagrindas yra LR nuosavyb,
kurioje pirmj viet ikeliama piliei
privatin nuosavyb, toliau piliei,
susijungusi grupes, nuosavyb ir
valstybin nuosavyb. Pateikus 1/10
Aukiausiosios Tarybos deputat arba
Vyriausybs,
buvo
galima
pakeisti
nuostatas, o 1990 m. rugsjo 11 d. ie
reikalavimai buvo dar labiau sumainti:
sumanymui pateikti uteko 1/15 deputat.
Laikinasis Pagrindinis statymas vykdyti
valstybin
valdi
paved
LR
Aukiausiajai Tarybai, Vyriausybei ir
Teismui. Dalis numatytos Aukiausiosios
Tarybos
kompetencijos

tvirtinti
svarbiausi ekonominio ir socialinio
vystymo program projektus, nustatyti LR
aukiausi ir vietini valstybs valdios
organ steigimo ir veiklos tvark,
prokuratros, teism ir kit teisingumo
organ sistem, kompetencij ir veiklos
tvark, sudaryti naujus rajonus, keisti
rajon ir miest pavadinimus ir pan.
Aukiausioji Taryba buvo renkama 5
metams, o 1990 m. rugsjo 11 d. jos
pakeitimu nustatyta, kad Aukiausioji
Taryba 2/3 bals gali nutraukti savo
galiojimus anksiau laiko. Ministerij
skaiius
buvo
sumaintas.
Veik
Ekonomikos, Energetikos, Finans, Krato
apsaugos,
Kultros
ir
vietimo,
Materialini
itekli,
Mik
kio,
Pramons, Prekybos, Ryi, Statybos ir
urbanistikos,
Susisiekimo,
Socialins
apsaugos, Sveikatos apsaugos, Teisingumo,
Usienio reikal, Vidaus reikal ir ems
kio ministerijos. Referendum skelbti
turjo teis Aukiausioji Taryba savo
paios iniciatyva arba to reikalaujant 300
tkstani rinkim teis turini Lietuvos
piliei. Laikinasis Pagrindinis statymas
nustat principinius rinkim teiss dsnius,
kurie buvo bendri vis lygi Liaudies
deputat taryb rinkimams. Amiaus
cenzas: teis rinkti buvo gyjama sulaukus
18, teis bti irinktam Aukiausij
Taryb 21, kitas tarybas 18 met
amiaus. Teisjai buvo renkami deimiai,
o tarjai penkeriems metams. Vis
prokuror galiojim laikas penkeri metai.

11. 1992m. LR Konstitucijos rengimas.

Atskir konstitucijos prijekt ypatumai.
1992. LR Konstitucijos primimas ir
sigaliojimas.
Konstitucijos rengimo proces slygikai
galima suskirstyti kelet didesni etap:
1.parengiamasis etapas ir pirmieji ingsniai;
2.konstitucini konfrontacij etapas;
3.politini
jg
kompromisas
ir
Konstitucijos primimas referendumu.
Parengiamasis etapas ir pirmieji ingsniai
Naujos Konstitucijos krimo darbo pradi
LR AT ymi AT Prezidiumo 1990 met
lapkriio 7 d. nutarimas Dl LR
Konstitucijos rengimo: Darbo grupei buvo
pavesta parengti bendrj Konstitucijos
koncepcij.
Konstitucini konfrontacij etapas 1991 m.
lapkriio 5 d. A.T prim nutarim Dl LR
konstitucingumo raidos. Nesutarimas buvo
dl Prezidento institucijos atkrimo.
Komisija greitai suskilo. Rengiam
projekt autoriai nevienodai sivaizdavo
Seimo,
Prezidento,
Vyriausybs
kompetencijos klausimus, regjo skirting
valstybs valdios institucij sveik.
Pateikti du Konstitucijos modeliai. A.T po
svarstymo pritar laikinosios komisijos
projektui ir nutar j paskelbti spaudoje
visuomenei
svarstyti.
Respublikos
Prezidento institucija nebuvo atkurta. A.T
skilo: abi puss, neradusios bendros kalbos,
m rengti atskirus posdius. Politini
jg kompromisas ir Kon primimas. alies
parlamente imta iekoti susitarimo, kaip
politin proces nukreipti racionalia
kryptimi. A.T frakcij bei nepriklausani
frakcijoms deputat grups atstovai tarsi
dl ieities i susidariusios situacijos. 1992
m. birelio 9 d. pareikimu LR ATaryba
pritar
tokiam
deputat
frakcij
susitarimui:
1.Rinkimai LR A.T bus rengiami pagal
nauj rinkim statym, paremt miria
rinkim sistema.
2.LR
AT rinkim
dien
pateikti
referendumui naujos Konstitucijos projekt.
3.Pavesti frakciniu pagrindu sudarytoms
derinimo komisijoms iki 1992 m. birelio
16 d. pateikti rinkim statymo projekto
metmenis, o iki birelio 23 d. suderintas
pagrindines Konstitucijos nuostatas.
4.Priimti nauj rinkim statym iki 1992
m. birelio 30 d. ir, nutraukus AT
galiojimus, paskelbti rinkimus nauj AT.
5.Tsti konsultacijas tarp AT frakcij ir,
joms sutarus, AT posdi darbotvark
traukti statymus ir klausimus, kuriuos AT
turs priimti iki nauj rinkim.
1992 m. 08. 4 d. AT prim nutarim, AT
konstitucini problem derinimo grups
protokolui. Protokolas 1992 m. birelio 10
d. liepos 29 d. vykusi posdi ir
pasitarim metu buvo pasiekta toki
susitarim:
1.Vadovaujantis AT 1992 m. birelio 9 d.
pareikimo nuostatomis, rengti suderint
Konstitucijos projekt. Projekto pagrindas
Konstitucijos rengimo komisijos ir
Sjdio koalicijos U demokratin
Lietuv darbo grups parengti projektai.
Suderint Konstitucijos projekt 1992 m.
rugsjo 1011 d. pristatyti AT, o 1992 m.
rugsjo 1725 d. organizuoti AT
Konstitucijos projekto svarstym, pritarim
ir pateikim referendumui 1992 m. spalio
25 dien.
2.Sudaryti slygas naujai Seimui dalyvauti
Konstitucijos tobulinimo darbe ir nustatyti
tam tikr Konstitucijos keitimo tvark.
3.Pritarti susitarimams valdios struktros
ir gali klausimais.
Paskutiniame
suderinto
Konstitucijos

projekto rengimo etape didiausi darb

nuveik konstitucini problem derinimo
grups nariai bei iam darbui pasitelkti
teisininkai. Konstitucijos projekto derinimo
grupei per labai trump laik pavyko
parengti suderint Konstitucijos projekt.
12. 1992m. LR Konstitucijos svarbiausiji
bruoai.
1992 m. spalio 13 d. Visapusikai vertintos
Lietuvos 1922 m. ir 1938 m. Konstitucijos.
LR Konstitucijos sudedamoji dalis yra Kon
statymas Dl Lietuvos valstybs Kon
aktas Dl LR nesijungimo postsovietines
Ryt sjungas. AT pritar statymo Dl
LR Kon sigaliojimo tvarkos projektui ir
nutar abiej teiss akt projektus teikti
referendumui. Referendume pritarta LR
Kon. 1992 m. lapkriio 2 d. sigaliojus LR
Kon, neteko galios LR Laikinasis
Pagrindinis statymas.
13. Lietuvos KT tradicij perimamumas.
19891990 m. keliamos konstitucinio
reguliavimo idjos vienaip ar kitaip buvo
susijusios su nepriklausomos Lietuvos
atkrimo siekiu. 1990 m. priimtas

Laikinasis Pagrindinis statymas turjo

daugybe pasenusi norm, buvo danai
kaitaliojamas ir taisomas. Jis negaljo bti
Lietuvos teisins sistemos pagrindu, nes
daug kuo neatitiko demokratini valstybi
konstitucini princip. alies ateit reikjo
sieti su nauja konstitucija. Ji turi atitikti
Lietuvos kon tradicijas, demokratini
valstybi
konstitucinius
principus.
Pototalitarinse Vidurio ir Ryt Europos
alyse nauj konstitucij rengimo ir
primimo proces slygojo:
1.alies konstitucins tradicijos;
2.Demokratini
Vakar
valstybi
konstitucin patirtis;
3.Naujos konstitucijos rengimo laikotarpio
alies politinio ir socialinio gyvenimo
aktualijos.
Lietuva ne iimtis. Vis i veiksni tak
regime 1992 m. LR Konstitucijos rengimo
procese. alies konstitucin tradicija
Lietuvos statut, laikinj LR konstitucij,
1922 m., 1928 ir 1938 m. Reikjo atmesti
kas laikina, abejotina, kas veda alikel, ir
pabrti, kokias vertybes btina isaugoti,
vystyti. Teisins minties palikimas
tinkanios
konstitucinio
reguliavimo
sistemos paiekose. Vakar Europos
demokratini ali konstitucijos. Vakar
teisins civilizacijos mokslo atstov darbai,
visuotinai
pripainti
konstitucinio
reguliavimo ir konstitucins praktikos
etalonai.
Svarbus
vaidmuo
teko
S.Staiokui, K.Lapinskui, J.iliui, E.Kriui,
.Vilinskui. Jie formavo konstitucinio
reguliavimo samprat, ugd ir alies
politinio elito, ir visuomens teisin
smon.
5 tema. Kon- pagrindins KT raikos
forma. 1992 m. LR Kon BRUOAI
1.Konstitucijos samprata ir pagrindins
savybs.
Kon svoka. Konstitucija" daniausiai
vartojamas dviem prasmmis. Skiriamos
kon formalija prasme ir kon materialija
prasme. Formalioji Kon - pagrindinis ir
svarbiausias, aukiausios teisins galios
teiss norm aktas, nustatantis valstybs
organizacijos,
vieosios
valdios
organizavimo ir funkcionavimo pagrindus
bei tvirtinantis svarbiausius asmens ir
valstybs santykius; priimamas ir keiiamas
sudtingesne tvarka nei paprasti statymai.
Kon materialija prasme: 1. poiris:
materialioji kon- tai reali valstybs valdios
organizacija, realus asmens statusas
valstybje, kuris gali sutapti ar nesutapti su
juridine ar formalija konstitucija. 2
poiris. Teigiama, kad materialioji
konstitucija
-sistema
teiss
norm,
nustatani valstybs valdios organizacij,
asmens santykius su valstybe. Ir visai
nesvarbu, ar ios normos idstytos
viename akte, keliuose ar keliolikoje, ar
neraytins teiss normose. Konstitucijos
savybs:
Svarbiausias, pagrindinis alies statymas,
kuriam tenka viriausia vieta teiss
sistemoje. Kon virenyb slygoja jos
ypatingas poveikis visai teiss sistemai.
Kon normos turi aukiausi juridin gali.
Joms negali prietarauti joks teiss aktas.
Kon virenyb tvirtinta joje paioje.
Steigiamojo pobdio aktas. Kon priima
tauta ar tautos galioti atstovai, joje
nustatomi valstybs valdios organizacijos
ir veiklos pagrindai, asmens santykiai su
valstybe.
Teiskros
pagrindas.
Kon
vardyti
teiskros subjektai, nurodytos j priimam
akt rys, nustatytos procedros teiss
normoms priimti.
Kon virenyb, aukiausioji juridin galia
lemia toki io akto savyb, kaip
konstitucijos privalomum visiems teiss
subjektams visose teisinio reguliavimo
srityse.
Kon, svarbiausio alies statymo, iskirtin
pobd atskleidia ir ie jos bruoai:
teistumas, stabilumas ir realumas.
statym, kit teiss akt teistumas
vertinamas atsivelgiant j atitikim kon.
Kon nra su kuo lyginti. Jai paiai a priori
teikiama
visus
teiss
reikalavimus
atitinkanio akto prasm.
Kon stabilumas reikia, kad jos nuostatos yra
priimtos ilgesniam visuomens ir valstybs
raidos etapui.
Kon yra reali, jeigu jos nuostatos
gyvendinamos, jeigu jos utikrintos 1.
ekonominmis, socialinmis ir teisinmis 2.
garantijomis. Kitaip reikt kalbti ne apie 3.
konstitucij - pagrindin statym, bet
konstitucij - deklaracij.
1.1.Konstitucijos funkcijos.
Socialins kon funkcijos. Kon- ne tik
pagrindinis ir aukiausios galios teisinis

dokumentas, bet ir svarbus politinis bei

filosofinis dokumentas. Kon- teiss norm
sistema,
reguliuojanti
svarbiausius
visuomeninius santykius. Kaip politinis
dokumentasatspindi tam tikr alies
politini jg susitarim, kompromis,
nustatant politinio proceso formas,
politini jg interes gynybos priemones.
Kaip filosofinis dokumentas kon- ireikia
tam tikr pasaulir. Kon vykdo teisin,
politin ir ideologin funkcijas.
Teisin. Kon- pagrindinis, aukiausios
galios statymas, teiss sistemos centras,
kuriuo tvirtintos normos ir principai lemia
teisinio reguliavimo krypt.
Politin. Kon nustato valstybs valdios
organizacij,
valdios
gyvendinimo
svarbiausias taisykles, valstybs valdios
santykius su atskirais monmis, j
grupmis.

Filosofin. Kon tvirtinta tam tikra

valstybs valdios organizacijos, asmens ir
valstybs santyki doktrina.
1.2.Konstitucin teisin galia.
Kon norm galiojimas. Kon- teiss norm,
turini ypating turin, aktas. ios teiss
normos, suformuluotos gana abstrakiai,
reguliuoja svarbiausius asmens ir valstybs,
taip pat valdios valstybje organizavimo ir
jos gyvendinimo santykius.
I aspektas- konstitucijos norm galiojimas
laiko atvilgiu. Paprastai kon pradeda
galioti nuo to momento, kuris nurodytas
paioje kon. II aspektas - konstitucijos
norm galiojimas teritorijos atvilgiu.
Paprastai kon sigalioja isyk visoje
valstybs teritorijoje. III aspektas - norm
galiojimas teisini santyki subjekt
atvilgiu. Kon normos privalomos visoms
valstybs valdios institucijoms, valstybs
staigoms ir pilieiams. Visi fiziniai
asmenys bei organizacijos alies teritorijoje
turi jos laikytis.
1.3.Konstitucij rys.
Vadovaujantis istoriniu kriterijumi, kon
galima skirstyti : 1) senosios kartos kon; 2)
viduriniosios; 3) naujosios.
Senosios kartos kon- visos kon, priimtos iki
I pasaulinio karo. Naujsias kon galima
skirstyti pirmosios naujj kon bangos ir
antrosios bangos. I bangos- iki 90-j met
pradios. II banga - XX a. paskutiniame
deimtmetyje priimtos kon. Pagal galiojimo
laik- nuolatines ir laikinsias. Pagal
politin reim jos tvirtina, skiriamos
demokratins ir nedemokratins. Pagal
keitimo procedras lanksias" ir
grietas". Lanksti- parlamentas gali
pakeisti nesudtinga tvarka. Grietapakeitimas susijs su specialia sudtinga
procedra. Pagal tvirtint valdymo form:
respublik ir monarchij konstitucijas.
Pagal primimo bd: dovanotsias ir
tautos priimtas. Pagal j form raytines ir
neraytines.
1.4.Kon. teisinio reguliavimo sritis.
Kon nustato valdios organizacij ir
funkcionavim, taip pat valdanij ir
valdomj santykius. Viena kon norm
grup reguliuoja: asmens status, mogaus
ir pilieio teises bei laisves. Kita kon norm
grup reguliuoja vieosios valdios
organizacijos ir funkcionavimo santykius.
Kon
tvirtinti
valstybs
funkcijas
tarptautini santyki srityje.
1.5.Kon. struktra ir forma.
Kon formos: raytin ir neraytin.
Raytin- vientisas aukiausios galios
teisinis aktas, priimtas ir keiiamas
ypatinga tvarka, nustatantis asmens teisins
padties pagrindus bei vieosios valdios
organizacijos ir funkcionavimo pagrindus.
Neraytin- kon santvarka yra tvirtinta ir
teiss norminiuose aktuose, ir teism
precedentuose,
ir
konstituciniuose
paproiuose. Sudtin kodifikuota kon
skiriasi nuo raytins nekodifikuotos tuo,
kad pirmj sudaranios dalys yra viena su
kita tiesiogiai susijusios, jos traktuojamos
kaip vientisas sudtinis dokumentas, o ne
dokument visuma. Kon
struktra.
Raytin
kodifikuota
kon.
Dalys:
preambul (vadin dalis), pagrindin dalis
(jos normose atskleidiamas kon turinys),
taip pat baigiamosios, pereinamosios ar
papildomosios nuostatos bei priedai.
1.6.Kon primimo ir keitimo tvarka.
Kon kaip aukiausiosios galios aktui
bdinga, primimo ir jos keitimo tvarka.
Kon priimamos keliais atvejais.
Naujos valstybs atsiradimas.
Politinio reimo pasikeitimas.
Sietinas su visuomens politinio,
ekonominio ir socialinio gyvenimo
esminiais pokyiais.
Ypatinga kon primimo ir keitimo tvarka
iuolaikinje konstitucins teiss teorijoje
yra grindiama ta aplinkybe, kad statym

leidiamoji
ir
steigiamoji
valdios
nesutampa. Antai statymai priimami ir
keiiami gyvendinant statym leidiamj
valdi, o kon priimama gyvendinant
steigiamj valdi. Kon primimo bd.
Skiriasi pagal tai, kas gyvendina
steigiamj valdi.
Dovanotoji (oktrojuotoji). Kon dovanojimasnelabai demokratikas kelias. Todl
oktrojuotoji kon paprastai ymi tik pirm
ingsn konstitucionalizmo link, atspindi
tam tikr visuomens raidos posk.
Oktrojuotoji kon- i tikrj yra ne
monarcho malon, bet valdani al jg
susitarimo iraika.
Tautos atstov ar paios tautos tiesiogiai
priimtos kon. Kartais kon parengia ir j
priima parlamentas.
Tautos referendumas.
Kon nuo kit statym skiriasi ir jos keitimo
tvarka. Raytinei kon pakeisti yra
numatoma sudtingesn procedra nei
paprastam statymui pakeisti. Pagal kon
keitimo procedr sudtingum, jas galima
skirti lanksias" ir grietas".
1.7.Kon interpretavimas
1.8.Kon tiesioginio taikymo mechanizmas.
Kon prieira (kontrol). Kiekviena K
numato apsaugos bdus. 1. pareigojimas
visiems subjektams laikytis K norm ir j
nepaeidinti. 2. Neretai kon paeidimai
traktuojami kaip dideli nusikaltimai ir u
juos numatomos kriminalins bausms. K
apsaugai tarnauja ir teisin sistema, kuri
privalo rpintis K apsauga.
Konstitucins
prieiros
formos:
1)Aukiausieji teismai; 2)Kon teismai;
3)Pranczijoje Kon taryba.
Kon prieiros objektai.
Prieiros
paskirtis
statymai
neprietaraut konstitucijai. (1) statymai;
(2)sprsti ginus tarp aukiausi valdi
dl kompetencijos.
(3) ginai, kylantys tarp centrins valdios
ir regiono; (4) rinkiminiai ginai; (5) ir
referendumo organizavimo klausimai; (6)
klausimai
dl
apkaltos
procedr;
(7)mogaus ar individo konstitucini teisi
apsauga; (8)ribojaniosios procedros.
Kon
prieiros
formos
(rys):
1.Iankstin; 2.Paskesnioji.
1.Iankstin- kontrol, kai tikrinami dar
nesigalioj teiss aktai ar statym
projektai.
2.Paskesnioji- kontrol, kai tikrinamas jau
sigaliojusi statym konstitucingumas.
Kon prieiros formos: Fakultatyvin;
Privaloma.
Fakultatyvin kon prieira laisvai
pasirenkama prieira, ir tai priklauso nuo
subjekto, kuris gali kreiptis kon teism,
valios. Privaloma kon prieira kai
statymas ar kon numato atvejus, kai yra
btina kreiptis.
Kitos kon prieiros formos: Abstrakti;
Konkreti.
Abstrakti kon prieira kai yra
kreipiamasi dl statymo ar kito teiss akto
konstitucingumo apskritai.
Konkreti
kon
prieira
kai
konstitucingumo klausimas keliamas dl
konkreios bylos ar dl mogaus teisi
paeidimo.
Subjektai,
galintys
kreiptis

konstitucins prieiros institucij:

Valstybse, kur kon prieir vykdo
bendros
kompetencijos
teismai
ar
aukiausieji teismai, teis kreiptis turi visi
teiss subjektai. Valstybse, kuriose yra kon
teismai ar kon taryba, juos gali kreiptis
ribotas asmen ratas: gali kreiptis
aukiausios
valdios
institucijos,
savivaldybs ar federaciniai subjektai dl j
teisi paeidimo,teismai, kai suabejoja
statymo konstitucingumu, ten, kur yra
skundo teis, gali kreiptis individai,
pilieiai.
2. 1992m. LR kon forma, struktra,
turinys. LR Kon teisins savybs.
1992 m. LR Kon yra sudtin kodifikuota
konstitucija. alies Kon sudaro LR Kon,
kurio 150 str. nustatyta: LR Kon
sudedamja dalimi yra: 1991 m. vasario 11
d. Kon statymas Dl Lietuvos valstybs",
1992 m. birelio 8 d. Kon aktas Dl
Lietuvos nesijungimo postsovietines Ryt
sjungas". 2004 m. liepos 13 d. Kon aktas
Dl LR narysts ES. Taigi LR Kon
sudaro keturi aukiausios galios teisiniai
aktai. Juos reikia traktuoti kaip viening
sudtin aukiausios galios teisin akt. LR
Kon struktros elementai yra ie:
1)preambul; 2)pagrindin Kon dalis (IXIV skirsniai); 3)baigiamieji nuostatai
(150-154 straipsniai); 4)Kon sudedamoji
dalis: a)1991 m. vasario 11 d. Kon
statymas Dl Lietuvos valstybs",

b)1992 m. birelio 8 d. Kon aktas Dl LR

nesijungimo

postsovietines
Ryt
sjungas".
c) LR statymas Dl LR Kon sigaliojimo
tvarkos".
d) 2004 m. liepos 13 d. Kon aktas Dl LR
narysts ES.
LR Kon preambul- glausta angin
konstitucinio teksto dalis- raktas kon
reguliavimo sistemai suprasti. Joje tvirtinti
esminiai Lietuvos valstybinio gyvenimo
principai,
svarbiausios
konstitucins
vertybs ir siekiai. Kon I skirsn Lietuvos
valstyb" sudaro 17 straipsni. iame
skirsnyje tvirtinti konstituciniai Lietuvos
valstybs
santvarkos
pagrindai:
nepriklausoma demokratin respublika,
Tautos suverenitetas, valstybs valdios
padalijimas, valdios gali ribojimas Kon,
valdios staig tikslas- tarnauti monms,
Kon virenybs principas ir kt.
II skirsnyje mogus ir valstyb" tvirtintos
pagrindins asmens teiss ir laisvs.
III skirsnyje Visuomen ir valstyb"
nustatyti eimos, aukljimo, ugdymo
santyki pagrindai, tvirtinama asmens teis
moksl, kultr, mokslo ir tyrinjim bei
dstymo laisv, banyi ir religini
organizacij veiklos pagrindai ir t.t.
IV skirsnyje Tautos kis ir darbas"
apibrti Lietuvos kio pagrindai, darbo ir
socialins paramos santyki pagrindai,
gamtos aplinkos apsauga ir t.t.
Valstybs valdios institucij organizacijos
ir funkcionavimo, j tarpusavio sveikos
pagrindus nustato keli Konstitucijos
skirsniai: V skirsnis Seimas", Vl skirsnis
Prezidentas",
VII
skirsnis
LR
Vyriausyb", VIII skirsnis Kon Teismas",
IX skirsnis Teismas".
X skirsnis Vietos savivalda ir valdymas"
savivaldos
teisei
ir
auktesniuose
administraciniuose
vienetuose
organizuojamam vietiniam valdymui.
XI skirsnis Finansai ir valstybs
biudetas" nustato finans bei valstybs
biudeto pagrindus.
XII skirsnis Valstybs kontrol" skirtas
valstybs kontrols sistemos pagrindams
apibdinti.
XIII skirsnis Usienio politika ir valstybs
gynimas" nustato alies usienio politikos
bei valstybs gynybos pagrindus.
XIV skirsnis Kon keitimas" reguliuoja
Kon keitimo klausimus.
Baigiamieji nuostatai" (150-154 str.)
apibriama, kurie aktai yra Kon
sudedamoji dalis, taip pat nurodoma, kada
Kon sigalioja, kaip ji skelbiama.
LR
Kon
primimas, keitimas ir
sigaliojimas
Ypatinga Kon primimo ir keitimo tvarka,
kuri skiriasi nuo paprast statym
primimo ir keitimo tvarkos, yra laikoma
viena i esmini slyg, utikrinani Kon
stabilum. 1992 m. LR Kon buvo priimta
Tautos referendumu. LR Kon priskirtina
prie t konstitucij, kurioms keisti
nustatytos gana sunkios taisykls. Kon 147
str. numatyta, kad sumanym keisti ar
papildyti LR Kon turi teis pateikti Seimui
ne maesn kaip 1/4 vis Seimo nari
grup arba ne maiau kaip 300 tkstani
rinkj. Nepaprastos padties ar karo
padties metu Kon negali bti taisoma. Kon
pataisos dl kit Kon skirsni turi bti
svarstomos ir dl j balsuojama Seime du
kartus. Tarp i balsavim turi bti daroma
ne trumpesn kaip trij mnesi pertrauka.
statymo projektas dl Kon keitimo
laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno
balsavimo metu u tai balsavo ne maiau
kaip 2/3 vis Seimo nari. Nepriimta Kon
pataisa Seimui i naujo svarstyti gali bti
teikiama ne anksiau kaip po met. Priimt
statym dl Kon keitimo pasirao
Prezidentas ir ne vliau kaip per 5 dienas
oficialiai paskelbia. Jeigu nurodytu laiku
tokio statymo Prezidentas nepasirao ir
nepaskelbia, is statymas sigalioja, kai j
pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo
Pirmininkas. statymas dl Kon keitimo
sigalioja ne anksiau kaip po vieno
mnesio nuo jo primimo. 1992 LR Kon
buvo priimta referendumu. Per 9 Kon
galiojimo metus buvo pasiekti du
susitarimai: buvo pakeistos kon normos dl
galimybs usienio subjektams sigyti
nuosavybn ne ems kio paskirties ems
sklypus ir prailgintas savivaldybi taryb
galiojimo laikas. Keletas pagrindini Kon
keitimo proceso princip:
1)Kon pataisa turi bti akivaizdiai btina;
2)Kon pataisa turi bti rengiama ir
priimama laikantis vis konstitucijoje
tvirtint reikalavim;

3)Ir rengiant, ir priimant Kon patais,

btinas platus Lietuvos politini jg
konsensusas;
4)Rengiant ir priimant Kon patais,
negalima paeisti Kon dvasios.
3.LR Kon interpretavimo ir tiesioginio
taikymo problemos.
4.1992m. LR Kon normos ir principai.
5.1992m. LR Kon ir kit valstybi
konstitucijos: lyginamasis aspektas.
LR 1992 m. Kon galima nagrinti j
lyginant su Vidurio ir Ryt Europos ali
kon, ypa su panaiomis istorinmis
slygomis
priimtomis
pototalitarins
epochos kon. io regiono valstybi
gyvenime regime daug panaum, nors
kiekvienos alies situacija individuali.
Griuvus totalitarinei sistemai, iose alyse
bandoma
tvirtinti
ir
sustiprinti
demokratins
santvarkos
pagrindus,
demokratins
visuomens
vertybes.
Daugelis i ali, kaip ir Lietuva, prim
naujas Kon. Kon reguliavimo analiz
atskleidia, neirint kiekvienos alies
skirtum,
daug
bendr
bruo.
Pototalitarini Vidurio ir Ryt Europos
konstitucijoms bdinga: detalus pagrindini
teisi ir laisvi reglamentavimas; kon
politinio pliuralizmo ir politini partij
veiklos, masins informacijos priemoni
veiklos, tautini maum, rinkos kio,
nuosavybs
santyki
apsaugos
reglamentavimas;
siekimas
tvirtinti
racionalizuot" parlamentin ar pusiau
prezidentin valdym; skelbiamos teisins,
pasaulietins, socialins valstybs idjos;
daniausiai tekste tiesiogiai formuluojamas
ir valdios padalijimo principas, kurio
laikantis nustatomi valdios institucij
galiojimai
ir
tarpusavio
santykiai;
europinis konstitucins kontrols modelis.
ie ir kiti bruoai bdingi daugeliui XX a.
pabaigos Vidurio ir Ryt Europos ali kon,
taip pat ir Lietuvos. Tai sietina su istorins
situacijos panaumais, su i esms tuo paiu
metu vykstaniu perjimu demokratij , su
iose alyse vykdomomis socialinmis
ekonominmis bei politinmis reformomis,
su Vakar demokratini ali minties ir
teisins praktikos taka. kiekvienos alies
Kon reikt velgti ir kaip original
vairi
veiksni
santykio
rezultat
nepamirtant ir nacionalins praktikos, ir
minties savitum. Juolab, kad vienose
alyse pokyiai yra akivaizds, kitoms
sunkiau sekasi veikti praeities palikim;
vienos alys orientuojasi Europos
Sjung, jos teisinius standartus, kit
siekimai vis dar nesusiklost ar net kitokie
ir t.t.
6 tema. KON APSAUGA ir TEISMAS
1. Kon apsaugos btinumas ir jos
utikrinimas.
Viena svarbiausi problem KT yra K-jos
apsauga. Problema yra ta, kaip utikrinti
konstitucin teistum visuomenje ir
valstybje. Siekiant
tai
gyvendinti
iuolaikinse valstybse numatoma vairi
teisini priemoni (bd): 1.valstybs
vadovo veto teis iki paskelbiant
parlamento priimt statym; 2.dideli ios
srities
galiojim
turi
parlamentas;
3.palaikyti
kon
teistum
skirta
ombudsmeno
institucija,
teissaugos
institucijos, valstybs kontrol, ginanti kon
nuostatas,
reguliuojanias
valstybs
biudeto klausimus; 4.iskirtin vaidmen
utikrinant statym kon prieir vaidina
valstybi vadovai; 5.kon tekstuose danai
pabriama piliei priederm laikytis Kjos(Italija), tautos vaidmuo utikrinant Kjos apsaug ireikiamas ir nustatant, kad
svarbiausi Valstybs ir Tautos gyvenimo
klausimai sprendiami referendumu.
2.Kon kontrols svoka. Kon kontrols
funkcijos.
Kon prieira(KP). KP institutas visuma
teisini priemoni, kuriomis siekiama
utikrinti K-jos virenyb ir garantuoti
statym kon bei postatymini teiss akt
teistum. Svoka KP suprantama plaiai ir
siaurai. Plaiuoju po. KP- statymo
nustatyt procedr, kuria vadovaudamosi
kompetentingos
valstybs
institucijos
tikrina, ar teiss aktai atitinka K-j. Siaurai
KP- speciali institucij atliekam teiss
akt konstitucingumo tyrim. KP atlieka
socialines politines f-jas: 1.atskleidia k-jos
socialin politin esm, 2.taiko tarpusavyje
prietaraujanias
politines
jgas;
3.sprendia politinius konfliktus teisiniu
bdu; 4.utikrina demokratij ir ugdo
visuomens demokratin kultr; 5.gina
mogaus teise; 6.atlieka kon evoliucijos
f-j.
3.Kon kontrols bdai ir formos.
(irti 5 tema Kon tiesioginio taikymo
mechanizmas.)

4.Kon kontrols institucijos.

5. Kon kontrols tvirtinimo LT istorin
apvalga. M. Romeris apie konstitucin
kontrol.
6.LR Kon Teismas valstybs valdios
institucij sistemoje.
KONSTITUCINIS TEISMAS
102 str Konstitucinis Teismas sprendia, ar
statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja
Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir
Vyriausybs
aktai
neprietarauja
Konstitucijai arba statymams.
Konstitucinio Teismo status ir jo
galiojim vykdymo tvark nustato
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
statymas.
103 str Konstitucin Teism sudaro 9
teisjai, skiriami devyneriems metams ir tik
vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas
kas treji metai atnaujinamas vienu
tredaliu. Po tris kandidatus Konstitucinio
Teismo teisjus skiria Seimas i kandidat,
kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas,
Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo
pirmininkas, o teisjais juos skiria Seimas.
Konstitucinio Teismo pirminink i io
teismo teisj skiria Seimas Respublikos
Prezidento teikimu.
Konstitucinio Teismo teisjais gali bti
skiriami
nepriekaitingos
reputacijos
Lietuvos Respublikos pilieiai, turintys
auktj teisin isilavinim ir ne maesn
kaip 10 met teisinio ar mokslinio
pedagoginio darbo pagal teisininko
specialyb sta.
104 str Konstitucinio Teismo teisjai,
eidami savo pareigas, yra nepriklausomi
nuo jokios valstybins institucijos, asmens
ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos
Respublikos Konstitucija.
Prie praddami eiti savo pareigas,
Konstitucinio Teismo teisjai Seime
prisiekia bti itikimi Lietuvos Respublikai
ir Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo teisjams taikomi
darbo ir politins veiklos apribojimai,
nustatyti teism teisjams.
Konstitucinio Teismo teisjai turi toki pat
asmens nelieiamybs teis kaip ir Seimo
nariai.
105 str Konstitucinis Teismas nagrinja ir
priima sprendim, ar neprietarauja
Lietuvos
Respublikos
Konstitucijai
Lietuvos Respublikos statymai ir kiti
Seimo priimti aktai.
Konstitucinis Teismas taip pat nagrinja, ar
neprietarauja Konstitucijai ir statymams:
1) Respublikos Prezidento aktai;
2) Respublikos Vyriausybs aktai.
Konstitucinis Teismas teikia ivadas:
1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per
Respublikos Prezidento ar Seimo nari
rinkimus;
2) ar Respublikos Prezidento sveikatos
bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas;
3) ar Lietuvos Respublikos tarptautins
sutartys neprietarauja Konstitucijai;
4) ar Seimo nari ir valstybs pareign,
kuriems pradta apkaltos byla, konkrets
veiksmai prietarauja Konstitucijai.
106 str Teis kreiptis Konstitucin Teism
dl 105 straipsnio pirmojoje dalyje
nurodyt akt turi Vyriausyb, ne maiau
kaip 1/5 vis Seimo nari, taip pat teismai.
Dl Respublikos Prezidento akt sutikimo
su Konstitucija ir statymais Konstitucin
Teism turi teis kreiptis ne maiau kaip
1/5 vis Seimo nari ir teismai.
Dl Vyriausybs akt sutikimo su
Konstitucija ir statymais Konstitucin
Teism gali kreiptis ne maiau kaip 1/5 vis
Seimo nari, teismai, taip pat Respublikos
Prezidentas.
Respublikos
Prezidento
teikimas
Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas
itirti, ar aktas sutinka su Konstitucija,
sustabdo io akto galiojim.
Prayti Konstitucinio Teismo ivados gali
Seimas, o dl Seimo rinkim ir tarptautini
sutari - ir Respublikos Prezidentas.
Konstitucinis Teismas turi teis atsisakyti
priimti nagrinti byl ar rengti ivad, jeigu
kreipimasis grindiamas ne teisiniais
motyvais.
107 str Lietuvos Respublikos statymas (ar
jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis),
Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs
aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo
tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas
Konstitucinio Teismo sprendimas, kad
atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinio
Teismo
sprendimai
klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo
kompetencijai,
yra
galutiniai
ir
neskundiami.
Remdamasis
Konstitucinio
Teismo
ivadomis, Konstitucijos 105 straipsnio

treiojoje dalyje nurodytus klausimus

galutinai sprendia Seimas.
108 str Konstitucinio Teismo teisjo
galiojimai nutrksta, kai:
1) pasibaigia galiojim laikas;
2) jis mirta;
3) atsistatydina;
4) negali eiti savo pareig dl sveikatos
bkls;
5) Seimas j paalina i pareig apkaltos
proceso tvarka.
7. Kon Teismo kompetencija.
KT sprendia ar st. Ir kt. seimo aktai
neprietarauja K, o Prezidento ir
Vyriausybs aktai K ir st. LRKT
iskirtinum kon sistemoje patvirtina ir jo
gyvendinamos kt.f-jos: 1) kon teisini
vertybi tvirtinimas; 2) taikdaryst
socialiniame politiniame gyvenime; 3)
teisinis politini konflikt sprendimas; 4)
politinio proceso nepertraukiamumo arba
politins
kaitos
utikrinimas;
5)
pedagogin; 6) mogaus teisi apsauga; 7)
demokratijos utikrinimas ir visuomens
demokratins kultros ugdymas; 8) kon
evoliucijos utikrinimas.
KT yra teismins valdios dalis, taiau
atskirtas nuo bendrosios jurisdikcijos
teism sistemos. Nepriklausomumo ir
savarankikumo turin sudaro: 1) KT ir
teisj nepriklausomumas nuo jokios
valstybs
institucijos,
asmens
ar
organizacijos; 2) nuostata, kad KT klauso
tik K ir jai neprietaraujani st; 3)
draudimas valstybs valdios institucijoms,
Seimo nariams ir kt. pareignams,
politinms
ir
visuomeninms
organizacijoms bei pilieiams kitis
teisjo ar teismo veikl; 4) KT darbo
organizavimo
tvarkos
nustatymo
autonomikumas; 5) statyme laiduojamos
finansins,
materialins-technins
garantijos;
6)
savarankikumas
ir
nepriklausomumas vykdant informacin bei
organizacin veiklos aprpinim; 7)
draudimas riboti teisines, organizacines,
finansines, informacines, materialinestechnines ir kt. teismo veiklos slygas.
8.Kon Teismo formavimo tvarka.
1. Kon T, dalyvauja ne viena valdia, o
kelios. KT sudarymo tvarka skiriasi, nes
siekiama izoliuoti KT nuo politini
poveiki. 2. Kon T teisjai skiriami ne iki
gyvos galvos kaip bendrosios jurisdikcijos
teism teisjai, taiau palyginti trumpai
kadencijai. 3. Kon T ir bendrosios
jurisdikcijos teism sudarymo skirtumas ir
tas, kad teism teisjais gali bti skiriami
ne tik karjeros teisjai, bet ir ymiausi
mokslininkai, auktj teiss mokykl
dstytojai, advokatai, asmenys, kurie prie
tai dirbo valstybs tarnyboje, politikai.
9. Kon Teismo teisj statusas.
KT teisj reikalavimai: 1) nepriekaitinga
reputacija; 2) LR pilietis; 3) m. teisinio ar
mokslinio darbo staas; 4) auktasis teisinis
isilavinimas; 5) negali gauti kt. atlyginimo
iskyrus pedagogin ar kurybin veikl. KT
teisjas eidamas savo pareigas yra
nepriklausomas ir vadovaujasi tik LR K ir
jai neprietaraujaniais st. KT teisjas
negali bti traukiamas B ar Adm.
atsakomybn, suimamas, negali bti
varoma jo laisv be KT sutikimo.
Klausimas dl surtikimo traukti teisj B
atsakomybn
svarstomas
generalinio
prokuroro teikimu. KT teisjo galiojim
pasibaigimas: 1) mirtis; 2) pasibaigusi
kadencija; 3) atsistatydinus; 4) dl
sveikatos bkls; 5) Seimas paalina i
pareig apkaltos proceso veikla. KT teisj
galiojimai: 1) turi teis reikalauti pateikti
dokumentus ar info. su teismo posdiu
susijusia mediaga; 2) reikalauti peteikti
pareign pasiaikinimus; 3) ikviesti ir
apklausti liditojus ekspertus; 4) pavesti
atlikti patikrinimus.
10.Kon Teismo vieta LT valstybs valdios
institucij sistemoje.
11. Kon Teismo aktai, j rys ir teisin
galia.
Kon. teismas nagrinja ir priima
sprendimus: ar neprietarauja LR K-jai
priimti statymai kiti Seimo priimti aktai, ar
neprietarauja K-jai ir st.: Prezidento ir
Vyriausybs aktai. K teismas teikia
ivadas: 1.ar nebuvo paeisti rinkim
st.per Prezidento ar Seimo nari rinkimus;
2.ar Prezidento bkl leidia jam ir toliau
eiti pareigas; 3.ar LR TS neprietarauja Kjai; 4.ar Seimo nari ir valstybs pareign,
kuriems pradta apkaltos byla, konkrets
veiksmai neprietarauja K-jai. Kon teismo
sprendimai yra galutiniai ir neskundiami,
turi st.gali, yra privalomi visom valdios
inst., monm, staigoms, organizacijoms,
pareignams ir pilieiams. Tik K.teismas
turi teis atskleisti, aikinti K-jos normas ir

principus, io teismo nutarimas yra

vientisas aktas, kurio dali negalima
mechanikai skaidyti.
12.Konstitucini
gin
nagrinjimo
procesas.
Proceso dalyviai. Proceso dalyviais iame
statyme laikomi dalyvaujantys byloje
asmenys, j atstovai, liudytojai, ekspertai,
pakviesti
specialistai
ir
vertjai.
Liudytojas. Liudytoju gali bti kiekvienas
asmuo, kuris gali inoti koki nors su byla
susijusi aplinkybi. aukiamas kaip
liudytojas asmuo privalo atvykti Teism ar
pas teisj ir duoti teisingus parodymus. U
neatvykim pas teisj ar Teismo posd
dl prieasi, kurios Teismo pripaintos
nesvarbiomis, liudytojui gali bti paskirta
bauda, o jei liudytojas neatvyksta be
svarbi prieasi posd antr kart
aukiamas, jis gali bti priverstinai policijos
atvesdinamas. Ekspertas. Ekspertu gali
bti skiriamas asmuo, turintis reikiam
ini ivadai duoti. Prireikus gali bti
skiriami keli ekspertai. Klausimus, kuriais
turi bti gauta eksperto ivada, turi teis
pateikti
teisjas,
rengiantis
byl
nagrinjimui, o posdio metu - kiekvienas
dalyvaujantis byloje asmuo. Paskirtas
ekspertu asmuo privalo Teismo ar teisjo
aukiamas atvykti ir duoti objektyvi ivad
jam ikeltais klausimais. Ekspertas turi teis
susipainti su bylos mediaga, dalyvauti
nagrinjant
byl,
uduoti
klausim
dalyvaujantiems byloje asmenims bei
liudytojams, prayti papildomos mediagos.
Parengiamoji teisminio posdio dalis.
Paskirtu laiku posdio pirmininkas
paskelbia, kad pradedamas Kon Teismo
posdis, ir pranea, kuri byla turi bti
nagrinjama. Kon Teismo posdio
sekretorius pranea, kurie i auktj
asmen yra atvyk, kas inoma apie kit
asmen neatvykimo prieastis. Teismas
nustato atvykusij asmenyb, patikrina
pareign ir atstov galiojimus. Jei kas
nors i dalyvaujani byloje asmen
neatvyko ar atstovas neturi reikiamo
galiojimo, Kon Teismas sprendia, ar
galima pradti nagrinti byl. Posdio
pirmininkas iaikina dalyvaujantiems
byloje asmenims ir ekspertams j teises ir
pareigas, o kitiems auktiems asmenims- j
pareigas ir atsakomyb. Teismas iklauso
dalyvaujani byloje asmen pageidavimus
ir juos isprendia. rodymai. rodymais
pripastami bet kokie faktiniai duomenys,
kuriais
remdamasis
Kon
Teismas
konstatuoja
esant
aplinkybi,
pagrindiani
dalyvaujani
byloje
asmen reikalavimus bei atsikirtimus, arba
j nesant. Tie duomenys nustatomi
remiantis dalyvaujani byloje asmen
paaikinimais,
liudytoj
parodymais,
raytiniais rodymais, daiktiniais rodymais
ir
ekspert
ivadomis.
Kiekvienas
dalyvaujantis byloje asmuo turi rodyti tas
aplinkybes, kuriomis remiasi, keldamas
savo reikalavimus ir atsikirsdamas.
rodymus pateikia dalyvaujantys byloje
asmenys. rodym vertinimas. Kon
Teismui pateikti rodymai neturi i anksto
nustatytos galios. Teismas rodymus
vertina pagal teisj vidin sitikinim,
pagrst visapusiku, isamiu ir objektyviu
bylos aplinkybi visumos inagrinjimu
Teismo
posdyje,
vadovaudamasis
statymais. rodym tyrimas. Bylos
nagrinjimas i esms pradedamas nuo
teisjo pranejo pasisakymo, kuriame
idstoma bylos esm, jos nagrinjimo vada
ir pagrindas, turimos mediagos turinys ir
kiti reikalingi duomenys. Konr Teismo
teisjai gali uduoti klausim pranejui. Po
to iklausomi dalyvaujani byloje asmen
paaikinimai pradedant pareikju. ie
asmenys turi teis uduoti vienas kitam
klausim, pasakyti savo nuomon dl
kiekvieno kito asmens pareikimo bei
praymo. Jiems klausim gali uduoti ir
Konstitucinio Teismo teisjai. Posdio
pirmininkas garsiai perskaito raytinius t
dalyvaujani byloje asmen paaikinimus,
kurie
neatvyko

posd.
Prie
apklausdamas
liudytojus,
posdio
pirmininkas nustato j asmens tapatyb,
pasiraytinai spja juos dl atsakomybs u
atsisakym arba vengim duoti parodymus
bei u inomai melagingus parodymus. Po
liudytojo parodym jam gali bti
uduodama klausim. Raytiniai liudytoj
parodymai garsiai perskaitomi Teismo
posdyje. Raytiniai rodymai arba j
apiros protokolai garsiai perskaitomi
Teismo posdyje ir pateikiami susipainti
dalyvaujantiems byloje asmenims, kurie po
to gali duoti paaikinimus. Daiktinius
rodymus apiri Teismas; jie parodomi ir
dalyvaujantiems byloje asmenims, o

prireikus - ekspertams ir liudytojams.

Dalyvaujantys byloje asmenys dl daiktini
rodym
gali
duoti
paaikinimus.
Ekspertizs aktas garsiai perskaitomas
Teismo posdyje. Ekspertui gali bti
uduodama klausim. Prireikus Teismas
gali paskirti papildom arba pakartotin
ekspertiz. posd kviesti specialistai
pateikia savo paaikinimus jiems ikeltais
klausimais, idsto savo argumentus.
Specialistams gali bti uduodama
klausim. Kai inagrinti visi rodymai,
posdio
pirmininkas
paklausia
dalyvaujani byloje asmen, ar jie nori
papildyti bylos mediag. Praymus
Teismas isprendia, priimdamas dl j
sprendimus. Kai praymai isprsti arba j
nra, posdio pirmininkas paskelbia, kad
rodym tyrimas yra baigtas. Teisminiai
ginai. Teisminiai ginai susideda i
dalyvaujani byloje asmen kalb.
Teisminiuose ginuose pirmieji pasisako
pareikjas ir jo atstovas, po to suinteresuotas asmuo ir jo atstovas. Po to
dalyvaujantys
byloje
asmenys
gali
pasisakyti antr kart dl to, kas pasakyta
ginuose. Paskutinio odio teis visada
priklauso suinteresuotam asmeniui ir jo
atstovui. Jeigu Kon Teismas teismini
gin metu pripasta, jog reikia isiaikinti
naujas aplinkybes, turinias reikms bylai,
arba itirti naujus rodymus, jis priima
sprendim atnaujinti rodym tyrim.
Baigs rodym tyrim, Teismas vl
iklauso teisminius ginus bendra tvarka.
7 tema. Asmens Konstitucinis teisinis
statusas
1.Asmens
teisinis
statusas
kaip
konstitucins teiss institutas.
Asmens
teisinio
statuso
instituto
susidarymui turi didel tak ne tik
valstybs teiss raida, bei politiniai
procesai, bet ir tarptautinis mogaus teisi
nustatymas. mogaus teiss yra pagrindin
iuolaikins civilizacijos vertyb, tai yra
teisin, dorovin, filosofin, politin
kategorija. mogaus teisi doktrinos:
1) pozityvioji- mogaus teiss suprantamos
kaip valstybs duotos,
2) prigimtin- mogaus teiss yra
suprantamos kaip neatsiejamos nuo
mogaus ir j itakos yra protas, dievo
valia, prigimtis.
2.Prigimtini mogaus teisi ir laisvi
samprata.
iuolaikin mogaus teisi ir laisvi
samprata susiklost filosofijos ir dviej
teiss
doktrin
prigimtins
ir
pozityviosios raidos takoje. Prigimtin
teiss doktrina velgia mogaus teises
kaip neatskiriamas nuo individo teises,
kuri itakos protas, dievo valia, mogaus
prigimtis. Svoka susijusi su mogaus
orumo svoka. Samprata nagrinjama ir per
poreiki sistem. Teiss poiriu nra
skirtumo tarp mogaus teiss ir laisvs.
Buvo vystomi trys svarbiausi mogaus
teisi aspektai mogaus integralumas,
laisv ir lygyb, pagarba kiekvieno
mogaus orumui.
mogaus teisi istorin raida.
Prasidjo senovs graik ir romn
humanizmo idjas, judj, krikioni
etik. Renesanso epochos filosofija
praturtino mogaus teises nauju turiniu.
mogaus suverenumo suvokimas, jo
nepriklausymas nuo monarcho valios tapo
mogaus teisi idj itakomis. D. Lokas
pirmasis suformulavs mogaus teises kaip
politins sistemos koncepcijos integral
element. Moderni mogaus teisi samprata
tvirtinta 1789 m. Pranczijos mogaus ir
pilieio teisi deklaracijoje. Kai kuriuose
ankstesniuose teiss aktuose mogaus
teisms jau buvo skirtas dmesys tai
Anglijos teiss aktai: 1215 m. Magna
Charta, 1679 m. Habeas corpus act, 1689
m. Teisi bilis; taip pat 1776 m. Amerikos
Nepriklausomybs deklaracija, 1787 m.
JAV Kon pirmosios 10 patais. mogaus
teisi doktrina Lietuvoje klostsi kaip
europins mogaus teisi kultros dalis,
grindiama prigimtini teisi nuostatomis.
1529 m. Pirmajame Statute. Atkrus
nepriklausom valstyb 1918 m. Lietuva
galjo tsti savarankik teiss krim.
1922 m. ileistoje konstitucijoje mogaus
teisi tvirtinimas atitiko to meto Europos
tradicijas. mogaus teisi krimui turjo
takos M. Riomerio darbai. Rengiant 1992
m. LR Konstitucij mogaus teiss buvo
nurodytos remiantis Europos tarybos bei
JTO
nurodytus
mogaus
teisi
reikalavimus. Didel tak mogaus teisi
nustatymui turi 1948 JTO Generalins
asambljos Visuotin mogaus teisi
deklaracija ir 1950 Europos tarybos
mogaus teisi ir pagrindini laisvi

apsaugos konvencija. Visuotinje mogaus

teisi deklaracijoje mogaus teiss yra
suskirstytos
:
pilietins,
politins,
ekonomins, socialins, kultrins teiss.
Yra nurodytos pagrindins kiekvieno
asmens teiss: gyvyb, asmens apsaug,
nelieiamum, lygyb prie statym,
apsaug nuo diskriminacijos, gyvenamos
vietos pasirinkimo, minties ir sins ir t.t.
mogaus teisi ir laisvi tvirtinimas
1922m., 1928m., 1938m. Lietuvos
Konstitucijoje.
1922-08-01 mog galima suimti neilgiau
kaip 48 val. arba tik teismo nutarimu.
Pripainta korespondencijos, susiinojimo
patu, telefonu, telegrafu paslaptis. Atsirado
peticijos Seim teis, statym iniciatyvos
teis, nuosavybs teis. Maum teiss:
tvarkyti savo tautinius, kultrinius reikalus.
Piliei socialin apsauga: motinysts
teisi, mokykl prieinamumas, sveikatos
apsauga.
1928-05-15 ankstesns mogaus teises ir
laisves.
1938-02-11
ankstesns
konstitucijos
mogaus teises. Papildomai: teis laisvai
kilnotis visoje valstybs teritorijoje.
3.mogaus teisi ir laisvi klasifikacijos
vairov.
mogaus teiss ir laisvs skirstomos: teisi
tvirtinimo pobd, turin, subjekt, kuriems
jos skirtos grupes, teisi ribojimo
galimybes, istorines j susiformavimo
slygas.
Pagal mogaus teisi ir laisvi teisinio
tvirtinimo pobd:
a) pagrindines konstitucines, tvirtintas
konstitucijose;
b) formuluojamas kituose teiss aktuose.
Kon teisi apsaugai yra skiriamas ypatingas
dmesys, j apsaug garantuoja ir
konstitucins prieiros institucijos.
Pagal galimybes riboti teises ir laisves:
1.absoliuias;
2.kurios tam tikromis slygomis gali bti
ribojamos.
Pagal specialius subjektus, kuriems jos yra
skirtos:
1.mogaus teiss;
2.pilieio teiss.
Nors mogaus teiss nra siejamos su
pilietybe, taiau kartais tokios teiss
(politins teiss), kaip teis dalyvauti
valdant savo al tiesiogiai ar per irinktus
atstovus, rinkim teis, yra sietinos su
pilietybe.
Individualios teiss ir laisvs laiduojamos
kiekvienam subjektui.
Kolektyvins teiss ir laisvs
Pagal teisi ir laisvi turin: asmenins,
socialins, ekonomins ir kultrins,
pilietins ir politins.
Pagrindiniai mogaus teisi bruoai yra:
visuotinumas, universalumas, nedalumas,
jos remiasi lygiateisikumo ir kitais
principais.
mogaus teisi struktra: subjektas,
objektas ir teisinio santykio turinys.
4.mogaus teisi tarptautinis tesinis
reglamentavimas:
pagrindiniai
tarptautiniai dokumentai.
Po II P.Karo Tarptautin mogaus teisi
teis. 1948 m. gruodio 10 d. JTO
Visuotins mogaus teisi deklaracija.
Europos Tarybos 1950 m. mogaus teisi ir
pagrindini laisvi apsaugos konvencija.
ES pagrindini teisi chartija 2000 m.
lapkriio 14 d. moderniausias mogaus
teises reglamentuojantis dokumentas. ioje
chartijoje mogaus teiss ir laisvs yra
dstomos kartu ir klasifikuojamos pagal
sritis:
orumas;
laisv;
lygyb;
solidarumas; teisingumas; ES piliei
teiss- balsuoti ir bti irinktam Europos
parlament, judjimo ir gyvenamosios
vietos laisv.
5.mogaus teisi ir laisvi sistema ir jos
tvirtinimas 1992m. LR Konstitucijoje.
1992 m. LR Kon buvo rengiama
atsivelgiant pagrindinius JTO ir Europos
Tarybos dokumentus. Kon 2 str. teigiama,
LR kuria Tauta, kuriai ir priklauso
suverenitetas. mogaus teises sudaro vien
i svarbiausi KT institut. Visos mogaus
teiss ir laisvs nurodytos Kon turi bti
aikinamos jos kontekste, kaip LR
Konstitucijos sudtin dalis. Kiekvienas
savo teises gali ginti tiesiogiai remiantis LR
Kon. Nustatant mogaus teises svarbi
reikm taip pat turi Europos mogaus
teisi konvencija, nes asmuo manantis, kad
jo teiss nurodytos ioje konvencijoje yra
valstybs paeistos turi teis kreiptis
Europos mogaus Teisi Teism. LR
Konstitucijos 18 str. mogaus teiss ir
laisvs yra prigimtins.
6. mogaus teisi ir laisvi klasifikavimas
pagal turin. Pilietins( asmens) teiss ir

laisvs:
teis

gyvyb;
asmens
nelieiamumas;
privataus
gyvenimo
nelieiamumas;
nuosavybs
nelieiamumas;
saviraikos
laisv;
lygiateisikumas; habeas corpus teiss.
Teis gyvyb: viena pagrindini mogaus
teisi. Nurodoma LR Kon ir kitose
tarptautiniuose aktuose. CK gyvyb
prasideda mogui gimus ir pirm kart
kvpus, o pasibaigia mogui mirus. Teis
gyvyb problema atsiranda sprendiant
klausim dl aborto darymo. Kyla taip pat
dl: dirbtinio apvaisinimo; mogaus
klonavimo; mogaus mirties momento;
organ transplantacijos; teiss sprsti dl
savo mirties- eutanazijos; btinosios
ginties, mirties bausms.
Teis asmens nelieiamum reikia, kad
niekas negali bti sulaikytas ar atimta jo
teis kaip statymo nustatytais pagrindais ir
atvejais, nusikaltimo vietoje sulaikytas
asmuo turi bti per 48 val. pristatytas
teism, kur bus sprendiamas jo sulaikymo
pagrstumas arba paleistas. Asmens
sveikat patikrinti galima tik jam paiam
sutikus arba teismo nutarimu, iskyrus tuos
atvejus kai jo gyvybei gresia pavojus, arba
reikia j guldyti sveikatos prieiros
staig tam kad apsaugoti kit asmen
interesus. Asmeniui laisv gali bti atimta
tik statym numatytais atvejais; suimant
asmen jam turi bti praneta jam
suprantama kalba kuo jis yra kaltinamas;
suimtas tariant padarius nusikaltim asmuo
skubiai turi bti pristatytas pas teisj, kuris
turi
isprsti
sulaikymo
klausim;
sulaikytas asmuo turi teis kreiptis teism
dl jo paleidimo; asmuo kuris yra neteistai
sulaikomas ar kaltinamas turi teis
nuostoli atlyginim.
Teis privataus gyvenimo nelieiamum asmens
privatus
gyvenimas
yra
nelieiamas. Niekas negali kitis
susirainjimo
slaptum,
bsto
nelieiamyb, kiekvienas kiimosi atveju
gali kreiptis teism. Asmens privatus
gyvenimas apima tiek fizin tiek psichin
nelieiamyb. Privatus gyvenimas apima
ias sritis: 1)informacijos apie mogaus
veikl, 2) fizinis privatumas apsaugo nuo
priverstini
asmens
apir
3)
komunikacij privatumas, 4) gyvenamosios
patalpos privatumas.
Teis nuosavybs nelieiamum.
Nuosavybs teis saugo statymas, bet
nuosavyb gali bti paimta statymo
nustatyta tvarka visuomens poreikiams.
Daikto savininkas turi teis reikalauti, kad
kiti asmenys nepaeist jo teisi.
Saviraikos laisv apima teis turti
sitikinimus ir juos laisvai reikti, iekoti,
gauti informacij, spaudos cenzros
draudimas. i teis gali bti ribojama
statymo nustatyta tvarka siekiant apsaugoti
mogaus orum, garb, sveikat, taip pat
laisv reikti sitikinimus negalima siekiant
tautins, rasins, socialins neapykantos,
prievartos bei diskriminacijos kurstymo.
Lygiateisikumas- statymui, teismui visi
asmenys yra lygs. mogaus teisi ir
laisvi negalima varyti ar teikti privilegij
dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos.
8.Politins teiss ir laisvs: piliei teis
dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai,
tiek per demokratikai irinktus atstovus;
statym leidybos iniciatyvos teis; peticij
teis; teis dirbti valstybs tarnyboje; teis
kritikuoti valstybs staig ar pareign
darb; teis laisvai vienytis politines
partijas.
Prie j galima bt priskirti piliei teis
dalyvauti valdant al t.y. 50 tkst. piliei
teis silyti Seimui svarstyti statymo
projekt, taip pat teis rinkti ir bti
irinktam Seim. Taip pat priskiriama
teis ginti valstyb nuo ginkluoto
upuolimo; peticijos teis. Teis pareikti
peticij turi ne tik LR pilieiai, bet ir
usienieiai nuolat gyvenantys LR.
9.Socialins- ekonomins ir kultros
teiss: teis moksl; teis laisvai
pasirinkti darb bei versl; teis turti
tinkamas, saugias ir sveikas darbo
slygas; teis gauti tesing apmokjim u
darb ir socialin apsaug nedarbo
atveju; teis streikuoti; teis socialin
param.
Prie j priskiriamos teis darb t.y.
kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti
darb, turti saugias ir sveikas darbo
slygas, bet gauti socialin apsaug
nedarbo atveju. Asmen negalima jga
priversti dirbti, bet tokiu darbu nelaikoma
privaloma karin tarnyba, nuteistj darbas.
Teis socialin apsaug- gauti senatvs ir
invalidumo pensijas, param nedarbo, ligos
metu. Toki teis visi asmenys iskyrus
usienieius neturinius leidimo nuolat

gyvento. Socialins apsaugos teikimo

tikslas- padti asmeniui utikrinti savo
pagrindini teisi apsaug, kai mogus pats
nepajgia to padaryti. Teis sveikatos
prieir. LR Kon nurodo, valstyb
rpinasi moni sveikata ir teikia
medicinos pagalb susirgus. LR Kon
nurodo, teis savarankikai tvarkyti savo
tautinius, kultrinius reikalus, labdar,
paproius, kalb. Valstyb remia kultr ir
moksl, rpinasi Lietuvos istorijos, meno ir
kit paminkl apsauga. LR Konstitucija
nurodo pareig iki 16 m. mokytis, mokslas
bendrojo lavinimo, profesinse
bei
auktesniosiose
mokyklose
yra
nemokamas.
Auktas
mokslas
yra
prieinamas pagal kiekvieno mogaus
sugebjimus.
Gerai
besimokantiems
pilieiams valstyb auktosiose laiduoja
nemokam moksl.
10.Atskir subjekt kategorij teiss.
Vaik teiss ir j apsauga. Asmen,
priklausani tautinms bendrijoms,
teiss.
LR Kon nurodo, pilieiai, priklausantys
tautinms bendrijoms, turi teis puoselti
savo kalb, kultr ir paproius. Piliei
tautins bendrijos savo tautins kultros
reikalus, vietim, labdar, savitarpio
pagalb tvarko savarankikai. Tautinms
bendrijoms valstyb teikia param. Tautini
maum teises nustato Tautini maum
statymas. Tautins maumos Lietuvoje turi
visas ir lygias politines, ekonomines ir
socialines teises ir laisves. LR pilietis
gaudamas pas savo pageidavimu laisvai
pasirenka pagal savo tv ar vieno i j
tautyb.
Tautinms
maumoms
priklausantiems asmenims suteikta teis
laisvai ir be joki trukdym vartoti savo
maumos kalb. Vaiko teisms apsaugoti
yra steigta vaiko teisi apsaugos tarnybos
taip pat j teismis rpinasi vaiko teisi
apsaugos kontrolieriai.
11.Asmens
pareig
problema
konstitucinje teisje.
Pareigateiss
normos
nustatytas
pareigojimas asmeniui atlikti tam tikrus
veiksmus ar nuo j susilaikyti. LR Kon
nurodo, kad gyvendindamas savo teises ir
laisves mogus privalo laikytis LR Kon,
statym, nevaryti kit asmen teisi ir
laisvi.
LR Kon nurodo ias pareigas: tvai privalo
auklti savo vaikus dorais monmis ir iki
pilnametysts juos ilaikyti; vaikai turi
pareig tvus gerbti, globoti juos senatvje
ir tausoti j palikim; asmenys iki 16 m.
turi pareig mokytis;
asmuo privalo
saugoti aplink nuo kenksming poveiki;
kiekvienas LR pilietis turi ginti Lietuv nuo
usienio ginkluoto upuolimo.
12. mogaus teisi ir laisvi ribojimo
doktrina.
Riboti galima ne visas mogaus teises, o tik
kai
kurias.
Pagrindiniai
asmens
konstitucini teisi ribojim kriterijai:
1) tai toki asmens teisi ir laisvi, kaip
garb ir orumas, privatus gyvenimas,
sveikatos apsaugos btinyb;
2) demokratins visuomens vertybs
saugumas, vieoji tvarka, konstitucin
santvarka.
mogaus teiss gali bti ribojamos LR Kon
ar kit statym pagrindu. mogaus teises
galima
riboti
kai
asmuo:
1)jais
piktnaudiauja, 2) naudodamasis jais daro
al visuomens moralei, vieajai tvarkai,
3) esant nepaprastoms aplinkybms 4) dl
asmen statuso.
13. mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo
bdai ir garantijos, j sistema. mogaus
teisi gynimo bdai Lietuvoje. Teismin
gynyba kaip svrabiausioji mogaus teisi
apsaugos garantija. Specialios mogaus
teisi gynimo institucijos. Tarptautinis
mogaus teisi gynimo mechanizmas.
mogaus teisi ir laisvi garantijos- teiss
norm sistema, kurios pagalba yra
utikrinamos mogaus teiss ir laisvs.
Garantijas galima suskirstyti teisines
(teiss norm ir institucij sistema) ir
neteisins
(valstybins
valdios
gyvendinimo bdai, valstybs forma,
politinis reimas, valdi padalijimas).
Teisins garantijos yra skirstomos : a)
materialines- LRK, statymai ir kiti teiss
aktai, kuriuose yra tvirtintos mogaus
teiss, b) procesins- asmens teis kreiptis
teism, peticij teis, c) institucinsinstitucijos, kurios priskirta mogaus teisi
apsaug: teismas, kontrolieri institucijos.
mogaus teisi gynybos bdus. Teismaimons gali tiesiogiai kreiptis dl j
paeist teisi. LR KT. Pilieiai negali
tiesiogiai kreiptis dl j paeidiam
konstitucini teisi, o kreipiasi bendros
paskirties teismus, kurie nustat, kad

statymas prietarauja LR Kon. Piliei

skundams nagrinti dl centrinio valstybs
valdymo institucij priimt individuali
administracini akt ir veiksm teistumo
yra steigta Vyriausioji administracini
gin komisija. Seimo kontrolieriai, tiria
piliei skundus dl valstybs ar
savivaldybs
institucij
pareign
piktnaudiavimo ar biurokratizmo. Moter
ir vyr lygi galimybi kontrolierius ir
vaiko teisi apsaugos kontrolierius. i
kontrolieri veiklos sritis yra platesne, nes
vaiko bei lyi lygyb gali paeisti ne tik
valstybs institucijos ir pareignai. Moter
ir vyr lygi galimybi kontrols institucija
gali u aptiktus paeidimus surayti ATPK
protokolus, bei nagrinti administracins
bylas. Moter ir vyr lygi teisi
paeidimas (diskriminacija) yra pasyvus ar
aktyvus elgesys kurio ireikiamas teisi
apribojimas ar privilegij teikimas dl
asmens lyties. Seksualinis priekabiavimas
yra ugaulus, odiu ar fiziniu veiksmu
ireiktas seksualinio pobdio elgesys su
asmeniu, su kuriuo sieja darbo, tarnybiniai
ar kiti priklausomumo santykiai. Vaiko
teisi apsaugos kontrolierius tiria asmen
skundus dl vaik teisi suvarymo ar
paeidim. mogaus teisi komisaras
(ombudsmeno) asmenys gali kreiptis dl
bendrijos
institucij
netinkamo
administravimo. Europos mogaus teisi
teismas, galima kreiptis dl nurodytoje
konvencijoje
teisi
paeidimo
toje
valstybje kuri yra ratifikavusi i
konvencij.
8 tema. LR pilietyb. Usieniei teisin
padtis Lietuvoje.
1. Pilietybs svoka.
Pilietyb nuolatinis asmens teisinis ryys
su konkreia valstybe yra svarbus asmens
kon teisinio statuso elementas, grindiamas
abipusmis teismis ir pareigomis ir i j
kylaniu savitarpio pasitikjimu, gynyba
bei asmens itikimybe valstybei.
LR pilietybs santykius reguliuoja
teisins normos, tvirtintos: LR Kon;
Pilietybs statyme; Postatyminiuose teiss
aktuose. Pilietyb yra jungiamoji grandis
tarp tautos suvereniteto ir asmens laisvs.
Pilietyb:
1.kaip objektyviai egzistuojantis asmens
teisinis ryys su valstybe;
2.kaip teiss norm, reguliuojani
pilietybs santykius, visuma.
Pilieio pareigos: Laikytis LR Kon ir
statym; Saugoti LR interesus; Padti
stiprinti jos gali ir autoritet; Bti itikimu
LR. Taigi pilietyb suteikia asmeniui
socialiai svarb vaidmen visuomenje.
Pilietybs instituto raida Lietuvoje.
Valstyb nustato esminius pilietybs pradus
ir io instituto konkret turin. Kon
nurodoma kokie asmenys laikomi valstybs
pilieiais, kokios yra j teiss ir pareigos,
kokia yra pilietybs gijimo ir netekimo
tvarka ir slygos.
Pilietybs
institutas
kylo
i
LR,
egzistavusios tarpukariu. Rengiant teiss
normas, buvo atsivelgta ir tarptautines
teiss nuostatas bei principus dl pilietybs
instituto.
2.LR pilietybs konstituciniai pagrindai.
3.LR pilietybs gijimas. Pilietybs gijimo
bdai.
Lietuvos pilietyb gyjama gimstant ir
kitais statymo numatytais pagrindais.
Pilietybs gijimo ir netekimo tvark
nustato statymas.
Pilietybs st. 1 str. nustatyta, kad LR
pilieiai yra:
1) asmenys, iki 1940 m. birelio 15 d.
turj Lietuvos pilietyb, j vaikai,
vaikaiiai ir provaikaiiai;
2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. 1940 m.
birelio 15 d. nuolat gyven dabartinje LR
teritorijoje, taip pat j vaikai, vaikaiiai.
3) lietuvi kilms asmenys, jeigu jie nra
kitos valstybs pilieiai.
4) asmenys, iki 1991 m. lapkriio 4 d. gij
LR pilietyb pagal 1989 m. lapkriio 3 d.
priimt Pilietybs statym;
5) kiti asmenys, kurie LR pilietyb gijo
pagal 1991 m. gruodio 5 d. priimt
Pilietybs statym.
Pilietybs gijimo ir netekimo bdus
nustato valstyb, taiau jie turi atitikti
tarptautines
konvencijas,
paprotin
tarptautin teis, teiss principus. LR
Pilietybs statymo 7 str. nustatyti
pilietybs
gijimo
bdai:
gimus;
gyvendinus teis LR pilietyb; suteikus
LR pilietyb; optavimo bdu ar kitais LR
tarptautini sutari numatytais pagrindais;
kitais io statymo numatytais pagrindais.
4.Teiss LR pilietyb isaugijimas.
5 str. LR pilietybs isaugojimas:

1. LR pilietis, gyvenantis kitoje valstybje,

savaime nepraranda LR pilietybs.
2. Lietuvos valstyb gina ir globoja savo
pilieius u LR rib.
17 str. Teiss LR pilietyb isaugojimas:
1. Teis LR pilietyb neterminuotai
isaugoma:
1.asmenims, iki 1940 m. birelio 15 d.
turjusiems Lietuvos pilietyb, j vaikams,
vaikaiiams ir provaikaiiams.
2.lietuvi kilms asmenims, gyvenantiems
kitose valstybse.
3. Asmenims, kuriems isaugoma teis LR
pilietyb, j praymu LR Vyriausybs
nustatyta tvarka iduodami i teis
patvirtinantys dokumentai.
4. Asmenys, nurodyti io straipsnio 1 dalies
1 ir 2 punktuose, teis LR pilietyb
gyvendina pagal io statymo 1 straipsnio
1 dalies 1 punkt arba yra lietuvi kilms
asmenys, gyvenantys kitose valstybse.
5.Vaik pilietybs problema.
Pasikeitus tv pilietybei, kai abu tvai
gyja LR pilietyb arba abu jos netenka,
atitinkamai pasikeiia ir j vaik,
neturini 14 met amiaus, pilietyb.
statymo 23 str. nustatyta:
*Lietuvos pilieiu tapus vienam i tv, kai
kitas lieka kitos valstybs pilieiu, j vaikas
gali gyti LR pilietyb, jei to ratu prao
abu vaiko tvai.
*Tais atvejais, kai vaiko tvai isituok,
vaikas gali gyti LR pilietyb, jei to ratu
prao gijs LR pilietyb vienas i tv, pas
kur teismo sprendimu liko gyventi vaikas
arba pas kur vaikas faktikai nuolat
gyvena.
*Jeigu LR pilieiu tampa vienas i tv, o
kitas lieka asmeniu be pilietybs, j vaikas
gali gyti LR pilietyb, jei to ratu prao
gijs LR pilietyb vienas i tv. Jeigu LR
pilieiu tapo vienas i tv, taiau mir, o
kitas lieka asmeniu be pilietybs, j vaikas
gali gyti LR pilietyb, jei to ratu prao
vaiko turimas vienintelis i tv.
Pilietybs statymo 24 str. tvirtinta, kad tais
atvejais, kai LR pilietybs netenka vienas i
tv, o kitas yra LR pilietis, j vaikas,
nesukakus jam 14 met, lieka LR pilietis.
Vaik iki 14 met pilietybs pasikeitimui j
sutikimo nereikia, o vaik nuo 14 iki 18
met pilietyb, pasikeitus j tv pilietybei,
gali bti pakeista tik remiantis ratiku
vaiko sutikimu. Visais mintais atvejais
vaik pilietybs pasikeitimo klausimus
sprendia ir dokumentus tvarko LR vidaus
reikal ministro galiota institucija.
6.Pilietybs
santyki
pasibaigimo
pagrindai.
Pilietybs
netekimas
reikia,
kad
nutrksta teisinis ryys tarp asmens ir
valstybs. Pagrindin pilietybs netekimo
pasekm ta, kad keiiasi asmens teisinis
statusas, jam netaikoma tos valstybs
jurisdikcija, asmuo nebegali naudotis
valstybs utarimu bei globa. Pilietybs
netekimo momentu asmuo turjs kitos
valstybs pilietyb, gyja usienieio
status LR.
Pilietybs netekimas: Atsisakymas nuo
pilietybs;
Pilietybs
praradimas;
Pilietybs atmimas; (taikomas tiems, kurie
pilietyb gijo natralizacijos bdu.)
LR Pil. st. 18 str. nustatyta, kad LR
pilietybs netenkama: atsisakius LR
pilietybs; gijus kitos valstybs pilietyb;
LR tarptautini sutari numatytais
pagrindais. io straipsnio 1 dalies 2 punktas
netaikomas LR pilieiui, gijusiam kitos
valstybs pilietyb po 2003 m. sausio 1 d.,
jeigu jis yra:
1.asmuo, iki 1940 m. birelio 15 d. turjs
Lietuvos pilietyb, jo vaikas, vaikaitis ir
provaikaitis;
2.lietuvi kilms asmuo, kurio tvai ar
seneliai arba vienas i tv ar seneli yra ar
buvo lietuviai ir pats asmuo pripasta save
lietuviu.
3.Asmuo gali bti pripaintas netekusiu LR
pilietybs, jeigu jis, dirbdamas kitoje
valstybje, daro al LR interesams.
4. io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys,
gij kitos valstybs pilietyb ar gav kitos
valstybs pilieio pas arba kit tos
valstybs pilietyb patvirtinant dokument
iki 2002 m. gruodio 31 d., laikomi
netekusiais LR pilietybs nuo kitos
valstybs pilietybs gijimo dienos ar tos
valstybs pilieio paso ar kito tos valstybs
pilietyb
patvirtinanio
dokumento
idavimo dienos.
Klausimus dl LR pilietybs atsisakymo
sprendia LR Prezidentas leisdamas
dekretus pagal suinteresuoto asmens
raytin praym. Pilietybs netekimo fakt
konstatuoja vidaus reikal ministras.
7.LR pilietyb ir ES pilietyb
8.Dvigubos pilietybs problema.

Dvigubos
pilietybs
(Bipatrizmo)
susiklostymo prieastys ir galimybs:
Gimstant, ikilus ems teiss principo ir
kraujo teiss principo nesuderinamumui.
Mirios santuokos metu. Natralizacijos
bdu gyjant pilietyb. Kai pilietyb
suteikiama iimties tvarka.
Paymtina, kad ir LR Konstitucijoje, ir
statymuose nepripastama savo pilieiams
joki teisi, kurias jie turi dl to, kad yra ir
kit valstybi pilieiai.
9.Pilietybs
klausim
sprendimas.
Praymas
Pil. st. tvirtinta, kad pilietybs suteikimo,
teiss LR pilietyb gyvendinimo,
atsisakymo
ir
grinimo
klausimai
svarstomi pagal suinteresuoto asmens
ratik praym. Praymai suteikti LR
pilietyb, atsisakyti pilietybs ar j grinti
teikiami Respublikos Prezidentui per vietos
savivaldos vykdomj institucij.
Ivados rengimas ir siuntimas
Dokumentus LR pilietybei gyti, atsisakyti
pilietybs ar j grinti rengia vietos
savivaldos
vykdomosios
institucijos
paskirtas
pareignas
arba
vietos
savivaldos
vykdomosios
institucijos
sprendimu sudaryta komisija. Pareignas
rengia ivados projekt, kur teikia
nagrinti vietos savivaldos vykdomajai
institucijai. Vietos savivaldos vykdomoji
institucija nagrinja asmens praym;
praym kartu su pridtais prie jo
dokumentais bei nurodytja ivada
siunia Prezidentui.
Preliminarus svarstymas Pilietybs reikal
komisijoje
Pilietybs
klausimams
preliminariai
svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro
pilietybs reikal komisij ir tvirtina
Pilietybs klausim nagrinjimo ioje
komisijoje taisykles. Pilietybs reikal
komisija preliminariai svarsto ir teikia
pasilymus Respublikos Prezidentui dl:
LR pilietybs suteikimo; LR pilietybs
grinimo; LR pilietybs netekimo; LR
pilietybs suteikimo akto pripainimo
netekusiu galios.
Galutiniai sprendimai
LR pilietybs suteikimo, jos atsisakymo,
grinimo, netekimo ar pilietybs suteikimo
akto pripainimo negaliojaniu atvejais
Prezidentas leidia dekretus; ie dekretai
skelbiami Valstybs iniose.
Pakartotinis kreipimasis
Pakartotiniai asmen praymai suteikti
LR pilietyb ar j grinti priimami ne
anksiau kaip po vieneri met nuo
ankstesnio sprendimo primimo.
10.Usienieiai ir asmenys be pilietybs.
2004 m. balandio 29 d. naujas statymas
dl
usieniei
teisins
padties.
Usieniei teisins padties statymas
nustato usieniei: atvykimo ir ivykimo;
buvimo,
laikino
ir
nuolatinio
gyvenimo;prieglobsio
suteikimo;integracijos ir natralizacijos;
darbo;
teisins
atsakomybs,
kitus
usieniei teisins padties Lietuvos
Respublikoje klausimus.
Usienieio svoka. Usienietis- asmuo,
kuris nra LR pilietis, neatsivelgiant
tai, ar jis turi kurios nors usienio
valstybs pilietyb, ar neturi jokios.
Asmenys be pilietybs. Apatridai
mons, neturintys pilietybs. Jie nesugeba
rodyti, kad yra kitos valstybs pilieiai.
Neturi dokument, j negloboja jokia
valstyb.
Gyvenani Lietuvoje usieniei teiss,
laisvs ir pareigos.
Usienieio teiss ir laisvs yra esminis jo
teisinio statuso elementas. Valstybs,
konstitucijose ir statymuose nustatydamos
usieniei teises, laisves ir pareigas, yra
saistomos
tarptautinje
teisje
nusistovjusi visuotinai pripaint
elgesio su usienieiais paproi ir
standart.
ie standartai apima:
-usienieio teis bti pripaintam teisini
santyki subjektu,
-usienieio teis humanik elges,
-suimtas ar teisiamas baudiamojo
proceso garantijas,
-teis kreiptis teism,
-teis gyvybs ir laisvs apsaug ir t.t.
Usienietis gali bti sulaikytas iais
pagrindais:
1.kad usienietis negalt be leidimo
atvykti LR;
2.kai usienietis neteistai atvyko LR ar
neteistai joje yra;
3.kai
siekiama
usieniet,
kuris
neleidiamas LR, grinti valstyb, i
kurios jis atvyko;
4.kai tariama, kad usienietis naudojasi
suklastotais dokumentais;

5.kai priimamas sprendimas usieniet

isisti i LR;
6.kai siekiama ukirsti keli pavojingoms
ar ypa pavojingoms ukreiamosioms
ligoms plisti;
7.kai usienieio buvimas LR kelia grsm
valstybs saugumui, vieajai tvarkai arba
moni sveikatai
Usieniei teiss: Turdamas leidim
gyventi LR, usienietis gali pasirinkti
gyvenamj viet; turi teis teismin
gynim; gali sudaryti ir nutraukti
santuok; turi ir socialinesekonomines;
leidimas dirbti.
Usienieiai atleidiami nuo pareigos
sigyti leidim dirbti Lietuvoje, jeigu:
1) turi leidim laikinai gyventi LR, iduot
pagal io statymo 40 straipsnio 1 dalies 1
3, 7, 9, 10 punktus:
1. Leidimas laikinai gyventi gali bti
iduodamas ar keiiamas usienieiui,
jeigu:
1) jis isaugojo teis LR pilietyb
Pilietybs statymo nustatyta tvarka;
2) jis yra lietuvi kilms asmuo;
3) yra eimos susijungimo atvejis;
7) jam yra nustatyta globa (rpyba) arba jis
yra paskirtas globju (rpintoju);
9) jam io statymo nustatyta tvarka
suteikta papildoma apsauga LR;
10) jam io statymo nustatyta tvarka
suteikta laikinoji apsauga LR;
2) turi leidim nuolat gyventi.
Usienieiai Lietuvoje neturi t politini
teisi, kurios susijusios su dalyvavimu
valstybs valdyme. Usienieiai negali
bti skiriami eiti tam tikras pareigas
valstybinje tarnyboje, jeigu pagal LR
statymus tokia veikla susijusi su LR
pilietybs turjimu.
Usieniei pareigos: LR usienieiai,
naudodamiesi savo teismis ir laisvmis,
neturi kenkti LR interesams, LR piliei ir
kit asmen teisms ir teistiems
interesams.
11.Prieglobsio teis kaip konstitucins
teiss institutas.
Pabgliais- asmenys, kurie, negaldami
pasinaudoti savo valstybs apsauga dl
gresianio pavojaus j gyvybei ar laisvei,
yra priversti palikti savo al ir iekoti
prieglobsio svetur. JT Generalins
Asambljos 1948 m. gruodio 10 d.
priimtoje Visuotinje mogaus teisi
deklaracijoje, alia kit pagrindini
mogaus teisi ir laisvi, kurios turi bti
garantuotos kiekvienam mogui, buvo
numatyta ir teis prieglobst. 1951 m. JT
galiotj atstov konferencijoje priimta
Konvencija dl pabgli statuso (enevos
konvencija) bei 1967 m. Protokolas dl
pabgli statuso.
Tarptautinje praktikoje pripastami
kriterijai:
1.visikai
pagrsta
baim
bti
persekiojamam;
2.specifinis persekiojimo pagrindas: ras,
religija, tautyb, priklausymas tam tikrai
socialinei grupei, politiniai sitikinimai;
3.buvimas u valstybs, kurios pilietis jis
yra arba valstybs, kurioje anksiau buvo jo
nuolatin gyvenamoji vieta, rib;
4.negaljimas naudotis tos valstybs
gynyba.
5.Pabgliams skirtas UTP IV skyrius.
io statymo ir kit teiss akt nustatyta
tvarka suteikiamo prieglobsio LR
formos:
1)
pabglio statusas;
2)
papildoma apsauga;
3)
laikinoji apsauga.
Usienietis neleidiamas LR teritorij
arba jam neleidiama joje bti, kai:
1.jis atvyko i saugios treiosios alies;
2.prieglobst jam jau yra suteikusi kita
valstyb;
3.jis turi keli valstybi pilietyb ir be
svarbi prieasi nepasinaudoja bent
vienos i valstybi, kurios pilietis jis yra,
gynyba;
4.jau anksiau inagrinjus jo praym
suteikti pabglio status, io statymo
nustatyta tvarka ir pagrindais buvo priimtas
sprendimas nesuteikti pabglio statuso, o
naujai paduotame prayme nra:
1.svarbios papildomos informacijos;
2.jo praymas yra akivaizdiai nepagrstas.
Paymtina, kad usienieiui, kuris teistai
yra Lietuvoje ir pateik praym suteikti
pabglio
status,
toks
usienietis
neisiuniamas i LR ir negrinamas
valstyb, kurioje jo gyvybei ar laisvei
gresia pavojus. Tai viena svarbiausi
pabgli apsaugos garantij non
refoulement
(neisiuntimo)
principas.Praymo nagrinjimas i esms
usienieio praymo suteikti pabglio
status nagrinjimas, kurio metu, remiantis

usienieio byloje surinktais duomenimis,

nustatoma, ar usienietis atitinka io
statymo nustatytus pabglio statuso
kriterijus. Skubos tvarka pagal statym gali
bti taikoma, kai:
1.usienietis atvyko i saugios alies;
2.usienieio praymas yra akivaizdiai
nepagrstas;
3.usienietis
pateikia
melaging
informacij apie save bei atvykimo LR
teritorij ar buvimo joje aplinkybes;
4.usienietis pagrstai laikomas pavojingu
LR saugumui ar vieajai tvarkai.
Skubos tvarka, tai praymo inagrinjimo
terminas per 48 val., ne ilgiau kaip per 7
dienas nuo ivados dl praymo
nagrinjimo i esms gavimo Migracijos
departamente dienos.
Bendra tvarka praymo nagrinjimo
terminas per 3 mnesius nuo ivados dl
praymo nagrinjimo i esms gavimo
Migracijos departamente dienos. Iimtiniais
atvejais, terminas Migracijos departamento
vadovo sprendimu gali bti pratstas, bet ne
ilgiau nei iki 6 mnesi. Usieniei
registracijos centras staiga, skirta laikyti
io statymo
nustatytais
pagrindais
sulaikytus usienieius ir apgyvendinti
prieglobsio praytojus, atlikti tyrim dl
centre
sulaikyt
ar
apgyvendint
usieniei asmens tapatybs, atvykimo
LR aplinkybi, tvarkyti j apskait bei
vykdyti usieniei isiuntim i LR.
Pabgli primimo centras socialines
paslaugas teikianti biudetin staiga, skirta
apgyvendinti
usienieius,
kuriems
suteiktas prieglobstis LR, ir nelydimus
nepilnameius
usienieius,
bei
gyvendinanti
prieglobst
gavusi
usieniei socialin integracij.
Prieglobsio praytojas praymo suteikti
prieglobst LR nagrinjimo metu turi ias
teises:
1.gyventi Usieniei registracijos centre
arba Pabgli primimo centre bei
naudotis j teikiamomis paslaugomis;
2.tvarkyti ir notarine tvarka forminti
dokumentus, susijusius su praymo suteikti
prieglobst nagrinjimu;
3.naudotis valstybs garantuojama teisine
pagalba;
4.gauti kompensacij u naudojimsi
visuomeninio transporto priemonmis, kai
toks naudojimasis susijs su praymo
suteikti prieglobst nagrinjimu;
5.naudotis
nemokamomis
vertjo
paslaugomis;
6.nemokamai gauti btinj medicinos
pagalb ir socialines paslaugas Usieniei
registracijos
centre
arba
Pabgli
primimo centre;
7.socialins apsaugos ir darbo ministro
nustatyta tvarka kas mnes gauti pinigin
paalp;
8.kreiptis Jungtini Taut vyriausiojo
pabgli komisaro valdybos atstovus ir su
jais susitikti;
9.kitas teises, kurios jam garantuojamos
pagal Lietuvos Respublikos tarptautines
sutartis, statymus ir kitus teiss aktus.
10.Nepilnameiai prieglobsio praytojai
turi teis mokytis bendrojo lavinimo ir
profesinse mokyklose.
3. Prieglobsio praytojo pareigos:
1.laikytis LR Kon, statym ir kit teiss
akt reikalavim;
2.vykdyti Migracijos departamento ir
teismo
sprendimuose
prieglobsio
praytojui nustatytas pareigas;
3.leisti gydytojui patikrinti sveikatos bkl;
4.praymo suteikti prieglobst nagrinjimo
metu pateikti visus turimus dokumentus ir
tikrov atitinkanius isamius paaikinimus
dl praymo suteikti prieglobst motyv,
savo asmenybs bei atvykimo ir buvimo
LR aplinkybi;
5.laisva forma ratu deklaruoti Usieniei
registracijos centrui, Pabgli primimo
centrui ar teritorinei policijos staigai las
ir LR turim turt per 3 dienas nuo laikino
teritorinio prieglobsio LR suteikimo ir
gaunamas las praymo suteikti prieglobst
LR nagrinjimo laikotarpiu per 1 dien nuo
j gavimo dienos.
4. io straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms
prieglobsio praytoj teisms gyvendinti
skiriamos LR valstybs los, taip pat gali
bti naudojamos tarptautini organizacij,
ES struktrini fond, LR fizini ir
juridini asmen steigt humanitarins
pagalbos
fond,
nevyriausybini
organizacij los tiek, kiek prieglobsio
praytojas
j
negali
garantuoti
deklaruotinomis lomis ir turtu.
5. Paaikjus, kad prieglobsio praytojas
turjo l apmokti u io straipsnio 1
dalyje nustatyt teisi gyvendinim, kai jo
pagrindiniai poreikiai buvo tenkinami

nemokamai, jis privalo padengti valstybs

turtas ilaidas.
9 tema. Valstyb kaip Konstitucins
teiss subjektas
1.Valstybs samprata. Valstybs elementai:
tauta, teritorija, valstybs valdia.
Valstyb gali bti vardijamos ir
valstybs valdios institucijos (valstybs
nurodymu), ir centrin valdia (valdios ir
savivaldybi santykiuose), ir valdantieji
(santykiuose
su
valdomaisiais).
Valstyb:
*visuomen, kolektyvinio gyvenimo bdas,
tam tikr moni bendruomens bties
bdas;
*prievartos
ar
priverstinio
bendradarbiavimo aparatu.
Valstyb- atitinkamu bdu valdoma
visuomen.
Valstybikai
organizuota
visuomen negali apsieiti be valstybs
valdios institucij sistemos, o valstybs
valdia
knijama
tik
visuomens
gyvenime. Valstybs elementai: a) tauta
b) teritorija, c) valdia.
Valstybs elementai: tauta, teritorija,
valstybs valdia.
Tauta
moni
kiekis,
gyvenantis
teritorijoje ir turintis jai bding bruo.
KT dominuojanti tautos valstybs piliei
bendruomenssamprata.
Piliei
bendruomen, saistoma priklausymo vienai
valstybei idjos.
Teritorija. Valstybs teritorija tai tam
tikra ems rutulio dalis, kurioje
gyvendinama valstybs valdia. Be
valstybs teritorijos negalima sivaizduoti
valstybs valdios gyvendinimo. M.
Rmeris
suformulavo
du teiginius:
valstybei reikalingas tam tikras ems
plotas;tam tikrame aprtame ems plote,
kuriame yra sisteigusi ir kuriame veikia
valstyb, negali bti kurta ir negali veikti
jokia kita valstyb, kitaip sakant
kiekviena valstyb monopolizuoja tam tikr
aprt ems plot.
Valstybs valdia. Valdia socialinis
reikinys, bdingas kiekvienai moni
bendrijai, kurioje vieni asmenys vadovauja
kitiems, o pastarieji paklsta pirmj
nurodymams.
Valdia
svarbiausia
socialini
struktr
ir
institut
funkcionavimo utikrinimo priemon.
2.Valstybs suverenitetas.
Valstybs
suverenitetas
nepriklausomyb,
valdios
virenyb,
savarankikumas sprendiant valstybs
vidaus reikalus ir santykiuose su kitomis
valstybmis. Svarbiausia valstybs valdios
savyb. Valstyb sprendia ir tvarko savo
reikalus savarankikai ir nepriklausomai
nuo jokios kitos valdios. Valstybs
suverenitetas valstybs savarankikumas
sprendiant vidaus ir usienio klausimus.
Taip pat gebjimas turti sav teritorij, ja
disponuoti ir j saugoti bei savos pilietybs
turjimas ir teiss krimas.
Tautos suverenitetas tautos gebjimas
savarankikai sprsti vidaus ir usienio
klausimus.
Suverenitetas ne pati valdia, o tam tikra
valstybs savyb, kuri galima apibdinti
kaip aukiausi, neribot, savarankik
nepriklausom gali.
Vidinis aspektas parodo, kad valstybs
valdia nepriklauso nuo kurios nors kitos
valdios alies viduje. Valstybs teritorijoje
negali veikti jokia kita valdia, kuri galt
priimti konkuruojanius su valstybs
valdia sprendimus.
Iorinis aspektas valstybs santykiai su
kitomis valstybmis. Apibdinant valstybs
suvereniteto ribas ioriniu aspektu, jas
ymt kit valstybi suverenitetas.
3.Valstybs funkcijos.
Valstybs funkcijos. Tam tikri valstybs
udaviniai, tiksl gyvendinimas. Valstybs
funkcijos:
1.statym leidyba (siekiama atitinkamai
sureguliuoti svarbiausius visuomeninius
santykius);
2.statym vykdymas (apima statym
vykdymo utikrinim, statym taikym
panaudojant tam tikras priemones);
3.teisingumo gyvendinimas (apima ir
gin sprendim, ir baudiamj byl
nagrinjim, ir nuosprendi primim).
4.Valstybs institutas LR Kon
5.Valstybs formos samprata ir elementai.
Valstybs valdymo forma, valstybs
sandaros forma, politinis reimas.
Valstybs forma kaip valdia valstybje
organizuojama, kaip ji idstoma teritoriniu
poiriu, kokiais principais vadovaujamasi
jos
veikloje,
kokiais
bdais
ji
gyvendinama. Valstybs form atskleidia
valstybs valdymo forma, valstybs
sandaros forma ir politinis reimas.
Valstybs valdymo forma valstybs

valdios organizacijos forma, kuria

nusakomas
valstybs
valdios
altinis,aukiausij valstybs valdios
institucij sudarymo tvarka, j struktra,
teisin padtis, taip pat i institucij
tarpusavio santykiai, principai. Valstybs
valdymo formos skiriamos pagal tai, kokiu
keliu
uimamos
valstybs
vadovo
pareigos paveldjimu ar irinkimu.
Monarchija ir respublika.
6.Lietuvos valstybs valdymo forma.
Lietuvos valstyb yra nepriklausoma
demokratin respublika. Lietuvos valstybs
pusiau prezidentin ar parlamentin.
Prezidento galiojimai: prezidento veto
teis, teis paleisti parlament, teis skelbti
referendum.
Prezidentas
dalyvauja
formuojant Vyriausyb. Seimui pritarus,
skiria M. pirminink, paveda jam sudaryti
Vyriausyb ir tvirtina jos sudt. M.
pirmininkas atstovauja LR Vyriausybei ir
vadovauja
jos
veiklai.
Ministrai,
vadovaudamiesi jiems pavestoms sritims
atsakingi Seimui, Prezidentui ir tiesiogiai
pavalds M. pirmininkui.
7.Lietuvos valstybs sandaros forma.
Santykiai tarp centrins ir vietins
valdios.
Valstybs sandaros forma apibdina
valstybs vidaus teritorin sutvarkymo
bd, valstybs sudtini dali teisin
padt, taip pat santyki tarp valstybs kaip
tokios ir jos sudtini dali pobd.
Valstybs sandaros forma: unitarin,
federacines.
Unitarin valstyb vienalyt, ji padalyta
tik administracinius teritorinius vienetus,
kuriems nebdinga tam tikras politinis
savarankikumas. Unitarinje valstybje
galioja vieninga nacionalin teiss sistema.
Federacija sjungin valstyb, kuri
sudaro federacijos nariai valstybinio
pobdio teritoriniai junginiai. ioje
valstybje, be bendr visai federacijai
valstybs valdios institucij, funkcionuoja
federacijos subjekt statym leidybos,
vykdomosios ir teismins valdios
institucijos.
Centralizuotoje
unitarinje
valstybje
vietins institucijos, tvarkanios valstybs
sudtini dali reikalus, sudaro centrines
institucijas. Unitarin valstyb gali bti
decentralizuota. Decentralizuota- valstybs
sudtini
dali
institucijas
renka
gyventojai.
Lietuvos valstybs sandaros forma.
Lietuva- unitarin valstyb.
Lietuvos teritorija yra vientisa ir nedalijama
jokius valstybinius darinius. Lietuvos
valstybsunitarin.
Administracin
Lietuvos teritorijos padalijim nustato
statymai. Dl vietos gyventoj reikal
ypatingumo i atskir Lietuvos srii galjo
bti sudaryti autonominiai vienetai, kuri
sienas ir teises nustat statymas. LR
teritorijos administraciniai vienetai yra
apskritys ir savivaldybs.
8.Lietuvos valstybs politinis reimas.
Lietuvos
valstyb
demokratin
respublika. Lietuvos valstyb kuria Tauta.
Suverenitetas priklauso Tautai. Kon
tvirtinta piliei statym leidybos
iniciatyvos teis . Pilieiai dalyvauja
valstybs valdyme ir irinkdami Seim,
Prezident,
savivaldybi
tarybas.
Rinkimai
tautos
valios
iraika,
atstovaujamosios demokratijos pagrindas.
Valstybs
valdi
Lietuvoje
vykdo
Prezidentas, Vyriausyb ir Teismas.
Valdios galias riboja Kon. Apibdinant
valstybs politin reim, paymtini ir kiti
svarbs jo institutai: vietos savivaldos
buvimas, masins informacijos priemoni
cenzros
draudimas
bei
draudimas
valstybei, politinms partijoms, politinms
ir
visuomeninms
organizacijoms
monopolizuoti
masines
informacijos
priemones.
Realus
visuomens
pliuralizmas, informacijos laisv, laisvi ir
reguliars rinkimai, valdios institucij
sudarymas pagal rinkim rezultatus,
korektiki daugumos ir maumos santykiai,
grindiami supratimu, kad sprendimai
priimami bals dauguma, taiau taip pat ir
gerbiant maumos teises, tikrovs
elementai,
atskleidiantys
realij
demokratijos padt Lietuvoje.
9.Usienio
politikos
konstituciniai
principai.---------------------------10 tema. Konstitucin valstybs valdios
institucij sistema
1.Valstybs valdios samprata.
Valdia socialinis reikinys bdingas
kiekvienai moni bendrijai, kurioje vieni
asmenys vadovauja kitiems, o pastarieji
paklsta pirmj nurodymams. Valdia
gebjimas valdyti, duoti nurodymus,
priversti paklusti savo valiai. Vieoji

valdia valstybs institucij gyvendinama

valdia, ir savivaldos institucij valdia.
Valdia gyvendinama visos visuomens
vardu, nors valstyb nesutampa su
visuomene.
2.Valdi
padalijimassvarbiausias
demokratins
valstybs
valdios
organizacijos ir veiklos principas.
Paskirtis garantuoti asmens laisves ir
teises,
padti
visuomenei
ivengti
despotizmo. Valstyb vykdo 3 funkcijas
(leidia statymus, juos vykdo ir sprendia
ikilusius ginus), valstybs valdia
dalinama

statym
leidiamj,
vykdomj ir teismin. Valdi padalijimo
teorija
atsirado
su
J.Lockeo
ir
Ch.L.Montesquieu vardais, taiau apie
valdi padalijimo btinyb ir atskirim jau
ra ir antikos filosofai: Platonas (teig, kad
ideali valstyb turi bti sudaryta i 2 dali:
valdanios ir valdomos) ir Aristotelis.
3.Valdi padalijimo principo tvirtinimas
LR Kon. Valdi padalijimo principo
interpretavimas
LR
Kon
Teismo
jurisprudencijoje.
Nagrinjant valdi padalijimo princip,
paprastai atskleidiami tokie jo sudtiniai
elementai, kaip valdi atskyrimas ir
savarankikumas, valdi pusiausvyra
(stabdiai
ir
atsvaros,
tarpusavio
kontrol), valdi sveika.Valstybs valdi
Lietuvoje vykdo Seimas, Prezidentas ir
Vyriausyb, Teismas. ia norma ir yra
tvirtintas valdi padalijimo principas.
Kon skirsniuose apibrta valstybs
valdios institucij kompetencija, joms
bdingos funkcijos. V skirsnis Seimas.
Seim sudaro 141 seimo narys. Renkami 4
m. Seimas leidia statymus, pritaria ar
nepritaria
Prezidento
teikiamai
M.
Pirmininko
kandidatrai,
pritaria
Vyriausybs
programai,
priiri
Vyriausybs
veikl,
gali
reikti
nepasitikjim M. Pirmininku ar ministru,
tvirtina valstybs biudet ir priiri jo
vykdym, nustato valstybinius mokesius ir
kitus privalomus mokjimus, sprendia
kitus Kon numatytus klausimus. VI
skirsnis
Prezidentas.
Prezidentasvalstybs vadovas, jis atstovauja valstybei
ir daro visa kas jam yra pavesta Kon ir
statym. VII skirsnyje Vyriausyb. LR
Vyriausyb sudaro M. Pirmininkas ir
ministrai; vykdo statymus ir Seimo
nutarimus dl statym gyvendinimo, taip
pat prezidento dekretus, tvarkanti krato
reikalus, koordinuojanti ministerij. IX
skirsnyje Teismas. Teisingum LR vykdo
tik teismai.
4.Valstybs valdios institucijos: svoka,
sistema, konstitucinis tvirtinimas.
Valstybs valdios institucij status lemia:
kon institucijos statusas, formavimo
specifika, galiojim apimtys, santyki tarp
institucij ir visuomens pobdis. Valdios
institucijoms bdinga:
1) valstybs valdios institucija yra tam
tikra organizacija, kolektyvas moni,
kuriuos jungia tie patys tikslai ir veiklos
pobdis. 2) formuojama grietai numatyta
tvarka, 3) yra galiota vykdyti valstybs
funkcijas, 4) turi teiss normose priskirt
kompetencij, 5) galiojimus vykdo tik
valstybs nustatyta tvarka, 6) yra sudtin
valstybs valdios institucij dalis.
Valstybs valdios institucija yra valstybs
galiota institucija vykdyti jos uduotis ir
funkcijas, jas vykdyti grietai valstybs
nustatyta tvarka. Kaip formuojamos
valstybs
valdios
institucijos:
atstovaujamosios demokratijos (institucija
yra renkama tautos, arba skiriama irinktos
institucijos), valdi padalijimo (nei viena
valdia neturi dominuoti), valstybs
valdios nepartikumo (kai kuriems
pareignams draudiama dalyvauti politini
judjim veikloje), teistumo (valdios
institucijos privalo laikytis statym),
vieumo
ir
atvirumo
(visuomens
informavimas apie savo veikl).
11 tema. Politins partijos, Politins ir
visuomenins organizacijos KT
1.Politins
partijos
ir
politins
organizacijos.
LRK Europos T ir PL apsaugos
konvencija. Pilieiai gali laisvai jungtis
politines
partijas
bei
organizacijas,
dalyvauti j veikloje, arba nedalyvauti joje,
laisvai stoti ir istoti i i organizacij.
Valstybs institucijos negali varyti partij
steigimo bei veikimo, iskyrus tuos atvejus,
kai i partij siekiai prietarauja
konstituciniams valstybs sutvarkymo
pagrindams, skatina religin, rasin,
socialin, klasin nelygyb.
Politini
partij
apribojimai:
draudiama
monopolizuoti
masines
informacijos
priemones; draudiama kitis teisjo ar

teism veikl. ie draudimai apsaugo

visuomen
nuo
vienos
partinsvisuomenins grupuots diktato.
2.Politins partijos svoka.
Politin partija yra vieojo juridinio asmens
teisin forma, kurios tikslais jungti pilieius
bendriems politiniams tikslams gyvendinti
ir ireikti tam tikros dalies piliei
interesus bei politin vali.
Politins partijos poymiai.
1.PP
yra
laisvanorikai
steigiama
organizacija.
2.PP- savarankikai veikiantis visuomeninis
susivienijimas, turintis savivaldos teis.
3.PP- organizacija, tenkinanti savo nari
politinius interesus ir siekianti politins
valdios.
4.PP nuolat veikianti organizacija.
5.PP narius vienija bendri politiniai
sitikinimai.
6.PP yra pelno nesiekianti organizacija.
7.PP turi juridinio asmens teises.
Politini partij funkcijos.
1.nustato politins veiklos krypt ir siekia
usibrt politini tiksl.
2.siekdamos savo tiksl daro poveik
rinkjams.
3.atskleidia, formuluoja ir pagrindia
dideli
socialini
grupi
politinius
interesus.
4.skatina pilieius aktyviai dalyvauti
politinje veikloje
5.aktyviai dalyvauja vis lygi rinkimuose
6.dalyvauja formuojant valdios ir vietos
savivaldos institucij veikl
7.padeda sprsti socialinius konfliktus
taikiu bdu
8.atlieka nacionalins integracijos funkcij
9.atlieka ideologin funkcij
10.vykdo komunikacin funkcij.
Politini partij institucionalizavimas.
PP institucionalizavimas- PP kaip ypatingo
politinio
instituto
teisins
padties
tvirtinimas konstitucijoje ir statymuose.
Politini partij klasifikavimo kriterijai.
Pagal politin kryptingum partijos
skirstomos : deiniosios; centristins;
kairiosios.
Pagal ideologij:
1.idjins (veiklos pagrindas tam tikra
ideologija- tautin, socialistin ir t.t.).
2.pragmatins
(rinkimins).
Partijos
suaktyvja tik prie rinkimus.
3.charizmatins ir vad partijos.
Pagal struktr:
1.kadrins (grietas narysts fiksavimas,
kai pavyzd galima nurodyti komunist
partij)
2.masins (nefiksuoja nari, o laikoma, kad
partijos nariai laikomi rinkjai u j balsav
JAV)
3.partijos
judjimai
(
bdingi
besivystanioms valstybms. PAR)
Pagal partijos viet valdios sistemoje:
valdaniosios; opozicins.
Partins sistemos ir j rys.
Tradicikai skiriamos trys partini sistem
rys:
1.daugiapartin sistema.
2.dvipartin sistema. Valdioje dvi partijos.
3.vienpartin sistema. SSSR
3.Politini partij veiklos principai,
teisins garantijos ir apribojimai.
Valstybs institucijos negali varyti partij
steigimo bei veikimo, iskyrus tuos atvejus,
kai i partij siekiai prietarauja
konstituciniams valstybs sutvarkymo
pagrindams, skatina religin, rasin,
socialin, klasin nelygyb. Politini partij
bei visuomenini organizacij veiklai gali
bti numatomi keli veiklos apribojimai:
1.draudiama
monopolizuoti masines
informacijos priemones
2.draudiama kitis teisjo ar teism
veikl.
LRK riboja tam tikr asmen galimyb
priklausyti PP.
1.asmuo, irinktas LR Prezidentu, privalo
sustabdyti savo naryst PP.
2.PP veikloje negali dalyvauti teisjai
3PP veikloje negali dalyvauti asmenys,
atliekantys tikrj karo ar alternatyvi
prievol, neij atsarg krato apsaugos
sistemos, policijos
ir vidaus tarnybos
karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kit
sukarint saugumo tarnyb apmokami
darbuotojai.
PP veikos garantas- nuosavybs teis, LRK
bei PP PO statymas.
Partij steigimo tvarka.
Politins partijos- piliei susivienijimai.
Sulauk 18 m., turintys aktyvi rinkim
teis. Steigiant PP btina suaukti
steigiamj susirinkim. Jis laikomas
teistu, jei jame dalyvavo ne maiau kaip
statymu nustatytas skaiius piliei,
galini bti PP nariais (LR 400 asmen)
Susirinkimas privalo patvirtinti statyt

(status),
program,
bei
irinkti
vadovaujanius
organus.
Pasiraomas
steigimo protokolas. Statute turi bti
nurodyta:
1.Partijos pavadinimas, buvein, tikslai,
udaviniai, veiklos teritorija.
2.stojimo partij bei istojimo slygos ir
tvarka.
3.partijos nari teiss ir pareigos.
4.partijos struktra, padalini sudarymo
bdai, vadov rinkimo tvarka.
5.partijos
aukiausios
valdymo
institucijos,
kompetencija,
suaukimo
tvarka.
6.vadovaujani organ rinkimo tvarka,
kompetencija.
7l. altiniai.
8.partijos organ veikos kontrols vykdymo
tvarka.
9.statuto keitimo tvarka.
10.partijos veiklos nutraukimo, turto
panaudojimo tvarka.
Partijos
registravim
atlieka
LR
Teisingumo
ministerija.
Registracijai
pateikiami dokumentai:
1.Pareikimas dl PP registravimo.
2.statut ir program.
3.steigiamojo
suvaiavimo
protokolo
kopij.
4.steigj sra.
5.partijos simboli, vliav eskizus.
Partij finansavimo altiniai ir los.
Valstyb, suvokdama PP ir PO svarb,
siekdama apsaugoti politin sistem nuo
politins korupcijos, svetim valstybi
neteistos takos politinei sistemai,
stengiasi teisikai apibrti politini partij
finansavimo tvark ir ribas. PP finansavim
reglamentuoja PP ir PO finansavimo
statymas. PP las sudaro:
1.Nuosavos los.
2.Privai asmen dovanotos los.
-politins partijos rinkiminei kampanijai
finansuoti
-finansuojama politini partij veikla
apskritai
3.Valstybs skirtos los.
Partij finansin kontrol.
Politins partijos teistai gautas las gali
naudoti tik PP ir PO statyme numatytai
veiklai finansuoti. Los, gautos i
draudiam altini per 10 dien turi bti
grintos. PP finansavim kontroliuoja
Finans ministerija, Vyriausioji rinkim
komisija, o valstybs l naudojimValstybs kontrol.
U PP finansins veiklos paeidimus,
numatomos ios sankcijos:
1.Sustabdyti PP finansavim i valstybs
biudeto;
2.gali bti dvigubai padidinti ustatai
registruoti partij kandidat sra;
3.kitos sankcijos, numatytos LR statym
u finansins veiklos paeidimus.
Partij
veiklos
sustabdymas
ir
nutraukimas.
Nors PP yra savanorikos organizacijos, bei
valstybins institucijos stengiasi nesikiti
j veikl, taiau tam tikri veikos prieiros
mechanizmai statymuose yra numatyti.
Valstybins institucijos, registruojanios PP
turi teis statymo numatytais atvejais
taikyti PP sankcijas, kai pastarj veikla
prietarauja Kon statymams, statuose ar
programose numatytiems tikslams. PP
veikla gali bti sustabdyta ar nutraukta tik
statymo nustatyta tvarka. LR teisingumo
ministerija turi teis sustabdyti PP veikl,
jei ji paeidia Kon, ar PP ir PO statym.
PP veikos sustabdymas negali bti ilgesnis
kaip 6 mnesiai. Sustabdius PP veikl, jai
draudiama vykdyti agitacij ir propagand,
naudotis visomis masins informacijos
priemonmis, dalyvauti rinkimuose.
4.Visuomenins organizacijos kaip KT
subjektas.
VO vieojo juridinio asmens teisin
forma. Pagrindinis tikslas- tenkinti VO
nari poreikius ir tikslus. VO gali bti
suprantama plaija ir siaurja prasmmis:
1.Plaioji prasm ( bet koks vieasis
juridinis asmuo, kurio dalyviai juridinio
samens veikloje dalyvauja narysts
pagrindais)
2.Siauroji prasm (organizacija, kurios
narius sieja bendri socialiniai ekonominiai,
kultriniai, dvasiniai
interesai
arba
pomgiai ir kurios veikl reglamentuoja
VO statymas)
5.Visuomenini organizacij funkcijos ir
rys.
1.ireikia atskir visuomens sluoksni ir
grupi interesus.
2.atkreipia valstybins valdios dmes
iuos interesus.
3.skatina valdios institucijas atsivelgti
iuos interesus, priimant tam tikrus
sprendimus.

4.ugdo visuomens aktyvum ir formuoja

jos nuomon socialinio ekonominio,
kultrinio gyvenimo klausimais.
5.daro tam tikr ideologin poveik
visuomenei.
Visuomenini organizacij steigimas ir
veikla bei veiklos teisins garantijos.
VO tai savanorikas LR piliei ir
usieniei, nuolat gyvenani Lietuvoje
susivienijimas. Sudarytas bendriems nari
poreikiams ir tikslams, kurie nra prieingi
LRK ir statymams tenkinti bei gyvendinti.
VO
draudiam
vykdyti
valstybini
institucij ar j pareign funkcijas. VO
steigimo tvarka labai panai PP steigimo
tvark. Steigimajame susirinkime turi bti
patvirtinti VO statai ir irinkti valdymo
organai.
statym
leidjas
nustato
papildomus reikalavimus VO statams:
1.VO pavadinimas, buvein, simbolika.
2.veiklos teisiniai pagrindai, tikslai
udaviniai, veiklos teritorija.
3.primimo VO narius ir istojimo,
paalinimo slygos ir tvarka.
4.nari teiss ir pareigos.
5.padalini
steigimo,
reorganizavimo
tvarka, padalini santykiai su VO valdymo
organais.
6.aukiausios
valdymo
institucijos,
kompetencija, suaukimo tvarka.
7.kit valdymo organ rinkimo tvarka,
kompetencija.
8.valdymo organ ir jos vadov
atskaitomybs VO valdymo organui ir j
veiklos kontrols tvarka.
9.l ir pajam altiniai, l ir pajam
kontrols tvarka.
10.stat keitimo ir papildymo tvarka.
11.veiklos pasibaigimo, turto panaudojimo
tvarka.
6.Atskir
visuomenini organizacij
teisinio reguliavimo ypatumai.
1.Profesins
sjungos.
Savanorikos,
savarankikos, savaveiksms organizacijos,
atstovaujanios darbuotoj profesinms,
darbo, ekonominms, socialinms teisms
ir interesams.
2.Asociacijos. Atstovauja verslinink ir
darbdavi interesams.
3.Meno krj organizacijos. Savanoriki
meno krj susivienijimai, skirti jos nari
kultriniams, krybiniams, socialiniams
poreikiams tenkinti.
4.Labdaros ir paramos fondai. Tai ne pelno
organizacijos, kuri veiklos tikslas yra
labdara ir parama mokslo, meno sritims.
7.Banyios bei religins organizacijos ir
valstyb.
Tai vieojo juridinio asmens forma, tikslas
vienyti asmenis, ipastanius t pai
religij ar tikjim ir padti jiems
gyvendinti j ipastamos religijos ar
tikjimo tikslus. Skiriamos:
1.Tradicins Religins Bendruomens.
2.Netradicins RB.
Reikia skirti religines bendruomenes ir
religines bendrijas:
1.Religin bendruomen- asmen grup,
siekianti gyvendinti tuos paius religinius
tikslus.
2.Religin bendrija- banyi ir tolygi
religini
organizacijbendruomeni
siekiani gyvendinti tuos paius religinius
tikslus, susvienijimas.
Religini bendruomeni ir bendrij
santykis su valstybe.
LR religija yra atskirta nuo valstybs.
Visikas religijos atskyrimas nuo valstybs
geriausiai suderintas su sins ir tikjimo
laisvs principu. LRK nustatyta kiekvieno
pilieio teis laisvai ipainti bet kok
tikjim ar religij, niekas negali pilieio
priuversti pasirinkti ar ipainti kuri nors
kit religij ar tikjim.
12
tema.
LR
rinkim
teis.
Referendumas
1.Rinkim teiss svoka. Aktyvioji ir
pasyvioji rinkim teis.
Rinkim teis suprantama objektyvija ir
subjektyvija
parasme.
Objektyvija
prasme visuma KT norm, reguliuojani
visuomeninius santykis, atsirandanius
sudarant vieosios valdios renkamas
institucijas. Subjektyvija prasme tai
kiekvieno LR pilieio teis dalyvauti
rinkimuose.
Subjektyvioji rinkim teis skirstoma
aktyvija (teis rinkti) ir pasyvija (teis
bti irinktam). Aktyvioji rinkim teisasmuo privalo bti trauktas rinkj
sraus, jam iduodamas balsavimo
biuletenis. Pasyviosios rinkim teiss
galimyb ikelti save kandidatu renkamas
pareigybes.
2.Rinkim teiss konstitucinis institutas.
Rinkim teiss konstituciniai principai.
Iskiriami ie rinkimus reglamentuojantys
altiniai:

1. Raytins teiss normas tvirtina:

konstitucija; tarptautins sutartys; statymai
ir teiss aktai, turintys statym gali;
politini partij statai.
2. Neraytine
steiss normas
ireikia: bendrieji teiss principai; teisiniai
paroiai ir tradicijos; rinkim teiss norm
iaikinimai pateikti tos institucijos, kuri
turi teis teikti iaikinimus.
Svarbiausius rinkim klausimus paprastai
reglamentuoja valstybi konstitucijos.
Konstitucijoje daniausiai vardijami tik
rinkim teis principai, o konkreiai
rinkim proces reguliuoja statymai. LR
Konstitucijos principai:
V skirsnyje yra nustayti Seimo rinkim
teiss principai, reikalavimai kandidatams
Seimo rinkimus, rinkim vykdymo laikas,
pirmalaiki Seimo rinkim rengimo atvejai
bei tvarka.
VI skirsnyje tvirtinti pagrindiniai LR
Prezidento rinkim teiss principai,
reikalavimai kandidatams, j klimo tvarka,
rinkim vykdymo laikas bei rinkim
rezultat nustatymo svarbiausios taisykls,
pirmalaiki LR Prezidento rinkim atvejai
ir nauj rinkim skyrimo tvarka.
VIII skirsnyje yra nuostata kuria nustatyta,
kad Seimas turi teis pats priimti galutin
sprendim tais atvejais, kai paeidiami
rinkim statymai.
X skirsnyje yra tvirtinti savivaldybi
taryb rinkim demokratiniai principai,
apibrtas j galiojimo laikas.
3.Rinkim rys.
Rinkimai Seim; LR Prezidento rinkimai;
savivaldybi taryb rinkimai.
4.Rinkim sistemos svoka. Rinkim
sistemos rys. LR organizuojam
rinkim sistemos.
Rinkim sistema- rinkim statymuose
tvirtint taisykli, princip ir kriterij
visuma, kuriais remiantis nustatomi
balsavimo rezultatai. Plaija prasme
rinkim teiss objektas (visuomeniniai
sntykiai, atsirandantys rinkimais sudarant
renkamos vieosios valdios institucijas).
Siaurja prasme rinkim rezultat
nustatymo bdas. Galima skirti tris
pagrindinius rinkim sistemos tipus:
maotarin; proporcin; mirioji.
Maotarin rinkim sistema.
alis
suskirstoma rinkimines apygardas.
Irinktu laikomas tas kandidatas, kuris
surenka santykin arba absoliu bals
daugum. absoliios daugumos (irinktu
laikomas tas kandidatas, kuris gavo
absoliu rinkim apygardos
bals
daugum (maiausiai 50,01%). Trkumai:
balsai, kuriuos gavo pralaimj kandidatai,
paprasiausiai pradingsat; sistema naudinga
tik stambioms politinms partijoms;
sistema nra rezultatyvi. santykins
daugumos (irintas tas kandidatas, kuris
surinko bals daugiau negu kiekvienas jo
varovas atskirai, net jeigu i dauguma ir
buvo maesn nei pus vis bals.
Trkumai: itin neproporcingai atstovaujama
rinkj valiai.
Proporcin rinkim sistema. Sistemai
bdinga: rinkjai apygardose balsuoja u
politini
partij
sraus.
Asmenys
srauose, irenkami atstovais proporcingai
visam rinkj bals skaiiui, kur gavo ta
politin partija ar politinis judjimas.
Sistema palanki nedidelms partijoms.
Apygardoje renkami keli ar net keliolika
mandat. Varosi ne atskiri asmenys, bet
politins partijos.
Mirioji rinkim sistema. Sujungtos
maotarin ir proporcin rinkim sistemos.
Naudojama renkant valstybi parlamentus
ir savivaldos atstovaujamsias institucijas.
Dalis deputat yra renkami naudojant vien
i maoritarins rinkim sistemos variant,
kita proporcine rinkim sistema.
LR taikomos 3 rinkim sistemos.
Seimo nariai renkami pagal miri rinkim
sistem. RenkamI 141; 71 vienmandatse
rinkim apygardose pagal paprastosios
daugumos maotarin rinkim sistem, o
70 daugiamandats rinkim apygardos
pagal partij sraus proporcine rinkim
sistema. T
Renkant LR Prezident, yra taikoma
maotarin rinkim sistema. jei pirmajame
balsavimo rate dalyvauja ne maiau kaip
pus vis rinkj, yra taikoma maotarin
absoliuios daugumos rinkim sistema. //
Jei rinkimuose dalyvavo maiau nei pus
vis balsavimo teis turini piliei, yra
taikoma maotarin santykins daugumos
sistema, bet su slyga (irinktu laikomas
kandidatas, surinks daugiausiai, bet ne
maiau kaip 1/3 vis rinkj bals. //
Antrajame balsavimo rate irinktu laikomas
kandidatas, surinks daugiausia bals.
Savivaldybi taryb nariai yra renkami

trejiems metams daugiamandatse rinkim

apygardose. Proporcin rinkim sistema.
Mandatai paskirtomi taikant kvot ir
liekan metod.
5.Rinkim organizavimo ir vykdymo
tvarka: kandidat veiklos garantijos;
rinkim galiojimo slygos, pakartotiniai
rinkimai.
LR Kon nustatyta, kad rinkim skyrimas
yra Seimo(skiria Prezidento, savivaldybi
taryb ir Seimo pirmalaikius rinkimus) ir
Prezidento(skiria
Seimo, pirmalaikius
Seimo rinkimus) prerogatyva. Prezidento
rinkimus gali skelbti Vyriausyb. L-je
statymai nenumato tam tikros rinkim
datos, bet nustato tam tikr laikotarp kada
jie turi vykti.
Rinkim komisijos, j rys, sudarymo
tvarka ir galiojimai, rinkj sra
sudarymas;
Rinkimus
vykdo
nuolat
veikianti
Vyriausioji rinkim komisija, o rinkim
laikotarpiui sudaromos miest, rajon,
apygard, apylinki rinkim komisijos. J 4
m.sudaro ir jos sudt keiia Seimas. i
komisija garantuoja vienod rinkim ir
referendumo statym taikym visoje LR
teritorijoje. Tuo tikslu ji leidia i statym
gyvendinimo instrukcijas, kurias privalo
vykdyti visos inst.ir pareignai. Komisij
sudaro: komisijos pirmininkas; 3 auktj
teisin isilavinim turintys asmenys, kurie
burtais nustatomi i teisingumo ministro
pasilyt 6 kandidatr; 3 auktj teisin
isilavinim turintys asmenys, kurie burtais
nustatomi i L-vos teisinink draugijos
pasilyt 6 kandidatr; partij, gavusi
Seimo nari mandat daugiamandatje
rinkim apygardoje pasilyt asmen.
Pirminink skiria Seimas, jo pavaduotoj ir
sekretori-renka Vyr.rinkim komisija.
Apygardos r. k-ja nustato kiekvienos
rinkim apylinks k-jos nari skaii.
Apylinki r.k-jos sudaro slygas rinkjams
susipainti su rinkj sraais, nagrinja
skundus dl iose srauose padaryt
klaid, priiri kaip, jos teritorijoje vyksta
balsavimas patu. Apylinks r.k-jos
udavinys organizuoti balsavim rinkim
apylinkje, suskaiiuoti balsus ir surayti
bals skaiiavimo protokol.
Rinkim apygard ir rinkim apylinki
sudarymas;
Taikant
proporcinio
atstovavimo rinkim sistem, sukuriamos
daugiamandats rinkim apygardos (LR
sudaromos renkant atstovus Seim,
savivaldybi taryb rinkimus). Taikant
maoritarinio rinkim sistem formuojamos
vienmandats rinkim apygardos (Seimo ir
Prezidento rinkimai). Seimo rinkimams, LR
teritorija dalijama 71 vienmandat
rinkim apygard. Vyr. rinkim komisija
V skelbia rinkim apygardas sudarani
rinkim apylinki sra, j balsavimo
bstini adresus ir telefonus, apygardos
rinkj skaii, apygard rinkim adresus
ir telefonus. Taip pat sudaroma viena
daugiamand.rinkim apygarda, kurioje
balsuoja visi turintys rinkim teis LR
pilieiai (ioje apygardoje pagal proporcin
rinkim sistem renkami 70 Seimo nari.
Balsavimui vykdyti ir balsams skaiiuoti
yra sudaromos rinkim apylinks.
Kandidat iklimo ir registravimo tvarka
ioje stadijoje nustatomas asmen ratas, i
kuri bus irinkti parlamento nariai,
prezidentas, vietos savivaldybi taryb
nariai. Iklimo bdai:
Kandidatus Seimo narius vienamd. ir
daugiamand.r.apygardose
gali
kelti
politins partijos. Kandidatu Seimo narius
vien.r.apygardoje gali isikelti ir kiekvienas
LR pilietis, jei jo isiklim paraais remia
ne maiau kaip 1000 tos apygardos rinkj.
Daugamand.r.apygardoje partija kandidatus
Seimo narius kelia pateikdama kandidat
sra, sudaryt pagal partijos suvaiavime
ar konferencijoje nustatyt eil. Vyr.r.k-jai
pateikiami kandidat iklimo pareikiniai
dokumentai:
pareikimas
dalyvauti
rinkimuose; sipareigojimas nutraukti darbo
ar kitoki veikl, nesuderinam su
numatytais statymais; pajam bei turto
deklaracijos ir kt. Norint kandidat ar j
sra registruoti rinkimams, reikia neti
rinkim ustat. 20 VMDU. Pakeiiant
vieno kandidato viet srae, raant
sra nauj knadidat,ustato dydis-1
VMDU, sujungiant kandidat sraus-po
0,3 VMDU u kiekvien sujungiam
sra. Per 40 d.po galutini rinkim
rezultat paskelbimo Vyr,r,k-ja grina
rinkim ustat j sumokjusiai partijai ar
asmeniui, kai:1.ikeltas kandidatas Seimo
narius ar asmuo, isikls kandidatu,
irinktas
Seimo
nariu
vienmand.r.apygardoje; 2.ikelt kandidat
sraas (jungtinis sraas) gijo teis

dalyvauti
paskirstant
mandatus
daugiam.r.apygardoje ir spaudoje yra
ataskaita apie l altinius ir naudojim
rinkim agitacijai. Savivaldybi taryb
rinkimuose taikomi ustatai-1 VMDU
vienam kandidat sraui, o kandidatams
Prezidentus-20
VMDU
(vienam
kandidatui).
Rinkim agitacija. Rinkjai susipasta su
kandidatais ir j prierinkiminmis
platformomis, o visuomens organizacijos
ir partijos vykdo prierinkimin agitacij ir
propagand. L-je
rinkim agitacija
finansuojama i partijos ar kandidato l.
Jos
kaupiamos
specialioje
rinkim
sskaitoje. Maksimalus leistinas dydis
Seimo rinkimuose 50VMDU kandidatui
vienmad.r.apygardoje ir 1000 VMDU
kandidat
sraui
daug.r.apygardoje,
savivaldybi
taryb
rinkimuose-100
VMDU kandidat sraui ir 500 VMDU
kandidat sraus kelianiai organizacijai.
Kontroliuoti
agitacijai
skirt
l
naudojim
pareigotos
mokesi
inspekcijos ir Vyr.rinkim komisija.
Rinkim
agitacij
galima
vykdyti
vairiomis formomis ir bdais, iskyrus
tuos, kurie paeidia K-j ir statymus. Ji
draudiama likus 30 valand iki rinkim
pradios ir rinkim dien, iskyrus
nuolatin vaizdin agitacij tam skirtose
vietose, jeigu ji ikabinta likus ne maiau
kaip 48 val.iki rinkim pradios
Balsavimas. Svarbiausia stadija tautos
valia. Balsuoja- tik srauose, pateik
dokumentus. L-je balsuoti rinkjai gali:
1rinkim apylinkje; 2)patu. Balsavimas
apylinks rinkim komisijos nurodytoje
patalpoje vyksta rinkim dien nuo 7 iki 20
val. Renkant Prezident balsuoti galima iki
21 val.
Bals skaiiavimas ir rinkim rezultat
nustatymas. Pirminje stadijoje balsai
skaiiuojami apylinkse. Per Seimo
rinkimus, suskaiiavus balsadje rastus
biuletenius, pradedama skaiiuoti patu
gautus biul. Baigus skaiiuoti, kiekvienoje
rinkim apylinkje suraomi du bals
skaiiavimo
protokolai:
vienamd.ir
daugiam.r.apygardos. Protokolus pasirao
k-jos pirmininkas ir nariai bei stebtojai. Po
to paketai su visais biuleteniais ir
protokolais pristatomi apygardos rinkim
komisijai ne vliau kaip per 12 va.nuo
balsavimo pabaigos. Apygardos r.k-ja
suskaiiuoja apylinki rinkim k-j
pateiktus duomenis ir prie j prideda tuos
patu balsavusi rinkj balsus, kurie buvo
suskaiiuoti apygardos r.k-je. Apygard r.kjos rinkim dokumentus pristato Vyr.r.k-jai.
Vienmad. r. apygardose rinkimai laikomi
vykusiais, jei juose dalyvavo daugiau kaip
40 proc.rinkj. Daugiamand.r.apygardoje
Seimo rinkimai laikomi vykusiais, jei
juose dalyvavo daugiau kaip vis
rinkj. Sraas veikia barjer jei u j
balsuoja ne maiau kaip 5 proc.rinkimuose
dalyvavusi rinkj. Jungtinis sraas-7
proc.rinkimuose dalyvavusi rinkj.
6.Rinkim kampanijos finansavimas.
Rinkim kampanijos finansin kontrol
7.Rinkim teiss paeidimai. Teisins
atsakomybs
u
rinkim
statym
paeidimus rys.
Kad rinkimai, ypa paskutin j stadija
balsavimas bei rezultat paskelbimas, vykt
statym numatyta tvarka, yra vykdoma j
kontrol. Lietuvoje emesniosios rinkim
komisijos
gali
bti
apskundaimos
auktesniajai rinkim komisijai, ir tik
Vyriausios rinkim komisijos veiksmai gali
bti
apsksti
Vyriausiajam
administarciniam teismui. U rinkim
teiss paeidimus LR statymuose numatyta
atsakomyb: ATPK bei BK normose.
8.Referendumas. Referendumo samprata.
Referendumas
teiss
normomis
reglamentuota balsavimo procedra, kurios
metu rinkim teis turintys valstybs
pilieiai, vadovaudamiesi savo patyrimu ir
vertybinmis nuostatomis, pareikia savo
vali svarbiausiais tautos bei valstybs
gyvenimo klausimais.
Referandumo iniciatyvos teis. Pagal
iniciatyvos teis referendumus galima
skirstyti:
Valdios rengiami referendumai.
Konstitucikai btini. Referendumas
pagal piliei peticijas arba reikalavimus.
Referendumai piliei iniciatyva.
Referendumo organizavimo ir vykdymo
tvarka . Referendumus vykdo
komisijos:
Vyriausioji rinkim komisija;
miet, rajon referendum komisijos;
apylinki referendumo komisijos.
Referandumo rys ir jo teisins
pasekms.

Referendumo rys: privalomieji ir

konsultaciniai (patariamieji)
referendumai.
Privalomieji
referendumai
iais
klausimais:
1) dl LR Kon 1 straipsnio nuostatos, kad
Lietuvos valstyb yra nepriklausoma
demokratin respublika, pakeitimo;
2) dl LR Kon I skirsnio Lietuvos
valstyb nuostat pakeitimo;
3) dl LR Kon XIV skirsnio Konstitucijos
keitimas nuostat pakeitimo;
4) dl 1992 m. birelio 8 d. Kon akto Dl
LR nesijungimo postsovietines Ryt
sjungas pakeitimo;
5) dl LR dalyvavimo tarptautinse
organizacijose, jeigu is dalyvavimas yra
susijs su Lietuvos valstybs organ
kompetencijos
daliniu
perdavimu
tarptautini organizacij institucijoms ar j
jurisdikcijai.
2. Privalomieji referendumai gali bti
rengiami ir dl kit statym ar j nuostat,
kuriuos silo referendumu svarstyti 300
tkstani turini rinkim teis piliei ar
Seimas.
Konsultaciniai
(patariamieji)
referendumai gali bti rengiami kitais
svarbiausiais
Valstybs
bei
Tautos
gyvenimo klausimais.
13 tema. LR Seimas
1.Konst parlamentarizmo pagrindai.
Parlamentarizmo raida Lietuvoje.
Seimo istorija prasideda nuo LDK epochos.
LDK Seimas rinkosi suvaiavimus
(sesijas), kurias auk Did. Kunig., o per
tarpuvald pon taryba. 1566 m Seimas
tapo aukiausija statym leidybos ir
valstybs valdios institucija, kuri sudar
Did. Kunig., pon tarybos nariai bei
kunigaikiai ir apskrityse irinkti bajor
atstovai. 1920 m balandio mn Lietuvoje
irinktas Steigiamasis seimas. Seimas buvo
vieneri rm, renkamas trej met
laikotarpiui. Parlamentin Respublika, buvo
tvirtinta 1922m. Seimas ne tik leido
statymus, bet ir rinko respublikos
Prezident bei kontroliavo Ministr
kabinet. 1923 m gegus mn. II Seimas,
1926 m. III Seimas. 1927 m gruodio 17 d
prasidjo politiniai ir teisiniai pasikeitimai
siaurin Seimo kaip atstovaujamosios
institucijos reikm. IV Seimas 1936 m.
1938 m Konstitucija Seimo galiojimus
pavert labiau reprezentacinius. 1991 m
kovo 11 d Auk.Tar. atstat LT
nepriklausomyb
prim
Laikinj
Pagrindin statym. 1992 m spalio mn 25
d LR pilieiai referendumu pritar naujai
valstybs konstitucijai, pagal kurios
reikalavimus buvo irinkti keturi (1992;
1996; 2000; 2004 m) seimai.
2.LR Seimo konstitucinins statusas.
Parlamento, kaip valdios institucijos,
nepriklausomumas
yra
demokratijos
garantija.
Parlamentas
vienintel
institucija, turinti galiojimus statymams
kurti. Parlamentas nepavaldus jokiai
vykdomosios
valdios
kontrolei.
Parlamentas pats nustato savo vidaus
struktr ir veiklos procedr. Seimui
galiojimai saistomi Konstitucijos. Seim
sudaro tautos atstovai, jie vykdo tautos
atstovaujamj funkcij ir tampa vis
piliei valios ir interes reikju.
3.LR Seimo formavimo tvarka.
141 seimo narys. 4m. Laikomas irinktu,
kai ne maiau kaip 3/5 seimo nari. Seimo
nariu gali bti renkamas LR pilietis, kuris
nesusijs priesaika ar pasiadjimais su
usienio valstybe ir rinkim dien yra ne
jaunesnis kaip 25 met bei nuolat gyvena
Lietuvoje.
LR Seimo struktra.
Seimo struktr ir darbo tvark nustato
Seimo statutas. Seimo statutas turi statymo
gali. Parlamento darbui ir posdiams
vadovauja Seimo Pirmininkas ir jo
pavaduotojai, kuri negali bti daugiau
kaip 5. Seimas i savo nari sudaro
komitetus. Politins partijos ir organizacijos
gali sudaryti Seimo nari frakcijas. Tarp
frakcij bei kitiems ryiams palaikyti veikia
senin sueiga. Seimo organizaciniam
darbui garantuoti yra sudaroma Seimo
valdyba. Seimo pirmininkas tai
parlamento vadovas, turintis tik iai
pareigybei bdingus galiojimus: 1)
vadovauja Seimo darbui ir atstovauja
seimui; 2) per 10 dien patvirtina Seimo
priimto statymo teksto autentikum ir
perduoda Prezidentui pasirayti, per 10
dien pasirao seimo statut ir jo
pakeitimus; per tris dienas pasirao
statymus, kuri Prezidentas per 10 dien
po teikimo nepasirao ir negrina Seimui
pakartotinai svarstyti;

3) per 24 val pasirao Seimo posdi

protokolus, taip pat Seimo valdybos
sprendimus;
4) laikinai eina Prezidento pareigas
Konstitucijos 89 str numatytais atvejais;
5) teikia Seimo Pirmininko pavaduotoj
kandidatras Seimui;
6) teikia seimui skirti Kon Teismo teisj
kandidatras;
7) pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos
posdiams;
8) teikia Seimo valdybos posdi
darbotvarks projekt;
9) vykdo kitus iame statute numatytus
galiojimus.
Vykdydamas savo galiojimus, Seimo
pirmininkas leidia potvarkius. Seimo
Pirmininko pavaduotoj galiojimai:
1) atlieka Seimo Pirmininko jiems pavestas
funkcijas;
2) pavaduoja laikinai ivykus arba
susirgus Seimo Pirminink;
3) jeigu Seimo Pirmininkas laikinai eina
Prezidento pareigas ir netenka savo
galiojim Seime, Seimo Pirmininko
pareigas eina jo pavaduotojas.
Seimo
Valdyba,
kurios
pagrindinis
udavinys sprsti organizacinius Seimo
darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo
Pirmininkui, kai jis to prao. Seimo
Valdyba sudaroma i Seimo Pirmininko, jo
pavaduotoj ir Seimo opozicijos lyderio.
Seimo Valdyba:
1) skirsto valstybs biudeto statymo
nustatytas Seimo las, svarsto ir tvirtina
Seimo ilaid smatas;
2) tvirtina komandiruoi ataskaitas;
3) komitet ar frakcij teikimu svarsto ir
pritaria Seimo nari ivykoms ne Seimo
lomis sesijos metu;
4) svarsto dienos posdi darbotvarki
projektus ir teikia ivadas senin sueigai
arba Seimui;
5) aukia neeilinius Seimo posdius;
6) sudaro darbo grupes statym projektams
rengti;
7) tvirtina Seimo kanceliarijos nuostatus ir
reglament.
Seimo komitetai ir komisijos. Seime yra
sudaromi ie komitetai:
Aplinkos apsaugos; Biudeto ir finans;
Ekonomikos; Gamtos apsaugos; Kaimo
reikal; Nacionalinio saugumo; Socialini
reikal ir darbo; Sveikatos reikal;
vietimo, mokslo ir kultros; Teiss ir
teistvarkos; Usienio reikal;Valdymo
reform ir savivaldybi;
mogaus ir pilieio teisi bei Tautybi
reikal.
Seimo komitetai yra atsakingi ir atskaitingi
Seimui. Seimo komitet galiojimai:
1) svarstyti statym projektus;
2) rengti ir teikti Seimui projektus dl
statym
derinimo,
papildymo,
prietaravim paalinimo;
3) svarstyti Vyriausybs program;
4) svarstyti savo kompetencijos ribose
valstybs institucij vadov, kuriuos skiria
Seimas, ir j pavaduotoj kandidatras;
5) preliminariai svarstyti LR valstybs ir
savivaldybi biudetus bei biudeto
vykdymo apyskait;
6) svarstyti silymus dl ministerij ir kit
valstybs
institucij
steigimo
ir
panaikinimo;
Senin sueig sudaro Seimo valdybos
nariai ir frakcij nariai. Kiekviena frakcija
senin sueig skiria po vien atstov nuo
10 frakcijos nari. Udavinys svarstyti
Seimo sesijos darb programas bei
posdi darbotvarkes ir pritarti joms,
derinti Seimo komitet ir frakcij darbo
organizavimo klausimus.
Seimo kancleris yra Seimui bei Seimo
valdybai
atsakingas
ir
atskaitingas
valstybs tarnautojas staigos vadovas. J
skiria ir atleidia Seimas penkeriems
metams. Seimo kancleris:
1) priiri Seimo ir jo valdybos dokument
rengim;
2) nagrinja Seimo nari ikeltus klausimus
dl Seimo kanceliarijos darbo;
3) vizuoja Seimo Pirmininkui pasirayti
teikiamus oficialius dokumentus;
4) atsako u Seimo antspaud su valstybs
herbu naudojim ir saugojim;
5) statym nustatyta tvarka skiria ir
atleidia Seimo kanceliarijos valstybs
tarnautojus;
6) tvirtina Seimo kanceliarijos padalini
nuostatus, darbo taisykles, darbuotoj
pareigybi apraymus.
Seimo frakcijos yra kuriamos politini
sitikinim pagrindu. Frakcij skaiius ir
dydis priklauso nuo politini jg,
patekusi Seim. Seimo narys gali bti tik
vienos frakcijos narys. Frakcijos Seime gali
jungtis koalicijas ir sutartais klausimais

veikti kaip viena frakcija. Kad frakcija bt

registruojama, turi pareikti nor joje
dalyvauti ne maiau kaip 7 Seimo nariai.
Frakcij silymai valstybs institucijoms
yra rekomendaciniai.
4.LR Seimo funkcijos ir galiojimai.
Seimas turi galiojimus ir vykdo funkcijas:
1) svarsto ir priima Kon pataisas.
2) leidia statymus.
3) priima nutarimus dl referendum.
4) skiria Prezidento rinkimus;
5) steigia statym numatytas valstybs
institucijas bei skiria ir atleidia vadovus;
6) pritaria ar nepritaria Prezidento teikiamai
Ministro Pirmininko kandidatrai;
7) svarsto Min.Pirm. pateikt Vyriausybs
program;
8) Vyriausybs silymu staigia ir panaikina
LR ministerijas;
9) priiri Vyriausybs veikl;
10)
skiria
Kon
Teismo
teisjus,
Aukiausiojo teismo teisjus bei i
teism pirmininkus;
11) skiria ir atleidia Valstybs kontrolieri,
Lietuvos banko valdybos pirminink;
12) skiria savivaldybi taryb rinkimus;
13) sudaro vyriausij rinkim komisij ir
keiia jos sudt.
LR Seimo galiojim laikas.
Seimo nariai 4 metams. Irinkta ne maiau
kaip 3/5 Seimo nari. Seimo nari
galiojim laikas pradedamas skaiiuoti nuo
tos dienos, kuri naujai irinktas Seimas
susirenka pirmj posd. Irinktas Seimo
narys visas tautos atstovo teises gyja tik po
to, kai Seime jis prisiekia bti itikimas LR.
Seimo narys, statymo nustatyta tvarka
neprisieks arba prisieks lygtinai, netenka
Seimo nario mandato. Pareigas eidami
Seimo nariai vadovaujasi LR Kon,
valstybs interesais, savo sine ir negali
bti varomi joki mandat.
5.LR Seimo darbo tvarka.
Seimas kasmet renkasi dvi eilinespavasario ir rudens- sesijas. Pavasario
sesija prasideda kovo 10 dien ir baigiasi
birelio 30 dien. Rudens sesija prasideda
rugsjo 10 dien ir baigiasi gruodio 23
dien. Seimas gali nutarti sesij pratsti.
Neeilines sesijas aukia Seimo Pirmininkas
ne maiau kaip tredalio vis Seimo nari
silymu, o Kon numatytais atvejaisPrezidentas.
Naujai
irinkt
Seim
susirinkti pirmj posd, kuris turi vykti
ne vliau kaip per 15 dien po Seimo
irinkimo, kvieia Prezidentas. Jeigu
Prezidentas nekvieia Seimo susirinkti,
Seimo nariai renkasi patys kit dien
pasibaigus 15 dien terminui. Seimo
posdiams vadovauja Seimo Pirmininkas
arba jo pavaduotojas. Pirmj po rinkim
Seimo posd pradeda vyriausias pagal
ami Seimo narys.
6.Seimo nari teisinis statusas.
1) balsuoti dl vis svarstom klausim
Seimo, komiteto ir komisijos, kuri narys
jis yra, posdiuose;
2) rinkti ir bti irinktas bet kurias
pareigas Seime;
3) dalyvauti diskusijoje visais svarstomais
klausimais, odiu ir ratu pateikti
pasilymus, pastabas, pataisas;
4)
perduoti
posdio
pirmininkui
nepasakytos savo kalbos tekst, kad is
bt raytas posdio stenogram;
5) silyti Seimui svarstyti klausimus;
6) rengti ir teikti Seimui svarstyti statym
bei kit teiss akt projektus, taip pat teikti
pasilymus dl statym, kurie turi bti
apsvarstyti Seime;
7) Seimo posdiuose klausti pranejus ir
papildomus pranejus;
8) daryti pareikimus, sakyti replikas,
kalbti dl balsavimo motyv, teikti
pasilymus dl posdio vedimo tvarkos,
procedros;
9) tiesiogiai ar per padjj gauti
uregistruot statym projekt, statym ir
kit Seimo priimt akt, Seimo Pirmininko,
Seimo valdybos ir Senin sueigos
sprendim ir j projekt bei Vyriausybs
rengiam teiss akt projekt, taip pat kit
valstybs valdios ir valdymo institucij
priimt nutarim bei valstybs tarnybos
pareign teiss akt kopijas;
10) dalyvauti vis Seimo komitet ir
komisij posdiuose, taip pat Vyriausybs
posdiuose, o prireikus dalyvauti valstybs
valdios ir valdymo institucij posdiuose,
kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai,
taip pat i anksto pranes stebti kitus
posdius,
kuriuose
svarstomi
j
dominantys klausimai, iskyrus susijusius
su valstybs paslaptimi, kuri svarstymo
tvark nustato statymai;
11) kreiptis su paklausimais Vyriausybs
narius, kit valstybs institucij vadovus,

pateikti jiems, taip pat Seimo pareignams

klausim;
12) kartu su kitais Seimo nariais:
a) teikti statymo projekt dl Kon keitimo,
b) inicijuoti apkalt,
c) pradti nepasitikjimo, interpeliacijos
procedras,
d) aukti neeilin Seimo sesij ir neeilin
posd,
e) kreiptis Konstitucin Teism,
f) ir kitaip veikti pagal io statuto nuostatas.
Seimo nari imunitetas ir indentitetas.
Seimo nario asmuo nelieiamas. Seimo
nario asmens nelieiamybs atmimas:
1) Iklausius generalinio prokuroro
praneim dl Seimo nario padaryto
nusikaltimo, Seimo posdyje daroma ne
trumpesn negu vienos valandos, bet ne
ilgesn negu dviej valand pertrauka. Po
pertraukos Seimas priima vien i dviej
sprendim:
a) sudaryti tyrimo komisij dl sutikimo
Seimo nar patraukti baudiamojon
atsakomybn;
b)
pradti
apkaltos
proceso
parengiamuosius veiksmus.
2) Jeigu Seimas nusprendia sudaryti
tyrimo komisij dl sutikimo Seimo nar
patraukti baudiamojon atsakomybn.
3) Jeigu Seimas nusprendia pradti
apkaltos
proceso
parengiamuosius
veiksmus.
4) Jeigu Seimas yra prims rezoliucij dl
sutikimo
Seimo
nar
patraukti
baudiamojon
atsakomybn,
apkaltos
proceso parengiamieji veiksmai ir apkaltos
procedra Seimo nariui gali bti pradti tik
isprendus baudiamosios atsakomybs
klausim.
5) Kai tyrimo komisija parengia ir
paskelbia savo paym bei rezoliucijos
projekt,
Seimo
nario
asmens
nelieiamybs atmimo klausimas raomas
Seimo artimiausio posdio darbotvark.
6) Svarstant klausim, taip pat
pateiktame
rezoliucijos
projekte
apsiribojama tik teikime nurodyt fakt
interpretavimu,
vertinimu
arba
patikslinimu.
7.Seimo nario galiojim pasibaigimo
pagrindai.
1) pasibaigia galiojim laikas arba
susirenka pirmj posd pirmalaikiuose
rinkimuose irinktas Seimas;
2) mirta;
3) atsistatydina ratiku pareikimu;
4) teismas pripasta j neveiksniu;
5) Seimas panaikina jo mandat apkaltos
proceso tvarka;
6) rinkimai pripastami negaliojaniais
arba iurkiai paeidiamas Seimo
rinkim statymas;
7) irinkus savivaldybs tarybos nariu
neatsisako savivaldybs tarybos nario
mandato, pereina dirbti arba neatsisako
darbo;
8) netenka LR pilietybs.
8.statym
leidybos
konstituciniai
pagrindai.
statym leidybos teisinius pagrindus
nustato Kon (68, 69, 70, 71, 72 str.).
statym leidybos iniciatyvos teis, jos
subjektai.
statym leidybos procedra prasideda nuo
statym iniciatyvos teiss. Juridin teis,
kuri turi ribotas asmen skaiius.
Daniausiai:
1.Parlamento deputatai: a) kiekvienas; b)
ar j grup.
2.Valstybs vadovas
3.Vyriausyb.
4.Rinkj grups liaudies iniciatyva.
5.Federaciniai subjektai
statym leidybos iniciatyvos teis i
teis realizavus, prasideda statym
leidybos procedra btina, kad turint
iniciatyvos teis subjektas ia teise
pasinaudot. Tai daroma:
*pateikiant statym projekt ir nedelsiant
pradti svarstym;
*kai subjektas tik isako idj dl statymo
primimo.
Tuomet
irgi
realizuota
iniciatyvos teis. Parlamentas privalo tai
reaguoti, jis svarsto klausimus dl projekto
parengimo.
9.statym leidybos stadijos: a) statym
projekt rengimas;
statymo leidybos iniciatyvos teis turintis
subjektas pateikia projekt ir kartu su juoaikinamaj rat. Aikinamjame rate turi
buti
pagrstas
silomo
projekto
reikalingumas, jo analiz, nurodyta, kaip
iuo metu reglamentuojami projekte minimi
santykiai, koki rezultat laukiama, kai
prads veikti is projektas, kokios bus
neigiamos pasekms, kaip j ivengti, kaip
is aktas sikoorporuos esam teiss
sistem; reikia nurodyti, ar aktas

neprietarauja Europos mogaus teisi ir

laisvi konvencijai ir ES dokumentams;
nurodoma,
kiek
tokio
projekto
gyvendinimas
kainuos,
pateikiamos
specialist ivados ir vertinimai.
b) st. projekt registravimas;
statym projektai registruojami Seimo
posdi sekretoriato gaut statym
projekt registre. Prie registruojant jis yra
patikrinamas dl savo formos, pateikusi
subjekt galiojim ir t.t.; Uregistravus
registre projektas perduodamas Teiss
departamentui. Pastarasis turi per 7 dienas
pateikti ivad dl juridini technini
reikalavim, dl aikinamojo rato, ar jis
atitinka reikalavimus bei perduoda projekt
Seimo kancleriui. Jei projekto iniciatoriai
buvo Seimo nariai, Prezidentas ar pilieiai,
projektas siuniamas Europos teiss biur
prie Vyriausybs patikrinimui, ar projektas
atitinka
ES
aktus.
Baigiamojoje
registravimo stadijoje Seimo pirmininkas
arba Seimo valdyba gali projekt pateikti
atitinkamam
Seimo
komitetui
preliminariniam
svarstymui.
Jei
st.projektas atitinka visus keliamus
reikalavimus, jis pateikiamas svarstyti
Seimo posdyje.
c) st. projekt pateikimas, aplinkybs,
kurioms
esant
statymo
projektas
neteikiamas svarstyti Seime;
Seimo posyje projekt pateikia iniciatoriai.
Piliei teikiamas statymo projektas turi
bti pateikiamas ne vliau kaip per savait
sesijos metu, o tarp sesij - pirmame kitos
sesijos posdyje. Seimas gali: 1.pradti
svarstymo procedr; 2.atidti svarstym,
nurodant iniciatoriams k, reikia pataisyti;
3.atmesti projekt.
d) st. projekt svarstymas;
Sprendiama, ar pateikti projekt svarstyti
visuomenei. Iimtys- atmesti arba pateikti
svarstyti visuomenei sprendimas priimamas
ne maiau kaip 1/4 Seimo nari bals.
Priimamas sprendimas, ar projektas bus
svarstomas paprasta, skubos, ar ypatingos
skubos tvarka.Skubos tvarka mainami
laiko tarpai tarp atskir procedr. Skubos
tvarka gali silyti nagrinti Prezidentas,
Seimo pirmininkas, Vyriausyb, opozicijos
lyderis, Seimo valdyba, pagrindinis
komitetas, frakcija. Pasilymas priimamas,
jei u j balsuoja ne maiau, kaip 1/5 Seimo
nari.Ypatingos
skubos
tvarkasujungiamos nagrinjimo ir primimo
procedros. Inicijuoti gali Prezidentas,
Seimo
pirmininkas,
Vyriausyb.
Sprendimas priimamas, jei u j balsavo ne
maiau kaip 1/4 Seimo nari. Procedra
susideda: 1.svarstymas pagrindiniame
komitete; 2.svarstymas Seimo posdyje;
3.priemimas.
e) st. primimas, konstitucini statym
primimo ypatumai;
statymai laikomas priimtais, jei u juos
balsavo daugiau nei pus dalyvavusi
posdyje Seimo nari. statymai sigalioja
po to, kai juos pasirao ir oficialiai
paskelbia LR Prezidentas, jei nenumatyta
vlesn sigaliojimo data. Prezidentas jam
pateikt pasirayti statymo projekt per 10
dien gali Seimui motyvuodamas grainti
pakartotinai
apsvarstyti.
Pasiraytas
statymas
skelbiamas
V
iniose.
Prezidento veto veikti Seimui utenka
statym priimti daugiau kaip vis Seimo
nari bals dauguma. statymas dl
konstitucijos keitimo sigalioja ne anksiau
kaip po 1 mnesio po jo primimo.
f) st. promulgavimas, veto teis, vetuot
statym pakartotinis primimas; g)st.
sigaliojimo tvarka.
Promulgavimo stadij atlieka Prezidentas.
Parlamente priimti statymai teikiami
Prezidentui pasirayti, ir patvirtinti V.
Prezidentas statym pasirayti turi per 10
dien. Yra 3 variantai:
1. pasirayti;
2. grainti su savo pastabomis ir
pasilymais (veto teis);
3. nieko nedaryti (tada pasirao Seimo
pirmininkas);
10.Seimo statuto primimo tvarka.
Seimo statut pasirao ir paskelbia M.
pirmininkas, Prezidentas neturi jokios
takos jo formavimui. Statuto straipsniai
gali bti naikinami, keiiami ne maiau
kaip puss Seimo nari bals dauguma.
11.Valstybs biudeto tvirtinimas.
Biudetas valstybs pajam ir ilaid
smata. Pagrindiniai biudeto statymo
ypatumai:
1.statymas
terminuotas.
Biudetas
tvirtinamas vieneriems metams;
2.biudeto
statymas
rengiamas
ir
priimamas labai savotika tvarka. Biudeto
projektas danai rengia Vyriausyb.
Svarstant

statym
parlamente,

suvaromos parlameno nari teiss.

Reikalaudami l padidinimo, parlamento
nariai turi nurodyti t l padengimo
bdus;
3.biudeto tvirtinimas danai pavirsta
Vyriausybs veiklos vertinimu. Po pirmojo
svarstymo daniausiai Vyriausyb t
biudet taiso, papildo.
Parlamento
patvirtintas,
biudetas
grinamas Vyriausybei vykdyti. Biudeto
vykdymas
Vyriausybs
prerogatyva.
Vyriausyb privalo grietai laikytis
biudete numatyt asignavimo tvarkos.
Parlamentas
kontroliuoja
biudeto
vykdym. Pasibaigus finansiniams metams
Vyriausyb teikia parlamentui tvirtinti
biudeto vykdymo ataskait-apyskait.
12.Tarptautini sutari ratifikavimas ir
denonsavimas.
Seimas atlieka tarptautini sutari
ratifikavim bei denonsavim. Seimo
nutarimas dl
tarptautins sutarties
ratifikavimo priimamas ne maesne kaip
2/5 vis Seimo nari bals dauguma, o dl
sutari denonsavimo ne maiau kaip 3/5
vis Seimo nari bals dauguma.
Tarptautines sutartis dl LR valstybs sien
pakeitimo 4/5 vis Seimo nari. Istatymas
isigalioja nuo tos dienos, kai jis
paskelbiamas "Valstybes ziniose".
13.Apkalta kaip parlamentin procedra.
Apkaltos procesas yra parlamentin
procedra, kuri Seimas taiko Kon 74
straipsnyje nurodytiems asmenims dl Kon
prietaraujani j veiksm, padaryt
einant pareigas, siekdamas isprsti toki
asmen
konstitucins
atsakomybs
klausim.
Apkaltos pagrindai.
Pagrindai pradti apkaltos proces:
1) Teikti Seimui pradti apkaltos proces
Kon 74 straipsnyje nurodytam asmeniui turi
teis ne maesn kaip 1/4 Seimo nari
grup.
2) Teikimas pradti apkaltos proces
galimas esant bent vienam i i pagrind:
a) asmuo iurkiai paeid Konstitucij;
b) asmuo sulau priesaik;
c) asmuo tariamas padars nusikaltim.
3) Generalinis prokuroras, nustats, kad
Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas
asmuo yra tariamas padars nusikaltim,
apie tai nedelsdamas pranea Seimui.
4) Jeigu tariamas padars nusikaltim
Prezidentas, Seimas io statuto 232
straipsnyje
nustatyta
tvarka
sudaro
specialij tyrimo komisij.
5)
Iklauss
generalinio
prokuroro
praneim dl kit Kon 74 straipsnyje
nurodyt asmen, Seimas sprendia, ar
duoti sutikim konkret asmen patraukti
baudiamojon atsakomybn, ar io statuto
232 straipsnio nustatyta tvarka sudaryti
specialij tyrimo komisij, jeigu yra io
straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto
silymas.
6) Seimui gavus siteisjusio iteisinamojo
teismo
nuosprendio
nuora
arba
sprendim nutraukti baudiamj byl,
Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas
nedelsdami su juo supaindina Seimo
narius. Supaindinus Seimo narius su
iteisinamuoju teismo nuosprendiu ar
sprendimu nutraukti baudiamj byl,
Seimas artimiausiame posdyje priima
nutarim nutraukti apkaltos proces.
7) Seimui gavus siteisjusio apkaltinamojo
teismo nuosprendio nuora, Seimo
Pirmininkas ar jo pavaduotojas nedelsdami
su juo supaindina Seimo narius.
Supaindinus
Seimo
narius
su
apkaltinamuoju
teismo
nuosprendiu,
apkaltos procesas vyksta io statuto 239
242 straipsni nustatyta tvarka.
Apkaltos procesas.
Apkaltos proceso Seime pradia:
1)Seimas, posdyje dalyvaujani nari
bals dauguma pritars specialiosios tyrimo
komisijos ivadai, kad yra pagrindas pradti
apkaltos proces, priima nutarim pradti
apkaltos proces Seime konkreiam
asmeniui ir kreipiasi Kon Teism ivados,
ar asmens, kuriam pradta apkaltos byla,
konkrets veiksmai prietarauja Kon;
2)
Seimas,
gavs
siteisjusio
apkaltinamojo
teismo
nuosprendio
nuora, priima nutarim pradti apkaltos
proces konkreiam asmeniui ir kreipiasi
Kon Teism ivados, ar asmens, kuriam
pradta
apkaltos
byla,
konkreiu
nusikaltimu buvo iurkiai paeista Kon ir
sulauyta priesaika.
Apkaltos procedra Seime sigaliojus Kon
Teismo ivadai:
1) Apkaltos procesas Seime gali bti
tsiamas tik sigaliojus Kon Teismo ivadai
dl to, ar asmens, kuriam pradta apkaltos
byla, konkrets veiksmai prietarauja Kon;

2) Apkaltos procesas Seime yra vieas. Jis

transliuojamas per Lietuvos nacionalin
radij ir televizij;
3) Apkaltos proceso Seime posdiams
pirmininkauja Seimo Pirmininkas arba
vienas i Seimo Pirmininko pavaduotoj.
Posdio pirmininkas:
a) sprendia procesinius klausimus;
b) prireikus gali pasiklausti Seimo
nuomons ar prayti pritarimo savo
sprendimams;
4) Seimo nariai gali klausinti proceso
dalyvius tik su posdio pirmininko
leidimu.
5) Kalbti dl bylos esms ar kitaip bandyti
paveikti proceso eig Seimo nariams
neleidiama, taiau jie gali uprotestuoti
posdio pirmininko atsisakym leisti
klausinti ar skubot sprendim nutraukti
apklaus ir balsavimu j atmesti.
6) sigaliojus Kon Teismo ivadai dl to, ar
asmens, kuriam pradta apkaltos byla,
konkrets veiksmai prietarauja Kon, arba
ivadai dl to, ar asmens, kuriam pradta
apkaltos byla, konkreiu nusikaltimu buvo
iurkiai paeista Kon ir sulauyta
priesaika,
posdio
pirmininkas
artimiausiame Seimo posdyje su ja
supaindina Seimo narius.
7) Seimas io straipsnio 6 dalyje
nurodytame posdyje priima nutarim
nutraukti
apkaltos
proces,
jeigu
sigaliojusioje Kon Teismo ivadoje dl to,
ar asmens, kuriam pradta apkaltos byla,
konkrets veiksmai prietarauja Kon,
konstatuota, kad n vienas asmens, kuriam
pradta apkaltos byla, konkretus veiksmas
neprietarauja Kon.
8) Seimas io straipsnio 6 dalyje
nurodytame posdyje priima sprendim
svarstyti Seimo posdyje asmens, kuriam
taikoma apkalta, paalinim i pareig ar
Seimo nario mandato panaikinim:
a) jeigu sigaliojusioje Kon Teismo ivadoje
dl to, ar asmens, kuriam pradta apkaltos
byla, konkrets veiksmai prietarauja Kon,
konstatuota, kad asmuo, kuriam pradta
apkaltos byla, bent vienu konkreiu
veiksmu iurkiai paeid Kon ir sulau
priesaik;
b) jeigu sigaliojusioje Kon Teismo ivadoje
dl to, ar asmens, kuriam pradta apkaltos
byla, konkreiu nusikaltimu buvo iurkiai
paeista Kon ir sulauyta priesaika,
konstatuota, kad konkreiu nusikaltimu
buvo iurkiai paeista Kon ir sulauyta
priesaika;
c) jeigu sigaliojusioje Kon Teismo ivadoje
dl to, ar asmens, kuriam pradta apkaltos
byla, konkreiu nusikaltimu buvo iurkiai
paeista Kon ir sulauyta priesaika,
konstatuota, kad konkreiu nusikaltimu
nebuvo iurkiai paeista Kon ir sulauyta
priesaika.
9) Prims io straipsnio 8 dalyje nurodyt
sprendim, Seimas paskiria Seimo posdio
dl asmens, kuriam taikoma apkalta,
paalinimo i pareig ar Seimo nario
mandato panaikinimo svarstymo dat.
Svarstymo data turi bti paskirta ne
anksiau kaip po 7 dien nuo posdio,
kuriame i data buvo nustatyta, dienos.
Asmeniui, kuriam taikoma apkalta,
nedelsiant ratu ir pasiraytinai praneama
apie paskirt Seimo posdio dat ir laik,
kada Kon Teismo ivados pagrindu bus
sprendiamas jo paalinimo i pareig ar
Seimo
nario
mandato
panaikinimo
klausimas.
14 tema. LR Prezidentas
1.Valstybs vadovo instituto raida.
LDK valstybs vadovu buvo Did. Kunig.
Po Liublino unijos dviej valstybi vadovu
buvo karalius, o Lietuvoje buvo Did.
Kunig. 1919 m. buvo steigta prezidento
institucija ir pirmuoju prezidentu tapo A.
Smetona. Prezident rinko Seimas. Antru
prezidentu tapo A. Stulginskis, treiu K.
Grinius. Po K. Griniaus atsistatydinimo
prezidentu vl buvo irinktas A. Smetona,
kuris ibuvo iki Lietuvos okupacijos.
1990.03.11 atkrus LR nepriklausomyb
valstybs
vadovo
funkcijas
vykd
Aukiausios tarybos prezidiumas ir
tarybos pirmininkas (V. Landsbergis).
Primus 1992 m. LRK buvo numatyta
prezidento institucija. Valstybs vadovais
buvo irinkti A. Brazauskas, V. Adamkus,
R. Paksas.
2.Prezidento institutas Lietuvoje
3.Prezidento rinkimai ir galiojim laikas.
Prezidento galiojim pasibaigimas.
Prezidento rinkim tvark reglamentuoja
LRK ir LR prezidento rinkim st. LR
prezident renka LR pilieiai 5 metams,
tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu.
Prezidentu gali bti renkamas LR
pilietis pagal kilm, ne maiau kaip 3

pastaruosius metus gyvens Lietuvoje,

jeigu jam iki rinkim dienos yra suj ne
maiau kaip 40 met ir jeigu jis gali bti
renkamas Seimo nariu. Negali bti renkami
prezidentus asmenys, kurie susij
priesaika su usienio valstybmis, asmenys
pagal
teismo
paskirt
nuosprend
atliekantys kriminalin bausm, taip pat
neveiksns asmenys. Tas pats asmuo negali
bti renkamas prezidentu daugiau kaip du
kartus i eils. Prezidento rinkimus skelbia
Seimas priimdamas atitinkam nutarim.
Kandidatus prezidentus gali kelti politins
partijos ir patys asmenys surink 20 tkst.
bals. Kandidatus registruoja vyriausioji
rinkim komisija. Prezidentas yra renkamas
pagal maoritarin (daugumos) rinkim
sistem. Irinktu laikomas tas kandidatas,
kuris dalyvaujant ne maiau kaip pusei
rinkj surinko daugiausia, bet ne maiau
kaip 1/3 vis bals. Jis turi prisiekti Seime
bti itikimas LR ir LRK, siningai atlikti
savo pareigas. Prezidento galiojimai
nutrksta: 1) pasibaigus jo kadencijai; 2)
vyksta pirmalaikiai prezidento rinkimai; 3)
atsistatydina i pareig; 4) mirta; 5)
Seimas paalina apkaltos proceso tvarka; 6)
Seimas atsivelgdamas LRK Teismo
ivad priima 3/5 vis Seimo nari bals
dauguma nutarim atleisti dl sveikatos
bkls.
4.LR Prezidento galiojimai.
Kompetencija krato apsaugoj ir usienio
politikoj.
Prezidentas
vyriausiasis
ginkluotoj pajg vadas, jis skiria Seimo
pritarimu kariuomens vad, suteikia
aukiausius karinius laipsnius. Priima
sprendimus dl mobilizacijos, karo
padties, ginkluot pajg panaudojimo,
bet toks sprendimas turi bti pateiktas
artimiausiam seimo posdiui patvirtinti.
Prezidentas sprendia usienio politikos
klausimus ir kartu su LRV vykdo usienio
politik.
Malon.
Pilietyb.
Valstybiniai
apdovanojimai. Prezidentas suteikia LR
pilietyb. Prezidentas pagal nuteistj
praymus teikia jiems malon. Malon gali
bti suteikiama iais bdais: 1) visikai ar i
dalies atleidiama nuo bausms; 2) neibt
laisvs atmimo dal pakeiiant velnesne
bausme. Prezidentas skiria valstybs
apdovanojimus nusipelniusiems asmenims.
5.Prezidento santykiai su statym
leidiamosios, vykdomosios ir teismins
valdios institucijomis.
Santykiuose su Seimu. Prezidentas yra
statymo leidybos proceso dalyvis. Jis turi
teis suaukti pirmalaikius Prezidento
rinkimus kai: 1) Seimas per 30 dien
nepriima sprendimo dl naujos Vyriausybs
programos pateikimo arba nuo naujos
programos pateikimo per 60 dien du
kartus nepritaria Vyriausybs programai; 2)
Vyriausybs silymu, jeigu Seimas
pareikia
tiesiogin
nepasitikjim
Vyriausybe. Naujai irinktas Seimas 3/5
vis nari bals dauguma gali paskelbti
pirmalaikius
Prezidento
rinkimus.
Pirmalaiki Seimo rinkim Prezidentas
negali skelbti, jei iki jo kadencijos pabaigos
liko maiau kaip 6 mn., arba po
pirmalaiki Seimo rinkim neprajo 6 mn.
Prezidentas
turi
statym
leidybos
iniciatyvos teis ir Seimo priimti statymai
sigalioja, kai juos pasirao ir oficialiai
paskelbia Prezidentas, iskyrus tam tikrus
atvejus.
Seimo
priimtam
statymui
Prezidentas gali per 10 dien arba
pasirayti arba grainti svarstyti i naujo,
nurodydamas prieastis. Jei per t laik
Prezidentas nesiima joki veiksm, tai
statymas sigalioja, kai j pasirao ir
oficialiai paskelbia seimo pirmininkas.
veikti Prezidento veto Seimas gali
priimdamas statym 1/2 vis Seimo nari
bals dauguma, o konstitucinius statymus
3/5. tokius statymus Prezidentas turi
pasirayti. LRK numatytais atvejais (karo,
nepaprasta padtis ir t.t.) Prezidentas aukia
neeilin Seimo sesij. Jis Seimui teikia
svarstyti Lietuvos banko, valstybs
kontrolieriaus
kandidatras.
Seimo
pritarimu skiria ir atleidia kariuomens
vad ir saugumo tarnybos vadov.
Santykiuose
su
Vyriausybe.
Seimo
pritarimu skiria ir atleidia M. pirminink,
paveda sudaryti vyriausyb ir tvirtina jos
sudt. Prezidentas priima Vyriausybs
atsistatydinim, prireikus gali pavesti
vienam i ministr eiti Ministro pirmininko
pareigas. Tarp seimo sesij prezidentas
esant btinumui sprendia ar leisti patraukti
Ministr pirminink ar ministr BA. Nors
ministrai yra atsakingi prezidentui, bet
alies vadovas nelaikomas Vyriausybs
nariu nei jos vadovu.

Santykiuose
su
teismine
valdia.
Prezidentas dalyvauja teism sudarymo
procese. Jis teikia Seimui Aukiausiojo
teismo teisj kandidatras ir io teismo
pirminink. Prezidentas taip pat teikia
Seimui Apeliacinio teismo teisj ir
pirmininko kandidatras. Jis atleidia ar
teikia Seimui atleisti teisjus. Dl teisj
paauktinimo, perklimo ar atleidimo i
pareig Prezidentui pataria Teisj taryba,
be ios institucijos pritarimo Prezidentas
negali priimti jokio sprendimo dl teisj.
Teisjo negali bti suvarytos teiss, jis
negali bti suimamas be Seimo, o tarp
Seimo sesij, be prezidento sutikimo.
Prezidentas teikia LRK teismo teisj
kandidatras, paskyrus visus teisjus
Prezidentas teikia i j Seimui pirmininko
kandidatr. Prezidentas gali kreiptis LRK
teism dl LRV akt prietaravimo LRK,
taip pat dl ivados ar nebuvo paeisti
statymai per Seimo rinkimus ir dl
tarptautini akt atitikimo LRK.
6.Prezidentas
ir statym
leidybos
procesas.
Prezidentui priklauso statym iniciatyvos
teis. Seimo priimtas statymas yra
teikiamas pasirayti prezidentui, kuris
pasiras statym, j oficialiai skelbia.
Prezidentas seimo priimt statym ne
vliau kaip per 10 dien turi pasirayti arba
grainti
pakartotiniam
svarstymui.
Prezidentas
graindamas
statym
pakartotiniam svarstymui turi nurodyti
prieastis dl ko jis nepasira.
7.Prezidento aktai ir j teisin galia.
Prezidentas vykdydamas savo galiojimus
leidia dekretus, kurie yra registruojami ir
skelbiami Valstybs iniose. Dekretus
taip pat pasirao: 1) dl diplomatini
atstov skyrimo M. pirmininkas; 2) dl
aukiausij
diplomatini
rang
suteikimo UR ministras; 3) dl
aukiausij karini laipsni suteikimo
M. pirmininkas; 4) dl nepaprastos padties
paskelbim M. pirmininkas; 5) dl
pilietybs suteikimo VR ministras. Taip
pat Prezidentas dl vidaus tvarkos
organizavimo
leidia
potvarkius.
Kontrasignacija tai Ministro pirmininko
ar kit ministr pareiga ne vliau kaip per 3
dienas pasirayti prezidento dekretus, o
atsakomyb u dekret tenka ne
Prezidentui, bet dekret pasiraiusiam
ministrui.
15 tema LR Vyriausyb
1.LR Vyriausbs sudtis ir formavimo
tvarka.
Vyriausyb- valstybs vykdomosios valdios
institucija. Tiesiogiai reguliuoja valstybs
vidaus gyvenim, vadovaudamasi statymais.
Vyriausybs struktra daniausiai yra
dvejopa: a) kai vyriausybs vadovas yra kartu
ir prezidentas; b) kai vyriausybs vadovas
skiriamas prezidento arba parlamento.
2.Vyriausybs programos svarstymas
Seime.
3.Vyriausybs galiojim laikas.
Vyriausybs galiojim grinimas ir
atsistatydinimas.
LR Kon bei kiti teiss aktai tvirtina, kad
vyriausyb galiojimus grina dviem
atvejais:
1.
po Seimo rinkim.
2.
po Prezidento rinkim.
galiojim grinimas turi skirting teisin
reikm. Po Seimo rinkim vyriausyb ne
tik privalo grinti turtus galiojimus, bet
ir atsistatydinti. Po Prezidento rinkim
Vyriausyb taip pat grina savo
galiojimus naujai irinktam Prezidentui,
taiau neturi atsistatydinti. LR Kon ir LR
Vyriausybs statymas tvirtina, kada
vyriausyb privalo atsistatydinti:
1) kai Seimas du kartus i eils nepritaria
naujos Vyriausybs programai.
2) kai Seimas, vis Seimo nari bals
dauguma, slaptu balsavimu pareikia
nepasitikjim
Vyriausybe
ar
M.
Pirmininku.
3) kai M. Pirmininkas atsistatydina arba
mirta.
4) po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja
Vyriausyb.
5) kai pasikeitus daugiau nei pusei ministr
ar po Prezidento rinkim M. Pirmininkas
negauna Seimo pakartotinio pritarimo.
4.Vyriausybs kompetencija.
5.Vyriausybs nari teisinis statusas.
6.Vyriausybs santykiai su Prezidentu ir
Seimu.
7.Vyriausybs parlamentin kontrol.
Interpeliacija
ir
nepasitikjimas
Vyriausybe.
Seimo sesijos metu ne maesn kaip 1/5
Seimo
nari
grup
gali
pateikti
interpeliacij M. Pirmininkui ar ministrui,
taip pat pateikti nutarimo projekt dl

nepasitikjimo
Vyriausybe.
Seimas,
apsvarsts M. Pirmininko ar ministro
atsakym interpeliacij arba Vyriausybs
atsakym nutarimo dl nepasitikjimo
projekt, gali nutarti, jog atsakymas yra
nepatenkinamas, ir daugiau kaip puss
Seimo nari bals dauguma slaptu
balsavimu pareikti nepasitikjim M.
Pirmininku, ministru arba Vyriausybe.
Pareikus nepasitikjim M. Pirmininku,
ministru arba Vyriausybe, M. Pirmininkas,
ministras arba Vyriausyb privalo t pai
dien atsistatydinti. Kai Seimas pareikia
nepasitikjim M. Pirmininku, atsistatydina
visa Vyriausyb. iuo atveju Prezidentas M.
Pirmininko pareigas paveda eiti kitam
Vyriausybs nariui, kol bus sudaryta nauja
Vyriausyb.
Kai
Seimas
pareikia
nepasitikjim ministru, Prezidentas paveda
eiti ias pareigas kitam ministrui, kol bus
paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras.
iuo atveju M. Pirmininkas ne vliau kaip
per 15 dien pateikia Prezidentui nauj
ministro kandidatr.
8.Vyriausybs darbo organizavimas.
9.Vyriausybs aktai, j rys, primimo
tvarka.
Vyriausybei teikiamus statym, nutarim ir
kit teiss akt projektus turi pasirayti
ministras. Vyriausybs staig teikiami
teiss akt projektai turi bti vizuoti
Vyriausybs priskirto ministro, o apskrii
virinink ir savivaldybi taryb teikiami
teiss akt projektai turi bti vizuoti
atitinkamos valdymo srities ministro. Teiss
akt projekt, apimani keli ministr
valdymo sritis, derinimo metu ikil
nesutarimai
paprastai
svarstomi
Vyriausybs
komitete.
Vyriausybs
posdyje svarstant teiss akto projekt,
prie tai aptart komitete, io komiteto
posdio pirmininkas informuoja apie
ministr susitarimus ar diskusij ivadas.
statym, Vyriausybs nutarim ir kit
teiss akt, Vyriausybs programos
gyvendinimo program ir normini teiss
akt koncepcij projektai rengiami,
svarstomi ir priimami arba statym ar
Seimo nutarim projektams pritariama
Vyriausybs darbo reglamento nustatyta
tvarka. Vyriausybs kancleris teikia
Ministrui Pirmininkui silymus dl
Vyriausybs
posdio
darbotvarks
sudarymo.
Vyriausybs
nutarimai
priimami
Vyriausybs posdiuose vis Vyriausybs
nari
bals
dauguma.
Vyriausybs
nutarimus pasirao M. Pirmininkas ir
atitinkamos valdymo srities ministras,
nepaisant to, kaip jis balsavo posdio
metu. Tais atvejais, kai nutarimas apima
kelias valdymo sritis, nutarim pasirao M
Pirmininkas ir ministras, vadovaujantis
nutarimo projekt pateikusiai ministerijai ar
vizavs nutarimo projekt. Vyriausybs
nutarimai pasiraomi Vyriausybs darbo
reglamento
nustatyta
tvarka,
jeigu
Vyriausyb nenustato kitaip.
16 tema Teismin valdia Konstitucinje
Teisje
1.Teismin valdia LR Kon.
1.Teisingum vykdo tik teismas;
2.Teisj nepriklausomumas ir j veiklos
teistumas;
3.K-jos virenybs principas;
4.Teis teismin gynyb;
5.Lygybs statymui ir teismui;
6.Valstybins proceso kalbos principas;
7.Galimyb apsksti ir perirti teismo
sprendim;
8.Valstybs atsakomyb u teismo klaidas.
2.Teismins valdios ypatumai.
Teismai
laikomi
tautos
steigta
savarankika valstybs valdia. Vykdydami
savo f-jas jie nra pavalds nei
leidiamjai, nei vykdomajai valdiai.
Leidiamoji
valdia
priima
st.,
nustatanius teism sistem, teism veiklos
principus, teism kompetencij, teisj
status. Vykdomoji valdia utikrina teism
veiklos materialines slygas, gyvendina
specialist rengimo programas, padeda
racionaliai panaudoti biudeto las. Abi
ios valdios dalyvauja formuojant teismus.
Teisminei valdiai bdingi specifiniai
poymiai ir f-jos. Teismins valdios
paskirtis utikrinti teiss viepatavim,
konstitucins
santvarkos
stabilum,
mogaus ir piliei teisi ir teist interes
apsaug. Tik teismas gali priimti
sprendim, kuriuo mogui atimama ar
apribojama laisv, konfiskuojamas fizini
ar juridini amen turtas, udraudiama
politins partijos veikla, panaikinamas
valstybs institucijos neteistas aktas ir kt.
Teismin valdia gyvendina teisingumo
vykdymo valstybje f-j. Tai pagrindin
teismins valdios f-ja, tvirtinta LRK. Jos

negali gyvendinti jokia kita valstybs

institucija ar pareignas, iskyrus teism.
Iskirtinis teismins valdios poymis jos
politinis ir socialinis neutralumas. Vykdant
teisingum pagrindin teismo pareiga
isprsti teisin konflikt. Ne maiau svarbi
yra valstybs institucij, padedani
vykdyti teisingum, veiksm teistumo ir
pagrstumo teismins prieiros f-ja.
Teismai
atlieka
arba
gali
atlikti
visuomenje ir kt. f-jas: teiss norm
aikinimo f-ja, kai kuriose valstybse
teismai atlieka teiss krimo f-j.
LR teismai.
Lietuvoje iuo metu veikia 4 pakop
bendrosios kompetencijos teismai: Lietuvos
Aukiausiasis
Teismas,
Lietuvos
apeliacinis teismas, apygard ir apylinki
teismai. J kompetencij nustato Teism
statymas ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo
statutas.
Apylinks teismas yra I instancija:
civilinms
byloms;
baudiamosioms
byloms; hipotekos teisj priskirtoms
byloms; administracini teiss paeidim
byloms. Nagrinti skundai dl kvotjo,
tardytojo ar prokuroro veiksm. Vykdo
ikiteisminio tyrimo teisjo funkcijas. Prie
apylinks teismo veikia hipotekos skyrius.
Hipotekos skyrius
registruoja turto
keitimus ir turto areto aktus, tvarko
hipotekos ir turto areto registr, priima
sprendimus dl skolos iiekojimo ir keisto
turto bei paskirsto iiekotas sumas
iiekotojams.
Hipotekos
skyriui
vadovauja, hipotekos teisjas. Hipotekos
teisjo pareigos kaip apylinks teismo
teisjo. Prie apylinks teismo dar veikia ir
teismo antstoli kontora. Teismo antstoliai
vykdo teismo sprendimus ir kitus statym
nustatytus vykdomuosius dokumentus. Jo
reikalavimai
vykdymo
procese
yra
privalomi visiems fiziniams asmenims ir
monms, staigoms bei organizacijoms.
Apygardos teismas yra I instancija
civilinms ir baudiamosioms byloms;
apeliacin instancija apylinki teism
sprendimams, nuosprendiams, nutartims ir
nutarimams.
Apeliacinis
teismastai
apeliacin
instancija byloms, kurias inagrinjo
apygard teismai.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra
vienintel
kasacin
instancija
siteisjusiems
teism
sprendimams,
nuosprendiams, nutartims ir nutarimams ir
sakymams perirti. ioje instancijoje
Baudiamojo proceso ir Civilinio proceso
kodeks nustatytais atvejais byl nagrinja
arba trij teisj kolegija, arba iplstin
septyni teisj kolegija, arba Lietuvos
Aukiausiojo Teismo plenarin sesija.
Administraciniai
teismai.
Lietuvos
administracini teism sistem sudaro
apygard administraciniai teismai, Lietuvos
vyriausias administracinis teismas.
Teismins valdios funkcijos.
Teismin valdia statym nustatyta tvarka
gali tikrinti statym leidiamosios ir
vykdomosios valdios priimam akt
teistum, sprsti ginus tarp valstybs
institucij, nagrinti piliei skundus dl
valstybs institucij ir pareign veiksm.
Teisminei valdiai bdingi visi valstybs
valdios pagrindiniai poymiai. Pagrindinis
ir svarbiausias poymis- tai privalomumas
paklusti ios valdios sprendimams.
Teismas priima sprendimus valstybs
vardu. Savo galia ie sprendimai prilygsta
statymams: jie yra privalomi visoms
valstybs
institucijoms,
staigoms,
organizacijoms, pareignams ir pilieiams,
j vykdymas garantuojamas valstybs
prievarta. Teismins valdios paskirtisutikrinti teiss viepatavim, konstitucins
santvarkos stabilum, mogaus ir piliei
teisi ir teist interes apsaug. Teismai
ginus
sprendia
nagrindami
baudiamsias, civilines ir administracines
bylas, grietai laikydamiesi statym
nustatytos teisminio proceso tvarkos.
Teismin valdi sudaro valstybje
veikianti teism sistema.
3.Teism veiklos konstituciniai principai
ir teism bei teisj nepriklausomumo
garantijos.
Procesinius teism veiklos principus
tvirtina procesiniai civiliniai, baudiamieji
ir administraciniai statymai. Konstitucijoje
tvirtinti ie bendrieji teism veiklos
principai:
1.Teisingum vykdo tik teismas.
2.Teisj nepriklausomumas ir j veiklos
teistumas.
3.Konstitucijos virenybs principas.
4.Teis teismin gynyb.
5.Lygyb statymui ir teismui.
6.Valstybins proceso kalbos principas.

7.Teismo proceso vieumo principas.

8.Galimyb apsksti ir perirti teismo
sprendim.
9.Valstybs atsakomyb u teismo klaidas.
4.Teisj konstitucinis statusas.
Teisjams suteikti ypatingi teismins
valdios atstovo galiojimai ir teis priimti
privalomus sprendimus, vienaip ar kitaip
lieianius ar keiianius konkretaus
mogaus gyvenim. Bendras konstitucinis
reikalavimas- teisjais Lietuvoje gali bti
tik LR pilieiai. Ne jaunesni kaip 25 met
asmenys. Turi bti nepriekaitingos
reputacijos
asmenys,
atitinkantys
profesinius reikalavimus. Teisju negali
bti asmuo, prie tai buvs teisju,
prokuroru, advokatu, notaru, policijos ar
vidaus reikal sistemos darbuotoju ir
atleistas u profesins veiklos paeidimus.
Teisjas negali bti skiriamas dirbti teisme,
kuriame teisju dirba jo sutuoktinis, vaikai,
tvai,
broliai,
seserys,
pusbroliai,
pussesers. Teisjai skiriami ir atleidiami
i pareig LR Kon ir statym nustatyta
tvarka.
Dl
teisj
paskyrimo,
paauktinimo, perklimo ar atleidimo i
pareig Prezidentui pataria- Teisj taryba.
LR
Kon
tvirtintos
nuostatos,
apibdinanios teisj status. Tai teisj
nepriklausomumas,
nekeiiamumas
ir
nelieiamumas.
Apribojimaiteisj
depolitizavimo
principas,
tvirtintas
(teisjas negali dalyvauti politini partij ir
kit politini organizacij veikloje).
Teisjas negali uimti joki kil renkam ar
skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos
ar kitokiose privaiose staigose ar monse.
Jis taip pat negali gauti jokio kito
atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim bei
umokest u pedagogin ar krybin
veikl. Kon ir teism statymai nedraudia
teisjams burtis teisj asociacijas ar kitas
organizacijas, atstovaujanias j interesams.
17 tema. Vietos savivalda ir vietos
valdymas
1.Vietos savivaldos samprata. Vietos
savivaldos modeliai. Savivaldos principai.
Savivaldybs institucijos- tai savivaldybs
taryba,
savivaldybs
valdyba
bei
savivaldybs meras, turintys vietos valdios
ir vieojo administravimo teises ir pareigas.
Savivaldybs institucijos yra atsakingos u
savivaldos teiss ir savo funkcij
gyvendinim bendruomens interesais.
Savivalda
Lietuvoje
gyvendinama
remiantis principais:
Atsakingumu rinkjams.
Gyventoj dalyvavimu tvarkant vieuosius
savivaldybs reikalus.
Savivaldybi
ir
valstybs
interes
derinimu tvarkant vieuosius savivaldybi
reikalus.
Savivaldybi institucij veiklos laisve ir
savarankikumu, vykdant sipareigojimus.
Bendruomens interes derinimas priimant
sprendimus.
Vieumu ir reagavimu gyventoj
nuomon.
Savivaldybs veiklos, priimam sprendim
teistumu.
mogaus teisi ir laisvi utikrinimu ir
gerbimu.
2.Vietos savivaldos institutas LR Kon.
3.Vietos savivaldos institucijos ir j
kompetencija. Vietos savivaldos institucij
santykiai
su
valstybs
valdios
institucijomis.
Savivaldybi funkcijos pagal veiklos
pobd skirstomos vieojo administravimo
ir viej paslaug teikimo. Vieojo
administravimo
funkcijas
vykdo
savivaldybs
taryba,
savivaldybs
kontrolierius, valdyba, meras, savivaldybs
administracija, kitos staigos, tarnautojai.
Viesias paslaugas teikia savivaldybi
steigti paslaug tiekjai. U savarankikos
kompetencijos galiojim vykdym meras ir
jo pavaduotojas yra atsakingi ir atskaitingi
tarybai. Savivaldybs institucij veiklos
klausimus galima skirstyti taip:
- socialins paslaugos gyventojams vietimas, socialin apsauga, sveikatos
prieira,
kultra
ir
laisvalaikio
organizavimas;
- komunalins paslaugos gyventojams bsto aptarnavimo paslaugos, vandens
tiekimas ir nuotek alinimas, vieasis
transportas, vietins reikms keli ir gatvi
tiesimas, tvarkymas ir prieira.
Tarybanenuolatin
atstovaujamoji
institucija, savo darb organizuoja per
sudarom komitet, komisij ir kit
institucij veikl. Tarybos struktr ir
veiklos tvark nustato tarybos veiklos
reglamentas. Antroji tarybos veiklos formatai komitetai. Jie sudaromi preliminariai
nagrinti, rengti ir teikti tarybai, merui ir

valdybai klausimus ir kontroliuoti, kaip

laikomasi statym ir vykdomi tarybos,
mero, valdybos sprendimai. Kontrols
komitetas priiri savivaldybs kontrols
institucij veikl. Taryba ne reiau kaip
vien kart per metus turi informuoti
gyventojus apie savo paios ir sudaryt
institucij veikl, alinti darbo trkumus,
gyvendinti
konstruktyvius
silymus.
Taryba:
1.renka bei atleidia mer ir mero
pavaduotoj;
2.sudaro komitetus, o nutarusi- ir valdyb,
administracin bei kitas komisijas;
3.mero silymu sprendia sekretoriaus ir
patarj pareigybi steigimo klausim;
4.nustato administracijos struktr, etat
skaii, darbo umokesio fond;
5.skiria
ir
atleidia
savivaldybs
kontrolieri bei jo pavaduotoj, nustato
jiems atlyginimus;
6.priima sprendimus dl savivaldybs
teritorijos suskirstymo seninijas ir
nustato j ribas;
7.tvirtina tarybos statut;
8.tvirtina mero bei kontrolieriaus veiklos
nuostatus;
9.nutraukia tarybos nari galiojimus prie
termin vietos savivaldybs tarybos nario
statuso statymo numatytais atvejais ir
tvarka;
10.tvirtina savivaldybs biudet ir jo
vykdymo apyskait;
11.kita
Valdyba. Valdybos nariai pagal pareigas
yra meras ir mero pavaduotojas, kiti nariai.
Valdybos veiklos forma- posdis. Ji
organizuoja savivaldybs biudeto projekto
rengim, nagrinja piliei praymus
atkurti nuosavybs teises gyvenamuosius
namus, skirsto gaut labdar, atlieka
statym nustatytas teritorij planavimo
funkcijas, nustato savivaldybs tarnautoj
skaii ir vykdo kitas personalo valdymo
funkcijas. Valdyba ne reiau kaip kart per
metus arba prireikus atsiskaito u savo
veikl tarybai. Valdybos kompetencija:
1) tarybai pavedus nustato kainas ir tarifus
u
savivaldybs
moni
teikiamas
paslaugas;
2) tarybai galiojus skirsto papildomas
savivaldybs biudeto las bei kitus
iteklius;
3) organizuoja teritorijos raidos analiz,
bendrj ilgalaiki socialini, kultrini,
investicini, demografini, ekologini ir
kit program projekt rengim;
4) organizuoja tarybos patvirtint program
gyvendinim savivaldybs teritorijoje;
5) organizuoja savivaldybs teritorijos ar
jos dali bendrj, pagal kompetencij
specialj ir detalj planavim, teritorij
planavimo dokument pakeitim ir
papildym rengim;
6) organizuoja teritorij planavimo
dokument reikalavim vykdymo kontrol,
nustato planavimo slygas ir reikalavimus
bendrajam, specialiajam ir detaliajam
planavimui, tvirtina kompleksin statybos
dokument su projektavimo slygomis Ir
reikalavimais, derina parengt statybos
projekt;
7) teikia tarybai sprsti arba pati sprendia
socialins ir gamybins infrastruktros
objekt projektavimo ir statybos klausimus,
priiri,
kad
bt
nustatyta
j
eksploatavimo tvarka, o prireikus atliekamos usakovo funkcijos;
8) sudaro ir teikia tarybai tvirtinti biudeto
projekt, biudeto vykdymo apyskait;
9) pagal tarybos patvirtintus nuostatus
sudaro specializuotus fondus, kontroliuoja,
kaip jie naudojami;
10) kita.
Meras.
Numato
tarybos
posdi
darbotvarkes, aukia tarybos posdius ir
jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos
komitet ir komisij veik, pasirao tarybos
sprendimus ir posdi protokolus. Meras
kartu su pavaduotoju organizuoja tarybos
sprendim gyvendinim. Meras, jo
pavaduotojas negali eiti joki kit renkam
ar skiriam pareig, dirbti jokiose kitose
valstybinse ar privaiose monse ir gauti
papildomai jokio kito atlyginimo, iskyrus
atlyginim u krybin veikl. Meras
tvirtina
savivaldybs
administracijos
padalini nuostatus, padalini etatus, per
savivaldybs administratori vadovauja
savivaldybs administracijos struktriniams
ir struktriniams teritoriniams padaliniams,
rengia prevencijos priemones, rpinasi
vieja tvarka ir gyventoj rimtimi,
organizuoja pirmin asmens ir visuomens
sveikatos prieir, vaik, jaunimo ir
suaugusij bendrj lavinim, socialini
paslaug ir kitos socialins paramos

teikim.
Mero
galiojimai
ir
kompetencija:
1.atstovauja arba galioja atstovauti kitus
asmenis tarybai ir valdybai teisme,
santykiuose su kitomis savivaldybmis,
valstybs ar usienio valstybi bei
savivaldos institucijomis, savivaldybs
gyventojais;
2.silo mero pavaduotojo, komitet,
komisij pirminink, kit tarybos sudarom
organ vadov kandidatras;
3.skiria ir atleidia administratori,
sekretori, patarjus ir seninus; tvirtina
sekretoriaus, patarjo ir senino veiklos
nuostatus;
4.sudaro ir teikia tarybai tvirtinti sutartis ir
susitarimus su savo ir kit savivaldybi
teritorijoje
esaniomis
monmis,
organizacijomis.
5.organizuoja vaik ir jaunimo bendrj
lavinim ir papildom ugdym, suaugusij
bendrj ugdym, rpinasi gyventoj
kultros
ugdymu,
bendrosios
ir
etnokultros puoseljimu;
6.organizuoja invalid, vieni nusenusi
asmen rpyb, prieir ir aptarnavim,
labdaros renginius, tarybos nustatyta tvarka
skirsto surinktas las ir aukas.
Savivaldybs kontrolierius. Kontroliuoja
savivaldybs biudeto naudojim ir vykdo
vidaus audito funkcijas. Atskaitinga
savivaldybs tarybai ir nesusijusi su
savivaldybs tarybos galiojim pabaiga. 5
metams. Savivaldybs kontrolieriaus
kompetencija:
1.vadovauja savivaldybs kontrolieriaus
tarnybai, priima darb ir atleidia tarnybos
kontrolierius ir kitus darbuotojus;
2.pagal
savo
kompetencij
leidia
sakymus;
3.teikia tarybai ivadas dl savivaldybs
biudeto vykdymo, dl nebiudetini l ir
fond naudojimo;
4.savo iniciatyva arba tarybos, jos
komitet, mero silymu organizuoja
patikrinimus bei revizijas administracijoje,
savivaldybs biudetinse staigose ir
organizacijose, savivaldybs monse, taip
pat tarybos silymu- akcinse bendrovse,
kuriose savivaldybei nuosavybs teise
priklauso ne maiau kaip pus bals
suteikiani akcij;
5.teikia tikrinam institucij ir moni
vadovams ivadas ir pasilymus dl
patikrinim ir revizij rezultat;
6.atlieka kitus veiksmus, utikrinanius
nustatyt paeidim paalinim.
Seninas yra savivaldybs pareignas
seninijoje. Senino kompetencija:
1) mero pavedimu rengia ir teikia mero
potvarki projektus seninijos klausimais;
2) teikia merui rekomendacijas dl
socialins globos;
3) teikia merui pasilymus dl savivaldybs
saugom teritorij ir kratovaizdio objekt
prieiros;
4) renka jo kompetencijai priskirtus
statistikos duomenis;
5) iduoda paymas seninijos gyventojams
dl j socialins padties;
6) kita
4.Vietos savivaldos institucij veiklos
teisins garantijos. Laikono tiesioginio
valdymo vedimo savivaldybs teritorijoje
pagrindai.
5.Vietinio valdymo teisiniai pagrindai.
Apskrities virininko ir vyriausybs
atstovo institucijos, j funkcijos ir
galiojimai.
Apskrities virininkas pranea Seimui ar
Vyriausybei apie valstybs valdymo
institucij padalini apskrityje veikl ir
sprendimus, jei jie neatitinka Lietuvos
Respublikos
statym,
Vyriausybs
nutarim arba paeidia piliei ar
organizacij teises. Apskrities virininkas
formuoja administracij ir jai vadovauja.
Apskrities virininkas negali eiti joki kit
renkam ar skiriam pareig. Apskrities
virininko udaviniai yra:
1) gyvendinti valstybs politik regionins
pltros, socialinio aprpinimo, vietimo,
kultros, sveikatos prieiros, teritorijos
planavimo,
paminklotvarkos,
ems
naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos
ir kitose srityse, vykdyti apskrityje
valstybines ir tarpregionines programas;
2)
koordinuoti
apskrityje
esani
ministerij ir kit Vyriausybs institucij
struktrini padalini veikl, taip pat
derinti savivaldybi vykdomj institucij
veikl, gyvendinant regionines programas;
3) numatyti prioritetines apskrities raidos
kryptis ir rengti programas.