ISSN 1822-6191
2010/1 (26)
Ekologiškos kultūros gidas / Eco-culture Guide
ŠIAME NUMERYJE:
Žvilgsnis į maisto kultą - 3 psl.
Kepame naminę duoną - 5 psl.
Kintuose nerimsta aistros dėl naftos - 10 psl.
Pokalbis su Viktorija Daujotyte - 11 psl.
Pagrindinis socialinis partneris
www.ozonas.lt – užsisakyk naujienas į el. p. dėžutę!
KURKIME ATEITĮ ATSAKINGAI!
Pauliaus Sadausko nuotrauka
Atspausdintas ant ekologiško popieriaus (100%
perdirbta makulatura), aplinkai nekenksmingais dazais.
Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk
Leidinio rėmėjai Respublikinis ekoprojektas draugams arba atiduok perdirbti.
SVARBU
Ketvirtadienis – naujasis
penktadienis. Jau kurį
laiką visuotinio skubėjimo
pasaulyje svarstoma gali-
mybė šiek tiek mažinti apsukas. Vie-
nas iš variantų – keturių dienų darbo
savaitė ir trijų dienų savaitgalis. 2008
m. JAV, Jutos valstijoje, apie 17 000
valdžios įstaigų darbuotojų pradėjo
gyventi kitokiu ritmu: nuo pirma-
dienio iki ketvirtadienio dirbama po
10 valandų, o penktadienį praside-
da savaitgalis. Atlygis nekito. Tačiau
skaičiuojama, kad toks režimas yra
kur kas sveikesnis aplinkai – „sutau-
pomos“ emisijos, nes mažiau laiko
praleidžiama kelyje, jau penktadienį
biuruose nebedega šviesa, neveikia
liftai, kompiuteriai išjungti... Statisti-
ka rodo, kad 82 procentai darbuoto-
jų norėtų likti prie tokio modelio.
www.boston.com
Koraliniai rifai gali at-
sistatyti. Manoma, kad
jei vidutinė metinė tem-
peratūra pakiltų daugiau
nei 2 laipsniais pagal
Celsijų, pradėtų balti ir žūti koraliniai
rifai. Anot mokslininkų, tai yra pačios
didžiausios žemėje egzistuojančios
gyvos struktūros. Exeter universiteto
tyrimų duomenimis, koralai, esantys
draustiniuose, turi šansų atsistaty-
ti. Tokios išvados gautos pustrečių
metų stebėjus pažeistus koralus.
Tačiau svarbu tai, kad atsistatymo
tendencija pastebėta tik saugomo-
se vietose, kur itin griežtai ribojama
žvejyba.
www.sciencedaily.com
Nauji telmologiniai
draustiniai. LR Vyriau-
sybė įsteigė septynis
naujus valstybinius tel-
mologinius draustinius:
Balandinės ir Baužaičių (Tauragės
apskr., Jurbarko r. sav.), Gaidžiabalės
samanynės ir Konstantinavos (Pa-
nevėžio apskr., Rokiškio r. sav.), Sa-
manių ir Velniabalės (Utenos apskr.,
Zarasų r. sav.) bei Rūdgirių (Kauno
apskr., Prienų r. sav.). Tokios rūšies
draustiniai steigiami teritorijose,
kur vyrauja pelkinės buveinės ir kur
reikia užtikrinti čia esančių gamtos
vertybių apsaugą, kad būtų išvengta
pelkių sunaikinimo. Dabar šalyje yra
45 telmologiniai draustiniai.
www.am.lt
Europoje gimsta ener-
gijos supertinklas.
Bendradarbiaujant devy-
nioms Šiaurės jūros kai-
mynystėje įsikūrusioms
valstybėms (Vokietijai, Prancūzijai,
Liuksemburgui, Švedijai, Airijai, Di-
džiajai Britanijai, Olandijai, Belgijai,
Danijai) kuriamas energijos iš atsi-
naujinančių šaltinių transportavimo
ir kaupimo supertinklas. Jis sujungs
Škotijos vėjo elektrinių parkus, Vo-
kietijos saulės energijos tiekėjus ir
hidroelektrines Norvegijoje. Planuo-
jama, kad povandeniniai itin stiprūs
tinklo kabeliai turėtų kainuoti apie
30 milijardų eurų.
Projektas tampa ES pažado iki 2020
metų 20 procentų energijos poreikių
patenkinti iš atsinaujinančių šaltinių
pamatiniu akmeniu.
www.alternative-energy-news.info
 2 / tema Ozonas 2010/1 (26) www.ozonas.lt

Kristina KUČINSKAITĖ
editor@ozonas.lt
Pauliaus Sadausko nuotrauka
Ir tavo gomurys kaip puikiausias vynas
Vertas to, kad mielasis skanautų,
Kad dantim ir jo lūpom sroventų.
[Giesmių giesmė 114]
Renkuosi kalbėti apie maistą ir mei-
lę. Bet iškart nuraminu (arba nuvi-
liu), kad nesiruošiu samprotauti apie
maisto skonio ir meilės skonio savy-
bes, t. y. afrodiziakų teoriją paliksiu
ramiai snūduriuoti tarp fantazijos ir
fakto patalų.
***
Valgis yra neatsiejama mūsų gyve-
nimo dalis. Būdami sotūs galime su-
sikaupti tiek darbams, tiek poilsiui.
Maitindamiesi sveikai apsaugome
save nuo galybės sveikatos sutrikimų
– kai kurių itin rimtų. Tą žino visi, juk
– ei! – žmonės valgo nuo tų laikų, kai
dar nebuvo tapę žmonėmis... Atrodo,
kad mus su maistu sieja neišardoma
ir nuostabi meilės istorija. Prasidėjusi
saikingais pašnekesiais su žolelėmis,
šaknelėmis, grybais, išsivysčiusi iki
daugiaaukščių sultingų barokiškų
patiekalų konstrukcijų ir galiausiai
evoliucionavusi į minimalistinį nou-
velle cuisine. Ta meilės istorija tęsiasi
įgaudama vis kitokių, įdomių, kartais
šokiruojančių niuansų.
***
Kadangi tai yra antras Ozono pusla-
pis, aišku, kad mano minčių srauto
tėkmė yra gana apkarpyta. Maistas ir
ekologija. Kokias šioje plotmėje ste-
biu verdant aistras? Juokais galėčiau
atsakyti, kad žalias. Bet nors žalia yra
viena mylimiausių mano spalvų, šioje
meilės istorijoje gyvybingą žalumą
gana dažnai gožia beprotiški šešėliai.
Meilės šilumą jaučiu tuomet, kai ži-
nau, kad maisto ruošyba namuose
yra ne varginanti prievolė, o būdas
atsipalaiduoti ir išlaisvinti savo kūry-
bingumą. Meilė ten, kur pasitikima
tradicija, kur ji praturtinama geriausia
pasaulio patirtimi (pvz., suvešėjusi sū-
rio imperija Dargužiuose). Meilė ten,
kur savas ir neužterštas pesticidais
daržas, kur ūkininkas yra palaikomas
vartotojų. Ji ten, kur žmogus mąsto,
ką deda ant lėkštės, ir žino maisto kai-
ną. Dažnai mūsų kalbinami autorite-
tai gręžiasi į senelių laikus. Ir man kyla
tas pats noras, kai pamenu savo mo-
čiutę, mokindavusią, kad jokiu būdu
negalima numesti duonos ant žemės,
kad negalima jos guldyti apvaliu pa-
viršiumi žemyn...
***
„Gana jausmingumo“, – įsivaizduoju
besijuokiančius jus. Sutinku ir nieko
nelaukus verčiu melodraminį, kartais
kraupius pavidalus įgaunančios mais-
to ir meilės istorijos lygmenį. Bene
prieš gerą pusmetį užtikau gana aršią
diskusiją anglakalbiame forume, ku-
rioje peštasi, ar ekologiškos sąmonės
žmogus (skolinuosi prof. V. Daujoty-
tės terminą)gali valgyti mėsą ir turėti
vaikų. Visai neseniai radau ir lietuvius
keliant klausimą „ar ekologas turi būti
vegetaras?“ Atkreipiu dėmesį į „turi“ –
žodis, nurodantis prievartą.
Svarstau, kur suklydau įsivaizduoda-
ma ekologinės sąmonės žmogų kaip
pozityvų, kūrybingą ir tolerantišką.
Kaip nubrėžti atsakingo elgesio ribas.
Juk savaime aišku, kad reikia kovoti
prieš „nešvarų“ maistą, prieš greitai
paruošiamus produktus, pusgami-
nius. Aišku, kad reikia remti vieti-
nius ūkininkus ir gamintojus, mokėti
suktis virtuvėje patiems. Bet ne visai
suprantama, kiek galima sau leisti
mėginti paveikti aplinkinius, ypač kai
nusitaikoma į visos mitybos grandi-
nės perorganizavimą...
***
Klausiate, kodėl teksto pradžioje
buvo citata iš „Giesmių giesmės“? Juk
įdomu pasvarstyti, kiek mūsų „žalė-
jančioje“ visuomenėje maistas gali
būti įkvepiantis, kai požiūris į jį tampa
pernelyg įtarus.

Remkite „Ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!

OZONAS 1 (26) „Ozonas“- tai pirmasis ir vienintelis Lie- vertybių formavimas, skatinant atsakingą Esame dėkingi remiantiems „Ozoną“. Mūsų duomenys
tuvoje nemokamas periodinis visuome- vartojimą, išteklių bei aplinkos tausojimą, Jūs taip pat galite tapti rėmėju. Susisiekite,
Vyr. Redaktorė
Kristina Kučinskaitė
nės aplinkosauginio švietimo leidinys, alternatyvių ir aplinkai draugiškų sprendi-
mų ieškojimą bei įgyvendinimą.
ir mes pasiūlysime Jums geriausias ben- paramai gauti:
skirtas ekologinių sprendimų, darnios dradarbiavimo sąlygas. Kontaktai: info@
editor@ozonas.lt raidos, ekologiškos kultūros plėtrai bei ozonas.lt Paramos gavėjo identifikacinis
Mob.tel: +37067135049 Vienas svarbiausių leidinio prioritetų – di-
atsakingos gyvensenos skatinimui. Kar- numeris (įmonės kodas):
tu tai pagrindinis informacijos bei ver- dinti visuomenės, viešo ir privataus sektorių Deklaruojate pajamas - paremkite „Ozo- 300125569
Numerio bendradarbiai:
tybinių orientacijų sklaidos įrankis, pa- atstovų bendradarbiavimą ir bendravimą, ną“.
Donata Radžiūnaitė
siekiantis dešimtis tūkstančių žmonių, paremtą asmenine atsakomybe, nepriklauso- Jei jūs deklaruojate metines pajamas, iki
Miglė Anušauskaitė Paramos gavėjo pavadinimas:
Benjamin Vautrin neabejingų ne tik asmeninei ekologijai mai nuo užimamų pareigų, socialinės padė- kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. galite
(sveikatai, artimiausiai aplinkai ir asme- ties, amžiaus bei išsilavinimo. paskirti 2 % pajamų mokesčio sumos.
VšĮ “Kultūros idėjų institutas”
Marijus Širvinskas
Eglė Kvas ninei gerovei), bet ir globaliai ekologinei
Vita Surdokaitė problematikai bei jos sprendimų paieš- Pagrindiniai leidinio tikslai – užmegzti, Nuoširdžiai dėkojame parėmusiems Registracijos adresas:
Karolina Liūtaitė kai, siekiant ne tik nežalojančios, bet ir vystyti ir palaikyti dialogą tarp eko entuzi- mus 2009 m. Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius
Jolanta Uktverytė atkuriančios pažangos. astų, visuomenės, valstybės ir verslo; siekti Iš Jūsų skirtų lėšų apmokėjome dalį spaudai
Giedrė Kaminskaitė-Salters atsakingos gyvensenos bei veiklos, ekolo- užsakyto popieriaus bei dalį spaudos darbų. Atsiskaitomosios sąskaitos
Agnė Toleikytė Leidinio misija – nuoseklus informaci- ginio sąmoningumo; mažinti vartojimą ir numeris LT28 7044 0600 0574 0636
Raminta Indrašiūtė jos skleidimas, visuomenės švietimas bei neigiamus jo padarinius.
Tomas Bedulskis

Kalbos kultūra:
Dainora Mozerienė
LEIDINIO „OZONAS“ IEŠKOKITE: „Eko studija“, Ozo g. 25 (p.c. „Akropolis“, „Coffee INN“, Laisvės al. 72 „Vero Cafe“ kavinėje, Aido g. 8 (p.c „Akro-
Maketas: priešais Maxima kasas), Konstitucijos pr. „Morkų šėlsmas“, Laisvės al. 78b-1 polis“)
VILNIUJE 16 (p.c. VCUP, IIIa. prie įėjimo)
Karolis Šumskas „Radharanė“, Panerių g. 187 „Eko studija“, Aido g. 8 (p.c „Akropolis“, IIa,
„Fortas“ ir „Forto Dvaras“ restora- „Ekologiški produktai”, Antakalnio g. 78 Ekologiškų prekių parduotuvėse: prie ledo arenos)
„Žalioji” rinkodara: nų tinkle: „Rasakila“, Vito Gerulaičio g. 1 PANEVĖŽYJE
„Sveiko maisto parduotuvė“, Savanorių
Vygantas Šulga Algirdo g. 17, Konstitucijos pr. 7a (p.c.
marketing@ozonas.lt „Žalia žalia”, Šv. Stepono g. 6 pr. 214 „Forto Dvaras“ restorane, Savitiškio g. 61
„Europa“), Konstitucijos pr. 26 (restoranas (p.c. „Babilonas“)
Mob.tel: +37068252400 „Weleda/Holos”, Užupio g. 4, Vito Gerulai- Organizacijose:
Terrazza, „Forum Palace“), Pilies g. 16, J. „OLLO grindys“ salone, Klaipėdos g. 143a,
čio g. 1 „MegaNet“ salone, Savanorių pr. 287
Teisinė pagalba: Kubiliaus g. 16, Saltoniškių g. 9 (p.c. „Pano- (p.c. „Babilonas II“)
„Eko Banga“, Gedimino pr. 9, IVa (p.c. Ge- „OLLO grindys“ salonas, Savanorių pr.
Karolis Paulavičius rama“), Ulonų g. 1, Ukmergės g. 369 (p.c. ALYTUJE
dimino 9) 290
„BIG“), Priegliaus g.1 „OLLO grindys“, Naujoji g. 50
„Eko karta” projekto koordinatorė: Kino teatras „Pasaka“: KLAIPĖDOJE
Ieva Malaiškaitė „Coffee INN“ kavinių tinkle:
Šv. Ignoto g. 4/3 Kavinėse: DRUSKININKUOSE
culture@ozonas.lt, Vilniaus g. 17, Trakų g. 7, Pilies g. 10, Gedi- „Forto Dvaras“, M.K. Čiurlionio g. 55
Mob.tel. +37067068342 Organizacijose: „Cafe Kubu“, H.Manto g. 10
mino pr. 9, Gedimino pr. 44, Didžioji g. 40,
„MegaNet“ salone, Laisvės pr. 105 „Cukrainė“, Žvejų g. 17 MAŽEIKIUOSE
Direktorius: Saltoniškių g. 9 (p.c. “Panorama”) „Tapo d’oro”, Sukilėlių g. 10 (Teatro aukš- „MegaNet“ salone, Draugystės g. 24-18
„OLLO grindys“ salonuose: Lukšio g. 32
Artūras Nečejauskas „Vero Cafe“ kavinių tinkle: tėje) JONAVOJE
(p.c. „Domus galerija“), Verkių g. 29, 3
info@ozonas.lt Trakų g. 2, J.Jasinskio g. 16 („Verslo trikam- Kitose vietose: „MegaNet“ salone, Vasario 16-osios g. 1
Mob.tel: +37069937833 korp.
pis“), Ozo g. 25 (p.c „Akropolis“) I.Simonaitytės viešoji biblioteka, BEI
„Šiaurės miestelio technologijų parkas”, J.
Kitose kavinėse: H.Manto g. 25 ekologiniuose renginiuose ir projektuo-
Leidėjas: Galvydžio g. 5/ Žygio g. 96, Vilnius
VšĮ Kultūros idėjų institutas „Balti drambliai”, Vilniaus g. 41 Organizacijose: se, konferencijose, seminaruose, susitiki-
„Saviraiškos studija“ (visapusio ankstyvo- muose, pas ekologiškus draugus, prenu-
Korespondencijai: „Cafe de Paris“, Didžioji g. 1 „Mokslo ir technologijų parkas“, H.Manto
Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius jo lavinimo centras), Kaštonų g. 1-12 meratorius, aukštojo mokymo įstaigose,
„Cozy”, Dominikonų g. 10 g. 84, Klaipėda
Buveinė: KAUNE mokyklose, savivaldybėse, ministerijose,
Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius, „Baraca“ vegetarinė kavinė, Šv.Ignoto g. 12 „OLLO grindys“ salonuose: Šilutės pl.
„Vero Cafe“ kavinių tinkle: savivaldybėse ir kt., o taip pat elektroniniai
tel./faks. (8 5) 273 5919, „Barbacan“ boulingas, Bokšto g. 19 105a, Baltijos pr. 6a,( p.c. „SBA Idėjos na-
Karaliaus Mindaugo pr. 49 (p.c „Akropo- leidinio numeriai PDF failais interneto sve-
„Jalta“, Vykinto g. 17A mams“)
Internete: www.ozonas.lt lis“), Laisvės al. 75, Vilniaus g. 43, Vilniaus tainėje www.ozonas.lt
„Le Boheme“, Šv. Ignoto g. 4/3 „Žvejonė“ ekologinis klubas, Taikos pr.
g. 18
„Mano guru“, Vilniaus g. 22/1 42-3
Tiražas iki 10 000 egz. Kitose kavinėse: Kviečiame prisijungti prie „Ozonosferos“,
ISSN 1822-6191 „ŠMC kavinė“, Vokiečių g. 2 ŠIAULIUOSE
„Forto Dvaras“ restorane, Baršausko g. Fortas“ ir „Forto Dvaras“ restora- teirautis info@ozonas.lt arba mob. tel.:
Leidžiamas nuo 2006 metų. „Sulčių baras“, Totorių g. 15
Leidinyje naudotos Flickr ir www.sxc.hu 66A (p. c. „Molas“) nų tinkle: 8 699 37833
„Radharanė“, Ozo g. 18
nuotraukos „Arbatinė/Sveikas maistas“, Laisvės al. Tilžės g. 109 (p.c. „Saulės miestas“), Pra-
Ekologiškų prekių parduotuvėse: 99A
Popierius iš perdirbtos monės g. 6 (p.c „Bruklinas“)
„Baroca“, Šv.Mykolo g. 14
makulatūros - Papyrus
Spauda - UAB „Druka” - žaliausia
spaustuvė

NESUSITIK
VĖŽIO
 Nuotr. Arno Usevičiaus

Ozonas 2010/1 (26) www.ozonas.lt Rubriką remia portalas Meniu.lt tema / 3

Maisto kultas kaip liga ir kaip pažangos variklis

(…) Panikovskis susigūžęs nubėgo į lauką ir grįžo, laikydamas rankoje šiltą kreivą gyvenimo būdą, o maistas jam buvo
agurką. Ostapas išplėšė jį Panikovskiui iš rankų sakydamas: tapęs vienintele ir pagrindine būties
– Nedarykite kulto iš valgio. prasme. Išgyti pastūmėjo vieno iš
Stephen autoritetų, ilgamečio vegano
Ir pats suvalgė agurką. (I. Ilfas, J. Petrovas „Aukso veršis“)
atradimas, kad užuot valgius ūglius
vienam, žymiai geriau su draugu pasi-
Remiantis tarptautinių žodžių žodynu, „kultas“ reiškia dalinti picą.
perdėtą ko nors garbinimą, idealizavimą. Taigi kyla
klausimas, ar galima maistą sureikšminti per daug, o Emociniai persivalgytojai
Visai kitokią reikšmę maistui teikia
jei taip, tai kada peržengiama riba? Tai visada aktualu asmenys, kuriems diagnozuojamas
po švenčių, kai (kaip pastebėjo užsienyje gyvenantis emocinio persivalgymo sindromas
dėdė) kas antrame lietuviškame spaudos leidinyje bei –teisingo
kai valgymas tampa nebe valios ir
pasirinkimo įrodymu, bet
televizijos programoje mokoma nepersivalgyti ar imtis trumpalaikiu nusiraminimu ar paguo-
skubių pagalbos priemonių taip nutikus. da. Šie asmenys, kaip ir sergantieji
Apžvelkime keletą situacijų, kai žmogus „gyvena tam, nuolatiniu persivalgymu ar bulimija,
gali būti lyginami su narkomanais.
kad valgytų“, ir nors dažniausiai mitybos sureikšminimas Joe Esposito straipsnyje „Ar esi prik-
turi ryškų neigiamą atspalvį, kartais maisto kultas gali lausomas nuo maisto“ mini keturias
priklausomybę sukeliančias maisto
būti laikomas net žmonijos pažangos varikliu. rūšis, kurios smegenis gali paveikti
panašiai kaip kokainas ar kai ku-
Donata RADŽIŪNAITĖ prieinama didžiajai visuomenės daliai rios kitos narkotinės medžiagos.
donata.radziunaite@yahoo.com ir smarkiai išsiplėtė. 1993-iaisiais, at- Tad galbūt reikėtų susirūpinti, jei
siradus vien maistui skirtam televiz- esate šokolado, pieno produktų, Jcoterhals nuotrauka
ijos kanalui bei šimtais išaugus garsių mėsos ar monosacharidų mėgėjas.
Maisto snobai virėjų skaičiui, snobų pranašumui Pagrindinėmis priklausomybę Maisto menas Maistas – pažangos variklis
Būtent taip internetiniame tinklapyje, iškilo grėsmė. Informacija, kurią sukeliančiomis priežastimis J. Es- Vienu iš maisto kulto palaikymo Aš vis tik laikausi nuomonės, kad ma-
pasivadinusiame kultūros snobų na- anksčiau žinojo tik jie vieni, daugeliui posito laiko daugelyje pasaulio būdų neperdėdami galime vad- istas – vienas gyvenimo malonumų
mais, apibūdinama viena iš žmonių tapo savaime suprantamas dalykas. vietų egzistuojantį maisto, turinčio inti įvairiausią produktų ar patiekalų ir sveikatos šaltinis. Dėl to jį galima
grupių, maistui skirianti didžiulį Vis dėlto, tikras snobas visada ras, kaip daug baltymų, angliavandenių ir vaizdavimą. Dažnai, žvelgiant į šiek tiek sureikšminti. O štai Michael
dėmesį. Maisto snobas pristatomas išsiskirti: nusipirkdamas restoranui riebalų, perteklių, o ypač jo per- kokybiškas maisto nuotraukas ar Pollan, pateikdamas įvairių tyrimų
kaip fanatiko, kliedinčio pamišėlio ir skirtą šaldytuvą, įsirengdamas rūsį dirbtas ir koncentruotas formas. stebint kulinarinę laidą, taip ir jauti duomenis, kalba apie tai, kad siekis
esteto derinys – asmuo, kuris net ir sūriui brandinti, ar, daugeliui namu- Yra produktų, kurių normalus kiekis išsiskiriant seiles. Svarbią vietą užima skaniai gaminti net gali būti laiko-
dirbdamas leidyboje ar teisinėje in- ose jau išmokus gaminti makaronus, nesuteikia ypatingo malonumo, ir meniniai filmai maisto tematika, mas pagrindiniu žmonijos pažangos
stitucijoje avi virėjo klumpes ir yra įvaldydamas prancūziškų ragelių tačiau perdirbant ir apdorojant maistą nes matant kaip teigiamai herojų gy- varikliu. Straipsnyje „Iš virtuvės ant
įsigijęs 8000 dolerių vertės dujinę kepimo techniką. išgaunamos savybės gali sukelti tikrą venimus veikia gurmaniškas maistas, sofos“ jis apžvelgia amerikiečių
viryklę su 6 degikliais ir specialiu Tada pastebima visiškai nauja maisto priklausomybę. Būtent šios priežastys sukyla didžiulis noras imtis gaminti visuomenės perėjimą prie vis labiau
padėklu, skirtu kepti ant ugnies. Jis snobų grupė, besidominti sąžininga iš dalies paaiškina, kodėl kai kuriems pačiam ar bent jau atidžiau rinktis apdoroto maisto, kai pietų ruošimą
pats ruošia patiekalų sudedamąsias prekyba, ūkininkų produkcija bei taip sunku palikti nebaigtą šokolado produktus ir patiekalus. Susirūpinti pakeitė konservų dėžučių turinio ar
dalis, yra baigęs grybų auginimo ekologine pusiausvyra. plytelę ar pasitenkinti vienu torto ir iš esmės keisti mitybą skatina nei- šaldytų picų atšildymas mikrobangų
kursus ir bendraudamas dažnai, lyg Norintiesiems nenusileisti ar sugebėti gabalėliu. Net ir suprasdamas, kad giamai šiandieninę maisto pramonę krosnelėje. Tai nutiko tada, kai
netyčia, užsimena apie savo garsiųjų su maisto snobais palaikyti pokalbį, reikėtų liautis, žmogus negali savęs vaizduojantys filmai. didžiųjų maisto koncernų naudojama
namų gamybos Kalėdinius saldumy- yra siūlomas specialus maisto snobo kontroliuoti, o produkto, kaip ir kai Produktų fotografavimas kartais reklama įtikino namų šeimininkes, jog
nus. Be to, toks asmuo kasdien kepa žodynas. Pavartę šią knygą galėsite kurių narkotikų, dozes norisi nuolatos tampa viena iš maisto meno formų. šildydamos skardinės turinį jos įdeda
kaimiškus raugintos tešlos kepaliukus lengvai atskirti tokius dalykus kaip didinti. Pavyzdžiui, „New York Times Maga- gana daug pastangų ir nenusižengia
iš pain au levain ruošinio, kurį naudoja romesco (iš Katalonijos kilęs padažas) zine“ žurnalistas Kevin Van Aelst, geros žmonos ar mamos prievolei
nuo 1996 metų. Vienu žodžiu, snobas nuo romanesco (brokoliai, panašūs į Anoniminiai persivalgytojai įkvėptas tokių menininkų kaip Tom gaminti pietus. Būtent todėl į daugelį
įdeda daugybę pastangų tam, kad koralus). 1960 metais Amerikoje buvo įkurta Friedman ar Andy Goldsworthy, mišinių pyragams reikia, pavyzdžiui,
skirtųsi nuo tavęs – įprasto maisto en- Anoniminių persivalgytojų draugija, nutarė išbandyti kiek ironišką meno įmušti kiaušinį, nes tada jautiesi, lyg
tuziasto. Maisto sureikšminimas kaip liga jos būstinė – Naujosios Meksikos būdą ir pristatė tokius eksperimentus, pats keptum savo pyragą. Tekste keli-
Tinklalapyje pristatomas maisto sno- Kenčiantieji nuo įvairių valgymo valstijoje. Overeaters anonymous kaip obuolys, vaizduojantis pasaulį, ar ama hipotezė, kad laiką, kurį anksčiau
bizmas, JAV pastebėtas po Antrojo susirgimų taip pat vienaip ar kitaip ir panašios organizacijos yra tikras piršto antspaudas, sukurtas iš cukraus žmonės praleisdavo gamindami, da-
pasaulinio karo, kai kareiviai namo sureikšmina maistą. Tačiau didžiausią įrodymas, kad maistas gali būti ir garstyčių... bar praleidžia žiūrėdami kulinarines
grįžo pametę galvas dėl prancūzų kultą iš jo daro vadinamieji ortorek- traktuojamas kaip narkotikas, o programas ir taip bent iš dalies paten-
virtuvės, o prie jų prisidėjo ir išaugęs į sikai. Atrodytų, tikslas maitintis anoniminių persivalgytojų naudoja- Norintiems profesionaliai rašyti apie kindami savo pirmykštį maisto gam-
Prancūziją vykstančių turistų skaičius. tik sveikai (pavyzdžiui, rinktis vien mos 12 žingsnių programos yra la- maistą rengiami specialūs mokymai. inimo poreikį.
Susiformavo turtinga, prancūzų natūralius, vietinės kilmės ir tinkamai bai panašios į anoniminių alkoholikų Štai, pavyzdžiui, seminare, kuris įvyks M. Pollan referuoja ir kitus autorius,
virtuvės sužavėta vidurinioji klasė, o paruoštus produktus) turėtų būti giri- grupėse taikomą metodiką. Vienin- 2010 m. vasario 13 d. Niujorke, bus ka- kurie maisto gaminimą traktuoja
drauge su ja išpopuliarėjo ir tokie lais- amas ir skatinamas, tačiau per didelis telis reikalavimas, taikomas organ- lbama apie tai, kokie pokyčiai vyksta kaip neatskiriamą žmogiškumo
valaikio leidimo būdai, kaip praban- dėmesys maistui gali būti pripažintas izacijos nariams, yra noras suval- arba yra numatomi maisto rašytojų dalį. 1773 m. škotų rašytojas James
gus gaminimas ar ėjimas į restoranus. ortoreksijos ligos požymiu. Šį terminą dyti potraukį maistui. Šiais metais sektoriuje, analizuojamos internetinių Boswell pirmasis iškėlė „žmogaus,
1960 metais išleista Julia Child knyga amerikietis medikas Stephen Bratman Anoniminių persivalgytojų draugija erdvių naudojimo galimybės bei kaip gaminančio gyvūno“ idėją.
įtikino amerikiečius, kad turint 36 sudarė iš dviejų graikų kalbos žodžių švenčia penkiasdešimtmetį, jai prik- aiškinama, kaip geriau užrašyti recep- Po penkiasdešimties metų „Skonio
laisvo laiko valandas namuose yra orthos – „teisingas“, ir orexis – „apeti- lauso 6500 grupių, pasklidusių 75-iose tus arba rašymą apie maistą paversti fiziologijoje“ prancūzų gastronomas
įmanoma paruošti Mousseline de pois- tas“. pasaulio šalyse. pagrindiniu pajamų šaltiniu. Jean-Anthelme Brillat-Savarin teigė,
son, Blanche Neige, žuvies putėsius, Vadovaudamas organiniam ūkiui kad būtent maisto ruošimas, skatin-
papuoštus austrėmis ir padengtus Stephen galėjo rinktis vien tik šviežius Ištrauka iš Anoniminių Interneto tinklapyje CITYOUT damas visuomenės progresą, mus
drebučiais iš tirštos grietinėlės, žuvies ir kokybiškus produktus. Siekda- persivalgytojų 12 žingsnių ma- pristatomas Skaniausių pa- pavertė tuo, kuo dabar esame. 1964
sultinio ir peletrūno. Tuo metu išaugo ir mas maitintis kuo sveikiau, jis liovėsi m. antropologas Claude Lévi-Strauss
virtuvinės įrangos prekybos imperija.
nifesto: saulio filmų top 10
valgyti daržoves, išrautas ar nuskintas 10. „Woman on Top“ („Topinė mo- aprašė daugelį kultūrų, kurios tiki, kad
Dėl to amerikiečiai galėjo įsigyti tokių ilgiau nei 15 minučių, kiekvieną kąsnį mokėjimas ruošti valgį simboliškai
1. Mes pripažįstame, kad esame teris“) (2000)
dalykėlių, kuriuos anksčiau reikėdavo kramtydavo 50 kartų, visada valgy- skiria žmones nuo gyvūnų. Nors an-
bejėgiai prieš maistą, o mūsų gy- 9. „Big Night“(„Didžioji naktis“)
vežtis iš užsienio (pavyzdžiui, specialių davo ramioje aplinkoje ir tik tol, kol tropologui maisto gaminimas tebuvo
venimai tapo nebevaldomi. (1996)
konditerijos skardų), o „New York užpildydavo pusę skrandžio tūrio. Po metafora, kai kurie tyrėjai šią idėją
2. Tikime, kad tik stipresnė už mus 8. „Chocolat“ („Šokoladas“) (2000)
Times“ pasirodė pirmieji restoranų metų tokio režimo Stephen jautėsi priėmė pažodžiui.
pačius jėga gali mus sugrąžinti į 7. „Ratatouille“ („La Troškinys“)
reitingai ir apžvalgos. Trumpai: sveikas ir stiprus bei, įtikėjęs savo 2003 m. Harvardo ekonomistai atliko
normalią psichinę būseną. (2007)
sveikai mąstantiems žmonėms vi- elgesio teisingumu, ėmėsi skatinti įdomų tyrimą ir nustatė, kad maisto
3. Priėmėme sprendimą perleisti sa- 6. „Tortilla Soup“ („Tortilijos sriuba“)
sus šiuos pokyčius traktuojant kaip draugus ir šeimos narius „atsiversti“. gaminimas namuose ir žmonių nu-
vus pasirinkimus ir gyvenimus Die- (2001)
gerą pramogą, susiformavo nauja Vis dėlto, po kurio laiko tokio gyven- tukimas yra tiesiogiai susiję. Maisto
vo (kuriuo tikime) rūpesčiui. 5. „Bella Martha“ („Tiesiog Marta“)
visuomenės grupė, besivaržanti tar- imo „poetiškumas“ ėmė blėsti, nes pramonė ne tik sumažino daugelio
<...> (2001)
pusavyje, kas iš jų „snobiškiausias“. pasirinktas mitybos būdas mediką produktų kainą, bet ir laiko jiems
12. Dvylikos žingsnių dėka patyrę 4. „Charlie and the Chocolate Fac-
atskyrė nuo daugelio socialinių dvasinį pabudimą, skleisime šią tory“ („Čarlis ir šokolado fabrikas“) pagaminti sąnaudas. Prancūziškos
Snobų plėtra susiėjimų, kurių metu būdavo ragau- žinią aplinkiniams, jaučiantiems (2005) bulvytės nebūtų mėgstamiausia
1970–1980 metais maisto snobų jami ne tokie „teisingi“ patiekalai. Be nevaldomą potraukį maistui, bei 3. „Babette’s Feast“ („Babetės puo- daržovė, jei jas reikėtų kepti pa-
akiratis išsiplėtė už Prancūzijos ribų, to, jis jau nesugebėdavo palaikyti taikysime apibrėžtus principus visu- ta“) (1987) tiems. O namuose ruošdami greitus
apimdamas kitų šalių bei visuomenės pokalbio, negalvodamas apie valgį ose savo veiksmuose. 2. „Eat Drink Man Woman“ (1994)
grupių virtuves. Iš kitos pusės, – tai tapo problema. Net ir supratęs 1. „Like Water for Chocolate“ („Kaip
kulinarinė laikraščių skiltis tapo režimo trūkumus, nemąstė apie kitokį nukelta į 4 psl.
vanduo šokoladui“) (1992)
 4 / tema Rubriką remia portalas Meniu.lt Ozonas 2010/1 (26) www.ozonas.lt

atkelta iš 3 psl.
užkandžius ar saldumynus, jų taip pat
tiek nesuvartotume. Taigi vienas iš
būdų amerikiečių visuomenei atsikra-
tyti antsvorio problemų yra iš naujo
atrasti maisto gaminimo malonumą.
2009 m. Harvardo mokslininkas Ri-
chard Wrangham „Ugnies gaudyme“
rašo, kad ėmus gaminti lengviau
virškinamą ir daugiau energijos
suteikiantį maistą buvo sudarytos
sąlygos augti žmogaus smegenims
bei trauktis žarnynui. Be to, daugelį
produktų galima vartoti tik tinka-
mai paruošus ir neutralizavus jų
nuodingą poveikį. Taigi, tinkamų
vartoti produktų pasirinkimas smar-
kiai išsiplėtė, o laikas, reikalingas pasi-
sotinti, sutrumpėjo, nes, skirtingai nuo
žolėdžių, žmogui nebereikėjo tokios
didelės aktyvios paros dalies praleisti
maisto rinkimui ir kramtymui. Visa en-
ergija galėjo būti nukreipta žmonijos
vystymuisi. R. Wrangham nuomone,
būtent maisto dalinimasis ir valgymas
kartu „prijaukino“ žmogų. Mokslinin-
kas teigia, kad amerikiečiams beveik
nustojus namuose gaminti maistą,
daugelis ima jausti tam nostalgiją.
Panašu, kad mėsos kepimas grilyje yra
toks populiarus vien dėl to, kad leidžia
priartėti prie žmonijos raidos ištakų.
Kulinarinės tradicijos kaip
terapinė priemonė
Turbūt kiekvienas sutiktų, kad skanus
ir gražiai pateiktas maistas papuošia
kiekvieną susitikimą, o tam tikrų
valgymo tradicijų ir ritualų laikyma-
sis leidžia įprasminti ypatingas pro-
gas. Daugelis tautų ir religijų turi tik
joms vienoms būdingų papročių,
susijusių su maisto ruošimu ir varto-
jimu. Įvertinusios ritualų ir tradicijų
svarbą, dvi rusų psichologės sumanė
panaudoti kulinarinius prisiminimus
sprendžiant šeimoje kylančias prob-
lemas. Kalbantis apie žmogui brang-
ias šeimos maitinimosi tradicijas ar
svarbius patiekalus galima nustatyti,
ko šią dieną asmeniui trūksta, kam
jaučiama nostalgija, o kam nepasiten-
kinimas. Be to, sugalvojus atgaivinti
vaikystėje ragautų valgių receptus,
dažnai iš naujo atkuriami ir santy-
kiai tarp šeimos narių. Pastebėta,
kad, šią metodiką taikant grupinėje
psichoterapijoje, lengviau sukuriama
pasitikėjimo, susidomėjimo bei tar-
pusavio palaikymo atmosfera. Kaip
tai pritaikyti praktikoje? Pavyzdžiui,
sužinokite, koks patiekalas kelia
nostalgiją jums brangiam žmogui, ir
išmokite jį pagaminti. Tuo parodysite,
koks jis / ji jums svarbus.
Tolesniam domėjimuisi:
http://www.snobsite.com/food_ex-
plained.php
http://www.orthorexia.com/;
http://www.asirpsichologija.lt/index.
php?id=308&category=10
http://w w w.enlivenatlanta.
com/2009/10/are-you-a-food-addict/
http://www.oa.org/
http://rsfoodwriters.posterous.com/
http://www.asirpsichologija.lt
Jcoterhals nuotrauka

Lietuvoje netrūksta geros duonos rūgštis, rūgštingumą reguliuojanti

Bulvių nemėgstu. Taigi lieka apsismilkyti smilkalais ir propaguoti rytietiškas vertybes su
ryžiais arba eiti parsinešti duonos. Duona yra kažkas, kas tinka visiems, išskyrus tuos, kurie
laikosi dietos ir todėl daug praranda (juokauju, bet jokiu būdu nesišaipau). Man duona yra
artima, susijusi ne tik su sviestu, bet ir su seneliais bei vaikystės prisiminimus užtvindžiusiais
javų laukais.
Eglė KVAS
Statistinis eksperimentas
Sumaniau labai paprastą ir
nepretenzingą vartotojo, šiuo atveju
– savo, tyrimą Klaipėdoje. Grįždama
iš darbo užsukau į pirmą pasitaikiusią
didesnę parduotuvę ir nufotogra-
favau visų tuo metu buvusių duonos
gaminių etiketes. Nesiėmiau lakstyti
po visus mieste esančius prekybos
centrus dėl paprastos priežasties –
vis tiek neapžvelgsiu visų duonos
gamintojų produkcijos. Grįžusi į
savo gimtąjį miestelį visada lieku
sužavėta vietinės kepyklos duona,
bet jos niekur kitur už rajono ribų
nerasi.
Norėjau pastebėti, ką galima rasti
statistinėje parduotuvėje. Juk ma-
isto produktus žmonės dažniausiai
perka artimiausioje parduotuvėje, o
ne laksto po visą miestą.
kur tikrai rasiu savo mėgstamą duoną.
Netrūksta natūralumo
Apžiūrinėti lietuviškų duonos
kepaliukų etiketes dažniausiai gana
malonu. Čia nedaug sudėtinių dalių ir
visos jos atpažįstamos kaip natūralios.
Aš visada noriau perku duoną, kurios
sudėtis tokia paprasta, kaip „eksperi-
mento“ metu parduotuvėje pirmosios
paimtos į rankas: „ruginiai ir kvietiniai
miltai, vanduo, cukrus, mielės, kmynai,
joduota valgomoji druska“. Kita ver-
tus, šiek tiek atbaidė kita, greta buvu-
si, – madinga ir gamintojų įvardijama
kaip „naujos kartos kvietinė duona,
skirta šiuolaikiniam vartotojui“. Tiesa,
išvaizda gana „europietiška“, duona
itin puri, šviesaus popieriaus pakuotė.
Bet sudėtis nekelia tokių asociacijų su
natūralumu kaip pakuotė: „kvietiniai
miltai, vanduo, ruginiai miltai, kviečių
dribsniai, kviečių grūdai, mielės,
cukrus, druska, avižiniai dribsniai,
augalinis aliejus, kviečių glitimas,
sėmenys, kukurūzų apdailai, salyklo
ekstraktas, emulsiklis natrio stearoil-
2-laktatas, antioksidatorius askorbo
medžiaga pieno rūgštis, konservantas
sorbo rūgštis“.
Nesinori išrašinėti visų, mano surinktų
duonos kepaliukų etikečių. Tie-
siog darau išvadas, kad 6 gaminių
sudėtinės dalys buvo visiškai
natūralios, 6 – su konservantais, an-
tioksidantais, emulsikliais ir pan.
Kadangi duonos sudėtis nėra toks
painus labirintas, kaip daugelio kitų
produktų, paprastam vartotojui nėra
sunku atsirinkti „švariausią“ rūšį. Re-
torinis klausimas: kam pirkti duoną su
priemaišomis, kai už lygiai tokią pat
(o kartais ir mažesnę) kainą galima
įsigyti natūralų kepinį.
Ekologinė geriau
Svarbu žinoti, kad miltai įprastinei
duonai yra gaunami iš tradicinio,
cheminėmis trąšomis besiremiančio
žemės ūkio. Tokiu būdu teršalų gali
likti maiste. Norint visiškai švaraus
gaminio rekomenduojama ieškoti
ekologiškų produktų. Jie žymimi
„Ekoagros“ ženklu. Lietuvos vartotojų
institutas skelbia, kad gaminant
ekologišką duoną „nenaudojami
sintetiniai maisto priedai (konserv-
antai, miltų apdorojimo medžiagos,
saldikliai ir kt.), genetiškai modifikuoti
produktai bei priedai. Pagrindinė
žaliava naudojama duonos gamybai
– javai, išauginti ekologinės gamybos
ūkyje. Juos auginant nebuvo nau-
dojamos cheminės trąšos, pesticidai,
genetiškai modifikuota sėkla. Gamy-
boje naudojami natūralios ferment-
acijos ar rūgimo procesai, draudžiama
naudoti cheminio apdorojimo būdus.“
Taigi, natūrali dar nereiškia, kad
ekologiška. Būtent pastaroji yra
švariausias ir sveikiausias pasirinki-
mas.

Pakankama pasiūla
Gal dėl to, kad buvo vakaras, lenty-
nas aptikau apytuštes. Taigi statisti-
nis vartotojas, tai yra aš, statistinėje
parduotuvėje rado ne tiek jau daug
– 12 duonos rūšių, šešių skirtingų
gamintojų. Kai suskaičiuoji, gal ir vi-
sai nieko. Matot, kaip esame išlepinti
pasiūlos...
Viena kepykla buvo vietinė, tai yra
„Klaipėdos duona“. Pora – mažesni
gamintojai: Radviliškio ir Joniškio
duoninės. Žinoma, gigantas „Vil-
niaus duona“. Aptikau vieną „Biržų
duonos“ kepaliuką ir porą – „Utenos
duonos“. Prisipažinsiu, šiek tiek nu-
sivyliau neradusi Plungės kepinių
(„Viči duona“), kurie visada vilioja
pasitikėjimą kokybe užtikrinančiu
„Ekoagros“ ženklu.
Dar galima pastebėti, kad skirtin-
guose prekybos centruose duonos
gamintojų pasiūla šiek tiek varijuoja.
Tad galima spėti, kad patyrę maisto
„ieškotojai“ žino, kur rasti pamėgtus
gaminius. Taip spėju dėl to, kad net Miglės Anušauskaitės nuotrauka
ir nelabai patyrusi – dažniauiai žinau,
Ozonas 2010/1 (26) www.ozonas.lt Rubriką remia portalas Meniu.lt tema / 5

Beveik viešas naminės duonos eksperimentas

Klaipėdoje gyvena daug baltų paukščių, daug laivų ir
kranų. Ten taip pat gyvena Andrius Sviderskis, kurį gali-
ma įvardyti kaip į saikingą slaptumą linkusį bohemišką
personažą. Vyriškis žavisi tiek foto, tiek videomenu. Bet,
mano nuomone, vieni gražiausių kūrinių, kuriuos kuria
Andriaus rankos, gimsta virtuvėje. Karts nuo karto sten-
giuosi pakliūti į svečių sąrašą, kad galėčiau pasidžiaugti
jo kulinariniais rojaus sodais.
Šįkart jis mane pakvietė į duonos kepimo iškilmes.
Negalėjau atsispirti, nors buvo gana vėlus vakaras, o
mane kamuoja žieminė miegligė...

Kristina KUČINSKAITĖ tikėtis, Andrius tvirtai įsitikinęs, kad

Editor@ozonas.lt
Istorinė duona
„Labiausiai mane žavi tai, kad tai iš
tikrųjų yra istorinė duona. Įsivaizduok,
galbūt jai du šimtai metų“, – rodyda-
mas stiklinę su balkšvu skysčiu pasa-
koja Andrius. Tas skystis yra privaloma
duonos dalis – raugas. Jis keliauja iš
vienų rankų į kitas, šitą Andrius gavo
iš savo giminaitės. Būtent raugas ir
yra tas senovės trupinėlis, nes galbūt
stiklinėje, kurią laikau rankose, tebėra
molekulės skysčio, kažkokios moters
atskirto nuo tešlos prieš šimtą metų.
„Mano namuose duonos kepimas yra
tikras ritualas, – sako Andrius ir iš ori-
ginalaus butelio pila taurelę stiprios
trauktinės. – Su čiobreliais, specialus
receptas, užmuša bet kokias gripo
bakterijas.“ Pridursiu, kad Andrius jau
daugelį metų kuria visokiausias trauk-
tines, kiekviena – su sava istorija ir
savybėmis. Bet tai – jau kita istorija.
Nuostatos ir mintys
Andrius visada kalba su užmoju.
Ir tuomet, kai virtuvėje jau sklinda
saldžiarūgštis, širdį kutenantis duo-
nos kvapas, jis įsijautęs mosuoja
rankomis ir aiškina, kad duonos kepi-
mas yra apgailėtinas, jei atliekamas be
meilės: „Svarbiausia įsileisti meilės ir
meno dvasią į širdį. Negalima remtis
vien receptu, niekada taip nedarau.
Kiekvieną kartą mano gaminys vis
kitoks, su vis kitokiais akcentais.“
Neapsieiname ir be kalbų apie lyčių
konfrontaciją virtuvėje. Kaip ir reikėjo
vyras kur kas geriau geba suktis aplink
puodus, „nes vyrai yra kūryba“, – teškia
aiškiai provokuodamas. Neužkimbu,
nes matau kaip raiškiai antakius pake-
lia jo mergina.
Maisto gaminimas Andriui – tobulas
atsipalaidavimas, geriausia poilsio
forma, gamindamas vaikinas visas at-
siduoda fantazijai. Žmogus ne visada
tą pajusi. Pauliaus Sadausko nuotrauka
Pigiau ir sveikiau
Anot Andriaus, duoną kepti namuo-
se yra pigiau, nei ją pirkti. O ir laiko
sąnaudos nėra didelės. Cepelinų
ruošimas trunkąs kur kas ilgiau. Ir
abu su mane lydėjusiu fotografu labai
emocionaliai ima postringauti apie
šiuolaikinės visuomenės ydas: „Kokios
dar laiko sąnaudos? Ką žmogus veikia
grįžęs namo? Žiūri televizorių, žaidžia
žaidimus, sėdi prie kompiuterio – bai-
siai prasminga veikla. Tereikia tiesiog
skirti keletą minučių, kad subertum
keletą saujų miltų, druskos, kmynų ir
užmaišytum tešlą... Jokių didelių laiko
sąnaudų“, – aistringai aiškino abu
vyrai.
O dėl sveikumo nereikia didelių
aiškinimų – jokių konservantų,
šviežia...
Andriaus duona kepė beveik porą
valandų, kiek tiksliai – negaliu pasaky-
ti, nes visai neprofesionaliai užsnūdau
(kalti akvariumai su apatiškomis
žuvelėmis). Bet žinote, nėra geresnio
būdo atbusti, kaip tas, kai tavęs laukia
šviežutėlė duonos riekė su tirpstančiu Pauliaus Sadausko nuotrauka
sviestu ant jos...

Receptas
Stiklinė raugo (Andrius pasiūlė būti bendruomeniškiems ir
patiems susirasti tuos, kurie gali pasidalyti turimu raugu),
2 kg kvietinių miltų,
2 stiklinės cukraus,
šaukštas druskos,
sauja kmynų,
1,7 l vandens.

Duona gaminama dviem etapais. Iš pradžių užmaišoma

pirminė tešla. Užvirusiu vandeniu užpilamos 4 saujos miltų,
kmynai, druska ir 1,5 stiklinės cukraus. Kai mišinys pravėsta,
į jį supilama stiklinė raugo. Tešla paliekama šiltai stovėti
dviem parom.
Po dviejų parų galima tęsti, kas pradėta. Tai yra: atsemti
stiklinę masės kitam kartui (atsidalijamas raugas), supilti
likusius miltus ir cukrų. Suminkyti ir palikti dar dešimčiai
valandų.
Kas tada? Tada tešla (ji yra skysta!) supilama į kepimo
skardą. Svarbu jos dugną iškloti kepimo popieriumi arba
pabarstyti miltais, kad neprikeptų.
Kepti apie pusantros valandos. Daugiau ar mažiau – kol
dailiai paruduos pluta. Pauliaus Sadausko nuotrauka Pauliaus Sadausko nuotrauka
 6 / tema
Mėsiška dilema trumpai
Vis dažniau girdimas posakis, kad valgydami mėsą mes
prisidedame prie klimato atšilimo, verčia susimąstyti ir
pasidomėti, kodėl taip sakoma. Ar aš privalau atsisaky-
ti mėsos, jei ekologinės idėjos ir gyvenimo būdas man
atrodo teisingas?
Agnė TOLEIKYTĖ
Kaip veikiamas klimatas
Kol mėsa pasiekia mūsų virtuvę, su-
naudojama daug energijos resursų –
reikia keliasdešimt kartų daugiau en-
ergijos, nei daržovėms ar grūdinėms
kultūroms užauginti. Gyvulių gan-
ykloms, fermoms, sojų laukams reika-
lingi dideli plotai, dėl to yra kertami
miškai – žemės „plaučiai“, nualinamas
dirvožemis. Mėsos pramonė yra atsak-
inga už 18 proc. ore esančių metano
ir anglies dioksido dujų. Netinkamai
tvarkomos gyvūnų išmatos, pašarams
užauginti ir pagaminti naudojamos
cheminės medžiagos teršia gruntin-
ius ir paviršinius vandenis. Dėl miškų
nykimo ir vandenų taršos stipriai
nyksta bioįvairovė.
Didžiulis kiekis
Šios problemos nebūtų, jei žmonės
mėsos vartotų saikingai. Tačiau
daugeliui mėsa – ne tik gardus
kąsnelis per šventes, bet kasdienis
mitybos produktas. Pasauliniu mastu
yra suvartojama 250 milijonų tonų
Kartą grįždamas namo Masanobu
Fukuoka nustebęs susimąstė, kaip
tokie didžiuliai ir gražūs medžiai gali
išaugti prastoje, uolėtoje žemėje?
Kodėl laukiniai ryžiai užauga gražesni
ir didesni už kultūrinius, auginamus
žmogaus? Suvokęs, kokie stiprūs
ir sveiki yra laukiniai augalai, vyras
pamanė, kad leidžiant augalams augti
taip, kaip jie nori, nesikišant ir nenau-
dojant cheminių trąšų, pasaulį būtų
galima pamaitinti neteršiant Žemės.
Neturėdamas jokių kitų būdų įtikinti
Rubriką remia portalas Meniu.lt
mėsos per metus. Didžiausius kiekius
vartoja išsivysčiusios šalys. Progno-
zuojama, kad iki 2050 metų planetos
gyventojų skaičius išaugs nuo 6,5 iki
9 milijardų, kartu padvigubės mėsos
poreikis. Jau dabartiniam poreikiui
patenkinti labai didelius žemės plo-
tus užima gyvūnų fermos ir grūdinių
kultūrų, skirtų gyvuliams šerti, laukai.
Jei šiuos plotus tektų žymiai didinti,
iškiltų klimato katastrofos grėsmė, nes
mėsos pramonė laikoma ekologiškai
žalingiausia iš visų pramonės šakų.
Ateities prognozės
Išvardytų problemų užtenka, kad
suprastume, jog mėsos pramonė,
kokia ji yra dabar, negali plėstis. Ide-
aliausias sprendimo būdas – mėsos
atsisakyti. Tačiau tai utopinė mintis ir
nelabai tikslinga. Kad mėsos pramonė
nesiplėstų tokiais tempais, reikėtų
laikytis vartojamo scenarijaus: daug
– mažai – visiškas atsisakymas. Prie
šio scenarijaus išsipildymo turėtų
prisidėti kiekvienas žmogus. Kiekvi-
enas iš mūsų turėtume apgalvoti ir
įvertinti savo poreikius, vartojimą ir
žmones savo teorijos teisingumu,
Masanobu pabandė įrodyti praktiškai.
Taigi įkūrė savo ūkį ir pradėjo mokyti
savo atrasto gyvenimo būdo Shikoku
saloje, Pietų Japonijoje. Ir tai M. Fuku-
oka daro jau beveik 50 metų! Viena
garsiausių, visame pasaulyje žinoma,
jo ūkininkavimo praktiką pristatanti
knyga yra „Vieno šiaudo revoliucija“
(One straw revolution).
Japono rezultatai – be jokių investicijų,
išskyrus sėklas ir rankų darbą, gauna-
vartojimo pasekmes. Štai ir paprastas
atsakymas.
Ekologinė gyvulininkystė
Išeitis norint mėgautis kokybiška
mėsa ir nedaryti poveikio aplinkai
– ekologinė gyvulininkystė. Mėsa iš
ekologinių ūkių yra kokybiška – joje
gausu A, B, D vitaminų, mineralų, ka-
lio, natrio, baltymų. Gyvūnas tokiame
ūkyje yra auginamas nenaudojant
Masanobu Fukuoka
„Vieno šiaudo revoliucija“
Masanobu Fukuoka yra japonas ūkininkas. Dirbdamas muitinėje importuojamų
augalų sveikatos inspektoriumi pradėjo mikrobiologo karjerą. Tuomet, būdamas
25 metų, nusprendė viską mesti ir ėmėsi kurti savo ūkį, remdamasis „laukinio
ūkininkavimo“ principais.
mas 20 procentų didesnis derliaus
produktyvumas nei traktoriais ir
trąšomis ginkluotų kaimynų. Tiesiog
meti sėklas į žemę ir stebi jų augimą. Be
cheminių trąšų ir organinių priemaišų
augalai negali „sau leisti“ būti tingūs,
tad auga stipresni, su tvirtesnėmis
šaknimis. Dėl to išvengia nemažai
ligų. Metai po metų pati žemė tam-
pa turtingesnė dėl natūralių augalų
atliekų puvimo procesų ir purenančio
šaknų darbo, kai jos rausiasi vis giliau
į dirvą. Ir jokių pastangų naikinant
kenkėjus: juos sudoroja stambesni
kenkėjai ar paukščiai. Aišku, kenkėjai
neišnyksta per vieną dieną, tačiau lei-
dus pasidarbuoti gamtos plėšrūnams
užuot naudojus cheminius insekticid-
us, rezultatas yra patikimas, darnus ir...
nemokamas.
Masanobu Fukuoka knyga nėra vien
tik neįprasto ūkininkavimo praktikos
gidas. Joje kalbama apie specifinį
gyvenimo būdą, kurio filosofiją
gana paprasta paaiškinti: nedaryk
nieko daugiau, negu darytų Gamta,
gerbk Gamtos ciklus, neark ir kitaip
nepažeisk dirvos... Tokia filosofija
atskleidžia nemažai įdomių dalykų
apie gyvenimą. Štai ką Fukuoka sako
apie maistą. Anot jo, maistą galima
skaidyti į keturias kategorijas:
Tingus (arba lengvas) maistas –
tas, kurį renkamės pasyviai, dėl savo
įpročių. Tokio maisto pavyzdžiai yra
įvairūs greiti užkandžiai, šokoladas,
augimą skatinančių maisto medžiagų,
hormonų, jam suteikiamas pakanka-
mas plotas, rūpinamasi sveikata. En-
ergija gaunama iš atsinaujinančių
šaltinių, arba susidaręs gyvulių mėšlas
panaudojamas kaip žaliava energijai
gauti. Pašarai gyvuliams auginami be
pesticidų.
Mėsa iš ekologinių ūkių yra brangesnė
nei užauginta pramoniniame ūkyje.
Bet renkantis kokybę, o ne kiekybę,
greitai paruošiami pusgaminiai ir pan.
Žmogus blaškosi tarp vaizduotės ir
nusivylimo ir tikisi, kad pats daro pa-
sirinkimus, tačiau taip nėra.
Standartinis maistas – valgomas
vien tam, kad būtų patenkintas alkio
jausmas, kad žmogus pasotintų
biologinį poreikį. Maistui neteikia-
ma daug reikšmės – svarbu, kad jis
pasotintų. Tai bet kurie įprastiniai
pietūs – kepsniai, guliašai, salotos,
sriubos...
Sudvasintas maistas – pasirenka-
mas idealistiniu filosofiniu būdu, kai
svarbu asmeninės vertybės, gamtos
įstatymai ir, žinoma, kiekis. Taip mai-
tinasi vegetarai, ekologiško maisto
mėgėjai, tofu ir sojos pieno gerbėjai.
Natūralus maistas – toks, kuris val-
gomas, nes kūnas ir siela žino jį es-
ant teisingą pasirinkimą. Šiuo atveju
protas nedaro jokios įtakos, nes
kūnas renkasi, priklausomai nuo gy-
venamosios aplinkos. Maistas niekaip
nemodifikuojamas, o valgomas toks,
kokį jį pateikia Gamta. Pavyzdžiui,
žemuogės ir grybai – jei gyvenama
miške; arba ryžiai, rugiai ir miežiai, jei
žmogaus vardas Masanobu Fukuoka...
Akivaizdu, kad gyvenant mieste
praktiškai neįmanoma pakliūti į
ketvirtąją kategoriją. Nesigėdykite dėl
to, turbūt tik Fukuoka pakliūna į ją. Gal
tokią maisto kategoriją ir išskyrė tik
todėl, kad nerado, kur įtalpinti save.
Taigi, galima nusiraminti ir susitarti,
kad išties natūralų maistą renkasi tik
Ozonas 2010/1 (26) www.ozonas.lt
Kristinos Kučinskaitės nuotrauka
būtų galima kainų skirtumo nepajusti.
Tačiau realybė yra tokia, kad da-
bartiniams mėsos poreikiams pat-
enkinti neužtektų ekologiniuose
ūkiuose užaugintų gyvūnų. Jei
kiekvienas žmogus pagalvotų apie
darnią mitybą, sumažintų savo mėsos
poreikį ir dažniau vartotų vaisių,
daržovių, grūdinių kultūrų, nereikėtų
tiek žalingų masinės gyvulininkystės
plotų.
paruošė: Benjamin VAUTRIN
Fukuoka ir visi gyvūnai (išskyrus kates
bei šunis, kurie dažnai mėgsta sal-
dumynus ir žemuogių skonio pelytes).
Manau, kad aš pats priklausau trečiai
kategorijai, bet kartu ir antrai, nes
mėgstu guliašą ir neturiu daug pinigų.
Na, o dėl meilės vynui ir sūriams
dažnai atsiduriu pirmojoje kategori-
joje.
Fukuoka kategorijas išskyrė
kalbėdamas apie maistą, tačiau
peržvelgiant savo pomėgius, žinias,
kultūrą, santykius, jas galima adap-
tuoti savo gyvenimui. Tai – naujas
šriftas jam perskaityti.
O kad nebūtumėte nusiminę, kad
skaitėte apie rytietišką mąstymą
ir negavote jokio patarimo iš seno
išminčiaus, tuoj pasakoju trumpą
istoriją:
Daugelį metų varlės gyveno be Kara-
liaus. Vieną dieną jos paprašė Dievo:
„Duok mums Karalių“. Dievas joms
davė rąstą. Varlės juokėsi iš kvailo
medžio gabalo, manė, kad šis Karal-
ius nėra pakankamai geras joms. Tad
pasakė Dievui: „Norime šviesesnio ir
didesnio Karaliaus“. Joms davė gervę.
Gervė surijo visas varles.
Masanobu Fukuoka
„The one straw revolution“
226 p. Rodale press, London - 1978 m.
Ozonas 2010/1 (26) www.ozonas.lt Rubriką remia portalas Meniu.lt tema / 7

Sklandus dialogas su ūkininkais Prancūzijoje

Žmonėms tiesiog pabodo pirkti nuobodžius ir vienodus produktus iš prekybos
centrų. Taip pat jiems pabodo laukti, kol šalies valdžia imsis kokių nors priemonių,
kurios paskatintų ūkininkų integraciją į prekybos rinką. Taip Prancūzijoje paprast-
iems žmonėms kilo puiki žemės ūkį palaikančios asociacijos AMAP (Associations
pour le maintien d’une agriculture paysanne) idėja.
Karolina LIUTAITĖ pasiūlyti kiekvienas sezonas. Gyven- stydamas apie AMAP privalumus,
tojams reikia prisitaikyti prie kintančio pastebėjo, kad organizacija atlieka ir
Benjamin Vautrin iš Rennes miesto derliaus ciklo – tai reiškia, kad sausį edukacinę veiklą, supažindindama
Prancūzijoje yra vienas iš daugelio negausi pomidorų. Bet ūkininkai žmones su jų regionui būdingomis
žmonių, kuriuos norisi vadinti įsipareigoja, kad krepšelį sudarytų daržovėmis ir sudarydama sąlygas
utopistais (kaip jį vadina baltarusė bent penkių skirtingų rūšių daržovės. paįvairinti meniu. „Dabar suprantu,
žmona). Pats vyriškis džiaugiasi AMAP „Kai mano tėvai nusprendė tapti AMAP kad gyvenimas buvo nuobodus su
atsiradimu savo šalyje ir mano, kad nariais, šiek tiek baiminomės, kad teks nuobodžiu maistu“, – šypteli vyriškis.
tai puikus pavyzdys kitoms šalims. valgyti vien bulves ir kopūstus, tačiau Jungdamiesi į organizaciją, žmonės
Aplenkiant politines institucijas ir klydome“, – juokiasi Benjamin, prisi- baiminasi ir to, ar ūkininkų pristato-
net nesistengiant belstis į kietakakčių mindamas bendravimo su organizaci- mas krepšelis bus pakankamas. O jo
prekybos centrų savininkų savimonę ja pradžią: „Pasirodė, kad yra tiek daug visai savaitei pakanka trijų asmenų
sukurtas judėjimas, kuris stiprina tie- įvairių, iki tol net nežinotų daržovių, šeimai. Dažniausiai mokamas apie 30
sioginius augintojo-gamintojo-varto- kurias galima valgyti žiemą.“ eurų mokestis. Viską suskaičiavęs Ben-
tojo santykius. Taip tvirtinamas šalies AMAP ūkininkai stengiasi suvilioti jamin pastebėjo, kad AMAP kaina kur
žemės ūkis, pasitikėjimas juo, kuriama klientus ne tik ekologiškomis, bet kas palankesnė nei prekybos centre.
žmonių, mylinčių savo šalį ir tai, ką ji ir neįprastomis daržovėmis, kokių Jau baigiant pokalbį, vyriškis pridūrė,
gali pasiūlyti, bendruomenė. paprastai negalima gauti prekybos kad AMAP buvo tik pradžia. Žmonės,
centruose. „Pamenu, per vasarą para- supratę, kad gali savarankiškai
AMAP veiklos principas gavome kokių penkių rūšių pomidorų susikurti patikimą maisto tiekimo
Įsteigus Žemės ūkį palaikančią – įspūdingiausi buvo violetiniai. tinklą, pradėjo jį plėsti: „Šalia kaimo,
asociaciją, sudarytas ūkininkų sąrašas, Parduotuvėje jų nėra, nes prekeiviams kuriame gyvena tėvai, yra kepėjas,
susisiekta ir susitarta su jais. Kiekvi- patogiau parduoti vienodus raudonus kuris kepa ekologišką duoną
enas asociacijai priklausantis žmogus ir apvalius pomidorus“, – sakė Ben- senoviškoje krosnyje, pagal senuosius
moka tam tikrą nustatytą mokestį. jamin. receptus. Vienas mūsų kaimynas kartą
Pinigai keliauja ūkininkams (mokama per savaitę nuvažiuoja pas jį ir parveža
„kontrakto“ pradžioje, kad pinigai ūkį Ūkininkų įsipareigojimas apie 15 kepalų duonos visiems kaimy-
pasiektų iškart) ir kiekvieną savaitę jie Įstodami į organizaciją ūkininkai nams. Panašiu būdu perkame pieną ir
atvyksta į sutartą vietą su paruoštais pasirašo „moralinį kontraktą“, ku- jo produktus iš kito ūkio.“
produktų krepšeliais, kurie išdalijami riuo pasižada vykdyti tik ekologišką
asociacijos nariams. veiklą – nenaudoti jokių cheminių
Žmonės, gaunantys krepšelius, iš an- trąšų. Svarbu ir tai, kad gerbiamas Tolimesniam domėjimuisi:
ksto nežino, koks bus pastarųjų tur- gamtos ciklas, žmonės pratinami http://www.reseau-amap.org/ Nicolas Sauvage nuotrauka
inys. O jis sudaromas pagal tai, ką gali prie sezoniškumo. Benjamin, svar-

Sveiko maisto oazė “RadharANĖ”

Matyt apie nieką nėra prirašyta tiek skirtingų rekomendacijų, kaip apie sveiką lauso nuo valgomo maisto – vaisių, suteikti ramybę sielai ir saugoti nuo
grūdų, pieno. įvairių ligų.
mitybą. Gal nevalgyti riebalų? O gal vengti baltymų? Riboti angliavandenių kiekį? Pasirinkus tinkamus produktus ir
Mesti valgyti visus saldumynus, atsisakyti druskos, pieno? Ar tada būsime sveiki?.. prieskonius, kurie suteikia patieka- “Radharanė” – dovana gurmanams.
Kiekvienas žmogus yra individualus, todėl vargu ar galima rasti universalų mitybos lams nepakartojamą skonį ir visiškai Restoranai įsikūrę Vilniuje ir Kaune. Tai
atstoja maisto papildus ir vaistus, gali- tikras atradimas sveiko, pikantiško ar
receptą. Tačiau kiekvienam svarbu, kad maistas būtų kokybiškas: neužterštas, ver- ma atrasti naujų džiaugsmo šaltinių tiesiog kitokio maisto mėgėjams. Be
tingas maistine bei energetine prasme, skanus ir padedantis tausoti sveikatą. savyje. Tuo įsitikinsite pabandę to, tai galimybė paragauti patiekalų,
vegetariškos “Radharanės” virtuvės kurių receptams apie 5000 metų.
Puiki alternatyva ieškantiems virtuvė Rytų kraštuose yra žinoma ir gam reikia pradėti nuo savęs. Tačiau patiekalų. Nežinančiam bus sunku
teisingo mitybos sprendimo yra praktikuojama jau tūkstančius metų. sveikesnio gyvenimo siekimas daug patikėti, kad juose nėra mėsos, žuvies Užs. Nr. 03/10
ajurvedinė virtuvė. Ji idealiai tinka Tenykščiai išminčiai Rytus lygina su kam asocijuojasi su draudimais, susi- ir kiaušinių. Pagal senuosius vedose
Vakarų pasaulio žmogui, kamuo- luošu žmogumi, o Vakarus – su aklu. laikymais. O tai dažniausiai nekelia pateikiamus receptus “Radharanėje”
jamam daugybės įvairiausių ligų. Ši Ne paslaptis, kad norint būti laimin- entuziazmo, tad kasdienybė ir toliau ruošiami įspūdingi patiekalai, ku-
teka sena vaga. rie, kaip tvirtino Rytų išminčiai, gali

Jogai, sportui, gamtai randame vis

mažiau laiko, nes „reikia“ baimintis dėl
skolų, drebėti dėl etatų ir atlyginimų
mažinimo. Laisvalaikiu ieškoma „at-
sipalaidavimo“, kuris vėliau dažnai
atveda pas gydytojus, kad padėtume
toliau klestėti farmacijos imperijai.
Senovės išminčiai numatė, kad šių
laikų žmogaus gerovės standartu
bus laikoma galimybė pasotinti savo
pilvą. Ir iš tiesų – paradoksalu, tačiau
šiais finansinio nepritekliaus laikais
vis daugėja sergančiųjų virškinamojo
trakto ligomis. Juk dažnai, kai mums
sunku, pirmiausia pagalvojame apie
kokį nors patiekalą, kurį suvalgius
bent trumpam pajustume paguodą.
Rytuose žinomos trys būsenos, už
kurias atsakingas maistas, pertei-
kiantis energiją mūsų sąmonei. Tai:
neišmanymo būsena, kai žmogus
piktas ir agresyvus – nuo toksinių
medžiagų maiste, gyvūnų mėsos; tin-
gumo, pavydo, noro pakenkti kitiems
būsena, kurią sąlygoja aštrus mais-
tas. Na o kūrybingumas ir siekis būti
Warriorgrrl nuotrauka geresniems, manoma, taip pat prik-
 8 / energetika
Saulės energijos panaudojimas buityje
Dažnai straipsniuose apie saulės energijos naudojimą
spekuliuojama idėjomis apie galimą saulės spinduliuotės
prisijaukinimą nacionaliniu pramoniniu mastu. Paprastam
vartotojui tokia informacija gali būti tiesiog neaktuali. Juk
kiekvienam norisi žinoti, kaip galima prisidėti prie planetos
išsaugojimo mažais kasdieniais darbeliais. Galima pasodinti
medį. Pakeisti elektros lemputes. Naudoti drobinį pirkinių
maišelį. Arba galima naudoti saulės energiją buityje.
Vita SURDOKAITĖ
vitasurdokaite@gmail.com
Kas tie saulės prietaisai?
Tai gali būti įprasti daiktai, kuriuos
nešiojamės su savimi, laikome ant
savo darbo stalo arba naudojame
buityje. Skeptikai teigia, kad už dau-
gumos šių „saulinių“ produktų slypi
žalioji rinkodara ir žaliasis smegenų
plovimas. Kartais būtent taip ir yra
– interneto parduotuvėse galima
nusipirkti beveik visko, o kiek tame yra
tikrai efektyvaus saulės energijos nau-
dojimo ir kiek reklamuojami prietaisai
yra praktiški, nuspręsti galima tik pa-
sitelkus visas kritines proto galias.
Smulkūs elektroniniai prietaisai
Populiariausi ir, matyt, realiausiai
kasdieniame gyvenime naudojami
yra įvairių formų ir dydžių mobiliųjų
telefonų ir nešiojamųjų kompiuterių
krovikliai. Vienų efektyvumas
didesnis, kitų mažesnis, tačiau dau-
guma vartotojų teigia likę patenkinti
šiais saulės energijos prietaisais.
Kitą kartą važiuojant į dviračių žygį ar
kopiant į Alpes (tikėkimės, ten dar bus
sniego) nebereiks būti „be ryšio, nes
be elektros“.
SolarGorilla kroviklis yra vienas
universaliausių dabartinėje rinkoje.
Jis puikiai tinka nešiojamiesiems kom-
piuteriams, mobiliesiems telefonams,
iPhone ir iPod prietaisams, fotoapara-
tams. Pirkėjai gauna rinkinį jungčių,
skirtų įvairiems telefonų modeliams.
Kroviklis atrodo šiuolaikiškai, neužima
daug vietos, jį galima sulenkti per
pusę ir patogiai nešiotis, nesubraižant
ar kitaip nepaveikiant plokštelių
paviršiaus.
Dar vienas būdas įkrauti savo mobilųjį
telefoną yra naudojant specialų
įdėklą, kurį dengia mažyčiai saulės
kolektoriai. Novothink sukūrė tokius
įdėklus iPhone telefonams ir iPod
Touch grotuvams. Visa bėda ta, kad
šiuos daiktus žmonės įpratę nešiotis
kišenėse, rankinėse ar kuprinėse, kur
saulės šviesa sunkiai prasiskverbia.
Mokslininkai ir dizaineriai, rodos,
išsprendė ir šią problemą, sukurda-
mi krepšius, rankines ir kuprines su
išorėje įtaisytais saulės elementais,
kurie laideliu perduoda energiją į
jums reikiamą prietaisą. Dažniausiai
šie įrenginiai naudojami fotoaparatų,
mp3 grotuvų ir mobiliųjų telefonų
įkrovimui, tačiau Voltaic teigia, kad jų
nešiojamųjų kompiuterių krepšiuose
esantys saulės elementai gali įkrauti ir
kompiuterio bateriją.
Mobilieji telefonai
Kita naujovė, padėsianti tausoti
išteklius ir tiesiogiai prisidėti prie
aplinkos apsaugos, yra išmanusis
Samsung Blue Earth mobilusis tel-
efonas – ilgo ir kruopštaus darbo
rezultatas. Telefone dera patys svar-
biausi šiuolaikiniam vartotojui ele-
mentai: patrauklus ir stilingas dizainas,
funkcijų gausa, aplinkos tausojimas
ir nedidelės energijos sąnaudos. Tel-
efonas pagamintas iš perdirbtų
Ozonas 2010/1 (26) www.ozonas.lt
plastikinių butelių, jame nėra PVC ir
kitų kenksmingų cheminių medžiagų,
net pakuotė padaryta iš perdirbto
kartono ir gali būti panaudota kaip
nuotraukų rėmelis ar pieštukų laikik-
lis. Blue Earth siūlo žaliąjį režimą „Eco“,
kuris maksimaliai sumažina energijos
sąnaudas. Be to, telefone yra patraukli
ir smagi programa „EcoWalk“, vadina-
masis žingsniamatis, kuris skaičiuoja,
kiek medžių išsaugote eidami, o ne
važiuodami automobiliu.
Nešiojamieji kompiuteriai
Žavi technologinė naujovė yra Is-
panijos kompanijos iUnika sukurtas
mažasis nešiojamasis kompiuteris
GYY, nesveriantis nė kilogramo. Ko
gero, šiandieninėje rinkoje šis mažylis
yra pats žaliausias ir efektyviausias. Jo
korpusas pagamintas iš bioplastiko,
jame įmontuoti saulės elementai, o
naudojama nemokama programinė
įranga „Linux OS“ užtikrina
palankiausią šio produkto kainos
ir kokybės santykį. Techniniai du-
omenys nėra įspūdingi, tačiau toks
kompiuteris gali patenkinti kasdien-
ius interneto naršytojo poreikius ir
nedaryti žalos aplinkai.
E-book
LG Display kompanija neseniai
pristatė savo naujausią technologinį
pasiekimą. Tai elektroninis knygų skai-
tytuvas (e-book), naudojantis saulės
šviesos energiją. Šis prietaisas jau da-
bar yra gana efektyvus, jo kūrėjai sie-
kia iki produkto pasirodymo rinkoje
2011 metais dar labiau padidinti en-
ergijos naudojimo efektyvumą. Aplin-
ka besirūpinantys vartotojai su dvigu-
bu džiaugsmu sutiko šią naujieną, juk
elektroninių knygų skaitymas padeda Solar EBook nuotrauka
išsaugoti miškus.
Televizoriai
Japonijos korporacija Sharp prieš
metus pristatė vien tik saulės en-
ergija maitinamą televizorių. Šis 26
colių ekrano įstrižainės LCD naudoja
trigubai mažiau elektros energijos, nei
kiti tokio dydžio televizoriai. Jis kom-
plektuojamas kartu su ekrano dydžio
saulės elementų baterija ir akumulia-
toriumi, kaupiančiu energiją nakčiai.
Šis televizorius kol kas gali būti nau-
dojamas žmonių, gyvenančių atoki-
ose vietovėse, kur nėra elektros tinklų.
Jis padeda taupyti energiją, tausoti
aplinką ir skatina tolimesnį aplinkai Novothink nuotrauka Iunika solar powered umpc nuotrauka
draugiškų technologijų vystymą.
tegruoja didžiulius saulės elementus sienų įtaisomi saulės kolektoriai, kurie kiekis per metus gali sumažėti net iki
Oro kondicionavimo sistemos į gyvenamųjų namų ir komercinių, kaupia saulės šilumą ir ją panaudoja 580 kg.
Pasaulinis atšilimas pamažu keičia vandeniui šildyti. Vėliau šiltas vanduo
pramoninių ir institucinių pastatų
mūsų įprastas vasaras ir žiemas. Oras
tampa vis labiau nenuspėjamas. Visa
korpusus ir siūlo saulės energiją pan- keliauja į katilus, kuriuose reikalui es- Fotovoltaninės energijos gamy-
audoti ne tik oro vėsinimui karštuoju ant dar šiek tiek pašildomas ir tada
laimė, kad technologijos sparčiai tiekiamas į vandentiekio sistemą.
bos sistemos
metų laiku, bet ir oro šildymui žiemą. Šias sistemas galima įsigyti ir mon-
žengia į priekį ir nūdienos rinkoje gali- Šiltuoju metų laiku tokio vandens
Bendrovės atstovai teigia, kad tokiu tuoti ant individualių ir daugiabučių
ma įsigyti saulės energiją naudojančių papildomai šildyti nebereikia. Žiemą
būdu šildymo sąnaudas galima gyvenamųjų namų stogų ir sienų,
oro kondicionavimo sistemų, kurios dažniausiai vandens temperatūra
sumažinti iki 50 %. gamyklų, viešbučių, valstybinių
pamažu tampa vis aktualesnės ir Li- nėra pakankama, taigi tenka naudoti
etuvoje. Naudojant šio tipo oro kondi- institucijų stogų ir vietoje gaminti
elektrinius katilus, tačiau sąskaitos už
cionierius gerokai mažinamos elektros Vandens šildymo sistemos elektrą tikrai žymiai sumažėja. Saulės
elektros energiją. Nors toks elektros
energijos išlaidos, tai ypač svarbu Įprasta, jog dažniausiai saulės en- gaminimo būdas reikalauja nemažų
kolektorių (rinktuvų) įrengimas kai-
verslui (gamykloms, parduotuvių tin- ergija namų ūkiuose naudojama pradinių investicijų, atsiperka jis per
nuoja nuo 10 000 litų, tačiau juos
klams ir kt.). Kompanija SolarWall in- vandens šildymui. Ant namų stogų ar keletą metų.
naudojant išmetamo anglies dioksido
Ozonas 2010/1 (26) www.ozonas.lt ekodaiktas/ekoproduktai / 9

EKODAIKTAS Parengė: Miglė ANUŠAUSKAITĖ

Grikių lukštų pagalvės

„Kas bloga, paslėpk namie“, – neva
sakęs Talis. Žmonės, sekdami šia
išmintinga įžvalga, pagavo slėpti
namie dalykus, kurie galėtų atskleisti
nešvarią praeitį, negerus darbus,
protėvių klaidas ir sąžinės trūkumą.
Deja, sąžinės trūkumas – tai ne koks
priekalas, kurį galėtum pagrūsti po
lova ar uždaryti sandėliuke. Kai sąžinės
nėra, tai jos ir nepaslėpsi, greičiau jau
priešingai – tas nebuvimas pro vi-
sus plyšius šviečia. O kadangi gamta
nemėgsta tuštumos, sąžinės trūkumą
itin greitai užpildo įvairiausi ne visai
legalūs daiktai ar pinigai.
Pinigus nesąžiningieji kiša į kojinę,
arba į banką, kartais ir į naują namų
kino sistemą. O kur padėti „nešvarius“
daiktus?
Kartą vienas plėšikas, sąžinės trūkumo
skatinamas, prisivogė daug pinigų, už
tuos pinigus nusipirko grikių kruopų ir
susikišo jas visas į pagalvę, kad niekas
nesusektų. Ilgainiui šio plėšiko sveika-
ta neprastėjo nuo nedorų darbų, o
greičiau priešingai: sustiprėjo stu-
buras, pagerėjo laikysena, plėšikas
nustojo knarkti, o ir alergija jam jokia
neprasidėjo. Dori kaimynai nuolatos
stebėdavosi, kodėl šis nesąžiningas
žmogus spindėte spindi sveikata,
ir kartą nutykojo grikių kruopų pa-
galves. Susidomėję kaimynai pavartė
jas į kairę ir į dešinę ir patys sugulė ant
tokių.
Jei jums nepatinka ši istorija, sugal-
vokite savąją.
Tačiau ekologiškomis grikių lukštų
pagalvėmis žmonės visame pasaulyje
džiaugiasi ik šiol.
Jos tikrai yra naudingos stuburui ir,
sako, užliūliuoja saldžiam miegui be
knarkimo. Be to, jos lietuviškos.
Grikių lukštų pagalvės –
www.ekofrisa.lt
iglės Anušauskaitės koliažas

Šviestuvas iš arbatinuko
Daiktai būna kaprizingi, ypač arbat-
inukai.
Anksčiau, jei neklausydavai
šnypščiančio virdulio skundų, šis
supykęs galėdavo nubrėžti juodą
brūkšnį ant virtuvės lubų. Nenuvalius
juodulio, ilgainiui lubos imdavo eižėti
ir tamsiame fone pasimatydavo dailūs
balti įtrūkimai.
Po ilgų nesantaikos metų žmonės ir
virduliai sudarė paliaubas – taip atsira-
do elektrinis arbatinis, kuris, vandenį
užviręs, išsijungia pats. Tačiau vėliau ir
šie ėmė maištauti, reikalaudami dau-
giau elektros, atsisakydami uždaryti
savo dangčius, gamindami nuosėdas,
neišsijungdami, kai reikia, arba
Miglės Anušauskaitės koliažas
išsijungdami anksčiau laiko. Žmonės
graibstėsi už galvų nežinodami, ką
daryti, o arbatinukai vis maištavo,
reikalaudami daugiau teisių, mažiau
pareigų.
Taigi: štai arbatinis, anksčiau gebėjęs
pats išsijungti, kai vanduo jame sub-
urbuliuoja, deja, jau dengiamas laiko
dulkių išorėje ir kalkių nuosėdų vidu-
je. Šis arbatinis, elektra maitinamas,
stūgavo dėl elektros kainų ir galiausiai
pavargo. Pavargęs jis jums nebereika-
lingas, todėl užkišate jį į lentyną arba
vežate į kaimą.
Nebūtinai! Galbūt jūs galite padėti ar-
batiniui patekti į švytėjimo karalystę.
Galite jį transformuoti, kad jis taptų
šviestuvu – tamsą rėžiančiu, virtuvę
pagražinančiu.
Neseniai skaičiau žurnale apie
namų interjero stilių, kuris vadina-
mas „bohemiškuoju“ (ar kažkaip
panašiai). Neva tai stilinga netvarka
jūsų namuose, spalvomis dangstanti
kitas spalvas, kur formos kinta, kur
niekada nežinia, koks daiktas slypi už
taftos pagalvėlių, dirbtinių rubinų ir
užuolaidų iš karoliukų. Kažkodėl man
regisi, kad mūsų šviestuvas čia pui-
kiai derėtų, mėtydamas pridusintus
šviesos spindulius į bohemiškos eko-
sistemos tankmę.
Arbatinuką jau pasigamino
www.ekokarta.lt , galite pasigaminti ir
jūs.

Neišmesk dėvėto drabužio

Mada keičiasi, drabužiai plyšta arba
paprasčiausiai mums atsibosta.
Kai taip nutinka, mes sukrauname į
maišelius pradriskusias kelnes, per
mažas palaidinukes, išėjusius iš ma-
dos disco stiliaus kombinezonus.
Tada išvežame juos jaunesnėms
pusseserėms ir pusbroliams. Šie kurį
laiką džiaugiasi, o viską išsimatavę (t. y.
kitą dieną) supranta, kad nenorėdami
būti išjuokti mokykloje šito tikrai
nedėvės.
Maži pusbroliai ir pusseserės bando
išaiškinti tėvams, kad jų socialinis gy-
venimas kabo ant plauko, o kai tėvai
galiausiai patiki, atvežtieji drabužiai
iškeliauja į šiukšlyną.
Šiukšlynuose jų esama daugiau nei
benamių žmonių, kurie, išsirinkę
keletą gražesnių apdarų, į kitus
netelpa ar tiesiog nekreipia dėmesio:
„Blizgus kostiumas? Na jau ne.“
Taigi drabužiai pamažėle pasiduoda
irimo procesui, puošia ir taip nemažas
šiukšlių krūvas. Štai sintetiniams reikia
itin daug laiko, kad suirtų, o vilnoniai
megztiniai irdami išskiria baisiąsias
metano dujas. Šiukšlių kalnai auga,
aplinka nuodijasi.
Kodėl tai yra skaudu? Nes puikusis
disco kostiumas galėtų aprengti kitoj
šaly skurstantį. Jei jis pernelyg sugad-
intas – galėtų būti perdirbtas ir tapti
dailia virtuvine pašluoste ar panašiai.
Ką daryti? Mesk nereikalingą drabužį
į specialų konteinerį. UAB „Dėvėdra“
surinks juos ir sugalvos, ką padaryti:
ar išvežti į Afriką, perdirbti, ar parduoti
kaip žaliavas.
Kur rasti tokį konteinerį? Deja, kol
kas – tik uostamiestyje ir Neringoje.
Jei dabartinis „Dėvėdros“ projektas
pavyks – ir Vilniuje. Kita vertus, kodėl
kol kas negalime vykdami pasigrožėti
šąlančia jūra įsimesti į bagažinę poros
maišelių su dėvėtais drabužiais?
Šie konteineriai – jūsų galimybė
išgelbėti disco kostiumą.
UAB „Dėvėdra“ konteineriai – Miglės Anušauskaitės koliažas
Klaipėdoje, Neringoje.

Marškinėliai
Ar manote, kad jūsų vieta yra
virtuvėje?
...Dama apsivelka marškinėlius su
užrašu, skelbiančiu, esą jos vieta –
virtuvėje. Ši dama yra svajonių mo-
teris. Ji nueina į virtuvę apsižvalgyti.
Virtuvė atrodo keista ir nepažini,
pilna rankenų, kurias patraukus kas
nors nutinka: pavyzdžiui, prasiveria
spintelė. Vienos spintelės prasiveria
į dešinę pusę, kitos – į kairę. Dama
mąsto apie viso to reikšmę. Ji aptinka
dureles, kurios prasiveria žemyn, ati-
dengdamos degėsiais atsiduodančią
juodą ertmę. Dama yra elegantiška, jai
patinka juoda spalva. Dama atsineša
savo batelius ir įdeda į minėtąją ertmę,
prieš tai iš ten ištraukusi metališkai
blizgantį cilindrinį daiktą su dangčiu. namų) ir ekologiškų produktų recep-
Daiktas tuščias, todėl dama ten sube- tai. O gal ryšitės sugalvoti savų?
ria įvairiaspalvius karoliukus. Karoliu-
kai maloniai barška daikto viduje, ten Ekologiškų produktų patiekalų receptai
jie taip dera, kad dama nusprendžia www.plp.lt
sumesti ten savo auskarus, perlų
karolius. Dama grožisi savo veiks- Marškinėliai su užrašu „I should be in
mais ir galvoja, kad jos vieta tikrai yra the kitchen“ – 19 $.
virtuvėje... www.tshirthell.com
Žinoma, jūs virtuvėje galite nuveikti
žymiai daugiau, negu ši „dama“. Tačiau
ar gaminate maistą ekologišką? Ar
perkate sveikus produktus, ar ruošiat
juos su meile ir elegancija?
Jei ne – tikriausiai ir marškinėliai
nepadės (nors pakenkti taip pat nepa-
kenks). Padėti jums gali ekologiškų Miglės Anušauskaitės koliažas
produktų turgeliai (gal netgi prie pat
 10 / išvyka Ozonas 2010/1 (26) www.ozonas.lt

Kintai kratosi naftos

gręžinio
Vieną rytą kėliausi anksti. Už langų stūgavo vėjas. Bet
tai – Klaipėda. Natūralu. Beveik sudaužiau mylimiausią
kavos puoduką. Šnypščiau pati sau ir katinui, kad ne
itin mėgstu visą tą šaltos žiemos idilę...
Dar po pusvalandžio mažu automobiliuku yrėmės per
šaltą rūką. Tada prašvito. Rūkai išsisklaidė ir mano nuo-
taika net labai pasitaisė. Kelias pustuštis – baltas, vin-
giuotas. Aplink, kiek užmato akys – balti laukai, pris-
maigstyti tokių pat baltų medžių. Lėtai važiuojame per
Priekulę – dievinu tą miestelį dėl jo įspūdingų fasadų.
O dar po keliolikos „ak kaip gražu“ aikčiojimais
užpildytų minučių įsukome į kelionės tikslu pasirinktą
Kintų miestelį. Buvau numačiusi pirmuoju rubrikos
žemėlapio tašku būtent Kintus. Vietų grožis ir sunki mi-
estelio bendruomenės kova už to grožio išsaugojimą
tikrai verti dėmesio. Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Kristina KUČINSKAITĖ
editor@ozonas.lt
Vokiška istorija
Pradėti visada reikia nuo pradžių.
Pradėti reikia nuo istorijos. Užsukę
į Kintų Vydūno kultūros centrą
susipažinome su centro muziejininke
Reda Cirtautiene. Ji mielai aprodė
šiltus muziejaus kambarius, prigrūstus
eksponatų. Seniau ten būta mokyk-
los. Tiesa, įvairios menų pamokėlės
vyksta ir dabar. Pirmame aukšte kelios
patalpos nuklotos įvairiais jaunimo
kūriniais.
Istorinėse salėse sužinojome, kad
Kintai rašytiniuose šaltiniuose pirmą
kartą paminėti 1540 m. Vardas kilęs
nuo stambaus ūkininko pavardės.
Tai – prūsiškas miestelis, vėliau jis
priklausė vokiečiams, buvo vykdoma
labai stipri germanizacija, draudžiama
kalbėti lietuviškai.
Kintų centre stovi neįprastai atrodanti
masyvi balta bažnyčia. Anot Redos,
ši bažnyčia turi keliauninkės praeitį.
Į miestelį ji atsikraustė iš Ventės, kur
apie 1700 metus stovėjo įsibridusi
į marias. Ten ją nuolat siaubdavo
audros, o už rekonstrukcijas turėdavo
mokėti krašto gyventojai. Kartą
neapsikentę rinkliavų jie pareika-
lavo bažnyčią perkraustyti. Senovės
žmonės pasižymėjo pompastišku
išradingumu: naują bažnyčios
vietą išsiaiškino žygūnai, pasiųsti iš
atokiausių krašto kaimų; pusiaukelė,
kur jie susitiko ir paspaudė vienas ki-
tam ranką tapo naujaisiais bažnyčios
namais. Tuomet buvo perkraustyta
visa statybinė medžiaga – akmuo po
akmens.
Muziejininkė tikrai turi ką papasakoti
apie miestelio istoriją. Kad ir tai, jog
keletą metų Kintuose mokytojavo gar-
susis švietėjas Vydūnas. Kintuose jis ir
susituokė.
Bet Vydūnas – ne vienintelė krašto
įžymybė. XIX a. viduryje Kintuose
gyveno viena garsiausių pamario
krašto istorinių garsenybių Wilhelm
Ernst Beerbohm. Šiam išsilavinusiam
žmogui buvo pavestos Kuršių marių
žūklės prievaizdo pareigos. Jis padal-
ijo vandenis į žvejybinius plotus, kurie
priklausė skirtingoms gyvenvietėms.
Būtent W. H. Beerbohm reikia
dėkoti už įspūdinguosius Kuršmarių
„vėjarodžius“, spalvingus ir sudėtingus
kūrinius, pamario krašto žvejų ženklus.
Vokiškosios istorijos laikotarpis
baigėsi su sovietų valdžios atėjimu.
Reda pasakojo, kad tuomet vokiečiai
visus gyventojus vos ne varu varę
išsikraustyti – bijota, kad rusai visus
išžudys. Dalis žmonių pasitraukė, la-
biausiai užsispyrę liko savo namuose.
Skaudžiausias kraustynių momentas
susijęs su mėginimu grįžti į paliktus na-
mus – gyventojai dažnai rasdavo savo
būstus užimtus naujakurių. Pastarieji
jokiu būdu nesutikdavo išsikraustyti.
O namuose visas užgyventas turtas,
visas gyvenimas...
Įžymi pelkė
Su biologijos mokytoja Inga
Ežerskiene teko susitikti dar prieš me-
tus. Tuomet įstrigo jos frazė, kad yra
labai sena kintiškė (jos proseneliai gy-
veno čia pat), ir kad tai šiame mieste-
lyje yra neįprasta. Žinant Kintų istorija
darosi aišku, kodėl...
Inga gerai pažįsta Kintus supančią
gamtą, ji mums papasakojo, kad
visa pakrantė aplink Kintus priklauso
„Natura 2000“ saugomoms teritori-
joms. Pasirodo, šalia miestelio yra net
du telmologiniai draustiniai. Vienas
jų – Aukštumalos – yra įžymus visame
pasaulyje. Būtent nuo Aukštumalos
pelkės tyrimo prasidėjo pasaulinis
pelkėtyros mokslas. Dalį jos teritorijos
eksploatuoja durpių gavybos įmonė.
Norintys pasivaikščioti po pelkę gali
tą padaryti su Vydūno kultūros centro
darbuotojais.
Šioje pelkėje galima pereiti kūlgrinda
ir sutikti net 17 paukščių rūšių atstovų,
įrašytų į Raudonąją knygą. Vėliau
Ventės rago ornitologijos stoties vyri-
ausiasis ornitologas Vytautas Jusys
mums paaiškins, kad visas šis kraštas
yra tarsi didžiulis paukščių takas, ir
kad šiose vietose geriausiai lankytis
pavasarį arba rudenį, kuomet keliauja
paukščiai. Nesusilaikiau nepagalvo-
jusi apie didžiulį tarptautinį paukščių
oro uostą.
Kaip įdomų objektą Inga išskyrė
ir Minijos kaimą, dar žinomą kaip
Mingę. Tai unikalus ir vienintelis toks
Lietuvoje kaimas, kurio centrinė gatvė
yra... upė. Aišku, buvome užsukę ir
ten. Buvo šalta ir, sakau ne be nuosta-
bos, – dar niekada neteko matyti toki-
os žvejų sangrūdos ant ledo...
Kintų girininkijoje auga pati didžiausia
Europoje Didžioji tuja. Atrodė medis
kaip medis, bet palindę po jo šakomis
supratome, kuo ypatingas – šakos
storos ir ilgos, susipynusios ir susiraiz-
giusios. Tarsi sumedėjęs aštuonkojis.
Meškerioti nemėgstu, bet iš
kintiškių sužinojau, kad čia pačios
žuvingiausios vietos visoje Lietu-
voje. Žvejai suvažiuoja iš atokiausių
šalies kampelių. Tik išgirdau skundą,
kad pernelyg dažnai pamiršta kartu
pasiimti atliekas, palikdami tai, kas
nereikalinga, gyventojams ir gražiai
gamtai kaip miestiečių suvenyrą.
Inga užsiminė, kad marių pakrantės
populiarios jėgos aitvarų mėgėjų
tarpe. Tiesą sakant, ir pati prieš me-
tus, saugiai supdamasi didžiulėse
sūpuoklėse ant marių kranto, gerą
pusvalandį stebėjau adrenalino fana-
tikus, „šokančius“ virš vandens.
Nostalgiški turistai
Paklausta apie Kintus ir turizmą Inga
pasakojo, kad, vos atvėrus valstybių
sienas, į kraštą sugriuvo daugybė
turistų, didžioji dalis jų – vokiečiai. Tai
nostalgiškieji turistai, sekantys savo
tėvų gyvenimų pėdomis. Prisiminda-
ma tuos laikus Inga šypsosi: „Tuomet
čia nebuvo jokio aptarnavimo –
atvykėliai įsikurdavo Klaipėdoje arba
Šilutėje. Kai kurie ieškodavo nakvynės
pas vietinius gyventojus. Mano namai
taip pat buvo iš tų, kur penkias dienas
turime svečių, o porą ilsimės.“
Gaila, bet ir šiandien Kintuose turizmo
sektorius dar neišvystytas, nors po-
tencialo yra. „Jaunimas nori kurti, dirb-
ti, užsidirbti – išvažiuoja ir, kaip dažnai
dabar būna, negrįžta. Norint išplėtoti
turizmą, reikia nemažai investicijų,
o pinigų visiems trūksta“, – pasakojo
moteris.
Daugiausia turistų atvyksta, žinoma,
vasaromis. Ir, kas įdomu, labai daug
dviratininkų. Įvairaus amžiaus, po
vieną ir grupėmis. Tai dėl europinio
dviračių tako, tačiau galima išduoti,
kad jis tikrai nėra tobulos kokybės.
Ko vertos kalnuotos ir kartu smėlėtos
atkarpos...
Didėja ir automobilių srautas. Inga
užsiminė, kad prieš trejus metus su
vaikais vykdyto tyrimo metu nustatė,
jog per penkmetį automobilių
padaugėjo 15 kartų.
Begalinė kova su naftininkais
Kintai yra ypatingi ne tik istorija ar
lankytinais objektais. Jie dėmesį
traukia ir itin stipria bei ryžtinga
bendruomene. Pastaroji jau nuo
2003 m. nepaliaujamai grumiasi su
UAB „Minijos nafta“ dėl bandomojo
naftos gręžinio kasimo. Atlikus seis-
mologinius tyrimus spėjama, kad Kin-
tuose telkšo naftos bala, tad norima
įsitikinti, ar ji tikrai ten.
Mokykloje, kurioje susitikome su Inga,
dirba ir Kintų miestelio bendruomenės
pirmininkas Petras Viršilas. Energingas
fizikos mokytojas mums greitakalbe
pasakojo savo rūpesčius: „Kodėl mes
prieš naftininkus? Norime išlaikyti
ramų ir sveiką gyvenimo būdą. Jei
čia prasidėtų naftos gavyba – vis-
kas keistųsi.“ Naftos įmonės atsto-
vai įtikinėja žmones, kad tebus vi-
enas gręžinys, bandomasis, kad jis
bus veik nejuntamas ir nematomas.
Tačiau juk akivaizdu, kad jei pastačius
bandomąjį gręžinį paaiškės, jog yra
naftos – jis automatiškai taps gamy-
biniu. Dar galima paminėti ir naftos
transportavimą. Petras retoriškai
klausė, kiek ilgai atlaikys jų aukštyn
iškelti trapūs keliai (Kintai įsikūrę
šlapžemėse, dėl to visi krašto keliai
pakylėti, kad susisiekimas nenutrūktų
per potvynius), kai jais nesustojamai
ims važinėti sunkiasvoris transportas.
Konfliktas stiprus dėl to, kad naftos
bendrovė gręžinį taikosi įkurdinti
šalia marių, trapioje aplinkoje, pa-
gal pirminį užmojį jis turėjo būti
statomas prie vienintelio priėjimo į
marias (visos pakrantės tankiai apau-
gusios nendrėmis, kurios gali siekti
kelių metrų aukštį). Bendruomenės
pirmininkas tvirtino, kad miestelio
gyventojai norėtų susitarti: „Esame
numatę aikšteles toliau už Kintų, kito-
je kelio į Ventę pusėje, už gyvenvietės
į pietus. Bet jokiu būdu ne pamaryje.
LAVA/Artūro Morozovo nuotrauka
Jei pamaryje statytų – juk viską pūstų
mums. Taip pat svarbu, kad susikurtų
kitą kelią, arba prisiimtų atsakomybę
už esamo kelio tvarkymą. Ir įsileisti su-
tiktume tik su didele kompensacija.“
Kol „Minijos nafta“ baidosi didesnių
investicijų ir nesutinka gręžinį pat-
raukti kuo toliau už miestelio,
bendruomenė siūlo visą projektą
įšaldyti.
Visos jėgos konfliktui
Kintų bendruomenėje yra 102 nar-
iai ir 21 tarybos narys. Visi pasiskirstę
atsakomybėmis.
Konfliktas su naftos bendrove
išsunkia visas jėgas. Inga prisipažino,
kad bendruomenė yra pavargusi:
„Juk galėtume daugiau dėmesio skirti
projektų rašymui, kūrybai, o dabar
turime nuolat būti įsitempę, rinktis,
diskutuoti. Turime stebėti, kad ko nors
nepraleistume, kad nesuklystume. Jie
labai mus spaudžia skubėti, atsiunčia
kokį nors raštą ir reikalauja atsakyti
per pora dienų. Pavyzdžiui, patei-
kia raštą prieš Kalėdas ir privalome
viską metę tartis.“ Sunku ir dėl to, kad
dirbama visuomeniniais pagrindais,
po oficialių darbų pabaigos. Neturima
juristo, patarėjų. Viską tenka spręsti
patiems.
Pašnekovai pastebėjo, kad se-
niau būdavo sulaukiama daugiau
žiniasklaidos ir aukštų politikos
pareigūnų dėmesio. Laikui einant
domėjimasis nyksta. P. Viršilas prasitarė
nerimaująs ir dėl to, kad politikai yra
tik žmonės, „o juk norisi labai didelės
politikų atsakomybės. Sėdėdami
poste pasirašys kokį leidimą, vėliau
išeis iš to posto, o pasekmės visam
laikui liks mums.“
Milijonas nesugundė
Vasario 3d. Kintų bendruomenė
gausiai susirinko viešam svarsty-
mui. Susibūrime buvo perteiktas
AB „Minijos nafta“ pasiūlymas, tai
yra, pažadas sumokėti 1,5 mln. litų
kompensaciją ir po 100 tūkst. kas-
met, kol Kintuose būtų išgaunama
nafta. Tai pirmas kartas, kai
bendrovė bendruomenei pasiūlė
piniginę kompensaciją. Tiesa,
pačios AB „Minijos nafta“ atstovai
susirinkime net nepasirodė.
Vieningu susirinkusių žmonių
sprendimu naftininkų pasiūlymas
buvo atmestas. Priimta rezoliucija,
kuria prieštaraujama prieš naftos
gavybą Kintuose.
Svarbu įsidėmėti, kad Kintiškiai ne
aklai atmeta bet kokias pretenzijas į
naftą, bet reikalauja protingai pasir-
inkti jos išgavimo vietą, bei pateikti
atitinkamą kompensaciją.
Ozonas 2010/1 (26) www.ozonas.lt mąstytojas / 11

Viktorija Daujotytė:
tai tau, bet ne tavo
„Ekologinę sąmonę ilgainiui ima gluminti bet ko-
kia gausa ir perteklius“, – sako literatūros profesorė
fenomenologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė. Dėl to,
jos nuomone, svarbu apsiriboti, suprasti, kiek nedaug
tereikia žmogui.
Kai pirmą kartą tarėmės dėl pokalbio, profesorė
nesiryžo susitikti, nes, kaip pripažino, jautėsi „nepilna“
kalbėti apie ekologiją – ji panaudotas pakuotes tuomet
metusi į bendrą atliekų konteinerį...
Šiame interviu V. Daujotytė kalba apie darnią senolių
vienovę su gamta ir apie iššūkius, kylančius dabarti-
niam aplinkai neabejingam žmogui.

Marijus ŠIRVINSKAS laimingai sutikusi keletą ekologinės

Marijus.xanga.com
Gal papasakotumėte, kas buvo
nutikę su tais rūšiuoti skirtais
konteineriais?
Pasaulyje atsakingai elgtis neleng-
va. Prie mūsų namo, Antakalnio
gale, nėra tų konteinerių. Tačiau
vis tiek, nebūdami tikri, ar teisėtai
elgiamės, patyliukais nešėme pop-
ierius į rūšiavimo konteinerius prie
kitų namų. Tuomet kilo svarbi mintis:
ekologinis elgesys miesto žmogui
nėra savaime suprantamas – tai dide-
lis ir nelengvas darbas.
Kai pasiūlėte susitikti dėl interviu, tuo
metu plastikinius butelius mečiau į
bendrą konteinerį, nes tiesiog nesug-
alvojau, kur juos dėti.
Tokiu atveju buvo nesąžininga
kalbėti apie aplinkosaugą?
Neišsprendus šių klausimų, kalbėjimas
tokia tema nėra tikras. Suprantu, kad
yra teorinis ekologijos lygmuo, bet čia
tokia sritis, kur teorinės laikysenos ne-
galima atskirti nuo kasdienės. Reikia
ieškoti jungties ir dermės.
Visuomet baugu pamokslauti, kad rei-
kia elgtis taip ir ne kitaip, bet tuo metu
niekas neprimena, ar visada pats tą
darai, kaip mokai.
Esate rašiusi, kad „ekologija yra ir
sąmonės sritis, sutelkta į žmogaus
buvimo ir išbuvimo žemėje prob-
lemas“. Koks turėtų būti individo
sąmonės „režimas“, kad žmogus
ne tik jaudintųsi dėl globalių
problemų, bet ir kas dieną elgtųsi
sąmoningai: rūšiuotų atliekas,
mintų dviratį, mažiau vartotų?..
Iš vaikystės žinau, kad taip yra.
Žmogaus gyvenimas kaime buvo
labai paprastas ir ekologiškas. Jokio
atskiro šiukšlyno nei prie mūsų, nei
prie mano senelių ar tetų nebuvo. Už
tvartelio tebuvo mėšlo krūva, tik ap-
dengta ir rudenį išvežama.
Neatsistebiu tuo gyvenimo būdu,
kuris viską suvartoja, – gyvenimu be
atliekų.
Iš savo senųjų žmonių taip pat
žinojau, kad negalima nieko laužyti,
naikinti. Mano senelė buvo žolininkė.
Jos ilgo sijono kišenėje visada būdavo
žirklės arba peiliukas – ji augalėlį tik
nupjaudavo. Jeigu eidama iš paskos
bandydavau nuskinti, tai prisakydavo
netraukti už viršūnės. Išrausi – nebe-
bus.
Viename „Ozono“ numeryje Jūsų
mėgstamas cituoti filosofas
Dabartiniais terminais sakant, Arvydas Šliogeris sako palaikan-
išeikvosi išteklius. tis ekologijos aktyvistus, bet jų
Atsimenu, kad babūnėlė jonažoles su- veiklą laiko beviltiška.
siskindavo iš vienos vietos – jai niekur
toliau eiti nereikėdavo. Jau vėliau esu
sąmonės žmonių. Tai vertėjas, poetas,
inžinierius Linas Broga. Kai su šeima
viešėjome jo sodybėlėje Labanoro
miške, pamačiau, kaip visa tai atrodo
praktiškai: miške negalima be reika-
lo šūkauti, nes išbaidysi paukščius;
nereikia į savo darželį berti jokių
trąšų – jeigu morkytė bus mažytė,
tokios ir užteks; reikia būti atsargiam
ir neįminti į skruzdžių taką...
Taip pat ir dailininkė Gražina Didelytė.
Ji suvokė gyvenimą kaip labai trapų,
todėl jautė, kad privalu elgtis labai
atsargiai. Jau po mirties, norėdama
pagerbti atminimą, nuvykau į jos
sodybėlę Dzūkijoje prie Skroblos up-
elio. Jeigu reikėtų atsakingo elgesio
mokyklos, tos moters namai būtų
galėję būti tokie. Jos elgesys buvo
ypatingai subtilus. Tvorelė sutverta
iš sausų nukritusių šakelių, prie tako
per girią pasodinti ar vos išdygę
ąžuoliukai paremti šakelėmis. Jai bet
kokia samanėlė buvo tokio paties
grožio kaip kilmingiausia rožė.
Visą laiką apsiribok. Tau reikia labai
nedaug. Darželiui užtenka dviejų
metrų. Tavo takelis turi būti toks, kad
žolė atsitiestų po pėdos.
Atsakinga gyvensena
neišvengiamai susijusi su
asketiškumu?
Toks gyvenimo būdas veda į sąmonės
askezę. Galiausiai sąmonę ima glu-
minti bet kokia gausa, perteklius, ji
trokšte trokšta ribos, ribos, ribos. Man-
au, tai skatina žmogaus kūrybingumą:
kuo žmogus mažiau griebia, grobia,
savinasi, tuo labiau jo viduje kažkas
laisvėja, plečiasi, įgyja daugiau
galimybių.
Sąmonė tarsi džiaugiasi.
Tai tau, bet ne tavo.
Čia norėčiau pacituoti savo bičiulę,
jau irgi velionę Onę Baliukonę. Vien-
ame eilėraštyje ji buvo įrašiusi tokia
maksimą: „Kuo mažiau savim užteršt
pasaulį.“ Matyt, čia turima mintyje ir
mąstymo ekologija. Pavyzdžiui, mintį
labai užteršia pastanga būti prot-
ingesniam negu esi, vertimasis per
sąvokų barikadas.
Ypač užteršta didžioji dalis vaizdin-
io mąstymo. Mes prarandame
natūralaus žmogaus veido ir žvilgsnio
prasmę ir grožį. Apie natūralų moters
grožį išvis sunku ką nors kalbėti.
Mumyse turi stiprėti natūralaus
kalbėjimo, žmogaus sugebėjimo
būti savimi, natūralaus gero kitam
linkėjimo ilgesys.
Manau, kiekvienas žmogaus judesys
turi prasmę. Tik mes nežinome, kada,
Vido Naujiko nuotrauka
pavyzdžiui, atsakingi gestai susijungs privatizuoto, nusavinamo pasaulio, neišvengiamai bus sužalotos sąmonės
į stiprią grandinę, kuri jau ims keisti naujų baisių koncernų. žmogus.
pasaulį. Jeigu tai niekaip nebūtų Žinoma, literatūra kuria sąmonės Žodžiais neįmanoma tos globalios in-
veiksminga, ekologiniai judėjimai rezervatus. Bet joje nepasirodo vazijos – plastmasinės ir baugios – at-
sunyktų. Bet taip nėra. Vadinasi, jų jauni ekologinės sąmonės žmonės. laikyti. Tautodailininko sukurti dailūs
gyvybingumas yra pateisinimas ir sti- Galbūt rašytojai nesusitinka su tokiais lėlyčių apdarėliai negali atsilaikyti
prinimas. žmonėmis, kaip aš – su G. Didelyte? prieš stambiakrūtę barbę sintetiniais
Niekas negali išbūti, kas neturi Žinoma, to reikėtų laukti. plaukais...
prasmės. Tad aš manau, kad aplinko- (Sužiūra į „Ozono“ numerį tema Kartu dabar iš naujo permąstau tai,
sauga yra gyvybinga. Šios idėjos at- „Saugokime vaikystę“). Taip, labai kas mokykloje būna žinoma kaip
sirado todėl, kad jos negalėjo neat- daug nesaugių vaikų šiame pasaulyje. „gamtos vaizdai“. Štai galėtumėte pa-
sirasti. Net tie, kurie, atrodo, turi ką valgyti, sakyti tokią frazę: Žemaitė vaizduoja
Bet yra kita problema. Žmogus turi kur miegoti ir nėra apleisti, vis tiek gamtą. Dabar aš mąstau, kad Žemaitė
vis mažiau galimybių pasitikėti tuo, jie yra nesaugūs, nes į jų sąmonę be nevaizduoja gamtos. Ji kuria sąmonės
ką pats gali padaryti. Atrodo, aš dary- galo anksti įsiveržia brutalus pasaulis, siužetą, kuris yra labai iškalbingas ir
siu viską, ką galiu: saugosiu skruzdžių ardantis natūralias pirmines sąmonės gali labai daug pasakyti apie žmogų.
taką, rūšiuosiu atliekas, gyvensiu taip, užtvaras. Penkerių metų vaikas ne- Žemaitė rodo intensyvų gyvenimą,
kad kuo mažiau savim užterščiau turi įeiti į pasaulį, koks turi atsiverti, kuriame kaip neatskiriama dalis vei-
pasaulį, bet staiga pamatysiu, kaip sakysim, šešiolikmečiui. Kai vaikišką kia gamta: debesys, dangus, saulė,
kažkas privatizuoja didelius plotus, sąmonę nepaliaujamai bombarduoja medžiai, takai, laukai. Tai neatskiriama
atvažiavę galingi traktoriai sunaikina internetinės baisybės, užtvaros yra – tai yra sąmonės vaizdiniai.
mažą miškelį ir pastato kiaulių fermą, palaužiamos ir tuomet sąmonė yra Žmogui yra įgimta jausti, matyti,
verčia srutas ant laukų. Ir kur tuomet sužalojama. mąstyti gamtos pasaulį kaip savo pa-
tai mažytei žmogaus sąmonei rasti Sužalotos sąmonės vaikas ties dalį.
atramą? Kur rasti patvirtinimą, kad aš
elgiuosi teisingai ir kad aš esu nenu-
galimas? Kur atsiduria mūsų pastan-
gos baugiame teršiančių fabrikų ir vis
galingesnių mašinų pasaulyje?
Man atrodo, tai neįveikiama. Tačiau
telieka principas, teisinga nuostata:
jeigu mes atsilaikysime, tai ir kiti
po mūsų atsilaikys. Jeigu dabartinė
ekologų karta dirbs savo darbą ir atsi-
laikys, didelė tikimybė, kad ir ateinanti
karta darys tą patį.
Po tokios optimistinės mint-
ies pasukime į literatūrą. Antai
Romualdo Granausko apysakoje
„Rudens žmogus“ pasakojama
apie naująjį lietuvį, įsiveržiantį
į lietuvišką gamtos kampelį ir jį
sugriaunantį. Kokių dar atsime-
nate ekologiškų epizodų mūsų
kūrinijoje?
Manyčiau, lietuvių literatūrą labai
skaudžiai persmelkė melioracijos lai-
kas. Melioracija padarė lietuviškam
mentalitetui didelę skriaudą: tuomet
ne tik seneliai, tėvai, bet ir vaikai
pajuto, kad neįmanoma pasaulio
išsaugoti, kad štai buvo sodas, obelys,
kiemas, upeliukas, bet viskas dingsta
po traktoriaus vikšrais, o ištiesintas
upelis virsta melioracijos grioviu, lyg
kažkokia galinga, grubi, tamsi jėga
veiktų prieš žmogų...
Tai traumuoja sąmonę?
Ji dabar iš naujo traumuojama grubiai
 12 / klimatas
Aktyvistų įspūdžiai iš COP15
Kiek žmonių, tiek nuomonių. Šį posakį galima taikyti ir kalbant apie klimato kaitos bei žmogaus
sąsają; dėl to intensyviai ar pasyviau buvo tariamasi ir diskutuojama Kopenhagoje, Danijoje,
praėjusių metų gruodžio 7–18 d. Pagrindinės konferencijos temos: kaip industrinės šalys nori
mažinti savo šiltnamio dujų emisijas, kiek pastaruoju metu itin sparčiai besivystančios Kinija ir
Indija sutinka riboti savo emisijas, kokios pagalbos reikia ekonomiškai silpnesnėms šalims, kaip
jos prisitaikys prie pokyčių dėl klimato kaitos bei kaip ta pagalba bus dalijama ir valdoma.
Jolanta UKTVERYTĖ
Ekologinis klubas „Žvejonė“
Lietuvos jaunimo grupės į COP15
organizatorė
Neaiški sutartis
Keli tūkstančiai delegatų derėjosi
Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos
konferencijoje, vadinamoje COP15
(Conference of the Parties). Iš COP15
buvo tikėtasi didesnių CO2 ir kitų
dujų mažinimo normų bei preky-
bos CO2 normomis sugriežtinimo,
o 12 mln. pasaulio bendruomenės
aktyvistų laukė ryžtingo, ambicingo
ir teisingo susitarimo. Tačiau dviejų
savaičių bevaisės diskusijos buvo
sutalpintos į kelių valandų pokalbį
už uždarų durų tarp išsivysčiusių ir
besivystančių šalių JAV, Kinijos, Indi-
jos, Brazilijos ir Pietų Afrikos Respub-
likos vadovų, reprezentuojančių 28
valstybes. 3 valandą nakties, jau pasi-
baigus oficialiam konferencijos laikui,
jie priėmė sprendimą, kuris vertina-
mas skeptiškai.
Kopenhagos sutarimas (Copenhagen
Accord) kviečia, bet neįpareigoja,
mažinti emisijas, kad temperatūros
kilimas nepasiektų 2 laipsnių pa-
gal Celsijų nuo industrinio laiko-
tarpio; ragina plėtoti švarią energiją
ir numato, kad turtingos valstybės
besivystančioms šalims skirs 10 mlrd.
dolerių per metus darbams, skirtiems
kovai su sausromis, potvyniais ir kitais
klimato kaitos padariniais finansuoti.
Nors daugelis valstybių delegatų kri-
tikavo patį COP15 procesą ir galutinį
jo nutarimą teigdami, kad rezultatas
yra nepriimtinas ir nuviliantis, galiau-
siai – tai yra pirmasis politinis žingsnis
XXI amžiuje dėl klimato kaitos. Tiki-
masi, kad iki kito JT susirinkimo,
COP16, vyksiančio po metų Meksiko-
je, šis susitarimas bus patvirtintas visų
JT narių. Tada turės būti priimtas nu-
tarimas dėl klimato kaitos mažinimo,
pakeisiantis iki 2012 metų galiojantį
Kioto protokolą.
COP15 sandara
Mūsų, vienuolikos jaunų asmenų
grupė, organizuota Klaipėdos
ekologinio klubo „Žvejonė“ su UAB
„Edrija“ parama, keturias dienas
„tyrinėjo“ COP15.
Kopenhaga konferencijos metu mūsų
akyse susiskirstė į keturis didelius
„burbulus“ su įvairiausiais įdomiais
žmonėmis kiekviename. Pirmasis
„burbulas“ ir viso COP15 ašis – Bella
centras, į kurį pateko tūkstančiai
akredituotų derybininkų, valstybių
vadovų, stebėtojų, nevyriausybinių
organizacijų (NVO) ir žiniasklaidos
atstovų. Apsauga buvo tokia griežta,
kad norintys pirmą kartą ten įeiti
nuo 6 val. ryto rikiavosi eilėje, kuri
judėjo taip lėtai, jog iš 20 laukiančiųjų
žiemiškoje Danijos temperatūroje
iki įėjimo į pastatą beprieidavo vos
vienas. Tačiau laukti buvo įdomu dėl
galimybės megzti kontaktus, klaus-
ytis demonstrantų skanduočių, tokių
kaip „Veik dabar!“, „Klimato teisin-
gumas dabar!“, gauti brošiūrų apie
masinę mobilizaciją ar gidą, kaip tapti
vegetaru.
Bela centre susitelkė NVO paviljonai,
žurnalistų, stebėtojų būstinės, vyko
mažos demonstracijos ir aktyvios dis-
kusijos apie klimato kaitos politiką
ateinantiems dešimtmečiams, kurių
metu kai kurie delegatai snūduriavo,
kai kurie jautėsi neturintys įtakos, o
kiti aršiai gynė savo teises. Lietuvos
delegacijos atstovė iš Aplinkos min-
isterijos, aplinkos ministro patarėja
Laura Dzelzytė Rytų bloko šalių ga-
lutiniame posėdyje siekė, kad Lietuva
rotacijos principu atstovautų Tarybo-
je, nors galiausiai dėl delegatų nebu-
vo susitarta.
Mūsų delegacijos atstovai neoficial-
iai susitiko su Lietuvos derybininkais,
siekdami išsiaiškinti, kokia Lietuvos
pozicija klimato kaitos klausimu ir
kokia, kaip šalies, įtaka šioje konferen-
cijoje priimant sprendimus. Trumpai ir
aiškiai sužinojome, kad Lietuva veiks
pagal Europos Sąjungos nutarimą...
O Europos Sąjunga – pagal JAV ir Ki-
nijos?..
Diskusijų erdvė
Kita Kopenhagos ašis, kaip alternaty-
va COP15, – Klimaforumas. Tai žmonių
ir NVO forumas, atviras visiems. Jame
įvairių spalvų salėse radome paskaitų
pačiomis įvairiausiomis temomis,
mokymų, prezentacijų, aršių diskusijų,
dirbtuves, NVO mugę, šūsnis in-
formacijos ir leidinių, filmų, teatrą,
alternatyvių koncertų, įvairiausių šalių
atstovų pranešimų, nuotraukų parodų
iš skirtingų pasaulio kampelių apie
klimato kaitos pasekmes, meninių
instaliacijų, atliekų rūšiavimo instruk-
cijas ir t. t. Klimaforume Vandana Shi-
va iš Indijos, laikoma aktyvia aplinkos
saugojimo veikėja ir įkvėpėja, diskusi-
joje „Nuo globalizacijos iki gyvenimo
ir ekonomikos lokalizacijos“ išsakė
nuomonę, jog pasaulinis ekono-
minis augimas atnešė nepataisomą
žalą gamtai ir socialinę nelygybę.
Ekonomikos ir gyvenimo būdo
grįžimas į vietinį lygmenį, jos many-
mu, yra kelias į globalios gerovės ir
teisingumo suklestėjimą.
Jaunų žmonių iniciatyva kurtas filmas
apie ypatingo grožio Grenlandiją ir
klimato kaitą joje bylojo, kad šioje
saloje iš ledyno dalies susidarė nauji
ežerai, sumažėjo lietaus pavasarį ir
ūkininkams tapo sunkiau ganyti gy-
vulius, net atsirado naujų vabzdžių
rūšių.
Seminare „Soja ir kiaulės – maistui ir
degalams“ nustebome išgirdę apie
ryšį tarp genetiškai modifikuotos Ar-
gentinoje auginamos sojos ir ligų,
apie dirvožemio erozijos paplitimą po
trylikos metų tos sojos auginimo. Taip
pat apie Danijos verslininkų, susijusių
su aukštais valstybės pareigūnais,
invaziją į Lenkiją – su dideliais pini-
gais ir didelio produktyvumo kiaulių
fermomis, kuriose gyvuliai šeriami
genetiškai modifikuota soja, o visos
srutos, dirvožemio ir vandens tarša
bei smulkių ūkių nykimas lieka vietini-
ams lenkams.
Apmąsčius visą ilgą kelią nuo so-
jos iki mėsos, pati išvada rado mus.
Jei norisi gyvūnų, jų yra vis dar
egzistuojančiuose mažuose ūkiuose.
O Lietuvoje taip pat turime danų ka-
pitalo kiaulių fermų, užauginančių 90
tūkstančių kiaulių per metus, kurių
tarša šaukia saugotis ir saugoti...
Kitas COP15 „burbulas“ – Forumas,
Ozonas 2010/1 (26) www.ozonas.lt
užrašai ant drabužių skelbė: „Veik kiamos vietos ar tiesiog prisijungus
dabar dėl klimato kaitos“, „Gamta ne- prie demonstracijos. Pasak Lietu-
daro kompromisų“, „Neištirpdykite vos jaunimo grupės nario Kęstučio,
mūsų ateities“, „Planeta – ne pelnas“, jo suėmimas už kišeninio peiliuko
„Keisk politiką, ne klimatą“, „Neleisk turėjimą buvo patirtis, parodanti, kaip
teršėjams nuspręsti“, „Kiek metų tau mažai demokratijos demokratinėje
bus 2050-ais?“ ir kt. Pačioje demon- šalyje. Jis buvo tardomas, nufo-
stracijoje vyko kelios demonstracijos tografuotas kaip nusikaltėlis ir pralei-
ir šimtai pasirodymų, pristatymų – do 7 valandas specialiai konferen-
„baltųjų meškų“ grupės šokis, plan- cijos metu įrengtame „kalėjime“. Tai
etos Žemės reanimacija, CO2 emisijų dėžių, apsuptų tvora, kurios viršuje
kvotų pardavinėjimas, tariamos kli- spygliuota viela, konstrukcija, o vidu-
kur įėjimas buvo mokamas, jei ne- mato herojų ir policijos kovos. je narvai. Kęstučio kalinimo metu
turi COP15 akreditacijos. Tai la- Mes, Lietuvos jaunimo delegacijos ten buvo apie 300 panašaus likimo
biau verslo pasauliui skirta naujų nariai, dalyvavome Žemės draugų aktyvistų, negalinčių susisiekti su savo
technologijų paroda su moderniais (Friends of the Earth International) bendrakeleiviais nei artimaisiais ir dėl
atsinaujinančios energijos stend- renginyje „Potvynis“, kurio metu keli linksmumo švilpavusių kalėdines me-
ais, mokslininkų pranešimais bei tūkstančiai mėlynai apsirengusių lodijas. Suėmimo kaina – perspėjimas
pristatymais. Akredituotas Lietu- žmonių tūpė, stojosi ir kėlėsi, dar ir ir galima deportacija arba paleidi-
vos jaunimo grupės narys Algirdas dar, simbolizuodami bangas. Tai buvo mas. Kęstutis galiausiai buvo išleistas
pateko į paties Rajendra K. Pachauri, taiki demonstracija, tačiau dėl kelių pro vartus. Pernelyg platūs polici-
JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos dešimčių kaukėtų Juodojo bloko jos pajėgų įgaliojimai ir siautėjimas,
grupės (IPCC) primininko, pranešimą, atstovų mestų petardų žiniasklaidoje blogas elgesys su sulaikytaisiais
kurį šis baigė teigdamas, jog viskas ji buvo atspindėta kaip riaušės. sukėlė pasipiktinimo demonstracijas.
priklauso nuo visuomenės ir to, kaip ji Demonstracija buvo atkirsta, suimta Mūsų delegacijos organizatoriaus Al-
veiks, kur link kreips savo valdžią. apie 300 žmonių, o pati minia truputį girdo Švanio nuomone, gaila, kad ir
išsiskaidė. Lietuvos žiniasklaida akcentavo, kiek
Bruzdesys gatvėse Kopenhagoje prieš COP15 buvo žmonių buvo suimta, kokios riaušės
Dar vienas svarbus COP15 segmen- išleistas potvarkis, kuriuo remian- įvyko, o ne ko žmonės norėjo, su koki-
tas – Kopenhagos gatvės ir viešos tis, bet koks įtartinas asmuo galėjo om mintim ėjo į demonstraciją.
erdvės. Konferencijos dienomis jos būti suimtas 8 valandoms nepatei- Nors Kopenhaga buvo pripildyta
prisipildė meno skulptūrų, (pvz. kiant jokių kaltinimų. Įtartinu buvo aktyvių žmonių su taikiais reikalavi-
tona CO2, sukonstruota iš 12 jūrinių galima tapti (ir tapo) fotografuojant mais ir pasirengusių produktyvioms
konteinerių, įvairios Žemės gaublio iš patogesnės pozicijos (pavyzdžiui, deryboms, COP15 susitarimas rodo,
variacijos, kurias galėjo tobulinti stulpo), turint keistą šukuoseną, kad nesiderima dėl to, ko nėra ant
praeiviai, nupjautų medžių instali- žemėlapyje bandant ieškoti rei- stalo.
acijos). Taip pat buvo vegetariškų La
Via Campesina lauko virtuvių, žymių
grupių koncertų. Dvi savaites demon-
struoti aplinkosauginės tematikos
filmai „Gera Planeta“ su tokiomis
asmenybėmis kaip Al Goras, Yann
Arthus-Bertrand ir Nicolas Hulot.
Atkreipti į save dėmesį, išreikšti
reikalavimus bei solidarumą akty-
vistai bandė beveik 44 dienų truku-
sia Klimato teisingumo bado akcija
(Climate Justice Fast), dalyvaudami
meditacijose, rašydami ir siųsdami
laiškus vyriausybių atstovams; buvo
persirengusių baltaisiais lokiais,
darančių tatuiruotes su užrašu „Klima-
to teisingumas“, atvykusių traukiniais
į Kopenhagą iš tolimojo Kioto ir kt.
Gatvėse platinami akcijų gidai kvietė
žmones jungtis į masines demon-
stracijas, pavyzdžiui: „Antikorporacijos
diena. Nepirk melo!“ (eita į korporacijų
biurus ir verslo susitikimus); „Smūgis
produkcijai“ (blokuotas Kopenha-
gos jūrų uostas – dėl nesibaigiančios
ekonominės ekspansijos, besaikio
Algirdo Švanio nuotrauka
vartojimo ir gamybos naudojant
iškastinį kurą); „Ūkininkų akcija – La
Via Campesina prieš mėsos industriją“
(dėl monokultūros sojos auginimo
kaip gyvulių pašaro, kas griauna
žmonių gyvenimą Pietuose, nes
jie išvaromi nuo žemės, ir Šiaurėje,
nes paliekama suniokota aplinka ir
iškastinio kuro emisijos transpor-
tavimo sistemoje); demonstracija
„Klimato skola“ prie Bella centro – už
spaudimą, kad turtingos šalys mokėtų
neturtingoms už klimato kaitos pa-
darinius.
Įspūdingiausia diena
Mūsų akimis įspūdingiausia buvo
demonstracija „Global Day of Ac-
tion“. Gruodžio 12 d. žmonių balso
išreikšti susirinko šimtatūkstantinė
jaunimo, šeimų su vaikais ir
pagyvenusių žmonių minia, žygiavusi
apie 7 km Kopenhagos gatvėmis
nuo Klimaforumo iki Bella centro.
Susijungė skirtingų nevyriausybinių
organizacijų, socialinių sindikatų,
aplinkosaugos blokų nariai, mirgėjo
daug įvairių pasaulinių organizacijų,
tokių kaip WWF, FoE, Greenpeace,
World Rainforest Movement, 350. Valdonės Daugėlaitės nuotrauka
org, NOAH vėliavos, o plakatai ir
Ozonas 2010/1 (26) www.ozonas.lt
Ką manote apie COP15 susitikimą?
Algirdas Švanys, KU jūros aplinkos
inžinerijos magistrantūros studentas,
kelionės į COP15 organizatorius:
Siekiau, kad ir Lietuvos jaunimo at-
stovai palaikytų Kopenhagoje vykusį
procesą, prisidėtų prie demonstracijų.
Kadangi į klimato kaitos problemą
įtraukti viso pasaulio žmonės, buvo
įdomu pamatyti, kaip reaguoja kitų
šalių atstovai. Taip pat buvo įdomu
Bella centre stebėti, kaip šalių vado-
vai tariasi dėl klimato kaitos, sužinoti,
kokios yra naujausios atsinaujinančių
energijos šaltinių technologijos.
Susipažinau su daug įdomių ekologų,
biologų ir kitų aktyvistų iš Lietuvos,
bendravau su Danijos ekologinių
judėjimų nariais bei bendraminčiais
iš kitų valstybių, dalijomės patirtimi
ir užmezgėme ryšius. Tačiau pasit-
virtino mano blogiausios hipotezės
apie situaciją pasaulyje, t. y., kad
pasaulį šiuo metu valdo kapitalas ir
niekam neįdomūs moksliniai tyrimai,
mokslininkų nuomonė, kad viską
COP15 derybininko akimis
Giedrė Kaminskaitė-Salters COP15 susitikime 2009 metų gruodį
Kopenhagoje priklausė Anglijos derybininkų dėl klimato kaitos
komandai. Trumpam grįžusi į Lietuvą ji sutiko papasakoti savo
įspūdžius.
Giedrė KAMINSKAITĖ-SALTERS
G-Kaminskaite@dfid.gov.uk
vyr.patarėja Anglijos vyriausybės
Tarptautinės plėtros departamente
Valandos šaltyje
Jau kelionės pradžia nežadėjo nieko
gero. Lėktuvas, skridęs iš Londono į
Kopenhagą, buvo priverstas leistis
Amsterdame, nes baigėsi degalai.
Kaip pusvalandžio skrydis gali suna-
udoti visą lėktuvo baką degalų, taip
ir neišsiaiškinau, bet įtariu, kad kažkas
tiesiog pamiršo tuo pasirūpinti. Šiaip
ar taip, neturiu teisės skųstis, nes jei
elgčiausi kaip atsakinga žalioji, būčiau
važiavusi traukiniu ar plaukusi keltu.
Taigi, gavau tai, ko nusipelniau. Pa-
galiau pasiekusi Kopenhagą nulėkiau
į savo įtartinos kilmės viešbutį prie
pat stoties (Didžiosios Britanijos
vyriausybė savo derybininkams ne
pati dosniausia, tad teko pasitenkinti
2 žvaigždutėmis). Bet tai, kokio dydžio
tavo lova, ir tai, ar rasi viešbutyje
šampūno, visai nesvarbu, kai kanki-
na tik viena mintis: kaip derybos? Ar
gausim tai, dėl ko dirbame jau nuo
Balio konferencijos laikų? Kokia bus
derybų dinamika? Ar ministrai padės
išjudint ledus, ar politinės peripetijos
tik pasunkins derybas?
Kadangi buvau Anglijos vyriausybės
delegacijos narė, maniau, mane rau-
donu kilimu nulydės tiesiai į įvykių
sūkurį Bela centre. Deja, pataikiau
atvykti būtent tą dieną, kai sus-
treikavo Jungtinių Tautų registraci-
„valdo“ sistema. Jaunimas pats turėtų
stengtis keisti pasaulį į gerąją pusę.
Vienintelis efektyvus dalykas mano
akimis – tai ekogyvenviečių kūrimas.
Asta Pipiraitė, KTU Aplinkos ap-
saugos vadybos ir švaresnės gamy-
bos absolventė, SAVO „Žalių žinių“
korespondentė:
Manau, JT klimato kaitos konfer-
encija buvo puikiai suorganizuota.
Buvau sužavėta, kaip prie COP15
prisidėjo visa danų tauta. Jie suteik-
dami nakvynės vietas atvykstantiems
klimato aktyvistams, o Kopenhagos
valdžia pasirūpino nemokamais lei-
dimais transportui ir įėjimui į daugelį
renginių.
Suglumino vykusių renginių kiekis vi-
enu metu. Šalia pagrindinių valstybių
derybų klimato klausimu, vyko
galybė šalutinių renginių, pristatymų,
mokslininkų pasisakymų, diskusijų,
filmų peržiūrų ir pan. Neįmanoma
užduotis – išsirinki kur dalyvauti, ką
jos sistema. Delegatai buvo regis-
truojami „rankiniu“ būdu – po 5 per
valandą. Lauke mūsų buvo apie 20
000 žmonių. Iš pradžių pasirodė vi-
sai linksma: šalia laukiantys brazilai
kažkur rado karštos kavos, vegetarai
aistruoliai dalijo sumuštinius su sūriu,
vokiečiai platino lankstukus apie tai,
kiek klimato kaitos bėglių (pabėgėlių
nuo aplinkosaugos katastrofų) užplūs
Europą, jei nesiimsim radikalios ko-
vos. Aplink kabojo Sarkozi ir Obamos
portretai, kur jiedu atrodo 10 metų
vyresni nei dabar, o prierašai skelbė:
Obama in 2020: I could have stopped
climate change in Copenhagen. I didn’t’.
(„Obama 2020-aisiais: galėjau sustab-
dyti klimato kaitą Kopenhagoje. Bet
nesustabdžiau“).
Pakili nuotaika iš pradžių šildė ir
linksmino. Bet po 4 valandų laukimo
minusinėje temperatūroje 2 kilometrų
eilėje, kuri nė per žingsnį nepajudėjo,
situacija vis labiau priminė sovietinių
laikų Lietuvoje eiles prie sviesto. Kai
jau nebejaučiau nei rankų, nei kojų
pirštų, teko grąžint airio derybininko
paskolintą kepurę ir pirštines ir, pan-
audojus visus savo gražbylystės
įgūdžius iš tų pačių laikų, prasibrauti
į eilės priekį.
Neišsipildę lūkesčiai
Ar buvo verta bruktis? Sunku pasa-
kyti. Kopenhagos susitarimas (the
Copenhagen Accord), kurį paskutinę
minutę pasirašė JAV, Kinija, Pietų Af-
rika ir dar keletas valstybių, tikrai ne-
atitinka daugelio klimato ekspertų,
verta paklausyti. Net susidarė įspūdis,
kad sėdėdami namie žinotume
daugiau apie įvykius derybose nei
būdami proceso „viduje“. Tačiau
patirtis rodo, kad žiniasklaida kar-
tais pateikia informaciją, pakreiptą
tam tikru rakursu. Pavyzdžiui, buvo
stipriai akcentuojama, kad lauko
demonstracijų metų vyko riaušės,
susirėmimai su policininkais. Aš
mačiau tik besišypsančius veidus.
Taigi reikėjo įsitikinti, ar tikrai politikai
užsiima tik kalbomis. Stebėjusi keletą
derybų posėdžių, supratau viena
– politikai patys įsprausti į begales
biurokratinių mechanizmų ir imtis
kokių nors teisingų veiksmų jiems yra
sudėtinga užduotis. Grįžę sužinojome,
kad COP15 procesas baigėsi, kaip ir
buvo tikėtasi – nieko reikšmingo ne-
buvo nuspręsta.
Tadas Lomanas, žaliavalgis
natūralistas:
COP15 – pasaulyje iš esmės nieko
derybininkų ir nevyriausybinių
organizacijų vilčių. Pirmiausia, susi-
tarimas neturi teisinio pagrindo. Dėl
to laukia dar keleri metai derybų, kad
sutarti principai įgytų tarptautinės
sutarties pavidalą. Antra, susitar-
ime neribojamos nei išsivysčiusių,
nei besivystančių valstybių emisijos.
Valstybės skatinamos paskelbti savo
savanoriškus limitus iki sausio 30
d., bet tai ir liks savanoriškos gairės.
Trečia, tarptautiniai mechanizmai,
kurių pagrindu švarios technologi-
jos bus diegiamos besivystančiose
valstybėse ar kurių pagrindu bus
ribojamas ir stabdomas atogrąžų
miškų kirtimas, susitarime tik trumpai
paminėti, bet detaliai neišnagrinėti.
O tai reiškia, kad reiks dar daugelio
metų, kol šių mechanizmų veiklos
principai bus suderinti.
COP 15 pasiekimai
Tačiau nereikia visiškai prarasti
vilties. Pavyzdžiui, tai, kad sutarta
dėl tarptautinių inspekcijų, kurios
tikrins valstybių emisijų kiekius, yra
didelis žingsnis į priekį, kadangi iki
šiol valstybės priešinosi bet kokiam
jų suverenumo pažeidimui. Tačiau
užuomina apie suverenumą išliko
sutarties tekste, tad dar laukia sunkios
derybos, per kurias reikės apibrėžti la-
bai aiškius kriterijus, kada inspekcijos
suderinamos su suverenumu, o kada
ne. Jei Kinijai ir Indijai jų darbas bus
nepriimtinas, tos šalys, prisidengda-
mos suverenumo klausimu, galės
inspekcijų nepriimti...
Kitas vertingas dalykas yra tai, kad
sutarta riboti klimato atšilimą iki +2
laipsnių: tai taps svarbiu pagrindu at-
eities deryboms.
Bet turbūt svarbiausia, kad susitar-
ta dėl finansavimo: iki 2012 metų
išsivysčiusios valstybės perves 30
milijardų dolerių besivystančioms
šalims, kad jos galėtų lengviau adap-
nepakeitęs renginys. Verslininkai ir jų
atstovai – politikai susirinko imituoti
rūpestį pasauliu ir žmonija. Taip pat
susirinko ir rėkaliojanti aktyvistų min-
ia – paprašyti, kad kapitalas pakeistų
savo prigimtį ir pradėtų rūpintis
pasaulio atgaivinimu. Tiek pirmieji,
tiek antrieji pasiekė savo tikslą. Tech-
nologinis progresas apsikabinęs su
kapitalizmu draugiškai žingsniuoja
per planetą, trypdamas paskutinius
natūralius žmonijos gebėjimus, plan-
etos bioįvairovę ir gamtos išteklių
likučius. Koks stebuklas gali pakeisti
situaciją? Vienintelė man žinoma
išeitis – pakeisti priklausomybę nuo
technologijomis ir kapitalu parem-
tos sistemos į priklausomybę nuo
gamtos, t. y. kurti ekologines gyven-
vietes ir, gyvenant jose, sumažinti
vartojimą bei prisirišimą prie dirbtinių
technologijų iki nulio. Tai įmanoma,
nors daugumai ir nepatraukli per-
spektyva.
Milda Norkutė, KU ekologijos baka-
lauro studentė:
Į COP15 važiavau kartu su jaunųjų
žemės draugų (YoungFOEE) projekto
tuotis prie klimato kaitos ir kovoti su
ja. 2020-aisiais ši suma išaugs iki 100
milijardų dolerių per metus. Finansai
– vienas iš opiausių derybų klausimų,
nes besivystančios šalys, ypač tos, ku-
rios pačios jautriausios klimato kaitai
(pvz., Indijos vandenyno šalys ir Afri-
kos valstybės), tikisi finansinės para-
mos iš Vakarų valstybių, atsakingų už
didžiausią emisijų kiekį. Tad šio klausi-
mo sprendimas – esminis postūmis į
priekį.
Nuomonė apie konferenciją
Mano nuomone, Europos
Sąjunga buvo toliaregiškiausia ir
altruistiškiausia iš visų konferenci-
jos dalyvių. Tačiau iš tiesų didžiausią
žingsnį žengė Afrikos bloko šalys,
kurios sutiko dalyvauti Kopenhagos
susitarime (tikriausiai dėl to, kad liko
patenkintos finansavimo klausimo
sprendimu), nors ir gerai suprato, kad
jis neturi teisinio pagrindo, o jos pačios
yra tarp tų labiausiai pažeidžiamų kli-
mato kaitos aukų.
Indijos ir Kinijos vaidmuo dery-
klimatas / 13
„Act now“ komanda. Šiam įvykiui
ruošėmės nuo pavasario, tad lūkesčių
dėl jo sėkmės turėjome iki pat pabai-
gos. Manau, tai viena didžiausių šių
metų nesėkmių pasauliniame kontek-
ste. Nusivylusi esu ne
tik COP15 baigtimi (nors ji ir neb-
uvo šokiruojanti, nes daug kas
tokią prognozavo), bet ir bendra
tokio svarbaus įvykio eiga. Danijos
vyriausybė nesugebėjo užtikrinti ne
vien nevyriausybinių organizacijų,
bet ir žurnalistų bei kitų trečiųjų šalių
visaverčio dalyvavimo konferen-
cijoje (nuo antros savaitės nebebuvo
įleidžiama nemaža dalis akreditaciją
turėjusių žmonių neva dėl per didelio
jų skaičiaus). Taip pat nuliūdino ypat-
ingai agresyviai pasirodžiusi Danijos
policija: priešingai, nei kad buvo ro-
doma per masines informavimo prie-
mones, policijos agresiją patyrė ne
tik radikaliai nusiteikę aktyvistai, bet
ir paprasti, savo valią atėję išreikšti
žmonės, žurnalistai, delegacijų nariai.
Neapsieita ir be asmeninių nesėkmių
– nuo streso ir nepakankamo miego
teko kelias dienas tįsoti su plaučių
uždegimu, todėl praleidau didžiąsias
demonstracijas, įdomias paskaitas,
vykusias Klimaforume, kuriose pat-
irtimi dalijosi Vandana Shiva, Naomi
Klein ir kiti. Nepavyko susitikti ir su
Lietuvos delegacija.
Reikia tikėtis, kad ši nesėkmė paskat-
ins pasaulio vadovus konstruktyviau
dirbti COP16 Meksikoje.
Apklausą parengė Jolanta Uktverytė
Nuotraukos iš asmeninių archyvų
Algirdo Švanio nuotrauka
bose visų yra vertinamas gana
kontraversiškai. Mano pačios
nuomone, abi valstybės gerokai
pasistūmėjo į priekį, lyginant su tuo,
kur buvome prieš 5 ar net 2 metus,
ir, tarkim, be Kinijos kooperacijos Ko-
penhagos susitarimo nebūtų nė buvę.
Kiti kritikai šios šalies vaidmenį vertina
daug skeptiškiau, pabrėždami, kad
Kinijos nelankstumo dėka likome tik
su politiniu dokumentu, o ne su tarp-
tautine sutartimi. Tam tikros valstybės
(Bolivija, Venesuela, Sudanas) matė
Kopenhagos derybas per kapitalizmo-
socializmo kovos prizmę. Jų vaidmuo
derybose buvo mažiau konstruktyvus.
Visi protestai sunkino derybininkų
veiklą. Kadangi Belos centras tegalėjo
priimti 15 000, o priėmė 45 000
žmonių, trūko paprasčiausių dalykų,
pvz., maisto, vietos kompiuteriui ir t.
t. Iš kitos pusės, protestuotojai ir NGO
atstovai palaikė spaudimą, be kurio
derybininkai turbūt būtų pasinėrę
į techninius dalykus ir per medžius
nematę miško.
 14 / veikla
Eksperimentinis žygis po Neries regiono
parko apylinkes upės dešiniajame krante
Tomas BEDULSKIS
Kas tai yra tradicinis Neries regioni-
nis parkas? – Tai labiausiai lankomos
ir patogiausiai prieinamos region-
inio parko vietos, kaip antai – Dūkštų
ąžuolyno trasos, Velniakampio kilpos,
Karmazinai, Dūkštos, Naujoji rėva,
Šilėnai, Popai. Manau, daugelis ten es-
ate buvę.
Ką vadiname netradiciniu Neries re-
giono parku? – Tai kairioji upės pusė,
patenkanti į regioninio parko zoną. Ši
Neries pusė yra kiek mažiau tyrinėta,
ne tokia lankoma, galima sakyti – nau-
jai atrasta (įtraukti nauji lankomi ob-
jektai, nutiesti takai), nelengvai ir ne
bet kokiu transportu pasiekiama. Tai
trasos per visokius kaimelius, miškus,
palei Bražuolės ir Neries upes.
1. Lietuvos pasieniečio Jurgio Ky-
barto žūties (1931 m.) vieta.
Miške, netoli Baltamiškio kaimo yra
paminklas. Bražuolės upelio vaga
tarpukariu ėjo Lietuvos–Lenkijos
Žalios Lietuvos ateitis ir praeitis
demarkacinė linija. Jurgis Kybartas
buvo Trakų apskrities 5 rajono ketvir-
tosios pasienio sargybos policinin-
kas. Lenkų pasieniečiai 1931-10-01
pareiškė, kad keliu ties Baltamiškio
kaimu bus draudžiama pereiti
administracinę sieną ir per kelią iškasė
griovį, užgrobdami dalį Lietuvos teri-
torijos. 1931-10-04 jie iš pasalų nušovė
sargybą ėjusį J. Kybartą ir apšaudė į
įvykio vietą atvykusius pasienio poli-
cininkus. Žuvusysis buvo palaidotas
Vievio kapinėse, o žuvimo vietoje
1937 m. pastatytas paminklas su įrašu:
„Jis budėjo Tėvynės sargyboje, budėk
ir tu, sargybini, kad laisvi būtumėm.
Lengva ir malonu dėl Tėvynės žūti.
Tęskime pradėtąjį žygį.“
2. Panerių dvaras
Panerių dvaras įkurtas gražioje vieto-
je: jį supa Neries vingis, upėje matosi
nemaža sala, toliau žaliuoja miškingos
senojo slėnio kalvos.
Spėjama, kad Panerių dvarą XVIII
amžiuje įkūrė karališkojo dvaro tvar-
kytojas Simonas Liudvikas Gutako-
vskis (1738–1811). Žlugus Lenkijos ir
Paneriškių skardis regykla / Tomo Bedulskio nuotrauka
Lietuvos valstybei ir Lietuvai patekus
carinės Rusijos įtakon (1795 m.),
Panerių dvarą nupirko karaliaus Sta-
nislovo Augusto Poniatovskio sekre-
torius S. Puzina. Jo dukrai Aleksandrai
ištekėjus už J. Riomerio, šios giminės
palikuonys valdė dvarą apie 100 metų.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Panerių
dvarą įsigijo grafas Antanas
Slaboševičius, tačiau nuolat jame
negyveno. Žemę (apie 1000 ha) ir vi-
sus ūkinius reikalus tvarkė valdytojas
Teodoras Mickevičius. Jis rūpinosi ir
dvare įkurtu pensionu, plėtė poilsiau-
tojams teikiamas paslaugas: įrengė
prieplauką, teniso kortus.
Iki šių dienų geriausiai išsilaikė
vaizdingoje vietoje ant Neries kranto
stovintys dviaukščiai dvaro rūmai.
Matosi upės vingis su didele sala,
slėnį supa miškingos Neries senslėnio
kalvos. Greta tebestovi menkaverčių
pokarinių pastatų apsupti dvaro
ūkiniai pastatai: oficina, tvartai, kume-
tynas, ledainė. Iš jų vertingiausias
yra medinis kumetynas, nes kituose
Lietuvos dvaruose tokios paskirties
pastatai dažniausiai jau sunykę.
Žygio pėsčiomis trukmė 10–14 val.
Žygio pėsčiomis atstumas daugiau kaip 20 km.
Maršrutas: Vilnius – Baltamiškis (traukiniu) – Paneriai – Ąsiūtiškės – Kragžliai
– Joteliūnai – Pugainiai – Papiškės – Paneriškės – Daubos – Balčiūnai – Rykan-
tai – Žemieji Semeniukai.
Dvarą supa nedidelis geometrinio
plano parkas, įkurtas XIX a. pabai-
goje. Pagal vietos gyventojų pasako-
jimus, čia buvo įrengti gražūs gėlynai,
klombos su dekoratyvinėmis vazomis.
Iki šiol parke išliko liepų alėja, se-
nolis ąžuolas. Senuose dvaro parko
medžiuose peri daugybė paukščių
rūšių, drevėse vaikus veda naminės
pelėdos.
3. Panerių miško regykla
Nuo poilsio aikštelės paėjėjus ke-
lis šimtus metrų, iš Kaišiadorių
miškininkų įrengto apžvalgos bokšto
atsiveria įspūdinga Neries slėnio
panorama. Matosi Verkšionių ir Kulio
kilpos miškai, Zabarijos kalvų dalis,
o giedrą dieną – ir už 14 km esanti
Kernavės bažnyčia.
Miškai yra neatsiejamas Neries re-
gioninio parko kraštovaizdžio el-
ementas. Upės vagos gaubiama Vel-
niakampio kilpa žaliuoja pušynais,
nes senieji ledynai čia sunešė smėlio
klodus, tinkamus vien pušims augti.
Tik drėgnesnėse vietose, pakrančių
raguvose ir šaltiniuotose vietose auga
mišrūs medynai ir lapuočiai.
4. Raganų ratas
Šioje vietoje nedideliame miško
plote yra pušų, kurių kamienai įvairiai
susiraitę, keistai susisukę.
5. Pinyklos mitologinis šaltinis
Šaltiniai, kurie bėga į patekančios
saulės pusę, baltų kraštuose nuo
senovės laikomi šventais, gydančiais.
Ties Ausiutiškėmis pušyne trykštantis
Pinyklos šaltinis seniai žinomas
aplinkinių kaimų gyventojams. Jo
vandeniu gydydavo skaudančias akis,
merginos prausdavo veidus, kad il-
giau išliktų jaunystės grožis. Kaimo
žiniuoniai Pinykloje semtą vandenį
naudodavo užkalbėjimams. Šaltinis ir
dabar vilioja atsigaivinti.
6. Ausiutiškių konglomeratas – tai
neįprastos formos darinys, geologinės
praeities liudininkas, stūksantis ties
Ausiutiškių vienkiemiu, kairiajame
Neries krante, prie pat upės vagos.
Konglomerato aukštis – 2,10 m, ilgis
– 5,55 m, plotis – 3,20 m, didžiausia
horizontali apimtis – 12,80 m. Ge-
rai matomas vis dar išlikęs pirminis
sucementuotų nuogulų sluoksniuotu-
mas. Šioje vietoje Neries šlaito aukštis
yra per 50 metrų.
Pagal žodynus, konglomeratas (lot.
conglomeratus – sukauptas, surink-
tas) – tai nuosėdinė uoliena, kurią
sudaro susicementavęs įvairiagrūdis
smėlis, žvirgždas, gargždas, rieduliai.
Kad tai tiesa, galima įsitikinti iš arčiau
apžiūrėjus Neries šlaituose nuo
Lazdynų Vilniuje iki Kernavės tai vi-
enur, tai kitur randamus luistus.
Konglomeratai susiformuoja dėl
sudėtingų požemyje vykstančių
hidrocheminių procesų, kai žvyro
sluoksnyje išsikristalizuoja kalcitas.
7. Ausiutiškių regykla (skardis)
Ties Ausiutiškėmis atsiverianti pano-
rama ypač džiugina akį – matosi
ne tik staigus upės vingis, bet ir vi-
ena didesnių Neries salų, esanti ties
Šiurmonių kaimu, kuris kitoje Neries
pusėje. Prieš pasukdama į šiaurės ry-
tus ties Ausiutiškėmis, čia Neris dar
suvingiuoja nedidelį į pietus išgaubtą
lanką. Tai vieta, kur upės vaga
akivaizdžiai keičia kryptį, „pasiduoda-
Ozonas 2010/1 (26) www.ozonas.lt
ma“ pietvakarių–šiaurės rytų krypties
giluminės tektoninės zonos įtakai. Čia
upė jau įsigraužusi apie 35–40 m gilyn
ir ardo priešpaskutiniojo Medininkų
vardu pavadinto ledyno moreną, kuri
užtveria vagai kelią rytus, todėl ji stai-
giai suka šiaurėn ir jau už skardžio
užbaigia dešinįjį posūkį, o tada beveik
4 km teka į šiaurės rytus.
Smėlingas Ausiutiškių skardis virš
vandens iškilęs 34 m. Nuo jo atsiveria
puikus vaizdas į mažosios Ausiutiškių
kilpos terasas dešiniajame Neries
krante.
8. Mitologiniai akmenys.
„Karvutė“ ir „Povilėlis“
Neries tarp Vilniaus ir Kernavės atkar-
poje yra daugybė rėvų ir sraunumų,
upės vagoje ir pakrantėse pabirę
akmenų sankaupos, stūkso pavieniai
didžiuliai akmenys. Akmeninga upės
vaga ir greita vandens tėkmė trukdė
laivybai, sielių plukdymui, todėl
akmenis ne kartą buvo bandoma
pašalinti. Didžiausias Neries vagos
valymas vyko 1936–1938 metais.
Tuomet akmenis, kurių nepavyko
susprogdinti, baržomis stengtasi
nustumti arčiau krantų. Nuo tų laikų
pakrantėse galima aptikti akmenų su
iškaltomis skylutėmis, į kurias buvo
įstatomi metaliniai vąšai akmenims
tempti.
Neries regioniniame parke
priskaičiuojama apie 27 akmenų ir
jų grupių, kurie galėjo būti susiję su
baltų mitologine praeitimi. Šaltiniai
liudija, jog upėse esančių akmenų
vardai paveldėti iš gilios senovės:
baltų dievai ir deivės ne tik savo paly-
doje turėję tam tikrų gyvulių, žvėrių ir
paukščių, bet ir patys galėję reikštis
minėtais pavidalais. Neries atkarpoje
tarp Vilniaus ir Kernavės dominuoja
gyvūnų vardais vadinami akmenys,
pavyzdžiui: Gaidys arba Gaidelis
(Petušok), Avis (Ovečka), Jautis (Vol),
Dvylas (Dzvyl), Bulius (Byk), Kiaulė
su Paršiukais, Tilvikas (Cilvik), Šunelis
(Sobačka), Kumelaitė (Kobylka), Avi-
nas (Baran).
Vienas iš jų – Karvutė (Krovka), gerai
žinomas aplinkinių kaimų žmonėms.
Apie šį akmenį pasakojama pagar-
biai ir su meile. Sakoma, kad toks
vardas duotas todėl, kad, kaip karvutė
žmonėms duoda pieną, taip Karvutė
duoda žuvis. Žvejai, neradę žuvies
kitose upės vietose, visada jos prisi-
gaudydavo šalia šio akmens. Būdavę,
kad vyrams neužtekdavo pasiimtų
krepšių ar maišų – tekdavo nusimau-
ti apatines kelnes, užrišti klešnes ir,
prikrovus galybę žuvų, tempti namo.
Šiek tiek žemiau Karvutės yra akmuo,
vadinamas Povilėliu. Jis pasirodo
tik nusekus Neries vandeniui, o kitu
laiku kelia bangas pačiame upės vi-
duryje. Galima spėti, kad tai vienas
iš daugelio Neryje esančių akmeniu
pavirtusių žmonių – gal vaikas, gal
Karvutės piemenėlis.
9. Apskritos šaltinisyra Apskritos
kaime (Panerių seniūnija), kuriame
gyventojų jau nėra.
10. Joteliūnai – kaimas Lazdėnų
seniūnijoje, turintis apie 30 gyventojų.
Šalia jo verta aplankyti Bražuolės
akmenį, Klintinių tufų atodangą (at-
rasta geologų 2005 m.), Aragonito
susidarymo vietą, Joteliūnų dvaro
nukelta į 15 psl.
Ozonas 2010/1 (26) www.ozonas.lt
atkelta iš 14 psl.
sodybą.
Tufas – uoliena, susidariusi iš
vulkaninių pelenų, išmestų ug-
nikalnio išsiveržimo metu, priklauso
piroklastinių (nuosėdinių) uolienų
grupei. Smulkioms dalelėms susice-
mentavus, uoliena tampa labai tvirta
bei lengvai apdirbama, todėl vul-
kaninis tufas dažnai naudojamas kaip
statybinė medžiaga. Iš jo pastatyti
tokie statiniai kaip Servijaus siena, La-
libelos šventyklos.
11. Pušis „Raganos šluota“
Miške mūsų akis kartais užkliūva už
medžių ar krūmų, kurių šakos keistai
suaugusios, jie išsiskiria lajos forma
ar dydžiu. Keliaujant šia trasa, ties
Kragžlių pilkapynu, miško horizonte
matyti keista pušis. Iš tolo atrodo lyg
jos viršūnėje būtų paukščio susuk-
tas lizdas. Iš tikrųjų, tai medžio šakų
sutankėjimas, žmonių vadinamas
Raganos šluota. Atidžiau miškuose
pasižvalgius, galima išvysti nedidelių
„raganų šluotų“, susidarančių ne tik
ant spygliuočių, bet ir lapuočiuose
medžiuose. Tačiau šitos pušies
„šluota“ – pati didžiausia Neries re-
gioninio parko miškuose.
12. Kragžlių pilkapynas
Tik 2005 metais miškininkai
pastebėjo prie kelio esančias kalve-
les, primenančias pilkapius. Pagal šių
apardytų pilkapių formą archeologai
spėja, kad žmonės juose laidoti apie
VI–VII amžiuje. Tuo metu pilkapiuose
buvo laidojami sudegintų mirusiųjų
palaikai.
13. Bražuolės žemupys
Bražuolė, maitinama daugybės
trykštančių šaltinių, vingiuoja miškais,
kartais trumpam iššokdama į pievas.
Žemupyje sparčiai besigrauždama
gilyn ji tampa panaši į putojantį kalnų
upelį. Čia Bražuolės slėnio šlaitai iškyla
per 20–30 metrų virš vandens, upė
krenta maždaug 7–8 metrus viename
kilometre.
Pakrantėje įrengtos Bražuolės
poilsiavietės pietvakarinėje dalyje es-
anti pieva vadinama Alkija.
Žemupio slėnis ir gretimi miškai
paskelbti Bražuolės botaniniu draus-
tiniu. Jis tęsiasi nuo Kazimieriškių
kaimo iki santakos su Nerimi. Čia
užregistruota daugiau kaip 500
augalų rūšių, iš kurių net 22 įtrauktos
į Lietuvos raudonąją knygą. Retas
botaninis draustinis gali pasigirti tokia
saugomų augalų įvairove. Retų rūšių
gausą lemia Bražuolės slėnyje išlikusi
didelė natūralių ir pusiau natūralių
buveinių įvairovė.
14. Pugainių (Papiškių) akmens
amžiaus radimvietė – 2009 m.
gruodžio mėn. įrašyta į Kultūros
vertybių registrą. Papiškės kaime gy-
vena 6 gyventojai, o Pugainiuose – 7.
Mediniai namai yra XX a. pr. statybos.
15. Paneriškių skardis – regykla.
Nuo čia atsiveria nuostabi Ne-
ries slėnio panorama. Matyti upės
vingis, kelios salos. Abiejuose Ner-
ies krantuose ošia pušynai. Čia taip
pat gausu retų, į Lietuvos raudonąją
knygą įrašytų augalų: kalninė arnika,
tamsialapis skiautalūpis, smėlinis
eraičinas ir kt.
16. Paneriškių ąžuolas – augan-
tis šalia Paneriškių kaimo, šlaito
apačioje. 1999 m. paskelbtas gamtin-
iu kraštovaizdžio objektu.
17. Kiaulės rėva – joje yra akmenys,
vadinami „Kiaulė su paršiukais“. Tai
sielininkų duoti vardai.
18. Popų (Vingelių) pilkapiai:
Kapčiai ir Sviliškių skardis.
Vingeliai – viensėdis Elektrėnų
savivaldybėje. Pilkapiai – 0,6 km į
pietryčius ir 0,1 km į šiaurės vakarus
nuo Neries kairiojo kranto, Vievio gir-
ininkijos miške, abipus kvartalinės
proskynos, skiriančios 91 ir 92 kvar-
talus. Pilkapyne yra apie 30 pilkapių.
Tirtų pilkapių sampilai buvo 6–15
metrų skersmens, kai kurie apjuosti
dabar jau apirusiais akmenų vainikais.
Pilkapiuose aptikta nuo vieno iki trijų
degintinių kapų, įrengtų ir ant buvu-
sio žemės paviršiaus, ir įkasant į žemę
praktika / 15
arba į jau supiltą sampilą. Kai kuriuose Ji yra gotikinės konstrukcijos, rene-
kapuose įkapės buvo gausios, kituose sanso formų, stačiakampio plano,
jų nebūta, dar kitus jau buvo iškasę bebokštė, halinė, su trisiene apside
plėšikai. Visos įkapės – papuošalai, ir pristatyta zakristija. Vidus – 3 navų,
darbo įrankiai, ginklai, lipdytos atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvo-
keramikos šukės – smarkiai apdegu- ra akmenų mūro. Yra nuo 1668 m.
sios, surinktos iš laidotuvių laužo. išlikusios freskos. Šalia yra medinė
Iš tirtų kapų išsiskyrė kario kapas: varpinė.
jame rasti ietigalis ir siauraašmenis
pentinis kovos kirvis buvo vertika-
liai įkasti į žemę, tarp jų įdėtas skydo Rubrikos partneriai:
umbas, apverstas apačia į viršų, o jo
kūginė dalis ritualiniais ar magijos
tikslais prakalta. Toks paprotys retas
baltiškuose kraštuose.
19. Žemųjų Semeniukų pilka-
piai, kitaip vadinami Kapčiumi, yra
Semeniukų zoologiniame drausti-
nyje, Žemųjų Semeniukų kaime šalia
Rykantų, Lentvario girininkijos miške,
1,1 km į pietvakarius nuo Vilsos ir Ner-
ies santakos ir 0,55 km į pietryčius
nuo Kunigiškio ežero. 1997 m. įtraukti
į kultūros paveldo registrą. Pilkapiai
galėjo būti supilti VI–VIII a.
20. Rykantų bažnyčia ir kapinės
Rykantai – kaimas Trakų raj., šalia Vil-
nius–Kaunas autostrados, išsidėstęs
trijose Neries upės terasose.
Aukščiausiame taške yra bažnyčia,
klebonija ir kapinės. Pro kaimą eina se-
nojo kelio atkarpa, grįsta kvadratinėm
plytelėm. Prie šio kelio, 9 km į šiaurę
nuo Trakų, stovi Rykantų Švč. Trejybės
renesanso formų bažnyčia.

Kaip taupyti Žemę ir pinigus?

Pastaruoju metu nuolat kalbama apie ekologiją. Daug yra informacijos apie tai,
kaip per greitai yra naudojami žemės ištekliai, kad anglies dvideginio dujos turi
didelę įtaką globaliniam atšilimui. Jau šiandien galime aiškiai matyti, kaip klima-
tas keičiasi: dideliu greičiu tirpstantys ledynai, padažnėjusios stichinės nelaimės.
Dauguma jaučiasi bejėgiai, bandydami pagelbėti gamtai, bet aš manau, kad
negalima nuleisti rankų ir sakyti, jog kaip nors viskas savaime susitvarkys. Taip
nebus. Tik laiko klausimas, kada mes nustosime egzistuoti. Todėl siūlau nuo
šiandien pradėti atsakingą gyvenimą. O dideli pokyčiai prasideda nuo mažų.
Raminta INDRAŠIŪTĖ
9. Nebenaudojamus buitinius prietaisus nuvežkite į didžiųjų atliekų surinkimo
aikšteles, parduokite, dovanokite.
10. Nereikalingus drabužius, aksesuarus parduokite, mainykite, dovanokite.
(www.manodrabuziai.lt , www.mainyk.lt)
11. Nereikalingas knygas, žurnalus parduokite, dovanokite, o reikalingas pirkite iš
kitų žmonių. (www.sena.lt, www.dalinkis.lt)

1. Plaudami rankas sumažinkite srovę iki minimalios. Praskieskite skystą muilą,
tikrai nebūtina jį naudoti tokios koncentracijos, kuri yra butelyje.
2. Prausdamiesi duše pasirinkite poziciją, kurios dėka naudotumėte mažiausiai
vandens. Taip pat sumažinkite srovę.
3. Plaukite indus taip: pirmiausia išmuiluokite juos su ekologiškomis priemonėmis
(pvz. soda) ir tik tada praplaukite juos tekančiu vandeniu, nedidele srove.
12. Nereikalingus daiktus bandykite atkurti naujam gyvenimui.
13. Domėkitės ekologinėmis naujienomis. (www.gyva.lt, www.ozonas.lt, www.
asmeniska.lt, www.aplinkosauga.lt, www.ekokarta.lt, www.ekoblogas.info)
14. Kai nebenaudojate elektros prietaisų, išjunkite juos iš elektros lizdų. Taip
galite sutaupyti net trečdalį elektros energijos. Elektros lizde paliktas mobiliojo
telefono kroviklis taip pat naudoja energiją.

4. Skalbkite 30 laipsnių temperatūroje ir su ekologiškomis priemonėmis. 15. Naudokite naujų modelių elektros energiją tausojančias lemputes.
Indaplovė ir skalbyklė apie 85 % elektros energijos sunaudoja vandeniui pašildyti.
Taip pat visai nebūtina naudoti minkštiklių, kvapiklių. Nuo jų gali išsivystyti alerg- 16. Kompiuterį rekomenduojama išjungti, o ne palikti budėti, jei juo nesinaudosite
ija, o ir pinigų sutaupysite. ilgiau kaip valandą.

5. Rūšiuokite šiukšles. Jei jūsų kieme dar nėra specialių konteinerių, kreipkitės
į reikalingas institucijas ir reikalaukite, kad jie atsirastų ir šalia jūsų namų. Juk
viena perdirbto popieriaus tona išsaugo apie 26 000 litrų vandens ir tokį kiekį
energijos, kuriuo užtektų namui apšildyti pusę metų.
6. Dažniau važinėkite viešuoju transportu, dviračiu, vaikščiokite pėsčiomis.
7. Ypač kenksmingi yra unitazų, kanalizacijos vamzdžių, plytelių, dujinių viryklių
valikliai – juk reikia saugotis, kad nepatektų į akis, reikia mūvėti apsaugines
pirštines. Jie taip pat labai kenksmingi aplinkai. Todėl ir šiuo atveju būtų geriausia
naudoti ekologiškas priemones.
8. Kenksmingos yra chloro junginių turinčios priemonės. Jos gali rimtai pakenkti
akims, dirginti kvėpavimo takus bei odą. Todėl verta rinktis ekologiškas.
17. Stacionarus kompiuteris sunaudoja iki 90 % daugiau elektros energijos nei
nešiojamasis kompiuteris.
18. Pirkite tokį unitazą, kuriame būtų galima pasirinti, kiek naudosite vandens
(pusę ar visą).
19. Maisto atliekų perdirbimui įsigykite Kalifornijos sliekų, kurie kainuoja tikrai
nebrangiai. Perdirbdami atliekas jie padaro puikų dirvožemį.
20. Valgykite mažiau mėsos. Yra paskaičiuota, kad galvijai iškvepia daug metano
dujų raugėdami. Vienos karvės per metus išskiriamo metano žala klimatui prilyg-
sta vieno vidutinės klasės automobilio, per metus nuvažiuojančio 18 000 km,
žalai.
 16 / green scriptum
D.U.K Turite klausimą? Siųskite editor@ozonas.lt
Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad traukiniai yra ekologiškiausia visuomeninio transporto
priemonė (neskaitant dviračio) – ar tikrai taip yra?
Atsako Andrius Petrušis, AB Lietuvos geležinkeliai, rinkodaros vadovas:
Taip. Nes modernizuoti arba nauji dyzeliniai traukiniai gali pervežti apie 400 žmonių, sunaudodami tiek
pat degalų, kiek sunaudoja autobusas, veždamas 80 žmonių. O elektriniai traukiniai visiškai neteršia gam-
tos, kaip ir troleibusai.
Atsako Benediktas Černauskas, Siemens transporto sprendimų riedmenų grupės Lietuvoje vadovas
Remiantis bendrais statistiniais duomenimis, galima būtų teigti, kad geležinkelių transportas yra mažiausiai
CO2 emisijos generuojanti transporto rūšis, atsakinga tik už 2 % visos transporto metinės CO2 emisijos.
Pagal mokslininkų atliktus skaičiavimus, vienam keleiviui nuvežti 1 kilometrą traukinys sunaudoja apie
0,5 megadžaulio energijos, tuo metu autobusas – apie 1,5. Sunaudojamos energijos kiekis priklauso nuo
naudojamo kuro tipo ir keleivių skaičiaus. Kuo daugiau žmonių važiuoja atitinkamu viešuoju transportu,
tuo didesnį efektyvumą galima pasiekti, todėl visuomeninio transporto plėtra ir skatinimas svarbūs kovo-
jant su klimato kaita. Kalbant apie keleivinius traukinius taip pat reiktų atsižvelgti, kokio tipo traukiniai ir
kokie automobiliai tarpusavyje lyginami. Pavyzdžiui, greitasis elektra varomas traukinys Siemens VELARO
1 keleivį 100 km nuveža sunaudodamas 0.33 litro degalų. Akivaizdu, kad tokį atstumą įveikti automobiliu
prireiks didesnių kuro sąnaudų.
Ozonas 2010/1 (26) www.ozonas.lt
Ar turiu teisę ir ar galiu pasistatyti savo sodo sklype (~6 a.),
kuris yra miesto teritorijoje, vėjo jėgainę? Kaip bus su gam-
inama elektra – ar ją galėsiu naudoti tik savo reikmėms, ar
galėsiu prisijungti ir prie skirstomųjų tinklų?
Atsako Aleksandras Paulauskas, Lietuvos vėjo energetikų aso-
ciacijos pirmininkas:
Pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, kad statinys, skirtas
gaminti elektros energijai iš vėjo (vėjo elektrinė), gali būti
įrengtas tik vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavi-
mo ir statybos įstatymais. Dažniausiai reikia atlikti detaliojo
planavimo ir techninio projektavimo procedūras. Atsižvelgiant
į įrenginio konstrukcinius sprendimus ir gabaritus, vėjo
elektrinė gali būti traktuojama kaip laikinas arba sudėtingas
statinys – priklausomai nuo to bus keliami skirtingi reikalavi-
mai. Taip pat svarbus įrenginio poveikis aplinkai ir žmonių
sveikatai – į tai atsižvelgiant nustatoma sanitarinė apsaugos
zona, kurioje negali gyventi žmonės. Nuo šių metų pradžios
vėjo elektrinės statymo galimybės supaprastėjo, nes priimtos
Teritorijų planavimo įstatymo pataisos numato, kad įrengiant
vėjo elektrinę iki 250 kW nominalios galios, detaliojo planavi-
mo procedūros atlikti nereikia. Gaminamą elektros energiją
galėsite naudoti savo reikmėms, o esant poreikiui perduoti į
elektros tinklą. Tačiau pagal šiuo metu galiojančią Elektros en-
ergijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo
programą elektros energijos perdavimas į elektros tinklą sieja-
mas su daugybe reikalavimų ir ekonomiškai neapsimoka.
Šiuo metu rengiamas Atsinaujinančios energijos išteklių nau-
dojimo įstatymas, kuris numato supaprastintą tokių vėjo
elektrinių prijungimo prie elektros energijos tinklo tvarką. Tiki-
masi, kad įstatymą LR Seimas patvirtins vasario mėnesį.
Socialiniai partneriai: