EGZAMENO KLAUSIMAI:

1. Prievol, jos dalykas, subjektai, i ko atsiranda.

Prievol tai teisinis santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies (kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm
arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo pareig.
Prievols dalyku gali bti daiktai, veiksmai, krybin veikla, krybins veiklos rezultatai

Prievolini teisini santyki alys teiss subjektai

2. Prievoli rys (alternatyvios, konkreios)
2. Pagal dalyko apibrtum:
a)konkreios kurios dalykas konkretus veiksmas;
b)alternatyvios kai skolininkas turi atlikti vien i dviej ar daugiau veiksm savo kreditoriaus ar treio asmens
pasirinkimuc)
c)fakultatyvios jie turi tik vien pagrindin dalyk, bet galima vykdyti kit neprietaraujani preivolei budu. pvz.
paskolos sutartis.
3. Prievoli vykdymas, vykdymo principai.
6.38 Prievoli vykdymo principai
1. Prievols turi bti vykdomos siningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal statym ar
sutarties nurodymus, o kai toki nurodym nra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. 2.
Jeigu vienai i ali prievols vykdymas kartu yra ir profesin veikla, i alis turi vykdyti
prievol taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. 3. Kiekviena alis turi atlikti
savo pareigas kuo ekonomikiau ir vykdydama prievol bendradarbiauti su kita alimi (ali
pareiga kooperuotis). 4. Jeigu skolininkas, vykdydamas prievol, naudojasi kit asmen
pagalba, tai jis u t asmen veiksmus atsako kaip u savo.

4. Prievoli nevykdymo teisins pasiekms

Prievols perduoti pagal individualius poymius apibudinama daikt nevykdymo pasekm.
CK 6.60 , 6.213, 6.245, 6.324
Riniais poymiais apibrti daiktai- cukrus , spiritas, medus, bulvs.
Individualus poymiai mark,
Prievols atlikti tam tikr darb neatlikimo pasekms
6.61str. Darbo atlikimas skolininko sskaita.
Atsakomybs u nevykdyta prievol pagal dvial sutart CK 6.62
1) Jei pasekms, kurios trukdo vykdyti prievol priklauso ne nuo ali, prievol gali bti nevykdyta o alys gali
grainti vienas kitai visk kas buvo vykdyta prie tai.
2) Jei viena alis negali vykdyti prievol dl prieasties dl kurios pati atsako, kita alis gali atsiimti visk k yra
padarius ir reikalauti nutraukti sutart.
3) Jei viena alis negali vykdyti prievol dl kitos alies aplinkybi, ji gali reikalauti i antros alies prievols
vykdymo ir nuostoli atlyginimo.
Kokiais atvejais skolininkas laikomas paeidusiu prievol. CK 6,63
6.63 straipsnis. Atvejai, kai skolininkas laikomas paeidusiu prievol
1. Skolininkas laikomas paeidusiu prievol, kai:
1) nevykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos slygos;
2) skolininkas praleidia prievols vykdymo termin;

3) kreditorius teisminiu ar neteisminiu bdu pagrstai reikalauja, kad skolininkas vykdyt prievol;
4) kreditorius pareikalavo vykdyti prievol ir nustat proting jos vykdymo termin, o skolininkas prievols per
termin nevykd;
5) skolininkas iki prievols vykdymo termino pabaigos pranea kreditoriui, kad jis prievols nevykdys;
6) prievols nebegalima vykdyti dl skolininko kalts.

2. Nuo to momento, kai skolininkas laikomas paeidusiu prievol, jis turi atlyginti visus kreditoriaus
patirtus nuostolius, iskyrus atvejus, kai skolininkas atleidiamas nuo prievols vykdymo.
3. Jeigu prievols vykdymo terminas nebuvo nustatytas, skolininkas laikomas paeidusiu prievol
nuo to momento, kai kreditorius ratu pareikalavo vykdyti prievol ir nustat vykdymo termin, o
skolininkas per termin prievols nevykd.
4. Skolininkas atsako u visas pasekmes, susijusias su tuo, kad nebemanoma vykdyti prievols po
to, kai jis prievol paeid, iskyrus atvejus, kai prievols nemanoma vykdyti dl kreditoriaus kalts.
5. Kreditorius turi teis atsisakyti priimti skolininko silom prievols vykdym po to, kai skolininkas
prievol paeid, jeigu skolininkas kartu nesilo atlyginti dl prievols paeidimo kreditoriaus patirtus
nuostolius.

5. Actio Pauleana iekiniai

Actio Pauliano
tai teis ginyti skolininko sudarytus sandorius, kuri pastarasis sudaryti neprivaljo, jeigu ie
sandoriai paeidia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai inojo arba turjo inoti. Pauliano
institutas skirtas kreditoriaus teisms apginti nuo tokio nesiningo skolininko, kuris perleids savo
turt treiam asmeniui, tampa nemokus, todl negali vykdyti savo prievols kreditoriui ar taip
paeidia kreditoriaus teis. ActioPauliano pirmiausia siekia atkurti paeist skolininko mokum, sugrinti tai,
k skolininkas nesiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims.
1. Sandoris paeidiantis kreditoriaus teises
2. Nesiningos alys
3. alys neprivalo sudaryti sandorio
4. 1 m senaties terminas
5. Turi neabejotin reikalavim
CK 6.67 Prezumpcija paskirsto rodinjimo nat. Taikomos tik Actio Paulina iekiniui.
6.67 straipsnis. Nesiningumo prezumpcija
Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus paeidusio sandorio alys buvo nesiningos, jeigu:
1) skolininkas sudar sandor su savo sutuoktiniu, vaikais, tvais ar kitais artimaisiais giminaiiais;
2) skolininkas sudar sandor su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba
dalyvis, nuosavybs teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis maiausiai penkiasdeimt procent
juridinio asmens akcij (pajaus, na ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tvas (motina) ar

kiti artimieji giminaiiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso maiausiai penkiasdeimt procent
to juridinio asmens akcij (pajaus, na ir pan.);
3) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens
vadovas ar valdymo organo narys arba io asmens sutuoktinis, vaikas, tvas (motina) ar kitas
artimasis giminaitis;
4) vykdymo, kur pagal t sandor turjo atlikti skolininkas, vert ymiai virija kitos sandorio
alies pateikt vykdym (prieprieini sipareigojim disproporcija);
5) sandoris sudarytas dl skolos, kurios mokjimo terminas dar nebuvo sujs, mokjimo;
6) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis,
vaikai, tvai ar kiti artimieji giminaiiai, arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai,
nuosavybs teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys maiausiai penkiasdeimt procent juridinio
asmens akcij (pajaus, na ir pan.);
7) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su kitu juridiniu asmeniu, kur skolininkas
kontroliuoja, arba kai vienos i sandorio ali vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo,
tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tvais ar artimaisiais
giminaiiais turintis nuosavybs teise maiausiai penkiasdeimt procent kito juridinio asmens
akcij (paj, na ir pan.) arba abiej juridini asmen akcij (paj, na ir pan.);
8) skolininkas juridinis asmuo sudar sandor su juridini asmen asociacija ar kitokiu
susivienijimu, kurio narys jis yra.
6. Netiesioginis iekinys ir sulaikymo teis
Netiesioginio iekinio taikymo slygos CK 6.68
6.68 straipsnis. Netiesioginis iekinys
1. Kreditorius, turintis neabejotin ir vykdytin reikalavimo teis skolininkui, turi teis priverstinai
gyvendinti skolininko teises pareikdamas iekin skolininko vardu, jeigu skolininkas pats i teisi
negyvendina arba atsisako tai daryti ir dl to paeidia kreditoriaus interesus (netiesioginis
iekinys).
2. Pareikti netiesiogin iekin galima tik tais atvejais, kai kreditoriui btina apsaugoti savo teises
(skolininkas tapo nemokus, jam ikelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki iekinio
pareikimo yra sujs prievoli vykdymo terminas.
3. Kreditorius neturi teiss reikalauti gyvendinti tas skolininko teises, kurios iimtinai susijusios su
skolininko asmeniu.
4. Asmuo, kuriam kreditorius pareikia netiesiogin iekin, gali panaudoti prie kreditori visus
prietaravimus ir atsikirtimus, kuriuos jis galjo naudoti prie skolinink.
5. Patenkinus netiesiogin iekin, ireikalautas turtas skaitomas skolininko turt ir naudojamas
vis skolininko kreditori reikalavimams tenkinti.

Daikto sulaikymas prievoli vykdymo utikrinimo bdas; daikto valdytojo, turinio reikalavimo teis
daikto savinink, teis sulaikyti jo daikt tol, kol bus patenkintas reikalavimas (CK 4.229 str.).
Teiss normos, reguliuojanios asmeniui priklausanio daikto sulaikym, Lietuvos Respublikos
Civiliniame kodekse priskiriamos daiktinei teisei, taiau daikto sulaikymo teis taip pat yra paminta VI
knygos I dalies IV skyriuje CK 6.69 str., kaip viena i galim kreditoriaus interes gynimo priemoni.
Taigi, nors daikto sulaikymo institutas nra tiesiogiai priskirtas prie prievoli vykdymo utikrinimo bd,
teiss normos, reglamentuojanios i srit, pagal savo esm, prigimt ir formulavim yra artimos
prievoli vykdymo utikrinimo priemonms.
Daikto sulaikymo teiss paskirtis yra suteikti papildomas garantijas kreditoriui. is teiss institutas
skatina skolinink tinkamai ir laiku vykdyti pagrindin savo prievol, nes jam gresia nepalankios turtins
pasekms. Daikto sulaikymo atveju neigiamos pasekms jo savininkui pasireikia tuo, kad
negrinamas jam priklausantis turtas, kuris gali bti reikalingas jo veiklai, taip pat dl tokio sulaikymo
skolininkas gali patirti nuostoli.

7. Netesybos
Netesybos
tai statym, sutarties ar teismo nustatyta pinig suma, kuri skolininkas privalo sumokti
kreditoriui, jeigu prievol nevykdyta arbavykdyta netinkamai.
Netesyb rys
tai bauda ir delspinigiai.
Bauda i anksto statymo ar sutartimi nustatyta konkreti suma ar tam tikra procentin iraika
nuo paeistos prievols sumos.
Delspinigiai statymo ar sutartimi nustatyta pinig suma u paeist prievols vykdymo
termin.Skiriamos netesybos:
skaitins netesybos (kai u nevykdym nustatytos netesybos ir susidar kreditoriui nuostoliai yra
tiek, kiek j nepadengianetesybos);
iimtins (kai u nevykdyt prievol leidiama i skolininko iiekoti netesybas, bet negalima
iiekoti nuostolio);
baudins (kaileidiama i skolininko ne tik netesybas, bet ir nuostolius);
alternatyvios ( kai kreditoriaus pasirinkimu gali bti iiekomos arba netesybos arbanuostoliai
suteikiant kreditoriui teis pasirinkti. Netesyb forma raytin.
8. Laidavimas
Laidavimas
tai sutartis, kuria laiduotojas u atlyginim ar neatlygintinai sipareigoja atsakyti kito
asmens kreditoriui, jei asmuo, u kur laiduojama, nevykdys visos ar dalies savo prievols.
Atsiranda sudarius laidavimo sutart, statymo ar teismo sprendimo pagrindu. Laidavimas
taikonsesualin, vienaal sutartis, atlygintin ir neatlygintin, terminuota ar neterminuota.
Laidavimas yra papildoma prievol, tuo skiriasi nuogarantijos. Laidavimo raytin forma
9. Garantijos ir laidavimo skirtumai
Garantija
Laidavimas
Garantija, savo ruotu, pagal CK 6.90 str. 1 d.
Pagal CK 6.76 str. 1 d. laidavimo sutartimi

yra laikomas vienaalis garanto sipareigojimas

garantijoje nurodyta suma visikai ar i dalies
atsakyti kitam asmeniui kreditoriui, jeigu
asmuo skolininkas prievols nevykdys ar j
vykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui
nuostolius tam tikromis slygomis (skolininkui
tapus nemokiam ir kitais atvejais).
atsiradimo bdai:
garantija visada yra vienaalis sandoris,
sudarytas garantij davusio asmens.
garantijos atveju garantas kreditoriui atsako
subsidiariai. Esant subsidiariai skolininko
atsakomybei, kreditorius privalo pirmiausia
skol isiiekoti i pagrindinio skolininko, o jei
pagrindinio skolininko turto nepakanka visam
prievols vykdymui, tuomet likusi (ar vis)
dal (nevirijani garantijos sumos)
kreditorius turi teis ireikalauti i garanto.

laiduotojas u atlyginim ar neatlygintinai

sipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui,
jeigu tas asmuo, u kur laiduojama, nevykdys
visos ar dalies savo prievols

laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutart

arba statym ar teismo sprendimo pagrindu
Laidavimo atveju laiduotojas kreditoriui atsako
kaip solidarij prievol turintis bendraskolis
Solidari skolininko atsakomyb kreditoriui
suteikia teis reikalauti, kad prievol vykdyt
tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet
kuris i j atskirai, be to, tiek j vis, tiek jos
dal (teisinje doktrinoje tai skambiai dar
vadinama vienas u visus, visi u vien
principu).
Laidavimo atveju laiduotojas atsako tiek pat,
kiek ir skolininkas, t.y. u pagrindins skolos
vykdym, u palkanas, netesybas, nuostolius,
baudas ir pan.

garantas prie kreditori atsako tik garantijoje

nurodyta suma (iskyrus tada, kai pats paeist
garantij, t.y. jei pats garantas nevykdyt ar
netinkamai vykdyt prievol pagal garantijos
sandor, tai jo atsakomybs kreditoriui u io
patirtus nuostolius dl garantijos paeidimo
neribot garantijoje nustatyta suma
garantija yra visikai atskira prievol
yra papildoma prievol prie pagrindins
kreditoriui ir visikai nepriklauso nuo
pagrindins prievols
ios dvi prievoli vykdymo utikrinimo priemons panaios tuo, kad abi utikrina kreditoriaus
teises, skolininkui nevykdius visos ar dalies savo prievols, tiek laidavimo sutartis, tiek garantija
galioja, jei jos abi yra sudarytos ratu, laiduotojui/garantui vykdius prievol, jie abu gyja
atgrtinio reikalavimo teis prie pagrindin skolinink.
10. Garantija
Garantija
vienaalis sipareigojimas garantijoje nurodyta suma visikai ar i dalies atsakyti kitam asmeniui
kreditoriui, jei asmuo skolininkas prievols nevykdys ar j vykdys netinkamai, ir atlyginti
kreditoriui nuostolius tam tikromis slygomis. Garantija tai vienaalis sandoris, gali btiatlygintin
ir neatlygintin. Garanto atsakomyb subsidiari. Forma raytin.
Banko garantija
vienaalis banko ar kitos kredito staigos sipareigojimas sumokti kreditoriui
skolininko nustatyt pinig sum pagalkreditoriaus reikalavim.

11. Rankpinigiai
Rankpinigiai - pinig suma, kuri viena sutarties alis pagal sudaryt sutart jai priklausani
mokti sum sskaita duoda antrajai aliai, kad rodyt, jog sutartis egzistuoja ir utikrint
jos vykdym. Rankpinigi sutartis dvial, realin. Jei u nevykdyt sutart atsako
davusi rankpinigius alis, sumokti rankp. lieka antrajai aliai. jei u sutarties nevykdym atsako
gavusi rankp. alis, ji privalo sumokti antrajai aliai dvigub rankp. sum.
Rankpinigi funkcijos:
1)skirti sutarties sudarymui rodyti;2)skirti sutarties vykdymui utikrinti;3)mokamja- mokami bsim
mokjim sskaita.Pvz. rangos, nuomos, subnuomos ir pan. sutartys. Forma raytin
12. Reikalavimo perleidimas (cesija)
Cesija
kreditoriaus pasikeitimas nesugriaunant paios prievols, reikalavimo perleidimas.Cesijos ris faktoringo
sutartis, tikslas perleisti reikalavimo teis.
Cedentas- pradinis kreditorius, perleidiantis savo reikalavimo teis.
Cesionarijus naujasis kreditorius, perimantis perleidiam teis
Cesijos sutartimi yra perleidiama reikalavimo teis bet ne daitas. Kilus ginui tarp ali reikia
nustatyti ar pradinis kreditorius turjo teis dl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Ar
jo teis buvo galiojanti sijos sutarties sudarymo metu. Sprendiant ar reikalavimas perleistas teistai.
2. Sandoris kuriuo pagrindu senas kreditorius naujam perduoda reikalavimo teis.
3. reikalavimo perleidimo- sesijos sandor, kuriuo perleidiama reikalavimo teis.
CK 6.9 bendraskoliui tenka vykdyti k kitas nevykd. Atskaiius jam tenkani dal. Dalins
prievols principas. Vieno solidariojo skolininko vykdyta visa prievol baigiasi tinkamu vykdymu,
bet kartu toks bendraskolis perima kreditoriaus teises ir gyja teis pareikti regresin reikalavim
kitiems bendraskoliams. Bendraskolis regreso teis gyja pagal st. 6.114str. todl nereikalingi
papildomi bendraskoli susitarimai.
Cesijos apribojimai: Kuriuo atvju negalimas iiekojimas. () Reikalavimas, kuris neatsiejamai
susijs su kreditoriumi- alos atlyginimas dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo,
ilaikymas.
CK 1.81 sandoris prietaraujantis vieajai tvarkai.
Nra niekinio sandorio senaties, nes kitaip po kakiek laiko, niekinis nuo pat pradi sandoris galtu
pradti galioti.
Nuginyti sandori gali reikalauti asmuo kuriam sandoris sukuria pasekmes. Suinteresuotas asmuo.
13. Skolos perklimas
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau Civilinis kodeksas) 6.115 6.122 straipsniai reglamentuoja
skolos perklimo ypatybes. Ko gero reikia paminti, kad manomi du skolos perklimo bdai: 1.) skolos
perklimas pagal kreditoriaus ir naujojo skolininko sutart; 2.) skolos perklimas pagal skolininko ir skolos
permjo sutart.
Civilinio kodekso 6.118 straipsnis numato, kad skolos perklimo sutartis turi bti raytin. Taiau raytins
formos nebuvimas automatikai nedaro skolos perklimo sutarties negaliojania. iuo atveju tik ikyla
rodinjimo pareiga, kad tokia sutartis buvo sudaryta.
Paymtina, kas skolos perklimas negalimas tais atvejais, kai perklim draudia statymas, sutartis, kai
skolos perklimas neatsiejamai susijs su skolininku (pareiga mokti ilaikym, pareigos, susijusios su
asmenini paslaug teikimu ir kt.).
Kreditorius ir treiasis asmuo turi teis sudaryti skolos perklimo sutart, pagal kuri treias asmuo perima
skolininko teises ir pareigas. Taigi treias asmuo tokiu atveju tampa naujuoju skolininku. Svarbu tai, kad
treiajam asmeniui permus skol prievol, egzistavusi tarp kreditoriaus ir pradinio skolininko, pasibaigia.
Mintu atveju pradinio skolininko sutikimo nereikia.

Sudtingiau yra antruoju atveju, kai skola perkeliama pagal skolininko ir skolos permjo sutart. iuo atveju
btina sutarties galiojimo slyga yra kreditoriaus sutikimas, kurio negavus skolos perkelti negalima.
Skolininkas ir skolos permjas turi teis kreipdamiesi kreditori dl sutikimo gavimo nustatyti termin, per
kur kreditorius gali duoti sutikim. Jeigu per nustatyt termin kreditorius neatsako, tai laikoma, kad
sutikimas nra suteiktas. Taip pat paymtina, kad skolos perklimo sutikimas gali bti i anksto numatytas
kreditoriaus ir skolininko sutartyje.
iuo atveju svarbu atkreipti dmes santykius, kurie susiklosto tarp kreditoriaus ir skolininko, tarp skolininko
ir skolos permjo, tarp skolos permjo ir kreditoriaus. Negavus kreditoriaus sutikimo prie kreditori
atsakingas asmuo ilieka pagrindinis skolininkas. Tarp skolininko ir skolos permjo kaip taisykl sutartis dl
skolos perklimo yra, taiau jos sigaliojimas nukeliamas, kol kreditorius sutiks su skolos perklimu. Taiau
Civilinio kodekso 6.116 straipsnio 4 dalis numato, kad kol nra sutikimo ar nesutikimo skol prisiimantis
asmuo atsako skolininkui u prievols vykdym kreditoriui. Kitaip tariant, jeigu skol prisiimantis asmuo
sujus prievols vykdymo terminui elgiasi pasyviai ir nesilo kreditoriui priimti prievols vykdym, tai skolos
permjui tenka pareiga atlyginti pradiniam skolininkui nuostolius, susijusius su prievols nevykdymu. Esant
kreditoriaus tyljimui skol prisiimantis asmuo gali kreiptis kreditori su pasilymu priimti prievols
vykdym. Nors ir pareikimo dl sutikimo ar nesutikimo nra, kreditorius savo veiksmais gali priimti prievols
vykdym i naujojo skolininko, tokiu bdu sutikti su skolos perklimu, pagal kur eliminuojamas pradinis
skolininkas.
Perklus skol su kreditoriaus sutikimu naujasis skolininkas sprsdamas kilusius nesutarimus su kreditoriumi
gali gintis i esms tais paiais atsikirtimais, kurie buvo tarp kreditoriaus ir pradinio skolininko. Taiau Civilinio
kodekso 6.7 bei 6.119 straipsniai atitinkamai numato, kad naujasis skolininkas negali gintis tais bdais, kurie
gali bti panaudoti tik asmenikai pradinio skolininko ir negali reikalauti taikyti skaityti pradiniam skolininkui
priklausant reikalavim bei reikti atsikirtim, susijusi su pradinio ir naujojo skolininko tarpusavio santykiais.
Civilinio kodekso 6.117 straipsnyje tvirtinama bendroji taisykl, kad skolos, utikrintos keitimu (hipoteka),
perklimas nepanaikina keitimo (hipotekos). Tad neabejotina, kad kreditorius tokiais atvejais isaugo keitimo
(hipotekos) teis. Taiau turtina galvoje, kad prievols vykdymas gali bti utikrintas nuosavo ir svetimo
turto keitimu (hipoteka). Civilinio kodekso 6.117 straipsnis numato situacij, kai keiiamas nuosavas turtas.
Kreditoriaus papildom teisi galiojimas sietinas su aplinkybe, ar papildomos teiss neatsiejamai susijusios
su pradinio skolininko asmeniu ar ne. Civilinio kodekso 6.120 straipsnis numato, kad skolos perklimo atveju
laidavimas ar treiojo asmens duotas keitimas (hipoteka) baigiasi. Taigi svetimo turtas keitimas (hipoteka)
taip pat laidavimas nebegalioja dl skolininko asmens pasikeitimo, nors pagrindin prievol ilieka ta pati.
Taiau tvirtinama laidavimo ir svetimo turto keitimo (hipotekos) ilikimo galimyb, kai laiduotojas ar kaito
davjas (svetimo turto savininkas) pareikia sutikim atsakyti u naujj skolinink.
Civilinio kodekso 6.121 straipsnis numato skolos perklimo negaliojimo teisines pasekmes. Pripainus skolos
perklimo sutart negaliojania grtama padt, buvusi iki skolos perklimo, t.y. atsinaujina kreditoriaus ir
pradinio skolininko prievol. Taip pat atstatomos kreditoriaus papildomos teiss (keitimas), taiau Civilinis
kodeksas gina siningj treij asmen teises. Todl po skolos perklimo inykus keitimui ir pardavus
tretiesiems asmenims daikt, kuris iki skolos perklimo buvo keistas, daikto, priklausanio tretiesiems
siningiems asmenims, keitimas siekiant utikrinti atnaujint prievol nebegalimas. Paymtina, kad
kreditorius dl skolos perklimo pripainimo negaliojanio turi teis reikalauti nuostoli atlyginimo i naujojo
skolininko. Toks kreditoriaus interes utikrinimas galimas tik tais atvejais, kai yra naujojo skolininko kalt dl
skolos perklimo sutarties pripainimo negaliojania.

14. Novacija
Novacija
tai sutartis, kuria esama prievol panaikinama ir vietoj jos nustatoma nauja. Tai iimtinis atvejis.
Draudiama taikyti prievolms atlyginti al,padaryt dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo.
6.141 straipsnis. Novacijos samprata
1. Prievol baigiasi, jeigu alys vietoj esamos prievols savo susitarimu sukuria pradin prievol
pakeiiani nauj prievol, turini skirting negu ankstesnioji prievol dalyk ar skirting vykdymo bd
(novacija). Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradin skolinink kreditorius

atleidia nuo prievols vykdymo. iuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Novacija
laikomi ir tie veiksmai, kai pagal nauj sutart naujas kreditorius pakeiia ankstesnj, o skolininkas
atleidiamas nuo prievols vykdymo ankstesniam kreditoriui.
2. Novacija nepreziumuojama, todl visais atvejais turi bti aikiai ir neabejotinai pareikta.
3. Novacija galima tik tais atvejais, kai galioja ankstesn prievol.
4. Draudiama taikyti novacij prievolms atlyginti al, padaryt dl sveikatos sualojimo arba
gyvybs atmimo, taip pat iimtinai su ali asmeniu susijusioms prievolms.
6.880 straipsnis. Skolos pakeitimas (novacija) paskolos prievole
ali susitarimu skola, kilusi i pirkimo-pardavimo, nuomos ar kitokios sutarties, gali bti pakeista paskolos prievole pagal io
kodekso 6.1416.144 straipsni nustatytas taisykles.

15. Restitucija
6.222 straipsnis. Restitucija
1. Kai sutartis nutraukta, alis gali reikalauti grinti jai visk, k ji yra perdavusi kitai aliai vykdydama sutart,
jeigu ji tuo pat metu grina kitai aliai visa tai, k buvo i pastarosios gavusi. Kai grinimas natra
nemanomas ar alims nepriimtinas dl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta,
vert pinigais, jeigu toks atlyginimas neprietarauja protingumo, siningumo ir teisingumo kriterijams.
2. Jeigu sutarties vykdymas yra tstinis ir dalus, tai galima reikalauti grinti tik tai, kas buvo gauta po
sutarties nutraukimo.
3. Restitucija neturi takos sining treij asmen teisms ir pareigoms, iskyrus io kodekso nustatytas
iimtis

16. Prievoli pabaiga

Paskutinis Prievolinio teisinio santykio etapas. Pasibaigus pagrindinei prievolei baigiasi ir
papildomos prievols tuo tarpu papildomos prievols pasibaigimas nereikia pagrindins prievols
pasibaigim.
Prievoli pasibaigimo pagrindai
Tinkamas prievols vykdymas (CK 6.123 str.)
Naikinamojo termino sujimas (CK 6.124 str.)
ali susitarimas (CK 6.125 str.)
ali sutapimas (CK 6.126 str.)
vykdymo negalimumas (CK 6.127 str.)
Fizinio asmens mirtis ar juridinio asmens likvidavimas (CK 6.128 str.)
Skolininko atleidimas nuo prievols vykdymo (CK 6.129 str.)
skaitymas
Novacija

17. Sutari teiss principai

Sutari teiss principai. Kaip jie suprantami.?
- ali bendros valios principas
- Kooperavimosi, arba bendradarbiavimo, tvirtinta CK 6.38 straipsnio treiojoje dalyje. be ios normos, prievols
ali parprocesas bendradarbiauti specialiai pabriam CK 6.64 straipsnyje (kreditorius laikomas paeidusiu
prievol, jeigu dl nepakankamo jo bendradarbiavimo skolininkas negali jos vykdyti); 6.200 straipsnyje (bet
kokio sutarties ali parprocesas bendradarbiauti bei kooperuotis); 6.208 straipsnyje (bet kokios sutarties ali
parprocesas bendradarbiauti alinant sutarties vykdymo trkumus); 6.320 straipsnyje (pirkimo pardavimo
sutarties ali parprocesas bendradarbiauti perduodant daikt pirkjui); 6.691 straipsnyje (statybos rangos
sutarties ali parprocesas bendradarbiauti); 6.702 bei 6.704 straipsniuose (projektavimo tyrinjimo darb
rangos sutarties ali parprocesas bendradarbiauti); 6.731 straipsnyje (medicinos paslaug sutarties ali

parprocesas bendradarbiauti); 6.761 straipsnyje (pavedimo sutarties ali parprocesas bendradarbiauti).

Bendradarbiavimo, arba kooperavimosi, principas yra tiesiogin siningumo principo idava. Elgtis siningai
reikia kreditoriui bei skolininkui bendradarbiauti, t.y. padti vienas kitam gyvendinti savo teises bei vykdyti
pareigas. Tik pasaulis bendradarbiaujant galima utikrinti, jog prievol bus vykdyta tinkamai.
Bendradarbiavimo parprocesas apima daugel dalyk deram kitos alies spjim apie numatom sutarties
nutraukim, informacijos, btinos sutariai vykdyti, teikim kitai aliai, praneim apie gyvenamosios be verslo
vietos pakeitim (CK 2.17 str. 3d. ), banko rekvizit pasikeitim bei t.t. io principo svarb yra pabrusi bei
teism praktika.

Sutarties laisvs principas- ie du labai susij

Sutarties privalomumo
Teisingumo ir siningumo principas

1. alys turi teis laisvai sudaryti sutartis bei savo nuoira nudaryti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat
sudaryti bei civilinio kodekso nenumatyis sutartis, jeigu tai neprietarauja statymams.
2. Draudiama versti kit asmen sudaryti sutart, iskyrus atvejus, kai pareig sudaryti sutart nustato statymai
be savanorikas sipareigojimas sudaryti sutart.
3. alys turi teis sudaryti sutart, turini keli ri sutari element. Tokiai sutariai taikomos atskir ri
sutartis reglamentuojanios normos, jeigu ko kita nenumato ali susitarimas arba tai neprietarauja paios
sutarties esmei.
4. Sutarties slygas alys nustato savo nuoira, iskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties slygas nustato
imperatyviosios teiss normos.
5. Jeigu sutarties slygas nustato dispozityvioji teiss norma, tai alys gali susitapie i slyg netaikyti arba
susitapie dl kitoki slyg. Jeigu tokio ali susitarimo nra, sutarties slygos nustatomos pagal dispozityvij
teiss norm.
6. Jeigu kai kuri sutarties slyg nereglamentuoja nei statymai, nei ali susitarimai, tai jas gino atveju
nustato teismas remdamasis paproiais, teisingumo, protingumo bei siningumo kriterijais, statym be teiss
analogija.

Siningumas yra bendrasis civilins teiss principas, tvirtinis CK 1.5 straipsnyje. is principas be sutari
teiss yra taikomas visoms prievolms be iimi. Taigi parprocesas elgtis siningai yra sudedamais prievols
turinio elementas. i parprocesas nustatyta abiem alims tiek kreditoriui, tiek skolininkui. Karpats is principas
taikomas visoms prievolinio santykio atsiradimo stadijoms nuo pat prievols atsiradimo iki jos pasibaigimo (CK
6.4 str. ). Atsivelgiant prievols pobd, siningumo principas gali reikalauti pripainti , jog tam tikros ali
pareigos kur laik ilieka bei pasibaigus prievolei. Prievols alies siningumas yra preziumuojamas
atsivelgiant bendrj siningumo prezumpcij (CK 4.26 str. 2 d. ). Todl prievols pasaulis aplinkyb, jog kita
pasaulis buvo nesininga, rodyti (CK 58 str. 1 d. ). Taiau tam tikrais atvejais, siekiant apsaueiti kreditoriaus
interesus, yra nustatoma prieinga nesiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. ). Bet bei i prezumcija yra
nuginijama, todl skolininkas turi teis rodinti, jog jis buvo siningas. Siningumas objektyviuoju poiriu
reikia asmens elgesio sutikima su tais kriterijais, kuriuos yra nustaiusi moral, teis, neraytos moni
bendravimo taisykls, tradicijos, paproiai bei pan. Taigi jis reikia proting elges, kai asmens veiksmas
vertinami atsakant klausim, be jis turjo, privalo elgtis vienaip be kitaip. Siekiant nustatyti, be asmuo buvo
siningas, btina taikyti abu kriterijus.
Siningumas karpats reikia bei lojalumo pareig. Lojalumo parprocesas nustatyta CK 3.27 straipsnyje, kur
tvirtinta sutuoktini tarpusavio lojalumo pareiga; 4.143 straipsnio pirmojoje dalyje, pareigojanioje uzufruktori
naudoti daikt taip, kaip tai daryt atsivelgdamas daikto paskirt rpestingas savininkas; 6.164 straipsnyje, kur
nustatyta sutarties ali tarpusavio konfidencialumo pareiga; 6.248 straipsnio ketvirtojoje dalyje bei 6.259
straipsnio antrojoje dalyje, kur kreditorius pareigojamas imtis jam prieinam priemoni ukirsti keli alai arba
neleisti , jog atsiradusi ala padidt; 6.732 bei 6.736 straipsniuose, tvirtinaniuose medicinos paslaug teikjo
lojalumo pareig, bei panaiai.

Konsensualizmo principas- prieingas formalizmui. Pasirayta sutartis su vienom slygom o

realiai buvo tartasi apie kitas.
Silpnosios alies gynimo sutartiniuose santykiuose principas Dideli moni sutartys su
fiziniais asmenimis.

Ekonomikumo principas

Prievoli vykdymo ekonomikumo principas, tai statymo be sutarties reikalavimas, jog pasaulis savo
subjektines teises bei pareigas prievolje vykdyt kuo ekonomikiaus kiekvienai jos aliai (LR CK 6.200 str. bei
6.38 str. ). Taigi prievols pasaulis privalo pasirinkti tok vykdymo bd (priemons), kuris ekonomikos poiriu
bt racionaliausias, reikalaut maiausi ilaid. is bendras prievolinje teisje reikalavimas tam tikroms
prievoli rims yra detalizuojamas statymais, postatyminiais teiss aktais, sutartimis. Pavyzdiui LR CK 6.654
str. nustatyta, jog Tuo atveju, kai rangovo faktins ilaidos yra maesns, kaip buvo numatyta nustatant
atliekam darb kain, rangovui ilieka teis gauti atlyginim, numatyt rangos sutartyje, jeigu usakovas
nerodo, jog ekonomija turjo neigiamos takos sutartyje numatytai darbo kokybei. Sutartyje gali bti numatyta
ekonomijos paskirstymo tvarka.
Taigi prievolinje teisje ekonomikumo principas vairiose prievoli ryse ireikiamas bei tvirtinamas
atitinkamose teiss normose arba sutartyse. Tuo siekima ivengti bereikaling ilaid, vykdant prievoles,
siekiama kins veiklos rentabilumo bei pelningumo.

ali lygiateisikumo principas

Prievols atsiradimas reikia, jog tam tikros ali teiss bei pareigos. Pavyzdiui, kreditorius gyja teis
reikalauti, jog skolininkas vykdyt prievol. Kreditorius taip pat gali reikalauti atlyginti nuostolius. Atsivelgiant
prievols pobd, jis taip pat turi teis garantij, teis taikyti apsaugos priemones, pavyzdiui, teis reikalauti
aretuoti skolininko turt bei panaiai.
Taiau skolininkas turi ne bet pareigas. Net bei esant vienaalei prievolei, skolininkas turi tam tikras teises.
Pavyzdiui, skolininkas turi teiss reikalauti, jog kreditorius patvirtint, jog prievol tinkama vykdyta, t.y. iduot
pakvitavim apie prievols vykdym (CK 6.65 str. ); teiss reikalauti, jog jam tinkama vykdius prievol bt
panaikintos jam be jo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemons (turto aretas, priverstinis keitimas bei
panaiai); teis gintis nuo nepagrsto kreditoriaus reikalavimo bei j ginyti remdamasis tuo, jog prievol yra
pasibaigusi (CK 6.123 str. ) be pasikeitusi (pvz., skola kreditoriaus sutikimu yra perkelta kitam asmeniui (CK str.).
Atitinkamai kreditorius turi ne bet teises bet bei pareigas. Kreditorius privalo priimti i skolininko tinkam
prievols vykdym (CK 6.123 str. ); bendradarbiauti su skolininku (CK 6.64 str. ), iduoti jam pakvitavim apie
prievols vykdym bei panaiai. i pareig nevykdym neatima i kreditoriaus reikalavimo teiss, bet
skolininkas tokiais atvejais gyja teis sustabdyti prievols vykdym (CK 6.64 str. ) bei nelaikomas paeidusiu
prievol.
Taigi daniausiai pasaulis sieja tarpusavio teiss bei pareigos. Teiss tikslas utikrinti proting kreditoriaus bei
skolininko teisi bei pareig pusiausvyr. Nors pozityvioji teis garantuoja visiems lygias teises (Konstitucijos 29
str. ), bet realiame gyvenime, deja, vis galimybs nra lygios. Dl vairi prieasi (ekonominio pranaumo,
vyraujanios padties rinkoje, patirties, iprusimo bei pan.) viena pasaulis gali mginti nesiningai pasinaudoti
savo galimybmis bei gauti nepateisinam pranaum, palyginti su kita alimi. Jeigu toks pranaumas
prietaraut siningumui, bt paeista bei ali lygiateisikumo principas. Pavyzdiui, alis, rengianti
standartines sutarties slygas, nustato sau labai palankias slygas, o kitai aliai labai nepalankias. Tokiais
atvejais teis privalo reaguoti bei ukirsti keli nesiningam pranaumo gijimui. Prieingu atveju tekt teisinti
ne bet nelygiateisikum, bet bei neteisingum bei nesiningum.
Naujajame CK nurodyti vairs bdai, kuriais siekiam ali interes pusiausvyros. Pavyzdiui, CK 6.228
straipsnyje numatyta galimyb pakeisti sutarties slyga arba apskritai nutraukti sutart, kurios slygos nepagrstai
suteikia viena aliai perdt pranaum. Prievols ali lygiateisikum tai pat utikrina normos, numatanios
teismo teis mainti netesybas (CK 6.73 str. 2 d. ), reikalaujanios, jog sutartini palkan dydis atitikt
teisingumo, siningumo bei protingumo reikalavimus (CK 6.37 str. 3 d. ), reglamentuojanios sutari
sudarym prisijungimo bdu (CK 6.185-6.188 str. ), aptarianios vartojimo sutari slygas (CK 6.188 str. ) bei
panaiai.

18. Oferta
Oferta yra laikomas pasilymas sudaryti sutart, jeigu jis pakankamai apibdintas ir ireikia oferento
ketinim bti sutarties saistomam ir sipareigojaniam akcepto atveju[1]. Oferta gali bti pateikta tiek
odiu, tiek ratu. Oferta gali bti pateikta sutarties projekto forma arba kito dokumento forma.
Paymtina, kad ne kiekvienas pasilymas sudaryti sutart bus laikomas oferta. Praktikoje danai bna,
kad viena alis tiesiog ireikia vali pradti derybas dl sutarties sudarymo, taiau toks silymas nebus
laikomas teisikai pareigojania oferta. Asmuo pateiks ofert, laikomas oferentu.

Galima iskirti du esminius ofertos buvimo poymius. Pirma, pasilymas sudaryti sutart turi bti
pakankamai apibrtas, ir, antra, pasilyme turi bti aikiai ireikta silanios alies valia sudaryti
sutart. Sprendiant, ar pasilymas yra pakankamai apibrtas, ar ne, analizuojamos konkreios faktins
aplinkybs, ali tarpusavio santykiai. Paprastai tam, kad bt galima kalbti apie pakankamai apibrt
pasilym, reikia, kad jame bt nurodytos esmins sutarties slygos. Kita vertus, jeigu alis sieja
ilgalaikis bendradarbiavimas, pasilymas gali bti suprantamas kaip oferta, net nesant jame apibrtoms
esminms slygoms. Aikus pasilym teikianios alies valios ireikimas reikia, kad ji sutinka bti
saistoma sipareigojimo sudaryti sutart, jeigu kita alis pateiks akcept.
Oferta gali bti adresuojama konkreiam asmeniui (individuali oferta) arba nenustatytam asmen skaiiui
(vieoji oferta)[2]. Praktikoje oferta daniausiai skiriama konkreiam asmeniui ar apibrtam asmen
skaiiui, taiau bna ir vieosios ofertos pateikimo atvej (pavyzdiui, aukcionas, vieo konkurso
paskelbimas). Atkreiptinas dmesys, kad vieja oferta taip pat gali bti laikomas preki idstymas
parduotuvs lentynoje nurodant preki kainas. Taiau vieja oferta nra laikomi reklaminiai skelbimai,
nes ie nebna pakankamai apibrti ir laikomi tiktai kvietimu pateikti ofert, nebent tokiame skelbime
pateikiamos visos esmins sutarties slygos. Vieja oferta taip pat nelaikomi kainoraiai, prospektai,
katalogai, tarifai ar kita informacin mediaga, iskyrus statym nustatytas iimtis.
Paymtina, kad oferta gali bti pateikta odiu, ratu ar konkliudentiniais veiksmais, ir sigalioja tik tada,
kai j gauna adresatas. Taip pat labai svarbus yra momentas, kada adresatas gauna ofert, nes bet koki
ofert, net ir neataukiam, oferentas gali panaikinti, jeigu praneim apie jos nutraukim adresatas
gauna anksiau negu ofert arba kartu su ja. Ofert laiku ataukus, laikoma, kad pasilymas sudaryti
sutart nebegalioja ir j pateiks asmuo nra saistomas sipareigojimo sudaryti sutart. Vieoji oferta turi
bti ataukta tokia pat forma, kokia ji buvo pateikta. Oferta negali bti ataukta, jeigu ofertoje nurodyta,
kad ji neataukiama arba akceptantas turjo pakankam pagrind manyti, kad oferta neataukiama ir
atitinkamai veik.

19. Akceptas
Kad bt galima kalbti apie kitos alies sipareigojim sudaryti sutart, reikia, kad ji toki ofert priimtu,
tai yra j akceptuot. Akceptu laikomas kitos alies pareikimas arba kitoks elgesys, kuriuo ireikiama
alies valia priimti ofert, tai yra akceptas sutikimas su oferta, ireiktas odiu, ratu ar
konkliudentiniais veiksmais. Asmuo, prims pasilym, vadinamas akceptantu. Akceptas sukelia teisinius
padarinius tik nuo to momento, kai j gauna oferentas. Jeigu oferentas gauna atsisakym akceptuoti
ofert arba per nustatyt termin negauna jokio atsakymo, laikoma, kad oferta pasibaig.
Paprastai ofert pateikianti alis nurodo ir jos galiojimo termin, per kur gali bti pateiktas akceptas.
odin oferta turi bti akceptuojama nedelsiant. Oferento telegramoje ar laike nurodytas akceptavimo
terminas pradedamas skaiiuoti nuo telegramos atidavimo isisti arba nuo laike nurodytos datos, o kai
i data nenurodyta nuo ant voko esanios datos. Telekomunikacij galiniais renginiais oferento
nurodytas akceptavimo terminas pradedamas skaiiuoti nuo to momento, kai oferta pasiekia adresat[3].
Kai konkretus ofertos galiojimo terminas nra nurodytas, laikoma, kad akceptas turi bti pateiktas per
proting termin, atsivelgiant konkreias aplinkybes, tarp j ali naudojam ryio priemoni
galimybes.
Svarbu, kad alis, pateikianti akcept, padaryt tai aikiai, nenurodydama joki papildom slyg. alies
tyljimas ar neveikimas pats savaime nra laikomas akceptu, iskyrus tam tikras iimtis. Bna, kad kita

alis, gavusi ofert, i karto neireikia akcepto, o pateikia savo pastabas, pasilymus, pakeitimus dl
silomos sudaryti sutarties arba pritaria tik tam tikrai ofertos daliai. Tokiu atveju bus laikoma, kad alis
pateik ne akcept, o priepriein ofert. Todl alis, kuri buvo pirmiau pateikusi ofert, nebra saistoma
sipareigojimo sudaryti sutart ir sutarties sudarymas priklausys nuo to, ar tokia alis akceptuos silomus
pakeitimus, tai yra pateiks savo akcept. Tad galima teigti, jog akceptas su ilygomis reikia ne sutarties
sudarym, o naujos ofertos pateikim.
Praktikoje danai bna, kad akceptas pateikiamas pavluotai, tai yra pasibaigus ofertoje nustatytam
terminui. Tai suprantama, nes oferta negali galioti neterminuotai. Tokiu atveju, ar sutartis bus sudaryta,
ar ne, priklauso nuo oferento valios. Oferentas, gavs pavluot akcept, gali j pripainti, nedelsdamas
informuodamas akceptant sutinks su pavluotu akceptu. Jeigu oferentas, gavs pavluot akcept,
neatsako, laikoma, kad sutartis nebuvo sudaryta, nes buvo pavluota pateikti akcept. Ofertos galiojimo
termino pasibaigimas taip pat gali priklausyti ir nuo kit aplinkybi. Pavyzdiui, jeigu siloma sudaryti tam
tikro daikto pirkimopardavimo sutart, o tas daiktas yra sugadinamas arba va, laikoma, kad oferta
pasibaigia. Oferta pasibaigia taip pat mirus vienai i ali. Bna, kad oferentas laiku negauna akcepto, nes
laikas su akceptu per ilgai siuniamas patu arba dl kit svarbi prieasi. Jeigu i akcepto turinio
matyti, kad jis buvo isistas laiku, oferentas turi nedelsdamas informuoti akceptant, jog akceptas buvo
gautas pavluotai, todl sutartis nebus laikoma sudaryta. Oferentui laiku nepraneus apie pavluotai
gaut akcept, jis privals sudaryti sutart, tai yra ir toliau bus saistomas pateiktos ofertos.
Paymtina, kad, kaip ir oferta, akceptas gali bti atauktas. Svarbu, kad praneim apie akcepto
ataukim oferentas gaut anksiau arba kartu su akceptu.

20. Sandori ir sutari rys

SANDORI RYS:
(LR CK 1.63 str.)
Sandoriais laikomi asmen veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti
arba panaikinti civilines teises ir pareigas.
1.Vienaalis sandoris (testamentas, galiojimas, kiti).
Sandoris, kuriam sudaryti btina ir pakanka vienos alies valios.
2.Dvialis sandoris
Sandoris, kuriam sudaryti btina dviej ali suderinta valia.
3.Daugiaalis sandoris

Sandoris, kuriam sudaryti reikalinga trij ir daugiau ali suderinta

valia.
Dvialis sandoris ir daugiaalis sandoris sutartis.
Sutartis dviej ar daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti ar
nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys
sipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti t
tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kit veiksm atlikimo), o pastarieji gyja
reikalavimo teis (CK 6.154 str.).

Atskiros sutari rys:

Rangos, nuomos, pirkimo pardavimo, main, panaudos, paasugos,
dovanojimo, pavedimo, franizs ir kt.
Valios ireikimo forma sandoriuose (CK 1.64 str.)
Laisva sutarties alies valia sandoriuose ireikiama odiu, ratu,
veiksmu ir kitokia valios ireikimo forma.
Tyljimas laikomas valios iraika tik statym ar sandorio ali
susitarimo numatytais atvejais.
Valios ireikimas vieu skelbimu (CK 1.65 str.):
Vieu skelbimu valia ireikiama:
1.statym numatytais atvejais ar
2.sutarties numatytais atvejais.
Slyginis sandoris (CK 1.66 str.), sudarytas priklausomai nuo tam tikr
slyg buvimo ar nebuvimo.
Sandoris laikomas sudarytu su;
1. atidedamja slyga (CK 1.66 str. 2d.) teisi ir pareig atsiradimas
priklauso nuo tokios aplinkybs, kurios buvimas ar nebuvimas neinomas.

2. naikinamja slyga (CK 1.66 str. 3d.) teisi ir pareig pasibaigimas

priklauso nuo aplinkybs, kurios buvimas ar nebuvimas neinomas.

Praktinje veikloje sutartis galima klasifikuoti pagal paskirt:

1. skirtas darbo santykiams forminti ir reguliuoti;
2. skirtas komercinei ir finansinei veiklai pltoti;
3. taip pat vidaus kio reikmms utikrinti.
Apskritai sutartis galima klasifikuoti pagal:
1. j svarb ir veikimo sritis, zonas, teritorijas ir rinkas
2. galiojimo terminus
3. sutari dalyvius, j teises ir galiojimus
4. objektus
5. atsiskaitymo tvark
6. sutari formas
7. kitus poymius.
Sutartys taip pat skirstomos ;
1. konsensualisias ir
2. realisias.
Konsensualiosios sutartys pradeda galioti nuo j sudarymo, tai yra nuo
ali susitarimo momento (pvz. Pirkimo pardavimo, nuomos
sutartys).

Realiosios sutartys sigalioja ne tada, kai alys jas pasirao, bet kai
bent viena alis padaro kok nors sutart veiksm (pvz. kai perduoda
turt pagal pasaugos ar dovanojimo sutart).
Sutartys pagal sudarymo bd skirstomos :
1. abiej ali derybomis sudaromas sutartis ir
2. prisijungiant prie sutarties.

Sutartys pagal gaunamos naudos apibrtum skirstomos :

1. rizikos sutartis (jose konkreiai nenustatytas naudos gavimas ar
ali pareigos dydis arba tai priklauso nuo tam tikro vykio buvimo ar
nebuvimo) ir
2. ekvivalentines sutartis (jose sudarymo metu konkreiai nurodoma
gaunama nauda ir jos dydis ar ali pareig dydis).
Gana didel sutari dal sudaro vieosios sutartys. Vieja sutartimi
laikoma sutartis, kuri sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis
paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi
( (transporto, ryi, elektros, ilumos, duj, vandentiekio ir kitos
mons, staigos ir organizacijos).
Teikiantis visiems paslaugas ar parduodantis prekes juridinis asmuo
(verslininkas) privalo sudaryti sutart su bet kuriuo asmeniu, kai is
kreipiasi, iskyrus statym nustatyta tvarka patvirtintas iimtis.
Sudarydamas viesias sutartis, juridinis asmuo (verslininkas) neturi
teiss kam nors suteikti privilegij, iskyrus statym nustatytus
atvejus.
20.Vieosios sutartys privalo teikti visiems kas kreipiasi. dujos, elektra. 6,161 imokti. Viena alis
juridinis asmuo.
Vieja sutartimi laikoma sutartis, kuri sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis
paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryi, elektros, ilumos,
duj, vandentiekio ir kt. organizacijos). 2. Visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis
juridinis asmuo (verslininkas) privalo sudaryti sutart su bet kuriuo asmeniu, kai is kreipiasi,
iskyrus statym nustatyta tvarka patvirtintas iimtis. 3. Sudarydamas viesias sutartis,

juridinis asmuo (verslininkas) neturi teiss kam nors suteikti privilegij, iskyrus statym
nustatytus atvejus. 4. Vieosiose sutartyse nustatomos preki ir paslaug kainos bei kitos
slygos turi bti vienodos visiems tos paios kategorijos vartotojams, iskyrus statym
nustatytus atvejus, kai atskir kategorij vartotojams gali bti taikomos lengvatins slygos. 5.
statym nustatytais atvejais juridinis asmuo (verslininkas) privalo pateikti atitinkamai
valstybs institucijai tvirtinti standartines vieosios sutarties slygas. statym nustatytais
atvejais vieosios sutartys gali bti sudaromos pagal abiem alims privalomas standartines
slygas, patvirtintas atitinkamos valstybs institucijos.

21. Vartojimo sutartys

Vartojimo sutartys, vieosios sutartys. Skirtumai .
Vartojimo sutartis - Pagal vartojimo pirkimoVieoji sutartis - Vieja sutartimi laikoma
pardavimo sutart pardavjas verslininkas
sutartis, kuri sudaro juridinis asmuo
sipareigoja parduoti prek pirkjui
(verslininkas), teikiantis paslaugas ar
vartotojui, o pirkjas sipareigoja sumokti
parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi
kain. Vartojimo sutartis, pagal kuri
(transporto, ryi, elektros, ilumos, duj,
parduodama prek ir paslauga, laikoma
vandentiekio ir kt. organizacijos). 6,161
vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi.
6,350
Viena i aliu visada Fizinis Asmuo
Viena i ali gali bti juridiniu arba fizini
asmeniu.
Savo reikmm
Jeigu sutarties vykdymui aplinkybs yra prastins ir nra neprastu atveju , st leidjas suteikia
galimyb vienaalikai, nesikreipiant teism nutraukti sutart esant esminiam sutarties paeidimui
esant 6,217str nurodytomis aplinkybmis. Prie nutraukdamas sutarti privalo bti nustatytas
papildomas terminas sutariai vykdyti.
Vien formalus sutarties esmini nuostat paeidimas, jei alims nekyla ala neleidia konstatuot
esminio paeidimo.
Neprivaloma vykdyti sutarties slygas jeigu keiiasi aplinkybs. 6.204
22. Preliminariosios sutartys
Preliminarioji sutartis 6.165str. bruoai
1. ali susitarimas ateityje sudaryti kit, pagrindin sutart.
2. ali susitarimas dl bsimos, pagrindins sutarties dalyko ir esmini slyg aptarimas.
3. Terminas per kur turi bti sudaryta pagrindin sutartis.
4. Toks susitarimas forminamas raytin forma.
5. Pagal preliminarij sutarti perduodami pinigai gali bti.
- ali sutartas prievols utikrinimo bdas, kurio utikrinamas baudos sumokjimas kai tokia bauda
nustatyta u sipareigojimo pagal preliminarij sutart nevykdym ir toki sipareigojim paeidia
pinigus perdavs asmuo. Pvz alys nustato baudas u atsisakym sudaryt pagrindin sutart ir nurodo
kad tokiu atveju perduoti pinigai liks pardavju kaip bauda.
- Atskaitos takas nustatant baudos dyd, kaip preliminariaja sutart paeidia pinigus gavs asm.

ali sutartas prievols vykdymo utikrinimo bdas, kuriuo utikrinimas i anksto ali atlikt
nuostoli atliginimas. Pvz alys susitaria kad pirkjo perduodama suma jam atsisakius ar vengiant
sudaryt sutart liks pardavjui kaip nuostoli kompensacija.
- Atskaitos takas apskaiiuojant ali patirtus nuostolius kai sutart paeidia pinigus gavs asmuo.
6. Esant ikisutartiniams santykiams alys negali reikalauti priverstinio sutarties sudarymo.
Paeidusiai pareig aliai atsiranda prievol atliginti nuostolius.
Ck 63
- Derjosi nesiningai (neturjo tikslo sudaryti sutart) arba atlieka kitus siningumo kriterij
neatitinkanius veiksmus. Reikia nustatyti al, prieastin ryi, neteistus veiksmus ir padariusio asm
kalt.
Pvz. bto pirkimo pardavimo sutartis. Viej pirkim preliminarioji sutartis.
23. Negaliojanios sutartys
Kiekvienos sutarties btini galiojimo elementai yra:
1) subjektai;
2) subjekt valia;
3) subjekt valios ireikimas, atitinkantis j vali;
4) tinkama subjekt valios ireikimo forma.
Nors vieno i i element nebuvimas daro sutart negaliojani.

Negaliojantys sandoriai skirstomi dvi dalis: niekiniai ir nuginijami. Nors jie abu negalioja, taiau, gali skirtis rodinjimas.
Niekiniai sandoriai yra i esms kuo nors ydingi, paeidiantys imperatyvias teiss normas, todl laikoma, kad toks
sandoris niekada nebuvo sudarytas. Niekiniais sandoriais laikomi:
Imperatyvioms statymo normoms prietaraujantys sandoris. Paaikinsiu pavyzdiu: jei susitarte i kaimyno
nusipirkti jo kepenis, sumokate, o jis, bjauryb, j neatiduoda, negalsite kreiptis teism, kad priverstinai jas ipjaut ir
atiduot jums Lietuvoje negalima prekiauti mogaus kno organais, tai paeidia imperatyvias statymo normas, todl
toks sandoris negalimas, t.y. niekinis.
Vieajai tvarkai ar gerai moralei prietaraujantis sandoris. Viena domesni statymo norm, nes labai sunku apibrt,
kas yra gera moral. Tai yra vertinamasis kriterijus ir vien dien teismui argumentai, kodl yra taip, o ne kitaip gali
sueiti, o kit jau ne. Vienas pavyzdi yra Aukiausiojo teismo nutartis 3K-3-271/2007, kurioje iaikinta, kad toks
sandoris, kur sudar alys, inodamos, kad dl jo mon nebegals vykdyti tolesns veiklos ir bankrutuos, prietarauja
gerai moralei. Su vieja tvarka kiek paprasiau: negali sudaryti sutarties, kad pralaimjs laybas draugas be kelni
apibgs aplink Katedros aikt.
Tariamas sandoris, tai formalus sandoris, kuriuo i esms nesiekiama pakeisti realiai egzistuojani teisini santyki.
Pavyzdiui, jei inai, kad gresia turto konfiskacija, suorganizuoji greituoju bdu turto pardavim savo bobutei, kuri nei
matys to turto, nei tu pinig, bus laikomas niekiniu.

Apsimestinis sandoris yra tuomet, kada forma neatitinka jo turinio. Pavyzdiui parduodat Gedimino pil u 10Lt, taip
siekdami ivengti mokesi.
Sandoris, sudarytas nesilaikant statym reikalaujamos notarins formos. Kai kuriuos sudarytus sandorius btinai
tvirtinti turi notaras. Tai reikalinga ne tam, kad notarai turt i ko gyventi, bet tam, kad bt geriau apsaugoti moni bei
visuomens interesai. Notaras turi tvirtinti paius svarbiausius sandorius kai kuriems galiojimams (bet ne visiems! CK
2.138), nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartys, vedyb sutartys etc. Tai apsaugo, pavyzdiui nuo kaimyno
Broniaus, kuris paprao autografo ant kakoki popieri, o kit ryt ateina ir krapto jus i nam

24. Pirkimo- pardavimo sutartis

Pirkimo pardavimo sutarties privalomi elementai.
Dalykas,- i civilins apyvartos neiimti ir neribojami daiktai. Gali bti apibdintas pagal
individualius ir rinius poymius.
alys, turinys.
- Kaina neprivalomas elementas nes j gali nustatyti teismas.
Negaliojanti kai nra aiku k parduodi.
Pirkimo pardavimo sutartis, priskiriama prie prievoli, kuri dalykas yra k nors duoti ir yra viena i
labiausiai papiltusi civilini sutari. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena alis (pardavjas)
sipareigoja perduoti daikt (prek) kitai aliai nuosavybs ar patikjimo teise, o pirkjas sipareigoja
priimi daikt (prek) ir sumokti u j nustatyt pinig sum (kain) (CK 6.305 str.).
Pirkimo-pardavimo sutartis visuomet yra konsensualin, kurios esm alims sutarus dl esmini
sutarties slyg kitam asmeniui perleisti daiktin teis. is susitarimas, sutartyje ar statym
numatytais atvejais, ireikiamas atitinkama forma. Pirkimo-pardavimo sutartis yra atlygintin,
dvial, t.y. teises ir pareigas gyja abi sandorio alys.
Pirkimo-pardavimo sutarties dalykas yra esmin ios sutarties slyga, todl nesutarus dl dalyko,
laikoma, kad sutartis nra sudaryta . statymas nustato, kad pirkimo-pardavimo sutarties slyga dl
sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidia nustatyti daikto (preks) pavadinim
ir kiek (CK 6.306 str. 4 d.).
Pirkimo- pardavimo sutarties alys yra pirkjas ir pardavjas. Jais gali bti fiziniai ir juridiniai
asmenys. alims taikoma bendra taisykl, kad pardavju turi bti daikto savininkas arba asmuo,
valdantis daikt turto patikjimo teise, taiau statymo ar sutarties numatytais atvejais pardavju gali
bti ir asmuo, kuris nra parduodamo daikto savininkas pvz. prekybos agentas (CK 2.152 str.).
Pirkimo-pardavimo sutarties form nustato bendros sandori sudarymo taisykls. Atskiroms pirkimopardavimo sutartims statymai gali nustatyti specialias j sudarymo taisykles Kaina nra esmin
pirkimo-pardavimo sutarties slyga, jei tai nenustatyta statimikai ir gali bti nustatoma ali
susitarimu.
Pardavjas privalo patvirtinti nuosavybs teis daiktus ir vykdyti pagrindin pardavjo pareigperduoti daiktus pirkjui nuosavybs (patikjimo) teise.
Laikoma, kad pardavjo pareiga perduoti daiktus vykdyta, kai pardavjas perduoda daiktus pirkjui
valdyti arba sutinka, kad pirkjas pradt daiktus valdyti, ir kai paalintos bet kokios pirkjo valdymo
teiss klitys (CK 6.317 str. 4d.). Atitinkamai pirkjo pareiga priimti daikt per numatyt ar
mumanom termin.
Pirkimo pardavimo sutartis laikoma vykdyta, kai jos slygos vykdytos t.y. perduotas daiktas ir
sumokta kaina.
Paeidus pirkimo pardavimo sutart nukentjusioji ais turi teis panaudoti prie skolinink
prievolinius paeist teisi gynimo bdus ir visais atvejais reikalauti nuostoli atlyginimo.

25. Nekilnojamojo daikto pirkimo- pardavimo sutartis

nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi bti notarins formos. ios formos nesilaikymas
daro sutart negaliojani.
Kiekvienos nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties esmins slygos yra sutarties dalykas (CK
6.396 str.) ir nekilnojamojo daikto kaina (CK 6.397 str.). Jeigu i slyg nra nekilnojamojo daikto
pirkimopardavimo sutartyje, sutartis laikoma nesudaryta.
Sutarties dalykas. Nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties dalykas yra neiimti i apyvartos
nekilnojamieji daiktai [2]. Paymtina, kad ios sutarties dalykas negali bti bsimasis nekilnojamasis
daiktas. [3] Tai yra ios sutarties specifika, nes pagal bendrj CK 6.306 str. 1 dalies nuostat pirkimo
pardavimo sutarties dalykas gali bti ir bsimas daiktas.
Pagal CK 4.2 str. 1 dal nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimt ir
pagal savo prigimt kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamais pripasta statymai.
nekilnojamojo daikto pirkimopardavimo sutarties dalyk yra sukonkretinti: sutartyje privalo bti nurodyti
duomenys apie parduodam nekilnojamj daikt, taip pat to daikto vieta atitinkamame ems sklype
arba perduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte
Pardavjo pareiga perduoti perkam daikt pirkjo nuosavybn yra specifin. Pagal CK 6.317 str. 4 dalyje
tvirtint bendr taisykl laikoma, kad pardavjas vykd pareig perduoti daikt pirkjui, jeigu vykdytos
ios dvi slygos:
1) pardavjas perdav pirkjui daikt valdyti arba sutiko, kad pirkjas pradt daikt valdyti;
2) paalintos bet kokios pirkjo valdymo teiss klitys.

26. Mainai
Main sutarties atveju abi main sutarties alys laikomos ir
perduodamos preks pardavju, ir gaunamos preks pirkju.
Preziumuojama kad daikt kaina yra vienoda ir jais keiiamasi jei sutartis nenumato ko kita.
Jeigu kaina nevienoda yra sumokamas kain skirtumas.
Abi alys prievol perduoti daikt turi vykdyti kartu.

27. Renta
Rentos (buto perraymas kitam mogui u periodines imokas iki gyvos galvos su salyga gyventi bute ) Ilaikymas.
Rentos sutartis tai tokia sutartis, kai viena alis (rentos moktojas) sipareigoja kitai aliai (rentos gavjui)
neatlygintinai arba atlygintinai mokti tam tikras imokas arba teikti kitokio pobdio ilaikym.
Rentos sutarties rys:
1.
2.
Renta
3. Ilaikymas iki gyvos galvos.

Neterminuota
iki

gyvos

renta;
galvos;

Pareig mokti rent gali nustatyti sutartis, statymai, teismo sprendimas ar testamentas. Pagal rentos sutart rentos
gavjas gali sipareigoti perduoti rentos moktojui nuosavybs teise kilnojamj ar nekilnojamj daikt arba pinig sum.
Rentos sutartyje gali bti nustatyta, kad renta mokama iki rentos gavjo gyvos galvos, neterminuotai arba tam tikr
laik. Iki gyvos galvos mokama renta gali bti nustatyta kaip ilaikymas iki gyvos galvos. Sutartyje gali bti nustatyta, kad
po rentos gavjo mirties renta mokama rentos gavjo pdiniui ar kitam asmeniui. Rentos sutarties terminas negali bti
ilgesnis nei imtas met nuo sutarties sudarymo dienos.
Rentos sutartis turi bti notarins formos.
Rentos sutarties tikslas siekimas patenkinti tam tikrus su ilaikymu susijusius rentos gavjo poreikius (daniausiai
rentos gavjai yra senyvo amiaus, ligoti, nevisikai savimi pasirpinti galintys asmenys). Juo labiau, kad perleids turt
rentos gavjas joki pareig nebeturi, jam lieka tik teiss gauti i rentos moktojo ilaikym. Akivaizdu, kad rentos
gavjas yra silpnesnioji alis, todl ypa svarbu, kad jo interesai bt tinkamai utikrinti. Todl visas santyki, kylani i
rentos sutarties reguliavimas organizuojamas per rentos gavjo interes utikrinim. Civilinis kodeksas numato tokias
rentos
gavjo
utikrinimo
priemones:
jeigu rentos moktojas i esms paeidia sutart, tai rentos gavjas turi teis reikalauti nutraukti rentos sutart ir
reikalauti i rentos moktojo, kad is grint perduot nekilnojamj daikt arba sumokt daikto iperkamj kain;
laikoma, kad rentos moktojui perleistas nekilnojamasis daiktas yra suvarytas renta. Tai reikia, kad nesvarbu, kam tas
daiktas
vliau
bus
perleistas,
rent
privals
mokti
daikt
sigijs
asmuo;

negalima
aretuoti
ir
nukreipti
iiekojimo

las,
reikalingas
rentos
gavjui
ilaikyti;
perduoto nekilnojamojo daikto atsitiktinio sugedimo rizika tenka paiam rentos moktojui. Tokiu atveju rentos moktojas
nra atleidiamas nuo pareigos teikti ilaikym

28. Nuoma verslo apskaitos standartas

Nuomos sutarties samprata
1. Pagal nuomos sutart viena alis (nuomotojas) sipareigoja duoti nuomininkui daikt laikinai valdyti ir
naudotis juo u umokest, o kita alis (nuomininkas) sipareigoja mokti nuomos mokest.
2. Nuomos sutarties dalykas gali bti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. statymai gali nustatyti daikt, kuri
nuoma draudiama arba ribojama, ris.
3. Nuomos sutartyje turi bti nurodytas daiktas ar jo poymiai, leidiantys nustatyti daikt, kur nuomotojas
privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie poymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima
nustatyti remiantis kitais poymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta.
4. Nuomotojas gali bti inuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teis inuomoti svetim
daikt suteikia statymai ar to daikto savininkas.

Nuomininkas juridinis ar fizinis asmuo, kuris pagal nuomos sutart valdo

ir naudoja
nuomotojo perduot turt.
Nuomotojas juridinis ar fizinis asmuo, kuris pagal nuomos sutart
inuomoja turt.

Nuomos sutartis sudaroma ilgesniam nei 1m laikotarpiui turi bti

raytin. Sutartis gali buti terminuota arba ne.
1.

nuomos sutartys sigalioja nuo sutarties pasiraymo momento,

29. Gyvenamosios patalpos nuoma

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas sipareigoja suteikti u mokest
gyvenamj patalp nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti j gyvenimui, o nuomininkas
naudotis ia patalpa pagal paskirt ir mokti nuomos mokest (CK 6.576 straipsnis).
Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties specifik lemia jos dalykas gyvenamoji patalpa,
taip pat sutarties alys.
Pabrtina, kad gyvenamosios patalpos nuomininko eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas,
atsirandanias i gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas: nuomininko teises
ir pareigas gyja ne tik nuomos sutart sudars asmuo, bet ir jo eimos nariai, kurie apsigyvena ir
gyvena kartu su nuomininku isinuomotoje patalpoje.
Kai nuomos sutartis sudaroma su savivaldyb, valst ar jur asm sutartis turi buti raytin. Tarp fizini
asm gali buti sudaroma odiu.

30. Dovanojimas
Priklausomai nuo dovanojimo sutarties sumos, statyme sutarties formai keliami atitinkami reikalavimai. Kaip
nustatyta Civilinio Kodekso 6.469 straipsnyje, jei dovanojimo sutarties suma nesiekia 5.000 Lt ji gali bti ir
odin, taiau jei i suma virijama sutart reikia sudaryti ratu, na, o jei suma virija 50.000 Lt, ir bet kuriuo
atveju jei dovanojamas nekilnojamasis daiktas, sutartis turi bti patvirtinta notaro.
Pastaruoju atveju, notarins sutarties formos nesilaikymas sutart daro negaliojani ir dovanotojo reikalavimu
apdovanotasis privalo grinti dovan.
Tuo tarpu raytins dovanojimo sutarties formos nesilaikymas sutarties negaliojania nepadaro, o tik atima i
ali teis, kai kyla ginas dl sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto, teisme remtis liudinink parodymais,
inoma, lieka teis remtis visais kitais, pavyzdiui, raytiniais rodymais.

31. Panauda
Panauda (neatlygintinis naudojimasis daiktu) panaudos davjo perduota teis panaudos gavjui sutart laik
neatlygintinai valdyti ir naudoti turt. Panaudos sutartimi viena alis (panaudos davjas) perduoda kitai aliai (panaudos
gavjui) nesunaudojamj daikt laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavjas sipareigoja grinti t
daikt tokios bkls, kokios jis jam buvo perduotas atsivelgiant normal susidvjim arba sutartyje numatytos bkls.
Panauda yra neatlygintinas sandoris, kadangi negaunama jokio atlygio (umokesio). Perduoti daikt neatlygintinai
naudotis kitam asmeniui turi teis tik to daikto savininkas arba kiti statym ar daikto savininko galioti asmenys. Paado
perduoti daikt neatlygintinai naudotis nevykdymas be pakankamo pagrindo suteikia panaudos gavjui teis ilaid,
susijusi su panaudos pagrindais perduodamo daikto primimu, atlyginim.
Realine sutartis

32. Rangos sutartis

33. Statybos rangos sutartimi rangovas sipareigoja per sutartyje nustatyt termin pastatyti pagal
usakovo uduot statin arba atlikti kitus statybos darbus, o usakovas sipareigoja sudaryti rangovui
btinas statybos darbams atlikti slygas, priimti darb rezultat ir sumokti sutartyje nustatyt kain.

34. 2. Statybos rangos sutartis sudaroma moni, pastat, gyvenamj nam ir kitoki statini statybai ar
rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. io skirsnio normos
taikomos ir pastat ar rengini kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartis nenustato ko kita.
35. 3. Statybos rangos sutartyje gali bti numatyta rangovo pareiga utikrinti pastatyto objekto
aptarnavim po jo primimo per sutartyje nustatyt termin.
36. 4. Jeigu pagal statybos rangos sutart darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams,
eimos ar nam kio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutariai taikomos
vartojimo rangos sutarties taisykls.

37. Pavedimas
1. Pavedimo sutartimi viena alis (galiotinis) sipareigoja kitos alies (galiotojo) vardu ir lomis atlikti
tam tikrus teisinius veiksmus su treiaisiais asmenimis.
2. galiotojo suteiktos galiotiniui teiss bei jas patvirtinantis raytinis dokumentas vadinamas
galiojimu.

38. Pasauga
Pasauga tai daikt saugojimas. Pasaugos sutartimi viena alis (saugotojas) sipareigoja saugoti kitos alies (davjo)
perduot kilnojamj daikt ir grinti j isaugot, o davjas sipareigoja sumokti atlyginim, jeigu tai nustatyta
sutartyje.Pagal ali susitarim pasaugos sutartis gali bti atlygintin arba neatlygintin. Pasaugos sutartis laikoma
sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento.Fizini asmen sudaryta pasaugos sutartis turi bti raytin, jeigu
daikto (daikt) vert virija penkis tkstanius lit. Jeigu pasaugos sutartis numato saugotojo pareig priimti daikt
saugoti ateityje, jis turi bti raytin visais atvejais. Pasaugos sutartis pripastama raytine, jeigu daikto perdavimas
saugotojui patvirtinamas: 1) saugotojo iduotu davjui kvitu ar kitu dokumentu; 2) etonu (numeriu) arba kitokiu enklu.
Paprastos raytins formos nesilaikymas neatima i ali teiss remtis liudytoj parodymais kilus ginui dl perduoto
saugoti ir grinto daikto tapatybs.
Saugotojas privalo imtis vis jam prieinam priemoni utikrinti jam perduoto daikto isaugojim. Saugotojas neturi teiss
be davjo leidimo naudoti saugojam daikt ar leisti juo naudotis kitiems asmenims, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Saugotojas privalo grinti daikt davjo reikalavimu, nepaisant to, kad nra pasibaigs sutartyje nustatytas saugojimo
terminas. Saugotojas turi teis reikalauti, kad atsiimantis daikt asmuo pateikt kvit ar kit dokument, patvirtinant
pasaugos sutarties sudarym ir asmens teis atsiimti daikt.
Saugotojas privalo saugoti daikt sutartyje nustatyt pasaugos termin. Jeigu sutartyje pasaugos terminas nenustatytas
ir negali bti nustatytas pagal sutarties slygas, saugotojas privalo saugoti daikt, iki j pareikalaus grinti davjas ar
kitas asmuo, turintis teis j atsiimti.
Saugotojas privalo saugoti daikt laikydamasis sutartyje nustatyt saugojimo slyg. Jeigu saugojimo slygos sutartyje
nenustatytos ar nustatytos ne visos, saugotojas privalo saugoti daikt tokiomis slygomis, kurios maksimaliai utikrint
daikto isaugojim.
Degs, sprogstamieji ar kiti pavojingi daiktai gali bti saugotojo bet kuriuo metu nukenksminti arba sunaikinti. Dl to
atsirad nuostoliai davjui neatlyginami, jeigu davjas, perduodamas pavojingus daiktus saugoti, nespjo saugotojo apie
t daikt pavojingas savybes. Tokiais atvejais davjas atsako u nuostolius, dl toki daikt saugojimo padarytus
saugotojui ir tretiesiems asmenims. Jeigu pavojingi daiktai buvo perduoti saugoti profesionaliam saugotojui, tai aukiau
mintos taisykls taikomos tik tais atvejais, kai tokie daiktai buvo perduoti saugoti neteisingai nurodius j pavadinim ir
saugotojas j primimo momentu negaljo iorikai juos apirdamas nustatyti daikt pavojing savybi.
Jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, saugotojo turtos daikto saugojimo ilaidos skaitomos atlyginim u
pasaug. Kai pasaugos sutartis neatlygintin, davjas privalo atlyginti saugotojui turtas btinas saugojimo ilaidas, jeigu
statymas ar sutartis nenustato ko kita.
Pasibaigus pasaugos sutarties terminui, taip pat saugotojo nustatytam terminui, per kur daiktas turi bti atsiimtas,
davjas privalo nedelsdamas atsiimti saugoti perduot daikt. Jeigu davjas neatsiima daikto, saugotojas turi teis, jeigu
ko kita nenustato pasaugos sutartis, ratu spjs davj savarankikai parduoti saugom daikt u saugojimo vietovs
rinkos kain. Jeigu saugomo daikto vert didesn nei du tkstaniai lit, saugotojas turi teis j parduoti tik aukciono
bdu. Pardavus daikt gauta suma, atskaiius saugotojui priklausanias sumas, perduodama davjui.

Saugotojas privalo grinti davjui ar kitam jo galiotam asmeniui t pat daikt, kuris buvo perduotas saugoti. Daiktas turi
bti grintas tokios pat bkls, kokios ir buvo atiduotas saugoti, atsivelgiant jo normal susidvjim, amortizacij ar
pasikeitim dl natrali jo savybi. Kartu su grinamu daiktu saugotojas privalo perduoti davjui daikto saugojimo metu
gautus i jo vaisius ir pajamas, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis. Daiktas grinamas toje pat vietoje, kurioje jis
buvo perduotas saugoti, jeigu sutartis nenustato ko kita. Daikto grinimo ilaidas apmoka davjas, jeigu pasaugos
sutartis buvo neatlygintin. Jeigu pasaugos sutartis atlygintin, daikto grinimo ilaidas apmoka saugotojas.
Saugotojas atsako u jam perduot daikt praradim, trkum ar sugedim. Jeigu pasaugos sutartis atlygintin,
saugotojas atsako u turto praradim, trkum ar sugedim visais atvejais, iskyrus, kai tai vyko dl nenugalimos jgos.
Kai pasaugos sutartis neatlygintin, saugotojas atsako tik esant jo kaltei. Profesionalus saugotojas atsako visais atvejais,
iskyrus, kai daiktas uvo ar buvo sugadintas dl nenugalimos jgos. U daikto praradim, trkum ar sugedim po to,
kai atsirado davjo pareiga atsiimti daikt, saugotojas atsako tik esant jo tyiai ar dideliam neatsargumui. Jeigu saugotojo
pdinis ar atstovas pagal statym saugom daikt parduoda neinodamas ir neturdamas inoti, kad jis nepriklauso
saugotojui, tai pdinis ar atstovas pagal statym privalo grinti tik tai, k jis gavo pardavs daikt, arba perleisti
reikalavimo teis davjui, jeigu siningas pirkjas dar nra u daikt sumokjs.
Davjas turi teis bet kuriuo metu pareikalauti grinti daikt, o saugotojas privalo j grinti, nors pasaugos sutarties
terminas ir nebt pasibaigs.

39. Atriboti paskol nuo kredito

Teikti kredit reikalinga licenzija Kreditas- ne savo pinig skolinimas. Kreditas- Konsensualin. mons ar banko,
licencijuotas subjektas iduoda. Kredito gavjas tiesiogiai negauna pinig. Bankas perveda pinigus buto savininkui.
Privalo bti raytin. Nesavo pinig skolinimas. Skolint pinig skolinimas.
Paskola- Gali suteikti bet kas. Realin,
mons turt sudaro nuosavos los ir los u sipareigojim.
Nuosavos los- tik statinis kapitalas.

40. Faktoringas
Faktoringo sutartimi viena alis (finansuotojas) perduoda arba sipareigoja perduoti kitai aliai (klientui)
pinigus mainais u kliento (kreditoriaus) pinigin reikalavim, susijus su preki pardavimu, darb atlikimu
ar paslaug teikimu, treiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidia arba sipareigoja perleisti
finansuotojui pinigin reikalavim skolininkui (finansavimas su slyga perleisti pinigin reikalavim) ir
mokti sutartyje nustatyt atlyginim.
Faktoringo santyki dalyviai yra finansuotojas (tarptautinje praktikoje vartojama faktoriaus svoka),
klientas (kreditorius) ir skolininkas. Pabrtina, kad finansuotojas gali bti tik bankas arba kitas pelno
siekiantis juridinis asmuo, statym nustatyta tvarka turintis teis vykdyti faktoringo veikl.
Pavyzdiui, mon (kreditorius / klientas) parduoda prekes kitai monei (skolininkui) ir preki pirkimo
pardavimo sutartyje nustato mokjimo termin u parduotas prekes 30 dien. Po 10 dien kreditoriui
prireikia pinigini l, taiau j dar nra, nes skolininkas turi teis sumokti skol dar per 20 dien.
Tokiu atveju kreditorius gali nueiti faktoringo paslaugas teikiant bank ir, sudars faktoringo sutart, per
24 valandas gauti iki 90 proc. mons-skolininks nesumoktos sumos. Likusi skolos dal, atskaiius
mokesius bankui, kreditorius gaus tada, kai bankas gaus i skolininko nesumokt sum u parduotas
prekes.
Sutarties dalykas: piniginis reikalavimas pagall kur jau yra suejes reikalavimo terminas.

41. Jungtins veiklos sutartis

Jungtins veiklos (partnerysts) sutartis tai sutartis, kuria du ar daugiau asmen

(partneri), kooperuodami savo turt, darb ar inias, sipareigoja veikti bendrai tam tikram,
neprietaraujaniam statymui, tikslui arba tam tikrai veiklai.
n vienas jungtins veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau paiam, jungtins veiklos
partneriai dalijasi tiek gaut peln, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal i bendros veiklos
kilusias prievoles.
Bendra veikla kildinama ne i statymo, bet grindiama sutartimi. Jungtins veiklos sutartis laikoma
savanorika asociacija, kuri pasiymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvi interesais kaip rezultatu.
Teisti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerysts sutart kvalifikuojantys poymiai. Paymtina, kad
komercins partnerysts galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno udirbimu.
Partneri ineta nuosavyb tampa bendra dalin
nuosavyb.
Vienas partneris gali veikti kit patneri vardu jei sutartis nenumato ko kito.

42. Lizingas dalyvauja 3 subjektai. Lizingo bendrov. Rinkos vert didesn nuo paskutins
mokos. Verslo apskaitos standartas.

Lizingas (finansin nuoma) (toliau lizingas) yra tokia nuomos ris,

kai mon (lizingo
gavjas) per nuomos laikotarp sumoka vis turto sigijimo kain ir
palkanas, o nuomos
laikotarpio pabaigoje daniausiai tampa to turto savininku, t. y. turtas
pereina lizingo
gavjo nuosavybn. Daniausiai lizingas yra ilgalaikis sandoris.
Lizingo davejas gali bti bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis
asmuo.
Lizingo sutarties dalykas: nesunaudojamieji kilnojamieji ir ne daiktai
iskyrus em ir gamtos iteklius.
43. Iperkamoji nuoma inuomojamas daiktas su galimyb ipirkti ateityje
Jei sutartis neatligintina- tai daniausiai realin sutartis. Jeigu atligintina- konsensualin.