MONI ATSILIEPIMAI APIE BBP:

Kadangi tikiu, kad tik abipusis nuoirdus supratimas padeda ilaikyti santarv, nepaprastai diaugiuosi, kad
mano supratim sustiprino i knyga. Juk kiekvienas i ms jaunas ir senas esame tos santarvs liepsnels
sergtojai.
LUCY LEU, Bendravimas be pykio centro valdybos nar. Sietlas, Vaingtonas.
A iskiriau du svarbiausius BBP aspektus:
siklausyti kito ne ir suprasti, jog is mogus teikia pirmenyb kitiems dalykams nei tu.
sijausti ir suprasti kito padt, ir tada beviltik situacij kaip nebta.
TOWE WIDSTRAND, konsultantas organizaciniais klausimais. Lidingas, vedija.
A suavtas, kaip BBP tinka medicininje praktikoje. Jauius daugiau energijos ir diaugsmo dirbdamas, ir
visa tai dl BBPO.
DR. PASCALE MOHLO, gydytojas. Paryius, Pranczija.
Siaubinga vl patirti baims, panikos akimirkas, nesupratim, vili lugim, nusivylim, neteisyb.
Lidniausia, kad kuo toliau, tuo blogiau maa vili k nors pakeisti. Taiau tie, kurie lank M. B. Rozenbergo
paskaitas, pajuto didiul nor vadovautis BBP, padedaniu taikiu bdu sprsti aminj Ruandos konflikt.
THEODORE NYILIDANDI, Ruandos Usienio reikal departamentas. Kigalis, Ruanda.
M. B. Rozenbergas supaindino ms miestelio pradins mokyklos mokytojus su BBP pagrindais. Kai mes,
mokytojai, mme dstyti dalyk mokiniams, patys imokome nuoirdiai elgtis. Kai vaikai pradjo laisvai ireikti
jausmus, norus, praymus, gin bei konflikt tarp j labai sumajo.
LOIS HUDSON, mokytoja. Klivlendas, Ohajo valstija.

TURINYS:
PADKA
PIRMAS SKYRIUS
Nuoirdus bendravimas be pykio. Esm.
anga
Taip jau yra, kad mogus diaugiasi ir duodamas, ir gaudamas. Todl didesn gyvenimo dal
mane kamavo du klausimai: kas veria mus prarasti gimt gerum ir elgtis nemogikai bei
neteisingai ir atvirkiai kas padeda neprarasti gerumo net ir sunkiausiomis aplinkybmis?
iais klausimais susidomjau dar vaikystje, madaug 1943 met vasar, kai ms eima
persikl Detroit Miigano valstijoje. Prajus savaitei po ms atvykimo, dl kakokio incidento
vieame parke kilo rasiniai neramumai. uvo daugiau nei 40 moni. Kadangi gyvenome kaip tik
toje vietoje, kur buvo panaudotas smurtas, tris dienas turjome praleisti namie usirakin.
Pasibaigus riaums, pradjau lankyti mokykl, kur turjau progos sitikinti, kad net vardas,
kaip ir kita odos spalva gali kelti pavoj. Kai mokytoja, tikrindama lankomum, itar mano vard,
du berniukai piktai panairavo mane ir itar kakok od, kurio niekada nebuvau girdjs; kaip
vliau suinojau, taip mons kreipiasi ydus, nordami juos paeminti. Po pamok tie patys
berniukai jau lauk mans; jie parblok mane ant ems, spard, mu.
Todl jau nuo 1943 m. vasaros pradjau gvildenti iuos du klausimus, kuriuos paminjau
anksiau. Kas mums suteikia galios neprarasti gerumo net be galo blogomis aplinkybmis? Galvoju
apie tokius mones, kaip Ely Hilesum, kuri kaldama vokiei koncentracijos stovykloje, isaugojo
mogikum netgi atsidrusi absurdikose situacijose. Memuaruose ji rao:
A nesu i t, kurie greit isigsta. Ne todl, kad biau labai drsi, bet todl, kad inau, jog bendrauju su
mogikomis btybmis, taigi, kaip galdama daugiau suprasti turiu visk, k jie daro. Tai man ryt buvo svarbiausia.
Ne todl, kad suirzs jaunas gestapo karininkas auk ant mans, bet todl, kad nejauiau jokio pasipiktinimo, o tik
gailest jam. Labai norjau jo paklausti: Ar tavo vaikyst buvo nelaiminga? O gal tave nuvyl mergina?

Taip, jis atrod suirzs, nirus, iseks. A galjau taip ir pasielgti, taiau inojau, kad apgailtini jaunuoliai
kaip is, turintys iek tiek teisi valdyti monij, yra pavojingi.
Ely Hylesum. Memuarai.

Kalba, odiai turi didiul reikm visiems monms. Kalbdami mes labai priartjame prie
bendravimo (kalbjimo ir klausymo), skatinanio nuoirdiai duoti, tiesianio tiltus ne tik mus
paius, bet ir kitus. Tai a vadinu nuoirdiu bendravimu, arba BBP.
Be pykio suprantu kaip natrali mogaus gerumo bei gailestingumo bsen, kai irdyje
nra vietos blogiui, smurtui. Neretai, net patys to nesuvokdami, pasielgiame nehumanikai,
-odiais skaudindami ir save ir kitus.
BDAS SUTELKTI DMESIUI
Kalba, kaip bendravimo gdiai, padedantys ilikti mogumi net ir sunkiausiomis slygomis,
yra BBP pagrindas. Tai ne naujiena; visa, kas susij su BBP, inoma jau nuo sen laik. Ms
tikslas prisiminti, k ir taip jau seniai inome, kaip mes, mons, turtume elgtis vienas su kitu,
kaip taikyti ias inias gyvenime.
BBP yra ms vadovas, kai norime ireikti save ir igirsti kitus. Ms odiai yra
smoningas atsakas tai, k suvokiame, jauiame, ko norime. Aikiai ir nuoirdiai ireikdami
save, parodome pagarb bei supratim kit atvilgiu. BBP lavina gebjim dmiai stebti ir suvokti
mus veikianius veiksnius bei elgesio manieras. Mes imokstame atskirti ir aikiai ireikti tai, ko i
tikrj norime tam tikrose situacijose. Lyg ir paprasta, bet kartu sudtinga.
BBP senus sitikinimus pakeiia naujais, todl pradedame visikai naujoje viesoje suvokti
save ir kitus, bei ms santykius, ketinimus. Prieinimsi, gynyb, bei kitokius nenuoirdius
poelgius turime labai valdyti ir kontroliuoti. Kiekvienas savo gerumo gelmes pasieksime tik tuomet,
jei aikiai suvoksime, k jauiame ir ko mums reikia, o ne tyrinsime ir teisime vienas kit.
BBP skatina siklausyti save ir kitus, puoselti pagarb, atidum, sijausti kito padt,
paadinti abipus trokim duoti i irdies.
Nors apie BBP ir kalbame kaip apie bendravimo proces ar kalb, skleidiani
nuoirdum, jis vis dl to yra daug daugiau nei procesas ar kalba. BBP nuolatos mums primena,
kad sutelktume dmes tai, kas padt gauti visk, ko troktame.
tai pasakojimas apie igrus vyrik, kuris visomis keturiomis kako iekojo gatvs lemp
viesoje. Pro al js policininkas pasidomjo, k vyrikis veikia. Iekau mainos rakteli, atsak pastarasis. Ar ia juos pamette? pasiteiravo pareignas. Ne, pameiau aljoje.
Matydamas sumius policininko veid, mogus suskubo pasiaikinti: ia daug geresn viesa.
BBP yra bdas, lavinantis mano elges, kai j sutelkiu, siekdamas usibrto tikslo. Gyvenime
a troktu abipusio gerumo bei nuoirdumo.
Mes duodame, skatinami diaugsmo altinio, prasiverianio i ms irdi, kad galime
pagrainti kito gyvenim. Davimas daro ger ir tam, kuris dav, ir tam, kuris gavo. Vienas
diaugiasi tuo, k prim, kitas patenkintas, jog galjo pasitarnauti kieno nors gerovei.
Nebtinai visi mons, su kuriais bendraujame, turi imanyti BBP ar stengtis gerai su mumis
elgtis. Jei mes vadovausims BBP principais, t.y. nuoirdiai duoti ir priimti, ir darysime visk, kad
kiti suprast, jog tai svarbiausia, jie prisids prie ms, ir tada sigebsime patenkinti vieni kit
pageidavimus. A sutinku, jog tai ne visada labai greitai pasiekiama. Taiau dar kart drstu teigti,
jog gerumas prays vis ms irdyse, jei bsime itikimi BBP principams.
BBP MODELIS
Nordami pasiekti abipus tiksl nuoird davim, - turime susipainti su pagrindinmis
keturiomis BBP modelio dalimis.

Pirmiausia mes tiriame situacij, stebime, k sako ar daro kiti ir ar pagerja nuo to ms
gyvenimas, ar ne? Visa gudryb ta, ar gebame aikiai pasakyti: patinka mums, k mons daro, ar
ne, bet jokiu bdu nekritikuoti j, ir neteisti.
Antra, stebdami situacija, ireikiame jausmus: ar esame skaudinti, isigand, pyk, o gal
linksmi, patenkinti.
Treia, mes isakome poreikius, susijusius su uvaldiusiais jausmais. BBP ir susideda i i
dali, padedani tiesiai viesiai pasakyti, kaip jauiams.
Feliksai, kai pamatau nevarias kojines po stalu, o kitas netoli televizoriaus, mane tai siutina.
Noriu, kad bt tvarka namuose, - itaip kreipdamasi paaugl sn, mama panaudoja visas tris BBP
dalis.

Ji galt pavartoti ir ketvirtj graiai papraydama: gal malontum pasidti kojines savo
kambaryje ar mesti jas skalbimo main? ketvirtja dalimi papraome kit padaryti k nors, kas
pagerina ms gyvenim.
Vadinasi BBP turi dvi puses. Pirmoji aikus savs ireikimas, antroji tai, k mes
gauname. Svarbiausia suvokti, k kiti stebi, jauia, ko jiems reikia, ir galiausiai atrasti bd, kaip
ipildyti j pageidavimus.
Sutelk dmes iuos esminius dalykus, jauiame, kad bendravimas mus nea pirmyn ir
atgal, atgal ir pirmyn:
k a pastebiu, jauiu, ko noriu;
ko praau dl geresnio gyvenimo;
o k tu stebi, jauti, ko nori;
o ko praai dl geresnio gyvenimo....
1.
2.
3.
4.

BBP MODELIS
Veiksm, darani tak ms gerovei stebjimas
Kaip jauiams dl to, k stebime
Poreikiai, norai ir trokimai, sukeliantys jausmus
Konkrets praymai dl geresnio gyvenimo

iuo modeliu naudojams tada, kai ireikiame save, ir tada, kai gauname informacij,
susidedani i anksiau mint keturi dali. Pravartu siminti, jog BBP nra tam tikr formuli
rinkinys. J galima pritaikyti bet kokiose situacijose, bet kuriai asmenybei ir kultrai. BBP tai ne
odi aismas. Jo esm t keturi dali visuma.
BBP MS GYVENIME IR PASAULYJE
BBP labai praveria bendraujant su vairaus lygio monmis ir vairiausiose situacijose.
Asmeniniuose santykiuose;
eimoje;
Mokykloje;
Organizacijose, institucijose;
Diplomatiniuose santykiuose;
Darybose;
vairaus pobdio diskusijose bei konfliktinse situacijose.
Vieniems BBP padeda sustiprinti intymius santykius. Pasakojimas moters i San Diego:
Pvz 16 lapas virus.
BBP taikomas ir politinje arenoje. Pranczijos ministr kabineto nar, viedama pas savo
seser, pastebjo, kad ji ir jos vyras visai kitaip elgiasi ir bendrauja vienas su kitu. kvpta
pasakojimo apie BBP, usimin, jog kit savait kai kuriais svarbiais klausimais vyks derybos tarp
Pranczijos ir Alyro. Nors laiko turjome nedaug, pasiuntme Paryi pranczikai kalbant

instruktori Ministr kabinetui apmokyti. Pasak jos, derybos buvusios itin skmingos dl naujai
gyt bendravimo gdi.
Skaitydami apskaitas Izraelyje, kur buvo susirink skirting politini pair mons,
iklausme daugelio j nuomon Vakar Kranto klausimu. Tie, kurie sikr Vakar Krante, mano
vykdantys religin prievol, todl konfliktuoja su palestinieiais bei kitais izraelieiais, kurie
pritaria Palestinos suverenitetui iame regione. Sesijos metu a ir mano padjjai supaindinome
dalyvius, kas tai yra kito igirdimas, kviesdami juos paeiliui pasisakyti bei pasistengti suvokti kito
padt. Po dvideimties minui viena i dalyvi pareik, jog galt isikelti i Vakar Kranto
tarptautiniu mastu pripastam Izraelio teritorij, jei tik jos prieininkai sugebt iklausyti j taip,
kaip ji dabar buvo iklausyta.
irint globaliai, BBP yra daugelio bendruomeni, susiduriani su etninmis, politinmis,
religinmis problemomis, pagalbininkas, mokantis taikiai sprsti konfliktus. Tai, kad BBP mokymas
labai paplits ir juo naudojamasi konfliktinse situacijose, pvz., Izraelyje, Palestinoje, Nigerijoje,
Ruandoje, Leone, mane labai diugina.
SANTRAUKA
BBP kelias, kur gerumas tiesia mus paius ir kitus. ingsniuojame juo, kai norime
ireikti save ar igirsti kitus, o tai yra ne kas kita, kaip suvokimas, k stebime, jauiame, ko norime
ir ko praome kit. BBP pabria nuodugnaus siklausymo, pagarbos, sijautimo kito padt svarb
bei paadina abipus trokim duoti i irdies. Vieni vadovaujasi BBP, nordami bti geresni sau,
kiti asmeniniams santykiams stiprinti, treti - nordami ilaikyti geresnius santykius darbe,
politikoje.
BBP praktinis naudojimas
Situacija pristatant BBP Deheios pabgli stovykloje, kurioje meet buvo susirink apie 170 Palestinos
musulmon. amerikieius jie tuo metu irjo itin nepatikliai. Bekalbdamas staiga igirdau keist sambrzd minioje.
Jie nabdasi, kad Js amerikietis! spjo mane vertjas, kai vienas vyrikis staiga per mini pradjo irtis link
mans. irdamas tiesiai mane, i visos gerkls suriko: mogudys! Netrukus prie jo prisidjo kiti, ir netrukus jau
visi rk Choru: Samdytas udikas!, mogudys!
Laimei supratau, kodl mons itaip jauia, ir ko jiems reikia. Pakeliui i pabgli stovykl pamaiau
besimtanius tuius aarini duj balionlius, ant kuri buvo aikiai parayta Pagaminta JAV. inojau, kad
pabgliai giliai irdyje jaut pykt JAV u Izraeliui tiekiamas aarines dujas ir kitus ginklus.
Tada kreipiausi vyr, pavadinus mane mogudiu:
A: ar js pykstate dl to, kad nortumte, jog mano alies vyriausyb kitaip naudot savo iteklius? (nebuvau
tikras, ar mano spjimas teisingas, taiau inojau vien dalyk norjau kaip manoma geriau suprasti jo jausmus
ir poreikius).
Jis: taip, po galais, a siuts! Js galvojate, kad mums reikia aarini duj? Mums reikia kanalizacijos, nam! Mes
norime turti savo al!.
A: taigi, js esate siuts, bet priimtumte pagalb, pagerinani gyvenimo slygas bei padedani pasiekti
politin nepriklausomyb.
Jis: ar js bent sivaizduojate, k reikia itaip gyventi, kaip kad mes gyvename jau 27 erius metus? Ar bent
nutuokiate, k visa tai mums reikia?
A: matau, kad js baisiai nusivyls ir nematote, kad a ar kas kitas pajgt surpasti, k i tikrj reikia gyventi
tokiomis slygomis.
Jis: js norite suprasti? Pasakykite man, ar turite vaik? Ar jie eina mokykl? Ar jie turi aidim aikteles? Mano
snus serga! Jis aidia atviros kanalizacijos utertoje teritorijoje! Jo klasje nra knyg! Sakykite, ar matte
kada mokykl, kurioje nra knyg?
A: taip, a siprantu, kaip sunku ia auginti vaikus, ko js, kaip ir visi tvai, troktate savo vaikams, - duoti
isilaisvinim, suteikti galimyb aisti bei augti sveikoje aplinkoje...
Jis: taip, gryna teisyb! ia nra joki mogaus teisi ar ne taip js amerikieiai, tai vadinate? Kodl niekas i
js daugiau ia neatvaiuoja ir nesitikina, kaip ia laikomasi mogaus teisi!
A: js nortumte, kad daugiau amerikiei suinot apie js kanias bei prie imdamiesi bet koki politini
veiksm, rimiau susimstyt apie galimus padarinius?
Ms pokalbis dar tssi madaug 20 minui. mogus iklojo vis susikaupus skausm, o a klausiausi,
stengdamasis suprasti jo klausimus bei poreikius. A nei pritariau, nei prietaravau. A primiau jo odius nei kaip

puolim, bet kaip ipaint mogaus, norinio atverti savo siel bei pasidalyti su manimi savo skausmu.
Kaip vyrikis pajuto, jog a j supratau, jau galjo iklausyti, kodl a atvykau j stovykl. Po valandos tas pats
vyras, pavadins mane mogudiu jau pakviet piet pas save namus.

BENDRAVIMAS UKERTANTIS KELI NUOIRDUMUI.

Mstydamas, kas ukerta keli gimtam nuoirdumui, iskyriau specifinius kalbos vartojimo
bei bendravimo bruous, kurie mano manymu, ir atspindi ms netinkam elges su savimi ir kitais.
Kalbdamas kaip tik apie tok bendravim, vartoju isireikim nepriimtinas bendravimas.
MORALINI SAVYBI VERTINIMAS
Aplinkini moni moralini savybi vertinimas danai yra nepriimtino bendravimo
prieastis. itaip tarsi teisiame mones, kad jie neteisingi ar blogi, kad j vertinimai, nuomons
nesutampa su ms. ie vertinimai atsispindi tokiuose posakiuose: Bda ta, kad tu esi
savanaudis. Ji yra tingin. Jie labai prietaringi. Tai visikai netinkama. Kaltinimai,
eidinjimai, kritika palyginimai su kuo nors, - tai ir yra vertinimai.
Viena poet yra pasakiusi: anapus visoki mini, idj, kas teisinga, o kas ne, yra laukas.
Ten ir susitiksime, netinkamas bendravimas perkelia mus idj pasaul, kuriame sprendiama, kas
dera, o kas ne. Tai kalba, kuria skirstome mones gerus ir blogus, atsakingus ir neatsakingus,
protingus ir neimanlius ir t.t. Kalbdami mes teisiame kitus bei smerkiame j poelgius.
Bdamas jaunesnis, bendravau su monmis visai nesusimstydamas, kas vyksta manyje. Kai
susidurdavau su tokiais, kuri elgesys man nepatikdavo ar j j nesuprasdavau, manydavau, jog jie
klysta. Kai mokytoja liepdavo apdaryti uduotis, kurioms a neturdavau noro, skirstydavau jas
reikmingas arba niekam tikusias. Jei gatvje kas nors netiktai atsirasdavo prie mane, bemat
reaguodavau Ei, tu, idiote! itaip vertindami, mes galvojame vien apie tai, k kiti daro ne taip, ir
tik retkariais apie tai, k mes patys darome ne taip, kad ms nesupranta ir nesielgia su mumis
taip, kaip nortume. Labiausiai linkstame skirstyti mones, nustatinjame, kaip smarkiai jie klysta,
uuot pasisteng suprasti, ko trksta savitarpio supratimui.
Todl, jei mano partner nori daugiau dmesio, nei a suteikiu, ji daniausia bna lipni, ir
prisiriusi. Bet, jei to noriu a, tada ji jau yra alta bei bejausm. Jei mano kolega labiau rpinasi
smulkmenomis nei a, jis stengiasi bti rpestingas bei smulkmenikas. Bet jeigu mane labiau nei
koleg domina vairios smulkmenos, tada jis daniausiai tampa nerpestingas ir neatsakingas.
Tokia moni analiz yra ms pai vertinim bei poreiki iraika. Taip elgdamiesi mes
giname savo sitikinimus bei norus ir rodome prieikum tiems, kurie nesutinka su mumis. O jeigu
jie sutinka su ms vertinimais bei norais, greiiausiai tai daro vedami baims, kalts ar gdos.
Visi turime suvokti, kaip negerai, kai mons sutinka su mumis ne todl, kad nuoirdiai taip
galvoja, bet todl, kad bijo ms, jauiasi kalti ar gdijasi. Anksiau ar vliau tai iaikja. Taiau
tiek, kurie paklsta mums i baims, gdos ar kalts jausmo, jauia mums pagie, igyvena
paeminim.
Labai svarbu nesupainioti poirio vertybes ir moralini savybi vertinimo. Vertybs
teigiami dalykai, kuriuos vertiname gyvenime: siningumas, laisv, taika ir t.t. moni moralines
savybes vertiname pagal tai, kaip j poelgiai atitinka ms poir vertybes. Pvz.: Smurtas tai
kakas baisaus. mons udantys kitus, yra blogi. Ar jus mok kas kalbti kalba, pabriania
ms norus ir vertybes, o ne klydim t, kurie su mumis nesutinka? Pvz., uuot pasak Smurtas
tai kakas baisaus, galtume pareikti: Man baisu, kai mons pasitelkia smurt konfliktams
isprsti.
Ry tarp kalboje esani odi ir smurto tiria kolorado universiteto profesorius O. J. Harvey.
Pasinaudojs daugelio ali literatra, jis lentelje sura odius, kuriais skirstomi ir teisiami
mons. Pasak profesoriaus, jis pastebjo, kad danai vartojami tokie odiai glaudiais siejasi su
smurto ipuoliais. Nieko nuostabaus, kad kur kas maiau smurto turi tos kultros, kur mons
galvoja apie kit norus, nei tos, kur visi yra skirstomi gerus ir blogus, nes blogi nusipelno
bausms. 75 proc. televizijos program Amerikoje rodoma kaip tik tuo metu, kai labiausiai tiktina,

jog jas stebs vaikai. Tuo metu rodomi filmai, kur herojus udo mones, arba juos iauriai mua.
Jaunieji irovai mokomi, jog blogi vyrukai nusipelno bausms, ir su malonumu tam pritaria.
Knygoje I silpnumo (Andrew Schmookler) tvirtina, jog bet kokio smurto odinio,
psichologinio, fizinio, tarpo eimos nari, geni, taut pagrindas yra, mstymo bdas, jog tie,
kurie anot tavs neteiss, yra tavo prieai. Taip pat bema nesugebame galvoti, k kitas gali jausti,
ko pageidauja. ia pavyzdiu galime pateikti altj kar tarp Rusijos ir Amerikos. Amerikos
vadovai apibdino Rusij kaip Blogio imperij, troktani sugriauti amerikiei santvark.
Rusijos vadovai, savo ruotu JAV mones vadino tironais imperialistais, bandaniais juos
pavergti. N viena i i ali nepripaino baims, slypinios u i drsi posaki.
MONI LYGINIMAI
Kitas moni vertinimo bdas yra j lyginimas si kitais. Dan Greenberg knygoje kaip
paversti save apgailtinu su humoru parodo, kas atsitinka, kai pradedame save lyginti su kitais.
Pasak jo jei skaitytojai trokta apsunkinti sau gyvenim, tegul lygins save su kitais. iuo tikslu jis
pateikia kelet pavyzdi.
Pirmasis i j rodo ideali fizini duomen vyr bei moter, kuri kn matmenys atitinka
visuomens susikurtus standartus. Skaitytojai praomi palyginti savo kno duomenis su patraukli
modeli matmenimis ir velgti savo trkumus. Kaip autorius ir tikjosi, is pratimas padaro savo:
jauiams tokie apgailtini, palygin save su patraukliais monmis. Nusivyl veriame kit puslap
ir suprantame, jog pirmas pratimas buvo tik apilimas. Kadangi fizinis grois yra iorinis, Dan
Greenberg suteikia galimyb palyginti savo bei kit pasiekimus ir sugebjimus. Kaip pavyzd jis
pateikia Mocart. Autorius ivardija visas kalbas, kuriomis kalbjo Mocartas, bei svarbiausius
krinius, kuriuos sukr dar paauglystje. Tada skaitytojai praomi pagalvoti apie savo dabartinius
sugebjimus ir palyginti juos su tais, kuriais Mocartas jau galjo didiuotis bdamas 12 met.
Skaitytojai, kurie nepasiduoda i pratim taikai, gali sitikinti, kaip toks mstymas jiems
trukdo nuoirdiai bendrauti.
ATSAKOMYBS VENGIMAS
Dar viena nepriimtino bendravimo prieastis atsakomybs vengimas. Danai mes sunkiai
suvokiame, jog visada turime atsakyti u savo mintis, jausmus, veiksmus. Pavyzdiui, posakyje:
Yra dalyk, kuriuos tu privalai atlikti, patinka tai ar ne pabriami tu privalai, visai
nevertiname savo atsakomybs, o tik kito mogaus. Fraz: Tu verti mane jaustis esant kalt yra
kitas pavyzdys, rodantis, kaip kalbdami nejauiame atsakomybs u savo jausmus ir mintis.
Knygoje Eichmanas Jeruzalje raoma apie naci karinink Adolf Eichman. Autor
parodo, kaip jis veng atsakomybs. Jo kalba vadinama Amtssprache (tarnybin kalba). Paprastai
kai vokiei karininkai bdavo klausiami, kodl imdavosi tam tikr veiksm, jie atsakydavo:
Virininkas liep, Toks sakymas ir pan. Atsakomybs u savo veiksmus bandome ivengti, kai
savo veiksmus mginame pateisinti ar paaikinti:
Neaikiomis prieastimis Sutvarkiau kambar, nes privaljau tai padaryti;
Aplinkybmis, asmeniniais bei psichologiniais sitikinimais Geriu, nes esu alkoholikas;
Kit elgesio poveikiu turjau suduoti vaikui, nes ibgo gatv;
Valdios paliepimais pamelavau, nes taip elgtis man liep bosas;
Grupiniu spaudimu pradjau rkyti, ners rk visi mano draugai;
Apribojimais, nustatytos tvarkos taisyklmis pagal mokykloje nustatyt tvark dl io
nusiengimo turiu tave paalinti i mokyklos;
vairiais sipareigojimais nemgstu eiti darb, bet darau tai dl to, kad esu vyras bei
tvas;
Nevaldomais impulsais nepajgiau atsispirti norui suvalgyti sausain.

Kart, vykstant kartoms tv ir mokytoj diskusijoms apie bendravim be tarpusavio

supratimo, viena moteris piktai paprietaravo: Visada yra dalyk, kuriuos privalai atlikti, patinka
tau jie ar ne. Ir a nematau nieko blogo, sakydama savo vaikams, jog yra dalyk, kuriuos jie taip pat
privalo atlikti. Paprayta pateikti pavyzd, k ji pati privalo padaryti, ji atr: Tai paprasta! Kas
vakar turiu gaminti valg eimai. A pasakiau, kad man graudu girdti, jog vis gyvenim ji
priversta daryti tai, ko nemgsta, ir ireikiau vilt, kad galbt BBP mokymasis nebus jai toks
nemalonus.
i moteris spariai moksi. Kursams baigiantis ji gro namo ir pareik eimynai, jog
daugiau nebenorinti gaminti valgio. Prabgus trims savaitms susilaukiau atgarsio i jos eimos: pas
mane atvyko du jos sns. Nekantravau igirsti, kaip jie reagavo, igird mamos apsisprendim. Jie
nuoirdiai padkojo, nes mama nustojo dejuoti kas kart gamindama valg.
Kakada vienos mokyklos mokytoja man prisipaino: Man nepatinka rayti paymius.
Nemanau, kad jie reikalingi, jie tik sukelia mokiniams daugiau rpesi. Bet a turiu juos rayti:
tokia jau tvarka. Kaip tik tuo metu skaiiau paskaitas, kokius odius pasitelkti, norint mokiniams
pabrti j atsakomybes u savo veiksm svarb. Todl pasiliau mokytojai sakin: A priversta
rayti paymius, nes tokia vietimo politika - pakeisti sakiniu: A raau paymius, nes a to
noriu... Ji nedvejodama atsak: A nenoriu prarasti darbo. Bet man nepatinka taip atsakyti.
Jauiuosi atsakinga u tai, k darau. Taiau tai yra svarbiausias dalykas, kur a bandau
diegti, - atsakau jai.
KITI NEPRIIMTINO BENDRAVIMO ATVEJAI
Dar vienas ingsnis, ukertantis keli nuoirdumui, - kai savo trokimus paveriame
reikalavimais. Skaitytojams tai tikriausia ne naujiena, jog nevykdius reikalavim, pasipila
kaltinim krua arba susilaukiama bausms. Tai danai pasitaikantis bdas, ypa mgiamas t, kurie
uima auktesnes pareigas.
Mano vaikai dav man kelet tikrai verting pamok apie reikalavimus. Kakodl visada
buvau sikals sau galv, kad a, kai tvas, galiu daug ko reikalauti i vaik. Taiau klydau. A
galjau reikalauti visko, kas tik manoma pasaulyje, taiau niekaip nepriversdavau vaik k nors
padaryti. Ta labai gera pamoka tiems, kurie mano, jog vien dl to, kad esame tvai, mokytojai ar
vadovai, galime priversti kitus mones vykdyti ms reikalavimus. Tie jauni mogeliukai padjo
man suprasti, jog negaliu priversti j k nors daryti. Tada jie leido man suprasti dar vien dalyk
visada, kai bausdamas versdavau juos k nors daryti, jie savo ruotu btinai rasdavo bd priversti
mane daryti tai, ko a nenordavau.
Taigi, tinkamai atskirti praym nuo reikalavimo vienas esmini BBP aspekt.
Netinkamai bendrauti galima ir dl to, jog vieni poelgiai vertinami gerai, kiti pasmerkiami.
Santyk galima ireikti odiu nusipelnyti: Jis nusipelno bausms u tai, k padar. Tai
sakydami galvojame, kad mons ra blogi ir nusipeln bausms., priversianios juos atgailauti bei
pasikeisti. Tikiu, kad kiekvienas esame suinteresuotas, kad mons pasikeist, o ne bt nubausti.
Daugelis i ms augome girddami, kad suaugusieji vienus mones lygindavo su kitais,
reikalaudavo, teisdavo, bet nepaisydavo j jausm ar nor. Tokio netinkamo bendravimo
imokstame jau ankstyvame amiuje. Todl turime kovoti su savo trkumais. Mokydamiesi tai
daryti, danai klausiame savs, ar tai, k jauiame ir ko norime, yra gerai ar ne? Mes jau labai anksti
imokstame nepaisyti to, k jauiame. Netinkamas bendravimas ir palaiko toki visuomen, kurios
gyvavimas priklauso nuo daugybs paklusni, nuolanki moni. Atsivelgdami savo pai
jausmus bei noris, mes galime daugiau nebeskirstyti moni paklusnius ir sakinjanius.
SANTRAUKA
Tokia jau ms prigimtis, kad nuoirdiai diaugiams ir gaudami ir duodami. Taiau turime
suprasti, kad netinkamo bendravimo pavyzdiai, kaip moni moralini savybi vertinimas ir pan.,

rodo, tik tai, kad mes vertiname tuos, kurie nepritaria mums. Kitas tokio bendravimo pavyzdys
vien lyginimas su kitais.
NEALIKAS STEBJIMAS
Pirmoji BBP slyga yra mokjimas atskirti stebjim nuo vertinimo. Mes turime stebti tai,
k matome, girdime, lieiame, nesistengdami vertinti.
Stebjimas yra svarbi BBP slyga, kai norime aikiai ireikti savo mint, poir kit
asmen. Kai prie pastebjim dar pridedame ir vertinimus, gali bti, kad visa tai mons priims
kaip kritik ir nenors igirsti, k jiems sakome.
BBP nereikalauja, kad visada iliktume objektyvs ir vengtume vertinim; tik reikalauja
suvokti skirtum tarp stebjimo ir vertinimo. BBP yra kalba, kuria siekiama lankstumo; vertinimai
turt bti stebjim padariniai. Pasak semantiko Vendelio Donsono, vartodami nelanksi kalb ir
nordami ireikti tikrov, kuri nuolatos keiiasi, susikuriame daug problem: Ms kalba nra
tobula, j sukr senovs mons, kurie daug o neiman. Ji gerai tinka, kai kalbame apie stabilum
ir pastovum, apie panaumus, apie paslaptingus pasikeitimus, greit pasveikim, paprastas
problemas ir galutinius sprendimus. Vis dl to pasaulis, kur stengiams apibdinti ia kalba yra
kupinas vairi proces, pasikeitim, vystymosi. Todl problema yra ta, kad ms nuolat kintantis
pasaulis nesiderina su nelanksia kalba.
Pavyzdin daina
AUKIAUSIA MOGAUS PROTO FORMA
Ind filosofas J. Krinamurtis kart yra pasaks, jog stebjimas be vertinimo yra aukiausia
mogaus proto forma. Pirm kart igirds pagalvojau: Kokia nesmon. Bet staiga suvokiau, kad
ir pats padariau vertinim. Daugeliui i ms yra labai sunku vien tik stebti mones bei j elges ir
susilaikyti nuo vertinim, kritikos ar kitokios analizs.
Tuo galjau sitikinti vienoje pradinje mokykloje, kurioje danai konfliktuodavo direktorius
ir mokyklos tarnautojai. Sprendiant i situacija pirmiausia turjau pasikalbti su kolektyvu ir tik
po to su jais ir direktoriumi kartu.
Susirinkim pradjau klausdamas tarnautoj: K direktorius daro ne taip, kas nesutampa su
js norais?, Jis per daug plepus! igirdau atsakym. Atsakymas suteik informacijos apie tai,
kaip mokytojas vertino direktori, taiau nepaaikino, k direktorius pasak ar padar, kad privert
mokytoj j taip apibdinti.
Kai paaikinau susirinkusiems, kitas mokytojas prabilo: a inau, k kolega norjo pasakyti:
direktorius per daug kalba! Taiau tai irgi buvo ne direktoriaus elgesio stebjimas. Tik vertinimas.
Dar vienas paaikinimas: jis galvoja, kad yra vienintelis, galintis k nors protinga pasakyti. Taiau
daryti ivadas apie tai, k kitas mogus galvoja, yra ne tas pat, kaip stebti jo elges. Galiausiai
pasigirdo: Jis visada nori bti dmesio centre. Po to, kai paaikinau, kad tai taip pat ivada, ko
kitas nori, du mokytojai linkteljo: taip, Js klausim labai sunku atsakyti.
Kartu susd po truput sudarinjome sra, koks direktoriaus elgesys labiausiai trikdydavo
mones, bet stengms, kad nebt joki vertinim. Pvz., per susirinkimus direktorius pasakodavo
prisiminimus apie savo vaikyst ir spdius apie kar, neretai susirinkimus utsdamas apie 20
min. Tada a paklausiau susirinkusij, ar jie kada nors isak savo nepasitenkinim direktoriui. Jie
atsak, jog mgino tai padaryti, taiau apskritai pasikalbdavo tik tarpusavyje ir baigta.
Po to prasidjo susirinkimas dalyvaujant abiems pusms. Kad ir apie k buvo kalbama,
direktorius vis tarpdavo: tai man primena tuos laikus... ir imdavo pasakoti apie savo vaikyst ir
kar. A laukiau, kol tarnautojai prads reikti nepasitenkinim dl direktoriaus elgesio. Taiau
vietoj BBP jie pasirinko nebyl nuosprend. Vieni dairsi alis, kiti demonstratyviai iovavo, treti
vilgiojo laikrod.

A kantriais tebjau i scen, kol pagaliau neitvrs paklausiau: ar taip niekas nieko ir
nepasakys? Stojo nejauki tyla. Mokytojas, kuris pirmasis isak savo nuomon apie direktori,
sukaups drs bei tiesiai irdamas virinink, ir: Edi, tu esi per daug plepus.
is atsitikimas parodo, kad ne visada lengva isivaduoti i sen proi bei imokti atskirti
stebjim nuo vertinimo. Galiausiai mokytojams pavyko iaikinti direktoriui, kurie jo veiksmai
nepageidaujami. Direktorius rimtai iklaus ir paskui paklaus, kodl niekas jam to anksiau
nesak? Jis prisipaino, jog ir pats inojo apie neigiam prot pasakoti savo nutikimus.
Susirinkimas baigtas nusprendus, kad vl prasidedant asmenini pasakojim virtinei direktorius bus
mandagiai sptas.
Bendravimas
Veiksmaodio bti vartojimas,
neapibriant, kad vertintojas
prisiima atsakomyb u vertinim
Veiksmaodi vartojimas su
vertinimais
Neabejojimas dl savo ivad apie
kito asmens mintis, jausmus,
norus.
Nerimas dl galim padarini
Nesugebjimas aikiai isireikti

odi,
apibdinani
kit
gebjimus, vartojimas, nenurodant
vertinim.
Bdvardi bei prieveiksmi,
nepabriani
jau
padaryto
vertinimo, vartojimas.

Stebjimas su vertinimu
Tu esi labai dosnus

Maryt delsia.
Ji nesusitvarkys su iuo darbu.

Jei tu sveikai nesimaitinsi,

pablogs tavo sveikata.
Maumos
nesirpina
savo
nuosavybe.
Arvydas Sabonis yra geriausias
krepininkas.
Marius yra bjaurus.

Stebjimas be vertinimo
Matydamas, kad tu atiduodi visus
pietums skirtus pinigus kitiems,
manau, jog esi dosnus.
Maryt
pradeda
ruotis
egzaminams tik ivakarse.
A nemanau, kad ji susitvarkys su
iuo darbu.
Jei sveikai nesimaitinsi, bijau, kad
nepablogt tavo sveikata.
Nepastebjau, kad nors viena
eima gyvenanti ???, bt
nusivaliusi snieg nuo aligatvi.
Arvydas Sabonis per kiekvienas
rungtynes vesdavo komand
priek.
Mariu man nepatinka.

Pastaba: odiais visada, niekada, kada nors, kai tik ir panaiai ireikiame stebjim:
Kai tik stebiu jon kalbant telefonu, tai pokalbis trunka bent pusvaland;
Negaliu prisiminti, kad js kada nors btumte atj paskait laiku.
ie odiai taip pat vartojami, kai stebjimas susipina su vertinimu.
Tu visada usims;
Jos niekada nra alia, kai reikia.
Todl ia pasakymai daniau skatina gynyb nei nuoirdum.
odiai danai ir retai irgi vartojami stebjim ir vertinim atvejais.
vertinimai
Tu retai padarai tai, ko a noriu
Jis danai atvaiuoja

Stebjimai
Pastaruosius tris kartus, kai praiau tavs man
padti, tu nenorjai to daryti.
Jis atvaiuoja madaug tris kartus per savait.

SANTRAUKA
Pirmoji BBP slyga stebjimo atskyrimas nuo vertinimo. Kai stebjimus lydi vertinimai,
kiti tai laiko kritika. BBP yra procesas, skatinantis gyventi be prastini apibendrinim. Vietoje to
reikia ireikti savo pastebjimus, bdingus tik tam tikrose situacijoms ir tam tikru laiku.

BBP praktinis panaudojimas

Viena i studijuojani pasijuto labai sukrsta, kai viena vyresn u j darbinink, skaitydama
laikrat, prabilo: visa, k mums reikia padaryti ioje alyje, - isiaikinti, kas yra neteista!
Kaip paprastai moteris, igirdusi toki fraz, turjo nieko nesakyti ir viena sau vertinti. Taiau ji
prisimin galimyb iklausyti kito jausmus bei norus, privertusius mog itarti tokius odius.
Moteris: (vis pirma nordama isiaikinti, ar jos spjimas teisingas) ar js skaitote straipsn apie
paaugli ntumus?
Darbinink: Taip. Netiktina, kiek daug toki atvej.
Moteris: (dabar siklausydama darbininks jausmus) Ar js sunerimus, nes nortumte, kad vaikai augt
grietesnse eimose?
Darbinink: Be abejo. Tvas bt mane mus u tokius dalykus.
Moteris: Taigi, prisimenate, koks likimas laukdavo js kartos pastojusi jaun mergin?
Darbinink: Taip, mes inojome, kas bus, jei pradsime lauktis. Bijojome vis laik, ne taip, kaip i laik
merginos.
Moteris: Ar js pykstate, kada dabartins merginos, nebijo jokios bausms, jei tampa niomis?
Darbinink: Mums paddavo ir baim ir bausm. ia raoma, kad kai kurios merginos miega su visais,
kad tik pastot. Jos gimdo kdikius, o likusi visuomens dalis u tai moka.
iame teiginyje girdimi du skirtingi jausmai: nusistebjimas, jog tiek daug mergin pastoja, bei pasipiktinimas,
kad mokesi moktojai turi mokti ir u vaikus, gimusius tokiomis aplinkybmis.

Moteris: ar jus stebina, kad merginos iais laikais pastodamos negalvoja apie reputacij, padarinius,
finansin padt?
Darbinink: (pastebjusi, kad jos nusistebjimas buvo igirstas, prabilo apie kit jausm pasipiktinim.
Kaip danai atsitinka, kai jausmai sumi, kalbtoja vl grta prie to, apie k dar nekalbjo) Taip,
ir spkite, kas u tai moka?
Moteris: atrodo, kad pykstate, nes norite, kad js sumokti mokesiai bt leidiami kitokiems tikslams.
Darbinink: Aiku, kad taip. Mano snus su mona nori antro vaikelio, bet negali sau to leisti, nors ir abu
dirba, nes vaikas labai brangiai kainuoja?
Moteris: Spju, kad todl esate labai nusiminusi. Js tikriausiai labai nortumte anko.
Darbinink: Taip, ir ne tik man tai svarbu.
Moteris: ...bet ir js snui, noriniam pagausinti eim... (nors ne visai teisingai atspta, tai nesugadino
proceso, kuris leido darbininkei isakyti jausmus).
Darbinink: Taip, a manau, kad lidna bti vieninteliu vaiku eimoje.
Moteris: Taigi, js norite savo ankei mao broliuko?
Darbinink: Taip.
Moteris pati nustebo, kad po io pokalbio nebejaut darbininkei jokio prieikumo. Ji suprato u
odi gldinius darbininks jausmus bei norus ir nebesijaut taip, lyg abi bt i skirting pasauli.
Moteris: inote, kai pirmiausia pasakte, jog turtumt isiaikinti apie j neteistus poelgius (S), ne
juokais isigandau (J), nes man labai daug reikia, ar ia rpinamasi monmis, kuriems reikia
pagalbos (N). Daugelis i ia ateinani prayti maisto yra paaugliai (S), ir a noriu, kad jie jaustsi
ia laukiami. Gal pasakytumte man, kaip jauiats matydama juos ia ateinanius? (P)
Moteris ireik save, pasinaudodama keturiomis BBP modelio dalimis: stebjimais (S); jausmais (J);
norais (N); praymais (P). dialogas dar tssi, kol moteris sitikino, jog darbinink i tikrj silo darb ir
nevengia padti nevedusiems paaugliams. Dar svarbiau moteriai buvo gyti naujos patirties, isakant savo
mintis.
Tuo tarpu darbinink liko patenkinta, kad buvo iklausyta jos nuomon apie paaugli ntum. Abi
puss jautsi suprastos, j draugyst sustiprjo, nes pasidalijo savo samprotavimais bei prietaravimais be
jokio prieikumo. Bendraujant nenuoirdiai j draugyst galjo nutrkti, ir tikslas, kurio jos abi siek,
galjo bti nepasiektas.

KETVIRTAS SKYRIUS

JAUSM IRAIKA
JAUSM TRKMO PADARINIAI
Mes inome kurk aks daugiau odi, apibdinani mones, bet ms odynas, leidiantis
aikiai nusakyti savo emocijas yra gerokai siauresnis. Kit jausmai daniausia niekam nra svarbs.
Labiausiai vertinamas teisingas mstymo bdas, nustatytas auktesni sluoksni moni ar
valdios. Mes esame mokomi labiau paisyti kit nei savs. Todl imokstame klausti savs: Kokia
kit nuomon apie mano elges ar mintis?
Kart, dar devynmetis kalbjausi su mokytoja, kai po pamok pasislpiau klasje, nes keli
berniukai lauke lauk mans, kad prikult. Mokytoja mane pastebjo ir liep eiti namo. Paaikinau
jai, kad bijau ieiti, o ji tepasak: Dideli berniukai nieko nebijo. Po keli met aktyvaus sporto vl
susidriau su panaiu atveju. Visi treneriai labai vertino sportininkus, kurie aisdavo pasiaukojamai
ir tsdavo aidim, nepaisydami, kad ir k jiems skauddavo. Tai perprats kok mnes aidiau
beisbol ir toliau, nors buvo ls rieas.
Per BBP usimimus vienas studentas papasakojo apie savo kambario draug, kuris syk labai
garsiai klaussi muzikos ir priadino j. Paklaustas, kaip jis dabar jauiasi, prisimindamas tai, kas
nutiko, atsak: Jauiu, kad nedera taip garsiai klausytis muzikos vidury nakties. Tada a
paaikinau, jog odiu jauiu jis ireik ne jausmus, bet isak savo nuomon. Papraytas dar kart
pamginti ireikti savo jausmus studentas vl paband: A jauiu, kad trukdoma kitam asmeniui,
kai mons elgiasi itaip. A jam vl paaikinau, jog tai irgi nuomon, o ne jausmas. Jaunuolis kur
laik pagalvojo ir tar: Tada a i viso nejauiu jausm, susijusi su tuo nutikimu.
Aiku, studentas jaut stiprius jausmus. Deja, neinojo, kaip juos apibdinti bei ireikti. I
praktins patirties galiu teigti, jog problema, kaip suprasti bei ireikti savo jausmus, yra ypa
aktuali teisininkams, ininieriams, policininkams, vadybininkams ir visiems kitiems, kuri profesija
neleidia vieai demonstruoti savo jausm. eimos aplinkoje taip pat kyla nesklandumu
neireikiant jausm.
Rebeca McIntire po savo tvo mirties sukr dain: Didis mogus, kurio niekada
nepainau. Tokiu bdu ji norjo ireikti sentimentalius jausmus moni, kurie taip niekada ir
nepajuto dvasinio ryio su savo tvais, nors ir troko.
Danai girdiu mones sakant: nenoriau, kad tu suprastumei mane klaidingai, - itekjau
u nuostabaus mogaus, bet niekada neinau, k jis jauia. Viena i toki nusivylusi moter atjo
kartu su savo vyru usimimus, kuri metu jam ir: Jauiuosi, tartum biau itekjusi u
sienos. Po i odi vyras pasidar tikra sienos kopija: sdjo tylus ir nepajudinamas. Dar labiau
pykusi moteris atsisuko mane ir suuko: Matote. Taip vis laik. Jis sdi ir nekalba. Tas pat, kaip
gyventi su siena.
Atrodo, jauiats vienia ir norite stipresnio dvasinio ryio su savo vyru, - kreipiausi j.
Kai moteris tai patvirtino, pamginau jai rodyti, kad tokie teiginiai, kaip: A jauiuosi, lyg
gyveniau su siena neprivers jos vyro kreipti dmesio jos jausmus bei norus. Prieingai, tai
veikiau panau kritik nei kvietim suvokti jausmus.
Tobulinti jausm odyn be galo naudinga ne tik eimynini santyki srityje, bet ir
profesiniame pasaulyje. Kart buvau pasamdytas konsultuoti didels veicar korporacijos
technologinio skyriaus darbuotoj, kurie labai susirpino, kad kit skyri darbuotojai j vengia.
Paklausti, kodl itaip daro, kit skyri darbuotojai paaikino: Mums nepatinka su tais monmis
aptarinti savo reikal. Tai tas pats, kaip kalbtis su krva main. Problem be mat sumajo, kai
technologinio skyriaus darbuotojus paraginau rodyti daugiau monikumo bendraujant su kitais
bendradarbiais.
Kit kart teko konsultuoti ligonins administracij, kuri nerimavo dl artjanio susirinkimo
su gydytojais. Administracija norjo gauti gydytoj pritarim projektui, kur pastarieji visai neseniai
atmet. Administracija pra pademonstruoti, kaip pasitelkusi BBP, ji galt sklandiau bendrauti su
gydytojais.

Per usimimus, vaidindamas administratori, parodiau, kaip reikt pradti susirinkim:

Bijau pradti svarstyti klausim. Pasirinkau pradi todl, kad suvokiau, kaip administracija
bijos i naujo svarstyti i tem su gydytojais. Taiau vienas i administracijos nari nebeleido man
tsti toliau ir paprietaravo: Js mstote kakaip nerealiai. Mes niekada negaltume pasakyti
gydytojams, kad bijome.
Kai pasiteiravau, kodl baims parodymas yra toks nepriimtinas, jis pasak: Jei mes
prisipainsime, jog bijome, jie mus suplys gabalus. Atsakymas nenustebino. mons danai
sako, jog sunku parodyti savo tikrus jausmus darbe. Taiau, vienas administratorius visgi surizikavo
per susirinkim pasirodyti paeidiamas. Vietoj prastos manieros atrodyti grietas, bejausmis,
racionalus, jis pasiryo atvirai ireikti savo jausmus, nordamas, kad gydytojai paskir nuomon.
Jis pastebjo, kaip gydytojai skirtingai reagavo. Pabaigoje jis buvo labai nustebs, kad vietoj
suplymo gabalus gydytojai pakeit savo ankstesn nuomon ir 17:1 balsavo u projekto
primim. is perversmas padjo administracijai suvokti, jog nebijant parodyti savo paeidiamumo
ir silpnumo galima sklandiau bendrauti ir daryb aplinkoje.
Dstant BBP vienai student grupei, pirmo susitikimo pradioje visi pamat mane nutilo.
Laba rytas pasisveikinau a. Tyla. Jauiausi labai nejaukiai, bet bijojau tai parodyti. Vietoj to
pradjau prastu bdu: pradsime mokytis apie bendravim, kuris tikiuosi, pads jums bendrauti su
tvais ir draugais.
Ir toliau niekas nekreip mane dmesio. Viena mergina isitrauk dild ir m dailinti nagus.
Tie, kurie sdjo prie lango, atrod labai susiavj tuo, kas vyksta gatvje. Nejaukumo jausmas vis
labiau stiprjo, taiau nieko nesakiau. Pagaliau studentas, kuris tikriausiai turjo daugiau drsos u
mane, padar gal: Jums paprasiausiai bjauru bendrauti su juodaodiais, ar ne taip? a buvau
sukrstas ir staiga supratau, kad neteisingai padariau, bandydamas paslpti savo sutrikim.
A nervinuosi, bet ne todl, kad js juodaodiai. Taip yra nes nepastu n vieno i js, bet
vyliausi js palankumo, kai engiau auditorij.
Prisipainimas, jog a irgi lengvai paeidiamas, labai paveik studentus. Jie pradjo
klausinti apie mane ir pasakoti apie save, tuo paiu palengva susidomjo BBP.
JAUSMAI RPIE NEJAUTRUM.
Daniausiai odiu jauiu i tikrj neireikiame savo jausm. Pvz., sakinyje Jauiu, kad
tai nesiningas sandris reikt naudoti termin manau. Jausmai nra aikiai ireikiami,
kaip po odio jausti vartojame:
Kad, kaip, tartum:
Jauiu, kad turtum geriau mane suprasti;
Jauiuosi nevyklis;
Jauiuosi, lyg gyveniau su siena.
vardius a, tu, jis ji jie:
Jauiu, kad a tau nuolatos reikalinga
Jauiu, kad tai beprasmika.
Vardus ar daiktavardius, apibdinanius mones:
Jauiu, kad Onut yra labai atsakinga;
Jauiu, kad mano bosas yra nesiningas.
Visikai nebtina vartoti od jausti, kai ireikiame jausmus. Galima tiesiog sakyti: Esu
susierzins. Norint nuoirdiai bendrauti, reikia skirti odius, ireikianius ms jausmus, ir
odius, apibdinanius, k galvojame apie save:
A. K mes galvojame apie save
Jauiuosi nepatenkintas kaip gitaristas.
iuo atveju a lyginu save su gitaristu, net neireikiu konkrei savo jausm.

B. Tikr jausm ireikimas: Jauiuosi nusivyls savimi kaip gitaristas.

Jauiuosi beviltikai kaip gitaristas.
Jauiuosi sulugdytas kaip gitaristas.
Daug aikiau parodomas jausmo pobdis, parodant nusivylim, abejojim, lugim, nei
paprasiau ireikdami nepasitenkinim.
Lygiai taip pat reikia skirti odius, kuriais apibdiname, k kiti mano apie mus, bei odius,
kuriais ireikiame tikrus jausmus. Pateikti pavyzdiai pads suprasti, kada mes ne jausmus
ireikiame, o pasakome nuomon apie kitus ir j elges:
A. Jauiuosi bereikmis tiems monms, su kuriais dirbu.
odis bereikmis apibdina, k a galvoju apie tai, kaip mane mons vertina, o ne ireikiu
jausmus, kurie ioje situacijoje gali bti apibdinti taip: Jauiuosi lidnas, prislgtas arba
supyks.
B. Jauiuos neteisingai suprastas.
ia odiai neteisingai suprastas ne jausmus ireikia, o atspindi mano vertinim, kaip
kitas mogus mane suprasto. Labiau dert pasakyti: Jauiuosi susirpins, supyks.
C. Jauiuosi ignoruojamas.
Ir ia interpretuojami veiksmai, o ne aikiai ireikiami jausmai. Be jokios abejons, ne vien
kart suprasdavome, kad esame ignoruojami, ir jausdavome palengvjim, kai pavykdavo likti
vienumoje.
Tokie odiai kaip ignoruojamas, parodo, kaip mes suprantame kitus, o ne tai, kaip
jauiams. emiau pateikti pavyzdiai:
Apleistas
Apgautas
Apviltas
Atstumtas
Bauginamas
Globojamas
Iduotas
Inaudojamas

Iprovokuotas
eistas
baugintas
Leistinas
Nepripaintas
Nepatikimas
Negirdtas
Nematytas

Nepalaikomas
Nepageidaujamas
Naudojamas
Neteisingai suprastas
Pamirtas
Persidirbs
Priverstas
Pertrauktas

Paemintas
antauojamas
Upiltas
Ugautas
Veriamas

JAUSMUS IREIKIANTYS ODIAI

Ireikti jausmas turtume pasitelkti odius, apibdinanius tam tikras emocines bsenas.
Pvz., jei sakome: Jauiuosi gerai dl to, odis gerai, galt reikti laimingas, sujaudintas,
atsipalaidavs.
Tokie odiai, kaip geras ir blogas, nesuteikia tikslios informacijos apie tai, k i tikro
jauiame.
emiau pateiktas sraas odi, kurie pads labiau suvokti savo jausmus ir aikiau ireikti
emocini bsen vairov.
Atsigav
Atviri
Atlaids
Atsipalaidav
Apkerti
Budrs
Be ado
Dkingi
Drss
Digaujantys

Kaip galime jaustis, kai tenkiname norai:

Draugiki
vertinti
Dkingi
kvpti
Didingi
traukti
Entuziastingi
doms
Ekstazs pagauti
Juokaujantys
Energingi
kvepiantys
Giedros nuotaikos
Juokingi
Guvs
Judrs
Idids
Jautrs
Isidav
Lengvabdiki

Linksmi
Meils
Malons
Mieli
Mylintys
Nustebinti
Nudiug
Nesitveriantys
I diaugsmo
Nusteb

Nuoirds
Optimistai
Patikimi
Patenkinti
Priblokti
Pakilios nuotaikos
Padrsinti
Pagyvj
Pralinksminti

Padedantys
Pamaloninti
Rams
Suadinti
Santrs
Susidomj
Smalss
Susijaudin
Suinteresuoti

Stiprs
Spindintys
Suavti
Saugs
Suintriguoti
lovingi
velns
Troktantys
Tikintys

Taiks
Tyls
Uvaldyti
Usideg
Uburti
vals
rintys
avs.

Kaip galime jaustis, aki ms norai nepatenkinti:

Abejingi
Atskirti
Apvilti
Apgailtini
Apkvailinti
Apsnd
Apgailestaujantys
Atstumti
Besiprieinantys
Bails
Bejgiai
Bjaurs
Be nuotaikos
Grsmingi

Gais
Grauds
Isigand
Ikamuoti
kyrs
siut
eisti
tars
nir
Jautrs
Keniantys
Kalti
Kertingi
Mieguisti

Menki
Nerams
Nugalti
Nuobods
Nusivyl
Nepatenkinti
Netek iliuzij
Nedrss
Nulidinti
Nusimin
Nuvarginti
Nirs
Nerimaujantys
Nerytingi

Nedoms
Nekantrs
Nesivaldantys
Niekiki
Nervingi
Neveikiami
Nepasiduodantys
Nepatraukls
Netvirti
Nusteb
Nemieli

Ms jausmai yra priemon ireikti save. Tobulindami savo jausm apibdinimo odyn,
imokstame aikiai ir savitai ireikti savo emocijas, galime geriau suvokti save ir kitus. Atvirai
rodomas paeidiamumas ir silpnumas gali padti sprsti konfliktus. BBP imoko pajusti skirtum
tarp tikr jausm ir odi ar isireikim, kurie apibdina ms savit supratim.
ATSAKOMYB U SAVO JAUSMUS
PENKTASIS SKYRIUS
KAIP ELGTIS, IGIRDUS NEMALONI INI
Treioji BBP slyga suprasti jausm prigimt. Turime suvokti, jog tai, k sako ar daro kiti,
gali bti tik stimulas, bet ne prieastis atsirasti ms jausmams. Ms jausmai atsiranda
priklausomai nuo to, kaip mes patys reaguojame tai, k sako ar daro kiti, taip pat priklausomai nuo
tam tikr nor bei lkesi tuo metu. iuo atveju BBP moko mus prisiimti atsakomyb dl savo
elgesio ir jausm.
Kai i ko nors igirstame nemaloni ini, turime keturis variantus, kaip j reaguoti. Vienas
i j priimti tai, kaip skirtus sau kaltinimus ar kritik. Pvz., kas nors pyksta ir sako: Tu tik savimi
rpiniesi. Uuot labai impulsyviai reagav, galime pasakyti: O, a turiau bti dmesingesnis.
Vadinasi, sutinkame su kito asmens vertinimu ir kaltiname save. Tai paprastai eidia savimeil,
nes igyvename kalts, gdos ar spaudimo akimirkas.
Antroji galimyb apkaltinti oponent. Pvz., igird kaltinim: Tu tik savimi rpiniesi,
galite uprotestuosi: Tu neturi teiss taip kalbti. A visada atsivelgiu ir tavo norus. Tai tu tik
savimi rpiniesi. Kai taip bendraujame ir kaltiname oponent, greiiausiai iliejame pykt.
Treiasis atvejis, igirdus nemaloni ini, - ireikti savo pai jausmus bei norus. Todl
galite atsakyti: Kai igirstu tave sakant, jog vien savimi rpinuosi, jauiuosi svaudintas, nes nroiu,
kad vertintum mano pastangas. Sutelkdami dmes vien savo jausmus bei norus, parodome, jog
skaudinti jauiams todl, kad ms pastangos nra vertinamos.
Ketvirtasis atvejis, - siklausyti kito mogaus jausmu bei norus. Mes galime paklausti: Ar tu
jautiesi skaudinta, nes nori, jog tau skiriau daugiau dmesio? iuo atveju, mes prisiimame
atsakomyb, o ne kaltiname kitus dl; savo jausm. Suvokite skirtum tarp emiau pateikiam
nusivylimo iraik.
1 Pavyzdys
A: Tu nuvylei mane, nes vakar vakare neatjai.
B: A labai nusivyliau, kad neatjai vakar, nes norjau pakalbti su tavimi apie tai, kas man
neduoda ramybs".
Kalbtojas A parodo, jog kitas mogus kaltas u tai, kad jis nusivyls. Kalbtojo B
nusivylimas susijs su neisipildiusiais trokimais.
2 Pavyzdys
A: Tai, kad jie nutrauk kontrakt, mane ne juokais sunervino.
B: Jauiuosi labai susinervins dl to, kad jie nutrauk kontrakt, nes pagalvojau, jog tai
buvo labai neatsakingas ingsnis.
Kalbtojas A savo susinervinim motyvuoja kitos puss elgesiu, tuo tarpu kalbtojas B
prisiima atsakomyb u tai, kaip jautsi. Jis pripasta, jog kaltinimas ir buvo susinervinimo
proveris. Pasitelkdami BBP, kalbtoj B galtume raginti engti dar vien ingsn priek ir
ireikti, ko jis nori: kurie jo trokimai ar viltys, lkesiai nebuvo ipildyti. Kaip vliau sitikinsime,
kuo labiau siejame savo jausmus su norais, tuo paprasiau kitiems su mumis bendrauti. Kalbtojas
B, susiejs savo jausmus su tuo, ko trokta, galt pasakyti: Kai jie nutrauk kontrakt su mumis,
buvau labai susinervins, nes tikjausi vl priimti darb mones, kuriuos pernai teko atleisti.

Kalts jausmas neretai priveria prisiimti atsakomyb u kit jausmus. Kasi tvai sako:
Mamytei ir tveliui labai skaudu, kai tu gauni blogus paymius mokykloje, - jie parodo, kad vaiko
poelgiai yra tv laims ar lidesio prieastis. Taiau rpinimasis kitais neretai gali tapti
atsakomybs prisimimu u kit jausmus. Rodos, jog vaikui rpi tvai ir jis jauiasi blogai, jei tvai
kenia. Taiau jei taip galvojantis vaikas keiia savo elges, nordamas tikti tvams, jis tai daro
nenuoirdiai, bet todl, jog nenori jaustis kaltas.
Pravartu siminti kelet kalbos ypatybi, slopinani ms atsakomyb u savo jausmus:
1. Vartojame beasmenius vardius ar beasmen sakin:
Kai ratuose pilna raybos klaid, tai mane i tikrj siutina.
Tai man labai nepatinka.
2. Vartojame teiginius, kuriais nusakome kit poelgius.
Kai nepaskambinai man per savo gimtadien, jauiausi eista.
Mamyt nusimena, kai visko nesuvalgai.
3. Kai po odio Jauiuosi (emocija), nes ... vartojame ne pirmojo asmens vard.
Jauiuosi skaudinta, nes pasakei, kad nemyli mans.
Jauiuosi pykusi, nes virininkas neitesjo duoto paado.
Visais atvejais labiau pabriame jog suvokiame savo atsakomyb, jei pasakytume
Jauiuosi .... , nes a ...
1. Jauiuosi labai siuts, kai ms ratuose pilna raybos klaid, nes a noriu, kad ms
firma daryt ger spd.
2. Mamyt yra labai nusiminusi, kai visko nesuvalgai, nes a noriu, kad uaugtum sveikas ir
stiprus.
3. jauiuosi pykusi, kad virininkas neitesjo duoto paado, nes a jau buvau suplanavusi
savaitgal aplankyti savo brol.
NOR RYYS SU JAUSMAIS
Kit vertinimai, kritika visa tai yra neipildyt ms nor iraika. Jei kas nors sako: Tu
niekada nesupranti mans, jis i tikrj sako, jog jo noras bti suprastam neipildomas. Jei mona
sako: Tu i savait dirbi nuo ryto iki vakaro; tu labiau mgsti savo dab nei myli mane, ji i
tikrj turi galvoje, kad nepaisoma jos nor.
Kai ireikiame savo norus netiesiogiai, t.y. per vertinimus interpretacijas, sivaizdavim, kiti
tai priima kaip kritik. Kai mons tai igirsta, jie bemat pasiryta gintis ir prieintis. Jei norime
sulaukti i j nuoirdumo, turime teisingai ireikti savo norus, nes jei vis labiau savo jausmus
siesime su norais, kitiems bus daug lengviau paisyti ms trokim.
Deja, daugelis i ms niekada nebuvo mokome galvoti apie nuoirdum. Mes prat galvoti,
k kiti daro ne taip, kad ms norai nesipildo. Todl, jei norime, kad paltas kabot spintoje, savo
vaik vadiname tinginiu u tai, kad jis numeta rb ant sofos. Arba apibdiname savo
bendradarbius, kaip neatsakingus vien u tai, kad jie nevykdo uduoi taip, kaip nortume.
Kart buvau pakviestas Piet Kalifornij tarpininkauti emvaldi ir atsikrausiusi
emdirbi, kurie tarpusavyje buvo labai prieikai nusiteik. Susitikim pradjau pateikdamas jiems
du klausimus: Ko kiekvienas i js norite? Ir ko nortumte paprayti vieni kit, kad js noras
tapt realybe? Visa problema ta, kad ie mons rasistai. suuko vienas emdirbi. Netiesa,
nes ie mons negerbia statym ir tvarkos. dar garsiau buvo atsakyta. Kaip prasta, mons
analizavo vieni kit elges.
Panaioje situacijoje kart buvo susitikta su grupe izraeliei ir palestiniei, kurie norjo
vieni kitais pasitikti, kad utikrint taik savo alims. Sesij pradjau tuo paiu klausimu: Kokie
js norai ir ko nortumte paprayti vieni kit, kad jie isipildyt? uuot aikiai pasaks savo
norus palestiniei mukhtaras (miesto galva) pareik: Js, mons, elgiats kaip naci brys.
Deja, tokiu sakiniu nemanoma priversti bendradarbiauti.

Netrukus viena izraeliet paoko ir paprietaravo: Mukhtarai, itaip kalbdamas tu mus labai
eidei. mons ia buvo susirink, nordami pasiekti tarpusavio pasitikjim ir harmonij, bet po
vienos neteisingos frazs viskas pakrypo blogj pus. Labai danai taip atsitinka, kai mons
teisia vieni kitus, o ne aikiai pasako, ko jie nori. ioje situacijoje moteris galjo kreiptis mukhtar,
isakydama savo poreikius bei praymus: Noriu, kad labiau atsakytum u savo odius. Uuot taip
mus apibdins, veriau pasakytum, koks ms elgesys tau nepatinka?.
I asmenins patirties galiu teigti, jog nuo tos akimirkos, kai mons pradeda kalbti apie savo
norus, o ne apie tai, kokie yra kiti, galimyb patenkinti tuos norus labai padidja.
Svarbiausi mogaus poreikiai:
Galimyb paiam pasirinkti:
Svajones, tikslus, vertybes;
Tinkam plan toms svajonms ir tikslams gyvendinti.
Galimyb pasirinkti svarbius vykius:
vsti gimtadienius ar svajoni isipildym
Paminti netektis: mylimj, svajoni ir t.t.
Pripainimo poreikis
Krybingumo vertinimas;
Reikmingumo vertinimas;
Naudingumo vertinimas.
Kiti svarbs poreikiai:
Pritarimo poreikis;
vertinimo poreikis;
Bendravimo poreikis;
Gyvenimo turtinimas (panaudoti savo gebjimus taip, kad pagert gyvenimas);
Emocinio saugumo poreikis;
Jautrumo poreikis;
Siningumo poreikis;
Meils poreikis;
Pagarbos poreikis;
Paramos poreikis;
Pasitikjimo poreikis;
Supratimo poreikis.
Fiziologiniai poreikiai:
Oras;
Maistas;
Judjimas;
Apsauga nuo fiziologini pavoj;
Poilsis;
Lytinis potraukis
Dvasins vertybs:
Grois;
Harmonija;
kvpimas;
Tvarka;
Ramyb.

NOR IREIKIMO SVARBA

Gyvenime danai esame teisiami u tai, kad suvokiame ir ireikiame savo norus. Todl
kartais vengiame tai daryti. Ypa moterys labai jautriai reaguoja kritik. Nuo neatmenam laik
mylinios moters vaizdis asocijuojasi su pasiaukojimu bei savo poreiki atsisakymu dl kit
gerovs. Kadangi visuomenje vyrauja nuomon, jog moters pagrindin funkcija rpintis kitais,
jos labai danai imoksta nepaisyti savo nor.
Usimim metu diskutavome, kas atsitinka toms moterims, kurios pritaria iai nuomonei.
Tokios moterys danai pabrdavo, jog jos neturi teiss ko nors norti, nes j norai niekam
nesvarbs. Taiau, jei bijoma ko nors paprayti, tai tikriausiai nebus ir mokama pasakyti, jog kako
konkreiai norima. Vietoj praymo duoti laiko sau nuskambs odiai: inai, vis dien n
valandls laiko nesuradau sau, - ilyginau visus markinius, iskalbiau visus skalbinius, ivediau
lauk un, paruoiau pietus, taigi, gal tu.... ? Ne. pasigirsta mus atsakymas. O jos graudus
praymas daniau kelia neigiam reakcij nei uuojaut.
Sunku igirsti bei suprasti, kokius norus ji slepia u praymo, dar sunkiau neigiamai
reaguojama jos neryting mginim pasakyti, k ji turt ar ko nusipeln gauti i kit.
Rezultatas aikus kalbtoja sielojasi, jog jos norai nieko nereikia, net nesuvokia, jog jie buvo
isakyti visai ne taip, kad susilaukt teigiamo atsakymo. Negalima kalbti uuominomis, norint, kad
jus tinkamai ir aikiai suprast.
PASAKOJIMAS APIE MAMA IMAG 0263 0264
KELIAS EMOCIN ISIVADAVIM
Turime praeiti nemaai etap, kol pasiekiame emocin laisv. Todl ms santykiai su kitais
monmis iuo aspektu skirstomi tris pakopas.
1 pakopa. etap vadinsime emocine vergove. Tuo metu mons yra sitikin, kad jie
atsakingi u kit jausmus. Mes nuolat galvojame, kad turime stengtis dl kit, jog jie bt laimingi.
Jei jie nelaimingi, mes prisiimame atsakomyb ir esame priversti kako griebtis. Galiausiai tokia
nuostata ima slgti.
Atsakomybs nata u kit jausmus gali labai pakenkti asmeniniams santykiams. Kasdien
galima girdti replik, ia tema: Mane baugina rimtesni santykiai. Kas kart jauiuosi prislgta, kai
matau, kad mano partneriui kas nors nutiko, ar jis ko nors nori. Apima jausmas, lyg biau
kaljime, lyg neturiau kuo kvpuoti, norisi kuo greiiau atsikratyti toki santyki. itaip kalba ir
galvoja mons, kurie supranta, meil kaip savo poreiki atsisakym, kad tik kaip manydami galt
tenkinti savo mylimj ugaidas. Pirmosiomis bendravimo dienomis, kol dar jauiasi laisvi, jie yra
linksmi, nuoirdiai elgiasi. Tada j santykiai pagrsti diaugsmu, spontanikumu, romantika.
Taiau bgant laikui, kai santykiai rimtja, vienas partneris pradeda jausti atsakomyb u kito
jausmus.
Tai suprats antrasis partneris galt paaikinti: Negaliu paksti, kad nebesuprantu savo
jausm. Kai tau blogai, a sutrinku, jauiuosi irgi prastai. Taiau jei partneris dar nepasiek tokio
suvokimo lygio, tada, greiiausia kaltins antr pus u tai, kad ardo j santykius. Todl sakys:
Mano partner ir labai reikli ir nepriklausoma, dl to ms santykiai tempti. O partner darys
visk, kad tik tikti ir keis savo poreikius, dl kuri sulaukia priekait. Toks nuolankumas dar
labiau blogina situacij. Vietoj to, kad bt parodomas supratimas: Vadinasi, tu panikuoji. Aiku,
kad tau labai sunku ilikti myliniam bei rpestingam. Tau atrodo, kad tavo laisv ribojama, nes
nuolatos reikia rpintis manimi. Taiau, jei vietoje supratimo bus paklausta: ar tu jautiesi
suvarytas, nes per daug i tavs reikalauju?, tada jie abu liks emocinje vergovje, o santykiai tik
sunks.

2 pakopa. iame etape suvokiame atsakomybs u kit jausmus nat ir stengiams j

vertinti. Kai pagalvojame, kiek daug praradome gyvenime ir kaip maai kreipme dmes savo
pai sielos auksm, ne juokais supykstame. i pakop vadinsime pereinamuoju etapu, nes
danai mogui atkertame: Tai tavo reikalas, a neatsakau u tavo jausmus. iame etape mes dar
turime imokti, kaip bti atsakingiems u kitus, nevarant savo emocins laisvs.
Isivadavus i emocins vergovs, mus gali veikti buvusi baim ar kalts jausmas, kurie
trukdo prabilti apie savo norus. Todl n kiek nenuostabu, kai savo norus isakome per daug
grietai. Kaip pavyzd pateiksime jaun moter, kuri po usimim labai padkojo u gytas inias
apie emocin suvarym. Kai usimimai vl prasidjo, a pasiliau grupei atlikti vien pratim.
Tada ta pati jauna moteris atkakliai pareik: A veriau usiimsiu kuo kitu. A suvokiau, jog ji
pasinaudojo naujai atrasta teise pasakyti, ko nori, net jei jos teis prietaraut kit poreikiams.
Nordamas padrsinti j imtis norimos veiklos, paklausiau: Ar Js norite veikti k nors kita,
net jeigu tai prietarauja ir mano norams? Kur laik pagalvojusi, ilemeno: Taip.. ee... tai yra ne.
Jos sumiimas parod, kad mes dar turime suvokti, kad emocinis isilaisvinimas yra kur kas daugiau
nei paprasiausias savo nor isakymas.
Pamenu, kaip emocikai tobuljo mano dukt Marla. Ji visada buvo maa gera mergait, dl
kit nor atsisakanti savj. Kai pastebjau, jog ji danai varydavo savo trokimus, kad tik tikt
kitiems, pasistengiau j tikinti daniau isakyti savo norus. Kai tik pirm syk prabilau, Marla
sunerimo: Bet tti, a nenoriu n vieno nuvilti. Toliau reikjo iaikinti, kad jos nor isakymas
bt daug vertingesn dovana kitiems, nei pastangos jiems tikti nenorint j nuvilti.
Po kurio laiko dukra pradjo laisviau reikti savo norus. Per laik ji pradjo sprsti, kaip nori
atrodyti apsirengusi. Tai buvo pirmas ingsnis i emocins vergovs pereinamj pakop. Ji
moksi reikti norus ir rizikuoti, kad ir kaip tai nepatikt kitiems. inoma, ji turjo imokti reikti
savo norus, tuo paiu gerbdama ir kit norus.
3 pakopa. Treiajame emocinio isilaisvinimo etape atsivelgiame kit norus ne todl, kad
jauiams kalti ar mums gda, ne, tai darome i nuoirdumo. Todl esame patenkinti, ne tik mes, bet
ir tie, su kuriais bendraujame. Mes visikai atsakome u savo ketinimus bei veiksmus, bet jokiu
bdu ne u kit jausmus. iame etape mes suvokiame, jog niekada negalime kit sskaita tenkinti
savo nor. Emocinis isivadavimas padeda ir aikiai ireikti savo norus, ir nuoirdiai bendrauti.
Vienas i BBP tiksl padti monms pasiekti i pakop.
SANTRAUKA
Treioji BBP slyga nor, susijusi su jausmais ireikimas. Kit veiksmai ar kalba padeda
susiformuoti ms norams. Kai igirstame nemaloni ini, reaguojame j vienu i 4 variant:
kaltindami save, kaltindami kitus, siklausydami savo jausmus ir poreikius, siklausydami kito
jausmus ir poreikius.
Kritika ir vertinimai yra daniausiai ms neisipildiusi nor iraika. Kiekvienas, igirds
kritik, daniausiai rytasi ginti save. Kuo mes aikiau parodome savo norus, nuo lengviau su
mumis bendrauti.
Prie isilaisvindami emocikai visi pereiname emocins vergovs, pereinamj etap bei
emocinio isivadavimo etap, kai visikai atsakome u savo norus ir jausmus, tuo paiu suvokdami,
jog niekada negalima kit sskaita tenkinti savo nor.
PRAYMAS IPILDYTI MS NORUS
ETASIS SKYRIUS
Nagrinjant 4 BBP komponent, reikia atsakyti, ko turtume prayti kit, nordami pagerinti
savo gyvenim. Kai neatsivelgiama tai, k mes jauiame ir ko norime, galime paprayti to, kas
padt isipildyti ms norams. Taigi, kaip paprayti kit, kad jie nuoirdiai pildyt ms norus?
TINKAMAS PRAYMO FORMULAVIMAS

Vis pirma turime aikiai ireikti, ko praome, o ne tai, ko nepraome. Tai svarbu, nes
praymus isakant neiginiais, danai yra susiduriama su vairiomis problemomis. Danai sunku
atskirti, ko praoma, todl neigiami praymai sukelia ir atitinkamas reakcijas. Viena moteris
usimim metu pareik, kad labai nusivylusi vyru, kuris daug laiko praleidia darbe. Ji
papasakojo, kaip jos praymas atsisuko prie j. A papraiau, kad jis tiek laiko nepraleist darbe.
Po trij savaii jis pareik, kad usira golfo turnyr. Ji papra savo vyro ne to, ko norjo.
Juk reikjo prayti laiko, praleidiamo su eima.
Imok prayti ko norime, dar turime imokti vengti neaiki, abstraki, dviprasmik frazi.
Ko nors praydami turime nurodyti konkreius veiksmus, kuriuos kiti galt atlikti.
Labai danai pasitaiko, kad miglota, abstrakti kalba trukdo nuoirdiems asmeniniams
santykiams. Negana to, nekonkrets praymai neleidia mums vertinti, kiek logika prayti kako,
ko mes norime ia ir dabar. Taip pat, nekonkrets nor ireikimai rodo, jog mes net neinome, ko
norime. Taigi, ar manoma tai gauti?
TEISINGAI SUFORMULUOTI PRAYMAI
Kartais mums pavyksta paprayti tai, ko norime, net be papildomo apmstymo. Taiau, neretai
tai nepasiseka. Pavyzdiui, moteris, sakydama vyrui: A supykau, kad umirai nupirkti sviesto,
svogn ir pieno, kuri reikjo pietums, turi noro, kad is grt parduotuv ir nupirkt, k
pamiro. O tuo tarpu vyras girdi kaltinim.
Labai danai neaikiai perteikiame praymus ir patys to nejauiame. Bendraujame su kitais,
neinodami, kaip palaikyti pokalb. Vartojame visai nereikalingus odius. Tokiose situacijose
panekovas nesuvokia, ko mes praome, todl gali susinervinti.
Taip pat mons yra priprat ko nors prayti, neatkreipdami dmesio tai, ar tiksliai
formuluoja savo pageidavimus. A nieko nepraiau, tik pasakiau, ir viskas. Taiau, juk jei
pasakome k kitam asmeniui, tikims reakcijos. Bent jau paprasto, pritarianio, rodanio, jog ms
odiai suprasti judesio.
Arba pageidaujame atvirumo: norime geriau inoti, koki kit reakcij kelia ms odiai.
Arba paprasiausiai norime paprayti kit mog k nors pasakyti, kad isipildyt ms norai. Kuo
aikiau pasakysime, tuo didesn tikimyb, jog ms norai taps realybe.
PRAYMAS NORINT SITIKINTI AR MUS SUPRATO PANEKOVAS
Kaip inome, ne visi ir ne visada supranta, ko mes i j norime. Daniausia mes bandome
papildomai paklausti, ar mus suprato tinkamai. Nordami tai padaryti, turtume gauti jo atsakym,
parodant, kad mus suprato. Kai kuriais atvejais pakanka paklausti, Ar aiku?. Taiau, kartais
mums neutenka paprasto atsakymo: Taip, suprantu tave, kad btume sitikin, jog esame
tinkamai suprasti. Tokiu atveju galime paprayti panekovo, kad jis savais odiais pakartot tai, k
igirdo. Tada tursime galimyb dar kart pakartoti tas vietas, kurias panekovas ne tinkamai
suprato, ar neigirdo.
Gali atrodyti, kad prayti mones pakartoti tai, k mes k tik pasakme, yra nemandagu,
keista, todl retai to praome. mons danai tai sureaguoja: Tu galvoji, kad a kurias?, arba
Nustok aisti savo psichologinius aidimus. Kad ivengtume tokios reakcijos, galime prie tai
paaikinti panekovui, jog i tikro norime sitikinti, ar mes aikiai kalbame. Taiau, jei klausytojas
surinka: A girdjau, k tu sakei. Juk nesu kvailas., turime ir kit galimyb siklausyti jo norus,
todl turime paklausti: Ar tu pyksti ir pageidauji, kad nemenkiniau tavo sugebjimo suprasti?
KAIP PANEKOVO PAPRAYTI ATVIRAI ATSAKYTI
Labai danai troktame igirsti panekovo nuomon apie tai, k pasakme. Atvirumas, kurio
mes tikims, gali bti trij tip:

Kartais norime suinoti, kokius jausmus paadino ms odiai ir prieastis, privertusias taip
pasijausti. Galime paklausti: Noriau, kad pasakytum, k tu jauti po to, k a pasakiau?
Kartais norime inoti, kokias mintis panekovui sukl ms pasakyti odiai. Tokiu atveju
reikia iskirti pagrindinius dalykus, kuriais norime pasidalyti su juo. Pavyzdiui, geriau
pasakyti: Noriau, kad pasakytum, ar mano pasilymas bus skmingas ir kas, tavo manymu,
galt jam pakenkti?, negu: Noriau, kad pasakytum, k galvoji apie mano pasilym. Kai
visikai nenurodome, kas mus domina, panekovas gali atsakyti visai ne apie tai, kas mus
domina;
Kartais norime suinoti, ar asmuo imsis tam tikr veiksm, kuriuos norime pasilyti. Praymas
turt skambti taip: Noriau, kad pasakytum, ar galsi ms susitikim atidti dar kitai
savaitei?
BBP reikalauja inoti iuos atviro atsakymo tipus bei mokti tinkamai paklausti.
PRAYMAI, SKIRTI MONI GRUPEI

Labai svarbu aikiai paklausti, kai kreipiams grup moni ir norime, kad jie suprast ir
bt atviri. Jei neinome, kokio atsakymo i j nortume sulaukti, pokalbis gali prarasti prasm ir
nepatenkinti n vienos puss.
Ne syk buvau kvieiamas padirbti su grupmis moni, kurie rpinasi visuomenje
paplitusiu rasizmu. Taiau j susirinkimai neduodavo joki rezultat. Tokie susirinkimai ypatingai
brangiai kainuoja tiems, kurie atvydami susirinkimus leidia ir taip ribotas las. Nusivyl ilgomis
diskusijomis, kurios maai k keiia mons nebevaikto susirinkimus, manydami, kad tai tik
bereikalingas laiko vaistymas. Taiau pokyiai, kuri jie trokta, pasirodo, deja, negreitai. Todl
labai svarbu, kad dalyviai turt naudos i kartu praleisto laiko.
Painojau vienos grups narius, norinius pakeisti vietin mokykl sistem. Jie buvo sitikin,
jog viena mokini diskriminavimo mokyklose prieasi ras. Kadangi j susirinkimai nedav
joki rezultat ir vis retjo grups gretos, buvau pakviestas stebti diskusijas. Grup gavo
pasilym vesti susitikim kaip jiems prasta, o jei atsiras poreikis, bus naudojamas BBP.
Susirinkim pradjo dalyvis, kuris papra atkreipti dmes laikraio publikacij, kurioje
buvo apraomas maumoms atstovaujanios motinos nusiskundimas dl direktoriaus elgesio su jos
dukra. Bemat kita dalyv m pasakoti savo prisiminimus apie tai, kaip elgtasi su ja toje paioje
mokykloje, kai ji dar buvo mokin. Po to ir kiti grups nariai mm pasakoti savo prisiminimus. Po
dvideimties minui j paklausiau, ar po tokio aptarimo isipild j norai. N vienas neatsak
teigiamai. Taiau buvo ireiktas veiklos rezultat nematymas.
Tada kreipiausi vyrik, pradjus susirinkim, nordamas suinoti, kokios jis reakcijos
tikjosi atsinedamas laikrat susirinkim. Jis atsak, jog man bus domu. Paaikinau, jog
klausiau, ko jis tikjosi i grups, o ne k pats mano apie straipsn. Vyrikis atsak, neins, ko
norjo i grups.
tai, kodl, mano manymu, dvideimt minui brangaus laiko buvo praleista veltui. Kai
kreipiams grup moni ir nesame tikri, kokios reakcijos norime susilaukti i j, dauguma ms
pokalbi tampa betiksliais. Taiau, jei grupje yra mogus, suvokiantis, kaip svarbu aikiai
paprayti pageidaujamo atsakymo, jis gali padti tai suvokti likusiems. Mintoje situacijoje tai
galt bti klausimas: A nelabai suprantu, kokios reakcijos tikiesi i ms, pasakodamas apie
straipsn. Gal galtum mums pasakyti? toks poelgis neleist veltui gaiti laiko.
Kai nra aikus pokalbio tikslas, kalbama ilgai ir nuobodiai ir nra patenkintas n vienas
pokalbio dalyvis. Indijoje norui baigti pokalb skirtas net odis bas. Jis itariamas, kai norima
pasakyti turimu atsakymu esu patenkintas, galime kalbti kitomis temomis.
PRAYMAI PRIE REIKALAVIMUS

Praymus mons gali suokti kaip reikalavimus, kai galvoja, jog bus kalbinami ar baudiami,
jei j nevykdys. Kai mons tok praym supranta kaip reikalavim, jie turi dvi galimybes:
paklusti arba prieintis.
Jei anksiau danai kaltindavome ar baudme kitus u ms praym nevykdym, labai
tiktina, jog dabar ms praymai bus suprantami kaip reikalavimai. Priklausomai nuo to, kaip
danai mons buvo kaltinami, baudiami ar priversti jaustis kalti u tai, jog nevykd t praym,
dabar kiekvien praym gali suvokti kaip reikalavim.
Labai svarbu, jog praymo suvokimas kaip reikalavimo priklauso ir nuo to, kaip bus
reaguojama atsisakym. Atsisakymai bus igirsti kaip reikalavimai, jei mes vliau kritikuojame ar
kaltiname. Kuo daugiau mons girdi reikalavim, tuo maiau jie diaugiasi ms draugija.
Kitu atveju, jei Dekas bt parods, jog gerbia draugs jausmus ir norus, galtume sakyti,
kai tai buvo nuoirdus praymas, o ne reikalavimas, pvz.: Taigi, Deine, tu jautiesi ivargusi ir nori
pailsti vakar?.
Kad tikintume kit, jog praome, o ne reikalaujame, turime pabrti, jog mums svarbs jo
norai. Todl galtume paprayti: Ar nenortum padengti stalo?, o ne: A noriau, kad
padengtum stal. Taiau pats efektyviausias bdas parodyti, jog mes praome nuoirdiai, suprasti tuos mones, kai jie atsisako ipildyti ms praym. Jei mes sugebsime suprasti, kas juos
sulaiko daryti tai, ko j praome, tai praysime, o ne reikalausime. Jei nirime nuoirdiai paprayto,
turime jausti kito mogaus padt ir suprasti, kas jam trukdo atsakyti teigiamai.
PRAYMAI TURINT AIK TIKSL
Jei ko nors praome i kito, turime aikiai inoti savo praymo tiksl. Jei ms tikslas
pakeisti moni elges arba, kad jie daryt tai, ko mes norime, tada BBP netinka. is bendravimo
modelis skirtas tiems praymams, kai norime, kad kiti pasikeist ar reaguot ms praymus, tik
patys nordami. BBP tikslas nuoirds santykiai, paremti atvirumu bei supratimu. Kai kiti
sitikina, jog mes vertiname nuoirdi draugyst, jie suvokia, kad ms praymai yra nuoirds,
kad tai ne reikalavimai.
Suvokti esmin tiksl ypa sunkiai sekasi tvams, mokytojams, vadybininkams ar kitiems
darbuotojams, kuri darbas tiesiogiai susijs su bendravimu ir aukljimu.
Kart viena mama, grusi po piet pertraukos usimimus, pasiskund: Parjau namo ir
pabandiau pritaikyti BBP. Nepadjo. Papraiau jos visk papasakoti i pradi.
- Parjau namo ir ireikiau savo jausmus bei noris, taip kaip ir mokms. Savo snui
nepasakiau n vieno kritikuojanio odio ar priekaito. Paprasiausiai jam priminiau, kad
jis nra atliks nam darb, kuriuos rengsi padaryti. Todl jauiuosi nusivylusi, nes grusi
namo noriu rasti tvark bei padarytus nam darbus. Tada papraiau, kad labai noriau, jog
jis tuo pat visk sutvarkyt. Taiau snus n nepasijudino.
Moteris dar nesuvok pagrindinio skirtumo tarp praymo ir reikalavimo. Jai vis dar
atrod, kad bendravimas yra skmingas tik jei visi sutinka su jos norais. Bdami io proceso
pradinukais neretai naudojame BBP dalis mechanikai, nesusimstydami apie BBP esm.

Taiau pasitaiko atvej, kai nors ir inome savo ketinimus bei aikiai ireikiame praym,
kiti mons vis tiek gali suprasti j kaip reikalavim. Tai pasitvirtina tada, kai uimame auktesnes
pareigas ir kalbams su tais, kurie jau yra patyr spaudim i valdios puss.
Kart vidurins mokyklos direktorius pakviet mane supaindinti mokytojus, kaip BBP gali
padti bendrauti su mokiniais, kurie j neklauso.
Turjau susitikti su keturiasdeimt socialiai ir moraliai niekam tikusi mokini. Man
topteljo galv mintis, jog toks mokini apibdinimas turi takos ir j elgesiui. sivaizduokite, jei
js btumte mokinys, kur taip vadina, ar jums nekilt noro krsti vairiausius poktus mokykloje,
nekreipiant niek dmesio? Netinkamai apibdindami mones mes elgiams su jais taip, kaip ir
pridera su Tokio tipo monmis. Kadangi ie mokiniai inojo, jog yra socialiai ir moraliai
niekam tik, n kiek nenustebau j klasje pamats persisvrusius per palang, kiojanius lauke
esantiems draugams nevankybes. Papraiau:
- Noriau, jog visi nueitumte nuo lango ir atsisstumte, kad galiau prisistatyti bei
apsakyti, k iandien veiksime.
Beveik pus mokini taip ir padar. Abejodamas, ar visi mane igirdo, savo praym
pakartojau dar kart. Nors lik mokiniai ir pakluso, vis dl to atsirado du vyrukai, kurie taip
ir liko sdti prie palangs. Mano nelaimei, jie buvo didiausi mokiniai klasje.
- Atleiskite, - kreipiausi juos, - gal kuris dentelmenas pasakyt, k girdjo mane
sakant?
Vienas i j atsisuko ir suprunkt:
- Aha, Js sakte, kad mes turime ateiti ia ir atsissti.
Supratau, jog mano praym jie igirdo, kaip reikalavim. Tada garsiai suukau:
- Pone (visada taip kreipdavausi tokius raumeningus vyrukus, kaip is), gal
nortumte pasakyti, kaip turiau kreiptis jus, kad tai nenuskambt kaip sakymas?
-Mmm?
prats i viresni moni tiktis tik reikalavim, jis nelauk tokio atsakymo.
- Kaip turiau parodyti, ko noriu i js, kad tai jums neatrodyt, jog man visai
nerpi js norai? pakartojau. Kur laik padvejojs, jis patrauk peiais.
- A neinau.
- Tai kas vyksta dabar tarp mans ir tavs, yra labai geras pavyzdys, apie k a noriu
iandien su jumis pasikalbti. monms geriau sekasi bendrauti, jei sugeba be sakinjim
pasakyti, ko nort. Kai sakai jums, ko noriau, a neturiu galvoje, jog js btinai turite t

daryti, kita vertus, visai nenoriu jums grasinti. A neinau, kaip kitaip pasakyti, kad js
patiktumte.
Tai, atrodo, paveik jaunuol, kuris kartu su savo draugu prisijung prie grups.
Tokiose situacijose kaip i gali prireikti ir truput daugiau laiko, kol ms praymai bus
aikiai suprasti.
Kai ko nors moni praysime, prisiminkime, koki odi, automatikai paveriani
ms praymus reikalavimai, turtume vengti. tai jie:
jis turt visk sutvarkyti;
tikimasi, ljog ji padarys tai, ko praau;
a nusipelniau paauktinimo;
a turiu teis poils.
Kai taip isakome savo poreikius, jie skamba kaip nuosprendis kitiems u tai, jog
nevykdo ms praym. Prisipainsiu, taip nutiko kart ir man, kai mano snus neine
iukli. Kai eimoje pasidalijame darbais, jis prim savo uduotis, taiau kasdien dl
iukli vis kildavo nesutarim. Kaskart jam primindavau: Tai tavo darbas, Mes visi
turime darb ir t.t., turdamas tik vien tiksl kad jis inet iukles.
Vien vakar a atidiai iklausiau jo, kodl jie niekaip negali ineti iukli. Kai
mano snus suprato, kad suprantu j, nebereikjo priminti apie iukli ineim.
SANTRAUKA
Ketvirtoje BBP dalyje akcentuojama: ko nortume kito paprayti, pageidaudami k
nors pakeisti. Stengiams vengti miglot, abstraki, dviprasmik frazi ir nepamirtame
vartoti teigiamos kalbos form, pabrdami tai, ko praome, o ne ko nepraome.
Kuo kalbdami aikiau ireikiame tai, ko norime, tuo labiau tiktina, jog gausime, ko
norime.
Ne visada ms norai turi isipildyti. Ne visada jie tinkamai suprantami. Todl turime
suprasti ir inoti, kad ms norai yra tinkamai suprasti bendravimo partneri. Tai ypa
svarbu, kai kalbame su grupe moni. Turime inoti, ko i j norime, kad pokalbis nevirst
beprasme diskusija.
Praymai suprantami, kaip reikalavimai, kai klausytojai mano, jog u j nevykdym
bus kaltinami ar baudiami. Kad mons patikt mumis, jog mes ne reikalaujame, o
praome, parodykime jiems, jog bendraujame nuoirdiai ir pageidaujame, jog jie tik
savanorikai sutikt su ms praymais. BBP tikslas ne pakeisti mones ar j elges. Tai
nuoirds santykiai su kitais, paremti atvirumu bei supratimu.

KIT MONI POREIKI SUVOKIMAS

SEPTINTASIS SKYRIUS
Paskutiniai keturi skyriai aprao keturias BBP dalis: k mes stebime, k jauiame, ko mums
reikia ir ko mes link reikalauti, nordami pagerinti ms gyvenim. Dabar panagrinsime i
keturi dali taikym, kai norime igirsti, k stebi, k jauia ir ko nori, reikalauja kiti. i
bendravimo proceso dal pavadinsime suvokimo, sijauiant kit poreikius.
DALYVAVIMAS: NE TIK K NORS STEBKITE, BET IR SIJAUSKITE.
Nordami sijausti, turime atidiai stebti, k patiria, kiti. Kin filosofas Chuang Dz teig,
kad tikras sijautimas reikalauja klausytis visa esyb: Girdjimas tik ausimis vienas dalykas.
Klausytis suprantant kas kita. stebjimas sijauiant skiriasi ir nuo paprasto girdjimo, ir nuo
suvokimo protu. Kai mes atsisakome i sugebjim, tada galime klausytis sijausdami kit
poreikius. Tada i tikrj suvokiame, kas vyksta su kitais monmis, ir tai sunku padaryti paprastai
klausantis.
sijausti kit moni poreikius galime, tik kai atsisakome iankstinio nusistatymo. Austrijoje
gims Izraelio filosofas Martinas Buberis apra i labai reikaling gyvenime stebjimo r:
Nepaisant vis panaum, kiekviena gyvenimika situacija turi kaip naujagimis kit veid, kokio
niekada nebuvo anksiau, ir niekada daugiau nebus. Tai kiekvienu atveju reikalauja i ms
reakcijos, kurios negalime i anksto numatyti. ia negalime nieko pritaikyti i praeities. Tai
reikalauja stebjimo, atidumo; tai reikalauja ms pastang.
Stebjimas sijauiant nra lengvai gyvendinamas. Sugebjimas skirti dmesio
nukentjusiajam yra itin specifikas, sunkus dalykas; tai stebuklas, - tvirtina prancz raytoja S.
Veil. beveik visi, kurie galvoja, kad turi gebjim, i tikro klysta. Vietoje uuojautos, mes link
patarinti, tikinti, aikinti savo pai pozicij ar jausmus. Norint sijausti, reikia sukoncentruoti vis
dmes kito asmens pastabas. Mes suteikiame galimyb kitiems visikai ireikti savo jausmus ir
pajausti, kad jie yra suprasti. Budist posakis tiksliai nusako sugebjim: Ne tik k nors
stebkite, bet ir sijauskite.
Ms tikjimas, kad mons nori patarim, danai kenkia bendraujant su monmis. Kuriems
reikia patarimo, ms uuojautos. H. Merfis pastebjo kelet bding elgesio avyzdi, kurie
neleidia mums pakankamai sijausti bendraujant su kitais. Toliau pateikiu tokio netinkamo
bendravimo pavyzdi.
Patarimai: A manau, kad tu turtum..., Kaip galjo atsitikti, kad tu taip padarei?...
Savs iklimas: Tai niekis, palauk, a tau papasakosiu, kas man nutiko...
Pamokymas: tai galjo tapti tau labai vertinga patirtis, jeigu tik tu...
Paguodimas: Tai ne tavo kalt; tu padarei geriausia, k galjai.
Istorij pasakojimas: Tai man primena laikus...
Raminimas: Nusiramink, nesijausk blogai.
Uuojauta: Ach, tu, vargeli....
Klausinjimas: Kada tai prasidjo.
Aikinimas: A biau paskambins, bet...
Pataisymas: Viskas vyko ne taip.
Savo knygoje Kada nesiseka geriems monms Rabis Harpoldas Kueris aprao, kaip jam
buvo skaudu girdti odius, kuriuos mons sak nordami j paguosti po snaus mirties. Dar
skaudiau jam buvo suvokti, kad jis analogikai elgsi 20 met iki to.
Tikjimas, kad mes turime pataisyti padt arba padti kitiems pasijusti geriau, neleidia
mums sijausti j padt. Tie, kurie uima patarjo ar psichoterapeuto vaidmen, daniausia yra tuo

sitikin. Kart papraiau psichiatr parayti, k jie atsakyt klientui, kuris sako: A esu labai
prislgtos nuotaikos. A tiesiog nematau jokios prieasties toliau gyventi. Perskaiius garsiai
atsakymus tik trys atsakymai i 23 buvo pripainti, kaip padedantys pasijausti suprastu. Dauguma
atsakym buvo orientuoti informacijos gavim, siekiant vliau gydyti. Taiau tai ukerta keli
stebjimui, kuris btinas sijautimui. Kai mes galvojame apie moni pasakytus odius,
daniausiai vertiname pavirutinikai, nes irime mones, o nesame kartu su jais. Pagrindin
sijautimo dalis stebti sijauiant: mes visikai sijauiame kit moni patyrim ir poreikius.
is stebjimas sijauiant skiriasi nuo paprasto supratimo ir uuojautos. Kartais galime bandyti
ujausti kitus, bet ujausdami negalime sijausti j poreikius.
ATIDIAI STEBKITE KIT JAUSMUS IR POREIKIUS
BBP nesvarbu, kokius odius mons vartoja save ireikdami, - mes turime
siklausyti j pastebjimus, ireikiamus jausmus, norus, tai, ko jie prao, kad pagert j
gyvenimas. sivaizduokite, kad paskolinote automobil savo kaimynui, kuris neseniai
sudau savj. Kai apie tai suinojo Js eimos nariai, jie pasipiktino: Tu esi kvailys, kad
pasitiki visikai svetimu mogumi.
ioje situacijoje akivaizdu k reaguoja eimos nariai kad maina paskolinta visikai
svetimam mogui. Kitos situacijos gali bti ne taip aikios. Jei kolega mums sako: Tu nesi
geras komandos aidjas, - mes galime ir neinoti, k jis ar ji stebi, nors danai galime
atspti, koks ms elgesys iprovokavo tok teigin.
Kitas pavyzdys parodo sunkumus, telkiant dmes kit moni jaumus ir poreikius,
ypa jei esame prat asmenikai atsakyti u j jausmus. Moteris, lankanti paskaitas, morjo
imokti siklausyti jausmus ir poreikius, paslptus u tam tikr savo vyro teigini. A
pasiliau, kad ji bandyt atspti jo jausmus ir norus, o paskui, pasiklausdama vyro patikrint
juos.
Pavyzdys:
Vyro teiginys: k gero duoda pokalbiai su tavimi? Tu niekada nesiklausai.
Moteris: ar tu jautiesi nelaimingas su manimi?
MBR: Kai sakote Su manimi, js manote, kad jo jausmai yra js veiksm rezultatas. Manau, kad
jums dert sakyti: Ar tu esi nelaimingas, nes tau reikia...? tai atkreips js dmes tuos dalykus,
kurie jam labai svarbs, ir sumains galimybe priimti jo pastabas asmenikai.
Moteris: bet k a turiau sakyti? Ar tu nelaimingas, nes tu....? Nes k?
MBR: ios problemos sprendim galite rasti savo vyro teiginyje: K gero duoda pokalbiai su
tavimi? Tu niekada nesiklausai. Ko jam reikia, ko jis negauna, kai itaip sako?
Moteris (bandydama sijausti poreikius, kuriuos vyras ireik teiginiu): Ar tu jautiesi nelaimingas
dl to, kad jauti, kad a tavs nesuprantu?
MBR: Parodykite, kad pastebite tai, ko jam reikia, o ne tai, k jis galvoja apie jus. Tada mons
kalbs nuoirdiau. Parodykite, jog suprantate sakydama: Ar tu esi nelaimingas, nes tau reikia...
Moteris (bando dar kart): Ar tu jautiesi nelaimingas, nes nori, kad tave iklausyiau?
MBR: tai a ir turjau galvoje. Ar jauiate skirtum itaip j suprasdama?.
Moteris: skirtumas didelis, supratau jo poreikius ir negalvoju, kad kak padariau blogai.

ATSAKYMAS IREIKIANT PANEKOVO MINT KITAIS ODIAIS

Po to, kai mes atidiai stebime ir suprantame panekovo pastebjimus, jausmus, norus ir
poreikius, galime pageidauti apsvarstyti tai dar kart, ireikdami panekovo mint kitais odiais.
Ankstesniame pokalbyje apie reikalavimus (6 skyriuje) aptarme, kaip prayti dar syk aptarti
pareiktas mintis, o dabar apvelgsime, kaip tai pasilyti kitiems.
Jeigu mes tiksliais suvokme kit asmen pastabas, ms atsakymas t patvirtins. Kit vertus,
jeigu ms panekovas turs galimyb pataisyti, jei ms atsakymas yra neteisingas. Kitas
panekovo pakartojimo privalumas yra tas, kad jis gauna daugiau laiko sigilinti tai, k pasak, ir
gali aikiau pavelgti save.
BBP silo savo atsakymus suformuluoti kaip klausimus, kurie atskleidia ms supratim, tuo
paiu praant, kad panekovas pataisyt. Atsakymuose turt bti pabriama tai:
a) k kiti pastebi: Ar tu pastebjai, kiek vakar nebuvau namuose prajusi savait?.
b) Kaip kiti jauiasi ir kokius poreikius sukelia j jausmai: Ar tu jautiesi eistas, nes
nortum bti, labiau vertinamas u savo pastangas, negu dabar esi?.
c) Ko kiti prao: Ar nori, kad pasakyiau tau prieastis, kodl taip pasakiau?
ie klausimai reikalauja mums pajusti, kas vyksta su kitais monmis, todl neturime
jaustis kalti, jeigu jie k nors pataisys. Palyginkite iuos klausimus su emiau pateiktais:
a) k a tokio padariau, kad tai paminjai?;
b) Kaip jautiesi? Kodl taip jautiesi?
c) Ko nori, kad a dl to padaryiau?.
Antroji klausim grup prao informacijos, bet nereikalauja, kad panekovas mums atskleisti,
kaip jis tai suprato. Nors praomi dalykai gali atrodyti kaip tiesiausias bdas suinoti, k jauia kiti
asmenys, a pastebjau, kad ie klausimai nra tinkamas bdas gauti informacij, kurios mums
reikia. Daugyb toki klausim gali sudaryto panekovams spd, kad mes egzaminuojame lyg
koks mokytojas arba psichoterapeutas, dirbantis su pacientu. mons jauiasi saugiau, kai
pirmiausia atskleidiame savo pai jausmus ir poreikius, kurie formuoja klausim. Taigi, uuot
klaus K a padariau?, turtumte pasakyti: esu sutriks, nes noriau inoti, apie k tu kalbi.

Jausiausi geriau, jei pasakytum, k padariau netinkamai. Kadangi is metodas gali bti
nereikalingas arba netgi nenaudingas situacijose, kai mes savo jausmus ir poreikius tiksliai
ireikiame pastabos turiniu arba balso tonu, a j rekomenduoiau tik tais atvejais, kai ms
uduoties klausimus lydi stiprios emocijos.
Kaip galime nustatyti, ar reikia papildomai nagrinti moni pastabas? Be abejo, jeigu esame
sitikin, kad tiksliai supratome pastab, galime prabilti kitais odiais ir taip sitikinti, ar teisingai
spjame. Bet tuo atveju, jei esame sitikin, kad supratome panekov, dar syk galime pasidomti,
ar kita pus nori patvirtinti ms supratim. Panekovai galt atvirai ireikti savo trokim,
paklusdami: Ar aiku? arba: Ar supratai, k turiu galvoje? Tokiais atvejais igird tikslai
pakartot kitais odiais panekovo mint, jie kur kas labiau patiks nei fraze: taip, visk supratau.
Pavyzdiui, dalyvavusi BBp kursuose moter savanor sesels papra pakalbti su
pagyvenusia paciente. Mes pasakme iai moteriai, kad ji nelabai sunkiai serga ir kad pasveiks, jei
vartos vaistus. Bet ji nieko daugiau nedaro, tik itis dien sdi kambaryje ir sako, kad nori mirti.
Savanor nujo pas t moter, ir kaip sak sesels, rado j sdini vien ir panabdomis
kartojani: A noriu mirti.
Taigi, js norite mirti?, sijaut savanor. Nustebusi pacient nutrauk savo nabdes ir
nusiramino. Ji pradjo kalbti, kad niekas nesuprato, kaip ji siaubingai jautsi. Savanor ir toliau
kartojo moters jausmus, ir jos neuilgo draugikai apsikabinusios kalbjosi draugikai. Esm:
moteris nenorjo patarim, jai reikjo mogiko bendravimo, ir pojio, kad jos jausmai ir patirtis
yra suprantami kietiems.
Neinomi aiks poymiai, rodantys, kada reikia pakartoti panekovo pastabas, taiau daugeli
atveju tinka, kai tos pastabos ireikiamos labai emocionaliai. Kai mes kalbame, galime aikiai
parodyti, kada norime ar nenorime, kad bt kartojamos ms mintys.
Yra aplinkybi, kai negalime kitais odiais pakartoti kieno nors pastab ir pagarbos tam
tikroms kultrinms normoms. Pavyzdiui ryt kultrose nepriimta kalbti su mogumi apie jo
jausmus. Taiau ir ioje vietoje BBP padeda geriau suprasti kit jausmus, ir juos interpretuoti ne
kaip atak.
Kartojant panekovo mintis savais odiais svarbus tonas. Kai mons girdi, kaip kartojamos
j mintys, galimos jautrios reakcijos menkiausius kritikos poymius. Juos neigiamai veikia
deklaratyvus tonas, rodantys, kad mes pasakojame apie tai kas vyksta j viduje. Jei atidiai
siklausome tai, kas vyksta kit moni irdyse, ir ko jie nori, ms tonas turt ireikti klausim,
o ne tvirtinim, kad supratome.
Taip pat galimos neigiamos reakcijos minties pakartojim: nekaiiok ia savo psichologini
aidim. Tai gali nutikti dl to, kad panekovas nepasitiki ms motyvais, kad jis turi geriau
suprasti ms jausmus. Kaip matome, kritika ir pasiprieinimas dingsta, kai i tikro orientuojams
panekov jausmus ir poreikius.
Net ir kritika, pastabos yra orientuotos poreiki tenkinim. Jos ireikiamos kaip
nepatenkint poreiki atspindiai. Kai analizuojame pastabas, jauiams paeminti tik tada, jei
pradedame menkinti kitus mones arba paius save. Todl laimingi galime pasijausti tik tada, jei
pastabas ir vertinimus imokstame vertinti kaip galimyb padti kitiems monms tenkinti j
poreikius.
Jei mons nuolat nepatenkinti ms motyvais ir nuoirdumu, kai pakartojame j mintis, mes
turime atidiau patyrinti savo ketinimus. Gal naudojame BBP metodus mechanikai, ir tai nra
tikra, ir nra pasiekiami BBP tikslai. Mes turime suprasti, ar norime tiesiog taikyti iuos metodus, ar
norime turti tikr ry su aplinkiniais monmis. O gal net ir naudodami BBP mes tiesiog norime
pakeisti kit moni elges?
Visgi, kai kurie asmenys mini kartojim atmeta kaip laiko gaiim. Taiau tokie mons
susiduria su sunkumais, kai j aplinkiniai lieka nepatenkinti bendravimu, nes yra nesuprasti. Todl
tiesiog fakt perteikimas monms gali formuoti nepasitikjim, nes nesuteikia atgalinio ryio
bendravimo akto oponentui.

Tyrimai rodo, kad konflikt sprendimo laikas trumpja per pus, jei visi derybininkai susitaria
prie atsakydami tiksliai ireikti savais odiais, k anksiau kalbjs panekovas pasak.
A aplankiau vyr, kuris i pradi labai skeptikai vertino mini reikim kitais odiais. Jis
ir jo mona lank BBp kursus tuo metu, kai j santuokai kilo rimt problem. Kurs metu mona
jam pasak: Tu niekada mans nesiklausai.
- A klausausi, - atsak jis.
- Ne, tu nesiklausai,- paprietaravo ji.
A kreipiausi vyr:
- Bijau, kad js tik patvirtinate jos nuostat. Js reaguojate visai ne taip, kad leistumte jai
suprasti, kad jis klausots.
Jis suglumo dl mano poirio, taigi a papraiau leidimo suvaidinti jo vaidmenim su kuo jis
mielai sutiko, kadangi jam paiam nelabai seksi. Paskui jo mona ir a apsikeitme tokiomis
frazmis:
mona. Tu niekada mans nesiklausai.
MBR (vyro vaidmenyje). Atrodo, tarsi tu jaustumeisi visikai nelaiminga, nes nortum bti
artimesn, kai mes kalbams.
mona pradjo verkti, kai galiausiai ji sulauk patvirtinimo, kad yra suprasta. A pasisukau
vyr ir paaikinau: A tikiu, kad ji to pra Js, - jog atspindtumte jos jausmus ir poreikius, kad
patvirtintumte, jog buvo igirsta. Vyras atrod apstulbintas: Ar tai viskas ko ji norjo?
paklaus jis netikdamas, kad toks paprastas veiksmas galjo padaryti tok didel poveik jo monai.
Netrukus jis pats patyr pasitenkinim, kai mona parod supratusi jo teigin, kur jis pasak s
didele emocine tampa. Paveiktas jos perfrazavimo, jis pavelg mane ir pareik: tai veikia. Tai
geras BBP pavyzdys, parodantis, kad panekovas sijauia ms jausmus ir poreikius.
SUPRATIMO SUSTIPRINIMAS
A rekomendavau leisti kitiems monms visapusikai ireikti save ir tik paskui atkreipti
dmes sprendimus ar pagalbos praymus. Kai mes per daug greitai norime gauti informacij apie
moni norus, neireikiame nuoirdaus domjimosi j jausmais ir poreikiais. Todl jiems gali
susidaryti spdis, kad Skubame j atsikratyti arba nesidomime j problemomis. Dar daugiaupradioje panekovo pareikta pastaba dana yra tik ledkalnio virn. Panekovas gali turti dar
neisakyt bet svarbi jausm. Parodydami dmes kit moni jausmams, mes suteikiame jiems
galimyb geriau suvokti ir ireikti savo vidin a. Ms dmesio stoka, nesvarbu, ar dl kit
moni reikalavim, ar dl ms pai trokimo ireikti save, trukdo bendrauti nuoirdiai.
Koks poymis parodo, kad mes pakankamai supratome savo panekov? Pirmasis kai
mons pajunta, kad viskas, kas su jais vyksta, jau yra suprantama. sijauiama j problemas, jie
patirta palengvjim. Tai pastebti galime i sumajusios ms pai tampos. Antrasis netgi
akivaizdesnis: panekovas liaujasi emocingai kalbti, jeigu nesame tikri, ar pakankamai ilgai
bendravome, visada galime paklausti: Ar turi dar k nors pasakyti?
KAI SKAUSMAS NELEIDIA SUPRASTI KIT MONI
Motina negali maitinti kdikio krtimi, jeigu ji pati tinkamai nesimaitina. Taip pat ir
kitais atvejais: sakykime, mes pastebime, kad negalime arba nenorime sijausti kit padt,
tai daniausiai yra enklas, kad mes patys esame nesuprasti ir kad norime iklausymo ir
supratimo, o tik tada galsime tai pasilyti kitiems. Kitsyk, jeigu atvirai pripastame, kad
ms pai kania neleidia mums bendrauti sijauiant, kiti mons galt duoti supratim,
kurio mums reikia.
Retkariais gali prireikti ir patiems sau suteikti tam tikr kratutiniausios pirmosios
pagalbos" supratim, siklausant, kas vyksta mumyse, suvokiant, kas vyksta su mumis,
atkreipiant dmes save taip pat, kaip tai silome kitiems. Buvs Jungtini Taut

generalinis sekretorius Dagas Hamareldas kart pasak: Kuo labiau atsidj klausots savo
vidinio balso, tuo geriau girdite, kas vyksta aplinkui. Jeigu gysime patyrimo suprasdami
save, danai tik kelioms sekundms patirsime natral energijos sumajim, kuris mums
neleidia natraliai bendrauti su kitais monmis. Jeigu taip ir atsitinka, bet kuriuo atveju
turime tuzin kit bd.
Mes galime aukti, bet nesmarkiai. Atsiminiau tris dienas, praleistas tarpininkaujant tarp
dviej gauj, kurios ud viena kit. Viena gauja save vadino Juodaisiais egiptieiais; kita
Luizo Rytins gatvs policijos departamentu. Rezultatas buvo du - vienas, viso labo
trys mirtys per mnes. Po trij dien bandym suaukti ias grupes vien viet, kad
iklausyt vieni kitus ir apsvarstyt tarpusavio skirtumus, a vaiavau namo ir msiau, jog
daugiau niekada gyvenime nenoriau atsidurti konflikto idinyje.
Pirmas dalykas, kur a pamaiau, engs pro upakalines duris, buvo besigrumiantys
mano vaikai. A nebeturjau energijos suprasti j, taigi negarsiai suukau:
Ei, man labai skaudu! Dabar a tiesiog nenoriu domtis js reikalais! A tiesiog
noriu trupuio taikos ir ramybs!
Mano vyresnysis snus, kuriam devyneri, stabteljo, pavelg mane ir paklaus:
Ar tu nortum apie tai pakalbti?
A pastebjau, kad jeigu mes gebame isakyti savo skausm tiesiai ir be kaltinim, tai
net keniantys mons kartais gali igirsti ms poreikius. inoma, a nebiau auks:
Kas jums darosi? Ar neinote, kaip reikia elgtis? A k tik parjau namo po sunkios
dienos! - arba kaip nors kitaip usimins, kad jie negerai elgiasi. A nesmarkiai kteljau,
atkreipdamas dmes savo beviltikus poreikius ir skausm.
Taiau kad ir kaip bt, jeigu ir kita alis tuo metu patiria tokius temptus jausmus, jog
negali nei iklausyti ms, nei palikti ramybje, treioji ieitis - paprasiausiai reikia
pasitraukti i ios situacijos. Mes turime skirti iek tiek laiko savianalizei ir savo poreiki
suvokimui, kad galtume mstyti kitaip, kad ms mini neugot ms skausmas.
SANTRAUKA
sijautimas yra pagarbus supratimas to, k patiria kiti mons. Uuot pasil tikrj
supratim, mes danai esame link patarinti arba tikinti ir aikinti ms pai pozicij
arba jausmus. sijautimas, kad ir kaip ten bt, reikalauja nuskaidrinti savo prot ir visa
esybe klausytis kit.
BBP nesvarbu, kokius odius mons vartoja save ireikdami, mes paprasiausiai
klausoms j pastebjim, jausm, poreiki ir praym. Paskui mes turtume pakartoti
savais odiais tai, k supratome. Mes ir toliau liekame sijaut, leisdami kitiems
visapusikai ireikti save, prie nukreipdami dmes sprendimus ar paguodos praymus.
Nordami suprasti kitus, turime pajusti, kad ir mes esame suprasti. Kai jauiame, kad
nenorime arba nesugebame suprasti, privalome (a) sustoti, kelet kart giliai kvpti ir
pabandyti suprasti save, (b) negarsiai suukti arba (c) padaryti pertraukl.
BBP praktinis panaudojimas
Pacientui buvo diagnozuotas progresuojantis plaui vys. Namuose tarp lankanios
sesels, paciento ir jo monos vyksta pokalbis, kuriame pacientas bando umegzti emocin
ry su mona ir, prie patekdamas ligonin, aptarti savo mirt. mona pradjo pokalb su
sesele, sksdamasi fizioterapeute, viena i gydytoj, priirini jos vyr.
mona: Ji bloga terapeute.
Sesel (Atidiai stebdama, k mona jauia ir ko nori); Ar js jauiats pykusi ir nortumte, kad
bt kitaip rpinamasi js vyru?
mona: Ji nieko nepadar. Ji neleido jam vaikioti, kai jo pulsas padanjo.
Sesel (Toliau stebdama monos jausmus ir poreikius): Ar js norjote, kad js vyras pasveikt, ir
bijojote, kad jeigu fizioterapeut jo tinkamai negydys, jis nesustiprs?
mona (Pradeda verkti): Taip, a to labai bijojau! '
Sesel: Ar js bijote j prarasti

mona: inoma, juk mes taip ilgai buvome kartu.

Sesel (Pastebdama kitus monos jausmus, paslptus u jos bgtavim): Ar js jaudinats dl to,
kaip jausits, jei jis numirs?
mona: A tiesiog negaliu sivaizduoti, kaip gyvensiu be jo. Jis visada buvo su manimi. Visada.
Sesel: Taigi js nulistate, kai galvojate apie gyvenim be jo
mona inote, jis yra viskas, k a tunu. Mano dukt netgi nekalba su manimi.
Sesel: Atrodo, kad js jauiats nejaukiai, kai galvojate apie savo dukr, nes nortumte, kad js
santykiai bt kitokie.
mona: A noriau, bet ji tokia savanaud. A tiesiog neinau, kodl nenorjau daugiau vaik.
Dabar tai bt labai gerai.
Sesel: Atrodo, tarsi js ant kako pykstate ir esate kakuo nusivylusi, nes norite gauti daugiau
paramos i eimos, kai sergi js vyras.
mona: Taip, JIS serga. A neinau, kaip viena veiksiu i nelaim. A nieko neturiu, netgi su kuo
pasikalbti iskyrus jus ia... dabar. Netgi vyras nenekt apie tai. Pavelkite i J! (Vyras
sdi tylus ir ramus.) Jis nieko nesako.
Sesel: Ar nulidote dl to, kad nortumte paremti vienas kit ir jausti glaudesn ryi?
mona: Taip. (Ji nutilo, po to papra) Pakalbkite su juo taip, kaip kalbate su manimi.
Sesel (Nordama tiksliai suprasti poreik, ireikt monos praymu): Ar js norite, kad j
iklausyiau tokiu bdu, kuris padt jam isakyti, k jauia?
mona: Taip, taip, kaip tik taip! A noriu, kad jis nesivaryt kalbdamas, mat troktu inoti, k jis jauia.
(Pasinaudojusi sesels spliojimais apie savo jausmus, mona sugeba suprasti, ko nori,
o paskui tai tinkamai ireikti odiais. Tai labai svarbu: danai monms sunku
nustatyti, ko jie nori tam tikrose situacijose, net jei ino, ko nenori. Matome, kad
tikslus praymas. Pakalbkite su juo taip, kaip kalbate su manimi galioja kit
mog. Sesel dabar gali bendrauti neprietaraudama monos norams. Tai keiia
atmosfer kambaryje, nes sesel ir mona dabar supranta viena kit.)
Sesel (Pasisukdama vyr): Kaip js jauiats, kai girdite tai, k pasak js mona?
Vyras:
A i tikrj j myliu.
Sesel: Ar diaugiats galimybe pasikalbti apie tai su ja?
Vyras:
Taip, mums reikia apie tai pasikalbti.
Sesel: Ar nortumte papasakoti, kaip jauiats po vio diagnozs?
Vyras (Po tylaus atodsio): Nelabai gerai. (odiai gerai ir blogai danai vartojami
jausmams apibdinti, kai mons dar nebna tiksliai nustat, kuriuos jausmus patiria.
Tiksliau apibdinti jausmai padt umegzti nuoirdesn emocin ry su mona.)
Sesel (Padrsindama j kalbti tiksliau): Ar bijote mirti?
Vyras:Ne, nebijau. (Atkreipkite dmes, kad neteisingas sesels spjimas netrukdo tsti
dialogo.)
Sesel: Ar pykstate dl to, kad mirsite? (Kadangi pacientui nelengva ireikti odiais savo
vidinius igyvenimus, sesel ir toliau padeda jam tai daryti.)
Vyras: Ne, nepykstu.
Sesel (Po dviej klaiding spjim sesel nusprend siningai prisipainti, kad jai
sunku suprasti jo jausmus): Taigi a dabar nebeinau, k js galtumte jausti, ir noriau
suinoti, ar man tai pasakysite..
Vyras: A svarstau. A galvoju, k ji darys be mans.'
Sesel: Ar jus igyvenate, kad ji neatlaikys be js?
Vyras: Taip, a jaudinuosi, kad ji neteks mans.
Sesel (ji supranta, kad mirtantys pacientai danai jaudinasi dl t, su kuriais jie
gyvena. Kartais pacientus reikia tikinti, kad mylimi mons gali susitaikyti su j
mirtimi): Ar norite igirsti, kaip jauiasi js mona, kai itaip sakote?
Vyras: Taip.
ia pokalb sijung ir mona; dalyvaujant seselei; pora galjo daug atviriau
pasikalbti. Dialog mona pradjo, sksdamasi fizioterapeute. Bet po keli sakini,

kurie jai padjo pajusti, kad yra suprasta, ji jau galjo pasakyti, kad i tikrj trokta
nuoirdesnio ryio su savo vyru iuo kritiku j gyvenimo laikotarpiu.

8 skyrius. Nuoirdaus supratimo galia.

Karlas Rodersas apra, kaip supratimas veikia mones: Velnikai puiku, kai...
kakas nuoirdiai jus iklauso, neleisdamas js, nebandydamas prisiimti atsakomybs u
jus, nemgindamas sprausti jus kokius nors rmus. ... Kai a bnu iklausytas ir suprastas,
galiu apsiraminti ir gyventi toliau. Nuostabu, kaip dalykai, atrodantys neisprendiami,
savaime isisprendia, kai kas nors mus iklauso. Raizgi painiava pasidaro palyginti aiki,
kai js esate iklausytas.
Bene pai mgstamiausi istorij apie kit poreiki supratim papasakojo vienos
iuolaikins mokyklos direktor. Kart, grusi po piet direktor savo kabinete rado lidnai
sdini ir jos belaukiani Mily, pradini klasi mokin, kuri tar:
Ponia Anderson, ar jums kada nors yra atsitik taip, kad viskas, k darytumte,
k nors skaudina, nors js to visai nenorite?
Taip, atsak direktor, manydama, kad suprato, apie k kalba Mily. Bet
dabar, pridr ji, a beveik vluoju labai svarb susirinkim (ji tebestovjo su
paltu) ir nenoriu, kad mons turt mans laukti. Po akimirkos paklaus: Mily, k
galiu dl tavs padaryti?
Mily ities rankas, paliet jos pet, pairjo tiesiai j akis ir rytingai pasak Ponia
Anderson, man nereikia, kad js k nors padarytumte, a tik norjau, kad mane
iklausytumte.
Toliau direktor pasakojo: Tai buvo viena i svarbiausi vaiko duot pamok mano
gyvenime, taigi pagalvojau: nesvarbu, kad pilnas kabinetas suaugusi moni lauks mans!
Mily ir a nujome prie suolelio, nuoaliau nuo vis, ir atsisdome. A apsikabinau jos
peius, ji priglaud galv man prie krtins ir apkabino mano liemen. Taip mes sdjome,
kol ji isikalbjo. Ir inote, tai neum labai daug laiko.
Daug pasitenkinimo mano darbe teikia tai, kad gali igirsti, kaip kiti mons pasitelk
BBP nuoirdesniam bendravimui su aplinkiniais. Mano draug Laurenc, gyvenanti
vedijoje, apra, kaip ji nusimin, kai jos eeri met snus nubgo piktas, taip ir
neiklauss jos iki galo. Isabele, deimties met dukra, kuri lyddavo j BBP kursus,
pastebjo: Tu esi i tikrj pykusi, mama. Tu, inia, pageidautum pakalbti su juo, bet
nenori, kad jis pabgt. Laurenc stebjosi, kaip ji, igirdusi iuos odius, pajuto staigiai
majant tamp ir vliau, kai snus gro, galjo geriau j suprasti.
Koledo dstytojas papasakojo, kaip pasikeit santykiai tarp student ir dstytoj, kai
keli dstytojai imoko nuoirdiai suprasti kit poreikius ir atviriau ireikti save. Studentai
bendravo nuoirdiau ir papasakojo mums apie vairias asmenines problemas, susijusias su
studijomis. Kuo ilgiau jie apie tai kalbjo, tuo daugiau darb padarydavo. Nors student
iklausymas atm i ms daug laiko, mums patiko itaip leisti laik. Tik gaila, kad
dekanas buvo tuo nepatenkintas; jis pasak, kad mes nesame patarjai, todl turtume
daugiau laiko praleisti mokydami studentus, o ne kalbdamiesi su jais.
Kai a paklausiau, kaip dstytojai isprend i problem, dstytojas atsak: Mes
supratome dekano norus ir tai, jog jis rpinasi, kad dstytojai neprarast autoriteto. Mes
supratome, jog jie nori garantijos, kad pokalbi su studentam laikas neuims paskait laiko.
Jis nusiramino, kai mes j iklausme ir supratome. Mes ir toliau kalbdavoms su
studentais, nes matme, kad kuo daugiau mes juos iklausome, tuo geriau jie studijuoja.
Dirbant staigose, turiniose pakopin valdym, daniausiai girdimos aukiau pagal
rang stovinij komandos ir nuosprendiai. Nors mes galtume lengvai suprasti savo
virinink ar emesnes pareigas uimani asmen poreikius, taiau vietoj to mes danai

uimame gynybos pozicij, pripaindami juos auktesniais. Todl man labai patiko, kad
ie dstytojai suprato ir dekano, ir student poreikius.
GEBJIMAS SUPRASTI KITUS IR PARODYTI SAVO PAEIDIAMUM
Kadangi esame link parodyti nuoirdiausius savo jausmus ir poreikius, kartais
tiesiog galime pastebti, kad BBP padeda mums juos isakyti. Kad ir kaip bt, daug
lengviau save ireikti po to, kai gerai suprantame kit poreikius, nes tada pajuntame j
mogikum ir pasidalijame kitais jausmais. Kuo geriau suprantame panekov jausmus ir
poreikius, slypinius u j odi, tuo maiau bijome atvirai su jais bendrauti. Situacijos, kai
bijome pasirodyti paeidiami, daniausiai atsiranda tada, kai norime isaugoti vaizd,
bijodami netekti autoriteto ar takos.
Kart parodiau savo silpnum keliems gatvs gaujos nariams Klivlende,
pripaindamas, kad jauiuosi eistas ir kad noriau daugiau pagarbos. O, irkite,
pastebjo vienas i j, jis jauiasi eistas; kaip tai negerai!' Visi jo draugai pradjo
juoktis. iuo atveju galjau isiaikinti j juok kaip pranaumo prie mano silpnum
parodym (pasirinkimas 2 Kit kaltinimas) arba galjau suprasti jausmus ir poreikius,
slypinius u j elgesio (pasirinkimas 4).
Ir jeigu biau pripains, kad esu paemintas ir kad jie yra pranaesni u mane,
pasijusiau eistas, piktas arba igsdintas ir biau negaljs suprasti j poreiki, i
akimirk turjau atsitraukti nuoaliau, kad galiau pats suvokti savo poreikius arba
pabendrauti su mogumi, kuris galt suprasti mano padt. Tik vliau, kai isiaikinau savo
taip staiga ikilusius poreikius, a vl galjau grti ir sijausti kit padt. Nemaloniose
situacijose rekomenduoiau pirmiausia
atsikratyti vis mini, besisukani ms galvoje, kad galtume isiaikinti nuoirdiausius savo
jausmus ir poreikius.
Kai a atidiau siklausiau gaujos nario pastab: irkite, jis jauiasi eistas; kaip tai
negerai! ir paskui pasigirdus juok, pajutau, kad jis ir jo draugai yra pavarg nuo
kaltinim ir vairi manipuliacij. Toki j reakcij sukl anksiau sutikti mons, kurie
tokias frazes kaip - tai mane eidia - vartojo savo nepritarimui ireikti. A negaljau
tiksliai inoti, ar mano spliojimai i tikrj yra teisingi, nes neudaviau papildom
klausim. Taiau tik nukreipdamas savo dmes tai. a galjau nepriimti tos pastabos
asmenikai ir nesupykti. Uuot smerks juos u pajuok arba nepagarb elges su manimi,
pabandiau isiaikinti j pai jausmus ir poreikius, kuriuos jie band umaskuoti itokiu
elgesiu.

Ei, pratrko vienas i j, tu mums silai krv nesmoni!

sivaizduok, kad ia stovi kitos gaujos nariai ir turi autuvus, o tu neturi. Ir tu silai tiesiog
stovti ir kalbti su jais? Nesmon!
Vl visi pradjo juoktis; a vl bandiau suprasti j jausmus ir poreikius:

Tavo odiai skamba taip, tarsi tau bt mirtinai kyrj viskas, kas
nesusij su js gyvenimu gatvje?

Taip, jeigu tu taip gyventum, tai inotum, kad tai yra nesmons.

Taigi js manote, kad jeigu kas nors ko nors jus moko, tai btinai turi
painti js gyvenim?

Velnikai teisingai. Kas nors i t vaikin sudoros tave, nespjus tau

itarti n poros odi!

O ar js galtumte patikti, kad mogus, bandantis jus mokyti, supranta

gresiant pavoj?
A toliau bendravau su jais, kartais ireikdamas odiais tai, k igirdau, o kartais
nutyldamas, itaip tssi keturiasdeimt penkias minutes, ir tada pajutau pasikeitim:
vyrukai pajuto, kad a juos i tikrj suprantu. Pokalb stebjs advokatas pajuto
pasikeitim ir garsiai paklaus.


K js galvojate apie mog?
Vyras, kuris prie tai su manim grubiai elgsi, atsak:
jis yra geriausias panekovas, kok mums yra tek sutikti.
Nustebs advokatas atsisuko mane ir sunabdjo: Bet js nieko nepasakte! i tikrj a
pasakiau labai daug, parodydamas, kad visk, k jie sako prie mane, galima iversti paprastus
mogikus jausmus ir poreikius.

KIT MONI JAUSM IR POREIKI SUPRATIMAS GALI PAALINTI GRSM

Gebjimas suprasti moni poreikius stresinse situacijose gali sustabdyti potenciali
prievart.
San Luiso miesto mokytoja papasakojo atsitikim, kai ji pasiliko po pamok,
nordama padti vienam mokiniui, nors mokytojai buvo perspti ieiti po pamok i pastato
dl j pai saugumo. jos kabinet jo nepastamas mogus, ir tarp j vyko tai toks
pokalbis.
Jaunuolis: Nusirenk.
Mokytoja (pastebjusi, kad jis dreba): A nujauiu, kad tu labai bijai.
Jaunuolis: Tu girdjai mane? Velniai raut, nusirenk!
Mokytoja: Matau, kad tu neisinedinsi ir kad nori, jog a padaryiau tai, k liepi.
Jaunuolis: Tu esi velnikai teisi; taigi gali stipriai nukentti, jeigu to nepadarysi.
Mokytoja: A noriau, kad tu man pasakytum, ar yra koks kitas bdas ipildyti tavo
norus, bet nepadaryti sau alos?
Jaunuolis: A sakiau nusirenk.
Mokytoja: A suprantu, kaip tu to nori, bet tuo pat metu a noriu, kad ir tu inotum,
kad esu labai isigandusi ir jauiuosi siaubingai, ir kokia biau dkinga, jei tu paliktum
mane ramybje.
Jaunuolis: Duok savo pinigin.
Mokytoja atidav jam savo pinigin, pasiekusi, kad nebt iprievartauta. Vliau ji
apra, kaip kiekvien kart, kai ji parodydavo t vyr suprantanti, jo ketinimas
iprievartauti darsi vis silpnesnis.
Kart sostins policijos pareignas, iklauss BBP kurs, man padkojo itaip: A
labai diaugiuosi, kad js imokte mus suprasti pykusius mones. Prajus vos kelioms dienoms
po kurs man teko aretuoti vien mog vieame pastate. Kai a isivediau j lauk, mano
maina buvo apsupta madaug eiasdeimties moni. aukiani man: Paleisk j! Jis nieko
nepadar!
Tai js, policija, esate krva rasistini kiauli!
Nors a skeptikai vertinau, kad sijautimas ir supratimas gali padti, neturjau
kito pasirinkimo
Taigi a pakartojau jiems savais odiais j ireiktus jausmus madaug taip:
Taigi js netikite, kad a turiu pagrind j aretuoti? Js manote, kad tai darau tik dl
rass? Po keli minui brys tapo ne toks prieikas. Galiausiai jie padar tak, kad

prieiiau prie savo mainos.

Galiausiai noriau papasakoti, kaip jauna moteris, suprasdama kit bkl, iveng
prievartos naktinio budjimo Toronto narkotik detoksikacijos centre metu. Jauna moteris
smulkiai papasakojo nutikim, antr kart apsilankiusi BBP kursuose. Vien nakt lygiai 11
valand, prajus kelioms savaitms po pirmj BBP kurs, vyras, aikiai vartojs
narkotikus, jo i gatvs ir pareikalavo kambario. Jauna moteris pradjo jam aikinti, kad
visi kambariai iai nakiai jau uimti. Ji jau buvo beduodanti jam kito detoksikacijos centro
adres, kai vyrikis staiga pargriov j ant ems. Kitas dalykas, kur a supratau, buvo tas,
kad jis sdi man ant krtins, laikydamas peil prie mano kaklo, ir rkia: .Tu, kale, nemeluok
man! Tu turi kambari!
Tada ji pradjo taikyti BBP, stengdamasi isiaikinti jo jausmus ir poreikius.

Ir js tokiomis slygomis sugalvojote tai daryti? paklausiau a

nustebs.

K dar galjau pasirinkti? Kartais neviltis mus imoko bendrauti! ji

suuko. inote, Maralai, tas juokelis, kur js pasakte per kursus, i tikrj man padjo.
A manau, jis igelbjo man gyvyb.

Koks juokelis?

Atsimenate, kai js kepte pykusiam mogui niekada nesakyti bet"? A

vos nepradjau ginytis su juo; a vos nepasakiau: bet a neturiu kambario! Staiga
prisiminiau js juokel. A gerai j siminiau, nes vos prie savait ginijausi su savo
motina ir ji man pasak: A galiau umuti tave, kai tu nuolatos atsakai tuo savo bet",
kad ir k tau sakytum! sivaizduokite, jeigu mano mama galjo rimtai supykti u t od, tai
k galjo padaryti tas vyras? Jeigu biau pasakiusi Bet a neturiu kambario!", kai jis auk
ant mans, neabejoju, kad bt perpjovs man gerkl.
Taigi vietoj to a giliai kvpiau ir pasakiau: Atrodo, kad js i tikrj labai pykstate
ir norite kambario. Jis toliau auk: A esu narkomanas, bet, dl Dievo, esu vertas iek
tiek pagarbos. Man nusibodo, kad niekas nerodo jokios pagarbos! Net mano tvai mans
negerbia". A sigilinau jo jausmus ir poreikius ir pasakiau: Ar tau griso tai, kad tu
nesulauki pagarbos, kurios nori?"

Kiek laiko tai tssi? paklausiau a.

O, dar kokias 35 minutes, atsak ji.

Tai turjo bti labai baisu.

Ne, po keli sakini nebejutau baims, nes pasidar lengviau bendrauti.

Kai a sutelkiau dmes jo jausmus ir poreikius, nustojau matyti j kaip pabais. A galjau
matyti, kaip js ir sakte, kad mons, atrodantys pabaisomis, yra paprasti mogiki
sutvrimai, kuri kalba ir elgesys kartais slepia nuo ms j mogikum. Kuo labiau a
pajgiau sutelkti savo dmes jo jausmus ir poreikius, tuo daugiau
velgiau jame nesuprasto mogaus nusivylimo. A buvau sitikinusi, kad jeigu ir
toliau bandysiu j suprasti, jis mans nesueis. Po to, kai jis buvo iklausytas ir suprastas,
nulipo nuo mans, padjo peil al, tada a jam padjau susirasti kambar kitame centre.
avdamasis, kad ji imoko suprasti kitus net tokiose ekstremaliose situacijose,
smalsiai paklausiau:

Kodl js grote atgal kursus? Atrodo, kad imokote BBP ir

galtumte pamokyti kitus.

Dabar noriu, kad padtumte veikti tai, kas yra sunkiausia, tar ji.

A net bijau klausti. Kas gali bti sunkiau u tai, k js patyrte?

Dabar a noriu, kad padtumte man bendrauti su motina. Nepaisant

visko, k a supratau apie t ypating bet", inote, kas atsitiko? Kit vakar vakariens
metu, kai a papasakojau mamai, kas vyko, ji pasak Tu sakeisi tvui ir man infarkt, jeigu
ir toliau dirbsi darb. Tau paprasiausiai reikt susirasti kitok darb!" Taigi,

atspkite, k a atsakiau? Bet, mama, tai yra mano gyvenimas!"

Tai buvo pats geriausias pavyzdys, parodantis, kaip sunku nuoirdiai bendrauti su savo
eimos nariais!
Kadangi, kai sakoma ne" ir a nenoriu ..., mes link suprasti kaip atsisakym,
svarbu isiaikinti ias frazes. Jeigu mes priimsime jas asmenikai, galime pasijusti es
eisti, nesuprasdami, k i tikrj jauia kitas mogus. Kai sigiliname
kit jausmus, poreikius ir slypinius u j ne", tada suvokiame, kas trukdo jiems
atsakyti taip, kaip mes norime. Kart kurs pertraukos metu a papraiau moters nueiti su
manimi ir kitais kurs dalyviais pasivaiinti ledais .Ne", atsak ji iurkiai. Jos balso
tonas paskatino mane jos atsakym suprasti kaip atsisakym, kol priminiau pats sau
pavelgti jos jausmus ir poreikius, kuriuos ji ireikia atsakymu .ne".

A jauiu, kad js pykstate, pasakiau. Ar tai tiesa?

Ne, atsak ji. Tai dl to, kad a bijau, jog bsiu . mokoma
kiekvien kart, kai tik k nors pasakysiu.
Dabar a supratau, kad ji greiiau bijo, nei pyksta. Pasitikslinau paklausdamas:
Taigi js jauiate baim ir norite apsisaugoti nuo situacij, kai kiti galt sprsti,
kaip js bendraujate?
Taip, patvirtino ji. Man nemalonu sivaizduoti, kaip a sdiu ledainje su jumis ir js
nagrinja t e visk, k a pasakau.
Tada a supratau, kad jai nemalonus atviras bendravimo nagrinjimas kursuose. A
supratau jos trokim vengti panaaus nagrinjimo vieai. tikins, kad vieai neaptarinsiu
jos bendravimo, galiausiai susitariau su ja dl tokio bendravimo, kuris leist jai jaustis
saugiai. Tada ji prisidjo prie grupels, einanios led.
KIT MONI JAUSM IR POREIKI SUPRATIMAS

Kiekvienam i ms yra tek dalyvauti nuobodiose paskaitose ir mokymuose. Kartais

mes klausoms odi, nejausdami jokio ryio su panekovu. Arba klausome prast oratori,
mano draug Kely Bryson itaip apibdino mones, kurie kelia klausytojams nuobodi
pokalbi baim. Pokalbio gyvumas dingsta kai prarandame ry su panekovo jausmais ir
poreikiais. prasta, kad mons kalba nesismonindami to, k jie jauia, prao, ir ko jiems
reikia. Uuot nuoirdiai bendrav su kitais monmis, mes tik iklausome j odius.
Kaip ir kada galima nutraukti nuobod pokalb, o paskui j atnaujinti? A manau, kad
geriausia nutraukti tada kai igirstame vienu odiu daugiau, negu nortume igirsti. Kuo
ilgiau mes laukiame, tuo sunkiau mandagiai nutraukti pokalb. Ketindami nutraukti pokalb,
padedame panekovui pereiti prie nuoirdesnio bendravimo.
Tai daryti galime suprat kit jausmus ir poreikius. Taigi, jeigu teta vis pasakoja apie
tai, kaip prie 20 met jos vyras paliko j su dviem maais vaikais, mes turime j pertraukti,
sakydami: Taigi, teta. atrodo, kad js vis dar jauiats eista ir nortumte, kad jis nebt
taip pasielgs. mons nesupranta, kad jiems reikia tik trupuio supratimo. Taip pat
nesuvokia. kad daug geriau gali bti suprasti, ireikdami savo jausmus ir poreikius, negu
kad pasakodami istorijas apie praeities vargus ir skriaudas.
Dar galime padaryti pokalb nuoirdesn, atvirai parodydami, kad norime glaudesnio
ryio, ir reikalaudami informacijos, kuri padt t ry umegzti. Kart kokteili vakarlyje
man teko klausytis nuobodaus pokalbio. Atsipraau, nutraukiau a, kreipdamasis
devyni moni grupel, kurioje atsidriau. A noriau nuoirdesnio ryio su jumis,
taiau ms pokalbis yra labai altas. Noriau inoti, ar buvs pokalbis patenkina js
poreikius, ir jei taip, tai kokius js poreikius jis tenkina.
Visi devyni mons pavelg mane, tarsi ai biau ne ios ems gyventojas. Laimei,
prisiminiau, kad u j tyljimo taip pat slepiasi tam tikri jausmai ir poreikiai. Ar js
nepatenkinti, kad a sikiau, nes nortumte tsti pokalb? paklausiau a.
iek tiek patyljs vienas vyras atsak: Ne, a nesu nepatenkintas. A tik galvojau

apie tai, ko js paklauste. Ne, man nepatiko pokalbis, i tikrj jis man nusibodo.
Tada a pasijutau labai nustebintas itokio atsakymo, kadangi jis buvo vienas i
daugiausia kabjusi moni! Dabar jau nebesistebiu: supratau, kad pokalbiai, klausytojui,
taip pat nuobods ir kalbtojui.
Js galite nustebti, kaip galima turti drsos siterpti pakalb viduryje sakinio. Kart
a vediau apklaus keldamas klausim: Jeigu js kalbate daugiau, nei kiti pageidaut ar
norite; kad panekovas apsimest jog domu, ar kad jis pertraukt jus? Apklausti mons
visi iki vieno norjo bti sustabdyti, j atsakymai tikino mane, kad geriau pertraukti mog
kalbant, nei apsimesti, kad domu. Mes visi norime nuoirdiai bendrauti, o ne klausytis
nuobodaus pokalbio.
NEBYLAUS ATSAKYMO SUPRATIMAS
Daugelis i ms sunkiausiai supranta nebyl atsakym. Tai ypa sunku, kai parodome
savo paeidiamum ir kai norime inoti, kaip kiti reagavo ms odius. Tokiais atvejais
atsakymo nebuvimas sukelia ms nerim, ir mes pamirtame isiaikinti ry su kit
jausmais ir poreikiais, ireiktais tyljimu.
Kart, mokydamas verslo organizacijos personal, a kalbjau apie kak labai
jaudinanio ir apsiverkiau. Kai vl pavelgiau juos, gavau sunkiai suprantam atsakym i
organizacijos direktoriaus: jis niriai tyljo. Paskui jis nusisuko nuo mans, ir jo judes a
supratau kaip pasibjaurjimo iraik. Laimei, atkreipiau dmes tai, kaip jis elgiasi, ir
paklausiau: I js reagavimo mano verkim jauiu, kad js bjaurits. Ar nortumte, kad
kas nors labiau gebantis kontroliuoti savo jausmus konsultuot js personal?
Jeigu jis bt atsaks taip", a biau mans, kad mes skirtingai vertiname emocij
iraik, ir nebiau galvojs, kad padariau klaid, itaip ireikdamas savo emocijas. Bet
vietoj teigiamo atsakymo direktorius tar: Ne, visai ne. A tik susimsiau apie tai, kaip
mano mona bt norjusi, kad a pravirkiau. Paskui jis papasakojo, kad mona, kuri
isiskyr su juo, sksdavosi, kad gyvenimas su juo panaus gyvenim su uola.
Mano, kaip psichoterapeuto, praktikos metu kart teko bendrauti su dvideimtmets
tvais, kuri dukrai buvo paskirta psichiatro prieira, ji kelet mnesi vartojo vaistus,
buvo paguldyta ligonin ir gydyta oku. Ji nustojo kalbti prie tris mnesius, iki jos tvai
susisiek su manimi. Kai mergin atgabeno mano biur, jai reikjo prieiros, nes pati ji
nebejudjo.
Mano biure ji sdjo drebdama kdje, jos akys buvo smeigtos grindis.
Bandydamas suprasti jos nebyliai reikiamus jausmus ir poreikius, tariau: A nujauiu, kad
js bijote ir nortumte bti tikra, jog galite saugiai kalbti. Ar taip yra i tikrj?"
Ji neparod jokios reakcijos, tada a ireikiau savo jausmus, sakydamas: A esu
labai susirpins dl js ir noriau, kad pasakytumte, k galiu padaryti ar pasakyti, kad
js jaustumts saugiai". Ir vl jokio atsakymo. Keturiasdeimt minui a toliau bandiau
suprasti ir ireikti odiais jos jausmus ir poreikius arba isakyti savuosius. Negirdjau ir
nemaiau jokio atsakymo, netgi menkiausio enklo, kad man sekasi bendrauti su ja.
Galiausiai pasakiau, kad esu pavargs ir kad noriau, jog ji ateit kit dien.
Ir kelias kitas dienas viskas kartojosi. A toliau bandiau suprasti jos jausmus ir
poreikius, kartais odiais ireikdamas tai, k supratau, kartais darydamas tai tylomis.
Kartkartmis a isakydavau, kas vyksta manyje. Ji drebdama sdjo kdje ir nieko
nesak.
Ketvirt dien, kai vis dar nesulaukiau jokio jos atsako, pamiau jos rank.
Neinodamas, ar mano odiai perduoda mano susirpinim, nusprendiau, kad fizinis
kontaktas geriau jai tai parodys. Vos prisilietus jos raumenys sitemp, ir ji dar labiau
prisispaud prie kds. A jau norjau paleisti jos rank, kai pajutau neym
atsipalaidavim, taigi toliau j laikiau; po kurio laiko pajutau, kad ji gerokai atsipalaidavo.
A laikiau jos rank kelias minutes, kol dar kart pasakiau tai, k kalbjau per prajusias
dienas. Mergina vis dar nieko nesak.

Kai mergina pasirod kit dien, ji atrod dar labiau sitempusi negu anksiau, bet
atsirado vienas skirtumas: ji ties link mans suspaust kumt, tuo paiu sukdama veid nuo
mans. I pradi sutrikau dl jos gesto, taiau paskui pajutau, kad ji kak laiko kumtyje ir
nori man perduoti. Pams jos kumt savo rank, a prievarta atlenkiau jos pirtus. Jos
saujoje guljo suglamytas ratelis, kuriame buvo parayta: Praau padti man pasakyti,
kas vyksta mano viduje.
A apsidiaugiau iuo enklu, rodaniu jos trokim bendrauti. Po valandos
padrsinim ji galiausiai ltai ir su igsiu itar pirmj sakin. Kai a pakartojau tai, k
supratau i jos pasakymo, ji atsipalaidavo ir toliau ltai ir bailiai kalbjo. Po met ji man
atsiunt savo dienoraio kopij:
A ijau i ligonins, trokau boti kuo toliau nuo gydymo oku ir stipri vaist. Tai
buvo apie balandio mnes. Ankstesni trys mnesiai yra visikai tuti, kaip ir tie trys su
puse met prie baland.
Tvai papasakojo, kad ijusi i ligonins namuose a nevalgiau, nekalbjau ir vis
laik norjau gulti lovoje. Vliau mane apirjo daktaras Rozenbergas. A beveik nieko
neatsimenu i i dviej ar trij mnesi, iskyrus lankymsi daktaro Rozenbergo kabinete ir
pokalbius su juo.
A pradjau atsibusti po pirmojo susitikimo su juo. A miau dalytis su juo dalykais,
kurie man kamavo, - dalykais, kuri a net nesvajojau kam nors pasakot. Atsimenu, kiek
daug man tai reik. Buvo be galo sunku nektis. Bet daktaras Rozenbergas rpinos,
manimi ir man t rod. Taigi a norjau kalbtis su juo. Po seans a visada bdavau
patenkinta, kad kakam isipasakojau. Atsimenu, kaip skaiiuodavau dienas, netgi valandas
iki kito susitikimo su juo.
A netgi supratau, kad pavelgti realyb nra jau taip blogai. Vis labiau suprantu,
kad yra dalyk, su kuriais turiu susidurti, kuriuos turiu itverti ir kuriuos turiu atlikti
pati.
Tai beprotyb ir tai labai sunku. Tai taip slegia, kad besistengdama padaryti per
daug a galiu baisiai suklysti. Bet realyb yra ta, kad bendraudama pradjau matyti ir
nuostabi dalyk.
Per prajusius metus a imokau, kaip nuostabu pasidalyti savo igyvenimais su
kitais monmis.
A manau, kad imokau geriau bendrauti su monmis ir jie mans klausosi, o
kartais ir i tikrj supranta...
Mane ir toliau stebino gydantis moni poreiki supratimo poveikis. Nuolatos tapdavau
liudininku, kaip mons perengia bendravimo barjer. Tai atsitinka, kai jie pakankamai
artimai bendrauja su kuo nors, kas juos iklauso ir supranta. Kaip klausytojams mums
nereikia didelio psichologinio valgumo ar psichoterapins praktikos. Reikia tik sugebti
pastebti, kas i tikrj vyksta kit moni vidiniame pasaulyje sijausti giliausius
jausmus ir poreikius, kuriuos mogus t akimirk bando ireikti.
Santrauka
Gebdami suprasti, mes nebijome pasirodyti es paeidiam tai padeda ivengti galimos
prievartos; suprantame od nepriimdami jo kaip atsisakymo, galime pagyvinti nuobod
pokalbi ir netgi suprasti jausmus ir poreikius, ireiktus tyljimu. Danai mons perengia
bendravimo barjer, kai artimai bendrauja su kuo nors, kas juos iklauso ir supranta.
Devintas skyrius Pykio prasiverimas
Nordami daugiau suinoti apie BBP ir palyginti, kaip jis skiriasi nuo kit bendravimo
form, pakalbkime apie pykt: kas tai yra, kodl jis uvaldo mog, kodl prasiveria.
moni udymas. Gal kam atrodys ir keistoka, taiau moni udymas yra tam tikra tam
tikra pykio iraika. udymas, muimas, kaltinimas, eidimas ir fizikai, ir mintimis,
visa tai yra iraika to, kas vyksta mumyse, kai supykstame. Kai esame i tikrj supyk, be
reikalo vaistome energij pykiui ireikti.

Esu dirbs su daugeliu kolektyv ir pastebjau, jog esant priespaudai bei diskriminacijai
mons nevengia pasitelkti visas savo jgas, kad tik pasiekt permain. Su tokiais monmis
nra lengva bendrauti, jie tariai vertina terminus be pykio ar nuoirdus bendravimas,
nes labai danai ie mons buvo raginami malinti savo pykt, nusiraminti ir susitaikyti su
esama padtimi. Jie taip pat sunerimsta, kai yra mokomi, jog pyktis labai nepageidaujama
savyb, kuri reikia btinai malinti. Taiau procesas, kur mes ia apraome, visai neskatina
ignoruoti ar ugniauti savyje pykio, anaiptol ragina kuo nuoirdiau j ireikti.
SKIRTUMAS TARP STIMULO IR PRIEASTIES PYKIUI ATSIRASTI
Pirmiausia BBP rekomenduoja prisiimti vis atsakomyb u savo pykt. Danai mes
teisiname save: Taip pasielgdami jie supykd mane, itoks mstymas skatina reiktis
pykt, kai kaltiname ar baudiama kitus asmenis. Jau anksiau isiaikinome, kad kit
elgesys gali bti tik stimulas ms jausmams atsirasti, bet ne btina prieastis. Mes
nebtinai turime pykti dl to, k kitas padar. Todl labai svarbu inoti skirtum tarp stimulo
ir prieasties.
Noriau skirtum pailiustruoti vienu pavyzdiu, t.y. savo darbo vedijos kaljime
spdiais. Mano uduotis buvo papasakoti nusikaltliams, kaip galima ireikti savo pykt
ne udant, muant ar prievartaujant mones. Vieno pratimo metu, kai kalini papraiau
nurodyti j pykio stimul, vienas i j para Prie tris savaites paraiau praym kaljimo
pareignams, taiau iki iol dar negavau jokio atsakymo. Teiginyje ireiktas jo
pastebjimas, kaip pareignai pasielg su juo.
Tada a papraiau nurodyti jo pykio prieast:
Dl ko js jautts supyks po to vykio?
A k tik jums pasakiau, - atsiliep jis, - jauiausi supyks, nes jie neatsak mano
praym!
Pareign elgesys privert j supykti dl to, kad jis neatskyr stimulo nuo prieasties.
Ms visuomenje prasta valdyti mones, veriant juos jaustis kaltus.
Auktesns valdios atstovai mgsta parodyti kitiems, kad jie gali priversti mones
jaustis taip, kaip jie to nor.
Danai norime valdyti mones, praydami j k nors daryti ir priversdami juos
pasijusti kaltus.
Kai vaikas girdi: Mamytei ir tveliui skaudu, kai tu gauni blogus paymius
mokykloje", jis priveriamas galvoti, jog blogas mokymasis yra tv skausmo prieastis.
Ta pati problema bdinga ir sutuoktiniams: Man labai lidna, kai per mano
gimtadien tavs nra alia. Taip kalbdami, net patys to nesuvokdami, priveriame kit
pasijusti kaltu. Mes sakome: Tu supykdei mane, Taip darydamas, tu skaudini mane,
Jauiuosi nusiminusi, kad tu taip padarei. Tokiais ir panaiais posakiais vis kalt dl mus
uvaldiusi jausm suveriame kitiems.
Kokia yra pykio prieastis? Kaip pamenate, 5 skyriuje aptarme keturis atvejus,
kaip galima reaguoti mums nemaloni ini ar elges. Pyktis prasiveria tada, kai
pasirenkame antrj variant: kai tik supykstame, iekome kalt - sijauiame valdovo
vaidmen ir teisiame bei kaltiname kitus u j neteising elges. Mano manymu, tai yra
pykio prieastis. Nors ir patys to nesuvokiame, pykio prieastis yra neteisingas ms
mstymas.
Treiasis atvejis, apraytas 5 skyriuje, yra savo jausm bei nor suvokimas. Mes
pasirenkame ne kit veiksm analizavim, bet apmstome savo jausmus bei norus. Vidinio
savo pasaulio analiz padeda susitelkti tai, ko mums reikia kiekvien valandl.
Tarkim, ji pavluoja pasimatym, o mes dar kart norjome sitikinti, ar svarbs
esame, todl galime pasijusti skaudinti. Arba, jei galvojame, kad, uuot itiek lauk, btume
kaip nors kitaip naudingai praleid laik, galime jausti nepasitenkinim. Taiau jei mes

norjome t pus valandos pabti vienumoje, galime bti jai dkingi u pavlavim bei
visikai nesupykti. Kaip matome, ne kit elgesys, bet tik ms pai norai paadina
jausmus. Kai suvokiame savo norus, gyjame papildomos energijos. Kad ir kokie stiprs
bt ms jausmai, mes niekada dl j nepyks tame. Pykdami parodome, jog vis dmes
skiriame kitiems kritikuoti ir teisti, o ne savo pageidavimams ir norams.
Be treiojo atvejo, kai susitelkiame savo norus bei jausmus, galime pasirinkti ir
ketvirtj variant analizuoti kito asmens jausmus bei norus. Pasirink ketvirt galimyb,
irgi niekada nejusime pykio. Mums nereiks tvardytis; mes paprasiausiai matysime, kad
kit nor bei jausm analiz padeda ivengti pykio.
PYKIO ESM NEIPILDYTAS NORAS
Taiau galite paklausti, ar nebna aplinkybi, kai pyktis pateisinamas. Ar nra
teisingo pasipiktinimo, kai susiduriame, pavyzdiui, su aplinkos utertumo problemomis?
Atsakau, jog a nuoirdiai tikiu, kad jeigu ms smonj gldi mintys, jog bna
nerpesting ir apgalvot poelgi, pasaulyje yra ger ir godi moni, mes
toleruojame smurt.
Manau, kad gyvenime daug k manoma pasiekti, sutelkiant dmes tai, ko mums
reikia, o ne ginijantis
ar diskutuojant apie mones, kurie udo. prievartauja ar nesirpina aplinka.
Mano manymu, pykt sukelia neipildytas noras. Todl pyktis gali padti mums, jei
naudosims juo kaip adintuvu, priverianiu pabusti, suvokti, jog turime neipildyt nor ir
kad mstome tokiu bdu, kuris vargu ar ipildys j. Kad galtume supykti, turime aikiai
suvokti savo nor. Tam irgi reikia nemaai energijos. Taiau pykdami vis savo energij
inaudojame kitiems monms kaltinti, o ne savo norams ipildyti. Kad ivengtume
teisingo pasipiktinimo, veriau analizuokime savo ar kit norus. Tai, inia, pareikalaus
nemaai pastang, taiau ilgainiui posak: A supyks, nes jie.. pakeisime fraze: A
supyks, nes noriu....
Kart ir a pats turjau progos daug ko pasimokyti, kai dirbau pataisos mokykloje
Viskonsine. Dvi dienas i eils mano nosis kentjo nuo smgi. Pirm dien, kai norjau
iskirti du besipeanius mokinius, vienas i j man netyia sudav alkne nos. A buvau
taip ts, kad vos susivaldiau nesmogs jam atgal. Detroito gatvse, kur uaugau,
pasitaikydavo dar ne toki atvej, kurie iprovokuodavo mano nir. Antrj dien panai
situacija, ta pati nosis (tik gerokai stipresnis skausmas), taiau n trupuio pykio!
T pat vakar pasinriau gilius apmstymus. Anksiau apie pirmj vaik buvau
susidars toki nuomon, kad jis - ileps vaikis. Tok spd apie j buvau susidars dar ir
prie tai, kol nesudav man alkne, bet kai jis smog man, labai supykau: is netiks
vaikpalaikis neturi jokios teiss taip daryti! Apie antrj vaik buvau visai kitokios
nuomons - jis man atrod pasigailjimo vertas sutvrimas. Kadangi buvau links rpintis
tuo vaiku, nors mano nosis skaudjo bei dar labiau kraujavo antr dien, a nejauiau jokio
nirio. Tai buvo labai gera pamoka, kad suprasiau, jog pyktis atsiranda ne dl to, k kitas
asmuo daro, bet priklauso nuo to, koki nuomon esu susidars apie t asmen.
STIMULAS PRIE PRIEAST:
PRAKTINIS PANAUDOJIMAS
Labai svarbu atskirti prieast nuo stimulo, tai patvirtina ir praktiniai stebjimai, ir
filosofijos mokslas. Tai iliustruoja tai toks pavyzdys, kuriame pateiktas ankstesnis Dono,
vedijos kalinio, dialogas.
Donas: Prie tris savaites paraiau praym kaljimo pareignams, taiau iki iol dar
negavau jokio atsakymo.
MBR: Kai taip atsitiko, dl ko jautts supyks?
Donas: A jums k tik pasakiau. Jie neatsak mano praym!

MBR: Palaukite. Prie sakydamas: Jauiuosi supyks, nes jie... , gerai apmstykite, kas
jus pykdo.
Donas: A jau pasakiau.
MBR: Neskubkite, susikaupkite ir gerai pamstykite.
Donas (tyliai apmsts): Mintyse galvoju, kad jie visai negerbia moni: jie yra
altakrauj. beveidi biurokrat gauja, kurie nesirpina kitais! Jie yra gauja...
MBR: Ai, gana. Dabar js inote, kodl pykstate, dl to. kad taip galvojate.
Donas: Bet kodl negerai, kad a taip galvoju?
MBR: A nesakau, kad negerai, kai taip galvojate. sidmkite. jei sakyiau, kad yra
negerai, kai taip galvojate, tai a pats neteisingai galvoiau apie jus. A nesakau, kad js
neteisingai vertinote mones. Vadinate juos beveidiais biurokratais ar savanaudikais.
Taiau btent toks mstymas ir privert jus labai supykti. Sutelkite dmes savo norus: ko
jums reikia dabar?
Donas (po ilgos pauzs): Gerbiamas Marale, man reikia js patarimo. Jei mano
praymas nebus ipildytas, ijs laisv, vl galiu patekti atgal kaljim.
MBR: Kaip dabar jauiats, kai js dmesys sutelktas js norus?
Donas: Bijau.
MBR: sivaizduokite, jog esate kaljimo pareignas, o a kalinys. Ar labiau tiktina, kad
mano norus bus atsivelgiama, jei a prieisiu prie js ir kreipsiuosi: Klausykite; man i tikrj
reikia t apmokym ir a sunerims dl galim pasekmi, jei negausiu.. Ar jei kreipsiuosi jus
kaip beveid biurokrat? Net jai ir neitarsiu i odi garsiai, tai iduos mano akys. Taigi, kuriuo
atveju labiau bus atsivelgiama mano norus?
(Donas, nudelbs vilgsni grindis, tyli.)
MBR: Ei, biiuli, kas yra?
Donas: Negaliu apie tai kalbti
Po trij valand Donas prijo prie mans ir pasak. Gerbiamas Marale, noriau,
kad tai, ko imokte mane ryt, biau inojs prie dvejus metus. Nebiau tada nuuds
savo geriausio draugo.
Smurtas prasideda tada, kai mons kaip ir is jaunas kalinys galvoja, jog j kanios
priklauso nuo kit moni, todl jiems reikia atsilyginti blogiu.
Kart pamaiau, kaip mano jaunlis snus pasiiupo penkiasdeimties cent monet i sesers kambario.
Bretai, ar paklausei sesers, kad gali j paimti?" A nepamiau jos, atsak jis. Dabar turjau
pasirinkti vien i keturi variant. Galjau j pavadinti melagiu, taiau tai nebt padj. Juk jau
inome, kad nuosprendiai apie kit asmen nepadeda ms norams isipildyti. Msiau, kaip
teisingiau su juo pasielgus. Priekaitauti, jog jis mans negerbia, nes nepripasta tiesos, irgi
negerai. Tad liko dvi galimybs: arba sijausti jo padt tuo metu, arba isakyti tai, k jauiu ir ko
noriu.
Bdas, kur pasirinkau, kaip pasielgti su vaiku ioje situacijoje, buvo labai veiksmingas. Svarbu buvo ne
tai, k pasakiau, bet tai, k padariau. Nepavadinau jo melagiu, bet pabandiau suprasti jo jausmus:
jis labai isigando, todl griebsi melo, kad nebt nubaustas. Vaikas, matydamas, jog stengiuosi j
suprasti, o ne bausti, galjo atvirai prisipainti. Taiau jei biau ikart usipuols j bei apauks,
kaip jis drsta meluoti, vaikas bt usisklends ir atvirai neprisipains. Kodl mons turt
prisipainti, jei jie ino, jog u tai k padar, bus teisiami ar baudiami?
Mano manymu, kai mes mstome apie tai, kokie kiti yra blogi, neatsakingi melagiai, teriantys aplink, i
gyvenimo siekiantys tik naudos ar besielgiantys taip, kaip jiems nedert, vargu ar padedame
gyvendinti savo norus. Kai mes esame susirpin dl alos aplinkai ir, nuj pas kaltinink,
isakome savo nuogstavimus: inote, js tikrai darote al aplinkai; koki turite teis itaip
kenkti? taip nieko nepasiekiame. Pasitaiko tik vienas kitas mogus, kuris nepaisydamas, jog
isakme savo nepasitenkinim ar kaltinimus, vis dlto dar sugeba suprasti ms norus.
Mums gali atrodyti, kad, kaltindami ir baugindami mones, mes pasieksime usibrt tiksl. Jei jie jauia
kalt, bijo ar gdijasi, dl to sutinka su ms pageidavimais, pradedame tikti, jog mes visada
laimsime", jei kitus kritikuosime, nepraleisime n menkiausios progos priminti jiems, k jie daro

ne taip.
Jei pavelgsime tai plaiau, suvoksime, jog kas kart, kai su ms norais sutinkama
tai itaip, mes ne tik pralaimime, bet ir padedame sitvirtinti smurtui ms planetoje. Nors
ir atrodo, kad taip isprendme vien problem, taiau padjome atsirasti kitai. Nuolatos
kaltinamas bei teisiamas mogus ilgainiui pasidaro agresyvus, taigi ateityje ms norai jo
gali nebedominti. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad jei mogus k nors dl ms dabar
padar ne savo noru, mes u tai tursime nukentti ateityje.
KAIP TEISINGAI PARODYTI SAVO PYKT
Susipainkime su keturiais etapais, padsianiais mums suprasti savo pykt. Pirmasis
i j nereikalauja nieko, tik giliai kvpti. Mes neiriame monms tiesiai j akis, kuo juos
kaltiname ar u k teisiame. Mes paprasiausiai apie tai nutylime. Tada susimstome, kas
mus privert supykti: pavyzdiui, pokalbio metu supratome, jog ms nuomons nepaisoma
dl ms rass. Dl to mes su pykstame, bet susivald pagalvojame: Taip elgtis
nesininga. Ji rasist. Tokie nuosprendiai apie mog byloja apie ms neipildytus
norus, todl turime panagrinti kit atvej ir isiaikinti, kokie ms norai slypi u i
mini. Jei kaltinu kit, jog jis rasistas, vadinasi, a noriu lygybs, pagarbos, supratimo, bet
ne ignoravimo.
Dabar jau galtume parodyti vis susikaupus pykt, bet (koks stebuklas!) ms pyktis
pavirto jausmais bei su tuo susijusiais norais. Reikia nemaos drsos, kad galtume
pasisakyti apie iuos jausmus. inoma, ne kiekvienas idrsta tiesiai pasakyti: Taip elgiasi
tik rasistai. Taiau, bandydami suprasti savo jausmus bei noras, mokoms nuoirdiai
ireikti savo pykt, pasakydami kitam: Kai jusi pradjote kalbtis su kitais, o man
nepratarte n odio, be to, dar igirdau ir replik apie baltaodius mones, ne juokais
isigandau; noriau, kad su manimi bt elgiamasi kaip su lygiaveriu mogumi. Gal
pasakytumte, kaip pasijutote, kai tai jums pasakiau?

NORDAMI NUOIRDIAI BENDRAUTI, PIRMIAUSIA TURIME SUPRASTI KIT

Kuo labiau nordami, kad kiti galt suprasti mus, prie tai turime sijausti j padt. Kuo tiksliau
suprasime, kodl jie nepaiso ms nor, tuo labiau tiktina, kad vis dlto jie mus teisingai igirs.
Per pastaruosius trisdeimt met ne kart turjau progos pasitelkus BBP kalbti su monmis, kurie
buvo grietai nusiteik prie tam tikras rases bei etnines grupes. Vien ankstyv ryt sdau
autobus, veant keleivius i aerouosto miest. Per mikrofon igirdau bals dispeers, kuri
kreipsi vairuotoj: Sustokite pagrindinje gatvje prie sinagogos ir paimkite pon Fiman.
alia mans sdintis vyrikis nepatenkintas sumurmjo: Tie ydai atsikelia kuo anksiau i ryto,
kad galt i kiekvieno surinkti pinigus.
Prireik dvideimties sekundi, kad susivaldyiau. Jei biau tai igirds prie daugel
met, tikriausiai biau smogs iam vyrikiui. Dabar a kelis kartus giliai kvpiau,
stengiausi suprasti visas savo mintis ir upldusius mane jausmus. A suvokiau, jog mane
supykd ne bendrakeleivis ir ne jo odiai Neneigsiu, jog tai, k jis pasak, sukl tikr
audr mano irdyje, taiau inojau, jog pykio prieastis slypi daug giliau negu vyrikio
itarti odiai. A sdjau ir bandiau suprasti savo mintis sivaizdavau, kaip su didiausiu
malonumu griebiau vyr ir nusukiau jam sprand.
Apsiramins galjau vyrikio odius pavelgti i kitos puss. Pirmieji odiai,
kuriuos itariau, buvo: Ar jauiats..? A norjau, kad jis suprast, kaip jo odiai paveik

mane. inojau, kad nesulauksiu supratimo, jei jis bus prieikai nusiteiks. Ketinau suprasti
jo jausmus ir norus, nesvarbu, kad ir k jis anksiau pasak. I patirties inojau, kad jei
sugebsiu suprasti jo padt, greiiau bsiu teisingai igirstas ir a. Tai nra taip lengva, bet
verta pabandyti.
- Ar jauiats nusivyls? - pasiteiravau. - Rodos, js labai blogos nuomons apie ydus. Ar jie jums
k nors padar?
dmiai nuvelgs mane, atsak:
- Taip! ie mons verti pasibjaurjimo, jie bet k padaryt dl pinig.
- Js nepasitikite jais ir stengiats bti labai atsargus, ypa kai turite pinigini reikal su jais?
- Teisyb! suuko jis ir isak visk, k galvoja apie ydus, o a stengiausi suprasti jo jausmus
bei norus, slypinius u kiekvieno itarto odio. Kai sutelkiame vis dmes kito jausmus bei
norus (tai paprasiausiai bendramogika), kai girdiu kit sakant, jog jis bijo ir nori
apsisaugoti, labai gerai j suprantu, nes ir pats inau, kas tai yra baim bei noras apsisaugoti.
is vyras tikriausiai isak visas savo mintis, o a pagalvojau, kad man mons patinka labiau, kai
negirdiu, apie k jie galvoja. Kalbant su tokiais monmis kaip is, reikia pasistengti suprasti j
norus, o ne vien j mintis. is vyras vis kalbjo ir kalbjo apie tai, kaip jam lidna ir koks jis
nusivyls. Kai visk isak apie ydus, toliau aikino savo poir apie juodaodius. Kad ir apie k
jis kalbjo, atrod, jog buvo viskuo nusivyls ir nepatenkintas. Vis deimt minui a jo klausiau.
mogus, pajuts, jog yra suprastas, pagaliau nutilo.
Tada jau galjau ireikti save:
MBR: inote, kai js tik prabilote, jauiau pykt, nusivylim, lidsi, nes nesutikau su js
nuomone apie ydus, kadangi, remdamasis savo patirtimi, apie juos taip nepasakyiau. Noriau,
kad js kaip ir a btumte patyrs daug malonesni akimirk bendraudamas su iais monmis.
Gal malontumte pakartoti, k a dabar k tik pasakiau?
Vyras: Oi ne. a nesakau, kad jie visi...
MBR: Atleiskite, gal galtumte pakartoti, k a k tik pasakiau?
Vyras: Apie k js kalbate?
MBR* Leiskite dar kart priminti, k a jums mginu pasakyti. A labai noriau, kad inotumte, jog js
odiai mane skaudino. Man labai svarbu, kad js t suprastumte. A norjau pasakyti, jog man pasidar
lidna dl js kalbos, nes mano santykiai su ydais buvo ir yra visikai kitokie nei js. Noriau, kad
btumt patyrs su iais monmis kitoki akimirk, nei pasakojate. Gal dabar galite pasakyti, k girdjote?
Vyras: Js sakote, kad a neturiu teiss taip kalbti apie juos
MBR: Ne. A noriau, kad js mane suprastumte visikai kitaip. A tikrai nenoriu js
kaltinti. Tikrai neturiu n menkiausio noro to daryti.
Nusprendiau sultinti pokalbio eig, nes i patirties patyrimo inau, jog kai tik mons igirsta
kaltinimus, jie nebegirdi ms nuoskaud. Jei vyras bt pasaks: Prinekjau baisi dalyk; a
pasielgiau kaip tikras rasistas, vadinasi, jis neigirdo mano sielvarto. Kai tik mons galvoja, jog
suklydo, jie nebesupranta ms sielvarto.
A nenorjau, kad is vyras igirst mano odius kaip jam skirtus kaltinimus.
Norjau, kad jis suinot apie mano jausmus, kai igirdau jo pastab. Kaltinti juk labai
paprasta. mons priprat girdti kaltinimus. Kartais jie sutinka su kaltinimais ir
neapkenia savs, taiau tai nepakeiia j elgesio. Kitsyk jie nekenia ms, kad
vadiname juos rasistais, bet ir toliau taip elgiasi, jei pastebime, kad panekovas ms
odius suprato kaip jam skirtus kaltinimus, panaiai kaip ir a i pradi supratau
autobuse, reikia pradti pokalbi i naujo ir pabandyti suprasti kito nuoskaudas
NESKUBKIME
Kad imoktume gyventi naudodami BBP, svarbiausia - neskubkime. Kai nukrypstame
nuo mums prasto elgesio, danai jauiams nepatenkinti. Taiau jei ms siekiai siningas gyvenimas, harmonija bei moralins vertybs - yra stipresni u proius, mums
prireiks laiko juos gyvendinti.
Mano draugas ernas Viljamsas penkiose kortelse sura svarbiausias BBP modelio

dalis ir naudoja jas darbe. Kai draugo virininkas jam prietarauja. ernas neskuba, pasiiri
kortel ir tik paskui jam atsako. Kai pasiteiravau draugo, ar kolegoms jis neatrodo
keistuolis, nuolatos irintis rank ir neskubantis formuluoti sakini, jis atsak: I tikrj
tai neuima labai daug laiko, bet jei ir uimt, vis tiek vertt. Man svarbu inoti, jog
elgiuosi su monmis taip, kaip tikrai to troktu. Namie jis irgi neapsieidavo be korteli.
Kai tik susiginydavo su mona ar vaikais, griebdavo kortel ir neskubdavo atsakyti.
Madaug po mnesio pasijuto pakankamai stiprus, tad padjo korteles al. Vien vakar,
irdamas televizori, susivaidijo su ketveri metuk snumi.
Tveli, - primygtinai pareikalavo snus, - pasiimk kortel!
Norintiems naudoti BBP, ypa pykio minutmis, pasilyiau tai tok pratim. Kaip jau
inome, pyktis kyla dl kaltinim kitiems, iankstins nuomons apie kitus susidarymo, k
mons turt daryti ir ko jie verti. Todl ivardykite visus daniausiai jums galv
aunanius kit moni vertinimus, pasitelk fraz: Man nepatinka mons, kurie yra...
Sutelkite savo dmes iuos neigiamus moni apibdinimus ir paklauskite savs: Ko man
reikia ir ko negaunu i mogaus, kai itaip j apibdinu? Taip js sugebsite mstyti ne tik
apie tai, ko verti be mons, bet ir pajgsite suprasti savo neipildytus norus.
Akivaizdu, jog BBP praktinis naudojimas vaidina labai svarb vaidmen. Daugelis
ms iaugome jei ne Detroito gatvse, tai ten, kur gal ir maiau, bet vis tiek susiduriama su
smurtu. Kaltinimai bei nuosprendiai tapo mums visiems prastomis bendravimo normomis.
BBP moko nedaryti skubot ivad, sprendim, nuodugniai apgalvoti prie k nors
pasakant, - o gal tik reikia giliai kvpti ir visai nieko nesakyti. Ir pats BBP mokymasis, ir jo
naudojimas reikalauja laiko.
SANTRAUKA
Kaltinimai bei kit moni smerkimas yra ms pykdo iraika. Jei norime suprasti
savo pykdo prieastis, turime suvokti, jog kitas mogus visai neatsako u tai, jog mes
nirtame. Svarbiausia - suprasti savo jausmus bei norus. Uuot kaltin ar smerk kitus,
daugiau pasieksime, jei isakysime tai, ko mums reikia.
tai keturi etapai, skirti suprasti savo pykiui: (1) sustoti ir kvpti; (2) susimstyti, kas
privert supykti; (3) isiaikinti savo norus; (4) isakyti savo jausmus bei neipildytus norus.
Kartais, vykd du etapus (3) ir (4), mes geriau suprantame kito padt, todl ir panekovas
gali teisingiau mus igirsti. To sunkiau pasiektume, jei pasinaudotume tik vienu (4) etapu.
BBP mokymasis bei naudojimas reikalauja laiko, todl neskubkime, mokykims
palengva ir laipsnikai.
Deimtas skyrius
Jgos naudojimas saugumo labui
KAI JGOS NAUDOJIMAS NEIVENGIAMAS
Kai dvi besiginsianios puss turi galimyb isakyti savo nuomon apie tai, k
pastebi, jauia, ko nori ir prao, ir abi supranta viena kit, - nesunku pasiekti sutarim,
tenkinant abiej pusi norus. Abi puss gali arba pritarti, arba nesutikti.
Taiau kai kuriais atvejais gali susidaryti situacija, kad nebus galimybs nuoirdiai
pasinekti. Norintieji apginti gyvyb ar asmenines teises, bus priversti griebtis jgos.
Tarkim, kita pus net nesiteikia su mumis bendrauti arba dl neivengiamo pavojaus nebra
kada bendrauti. Tokiu atveju BBP reikalauja, kad skirtume jgos panaudojimo tikslus: taip
darome ar nordami apsaugoti, ar nubausti kitus.
JGOS PANAUDOJIMO TIKSLAI
Kai norime ivengti pavojaus, neteisybs, griebiams apsaugojimui skirtos jgos.
Nubaudimui skirt jg naudojame, kai norime, kad kiti kentt u savo

piktadarystes. Kai sugriebiame vaik, bgant gatv, nordami j apsaugoti nuo

sualojimo, panaudojame apsaugojimo jg. Baudiamoji jga yra fizin ar
psichologin ataka, pvz., iperiame vaikui kail arba papei kiame j; Kaip gali bti toks
kvailas! Tau turt bti labai gda dl savs!
Apsaugojimui skirt jg pasitelkiame tada, kai norime apsaugoti savo gyvyb ar
teises, visikai neteisdami moni ar j elgesio. Mes nekaltiname ir nesmerkiame vaiko,
ibgusio gatv; ms mintys sutelktos vien tai, kad tik apsaugotume j nuo pavojaus.
ios jgos labai reikia, kadangi mons dl nemokikumo pasielgia taip, kad j poelgiai
gali pridaryti nemaai alos ir jiems patiems, ir aplinkiniams. Todl juos reikia pamokyti,
bet ne bausti. Nemokikumas susideda i; (a) savo poelgi padarini neinojimo, (b)
nesugebjimo suprasti, jog nereikia kenkti kitiems, kad isipildyt ms norai; (c)
sitikinimo, jog turime teis nubausti ar skaudinti kitus, nes jie to nusipeln; (d)
klaidingo galvojimo, pvz., klaiding mini, liepiani k nors nuudyti.
Nubaudimui skirtos jgos naudojim galima paaikinti tuo. jog mons danai
nusiengia dl to, jog yra blogi, ir kad pasitaisyt, juos reikia priversti atgailauti. i jga
skirta tam, kad jie; (1) kentt, jog neteisingai pasielg; (2) atgailaut ir (3) pasikeist.
Taiau daniausiai ji vis dlto kelia pasipiktinim, prieikum, o ne atgailos jausm ar ko
nors pamoko.
NUBAUDIMUI SKIRTOS JGOS TIPAI
Fizin bausm, tokia kaip krtimas vaikui kail, yra vienas i ios jgos tip. Taip
daro daugelis tv. Kai kurie i j pateisina save remdamiesi Biblija, lepinimas tvirkina
vaik, taip yra todl, kad tvai gerai nekreia vaikui. Jie sitikin, kad suduodami vaikui
parodome, jog mylime j, taiau viskam turi bti ribos. Kiti tvai teigia, jog mudami vaikus
nedemonstruojame jiems meils, todl itoks bdas visai neveiksmingas. nes mokome juos,
kad jei nebra kitos ieities, visada galime griebtis fizinio smurto.
Mano nuomone, vaikas, bijodamas fizins bausms, nebevelgia nuoirdumo,
slypinio tv reikalavimuose. Danai tvai man skundiasi, jog jie privalo vaikus
nubausti, nes nebeimano, kaip kitaip pasielgti, kad vaikas daryt tai. ko reikia. Jie mano,
kad nubaustas vaikas visk pakeis savo poir. A, keturi vaik tvas, labai gerai
suprantu tvus, kurie kas miel dien susiduria su vairiausiais netiktumais. Aukldami bei
saugodami savo vaikus. Taigi noriau pasidalyti mintimis apie fizins bausms naudojim.
Pirmiausia man domu, ar mons, propaguojantys fizin bausm, susimsto apie al
vaikams, kurie kovodami su prievarta pakeiia savo poir vertybes. Antra, jei fizine
bausme ir pavyko pasiekti permain, nereikia, kad daugiau nebra kit, lygiai taip pat
veiksming bd. Galiausiai noriu pabrti daugelio tv susirpinim dl socialini
padarini naudojant fizines bausmes. Kai mes, tvai, pasitelkiame jg, laimime kov prie
vaikus, priversdami juos paklusti, taiau ar taip netvirtiname sampratos, jog smurtu galime
isprsti visus konfliktus?
Jg naudojame ne tik nordami fizikai nubausti, bet dar ir kitokiais tikslais. Vienas i
j - kaltinimai, kuriais norime apjuodinti kit mog. Pvz., tvai gali pavadinti savo vaik
savanaudiu, neteisiu, nesubrendusiu, nors vaikas ir nebus blogai pasielgs. Dar
vienas i tokios jgos tip - draudimas k nore daryti, galimybi ribojimas. Sakykime, tvai,
bausdami vaik, neleidia irti televizoriaus, pasivainti automobiliu ir t.t. Tokia bausm
gali bti pati nemaloniausia priemon i vis kit.
BAUSMS KAINA
Kai sutinkame k nors padaryti tik todl, kad ivengtume bausms, mums svarbiausia
pasidaro ne ms vertybs, bet padariniai, - kas gali nutikti, jei nevykdysime paado. Jei
darbininkas dirba savo darb tik dl to, kad nebt nubaustas, darbas dirbamas, taiau
nukenia smoningumas, o produktyvumas anksiau ar vliau sumaja. Kai naudojama
nubaudimui skirta jga, mogus jauiasi paemintas. Jei vaikai valosi dantis tik todl, kad
nori ivengti gdos bei pajuokos, jie gal ir atrodys sveiki, taiau nukents j smoningumas.
Be to, kaip visi inome, bausdami prarandame kit palankum. Kai mons mus laiko

bausms vykdytojais, jie sunkiau geba su mumis nuoirdiai bendrauti.

Kart a usukau pas savo draug mokyklos direktori. Mes kalbjoms jo kabinete,
kai jis, pavelgs pro lang, pamat, kaip didelis mokinys mu maesn vaik. Atsipras
mans, jis nuskubjo kiem, iups skriaudj u paast, papurt j ir subar: .A
imokysiu tave, kad negalima skriausti maesni! Sugrus direktoriui, a pasakiau:
Nemanau, kad pamokei vaik to, ko norjai. Greiiausiai jis suprato, jog
negalima skriausti maesni, kai kas nors i vyresni mato! Man atrodo, jog savo
veiksmais tu parodei, kad tik jga galima pasiekti to, ko nori i kit.
Tokiose situacijose a pirmiausia silau sijausti vaiko, kuris iurkiai elgiasi,
padt. Tarkime, jei a pamatau vaik, kuris puola negraiai j pavadinus draug, pamginu
j suprasti: sivaizduoju, kaip tu supyks, nes nortum, kad kiti pagarbiau elgtsi su
tavimi. Jei vaikas tai patvirtina, a toliau isakau savo jausmus bei norus, taip pat ir
praymus, vengdamas bet koki kaltinam odi: Esu nusimins, todl noriau,
kad surastum kitoki bd, kaip galtum pelnyti kit pagarb, neiekodamas prie.
Noriau, kad pasakytum, ar sutinki kartu su manimi isiaikinti kai kuriuos bdus,
padsianius susilaukti pagarbos?
BAUSM - NEEFEKTYVI PRIEMON TIKSLUI PASIEKTI
Atsakymai kitus du klausimus pads mums isiaikinti, kodl negauname to,
ko norime, kai moni elgesiui pakeisti naudojame bausm. Pirmasis klausimas bt: k
kitas mogus turt padaryti?
Jei uduosime sau tik klausim, galime manyti, kad bausm yra efektyvi priemon,
padsianti pasiekti usibrt tiksl. Taiau atsakant antrj klausim, paaikja, jog
bausm nepadeda: dl koki prieasi kitas turt sutikti su mano praymu?
Bandydami atsakyti klausim, greitai suvokiame, jog ne dl to norime
paklusnumo, kad mogus ivengt bausms. Todl, mano manymu, reikia suvokti prieastis,
dl kuri mons elgiasi taip, kaip mes praome. Pvz., Jei norime, kad vaikai susitvarkyt
savo kambarius ir daryt tai dl to, jog trokta tvarkos ar itaip nori pradiuginti tvus,
aiku, kad kaltinimai ar bausm iuo atveju visai nepads. Danai vaikai sako, jog tvarkosi
kambarius, nes turi paklusti vyresniems (Todl, kad mama taip liep), nori
ivengti bausms, bijo nulidinti tvus ar bti j atstumti. Taiau BBP skatina rasti
aukso vidur tarp visikos laisvs ir tarpusavio priklausomybs. Taip pat turime
inoti, jog esame atsakingi u savo poelgius, suvokti, jog ms pai bei kit gerov
yra vienodai svarbi
PROBLEM SPRENDIMAS MOKYKLOJE

Noriau papasakoti apie savo pokalbi su mokiniais, kurio metu iekojome bd,
kaip padti tiems, kurie nenori mokytis, ir tiems, kurie to trokta. Mokykla, kurioje
dsiau, buvo specialiai kurta mokiniams, anksiau metusiems mokslus ar
paalintiems i mokykl. Mes su administracija tikjoms, jog BBP pads rasti keli
kiekvieno j ird. Mano uduotis buvo dstyti BBP ir visus metus konsultuoti
mokytojus. Taiau mokytojai visai nesisteng savo praktikoje naudoti BBP. Jie
nekreipdavo dmesio konfliktines situacijas ar netinkam mokini elges, nesikidavo
j ginus.
Nebepaksdama netvarkos bei amin vaid, administracija buvo pasiryusi
udaryti mokykl. Papraiau direktoriaus, kad leist man pasikalbti su svarbiausiais
mokyklos neklauadomis. Su atuoniais i j ir susitikau. J amius buvo nuo
vienuolikos iki keturiolikos met. tai kelios itraukos i pokalbi su iais mokiniais.
MBR (Isakydamas savo jausmus bei norus ir stengdamasis neklausinti): Labai
nulidau, kai daugelis mokytoj papasakojo, jog reikalai krypsta blog pus. Labai

noriau, kad ios mokyklos veikla bt skminga. Tikiuosi, kad padsite isiaikinti visas
problemas ir rasti sprendim.
Vifis: mogau, mokytojai ioje mokykloje yra tikri kvailiai!
MBR: Vili, ar tai reikia, kad nortum, jog mokytojai keist savo elges?
Vili: Ne, mogau, sakau, kad tie mokytojai kvailiai, nes jie nieko nedaro, tik stovi, ir
viskas
MBR: Tu nortum, kad jie k nors daryt, kai kyla problemos. (Tai antrasis bandymas
suprasti jo jausmus bei norus.)
Vilis: Teisingai, mogau. Nesvarbu, k ikreia mokiniai, jie tik stovi ir ypsosi kaip
kvailiai.
MBR: Gal galtum pateikti konkret pavyzdi?
Vilis: inoma. Kaip tik ryt vienas mokinys jo klase, upakalinje kelni kienje
sikis butel. Visi tai mat; mokytoja taip pat, taiau apsimet nieko nepastebjusi.
MBR: Jei teisingai tave supratau, tavo manymu, mokytojai, kurie nieko nedaro,
neverti pagarbos? Ar tu nortum, kad jie imtsi koki nors veiksm? (Bandymas visikai j
suprasti.)
Vilis: Taip.
MBR: Jauiuosi nusivyls, nes norjau, kad mokytojai kartu su mokiniais sugebt
isprsti visas problemas, taiau panau, jog mokydamiesi BBP jie negijo reikiam ini.
Po to pradjome kalbtis apie tuos mokinius, kurie, patys nenordami mokytis, dar
trukdo ir rimtai nusiteikusiems draugams.
MBR; Turime pasistengti isprsti i problem. Dl jos mokytojai ir yra labiausiai
sunerim. Gal kas turi koktu nors pasilym?
Do: Gal mokytojai turt su savimi neiotis lazdas.
MBR; Tano manymu, Do. mokytojai turt suduoti tiem. kurie trukdo dirbti kitiems?
Do; Tai vienintelis bdas priversti mokinius liautis kvailiojus.
MBR: Tu abejoji, ar koks kitas bdas padt juos suvaldyti? (Vis dar bandydamas
iklausyti Do jausmus.)
Do: (Pritariamai linkteli galva.)
MBR: Labai apmaudu, jeigu tai vienintelis bdas. Man nepatinka. kai taip
sprendiamos problemos. Noriau jus pamokyti kitoki bd.
Edis: Kodl nepatinka?
MBR: Dl keli prieasi. sivaizduokite, jei keliems i js suduoiau lazda,
nordamas paversti jus neidykauti mokykloje Kaip manote, kas mans laukt, ijus i
mokyklos?
Edis (ypsodamasis): Tada, mogau, turtum su savimi pasiimti dar didesn lazd!
MBR (sitikins, kad suprato Edio uuomin, taip pat kad ir jis mane suprato): Tai a
ir turjau galvoje. Noriau paaikinti, kodl man nepriimtinas itoks sprendimo bdas. Esu
labai isiblaks, todl danai galiu ir pamirti t didiul lazd. Net jei ir neumiriau jos
pasiimti, nenoriau jos panaudoti.
Edis: Tokiu atveju gultum k nors paalinti i mokyklos.
MBR: Tu, Edi, manai, kad nepaklusnius mokinius geriausia bt alinti i mokyklos?
Edis: Taip.
MBR: i idja taip pat mans nevilioja. Noriau, kad rastum sprendim, kaip elgtis su
tokiais mokiniais, neimetant j i mokyklos. Jausiausi nevyklis, jei tai bt geriausia, k
mes galime padaryti.
Vifis: Jei mokinys nieko neveikia per pamokas, galtumte udaryti special
kambar, kuriame nieko nereikt veikti.
MBR: Ar tu manai kad galt bti ks kambarys, kur lankytojai bt kitiems
trukdantys mokami?
MBR: Suprantu, k sakai, bet manau, jog mokytojams bt labai domu, ar noriai
mokiniai eis t kambar.

Vifis (sitikins): inoma, kad eit.

A taip pat pasidalijau savo nuomone apie special kambar. Sakiau, jog sumanymas
pavyks, jei sugebsime parodyti, kad mokiniai tiks - ne bausti, bet pasirpinti tais, kurie
nenusiteik mokytis, tuo paiu suteikti galimyb tiems, kurie nori gyti ini.
Sumanymas buvo gyvendintas. I specialiai skirt kambar galjo ateiti mokiniai, kurie
bdavo blogai nusiteik, nenordavo vykdyti skirt uduoi ar savo elgesiu trukdydavo
mokytis kitiems. Kartais mokiniai ateidavo savo noru, kartais jiems liepdavo mokytojai, iame
kambaryje su mokiniais kalbdavosi mokytoja, kuri buvo geriausiai i vis perpratusi BBP.
Sumanymas pavyko. Mokykloje vl sivyravo tvarka, nes mokiniai, kurie ai j kovojo, siek vieno
tikslo: apsaugoti norini mokytis teises. Parods pokalbio su mokiniais reikm; tikinau
mokytojus, kad galima rasti ir kitoki sprendim, o ne taktai bausti ar ramiai stebti konfliktus.
SANTRAUKA
Bna atvej, kai nra galimybs nuoirdiai pasinekti, o neivengiamas
pavojus jau gresia. Tada apsisaugojimui turime griebtis jgos. Naudodami jg, siekiame
ivengti alos ar neteisybs, bet ne bausti ar priversti mones kentti, atgailauti ar pasikeisti.
Baudimui skirtos jgos naudojimas daniausiai sukelia pasipiktinim, prietaravim, o ne
moko. Bausdami kitus, juos paeminame bei prarandame j palankum. Kaltinimais ir
bausmmis nepasieksime norimo tikslo.
11 skyrius Isivaduokime ir patarkime tai padaryti kitiems
ATSISAKYKIME NETIKUSI SITIKINIM

BBP ne tik moko nuoirdiai bendrauti ir vienam kit suprasti, bet taip pat turi didel
reikm ir ms vidinio pasaulio tobuljimui. Palengva mes sugebame isakyti savo mintis
ne kaip kaltinimus, nuosprendius ar vertinimus, bet kaip jausmus bei norus.
Gaila, bet lengviausiai imokstame to, ko mes, kaip tvai, mokytojai ar dvasininkai,
neturtume daryti. ie sitikinimai yra perduodami i kartos kart, netgi i vieno
amiaus kit. sitikinimai, atj i sen senovs, uvaldo ms smon, todl
jais vadovaujams vis gyvenim. Komikas Badis Heketas (Buddy Hackett), mgdavs
skaniai bei soiai pavalgyti, prisipaino, jog pabuvs armijoje suprato, kad nebtina
kiekvienkart soiai prisivalgyti. Ilgainiui sitikinimai bei nuo
statos tampa ms gyvenimo dalimi. Reikia daug pastang, itverms bei noro, kad
daugiau susimstytume apie vertybes, kurias labiausiai vertiname, o nesivadovautume savo
senais sitikinimais.
BBP silo ne tik atskirti pastebjimus nuo vertinim, isakyti savo jausmus bei norus
ir aikiai idstyti savo praymus, bet ir suvokti, jog ms elgesiui didel reikm turi netik
sitikinimai bei nuostatos, is suvokimas pads mums palengva j atsisakyti.
ISIAIKINKIME SAVO NORUS
mons, kurie turi daug vidini prietaravim, danai serga depresija, jiems gali
padti tik BBP. Knygoje Revoliucija psichiatrijoje Ernestas Bekeris teigia, jog depresija
itinka tada, kai mes sunkiai suvokiame savo norus. Danai patys nesuprantame, ko norime,
todl negalime pasiekti norim rezultat.
Vien i BBP studijuojani moter smarkiai kamavo depresija. Kai ji kreipsi
pagalbos, papraiau, kad dialogo forma parayt, k ji jauia ir ko nort. Pirmosios eiluts
buvo tokios:
mintis (karjeros siekianti moteris"): su savo iniomis bei talentu galiau daug k pasiekti
gyvenime.
mintis (rpestinga mama'): a skrajoju padebesiais.
Esu dviej vaik motina. Kadangi jauiu atsakomyb, tai kaip man gali rpti kiti
dalykai?
Dabar galite suprasti, kokie vidiniai prietaravimai kamavo moter. Tai truko itisus
mnesius. Papraiau jos, kad sivaizduot, jog karjeros siekianti moteris nurijo BBP

piliul ir ireik save kitaip: Kai yra a, jauiuosi b, nes man reikia c, todl dabar noriau
d.
Tada ji pasak: Kadangi daug laiko praleidiu su vaikais bdama namie, jauiuosi
palusi ir nusivylusi, nes pasigendu to pasitenkinimo jausmo, kur man suteikia darbas,
todl dabar noriau susirasti ne vis dien trunkant darb, atitinkant mano specialyb.
Dabar atjo rpestingos motinos eil: Kai sivaizduoju save einani darb,
jauiuosi isigandusi, nes privalau inoti, kad vaikais bus deramai pasirpinta, kai mans
nebus namie, todl dabar noriau visk apsvarstyti, kaip galiau suderinti darb su vaik
prieira.
Moteris pasijuto daug geriau, kai padedama BBP atsikrat abejoni, prietaravim bei
isiaikino savo norus. Nors ateityje ir susidr su sunkumais, taiau jos nebe kamavo
depresija, - ji imoko gyventi santarvje su savimi.
ISIAIKINKIME, DL KURI PRIEASI ATLIEKAME PRIVALOMAS UDUOTIS
Remdamasis asmenine patirtimi, noriu papasakoti, kaip su BBP galima imokti
isiaikinti, kodl darome tai, ko nenorime, nors visada turime kit galimyb.
Pirmiausia pradkime nuo srao darb, kuriuos privalome atlikti, net jei jie mums ir
nemalons. Kai dirbau psichologu praktikantu, mano privalom darb srao pradioje buvo
rayta: Privalau rayti ataskaitas apie pacientus. Man is darbas labai nepatiko, nes
atimdavo maiausiai valand per dien. Antrasis punktas buvo: Privalau nuveti vaikus
mokykl. Uuot sak: Privalau padaryti x..., geriau sakykime: Sutinku padaryti x, nes
noriu... Tai pads mums suvokti, kad visada yra galimyb rinktis, ir isiaikinti, dl kuri
prieasi mes darome tai, ko nenorime.
Kai pirm kart pamginau od privalau pakeisti odiu noriu, buvo nelengva. Jei
nenorjau rayti ataskait, tai kodl raiau? Pasiteisinimas: Privalau rayti ataskaitas, nes
tai daro visi psichologai, neatsak mano klausim. Jau daug anksiau turjau progos
sitikinti, kad ataskait raymas uima gantinai laiko, todl vis maiau dmesio skiriama
pacientui. Kodl ir toliau negailjau jg bei laiko ataskaitoms parengti? Kai galiausiai
suvokiau, jog dariau tai vien tik materialiniais sumetimais, daugiau niekada neparaiau n
vienos ataskaitos. Pasirinkau kit keli - padti monms, negalvojant apie pinigus.
Kai apmsiau, kodl sutinku nuveti vaikus mokykl, paaikjo, jog noriu, kad
mano vaikai laidyt aukto lygio mokykl. Jie galjo mokytis netoli ms nam esanioje
mokykloje, taiau pastaroji neatitiko mano reikalavim. Mstymas, ne k privalau daryti,
bet k sutinku daryti, nes noriu..., pakeit mano poir daugel dalyk. Kiekvien ryt
tai prisimindamas, vedavau vaikus mokykl su didesniu noru nei anksiau.
NEPRARASKIME DVASINS PUSIAUSVYROS
Kai kaltiname ar esame kaltinami, kritikuojame ar mus paius kritikuoja, pykstame ar
kiti pyksta ant ms, prarandame dvasin ramyb, BBP padeda neprarasti dvasins
pusiausvyros susitelkiant tai, ko mums reikia, o ne svarstant, k mes ar kiti darome ne taip.
Pamenu, kaip viena moteris po trij dien usimim papasakojo, jog BBP kursai
padjo suprasti, ko jai reikia. Jos lankymosi tikslas buvo atidiau rpintis savimi. Antrosios a
usimim dienos ryt pabudo nuo neapsakomo galvos | skausmo. Tokiais atvejais a
paprastai klausiu savs, k padariau ne taip. Gal neteisingai maitinausi? Gal buvau labai
pykusi? Pasinaudodama BBP, uuot kamavusi save iais klausimais, susimsiau, ko man
reikia, kad skausmas praeit?"
A atsisdau, ltai pasukinjau kakl, pakilau i lovos ir vaiktinjau po kambarius,
leisdama sau atsipalaiduoti bei daryti tai, kas man patinka. Galvos skausmui atslgus,
supratau, jog BBP man labai padjo. Suvokiau, jog pastarosiomis dienomis sau skyriau
nepakankam dmes. Galvos skausmas buvo enklas, kuris mane apie tai spjo. Todl

pradjau labiau rpintis savimi".

Pasitaikydavo ir toki kurs lankytoj, kurie teiraudavosi, kaip BBP padedant
galtume susivaldyti ir ilikti rams kelionje. Koks pastamas jausmas! Daugyb met a
vainju savo automobiliu vairiausius pasaulio kratus. mog, kuris, mano manymu,
neteisingai vaiuodavo, irdavau kaip didiausi savo prie. Susinervins mstydavau:
Kas, po velni, darosi su iuo vyruku? Ar jis neiri, kur vaiuoja?" Nordavosi okti i
mainos ir pamokyti vairuotoj. Kadangi nieko negaldavau padaryti, taip ir likdavau vienas
su savo pykiu, todl burnodavau ant viso pasaulio.
Laikui bgant a imokau ne kritikuoti mones, bet isakyti savo jausmus bei norus ir
suprasti save: A netenku ado, kai mons taip vaiuoja. Noriau, kad jie suprast, kok
pavoj kelia j elgesys!" Nuostabu! A buvau suavtas, kad isiaikinus savo jausmus ir
norus bei nekaltinant kit pavykdavo paalinti tamp ir pasipiktinim.
Vliau pamginau suprasti kitus vairuotojus, kodl jie neapdairiai elgiasi kelyje.
Pirmas bandymas buvo skmingas! Prie mane labai ltai vaiavo maina. Kadangi kelias
buvai siauras ir negaljau jos aplenkti, vilkausi i paskos nepaprastai ts: Na, kas gi taip
vaiuoja?" Bet staiga susivaldiau nes supratau, jog reikt pamginti isiaikinti, kaip
jauiasi anas vairuotojas ir ko jam reikia. Pamaniau, kad gal is mogus pasuko ne tuo keliu,
jauiasi sutriks ir nori, kad mes, vaiuojantys i paskos, botume kantresni. Keliui
praplatjus, aplenkiau main ir pamaiau, jog u vairo sdjo madaug atuoniasdeimties
met senut. Diaugiausi, kad pastangos suprasti kit neleido niriui visikai mans
uvaldyti dl nepatinkanio kit elgesio kelyje.
BBP PSICHOTERAPIJOJE
Prie daugel met turjau progos igirsti Izraelio filosofo Martino Buberio ir
Amerikos psichologo Kario Roderso pokalb. Sis pokalbis man, devynerius metus
studijavusiam bei atlikusiam praktik psichoterapijos srityje, turjo didels takos. Kai
Buberis atvyko Jungtines Valstijas, jis ir Karias Rodersas buvo pakviesti psichikos
klinik susitikti su mogaus psichikos specialistais.
Pokalbio metu Buberis isak savo nuomon, jog tikras ryys tarp dviej moni
atsiranda tada, kai jie nebijo atskleisti savo paeidiamumo bei parodo nuoirdum. Taiau,
jo manymu, nuoirdumas dingsta, kai du mons susitinka kaip psichoterapeutas ir
pacientas. Rodersas taip pat pritar miniai, jog toks tikrumo jausmas btinas. Taiau, jo
teigimu, gydytojai galt pasistengti, kad pacientas nesijaust bendraujantis su daugiau u j
inaniu mogumi, - tada jiems abiems bt lengviau bendrauti.
Buberis buvo skeptikai nusiteiks iuo poiriu. Jo manymu, net jei gydytojai taip ir
elgtsi, vis tiek vliau ar anksiau klientas suprast, jog jis yra pacientas, o jo gydytojas yra
psichoterapeutas. Jau vien todl, kad reikia dertis dl susitikim laiko bei kainos, nukenia
abipusis supratimas ir nuoirdumas.
Sis pokalbis padjo man apsisprsti. A visada buvau mokomas bendrauti su
monmis ne kaip noriau pats, bet kaip dera psichoterapeutui. Manyta, kad jei gydytojas
pokalbio metu isako savo jausmus bei norus, jis pats yra ligonis. Buvau mokomas nerodyti
savo jausm. Tai man asocijavosi su viena veidrodio puse, kurioje atsispindjusias klient
projekcijos analizavo bei gyd psichoterapeutas. Supratau, jog i teorija pagrsta noru apsaugoti
klient nuo dar didesns vidins tampos. Taiau taip bendraudamas jausdavausi nejaukiai, todl ir
toliau tikjau nuoirdesnio bendravimo privalumais.

Dl i prieasi pradjau naudoti BBP principus. Uuot bendravimui su pacientais

pritaiks teorines inias, kuri daug met mokiausi, stengdavausi nuoirdiai iklausyti
panekov. itoks bendravimas paddavo pasiekti geresni rezultat Nenustatindavau
jiems diagnozs. I pradi iek tiek nerimaudavau, kaip tai reaguos mano kolegos. Taiau
dvejons pamau isisklaid, net rezultatais buvo patenkinti ir mano pacientai, ir a.
iandien, po 35-ri met, nuoirds santykiai tarp paciento bei gydytojo nieko nebestabina,
taiau kaip io bendravimo pradininkas buvau danai kvieiamas pasidalyti darbo patirtimi
su kitais psichoterapeutais.
Kart mane pakviet psichiatrijos klinik, kad pademonstruoiau, kaip BBp gali padti
dirbti su psichiniais ligoniais. Po valand trukusios kalbos gydytojai mans papra, kad j
akivaizdoje pakalbiau su vienu i toki pacient, nustatyiau diagnoz ir paskiriau
gydym. Pokalbyje

dalyvavo 29 met moteris, auginanti tris vaikus. Po pus valandos trukusio pokalbio ji ijo i kabineto,
jos psichiatr kreipsi mane: Gerbiamas profesoriau, kokia, Js nuomone, jos diagnoz? Ar tai
galt bti izofrenijos poymiai, ar tai vaist sukelta psichoz?
Atsakiau, jog neskirstau moni pagal ligas. Net kai pats dirbau psichiatrijos klininkoje,
nubuvau tikras, kaip monms priskirti tam likt lig. Kakada perskaiiau mokslin
ataskait apie psichiatr ir psicholog nesutarimus ia tema. Ataskaitoje buvo minima, jog
pacientams diagnozs nustatomos priklausomai nuo to, kokioje auktojoje mokykloje
moksi j psichiatras, o ne pagal pacient ligos poymius.
Medicinoje tiksliai nustaius lig taikomas ir atitinkamas gydymas, taiau psichiatrijoje
nustatyti ry yra sudtingiau. Savo praktikoje susidriau su daugeliu atvej, kai susirink
pasitarimus gydytojai didesn laiko dal skirdavo ginams dl diagnozs, o ne bendram
sprendimui, kas i tikrj padt pacientui pasveikti.
Paaikinau psichiatrei, kad pagal BBP rekomendacijas ne tiek svarbu nustatyti
diagnoz, nes kur kas svarbiau isiaikinti: K is mogus jauia? Ko jam ar jai reikia?
Kaip a jauiuosi ir ko man reikia? Koki veiksm imtis, kad jis patikt, jog visa tai dl jo
gerovs?" itaip mes geriau isakysime savo norus, parodysime, k vertiname ir kad esame
irgi lengvai paeidiami. Tik taip gysime paciento palankum bei pasitikjim.
Kart buvau pakviestas pademonstruoti, kaip mons, kuriems diagnozuota
chronika izofrenija, galt imokti BBP. Susirinkime dalyvavo apie 90 psicholog,
psichiatr, slaugi bei kit darbuotoj. Rengjai priek ikviet 15 pacient. Trumpai
prisistats supaindinau juos su BBP tikslu. Vienas i pacient pasak kak, kas visai
nesisiejo su tuo, apie k kalbjau. inodamas, kad jam nustatyta chronika izofrenija,
pamaniau, kad jis nesupranta mans, nes yra sumis. Atrodo, kad tau vargiai
suprasti, apie k a kalbu.
Kitas pacientas siterp: A suprantu, k jis sako, ir pradjo aikinti, jog
pirmojo paciento pasakyti odiai buvo kaip tik apie tai, apie k a kalbjau.
Supratau, jog pirmasis pacientas visikai nebuvo sumis. Paprasiausiai a jo
nesugebjau suprasti. A pasirinkau tradicin mstymo bd, o juk galjau ireikti
savo jausmus, sakydamas: A sumis. Noriau atrasti ry tarp savo odi ir tavo
pastabos, bet nerandu. Gal galtum paaikinti, k tu norjai paaikinti??
Iskyrus nesusipratim, susirinkimas prajo skmingai. Susirinkusieji buvo
nustebinti itokio pacient elgesio, domjosi, kokia io pasikeitimo prieastis.
Susirinkusiems paaikinau, jog kur kas svarbiau ne nustatyti lig, o stengtis nuoirdiai
bendrauti bei suprasti pacient. Tada pacientas susiligina nuoirdumu,
Klinikos darbuotojai papra, kad pratstume susirinkim, kurio stebtojai dabar
bt pacientai, o dalyviais - psichologai ir psichiatrai. Nelengva buvo mokyti darbuotojus

BBP. Vienam psichiatrui labai sunkiai gebjau iaikinti skirtum tarp paprasto stebjimo
ir panekovo nor ir jausm supratimo. Kai tik kas nors i susirinkusij bandydavo
isakyti savo jausmus odiais, j supratimas rmsi psichologijos principais, bet ne
panekovo jausm suvokimu. Kai itaip pasikartojo tris kartus, vienam pacientui trko
kantryb: Ar nesuprantate, kad vl darote t pat? js tik interpretuojate jo odius, o ne
sigilinate jo jausmus!"
BBP reikalauja savo santykius grsti atvirumu, abipusiu supratimu, bet ne profesiniais
sitikinimais, ididia laikysena, abejingumu panekovui.

SANTRAUKA
BBP mus moko ne pasiduoti vidinei tampai, bet liautis abejoti ar nuogstauti ir
isiaikinti savo jausmus ar norus. Tik sugebj suvokti savo jausmus ir norus, ivengsime
depresijos. BBP padeda mums suprasti, jog visada yra galimyb rinktis, ir isiaikinti,
kodl sutinkame atlikti tai, ko nenorime. BBP padeda ivengti vidins tampos, susimstant
apie tai, ko mums i tikrj reikia. BBP labai padeda ir psichiatrijos specialistams, kuriuos
mons kreipiasi pagalbos. Taikydami bendravimo model savo praktikoje, gydytojai
umezga nuoirdius santykius su pacientais.
BBP praktiniai panaudojimai BBP kurs lankytoja papasakojo tai toki istorij.

Neseniai grau i BBP kurs, kuriuos lankyti pradjau prie kur laik. Namuose mans lauk
draug Iris, su kuria nesimatme dvejus metus. Ji jau 25-erius metus dirbo bibliotekininke.
Susipainau su ja kelions dykumas metu. Mes abi gerai prisimename vien kelions Kolorado
dykumas vadov Lyv. Pastaroji buvo labai gamt pamgusi moteris, atskirdavo vris i j pdsak,
kaukdavo naktimis, okdavo diaugsmo okius. Tai, k ji kart pasak, mano draug labai eid.
Net ir prajus eeriems metams po io vykio, Iris dar ir dabar tebegirdi Lyv odius: Iris,
nepakeniu toki moni kaip tu, toki lipni, nuolanki bibliotekininki kaip tu! Gal liautumeisi
vien syk? Kai grusi i kurs papasakojau Iris apie BBP, ji prisipaino, jog dar tebejauia
nuoskaud, patirt prie eerius metus. Mes suvokme, jog BBP bt padjs ioje situacijoje.
Pamginame pakartoti t vyk. A itariau Lyv pasakytus odius. Tada Iris atsak:
Iris (Umirdama BBP, reaguoja kaip kritik bei paeminim): Tu neturi jokios teiss taip sakyti
apie mane! Tu neinai, k sakai ir kokia bibliotekinink esu! A rimtai iriu savo
profesij ir, jei nori inoti, esu pakankamai isilavinusi, kad galiau dirbti net ir mokytojos
darb.
A - (Neumirdama BBP, stengiuosi suprasti draug tartum biau Lyv): Rodos, esi supykusi
ir nori, kad, gerai nepainodama tavs, nedrsiau kritikuoti. Ar taip?
Iris: Taip! Ar inai, kiek daug pastang djau, kad ivykiau i kelion? A
nugaljau visus sunkumus ir tai esu ia!
A vietoj Lyv: Suprantu, kad jautiesi skaudinta ir nortum, jog tavo drsa bei rytas bt
vertinti?
Pastebjau, jog Iris lengviau atsikvp. Tai danai byloja, jog mogus pajunta, kad buvo panekovo
suprastas ir yra pasirengs suprasti kito jausmus bei norus. Taiau kartais gali prireikti dar syk
iklausyti panekov, ko ioje situacijoje u norjo Iris. Pastebjau, kad jei ji neisikalbs, jai bus
sunku suprasti Lyv. eerius metus ji grausi, kad nesugebjo savs apginti.
Iris: inai, Daria, turjau taip padaryti prie eerius metus!
A
(Kaip j suprantanti draug): Tu nusivylusi, nes, tavo manymu, visai ne
taip tada turjai pasielgti?

Iris:
Jauiuosi tikra idiote! inau, jog nesu nuolanki bibliotekinink, bet
kodl jai to nepasakiau?
A:
Nortum, kad btum drsusi taip pasakyti?
Iris:
Taip. Pykstu ne tik ant jos, bet ir ant savs, kad leidausi paeminama!
A:
Btum norjusi labiau u save pakovoti?
Iris:
Btent! Reikt priminti kitiems, jog turime teis apginti save.
Kelias sekundes Iris msto. Ji vl pasirengusi sugrti prie BBP ir pasakyti Lyv odius
pagal iuos principus.
A vietoj Lyv: Iris, nepakeniu toki moni kaip tu, toki lipni, nuolanki
bibliotekininki kaip tu! Gal liautumeisi vien syk?
Iris
(siklausydama Lyv jausmus, norus bei praymus): Oi, Lyv, atrodo, kad tu
nusivylusi, nusivylusi, nes...nes a... (Staiga Iris supranta, jog padar prast klaid. Uuot
pasakiusi: Tu nusivylusi, nes a tokia ir tokia, turi sakyti: Tu nusivylusi, nes nori kako
kito i mans. Pamgina i naujo) Gerai, Lyv, atrodo, kad esi nusivylusi, nes nori...
A taip sijauiau Lyv vaidmen, kad staiga suvokiau, ko Lyv bt norjusi:
tarpusavio supratimo! tai ko a noriu! Nori, kad mudvi viena kit suprastume. Jauiuosi
tokia nusivylusi, nes nepakeniu to lipnumo, trukdanio nuoirdiai mudviem bendrauti!
Po io protrkio sdjome abi iek tiek apstulbusios. Pirma prabilo Iris: -Jei biau
inojusi, ko Lyv norjo tik nuoirdaus bendravimo.. Tai netgi labai miela. Po io
pokalbio j atgavo dvasin ramyb. Nors ir niekada nebesusitiko su tikrj Lyv ir neturjo
galimybs sitikinti, ko Lyv norjo, Iris gijo gebjim suprasti - ramiai reaguoti jai skirtas
pastabas, kurias seniau ji priimdavo kaip paeminim.
Dvyliktas skyrius
Nuoirdus dkingumas
Kuo daugiau inosite apie dkingum, tuo maiau jus kamuos depresija, dirglumas ar
nusivylimas. Dkingumas kaip stebuklinga priemon paalins js savanaudikum, nor
turti ir valdyti ir pavers jus kilnia btybe. Dkingumo jausmo vedami, tampame didios
sielos monmis.
mas Kynas
PAGYRIMAI IR KOMPLIMENTAI
Tu gerai padirbjai.
Tu esi labai jautrus mogus.
Buvo labai malonu, kad pasisilei vakar parveti mane namo.
itokie pagyrimai yra dar viena nepriimtino bendravimo forma. Tikriausiai js
nustebsite, kai pasakysiu, jog liaupsinimai ir komplimentai yra nepriimtini. Taiau itaip
apibdindami mones, mes ireikiame savo nuomon ir vaidiname vertintojo vaidmen.
moni vertinimai - ir teigiami, ir neigiami - yra nepriimtinas bendravimo bdas.
Ne kart teko bendrauti su vadovais, kurie gina liaupsinim ar kompliment svarb,
motyvuodami, jog tai padeda". Tyrim duomenimis, sako jie, jei virininkas giria
darbuotojus, jie rimiau dirba. Tas pats ir mokyklose: jei mokytojai pagiria mokinius, jie
stropiau mokosi." Sutinku, jog giriami mons rimiau iri darb, taiau taip yra tik i
pradi. Darbingumas kaipmat sumaja, kai tik mogus pajunta, jog itaip juo
naudojamasi. Pagyrimai mogaus nebediugina, kai jis pastebi, jog kitas tokiu bdu siekia i
jo naudos.
Net jei ir i tikrj norime mog pagirti, ne visada galime bti tikri, jog jis mus
teisingai supras. Prisiminiau animacin film, kuriame vienas amerikietis kalbasi su draugu:
irk, kaip iuolaikin psichologij pritaikau savo arkliui! Jis dar engia su draugu kelis
ingsnius pirmyn, kad arklys galt juos igirsti, ir sako: A turiu pat greiiausi bei

itvermingiausi arkl visuose Vakaruose!" Arklys nulista ir pagalvoja: -Kaip tau tai
patinka! Jis paliko mane ir nusipirko kit arkl".
BBP moko pagyrimus sakyti tik vienu tikslu - norint iauktinti kit mog, bet ne siekti
i jo naudos; diaugtis bei pripainti jo nuopelnus dl vis gerovs. Pagyrimais turtume
ireikti tik dkingum u tai, k kitas gero bei malonaus padar dl ms.
DKINGUMO IREIKIMAS
BBP moko ireikti dkingum u:
1. kito poelgius dl ms gerovs;
2. tam tikrus ipildytus norus;
3. malonius jausmus, apmusius mus, kad ms norai buvo ipildyti.
Kartais dkingum ireikiame ypsena ar paprasiausiu ai. Taiau vien ito
nepakanka, jei norime sitikinti, ar ms dkingumas buvo suprastas teisingai. Imokime
ikalbingumo, kad odiais galtume isakyti visus tris anksiau pamintus variantus.
Tolesnis dialogas pads suprasti, kaip reikt ireikti dkingum.
Dalyv (Prijusi prie mans po usimim): Gerbiamas Marale, js nuostabus!
MBR: Tai ne toks dkingumas, kurio noriau.
Dalyv: Kaip jus suprasti?
MBR: Per savo gyvenim girdjau daugyb odi, kuriais mons mane
apibdindavo, taiau neprisimenu, kad kas nors bt pasaks, u k man dkoja.
Noriau tai igirsti i js.
Dalyve: Pavyzdiui, k?
MBR: Pirmiausia noriau suinoti, k a pasakiau ar padariau, kad js esate
tokia laiminga.
Dalyv: Na. js esate toks protingas.
MBR: Js vl vertinate mane. bet neatsakte mano klausim.
Dalyv kur laik galvojo, paskui isitrauk uraus, raytus usimim metu, ir parod
tam tikras eilutes: tai itie odiai, kuriuos js pasakte
MBR: Vadinasi, js dkojate u iuos odius?
Dalyv: Taip.
MBR. Gerai, dabar noriau suinoti, kaip jauiats dl i mano pasakyt odi.
Dalyv: Pilna vili ir palengvjimo
MBR: O dabar pasakykite, kokius js pageidavimus ipild mano odiai.
Dalyv: Turiu atuoniolikmet sn. su kuriuo beveik nebesineku. Beviltikai iekojau
bd, padsiani su juo rasti bendr kalb. Supratau, jog tai, k js pasakte. man labai
pravers.
Suprats, dl ko ji dkoja ir kokie jos lkesiai buvo ipildyti, a buvau dkingas u jos
nuoirdum, o ji buvo dkinga man. Naudodama BBP, ji i karto galjo pasakyti:
Gerbiamas Marale, kai js tai pasakte (rodydama uraus), pajutau palengvjim bei
vilt, nes js pasakte tai, ko man trko bendraujant su snumi".
PAREIKTO DKINGUMO VERTINIMAS
Daugelis i ms pareikt dkingum vertiname nenuoirdiai. Mes nerimaujame, ar
esame jo verti, ar to i ms buvo tiktasi. Priprat prie prasto gyvenimo ritmo - pirkti,
udirbti, usitarnauti, danai umirtame nuoirdiai padkoti ir vertinti pareikt
dkingum.
BBP moko reaguoti dkingum lygiai taip, kaip reaguojame kitas inias, - priimti j su
sijautimu bei supratimu. Mes igirstame, k padarme dl kito gerovs; suprantame
panekovo jausmus bei norus, kurie buvo ipildyti; esame nepaprastai patenkinti, kad

galjome pasitarnauti kito labui.

Mano draugas Nafezas Aseljus mane imok nuoirdaus dkingumo. Jis buvo vienas i
palestiniei grups nari, kuriuos mokiau BBP. Po usimim Nafezas prijo prie mans:
ios inios labai pravers ms aliai, kurioje siekia
ma taikos. - pasak jis. - Noriau ireikti padk taip, kaip mes, musulmonai,
dkojame. Savo nykt prispauds prie manojo ir irdamas man akis, pasak: Tavyje a
buiuoju Diev, leidiant tau duoti tai, k tu mums davei. Ir tada jis pabuiavo man
rank.
Nafezo padka leido man suvokti, jog dkingum galime vertinti visikai kitaip.
Daniausiai reaguojame dviem bdais: urieiame nos, t.y. ipuikstame, arba apsimetame
kukliais, lyg nieko ypatingo nebtume padar: O, tai niekis". Su didiausiu diaugsmu
primiau Nafezo dkingum, suprasdamas, jog Dievas kiekvienam suteik galios pagrainti
kito gyvenim. Jei inau, kad man suteikta Dievo galia, kuri turdamas galiu padti
kitiems, tada patartina vengti apsimestinio kuklumo.
Gold Meir, buvusi Izraelio ministr pirminink, vienam i savo ministr
papriekaitavo: Nebk toks paklusnus, juk nesi joks ventasis. Siekdamas vengti
apsimestinio kuklumo, vadovaujuosi raytojos Marianos Viljamson odiais:
Mes baiminams ne dl to, kad esame niekam tik.
Mes baiminams todl, jog po pripainimo pasijuntame galingi.
viesa, bet ne tamsa gsdina mus. Tu esi Dievo vaikas. Apsimesdamas mau,
nepasitarnausi pasauliui.
Mes gimme, kad vykdytume Dievo, kuris yra mumyse, vali. Jis yra ne tik kai
kuriuose i ms, jis yra kiekviename i ms.
Kai mes spinduliuojame ia viesa, patys to nesuvokdami, perduodame j kitiems.
Ms isivadavimas i baims automatikai ivaduoja i jos ir kitus.

DKINGUMO TROKIMAS

Daugelis i ms troktame, kad mus pripaint, vertint, atsidkot, nors ir nelabai

mokame nuoirdiai vertinti pareikt dkingum. Pamenu, kaip per dvyliktj mano
gimtadien draugas pasil paaisti aidim, padsiant sveiams tarpusavyje geriau
susipainti. Kiekvienas turjome parayti po klausim, mesti j dut, o paskui traukti ir
atsakyti gaut klausim.
Konsultuodamas paslaug agentr ir pramonini organizacij darbuotojus,
pastebjau, jog daugelis i j trokta dmesio bei padkos u savo darb. Nesvarbu, kad ir
kaip sunkiai tu dirbsi, - skundiasi jie, - n i vieno neigirsi gero odio. Bet padaryk nors
vien klaid, nei dmesio, nei atsiliepim tau netrks, bet tik koki! Nutariau vaikysts
aidim paaisti su suaugusiais. A paraiau klausim: Kokio dkingumo, dl kurio
okintume i diaugsmo, norite sulaukti?
Mano klausim itraukusi moteris perskait ir apsipyl aaromis. Ji buvo moter
asociacijos direktor, suteikdavusi pastog engiamoms moterims. Ji kiekvien mnes,
netausodama energijos, sudarindavo grafikus, kad patenkint kaip galdama daugiau
moni praym. Nors ir pasitaikydavo, kad atsirasdavo nepatenkint grafikais, moteris
neprisimin, jog kas nors bt jai padkojs u teisingai sudaromus grafikus. Perskaiiusi
mano klausim, ji pravirko nordama, kad jai kas nors padkot.
Iklauss moters ipaint, kitas vyras irgi panoro atsakyti klausim. Paskui
atsakinjo visi, kai kurie net ir pravirkdavo.
Kasdieniame eimos gyvenime irgi troktame dkingumo. Vien vakar subariau sn,
kad neatliko nam ruoos darb, o jis privert mane susimstyti: Tti, ar tu nepagalvoji,
kaip danai pastebi, kas yra blogai, ir beveik niekada, kas yra gerai? A suvokiau, jog,
nuolatos bambdamas dl tvarkos, nebepastebiu ger dalyk.
Vir imto moni, dalyvavusi iuose usimimuose, buvo labai patenkinti, iskyrus

vien. Man nedav ramybs io mogaus nepasitenkinimas. Todl t pat vakar a paraiau:
Net jei devyniasdeimt atuoni procentai yra gerai to, k tu darai, neumirk apie
likusius du.
Kad bt ne tik gerai, bet ir nuostabu.
tai kaip pasielg viena mokytoja, kuri painojau. Vienas i jos mokini,
nepasirengs egzaminui, atidav tik tui popieriaus lap su viruje urayta savo pavarde...
Vaikinas buvo pribloktas, kai jo testas buvo vertintas 14 procent.
U k gavau tuos 14 procent? nustebs pasiteiravo jis. U tvark, - atsak
mokytoja. Po savo snaus Breto pastabos visada stengiuosi pastebti, k aplinkiniai mons
daro dl mano gerovs ir mokausi jiems u tai padkoti.

Nebijokite padkoti
Perskaits vien Dono Panetto knygos Meils paslaptis skyri, buvau labai
sujaudintas jo odi. Autorius labai apgailestauja, kad nesugebjo parodyti dkingumo,
kur jaut savo tvui. Kaip skaudu per vis gyvenim neinaudoti galimybs pareikti
padk monms, kurie tau itin daug reik.
Staiga prisiminiau savo dd Julij Foks. Kai buvau maas berniukas, jis
neatsisakydavo padti slaugyti mano senels, kuri guljo visikai paralyiuota. Nuo jo veido
niekada nedingdavo meili ypsena. Nesvarbu, kad ir k nemalonaus turdavo atlikti, jis elgdavosi
su senele taip, tarsi ji daryt didiausi paslaug, kad leidia ja rpintis.
Pagalvojau, jog niekada nepadkojau savo ddei kuris pats danai sirgo ir buvo netoli
mirties. A norjau ne syk taip padaryti, bet pats save sulaikydavau: Esu sitikins, kad jis
ino, kiek daug man reikia, nebtinai turiu tai garsiai pasakyti, be to jis gali sutrikti dl
mano odi. Taiau tai buvo netiesa. Labai danai galvodavau, kad kiti ino, jog esu jiems
dkingas. Nors jie ir sutrikdavo, bet vis tiek nordavo savo ausimis igirsti padkos odius.
Pagaliau a idrsau tai padaryti. Nujau pas dd ir net nustebau., kaip lengva buvo
nuoirdiai padkoti. Jis vertino mano padk su didiuliu diaugsmu ir n kiek nesijaut
sutriks. Nuostabiausi jausm apimtas, t vakar grs namo, sukriau ddei eilrat ir
nusiuniau. Vliau man papasakojo, kad likus trims savaitms iki mirties, jis kiekvien
vakar praydavo, kad kas nors paskaityt mano eilrat.
SANTRAUKA

Sakydami komplimentus monms, mes juos vertiname. Tiesa, kartais siekiame

manipuliuoti j elgesiu. BBP moko ireikti padk mogui tik norint j pripainti. Me
turime dkoti u: (1) kito poelgius dl ms gerovs; (2) tam tikrus ipildytus norus; (3) malonius
jausmus, apmusius mus, kad ms norai buvo ipildyti.
Tik taip ireik dkingum galime nuoirdiai vertinti be pasiptimo ar apsimestinio
kuklumo.
Epilogas
Kart paklausiau savo dds Julijaus, kas j imok nuoirdiai bendrauti su
kitais. Mane supo geri mokytojai. Tavo senel buvo pati geriausia mokytoja. Tu

gyvenai su ja, kai ji jau sirgo, todl neturjai progos suprasti, kokia ji buvo. Ar
tavo mama pasakojo apie tuos laikus, kai senel leido trejiems metams savo
namuose priglausti siuvj su mona bei dviem vaikais, kai jis neteko pastogs
ir darbo?" Labai gerai prisimenu pasakojim. Kai mama pirm kart man apie
tai papasakojo, buvau giliai sukrstas, nes niekaip negaljau sivaizduoti, kaip
tokiame maame name, kuriame senel gyveno su devyniais vaikais, atsirado
vietos dar ir siuvjo eimai!
Dd Julijus man primin apie senels gerairdikum dar kelet
pasakojim, kuriuos buvau girdjs vaikystje. Paskui jis pasiteiravo:

Tau tikriausiai mama pasakojo apie Jz?

Apie k?

Apie Jz.

Ne, ji niekada man nepasakojo apie Jz.

Pasakojimas apie Jz buvo paskutin brangiausia dovana, kuri
gavau i dds prie pat jo mirt. Tai puikus pasakojimas apie mog,
atjus pas senel prayti imaldos. Nors senel buvo labai neturtinga,
kaimynai inojo, jog ji pamaitins bet kur, pasibeldus jos duris. Vyras
buvo su barzda, susivlusiais juodais plaukais; jo rbai buvo nuply,
ant kaklo turjo pasikabins i akeli nupint kryi. Senel j
pakviet virtuv ir, kol jis valg, paklaus jo vardo.

Mano vardas Jzus, atsak vyras.

O pavard? - pasiteiravo ji.

A esu Jzus Viepats. (Mano senel gerai nesuprato angl kalbos. Todl,
kai dd Isidorius atjo virtuv, ji pristat nepastamj, itardama panai pavard j
.Viepats.)
Vliau senel paklaus, kur jis gyvena.

A neturiu nam.

Kur tu apsistosi inakt? Lauke juk labai alta

A neinau.

Ar nenortum pasilikti pas mus? pasil ji.

Jis pasiliko septyneriems metams.
Kai reikdavo padti monms, senel darydavo tai i visos irdies. Ji nesusimst, kas.
Buvo is mogus. Jei ji bt apie tai pagalvojusi, greiiausiai bt pamaniusi, jog jis
pamis, ir bt graiai ivariusi. Senelei visada bodavo svarbiausia, k mons jauia ir ko
jiems reikia. Jei jie alkani, pamaitink juos. Jei neturi pastogs vir galv, suteik jiems vietel
numigti.
Mano senel labai mgdavo okti. Danai ji sakydavo mano mamai: Niekada
nevaikiok, kai gali okti.

Bendravimas be pykio modelis

Nuoirdiai isakykime savo jausmus ir norus, nekaltindami ir nekritikuodami kit.

1. Stebkime
konkreius vykius, kainuos matome, girdime, prisimename,
sivaizduojame ir kurie turi (ar neturi) mums takos: ,Kai {matau, girdiu)...
2. Iaikinkime, k jauiame, kai stebime: jauiuosi.."
3.
iakykime savo poreikius, norus, trokimus, lkesius bei mintas,
sukelianias ms jausmus: A noriu, jauiu....
Aikiai suformuluokime praym, o ne reikalaukime to, kas praturtint ms gyvenim.
Nuodykime konkreius veiksmus, kuri nortume, kad bt imtasi: noriau, kad tu...

Isiaikinkime panekovo jausmus ir norus, nesuprasdami j kaip kritikos ar kaitinim.

1.
Stebkime konkreius veiksmus, kuriuos matome, girdime,
prisimename, sivaizduojame ir kurie turi (ar neturi) takos panekovui: Kai tu (matai,
girdi)..
2.
Isiaikinkime panekovo jausmus apie tai, k jis mato: ar tu jautiesi..
3.
Isakykime panekovo poreikius, norus, trokimus, lkesius bei mintis,
sukelianias jo jausmus: nes tu (nori, reikia)...
Nuoirdiai vertinkime tai, kas padt ms gyvenime, bet nesupraskime to kaip
reikalavimo.
4.
Nurodykime konkreius veiksmus, kuri nort panekovas i ms: Ir
tu nortum, kad a...?"
Pratimai
Pratimai skirti tiems skaitytojams, kurie nori imokti praktikai panaudoti kerimas
BBP dalis (komponentus):
1 pratimas: Stebjimas ar vertinimas?
2 pratimas: jausm ireikimas odiais.
3 pratimas: Poreiki isakymas.
4 pratimas: Praym isakymas.
1 PRATIMAS
Stebjimas ar vertinimas?
Atlikite pratim, kad imoktumte atskirti Stebjim nuo vertinimo. Apibraukite
numerius t sakini, kuriais isakomas tik stebjimas.
1.
Vakar Donas dl neaikios prieasties supyko ant mans."
2. Vakar vakare Nensi, irdama televizori, kramt nagus."
3 Per susirinkim Semas nepasiteiravo mano nuomons."
4. Mano tvas yra geras mogus."
5. .Denis per daug dirba.
6. .Henris yra agresyvus
7- .Liza vis i savait buvo pirmose gretose.*
8. .Mano snus danai nesivalo dant*
9. .Lukas sak, kad man netinka geltona spalva.*
10.
Kai mes su teta kalbams, jis vis kuo nors nepatenkinta
Mano atskymai 1 pratim.
1. Jei aptraukte skaii, ms nuomons skiriasi. Mano manymu, dl neaikios
prieasties yra vertinimas. Be to pasakymas, jog Donas supyko, irgi yra vertinimas. Jis
galjo bti skaudintas, isigands, lidnas ir t.t. Stebjim be vertinimo pavyzdiai
galt bti: Donas pasak man, kad jis supyko arba: Donas trenk kumiu stal.

2. Jei apibraukte skaii, ms nuomons sutampa, jog stebjimas buvo ireiktas

be vertinimo.
3. Jei apibraukte skaii, ms nuomons sutampa, jog stebjimas buvo ireiktas
be vertinimo.
4. jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Manau, jog -geras mogus
yra vertinimas. Stebjimas be vertinimo bt: .Pastaruosius 25 metus deimtj
dal savo atlyginimo mano tvas atiduoda labdarai.
5. Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. .Per daug", mano manymu,
yra vertinimas. Stebjimas be vertinimo bt: .Daugiau nei 60 valand i savait
Denis praleido savo kabinete".
6. jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Mano manymu,
agresyvus" yra vertinimas. Stebjimas be vertinimo bt: .Henris sudav savo
seseriai, kai i perjung kit kanal".
7. Jei apibraukte skaii, ms nuomons sutampa, jog stebjimas buvo ireiktas
be vertinimo.
8. Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Manau, jog .danai' yra
vertinimas. Stebjimas be vertinimo bt. Mano snus i savait, prie eidamas
miegoti, nesival dant du kartus'.
9. Jei apibraukte skaii, ms nuomons sutampa, jog stebjimas buvo
ireiktas be vertinimo.
10. Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa! .Nepatenkinta", mano
manymu, yra vertinimas. Stebjimas be vertinimo bt: Tris kartus i savait
buvai kvieiama pas tet sveius, ir kiekvienkart mums susitikus, ji kalbdavo
apie mones, kuri elgesys jai nei patiko'.
2 PRATIMAS
Jausm ireikimas odiais
Jei norite sitikinti, ar teisingai suprantate, kaip reikia ireik jausmus odiais,
apibraukite numerius sakini, kuriais isakomi tik jausmai.
1. Jauiu, kad tu mans nemyli/
2 Man lidna, kad tu ieini/
3. A su nerims tu, kai tu itaip sakai/
4. Kai tu nepasitinki mans, jauiuosi atstumtas/
5. A diaugiuosi, kad gali ateiti/
6. Tu bjaurus/
7. Jauiu, kad trenksiu tau/
8. Jauiuosi nesuprastas/
9. Jauiuosi gerai dl to, k tu dl mans padarei/
10. A esu niekam tiks/
Mano atsakymai 2 pratim.
1. Jei apibraukte j skaii, ms nuomons nesutampa. Tu mans nemyli tai ne
jausmas. Taip kalbtojas pasako, k jis galvoja apie kito asmens jausmus, o ne isako tai,
k pats jauia. Jei po odi A jauiu sakome a, tu, jis, ji, jie, tai,
tartum, tada isakome ne savo jausmus, o k galvojame, k kitas jauia. Jausm
ireikimas bt: Man lidna arba: Jauiu dideli skausm.
2. Jei apibraukte skaii, ms nuomons sutampa, jog tai jausm ireikimas.
3. Jei apibraukte skaii, ms nuomons sutampa, jog tai jausm ireikimas.
4. Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Atstumtas yra ne jausmas. Taip
kalbtojas pasako, k galvoja apie kito elges su juo. Jausm ireikimas bt: Kai tu
nepasitinki mans prie dur, jauiuosi vienias.
5. Jei apibraukte skaii, ms nuomons sutampa, jog tai jausm ireikimas.
6. Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Bjaurus yra ne jausmas.
Kalbtojas neireikia savo jausm, o pasako, k galvoja apie kit. Jausm ireikimas

bt: Jauiuosi bjauriai.

7. Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Trenksiu tau - ne jausmas. Kalbtojas
parodo, k ketina padaryti kitam, o ne ireikia savo jausmus. Jausm ireikimas bt: A
siuts ant tavs.
8. Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Nesuprastas ne jausmas. Taip
kalbtojas parodo.

k mano apie kito elges su Juo. Jausm ireikimas bt: Jausiuosi nusivyls arba:
Jauiuosi prislgtas.
9. Jei apibraukte skaii, ms nuomons sutampa, jog tai jausm ireikimas.
Taiau odis gerai - ne visai aikus jausm ireikimas. Geriau sakykime - dkingas,
pamalonintas ir t.t.
10. Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Niekam tiks - ne
jausmas. Taip kalbtojas pasako, k galvoja apie save, o ne k jauia. Jausm ireikimas
bt: jauiuosi nelaimingas arba: A nusivyls savo sugebjimais.

3 PRATIMAS Poreiki isakymas

Apibraukite numerius t sakini, kuriais kalbtojas isako savo poreikius,
prisiimdamas atsakomyb u savo jausmus:
1. .Tu mane supykdai, kai palieki dokumentus konferencij salje."
2. A pykstu, kai itaip kalbi, nes noriu pagarbos, o tavo odiai eidia mane.
3.
Labai nusivyliau, kad tu pavlavai
4. .Man labai lidna, kad negri vakarieniauti, nes tikjausi, kad vakar
praleisime kartu.
5. .Jauiuosi nusivylusi, kad tu nepadarei to, k adjai.
6. .A pals, nes tikjausi, kad iki io laiko jau bsiu daug k pasieks."
7. .Kartais mane skaudina moni odiai."
S. .A laiminga, kad gavai apdovanojim."
9.
A isigstu, kai tu pakeli bals."
10. .Dkoju, kad pasisilei parveti mane namo, nes turjau grti anksiau u
vaikus."
Mano atsakymai j 3 pratim.
1. Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Kalbtojas parodo, jog kitas
yra atsakingas u jo jausmus. Jis nepasako ko jam reikia. Kalbtojas galt sakyti: A
supykstu, kai tu palieki dokumentus konferencij salje, nes noriu, kad jie bt laikomi
saugioje vietoje.
2. Jei apibraukte skaii, ms nuomons sutampa, jog kalbtojas prisiima
atsakomyb u savo jausmus.
3. Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Nordamas ireikti savo
jausmus ir poreikius, kalbtojas galt pasakyti: Labai nusivyliau, kad tu pavlavai, nes
tikjausi, kad gausime vietas pirmojoje eilje.
4. Jei apibraukte skaii, ms nuomons sutampa, jog kalbtojas prisiima
atsakomyb u savo jausmus.
5. Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Nordamas ireikti savo

jausmus ir poreikius, kalbtojas galt pasakyti: Kai priadjai padaryti, bet neitesjai
savo paado, jauiuosi nusivylusi, nes noriau pasikliauti tavo odiais.
6. Jei apibraukte skaii, ms nuomons sutampa, jog kalbtojas prisiima
atsakomyb u savo jausmus.
7.
Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Nordama ireikti savo
jausmus ir poreikius, kalbtoja galt pasakyti: Kartais, kai mons pasako k nors,
jauiuosi skaudinta, nes noriu bti gerbiama, o ne kritikuojama".
8.
Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Nordama ireikti savo
jausmus ir poreikius, kalbtoja galt pasakyti: Kai gavai apdovanojim, buvau labai
laiminga, nes norjau, kad tavo trisas bt vertintas".
9.
Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Nordama ireikti savo
jausmus bei poreikius, kalbtoja galt pasakyti: Kai tu pakeli bals, a labai isigstu, nes
man atrodo, kad kam nors tai geruoju nesibaigs, o a noriu bti tikra, kad mums ia visiems
bus saugu.
10. Jei apibraukte skaii, ms nuomons sutampa, jog kalbtojas prisiima
atsakomyb ui savo jausmus.
4 PRATIMAS Praym isakymas
Nordami imokti skirti aikius praymus nuo abstraki, apibraukite numerius t
sakini, kuriais kalbtojas aikiai prao kito asmens, kad is k nors padaryt.
1. .Noriu, kad tu suprastum mane.
2. Noriau, kad pamintum nors vien dalyk, kodl esi man dkingas u tai, k dl tavs padariau
3. Noriau, kad labiau pasitiktum savimi.'
4. Noriu, kad liautumeisi grs.'
5. Noriau, kad leistum man bti savimi.*
6. Noriau, kad atvirai pakalbtum su manimi apie vakarykt susirinkim.'
7. Noriau, kad vaiuotum nevirydamas leistino greiio.'
8. Noriau labiau tave painti."
9. Noriau, kad gerbtum mano privatum.'
10. Noriau, kad daniau paruotum vakarien."
Mano atsakymai 4 pratim.
1. Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. odiu suprastum ireikiamas aikus
praymas. Kalbtojas galt pasakyti: Noriau, kad pasakytum, k igirdai mane nekant".
2. Jei apibraukte skaii, ms nuomons sutampa, jog kalbtojas aikiai isako savo praym.
3. jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Labiau pasitiktum savimi tai ne
konkretus veiksmas, kur praoma atlikti. Kalbtojas galt pasakyti: Noriau, kad usiraytum
specialius kursus, kuriuose gytum didesnio pasitikjimo savimi.
4. Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Liautumeisi grs" taip kalbtoja
pasako, ne ko ji nori, bet ko nenori. Ji galt pasakyti: Noriau, kad papasakotum man, kokias
problemas tau padeda isprsti alkoholis, ir gal atrastume kitoki bd, kaip kovoti su jomis.
5. Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Leisti bti savimi nra aikus praymas.
Kalbtojas galt pasakyti: Noriau, kad priadtum, jog ms santykiai nepasikeis, net jei a
kartais ir elgiuosi taip, kaip tau nepatinka".
6. Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Atvirai pakalbtum su manimi - nra
aikus praymas. Kalbtojas galt pasakyti: Noriau, kad pasakytum, kaip jautiesi dl to, k padariau,
ir k nortum, kad daryiau kitaip".
7. Jei apibraukte skaii, ms nuomons sutampa, jog kalbtojas aikiai isako savo praym.
8. Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Kalbtojas aikiai neisako savo praymo.
Jis galt pasakyti: Noriau, kad pasakytum, ar sutinki kart per savait su manimi papietauti'.
9. Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Gerbtum mano privatum" - nra aikus
praymas. Kalbtojas galt pasakyti: Noriau, kad, prie eidamas mano kabinet,
pasibelstum".
10. Jei apibraukte skaii, ms nuomons nesutampa. Daniau nra aikus praymas.

Kalbtojas galt pasakyti: Noriau, kad kiekvien pirmadien paruotum vakarien.