LIETUVOS DARBO BIROS STRUKTROS ANALIZ

Modulis: Vieojo sektoriaus organizacij vadyba

Rato darbo tikslas - atlikti Lietuvos darbo biros prie Socialins

apsaugos ir darbo ministerijos struktros analiz.
Rato darbo udaviniai:

isiaikinti kurio lygmens yra Lietuvos darbo bira, kokiai valstybiniai

struktrai priklauso, aprayti pavaldum;

ianalizuoti Lietuvos darbo biros struktr;

aprayti Lietuvos darbo biros ryius tarp padalini ir su kitomis

organizacijomis;

nurodyti Lietuvos darbo biros veikl reglamentuojanius pagrindinius

dokumentus ir atlikti j analiz;

iskirti pagrindinius Lietuvos darbo biros tikslus ir funkcijas;

aprayti Lietuvos darbo biros kultr bei nurodyti pagrindines vertybes.

Remiantis Lietuvos darbo biros prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos nuostatais [3]

Remiantis Gineviius, R., Sdius, V. (2008). Organizacij teorija. Vilnius: Technika

Lietuvos darbo biros ryiai tarp padalini ir

kit organizacij
Socialins apsaugos ir darbo ministerija kontroliuoja
Lietuvos darbo biros veikl, Lietuvos darbo bira
koordinuoja bei kontroliuoja teritorini darbo bir veikl,
o teritorins darbo biros administruoja skyrius, vadinasi
tarp organizacij vyrauja horizontali valdymo struktra.
Horizontalioji valdymo struktra kuriama tarp dviej ar
daugiau ryiais susijusi organizacij ar organizacini
padalini, esani tame paiame realizavimo kanal
lygyje.
[2]

Lietuvos darbo biros veikl reglamentuojani

pagrindini dokument analiz
Lietuvos darbo biros pagrindiniai dokumentai:
Lietuvos Respublikos Konstitucija;
Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys;
ES teiss aktai;
Lietuvos Respublikos uimtumo rmimo statymas;
Lietuvos darbo biros nuostatai;
kiti LR Seimo priimti statymai ir teiss aktai.
Lietuvos darbo biros institucin sistem sudaro Trial
komisija, Socialins apsaugos ir darbo ministerija,
Vyriausyb [3].

Pagrindiniai Lietuvos darbo biros tikslai ir

funkcijos
Pagrindinis tikslas yra derinti darbo pasil ir paklaus siekiant
ilaikyti darbo rinkos pusiausvyr.
Pagrindins funkcijos:
vykdyti darbo rinkos stebsen, vertina padt darbo rinkoje ir
prognozuoja jos pokyius;
rengti ir gyvendinti nedarbo prevencijos ir darbuotoj atleidimo i
darbo priemones, siekiant mainti struktrin nedarb
siekti didinti darbo iekani darbingo amiaus asmen uimtumo
galimybes;
utikrinti ir modernizuoti teritorini darbo bir veikl, skatinant
uimtum ir investicijas mogikj kapital.
[3]

Lietuvos darbo biros kultra ir vertybs

Organizacin kultra tai Lietuvos darbo biros

kaip staigos vertybs ir tradicijos [1].
Lietuvos darbo birai priskiriame tokias vertybes:
Atvirumas
Novatorikumas
Nealikumas
Bendradarbiavimas

Ivados

Isiaikinome, kad Lietuvos darbo bira yra centrin organizacija, priklausanti ir atskaitinga
Socialins apsaugos ir darbo ministerijai.

Ianalizavus darbo biros struktr, paaikjo, kad tai tinklin organizacija, kuri, siekiant
veiklos suderinamumo, koordinuoja viena organizacija.

Lietuvos darbo biroje vyrauja horizontali valdymo struktra, nes ji koordinuoja bei
kontroliuoja teritorini darbo bir veikl, o teritorins darbo biros administruoja skyrius.

Suinojome, kad Lietuvos darbo bira savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, tarptautinmis sutartimis, ES teiss aktais, nuostatomis ir kitais statymais.
Atlikus dokument analiz, pastebjome ir aprame institucin sistem tarp Lietuvos darbo
biros ir Trials komisijos. Institucin sveika pasireikia per funkcijas, udavinius, darbo
organizavim.

Rato darbe iskyrme pagrindin Lietuvos darbo biros tiksl derinti darbo pasil ir
paklaus, siekiant ilaikyti darbo rinkos pusiausvyr. Taip pat darbo bira pltoja viesias
paslaugas, derina gyvendinimo uimtumo priemones, utikrina ir modernizuoja teritorini
darbo bir veikl.

Iskyrme pagrindines vertybes, kurios, ms nuomone, bdingos nagrinjamai organizacijai:

novatorikumas, nealikumas, atvirumas, bendradarbiavimas.

Literatra
1. Dromantait, A. ir kt. (2012). Organizacins elgsenos pagrindai. MRU:
Vilnius interaktyvus] [irta 2013 m. gegus 8 d.]. Prieiga per
internet:<http://ebooks.mruni.eu/pdfreader/organizacins-elgsenospagrindai>.
2. Gineviius, R., ir Sdius, V. (2008). Organizacij teorija. Vilnius: Technika
3. Lietuvos darbo biros prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos
nuostatai [interaktyvus] [irta 2013 m. balandio 10 d.]. Prieiga per
internet:
<http://www.ldb.lt/Informacija/Veikla/Documents/Nuostatai/Lietuvos
%20darbo%20bir%C5%BEos%20nuostatai.pdf >.
4. Trials komisijos prie Lietuvos darbo biros nuostatai [interaktyvus] [irta
2013 m. gegus 21 d.]. Prieiga per internet: <http://tar.tic.lt/Default.aspx?
id=2&item=results&aktoid=85ED70D9-7A75-45FE-8FD4-F102F0BC2B69>.

Valstybs tarnautoj rengimas

Modulis: mogikj itekli vadyba

Darb atliko:
Gintaut Mosteikait
Viktorija Plungyt
Rima Jarulyt
Vaida Lukait

Darbo tikslas - Pristatyti valstybs tarnautoj rengime ir kvalifikacijos

tobulinime dalyvaujanias institucijas
Udaviniai:
1. Pristatyti valstybs tarnautoj rengime dalyvaujani institucij sistem.
2. Supaindinti su kvalifikacijos tobulinime dalyvaujani institucij
sistema.
3. Aptarti kaip vyksta valstybs tarnautoj mokym planavimas.

VIEOJO ADMINISTRAVIMO SPECIALIST RENGIME

DALYVAUJANI INSTITUCIJ SISTEMA

1pav. Valstybs tarnautojus rengiantys universitetai

Bendrieji reikalavimai keliami valstybs

tarnautojams

turti Lietuvos Respublikos pilietyb;

mokti valstybin lietuvi kalb;

bti ne jaunesnis kaip 18 met ir ne vyresnis kaip 65 met;

turti to lygio valstybs tarnautojo pareigoms eiti btin

isilavinim;
turti valstybs tarnautojui privalom jo veikloje bendrj
gebjim visum. [4]

VIEOJO ADMINISTRAVIMO SPECIALIST KVALIFIKACIJOS

TOBULINIMAS

Valstybs tarnautojai turi ne tik gyti tam tikr profesin laipsn, bet ir
tobulinti savo inias vairiuose kursuose, tam kad tinkamai atlikt
savo funkcijas.

Kvalifikacijos tobulinimas tstins studijos, speciali profesini

ini pltimas, valstybs valdymo ir administravimo gdi bei
gebjim tobulinimas paties valstybs tarnautojo arba valstybs ar
savivaldybs institucijos ar staigos iniciatyva per vis tarnybos
einant pareigas arba siekiant auktesni valstybs tarnautojo
pareig laik. [2]

MOKYMO IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMA

Mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistema -visuma

tam tikr institucijoje vykdom mokymo proceso etap
(element), kurie tarpusavyje sveikauja ir veikia vienas
kit siekiant bendro tikslo, t.y. utikrinti efektyv
valstybs tarnautoj mokym ir j kvalifikacijos
tobulinim. [1]

VALSTYBS TARNAUTOJ MOKYM PLANAVIMAS [3]

Ivados
1. Isiaikinome, jog norint tapti valstybs tarnautoju btina gyti ne tik tam tikr profesin
laipsn, kur suteikia Lietuvos universitetai, bet ir nuolat tobulti: dalyvauti vairiuose
mokymuose, kursuose, bei konferencijose. Taip pat kandidatams valstybs tarnautojo post
keliami tam tikri reikalavimai, kuri nra privaiame sektoriuje: galioja amiaus cenzas,
pilietyb ir kt.
2.

Suinojome, kad darbuotoj kvalifikacijos tobulinimas vykt tikslingai ir nuosekliai jo

planavime dalyvauja tokios valstybins institucijos: vidaus reikal ministras, VTD prie VRM,
asmenys teikiantys mokymo paslaugas valstybs tarnautojams, valstybs ir savivaldybi
institucijos ir staigos.

3.

Isiaikinome, kad planuojant mokymus sudaromas metinis mokym planas vertinant tokius
kriterijus kaip poreik mokymams, skiriamas las etc.

Literatra
1.

Dl metinio valstybs tarnautoj mokymo plano sudarymo. interaktyvus]. [irta

2013m.gegus13d.]. Prieiga per internet:< http://www.vtd.lt/index.php?1083767124>.

2.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studij statymas // Valstybs inios. 2009, Nr.

54-2140

3.

Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas // Valstybs inios. 1999, Nr.

66-2130

4.

Valstybs tarnautoj mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos efektyvumas.

[interaktyvus].
[irta
2013m.gegus13d.].
Prieiga
per
internet:<http://www.google.lt/url?
sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=5&ved=0CEgQFjAE&url=http%3A%2F
%2Fwww.mruni.eu%2Fen%2Fmokslo_darbai%2Fvpa%2Farchyvas%2Fdwn.php
%3Fid%3D241026&ei=eBifUfuxBaHw4QS084HYCw&usg=AFQjCNETCfcOE7lhGJjhmWbAHoDxm0n2Q&sig2=WQd6kcm4q7wsl3dAAFQjNg&bvm=b
v.47008514,d.bGE >.