ISBN 978-609-425-146-7

Baltika, tautin, regionin savimon balt literatrose irkultrose

Kolektyvins savimons konstruktai, vaizdiniai, stereotipai

literatroje ir kultroje funkcionuoja paiais skirtingiausiais
pavidalais, pasireikia visokiausiais bdais. J supratimas,
analiz, vertinimas taip pat vairs. Tai liudija io, bendro
Lietuvos ir Latvijos mokslinink, leidinio straipsniai.
Straipsniuose keliami klausimai apie baltik, tautin,
regionin (latgalik, kurininkik) ir kitoki (tranzitin,
adaptacin, izoliacin) savimon lietuvi ir latvi literatros kriniuose, kultrinje, socialinje, politinje aplinkoje, sociokultrinje atmintyje. Diskutuojami kolektyvins
savimons integralumo ir fragmentikumo, substancionalumo ir funkcionalumo klausimai.

Baltika, tautin,
regionin savimon
balt literatrose
irkultrose
Lietuvi
li t er atros
ir tautosakos
inst i tuta s

Baltika, tautin, regionin savimon

balt literatrose ir kultrose
Straipsni rinkinys

Baltisk, tautisk, reionl paapzia

baltu literatrs un kultrs
Rakstu krjums

Baltic, National, Regional Identity

in Baltic Literatures and Cultures
A Collection of Articles

Vilnius, 2015

UDK 821.09(474.5)(06)
Ba288

Rinkinio parengim ir leidim pagal

Nacionalin lituanistikos pltros 20092015 met program
parm Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr.LIT-8-12).
Sudar ir pareng:
doc. dr.Vigmantas Butkus
dokt.Viktorija Jonkut
Redakcin kolegija:
dr.Eva Eglaja-Kristson (Latvijos universiteto Literatros, tautosakos ir meno institutas)
doc. dr.Silvestras Gaiinas (Lietuvi literatros ir tautosakos institutas)
asoc. prof. dr. Zanda Gtman (Liepojos universitetas)
prof. dr.Dalia Kiselinait (Klaipdos universitetas)
doc.dr.Ingrida Kupan (Daugpilio universitetas)
dr.Laura Lauruait (Lietuvi literatros ir tautosakos institutas)
prof. dr.Skirmantas Valentas (iauli universitetas)
Recenzentai:
prof. dr.Alvydas Butkus (Vytauto Didiojo universitetas)
prof. habil. dr.Benediktas Kalnaas (Latvijos universiteto Literatros, tautosakos ir meno
institutas)

Redaktors:
Erika Malainskait (lietuvi k.)
Regina Kvayt (latvi k.)
Ieva Krivickait (angl k.)

Dailininkas
Rokas Gelaius

Vigmantas Butkus, Viktorija Jonkut, sudarymas, 2015

Autoriai, 2015
Lietuvi literatros ir tautosakos institutas, 2015
ISBN 978-609-425-146-7

Turinys| Saturs| Contents

9

Pratarm | Priekvrds | Preface

Baltikumo ir tautikumo trajektorijos lietuvi ir latvi literatrose

Baltiskuma un tautiskuma trajektorijas lietuvieu un latvieu literatrs
The Trajectories of Balticness and Nationality in Lithuanian and Latvian Literatures
25 Skirmantas Valentas . Baltikojo archipelago sienos: cis ir trans. Pteris

Brveris (iaur) Vladas Brazinas (Mos baseinas) Sigitas Geda (piets)|

The Boundaries of the Baltic Archipelago: cis and trans. Pters Brveris (the North)
Vladas Brazinas (the River Ma Basin) Sigitas Geda (the South)

36 Zanda Gtmane. Etnisks un nacionls identittes interpretcija

20.gadsimta 80.gadu latvieu proz kontekstul skatjum|

Interpretation of Ethnic and National Identity in Latvian Prose during

the80s of the 20thCentury: A Contextual View
45 Sandra Mekova. Semiosis of National Identity in Mra Zltes Plays|

Nacionls identittes semioze Mras Zltes lugs

58

Laura Lauruait. K signalizuoja dabartins (e)migracijos literatra?

Baltikos imagerijos slinktys| What Do Contemporary (E)migration Accounts

Suggest? Transformation of the Baltic Imagery

Baltikoji giminyst literatroje ir anapus jos

Baltisk radniecba literatr un rpus ts
The Baltic Kinship in Literature and beyond it
79 Silvestras Gaiinas. Balt tapatybs ir vienybs idja

XIXa. pabaigosXXa. pirmos puss lietuvi ir latvi literatros,

kultros ir geopolitikos kontekste| The Idea of Baltic Identity and
Community in the Context of Literature, Culture and Geopolitics
at the End of the 19th Century in the First Half of the 20th Century

89 Eva Eglja-Kristsone. Sisterland Lithuania and Brothernation Lithuanians.

Gendering the Neighbourhood in Latvian Periodicals over Time|

Msas zeme Lietuva un bru tauta lietuviei. Kaimiu dzimtiskoana latvieu periodik
laika gait
102 Dangiras Maiulis. Kaip ilikti lietuviu latvi emje|

How to Preserve the Lithuanian Identity in Latvia

113 Auks Noreikait. Vilniaus ir Kauno latvi savimons bruoai XXa.

pabaigojeXXIa. pradioje| The Features of Self-Consciousness among

the Latvians in Vilnius and Kaunas at the End of the 20th Century
in the Beginning of the 21st Century

Regionin savimon ir atmintis Latgaloje

Reionl paapzia un atmia Latgal
Regional Self-Consciousness and Memory in Latgale
129

Ingrda Kupne. Latgalieu apzias izpausmes latvieu literatr un

kultr (Ja Kldzja romns un Ja Streia splfilma Cilvka brns)|

Manifestations of Latgalian Consciousness in Latvian Literature and Culture (Jnis

Kldzjs Novel and Jnis Streis Feature Film Human Child)
141 Olga Senkne. Ltaunku tls Antona Rupaia romn Tauta gryb dzeivt|

The Image of Lithuanians in Antons Rupainis Novel The People Want to Live
154 Valda aka. Katerinys ce: kultrvsturiskie aspekti konceptualizcijas

proces| Katerinys ce (Catherines Road): Historical and Cultural

Aspects in the Process of Conceptualisation

Kuri nerija ir kurininkai: literatrin recepcija ir kalbiniai pokyiai

Kuru kpas un kursenieki: literr recepcija un valodas izmaias
The Curonian Spit and the Kursenieki: Literary Reception and Linguistic Changes
173 Aurelija Mykolaityt. Kuri nerija lietuvi egzilio literatroje|

The Curonian Spit in Lithuanian Exile Literature

186 Vigmantas Butkus. Kuri nerija latvi literatroje|

The Curonian Spit in Latvian Literature

207 Arina Ivanickaja, Dalia Kiselinait. Kuri nerijos kurinink

tarms nykimo poymiai: daiktavardi linksniavimo pokyiai raytiniuose

paminkluose| Signs of Extinction of the Kursenieku Dialect on the Curonian Spit:

Changes in the Declension of Nouns in Written Monuments

Relios ir simbolins balt vietos ir poetin j raika

Relas un simboliskas baltu vietas un to potisk izteiksme
Real and Symbolic Sites of the Balts and Their Poetic Expression
229 Viktorija Jonkut. Baltijos kelio poetika| The Poetics of the Baltic Way
245 Aura ikien. Kur dainos vieta?| Where is the Place of the Song?

259
263

Apie autorius | Par autoriem | About the Authors

Asmenvardi rodykl | Personvrdu rdtjs | Index of Names

P ra t ar m

Pratarm
Priekvrds
Preface

Pratarm
po kairei latviai
po tiesiai leiiai
ar atvirkiai ten
sugul kalbas
(Vladas Brazinas)

i knyga iaugo i lietuvi ir latvi mokslinink praneim, pokalbi ir diskusij konferencijoje Dvi tautos ir atuoni regionai: baltikoji, tautin ir regionin savimon literatroje, vykusioje Lietuvi literatros ir tautosakos institute
2012m. kovo 30d. Joje analizuota baltikos, tautins, etnins, regionins, lokalios savimons problemika lietuvi ir latvi literatrose, kultrose, diskutuota apie tokios savimons integralum ir fragmentikum, substancionalum ir
funkcionalum, apie jos bendrus bruous ir variantus, apie raikos vairov.
Konferencijoje ptartos temos ir problemos publikuojamuose straipsniuose
yra ipltotos, paremtos vairesniais argumentais, iliustruotos gausesniais pavyzdiais, apibendrintos sistemingesnmis ivadomis. Pagrindinius teminius prob
leminius tyrim koncentrus stengtasi atspindti penki dali knygos struktra.

I.
pri emunai zvaigzne run
zil sentvu valod
(Knuts Skujenieks)

Pirmajame skyriuje autori dmesys nukreiptas iimtinai literatr. Krini palet tiek chronologiniu, tiek anriniu poiriu yra labai plati: nuo XXa.
pradios iki iandienos, analizuojant ir poezijos, ir prozos, ir dramos tekstus.
Skirmanto Valento straipsnyje Vlado Brazino, Sigito Gedos, Pterio Brverio
poezijos taiga ir intriguojaniais metodologiniais sprendimais mginama apibrti (lingvo)poetinius baltikojo pasaulio kontrus. Pastaruosius literatros
imagologijos silomomis priemonmis revizuoja Laura Lauruait, raanti apie
baltik formant icentravim XXIa. lietuvi ir latvi (e)migrant romanis-

B a lt i k a , tau t i n , r e g i o n i n s av i m o n B a lt l i t e r at r o s e i r k u lt r o s e

tikoje, apie literatrikai deklaruojamus vairius naujus abiej ali (e)migrant

identitetus. Latvi mokslininks Zanda Gtman ir Sandra Mekova koncentruojasi prasmin tautins savasties turin, raik ir jos formas latvi prozoje
(Ilzs Indrans, Zigmundo Skujinio, Alberto Belo ir kit prozinink kryboje)
ir Maros Zalyts dramaturgijoje.

II.
Ai msa, Lietuva!
Ai msa, Lietuva!
(Pteris Zirntis)

Antrojo skyriaus autorius vienija vairiai suprantamas ir ireikiamas ar net neireikiamas, taiau potekstje aktyviai funkcionuojantis baltikosios giminysts
konceptas. Silvestro Gaiino straipsnyje jis analizuojamas kone kaip antropologin duotyb, iskleidiant j plaiame XIXa. pabaigosXXa. pirmos puss literatros, kultros ir geopolitikos kontekste. Autorius nekvestionuoja io koncepto
prielaid. Kiek kitoki pozicij laikomasi Evos Eglajos-Kristsons tyrime, kuriame Latvijos spaudoje ir kitur vairiu metu vartoti posakiai ses Lietuva, broliai
lietuviai traktuojami kaip terminologiniai leksinio giminysts lauko konstruktai.
Tiesa, nra neigiamos ir j referencins funkcijos, bet jos ir neabsoliutinamos.
Dangiro Maiulio straipsnyje raoma apie lietuvius Latvijoje XIX a. pabaigojeXXa. pradioje, o Aukss Noreikaits apie latvius Lietuvoje XXa.
pabaigojeXXIa. pradioje. Autoriai, nors ir remiasi skirting moksl, istorijos
ir etnologijos, pozicijomis, apie latvi ir lietuvi abipus migracin giminyst
kalba irykindami ias tendencijas: (savi)izoliacijos, adaptacijos ir integracijos
procesus gyvenant broli emje.

III.
Muns latgaliskais latviskums,
Npalts i komuots,
Nikuo nasoka daudzi,
Muote ieleiguo! nsapyu
Dainu tvam boltaj buord [..]
(Anna Rancne)

10

IV.
Mums Mre lgava, mums Mre ma mte [..]
(Atis eni)

Ketvirtojo skyriaus straipsniuose aktualizuojama Kuri nerijos, Kuri mari

tematika literatroje, senj kurinink santykis su Latvija, j tarms kaita ir nykimas. Kalbininks Arina Ivanickaja ir Dalia Kiselinait, atidiai tyrindamos
Vokietijoje gyvenanios kurininks Hertos Paul-Deckait rankratinius tekstus,
fiksuoja, j pai odiais tariant, objektyvius bei subjektyvius pokyius pas
kutins kurinink kartos kalboje, vertina kit kalb tak tiems pokyiams.
Literatrologai Aurelija Mykolaityt ir Vigmantas Butkus analizuoja Kuri nerijos recepcij literatroje: pirmoji lietuvi ieivijos kryboje (Henriko Nagio,
Kazio Bradno, Leono vedo, Pulgio Andriuio ir kit), antrasis latvi autori
kriniuose (Aio Keninio, Margerio Zarinio, Alberto Belo ir kit). Aikja, kad
literatrinis Kuri nerijos, mari tekstinimas yra platus ir vairus.

11

P ra t ar m

Latgaliko latvikumo specifikos literatrinms, kultrinms ir istorinms apraikoms analizuoti skirti trij autori i Latgalos mokslo ir studij institucij
straipsniai. Komparatyviniu bdu palyginusi Janio Klydzjo roman mogaus
vaikas (1956) ir jo ekranizacij (re. Janis Streias, 1991), Ingrida Kupan daro
ivad, kad romanas ir filmas adresatui tarytum susilieja vientis menin tekst,
ireikiant sykiu ir lokali latgalik, ir bendralatvik savimon, o pagrindinio
personao mao berniuko paveikslas virsta simboliniu Latgalos kultros enklu. Olga Senkan, analizuodama latgalikai parayt Antono Rupainio roman Tauta nori gyventi (1963), labiausiai susitelkia imagologin aspekt: koks
tekste irykja lietuvio paveikslas ir kaip jis atspindi istorines latgaliksias realijas. iuolaikiniame istorijos, kultros, meno kontekste Valda aka aptaria
vadinamj Jekaterinos keli (Katerinys ce, katarinka, a)
XVIIIa. Latgaloje egzistavusio kelio atkarp, kuri vliau buvo jungta XIXa.
nutiest trakt Sankt PeterburgasVaruva. Rusijos cariens JekaterinosII vardu
pavadintas, legendomis apipintas kelias ikyla kaip svarbi kultrins atminties
vieta, kuri tebegeneruoja mitologizuot cariens paveiksl, yra inaudojama kaip
turizmo reklamos elementas, saistantis Latgal su Auktaitija, Rzekn ir Daugpil su Utena.

B a lt i k a , tau t i n , r e g i o n i n s av i m o n B a lt l i t e r at r o s e i r k u lt r o s e

V.
jga, siela ar
kas ten i gylio kyla
(Vladas Brazinas)

Apie i gylio kylanias sielos jgas Baltijos keli ir liaudies dain svarstoma
paskutiniajame knygos skyriuje. Viktorijos Jonkuts analiz parodo, kaip Baltijos kelias buvo ne tik politin, bet ir poetin akcija. Svarbiausias poetikumo
bruoas, anot autors, buvs lidesio suponuojamas ritualikumas, kuris kr
ritmingum ir teatralikum. Auros ikiens straipsnyje sprendiamas aktualus dainuojamosios tautosakos klausimas, ar daina XXIa. Lietuvoje tebekyla i
konkreios lokalios vietos ir jos bendruomens, ar galbt jau pati konstruoja
viet ir telkia naujas bendruomenes.

***
isprogdinia latvi sien
(Vladas Brazinas)

Lietuvi literatros ir tautosakos institute (LLTI) dirbanti nedidel literatrolog baltist grup vykdo ilgalaik mokslin program Lyginamieji balt literatr tyrimai: tipologiniai aspektai (20132017). i knyga jau antrasis pagal
programos veikl plan ileistas leidinys (pirmasis yra Lauros Lauruaits monografija Tarp nostalgijos ir mimikrijos. Lietuvi ir latvi pokario ieivijos romanai,
2015). Tikimasi, kad bendras LLTI baltist ir koleg i vairi Lietuvos bei Lat
vijos mokslo ir studij institucij leidinys paskatins intensyvesn lietuvi ir lat
vi literatros, kultros tyrj bendradarbiavim, pads formuoti ir formuluoti
naujas bendras galim literatrins, bendrafilologins, kultrologins baltistikos
tyrim kryptis.
Vi g mantas Bu tku s

12

Priekvrds
po kairei latviai
po tiesiai leiiai
ar atvirkiai ten
sugul kalbas
(Vladas Brazinas)

grmata izauga no lietuvieu un latvieu zintnieku refertiem, sarunm

un diskusijm konferenc Divas tautas un astoi reioni: baltisk, tautisk
un reionl paapzia literatr, kas notika Lietuvieu literatras un folkloras institt 2012.g. 30.mart. Taj tika analizta baltisks, tautisks, etnisks,
reionls un lokls paapzias problemtika lietuvieu un latvieu literatrs,
kultrs, diskutts par das paapzias integralitti un fragmentiskumu, sub
stancionalitti un funkcionalitti, par ts kopgajm iezmm un variantiem, par
ts izpausmju dadbu.
Konferenc aplkots tmas un problmas rakstos, kas publicti aj krjum,
ir izvrstas, vispusgk argumenttas, bagtgk ilustrtas ar piemriem, k ar
izdarti visprgki secinjumi. Lai atspoguotu galvenos tematiskos problmu
ptjumu koncentrus, grmatu veido piecas nodaas.

I.
pri emunai zvaigzne run
zil sentvu valod
(Knuts Skujenieks)

Pirmaj noda autoru uzmanba pievrsta literatrai. Daidarbu palete gan hronoloisk, gan anru skatjum ir oti plaa: no XXgs. skuma ldz msdienm;
analizti dzejas, prozas un drmas teksti. Skirmanta Valenta rakst par Vlada
Brazjna, Sigita Gedas, Ptera Brvera dzejas suestiju un intrijoiem metodoloiskiem risinjumiem mints iezmt (lingvo)potisks baltisks pasaules kontras. Ts ar ldzekiem, ko piedv literatras imagoloija, prskata
Laura Lauruaite, kura raksta par baltisko formantu izcentranu XXIgs. lie-

13

B a lt i k a , tau t i n , r e g i o n i n s av i m o n B a lt l i t e r at r o s e i r k u lt r o s e

tuvieu un latvieu (e)migrantu romnistik, par literri deklarjamm dadm

jaunm abu valstu (e)migrantu identittm. Latvieu zintnieces Zanda Gtmane un Sandra Mekova analiz tautisks savdabbas jdzienisko saturu, izteiksmi
un ts formas latvieu proz (Ilzes Indrnes, Zigmunda Skujia, Alberta Bela un
citu prozaiu dairad) un Mras Zltes dramaturij.

II.
Ai msa, Lietuva!
Ai msa, Lietuva!
(Pteris Zirntis)

Otrs nodaas autorus vieno dadi saprotams un izsakms vai pat neizsakms,
tau zemtekst aktvi funkcionjos baltisks radniecbas koncepts. Silvestra
Gaina rakst tas analizts gandrz k antropoloisks dotums, atkljot to pla
XIXgs. beigu XXgs. pirms puses literatras, kultras un eopolitisk kontekst. Autors neapauba koncepta piemumus. Nedaudz atirga ir Evas
Egljas-Kristsones pozcija ptjum, kur Latvijas pres un citur dados laikos
lietotie izteicieni msa Lietuva, bri lietuviei traktti k terminoloiski
leksisk radniecbas lauka konstrukti. Tiesa gan, netiek noliegtas ar to references funkcijas, tau ts netiek visprintas.
Dangira Maua rakst runts par lietuvieiem Latvij XIX gs. beigs
XXgs. skum, bet Aukses Noreikaites par latvieiem Lietuv XXgs. beigs
XXIgs. skum. Autori, kaut ar no atirgu zintu vstures un etnoloijas pozcijm, par latvieu un lietuvieu abpusjo migrcijas radniecbu run,
akcentjot das tendences: (pa)izolcijas, adaptcijas un integrcijas procesus,
dzvojot bru zem.

III.
Muns latgaliskais latviskums,
Npalts i komuots,
Nikuo nasoka daudzi,
Muote ieleiguo! nsapyu
Dainu tvam boltaj buord [..]
(Anna Rancne)

14

IV.
Mums Mre lgava, mums Mre ma mte [..]
(Atis eni)

Ceturts nodaas rakstos aktualizta Kuru kpu, Kuru jomas tematika literatr, seno kursenieku attieksmes ar Latviju, to izloksnes izmaias un izzuana.
Valodnieces Arina Ivanickaja un Daa Kisenaite, uzmangi ptdamas Vcij
dzvojoas kursenieces Hertas Paulas-Deckaites rokraksta tekstus, fiks, viu
pau vrdiem runjot, objektvas un subjektvas izmaias pdjs kursenieku
paaudzes valod, vrt citu valodu ietekmi uz m izmaim. Literatrzintnieki Aurelija Mkolaitte un Vigmants Butkus analiz Kuru kpu recepciju literatr: pirm lietuvieu trimdas autoru (Henriks Nais, Kazis Bradns, Leons
veds, Puis Andrjuis u. c.) dairad, otrais latvieu autoru (Atis eni,
Mareris Zari, Alberts Bels u.c.) darbos. Ptjumi liecina, ka literr Kuru
kpu un Kuru jomas tekstiskoana ir plaa un daudzveidga.

15

P r i e k v r d s

Latgalisk latviskuma specifikas literro, kultras un vsturisko izpausmju

analzei veltti trs raksti, kuru autori prstv Latgales zintnes un mcbu institcijas. Veikusi Ja Kldzja romna Cilvka brns (1956) un t ekranizcijas
(re.Jnis Streis, 1991) komparatvistisku saldzinjumu, Ingrda Kupne secina, ka romns un filma adrestam it k saplst vienot mksliniecisk tekst, kas
pau vienlaikus gan loklo latgalisko, gan visprlatvisko paapziu, bet galven
varoa, puisna Bouka, tls vispr kst par simbolisku Latgales kultras zmolu. Olga Senkne, analizdama latgaliski uzrakstto Antona Rupaia romnu
Tauta gryb dzeivt (1963), galvenokrt koncentrjas uz imagoloijas aspektu:
kds taj atkljas lietuviea tls un k tas atspoguo vsturisks latgalisks relijas. Msdienu vstures, kultras, mkslas kontekst Valda aka aplko t saucamo Katrnas ceu (Katerinys ce, katarinka, a) XVIIIgs.
Latgal eksistju cea posmu, kur vlk tika iekauts XIXgs. ierkotaj SanktpterburgasVaravas trakt. Krievijas carienes Katrnas II vrd nosauktais,
leendm apvtais ce atkljas k svarga kultratmias vieta, kura joprojm
ener mitoloiztu carienes tlu. Tas tiek izmantots k trisma reklmas elements, kas sasaista Latgali ar Auktaitiju, Rzekni un Daugavpili ar Utenu.

B a lt i k a , tau t i n , r e g i o n i n s av i m o n B a lt l i t e r at r o s e i r k u lt r o s e

V.
jga, siela ar
kas ten i gylio kyla
(Vladas Brazinas)

Par dvseles spkiem, kas no dziuma ceas Baltijas ceu un tautasdziesmu

runts pdj grmatas noda. Viktorijas Jonkutes analze rda, k Baltijas ce
bija ne vien politiska, bet ar potiska akcija. Svargk potiskuma iezme, pc
autores domm, bijusi skumju nolemtais rituliskums, radjis ritmiskumu un teatralitti. Auras ikienes rakst risints aktuls dziedams folkloras jautjums,
vai dziesma XXIgs. Lietuv joprojm ir konkrtas lokls vietas un ts kopienas
radta, vai varbt t jau pati konstru vietu un vieno jaunas kopienas.

***
isprogdinia latvi sien
(Vladas Brazinas)

Neliela literaturologu baltistu grupa, kas strd Lietuvieu literatras un folkloras institt (LLFI), steno ilglaika zintnisko programmu Saldzinmie baltu
literatru ptjumi: tipoloiskie aspekti (20132017). grmata jau otrais
atbilstoi programmas aktivitu plniem iznkuais izdevums (pirmais ir Lauras Lauruaites monogrfija Starp nostaliju un mimikriju. Lietuvieu un latvieu
pckara trimdas romni, 2015). Cerams, ka kopgais LLFI baltistu un kolu
no dadm Lietuvas un Latvijas zintnes un studiju institcijm izdevums rosins intensvku lietuvieu un latvieu literatras, kultras ptnieku sadarbbu,
paldzs veidot un formult jaunus kopgus iespjamo literro, visprfiloloisko,
kulturoloisko baltistikas ptjumu virzienus.
Vi g mants Bu tku s

16

Preface
po kairei latviai
po tiesiai leiiai
ar atvirkiai ten
sugul kalbas
(Vladas Brazinas)

This book developed from papers, conversations and discussions between Lithuanian and Latvian scientists in the Two Nations and Eight Regions: the Baltic,
National and Regional Self-Consciousness in Literature conference that took
place in the Institute of Lithuanian Literature and Folklore on the 30th March
2012. The conference focused on analysing the problems of the Baltic, national,
ethnic, regional, local self-consciousness in Latvian and Lithuanian literatures
and cultures; it featured discussions about integrity and fragmentariness, substantiality and functionality of such self-consciousness, about its common features and versions, and about the variety of its expression.
The themes and problems discussed in the conference are developed further in the articles published in this book, they are supported by a greater variety of arguments, illustrated with more numerous examples, summarised in
more systematic conclusions. The five-part structure of the book aims to reflect
the major thematic problematic contours of the research.

I.
pri emunai zvaigzne run
zil sentvu valod
(Knuts Skujenieks)

In the first chapter, the authors focus on literature exceptionally. The palette
of the works discussed is extensive in terms of both chronology and genre:
it spans from the beginning of the 20th C to today, covering texts of poetry,
prose and drama. Skirmantas Valentas tries to outline (lingo)poetic contours
of the Baltic world employing the force of Vladas Brazinas, Sigitas Gedas

17

B a lt i k a , tau t i n , r e g i o n i n s av i m o n B a lt l i t e r at r o s e i r k u lt r o s e

and Pters Brveris poetry and intriguing methodological decisions. Laura

Lauruait revises those contours using devices offered by literary imagology;
she writes about the decentering of the Baltic formants in Latvian and Lithuanian ()migr novels of the 21st C and about new identities of (e)migrants from
both countries as declared in literature. Latvian scientists Zanda Gtmane and
Sandra Mekova focus on notional content, expression and forms of the national
self in Latvian prose (works by Ilze Indrne, Zigmunds Skuji, Alberts Bels and
other prose writers) and Mra Zltes dramaturgy.

II.
Ai msa, Lietuva!
Ai msa, Lietuva!
(Pteris Zirntis)

The authors of the second chapter are united by a variously understood and
expressed (or even inexpressible) but actively implied concept of the Baltic
kinship. In his article, Silvestras Gaiinas analyses it as if it was almost an anthropologic given, unfolding it in a wide context of the literature, culture and
geopolitics at the end of the 19th C the first half of the 20th C. The author
does not question the premises of this concept. Eva Eglja-Kristsone takes to a
slightly different stand in her research, treating phrases like sister Lithuania or
brothers Lithuanians, used in Latvian press and elsewhere at various times, as
terminological constructs of a lexical relation field. Their referential functions
are not denied, but they are not seen as the absolute, either.
Dangiras Maiulis article analyses Lithuanians in Latvia at the end of the
19th C beginning of the 20th C, Auks Noreikaits Latvians in Lithuania at
the end of the 20th C beginning of the 21st C. The authors, despite employing
positions of different scientific fields, history and ethnology, both speak about
the mutual migrational kinship of Latvians and Lithuanians, highlighting the
following tendencies: processes of (self-)isolation, adaptation and integration
living in the land of the brothers.

18

P r e f ac e

III.
Muns latgaliskais latviskums,
Npalts i komuots,
Nikuo nasoka daudzi,
Muote ieleiguo! nsapyu
Dainu tvam boltaj buord [..]
(Anna Rancne)

Articles by three authors from Latgale research and teaching institutions are
devoted to analysing literary, cultural and historical manifestations of the Latgalian Latvianness. A comparative analysis of Jnis Kldzjs novel Human Child
(Cilvka brns) from 1956 and its screen adaptation, directed by Janis Streis in
1991, leads Ingrda Kupne to a conclusion that for the addressee, the novel
and the film seemingly blend into an integral artistic text, highlighting both
the local Latgalian and the common Latvian self-consciousness, and the image of the main character, a little boy, becomes a symbolic sign of Latgalian
culture. Olga Senkne, analysing Antons Rupainis novel The Nation Wants to
Live (Tauta gryb dzeivot) from 1963, written in Latgalian, focuses mostly on
the imagological aspect: how is the Lithuanian portrayed and how does that
portrayal reflect the Latgalian realia. In the context of contemporary history,
culture and art, Valda aka discusses the so-called Catherines Road (Katerinys
ce, katarinka, a) a road segment that existed in the 18th
C in Latgale and was later incorporated into the St Petersburg-Warsaw tract,
built in the 19th C. Called after the Russian tsarina Catherine the Second, surrounded by legends, the road emerges as an important site of cultural memory,
still generating the mythologised image on the tsarina, used as an element of
tourist marketing, connecting Latgale and Lithuanian Highlands (Auktaitija),
Rzekne and Daugavpils and Utena.

19

B a lt i k a , tau t i n , r e g i o n i n s av i m o n B a lt l i t e r at r o s e i r k u lt r o s e

IV.
Mums Mre lgava, mums Mre ma mte [..]
(Atis eni)

The articles in the fourth chapter analyse the theme of the Curonian Spit and
the Curonian Lagoon in literature, the relationship between the old Curonians and Latvia, the change and the extinction of their dialect. Linguists Arina
Ivanickaja and Dalia Kiselinait, having carefully studied manuscripts of Herta
Paul-Deckait, a Curonianist living in Germany, record, in their own words,
objective and subjective changes in the language of the last generation of the
Curonians, evaluating the impact other languages had on those changes. Literature scholars Aurelija Mykolaityt and Vigmantas Butkus analyse the reception
of the Curonian Spit in literature: the former in Lithuanian exile writing (by
Henrikas Nagys, Kazys Bradnas, Leonas vedas, Pulgys Andriuis and others),
the latter in Latvian texts (by Atis eni, MarerisZari, Alberts Bels and
others). It becomes clear that the literary scripting of the Curonian Spit and the
Lagoon are very extensive and diverse.

V.
jga, siela ar
kas ten i gylio kyla
(Vladas Brazinas)

The powers of the soul emerging from the depth the Baltic Way and folk
songs are considered in the last chapter of the book. Viktorija Jonkuts analysis shows how the Baltic Way was not only a political but also a poetic act. The
most important poetic feature, according to the author, was the ceremoniality
presupposed by sadness, creating a rhythm and theatricality. Aura ikiens
article deals with the topical question of folk songs: does the song continue to
arise from the particular local space and its community in the 21st C Lithuania
or is it perhaps already constructing spaces and assembling new communities?

20

P r e f ac e

***
isprogdinia latvi sien
(Vladas Brazinas)

A small group of literary Baltists working in the Institute of Lithuanian Literature

and Folklore (LLTI) is carrying out a long-term research program Comparative
Research into Baltic Literatures: Typological Aspects (2013-2017). This book is
the second publication published following the plan of the programme activities
(the first is Laura Lauruaits monograph Between Nostalgia and Mimicry. Lithuanian and Latvian Postwar migr Novels (Tarp nostalgijos ir mimikrijos. Lietuvi
ir latvi pokario ieivijos romanai), 2015). It is anticipated that this collaborative
publication of the LLTI Batists and colleagues from various Lithuanian and Latvian research and teaching institutions will stimulate more intensive cooperation
among researchers of Lithuanian and Latvian literature and culture, will help to
shape and formulate new directions of potential collaborative research into literary, (mutual) philological and cultural Baltistics.
Vi g mantas Bu tku s