Sigitas Parulskis

--------------------------------------------------------------------------------

Nesibaigianti vienatv dviem

-------------------------------------------------------------------------------Vluojantis prologas
JIS, NESVARBU KAS: Taip bna po ilgo susilaikymo, po ilgos tarnybos tolimojo
plaukiojimo laivuose, po laiko, praleisto kariuomenje arba kaljime.
Vyras grta, ateina bar, sdi, irdamas bokal, stovint prieais j.
Jis jauiasi vienias, nors apsuptas moni. Jis jauiasi netgi blogiau nei vienias - jis
negali patekti laik.
VYRAS: A negaliu sutapti su iuo laiku, a esu tarsi alia jo, dveji metai, kuriuos
praleidau velniai ino kur, dveji metai, kaip nematoma siena stovi tarp mans ir tarp i
moni, io baro, muzikos, alkoholio, kvap ir spalv.
Veidai ir judesiai - jie prasilenkia su manimi, tiksliau, a prasilenkiu su jais, a jauiuosi
lyg bgiau alia traukinio, kur negaliu lipti, ir traukinio keleiviai iri mane pro
stikl, lyg irt ne mane, o nuobod, grisus peiza, lyg a niekuo nesiskiriau nuo
stiklo.
MOTERIS: Ir tuomet pasirodo mergina, ji pakankamai patraukli, nors ir ne grauol, ji
prisda alia jo, jis prisimena mats j mokykloje visai dar mergait, jis sako VYRAS: A pastu tave, tu buvai dar vaikas, su dideliu aliu kaspinu virugalvyje,
prisimenu...
MOTERIS: A iemet baigiau mokykl, a jau pilnamet.
Nieko kvailesnio negaljau sugalvoti, bet a tikrai jauiausi esanti moteris.
VYRAS: Man nusispjauti jos metai, maiau tik pilnas, nors ir ne per dideles, krtis, o
kalbjau A k tik sugrau, matai, kokios vyrikos mano rankos. Ir paraudau, nes neinojau, k
reikia - vyrikas
MOTERIS: ia labai tvanku, ieikim lauk.

Jis valgsi alis lyg uspeistas vris, nors akys, jo akys kiekvien syk kirste
sikirsdavo mane.
VYRAS: Noriau, kad tu man btum durys.
Bijojau, jog nesugebsiu surasti dur. Nieko nebemaiau, tik pilkum. Tai prarasto laiko
spalva, bet ne dulks, ne dulks...
MOTERIS: The Doors, sako jinai.
VYRAS: Ir jis seka paskui j kaip raupsuotas neregys.
MOTERIS: Ir jiedu ieina, jie vaikto globojami graios, iltos gegus nakties.
Negaliu umirti koktaus ydini alyv kvapo...
VYRAS: ...ir jis jauia, kaip dvej met siena jam vis dar trukdo apkabinti mergin.
Ji man atrod dar vaikas...
MOTERIS: ...jis galvoja, jis kak temptai galvoja, nes kalba ltai, lyg nordamas kak
atsiminti.
VYRAS: ...jog kada nors turs vaik, ir jo dukra bus lygiai tokia pat grai, gal ne
grauol, bet patraukli ir sklidina moterikumo.
MOTERIS: Jis nori mane apkabinti, bet jo pirtai virpa...
Jeigu mano knas bt bgnas, pagalvojau, bet nepasakiau jam, kad neisigst...
VYRAS: Jos formos atrod tokios, lyg ji bt nuengusi i vis prakeikt pasaulio
edevr, vaizduojani apsinuoginusias bobas, i vis sumaut genij krini, giedani
mirtin moters gro.
Ties sakant, man visos moterys tuo metu atrod tokios, buvau alkanas moters kno,
moters artumo, bet labiausiai moters kno, alkanas labiau, nei pirmieji krikionys buvo
ialk Kristaus kno ir kraujo.
MOTERIS: Mes galjom bent jau paokti, mes per anksti ijom.
Man atrodo, jis bijojo moni...
VYRAS: Ties sakant, tu vienintel normaliai atrodei toje sumautoje skylje.
A juk ir nemaiau kit moter toje prakeiktoje skylje. J ten paprasiausiai nebuvo.

MOTERIS: Tu juokingas, sak ji ir juoksi atlodama galv, nors jis nepasak nieko
juokingo...
A vis dar galvojau apie savo kn kaip bgn, o jo pirtai tebevirpjo...
VYRAS: A juokingas, taip, ir a galiu bti dar imt kart juokingesnis, imt
penkiolika, imt dvideimt kart juokingesnis.
MOTERIS: imt dvideimt...
Ir vl miau kvatotis.
Greiiau, nei plaka irdis!
VYRAS: Greiiau, inoma, greiiau, imt dvideimt ingsni per minut, a rikiuotje
ygiuodavau, imt dvideimt kumi - matai, kokie mano kumiai?
Mano kumiai kaip mano irdis.
MOTERIS: Man patinka tavo irdis, tik tu neigsdink, nemosuok savo irdimis man po
nosim. Ir vl ji juokiasi ir sako, kad jis juokingas.
Tu juokingiausias vyras pasaulyje...
VYRAS: O paskui staiga surimtja, iri pakreipusi galv.
MOTERIS: Ar tu kada nors myljaisi su moterimi, klausia, su patyrusia moterim? Jis
norjo bti labai pasitikintis, labai patyrs, elgsi vaikikai.
VYRAS: inoma, inoma, linksiu galva ir iriu prakeiktas vaigdes, o vaigds dar
blausios, niekaip negaliu jas atsiremti, niekuo negali padti vaigds, jos man primena
rus karinink antpeius.
MOTERIS: Jis iri vaigdes, lyg laukt prie "Coca Colos" automato, kol ikris
skardin grimo, iri, lyg bt siaubingai itroks.
VYRAS: Ji vl pradjo klaikiausiai juoktis.
O tu?
Paklausiau...
MOTERIS: O tu, jis paklaus, susierzins, o gal tiesiog - labai droviai.
Negalima taip moters klausti, taip droviai, moterims patinka nekaltyb, bet a negaliu
paksti suikto drovumo, man patinka akiplos, nekaltyb - kas gali bti akiplikiau.

VYRAS: Tavo juokas...

Jos juokas skambjo taip, tarsi ji pati sau prietaraut, prieintsi...
MOTERIS: J erzino mano juokas, ir tai buvo labai juokinga.
VYRAS: Juokas mane var nevilt. A labai seniai negirdjau tokio garso... Moters
plaui skleidiamo garso. velnaus garso. Pastaruoju metu nieko malonesnio nebuvo
mano ausiai kaip automatinio ginklo urakto barkteljimas - antspaudo garsas,
antspaudo, kuriuo taukteli mirtis.
MOTERIS: Jis m juokingai kalbti apie mirt, neva mirtis yra advokat, kuri laimi
visas sumautas bylas.
VYRAS: Galbt i baims, galbt kad pasijusiau stiprus, a pradjau kalbti apie
sandorio su mirtimi gars, galbt kad ji liautsi juoktis.
MOTERIS: Jis norjo, kad a liauiausi juoktis, jis norjo pasijusti vyresnis ir labiau
patyrs.
VYRAS: Jos krtys buvo nedidels, vaikiko kgio formos, lyg iaupai, kuriuos galima
atsukti.
MOTERIS: Bet tai jau buvo vliau...
VYRAS: Taip, vliau, nes prie tai kur laik mes jom tyldami, o paskui prisdome.
MOTERIS: ...retame jaunuolyne, ant alio suoliuko, jis, neirdamas man veid, staiga
pakio rank man po markiniais.
VYRAS: Ji buvo be liemenls, o mane krt altis.
MOTERIS: ...taip isigando, kad a be liemenls, ko jis taip isigando, jog net
usimerk...
Pavelk mane, pavelk, a nebesijuoksiu, man patinka tavo rankos, jos taip arti, tavo
rankos, stulbinantis j artumas tirpdo atgras j knikum, jos jau daugiau nei galns,
patikk, tu vyras, vyras...
VYRAS: Jos krtys buvo lyg gryb kepurls, kurias galima nupsti stipresniu
kvpteljimu, kaip a galjau nevirpti...
MOTERIS: Ir staiga pasak, jog pavasar grybai neauga, man buvo taip juokinga - grybai
pavasar, tik pamanyk, vl miau juoktis, o jis vis dar buvo usimerks.

VYRAS: Pirtai virpjo, nieko negaljau padaryti su savo pirtais, bijojau atmerkti akis,
jos juokas pasikeit, tai buvo geidulingas, kekikas moters juokas.
MOTERIS: Jo pirtai buvo smalsesni nei neregio.
VYRAS: Noriu perskaityti tave kaip Brailio rat.
MOTERIS: Jis buiavo mane, ne, jis apseiljo mane, kuteno, skaityk, skaityk mane,
mano puslapiai nesuglamyti, mano parats nepriraintos nevanki pastab.
VYRAS: Buiavau j, tarsi buiuoiau prakeikt stikl, jauiausi, lyg biau alia jos, bet
ne su ja, lyg liesiau j per nematom plvel, gal a tuomet galvojau apie jos nekaltyb?
Trokau jos nekaltybs, gal visa tikrov man atrod kaip nekaltybs plv, tikrov, kurios
negaliu patirti, nes bijau, nes neturiu drsos sibrauti j, suplyti, sudraskyti,
sudraskyti... Ji juoksi ir sukiojo alis galv, kai a pavelgiau j, pagaliau.
MOTERIS: Jo pirtai stabiojo ties menkiausiu laun linkiu, ties kiekvienu odos
apgamliu, ir mano oda paiurpo, o jo pirtai staiga sumedjo, augo or tarp mano
laun.
VYRAS: Viepatie, ji buvo be apatini kelnaii, niekas nesaugojo vart vynuogyn.
MOTERIS: Tu klausi, ar a mgstu vynuoges, a negaliu paksti botanikos, nuo
iedadulki man alergija, nuo gli, nuo iedlapi, dvokiani lavon nuodais...
VYRAS: Kai ji pasak, jog nemgsta botanikos (bet a juk apie vynuoges, apie
vynuoges!), tik tuomet supratau, jog mes visai alia mokyklos, kurioje mokiausi, ir
medeliai, kuri vos isprog lapai met el ant ms veid, mes juos sodinome, ir
kalbjome apie ateit, ir patys jautms es mediai, elgms kaip laukiniai pagonys, mes
galvojome apie ateit kaip apie erdv, kuri upildysime savo virnmis, pasijutau lyg
neimoks pamokos pradinukas...
MOTERIS: ol vsi, nugara jauiu drgm, maloni drgms vs, vir mans palinkusi
tavo galva atrodo su vaigdi vainiku, tu lidnas ventasis su kanios vainiku aplink
galv, kankinys, kur tuojau umu akmenimis, nuplaks ryktmis, juokingas kankinys.
VYRAS: O vaigds, jos nevieia, j viesa nekrinta ant olje gulinios mergaits
veido, mano galvos elis j dengia, jos galios ypsenos perkreipt veid.
Ne, meluoju, nieko neinojau apie galum, nieko...
MOTERIS: irjai mane lyg pamats mirt, automatinio ginklo kiaurym, nukreipt
tau tarpuak.

VYRAS: ypsojosi ypsena, u kuri bt galima umuti, o jos kojos stipriai suspaud
mano liemen.
MOTERIS: Buvau atvira tau, norjau kad btum man pirmas, visai praradau nuovok,
trokau tik vieno - eik mane kaip barbaras ventykl, iniekink mane, sunaikink, kad
a tapiau kitokia.
Atleisk, galvoje sukasi kakokios nesmons...
VYRAS: Dar pakentk truput, negriauk... tiek to, tebnie ventykla, bet dar truput...
Visai netekau nuovokos, pyktis mane upldo kaip pasaulinis tvanas, neviltis...
MOTERIS: Ir tuomet pilvo oda pajutau kart skyst, kuris liejosi ant mans, trykiojo
tankiais plipsniais ir akimirksniu darsi lipnus, ir labai greitai vso, paiurpo oda...
Man alta...
VYRAS: Buvau kaip pradurtas pelen maias, kaip urna su numirlio pelenais, kuriuos
vjas ipusto... taip begdikai i mans sruvo vyrikumas, taip bejgikai stengiausi
suprasti, kodl mane staiga apleido galia valdyti savo kn, savo mintis ir odius, kur
dingo mano valia susigrainti tikrov, prarast laik...
MOTERIS: Jis atrod apgailtinai, m kalbti, jog jam taip pirm kart, jog su
patyrusiomis moterimis yra tai dars ne kart ir jam puikiai seksi.
Mes vl grtam pradi...
VYRAS: Labai norjau paeminti j, bet nevaldiau savo odi, kalbjau apie patyrim
(ji juk nepatyrusi, ji juk mergait), bet pats netikjau...
Mes ir keliaujam pradi, pamatysi...
MOTERIS: Gerai, gerai...
Sak, ruden vaiuos studijuoti sostin, ten tokios moterys jo laukia, tokios moterys, su
kuriomis jam viskas pavyksta, kurios idarinja tokius dalyklius, mans nebem
juokas.
VYRAS: Geriau jau ji bt ir vl juokusis, o ji pasak nei , nei t...
MOTERIS: Ruden a iteku...
VYRAS: Kaip? O a? O mes...

Ir jis jauia, kaip em jam slysta i po koj, kaip viskas netenka prasms, laikas, kur jis
tarsi susigrins jauno kno pavidalu, juk visa tai buvo prie penkiolika dvideimt
met?..
MOTERIS: Prie penkiolika... Jis taip nusimin, bet m nesiliaudamas juokauti, o a
maiau - kad tik nepravirkt, jis juoksi, kad tik nepravirkt...
VYRAS: Baisiausia, jog prarasto laiko spraga nelieka praeityje, ji liauia i paskos,
velkasi paeme, bet utikrintai, neataukiamai, kyriai...
Nieko negaliu padaryti.
MOTERIS: Myliu tave, o jis - myli mane. Labai myli. Visk dl mans padaryt.
VYRAS: Taip taip, inoma.
Po velni - kam itos banalybs apie meil? Stumi mane aklaviet...
Kalbjau jai apie ilges, nors visi mano odiai buvo persunkti neapykantos. A
antspaudavau kiekvien skiemen, kiekvien intonacijos slinkt baisiu apokaliptiniu
antspaudu, - niekada tavs neprisiminsiu, niekada tau neatleisiu, niekada niekada!!!!
MOTERIS: Taip taip, inoma. K a tau pasakiau?..
VYRAS: K tu man pasakei?
MOTERIS: Bet tu dar ne ia... o gal - jau nebe ia. Tu turi ieiti, o a - likti.
VYRAS: Ar palikti kaip visada?
MOTERIS: Taip, suma nesikeiia, suma nepriklauso nuo rezultat ir turinio. Nors man
patiko su tavimi.
VYRAS: Ir man. Tu nuostabi.
Kaip tai familiaru ir nereikalinga.
MOTERIS: Turi k nors pasakyti. Turi pats visk sugadinti.
VYRAS: Bijau patikti. Bijau iliuzij. A bailys. Joki iliuzij.
MOTERIS: Gerai, o dabar nedinkis, nes a k nors paleisiu tave, sudauysiu gli vaz
tavo idiotikai proting, baili, grai galv...
Dink man i aki...

Vyras ieina, o moteris lieka viena viebuio kambaryje, kur ant sienos kabo paveikslas
su peiza kertaniu traukinuku.
Traukinys
JIS, NESVARBU KAS: Atsimeni, mes traukinyje, vliau tu juokeisi, kad mes gyvename
traukinyje, ir pralekiame pro save, stovinius moni pilnuose peronuose, mes ten,
kakur, minioje, niekuo neisiskiriantys, niekur neivaiuojantys, bet kakas ivaiuoja,
ms antrininkai turbt, ms neisipildymas nuolatos ivyksta, ms neisipildymas
nuolatos pasilieka, ir mes gyvename isiskyrimo bsenomis, tai panau kom, niekados
nesusitikti su savimi, visados su savimi ilgai, iki pat pabaigos atsisveikinti.
JIS: Js ilipate?
Ji stovjo ugriozdiusi prajim kakokia de, gal tai televizorius ar muzikos centras
(tokie ryuliai man visuomet tartini ir kvepia sukapotais knais, matyt, esu pervargs),
bet praeiti nemanoma, nes traukinyje daugyb moni, ir tvanku, oras toks drgnas, jog
atrodo, kad veidu liauia kaitintos sraigs.
O ia po koj milinika kvadratin d, supta tams audekl...
JI: Ne, dar ne dabar...
Jis stovjo man u nugaros, ir kartas oras i jo burnos drauge su odiais degino man
kaklo od. Ir toks susierzinimas balse, bet kartu - dar kakas... Kas?
JIS: Dvi jgos manyje gyvena (juokiasi). Keista, kartu norjau tiesiog stumtelti j,
skaudinti visiems matant, paeminti (noriau stumtelti tave, skaudint visiems matant),
prisiliesti prie jos, bent nosimi, btent, kvailiau n negaljau sugalvoti - norjau nosimi
prisiliesti jos kaklo, kur ant mielai blykios odos tupjo rykus apgamlis...
Noriau kaip nors...
Ir uuot pasaks "praeiti pro prakeikt tavo d" lepteljau nei , nei t.
Noriau kaip nors pagelbti jums, turbt sunku?
JI: Ir jis juokingai pabeld mano d, lyg belstsi duris, nedrsiai, elmikai,
melodingai, taip taip, a supratau - likimas beldiasi duris, o tokia spstis, toks kartis,
jis dar turi jg juokauti
Dar turite jg juokauti?
JIS: Norjau paadinti mirusj.

Neinau, k tai reikia... miau jausti jai... Ji mane trauk - nejau neapykanta buvo tokia
intensyvi, kad taip staiga, arba - ir taip staiga, akimirksniu virto prielankumu, potraukiu?
Taip negali bti, bet miau jos geisti.
JI: A taip pat manau, jog poeminis traukinys - pats tinkamiausias numirliams veioti.
Jo alsavimas tapo tankesnis... Visuomet tai pajuntu... Gal tai bdinga visoms patelms? Ir
kai jis stumteltas iek tiek glusteljo prie mans, labai trumpam glusteljo, visu dubeniu
pajutau jo sustangrjusi varp... Ne, man tai nebuvo nemalonu... Tikrai inojau, kad jis
geidia btent mans.
Tik jis isigando, o gal susigdo, nes m teisintis...
JIS: Man pasirod, jog ji suprato, nes jos kaklas paraudo, bijojau, jog dabar atsisuks ir
ivadins ikrypliu.
Velnias, prisiekinju niekados nevaiuoti piko valandomis, ir vis tiek - vaiuoju!
JI: Jis taip garsiai suriko "vaiuoju", kad a, uuot ivadinusi j ikrypliu (nenoriu, kad
jis i karto suprast, jog man malonu, nenoriu, man patinka apsimesti tipika moterimi,
kuri pratusi slpti savo - patels prigimt)...
Po velni, ko js man rkiat aus! Ir apskritai - liaukits.
Nesusilaikiau bti teisinga moterimi, pasislpiau po kvaila bobos kauke.
JIS: Ir ji dar n karto neatsisuko mane, net po to, kai a isidaviau, jog geidiu ne tik
mintimis, bet ir knu, net ir po to...
Atleiskite, bet ne a sugalvojau prakeikt laik, kai visi stumdosi, ir jeigu manote, jog
man malonu prie js glaustytis...
JI: Na, na, ir k gi jis dabar pasakys - kad nemalonu? Veidmainis, mielas, bet veidmainis.
A dar n karto nebuvau atsisukusi j, nemaiau jo aki, bet puikiausiai matau jo
atspind vagono lange. Jis tikrai visai nieko... Veidmainis...
JIS: Man malonu...
JI: Jis staiga m ir sunabdjo tiesiai man aus...
JIS: Man malonu... Labai atsipraau, bet...
JI: O kam tas "bet"...

Ir a pajutau, kad noriu jam atsiduoti, ia pat, poeminio traukinio vagone, visiems
matant, mintis, itikusi t akimirk, atrod tokia beprotika, kad, maniau, nualpsiu, niekad
nemaniau, jog esu drsi, netgi savo fantazijose, niekad sau neleidau taip toli nueiti...
JIS: Ant lango buvo priklijuotas skelbimas, sakinys vaikika raysena - "Dingo pilkas
katinlis" - ir mergaits... rodos, mergaits vardas.
JI: irjau pro lang, bet maiau tave, besiypsant stiklo staiakampyje, lango kampe
buvo priklijuotas lapukas i vaikiko ssiuvinio - "Dingo pilkas katinlis", neprisimenu,
atrodo, dar buvo ir mergaits vardas.
JIS: A galvojau, kad tu galvoji apie vaikus, esanius, gal bsimus, nenorjau, kad
galvotum apie vaikus, norjau...
JI: Galvojau, galbt dl tokio nepakeliamo kario, galvojau, ledas gali bti mirtinas
nuodas vaikams, kodl taip galvojau... Prisiveriau gal- voti, i tikrj galvojau apie tave,
ne apie tavo rankas, jos mane glamont, a tai inau, ne apie tavo krtin, j suleisiau
savo nagus, a tai inau, galvojau apie tave, nepastam, nepaint, inojau, kad daugiau
nebesusitiksim... inojau...
JIS: Norjau nurengti tave, inojau, jog tu jauti mane visu knu, inojau, geidi mans
visu knu, nors koks jis, tavo knas, nespjau tavs apirti, buvai per arti, taip arti, kad
man buvo net nesvarbu, koks tavo knas, inojau, kad jis puikus kaip ir tu, inojau, kad
reikia kak daryti, stabdyti traukin, sukelti gaisr, pagrobti tave kaip kait, ivaiuoti
iaur, kak reikia daryti, inojau, kad nieko nedarysiu ir niekad daugiau tavs
nepamatysiu...
Kambarys, televizorius,
Kinas, kuriame vaidina ir patys iri j, Holivudas
Moteris atsisda lovoje, vyras lieka gulti.
JI: Tvanku, atversiu lang.
JIS: Jis atviras.
JI: Kas?
JIS: Langas.
JI: I ties. Rytoj ueisi?
JIS: Nieko neinau apie rytoj. Nenoriu inoti.
JI: Kartais man atrodo - inau tavo lidesio prieast.

JIS: Nenoriu inoti.

JI: Ko?
JIS: Apie prieastis.
JI: Ieik. Praau, ieik tuojau pat. Nedinkis. Nenori kalbtis - dink!
JIS: A niekad nenoriu kalbtis po to.
JI: Niekas.
Jis isitraukia pistolet, ji to dar nemato.
JIS: mons nuolatos skaiiuoja, kiek ton maisto per gyvenim suvalgo, kiek ton
mlo per gyvenim pagamina, skaiiuoja, kiek turi dant, plauk, kaul, skaiiuoja, kas
greiiausiai nubga imt, tkstant, deimt tkstani metr, kiek kilometr iki Mnulio,
kiek viesmei iki kit galaktik... Skaiiuoja vaikus, pinigus, baldus, nuodmes, dant
pastos tbeles, nykstanius gyvnus, naikintuvus, lktuvneius, inykusias civilizacijas,
knygas, laikraius, vininkus, abortus...
JI: Neinau. Niekad neteko bendrauti su buhalteriu. Skaiiai mans apskritai nedomina.
Nuodms? Tu minjai juoking od - nuodms? Banyia, beje, nuodmes
skaiiuoja. J viso labo tik septynios, nors ir labai didels, bet - tik septynios,
sivaizduoji?
JIS: Dievas - Didysis buhalteris. Maas nususs buhalteris - Dievas. Kalkuliatorius su
nesibaigianiomis baterijomis.
JI: Tu tampi toks intymus, toks romantikas, kai piktodiauji.
JIS: Niekad neskaiiuoja, kiek tui, kvail, beprasmik odi pasako vienas kitam
du, tik du mons, vyras ir moteris, pasmerkti vienas kito siekti, vienas nuo kito bgti.
Niekas neskaiiuoja vienatvs trio, kur turi pakelti du vienas kit mylintys mons,
vyras ir moteris, Adomas ir Ieva... Dievas, juos kurdamas, buvo visikai aklas... Minus
penkiasdeimt dioptrij, ne maiau...
JI: Kakaip tartinai stabiliai tu baigi - ma maiausiai pasaulio sukrimu ir jo
igelbjimu. Tas tavo mesianizmas per gerkl lenda.
JIS: Gerai, dabar baigsiu pasaulio sunaikinimu. Reikia baigti netobul krin, padti
mayt, apval, galutin tak.
JI: Geriau jau piktodiautum, patetika tau netinka.

JIS: (atsisuka j su pistoletu) Pykt! (juokiasi) A kaip tik turiu puik raikl. Pilna
apkaba raalo. Dviem takeliams tikrai uteks.
JI: O viepatie! Tu turi ginkl? I kur tu j itraukei?
JIS: Itraukiau i ten ir ten, tai visai nesvarbu. Svarbiausia (prieina prie jos), svarbiausia,
kad jis mums pads. Pastebjai, ten, kur du, visuomet yra kas nors treias... neinau kas,
tik nesakyk vl, jog Banyia tuo pasirpino ir spraud tarp ms Diev... Ne, ten, kur
du, visuomet yra galimyb bti treiam... Man atrodo... ne, jau neatrodo, dabar a tuo esu
tikras - treias visuomet yra mirtis...
JI: Klausyk, nejuokauk, man visai nejuokinga, jeigu nori skirtis, praau, galime tuojau
pat, bet vamzdiu man nemosuok po nosim, nemosuok!
JIS: (apkabina j ir ltai vedioja vamzdiu liesdamas ausies geldel) Tu sakai, moteris
myli ausimis... Ar girdi dabar mano meil, plienin, ugrdint, pai tviriausi,
neataukiam meil, ar girdi? Mylk mane ausimis, viena ausimi, kuri a greitai leisiu
savo mayt, bet tobul meil.
JI: Gerai, gerai, girdiu, mielasis, girdiu. Jeigu tu nori... Gerai, a pajuokavau, galime
vl pradti visk i naujo, a patenkinsiu kokias tik nori tavo fantazijas... Prisimink, juk
mes stengms, nejaugi viskas buvo taip blogai, juk bta ir puiki akimirk...
JIS: Teisingai, akimirk. Bet n viena j neprilygs iai, didingiausiai akimirkai, vienam
pirto spusteljimui... Patikk manim, a eisiu i karto paskui tave, tu ir a, mir mes
bsim taip arti, kaip dar niekad nesame buv...
JI: Idiote, a nenoriu, nenoriu mirti, dvsk vienas, jeigu taip nori, bet paleisk mane, a
noriu ieiti (verkia truput).
JIS: Paverk, paverk, tu taip retai verkei, nors prie mirt pabk tikra moterimi.
JI: Mielasis, bk man velnus, paliesk mane, tegul ir paskutin syk, paliesk mano krtin,
apkabink mane, tviriau apkabink, mylk mane, mylk, paskutin syk...
Ji ima j nurenginti, o jis - j. Kai jis pasilenkia prie jos dubens, ji stveria padt ant
lovos pistolet ir remia jam galv.
JI: Kuilys. Tu tikras, lyktus, dvokiantis kuilys, tuiagalvis patinas. Manai, jog a dar
norsiu dulkintis su kretinu, kuris mane nori nudti? Gulkis!
Jis atsigula ant nugaros, ji atsistoja prieais ir nusitaiko jam klyn.
JI: Itakysiu, Jzau, kaip itakysiu tavo agregat! Ir tuomet galsim pasikalbti apie
meil, brangusis, tuomet galsi apie meil kalbtis su visomis pasaulio kekmis - tu juk
taip mgsti guostis! tai ir galsi vis likus gyvenim guostis, apgailtinas diau.

JIS: Nereikia, nedaryk to, tik ne tai, tu iprotjai, a pajuokavau... i tikrj, brangioji,
liaukis, jis utaisytas, a tik pajuokavau, tai tik aidimas, dar vienas aidimas...
JI: Ak, aidimas! Mane tavo aidimai vemti veria, maukis kelnes, maukis!
Jis sdasi neva mautis kelni, bet tuo paiu judesiu stengiasi nustverti pistolet, ji atoka
ir nuspaudia nuleistuk. Spragteljimas, dar syk spragteljimas, bet vis nepasigirsta.
JIS: Cha cha cha, kokia drama. K, usikirto? Ak, kakas umiro patikrinti, ar apkaba
pilna. Puikus vis, mieloji, bet pro al. Dar syk - pro al.
JI: (meta j pistolet) Gyvulys, tu pats didiausias ir lykiausias gyvulys pasaulyje.
unsnukis, unsnukis, ipera tu, do gabale, prakeiktas apsiikli!!! (verkia)
JIS: Kalbi kaip apskretusi turgaus boba. Jau nebenori, kad apkabiniau tave, kad
priglausiau, kad myluoiau? Nebenori?
JI: Eik po velni, gyvulys tu, gyvulys...
JIS: (nusisuks nuo jos utaiso pistolet) Matai, brangioji, mes tokie svetimi, mes taip toli
vienas nuo kito... Tokie vienii, kad net numirti negalime kartu... Viskas dl to treiojo,
kuris tarp ms... Reikia, kad likt tik du, kitaip meil nemanoma. Tu ir mano mirtis manyiau, puiki bus pora (juokiasi). A nusiaunu, o tu?
JI: O a? Kas man lieka - spoksoti tavo vstant kn... Beje, tokiam psichui kaip tu
niekas neduos ginklo.
JIS: Verkti? Gailti? Jausti? Ginklas pats susiranda psich, kaip tu tai vadini, jeigu jis
labai to nori.
JI: Nebegaliu verkti. Ir nenoriu. Tu velnikai sentimentalus, kaip esesininkas, kankinantis
savo auk ir klausantis Wagnerio.
JIS: Koks apgailtinas vaizdis.
JI: Kaip tu.
JIS: A... Auk pateisina gailestis, t.y. mogikumas, budel iteisina istorija, kuriai
nusispjauti ir auk, ir budel. Jauti, mudu tampame istorija.
JI: Eik ikt.

Kruvinoji M.
JIS, NESVARBU KAS: Moteris vyrui yra ligon, silpnoji lytis. Moteris kraujuoja. Tai ne
nusikalstamu bdu padaryta aizda, tai gamtos arba Absoliuto darbas, - moteris kartais
tiesiog kraujuoja, ir vyras bejgis tai pakeisti.
VYRAS: Nuo ko? A jos klausiu, nors inau atsakym, bendravimas tampa
nebemanomas, visi atsakymai jau imokti, o klausimai - klausimai skirti paiam sau, kad
tik toliau nustumtum atsakymus. Nuo ko?
MOTERIS: Nuo msos, tu pradjai nuolatos kartoti it od, lyg tai bt skola, kuri
man nortum grinti.
VYRAS: Nieko tau nenoriu grinti. Ir vl meluoju, jauiuosi lykiai, melas pribaigs
mane, kodl a vis laik jai meluoju, juk noriau grinti, bet, iskyrus prisiminimus,
nieko neturiu.
VYRAS: Nebeturime vienas kitam k pasakyti?
Tai ji nebeturi k pasakyti, a turiu, tiek daug odi, tiek prisiminim apie pradi, kodl
visi prisimena grai pradi tik tuomet, kai juos itinka pasilykttina pabaiga...
MOTERIS: Mes netylime, bet nieko vienas kitam nepasakom.
Jis labai mgsta odius, graius odius, a irgi anksiau mgau jo odius, bet jis lieja
juos mano aus kaip nuodus, pats prie j net neprisiliesdamas, net lpomis.
VYRAS: Ji neino, bet tai baltas triukmas, baltas, ne juodas.
Tai baltas triukmas
MOTERIS: Triukmas, ir tiek. Tavo odiai nuodingi.
Anksiau a niekad nekalbdavau toki niek, apskritai buvau neneki, bet labai atidiai
klausydavau, o dabar tai, usikriau, lepteliu nei , nei t...
VYRAS: Visuomet norjau pasijusti nuodais princo tvo ausy... odiai neturi skonio, jie
bespalviai, beformiai, jie negali bti nuodingi, nuodai, taip, nuodai slypi ms ausyse,
odiai tik paadina juos, a sakiau jai, sakiau visa tai odiais, bet mano knas melavo...
Klausiau jos, atsimeni, klausiau tavs, tokie klausimai tik i nevilties, ar tiki kno kalba?
MOTERIS: Nesmon. K gali pasakyti msa? Viena msa kitai msai.
Jis, jo odiai imok mane cinizmo.

VYRAS: Tuomet mes ir mme aisti, atsimenu, pirkome msos.

MOTERIS: Mes tris kartus per savait perkame msos.
VYRAS: Kai perkame msos, atidiai irime j, stebime, ar nepasirodys klastingai
paslpti riebalai ir nesukramtomos stempls.
Nebegaljau irti jos kn, nes miau matyti jos ms, a ir anksiau irjau j
nuog, bet - irjau taip, tarsi perengdamas, tarsi ji, fizika, palieiama, bt
perregima.
MOTERIS: Vyrui visuomet maloniau, kai yra daiktas, u kur jis mokjo.
A atsimenu jo vilgsn - staiga jis pavelg mane, lyg matyt mano knu ropojanias
kirmles...
VYRAS: Nuo msos, viskas prasideda msa, ji pra mans parneti msos.
Tu praei msos?
MOTERIS: A praiau msos, mes turime k nors valgyti.
Jis susinervina, jeigu praau, lyg mes btume ne kaip visi, lyg mums nereikt gyventi,
valgyti, tutintis, miegoti...
Taip, a praiau, o tu parneei.
VYRAS: Parneiau, dar iltos ir kruvinos, ir mudu irjome prakeikt ms, mudu, du
msos gabalai, iekantys vienas kito, norintys vl susilieti vien, pavirsti bejgiku,
kerpliku androginu su vyro ir moters lyties poymiais.
VYRAS: Ir tuomet a jos papraiau...
MOTERIS: Jam galv auna nevankios idjos, visi vyrai, gyvenantys santuokoje,
anksiau ar vliau tampa ikrypliais. Nors gali bti, kad tai msininkas jam k nors
papasakojo, k nors, k mat per televizori ar girdjo kalbant...
Tu papraei...
VYRAS: Pasakiau, kad meil galima veikti ikrypimu. Pasakiau, kad tik nepradiau
bliauti kaip asilas...
Juk bna taip, kai vengdamas maesns nesmons pasakai dar didesn, kai vengdamas
idavikikos tylos pasakai nieking ties...

MOTERIS: Sakiau! Juk sakiau, kad jie savo fantazijos trkum nori kompensuoti
ikrypimu!
Nenoriu prasidti su ikrypliu, sakiau tau, o tu spoksojai kruvin msos gabal ir
nervinaisi, kad Dievas yra msininkas.
VYRAS: Ms msininkas sivaizduoja ess Dievas, jis su tokiu pasimgavimu pjausto ir
kapoja ms, ir vis laik kioja "dievika, dievika". Esu tikras, jis t savo prakeikt
ms buiuoja, seilja savo klaikiais plaukais apaugusiomis lpomis...
MOTERIS: Ikryplis. Abu ikrypliai.
VYRAS: Ji prieinosi, bet sutiko, ji sutiko, bet a nenorjau, kaip lengva visk suversti
msai arba ligai...
Pakeiskime meil ir geism liga, ir nieko i jos neliks, i suikto, poet apdainuoto
jausmo, nieko...
MOTERIS: Taip nekalba.
VYRAS: Kas nekalba?
MOTERIS: mons taip nekalba.
VYRAS: mons apskritai nieko nekalba.
MOTERIS: Du mons, kurie gyvena kartu, kurie vadinasi vyras ir mona, vyras ir
moteris, jie taip nekalba.
VYRAS: Mes ne mons, mes prasimanymas, patys save prasiman kvailiai, patys save
sugalvoj, mes esame tekstas ito idioto galvoje.
MOTERIS: Kokio idioto?
VYRAS: To, kuris rao, kuris mus urainja ant ms kn, ms pirt antspaud,
ms lig ir visko, prie ko mes lieiams.
Kokio idioto? Msininko, i kurio perkame ms, kuris mums parduoda ms, ms
pai ms... Ties...
MOTERIS: Jis sak, kad a neturiu fantazijos... simyljliai, jauni, vos prasiskleid, tiek
daug kalba, dien nakt taukia nesmones, jeigu jie inot, kokia tyla j laukia po keleri
bendro gyvenimo met, jie usiiaupt amiams, tiesiog netekt ado.

VYRAS: Saldus buinys... jis saldus dl to, kad skanu, kad jau tuomet, jau nuo pirmojo
buinio mes norime suryti vienas kit...
Ar tiki, kad mogaus msa saldi?
MOTERIS: Esu ragavusi kraujo, jis saldus...
VYRAS: Niekad neragavau tavo kraujo...
Net pagalvoti baisu, tiek met pragyvenome kartu, o a dar niekad nesu ragavs jos
kraujo!!!
MOTERIS: Neturjau jg prieintis, nes sirgau, a nenorjau, a nenoriu...
VYRAS: Tu neturtum taip kalbti: noriu, nenoriu... Pavargusios keks balsu...
MOTERIS: A ir buvau kek. Juk tu norjai keks. A tavo kek.
Jis nepatenkintas, bet pats visuomet sako, kad moterys vis laik save parduoda vyrams,
netgi kosmetika, kuri naudoju, jam tra kontrakto dalis - kuo toliau, tuo daugiau moteris
turi ileisti pinig, kad geriau save parduot.
VYRAS: Ne, a norjau kraujuojanios moters, o ne kruvinos keks. A noriu
serganios moters.
MOTERIS: Nenoriu. Sergu.
VYRAS: Sveika, Marija, kraujo pilnoji... Kruvinoji Marija, kraujuojanioji Marija...
MOTERIS: Tau tai patinka? Tu meldiesi? Msai?
VYRAS: Mano teta Marija mir nepatyrusi vyro, nors jau galjo gimdyti, jai buvo
septyniolika met.
Kiek buvo Dievo Motinai met, kai ji iskrido dang, juk ji susilauk daug vaik, turjo
bti sena, rauklta, pajuodusi ir plaukuota kaip visos pietiets moterys.
Tu matei Dievo Motinos Marijos paveikslus - i tikrj ten mano teta, septyniolikos met
Marija, nepatyrusi vyro, kraujuojanti...
A nenoriu Kristaus kno.
A noriu Marijos kno.
MOTERIS: Jis nori myltis tik tuomet, kai sergu, o kai nesergu...

Kai a nesergu, tu umiegi irdamas iki inakt televizori.

VYRAS: Man patinka saullydis. Sdti automobilyje, irti galinio vaizdo veidrod,
kuriame - mirtanios viesos griuvsiai. Kruvinos putos. Tu turtum ieiti i veidrodio.
MOTERIS: Ne, nereikia. A ne sumauta Alisa i Veidrodi karalysts. Ties sakant, ne
geriau nei Marija.
VYRAS: Afrodit - i nupjauto tvo pimpalo. I lyktaus tvo ir i jo nieking,
begdikai nupjaut lyties organ - Afrodit, meils ir groio siknijimas. Marija.
Noriu, kad ieitum i senstanio savo kno kaip i veidrodio, kuris atspindi neties,
noriu, kad isinertum i savo kno, kuris yra melas, nes a juo nebetikiu... Tu Marija,
septyniolikos met...
MOTERIS: A ne Marija, nemgstu msos...
VYRAS: inai, k man sak iandien ms msininkas? Jis man rod peil ir
baksnodamas buku jo smaigaliu tvirtino, kad peilis kaip Dievas arba poetas - gali kurti.
Dievas kuria idjomis, poetas vaizdiniais. Peilis gali sukurti krauj, padauginti, padalyti, daug daug kraujo.
MOTERIS: Labai gerai, kai yra kam suversti kalt... Dl visko kaltas msininkas, tas,
kuris parduoda mums ms, ms ms, ms, kurios mes norime paragauti, kuri saldi...
VYRAS: (peiliu apibrdamas gulinios moters kontr, supjaustydamas paklod, ant
kurios guli moteris, nabda) Tunica externa, tunica media, tunica intima... Ir dar jis
sak...
MOTERIS: Msininkas?
VYRAS: Taip!
MOTERIS: O gal Dievas?
VYRAS: Ne!
MOTERIS: Kodl ne?
VYRAS: Dievas nekalba.
MOTERIS: O msininkas - nebylys?
VYRAS: Nebylys. Ir jis sak: amenys - pats tiesiausias ir tikriausias kelias intymum.
odiais labai sunku pasiekti moters siel, nors ji ir myli ausimis, bet odi amenys

niekad neprilygsta peilio amenims. Tik peilis gali sugriauti dievikj tvark moters
viduje, tik vyras j gali vl atkurti.
MOTERIS: Negaliu paksti kraujo, net jeigu jis tik ant virtuvs stalo. Negaliu paksti
kraujo, net jeigu jis ant k tik ikritusio sniego.
Negaliu paksti kraujo, net jeigu jis tik i vaiko nosies, jeigu teka tik per patinusias nuo
verksmo lpas.
VYRAS: Tu mane ikruvinai. Ikruvinai kaip prostitut, o a praiau to nedaryti. Dabar
a lipnus kaip paseilintas pato enklas. Dabar a galiu prilipti prie tavs ir niekada
nebeatsiplti. Dabar mane galima isisti kaip pato enkl, prilipus prie tavo kno. Prie
tavo kno voko. A turiu pakankamai pinig, kad galiau tave pasisti. Kaip laik,
piln amen, piln kraujo.
Tu nebegali bti Marija, net ir mirusi tu nebtum panai j, tu nebegali veikti savo kno
traukos, tavo knas tave slegia kaip antkapis...
MOTERIS: Kai tu kalbi, man baisu... (pauz, vyras tyli) Netylk, po velni! A - Marija,
Marija, Marija!!!!
VYRAS: Vakas su tavo odos kvapu, vakas su tavo odos plaukeliais (ritinja tarp pirt
nuskusto nuo moters pilvo vako rutuliuk). Vakas tavo odos spalvos, vakas vienatvs
spalvos. Arba - guolyje likusi kno spaud formos vienatv, svetimos knygos paratse
priraint kvail pastab formos vienatv. Priraint, o po to itrint pastab pdsakai,
jie vos vos matomi, bet gali dingti tik kartu su knyga. Su knu... Su voku, kur dtas
sielos laikas Marijai.
Tu niekad nebsi Marija...
Moteris atsikelia, apsirengia chalat, atsisda prieais naktinio stalelio veidrod, valosi
vata veid, lyg rengtsi eiti miegoti.
MOTERIS: I kur tu itraukei t bjauri istorij?
VYRAS: Koki?
MOTERIS: Apie kruvin moter, maniak su peiliu. Jis j nuud?
VYRAS: Neinau. Turbt. Man j papasakojo ms msininkas. inai, kaip jis kalba,
skubdamas, blakydamasis, niekad nieko nepasako iki galo. Dabar mons vis maiau
valgo msos, nes daugelis gyvena po vien. Msininkas turi daug laiko, pasakoja
kvailiausias istorijas.
Vyras itiesia rank moters pus, moteris prispaudia j po paastimi ir guli nusisukusi.

MOTERIS: Ijunk vies.

VYRAS: Marija...
MOTERIS: K?
VYRAS: Nieko. Lyja.
Antkapi veidrodiai
JIS: Einu, nors dar anksti, ir paskutinio erkno blakstienos juokingai prilip prie
antkapi veid, o kylanti saul vos vos teapvietusi egli virnes.
Ar tau patogu?
JI: Kas?
JIS: Gulti.
JI: Tamsu, nematau tavo veido.
JIS: Taip ir pasak, perklusi galv nuo pagalvs ant mano peties, - tamsu, nematau
veido. Mano aus kutena tavo plaukai, bet mano lpos laisvos, o atsakyti k nors delsiu.
JI: Jo lpos paliet mano plaukus, lyg liest siel.
JIS: Orgazmas kaip ir mirtis - tai asmenika, tai priklauso vienatvs erdvei...
Tu usimerkusi? Nebegirdiu tavo blakstien plazdenimo, bet kam gi tamsoje akys,
tamsoje jas pakeiia ausys.
JI: Labai juokinga.
JIS: Ji juokiasi taip, tarsi a nemokiau usiriti bat raiteli.
Kas juokinga...
JI: Romeo ir Diuljeta... kapinse...
JIS: Tu mans klausaisi?
JI: Mur... mur... dingo pilkas katinlis...
JIS: Mhm, sumurma ji, ir a leidiuosi ivedioti, - kaip man patinka tokie ivediojimai
tamsoje, lydimi kokios nors nesudtingos melodijos, sklindanios i elmikai

spalvotomis ugnelmis mirksinio muzikos centro, inoma, kai ji alia, ilta ir

mieguista...
Kai apsisprendm.... nutarm... nusprendm... kaip lykiai skamba - nusprendm...
teismo sal, kur du teisjai, o kaltinamieji vluoja, niekada neateina... vaiktai tarp
antkapi, pirtu braukdama per j paviri, lyg iekodama dulki, ia dulki nra, ia
dulks virsta dulkes, pelenai pelenus, em - patrt em... fotografijos abejingai
apirinja tavo kone iki ems nukarus alik, j akys jau beveik iblukusios, bet vis
tiek lidnos, tarsi jaust, tarsi vis dar jaust... kostiumai ventiki, suknels, daugiausia
tamsios suknels, tarsi jaust, kuo viskas baigsis... tai daugiausia prie Antrj pasaulin
kar darytos nuotraukos, o laikas, saul, lietus jas paretuavo, prasibrov po stiklu, juod
drabui audekl ibaltino kreivais dryiais... dar vienas konclageris, poeminis,
nereikalingas sargybos, vielos, un... "Poslednij dar ot mua", perskaitau ant vieno
didiulio akmens luito, ydikas humoras, yd kapins, viskas rusikai, paskutin vyro
dovana monai, akmuo, prislgs alsavim, lengv tavo alsavim, kurio niekados
nebegirdsiu alia savo ausies, tamsoje, ant ems arba po... prisimeni yd kapines, tu
tuomet neitarei n odio, norjai bti panai mirusiuosius, ypa - mirusi man, o a, a
jau seniai buvau vaiduoklis, nieko negirdintis, nieko ne- besakantis, elis, klaidiojantis
po kapines, uraas ant apsamanojusio antkapio po emomis egli akomis, darkness
there and nothing more, niekada nesibaigiantis uraas...

2001-2002
--------------------------------------------------------------------------------