Baudiamoji teis

Literatra: Vytautas Piesliakas Baudiamoji teis, Pirmas arba antras

leidimas.
Baudiamojo kodekso komentarai, pirma dalis. Aplankyti periodikos skaitykl.
Dstytojos budjimo valandos nuo 14 iki 16 val, 512kab 5 auktas.

Paskaita 2012-09-10

1 Tema: baudiamosios teiss

samprata ir principai.
Baudiamoji teis yra svoka baudiamoji teis gali bti vartojama 3
aspektais:
1. Kaip teiss aka.
2. Kaip statym leidybos sritis.
3. Kaip mokslo sritis.
Baudiamoji teis kap teiss aka yra viena i daugelio teiss ak, kurios
paskirtis sukurti teisin mechanizm kuris padt vertinti padaryt
nusikalstam veik, padt t veik padarius asmen patrakti baudiamojon
atsakomybn, paskirti tam asmeniui bausm ar kitokias priemones, ar kitaip
teisikai vertinti jo nusikaltim. Nusikaltimas arba nusikalstama veika yra
nukrypimas nuo taisykls, kuris paeidia svarbiausias moni saugomas
vertybes. Nusikaltimas paeidia konstitucijoje tvirtintas pamatines
vertybes, paeidia ir bendramogikas verytbes egzistuojanias
nepriklausomai nuo konstitucijos ar kit teiss akt. Padarius nusikaltim
reikalingos teisins priemons kaip atpildas, kaip vertinimas. Blogio
negalima veikti blogiu, dl to reikalingos teisins priemons. Teisins
priemons veikiant nusikaltim yra baudiamoji teis, baudiamasis
procesas, teism sistema, kurie visi sudaro baudiamaj justicij.
Studijuojam baudiamj teis, materialiaj teis, teiss ak nustatani
teiss normas, nustatani kas yra nusikaltimas, nusiengimas, kalt,
bausm, kokios yra bausmi rys. Baudiamasis procesas yra formalioji
teis, nustatantis procedr ir jos taisykles, baudiamoji teis su procesu
praktikoje gyvendinami kartu, o studijuojami atskirai. Baudiamoji teis
reguliuoja tuos santykius kurie kyla dl nusikalstamos veikos padarymo.
Baudiamojo teis reikminga tuo, kad ji yra teistos valstybs prievartos

iraika. Valstyb gali taikyti prievart, taia tik tada kai to reikalauja jos
interesai. Kai padaromas nusikaltimas, valstybs ir visuomens interesas yra
teisingumas, kaltininko nubaudimas, teisini suvarym kaltininkui
pritaikymas, valstyb kaip moni bendrabvio iraika turi teis bausti,
taiau kiek valstyb turi teis bausti asmen? Apibrim kas yra
baudiamoji teis egzistuoja vairi, elementariausias apibrimas yra
nusikaltimo ir poveikio u j teis. iuolaikin valstyb puoselja humanizm,
racionalum, subalansuot teisin poveik, del to u nusikaltim skiriama ne
tik bausm, norint teisikai vertinti nusikalstam veik kartais nebtina
asmens nuteisti, kartais utenka kit poveikio priemoni atleidimo nuo
baudiamosios atsakomybsar bausms, kartais tikslinga taikyti kitokias
socialinio poveikio priemones, pvz.: auklejimo, gydymo . Universaliai
Baudiamoji teis kaip teiss aka gali bti apibriama taip: tai valstybs
nustatyt teiss norm sistema, kuri udraudia tam tikras veikas, kaip
nusikalstamas ir nustato bendruosius baudiamosios atsakomybs
pagrindus, valstybs prievartos priemoni turin, taip pat slygas kurioms
esant bausms, baudiamoji atsakomyb gali bti pakeisti kitomis poveikio
priemonmis. Pati svoka kilo nuo odio bausti. Baudiamoji teis visais
atvejais privalo bti paskutine priemone, dl to, kad ji yra grieiausias
valstybs poveikis, jos pagrindu nuteistasis gali netekti pamatini
konstitucini vertybi, arba jos gali bti apribotos. Valstybs prievarta
negalima vaistytis, todl, kad ji sunki ir brangiai kainuoja, todl baudiamoji
teis negali bti taikoma u nedidelius ar menkaverius paeidimus,
negalima Baudiamajame kodekse kriminalizuoti nedideli paeidim.
Baudiamosios teiss teisinio reguliavimo dalykas yra santykiai
atsirandantys dl nusikalstamos veikos padarymo. Teisinio reguliavimo
metodas Baudiamojoje teisje specifinis ir vardyjamas kaip imperatyvusis
metodas, tai yra privalomosios valstybs prievartos taikymas. Tam tikro
dispozityvumo salia imperatyvumo yra ir baudiamojoje teisje, pvz
kaikuriais atvejais kaltininkas gali susitaikyti su nukentejusiu ir bti atleistas
nuo atsakomybs, nukentjusysis kartais pats sprendia ar buvo padaryta
nusikalstama veika. Imperatyvumas ir bausms grsm yra baudiamosios
teiss pagrindiniai bruoai. Baudiamosios teiss sistema ios teiss akos
vidin sranga. i sistema atsispindi statyme, sistem sudaro dvi dalys:
Bendroji ir specialioji, kurios veikia ssajingai. Bendroji dalis numato
bendrasias nuostatas kurios aktualios tiriant kiekvien nusikalstam veik.
Spec dalyje numatyti nusikaltimai ir bausms u juos. Baudiamoji teis kaip
teiss aka labai glaudiai susijusi su baudiamuoju statymu ir
baudiamuoju kodeksu, todl kad prievarta ir draudimai aktuals konkreiu
metu ir konkreioj visuomenj.
Baudiamosios teiss principai: baudiamoji teis remiasi pamatiniais
fundamentaliais principais, rodinjimo nereikalaujaniais principais,

principai aktuals kriminalizuojant naujus nusikaltimus, apraant mogik

elges baudiamajame kodekse ir nuo tada jis tampa nusikaltimu, principai
aktuals ir tiriant veikas, taip pat jie aktuals nustatant baudiamosios
teiss santykius su kitomis teiss akomis. Vienas i princip yra
ultimaratio principas, tai yra paskutin grieiausia priemon. Kitas
principas subjektyvaus vertinimo principas, nra atsakomybs be
kalts, norint patraukti kaltinink atsakomybn reikia rodyti, kad jis buvo
kaltas. Kitas svarbus principas: atsakomybs tik u statym udraust
veik principas . Jei elgesys neudraustas BK, jis negali bti laikomas
nusikaltimu, nepriklausomai nuo to koks jis bebt smerktinas. Kitas
principas: bausms ir kriminalins represijos, ekonomijos principas,
mogaus teisi apsaugos principas, nekaltumo prezumpcijos
principas.
Svarbiausiais specialieji baudiamosios teiss principais yra ie:
1. Nullum crimen sine lege nra nusikalstamos veikos be statymo;
2. Nullum poena sine lege nra bausms be statymo;
3. Nullum crimen sine culpa nra nusikalstamos veikos be kalts;
4. Non bis in idem ne du kartus u t pat;
5. Ultima ratio paskutin priemon socialiniams santykiams
reguliuoti;

Paskaita 2012-09-17. Baudiamasis

statymas.
Baudiamojo statymo samprata bei bruoai:
baudiamoji teis skirta vertinti nusikalstam veik, dl to ji kaip teiss
aka ir kaip mokslas betarpikai susijusi su baudiamuoju staytmu, visos
svarbiausios baudiamosios teiss nuostatos suraytos baudiamajame
statyme arba dar vadinamam baudiamajame kodekse. i teiss aka
pasiymi tuo kad viskas konstatuota BK. Baudiamajam statymui kaip ir
kitiems teiss aktams bdingi bendrieji poymiai taip pat ir specifiniai.
Bendrieji poymiai
1. turi aukiausi teiss akt gali.
2. Turi aukiausi juridin gali teiss akt hierarhijoje.
3. Jis yra norminio pobdio.

Spec baudiamojo statymo bruoai

1. nustato bendrus baudiamosios atsakomybs pagrindus, principus,

nuostatas.
2. Nustato veik prieingum baudiamjai teisei, taip pat nustato koks
mogaus elgesys laikomas nusikaltimu ir udraudia tok elges.
3. Nustato bausmes ir j taikymo taisykles, taip pat baudiamo poveikio
priemones, j taikymo taisykles.
4. Nustato atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir bausms
pagrindus,tvark, ris, taip pat nustato teistum.
Baudiamasis statymas yra seimo primtas teiss norm aktas, nustatantis
atsakomybs pagrindus, principus, nustatantis veik nusikalstamum ir
udraudiantis jas, bei nustatantis bausmes ir baudiamojo poveikio
priemones u t veik padarym ir kitas teisines pasekmes.

1 straipsnio 1 dalis: baudiamojo statymo paskirtis ir teisininio reguliavimo

sritis nurodyti 1 str. 2 dalyje.
Baudiamojo kodekso paskirtis yra tapati baudiamosios teiss paskiriai ir
udaviniams saugoti visuomen nuo nusikalstam veik. Baudiamasis
staymas yra konstitucijoje numatyt verytbi teisin apsauga, apsaugos
priemoni sistema. Baudiamasis statymas yra svoka vartojama
sinonimikai vartojama svokai baudiamasis kodeksas. Baudiamasis
statymas yra apibendrinanioji svoka, kuri talpina daugyb baudiamj
statym, kurie sujungti vien sistemin visum, kodifikuoti.

Baudiamosios teiss teiss norm altiniai.

Teisins sistemos pagrind sudaro konstitucins normos. Konstitucins normos
yra teiss sistemos pagrindas ir nuo j kildinamos kitos normos, Lietuvos
konstitucija tvirtina pagrindines ir svarbiausias vertybes, tam tikros vertybs
egzistuoja ir moni paroiuose, tikjime, tradicijose, bet mums aktualios
raytins normos. Baudiamasis statymas remiasi konstitucija kaip pagrindiniu
teises norm altiniu. Be konstitucijos, baudiamosios teiss norm altinis yra
BK. BK normas papildo aukiausiojo teismo iaikinimai, aukiausiojo teismo
apibendrinimai ir sprendimai

Baudiamosios teiss altiniai yra suprantami :

siauruoju( tam tikras teiss aktas, kuriame yra formuojamos tam tikros elgesio
taisykls baudiamuoju aspektu)

plaiuoju aspektu. ( tai ne tik tas aktas kuriame tvirtinamos elgesio taisykls ir
normos, bet ir tas aktas kuriame yra atskleidiamas t norm turinys, pvz:
teism praktika)
kasacinse bylose dar vadinami teism praktika yra tam tikra dalimi
baudiamosios teiss norm altinis. Aukiausio teismo iaikinimai nra
savarankikas altinis, jie egzistuoja kaip precedentai, taiau tik kartu su B ir
kaip io statymo aikinimas. Aikinimas privalomas teissaugai ir teismams, jei
aukiausiasis teismas iaikina kak, visi teismai privalo vadovautis tuo
precedentu. ( pvz 129str. 2dalis). Kitas baudiamosios teiss norm altinis yra
ES teiss normos ir tarptautins LR sutarys( arba tarptautins teiss normos).

Baudiamojo kodekso struktra ir sistema

Baudiamasis kodeksas yra susistemintas kodifikavimo bdu, statym rinkinys
pasiymintis vidiniu vieningumu ir tarpusavyje susiet norm visuma, jam
bdinga vieninga suderinta terminija ir suderintas svok vartojimas,
baudiamojo kodekso struktr kaip BT sistem sudaro dvi dalys: bendroji ir
specialioji, bendrosios dalies normos nustato bendruosius baudiamosios
atsakomybs principus, bendrsias atsakomybs nuostatas ir bendrosios dalies
nuostatos aktualios tiriant kiekvien nusikaltim. Specialiosios dalies
nuostatos numato atskirus nusikaltimus, j apibrimus ir bausmes u juos.
Bendroji ir specialioji dalys sudarytos i skyri, kurie ymimi romnikais
skaiiais. Skyrius sudaro straipsniai numeruojami arabikais skaiiais ir turintys
pavadinim, pavadinimas parykintas. Straipsnius sudaro dalys, kurios
numeruojamos taip pat arabikais skaiiais su taku. Dalys gali turti punktus,
kurie ymimi arabiku skaiiumi su skliausteliu ). Straipsniai sunumeruoti i
eils nuo 1 iki 330 ir numeracija nekintanti( tai reikia, kad jei panaikinamas
straipsnis, numeris lieka, o straipsnio turinys bna neteko galios). Jei
raomas naujas straipsnis raomas tarp kit, labiausiai jam tinkam viet ir
jam suteikiamas numeris su jam pakeltu laipsniu. Specialiosios dalies ir
bendrosios dalies straipsnio struktra skiriasi, bendrosios dalies straipsniai yra
nustataniosios, apraaniosios normos, kiekviena tokia norma rayta atskiroje
dalyje. O specialiosios dalies straipsniai sudaryti i struktrini dali, kiekvien
dal sudaro dvi struktrins dalys, dispozicija( tai kas aprao nusikaltim) ir
sankcija ( yra tai kas aprao u nusikaltim skirtinas bausmes). Kiekviena dalis
turi dispozicij sankcij.
Dispozicijos:
nusikaltim apraymo bdai BK skiriasi, kartais nusikaltimas apraytas
lakonikai, su numanomais poymiais, o kartais labai detaliai, todl pagal
apraymo bd dispozicijos bna:

paprastosios ( tokios kaip bendrais bruoais vardytas nusikaltimas, pvz.

129str. 1 dalis. Tas kas nuud kit mog)
Apraomoji dispozicija: ne tik atkartoja nusikaltimo pavadinim, bet ir
detalizuoja to nusikaltimo poymius, pvz 180 str. Plimas.
Blanketin dispozicija: yra tokia kuri apraant nusikalstam veik nukreipia
kit teiss akt, pvz. 281str.
Nukreipianiosios dispozicijos, kurios nukreipia nusikaltimo poymius nustatyti
kit straipsn ar kit to paties straipsnio dal, pvz. 291str. 2dalis.
Nemaai dispozicij pagal apraymo bd yra mirios, ir apraamosios ir
blanketins, ir apraaniosios ir nukreipianios.
Sankcija: ta dalis kuri numato bausmes daniausiai bna santykinai apibrta,
ji numato kelias alternatyvias, pvz: bausmes arba laisvs atmim arba bauda,
arba aretas. Sankcija gali numatyti apatin, virutin, arba tik apatin arba tik
virutin bausms rib.
Straipsnio struktra ir BT norma skiriasi, teiss norma yra elgesio taisykl
numatanti juridines teises ir pareigas, gali bti taip kad straipsnis numato
kelias normas, arba viena norma iskaidyta keliuose straipsniuose, nra
tapatum.
Ypa svarbus baudiamj statym aikinimas, tai tam tikra intelektin veikla
skirta painti tikrj baudiamosios normos turin ir aikinimas yra tam tikras
mstymo procesas ir aikinimas yra io proceso rezultatas. Kai kurie
baudiamojo kodekso straipsniai abstrakts ir j turinys neaikus, dl to prie
pritaikant juos btina isiaikinti.
Aikinimas pagal subjektus bna legalinis, teisminis ir mokslinis, gramatinis.
Legalinis yra toks, kai specialiai galiota institucija aikina statym, arba
seimas arba galiota institucija.

2012-09-24.

Baudiamojo statymo galiojimas

Baudiamojo statymo galiojimo laikas: baudiamojo statymo galiojimo laik nurodo
BK 3 str. Galioja tik paskelbti ir sigalioj nustatyta tvarka statymai, t tvark numato
specialus statymas. Teiss aktas turi bti paskelbtas ir sigaliojs, seimo priimtas ir
prezidents pasiratytas. Baudiamasis statymas galioja tik tada kai yra oficialiai

paskelbiamas ir pasiraytas prezidents, arba nuo jame numatytos datos. Kartais

straipsniai ir j dalys sigalioja skirtingu laiku. Taikant statyma svarbu irti ar yra
galiojanti atitinkama redakcija. Baudiamojo statymo galiojimo laikas neribotas, jis
pradeda galioti paskelbtas ir pasiraytas ir galioja tol kol jo nepakeiia kitas
baudiamasis statymas. statymas galioja tik priek ir negalioja atgal, jis galioja nuo
sigaliojimo momento pirmyn perspekty ir netaikomas atvejams kurie buvo iki jo
sigaliojimo, tuos atvejus sprendia tuo metu buvs ir nebegaliojantis statymas.
Bendras teisinis principas yra toks: leks letro non agin. io principo iimtis yra tokia,
kad galioja atgal baudiamasis statymas kuris velnina kaltininko atsakomyb: 3str. 2
dalis. statymas galioja atgal tik iimtinais statym leidjo numatytais atvejais,
sakmiai tvirtintais tame statyme, kurie sudaro aikiai apibrt iimt. Pagrindinis
statymo galiojimo principas: 3str. 1 dalis. Veikos nusikalstamum nustato tos veikos
metu galiojs statymas.
Nusikalstamos veikos laikas: nustatyta 3str. 1dalis. Veikos padarymo laikas yra
veikimo arba neveikimo laikas, arba statyme numatyt padarini atsiradimo
laikas( kai kaltininkas norjo kad tie padariniai atsirast kitu laiku. ) veikos padarymo
laikas skiriasi priklausomai nuo nusikaltimo ries, veikos padarymo laikas gali bti
pats veikimo momentas, veikos padarymo laikas gali isitsti ir utrukti kelias dienas,
kelet mnesi ir panaiai, Toks nusikaltimas bus tstinis nusikaltimas( apie j
kalbsime ateity, pvz nuodyjimas savait ar panaiai) jo padarymo laikas bus
paskutinio veiksmo laikas arba padarinio laikas. Nusikaltimo padarymas gali trukti
laike, kaltininkas atlieka neteist veiksm, PVZ: sigyja aunamj ginkl nelegaliai, ir
nusikaltimas pats savaime trunka, nepriklausomai nuo asmens veiksm, tol kol jo
kasnors nenutraukia (pats kaltininkas, teisjas ar kita institucija..)

statym galiojimas erdvje, galiojimo principai, galiojimas asmen

atvilgiu.
statym teritorinis principas dar kitaip vadnamas prioritetiniu
principu.
Kiekvienas statymas galioja tam tikroj erdvj, statym galiojimas jurisdikcija.
Lietuvos teritorijoj galioja Bietuvos baudiamasis statymas. statym
galiojimas erdvje yra jo veikimas veik padaryt Lietuvos Respublikoje
atvilgiu. Kiekviena valstyb turi aiki savo jurisdikcij, ji formuluoja statymus
taip, kad apsaugot save ir savo pilieius, dl to valstybs statymai galioja joje
paioje ir u jos rib.
Su statym galiojimu erdvje susij tokie pagrindiniai klausimai:
1. Galimyb patraukti atsakomybn asmen padarius nusikaltim ne
Lietuvos teritorijoj.
2. Galimyb patraukti baudiamojon atsakomybn pagal Lietuvos statymus
asmen, kuris nra Lietuvos pilietis ar gyventojas ir padar veik u
Lietuvos Respublikos rib.

iuos klausimus reguliuoja BK: 4,5,6,7 str. 4 str.1 dalis: asmenys padar
Fas veikas Lietuvos valstybs teritorijoje arba laivuose ar orlaiviuose su
Lietuvos vliava, atsako pagal Lietuvos B. 4 str. 1 dalyje yra tvirtintas taip
vadinamas teritorinis jurisdikcijos principas, jis reikia, kad galioja valstybs
teritorijos jurisdikcijos pirmenyb. is principas reikia, kad valstyb suteikia
teis sau bausti visus asmenis esanius jos valdioje, ir pilieius ir asmenis
be pilietybs nuolat gyvenanius, taip pat usienio valstybi pilieius
esanius laikinai Lietuvoje, kurie neturi dilpomatinio imuniteto. is principas
reikia, kad kitos valstybs negali beslygikai pretenduoti nubausti savo
pilieius, jeigu jie nusikalsta kitoje valstybje. io principo aikinimui svarbu
inoti kas yra Lietuvos teritorija: Lietuvos teritorija yra visa erdv valstybs
sien ribose, skaitant teritorinius vandenis, teritoriniu iorinius vandenis ir
oro erdv, tiek kiek gali pasiekti orlaiviai ir ems gelms iki valstybs
sienos linijos. Vidaus ir jr vandenys, teritoriniai vandenys iki 12 jrmlyli
ploio. Pasienio ups ir eerai kaip sutarta tarptautinmis sutartimis pagal
emlapius, arba iki skiriamosios linijos, arba iki giliausios vietos
farvaterio. Valstybs teritorinei jurizdikcijai priklauso ir kontinentinis elfas,
tai besiribojantis su teritorine jra iki tam tikro gyliio, jros dugno pavirius.
Kaip valstybs teritorija vertinami ir laivai bei orlaiviai, nors jie fizikai nra
valstybs teritorija, svarbu, kad tie laivai ir orlaiviai bt su Lietuvos vliava
ar skiriamaisiais enklais, taip pat kariniai laivai ar orlaiviai. Iimt i
teritorinio principo sudaro asmenys turintys diplomatin imunitet, tai
vadinama eksteritorialumu, ie asmenys ir patalpos kuriomis jie naudojasi
teisintos kaip ambasados ir usienio ali diplomatins atstovybs pasiymi
eksteritorialumu, fizikai ios teritorijos yra Lietuvos teritorijos, bet
jurisdikcijos poiriu jai nepriklauso, iems principams priklauso ir
transporto priemons.
Nusikaltimo padarymo vieta: forum delikti komisini
4tr. 2 ir 3 dalys. Tiriant veik svarbu nustatyti kur ji padaryta, kad bt
galima asmen patraukti atsakomybn. Galimos varios situacijos ir j
atmainos:
1.
2.
3.
4.

Veika sumanoma ir padaroma Lietuvoje.

Veika sumanoma ir padaroma u Lietuvos rib.
Dalis veikos padaroma Lietuvoje, dalis u Lietuvos rib.
Veika padaroma keli valstybi teritorijose vienu metu veikiant
bendrininkams.
5. Veika padaroma telekomunikacijomis arba internetu.
Nuo seno inomi du pagrindiniai veikos padarymo vietos nustatymo
principai:
Subjektyvusis principas juo vadovaujasi valstyb kurioje padaryta veika.

Objektyvusis teritorinis principas taikomas valstybs kurioje kilo veikos

padariniai.
Veika ir padariniai yra du fundamentals dalykai, atskaitos takai,
leidiantys apibrti nusikaltimo padarymo viet. Lietuvoj taikomas abiej
princip junginys( ubikitacin teorija) reikia, kad nusikaltimo padarymo
vieta yra ta vieta kur nusikaltimas pradtas arba baigtas, tai pat vieta kur
nusikaltimas nutrko ar jam buvo ukirstas kelias, tai gali bti kit ali
teritorija..
4str. 2 dalis, .

2012-10-01.

Nusikalstamos veikos samprata,

nusikaltimas ir baudiamasis
nusiengimas, samprata ir
poymiai.
Nusikaltimas arba nusikalstama veika yra fundamentals, be j nra teiss
supratimo.
Kas yra nusikaltimas teisiniu poiriu: nra nusikaltimo be statymo( nuliun
crimen cine lege). Dl to nusikaltimo apibrimas, nusikaltimo poymiai
tvirtinti baudiamjam statyme, universalus apibrimas bendrojoj daly. O
spec daly kiekvieno manomo nusikaltimo apibrimai. Baudiamojo kodekso 3
skyrius, nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas pateikia nusikalstam veik
ris. 10str: nusikalstam veik rys, veikos skirstomos nusikaltimus ir
baudiamuosius nusiengimus. Kad tam tikras elgesys bt laikomas
nusikalstamu jis turi pasymti tam tikromis neigiamomis savybmis, laisvoje
visuomenje asmuo laisvas elgtis taip kaip nori, tiek kiek neprietarauja
moralei, tiek kiek nepaeidia kit asmen interes ir kiek nesikesina
konstitucijoje tvirtintas vertybes. Norint pripainti elges nusikalstamu reikia
akivaizdaus jo neigiamumo ir esminio asocialumo, grsmingumo kitiems
pilieiams. Kad elgesys bt nusikalstamas reikia esminio prieingumo
vertybms. BK 11str, 1 dalis pateikia apibrim ir poymius: nusikaltimas yra
pavojinga ir iame kodekse udrausta veika( veikimas arba neveikimas) u
kuri numatyta laisvs atmimo bausm. Nusikaltimo apibrime tvirtinti
pagrindiniai jo poymiai: 1 poymis pavojingumas, 2 poymis prieingumas
teisei( iame kodekse udrausta veika).

Betkokia veika, kuri kesinasi mog, jo gyvyb sveikat, valstyb, jos

santvark, institucijas, numatyt verslo tvark, finans sistem ir kitas
vertybes, yra pavojinga tuo poiriu, kad tas vertybes paeidia arba sudaro
grsm jas paeisti, bendrai neigiamai veikia vertybi sistem, pavojingumas
yra slyginis poymis, nes ne visi nusikaltimai akivaizdiai pavojingi. Pagal
statymo konstrukcij ir apibrim norint socialin elges laikyti nusikalstamu,
reikia, kad jis vienu metu bt ir pavojingas ( kelt grsm vertybms) ir
prieingas teisei ( kriminalizuotas B) jeigu nra bent vieno poymio, veika
nelaikoma nusikaltimu.
Pavojingumas laikomas materialiuoju nusikaltimo poymiu, dl galimos alos
vertybms, pavojingumas yra pagrindas statym leidjui veik udrausti,
pavojingumas didesnis ar maesnis, vienyja visas nusikalstamas veikas,
pavojingumas siejamas su socialiniu alingumu moni bendrabviui,
visuomenei, valstybei.. pavojinga veika reikia kelianti al, abra sukelianti
prielaidas alai atsirasti. Pavojinga veika, reikia pavojinga viepataujaniai
konstitucinei vertybi sistemai. Baudiamasis kodeksas saugodamas vertybes
konstitucijoje, tvirtina i vertybi sistem, kiekvienas BK spec dalies skyrius
saugo vis kit vertyb.
Baudiamasis statymas gina tik svarbiausias vertybes kai jos paeidiamos
ypa grubiai arba esmingai.
1.Pavojingumas i dalies yra idiologizuota kategorija, kuriai apibdinti reikia
vertinamj svok, neirint to pavingumas turi konkrei iraik kiekvienoje
baudiamojoje byloje, pavojingum apsprendia:
1. Nusikaltimo objekto vertingumas arba vertybs kurios paeistos.
2. Veikos padarymo bdas. ( kuo tas bdas gudresnis, ar kelia tam tikrus
padarinius tuo jis pavojingesnis)
3. Veikos suklimo padariniai
4. Nusikaltimo dalyko ypatumai. ( jo dydis priklausys nuo pavojingumo)
5. Kalts forma ( tyin arba neatsargi)
6. Nusikaltimo subjekto charakteristika, nusikaltlio asmenyb.
statym leidjas atsivelgdamas nusikaltimo pavojingum konstruoja sankcij
u padaryt nusikaltim ir kuo nusikaltimas pavojingesnis, tuo sankcijoje
numatytos bausms grietesns. Pavojingumas ireiktas sankcija yra rinis
pavojingumas. Pavojingum kiekvienoje byloje apsprendia ir teismas,
skirdamas bausm teismas vertina padaryto nusikaltimo pavojingum.
Pavojingum detalizuoja dvi charakteristikos: pavojingumo pobdis ( yra
kokybin pavojingumo iraika, jis parodo kaip nusikaltimas pavojingas ir
kokias vertybes kesinasi, nurodo kaip pavojingas) ir pavojingumo laipsnis
( kiekybin veikos iraika, parodo kiek nusikaltimas pavojingas, nesunkus,
apysunkis, labai sunkus. )

Prieingumas teisei laikomas formaliuoju poymiu, veika yra laikoma

nusikaltimu, kai veika udrausta statymu, arba formaliai rayta statyme, kad
veika tapt rayta statyme, ji praeina vis kriminalizavimo proces, ne taip
paprasta veik laikyti nusikaltimu.
Baudiamumas kaip poymis siejamas su prieingumu teisei ir baudiamumo
poymis numatytas nusikaltimo apibrime siekiant j formaliai atriboti nuo
baudiamojo nusiengimo.
2.Nusikaltim klasifikavimas yra nusikaltim skirstymas pagal tam tikrus
kriterijus, siekiant diferencijuoti arba suskirstyti teisinius padarinius, taip pat
siekiant sudaryti slygas lengviau taikyti statym. 11str. Nuo 2 iki 6 dalyse yra
nusikaltim klasifikavimas, 11 str. 2 daly nusikaltimai klasifikuojami pagal
kalts form, tyiniai ir neatsargs, o tyiniai skirstomi nesunkius, apysunkius,
sunkius, labai sunkius. Klasifikuojant nusikaltimus sukuriamos nusikaltim
kategorijos nuo kuri priklauso teisins pasekms,( pvz: atleidimas nuo
baudiamosios atsakomybs arba bausms. )
3.Baudiamojo nusiengimo samprata ir poymiai: BK 12str. Numato
baudiamojo nusiengimo svok, i svoka yra tokia pati kaip ir nusikaltimo
svoka, iskyrus baudiamumo poym, u baudiamj nusiengim
nebaudiama laisvs atmimu. Baudiamojo nusiengimo svoka reikalinga
norint diferencijuoti baudiamj atsakomyb, numatyti lengvesnius teisinius
padarinius u objektyviai maiau pavojingas veikas, siekiant kiek manoma
labiau subalansuoto teisinio poveikio. Siekiant supaprastinti nesudting veik
tyrimo procedr.
Kiekvienam straipsn baudiamojo nusiengimo poymiai iek tiek skiriasi nuo
nusikaltimo poymi, spec dalies 187 str.
Dispozicijoje numatyti poymiai nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo skiriasi
padarymo bdu, pvz: 155str. Padarymo kartai 161str. Dalyko vert 182 str.
225str... skiriasi dalyko kiekiu: 201str. 259str.
4.Nusikalstamos veikos ir kiti teiss paeidimai. Teiss paeidimas yra
bendriausia svoka, kiekvienos teiss akos paeidimai turi tik jiems bdin
bruo, baudiamojoje teisje teiss paeidimai yra baudiamieji nusikaltimai,
jei paprastai yra pavojingesni u kitose teiss akose numatytus paeidimus,
kartais teisinis reguliavimas konkuruoja ir teiss paeidimui vertinti yra
sukurtos keli ak teiss normos, PVZ: kontrabanda yra administracinis
paeidimas, baudiamasis nusiengimas ir nusikaltimas. Vertinant tokius
konkuruojanius paengimus, reikia vertinti j padarymo laipsn, bd ir
aplinkybes.

2012-10-08

Nusikalstamos veikos sudtis

Tai, kas matoma iorikai, nors atrodo neteista, nebtinai nusikalstama
statymo prasme;
Arba nors ir neteista, nusikalstama, bet tuos veiksmus padars asmuo
nebtinai turi atsakyti.
Aktualu ne vien tai kas aprayta statymo dispozocijoje, kas formaliai aprayta
statyme, taiau konreiu atveju svarbi poymi visuma. i poymi visuma
turi bti universali, taikoma visiems atvejams.
Bet baudiamjame statyme aprayt poymi, egzistuoja ir kiti poymiai,
kuriuos reikia rodyti tiriant nusikalstam veik ir traukiant asmen
baudiamojon atsakomybn. Kai asmuo padaro nusikaltim, reikalingas teisinis
mechanizmas t asmen susieti su baudiamuoju statymu ir inicijuoti
baudiamj persekiojim, tuo tikslu egzistuoja baudiamojo proceso normos,
numatanios procedr, taiau egzistuoja ir materialins teiss
mechanizmas(BT mechanizmas), kuris padeda nustatyti, koks asmuo trauktinas
atsakomybn, kokie poymiai reikalingi norint patraukti. Vien veikimas kuris
gali atrodyti nusikalstamas dar nra pagrindas laikyti asmen nusikaltliu, nes
tas asmuo galbt veik nekaltai, be nusikalstam sumanym ar ketinim. Tuo
tikslu BT sugalvotas nusikaltimo sudties modelis ( corpus delicti- paeidimo
sudtis, nusikaltimo sudties modelis) tai yra tam tikra formul, poymi
visuma, kuria remdamasi teissaugos institucijos tiria nusikaltimus. Nusikaltimo
sudtis yra teorinis modelis, ji nematoma iorikai.
corpus delicti nusikaltimo sudtis.
teorinis modelis, nusikalstamos veikos, jos aplinkybi, j padariusio asmens
poymi visuma, kuri rodinjama tyrimo metu.
Nusikaltimo tyrimo eigoje rodinjama ne vien tai, kad asmuo kaltas, taiau
poymi visuma, o kalt yra tik vienas poymis. Nusikaltimo sudtis yra
baudiamosios atsakomybs pagrindas, tik rodius sudt, asmen galima
patraukti baudiamojon atsakomybn.
Nusikalstamos veikos sudtis objektyvi ir subjektyvi poymi visuma
nulemianti pavojingos veikos pripainim nusikaltimu ar baudiamuoju
nusiengimu ir leidianti t veik padarius asmen patraukti baudiamojon
atsakomybn.

Baudiamjam kodekse sudties samprata nealskleista, taiau statyme ji

vartojama, BK 2str.4 dalis. Pagrindins baudiamosios atsakomybs nuostatos
2str. Ir apibdina nusikaltimo sudt.
Galima teigti, kad BK spec dalies straipsniai konstruojami remiantis sudties
modeliu.
Nusikaltimo sudtis netapatintina su nusikaltimu, nusikaltimo sudtis
netapatintina su paia veika, nusikaltimas yra objektyviai egzistuojantis
dalykas, konkretaus asmens poelgis, konkretus veiksmas arba neveikimas
egzistuojantis erdvje ir laike, iur jis juslikai apiuopiamas.

Sudtis nepavojinga ir neprieinga teisei, neturi poymi bding nusikaltimui.

Sudties struktra: objektyvieji ir subjektyvieji poymiaI, pagrindiniai ir

papildomi arba fakultatyvinai.
Sudt sudaro objektyvs ir subjektyvs poymiai, poymi yra tiek, kad jie
apibdina matom ir nematom nusikaltimo dalis arba puses ir t nusikaltim
padarius asmen.
Pagrindiniai poymiai yra tokie: statymo saugoma vertyb, kuri pasikesinta,
pavojinga veika, padariniai, prieastinis ryys tarp veikos ir padarini,
Kiti poymiai nusikaltimo dalykas, nusikaltimo padarymo laikas, padarymo
vieta, bdas, rankiai, priemons, kitos objektyvios aplinkybs, nusikalstamos
veikos subjekto amius (veik padariusio asmens) ir specialaus subjekto
poymis.
Subjektyvieji poymiai pakaltinamumas, kalt, motyvas ir tikslas.
Poymiai skirstomi pagrindinius ir papildomus, arba fakultatyvinius.
Pagrindiniai yra tie, kurie naudojami konstruojant betkok nusikaltim, jie
rodinjami visada, neirint ar jie aprayti spec dalies straipsni dispozicija.
Pagrindiniai: statymo saugomos vertybs, veika, padariniai, prieastinis ryys,
amius, pakaltinamumas ir kalt.
Fakultatyviniai poymiai yra naudojami konstruojant tik kai kuriuos nusikaltimus
ir jie rodinjami tik tada, kai aprayti konkreioj dispozicijoj, konreioj
nusikaltimo sudty.
Apraant nusikaltimo apibrimus taip pat vadovaujamasi nusikaltimo sudties
modeliu ir dl to spec dalie straipsnyje numatyti ne vien nusikaltimo

apibrimai, o ir nusikaltim sudtys. statym leidjas konkreiame

straipsnyje aprao ne visus poymius, jis aprao tik bdingiausius ir
esmingiausius poymius, taiau rodinjant reikia rodyti visus
pagrindinius, net jeigu jie ir neaprayti, o neapraytieji nustatomi aikinant
statym. Fakultatyviniai rodinjami tik tada kai aprayti.
Neaprayti poymiai yra tokie: statymo saugomos vertybs, jos daniausiai
nustatomos i skyriaus pavadinimo, subjekto poymiai, subjekto amius
apraytas bendroj dal 13str. Kalt jei neaprayta straipsn reikia tyin.
Pakaltinamumas ir nepakaltinamumas aprayti 17 ir 18str.
Tai kas aprayta straipsnyje turi aiki login ir teorin struktr, pvz.:
129str. Nuudymas
Tas, kas nuoroda veik padarius asmen (bendrj subjekt)
Nuud pavojinga veika ir pavojingas padarinys
Kit mog dalykas, nukentjusysis.
Panaudodamas psichin prievart apraytas fakultatyvinis poymis,
bdas
Privert darytis neteist abort veika, aplinkybs
Byloje poymiai rodinjami, taiau jie nra akcentuojami procesiniuose
dokumentuose; jie kartais iskiriami, kartais tiesiog apraomi.

Sudi rys ir j reikm sudtys klasifikuojamos vairiais

pagrindais, didiausi praktin reikm turi skirtymas pagrindins,
kvalifikuotas ir privilegijuotas.
Pagrindin yra tokia, kuri numato maiausi kiek poymi btin veik laikyti
nusikaltimu, pagrindin sudtis paprastai yra pirmoji straipsnio dalis.
PVZ:129str.
Kvalifikuota yra tokia, kuri pagrindins atvilgiu numato daugiau poymi,
Privilegijuota yra tokia, kuri pagrindins atvilgiu numato poymi lengvinani
atsakomyb, ji bna paprastai atskiru straipsniu, PVZ 130str. 1
Sudtys skirstomos formalias ir materialias.
Formalios yra tokios, kai nusikaltimu laikomas tik pats veikimas arba
neveikimas ir nereikalingi padariniai. PVZ : 140str. 1 dalis.
Materialios sudtys yra tokios, kai nurodyti padariniai ir veika. PVZ 129str.

Nusikalstam veik kvalifikavimas

Nusikaltimo kvalifikavimas yra sulyginimas konkretaus, gyvenimiko atvejo su
baudiamojo kodekso straipsniu( ar straipsniais) ir i io sulyginimo padaryta
teisikai reikminga ivada, tvirtinta procesiniuose dokumentuose (ireikta
formalizuota skaii kalba).

2012-10-15

Objektyvieji poymiai
1. Baudiamojo statymo saugomos vertybs, kaip
objektyvusis poymis, nusikaltimo objektas.
Bet kokia nusikalstama veika kesinasi tam tikras vertybes, paeidia tam
tikras vertybes. Nusikalstama veika paeidia tai k tvirtina ir saugo
konstitucija. Nusikaltimo objektas tvirtina bendr kesinimosi krypt, k
nukreipta veika. Objektas yra abstrakti svoka, dl to baudiamojoje byloje
nustatinjamos ir rodinjamos vertybs, kurios apibriamos vairiai,
apibriamos kaip visuomens ir atskir individ brangimani teisiniai griai.
Nuo objekto, jo ries priklauso nusikalstamos veikos pavojingumas, objektai
ir vertybs nra vienareikmiai, egzistuoja tam tikra vertybi hierarhija.
Paios svarbiausios yra bendramogikos vertybs, tokkios kaip mogaus
gyvyb, mogaus sveikata, mogaus laisv, mogaus sexualinio
apsisprendimo laisv, bet nemaai yra ir ideologini vertybi, toki kurios
priklauso nuo konkreios visuomens tradicij ir jos situacijos, toki vertybi
kaip finans sistema, mokesi sistema, nuosavybs teisini santyki
sistema.
Egzistuoja tam tikra vertybi hierarhija, vertybs nevienaverts. Paios
svarbiausios vertybs arba patys radikaliausi t vertybi paeidimai
numatyti BK. Baudiamojo kodekso specialiosios dalies kiekvienas skyrius
saugo vis kit rin vertyb, tie skyriai idlioti daugma pagal vertybi
svarb, pradedant nuo svarbiausi vertybi.

Baudamojoje byloje vertybs yra pagrindinis poymis ir jis rodinjamas.

rodinjimas apima du etapus:
1 nustatymas koki vertyb saugo baudiamasis statymas.
2 nustatymas koki vertyb pasikesinta konkreiu nusikaltimu. ( ia ypa
svarbus baudiamj statym aikinimas).
Kvalifikuojant veik labai svarbu koki vertyb kesinosi kaltininkas, nes
toks pat padarinys gali reikti pasikesinim skirtingas verybes.
Kai kuri vertybi apsauga yra iimtinai baudiamosios teiss reguliavimo
dalykas, pvz: gyvybs paeidimai ar atmimai, mogaus sveikatos
sutrigdymai, mogaus laisvs neteisti varymai, valstybs saugumo,
konstitucins tvarkos paeidimai, ias vertybes saugo baudiamoji teis,
kitos teiss akos numato t vertybi gyvendinim, gyvendinimo bdus ir
tt.. kai kuri vertybi apsauga yra ir kit teiss ak reguliavimo dalykas,
pvz: administracins teiss, civilins teiss. Kai kuriais atvejais
nukentjusijam palikta teis sprsti paiam, ar paeista jo vertyb ar ne,
privataus kaltinimo nusikaltimai, PVZ:148str. Paymtina tai, kad net
svarbiausios vertybs saugomos su iimtimis, PVZ: statymas labai grietai
saugo gyvyb, bet nesaugo gyvybs nuo saviudybs. statymas nesaugo
nuo savanoriko susialojimo. Naujai kriminalizuojant koki nors veik,
sukonstruojant straipsn saugant koki nors vertyb, straipsnis patalpinamas
tame skyriuje tarp labiausiai tinkani straipsni pagal vertyb.

Objekt skirstymas
Kesinimosi objektai skirstomi benrj, specialj ir tiesiogin.
Bendrasis objektas tai visos baudiamj statym saugomos vertybs.
Specialusis objektas, arba grupinis, arba rinis objektas tai yra vertybs,
vienars, visos numatytos viename skyriuje.
Tiesioginis objektas, arba betarpikas tai yra konkreti vertyb numatyta
konkreiame straipsnyje, PVZ XXXIII skyrius: nusikaltimai ir baudiamieji
nusiengimai valstybs tarnybai ir vieiesiems interesms.
Kitas skirstymas labai svarbus: objektai, pagrindinio objekto lygyje skirstomi
pagrindin ir papildom. Kai kurie nusikaltimai suformuluoti taip, kad jei
paeidia kelias skirtingas vertybes i karto, PVZ: 180str. Plimas.
Pagrindin vertyb yra tokia, kuri atspindi nusikaltimo esm, paprastai tai
yra vertyb dl kurios daromas nusikaltimas.
Papildoma vertyb nusikaltimo esms neireikia, taiau papildomai
vertybei keliamas pavojus visada paeidiant pagrindin vertyb.

2. Pavojinga veika, kaip objektyvusis sudties poymis,

veikos formos.
Veika yra matomoji nusikaltimo dalis, kai galima pamatyti uiuopti,
uuosti. Pagal veik vienas nusikaltimas skiriasi nuo kito, btent todl
veika visada apraoma dispozicijoje, veika sudaro nusikaltimo esm,
veika apraoma tiksliausiai apraomosiose dispozicijose. Lakonikiausiai
veika apraoma paprastosiose dispozicijose,
abstrakiai blanketinse ir nukreipianiosiose.
Kartais nusikaltim sudaro kelios veikos, kurios gali bti padarytos
alternatyviai, o kartais kelios veikos sudaro vien nusikaltim ir kai kurie
nusikaltimai egzistuoja kaip sudtinga juridin konstrukcija,PVZ:147str.
Prekyba monmis. 225str. Kyininkavimas.
Pagal apraym labai svarbu ar veika siejama su padariniais, kitu
objektyviuoju poymiu, ar sudtis formali ar materiali.
2012-10-22.
Pavojinga veika, kaip objektyvusis poymis. Pavojinga veika visada
apraoma dispozicijoje ir visada yra matoma nusikaltimo dalis.
Nusikaltimai pagal apraym bna naturalios, sudtingos juridins
konstrukcijos(pvz: prekyba monmis). Veika dispozicijoje kartais
papildoma aplinkybmis, kartais kelios veikos sudaro vien nusikaltim,
labai svarbu kokia login jungtis tarp t veik, ar tos veikos papildo viena
kit, ar jos yra alternatyvios.
Kiekviena veika praktikai pasireikia kaip tam tikras mogaus poelgis ir
elgesys, ir tas elgesys turi turti neteistumo, neleistinumo, jis turi bti
susijs su kakokiu blogiu, kuris nebtinai matomas. Tik toks elgesys,
kuris objektyviai gali padaryti al, gali bti pripaintas veika, abejotinas,
amoralus, nebtinai bus pavojinga veika. Kartais labai sudtinga
nusprsti dl odi, odiai savaime gali bti pavojinga veika, eidimas
arba meiimas.
odiai gali bti ir grsinimas, kuris gali bti arba savarankikas
nusikaltimas(pvz: grsinimas nuudyti, sutrikdyti sveikat. PVZ145str.
1dalis) arba grsinimas gali bti kito nusikaltimo sudtin dalis( pvz:
181str. 1dalis). odius vertinant gali bti sudtinga. Kai yra konkretus
kritikavimas konkretaus asmens, neperiangiantis padorumo rib, jis
jokiu bdu negali bti pavojinga veika. Nusikaltimas ir veika danai
siejami su smurtu, taiau smurtas bna ne visada.

Veika bna:
fizinis veikimas ( smurtinis arba nesmurtinis neutralus veikimas)

 nesmurtinis veikimas ( odiai, pieimas, raymas, klastojimas,

klijavimas..
Svokos: pavojinga veika, kno judesys ir veiksmas ios svokos
netapaios.
Pavojingos veikos formos:
Svoka veika apima dvi mogaus elgesio formas: a) veikim, aktyvius
veiksmus. b) neveikim, neatlikim veiksm kuriuos privalu atlikti.
Daugumos nusikaltim kurie aprayti BK dauguma i j apraoma tik veikimu,
kai kurie padaromi ir veikimu ir neveikimu, ir tik maa dalis vien neveikimu.
Neveikimas visada susijs su pareiga veikti. Juridin pareiga veikti yra tada kai
ji aprayta teiss akte, yra statymo nurodymas, postatyminio akto nurodymas,
tarnybin padtis, taip pat savanorikas sipareigojimas irgi yra pagrindas ir
ankstesnis asmens elgesys sukls pareig veikti, sukls pavoj arba sukls
slygas alai atsirasti.

Veikimas ir neveikimas yra valinga ir smoninga veika, be jokio

poveikio:
jei mogaus valia nedalyvauja, nra valios apraik, nebus ir veikos.
Valingos veikos nebus taip pat jeigu veiks nenugalima jga (pvz: potvynis
sutrugdo pareig gelbti ar panaiai..)
valios ir smons gali nebti jeigu veikia fizin kit asmen prievarta.

Nusikalstami, pavojingi padariniai ir padarini rys

Veika yra pavojinga pati savaime ir padaro al, tam tikr socialin al,
taiau veika kartais sukelia nusikalstamus padarinius, kurie aprayti kaip
konkretus sudties poymis, tokiu atveju jie privalo bti rodyti. Su padarini
kilimu siejamas ir nusikaltimo baigtumas, nusikaltimas baigtas tik tada kai
atsirado padariniai, kol jie neatsirado yra tik pasikesinimas. Padariniai
dispozicijoje apraomi arba atskirai nuo veikos, arba siejami su veika, kartais
apraomi tuo paiu odiu ( pvz: nuudymas 129str. 228str. ) padariniai ir ala
netapatu, ala yra platesn svoka, padariniai yra tai kas konkreiai aprayta.
Padariniai apraomi tik kaikuriose sudtyse ir rodinjami tik tada kai yra
aprayti dispozicijoje( tokios sudtys yra materialios) . padarinys yra siejamas
su tam tikru tikrovs pokyiu atsiradusiu dl nusikaltimo( kakas sugriauta,
sugadinta ar panaiai..)

Kartais padariniai bna nematerials ir jie pasireikia kaip kokia nors moralin
ala (pvz: piktnaudiavimas tarnyba 228str.)
Teorikai padariniai skirstomi turtinius, fizinius, organizacinius, politinius,
socialinius, ekonominius, moralinius.. kai padariniai yra nematerials, j
rodymas sudtingas.

2012-10-29.

Prieastinis ryys tarp pavojingos

veikos ir pavojing padarini ir jo
nustatymo ypatumai baudiamojoje
teisje
Prieastinis ryys yra objektyvusis poymis, rodinjamas tik materialiose
sudtyse. Prieastinis ryys yra nematomas, taiau faktikai
egzistuojantis slygotumas tarp keli reikini ir konkreiai tai yra ryys
tarp padarytos veikos ir jos sukelto padarinio.
Prieastinis ryys yra intelekto kategorija, jis nematomas, jis
iprotaujamas rodinjant apie j darom ivad, egzistuoja jis ar
neegzistuoja. Ar nusikalstamas padarinys kilo dl kaltininko veikos ar dl
kit siterpusi faktori.
Prieastinio ryio nustatymo problema aktuali labiausiai tais atvejais kai
padarinius sukl kelios veikos arba prie padarini kilimo prisidjo keletas
skirting faktori. Prieastinis ryys neapraytas baudiamajame
kodekse, jis nustatomas ir konstatuojamas byloje remiantis faktinmis
aplinkybmis ir teorinmis iniomis. Prieastinis ryys nustatinjamas
kiekvienu konkreiu atveju pagal faktus ir j isidstymo eilikum ir
slygotum. Prieastinio ryio negalima pamatyti vizualiai iskyrus tik
konkreius atvejus, apie j tik galima daryti pagrst ivad. Prieastinis
ryys yra objektyvi kategorija ir jo objektyvumas padeda j nustatyti ir
atsekti, jis vyksta gamtoje tarp reikini, jo vyksm slygoja gamtos ir
fizikos dsniai, jis vystosi esant prieasiai nepriklausomai nuo moni
valios ir nor.
Objektyvus prieastinio ryio pobdis be kita ko reikia, kad tam tikri
veiksmai tam tikromis slygomis sukelia tam tikrus padarinius, nori to ar
nenori. Objektyvus pobdis reikia, kad is ryys gali bti paintas,
apraytas byloje reikia ir tai, kad vidutinikai statistikai protingas

mogus turintis normalius arba vidutinius protinius sugebjimus

darydamas poelg arba vertindamas poelg i alies gali numatyti
prieastinio ryio vystymosi eig, tai yra prie koki padarini prives ta
veika.
Svarbios dvi svokos:
1. prieastis- yra tas stimulas, paskata, kuris sukelia pasekm arba
padarin ( tam tikr materialios tikrovs pokyt).
2. pasekm arba padarinys yra prieasties veikimo rezultatas arba
idava.
Gamtoje ir tikrovje kiekvien reikin arba vyksm slygoja arba nulemia
daugyb jg ir kiekvien padarin gali sukelti ne viena jga, o kelios,
kiekvienas padarinys yra keli prieasi veikimo rezultatas. Prieastin
ry aprao ir apibdina daugyb teorij. PVZ: prieastinio ryio
nustatymo svarba daugeliu atvej yra fizins veiksm sekos klausimas,
ar kaltininko sukeltas fizinis veiksmas (neveikimas) lydimas gamtos jg
sukl atitinkam rezultat. Neveikimas irgi gali bti prieastis, pvz
nuudymas nemaitinant kdikio, arba smoningas nesimimas priemoni
ukirsti keli pavojui. Faktiai klostantis veiksm sekai galimos vairios
variacijos, galimas nuoseklusis prieasi isidstymas. Svarbu tai, kad
paprastai baudiamojoj byloj betkok padarin nulemia keletas prieasi,
vertint prieastinio ryio eig reikia vertinti pagal kontekst komleksikai,
nes padarin nulemia kelios prieastys.
Keletas prieastinio ryio teorij:
rizikos teorija - rizika yra skirtingo laipsnip, skirtingu metu skirtingai
isidsto ir pasireikia ir vertinant atvej reikia vertinti detaliai t rizik.
Ekvivalentinio prieastinio ryio teorija kiekviena slyga be kurios
alingo rezultato nebt yra to alingo rezultato prieastis, prieastinis
ryys egzistuoja tik tada kai veiksmas yra ekvivalentin pasekms
prieastis, jei veiksmo ir pieasties grandin nutrksta sikius treiajam
stimului ar asmeniui prieastinio ryio nebelieka. Prieastinis ryys tarp
kno judesio ir rezultato yra tada, kai rezultatas negalimas be kno
judesio.
Adekvataus prieastinio ryio teorija adekvatus prieastinis ryys
egzistuoja tada, kai veiksmai padidina alos atsiradimo galimyb.
Veiksmai didina alos atsiradimo rizik, todl kilusi ala yra adekvati t
veiksm pasekm, todl adekvati prieastis nra vienintel prieastis, ji
yra tik viena i prieasi kuri nulemia pasekmi atsiradim.
Taikant skirting prieastinio ryio painimo teorij galima prieiti prie
skirtingo rezultato ir t rezultat reikia motyvuoti. Praktikai bylose
taikoma btinosios slygos taisykl nustatant prieastin ry.
Btinosios slygos taisyk reikia tai - kai prieastinis ryys
komplikuotas ir padarin sukelia keli asmen veiksmai arba prie j
atsiradimo prisideda kelios prieastys, tiriant vyk kiekviena izoliuota

prieastis iimama i to vykio ir irima ar be jos bt atsirads

padarinys ar ne. Kartais prieastinis ryys skirstomas teorin ir
atsitiktin, btinasis reikiniui bdingas, atsitiktinis yra nebdingas ir
pasikartojaniose situacijose paprastai nesukelia padarini ir tik iimtinais
atvejais sukelia.
Veik padarantis asmuo ir arba nusikalstamos veikos subjektas. Asmen
padarant veik charakterizuoja du poymiai: subjekto amius pagrindinis
poymis ir fakultatyvusis poymis specialaus subjekto poymis.
Baudiamosios atsakomybs amiaus riba nesiejama su pilnametyste ir
asmuo baudiamosios atsakomybs subjektu tampa nuo 16 met,
iimtinais atvejais nuo 14 met, BK 13str. Traukiant atsakomybn
svarbios ir kitos amiaus ribos, 18 met pilnametys ir 21 metai. Iki i
rib taikomos nepilnamei baudiamosios atsakomybs nuostatos.
Nepilnameio ami byloje nustatyti btina, nes svarbu koks nusikaltimas
padarytas, u daugel nusikaltim atsako nuo 16 met. Asmuo laikomas
sulauks amiaus po savo gimtadienio po 00 valand. Jei nra
dokument patvirtinani asmens ami, skiriama teismo medicinos arba
teismo pschichologin vaiko amiui nustatyti.
2012-11-05

Nusikalstamos veikos sudties

subjektyvieji poymiai
1. Subjektyvii poymi reikm ir rodinjimas.
Nusikaltimas yra ne tik tai kas matoma iorikai, kas apiuopiama juslikai
( girdimas vis, uuodiamos nuodingos mediagos) taiau egzistuoja ir
nematoma nusikaltmo dalis, jo motyvacija, sumanymas, ketinimas padaryti
kak blogo, neteisto tikslo realizavimas, atskirais atvejais aplaidumas,
neapdairumas sukeliant neigiamus padarinius. Iorikai matomas elgesys,
kuris paeidia kakokias vertybes gali neturti nusikalstamos motyvacijos,
nusikalstam tiksl, ketinim.
Tiriant nusikalstam veik svarbu nustatyti ne tik iorikai matomus
poymius, objektyvius poymius ( actus reus) , taiau ir nematomus
subjektyviuosius poymius, kurie susij su kaltininko psichika, su kaltininko
suvokimu, kaltininko norais ir ketinimais slygojaniais jo veikim ar
neveikim.
Vienas i esmini atsakomybs princip yra atsakomybs u kaltai padaryt
veik principas (kalts principas) ir su juo susijs subjektyvaus kaltinimo
principas, asmuo atsako tik u savo kaltai padarytus veiksmus neirint kaip

jie atrodo iorikai. Nullum crimen sine culpa nra nusikalstamos

veikos be kalts
Subjektyvieji poymiai yra vidins asmens psichikoj susiformuojanios
nuostatos konkreiu atveju, kurios nukreipia asmen veikti nusikalstamai,
lydi ir kontroliuoja mogaus elges. Betkoks mogaus elgesys kuris
atliekamas smoningai yra socialin vert turintis poelgis. Per mogaus
iorin elges galima daryti prielaidas apie jo nuostatas, apie jo
smoningum, apie jo ketinimus, ir per iorin elges galima daryti ivadas
apie mogaus nusistatym, vertybi atvilgiu, normalaus mogaus poelgiai
visada vedami jo smons ir psichikos. Prie darydamas poelg asmuo
visada galvoja apie poelgio prasm ir reikm, tas galvojimas kartais bna
automatizuotas, nesmoningas, vis dl to apdairus ir smoningas asmuo
elgiasi slyginai protingai, normaliai, ar taip, kad nepadaryt alos kitam.
Vertinant nusikalstam veik labai svarbu sugretinti iorikai matomus,
ufiksuotus poymius, su kaltininko paaikinimu, jo motyvais, su tuo kas
vyko jo galvoj. Veika kvalifikuojama teisingai tik tada, kai iorikai matomi
poymiai, objektyvieji poymiai kuo labiau sutampa su subjektyviaisiais.
Pasitaiko ir toki atvej, kai asmuo veikdamas nori vieno, taiau rezultato
nepasiekia, kakas sutrukdo, nepalankiai susiklosto aplinkybs, tokiais
atvejais svarbu nustatyti ko asmuo norjo, kas slygojo jo veikim. Visais
atvejais kai asmuo turi kakok nusikalstam sumanym ir nori konkretaus
tikslo ar tiksl, taiau j nepasiekia, dl ne nuo jo priklausani aplinkybi,
objektyvieji poymiai nesutampa su subjektyviaisiais, primenyb teikiama
subjektyviesiems poymiams. Subjektyvij poymi ypa kalts, labai
sudtingas procesas, daug sudtingesnis nei objektyvij, objektyviuosius
galima nufilmuoti, nufotografuoti, paimti ovinio ttel ar panaiai, k
galima juslikai pajusti. Kaip nustatyti subjektyviuosius poymius,
pagrindinis informacijos altinis nustatant subjektyviuosius poymius yra
kaltininko veika, jos padarymo bdas, padariniai, be to labai svarbus altinis
kaltininko apklausa ir jos metu gaunami duomenys. Reikia daryti svarbi
prielaid, kad kaltininkai danai meluoja stengdamiesi ivengti
atsakomybs, stengiasi pateikti velnesn interpretacij, pateikti juos
teisinani ir kitus asmenis kaltinani versij, todl kaltininko apklausa yra
labai svarbus, bet ne vienintelis bdas atskleisti jo subjektyviuosius
poymius. Mel padeda paneigti tyrimo veiksm visuma ir tinkamai
apgalvota tyrimo taktika, nepriklausomai nuo to ar kaltininkas prisipasta,
ar neigia padars veik, ar akivaizdiai meluoja, reikia tsti rodinjim tol,
kol neliks pagrst abejoni apie jo kalt ir kitus subjektyviuosius poymius.
Subjektyvieji poymiai ir kalt yra subjektyvusis baudiamosios
atsakomybs pagrindas, subjektyvieji poymiai ir kalt padeda teisingai
kvalifikuoti veik, veika kvalifikuojama teisingai, kai detaliai nustatoma k
kaltininkas suvok.

2012-11-12

1. Pakaltinamumas
Asmuo padaro nusikalstam veik ir privalo atsakyti, taiau tiriant veik gali
paaikti, kad asmuo nekontroliuoja savo veiksm, elgiasi neadekvaiai, kyla
abejoni dl jo psichikos sveikatos. Jeigu asmuo dl psichikos sutrikimo
nesupranta k daro ar nesupranta ir negali valdyti savo veiksm arba tik negali
valdyti savo veiksm, jis galimai nesupras jeigu bus baudiamas, u k jis bus
baudiamas ir kodl. Pirmas i subjektyvi poymi yra pakaltinamumas, tai
yra asmens sugebjimas suprasti savo veiksm esm ir juos valdyti.
Pakaltinamumas yra susijs su asmens psichikos galiomis, savo asmenybs
suvokimu, suvokimu savo veiksm esms, j socialins reikms, veiksm
keliam padarini, prieastingumo, gamtos jg ir panaiai. Pakaltinamumas
yra visuotin prezumpcija, prielaida pagrsta tikimybe, visi asmneys laikomi
pakaltinamais, tol kol tyrimo metu neikyla abejoni, jeigu ikyla abejoni
daroma medicinin psichiatrin psichologin ekspertiz, dl asmens psichikos
sveikatos ir sprendiama dl asmens nepakaltinamumo. Baudiamjam
kodekse apraytas nepakaltinamumas ir ribotas pakaltinamumas, 17 str.
Nepakaltinamumas ir 18str ribotas pakaltnamumas. Nepakaltinamumas yra
nesugebjimas, negaljimas suprasti savo veiksm esms ar j valdyti. 17 str.
1 daly tvirtinti nepakaltinamumo poymiai ir kriterijai:
1. Juridinis arba psichologinis kriterijus apibdinamas dviem poymiais: a)
intelektiniu, negaljimu suprasti savo veiksm esms, b) valiniu,
negaljimu j valdyti.
2. Medicininis arba biologinis kriterijus reikiantis konkret psichikos
sutrikim.
Nepakaltinamumo klausimas sprendiamas tik baudiamojoje byloje, tik
padarius nusikalstam veik. Civilinje teisje inomas neveiksnumas, kuris
yra bendra asmens bsena, o nepakaltinamumas yra tik nusikaltimo padarymo
metu. Nepakaltinamumas turi takos tik baudiamjai atsakomybei. Ivada apie
nepakaltinamum yra teisin ivada, gydytojai, medikai nustato tik konkret
psichikos sutrikim, tos psichikos sutrikimo raid, galimyb pltotis ir panaiai.
Teisin nepakaltinamumo pasekm numatyta BK 17 str. 2 daly. Asmuo teismo
pripaintas nepakaltinamu neatsako u padaryt pavojin veik, jam gali bti
taikomos priveriamos medicinos priemons. Pakaltinamumas kaip gebjimas
valdyti savo veiksmus susijs ir su amiumi, amius yra objektyvusis poymis,
pakaltinamumas subjektyvusis, bet jie yra susij. Asmens protiniai gebjimai
priklauso ir nuo jo fizinio isivystymo, jo pilnametysts, maametysts,
maameiai netraukiami atsakomybn dl amiaus, nes j protas atitinkamas.
Su pakaltinamumu susij bsenos kurias nulemia alkoholinis ar narkotinis
apsvaigimas, apsvaigimas nelemia nepakaltinamumo, taiau turi takos
asmens psichikai, jo suvokimui. Baudiamasis statymas 19 str. 1 dalis.

Girtumas ir apsvaigimas yra atsakomyb sunkinanti aplinkyb. Apsvaigimo

bsenos teorijoje skirstomos pagal j pobd busnas atsiradusias dl
vienkartinio stipraus pavartojimo ( alkoholio ar narkotini mediag) ir antra,
atsirad dl nuolatinio vartojimo (priklausomybs liga). Bsenos atsiradusios
dl vienkartinio stipraus poveikio skirstomos dvi ris:
1. Paprastas arba fiziologinis girtumas (narkotinis apsvaigimas).
2. Patologinis girtumas.
Fiziologinis girtumas neatleidia nuo atsakomybs ir kai kuriais atvejais j
sunkina.
Patologinis girtumas labai reta bsena teism praktikoje, tai
toks apsvaigimas kai isivysto trumpalaikis psichikos sutrikimas, dl kurio
asmuo negali suvokti savo veiksm ar j valdyti, patologin girtum sukelia
alkoholis ir kartu sveikaujantys kiti veiksmai, tokie kaip buvusios stiprios
galvos traumos, taip pat itin didelis nuovargis arba pervargimas, fizinis ar
psichinis isekimas, badas, ar ilgalaik nemiga, sveikoj su iom bsenom,
kartais net nedidelis alkoholio kiekis sukelia staigi bsen, kuri pasireikia su
haliucinacijomis, vaidenimusi ir panaiai.. ta bsena trunka kelias valandas,
visada baigiasi umigimu, o nubudus asmuo nieko neprisimena. Patologin
bsena yra susijusi su trumpalaikiu psichikos sutrikimu. Chronikai vartojantys
asmenys narkotines mediagas ar alkohol, pripastami pakaltinamais, taiau
dl t baltj kartini ar kit bsen gali bti pripainti ir nepakaltinamais.
Ribotas pakaltinamumas: 18str.

2.kalt
Kalt yra pagrindinis subjektyvusis poymis, jo rodinjimas sunkiausias, kalt
yra asmens daranio pavojing veik vidinis psichinis santykis su
objektyviaisiais poymiais veika prieastiniu ryiu. Kalts samprata yra
psichologin, kalts nustatymas reikalauja kalts konkretizavimo. Nra kalts
apskritai, yra tik konkreti kalt konkreiame nusikaltime.
Tiriant nusikalstam veik, nagrinjant nusikalstam veik iskiriami du kalts
konkretizacijos lygmenys:
1. Kalts formos nustatymas.
2. Kalts turinio nustatymas.
Kalts forma gali bti tyin arba neatsargi. Taigi kalt pasireikia arba tyia
arba neatsargumu, statymas aprao ir tyi ir neatsargum. Tyia aprayta 15
str. O neatsargumas 16str. Tiriant nusikalstam veik pirmiausia isiaikinama
ar ji tyin ar neatsargi. Spec daly kiekvienam straipsn taip pat tvirtinta arba
tyin arba ir neatsargi. Spec dalies straipsniuose jeigu kalt nutylta, reikia ji
yra tyia. Tyins ir neatsargios form bendras pagrindas objektyvieji sudties
poymiai, o btent veika ir padariniai abi kalts formos ireikia konkret

santyk su veika ir padariniais. Antras etapas, kalts turinio nustatymas,

nustaius form reikia nustatyti turin, kalts turinys yra konkretaus asmens
konkretus psichinis santykis (tyia ar neatsargumas) konkreioje sudtyje su
konkreiais objektyviaisiais poymiais. Visi tyiniai nusikaltimai kurie sutampa
pagal kalts form, skiriasi pagal kalts turin, todl turin isiaikinti btina.
2012-11-19
Nustatant kalts turin svarbus konkretumas ir detalizavimas, teism praktikoje
kartais labai to trksta. PVZ: sveikatos sutrikdymo atveju kalts turinys yra
toks: asmuo supranta, kad suduodamas smgius kitam mogui gyvybikai
svarbias kno dalis, numato, kad bus sutrikdyta sveikata ir to nori. BK 14str.
Aprao kalts form, jei padar veik tyia ar dl neatsargumo.
Kalts kriterijai: kalts formos ir tyin ir neatsargi konstruojamos remiantis
kalts kriterijais:
Intelektinis kalts kriterijus- susijs su asmens suvokimu, su asmens proto
galiomis, suvokimu paios veikos ir jos aplinkybi, veikos socialinio pobdio.
Valinis kalts kriterijus iplaukia i intelektinio ir yra susijs su norjimu,
norjimu tam tikro rezultato, norjimu tam tikro proceso, arba nenorjimo,
taiau abejingumo.
Visi kalts apibrimai sukonstruoti remiantis iais kriterijais.
Tyin kalts forma
Pirmoji kalts forma tvirtinta BK str. Didioji dauguma nusikalstam veik yra
tyins, kadangi j didioji dauguma, tai specialiosios dalies tyia yra
neapraoma, ji numanoma. Tyia skirstoma tiesiogin ir netiesiogin,
kvalifikavimui tai reikms neturi. Taiau turi didel reikm rodinjant ir
detalizuojant tyios turin arba kalts turin. Tyia apima platesn suvokimo
spektr, ne vien tik aik norjim. Kartais kaltininkas veikdamas tyia, nori
pavojingai veikti, taiau nedetalizuoja padarini, kartais pats pavojingas
veikimas jam svarbiausias, pvz kerijant ar atkerijant. Dl to statymas
suformuluotas numatant tiesiogin ir netiesiogin tyi. Jei kaltininkas sako:
a nenorjau tai dar nereikia, kad jis meluoja, jo nenoras neatmeta
galimybs inkriminuoti tyin nusikaltim. 15 str, tyios apibrimas
iskaidytas tiesiogin ir netiesiogin tyia, 15str. 2 dalis numato tiesiogin
tyii, 3 dalis netiesiogin tyi.
15 str. 2 dalies 1 punkte odiais j darydamas asmuo suvok pavojing
nusikaltsamos veikos pobd tvirtintas intelektinis kriterijus. odiais norjo
taip veikti tvirtintas valinis kriterijus. 15str. 2 dalies 2 punkte intelektinis
kriterijus toks pat, intelektinis kriterijus dar papildomas padarini numatymu,
numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse

nuamtyti padariniai. Valinis kriterijus t padarini norjo arba ir j norjo.

Asmens supratimas, btent intelektinis kriterijus aikinamas itaip:
1. Asmuo supranta faktin veikimo pobd, arba faktin pus, abra pat
mechanin veiksm
2. Socialins reikms, kiekvienas protingas supranta ne vien fizin veiksm
ar faktin vyksm, taiau ir to veiksmo socialin reikm.
Nebtina, kad asmuo inot statymus, statym neinojimas nuo
atsakomybs neatleidia. Asmuo gali suprasti prieastinio ryio vystymosi
eig, nes kartais sudtinga nusikaltimo grandin ir tyia apima t grandin.
Kaip konkreiai kaltininkas suvokia pavojingum darydamas veik,
vienareikmikai nustatyti sunku, reikia nustatinti konkreias aplinkybes. T
padeda nustatyti faktini veikos aplinkybi detalizavimas, nusikaltimo
padarymo bdas, rankiai, priemons, dalykas, nukentjusysis, nusikaltimo
padarymo vieta, laikas. Jeigu nusikaltimas padarytas neveikimu, suvokimo
specifika dar kitokia, reikia nustatyti k kaltininkas suprato ir kaip suprato
savo pareig ir pareigojim veikti, kodl jis neveik, kaip suprato konkrei
pareig konkreiu atveju.
Netiesiogin tyia 15str. 3 dalis, intelektinis kriterijus yra toks kaip ir
tiesiogins tyios. Valinis netiesiogin tyios kriterijus kitoks, jis yra
ireiktas taip: nors ir nenorjo padarini, bet smoningai leido jiems
atsirasti. Netiesiogins tyios atveju pavojingi padariniai asmeniui
nereikalingi, jie yra priverstiniai, kaip alutinis veikos rezultatas, j bt
ivengta jeigu bt pasirinktas kitoks veikimo bdas, taiau veika
dominuoja, pvz: kertaujant arba sieidus svarbu duoti atkirt..
netiesiogins tyios atveju yra padarini nenoras, taip nurodyta statyme,
parayta: j nenorjo taiau tas nenoras neparemtas jokiais konkreiais
veiksmais ir tuo pat metu suvokimas didels padarini atsitikimo tikimybs.
Veika padaryta netiesiogine tyia gali visikai sutapti su padaryta visikai
tiesiogine tyia, kvalifikuojant reikia irti kaip buvo i tikrj.
Apibrta ir neapibrta arba konkretizuota ir nekonkretizuota tyia.
Praktikoje kartais svarbu nustatyti detaliau, kiek kaltininkas konkretizavo
savo sumanym, specialiosios dalies straipsniai danai sukonstruoti
diferencijuojant atsakomyb, pvz lengvas sveikatos sutrigdymas, sunkus
sveikatos sutrikdymas, kyio davimas, nedidelio kyio davimas...
Apibrta arba konkretizuota tyia yra tokia, kai darydamas veik asmuo
supranta pavojing jos pobd, numato pavojingus padarinius ir nori
konkreiai ireikt padarini arba apibrt padarini, Pvz: audamas
nuauti, trenkdamas lenta tik apsvaiginti, o ne umuti. ia irima
intelektinis ir valinis kriterijai ir norim padarini konkretizacijos laipsnis.

Neapibrta arba nekonretizuota tyia yra tokia, kai asmuo supranta

pavojingum, numato padarinius, bet nedetalizuoja t padarini. Esant
apibrtai tyiai veika kvalifikuojama pagal tyios kryptingum, kaltininkas
atsako u tokius padarinius koki jis norjo, jeigu baigtas nusikaltimas,
inkriminuojamas baigtas, jei nebaigtas, bus pasikesinimas. Esant
neapibrtai tyiai, veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, kas
padaryta u tai ir atsakoma, dar iskiriama afektin tyia...
2012-11-26

Neatsargi kalts forma

Kartais asmuo veikia neapdairiai, neapgalvotai ar nepakankamai rpestingai,
kai yra pareigotas bti rpestingas, pareigotas koki nors teiss akt taisykli
ar panaiai ir kyla padariniai, paeidiamos statym saugomos vertybs. Tokiu
atveju kyla klausimas ar nra padaryta neatsargi nusikalstama veika.
Baudiamasis statymas aprao neatsargum kaip kalts form BK16str. Ir
iskiria dvi neatsargumo ris: nusikalstam pasitikjim ir nusikalstam
nerpestingum. Paprastai neatsargs nusikaltimai laikomi maiau pavojingais
u tyinius, u neatsargius nusikaltimus visada maesns sankcijos
specialiojoje dalyje, taiau faktikai neatsargumas kartais sukelia labai didelius
padarinius, didesnius negu tyia.
Pirma neatsargios kalts ris yra nusikalstamas pasitikjimas ( apraytas 16
str. 2 dalyje. )
neatsargios kalts formos nusikaltimai visada siejami
su pavojingais padariniais, tol kol padarini nra, neatsargumas gali bti
vertinamas tik kaip koks nors paeidimas ir vertinamas administracine ar
drausmine tvarka. Neatsargi kalt visada nurodoma specialiosios dalies
straipsnio dispozicijoje ir aprayta ties pavojinga veika 1 daly, arba
priepaskutinioje daly.
Nusikalstamo pasitikjimo intelektinis kriterijus yra toks: asmuo darantis
veik numato, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti statyme numatyti
padariniai. Valinis kriterijus siejamas su lengvabdiku tikjimusi jo ivengti.
Nusikalstamo pasitikjimo atveju asmuo i esms supranta savo veikimo
riziking pobd, arba asmuo supranta savo veiksm rizikingum ir iek tiek
supranta, kad tas rizikingas elgesys gali sukelti pavojingus padarinius.
Pasitikjimo intelektinis kriterijus skiriasi nuo tyios. Tyios atveju asmuo
supranta pavojing veikimo pobd, tai yra supranta, kad elgesys yra asocialus,
neteistas, dauguma atvej blogas savaime blogas apriori. Neatsargumo atveju
asmuo nesupranta, kad daro nusikaltim, jis tiesiog supranta, kad rizikuoja ir
supranta daugi daugiausia, kad daro paeidim. Esant pasitikjimui veika
nenukreipta padarini kilim, asmuo padarinius numato tik kaip ma
tikimyb. Pagal intelektin kriterij egzistuoja panaumas su tyia, taiau

tyios atveju numatoma reali padarini kilimo galimyb, o pasitikjimo atveju

yra nekonkreti, abstrakti padarini tikimyb, asmuo numato tiktinai kilsianias
pasekmes, taiau tikisi, kad jos nekils. Pasitikjimo atveju asmens smon ir
valia neabejingi padariniams ir nukreipti arba bt nukreipti j ivengti.
Pasitikjimas reikia tai, kad asmuo pasitiki konkreiomis aplinkybmis, kurios
objektyviai turi atsverti padarini kilim, taiau nepalankiai susiklosius
situacijai prognoz neisipildo. Asmuo gali pasitikti objektyviai egzistuojaniais
faktoriais, savo profesionalumu, jga, vikrumu, iniomis, patyrimu, kvalifikacija.
Asmuo gali pasitikti kit asmen veiksmais, kad jie pakankamai apdairs, gali
pasitikti gamtos jgomis. Galima pasitikti mechanizmais, prietaisais,
renginiais. PVZ: Vairuotojas gali pasitikti automobiliu ir jo specifika. Asmuo
pasitikdamas vis tik lengvabdikai pervertina tas aplinkybes. Asmens
apskaiiavimai abstrakts ir nepakankami nusikalstamo rezultato ivengimui.
Nusikaltimas padarytas dl nerpestingumo BK 16str. 3 dalis.
Antra ris : Nusikalstamas nerpestingumas (buitikai dar vadinamas
nusikalstamu aplaidumu) skiriasi nuo pasitikjimo ir intelektiniu ir valiniu
kriterijais, asmuo nenumato padarini kilimo galimybs, jo psichinis santykis
yra netinkamas, neadekvatus, nulinis, nenumato faktins padarini kilimo
galimybs arba nenumato visuomenei pavojingo pobdio, nenumatymas
nerpestingum skiria nuo pasitikjimo ir kit kalts form. Buitini situacij
kai kakas kako nenumato yra labai daug. Vertinant nerpestingum turi bti
vertinamas objektyvus kaltininko turjimas numatyti padarinius. Kylantis i
gyvenimikos patirties, teiss akt reikalavim taip pat turi bti vertinamas
subjektyvus galjimas numatyti padarinius konkreiu atveju. Kalbant apie
nerpestingum intelektinis ir valinis kriterijai yra slyginiai. Nerpestingume
svarbu, kad asmuo yra pareigojamas bti pakankamai atidus, statymas sako:
pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turjo ir galjo tai numatyti,
pagal veikos aplinkybes reikia veikdamas vertina veikimo pobd , numato kuo
tas veikimas gali bti pavojingas ir turjimas numatyti numatyt pareig teiss
aktuose.
Kazusas baudiamojoj teisj ir jo reikm: kazusu vadinama tokia
situacija, kai kyla nusikalstami padariniai, taiau tie padariniai kyla nesant
asmens kalts, tai yra padarini suklimas be kalts arba veiksmai be kalts.
Kazusas ribojasi su neatsargia kalte. Kazuso atveju asmuo nenumato padarini
kilimo galimybs, neturi ir negali j numatyti, arba nors ir turi, bet objektyviai
negali. Paprastai gyvn veiksmai pripastami kazusu, bet tik tais atvejais kai
asmuo buvo pakankamai apdairus. Kai kuriais atvejais asmuo gali suprasti
riziking veikimo pibd, numatyti padarinius ir pagrstai tikisi j ivengti. Esant
kazusui nra nusikaltimo sudties, nes nra kalts.
Klaidos baudiamojoje teisje, kaltininko klydimas veikiant. Pasitaiko situacij
kai veikiantis asmuo kako nesupranta, arba supranta visikai kitaip negu yra i

tikrj. Klaida vadinama tokia situacija, kai veikiantis asmuo neteisingai

suvokia daromos veikos pobd, nesupranta tos veikos socialins reikms.
Kartais asmuo mano, kad daro nusikaltim, nors tokio nusikaltimo nra.
2012-12-03 paskaita.
Klaidos baudiamojoje teisje, j reilm, klydimas dl kakoki aplinkybi.
Gyvenime pasitaiko netipini situacij, kai kaltininkas darydamas nusikaltim
neteisigai supranta situacij, kaltininkas klysta dl situacijos ir atskir jos
aplinkybi, kartais asmuo mano, kad daro nusikaltim, nors i tikrj jo nedaro,
PVZ: nepranea apie artimojo giminaiio padaryt nusikaltim, arba mano, kad
priima ky, nors i tikro nepriima kyio, iaip nusiengia etikai. Kartais
prieingai, asmuo daro nusikaltim, nors mano, kad jo nedaro, PVZ: randa
mike mai su pinigais( radinio pasisavinimas). Kartais asmuo suklysta dl
objektyvi aplinkybi, PVZ: dl nusikaltimo rankio,( paima mokomj pistolet,
j utaiso ir bando nuauti).Suklysta dl dalyko arba nukentjusiojo,( nori
nuauti piliet Melnik, o nuauna piltiet Vais).
BT Iskiriamos tokios klaid rys:
Juridins arba teisins klaidos tai yra kaltininko klydimas dl jo veiksm
teisinio vertinimo.
Faktins klaidos klydimas ar apsirikimas dl faktini savo veiklos aplinkybi.
Sprendiant kokia klaida, reikia aikintis situacijos specifik, k asmuo suprato,
k turjo ir galjo suprasti. Situacijos nevienareikms, kartais klaidos nekeiia
teisinio vertinimo. Kartais teisinis vertinimas keiiasi, PVZ: norjo nuudyti
policijos pareign, taiau paaikjo, kad jis nebedirba, norjo paeisti
svarbesn vertyb, paeid maiau svarbi vertyb, PVZ: norjo iaginti, o
pasirodo, kad iagino nepilnamet, tokiu atveju vertinama pagal tyios
kryptingum, k kaltininkas norjo padaryti.
Jeigu pasikesinta netinkam vertyb, PVZ: nudurtas negyvas mogus,
vertinama kaip pasikesinimas nuudyti, pagal kaltininko tyios kryptingum.
Galimos klaidos dl prieastinio ryio vystymosi eigos. Jei panaudojamos
netinkamos priemons ir rankiai, kaltininkas pagal tyios kryptingum atsako
u pasikesinim.
Fakultatyvieji subjektyvieji poymiai yra motyvas ir tikslas. Nusikalstamas
motyvas yra nusikalstamos veikos paskatos, tai kas skatina, lenkia padaryti
nusikaltim, tai nusikaltimo varomoji jga. Nusikaltimo tikslas skiriasi nuo
motyvo, tikslas yra siekiamas elgesio rezultatas, sivaizduojamas idealus
elgesio rezultatas, tai k kaltininkas nori pasiekti nusikaltimu. Tikslas ir
motyvas rodinjami tik tada, kai aprayti dispozicijoje, PVZ: 129str. 2 dalis,
228str. 2 dalis.

Nusikaltim tikslai ir motyvai savo turiniu labai vars, nusikaltimo motyvas

danai yra pagrindas kelti versijas ir pradti kaltininko paiek, motyvas, kas
galjo padaryti,dl ko galjo padaryti, kas j skatino, danai yra nusikaltimo
iaikinimo pradia. Motyvai gali bti savanaudiki, huliganiki, draugikumo
sumetimai, pavydas, noras padti, kertas... dl to nusikaltimo motyvo ir tikso
nustatymas padeda individualizuoti bausm, nusikaltimo tikslai taip pat skiriasi
pagal savo reikm ir esm, gali bti kito nusikaltimo paslpimas, l
gavimas. Tais atvejais kai sudty nurodytas motyvas ir ar tikslas, tie
nusikaltimai padaromi tik tiesiogine apibrta tyia, gali bti tam tikra
apibrta alternatyva. Jei nusikaltimas padaromas siekiant tikslo, galimos
dvejopos situacijos:
1) tikslas pasiekiamas tada, kai atsiranda padarinys ir
padarinys yra priemon pasiekti tiksl (pvz: nori paveldti palikim, bet norint
riekia, kad palikjas mirt, tai galutinis tikslas yra turtin nauda, turto
permimas)
2) tikslas ir padarinys derinasi tuo paiu metu, ( pvz: sveikatos sutrikdymai).
Tikslo ir motyvo nustatymas apibdina ir kaltininko asmenyb, tokia asmenyb
gali bti pavojingesn, asocialesn, jai reikia taikyti ypatingas priemones,
baudiamsias ir aukljamsias, reikia taikyti resocializacij. Jei nusikaltimo
tikslas yra praturtjimas, turtas, nubaudimo esm turt bti io turto
atmimas, konfiskavimas.

Juridini asmen kalts klausimas

Juridinis asmuo atsako pagal BK 20 str. U fizinio asmens padarytas veikas, jei
fizinis asmuo veik juridinio asmens naudai 20str. 2 dalis. Pagal statymo
logik, juridinis asmuo yra atsakomybs subjektas, taiau nusikaltimo sudtis
jo atvilgiu nerodinjama, kalt baudiamjam kodekse suformuluota tik fizinio
asmens atvilgiu, juridinio asmens atsakomyb yra ivestin ir juridiniam
asmeniui suformuluoti psichologins kalts neieina ir nereikia, statymas to
nereikalauja. Teorijoje nra vienos nuomons dl juridinio asmens kalts, kai
kurie autoriai sako, kad reikia nustatyti juridinio asmens kalt, kiti sako, kad
nereikia. Faktikai juridinis asmuo traukiamas tada, kai traukiamas fizinis.
Juridinio asmens atsakomyb yra ivestin atsakomyb, nereikalaujanti kalts.
Miri kalt praktikai rodinjama iaginime, kai kaltininkas agina
nukentjusij, manydamas, kad ji pilnamet, taiau klysta ir amiaus atvilgiu
manoma yra neatsargi kalt.

2012-12-10

Baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs, aplinkybi

alinani baudiamj atsakomyb samprata ir rys.
Ne bet kokios alos padarymas statymo saugomoms vertybms utraukia
baudiamj atsakomyb. Kartais vertybms padaroma ala nesiekiant blog tiksl, o
kartais siekiant ger, statymams nauding veiksm. PVZ: upuolikui padaroma ala,
arba al padaro policijos pareignai gaudydami nusikaltl BK 5str.
Baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs esant tokioms aplinkybms veika
formaliai atitinka nusikaltim, formaliai atitinka ir sudties poymius su tam tikromis
ilygomis, taiau nra nusikalstamos, daniausiai tokios situacijos susiklosto siekiant
socialiai nauding tiksl, kurie paalina veikos pavojingum visuomenei ( formalus
prieingumas teisei lieka). Tokios situacijos nuo nusikalstam skiriasi tuo, kad nra
nusikalstamos motyvacijos ir kaltininko tyios nusikalsti, o egzistuoja socialiai
naudingos aplinkybs. Tokias situacijas apibdina du momentai:
1
2

Veika atitinkanti nusikaltimo poymius.

Aplinkybs, kurioms esant paalinama atsakomyb u padaryt veik.

Veika turi bti udrausta baudiamuoju statymu, ne iaip kokia nors... taiau tokia
veika nepavojinga visuomenei, bet slyginai pavojinga. Aplinkybs kurios susiklosto
konkreiu atveju apibdinamos teistumo slygomis ir kiekviena aplinkyb turi savo
teistumo slygas.
Baudiamasis statymas numato tokias aplinkybes, 5 skyrius: btinoji gintis (28str.) ,
asmens padariusio nusikalstam veik sulaikymas (29str), profesini pareig
vykdymas (30str.), btinasis reikalingumas (31str), teissaugos institucij uduoties
vykdymas (32str), sakymo vykdymas (33str), pateisinama profesin ar kin rizika
(34str.), ir mokslinis ekspermentas (35str). Visos ios aplinkybs kartais vadinamos
alinaniomis kalt aplinkybmis, arba veikos pavojingum alinanios aplinkybs.
Btinoji gintis BK 28str. Reguliuoja btinosios ginties klausimus.
Btinoji gintis, tai asmnes fizin gynyba nuo pavojigo kesinimosi jo asmens
nelieiamyb, jo puoseljamus interesus padarant besikesinaniajam arba upuolikui
tam tikr materialin, fizin al. Tai yra al upuoliko sveikatai ar net gyvybei,
kartais vadinama savigyna. Kiekvienas gyvas organizmas gina save nuo bet kokio jam
pavojingo kesinimosi, gintis ir savigyna yra naturali organizmo reakcija pavoj.
Byinoji gintis slypi kiekviename gyvame organizme, kiekvienam gyvam organizmui
bdingas savisaugos instinktas. Btinoji gintis yra atoveiksmis prie neteist
kesinimsi gyv organizm. statymas ne iaip leidia gintis ar nedraudia gintis, bet
tvirtina prigimtin mogaus teis, legalizuoja gldint instinkt saugoti pirmiausia
fizinmis galiomis savo kno nelieiamyb. mogus turi teis gintis ne todl, kad
statymas leidia, o todl, kad tai mogaus egzistensijos savastis. statymas sako, kad
mogus turi teis gintis nepriklausomai nuo to ar buvo galimyb ivengti kesinimosi
pabgant, einant kitu keliu, pasirenkant kitok variant, kreipiantis pagalbos kitus
asmenis, kreipiantis pagalbos teissaug. ia nuostata btent patvirtinamas teiss
gintis absoliutumas. Egzistuoja kategorijos asmen kurioms btinoji gintis yra pareiga,
o ne teis, PVZ: asmens sargybiniai, policijos pareignai, gaisrininkai, ir tt.. teis
btinj gint turi upultasis asmuo, taiau ir visi kiti asmenys esantis alia upultojo,

kurie neabejingi kesinimuisi taip pat turi teis btinj gint. Ginti galima asmen,
nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises, visuomens ar valstybs interesus,
vertybi sraas neisamus, o tik orientacinis, suformuojantis pagrind nustatyti
vertyb, taiau gintis negalima bet kada ir bet kaip, turi bti btinos ginties slygos ir
ginties ribos, gintis negali peraugti puolim arba kert upuolikui, teista gintis yra
tada kai yra visos teistumo slygos. Nuo kada galima gintis, pradin ginties riba,
28str. 2 dal pasakyta: nuo pradto ar tiesiogiai gresianio pavojingo kesinimosi.
Esm tokia: pradedama gintis kilus realiam pavojui, ne sivaizduojamam, o realiam
pavojui, taiau nereikia laukti pirmo smgio, nes tuo gal viskas ir baigsis ir nebereiks
btinosios ginties, jau bus per vlu. Pavojaus akivaizdumas ir realumas svarbiausios
situacijos savybs, akivaizdus toks, kuris egzistuoja objektyviai, visi mons
vertindami toki situacij vertint kaip pavojing. Realus toks pavojus, kuris egzistuoja
objektyviai ir nepriklauso nuo besiginanio vaizduots, toks pavojus kuris atsiranda i
kit asmen puss. ( pastudijuoti LAT iaikinim dl teism praktikos vertinant
btinj gint ir jos rib perengim) .
kitos btinosios ginties teistumo slygos: btinoji gintis galima tik nuo
baudiamjame statyme numatyto pavojingo kesinimosi. Btinoji gintis negalima kai
nra akivaizdaus kesinimosi arba jeigu toks ir yra, jis nesmurtinis ir neveda prie
padarini kilimo i karto, dl to gintis negalima prie nesmurtin nusikaltim, PVZ:
meiim arba eidim, negalima prie piktnaudiavim tarnyb, jei jis nesmurtinis,
negalima prie turto prievartavim, jei nra smurto. Negalima btinoji gintis kai nra
smurto, nors kakas ir paeidia statym, taiau nustatyta speciali paeistos teiss
atstatymo tvarka, negalima btinoji gintis mutynse kurios vyksta abiej ali
iniciatyva ir nra besiginanios alies. Negalima gintis prie nors ir smurtinius, taiau
teistus policijos ir kit jgos institucij veiksmus. gintis yra spontanikas veiksmas ir
spontanikas smurtas upuoliko atvilgiu, taiau galimas ir pasiruoimas btinjai
giniai, kuris turi bti adekvatus. Galima neiotis peil, galima neiotis ginkl, galima
imokti kovini imtyni veiksmus.