APVALGA

PATVIRTINTA
Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato
2004 m. birelio 18 d. nutarimu Nr. 46
Teism praktikos bylose dl nusikaltim mogaus gyvybei apvalga
mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau Konvencijos) 2
straipsnis pareigoja valstybes kiekvieno mogaus teis gyventi saugoti statymu. i nuostata suprantama kaip valstybi pareiga priimti statymus, kurie asmens padaryt tyin nuudym kvalifikuot kaip nusikaltim. Konvencijos 2 straipsnis numato tik kelis konkreius atvejus, kai netaikomas draudimas tyia atimti gyvyb, ir tai susij su asmens apsauga nuo neteisto smurto, teistu sumimu arba sutrukdymu teistai sulaikytam asmeniui pabgti, taip pat su nustatyta tvarka
atliekamais teistais veiksmais malinant riaues ar sukilim.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnis tvirtina mogaus teis gyvyb kaip
svarbiausi prigimtin teis, kuri tarp kit teiss ak norm padeda utikrinti normos, nustatanios baudiamj atsakomyb u padarym nusikalstam veiksm, kuriais ksinamasi mogaus gyvyb tiesiogiai, arba u sudarym neteistais veiksmais toki slyg, kai mogus praranda gyvyb.
Lietuvos Aukiausiasis Teismas baudiamj statym u nusikaltimus mogaus gyvybei
taikymo praktikos klausimais iaikinimus teismams buvo pateiks 1991 m. gegus 10 d. Aukiausiojo Teismo plenumo nutarime Nr. 3 ,,Dl teism praktikos, taikant statymus, nustatanius
baudiamj atsakomyb u nuudymus ir kno sualojimus, kuris panaikintas Aukiausiojo
Teismo senato 1999 m. birelio 18 d. nutarimu Nr. 18 ,,Dl teism praktikos nuudym bylose.
Naujojo Baudiamojo kodekso, sigaliojusio nuo 2003 m. gegus 1 d., nuostatose dl atsakomybs u nusikaltimus mogaus gyvybei kitaip formuluojama nuudymo nusikaltimo svoka, nustatyti nauji nuudym kvalifikuojantys poymiai, i esms pakeistos norm dl atsakomybs u nuudymus lengvinaniomis aplinkybmis dispozicijos, nustatant kitokias atsakomybs
atsiradimo slygas, priimtos specialios normos dl bausmi u nuudymus skyrimo, atleidimo
nuo baudiamosios atsakomybs pagrind ir kt.
Kai kuriais baudiamojo statymo taikymo nuudym bylose klausimais Baudiamj byl
skyriaus plenarinje sesijoje priimta sprendim, keiiani ankstesn, susiklosiusi Senato iaikinim pagrindu, praktik.
sigaliojus naujoms statymo normoms i dalies keitsi ir teism praktika, todl buvo atliktas baudiamj byl dl nuudym, kvalifikuot pagal naujojo BK 129, 130 ir 131 straipsnius,
apibendrinimas, siekiant nustatyti statym taikymo klaidas ir pateikti teismams tinkamo statymo taikymo rekomendacinius iaikinimus.
Apibendrinant analizuoti teism sprendimai, priimti po 2003 m. gegus 1 d. 75 baudiamosiose bylose, taip pat kasacins instancijos teismo nutartys, priimtos po 1999 m. birelio 18 d.
Senato nutarimo.
Kasacinio nagrinjimo duomenys rodo, kad teismai i esms ios kategorijos bylose tinkamai taik baudiamj statym, laiksi baudiamojo proceso norm reikalavim. Per 2002 ir
2003 m. kasacins instancijos teismas inagrinjo 95 baudiamsias bylas dl tyini nuudym,
palikti nepakeisti 88 teism sprendimai.
I. 2000 m. Baudiamojo kodekso nuostat dl nusikaltim
mogaus gyvybei ypatumai

Pagal naujojo Baudiamojo kodekso nuostatas nuudymas yra tyinis kito mogaus gyvybs atmimas. Kai mogaus gyvyb atimama dl neatsargaus kaltininko elgesio, veika kvalifikuojama kaip neatsargus gyvybs atmimas.
Baudiamajame kodekse numatytos nuudymo sudtys pagal sunkumo laipsn klasifikuojamos paprastas (BK 129 straipsnio 1 dalis), kvalifikuotas (BK 129 straipsnio 2 dalis) ir privilegijuotas (BK 130, 131 straipsniai). Pastarieji - tai nuudymai, padaryti staiga labai susijaudinus
dl neteisto ar itin eidianio kaltinink ar jo artim asmen nukentjusiojo asmens poelgio ir
motinos dl gimdymo nulemtos bsenos padarytas savo naujagimio nuudymas. ios veikos pagal BK 11 straipsnio 4 dal yra apysunkiai nusikaltimai. Nuudymai, padaryti esant kvalifikuojanioms aplinkybms ar be j, taip pat nuudymai, padaryti perengiant btinosios ginties ribas,
pagal BK 11 straipsnio 6 dal yra labai sunks nusikaltimai.
Nusikaltim gyvybei klasifikavimas pagal nusikaltimo sunkum turi reikm sprendiant
asmens patraukimo baudiamojon atsakomybn ar bausms skyrimo klausimus.
Asmenys, padar privilegijuotus nuudymus ar neatsarg gyvybs atmim ir teismo pripainti ribotai pakaltinamais, vadovaujantis BK 18 straipsnio 2 dalimi, gali bti atleisti nuo baudiamosios atsakomybs.
Kito mogaus gyvyb dl neatsargumo atms, bdamas prie savo vali nugirdytas ar apsvaigintas ir dl to ne visikai sugebdamas suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio
arba valdyti savo veiksm asmuo, vadovaujantis BK 19 straipsnio 2 dalimi, atleidiamas nuo
baudiamosios atsakomybs.
Tokiomis aplinkybmis padariusiems tyin nuudym asmenims BK 18 ir 19 straipsni
nuostatos numato tik bausmi velninimo, remiantis BK 59 straipsniu, galimyb.
Veikas, numatytas BK 130, 131 ir 132 straipsniuose, padar asmenys gali bti atleisti nuo
baudiamosios atsakomybs, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikjimo, praymas perduoti kaltinink jo atsakomybei pagal laidavim (BK 40 straipsnis), o dl neatsargumo atms
gyvyb kitam mogui asmuo gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra lengvinani aplinkybi (BK 39 straipsnis).
Pagal naujojo Baudiamojo kodekso 13 straipsnio 2 dal u nuudym staiga labai susijaudinus, naujagimio nuudym ir gyvybs atmim dl neatsargumo nepilnameiai atsako nuo 16,
o ne nuo 14 met amiaus, kaip buvo numatyta pagal senojo Baudiamojo kodekso 11 straipsnio
2 dal.
II. Nuudymo ar neatsargaus gyvybs atmimo objektyvieji poymiai
i nusikaltim objektas yra kito mogaus gyvyb. Pagal apibendrint byl duomenis beveik visi nuteistieji tyia ar dl neatsargumo kito mogaus gyvyb atm aktyviais veiksmais tiesiogiai paveikdami nukentjusiojo kn, sutrikdant jo gyvybines funkcijas arba paeidiant gyvybikai svarbius kno organus. Tik vienoje byloje nuudymas buvo padarytas neveikimu.
Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. birelio 12
d. nuosprendiu N. D. pripainta kalta tyia nuudiusi buvusi bejgikos bkls savo motin
G. S. Teismas nustat, kad nuteistoji inodama, kad jos motina G. S. serga psichine liga ir dl to
yra bejgikos bkls, neatsivelgdama gydytoj rekomendacijas pasim j i ligonins ir parsive savo but, kur, turdama pareig ir galimybes tinkamai priirti ir maitinti savo motin
ir taip ivengti jos mirties, 18 dien nedav jai maisto, nepriirjo. Dl tokio ilgalaikio badavimo iseko nukentjusiosios organizmas ir ji mir (baudiamoji byla Nr. 1-107/2003).
Atsakomyb u mogaus gyvybs atmim kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos
(veikimo ar neveikimo) ir atsiradusi padarini (mirties) yra prieastinis ryys, t. y. nukentjusiojo mirtis turi bti dsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Sprendiant prieastinio
ryio buvimo ar nebuvimo klausim, atsivelgtina tai, kad is ryys turi bti objektyvus, t. y. turi bti nustatyta, kad tik kaltininko padaryta veika sukl ir slygojo padarini atsiradim. Paprastai i aplinkyb nustatoma remiantis teismo medicinos specialisto ar eksperto ivadomis dl
nukentjusiojo mirties prieasties. Pagal apibendrint byl duomenis nukentjusiojo mirties prie-

astis daniausiai buvo sunks, pavojingi gyvybei kno sualojimai, vertinti pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybs 1992 m. balandio 10 d. nutarimu Nr. 261 patvirtintas Kno sualojimo
sunkumo nustatymo teismo medicinos laikinsias taisykles, arba kno sualojimai, kurie pagal
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir
Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegus 23 d. sakymus Nr.
V-298/158/A-86 patvirtintas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, apibdinti kaip kitokie sunks suluoinimai.
Jei nukentjusiojo mirties prieastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai
atsakomyb u pasekmes atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentjusysis mir tuoj po padarytos veikos, ar prajus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, kad jis buvo netinkamai
gydomas ar netinkamai diagnozuoti jo sualojimai. Toki teism praktik charakterizuoja teism
sprendimai.
Kauno apygardos teismo 2001 m. balandio 18 d. nuosprendiu R. B. dl tyinio nuudymo
nuteistas u tai, kad 2000 m. liepos 23 d., apie 18.30 val., Krosnos kaime, tarpusavio gino metu
tyia smogdamas tris kartus atsinetu peiliu R. M. pilv, krtin ir, jai ginantis, kairij rank, padar sualojimus, nuo kuri nukentjusioji 2000 m. liepos 26 d. ligoninje mir. Atmesdama nuteistojo kasacin skund, Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija nurod, kad pirmosios instancijos teismo ivada dl prieastinio ryio tarp R. B. veiksm ir kilusi padarini teisinga, nes R. B. veiksmais nukentjusiajai buvo padaryti sunks pavojingi gyvybei kno sualojimai
ir tai buvo pastarosios mirties prieastis. Vieno i padaryt sualojim R. M. diagnozavimas ne
laiku nepaalina prieastinio ryio tarp kaltininko veiksm ir nukentjusiosios mirties (baudiamoji byla Nr. 2K-923/2001).
Panevio apygardos teismo 2001 m. gruodio 5 d. nuosprendiu R. . nuteistas u tai, kad
2001 m. gegus 10 d., Panevio mieste, tyia dl chuliganik paskat sudav penkis smgius
rankomis galv nukentjusiajam A. ., taip padarydamas jam sunk kno sualojim, nes dl
isiliejusio kraujo galvos smegenyse sutriko galvos smegen gyvybins funkcijos ir nukentjusysis 2001 m. gegus 17 d. mir ligoninje. Atmesdama nuteistojo kasacinio skundo argumentus
dl prieastinio ryio tarp jo veiksm ir nukentjusiojo mirties buvimo dl to, kad nukentjusysis
mir ne i karto, be to, atsisak gydytoj pagalbos, Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija
nurod, kad veikos kvalifikavimui svarbu ne mirties laikas, o mirties prieastis. Nukentjusiajam
buvo padarytas sunkus pavojingas gyvybei kno sualojimas, kuris paprastai baigiasi mirtimi.
Jei medicinos pagalba bt ukirtusi keli miriai, veika bt kvalifikuojama kaip pasiksinimas
nuudyti. Nra nustatyta, kad nukentjusiojo mirties prieastis bt buvusi gydymo klaida, o nukentjusiojo atsisakymas vaiuoti ligonin negali bti laikomas gydymo klaida (baudiamoji byla Nr. 2K-574/2002).
Nuudymas yra baigtas nusikaltimas ir kvalifikuojamas tik pagal Baudiamojo kodekso
specialiosios dalies norm kilus padariniams mirus nukentjusiajam. Kai tokie padariniai neatsiranda dl prieasi, nepriklausani nuo kaltininko valios, nustaius veikoje tiesiogin tyi,
priklausomai nuo objektyviai atlikt veiksm pobdio ir apimties, veika kvalifikuojama arba
kaip rengimasis, arba kaip pasiksinimas nuudyti.
Nuudymas yra labai sunkus nusikaltimas, todl pagal BK 21 straipsn asmuo atsako ir u
rengimsi nuudyti. Pagal BK 22 straipsnio 1 dal pasiksinimas yra nusikalstama veika, kuria
tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, ir tuo i veika skiriasi nuo rengimosi padaryti nusikaltim. Nuudymo nusikaltimo atveju rengimusi dar tiesiogiai nesiksinama kito mogaus gyvyb ir ia nuostata teism praktikoje tinkamai vadovaujamasi.
Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija 2003 m. spalio 20 d.
nuosprendiu V. R. veik, kvalifikuot pagal BK 129 straipsnio 1 dal bei BK 22 straipsnio 1 dal
ir 129 straipsnio 1 dal, perkvalifikavo BK 129 straipsnio 1 d. bei 21 straipsnio 1 dal ir 129
straipsnio 1 dal. Ikiteisminio tyrimo metu V. R. buvo kaltinamas pasiksinimu nuudyti I. K., pasireikus tuo, kad turdamas autuv ir du ovinius jis atvyko mons, kurios direktorius buvo
I. K., teritorij, tyia nuud ten buvus sarg S. S., kad is netrukdyt nuauti I. K., po to pro
lang sibrov I. K. kabinet ir jo lauk, bet is neatvyko. Perkvalifikuodamas veik teismas nu-

rod, kad V. R. savo veiksmais nesukl tiesioginio pavojaus I. K. gyvybei, nes neatvykus I. K. nebuvo atlikti pasiksinimo jo gyvyb veiksmai, todl V. R. veiksmai vertintini kaip tyinio nusikaltimo padarymo slyg sudarymas, t. y. veika, numatyta BK 21 straipsnio 1 dalyje (baudiamoji byla Nr. 1-273/2003).
III. Nuudymo subjektyvieji poymiai
1. Baudiamoji atsakomyb u nuudym pagal BK 129, 130 ir 131 straipsnius kyla tada,
kai kito mogaus gyvyb kaltininkas atima veikdamas tyia, t. y. suprasdamas, kad savo veika
kelia pavoj kito mogaus gyvybei, numatydamas, kad gali atimti gyvyb kitam mogui, ir to
nordamas (tiesiogin tyia) arba nenordamas, bet smoningai leisdamas tokiems padariniams
atsirasti (netiesiogin tyia). Kaltininkas kito mogaus gyvyb atima tyia ir tada, kai veikia numatydamas, kad gali sutrikdyti nukentjusiojo sveikat ar atimti jam gyvyb, ir vienodai nori i
padarini (neapibrta tyia).
Kai dl tyins kaltininko veikos nukentjusysis mirta, tyios ries nustatymas veikos
kvalifikavimui reikms neturi, taiau tai turi reikms skiriant nuteistajam bausm (BK 54
straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todl priimdami nuosprendius teismai turi pasisakyti ne tik dl
kalts formos, bet ir dl jos ries.
Apibendrint byl duomenys rodo, kad teismai ne visada dl ios aplinkybs nuosprendiuose pasisako, nors ir nurodo, kad skirdami bausmes atsivelg BK 54 straipsnyje nurodytus
bausms skyrimo pagrindus. Tokius nuosprendius Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl
skyriaus teisj kolegija prim 2004 m. sausio 12 d. baudiamojoje byloje Nr. 1-98/2004, 2003
m. spalio 29 d. baudiamojoje byloje Nr. 1-265/2003, 2004 m. vasario 20 d. baudiamojoje byloje Nr. 1-125/2004, 2003 m. rugsjo 9 d. baudiamojoje byloje Nr. 1-211/2003 ir kitose.
Pagal apibendrint byl nuosprendius matyti, kad teismai bylose dl baigto nuudymo
kaltininko padarytoje veikoje daniau pripasta netiesiogins tyios buvim negu bylose dl panai veik, kai pasiksinama nuudyti. Taiau kai kurie tokie sprendimai kelia abejoni dl j
pagrstumo, nes prietarauja ir teismo nustatytoms kitoms aplinkybms.
Kauno apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. vasario 4
d. nuosprendiu K. L. pagal BK 129 straipsnio 1 dal nuteistas u tai, kad 2003 m. rugsjo 28 d.
sudav ne maiau kaip penkis smgius metaline priemone batams taisyti galv H. G., padarydamas spaustinius skeveldrinius kairiosios puss momenkaulio ir pakaukaulio lius, kaukols
pamato kairiosios puss vidurins daubos kaul ir apatinio andikaulio kairiojo kampo srities
skeveldrinius lius, galvos smegen deiniosios puss momenins, kaktins ir smilkinins skili sumuim ir kitus sualojimus, nuo kuri nukentjusysis mir. Teismas konstatavo, kad nukentjusiojo galvos sumuimas padarytas ne maiau kaip penkiais tiesioginiais smgiais, suduotais didele jga kairij galvos ir veido pus. Tai nustats teismas vis tik sprend, kad nusikaltimo bdas rodo, jog K. L. veik netiesiogine tyia (baudiamoji byla Nr. 1-36/2004).
Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. vasario 23
d. nuosprendiu V. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkt nuteistas u tai, kad bdamas
apsvaigs nuo alkoholio reikalavo i A. P. pinig, o iam atsisakius j duoti, kumiu sudav
veid, po to peiliu smg kaklo deinij pus ir ne maiau kaip tris smgius peiliu kaklo kairij pus bei vien smg peiliu krtins kairij pus, padarydamas kakle bei krtins kairiosios puss durtai pjautas ir pjautas aizdas, kaklo minktj audini, stambij kraujagysli ir
kairiojo plauio paeidimus, nuo kuri nukentjusysis i karto mir. Po to V. V. nuvilko nukentjusiojo lavon miko gilum ir apiekojs kienes pagrob 140 Lt. Kvalifikuodamas veik teismas nurod, kad V. V. nukentjusiojo mirties nenorjo, o tik smoningai leido jai kilti, taiau kokiomis aplinkybmis remdamasis daro toki ivad, nuosprendyje nepasisak (baudiamoji byla
Nr. 1-64/2004).
Netiesiogins tyios buvim teismai yra pripain ir veikose, kai nuudoma pasmaugiant,
duriant peiliu ird, pilv ir pan., nors pats tokio smurto pobdis, sualojim padarymo lokalizacija ir kitos aplinkybs bt pagrindas sprsti, kad kaltininkas veik tiesiogine tyia.

Neisamiai motyvuodami savo sprendimus, teismai ne tik nesivadovauja statymu, bet ir

Aukiausiojo Teismo senato 1999 m. birelio 18 d. nutarimo Nr. 18 4 punkto iaikinimu, kuriame pasakyta, kad apie kaltininko tyios turin teismas sprendia atsivelgdamas visas padaryto
nuudymo aplinkybes: panaudotus rankius, smurto pobd, padaryt sualojim kiek ir pobd,
j lokalizacij, nusikalstam veiksm intensyvum ir nutraukimo prieastis, kaltininko ir nukentjusiojo tarpusavio santykius ir kt.
2. Kaltininko tyios ries nustatymas svarbus atribojant pasiksinim nuudyti nuo tyinio sveikatos sutrikdymo kaip panaudoto smurto padarini.
Aukiausiojo Teismo senato 1999 m. birelio 18 d. nutarimo Nr. 18 4 punkte iaikinta,
kad veika gali bti kvalifikuojama kaip pasiksinimas nuudyti tik esant kaltininko apibrtai tyiai atimti kito mogaus gyvyb. Apibendrint byl duomenys rodo, kad teismai daniausiai tinkamai kvalifikavo veikas, tyios turin nustatydami pagal visas nusikaltimo aplinkybes.
Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. spalio 2 d.
nuosprendiu V. R. nuteistas u tai, kad girtas pasiksino nuudyti V. S. tyia smogdamas du kartus peiliu gyvybikai svarbias kno vietas kaklo kairij pus ir kairij paandin srit, taip
dl gausaus kraujavimo sukeldamas nukentjusiajam hemoragin ok su gyvybei pavojingu arterinio kraujospdio kritimu. Nukentjusiojo gyvyb buvo igelbta suteikus kvalifikuot medicinos pagalb. Ivad dl kaltininko tyios kryptingumo siekimo mirties teismas pagrind
dviej smgi sudavimu gyvybikai svarbi mogaus kno dal - kakl (baudiamoji byla Nr.
2K-204/2001).
Vilniaus apygardos teismo 2002 m. spalio 10 d. nuosprendiu J. J. R. nuteistas u pasiksinim nuudyti savo mon G. R. Teismas nustat jo veikoje tiesiogin apibrt tyi nuudyti
nukentjusij, atsivelgdamas faktines bylos aplinkybes: peiliu sualota gyvybikai svarbi
mogaus kno dalis kaklas, padaryta horizontali apie 20 cm ilgio aizda su kiauryminiu gerkl
sualojimu ir kairiosios iorins jungo venos paeidimas, po i veiksm J. J. R. atsisak ikviesti medicinos pagalb, pasakydamas ,,gaik, jau vlu (baudiamoji byla Nr. 2K-365/2003).
Klaipdos apygardos teismo 2002 m. rugsjo 4 d. nuosprendiu R. R. nuteistas u pasiksinim nuudyti D. I., kuriai tyia metaliniu strypu penkis kartus smog per galv, padarydamas
kirstines mutines aizdas, kaukols skliaut lim, galvos smegen sukrtim ir sumuim. Ivad apie apibrtos tyios buvim kaltininko veikoje teismas padar vertins tai, kad R. R. iki
nukentjusiosios upuolimo grasino, persekiojo, smurtavo prie j kertaudamas dl atsisakymo
kartu sukurti eim, sualojimui panaudojo metalin stryp su igalstais amenimis, penkis kartus smog gyvybikai svarbi nukentjusiosios kno dal galv, paliko sualot nukentjusij nepakviets pagalbos (baudiamoji byla Nr. 2K-194/2003).
Taiau yra priimta ir kitoki teism sprendim. Dl tokios klaidos Lietuvos apeliacinio
teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. rugsjo 5 d. nuosprendiu pakeistas
Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gegus 19 d. nuosprendis, kuriuo I. D. nuteista u bejgikos bkls asmens nuudym pavojingu daugelio moni gyvybei bdu ir pasiksinim tokiu pat
bdu nuudyti du bejgikos bkls asmenis, nes teismo nuosprendiu nustatyta, kad I. D. vieno
i dviej bejgikos bkls asmen gyvyb pasiksino veikdama netiesiogine tyia. Kadangi iai
nukentjusiajai buvo padaryti tik sveikatos sutrikdymai, teismas veik perkvalifikavo pagal iuos
padarinius (baudiamoji byla Nr. 1A-505/2003).
3. Apibendrint byl duomenys rodo, kad teismai yra padar klaid ir nustatydami kalts
form veikoje, kuria ksinamasi kito mogaus gyvyb. Kauno apygardos teismo 2001 m. sausio 22 d. nuosprendiu G. . buvo nuteistas u tai, kad dl neatsargumo nuud A. L., nes sulaikant nukentjusj ir jam prieinantis dl sulaikymo, smoningai nesilaikydamas atsargumo taisykli, sudav tris smgius ibintuvliu A. L. sprando ir galvos srit, padarydamas sualojimus,
nuo kuri nukentjusysis mir. Kasacins instancijos teismas pakeit pirmosios ir apeliacins
instancijos teism sprendimus, nurodydamas, kad teismai, pripaindami G. . veikoje neatsargi
kalt, nevisikai atskleid jo veikos subjektyviosios puss turin, nepakankamai vertino esminius
ir reikmingiausius faktinius duomenis. Nustatydamas nusikaltimo subjektyvij pus, teismas
pirmiausia turjo remtis objektyviais bylos duomenimis, rodaniais, kad sualojimas A. L. pada-

rytas panaudojant rank (metalin ibintuvl), suduotas ne vienas, o trys stiprs, staigs smgiai, koncentruoti nedidel gyvybikai svarbi kno srit. Visos ios aplinkybs rodo, kad smgiai galvos ir sprando srit buvo ne atsitiktiniai, o valingi veiksmai, i aplinkyb patvirtina
smgi lokalizacija nedidelje sprando ir galvos srityje ir ymesni sualojim nebuvimas kitose
kno vietose. vertindama ias aplinkybes, teisj kolegija sprend, kad suvokdamas tokio pobdio smgius G. . suvok savo veiksm pavojingumo laipsn, numat pavojingas gyvybei pasekmes. Nenustaius G. . tyioje siekimo atimti gyvyb, laikytina, kad jis veik netiesiogine tyia
(baudiamoji byla 2K-647/2001).
Pagal Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus kasacini nutari motyvus ir ivadas, tais atvejais, kai kaltininkas tiesioginiais smgiais gyvybikai svarbias kno vietas padaro nukentjusiajam mirt suklusius sualojimus, sprendiama, kad jo veikoje yra tyin kalt
(baudiamosios bylos Nr. 2K-786/2003, 2K-567/2003, 2K-297/2004).
IV. Grups asmen padaryto nuudymo kvalifikavimas
Bylose dl nuudym, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, btina nustatyti kiekvieno i j
dalyvavimo darant nusikaltim laipsn ir pobd, kurie nulemia bendrininkavimo form ir bendrinink ris.
Pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 1 dal bendrininkavimu buvo laikomas tyinis bendras
dviej ar daugiau asmen dalyvavimas darant nusikaltim. Naujojo BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavim apibdina kaip tyin bendr dviej ar daugiau tarpusavyje susitarusi pakaltinam
ir sulaukusi io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amiaus asmen dalyvavim darant nusikalstam veik. Taigi bendrininkavimu nuudant gali bti kvalifikuojama veika asmen, kurie dalyvavo darant nusikaltim susitar. Toks susitarimas BK 25 straipsnio 2 ir 3 dali prasme yra galimas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki ksinimosi mogaus gyvyb pradios
ir kol bus pasiektas norimas rezultatas kito mogaus mirtis. Todl nuudymo bendrininkas yra
ir toks asmuo, kuris savo veiksmais prisideda prie kito asmens, daranio veiksmus, nukreiptus atimti kito mogaus gyvyb, ir abu toliau veikia suvokdami veiksm bendrum.
Naujojo BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sunkinanti atsakomyb aplinkyb,
kai veik padar bendrinink grup, o pagal BK 25 straipsnio 2 dal bendrinink grup yra tada,
kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmen susitaria nusikalstam veik
daryti, tsti ar ubaigti, jei bent du i j yra vykdytojai. Todl svarbu nustatyti, kurie asmenys,
dalyvav nuudant, yra vykdytojai. Pagal 1961 m. BK 18 straipsnio 3 dal nusikaltimo vykdytoju
buvo laikomas asmuo, betarpikai padars nusikaltim. Pagal 2000 BK 24 straipsnio 3 dal vykdytojas yra asmuo, nusikalstam veik padars pats, todl nuudymo vykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavs atimant kitam mogui gyvyb, o jei tai dar keli asmenys kartu, tai jie visi yra
vykdytojai.
Be to, pagal BK 24 straipsnio 3 dal kaip nuudymo vykdytojas atsako ir toks asmuo, kuris
kito mogaus gyvyb atm panaudodamas kaip priemon asmenis, kurie dl nepakaltinamumo
ar atitinkamo amiaus neturjimo baudiamojon atsakomybn negali bti patraukti, arba asmenis, kurie veik pagal kaltininko vali, neturdami tyios nuudyti ar sutrikdyti kito asmens sveikat.
Dvideimtyje apibendrint byl u tyin nuudym buvo nuteista po du ar daugiau asmen, septyniolikoje byl visi nuteistieji pripainti nusikaltimo vykdytojais ir j veikos kvalifikuotos be nuorodos 1961 m. BK 18 straipsn ar 2000 m. BK 24 straipsn. Vienuolikoje baudiamj byl kito asmens gyvyb nuteistieji atm tiesiogiai alodami jo kn rankomis, kojomis ar
rankiais ir taip padar arba kiekvienas i j mirt suklusius sualojimus, arba nukentjusiojo
mirt sukl vis padaryt sualojim visuma. Tokiais atvejais jie visi veik kaip nuudymo bendravykdytojai, nes pagal veiksm pobd veik turdami tyi nuudyti (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Nuudymo vykdytojais apibendrintose bylose yra pripainti ir tokie asmenys, kurie patys
smurto nenaudojo, bet veik kartu ir savo veiksmais prisidjo prie kito mogaus gyvybs atmimo proceso.
Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2001 m. gruodio
17 d. nuosprendiu E. . ir T. . abu pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkt nuteisti u tai,
kad girti, nukentjusiosios bute, E. . laikant jos rankas, T. . trylika kart smogs peiliu i savanaudik paskat j nuud (baudiamoji byla Nr. 2K-863/2002).
Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. gegus
28 d. nuosprendiu J. M., F. G. B. ir G. J. pripainti kaltais ir nuteisti u pasiksinim nuudyti
S. G. Teismas, isamiai ianalizavs ir vertins kiekvieno padarytus konkreius veiksmus, pripaino esant rodyta, kad jie visi pasiksino nuudyti S. G. bendrais savo veiksmais kaip bendravykdytojai, visi veik bendrai esant tiesioginei tyiai. Pagal teismo nuosprend J. M., smogdamas nukentjusiajam kirviu penkis kartus svarbi mogaus kno viet nugar, ir vien kart
peiliu krtins lst, siek j nuudyti. F. G. B., sudavs smg ir kartu su G. J. sulaiks bandant pabgti nukentjusj ir j pargriovs, laikydamas jo rankas ir kojas, tuo metu, kai J. M. smgiavo kirviu, patarindamas smogti ird, taip pat siek nuudyti S. G. G. J., sulaikydama ir
pargriaudama nukentjusj, paduodama J. M. kirv, kaip alojimo ir udymo rank, veik tiesiogine tyia kaip pasiksinimo bendravykdytoja (baudiamoji byla Nr. 1-115/2003).
Kaip nusikaltimo nuudymo vykdytoj kvalifikuotos V. G., S. N., R. B. ir V. S. veikos dl R.
K. ir E. G., R. P. ir V. . nuudym, nes jie ias veikas padar dalyvaudami nusikalstamame susivienijime, t. y. i anksto dl to susitar, nors j vaidmuo dalyvaujant ioje veikoje ir buvo skirtingas: R. B. umegzdavo ryius su nukentjusiaisiais, apgauls bdu atviliodavo juos planuojam
nusikaltim vietas, V. G. ir S. N. buvo pagrindiniai vykdytojai, o V. . vykd kit susivienijimo
nari nurodymus: veiojo bendrininkus, saugojo nusikaltimo vietas, kas duobes nuudytj lavonams, slp ir naikino nusikaltim pdsakus (baudiamoji byla Nr. 2K-370/2003).
Kaip nuudymo bendrininkai padjjai apibendrintose bylose buvo nuteisti du asmenys.
Vieno i j veika pasireik tuo, kad i anksto susitars nuudymo viet ir sutartu laiku atgabeno nuudymo vykdytojus (baudiamoji byla Nr. 2K-322/2002), o antrasis, atvyks su vykdytojais
nuudymo viet pagal susitarim, saugojo kitoje patalpoje liudytoj, kad i nesukliudyt nuudyti kit asmen (baudiamoji byla Nr. 2K-6/2004). Taigi jie nuteisti u veiksmus, savo pobdiu
atitinkanius BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Kaip nuudymo organizators kvalifikuota A. D. veika, nes ji suorganizavo (pareng) savo
buvusio vyro nuudym surasdama ir pasamdydama nuudymo vykdytojus, parinkdama nuudymo viet ir laik (baudiamoji byla 2K-322/2002).
Kai gyvyb atima smurt naudodami keli asmenys, susitar nuudyti, tai u nuudym atsako visi nepriklausomai nuo to, ar nukentjusiojo mirties prieastis buvo padaryt kno sualojim visuma, ar tik vienas ar keli i padaryt kno sualojim.
Kadangi susitarimas nuudyti galimas bet kurioje ios nusikalstamos veikos stadijoje, tai,
nenustaius iankstinio susitarimo, apie veiksm bendrum sprstina pagal kiekvieno smurt
naudojusio asmens tyios kryptingum.
Panaikindama nuosprend, kuriuo D. V. dl kaltinimo, kad bdamas girtas ir apsvaigs
nuo narkotini mediag, turdamas tiksl uvaldyti Kaltann miestelyje, alykinje buvus
turt bei veikdamas grupe su dviem tardymo nenustatytais asmenimis sibrov i alykin, devyniais koj smgiais galv ir krtin nuud sarg A. G., iteisintas, kasacinio teismo teisj
kolegija konstatavo, kad apeliacins instancijos teismas nesivadovavo Aukiausiojo Teismo senato 1999 m. birelio 18 d. nutarimo ,,Dl teism praktikos nuudym bylose 5 punkto iaikinimu, be to, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Sprendiant i bylos mediagos, susitarimas galjo vykti prie pat nuudym, o faktins aplinkybs smgi skaiius (devyni), j pobdis sudavimas gyvybikai svarbias kno vietas galv ir krtin, priemoni panaudojimas
sualojimams padaryti (smgiai buvo suduoti koja bei kietais bukais daiktais) ir j intensyvumas
(sualojimai padaryti per trump laik), duoda pagrind manyti, kad nuudymo procese dalyvavo ne vienas asmuo. Todl nors iuo atveju i vis suduot smgi mirtinas buvo tik vienas, ta-

iau, esant susitarimui nuudyti ir bendriems veiksmams, u nuudym atsako visi dalyvav asmenys, priklausomai nuo vaidmens, kur jie atliko darydami nusikaltim, o ne maiau kaip ei
sualojim galvoje buvimas, be to, padaryt skirtingais daiktais, paprastai liudija, kad smurt
naudoj asmenys suvok savo veiksm pavojingum kito mogaus gyvybei (baudiamoji byla Nr.
2K-770/2003).
Pagal BK 26 straipsnio 1 dal bendrininkai atsako tik u tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apm j tyia. Todl kai keli asmenys smurt pradjo naudoti neturdami
tyios nuudyti, o kitu tikslu, pvz., turto uvaldymo, taiau dl panaudoto smurto nukentjusysis
mir, sprstina, ar visi smurt naudoj asmenys atsako u nuudym. Tai priklauso nuo to, ar buvo bendrinink aptartos smurto naudojimo ribos ir kokioms aplinkybms esant buvo panaudotas
mirties padarinius sukls smurtas.
Vilniaus apygardos teismo 2000 m. spalio 6 d. nuosprendiu P. M. ir H. G. nuteisti u tai,
kad veikdami grupmis i anksto susitarusi asmen ir po vien padar tyinius nuudymus sunkinaniomis aplinkybmis, plimus bei kitus nusikaltimus.
Nuteistj kasacinius skundus, kuriuose P. M. teig, kad jis pats smurto nenaudojo, o H.
B., kad buvo susitarta tik vogti, o ne udyti, teisj kolegija atmet, nurodydama, kad nuteistj
ir j bendrinink veikos tikslas buvo uvaldyti svetim turt, o kokios tam bus naudojamos priemons, konkreiai nebuvo aptarta. Smurto panaudojimo laipsnis ir intensyvumas priklaus nuo
konkrei aplinkybi, taigi vis nusikaltimo bendrinink tyia dl smurto veiksm ir j padarini
buvo neapibrta t. y. jiems priimtinos bet kokios priemons ir bet kokie padariniai, siekiant
uvaldyti turt. Nustatyta, kad P. M. pats mu, mat, girdjo kit bendrinink naudojam smurt, tai rodo, kad jis suprato ir sutiko su bet kokio pobdio smurtu bei jo padariniais ir toliau dalyvavo darant nusikaltim, taigi veik kartu su kitais nuudymo bendrininkais kaip nusikaltimo
bendravykdytojas. Pasiruoimas plimams, kuriuose dalyvavo H. G. (peilis, dujinis pistoletas,
virvs), rodo, jog nusikaltimo bendrininkai buvo numat smurto panaudojim uvaldant svetim
turt, o io smurto panaudojimo ribos nebuvo aptartos ir nustatytos. Todl nusikaltimo bendravykdytoj veiksmuose negaljo bti vykdytojo eksceso (ijimo u susitarimo rib). Tai reikia,
kad smurto veiksmai, net ir esant iankstiniam susitarimui apiplti, galjo vystytis ir pereiti
nuudym. Kadangi H. G. ir pats naudojo smurt, padjo kitiems smurtauti prie nukentjusiuosius, tai suvok naudojamo smurto pavojingumo pobd, numat jo pasekmes ir taip pat veik
netiesiogine tyia (baudiamoji byla Nr. 2K-508/2001).
V. Nuudymas be kvalifikuojamj poymi
Pagal BK 129 straipsnio 1 dal kvalifikuojamas nuudymas, kai jis padarytas nesant io
straipsnio 2 dalyje numatyt poymi arba 130 ar 131 straipsniuose numatyt aplinkybi.
Apibendrint byl duomenimis, taip kvalifikuoti nuudymai, padaryti, kaip nurodoma teism nuosprendiuose, asmeninio konflikto metu, dl pykio, sukelto netinkamo nukentjusiojo
elgesio, pavydo, kerto, atsisakymo kurti eim, grinti paskolintus pinigus ar kitokius daiktus
ir kitais panaiais motyvais. Du tredaliai nuteistj kito mogaus gyvyb pasiksino bdami
girti, nuud kartu su jais girtavusius asmenis.
Pagal 1961 m. BK 104 straipsn (2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalis) kvalifikuotas nuudymas, padarytas virijant tarnybos galiojimus.
Nuudymas i kerto, pavydo ar kitoki paskat, kilusi dl kaltininko ir nukentjusiojo
asmenini santyki, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dal.
Klaipdos apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. balandio 6 d. nuosprendiu V. ., kaltinamo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkt, veika perkvalifikuota BK 129 straipsnio 1 dal. Kolegija nurod, kad kaltinimas padarius nuudym dl chuliganik paskat, be jokios dingsties nepasitvirtino. Nustatyta, kad kaltininkas ir nukentjusysis
buvo draugai, draugikus tarpusavio santykius palaik ir kiti igertuvse dalyvav asmenys. Ginas tarp kaltininko ir nukentjusiojo kilo dl kaltininko pasakytos pastabos apie nukentjusiojo
elges mojavim ir aidim peiliu, jo veiksmus ir reakcij dl nereikmingo preteksto lm gir-

tumas, kaltininkas nebuvo kilusio incidento iniciatorius, nepriekabiavo nei prie nukentjusiojo,
nei prie kit asmen, pretekstas ginui kilo i paties nukentjusiojo veiksm (baudiamoji byla
Nr. 1-125/2004).
VI. Nuudym kvalifikuojantys poymiai
Esant bent vienam i BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyt nuudym kvalifikuojani poymi, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dal.
Jeigu yra du ar daugiau nuudym kvalifikuojani poymi, veika kvalifikuojama pagal
visus poymius, taiau bausm pagal kiekvien i j neskiriama.
Apibendrint byl duomenimis, 45 asmenys nuteisti u nuudym, padaryt esant kvalifikuojamiesiems poymiams: 26 i j inkriminuota po vien poym, 7 po du poymius, 5 po
tris, 3 daugiau kaip trys kvalifikuojamieji poymiai.
1. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkt, kai kaltininkas
nuudo keturiolikos met nesulaukus asmen, apie tai arba inodamas, arba turjs ir privaljs
i aplinkyb suvokti. Kaltininko inojimas ar suvokimas apie nukentjusiojo ami paprastai
nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. is nuudym kvalifikuojantis poymis buvo numatytas ir 1961 m. BK 105 straipsnyje. Apibendrintose bylose jis nebuvo inkriminuotas n vienam
nuteistajam.
2. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkt, kai kaltininkas
nuudo asmen, esant bejgikos bkls, kuris dl savo fizini ar psichini savybi negali suprasti kaltininko veikos pobdio, negali gintis ar aktyviai pasiprieinti kaltininkui. is poymis
taip pat buvo numatytas 1961 m. BK 105 straipsnyje. Apibendrintose bylose jis inkriminuotas
eiems nuteistiesiems.
iauli apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. gruodio 16
d. nuosprendiu V. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkt nuteistas u tai, kad nuud dl
girtumo buvusi bejgikos bkls savo mon N. K. (baudiamoji byla Nr. 1-121-16/2003). Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. birelio 9 d. nuosprendiu A. N. nuteistas u tai, kad nuud savo motin, pasinaudodamas jos bejgika bkle, nes
ji buvo senyvo amiaus, sirgo iemine irdies liga, tromboflebitu, be to, buvo upulta mieganti
(baudiamoji byla Nr. 2K-135/2001). Kauno apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. vasario 3 d. nuosprendiu J. K. pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 13 punkt
nuteistas u tai, kad nuud bejgikos bkls dl senyvo amiaus (82 met) buvusi M. P. (baudiamoji byla Nr. 1-51/2003).
Taiau vien tik aplinkyb, kad asmuo yra senyvo amiaus ar kad serga kokia nors liga, nra pakankamas pagrindas pripainti, kad pastarasis buvo bejgikos bkls. Tokios bkls asmuo turi bti objektyviai. Tai nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus
teisj kolegijos 2003 m. spalio 13 d. nuosprendyje dl V. S. veikos kvalifikavimo. Kolegijos nuomone, kaltinimas dl bejgikos bkls asmens nuudymo nepasitvirtino. Kaltinime nukentjusiojo (79 met) bejgika bkl buvo siejama tik su jo senyvu amiumi, taiau bylos duomenys tokios bkls nepatvirtina. Nustatyta, kad nukentjusysis dar turjo pakankamai fizini jg, jo gyvenimo bdas buvo gana aktyvus, jis pats tvark nam k, augino gyvulius. Nra nustatyta, kad
bt sirgs tokiomis ligomis, kurios rodyt aiki jo fizin negali (baudiamoji byla Nr. 1A733/2003).
Negali bti kvalifikuojamas is poymis, kai nuudomas nukentjusysis, taps bejgikos
bkls dl kaltininko panaudoto smurto jau turint sumanym nukentjusj nuudyti.
Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. birelio 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. gegus
30 d. nuosprendis V. G., S. N., R. B. ir V. . dl E. G. nuudymo kvalifikavimo pakeistas. Pagal
nuosprend E. G. bejgika bkl pasireik tuo, kad jam buvo suritos rankos ir kojos, jis buvo
prigirdytas alkoholiu. Taiau tai padar kaltininkai jau susitar E. G. nuudyti, todl nukentjusysis ir buvo suritas, prievarta nugirdytas. Visi ie veiksmai buvo atlikti realizuojant bendr su-

manym nuudyti E. G., todl, nors E. G. atimant jam gyvyb ir neturjo galimybs pasiprieinti, taiau i galimyb buvo atimta pai nuteistj veiksmais (baudiamoji byla Nr. 2K370/2003).
Taiau jei sumanymas nuudyti nukentjusj kilo po to, kai dl kaltininko panaudoto smurto nukentjusysis tapo bejgikos bkls, tokio asmens nuudymas kvalifikuojamas pagal poym.
Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. rugsjo 22
d. nuosprendiu S. T. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkt, nes jis kartu su kitais
asmenimis tyia suduodamas 37 smgius sumu ir sualojo nukentjusj, dl to is tapo bejgikos bkls, po to, tsdamas savo veiksmus, smog jam 38 smgius peiliu vairias kno vietas
ir taip dl chuliganik paskat itin iauriai nuud bejgikos bkls E. P. (baudiamoji byla
Nr. 1-84/2003).
3. Nuudym kvalifikuojantis poymis savo tvo ar motinos nuudymas buvo numatytas ir 1961 m. BK 105 straipsnyje. Naujojo BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte papildomai nustatytas kvalifikuojamasis poymis savo vaiko nuudymas. Taip, kaip tvo ir motinos, taip ir
savo vaiko nuudym kvalifikuojantis poymis gali bti inkriminuotas tada, kai asmuo nuudo
savo vaik, kuris jam toks yra pagal kilm, ir i aplinkyb kaltininkas inojo. Kadangi nukentjusiojo kilm i kaltininko yra lemiama aplinkyb, tai vaiko amius nuudymo kvalifikavimui
reikms neturi. Juo gali bti ir nesulauks, ir sulauks 18 met asmuo.
Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 29
d. nuosprendiu J. S. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkt nuteistas u tai, kad kilusio konflikto metu nuud savo 27 met amiaus sn R. G. (baudiamoji byla Nr. 1-265/2003).
Apibendrintose bylose du asmenys nuteisti kiekvienas u savo tvo nuudym, vienas u
savo motinos. Nuudytieji tvais jiems buvo pagal kilm.
4. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 4 punkt, kai nuudyta
nia moteris, ir kaltininkas tai inojo ar turjo ir galjo suvokti, kad moteris nia. Moters
ntumo laikas veikos kvalifikavimui reikms neturi.
5. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkt, kai kaltininkas
atima gyvyb dviem ar daugiau asmen arba vienu metu, arba skirtingu laiku, veikdamas pagal
t pat nusikalstam sumanym. Atskir asmen nuudymo motyvai gali bti tie patys arba skirtingi. Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. gruodio 8
d. nuosprendiu J. M. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus nuteistas u tai, kad 2003
m. gegus 23 d., Vilniuje, Lydos g., toje paioje vietoje, itin iauriai nuud D. J., o po to V.
M. (baudiamoji byla Nr. 11-411/2003).
Vieno mogaus nuudymas ir rengimasis ar pasiksinimas nuudyti kit, kai yra sumanymas nuudyti du asmenis, kvalifikuojamas pagal nusikaltim sutapt kaip baigtas nuudymas ir
pasiksinimas nuudyti du asmenis.
Taip buvo kvalifikuota I. D. veika u tai, kad ji, kerydama u negrint skol, met degant laikrat R. U. ir R. K. gyvenamojo namo verand, naudodamasi tuo, kad jie miegojo ir
negaljo veiksmingai pasiprieinti, mint nam padeg. Dl gaisro R. U. uvo apsinuodijs dmais, o R. K. buvo padaryti lengvi kno sualojimai, be to, kilo reali grsm tame paiame name
gyvenantiems J. M. ir R. R. (baudiamoji byla Nr. 1-125/2003).
Tuo atveju, kai buvo sumanymas nuudyti tris ir daugiau asmen, bet pavyko nuudyti bent
du asmenis, o kitus pasiksinta, veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas tik pagal BK
129 straipsnio 2 dalies 5 punkt. Taip Kauno apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. birelio 3 d. nuosprendiu kvalifikuota V. G., S. N. ir R. B. veika, nes jie, susitar nuudyti R. P., V. . ir J. V., nuud tik du R. P. ir V. ., o J. V. nuudyti nepavyko dl
prieasi, nepriklausani nuo j valios (baudiamoji byla Nr. 2K-370/2003).
6. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkt, kai kaltininkas
atima kito mogaus gyvyb kankindamas ar kitaip itin iauriai. Pagal naujojo Baudiamojo kodekso kvalifikuojamj poym apibriani norm nuudymas kankinant visais atvejais turi
bti kvalifikuojamas pagal punkt. Be to, kankinimas gali pasireikti ne tik dideli fizini, bet

ir dvasini kani suklimu. Kitais atvejais teismas konstatuoja itin iaur nuudymo ypatum,
remdamasis objektyviai nustatytomis vykio aplinkybmis, nes svoka itin iauriai yra vertinamasis statymo poymis.
Apibendrint byl duomenimis, is kvalifikuojamasis poymis inkriminuotas trylikai asmen (keturiems spagal BK 105 straipsnio 5 dal, atuoniems pagal 129 straipsnio 2 dalies 6
punkt). Dauguma pripainti padar nuudym itin iauriai, nes sukl nukentjusiesiems dideles fizines kanias. Toki ivad teismai paprastai motyvavo duomenimis apie panaudoto smurto
pobd, jo laik, intensyvum, padaryt sualojim kiek, lokalizacij, rankius ir kitas objektyviai nustatytas aplinkybes, konstatuodami taip pat tai, kad kaltininkas itaip veikdamas suvok,
jog sukelia dideles fizines kanias, nes smurt naudoja nukentjusiajam dar esant gyvam.
Panevio apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 8
d. nuosprendiu A. M. nuteistas u nuudym itin iauriai, motyvuojant tuo, kad nukentjusysis
L. K. buvo muamas ilg laik, kumiais ir kojomis suduota 21 smgis, metus vanden, nukentjusiajam kastuvo briauna buvo kapojama galva ir kitos kno vietos (baudiamoji byla Nr. 2K140/2004).
Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. gruodio 8
d. nuosprendiu konstatuota, kad J. M. abu nukentjusiuosius nuud itin iauriai, nes vienam
sudav 59, o kitam 47 smgius vairias kno vietas, padarydamas daugybinius sualojimus,
be to, D. J. dar esant gyvam, kds koja sualojo tiesij arn, V. M. atsuktuvu bad galv, kakl, krtin, nugar (baudiamoji byla Nr. 11-411/2003).
iauli apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. lapkriio
21 d. nuosprendiu L. S. nuteistas u R. M. nuudym itin iauriai konstatavus, kad nukentjusj
kaltininkas mu rankomis ir spard, bad peiliais, irklmis, dau buteliu, televizoriumi, smaug ir tai truko gana ilg laik. Pagal L. S. parodymus nukentjusysis smurtavimo metu buvo gyvas, kalbjo, auk, todl teismas padar ivad, kad jis jaut dideles fizines kanias ir nuteistasis tai suvok (baudiamoji byla Nr. 1-532/2003).
Tokiai teism praktikai pritartina. Veikos kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6
punkt btina nustatyti, kad nukentjusiajam jo gyvybs atmimo proceso pobdis objektyviai
buvo itin iaurus ir kad kaltininkas norjo arba smoningai leido kilti btent tokiam nuudymo
bdui. Jei kaltininkas ir neturjo tokio specialaus tikslo, bet suvok, kad gyvyb nukentjusiajam
bus neivengiamai ar galimai atimta itin iauriai, kankinaniai ir smoningai pasirenka tok gyvybs atmimo bd, veika kvalifikuojama pagal punkt. Nenustaius bent vienos i aplinkybi, nra pagrindo sprsti, kad nuudymas kvalifikuotinas kaip padarytas itin iauriai.
iauli apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija priimdama 2004 m.
sausio 15 d. nuosprend A. T. byloje, nurod, kad kaltinimas dl itin iauraus nuudymo bdo
grstas tik objektyviais duomenimis 13 sualojim peiliu, bet neatskleista kaltinamojo psichinio
santykio ir nuudymo bdo subjektyvioji veikos pus. Nustatyta, kad nukentjusioji mir nuo trij
sunki kno sualojim, padaryt peiliu, t. y. ji buvo nuudyta buitinio konflikto metu prastu nuudymo rankiu savo vyro, su kuriuo pragyveno 17 met. vykio aplinkybs bei kaltininko ir nukentjusiosios santykiai ir anksiau, ir prie pat vyk, ir jo metu, teismo nuomone, nepatvirtino
kaltininko veiksm ypatingo iaurumo, kur jis aikiai suvokt ar to nort (baudiamoji byla Nr.
1-33-8/2004).
Kartais teismai nepripasta itin iauraus nuudymo pobdio remdamiesi ir tuo, kad nukentjusysis smurto naudojimo metu buvo neblaivus ir todl negaljo jausti dideli fizini kani, nors i aplinkyb neturi lemiamos reikms, vertinant itin iaur nuudymo pobd.
Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija 2004 m. sausio 12
d. nuosprendiu nustat, kad F. M., bdamas girtas, kilus konfliktui su nukentjusiuoju I. G.,
2003 m. liepos 14 d., nuo 12.00 iki 17.00 val., suduodamas rankomis ir kojomis ne maiau kaip
52 smgius vairias kno vietas, tarp j ir galv, krtin, pilv, padar sualojimus, nuo kuri
nukentjusysis mir. Taiau kolegija nutar, kad nra nustatyta F. M. tyia ir tikslas nuudyti I.
G. kankinant ar kitaip itin iauriai. Remdamasi teismo medicinos specialisto ivada, kolegija
sprend, kad nukentjusiojo mirt lm tik 13 sualojim, padaryt dl 13 traumini poveiki. Be

to, nukentjusysis buvo sunkaus girtumo bsenos, dl to jo pojiai buvo prislopinti. vertinus
i aplinkybi viset, kolegija sprend, kad gyvybs atmimo bdas nebuvo itin iaurus, ne visi
sualojimai buvo sunks ir pavojingi gyvybei. Kolegija atsivelg taip pat ir teismo psichiatrins psichologins ekspertizs ivad, jog F. M. nra bdingas polinkis iaurum ar prievartavim, nes bdamas blaivus elgiasi nepriekaitingai, konflikt iprovokavo abiej tarpusavio ginas (baudiamoji byla Nr. 1-98/2004).
Tais atvejais, kai nukentjusysis nuudomas jo artimj akivaizdoje, paprastai preziumuojama, kad iems asmenims buvo sukeltos didels dvasins kanios ir dl to veikos kvalifikuojamos kaip padarytos itin iauriai.
Kauno apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. sausio 3 d.
nuosprendiu R. R., R. K. ir A. B. veika dl J. P. ir V. G. nuudymo kvalifikuota kaip padaryta itin
iauriai, nes jie J. P. nuud matant jos nepilnametei dukrai . P., taip jai sukeldami dideles dvasines kanias (baudiamoji byla Nr. 2K-6/2004).
7. Naujojo BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte nuudymo bd kvalifikuojantis poymis
apibrtas kitaip negu 1961 m. BK 105 straipsnio 4 punkte. Pagal dabartin redakcij nuudymas
kvalifikuotinas kaip padarytas pavojingu bdu tada, kai siekdamas nuudyti kit asmen kaltininkas panaudoja tok bd, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo nuudyti mogaus gyvybei, bet ir
bent vieno kito ar keli kit moni gyvybei, i aplinkyb suvokdamas, ir kai grsm kit moni gyvybei yra reali. Todl btina nustatyti, kad kaltininkas i aplinkyb suvok ir kad dl jo
veiksm buvo kilusi reali grsm kit moni gyvybei.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2001 m. sausio 10
d. nutartimi pakeistas Kauno apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos
2000 m. gegus 15 d. nuosprendis ir S. M. veika perkvalifikuota nuudym be kvalifikuojamj poymi. Apeliacins instancijos teismas, vertins faktines bylos aplinkybes, padar ivad,
kad S. M., siekdamas nuudyti A. M., neaud nukentjusj, kai alia jo buvo moni, pirm v iov laiptinje, kur buvo tik jie abu, bgdamas per kavins baro koridori turjo pistolet,
taiau taip pat neaud, o kiti viai buvo paleisti gatvje, 3.30 val. nakties, kur tuo metu taip
pat joki moni nebuvo, todl kit moni gyvybei dl io audymo reali grsm nebuvo kilusi
(baudiamoji byla Nr. 2K-417/2001).
Kai kurie apibendrint byl nuosprendiai dl veikos kvalifikavimo pagal punkt taip
pat kelia abejoni.
I. D. nuteista u tai, kad tyia nuud kit moni gyvybei pavojingu bdu bejgikos bkls asmen bei pasiksino tokiu pat bdu tyia nuudyti du bejgikos bkls asmenis u tai, kad,
metusi degant laikrat R. U. ir R. K. gyvenamojo namo verand, nam padeg, ir dl gaisro
uvo R. U., o R. K. buvo padaryti kno sualojimai. Be to, teismas nustat, kad kilo reali grsm
tame paiame name gyvenantiems J. M. ir R. R. Taiau teismo nuosprendyje nra idstyta aplinkybi ir motyv, kuo remiantis daroma ivada, kad I. D. suvok, kad jos pasirinktas ksinimosi bdas kelia reali grsm taip pat ir J. M. bei R. R. gyvybms. Nuteistoji savo parodymuose
apie iuos asmenis i viso nekalbjo, ir neaiku, ar ji inojo, ar suvok, kad tuo metu padegtame
name buvo ir daugiau asmen (Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1A-505/2003).
8. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkt, kai jis padarytas
demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas morals normas,
tokias kaip kaltininko siekis priepastatyti save aplinkiniams, paeminti ar paniekinti juos. iuo
atveju nuudymo tikslas yra tik kito mogaus gyvybs atmimas. is motyvas chuliganikos
paskatos - paprastai pasireikia neiprovokuota agresija, nukentjusiojo upuolimu ir jo nuudymu be tarpusavio santyki prieasties arba panaudojant tam menkavert dingst.
Apibendrintose bylose pagal kvalifikuojamj poym buvo nuteista deimt asmen.
Kauno apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. birelio 24
d. nuosprendiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkt nuteisti V. O., N. J., T. G. ir A. A., kurie gatvje sutik girt nukentjusj A. N., kuris prasilenkdamas kakur i j kliud petim, pasivijo, spyriais pargriov ant ems, po to, visi mudami, spardydami bei okindami jam ant kr-

tins, padar daugybinius kno sualojimus, nuo kuri nukentjusysis A. N. mir (baudiamoji
byla Nr. 1-71/2003).
Panevio apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. sausio
27 d. nuosprendiu V. P. ir M. P. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkt nuteisti u tai, kad
bdami girti gatvje be jokios prieasties spard nukentjusj benam S. C., kuris nuo padaryt
sualojim mir (baudiamoji byla Nr. 2K-661/2003).
Danai nuudymas i chuliganik paskat padaromas kaip chuliganik veiksm tsa.
Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. rugsjo 22
d. nuosprendiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkt nuteistas S. T., kuris restorane kartu
su kitu asmeniu sukl konflikt su nukentjusiuoju E. P., isived j lauk ir sumu, dl to nukentjusysis prarado galimyb prieintis, buvo bejgikos bkls. Po to S. T. liep bendrams pasialinti ir, tsdamas savo veiksmus, smog E. P. dar 38 smgius peiliu, padarydamas sualojimus, nuo kuri nukentjusysis vietoje mir (baudiamoji byla Nr.1-84/2003).
9. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkt, kai kaltininkas
nuudo kit mog siekdamas turtins naudos sau ar kitiems asmenims arba nordamas ivengti
turtini ilaid.
Apibendrintose bylose is kvalifikuojamasis poymis buvo inkriminuotas deimiai asmen (vienam pagal 105 straipsnio 8 punkt, devyniems pagal 129 straipsnio 2 dalies 9 punkt).
Kauno apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 28 d.
nuosprendiu D. D. nuteistas u tai, kad dl savanaudik paskat nuud J. V. ir uvald jo turt: 40 Lt verts basutes, 30 Lt verts rankin laikrod (baudiamoji byla Nr. 1A-80/2004).
Jei kaltininkas turtins naudos negauna, nusikaltimo kvalifikavimui tai reikms neturi.
Pagal poym kvalifikuojama veika asmens, kuris kitus kurst, organizavo ar padjo padaryti nuudym u atlyginim, nors jo paties veikos motyvas buvo kitokios, nesavanaudikos
paskatos (kertas, pavydas ar pan.).
Kauno apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2001 m. birelio 6 d.
nuosprendiu A. D., R. B., M. S. ir K. D. nuteisti u bendrininkavim nuudant i savanaudik
paskat. Nustatyta, kad A. D. dl tarpusavio konflikt su buvusiu vyru G. D. nutar j nuudyti.
gyvendindama sumanym, ji u 1000 Lt surado nusikaltimo vykdytojus M. S. ir R. B., parinko
nuudymo viet ir laik. G. D. mudami lazdomis, spardydami ir pasmaugdami nuud vykdytojai, kuriuos atgabeno vykio viet padjjas K. D. Toks veik kvalifikavimas neatitiko Aukiausiojo Teismo senato rekomendacinio iaikinimo, taiau Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl
skyriaus plenarin sesija, inagrinjusi byl pagal nuteistj skundus, tarp j ir A. D. skund,
kuriame ji teig, kad nusikaltim vykd ne dl savanaudik paskat, nes turt su buvusiu vyru
jau buvo pasidalij, teismo nuosprend paliko nepakeist. Nepriklausomai nuo to, kad A. D. pati
nusikalstamai veik dl asmenini paskat, ji veik ne viena, o su bendrininkais. Ji suorganizavo
nuudym u atlyginim pasamdydama nusikaltimo vykdytojus, t. y. suvokdama, kad vykdytojus
skatins veikti materialins naudos siekimas. Vykdytojai nuud G. D. dl savanaudik paskat,
taip padarydami kvalifikuot nuudym. Visi nusikaltimo bendrininkai padar vien nusikaltim,
todl j veiksmai kvalifikuojami pagal t pat BK specialiosios dalies straipsn ir jo punkt. Kit
nusikaltimo bendrinink veiksmai kvalifikuojami taikant atitinkam bendrosios dalies norm,
apibriani j vaidmen darant veik, pagal t pai baudiamojo statymo norm kaip ir nusikaltimo vykdytoj veiksmai, jeigu tie bendrininkai suvok visus btinus vykdytoj padaryto nusikaltimo poymius ir jeigu nra nusikaltimo vykdytoj eksceso (nukrypimo nuo bendrinink susitarimo, jo virijimo). iuo atveju visi bendrininkai (organizator ir padjjas) suvok, kad vykdytojai daro tyin nuudym dl savanaudik paskat, o vykdytoj eksceso nebuvo. Kai nusikaltimo vykdytoj paskatos yra btinasis nusikaltimo sudties poymis, aplinkyb, jog io nusikaltimo organizator pati toki paskat neturjo (atvirkiai, turjo ilaid samdydama vykdytojus), o padjjas K. D. negavo jokio atlyginimo, tai j veiksm kvalifikavimui neturi reikms
(baudiamoji byla Nr. 2K-322/2002).
Apibendrint byl duomenimis, trys asmenys nuteisti u nuudym dl savanaudik paskat, padaryt nukentjusij turto plimo metu, kai mirt sukl svetimo turto uvaldymo

tikslu panaudotas smurtas. J veikos kvalifikuotos tik pagal Baudiamojo kodekso norm, nustatani atsakomyb u nuudym i savanaudik paskat. ie sprendimai atitiko Aukiausiojo
Teismo senato 1999 m. birelio 18 d. nutarimo Nr. 18 13 punkto 5 dalies iaikinim. sigaliojus
2000 m. Baudiamojo kodekso nuostatoms, tokia praktika keistina, vadovaujantis tuo, kad iuo
atveju padaromi du savarankiki nusikaltimai, kuriais padaroma ala atskiriems objektams turtui, sveikatai ir gyvybei. Naujasis Baudiamasis kodeksas nenumato plim kvalifikuojanio
poymio sunkaus kno sualojimo padarymo, bet nustato nauj sunkaus ir nesunkaus sveikatos
sutrikdymo kvalifikuojamj poym dl savanaudik paskat. Tokiu atveju, kai kito mogaus
gyvyb atimama panaudojus smurt plimo ar turto prievartavimo metu, kaltininko veika kvalifikuotina pagal nusikaltim sutapt BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkt ir atitinkamas BK 180
ar 181 straipsni dalis. Kai siekiant turtins naudos plimo ar turto prievartavimo bdu uvaldomi daiktai, kurie yra nusikaltim, numatyt BK 254 (aunamieji ginklai, audmenys, sprogmenys
ar sprogstamosios mediagos), 256 (radioaktyviosios mediagos), 263 (narkotins ar psichotropins mediagos) straipsniuose, dalykas ir dl panaudoto smurto atimama kito mogaus gyvyb,
tai veikos kvalifikuojamos ir pagal i nusikaltim sutapt.
10. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punkt, kai jis padarytas ar nukentjusiajam vykdant tarnybos arba pilietin pareig, ar iki jos vykdymo, siekiant sutrukdyti, ar i kerto po tokios pareigos vykdymo.
Apibendrintose bylose pagal kvalifikuojamj poym nuteistas vienas asmuo.
iauli apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 15 d.
nuosprendiu D. . nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punkt, 22 straipsnio 1 dal ir
180 straipsnio 3 dal ir kitus straipsnius u tai, kad kartu su S. M., A. V. ir S. K., nuteistais pagal
BK 22 straipsnio 1 dal, 180 straipsnio 3 dal ir kitus straipsnius, ginkluoti aunamuoju ginklu
pasiksino sibrauti nukentjusij M. ir . gyvenamj patalp, turdami tiksl uvaldyti svetim turt, taiau nusikaltimo nebaig dl prieasi, nepriklausani nuo j valios, nes nukentjusieji aktyviai pasiprieino. D. . besivydamas nukentjusj M. ., aud em, o nusivijs j
autoserviso teritorijoje esant sargo namel, matydamas ir suprasdamas, kad ten buvs R. E.
bando paskambinti policij ir praneti apie upuolim, tyia iov i aunamojo ginklo ,,Borchardt Luger (Parabellum) marks pistoleto vien v R. E. deinij galvos pus, taip tyia,
vykdant nukentjusiajam pilietin pareig, j nuud. Po to nukentjusj M. . ir kitus namelyje
buvusius asmenis urakino, prie tai nutrauks telefono aparato laid. D. . subjektyviosios puss turin teismas vertino nustats, kad is, bgs sarg namel, iov ir liep visiems gultis,
o R. E., nevykdius reikalavimo ir bandius pasiprieinti upuolikui, - nuov, po to nutrauk telefono aparato laid ir visus urakins pabgo (baudiamoji byla Nr. 1-5-13/2003).
Pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 10 punkto redakcij grietesn atsakomyb buvo numatyta u nuudym ryium su nukentjusiojo savo valstybins ir pilietins pareigos vykdymu.
Naujojo BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punkte suformuluota tarnybos pareig svoka apima ne
tik valstybs tarnautoj, bet ir kiekvieno asmens, vykdanio tarnybines pareigas, reglamentuotas
statymais, kitais teiss aktais, darbo sutartimi, pareiginmis instrukcijomis ir pan., bet kokios ries monje, staigoje ar organizacijoje. Nuudymas kvalifikuojamas pagal poym tada, kai
nukentjusysis, vykdydamas savo pareigas, nepadar aiki neteist veiksm (nevirijo galiojim, nepiktnaudiavo, nepanaudojo neleistin veiksm ir pan.).
Pagal 2000 m. BK 115 ir 116 straipsni redakcijas u ksinimsi Lietuvos Respublikos
Prezidento ar oficialiai Lietuvos Respublikoje esanio kitos valstybs ar tarptautins vieosios
organizacijos atstovo gyvyb numatyta tokia pati sankcija kaip ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punkt, todl dabar u tokias veikas pakanka taikyti specialij norm, nes ksinimasis
yra baigtas nusikaltimas nuo veikos pradios nepriklausomai nuo kilusi padarini.
11. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punkt, kai nustatyta,
kad nuudymo tikslas yra nuslpti kit nusikaltim, todl veikiant tiesiogine tyia.
Pagal 2000 m. Baudiamojo kodekso ios normos redakcij nuudymas kvalifikuojamas
pagal poym, kai siekiama nuslpti bet kok kit nusikaltim, o ne tik sunk, kaip buvo numatyta 1961 m. BK 105 straipsnio 7 punkte.

Taiau is poymis negali bti inkriminuotas, kai nuudoma siekiant nuslpti nusikalstam
veik, kuri pagal Baudiamojo kodekso specialiosios dalies normas nra nusikaltimas, o kvalifikuojama kaip nusiengimas (pvz., ne daugiau kaip 3 MGL dydio verts turto vagyst ar tokios
verts turto sukiavimas, pasisavinimas ar ivaistymas, turto sunaikinimas ar sugadinimas ir kt.)
arba kaip administracins teiss paeidimas (pvz., daikt, kuri vert nevirija 250 MGL dydio
sumos, kontrabanda).
Pagal BK 21 straipsnio 1 dal asmuo atsako tik u rengimsi padaryti sunk ar labai sunk
nusikaltim, todl, jei kaltininkas siek nuslpti rengimsi padaryti kitos kategorijos nusikaltimus, kito asmens nuudymas tuo tikslu taip pat negali bti kvalifikuojamas pagal BK 129
straipsnio 2 dalies 11 punkt.
Nusikaltimas, kur nuslpti siek kaltininkas, gali bti padarytas ir jo paties, ir kito asmens,
taip pat prie pat nuudym arba prajus kuriam laikui.
Nuo 1995 m. sausio 1 d. sigaliojus kitai 1961 m. BK 105 straipsnio 7 punkto redakcijai,
nebeliko nuudym kvalifikuojanio poymio kai nuudoma siekiant palengvinti padaryti kit
nusikaltim, kuris paprastai bdavo inkriminuojamas tada, kai kaltininkas nuudydavo asmen,
taip paalindamas klit padaryti planuojam ar jau darom nusikaltim. Dl ios prieasties V.
R., kuris nutars nuudyti I. K., atvyks pastarojo mon pirma nuov mons sarg S. S., kad
is netrukdyt nuauti I. K., veika kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dal (baudiamoji byla
Nr. 1-273/2003).
Apibendrintose bylose u nuudym siekiant paslpti nusikaltim nuteisti devyni asmenys
(septyni i j pagal 105 straipsnio 7 punkt, kiti du pagal 129 straipsnio 2 dalies 11 punkt).
Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 15
d. nuosprendiu G. R. ir V. R. 2002 m. liepos 5 d., apie 6.30 val., Vilniuje, Rivoni gatvs rajone,
upuol nukentjusij I. L., panaudoj smurt atm jos turt, po to uklijavo burn ir surio
rankas, paguld ant automobilio galins sdyns ir nuve Burbiki parko mik, ten nukentjusij mudami abu iagino, o po to, siekdami nuslpti padaryt plim ir iaginim, kiekvienas i j smogdamas metaliniu lautuvu po kelis smgius jai galv, nukentjusij nuud
(baudiamoji byla Nr. 1-130/2003).
Kauno apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. sausio 3 d.
nuosprendiu R. R., R. K. ir A. B. nuteisti u tai, kad 2001 m. gruodio 8 d. nuud J. P. ir V. G.,
siekdami nuslpti R. R. 2001 m. gruodio 4 d. padaryt J. P. nepilnamets dukters . P. iaginim, apie kur abu nukentjusieji inojo (baudiamoji byla Nr. 2K-6/2004).
R. B., V. G. ir S. N. nuteisti u tai, kad bendrininkaudami kaip nusikalstamas susivienijimas, ginkluotas aunamaisiais ginklais, turdami tiksl paslpti 2000 m. balandio 6 d. padaryt R. K. nuudym, suprat, kad R. P. gali bti liudytojas dl io vykio, susitar j nuudyti. Ikviestas susitikimo viet R. P. atvyko kartu su V. . ir J. V., tada nutarta nuudyti ir juos, bet nuudyti pavyko tik V. . ir R. P., o J. V. pavyko sueistam i vykio vietos pabgti (baudiamoji byla Nr. 2K-370/2003).
12. Nuudym kvalifikuojantis poymis kai kaltininkas nuudo kit mog, siekdamas
gyti nukentjusiojo asmens organ ar audin transplantavimui, yra naujas, numatytas tik 2000 m.
Baudiamajame kodekse. Jis gali bti inkriminuotas tik nustaius tok kito asmens nuudymo
tiksl. Nuudymo motyvas gali bti vairus, taip pat ir savanaudikos paskatos. Tada veika kvalifikuotina ir pagal 9 punkt. Pagal Lietuvos Respublikos mogaus audini ir organ donorysts ir
transplantacijos statym (1996 m. lapkriio 19 d., Nr. I-1626) audiniai ir organai yra gyvo ar mirusio mogaus kno dalys, o pagal 10 straipsnio 1 dal gyvo ar mirusio mogaus audiniai ir organai negali bti civilini sandori objektai.
13. 2000 m. Baudiamasis kodeksas nebenumato nuudym kvalifikuojanio poymio
darant kit sunk nusikaltim, pagal kur daniausiai bdavo kvalifikuojami nuudymai, padaryti
po iaginimo, kaip panaudoto smurto pasekm. Todl dabar, kai kito mogaus gyvyb tyia atimama darant kit baudiamajame statyme numatyt veik, kurioje nuudymas nra nusikaltimo
sudties vienas i poymi (BK 149, 150 ar kiti straipsniai), veikos kvalifikuojamos pagal nusikaltim sutapt. Apibendrinimui toki byl nebuvo gauta.

VII. Nuudym privilegijuojantys poymiai

1. Nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsn, kai jis padarytas kaltininkui esant
staigaus didelio susijaudinimo bsenos, kuri sukl neteistas ar itin eidiantis j ar jo artim
asmen nukentjusiojo poelgis.
Pagal BK 11 straipsnio 4 dal tai yra apysunkis nusikaltimas, o palyginti su 1961 m. BK
107 straipsniu u panai veik dabar baudiama grieiau. Be to, BK 107 straipsnio dispozicijoje konkreios, nukentjusiojo elges apibdinanios aplinkybs, kurios statymo leidjo buvo nustatytos kaip pagrindas pripainti veik padaryt staiga didiai susijaudinus, buvo labiau apibrtos tai buvo prieingas statymams smurtas ar sunkus eidimas. 2000 m. BK 130 straipsnio
dispozicijoje aplinkybi, apibdinani nukentjusiojo elges, turinys platesnis. Taiau apibrtas ratas asmen, tik kuri atvilgiu atitinkamai pasielgus nukentjusiajam, o kaltininkui dl to
staiga labai susijaudinus ir nuudius taip pasielgus asmen, taikoma i statymo norma. Tokie
asmenys tai tik pats kaltininkas ar jo artimi asmenys.
Veika kvalifikuotina pagal BK 130 straipsn tik nustaius, kad nukentjusiojo poelgis atitinka dispozicijoje apibrtas slygas ir kad dl io poelgio staiga labai susijaudins (bdamas fiziologinio afekto bsenos) kaltininkas nuud nukentjusj.
Baudiamj byl, kvalifikuot pagal BK 130 straipsn, apibendrinimui nebuvo gauta.
Byl, inagrint dl kaltinim pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalis, duomenimis, beveik
pus atvej, kai kaltininko smurt sukl netinkamas ar net smurtinis nukentjusiojo elgesys, taiau kaltininko staigaus didelio susijaudinimo bsena nebuvo konstatuota.
Panevio apygardos teismo 2002 m. lapkriio 13 d. nuosprendiu nuteista D. R., kuri savo brol nuud pati iprovokavusi konflikt, kurio metu jis jai sudav per rank, be to, bdama
sunkaus girtumo bsenos (baudiamoji byla Nr. 2K-391/2003).
iauli apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. vasario 20
d. nuosprendiu nuteistas R. P. nukentjusj nuud ne tuoj po pastarojo eidianio poelgio, o
po kurio laiko ir nebdamas staigaus didelio susijaudinimo bsenos (baudiamoji byla Nr. 1532/2002).
Panevio apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. rugsjo
17 d. nuosprendiu nuteistas E. S., bdamas girtas, i pykio konflikto metu nuud savo sugyventin P. L. Nuteistojo teigin, kad tai padar labai susijaudins dl sugyventins ugauliojimo,
reikalavimo eiti skolintis pinig ir dar nupirkti alkoholini grim, kolegija atmet, motyvuodama tuo, kad byloje nenustatytos aplinkybs, lemianios tok susijaudinim neteistas ar itin
eidiantis nukentjusiosios poelgis. Sugyventiniai, bdami girti, danai ginydavosi, nuteistasis
net smurtaudavo, todl vykio dien vyks konfliktas nesiskyr nuo prasto j gyvenimo bdo
(baudiamoji byla Nr. 1-90-01/2003)
V. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dal nuteistas u tai, kad tarpusavio konflikto su I. M. metu
dr jai peiliu pilv ir deinij paast, padarydamas sualojimus, nuo kuri I. M. mir. Pagal
nuteistojo parodymus, jo sugyventin I. M., bdama igrusi, sudav jam per veid ir pasak,
kad nori gyventi su kitu asmeniu, o su juo nebegyvens. Tada jis labai susijaudino ir dr jai peiliu, paskui pakls nune ir paguld ant aligatvio. Teismas atmet V. S. teiginius apie labai didel jo susijaudinim, nustats, kad duomen apie tai nra (Vilniaus apygardos teismo baudiamoji byla Nr. 1-125/2004).
Klaipdos apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. gegus
10 d. nuosprendiu L. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkt nuteista u tai, kad, bdama
girta, savo nam virtuvje, asmeninio konflikto metu i pykio peiliu smog savo tvui V. V. kairij krtins pus ir taip tyia j nuud.
Nuteistosios teiginius, kad dr peiliu, nes tvas prie tai j eids, keikdamasis necenzriniais odiais ir varydamas lauk, teismas atmet, motyvuodamas tuo, kad ji pati dien prie tai
vaiksi tv po kiem, grasino j nuudyti, taigi nesutarimai tarp jos ir tvo nebuvo jai naujiena
ir isakyti priekaitai dl elgesio nebuvo netikti (baudiamoji byla Nr. 2-132/2004).

Pagal apibendrintas bylas nukentjusiojo netinkamas elgesys (nuolatinis girtavimas, buvs

smurtavimas prie kaltinink ar kitus eimos narius, kitoks asocialus gyvenimas), kaip kilusio
konflikto prieastis, paprastai nurodomas tarp aplinkybi, kurias teismas atsivelgia skirdamas
kaltininkui bausm, nors lengvinaniomis kaltininko atsakomyb aplinkybmis ie faktai nebuvo
pripainti (Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus baudiamosios bylos Nr. 122/2003, 1-154/2004, 11-116/2004).
Pagal 2000 m. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkt atsakomyb lengvinanti aplinkyb yra
tada, kai veikos padarymui takos turjo provokuojantis ar rizikingas nukentjusiojo elgesys.
Taikydami i norm teismai yra pripain kaltininko atsakomyb lengvinania aplinkybe
nukentjusiojo prie pat vyk padarytus neteistus veiksmus, vertindami juos kaip provokuojanius kaltininko veik.
Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 29
d. nuosprendiu pripaino J. G. atsakomyb lengvinania aplinkybe tai, kad veikos padarymui
takos turjo provokuojantis nukentjusiojo elgesys: girtas snus pradjo triukmauti, siautdamas idau namo lang, sudau viestuv, kibo prie kaltininko, mosikavo rankomis (baudiamoji byla Nr. 1-265/2003).
Taip pat Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija 2004 m. kovo 4 d. nuosprendyje aptardama J. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 130 straipsn galimyb, nustaiusi, kad J. B. bendravimas su nukentjusiuoju I. L. girtaujant bei smurtaujant tarpusavyje
buvo gana danas, t patvirtina ir nakt tarp judviej kilusios mutyns, padar ivad, kad ryte
I. L. suduoti kaltinamajai J. B. du smgiai nesukl jai susijaudinimo ta prasme, kuria statymo
leidjas yra numats BK 130 straipsnyje. Aptariamas aukiau nuudytojo I. L. elgesys iki jo nuudymo vertintinas ne kaip aplinkyb, galjusi nulemti staig kaltinamosios J. B. labai didel susijaudinim, dl kurio ji nuud j, o vertintinas kaip provokuojantis ir rizikingas elgesys, sukls
J. B. nusikalstamus veiksmus, tai pripastant jos atsakomyb lengvinania aplinkybe (BK 59
straipsnio 1 dalies 6 punktas) (baudiamoji byla Nr. 1-150/2004).
Pritartina tokiai teism praktikai ir todl iuo poiriu kelia abejoni iauli apygardos
teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. vasario 20 d. nuosprendis, kuriuo R.
P. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dal u tai, kad i asmenini paskat suduodamas smgius rankomis bei koja vairias kno vietas ir padarydamas sunk sveikatos sutrikdym, dl kurio nukentjusysis A. V. po trij dien mir, pastarj nuud. Pagal teismo nuosprendiu nustatytas aplinkybes kaltininkas su mona, nukentjusiuoju ir kitais asmenimis girtavo V. . namuose.
Kaltininko monai ijus kiem, nukentjusysis A. V. j pargriov ir siek lytikai santykiauti,
bet i jam pasiprieino. Po kurio laiko, grtant namo, ji pasak savo vyrui apie tok A. V. elges.
Tuomet jis, pasaks, kad greit gr, gro atgal V. . namus. Ten nujs paklaus A. V., kodl kabinjosi prie jo monos, ir m j muti, sumut paliko lauke.
Toki R. P. veik teismas vertino kaip padaryt tarpusavio gino metu, nepasisak dl jos
motyv. Lengvinania aplinkybe pripaino nuoird gailjimsi ir alos atlyginim, o sunkinania kad veik padar apsvaigs nuo alkoholio ir tai turjo takos nusikaltimo padarymui, o
apie nukentjusiojo elgesio tak veikos padarymui teismas nepasisak (baudiamoji byla Nr. 1532/2004).
2. Motinos, nuudiusios savo naujagim, veika kvalifikuojama pagal BK 131 straipsn tik
tada, kai naujagim ji nuud bdama gimdymo sukeltos pakitusios psichins bsenos. Tokiu atveju ir aplinkybi, numatyt BK 129 straipsnio 2 dalyje buvimas, veikos kvalifikavimui neturi
reikms.
Taiau jei nustatyta, kad sumanymas nuudyti savo naujagim moteriai kilo i anksto dar
iki gimdymo, ir pagimdiusi ji nuud savo naujagim, tai nepriklausomai nuo to, ar gimdymas
jai sukl pakitusi bsen ar ne, motinos veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies
atitinkamus punktus.
Kadangi io nusikaltimo subjektu gali bti tik naujagimio motina, kit jos bendrinink veika kvalifikuotina pagal kitas baudiamj atsakomyb u tyin nuudym nustatanias normas.

2000 m. BK 131 straipsnis nereglamentuoja laiko tarpo tarp gimdymo ir naujagimio nuudymo trukms, todl kvalifikuojant veik, medicininiai naujagimio svokos kriterijai tai vaikas
nuo gimimo iki 28 par amiaus, nustatyti pagal 2002 m. lapkriio 4 d. Lietuvos Respublikos
vaiko gimimo momento nustatymo statym Nr. IX-837 bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. birelio 17 d. sakymu Nr. V-357 patvirtinto Vaiko gaivinimo standarto
1 dalies 2 punkt ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodio 11 d.
sakymu Nr. 719 patvirtint Naujagimio kortel, neturi lemiamos reikms. Todl pagal BK 131
straipsn veika kvalifikuojama ir tuo atveju, jei motina dl gimdymo nulemtos bsenos nuudo ir
vyresnio amiaus savo naujagim.
VIII. Neatsargus gyvybs atmimas (BK 132 straipsnis)
Gyvybs atmimas dl neatsargumo yra tada, kai kito mogaus gyvyb kaltininkas atima
elgdamasis nusikalstamai pasitikdamas ar nusikalstamai nerpestingai. ios neatsargios kalts
formos apibrtos BK 16 straipsnyje.
BK 132 straipsnyje yra bendra gyvybs atmimo dl neatsargumo norma, kuri taikoma tada, kai kaltininko veikoje nra poymi, numatyt kitoje specialioje normoje, kuri padarin laiko kvalifikuojamuoju poymiu.
Pagal 2000 m. BK 132 straipsnio sankcijas u gyvybs atmim dl neatsargumo statymo
nustatyta grietesn negu pagal 1961 m. BK 109 straipsn bausm, todl iki 2003 m. gegus 1 d.
padarytos veikos pagal naujj Baudiamj kodeks neperkvalifikuotinos (BK 3 straipsnio 3 dalis). Taiau Kretingos rajono apylinks teismo 2003 m. birelio 4 d. nuosprendiu R. . veika, padaryta 2003 m. vasario 18 d., kvalifikuota pagal 2000 m. BK 132 straipsnio 1 dal (baudiamoji
byla Nr. 1-94-3/2003).
Pagal apibendrinimui gaut byl nuosprendius beveik visi nuteistieji gyvyb nukentjusiesiems atm aktyviais veiksmais nuo smgio ar pastmimo parkrit nukentjusieji mir dl
nuo atsitrenkimo kiet pagrind gaut sunki galvos sualojim.
Kvalifikuodami veik pagal BK 132 straipsn, teismai turi nustatyti neatsargios kalts r.
Kalts ries nustatymas turi reikms skiriant kaltinamajam bausm.
i aplinkyb pakankamai isamiai tirta ir motyvuotai isprsta tik viename i apibendrinimui gaut nuosprendi.
Kdaini rajono apylinks teismo 2004 m. vasario 27 d. nuosprendiu R. J. J. nuteistas u
tai, kad bdamas apsvaigs nuo alkoholio dl nusikalstamo nerpestingumo pastm savo motin A. J., gimusi 1912 m., dl to ji griuvo ir galva atsitrenk medins lovos krato atramos
kamp ir patyr mirtin sualojim. R. J. J. kalt dl padarini teismas pagrind tuo, kad jis turjo ir galjo numatyti, jog itin senyvo amiaus nukentjusioji nuo pastmimo gali kristi ir sunkiai susialoti (baudiamoji byla Nr. 1-51-02/2004).
Tuo tarpu Kauno miesto apylinks teismo 2004 m. sausio 9 d. nuosprendyje teismas, nustats, kad A. A. konflikto metu tyia sudav kumiu vien smg veid V. P., dl to pastarasis krito ir galva atsitrenks grindin patyr mirtinus sualojimus, taip dl neatsargumo buvo nuudytas, motyvavo tik tuo, kad A. A. nenorjo nuudyti V. P., toki padarini nesitikjo, nors galjo ir
turjo juos numatyti (baudiamoji byla Nr. 1-229/2004). Pagal iuos motyvus sprstina, jog teismas A. A. veikoje nustat nusikalstam nerpestingum.
Panaiomis aplinkybmis (dl to, kad P. P. sudavus kumiu veid V. P., pastaroji krito ir
atsitrenkusi galva asfalt patyr mirtinus sualojimus) Alytaus rajono apylinks teismas nustat, kad P. P. veik nusikalstamai pasitikdamas, nes numat tokius padarinius, lengvabdikai tikdamasis j ivengti (baudiamoji byla Nr. 1-114-07/2004). Taiau kokioms aplinkybms esant
kaltininkas veik tikdamasis ivengti i padarini, i teismo nuosprendio neaiku.
Dalis apibendrint byl nuosprendi surayta be motyvuojamosios dalies (BPK 306
straipsnio tvarka), todl sprsti apie teismo ivad dl neatsargios kalts ries nebuvo galimybi.

Bausmi u nuudym skyrimo bendrieji duomenys

1999 m. birelio 18 d. nutarimo Nr. 18 24 punkto 2 dalyje teismams buvo rekomenduojama asmenims, kuri atvilgiu buvo nustatytos tik atsakomyb sunkinanios aplinkybs arba kurie nuteisiami pagal kelis nuudym kvalifikuojanius poymius, skirti didesnes bausmes negu
sankcijoje numatytos terminuotos laisvs atmimo bausms vidurkis.
Apibendrinimo metu buvo perirti 69 teism sprendimai, pagal kuriuos 94 asmenys buvo nuteisti u 88 veikas.
U nuudym be kvalifikuojamj poymi nuteisti 44 asmenys. I j 27 asmenims bausm paskirta maesn, negu sankcijoje numatytos bausms vidurkis. I j 7 asmenims nustatytos
tik atsakomyb sunkinanios aplinkybs. I apibendrinimui gaut nuosprendi tik vienu atveju
nebuvo laikytasi Aukiausiojo Teismo rekomendacij. Kauno apygardos teismas, 2003 m. kovo
31 d. nuosprendiu nustats V. D. atsakomyb sunkinani aplinkyb nusikaltim padar prie
tai padars nusikaltim ir nenustats atsakomyb lengvinani aplinkybi, u tyin nuudym
jam paskyr atuoneri met laisvs atmimo bausm (baudiamoji byla Nr. 1-2/2003).
Maesn negu statymo sankcijoje numatyta laisvs atmimo bausm apibendrintose bylose buvo paskirta vienam asmeniui, nuteistam Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. gegus 28 d. nuosprendiu pagal BK 16 straipsnio 2 dal ir 104
straipsn. Kolegija, skirdama G. J. trej met laisvs atmimo bausm, nurod, kad G. J. nors ir
veik tiesiogine tyia ir padar labai sunk nusikaltim, taiau jos vaidmuo nebuvo aktyviausias, nusikaltimas nutrko pasiksinimo stadijoje, be to, nenustat jos atsakomyb sunkinani
aplinkybi, o prisipainim padarius nusikaltim, nuoirdi parodym davim apie savo ir bendravykdytoj veiksmus vertino kaip nuoird gailjimsi ir tai pripaino atsakomyb lengvinania aplinkybe (baudiamoji byla Nr. 1-115/2003).
U nuudym kvalifikuojaniomis aplinkybmis nuteisti 45 asmenys, i j 22 asmenims
paskirtos bausms, nevirijanios terminuotos laisvs atmimo bausms vidurkio.
Ianalizavus duomenis dl asmen, nuteist pagal 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dal ir 1961
m. BK 105 straipsn, atsivelgus tai, kad BK 129 straipsnio 2 dalies sankcija velnesn terminuotos laisvs atmimo bausms vidurkis 12,5 met, o BK 105 straipsnio 15 met, taip pat
nepilnamei baudiamosios atsakomybs ypatumus, skiriant terminuot laisvs atmim tiek
pagal senj, tiek pagal naujj Baudiamj kodeks, matyti ta pati tendencija, t. y. pagal 1961
m. BK 105 straipsn bausms, nevirijanios terminuotos laisvs atmimo bausms vidurkio, paskirtos 41,6 proc. nuteistj, pagal BK 129 straipsnio 2 dal 45,8 proc. nuteistj.
Apibendrintais duomenimis, 15 asmen buvo nuteisti pagal du ir daugiau nuudym kvalifikuojani poymi, i j 5 paskirtos bausms, nevirijanios sankcijoje numatytos terminuoto
laisvs atmimo bausms vidurkio.
Kauno apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija 2003 m. spalio 28 d.
nuosprendiu nuteis D. D. pagal BK 129 straipsnio 6 ir 8 punktus laisvs atmimu devyneriems
metams. Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija, inagrinjusi
byl apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo nuosprend pakeit pritaikiusi BK 91
straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, D. D. suvelnino paskirtj laisvs atmimo bausm iki septyneri met. Tok sprendim kolegija motyvavo tuo, kad D. D. nusikaltimo padarymo metu nebuvo sukaks 16 met amiaus, kad nuudym buvo trauktas suaugusio, devyneriais metais vyresnio A. B., kuris nuudymui padaryti perdav jam rankius peil, lazd, be to, pirmas sugalvojo nuudymo bd badyti nukentjusj peiliu. Be to, apeliacins instancijos teismas, velnindamas bausm, atsivelg ir nuteistojo asmenyb apibdinanius duomenis, kad D. D. antivisuomenins nuostatos iki nusikaltim padarymo nebuvo susiformavusios, iki nusikaltim padarymo buvo apibdinamas teigiamai, buvo gabus mokinys, nusiengim nebuvo padars, todl kolegija nusprend, kad tyinis nuudymas padarytas dl psichins prievartos (BK 59 straipsnio 1
dalies 5 punktas) ir tai pripaino jo atsakomyb lengvinania aplinkybe (baudiamoji byla Nr.
1A-80).

I apibendrinimui gaut byl matyti, kad vienam asmeniui skiriant bausm nebuvo laikytasi BK 54 straipsnio nuostat. Lietuvos apeliacinio teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 13 d. nuosprendiu V. S. nuteistas u nuudym itin iauriai dl savanaudik paskat (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktai) ir jam paskirta dvylikos met laisvs atmimo bausm. Tokia bausm nuteistajam paskirta nenustaius atsakomyb lengvinani aplinkybi ir esant sunkinaniai aplinkybei, kad nusikalto girtas. Teismas, skirdamas bausm, nevirijani io straipsnio sankcijoje numatyto bausms vidurkio, motyvavo tuo, kad nuudym V. S.
padar bdamas jauno amiaus ir anksiau neteistas, be to, teismas V. S. prisipainim parengtinio tyrimo metu, nors teisme jis parodymus pakeit, traktavo kaip prisidjim prie nusikaltimo
aplinkybi iaikinimo (baudiamoji byla Nr. 1A-733/2003).
Baudiamj byl, kuriose teismai bt taik BK 61 ar 62 straipsni nuostatas, reglamentuojanias bausmi skyrim organizatoriams, organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo
organizatoriams arba vadovams, arba nariams, dalyvavusiems nuudant, apibendrinimui nebuvo
gauta.
Nusikalstamo susivienijimo, sukurto 1999 m. pradioje, ginkluoto aunamaisiais ginklais ir
iki 2001 m. balandio mnesio padariusio penkis sunkius nusikaltimus, tarp j penki asmen
nuudymus, turto prievartavimus, nariams V. G., S. N., R. B. paskirtos laisvs atmimo iki gyvos
galvos bausms (baudiamoji byla Nr. 2K-370/2003).
Motyvuodami BK 62 straipsnio taikym nuteistajam teismai rmsi ir BK 54 straipsnio 3
dalies nuostata. Vilniaus apygardos teismo Baudiamj byl skyriaus teisj kolegija 2004 m.
kovo 9 d. nuosprendiu J. B. pagal BK 129 straipsnio 1 dal, nustaiusi BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyt aplinkyb, nurod, be to, kad paskyrus J. B. bausm neperengiant sankcijoje numatytos bausms rib, aikiai prietaraut teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis) (baudiamoji byla Nr. 1-150/2004).
Ivados ir pasilymai
Teism praktikos, taikant baudiamuosius statymus u nusikaltimus mogaus gyvybei
(nuudym ir neatsarg kito mogaus gyvybs atmim), apibendrinimo duomenys leidia padaryti ivad, kad teismai iuos baudiamuosius statymus taiko i esms tinkamai, taiau yra padar ir klaid.
Siekiant atkreipti teism dmes 2000 m. Baudiamojo kodekso norm, nustatani baudiamj atsakomyb u i kategorij nusikaltimus, ypatumus siloma teism praktikos apibendrinimo apvalg apsvarstyti Lietuvos Aukiausiojo Teismo senate ir j aprobuoti.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Baudiamj byl skyrius