Konflikt valdymo modeliai

Bendra Lietuvos Respublikos, Europos ekonomins erdvs

ir Norvegijos finansini mechanizm parama pagal
subsidij schem Nevyriausybini organizacij sektoriaus
stiprinimas Lietuvoje

Konflikt galima pavaizduoti taip:

Santykiuose tarp moni konfliktai neivengiami,

todl pagrindin problema - ne kaip visikai
paalinti, eliminuoti konfliktus, bet juos valdyti
Nadeda Pauto

Susipainkime. Kas yra konfliktas? (1)

n Stokus (2006) teigia, kad konfliktai daugeliui

asocijuojasi su pykiu, ginais, skausmu, smurtu,

tragedijomis, eidimais, idavyste,
nepasitikjimu, neapykanta, praradimais,
sulugdymu, prievarta, policija, karu.

Nadeda Pauto

Susipainkime. Kas yra konfliktas? (2)

n odis konfliktas yra kils i lot. conflictus

susidrimas.
n Konfliktai apibdinami vairiai, taiau visi
autoriai akcentuoja bding nuomoni, tiksl
susidrim

Nadeda Pauto

Konflikt apibrtis (1)

Tarptautini odi odynas (1985, 259)
Konfliktas [lot. conflictus susidrimas]: prieing
interes, pair, sieki susidrimas; kiviras,
ginas.

Nadeda Pauto

Konflikt apibrtis (2)

,,Pedagogikos terminai (1993, 101)
1) emocin-kognityvin prietaravim bsena,
kylanti dl nesugebjimo pasirinkti priimtino
sprendimo skirting arba net keli vienod
tendencij, nor, alternatyv konfrontacijos
situacijoje (vidinis konfliktas);
2) laikinai neisprendiami prietaravimai tarp
asmen ar grups moni (iorinis, socialinis
konfliktas).
Nadeda Pauto

Konflikt apibrtis (3)

n The Concise Oxford Dictionary of Current
1.
2.
3.
4.

English (1995, 279-280)

Prieinimosi ar prieingumo bsena;
Kova ar grumtyns;
Prietaring princip susidrimas;
Prietaravimas tarp asmens nesuderinam nor ir
poreiki; i nesuderinam nor ir poreiki
kylanti kania.

Nadeda Pauto

Konflikt apibrtis (4)

J. Kasiulis (1999)
Konfliktas tai bent dviej tuo paiu metu kylani
nesuderinam sistem (poreiki, interes ir pan.)
pasireikimas. Kartais jie i tikrj nesuderinami,
kartais tai yra tik nuostata, kad nesuderinama,
kartais sutarta, kad nesuderinama, o kartais
manoma, kad nederinama

Nadeda Pauto

Kitos svarbios svokos

n Konfliktogenai - odiai, veiksmai, kurie gali

sukelti konflikt.
n Konfliktin situacija susikaup prietaravimai,
prieingybs, kurie yra tikros konflikto prieastys
n Incidentas - aplinkybs, kurios apskatino konflikto
atsiradim
n Konflikto eskalavimas kai konfliktogenai sukelia
dar stipresn, danai maksimal poveik

Nadeda Pauto

Lygiagreiai su svoka konfliktas, yra naudojamos ir

kitos:
n Problem sprendimo sunkumai,
n Neigiama emocin patirtis,
n Skirtingi arba nesuderinami tikslai,
n Oponent abipusis noras trukdyti vienas kitam,

neleisti siekti savo tiksl

Nadeda Pauto

Konflikt klasifikavimas

Nadeda Pauto

n Socialiniuose moksluose tipologijos problemos

sprendim apsunkina tai, jog praktikai nemanoma

atlikto gryno, klinikinio eksperimento, bei dl
metodologini sunkum (Dmitrijev .V., 2001, 63).
n Kita vertus, tipologija labai svarbi socialini
konflikt esms, ypatum, funkcij bei pasekmi
supratimui (Babosov E..,2001, 134),

Nadeda Pauto

Konflikt klasifikavimas (1)

Maria Frst
( 1998, 223)

1. Nor ( priimtin
alternatyv)
konfliktas

2. Prieingybi
konfliktas

Nadeda Pauto

3. Nepriimtin
alternatyv
( vengimo)
konfliktas.

Konflikt klasifikavimas 2
A.Valantinas
(1999)

Pagal sitvirtinimo lyg

visuomenini
proces
bei sistem socialinseekonominse pagrinduose

Struktriniai
Nestruktriniai

Priklausomai nuo formos,

proceso dramatizmo
(atrumo)

Antagonistiniai,
Neantagonistiniai Atviri, paslpti
Organizuoti, neorganizuoti
Konstruktyvs, nekonstruktyvs
Racionals,neracionals
Nadeda Pauto

Priklausomai nuo
konfliktins sveikos
subjekt

Asmeniniai
Tarpasmeniniai
Konfliktai tarp asmen ir
grupi Tarpgrupiniai
Konfliktai tarp valstybi
Globaliniai

Konflikt klasifikavimas (3)

Babosov E..
(2001, 134)

Pagal sitvirtinimo lyg

visuomenini proces
bei sistem socialinseekonominse pagrinduose

Struktriniai
Nestruktriniai

Priklausomai nuo formos,

proceso dramatizmo
(atrumo)

Antagonistiniai,
neantagonistiniaiAtviri,
Paslpti Organizuoti,
Neorganizuoti Konstruktyvs,
nekonstruktyvs
Racionals,neracionals
Nadeda Pauto

Priklausomai nuo
konfliktins sveikos
subjekt

Asmeniniai Tarpasmeniniai
Konfliktai tarp asmen ir
grupi Tarpgrupiniai
Konfliktai tarp valstybi
Globaliniai

Konflikt prieastys (1)

Gali bti:
n Objektyvios visa tai, kas susij su
neefektyviu, netikslingu darbo organizavimu,
prastovomis dl technini ar kitoki klii,
netinkamai veikianios aparatros, blogomis
darbo slygomis, mau atlygiu ir pan.
n Subjektyvios visa tai, kas susij su vadinamu
monikuoju veiksniu, netinkamu elgesiu

Nadeda Pauto

Konflikt klasifikavimas (4)

Bagdonas ir Bagdonien (2000)
Asmeniniai - kai mogus susiduria su dideliais iors
poveikiais, turi per didel ar per ma darbo krv,
nesutampa jo ir organizacijos tikslai bei vertybs.

Tarpasmeniniai - tai daniausiai kylantys konfliktai dl

charakteri, poiri, tiksl, ar dviej ali nesutarimai

Asmenybs ir grups konfliktai kyla dl grups

spaudimo asmenybei ar mogaus nenoro taikytis ir
integruotis jau susidariusiame kolektyve.
Tarpgrupiniai konfliktai daniausiai susiformuoja, kai
nesutaria keli grupi vadovai, kai grups turi savo idjas
bei griet pozicij, ir sunku rasti kompromis.
Nadeda Pauto

Konflikt prieastys (2)

Prieasi gali bti daug, bet jas visas galima
suvesti kelias PAGRINDINES GRUPES:
q Vertybi skirtumas
q Interes skirtumai
q Resurs stoka
q Saugumo poreikiai
q Meils poreikiai
q Pripainimo poreikiai
Nadeda Pauto

Konfliktin situacij sudaro

(A.Valantinas, 1999)
n Oponentai, arba konfliktuojanios puss.
n Konflikto objektas dl ko visa tai vyko.

Konflikto objektas neiskaidomas, prieingu

atveju jis netiksliai vardytas.
n Konflikt sukeliantis incidentas. Tai aplinkybi
visuma. Jei nebus incident, nebus konflikto.

Nadeda Pauto

Konflikt analizs ir sprendimo

schema (pagal Valantin, 1997, 37)
I etapas
Susiklosiusios
situacijos suvokimas,
supratimas.
Konfliktins situacijos
apibdinimas.
Kas dalyvauja
konflikte?
Dl ko kilo konfliktas?
Kokie konflikto
dalyvi tikslai,
motyvai?

II etapas
K reikia padaryti?
Kaip? Alternatyv
formulavimas.
Galimas rezultatas ir
alutiniai efektai.

Nadeda Pauto

III etapas
Realus rezultatas.
Kokios klaidos
padarytos:
isiaikinant situacij;
pasirenkant veiksmo
strategij ir priemones;
pritaikant pasirinkt
bd. Kas pasisek?
Kokie galimi nauji
konfliktai? Pasirinktos
alternatyvos

Ezopo pasakia ,,Lap ir vynuogs.

n Alkana lap pamat

vynuoges, norjo
nusiskinti ir pavalgyti,
taiau nepasiek. Tada
ji nujo al sakydama,
kad jos dar vis tiek
alios, nevalgomos.
n Ivada: jeigu mogus
negali pasiekti tiksl dl
to, kad nra jg,
stengiasi kaltinti
aplinkybes, o ne save.
Pagal .. : , ,
. - 2005.
Nadeda Pauto

KONFIKTO STRUKTRA
DALYVIAI

KONFLIKTO
DALYKAS

KONFLIKTO PRIEASTYS

subjektas (-ai) sprendia dalyvi

savo problemas,
poreikiai,
atsivelgiant
kuriuos
oponent
reikia
pasiprieinim,
patenkinti.
aplinkybes,
neleidianias
gyvendinti savo
tiksl

sunkumai, dl kuri nemanoma

patenkinti konflikto dalyvi
poreikius pasirinktu bdu, dl
to suinteresuotos alys
priverstos iekoti nauj
poreiki patenkinimo keli ar
bd.

Lap

Laps nemokjimas pasiekti

vynuoges

Poreikis
patenkinti
savo alk
Nadeda Pauto

Rodykl parodo poreiki ir j

pasiekimo bd nesuderinamum
Kas sudaro
konflikt
Konflikto
prieastis

Konflikto dalyvis

Konflikto dalykas

Nesugebjimas
pasiekti
vynuoges

Lap

Alkio
numalinimas

Nadeda Pauto

Bendra konflikto atsiradimo schema

n Pirmas konfliktogenas
n Stipresnis atsakomasis konfliktogenas
n Dar stipresnis konfliktogenas
n Konfliktas

Nadeda Pauto

Konflikto atsiradimo schema

Prieastis konfliktin situacija, nesuderinami norai.
Pirmas konfliktogenas, parodyti eidiantys veiksmai ar
pasakyti odiai
Atsiranda nepasitenkinimo jausmas (pasipiktinimas,
nuoskauda...).
Viena alis gali pasilo konflikto prieasi alinimo bdus.
Silymai nepriimami arba nevykdomi.
Vl panaudojami konfliktogenai: nemalons odiai arba
poelgiai. Vystosi konfliktas.

Nadeda Pauto

Dvi konflikto formuls

1) Konfliktin situacija + Incidentas = Konfliktas
2 ) Dvi ar daugiau konfliktini situacij = Konfliktas
JEI NEBUS INCIDENTO, NEBUS IR KONFLIKTO.
TINKAMAI VERTINUS SITUACIJ JAU PIRMAME
SUSIDRIMO ETAPE, KONFLIKTO GALIMA
IVENGTI.

Nadeda Pauto

Kaip vystosi konfliktas

Ch.W.L.Hill (1998, 325) nurodo konflikt evoliucij:
n latentinis konfliktas konflikto uuomazgos;
n suvoktas konfliktas vadovas suino apie
prietaravimus ir ima veikti;
n jauiamas konfliktas vadovas konflikt asmenina, viena
grup kaltina kitas;
n akivaizdus konfliktas konfliktas pasireikia atvira forma.

Nadeda Pauto

Konflikt galima pavaizduoti, kaip piktol:

aknys konfliktin situacija, incidentas- atnemin dalis. Prie
silpn akn gali bti labai veli piktol ir nedidel ol gali
turti labai gilias ir stiprias aknis, kurias labai sunku irauti.
Nadeda Pauto

Neisprst konflikt pasekms (1)

n Vadybinio laiko praradimas - iki 30 % vadov laiko.
n Blogja priimam sprendim kokyb.
n Galima prarasti nemaai kvalifikuot darbuotoj, nesutinkani

dirbti konfliktiniame kolektyve.

n Reorganizacija (vadov arba pavaldini kaita) gali bti
vieninteliu konfliktins situacijos sprendimo bdu.

Nadeda Pauto

Neisprst konflikt pasekms (2)

n Ignoravimas, kai darbas specialiai atliekamas

nekokybikai, gadinama ranga, nesilaikoma darbo

technologijos.
n Rykus noro dirbti sumajimas. Kai kurie mons gali
jaustis paeminti.
n Darbo laiko praradimas, kadangi konfliktai gali skatinti
pravaiktas arba nenor kokybikai dirbti.

Nadeda Pauto

Neisprst konflikt pasekms (3)

n
n
n
n

Nutrksta neformalus bendravimas tarp kolektyvo nari, jie

atitolsta vieni nuo kit.
Atsiranda nepasitikjimas ir tarumas.
Atsiranda grups ir grupuots, ir kiekviena grup laiko kit
prieininku.
Oponentui svarbi informacija nutylima arba panaudojama tik
prie kit mog/grups. Kiekvienoje grupje formuojamas
ikreiptas kitos grups/dalyko vaizdas: a neskaiiau, bet man
sak, kad knyga/kelion/muzika/daina nedomi ir man to visai
nereikia. Pasitikima tik savais.
Jeigu tavo nuomon pasikeit, tampi ,,idaviku L.
Nadeda Pauto

Konflikt sprendimas ir valdymas

Nadeda Pauto

Konfliktai gali turti tiek teigiamas, tiek destruktyvias pasekmes

Todl pagrindiniai su konfliktais susij klausimai yra:
n Kaip isprsti konfliktus,
n Kaip juos valdyti,
n Kaip ivengti konflikt.

Nadeda Pauto

Konfliktin situacija gali bti isprsta:

n Ivengiant konflikto
n Griebiantis jgos
n Siekiant bendradarbiavimo
n Bandant suprasti kitos alies poreikius ir tikslus
n Iekant kompromiso

Nadeda Pauto

K reikia vadyba ir valdymas?

Mokslininkai vairiai klasifikuoja valdymo funkcijas,
iskirdami nuo 4 iki 11 funkcij.
R.elvys (2001) skiria 4 vadybos funkcijas:
n planavimas,
n organizavimas,
n vadovavimas,
n kontrol.

Valdymo funkcijos yra universalios ir

tinka valdant bet koki situacij
Nadeda Pauto

Valdymo funkcijos. Planavimas.

Numatomi perspektyviniais tikslai, usibrt tiksl
pasiekimo bdai. Veiksmas turi apimti vis sistem ir vykti
nuolat, atsivelgiant sistemos viduje ir aplink j
vykstanius pakitimus.
Planavimas apima:
n problem ir galimybes jas sprsti (artimesni ir tolimesni
tikslus)
n Strategijas, procedras kaip pasiekti tiksl, galim
padarini vertinim
n Geriausio sprendimo primim
n Sprendimo gyvendinim ir rezultato patikrinim.
Nadeda Pauto

Valdymo funkcijos. Organizavimas.

n Tai procesas, kuris leidia sudaryti prielaidas organizacijos

skmingai veiklai, ikeliam tiksl gyvendinimui. Jo esm

suburti mones, kurie geriausiai gali gyvendinti
usibrtus tikslus bei udavinius.
n R.elvys (1991, 31) nagrinja organizavim keliais
aspektais: darbuotoj atranka, primimas ir tobulinimas,
komandos, organizacijos. Tik darni vis atitinkam
kompetencij turini komandos darbuotoj veikla gali
utikrinti optimal norim rezultat pasiekim

Nadeda Pauto

Valdymo funkcijos. Vadovavimas

Apima tokius aspektus:
n Vadovo darbo stilius ir j atitikimas siekiniams,
n Motyvavim kaip proces, kuris skatina mogaus aktyvum
norint pasiekti ger rezultat tam tikroje veikloje,
n Konflikt sprendim bei streso valdym,
n Lyderiavim, kadangi vadovas ne visada yra lyderis,
n Komandos ir komandinio darbo utikrinim,
n Komunikavim,
n Vadovavim susirinkimams,
n Derybas.
Nadeda Pauto

Valdymo funkcijos. Kontrol

Padeda sekti proceso vidinius ir iorinius pokyius, vertinti
j tak organizacijai. Kontrol stebint ir vertinant skatina
vis sistem palaikyti atitinkam lyg, nustato kiek atlikti
darbai atitinka numatytiems tikslams, ar yra progresas ir
padeda koreguoti darbus.

Nadeda Pauto

Konfliktus galima
sprsti vairiais
bdais, taikant
skirtingus modelius.
Pateiksime vien
konflikto procesin
model ir trump jo
analiz (adaptuota
N.Pauto pagal
Sakalas, ilingien,
2000, 157)
Nadeda Pauto

1. VALDYMO SITUACIJA
Apima konfliktins situacijos
apraym - dalyviai, vieta, kas
vyko prie konfliktin situacij,
kokie dalyvi ypatumai pasireik
j poelgiuose, situacijoje. I
pradi reikia ianalizuoti
situacij, gauti informacijos
pagristam sprendimui.

Nadeda Pauto

2. KONFLIKTO ALTINIS
Reikt aptarti tokius
klausimus:
n Kaip vertinamas konflikto
altinis pai dalyvi
akimis, kokios yra realios
konflikto atsiradimo
prieastys. Asmenin
dalyvio pozicija
situacijoje, reals dalyvi
tikslai

Nadeda Pauto

3. GALIMYB KILTI KONFLIKTUI

n Konfliktui atsirasti btina

konfliktin situacija ir
incidentas. Jeigu
konfliktin situacija yra,
bet nra incidento,
konfliktas gali nevykti.

Nadeda Pauto

4. REAKCIJA SITUACIJ (1)

n Btent oponent reakcija

apsprendia, vyks konfliktas

ar ne. mogus gali
susivaldyti, arba greitai
sieisti, atsikirsti. Vienam
konfliktogenui (grubiam
odiui, neapgalvotai
pastabai) pasireikus,
atsiranda atsakas kitas
konfliktogenas. Taip vystosi
grandin - konflikto
eskalavimas. Jeigu grandin
nenutrks, vyks konfliktas.
Nadeda Pauto

4. REAKCIJA SITUACIJ (2)

n Tokiu bdu irykja

mogaus mokjimo
susivaldyti, nukreipti
konfliktin situacij kita
linkme, humoro jausmo
svarba.

Nadeda Pauto

5. KONFLIKTAS VYKSTA
n Jeigu dalyviai panaudoja dar

stipresn konfliktogen, tai

konflikto eskalavimas virsta
atviru ar udaru konfliktu.
ymiai daugiau yra paslpt
konflikt, kadangi mons
kartais bijo arba nenori
isakyti savo
nepasitenkinim.
n vykus konfliktui, jis turi
bti valdomas
Nadeda Pauto

6. KONFLIKTAS NEVYKSTA
n Tai priklauso nuo

aplinkybi, dalyvi tiksl

bei tolerancijos.
n Konfliktas gali nevykti,
jeigu abi puss sugeba
rasti kompromis,
isiaikina nesutarim
prieastis

Nadeda Pauto

7. KONFLIKTO VALDYMAS
n Numato konfliktins

situacijos bei incidento

panaikinim. Vaizdiai jis
buvo vaizduotas, kaip
piktol. Prisiminkime:
konflikto aknys konfliktin
situacija, veli antemin dalis
incidentas. Norint panaikinti
piktol, btina irauti j su
aknimis.
n Priemoni ir bd
pasirinkimas, konkrei plan
realizavimo numatymas.
Nadeda Pauto

8. KONFLIKTO PADARINIAI
n Priklauso nuo dalyvi

asmenini savybi,
patirties sprendiant
konfliktus, aplinkybi ir
kit veiksni.
n Konstruktyvs
konfliktai skatina
aktyvum, gerina
santykius, kadangi paremti
abipusiu siekiu suprasti
kit poir, rasti bendr
sprendim.

Nadeda Pauto

9. KONFLIKTO PADARINI
VEIKIMAS (1)
n Svarbu veikti destruktyvias

konflikto pasekmes, nes kitaip

nemanoma utikrinti normal
viso kolektyvo, sistemos ir jos
sudedamj dali veikl.
Btina numatyti tinkam
valdymo strategij bei j
gyvendinti. Turi bti
analizuojamos konflikt
sprendimo galimybs ir
variantai, numatytos ir
gyvendintos konflikt
prevencins priemons.
Nadeda Pauto

9. KONFLIKTO PADARINI
VEIKIMAS (2)
n Rezultat vertinimas,

koregavimas, grtamasis
ryys turi ubaigti
konflikto valdymo
proces ir utikrintini
sugrim valdymo
situacij.

Nadeda Pauto

n ISPRSTI KONFLIKT

reikia panaikinti konfliktin

situacij ir pat incident (irauti
piktol su visom aknim, o ne
pertempti savo pus)

Nadeda Pauto

Konflikt veikimo arba reguliavimo

procesas
iame procese svarbu prisiminti tokius aspektus:
qReagavimo konfliktinse situacijose bdai.
qKonfliktini situacij valdymas.
qKonflikt sprendimo algoritmas

Nadeda Pauto

n Konflikt reguliavimo svoka nusakomos pastangos

ivengti destruktyvi konflikto pasekmi, todl konflikt

reguliavimu danai vadinamas toks konfliktiko elgesio
valdymas, kurio dka konflikto procesas gauna
konstruktyv pobd (angl. Constructive conflict
management).
n R.elvys (1996, 48) primena A.D.Chandler (1962)
nuomon, jog strategija apima tris elementus: tikslus,
organizacijos veiklos krypt ir resursus, reikalingus
usibrto tikslo siekimui.

Nadeda Pauto

Efektyviu konflikt valdymu galima:

n Rasti naujas, originalias idjas;
n Paskatinti kiekvien pareikti savo nuomon, ne tik

bendrauti, bet ir bendradarbiauti;

n Atrasti savyje talent: tapti derybininku arba tiesiog
imokti sijausti kito mogaus jausmus
n Ne tik ikelti vieum sen problem, bet ir rasti optimal
jos sprendim
n Padaryti ryting ingsn problemos sprendimo link

Nadeda Pauto

V. Barauskien ir B. Januleviit (1999, 366) nurodo tokias

konflikt valdymo strategijas, pradedant nuo maiausiai
efektyvios ir baigiant efektyviausia:
n ,,Viskas arba nieko strategija.
n Dalinio rezultato strategija.
n Atvir dur strategija.
n Parlamentin strategija.
n Rutinini sprendim strategija.
n Smegen turmo strategija.
n Deryb strategija.
Nadeda Pauto

Konflikt veikimo strategijos (1)

,,Viskas arba nieko
1. Tiesioginis valdios naudojimas nurodymai, kaip
daryti, kad nuslopinti konflikt. BET konflikto
sprendimas tik atidtas, o ne isprstas, kadangi ne
paalintos konflikto prieastys.
2. Psichins ar fizins prievartos (pvz. grasinimas)
naudojimas. Jis neefektyvus.
3. Reakcijos nebuvimas. Jeigu mogaus silymai
nepriimamas kelis kartus, jis gali visai nusialinti nuo
dalyvavimo bendruose renginiuose.
4. Daugumos taisykl: balsuojant nustatoma daugumos
nuomon, nors ir mauma bna teisi. Maumai nuolat
pralaimint, daugumos balsavimo sprendimai gali bti
destruktyvs.
Nadeda Pauto

Konflikt veikimo strategijos (2)

,,Viskas arba nieko
5. Maumos taisykl. Pvz., susirinkimui galima sukviesti
daugumai nepalankiu metu, taiau sprendimas bus
taikytinas visiems. Arba prie balsavim keli ikalbingi
dalyviai susitaria palaikyti vien silym, ir kai kiti
nutyli, sigalioja tokios maumos reikalavimas.

Nadeda Pauto

Konflikt veikimo strategijos (3)

Dalinio rezultato strategija
n Nei viena i konflikto ali nepasiekia savo tiksl.
n Papildom reikalavim iklimas.
n Klausimo sprendimo perklimas treiai, neutraliai

aliai.
n Pagristas egzistavusi arba sukurt konkreiai
situacijai taisykli taikymu.

Nadeda Pauto

Konflikt veikimo strategijos (4)

Atvir dur strategija
Tai palyginti neefektyvi strategija, sprendiant kylanius
konfliktus. Bdas remiasi vadovo nuoirdumu ir
pasiryimu aptarti visus kylanius nesusipratimus, es
durys visada atviros. Vadovo hierarchinis statusas gali
paskatinti tolesn konflikto pltr.
Sunku tiktis, kad pavaldiniai bus visikai atviri bei
objektyvs, ir nurodys tikras konflikto prieastys, o ne
savo (arba sau palank ) poir.

Nadeda Pauto

Konflikt veikimo strategijos (5)

Parlamentin strategija
Darbuotoj bendri susirinkimai, posdiai ir pan. nra
efektyvus konflikto sprendimo bdas, kadangi tokiais
atvejais pradedama ne nuo prieasi analizs, bet nuo
ivad. Diskusijoje gali dominuoti ikalbingesni arba
agresyvesni kolektyvo nariai, nemaa dalis kit dalyvi
nepareikia savo nuomons. Arba sudaromos koalicijos ir
mogus su skirtinga nuomone paprastai pralaimi.

Nadeda Pauto

Konflikt veikimo strategijos (6)

Rutinini sprendim strategija
n

Remiasi ,,programuotu konflikto sprendimu, kai

organizacijos nariai tariasi dl siekiamo tikslo ar
konflikto sprendimo strategijos tipo ir kuria priemones,
kaip j pasiekti. Tokia strategija remiasi tam tikrais
elementais: grups struktra (lyderis, specialistai), kokie
yra grupiniai vaidmenys, kaip vystosi grupinis procesas,
koks grups stilius ir normos

Nadeda Pauto

Konflikt veikimo strategijos (7)

Smegen turmo strategija
Nesilo paruot sprendim, ji remiasi prielaida, jog btina
rasti prieastys, po to iekoti problemos sprendimo kelius,
remiantis grups struktros, vaidmen, proces, stiliaus,
norm koordinavimu.
Naudojant smegen turmo strategij, svarbu sukurti
krybing atmosfer, paremta pasitikjimu, humoro
jausmu, pagrindinis elgsenos motyvas problemos
sprendimas.

Nadeda Pauto

Konflikt veikimo strategijos (8)

Deryb strategija.
Jeigu kolektyvas pakankamai didelis ir ten susidar atskiros
grupuots, tai netgi isami situacijos bei problemos analiz
neutikrins
visiems
konfliktuojantiems
priimtino
sprendimo, nes kiekviena grup sitikinusi savo pozicijos
teisingumu. Tokiu atveju naudotina deryb strategija, kai
konflikte dalyvaujanios alys aptaria bendrus interesus,
siekdamos susitarimo. Btina paskatinti konfliktuojanius
engti pirm ingsn, aptarti bendrus interesus, kurie
svarbs visiems organizacijos nariams.

Nadeda Pauto

Teisiniai ir neteisiniai konflikt

sprendimo bdai
n Suasmeninti arba privats konflikto sprendimo primimo

bdai: tiesiogins derybos, konsiliumas, tarpininkavimas.

n Teisikai paskirti sprendimai: arbitraas, bylinjimasis per

valstybines ir nevalstybines instancijas ir teismus.

Nadeda Pauto

Konflikt valdymas
Pagal D.G.Ivancevich (1990, p.366-367)
Netiesiogins konflikto valdymo strategijos yra ios:
n Vengimas- vadovas visai nesikia konflikt;
n Padrsinimas
vadovas
paskatina
susitikti
konfliktuojanias puses ir paioms rasti sprendimus.
Tiesiogins konflikto valdymo strategijos
q Dominavimas- vadovas uima arbitro vaidmen ir priima
greit sprendim..
q Konfliktuojani figr nualinimas
q Auktesnio tikslo iklimas - taip paneigiamas konflikto
aktualumas ir konfliktuojanios puss mobilizuojamos
temptam svarbiam darbui.
Nadeda Pauto

Konflikte sutinkamos 5 elgesio linijos

(J.Kasiulis, 1999)
n Vengiama arba ,,pabgama i konflikto.
n Laikinas, dalinis sutikimas, kalts prisimimas.
n Abipusis kompromisas abi puss lyg suvienodina

pozicijas.
n Prievarta vyresnis amiumi ar pareigomis jaunesn
priveria jam paklusti.
n Atvira sandra.

Nadeda Pauto

J. Kasiulis (1999) nurodo tokias

konflikt veikimo strategijas:
A.
B.
C.
D.
E.

Pasitraukimas;
Slopinimas;
Laimtojas pralaimtojas;
Kompromisas;
Pralaimtojas pralaimtojas.

Nadeda Pauto

A. Pasitraukimas
Pasitraukimas gali pasireikti kaip:
n Tyljimas;
n Demonstratyvus pasialinimas;
n Ijimas nirus;
n Uslptas niris;
n Depresija;
n Skriaudjo ignoravimas;
n Kandios pastabos skriaudjui u nugaros;
n Susiaurinamas konflikt su tuo mogumi;
n Indiferentini santyki palaikymas;
n Visikas santyki nutraukimas
Nadeda Pauto

B. Slopinimas pasireikia kai:

n
n
n
n
n
n
n

Vaizduojama, kad viskas tvarkoje;

Elgiamasi taip tarsi nieko nebt vyk;
Vardan ventos ramybs susitaikoma su tuo, kas vyksta;
Barama save u savo dirglum;
Siekiant usibrto tikslo panaudojamas savo avesys;
Tylima, o po to imama kurti kerto planus;
Slopinami visi neigiami jausmai.

Nadeda Pauto

C. Laimtojas pralaimtojas
Laimtojas pralaimtojas strategija pasireikia kai:
n Stengiamasi rodyti, kad kitas neteisus;
n Kai usispiriama ir nepasitraukiama tol, kol kitas neapsigalvos;
n Prieininkas yra perrkiamas ;
n Panaudojamas smurtas;
n Nepriimamas aikiai silomas sprendimas;
n Reikalaujama beslygiko paklusnumo;
n Stengiamasi pergudrauti prieinink;
n Kvieiami pagalb sjungininkai;
n Reikalaujame, kad oponentas sutikt su ms pasilymu.
Nadeda Pauto

D. Kompromisas
ita strategija pavojinga, nes:
n Ar ilgai ilaikysite didelius poreikius turint oponent;
n Ar pads pasirinkti tai, ko patys siekiate ;
n Ar pads ivengti susidrimo kaktomua vliau;
n Ar verta nusileisti vardan ger santyki.

Nadeda Pauto

E. Pralaimtojas pralaimtojas
ita strategija danai yra STRATEGIJ Laimtojas
pralaimtojas arba Kompromiso strategijos logika
pasekm. Taikant toki strategij abi konflikto
puss jauiasi pralaimj L

Nadeda Pauto

Konflikto emlapis
Valdant konflikt svarbu sudaryti jo emlap, nes jame
pamatysime, kas sudaro konflikto esm, kokie dalyviai
ir j tikslai.
Kita vertus emlapis:
n Sudaro slygas iklausyti mones ir aptarti problem
grupje bendrai, padiskutuoti.
n Sudaro galimyb visiems pasisakyti ir parodyti savo
pozicij.
n Leidia susisteminti konfliktuojani grupi poirius
problem.
n Leidia apiuopti naujas problem sprendimo kryptis

Nadeda Pauto

Konflikt prevencija
arba kaip ivengti konflikt

Nadeda Pauto

Vengiant konflikt svarbu (1):

n Stengtis suprasti kitos konflikte dalyvaujanios puss
n
n
n
n

poir, gerbti j;
Vengti pirm pastab pasakyti aukltiniui akis,
nesikariuojant;
Mokti pripainti savo klaidas, ir taip ubgti u aki
galimai kritikai;
Stengtis ne vertinti pat mog, arba bet mogaus
pasisakymus, elges;
Vengti monologo, sprsti sutarimus dialogu.

Nadeda Pauto

Vengiant konflikt svarbu (2):

n Kiekvienam konflikto dalyviui svarbu mokti valdytis,
n
n
n
n

nesivadovauti vien emocijomis;

Iekoti situacijoje ne nuomoni skirtum, bet slyio tak
Nemoralizuoti ir priekaitus arba skirting nuomon isakyti
konkreiai, o ne apibendrintai
Bti pasiruousiam eiti kompromisus,
Mokti nekreipti dmesio smulkmenas.

Nadeda Pauto

Kaip isakyti savo nuomon?

n Js nuomon gali bti tik js SUBJEKTYVI nuomon!

n Todl savo nuomon isakykite taip, kad nebt iaukta

negatyvi kito mogaus reakcija, bkite tolerantiki.

n Stenkits paaikinti, kaip jums atrodo situacija ir
nemokinkite kit, kaip jie turi elgtis.
n Isakydami savo nuomon naudokite A teiginius arba A
metod

Nadeda Pauto

A teiginiai
n A... jausmas,
n Kai tu... veiksmas,
n Nes... - prieastis

Pavyzdiui, vietoj to, kad garsiai piktintis dl mogaus

vlavimo susitikim, galima pasakyti:
A jauiuosi labai nesmagiai (jausmas), KAI TU neateini
sutartu sutartu laiku (veiksmas), NES pergyvenu ar
neatsitiko kas nors negero (prieastis)

Nadeda Pauto

,,A metodas (1)

n Pateikiti konfliktin situacij kaip jus j matote, be

emocinio ir subjektyvaus atspalvio, be savo vertinimo

n Js ramus ir nuoirdus tonas gali padti oponentui

pamatyti savo poelg visai kitaip

Nadeda Pauto

,,A metodas (2)

q Kalbdami prisiminkite, kad niekas Js negali nei erzinti,

nei nervinti. Visada mes nervinams patys! Ir mano

jausmai tebnie tik mano jausmai. irdis (jausmai) ir
protas (poelgiai) nra tas pats, bet turi vienas kitam
netrukdyti

q mons ne visada supranta, k mes jauiame vairiose

situacijose, tai pasakykime jiems apie tai. Tegul jie i ms

pai suino, kok poveik mums gali padaryti j elgesys

Nadeda Pauto

,,A metodas (3)

n Sprendiant SAVO problem, mes turime suvokti, kad tai

yra MANO problema ir j reikia sprsti.

n Savo POREIKIUS IR NORIM SPRENDIM arba

galimus sprendimo variantus REIKIA TIESIAI isakyti

ir nedvejot

Nadeda Pauto

valdius konflikt sprendimo

technologijas mons gals:
n valdyti konflikt sprendimo technologijas bei konflikt
n
n
n
n

neigiam pasekmi pasireikim,

Moks efektyviai nustatyti konflikt iorines bei paslptas
vidines prieastis,
valdys konflikt prevencijos metodik,
Sugebs koreguoti konflikto eig, bei savo elges,
Prasmingai, apgalvotai panaudoti psichokorekcijos
galimybes (orum, savigarb ir kt.).

Nadeda Pauto

Informacijos altiniai: (1)

1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.

Barauskien V., Januleviit B. mogikieji santykiai.Kaunas, Technologija, 2000.- 387p.

Bendravimo psichologija: vadovlis./atsakingoji redaktor
Junona Almonaitien. Kaunas: Technologija, 2001.
Juris V. Kaip veikti Ne. Deryb strategija, kaip
konfrontacij paversti bendradarbiavimu. Kaunas, 1998.
Kasiulis J., Barvydien V. Vadovavimo psichologija. K.:
Technologija, 2001.
Konfliktai ir bendravimas. ALF, -Vilnius, 1996
Konflikto valdymas. Vilnius: Lietuvos konflikt prevencijos
centras, 1996.
Petrovskis A.V., palinskis V.V. Socialin konflikto
psichologija. Kaunas, viesa, 1983. 184 p., iliustr
Nadeda Pauto

Informacijos altiniai: (2)

1.
2.
3.
4.

5.
6.
7.

Suslaviius A., Valickas G. Socialin psichologija

teistvarkos darbuotojams. Vilnius, 1999
Valantinas A. Konflikt sprendimo bdai/ Ugdomasis
inspektavimas.- Vilnius,: Leidybos centras
elvys R. Bendravimo psichologija. Vilnius: Valstybinis
leidybos centras, 1997.-120 p.
Ivancevich,J.M., Matteson,M.T. Organizational Behavior
and Management./ 3-ias leidimas.- U.S.A.: Bpi Irwin, Inc.,
1990.
.. : . . 2- .,
.- : , 2001.-464.
.. : .: , 2001.- 320
.. :
. . . .- :
. . ,
2001.- 176..
Nadeda Pauto