DaARBO SUTARTIES VYKDYMAS

Darbuotojas neturi teiss be darbdavio ar jo galioto asmens sutikimo

savo darb pavesti atlikti kitam asmeniui.
Darbdavys neturi teiss reikalauti, iskyrus iame DK nustatytus atvejus,
kad darbuotojas atlikt darb, nesulygt darbo sutartimi. Dl papildomo
darbo ar pareig turi bti sutarta ir tai turi bti aptarta darbo sutartyje.
Kai keiiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo
organizavimas, taip pat kitais gamybinio btinumo atvejais darbdavys
turi teis pakeisti DS slygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti
pakeistomis darbo slygomis, jis gali bti atleistas i darbo pagal DK 129
straipsn laikantis nustatytos DS nutraukimo tvarkos.
Darbo apmokjimo slygas be darbuotojo ratiko sutikimo darbdavys
gali keisti tik tuo atveju, kai statymais, Vyriausybs nutarimais ar pagal
KS yra keiiamas tam tikros kio akos, mons ar darbuotoj kategorijos
darbo apmokjimas. Keiiant darbo apmokjimo slygas, sumainti
darbo umokest be darbuotojo ratiko sutikimo negalima.
Keiiant darbo sutarties slygas, pakeitimai forminami abiejuose darbo
sutarties egzemplioriuose.
NUALINIMAS NUO DARBO. Jei darbuotojas pasirod darbe
neblaivus, apsvaigs nuo narkotini ar toksini mediag, darbdavys t
dien (pamain) neleidia jam dirbti ir nemoka jam darbo umokesio.
Kitais atvejais nualinti darbuotoj nuo darbo (pareig) darbdavys gali tik
statym nustatytais pagrindais. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam
galiot organ pareign reikalavimu buvo nualintas nuo darbo
(pareig) nepagrstai, jis turi teis reikalauti, kad statym nustatyta
tvarka jam bt atlyginta ala.
DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS
1) j nutraukus DK ir kit statym nustatytais pagrindais;
2) likvidavus darbdav be teisi permjo;
3) darbuotojui mirus.
Darbo sutarties nutraukimas ali susitarimu
Viena DS alis gali ratu pasilyti kitai aliai nutraukti DS ali
susitarimu. Jei i sutinka su pasilymu, per 7d. turi apie tai praneti aliai,
pateikusiai pasilym nutraukti DS. Sutarusios nutraukti sutart, alys
sudaro ratik susitarim dl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo
slygos (kompensacij, nepanaudot atostog suteikimo ir kt.).
Jei antroji alis per nustatyt laik nepranea, kad sutinka nutraukti
sutart, laikoma, kad pasilymas nutraukti DS ali susitarimu yra
atmestas.
Darbo sutarties nutraukimas sujus terminui
Sujus DS terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teis nutraukti DS.
N vienai i ali DS nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo
neterminuota.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareikimu
Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot, taip pat ir terminuot DS
iki jos termino pabaigos, apie tai ratu spjs darbdav ne vliau kaip
prie 14 d. Kolektyvinje sutartyje gali bti nustatytas ir kitoks spjimo
terminas, bet jis negali viryti 1 mn. spjimo terminui pasibaigus,
darbuotojas turi teis nutraukti darb, o darbdavys privalo forminti DS
nutraukim ir atsiskaityti su darbuotoju.
Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot, taip pat ir terminuot DS
iki jos termino pabaigos, apie tai spjs darbdav ne vliau kaip prie 3
darbo dienas nuo praymo padavimo dienoys, jei tai pagrsta darbuotojo
liga ar negalumu, trukdaniu tinkamai atlikti darb, arba kitomis
svarbiomis prieastimis, nustatytomis KS, arba jei darbdavys nevykdo
sipareigojim pagal DS, paeidia statymus ar KS.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nra
darbuotojo kalts
Darbdavys gali nutraukti neterminuot DS su darbuotoju tik dl svarbi
prieasi, apie tai spjs prie 2 mn. Svarbiomis gali bti
pripastamos tik tos aplinkybs, kurios yra susijusios su darbuotojo
kvalifikacija, profesiniais gebjimais, jo elgesiu darbe. DS taip pat gali
bti nutraukta dl ekonomini, technologini prieasi ar darboviets
struktrini pertvarkym ir dl panai svarbi prieasi.
Atleisti darbuotoj i darbo, kai nra darbuotojo kalts, leidiama, jei
negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu kit darb.
Teista prieastis nutraukti darbo santykius negali bti:
1) naryst PS arba dalyvavimas PS veikloje ne darbo metu, o darbdavio
sutikimu ir darbo metu;
2) darbuotoj atstovo funkcij atlikimas dabartyje ar praeityje;
3) dalyvavimas byloje prie darbdav, kaltinam statym, kit normini
teiss akt ar KS paeidimais, taip pat kreipimasis administracinius
organus;
4) lytis, seksualin orientacija, ras, tautyb, kalba, kilm, pilietyb ir
socialin padtis, tikjimas, santuokin ir eimin padtis, sitikinimai ar
pairos, priklausomyb politinms partijoms ir visuomeninms
organizacijoms;
5) amius;
6) nebuvimas darbe, kai darbuotojas statym nustatytais atvejais atlieka
karines ar kitokias LR pilieio pareigas ir prievoles.
Draudiama spti apie darbo sutarties nutraukim ir atleisti i
darbo:
1) darbuotoj laikino nedarbingumo laikotarpiu (netekusiems darbingumo
dl sualojimo darbe arba profesins ligos ), taip pat jo atostog metu,
iskyrus DK 136 str. 1 d. nustatytus atvejus;
2) darbuotoj, paaukt atlikti tikrj krato apsaugos tarnyb arba kitas
LR pilieio pareigas, iskyrus DK 136 str. 1 d. nustatytus atvejus;
3) kitais statym nustatytais atvejais.
Garantijos nioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus
DS negali bti nutraukta su nia moterimi nuo tos dienos, kai
darbdaviui buvo pateikta medicinos payma apie ntum, ir dar 1 mn.
pasibaigus ntumo ir gimdymo atostogoms, iskyrus Kodekse nustatytus
atvejus, taip pat laikinj DS pasibaigus jos terminui.
Su darbuotojais, auginaniais vaik (vaikus) iki 3 m., DS negali bti
nutraukta, jei nra darbuotojo kalts.
Darbo sutarties nutraukimas be spjimo
1) siteisjusiu teismo sprendimu arba kai siteisja teismo nuosprendis,
pagal kur darbuotojas nuteisiamas bausme, dl kurios jis negali tsti
darbo;
2) kai darbuotojui statym nustatyta tvarka atimamos spec. teiss dirbti
tam tikr darb;
3) statym galiot organ ar pareign reikalavimu;
4) kai darbuotojas pagal medicinos ar Negalumo ir darbingumo
nustatymo tarnybos prie SADM ivad negali eiti i pareig ar dirbti io
darbo;
5) kai darbuotojas nuo 14 iki 16 met, vienas i tv arba vaiko atstovas
pagal statym, arba vaiko sveikat priirintis gydytojas, arba mokykla,
kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti DS;
6) likvidavus darbdav, jeigu pagal statymus jo darbo prievoles nebuvo
pareigotas vykdyti kitas asmuo.

Atsiskaitymo su atleidiamu darbuotoju tvarka

Darbdavys privalo visikai atsiskaityti su atleidiamu i darbo
darbuotoju jo atleidimo dien, jeigu statymais ar darbdavio ir darbuotojo
susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.
Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dien privalo imokti visas jam
priklausanias pinig sumas, nustatyta tvarka upildyti darbuotojo DS.
Kai udelsiama atsiskaityti ne dl darbuotojo kalts, darbuotojui
sumokamas jo vidutinis darbo umokestis u udelsimo laik.
Jeigu darbuotojas pageidauja, darbdavys privalo iduoti jam paym
apie darb, nurodydamas darbo funkcijas (pareigas), jo pradios ir
pabaigos datas, o darbuotojo praymu darbo umokesio dyd ir darbo
vertinim (charakteristik).
Darbo laikas
faktikai dirbtas laikas, budjimas darbe ir namuose;
tarnybins komandiruots, tarnybins kelions kit vietov laikas;
laikas, reikalingas darbo vietai, darbo rankiams, saugos priemonms
paruoti ir sutvarkyti;
pertraukos darbe, pagal norminius teiss aktus skaitomos darbo laik;
privalom medicinini apir laikas;
stauot, kvalifikacijos klimas darbovietje ar mokymo centruose;
nualinimo nuo darbo laikas, jeigu nualintas darbuotojas privalo
laikytis nustatytos darbovietje tvarkos;
prastovos laikas;
kiti normini teiss akt nustatyti laikotarpiai.
darbo laik neeina:
pravaikta;
neatvykimas darb administracijos leidimu;
valstybini, visuomenini ar pilieio pareig atlikimas, karin tarnyba
arba mokomosios karins pratybos;
nedarbingumo laikas;
pertraukos pailsti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamain), kassavaitinis
poilsis, vents, atostogos;
kiti normini teiss akt nustatyti laikotarpiai.
Darbo laiko trukm
Darbo laikas negali bti ilgesnis kaip 40 val. per savait.
Kasdienin darbo laiko trukm neturi viryti 8 val. Iimtis gali nustatyti
statymai, Vyriausybs nutarimai ir kolektyvins sutartys.
Max darbo laikas, skaitant virvalandius, per 7 d. neturi viryti 48 val.
Poilsio laiko rys
1) pertrauka pailsti ir pavalgyti;
2) papildomos ir spec. pertraukos pailsti darbo dienos (pamainos) laiku;
3) paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dien (pamain);
4) savaits nepertraukiamasis poilsis;
5) kasmetinis poilsio laikas (veni dienos, atostogos).
Kasmetins atostogos yra minimaliosios (28 d., 35 d.), pailgintos (iki 58
d.) ir papildomos (darbuotojams u darb slygomis, neatitinkaniomis
normali darbo slyg; u ilgalaik nepertraukiamj darb toje
darbovietje; u ypating darb pobd). Darbuotojo pageidavimu
kasmetins atostogos gali bti suteikiamos dalimis. Viena i kasmetini
atostog dali negali bti trumpesn kaip 14 d. Ataukti i kasmetini
atostog leidiama tik darbuotojo sutikimu.
Kasmetini atostog apmokjimas
Kasmetini atostog laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo
umokestis visose darbovietse. Vidutinio darbo umokesio
apskaiiavimo tvark nustato Vyriausyb.
Darbo umokestis u kasmetines atostogas mokamas ne vliau kaip
prie 3 d. iki kasmetini atostog pradios. Jeigu darbuotojui
priklausantis darbo umokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dl
darbuotojo kalts, kasmetins atostogos pratsiamos tiek dien, kiek buvo
delsiama sumokti darbo umokest, ir u pratst laik mokama kaip u
kasmetines atostogas.
Tikslins atostogos (DK 179-184 str.)
ntumo ir gimdymo;
atostogos vaikui priirti, kol jam sueis treji metai;
mokymosi;
krybins;
valstybinms ar visuomeninms pareigoms atlikti;
nemokamos.
Darbo umokestis
DU yra atlyginimas u darb, darbuotojo atliekam pagal DS.
DU apima pagrindin DU visus papildomus udarbius, bet kokiu bdu
tiesiogiai darbdavio imokamus darbuotojui u jo atlikt darb.
Darbuotojo DU priklauso nuo darbo kiekio ir kokybs, mons, staigos,
organizacijos veiklos rezultat bei darbo paklausos ir pasilos darbo
rinkoje. Vyrams ir moterims u tok pat ar lygiavert darb mokamas
vienodas DU.
Jeigu yra nukrypim nuo normali darbo slyg, u darb tokiomis
slygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis slygomis,
tarifinis atlygis. Konkrets apmokjimo dydiai nustatomi kolektyvinse
ir darbo sutartyse.
U virvalandin darb ir darb nakt mokama ne maiau kaip pusantro
darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mnesins algos).
U darb poilsio arba veni dien, jeigu jis nenumatytas pagal grafik,
mokama ne maiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu
kompensuojama suteikiant darbuotojui per mnes kit poilsio dien arba
t dien pridedant prie kasmetini atostog.
Darbo drausm
Darbo drausm darbovietje utikrinama sudarant organizacines ir
ekonomines slygas normaliam naiam darbui, taip pat skatinant u ger
darb.
Darbuotojams, paeidusiems darbo drausm, gali bti taikomos
drausminio poveikio priemons.
Darbo tvark darbovietje apibria darbo tvarkos taisykls. Jas tvirtina
darbdavys, suderins su darbuotoj atstovais.
Kai kuriose profesijose ir tarnybose, be darbo tvarkos taisykli,
drausms statut ir nuostat, darbuotoj pareigas taip pat gali nustatyti
pareigybs apraymai ir nuostatai.
U ger darbo pareig vykdym, na darb, geros kokybs produkcij,
ilgalaik ir nepriekaiting darb, taip pat u kitus darbo rezultatus
darbdavys gali skatinti darbuotojus (pareikti padk, apdovanoti, premijuoti, suteikti pap. atostog, pirmumo teise pasisti tobulintis ir kt.).
Darbo drausms paeidimas yra darbo pareig nevykdymas arba
netinkamas j vykdymas dl darbuotojo kalts.
Drausmins nuobaudos (pastaba, papeikimas, atleidimas i darbo) gali
bti taikomos tik darbo drausms paeidim padariusiam darbuotojui.
statymuose ir kituose darbo drausm reglamentuojaniuose norminiuose

darbo teiss aktuose tokia atsakomyb gali bti nustatyta ir u kitas

praangas.
Skiriant drausmin nuobaud, turi bti atsivelgiama darbo drausms
paeidimo sunkum ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kalt, aplinkybes,
kuriomis is paeidimas buvo padarytas, tai, kaip darbuotojas dirbo
anksiau.
U kiekvien darbo drausms paeidim galima skirti tik vien
drausmin nuobaud. Jei paskyrus drausmin nuobaud darbuotojas
toliau paeidia darbo drausm, drausmin nuobauda gali bti skiriama
pakartotinai.
Prie skirdamas drausmin nuobaud, darbdavys turi ratu pareikalauti,
kad darbuotojas ratu pasiaikint dl darbo drausms paeidimo. Jei per
darbdavio arba administracijos nustatyt termin be svarbi prieasi
darbuotojas nepateikia pasiaikinimo, drausmin nuobaud galima skirti
ir be pasiaikinimo.
Drausmin nuobauda skiriama tuoj pat, paaikjus darbo drausms
paeidimui, bet ne vliau kaip per 1 mn. nuo tos dienos, kai paeidimas
paaikjo, neskaitant laiko, kur darbuotojas darbe nebuvo dl ligos,
buvo komandiruotje arba atostogavo, o iklus baudiamj byl, ne
vliau kaip per 2 mn. nuo baudiamosios bylos nutraukimo arba teismo
nuosprendio siteisjimo dienos.
Negalima skirti drausmins nuobaudos prajus 6 mn. nuo tos dienos,
kai paeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausms paeidimas
nustatomas atliekant audit, pinigini ar kitoki vertybi revizij
(inventorizacij), drausmin nuobauda gali bti skiriama ne vliau kaip
per 2m. nuo paeidimo padarymo dienos.
Jei per 1m. nuo tos dienos, kai buvo skirta drausmin nuobauda,
darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nra
turjs nuobaud.
Materialin atsakomyb atsiranda dl teiss paeidimo, kuriuo vienas
darbo santykio subjektas padaro al kitam subjektui, neatlikdamas savo
darbo pareig arba netinkamai jas atlikdamas, kai yra visos ios slygos:
1) padaroma ala;
2) ala padaroma neteista veika;
3) yra prieastinis ryys tarp neteistos veikos ir alos atsiradimo;
4) yra paeidjo kalt;
5) paeidjas ir nukentjusioji alis teiss paeidimo metu buvo susij
darbo santykiais;
6) alos atsiradimas yra susijs su darbo veikla.
Darbdavio materialin atsakomyb atsiranda, kai:
1) darbuotojas sualojamas ar mirta arba suserga profesine liga, jeigu jis
nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig
socialiniu draudimu;
2) ala padaroma sugadinant, sunaikinant ar prarandant darbuotojo turt;
3) kitokiu bdu paeidiami darbuotojo ar kit asmen turtiniai interesai;
4) darbuotojui padaroma neturtin ala.
Darbuotojas privalo atlyginti materialin al, atsiradusi dl:
1) turto netekimo ar jo verts sumajimo, sugadinimo (sualojimo);
2) mediag pereikvojimo;
3) baud ir kompensacini imok, kurias darbdavys turjo sumokti dl
darbuotojo kalts;
4) ilaid, susidariusi dl sugadint daikt;
5) netinkamo materialini vertybi saugojimo;
6) netinkamos materialini ar pinigini vertybi apskaitos;
7) to, kad nesiimta priemoni ukirsti keli blogai produkcijai ileisti,
materialinms ar piniginms vertybms grobti;
8) kitoki darbo tvarkos taisykli, pareigini ar kit instrukcij
paeidimo.
Visikos materialins atsakomybs sutartis gali bti sudaroma su
darbuotojais, kuri darbas yra tiesiogiai susijs su materialini vertybi
saugojimu, primimu, idavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dl
priemoni, perduot darbuotojui naudotis darbe. Konkrei darb ir
pareig sraas nustatomas KS. i sutartis forminama ratu. Joje turi bti
nustatyta, u kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visik
materialin atsakomyb ir kokius sipareigojimus prisiima darbdavys,
utikrindamas slygas, kad ala neatsirast.