Odyssey

Homeras
Odisja
I graik kalbos vert Antanas Dambrauskas
Skaitmeninta i knygos:
Homeras. Odisja. Vilnius: Vaga, 1979.
ISBN 978-5-430-05958-3
Krinys suskaitmenintas vykdant ES struktrini fond

remiam projekt Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro
(58 kl.) mokini esmini kompetencij ugdymas, 2012
http://mkp.emokykla.lt/ebiblioteka/
Turinys
I GIESM
Diev susirinkimas. Atns patarimai Telemachui . . . . . 2
II GIESM
Itakiei vyrija. Telemacho kelion . . . . . . . . . . . . . . . . 16
III GIESM
Pile . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29
IV GIESM
Lakedemone . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44
V GIESM
Odisjo plaustas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70
VI GIESM
Odisjas atvyksta pas fajakus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 85
VII GIESM
Odisjas ateina pas Alkinoj . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 95
VIII GIESM
Odisjas susipasta su fajakais . . . . . . . . . . . . . . . . . . 106
IX GIESM
Pasakojimai pas Alkinoj. Kiklopai . . . . . . . . . . . . . . . 124
X GIESM
Ajolas, Lestrigonai, Kirk . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 142
XI GIESM
Numirli alis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 160
XII GIESM
Sirens, Skila, Charibd, Helijo jauiai . . . . . . . . . . . . 180
XIII GIESM
disjas iplaukia i fajak ems

O
ir parvyksta Itakn . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 194
XIV GIESM
Odisjo susibiiuliavimas su Eumaju . . . . . . . . . . . . . . 208
XV GIESM
Telemachas aplanko Eumaj . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 224
XVI GIESM
Telemachas atpasta Odisj . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 241
XVII GIESM
Telemacho sugrimas Itak . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 256
XVIII GIESM
Odisjo kumtyns su Iru . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 275
XIX GIESM
disjo ir Penelops pasikalbjimas.

O
Koj mazgojimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 289
XX GIESM
Prie iudant jaunikius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 308
XXI GIESM
Lanko padavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 321
XXII GIESM
Jauniki iudymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 335
XXIII GIESM
Penelop atpasta Odisj . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 351
XXIV GIESM
Antrkart numirli aly. Susitaikymas . . . . . . . . . . . 363
Komentarai
Pirmoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 380

Antroji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 381
Treioji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 382
Ketvirtoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 383
Penktoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 384
etoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 385
Septintoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 386
Atuntoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 386
Devintoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 387
Deimtoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 389
Vienuoliktoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 391

Dvyliktoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 393
Tryliktoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 394
Keturioliktoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 395
Penkioliktoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 395
eioliktoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 396
Septynioliktoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 396
Atuonioliktoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 396
Devynioliktoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 397
Dvideimtoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 398
Dvideimt pirmoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 398
Dvideimt antroji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 398
Dvideimt treioji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 399
Dvideimt ketvirtoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 399
Mitologini ir geografini vard

bei pavadinim odynas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 400
VYR PALOVINKI, MZA,

PER NEGANDUS JUS DRSIAI
TURINYS
I GIESM
Diev susirinkimas. Atns patarimai Telemachui
Vyr palovinki, Mza, per negandus jus drsiai.

Vtr blakyt ilgai, kai ventj Troj igriov.
Daugio moni miestus jis aplank, j paproius mat
Ir vandenynuos plaiuos su pavojumi rungs ne kart
5
Dlei gyvybs savos ir dl bendraygi grimo.
Betgi isaugoti j nevaliojo, nors troko irdingai.
Per ventvagyst nelemt visi ligi vieno prauvo:
Baiss kvailiai! Jie Helijo, dievo padangi aukiausio,
Jauius suvalg, ir tas jiems atm grtam dien.
10
Visa tai, Dzeuso dukt, mums teikis dabar pagiedoti.
Taigi jau tuosyk visi, kas lidno uvimo iveng,
Buvo namie, i karo varg ir mari itrk.
Vien tik j, nam ir monos pasiilgus baisiai,
Laik galingoji nimfa Kalips, deiv viesioji,
15
Igaubtaskliautj oloj, norjo, kad bt jos vyru.
O kai atjo diena, nepaliaujamai metams beplaukiant,
Toji, kuri dievai jam lm sugrt tvyn,
Savo Itak, bd n tuomet jis dar neiveng,
Nors ir pasieks savus. Dievams jau visiems jo pagailo,
20
Be Poseidono, kuris ant garbingo, viesaus Odisjo
Rstavo be atlydos, kol tas gimtin sugro.
O Poseidonas aly tolim etiop viejo,
T etiop, kurie perpus pasiskyr gyvena
TURINYS
ems kratuos: kur pateka saul ir kur nusileidia.

Meiliai priimdamas jaui ir avin hekatomb,
Linksmas sdjo puotoj Poseidonas. Dievai jau tuo tarpu
Dzeuso galingojo rmuos visi susirinko tarybon.
25
Pirmas juos prabilo diev ir moni vis tvas.

Atmin savo irdy jisai mat beyd Egist,
30
Umut lygiai garsaus Agamemnonido Oresto.
Tai prisimins, dabar kalbjo dievams nemirtingiems:
Oi, kad inotumt js, dievus kaip kaltina mons!
Sako, nuo ms vargai j parein, taiau i tikr j
Patys kaltybm didiom bdas ant savs usitraukia,
35
tai kaip Egistas dabar: prie ms vali Atrido
mon jis ved, o pat namo pareinant nuud,
Nors ir inojo prasis dl to, mes aikiai jam sakm,
Siunt Hermj pas j, akylj Argud greit,
Kad neidrst udyt ir sau jo monos neviliot,
40
Nes u Atrid jis kerto rstaus susilauks i Oresto,
Kai tik tasai subrs ir tviks ims reikalauti.
Taip jam pasak Hermjas, taiau geranoriko odio
Negi paklaus Egistas. Ir tai sumokjo u visk.
Jam atsakydama, tar viesak deiv Atn:
O ms tve Kronide, karali galingas valdove!
Aiku, pelnytos bausms susilauk Egistas ir uvo.
Taip tegu sta visi, kas tok darb padaro!
Bet man irdis tebeplyta dl Odisjo protingo,
Vargo, kuris, nuo sav j atskirtas, sielvartus kenia
50
Vienas tarp mari, saloj, paiam vidury vandenyno.
Giriom apaugus sala, ten rmuose deiv gyvena,
Pikto Atlanto dukt, Atlanto, kurs ino kiekvien
Jr plai j bedugn ir, savo peiais pakyljs,
Laiko auktuosius stulpus, kurie dang skiria nuo ems.
55
Jojo dukt nenustojant dsaut laiko j, varg,
odiais ramina meiliais ir, visaip taikaudama,
Stengias, kad jis pamirt gimtin. Taiau Odisjas
45
TURINYS
Trokta ivysti auktai dang pakilus dm

ems gimtos ir tada jau numirti. O tavo krtinj
60
Nesuminktja irdis, Olimpieti. Ar tau Odisjas
Meils nerod, kada prie argiei laiv atnaavo
Trojoj plaioj? Kodl ant jo taip rstauji, tve?
65
70
75
80
85
90
Jai debes atvarytojas Dzeusas atsak ir tar:

Mano dukrele, koks odis pro tvor dant tau praoko?
Kaip a galiau pamirt Odisj, dievik vyr?
Jis gudrumu pralenkia visus ir auk neyktjo
Dti galingiems dievams, plai j padangi valdovams?
Tik Poseidonas, ems plakjas, be perstojo tta
Vis u kiklop, kuriam Odisjas idegino ak,
Lyg dievams Polifem, kurio galyb didesn
Uu kiklop kit. Pagimd j nimfa Toos,
Forkino seno dukt, plyn j mari senino,
Apvaliaskliautj oloj Poseidono meil patyrus.
Matot, dl ko Poseidonas, galingas ems plakjas,
Gena nuo ems gimtos Odisj, nors jo nenuud.
Taigi dabar visi mes imkime ir pasvarstykim,
Kaip jam sugrti namo. Reiks Poseidonui rstyb
Mesti nenorom alin: aminai negals gi jis vienas
Eiti prie vali vis ir pykt ant diev nemirting.
Tve ms Dzeuse Kronide, karali galingas valdove!
Jeigu dabar laimingieji dievai maloniai sutinka,
Kad Odisjas protingas sugrt savo pastog,
Nieko nelauk, Hermj, inione Argud greit,
Mes Ogigijos sal pasiskim, kad jis graiakasei
Nimfai pranet tuojau neataukiam ms sprendim
Dl Odisjo kantraus: jam leidiama grt gimtin.
A tuo metu nuskrisiu Itakn, surasiu jo sn
Ir, pakalbjus su juo, ird jam drs kvpsiu,
Kad, suvadins garbiniuotgalvi achaj vyrij,
Tuoj atsakyt rytingai jaunikiams, kurie nesiliauja
leivakojus galvijus ir avis jo pjov be skaiiaus.
TURINYS
A j nusisiu, be to, Spart ir Pil smilting

Pasiteirauti dl tvo grimo, gal gaus k igirsti
Ir sau garbs daugiau monse gals sigyti.
95
itai pasakius, po koj graius sandalus pasirio,

Jie i ambrozijos buvo ir aukso ir ne su vjais
J per plaisias marias ir per krato neturini em.
Rankon pasim iet galing su vario virne,
100
Tvirt, didiul ir sunki, kuria iguldo didiausius
Vyr pulkus, kai dukt galingojo tvo nirta.
Skrido pakilus dabar nuo aukto Olimpo virns
Ir nusileido Itakj prie dur viesaus Odisjo,
Tiesiai ant priebuio slenksio, su vario ietimi rankoj,
105
Virtus senu biiuliu Mentu, tafiei karalium.
Ten jaunikius liuosius utiko: visi jie ramiausiai
aid kauleliais ir linksmino ird, kieme atsisd
Ir pasities odas galvij, kuriuos jie ipjov.
Vikrs tarnai drauge su aukliais darbavos ir pluo:
110
Vyn su vandeniu mai vieni didiuliuos krateruos,
Jr kempinm narvtom skobnis mazgojo antrieji
Ir, jas padeng, ms prikapot ne gausyb.
J Telemachas viesus pirmiau u kitus pastebjo.
Tarpu jauniki sdjo jisai nusimins ir lidnas,
115
sivaizduodamas tv garbing, kaip tas, nn parjs,
Pirt pakurt pirliams ir jaunikiams, jog dur nerast,
Ir kaip u tai susilaukt garbs, kaip turt atgaut.
Taip besvajodamas tarp palaidn, pamat Atn.
oko i kiemo tuojau, irdy nesmagum pajuts,
120
Kad jo svetys, taip ilgai stovdamas, lauk prie dur,
Dein ities jai ir pam iet varin.
Kreipsi meiliai tuomet ir tar odiais sparnuotais:
Sveikas, mielasis svety! Tu meils ms nepaniekink,
O pavaiintas kai bsi, tuomet pasakysi, ko reikia.

125
itaip kalbdamas, ved, jam paskui jo Palad,
TURINYS
Kolei pasiek abu aukt j rm svetain.

ia Telemachas, iet nunes, stat ietidn,
Dailiai daryton, prie aukto stulpo, tenai, kur i seno
Iei daugyb kantraus Odisjo tvarkingai stovjo.
130
Svet sodino atveds kras, patiesdamas grai
Mark ratuot, o kojoms atremti pastat suolel,
Pats atsisdo alia margajan krslan, nuo jauniki
Kiek atokiau, kad kartais svetys, nepaksdamas triukmo,
Vaim neimt bodtis, pakliuvs tarp ln,
135
O ir dl to, kad norjo dingusio tvo teirautis.
Ant sidabrinio padklo atneusi aukso sot
Tyro vandens, upyl abiem kambarin ant rank
Ir jas nuplov, tuomet ji padeng skobn dailiausi,
O kved drovi priraikiusi duonos padjo,
140
Valgi prikrov krvas ir diaugs, kad turi ko duoti.
Dubenis vien po kito msos vairiopos jiems ne
Msapjaustys ir pastat abiem po taur auksin,
O rpestingas auklys prieidamas nuolat jas pyl.
Menn suvirto ls jaunikiai ir, nieko nelauk,
Sau prie skobni paeiliui krases ir krslus susdo.
J kiekvienam aukliai vandens upyl ant rank,
Duonos pintinles su kaupais prikrov tarnaits,
Tuotarp berniukai taures pripyl, kad sklidinos bt.
Rankomis siek visi ant stalo stovini vaii.
150
O kada alk numal ir trokul kiek apgesino,
Tuosyk ird visiems kitokis noras atjo
okio ir kankli, dainos, to vaii pagardo tikro.
Padav tad rankas auklys kankles idabintas
Femijui, kurs puotoj jaunikiams turjo dainuoti.
155
Kanklm pritardamas, tas utrauk giesm maloni.
145
O Telemachas tuomet viesak Atn prabilo,

Galv prikis arti, kad jo kiti negirdt:
Ar nesupyksi, svety, kad a tau kai k pasakysiu?
TURINYS
Vyrams itiems tik viena galvoj vis kankls ir dainos.

Lengvas tai daiktas, kai punta be atlygio svetim duon
Vyro, kurio jau kaulai balti gal mtos ant lauko,
Psta, lietaus merkiami, ar mari banga juos ridena.
Jei pamatyt tik j Itakn iandien sugrus,
Koj greitesni tiktai kiekvienas trokt tikriausiai,
165
O nebe turt, ne aukso, ne rbo, graiai padabinto.
Ndien, kai lemta dalios nelabosios jam ti, jau niekas
Mums nebeildo krtins, nors ems gyventojai mons
Kartais pasako j griant diena jo grimo prapuol.
Man pasakyki dabar ir aikiai idstyki visa:
170
Kokio tu krato mogus, kas tavo tvai, kur gimtin,
Kokiu laivu tu atplaukei ion ir kas ms Itakn
Atve iandien tave? Kas buvo ir kaip jie vadinos?
Psias ateiti pas mus, man rodosi, tu negaljai.
Tikr teisyb todl pasakyki, a noriu inoti:
175
Pirmsyk ion atvykai ar tvo biiulis tu senas.
Ms namai daugybei moni juk inomi buvo.
Diaugsi tvas sveiais ir pats pavieti gebjo.
160

Vis teisyb a tau i grynos irdies pasakysiu
180
Ir pasigirsiu, kad a snus Anchialo protingo,
Mentas, tafiei, pamgusi irkl, senas valdovas.
Atplaukiau iandien a ia su savo laivu ir su vyrais,
Skrosdamas juodas marias, pro svetimus mones visokius.
Vario Temes vykstam, o veam gele tamsi.
185
Savj laiv palikom lauke atokiai nuo miesto,
Reitro uoste ramiam, prie giriom apaugusio Njo.
Mudu su tvu tavuoju, galiu pasidiaugti, i seno
Esam biiuliai, gali, kai sutiksi, paklausti Laert,
Sen heroj, kuris, kaip mons kalba, miest
190
Nebeateina ir vargsta vargus vienatvje kaime
Su senele tarnaite, kuri pagamina, kaip moka,
Valgyt ir gerti, kai jam i nuovargio keliai palinksta,
Betursinjant perdien sode apie vynmedius jaunus.
TURINYS
ia usukau todl, kad mons sak parjs

Tvas tavasis. Tuo tarpu dievai jam ukerta keli.
Tikras esu neuvo viesus Odisjas ioj emj,
Gyvas kur nors tebra, tebevargsta jroj plaiojoj,
Tarp vanden saloj, j laiko pikti ir laukiniai
mons per jg ir niekur n kojos neleidia ikelti.
200
Betgi apreikiu a tau, k kuda dievai nemirtingi
Manajai irdiai, ir kas, be abejo, turi vykti,
Nors a ne aikiaregys ir pauki osms nepastu:
Nebeilgai jis vargs toli nuo mielosios gimtins,
Nors j laikyt, stipriai geleiniais paniais sukaust.
205
Kaip jam itrkti, atras, nes jis sumaningas be galo.
Man pasakyki dabar ir aikiai idstyki visa,
Ar tiktai kartais nesi tu snus Odisjo protingo.
Ir i galvos, i grai j aki, ir i veido atrodai
Man panaus j. Lankydavom tankiai viens kit,
210
Kol jis nebuvo ijs Troj, kur patys narsieji
Sns achaj patrauk, susd laivuos gaubtaoniuos.
Ir nuo to laiko a jo, jis mans daugiau nebematm.
195
Jam Telemachas protingas, tai atsakydamas, tar:

Tikr teisyb, svety, a tau i irdies pasakysiu:
215
Motina kalba, kad a jo snus, taiau i tikr j
A neinau: gimtosios dienos neatsimena niekas.
O dl savs pasakysiu: snus a bti noriau
Tvo laimingo, kurs, turtuos paskends, sulaukia senatvs.
Mano nelaimei, deja, mogus, vargingiausias pasauly,
220
Sako man tvas ess, ir tu tai mane to paklausei.
Tavajai geniai diev neadta inykti be vardo.
Aiku, kad tok tave tikrai Penelop pagimd.
Man pasakyki dabar ir aikiai idstyki visa:
225
Kokis gi pobvis ia ir kam tos vais? K reikia?
Ar ne vestuvs tik bus? Juk iagi ne iaip sau gryns.
Vyrai itie jauni per daug liai jau, matyti,
TURINYS
Tavo namuos valikauja. mogus imintingas kiekvienas

Piktinsis j begdystm, ujs ion ir pamats.
Klausi mane apie visk, svety, ir visko teiraujies.
Buvo seniau ie namai garbingi ir pertek turto,
Kol eimininkas juose pats gyveno ir visko irjo.
Pakreip nn bloga dievai ir laim atmain,
235
J nugramzdin baision neinion, kaip niekas nebuvo
Dar nugramzdintas pasauly. Jo mirusio taip negailtum,
Jei tarp gentaini sav jis bt uvs prie Trojos
Arba numirs ant rank saviki, kai baigsi karas.
Bt achajai tuomet jam pilkap aukt supyl,
240
Snui jo bt lov nemirtanti likus per amius.
Bet negarbingai, deja, pagrob j harpijos iaurios,
Dingo be pdsako jis, palikdamas aaras vienas
Snui savam. Ir iandien a tiek dl tvo neverkiau
Ir nesisksiau, bet lm dievai man kit nelaim:
245
Kiek salose aplink viepatauja galing didin
Dulichione, Same ir apaugusiam giriom Dzakinte,
Ir kiek didturi auktoj, uolotoj Itakj atrasi
Perasi motinai mano visi ir eikvoja grybes.
Motina nei atsakyt nesiryta, nei vesti prie galo
250
J t pirlyb lidn. Jaunikiai baigia nusiaubti
Ms namus ir pat mane dar greit nugalabys.
230
Jam, pasipiktinus baisiai, Palad Atn atsak:

Oi oi oi! Kaip ia svetur ikeliavusio tvo reikt!
Tuosyk galing jo rank pajust veltdiai jaunikiai.
255
tai kad, parjs dabar, jis dur angoj atsistot,
Kirv ir skyd ar por iei laikydamas rankoj,
Kok regjau kadais a, pirmsyk j susitiks,
Vieint ms namuos igrus vyno ir smag,
Kai i Efirs nuo Mermerido Ilo sugro.
260
Buvo nuplauks ir ten greituoju laivu Odisjas,
Gauti norjo nuod mirting j atrioms variaiemms
TURINYS
Savo strlms imirkyt, taiau atsargus Mermeridas

Nedav jam, pabijojs diev amin j rstybs.
Tvas manasis nuod t jam dav, nes baisiai myljo,
265
Jei tarp jauniki dabar atsistot toks Odisjas
Trumpos j dienos bebt, ir aarom baigts pirlybos.
Visa taiau diev nemirting rankoj iandien,
Ar jis rstyb nugie sugrs, ar permain niekad
Rmuose iuos nevyks. O tu pagalvoki tuo tarpu,
270
Kokiu bdu jaunikius i savo nam ivarytum.
Taigi subruzk ir, mano odius sidjs ird,
Liepk susirinkti rytoj sueig vyrams achaj
Ir jiems idstyki visa, dievai tepaliudija ties.
Drsiai jaunikiams pareikk lai eina, i kur jie atj.
275
Moia tavoji, jei kartais paims j noras tekti,
Gali sau grti namo, tvo rmus auktuosius.
Tvas turtingas, ikels vestuves ir krait parpins
Gaus ir brang, koks pridert dukteriai mielai.
Tau a noriau duot patarim, jei tu paklausytum.
280
Laiv geriausi parink ir dvideimt vyr yrj
Ir kelion tu leiskis negrtanio tvo iekoti.
Gal i moni igirsi k nors, o gal tau Kronidas
Teiksis k pats pasakyt; monms tai garb neregta.
Pilan pirmiausia keliauk ir dievik Nestor klauski,
285
O i tenai Spart pas Menelaj viesplauk.
Jis paskutinis vis variarbi achaj sugro.
Gal suinosi, ar gyvas dar tvas, ar rengiasi grti.
Nors ir pavargsi, taiau tu kelionj metus pakentki.
Jei suinosi, kad mirs ir gyvo nebr jo pasauly,
290
Tuosyk, parplauks namo, mielj tviks em,
Pilkap aukt supilk ir mirusio garbei sudki
Atna gausi, kaip dera, o motin leiski u vyro.
Reikal it pabaigs ir visa kaip reikia sutvarks,
Sau pasvarstyk irdy ir protu pagalvok rpestingai,
295
Kaip tu galtum savo namuos jaunikius igalabyt,
Kokia gudrybe slapta ar vieai. Juk tau nebetinka
Niekais vienais usiimt, nebe toks jau amius tavasis.
10
TURINYS
Ar negirdjai tu, koki Orestas viesus nusipeln

lov pasauly visam, nudobdamas tvo udik,
300
T pasaln Egist, umuus gars jo tv?
Taigi, mielasis, ir tu, kaip graus ir galingas atrodai,
Bki taip lygiai narsus, kad vaikaiiai tave pamint.
Metas tuo tarpu atgal greitj laiv man grti
Pas biiulius, kurie jau laukia mans ir nerimsta.
305
Rpinkis pats savimi ir mano odius atsiminki.
Jai Telemachas protingas, tai atsakydamas, tar:
Visa tai man, svety, tu sakai, linkdamas gero,
Lygiai kaip tvas snui, ir a neumiriu to niekad.
Bet palkki dar kiek, nra ko skubti kelionn.
310
Tu isimaudyk pirmiau ir, ird atgavs, galsi
Su dovanom pareiti laivan, pasidiaugdamas sieloj,
Su brangenybe maa, kuri nuo mans atminimui
Tau pasilikt ilgai, kaip biiuliui mielam nuo biiulio.
315

Nebelaikyk, mielasis, mans, a skubinuos baisiai.
Dovan savo, kuri irdis tau liepia man duoti,
Tu man teiksi, kai griu atgal namo parsiveiu.
Ir i mans priimsi k nors kaip atpild ma.
itaip atsakiusi jam, viesak Atn nujo,
Virto paukte ir greitai nuskrido, kvpusi vyrui
Ryt ir drs ird, ir jis prisimin tv
ymiai aikiau nei pirma. irdis, tai visa pajutus,
Jam sudrebjo i baims: suprato, jog dievas ia buvo.
Grt prie jauniki turjo prilygstantis dievui jaunuolis.
320
325
Dainius lovingas dabar giedojo, susd jaunikiai

Klaussi jo giesms, kaip achajai i Trojos ventosios
Gro namo lidnai: taip lm Palad Atn.
I virutiniojo aukto jo dievik giesm igirdo
Ir Penelop protinga, dukt Ikarijo seno.
11
TURINYS
Laiptais auktais i mens savos nulipo ji greitai,

Ir ne viena tarnaits dar dvi i paskos atlydjo
J prie jauniki; atjo ne moteris deiv tikriausia
Ir atsistojo prie stulpo graiai taisytos svetains,
ibania plona skraiste prisidengusi vies j veid,
335
O i ali prie jos stovjo darbios tarnaits.
Aaras sau braukdama, dievik daini ji kreips:
Daug ir kitoki dain suraminti mogui tu moki,
Apie moni ir diev ygius, kaip dainiai sudjo.
Toki giesm tu jiems pagiedok, o jie tegu tyliai
340
Geria sau tams j vyn. Pabaik jau dain i lidn,
Plyta nuo jos irdis nelaimingoj mano krtinj,
Jos graudulingi garsai paadina skausm bekrat.
Primena ji, kas u visk brangiau ir ko baisiai man gaila,
Vyr, kurio garb apskriejo Helad ir Arg.
330

Motin mieloji, kodl tu dainiui garbingam neleidi
Diuginti mus, kaip liepia irdis? Kalti juk ne dainiai:
Kaltas Kronidas u tai i savo valios juk duoda
K panorjs kada jis duonvalgiui mogui ioj emj.
350
Taigi nepyk, kad danaj vargus ir nelaimes apgieda.
Klausosi mons mieliau ir esti labai suavti,
Kai tik igirsta dar nauj, lig iol negirdt jiems dain.
Tepadrsja ir tau teaprimsta irdis besiklausant,
Nes ne vienam Odisjui diena grtamoji prauvo
355
Trojoje daug ir kit ten vyr galvas paguld.
Eiki geriau namo ir savo darbais pasirpink,
Verpsi ir stakli irk ir liepk, kad mergos padirbt
Darbus savus kaip reikia. Kalbas tu vyrams paliki,
Vyr tai darbas, o mano pirmiausia, a ia valdovas.
345
360
Baisiai nustebo dl to ir savo men nujo,

od proting snaus giliai sidjus ird.
Grus aukt atgal su savo tarnaitm, raudojo
Vlei ji vyro brangaus, Odisjo, kol ant blakstien
12
TURINYS
Sald j mieg uleido jai viesiaak Atn.

Prieblanda apgaub rmus, jaunikiai linksminos,

Ir pageidavo dabar prie jos atsigulti kiekvienas.
O Telemachas protingas juos prabilo ir tar:
Motinos mano jaunikiai, idids ir puiks be galo!
Galim puotauti linksmai susirink, bet triukmo taip baisiai
370
Reikt nekelti bus daug maloniau klausytis mums
dainiaus
Tokio, kaip itas, dievams prilygstantis balso groybe.
Dienai iauus, rytoj visi susirinksim vyrijon,
Ten atvirai a jums pasakysiu savo sprendim:
Eikite man i nam, kitur iekokite vaii!
375
Puskite savo turtus, lankydamies vienas pas kit.
Jeigu taiau jums atrodo geriau ir gdos neturit
Nebaudiami eikvot mogaus to vieno gryb
Rykite! A diev amin j auksiuosi kerto.
Dzeusas Kronidas atlygins visiems u darbus niekingus.
380
Gal iuos paiuos namuos neatkeryti gal sau gausit.
365
Taip jis pasak, o tie gi visi tik lp prikando.

I Telemacho stebjos, kad is taip drsiai prabilo.
O Antinojas, Eupeito snus, atsakydamas tar:
Ar tik ne patys dievai tave, Telemachai, pamok
385
Grabyliu tapti dabar ir taip rytingai kalbti.
Kad tik Kronidas tavs vanden supamojoj Itakj
Nepastatyt karalium, kaip tau pridert po tvo.
Tu ant mans, Antinojau, pyksti, kam ties kalbjau?
390
Valdi paimti tikrai a noriau, jei leist Kronidas.
Gal pasakysi, jog tai blogiausias daiktas pasauly?
Bti karalium visai juk nebloga: namai jo netrukus
Turtuos pasksta, o pats jis garb gyja didesn.
Bet vanden supamojoj Itakj daugyb karali
395
Turi achajai kit jaun ir amiaus vyresnio.
13
TURINYS
J j tevaldo kuris, jei uvo viesus Odisjas.

Gan jau ir to, jei bsiu sav j nam eimininkas
Ir t namieg vis, kuriuos Odisjas paliko.
Jam atsakydamas, tar Polibo snus Eurimachas:
Tai nuo malons ir valios diev, Telemachai, pareina,
Kas achajus valdys vanden supamojoj Itakj.
Turt sav j irk ir savo namuos viepatauki.
Neatsiras Itakj visoj, kol mes ia gyvenam,
Tokio mogaus, kurs ksints jga tavo grybes.
405
Jei nesupyksi, mielasis, noriau paklausti dl sveio:
Kokio jis krato mogus ir koki al vadina
Savo gimtja, kur jojo namai ir tviks kloniai?
Rasi, dl tvo grimo jis atne ini tau koki
Ar reikalais savais ko nors paprayti atjo?
410
Staigiai pakilo jis taip ir ijo, nedavs kaip reikia
Susipainti, taiau neatrod jis emo kilimo.
400

Tvo grimas, inok, Eurimachai reikalas uvs.
A nei iniom nebenoriu tikt, nors kartais j bna,
415
Nei pranaysi joki beklausau, nors motina mano
Kartais namo pasikvieia iniuon ir j klausinja.
Sveias tasai ms tvo senas biiulis i Tafo,
Mentas, kuris didiuojas garbe Anchialo protingo
Bti snum, tafiei, pamgusi irkl, valdovas.
Taip Telemachas kalbjo, o pats j dievu pripaino.
Vyrai vl okiais savais ir daina malonija domjos,
Linksminos, diaugs visi, kol vakaras dien istm.
O kai, besiauiant smagiai, atjo vakaras juodas,
Vienas po kito pakilo ir gulti namo parskubjo.
425
Ir Telemachas ijo, kur miegamas auktas jo buvo
Menje kiemo gale, toli i ten buvo matyti.
Gul patal jis, o mintys neleido nurimti.
Peisenorido Opo dukt, Euriklja stropioji,
420
14
TURINYS
Udeg vies ibint ir atne jam pasiviesti.

Pirko u dvideimt jaui Laertas kadais Euriklj,
Merg paiam graume, tiek turto paklot neyktjs.
Gerb j savo namuos ne maiau u tikrj mon,
Bet jos patal njo, urstinti pai bijojo.
Atne ji Telemachui ibint ir buvo geresn
435
Jam u namiegus visus, mat ma kadaise augino.
O Telemachas duris atsidar mens auktosios,
Sdos ant lovos ir, nusivilks veln chiton,
Padav rankas rpestingai senajai auklei.
Toji iglost raukles, graiai chiton sudjo
440
Ir pakabino ant gembs prie dailiai tekintos lovos.
Tuosyk ijus i mens, sidabro grand udjo
Tyliai ant dur ir sklst per j patrauk u saito.
Jis iguljo pernakt po avino kailiu vilnotu,
Vis apie keli galvojo, kaip liepusi buvo Atn.
430
15
TURINYS
II GIESM
Itakiei vyrija. Telemacho kelion
10
15
20
25
O kai ryto dukt Aura roiapirt pravito,

Kls i lovos minktos Odisjo snus mylimasis,
Greit apsivilko, per pet atr j kard pasvr
Ir, sau po koj balt dailius sandalus pasiris,
eng i miegamo aukto tarytum koks dievas jaunutis.
Nieko nelauk ir savo aukliams skardiabalsiams sak
Skelbti, kad eit vyrijon garbiniuotgalviai achajai.
auk visus aukliai, ir tie negaiuodami rinkos.
O kai supldo achajai ir um viet kiekvienas,
Pats Telemachas atjo su vario ietimi rankoj.
jo ne vienas du unys greiti i paskos j lydjo.
Dieviko groio vilnim j vis uliejo Atn.
Baisiai avjos visi, kas tok j einant mat.
Um tvo jis sost, ir seniai tolyn pasitrauk.
Pirmas prabilo tuomet Egiptijas, senas herojus,
Kurs nuo senatvs jau buvo sulinks ir visko regjs.
Jo mylimasis snus su viesiu Odisju mat buvo
Ilion daugirg laivais gaubtaoniais iplauks
Jo pasiilgtas Antifas, kur laukinis kiklopas
Apvaliaskliautj oloj paskutin nutvrs surijo.
Sns dar buvo jo trys, i j Eurinomas vienmintis
Buvo jauniki, o du laukuos prie tvo plujo.
Bet neumiro Antifo senelis, vis dsavo, verk.
Aar braukdams dl jo, dabar prabilo ir tar:
Nn paklausykit mans, itakieiai, k pasakysiu.
16
TURINYS
Ms vyrijos daugiau nei sueigos niekad nebuvo,

Kai Odisjas viesus laivais gaubtaoniais ivyko.
Kas gi mus suauk iandien, kam reikalas toks atsirado
Ar kam i vyr jaun, ar mogui subrendusi met?
30
Gal k pasiek inia, kad svetimas kratas ueina,
Mums j praneti nors, vos gavs patsai suinoti?
Ar k nors kita svarbu pasakys ir duos mums igirsti?
Doras atrodo man jis, paslaugus, tegul jam atlygins
Dzeusas grybm tokiom, kuri jo irdis pageidauja.
35
40
45
50
55
60
Taip jis kalbjo. Snus Odisjo diaugs jo odiais.

Nenusddamas vietoj, vidur vyr ijo
Savo kalbos pradt. rank padav lazd
Jam Peisenoras auklys, imanydamas visk geriausiai.
Ir Telemachas tuomet senuk prabilo ir tar:
Vyras tasai netoli, tveli, tu greit pamatysi,
Jis suvadino ia mones. Mane prispaud nelaims.
A negirdjau inios, kad svetimas kratas ueina,
Nieko pranet neturiu, vos gavs pats suinoti,
Nepasakysiu nieko svarbaus ir neduosiu igirsti
Tik pasisksiu vargais, kurie ms eim prispaud.
Dvigubi jie: netekau gimdytojo, kurs ia tarp js
Ilgus metus karaliavo ir buvo geras kaip tvas.
iandien kita, ne maesn, bda, kad greitai itutins
Ms namus svetimi, jau baigia eikvoti grybes.
Motinai mano, tekt nenoriniai, peras jaunikiai,
Sns mielieji t vyr, kurie ia vis garbingiausi.
Jie namus jos tvo Ikarijo bijo nueiti,
Idant jis dukter savo, pridjs krait kaip reikia,
Leist u to, kur pasirinks ji pati kaip geriausi.
Taigi jie kiauras dienas, pas mus susirink, prasdi,
Jauius pjauna puotoms, avis ir okas riebisias,
Linksminas, ia visi ir tams j vyn be saiko
Geria kasdien. Eikvoja turtus. Nra eimininko,
Kaip Odisjas kad buvo, namams nuo negando ginti.
Jiems pasiprieint ms jgos per menkos, netrukus i tikro
17
TURINYS
Bsim verti pagailos, nemokdami rodyt drsumo.

A apsiginti mokiau, jei dar kas kitas padt.
Bdos didiausios prispaud mane, ir taip negarbingai
Vjais nueis namai. Pasipiktinkit syk js patys
65
Ar bent pajuskite gd prie savo apylinks mones,
Savo kaimynus gerus ir diev rstybs bijokit,
Kad nenugrt veido nuo js u darbus niekingus.
A jus maldauju vardan Olimpieio ir deivs Temids,
Ji vyrijas moni ir paleidia, ir suvadina:
70
Leiskite, vyrai mieli, tegu, ios bdos ugriuv,
Baigia mane, jei tvas manasis, garbus Odisjas,
Tyiomis bloga padar kada graiaauliams achajams.
Atpildas iandien u tai man tyia darote pikta,
Kurstote veltdius tuos. Geriau bus man daugel kart,
75
Jei nekilnojam turt ir gyvulius sau pasiimsit.
Jeigu surysite juos ateis man atlygis greitai:
Eisim per miest tuomet ir auksime, bals pakl,
Turt grint reikalausim, iki atgausime visk.
Nngi js mano irdy nenumaldom skausm paliekat.
Pabaig kalb piktai ir lazd met em,
Gailiai prards balsu. Visiems jo tuosyk pagailo.
Vyrai stovjo it ado netek, ir niekas nedrso
Telemach prabilt ir odiais piktais atsakyti.
Tik Antinojas prabilo tuomet ir tar jam itaip:
85
K tu kalbi, grabyly ididus, nevaldydamas pykio!
Gd visiems darai ir lov pli prie mones.
Negi jaunikiai kalti dl tavo bd, ne achajai
Motina tavo miela, klastn ta neregta.
Metai sujo treji ir baigiasi tai ketvirtieji,
90
Kai ji vilioja visaip achaj krtinse irdis,
Vilt duoda visiems, kiekvienam addama rank,
ini atsiunia danai, o irdy ji geidia ko kito.
Mus suvediot negraiai suman ji tokia gudrybe:
Menj pastat stakles ir m austi rietus
95
Didel, plon audim, o mums kartojo kas dien:
80
18
TURINYS
Vyrai mieli, jaunikiai, kurie, Odisjui prauvus,

Silot man rank, turkit kantryb, palaukit, kol baigsiu
Austi audim, kad man nenueit metmenys niekais,
kapes tvui Laertui, idant, kai moira piktoji
100
Jo isivesti ateis mirties neivengiamos dien,
Nepriekaitaut piktai kokia achaj prie mones:
itiek jis turto sukrov, o guli dabar be drobuls.
Taigi ji, bdavo, sdi perdien ir audia audim,
105
O kai sulaukia nakties usidegusi vies, iardo.
Trejet met ji slapsts ir taip achajus suvediojo.
O ketvirti kai metai atjo, ir Horos sugro,
J moterik viena, inojusi visk, skund.
Patys nutvrm tuomet beardani gra audim.
110
Taigi ji pabaig austi, nors baisiai dar nenorjo.
Mes, tie jaunikiai, pasakom dabar, kad pats tu inotum
Visk savoj irdy, ir achajai visi teigirsta:
Motin savo paleisk, tegul ji eina u vyro,
Kok jai tvas irinks, ar koks patinka jai paiai.
115
Jeigu neleisi ilgai ji dar vargins snus achaj
Ir nesiliaus daryt, kaip Atn Palad j mok,
Darbus dailiuosius sau dirbs, irdy prasimanius gudrybes,
Klast visoki, kokios negirdjom, kad bt senovj
Moterys reng kada, graiakass ms achajs,
120
Kaip va Tiron, Alkmen ar graiavainik Mikn:
J n viena gudrysi toki, kaip ms Penelop,
Regzt nemokjo. Ir ji nusitvr to savo nenaudai:
Tavo grybs ir turtai tikrai eis vjais lig tolei,
Kolei minties ji nemes, kuri jai kvepia ird
125
iandien galingi dievai. Tiesa, jai paiai tai daro
Garb didiausi, taiau tavo turtams nuostolis grynas.
Nei prie sav j darb, nei kitur mes neisime niekur,
Kol ji tekt nenors, isirinkusi vien achaj.
130

Kaip, Antinojau, galiu ivaryti a motin savo?
Ji gi pagimd mane, uaugino. Tvas kain kur,
19
TURINYS
Gyvas ar mirs. I ko Ikarijui a sugriniau

Didel krait dukters, jei j i nam ivaryiau?
Tvas u tai nepagirt mans, ir dievo rstyb
135
Tuoj usitraukiau: baisaus erinij kerto
Mels, i nam eidama. Ir moni papeikimo sulauksiu
Sau upelnytai. To odio netars niekada mano lpos.
Jeigu dar js irdy pasiliko gdos truputis,
Eikite man i nam, kitur iekokite vaii,
140
Puskite savo turtus, lankydamies vienas pas kit.
Jeigu taiau jums atrodo geriau ir gdos neturit,
Nebaudiami eikvot mogaus to vieno gryb
Rykite! A diev amin j auksiuosi kerto:
Dzeusas Kronidas atlygins visiems u darbus niekingus,
145
Gal iuos paiuos namuos neatkeryti gal sau gausit.
150
155
160
165
Taip Telemachas kalbjo. Perknvaldis Dzeusas tuo tarpu

Du erelius paleido auktai nuo kalno virns.
Sklend i lengvo abu su vjo gsiais galingais
Vienas prie kito, sparnus, kiek galjo, plaiausiai iskt.
O kai triukmingos aikts pasiek vidur pat,
Skrieti pradjo ratu, sparnais vasnodami sunkiai,
valgs ilgai galvas moni ir prapult lm.
Vienas kitam apdrask nagais kaklus ir pagurklius,
Nulk jie deinn per miesto stogus auktuosius.
Apm baim visus, kai tuos erelius pastebjo,
Vyrai spliojo irdy, kuo viskas baigtis turt.
Tuosyk prabilo juos Halitersas, senas herojus,
Mastoro vaikas, geriau negu jo bendraamiai mokjs
Pauki iaikinti enklus ir ateit mogui atspti.
Taigi, nordamas gero, jisai prabilo ir tar:
jaunikius kreipiuosi daugiau ir jiems tai pareikiu:
Slenka prie j nelaim baisiausia, nes Odisjas
Nebeilgai kents nuo sav j atskirtas, ir iandien,
Bdamas jau netoli, jis mirt ir prapult rengia
Vyrams itiems. Nelaim palies ir iaip jau ne vien
20
TURINYS
T, kas gyvena Itakj viesioj. Todl mes i anksto,

Kaip jos ivengti, gerai pagalvokim. Pirmiausia turt
Liautis jie patys, nes tai bus geriau jiems tkstant kart.
170
A pranaauju ne iaip sau, o visk inodamas aikiai,
Ir Odisjui tikrai taip visa turs pasibaigti,
Kaip jam kalbjau tuomet, kai taissi plaukti argieiai
Ilion, su jais Odisjas daugmintis ten vyko.
Tuosyk sakiau: daug vargo regjs ir vyr nustojs,
175
Nebepastamas niekam, deimtmei porai prajus,
Gr pagaliau namo. Dabar tai pildosi viskas.
Jam Eurimachas, Polibo snus, atsakydamas tar:
Seni, gal eitum namo ir geriau pranaautum sau iandien
Savo ankams, kad j kada nors neprispaust nelaim.
180
A gi vyrijai geriau u tave iaikinsiu enklus.
Sauls viesios spinduliuos juk skraido pauki daugyb,
Ir ne visi jie lemia nelaim. Seniai Odisjo
Gyvo nebr, ir bt geriau, kad btum su juoju
uvs ir tu: dabar nekalbtum kvail pranaysi
185
Ir Telemacho rstaus prie mus nesiundytum itaip,
Laukdamas sau dovan i jo, gal kartais k gausi.
Bet pasakysiu a tau, ir tai btinai isipildys:
Jeigu vyr jaunut, inodamas daug per senum,
Kurstysi savo kalbom, kad rstavs jis nesiliaut,
190
Tai pirmuiausia tu jam paiam blogai patarnausi.
Mums padaryti k nors u ms veiksmus jis bejgis.
Tau mes udsime baud, ir j tu, seni, moksi,
Pykdamas savo irdy, uguls krtin kartlis.
O Telemachui a ia, prie vis, patarim duosiu:
195
Motinai savo tegu jis liepia grti pas tv.
Tvas turtingas, ikels vestuves ir krait parpins
Gaus ir brang, kaip vien pridert dukteriai mielai.
Niekad kitaip nesiliaus, man rodosi, sns achaj
Pirsi jai atkakliai, nes mes nebijome nieko
200
Nei Telemacho, kuris neregtu grabyliu virto,
Nei pranaysts rsios, kuri tu, senas kariniau,
21
TURINYS
Vyrams plepjai dykai ir kurstei pykt didesn.

Turtai eis vjais, kaip jo lig iolei, ir niekad tam galo
Jokio nebus, kol ji achajus vedios vis u nosies
205
Savo vestuvm, o mes dienomis ir mnesiais lauksim,
Rungsim j vienas nuo kito kaip turt didiausi ir neisim
Pirtis kitoms, nors rastume sau mes monas garbingas.
O Eurimachai ir js, gerbiamieji, prakilns jaunikiai!
210
Nebemaldausiu daugiau ir nieko a jums nesakysiu:
Visk seniai jau ino dievai ir achajai kaip vienas.
Duokite man js laiv tiktai ir dvideimt vyr,
Kad su manim, kai reikalas bus, jie leists keli.
Sparton keliauti manau, po to Pil smlt.
215
Vyksiu a ten ilgai nepareinanio tvo iekoti.
Gal i moni igirsiu k nors, o gal man Kronidas
Teiksis k pats pasakyt, monms tai garb neregta.
Jei suinosiu, kad gyvas jisai ir jau rengiasi grti,
Nesigailsiu a vargo, metus ikentjs kelionj.
220
Jeigu patirsiu, kad mir ir gyvo nebr jo pasauly,
Tuosyk, pargrs namo, mielj tviks em,
Pilkap aukt supilsiu ir mirusio garbei sudsiu
Atna gausi, kaip dera, ir moi ileisiu u vyro.
Kalb pabaigs, jis atsisdo, ir tuosyk pakilo
Mentoras, pirmas biiulis viesaus Odisjo beydio.
Plaukdamas Trojon kovot, jam namus Odisjas paliko,
Liep Laerto klausyt ir visk gerai priirti.
Taigi, nordamas gero, jiems Mentoras m kalbti:
230
O kad nebt n vienas neiojantis skeptr karalius
Geras, meilingas monms, kad irdingai negint teisybs,
O visados kad bt rstus ir daryt vien pikta!
Matote, kaip Odisjo viesaus nebeatmena niekas,
Nors karaliavo graiai ir buvo geras kaip tvas.
235
A nemanau vainoti dabar palaidn jauniki,
225
22
TURINYS
Darani darbus piktus, k protas j prasimano.

Stato pavojun jie galvas savas ir namus Odisjo
Plia, gaiina jga, nes j eimininkas negris.
Pikta man iandien ant t, kurie, susd vyrijoj,
240
Lp nedrsta pravert ir odiais kaip reikia sudrausti
tai jaunikius kelis, nors ms pulkas didiausias.
Jam Evenoro snus Leokritas atsak ir tar:
Mentorai, atsikvok! Turtumei proto kalbti!
Mums tu liepi sudraust jaunikius. Nemanomas daiktas
245
Grumtis su vyrais puotoj, nors ms persvara bt.
Ir itakietis pats, Odisjas, jei iandien pareit,
Rast savuos namuos jaunikius liuosius puotaujant
Ir sugalvot mai visus ivaryti u dur,
Tuo nelabai pasidiaugt mona, nors baisiai jo ilgis.
250
Galv tikriausiai turt padt, garbs nesulauks,
Jeigu jis stot prie pulk. Labai tu kalbi neprotingai.
Baikim, gana, tegu prie darb jau skirstosi vyrai.
O Telemachui pagelbs Mentoras ir Halitersas,
Jie nuo sen dien pirmi jo tvo biiuliai.
255
Bet, man atrodo, ilgai dar sds jis, vargas, Itakj,
Laukdamas nuolat ini. Ne jam kelion t leistis.
Ir, nekalbjs daugiau, jis greitai paleido vyrij.
Skirstsi vyrai, ir gro namo prie darbo kiekvienas.
Tuotarp jaunikiai suvirto rmus viesaus Odisjo.
O Telemachas, nujs pajrin, rankas nusiplov
Vandeniu mari pilk ir taip maldavo Atn:
O iklausyki, pastog ms vakar aplankiusis dieve,
Lieps man plaukti laivu per miglom apsiklosiusi jr
Ir suinoti, kodl ikeliavs tvas negrta!
265
itokiam ygiui dabar man keli pastoja achajai,
O pirmuiausia jaunikiai, ls ir gd pamet.
260
Taip jis maldaudamas sak, prie jo atsirado Atn,
23
TURINYS
I pairos ir i balso skambaus kaip Mentoras tikras,

Kreipsi meiliai j ir sak odiais sparnuotais:
270
Jei, Telemachai, nebsi itilis nei bukaprotis,
Jeigu tau ird gaivins jaunatvikas tvo rytumas,
Kokio nestigdavo jis tiek darbui, tiek odiui testi,
Tikras esu neliks nevykdyta tavo kelion.
Bet jei snus tu kartais ne jo ir ne Penelops
275
Tuosyk vilties nra, kad keliausi, kur usimojai.
Maa terasi vaik, kurie pant tv:
J dauguma blogesni, tik vienas kitas geresnis.
Tu anaiptol nesi nei itilis, nei bukaprotis,
Ir Odisjo dvasia neiblsusi tavo krtinj
280
Galime vilt turt, jog tu i kelion atliksi.
Taigi gerai pagalvok ir jauniki valiai bei kslams
Nenusileisk: jaunikiai nra teisingi nei gudrs:
Jie giltins juodos ir savo galo nejauia,
Nors tiktai ingsnis lig jo: pads jie galvas per dien.
285
Greitai artja tavo kelion, kurion tu rengiesi.
Tau a esu, kaip tvui buvau, biiulis geriausias,
Ir palydsiu tave, ir greitj laiv surasiu.
Eiki dabar namo ir bki drauge su jaunikiais,
Ruoki vakart jau sau ir induosna visk sudki,
290
Vyno pripilk soius ir duonos, vyr stiprybs,
Pilnus maius prisikrauk, mieste a pririnksiu biiuli,
Kas savanoriais sutiks palydti. Laiv juk daugyb
Bus vanden apsuptojoj Itakj, nauj ir palaiki.
A tau parinksiu i j bent vien, kuris patogiausias,
295
Greitai paruoime visk ir leisims jron plaiojon.
Taip jam kalbjo dukt galingojo Dzeuso Atn.
O Telemachas negaio, odius tuos deivs igirds.
Greitai parjo namo i rpesio irdia prislgta.
Ten jaunikius liuosius atrado iant svetainj,
300
Belupant kailius okoms ir svilinant kiaul prie vart.
Tuoj Antinojas su ypsena prie Telemacho prijo,
Rank paspaud tvirtai ir tar, vardu pavadins:
24
TURINYS
Na, Telemachai, puikus grabyly, nevaldantis pykio!

Nebesikartink irdies tulingu odiu sau nei darbu.
305
Sskis, uksk su manim, ir igerkim, kaip grm ne syk.
Ko pageidauji dabar, parpins visk achajai
Laiv ir vyrus, geriausius yrjus, kad ventj Pil
Greitai pasiektum ir gautum ini apie tv garbing.
Ne, Antinojau, drauge su jumis, skriaudjais, puotauti
Ir usimirus kvatoti mans js nebeviliokit.
Ar negana, kad js anksiau man turt daugyb
Vjais paleidot pirlybom savom, kol buvau maametis.
iandien jau vyras esu ir, moni kalb prisiklauss,
315
Visk inau, ir man irdis sklidinai prisipild.
A pasistengsiu, kad jus giltin pagriebt piktoji,
Arba Pil nuvyks, ar ia, tarp sav j, gimtinj.
Plauksiu, ir mano kelion tuiai nepraeis, pamatysit.
Bsiu eilinis keleivis, kai savo yrj nei laivo
320
A neturiu, nes taip patvarkyti jums buvo naudinga.
310
Tar ir rank itrauk i rankos glenos Antinojo.

Tuotarp jaunikiai kiti, pluj ir pokyl ruo,
Tyiotis m i jo ir odiais visaip ugauliojo.
Vienas i j, pai li j, mikiodamas auk:
325
Rasi, tikrai Telemachas visus iudyti suman:
Jis utarj koki parsive i Pilo smlto
Arba i Spartos auktos, nes baisiai skuba ten vykti.
Dargi, ko gero, keliaus Efirs em naiausi
Ir parsive nuod, gyvybei mogaus pavojing,
330
Taursna j mums pils ir visus lig vieno inuodys.
Kitas i j, pai li j, vapjo ir sak:
K tu inai, gal pats, gaubtuoju laivu bekeliaudams,
us, nuo sav j toli nusibasts, kaip Odisjas.
Vargo kur kas daugiau mums itokiu atveju bt:
335
Jojo grybm visom reikt dalytis, o rmus
25
TURINYS
Motinai jo atiduot ar tam, u ko ji tekt.

Taip jie kalbjo. O jis tvo rsius nusileido,
Auktus, erdvingus, kur auksas krvom ir varis guljo,
Ds su rbais ir indai, pilni gardiakvaps alyvos,
340
uls stovjo ia pat daugiameio kvepianio vyno,
Dar nepraleistos, gryniausio dieviko grimo pilnos,
Ilga eile sustatytos prie sien, kad Odisjui
Bt ko gerti, kai gr i kelions, varg prikentjs.
Durys to rsio, tvirtos ir sunkiai apkaustytos, buvo
345
Dvivrs. Ten kved moterik nakt ir dien
Buvo pati ir, gerai imanydama, sergjo visk,
Peisenorido Opo dukt, Euriklja stropioji.
Nn Telemachas, j pasiauks rs, prabilo:
Man soius, moiute, prileisk tu vyno iandien,
350
Paio geriausio, saldaus, kur tausojai lig iolei,
Kit visok blogu laikydama, vis mat galvojai:
Gr Odisjas viesus, mirties ir kri ivengs.
Dvylika jo soi prileisk ir gerai udaryki.
Milt mieini pripilk maius, i odos pasitus,
355
Dvideimt duosi saik mieinio malinio duonai.
Visk inoki viena ir visa paruoki kaip reikia.
A vakare ateisiu paimt, kai, grus vir,
Motina eis patalan ir netruks atsigulus umigti.
A pasirengs Spart keliaut ir Pil smlt
360
Ir apie mielj tv teirautis, gal k suinosiu.
Taip jis pasak, o aukl miela Euriklja pravirko
Ir, atsidusus giliai, jam tar odiais sparnuotais:
Kaip tau atjo irdin, vaikeli mielas, toks noras?
Kaip tu pandai keliaut neinom tolim al,
365
Bdamas vienas snus? Juk uvo toli nuo gimtins
Ir Odisjas viesus, neinom krat nuklyds.
Tau ivaiavus svetur, sugalvos niekyst jaunikiai,
Kaip tau gyvyb atimt ir visk patiems pasigrobti.
Bk tu geriau tarp sav j namie. Nr reikalo jokio
26
TURINYS
370
Tau po marias plynsias klajot ir ksti nelaimes.

Bki, moiute, rami! Ne be dievo valios tai visa.
Tik man prisieki dabar, kad motinai nepasakysi
ito anksiau kaip vienuolikt arba tik dvylikt dien,
375
Ar kai pati pasiges ir igirs jau mane ivaiavus,
Idant ji veido graaus raudodama sau negadint.
Taip jis pasak. Senut diev jam priesaik dav.
O kai prisiek jinai ir priesaikos apeig baig,
soius tuomet praytojo vyno prileido
380
Ir maius, i odos pasitus, milt pripyl.
O Telemachas rmus atgal prie jauniki sugro.
Deiv viesak Atn tuomet suman vl kita.
Telemachu pasivertus, ji leidosi vaikiot po miest
Ir kiekvienam sutiktajam vyrui kalbjo ir kviet,
385
Kad vakare susirinkt visi prie greitojo laivo.
O Noemon, sn Fronijo garsingo, papra
Greitj laiv paskolint, ir tas paslaugos neatsak.
Kai nusileido jau saul, ir sutemos apgaub em,
Greitj laiv nustm jr ir, dailiai sukrov
390
Jo viduje visus laiv tvirtasuoli padargus,
Uosto paiam pakraty j pastat. Prie jo susirinko
Vyrai aunieji visi, kuriuos paragino deiv.
O viesiaak deiv Atn suman vl kita.
Odisjo viesaus auktuosius rmus nujo
395
Ir ten jaunikiams visiems ji sald mieg uleido.
Protas aptemo girtiems, ir taurs ikrito i rank.
Gulti visi isvyravo namo, ilgiau nevalioj
ia besdti, nes miegas saldus jiems lipd blakstienas.
Telemach tuomet viesiaak Atn prabilo,
400
J isikvietus oran i nam, graiai taisyt,
27
TURINYS
Stotas ir balsas jos buvo kaip Mentoro tikro:

O Telemachai, seniai jau tavo draugai graiaauliai
Sdi prie irkl visi ir laukia, kada tu keliausi.
Eikime tad greiiau, ilgai nebevilkink kelions.

itaip paragino j Palad Atn ir leidos

ingsniais skubiais, o jisai tik deivei kandin bgo.
Kai atskubjo prie mari, kur prieplaukoj laivas stovjo,
Garbiniuotgalviai draugai, susd ant kranto, jo lauk.
Kreipsi tuosyk juos galyb venta Telemachas:
410
Vyrai, padkite maist atneti, senokai jau viskas
Paruota ms rsiuos, bet motina nieko neino,
Taipgi tarnait jokia, kved vien od girdjo.
405
itai sakydamas, jo jis pirmas, tie sek j paskui.

Visk sune, laive tvirtasuoliam dailiai sukrov,
415
Kaip Odisjo snus mylimasis jiems buvo palieps.
Ir Telemachas atjo laiv. Atn pirmoji
Laivo gale atsisdo prie vairo, alia Telemachas
Um viet, virves padjjai atrio nuo kranto
Ir, suliuoksj laivan, visi greit susdo prie irkl.
420
Pasiunt vj patog jiems viesiaak Atn,
Stipr Zefyr, kuris tamsiabangje jroje pt.
O Telemachas, kelions draugus paragins, liep
Laivo padargus tvarkyt, ir tie sakym vykd.
Stieb eglin, gerai skersbalkio skyl nutaik,
425
Stai pakl auktyn ir, lynais galingais priver,
Ities baltas bures ant jautods raii suktini.
Vjas tuoj ipt jas atuoliavs, ir purpuro bangos
niokt aplink ir duo skiauter skriejanio laivo.
Laivas tik skrod vilnis, ir kelias jo gal.
430
Visk sutvark juodajam laive, padargus priri,
Vyrai pastat indus, ligi virui vyno pripiltus,
Ir nemirting diev amin j garbei nuliejo,
O pirmuiausia Atnei, dukteriai Dzeuso viesakei.
Itis nakt, lig rytui iautant, ji rod jiems keli.
28
TURINYS
III GIESM
Pile
Saul, graiai isimaudius pernakt, pakilo i mari

Vlei dang varin dievams nemirtingiems paviesti
Ir trumpaamiams monms, gyvenantiems emj naiojoj.
Pil pasiek, Neljo aukt tvirtov, keleiviai
5
Rado pilnus plaiai pajr supldus ir pulk
Jaui juod Poseidonui mlyngarbaniui aukojant.
Sunks suolai devyni, kiekvienam j penkios imtins
Vyr sdjo, ir jaui devynetas buvo kas suolui.
Vidurius valg jie patys, o kulis degino dievui.
10
Tiesiai prie j priplauk, bures nukabino jreiviai,
Inkar jron nuleido ir patys ilipo krant.
Paskui Atn ir pats Telemachas ijo i laivo.
Tuosyk prabilo j viesiaak deiv Atn:
Tau, Telemachai, seniai nebetinka drovtis kaip vaikui.
15
iandien tu perplaukei jr, kad gautum ini apie tv,
Kur jis pasauly nuklydo, ir koks jo buvo likimas.
Tiesiai dabar pas irg vaintoj Nestor eiki
Ir paprayk, gal turi irdy tau koki naujien.
20
Niek jis tau nekalbs, nes vyras labai imintingas.
Mentorai, kaip man prieit ir kaip pasisveikint prijus?
A tebesu neprats kalb iminting kalbti,
Ir nedrsu juk mogui jaunam ukalbint vyresn.
29
TURINYS
25

Daugel k savo protu, Telemachai, pats tu suprasi,
Kita tau dievas kvps ir parodys: neabejoju,
Kad ne be valios diev atsirads pasauly uaugai.
itaip padrsino j Palad Atn ir leidos

ingsniais skubiais, o jisai tik deivei kandin bgo,
Taip jie atjo abu sambr vyr piln.
Nestoras pats sdjo ir sns, o j artimieji
Rengsi puotai ir kep msas, pavr ant iem.
Kai tik pamat sveius, visi atsikl patikti,
35
Sveikino, spaud rankas ir pra sstis suolus.
Nestoro seno snus Peisistratas, pirmas prijs,
Pam juodu u rank ir pakviet sstis prie vaii,
Kaili paklojs velni ant jros kranto smlto,
Tarp Trasimedo, savo jaunesniojo brolio, ir tvo.
40
Dav parinks msos, kur gardesn, ir vyno pripyl
Taur auksin, tuomet, pagarbiai atsigrs, prabilo
Jis Palad Atn, Dzeuso egidvaldio dukr:
Reikia i dien, svety, pagerbt Poseidon galing,
Kad jo puot tiesiog js patekot, atvyk i tolo.
45
O kai nuliesi tu pats, kalbdamas mald, kaip dera
Taur io vyno gardaus tuomet ir draugui paduoki,
Idant nuliet ir jis: atrodo, ir jis aminuosius
Geba maldauti: diev malons mogus juk privalo.
Jis tik jaunesnis, matau, tikriausiai bus mano vienmetis.
50
Tau a dl to pirmam tai duodu taur auksin.
30
Ir su tais odiais rank jai padav taur pripilt.

Apm diaugsmas Atn, kad vyras, tiesus ir protingas,
Taip susiprato paduot auksin taur jai pirmai,
Tuosyk ji m maldauti kartai Poseidon valdov:
55
O Poseidone, ems glbjau, igirski ms mald
Ir nekliudyk skmingai pabaigti pradtj yg.
Nestorui ir jo snums pirmutiniams lov suteiki,
Lygiai taip pat j monms, kurie iandien Pile gyvena,
30
TURINYS
Teikis tu atpild duot u i hekatomb garbing.

O Telemachui ir man laimingai leiski sugrti,
Visa atlikus, dl ko ia juoduoju laivu atkeliavom.
60
itaip maldavo Atn, pati pasakydama visk.

Taur dvidugn tuomet jau padav ji Telemachui,
Kad Odisjo snus mylimasis taip pat pasimelst.
65
Vyrai, ikep gardiai, nugarin nuo iem numov
Ir, vienodas dalis padalij, dailiai vaiinos.
Nestoras tuosyk prabilo, Gerenijos raitelis senas:
Mums maloniau dabar, kai valgio sveiai paragavo,
70
Juos atsipraius, paklaust, i kur atkeliavo ia juodu.
Kas gi js bsit, mieli? I kur jus vilnys atplukd?
Ar su kokiais reikalais, ar bastots mariom be tikslo,
Tarsi plikai, kurie pavoj ir savo gyvyb
Stato danai, ir monms sutiktiesiems pikta pridaro?
Jam Telemachas protingas, tai atsakydamas, tar
Tvirtu, rytingu odiu: Atn pati jam ird
kvp drs, kad jis teirauts negrtanio tvo
Ir kad garbs daugiau pats sau monse sigyt:
Nestor, Neljo snau, achaj love didinga!
80
Klausi, i kur mes esam? Tuojau pasakysiu a visk.
Mes i Itaks, nuo Njo kalno ion atkeliavom.
Reikalas mano paties, ne vieas, kit jis nelieia.
Jei pasisekt, didios lovs a pdsak iekau
Savojo tvo, viesaus Odisjo, kuris, kaip girdjau,
85
Kovsi draug su tavim ir griov Trojos tvirtov.
Lemt vis kit, kurie su trojnais kariavo,
inom gerai, kaip juos prapultis lidna pasitiko.
Mano vien tvo likim Kronidas neinia dengia,
Niekas negali tikrai pasakyti, kur mirt jis rado:
90
Ar j ant ems tvirtos kur umu mons piktieji,
Ar, Amfitrits bang ulietas, jis mariose guli?
Taigi a, tavo kelius apkabins, tve, maldauju,
75
31
TURINYS
Kad pasakytumei man apie lidn jo prauvim:

Gal tu savom akim regjai, o gal i klajno
95
Kokio tau teko girdt. Nelaimei pagimd j moia.
Praom tik nesivaryt ir nevelnint, mans pagailjus,
O pasakyt atvirai, kaip viskas buvo i tikro.
Praom sakyti, jei mano tvas, garbus Odisjas,
Utar odiais kada ar darb tau ger padar
100
Trojos laukuos, kai js kentjote varg, achajai
Tai atsiminki dabar ir man pasakyki teisyb.
Nestoras jam tuomet, Gerenijos raitelis, tar:
Mano mielasis, vargus paminjai, kuriuos mes anuomet,
Sns achaj karingi, aly svetimoj ikentjom,
105
Tiek kaip mes vargom, laivais klajodami jroj miglotoj,
Vydamies grob visur, kur teiksi vesti Achilas,
Tiek kaip kovojom vliau prie karaliaus Priamo tvirtovs
Mr aukt j. Visi, kas narsesnis, ten galvas padjo:
Ten ir Ajantas guli karingas, ten ir Achilas,
110
Ten ir Patroklas, gerais patarimais dievui prilygs,
Tengi ir mano snus numyltas, stiprus ir beydis,
Pirmas bgikas lenki ir pirmas aulys Antilochas.
Daug mes dl to prikentjom vliau, ar kas sugebt
Ms, mirting moni, kaip reikiant visk pasekti?
115
Penkerius jeigu metus ar eerius, ia atsisds,
Tu klausintum varg, kur kent viess achajai,
Tau nusibost tikrai ir mets grtum gimtinn.
Juos nugudrauti kaip nors devynet met mginom,
Bandm visokias klastas, taiau vis kliud Kronidas.
120
Kito nebuvo tarp ms, kurs lygintis bt norjs
Savo gudrybe: visus Odisjas vis, bdavo, virys
Vyliais visokiais, tvas tavasis, jei tu i tikr j
Jo palikuonis esi. Net baim ima beirint
Tavo ir odiai kaip tvo tikrai, ir kalbti pataikai
125
Taip imintingai, kaip retas jaun tepataikyt iandien.
Buvom kaip vienas kadais su viesiu Odisju abudu,
Karo taryboj visad ir vyrijoj ms odiai sutapo.
32
TURINYS
Nuomons buvom vienos, protingais, gerais patarimais

Rodme keli argieiams, kaip visk pakreipti gera.
130
Bet kai auktoji Priamo pilis neatlaik ir griuvo,
Sdome laivus; achajus tada dievas iblak,
Ir irdyje jau buvo sumans Dzeusas argieiams
Lidn grim, nes jie ne visi juk buvo teisingi
Ir imintingi. Todl usitrauk prapult baisi:
135
Jie viesiaak dukr galingojo tvo supykd,
Toji sukl vaidus ir kivir tarp broli Atrid.
Buvo paauk Atridai visus achajus vyrij
Neapgalvotai, ne taip, kaip derjo, o leidiantis saulei.
Sns achaj tada susirinko, apsunk nuo vyno.
140
Broliai prabil pasak, dl ko jie suauk vyrus.
Ir Menelajas dabar norjo visiems kalbti,
Kad jie patraukt namo per mari keter plai.
Bet Agamemnonas jam prietaravo ir patar vyrams
Vietoje likti visiems ir dti ventas hekatombes,
145
Kad numaldyt jomis Atns baisi rstyb.
Paikas! Jis nesuprato, jog bta geriau patylti,
Nes ne taip lengva diev amin j ird palenkti.
Taip susikirt ir odiais piktais abu isibar,
Broliai pakilo ieit, tuomet graiaauliai achajai
150
aukti pradjo visi, ir nuomons skilo per pus.
Nakt praleidom irdim neramia ir baisiai t
Vienas ant kito: skausmu atmokjo Dzeusas u pikta.
Ryt vieni laivus dievik jr nuleidiam,
Kraunam juos nedels lobius ir moteris savo
155
Graiajuostes. Kiti pasilieka mari pakrantj
Prie Atrjo snaus Agamemnono, vado vyriausio.
Mes atsisdam ir plaukiam. Laivai sismagin skriejo,
Dievas nutild gilisias marias ir palengvino keli.
Tenedo sal pasiek, aukas dievams paaukojom,
160
Idant mums leist sugrt. Bet Dzeusas ir nn, kietairdis,
Nelm mums grimo ir antrsyk vaid sukl.
Vyr dalis, apgr laivus riestuosius, susdo
Prie Odisjo viesaus margaminio, protingo valdovo,
33
TURINYS
Ir pasileido atgal Agamemnono puss laikyti.

A, tuoj sutelks laivus, kurie prie mans prisidjo,
Bgau, suprats, jog mus praudyti dievas panoro.
Taipgi Tidjo snus karingasis bgo su vyrais,
Dar kiek vliau prisidjo prie ms Menelajas viesplaukis.
Mudu pavijs Lesbe, kai mes susvyravom dl kelio:
170
Ar pasiduoti iauriau nuo Chijo salos auktauols,
Psirijos pusn plaukt ir j palikti po kairei,
Ar mums leistis pieiau ir plaukt pro vjuot Mimant.
Prame diev, kad enkl mums duot, ir jis mums padjo,
Liepdamas plaukti plaiu vandenynu tiesiog Euboj,
175
Idant nelaimi didi lengviau atsilenkti mums bt.
Papt vjas smarkiau pasikls, laivai paskubjo
Skrieti uvingu keliu, ir, vidurnakiui dar neatjus,
Buvom Gereste ir ten Poseidonui sudeginom daugel
Jaui riebiausi laun, kad praplaukm jr bekrat.
180
Dienai ketvirtai iauus, laivus gaubtuosius pastat
Argo uoste Tidido, irg vaintojo, vyrai.
Pats a tuo tarpu plaukiau Pil, ir vjas gerasis
Pst nesiliov, kaip j i pradios man pasiunt dievas.
Taigi, mielasis snau, grau be naujien ir nieko
185
A apie juos neinau, kas gyvas achaj, kas uvo.
Tai, k, savuos namuos sddamas, bsiu girdjs,
Visk teisingai tau pasakysiu ir nieko neslpsiu.
Sako, garsieji auliai mirmidonai gr laimingai,
Jiems vadovavs narsaus Achilo snus didialovis.
190
Grs taip pat Filoktetas, Pojanto snus pagarsjs.
Idomenjas savuosius visus parveds Kret,
Kas neprauvo kare, i t nepaskendo n vienas.
Apie Atrid turjot girdt, nors tolokai gyvenat,
Kaip jis parjo, ir kaip j umut sugalvojo Egistas.
195
Bet ir Egistas u tai jau sunkiai yra atkentjs:
Laim visa, kad liko snus, kai tv nuud,
Tas sugebjo atkeryt kaip pridera tvo udikui,
Tam pasalnui Egistui, umuusiam gars jo tv.
Taigi, mielasis, ir tu, kaip graus ir galingas atrodai,
165
34
TURINYS
200
Bki taip lygiai narsus, kad vaikaiiai tave pamint.

Nestor, Neljo snau, achaj love didinga!
Taigi Orestas graiai atmokjo, ilgai dar achajai
Garsins jo vard pasauly ir ainiams turs k sakyti.
205
O kad ir man suteikt dievai nn toki stipryb
Moios jaunikiams atkeryt u j nedorum ugaul!
Baisiai ls dabar ir pramano visoki niekybi.
Gaila, malons tokios galingi dievai pavydjo
Tvui manajam ir man. Ir lieka nn viena kentti.
Mano mielasis, tu man paminjai tok dalyk.
Kalba visi, jog daug jauniki dl motinos js
Daro unybes namuos ir tavo draudimo nepaiso.
Man pasakyk, ar tu pats nusileidi, ar gal nepakenia
215
mons tavs krate, nurodym gav i dievo?
Kas gi ia ino, galbt Odisjas sugrs atkerys
Vienas u smurt visiems, o gal padarys tai achajai.
O, kadgi teikts tave viesiaak Atn mylti,
Kaip Odisj garbing myljo ir rpinos juoju
220
Trojos aly tuomet, kai varg kentm achajai!
A niekados neregjau diev, taip rodani meil,
Kaip atvirai jam rod visad Palad Atn.
Jeigu tave taip teikts mylt, ir jai tu rptum,
J ne vienam gal tuoj i galvos ieit vestuvs.
210
225
230

Mielas seneli! Vargu ie odiai kada isipildys.
Bt per didel laim. Baisu man daros. ios viltys
Gal niekuomet nevyks, ir to mums dievai neadjo.

Koks, Telemachai, ia odis pro tvor dant tau praoko?
Dievas, kai nori, lengvai igelbsti mog i tolo.
35
TURINYS
A pageidauiau geriau, varg daugyb ikents,

Gyvas sugrti namo ir grimo diena pasidiaugti,
Nei tebegrdamas ti, kaip ms Agmemnonas didis
235
uvo nuo rankos Egisto ir savo monos suviliotos.
Betgi tiesa: ir patys dievai nuo mirties paadtos
Nebeigelbs mogaus, nors mylimo, mielo j irdiai,
Kai j pastvers mirtis, juodosios moiros sistoji.
Nebekalbkim daugiau apie tai, nors ird mums sopa.
Tvui sugrti tikrai neadta, nes bus jam ne iandien
Nemirtingieji mirt ir giltin juod pasiunt.
Kalb noriau kitur pakreipti dabar ir paklausti
Nestor, kurs u visus protingesnis ir visk imano,
245
Nes jau treiosios kartos, kaip sakos, yra jis karalius,
Ir mums atrodo tikrai kaip dievas koks nemirtingas.
Nestor, Neljo snau, pasakyki man tikr teisyb,
Kaipgi ten uvo Atrjo snus Agamemnonas didis?
Kur Menelajas buvo ir koki mirt suman
250
Jam pasalnas Egistas? Juk ud daug galingesn.
Ar dar nebuvo jis grs Arg ir tebeklajojo
Tarp svetim moni, jei tas idrso udyti?
240

A pasakysiu, snau, tau gryn teisyb, kaip buvo.
255
Pats tu suvokti gali, kaip visa tai atsitiko.
Jeigu tik brolio namuos Menelajas viesplaukis Egist
Bt atrads dar gyv tada, kai gro i Trojos,
Mirusiam kapo tikrai nebt niekas supyl.
unys j bt sudrask ir paukiai plrieji, u miesto
260
Imest lygiuos laukuos, nebt dl jo ir achajs
Aar liej graudi, nes toki niekyb padar.
Mes ten kentjom vargus ir miuos guldme galvas,
Jis sau sdjo ramiai irgais pagarsjusiam Arge
Ir tik odeliais lipniais Agamemnono mon viliojo.
265
inoma, dar i pradi bodjosi darbo nedoro
36
TURINYS
Klitemnestra viesi, nes lenk irdis j gera.

Buvo, be to, ir dainius namuos, kur, ikeliaudams
Trojon, Atridas pra irt ir saugot jo pai.
Bet kai likimas taip susipyn, kad ji nusileido,
270
Ive daini negyvenam sal Egistas
Ir ten paliko, kad j sudraskyt paukiai plrnai.
J tad savo namus parsived jis kaip meilu.
Kuli be skaiiaus dievams ant aukuro djo Egistas,
Daug dovan pakabino brangi, drabui ir aukso:
275
itok darb padars, nors jo padaryt nesivyl.
Mes sau tuo tarpu ramiausiai plaukm nuo Trojos
pakrani
Su Menelaju abu ir irjom viens kito kaip broliai.
Baigm Atnus pasiekt ir ventj Sunijo kaln,
Kai Apolonas viesus paleido greitj strl
280
Menelajo laiv ir jo vairinink nukov,
Rankose laikius vair greitai beplaukianio laivo,
Front, Onetoro sn, kuris gal vienas pasauly
Laiv mokjo valdyt, kai siautjo mariose vtros.
Ir Menelajas, nors baisiai skubjo, gavo sustoti,
285
Savo biiul palaidot ir jo atminim pagerbti.
Betgi po to gaubtaoniais laivais per vandenis juodus
Greit atsiyr prie kalno stataus uolotos Maljos.
O nuo Maljos garsios kelion padar jau baisi
Dzeusas perknvaldys, paleids staugianius vjus
290
Ir didiules sukls bangas, auktumo kaip kalnas.
Perskyr ms laivus ir pus j nune Kreton,
Ten, kur Jardano sraunaus pakrantm gyvena kidonai.
Kyo aukta plikabriaun uola atokiai nuo kranto,
Ties Gortinos miestu, isiovusi jroj miglotoj.
295
I vakar alies Festo pus atvaro
Notas galingas bangas, kurios t uol sudta.
iia atskriejo laivai, ir tik per plauk iveng
mons mirties, o laivus nune tk uol
niokianios vilnys, ir vos penki nesudu juodsnapiai
37
TURINYS
Gavo Egipt pasiekt, vanden atvaryti ir vjo.

Taip Menelajas, rinkdamas auks ir lob kitok,
Klaidiojo su laivais po svetimus mones ilgokai.
Tuotarp Egistas namie sau vykd umoj bais.
Sn Atrjo umus, metus septynerius vald
305
Aukso turting Mikn, ir mons kent jo valdi.
Bet atuntaisiais, nieko nelaimei, paliks Atnus,
Grto Orestas viesus ir nudob mogud nuom
Ir pasaln Egist, kurs umu gars jo tv.
ermenis jis tuomet, argieius pakviets, ikl
310
Motinai savo begdei ir bailiui beirdiui Egistui.
Ir Menelajas, kovoj pagarsjs, t dien sugro,
Vedamas pilnus laivus, kiek tik sutalpino, grybs.
Taigi, mielasis, ir tu svetimam krate neutruki,
Turt paliks namie ir nuolat sdinius vyrus,
315
Tiek lius, kad jie nepaleist visko tau vjais,
Neieikvot grybi: taip niekais nueis tau kelion.
Bet a patarsiu dar tau ir liepsiu kada nuvaiuoti
Pas Menelaj, kuris vis paskutinis sugro
I svetim j krat, i kur vilties nebebt
320
Niekam sugrti, k audra smarki ir vtros nusvied
vandenynus plaius, i kur n paukiai plrnai
Nebevaliot parlkt per metus: baisus j didumas.
Bet tu keliauk nn savo laivu su savo biiuliais,
O jeigu nori, eme, a duosiu veim ir irgus.
325
Mano sns vaiuos su tavim ir keli parodys
Lakedemon vent pas Menelaj viesplauk.
J papraysi graiai, kad tau pasakyt teisyb,
Melo jis tau nekalbs, nes yra labai imintingas.
300
Taip jis pasak, o saul jau leidos, ir temti pradjo.

Taigi prakalbo juos viesak deiv Atn:
Mielas seneli, bylojai tu visk labai imintingai.
Betgi jau pjaustykit nn lieuvius, atmiekite vyno,
Kad, Poseidonui didiam ir kitiems dievams nemirtingiems
Auk nuliej, galtume gulti. Metas atjo.
330
38
TURINYS
335
Jau vakaruos ugeso viesa, ilgiau nebetinka

Mums ia sdti diev puotoje, ir laikas ieiti.
Taip jiems Dzeuso dukt kalbjo, o jie jos paklaus.

Greitai aukliai, atne vandens, jiems upyl ant rank,
O jaunikaiiai tarnai, krateruose vyn atmie,
340
Ne ir pyl visiems taures, kad sklidinos bt,
Met ugnin lieuvius ir auk liejo sustoj.
O kai nuliejo ir, kiek irdis geidavo, igr,
Tuosyk viesak Atn ir lygus dievams Telemachas
Eiti pakilo abu savajan laivan gaubtaonin.
345
Nestoras juodu taiau sulaik, sakydamas itaip:
Dzeusas tesaugo mane ir dievai kiti nemirtingi,
Gda man bt sveius ileisti nakvyns laiv,
Tarsi a vargas koksai ir nudrisklis elgeta vienas,
Kurs nei drobuls namuos, nei kito drabuio neturi
350
Sau pasikloti minkiau ir sveiui mielam paguldyti.
Viso to gero pakaks patal ir mark marg j.
Argi tai bt grau, kad mielas snus Odisjo
Vargt laive ant grublt lent? Kol pats a dar gyvas,
Ir kol manieji vaikai gyvens gimtinj pastogj
355
Bus ir svetys sveiu, kai ms jis pereng slenkst.
Ties tu, mielas tveli, sakai, tikrai Telemachui
Reikia be odio tavs paklausyti: geriau taip ieina.
Taigi telieka jisai su tavim ir temiega i nakt
360
Rmuose tavo auktuos, o a juodj laiv
Griu ir vyrus savus nuraminsiu, jiems visk pasaks.
Vienas tarp j didiuojuos garbe a bti vyresnis,
Jie mat visi u mane jaunesni ir lydi i meils,
Kaip vienameiai, drsaus Telemacho draugai ir biiuliai.
365
Nakt praleisiu su jais prie gaubto juodojo laivo.
O kai aura pateks rytoj, ketinu a keliauti
Pas kaukonus narsius, kurie nuo seno skolingi
Man nemaai. O tu Telemach, kaip svei prims,
39
TURINYS
370
Leiski su savo snum Spart ir duoki jam irgus,

Bganius greitai, lengvai ir tvirtus traukti veimui.
Ir su iais odiais viesak Atn pakilo padangn,

Sakalu virtus. Visus, kas regjo, net iurpas nupurt.
Baisiai nustebo senelis, kai savo akim tai ivydo,
Ir Telemach, vardu pavadins, nutvr u rankos:
375
Mano mielasis, tikiu, tu nesi bailus nei itis,
Jeigu tokiam dar jaunam tau dievai palydovais ateina.
Ir net ne kitas kuris, gyvenantis rmuos Olimpo,
O Kroniono dukt, garbinga Tritogenja,
Kur tarp argiei vis gimdytoj tavo taip gerb.
380
Bk maloninga, meldiu, ir garb suteikti, valdove,
Man tu ir mano vaikams, ir mano monai padoriai!
A paaukosiu tau telyait pernykt, plakakt,
Neliest saito, kurios mogus dar jung nekink.
Toki a tau paaukosiu, ragus apliedins auksu.
itaip maldavo jisai, ir Palad Atn igirdo.
Nestoras pats tuo laiku, Gerenijos raitelis senas,
Su snumis ir entais savo rmus pasuko.
O kai parjo namo valdovo rmus auktuosius,
Uu skobni paeiliui krases ir krslus susdo.
390
Tuosyk, pams krater, senelis atmie vyno,
Gerti labai gardaus, kur vienuolika met
Laik rsiuos kved ir iandien ind atvo.
Atmie jo kratere ir, auk nuliejs, herojus
Meld Atn kartai, Kronido egidvaldio dukr.
385
O kai nuliejo ir, kiek irdis pageidavo, igr,

Gulti nujo tuomet savj bst kiekvienas.
Tik Telemach, viesaus Odisjo mielj sn,
Nestoras savo namuos, Gerenijos raitelis senas,
Tekintoj lovoj dailioj skardiojoj svetainj paguld.
400
O alia jo Peisistratas, rikiuotojas vyr, guljo,
Ietim garsus, jis vienas eimoj tebebuvo neveds.
395
40
TURINYS
Nestoras pats miegojo auktoj kratinje menj,

Kur jo valdov mona graiai jam lov paklojo.
Kls i lovos minktos Gerenijos raitelis senas
Ir, ijs oran, ant akmens atsisdo tayto,
Vieno i t, kurie ties prieangiu rm stovjo,
vars, baltai nuplauti, net viet. Seniau ia Neljas,
Bdavo, sdi, gerais patarimais garsjs.
410
O kada jis, giltins apgaltas, ijo Had,
Nestoras ssdavo ia, gerenietis, sargas achaj,
Skeptr laikydamas rankoj. Prie jo kaip siena sustojo
Sns visi susirink: ir Stratijas, ir Echefronas,
Jaunas Persjas, Aretas ir lygus dievams Trasimedas.
415
Ir Peisistratas prie j prisiliejo, herojus etasis.
Ir Telemach skaistveid drauge pasodino atved.
Tuosyk prabilo juos Gerenijos raitelis senas:
Js man, mielieji vaikai, tuojau padarykit, k liepsiu.
A pirmutin diev noriau pagarbint Atn,
420
Nes ji tikrai atjo puoton Poseidono garbingo.
Vienas lank tegu pabgja telyios ir skuba
Grti atgal, o j teatvaro jauiaganis vyras.
Kitas nubgs narsaus Telemacho juodj laiv
Ir jo draugus pavadins, sargybai por paliks.
425
Treias nujs pakvies ia aukso liejik Laerk,
Idant telyiai ragus jis dailiai auksu apliet.
Neisiantys niekur, ionai pasilikit ar enkit vid
Duot paliepimo tarnams, kad pokyl aun paruot,
Suolus sustat, varaus vandens ir malk prine.
405
Taip jis pasak. Visi tuoj subruzdo. I lauko atvar

Grai telyi, o i Telemacho greitojo laivo
Vyrai kaip vienas visi atskubjo, ir kalvis atjo
Su reikalingais daiktais ir nagiais darbui dailiajam:
Su priekalu, plaktuku bei replm tvirtom graiakniedm,
435
Auksakalys ne meistras be j. Atn atjo
430
41
TURINYS
Vyr aukos priimti. O Nestoras, raitelis senas,

Padav aukso, ragus juo telyiai apliedins kalvis
Nuveit dailiai, kad pasidiaugt ta puomena deiv.
Stratijas ir Echefronas abu telyait palaik
440
Uu rag. Aretas vandens jiems ine piln
Duben ratais margais, o rankoj antrojoj turjo
Krep su mieiais grstiniais. Kovoj apsukrus Trasimedas,
ms u kirvio atraus, turjo telyi papjauti.
Duben kraujui surinkt sitvr ir laik Persjas.
445
Nestoras, raitelis senas, maldaudamas deiv Atn,
Vandeniu lakst vstu ir br miei grstini,
Taipgi pakirpo plauk nuo galvos ir met ugn.
O kai jau baig maldas ir mieiais ventaisiais pabarst,
Nestoro tuosyk snus, drsus Trasimedas, prijs
Smog galinga ranka, ir kirvis telyiai nukirto
450
Sausgysles sprando, auka tuoj susmuko, o moters sukliko,
Dukterys, marios nam ir viesi Euridik doroji,
Nestoro seno mona, dukt Klimeno vyriausia.
Karv pakl nuo ems, vieaisiais keliais iraytos,
Ir Peisistratas, rikiuotojas vyr, jai perskrod gerkl.
455
Kraujas pajuods ibgo, ir kaulus gyvyb paliko.
Auk tuomet dalis sukapojo ir, kulis atkirt,
Paproiu krato senu riebalais apkrov storiausiai
Dvigubu sluoksniu tauk, ant j dar msos pridliojo.
Ugn galiausiai pakr senelis ir aplk lau
460
Juodu vynu, o sns stovjo su akm penkdantm.
Kulims sukritus ugny, tauri viduri paragav,
Palikt ms smulkiau sukapojo, pavr ant iem
Ir, j bukuosius galus laikydami rankose, kep.
465
O Telemach grai Polikast, dukt jaunesnioji

Nestoro, raitelio seno, maudykln ilton pavadino.
O kai imaud variai ir kn tryn alyvom,
Padav jam apsivilkti apsiaust ir gra chiton.
42
TURINYS
Tad i maudykls jisai kaip dievas tikriausias ijo

Ir atsisdo prie Nestoro seno, vyr valdovo.
Kad jau pakvipo msa ikeptoji, nuo iem nuvr,
Sdo puotauti visi. Garbingieji vyrai irjo,
Idant auksin taur n vieno tuia nestovt.
Nestoras jiems tuomet, Gerenijos raitelis, tar:
475
Nn, Telemachui, vaikai, kinkykit atved veiman
irgus js graiakarius ir j palydkit kelionn.
470
Taip jis kalbjo, o tie, n odio netar, paklaus

Ir kaip matai ratus pakink irgus greituosius.
O kved stropi jiems duonos ir vyno djo,
480
Lygiai ir viso, k valgo Dzeuso auginti karaliai.
Ir Telemachas tuomet oko gra veim.
O Peisistratas, Nestoro vaikas, rikiuotojas vyr,
Ratuosna greit sistojs, vadias pastvr rank
Ir botagu sur irgams, tie, galvas panert,
485
Leidosi lygiu lauku, palik Pilo tvirtov.
Itis dien abudu lingavo jung ant sprando.
Vyrai pasiek Ferus, kur namai gimtieji Dioklio,
Orsilocho snaus, garsaus Alfjo vaikaiio.
490
ia jie t nakt nakvojo ir buvo graiai pavaiinti.
irgus pakink ir vl jie sulipo marg veim
Ir ivaiavo per kiem pro skard prieang rm.
Tuosyk sukirto irgams, ir tie pasileido kaip vjai,
495
Kolei pasiek kviei banguojant lauk, kur buvo
Galas kelions: irgai greitakojai atvet paskubjo.
Leidosi saul jau vl, ir sutemos apgaub em.
43
TURINYS
IV GIESM
Lakedemone
Kai atvaiavo Lakedemono klon tarp skardi,

irgus pasuko tiesiog prie rm viesaus Menelajo.
Ten vestuves linksmai tarp draug j rado beveniant
Savo snaus ir beyds dukters net svetain.
5
Dukter leido jisai u snaus galino Achilo,
Trojoj dar buvo ji paadta, ir sutarta viskas,
Ir tai dabar vestuves dievai jiems dav ikelti.
J su greitaisiais irgais ir veimais tvas nn leido
mirmidon pil garsing, kur tas viepatavo.
10
Snui monas irinko Alektoro dukr i Spartos.
Jo mylimasis snus Megapentis, stipruolis rinktinis,
Gim i vergs: Elenai dievai daugiau payktjo
Duoti vaik, kai ji Hermion vien pagimd,
Dukter grai, kaip Afrodit auksin i veido.
15
Taigi puotavo linksmai, susirink rmuos auktuosiuos

iandien kaimynai visi ir biiuliai garsaus Menelajo;
Linksminos, diaugs, jiems dievikas dainius, pritardamas
kanklm,
ventik giesm giedojo, o du strapakojai okjai
Asloje kraipsi, tryp, giesms palaikydami takt.
Keli pabaig, abu ties rm prieangiu auktu

Ir Telemachas viesus, ir Nestoro vaikas aunusis
irgus sustabd. J pasitikti pamats ibgo
20
44
TURINYS
Eteonjas, valus kvedys Menelajo garbingo,

Greitai sugro vidun praneti vyr valdovui
25
Ir, atsistojs prie j, prabilo odiais sparnuotais:
Pora nauj svei, augintas diev Menelajau,
Dvejetas vyr, i gimins galingojo Dzeuso, atrodo.
Praom sakyti, ar man nukinkyt j irgus eikliuosius,
Ar tevaiuoja i ms, kad juos pamylt kas kitas.

Jam, atsiduss giliai, Menelajas viesplaukis atsak:

Niekad gi paikas pirmiau, Boetidai Eteonjau,
Tu nebuvai, o dabar tai paistai niekus kaip mautis.
Daugel syki ir mes, graiai priimti, pavaiinti,
I svetim krat parjom, daugiau teneleidia
35
Dzeusas mums niekur klajot! Kinkyki, greitai pams,
irgus svei, o juos atvesk ir sodinki prie vaii.
30
40
45
50
55
Taip jis pasak, tasai tuoj ibgo i rm ir liep

Eiti su juo tarnams rpestingiems, visk pametus.
Taigi atkink bemat i jungo jie irgus putotus,
Ved arklidn abu ir, prie di aukt j priri,
sti upyl kviei, maiyt su mieiais geltonais.
Marg veim pastat lauke prie sienos saultos,
O juos papra vidun rmus auktuosius. j
Jiedu grojos namais diev auginto karaliaus.
Lygiai kaip saul skaisti ar nakt pilnatis mnuo
itaip rjo auktieji namai Menelajo garbingo.
Reginiu tuo pasigan akis ir ird lig valiai,
Maudytis jo abu svidani daili maudykl.
O kada ipraus juos ir alyvom tryn tarnaits,
Rbais apvilko variais, minktais vilnoniais chitonais
Ir pasodino krslus alia Menelajo Atrido.
Tyro vandens, upyl abiem kambarin ant rank
Ir jas nuplov, tuomet ji padeng skobn dailiausi.
45
TURINYS
Dubenis vien po kito msos vairiopos jiems ne

Msapjaustys ir pastat abiem po taur auksin.
Kviesdamas vaii ragaut, Menelajas viesplaukis prabilo:
60
Valgio ragaukit ir bkit sveiki atkeliav, paskui jau,
Kai pasistiprinsit, man pasakysit, kas esate judu.
Js tvai ne emos kilms, i visko matyti.
Aiku, js sns abu diev augint karali,
Laikani skeptr: toki pagimdyt emakilmiai negali.

itai pasaks, keptos nugarins po gabal rieb,

Buvus jiems po ranka, ariau dar pakl pams.
Rankom jie siek dabar ant stalo esani vaii.
Tuosyk Nestoro sn taip Telemachas prabilo,
70
Galv prikis arti, kad jo kiti negirdt:
vilgtelk tik, Nestoridai, tu, mano irdiai mieliausias,
Varis kaip ri visur aukt j rm svetainj,
Dramblio kaulas ir auksas, sidabras ir gintaras gelsvas.
Dzeuso tiktai Olimpieio namuos tegali tiek bti,
75
Kiek ia t lobi brangi. Net baim ima, juos regint.
65
it jo kalb taiau Menelajas viesplaukis igirdo

Ir, atsakydamas jiems, sparnuotais odiais prabilo:
Mano vaikeliai, ar koks mirtingasis prilygs kada Dzeusui?
Rmai tie jo nemirtingi, ir jo grybm nr galo.
80
mons valios su manim susilygint tegul ne kiekvienas
Turtais savais. Ilgai a vargau ir, daug k laimjs,
Pargabenau namo, atuntaisiais sugrdamas metais.
Kipr, Fenikij a tuomet ir Egipt pasiekiau,
Etiopus pamatyti gavau, erembus, Sidon,
85
Libijos em, kur dygsta ragai riukams bematant,
Triskart per vienus metus ten veda avys ir okos.
Ten nei karalius, sakau, nei piemuo niekados nepristinga
Srio skanaus nei msos, nei vieio pieno saldiausio,
Nesgi per kiaurus metus yra meliam j galvij.
90
Kol a, po tuos tolimiausius kratus klajodamas, kroviau
46
TURINYS
95
100
105
110
Savo turtus, namie tuo metu man umu brol

I pasal, slaptai, per monos nedorls klast.
Maa tad diaugsmo bra man ias grybes valdyti.
Js i tv turbt tai girdjot, vis tiek kas jie bt.
Grmiausi a su vargais, o namai, graiai taisyti,
Vjais nujo su turtais visais, tiek met krautaisiais.
Biau gyvens geriau su tredaliu vienu t lobi
Savo namuos, kad bt gyvi tie vyrai, kur uvo
Trojoj plaiojoj, toli nuo irgus auginanio Argo.
iandien, deja, vis j raudu ir dsauju gailiai,
Vienas danai namie sddamas irdia suspausta.
Aarom ird nesyk a lengvinu sau, o paverks
Liaujuosi vl, nes altas lidnumas nuvargina greitai.
Daugelio j negedauju dar taip, nors ird ir sopa,
Kaip kad to vieno, kur atsimins, nei valgyt benoriu,
Nei umiegu, nes niekas achaj tiek nekentjo,
Kiek ikentjs ir vargs yra Odisjas. Atrodo,
Vargui jis buvo ugims, o man nepagydomas skausmas
Liko irdy, kai jis atsiskyr, ir nieko neinom,
Ar jis dar gyvas, ar mirs. Jo gaili iandien ir verkia
Senas jo tvas Laertas, protinga mona Penelop
Ir Telemachas, kur ivaiuodamas ma paliko.
Taip jis kalbjo. Graudu Telemachui buvo dl tvo,

Aara jam nuriedjo per skruost, visa tai girdint,
115
Rankom todl abiem prispauds purpuro skraist,
Udeng savo akis. Menelajas visk suprato
Ir sau trumpai pasvarst irdy ir protu apgalvojo:
Ar dar palaukti, kol pats usimins apie tv jaunuolis,
Ar gal pradti pirmam ir smulkiai visk iklausti.

120
Kol jis tai svarst irdy ir visk protu apgalvojo,

I kvepal gardi prisigrusios mens jo
Ir Elena, tarsi Artemid su kilpiniu aukso.
Kras, graiai padaryt, jai tuoj pastat Adrest,
Kilim viln minkt po koj paklojo Alkip,
47
TURINYS
Fil atne jai sidabrin kraitel, Alkandrs

Padovanot, monos Polibo, gyvenusio Tebuos,
iaurs Egipte, kur jo namuos yra turt be skaiiaus.
O Menelajui jis dav por sidabro maudykli,
Du trikojus dailius ir deimt talent aukso.
130
Jojo mona ir kit dovan neyktjo Elenai.
Dav jai verpst auksin ir sidabrin kraitel
Apaia, dailiai gaubta, ir kratais, imargintais auksu.
Padav Fil kraitel, dabar atneus Elenai,
Piln vingri verpal, ant viraus j guljo
135
Verpstas ir praverptas kiek raudon viln kuodelis.
Sdusi krasn aukton, suolel atrmusi kojas,
Kreips vyr tuomet Elena ir m teirautis:
Argi mes inome jau, Menelajau, augintini Dzeuso,
Kas jaunikaiiai tie du, ms namus atkeliav?
140
A apsigausiu ar ne, bet, irdies veriama, pasakysiu:
Niekad dar man neteko matyt nei vyro, nei moters,
Taip panai, kaip jis (net baim ima tai, regint
Jo panaum Odisjo garbingojo sn),
Telemach, kur namuose paliko maut
145
Didvyris tas, kai js dl mans, besarmats, achajai,
Vykote Trojon visi, pasiry drsiai kovoti.
125
Jai atsakydamas, tar tuomet Menelajas viesplaukis:

Pastebiu lygiai ir a, kaip tu pastebjai, mieloji.
Tokios pat kojos, kaip Odisjo, tokios pat rankos,
150
vilgsnis aki toksai, galva ir garbanos tokios.
Kai a dabar miau, Odisj atmins, sakyti,
Kiek tleriop varg jisai dl mans ikentjo,
Aaros gailios tuojau per skruostus ms sveiui pabiro,
Ir usidengti akims jis purpuro skraist patrauk.
155
Jam Peisistratas, Nestoro vaikas, atsak ir tar:
Dzeuso augintas Atrjo snau Menelajau karaliau!
Jis i ties Odisjo snus, kaip judu spliojat,
Tik nedrsus ir, vos tik perengs slenkst iandien,
Varosi savo irdy kvailu plepumu kyrti,
48
TURINYS
Ypaiai tau, kurio kaip dievo odiai mums brangs.

Siunt mane Gerenijos raitelis Nestoras senas
Jo palydti pas jus. Jis nori tave pamatyti,
Gal tu galsi kiek nors odiu jam padti ar darbu.
Rpesi snui juk daug namuose, kai tvas ivyksta,
165
Vien paliks, ir nr utarjo alia nei pagalbos,
Kaip Telemachui dabar, kai jo tvas toli ikeliavs,
Ir padjj nra, kurie nuo skriaud j apgint.
160
Jam atsakydamas, tar tuomet Menelajas viesplaukis:

Kas patikt, kad ms namai sutinka kaip svei
170
Sn mielojo vyro, kurs tiek dl mans nukentjo!
A j, kai grim, sakiau, mylsiu, kaip kito n vieno
Tarpe argiei, jei leis tik Dzeusas, perkn valdovas,
Mudviem laimingai parplaukt laivais greitaisiais per jras.
Pil adjau jam duot ir rmus Arge pastatyti,
175
J i Itaks atkviesti maniau su snum ir su turtais
Bei monmis visais, uleisti srit jam plai,
Tuos, kas gyvena tenai ir mano sakym klauso, ikls.
Vienas lankysime kit danai, kaip kaimynai, ir niekas
Mudviej nebeiskirs, atimdamas meil ir diaugsm,
180
Kolei mums vies mirtis utemdys debesiu juodu.
Betgi tos laims turbt pavydjo mudviem pats dievas,
Kurs j sulaik varguos ir grti vienam jam neleido.
Taip jis kalbjo, visiems paadins graudul sen.
m raudot Elena Argiet, dukt Kroniono,
185
Ir Telemachas pravirko, ir pats Menelajas Atridas.
Nestoro snui taip pat sudrko aarom akys:
Atmin savo irdy jisai Antiloch beyd,
Kaip t nukov viesios Aurins snus pagarsjs.
J atsimins, dabar sparnuotais odiais prabilo:
190
O Menelajau! Tave protingiausiu vis mirting j
Nestoras senas vadina, kai kartais, tave prisimin,
Pradedam kalb namie ir vienas klausiame kit.
Nn, jei galiau prayt, mans paklausyk: nepatinka
49
TURINYS
Aaros man vakariens metu, o dabar greit Aurin,

Ryto dukt, pateks. Nelaikau, anaiptol, a blogybe
Aaras laistyt, kai mirta mogus, likimui pakluss.
Pagarb vargams mirtingiems vienaip mes tegalim
parodyt
Garban sau nusikirpt ir aar gaili nubraukti.
Mano brolis juk uvo taip pat, o nebuvo blogiausias
200
Tarpe argiei, turjai painti, bet man jo neteko
Nei pamatyt, nei sutikt. Tik sako, visur Antilochas
Bdavs pirmas lenktynse vyr ir stojs kov.
195
Jam atsakydamas, tar tuomet Menelajas viesplaukis:

Mano mielasis, kalbi, kaip vyras tikrai imintingas
205
Gali kalbti ir elgtis, gyvenimo mats nemaa.
Tvo protingo snus tu esi, jei sugebi itaip.
Lengva painti vaikus mogaus, kuriam Kronionas
Suteik laim ir mon sau rast, ir sn susilaukti,
Kaip tai kad Nestorui dav dienas tolydio laimingas
210
iandien jis sveikas namie ramiai sau leidia senatv,
O jo sns protingi ir my su ietimi narss.
Liaukims verk todl, kaip buvom bepraded verkti,
Ir atsiminkime vl vakarien. Vandens tepaduoda,
Nusimazgosim rankas, o kalboms bus laiko ir dien
215
Tiek Telemachui, tiek man, su juo mes visk aptarsim.
Taip jis pasak. Vandens jiems upyl ant rank
Asfalionas, tarnas vikrus Menelajo garbingo.
Rankom vl siek sveiai ant stalo esani vaii.
Tuosyk atjo mintis augintinei Dzeuso Elenai
220
mus vyn, kur jie gr, pilti oleli,
Gydani skausm visok bei sielvart sunk ir pykt.
mogui, kurs igeria j, krateran vyn mies,
Aara tdien gaili skruost skaisi j nevilgo,
Nors netiktai mirta jo motina, mylimas tvas
225
Arba kas brol ar jo numyltin sn nuudo
Vario ginklu ir savo akim jis regi j mirt.
50
TURINYS
Dzeuso Kronido dukt toki oleli turjo.

Buvo j davus seniau egiptiet jai Polidamn,
Tono pati. Visoki ten daug pentoja em
230
eldo oli, nemaa ger, bet daug ir aling.
Ten olininkas kiekvienas, visam pasauly nerasi
Niekur u juos geresni: visi jie Pajano vaikaiiai.
Vyn tokiom olm pagardinus ir jo padavus,
odiais meiliais Elena vl prakalbo vyrus ir sak:
235
Dzeuso augintas Atrjo snau Menelajau ir judu,
Sns garbing tv! Ne visiems vienodai paskirst
Gera ir bloga Kronidas: jis visk gali, k nori.
Sdit tai rmuose smags prie stalo, vaim apkrauto,
Diaugiats, kalbat linksmai, tai leiskit ir man prisidti.
240
Neatsiminsiu a visko ir odiais ireikt nevaliosiu,
Kiek Odisjas viesus darb garsing padar.
Nuotyk vien paseksiu, kuris iam vyrui nutiko
Trojos plaioj aly, kai js ten vargot, achajai.
Nugar sau rimbu be gailesio jokio nuais
245
Ir skarmalais peius prisidengs, kaip elgeta tikras,
Mums nedrauging moni plaiagatviam mieste pasirod.
Ivaizda kito mogaus prisidengs, atrod toks skurdius,
Kokio jo niekas nra achaj laivyne regjs.
Drsiai jis Trojos mieste pasirod, ir niekam nekilo
250
Joks tarimas, tiktai a viena painau j nesunkiai
Ir klausinti miau, o jis isisukdavo vingriai.
Tik kai imaudiau a j ir kn alyvom tryniau,
var drabu daviau ir priesaik didi prisiekiau,
Kad nesakysiu a niekam, jog Trojoj yra Odisjas,
255
Kol jis negr prie greit j laiv ir prie palapini,
Tuosyk pasak jis man sumanym vis achaj.
Pulk trojn gudriai atriuoju kardu iuds,
Gro jis pas argieius ir parne aib naujien.
Kitos trojiets graudiai raudojo, o mano krtinj
260
Diaugsmas netilpo tada, nes ird jau trauk senokai
Grti namo, krimtaus dl kalts, prie kurios Afrodit
51
TURINYS
Buvo sugundius ir i mielosios tvyns ivedus,

Kur pasiliko dukt, namai ir vyras manasis,
Tokis, kuriam iminties nei groio nieko netrksta.
Jai atsakydamas, tar tuomet Menelajas viesplaukis:
Viskas tikriausia tiesa, k tu, mieloji, kalbjai.
Teko regti moni, j polinki, bd visoki,
Vyr narsiausi maiau, daugyb ali apkeliavs,
Betgi dar niekur lig iol negavau susitikti a kito,
270
Gebanio negandus ksti, kaip kent juos Odisjas.
Nuotyk vien paseksiu, kuris iam vyrui nutiko
Medio dailiajam arkly, kur buvo susd drsiausi
Argo herojai anuomet, kai prapult ne trojnams.
Tdien ir tu atjai, tave ten, sakytum, patrauk
275
Demonas koks, panorjs suteikti garb trojnams.
O Deifobas, graus kaip dievas, tave atlydjo.
Triskart aplink jai, palytdama onus to arklio
Ir aukdama vardais narsiausius vyrus danaj,
J j kiekvieno monos graiai pamgdiojus bals.
280
A ir Tidjo snus tuomet, ir viesus Odisjas
Kitojom arklio viduj ir tavo bals girdjom.
Noras ujo ir man, ir Tiditui, ir mm svarstyti,
Ar mums ilipti laukan, ar tik i vidaus atsiaukti.
Bet Odisjas abu, pandusius baisiai, sulaik.
285
Sns achaj kiti kaip numir tyliai sdjo.
Vienas Antiklas dar spyrs, nordamas jai atsiliepti,
Bet Odisjas j rankom tvirtom apkabino pastvrs,
Um burn paikam ir igelbjo vyrus achaj,
Tolei palaiks, kol tau pasialinti liep Atn.
265

Dzeuso augintas Atrjo snau Menelajau valdove!
Lidna, kad niekas apgint nuo uvimo jo negaljo,
Nors gelein irdis jam bt krtinje buvus.
Betgi jau leiskit mums eiti lov, kad, joj isities,
295
Miego saldaus malonumais galtume diaugtis lig ryto.
290
52
TURINYS
Baig jisai. Elena Argiet liep tarnaitms

Lovas svetainj statyt ir purpuro kilim minkt,
Dailiai ipurius, patiest ir baltom drobulm pridengti,
O viruje abiem padti po antklod puri.
300
Pam tos ibintus rankas, ijo i mens,
Ir, vos tik lovas paklojo, auklys tuoj sveius atlydjo.
Prieangy rm aukt drauge ilsjos abudu
Ir Telemachas herojus, ir Nestoro vaikas garbingas.
Pats Menelajas nujo miegam rm aukt j,
305
Kur alia jo Elena atsigul, mot viesioji.
Kls i lovos minktos Menelajas, kovoj pagarsjs,
Greit apsivilko, per pet atr j kard pasvr
Ir, sau po koj balt dailius sandalus pasiris,
310
eng i miegamo savo tarytum dievas jaunutis,
Sdosi prie Telemacho, vardu pavadino ir tar:
Kokios gi bdos tave i toli, Telemachai, atvijo
Lakedemon vent per mari keter plai?
Savos ar tavo moni? Sakyki vis teisyb.
Dzeuso augintas Atrjo snau Menelajau valdove!
Atvaiavau, gal kartais ini apie tv suteiktum.
Eina man vjais namai, ir baigia nykti grybs,
Rmuose pilna moni palaidn, kurie nesiliauja
320
Pjaut leivakoj galvij ir ms avi velniavilni.
Tai mano moios jaunikiai, ls ir puiks be galo.
Tavo kelius todl apkabins, praau ir maldauju,
Kad pasakytum k nors apie lidn tvo uvim,
Gal tu savom akim regjai, o gal i klajno
325
Kokio tau teko girdt. Nelaimei pagimd j moia.
Praom tik nesivaryt ir nevelnint, mans pagailjus,
Bet pasakyt atvirai, kaip visk regjai i tikro.
Praom sakyt, jei mano tvas, garbus Odisjas,
Utar odiais kada ar darb tau ger padar
315
53
TURINYS
Trojos aly, kai js kentjote varg, achajai.

Tai atsiminki dabar ir man pasakyki teisyb.
330
Jam, atsiduss giliai, Menelajas viesplaukis atsak:

Nepatiksi mogus, kad lovoje vyro galino
Nori nyktukai gult, iti ir gd prarad.
335
Lygiai kaip eln mike, jei, lito guol ujus,
Ten atsivest vaikus ir, juos suguldius, ieit
Kalno palaitn skardion arba piev olt
Pasiganyti, o litas tuo tarpu sugrt guol
Motinai tuoj ir vaikams padaryt gal prioks,
340
Taip tad ir jiems padarys Odisjas gal pargrs.
Tve ms Dzeuse Kronide, Atne, viesus Apolonai,
Duokit jam grti tokiam, koks buvo Lesbe gramriam,
Kai galynjos su Filomeleidu ir blok j stvrs
emn taip smarkiai, jog n atsidiaugt negaljo achajai,
345
Lai susitinka tik toks su jaunikiais visais Odisjas
Trumpos j dienos bebus, ir aarom baigsis vestuvs.
Visa, ko klausi mane ir maldauji a negudravs
Tau pasakysiu teisingai, meluot nenordamas nieko,
Kaip man pasak kadai tiesakalbis senis jrinis.
350
Nieko neslpsiu a tau ir odi jo nekraipysiu.
Norinio grti mans dievai i Egipto neleido,
Laik u tai, kad jiems nebuvau hekatombi sudjs:
Baisiai nenori dievai, kad paadus mons pamirt.
Kyo salel maa didiabangi mari platybj
355
Prieais Egipto krantus, Faru j mons vadina,
Tiek atitolus nuo kranto, kiek laivas gaubtasis per dien
Gali nuplaukt, kai vjas stiprus j varo priek.
rengtas uostas saloj, i kurio laivai lygiaoniai
Leidiasi plaukt marias, grimui vandens pasim.
360
Dukart po deimt dien dievai mane ten turjo,
Vjui neleid pakilt, kurs, psdamas tiesiai jr,
Bt mums nes laivus per plai keter mari.
Baigsi maistas, ir pas visiems jau bt nukrits,
54
TURINYS
Jeigu su pagaila rankos nebt itiesusi deiv

Toji dukt galingo Protjo, senio jrinio,
Eidotja, kuriai irdis be galo sugrudo,
Klaidiojant vien toli nuo vyr, mane susitikus.
Tie, pakraiais salos klajodami, tuosyk vejojo
Su mekerm riestom, nes pilv grau jiems alkis.
370
Deiv prijo artyn ir, mane prakalbinus, tar:
Kas tu, ar maas esi, pakeleivi, ar bukaprotis,
Ar gal tyia gaiti, ir skurdas tau vien malonumas,
Kad taip ilgai ia sdi saloj, lyg tu negaltum
Rasti kokios ieities ir vyrams dien negaiinti?
365
Taip ji man tar, o a atsakydamas itaip kalbjau:

A pasakysiu tau ties, vis tiek, kas btum, dievaite:
Priverstas vietoj turiu ia sdti, turbt nusidjau
Kuo nemirtingiems dievams, plai padangi valdovams.
Man pasakyki todl, dievai juk inote visk:
380
Kas i diev ia laiko mane ir kelio neduoda,
Grti neleidia namo per vandenis mari uving?
375
Taip a kalbjau, o ji man, deiv, atsak ir tar:

A pasakysiu dabar tau vis teisyb, keleivi.
ia mat gyvena seniai tiesakalbis senis jrinis,
385
Nemirtingasis Protjas ms Egiptietis, kurs ino
Mari gelmes visas, kaip tarnas klusnus Poseidono.
Sako, man tvas jisai, a esanti tikras jo vaikas.
Jeigu tu j pasigauti pritykojs kur sugebtum,
Tai pasakyt jis tau kelions tolum ir keli,
390
Kaip jums sugrti namo per vandenis mari uving.
Jis pasakys, diev giminaiti, tau, jeigu norsi,
Visa, kas tavo namuos atsitiko, bloga ir gera,
Kai ijai i varging ir ilg kelion.
Taip ji man tar, o a atsakydamas itaip kalbjau:
Taigi patarki pati, kaip dievik sen apgauti,
Kad jis nebgt, mane pastebjs ir visk suprats.
395
55
TURINYS
Diev sunku nugalti mirtingam mogui ios ems.

Taip a kalbjau, o ji man, deiv, atsak ir tar:
A pasakysiu dabar tau vis teisyb, keleivi.
400
Kai tiktai saul dangum atrieda vidur pat,
Kelias i mari tuojau tiesakalbis senis jrinis,
Dengiasi juoda vilnim, Zefyro jroj paiauta,
Ir po uolom, vandens paskalautom, gula ijs.
Sugula ruoniai aplink, banda irklakoj graiosios
405
Deivs jrins visa, i mari pilk j atplaukus.
Jros gelmi aitriuoju kvapu jie dvokia i tolo.
Ten a tave nuvesiu rytoj, vos aurai pravitus,
Ir paguldysiu tarp j, o tu pasiimki i vyr
Tris su savim, kurie laivuos tvirtasuoliuos drsiausi.
410
Tau pasakysiu visas pratingas senio gudrybes.
Ruonius pirmiausia skaiiuos, arti prie kiekvieno prijs,
O kai ant pirt visus suskaiiuos ir gerai sitmys,
Pats atsiguls vidury, kaip piemuo tarp savo aveli.
Kai pastebsite js, kad senis kietai jau umigo,
415
Kiek tik tursit drsos ir jg, visas jas sukaup,
Pulkite j ir laikykit, nors jis itrkti nort.
Jis pasiversti mgins jums viskuo, kas emje gyva
Ir kas rplioja po j, ugnim, net ir vandeniu altu.
Js tik j spauskit tviriau ir kojos nekelkit i vietos.
420
O kai mogaus balsu prads pagaliau jis kalbti,
Tuo atsiverts, kuo j prie mieg bsite mat
Liaukits tuosyk laikyt ir sen paleiskit laisv.
Jis pasakys tuomet, koks dievas, piktas ant js,
Grti neleidia namo per vandenis mari uving.
itai pasakiusi, deiv jr bangas pasinr.
O a prie savo laiv, stovjusi mari pakrantj,
Linksmas jau, bet smarkiai irdis i nerimo plak.
Taip a prie laivo grau pakrat niokiani mari,
Sdome vakarieniaut, ir naktis nemarioji atjo,
430
Sugulm tuosyk visi ant jros kranto uoloto.
425
56
TURINYS

A atsikls jau plai j mari pakrante
Ir nuoirdiai maldavau dievus, kartu dar vediausi
Trejet savo draug, kuri gerumu pasiklioviau.
Deiv paniro tuomet gelmenis mari plai j,
Greitai atplukd i ten mums ruoni keturias odas,
Nuluptas dar neseniai: ji vyli tvui suman.
Keturis tuosyk guolius smly drgnokam irausus,
Ji atsisdo ir lauk; kai mes atjom prie josios,
440
Liep visiems atsigult ir oda uklojo kiekvien.
Bet pasala mums buvo baisi, nes nos be galo
Erzino smarv t ruoni, gerai siganiusi jroj.
Kam gi ia bt smagu su mari pabaisom gulti?
Deiv igelbjo mus, sumaniusi atgav ger:
445
Atne ji kiekvienam ambrozijos, kvepianios smarkiai,
Ir padliojo po nosim, kad permut ruoni dvokim.
Taip neramiom irdim mes rytmet vis guljom.
Atplauk ruoniai i mari pulku ir vienas prie kito
Sugul, kaip visados, ant jros kranto smlto.
450
Senis, dienos vidury i mari inirs, pamat
Ruonius riebiuosius, visus suskaiiavo, apjs aplinkui.
Ruoniais palaik ir mus, skaii traukdamas pirmus;
Niekur klastos netars, ir pats isities emj.
Mes aukdami tuoj puolm prie jo ir stvrme rankom.
455
Senis taiau neumiro klasting savo gudrybi.
Jis kaip matai pavirto litu su kariais gauruotais,
Slibinu tapo baisiu, leopardu ir ernu didiausiu,
Vandeniu m sruvent ir stiebs mediu padang.
Mes j laikm tvirtai, nesitraukm ir drsinom irdis.
460
Kai pagaliau griso nauj gudrybi iekoti,
Senis mogaus balsu prakalbjo ir tar man itaip:
Kas i diev, Atrjo snau, patarim tau dav
Griebtis klastos, kad veiktum mane? Sakyki, ko reikia?
Taip jis man sak, o a atsakydamas itaip kalbjau:
465
Pats tu, seneli, inai, kodl isisukti dar nori?
435
57
TURINYS
tai jau seniai ia sdiu saloj, negaldamas niekaip

Rasti sau ieities, ir grauiu be reikalo ird.
Taigi tu man pasakyk dievai juk inote visk,
Kas i diev ia laiko mane ir kelio neduoda,
470
Grti neleidia namo per vandenis mari uving?
Taip a kalbjau, o jis atsakydamas itaip prabilo:
Dzeusui turjai sudt ir kitiems dievams nemirtingiems
Atna gausi tuomet, kai leidais keli, kad teikts
Duoti jie tau per jras juodsias pargrt gimtin.
475
Tau neadta lemties artimuosius ivysti ir savo
Auktastogius namus mielojoje tviks emj,
Kol prie Egipto tkms, i Dzeuso gavusios pradi,
Tu nenuplauksi ir nesudsi vent hekatombi
Nemirtingiesiems dievams, aukt padangi valdovams.
480
Tuosyk dievai tau duos jau keli, kurio tu geidauji.
Taip jis pasak. O man irdis sustingo krtinj:
Vlei man liepia keliaut atgal per jr miglot,
iotis Egipto pasiekt. Ilga, varginga kelion.
Betgi a jam atsakiau, prabildamas itokiais odiais:
485
Visk, seneli, a taip, kaip tu ia kalbjai, darysiu,
Tik pasakyki pirmiau ir aikiai man visk idstyk:
Ar jau visi sveiki su laivais sugro achajai,
Lik dar Trojoj, kai mes su Nestoru keli pradjom?
Gal k greitajam laive mirtis nelaiminga itiko
490
Ar gal ant rank miel, pabaigus karo nelaimes?
Kam tu, Atridai, viso to klausi? Nr reikalo jokio
Tau tai inoti ir galv man suosti. Sakau, negalsi
Aar greit sulaikyt, kai vis teisyb igirsi.
495
Daugelis j jau uvo seniai, bet daug ir iliko.
Vienu tik du ymieji vadai variarbi achaj
uvo, namo grdami, o mi tu pats gi dalyvis.
Vien dar gyv lig iol tebelaiko jroj plaiojoj.
Tuotarp Ajantas su savo laivais ilgairkliais paskendo.
500
Plaukus j i pradi pro Gir uolas pavojingas
58
TURINYS
Praved pats Poseidonas ir nedav jroje ti.

Bt ivengs mirties, nors nekeniamas baisiai Atns,
Jeigu nebt per daug pasigyrs ir odio pramets:
Drsiai prie vali diev jis plaukis per gelmenis mari.
505
Ir Poseidonas tuomet, odius pagyrno igirds,
Triak savo piktai rankas galingas pastvr,
Trenk juo Gir uolas ir perskl jsias.
Kalnas paliko stovt, o skeveldros nugriuvo jr,
Kur neseniai sdjo ir taip didiavos Ajantas.
510
Greit j pagavo banga ir nune jron beribn.
Taip jis ir uvo lidnai, sri vanden prisigrs.
Brolis tavasis iveng mirties ir paspruko laimingai
Su pstaoniais laivais, j igelbjo Hera valdov.
Dar jis turjo praplaukti Maljos kyul aukt,
515
Bet, kai prie jo prisiyr, palusi audra pakilo
Ir, j pastvrus, nugrdo per niokiani jr uving
ems paian pakratin, kur seniau gyveno Tiestas,
O tuo metu viepatavo Tiesto snus jau, Egistas.
Bet ir i ten pavyko jam grti be didelio vargo:
520
Pakreip vj dievai, ir namus jis pasiek laimingai.
Kupina diaugsmo irdim ilipo tviks krant,
Gimtj em buiavo apglbs ir laist j gausiai
Aarom savo kartom i laims, kad vl j ivydo.
J i valgyklos auktos pastebjo valgas, kurs buvo
525
Ten pastatytas klastno Egisto u alg sulygt
Dvejet talent aukso. Metai praslinko besergstint,
Kolei Atridas sugr: audringo jo narso bijojo.
valgas atbgo inios pasakyti rikiuotojui vyr.
Bd klasting seniai sugalvojs jau buvo Egistas:
530
Dvideimt vyr tvirt, mieste paiekojs, pririnko
Ir, juos paslps namuos, sak vaies paruoti,
Pats ivaiavo pakviest Agamemnono, vyr valdovo,
Por irg pasikinks ir bais darb sumans.
Taip parsives, mirties nenujauiant umu svei
535
Vaii metu, kaip kitas kad umua jaut prie di.
Lygiai Atrido moni neliko gyvo n vieno,
59
TURINYS
Lygiai Egisto; visi jie rmuose galvas paguld.

Taip jis pasak, ir man irdis sustingo krtinj.
Graudiai pravirkau, sukniubs ant smlio, ir nebenorjo
540
Mano irdis gyvent ir sauls ibint regti.
Kai a, raitydamos taip, pasotinau aarom siel,
Tuosyk prabilo vl tiesakalbis senis jrinis:
Veltui, Atrjo snau, tu galuosies itaip be saiko.
Aaros nieko jau nepagelbs. Geriau pairki,
545
Kaip tau grti greiiau miel tviks em.
Gal dar udik gyv uspsi, o gal j Orestas
Bus jau suspjs umuti, tuomet jam kap supilsi.
Taip jis pasak. irdis atitoko krtinj, ir noras
Vl atsirado gyvent, nors sielvartas slg be galo.
550
Sen prakalbinau vl, sakydamas odiais sparnuotais:
iuos a visus inau. Tu man pasakyki, kas treias
Vyras tas gyvas, lig iol tebelaikomas jroj plaiojoj?
Gal bus jau mirs? A noriu igirsti, nors baisiai man
lidna.
Tas tai Laerto snus, gyvens Itakj nuo seno.
A j regjau saloj, gailingas aaras liejant,
Rmuose nimfos Kalipss, kuri j laiko per jg,
Ir jis negali niekaip gimtj krat sugrti,
Nes ilgairkli laiv neturi, nei vyro n vieno,
560
Kurs j lydt kelionj per mari keter plai.
Tau, Menelajau, diev uaugintas, nra paadta,
Lemiai paklusus, numirt irgais pagarsjusiam Arge.
Tau nemirtingi dievai leis eiti krat pasaulio,
Elisiejaus laukus, kur gyven Radamantas viesplaukis,
565
Ten, kur bga lengvai gyvenimas mogui mirtingam,
Kur nei audr nra, nei liet, nei iem didiaspeigi,
Ten Okeanas siunia malon Zefyro vjel,
Kad jis papst gaiviau ir duot monms atsigauti:
555
60
TURINYS
Juk tu Elen turi ir entas esi Kronionui.

itai pasaks, mari bangas pasinr jrinis,
O a jau prie laiv, kur buvo vyrai msikiai,
Lygs dievams, ir mano irdis i nerimo plak.
O kai prie laivo grau pakrat niokiani mari,
Sdome vakarieniaut, ir naktis nemarioji atjo,
575
Sugulm tuosyk visi ant jros kranto uoloto.
570

Nieko nelauk, laivus dievik jr nustmm,
Stiebus pastatm juose ir bures atlapojom plaiausiai.
Tuosyk sulipom visi ir, eilm susd prie irkl,
580
Vandenis mari pilk pradjom jaisiais kapoti.
Vl atvariau laivus prie Egipto ups, i Dzeuso
Gavusios pradi, ir ten sudjau ventas hekatombes.
O kai a taip numaldiau diev amin j rstyb,
Pilkap broliui supyliau, kad skelbt jo garb per amius.
585
Visk pabaigs, grau, ir dievai man dav patog
Vj ir parne greit miel tviks em.
Tu neskubk dabar ir mano namuos pavieki,
Kol pateks vienuolik diena arba ir dvylik.
Tuosyk ileisiu tave, puiki dovan neyktjs.
590
Duosiu tris irgus ir dail veim, be to, dar pridsiu
Gr sot, idant, i jo diev nemirting
Garbei nuliejs, mane visados geru pamintum.
Praom, Atrjo snau, mans ia ilgai nelaikyti.
595
A tai ir kiaurus metus mielai pas tave pravieiau,
Nepasigesiau nam nei gimdytoj, ia atsisds:
Man juk didiai malonu apsakym tavo klausytis,
Kai tu kalbi, bet mano draugai nerimauja tikriausiai
Pile ventajam, ir taip utrukau jau laiko nemaa.
600
Jei dovan adi tebnie kokia brangenyb.
Nesivarysiu irg Itak, juos sau pasiliki:
61
TURINYS
Bus kuo puikauti esi tu plai lygum eimininkas.

Auga ia tau dobilai ali ir kvapios viksvuols,
Dera kvieiai ir prai, ir mieiai balti plaiavarpiai.
605
Ms Itakj nra lygum nei piev plai j
Kratas ok, taiau u irg ganyklas malonesnis.
Kur tau kas irgus augins saloje, kur piev ten rasi,
Siekiani mari krantus, o Itak maiausiai tam dera.
Taip jis kalbjo. ypsojos narsus kovoje Menelajas,
Meiliai paglost ranka, vardu pavadino ir tar:
Tu i auktos gimins, vaikeli, kalba tai parodo.
Dovan tau pamainysiu mielai, ia vargo nr jokio,
Lobi visoki nema rsiuose man guli sukrauta.
Duosiu, kas bt grau ir vert turt nemenk.
615
Duosiu krater, graiai padaryt: vidus jo ir onai
Gryno sidabro, o pakratliai pagrainti auksu.
Paio Hefaisto tai darbas. J dovanojo Fedimas
Man, sidoniei karalius, kai jo pastogj viejau,
Grdamas tuosyk namo, o iandien tau dovanosiu.
610
620
Taip jie sdjo ilgai ir dailiai visi nekuiavo.

Tuotarp vestuvi sveiai karaliaus rmus vis jo,
Pulk privar avi ir prine vyno puikiausio.
Ir graiakuods j monos visos atjo su duona.
Taip ia plujo namuos ir taissi didelei puotai.
Prie Odisjo nam susirink jaunikiai tuo tarpu

Miojo disk smagiai ir svaid iet didiul
Dailiai grstoj aiktj, kaip visad, ls be galo.
Tik Antinojas sdjo ir Eurimachas grauolis,
Tiedu jauniki vadai, nes buvo vis pranaiausi.
630
Greitai prijo prie j Fronijo snus Noemonas,
Kreipsi Antinoj ir j paklaus, sakydams:
Gal, Antinojau, kas inot, ar niekas negalit nujausti,
Ar Telemachas jau greitai sugr i Pilo smlto?
Ten jis manuoju laivu ikeliavo, jo iandien man reikia,
625
62
TURINYS
635
Vyksiu a plaialauk Elid, ten mano kumeli

Dvylika ganos jaun ir darbui ger asiln,
Nevaint, o metas jau juos imt pratint prie jungo.
Taip jis kalbjo, o tiedu nustebo, nes jiems neatrod,

Kad Telemachas Neljo Pilan ivyko, jie man
640
Gal jis lauke prie avi, o gal pas kiauliagan sen.
Jam Antinojas, Eupeito snus, atsakydamas tar:
Tu man teisyb sakyk, kada jis ivyko ir kas j
Ten palydjo Itaks vyrai ar jojo namiegai,
Ar pasamdyti kokie, jei taip atsitikti galjo?
645
Vis tu man pasakyki teisyb, idant inoiau,
Ar jis be tavo leidimo pasim juodj laiv,
Ar tu jam pats davei, kai praymai jo kyrjo.
Jam Noemonas, Fronijo snus, atsakydamas tar:
Pats a geruoju daviau. O k gi kitas daryt,
650
Jeigu j toks mogus su rpesiu tokiu krtinj
Imt maldaut? Sunku kiekvienam atsakyti juk bt.
O palydjo j vyrai, labiau u visus pagarsj
Ms mieste, pirmasis, maiau, sdo laiv
Mentoras arba gal dievas, Mentoru tik apsimets.
655
Baisiai stebiuosi dl to: a Mentor vies regjau
Vakar i ryto ionai ir kai Pilan sdo laiv.
Taip pakalbjs, namo Noemonas pas tv sugro.
Tiedviem nutirpo abiem krtinse vyrikos irdys.
Liep jaunikiams susst, alin atidjus varybas.
660
Ir Antinojas, Eupeito snus, prabilo juosius,
Perimtas pykio, irdis jo visa apsiliejo i karto
Juoda tulim, o akys kaitriom suravo arijom:
Oi oi oi! Girdit? Koksai lumas baisus Telemacho!
Leistis kelionn man drsk, nors j mes buvom ugyn!
665
Vyr valios neklauso ir vaikis pats ikeliauja,
Ir palydov ger prisirinks, ir laiv sau gavs!
63
TURINYS
Aiku gi, tai ateity neieis gera, ir Dzeusas

J tepraudo pirmiau, nei mes susilauksim nelaims!
Duokit todl man laiv greiiau ir dvideimt vyr,
670
Noriu a jo patykot, kai plauks, ir keli pastosiu
Ssiaury jam tarp Itaks ir Samo krant auktauoli,
Kad pasibaigt lidnai ta kelion iekotojui tvo.
Taip jis pasak. Anie tuoj sutiko ir pritar garsiai
Ir pasikl pulku namus Odisjo suvirto.
Keletas mirksni ir Penelop jau suinojo
Visa, k bauds daryt ir k kalbjo jaunikiai.
Prane jai auklys Medontas, kurs visk girdjo,
Buvo u kiemo tvoros, kai jie ties priebuiu tars.
Bgo skubiai pasakyti inios Penelopei rmus.
680
O Penelop pamat j, engiant per slenkst, ir tar:
Kurgi nn siunia tave, mielasis, garbs jaunikiai?
Gal pasakyti viesaus Odisjo stropiosioms tarnaitms,
Darbus kad mest alin ir vl jiems pokyl rengt?
Kadgi jie liauts galop ia grstis su savo pirlybom,
685
Ir kad is pokylis jiems paskutinis jau bt i viso!
Renkats baisiai danai ir vis grybes eikvojat
Js Telemacho protingo. Matyt, negirdjote niekad,
Dar bdami vaikai, i savo gimdytoj lp,
Koks malonus Odisjas tvams js buvo anuomet.
690
Niekam nedar skriaudos ir odio neitar pikto
mogui savam, nors toks papratimas viesi j karali
Baisiai jie rsts vienam, o kit myli be saiko.
Bet Odisjas nra su mogum nedorai pasielgs.
Js tuo tarpu irdis ir darbai, i josios parein,
695
Baiss atrodo, ir nr dkingumo u gera, kur gavot.
675
Jai atsakydamas, tar auklys imintingas Medontas:

Kadgi tai bt visa jau ms nelaim, valdove!
Kit, didesn nei is, ir ymiai baisesn dalyk
iandien suman jaunikiai, kad jiems Kronionas neleist!
64
TURINYS
700
Baudiasi jie Telemach atriuoju variu nuudyti,

Grtant sveik namo. Ikeliavo tvo iekoti
Jis smltj Pil ir Lakedemon vent.
Taip jis pasak. irdis sudrebjo, ir keliai palinko

Tuoj Penelopei, gerklj usikirto jai odis, o akys
705
Aar pilnos pritvino, ir balsas krtinj sustingo.
Kai atitoko, negreit ji prabilo ir tar Medontui:
Ko gi vaiavo snus? Jam reikalo jokio nebuvo
Ssti greitj laiv, kuris, iplauks jr,
irgu pavirsta monms, beskrosdamas mari platybes.
710
Ar tik dl to, kad jo vardo pasauly nelikt n enklo?
Jai atsakydamas, tar auklys imintingas Medontas:
A neinau, ar dievas j koks ventj Pil
Plaukt pastmjo, ar irdiai paties ujo toks noras
Pasiteirauti, ar gr jo tvas, ar bus jau prauvs.
Taip jai atsaks, Medontas ramiausiai gro vid.
Moter veriantis skausmas suspaud, ir ji nevaliojo
Net ligi krslo nueiti, kuri daugyb j rmuos,
Kniubo bejg ant slenksio graiai taisytosios mens
Ir graudulingai prardo. Prie jos atskubjo tarnaits
720
Visos, kiek buvo namuos, ir verk jaunos ir senos.
Joms susirinkus tenai, Penelop kukiodama tar:
Moterys mielos! Kani Olimpietis daugiau man paskyr,
Kaip kad visoms kitoms, su kuriom a augau anuomet.
Vyras prapuol pirmiau, narsus ir galingas kaip litas,
725
Imonm savo visokiom plaiai pagarsjs danajuos,
Taipgi ir love, kuri per Helad nuskriejo ir Arg.
O tai dabar viesulai ir mylim sn pagavo
Man be lovs i nam. Kai rengs keliaut, negirdjau.
Jums gi, nedoros, galvon neatjo n vienai itraukti
730
Tuosyk i guolio mane, nors visos puikiai inojot,
Jog Telemachas juoduoju laivu kelion ivyksta.
Jeigu a biau igirdus, jog taisosi jis ikeliauti,
715
65
TURINYS
Bt sdjs namie, nors buvo sparnus jau pakls,

Arba paliks mane, atgulusi rmuos negyv!
735
Eikit dabar ir tuoj pavadinkit rmus Dolij,
Senj tarn, kur, kai tekjau, dav man tvas
Vaismedi sodui plaiam priirti, tegu pas Laert
Greitai nueina ir jam, prie alies atsisds, pasako.
Rasi, jo protas suras dar ieit koki mums iandien,
740
Gal sugraudins atjs visus, kurie pasiryo
Gimin iandien ir jo, ir viesaus Odisjo sunaikint.
Jai atsakydama, aukl sena Euriklja prabilo:
Miela mariute! Variu beirdiu tu mane sukapoki
Ar, jei galsi, atleisk nuo tavs nebeslpsiu a nieko.
745
Visk inojau gerai ir paruoiau jam, ko reikjo,
Duon ir sald j mid, o jis gi mane prisaikdino,
Kad nesakyiau a tau anksiau kaip dvylikt dien
Ar kai pati pasigesi ir apie kelion igirsi,
Idant veido graaus raudodama sau negadintum.
750
Tu isimaudyk geriau ir, drabuiais variais apsirengus,
Eiki men viruj su savo mergom ir tarnaitm
Ir pasimelski Dzeuso egidvaldio dukrai Atnei,
Kad nuo mirties ji teiktsi tau igelbti sn.
Tvo suvargusio tu nebevargink. Man neatrodo,
755
Kad laimingiesiems dievams Arkeisijo gentys taip baisiai
Bt nekeniamos visos, kas nors dar turi gyventi
Rmuos auktuos ir valdyti laukus, plaius ir derlingus.
itaip ji raud numald ir aaras vargei nuluost.
Ta isimaud graiai ir, drabuiais variais apsirengus,
760
jo men viruj su savo mergom ir tarnaitm,
Ne kraitelje miei malt ir meld Atn:
Mano mald igirsk, dukterie egidvaldio Dzeuso,
Tu, Atritone! Ar syk namuos Odisjas daugmintis
Degino tau ir avi, ir jaui kulis riebiausias?
765
Tai atsiminki dabar ir mylim sn igelbk,
Apgindama nuo klastos pikt palaidn jauniki.
66
TURINYS
itai itarus, pravirko. Jos mald deiv igirdo.

Tuotarp jaunikiai sau eli pritemdytuos rmuos.
Vienas i j, pai li j, mikiodamas auk:
770
Daugiajaunik graioji valdov rengias vestuvms
Ir dar neino lig iol, kad lemta ti jos snui.
itaip kalbdamas, jis neinojo, kuo umaios baigsis.
O Antinojas, jam atsakydamas, itaip atkirto:
Liaukits, nevisaproiai, ir tuoj atidkit al
775
Neimintingas kalbas, kad kas nepranet nujs.
Kilkim i viet greiiau ir tyliai eikime vykdyt
Susitarimo, kuris vis js irdiai patiko.
itai pasaks, parinko jis dvideimt vyr geriausi
Ir nuskubjo su jais prie greitojo laivo pajrin.
780
Laiv nuleido bemat vandenis mari gili j,
Stieb pastat jame ir drobs bures pakabino,
Irklus tvirtais ikniniais dirais prirakino prie dili.
Visa kaip reikia sutvark, bures atlapojo baltsias.
Vikrs tarnai visiems jiems atne arvus su ginklais.
785
Laiv nuo kranto tada jie atstm ir, patys suok,
Vakarieniavo visi ir lauk nakties atjimo.
Menj savojoj auktai Penelop protinga tuo tarpu
Krito guol, nei valgio, nei grimo jokio nelietus
Ir susikrimtus itrks nuo mirties snus jos beydis,
790
Ar j umu pasiekus ranka palaidn jauniki.
Lygiai kaip litas, aplinkui apstotas mediotoj vyr,
Dreba i baims, nes regi, kaip rieia j ratas klastingas,
Taip ji drebjo dabar, kol apm miegas saldusis.
Taip susigus usndo, ir jos snariai atsileido.

795
O viesiaak deiv Atn suman k kita:

Siunt el jinai, visai kaip moter gyv,
Kaip graiakas Iftim, garbingo Ikarijo dukr,
Kur u Eumelo ijo, gyvenanio Feruos nuo seno.
67
TURINYS
Pasiunt j dabar namus viesaus Odisjo,

Kad Penelop jinai, vaitojani, verkiani gailiai,
Kiek suramint, paguost ir aarom plst nebeleist.
Jos miegaman atjo vienia per urakto sait
Ir, prie galvos atsistojus, ramiai prabilo ir tar:
O Penelope! Miegi susikrimtus ir skaudama irdia?
805
Tau gi neleidia dievai, danguos be vargo gyven,
Verkti ir taip aimanuot: sugr i kelions laimingai
Tavo snus, nes jis diev neurstino niekuo.
800
Jai atsakydama, tar tuomet Penelop protinga,

Perimta miego saldaus, pro sapno vartus nesugrus:
810
Kaipgi, sesule, dabar atjai? Anksiau tu ms niekad
Neaplankei, be galo toli gyvenate iandien.
Man tu sakai, kad liauiaus raudot ir vyiau al
Lides bais, kuris nukamavo jau ird ir dvasi.
Vyras prapuol pirmiau, narsus ir galingas kaip litas,
815
Imonm savo visokiom plaiai pagarsjs danajuos,
Lygiai ir love, kuri per Helad nuskriejo ir Arg.
iandien gaubtuoju laivu ir snus ikeliavo mielasis,
Jaunas, nemats varg nei odio netars vyrijoj.
ymiai daugiau dl jo nekaip dl vyro man lidna,
820
Baisiai bijau ir drebu, kad bloga kas nors nenutikt
Jam alyje, kuri ikeliavo, ar jroj plaiojoj.
Daug nedor moni jo tyko, spstus paspend,
Nori j, varg, umut, tviks em begrtant.
Jai atsakydamas, tar vienios elis miglotas:
Tik nenustok vilties, visai tau nra ko bijoti.
Jo neapleis palydov tokia, kurios padjimo
Trokt kiekvienas mogus kelionje, tai visagal
Deiv Palad Atn. Tavs pagailjusi, liep
Man ji ateiti ionai ir visk tau pasakyti.
825
830
Jai atsakydama, tar protinga mona Penelop:

Jeigu tu deiv esi ir deivs bals girdjai,
68
TURINYS
Bk maloni, pasakyk man vyro lidn likim:

Gyvas dar jis kur nors ir regi sauls ibint,
Ar, jau pabaigs vargus, Hado krat ijo?
835
Jai atsakydamas, tar vienios elis miglotas:

Tau apie j tikrai pasakyti dabar negalsiu,
Ar jis dar gyvas, ar mirs. Tuiai kalbti nemoku.
itai pasakius, vienia pro rakto skyl ijo

Ir nuplasnojo su vju. Dukt Ikarijo oko,
840
Staigiai i miego pabudus. irdis jai diaugsmu nesitvr:
Sapnas toksai graus nakties tamsumoj j aplank.
O tuo metu jaunikiai plaiu vandenynu jau plauk
Ir vis galvojo, kaip prat baisi parengs Telemachui.
Stypso plika, uolota sala vidur vandenyno,
845
Lygiu atstu nuo Itaks ir Samo salos auktauols.
Tai Asterid maa, joj prieplaukos laivui patogios
I abiej ali. ia tykot sustojo achajai.
69
TURINYS
V GIESM
Odisjo plaustas
Kls tuo tarpu Aura i Titono patalo minkto,

vies skubjo atneti dievams ir monms
trumpaamiams.
Tuosyk dievai susirinko tarybon, tarp j atsisdo
Dzeusas perknvaldys, Olimpe vis galingiausias.
5
Primin jiems Odisjo vargus ir nelaimes Atn,
Sielodamos didiai, kad jis pas nimf gyvena.
Tve ms Dzeuse ir js, dievai, laimingi per amius!
O, kad nebt n vienas neiojantis skeptr karalius
Geras, meilingas monms, kad irdingai negint teisybs,
10
O visados kad bt rstus ir daryt vien pikta!
Matote, kaip Odisjo viesaus nebeatmena niekas,
Nors karaliavo graiai ir buvo geras kaip tvas.
Skursta jis iandien saloj ir bais sielvart kenia
Rmuose nimfos Kalipss, kuri j laiko per jg,
15
Niekaip negali jis, vargas, tviks em sugrti,
Nes ilgairkli laiv neturi nei vyro n vieno,
Kurs palydt kelionj per mari keter plai.
Ndien jo mylim sn patykoj baudias umuti,
Grtant sveik namo. Ikeliavo tvo iekoti
20
Jis mat Pil smlt ir Lakedemon vent.
Mano vaikeli, koks odis pro tvor dant tau praoko?
Argi ne tavo paios sumanymas buvo i karto,
70
TURINYS
Kad Odisjas parjs aniems atmokt u visk?

O Telemach lydki ir sergk, esi tu galinga,
Idant jis gyvas ir sveikas tviks em sugrt,
O su greituoju laivu jaunikiai atgal tegu plaukia.
25
Ir, pasiauks Hermj, mylim sn, jam tar:

Tu visuomet, Hermjau, esi inioneis ms.
30
Nimfai dabar graiakasei pranek neataukiam vali
Dlei kantraus Odisjo grimo: tegu jis sau vienas
Plaukia namo, be diev ir moni mirting pagalbos,
Plaustu, sunertu tvirtai; dvideimtj dien jis turi,
Vargdamas varg, atvykt Scherijos sal derling,
35
gimtin fajak, dievams artim giminaii.
Jie Odisj sutiks pagarbiai, kaip diev tikriausi,
Ir su laivu palyds miel tviks em,
Vario ir aukso dar jam, ir drabui prikrov lig valios,
Kiek niekados nebt tikrai parsives i Trojos,
40
Grdamas be varg ir grobio dal pams.
Jam gi adta lemties artimuosius ivysti ir savo
Auktastogius namus, ir miel tviks em.
Taip jis kalbjo, o Argudis greitas paklaus be odio.
Greitai po koj dailius sandalus jis sau pasirio,
45
Jie i ambrozijos buvo ir aukso ir ne su vjais
J per emes bekrates ir per vandenynus plaiausius.
Rankon pasim lazd, kuria, kai nori, umerkia
mogui akis, o kitam ir umigusiam keltis paliepia.
J rankas sitvrs, nn skrido Argudis greitas
50
Ir, nuplasnojs Pierijos link, nusileido ant jros,
Sklsdamas vir bang i lengvo, kaip sklendia uvdra,
Kai linkimuos plaiuos plyn j mari bekrai
Vilgo sparnus sriam vandeny, vejodama uv,
Toks ir Hermjas dabar per jr banguojani skrido.
55
O kai jis sal toli vidury vandenyno pasiek,
Leidos em, bangas mlynsias paliks, ir jo
Apvaliaskliautn olon, kurioj graiakas gyveno,
71
TURINYS
60
65
70
75
80
Nimfa, jau ilgus metus. Namie j trisiani rado.

Pliesk, liepsnojo ugnis idiny, ir dvelk maloniai
Degani kedro skal ir tuj kvapas i tolo.
Dain skambiu balsu dainuodama, staklse aud
Nimfa ilk audim ir vaist aukso audykl.
Mikas didiulis aplink jos ol aliavo ir o,
Alksni prils, kvapni kiparis ir tuop kupli j.
Mediuos gyveno pulkai skstasparni pauki visoki:
Suopi greit ir apuok, ir ilgalieuvi pajrio
Varn, kurios diena i dienos darbuojas ant mari.
Prie gaubtaskliauts olos, gius toliausiai nuties,
Vynuogs velios kerojo, ir sviro j keks prisirp.
Keturios versms viena prie kitos kaip kritolas sruvo,
Liejos upeliai i j, prieing pus kiekvienas.
Pievos aliavo, nalaii tirtai ir bitni pril,
Pilnos ied. Atjs ten, nemirtingasai dievas
Turi pamats nustebt ir savo irdy pasidiaugti.
Taigi ir Argudis greitas sustojo dabar ir nustebo.
O kai jau viskuo irdy jis atsigrjo lig soiai,
eng drsiai olon. j atsigrusi veidu
Ir pastebjus, paino Kalips, deiv viesioji:
Vienas kit gerai pasta dievai nemirtingi,
Nors ir atokiai vieni nuo kit stovt j rmai.
Bet Odisjo, drsaus margaminio, viduj jis nerado.
Tas mat raudojo, pajry sddamas, kaip ir kas dien.
Verk graudingu balsu ir atodsiais ird sau guod,
Aar pilnas akis marias plynsias beds.
Tuotarp Kalips, deiv viesioji, paklaus Hermj,

J pasodinus pirmiau grai, blizgani kras:
Ir pas mane pagaliau atjai, auksalazdi Hermjau,
Garb ir man padarei! Lig iol dar buvai vis nebuvs!
Ko gi norsi, sakyk. Man liepia irdis padaryti,
90
Jei sugebsiu tiktai ir jeigu tai galimas daiktas.
Slinkis ariau prie skobni, tave pamylsiu kaip svei.
85
72
TURINYS
95
100
105
110
115
itai sakydama, deiv skobnis prie sveio pastat,

Pra ambrozijos ksti, raudono nektaro jam pyl.
Valg ir gr gardiai inioneis Argudis greitas.
Prisivaiins ir ird valgiu palepins soiai,
Kreipsi eiminink ir itokiais odiais prabilo:
Klausi tu, deive, mane, koks reikalas iandien atvar.
A atvirai pasakysiu tau visk, kaip tu reikalauji:
Dzeusas man paliep vykti, ir a ne savo ia noru.
Kas gi tau leisis patsai kelion per neimatuotus
Vandenis srius? Arti juk nra gyvenam viet,
Kur trumpaamiai dievams ventas hekatombes aukoja.
Bet nemanomas daiktas, kad Dzeuso egidvaldio valiai
Prieints kitas koks dievas ir jos idrst nevykdyt.
Sako, jog ia pas tave gyvens vyras kakokis,
Nelaimingiausias i t, kurie dl Priamo tvirtovs
Kovs devynet met, paskui j igriov ir gro
Savo alin, taiau kain kuo nusidjo Atnei,
Toji, paleidusi vj, bangas lig padangi pakl.
Daugelis vyr narsi tuomet nuskendo per audr,
Vien tik j ligi ion atvar vilnys ir vjai.
Dzeusas sako dabar, nelaukus nieko, paleisti.
Jis ia neturi, toli nuo sav j, galv padti,
Jam paadta lemties artimuosius ivysti ir savo
Taip jis pasak. Apstulbo Kalips, deiv viesioji,

Ir, atsakydama jam, sparnuotais odiais prabilo:
O js beirdiai dievai! Pavydninkai patys pirmieji!
Baisiai jums gaila, jei deiv kuri sau mog suranda
120
Ir atvirai su juo kaip su mylimu vyru gyvena.
Kai Orion antai Aura roiapirt pamilo,
Tolei js jai pavydjot, dievai, gyvenantys laimj,
Kolei Ortigijoj j auksasost skaisti Artemid,
Savo beskausmm strlm upuolusi, kart nuov.
125
Arba gi tai graiakas Demetra: kada Jasionas
J suavjo, ir jiedu pasidiaug meile, sugul
73
TURINYS
Dirvoje, trissyk artoj, tuoj visk bematant suuod

Dzeusas ir umu j, paleids rint aib.
iandien ir man pavydit, dievai, js vyro mirtingo.
130
A juk igelbjau j, sitvrus dugno skeveldr,
Kai aiaruotu aibu j greitj laiv sudau
Dzeusas, nusviesdamas j vidur mari tamsi j.
Daugelis vyr narsi tuomet nuskendo per audr,
Ir tiktai vien ionai atvar vilnys ir vjai.
135
J pamyljau kartai, globojau ir nuolat kalbjau,
Jog nemirtingas jis bus ir senatvs nejaus jis per amius.
Jei nemanomas daiktas, kad Dzeuso egidvaldio valiai
Prieints kitas koks dievas ir jos idrst nevykdyt,
Lai sau klajos, jei Dzeusas atgal pando iginti
140
J plynsias marias. Bet a negaliu ivaryti,
Nes ilgairkli laiv jis neturi nei vyro n vieno,
Kurs j lydt kelionj per plai keter mari.
A tik galiau dabar j pamokyt ir duot patarim,
Kaip jam gyvam ir sveikam tviks em sugrti.
145
Nimfai atsak tuomet inioneis Argudis greitas:

Leisk jam keliauti tuojau, bijoki Dzeuso rstybs,
Kad neatkeryt tau, supyks u nepaklusnum.
itaip pasaks, iskrido inioneis Argudis greitas.

O graiakas nimfa, begal nusiminus, skubjo
150
Pas Odisj daugmint, nes prieintis Dzeusui pabgo.
Rado j sdint vien pajry. Nedivo jam, vargui,
Aaros nuo skruost, ir tirpo dienos graiausios,
Ilgintis savo alies, nes nimfa jam nepatiko.
Betgi nenorom turjo prie jos miegoti kas nakt
155
Jis plaiaskliautj oloj, nejausdamas myliniai meils.
O per dien dienas ant akmens sdjo pakrantj,
Verk graudingu balsu ir atodsiais ird sau guod,
Aar pilnas akis marias plynsias beds.
Deiv viesioji, prie jo prisiartinus, tar maloniai:
74
TURINYS
Nebelidki tu, varge, taip baisiai ir sau nebetrumpink

Amiaus dien: netrukus tave ketinu a paleisti.
Tik, prisikirts pirmiau didiuli sienoj, statykis
Plaust erdving, viruj sunerdamas atramas tvirtas,
Kad miglotas marias galtum leistis be baims.
165
A tau ir duonos kelionei, vandens, ir vyno raudono
Visko pridsiu gana, kad turtum kuo alk malinti,
Ir aptaisysiu graiai, ir vj sisiu patog,
Idant tu gyvas ir sveikas tviks em sugrtum,
Jei panors to dievai, plai j padangi valdovai,
170
Galingesni u mane: jie visk sumano ir vykdo.
160
Taip ji pasak. Daug vargs viesus Odisjas apstulbo

Ir, atsakydamas jai, sparnuotais odiais prabilo:
Kita kak sumanei tu, deive, tiktai ne paleisti.
Tu gi man plaustu liepi tai perplaukti mari platyb,
175
Baisi, bekrat, kuri ir gaubtieji laivai greitairkliai
Perplaukia ne visuomet, nors Dzeuso vjai nelsta.
Niekad be tavojo odio a kojos nekelsiu plaust,
Jei nesiteiksi, deive, man priesaikos duoti didiosios,
Jog negalvoji daugiau man nieko pikto daryti.
Taip jis pasak. Prajuko Kalips, deiv viesioji,
Meiliai paglost ranka, vardu pavadino ir tar:
Tu gudragalvis esi, ir tau atsargumo netrksta,
od kiekvien sakai, pirmiau pagalvojs kaip reikia.
Bet tegu em inos, dangus platusis vir ems,
185
Lygiai ir vandenys Stikso po emm baisi ir didiausia
Priesaika tai visagali diev, ir nn tau prisiekiu
Jog negalvoju daugiau tau nieko pikto daryti.
Bet a kalbu ir galvoju dabar, susirpinus baisiai,
Taip, kaip galvoiau, pati tavo it viet patekus.
190
A numanau gerai, kas teisinga, ir mano krtinj
Ne gelein irdis ir svetim varg atjauia.
180
Taip jam visk pasakius, viesioji deiv j ved
75
TURINYS
ingsniais skubiais, viesus Odisjas jai kandin jo,

Kol plaiaskliautn olon parsirado deiv ir vyras.
195
Jis atsisdo krslan, i kurio neseniai tepakils
Buvo Hermjas, jam deiv pridjo valgio visokio
Valgyt ir gerti kiek nori, k valgo mons mirtingi.
Ir ji pati atsisdo prie Odisj garbing.
Nimfai ambrozijos ir nektaro pastat tarnaits.
200
m jie rankom abudu valgius, ant skobni idliotus.
O kada grimas jiems ir valgis padiugino ird,
Kalb pradjo tuomet viesioji deiv Kalips:
Dzeuso gentaini, Laerto snau Odisjau daugminti!
Taip jau tu nori namo mielj tviks em
205
Nieko nelaukdamas, grti. Keliauk laimingas ir sveikas!
Jeigu tu savo irdy inotum vargus ir nelaimes,
Kiek tau adta ivargt pirmiau, nei gimtinn sugri
Liktumei ia pas mane, namus priirtum it ms
Ir nemirtingas btum, nors baisiai nori ivysti
210
Savj mon, kurios tu ilgiesi nakt ir dien.
Bet a didiuojuos garbe pranaesn bti u jj
Savo stuomens graktumu bei giu ir i veido: negali
Juk mirtingoji mona groiu varytis su deivm.
Jai atsakydamas, tar viesus Odisjas daugmintis:
Deive galinga! Dl to nesirstink: a kuo geriausiai
Pats suprantu ir inau, kad protinga mona Penelop
Savo stuomens graktumu ir giu u tave bus menkesn:
Ji mirtingoji, o tu nemirtinga ir niekad nesensi.
Vis dlto a geidiu ir svajoju kasdien ir kas nakt
220
Grti greiiausiai namo ir dienos grimo sulaukti.
Jeigu skandint vl miglotoj jroj koks dievas
A sutinku pakentt: itverminga irdis man krtinj.
Daugel vargo maiau ir nelaimi daug ikentjau
Jroje ir kovose. Kas bus ir iandien tebna.
215
225
Taip jis kalbjo. O saul jau leidos, ir temti pradjo.

Jiedu, miegam kamp olos gaubtaskliauts nuj,
76
TURINYS
Diaugsi meile pernakt, guldami vienas prie kito.

Tuoj Odisjas chiton ir chlain vir jo usivilko.
230
Nimfa sidabro spalvos drabuiu pasipuo dailiai,
Ieiginiu, plonuiu, per liemen j pasijuos
Juosta, auksais irayta, o galv skraiste apsigob.
Taissi iandien jinai Odisj vies ileisti.
Dav jam kirv didiul, patog rankoj laikyti,
235
Kalt i vario, dvejais amenim. Alyvmedio seno
Buvo jo kotas, tvirtai sodintas ir dailiai taytas.
Dav ir vedeg, plai ir atri, ir keli parod
Jam vidurin salos, kur augo mediai ilaks
Tuopos, alksniai ir egls, virnm siekianios dang.
240
Buvo sausuoli tarp j, taip derani plaustui statyti.
Viet parodiusi jam, kur augo mediai didiausi,
Gro namo viena viesioji deiv Kalips.
msi kirst Odisjas, ir darbas jam seksi greitai.
Dvideimt medi nuleido, paskui, nugenjs kiekvien,
245
m tayti sijas, temps tiesiai virvel.
Atne grt tuomet viesioji deiv Kalips.
Pragr jis rstus ir, vien ant kito udjs,
Rmus sunr tvirtai ir sukal medio kuoleliais.
Kokio didumo dugn, statydamas erdv ir talp
250
Prekin laiv, nubria imanantis darb dailid,
Tokio dydio sau plaust viesus Odisjas padar.
onuos pastat ulus pagreiui per nedidelius tarpus,
O prie ul driausias atras tam plaustui prisiuvo,
Stieb ikl tuomet ir prie jo skersin pritais.
255
Vair padar, be to, kad bt kuo plaust valdyti.
onus lig pat viraus ipyn, karkl pripjovs,
Kad neutkt banga, ir sluog prikrov dl svorio.
Drobs atneus, jam dav viesioji deiv Kalips
Burms plaioms pasisit, ir jis pasisiuvo jas dailiai.
260
Burms pakelt ir nuleist virves tais ant stiebo.
Svertais plaust tuomet ventj jr nuvar.
77
TURINYS
Keturios dienos prajo, ir viskas buvo jo baigta.

O kai iauo penkta, ileido j nimfa Kalips,
Vis iprausus graiai ir kvepianiais rbais apvilkus.
265
Okail deiv djo, pripylusi juodojo vyno,
Kitas dar maias didiulis vandens jam buvo pripiltas.
Taipgi vakart sutais ir valgi gardiausi prikrov.
Pasiunt vj tuomet patog ir lengv kelionei.
Juo apsidiaugs, bures viesus Odisjas pakl
270
Ir atsisds tvirtai sitvr rankom u vairo.
Miegas jam bgo alin ir blakstien vert neskubjo,
velgianiam Plejades, vluojant leistis Boot
Arba Lok, kur dar ir Ratais kai kas pavadina.
Rieda jie vietoj vienoj, vis dairosi Orion
275
Ir niekados nesileidia maudytis Okean.
Deiv viesioji Kalips prisak, jromis plaukiant,
J nepamest i aki ir irt, kad likt po kairei.
Deimt ir septynias dienas jis mariomis plauk,
O atuonioliktai autant, ivydo kalnus miglotus
280
ems fajak, kuri pakeliui jam bta ariausi.
Tarsi koks skydas platus ji atrod jroj miglotoj.
Grdamas i etiop, galingas ems plakjas
Nuo Solim kaln Odisj pamat i tolo,
Plaukiant mariom pro j, irdy usirstino baisiai,
285
Galv papurt piktai ir taip sau vienas kalbjo:
Oi oi oi! Bus jau dievai vl savo sprendim atmain
Dl Odisjo, kol a etiop emj viejau.
Jis jau prie pat fajak alies, kurioj pasibaigti
Skirta visiems vargams, lig iol j slgusiems sunkiai.
290
Bet, a manau, iki valios turs dar bd paragauti.
Greitai paiau marias, sutelkdamas debesis juodus
Tridanio mostais keliais, ir privert kautis audringai
Vjus i pusi vis. Miglom storiausiom uklojo
em ir jr plaiai: sutemo kaip rudenio nakt.
295
oko ir Euras, ir Notas kartu, ir Zefyras smarkusis,
Taipgi Borjas varbus, bangas ridendamas auktas.
78
TURINYS
ia Odisjui irdis sudrebjo, ir keliai palinko,

Ir, atsiduss giliai, jis narsiajai irdiai kalbjo:
Ir nelaimingas gi a! Kuo baigsis mano kelion?
300
Baim jau ima, jog tikr teisyb bus sakiusi deiv,
Kad vandenyne plaiam varg prikentsiu be galo,
Ligi pasieksiu namus. Dabar tai pildosi viskas.
O, kaip storais debesim apniaukia plat j dang
Dzeusas, kaip kelia vilnis ir varo kautis audringai
305
Vjus i pusi vis! Praties neivengsiu iandien.
Dukart ir triskart didesn laim danaj, kur krito
Trojos plaiuos laukuos u skaisi lov Atrid!
O kad a biau uvs, paklusdamas valiai likimo,
My t sunkij dien, kai ietim smailiom, variaiemm
310
Taik trojnai mane prie stingstanio kno Pelido!
Biau tuomet ermen ir lovs susilauks achajuos,
iandien, deja, man reiks mirtim negarbinga numirti.
Ir su tais odiais pakilus banga i viraus j ugriuvo,
Baisiai sunioktus, pakrypus plaust vietoj apsuko,
315
mog nusvied toli jr, nes neiturjs
Vair paleido i rank, per pus perlau stieb
Viesulas, smarkiai sustaugs, kai vjai visi susigrm.
Burs nuskrido kakur, skersinis jr nupuol.
Vargas keleivis ilgai po vandeniu plks be dvasios,
320
Bet nevaliojo veikt bangos pakiliosios sunkumo:
Trauk emyn drabuiai, gauti i graiosios Kalipss.
Bet pagaliau iniro virun ir iaukiojo, spjaud
Vanden kart, kuris nuo galvos jam zliauk gausingai.
Plausto taiau nepamiro jisai, nors baig prigerti,
325
Tad, paskutinm jgom prisikass, ranka sitvr
Ir atsisdo j, i nag itrkdamas miriai.
Plaust nn vilnys didiuls, kaip skiedr supdamos, mt.
Lygiai kaip altas rudens Borjas, pastvrs gubojas,
Nea per lauk, o tos gi laikos, draugn susikib,
330
Lygiai taip vjai dabar jo plaust per vandenis ne:
ia j paaisti Borjui atmes pasiutlis Notas,
79
TURINYS
ia vl j Euras paduos smarkiajam Zefyrui pasvaidyt.

J pastebjo Kadmo dukt, graiakoj Inon
Leukotja, seniau mergait buvus mirtinga,
335
iandien jau mari gelmj diev lovs susilaukus.
Jai Odisjo pagailo, taip blakomo ir ikamuoto,
Tad, pasivertus naru, i bang inr vir
Ir, atsitpus ant plausto paramsi, prabilo ir tar:
Varge tu, varge! Dl ko Poseidonas, ems plakjas,
340
Rstauja taip ant tavs ir siunia visokias nelaimes?
Bet praudyti tavs negals, nors baisiai nort.
Nngi tu tai k daryk, neimanlis man neatrodai:
Mesk nuo savs rbus ir plaust vjams paliki,
Lai sau j svaido, o tu jr oki ir rankom
345
Irkis em fajak, kur tau isigelbt adta.
Kaspin it tai imk ir perjuoski juo sau krtin,
Jis nemirtingas, galsi mirties nebijoti nei skausmo.
O kai jau rankom tvirtai sitversi, em pasieks,
Mesk nusijuoss atgal tamsi jr nuo kranto,
350
Kiek pagalsi toliau, tegu man grta jis vienas.
Tarusi iuos odius, jam kaspin padav deiv,
O ji pati pasinr atgal niokiani jr,
Virtusi vl naru, j vilnys juodos uklojo.
Daugel ivargs viesus Odisjas m dvejoti,
355
Ir nelaimingas gi a! Kad kartais man pinkli nepint
Vl kas diev nemirting, mane viliodams nuo plausto.
A neklausysiu lengvai, nes savo akim pastebjau
em dar baisiai toli, kur, sako, prieglaud rasis,
360
O padarysiu kitaip, tai bus geriausia, atrodo:
Kol nepaleis sij iklib ssparos visos,
Tol a sdsiu ionai ir varg kantriai kentsiu.
O kai plaust pabaigs ardyti mudamos bangos
oksiu ir plauksiu tuomet, nelaukdamas nieko geresnio.
80
TURINYS
Kol jis tai svarst irdy ir protu negaljo nusprsti,

Bang urito mai Poseidonas, ems plakjas,
Aukt, didiul, ir ta j nutk jron nuo plausto.
Lygiai kaip vjas smarkus pel sudivusi krv
Nea pastvrs, ir tie ilaksto ore po apel,
370
Lygiai taip sijos storiausios ilakst. Tuomet Odisjas,
Vien apergs tvirtai, kaip raitelis irg ristn,
Numet tuoj drabuius, graios Kalipss duotuosius,
Kaspin stvr skubiai ir perjuos juo sau krtin.
Tuokart, iskts rankas, staiagalviais oko jr,
375
Plaukt pasirys galop. Pamat j ems plakjas,
Galv papurt piktai ir taip irdy sau kalbjo:
Plduriuok itaip dabar ir varg jroj kentki,
Kol prisikasi kada prie moni, Kroniono augint.
Bet a tikiuosi, jog tu nelaimi stoka nesisksi.
365
380
itai pasaks, ukirto rimbu irgams graiakariams

Ir Egus parvaiavo, kur stovi rmai jo garss.
Tuosyk jau Dzeuso dukt Atn kitaip sugalvojo:

Vj kit kelius, nelaukusi nieko, udar,
Liep visiems nustoti lakstyt ir eiti ilstis,
385
Vien tik Borjui greitam vilnis ji leido varyti,
Kol prisiirs ir pasieks fajakus, pamgusius irkl,
Ainis diev Odisjas, nuo mirties ir kri itrks.
itaip j dvi naktis, dvi dienas be perstojo bangos
Mt ir blak, ne syk mirtis akysna jam velg.
390
O kai jau treij dien Aura graiakas pagimd,
Vjas pradjo ltt, tyla ir ramyb sugro
Vl marias, ir jis netoliese em ivydo,
Kai apsidair geriau, virnj bangos pasistieps.
Kaip malonu vaikams, kad prajo pavojus gyvybei
395
Tvo, kuris, ligos paguldytas, sopulius kent,
ad ukands ilgai, nes demonas sunkiai j spaud;
iandien j diaugsmui dievai i negals j ivadavo,
81
TURINYS
Taip Odisjui smagu buvo em ir mik regti.

Yrs, kiek teko jg, kad koj ikelt krant.
400
Kai atsirado nuo jo, kiek aukianio balsas nueina,
mas pasiek ausis i ten, kur jroje uolos.
Mu mat bangos didiuls, pasiek sausum tvirt,
niokdamos baisiai i tolo, ir visk putomis tak.
Jokio nei uosto laivams, nei lankos niekur nebuvo:
405
Uolos, kaip mrai aukti, ir plikos virns stksojo.
Vl Odisjui irdis sudrebjo, ir keliai palinko,
Varge! Kai Dzeusas parod man em, kuri pamatyti
Nebeturjau vilties, kai perplaukiau mari bedugn,
410
Niekur ia vietos nra ilipti i jros pilkosios.
Staios ir auktos uolos pakrantj, aplinkui vien bangos
Dudamos niokia, akmuo nuskalautas, kiek akys apmato
Mari bedugn gelm, ir vietos niekur nerasi,
Kur atsistotum ant koj ir nuo prauvimo itrktum.
415
Jeigu ia lipsiu kur nors, kad tik netkt uol,
Griebus galinga vilnis, ir pastangos niekais nueit.
Jeigu a plauksiu toliau dar priek ir imsiu iekoti
lankos mari kokios ir smlio kranto lktesnio
Baim turiu irdy, kad mans, aimanuojanio itaip,
420
Vtra pagrobus atgal nenunet jr uving,
Arba uvies plaiaiots baisios nepasist i jros
Dievas koks nors, garbi Amfitrit j laiko be skaiiaus.
A gi inau, kaip ems plakjas mans neapkenia.
Kolei jam itokios mintys kamavo galv ir ird,
Tk auktoji banga pagriebus krant uolot.
Bt jam oda nuo kno nunirus ir kaulai sukne,
Jeigu jo irdiai nebt patarus viesak Atn.
Rankom abiem u dantytos uolos stipriai nusitvrs,
Laiks dejuodamas tol, kol banga nuriedjo per vir.
430
Taip jis itrko i jos. Taiau kai ta atsimuus
niokt triukmingai atgal, toli j numet jron.
Kaip ant kojyi polipo, jga i urvo itraukto,
425
82
TURINYS
Lieka daugyb smulki smulkutli smlio grdeli

Taip jo od dabar nuo pirt tvirt j nupl
435
Atriosios uolos, o j vilnis didiul prarijo.
Bt prie vali lemties Odisjas vargas prauvs,
Jeigu jo proto nebt apvietus jautak Atn.
Vlei inirs virun, kai banga kiek toliau nuriedjo,
Yrs atgal ir dairs krant, ar kur neutikt
440
lankos mari kokios ir smlio kranto lktesnio.
Taip besiirdamas, iotis ltai banguojanios ups
Priplauk jis pagaliau, kur krantas buvo puikiausias:
emas visai, be uol, ir niekur neupt vjas.
Diev dabar prisimins, jis m irdingai prayti:
445
O iklausyki, valdove, vis tiek, kas tu btum, maldauju,
Nuo Poseidono rstaus plaiam vandenyne itrks.
Nemirting j diev pagailos juk vertas kiekvienas,
Kas juos kreipias, blakomas audr, kaip a va kreipiuosi
iandien tavo bangas ir puolu prie keli pavargs.
450
Pasigailki, valdove, a tavo pagalbos maldauju.
Taip jis maldavo. Ir dievas bematant srov sustabd,
Upn pro iotis plaukus. Tuomet jo keliai sulinko,
Rankos galingos nusviro, nes jra pribaig ird,
455
Oda ibrinko visa, pro nos ir burn jam sruvo
Jros vanduo iurklm, ir jis be kvapo ir ado
Vargiai begyvas sukniubo: toks nuovargis apm vis.
Kai atitoko jis kiek, ir gro gyvyb ird,
Kaspin deivs tuojau, atsijuoss sau nuo krtins,
460
met upn, kuri paskui marias silieja.
Nune j pasroviui vilnis, Inon netrukus
Rankom pastvr velniom. Tada jis ilipo i ups
Ir, atsiguls tarp nendri, buiavo pentoj em,
Dsavo, nerimo pilnas, ir narsiajai irdiai kalbjo:
465
Vai kad sulaukiau a vargas! O k dar teks prigyventi?
Jeigu prie ups pernakt sdsiu itaip be miego,
Ryto pikta pagela ir nuo pamario einantis rkas
Kad nepribaigt mans, ir taip nusilpusio jroj.
83
TURINYS
470
Autant juk vjas varbus pakyla ir puia nuo ups.

Jeigu kopiau kalv, kur mikas pilnas pavsio,
Ir tenai krmuos tankiuos atsiguliau, bematant apimt
Miegas saldus, jei altis ir nuovargis leist umigti.
Betgi bijau, kad nebiau vri laimikis ir grobis.
Taip apsisvarsts, nusprend jis antrj ieit rinktis

Ir nuskubjo mikan, kuris netoliese nuo ups
Buvo matyti ant kalno. ionai ujo du krmus,
Auganius vietoj vienoj tikr ir laukini alyv.
ia neupsdavo niekad drgme alsuojantys vjai,
Ir nepraviesdavo saul kaitri spinduliais sidabriniais,
480
Nei smarkiausias lietus nepralydavo: taip susipyn
Buvo tie krmai abu. linds tarp j, Odisjas
Rankom savosiom darbiom pasidar guol nesunkiai,
Plat, patog, nes lap krva guljo didiausia.
Pora ar trejetas vyr juose pasislpti galjo
485
iem nuo alio nakia, kai spigina negailestingai.
Juosius pamats, daug vargs viesus Odisjas nudiugo,
Gul krvos vidurin ir lapais storai apsiklojo.
475
Ir kaip mogus nuodgul kia pelenus pilkus

Lauko gale tolimam, kur kaimynas joks negyvena,
490
Saugo sau gyv arij, kad skolintis jos nereikt,
Taip lapus Odisjas lindo. viesak Atn
Mieg jam tuoj ant aki uleido, kad jis atsigaut
I nuvargimo greiiau, sudjs mielas blakstienas.
84
TURINYS
VI GIESM
Odisjas atvyksta pas fajakus
Taip ir umigo tenai daug vargs viesus Odisjas,

Nusikamavs, ilgai nemiegojs. Tuo tarpu Atn
Lk krat ir miest pamgusi irkl fajak.
Kitkart fajakai gyveno plaiojoj aly Hiperjos,
5
Buvo kaimynai kiklop, moni, galingiausi pasauly.
Bet kai kiklopai juos skriaud, turdami jg didesn,
Tai Nausitojas viesus pakilo ir atved tuosyk
Scherijon tuos fajakus, toli nuo augintoj duonos.
Miest apved mrais, nam gyventi pristat,
10
Taipgi aukt ventovi dievams, ir laukus padalijo.
Bet jau seniai j pakirto mirtis, jis ijo Had,
Ir Alkinojas nn vald, diev imintim paymtas.
Alkinojo namus ir atskrido viesak Atn,
Visa apsvarsius, kaip grt gimtin tauriam Odisjui.
15
Leidos ji tiesiai margj men, ten, kur guljo
Auktu giu ir veido groiu prilygstanti deivms
To Alkinojo garbaus skaisioji dukt Nausikaj.
Dvi jos tarnaits, abi kaip charits grakios, miegojo
Kitapus dur, o viesios durys j usklstos buvo.
20
Su vjeliu velniu prie mergaits guolio atskridus
Ir prie galvos atsistojus, deiv jai pratar od,
Dukteria pasivaidenus garsaus jreivio Dimanto,
Vienamete Nausikajs, kuri ta irdingai myljo.
Taigi nn ja pasivertus, tar viesak Atn:
85
TURINYS
Argi jau moia tave apsileidl toki pagimd?

Tavo graieji drabuiai visur imtyti guli,
O jau vestuvs arti, tuomet reiks ir tau paiai
Kuo apsivilkt, ir duoti kitiems, kas bus palydovai.
Garsas paskui apie tai plaiai po krat pasklinda,
30
Esti dl to ir tvui smagu, ir motinai mielai.
Taigi velti vaiuokim rytoj, kai Aura pasirodys.
A talkinink galiu tau pabti, ir dviese iskalbsim
lugt greiiau, nes tavo mergautins dienos jau baigias.
Perasi tau seniai kilmingi ir garss jaunikiai
35
Tarpu fajak vis, nes ir tavo proseniai garss.
Eik papraysi tv garbing, kad, rytui iauus,
Du asilnus jis tau pakinkyt, o tu veim
Juostas sukrausi, peplus ir markas savo margsias.
O ir tau paiai bus ymiai graiau vaiuotai nei psiai
40
Vykti velti up, kuri tolokai nuo miesto.
25
itaip iaikinus visa, ijo viesak Atn

Ir Olimp sugro, kur esanios, sako, nuo ami
Ramios sodybos diev. Ten vjai neia, nei liets
Niekad neniokia, nei audros nelsta: giedra nuolatin
45
vyti, kai nr debes, ir beria spindulius saul.
Ten laimingieji dievai sau leidia laik diaugsmingai.
Ten ir viesak parskrido, sapne mergait pamokius.
Greit pasirod Aura auksasost ir liep i guolio
okt Nausikajei grarbei. Sapnu stebdamos, toji
50
Greit atsikl ir bgo per rmus inios pasakyti
Tvui mielajam ir moiai. Namie juos rado abudu.
Motina su mergomis, susd prie idinio visos,
Verp kaip mari purpur vilnas, o tv sutiko
Einant jau pro duris drauge su garbingais didinais
55
Vyr tarybon, kur buvo j kviet kilns fajakai.
Ji tuoj prijo artyn ir tar tvui mielajam:
Tve mielasis! Ar tu negaltum man pakinkyti
Graiatekin aukt veim, vaiuosiu up
86
TURINYS
Rb ger j velt, jie guli seniai suneioti.

Tau ir paiam grau, kai, bdamas tarpu didin,
Sdi pirmasis taryboj, drabuiais variais apsivilks.
Sns mielieji penki tau gim namuos ir uaugo.
Du i j ved paias, o trys tebra jaunikaiiai.
Mgsta ir jie visuomet naujai mazgotais drabuiais
65
Eiti, kur oka jauni. A viskuo turiu pasirpint.
60
Taip ji pasak. Apie vestuves usiminti drovjos

Tvui mielajam, o tas gi, visk suprats, atsak:
Nei asiln a tau negailiu, nei kitko, vaikeli.
Ssk ir vaiuoki sveika, tarnai pakinkys tau veim
70
Graiatekin ir aukt, su kbulu lugtui sukrauti.
itai pasaks, tarnus pavadino, o tie, jo paklaus,
Greitai itrauk dailias, vaiuojamas mulais veias,
Patep jas ir du asilnus atved pakink.
O mergina drabuius geruosius ne i mens
75
Ir dail j aukt veim visus juos sukrov.
Motina jai kraitel pridjo valgio visokio
Ir pavilgos apsiai, o kail mao okiuko
Vyno pripyl, tuomet mergina sdo veiman.
Motina dav dar jai auksin indel alyvos,
80
Kad isimaudius gerai sitrint su savo tarnaitm.
Pam ji graias vadeles ir botag rank
Ir asilnus paragino bgti. Subildo kanopos,
Mulai patrauk ratus, vedami skalbj ir lugt.
Buvo jinai ne viena: alimais jo tarnaits.

Kai atvaiavo skalbjos prie pievomis plaukianios ups,

Ten, kur skalbimui vieta patogi, kur tekantis srauniai
Minktas, varus vanduo neiot drabu iplauna,
Jos apsistojo tenai, asilnus ikink i rat,
Nuved ir srauniosios ups pakrantm paleido
90
Peti saldios ols, o paios tuomet i veimo
Drapanas ne glbiais ir merk vanden melsv,
85
87
TURINYS
Plk jas kojom tvirtai ir vars, kuri bus greitesn.

O kada baig velt ir lugt variai iskalavo,
Visk padiov tuomet pajry ant ems, kur buvo
95
Pilna smulki akmenaii, skalaujam jros nuo seno.
Paios po to isimaud ir, knus tryn alyvom,
Valgyti sdo piet ant ups auktojo kranto,
Kol apdarai idius atokaitoj sauls giedrosios.
Pasigardiav valgiu, merginos ir karalait
100
Sviediniu aisti pradjo, gobtus nuo galv nusimet.
O Nausikaj baltrank ir dain tuosyk utrauk.
Kaip auksastrl aul Artemid, kai laksto kalnynais
Tokio Taigeto virnm auktom arba Erimanto
Ir atsidiaugti negali ernais ir elniais greitaisiais;
105
O su ja nimf brys, dukter egidvaldio Dzeuso,
aidia ir oka linksmai, smagum daro Ltonei,
Kad jos dukt u visas per ger galv auktesn,
Taigi j lengva atskirt ir paint, nors visos grauols,
Taip i mergin vis karalait jauna isiskyr.
Atmin ji pagaliau, kad metas namo jau vaiuoti,
Reik asilnus kinkyt ir apdarus krauti graiuosius.
O viesiaak deiv Atn suman k kita:
Kad Odisjas atbust ir graiaak ivyst
Ir kad nuvest j ta fajak gyvenam miest.
115
Sviedin tuo metu karalait met merginai,
Toji taiau nepagavo, ir jis nuriedjo up.
Mergos sukliko staiga, viesus Odisjas nubudo
Ir atsisds pradjo irdy aimanuoti sau vienas:
Vargas man vl! Koki ia moni krate atsidriau?
120
Gal jie atiaurs labai, teisybs negerbi laukiniai,
O gal malons sveiams ir diev pasta j irdys?
Kaip ia pasiek mane mergin balsai malonieji,
Nimf turbt, kurios kalnuos auktuosiuos gyvena,
Upi altiniuos tyruos ir pievose tarp alumyn,
125
Ar skardiabalsi moni gyvenimas ia netoliese?
Eisiu, patirsiu geriau ir savo akim pairsiu.
110
88
TURINYS
Taip sau pasaks, viesus Odisjas ilindo i krm,

I tankumyno paties, galinga ranka nusilau
ak lapot ir, ja prisidengs kno nuogum,
130
jo kaip litas, kaln uaugintas, drsa pasikliovs,
Eina skalaujamas bango per audr, o godios jo akys
ri arijom, jis taikos prie jaui arba prie aveli,
Arba net briedi laukini, o kartais varo j pilvas
Eiti artyn prie nam, bene gaus pasigrobti galvij,
135
Taip Odisjas dabar, nors bdamas nuogas, turjo
Artintis prie graiakasi mergin: vargas j spyr.
140
145
150
155
160
Baisiai atrod visoms, vanden sri subjaurotas.

Mergos ilakst, kuriai kur ariau, pasislpti u kriauio.
Tik Alkinojo dukt pasiliko: jai vienai Atn
kvp drs irdin ir igin baim visoki.
Tad ji stovjo rami. Tuotarp Odisjas dvejojo:
Ar, apkabinus kelius, maldaut graiaak mergin,
Ar tik i tolo stovt ir odiais meilingais prayti,
Kad jam parodyt miest ir duot kok drabu.
Taip besvarstydamas, jis pasirinko bd geresn
Kuo atokiau stovt ir odiais meilingais prayti,
Nes, apkabins kelius, jis gali mergait urstint.
Meiliai prabilo todl ir od jai pratar gudr:
O visagale! Sakyk: tu mergait mirtinga ar deiv?
Jeigu tu deivi kuri, plai j padangi valdovi,
Artemid, Dzeuso Kronido galingojo dukr,
Man panaiausia esi graktumu ir veido groybe.
O jei viena tu mirting moni, gyvenani emj,
Triskart laimingi tikrai ir tvas, ir moia mieloji,
Triskart laimingi visi tavo broliai. irdis jiems krtinj
Plaka i diaugsmo smarkiau, kai gali tave pamatyti
itoki linksm ir graki, ijusi suktis ratelio.
Betgi visus pranoks ir bus laimingiausias tas vyras,
Kurs dovanom palenks tvus ir gaus tave mona.
Tarp mirting j a niekad nesu dar tokio regjs
Nei vyrikio, nei moters. Net baim ima beirint.
89
TURINYS
165
170
175
180
185
Kart Dele a prie Apolono aukuro vento

Augani palm jaunut maiau toki graki ir liekn.
Teko keliauti man ten su daugeliu vyr anuomet,
Toji kelion varg ir nelaimi utrauk nemaa.
Lygiai kaip ten nevaliojau aki atplti nuo palms,
Tokio medio dar niekur nebuvo iugdiusi em,
Lygiai taip nn aviuosi tavim, bet bijau prisiartint
Ir apkabinti kelius. Man metas negeras atjo.
Dukart po deimt dien a praleidau lstanioj jroj.
Ne lig vakar dienos mane bangos ir vtra galinga
Nuo pat Ogigijos kranto, kol dievas tai leido ikopti,
Idant ir ia kentiau vargus, nematyti dar niekur
J pabaigos, daugyb dievai ateity dar man ada.
Pasigailki, valdove, mans: paskends nelaimj,
Pirm tave sutinku, daugiau neregjau n vieno
A t moni, kurie krate ir pily ioj gyvena.
Miest parodyki man, drabu duok prisidengti,
Nors t paklod, kurion suvyniojus atsiveei lugt.
Tau teatmoka dievai, duodami, ko irdis pageidauja:
Vyr pador, namus ir gra namuos sutarim.
Daikto geresnio ir malonesnio pasauly nerasi
U sutarim, kai viena irdim gyvena abudu
Vyras ir moteris jo, piktam pavydui j prie
Ir malonumui draug, ir savo laimei didiausiai.
Jam Nausikaj baltrank, tai atsakydama, tar:

Tu neatrodai, svety, kad btum prastas ir paikas.
Dzeusas patsai, Olimpietis, monms juk dali paskirsto,
Kaip kam panori, visiems didinams ir emakilmiams.
190
Dav jis dali ir tau, ir tu privalai atkentti.
Betgi dabar, kai ms miest ir al pasiekei,
Tau nei drabuio daugiau nebestigs, nei daikto kitokio,
Ko pakeleiviui skurdiam ne syk tenka maldauti.
Miest parodysiu tau ir vard moni pasakysiu.
195
ioj pilyje ir emj itoj gyvena fajakai,
O a esu dukt garbingo, viesaus Alkinojo,
90
TURINYS
Kurs viepatauja fajakuos ir turi valdi vyriausi.

Ir atsigrus tuojau mergoms graiakasms suuko:
Grkit, mergaits, atgal! Ko lekiate, vyr pamat?
200
Gal pagalvojot, kad jis nedorlis kokis ar prieas?
Negim dar ir negims mogus mirtingas pasauly,
Kurs atkeliaut kada fajak gimtj em,
Kar nordamas kelti: dievai fajakus tebesaugo.
Mes nuo pasaulio toli gyvenam, tarp niokiani mari,
205
ems krate, ir joks trumpaamis pas mus neuklysta.
Bet kai is vargas ionai klajodamas iandien atjo,
Turim pagelbti jam, nes Dzeuso globoj gi vargdieniai
Ir pakeleiviai, ir dovis, nors menkas, palenkia jo ird,
Duokit, mergaits, tuojau uksti sveiui ir gerti,
210
Upj imaudykit j, kur vjas neupuia jokis.
Taip ji kalbjo, o mergos sustojo, tuojau viena kit
Paauk ir Odisj nuved prausti, kaip liep
Joms Nausikaj, dukt Alkinojo, garbingo karaliaus.
Padav jam drabuius, apsiaust ir var chiton.
215
Aukso indel pripyl alyvos, riebios, gardiakvaps,
Ir pavadino, kad eit jis upn sraunion isimaudyt.
Bet Odisjas viesus graiosioms merginoms atsak:
Js atokiau pastovkit, mergaits, a noriu srum
Nusimazgot nuo pei, o paskui jau gerai sitrinsiu
220
Visas alyvom, kuri jau seniai mano knas nemat.
Bet nesimaudysiu js akyse: drovu man ir gda
Bti nuogam, kai tiek graiakasi mergaii aplinkui.
Taip jis kalbjo, o tos karalaitei pasak sugr.
Nusimazgojo viesus Odisjas, brids up,
225
Jros srum, kuris jo peius ir nugar grau,
Ir vanden pritktsias putas i galvos isitrinko.
Nusimazgojs variai ir gerai sitryns alyvom,
Jis apsivilko drabuiais, jaunos merginos duotaisiais.
Dzeuso dukt Atn tuo tarpu jam leido atrodyt
91
TURINYS
ymiai auktesniam ir dar petingesniam, o garbanos

sukrios
Drieks nuo jo galvos kaip iedai tamsaus hiacinto.
Lygiai kaip auksakalys sidabr apliedina auksu,
Kai j Hefaistas patsai ir Palad Atn imoko
Amato io gudraus, ir daro darbus dailiausius,
235
Taip Odisjo peius ir galv groiu ji uliejo.
Vienas pajry jisai atsisdo, nujs al,
Trykdamas jaunu groiu. Kai j karalait pamat,
Tuoj, graiakasms merginoms pamojusi, tyliai pasak:
Nn, baltaranks mergaits, klausykit, k pasakysiu.
240
Juk ne be valios diev, Olimpo aukto valdov,
Vyras tasai fajak dievik al pateko.
Man pasirod pradioj, kad jis koks paprastas skurdius,
Betgi jis lygus dievams, plai j padangi valdovams.
O kad man itoks jaunikis galt kada atsirasti
245
Tarp ia gyvenani vyr, arba kad itas ia likt!
Duokit, mergaits, tuojau uksti sveiui ir gerti.
230
Taip ji kalbjo, o tos paklaus ir dar, kas liepta,

Ir Odisjui pastat ukst ir gerti atne.
Gr ir valg dabar daug vargs viesus Odisjas
250
Godiai kaip niekad, nes valgio seniai bebuvo ragavs.
O Nausikaj baltrank, toliau k daryt, sugalvojo,
Skalbinius greit sukrov veiman dailian ir, pakinkius
Tvirtakojus rambius asilnus, pati jin sdo
Ir, Odisj vardu pavadinus, prabilo ir tar:
255
Kelkis dabar, svety, miest vaiuosim, a noriu
Savo garbingojo tvo namus tau parodyt, o ten tu
Pats pamatysi, kokie gerairdiai fajak didinai.
Kaip a sakysiu, daryk, atrodai man imintingas.
Kolei mes trauksim laukais, moni dirbamaisiais nuo seno,
260
Tol su mergom kartu greta asiln ir rat
Spariai tau eiti reiks, o a jums rodysiu keli.
Taip atkeliausim prie miesto, kur apjuosia ir supa
92
TURINYS
Mrai aukti, abiem pakraiais jo lankos graios,

Tik vaiavimas siauras, nes keli laivai lygiaoniai
265
Laiko uankt: vis ten vieta sustoti atplaukus.
Ten ir didiul aikt prie graios Poseidono ventyklos
Su akmeniniais suolais, kastais lig puss em:
Ten riestanosiams laivams gamina ir taiso padargus;
Audia jiems drob, veja virves ir irklus nutao.
270
Mat ne strlin pilna ir kilpinis rpi fajakams,
O tik irklai, gaubtaoniai laivai ir burs drobins,
Jaisiais didiuojas begal ir skrodia jras pilksias.
A nenoriau pikt paskal, kad kas, mus sutiks,
Nesiaipyt: inai gi, mieste ilglieuvi netrksta.
275
Gali prasiokas koksai, pairjs mus, pasakyti:
Kas ia toks vyras, graus, auktagis, alia Nausikajs
Svetimas eina? Kain kur j rado? Ar jos tai jaunikis?
Bus tai atklydlis koks ir savo laivo neteks
Tolimakratis: arti prie ms negyvena juk niekas.
280
O gal koks dievas, kartai maldautas ir mald iklauss,
Nueng it i dangaus ir jos bus gyvenim vis.
inomas daiktas, geriau, jei ji pasigavo sau vyr
Svetimataut: i aukto mat iri jinai savuosius
Vyrus fajak, kuri garbingiausi jai peras ne vienas.
285
Gali juk itaip sakyt, o man negarb dl to bt.
A ir pati juk papeikiau mergin, kuri taip daryt
Ir be tv inios, turdama tv ir moi,
Vyrus pradt vediot, pirmiau neatventus vestuvi.
Mano odius, svety, sidki ird, jei nori,
290
Idant ms tvas namo greiiau tau grti padt.
Grai girait Atns prie viekelio tuoj pamatysi,
Tuopos ten lama, tarp j altinis, aplinkui bus lankos,
Ten ir ms tvo laukai, vynuogynas ir sodas aliasis.
Tiek bus nuo miesto atstu, kiek aukiant balsas nueina.
295
Ten atsisds palauk, kad laiko pakankamai bt
Mums parvaiuoti miest ir tvo rmus pasiekti.
O kai galsi jau spt, kad mes lig nam parkeliavom,
Eik atsikls tuomet fajak miest ir klauskis,
93
TURINYS
Kaip ms tvo, garbaus Alkinojo, namus tau atrasti.

O prisiklausti tau bus nesunku: gals maametis
Vaikas kiekvienas nuvest, nes jokis fajakas neturi
Niekur toki nam, kaip rmai garbaus Alkinojo.
O kai ateisi kiem ir rm duris atsiversi,
Eiki didij men tiesiog ir tuoj pamatysi
305
Motin mano. Jinai, atsisdus prie idinio aukto,
Verpia kaip mari purpuras viln, net miela irti.
Sdi, stulp lengvai atsirmus, aplink j tarnaits,
O netoliese nuo jos ir tvo krsl ivysi.
Tas, atsiliejs patogiai, girsnoja vyn kaip dievas.
310
Tv be odio aplenk ir i karto prie motinos keli
Tieski maldingai rankas, kad diaugsm turtum sulaukti
Greitai grimo dienos, nors baisiai tolimas kelias.
Jei ji tave atjaus ir links tau gero irdingai,
Vilt tviriausi turk artimuosius ivysti ir savo
315
300
Taip j pamokius, graiu botagu asilnus pavar,

Tie pasispyr tvirtai ir, sraunij up palik,
Bgo lengva ristute, j kojos greitai mirgjo.
Nuolat ji temp vadias, kad spt eiti pstieji,
320
Mergos ir Odisjas, ir saikiai naudojo botag.
Leidosi saul, kuomet prie giraits, skirtosios Atnei,
Jie privaiavo, tenai Odisjas viesus atsisdo
Ir tuoj pradjo maldaut Kronido galingojo dukr:
O iklausyk, Atritone, egidvaldio Dzeuso gimdyta,
325
iandien igirski mane, kurio tu anksiau negirdjai,
stanio jroj, kai blak galingas ems plakjas.
Bk gailestinga ir leisk mane meiliai priimti fajakams.
Taip jis maldaudamas sak, Palad Atn igirdo,
Tik pasirodyt pati nenorjo, bijodama pykdyt
330
Savj dd, kuris ant lygaus dievams Odisjo
Rstavo be atlydos, kol tas gimtin sugro.
94
TURINYS
VII GIESM
Odisjas ateina pas Alkinoj
Taip sau ten meldsi tyliai daug vargs viesus Odisjas,

O karalait tvirti asilnai ve miest.
Kai privaiavo prie tvo nam, grai ir garsing,
Ties j prieangiu auktu sustojo, o broliai ij,
5
Kaip nemirtingi dievai, pulku apspito veim,
Tuoj asilnus nukink ir skalbinius ne vid.
O Nausikaj parjo savj men, kur ugn
Jai kambarin senoji Eurimeds pakr.
Atve Eurimeds laivai i Epiro kadaise,
10
Ir Alkinojas j gavo kaip dal, nes jis viepatavo
Tarpu fajak vis, ir mons jo klaus kaip dievo.
Ji Nausikaj baltrank nuo pat maums uaugino,
Nn ji ir ugn pakr, ir paruo jai vakarien.
Miestan keliaut Odisjas pakilo. Tuo tarpu Atn
Tirt migl uleido, nordama gero keleiviui,
Kad koks fajakas smalsus, j viekeliu einant sutiks,
Kibti neimt prie jo ir neklausint be saiko.
Vos tik jis koj kelt gra j miest suspjo,
J pasitiko tuojau viesak deiv Atn,
20
Kaip mergait jauna, sot laikydama rankoj,
Ir sustojo prie j. viesus Odisjas paklaus:
Ar negaltum, dukrele, mane palydt ir nuvesti
Tu namus Alkinojo, kuris ia seniai karaliauja?
Svetimas a ia esu, atjau, daug vargo patyrs,
15
95
TURINYS
I tolimos alies pas jus, todl nepastu

Vietos moni, kurie ia mieste ir kaimuos gyvena.
25

A tuos namus, tveli svety, kuri tu iekojai,
Puikiai inau: ms tvo beydio namai kaimynystj.
30
Tyliai tu eik i paskos, o a tau rodysiu keli,
Niekam veid nevelk ir eidamas nieko nekalbink.
Ms mons sveius be didelio diaugsmo sutinka
Ir nevaiina, nemyli mogaus i tolimo krato.
Visas gyvenimas j greitieji laivai daugiairkliai,
35
Jais vandenynus imaio su ems plakjo pagalba.
Skrenda tie j laivai it paukiai sparnuoti ar mintys.
40
45
50
55
Taip jam atsak ir ingsn paspartino deiv Atn,

J vesdama, o jis pdomis Palads skubjo.
Jo neregjo taiau laivais garsingi fajakai,
Einanio viduriu miesto pro juos; graiakas Atn,
Deiv galinga, neleido regti, paskleidusi tirt
Rk aplinkui, nes jam i irdies vien gera norjo.
Prieplaukom ir gaubtaoniais laivais Odisjas stebjos,
Ir j vyrij didiulm aiktm, ir mrais tvirtaisiais
Su dantimis smailiais viruje, baisu pairti.
O kai atjo abu prie karaliaus rm grai j,
Kreipsi tuosyk j viesak deiv Atn:
tai tie namai, tveli svety, kuri tu iekojai
Ms mieste. Karalius, augintus Dzeuso, atrasi
Puot puotaujant dabar. Tu eiki vidun ir neleiski
irdiai drebt, nes vyras drsus visuomet ir visok
Reikal puikiai sutvarko, nors i kain kur atjs.
Rmuos vis pirma pamatysi tu mon karaliaus,
Ji bus Aret vardu, ir jos senoliai paeina
I tos paios gimins, kaip ir Alkinojo karaliaus.
Mat Nausitoj kadais Poseidonas, ems plakjas,
Ir Periboj pagimd, jauniausia pati ir graiausia
Tarp moteriki dukt galingo Eurimedonto,
96
TURINYS
Kurs karaliavo tuomet aly ididi j gigant.

Jis t nedorli taut praud ir pats su ja uvo.
Jojo dukt, Poseidon painus, sn pagimd
T Nausitoj galin, kuris viepatavo fajakuos.
O Nausitojo vaikai Reksenoras ir Alkinojas.
Sidabralankis aulys Apolonas vyresn nukov
65
Tuoj po vestuvi, snaus nesulaukus ir gimus tik vienai
Dukrai Aretei, kuri Alkinojas, mona pams,
Gerbia, kaip vyras n joks dar negerb niekad lig iolei
Savo monos, nors toji namus be priekaito valdo.
Pagarb regi jinai visados ir meil irding
70
Lygiai sav j vaik ir savo paties Alkinojo,
Taip ir moni, kurie kaip deiv iri jj,
Sveikina j visuomet per miest einant sutik.
To i ties ji verta: viesios iminties jai nesksta.
Jei jos klauso tiktai, kivirus tuoj vyrai pabaigia.
75
Jeigu tave ji priims ir links tau gero irdingai,
Vilt tviriausi turk artimuosius ivysti ir savo
60
itai pasak ir tuoj pakilo viesak Atn

Skristi per plynas marias, palikusi Scherij miel,
80
Maraton skubjo ir miestan plagatvi Atn,
Kur Erechtjo turtingi namai. O viesus Odisjas
jo prie rm puiki Alkinojo. irdis jo krtinj
Sunkiai dvejojo, kol engt pasiryo per slenkst varin.
Lygiai kaip saul skaisti ar nakt pilnatis mnuo,
85
Taip auktastogiai namai Alkinojo garbingo rjo.
Sienos varins visur dein jo ir kair
Lig tolimiausios kerts, o virum j atbrailos melsvos.
Rm erdviausi vidun atsivr durys auksins.
Staktos sidabro stovjo, slenkst varin leistos,
90
Virduris buvo sidabro, o urakto rink auksin.
unys auksiniai ir sidabriniai guljo abipus,
Juosius Hefaistas kadais imoningai buvo nukals
Rmams viesaus Alkinojo garbingo sergt ir ginti.
97
TURINYS
Jie nepaino mirties ir turjo nesenti per amius.

Menj prie sien krslai deinj ir kairj irikiuoti
Lig tolimiausios kerts be pertrkio jokio, juosius
Markos margrats buvo klotos, moter austos.
iia fajak vadai, susirink vyrijon, sdjo,
Vyn girsnojo ir valg gardiai, ia visko uteko.
100
Tuotarp auksiniai vaikai, ant pastov daili pastatyti,
Rankoje laik visi po degant vies ibint
Ir Alkinojo sveiams puotaujantiems viet per nakt.
Deimtys penkios merg ir tarnaii rmuos plujo.
Vienos j girnomis mal kaip auks grdus geltonus,
95
Kitos tik audeklus aud ar vilnas verpstmis verp,

Visos sdjo eilj, kaip lapai liepos kupliosios.
Metmenys sukrs vilgjo, tirtai prisigr alyvos.
Kaip kad fajakai geriau u visus pasauly imano
Jroj valdyt greituosius laivus, taip moka j mots
110
Audeklus austi puikius: Atn jsias imok
T imoning darb ir vies prot joms dav.
105
Vaismedi sodas buvo prie kiemo, tiesiai u vart,

Ketverto marg, tvora apmrytas visas aplinkui.
Medi daugyb jame visokiausi, kupli, plaiaaki
115
Kriaui ir obelaii, granatmedi vaisiais auksiniais,
Fig saldi ir alyv, iedais apkerusi gausiai.
Vaisi jame niekados per kiaurus metus nepritrko,
Pilna j iem ir vasar buvo. velnutis Zefyras,
Dvelkt nesiliaudamas, vienus nokino, kiti dar tik mezgs,
120
Ir obuolys po obuolio noko, kriau po kriaus,
Vynuogi kek sirpo po keks, taipogi ir figos.
Ir vynuogynas buvo derlingas, vynuogi keks
Vienos aiktj atviroj graiai idstytos divo,
Nutviekstos sauls kaitrios, o kitos lauk rinkj,
125
Tie jau ir trk j sultis, daugyb ali tebebuvo,
Vos tik numetusi iedus, o kitos juosti pradj.
U vynuogyno tuojau, eilm susodintos tvarkingai,
98
TURINYS
Augo visokios darovs ir vasar iem aliavo.

Buvo ir pora upeli: j vienas iurleno per sod,
130
Kitas prieing pus tekjo pro kiemo pavart
Ir pro auktuosius namus, ten mons vanden sm.
Taigi diev dovanos Alkinojo rmuos uteko.
Taip ia daug vargs viesus Odisjas stovjo nustebs.
O kai jau viskuo irdy jis atsigrjo lig soiai,
135
eng per slenkst guviai ir koj kl rmus.
Rado jis ten fajak vadus ir tarjus protingus,
Liejanius vyno taures akylojo Argudio garbei:
Jam paskutiniam mogus aukoja, prie eidamas gulti.
jo per rmus dabar daug vargs viesus Odisjas,
140
Apsuptas rko tirtai, kur uleido Atn,
Kol prie Arets prijo ir prie Alkinojo karaliaus.
Ities jis rankas, kelius apkabino Aretei,
Ir nuostabioji migla, j dengus lig tol, isiskirst.
Kalb nutrauk sveiai, kai vyr ivydo svetainj,
145
Baisiai nusteb visi. Odisjas m maldauti:
O dukterie Reksenoro dieviko, miela Arete!
Vyro ir tavo kelius apkabins, sveiams nusilenks,
Po ikentt varg maldauju: dievai jums teduoda
Ilgas laimingas dienas, vaikams tepalieka kiekvienas
150
Turt namuos ir duot moni jam viet garbing,
Js man, klajnui, padkit greiiau tvik grti,
Nes jau seniai keniu vargus, nuo sav j atskirtas.
itai pasaks, jisai atsisdo prie idinio emj
Ant pelen. Visi nutilo it ad ukand.
155
Tik po ilgos tylos prabilo juos Echenjas,
Kurs tarp fajak vis vyriausias amiumi buvo
Ir pranaiausias kalboj, nes daug ko mats pasauly.
Jis tad, nordamas gero visiems, prabilo ir tar:
Tai juk nebus grau, ir tau, Alkinojau, netinka
160
emje svei sodint, kur idinio dulks suluotos.
ia susirink, visi nn tavo laukiame odio.
99
TURINYS
Svei tu ms pakelk, graiai pasodinki krsl,

Puot sidabro vinim, ir liepki aukliams didiabalsiams,
Vyno tegu atmie, ir jo mes nuliesime Dzeusui,
165
Griausmo valdovui, kuris keleivius padoriuosius globoja.
O eiminink tegu pavaiina svei, kuo turi.
Tok jo od igirds, skubiai Alkinojas pakilo
Ir, Odisjui, gudriam margaminiui, rank padavs,
Meiliai nuo aslos pakl ir pasodino krsl
170
Vieton savo snaus narsuolio Laodamanto,
Kurs alia tvo sdjo ir buvo vis mylimiausias.
Tyro vandens, upyl jam kambarin ant rank
175
Valg ir gr varg daug ikents viesus Odisjas.
Jo sveikata Alkinojas pakviet aukl ir tar:
Vyno krater atmiek, Pontonojau, taures jo pripilki
180
Ir pastatyki visiems, o mes nuliesime Dzeusui,
Griausmo valdovui, kuris keleivius padoriuosius globoja.
Ir Pontonojas vyno, apsaldanio ird, atmies
Pilnas pripyl taures, kurios prie kiekvieno stovjo.
185
Tuosyk pakilo kalbt Alkinojas ir itaip jiems tar:
Praom klausyt, fajak vadai ir tarjai protingi!
A pasakysiu, k man irdis krtinje liepia.
Pasivaiin nn eikit namo ir gulkit kiekvienas.
Rytui iauus, daugiau sukviesime vyr senesni
190
Ms sveio pagerbt ir garbei diev paaukoti
Ikilmingesns aukos, paskui pakalbsim suj,
K reiks daryti, kad sveias be jokio pavojaus ir vargo
Gyvas ir sveikas i ms gimtj al sugrt
Kupina diaugsmo irdim, nors baisiai tolimas kelias,
100
TURINYS
Ir kad nelaimi daugiau kelionje nebepatirt,

Kolei savo krat engs. Paskui tegu kenia,
K jam likimo skirtis ir seserys rsios Verpjos
verp gyvasties silan tuomet, kai j motina gimd.
Jeigu diev nemirting kuris i dangaus ia atjo
200
Aiku, tuomet dievai k nors ypatinga mums rengia,
Nes ligi iol visados jie savo paveikslu mums rods,
Kai mes garbinom juos ir ventas hekatombes aukojom,
Teiks puotoj sdti greta ir vaiintis prie ms.
Jeigu ir vienas kas ms dievus susitikt kelionj
205
Jie niekada nesidangsto, nes mes gi j giminieiai,
Kaip vienaaki kiklop gentis ar gigant laukini.
195
Jam atsakydamas, tar daug vargs viesus Odisjas:

O Alkinojau, dl to nesirpink: nesu n trupuio
A panaus dievus, kurie danguose viepatauja,
210
Nei graumu, nei stotu a gyventojas ems mirtingas.
Kiek tik kada js matt moni, nelaimi ir vargo
Neani nat visus a savo nelaimm prilygstu.
Negand ymiai daugiau u kitus apsakyti galiau,
Kiek a ikents esu, galybei diev panorjus.
215
Bet man pavalgyti leiskit, nors slegia sielvartai sunks.
Nieks unikiau negrauia mogaus, kaip pilvas prakeiktas.
Jis nenurims ir visad reikalaus, kad jo neumirtum,
Nors tau plyt irdis ir btum didiai susikrimts,
Kaip it ir a kremtuosi dabar, o jis prisispyrs
220
Valgyt ir gert reikalauja greiiau ir veria umirti,
K ikentjs esu, kad tik j piln prikimiau.
Js, atsikl rytoj, kai tiktai Aura pasirodys,
Vargui klajnui padkit tviks em sugrti,
Nors daug varg reikt vl vargt. Sutikiau numirti,
225
Savo auktuosius namus ir turtus su namiegais pamats.
Taip jis pasak. Fajakai visi avjos ir tars
Svei namo parlydt, nes jis protingai kalbjo.
Auk nuliej ir, kiek irdis pageidavo, igr,
101
TURINYS
Gulti ijo visi namus savuosius kiekvienas.

Menje liko tiktai margamintis viesus Odisjas
Ir geraird Aret bei lygus dievams Alkinojas.
Mergos nukraust skobnis, kas liko nuo vakariens.
O baltarank Aret tuo tarpu uved kalb,
Nes pastebjo rbus, chiton ir gra apsiaust
235
Visa, k buvo pati su savo tarnaitm iaudus.
Taigi ji kreips j ir odiais sparnuotais prabilo:
Praom leisti, svety, tave man pirmai paklausti:
Kas ir i kur tu esi? Kas dav tau it drabu?
Ar nesakei, kad papuolei pas mus, marias iklajojs?
230

Baisiai, valdove, sunku man bus ipasakot visk,
Nes daugyb varg man siunt dievai uranieiai.
Bet apsakysiu tau visa, ko tu teiraujies ir klausi.
Mari plai vidury Ogigijos kyo salel,
245
Ten gyvena ramiai Atlanto dukt graiakas
Nimfa Kalips, baisi ir klastom pagarsjusi deiv.
Niekas diev nei moni trumpaami su ja nebendrauja.
Tik nelaiming mane prie jos idinio nublok kart
Demonas koks, kai greitj laiv perknvaldis Dzeusas
250
Jroj tamsiojoj sudau, aibu liepsningu pataiks.
Mano drsieji draugai visi lig vieno paskendo,
Tuotarp mane, sitvrus dugno, laivui suduus,
Blak devynias dienas, o juod nakt deimt
Tk dievai Ogigijos sal, ten, kur gyvena
255
Deiv galinga, graplauk Kalips. Jinai apsidiaugus,
Meiliai sutiko, graiai pavaiino ir sak su meile,
Jog padarys nemirting mane ir nesenstant niekad.
Vis dlto mano irdies krtinj palenkt nevaliojo.
Ten a lig met am prabuvau, ir vis aarom drko
260
Tas nemirtingas drabuis, kur man dav Kalips.
O kai, ratu bgdami, atuntieji metai atjo,
Paauk syk mane ir liep grt gimtin.
Galbt vien Dzeuso valia, o gal jai irdis suminktjo.
240
102
TURINYS
Plaustu, sunertu tvirtai, ileido, pridjusi gausiai

Valgi ir vyno saldaus bei rbu nemirtingu apvilkus,
Pasiunt vj, be to, patog ir lengv kelionei.
Deimt ir septynias dienas plaukiau vandenynu,
O atuonioliktai autant, ivydau js padangs
Kalnus miglotus. irdis i diaugsmo paoko krtinj
270
Man prie nelaim, nes prieky varg tebebuvo dar marios,
Kur Poseidonas, ems plakjas, buvo man skyrs.
Vjus paleids visus, jis keli gimtinn ukirto,
Jroje audr pakl, ir a, vaitodamas sunkiai,
Per skuringas bangas nestengiau irtis su plaustu.
275
Vtra ir j sulau bemat, o a gi tuo tarpu
okau nuo jo ir plaukiau kaip mokjau, kolei prie js
ems krant atvar mane vandenynas ir vjas.
Betgi ir lipant ia banga umuti galjo,
Tkus mane auktas uolas ir krant grublt.
280
Tad, pasisuks atgal, a plktis miau, kol pasiekiau
Srauniai banguojani up, kur krantas buvo geresnis,
emas visai, be uol, ir niekur neupt vjas.
iia parkrits, a kiek atitokau, naktis nemarioji
Tuotarp ujo, tad a, pasitrauks nuo dievikos ups,
285
Atguliau krmuos tankiuos ir lap duknom storiausiom
Ten apsiklojau, ir dievas man leido gaivinant mieg.
Taip a toj lap krvoj, pavargs, sugrudusia irdia,
Itis nakt miegojau lig ryto ir pusdienio gero.
Saul jau linko emyn, kai miegas saldusis prajo.
290
A pastebjau, kaip jros pakrantj aid mergaits
Tavo dukters, tarp j ir pati, prilygstanti deivms.
Puoliau prie jos, o jai viesaus sumanumo netrko,
Elgsi taip, kaip vargu i jaunuts galtum tiktis.
mons jauni niekados imintingai elgtis nemoka.
295
Valgio man dav jinai lig soties ir tamsiojo vyno,
Ipraus, upn pasiuntus, ir dav it drabu.
Tikr teisyb a jums ia kalbjau, neperdjs niekur.
265
Jam Alkinojas tuomet atsak, tardamas itaip:
103
TURINYS
Mano dukt, svety, pareigos nesteng atlikti.

Jai priderjo tave, kai gro namo su mergaitm,
Tiesiai atvesti pas mus: j pirm praei tu pagalbos.
300
Jam atsakydamas, tar viesus Odisjas daugmintis:

Mielas herojau, u tai beyds dukters nevainoki.
Buvo ji liepusi man, kad eiiau drauge su mergaitm,
305
Bet nenorjau a pats, turdamas baim ir gd,
Nes tu galjai labai pasipiktint, mane taip pamats.
Rstauti ems vaikai mes ms esam be galo.
Jam Alkinojas tuomet atsak, tardamas itaip:
Mano krtinj irdis, svety, nelinkusi pykiui
310
Be prieasties pasiduot: visada mums saikas praveria.
O, kad ms tvas Kronidas, Atn ir Apolonas
itok mog, kaip tu, tikriausias mano vienmintis,
Vyru ms dukteriai duot ir leist entu vadinti,
Likus iia gyvent! Namus su turtais tau duoiau,
315
Jei panortumei pats. Per jg tavs sulaikyti
Niekas nedrs, tesaugo nuo to mus Dzeusas galingas!
Tau ikeliavimo dien paskyriau, gali jau inoti
Ji bus rytoj. Tuomet, mieg karalyst nugrimzds,
Tu sau gulsi, giedra bus ant mari, kol sveikas pasieksi
320
Tviks em, namus ar kur tavo irdiai bus miela,
Nors mums ir bt ten daug kart toliau u Euboj,
Esani baisiai toli, kaip sako vyrai msikiai,
Lanksi kart joje, kada Radamant viesplauk,
Vykstant Titijo, ems snaus, lankyti, lydjo.
325
Jie Euboj nuvyko be didelio vargo per dien
Ir, kas reikjo, atlik, namo vakare parsiyr.
Plaukdamas pats pamatysi, kaip niekas negali pralenkti
Mano laiv, ir kaip auniai vandenis veria yrjai.
Taip jis kalbjo. Daug vargs viesus Odisjas nudiugo,
Mald pradjo tuojau ir auksi dievo iais odiais:
Tve ms Dzeuse! Lai viskas vyks, kaip nn paadjo
330
104
TURINYS
Man Alkinojas, tegu ant ems, pentojos moios,

Jam bus per amius garb, o a tegrtu gimtin.
Taip jie susd abu tarpusavy nn nekuiavo.
Paauk tuosyk mergas baltarank Aret ir liep
Lov svetainj statyt ir purpuro patalus minktus,
Dailiai ipurius, patiest ir baltom drobulm pridengti,
O viruje padti jam antklod puri vilnon.
Rankon ibint pam, tarnaits ibgo i mens.
340
Patal minkt vikriai auktojoj svetainj paklojo,
Prie Odisjo prijo tuomet ir pakviet dailiai:
Praom ilstis, svety, tau patal minkt paklojom.
Taip jos kalbjo, ir jam malonu isitiesti jau buvo.
335
345
Taigi umigo ramiai daug vargs viesus Odisjas

Tekintoj lovoj puonioj, auktoj balsingoj svetainj.
O Alkinojas nujo ilstis miegam savo,
Kur gretimai su jo karaliens patalas buvo.
105
TURINYS
VIII GIESM
Odisjas susipasta su fajakais
Vos tik ryto dukt Aura roiapirt pravito,

Kls i lovos minktos jo galyb venta Alkinojas.
Ir Odisjas, pili galingas griovjas, pakilo.
J Alkinojo galia ventoji nuved tuosyk
5
fajak vyrij, kuri prie laiv susirinko.
Vyrai susdo visi suolus akmens nutayto
Vienas prie kito arti. Tuo tarpu Palad Atn,
Virtus aukliu viesaus Alkinojo, jau lakst po miest,
Visa apsvarsius, kaip grt gimtin tauriam Odisjui,
10
Ir kiekvienam sutiktajam vyrui od kalbjo:
Nieko nelauk, fajak vadai ir tarjai protingi,
Eikit vyrijon ir ten pairkit sveio keleivio,
Kurs neseniai namus Alkinojo garbingo atjo,
Mari blakytas ilgai ir lygus dievams nemirtingiems.
odiais tokiais kiekvieno irdy sukl smalsum.
Marios moni supldo tuojau aikt ir suolus,
Kur kam priklaus vieta. Visi stebjos, ivyd
Sn proting Laerto, kuriam viesiaak Atn
Galv, drauge ir peius groiu neregtu uliejo,
20
Leido atrodyt auktesniam ir ymiai raumeningesniam,
Idant fajakams visiems jis bt mielesnis i karto,
Pagarb j sau palenkt ir kad nugaltoju bt
Daugy aidyni, kuriom imginti j bauds fajakai.
15
106
TURINYS
Kai susirinko visi, ir um viet kiekvienas,

Tuosyk pakilo kalbt Alkinojas ir itaip prabilo:
Praom klausyti, fajak vadai ir tarjai protingi!
itas svetys neinau, kas jis pas mus ia uklydo,
Gal i vakari jisai, o gal i ryt kur paeina.
30
Nori jis grti namo ir prao ms pagalbos.
Taigi, kaip darm lig iol, ir jam padkime grti.
Niekas dar juk niekuomet, mano rmus atjs,
Dsaut ir melst neturjo ilgai, kad grt jam padiau.
Taigi dievik jr nuleiskime juodj laiv,
35
Plaukiant pirmjsyk, parinksime por vadov
Su penkiasdeimia vyr, kurie geriausi jreiviai.
Lai jie visi, prie dili gerai pritvirtin irklus,
Laiv paliks ir pas mus susirinks: atvsime iandien
Pokyl mes greitomis, a noriu visus pavaiinti.
40
Perduokit vyrams mano kvietim. Kiti js tuo tarpu,
Turintys skeptrus didinai, mano rmus auktuosius
Nesididiuokit ateiti: mes svei graiai pamylsim.
Lai nepatingsta n vienas. Pakvieskite ir Demodok,
Dievik daini, jam dievas leido mones mirtingus
45
Diuginti giesme ir jiems, k liepia irdis, padainuoti.
25
itai pasaks, jis eiti pakilo, o paskui j jo

Turintys skeptrus, auklys nuskubjo dainiaus pakviesti.
Penkios deimtys vyr ir du susirinko netrukus,
Kaip sakyta jiems buvo, ant kranto mari plyn j.
50
O kai atjo visi niokianios jros pakrant,
Juodj laiv nuleido vandenis srius pilkuosius,
Stieb pastat jame ir drobs bures pakabino,
Irklus tuomet iknos dirais prirakino prie dili.
Visa kaip reikia sutvark, bures atlapojo baltsias,
55
Laiv pastat, kur krantas statesnis, o patys tuo tarpu
Alkinojo protingo auktuosius namus nuskubjo.
Kiemas, priebuiai plats ir rm mens erdviausios
107
TURINYS
Pilnos privirto svei, jaunimo prijo ir seni.

Dvylika tuosyk avi Alkinojas aukojo j vaims
60
Ir atuonet kiauli baltili, ir dvylika jaui,
Odas nulupo visiems ir paruo pokyl puik.
Gro tuo tarpu auklys ir atved daini garbing.
Mzos pamilusios jam neyktjo gera ir bloga:
Atm vies aki, o suteik dovan dainiaus.
65
Krsl jam Pontonojas pastat, sidabrais dabint,
Viduryje svei, aukt stulp atliejs.
Skambiosios kankls viruj ties jo galva ant vagio kabjo.
Pam rank auklys ir parod, kur siekti j reikia,
Skobn pastat greta ir grai kraitel padjo,
70
Taur vyno pripyl, kai noras ueis, atsigerti.
Rankomis m sveiai ant stalo stovini vaii.
O kai alk numal ir trokul kiek apgesino,
Daini paragino mza giedot apie didvyri lov
Giesm grauding, kurios garsai jau dang pasiek:
75
Apie kivir tarp Odisjo viesaus ir Achilo,
Kaip jie per puot diev ikilming bars abudu
odiais rsiais, tuotarp Agamemnonas, vyr valdovas,
Diaugsi savo irdy, kad riejas narsiausi achajai.
Kam tai naudinga, kadais Apolonas buvo jam saks
80
Pitoj ventojoj, kai slenkst akmens jis pereng kart
Klaustis likimo. Tai buvo pradia neskmi ir nelaimi,
Dzeuso galingo skirt danajams ir Trojos herojams.
Dainius garbingas dabar tai giedojo. viesus Odisjas
Sum rankom tvirtom purpurin savo apsiaust
85
Ir ant galvos usitrauk, udengdamas gra j veid.
Gdijos prie fajakus, kad aarom akys papldo.
O kai dievikas dainius pabaig giesm giedoti,
Aaras greit nusiluosts ir dang nuo veido nutrauks,
Pam taur dvidugn ir garbei diev jis nuliejo.
90
Bet kai tas dain pradjo i naujo, nes vl j dainuoti
108
TURINYS
Pra fajak didinai, giesms suavti be galo,

Vl Odisjas usideng veid ir graudiai pravirko.
Sveias n vienas daugiau jo aar nepastebjo,
Bet Alkinojas gerai jas mat ir visk suprato,
95
Nes jis sdjo alia ir girdjo kukiojim graud.
Tuosyk prabilo ir tar fajakams, pamgusiems irkl:
Praom mans paklausyti, fajak vadai ir tarjai!
Valgiais gardiais visi mes pasotinom irdis lig valiai
Ir prisiklausme kankli, jos pagardas esti geriausias,
100
Eikim kiem dabar ir savo jgas imginkim,
Stoj visoki rungi, kad svetys galt sugrs
ini saviems pasakyt, jog visus mes gerokai pralenkiam
Kumio jga, vikrumu, uoliu ir koj greitybe.
itai pasaks, jis eiti pakilo, kiti j lydjo.
Vlei ant vagio auklys skambisias kankles pakabino
Ir, Demodok pams u rankos, men paliko.
Vedsi j su savim, kur kiti fajak didinai
Buvo nuj irt, kaip vyrai rodys, k gali.
Trauk aikt visi, kur minios moni tkstantins
110
Buvo supld, ir daug kas jaun j rungtis norjo:
Ir Akronjas, ir Okialas, ir Elatrjas,
Ir Anchialas, Nautjas, Primnjas ir Eretmjas,
Taipgi Pontjas, Prorjas, Toonas, Anabesinjas
Ir Amfialas, snus Polinjo, vaikaitis Tektono,
115
Ir Eurialas Naubolo, Arjui vyrudiui lygus.
Dailiai nuaugs ir veido graaus, tai buvo pirmasis
Vyras fajakuos, iskyrus tik Laodamant beyd.
Rungtis ijo ir Alkinojo garbingo trys sns:
Laodamantas, Halijas ir Klitonjas kaip dievas.
120
Patys pirmieji ijo, kas varsi koj greitybe.
Nuo ubrtos vagos prasidjo lenktyns. Kai leidos
Bgti i karto visi tik dulks parko per lauk.
Ir greitumu nugaljo visus Klitonjas grausis.
Kokio ilgumo varsna asilnai plia dirvon,
125
Tiek jis atbgo pirmiau, o kiti nuo jo atsiliko.
105
109
TURINYS
Tuosyk jgas mgino kiti, ij imtyni.

ia Eurialas visus nugaljo ir buvo stipriausias.
okti aukiau ir toliau u kitus Amfialas nuoko.
Skritul metant, pralenkti visus Elatrjui pavyko.
130
Kumiu Laodamantas, snus Alkinojo, laimjo.
O kai rungtyns visiems palinksmino ird lig soiai,
Laodamantas tuomet, snus Alkinojo, prabilo:
Vyrai, ateikite ion, paklauskime svei, ar gali
Eiti rungtyni koki. Sudjimo yra jis neblogo,
135
launys ir blauzdos, ir rankos jo tvirtos abidvi,
Sprandas jo drtas ir baisiai galingas, ir amiaus neseno,
Vyras kaip reikia, tik sunks vargai j bus prikamav.
A pasakysiu: varg, didesni kaip jroj, nerasi.
mog pribaigia jie greit, nors bt u it tvirtesnis.

140
ia Eurialas paoko ir, jam atsakydamas, tar:

Laodamantai, kalbi imintingai, kaip vyrui pritinka.
Pats tu prieiki prie jo ir, kaip kalbjai, pasilyk.
Ir, nebelauks ilgiau, Alkinojo snus imintingas

eng aikts vidurin ir Odisj prabilo:
145
Eiki ir tu, tveli svety, jgas imginki,
Jeigu tik kartais k moki. Atrodo, gali lenktyniauti.
Vyrui nra juk didesns lovs, kaip toji, kuri jam
Koj greitumas arba jo kietas kumtis suteikia.
Taigi ijs mgink ir sielvartus vyki al.
150
Tavo kelions diena netoli, jau parengta viskas:
Laivas nuleistas jr, ir kelio draugai numatyti.
Laodamantai! Ar norit manim pasityiot, kad kvieiat?
Rpesiai daug didesni man iandien irdy, ne rungtyns.
155
Daug a kentjau lig iol ir daug nelaimi pakliau.
iandien ia sdiu tarp js ir, laukdamas savo kelions,
Js karali ir mones visus maldauju pagalbos.
110
TURINYS
O Eurialas tuomet jam grubiausiais odiais atkirto:

Nepanaus, svety, tu vyr, gebant drsiai
160
Stot varybas, kuri tleriop mons pramano.
Bsi gal vienas i t, kur bastos laivais daugiairkliais,
Tarsi jreiviai kokie, o yra pirkliai savanaudiai,
Taigi tik dairosi, kur apsistot ir pelningai ikiti
Savo prekes. Neatrodo, kad tu kovotojas btum.

Niriai pavelgs j, Odisjas daugmintis atsak:

Kaip negraiai, jaunuoli, kalbi! Panaus tu paik.
Aiku, dievai ne visiems visoki dovan duoda:
Stuomen gra, irdies gerum ir kalb proting.
Kitas juk toks negraus, toks menkas, kad gaila irti,
170
Betgi jam dievas kalbos neyktjo, ir mons tok
Pasigrdami iri, jis kalba drsiai kaip vyras
Ir nusiypso kukliai. Visi atsidiaugti negali,
Tarsi diev velgia j, kai eina per miest.
Kitas labai ivaizdus, kaip dievas koks nemirtingas,
175
Bet jo kalba nesklandi, ir odis nelimpa prie odio.
tai kad ir pats grauolis esi, ir vyro graesnio
Dievas n pats nesukurs, bet protas tau nesubrends.
Skaudiai tu man ugavai krtinj pavargusioj ird,
Tardamas od nerimt. Rungtynse a ne naujokas,
180
Nors ant mans taip sakai. Ir, reikia manyti, dar biau
Vienas pirm j, jei, kaip jaunystj, man rankos tarnaut.
Iiulptas iandien varg ir nelaimi. Daug ikentjau
A ir kautyni metu, ir blakomas mari audring.
Bet ir dabar, po negand t, a dar stoju varyb!
185
odis man buvo skaudus, ir juo paadinai ryt.
Ir, n apsiausto nusviest nesuskubs, disk pastvr,
Stor, gerokai didesn ir daug svaresn, nei buvo
Tie, kur fajakai kiti ligi tol rungtynse mt,
Ir, apsisuks su juo, paleido i rankos galingos.
190
Baubdamas skrido akmuo. Prisig greitai prie ems
Garss vaikai vandenyn plai, ilgairkliai fajakai,
Akmeniui kaukiant pro juos, o tas pro rib visoki
165
111
TURINYS
Pralk, smarkiai paleistas: jam rib ubr Atn,

Virtusi vyru bemat, vardu pavadino ir tar:
195
Aklas, ir tai pasakyt, svety, kur diskas nukrito,
Rankom apiuops: ne ten, kur kit, jis nupuol
Skyrium ir ymiai toliau. Laikykis drsiai laimjai!
Niekas fajak nei tiek, nei toliau nevaliojo numesti.
Taip jis pasak. Daug vargs viesus Odisjas nudiugo,
mog palank sau rads rungtynse tarp svetim j.
Jam irdyje palengvjo, todl suuko fajakams:
Meskite itaip, jaunuoliai, ir js! O a kai paleisiu
Vlei ten pat, o gal ir toliau gaus diskas nukristi.
Taigi k gundo irdis ir kam drsos bus krtinj
205
Eikite ion imgint, kai mane taip urstinot iandien,
Kumio, imtyni jgos ir koj greitumo. I js
Niekam a nenusileisiu, be vieno Laodamanto:
Sveias a jo esu, kas drs vaiingum paeisti?
Proto neturi mogus ir gero odio nevertas,
210
Kurs eiminink vaiing idrst kviesti rungtyni,
Bdamas tarp svetim. Pats sau blogum daryt.
Kai dl kit nebijau ir neniekinu iandien n vieno.
Eikite susipainsim ir savo jgas ibandysim.
Man ne naujiena bet kokios varybos su vyrais rinktiniais:
215
Kilpin, lenkt graiai, paimti rankon a moku,
Strl paleids, visad pirmasis pataikysiu prieui,
Nors jis slapstyts minioj, ir daugis mano biiuli
Tempt skubiai lankus, stovdami kur netoliese.
Tik Filoktetas mane lanku sugebjo veikti
220
Trojos aly kitados, kai, bdavo, audom achajai.
U mirtinguosius kitus, kurie nn emje duon
Valgo sveiki, pasakysiu, tikrai esu pranaesnis.
Tik negaliu prilygt senovs vyrams herojams
Nei galingajam Herakliui, nei echalieiui Euritui:
225
Su nemirtingais dievais jie kilpiniu rungtis valiojo.
Galv padjo dl to galinas Euritas, senatvs
Savo namuos nesulauks. Supyks ant jo Apolonas
200
112
TURINYS
Umu j u tai, kad jis kviet lanku rungtyniauti.

Ietim pataikau toliau, nei kitas strl nuauna.
230
Vien tik dl koj turiu kiek bgtaut, kad kas i fajak
Nenugalt: esu mat jroj baisiai ivargs,
Grumdamos su bangomis, nes laivo nei jo patogum
A neturjau tada, dl to ir keliai man linksta.
Taip jis pasak. Visi tyljo it ad ukand.
Tik Alkinojas prabilo ir, jam atsakydamas, tar:
Tu nenorjai, svety, savo odiais ms ugauti,
O tik parodyt manei visus sugebjimus savo
Kiek sieids, kad is dalyvaujs rungtynse vaikis
Peik tave, nors tavo jgom nedvejoja n vienas,
240
Kas nusimano geriau ir kalbti moka protingai.
Taigi dabar paklausyki mans, kad grs turtum
K pasakyti kitam, kai savo rmuos prie stalo
Vakarieniausi smagiai su mona, vaikais ir vaikaiiais.
Tu atsiminki tuomet sugebjimus ms ir darbus,
245
Kiek visagalis j Dzeusas mums leido atlikti nuo ami.
Mes nei imtyni jga, nei kumiu girtis negalim,
Koj taiau greitumu ir laivais neprilygsta mums niekas.
Pokyliai nuolat pas mus, dainos ir okiai smagiausi,
Apdarus mgstam varius, maudykles ir patal minkt.
250
Eikit, pakvieskite ion geriausius fajak okjus,
okit ir aiskit linksmai, kad svetys galt sugrs
ini saviems pasakyt, jog visus mes esam pranok
Koj greiiu, laivyba, dainom ir gebjimu okti.
Lai kas nujs atne skambisias kankles Demodokui.
255
Jos pakabintos ant vagio ms rm menj didiojoj.
235
itaip kalbjo garbus Alkinojas. auklys tuoj pakilo

Ir nuskubjo atnet saldiabalsi kankli i mens.
O devyni moni parinktieji aidyni ruojai,
Kur taisykles visas vairiausi varyb mokjo,
260
Aikt ilygino okiui ir praplt viet rungtynms.
113
TURINYS
Gro netrukus auklys su kanklm skambiom Demodoko.

Tas aikts vidurin tuoj ijo. Aplinkui sustojo
Patys pirmieji okjai ir viso okio vadovai
Ir patrepsdami dievikai sukos. viesus Odisjas,
265
Mirgul koj regdams, irdy stebjos be galo.
Dainius, pritardamas kanklm, utrauk dain maloni,
Kaip Afrodit graiavainik pamilo Arjas,
Kaip jie Hefaisto namuos myljos, vogiom susitik.
Uvert j dovanom Arjas ir bst bei guol
270
Ter galingo Hefaisto. iam prane greitai atbgs
Helijas, kurs pastebjo, kaip jie glamonjosi meiliai.
Kai tik Hefaistas igirdo t ird veriani ini,
Tuoj nuskubjo kalv, gudriai sugalvojs atkeryt.
Ten ant pakojo ukl priekal ir nukal tinkl,
275
Nepasiduodant, tvirt, kad jie isiskirt negalt.
Tinkl klasting nurezgs ir tdamas vis ant Arjo,
Nune j miegamajan, kur meils patalas buvo.
Vien jo gal tvirtai prikabino prie koj tos lovos
Ir, palypjs auktyn, juo palub vis nukarst
280
Tarsi voratinkliu plonu, kurio irt nepajgt
N laimingieji dievai: jis buvo toks apgaulingas.
itokius spstus gudriai vir patalo savo paspends,
Saksi vyksts Lemn, grai, patogi tvirtov,
Nes i vis krat j vien mgo labiausiai.
285
Auksaaboklis Arjas savy nebestygo, igirds,
Kad nagingasis Hefaistas toli i nam ikeliavo.
Atlk jis kaip matai graius ikeliavusio rmus,
Kupinas meils kartos Kiterietei graiavainikei.
Ji neseniai tesugro, aplankiusi tv Kronid,
290
Ir po kelions ilsjos. js rmus, Arjas
m j velniai u rankos, vardu pavadino ir tar:
Eikim guol, mieloji, palinksminkim ird sugul,
Nr ko bijoti Hefaisto, jisai ikeliavs Lemn
Sintij pasiirt, laukini moni gargdiabalsi.
114
TURINYS
Taip jis kalbjo, ir iai malonu pasirod prigulti.

Sugul lovoj abu ir umigo, tuo tarpu nukrito
Tinklas ant j, padarytas gudraus, nagingo Hefaisto.
Nei pajudt negaljo n vienas, nei atsikelti,
Aikiai regjo abu, koki bd pakliuvo.
300
Taip juos atrado, parjs namo, auksarankis dailid,
Grs i kelio pirmiau, nei spjo nuvykti Lemn.
Helijas, jo praytas, biiulikai visk pasak.
Greitai parjs namo, prislgta irdia krtinj
Tarpdury mens sustojo ir, perimtas pykio bekraio,
305
Gerkl paleido plaiai, kad visi dievai j girdt:
tai pairkit juokingo, drauge ir neleistino daikto!
Mat kaip Kronido dukt Afrodit man, lubakojui,
Daro negarb danai ir myli begd Arj,
310
Jis mat graus ir koj tvirt, o a gi, nelaimei,
lubas ugims esu, ir kaltas dl to ne kas kitas
Vien tik manieji tvai, kad bt geriau jie negim!
tai pairkit juos, kaip miega apsikabin
Lovoje mano abu, o man nors mirki i gdos.
315
Bet, a tikiuos, neilgai begals jie itaip voliotis,
Nors ir mylts labai. Praeis jiems noras miegoti,
Kai juos apraizgiusis tinklas neleis n vienam atsikelti,
Kolei jos tvas grins man dovanas mano gausingas,
Kiek a jam tuosyk daviau, kai dukrai begdei pirausi,
320
Man ji patiko labai, nors buvo tuia lengvabd.
295
Taip jisai auk. Dievai susirinko namuos

variaslenksiuos.
Ir Poseidonas, ems plakjas, atjo, ir Hermis,
Neantis laim, su juo, ir taiklusis aulys Apolonas.
Deivs taiau pasiliko namie ir eiti drovjos.
325
Tarpdury mens sustojo dievai, grybi davjai,
Ir nesuvaldomas juokas tuojau nemirtingus pagavo,
Kai sumanaus Hefaisto gudrisias pinkles pamat.
Vienas kuris i j atsiliep, tardamas itaip:
115
TURINYS
Blogis gerai nesibaigia, ir kliis greit pagauna,

Kaip tai Hefaistas dabar, nors lubas, pavijo Arj,
Kurs i vis Olimpo diev vis buvo greiiausias,
Kliaudai padjo gudryb. Taip jam, itvirkliui, reikia.
330
Tarpdury itaip sustoj, dievai tarp savs nekuiavo.

Dzeuso snus Apolonas juokaudamas Hermiui kalbjo:
335
Hermi, Kronido aukly, visoki laimi davjau!
Ties sakyk, ar tokiu tinklu apraizgytas nortum
Lovoj gulti dabar alia Afrodits auksins?
Jam atsakydamas, tar inioneis Argudis greitas:
Jei tik manoma bt, taiklusis auly Apolonai:
340
Triskart tvirtesniais tinklais mane tegu vis apraizgo,
Ir susirink teiri dievai ir graiosios deivs
A nedvejodamas migsiu alia Afrodits auksins.
Taip jis atsak, ir vl sukvatojo dievai nemirtingi.
Tik Poseidonas juokaut nenorjo ir pra prispyrs
345
Gars dailid Hefaist, kad teikts paleisti Arj,
Kreips maloniai j ir sak odiais sparnuotais:
Tu j paleisk. Sakau, tai girdint dievams nemirtingiems:
K sakysi tik jam, jis visk darys be suktybi.
350
Jam atsakydamas, tar plaiai pagarsjs dailid:

N neprayki geriau, Poseidonai, ems glbjau.
Niek bus darbas, inok, u nenaudl galv guldyti.
Kuo gi laiduosi tu man, tai girdint dievams nemirtingiems,
Jeigu Arjas mokt nenors, i kilp itrks?
Jam Poseidonas, ems plakjas, atsak ir tar:

Mielas Hefaistai, inok: jei paleistas i kilp Arjas
Nesumokjs pabgs a pats atlyginsiu visk.
355
Jam tvirtarankis dailid, tuomet atsakydamas, tar:

Tavo odiu man bt dabar negrau netikti.
116
TURINYS
itai pasaks, tinklus atrio galingas Hefaistas.

Tiedu, pajut, kad jau atsileido juos verusios kilpos,
oko i guolio skubiai, ir Arjas Trakij mov,
O saldiaypsn grai Afrodit idm Kipr,
Pafo ilely tenai jos rmai ir aukuras buvo.
Ten j imaud charits ir kn tryn alyvom
365
Tom nemirtingom, kurias dievai aminieji vartoja,
Tuosyk drabuiais dailiais apvilko, net miela irti.
360
itaip dainavo dainius garsingas. viesus Odisjas

Diaugs irdingai, girddamas giesm, patenkinti buvo
Ir imanieji fajakai, laivais pagarsj pasauly.
O Alkinojas liep Halijui ir Laodamantui
ok paokti, kuriuo su jais niekas rungtis nedrso.
Pam tie rankas purpurin sviedin gra,
Jiems sumaningo Polibo seniau padaryt aidimui.
Vienas, atgal atsilos, auktai j mt padangn
375
Lig debes juod, o kitas, vir paoks,
Spriai pagaudavo j, nesiekdamas kojomis aslos.
itaip pasiaut abu ir sviedin dailiai pamt,
ok pradjo tuomet ant ems, pentojos moios,
Tryp jie viens paskui kit, o pulkas vaikin sustoj
380
Plojo katui smagiai, aikt net skambjo nuo triukmo.
Kreipsi Alkinoj viesus Odisjas ir tar:
O Alkinojau karaliau, plaiai pagarsjs pasauly!
Tikr teisyb sakei, kad js okjai geriausi,
Savo akim pamaiau, net baim ima beirint.
370
Taip jis pasak. Galyb venta Alkinojas nudiugo

Ir atsiliepdamas tar pamgusiems irkl fajakams:
Ms svetys, atrodo, yra nepaprastas vyras.
Duokim tad jam dovan, kaip ms paproiai reikalauja.
390
Dvylika ms aly yra auktakilmi karali,
Turini enkl valdios, a pats jau tryliktas bsiu.
385
117
TURINYS
Taigi kiekvienas tegu po apsiaust ar nauj chiton

Atnea ir nepagaili brangaus auksinio talento.
Visk sune, drauge rankas atiduokime sveiui,
395
Kad, apsidiaugs irdy, galt jis sst vakariens.
O Eurialas turs j odiais ir dovana kokia
Atsiprayti u tai, kad sak, kas vyrui netinka.
Taip jis kalbjo. Fajakai visi jam pritar garsiai,
Pasiunt tuoj auklius, kad dovanas sveiui atnet.
400
O Eurialas pakilo ir, jam atsakydamas, tar:
Atsipraysiu a svei tuojau, kaip man tu kalbjai.
Duosiu a jam kalavij varin su rankena tamsia,
Vien sidabrinm vinim padabinta, maktis padaryta
405
Jam i drambliakaulio naujo, brangi dovana tai bus sveiui.
itai pasak ir tuoj kalavij, sidabrais dabint,
Padav jis Odisjui, tarydamas odiais sparnuotais:
Sveikas lik, mielas svety! Jei odis paikas isprdo,
Vjai pagav, tegu j nune, kad enklo nelikt.
410
Tau tegu leidia dievai pamatyti mon ir grti
Savo alin, ilgai nuo sav j atskirtas kentjai.
Dkui irdingai, mielasis, dievai teduoda tau laim,
Kad nereikt kada pasigesti io kalavijo,
415
Man dovanojai tu j, atsipraymo od pasaks.
Ir ant peties kalavij, sidabrais dabint, pasvr.
Leidosi saul, ir dovanos jam atkeliavo jau visos:
Garbs aukliai jas sune greit namus Alkinojo.
Dovanas tsias prim, vaikai Alkinojo beydio
420
Visk sudjo graiai prie motinos savo garbingos.
Parved ir sveius jo galyb venta Alkinojas,
Vyrai susdo visi tekintus krslus auktuosius.
Kreipsi tuosyk jis Aret ir tar jai itaip:
118
TURINYS
Eiki, mieloji, atneki apkaustyt skryni geriausi,

Jon ir chiton dk, ir var nauj apsiaust,
O ant ugnies trikoj statyk, ir vanden kaiskit,
Kad, isimauds ir visa graiai sutvarkyta pamats,
K dovan jam beydiai fajakai dav iandien,
Sveias linksmai vaiints puotoj ir dainiaus klausyts.
430
A nuo savs dovanosiu dar jam i taur auksin,
Ipuot dailiai, kad jis mane visados prisimint,
Dzeusui namuos ir kitiems aminiesiems nuliedamas auk.
425
Taip jis kalbjo. Aret, mergas paaukusi, liep

Didj katil imt ir tuoj ant ugnies pastatyti.
435
lugtin tos trikoj krenamoj vietoj pastat,
Piln pripyl vandens ir, malk atne, pakr.
Apsiaut katilo onus liepsna ir vanden ild.
Sveiui Aret viesi i mens atnedino skryni,
Dailiai daryt, o jon sudjo dovanas brangias:
440
Apdarus, auks ir visa, k buvo sune fajakai.
O nuo savs apsiaust dar ji ir chiton pridjo.
Kreipsi tuosyk j ir tar odiais sparnuotais:
Dangio tu pats pairk ir tvirt mazg umegzki,
Idant kelionj kas nors neprapult, kai tu atsigulsi,
445
Apimtas miego saldaus, juodajam laive daugiairkliam.
itaip kalbjo Aret. Daug vargs viesus Odisjas
Antvo skrynios udar ir umezg mazg tviriausi,
Sunk atmegzt, kurio imok j Kirk galinga.
O kved, bemat paruousi sveiui maudykl,
450
Pakviet j vandenin. irdis jam apsalo i diaugsmo,
ilt maudykl ivydus. Nebuvo juk tek matyt jos
Daugel dien, kai paliko namus graiakass Kalipss.
Toji tai rpinos juo ir j priirjo kaip diev.
Svei imaud variai ir alyvom tryn, tarnaits
455
Padav jam apsivilkti chiton ir gra apsiaust.
Taip isiprauss, nujo prie vyn girsnojani vyr.
O Nausikaj, kaip deiv grai, nedrsiai jo
119
TURINYS
Ir atsistojo prie stulpo auktoj itaigingoj svetainj.

Baisiai nustebo dabar, Odisj tok pamaius,
460
Kreipsi droviai j ir tar odiais sparnuotais:
Sveikas nn liki, svety! Taiau, gimtin sugrs,
Tu prisiminki mane: gyvyb skolingas man pirmai.
Jai atsakydamas, tar daug vargs viesus Odisjas:
O Nausikaje miela, dukterie garbaus Alkinojo!
465
Jei tik man leist Kronidas, Heros perknvaldis vyras,
Grti gyvam namo, dienos grtamosios sulaukus!
Ten a kas dien tave kaip deiv irdia dkinga
Nuolat minsiu: tu man gyvyb igelbjai, dukra.
Jis atsisdo krsl alia Alkinojo karaliaus.
Ms supjaust tarnai ir vyno atmie pastat.
O skardiabalsis auklys ion atved daini garbing,
Miel visiems Demodok, atveds graiai pasodino
J vidury svei prie aukto stulpo kras.
Tuosyk viesus Odisjas papra aukl prieiti,
475
erno baltilio msos nugarins (jam buvo paskirtas
Dovis didiausias) atpjov gabal rieb ir tar:
it ksnel, aukly, nunes paduok Demodokui,
Lai jis pavalgo. Nors lidna, bet noriu jam ird parodyt.
emje mat visur, kol mons gyvens mirtingieji,
480
Dainiams jie meil didiausi ir pagarb rodys, juos vienus
Mza imok giedot ir daini gent pamilo.
470
Taip jis pasak. auklys, pams rankomis ms,

Nune tuoj Demodokui. Tas diaugsi vaim irdingai.
Siek sveiai ant stalo idstyt valgi gardi j.
485
O kai alk numal ir trokul kiek apgesino,
Kreipsi Demodok tuomet Odisjas daugmintis:
Man, Demodokai, brangesnis esi u visus mirtinguosius.
Mzos, Kronido dukters, imokytas ar Apolono,
Nn tu be galo graiai apgiedi achaj likim,
490
Kiek prikentjo, privargo ir ko nusipeln herojai,
120
TURINYS
Tarsi ten buvs tu pats ar kito kalb girdjs.

Tsdamas giesm, dabar padainuok apie arkl medin,
Kaip j padar Epjas, pamokytas deivs Atns,
Kaip j tvirtovn gudriai stm viesus Odisjas,
495
Piln ginkluot kari, kurie Ilion igriov.
Jeigu tad visa, kaip buvo, moksi tu padainuoti,
Drsiai visiems ir visur galsiu sakyti ir tvirtint,
Jog maloningas koks dievas tau kvepia giesm prakilni.
Taip jis pasak, o dainius, paragintas dievo, pradjo
Giesm giedoti nuo to, kaip argieiai laivais tvirtasuoliais
Iplauk smags namo, palapini miest pakr.
Kam nereikjo ivykt, vedami garbaus Odisjo,
Trojos aiktj sdjo, mediniam arkly pasislp.
Patys trojnai mat j tvirtovn buvo vilk.
505
Taip jis stovjo pily, o mons, suj aplinkui,
Ginijos, auk visi, ir nuomon buvo trejopa:
Griozd tuiavidur variniais kardais sukapoti
Ar ant tvirtovs utempt ir sukneint, grindin metus,
Arba j sveik palikt, kaip auk dievams nemirtingiems;
510
iai paskutinei galop ir buvo lemta laimti.
Buvo dalios mat skirta jiems t, kai slinks tvirtov
Auktas medinis arklys, kuriame sdjo geriausi
Argo heroj brys ir prapult ne trojnams.
Dainius dainavo toliau, kaip miest igriov achajai,
515
ok i arklio laukan ir tui slptuv palik,
Kaip j kuris kur pl ir griov aukt tvirtov,
Kaip prie puiki Deifobo nam Odisjas prioko,
Tarsi Arjas rstus, su lygiu dievams Menelaju,
Kaip jisai grmsi ten, kautyni ugny atsidrs,
520
Ir nugaljo su deivs narsingos Atns pagalba.
500
itaip dainavo nn dainius garsusis. viesus Odisjas

Baisiai graudinos, skruostais nuo blakstien aaros sruvo.
Lygiai taip verkia mona, sukniubus prie mylimo vyro,
Kai jis krinta kovoj u savo miest ir mones,
121
TURINYS
Nuo prauvimo dienos vaikus ir pastog begindams;

Mirtant regi nn j, kaip silpdamas trkioja knas,
Krinta ant jo ir gailiai rypuoja, o prieai pripuol
iauriai jai per peius, per nugar ietimi trenkia
Ir vergij ivaro, kad skurd ir bad kentt,
530
Ten jai nuvysta skruostai nuo sielvarto didio ir vargo,
Taip Odisjui dabar vis aaros vilg blakstienas.
Sveias n vienas daugiau jo aar nepastebjo,
Bet Alkinojas gerai jas mat ir visk suprato,
Nes jis sdjo alia ir girdjo kukiojim graud.
535
Tuosyk prabilo ir tar pamgusiems irkl fajakams:
Lai Demodokas pads kankles jau savo graudisias.
Ta jo daina ne visiems mat iandien linksmina ird.
Kai tiktai vaii metu ms dievikas dainius pragydo,
540
Aarom plsta svetys, nevaliodamas j suvaldyti.
Skausmas bekratis kakoks jam apm ird krtinj.
Dainiui tad reikia nutilt, kad diaugsmo niekam nestigt
Nei eimininkams, nei sveiui: tai bus daug graesnis
dalykas.
Sveiui brangiajam pagerbt jau iandien parengta viskas
545
Ir ileistuvs, ir doviai, kuriuos mes djom i meils.
Mielas kaip brolis svetys ir prieglaudos iekantis vargas
mogui, kuris irdy iminties nors truput turi.
Taigi ir tu al gudriai nebesuk ir sakyki
Visa, ko klausiu, teisingai: tai bus daug graesnis dalykas.
550
Vard itarki, kuriuo tave motina auk ir tvas,
Taipgi kaimynai visi ir gyventojai miesto gausingi.
Niekur nra juk pasauly mogaus, kurs bt be vardo,
Nei didiaturio, nei vargo, kam teko syk ugimti:
Kai atsiranda mogus, gimdytojai duoda jam vard.
555
Savj krat taip pat pasakyki, miest ir kaim,
Idant, minties pavaryti, laivai tave ten parvet,
Nes vairinink joki fajak laivai neprivalo.
Vairo taip pat nra, kaip esti laivuos kitataui:
Patys moni mintis ir nor kiekvien supranta.
525
122
TURINYS
Viso pasaulio miestus ir laukus derlingus jie ino,

Ir vandenynais plaiais, ir mariom lekia jie greitai,
Pilka migl skraiste prisideng. Jie nei suduti
Baims neturi jokios, nei niokianioj jroj pasksti.
Tik a girdjau nesyk, kaip tvas ms Nausitojas,
565
Bdavo, sako ant ms seniai Poseidonas nairuojs,
Kad, nebijodami nieko, visus, kas prao, veiojam.
Sak, ads Poseidonas fajak gra j laiv,
Grtant taip i kelions, miglotoj jroj pagriebti
Ir sudauyt, o miest kalnais didiuliais aptverti.
570
Taip mums kalbjo senukas. Ar dievas paad vykdys,
Ar kaip lig iolei paliks pareis nuo jo valios ventosios.
Nn pasakyki tu mums ir aikiai idstyki visa,
Kur tu klajojai ir kokius kratus regti tau teko,
mons kokie tenai ir kokiuos jie miestuos gyvena,
575
Ar jie atiaurs visi, teisybs negerbi laukiniai,
Ar gal malons sveiams ir diev j irdys pasta.
Mums pasakyki, ko raudi tuojau ir dsauji gailiai,
Argo danaj arba Iliono likim igirds.
Visa patvark dievai nemirtingi ir prapult baisi
580
Leido monms, kad j vard dainoj mint vaikaiiai.
Gal artim j kas nors yra Ilione tau uvs
Kaip karygys gal entas ar uovis. Jie mat brangiausi
mons ms irdiai po t, su kuriais mus kraujas surio.
Ar gal biiulis kuris, irdies pirmutin paguoda,
585
Galv padjo tenai? Juk tikras draugas atstoja
Brol tikriausi nesyk, jei tik imintingas ir doras.
560
123
TURINYS
IX GIESM
Pasakojimai pas Alkinoj. Kiklopai

Reikia teisyb sakyt, malonu mums dainiaus klausytis
Tokio, kaip itas, dievams prilygstantis balso groybe.
5
Nieko graesnio, sakau, negalima emj norti,
Regint linksmum, kuris tai apms mog kiekvien.
Rmuos auktuos sveiai avdamies klausosi dainiaus,
Vienas prie kito susd, o skobnys lta grybm,
Duona, ms kalnais, ir vyno pyljas nespja
10
Semt i kratero ir pilt kiekvienam prines taur.
Vaizdo graesnio manoji irdis nort nebegali.
Vis dlto tau iuo metu ujo noras igirsti
Mano nelaimes, bdas, kad dsauiau, jas prisimins.
Kuo a turiau pradt ir kur galsiu ubaigti,
15
Jeigu be saiko varg dievai uranieiai man dav?
Vard vis pirma pasakysiu, ir js malonkit
J atsiminti: jei kartais dienos, man adtos, ivengsiu
Bsiu jums draugas visad, nors aly tolimiausioj gyveniau.
A Odisjas, Laerto snus, pagarsjs pasauly
20
Savo gudrybm, ir mano lov jau dang pasiek.
O gyvenu Itakj viesioj, joj Nerito kalnas
lama, aliais mikais pasipuos: aplink, kur pavelgsi
Salos salels visur, viena nuo kitos netoliese
Dulichionas ir Samas, ir giriom apaugs Dzakintas.
124
TURINYS
Nerias jr Itak ema, ir pati paskutin

Ji vakaruos, o kitos daugiau pasidav rytus.
Kratas uolotas, bet vyrai jo auns, ir a negaliau
Niekur sau rasti alies, mielesns u tviks em.
Ilgmet laik mane Kalips, deiv viesioji,
30
Igaubtaskliautj oloj, norjo, kad biau jos vyru.
Lygia dalia ir Kirk mane, apavais pagarsjus,
Rmuose laik Ajajoj, norjo, kad biau jos vyru.
Betgi jos mano irdies krtinj palenkt nevaliojo.
Nieko mat nr u tvus ir gimtj krat mielesnio,
35
Nors tu puoniausius namus ir pertekli visko turtum
Sau svetimoj aly, toli nuo broli sav j.
Tau apsakyti turiu varging savo kelion,
Koki man teiksi duot Kronionas, grtant i Trojos.
25
I Iliono kikon alin atvar mus vjas

Tiesiai Ismaran. T pil igrioviau, o mones iudm.
Moteris j visas ir turt, i miesto pam,
Isidalijom, kad niekas be gero laimikio nelikt.
Tuosyk a vyrams sakiau, kad bgt, kiek panea kojos,
Bet jie, beproiai gyvi, mans ir klausyt nenorjo.
45
Gr sau vyn visi ir pokyliui mari pakrantj
Avinus pjov pulkais su karvm riebiom leivakojm.
Tuotarp kikon bgliai kitiems kikonams suriko,
Savo kaimynams, kurie atokiau nuo pajrio gyveno,
Narss be galo ir skaiium gausingi, be to, dar gud
50
Stoti kov psti ir vaiuoti, jei reikalas esti.
Vos tik pravito, j prilk tiek, kiek ied ir oleli
Vasar bna. Pamatm, jog bais likim Kronidas
Lm mums, nelaimingiems, jog skausmo marias
ibraidysim.
Stojom eiln prie greit j laiv, ir kova prasidjo,
55
Taikm vieni kitus variniais iemais ir ietim.
Ryt anksti ir kolei diena ventoji dienojo,
Gynms drsiai ir prie, nors daug galingesn, atlaikm.
Bet kai saul palinko jaui atkinkymo met,
40
125
TURINYS
Privert bgt achajus, jgas palau, kikonai.

Taip i kiekvieno ms laivo po eet vyr graauli
Galvas padjo. Kiti nuo mirties ir likimo pabgom.
60
65
70
75
80
Yrms spariai tolyn, marindami skausm krtinj,

Smags iveng mirties, nors teko draugus apraudoti.
Bet riestagaliai laivai negavo man leistis kelionn,
Triskart vardais nepaaukus vis nelaiming biiuli,
Kritusi mio lauke nuo kikon siutusi rankos.
O debes atvarytojas Dzeusas, paleids Borj,
Uvert audr ant ms ir debesiu juodu uklojo
em ir jr ikart, sutemo kaip rudenio nakt.
Prieakiu nrs laivai marias, o vjo galyb
Trauk, prirmus bures, ir tos brakjo ir plyo.
Jsias paguldm laivuos, aikios prapulties nusigand,
Ir, kiek turjom jg, mes leidoms irtis krant.
Ten dvi naktis ir por dien be pertrkio jokio
Mes iguljom, varg ir skausmo irdim nukamuotom.
O kai treij dien Aura graiakas pagimd,
Stiebus pastatme vl ir, baltas bures atlapoj,
Sdom laivuosna, kuriuos vairininkas ved ir vjas.
Gyvas ir sveikas sugrti tviks em tikjaus.
Bet kai Malj lenkiau, srov ir bangos galingos,
Draug su Borju pagav, tolyn nuo Kiters nuvar.
Vlei devynias dienas pal vjai mus mt

Po uvingsias marias, o deimtj dien ilipom
Mes lotofag aly, kur iedus valgo kaip duon.
85
Ten, kai ilipom krant ir gavom vandens pasisemti,
Ivir mums draugai prie greit j laiv vakarien.
Kai atgaivinom visi valgiu ir grimu irdis,
Pasiuniau vyrus tuomet, kad jie suinot nuj,
Kas per mons ionai maitinasi ems grybm.
90
Vyrus du rinkom rinkte, o trei leidom kaip aukl.
Jie ikeliavo ir greit lotofag mones sutiko.
126
TURINYS
O lotofagai galvot negalvojo pikta daryti

Ms monms ir juos pavaiino lotosu gardiu.
Kas paragauja bentsyk to vaisiaus, saldesnio u med,
95
Grt nebenori atgal ir inios neduoda saviesiems,
Lieka visas dienas ir gyvena ia su lotofagais,
Rako lotos gard ir savo al pamirta.
Verkianius juos todl jga parvaryti turjau
Ir prie suol pririau laivuos gaubtaoniuos parvars.
100
Tuotarp kitiems mylimiesiems draugams a, nieko nelauks,
Ssti liepiau greituosius laivus, bijojau, kad gali
Lotoso vl kas nors paragaut ir grim pamirti.
Greitai suoko visi ir, savo suoluos atsisd,
Vandenis jros pilkosios irklais kapoti pagavo.
Yrms vl tolyn, marindami skausm krtinj,
Ir kiklop, nuomi ir nemokani bti vaiing,
em atvykom. Diev nemirting valiai palik,
Jie nei aria, nei sja ir rankos neprideda niekur,
Nes ir be sklos jiems, ir be arklo auga ten viskas:
110
Mieiai, geltoni kvieiai ir vynuogi keks sultingos,
Tinkanios vynui puikiam: lietum jiems Dzeusas augina.
Jie nei vyrij neaukia bendr, nei statym leidia,
O gyvena po vien aukt j kaln ir uolyn
Apvaliaskliauiuos urvuos ir teisia kaip nori kiekvienas
115
mon arba vaikus, nesiklausdamas niekad kaimyn.
105
Prieais uost sala lktakrant kyo i mari,

Ne per toli nuo kiklop jinai, bet ir ne ariausiai,
Giri pilna. Laukini ok ten bandos didiuls.
Niekas nevaiko mat j: mogus ten nekelia kojos
120
Ir su unim nesibasto mediot, nelando po giri
Ir nesikarsto virnm kaln, nebijodamas vargo.
Ten nei galvij ganyt, nei arti niekas nebando.
Taip ji ir stovi dyka, nemaiusi arklo nei sklos.
mons joje negyvena, tik veisiasi okos mekekls.
125
Mat raudonsnapi laiv neturjo niekad kiklopai,
127
TURINYS
Neatsirado j tarpe dailidi, kurie pastatyt

Tvirtasuolius laivus jiems, valiojanius siekti kiekvien
Krat, kur mons gyvena: o mons lankosi tankiai
Vienas pas kit ir, sd laiv, plaukia per jras.
130
Jie sugebt idirbt ir kiklop dykuojani sal,
em jos neprasta, ir viskas augt kaip reikia.
Jros pilkosios pakrantm pievos, kiek akys umato,
Drgnos, pril tirtai, ten vynuogs tarpt per amius.
Plotai tik ark ir nork, javai tau virst i dirvos,
135
Pjauk isijuoss kasmet: toksai lauk derlingumas.
Prieplauka kaip patogi! Laivams nereikia grandini,
Nei tau inkaro mest, nei lynu riti prie kranto.
Prieakiu sml pasiekia ir gali stovt, kol jreiviams
Noras plaukti ueis, ir tinkamas vjas ims psti.
140
lankos tos gale i olos, atsivrusios kriauy,
Trykta tyra versm, aplinkui tuopos aliuoja.
Ten mes pataikm atplaukt, kain koks dievas mus ved,
Nakiai taip baisiai sutemus, jog nieko nebuvo matyti.
Miglos tiriausios uklojo laivus, o mnuo padangj
145
Neviet tnakt visai, po storais debesim pasislps.
Niekas tad savo akim salos pastebt negaljo,
Ir kad, pasiekusios krant, bangos sudta, nematm,
Kol tvirtasuoliai laivai sml kietai sir.
Kai jie sustojo visi, bures nuleidome tuosyk
150
Ir ilipom pulku miglotj mari pakrant.
Ten truputl nusndom ir laukm Auros pasirodant.
Mes tuoj pasklidom saloj, nordami j apirti.
Nimfos, tos dukterys tikros egidvaldio Dzeuso, atvar
155
Br laukini ok, kad vyrams bt ko valgyt.
Plaiaiedes akstis bei lankus riestuosius pastvr
I gaubtaoni laiv ir kuopom trim pasiskirst,
audyt pradjom, ir dievas mums dav gausiai vrienos.
Dvylika buvo laiv su manim, ir gavo kiekvienas
128
TURINYS
J po devynias okas, o deimt sau pasiskyriau.

Itis dien todl, kol saul viesi nusileido,
Smags sdjom puotoj ir utinom ms ir vyn.
Vynas raudonas laivuos nebuvo dar mums pasibaigs,
Jo dar turjom, nes buvo soiuos nemaa kiekvienas
165
Sau prisipyls, kai plm kikon ventj pil.
Prieais, kikon saloj, kur kyojo ne per toliausiai,
Matme dmus ir bals girdjom ir j, ir aveli.
Kai nusileido jau saul ir sutemos apgaub em,
Sugulm vyrai visi ant kranto mari pilk j.
160

Sukvieiau a vyrij visus ir taip jiems kalbjau:
Js, bendraygiai mieli, pasilikite ia ir palaukit,
Kol a su savo laivu, kelis pasims, nuplauksiu
Ir pamginsiu itirti, kas ten per mons gyvena:
175
Ar jie atiaurs begal, teisybs negerbi laukiniai,
O gal malons sveiams ir diev pasta j irdys.
170
Taip jiems pasaks, sdau laiv ir paliepiau ssti

Savo kelions draugams ir lynus atriti nuo kranto.
180
Kai atsiyrm sal, buvusi ne per toliausiai,
Jos viename krate pamatme iojini ol,
Aukt ir plai, apaugusi laurais. Jon avys ir okos
Nakt sueidavo gult. Aplinkui kiemas plaiausias,
185
Visas aptvertas: ant pamat sunki akmenini
Sienos i rst puies ir uolo auktavirnio.
Milinas toks gyveno tenai ir kaimen savo
Nuolat ganydavo vienas, toli nuo kit nusivars.
Jis nebendravo su niekuo ir buvo tikras laukinis.
190
Vyras tasai atrod baisus ir duonvalg mog
Nepanaus visai: kaip kaln virn jis buvo,
Giriom apaugus, kuri pro kitas prasiauna padangn.
129
TURINYS
Didiajai daliai sav bendraygi a paliepiau niekur

Neiti nuo laivo toliau ir saugoti j rpestingai,
195
Ryausi eiti vien pats, drauge pasims drsiausi
Dvylika vyr. Neiaus oiakail juodojo vyno,
Gero, saldaus, kurio man pripyls buvo Maronas,
Senas ynys Apolono, globojanio vent Ismar.
Pagerbm j tada, skriaudos nepadar jo monai
200
Nei jo vaikams: Apolono alioj giraitj gyveno
Tas Evantidas Maronas ir man dovan neyktjo.
Dav aukso graaus septynet vis talent,
Dav sidabro krater ir dvylika amfor vyno,
Dieviko grimo to, stipraus, neskiesto, pripyl.
205
Nejaut niekas namuos, kad bta itokio vyno
Tarnas n joks nei tarnait, tiktai eimininkas inojo,
Jo geraird mona ir j kved rpestinga.
Jeigu kas gr kada t sald vyn raudon,
Dvideimt kart daugiau vandens negu vyno sau pyl,
210
Ir i kratero plaiai dar sklido dangikas kvapas,
Toks malonus, jog buvo sunku iksti negrus.
Okail vyno neiaus didiul ir krep pintin,
Valgio prikrovs. irdis, nors drsinos, jaut i anksto,
Kad susitikti tursiu mog galing ir bais,
215
Tikr laukin, tiesos ir teisybs neinant niekad.
Ol pasiekme greit, taiau jo namie neutikom,
Gan mat savo avis, toli pievas nugins.
Tad mes jom olon ir smalsiai dairms visko.
Sri krepiai prikrauti; ryiai jauni ir okiukai
220
Buvo visi utverti. Kiekvienas pulkas turjo
Atskir gard: vienur ankstyvieji, kitur vidutiniai,
Dar toliau patys maieji. Indai pilninteliai pieno,
Visos puodyns, soiai ir miltuvs k tik primeltos.
Mano biiuliai pradioj prisispyr pra tik viena
225
Srius paimti visus ir grti, paskui sugalvojo
Ir oelius su riukais, gardus atidarius, ileisti,
Nusivaryti laivan ir vetis per vandenis pilkus.
130
TURINYS
A nenorjau klausyt, nors bta geriau nusileisti,

J pamatyti geidiau, maniau gal svetingai priimt.
230
Bet pasirodymas vyrams tikrai neijo gera!
Ugn sau susikrm, aukas sudjom ir patys,
Sri pam, pavalgm ir laukm oloj atsisd,
Kolei jis band pargins. Pareidamas glb didiausi
Parne malk saus, kad bt kuo pasiviesti.
235
Svied atvilks asl, net em aplink sudrebjo.
Mes nusigand visi tolim kamp nulindom.
Senis riebisias avis plai ol suleido,
Buvo mat meliamos jos, o vis vyrik veisl,
Avinus su oiais, kieme auktasieniam paliko.
240
Tuosyk nuo ems lengvai pakl akmen bais
Ir ijim ustat. Bent dvideimt du keturraiai
Stiprs veimai akmens to nebt niekaip pave:
Toki tai uol atnes, jis urvo ang udar
Ir atsisds avis ir mekenanias okas ramiausiai
245
Mel visas paeiliui ir dav pasti jaunikliams.
Baltojo pieno, anksiau surauginto, pus pams,
plauines naujas supyl ir srius paslg.
Antrj pus, supilsts puodus, pastat, kad bt
Gerti, kai noras ueis, ir valgyti jam vakarienei.
250
Vakaro ruo pabaigs ir visa kaip reikia sutvarks,
Ugn pakr ir, mus viesoj pastebjs, paklaus:
O, kiek svei! Kas gi bsit? I kur jus vilnys atplukd?
Ar su kokiais reikalais, ar bastots mariom be tikslo,
Tarsi plikai, kurie pavoj ir savo gyvyb
255
Stato danai, ir monms sutiktiesiems pikta padaro.
Taip jis kalbjo, o mums ir irdys sustingo krtinj:
Taip nusigandom jo balso garsaus ir milino gio.
Vis dlto jam atsakiau, kiek stengdamas baim suvalds:
Esam achajai, inok, ir klaidiojam mariom nuo Trojos,
260
Blakomi vj seniai vandenyn plotuos beribiuos,
Norim pasiekti namus, taiau gal bsim pasuk
131
TURINYS
Ne t pus, matyt, paklaidinti mus Dzeusas panoro.

Mes ia visi Atrjo snaus Agamemnono mons.
Jojo didiul lov pasiek aukt padang:
265
Toki tvirtov igriov ir tiek jis vyr paklojo.
Puol ant ems ir tau kelius apkabin, maldaujam:
Savo pastogj priimk mus svetingai ir dovan duoki
Mums, kai keliausim i ia, kaip sveiui prasta duoti.
Tu pabijok, mielasis, diev, mes prieglobos praom.
270
Dzeusas, globjas keleivi, kurie reikalingi pagalbos,
ingsn kiekvien dor keliaunink palydi ir sergsti.
Taip a kalbjau, o jis, kraugerys neregtas, atsak:
Baisiai tu kvailas, svety, ar labai i toli atkeliavs,
Jei man liepi pagerbti dievus ar j pabijoti.
275
sidmk: kiklopai egidvaldio Dzeuso nepaiso
Nei laiming j diev toli jiems lig ms galybs.
Nenusigsiu a Dzeuso piktumo ir tavo biiuli
Draug su tavim nepaliksiu gyv, jei pats nenorsiu.
Man pasakyki geriau, kur tvirtj laiv palikot,
280
Ar jis ia pat, ar stovi toliau, a noriu inoti.
Taip jis teiravos, taiau daug maiusio nesuklaidino.
Taigi jam drsiai atriau, gudriai pameluodamas visk:
Mums Poseidonas, ems plakjas, laiv sudau,
Blokdamas uolas, kurios, isiov kaip kalnas,
285
Stovi prie js krant. Skeveldras nune vilnys.
A tik ir jie tai keli nuo mirties netiktos itrkom.
Taip jam kalbjau, o jis, kraugerys neregtas, paoko
Ir, nebetars n odio, pasiausdamas rankom galingom,
Stvr po vyr ir trenk asl tarytum unyius,
290
Smegenys j tik itiko, ir emj dm pasidar.
Juodu sudrask tuojau ir pasitiek sau vakarien.
Rijo kaip litas, kaln uaugintas, nespjaudamas nieko,
Vidurius j ir msas, ir kaulus j smegeningus.
mm raudoti visi, ir rankas mes klm Dzeus
132
TURINYS
Dl baisybi toki: neviltis mums dvasi sugniau.

Pilv didiul sau prisikims mogienos, kiklopas
Pieno neskiesto gardiai atsigr ir tarpu aveli,
Urvo plataus vidury, isidrbs asloj umigo.
Tuosyk drsiojoj irdy buvau besiryts jau okti
300
Ir, kalavij, kuris prie ono kabojo, itrauks,
Jam krtin susmeigt, ranka apiuops t viet
Vir kepen, kur dangos, taiau atitokau a greitai.
Bt reikj visiems baisaus mums galo sulaukti,
Niekaip nebtum valioj mes nuo ijimo atstumti
305
Didio akmens, kuriuo jas buvo ustats kiklopas.
Taip aimanavom visi ir laukm Auros pasirodant.
295

Ugn pakr, avis su okom pamel kiklopas
Vl paeiliui visas ir dav pasti jaunikliams.
310
Rytmeio ruo pabaigs ir visa kaip reikia sutvarks,
Stvr du vyrus jis vl ir pusryt sau pasidar.
Papusryiavs ileido i urvo kaimen riebi,
Uol nuo dur lengvai atsikls ir vl j ustats,
Tarsi ne uol strlins dangtel bt kilojs.
315
vilpaudamas linksmai, ivar kiklopas kalnus
Riebias avis, o a pasiliks kert galvojau,
Kaip atsilyginsiu jam, ir meldiau pagalbos Atn.
Visa apsvarsts irdy, sugalvojau taip padaryti.
Vzdas kiklopo stambus kampe prie gardo guljo
alio alyvmedio. J nusikirto, kad bt idivs
Vietoj lazdos. j pairj, visi mes nusprendm:
Stiebas ieit neblogas prekiniam laivui juodajam,
Dvideimtirkliam, kuris vandenyn plat j skrodia,
Tokio ilgumo ir tokio storio buvo tas vzdas.
325
Perkirtau j a pusiau ir, sieksnin stramp nutvrs,
Padaviau greitai draugams ir liepiau graiai nugenti.
Vyrai nulupo dar j. Tuomet, nelaukdamas nieko,
Gal smailai nutaiau ir apdeginau, ugn sukrs.
320
133
TURINYS
Darb pabaigs, gerai a paslpiau vzd po mlu.

Mlo netrko uoloj, guljo krvos didiausios.
Paliepiau vyrams, kad burt jie mest ir taip nustatyt,
Kas man padti turs ir vzd, kaip reik sitvrs,
Burbins kiklopui akin, kai apims j miegas saldusis.
Burtas ikrito tiems, kuri ir pats a norjau,
335
Ketvertui vyr drsi, prie j prisidjau a penktas.
Temstant gro kiklopas ir pargin band graviln.
Savo riebisias avis plai ol suleido
iandien visas, auktasieniam kieme n vienos nepaliks,
Rasi, nujausdamas k, ar gal jam dievas taip liep.
340
Akmen sunk lengvai pakls, ang ustat
Ir atsisds avis ir mekenanias okas ramiausiai
Vlei pamel visas ir dav pasti jaunikliams.
Savj ruo pabaigs ir visa kaip reikia sutvarks,
Stvr du vyrus jis vl ir pasitiek sau vakarien.
345
Tuosyk, prijs artyn, tariau a drsiai kiklopui,
Piln duben vyno tamsaus laikydamas rankoj:
Praom, kiklope, igerk ms vyno, mogienos privalgs.
Tu pamatysi, koks buvo vynas laive, kurs paskendo.
it a saugojau tau kaip auk jei, ms pagailjs,
350
Grti padsi namo. Taiau tu nuomus nematytai.
Kas, besarmati, nors daugiau pas tave bevaiuoti
I svetim j krat, kai darai, kaip niekas nedaro?
330
Taip jam sakiau, o jis igr, ir baisiai patiko

Grimas mano saldus, tad pra, kad vl jam piliau:
355
Duok, meldiamasis, daugiau ir man pasakyki tu vard
Savo dabar, dovan a tau negailsiu diaugsming.
Ms, kiklop, em nai, ir vynuogs dera,
Tinkanios vynui puikiam: lietum jas Dzeusas augina.
Tavo gardesnis taiau u ambrozij man ir nektar.

360
Taip jis kalbjo, o a vl pyliau tams j vyn.

Triskart pyliau a jam, ir triskart igr beprotis.
O kai nuo vyno visai tamsu jam galvoj pasidar,
134
TURINYS
Tuosyk kreipiausi j, sakydamas odiais maloniai:

Manojo vardo garsaus tau reikia. Gerai, pasakysiu
365
J tau, kiklope, tik duok man dovan savo adt:
Niekas esu a vardu. Nieku vadina lig iolei
Tvas ir moia mane, ir mano gerieji kaimynai.
Taip jam kalbjau, o jis, kraugerys neregtas, atsak:
Niek susiu a paskutin, kitus kai pabaigsiu.
370
J pirmutini eil: tai tau dovana, kaip adjau.
Ir, visu knu atgal pasidavs, auktielninkas krito
Jis ir sudribo, galv atlos. Tramdytojas miegas
veik j dabar. Srautu pro gerkl jam pyls
Vynas ir gabalai ms, jis raugjo girtas.
375
arijas giliai ugniakure vzd grdau,
Kad sidegt kartai, o odiais drsinau vyrus,
Idant, kai baim pagaus, kamp kuris nenulst.
Tvirtas alyvos baslys, pagruzdjs ugny ir kaits,
siliepsnojo gerai, net pliesk visas, nors alias.
380
Greitai itrauks a j, prie kiklopo priokau, o vyrai
Stojo visi prie mans, jiems drs kvp dievas.
Kieto alyvmedio kart, atriai nutayt, pastvr
Mov kiklopui akin, o a, uguls ant galo,
Grti miau, kaip laivo sijas kad gria dailid,
385
Spausdamas grt, o jo padjjai, dir pam
U abiej gal, taip suka, jog grtas net zvimbia,
Lygiai taip mes dabar, apdegint basl primyg,
Sukom kaip grt, o kraujas pasruvs irk nuo kario.
Antakis jo ir blakstienos nuskrud sviltais pakvipo,
390
Degant lliukei, o aknys akies spragjo ir nypt.
Lygiai taip kalvis, kai nukala kapl ar kirv didiul,
Meta altan vandenin j, kart ir nypiant baisiai,
Grdina taip: vanduo mat sukietina dvigubai plien,
Lygiai taip nypt baisioji akis nuo alyvmedio vzdo.
395
Klaikiai subliov kiklopas, net aidas uolom nuskardjo.
Mes nusigand ilakstm, o jis greit pagriebs itrauk
135
TURINYS
Vzd i savo akies, kraujais aptekus vis,

Trenk alin j rankom abiem, pykiu nesitvrs,
Ir, net paspringdamas, auk kiklopams, kurie artimiausioj
400
Jo kaimynystj gyveno, urvuos auktauoli kalnyn.
Riksm igird, tuojau i visur susirinko kaimynai
Ir, prie uolos sustoj, teiravosi, kas pasidar:
Kas atsitiko tau, Polifemai, kad plyoji itaip
Dievik nakt ir mums tu ramiai neduodi miegoti?
405
Rasi tavsias avis mogus mirtingas koks grobia,
Ar gal kas pat jga ar vylium nori umuti?
Jiems i olos Polifemas baisus atsak ir tar:
Niekas mane, draugai, nuudyti nori gudrybe.
Jam atsakydami, odiais sparnuotais kalbjo kaimynai:
Jeigu tavs, oloj usidariusio, niekas neskriaudia,
Tai nuo Dzeuso duotosios ligos nr vaisto kitokio,
O Poseidon tu, savj tv, maldauki pagalbos.
410
Taip jam atsak, nujo. irdis man juoks krtinj:

Vardas j kvailas apgavo ir mano beydis gudrumas.
415
Inkt i didelio skausmo ir sunkiai dejavo kiklopas,
iuopdamas rankom akmens, surads atkl nuo dur
Ir atsisdo angoj, rankas iskts onus:
Gal su avelm kas nors mgins i urvo pasprukti.
Mat kraugerys galvojo, kad a tartum kdikis paikas.
420
Kiek apsigands, svarsiau, kaip ieit rasti geresn,
Kaip man igelbt draugus nuo mirties ir paiam dar
Likti gyvam, tad apmeiau visk ir lauiau sau galv.
Veikti reikjo skubiai, mirtis jau buvo ant nosies.
Visa apsvarsts irdy, nusprendiau taip padaryti:
425
Kaimenj buvo nemaa riebi avin tankiagauri,
Veislini teki dikt, ilgom apytamsm vilnom.
Juos suriau vytim, susuks gerai, kad nelt,
Tom, ant kuri guljo kiklopas, sauvalis pabaisa,
ms i karto po tris: mat vyr ne vidurinis,
136
TURINYS
Pora kit, i ali eidami, turs j pridengti.

itaip po vyr laik trijul, o a gi tuo tarpu,
Nusiirjs sau tek, kurs kaimenj buvo didiausias,
Nugaron jo kibau, paskui, nepaleisdamas viln,
Nuliauiau kuo atsargiausiai papilv plai, gauruot,
435
Kumius sugniauiau kietai ir kitojau drebania irdia.
Dsavom sunkiai visi ir laukm Auros pasirodant.
430

m i utvaro bgt avinai laukan ganykl.
Avys ir okos jo bliov ir tryp ktj nemeltos.
440
Temenys sprogo pilni. O j eimininkas, i didio
Skausmo sukands dantis, avinams, kai jo pro al,
Nugaras iuop visiems. Galvon neatjo beproiui,
Kad papilvj ilgavilni mogus galt koks bti.
Tekis didysis prie dur atjo pats paskutinis.
445
Vilnos ir a, gudragalvis, didiai jam sunkinom ingsn.
J iupinjo ilgai rstus Polifemas ir sak:
Avine mielas, kodl i olos eini tu ryt
Pats paskutinis? Anksiau nuo avi nesilikdavai niekad.
Bdavo, prieky vis okindamas bgi ganyklon,
450
Kur tik sodresn ol, pirmasis skubi prie upelio,
Ir ktes tu sotus gebdavai grt pirmutinis
Vakaro met. O nn tu paskiausias. Ar tau eimininko
Gaila akies? J piktas mogus man vakar ivr
Su pasalnais draugais, vynu aptemdins prot,
455
Niekas prakeiktas, kuris nuo mirties nepaspruks, a
prisiekiu.
O kad atjaustum mane ir, od mokdamas tarti,
Man pasakytum, kur jis nn slepias nuo mano rstybs!
Trenkiau slenkst a j, kad smegenys baltos itikt
emj po asl plaiai, ir mano irdis atsigaut,
460
Skausmo nejausiau, kur padar tas niekikas Niekas.
itai pasak ir avin savo ileido lauk.
Kai nuo kiklopo olos ir nuo kiemo mes kiek atitolom,
137
TURINYS
Tuoj i po avino a ilindau ir vyrus paleidau.

Avinus plonakojus, tuklius ir gerai nupentus,
465
Didel rat apsuk, skubiai nusivarm prie laivo.
Baisiai nudiugo draugai, kai mus pamat sugrtant,
Tuos, kas ivengm mirties, o uvusi verk, gailjo.
Bet a neleidau raudot ir tyliai akim tepamerkiau,
Liepdamas graiavilnius tuos avinus, nieko nelaukus,
470
Imt su savim laiv ir leistis mari platyb.
Kai nusiyrme tiek, kiek aukianio balsas nueina,
Plsti kiklop miau, sakydamas odiais rstingais:
475
Tau nederjo beginklio mogaus draugus nelaimingus
Traikyt ir st gaubtaskliautj oloj, pagrobus per jg,
Taip atmokti seniai priderjo u darbus baisingus
Tau, nevidone, kad savo namuos be gdos galjai
Ryti sveius. Tai Dzeuso bausm ir kit olimpiei.
Taip a kalbjau, o jis, irdyje baisiau dar ts,
oko artyn ir, aukt kalno virn atpls,
Tk jr tiesiog prieakin ms laivo juodsnapio.
Maa betrko, ir bt pataiks smailgal vairo.
Jra plaiai subangavo visa nuo smgio galingo.
485
Vilnys, riedj krant, ms laiv pagavo ir ne
Greitai i jros atgal ir grs salon parplukdyti.
Pagriebiau tad rankas a kart ilg ir stor
Ir atsistmiau nuo kranto, o vyrams, galva pamojs,
Irklus ugulti liepiau ir bgti, kiek pagali jgos,
490
Nuo prauvimo baisaus. Tie yrs visi susiriet.
O kai jau dveja mes tiek pasistm buvom nuo kranto,
Vl a norjau surikti kiklopui, bet, vyrai suok,
Tild, ramino mane, kokiais tik odiais mokjo:
Liaukis, nenuorama tu! Kam erzinti mog laukin?
495
Sviesdamas akmen t jr, ms laiv atvar
Savo pakrantn atgal. Tikrai ia gal mes gausim.
480
138
TURINYS
Jeigu tik bals igirs, jei od bent vien itarsim,

Jis mums ir galvas visiems, ir laivo sienojus sukneins,
Antrkart uol atriausi paleids. Galingi jo smgiai.

Taip jie kalbjo, bet mano irdis drsioji neklaus,

Ir, begalingai pyks, pradjau j vlei vainoti:
Jeigu, kiklope, tave kas, moni mirting pamats,
Kartais paklaust, kas tau taip baisiai ak idr,
Jam atsakyk: Odisjas, Laerto snus margamintis,
505
Miest griovjas, kurio namai Itakje stovi.
500
Taip a kalbjau, o jis, i skausmo vaitodamas, tar:

Oi oi oi! Taigi vyko, kas buvo seniai pasakyta.
Pranaas ia kitados Eurimidas Telemas gyveno,
Vyras garbingas, garsus, kurs ateit spti mokjo.
510
Jis prie kiklop sulauk senatvs ir jiems pranaavo.
Taigi pasak jis man, kas iandien turjo vykti,
Kad Odisjo ranka utemdys regjim vies.
A pagalvojau tuomet, kad vyras stiprus ir didiulis
ion atkeliauti turs, jg neveikiam pilnas,
515
Buvo nyktukas tiktai, nususlis, niekam netiks,
Atm vies akies, vynu apsvaigins klastingai.
Bet, Odisjau, sugrk, graiai a tave pamylsiu
Ir papraysiu ems plakj namo parlydti.
A gi jo vaikas esu, manimi jis didiuojas kaip tvas.
520
Ak igydys man jis panorjs, o ne kas kitas
I laiming j diev ar moni mirting ioj emj.
Taip jis kalbjo, o a atsakydamas itaip atriau:
Oi, kad galiau dabar, gyvyb ir am atms,
Taip nudanginti tave Hado eli buvein,
525
Kaip tau negali akies igydyti ems plakjas.
Taip a kalbjau. Rankas dang vaigdt ikls,
m kartai maldauti jisai Poseidon galing:
O Poseidone, tu ems glbjau mlyngarbani!
139
TURINYS
Jeigu a tavo snus, ir manim tu didiuojies kaip tvas,

Duok, kad negrt namo Odisjas, miest griovikas,
Seno Laerto snus, kuris gyvena Itakj.
O jei adta lemties artimuosius ivysti ir savo
Auktastogius namus, ir mielj tviks em
Lai jis suvargs pareis, neteks vis bendraygi,
535
Svetimo krato laivu, ir namie lai negandus randa.
530
Taip jis maldaudamas auk, j mlyngarbanis girdjo.

Taigi vl akmen stvr, ir dar didesn kart,
Atsivdjo ir tk, kiek leido jgos besaiks,
Jron pilkojon tiesiog prieak juodo ms laivo.
540
Maa betrko, ir bt pataiks vairo virn.
Jra tuojau subangavo visa nuo smgio galingo,
Laiv pagavo vilnis ir ne ms pakrant.
Taip mes laimingai pasiekme sal, kur buvo sustoj
Ms kiti tvirtasuoliai laivai, aplinkui sdjo
545
Baisiai nulid draugai ir ms nekantraudami lauk.
Laiv atplauk pastatm ant smlio kop pakrantj,
Tuosyk ilipom visi krant mari pilk j
Ir, isivar kiklopo bandas i gaubtojo laivo,
Pasidalijom, kad nieks be laimikio dalies nepalikt.
550
Didj avin man vienam draugai graiaauliai
Padovanojo, graiai susitar. A j paaukojau
Dzeusui Kronidui juodmigliui, kurs valdo vis pasaul.
Deginau kulis pakrantj, taiau jis paniekino auk,
Buvo nusprsta mat jo visus paskandinti lig vieno
555
Tvirtasuolius laivus drauge su vyrais narsiaisiais.
Itis dien tada, kol saul viesi nusileido,
Sugulm vyrai visi ant kranto mari pilk j.
560
Suaukiau tuosyk visus ir paliepiau ssti laivuosna
140
TURINYS
Savo kelions draugams ir lynus atriti nuo kranto.

565

141
TURINYS
X GIESM
Ajolas, Lestrigonai, Kirk
Taip Ajolijos sal atvykom. Nuo ami gyveno

Ten Hipotadas Ajolas, diev nemirting biiulis,
Plaukiojanioj saloj. Varin siena tviriausia
Supa t sal aplink ir uolos, vandens nuskalautos.
5
Dvylikos palikuoni Ajolo namai susilauk:
Sns alikai ei ir dukterys buvo jo eios.
Dukteris savo visas u sn, kiek vyresni, ileido.
Jie draugje pas mielj tv ir moi garbing
Nuolat puotauja visi, skanumyn kalnais apsikrov.
10
Kiemas ir rmai pilni kvap ir kankli gaudimo
Kiauras dienas, o nakt ramiai su mona dorja
Tekintoj lovoj po antklode minkta miega kiekvienas.
Taigi atvykom j tvirtov ir rmus graiuosius.
Mnes vis vaiino Ajolas ir vis klausinjo
15
Apie argiei laivus, Ilion, achaj grim.
Pasekiau visa a jam, kaip kas atsitiko ir buvo.
Kai, atsimins kelion, miau j prayti, kad leist
Mums atsisveikint, jis, odio netars, tuoj pareng visk.
Dav kaip mai man od jauio stambaus devynergio,
20
Vjus sparnuotus joje ir kaukianias vtras udars:
Vj karaliumi j Kronionas buvo pastats,
Kad sustabdyt, kada panorjs, ar leist jiems psti.
Mai tviriausiu sidabro raiiu urio, kad niekas
Neprasikvpt, ir mano laive gaubtaoniam pastat.
142
TURINYS
Vienas Zefyras laisvai tegaljo psti priek,

Nedamas ms laivus ir vyrus. Taiau tam nebuvo
Lemta vykti: bdon mes patekom per savo kvailum.
25
30
35
40
45
Taip mes devynias dienas ir naktis be pertrkio plaukm.

Su deimtja Aura gimtins krantai pasirod
Nebetoli, jau aikiai visur ugniakurus matm.
Tuosyk man miegas saldus i nuovargio didio ujo.
Vislaik vair a pats mat rankose savo turjau,
Nedaviau niekam, kad kuo greiiau tik pasiekiau gimtin.
Vyrai, taip odis po odio tarpusavy kalb pradj,
Pasakot m, kad auks namo ir sidabr veuosi,
Kiek man jo dav Ajolas, Hipoto snus, ikeliaujant,
Taigi j vienas nairavo mai ir sak kaimynui:
Oi oi oi! Kuo taip ir meil, ir pagarb sau nusipelno
Jis visuomet, kieno tik miestan ar emn atvyksta.
Veasi kalnus tikrus grai brangenybi i Trojos,
Grobio sau gavs, o mes, t pai kelion padar,
Grtame iandien visi su rankom tuiom tvyn.
tai ir Ajolas kaip draugui geriausiam jam lobi visoki
Dav gausingai. Greiiau mes atrikime ir pairkim,
Kiek ia jam aukso ir kiek sidabro prikrov mai.
Taip jis kalbjo. Draugus nedorlio odiai sugund.

Mai jie greitai atrio, ir vjai lig vieno ilakst.
Vtra pakilo baisi ir verkianius vyrus jr
Ne atgal nuo tvyns krant. O a gi tuo tarpu,
50
Staigiai i miego paoks, irdy beydj galvojau,
K man daryti: ar okti i laivo ir jroj nusksti,
Ar vl tyliai kentt ir vargti gyv j pasauly.
Vis dlto gyvas likau, laive atsiguls ant dugno,
Veid paslps delnuos, o vtra laivus ms atvar
55
Vl prie Ajolo salos. Aimanavo, krimtosi vyrai.
Mes ten ilipom krant ir gavom vandens pasisemti,
Ivir mums draugai prie greit j laiv vakarien.
143
TURINYS
Kai atgaivinom valgiu ir grimu irdis kaip reikia,

Vien geriausi draug ir savo aukl pams,
60
A nujau Ajolo namus. Radau ten j pat,
Sdint puotoj su mona drauge ir vaikais mylimaisiais.
Menn eng graion, ant slenksio dur aukt j
Mes atsisdom, o jie nustebo ir klausti pradjo:
Kaip, Odisjau, tu ia? Koks demonas piktas atvijo?
65
Mes gi ileidom tave kaip derjo, idant pasiektum
Gimtj em, namus ar kur tavo irdiai bus miela.
Taip jie kalbjo, o a atsakiau, irdy nusimins:
stu a vl per savo draugus nelabuosius ir mieg,
Kad jie prasmegt visi! Padkit, mielieji, kuo galit.
Taip a kalbjau, nordamas odiais meilingais paveikti.
Jie nepravr burnos. O tvas man tiesiai atr:
Nedinkis greit i mano salos, niekingas gyvne!
Man nevalia priimt namus ir rengti kelionn
mog, kurio laimingieji dievai taip baisiai nekenia.
75
Nedinkis tuoj: rstyb diev tave ia atvar.
70
Taip ikalbjs, ivar laukan, atsidusus gailiai,

Plaukme tuosyk tolyn, marindami skausm krtinj.
Vyrams nupuol drsa, pavargo, irkluodami sunkiai,
Vis per kvailum mogaus. Pagalbos daugiau nebematm.
80
Taip mes eias dienas ir naktis be pertrkio plaukm.
O tik septint atvykom aukt Lamo tvirtov,
Telepil aly lestrigon, kur piemenys mainos
Vietom: i kts gens pasveikina genant ktn.
Taip pakentjs be miego, mogus sau dvigub alg
85
Gali pelnyt: ir jaui piemens, ir avi baltavilni.
Ten mat abudu takai dienos ir nakties susieina.
plaukm ten gra uost, kur i abiej
on, kaip siena kokia, skardingos apsupa uolos.
Pora virni aukt viena prie kit lyg varios
90
Stiepias prie kelio plaukti, kuris per siauras atrodo.
144
TURINYS
Vyrai gaubtuosius laivus bemat suvar uost.

Jie ten galjo stovt uol apsaugoj kuo ramiausiai
Vienas prie kito, nes bangos ia neatplsdavo niekad
Auktos nei emos: tyla ir ramyb aplink viepatavo.
95
Vienas tik a paliks buvau dar juodj laiv
Nevaryt, prie krato uolos grandine prikabins.
Pats virn uolos lipau, kaip koki valgykl.
Pluanio niekur mogaus nebuvo regti nei jaui,
Vien tik dmus maiau, kaip kilo aukt padang.
100
Pasiuniau vyrus todl, kad jie suinot nuj,
Kas per mons ionai maitinasi ems grybm.
Vyrus du rinkom rinkte, o trei leidom kaip aukl.
Jie, eidami keliu, seniai jau rtu veim,
Veusi malkas, kaln auktumoj kirstsias, miest,
105
Einani semti vandens u miesto sutiko mergin,
Lestrigono nuomaus Antifato dukter tvirt.
Ji Artakij jo, altin, kuris kaip sidabras
Tryko pakalnj, i jo miestieiai vanden sm.
Vyrai ukalbino j pasitik ir klausti pradjo,
110
Kas ia per mons ir kas j karalius, dabar viepataujs.
Toji parod tuojau jiems tvo rmus auktuosius.
Pereng slenkst nam auktastogi, atrado jie mon,
Stambi kaip kalno gbrys, ir baisiai jos nusigando.
Paauk ta, vyrij nujusi greit, Antifat,
115
Savj vyr, kuris jiems prapult baisi suman.
Vien pastvr staiga ir pusryius sau pasidar.
Lik paspruko abu ir tuoj prie laiv atsidr.
O Antifatas triukm pakl, ir tkstaniai vyr,
Kaip milinai aukt lestrigon, subgo miest.
120
Jie gigantus labiau, nei mones, buvo panas,
Ir, atsilau uol, kuri nepakelt joks vyras,
Laid mus. Baisi maiatis laivuos pasidar:
uvo sukneinti vyrai, laivai brakjo ir skendo.
Tarsi eberklu uvis, pasivr nesi mones.
125
Kolei jie mu draugus plaiam sietuvingame uoste,
A kalavij, kuris prie ono kabojo, pastvriau
145
TURINYS
Ir, nukapojs virves juodsnapio greitojo laivo,

Surkiau vyrams saviems, paliepdamas, nieko nelaukus,
Irklus ugulti tuojau ir bgt nuo baisaus prauvimo.
130
Smarkiai kapojo vilnis visi, giltins nusigand.
Iplauk jron, laimingai aukt j uol atsilenks,
Laivas manasis. Kiti toj vietoj lig vieno paskendo.
135
Taip Ajajos sal atvykom, tenai, kur gyveno
Kirk grakas, mogaus balsu dainuojanti deiv,
Pikto Ajeto sesuo, tv t pai pagimdyta.
Helijas buvo j tvas, apvieiantis mones mirtingus,
Motina Pers dora, dukt Okeano galingo.
140
od bijodami tart, mes priplaukm tyliai prie kranto,
Viet surad patogi, pats dievas keli parod.
Ten dvi naktis ir por dien be pertrkio jokio
Mes iguljom varg ir skausmo irdim nukamuotom.
O kada treij dien Aura graiakas pagimd,
145
A, kalavij tuomet ir iet atriausi pams,
Kriauin auktan lipau, toli nuingsniavs nuo laivo
Rasi, kur bst moni pamatysiu ar bals igirsiu,
Ir, nuo skardingos uolos tarytum valgyklos pavelgs,
Dmus ivydau, kaip kilo nuo ems, keli iraytos,
150
Girioj tarp medi tanki i Kirks rm aukt j.
Buvo pandus irdis, ir protas jau pritar irdiai
Eiti, kur dmus maiau, t viet ir visk itirti.
Bet, pagalvojs geriau, nusprendiau kitaip padaryti
Grti prie greitojo laivo atgal jros pakrant,
155
Pusryi duot bendraygiams ir juos pasisti valgybon.
Kai nebedaug man eit ligi gaubtojo laivo beliko,
Vienio vargo mans pagailjo dievas kakokis
Ir plaiarag bried didiausi man tiesiai ant tako
Pasiunt. Tas, prisigans mike, nn bgo up
160
Gerti, nes sauls kaitrios spinduliai j spigino smarkiai.
Vos tik i krm ilindo, a jam on pataikiau.
146
TURINYS
Perjo ietis kiaurai, ir galas pro pilv ilindo.

emn parkrito vris ir kvap ileido subliovs.
Koja primyniau a j, itraukiau iet varin
165
I papilvs ir j pasilenkdamas emj padjau;
Karklo maiki j vyi paupy prisilauiau nubgs,
Sulenkiau jas perpus ir sait gal sieksnio ilgumo
Nusivijau, kuriuo suriau to gyvulio kojas.
Sunkiai ant kupros tada usiverts, tempiau j prie laivo,
170
Ietimi pasiramsiuodams: ant vieno peties arba rankoj
Niekaip nebiau panes toks didelis briedis pakliuvo.
Numeiau j prie laivo pajry ir, vyrus paauks,
Drsiai kreipiausi juos, sakydamas odiais sparnuotais:
Vyrai mieli! Hado namus, nors baisiai lidsim,
175
Mes nenueisim pirmiau, nei ateis diena paadta.
Taigi kol valgyt ir gerti laive greitajam nestinga,
Mes nepamirkim piet, badu mums galuotis neverta.
Taip a kalbjau, o vyrai nelauk, kad vl pakartoiau.
Met alin gaubtuvus ir, mari pakrantn subg,
180
Briediu stebjos visi, nes buvo milinas tikras.
O kai vries graumu pasisotino akys biiuli,
Jie nusiplov rankas ir vaies ikl gausingas.
185
Sugulm tuosyk visi ant kranto mari pilk j.
odi man j, draugai, paklausykit, nors irdys nulid.

190
Kurgi nuo ms rytai n kur vakarai, mes neinom

Nei kur leidiasi saul, mirtingiems vieianti emj,
Nei kur ji teka. Todl pasvarstykim visi kuo greiiausiai,
Gal kas nors ieit ras. A rasti jokios nevaliojau.
Man nuo auktos uolos, kopus ten, pasirod,
147
TURINYS
Jog ia sala, itisai juosiama vandenyno bekraio.

Vietos ia emos visur. Salos vidury a regjau,
Dmai kaip kilo auktyn padang i miko lapoto.
195
Taip a kalbjau, o jiems sudrebjo krtinse irdys,

Nes lestrigono visi, Antifato, atsimin darbus
200
Ir jo galybs kiklopo, baisaus to beirdio mogdros.
Graudiai pravirko draugai, ir aaros skruostus suvilg.
Betgi jokios naudos i aiman bt negaljo.
Taigi du vienodus brius paskirsiau a tuokart
Graiaaulius biiulius ir abiem j daviau po vadov:
205
Vadas vien turjau bt a, o kit Eurilochas.
Greitai, alm varin sumet, burtus papurtm,
Ir Eurilocho drsingojo burtas ikrito i almo.
Vyr ms dvideimt du pasims, jis jo valgybon.
Aaras braukm visi kas jo ir kas pasiliko.
Kirks jie rmus prijo, i akmenio luit statytus,
Progumoj giri aikioj, i tolo matomoj vietoj.
Sergjo rmus kalnyn vilkai ir litai rusvieji,
Juos ukerjo anksiau, olm apgirdiusi, deiv.
vrys moni nebepuol piktai, juos meiliai patiko,
215
Vizgino uodegas vien ir aplink okinjo i diaugsmo.
Lygiai kaip unys linksmi, eimininko sulauk i vaii,
J pasitinka pulku, tikdamies gausi lauktuvi,
Taip okinjo tie litai dabar ir vilkai tvirtanagiai.
Vyrai, nors drss, taiau nusigando, pabaisas ivyd.
210
Taigi sustojo visi ties prieangiu deivs grakass

Ir siklaus, kaip Kirk viduj maloniai dainavo,
Staklse sau ausdama nemirting didiul audim,
Tok malon ir gra, kaip deivs austi temoka.
Kalb pirmasis pradjo Politas, vyr vadovas,
225
Mano seniausias biiulis, kuriuo kaip savim a tikjau:
Vyrai mieli! Viduj, ausdama didiul audim,
Dain dainuoja graiai (jos atbalsis sklinda aplinkui)
220
148
TURINYS
Deiv ar moteris gal. Paaukime ia nestovj!

Taip jis kalbjo. Biiuliai paklaus suuko audjai,
Toji netrukus ijo, duris atidarius viesisias,
Ir pavadino vid. Visi jie, begalviai, sujo,
Tik Eurilochas paliko, nujausdamas spstus klastingus.
Juos krases ir krslus visus pasodino vedus,
Sriu vaiino ir miltais, med gelton maiytais,
235
Pramniko vyno pylus ir gausiai valg udarius
Ji kerimosiom olm, kad savo al umirt.
Grim t jie igr visi, o Kirk pakilo,
Paliet juos ryktele ir suvar savo kiaulid.
Galvos j buvo dabar, eriai ir balsas kaip par,
240
Knas pakito visai, tik protas paliko kaip buvs.
Verkianius juos udar garde ir papyl jiems Kirk
Triaukt sedul kiet, bugienio bei uolo gili
Ir dar kitoki daikt, kur kiauls emkniss da.
230
O Eurilochas parbgo atgal pas juodj laiv

Tuoj pasakyti visiems draug nelaimingo likimo,
Bet nevaliojo n odio itarti, nors stengs be galo:
Igstis perm vis ir ird sukaust, tik akys,
Aar pilnos, ibjo jis aukt, ne kalbti norjo.
Baisiai nusteb visi, ilgai j klausti turjom,
250
Kol atitoko ir mums draug uvim apsak:
jom per giri, kaip mums prisakei, viesus Odisjau.
Radome Kirks namus i akmenio luit tayt
Progumoj girios aikioj, i tolo matomoj vietoj.
Aud didiul audim viduj ir dain dainavo
255
Deiv ar moteris gal, kuri mes paaukm drsiai.
Toji netrukus ijo, duris atidarius viesisias,
Ir pavadino vid. Visi jie, begalviai, sujo,
Vienas tik a njau, nujausdamas spstus klastingus.
Jie kaip vanden dingo visi, daugiau j n vienas
260
Nepasirod, nors a dar ilgai dairiaus atsidjs.
245
149
TURINYS
Taip jis kalbjo, o a kalavij didiul varin,

Puot sidabrais, meiau sau per pet bei kilpin tampr
Ir Eurilochui liepiau man keli parodyt, kur jo.
Jis tada m maldaut, kelius man rankom apglbs,
265
Ir, atsiduss giliai, kalbjo odiais sparnuotais:
Nebevaryki mans, augintini Dzeuso, paliki.
Tikras esu nei tu bepareisi, nei vyr n vieno
Nebeparvesi. Su iais, kur gyvi, mes, nieko nelauk,
Bkime: gal kaip nors uvimo dienos isilenksim.
270
Taip jis kalbjo. O a atsakydamas itaip atriau:

Taip, Eurilochai, gerai, tu gali pasilikti sau vietoj,
Valgyk ir gerk sau sveikas ionai prie juodojo laivo,
Eiti a vienas galiu, kai mirtinas reikalas veria.
Taip jam atsaks, a tuoj pasukau nuo laivo ir mari.

Eidamas kloniais ventais, atrodo, buvau netoli jau
Nuo auktastogi nam galingos avtojos Kirks,
Kai netiktai man prie, jau baigianiam rmus pasiekti,
tai auksalazdis Hermjas, kaip jaunas vaikis, ateina,
Su pirmutiniais pkeliais barzdos, ydjime amiaus.
280
Rank paspaud jis man, vardu pavadino ir tar:
Kaipgi tu, varge, vienas, mikuotuos kalnuos atsirads,
Vaiktai neinomom vietom? Jau Kirk vyrus tavuosius
Pavert parais visus ir seniai kiaulid udar.
Gal tu j gelbti bgi? Ir tau a galiu pasakyti:
285
Nebepareisi ir pats. Drauge tu su jais pasiliksi.
Bet i bdos a itrauksiu tave ir ti neduosiu.
Imk tai oleli ger ir, jas paslps, pas Kirk
Eiki: jos lemtj dien nuo tavo galvos atitolins.
A pasakysiu visas piktsias Kirks gudrybes.
290
Tau kikeono ji duos ir oli prids tau valg,
Bet apavti tavs nepajgs: kliudys jai tos geros
ols, kuri tau duodu. Dabar, k daryt, pasakysiu.
Kai tiktai Kirk mgins tau mauktelt rykte ilgja,
Tu, i makties isitrauks tuojau kalavij it atr,
275
150
TURINYS
Pulki piktai ant jos, grmodamas vietoj nukauti.

Ji nusigandus tave pavadins ilstis guol.
Tu nesiiauki per daug ir patalo deivs neniekink,
Idant paleist draugus ir tave pamylt kaip svei.
Tik reikalauk, diev tegu didij priesaik duoda,
300
Jog negalvoja daugiau tau nieko pikta daryti
Ir nusirengusiam tau tikrai neatims vyrikumo.
295
itai pasaks, ger j oli man Argudis dav,

emj parovs ia pat, ir, kokios jos bna, parod:
aknys j visikai juodos, o iedas baltas kaip pienas.
305
Moli vardu vadina dievai, monms trumpaamiams
Rasti j baisiai sunku, o dievai yra visagaliai.
Tuosyk Hermjas, mikais apaugusi sal paliks,
Gro aukt Olimp, o a nuskubjau Kirks
Rmus auktuosius, nors mintys visokios man lindo galv.
Priebut deivs itos graiakass pasieks, sustojau
Ir, palkjs nedaug, suukau, o deiv igirdo,
Nieko nelaukus ijo, duris atidarius viesisias,
Ir pavadino vid. jau, bet irdis man drebjo.
Ji pasodino, mane vedus, krsl, sidabrais
315
rint vis, o kojoms atremti pastat suolel
Ir kikeono dav igerti man taur auksin
Su negeriausiom olm, irdy sugalvojusi pikta.
A j pams igriau, bet ols mans neapgird.
Paliet ji ryktele, vardu pavadino ir tar:
320
Eik kiaulid ir gulk drauge su savo biiuliais.
310
Taip ji kalbjo, o a, kalavij stvrs nuo ono,

Puoliau ts ant jos, grmodamas vietoj nukauti.
Deiv sukliko, parpuol ir, mano kelius apkabinus,
m vaitodama melst ir odiais sparnuotais sakyti:
325
Kas tu esi, i kokios paderms? Kur tavo gimtin?
Baisiai stebiuosi: tavs neapgird ols igertos.
Niekas o niekas lig iol atsispirti joms negaljo,
151
TURINYS
Kas paragavo j kiek, nors pakrat lp pavilgs.

Tavo krtinj, matyt, irdis kakokia gelein.
330
Gal Odisjas esi apsukrusis, kuris ia, kaip sak
Argudis man auksalazdis nesyk, turs uvaiuoti,
Juodaoniu greituoju laivu keliaudams i Trojos?
Kik kalavij atgal maktis, ir eikim abudu
Mano minktan patalan, kad, meile bentsyk pasidiaug,
335
Vienas kitu pasikliaut nuo iandien galtume drsiai.
Taip ji kalbjo, o a atsakiau, tarydamas itaip:
Kaipgi gali tu, Kirke, nort, kad biau tau geras,
Mano kelions draugus pavertusi rmuose parais?
O ir mane klastingai kvieti, sugalvojusi pikta,
340
Miegaman eiti tavan ir gulti patal minkt,
Kad, kai padsiu ginklus, atimtum vyrik garb.
Ne, niekados tavo patal gulti nedrsiu,
Kol nesiteiksi man duot didiosios priesaikos, deive,
Kad negalvoji daugiau tu nieko pikta daryti.
345
Taip a kalbjau, ir ji tuoj prisiek, kaip buvo sakyta.

O kai prisiek jinai ir priesaikos apeig baig,
Drsiai jau gulti jau Kirks patal gra.
Keturios mergos tuotarp suplukusios rmuos bgiojo,

Jos patarnavo visur ir tvark namuos priirjo.
350
Vienos altini gl ir alk dukterys buvo,
Kitos vl upi vent j, vandenis varani jron.
Atne j viena ir padjo pagalves krslus,
Purpuras buvo viruj ir drob linin po juoju.
Gryno sidabro skobnis pastaiusi greitai antroji,
355
Deng prie krasi ir djo ant j po aukso pintin.
Vyno gardaus kaip medus sidabro krater didiul
Atmie mums treia ir pastat po taur auksin.
O ketvirtoji, vandens prineus, kaitriai pakr
Ugn po vario didiu trikoju ir ild maudyklei.
360
O kai jau vario tamsaus katile vanduo kunkuliavo,
152
TURINYS
Pakviet ji maudykl mane ir liejo i jojo

Man ant galvos ir pei, kiek reikia, alto pylus,
Kol nuvargimas prajo, ir man snariai atsileido.
Vis imaudius mane ir kn trynus alyvom,
365
Gra apsiaust uvilko ir var vilnon chiton
Ir pasodino, parvedus atgal, krsl, sidabrais
rint vis, o kojoms atremti pastat suolel.
Tyro vandens, tuoj man kambarin upyl ant rank
370
Valgyti pra mane, bet mano irdis nenorjo,
Mintys man skrido kitur, ir dvasiai rpjo kas kita.
Kirk, pamaius, kad a taip sdiu ir valgio padto
Rankom nesiekiu, kad ird man grauia sielvartai sunks,
Tyliai prijo artyn ir odiais sparnuotais man tar:
Ko, Odisjau, taip sdi lyg koks nebylys nusimins?
ird sau gildai tiktai, o valgio ir grimo n neragauji.
380
Gal vis bijai apgavysts kokios. Taiau tau i tikro
Nr ko bijoti: esu juk priesaik didij davus.
375
Taip ji kalbjo, o a atsakiau, tarydamas itaip:

Tik pagalvoki pati, ar gali koks vyras garbingas
Leisti sau valgiais gardiais ir grimais diuginti ird,
385
Neivadavs draug ir savo akim j nemats?
Tad jei irdingai praai, kad valgyiau iandien ir geriau,
Laisvn paleisk, kad savo akim biiulius pamatyiau.
Taip a kalbjau, o Kirk, pastvrusi rykt rank,
Greitai ijo laukan ir duris atidar kiaulids.
390
Vyrai ilindo i jos kaip kiauliai devyniameiai,
Prieais mane sustojo visi, o Kirk prijo
Ir kiekvienam jau suli kit neyktdama tk.
Tuoj nusir eriai, kuriais jie buvo apl,
153
TURINYS
Kirks oli paveikti, kai jiems atsigerti ji dav.

Vl jie atvirto monm, ir dar jaunesniais nei buvo:
Vyrai ivaizds, aukti, jog net malonu pairti.
Jie tuoj paino mane ir rank paspaud kiekvienas.
Verksmas ujo visiems graudingas, net rmai auktieji
Aidu skardjo aplink. Graudu pasidar jai paiai.
400
Taigi ji, deiv viesi, prie mans prijo ir tar:
Eiki dabar mari pakrant prie greitojo laivo.
Laiv vis pirma itraukite drsiai krant,
Turt su rykais visais paslpkit nune ol,
405
Tuosyk sugrki vl ia ir savo draugus atsiveski.
395
Taip ji kalbjo, ir mano irdis nn drsiai jos klaus.

Nieko nelauks, jau prie greitojo laivo pajrin.
Savo greitajam laive atradau biiulius mylimiausius,
Dsaujant gailiai visus ir aaras liejant graudingas.
410
Lygiai kaip veriai, namie palikti, kad bga prie karvi,
Tos kai pareina i lauko, pridusios soiai per dien;
Puola visi pasitikti ir oka i diaugsmo, j tvoros
Nebesulaiko, visi bliaudami pasileidia prie moi,
Lygiai taip vyrai dabar, mane kai pamat pareinant,
415
Puol artyn verkdami, nes jausmas juos apm tokis,
Tarsi jie bt sugr namo uolot Itak,
Miestan savan, kur buvo kas gims ir augs nuo mao.
Kkiojo graudiai visi ir sak odiais sparnuotais:
Kai, Kroniono gentaini, grai, nudiugome lygiai.
420
Kaip Itak kad btume gr, tviks em,
Bet pasakyki greiiau, kur dingo ms biiuliai.
Taip jie kalbjo, o a atsakiau jiems odiais maloniai:
Laiv vis pirma itraukime drsiai krant,
Turt su rykais visais paslpkim nune ol,
425
Tuosyk visi drauge su manim skubkit ir eikit
Savo draug pairti ventojoj Kirks pastogj,
Kaip jie ten geria ir valgo ir turi visko lig soiai.
154
TURINYS

Tik Eurilochas dar vienas draugus sulaikyti mgino,
430
m kalbti juos ir sak odiais sparnuotais:
Kurgi mes einam, beproiai? Kokia nelaim jus traukia
Lsti Kirks namus, kad ta, apavjus lig vieno,
Parais paverst visus, piktaisiais vilkais arba litais
Ir udaryt, privertus mus sergti rmus auktuosius,
435
Kaip kad kiklopas udar, kai ms biiuliai sujo
Milino bstan, kvailos Odisjo drsybs paklaus.
Tik per nenuovok jo tie vargai galvas paguld.
Taip Eurilochas kalbjo, ir a jau galvojau sau vienas,
Stverdamas u kalavijo, kuris man prie ono kabojo,
440
Kirsti, nelaukus ilgai, ir galv em nuristi,
Nors gimin man artimas jis. Biiuliai suok
Tild, ramino mane, kokiais tik kas odiais mokjo:
Dzeuso augintas kary! Tegu Eurilochas, jei leisi,
Lieka pakrantje ia ir saugo greitj laiv.
445
Vienus tu mus nusivesk Kirks rmus ventuosius.
itai pasak, patrauk draugai tolyn nuo pajrio.
Ir Eurilochas, kurs likt nenorjo prie gaubtojo laivo,
jo drauge su visais, pabijojs mano rstybs.
O tuo metu anuos biiulius jau rmuose Kirk
Spjo iprausti variai ir, knus trynus alyvom,
Rbais apvilko dailiais, minktais vilnoniais chitonais.
Menje vyrus visus linksmai bepuotaujanius radom.
Kai jie viens kit pamat ir visa, kaip buvo, apsak,
m kkiodami verkt, net rmai skardjo balsingi.
455
Deiv viesioji todl, prie mans prijusi, tar:
Liaukits verkt ir kukioti taip gailiai. Ir paiai man aiku,
Kiek prikentjot varg, klajodami jroj uvingoj,
Ir kiek jums emj bdos pridar nedorliai mons.
460
Visk pamir dabar, vaiinkits, gerkite vyn,
450
155
TURINYS
Kolei pirmykt drsa atbus vl js krtinj,

Koki turjot tada, kai uolotoj Itakj palikot
Savo gimtuosius namus. Pails dabar, nusimin,
Savo kelions varg nesiliaujat minti, ir diaugsmas
465
Jums nebeildo irdies: per daug ikentj jau esat.
Taip ji kalbjo, ir ms irdys jos drsiai paklaus.
Kiaurus metus lig paios pabaigos kas dien susd
Ms mes kirtom krvom ir grme sald j vyn.
O kada metai sujo, ir Horos aplink apsisuko,
470
Mnuo po mnesio dilo ir baigsi ilgosios dienos,
Tuosyk biiuliai, mane pasived al, pasak:
Laikas, nenaudli, jau atsiminti gimtj al,
Jei tau adta ilikti gyvam ir sugrti savo
Auktastogius namus ir mielj tviks em.
Taip jie kalbjo, ir mano irdis drsioji paklaus.
Gulti nujo draugai elingon menn kiekvienas.
480
A, atsiguls tuomet Kirks patal gra,
J maldavau, apkabins kelius. Kad mane iklausyt,
velniai kreipiausi j ir odiais sparnuotais kalbjau:
Kirke mieloji! vykdyk tu savo paad duot,
Mus tvyn ileisk. A jos pasiilgau be galo,
485
Taipgi ir mano draugai, kurie jau pad man ird
Aimanom savo ir skundais, kai tu palieki tik mus vienus.
475
Taip a kalbjau, o ji man, deiv viesioji, atsak:

Prievarta savo namuos nelaikysiu js a niekad.
490
Tik pridert pirmiau padaryti kit kelion
Jums dar Hado namus ir Persefons baisiosios.
Ten tu paklausti galtum tebieio Teiresijo vl,
Aklojo ynio, kuris tebra iminties neprarads,
156
TURINYS
495
Prot ir mirusiam leidia turti jam Persefon,

Vienas tik jis gyvastingas, kiti be gyvybs eliai.
Taip ji kalbjo, ir mano irdis sustingo krtinj.

Graudiai pravirkau, sukniubs jos guoly, ir mielajai irdiai
Noro neliko gyvent ir sauls ibint regti.
Tolei raiiaus patale, kol pasotinau aarom siel,
500
Tuosyk kreipiausi j ir itokiais odiais kalbjau:
Kirke mieloji! Kas toj kelionj parodys man keli?
Niekas juk Hado alin juoduoju laivu nekeliavo.
Taip jai kalbjau, o ji man, deiv viesioji, atsak:
505
Tu nesikrimski dl to, kad vadovo laive netursi.
Stieb pastats tvirtai ir baltas bures atlapojs,
Drsiai stovki: varys tau laiv Borjo dvelkimas.
O kai juoduoju laivu Okeano platyb veiksi,
Bus ten pakrantj emai Persefons alkas aliasis,
510
Karkl prils bergdi ir tuopos medi aukt j.
Laiv itrauki tenai gilaus Okeano pakrant,
Pats tada eiki Hado tamsius ir dvokianius rmus.
Acheront niokdamas teka Piriflegetontas
Ten ir Kokitas, srauni ataka vandeningojo Stikso.
515
Santakoj upi iurpi j uola isiovusi kyo.
Kai prie tos vietos, garbus karygy, artyn prisiirsi,
Duob pakrantj ikask tu uolekties ilgio ir ploio,
Auk velioniams visiems aplink j ms nulieki:
Pieno pirmiau su medum, o antrkart vyno gardiausio,
520
Treisyk lieki vandens ir berki milt mieini,
Melski irdingai vles bejges su paadu tvirtu,
Kad, Itak sugrs, geriausi bergdi telyi
Tu paaukosi namuos ir dsi dovanas brangias.
yniui Teiresijui skyrium dar avin tu paaukoki,
525
Visikai juod, kuris bandoje vis pranaiausias.
Kai paadais numaldysi numirli pulk garbing,
Avin juod tu jiems paaukoki ir av jaunikl,
157
TURINYS
Galvas pasuks al Erebo, o pats nusigrki

Veidu ton pusn, kur up banguoja. Tuomet pamatysi:
530
Vls velioni sulks lig tolei mirusi emj.
Savo biiuliams paliepk ir duoki sakym griet,
Kad aveles visas, kur varis beirdis papjov,
Kailius nulup, ugnin mest ir melsts dievybm
Hadui galingam, didiam, po to Persefonei, jo monai.
535
Pats isitrauki sau tuoj kalavij, kurs kabo prie ono,
Ir atsisds neleisk, kad mirusi vls bejgs
Eit prie kraujo pirmiau, nei Teiresij yn paklausi.
Greitai ynys ateis ir tau, karygy, pasirodys.
Jis pasakys tuomet kelions tolum ir keli
540
Bei sugrim namo per vandenis mari uving.
Taip ji kalbjo. Netrukus Aura auksasost pravito.
var chiton uvilko man Kirk ir gra apsiaust,
Nimfa puoniu sidabro spalvos drabuiu apsivilko,
Ieiginiu, plonuiu, per liemen j pasijuos
545
Juosta, auksais irayta, o galv skraiste apsigob.
Tuosyk jau per menes, bendraygiams pranedamas ini,
Ir kiekvienam i j kalbjau odiais maloniai:
Jau nebe laikas miegot, sapn karalystn paskendus.
Kelkits, plauksim tuojau. Tai sak man Kirk galinga.

Taip a kalbjau visiems. Tie odiai pakl j dvasi.

Bet ir i ten be nelaims draug ivest nepavyko.
Buvo tarp ms Elpenoras toksai, vis pats jauniausias,
Niekad kovoj neparods drsos ir proto nedidio.
Jis tad ulipo ant stogo Kirks rm vent j,
555
Usinorjs atvsti, ir ten atsigul girtas.
O kai subruzdo draugai, skubdami rengtis kelionn,
Triukm igirdo jisai ir oko i miego neblaivas.
Kopi betgi aukt nulipti jis nepataik
Ir staiagalviais nukrito nuo stogo, sprando slanksteliai
560
Jam isinr keli, ir vl ikeliavo Had.
550
158
TURINYS
Kai beiein jau buvo draugai, a taip jiems kalbjau:

Jums gal atrodo, kad vyksit namo tviks al?
Ne, dar kitoki kelion yra mums paskyrusi Kirk
Keli Hado namus ir Persefons baisiosios.
565
Ten mes paklausti galsim tebieio Teiresijo vl.
Taip a kalbjau. O jiems krtinse apmir irdys.
Puol ant ems, prardo ir plaukus sau rov biiuliai,
Betgi jokios naudos i aiman bt negaljo.
570
Kolei prie greitojo laivo pakrat mari atjom,

Dsavom gailiai visi ir aaras liejom graudingas,
Kirk jau spjo atskrieti prie ms juodojo laivo,
Avin juod surius paliko ir juod avel
Ir kaip nebuvus inyko. Kas gali, jei dievas nenori,
Savo akim pamatyt j ateinant arba nueinant?
159
TURINYS
XI GIESM
Numirli alis
10
15
20
25
O kai atjom visi prie laivo mari pakrant,

Laiv vis pirma dievik jr nustmm,
Stieb pastatm juodajam laive ir bures atlapojom.
Tuosyk pam avis varm ir patys sdom,
Dsavom gailiai visi ir aaras liejom graudingas.
O i paskos, lyddama laiv mlynasnap,
Burpt vj patog, keleivi biiul, mums siunt
Kirk grakas, mogaus balsu dainuojanti deiv.
Greitai padargus visus laive sudjom tvarkingai
Ir atsisdom ramiai: vairininkas ir vjas mus ved.
Itis dien mes plaukm, ir baltosios burs nebliuko.
Krant gilaus Okeano bedugnio ms laivas pasiek.
Plotuos plaiuos ir pily ten kimerij mons gyvena,
Rko pilkiausio skraiste apsigaub. Saul skaisioji
Savo viesiais spinduliais nepasiekia niekad j krato
Nei kopdama auktyn per padangi skliaut vaigdt,
Nei i padangi aukt atgal kai leidias em.
Gaubia tuos mones vargus gdiausia naktis begalin.
Laiv privar prie kranto, sustojom; avis pasim,
Patys ilipom ir jom visi Okeano pakrante,
Kolei pasiekme viet, kur buvo sakiusi Kirk.
Pam auk laikyt Perimedas ir Eurilochas,
A, isitrauks tuojau kalavij, kurs buvo prie ono,
Ikasiau duob su juo gal uolekties ilgio ir ploio,
160
TURINYS
Auk velioniams visiems aplink j ms nuliejau:

Pieno pirmiau su medum, o antrkart vyno gardiausio,
Treisyk liejau vandens ir milt briau mieini,
Melsdamas uoliai vles bejges su paadu tvirtu,
30
Kad, Itak sugrs, geriausi bergdi telyi
A paaukosiu namuos ir dsiu dovanas brangias.
yniui Teiresijui skyrium dar avin a paaukosiu,
Visikai juod, kuris bandoje vis pranaiausias.
Kai paadais numaldiau numirli pulk garbing,
Tuosyk miau avis ir, pertrauks peil per gerkl,
Juodj krauj suleidau duob. O vls velioni,
Mirusi emj lig tol, pulkais i Erebo patrauk:
Nuotak, jaunavedi ir maiusi visko seneli,
Taipgi mergaii jaun, maai teregjusi vargo.
40
jo kareivi pulkai, paguldyti iei atri j,
Vyrai, narsingi kovoj, su arvais kruvinais ant krtini.
Tkstaniai j prie duobs, i vis paali susirink,
Baisiai klegjo ir auk, net perblykau visas i baims.
Paaukiau tuosyk draugus ir daviau sakym griet,
45
Kad aveles visas, kurias varis beirdis papjov,
Kailius nulup, ugnin mest ir melsts dievybm
Hadui galingam, didiam ir Persefonei baisingai.
Pats isitraukiau tuomet kalavij, kurs buvo prie ono,
Ir atsisdau irt, kad mirusi vls bejgs
50
Neit prie kraujo pirmiau, nei Teiresij yn paklausiu.
35
Ms Elpenoro vl pati pirmoji atjo.

Jis nepalaidotas buvo mat emje plaiaviekelj.
Kirks auktuosiuos namuos biiulio kn palikom
Neapraudot, be kapo, nes rpesi buvo kitoki.
55
Draug ivyds, pravirkau, nes gailestis ird suspaud,
Taigi kreipiausi j, sakydamas odiais sparnuotais:
Kaip, Elpenorai, tu ion atjai al eli?
Eidamas psias, mane su laivu juoduoju pranokai.
161
TURINYS
Taip a kalbjau, o jis, i skausmo vaitodamas, tar:

Piktas likimas praud mane: padauginau vyno.
Kirks namuos miegojau ant stogo ir, bdamas girtas,
Kopi j aukt nulipti a nepataikiau
Ir staiagalviais kritau em, sprando slanksteliai
65
Man isinr keli, ir vl atkeliavo Had.
iandien maldauju tave dl ia dar nesani meils
Tavo monos ir tvo, kuris tave ma augino,
Dl Telemacho, kur tu namie palikai vienaturt,
A gi inau, i Hado alies atgal tu sugri
70
Ir pro Ajajos sal laivu tvirtuoju vl plauksi.
Joj tu, valdove, tuomet mane atsiminki, maldauju,
Ir nepaliki mans nelaidoto, neapraudoto,
Nenusigrk: rstyb diev tu sau usitrauktum.
Taigi sudegink mane su arvais, neiotais anuomet,
75
Pilkap aukt supilk pakrantje mari pilk j,
Idant vaikaiiai ilgai bedal mog mint.
Paslaug i atliks, ant manojo kapo smeiki
Irkl, kuriuo su jumis a yriausi, bdamas gyvas.
60
80
Taip jis kalbjo, o a atsakiau jam, tardamas itaip:

Visk a tau, nelaimingas, vykdysiu ir padarysiu.
Taip mes sdjom abu, kalbdami odiais graudingais,

iapus juodos duobs laikiau kalavij vir kraujo,
Draugo elis stovjo anapus ir skundsi gailiai.
Motinos mano velions vl pasirod tuo tarpu,
85
Karygio didio, garsaus Autoliko dukt Antiklja.
J a dar gyv buvau paliks, ivykdamas Trojon.
Verkti ivyds miau, nes gailestis ird suspaud.
Betgi neleidau ir jos, nors buvo gaila be galo,
Eiti prie kraujo pirmiau nei Teiresij yn paklausiu.
90
Tuosyk atjo vl Teiresijo, pranao Teb,
Su auksine lazda, mane ji paino ir tar:
162
TURINYS
Ko gi tu, varge, sauls malon ibint paliks,

ia atjai, iri vles ir lidn j al?
95
Nn pasislink nuo duobs, atitrauk kalavij tu atr,
Duok paragauti man kraujo ir tau pasakyti teisyb.
Taip jis kalbjo, o a kalavij, sidabrais dabint,
Greit atitrauks, oviau makt. ynys neklaidingas
Kraujo tamsaus paragavo ir m kalbti man itaip:
100
Trokti saldaus pargrimo namo, viesus Odisjau.
Duos dar tau dievas varg tleriop. Matau, nepaspruksi
Niekaip nuo ems plakjo, kuris tebepyksta ts,
Kam tu jo snui mielam vienintel ak idrei.
Vis dlto jums pasiseks, nors baisiai privargus, sugrti,
105
Jeigu moksi valdyt bendraygi ir savo godum.
Kai tik galingu laivu Trinakijos sal pasieksi
Ir prisiirsi prie kranto per juodus vandenis mari,
Rasi tu karves lankoj ir pulk vilnot aveli
Helijo, dievo, kuris ir mato visk, ir girdi.
110
Jeigu praeisi pro jas, galvodamas apie grim,
Nors po ilg varg, bet grite js Itak.
Jeigu tu drsi papjaut a prapult tau pranaauju,
Laivui ir tavo draugams. Jei tau isigelbt pavykt,
Gri suvargs didiai, vis bendraygi neteks,
115
Svetimo krato laivu, namie tu negandus rasi.
Vyrai, ls begal, eikvodami tavo gryb,
Piris vis dievikai monai ir silys jai dovanas brangias.
Betgi u j skriaudas tu gerai atmoksi parjs.
O kai jaunikiams namie jau bsi gal padars
120
Ar gudrumu, arba kalavij atr pastvrs,
Irkl patog paimk ir leiskis tolim keli,
Kolei tu mones utiksi, nemaiusius mari plyn j
Ir neragavusius niekad druska usdyto valgio.
Raudonasnapi laiv nebus jie regj nei mat
125
velniai nudilinto irklo, kurs laivui sparn atstoja.
enkl tikriausi a tau pasakysiu ir nieko neslpsiu.
Kai susitiksi keleiv, kuris ims teirautis nustebs:
163
TURINYS
Kam t vtykl neies, ant tvirto peties usidjs?

emn toj vietoj smeik apdilus irkl patog
130
Ir Poseidonui valdovui sudki auk gausing:
Avin, jaut ir kiauli baltili vaisintoj kuil.
Grki atvargs namo ir sudki ventas hekatombes
Nemirtingiesiems dievams, plai j padangi valdovams,
Tuokart visiems i eils. Mirties tu sulauksi ne jroj
135
Bus ji kaip miegas lengva ir ateis tavs pasiimti,
Kai nuo senatvs ramios jau bsi pavargs, o mons
Laime sau diaugsis visi. Sakau nesuklysdamas ties.
Taip jis kalbjo, o a atsakiau jam, tardamas itaip:
Tokia dalia dievai tik vieni, Teiresijau, diaugias!
140
Bet pasakyki tu man ir aikiai idstyki visa:
tai netoliese regiu a mirusios motinos vl,
Tyliai ji sdi prie kraujo ir snui tikram nesiryta
Tiesiai veid pavelgti nei odio meilaus pasakyti.
K man, valdove, daryt, kad ji mane atpaint?
145
Taip a kalbjau, o jis, tuomet atsakydamas, tar:

Visikai tas nesunku, ir tau a galiu pasakyti,
Kam i velioni it, lig iolei numirusi emj,
Leisi prie kraujo prieit, tasai pakalbs imintingai;
Ko neprileisi, tas tyliai nueis susigs al.
Visk pasakiusi man ir likimo lemt praneus,

Gro Had atgal vl Teiresijo didio.
A ir toliau toj vietoj likau. Tuo tarpu prijo
Motina mano artyn, paragavusi kraujo, paino
Ir, atsidusus giliai, prabilo odiais sparnuotais:
155
Kaip tu, sneli brangus, atjai al eli,
Bdamas gyvas? Sunku j mogui gyvam pamatyti.
Skiria t krat nuo jo ir ups, ir vandenys baiss.
Pirm visa ko Okeanas, kurio nemanoma niekam
Pereit psiam, kas laivo, gerai taisyto, neturi.
160
Gal tu i Trojos eini, ilgai klajojs po jras
150
164
TURINYS
Juodu laivu su draugais? Galbt nebuvai parkeliavs

Dar Itak ir savo monos namie neregjai?
Taip ji kalbjo. O a atsakydamas itariau itaip:
Motin mieloji! Mane Hado al atvar
165
Reikalas didis tebieio Teiresijo vl paklausti.
Dar nepasiekiau lig iol a Achajos ir emn gimtojon
Kojos kelt negavau, nes vis tebestu kelionj
Dar nuo dienos, kada, Agamemnon vies lyddams,
Ilion daugirg kovot su trojnais patraukiau.
170
Bet pasakyki tu man ir aikiai idstyki visa:
Kas malonjo atneti tau amiams umigdani mirt?
Ar ilgalaik liga, ar valioji aul Artemid
Savo beskausmm strlm, upuolusi kart, paov?
Man pasakyk apie tv ir ten pasilikus sn
175
Rankose j dar mano valdia, ar kitas koks vyras
Pam skeptr, kai kalba visi, jog a nebegris?
Ir apie mon sakyk, k mano ir k ji galvoja?
Ar vis gyvena pas sn ir saugo visa tvarkingai,
Ar itekjo u kito kurio auktakilmio achajo?
Taip a kalbjau, o motina mano mieloji atsak:
Ji, pasakysiu tikrai, su meile irdinga ir kantriai
Rmuose tavo gyvena. Taip slenka metai po met
Naktys, atodsi pilnos, o dienos aarom plsta.
Ne svetimoj vis rankoj valdia: ramiai Telemachas
185
Sau tebevaldo karaliaus valdas, suruodamas kartais
Pokyl aun, kaip vyrui, auktai pastatytam, pritinka.
Daugelis kvieia ir j. O tvas Laertas gyvena
Kaime, nebeina niekad miest, ir jam nebereikia
Patalo minkto su markom margom ir uklodais viln.
190
Menje guli periem drauge su savo namikiais
emj arti prie ugnies, prastu drabuiu apsiklojs.
O kai vasara esti ar rudenio dienos derlingos,
Jis vynuogyne aliam bet kur sau guol suranda:
Lap prikritus krva jam patalas bna minkiausias.
180
165
TURINYS
Guli ir dsauja ten, kankinamas sielvarto didio,

Laukia vis grtant tavs, j sunkiai slegia senatv.
itaip turjau nykti ir a, kol mirtis man atjo.
Ne Artemid, vali mediotoja, rmuos netyia
Strl beskausm paleidus, man gyvast miel nukirto,
200
Ir ne liga prispaud sunki, kuri juk daniausiai
Atima mogui jgas ir dvasi ivaro i kno
Pasiilgimas tavs, protingas viesus Odisjau,
Tavo gerumo velnaus man atm gyvast miel.
195
Taip ji kalbjo, o a, sugrudus irdiai, norjau,

Mirusios motinos vl apglbs, prispaust prie krtins.
Triskart veriausi prie jos ir trokau irdingai pasiekti
Triskart isprdo ji man kaip elis ar sapnas i rank.
Tik graudulys dar didesnis gniaute sugniau krtin.
210
Motin mieloji, kodl nesiduodi, kai noriu apglbti?
Argi negalim ir Hado aly, viens kit apglb
Rankom velniom, pasiguosti ir aarom skausm
palengvint?
Ar gal tu mkla esi, man Persefons sistoji,
Kad aimanuoiau labiau, apverkdamas savo nedali?
205
Taip a kalbjau, o motina mano mieloji atsak:

Vargas tu mano snau, vis vargingiausias pasauly!
Ne Kroniono dukters, ne Persefons apgaul:
Tokis likimas vis mirting j, kai ami pabaigia.
Nei raumen tuomet, nei kaul neberia gyslos;
220
Visk bemat sunaikina ugnies baisioji galyb,
Kai tik gyvyb miela baltuosius kaulus palieka.
O atsiskyrus vl kaip sapnas kokis plazdena.
Grki tuojau tu vies pasaul, tik visk atminki,
Idant ir monai paskui turtum k pasakyti.
215
225
itaip mes keitms odiais abudu. Atjo tuo tarpu

Moter pulkas, jas atsiunt ion Persefon baisioji.
166
TURINYS
Buvo tai monos kadais ar dukterys vyr kilming.

Jos didiuliu ratu prie juodojo kraujo sustojo.
Taigi a galv sukau, kaip j kiekvien prakalbint,
230
Ir, pagalvojs irdy, nusprendiau itaip daryti:
Stvriausi u kalavijo, kuris prie ono kabojo,
Ir joms visoms i karto ragauti kraujo neleidau.
Tuosyk jos jo viena po kitos ir turjo sakyti
Gimin savo ir kilm, o a klausinjau kiekvien.
Taip pirmutin vis garsiatv Tiron prijo.
Sak, kad ji tikroji dukt Salmonjo beydio,
mona j veds Kretjas, Ajolo snus galingasis.
Buvo pamgus begal Enipjo dievik up,
Tekani tyliai per al ir upi vis pranaiausi.
240
Maudytis eidavo ji graisias sroves Enipjo.
iuo apsimets gudriai, galingas ems plakjas
Atgul syk su ja prie ioi banguojanios ups.
Purpuro bangos kalnais pakilo aplinkui ir deng
Juos i viraus, paslpdamos diev ir merg mirting.
245
Juost drovumo atjuoss, mergaitei mieg uleido
ems plakjas galingas, o kai pasisotino meils,
Pam velniai u rankos, vardu pavadino ir tar:
Diaukis ia meile, mergaite, nes, metams pabaig
einant,
Por grai vaik pagimdysi: nelieka be vaisiaus
250
Priegulis nemirting j. Tu auklki juos ir auginki.
Eiki dabar namo ir tylk, nesakiusi niekam.
Prisipastu esu Poseidonas, ems plakjas.
235
Taip jai pasaks, atgal mari bangas pasinr.

O jam Tiron pagimd Pelij drauge ir Nelj.
255
Stiprs uaugo abu ir buvo tarnai visagalio
Dzeuso Kronido. Pelijas plaiajame Jolke gyveno,
Buvo turtingas avi, Neljas Pile smltam.
Snus kitus Kretjui mon karalien pagimd
Drs Eison, Feret ir irgvald Amitaon.
167
TURINYS
Ir Antiop atjo, Asopo dukt graiakas,

Gyrsi ji ididiai glby Kronido guljus
Ir du vaikus pagimdiusi jam Amfion ir Dzet.
Tiedu kr kadai septynvari Teb tvirtov,
Boktus pastat ir mrais apsupo: be j nemokjo
265
Tebuos plaiuosiuos gyvent, nors vyrai buvo galingi.
260
Tuosyk ivydau Alkmen, mon Amfitriono;

Toji pagimd Herakl, galing ir drs kaip lit,
Dzeuso Kronido glby paguljus ir meil painus.
Ten ir Megar maiau a, dukr galino Kreonto,
270
Amfitriono snaus, dar niekad neveikto, pai.
Graij moi Edipo taip pat pamaiau, Epikast.
Bais darb padar jinai, neinodama nieko,
Ir u snaus itekjo, o tas gi, tv umus,
mona j ved. Bet visk dievai mirtingiesiems apreik.
275
Sielvartus kent Edipas, taiau numyltuose Tebuos
Vald ilgai kadmieius diev sprendimu pragaitingu.
O Epikast pati sau Hado vartus atsivr,
Rmuos po aukta sija kilp galv spraud,
Skausmo baisaus veikta, ir savo snui paliko
280
Ilgas kani dienas: prakeikimas j moios lydjo.
Ir graiaveid Chlorid maiau, kuri pamyljs
Ved Neljas, u jos graum mokdamas brangiai.
Buvo jinai jauniausia dukt Amfiono Jasido,
Kurs Orchomene, miniei mieste, kadais viepatavo.
285
Ji, nutekjus Pil, Neljui pagimd tris snus
Nestor su Chromiju ir Periklimen drsuol,
Seser iems ji Peron pagimd, groio stebukl.
Piros Peronei kaimynai visi, bet tvas Neljas
Nedav jos u vyro, kol tas plaiaragi galvij
290
Neatvarys i Filaks, jga i Ifiklo atms.
Vienas Melampas, ininas beydis, ms to darbo.
Bet jam pamai dievai, nepalanki vali parod,
168
TURINYS
Paniai, suver rankas, ir piemenys, sergj band.

Bet kai jau mnesiai baigs, ir skirtos dienos sujo,
295
Metai atjo kiti, ir Horos aplink apsisuko
Tuosyk inin paleido venta jo galyb Ifiklas
U pranaavim tikr. Valia Kroniono vyko.
Led regjau taip pat, Tindarjo mon garsing,
Ji Tindarjui kadai du snus galingus pagimd
300
Kastor, irgvald gars, ir kumio stipraus Polideuk.
em, pentoja moia, juos prim gyvus abudu.
Jie, ir Had nuj, naudojasi Dzeuso malone:
Bna gyvi jie abu pradieniui: jei viendien mirta,
Kitdien kelias gyvi, su dievais jie lyginas love.
Ifimedja taip pat atjo, mona Alojo,
Ir pasisak, kad ji glbyje Poseidono guljo
Ir jam pagimd du snus, nors buvo abu trumpaamiai,
Dievui prilygstant Ot ir gars visur Efialt.
Auktus ir drtus abu iugd juos em vaisinga
310
Ir graesnius nei kiti, Orion vien iskyrus.
Devyniameiai jie buvo devyneto uoleki storio,
gio turjo tuomet po devynis sieksnius kiekvienas.
Jie ir idrso kadais dievams nemirtingiems grmoti,
Smy did sukelt ir stoti kov audring.
315
Os mgino uverst ant Olimpo, ant Osos ukelti
lamant lapais aliais Pelij ir dang pasiekti.
Bt vykd jie tai, jei bt j metai subrend.
Bet Kronido snus, Ltons grakass gimdytas,
Juodu paov pirmiau, negu j skruostai raudonieji
320
m tamst, ir pkas velnutis jiems padeng andus.
305
Fedr, Prokrid ir Ariadn grai regjau,

Dukr Minojo, baisaus gudraminio. Tesjas i Kretos
Ves kadais Ariadn ventj pil Atn,
Bet nesuspjo, deja: pakeliui Artemid paov
325
Dijos mautj saloj, Dioniso skund paklausius.
169
TURINYS
Mer regjau, Klimen ir Erifil begd,

Drsusi mielj vyr parduot u gabal aukso.
Nesuminsi vis, ir vard pasakyt negaliau,
Kiek dukter ir mon garsing vyr regjau.
330
Tam ir ilgiausios nakties neuteks, o dabar gi jau metas
Eiti ilstis, arba prie draug, laiv sugrus,
Arba ia vietoj, dievams ir jums patikjus kelion.
Taip jis kalbjo. Visi net kvap sulaik nutil:
Taip suavjo svetys toj temstanioj menj auktojoj.
335
O baltarank Aret tuomet vl uved kalb:
Kaip jums atrodo, fajakai: argi ia paprastas vyras,
Argi jo gis ir grois nesyji su proto viesybe?
Mano svetys jis dabar, ir js tos garbs dalininkai.
Leisti namo js jo neskubkit ir nepayktkit
340
Jam dovan, nukentjusiam taip. Juk turt daugyb
Turite savo namuos i malons diev prisikrov.
Jai atsakydamas, tar tuomet Echenjas herojus,
Kurs tarp fajak vis vyriausias amiumi buvo:
Vyrai mielieji! Tikrai ms norai ir mintys sutampa
345
Su karaliens odiais protingais. Reikia juos vykdyt.
Bet Alkinojui pirmam priklauso ygis ir odis.
Jam atsakydamas, tar tuomet Alkinojas garbingas:
Kas pasakyta bus padaryta, kol a esu gyvas
Ir fajakus tai, pamgusius irkl, valdau kaip karalius.
350
Lai palks svetys, nors baisiai nam pasiilgs,
Lai pavies ligi ryto pas mus, kol spsiu kaip reikia
Dovanas jam sutaisyt. Ileisti j reikalas ms
Lygiai vis, o mano pirmiausia, nes a ia valdovas.
Nors ia ir kiaurus metus, kaip sveiui, reikt utrukti,
Kol kelion taisysit mane ir dovanas dsit,
355
170
TURINYS
Neprietarauiau n kiek, nes dukart didesnis gerumas

Rankom pilnom sugrt mielj tviks em.
360
Daug lovingesnis a bsiu, man meil ir pagarb rodys
Vyras kiekvienas, pamats, kaip a sugrau tvyn.
Jam atsakydamas, vl Alkinojas prabilo ir tar:
Oi, neatrodo, garbus Odisjau, irint i ono,
Jog apgavikas tu koks ar giras, kuri nn daugyb
365
em maitina juoda, visur jie bastos po mones:
Taukia visokius melus, ko nieks niekada neregjo.
odiai tavieji tikri ir imint didi parodo.
Lygiai kaip dainius koksai tu iandien puikiai idstei
Mums ir argiei ygius, ir savo negandus juodus.
370
Bet pasakyki dabar ir visk papasakok smulkiai,
Ar tu regjai kur bendraygi dievik savo,
Traukusi draug su tavim Ilionan ir kritusi miuos.
Nakiai dabar n galo nra, ne metas dar eiti
Gulti tau menn savon, dar pasak tski nuostabi.
375
Lig auksasosts Auros sutikiau klausyt, jei galtum
Pasakot savo vargus, sddamas iia tarp ms.
Jam atsakydamas, tar tuomet Odisjas daugmintis:
Laikas ilgoms, begalinms kalboms, bet laikas ir miegui.
380
Jeigu nortum tu nuotyki mano klausytis,
Nesibranginiau pasekti daugiau ir baisesni dalyk
Apie nelaimes draug, kurie po pergals uvo,
Nors ir ijo gyvi i kov kruvin j prie Trojos,
Gro namo ir buvo monos nedoros nuudyti.
Kai, pamosavus skraiste, Persefon skaisioji iblak
Staigiai onus visas vles glen moteriki,
Tuosyk atjo vl Agamemnono didio Atrido,
Baisiai nulidus, ir j atlydjo visi, kas Egisto
Rmuose uvo su juo, sau rad prapult baisi.
390
Greit jis paino mane, vos ak spjs umesti.
385
171
TURINYS
Graudiai pravirko dl to ir, aarom visas pasruvs,

Ties artyn rankas, nordamas apsikabinti,
Bet n trupuio jgos nei galybs jau nebebuvo
Jo snariuos, be galo mitriuos, kai buvo jis gyvas.
395
Draug pamats, prardau, nes gailestis ird suspaud,
O garbingasis Atrjo snau Agamemnonai didis!
Kas malonjo atneti tau amiams umigdani mirt?
Ar Poseidonas, ems plakjas, tau laiv sudau,
400
Vjus piktuosius paleids, ir jroj pilkojoj prigird,
Ar usirstin mons tave sausumoj nudaigojo,
Kai tu pagrobei j karves ar pulk grai j aveli,
Ar kada miest igriovei ir monas mei vergij?
Taip jam kalbjau, o jis, tuomet atsakydamas, tar:
Ne Poseidonas, ems plakjas, man laiv sudau,
Vjus piktuosius paleids, ne jroj pilkojoj prigird,
Ne usirstin mons mane sausumoj nudaigojo
Mirt priartino man ir gal padar Egistas,
410
Susikalbjs su mona manja, namo pasikviets,
Vaii metu, kaip kitas kad umua jaut prie di.
Taip a mirtim niekinga miriau, alia bendraygiai
Galvas padjo visi, tarytum kiauliai baltiliai,
Vyro turtingo namuos skerdiamieji vienas po kito
415
Gimtajai dienai, vestuvms ar ikilm rengiant kitoki.
Tau atsitiko matyti juk stani vyr daugyb,
Dvikovoj krito vieni, kiti j my nirtingam.
Bt labiau sudrebjus irdis, jei btum regjs
Tarpu skobni, krater piln ir valgi rinktini
420
Gulint svetainj visus klanuos pajuodusio kraujo.
Betgi u visk baisiau man buvo riksmas Kasandros,
Seno Priamo dukters, kai j Klitemnestra klastinga
Smaug alia mans. Rankas nuo ems dar kliau
Mirdamas, durkl norjau itraukt, o ji, besarmat,
425
Tuoj nusisuko alin ir rankos piktos nepakl
405
172
TURINYS
Lpoms uiaupt ir umerkti akims ieinanio Hadan.

Nieko baisiau ir begdikiau nra juk u pai,
Galini ird palenkt prie tokio kruvino darbo,
Kok suman ji man ir savo tikrj vyr,
430
Pinkles paspendus, klastingai nuud. O a vis galvojau:
Gyvas ir sveikas griu gimtinn, ir kokis bus diaugsmas
Mano vaikams ir tarnams, o ji, pamkl nelaboji,
Sau usitrauk negarb ir baisi gd padar
Moterims lygiai visoms, nors j ne viena geraird.
435
Taip jis kalbjo, o a atsakydamas itariau itaip:

Ir pagalvoti baisu, kaip Atrjo genties neapkenia
Dzeusas, valdovas aib, naudodamas moter pinkles
Jau nuo seniai! Kiek mes per Elen vyr paklojom!
O Klitemnestra namo sugrusiam pasal tais.
Taip a kalbjau, o jis, tuomet atsakydamas, tar:

Taigi ir tu nebk toks atviras savajai paiai,
Ne visada jai visk pranek, k bsi girdjs.
Dal tiesos pasakyk, o dal mokki nuslpti,
Nors tu nuo rankos monos tikrai, Odisjau, nemirsi.
445
Nei iminties, nei irdies gerumo juk Penelopei,
Mielai Ikarijo dukrai, niekad ir niekur nestigo.
Nuotaka buvo jaunut ir liko namie ji anuomet,
Kai mes ijom kar. Snus prie krtins jos buvo
Dar kdiklis, o nn jau vyr taryboje sdi.
450
Koks jis laimingas, kad tvas mielasis atras j sugrs,
Glausis prie tvo ir jis, kaip dera myliniam snui.
Mano akims snumi pasidiaugti manik neleido
N valandls: mane ji pirmiau umut paskubjo.
iandien patarsiu dar tau, ir tu sidki ird:
455
Laiv slaptai privaryk prie tviks mielojo kranto,
Kad neinot: tikt moterikm negalima niekad.
Bet pasakyki tu man ir aikiai idstyki visk:
Ar jums neteko girdt, kur mano snus begyvena,
Ar Orchomene kur prisiglauds, ar Pile smltam,
440
173
TURINYS
Ar gal jau pas Menelaj, pas dd Spartoj plaiojoj.

emj tikrai tebra dar nemirs viesusis Orestas.
460
Taip jis kalbjo, o a atsakydamas pratariau itaip:

Veltui, Atride, mane klausinji. Nesu a girdjs,
Ar jis dar gyvas, ar mirs, o taukt, kas ant seils, nenoriu.
Taip mes sdjome ten ir keitms odiais graudingais,
Dsavom gailiai abu ir liejom aaras karias.
Tuosyk atjo vl garbingo Pelido Achilo,
O su ja buvo Patroklas ir Antilochas beydis,
Taipgi Ajantas, kuris tarp danaj giu ir i veido
470
Buvo graiausias, tiktai Peljon beyd iskyrus.
Greitai paino mane vl Ajakido greitkojo
Ir, atsidusus giliai, prabilo odiais sparnuotais:
Paikas drsuoli, ar kok baisesn dar yg atliktum?
475
Kaip nebijojai keliauti Had, mirusi al,
Kur be jausm jie gyvena, pabaigusi varg eliai?
465

Mielas Achilai, Peljo snau, achaj tvirtybe!
Reikalas privert ia atkeliaut pas Teiresij yn,
480
Gal patarim jis duos, kaip grt uolot Itak.
Dar nepasiekiau lig iol a Achajos ir ems gimtosios
Nebuiavau, nr galo varg. U tave, Peljonai,
Niekad nebuvo mogaus laimingesnio ir bti negali.
Gyv anuomet tave kaip diev gerbm argieiai,
485
iandien tu vl valdovas esi numirli tarpe,
ia atkeliavs. Todl, kad mirei, nesiskski, Achilai.
Taip a kalbjau, o jis man, vl atsakydamas, tar:
Nr ko taip guosti ir girti mirties, viesus Odisjau.
A maloniau geriau u tarn bti pas kit
490
mog beturt, kuris ir duonos pristinga ne kart,
Nei karaliauti vis ligi iol numirusi tarpe.
174
TURINYS
Bet pasakyki tu man, kaip laikos snus mylimasis,

Ar su pirmosiom gretom kar traukia, ar slepias.
Ir apie tv sakyk, Pelj, gal teko girdti,
495
Ar mirmidonuos dar vis tebelaiko valdi garbingai,
Ar nebeklauso dabar jo niekas Heladj ir Ftijoj,
Kai jau senatvs nata rankas ir kojas prislg?
O, kad a biau tenai, kur vieia saul skaisioji,
Toks jam gynjas, kaip tuosyk buvau plaiojoje Trojoj,
500
Kai narsingiausius karius, u Arg kovodamas, klojau!
O, kad tvo namus nors akimirk tokis pareiiau!
Kaip sudrebt tada nuo mano rstybs kiekvienas,
Kas j senatvj nuskaust ar valdi atimti mgina!
Apie beyd Pelj, deja, negirdjau a nieko.
O apie sn, tau brang ir miel Neoptolem,
A pasakysiu teisyb, kaip tu reikalauji ir nori.
Gaubtaoniu laivu a pats Skir nuplauks,
graiaauli achaj stovykl j atveiau jaun.
510
Kai ten, prie Trojos pilies, susirinkdavom karo tarybon,
Stodavo pirmas visad ir tardavo od nekvail
Nestoras, dievui prilygsts, ir a teimdavom vir.
O kai mes Trojos laukuos kovodavom ginklais variniais,
Niekad jis vyr bry neitvr, pulke nestovjo
515
Pirmas vis, bdavo, oka, ir nr varovo jo drsai,
Kruvino mio metu iguldo vyr daugyb.
Nesuminsi vis, ir vard pasakyt negaliau,
Kiek jisai vyr nukov, begindamas didvyrius Argo.
Noriu tik vien primint Euripil, Telefo sn.
520
Pervertas ietim jis krito, bet pulk ketiei paklojo,
Ginti Priamo atjs, kai dovanos moi sugund.
Buvo graus nuostabiai, su dieviku Memnonu lygus.
Kai mes susdom arkly, kur padar Epjas,
Patys drsieji argieiai, ir mano priederm buvo
525
Spst gudri j duris atsklsti ir vl udaryti
Tuosyk kiti danaj vadai ir tarjai protingi
505
175
TURINYS
Aar brauk slapta, j rankos ir keliai drebjo,

Jo tiktai vieno man savo akim neteko regti,
Ar kad iblykt kada, ar luostyts aar tyli,
530
Riedani skruostu, mane tik ne syk pra, maldavo
Leisti i arklio laukan, kalavijo ranken spaud
Ir variaiem iet, grasindamas praia Trojai.
O kai auktoji Priamo pilis neatlaik ir griuvo,
Grob ir dovan grai sau gavs, sdo laiv
535
Linksmas ir sveikas, nei ieties greitos nesueistas niekur,
Nei kalavijo atraus neugautas, kaip esti ne syk
Mio metu, kur siauia Arjas, nelenkdamas nieko.
Taip a kalbjau. Tuo tarpu vl Ajakido greitkojo
Kls ir ingsniais plaiais per plnni lank nujo,
540
Diaugsmo pilna, kad a pasakiau, jog snus jo garbingas.
Vls tuo tarpu kit, lig tolei mirusi emj,
Lidnos stovjo aplink ir savo sielvartais guods.
Vien Telamono snaus Ajanto vl nelaiminga
Laiks atokiai, rstybs pilna u pergal mano,
545
Kai kivire dl Achilo arv a pamiau vir
Tuosyk achaj laivyne. Juos djo motina deiv.
Priteis man trojn vaikai ir Palad Atn.
O, kad a gino dl tos dovanos nebiau laimjs!
itoki galv dl t j arv mat priglaud em,
550
Galv Ajanto, kuris ir stotu vienodai, ir ygiais
Buvo danajuose pirmas po Peljono beydio.
Tad a kreipiausi j, sakydamas odiais meilingais:
Argi turtum, Ajantai, snau Telamono garbingo,
Ir po mirties vis pykt ant mans dl arv nelemt j?
555
Buvo adta diev jiems negandu bti argieiams.
Mras tu ms buvai, ir uvusio turim, achajai,
Kaip dl Achilo Pelido, taip lygiai visi nusimin
Ir dl tavs aimanuot. ia niekas kitas nekaltas:
Dzeusas patsai atriaiei danaj kariuomen vis,
560
Baisiai supyks, iblak ir tau paymjo likim.
Betgi, karaliau, prieik ariau, paklausyki ms odio
176
TURINYS
Ir, apgaljs rstyb, atgrk savo ird prakilni.

Taip a kalbjau, o jis neatsak ir, tuoj nusigrs,
Draug su kit velioni vlm nujo migl.
565
Bt nors pykdamas od pratars, kurio taip norjau.
ird tuo tarpu manoj krtinj apm noras
Mirusi dar kit vles pamatyt ir pakalbint.
Taigi ivydau Minoj, Kronido garbingj sn.
Rankoj turjo jis lazd auksin ir mirusius teis,
570
Soste sddamas, o tie stovdami klaus sprendim
Arba sdjo aplink plaiavariuose rmuose Hado.
Ir Orion gavau pamatyti, milin bais.
Gaud jis vris dabar plnni prilusioj pievoj,
Bdamas gyvas, juos buvo umus kalnuos
auktaskardiuos.
575
Rankoje laik varin ir niekad nedylani lazd.
Titij irgi maiau a, sn ems garbingos.
Dirvoj guljo jisai, apkts margus devynis.
Pora pesli tupjo alia ir kepenis drask,
Kiek tik galjo giliau, apsigint nesteng jo rankos.
580
Jis mat Lton upuol, Kronido gulov garbing,
Einani Piton sutiks laukuos Panopjo aliuosiuos.
Taipgi Tantal maiau tebekeniant kani sunkiausi.
Jis, eere giliam panarintas lig smakro, stovjo,
Baisiai itroks atrod, taiau atsigerti negavo:
585
Kai tik mgindavo lenktis, nordamas lpas pavilgyt
Traukdavos tuoj al vanduo, ir dugnas po kojom
Likdavo juodas bemat idiovindavo demonas em.
Mediai vir jo galvos prinokusiais vaisiais mosavo,
Kriaum geltonom, granatais, gardiais obuoliais
raudonaisiais,
590
Figom, saldiom kaip medus, ir slypiniom lapuos alyvom.
177
TURINYS
Bet kai tik siekdavo stvert ir rank tiesdavo senis,

Vjas pakeldavo juos lig pat debesuot padangi.
Ten ir Sizif maiau a, vargstant varg be galo.
Pluo su akmeniu jis, plaiai u krat sitvrs.
595
Net sirs mogus darbavosi rankom ir kojom,
Risdamas uol kaln, ir kai jau galjo atrodyt
Vir pasieksis bemat pusiausvyr pameta vargas,
Ir kaip griaustinis akmuo atgal pakaln nudunda.
Vl tada griebiasi darbo, ir vislaik prakaitas kartas
600
Srva jo knu stambiu, o galva gi dulkse sksta.
Ir jo galyb Herakl gavau a tada pamatyti,
Vien el tik jo, nes pats tarp diev nemirting
Leidia sau laik puotoj, apglbs Heb grablauzd,
Dukter Dzeuso galingo ir Heros su aukso kurpaitm.
605
Klykdamos skraid aplink, it pauki igsdint pulkas,
Mirusi vls, o jis kaip naktis stovjo paniurs,
Rankoj laikydamas lank ir strl, ant saito padt,
Dbiojo baisiai akim, atrod, jog aus negalvojs.
O striai per krtin pasietas, perpets diras
610
Rykiai spindjo, paveikslais margais lig krat iraytas.
Mekos ten buvo, ernai laukiniai bei litai vitrakiai,
Ir kruvini karai su miais ir vyr udynm.
Vyras, kurs itok dir padar ir j idabino,
Pats nepralenkt savs ir graesnio nepadaryt.
615
Greitai Heraklis paino mane, vos spjs ivysti,
Ir, atsiduss giliai, prabilo odiais sparnuotais:
Gaila irt, kaip velki tu likimo udtj nat,
Lygiai kaip a vilkau, kol viet man saul skaisioji.
620
A juk buvau Kroniono snus, bet varg ivargt j
Galo nerastum. Tarnaut kitados turjau kaip vergas
mogui, visai menkam, kurs darb man praman
sunkiausi.
Liep jis man i ia trigalv un atvesti,
178
TURINYS
Darbo, sunkesnio u t, tuomet sugalvot nemokjo.

Atneiau un a jam, i Hado rm pavogs,
ygin lydjo Hermjas mane ir viesak Atn.
625
itai pasaks, Hado namus pargro Heraklis.

Tuotarp a vietoje kantriai sdjau, gal dar pasirodys
Kas i heroj, kurie jau buvo uv prie amius.
630
Rasi, ir biau pamats a vyrus, kurie man rpjo,
Snus garbingus diev Tesj ir Peiritoj,
Bet susirinko tuomet numirli minios be skaiiaus,
aukdamos garsiai, mane tad iblykusi baim pagavo,
Kad netiktai gorgons klaikios galva neikilt,
635
J Persefon nuomi galjo pasisti i Hado.
Taigi skubiai a laiv grau ir savo biiuliams
Paliepiau grti tuojau ir lynus atriti nuo kranto.
Greitai suoko visi ir savo suoluos atsisdo.
Laiv pagavo srov Okeano galingo ir ne,
640
Varme irklais pirmiau, kol patekom vj patog.
179
TURINYS
XII GIESM
Sirens, Skila, Charibd, Helijo jauiai
I Okeano srovi didvandeni laimingai iplauks,

Mari plai j bangas beskrosdamas, laivas atskriejo
Vl Ajaj, tenai, kur i rm Auros roiapirts
Helijas kyla dang, ir Horos pulku j palydi.
5
Irklais paspaud kieiau, ivarme laiv smlynan
Ir, nesulap n kiek, ilipom jr pakrant.
Ten, kol sulaukm Auros pasirodant, gerokai numigom.
Pasiuniau vyrus tuomet, kad, i Kirks rm nuj,
10
Vargo Elpenoro kn paimt ir ia atlydt.
Kranto pakriauj auktoj prikirt malk jo lauui,
Laidojom, graudio pilni, ir aaras liejom gailingas.
Kai pelenais jau baig pavirst jo knas ir ginklai,
Pilkap aukt supylm ir vietoj paminklinio enklo
15
smeigm irkl viruj, yrimosi ilgo aptrint.
Apeigas baigm visas, bet nesusitikti su Kirke,
Gr i Hado, mes negaljom: netrukus atjo
Ji, pasipuous graiai, o tarnaits, j atlydj,
Prine duonos, ms ir rinio vyno raudono.
20
Stojusi ms vidury, viesioji deiv prabilo:
Nutrktagalviai! Gyvi js jot Had, kad reikt
Dukart numirti, kai mons kiti po kart temirta.
Visa pamir, dabar vaiinkits, gerkite vyn
Itis dien pas mus. Rytoj, kai Aura pasirodys,
180
TURINYS
Plauksite vl. A rodysiu keli ir enkl paduosiu,

Kur bus pavojus, kad jums per klast kieno prating
Jroj ar emj daugiau nebereikt kentti nelaimi.
25
30
35
40
45
50
55
Taip ji kalbjo, ir ms vyrikos irdys paklaus.

Sugul vyrai tuomet prie laiv prilaikani virvi.
Kirk u rankos mane nuo j pavdjo al
Ir apie visk teiravos, prie ono arti pasiguldius.
Aikiai idsiau a jai, kaip kas atsitiko ir buvo.
Man atsakydama, Kirk viesioji prabilo ir tar:
Visa gerai padarei, kaip derjo. Dabar paklausyki,
K pasakysiu a tau, o kita primins ir pats dievas.
Tu prie sireni netrukus priplauksi, o jos suvilioja
mog kiekvien, kam tenka kada prie j prisiartint.
Kas, neinodamas to, priplaukia ir gauna igirsti
Bals sireni, daugiau to mona ir vaikai mautliai
Nebesulauks pargrtant namo, nekryktaus i diaugsmo.
Savo balsingom dainom pavergia jo ird sirens,
Pievoj susd alioj. Aplinkui uvusi vyr
Kaulai boluoja krvom, ir psta odos pajuod.
Tu gi, kai plauksi pro jas, ausis ulipdyki biiuliams,
Vako padars i korio saldaus, kad jie neigirst,
Kaip jos dainuoja. O pats paklausyki, jei nor tursi,
Betgi tave tegu priria jie u rank ir koj
Stai prie stiebo, gerai apvyniodami virvm suktinm.
Tuosyk tau bus smagu sireni balso klausytis.
Jeigu pradsi prayt ar liepsi draugams, kad atrit,
Jie teneklauso tavs ir virvm tviriau tesuveria.
Pro sirenes praplauks bendraygiai tavo laimingai.
iandien taiau negaliu pasakyti a tau nei patarti,
Keli katr pasirinkti toliau. Reiks apsisprsti
Tau irdyje paiam. Paklausyki, koks vienas ir kitas.
181
TURINYS
iapus dvi uolos auktai, isiov i mari, pro jsias

niokdamos veriasi bangos skaisios Amfitrits
melsvaks.
Jas laimingieji dievai uolom klajnm vadina.
Jokis sparnuotis pro jas nespja pralkt, net greiiausi
Miko balandi brys, ambrozij neantis Dzeusui:
Vienas j sta visad, atsitrenks skardij uol,
65
Ir jo viet todl vis nauj siunia Kronidas.
Laivas, atplauks pro jas, nesuspja niekad praskrieti.
Juodas skeveldras aplink ir prigrusi vyr lavonus
Baiss verpetai kasdien ir mari bangos neioja.
Vienas tik laivas ivis pro jas tepraplauk kart
70
Argas, igirtas vis, i Ajeto kai gro su vilnom.
Bt verpetas ir j gal tks milin uol,
Jeigu ne Hera, kuri praplukd i meils Jasonui.
Uolos ir kitapus kyo, plai padang ikil
Savo virnm atriom. Plieniniai debesys plaukia
75
Nuolat pro jas, nepraleidi viesos, ir oro nebna
Giedro vir j niekados, nei vasar kart, nei iem.
Jokis mirtingas mogus nekopt jas nei nukopt,
Nors ir turt jisai bent dvideimt rank ir koj.
Itin slidi ir skardi auktesnioji, sakytum tayta.
80
Urvas vakaro pus ioje uoloje atsivrs
Lyg pragarms juodos. Pro it on turtum
Savo gaubtuoju laivu praskrieti, viesus Odisjau.
Vyras, laive pasistieps ir strl i lanko paleids,
Urvo vis tiek nepasieks: auktai jo anga prasiiojus.
85
Skila gyvena urve ir skalyt piktai nesiliauja.
Balsas plonutis kaip vos atsiradusio mao unyio,
O ji pati sudjimo stambaus, ir, kas j pamat
Ar pamatys, pasidiaugti negaus, nors bt pats dievas.
Koj bent dvylika Skilos, ir visos vikrios be galo,
90
Turi eis ilgiausius kaklus, ant j j kiekvieno
Kyo bjauriausia galva, nasruos jai dantys trieiliai,
Tanks ir atrs visi, mirties juodosios pritvink.
Kn lig puss gilyn tams urv sutraukus,
60
182
TURINYS
Galvas visas lauke ties praraja nuolat ji laiko,

valgosi i viraus ir visk godiai vejoja
Ir delfinus, ir unis, ir banguv sunk pagauna
Sau i bandos, kuri Amfitrit niokianti gano.
Niekad jreiviai lig iol negaljo girtis pravar
Juodj laiv sveiki: dantim pagriebia po vyr
100
Ir isitraukia bemat i greitojo laivo juodsnapio.
95
Antrj uol, emesn, taip pat, Odisjau, ivysi,

Ji netoliese nuo tos, strle galtum pasiekti.
Auga ant jos didiul figa, plaiaak, lapota.
iia Charibd garsi juoduosius vandenis siurbia,
105
Triskart traukia perdien ir triskart ipurkia pro gerkl,
Klaikiai baisu. Ir tave ji gali siurbt, jei pateksi.
Nuo praties neigelbs tuomet n ems plakjas.
Taigi laikykis ariau prie Skilos ir laiv juodsnap
Greitai varyki pro j, nes ymiai didesnis gerumas
110
Vyr netekti ei, nei visiems prati i karto.
Taip ji kalbjo, o a atsakydamas itariau itaip:
Deive viesioji! Tu man pasakyki tikr teisyb,
Ar negaliau kaip nors ivengt pragaitingos Charibds
Ir apsiginti nuo Skilos, jei vyrus grobti mgint?
Taip a kalbjau, o man viesioji deiv atsak:
Paikas drsuoli! Ir ia tau rpi, tuoj stvrus u ginklo,
Vertis jga. Ne maesnis jauties u dievus nemirtingus?
Ne trumpaamis mogus, o pabaisa jinai nemirtinga!
Didel, baisiai pikta, ne vyrui j nugalti.
120
Nieko negelbs drsumas, geriausia jos atsilenkti.
Stabtelsi kiek prie uolos, kol spsi itraukt kalavij,
Ir tai pavojus, kad ji, paskubjusi galvas ikiti,
Kiek tik j turi, visas, pagrobs vl eet vyr.
Plauki todl paskubom ir aukis pagalbon Krataj,
125
Motin Skilos, kuri nelaimei moni ji pagimd.
Moia j gali sudraust, kad js daugiau nebepult.
115
183
TURINYS
Tuosyk Trinakijos sal priplauksi, kur Helijo jaui

Ganos didiausi pulkai ir aib smulki j galvij.
Jaui septynios bandos, tiek pat graiavilni aveli,
130
Penkiasdeimt bandoj kiekvienoj. Nedidja j skaiius
Ir nemaja taip pat. Lampetija ir Faets,
Deivs piemens, kasdien jas gano, abi graiakass
Nimfos, kurias padangi dievui Neera pagimd,
Motina deiv, abi pagimdius ir uauginus,
135
Pasiunt jas toli gyvent Trinakijos sal,
Tvo galvij ganyt ir jaui jo lenktaragi.
Jeigu praeisi pro juos, galvodamas apie grim,
Nors po ilg varg, bet grite js Itak.
Betgi jei drsi papjaut a prapult tau pranaauju,
140
Laivui ir tavo draugams. Jei tau isigelbt pavykt,
Gri suvargs didiai, vis bendraygi neteks.
Deiv viesioji pakilo ir gro per sal rmus.
A pargrau laiv ir paliepiau savo biiuliams
145
Rinktis ir ssti visiems, lynus atrius nuo kranto.
O i paskos, lyddama laiv mlynasnap,
Vj, kurs tempt bures, mums pasiunt it palydov
150
Kirk grakas, baisi ir dain pamgusi deiv.
Laivo padargus visus pastatm tvarkingai kaip dera
Ir atsisdom laive: vairininkas ir vjas j var.
Tuosyk a vyrams tariau, nors nerimas spaud man ird:
Vyrai mielieji! Ne vienas ar du privalo inoti
155
Visa, k inakt kalbjo man Kirk, deiv viesioji.
A pasakysiu, geriau js inokit: netrukus ar sim,
Ar, pasisaugoj nuo giltins ir likimo, pabgsim.
Taigi vis pirma sireni dieviko balso
Saugotis liepia ji mums ir pievos, iedais padabintos.
160
Leido klausytis tik man vienam, taiau js tursit
184
TURINYS
Saugiai pririti mane, kad n pajudt negaliau,

Stai prie stiebo, gerai apvyniodami virvm suktinm.
Jeigu pradsiu prayt ir liepsiu atpalaiduoti,
Js neklausykit ir dar tviriau suverkite raiiais.

Taip a kalbjau draugams, atvirai pasakydamas visk.

N nepamatm tuomet, kaip laivas tvirtasis atplukd
Mus prie sireni salos, nes vj turjom patog.
Bet netiktai vjas nuiuvo. Tyla ir ramyb
Jroje uviepatavo, vilnis jos dievas suglost.
170
Vyrai suoko tuojau ir, baltas bures suvynioj,
Numet jas gaubtajam laive, o patys susd
Irklais egliniais, tvirtais iluosius vandenis iau.
A nebelaukiau ilgiau ir durklu gniuul vako
Smulkiai sutrupinau tuoj ir rankom gerai j sumaigiau.
175
Vakas lengvai isimink, delnus galingus pakliuvs
Ir dar vidurdienio sauls kartuos spinduliuos palaikytas.
Vyrams ausis a tada ulipdiau visiems ligi vieno.
Jie nepamir pririo mane u rank ir koj
Stai prie stiebo, gerai apvyniodami virvm suktinm,
180
Ir atsisd irklais vl vandenis pilkus kapojo.
Kai prisiartinom tiek, kiek aukianio balsas nueina,
Stengdamies tyliai prasmukt, sirens laiv pamat,
Plaukiant greitai proal, ir avi giesm utrauk:
Suki ionai, Odisjau viesus, achaj didybe,
185
Laiv sustabds, ilipk ir ms dainos paklausyki.
Niekas juoduoju laivu nepraplauk niekad pro al,
Balso, saldaus kaip medus, i mudviej lp neklauss.
Tuosyk jis plaukia smagus ir dalyk grai suinojs.
inom i seno mes puikiai abi, k Trojoj plaiojoj
190
Argo ir Trojos kariai, dievams panorjus, kentjo.
inom taip pat, kas dedas dabar pentojoj emj.
165
Taip jos giedojo balsais maloniais. Man ird upldo

Noras klausytis, todl maldavau biiulius, kad atrit,
Galva pamodamas jiems. Bet yrsi jie sir,
185
TURINYS
O Perimedas ir Eurilochas paok prijo

Ir dar tviriau apvyniojo mane, neyktdami virvi.
Greit i aki mums prapuol krantai, ir sireni avingo
Balso nei j giesms nebebuvo n aido girdti.
Vak ikrapt tuomet bendraygiai mano mielieji
200
Sau i aus visi ir mane atrio nuo stiebo.
195
Kai jau u ms pasiliko sala, pastebjau i tolo

Dmus ir auktas bangas, ir gausmas baisus pasigirdo.
Apm baim visus, net irklai isprdo i rank
Ir matakavos srovj palaidi, o laivas sustojo:
205
Rankos yrj nusvir jau jo nebevar i vietos.
Tuosyk per laiv jau, ramindamas vyrus savuosius
Ir kiekvienam j kalbjau, parinkdamas od malon:
Vyrai mielieji! Ar maa dar mes patyrm pavoj?
ia nebegali klaikiau atsitikti negu pas kiklop,
210
Kur mus siaubnas baisus tamsi ol udar.
Bet ir i ten visi per mano buklum ir drs
Saugiai pasprukom, ir js t pavoj smagiai prisiminsit.
Meskite baim alin ir, k a sakau, paklausykit:
Stverkits drsiai u irkl ir niokianius vandenis mari,
215
Sd suolus, kapokit, galbt visagalis Kronidas
Duos ir i to pavojaus gyviems ir sveikiems isigelbt.
Tau, vairininke, galiu dar priminti, geriau sikalsi:
Tavo tai rankose vairas, ir tu, j tvirtai sitvrs,
Laivo neleiski tenai, kur dmai ir bangos putoja.
220
Tiesiai uol varyk, irdamas, kad nenunet
Kartais al srov. Tuomet jau btume uv.
Skilos, kurios nasr neivengsime, jiems neminjau,
Kad nepamest galvos ir, i rank irklus paleid,
225
Vienas per kit visi nesivert vidur laivo.
Betgi ir man paiam i galvos netiktai ijo
Kirks duotasis skaudus patarimas ginklu nesiginti.
Greit sinriau arvus ir, dvejet iei galing
186
TURINYS
230
Stvrs savo rankas, a tekinas leidaus laivo

Priek, nes tikras buvau, kad uoloj pasislpusi Skila
Galvas, kiek turi, iki bendraygi pagrobt nelaiming.
Ji nesirod taiau, net akys pavargo beirint
Ir besidairant visur po migloj paskendusi uol.
itaip ssiaur mes siyrm ir krpiojom nuolat:

Skilos bijojom i ten, o ia nemirtinga Charibd
Siurb pro iotis baisias kariuosius vandenis mari.
Srov kai vm laukan, kunkuliavo, kaip katilas kartas,
Ugn pakrus po juo, ir tiko auktai padang
Putos onus abu, uol pasiekdamos vir.
240
O kada siurb vidun kariuosius vandenis mari
Jra, atrod, pareis jos gerkl, aplinkui tik sklido
Gausmas siaubingas uolos, pro apai matsi dugnas
Su akmenliais pilkvais. I baims perblyko vyrai.
Kol, isigand mirties, spoksojom visi Charibd,
245
Skila suspjo pagrobt i ms gaubtojo laivo
eet vyr, pai drsi j, pai galing j.
vilgsn pagrs staiga vyrus ir greitj laiv,
Vos pamatyti bespjau rankas keberuojant ir kojas
Tiesiai vir mano galvos. Kaip rk ir plyojo baisiai!
250
auksi mano pagalbos. Deja, paskutin jau kart.
Kaip kad ant kranto vejys, atsisds su mekere ilga,
Jauk, pritaiss gudriai ant jauio kietojo rago,
Meta vanden gil uvims smulkesnms vilioti,
O kai prikimba, itraukia ant kranto spurdani varg
255
itaip spurdjo ir jie, kai Skila nes urv
Ir prie angos prarijo visus, nors auks pagalbos,
Ties rankas mane ir gyns jgom paskutinm.
Vaizdo, graudesnio u t, nesu a niekad regjs
Savo akim, nors jr keliuos baisybi netrko.
235
260
Kai pro uolas prasprukom visas, pro baisi Charibd

Mes ir pro Skil, tuomet pasirod netrukus avioji
Dievo sala, joj gansi gras jauiai plaragiai,
187
TURINYS
Okos mekekls ir avys Helijo Hiperiono.

Dar su laivu juoduoju savu tebebdamas jroj,
265
Jau igirdau garde udaryt jaui baubim,
Skard bliovim avi. Man tuoj ir krito ird
Pranao Teb, garsaus Teiresijo aklojo, odis,
Taipgi Ajajos valdovs Kirks, kuri man prisak
Helijo, diaugsmo moni trumpaami, salos atsilenkti.
270
Tuosyk a vyrams tariau, nors nerimas spaud krtin:
odi man j, mieli, paklausykit, nors js nusimin.
Noriu a jums praneti inino Teiresijo osm,
Taipgi Ajajos valdovs Kirks, kurie man prisak
Helijo, diaugsmo moni trumpaami, salos atsilenkti.
275
Ms ia laukia baisi prapultis, kaip tvirtino juodu,
Taigi pro al, biiuliai, pasukite juodj laiv.
Taip a kalbjau, ir jiems krtinse irdys sudrebo.
O Eurilochas man, odiais piktais ataudamas, tar:
Akmeniairdis esi, Odisjau, ir tvirtas be galo,
280
Keliai tau niekad nelinks, turi gelein sveikat.
Taigi ir savo draugams, palautiems varg ir nemiego,
Kojos em ikelti neduodi. O mes vakarien
ia, vanden apsuptojoj saloj, isivirtume skani.
Nori priversti, kad vl, nakties uklupti i netyi,
285
Sal aplenk, tuiai klajotume jroj miglotoj.
Nakt juk vjai, laiv skandintojai, kyla smarkiausi,
Mums pasakyki, kur bus uuoglauda nuo prauvimo,
Jei netiktai uklups mus audra su kaukianiais vjais,
Notas pakils ar piktasis Zefyras, kurie pirmutiniai
290
Varo dugn laivus prie vali diev visagali.
Taigi sustokim geriau, paklus tamsiajai nakiai,
Ir isivirkime sau vakarien prie greitojo laivo,
O atsikl rytoj vl trauksime jron plaiojon.
295
Taip Eurilochas kalbjo, ir j bendraygiai palaik.

A supratau lengvai, jog dievas mums prapult rengia,
Ir, atsakydamas jam, kalbjau odiais sparnuotais:
188
TURINYS
Vien priversti mane tau bus nesunku, Eurilochai.

Bet paklausyk: visi man didij priesaik duokit:
Jeigu mes kaimen jaui ar pulk nema aveli
300
Rastume ten saloje, nedarykit paikos ventvagysts,
Niekas nelieskit avies nei jauio. Geriau be pavojaus
Valgykit tuos valgius, kuri mums Kirk pridjo.
Taip a kalbjau, ir jie man dav priesaik vent.
O kai prisiek visi ir priesaikos apeig baig,
305
Tvirtj laiv varm prieplauk plai ir tyli.
Buvo altinis vandens, tad vyrai pakrantj prie laivo
Ivir gardi visiems vakarien patogiai ir greitai.
O kada alk numalm ir trokul kiek apgesinom,
Tuosyk, geruosius draugus prisimin, pravirkome gailiai,
310
Skila prarijo visus, i gaubtojo laivo pagrobus.
J mes raudojome tol, kol miegas saldusis ujo.
Tredalis buvo nakties bepalik, ir vaigds jau sdo,
Kai debes atvarytojas Dzeusas, vjus paleids,
Uvert audr ant ms ir debesiu juodu uklojo
315
em ir jr ikart, sutemo kaip rudenio nakt.
Laiv, sukib visi, traukm olon auktaskliautn.
Nimf aidimo ir okio vieta ten buvo i seno.
320
Vyrai mielieji! Greitajam laive ir valgyt, ir gerti
Soiai pakanka, galvij nelieskit, bdos pridarysit.
Jauiai plaragiai ir avys priklauso dievui rsiajam
Helijui Sauliui, kuris ir mato visk, ir girdi.
Taip a kalbjau, ir jiems tie odiai pataik irdis.
Mnes vis Notas tik pt, ir vjo kitokio
Vis negaljom sulaukt: kasdien ia Euras, ia Notas.
Vyrai, kol duonos visiems ir vyno raudono uteko,
Njo prie jaui artyn, brangindami savo gyvyb.
Bet kai iseko laive jau maisto atsargos visos,
325
189
TURINYS
Landioti m visur, iekodami kokio laimikio:

Paukt gal kur pasigaus, ar uvis suspurds pasivrus
Ant mekers riestos, nes pilv degino alkis.
Kart jau sal gilyn, pasimelsti norjau
Nemirtingiesiems dievams, gal keli tvynn parodys...
335
Vienas nusprends pabt atokiau nuo vis bendraygi,
A nusiploviau rankas ir, rami uuovj rads,
Melstis pradjau dievams, aminiesiems Olimpo valdovams.
Jie ant blakstien tuomet man sald j mieg uleido.
O Eurilochas tuo tarpu sugund vyrus pikta:
340
odi man j, draugai, paklausykit, nors js nusimin.
Lygiai visokia mirtis baisi monms nelaimingiems,
Bet nusibaigti badu baisiau u visk pasauly.
Taigi paimkime, vyrai, mes Helijo jauius geriausius
Ir paaukokim dievams, plai j padangi valdovams.
345
Jeigu sugrim kada Itak ir tviks em,
Helijui Hiperionui ventov aukt, diding
Mes pastatysim, joki brangenybi jai puot negailj.
Jeigu, supyks ant ms dl t staiaragi galvij,
Laiv dugn nuleis, diev pritarimo sulauks,
350
Jroj prigerti geriau, ikart atidavus gyvyb,
Nei ia nudvsti badu saloj, negyvenamoj amiais.
330
Taip Eurilochas kalbjo, ir j bendraygiai palaik.

Jaui tuojau atsivar, parink i brio geriausius.
Pievose, ne per toli nuo laivo mlynasnapio,
355
Kaimen gans visa riebi plaiaragi galvij.
Vyrai tuos jauius apstojo ratu ir, dievams pasimeld,
Lap ubr ali, nuo uolo aukto parak:
Milt mieini balt tvirtasuoliam laive nebebuvo.
Tad pasimeld, jauius papjov, j odas nulupo,
360
Kulis atkirto vis, riebalais storai apvyniojo
Dvigubu sluoksniu tauk, ir ms ant j j sukrov.
Nebeturjo ir vyno jie deganiai aukai aplkti,
Vandeniu tyru todl aukojamas atnaas laist.
O kai jau sudeg kulys, tauri viduri paragavo,
190
TURINYS
Ms, kas liko, smulkiau sukapoj, pavr ant iem.
365
Miegas tuo tarpu saldus nuo mano blakstien pabgo.

Staigiai paokau ir leidaus prie greitojo laivo pajrin.
Kelio visai nebedaug lig riestojo laivo beliko,
Kai kepamos msos man kvapas dr nos.
370
A suvaitojau tiktai ir aukiaus diev amin j:
Mano nedaliai pirmiau uleidote mieg prakeikt,
Kad, pasilik vieni, taip baisiai draugai padaryt.
O ilgarb Lampetija dav tuoj ini atbgus
Helijui Hiperionui, kad mes papjovme jauius.
Tas usirstino baisiai ir tar dievams nemirtingiems:
Vyrus Laerto snaus Odisjo reikia nubausti.
Jie, nedorieji, papjov man jauius, kuriais a diaugiausi,
380
Kildamas ryt kasdien aukt dang vaigdt
Ir kai, apskriejs ratu, i padangi grdavau emn.
Jei kaltininkams nebus atmokta, kaip jie usipeln,
Leisiuos Had tuomet ir viesiu numirusi aliai.
375
385
Jam debes atvarytojas Dzeusas atsak ir tar:

Helijau, vieski toliau kaip viets dievams nemirtingiems
Ir trumpaamiams monms, gyvenantiems emj naiojoj.
Greitj laiv a jiems smulkias skeveldras sumalsiu,
aib ugnin paleids tamsi putojani jr.
Visa tai man pasak vliau graiakas Kalips.

Ji i Hermjo, eiklaus inioneio, buvo girdjus.
A jau tuo tarpu, atgal prie laivo sugrs pajrin,
Ibariau juos po vien visus, taiau nebebuvo
Man kas daryt: papjautieji galvijai atgyt negaljo.
O nemirtingi dievai tuoj enkl vyrams parod:
395
liauiojo odos kaip gyvos, msa maurojo ant iem,
Ir ikepta, ir alia, balsu kaip jaui tikriausi.
390
191
TURINYS
eet vis dien bendraygiai mano mielieji

puotavo linksmai ir pjov jauius ventuosius.
O kad septint dien jau atsiunt Dzeusas Kronidas,
400
Vjas pradjo ltt, viesulais vis siauts lig tolei,
Sd laiv, tuojau plaisias marias pasileidom,
Stieb ikl auktyn ir baltas bures atlapoj.
Vos pasiliko sala ta u ms, ir jau nebebuvo
ems regti jokios: dangus vien ir marios aplinkui,
405
Debesis juodus mai vir ms gaubtojo laivo
Sutelk Dzeusas, ir jra po juo pasinr tams.
Plaukti galjom labai neilgai: bemat pasisuko
Prieais Zefyras smarkus ir viesulu ukauk gdiai.
Vjo narsai nutrauk abi atasijas stiebo.
410
Stiebas nugriuvo ant vairo, ir plaios burs su kartim
Visos nukrito laivan, o gridamas stiebas utvojo
Ms vairininkui geriausiam ir baisiai sukneino kiau,
Galv suplodamas jam, o pats vairininkas kaip naras
Jron ipuol kliais, ir gyvyb ijo i kaul.
415
Dzeusas sugriaud staiga ir pliesk aibu mums laiv.
Tas susibavo plaiai, pataikytas Dzeuso perkno,
Padvelk aitriai siera, ir vyrai ikrito jr.
Kaip vandenyno varnus aplinkui juodj laiv
Bangos juos mt, kilojo, grim jiems atm dievas.
420
Galv pamets, bgiojau po laiv, kol smgis galingas
onus atpl visus, ir dugn nune vilnys.
Atgul stiebas dabar ant dugno, vanduo tik dar plaikst
Virv storiausi, ilg, i jauio odos nuvyt,
Ja prisitaiks iaip taip suriau a dugn ir stieb
425
Ir, atsisds ant j, pasidaviau vjams baisnams.
Betgi Zefyras tuomet nustojo viesulu kauks,
O pasikl tuoj Notas, ir nusmelk ird man baim,
Kad atsidursiu a vl prie nasr Charibds baisi j.
Itis nakt jis ne mane, o kai saul tekjo,
430
A jau buvau tarp Skilos uolos ir pabaisos Charibds.
Siurb galingai gerkln ji mari vandenis karius.
192
TURINYS
A u alyvos auktos, ikls rankas, nusitvriau

Ir pakibau kaip iknosparnis koks: nebuvo nei koj
Kur pastatyt apaioj, nei kaip ikopti vir.
435
aknys jos buvo toli, o akos, plaiai isiskleid,
Didels, storos ir tankios, eliu deng Charibd.
sikabins laikiaus ir laukiau, kol, gerkl ivertus,
Dugn ir stieb ispjaus. Prailgo man laikas belaukiant,
Kol juos ispjov. Kada vakariens grta teisjas,
440
Sprsti pabaigs ginus teisybs iekani vyr,
Tokiu laiku i Charibds gerkls sugro man rstai.
Tuosyk a rankom ir kojom, kiek buvo jg, pasispyriau
Ir papkjau paion gilumon prie rst sav j.
Priplaukiau ir, ukops ant j, su rankomis yriaus.
445
Skilos daugiau pamatyti moni ir diev vis tvas
Man nebeleido. Tikrai prapulties nebiau ivengs.
Blak mane devynias dienas, o nakt deimt
Tk dievai Ogigijos sal, tenai, kur gyvena
Deiv galinga, avi daininink grakas Kalips.
450
Meiliai sutiko, vaiino... Bet argi verta kartoti?
Vakar jau syk esu ir tau, ir monai garbingai
Visk apsaks ioj menj, ir man malonumo nebt
Antrsyk pasakot tai, k visi girdjo ir ino.
193
TURINYS
XIII GIESM
Odisjas iplaukia i fajak ems ir parvyksta Itakn
Taip Odisjas kalbjo. Visi tyljo nuiuv.

Juos suavjo svetys pritemusioj menj auktojoj.
Jam atsakydamas, tar tuomet Alkinojas garbingas:
O Odisjau! Dabar, kai man j nam auktastogi
5
Perengei slenkst varin, namo pargrti tau kelio
Vtros jau nebeukirs, nors daug ikentjai lig iolei.
Lygiai noriau ir jums kai k dar priminti, didinai,
Vieintiems mano namuos kasdien ir turintiems garb
Tams j vyn girsnot ir dainiaus grabalsio klausytis.
10
Sveiui drabuiai seniai jau guli skrynioj dailiojoj,
Skrynioj ir aukso graiausi daiktai, ir dovanos brangios,
Visos, kurias jam fajak didinai teiks atneti.
Imkim ir duokime dar po trikoj ir katil gra
Vyras kiekvienas, paskui i moni galsim surinkti
15
Ir atsilygint: vienam per sunku tiek daug dovanoti.
Taip Alkinojas kalbjo. Su odiais jo vyrai sutiko,
Ir, nebegai ilgiau, visi jie namo isiskirst.
Tuosyk sujo prie laivo ir prine vario puikiausio.
20
Visk sudjo graiai jo galyb venta Alkinojas,
Pats pakopjs laivan, po suolais, kad klii nebt
Irklais patogiai mosuot, kai leisis vyrai keli.
Pas Alkinoj tuomet susirinko puot didinai.
Jaut aukojo dl to jo galyb venta Alkinojas
194
TURINYS
Dzeusui Kronidui juodmigliui, kurs valdo vis pasaul.

Kulis sudj ugnin, jie kl puot gausing,
Smags, laimingi visi, o jiems Demodokas giedojo,
Dievikas dainius, moni mylimasis. viesus Odisjas
Kreip tolydio akis visa apvieiani saul,
30
Kad ji tik leists greiiau, nes jam vis magjo kelion.
Lygiai kaip vakaro dairos artojas, kurs itis dien
Pl dirvon, dvylius tvirt ambr pakinks,
Taigi jis laukia dabar, kad sauls ibintas ugest,
Eis vakariens tada, nors links jam i nuovargio keliai,
35
Lygiai taip buvo smagu Odisjui, kad leidosi saul.
Linksmas jis kreipsi fajakus, pamgusius irkl,
O pirmuiausia Alkinoj, ir tar jiems itaip:
Auk nuliej, mane palydkit ir likit laimingi.
40
Viskas dabar prie akis, ko irdis pageidauti galjo,
Ir ileistuvs, ir doviai graiausi. Dievai uranieiai
Lai man palaim suteiks, kad mon savo bekalt
Rasiau namie ir gyvus sveikus visus artimuosius!
Js, pasiliekantys ia, kad visad galtumt diaugtis
45
Savo dorosiom monom ir vaikais! Dievai jums teduoda
Laim visoki, ir mons bd te niekad nemato!
25
Taip jis kalbjo. Didinai visi avjos ir pra

Svei namo parlydt, nes kalba jis taip imintingai.
O Alkinojo galia pavadino aukl ir tar:
50
Vyno krater atmiek, Pontonojau, taures jo pripilki
Ir pastatyki visiems, kad, Dzeusui Kronidui nuliej,
Svei galtum ileist miel tviks em.
Ir Pontonojas vyno, apsaldanio ird, atmies,
Lygiai pripyl visiems prijs, didinai nuliejo
55
Amiais laimingiems dievams, plai padangi valdovams,
Vietoj i savo krsl. Tuomet Odisjas pakilo,
Pam taur dvidugn ir, duodamas rankon Aretei,
Kreips maloniai j ir tar odiais sparnuotais:
195
TURINYS
Liki, valdove, sveika, sulauk laimingai senatvs,

Kol prisiartins mirtis, nuo kurios mogus nepabgsi.
A ikeliauju, o tu, iuos namuos sveika pasilikus,
Diaukis vaikais ir savo monm, ir vyru karalium!
60
itai pasak viesus Odisjas ir eng per slenkst.

O Alkinojo galia pavadino aukl ir liep
65
J nulydti mari pakrant prie greitojo laivo.
Pasiunt savo mergas ir Aret, kad j palydt.
var apsiaust turjo nuneti viena ir chiton,
Skryni, graiai padaryt, pamusi ne antroji,
Treiajai liep pridt jam valgi ir vyno raudono.
70
Taip jos atjo prie jros, kur prieplaukoj laivas stovjo,
Sune vyrai tvirti gaubtj laiv pam
Dovanas brangias visas, ir grim gard, ir valg.
O Odisjui paklojo vir kilimo mark drobin
Gaubtojo laivo blikty, paskuigalio pusj auktojoj,
75
Kas sau miegot ramiai, ir jis atsigul greitai,
odio netars. Tuomet prie irkl susdo jreiviai
Ir atvyniojo virves nuo akmenio kiauro pakrantj.
Rsi vyrai atgal ir vandenis irklais kapojo.
Miegas netrukus tvirtai Odisjo blakstienas sulipd,
80
Ilgas ir kietas, kuris panaus, it brolis, mirt.
Laivas tas, kaip keturkink irg, kai lyguma lekia
Vienas u kit eikliau, botago maiktaus pavaryti,
Galvas ikl auktai, ir skirtj keli veikia,
Lygiai taip laivas dabar paokjo, o paskui j pldo
85
Purpuro bangos putotos be perstojo niokianioj jroj.
Skriejo skriete ne plauk jisai, n sakalas greitas
Jo pasivijs nebt, nors jis tarp sparnuoi lakiausias.
Greitai, kaip niekad, vilnis putojani mari jis skrod,
Vedamas vyr, kuris imintim su dievais rungtyniavo,
90
Betgi ir vargo lig iol, ir sielvart daug ikentjo,
Stojs kovon su herojais ar blakomas vtr po jras.
inakt miegojo ramiai, vargus ir nelaimes pamirs.
196
TURINYS
95
100
105
110
Kol patekjo skaisioji vaigd, apreikianti emei,

Kad pasirodys ryto dukt Aura roiapirt,
Sal pasiek, bangas nugaljs, mariaskrodis laivas.
Forkino, senio jrinio, vardu pavadintas Itakj
Uostas, kur lank plai abipus juosia kaip mrai
Stats, uoloti krantai, toli sipjov jr.
J j statumas bangas, atvaromas vj i jros,
Atremia, ir u j be pavojaus laivai tvirtablikiai
Gali stovt neriti, saug uost patek.
Uosto vienam krate plaialapis alyvmedis auga,
O po mediu didiul ola grai, pavsinga,
Ir paaukota ji nimfoms, kurios vadinas najads.
Amforos jos viduje ir indai kiti akmeniniai
Stovi pasieniais, juose sau krauna atsargas bits.
Stakls akmens pastatytos oloj, ir nimfos jom audia
Gra, it purpuras mari, audim, tikr stebukl,
Ir aminai neisenks altinis iurlena. ol
Du jimai: i iaurs alies monms trumpaamiams,
Kitas, kuris pietus, dievams; nekl ten kojos
Niekad n vienas mogus: ten takas nemirting j.
ia prisiyr jreiviai, inodami viet i seno.

Kelio pritrko, ir laivas lig puss uoko ant kranto
115
sibgjs: taip smarkiai j var irkluotoj rankos.
Vyrai ilipo visi i tvirtojo laivo pakrantn.
Jie Odisj ikl pam i gaubtaonio
Draug su lin drobule ir purpuro kilimu margu
Ir atsargiai, kad jis nepabust, paguld ant smlio.
120
Tuosyk ikrov dovius, kuriais j fajak didinai
Uvert ileisdami dl meils didiai Atnei.
Visk sudjo graiai prie alyvos drto kamieno,
Kiek atokiau nuo kelio, kad kartais koks pakeleivis
Nepasiimt pamats, kol sps Odisjas atbusti.
125
Visk sutvark, namo jie pasuko. O ems plakjas
Vis nepamiro grmoni sav, kuriom Odisj
Buvo baugins, ir, Dzeuso valios klausdamas, tar:
197
TURINYS
Tve Kronide! Daugiau pagarbos i diev nemirting

Nebesulauksiu, nes jau su manim nesiskaito fajakai,
130
Norint jie mons mirtingi ir mano, be to, giminieiai.
A nebe iandien inau, kad grt Odisjas turjo,
Daug prikentjs varg (visai jam atimti grim
A negaljau: kitaip tu esi paadjs ir saks),
Tuotarp j miegant inakt laivu be vargo parplukd
135
Ir isodino Itakj, daugyb dovi sudj,
Vario ir aukso krvas ir glb drabui graiausi.
Tiek Odisjas nebt tikrai parsives i Trojos,
Grdamas tiesiai be vargo su grobio dalim paskirtja.
Tuo negaliu patikt, galingas ems plakjau!
Nepagarbos tau nerodo dievai. Baisus juk dalykas
Amium vyresnio ir tokio garbingo dievo negerbti.
Jei kas moni jgom ir galybe tau nesilenkt
Ir nepagerbt tavs visuomet jam galsi atkeryt.
145
Elkis su tokiu, kaip nori, ir kaip irdis pageidauja.
140
Jam Poseidonas, ems plakjas, atsak ir tar:

Greitai a taip padaryiau, juodmigli, kaip man ia
kalbjai,
Bet kad privengiu a vis ir bgtauju tavo rstybs.
iandien a baisiai noriau fajak gra j laiv,
150
Grtant taip i kelions, miglotoj jroj pastverti
Ir sudauyt, kad jie, pagaliau isigand, nustot
mones veioj, o miest auktais kalnais a aptveriau.
Kaip man atrodo, brolau, tau tai k reikt daryti:
155
Kai i tvirtovs fajakai stebs, kaip laivas pargrta,
J akyse paversk j uola netoliese nuo kranto,
Duoki jai ivaizd laivo, kad mons, stebukl pamat,
Imt stebtis, bet miesto kalnais auktaisiais netverki.
198
TURINYS
Kai tik igirdo tai Poseidonas, ems plakjas,

Atlk Scherijon tuoj, alin fajak gimtinn.
Ten palkjo, kol krant pasieks mariaskrodis laivas,
Skriedamas greitai bangom, ir tuosyk, artyn atskubjs,
Pavert j uola ir tvirtai sodino dugn,
Driai paspauds ranka, ir nujo sau apsigrs.
160
165
O, susirink ant kranto, kalbjo odiais sparnuotais

Tarpu savs ilgairkliai fajakai, garss jreiviai.
Kreips ne vienas savo kaimyn ir sak jam itaip:
Baiss dalykai, mogau, kas greitj laiv supaniojo jroj,
Skubant grt namus? Mes patys visi tai regjom.
Taip jie kalbjo, taiau neinojo, kodl taip vyko.

O Alkinojas tuomet juos prabilo ir tar:
Oi oi oi! N nebeklausk! vyko, k tvas manasis
Buvo pasaks kadais: ant ms Poseidonas nairuojs,
Kad, nebijodami nieko, visus, kas prao, veiojom.
175
Sak, ads Poseidonas fajak gra j laiv,
Grtant taip i kelions, miglotoj jroj pagriebti
Ir sudauyt, o miest kalnais didiuliais aptverti.
Ipranaavo senukas, ir iandien jo odis vyko.
Rank taiau nenuleiskim ir, kaip a sakysiu, darykim.
180
Liaukits mones veiot, nors kartais, miest atj,
Ms pagalbos prays. Poseidonui mes, nieko nelauk,
Dvylika jaui ger paaukokim, kad pasigailjs
Miesto auktaisiais kalnais mums teiktsi neapstatyti.
Taip jis kalbjo, o mons drebdami suved jauius.
170
Meldsi tuosyk ir djo aukas Poseidonui galingam

yms fajak alies vadai ir tarjai protingi,
Aukur aukt apstoj. viesus Odisjas tuo tarpu
Tviks emj i miego pabudo ir jos nepaino,
Dvideimt met nebuvs. O deiv Palad Atn,
190
Dzeuso dukt, j apsupo miglom, nordama duoti
Ivaizd visikai kit ir jam patarti, kaip elgtis,
185
199
TURINYS
Kad jo mona nepaint pirmiau, draugai ir miestieiai,

Kol neatkerys monos jaunikiams u j lum.
Svetima viskas dl to dabar pasirod karaliui
195
Ir vaiktinti takai, ir prieplaukos uosto patogios,
Ir nuskalautosios uolos, ir mediai kupls, skaroti.
Tarsi geltas, paoko ir valgs gimtj em.
Aaros m jam plst, tad, rankom galingom sudavs
Sau per launis, atsiduso giliai ir pratar itaip:
200
Vargas man vl! Koki ia moni krate atsidriau?
Gal jie atiaurs labai, teisybs negerbi laukiniai.
O gal malons sveiams, ir diev pasta j irdys?
Kurgi padsiu turtus dovanotus ir kur a atklydau
Vargas dabar? Geriau juos biau paliks fajakuos
205
Ir atsidrs kaip nors pas kit galing karali.
Bt jisai gal priglauds mane ir grti padjs.
Nenea nn galva, kur turt paslpti. ia vietoj
Jo nepaliksiu, nes dar pasisavins kas norint utiks.
Baiss dalykai! Kokia imintis ir koks teisingumas
210
Buvo fajak didin, vad ir tarj proting!
emn visai kiton atgabeno, nors andai adjo
auktauol Itak parveti, ir odio nelaik.
Dzeusas tegu juos nubaus, vis skriaudiam j globjas,
Dievas, kurs regi visus ir kerija, kas nusikalsta.
215
Imsiu geriau suskaiiuosiu turtus ir patikrinsiu visa,
Ar vedami nebus ko pavog i gaubtojo laivo.
itai pasak ir m skaiiuot trikojus iraytus,
Katilus brangius ir auks, ir audeklus, dailiai iaustus.
Nieko netrko i j. Vien dsavo ems gimtins,
220
Vilkdamas kojas krantu be perstojo niokiani mari
Ir aimanuodamas gailiai, kol j susitiko Atn,
Kaip ilgavilni avi ir ok ganytojas jaunas,
Dailiai nuaugs, graktus, tikriausias snus karalinas.
Ilgo apsiausto skvernus jis permets buvo per pet,
225
Rankoje ietis lengva, ant koj graios papds.
J Odisjas pamat, prijo artyn apsidiaugs,
200
TURINYS
Ir prakalbjo maloniai, sakydamas odiais sparnuotais:

Pirm, biiuli, tave sutinku, krat pateks.
Bki tad sveikas ir irdia pikta mans nesutiki.
230
Turt priglobti padk ir mane apsaugok: kaip diev
iandien maldauju tave ir puolu prie keli tav j.
Visa tu man pasakyki teisingai, a noriu inoti,
Kas gi per kratas ionai, ir kas ia per mons gyvena?
Rasi, viena auktauoli sal ar gal koks didiulis
235
Ruoas emyno derlingo, giliai isiovs jr?
Nesumatus, biiuli, esi ar i tolo atvyks,
Jeigu tu klausi, kaip kratas vadinas. Nra jis, man rodos,
Visikai nieko nevertas, ir daugelis puikiai j ino,
240
Ar jie gyvent rytuos, kur pateka saul kas ryt,
Ar vakar aly, tirt j migl karalystj.
em uolota, tiesa, ir irgams vainti netinka,
Bet neatrodo skurdi, nors plotai jos ne didiausi.
Duona ms dirvose auga skalsi, ir vynuogs dera,
245
Kai nestokoja lietaus, ir kai rasos rytmeio gailios.
Geros ganyklos okoms ir galvijams, nestinga ir giri,
Medi visoki, gausu versmi, neisenkani niekad.
Vard Itaks, svety, galjai girdti ir Trojoj,
Nors ji, pasak moni, baisiausiai toli nuo Achajos.

Taip ji kalbjo. Daug vargs viesus Odisjas nudiugo.

Linksma jam buvo girdt, kaip giria tviks em
Deiv Palad Atn, dukt egidvaldio Dzeuso.
Taigi jis kreips j, tarydamas odiais sparnuotais,
Nors dar teisybs nesak ir kalb suko al,
255
Duodamas protui mikliam pramanyti daiktus nebtus:
Minint Itak girdjau, viedamas Kretoj plaiojoj,
U vandenyn toli, o iandien gi pats atkeliauju
tai su ituo lobiu. Vaikams jo dal paliks,
Bgti turjau, nes Idomenjo mylim sn
260
Umuiau a, Orsiloch greitkoj, kurs Kretoj plaiojoj
250
201
TURINYS
Vyrus, garsius bgikus, pralenkdavo koj greitybe,

Jis usiman atimti man grob, kur Trojoj laimjau
Ir dl kurio varg prikentjau be krato, be galo,
Stojs kov su vyrais ir blakomas vtr po jras,
265
Vien tik u tai, kad Trojoj plaioj nenorjau klausyti
Idomenjo ir pats bendraygi pulk turjau.
Iet a jam variaiem i lauko grtant paleidau
I pasal, su draugu patykojs jo palei keli.
Dang tamsiausia naktis uklojusi buvo, ir niekas
270
Nepastebjo mans: slaptai jam ipliau gyvyb.
O kada j paguldiau a vario ietim atrija,
Greitai nuskuodiau prie laivo garsi jreivi fenik.
Gelbti juos praiau ir atidaviau dal laimikio,
Kad malont nuvet Pil ir ten isodinti
275
Arba vent Elid, kurioj viepatauja epjai.
Imu tuos fenikus galingas vjas i kelio,
Apmaudo pilnus irdy, nes apgauti mans nenorjo.
Klaidiojom jroj ilgai, kol ia atsidrme nakt.
Tik su didiausiu vargu pavyko plaukti uost,
280
Net vakarien pamirom, nors buvome baisiai ialk,
Vos tik ilipom i laivo ir kritom bejgiai pakrantj.
Greitai man miegas saldus, nuvargusiam baisiai, ujo.
Lob fenikai tuomet, i gaubtojo laivo ikrov,
Dailiai sudjo ant smlio, kur a isitiess miegojau,
285
Sdo laivan ir Sidonijos em turting
Iplauk vl sau visi. O a ia likau nusimins.
Taip jis kalbjo. Nusijuok deiv viesak Atn,
m u rankos linksmai ir, virtusi moterim jauna,
Auktage, graia ir mokania darbus dailiuosius,
290
Kreipsi taip j, sakydama odiais sparnuotais:
Sukius vien koks ir melagis baisus tave tegebt
Savo gudrybm pralenkti, ir tai tebdamas dievas.
Tau, margaminti buklus, dar vis negana apgavysi?
Ar negalvoji ir nn, gimtj al sugrs,
295
Mesti suktybi ir melo, kurie tau baisiai malons?
202
TURINYS
Bet apie tai nekalbkim daugiau. Pranaumo abudu

Turime lygiai: tu tarp moni mirting j pirmasis
Imone savo ir odiais, o a tarp diev amin j
Iminia ir patarimais garsi. Ir tu nepasti
300
Vis dar Atns, Kronido dukters, kuri atsistoja
Tau prie alies pavoj metu ir sergsti budriausiai.
Ir kad fajakai buvo malons nuopelnas mano.
tai ir dabar a ia atjau tau duot patarimo
Ir sutvarkyti grybi, kuriom gerairdiai fajakai
305
Uvert ileisdami, kaip juos imintingai pamokiau.
A pasakysiu, kokios dar bdos namuos auktastogiuos
Laukia tavs, o tu prisiversk jas drsiai sutikti.
Neprasitarki tu niekam, nei moteriai jokiai, nei vyrui,
Kad sugrai, iklajojs visur; dantis tik sukands,
310
Tyliai kentki skriaudas ir patyias ipuikusi vyr.
Baisiai sunku, susitikus tave, paint mirtingajam,
Nors ir patyrusiam daug, nes tu pasirodai, kuo nori.
Vis dlto puikiai inau, kad bdavai man maloninga,
315
Kolei mes Trojoj plaioj kariavome, sns achaj.
Bet nuo tada, kai, Priamo auktj pil igriov,
Sdom savo laivus, ir dievas visus mus iblak,
Niekad, o Dzeuso dukt, tavs nejutau neregjau
Sdanios mano laivan ir gelbstinios mus i pavojaus.
320
Tuosyk, suspauds krtinje ird, soi nelaimi,
Klaidiojau a ilgai, kol dievai i varg ivadavo.
Ir tik tada, kai fajak alin derlingon papuoliau,
odiais raminti mei ir keli miest parodei.
iandien maldauju tave dl tvo galingo, sakyki,
325
Ar i ties ia Itak viesi, ar reikia ir iandien
Vaikioti emj sveioj, ir tu mane tyia vilioji,
itaip darydama: nori tik ird man suklaidinti,
Taigi neslpki, ar a tikrai patekau tvyn?
203
TURINYS
Tau palankumas manojoj irdy tebra nepakits.

Tad negaliu apleisti tavs, nelaimi prispausto,
Nes tu protingas esi, apdairus ir galvos nenustoji.
Kitas koks vyras, namo po ilg klajoni sugrs,
Pult diaugsmingai vidun vaik ir paios pamatyti.
335
Tau tai dabar visai nerpi inot nei teirautis,
Kolei tu mon pats imginsi, o ji po senovei
Tavo namuos tebra. Jai slenka metai i met
Man abejons niekad nebuvo, ir aikiai inojo
340
Mano irdis, kad gri namo, bendraygi neteks.
Bet tu suprask: negaljau a stoti prie tikrj dd,
Prie Poseidon, kuris ligi iol tebepyksta ts,
Kam tu jo snui mielam kadaise ak idrei.
Kad patiktum irk: parodysiu tau a Itak.
345
Forkino uostas antai, priklauss seniui jriniui,
Uosto anam krate plaialapis alyvmedis auga,
O po mediu didiul ola, grai, pavsinga,
Ir paskirta ji nimfoms, kurios vadinas najads.
Tai ta pati auktaskliaut ola, prie kurios tu ne kart
350
Nimfoms aukojai seniau pamaldiai rinktines hekatombes.
Nerito kalnas u jos, apaugs trakaniom giriom.
330
Tarusi taip, isklaid miglas, ir alis atsivr.

Baisiai nudiugo dl to daug vargs viesus Odisjas,
Sveikino gimtj krat, buiuodamas em derling.
355
Ties dang rankas ir nimfas maldavo irdingai:
Dukterys Dzeuso najads! Buvau a vilties benustojs
Gyvas dar jus pamatyt. Todl su malda nuoirdiausia
Sveikinu jus ir dsiu aukas jums vl, kaip anuomet,
Jeigu tik Dzeuso dukt ir pergals diaugsmo davja
360
Gyv laikys mane ir globos mano mylim sn.
Nusiramink ir rpesiu tuo irdies sau nevargink.
Lob pam, tuojau ventj ol nunekim.
204
TURINYS
Visk paslpsime ten, kad jokis tau daiktas nedingt.

Tuosyk ramiai pagalvosim, kaip reikal baigti laimingai.
365
itai pasakius, migloton olon jo Atn,

Rankom lengvai palytdama sienas. viesus Odisjas
Sune visk vidun nedylant var ir auks,
Ir drabuius audimo dailaus, dovanotus fajak.
370
Visk sukrov graiai, ir akmeniu ang ustat
Deiv Palad Atn, dukt egidvaldio Dzeuso.
Tuosyk, susd abu ventosios alyvos pavsy,
m svarstyti, kaip gal darys lnams jaunikiams.
Kalb pirmoji pradjo viesak deiv Atn:
375
Nn pagalvoki, kaip pirt pakurt pasileidliams vyrams.
Metai treti, kai tavo namuos jie eimininkauja,
Perasi dievikai monai ir dovanas nea jai brangias.
Mot vien aaras lieja ir laukia tavo grimo.
380
Vilt ji duoda visiems, kiekvienam addama rank,
Siunia geras jiems inias, o irdy galvoja k kita.
Oi oi oi, varge! Tai bt ir man, namo parsiradus,
Kaip Agamemnonui, snui Atrjo, ti reikj,
385
Jeigu tu, deive, nebtum laiku man visko pasakius.
Duok patarim dabar, kaip jiems atmokti galiau.
Nuolat budk prie mans ir drs kvpki ird,
Kaip ir tuomet, kai griovme Trojos ibanius boktus.
Jeigu taip teiksies budt prie mans ir dabar, viesiaake,
390
Tai nebijosiu a stoti kov prie vyr imtin
Su tavimi, galingoji deive, su tavo pagalba.
Neabejok, stovsiu alia, apleistas nebsi,
Kai susitar pradsime yg. Plaij asl
395
Gaus aptakyti savom smegenim ir krauju dar ne vienas
Vyr jauniki, kurie tau turt baigia eikvoti.
205
TURINYS
A padarysiu, kad mons mirtingi tavs nepaint.

Kno graumas supliuk tau ant snari ikraipyt,
Garbanos viesios nupliks nuo galvos, tave dar apvilksiu
400
Elgetos rbais, kuriuos pamats, mogus nusigst.
Buvusios graios lig iol, bus traikanom akys ulip,
Visikai kitas mogus atrodysi vyrams jaunikiams,
Savajai monai ir snui, kuris namuose pasiliko.
Betgi pirmiau tu kaim ueik pas kiauliagan sen,
405
Sergstint tavo kiaules. Be galo jis tau atsidavs,
Myli irdingai ir sn, ir Penelop proting.
Rasi j sdint laukuos prie kiauli, j pulkas nemaas
Ganos pas Korako uol ir prie Aretss altinio.
Gili brandiausi pritriauk ir gralo juodo lig soiai
410
Visos pripamp, jos tunka ir lainius storus augina.
Tu apsistok pas j ir, ten bdamas, visk iklauski.
A tuo metu manau graiamon Spart pasiekti
Ir parvadinsiu namo Telemach, tavj sn.
Lakedemono plaij al pas Menelaj
415
Jis ivaiavo, gal k suinos apie tavo likim.
Ko nespjai tu jo, inodama visk geriausiai?
Rasi, dl to, kad savo gyvyb statyt pavojun,
Klaidiot jroj plynoj, o turtus svetimieji eikvot?
420
Rpintis tau dl jo tikrai taip baisiai neverta.
J a lydjau pati, kad garbs daugiau sigyt,
Ten pavaiavs. Be vargo nuvyko ir nn be pavojaus
Viei Atrido namuos, graiausiai aprpintas viskuo.
425
iandien jaunikiai, tiesa, su laivu juoduoju jo tyko,
Nori j varg umut, tviks em pargrtant,
Nieko i to neieis. Pirmiau gaus em ukloti
Daugel t, kurie tau turt eikvoja ir grobia.
itai pasak ir j lazdele palytjo Atn.
Kno graumas supliuko ant jo snari ikraipyt,
430
206
TURINYS
Garbanos viesios, kur deng jo galv, nutriuo, ir oda

Susiraukljo visa kaip seno imtmeio senelio.
Akys jo, viesios lig tol, pradjo bjauriai varvti.
Ir apsirengti vietoj chitono jam skarmalus dav,
435
Purvinus ir lopiniuotus, sudvokusius dmais kariausiais.
Seniui apsiaust atstojo briedio raguotojo kailis,
Jau apipliks, jam dav dar lazd ir krep negra,
Sen, suplyus vis, o pasaitas buvo i panio.
440
Taip susitar, abu isiskyr, ir ji ikeliavo

Lakedemon vent snaus Odisjo iekoti.
207
TURINYS
XIV GIESM
Odisjo susibiiuliavimas su Eumaju
Pats Odisjas tuomet keliu grumuliuotu i uosto

Kop kaln ltai per girait, ten, kur Atn
Sak kiauliagan vies gyvenant ir tarpu namieg
Vien irdingai vis sergant viesaus eimininko grybm.

Rado j sdint prie vart. Aplinkui plytjo didiulis

Kiemas su aptvaru auktu ir matomu aikiai i tolo,
Dailiai sukrautu, stipriu, kuriuo kiauliaganis buvo
Pats apsitvrs kiaules, i nam eimininkui ijus.
Nei Penelops jokios, nei Laerto pagalbos nepras,
10
Vienas ir akmenis vilko, ir vir apeld erkiais.
Lauko pusj dar eil stap galuos ir i on
kal emn tvirtai, suskalds uol tams.
Kiemo viduj kiaulidi dvylika buvo pastats,
Vien arti prie kitos, kad bt kur kiaulms gulti.
15
Deimtys penkios vienoj kiaulidje emknisi tilpo,
Veislins visos, paringos. Kuiliai u kiaulidi guljo.
Meitli buvo maiau, nes juos vis retino vaims
Lygs dievams jaunikiai. Kasdien kiauliaganis vargas
Siunt su irdgla jiems vis riebiausi peniukl.
20
Buvo j trys tik imtai ir eios deimtys lik.
Ketvertas visas un prie tvart guljo kaip vrys.
Usiaugino sau juos kiauliaganis, vyr vadovas.
Rai sddamas nn jis jauio blizgani od,
Siuvosi sau sandalus. O piemenys, jo padjjai,
5
208
TURINYS
Buvo ij visi: trys gan kiaules isivar,

O ketvirtasis buvo ir tdien sistas miest,
Kiaul kaip duokl turjo varyt lnams jaunikiams,
Kad pasiskerd msa palepinti irdis galt.
25
Kiemsargiai unys pikti, ateinant svei pamat,

Puol ant jo lodami, Odisjas taiau susiprato
Ssti ant ems tuojau ir lazd numesti al.
Vargas dar bt namie prie dur sav nukentjs,
Jei ne kiauliaganis, kurs, paoks ant koj eikli j,
Puol i priebuio greit, net oda ikrito i rank,
35
Garsiai suriko ir, griebs akmen vien ir kit,
Veikiai atgyn unis, o svei prakalbino meiliai:
Maa betrko, seneli, kad bt tave netiktai
unys apdrask, ir taip man irdgl btum padars.
Sielvart daug ir bd dievai man dav kitoki.
40
Dsauju nn eimininko viesaus ir aaras lieju,
Vargdamas kitau ionai ir peniu kiaules lainingas
Ryti kitiems, o jis gal burn neturi ko dti,
Klaidioja tarp svetim, po alis ir miestus nesvetingus,
Jei tebegyvas kame ir regi dar sauls ibint.
45
Kelkis, tveli, vid eime, ir ten tu galsi,
Duonos lig soiai pavalgs ir ird vynu atgaivins,
Man pasakyti, i kur tu esi, ir kokios tau bdos.
30
itai pasaks, viesus kiauliaganis ved vid

Ir pasodino graiai ant krvos lapot akeli,
50
Kail laukins okos i savojo guolio neaukto,
Tank, gauruot, patiess. Ir buvo smagu Odisjui
Bti iltai priimtam, todl prabilo ir tar:
Dzeusas Kronidas teduos ir kiti dievai nemirtingi,
Ko tik tau geidia irdis, kad mane sutikai taip maloniai!

55
Tuokart, Eumajau, jam atsakydamas, itaip kalbjai:

Nuodm bt tikrai tegu ir prastesnio dar sveio
Savo namuos nepagerbt, nes Dzeuso globoj gi vargdieniai
209
TURINYS
Ir pakelingi visi. Kas duota niekniekis vienas,

Betgi jis duotas i meils. Tarn gyvenimas tokis
60
Turime nuolat bijot, nes vali namuos yra gav
Vyrai jauni. eimininkui dievai grim ukirto.
Jautriai myljo mane ir turto bt man davs,
Trob su ems sklypu ir mon pavydui ne vieno
Visa, k gali suteikt eimininkas tarnui savajam,
65
Kurs jam darbavos irdingai, o dievas laimino darb,
Lygiai kaip laimina mano, kur atsidjs a dirbu.
Bt dl to jis atlygins man, senatvs sulaukus.
Bet eimininkas prapuol. Geriau jau gent Elenos
Bt prarijusi em: tiek vyr nuvar kap.
70
Tvas ijo ir ms, Agamemnono gindamas garb,
Ilion daugirg kovot su Trojos herojais.
75
80
85
90
itai pasak ir, juosta tvirtai susijuoss chiton,

Jis nuskubjo kiaulidn, kur laikomi buvo pareliai.
Atne por pagavs ir tuoj papjov abudu.
Tuosyk nusvilino ir sukapojs pamov ant iem.
Atne baigusius kept, pastat prie Odisjo
Kartus su iemais visais ir miltais baltais apibarst.
Atmie vyno saldaus medin duben piln
Ir, atsisds alia, praydamas valgyti, tar:
Praom ragauti, svety, eimyniki valgio kasdienio
Paro msos, kiaulius nupentus suda jaunikiai,
Jie nei dangaus bausms nebijo, nei gailesio turi.
Bet laimingieji dievai darb nedor neapkenia,
O u teisyb monms, u darbus geruosius atmoka.
Galvaudiai ir plikai pikti, kai svetim al
Kartais upuola, ir grobio laimti jiems leidia Kronidas,
Jo prisiplia ir leidias namo su savo laivynu,
Baim diev bausms net plik t irdis sukausto.
ie gal nujauia k nors ar dievo bals girdjo,
Kad eimininkas jau uvs, todl negalvoja, kaip reikt,
Nei pasipirti, nei grti namo pas tvus, o ramiausiai
Maina ms turtus be gdos ir gailesio jokio.
210
TURINYS
Kiauras naktis ir dienas, kiek teikiasi duoti j Dzeusas,

Gyvulius skerdia pulkais, ne vien, ne du vakarienei.
95
Vyn taip pat girtuokliai itie eikvoja be saiko.
Galo seniau nebuvo jo turtams, ir ms didin
Tiek neturjo n vienas juodam, derlingam emyne,
Nei tai Itakj paioj, ir dvideimt vyr sudjus,
Rasi, daugiau neturs. Galiu paskaityti tau visa.
100
Dvideimt kaimeni karvi emyne, tiek pat ir aveli,
Lygiai tiek kiauli band ir ok, nestygstani vietoj,
Gano ir samdiniai, ir piemenys jojo namiegai.
iia, Itakj, ok vienuolika kaimeni ganos
Iki pat galo salos, jas piemenys budrs priiri,
105
Turi jie, vargai, kasdien nuvaryti jaunikiams kiekvienas
Savo kaimens ok, kuri geriausiai mitus.
Mano gi darbas antai kiaules priirt ir ganyti,
Sisti parinks turiu ir a jiems po meitl rieb.
Taip jis kalbjo. Svetys vaiinos pariena ir gr
Vyn paniurs, galvodamas pirt pakurti jaunikiams.
Kai papietavo ir ird valgiu palepino soiai,
Taur, kur gr jis pats, kiauliaganiui padav tuosyk,
Vyno pripyls (tas prim j, irdy apsidiaugs),
115
Kas gi, biiuli, tave nusipirko u savo grybes,
Kas didiaturtis tasai, kur ia ne kart minjai?
Galv padjo, sakai, Agamemnono gindamas garb.
Vard man jo pasakyk, galbt a pastu j kartais.
Dzeusas tegali inot ir kiti dievai nemirtingi
120
Gal j sutiks esu, nemaa man teko regti.
110
Jam atsakydamas, tar kiauliaganis, vyr vadovas:

Joks pakeleivis, svety, klajodamas iia usuks,
Savo iniom jo monos nei vaiko nebetikins.
Pereivos kartais kiti, nordami, kad pavaiint,
125
Plepa visokius niekus, teisybs n kiek nepasako.
Koks pakelingas tiktai ms Itak ukliva,
211
TURINYS
Pas karalien tuoj eina ir kvarina galv jai, vargei.

Toji sutinka graiai, vaiina ir visko teiraujas,
Dsauti mus lidnai ir aarom vilgyt blakstienas,
130
Kaip ir pritinka monoms, kai vyrai sta ivyk.
Greitai, seneli, ir tu sugalvotum pasak koki,
Jei tau kas duot apsiaust ar markinius knui pridengti.
Jo gi jau unys greiti ar plrs paukiai tikriausiai
Od nudrask gal bus nuo kaul, gyvybei ijus.
135
Jroje uvys gal kur j surijo, ir kaulai baltieji
Guli ant kranto, kasdien vis labiau upustomi smiltim,
Taip jis ir uvo tenai, padarydamas sielvart did
Savo namikiams, o man kuo labiausiai. Jau niekad a tokio
Nebetursiu sau eimininko, vis tiek, kur ieiiau,
140
Nors ir tvo namus ir moios mielosios pargriau,
Ten, kur ugims esu, ir kur jie mane uaugino.
Tiek neraudoiau a j, nors trokdamas vl pamatyti
Savo akim juos abu, gimtj al parjs.
Neapsakytai graudu dl prapuolusio ms eimininko.
145
Man j vadinti vardu, nors ia u aki, pakeleivi,
Stinga drsos: be galo myljo mane ir globojo.
A j ir nesant ia vadinu vyresniuoju ms broliu.
Mano mielasis! Kadangi sakai ir tvirtini nuolat,
150
Jog nebegr, ir tavo irdis vilties nebeturi,
A tau pareikiu ne iaip, o duodamas priesaik vent,
Kad Odisjas pareis. U ger naujien tursi
Man sumokt, kai tavo namuos pasirodys sugrs:
Duosi graius drabuius apsiaust ir balt chiton.
155
O ligi tol, nors baisiai reiks, neimsiu a niekaip!
Lygiai kaip Hado vart juod, nekeniu a kiekvieno,
Kas i geidimo tikti, neturto prispirtas, meluoja.
Dzeusas, pirmasis diev, tegirdi ir stalas i vaii,
Ir Odisjo viesaus idinys, kur a pasiekiau,
160
Visa, kaip a sakau, turs atsitikti netrukus:
Metai dar ie nesibaigs ir pareis namus Odisjas,
212
TURINYS
Mnuo tik senas sudils, ir jaunas sps suibti

Perengs jis slenkst sav j nam ir nubaus tuos, kas dorai
monai jo dar negarb ir skriaud vies j sn.


Nei a, seneli, u i naujien tursiu mokti,
Nei Odisjas namo bepareis! Geriau tu ramiai sau
Vyn girsnok ir kalb pakeisk, o ito dalyko
Nebeminki, nes ird krtinj suspaudia man skaudiai,
170
Jeigu kas ima kalbti apie eiminink ms miel.
Priesaikos tavo mums ia nereikia, kad tik Odisjas
Sveikas pareit, kaip troktam ir a, ir viesi Penelop,
Senas Laertas ir dievui prilygsts snus Telemachas.
Dsauju iandien begal a dl jauno snaus Odisjo,
175
Dl Telemacho. Dievai uaugino kaip metg ali,
Tikras buvau, jog bus tarp vyr n kiek ne menkesnis
Jis uu mielj tv giu ir veido groybe.
Bet kakuris diev nemirting sumai jam prot
Ar koks abuojas mogus. Ivyko ventj Pil
180
Tvo iekoti, iandien gi viess jaunikiai jam ruoias
Grtaniam keli pastot, kad Arkeisijo, dieviko vyro,
Vardo ir gimins Itakj n enklo nelikt.
Bet jau uteks apie j, vis tiek, ar paklius abangus,
Ar isigelbs, ir Dzeusas ities jam rank maloniai.
185
Man tu, seneli, geriau papasakok nuotykius savo
Ir pasakyki man tikr teisyb, a noriu inoti,
Kokio tu krato mogus, kas tavo tvai ir gimtin,
Kokiu laivu tu atplaukei ia ir kaip Itak
Atve vyrai tave? Kas buvo ir kaip jie vadinos?
190
Psias tu niekaip pas mus negaljai, rodos, ateiti.
165

Tau i tyros irdies pasakysiu a tikr teisyb.
Taigi kad ia visuomet abiem pakakt mums valgio,
Lygiai ir vyno saldaus, ir mes lnoje isities
195
Jaukiai galtum puotaut, o kiti u mus atidirbt!
213
TURINYS
Metai praeit lengvai, nuo pradios man besekant visk,

Galo nebt vis tiek tai pasakai mano nelaimi,
Kiek ikentti gavau a, vargas, dievams panorjus.
Kils, galiu pasigirt, esu i Kretos plaiosios,
Tvo turtingo snus, o jis savo rmuose buvo
Daug dar kit uaugins vaik, kuriuos jam pagimd
Jo sutuoktin pati, o motina mano mieloji
Buvo gulov pirkta. Mane lyg sn myljo
Kastoras Hilakiadas, kuriuo kaip tvu didiuojuos.
205
Kretoje mons j gerb, it bt koks dievas jis buvs,
Dl dalingumo, dl turt ir dlei sn jo garsing.
Gaila, Hado namus j krs, mirties palydovs,
Ived greit. Jo sns kiti, ls ir drss,
Pasidalijo turtus, kaip rod burtai mestieji.
210
Man jie paliko namus, o turto niekniekius vienus.
mona tuomet vediau moni pasiturini dukr.
Jiems patikau bdu, buvau mat ne vjo patauka
Ir nebijojau kovos. Dabar tie laikai jau prajo.
Betgi, man rodos, visad, matydamas iaud, galsi
215
Varp atspti. Vargai ir nelaims peius man prislg.
Buvo Arjas anksiau ir Atn man dav drsumo
Ir nemenk jg. Kai, prapult ruodamas prieams,
Vyrus parinks gerus, pasal, bdavo, sdu
irdiai narsuolei mirtis nedrso niekad vaidintis.
220
Puldavau pirmas visur ir smogdavau ietim galingai
Prie kiekvien, kur tiktai kojos pavyti steng.
Tokis karingas buvau. Bet lauko darb a nemgau
Ir neirjau nam, mieliesiems vaikams reikaling.
Vien ilgairkliai laivai man vislaik ird viliojo,
225
Karas, plunksnuota strl ir ietis atri variaiem
Visa, kuo baisis kiti, kas iurpuliu mog nupurto.
Man tai patiko begal, tuo dievas ird ubr.
Vien mat verslas vienoks, o kit traukia kitokis.
200
Narss achaj vaikai dar nebuvo pakil prie Troj
214
TURINYS
A su laivais greitabgiais devyniskart skriejau per jras

Plt svetim krat ir pamiau grobio nemaa.
Kas tik patiko, miau sau a pats, o, laimik dalijant,
Burtas priddavo dar. Namai turtjo bematant,
A didiavausi dl to, man pagarb rod kretieiai.
235
Betgi kai skyr po to mums Dzeusas, perkn valdovas,
yg nelemt, kuris tiek vyr nuvar kap,
Privert tuosyk mane ir vies Idomenj
Imti ir vesti laivus Ilionan. Dingsi nesutikti
A neturjau joki, ir mons galjo ujuokti.
240
Taip mes devynet met achaj sns kariavom.
O deimtaisiais Priamo tvirtov igriovm ir smags
Sdome laivus, bet dievas visus mus iblak.
Negandus tuosyk didius man, vargui, lm Kronidas.
Mnes a prabuvau namie, atsidiaugt negaljau
245
mona dorja, vaikais mielaisiais ir turt gausybe.
Greitai man vl pando irdis keliaut Egipt
Su bendraygiais auniais, greituosius laivus susitaisius.
Buvo geri devyni, ir vyr tuojau atsirado.
Taigi eias dienas bendraygiai mano mielieji
250
puotavo, o a pulkus galvij papjoviau,
Djau dievams aukas ir vyr vaiint negailjau.
Autant septintajai dienai, palikome plaij Kret
Ir pasileidome plaukt. Galingas Borjas mus var,
Lkm, lyg ups sraunios neami, ir laivas n vienas
255
Man nepatyr alos, sveiki ir gerai nusiteik
Mes sau sdjom, o juos vairininkai ved ir vjas.
Penkt dien mes jau graiasrov Egipt pasiekm
Ir jo plaioj tkmj laivus gaubtuosius pastatm.
Tuosyk visiems kelions draugams a paliepiau niekur
260
Neiti toliau nuo laiv, bet saugoti juos rpestingai,
Ir sakiau valgams i kalno plaiai apvalgyti.
Tie, lumo pilni, pasikliov savo galybe,
Niokoti m tuojau graiuosius laukus egiptiei,
Gaud j monas visur ir kdikius grob maiausius,
265
Vyrus udydami vietoj. J riksmas miest pasiek.
230
215
TURINYS
Triukm igird bemat, vos rytui visti pradjus,

mons subgo: laukai pripldo psi ir vaiuot,
Ginklai mirgjo visur. O Dzeusas, perkn valdovas,
kvp mano draugams negarbing nor pasprukti.
270
Niekas nestojo kovon. Amina prapultis pasidar.
Daugel ten krito msiki nuo iei atri variaiemi,
Gyvus ivar kitus darb vergijoje dirbti.
Man Kronidas tuomet kitoki mint ird
Teiks kvpt, nors bta geriau, sutikus likim,
275
Mirt Egipte, nes vienos nelaims mane telydjo.
Sviediau a tuoj nuo galvos graiai padarytj alm,
Skyd nuo savo pei, i rankos iet paleidau
Ir, pravaiuojant karaliui, prie rat greitai prioks,
Apglbiau jo kelius. Paliko gyv pagails,
280
Pakviet sstis veiman ir verkiant ve miest.
Ties piktai mane uosin iet ne vienas,
Baisiai norjo nudobt, nes apmaudu vir j irdys.
Gyn karalius taiau, privengdamas Dzeuso rstybs,
Globianio pakeleivius ir nubaudianio darb nedor.
Ten a lig met am prabuvau ir sau prisikroviau
Turto nemaa: geri egiptieiai man neyktjo.
Sukdamies savo ratu, atuntieji metai kai slinko,
Kart atjo pas mus gudrus, lieuvingas fenikas,
Sukius baisus, kurs daugel moni jau buvo prauds.
290
Jis, apgavikas, mane prikalbjo Fenikijon vykti:
Saks turs ten namus ir aib grybi visoki.
A gyvenau pas j, kol met galas atjo.
Betgi kai mnesiai baigs, ir skirtos dienos prabgo,
Metai atslinko kiti, ir Horos aplink apsisuko,
295
Libijon vykdams, mane mariaskrod laiv papra,
Kad susikrauti prekes jam padiau, bet aikiai melavo:
Buvo sumans mane isiveti ir brangiai parduoti.
Nujauiau pikta, bet j palydjau, nebuvo kas daro.
Skrod ms laivas bangas, galingas Borjas j var
300
Tiesiai pro Kret tuomet, kai prapult Dzeusas suman.
285
216
TURINYS
Vos tiktai spjome sal aplenkt, ir jau nebebuvo

ems matyti jokios: dangus vien ir marios aplinkui
Debesis juodus mai vir ms gaubtojo laivo
Sutelk Dzeusas, ir jra po juo pasinr tams.
305
Trankiai sugriaud tuomet, ir aibas pliek laiv.
Tas susibavo tiktai, pataikytas Dzeuso perkno,
Padvelk aitriai siera, ir vyrai ikrito jr.
Kaip vandenyno varnus aplinkui juodj laiv
Bangos juos mt, kilojo, grim jiems atm dievas.
310
Man gal Kronidas pats, kai irdis apstulbo i baims,
Ilgj stieb ms mlynasnapio suduusio laivo
Met tiesiog rankas, kad nuo prauvimo pabgiau.
Apglbiau j stipriai ir pasidaviau vjams baisnams.
Blak devynias dienas, o juod nakt deimt
Milins vilnys mane atliliavo em tesprot.
Prim ten mane tesprot karalius Feidonas,
Nereikalavs mokt. Jo snus mylimasis netyia
Rado pajry mane vos gyv, styrenant vis,
Ir parvilko tvo namus, pams u rankos.
320
var chiton man dav tasai ir gra apsiaust.
Ten ir apie Odisj girdjau, karalius man saks
Grtant jau namo j prims graiai ir vaiins.
Ir Odisjo turtus surinktuosius parod Feidonas,
Var ir auks gelton, ir gele, dailiai apdirbt.
325
Lig deimtosios kartos vaikams galt pakakti
Tokios karaliaus rsiuos grybi krvos guljo.
Pats Odisjas, ivyks Dodonn, norjs igirsti
Vali Kronido i uolo vento auktakamienio,
Kaip jam sugrti namo, Itaks emn derlingon,
330
Po nebuvimo taip ilgo vieai ar kuo prisimetus.
Man ir prisiek Feidonas, nuliedamas menje auk:
Laivas es jau nuleistas, ir kelio draugai numatyti,
Kas j turs palydt miel tviks em.
315
Leido jis man ivykti pirmiau, pasitaik tesprot
217
TURINYS
Laivas, kurs ruosi plaukt Dulichion kvieting.

Taigi mane jiems liep nuvet pas karali Akast
Gyv ir sveik, o tiems sumanymas piktas ujo
Taip padaryt, jog vos neuvau, pakliuvs varg.
Kai tik mariaskrodis laivas toliau nusiyr nuo kranto,
340
Mano vergijos diena, sugalvota i anksto, atjo.
Taigi apsiaust bemat ir var chiton nuvilk,
Dav j vietoj kitus, suneiotus ir purvinus baisiai,
Skarmalus vienus, kuriuos tu pats tai gali pamatyti.
Vakaro met Itaks viesios jie em pasiek.
345
Tuosyk surio mane, pasodin laive tvirtasuoliam,
Virvm, kietai vytom, o patys ilipo i laivo
Ir vakariens susdo visi pavalgyt ant kranto.
Mano virves tuomet be jokio vargo atrio
Patys dievai, o a, ant galvos drabuius suvyniojs,
350
Nusliuogiau jron glodiuoju vairu ir, krtin atstats
Prieais bangas, miau krant rankomis irtis,
Kiek pagaljau, ir greitai buvau toli nuo plik.
liauiau krman tankian ir lapotan, ikops krant,
Ir susiriets guliu, o jie, keikdami visa gerkle,
355
Lakst ir dairs visur, taiau pasirod neverta
Lsti mik gilyn, todl jie vienas po kito
Gro gaubtj laiv. Mane nuo plik be vargo
Paslp patys dievai ir teiks vyro protingo
Trob atvest. Likimas dabar man lemia gyventi.
335

O, koks tu vargas, svety! Man sukrt ird krtinj
Pasaka tavo bd, kurias ikentjai kelionj.
Betgi vienur nukalbjai niekus mans netikins
odiai apie Odisj. Kam reikia tau itokiuos metuos
365
Taip liai meluot? Apie eimininko grim
Visk inau a ir pats: rstyb diev usitrauk
Didi ir baisi, jie mirti neleido jam Trojoj auktojoj
Nei ant saviki rank, kai gyvas ijo po karo.
Pilkap aukt tuomet jam bt supyl achajai,
360
218
TURINYS
Ir nemirtinga lov palikusi bt jo snui.

itaip niekingai pagrob j harpijos nuomios.
A ia ivien sukiojuos prie kiauli, ir niekad miest
Reikalo nesti, nebent jei protinga mona Penelop
Kartais pakvieia ateit, kai ini koki ji gauna.
375
Tuosyk subga visi ir smulkiai visko teiraujas
Lygiai kas dsauja, kad eimininkas ilgai nesugrta,
Lygiai kas diaugias gals nebaudiamai kleisti jo turt.
Jokio man noro nebr daugiau klausint ir teirautis
Jau nuo tada, kai savo melais apgavo etolas.
380
Buvo jis mog umus ir, daug ali iklajojs,
Mano trobon ujo, ir a j myljau kaip svei.
Ms eiminink saksi mats pas Idomenj
Kretoje taisant laivus, kuriuos jam vtra aplau.
Sak, jis vasar gr ar ruden vl sulauks
385
Su bendraygiais viesiais ir aibe turt brangiausi.
Taigi tu, vargas tveli, kur man atsiunt dievas,
Niek nepaistyk ir man siteikti melais nemginki.
A ne dl to pamyljau tave ir pagerbiau iandien,
O dl Kronido vainoros, tavs, nelaimingo, man gaila.
390
Tavo krtinj irdis ities ukietjusi baisiai,
Jeigu ir priesaika jos nevalioja niekaip tikint.
Sandr tok dabar padarykim ir kvieskime liudyt
Vienas ir kitas dievus, kurie viepatauja Olimpe:
395
Jei eimininkas tavasis pareis it tai trob
var chiton ir nauj apsiaust man davs, tursi
Dulichionan ileist, kur traukia irdis nebe iandien.
Jei eimininkas tavasis negr, kaip a pranaauju,
Bernus pasisk, kad nustumt mane nuo uolos
staiabriauns,
400
Kad nebedrst daugiau joks elgeta zaunyti niek.
370
Jam atsakydamas, vl viesusis kiauliaganis tar:

Koki a garb turiau, svety, ir kaip nuskardt
Garsas po mones dabar ir vliau apie mano gerum,
219
TURINYS
Jeigu tave, pasikviets trobon ir graiai pamyljs,

Nuomiai umuiau po to ir atimiau gyvast miel.
Kaipgi man sin leis taip ugauti Dzeus Kronid!
Nn vakariens jau metas, turt grti netrukus
Mano draugai, jie skani ivirs ia mums vakarien.
405
Taip jie sdjo abu ir biiulikai sau nekuiavo.

Kiauls tuo tarpu parbgo namo, ir piemenys vyrai
Var tvartus visas, savo gard kiekvien.
Kilo viegimas baisus kt varom kiauli.
O padjjams tuomet viesus kiauliaganis tar:
Js atvarykit kiaul geriausi, a noriu j iandien
415
Sveiui paskerst tolimam, ir patys mes pasivaiinsim.
Varg diena i dienos juk vargstam su kiaulm baltiltm,
Prakaitu ms naudojas kiti, nepasak n dkui.
410
Variapeniu kirviu priskald malk, taip tars.

Vyrai atvar kiaul penkerg, gerai nupent,
420
Tiesiai prie idinio skersti. Kiauliaganis doras
ia nepamiro diev, nes ird turjo pamaldi.
Taigi, nukirps eri nuo galvos baltilio peniuklio,
met kuokt ugnin ir meld dievus nemirtingus,
Kad Odisjui daugminiui namo jie leist sugrti.
425
Atsivdjo ir smog pliauska, kur buvo atskls,
Meitlis krito negyvas, draugai, tuoj peil susmeig,
oko jo svilint, po to greit idar, Eumajas pirmuosius
Gabalus, skirtus dievams, storai taukais apvyniojo
Ir, apibrs mieiais grstiniais, met ugn.
430
Likusi ms, smulkiau sukapot, pavr ant iem
Ir, atsargiai pavartydami, kep, paskui j krv
Sumet vis ant pjaustymo stalo. Kiauliaganis tuosyk
Stojo skerstuvi dalyt, irdis jo, kas dera, inojo.
Visa supjausts, graiai septynias dalis padalijo.
435
Vien j nimfoms ventoms ir Majads snui Hermjui
Su adais atidjo, kitas idliojo biiuliams.
Pagerb jis Odisj, pateikdamas kiaulio baltilio
220
TURINYS
Nugar vis didiul, ir itaip jo ird paverg.

Kreipsi tuokart j Odisjas daugmintis ir tar:
440
O, kad tau rodyt meil Kronidas, kaip a tave myliu!
iandien man, bdiui tokiam, geriausi dal paduodi.
O tu, Eumajau, jam atsakydamas, itaip kalbjai:
Valgyki, mielas svety, sveikat ir tuo pasidiauki,
K mes dar turim. Mat viena duoda, o kita paykti
445
Dievas monms, kaip jam kas patinka, nes jis visagalis.
Gerj dal patsai dievams aminiems paaukojo,
Vyno nuliejo ir padav taur tuomet Odisjui,
Miest griovikui, kuris paskirtojoj vietoj sdjo.
Atne duonos Mesaulijas jiems. Eumajas j buvo
450
Pirks, jau bdamas vienas, namus eimininkui palikus,
Nei Penelops jokios, nei Laerto pagalbos nepras.
Turto paklojo nema, nusipirkdamas j i tafiei.
Rankomis siek visi ant stalo idstyt vaii.
455
Tuosyk Mesaulijas stal nukraust, ir vienas po kito
Gulti nujo visi, msos ir duonos prikirt.
Nakt mnulio danguj nesimat, ir dav Kronidas
Lyti lig ryto ir psti smarkiam lapiasparniui Zefyrui.
Tad Odisjas prabilo, nordamas dar imginti,
460
Ar nusivilks jam duos kiauliaganis savo apsiaust,
Ar paprays draugus, kai taip juo rpinas nuolat.
Nn tu, Eumajau, klausyk, ir tavo vyrai teklauso,
Noriu dabar a jums pasigirti, taip veikia man ird
Vynas pasiuts, kuris ir imini priveria dainuoti
465
Arba kvatoti linksmai ir okti, kojas kilojant,
Arba od pramest, nors bt geriau patylti.
Taigi kad jau prabilau, turiu pasakyt iki galo.
O, jei taip biau a jaunas, ir jgos nebt isek,
Kaip kad prie Trojos auktos, kai mes pasal jom!
470
Ved visus Odisjas, Atrjo snus Menelajas,
221
TURINYS
Treias turjau bt a, mans reikalavo aniedu.

Taigi prislinkom tada prie miesto mr aukt j,
Pil pasiekm vora per tankiai sulusius krmus
Ir tirtame vendryne po skydais sugulm pelkj.
475
Greitai ujo naktis, apniuko, varbus ir uoringas
Pt Borjas ir pust snieg, kurs krito it pkas,
altas ir minktas, o ledo pluta skydus mums aptrauk.
Jie su apsiaustais visi, su velniais vilnoniais chitonais,
Taigi miegojo ramiai, skydus ant pei usimet.
480
Savo apsiaust buvau ieidamas draugui paliks,
Smarkiai suklydau, nes man atrod, jog alt neturt,
Ir ijau su skydu, apsivilks vien grai liemen.
Tredalis buvo belik nakties, ir vaigds jau leidos,
Kai Odisj, kurs buvo greta, paliets alkne,
485
Kreiamas iurpo, tariau, ir jis bematant igirdo:
Gyvas ilgiau nebetversiu, ugniau gyvyb netrukus
altis pasiuts, nes a be apsiausto, gal dievas sugund
Taip vienmarkiniam ieit. Dabar neinau, k daryti.
490
Taip a kalbjau, o jam mintis tuoj ov galv
Bdavo greitas visad ir patarti, ir grumtis su prieu.
Taigi dabar kuo tyliau jis man panibdjo aus:
Tu nekalbk, kas nors i achaj dar gali igirsti.
Ir, pasirms ranka, pradjo vyrams kalbti:
495
Greit patekjo Aura auksasost. Krant pasiek,
Mes per toli nuo laiv nujom! Tebga kas vienas
Ir Agamemnonui, vyrui valdovui, tuojau tepasako,
Gal jis daugiau moni i laivyno atsis mums pagalbon.
Taip jis kalbjo. Snus Andremono Toantas paoko,
Nieko nelauks, alin purpurin apsiaust nusvied
Ir prie laiv iskubjo, o a, t apsiaust pastvrs,
Linksmas guljau, iki auksasost Aura patekjo.
O, kad taip biau a jaunas, ir jgos nebt isek!
Tuosyk man duot kuris kiauliagani savo apsiaust
505
iia troboj i meils ar i pagarbos galingesniam.
500
222
TURINYS
iandien a niekis esu, nes blogu drabuiu apsivilks.

Pasakos tavo, svety, kuri ia sekei, nepapeiksi,
Nemetei odio dykai, kuris jai bt netiks.
510
Tau nei drabuio todl nestigs, nei daikto kitokio,
Ko pakeleiviui skurdiam ne syk tenka maldauti,
inakt. Taiau rytoj savais skarmalais pasipuoi.
Mes nei apsiaust daugiau, nei minkt chiton neturim
Ir pasikeisti negalim: po vien dvim kiekvienas.
515
Bet jei namo pargr Odisjo snus mylimasis,
Jis ir apsiaust tau duos, ir nauj gra chiton,
Ir ilyds tave, kur tavo irdis pageidauja.
Ir, su tais odiais pakils, prie idinio sveiui mielajam
Guol patais, ok ir aveli kaili priklojs.
520
Atgul ir Odisjas ir antklods vietoje gavo
Ilg ir stor apsiaust, kuris atsargoj dar kabjo.
iuoju Eumajas vilkdavo vis, kai ataldavo oras.
Taip Odisjas guljo t nakt. Antrajam pasieny
Sugul vyrai visi jaunesnieji. Tik vienas Eumajas
525
Niekad troboj nemgo nakvot, atokiai nuo kiauli.
Taigi ir inakt jis rengs kiem, dl to Odisjas
Diaugsi savo irdy, kad rpinas kaip eimininkas.
Tas kalavij atr ant tvirto peties pasisvr
Ir apsiaustu apsivilko iltu, nepraleidianiu vjo,
530
Galv apsigaub kailiu okos gauruotu ir minktu,
Iet pasim tuosyk unims ir plikams nuginti
Ir iskubjo nakvot kiem prie kiauli baltili
Po atsikorusia aukta uola, kur neupt vjas.
223
TURINYS
XV GIESM
Telemachas aplanko Eumaj
Lakedemono al plalauk Palad Atn

Lk tuo tarpu viesiam Odisjo snui priminti
Ir pasakyti, jog metas namo jau grt nebedelsus.
Rado jinai Telemach ir Nestoro sn graveid
Gulinius vienus viesaus Menelajo auktojoj svetainj.
Nestoro seno snus kietai kaip negyvas miegojo,
O Telemachas aki nesumerk: jo ird kamavo
Sielvartas didis dl tvo per vis vent naktel.
Tad, atsistojus prie jo, viesak Atn prabilo:

Bt visai negrau, Telemachai, ilgiau tau sveiuotis,
Turt palikus namie ir vieinius svetimus vyrus
Palaidnus, kad jie nepaleist visko tau vjais,
Neieikvot grybi, blogiu nepaverst kelions.
Greitai prayki todl narsing kovoj Menelaj
15
Leist parkeliauti namo, kad rastum dar moi beyd.
Tvas ir broliai tikri prispyr veria j iandien
U Eurimacho tekt. Visus jaunikius mat pralenkia
Jis dovanom ir kaskart didesnes vis atmokas silo.
Kad i nam be tavo inios neinet ji turto.
20
Pats gi inai, kokia irdis moteriks krtinj:
Stengias praturtint namus ji to, u kurio itekjo,
Savo pirm j vaik ir vyro, jaunystj mylto,
N prisimint nebenori, kai mir, ir jo nebeieko.
Taigi vaiuoki namo ir saugoti visk paveski
10
224
TURINYS
Vienai tarnaii namuos, kuri tau geriausia atrodo,

Kol tau paiam dievai duos vesti mon garbing.
Dar pasakysiu a tau, o tu sidki ird:
Tau liausi jaunikiai jau tyko keli pastoti
Ssiaury tarp Itaks ir Samo salos auktauols,
30
Nori umuti tave, tviks em begrtant.
Nieko taiau neieis. Pirmiau gaus em ukloti
Daugel t, kurie tau turt baigia naikinti.
Taigi toliau nuo sal tu kreipki tvirtj laiv,
Plauki tiktai nakia, o vj atsis tau patog
35
Vienas diev, kurs gina ir saugo tave nuo pavoj.
O kada kyul pirm savo Itaks pasieksi,
Laiv pasisk, tegu j vyrai parvaro miest,
Pats tu pirmiau kaim nueik pas kiauliagan sen,
Saugant tavo kiaules, irdingai jis tau atsidavs.
40
Ten tu prabki pernakt, o j nuleiski miest,
ini tegu jis nune protingai begal Penelopei,
Jogei tu gyvas ir sveikas grai laimingai i Pilo.
25
itai pasak Atn ir gro aukt Olimp.

O Telemachas pakl Nestoro sn i miego,
45
Koja pajudins j ir tardamas itok od:
Kelk, Peisistratai, ir, irgus plaiakanopius atsirinks,
Vesk veim kinkyt, kelionn leisims iandien.
Nestoro seno snus Peisistratas atsak ir tar:
Nors tau ir baisiai skubu, Telemachai, bet nakt miglot
50
Nedera leistis keli. Netrukus rytas ims auti.
Reikia palaukti, kol dovanas tau suds veim
Ietim garsus Atrjo snus Menelajas herojus
Ir kaip sveius ileis, atsisveikins odiais irdingais.
Pamini sveias paskui juk vis gyvenim mog,
55
Kurs svetimoj aly j vaiino ir meil parod.
Taip jis kalbjo. Netrukus Aura auksasost pravito.
Tuosyk j kelti atjo narsingas kovoj Menelajas,
225
TURINYS
oks i guolio, kuriam prie Elenos grakass miegojo.

Kai Odisjo mielas snus j ateinant pamat,
60
Kls ir greit apsivilko ant kno dail chiton,
O ant galing pei usigaub plat apsiaust
Ir nuskubjo prie dur. Kada tas jo, prabilo
Jam Telemachas, viesaus Odisjo snus mylimasis:
Dzeuso gentaini, Atrjo snau Menelajau karaliau!
65
Leiski jau grti tu mums miel tviks al,
Apm ird toks noras greiiau namus parkeliauti.
70
75
80
85
Jam atsakydamas, tar narsingas kovoj Menelajas:

A nemginsiu ilgiau, Telemachai, tave sulaikyti,
Jeigu panorai namo. A pats, kur bdamas sveias,
Rstauiau ant eimininko, jei tas per didele meile
Man kyrt begal. Visad reikalingas saikumas.
Abeja bloga vienodai ir kas nenorint svei
Ragina grti namo, ir kas pasiklus draudia.
Svei, kol viei, mylk, namo jei pando ileiski.
Vis dlto luktelk, kol dovanas tau veim sudsiu,
Graios, tu pats netiksi akim, ir moterims liepsiu,
Kad atsisveikinant vaies i to, k turim, paruot.
Ir eimininkui lov, ir sveiui juk malonumas,
Kai, pavaiintas graiai, jis leidias tolim keli.
Jei pakeliauti ketintum plaiau po Helad ir Arg,
irgus kaipmat pakinkysiu ir pats palydsiu kelionj,
Veiu, kok tik miest norsi, ir mons msikiai
Niekur tuiom neileis ir duos dovan tau bent viena
Arba didiul vario trikoj, ar katil gra,
Ar asiln porel, o gal ir taur auksin.

Dzeuso gentaini, Atrjo snau Menelajau karaliau!
Noriu jau grti namo pas savuosius. Kai leidaus keli,
Sargo a nepalikau, kad mano turtus priirt.
90
Kad neprapuliau ir pats, beiekodamas tvo lovingo,
Ar brangenyb kokia kad i ms nam neieit.
226
TURINYS
Tokius igirds odius, narsingas kovoj Menelajas

Paliep monai tuojau ir josios mergoms bei tarnaitms,
Kad, ko turjo namuos, atsisveikinant vaies paruot.
95
Eteonjas, Boeto snus, tuojau prisistat,
oks i guolio, nes jis netoli nuo karaliaus gyveno.
Ugn sak jam kurt narsingas kovoj Menelajas,
Vaims prikepti msos, ir tas sakym vykd.
Nukop pats tuo tarpu emyn kvepiant rs,
100
J nulydjo ten Elena ir snus Megapentis.
Kai nusileido rsin, kur j brangenybs guljo,
Pam taur dvidugn Atrjo snus Menelajas,
O Megapeniui, snui savam, sidabrin krater
Padav net, Elena tuo tarpu prijo prie skryni
105
Su margaraiais, paios austais, graiausiais audimais.
Pam vien j Elena, graumo kaip deiv,
Buvo tai skraist vis didiausia, marga, daugianyt.
viet ji kaip vaigd ir guljo skrynioj ant dugno.
Gro atgal tuomet jie rm aukt j svetainn
110
Pas Telemach, ir kreips j Menelajas viesplaukis:
Tavo kelion namo, kaip geidia irdis, Telemachai,
Taip tevykdo Kronidas, Heros perknvaldis vyras.
I brangenybi, kurios rsiuos ms guli sukrautos,
Tau dovanosiu, kas bt grau ir vert turt.
115
Duosiu krater, graiai padaryt, vidus jo ir onai
Gryno sidabro, o briaunos visur pagraintos auksu.
Didio Hefaisto tai darbas. J dovanojo Fedimas
Man, sidoniei karalius, kai jo pastogj viejau,
Grdamas andai namo; j iandien tau dovanoju.
120
Tars ituos odius, Menelajas sveiui rank
Padav taur dvidugn, o vies sidabro krater
Atne ir pastat prie jo Megapentis galingas.
Ir Elena graiaveid alia atsistojo prijus,
Skraist laikydama rankoj, vardu pavadino ir tar:
125
Mielas vaikeli! Ir a tau dovan duoti noriau,
Kad prisimintum Elen. Lai tavo mona j neioja
Nuo malonios vestuvi dienos. Ligi tol ji tebna
227
TURINYS
Motinos tavo globoj. Sudie! Linkiu tau laimingai

Grti auktus graiuosius namus ir tvik miel.
itai pasakius, jam padav skraist, tas m j linksmas.
O Peisistratas tuomet kbul ratuos sudjo
Daiktus visus, ir pats irdyje groiu pasidiaugs.
O Menelajas viesplaukis abu juos nuved menn
Ir auktsias krases ir krslus dailius pasodino.
135
Tyro vandens, ant rank abiem kambarin upyl
140
Ms supjausts vikrus Boetidas visiems padalijo,
Vyno pripyl taures snus Menelajo garbingo.
Rankomis siek sveiai ant stalo idstyt vaii.
Kls tuomet Telemachas ir Nestoro vaikas garbingas,
145
irgus vl pasikink, stojo marg veim
Ir ivaiavo per kiem pro skard priebut rm.
Juos ilydjo Atrjo snus Menelajas viesplaukis,
ird apsaldanio vyno dein rank pams
Sklidin taur auksin nulieti dievams prie kelion.
150
Prieky irg atsistojo ir, taur paduodamas, tar:
Vykit, vaikai, sveiki ir Nestorui laims linkkit,
Vyr valdovui, kuris kaip mylintis tvas man buvo
Trojoj plaiojoj, kai mes ten kariavome, sns achaj.
130

Visa, Kronido gentaini, kas buvo tavo kalbta,
Jam pasakysim parvyk. O, kadgi bt man lemta,
Grus Itakn gimton, atrasti namie Odisj!
Jam pasakyiau, kaip, tavo priimtas ir pamyltas,
Parkeliavau a namo, dovan parsives graiausi.
155
160
Dar jam nebaigus kalbt, deinj pasirod erelis,
228
TURINYS
Nedamas savo naguos baltasparn s didiul,

Drsiai pagrobt kieme, o moter pulkas ir vyr
Vijosi j aukdami. Artyn prie svei atplasnojo
Ir deinn pro irgus nuskriejo. Erel ivydus,
165
Apm diaugsmas visus, ir irdys smarkiau sutvaksjo.
Nestoro seno snus Peisistratas prabilo ir tar:
Mums pasakyk, Menelajau, augintas Dzeuso Kronido,
itok enkl sveiams ar tau nn dievas parod?
Taip jis kalbjo, ir Menelajas narsus susimst,
Kad, isiaikins pats, atsakym duoti galt.
O Elena ilgarb, n kiek nesvarsius, prabilo:
A pasakysiu, klausykit, k kuda dievai nemirtingi
Manajai irdiai, ir kas, be abejo, turi vykti.
Lygiai kaip s, namie uaugint, pagavs erelis
175
Atlk ion i aukt j kaln, kur jo veisl ir lizdas,
Taip Odisjas, varg daug ikents ir daugel patyrs,
Gr po klajoni namo ir atkerys, net galime spti,
Kad jis jau iandien namie ir prapult taiso jaunikiams.
170
180

Taip tevykdo Kronidas, Heros perknvaldis vyras!
Tuosyk, parvyks namo, tave kaip deiv minsiu.
itai pasak ir kirto irgams, o tie paokj

Leidosi bgti kaip vjai per miest ir lygum plai.
Itis dien lingavo taip jung be poilsio jokio.
185
Jie Ferus atvaiavo, gimtj miest Dioklio,
Orsilocho snaus, garsaus Alfjo vaikaiio.
ia jie t nakt praleido ir buvo graiai pamylti.
190
irgus jie vl pasikink, stojo marg veim
Ir ivaiavo per kiem pro skard priebut rm.
Tuosyk sukirto irgams, ir tie pasileido per lauk.
Taip parvaiavo jie greit Pilo aukt tvirtov.
229
TURINYS
ia Telemachas Nestoro sn prabilo ir tar:

Ar negali, Nestoridai, kai praym tau pasakysiu,
iandien mans paklausyt? Draugai didiuojams buv
Nuo tv biiulysts, be to, mes abu vienameiai,
ioji kelion tviriau dar turt ms irdis suriti.
Tu, nepraves pro laiv, mane isodinki, mielasis,
200
Gali senelis pas jus be reikalo dar sugaiinti,
Kai pamylti nors: man reikia greiiau ivaiuoti.
195
Taip jis kalbjo, o Nestoridas tyldamas svarst,

Kaip padaryti geriau, kad galt patenkint jo nor,
Ir ieitis pagaliau tokia pasirod geriausia:
205
irgus mari pakrant prie greitojo laivo pasuko,
Jo prieakinj daly dovius Nestoridas sukrov,
Gra drabu ir auks, viesaus Menelajo duotuosius,
Ir paskubti dar liep, sakydamas odiais sparnuotais:
Sski laiv tuojau ir vyrams liepki sukrusti,
210
A, parvaiavs namo, pasakysiu Nestorui visk.
Mano irdis nujauia gerai, ir protas supranta,
Koks ididus ir grietas jisai: tavs neileist,
Pats pasiskubint ion parsivesti ir, kaip man atrodo,
Vienas negrt namo arba usirstint baisiai.
itai pasaks, udro rimbu irgams graiakariams,
Sukdamas Pilo tvirtovn, ir greitai namo parvaiavo.
O Telemachas, kelions draugus paragins, tar:
Vyrai! Padargus visus juodj laiv sudj,
Sskime patys greiiau ir leiskims tuoj kelion.
220
Taip jis pasak, o vyrai, odio netar, paklaus,
215
Visk sutvarks graiai, jis auk djo Atnei

Laivo auktajam gale. Tuo tarpu prie j atskubjo
Svetimas vyras, kurs bgo i Argo, mog umus.
225
Buvo ininas jisai, be to, giminietis Melampo,
Kitkart gyvenusio Pile smiltingam, aveli tvynj,
230
TURINYS
Turt pilnuos namuos, kaip kito n vieno piln.

Bet isikelt jis turjo kitur i savo tvyns,
Nebegaljs pakst moni pabaisos Neljo,
230
Kurs jo visus turtus, jga pagrobs, ivald
Kiaurus metus. O Melampas tuo tarpu rmuos Filako,
Paniais sunkiais apkaltas, sdjo ir baisiai kankinos
Dlei Neljo dukters ir savo meils aklosios,
ird uvaldiusios jam, erinijai nuomiai paliepus.
235
Bet jis iveng mirties ir karvi baubiani band
I Filaks parvar Pil, u darbus piktuosius
Nubaud lyg dievams Nelj, jo dukter vesti
Broliui padjo savam, o pats isikl netrukus
irgus auginanian Argan, nes buvo adta likimo
240
Ten jam gyventi dabar ir bti argiei karalium.
mon jis ved Arge, namus auktuosius pastat,
Mantij ir Antifat, du snus drsius, uaugino.
Tas Antifatas garsingo snaus Ojikljo sulauk,
Pats Ojikljas moni numyltinio Amfiarajo,
245
it lydjo egidvaldio Dzeuso ir Apolono
Meil irdinga. Taiau jis senatvs nepereng slenksio,
uvo prie Teb dl savo monos dovan nelemt j.
Snus turjo du Alkmeon ir Amfiloch.
Mantijo buvo pora sn Polifeidas ir Kleitas.
250
Kleit, ivydusi kart, pagavo Aura auksasost
Dlei graumo, kad jis su dievais nemirtingais gyvent.
O Polifeidui geriausio inino dovan dav
Tarpu moni Apolonas, kai numir Amfiarajas.
Hiperesij jis isikl, supyks ant tvo.
255
Ten sikrs, monms trumpaamiams sak likim.
iojo snus pribgs jis Teoklimenas vadinos
Nn atsistojo prie Telemacho, kai tas pasimelds
Liejo aukodamas vyn prie greito juodojo laivo,
260
Rads tave, mielasis, ionai aukojant auk,
Dievo ir i dovan vent, o pirmiausia gi tavo
231
TURINYS
Ir bendraygi tav j vardan a maldauju

Klausianiam man pasakyki teisyb, neslpdamas nieko,
Kokio tu krato mogus, kas tavo tvai ir gimtin?
I tyriausios irdies pasakysiu tau gryn teisyb.
A itakietis esu, ir tvas buvo kadaise
Man Odisjas, dabar jau kakur nelaimingai prauvs.
Taigi a, pulk draug ir juodj laiv pams,
270
Ir keliavau iekoti pd negrtanio tvo.
265
Teoklimenas viesus tuomet jam atsak ir tar:

Bgti turjau ir a i tvyns, nes umuiau mog,
Savo gentain. Jo broliai tikri ir iaip giminaiiai
irgus auginaniam Arge galyb turi ir valdi.
275
Taigi ir bgu nuo j, giltins juodosios pabgs,
Mano dalia jau dabar po svetimus mones klajoti.
Kaip tremtinys maldauju tave priimki laiv,
Kad neumut mans, nra abejons, jog vysis.
280

Jeigu taip nori, tavs nevarysiu nuo greitojo laivo,
Eiki ir sskis, laive pamylsim, kuo turime, patys.
itai pasak ir, jo variaiem iet pams,

Dailiai paguld blikty lygiaonio gaubtojo laivo.
Tuosyk ir pats lipo lengvai mariaskrod greit
285
Ir atsisdo vairgaly jo, alia pasodins
Teoklimen, yrjai virves atleido ant kranto.
Nn Telemachas, kelions draugus paragins, liep
Imti padargus tvarkyt, ir tie sakym vykd.
Stieb eglin pam, skersbalkio skyl nutaik,
290
Stai j tiesiai pastat ir, virvm galingom priver,
Ities baltas bures ant jautods raii suktini.
Pasiunt vj patog jiems viesiaak Atn
Psti galingai padange visa, kad laivas galt
232
TURINYS
Plaukti nekliudomas greit per karius vandenis mari.

Krnai paliko aly ir skaidrs upeliai Chalkids.
Tuosyk pasuko prie Fej, Kronido vj pastumtas,
Ir prie Elids ventos, kurioj viepatavo epjai,
Laiv pavar po to tiesiog prie sal auktauoli,
300
Rpesio pilnas, pavyks jam ar ne nuo mirties isisukti.
295
O Odisjas troboj ir kiauliaganis doras susd

Vakarieniavo, alia j valg piemenys vyrai.
Tuoj Odisjas pakilo, nordamas dar imginti,
305
Ar tas j myli tikrai ir draus dar ilgiau pasilikti
Savo troboj, ar lieps jau keliauti miest, ir tar:
Nn tu, Eumajau, klausyk, ir tavo vyrai tegirdi.
Ryt, atsikls anksti, galvoju eiti miest
Paelgetauti, kad js duonos nevalgyiau dykas.
310
Tu man patarki dabar ir ger nurodyk vadov,
Kurs ligi miesto nuves, o ten paklajosiu ir vienas,
mons man duos kas vyno gurknel, kas gabal duonos.
Ir viesaus Odisjo namus ueiti noriau,
ini nuneiu jo monai a, Penelopei protingai,
315
Rmuos pateksiu, manau, ir tarp ln jauniki.
Gal jie mane pavaiins, turdami tkstanius valgi.
Ir patarnauti jiems a galiau, jei panort.
Prisipainsiu a tau, o tu paklausyk ir inoki,
Kad per malon vikraus Hermjo, kuris mirting j
320
ems varguoli darbams graum ir garb suteikia,
Retas gals pralenkti mane ir bus taip guds
Ugn sukurt idiny, sausamedio malk priskaldyt,
Ms kapot gabalais, ikepti ir vyno pilti
Darbus padirbti, kuriuos auktakilmiams padirba
prasiokai.

325
O tu, Eumajau, tuomet atsiduss, itaip kalbjai:

Kaip tau galjo, svety, mintis tokia netikta
233
TURINYS
auti galv dabar? Sau galo iekot sugalvojai?

Eit namus ir lst tarp jauniki, kuri nedorybs
Ir sauval seniai jau plienin dang pasiek!
330
itoki seni labai kas ten laukia, kad jiems patarnaut!
Vaiki ten pilna jaun su chitonais dailiais ir apsiaustais.
Plaukus ir skruostus velnius alyvom kvapiom sitryn,
Plua, tarnauja visiems. Stalai ant tekint koj
Lta duona, msom ir vyn geriausi gausybe.
335
Liki veriau pas mus, nata nebsi tu niekam,
Nei man paiam, nei mano draugams, kurie man pagelbsti.
Jeigu namo pargr Odisjo snus mylimasis,
Jis ir apsiaust tau duos, ir nauj, gra chiton,
Ir ilyds tave, kur tavo irdis pageidauja.


O, kad tau rodyt meil Kronidas, kaip a tave myliu,
Kad po klajoni ir vargo baisaus atsikvpti man duodi!
Nr juk didesns nedalios monms, kaip klaidiot be
vietos.
Kiek nesmagum mogus dl pilvo prakeikto prikenia,
345
Kai jam prireikia klajot, pavojuose bti ir alkti!
Jeigu draudi tu mane pasilikt ir snaus palkti
Imk ir papasakok man apie moi viesaus Odisjo
Ir apie tv, kur ant senatvs slenksio paliko:
Ar tebra jie gyvi ir diaugiasi saule viesija,
350
Ar gal jau mir abu ir Hado namus ikeliavo?
340
Tuosyk kiauliaganis, vyr vadovas, atsak ir tar:

Tikr teisyb, svety, a tau apie juos pasakysiu.
Tvas Laertas dar gyvas, bet savo pastogje sdi,
Melsdamas Dzeus kasdien, kad siel paleist i kno.
355
Gaili irdingai mat savo snaus, kurs dingo ijs,
Taipgi doros ir protingos monos, kurios netekimas
ird prislg graudiu ir mog be laiko susend.
Ji dl beydio snaus susikrimto ir mir i lto
Ilga skausminga mirtim. Tegu taip nemirta n vienas
234
TURINYS
Mano biiuli, kurie gyvendami gera man daro.

Kol tebebuvo gyva ir vislaik krimtos nulidus,
J a danai lankiau, nordamas varg paguosti.
Ji uaugino mane draugj su dukteria savo
Ilgarbe Ktimene, kuri jai buvo jauniausia.
365
Augom kartu, ir beveik ne maiau mane j myljo.
O kai brangi jaunysts dien sulaukm abudu,
Dukter Saman ileido u vyro ir gavo daug dovi.
Man dovanojo nauj apsiaust ir var chiton,
Apreng vis graiai ir, kojas apavus sandalais,
370
Pasiunt it laukus ir meil didesn man rod,
Niekad tos dienos daugiau nebegr. O darbui manajam
Niekad lig iol nemirtingi dievai neskund palaimos.
Valgiau ir griau i jo ir mog elpiau reikaling.
I karaliens nei odio meilaus, nei mosto dosnesnio
375
Nr ko tiktis dabar, kai namus ugriuvo nelaim,
Toji nenaudli utv. Tarnai irdingai nort
Pasikalbt, pasitarti su ja, kai ko pasiklausti,
Pasivaiinti, igert ir dar su savim pasiimti
ia laukus: tai visa tarnams pradiugina ird.
360

Oi oi oi! Kaip tu, Eumajau, anksti, dar bdamas maas,
Jau atsidrei toli nuo tv ir ems gimtosios!
Tad pasakyki tu man ir aikiai idstyki visa,
Ar nedraugai siver igriov miest plagatv,
385
Kur sau gyveno ramiai js tvas ir moia garbinga,
Ar, kai band avi ir karvi ganei isivars,
iaurs plikai pagavo tave ir, laivu nugaben,
Pardav mogui suktam, kuris mokjo, kiek pra.
380
Tuosyk kiauliaganis, vyr vadovas, atsak ir tar:

Klausi mane apie visk, svety, ir visko teiraujies.
Tad pasdki dar kiek ir pasakos, vyn girsnodams,
Pasiklausyki, naktys nn ilgos ir miegui utenka,
Ir paklausyti, k seka mogus. Paiam gi be laiko
390
235
TURINYS
Nr ko skubt atsigult, per daug miegoti nesveika.

Jeigu k traukia irdis, ir k jau ima sunkumas,
Tas tegu eina ir gula, nes ryt, kai Aura pasirodys,
Papusryiavs turs eimininko meitlius ginti.
Mudu troboj, vynu ir valgiais vaiindamies, galim
ird vienas kitam padiugint, vargus pragyventus
400
Sau prisimin. mogus pasidiaugti ir negandais moka,
Kas ikentjo nema, kam teko daugel klajoti.
A apsakysiu tau visa, ko tu teiraujies ir klausi.
395
Sirija vardas salos, jei tu j kartais girdjai.

Ji nuo Ortigijos driekias iaur, kur griasi saul.
405
Ploto nedidelio bus, taiau ji nai ir derlinga,
Geros ganyklos avims, kviei ir vyno gausyb.
Badas joje niekada nesilanko, nei ligos baisesns
Niekad salon neueina moni nelaiming udyti.
Kai pagyvenusiai kartai ateina iloji senatv,
410
Sidabralankis viesus Apolonas ir Artemid
Savo beskausmm strlm paeiliui jos mones iguldo.
Dvejetas miest saloj, jiems visa priklauso per pus.
Vieno ir antrojo valdi turjo tvas manasis,
Ktesijas Ormenidas, diev nemirting paveikslas.

Kart pas mus atkeliavo fenikai, garss jreiviai

Ir apgavikai pirmi, laivus prisikrov blizgui.
Tvo namuos tuomet fenik moteris buvo,
Stoto didingo, grai ir mokanti darbus dailiausius.
J ir pradjo viliot mitrieji tie sukiai fenikai,
420
Beskalbiant lugt utik, ir vienas prie gaubtojo laivo
Meile padiugino j, o meil moteriai silpnai
Apsuka galv visad, nors bt ji padoriausia.
Klausti pradjo klastnas, kas ji ir i kur atsirado.
Toji parod tuojau ms tvo rmus auktuosius.
425
A, pasigirsiu, esu i variu pagarsjusio krato,
Didio Sidono, dukt turtingo mogaus Aribanto.
Varg pagrob mane, upuol nuoms tafieiai,
415
236
TURINYS
Grtani i lauk, ir pardav, ion atgaben,

Vyrui, turtingam didiai, kuris mokjo, kiek pra.

430
435
Vyras, kurs buvo su ja dalijsis meile, paklaus:

Ar nenortum dabar su mumis namo tu sugrti
Ir pamatyti vl tvo ir motinos miel pastog,
Juodu abu? Gyvi tebra ir gyvena turtingai.
Jam atsakydama, vl moterik prabilo ir tar:

Mano svajon sena! Noriau a, jeigu, jreiviai,
Priesaik duosite man parveti namo nenuskriaud.
Taip ji kalbjo, o jie tuoj prisiek, kaip buvo prayti.

O kai prisiek visi ir priesaikos apeig baig,
Tuosyk prabilo juos moterik ir tyliai pasak:
440
iuktu, irkit, nuo iandien mans nebekalbinkit niekas
Js biiuli, nei gatvje kur i netyi sutiks,
Nei prie altinio lauke, kad kas nepranet pamats
Mano senam eimininkui, nes tas, tardamas pikta,
Paniais apkaldins mane, o jus sugalvos praudyti.
445
Sutart i laikykit irdy ir skubkit prekiauti,
O kada laivas jau bus grybi pilnas prikrautas,
Vienas tuomet ateikit pas mus ir duokit man ini.
Aukso paimsiu a tiek, kiek man po ranka pasitaikys,
U parveim, pati neinau, k duoti galiau.
450
Rmuos dabar auginu to vyro kilmingojo sn,
Vaikas jau visk supranta ir noriai bga lauk.
J atsivesti galiu laiv, js tkstanius gausit,
J nugaben svetim krat ir brangiai pardav.
itai pasak fenik ir gro rmus auktuosius.
Pilnus metus po to dar ibuvo ms emj prekijai,
Rinko visokias grybes ir vilko gaubtj laiv.
O kada laivas talpus jau galjo plaukti pakrautas,
Pasiunt mog tuomet, kad ini duot fenikei.
Tas, ne naujokas sukiaut, tvo rmus atjs,
455
237
TURINYS
Atne perkakl aukso, graiai gintar prisodint.

Menj grjosi juo ir mergos, ir moia garbinga,
Pirtais ilgai iupinjo, akim negaljo tikti
Ir vis teiravosi kainos, o tas moterikei pamerk,
Duodamas enkl, ir greit gaubtj laiv sugro.
465
m u rankos fenik mane ir ved lauk.
Priebuty rado taures, ant skobni sudtas, pavalgius
Vyrams, tarybos nariams, kuriuos vaiino ms tvas.
Jie, vyrij ij, dabar sau reikalus svarst.
Stvr jinai tris taures ir, greitai paslpus u anio,
470
Ine jas i nam. A jau, nesuprasdamas nieko.
Saul tuotarp nusileido, ir sutemos apgaub em,
jom abudu skubiai, kol gra uost pasiekm,
Uoste jau laivas fenik, iplaukt pasiruos, ms lauk.
Taigi susdo visi ir leidos keliais vandenyno,
475
Mus pasim drauge, o Dzeusas pasiunt vj.
Taip mes eias dienas ir naktis be pertrkio plaukm.
Kai septintoji diena, Kronidui leidus, iauo,
Mano fenik strle nelauktai Artemid pataik,
Net sudundjo, kai krito laive ji kaip mari vitel.
480
Imet j tuomet jr, kad ruoniai ir uvys
Puol sust. O a jau vienas likau nusimins.
Vjas ir vandenys mus pagaliau Itak atvar,
ia nusipirko Laertas mane u savo grybes.
itaip a savo akim gavau pamatyti krat.
460
Jam Odisjas, Kronido gentainis, atsak ir tar:

ird krtinje man, Eumajau, sukrtei baisiai,
Sekdamas savo kanias, kiek j turjai patirti.
Bet su blogiu ir gera drauge tau dav Kronidas:
Tu po varg patekai namus maloningo ir doro
490
Vyro, kuris tau valgyt ir gert neyktaudamas duoda.
Ko gi bereikia, gyvenk ir nork. O a gi tuo tarpu
iia uklydau, miestus visoki moni iklajojs.
485
Taip jie, susd troboj, abu tarp savs nekuiavo,
238
TURINYS
Gulti nujo vlai, ir maa beteko miegoti.

Greit patekjo Aura auksasost. Krant pasiek,
Veikiai sutrauk bures Telemacho vyrai ir stieb
emn nuleido, o laiv irklais uost nuyr,
Inkar numet prieky, vairgal lynais pririo,
Patys ilipo tuomet visi mari pakrant,
500
Pusryt tais skubiai ir mie tams j vyn.
Tuosyk prabilo juos Telemachas protingas ir tar:
Juodj laiv dabar visi js nuirkit miest,
A dar tursiu apeiti laukus, piemen pairti,
505
O vakare, kai apvaikiosiu visk, pareisiu miest.
Rytui iauus, noriau ikelti jums vaies kaip reikia
Ir msomis bei gardiausiu vynu visus pamylti.
495
Teoklimenas tuomet, prilygsts dievui, prabilo:

Kurgi, sneli, mane tu padsi? Kurio gi didino
510
Durys bus atviros man auktauolj Itakj i dien?
Rasi, tavo namus man tiesiai pas motin eiti?
Drsiai kitokiu metu pakviesiau tave a, mielasis,
Eiti pas mus, ir turime kuo pamylti, bet iandien
515
Vargo tau bus, nes a nepareisiu, o motinos mano
Nepamatysi, ji rmuos jaunikiams retai tesirodo
Ir, usidarius aukte virutiniam, audia audim.
Tau a nurodysiu kit, pas k pavieti galsi,
Tai Eurimachas, puikusis snus imintingo Polibo.
520
Ms itakieiai j kaip diev su pagarba iri.
Jis prakilnesnis tikrai u visus ir galvoja irdingai
Manj motin vesti ir sost uimt Odisjo.
Vienas Kronidas taiau, Olimpo valdovas, teino,
Ar tik uvimo diena neateis jiems pirmiau kaip vestuvs.

525
odio nebaigus dar jam, deinj suplasnojo didiulis

Sakalas, pasiuntinys Apolono, naguos sitvrs
239
TURINYS
Kiek apdraskyt lauko baland, jo plunksnos byrjo

Tarp Odisjo snaus ir greito juodojo laivo.
Teoklimenas tuojau Telemach papra al.
530
m u rankos iltai, vardu pavadino ir tar:
Negi be dievo inios deinj pakilo tas pauktis.
Ak umets, a tuoj supratau, kad geras tai enklas.
Juk gimins kitos, u jus karaliaut tinkamesns,
Nr ia Itaks saloj, ir js valdia bus per amius.

535

Kadgi taip bt, svety, kad tavo odis vykt!
Mano gerum tuomet pamatytum, kai dovanas gautum
Tokias gausias, jog pamats kiekvienas vadint laimingu.
Ir atsigrs jis tar savo biiuliui Peirajui:

Mielas Peirajau Klitidai! Daugiausia irdies man parodei
Ir palankiausias buvai i vis, kas lydjo Pil.
Taigi dabar tu svei namo parsiveski pams
Ir, kol a griu, graiai pamylk ir globok rpestingai.
540
545
Ietim garsingas Peirajas, tai atsakydamas, tar:

Tu, Telemachai, gali ir ilgiau, jei reikia, pabti,
Svei a tau pavaiinsiu, nereiks jam skstis dl nieko.
Taip jam atsaks, sdo laiv ir savo biiuliams

Paliep ssti visiems ir lynus atriti nuo kranto.
550
O Telemachas graius sandalus pasirio po koj,
Rankon pasim iet su tvirta vario virne
Tiesiai nuo laivo blikties, o vyrai lynus atleido
Ir, atsistm nuo kranto, plauk miest, kaip liep
Jiems Telemachas, viesaus Odisjo snus mylimasis.
555
Kojos dabar j ne skubiausiai kaim, kur buvo
Kaimen kiauli, ir kur kiauliaganis doras gyveno,
Saugantis jas, visa irdimi paklusnus eimininkams.
240
TURINYS
XVI GIESM
Telemachas atpasta Odisj
Aurai prabrkus, viesus kiauliaganis ir Odisjas

Ugn pakr troboj ir pusryt ivir gard.
Piemenis tuosyk ileido ganyti kiauli lauk.
O, Telemach ivyd, linksmai okinti pradjo
5
unys pikti, bet nelojo. viesus Odisjas, pamats
Taip okinjant unis ir ingsnius netoliese igirds,
Kreipsi taip Eumaj ir tar odiais sparnuotais:
tai gi, Eumajau, irk, turbt padjjas ateina
Ar koks pastamas tavo, kad unys loti neloja,
10
O okinja linksmai. Ir ingsniai i tolo girdti.
odio nespjo pabaigt, ir slenkst pereng sveias,
Jo mylimasis snus. Eumajas nustebs paoko,
Krito i rank jam indas, kur jau buvo pams
Vynui tamsiajam atmiet, ir, prie eimininko pripuols,
15
m buiuoti jo galv, abidvi akis mlynsias
Ir jaunutes rankas, ir krito jam aaros gailios.
Lygiai kaip diaugiasi tvas, sulauks mylim sn
I tolimos alies, nebuvus deimt met,
Brang, nes gim senam ir suteik rpesi daugel,
20
Taip Telemach kaip diev dabar kiauliaganis doras,
Meiliai apglbs, buiavo, lyg bt jis grs i kapo.
Aarom pldo graudiom ir sak odiais sparnuotais:
Tu pareini, Telemachai, vaigde viesioji? A, vargas,
Nebesivyliau tave pamatyt, kai iplaukei Pilan.
241
TURINYS
Praom, sneli, vidun, tu mano pasenusiai irdiai

Duok pasidiaugti, kad sveikas grai i tolimo krato.
Retas tebdavai sveias pas savo piemen kaime,
Miestas patinka labiau, lyg tau malonumas koks bt
Nuolat regti pulkus pasileidusi baisiai jauniki.
25

Gal ir teisyb, tvuk, bet a pas tave atkeliauju,
Noriu tave pamatyt ir tavo od igirsti,
Kaip tenai motina mano: ar ji dar namie, ar u kito,
Rasi, jau spjo ieit, ir lova viesaus Odisjo,
35
Likus be patalo minkto, voratinkliuos baigia pasksti.
30
Jam atsakydamas, tar kiauliaganis, vyr vadovas:

Ji, patikki manim, su meile irdinga ir kantriai
Tavo namuos tebevargsta. Jai slenka metai i met

itai pasak ir pam iet varin i sveio.

Perengs akmenio slenkst, vidun jaunikaitis jo.
Sveiui naujajam vietos uleist Odisjas paoko,
Bet Telemachas papra, kad jis nesikelt, ir tar:
Praom sdti, svety, mes gausime kur atsissti
45
Savo troboj, eimininkas atras kur mane pasodinti.
40
Taip jis kalbjo, ir tas atsisdo. Kiauliaganis tuosyk

Pam glb lapot ak ir kail paklojo.
Ten atsisdo minktai snus Odisjo mielasis.
Jiedviem kiauliaganis, nieko nelauks, padjo ant stalo
50
Duben piln parienos keptos, kas liko nuo vakar,
Duonos paraik tuomet ir prikrov graiai kraitel,
Atmie vyno saldaus pilnintel ind medin
Ir u skobni atsisdo prie Odisj garbing.
Rankomis siek visi ant stalo esani vaii.
55
Kreips tada Telemachas vies kiauliagan savo:
242
TURINYS
Sveias, tveli, i kur tas atvyko? Kaipgi jreiviai

Atve j Itak? Kas buvo ir kaip jie vadinos?
Psias jis niekaip pas mus negaljo, rodos, ateiti.


A pasakysiu, vaikeli, tau gryn teisyb, kaip buvo.
Kils, pasak jo paties, ess i Kretos plaiosios,
Daugel miest, moni trumpaami statyt, regjs
Savo kelionj: klajot po pasaul lms jam dievas.
65
Nn, i plik tesprot greitojo laivo itrks,
Ms trobon jis atjo. J tavo globon atiduodu,
K panorjs daryk, nuo tavo malons priklauso.
60
70
75
80
85

Baisiai, Eumajau, skaudu tai girdti i lp tav j.
Kaipgi a svet galiu priimti namie ir vaiinti?
Jaunas a dar tebesu, ir mano ranka negudus
Atkirt duot kiekvienam, kas drst man kyrti.
Motinos mano irdis lig iol nusisprsti negali,
Ar prie mans pasilikt ir namus valdyti kaip valdius,
Vyro patal gerbiant ir bijant moni papeikimo,
Ar pasirinkti sau vien, kuris, tarp achaj geriausias,
Prao jos rankos seniai ir ipirk duoda daugiausia.
Tavo svetys, kai tavojon trobon pataik ateiti,
iandien chiton sau gaus ir gra nauj apsiaust,
Dar kalavij duosiu dvibriaun ir, kojas apavs,
Leisiu jam vlei keliaut, kur tik jo irdis pageidauja.
Betgi jei nori, paimk j globoti, troboj pasiliks:
A jam atsisiu, kiek reiks, drabui ir valgi visoki,
Kad nenuskriaustum per daug tu savs ir sav padjj.
Bet nenoriau, kad jis, miest nujs, uklyst
Pas jaunikius, kurie nemandags ir baisiai ls.
Gali dar juoktis i jo, a gdos dl to susilaukiau.
K padarysi tu vienas, kai j toks didelis pulkas,
Vir paims visada, nors btum vyras stipriausias.
243
TURINYS
90
95
100
105
110

Leista ir man tebnie pasakyti od, mielasis.
Apmaudu verda irdis krtinj, klausantis viso,
K js kalbjote apie niekybes, kaip daro jaunikiai
Tavo namuos ir nepaiso visai, kad tu nebemaas.
Taigi sakyk, ar tu pats jais taip apsileidi, ar mons
itaip nekenia tavs, diev liepim pajut,
Ar gal ia broli kalt, kuri pagelbstimas vyras
Gali laikytis tvirtai, nors kilt baiss kivirai.
O, kad a biau toks jaunas ir tokis drsus bei rytingas,
Kaip Odisjo beydio snus ar pats Odisjas,
Grs namo po klajoni (yra dar vilties kibirktl!),
Lai svetimalis bet koks ia pat man nukerta galv,
Jei nepakuriau pirties visiems dykaduoniams jaunikiams
A, Laerto snaus Odisjo namus sisuks.
Jei pagaliau mane j visas pulkas apstot,
ti savuosiuos namuos daug kart geriau, man atrodo,
Nei tuos imtus nedoriausi darb regti kas dien:
Kaip jie ijuokia sveius, kaip jaunas mergas ir tarnaites
Tampo be gdos jokios ir tvirkina rmuos auktuosiuos,
Vyn it vanden lieja ir duon punta ne savo,
Niekam n dkui nesak, o reikalas vietoje stovi.

A tau, svety, i tyros irdies pasakysiu teisyb.
Nei ia rstyb moni, kurie ant mans apmaudaut,
115
Nei ia ms broli kalt, kuri pagelbstimas vyras
Gali laikytis tvirtai, nors kilt baiss kivirai,
Tai Kroniono lemtis ms giminei bt vienavaikei.
Vien tik sn Laert Arkeisijas sau teturjo,
Ir Odisjas buvo vienturtis, ir jis ikeliavo,
120
Vien mane tepaliks namuos, kad negandai rasts.
Ir i tikr j dabar mus nedorli gaujos apsdo.
Kiek salose aplink viepatauja galing didin,
Ir didiaturi kiek rasi auktoj, uolotoj Itakj
244
TURINYS
Perasi motinai mano visi ir eikvoja grybes.

Motina nei atsakyt, nei privesti prie galo negali
T nelemt j pirlyb. O tie jau baigia nusiaubti
Mano namus ir pat mane nugalabys netrukus.
Visa taiau diev nemirting rankoj iandien.
130
Eiki, tveli, dabar tu pas Penelop proting
Ir pasakyk, jog i Pilo grau a gyvas ir sveikas.
A pasiliksiu ionai. Jai visa pranes, netruki
Grti namo. Daugiau i achaj neturi n vienas
To suinot. Prie mane susibauds jau pulkas nemaas.
125

Permanau visk a pats, ir tavo sakymas aikus.
Tik pasakyki tu man ir aikiai idstyki visa,
Gal tuo paiu ygiu ir Laertui ini nuneti.
Vargas senelis! Lig iol, Odisjo gedaudamas baisiai,
140
Bdavo, trisia lauke ir draug su nam darbininkais
Geria ir valgo, kai noras kada ueina jo irdiai.
Bet nuo to laiko, kai, sds laiv, tu iplaukei Pilan,
Sako, n ksnio burnoj neturjo, n lao negr,
Nei bepriiri darb, tik rauda ir dsauja nuolat,
145
Sdi sunyks i skausmo, belik vien kaulai ir oda.
135

Baisiai jo gaila, taiau iuo tarpu j turim aplenkti.
Jei trumpaamis mogus pasirinkti galt, k nori,
Nieko nelauks, a tvo grtam dien sau rinkiaus.
150
ini nuneki ir grk, tau ygio pas sen Laert
Nr ko daryti paiam, pasakyk tik motinai mano,
Lai ji, nelaukus ilgai, pasis kambarin tarnait,
Niekam nematant, ir ta nujus duos ini seneliui.
Taip jis kalbjo. Eumajas pakilo ir, greit pasiris
Sau sandalus po koj, ijo. Nors trob paliko,
Bet i Atns aki kiauliaganis doras nedingo.
Ta atsisdo arti, pasivertusi moterim jauna,
155
245
TURINYS
Stoto didingo, graia ir mokania darbus dailiuosius.

Dur angoj atsistojo, ir j Odisjas pamat,
160
O Telemachas jos neregjo ir irdia nejuto:
Geradariai dievai ne visiems pasirodyti nori.
Tik Odisjas ir unys j mat, taiau jie nelojo,
Bet, unksdami i baims, visi paaliais isislapst.
enkl ji dav akim, viesus Odisjas suprato
165
Ir i trobos tuojau prie aptvaro aukto atjo
Ir atsistojo prie j. Atn prabilo ir tar:
od tu snui pratark, daugiau nebeslpdamas nieko,
Kad, susitar, kaip gal greiiau padaryti jaunikiams,
170
Grtumt rams miest namo. Pati a nuo js
Nepasitrauksiu n ingsnio: esu pasiilgus kautyni.
Ir auksine lazdele j paliet deiv Atn.
Staigiai apsiaustas varus ir naujas minktas chitonas
Apgaub vl jo peius, sugro jaunyst ir stotas.
175
Knas parudo lyg saule degs, skruostai papilnjo,
Ir plienaspalv barzda vl udeng andus ir smakr.
Visk padariusi, deiv nujo. viesus Odisjas
Gro trobon. Mielasis snus irjo nustebs,
Igsio pilnas, nuleido akis, galvojo ia dievas.
180
Tu nebe tas atrodai svetys, kurs buvai ligi iolei,
Tavo drabuiai kiti, ir veidas visikai kitas.
Bsi gal vienas diev, plai padangi valdov.
Bk maloningas, auk geriausi mes tau neyktsim,
185
Kalnus sukrausime aukso, tik tu mums ird parodyk.
Jokis a dievas nesu: kam lygini su nemirtingais?
Tvas a tavo tikrasis, kurio tu gedaut nenustoji,
Ksdamas nuolat skriaudas ir nedorli vyr patyias.

190
itai pasak ir sn tuojau pabuiavo. Per skruostus
246
TURINYS
Aaros emn pabiro, daugiau j laikyt nevaliojo.

O Telemachas, dar vis netikjs, kad sveias jo tvas,
Kreipsi vlei j ir tar odiais sparnuotais:
Ne, tu ne tvas, ne Odisjas, o demonas kokis,
195
Nors nuvilti, kad a dar labiau aimanuoiau ir verkiau.
Argi mirtingas mogus gals padaryti stebukl
Vien tik savuoju protu, negavs dievo pagalbos,
Kurs panorjs senius lengvai jaunikaiiais paveria?
Prie valandiuk tu senas buvai ir prastai apsirengs,
200
iuomet jau lygus dievams, plai j padangi valdovams.
Tau, Telemachai, nereik grus mylim tv
Kaip stebukl irt ir smarkiai dl to nuogstauti.
Nr ko tiktis ir laukt, nepareis Odisjas tau kitas.
205
A tau lauktasis, daug ikentjs ir daugel klajojs,
Po devyniolikos met grau gimtj al.
Visa ia darbas Atns, pergals diaugsmo davjos.
Dukart ji keit mane, nes visa, k nori, ji gali.
Dar neseniai buvau apiplys kaip elgeta bdius,
210
Po valandiuks a jaunas mogus, graiai apsirengs.
Nieko nereikia dievams, plai j padangi valdovams,
mog mirting paverst grauoliu arba subjauroti.
itaip pasaks, jis atsisdo. Tuomet Telemachas
Apglb tv tvirtai, apsiliedamas aarom visas.
215
Sum lygiai abu dabar didiausias graudumas,
Kkiojo, verk balsu gailiau, nei paukiai laukiniai,
Jros ereliai arba vanagai riestanagiai, kai mons
Iima j jauniklius, nespjus plunksnoms uaugti.
Lygiai taip jiems dabar per skruostus aaros liejos.
220
itaip jiems raudant, ir sauls viesa nusileisti galjo,
Jei Telemachas nebt prakalbs tv ir tars:
Kokiu laivu, tveli, tave nn vyrai jreiviai
Atve ia Itak? Kas buvo ir kaip jie vadinos?
Psias tu niekaip pas mus negaljai, rodos, ateiti.
247
TURINYS

Vis teisyb dabar a tau pasakysiu, vaikeli.
Atve ion per marias laivais pagarsj fajakai,
Taip jie palydi visus, kam tenka pas juos nukeliauti.
Miegant inakt mane laivu greituoju parplukd
230
Ir isodino Itakj, daugyb lobi pridj,
Vario ir aukso krvas, ir glb rb graiausi.
Visa, kaip liep dievai, palikau, sugabens ol.
O patarim ateit i trob dav Atn,
Turim abu susitart, kaip nenaudliais nusikratyti.
235
Taigi dabar paskaiiuok jaunikius ir man pasakyki,
Noriu inoti, kiek j i viso ir kas jie per vyrai.
A pagalvosiu tuomet ir, visa, kaip dera, pasvarsts,
Gausiu nusprsti, ar mes prie visus pajgsime stoti
Savo jgom be kit, ar tursime auktis pagalbos.
225

Tve, kaip gyvas a vis girddavau lovinant tavo
Rank ir iet kovoj ir prot atsarg taryboj.
iandien per drsiai kalbi. Baisu pagalvot: kur matyta,
Dvejetas vyr kad stot vieni prie pulk galin.
245
Aikiai ne deimt, sakau, ne dvideimt vyr jauniki,
Turime ymiai daugiau, tai greit suinosi j skaii.
Vien tik i Dulichiono bus deimtys penkios ir pora
Vaiki rinktini, ei tarnai, be to, dar juos lydi.
Dvideimt ir keturi vaikinai lankos i Samo,
250
Ir i Dzakinto taip pat dvi deimtys vaiki achaj,
Dvylika j i Itaks, tai vis rinktiniai didinai.
aukl Medont, be to, priskaiiuok ir dievik daini,
Por tarn, kurie skobnis j vaims padengia.
Jeigu prie juos visus, drauge susirinkusius, stosim,
255
Kad nesibaigt patiems nelaime mums kertas u skriaud.
Ne, tu geriau pagalvok, padjj kok gal rastum,
Kurs usistot u mus ir rank itiest irdingai.
240
Vl jam atsak tuomet daug vargs viesus Odisjas:
248
TURINYS
260
A pasakysiu, o tu klausyk, sidki ird

Ir pagalvok, ar mums Atns ir Dzeuso pagalbos
Gali utekti, ar kito iekoti dar kokio gynjo?

Tiedu gynjai, kuriuos ia sakai, teisyb, galingi,
Nors jie auktai danguose viepatauja ir valdo i karto
265
emje mones visus ir dievus nemirtingus Olimpe.
Jam atsak tuomet daug vargs viesus Odisjas:
Jiedu tikrai nestovs abu, pasitrauk al
Nuo kruvinosios kovos, kai tik tarp jauniki ir ms
Rmuos auktuos Arjo ginklu bus sprendiamas ginas.
270
Tu, atsikls rytoj, kai Aura ims brkti padangj,
Eiki namo ir bk t begdi jauniki draugijoj.
Miestan vliau nuves ir mane kiauliaganis ms,
Tok pavargl skurdi ir met prislgt senel.
Jeigu mane jie skaust namuos, turki kantryb
275
Ir sutramdyki ird krtinj, nors a ir kentiau.
Jeigu net stvert u koj ir vilkt mesti u dur,
Laidyt vzdais sunkiais irki altai ir valdykis.
Tik jiems priminti gali, kad liautsi dar paikyst,
odiais velniais pasakydamas tai, taiau n girdti
280
Jie nenors tavs, nes lemtoji diena jiems ateina.
tai pasakysiu dar tau, gerai sidki galv:
Kai tik pajusiu irdy patarjos Atns liepim,
Tuoj a tau mostelsiu galva, o tu, t enkl pamats,
ms inek i svetains ginklus, kiek j ten surasi,
285
Ir, nugabens slaptai, sandl aukt sukrauki.
Tuotarp jaunikiams, jei kas pasigeds prads klausinti,
odiais velniais galsi sakyt ir paaikinti itaip:
Ineiau slpti nuo dm, visai nebe tie jau atrodo,
Kaip Odisjas paliko, ieidamas ygin prie Troj.
290
Baisiai jie bjaurs dabar, nes apgul suodiais i krosnies.
Svarb dalyk, bet to, dar primin man Kronionas:
Galite kartais, vynu pasigr ir vaidytis m,
249
TURINYS
Vienas kit sueist, krauju subjaurodami puot

Su pirlmis: geleis it apdavos vyr pritraukia.
295
Po kalavij ir iet tik man ir sau pasiliki,
Taipgi po jautods skyd, patog rankoj laikyti,
Kad nusitverti ko bt, kai pulsim. O vyrus tuo tarpu
mus apakins Atn ir gudramintis Kronidas.
A pasakysiu dar tau, o tu sidki galv.
300
Jei i ties tu mano snus, jei ms tu kraujo,
Niekas neturi igirst, kad jau Odisjas parjs,
Netgi Laertas tegul neinos nei kiauliaganis ms,
Tarnas n vienas namuos, pagaliau nei pati Penelop.
Mudu stebkim tiktai, kaip elgias tarnaits ir mergos.
305
Lygiai ir vyr tarn kiekvienas dabar pasirodys,
Ar tebegerbia dar mus ir baim irdy tebeturi,
Ar pripaint nebenori ir tau pagarbos nebejauia.
Jam atsakydamas, vl snus imintingas prabilo:
Tve mielasis! Tikiuos, tu mano bd netrukus
310
Pats pamatysi: nesu lengvamintis nei vj patauka.
Ir pasakysiu jokios naudos, taip darydami iandien,
Mes netursim, tu pats, rimiau pagalvojs, suprasi:
Laiko nemaa praeis, taip vaiktant ir stebint kiekvien,
K jis kur dirba lauke, o jaunikiai rmuos ramiausiai
315
Tavo grybes eikvos, neturdami gdos nei baims.
Betgi kaip moterys elgias, tikrai pravartu pamatyti
Vienos j dar negarb, o kitos iliko padorios.
Vis dlto vyr irt ir eit kiem kiekvieno
A nenoriau, geriau atidkim progai kitokiai,
320
Jeigu tikrai tu Dzeuso egidvaldio enkl regjai.
Taip jie, susd abu, rimtai tarp savs nekuiavo.
Spjo tuo tarpu sugrt Itak laivas tvirtasis,
Kurs Telemach su jo bendraygiais gabeno Pil.
plauk vyrai dabar uost daugiadubur,
325
Juodj laiv, visi suok, ivilko krant,
Laivo padargus mitrieji tarnai padjo viet.
250
TURINYS
Dovanas atsivetsias pas Klitij tuosyk palik,

Odisjo namus skardiabals jie nusiunt aukl
Perduot, kaip buvo sakyta, inios Penelopei protingai,
330
Jog Telemachas nujo kaim, tik laiv palieps
Tiesiai miest varyti, kad karalien garbinga
Nenusigst dl to ir aar gailiai neliet.
O pakeliui auklys kiauliagan vies pavijo,
Su ta paia inia beeinant pas Penelop.
335
Vos tik abu auktuosius namus karaliaus jo,
Tuoj skardiabalsis auklys, kad mergos girdt, prabilo:
Tavo mielasis snus, karaliene, gro laimingai.
Prie Penelops prijs artyn, kiauliaganis doras
Smulkiai jai visk idst, k liep snus pasakyti.
340
Persaks visa, kas buvo jam liepta, ir baigs kalbti,
Jis i karalik rm atgal iskubjo prie kiauli.
Vyrai jaunikiai dabar nesmagiai irdy pasijuto
Ir, patylom islink i rm prie aptvaro aukto,
Tartis suolus visi ties kiemo vartais susdo.
345
Jiems Eurimachas, Polibo snus, atsiliepdamas tar:
Didel yg atlikt pasisek nn Telemachui.
itiek man kelio sukart! O mes jo skme netikjom.
Tad nebegai dabar nuleiskime laiv jr,
Pat greiiausi, parinkim yrjus, kad jie paskubt
350
ini ms vyrams nunet ir liept jiems grti nedelsiant.
Nebaig odio ir tai Amfinomas, alin pasigrs,
Laiv ivydo plaukiant uost daugiadubur,
Vyrai vyniojo bures ir guviai darbavosi irklais.
Nusikvatojo smagus ir savo biiuliams pasak:
355
Sisti inios nebereiks, aure jau uoste jie patys.
Gal kas diev jiems pasak, o gal j akys pamat
Laiv, aplenkiant juos, tik jo nevaliojo pagauti.
Taip jis kalbjo. Visi paok nubgo pajrin
Ir sitvr juodj laiv ivilko krant,
251
TURINYS
Laivo padargus mitrieji tarnai padjo viet.

Visas j pulkas tuomet nujo aikt, bet nieko
Nei i jaun j, nei seni posd savo neleido.
Pirmas pakilo Eupeito snus Antinojas ir tar:
Reikia stebtis, kaip leido dievai jam kail ineti.
365
Dien budjo valgai, vjuotuos kalnuos istatyti
Vienas prie kito arti, o kai nusileisdavo saul,
Mes n nakties nemiegojom ant kranto, o vislaik jroj
Plaukiojom savo greituoju laivu lig Auros roiapirts,
Tykojom vis Telemacho, tbt norjom pagauti
370
Ir nuudyti, taiau j parved sveik koks dievas.
Nn pagalvokim dl to, kaip gal jam padaryti.
Jis neturt i ms itrkt, nes kolei bus gyvas
Pasiryimai visi ir ygiai, atrodo, eis niekais.
Jis jau subrends visai, yra sumanus, ne koks vpla,
375
O palankumas moni kas dien mums mta ir mta.
Taigi nelaukim, kol jis achajus suauks vyrij.
Tai, a manau, jam gali ateit galv netrukus,
Ir, nesitvrs pykiu, atsistos ir visk idstys,
Kaip mes norjome j nuudyti ir kaip nepavyko.
380
mons gi ms tikrai nepagirs u itok darb,
Gali mums baigtis blogai, ivarys i gimtojo krato,
Ir kaip benamiai kokie tursim pas svetimus glaustis.
J tad umukim pirmiau, laukuos u miesto pagav
Arba ant kelio. Grybes visas jo ir turt pam,
385
Pasidalysim paskui tarp savs kaip biiuliai, o moiai
Liks jo namai, juos tas pavelds, kas gaus ir jos rank.
Jei nepatinka jums mano pasilymas, jeigu js norit,
Kad Telemachas gyvas sau tvo grybes valdyt,
Nebeeikvokim be saiko, kada usiman, jo turt,
390
Nebesirinkim kasdien. I savo nam lai kiekvienas
Peras ir dovanas perka, o ji tegu renkasi vyr,
Kurs jai pasilys daugiau ir bus paskirtas likimo.
360
Taip jis pasak. Visi jie, net kvap sulaik, tyljo.

odio papra ir m kalbt tuomet Amfinomas,
252
TURINYS
Niso garbingo snus, karaliaus Areto vaikaitis,

Kurs, atkeliavs i Dulichiono lauk graiakviei,
Buvo jauniki vadovas, o Penelopei jo odiai
Tiko labiau u kit, nes ird turjo neblog.
Taigi, linkdamas gero, jis m kalbti ir tar:
400
Vyrai, manding, nevertt gyvybs atimt Telemachui,
Sn karaliaus umut yra juk baisi nedoryb.
Reikia todl pirmiau mums valios diev pasiklausti:
Jei visagalio Kronido atsakymas aikus tai leist
Drsiai umuiu j pats ir padrsinsiu kit kiekvien;
405
Jei nepatars to dievai prie j mes rankos nekelkim.
395
Taip Amfinomas kalbjo. Vyrams jo odiai patiko,

Greitai pakil, pulku namus Odisjo suvirto
Ir dailisias krases bei krslus visi vl susdo.
O Penelop protinga tuo tarpu jau apsigalvojo
Eit pasirodyt drsiems ir pametusiems gd jaunikiams.
Ji mat igirdo, koksai pavojus grs jos snui,
Prane jai auklys, girdjusis visk, Medontas.
Tad svetain atjo su savo mergom ir tarnaitm.
Prie palaidn atjo ne moteris deiv tikriausia
415
Ir atsistojo prie stulpo graiai taisytos svetains.
Kreipsi Antinoj, vardu pavadino ir tar:
Nors, Antinojau, gudrus pasalne, tu, sako, Itakj
Tarp vienamei sav esi visuomet pirmutinis
420
Iminia savo ir odiais, taiau tai visai neteisyb.
O trumparegi! Tau Telemacho mirties ir uvimo
Prireik iandien? Skriaudi tu nalaiius, kuriuos Kronionas
Pats juk globoja! Piktu atsilyginti nuodm mogui.
Spjai pamirti, kaip tvas tavasis atbgo anuomet,
425
Savo moni isigands? O mons j vijo t,
Kad, su plikais tafieiais draugn susidjs, upuol
Ir tesprotus apipl, nors jie bendrininkai ms buvo.
Galv norjo nuimt ir ird iplt i krtins,
410
253
TURINYS
Bt sugriov namus ir turt vis pagrob,

Bet Odisjas ustojo ir tm j numalino.
Tu Odisjo grybes eikvoji, jo monai periesi,
Sn baudiesi umut ir man taip skaudini ird.
Liaukis, a tau sakau, ir sbrus savuosius sudrauski.
430
Jai Eurimachas, Polibo snus, atsakydamas tar:

Dukra Ikarijo ms, protinga didiai Penelope!
Nusiramink ir rpesiu tuo sau irdies nekamuoki.
Tokio mogaus nra ir nebus, toks gimti negali,
Kurs pamgint nors rank pakelti prie Telemach,
Gyvas, kol a tebesu, kol akys teberegi em.
440
A tau dabar sakau, ir bt tikrai padaryta:
Juodj krauj tokiam tuoj ietis manoji nuleist!
Nepamirau, kaip mane Odisjas, tvirtovi griovikas,
Pasisodins ant keli, bdavo, deda rank
Gabal kepsnio gardaus ir pila vyno raudono.
445
Ir Telemachas todl man u visa pasauly brangesnis,
Taigi kartoju, kad bgtaut mirties dl jauniki piktumo
Jam nereikt. Kas dievo adta, nuo to nepabgsim.
435
Taip jis ramino odiu, nors pats galvojo k kita.

O Penelop, parkopus kambarius savo graiuosius,
450
Puol aaras tuoj ir mylimo vyro raudojo,
Kol viesiaak Atn miegu jai sulipd blakstienas.
Vakar gro kiauliaganis pas Odisj ir sn.
iedu jo lauk ir, ok abu, vakarien gamino,
Kiaul vienmet sau pasipjov. Tuo tarpu Atn
455
Vl atsistojo arti prie Laerto snaus Odisjo
Ir, lazdele palytjus, j pavert elgeta bdium,
Apreng vl bjauriais skarmalais, kad kartais Eumajas
Jo nepaint ir, nieko irdy nemokdamas slpti,
Nepasakyt nubgs tuojau Penelopei protingai.
460
J Telemachas ukalbino pirmas ir tar maloniai:
Mielas Eumajau, grai? Kas naujo girdti Itakj?
254
TURINYS
Ar jau drsuoliai jaunikiai baig kelion ir gro

I pasalos, ar mans tebetyko, namo parvaiuojant?
Man neatjo galvon nei to teirautis, nei klausti,
Kol a buvau mieste, tik ird trauk greiiausiai
Grti atgal namo, kai perdaviau ini, kam reikia.
Ten sutikau a tavo draug inione greit,
aukl, kuris pirmiau u mane jai prane visk.
470
Viena galiu pasakyt, k savo akim pastebjau.
Miesto anam pakraty, pro Hermjo kalv prajs,
Aikiai regjau, kaip laivas kakoks lyg aibas skriejo
Prieplaukon ms graion, daugyb vyr prisd
Buvo su skydais sunkiais ir vario ietim dvibriaunm.
475
Dingojas man, kad jie, bet tikrai pasakyt negaliau.
465
Taip jis kalbjo. Tuo tarpu galyb venta Telemachas

Nusiypsojo, pavelgs tv, Eumajui nematant.
Darbus pabaig visus ir sau vakarien pareng,
Viskuo dalijos graiai, ir nieko j irdiai netrko.
480
Vl jie atsimin guol ir dovana miego gardiavos.
255
TURINYS
XVII GIESM
Telemacho sugrimas Itak
Vos tik ryto dukt Aura roiapirt pravito,

oks i guolio, dailius sandalus pasirio po koj
Sau Telemachas, viesaus Odisjo snus mylimasis,
Pam iet galing ir rankoj laikyti patogi,
5
Taiss miest keliaut ir savo kiauliaganiui tar:
Noriu, tvuk, miest nueit, kad mane pamatyt
Motina mano miela, nes ji nenustos, man atrodo,
Verkus rypavus namuos ir aaras liejusi gailiai,
Kol nesirodysiu a. O tave paprayti noriau:
10
Varg ms svei miest nuvesk, tegul sau jis sveikas
Ten elgetauja, duos, kas nors, jam iauber duonos,
Vyno gurknel pils. O sau usikrauti kiekvien
Juk nemanoma bt: sav man rpesi marios.
Betgi jei sveias labai sieist dl to ir supykt
15
Jam tik blogiau bus paiam: a mgstu sakyti teisyb.
A nebenoriu i tikro ilgiau ia vieti, mielasis.
Elgetai ymiai geriau mieste negu vaikiot po kaimus
Ir duoneliauti: ities panorjs man rank kiekvienas.
20
Likti ia kaime ir piemeniu bt nebe mano jau metams.
Jau nebe man klausyt ir bgioti, kur liepia vyresnis.
Betgi tu eik. Mane pavds is vyras, kaip liepta,
Kai prie ugnies apilsiu, ir saul ims kaitint pakilus.
Apdaras mano palaikis, ir geliantis rytmeio altis
256
TURINYS
Gali pribaigti mane. Lig miesto, sakot, atoku.
25
Taip jis kalbjo. O Telemachas ijo u vart,

Kojos ne eng, bet skrido, kai mirt jauniki vaizdavos.
Taigi netrukus pasiek namus, taisytus patogiai,
Iet pastat lauke prie aukto priebuio stulpo,
30
Pereng akmenio slenkst ir pats viduje atsirado.
J pirmutin pamat aukl sena Euriklja,
Klojusi kailius margas krases ir krslus dailiuosius.
Graudiai pravirko ir puol prie jo, netrukus jau visos
Rinkos viena po kitos kantraus Odisjo tarnaits,
35
Sveikino j pasiilg, peius ir galv buiavo.
Tuosyk i mens savos Penelop protinga ijo,
Lyg Artemid skaisti arba Afrodit auksin.
Mielj sn pastvr glb ir, graudiai pravirkus,
J pabuiavo galv, paskui akis mlynsias
40
Ir, nenustojus rypuot, prabilo odiais sparnuotais:
Tu parjai, o snau, gyvenimo vaigde viesioji!
Nebesivyliau tave pamatyt, kai iplaukei Pilan,
Nieko netardamas man, ini apie tv teirautis.
Tad pasakyki dabar, k gera kelionj regjai.
Motin mieloji! Mans negraudink ir irdies nebeaitrink
Mano krtinj, nors nuo prapulties itrkti pavyko.
Tad nusiprauski visa ir, drabuiais graiais apsirengus,
Eiki tu menn savon su savo mergom ir tarnaitm
50
Ir paadki dievams paaukot rinktines hekatombes,
Jeigu Kronidas teiksis padt mums atkeryt u skriaud.
A tuo metu, aikt nujs, i ten parsivesiu
Svei, kuris su manim atkeliavo, grtant i Pilo.
Miestan a nusiuniau j pirma su draugais bendraygiais,
55
Lieps kol kas savo namus parsivesti Peirajui
Ir, kol a griu, graiai pamylt ir globot rpestingai.
45
257
TURINYS
Taip jis kalbjo, ir jai pro ausis nepraslydo tie odiai.

Tad, nusiprausus visa ir graiu drabuiu apsivilkus,
siadjo dievams aukot rinktines hekatombes,
60
Jeigu Kronidas teiksis padt jiems atkeryt u skriaud.
O Telemachas, ilgiau nebegais, ijo i rm,
Iet pams, o pora un jam pridurmu sek.
Dievik gro suteik jam viesiaak Atn,
Taigi stebjos visi, kas einant j susitiko.
65
O lnai jaunikiai apstojo ratu susirink,
Meilinos odiais velniais, irdy galvodami pikta.
Bet Telemachas i tirto j pulko tuojau pasitrauk
Ten, kur stovjo Antifas ir Mentoras su Halitersu.
Jie nuo sen laik mat buvo tvo biiuliai,
70
Tad atsisdo prie j, o tie gi visko teiravos.
Ietim garsingas Peirajas taip pat netrukus atjo,
Vesdamas svei miesto aikt. Tada Telemachas
Greitai pakilo ir, juos paliks, prijo prie sveio.
Kreipsi tuoj Peirajas j, sakydamas itaip:
75
Tu, Telemachai, ms namus atsiski tarnaites,
Dovanas tau atiduosiu, kurias Menelajas djo.
Dar neinia, Peirajau, kuo baigsis itos pirlybos.
Jeigu jaunikiai mane, viedami nuolat ms rmuos,
80
I pasal umu ir tvo turtus pasisavins,
Miela man bt, kad norint koks mamois tau atitekt.
Jeigu mus laim lyds, ir juos igalabyt pajgsim
Bus man labai smagu, kai pats tu linksmai jas atnei.
itai pasaks, jis veds namo daug vargus svei.
Veikiai abu jie pasiek namus, taisytus patogiai.
Apdarus savo tenai ant krsl ir krasi padj,
maudykles viesias suoko dulki nuplauti.
O kada ipraus juos ir alyvom tryn tarnaits,
Dav varius apsiaustus su naujinteliais viln chitonais,
85
258
TURINYS
Jie, i maudykli ilip, krslus dailius atsisdo.

Tyro vandens, ant rank abiem kambarin upyl
O kved drovi paraikiusi duonos padjo,
95
Tiesiai prie juos abu, prie aukto stulpo svetains
Moia sdjo krsle ir sukino verpst i lto.
Rankomis m visi ant stalo stovini vaii.
100
Kreipsi tuosyk juos Penelop protinga ir tar:
A, Telemachai, virun savj men parjus,
Vl atsigulsiu lov, dejonms vienoms padaryt,
Drgn visad nuo aar mano, kai Odisjas
Iplauk Trojon drauge su Atridais. Ir tu negaljai,
105
Kol namus susirinks puotaut palaidnai jaunikiai,
Man pasakyt i irdies, jei k apie tv girdjai.
90

A pasakysiu dabar tau, mieloji, vis teisyb.
Plaukm pirmiausia Pil pas Nestor, vyr valdov.
110
Prim jis graiai auktuosiuose rmuose savo,
Meiliai vaiino mane, kaip tvas tikrj sn,
Grus jam po met ilg i svetimo krato,
Taip jis ir sns garbingi myljo mane ir vaiino.
Betgi apie Odisj, varg nebijojus niekad,
115
Saks ini neturs, ar jis kur gyvas, ar mirs.
Pas Menelaj todl, garsing ietim Atrid,
Liep vaiuoti ir irgus pakink tvirt veim.
Ten a argiet Elen maiau, dl kurios itiek met
Kovs, panorus dievams, argieiai ir Trojos herojai.
120
Tengi paklaus mane narsingas kovoj Menelajas,
Kokiu a reikalu Lakedemon vent atvyks.
A pasidrsinau tuosyk ir vis teisyb iklojau.
Jis iki galo iklaus ir, man atsakydamas, tar:
Nepatiksi mogus, kad patal vyro galino
259
TURINYS
Nori nyktukai atgult, iti ir gd prarad.

Lygiai kaip eln mike, jei, lito guol ujus,
Ten atsivest vaikus ir, juos suguldius, ieit
Kalno palaitn skardion arba piev olt
Pasiganyti, o litas tuo tarpu sugrt guol
130
Motinai tuoj ir vaikams padaryt gal prioks,
Taip tad ir jiems padarys Odisjas gal pargrs.
Tve ms Dzeuse Kronide, Atne, viesus Apolonai,
Duokit jam grti tokiam, kaip Lesbe graiajam anuomet,
Kai galynjos su Filomeleidu ir blok j stvrs
135
emn taip smarkiai, jog n atsidiaugt negaljo achajai,
Lai susitinka tik toks su jaunikiais visais Odisjas
Trumpos j dienos bebus, ir aarom baigsis vestuvs!
Visa, ko klausi mane ir maldauji a negudravs
Tau pasakysiu teisingai, meluot nenordamas nieko,
140
Kaip tiesakalbis senis jrinis man kart pasak,
Nieko neslpsiu a tau ir odi jo nekraipysiu.
Sak, regjs, kaip tas nepaguodiam sielvart kenia
Rmuose nimfos Kalipss, kuri j prievarta laiko,
Ir nevalioja niekaip gimtj al sugrti,
145
Nes jis neturi laiv ilgairkli ir vyro n vieno,
Kurs j lydt kelionj per plai keter mari.
Taip garsiaietis Atrjo snus Menelajas man sak.
Tiek suinojs, grau, dievai man dav patog
Vj ir parne greit miel tviks em.
125
Taip jis kalbjo. Paoko irdis moterikei krtinj.

Kreipsi tuosyk juos viesusis Teoklimenas:
mona garbinga Laerto snaus Odisjo daugminio!
Senis ne visk inojo, todl tu mans paklausyki,
A pasakysiu teisingai ir nieko tau nenuslpsiu.
155
Dzeusas pirmasis diev ir stalas i vaii tegirdi,
Ir Odisjo viesaus idinys, kur a pasiekiau:
Jau Odisjas tikrai bus grs tviks em,
Sdi ramiai ar vaikioja tyliai ir stebi piktuosius
Darbus tarn, taisydamas atpild rst jaunikiams.
150
260
TURINYS
itai i paukio skridimo, laive tvirtasuoliam sddams,

A supratau gerai ir tuoj pasakiau Telemachui.
160
Jam atsakydama, tar tuomet Penelop protinga:

165
Taip visi trys maloniai dabar tarp savs nekuiavo.
Prie Odisjo nam susirink jaunikiai tuo tarpu
Miojo disk smagiai ir svaid iet didiul
Dailiai grstoj aiktj, kaip visad, nemandags ir grubs.
170
Metas atjo pietaut, ir kai i kiemo kiekvieno
Piemenys, kaip ir anksiau, atvar pulk aveli,
Tuosyk prabilo Medontas, kuris tarp aukli sugebjo
Vienas jaunikiams tikt ir buvo j vaii dalyvis:
Na, jau palinksminot, vyrai, aidimais ird lig soties,
175
Eikit vid dabar, patieksime pokyliui valgi.
Nieko juk blogo nra visuomet laiku papietauti.
Taip jis kalbjo. Vyrai pakilo ir odio paklaus.
O kai sujo visi namus, taisytus patogiai,
Savo rbus tuojau ant krsl ir krasi padj,
180
oko sau avinus pjauti vilnotus ir okas riebisias,
Meitli priskerd daug ir karve meliam vien
Vaim gausingom papjov. Tuotarp i kaimo miest
Taissi eit Odisjas ir jo kiauliaganis doras.
Kalb pirmasis pradjo kiauliaganis, vyr vadovas:
Nors i tikr j, svety, miest eit pasiklei
iandien, kaip ms eimininkas sak a vis dlto geisiau,
Kad pasiliktum pas mus ir saugoti kiem padtum.
Tik eimininko privengiu, bijau, kad kartais neimt
Rstauti jis: nesmagu eiminink barimo klausytis,
190
Tad paskubkim, nes pus dienos didesn prajo,
Vakaras greit jau ateis, ir tau bus alta keliauti.
185
261
TURINYS

Permanau visk a pats, ir tavo liepimas man aikus.
Taigi ir eikim, tu bk man vadovas ir keli parodyk,
195
Duoki ir lazd, be to, jei kartais turi isipjovs,
Pasiramsiuosiu a ja, nes kelias, kaip sakot, nelygus.
itai pasak ir sau ant pei usimet krep,
Sen, suplyus vis, o pasaitas buvo i panio.
Dav Eumajas jam lazd, kurios jo irdis pageidavo.
200
Jiedu ijo abu, o unys ir piemenys vyrai
Saugoti liko nam. Kiauliaganis ved karali,
Kurs, kaip elgeta skurdius ir met slegiamas senis,
Sunkiai ramsiavos lazda, senais skarmalais apsivilks.
O kai uolotu keliu atsargiai nulipo nuo skardio
205
Ir, atingsniav prie miesto ariau, pasiek altin,
Aprst dailiai ir skaidr, kur mons vanden sm
(J ten tais Itakas ir Neritas su Poliktoru;
Vanden mgstani tuop girait augo aplinkui,
jo onus toli, o auktai i uolos staiabriauns
210
Tryko gaivins vanduo; ir aukuras buvo ant skardio,
Nimfoms paskirtas, kur danas keleivis suddavo auk),
Juos pasivijo piemuo Melantjas, Dolijo vaikas,
Su breliu ok, i visos bandos parinkt j
Duokle jaunikiams puotaut. J du padjjai lydjo.
215
Tyiotis m i j Melantjas ir plstis be gdos,
aukdamas gerkle visa ir uduodamas ird karaliui:
mons sako ne veltui, kad valkata valkat tempia,
Dievas, matyti, jau pats taip suveda lyg su lygiu.
Kur skarmali tempi, kiauliagani gailestingasis,
220
Elget nepen , trupini rinkj nuo stalo,
Kurs neaplenks n dur, peiais nepazulins staktos,
Laukdamas sau tik plutos, ne dubens ir ne kalavijo?
Man atiduotum geriau, lai bt kiemsargiu kaime,
Tvartus valyt, kai reiks, ak oiukams parnet,
225
Irgas gert kasdien ir kulis storas augints.
Bet jis prie duonos dykos priprats, tad eiti ir dirbti
262
TURINYS
Kur tau nors, geriau tarp moni sukiotis ir tukti,

Imaldos praant visus, kad pilv besot jam kimt.
A tau dabar sakau, kas gali vykti netrukus:
230
Jei viesaus Odisjo namus kelt jis koj
Zvimbs jam pro galv suoleliai, kuri ten rmuos nestinga,
Du jo onkaulius kietus, i rank jaunikiams ilk.
odio nebaigs, paoko ir elgetai spyr on,
tio pilnas, taiau neistm senio i tako,
235
Nesusvyravo n kiek Odisjas ir svarst tuo tarpu:
Ar ia prieit ir, tvojus lazda, ivaryt jam gyvyb,
Ar pakylti auktyn ir trenkti galva em.
Proto paklauss taiau susivald. Kiauliaganis tuosyk
Subar paik piktai ir, rankas pakls, maldavo:
240
Dukterys Dzeuso, versmi ir altini gyventojos nimfos!
Jei avin ir okyi kulis, taukais apvyniojs,
Degino jums Odisjas igirskite mano meldim,
Kad eimininkas sugrt, kad dievas namo j parvest.
Tau kvailystes visas bematant jis ivaryt,
245
Nors tu j pilnas dabar slampinji nuolat po miest,
Galv ikls, o piemens itvirk kaimen udo.
O Melantjas tuomet, piemuo okaganis, tar:
Tik pairkite js, kaip loja uva pasalnas!
Tvirtasuoliu juoduoju laivu iveiu pams
250
J nuo Itaks toli ir pelno tursiu pardavs,
Jei Telemach tik sidabralankis aulys Apolonas
Rmuose iandien paaus ar kris nuo vyr jis rankos,
Kaip Odisjui svetur diena grtamoji prauvo!
itai pasaks, paliko juos, einanius koja u kojos,
Ir, paskubos ingsniu eimininko namuos atsidrs,
Tiesiai dro vidun ir sdosi tarpu jauniki
Prie Eurimach, kur i vis labiausiai myljo.
Gabal gra msos tarnai jam padjo atne,
O kved drovi paraikiusi duonos prikrov.
255
263
TURINYS
Jam tebevalgant, viesusis kiauliaganis ir Odisjas,

Keli pabaig, sustojo i tolo: pasiek j aus
Kankli balsingi garsai, nes Femijas dain pradjo.
Ir Odisjas, pams u rankos kiauliaganiui, tar:
Aiku, Eumajau, ie gras namai turbt Odisjo.
265
Lengva juos mogui atskirt i vis ir, kieno jie, atspti:
Pastatas vienas graesnis u kit, o kiem gi supa
Siena dantyta, aukta, igrainti dvivriai vartai
Stiprs begal, pro juos siverti nieks nevaliot.
Ir, kaip atrodo, moni nemaa viduj susirink
270
auniai puotauja, kvepia net ia, ir skamba ugautos
Kankls, kurias dievai palydovmis vaii paskyr.
260

Tavo tiesa, visur tu atrodai mogus supratingas.
Bet pasvarstykim dabar, kaip bt geriau mums padarius:
275
Ar tau pirmam eit namus, taisytus patogiai,
Terptis jauniki pulkan, o man palkti ia vietoj;
Ar, jei galsi, palauk, eisiu a pirmutinis.
Tik per ilgai nestovk, nes tave, kas nors pastebjs,
Gali apkult ir apstumdyt, turtum ir pats tai suprasti.
Permanau visa ir a, ir tavo liepimas man aikus.
Tu pirmutinis eik, o a pabsiu ia vietoj,
Kumi ir stumdym teko per ami nemaa ragauti,
ird atspari turiu, nes aib varg ikentjau
285
Jroje ir kovose, kas bus ir iandien tebna.
Vieno tik pilvo godaus negalima niekaip nutildyt,
To tik prakeikto, kurs vargo monms daugyb pridaro:
Dlei jo vieno laivai, patogiai, tvirtai taisyti,
Skrieja per plynas marias ir plia, k susitik.
280
290
Taip jie sustoj abu tylom tarp savs nekuiavo.

Staigiai pastat ausis ir galv pakl nuo guolio
Argas, kantraus Odisjo uva. Patsai j anuomet
264
TURINYS
Usiaugino, taiau, prie iplaukdamas Ilion,

Nebeimok mediot. Vliau j vesdavos vaikiai
295
Stirn ar kiki baiki ir ok laukini pagaudyt.
Nn jis guljo apleistas, namie eimininko nebesant,
Vargas, ant mlo krvos, kurio asilnai ir jauiai
Buvo primyn prie vart, ir j Odisjo eimyna,
Laikui atjus, turjo ivet ir lauk patrti.
300
ia ir guljo nn Argas, kiaurai viekui apipultas.
Bet Odisj, kai tas netoli atsistojo, paino,
Uodega m vizgent ir ausis nuleido abidvi,
Tik neturjo jg pasikelt ir i lto priliauti
Prie eimininko, kurs aar brauk, alin nusisuks,
305
Kad neregt Eumajas, ir tar odiais sparnuotais:
Keista, Eumajau, kad tokis uva ia guli ant mlo.
Veisls atrodo geros, bet a negaliu pasakyti,
Ar sugebdavo jis, toks bdamas, greitai lakstyti,
Rasi, kaip mons kad laiko uva pastalinis tebuvo.
310
Juk didiaturiai danai unis vien pramogai turi.
uo i tikr j mogaus, kurs mir toli nuo gimtins.
Jeigu jo stotas ir jgos tie patys dabar tebebt,
Kaip j paliko tada Odisjas, ivykdamas Trojon,
315
Jo stiprumu ir greiiu turtum gerokai stebtis.
Bdavo, jei tik pakels mik tankynse vr
Nebeitrks tas i jo. O pdas uuosdavo greitai.
Nn jis nugurds, nes jo eimininkas toli nuo gimtins
Dingo be enklo, o moterys tingi j priirti.
320
inomas bdas verg: kada eimininkas nespaudia
Jie nepaslanks visi ir darbo imtis nenori.
Pus doros perknvaldis Dzeusas atima mogui,
Kai jam vergijos dien ukrauna slegiani nat.
itai pasaks, jo rmus, graiai taisytus,
Ir nutursavo per men ariau palaidn jauniki.
Apgaub Arg mirtis juoduoju savo eliu,
325
265
TURINYS
Kai tik pamat jis Odisj po dvideimt met.

O Telemachas viesus pirmiau u kitus pastebjo
Savo kiauliagan rmuos ir, galva pamojs, jam dav
330
enkl prieiti, tasai apsidairs pam kd,
Laisv dabar, joj msapjaustys pirmiau mat sdjo,
Ms dalydamas vyrams, puotaujantiems menj auktojoj.
J atsines, prie Telemacho stalo pastat
Ir atsisdo jam prieais. auklys nepraytas padjo
335
Gabal gra msos ir duonos pasiek i kraits.
iam vos prisdus, vidun slikino ir Odisjas.
Jis, kaip elgeta skurdius ar met slegiamas senis,
Sunkiai ramsiavos lazda, senais skarmalais apsivilks,
Ir, prie pat dur ltai atsisds ant slenksio uosinio,
340
Nugara rms stakt, dailids graiai nutayt
I kipariso kadais pagal tempt standiai virvel.
Atsivadins Eumaj sdt prie savs, Telemachas
Padav jam i kraitels apyriek duonos nema
Ir nugarins msos, kiek rankom apimti galjo.
345
Te, pakelingam nunes paduok ir jam pasakyki,
Kad prie jauniki prieit nebijot ir pats paprayt.
Bti labai droviam pavargliui mogui netinka.
Taip jis kalbjo. Jo odio paklauss, kiauliaganis greitai
Prie pakeleivio prijo ir tar odiais sparnuotais:
350
Tau Telemachas siunia, svety, ir liepia praneti,
Kad prie jauniki prieit nebijotum ir pats papraytum.
Bti labai droviam pavargliui mogui netinka.
Dzeuse valdove! Tebn tarp moni Telemachas laimingas,
355
Ir tevyksta jam visa, ko tik jo irdis pageidauja.
odio nebaigs, jis, rankom abiem pasims, padjo
Valg prie koj ant savojo krepio, suplyusio viso,
266
TURINYS
Ir neskubdamas valg, kol menje dainius dainavo.

O kada baig pietaut, ir dievikas dainius nutilo,
Menje triukm pakl jaunikiai. Tuo tarpu Atn
Vl atsistojo prie ono Laerto snaus Odisjo
Ir pakudjo apeit jaunikius ir prayti duonels,
Kad suinot, kas j nedoras ir kas gerairdis.
Betgi n vienas dabar nuo mirties atsipirkt negaljo.
365
jo tad i deins ir pra vyr kiekvien,
Tiesdamas drebani rank nedrsiai, kaip elgeta tikras.
Tie, jo gaildami, dav kiekvienas, tik m stebtis
Ir klausinjo viens kit, i kur atsirado toks senis.
360
370
Jiems Melantjas tuomet, piemuo okaganis, tar:

Praom mans paklausyt, viesios karaliens jaunikiai,
Apie pavargl it. Man teko pirmiau j regti.
Ved j ion pas mus kiauliaganis, rads kain kur,
Tik neinau, kas jisai ir i kur yra atkeliavs.
375
Taip jis kalbjo. Ir tuoj Antinojas aukti pratrko:

Kam tu miest j atvilkai, kiauliagani paikas?
Ar neutenka be jo mums valkat ia visokiausi,
Elget, vis alkan, trupiniams surinkti nuo stalo?
Tau gal per maa dar t, kas ryja karaliaus grybes,
ia susirink pulkais, kad partempei it nenaud?

Nors auktakilmis esi, Antinojau kalbi neprotingai.
Kas gi tau eina iekot ir kvieiasi svetim mog
Tok, kurs gera nei jam, nei kitiems daryt neimano
Gydyt nemoka, nra iniuonis nei geras dailid,
385
Netgi n dievikas dainius, giesmm padiugins ird?
itoki reikia visiems, ir ieko j emj bekratj.
Betgi kas elget kvies, kurs nuostol vien tedaro!
Tu i jauniki vis, Antinojau, esi abuojausias
Mums, Odisjo tarnams, o mane usisds, taiau a
380
267
TURINYS
Nesuku sau galvos, iki Penelop doringa

Ir Telemachas viesus sveiki iuos rmuos gyvena.
390

Liaukis, tveli, nra ko ginytis daug ir kalbti.
Nuo maums, matyt, paprotys Antinojo negeras
395
okti su odiais piktais ir kit piktum sukelti.
Antinoj tuomet jis kreipsi odiais sparnuotais:
Tu, Antinojau, kaip tas snum susirpins tvas,
Man pakeleiv liepi i nam varyti, ibars
odiais grsmingais. Taiau nuo to mus dievas tesaugo!
400
Duoki jam imald, a negailiu, o patariu tiesiai.
Nr ko varytis tau motinos ms nei kito n vieno
Ms moni viesaus Odisjo namuos auktastogiuos.
Betgi tikrai ne toks nn rpestis tavo krtinj:
Visk geriau manytum supust nei kitam atiduotum.

405
Jam Antinojas ts, tai atsakydamas, tar:

K tu kalbi, grabyly ididus, nevaldydamas pykio!
Jeigu, kaip a, taip duot visi ligi vieno jaunikiai
Mnesi por ar tris t nam jis lenkts i tolo.
itai pasak ir tuoj i po stalo stvr suolel,

Ten pastatyt tvirtoms puotaujanio kojoms atremti.
Tuotarp jaunikiai kiti jam dav ir krep prikrov
Piln msos ir duonos, ir jau Odisjas prie slenksio
Buvo beeins atgal achaj dovio ragauti,
Bet susilaik prie Antinojo ir tar jam itaip:
415
Duoki, mielasis! Tu ne i varg achaj atrodai,
Bet auktakilmis didturtis, visai panaus karali.
Taigi turtum daugiau u kit kiekvien man duoti
Valgio, ir tavj vard a skelbsiu emj bekratj.
A kitados gyvenau tarp moni graiai ir laimingai,
420
Perteks turto buvau ir duoti uklydusiam sveiui
Nepayktdavau niekad, neklausiau bd jo nei vardo.
Tkstaniai buvo tarn ir krvos grybi visoki
410
268
TURINYS
Viso, kuo mons gyvi ir gali vadintis turtingi.

Visk sugriov man Kronionas jo valiai patiko,
425
Taigi pakurst mane ivien su bastnais plikais
Vykt Egipt, tolim keli, kad gal sau gauiau.
Pstaonius laivus pastaiau jo upj plaiojoj.
Tuosyk vieniems kelions draugams a paliepiau niekur
Neiti toliau nuo laiv, bet saugoti juos rpestingai,
430
Ir sakiau valgams i kalno plaiai apvalgyti.
Tie, lumo pilni, pasikliov savo galybe,
Niokoti m tuojau graiuosius laukus egiptiei,
Gaud j monas visur ir kdikius grob maiausius,
Vyrus udydami vietoj. J riksmas miest pasiek.
435
Triukm igird, bemat, vos rytui visti pradjus,
mons subgo: laukai pripldo psi ir vaiuot,
Ginklai mirgjo visur. O Dzeusas, perkn valdovas,
kvp mano draugams negarbing nor pasprukti.
Niekas nestojo kovon. Amina prapultis pasidar.
440
Daugel ten krito msiki nuo iei atri variaiemi,
Gyvus ivar kitus darb vergijoje dirbti.
Pardav jie ir mane i Kipro atvykusiam mogui,
Dmetorui, Jaso vaikaiiui, tuomet karaliavusiam Kipre.
Ir pagaliau po nelaimi, varg a ia atsidriau.
Jam atsakydamas, vl Antinojas prabilo ir tar:
Kokis ia velnias atleido mums bd vaims gadinti!
Eik ir stovk vidury, atsitrauk nuo manojo stalo,
Idant Egipto kartaus ir Kipro vl nepamatytum.
Bk man akipla toks, neturk taip elgeta gdos!
450
Lst i eils prie vis! O tie, negalvodami nieko,
Kia, k gali: nra ko tausoti per daug ar gailtis,
Svetim ger dalijant, patiems per akis mat utenka.
445
Eidamas tuosyk nuo jo, Odisjas daugmintis pasak:

Kas patiks, kad ior tavo irdies neparodo.
455
Vargui tu savo namuos n druskos kruopels neduotum,
Jei, atsisds prie svetimo gero, irdies neturjai
269
TURINYS
Duot iauberl ir man, kai skobnys lta grybm.

Taip jis kalbjo. irdis Antinojui uvir baisiai,
Ir, pairjs skersom, atr jis odiais sparnuotais:
460
Sveiko tu kailio, kaip dingojas man, jau iandien i ms
Nebeinei, jei taip liai tauki, ko nereikia.
Taigi vl stvr suolel ir, svieds dein pet,
Draug ir sprand pataik, bet tas kaip uola istovjo
Nepasverdjs: jo Antinojas partrenkt nevaliojo.
465
Galva tiktai palingavo be odio: jo prapult min.
Vl atsisdo grs ant slenksio ir krep pastat,
Piln prikraut, tuomet prabilo ir tar jaunikiams:
Praom mans paklausyti, viesios karaliens jaunikiai!
470
Visikai juk nebt skaudu ir irdies neapmaust
mogui, kuris turt kentt nuo prie plik,
Gindamas savo turtus avis baltsias ar karves.
Bet Antinojas ugavo mane dl nenaudlio pilvo,
Dlei prakeikto, kurs vargo monms daugyb pridaro.
475
Betgi jei elget gina dievai ir erinijos rsios
Vietoj vestuvi tegu susilauks giltins Antinojas.
ski ramiai, atsisds kampe, ir eik sau i ms,
Idant ie vaikiai, plepy nelaimingas, paiup u kojos
480
Arba u rankos, laukan neivilkt, apaud kaip reikia.
Taip jis kalbjo, taiau jo narsai nepritar niekas,
Ir kakuris pai li j atkirto jam itaip:
Kaip negrau, Antinojau, taip skriausti elget sen.
Baigsis blogai, jei ia i dangaus koks dievas atjs.
485
Juk ir dievai, prisimet sveiais i tolimo krato
Ir apsireng prastai, per miestus ir per kaimus keliauja,
Taip nedorum moni ir j dorybes ibando.
270
TURINYS
itaip jaunikiai kalbjo, bet j Antinojas nepais.

O Telemacho irdis pritvino skausmo bekraio,
490
Regint smgius, bet aara jam nesuvilg blakstien,
Triukm t vis girdjo ir Penelop protinga,
Sen kaip menje mu, ir tar mergoms ir tarnaitms:
itaip lai trenkia ir tau auksalankis aulys Apolonas.
495
Jai Eurinom, sena kved, atsak ir tar:

O kadgi ms trokimams jau bt lemta vykti!
Kad j n vienas Auros auksasosts nebesulaukt!
Jai atsakydama, tar tuomet Penelop protinga:

Baiss jie man visi, nes vien tik pikta galvoja.
500
O Antinojas tikrai giltin juod pani.
Vargas keleivis kakoks, apeidamas sdinius menj,
Imaldos pra visus, nes skurdas ir badas j spaudia.
Dav kiekvienas ko nors ir valgi jam krep prikrov,
Vienas pastvr suolel ir trenk dein pet.
Taip ji mergoms ir tarnaitms kalbjo nn atsisdus
Menj savoj, tuo tarpu viesus Odisjas pietavo.
Liep pakviest Penelop kiauliagan vies ir tar:
Bki toks geras, Eumajau, nueik, pavadink pakeleiv,
Lai ia ateis. A noriu paklaust ir su juo pakalbti,
510
Ar negirdjo ko nors apie Odisj pakantr,
Gal net ir mat j pats. Atrodo nemaa klajojs.
505
Tuokart, Eumajau, jai atsakydamas, itaip kalbjai:

Jei, karaliene, sveiai tyliau pasdti galt,
Daug pasakyt jisai, irdis tau apsalt krtinj.
515
J tris naktis pralaikiau pas save, tris dienas jis prabuvo
Mano troboj, kuri ujo, i laivo paspruks.
Pasakos savo nelaimi taiau neprivar lig galo.
Lygiai kaip mons aki nenuleidia nuo kvpto dainiaus,
271
TURINYS
Kurs maloniom giesmm palinksmina irdis mirtingas;

Klausosi, kvap sulaik visi, kai pradeda giesm,
Lygiai taip jis man diugino ird, trob atjs.
Sakos per tv jisai Odisjo pastamas buvs,
Kretoj gyvens, tenai, kur Minojo buvo gimtin.
Ir pagaliau, po nelaimi, varg, jis ia atsidrs,
525
Mtomas vieton i vietos, ir sakosi aikiai girdjs,
Jog Odisjas ia pat, tesprot emj derlingoj,
Gyvas ir sveikas ir grts namo su lobiais didiuliais.
520

Eik paprayk j ionai, kad pats apsakyt man visk.
530
Ms sveiai tegul sau aidia, kieme kur susd
Arba i rm viduj, nes netveria irdys i diaugsmo,
Kad j grybs namie neeikvojamos gali gulti,
Duona ir vynas saldus, tarnus valgydinti tereikia.
Patys jie kiauras dienas susirink sdi ms rmuos,
535
Jauius sau pjauna puotoms, avis ir okas riebiausias,
Linksminas, ia visi ir tams j vyn be saiko
Geria kasdien. Eikvoja turtus, nra eimininko,
Kaip Odisjas kad buvo, namams nuo negando ginti.
Jei Odisjas pareit ir grt tviks al,
540
Greitai su savo snum u skriaudas atmokt jaunikiams.
Taip ji kalbjo. Tuotarp Telemachas suiaudjo smarkiai,
Net nuskardjo svetain. Linksmai Penelop prajuko
Ir atsigrus Eumajui pasak odiais sparnuotais:
Eiki, negais ilgiau, ir ion pakeleiv prayki.
545
Ar nematai, kaip mano odius uiaudjo vaikas?
Taigi atrodo, mirtis neturs aplenkti jauniki,
Lygiai vis, giltins ir mirties neivengs j n vienas.
Drsiai pareikiu a tau, o tu sidki ird:
Jeigu matysiu, kad jis man sako gryn teisyb,
550
Duosiu chiton a jam ir nauj gra apsiaust.
Taip ji kalbjo. Jos odio paklauss, kiauliaganis greitai
272
TURINYS
Prie pakeleivio prijo ir tar odiais sparnuotais:

Tve keleivi! Man liep tave pakviest Penelop,
Motina ms Telemacho protinga. irdis jai pando
555
Pasiteiraut apie vyr, nors skausmo be to jai pakanka.
Jei pamatys, jog tu jai atveri gryn teisyb,
Duos ir apsiaust ji tau, ir chiton, kuri i tikr j
Reikia, o duonos pilvui pramitint gali ir po mones
Sau prisirinkti: duos neyktaudamas plut kiekvienas.
Vis teisyb, Eumajau, galiau a pasakyti
Dukrai Ikarijo seno protingai begal Penelopei.
Puikiai inau apie j, nes vien vargome varg,
Betgi jauniki gaujos a bijau, nes j lumas
565
Ir sauvalia seniai jau plienin dang pasiek
tai ir dabar, kai vyras tasai man, einant per men,
Trenk staiga suoleliu ir skaudiai pataiks ugavo,
Nei Telemachas mans neustojo, nei kitas kas gyn.
Tad pasakyki dabar Penelopei protingai telaukia
570
Menj savoj ligi sauls laidos, nors ir kaip nekantraut.
Tuosyk ji vyro grimo dienos gals klausinti,
Pasisodinus mane prie ugnies, nes mano drabuis
Prastas ir menkas, patsai gi inai, kai priglaudei pirmas.
560
575
Taip jis pasak. Eumajas ijo, od iklauss.

Kai Penelops jis pereng slenkst, ta m teirautis:
Gal nepraei jo, Eumajau, ar elgeta k sugalvojo?
Bijo turbt, kad vl nenuskaust, ar iaip sau nedrsta
Eiti per men? Blogai, kada elgeta ima drovtis.
580
Tuokart, Eumajau, jai atsakydamas, pratarei itaip:

Jis ne be pamato kalba. Kaip jis, pagalvot kiekvienas,
Kas pasisaugot nort idykusi vyr sauvalios.
Taigi jis pra tave palaukt ligi sauls sdimo.
Tau juk ir paiai tada bus daug patogiau, karaliene,
Kai, pasilikus viena, keleivio klausysi ir klausi.
273
TURINYS
585

Tai nekvailai pakeleivis galvoja, vis tiek, kas jis bt.
Vis pasaul apeik nerasi vyr mirting,
itaip itvirkusi bjauriai ir elgesio tokio abuojo.
Taip ji pasak. viesus kiauliaganis tuosyk ijo,

Visk pasaks valdovei, ir gro atgal prie jauniki.
iia jis odiais sparnuotais kreipsi Telemach,
Veid priglauds arti, kad kas i alies negirdt:
Taigi, mielasis, a eisiu, ten kiauls laukia ir kitos
Tavo ir mano grybs, o ia bk tu pats eimininkas.
595
Ir pirmuiausia gi saugok save, irk rpestingai,
Kad nenutikt tau ko: prapulties juk geidia ne vienas,
Kad juos kur Dzeusas parinkt, kol ms jie dar
nepraud.
590

Taip ir tebus, tveli, keliauk, vakariens pavalgs,
600
O kai Aura pateks, ateik ir auk atvaryki,
iia namus patikki jau man ir dievams nemirtingiems.
Taip jis kalbjo. Kiauliaganis sdos daili sdyn
Ir, kada valgiais gardiais ir vynu pasotino ird,
jo prie kiauli atgal, paliks rmus ir kiem,
605
Pilnus puotaujani vyr, kurie okiu sau ir giesme
Linksmino ird. Diena vakaro pus pasviro.
274
TURINYS
XVIII GIESM
Odisjo kumtyns su Iru
Elgeta savas tuomet atjo, kuris po Itak

Valkiojos ir duoneliavo, pilvu besoiu pagarsjs,
Valg ir gr perdien, taiau jg nei tvirtumo
Jis neturjo, nors milinas rods baisus ir galingas.
5
Buvo Arnajas vardu, kaip gimus moia garbioji
J pavadino, taiau jaunikiai Iru pravardiavo,
Nes jiems neiojo inias ir eidavo, kur tik kas siunt.
Jis i tikr j nam Odisj m varyti,
Koj kls, ir tuoj sparnuotais odiais uriko:
10
Droki nuo dur alin, kad vilkti u kojos nereikt.
Ar nematai, kad man, visi ypsodamies, merkia,
Ragina tempti laukan, tik mane padorumas prilaiko.
Droki alin, kol dar nepaleidau rank darb.
Jam, pairjs skersom, Odisjas daugmintis atsak:
Paike nelemtas! A tau nedarau ir nekalbu pikta,
Ir pavydt nemanau, jei daug tau duoda, kas nori.
Vietos ant slenksio pakaks abiem, tad ko ia pavydi
Svetimo gero? Manau, jog bsi tu vargas klajnas
Lygiai kaip a, o laim dievai nemirtingi suteikia.
20
Rankom savom tu negsdink mans, kad, kartais supyks,
Nors nebejaunas esu, krauju krtins ir snukio
Tau nesutepiau, bet reik pripainti: daugiau man ramybs
Bt rytoj, nes vargiai kada beueitum, atrodo,
Imaldos melst namus Laerto snaus Odisjo.
15
275
TURINYS
Perimtas pykio, tuomet jam elgeta Iras atsak:

Oi oi oi! Girdit, kaip kalba tai elgeta nepenas itas,
Tarsi krosniakur boba. Nordamas pamok duoti,
Kumiais apausiu a j, dantis passiu ant ems,
andus ikars gerai, kaip zuiniai kiaulei kaimyno.
30
Kelkis, negais ilgai, kad visi pamatyti galt,
Kaip galynsims ia. Bet kaip prie jaunesn tu stosi?
25
Taip jie dabar abu prie svetains dur aukt j

Barsi odiais piktais dl slenksio, graiai nutayto.
Rietenas j igirdo galyb venta Antinojas.
35
Skardiai nusijuok tuoj ir pratar itaip jaunikiams:
Dar pramogos tokios neturjome niekad, biiuliai,
Koki iuos namus tai dievas atsiunt iandien.
Tas praalaitis su Iru viens kit aukia t
Dvikovon kumi mgint. Mes dar pakirinkim juodu.

Taip jis kalbjo. Vis paoko, kvatodami garsiai,

Ir, susirink pulku, nuskurli por apstojo.
O Antinojas, Eupeito snus, prabilo ir tar:
Js paklausykit mans, k a pasakysiu jums, vyrai.
Tyso pilvai it ok, ant ugnies paguldyti, net kvepia,
45
Kepame juos vakarienei, riebum ir kraujo pripyl.
Vienas, katras varov veiks, paimdamas vir,
Gaus upelnytai dabar pasiimti sau pilv rinktin
Ir su mumis sds visados, o elgetos kito
Nesileisim vidun maiytis ir imaldos melsti.
40
Taip Antinojas kalbjo, visiems jo odiai patiko.

Ruodamas klast, tuomet Odisjas daugmintis atsak:
mogui, mielieji, senam ir itaip varg ikamuotam,
Kaipgi man stoti kovon su jaunu, bet pilvas prakeiktas
Stumia iandien mane, kad kiiau galv po kumiais.
55
Taigi palaukit, visi man didi priesaik duokit,
Kad prie mane js rankos sunkios nekelsit n vienas,
Ir neustosite Iro, paddami jam nugalti.
50
276
TURINYS
Taip jis kalbjo. Visi prisiek, kaip jis reikalavo.

O kai prisiek ir priesaikos apeig vent atliko,
60
Tuosyk prabilo juos galyb venta Telemachas:
Jeigu, svety, tau liepia irdis ir vyrikas bdas,
Drsiai prie Ir tu eik, ir kito achaj n vieno
Nr ko bijoti: kents nuo vis, kas drst tau smogti.
A eimininkas namuos, mane dar parems Antinojas
65
Ir Eurimachas, abu galingi ir iminia garss.
Taip jis kalbjo. Visi j palaik. viesus Odisjas
Strnas bemat susijuos skurliais, pasirod jo tvirtos
Didels launys, atsideng plats peiai ir krtin,
Vyriki astai tvirti, raumeningi. Tuo tarpu Atn
70
kvp jo snariams nepaprast jg prijus.
Baisiai nustebo dabar, j tok pamat, jaunikiai,
Kreips ne vienas savo kaimyn ir sak jam itaip:
Greit Nebeiras bus Iras, jis pats usitraukia nelaim.
itokios kulys i po skarmal io senio ilindo.
Taip jie kalbjo, irdis sunerimo Iro krtinj.
To neirjo tarnai ir sujuos, atved per jg,
Drebant vis, kiekvienas raumuo jo kne tirtjo.
O Antinojas vardu pavadino ir m vainoti:
Btum negims geriau, pagyrne, ar gal kur gavs,
80
O ne drebtum dabar, praskyds i baims prie it
mog senyv, varg ir nelaimi visai nukamuot.
iandien a tau sakau, ir taip atsitiks i tikr j:
Jeigu jisai nugals, paimdamas dvikovoj vir,
Tuoj pasodinsiu tave juodajan laivan ir gabensiu
85
Tiesiai karaliui Echetui, moni mirting pabaisai,
Jis tau ausis nukapos ir nos variu igalstu,
Rietus ipls, numes, kad kruvinus unys suryt.
75
Taip jis pasak, ir tam dar labiau sudrebjo pakinkliai.

Ived j vidurin, ir abu jau kumius pakl.
90
Betgi daug vargs viesus Odisjas m dvejoti,
277
TURINYS
95
100
105
110
115
Ar ia jam smogti, kad grit ir vietoje dvasi ikvpt,

Ar, tik nesmarkiai uvous, paslik emn partiesti.
Ir pagalvojus ita ieitis pasirod geriausia
Smogti ne taip stipriai, kad per daug nenustebt achajai.
Kumius paleids darban, dein pet jam trenk
Iras, o jis paaus kirto prie kaklo, net ando
Kaulai sukneo, ir kraujas raudonas oko pro burn.
Krito subliovs dulkes ir ukulniais trenk em,
Griedamas baisiai dantim. Idyk jaunikiai pradjo
Rankomis plot ir lpo juokais. Odisjas tuo tarpu
Pam Ir u kojos, ivilko i rm kiem
Pro priemens duris, aptvaro sien atliejo
Ir pasodino ten varg, sprauds lazd rank.
Kreipsi tuosyk j ir sak odiais sparnuotais:
ia tu sau sveikas sdk, kiaules ir unis nuvaikysi,
Neokinsi daugiau keleivi ir varg tvarkyti,
Bdamas itia toks, kad bdos nesulauktum didesns.
itai pasak, tuomet ant pei usimet krep,
Sen, suplyus vis, su panio pasaitu tvirtu,
Ir atsisdo grs ant slenksio. Tuo tarpu jaunikiai
Juokdamies vl sugujo vidun ir m j sveikint:
Dzeusas tau, seni, teduos ir kiti dievai nemirtingi,
Ko tik sau trokti labiau, ir kas tau irdiai bus miela,
Kad tu nuo nepeno to ms mones iandien ir miest
Ivadavai. O mes, j pam, dabar nugabensim
Tiesiai karaliui Echetui, moni mirting pabaisai.
Taip jie kalbjo. Diaugs osme Odisjas daugmintis.

O Antinojas tuomet jam pilv padjo didiausi,
Piln gardi tauk ir kraujo, po jo Amfinomas
120
Por apyriek duonos padav jam i kraitels,
Taur auksin pakl ir, jam teikdamas, tar:
Sveikas, tveli svety, tegu ateity tavo dienos
Bus laimingesns, o iandien varg tau marios aplinkui.
278
TURINYS
Tu, Amfinomai, man vyras gana imintingas atrodai,

Lygiai kaip tvas, garbingas Nisas, kuris, kaip girdjau,
Dulichione gyvens graiai ir perteks turto.
Sako, tu jo snus, ir atrodai vyras nepaikas.
A pasakysiu tau k, klausykis ir dkis ird:
130
Nieko pasauly nra vargingesnio u mog mirting
Tarpu gyv j vis padar, kur liauioja emj.
Niekad jis nepagalvos, jog ryt jo negandas laukia,
Jeigu laiming j laiko dievai, ir stovi jis tvirtas.
O kai varg dienas dievai nemirtingi atvaro,
135
Tempia j nat klusniai, nors ird spaudia krtinj.
itokia esti buitis moni, gyvenani emj,
Koki kam dien pasiunia moni ir diev vis tvas.
tai ir a pats kadaise buvau tarp vyr laimingas,
Daug nedorybi sau leidau, pajuts galyb ir vali,
140
Tvu savuoju geru ir broliais tikrais pasikliovs.
Taigi mogus niekada teisybs pamint neturt
Ir, k jam duoda dievai, nemurmdamas turi priimti.
Kiek neteisybi, matau, pramano ir daro jaunikiai!
Vjais turtus leisdami, nelov utraukia jie monai
145
Vyro, kuris, pasakyti galiu, nuo sav ir gimtins
Jau netoliese, visai net arti. Lai parveda dievas
Sveik tave namus, kad nereikt su juo susidurti,
Kai jis netrukus sugr miel tviks al.
Reikalas, rodos, vargu ar gals pasibaigti be kraujo
150
Tarpu jauniki ir jo, kai pareis savo pastog.
125
Taip jis pasak, aukai nuliejs kiek vyno, igr

Ir Amfinomui, rikiuotojui vyr, taur grino.
jo per men tasai, paslps skausm krtinj,
Galva kinknodamas lidnai: irdis mat jaut nelaim.
155
Bet giltins neiveng ir jis: papyn Atn
Nuo Telemacho ieties ir rankos jam galv padti.
Grs jis vl atsisdo krsl, kur buvo sdjs.
kvp nor irdin viesak deiv Atn
279
TURINYS
Dukrai Ikarijo seno, protingai begal Penelopei

Eit pasirodyt jaunikiams, kad jiems dar labiau sutvakst
irdys krtinj ir sau pagarbos ji usipelnyt
Vyro ir mielo snaus akyse daugiau nei turjo.
Kreips maloniai vardu ir, kaltai ypsodamos, tar:
Man, Eurinome, ikilo pagunda, kaip niekad nebuvo,
165
Eit pasirodyt jaunikiams, nors j a baisiai nemgstu.
Noriu a snui patart ir tai jam naud ieit,
Kad su nedorliais iais daugiau jis nebedraugaut.
Jie akyse vien geri, u nugaros peil galanda.
160
Jai Eurinom, sena kved, atsak ir tar:

Viskas tikriausia tiesa, k man, mieloji, kalbjai.
Eik ir su savo snum i irdies atvirai pakalbki.
Tik isimaudyk pirma ir skruostus alyvom trinki.
Taip usiverkus visa paakiai net paputo beraudant
Jiems nesirodyk: be to, ir lidti per daug nedert.
175
Tavo snus sulauk jau met, kuri kaip malons
Melsdavai nuolat dievus: pamatyti j vyr barzdot.
170
Jai atsakydama, tar tuomet Penelop protinga:

N nekalbk, Eurinome, geriau, nors reikt man paiai
Ir nusiprausti, ir skruostus alyvom kvapiom sitrinti.
180
Nor dabintis dievai, Olimpo aukto valdovai,
Atm man tada, kai vyras sdo laiv.
Man Autonoj pakviesk ir Hipodamj netrukus,
Jos tenedelsia, mane palyds abi svetain,
Vienai vyr draugij eiti neleidia drovumas.

185
Taip ji pasak. Senel, i josios mens ijus,

Perdav od mergoms ir liep, kad jos paskubt.
O viesiaak deiv Atn suman tuo tarpu

Dukrai Ikarijo seno sald j mieg atsisti.
Ta atsilous usndo, ir jos snariai atsileid
190
Krasj ilsjos ramiai. Ir tuosyk deiv viesioji
280
TURINYS
Dievik dovan dav, kad ja achajus suavt.

Skruostus skaisiuosius uliejo groiu, neprastu mogui
Ir nemirtingu, kuriuo Kiteriet graiavainik
Tarpu charii, avingai graki, okdama tesuspindi.
195
Dav ikart jai g auktesn ir stot ivaizd,
Visas jos knas suvito labiau u drambliakaul balt.
Visk patvarkiusi taip, viesioji deiv pranyko.
Taukdamos garsiai kak tarp savs, atskubjo men
Jos baltaranks tarnaits, ir miegas saldusis nubgo.
200
Skruostus patrynusi rankom, viesi Penelop prabilo:
Oi, koks saldus snaudulys nusiverkusi buvo apms!
Taigi kad mirt taip saldi atsist skaisti Artemid
iandien ia pat, kad vis gyvenim vargei nereikt
Sielotis vieniai man, apgailint visok gabum
205
Mielojo vyro, kuris tarp achaj buvo pirmasis.
itai pasak ir kop emyn i mens auktosios
Ji ne viena: dvi mergos greta lyddamos jo.
Ir atsistojo prie stulpo graiai taisytoj svetainj,
210
O i ali prie jos atsistojo darbios tarnaits.
Keliai sulinko visiems, ir irdys ugnim suliepsnojo:
Geid kiekvienas minktam patale prie jos isitiesti.
Telemach, kaip sn, prabilo tuomet Penelop:
215
Nei supratimo dar tau, vaikeli, nei nuovokos tenka.
Bdamas vaikas, daugiau iminties gebjai parodyt,
O kai uaugai visai, kai vyras tapai pilnametis,
Net praalaitis bet koks i tavo graumo ir gio
Tuoj pasakyti gals, kad snus tu vyro laimingo,
220
Betgi imanymo tau ir sveiko proto dar maa:
Argi, sakysi, grau, kas ms svetainj nutiko,
Kam tu, matydamas, leidai begdiui svei nuskausti?
Kaipgi dabar? Jei sveiui, namuos ia ms bevieint,
Bt kas nors atsitik, taip aisti su juo usimanius?
225
Btum moni akyse usitrauks sau amin gd.
281
TURINYS

Motin mieloji! Nra ko man rstaut u it barim.
Vis dlto jauia jau mano irdis, ir protas imano
Visa, kas gera ir bloga. Anksiau a buvau maametis.
230
Nors ir dabar nestengiu dar visko protingai nusprsti.
Baisiai klaidina mane itie i visur susirink
Savo mintim nedorom, vadovo nra gi man jokio.
Sveio kumtyns dabar su Iru pasibaig, aiku,
Ne kaip jaunikiai norjo jisai tvirtesnis u Ir.
235
Tve ms Dzeuse Kronide, Atne, viesus Apolonai!
Taip tegu ms namuos nevidonams jaunikiams iandien
Galvos nusvyra, mirties nugaltiems vieniems ia,
svetainj,
Kiemo gale kitiems, tegu jiems sulinksta pakinkliai,
Lygiai kaip Irui, kuris prie aptvaro vart aukt j
240
Sdi, galvos nulaikyt nepajgdamas, tarsi kad girtas,
Kojos neklauso visai, atsistot nebegali nei grti
Kaip atkeliavs, savo namus: snariai atsileido.
itaip jie tyliai dabar abu tarp savs nekuiavo.
O Eurimachas prabilo ir tar Penelop:
245
Dukra Ikarijo seno, protinga didiai Penelope!
Jeigu taip Argo Jasikio achajai tave pamatyt,
ymiai daugiau js namus suplaukt jauniki
Ir pokyliaut nuo ryto, nes tu tarp moter deiv
Iminia ir gerumu, stotu ir veido groybe.


Man, Eurimachai, kas buvo grau ir veid, ir stot
Pavert niekais dievai nemirtingi, kai kilo prie Troj
Argo herojai, su jais ir manasis viesus Odisjas.
Jeigu jis grs dabar man bt gyvenimo ramstis,
255
Mano lov padidt, viesiau man bt pasauly.
iandien tik aaros vienos, varg neyktjo man dievas.
Atmenu, taissi jis gimtin krat palikti,
Pam dein man, kalbjo velniai ir sak:
250
282
TURINYS
Netikiu, mano miela, kad visi graiaauliai achajai

Grt i Trojos gyvi gimtj al laimingai.
Trojos vyrus nuo seno puikiais kareiviais vadina,
Mokaniais iet paleist ir strl i tempto lanko.
Skraido visi greitakojais irgais, kurie pirmutiniai
Nulemia baigm kovoj per nieko nelenkiant kar.
265
Tad neinau ir a ar duos man dievas sugrti,
Ar gal prasiu kur Trojoj, ir tau reiks rpintis viskuo.
Tvo ir motinos mano irk, namuos pasilikus,
Lygiai kaip iandien ir dar nuoirdiau, nes a nepadsiu.
Kai pamatysi, jog snui barzda jau dygti pradjo,
270
Jeigu norsi, tekk ir namus senuosius paliki.
Taip jis kalbjo tuomet, o iandien visa tai vyksta.
Greitai ir toji naktis, kai vs vestuves graudulingas
Mano, vargdiens, kuriai jau atm laim Kronidas.
Manajai irdiai u visk lidniau dl vieno dalyko
275
Kad nebe tie paproiai iandien, kaip buvo senovj.
Kas i garbing nam nordavo mon paimti
Dukr didturio mogaus, atmus j nuo varov,
Bdavo, jaui prives, privarys rinktini aveli,
Jos artimuosius vaiina ir dovanas deda graiausias,
280
O ne kit grybes eikvoja, n dkui nesak.
260
Taip ji kalbjo. Daug vargs viesus Odisjas nudiugo,

Kad Penelop tik dl dovan jaunikius suvedioja
odiais meiliais, tuo tarpu irdy galvoja k kita.
285
Jai Antinojas, Eupeito snus, atsakydamas tar:

Dukra Ikarijo seno, protinga didiai Penelope!
Jei kas achaj nors tau dovan duoti atnes,
Tu j priimk: labai negrau dovanos nepriimti.
Betgi prie savo darb negrim ir niekur mes neisim,
Kol neteksi u to, kuris tarp achaj geriausias.

290
Taip Antinojas kalbjo, visiems jo odiai patiko.

Isiunt vyrai auklius ir dovanas liep atneti.
283
TURINYS
Ir Antinojo auklys jam atne gra ir plat

Pepl margrat, kuriam susegioti buvo i viso
Dvylika kilp auksini su dailiai riestais kobinliais.
295
Perkakl brang i aukso, graiai gintarais apsodint,
rint vis kaip saul, auklys Eurimachui pristat.
Euridamantui tuo tarpu du auskarus atne tarnas.
Buvo kaip gervuogs jie, su trim akutm kiekvienas.
O Poliktoro snui Peisandrui kaklaskar grai
300
Atne vergas vikrus, tikra brangenyb ji buvo.
Dovanos graios vis, nors vieno skyrs nuo kito.
Mot viesioji tuomet atgal vir parjo.
Mergos, pam abi, jos dovanas ne brangisias.
Vyrai prie okio ir prie dainos maloniosios sugro,
305
Linksminos, diaugs visi, kol vakaras dien istm.
O kai, besiauiant linksmai, atjo vakaras juodas,
Tuosyk jiems idinius tris auktoj svetainj pastat
Degti ir viesti, juos idivusi malk prikrov,
Vario kirviu neseniai prikapot i seno sausuolio,
310
O tarpu j pridjo skal, tuomet juos po vien
Kr varguos pakantraus Odisjo tarnaits. Tuo tarpu
Dzeuso gentainis viesus Odisjas daugmintis prabilo:
Js, Odisjo, nebuvlio to eimininko, namiegs,
Eikit men, kurioj dora karalien gyvena,
315
Ir, atsisd alia, palinksminkit ird jai, vargei,
Sukdamos savo verpstus ar vilnas kedendamos pirtais.
Ugn ituos idiniuos pasaugoti a sugebsiu.
Net jei panort sveiai lig Auros graiasosts prati,
Jie nenuvargins mans, esu ugrdintas met.

320
Taip jis kalbjo. Tos m kvatot, tarp savs susivalg,

Ir jau be gdos upuol j tuoj dailiaskruost Melant,
Seno Dolijo dukt, kuri Penelop priglob
Ir uaugino kaip savo, aisl negaildama niekad.
Bet Penelops varg Melant irdin nesidjo,
284
TURINYS
Greitai su Eurimachu susiuost ir meil pasil.

Ji ir upuol dabar Odisj, pradjus j plsti:
Valkata tu nelaimingas! Visai i galvos isikraustei,
Jeigu nenori nakvoti, kalvs kamp linds
Arba eimynos troboj? Bet kur tau! Prakalbas ilgas
330
Droia dar ia liai, kur vyr tiek susirink,
Gdos neturi. Ar vynas prot sumai, ar tokis
Pusgalvis tu visuomet, tauki, kas ant seils ueina?
O gal pakvais diaugsmu, kad nuveikei elget Ir?
Kad neateit tau kitas tuojau, galingesnis u Ir!
335
Tokis, tau rankom tvirtom ausis apskalds kaip reikia,
Gali u dur imest, kraujais apsipylus vis.
325
Jai, pairjs skersom, Odisjas daugmintis atsak:

Tavo ituos odius Telemachui praneiu, begde,
Greitai nujs, tegu ksnius tave sukapoja.

Taip jis pasak. Mergoms igsdinti odio pakako,

Jos i svetains ilakst, nes virpino baim pakinklius:
Visos galvojo, kad tas praalaitis darys, k pasaks.
Prie idini skaisi prijo tuomet Odisjas,
Ir pasilenks j pairjo, taiau jam ird
345
Spraudsi mintys kitokios, kurios nevykt negaljo.
340
O palaidnams jaunikiams dabar neleido Atn

Susilaikyt nuo juok ugauli, kad kas kart didesn
Tvint rstyb Laerto snaus Odisjo krtinn.
Tad Eurimachas, Polibo snus, Odisj paiepdams,
350
Garsiai suuko, kad juoko gardaus padaryt jaunikiams:
Ne be diev siuntimo pas mus is vyras atjo.
Man vis atrodo: ne tiek viesos nuo idinio sklinda,
355
Kiek nuo jo pliks! irk ant makauls plauko n vieno.
Tuosyk jis kreips Odisj, tvirtovi griovik:
285
TURINYS
Gal tu sutiktum, svety, bernaut pas mane, jei samdyiau,

Kaimo kokiam pakraty u alg pastovi ir ger?
Ten erki tvoroms pripjautum, medius pairtum.
360
Duonos tada kasdien privalgyti soiai turtum,
Pltum sau mano drabu, ir apav kojom pridiau.
Betgi, prie duonos dykos priprats, tad stoti prie darbo
Noro nebus, geriau tarp moni sukiotis ir tukti,
Imaldos praant visus, kad pilv besot prikimt.


Kad, Eurimachai, darbe pamgintume eiti lenktyni
Gra pavasario met, kai dienos gerai pailgja,
Pievoj, kur stora ols! A lenktj dalg turiau,
Tok pat gautum ir tu, pradalg stotum abudu,
370
Nieko nedj burnon, lig nakiai, kol pievos nelikt!
Arba kad a ieiiau dirv su jauiais didiuliais,
Dvyliais, sakysim, kokiais lankoj pridusiais soiai,
Pora vienmei tvirt, kuriuos valdyti nelengva,
Ketverto varsn lauke, ir arklui dirva pasiduot,
375
Tu pairtum, kokias tiesias a vagas ivaryiau.
Arba jei kar kur nors Kronionas leist pakelti
iandien, ir a dvi ietis ir ger skyd turiau,
Galv nuo smgi man dengt kuoduotas almas varinis,
Tu pamatytum mane tarp pirm kovotoj stovint
380
Ir su patyiom daugiau tu man neprikaiiotum pilvo.
Tu mat staiokas baisus, netaytas, per daug pasipts,
Dargi tariesi labai galingas ir tikras didinas
Vien tik dl to, kad moni, tikrai drsi, neregjai.
Jei Odisjas pareit ir grt tviks al
385
itos tai durys, irk, nors jos pakankamai plaios,
Likt per siauros bemat, laukan ivirstaniam kliais.
365
Taip jis kalbjo. irdis Eurimachui uvir baisiai,

Ir, pairjs skersom, atr odiais sparnuotais:
Greit tu man, valkata, prisipraysi! Prakalbas ilgas
390
Dro dar ia jis liai, kur vyr tiek prisirink!
286
TURINYS
Gdos neturi. Ar vynas prot sumai, ar tokis

Pusgalvis tu visuomet, tauki, kas ant seils ueina?
O gal pakvais diaugsmu, kad veikei elget Ir?
itai pasak ir grieb suolel. viesus Odisjas
Prie Amfinomo Dulichijieio keli pasviro,
Nes Eurimacho pabgo. Suolelis dein rank
Vyno pyljui pataik. Suskambo asl sotis,
Vyras suriko spigiai ir griuvo auktielninkas emn.
m triukmauti visi paskendusiuos prieblandoj rmuos.
400
Kreipsi vienas savo kaimyn ir sak jam itaip:
Bt bastnas isai pirmiau sau gal kur gavs,
Nei ia atjo, tai itiek bdos mums nebt pridars.
Keliam vaidus dl elget mes ir vaii smagum
Baigiame sau sugadinti, svetainje ard pakl.
395
405
Tuosyk galyb venta Telemachas prabilo ir tar:

Js kaip pamiliai siuntat ir jau nebemokate slpti,
Kiek kas suvalg, kiek gr. Gal dievas kokis jus pjudo?
Prisivaiin sau eikit namo ir gulkit ilstis,
Jeigu kam noras ujo. Taiau nevarau a n vieno.
Taip jis kalbjo. O vyrai visi tik lp prikando.

I Telemacho stebjos, kad itaip jis drsiai prabilo.
Tylint visiems, pakilo ir m kalbt Amfinomas,
Niso garbingas snus, karaliaus Areto vaikaitis:
Nedera niekam, biiuliai, u ties ir atvir od
415
Apmaud rodyt kada ir stengtis piktu atsilygint.
Js nebeskriauskit daugiau pakeleivio, net tarno n vieno
iuktu nelieskit nuo iol namuose Odisjo garbingo.
Metas mums baigti. Taures lai pripila vyno pyljas,
Ir, jas nuliej, namo sau eikime gulti kiekvienas.
420
itas svetys Odisjo namuos tegu pasilieka,
Jis Telemacho tebus: jo pastog atjo.
410
Taip jis kalbjo. Visiems pasilymas tokis patiko.
287
TURINYS
Atmie vyno krater jiems Mulijas, senas herojus

Dulichijietis, viesus Amfinomo auklys ir namiegas.
425
Lygiai pripyl visiems prieidamas, vyrai nuliejo
Tuoj laimingiesiems dievams ir gr gardiuodamies patys.
O kai nuliejo ir, kiek irdis geidavo, igr,
Vienas po kito pakilo ir gulti namo iskubjo.
288
TURINYS
XIX GIESM
Odisjo ir Penelops pasikalbjimas. Koj mazgojimas
Vienas svetainj visoj viesus Odisjas paliko

Ir su Atne abu jaunikiams prapult reng.
Telemach tad kreips ir tar odiais sparnuotais:
Reik, Telemachai, ginklus i mens inet ir paslpti,
5
Tuotarp jaunikiams, jei kas pasigeds prads klausinti,
odiais velniais galsi sakyt ir paaikinti itaip:
Ineiau slpti nuo dm, visai nebe tie jau atrodo,
Kaip Odisjas paliko, ieidamas ygin prie Troj.
Baisiai jie bjaurs dabar, nes apgul suodiais i krosnies.
10
Svarb dalyk, be to, dar primin man Kronionas:
Galite kartais, vynu pasigr ir vaidytis m,
Vienas kit sueist, krauju subjaurodami puot
Su pirlmis: geleis it apdavos vyr pritraukia.
Taip jis kalbjo. Snus paklaus mielojo tvo,
Aukl pasiauk tuoj, Euriklj sen, ir tar:
Eiki, moiute, mergas eimyninj nn udaryki,
Kol a, nunes virun ginklin, krausiu graiuosius
Tvo ginklus, kurie apleisti pajuodo nuo dm,
Jam i nam ikeliavus, kai a dar buvau maametis.
20
iandien juos noriu sukraut, kur idinio dmai nesiekia.
15
Jam atsakydama, tar aukl gera Euriklja:

O, kad, vaikeli, dabar ateitum prot kaip vyras,
Imtum irti nam ir nykti neduotum grybms.
289
TURINYS
Betgi sakyk, kas eis tau paviest su iburiu rankoj,

Jeigu liepi tu merg neileisti, o jos tau paviest.
25

Ms svetys. inok, n vieno, kas valgo man duon,
A nelaikysiu be darbo, nors tolimas sveias tai bt.
Taip jis pasak, ir jai pro ausis nepraslydo tie odiai.
Ji urakino duris tarnaii mens graiosios.
O Telemachas ir Odisjas, suok abudu,
Ine almus ibius ir ietis, atriai igalstas,
Su didiaspurgiais skydais. Pamusi aukso ibint,
Priekyje jo Palad Atn ir viet jiems keli.
35
O Telemachas tuomet prabilo tv ir sak:
Tve, a savo akim regiu stebuklus nematytus.
Sienos svetains itos ir meni pertvaros graios,
Sijos eglins lub, jas laik stulpai ilakieji
vieia prie mano akis kaip ugnys, ioruojanios skaisiai.
40
Gal tai bus darbas diev, plai j padangi valdov?
30

Tu patylk, smalsum ukands, ir nieko neklauski.
itaip, inok, reikalauja dievai, Olimpo valdovai.
Gulti tu eiki dabar, o a dar menj pabsiu,
45
Noriu truput mergas ir motin tavo paerzint.
Ji tuoj raudoti prads ir visko mane klausinti.
Taip jis kalbjo, ir Telemachas miegam savo
Gult i svetains ijo, ibint rankon pams,
Kur jis nakvojo visad, kai ueidavo miegas saldusis.
50
Atgul ten jis dabar ir lauk Auros graiasosts.
Vienas svetainj visoj viesus Odisjas paliko
Ir su Atne abu jaunikiams prapult reng.
Tuosyk ijo i mens protinga mona Penelop,
Lyg Artemid skaisti arba Afrodit auksuota.
290
TURINYS
Kras pastat tarnai prie ugnies, kur ji mgo sdti,

Ipuot iltim drambli ir sidabrais, j buvo kadaise
Meistras Ikmalijas dars, koj suolelis i vieno
Buvo prie jos pritaisytas, ir kailis gauruotas paklotas.
Taigi j atsisdo protinga mona Penelop.
60
Ir baltaranks tarnaits i mens savosios atjo,
Kraust, kas lik, valgius, skobnis atitrauk al,
Rinko taures, i kuri jaunikiai patvirkliai gr,
Baigusias degt arijas iarst ant ems ir malk
idinius krov naujai apviest ir ildyt svetainei.
65
Tuosyk Melant vl Odisj upuol ir tar:
Itis nakt, svety, tu mums neduosi ramybs,
Slankiosi vis po namus, mergas dilbakiuodamas nuolat?
Nedinkis, driskiau, laukan, kiek tilpo prisivaiins,
Jeigu, nuodguliu gavs, ilkti kaip skraist nenori.
55
Jai, pairjs skersom, Odisjas daugmintis atsak:

Ko gi tu lyg apduota prie mans pristojai taip iandien?
Ar kad a toks nevarus ir, menku drabuiu apsivilks,
Imaldos mones praau? Bda be gailesio veria.
Elget ir vis, kas klajoja, juk tokis likimas.
75
A kitados gyvenau tarp moni graiai ir laimingai,
Perteks turt buvau ir duoti uklydusiam sveiui
Nepayktdavau niekad, neklausiau bd jo nei vargo.
Tkstaniai buvo tarn ir krvos grybi kitoki
Viso, kuo mons gyvi ir gali vadintis turtingi.
80
Visk sugriov man Kronionas, jo valiai patiko.
Taigi, mergele, irk, kad kartais ir tu neprarastum
Savo graumo, kuriuo prie drauges taip iandien
didiuojies.
Gali gi krist ant tavs kada nors eimininks rstyb
Ar Odisjas pareit. Yra ir vilties kibirktl.
85
Jeigu, sakykim, jis uvo, ir grtant namo nesulauksim,
Tai Telemachas jau nebemaas, garb Apolonui,
Jojo snus, kurio akies ivengt neturt
Pasileidimas merg: jisai jau vyras kaip reikia.
70
291
TURINYS
Taip jis kalbjo. Jo klausius protinga mona Penelop

Kreipsi rsiai merg, vardu pavadino ir tar:
Nepasislpsi tu man, besarmate, ne kart a tavo
Darbus piktuosius maiau, tu galva u juos atsakysi.
Visk inojai gerai, i lp man j girdjai,
Kaip a t svei baudiaus savj men pakviesti
95
Ir klausint apie vyr, dl jo a sielojuosi skaudiai.
90
kvedei savo tuomet, Eurinomei, sakydama tar:

Kd atnek, Eurinome, klojusi kail gauruot,
Kad, atsisds patogiai, svetys galt kalbti
Ir iklausyti mane, norsiu a daug suinoti.
Taip ji pasak, ir toji bemat atneus pastat
Kras dailiausi ir jon paklojo kail gauruot.
Ilglaik vargs viesus Odisjas minktai atsisdo.
Kreipsi tuosyk j protinga mona Penelop:
Leiski, svety malonus, tave man pirmai paklausti,
105
100

Joks mirtingasis tavs bekratje emje, mona,
Peikt negals, nes tavo lov lig padangi ikilo,
Lygu karaliaus beydio, kuris i dievo malons
110
Valdo galyb moni ir, al tvarkydamas plai,
iri teisybs visur. Juodojoje emje auga
Mieiai jam ir kvieiai, o vaisiais lta jo sodai,
Avys veda be skaiiaus, uvim jo vandenys knibda,
Dl imintingos valdios jo mons pertek laims.
115
Taigi savuosiuos namuos mane klausinki tu visko,
Mano taiau gimins ir gimtojo krato neklauski,
Manajai irdiai gali daugiau padaryti dar skausmo,
Kai prisiminsiu. Gana prikentjau. Labai nenoriau
ia, svetimuos namuos atsisds patogiai, raudoti
120
Ir aimanuoti; be to, ir ivis nedert lidti.
Gali tarnaii kuri arba tu pati dar supykti
292
TURINYS
Ir pasakyti vynu pasigrs, aaras lieja.

Jam atsakydama, tar protinga mona Penelop:
Man, kas tik buvo grau, svety ir veid, ir stot
125
Pavert niekais dievai nemirtingi, kai kilo prie Troj
Argo herojai, su jais ir manasis viesus Odisjas.
Jeigu jis grs dabar man bt gyvenimo ramstis
Mano lov padidt, viesiau man bt pasauly.
iandien tik aaros vienos, varg negailjo man dievas.
130
Kiek salose aplink viepatauja galing didin,
Kiek tiktai rasi didturi auktoj, uolotoj Itakj,
Peras per jg visi ir namus jau baigia pravilpti.
Nebe galvoj todl man sveiai nei vargai benamiai,
135
Priebgos iek, nei ms aukliai, monms patarnauj.
Vien Odisjo ilgiuos ir ird sau aitrinu nuolat.
Skubina jie vestuves, o a vis noriu nuvilkint.
Laimei, sumanym ger man teiksi dievas kvpti:
Menj stakles pastaiau ir austi rietus pradjau
140
Didel, plon audim, o jiems tolydio kartojau:
Austi audim (kad man nenueit metmenys niekais)
145
Jo isivesti ateis mirties, visk migdanios, dien,
Nepriekaitaut piktai kokia achaj prie mones:
Turto galyb prikrov, o guli antai be drobuls.
Taip a kalbjau, ir tuo patikjo vyrikos irdys.
Taigi a, bdavo, sdiu perdien ir audiu audim,
150
O kai sulaukiu nakties iardau, usidegusi vies.
Trejet met slapsiaus ir taip achajus suvediojau.
O ketvirtieji kai metai atjo, ir, mnesiams dylant,
Horos apskriejo ratu, dien prariedjo daugyb,
m tarnaits mane ir skund, tos besarmats,
155
Vyrai, uklup staiga, sugavo ir baisiai vainojo.
Taigi turjau audim pabaigti, nors a nenorjau.
293
TURINYS
iandien vestuvi ivengt negaliu, nebemoku surasti

Sau ieities jokios. Tvai, prispyr abudu,
Veria tekti, snus u turto eikvojim pyksta,
160
Jis pilnametis dabar, supranta visk ir gali
Rpintis savo namais, ir Dzeusas garb jam duot.
Betgi ir tu pasakyki dabar, i kur esi kils,
Juk ne i uolo, ne i akmens, kaip ta pasaka seka.
mona didiai garbinga Laerto snaus Odisjo!
Tu nenurimsi turbt, kol mano kilms neiklausi?
A pasakysiu j tau, nors man ikentti reikt
Dvigub skausm dl to. Nesunku juk suprasti, kad mog,
Daugel met, kaip a, toli nuo gimtins blakyt
170
Po svetimuosius kratus, prispaudia sielvartai sunks.
A pasakysiu taiau, ko tu teiraujies ir klausi.
Mari tamsi vidury ikilus grai ir derlinga
Kretos sala, vanden apsupta, moni joj gyvena
Nesuskaityta daugyb, devynios deimtys miest.
175
Tikras kalb ir geni margumynas: ten ir achaj,
Ir narsing j kretiei tikr, tenai ir kidon,
Lygiai dorn ten gentys bent trys, ir viesi j pelasg.
Tarpu j miest Knosas didiausias, tasai, kur Minojas
I visagalio Kronido malons devynmeiais vald.
180
Tvo jis mano, Deukaliono lovingojo, tvas.
Idomenjas ir a du sns Deukaliono.
Idomenjas laivuos lenktanosiuos tuomet su Atridais
Prie Ilion ijo. O mano vardas Etonas.
A jaunesnysis, o jis vyresnis ir daug karingesnis.
185
Ten Odisj maiau ir dovanas duoti turjau.
Buvo Kret tuomet j vj galyb atvarius,
Plaukiant Troj, kai jie prie Malj nukrypo nuo kelio.
Jis Amnise apsistojo, ten, kur Eileitijos urvas,
Prieplaukoj nepatogioj, ir ten vos neuvo per vtr.
190
Idomenjo iekot netrukus atjo miest,
J biiuliu geriausiu ir itikimiausiu vadino.
165
294
TURINYS
Betgi jau auo deimtas, o gal vienuoliktas rytas,

Kai lenktasnapiais laivais tas buvo ivyks Troj.
Tuosyk savo namus ir pakvieiau a Odisj,
195
J vaiinau graiai, nes visko gausiai turjom.
Vyrams taip pat kitiems, seniesiems jo bendraygiams,
Duonos daviau ir vyno tamsaus, man mons sudjo,
Jaui pripjauti liepiau, kad irdys visiems atsigaut.
Dvylika ten dien praleido viess achajai.
200
lo Borjas smarkus, mogus pastovt negaljo
Staias ant ems, j siunt, matyt, koks dievas negeras.
Trylikt dien vjas nutyko, ir jie ikeliavo.
Paist, melavo jis daug, bet viskas atrod teisyb.
Aaros klausaniai pldo, ir tirpo skruost raudonumas.
205
Kaip auktalaiiuos kalnuos kad tirpsta pavasar sniegas,
Sunetas iem Zefyro, paskui jau sudildytas Euro,
Virsta plaiais vandenim, ir ups krant neberanda,
itaip graiaisiais skruostais jai aaros pldo, beraudant
Mielojo vyro, kurs buvo ionai. viesus Odisjas
210
Aaras mat monos ir jos gailjo irdingai.
Vis dlto velg akim atiauriom, lyg i rago ar plieno,
Ir nemirksjo n kiek: jis aaras savo suvald.
O kada aarom sau palengvino moteris ird,
Kreipsi vlei j ir sak jam odiais maloniai:
215
Bet a noriau, svety, ar teisyb sakai, sitikint,
Ar i tikr j tu vyr su jo viesiais palydovais
Bsi vaiins savuosiuos namuos, kaip man ia kalbjai.
Taigi sakyki, kokiais drabuiais t kart vilkjo,
Kaip jis atrod, ir kas bendraygiai buvo drsieji?
220
Baisiai man, mona, sunku, po itokio laiko ilgiausio
Visk tiksliai atsimint. Jau dvideimt met praslinko,
Jam ikeliavus i ten ir mano gimtin palikus.
Bet pasakyti galiu, kaip man atminty tebemko.
225
Viln raudonu rbu viesus Odisjas vilkjo,
Dvigubo ploio, ir jo auksin ssag laik
295
TURINYS
Smeigs dvigalvs, graus paveikslas ssagoj buvo:

Priekinm kojom pastvrs, uva dmtam elniukui
Taiks suleisti dantis. Visi, kas mat, stebjos
230
Jaisiais, auksiniais abiem: viens laik auk u sprando,
Kitas norjo itrkt ir spardsi kojom kiek gali.
O apaioj ant kno maiau a dail chiton.
Tartum svogno luktelis kad esti velnus, kai idista,
Tokis chitonas jo buvo plonutis ir baltas kaip saul.
235
Moterys ms juo atsidiaugti ilgai negaljo.
A pasakysiu dar tau, o tu sidki ird:
A neinau, ar taip ir namie Odisjas neiojo.
Ar bendraygi kuris, beplaukiant laivu, drabu t dav,
O gal biiulis koks nors svetimalis, kuri Odisjas
240
Daugel turjo: maai kas achaj buvo jam lygus.
Jam kalavij daviau, dviamen, varin, ir gra
Purpuraspalv apsiaust bei apsiuvu puot chiton.
Tvirtasuoliu laivu, graiai palydjs, ileidau,
Buvo su juo auklys, gal keletu met vyresnis,
245
Jo palydovas. Galiu pasakyti, ir tas kaip atrod.
Saule nudegs rudai, kuprotas, plaukais garbiniuotais,
Ir Euribatas vardu. Vis bendraygi labiausiai
J Odisjas brangino: tasai mat visk iman.
Taip jis kalbjo, o j didesnis dar m graudumas,
Ji mat inojo ymes, dabar Odisjo mintas.
Kreipsi vlei j, sakydama odiais maloniai:
Taigi nuo iandien, svety, nors vargas buvai ligi iolei,
Meil tu ms namuos ir pagarb tikr matysi.
255
A jam pati daviau drabuius, kuriuos ia minjai,
Dailiai sudjau klostes ir susegiau ssaga brangia,
Bus papuoimas, sakiau. Daugiau niekados nesulauksiu
Jo parkeliaujant namo miel tviks em.
Tai nedalia gaubtuoju laivu Odisj patrauk
260
Ilion prakeikt, geriau neminti jo vardo.
250
296
TURINYS

Savojo groio tu sau neudyk ir irdies nekamuoki,
itaip raudodama vyro, taiau ir papeikt negaliau.
265
Juk dorovinga mona ir prastesn vyr aprauda,
Jeigu myljo tikrai ir vaik su juo susilauk.
O Odisjas dievams nemirtingiems, sako, prilygs.
Vis dlto liaukis raudot ir, k tau sakysiu, dmkis.
Tikr teisyb kalbsiu, tavs suvediot nenordams,
270
K man kur teko girdt apie Odisjo grim.
Jis netoli jau nuo ia, tesprot emj derlingoj,
Gyvas ir sveikas, ir daug brangenybi veas graiausi,
Kiek prisirinko po mones. Taiau savo gaubtj laiv
Su bendraygiais mielais praud jroj tamsiojoj,
275
Kai i Trinakijos plauk: ant vyr baisiai to
Helijas ir Kronionas, kad jauius ventuosius ipjov.
Jie ir paskendo visi be perstojo niokianioj jroj.
Tik Odisj ant laivo skeveldros atne bangos
Pas fajakus, kurie diev nemirting gentainiai.
280
Prim j nuoirdiai ir pagarb rod kaip dievui,
Dav jam daug dovan ir silsi patys parvei
Gyv ir sveik namo. Jau seniai Odisjas turjo
Bti savuos namuos, bet jam ne pro al atrod
Turt dar kiek pasirinkt ir emi daugiau apkeliauti.
285
Kas gal naud ieit, labiau u visus Odisjas
Mato ir ino, ir niekas su juo negals susilygint.
itaip man sak patsai tesprot karalius Feidonas.
Jis ir prisiek ventai, nuliedamas rmuose auk,
Kad jau ir laivas nuleistas, ir kelio draugai numatyti,
290
Kas j turs palydt miel tviks em.
Leido jis man ivykti pirmiau, pasitaik tesprot
Laivas, kurs taissi plaukt Dulichion kvieting.
Ir Odisjo turtus surinktuosius parod Feidonas.
Lig deimtosios kartos vaikams galt pakakti:
295
Tokios karaliaus rsiuos grybi jo krvos guljo.
Pats Odisjas ivyks Dodonn, panors igirsti
297
TURINYS
Vali Kronido i uolo vento auktakamienio,

Kaip jam sugrti namo, Itaks emn derlingon,
Po nebuvimo taip ilgo vieai ar kuo prisimetus.
300
Taigi inok, jis gyvas ir sveikas, artja kas dien
Jo sugrimas. Toli nuo sav j ir tviks ems
Nebeutruks ilgai, a galiu savo galva prisiekti.
Ir Odisjo viesaus idinys, kur a pasiekiau
305
Visa, kaip a sakau, turs atsitikti netrukus:
Metai nesps pasibaigt ir pareis namo Odisjas,
Mnuo vos senas sudils, ir jaunas sps suibti.
310
Betgi man nuojauta sako, kaip visa turs pasibaigti:
Nei Odisjas namo nepareis, nei tavs neirengsim
Dailiai kelionn, nes tokio namuos nebra eimininko,
315
Kaip Odisjas kad buvo tarp vyr (o, jeigu jis bt!),
Sveiui garbingam priimt ir jam kelion ileisti.
Js gi, mergaits, svei nuprauskit ir klokit lov
Patal minkt su markom margom ir uklodais viln,
Kad pamiegot iltai, kol brk Aura auksasost.
320
Ryt imaudysit j ir kn trinsit alyvom,
Kad, atsisds svetainj alia Telemacho, galt
Jis pusryiaut, ir vargas bus tam, kuris pamgint
Vl j begdikai niekint ir skaust. Tam mogui jau vietos
Ms namuos nebebus, nors purktaut, perimtas pykio.
325
Kaipgi, svety, galtum patirt, kad a pranaesn
Iminia savo ir galva u moter kit kiekvien,
Jeigu tu, nenusimauds ir itaip prastai apsirengs,
Gautum sdti puotoj? mogus trumpaamis ioj emj.
Kas, lyg beirdis baisus, taip niekam irdies neparodo,
330
Linki tokiam visi, kad j lydt nelaims
Gyv, o po mirties kad niekint jo atminim.
298
TURINYS
Kas prigimties jautrios ir kit moka atjausti

itokio vard ir lov plaiai paskleidia pasauly
mons praeiviai, ir j su pagarba mini kiekvienas.
Patalo minkto ir mark marg negaliu bepaksti
A nuo dienos, kai Kretos kaln snieguotos virns
Dingo i mano aki, laivu gaubtuoju iplaukiant.
340
A pagulsiu ir taip, man prastos naktys bemiegs.
Tkstanius ilgus nakt, nepatogiai kur susiriets,
Bluosto aki nesudjau ir laukiau Auros graiasosts.
Koj plovimas taip pat nebemielas ir manajai irdiai
Diaugsmo neduos. Neleisiu paliesti j mergai n vienai
345
Jaunai i t, kurios ia rmuose tau patarnauja.
Gal tik senutei kokiai, maloniai bei rpestingai,
Vargo regjusiai tiek, kiek man jo teko ivargti.
Jai gal ir drsiau a duot savsias kojas paliesti.
335

Niekad dar, mielas svety, nebuvo toks imintingas
Ir malonus mogus uklyds ms pastog.
Taip apgalvotai ir taip suprantamai dstai tu visk.
Vien senut turiu, apdairi ir ger be galo,
Manj vyr vargdien ji aukljo ir uaugino,
355
Rankom savom primusi j, kai moia pagimd.
Nors jau labai silpna, taiau numazgos dar tau kojas.
Kelkis ir bki gera, Euriklja mano mieloji,
Kojas nuplauk senam eimininko vienmeiui, tikriausiai
Ir Odisjo rankos ir kojos bus tokios, kaip ito.
360
Negandai ir vargai susendina mog be laiko.
350
Taip ji kalbjo. Senut usideng rankomis veid.

Aaros gailios byrjo, ir ji kukiodama tar:
Vargas baisus be tavs, vaikeli. Kaip niekam, tau Dzeusas
Savo rstyb parod, nors dievo irdingai bijojai.
299
TURINYS
Kas gi sudegino kur perkn valdovui Kronidui

itiek ir kuli riebi, ir toki hekatombi rinktini,
Kiek paaukojai tu su malda, kad leist sulaukti
viesi senatv paiam ir sn graiai uauginti.
Betgi jis vargui dabar tau atm grtam dien.
370
Gal ir i jo tolimiausiam krate kur tyiojas mergos.
Kai turtingus namus ueina prayti pagalbos,
Lygiai kaip tai i tavs nn juokiasi ms begds.
J paaip ir patyi pikt ivengti nordams,
Koj neduodi joms plauti. Tad malonum paliko
375
Man Penelop protinga, dukt Ikarijo seno.
A numazgosiu tau kojas ne tiek dl mielos Penelops,
Kiek dl tavs paties: man paliet ird krtinj
Gailestis didis. Klausyki dabar, k a pasakysiu.
Daugel visoki varging svei pas mus ia ueina,
380
Betgi nebuvo n vieno, sakau, kurs taip pant
Odisj, kaip tu, giu ir balsu, ir i koj.
365

Taigi, moiute, taip neka visi, kas mat bent syk
Mudu abu es mes panas vienas kit,
385
Lygiai kaip tu kad sakai, tiksliai pastebjusi visk.
Taip jis kalbjo. Senut pasim viesi praustuv,
Skirtj kojoms mazgot, vandens jon alto pasm,
Kita tiek karto pyl. Tuo tarpu viesus Odisjas
Nugr veid tamson, prie idinio greit atsisds:
390
ov mat jam galv mintis, kad, rand uiuopus,
Aukl j gali paint ir paslapt vis iduoti.
m ta kojas mazgot eimininkui ir tuoj atpaino
Rand, kur ernas kadais baltja iltim ipl,
Kai prie Parnaso jis lanks pas motinos tv garbing,
395
Pas Autolik ir snus. Pranoko visus Autolikas
Priesaikom ir klastom, kaip elgtis j buvo imoks
Dievas Hermjas, kuriam avinli jis ir okyi
Degino kulis geriausias, o tas j globojo ir gyn.
300
TURINYS
Tas Autolikas atvykt Itaks al derling

Syk pataik tuomet, kai jo dukteriai gim berniukas.
Tad Euriklja vaik paguld seneliui ant keli
Po vakariens, graiai pavadino ir tar jam itaip:
Tu, Autolikai, pramink j vardu, pritinkaniu snui
Tavo garsingos dukters, kurio taip norjai ir laukei.
400
Ir Autolikas tuomet vaikus pasisuko ir tar:

Mylimas ente ir dukra! Praminkite j, kaip sakysiu.
Susipykau su daugybe moni, keliaudamas iia,
Moter lygiai ir vyr, gyvenani emj derlingoj.
Tajam piktumui atmint pavadinkite j Odisju.
410
Jeigu paaugs ateis Parnas mans aplankyti
Moios savosios namuos auktastogiuos, kur mano grybs,
Apdovanosiu a j ir linksm namo ilydsiu.
405
Ir Odisjas nujo paimt dovan paadt.

Jam Autolikas ir sns visi Autoliko paspaud
415
Rank kaip sveiui mielam ir sveikino odiais irdingais.
O Amfitja, senel, glbin Odisj pastvr,
Meiliai buiavo jo galv, akis ibuiavo graisias.
Ir Autolikas viesus snums garsingiems sak
Puot ikelti, o tie, paklausydami tvo liepimo,
420
Veislin jaut penkerg tuojau parsivar i lauko.
Od nulupo, stambiais gabalais sukapojo j vis,
Ms supjaust smulkiau ir, patogiai ant iem pavr,
Ikep vis graiai ir lygiom dalim padalijo.
Itis dien paskui, kol saul viesi nusileido,
425
Smags sdjo puotoj ir buvo patenkinti vaim.
Gulti nujo visi ir dovana miego gardiavos.
Vos tiktai ryto dukt Aura roiapirt pravito,
Tuoj Autoliko vaikai unis greituosius paleido
430
Ir mediokl patrauk, su jais ir viesus Odisjas
jo kartu. Apaugusio giriom tankiausiom Parnaso
301
TURINYS
Auktas virnes pasiek ir laipiojo kriauiais vjuotais.

O kada saul plaiuosius laukus spinduliais apibr,
I ltasrovio tylaus Okeano gelmi iriedjus,
435
Baig mediokl tuomet, atgal jie leidos sln.
Priekyje bgo, pd iekodami, unys, o paskui
jo vaikai Autoliko, su jais ir viesus Odisjas
eng pirmasis, mosuodamas rankoj giliasmig iet.
erno didiulio landa tankumynj turta i seno.
440
Ten neupsdavo niekad drgme alsuojantys vjai,
Ir neviesdavo saul kaitri spinduliais sidabriniais,
Nei smarkiausias lietus neulydavo: toks tankumynas
Buvo aplink, ir lap storai guljo prikrit.
ernas igirdo unis bei ingsnius mediotoj vyr.
445
Kai prisiartino tie, kaip aibas oko i lauo,
Ilgus erius paiaus ir baisiai akim suaibavs,
Tiesiai po koj. Tuomet Odisjas, kurs jo pirmasis,
Puol ant erno, sugniaudamas iet rankoj galingoj,
Taiksi vr nusmeigt, bet ernas atoko al
450
Ir apsigrs mediotoj grieb u kulies vir kelio,
Gabal ger ipl, nors kaulo dantim nepasiek.
Greit Odisjas dein pet jam susmeig iet,
ibantis galas aksties pro pasmakr visas ilindo.
emn parkrito vris ir kvap ileido sukriuks.
455
ern aptvark bemat Autoliko sns vikrieji.
O Odisjo beydio, dievams prilygstanio, aizd
Dailiai urio ir ukalbj sulaik pldim
Juostanio kraujo, tuomet jie visi pas tv sugro.
J Autolikas senasis ir sns visi Autoliko,
460
aizd sugyd graiai ir dovanas brangias dj,
Sveik ir linksm ileido linksmi gimtj al,
Miel Itak. Nudiugo tvas ir moia garbioji,
Snui sugrus namo, ir m teirautis ir klausti,
Kas sualojo taip j. Snus apsak jiems visk:
465
ernas j iltim baltom, ijus kart medioti
Su Autoliko vaikais Parnas, upuols apdrask.
302
TURINYS
Taigi, palietus dabar ir uiuopusi rand, senel

J atpaino, sumio ir koj paleido i rank.
Tk praustuvn pda, net indas varinis suskambo
470
Ir pasibavo, pasvirs on, vanduo isiliejo asl.
Diaugsmas ir skausmas drauge uliejo ird senutei,
Aarom akys pasruvo, ir balsas gerklj usikirto.
Smakr pasiek ranka ir, velniai paglosiusi, tar:
Nr abejons, tu Odisjas, o a gi, vaikeli,
475
Nepalytjus pirmiau, eimininko paint negaljau.
Penelop tuomet akimis paskersavo senel:
Ji mat norjo parodyt, kad mylimas vyras parjs.
Ta nepagavo jos vilgsnio ir nieko suprast negaljo:
Dmes jos paklaidino Atn. viesus Odisjas
480
Deine iupo ir tuoj u burnos nustvr senel,
O su kairija artyn prie savs pasitrauk ir tar:
Nori mane praudyti, moiute? Prie savo krtins
Uauginai kitados. A, sielvart daug ikentjs,
Po devyniolikos met grau tviks em.
485
Tu painai tuojau, irdin tau kvp dievas,
Betgi tylk, kad niekas daugiau namuos neigirst.
tai k a tau pasakysiu, ir tai turs atsitikti:
Jeigu man dievas pads jaunikius liuosius veikti,
A ir tavs neaplenksiu tikrai, nors mano tu aukl,
490
Laikui atjus, namuos ikarti mergas palaidsias.
Jam Euriklja protinga, tai atsakydama, tar:
Kokis ia odis, vaikeli, pro tvor dant tau praoko!
ird tu mano pasti: palenkti pigiai nesiduoda,
Kaip geleis a laikysiuos arba kaip akmuo patvariausias.
495
Dar pasakysiu a tau, o tu sidki ird:
Jeigu tik dievas pads jaunikius liuosius veikti,
Rm tarnaites visas a tau lig vienos iskaiiuosiu,
Tsias, kur dar negarb, ir tas, kur liko nekaltos.
303
TURINYS
Kam jas, moiute, sakyt? Nra tau reikalo jokio,

Pats pamatysiu dabar ir pats painsiu kiekvien.
Tu tik burnos nepraverk ir diev pasikliauki malone.
500
Taip jis kalbjo. Senut pakilus nujo per men

Naujo vandens atsinet, nes senj vis iliejo.
505
Kai numazgojo variai ir kvapiom alyvom tryn,
Kras atgal prie ugnies ariau Odisjas patrauk,
Geid, kad bt iliau, ir skurliais prisideng rand.
Uved kalb tuomet protinga mona Penelop:
Leisk, malonusis svety, tave man truput paklausti,
510
Greitai jau metas ateis mums poilsio mielo keliauti,
Jeigu dar miegas saldus, veiks rpesius, ima.
Man Kronionas varg marias be krato paskyr.
Dien paguoda visa, kad, aar kari nubraukus,
Darbo galiu nusitvert ir tarnaites namie priirti.
515
O kai ateina naktis ir traukia guolin kiekvien,
Lovon ir a gulu, taiau pavargusiai irdiai
Rpesiai sunks neduoda umigt ir dsauti veria.
Lygiai kaip ta Pandarjo dukt Aedon pilkoji
Giesm usuokia graiai, vos pavasaris spja iauti,
520
Saugiai tarp lap veli pasislpusi krmuos aliuosiuos;
Balsas jai mainosi greit ir liejasi graudiai, skardingai,
Verkianiai savo snaus Itilo, kur ji per klaid
Umu kardu tuomet (vienatin Dzeto valdovo),
Lygiai taip blakosi mano irdis, k nn pasirinkti:
525
Ar prie snaus gyvent ir saugoti visa tvarkingai,
Auktastogius namus, tarnaites ir savj krait,
Vyro patal gerbiant ir bijant moni papeikimo,
Ar pasirinkti sau vien, kuris, tarp achaj geriausias,
Perasi man seniai ir ipirk duoti neykti.
530
Kol dar maytis buvo snus, neatjs prot,
A negaljau tekt ir i vyro nam pasitraukti.
Nn, kai uaugo jisai, kai vyras yra pilnametis,
Pats pageidauja, kad a i nam ieiiau pas tv,
304
TURINYS
Pikta dl turt mat jam, kuriuos eikvoja achajai.

Bet pasiklausyk ir man pasakysi, k reikia toks sapnas.
Dvideimt, rodos, s, lovy turlendamos, lesa
Ms kieme kvieius, iriu a jas ir diaugiuosi.
Bet i kaln nusileidia staiga riestasnapis erelis,
Griebia jas u kakl ir smaugia, tos paslikos visos
540
Lieka gulti kieme, o jis pakyla or.
Kkioju be paliovos, raudodama gailiai per sapn,
O graiakass achajs ramina ir guodia apstoj,
Verkiani graudiai, kad mano sis pasmaug erelis.
Tuotarp jis atskrenda vl ir, auktai ant kraigo nutps,
545
Kalba mogaus balsu ir, mane ujausdamas, sako:
Nusiramink, dukterie Ikarijo, tvo garbingo,
Tu ia ne sapn regi tikrov, vyksiani greitai.
sys tavo jaunikiai, o a, lig iolei erelis,
Pauktis tebuvs, dabar sugrau kaip vyras tavasis
550
Ir jaunikiams visiems a prapult baisi surengsiu.
Taip man pasak erelis, ir sapnas saldusis nutrko.
A tuoj paokau ir bgau s irti kiem.
Turk lovy jos, kaip visuomet, graibydamos grdus.
535

Reikalo jokio nra tau, mona, nuostab sapn
Aikinti dar kaip kitaip: juk pats Odisjas pasak,
Kuo pasibaigs vargai mirties bedugn jaunikiams
Jau atsivrus visiems: giltins neivengs j n vienas.
555

Betgi, svety, sapn tui ir nereikiani nieko
Kartais juk bna, ir tai, kas sapnuota, ne visa vyksta.
Vartai mat veda dveji bekni sapn karalyst,
Kietojo rago vieni, kiti i drambliakaulio balto.
Sapnas, kuris pro dramblio kaulo vartus atkeliauja,
565
Mus paklaidina ir rodo vien tai, kam vykti nelemta.
Jeigu pro velniai nugludinto rago vartus jis ateina,
Ateit vis tikrai j regjusiam mogui pasako.
560
305
TURINYS
A abejoju, ar mano sapnas baisusis galjo

Eiti pro juos. O bt laim man paiai ir snui.
570
A pasakysiu dar tau, o tu sidki galv:
Greitai jau brk nelemtoji diena, kai tursiu palikti
A Odisjo namus: rytoj j varyboms galvoju
Dvylika kirvi statyt, kuriuos Odisjas kadaise,
Bdavo, menj sustato eiln, kaip onstulpius laivo,
575
Ir i toli pro kilpas kotuos j strl pravaro.
Taip a jaunikiams rytoj varyb darb uduosiu:
Kilpin kas lengviausiai sulenks su rankom pams
Ir pro visus kirvius praaus plunksnotj strl
Gausiu u to tekt ir sudie pasakysiu auktiesiems
580
Vyro namams, pilniems grybi ir turto visokio.
Juos prisiminsiu danai ir nakt per sapn regsiu.
Nieko nelaukus, namuos jiems tokias varybas surenki,
585
Nes Odisjas daugmintis iuose namuose pasirodys,
Grs pirmiau, nei vyr kuris t lank pakelt,
Styg utempti pajgs ir pervarys strl per kilpas.
Jeigu, svety, malontum ilgiau, sddamas menj,
590
Pasak tsti, tikrai miegu nelipt blakstienos.
Betgi be miego ibt trumpaamiai mons negali
Laik ilgesn: dievai aminieji visur mat nustat
Saik mirtingiems monms, gyventojams ems naiosios.
Taigi ir a, virun savj men parjus,
595
Vl atsigulsiu lov, dejonms vienoms padaryt,
Drgn nuo aar mano, kai Odisjas ijo
Jon atsigulsiu tenai, o tu ilski svetainj,
Asloje sau pasiklojs, ar liepk, kad lov atnet.
306
TURINYS
600
itai pasakiusi, gro viesij men ant aukto

Ji ne viena: parjo ir j lydj tarnaits.
Grus vir atgal su savo tarnaitm, raudojo
Vlei ji vyro brangaus Odisjo, kol ant blakstien
307
TURINYS
XX GIESM
Prie iudant jaunikius
Priebuty viet miegot pasirinko viesus Odisjas,

Jauio nedirbt od patiess, ant jos pasiklojo
Kailius vilnot avi, kurias papjov achajai.
O Eurinom sena jam antklod atne minkt.
5
Taip Odisjas guljo, taiau ne miegojo, o rezg
Atpild rst jaunikiams. I moter puss kaip skraists
Ilk mergos, kurios su jaunikiais draiks i seno,
auk, triukmavo dabar ir visos garsiai kvatojo.
Apmaudu juodu irdis Odisjo krtinj aptvino,
10
Jis susvyravo, taiau jo protas nusprst nesteng.
Ar jam i patalo okt ir gal visoms padaryti,
Ar pasitrainioti leist su tais palaidnais kart,
Pastar ir paskutin. irdis jo krtinj drebjo.
Lygiai kaip dreba kal, apglbusi savo unyius,
15
Urzgia ir gsdina kst, kai svetim mog pamato,
Taip jo irdis dabar dl darb nedor j drebjo.
Trenk sau kumiu todl krtin ir pratar itaip:
Reikia itverti, irdie! Nepalygint baisesn itvrei
Kani, kai milinas tas mogdra kiklopas prarijo
20
Bendraygius narsius. Itvrei, kol tavo gudryb
Leido pabgti i urvo, kuriam turjai prati.
Taip jis kalbjo dabar ir mielj ird ramino.
iai i palengvo aprimus, krtinn sugro kantrumas
Dar pakentt, bet pats vis varts nuo ono ant ono.
308
TURINYS
Lygiai kaip pilv mogus, riebum ir kraujo pripyls,

Kepa kartam idiny ir varto nuo ono ant ono
Ir nekantraudamas laukia, kad tas kuo greiiausiai ikept,
Lygiai taip varts dabar Odisjas nuo ono ant ono,
Plksi su mintimi, kaip pirt pakurt palaidnams,
30
Stojus prie pulk vienam. I dangaus nusileidus, prijo
Deiv viesak Atn, moter grai pavirtus,
Ir, atsistojusi jam prie galvos, prabilo ir tar:
Tu ir dabar nemiegi, mogau, vargingiausias pasauly?
iagi jau tavo namai, kuriuose radai tu ir mon
35
Savo, ir sn, kurio pavydti gali kiekvienas.
25

Viskas tikriausia tiesa, k dabar tu, deive, kalbjai.
Bet man ramybs neduoda mintis ir slegia krtin,
Kaipgi ia rank pakelt prie pulk begdi jauniki,
40
Jeigu a vienas esu, o jie suvirsta i karto.
ird man slegia, be to, sunkus dar rpestis kitas:
Jei nudaigoiau a juos su Dzeuso ir tavo pagalba,
Kur prisiglausiu tuomet, meldiu man tai pasakyti.
Baisiai tu nepatiklus! Draugu menkesniu pasikliauna
Kitas, mirtingu mogum, kurs imanymo tokio neturi.
Tuotarp a deiv esu ir saugau tave rpestingai
Tavo pavojuos visuos. Klausyk, pasakysiu tau aikiai:
Deimtys penkios moni trumpaami tegu susirink
50
Mudu apsups pasalom, tave pasiry nukauti,
Drsiai pagrobsi tu j galvijus su avim storavilnm.
Taigi miegoki ramiai. Pernakt vartytis be miego
mogui kankyn tikra. Tau greitai jau baigsis nelaims.
45
itai pasakiusi, jam ant blakstien mieg uleido

Ir Olimp atgal viesioji deiv parskrido.
55
O kai j miegas sukaust ir, rpesius leids umirti,
309
TURINYS
60
65
70
75
80
85
90
Snarius atpalaidavo, mona susikrimtus nubudo

Ir, atsisdusi lovoj minktoj, pradjo raudoti.
O kai raudodama taip pasotino aarom ird,
Artemid tuomet viesioji moteris kreips:
O Artemide skaisti, Kronido dukra galinga!
Strl paleisk krtin tu man ir gyvyb atimki,
Nieko nelaukus, arba tepagrobia viesulas juodas
Ir, nulakins mane miglotu keliu per padanges,
Okeano, savin siliejanio, srov tesviedia,
Kaip Pandarjo dukras kadaise nune vtros,
Tv ir motin j dievai nuud, ir vargs
Vienos paliko namuos. Afrodit pagailusi m
Varke nalaites pent, medum ir vynu raudonuoju.
Hera joms dav daugiau nei visoms mergaitms pasauly
Veido graumo ir proto, skaisti Artemid graktumo,
Deiv Atn pamok, kaip dirbti darbus dailiuosius.
Kai Afrodit viesi iskrido aukt Olimp
Dzeus, perkn valdov, prayt, kad teikts mergaites
Dailiai u vyr ileist (jis puikiai visk mat ino,
Laim ir skaudi nelaim, nutiksiani mones mirtingus),
Harpijos paglem jas ir erinijoms negailestingoms
Padovanojo visas, kad joms tarnaut kaip vergs.
Taip ir mane tegu leidia nunet Olimpo valdovai,
Ar tepaauna skaisti Artemid, kad a, tamsiuosius
Poemius kai ikeliausiu, galiau regt Odisj,
Kad nereikt patirt man ugaid vyro menkesnio.
Skausmo sunkum mogus taiau dar valiotum pakelti,
Jeigu, raudojs perdien, marindamas ird sugelt,
Nakt galtum umigt, nes miegas leidia umirti
Visa, kas gera ir bloga, vos mums blakstienas sumerkia.
Man jau ir mieg sapnais nelemtaisiais dievas sudrumsia.
tai ir i nakt jis vl prie mans kaip gyvas guljo,
Tokis, koks buvo, kai jo Troj, irdis man i diaugsmo,
Vargei, paoko, tariau: tai ne sapnas gyvoji tikrov.
310
TURINYS
Aimanas jos ir verksm viesus Odisjas girdjo.

Mintys kamavo vis j, ir jam nelauktai pasirod
Bus j painus mona ir nn galvgaly stovi.
95
Antklod oks sulankst ir kailius, kur guolyje buvo,
Visk sudjo ia pat ant krslo, tik od u dur
Ine vl ir, pakls rankas, jis Dzeus maldavo:
Tve ms Dzeuse! Jei davte man, nors baisiai pabaud,
ems ir mari keliais sugrt al gimtin,
100
od kas nors i moni atbuds man tepasako
Rm viduj, ir tavj enkl ore teivystu.
Taip jis maldaudamas sak, didmintis Dzeusas igirdo
Ir sugrumjo tuojau ant spindinio skaisiai Olimpo
Savo padangj auktoj. viesus Odisjas nudiugo.
105
od namuos taip pat merga malja pasak
Tiesiai u jo, kur vyr valdovo girnos stovjo.
Dvylika tuosyk merg plujo dirbo per dien,
Maldamos smulkiai mieius ir kvieius, jauniki tvirtyb.
Visos miegojo seniai, sumalusios grdus uduotus,
110
Baigt nesteng ita, nes buvo silpna ir menkut.
Girnas nustojusi sukti, ji tar od lemting:
Tve ms Dzeuse, diev ir moni trumpaami valdove!
Baisiai sugriaudjai nn i padangi, vaigdm
nusagstyt,
N debeslio nra: turbt kam enkl parodei.
115
Teikis ir mano, menkos vargdiens, meldim igirsti,
Kad paskutinis jau bt ir pastaras kartas jaunikiams
Ms Odisjo namuos pramatni kelt vakarien.
Keliai i nuovargio linksta, sveikat vis padjau,
Duon kasdien maldama, tespringsta pastar kart!

120
Taip ji kalbjo. viesus Odisjas diaugs jos odiais

Ir Kroniono griausmu, nes vyls atkeryt u skriaud.
Tuosyk grai Odisjo nam tarnaits sujo
Ir pasiildyti ugn auktam idiny susikr.
311
TURINYS
O Telemachas, graus kaip dievas, paoko i guolio

Ir apsivilks ant tvirto peties kalavij pasvr,
O sau po koj balt graius sandalus pasirio,
Rankon pasim iet galing su vario virne
Ir Eurikljai pasak, kls koj per slenkst:
Kurgi js svei namuos padjote inakt, moiute?
130
Pavalgydinot, paguldt, ar taip prakiurksojo apleistas?
Motina mano tokia, nors proto jai neyktta:
Nepagalvoja ir kartais mog nevert pagerbia,
O nusipelnius tos pagarbos kaip skurdi ileidia.
125
Jam Euriklja protinga, tai atsakydama, tar:

iuokart nekalt, vaikeli, tu j apkaltinti nori.
Vyn sddamas gr, kiek tik jo irdis pageidavo,
Valgyt, kai klausme j, atsak nieko nenors.
Po domi kalb prisiminusi guol ir mieg,
Patal dailiai paklot tarnaitms motina liep,
140
Betgi, kaip skurdius koksai ir elgeta, vargti paprats,
Lovoj minktam patale gulti jis tuoj atsisak
Ir, pasiklojs od nedirbt ir kelet kaili,
Priebuty apsinakvojo, mes antklod davm vilnon.
135
Taip jis pasak, ir Telemachas i mens ijo,

Iet pams, o pora un pridurmu jam sek.
Jis vyrij skubjo prie graiaauli achaj.
Paauk tuosyk mergas ir tar mot viesioji,
Peisenorido Opo dukt, stropi Euriklja:
Greitai, mergaits, imkite luotas ir men iluokit,
150
Kad nedulkt, palaist, dailiuosius krslus kilimais
Purpuraspalviais uklokit, o kitos stalus nuvalykit
Mari kempinm visus ligi vieno, kraterus nuveiskit
Ir dvidugnes taures, kad ibt, dar kelios nueikit
Tyro vandens i altinio parnet, tik ilgai neutrukit:
155
iandien jaunikiai ilgai neiks pas mus neatj,
Rinksis nuo ryto, inokit, nes iandien didel vent.
145
312
TURINYS
Taip ji kalbjo, o mergos paklaus ir dar, kas liepta,

Dvideimt ok, ibgo prie tamsiavandenio altinio,
Kitos tuoj darbo stvrs namuos ir pluo sukait.

Pulkas nemaas alik bern atjo kiem

Ir prikapojo malk daugyb, apsukriosios mergos
Spjo su vandeniu grt nuo altinio, kiauliaganis doras
Trejet kiauli atvar, pai riebi j parinks.
niaukti paleido visus juos kiem, dailiai aptvert,
165
Kreipsi Odisj ir tar jam od malon:
Kaipgi, svety, ar tau geresni pasidar achajai,
Ar, kaip anksiau, i tavs jie tyiojas rmuos be gdos?
160

Lai atmoks, Eumajau, dievai u visas nedorybes,
170
Kaip nelabieji tie daro, namuos svetimuos atsisd.
Baisiai ls visi ir gd jau suvis pamet.
Taip jie dabar abudu ramiai tarp savs nekuiavo.
Ir Melantjas, piemuo okaganis, greitai atjo,
Atgin br ok, i visos bandos parinkt j,
175
Vaims jauniki papjaut, j piemenys du atlydjo.
Atvestas okas pririo ties priebuiu rm balsing,
O Melantjas vainot Odisj pradjo ir tar:
Tu gal ir iandien, svety, ia ms namuos slampinsi,
Lsi visiems akis ir eit pro duris negalvosi?
180
Mudu graiai isiskirt negalsim, atrodo, kol mano
Kumio neparagausi, nes kurgi matyta pasauly
Taip kyriai duoneliaut! Ir kitur juk vaii netrksta.
Taip jis kalbjo. viesus Odisjas nesak jam nieko,
185
Tuosyk atjo ir treias, Filetijas, vyr vadovas,
Atved riebi telyi pietums ir ok nupent.
J su galvijais itais i emyno buvo atve
Tie laivininkai, kurie, kas tik prao, kelia per jr...
313
TURINYS
Okas pririo jisai ties priebuiu rm balsing,

Pats paskubjo artyn ir tar kiauliaganiui itaip:
Kas tas, Eumajau, svetys, kuris nebe pirm jau dien
Viei ia ms namuos? I kokio krato pasauly
Sakosi kils? Kur jo gimin ir em gimtoji?
Baisiai suvargs, taiau kaip karalius atrodo i stoto.
195
Skurdium paveria dievai ilgai klajojant mog,
Kai tik j (netgi karali) vargai ir nelaims prispaudia.
190
jo prie sveio ariau ir, dein savo padavs,

Kreips maloniai j ir sak odiais sparnuotais:
Sveikas, tveli svety! Tegu ateity tavo dienos
200
Bus laimingesns, o iandien varg tau marios aplinkui.
Tve ms Dzeuse! Nra u tave didesnio beirdio
Tarpu diev, tau negaila mogaus, nors leidai jam gimti.
Spaudi perdm vargais ir sielvartais trumpini ami.
Prakaitas, kai pamaiau, ipyl, apsiverk akys,
205
Nes pagalvojau apie Odisj, ir jis, gali bti,
Toks apiplys, kaip tu, po svetimus mones klajoja,
Jeigu dar gyvas kame ir regi sauls ibint.
Jeigu jau baig vargus ir Hado namus ikeliavo
O! Kaip gaila viesaus Odisjo, kuris man jaunuiam
210
Paved karvi bandas kefaln aly priirti.
Nesuskaitysi dabar t band, nra juk aplinkui
Kito mogaus, kuriam taip sekts su karvm plakaktm.
Vyrai visai svetimi kasdien reikalauja suj
Pokyliams j atvaryti, nei jo snaus nesigdi,
215
Nei visagali rstybs nebijo, o iandien jau ada
Pasidalyti turtus negrtanio ms eimininko.
Daugel kart mintis man lindo galv ir kniet
ird krtinj, tik, snui tebesant, atrodo nedora
Taip su galvijais ieit svetim krat ir melsti
220
Svetimus mones pagalbos, taiau dar didesn blogyb
Karves augint svetimiems ir vietoje sdint kankintis.
Biau gal a seniai jau kit galing karali
Sau pasipras globos (ilgiau nebegalima ksti),
314
TURINYS
Bet i galvos neieina jisai, gal kartais sugrs

Pirt pakurs pirliams ir jaunikiams, jog dur neras jie.
225

Geras, protingas mogus, jauiagani, man tu atrodai,
Aikiai dabar pamaiau, irdy iminties nestokoji.
Taigi klausyki, sakau ir didi priesaik duodu:
230
Ir Odisjo viesaus idinys, kur a pasiekiau,
Tu nesuspsi ieiti i ia ir gr Odisjas.
Jeigu norsi, pats savo akim pamatysi netrukus,
Kaip sutvarkys jaunikius, kurie jo namuos valikauja.
235
Tuosyk jauiaganis vyras, jam atsakydamas, tar:

O! Kadgi odiams itiems Kronionas leist vykti!
Pats pamatytum, svety, jog mano rankos dar tvirtos.
Tuosyk Eumajas dievus nemirtingus m prayti,
Kad Odisjui daugminiui sugrti namo nekliudyt.
Taip jie dabar abudu ramiai tarp savs nekuiavo.

O Telemachui jaunikiai jau mirt ir prat reng.
Bet i kairs nelauktai netiktai atskrido erelis,
Pauktis padangi aukt, ir nesi baikt baland.
J pastebjs, tuojau Amfinomas prabilo ir tar:
245
Pastangos ms, draugai, ir kslai umut Telemach
Baigsi niekais dabar, geriau tad eikim puot.
240
Taip Amfinomas kalbjo. Jo odiams pritar vyrai,

Ir viesaus Odisjo namus visi sugujo.
Drapanas savo ia pat ant krsl ir krasi numet,
250
okosi pjaut avin ilgavilni, ok nupent,
Meitli paskerd daug ir karv meliam vien.
Vidurius kep ia pat ir dalijos, pilnus kraterus
Atmie vyno, taures jiems dav kiauliaganis senas,
Duonos atnes priraik Filetijas, vyr vadovas,
255
pintines kraiteles, o vyn Melantijas pilst.
315
TURINYS
Rankomis siek visi ant stalo idstyt vaii.

O Telemachas, sumets gudriai, Odisjui parod
Viet svetainj dailioj, netoli akmeninio jos slenksio,
Liepdamas jam atsisst kd prie mao stalelio.
260
Kepsnio paskirtj dal padjo ir vyno pripyl
Taur auksin ir kreips j, sakydamas itaip:
ia tu ramiai sdk tarp vyr ir vyn girsnoki.
Tyiotis odiais visaip i tavs arba rank pakelti
iandien neleisiu a niekam, namai ia ne viebuio kokio,
265
Bet Odisjo, kuris ivykdamas man juos paliko.
Vyrai, spju visus, neduokite valios lieuviui
Savo ir rankoms, nes gali vaidai ir mutyns pakilti.
Taip jis pasak, jaunikiai visi tik lp prikando,
I Telemacho stebjos, kad itaip drsiai prabilo.
270
Tuosyk pakilo Eupeito snus Antinojas ir tar:
Nors ir labai ugauli Telemacho kalba, bet nukskim,
Vyrai achajai, tokiais grmojimais iandien prapliupo.
Dzeusas Kronidas neleido, seniai mes btum nutild
Rmuos kalbtoj , kurs gerkl garsiai taip laido.
275
280
285
iuos Antinojo odius negirdom Telemachas nuleido,

Tuoju metu aukliai skirtsias dievams hekatombes
Var per miest, ir garbiniuotgalviai achajai skubjo
nepraaunanio aulio viesaus Apolono girait.
Ms pabaig ikept nugarin, nuo iem numov,

Lygiai visiems padalijo ir auni puot pakl.
Ir Odisjui tarnai ant stalelio atne padjo
Gabal tokio didumo, po kok gavo kiekvienas,
Nes Telemachas, viesaus Odisjo snus, taip sak.
O palaidnams jaunikiams neleido iandien Atn

Susilaikyt nuo juok ugauli, kad kas kart didesn
Tvint rstyb Laerto snaus Odisjo krtinn.
316
TURINYS
Vienas jauniki pulke, labiau u visus pasileids,

Buvo Ktesipas vardu, seniau atsikls i Samo.
Tvas turtingas begal, todl, pasikliovs jo turtais,
290
Piros viesaus Odisjo, seniai nebegrtanio, monai.
Taigi jis m kalbt liesiems jaunikiams ir tar:
Js paklausykit mans, k a pasakysiu jums, vyrai.
Savj dal svetys, kaip jam priklaus, jau gavo.
Bt mat buv visai negrau ir labai neteisinga
295
Sveio nepaisyt, kai Telemacho namus jis ateina.
Betgi a noriu pridt nuo savs, kad gausiai turt
Kuo atsilyginti mergai prausjai ar duot dovanl
Dar kam kitam viesaus Odisjo namuos auktastogiuos.
Ir, i pintins pastvrs nugraut staibikaul jauio,
Atsivdjo ir leido j. Taiau Odisjas,
Galv palenkdamas, smgio iveng ir nusiypsojo
Pilnu patyi ypsniu, kai trenk kaulas sien.
O Telemachas tuomet, Ktesip vainodamas, tar:
A ne juokais pasakau: visa dar laim, Ktesipai,
305
Kad nepataikei tu sveiui, kad jis pasitrauk nuo smgio.
Biau ird tiesiog tau atri iet suvars.
Tvui nebe vestuves, o ermenis tavo atvsti
Bt reikj. Todl, kas netinka, lai niekas nedaro
Ms namuos. Dabar a matau ir permanau aikiai
310
Visa, kas gera ir bloga, anksiau dar buvau maametis.
Man priderjo tik visk nukst ir tyliai irti,
Kaip galvijus man pjaunat pulkais, kaip duon ir vyn
Ryjat be saiko. Vienam per sunku atsiginti nuo pulko.
Betgi jau liaukits js man nuoskaudas dar, begdiai.
315
Jeigu atriuoju variu mane js norit umuti
ti savuosiuos namuos daug kart geriau, man atrodo,
Nei tuos imtus nedoriausi darb regti kas dien:
Kaip jie ijuokia sveius, kaip jaunas mergas ir tarnaites
Tampo be gdos jokios ir tvirkina rmuos graiuosiuos.
300
320
Taip jis pasak. Visi, net kvap sulaik, tyljo,
317
TURINYS
Kol pagaliau Agelajas, Damastoro vaikas, prabilo:

Niekas neturi, draugai, u ties, atvir od
Apmaud rodyt kada ir stengtis piktu atsilygint.
Js nebeskriauskit daugiau pakeleivio nei tarno n vieno
325
iuktu nelieskit nuo iol namuos Odisjo garbingo.
O Telemachui noriau ir motinai jo pasakyti
od proting, jei rast jis keli jdviej irdis.
Kol kibirktl vilties rusjo ir ild krtin,
Kad Odisjas daugmintis sugr namus po klajoni,
330
Tol negaljome js papeikti, kad laukiat ir laikot
Savo namuos jaunikius: tai daiktas kur kas malonesnis,
Nei Odisjo sulaukti, kai atvstos bt vestuvs.
iandien jau aiku taiau, kad jam nebelemta sugrti.
Motinai savo tai visa iaikink ir spirk, kad nedelst
335
Eiti u vyro, kuris kilmingesnis ir dovi neykti,
Kad Odisjo turtus tu pats galtum valdyti,
Valgyt ir gerti linksmai, o ji tegu plua pas kit.
Ne, Agelajau! Prisiekiu a Dzeusu ir sielvartais tvo,
340
Kurs nuo Itaks toli kur klajoja ar mirt sau rado,
Motinai savo tekt nekliudau, o prieingai mygu,
Kad pasirinkt kur, o a dovan neyktsiu.
Bet i nam j varyti grietai, sakymo odiais,
Net pagalvoti baisu, ir dievas u tai atmokt.
Taip Telemachas kalbjo. Jaunikiams Palad Atn
Juok besaik uleido, ir protas jiems susimai.
Kaip nesav, and suvaldyt nesteng i juoko.
Kruvin ms jie rijo dabar, ir aar pilnos
Akys ibjo visiems, o irdis trauk raudoti.
350
Tuosyk prabilo juos viesusis Teoklimenas:
O nelaimingi! Baisi pratis itiks jus netrukus,
Galvas ir veidus, ir kojas lig ems udengs jums tamsyb,
Raudos graudingos pakils, ir skruostus aaros vilgys,
Sienos aptik kraujais, bus kruvinos pertvaros graios.
345
318
TURINYS
Priebut rm regiu ir kiem pilnus eli,

Skubani bgti Erebo alin, o saul viesioji
Gsta padangj plaioj, ir visk gaubia tamsyb.
355
Taip jis kalbjo, o vyrai i jo saldiausiai kvatojos.

Tik Eurimachas, Polibo snus, prabilo ir tar:
360
Kliedi pamis svetys, kurs vakar atjo i tolo.
Imkite, vyrai, tuojau ir j pro duris ilydkit,
Lai sau keliauja aikt, tamsu jam ionai pasidar.
Tuosyk prabilo j viesusis Teoklimenas:
A, Eurimachai, tavs nepraau, kad ivestum lauk,
365
Nes ir akis dar turiu, ir ausis, ir kojas abidvi,
Protas taip pat viesus tebra, nesu a pamis,
Taigi laukan ieisiu ir pats, matau, kad artja
Jums nedalia baisi, nuo jos neitrksit n vienas,
Drss jaunikiai, kurie viesaus Odisjo pastogj
370
Juokiats taip i moni ir darote darbus pikiausius.
itai pasaks, ijo i rm, graiai taisyt,
Ir pas Peiraj sugro, tas prim vl j irdingai.
Tuosyk jaunikiai visi tarp savs susivalg ir m
Tyiotis i Telemacho ir jojo svei neprayt.
375
Vienas i vyr, pai li j, mikiodamas auk:
Niekur nerasi tu kito, kuriam sveiai, Telemachai,
Taip nesisekt: kakoks ia valkata sdi linds,
Tyko pasti ir vyno palakti, i jo tau nei kario,
Nei darbininko nebus, tik em be reikalo slegia.
380
Kitas gi vl atsistojs kaip pranaas paistyti m:
Jei paklausytum mans, turtum naud didesn.
Tavo abudu sveius sodinam laiv daugirkl,
Veame pas sikelus, ten kain paimsime ger.
385
iuosius jauniki odius negirdom Telemachas nuleido.

Tyliai sdjo, vis dairs tv ir lauk nekantriai,
Kolei tas rank pakels jaunikiams begdiams sudrausti.
319
TURINYS
O Penelop protinga, dukt Ikarijo seno,

Moter menj viesioj, sddama krasj dailiausioj,
Klaussi odio kiekvieno, kaip vyrai svetainj kalbjo.
390
Jie pusryiavo dabar ir juoks kvatojosi smags,
Valg kiek lindo, nes buvo galvij priskerd be skaiiaus.
O vakariens tokios dar niekas nebuvo pataiss,
Koki turjo ikelti deiv ir vyras galinas
Greit nepraytiems sveiams, kurie sauvaliavo lig iolei.
320
TURINYS
XXI GIESM
Lanko padavimas
O Penelopei, Ikarijo seno dukrai protingai,

kvp nor irdin viesak deiv Atn
Lank jaunikiams paduot ir gele pilk, atneus
Odisjo svetain, ginklus udynms pradti.
5
Laiptais auktais savo viesij men ukopus,
Minkta, velnia ranka pasim rakt varin,
Uriest, gra, su dramblio kaulo rankena balta,
Ir su tarnaitm mergom nuskubjo sandl aukt
Rm aukt j gale, kur karaliaus lobiai guljo,
10
Varis ir auksas, ir geleis, graiai apdorota.
Ten ir jo lankas stovjo, stangrus ir spriegiantis smarkiai,
Su strline talpia, skausming strli pristatyta.
Juos dovan Odisjas kadais Lakedemone gavo
I Euritido Ifito, diev nemirting paveikslo.
Juodu anuomet abu susitiko syk Mesenj
Pas Ortiloch proting. Tenai Odisjas viesusis
Buvo nuvyks skolos, kuri usitrauk Mesen
Sau trim imtais avi, anksiau pagrobt i Itaks
Ir su visais piemenim igabent laivuos daugiairkliuos.
20
Tolim keli dl to keliaut Odisjas turjo
Dar paauglys, galiotas vis vyresni j ir tvo.
O Euritidas iekojo kumeli, kuri jam pradingo
Dvylika su kumeliukais ir su patvariais asilnais.
Per kumeles itas ir mirt jam skyr likimas,
15
321
TURINYS
Leids ateiti pas Dzeuso galingj sn Herakl,

Didvyr t, kuris ygius sunkiausius atliko.
J sileids savo namus kaip svei, beirdis,
Umu varg, diev bausms neirjs nei stalo,
Jam pastatyto pirmiau. Po vaii svei nuud,
30
O kumeles tas tvirtakojes jo sau pasiliko.
Taigi, iekodamas j, Odisj sutiko Ifitas
Ir dovanojo t lank, kur galinas Euritas
Buvo, kaip snui, paliks mirdamas rmuos auktuosiuos.
Jam Odisjas tuomet kalavij dav ir iet
35
Pradiai geros biiulysts, taiau nesdjo n karto
Vienas pas kit u stalo, nes Dzeuso snus nudaigojo
Greit Euritid Ifit, diev nemirting paveiksl,
Davus lank seniau. Taiau Odisjas viesusis
Nem lanko, kai vyko kar laivais juodaoniais:
40
Kaip atminimas biiulio brangaus tas lankas kabojo
Rmuos auktuosiuos, tik savo aly juo mgo didiuotis.
25
Nn Penelop viesi, prie sandlio dur prijus

Ir atsistojus ant uolo slenksio (j buvo dailid
Tiesiai nutas kadais pagal tempt standiai virvel,
45
Dailiai suleids staktas ir viesisias duris kabins),
Atmezg mazg guviai ir dir ivr i kilpos.
Tuosyk ji rakt kio ir, koja tvirtai atsispyrus,
Uov dur patrauk, ir tas, urdijs, sugirgdo;
Lygiai kaip jautis lankoj sumauroja, taip graiosios durys,
50
aunamos rakto, sugirgdo ir tuoj atsivr plaiausiai.
Moteris jo vidun ir kop auktas lentynas,
Ten, kur stovjo skrynios, kvapiausi drabui prikrautos.
Greit prie lentyn prikopus, nuo vagio lank pasiek,
Kabant auniai ant sienos, blizgant dkl maut.
55
Ten atsisdus ir lank sau pasidjus ant keli,
Graudiai pravirko mona, net vyro lankas sudrko.
Gro svetainn atgal, kur buvo ls jaunikiai,
Rankoj laikydama lank, stangr ir spriegiant smarkiai,
322
TURINYS
Su strline talpia, skausming strli pristatyta.

Mergos pamusios ne didiul skryni, prikraut
Vario, pilkos geleies, eimininko padarg ir ginkl.
Ir atsistojo prie stulpo graiai taisytos svetains,
65
O i ali prie jos atsistojo darbios tarnaits.
jaunikius ji kreips tuomet ir tar jiems itaip:
Vyrai, dabar paklausykit mans. ms pastog
Valgyt ir gerti kasdien js ateinat ir bnat lig nakiai,
70
Nes eimininkas seniai nebegrta, taiau nepajgiat
Niekaip kitos dingsties pramanyti, iskyrus t vien,
Bendr visiems, kad mylit mane ir norite vesti.
Taigi a silau dabar suruokime tokias varybas:
Duosiu jums vyro, viesaus Odisjo, kilpin tampr.
75
Kas, j pams, stengs nesunkiai rankom tempti
Ir skstaplunksn strl praaus pro dvylika kirvi,
To a tursiu ir bti, sudie pasakysiu auktiesiems
Vyro namams, pilniems grybi ir turto visokio.
Juos tik minsiu danai ir nakt regsiu per sapn.
60
Taip ji pasak ir liep kiauliaganiui savo Eumajui

Lank jaunikiams paduot ir gele pilk atneti.
Visk atnes, tasai su aarom emj padjo.
Lank pamats, ir doras jauiaganis aar brauk.
O Antinojas subjuro, vardu pavadino ir tar:
85
Kaimo js vplos abu! Toliau savo nosies nematot!
Ko gi ia raudat, kvailiai neregti, ir moteriai vargei
ird krtinj graudinat? Ir taip ji sksta lig iolei
Skausmo ir sielvarto jroj, nes mylimo vyro neteko.
Valgykit sau ir tyliai sdkit arba atsikl
90
Eikit u dur paliumbt, o lank palikit jaunikiams,
Jie tegu stoja varyb tuiai, nes a pasakysiu
Baisiai nelengva kam nors t kilpin dail tempti.
Tarpu jauniki vis mes tokio vyro nerasim,
Kaip Odisjas kad buvo, man teko paiam j regti,
80
323
TURINYS
Atmenu visa gerai, nors vaikas buvau maametis.
95
Taip Antinojas kalbjo, nors sau tebeadino vilt

Styg pritempsis ir strl pro kirvi sas pravarysis.
Betgi ijo kitaip, strls paragavo jis pirmas
I Odisjo beydio rank, kur taip iderg,
100
Sdint menj, ir kurst draugus, kad tie prisidt.
Keista, bet man i ties jau atm prot Kronidas.
Motina mano mieloji, kad ir bdama imintinga,
ada u kito tekt ir namams sudie pasakyti,
105
A ia tuo tarpu juokiuos ir linksminuos, galv pamets.
Jums priderjo seniai surengti tokias varybas
Dl moteriks, kokios nei Achajos emj nerasit,
Nei ventame Pile, nei Miknuos, nei Arge daugirgiam,
Nei ia Itaks saloj, nei juodam, derlingam emyne.
110
inote patys gerai, nereikia man motinos girti.
Taigi sujuskit! Ilgiau nebegaikit, dingsi neiekokit,
Neisisuksite, lanko netemp, mums reikia inoti.
A ir patsai noriau mginti t kilpin tampr.
Jei pasisekt tempt ir strl pro kilpas praauti,
115
Man nereikt lidt, kai, namus io vyro palikus,
Moia u kito ieis: a biau ramus, kad stengiu
Tvo padargus graius, rank ms, valdyti.
Met alin nuo pei jis purpuraspalv apsiaust,
oko i krass ir, kalavij atr padjs,
120
m statyti kirvius, pirmiau jiems vag irauss
Asloje, gili ir tiesi, itempdamas dailiai virvut,
Tuosyk vl suplk em. Visi stebjos, pamat
Kaip jis imano graiai sustatyti, nors to neregjs.
Darb pabaigs, atjo prie slenksio ir pam lank.
125
Triskart atrod palenks, usiguls, kiek svorio turjo,
Triskart pritrko jg, taiau vilties neprarado
Styg pritempsis ir strl pro kirvi sas pravarysis.
324
TURINYS
Gal jau ir bt utemps, primygdamas kart ketvirt,

Bet Odisjas pamerk ir vargstant sn sulaik.
130
Oi oi oi! K gi? Turbt ir liksiu bejgis ir silpnas,
Gal dar per jaunas esu, negaliau rankom vaduotis
Ir apsigint nuo mogaus, kuris man keli pastot.
Stokite js gi dabar jgom, galingesnm u mano,
135
Eikite lanko mgint, ir greitai pabaigsim varybas.
Taip jis pasak ir, lank atgal pastats ant ems,
padarytas graiai duris viesisias atliejo,
Greitj strl padjo, kilpin riest atrms,
Ir atsisdo sugrs krsl, kur buvo sdjs.

140
145
150
155
160
Tuosyk prabilo Eupeito snus Antinojas ir tar:

Kelkits, vyrai, ir stokit eil i deinio ono,
Tas pirmutinis prads, kam vyn pila pirmajam.
Taip Antinojas pasak. Visiems jo odiai patiko.
Pirmas pakilo Leodas, Enopo snus imintingas.
Buvo aukotojas jis, todl prie pilno kratero
Nuolat sdjo kampe. Jis vienas liojimo tokio
Baisiai nemgo ir ksti jauniki dl to negaljo.
Jis pirmutinis tad pam lank ir greitj strl
Ir, atsistojs prie slenksio, pradjo jg mginti,
Bet nepavyko tempt: jo rankos neprat ir velnios,
Taigi pavargo bemat. Dl to jis pasak jaunikiams:
A netempsiu, draugai, geriau j imkit kas kitas.
Dar ne vienam narsuoliui turs gyvyb ir kvap
Kilpinis itas atimt. Bet ymiai geriau, pasakysiu,
Mirti nei, likus gyviems, prarasti, kas iandien kiekvien
Traukia iuos namus, kur kiauras dienas mes prabnam.
Tikisi iandien visi ir savo irdy Penelop,
mon viesaus Odisjo, be galo trokta laimti.
Lank iband dabar ir pajgas savo pamat,
Tepasiieko kit sau tarp graiarbi achaj,
325
TURINYS
Joms tegu peras ir dovanas nea, o ioji sau vyru

Ims, kas pasilys daugiau ir kam bus skirta likimo.
itaip Leodas pasak ir lank, pastats ant ems,
padarytas graiai duris viesisias atliejo,
165
Greitj strl padjo, kilpin riest atrms,
Ir atsisdo sugrs krsl, kur buvo sdjs.
Kokis ia odis, Leodai, pro tvor dant tau praoko!
Aikiai netiks, bjaurus, net pikta buvo klausyti:
170
Vyrams es narsiems turs gyvyb ir kvap
Kilpinis itas atimti, nes tu jo tempt nevaliojai.
Motina tavo garbioji snaus susilauk ne tokio,
Kurs ger lank tempt ir strl paleist sugebt.
Vyrai lig vieno visi temps, pamatysi, nesunkiai.
itai pasak ir Melantjui okaganiui liep:
Eik, Melantjau, greiiau ir ugn menj sukurki,
Krsl prie jos pastatyk ir kail gauruot patieski,
Gabal ger mums lajaus atnek, svirn paoks,
Lank paildyt reiks ir lajumi kart trinti,
180
Tuosyk mginsim tempt ir baigsime greitai varybas.
175
Ir Melantjas nedelsdamas ugn besot pakr,

Krsl pastat prie jos ir paties kail gauruot,
Greitai nubgo svirnan ir gabal atne lajaus.
Kaitino lank dabar jaunikiai ir band, bet niekas
185
Jo nevaliojo tempt: j pajgos buvo per menkos.
O Antinojas sdjo ir Eurimantas grauolis,
Tiedu jauniki vadai, nes buvo vis pranaiausi.
Tuosyk pakilo abu ir greit i svetains ijo
Karvi piemuo ir viesaus Odisjo kiauliaganis senas.
190
Jiedviem pridurmu tuomet ir pats Odisjas pakilo
Ir, kai nuo dur visi vidur kiemo nujo,
Kreips i karto juos ir tar odiais maloniai:
326
TURINYS
Judviem, biiuliai, dabar noriau kai k pasakyti,

Nors gal geriau tylt? irdis paklausti man liepia,
195
Kaip pasielgtumt js, jei taip Odisjas viesusis
Kartais pareit staiga, jei j koks dievas parvest:
oktumt ginti katr jauniki ar Odisjo?
Drsiai sakykit, kaip jums irdis krtinje liepia.
200
Tuosyk jauiaganis vyras, jam atsakydamas, tar:

Tve ms Dzeuse Kronide! vykdyki nor kariausi!
Jei eimininkas sugrt, jei dievas namo j parvest,
Pats pamatytum, svety, jog ms rankos dar tvirtos.
Tad ir Eumajas dievus nemirtingus m prayti,

Kad Odisjui daugminiui sugrti namo nekliudyt.
205
Tas, pastebjs, kad irdys i vyr jam atsidav,
Kreipsi vlei juos ir prisipaindamas tar:
Taigi namo... A pats ir esu. Daug vargs, kentjs,
Aikiai matau: i namieg vis dl mano grimo
210
Diaugiats judu tiktai. Daugiau negirdjau n vieno
Meldiant irdingai dievus, kad namo sugrti man leist.
Tad pasakysiu a jums, kaip visa turs susiklostyt.
Jeigu man dievas pads jaunikius liuosius veikti,
monas parinksiu abiem ir turto duosiu kiek reikia,
215
Ir pastatysiu namus kaimynystj, abiem Telemachas
Pagarb rodys kaip savo draugams ar broliams
tikriausiems.
O kad nebt jokios abejons, jog a Odisjas,
Eikit abudu artyn ir savo akim pairkit
Rando, kur ernas kadais baltja iltim padar,
220
Kai Parnas buvau su vaikais Autoliko nuvyks.
itai pasaks, i po skarmal jiems rand parod.
Tie, j pamat abu ir enkl tikrai atpain,
Gailiai pravirko, pastvr glbin Odisj daugmint,
Sveikino meiliai, daugsyk peius jam ir galv buiavo.
327
TURINYS
Ir Odisjas abu pabuiavo rank ir galv.

Taip jiems beraudant, ir sauls ibintas galjo ugesti,
Jei Odisjas nebt sulaiks ir odio pasaks:
Liaukits verk, gana, dar gali kas nors pamatyti
Mus ia, ijs laukan, ir ipasakos visk sugrs.
230
Eikim vid dabar ne visi, bet vienas po kito,
A pirmutinis, o js jau paskui. Ir taip susitarkim.
Galv galiau guldyt n vienas i t palaidn
Man n paliesti neduos nei kilpinio to, nei strlins.
Tuosyk, Eumajau viesus, atneki lank pams
235
Tiesiai tu man rankas. O mergoms grietai pasakyki,
Tvirtas eimynins savo duris tegu laiko uov.
Jeigu dejavim jos ar bildes kartais igirst
Vyr svetainj arba tai kieme tegu nemgina
Bgt pairti, tegu sau tyliai sdi prie darbo.
240
Pats tu, Filetijau mielas, it kiemo vartus priirki,
Sklend usklends tvirtai ir virv gerai apvyniojs.
225
itai pasaks, jo rmus, graiai taisytus,

Ir atsisdo krsl, kuriam i pradi jis sdjo.
Tuosyk viesaus Odisjo tarnai sujo abudu.
O Eurimachas tuo tarpu, tvirtai laikydamas rankom,
Kilpin vart visaip ir ild prie ugn, bet niekaip
Jo nevaliojo sulenkt. irdis jo didinga vaitojo.
Tad atsiduso piktai, vardu pavadino ir tar:
Tai man dabar! Kokia sarmata dl savs ir dl js.
250
Ne dl vestuvi dabar aimanuoju, nors ird ir skauda
(Man graiarbi achaj daugyb yra ia Itakj,
Mari plai supamoj, ir miestuos kituos kaimynystj),
Gda dl to, kad jgos per menkos ir stoti negalim
Prie Odisj beyd jo kilpinio iandien n vienas
255
Mes netempiam, dl to nelov bus ms vaikaiiams.
245

Ne, Eurimantai, tu pats supranti, ia reikalas kitas.
328
TURINYS
veniame iandien visi Apolono, aulio taikliausio,

vent, tai kas gi nors tau lank tampyti? Padkit
260
J kuo ramiausiai al, kirvius, man rodos, galsim
Vietoj kaip stovi palikt, nemanau, kad drst kas eiti
ion Laerto snaus Odisjo namus j paimti.
Taigi negaikim, taures lai pripila vyno pyljas,
Idant, nuliej dievams, padtume riestj lank.
265
Rytui iauus, pasisim okagan vl Melantj,
Kad atvaryt ok, bandoj geriausi parinks,
Ir, Apolonui, auliui taikliam, paaukoj j kulis,
Lank mginsim tempt ir greitai baigsim varybas.
270
Taip Antinojas pasak, ir vyrams jo odiai patiko.

Taigi aukliai visiems vandens upyl ant rank,
O apsukrieji tarnai, krateruose vyno atmie,
Ne ir pyl visiems taures, kad auk nuliet.

Klast sumans, tuomet Odisjas daugmintis prabilo:
275
Tik Eurimach pirmiau ir vies podraug Antinoj
Noriu prayti, nes jis labai imintingai kalbjo.
Dkite lank alin ir diev valia pasikliaukit,
280
Pergal duos rytoj, kuriam panors, Apolonas.
iandien js leiskite man t graiai nutekint lank
A imginsiu ir savo rankas, ar tebr dar galyb
Mano lanksiuos snariuos, kuri turjau anuomet,
Ar gal j suvis iiulp vargas ir ilgos klajons.
285
Taip jis kalbjo, o tie jo praymu piktinos baisiai,
Baims pilni, kad gali tempt jis kilpin gra.
Na ir akipla man! Visai igaravo tau protas!
Ar negana, kad ms aunioj draugijoje sdi
290
Ir vaiinies, neskriaudiam tavs ir leidiam klausytis
Pokalbi ms ir gin. Joks sveias nei elgeta driskis
329
TURINYS
Dar niekados lig iol ms odi nebuvo girdjs.

Galv apsuko tau vynas saldus, kurs kvail padaro
mog kiekvien, kas godiai griebia ir geria be saiko.
295
Juk ir kentauras garsus, vynu pasigrs, palo,
Euritionas, namuos karaliaus viesaus Peiritojo,
Pas lapitus atkeliavs. Kai vynas jam prot sumai,
Dkt Peiritojo namuos pradjs, baisybi pridar.
Pyktis lapit vyrus pagavo, ir tie, j u koj
300
Greitai ivilk kiem, ausis jam nukirto ir nos
Negailestingu variu. Taip vargas dar girtas
Parsvirdinjo namo, u kaltes parsinedamas bausm.
Kilo kentaur dl to su lapitais karas netrukus.
Taigi per vien girtuokl visiems jiems atjo nelaim.
305
A pranaauju ir tau siaubing nedali, jei kartais
Lank tempsi: tuomet nebegausi tu imaldos niekur
Ms mieste, juodajan laivan pasodin, iveim
Mes pas karali Echet, moni mirting pabais.
Nebeinei tu kailio i ten. Ramiai tad sdki,
310
Gerk, nedausiojs stot varybas su vyrais jaunesniais.
Bt labai negrau, Antinojau, net neteisinga
Sveio nepaisyt, kai Telemacho namus jis ueina.
Dingojas tau, kad jei Odisjo kilpin stangr
315
Sveiui pavykt tempti, rankom savom pasikliovus,
Vesis mane jis savo namus, kad mona jo biau?
Nei pats svetys svajons itos irdy neturjo,
Nei pridert ia jums gadinti sau tul ir vaii
Nuotaik drumsti visiems. To nra ir bti negali.
320
Jai Eurimachas, Polibo snus, atsakydamas tar:
Dukra Ikarijo seno, protinga mona Penelope!
Mes negalvojam, kad eisi u jo, to bti negali.
Bgtaujam vien, kad neimt plepti vyrai ir mots,
Kad nesakyt koks nors achajas, odio nevertas:
325
Ippos vyr vardais nn perasi vyro beydio
monai, o lanko, dailaus, tampriastygio, tempti negali.
330
TURINYS
Tik tai pavarglis koks, namus ujs nakvyns,

temp j lengvai ir pervar strl per kilpas.
Taip juk galt sakyt, ir bt mums gda didiausia.


Ne, Eurimachai, lovs nuo moni sulaukti negali,
Kas nesidrovi garbingo mogaus grybes eikvoti,
Gd pamets. O iam negarbe kaip galit laikyti?
Ms svetys ne tik auktagis, graaus sudjimo,
335
Bet ir garbingo mogaus snum didiuojasi gims.
Kilpin dail dl to jam duokit, paskui pamatysim.
A pasakysiu dar jums, ir tai turt vykti:
Jeigu jis lank temps, jei duos Apolonas jam garb,
Duosiu chiton a jam ir nauj, gra apsiaust,
340
Iet pridsiu, bet to, nuo un ir moni atsiginti,
Dar kalavij duosiu dvibriaun ir, kojas apavus,
Leisiu jam vlei keliaut, kur jojo irdis pageidauja.
330

Motin mieloji! Niekas achaj neturi lank
345
Teisi daugiau u mane, kai noriu kam duot ar neduoti,
Niekas nei t, kurie Itakj auktoj viepatauja,
Nei kas gyvas ir valdo salas prie Elids daugirgs.
Niekas mans neprivers nei ugins, jei a panorsiu
Kilpin sveiui visai dovanoti, lai neas, kur nori.
350
Eiki geriau namo ir savo darbais usiimki,
Verpsi ir stakli irk ir liepk, kad mergos padirbt
Darbus savuosius kaip reikia, o lank vyrams paliki,
Vyr tai darbas, o mano pirmiausia, nes a ia valdovas.
Baisiai nustebus dl to, ji menn savojon parjo.
od proting snaus labai mat m ird.
Grus aukt atgal su savo tarnaitm, pravirko
Mielojo vyro, viesaus Odisjo, iki ant blakstien
355
331
TURINYS
Kilpin riest viesus kiauliaganis neti norjo

Bet j upuol visi ir menje ard pakl,
O kakuris pai li j suuko jam itaip:
Kur tu dabar nei, nususs kiauliagani, lank?
Ko ia dausioji? Tave ten prie kiauli unys tavieji
Greit jau draskyti gals, toli nuo moni nusitemp,
365
Jei mums pagelbs ivien su kitais dievais Apolonas.
360
itaip jie rk. Tad vieton padjo kiauliaganis lank,

Apimtas baims, visi mat triukmavo ir auk svetainj,
O Telemachas, i prieingos puss grasindamas, tar:
Neki, tveli, greiiau, ne j, o mans tu klausyki,
370
Kad, nors jaunesnis esu, tavs neivyiau gatv,
Akmeniu dar pagynjs. Jgom su manim nesilygink.
O! Kad a taip visus, kiek j ia namuos prisirink,
Vienas savom jgom ir rank stiprybe pranokiau!
Tuosyk j tlas, gerai palydtas, kaip skraist irkt
375
iandien i ms nam, nes eibi galyb pridar.
Taip jis pasak. O tie gi saldiai pradjo kvatoti
Dl jo narsumo, ir taip pamau atlyo j pyktis
Ant Telemacho. O, lank pams, kiauliaganis drsiai
Perjo men dabar ir padav j Odisjui.
380
Tuosyk pasiauk jis Euriklj aukl ir tar:
Tau, Euriklja protinga, sak pranet Telemachas
Moter puss duris tegu laiko mergos uov.
Jeigu dejavim jos ar bildes kartais igirst
Vyr svetainj arba kur kieme tegu nemgina
385
Bgt pairti, tegu sau tyliai sdi prie darbo.
Taip jis pasak, ir jai pro ausis nepraslydo tie odiai.
Ji urakino duris tarnaii mens graiosios.
Tuotarp Filetijas, tyliai islinks i rm lauk,
Usklend tvirtus vartus auktai apmryto kiemo.
390
Virv stora i brazdo plau ties priebuiu buvo
Sieti laivams, ja urio duris ir, grs vid,
332
TURINYS
Vl atsisdo krsl, kuriam i pradi jis sdjo.

Akys smigo Odisj, kurs vart vis lank
Ir iupinjo ilgai, irindamas daugely viet,
395
Ar nepagrau trandis, kai buvo be prieiros liks.
Vienas jauniki tuomet prabilo ir sak kaimynui:
Js pairkit: lank imanytojas mat atsirado!
Gal panaus jo namuos kur guli padtas?
Ar gal apiri, kaip tok padirbt. Matai, kaip dar mitrios
400
Rankos varg paragavusio driskio, kaip varto jis lank!
Kitas i j, pai li j, mikiodamas auk:
Laim tegu sau visur gyvenime toki atranda,
Kaip kad jam iandien pavyks kiet lank tempti!
itaip jaunikiai kalbjo. viesus Odisjas daugmintis
Kilpin tampr mgino, gerai j visur apirjs.
Lygiai kaip vyras, imans kankles ir moks dainuoti,
Styg tempia lengvai, pasukdamas vart kiekvien
(Pririt u gal avels arn suktin),
Taip Odisjas be vargo temp lank didiul
410
Ir deinija dabar templs tvirtum mgino.
Ta suskambjo variai, it balsas kregds greitasparns.
Baim visus nematyta pagavo, veidai j nublyko:
Dzeusas galingai sugriaud danguj, paduodamas enkl.
Baisiai nudiugo dl to daug vargs viesus Odisjas:
415
itok enkl parod jam Krono snus gudramintis.
Grieb tuoj greitj strl, kuri guljo ant stalo,
aut paruota, o strlinj pstoj netoliese smygsojo
Sauja kit, kurias imginti achajai turjo.
Strl su apsodu lanko pastvr ir, krasj sddams,
420
temp styg tvirtai su strlkoio plunksna rantyta,
Tiesiai nutaik pro kirvi sas ir strl paleido,
O variaiem strl pro jas nuo pirmosios praskriejo
Lig paskutins. Tuomet Telemachui tar jis garsiai:
tai, Telemachai, irk: namuos atsisds, nedaro
425
Sveias tau gdos. Nei taikinio nepraiopsojau, nei lank
405
333
TURINYS
Tempdamas nepavargau. Jg man gana ir sveikatos,

Nors ir jaunikiai burnoja: es a netinkamas niekam.
Betgi jau metas nn vakarien taisyti jaunikiams,
Kol netamsu, tegu ir kitaip juos iandien palinksmins
430
Kankls ir dainos su okiais, tas pagardas vaii tikrasis.
Tardamas iuos odius, jis pamerk. Tuoj kard pasvr
Sau ant peties Telemachas, snus Odisjo mielasis,
Rankoje iet tvirtai suspaud ir atsistojo,
Ginklais ibdamas vario, prie krslo, kur tvas sdjo.
334
TURINYS
XXII GIESM
Jauniki iudymas
Skarmalus met al tuomet Odisjas daugmintis

Ir atsistojo ant aukto slenksio, laikydamas rankoj
Kilpin su strline, i kurios ibr ant ems
Tiesiai po koj greitsias strles, itars jaunikiams:
Pirmos varybos, kaip matot, visai neblogai man pavyko.
Taikin kit dabar, kur dar niekas netaik,
A pasirinksiu, ir duos Apolonas man garb pataikyt.
Tar ir Antinoj atsuko karij strl.

Taur auksin tasai prie lp kl tuo tarpu,
10
Grai, dvidugn, ramiai j rankom abiem nusitvrs,
Vyno igerti norjo. Mintis apie mirt galv
Jam negaljo ateit. Ir kas i puotaujani vyr
Bt pamans, kad vienas mogus, nors bdamas tvirtas,
Drst svetainj udyt ir giltin juod paaukti?
15
Bet Odisjas, gerkl pataiks, strl suvar,
Iemas varinis kiaurai pro veln sprand ilindo,
Ir Antinojas pasviro atgal, taur i paauto
Rankos ikrito, ir tuoj pasipyl pro nos ir burn
Kraujo gausinga srov. alia stovjus stal
20
Gridamas parvert koja, asl valgiai nukrito,
Duona aptiko krauju ir msa ikeptoji. Svetainj
Ard pakl jaunikiai, pamat grivant vyr,
uoliais paoko visi i savo krsl nusigand,
valgs sumi aplink po sienas, graiai pastatytas,
335
TURINYS
Imti nebuvo i kur nei skydo, nei ieties galingos.

Ant Odisjo subjuro ir m rsiai vainoti:
Bloga tau bus, kad audai vyrus, varybinio vio
Tu nebeausi daugiau. Mirtis tau utikrinta iandien.
aisdamas umuei vyr, kuris vis kilmingiausias
30
Buvo Itakj, todl ia pat pesliai tave plys.
25
itaip jie auk visi, nes dar man, kad Antinojo

Tas nenorjs nuaut, mat jie nesuprato, beproiai,
Kad vir galvos visiems jau kilpa mirties pakabinta.
Jiems, pairjs skersom, Odisjas daugmintis atsak:
35
Nebetikjote, unys, kad a tvyn pareisiu
Gyvas i Trojos, tad mano grybes eikvojate, puntat,
Prievarta veriat mergas ir tarnaites gulti lov
Ir, kol a gyvas esu, jau pirdamies mon viliojat,
Kerto nebijot diev, plai j padangi valdov,
40
Lygiai nepaisot moni prakeikimo, kur nusipelnt.
iandien ties galva visiems jau kilpa mirties pakabinta.
Taip jis kalbjo. Visi net iblyko, perimti baims.
Dairs kiekvienas dabar, kaip jam nuo ties isisukti.
Tik Eurimachas vienas, jam dar atsakydamas, tar:
45
Jei i tikr j tu Odisjas, pargrs Itakn,
Tai upelnytai baries taip u visa, k dar achajai,
Daug ventvagysi per juosius ia rmuos, nemaa ir
kaime.
Bet Antinojas tai guli, o jis kaliausias u visk,
Vadas tikrasis. Jis kurst visus ir visk praman,
50
Jis ne vestuvi vien pageidavo, ne vieno jis siek.
Buvo sumans daugiau, tik jam Kronionas neleido:
Pats karaliauti norjo aly graiamrs Itaks,
Tavj sn umus, jei bt pavykusios pinkls,
iandien jis gavo, k nusipeln, o tu pagailki
55
Savo moni, atsiteisim ventai, surink i miesto,
Mes tau u visa, k grm namuos ir valgm lig iolei.
Atpildo mes tau kiekvienas, kiek dvideimt jaui katuoja,
336
TURINYS
Vario ir aukso atneim, kad tavo irdis atsileist,

Diaugsm pajutus. O iandien kad rstauji, pykti negalim.


Ne, Eurimachai, nors js atiduotumt iandien geruoju
Visa, k turi tvai, ir daugiau, neykttumt nieko,
A ir tada sulaikyt negaliau rank neuds,
Kol atsilygins visi u savo darytas niekybes.
65
Galite rinktis dabar: ar stoti vyras prie vyr,
Ar apsisukti ir bgt, gal taip nuo mirties kas itrkt.
Bet a manau, kad niekas ivengt prapulties nebegali.
60
Taip jis pasak. irdis ir pakinkliai vyrams sudrebo.

Tuosyk prabilo vl Eurimachas ir tar jaunikiams:
70
Ginklo i rank tikrai nebemes, negalvokite, vyrai,
Jau kada kilpin, riest graiai, ir strlin pagavo,
Strl jis leis po strls, atsistojs ant slenksio,
Kol iguldys visus. Tad stokime drsiai kov.
Stverkits u kalavij, stalais nuo strli mirtin j
75
Denkits, kol ne vlu, visi j pulkim i karto,
Gal pasiseks nuo slenksio kaip nors ir nuo dur atmuti.
Bgsim miest tuomet ir auksim visus pagalb.
auliui itam netrukus tikrai bus pastaras vis.
itai pasaks, tuojau kalavij sau isitrauk,
Atr, varin, abipus galst, ir, aukdamas baisiai,
oko ant prieo. viesus Odisjas tuo tarpu suspjo
Strl paleisti, ir ta krtin sulindo prie spenio.
Kepenis pervr jam greitoji strl. Kalavijas
emn ikrito i rankos, o pats, kiek pasverdjs,
knibsias
85
Tiesiai ant stalo nugriuvo, po asl valgiai ilakst,
Ir jo dvidugn taur nubildjo, kakta atsitrenk emn,
Griebsi sau u irdies, pastm krsl i vietos,
Ausdamas kojom i skausmo. Akis jam uliejo tamsyb.
80
337
TURINYS
O Amfinomas paoko tuomet ir puol kaip litas

Ant Odisjo viesaus, kalavij atr suspauds,
Ar nepavyks nuo dur atmut. Taiau Telemachas
Vyr suspjo paklot, variaiem iet suvars
Nugaron tarp meni. Pro krtin galas ilindo.
Net subildjo, kai griuvo, kakta atsitrenks asl.
95
O Telemachas atoko, giliasmig iet paliks
Amfinomo peiuos: bijojo, kad kas i achaj,
Kolei giliasmig trauks, jam kardu atriuoju nesmogt,
Staigiai prioks, arba pasilenkusio juo nenudurt.
Taigi skubiai atsitrauk, sugro pas mielj tv
100
Ir, atsistojs alia, sparnuotais odiais prabilo:
A tau skyd, tveli, ir por iei atneiu,
alm varin, be to, apgaubiant smilkinius saugiai,
Pats su arvais atskubsiu, jauiaganiui ms atneiu,
O ir Eumajui ginklus: geriau juk bti ginkluotam.
90
105

Bk ir atneki greiiau, kol man strli dar pakanka.
Gali mane jie nuo dur nustumt, kai vienas stovsiu.
Taip jis pasak. Snus paklaus mielojo tvo

Ir nuskubjo aukt, kur ginkl podlis buvo.
110
Ketvert skyd tenai jis pastvr ir ietis atuonias,
Keturis almus taip pat, aut kuodais padabintus,
Ir su tuo viskuo atgal pas mielj tv sugro.
Nieko nelauks, jis pats vario arvus lindo,
Jo padjjai abu graiaisiais arvais apsivilko
115
Ir atsistojo greta Odisjo, viesaus margaminio.
Kolei dar gintis strli viesus Odisjas turjo,
aud savuosiuos namuos, gerai nutaiks, kaip buvo
Kur patogiau, ir jaunikiai tik virto vienas prie kito.
Kai nebeliko strli toliau beudyti, karalius
120
Lank pastat prie staktos graiai taisytos svetains,
Priebuio pusj stai atliejs mirgani sien.
338
TURINYS
Ketverto sluoksni skydu tuomet peius prisidengs

Ir ant galingos galvos usivos alm apval,
Papuot dar autais, kad kuodas viruj plevsuot,
125
Ietis pastvr abi su ibaniais iemais variniais.
Buvo dar sienoj, stiprioj, akmeninj, durys kiem,
O ligi j nuo slenksio graiai taisytos svetains
jo prieangis siauras, tos durys buvo uvertos.
Saugoti jas Odisjas kiauliagan vies papra,
130
Stojus prie dur arti: ten vienintelis kelias pasprukti.
O Agelajas prabilo tuomet ir sak jaunikiams:
Ar negalt pro kiemo duris prasmukti kas, vyrai,
Ir pasakyti monms? Pakilt triukmas i karto.
auliui itam tikrai paskutinis vis jau bt.
Jam Melantjas skubrus, piemuo okaganis, tar:
Ne, Agelajau, Kronido augintas, negalimas daiktas.
Durys i tikro yra, bet prieangis anktas lig j j,
Vienas smarkesnis mogus i ten visus mus atremt.
Js palkkit, arv nujs atneiu nuo aukto,
140
Bsim arvuoti. Atrodo, tenai bus visk paslp,
O ne kitur, Odisjas ir jo snus lovingasis.
135
Ir Melantjas bemat pro ang i mens didiosios

Ukop rm virun, kur ginkl podlis buvo.
Dvylika skyd skubiai jis irinko ir dvylika iei,
145
Dvylika vario alm, aut kuodais padabint,
Tuosyk parbgo atgal ir atidav greitai jaunikiams.
Net Odisjui pakirto kelius ir dvasi krtinj,
Kai pastebjo arvais apsivilkus ir rankose ietim
Vyrus mosuojant: atrod, kautyns bus ilgos ir sunkios.
150
Telemach todl jis kreipsi odiais sparnuotais:
Arba tarnaii kuri, Telemachai, i moter puss
Kov pasunkino mums netiktai, arba Melantjas.
339
TURINYS

Klaid nelemt a pats padariau ia, tve, ir kitas
155
Niekas nekaltas dl to: kai jau, palikau neusklends
Sandlio tvirtas duris, akylesnis buvo j valgas.
Mielas Eumajau, tu aukto duris udaryki nujs
Ir suinoki merg kuri nors tai visa padar
Ar Melantjas, Dolijo snus, kaip a kad galvoju.

Taip jie dabar tarp savs prie dur tyliai kalbjo.

O Melantjas, ok piemuo, vl bgo aukt
Ginkl grai j atneti. Kiauliaganis, tai pastebjs,
Prie Odisjo ariau prioko ir tar jam itaip:
165
Tas palaidnas baisus, kaip mes ir galvojom i anksto,
Vlei sandl eina. Tu man pasakyki netruks,
Ar j paiam umut, jei a pagaliau veikti,
Ar pas tave atvesti, kad atpild gaut kaip dera,
Kaip nusipeln piktaisiais darbais, kuri tau pridar?
160

Mes, Telemachas ir a, jaunikius liuosius atremsim
Ir atlaikysim svetainj, nors pult visi it padk.
Judu, ulau rankas, Melantjui ir kojas surikit
Ir, usitemp ant aukto, duris apaion urakinkit,
175
Virv suktin tuomet tvirtai jam u pani unerkit
Ir pakabinkit auktai ant stulpo, prilaikanio gegn,
Kolei dar gyvas patvers, tegu pasiraito i skausmo.
170
Taip jis pasak, o vyrai paklaus ir dar, kas liepta.

Ukop greitai virun, piemuo i vidaus j nemat,
180
Rauss palpj anktoj ir arv jaunikiams iekojo.
Tiedu, priglud u staktos, abipus sustojo ir lauk.
Kai su arv glbiu Melantjas jau eng per slenkst,
Nedamas rankoj vienoj kuodu plevsuojant alm,
Skyd plaiausi kitoj, supeljus vis, palaik
185
Bdamas jaunas, kadais j neiojo herojus Laertas,
340
TURINYS
Nn jis guljo kertj, be pasaito, visas iirs,

Tiedu priok abu Melantj trauk vid
U pakarpos, didiai nusigandus, svied asl
Ir sipjaunaniais raiiais rankas jam ir kojas surio,
190
Negailestingai ulau atgal, kaip buvo saks
Grdintas aibs varg Laerto snus Odisjas.
Virv suktin u pani tvirt jam vyrai unr
Ir pakabino auktai ant stulpo, prilaikanio gegn.
Aitriai aipeisi i jo ir kalbjai, doras Eumajau:
195
Tu nupelnytai, gudrus Melantjau, inakt prasnausi,
Lovoj minktoj isitiess patogiai, kaip sargui ir dera.
Nr ko bijoti, tavs neaplenks rytoj patekjus
Ir i sraunaus Okeano sugrus Aura auksasost,
Vl atvarysi ok namus jaunikiams penti.

Taip j paliko kabt, kilpas baisias pakabint.

Patys arvais apsivilko, duris urakino viesisias
Ir atsirado prie Odisjo, viesaus margaminio.
ia atsistoj, drsiau pasijuto: prie slenksio jau buvo
Jie keturies, o svetainj brys didiausias j prie.
Deiv Atn, Kronido dukt, prie j atskubjo,

Lygiai i stoto ir balso skambaus kaip Mentoras tikras.
Deiv pamats, nudiugo labai Odisjas ir tar:
Mentorai, gink nuo mirties, atmindamas savo biiul,
Kurs tau tiek gera padar, abu vienameiai juk esam.
Taip jis pasak, nors jaut, jog tai drsos kvpja.

Puol jaunikiai visi ir triukm pakl svetainj.
Pirmas pradjo grasint Agelajas, Damastoro vaikas:
Mentorai, argi tave taip pigiai prikalbs Odisjas,
Stoti kov prie mus ir gelbti j i pavojaus?
Ms umanymas toks, ir mes j vykdysim greitai.

Kai nugalsime juodu abudu, tv ir sn,
Kojas itiesi ir tu prie biiuli, jei tik pasiausi
200
205
210
215
341
TURINYS
Tvark svetainj daryt: u tai sumoksi gyvybe.

Js narsum kaipmat igalstas varis nutildys,
220
Kiek tik grybs tu rmuos savuosiuos turi ir u rm
Su Odisjo turtu sumaiysim ir niekad neleisim
Snui gyventi namuos nei dukteriai tavo n vienai.
N rpestinga mona po Itaks miest nevaikios.
Taip jis kalbjo, labiau uduodamas ird Atnei,
Deiv, supykus begal, subjuro ant Odisjo:
Tu, Odisjau, seniai praradai narsum ir drs,
Koki turjai tuomet, kai koveis Trojoj su prieais
Dl geratvs baltranks Elenos devynet met,
Vyr be skaiiaus paklojai per tas kautynes kruvinsias,
230
Tavo gudrumas igriov Priamo pil plagatv.
Kaipgi tad iandien, kai savo namus turtingus pasiekei,
Pradedi krpiot dl savo jg nugalti jaunikiams?
Stoki, mielasis, ariau prie mans, irk, k darysiu,
Ir pamatysi, kas tau kovoje su tusiais vyrais
235
Mentoras bus Alkimidas, kuris atsimoka u gera.
225
itaip ji sak, taiau neskubjo pergal duoti,

Vis dar norjo mgint jg patvarum bei nars
Ir Odisjo viesaus, ir jo lovingojo vaiko.
Lengvasparne grakija kregde tuoj virtus, pakilo
240
Ir ant sijos suodinos atsitp rm pastogj.
Drsino vis jaunikius Agelajas, Damastoro vaikas,
Ir Eurinomas, ir Amfimedontas, ir Demoptolemas,
Ir protingasis Polibas, ir Poliktoridas Peisandras.
Tarpu jauniki jie buvo pirmi ir patys narsieji,
245
Kiek j dar liko gyv ir kovs dl savo gyvybs.
Lankas paguld kitus ir strls, be perstojo skriej.
O Agelajas prabilo tuomet ir sak jaunikiams:
Greit jau nuleis rankas tas aulys, nebijokite, vyrai!
Mentoras veng kovos, tik niek tui prikalbjo,
250
Jie pasiliko vieni stovti prie dur didi j.
342
TURINYS
Taigi dabar ne i karto visi mes laidykim ietis,

O tegu meta ei pirmutiniai, gal kartais Kronidas
Duos Odisj paaut ir tuo sigyti sau lov.
Vargo nebus su kitais, tegul tik itas parkrinta.

Taip jis kalbjo, ir vyrai kiekvienas paleido po iet

Atsivdj, bet jsias al pasuko Atn.
Taigi viena stakt graiai taisytos svetains
Trenkus smigo, kita duris, tvirtai padarytas,
O variaiem uosin treia pataik sien.
260
O kai suzvimbusios ietys pro al visos nuskriejo,
Tuosyk daug vargs viesus Odisjas prabilo ir tar:
Vyrai! Dabar a tikrai pasakyiau: laikas atjo
Ietis nukreipti pulk jauniki, kurie pasiry
Mus iudyti visus, kai itiek eibi pridar.
255
Taip jis pasak, ir ietis atrias i karto paleido,

Tiesiai nutaik ir Demoptolem pats Odisjas,
O Euriad snus Telemachas, Elat Eumajas
Parties emn, Peisandr paov jauiaganis tvirtas.
Krito i karto visi ir grau raitydamies asl.
270
atokiausij kamp tuomet susigrdo jaunikiai,
Keletas oko tuojau i lavon iei itraukti.
265
Kiek atsigavo ir ietis atrias vl paleido jaunikiai

Atsivdj, bet jsias al pasuko Atn.
Taigi viena stakt graiai taisytos svetains
275
Trenkus smigo, kita duris, tvirtai padarytas,
O variaiem uosin treia pataik sien.
Tik Telemachui truput kliud rank ties rieu
Amfimedontas, ir od pavir nubrozdino varis.
Taipgi Ktesipas Eumajui pro skydo krat br
280
Ietimi pet, bet ji nesmigus nukrito asl.
Ir Odisjo, viesaus margaminio, kovotojai narss
Ietis atrisias vl jauniki pulk paleido.
Euridamantui pakliud pats piliagriovys Odisjas,
343
TURINYS
Amfimedontui snus Telemachas, Polibui Eumajas.

Nars Ktesip tuo tarpu paov jauiaganis doras,
Tiesiai krtinn pataik ir itaip tar nudiugs:
tai, paaipne snau Politerso, matai, kaip nereikia
Niekad i aukto kalbt, k sakai, nepasvarsius. Mes turim
od palikti dievams: j galyb mones pranoksta.
290
Atpildas tau ia u koj, kuri negalvojs paleidai
Tu Odisjui viesiam, kai imaldos pra svetainj.
285
Taip riestaragi piemuo kalbjo. viesus Odisjas

Puol Damastoro vaik ir pervr ietim galinga.
O Telemachas tada Leokritui, Evenoro snui,
295
Iet suvar pilvan, pro nugar varis ilindo.
Knibsias parpuol tasai, kakta atsitrenks asl.
Deiv Atn tuomet pakraigj auktai pamosavo
udani mog egid, ir irdys apmir vyrams.
Lakst svetainj visi nusigand, it kaimen karvi,
300
Kai, pasibaidius sparv, zylioti laukais pasileidia
Kart vasaros met, kai ilgos dienos ateina.
Kaip vanagai kumpasnapiai, nagus riestuosius iskt,
Puola mai pauktelius, nuo kaln aukt j atskrid;
Tie i greitumo vieni raizgus sukrinta ant lauko,
305
Paveja prieas kitus ir pagauna: negali jie, vargai,
Nei apsigint, nei pasprukti: laimikis pradiugina mones,
Lygiai taip nn jaunikius svetainje puol ir mu,
Kur tik jie bgo. auksmai ir vaitojimas kilo padangn,
Kneo suskaldyti kiauai, ir kraujas tekjo per asl.
Prie Odisjo prioks, kelius apkabino Leodas,
Pasigailti jo pra ir odiais sparnuotais kalbjo:
Dlei i keli maldauju, parodyki ird man, vargui.
Niekad a tavo namuos tarnaii netvirkinau odiais,
Tu patikk, nei darbu piktu ir stengiaus ne syk
315
Dar sulaikyti kitus, kai dar, kas nederjo.
Bet jie neklaus mans ir rank valdyt nenorjo.
310
344
TURINYS
U nedorybes todl prapulties baisios susilauk.

A, iniuonis ir aukotojas j, nepadars tau bloga,
Galv padsiu. Nra dkingumo pasauly u gera.


Jeigu didiuojies garbe iniuonis ir aukotojas buvs,
Aiku, ne syk dievus maldavai, aukodamas rmuos,
Kad malonioji grimo diena mans nepasiekt,
Kad, u tavs itekjus, mona tau vaik prigimdyt,
325
Tad nuo skausmingos mirties isisukti tu negalsi.
320
itai pasaks, galinga ranka kalavij pastvr,

Gulint emj, kur Agelajas mirdams i rank
Buvo paleids, ir smog juo tiesiai vidur sprando.
Ai! Tesuriko tasai, ir galva nuriedjo asl.

Terpijo vieno snus juodos giltins teiveng,

Femijas, dainius, kuris taip nenorom turjo dainuoti,
Tyliai stovjo dabar, kankles laikydamas rankoj,
Tiesiai prie dur kiem ir vis apsisprst negaljo:
Ar i svetains ieit dailiai aptvertj kiem
335
Ir atsissti prie aukuro Dzeusui, kur senas Laertas
Ir Odisjas seniau tiek aukai sudegino kuli,
Ar atleidimo prayti, kelius Odisjui apglbus.
330
Ir ieitis pagaliau ita pasirod geriausia:

Pult ir Laerto snaus Odisjo kelius apkabinti.
340
Taigi, skardisias kankles tuojau padjs ant ems
Tarpu sidabrais kaustyto krslo ir vyno kratero,
Prie Odisjo prijo, parpuols kelius apkabino
Ir, atleidimo praydamas, odiais sparnuotais kalbjo:
Dlei i keli maldauju, parodyki ird man, vargui.
345
Pats tu ramybs vliau netursi ir griauiesi nuolat,
Daini umus, kurs gieda monms ir dievams
nemirtingiems.
Pats a imokau giedot, man dievas ird visoki
345
TURINYS
Teiks kvpti giesmi, moksiu tave apdainuoti

Lygiai kaip diev, tiktai pagailk ir galvos man nekirski.
350
Ir Telemachas, tavasis snus, gals pasakyti,
Jog ne i valios savos, ne atpild gauti pands,
Eidavau a ia danai puotoj jaunikiams dainuoti.
Buvo j pulkas, turjo galyb ir prievarta var.
it jo kalb girdjo galyb venta Telemachas.
Taigi jis kreips tv tuojau ir tar jam itaip:
Tve, palauki, jisai nekaltas, variu jo nekirski.
Gyv palikim ir aukl Medont, jis man gi kaip tvas
Geras vis buvo namuos, kol met piln neturjau.
Jeigu Filetijas jo ar Eumajas nebus dar nuud
360
Ar tau paiam nepakliuvo po ietim svetainj.
355
Taip jis pasak. Protingas Medontas jo kalb girdjo.

Jis susigs guljo po krslu, jauten viei
sivyniojs, todl ir iveng mirties skausmingosios.
Nn i po krslo ilindo ir, jauten lapi numets,
365
Prie Telemacho pripuol ir, jojo kelius apkabins,
Pasigailti maldavo ir sak odiais sparnuotais:
Vargas, sneli, esu, pagailki ir tv prayki,
Kad nenukirst atriuoju variu, kai siautja itaip,
Giedamas apmaud prie jaunikius, kurie jo grybes
370
Kleid namuos ir tavs visai nebijojo apak.
Nusiypsojo ir tar tuomet Odisjas daugmintis:
Nusiraminki, jis tau gyvyb igelbjo iandien,
Idant tu pats pajaustum irdy ir kitam pasakytum,
Jog imteriopai veriau daryti gera nei bloga.
375
Eikit dabar i svetains abu, i kraujo klampyns,
Ir pasdkit kieme ir tu, ir dainius odingas,
Kol padarysiu ia tvark namuos a kaip eimininkas.
Taip jis pasak, o tie abudu ijo kiem
Ir, atsisd prie aukuro Dzeusui didiam ir galingam,
346
TURINYS
Dairsi bailiai aplink ir lauk mirties kas minut.

Pats Odisjas gerai apirjo namus, ar jauniki
Nr pasislps kas nors, kad giltin juod apgaut.
Kraujo klanuos visus ir dulkse gulinius rado.
Tysojo emj dabar kaip uvys, kurias daugiaakiais
385
Tinklais i mari pilk vejai krant itraukia,
Kai pasisekus kl: jos guli, vargs, ir trokta
Vandenis jros pasiekt, ant kop smlio papiltos;
Gyvast miel bemat joms atima sauls kaitrumas,
Taip ir jaunikiai dabar guljo vienas prie kito.
380
390
Kreipsi Telemach tuomet Odisjas daugmintis:

Eik, Telemachai, ir aukl tu man, Euriklj, pakvieski,
Jai pasakyti turiu, koks rpestis ird man slegia.
Taip jis kalbjo. Snus paklaus mielojo tvo

Ir, paklabens duris, Eurikljai auklei pasak:
395
Kelkis greiiau, senute miela, kuri moter pusj
Ms nam tarnaites, mergas globoji ir saugai.
Kvieiasi tvas tave ir nori kak tau praneti.
Taip jis kalbjo, ir jai pro ausis nepraslydo tie odiai.
Greit atidar duris eimynins savo graiosios
400
Ir patekom iturseno, o j Telemachas lydjo.
Ji Odisj atrado prie kritusi vyr lavon:
Visas aptiks kraujais ir apgultas dulki kaip litas,
Kai jis nuo diendario eina, suplyto jauio priputs;
Jo ir krtin visa, ir snukio onai abudu
405
Varva aptik kraujais, o akys baisu pairti,
Tokios dabar Odisjo buvo rankos ir kojos.
Kai tuos lavonus ir kraujo klanus Euriklja pamat,
Kone sukliko apstulbus: taip didis jai darbas atrod.
Tik Odisjas sulaik ir diaugsmo ireikti neleido,
410
Kreipsi greitai j ir odiais sparnuotais pasak:
Diaugsm, senele, irdy sulaikyk ir klykt nepradki.
Digauti prie negyv moni juk nuodm bt.
347
TURINYS
Nubaud juos diev lmimas u darbus piktuosius,

Nes nemokjo pagerbti moni, gyvenani emj,
415
Nei auktakilmio, nei vargo, kam teko su jais susitikti.
U nedorybes todl prapulties jie baisios susilauk.
Man tu ivardink mergas ir tarnaites rm lig vienai,
Terusias garb nam, ir tas, kurios liko nekaltos.
Jam atsakydama, tar aukl miela Euriklja:
Vis teisyb dabar a tau atskleisiu, vaikeli.
Ms namuos merg ir tarnaii deimtys penkios.
Jsias imokm visas, kaip darbus dailiai padirbti
Vilnas graiai ikedent ir namuos visur patarnauti.
Dvylika buvo toki, kurios pasileido be gdos,
425
Jos nei mans, nei paios Penelops visai nebeklauso.
O Telemachas dabar tesubrendo, ir motina niekad
Nedav jam anksiau merg ir tarnaii tvarkyti.
A pabgsiu tuoj pat graij men ant aukto
Tavajai monai pranet, jai dievas nn atsiunt mieg.
420
430

Jos tu nekelki dabar, o geriau tarnaitms praneki,
Kad susirinkt ia visos, kurios nedorybi pridar.
Taip jis kalbjo. Senel tuojau, i svetains ijus,

Padav ini mergoms ir liep visoms paskubti.
435
O Telemach drauge su jauiaganiu ir su Eumaju
Pasivadino artyn Odisjas ir paliep itaip:
Nekite patys lavonus kiem ir liepkit tarnaitms.
Mergos dailisias krases su krslais ir stal kiekvien
Lai, atsine vandens, narvtom kempinm nuveiia.
440
O kada rmuos jau bus sutvarkyta visa kaip reikia,
Isivarysit mergas i graiai taisytos svetains
Ir, nusived tarp bokto ir kiemo aptvaro aukto,
Jas ukaposit atriais kalavijais, kad gyvasties kvapas
Knus palikt vis, kad umirt jos meils saldybes.
445
Prisigardiavo, kai jas paslapiom glamonjo begdiai.
348
TURINYS
Taip jis pasak. Mergos atjo, pulkan susimet,

Kkiojo visos dabar ir aaras liejo gailiausias,
Bet nesiprieino neti sukritusi vyr lavonus.
Ne ir guld pastogj ties kiemo aptvaru auktu
450
Vien prie kito eilj, priirjo pats Odisjas:
Nedav joms tinginiaut dantis sukandusios dirbo.
Mergos dailisias krases su krslais ir stal kiekvien
Nuveit dailiai, vandens atsine, kempinm narvtom.
O Telemachas drauge su jauiaganiu ir su Eumaju
455
Asl svetains, graiai taisytos, igramd kastuvais.
Ne tarnaits purvus ir visk vert u dur.
O kai jau buvo namuos sutvarkyta visa kaip reikia,
Jie isivar mergas i graiai taisytos svetains
Ir, nusived tarp bokto ir kiemo aptvaro aukto,
460
Uspeit jas kampe, kad pabgti lengvai negalt.
O Telemachas protingas tuomet prabilo ir tar:
A nenoriau garbingu bdu atimti gyvyb
Skraistm itom, kurios ant mans ir ant motinos ms
Pamazgas liejo, o paios ivien su jaunikiais voliojos.
Taip jis pasak ir, ia guljusi laivo juodsnapio
Virv suktin per sij permets bokto paskliautj,
Kilp unr auktai, kad kojom ems nesiekt.
Lygiai kaip paukiai greitsparniai, strazdai ar miko
balandiai,
klastinguosius raizgus, paspstus krme, kliuv,
470
Kai sau nakvyns iekojo ir lidnj prieglaud rado,
itaip jos visos eilj galvom nusvarintom kabjo,
Kilpa kiekvienai buvo ant kaklo, ir mir jos iauriai.
Kojos tiktai sutirtjo, ir visos tuojau atsileido.
465
475
Atved ir Melantj priebut aukt per kiem,

Jam nukapojo ausis variu igalstu ir nos,
Numet rietus ipl, kad kruvinus unys suryt,
Kojas nukirto, rankas ir apmaud igie itaip.
Nusimazgoj po to rankas ir kojas, sugro
349
TURINYS
480
Jam Euriklja tada, mieloji aukl, atsak:

Visk, vaikeli, kalbi tu gerai ir protingai,
Bet palkki, chiton a tau ir apsiaust atneiu,
Kad, skarmalais tokiais plaiuosius peius prisidengs,
Taip nestovtum svetainj: orumas paeidiamas tavo.

Niekur tu neik ir ugn tuojau sukurki svetainj.
485
490
Pas Odisj vidun: j darbas atliktas buvo.

Pats Odisjas tuomet Eurikljai mielajai tar:
Valanios pikta sieros ir ugnies atneki, moiute,
A irkysiu namus, tu eisi ir mums Penelop
ia pavadinsi, tegu su savo tarnaitm ateina,
Ir pasakysi, kad mergos tuojau susirinkt ia visos.
Taip jis pasak. Aukl miela Euriklja paklaus,

Atne ugn ir sier. Tuomet Odisjas viesusis
Men irk visur ir priebut aukt, ir kiem.
495
O Euriklja apjo namus Odisjo graiuosius,
Padav ini mergoms ir liep visoms paskubti.
Mergos ijo tuojau, ibintus rankas sitvr,
Diugesio pilnos, ratu Odisj visos apstojo,
Sveikino j atpain, peius ir galv buiavo.
500
Glost jam velniai rankas. Silpnumas apm varg,
m jis graudiai kukiot, irdim pains kiekvien.
350
TURINYS
XXIII GIESM
Penelop atpasta Odisj
Laiptais senel turseno, ypsodama meiliai i diaugsmo,

Ne naujien valdovei, kad mylimas vyras parjo.
Lankstsi keliai lengvai, ir kojos kilojosi paios,
Ir, atsistojusi jai prie galvos, prabilo ir tar:
O Penelope, dukrele! Tu kelkis greiiau, kad galtum
Savo akim pamatyt, ko diena i dienos taip ilgjais.
Tau Odisjas parjo namo, nors vlai, bet sugro!
Jau ir jauniki gyv nebra, kurie jam kas dien
Siaub namus, eikvojo turtus ir skriaud jo sn.

Prot, moiute, dievai tau sumai, jie gali, kai nori,
mog, proting labai, kvailiu padaryti bematant,
O skystaprot tikriausiu iminium paveria ne syk.
Jie tad ivar i proto tave, nors buvai imintinga.
15
Ko i mans juokies, kai ird man sopa be galo?
Daiktus nebtus sakai ir sald mieg nutraukei,
Kurs apmarino mane, suvrs stipriau man blakstienas.
Taip dar miegojus nesu, kai iplauk man Odisjas
20
Kopki, moiute, atgal ir eiki moter pus.
Jeigu tarnaii kuri i viso pulko, kiek turim,
Bt atjus naujienos pranet ir mieg nutraukus,
Biau parodius duris, ir bt kaip skraist ikrus
Ji staiagalviais. Tave ivaduoja nuo ito senatv.
10
351
TURINYS
Jai Euriklja geroji, tuomet atsakydama, tar:

Juoktis visai nemanau, dukrele, i tikro parjo
Tau Odisjas, namo jis pargro, sakau i teisybs...
Jis tas svetys, i kurio visi taip tyiojos menj.
Ir Telemachas inojo seniai, kad jo tvas sugrs,
30
Tik nenorjo sakyt ir sumanym tvo iduoti,
Kol u sauvali nebus nubausti palaidnai jaunikiai.
25
Taip ji pasak. Valdov nudiugusi oko i guolio,

Tuoj apkabino senut ir, aaroms skruostus suvilgius,
Kreipsi itaip j ir tar odiais sparnuotais:
35
Tikr teisyb dabar pasakyki, mieloji moiute,
Jei i tikr j namo jis pargro, kaip man tu kalbjai,
Kaipgi idrso rank pakelti prie pulk jauniki,
Bdamas vienas, o j vis rinkdavos pulkas didiausias.
A nemaiau, neinau, tik vaitojim gars girdjau
stani vyr. Mes visos kampe susig sdjom,
Perimtos baims, o durys buvo tvirtai urakintos,
Kol Telemachas mane, atjs moter pus,
Paauk, tvas j buvo pasiunts ir lieps pakviesti.
45
A Odisj radau prie uvusi vyr lavon.
Asloje vienas ant kito guljo suvirt jaunikiai,
Jau negyvi. Tau smagu bt buv matyti j tok
Aplkt vis krauju ir apnet dulki kaip lit.
Guli dabar tie eile suguldyti prie aptvaro vart.
50
Jau Odisjas, sieros atsines ir ugn pakrs,
Valo visus namus ir siunt tavs pavadinti.
Eikim greiiau, kad judu viens kito mielajai irdiai
Diaugsm suteiktumt vl po tiekos varg ir nelaimi.
Tapo tikrove nnai didysis ms trokimas.
55
Gyvas prie idinio savo sugro ir mon bei sn
Gyvus atrado abu, jaunikiams, pridariusiems eibi,
Savo namuos umokjo visiems, k buvo upeln.
40
352
TURINYS

Dar tu, moiute, palauk, taip smarkiai dar nesidiauki.
60
Tu numanai, kaip didi linksmyb parnet jis grs
Ms namams, o labiausiai tai man ir mudviej snui,
Betgi inia, kuri tu sakai, negaliu patikti.
O pasileidusius vyrus galbt iud koks dievas,
J lumo baisaus ir pikt j darb nepakents.
65
Jie nemokjo pagerbti moni, gyvenani emj.
Nei auktakilmio, nei vargo, kam teko su jais susitikti.
Per nedoryb jie uvo taip baisiai. Toli nuo Achajos
Liko diena Odisjo grimo, ir pats jis prapuol.
Mano vaikeli! Koks odis pro tvor dant tau praoko!
Vyras seniai prie idinio sdi, o tu vis kartoji,
Kad niekados nepareis. irdis netikli tau be saiko.
Bet palkk, a tau pasakysiu enkl tikriausi
Rand, kur jam ernas baltja iltim padar:
75
Uiuopiau j, bemazgodama kojas, ir jau prasiiojau
Tau pasakyti, bet jis man rankom burn uspaud,
odio neleisdamas tarti. Visad atsargus jis be galo.
Eiki, nelaukus ilgai, atsakysiu galva savja,
Jeigu a tau melavau umuk be gailesio vietoj.
70

Tau i tikr j sunku, mieloji moiute, suprasti
Mint diev amin j, nors btum labai imintinga.
Betgi pas sn tuojau mes nueisim, a nors pamatysiu
uvusi vyr lavonus, ir kas padar jiems gal.
85
itai pasakius, ji kop i aukto, o ird jai, vargei,
Mintys kamavo: ar mielj vyr nekint i tolo,
Ar gal pribgus rankas ir galv tuojau ibuiuoti.
O, svetain jus ir perengus akmenio slenkst,
Ji atsisdo ugnies viesumoj prie sienos antrosios
90
Prie Odisj, kuris sdjo prie antrojo stulpo,
vilgsn nuleids emyn, ir lauk, kada j prakalbins
80
353
TURINYS
Jo prakilnioji mona, pati j iandien pamaius.

Toji sdjo ilgai be odio, apmirusia irdia.
ia jai atrod, kad daug panaumo jis turi i veido,
95
ia abejon vl m kodl taip baisiai nuplys.
O Telemachas subjuro, vardu pavadino ir tar:
Motin mieloji! Tu lyg be irdies ar pamot btum.
Ko gi taip traukies nuo tvo, ko jam, atsisdus prie ono,
odio nenori pratart, nenekini, nieko neklausi?
100
Mots nerasi kitos, kuri, ugniauusi ird,
itaip nepult prie vyro, kai tas, prikentjs, privargs,
Po devyniolikos met tviks em sugrta.
Tavo krtinj irdis kietesn u akmen alt.
Mano vaikeli! irdis man tebr apmirus krtinj,
A nevalioju odio itarti ir nieko paklausti
Nei akis jam tiesiai pavelgt. Bet jei i tikr j
ia Odisjas, namo parkeliavs, galsime iandien
Mudu viens kit patikrint lengvai: mes turime enklus,
110
inomus mudviem vieniem, kuri neregjo dar niekas.
105
Taip ji pasak. ypsojos viesus Odisjas, daug vargs.

Ir, atsigrs sn, jam tar odiais sparnuotais:
Leisk, Telemachai, mane imginti motinai savo,
Kaip jai patinka geriau, netrukus pati sitikins.
115
A nevarus nnai ir skurliais menkais apsivilks,
Taigi ji iri i aukto ir sako: a ne Odisjas.
Mes pasvarstykim geriau, kaip visk baigti laimingai.
Jeigu, sakysim, mieste kas vien mog nuudo,
Turint baisiai nedaug alinink keryt u mirt,
120
Vis dlto bga toksai, gimtin ir gent paliks.
Mes gi miesto galyb, paius kilminguosius Itakj
mones nuudm dabar, tad imki ir pats pagalvoki.
Tuo pasirpink tu pats, mielasis tve. Juk sako,
354
TURINYS
Tavo protas viesiausias pasauly, mogus dar n vienas

I mirting j ems gyventoj tau neprilygo.
Mes pasiry nelikt nuo tavs, ir, galiu pasakyti,
Skstis narsumo stoka nereiks, kol jg nepritrksim.
125

A pasakysiu tai tau, kaip man atrodo geriausia.
Js nusiprauskite tuoj ir chitonais naujais apsivilkit,
Liepkite ir mergoms tegul ir jos pasipuoia.
Dievikas dainius tuo tarpu, kankles skambisias pams,
Lai vadovaus visiems ir ok linksm paskambins,
135
Kad pamanyt, kam teks pro al eiti netyia,
Ir kas gyvena alia, jog veniamos kokios vestuvs,
Kad siaubingoji inia apie jauniki uvim
Tol nepasklist mieste, kol mes nebsim nuj
Kaiman k tarp medi tyli, o ten pamatysim,
140
Kok mums teiksis duot patarim Olimpo valdovas.
130
Taip jis kalbjo, o tie j iklaus ir dar, kas liepta.

Praustis nubgo tuojau ir chitonais naujais apsivilko,
Graintis puol tarnaits, kankles igaubtsias pams,
Dievikas dainius kiekvieno irdy paadino nor
145
Pasiklausyti skambi j gars ir paokti ritmingai.
Gaud auktieji namai, galingai subild nuo koj
okani vyr tvirt, taip pat graiajuosi mergin.
Taigi ne vienas, kas jo pro al, girddamas sak:
Aiku neklausus, jau ved kas nors daugjaunik valdov.
150
Tai palaidn! Ikst negaljo ir saugot nenori
Tikrojo vyro aukt j nam, kol jis kada grt.
itaip kalbjo kai kas, taiau neinojo, kaip buvo.
O Eurinom, nam kved, tuomet Odisj
Ipraus, iuokart namie, ir, vis trynus alyvom,
155
Gra, drobin apsiaust ir var chiton uvilko.
Tuotarp jo galv groiu nematytu uliejo Atn,
Liko auktesnis ir dar petingesnis, o garbanos vingrios
355
TURINYS
Drieks nuo vyro galvos kaip iedai tamsaus hiacinto.

Lygiai kaip auksakalys sidabrus apliedina auksu,
160
Kai j Hefaistas patsai ir Palad Atn imoko
Amato io gudraus, ir daro daiktus dailiausius,
Taip Odisjo peius ir galv groiu ji uliejo.
Jis i maudykls ijo kaip dievas koks nemirtingas,
Ir atsisdo grs krsl, kur buvo sdjs,
165
Tiesiai prie mon ir j prakalbino, tardamas itaip:
O apduotoji! Tau vienai tarp moter ems silpn j
ird i kieto akmens padar Olimpo valdovai.
Mots nerasi kitos, kuri, ugniauusi ird,
itaip nepult prie vyro, kai tas, prikentjs, privargs,
170
Po devyniolikos met tviks em sugrta.
Taigi, moiute, tu man pakloki lov, a vienas
Eisiu miegot, irdis krtinje jai gelein.
O apduotasis! A nesididiuoju, nr man ko niekint
175
Nei kuo stebtis per daug, atsimenu, kaip tu atrodei,
Kai i Itaks plaukei, laivan ilgairklin sds.
Na, bet gerai! Paklok, Euriklja, jam patal minkt
tai uu miegamo ms, kur jis pats pasistat.
Graij lov ten pastatykit ir patal duokit,
180
Kaili priklokit su markom margom ir uklodais viln.
Taip ji kalbjo, mgindama vyr. viesus Odisjas
Tik atsiduso ir rpesting pai prabilo:
Baisiai man, mona, skaudu, kad itaip gali tu kalbti,
Kas gi man perstat lov kitur? Ir paslapt inant,
185
Bt be galo sunku, o dievas, kuris panorjs,
Perkelt j lengvai, neatjo jums pagalb.
I mirting j moni n vienas, nors vyras stipriausias,
Jos nevalios n dalba pakelt, nes paslapt didi
Slepia ta lova daili, a pats j dariau, ne kas kitas.
190
Medis plalaps alyvos kieme iaugs kerojo,
Lieknas ir pilnas ied, kaip stulpas itas storumo.
356
TURINYS
Aprieiau siena a j, statydamas miegam savo

I akmen sunki, o vir udengiau stogu,
Tvirtas duris staiau, sandarias ir graiai padarytas.
195
Tuosyk, plikai nugenjs akas plaialaps alyvos
Ir lig akn galstu variu nutas kamien,
Dailiai nulyginau dar pagal tempt standiai virvel,
Koja ijo grai, skylui grtu prigriojus,
Taip a ant jos sau lov dariau, o darb pabaigs,
200
Ipuoiau j sidabru, drambliakauliu baltu ir auksu.
Dugnui vriau odos dirus, raudonai daytus.
Idaviau paslapt jums, taiau negaliu pasakyti,
Ar tebestovi dar ji toj vietoj, ar kas sugebjo
Kelm alyvos nukirst ir ms lov ineti.
Taip jis pasak, irdis ir pakinkliai monai sudrebo,
inaniai tsias ymes, kurias Odisjas minjo.
Graudiai pravirkusi, puol ir rankom apglb kakl
Vyrui mielam, buiavo jo galv ir itaip kalbjo:
Tu ant mans, Odisjau, nepyk: buvai protingiausias
210
Vyras i vyr vis. Dievai negailjo mums skausmo:
Jiems mat atrod per daug bus laims, jei mes ia abudu
Diaugsims jaunyste ir senatvs slenkst sulauksim.
Bet tu, mielasis, nepyk ant mans ir nerstauk ugautas,
Kad, kai ivydau, tavs pamyluoti tuoj nepribgau.
215
Mano krtinj mieloj irdis vis baim kentjo,
Kad koks mirtingas mogus mans neapgaut atjs
odiais meiliais: gudri suvediotoj pilna pasauly.
Argi argiet Elen, graveid Dzeuso gentain,
Bt lov lengvai atviliojs graus svetimalis,
220
Jeigu ji bt inojus, kad sns karing achaj
J parvaryti turs miel tviks em?
Dievas pakursts j bus t ingsn nelemtj engti.
Tolei kaltybs lidnos ji savo irdim nepajuto,
Kol, prasidj i to, mus skaudios nelaims ugriuvo.
225
Nn tu, be galo tiksliai ir aikiai ivardijs enklus
Lovos msiks, kurios n vienas mogus neregjo,
205
357
TURINYS
Mudu tiktai abu ir vienintel ms tarnait,

Ms Aktorid, kuri man tvas tekaniai dav,
Idant ms miegamo aukto sunkisias duris priirt,
230
Man pagaliau tikinai ird, didiai nepatikli.
Taip ji kalbjo. O j dar didesnis m graudumas,
Taigi raudojo, padori ir mylini mon apglbs.
Lygiai kaip em brangi ir miela atrodo jreiviams,
Kai Poseidonas jroj sudauo j tvirtj laiv,
235
Vj galing pasiunts ir bang kaip kaln didumo;
Perplauk armenis pilkus, nedaugis j bepasiekia
em, nuvarg ir jros maurais apneti ligi kaklo;
Lipa krant linksmi, kad mirtis nepasiek j iandien,
Lygiai toks mielas dabar, jai irint, vyras atrod.
240
Vis nevaliojo atimt balt j rank nuo kaklo.
Gal j atodsius bt Aura roiapirt ivydus,
Jei viesiaak Atn nebt sumanius ko kito.
Ji besibaigiani nakt sulaik, neleidus, kad kilt
I Okeano Aura auksasost, nedavus kinkyti
245
Jai ratus greitakoj irg Faetonto ir Lampo,
Veani vies monms Auros nertasprandi ristn.
Tuosyk mon viesus Odisjas prabilo ir tar:
Mano miela! Lig varg pabaigos dar galas nemaas
Reikia nueit, mums imtas bd prieaky tebemko,
250
Didels visos ir sunkios, taiau nugalti jas turim.
Taip man pasak vl Teiresijo, pranao didio,
Tdien, kai a Hado namus buvau nukeliavs
Dl bendraygi ir savo paties sugrimo teirautis.
Betgi jau eikim guol, mieloji, tegu nors i nakt
255
Miegas saldus mums poilsio duos, ramiai atsigulus.
Guolis tau bus visuomet paklotas, kada tik nort
Tavo irdis, jei leido dievai laimingai pasiekti
Auktastogius namus ir mielj tviks em.
260
Bet jei prasitarei jau, ir dievas tau dav t mint,
358
TURINYS
Tai pasakyki ir bd, vis tiek, atrodo, tursiu

J suinoti, tai ar ne geriau dabar j igirdus?
O apduotoji! Kodl usispyrei ir taip reikalauji
265
Visk sakyti? Gerai, pasakysiu, neslpdamas nieko.
Tavo irdis taiau nesidiaugs, nelinksma krtinj
Man ir paiam, nes Teiresijas liep irkl patog
Imt rankas ir leistis kelionn i miesto miest,
Kolei a mones utiksiu, visai nepastanius jros
270
Ir neragavusius niekad druska usdyto valgio.
Raudonasnapi laiv neregjo jie niekad nei mat
velniai nudilinto irklo, kurs laivui sparn atstoja.
Man jis pasak ir enklus tikrus, nuo tavs j neslpsiu:
Kai susitiksiu keleiv, kuris ims teirautis nustebs,
275
Kam a vtykl neuos, ant tvirto peties usidjs,
Liep tuojau em smeigt nudilint irkl
Ir paaukoti gausias aukas Poseidonui galingam:
Avin, jaut ir kiauli baltili vaisintoj kuil.
Tuosyk, pargrus namo, sudti ventas hekatombes
280
Nemirtingiesiems dievams, plai padangi valdovams,
Lygiai visiems i eils. Mirties sulauksiu ne jroj:
Ji palengva ateis mans pasiimti vien tuosyk,
Kai nuo senatvs graios jau bsiu pavargs, o mons
Bus ia laimingi visi. Taip visk jis man pranaavo.
285

Jeigu taip lm dievai, kad senatv mums bt viesesn,
Reikia tad vilt turt, kad gal varg pamatysim.
Taip jie, susd abu, ilgai tarp savs nekuiavo.

O Eurinom tuo tarpu ir aukl senut paklojo
290
Lov minkt patal, abi pasiviet ibintais.
Lov kada minktai tos moterys mielos paklojo,
Gulti nujo senel, savo kamp sugrus,
O Eurinom, kuri priirjo miegamo tvark,
359
TURINYS
295
Gult nulydjo abu, laikydama rankoj ibint.

Juos miegaman vedus, ijo, o tiems gi atjo
Laim i naujo, teistai senj lov sugulus.
O Telemachas tuo tarpu ir piemenys jaui bei kiauli,
Kojas atmu okiu ir tarnaites nuvargin baisiai,
Gulti nujo visi eli pritemdytuos rmuos.

O kai pasidiaug meile, kurios taip buvo pasilg,

m kalbtis abu, grdamies odiais viens kito.
Guodsi ji, kaip namuos jai teko, moteriai viesiai,
Nuolat irt pulk baisi palaidn jauniki,
Kaip tie pirosi jai ir jauius pjov be skaiiaus
305
Ir aveles pulkais, kaip vyn liejo soiais.
O Odisjas, Dzeuso gentainis kiek skausmo ir vargo
Suteik jis kitiems ir kiek smgi pats ikentjo,
Visk apsak, o ji grdamos klaus, ir miegas
Jai nesuvr blakstien, kol baig pasakot vyras.
300
Pasak jis pradjo kikonais, kaip, juos nugaljs,

lotofag derling em po to atkeliavo;
Min kiklop tuomet, kaip siaubnas bausms susilauk
U biiulius narsius, kuriuos beirdis prarijo;
Kaip pas Ajol atvyko, kaip prim tas j irdingai
315
Ir ilydjo, taiau tvik miel nebuvo
Lemta jam grti, todl pakilusi vtra j grieb
Ir, aimanuojant vlei, nuplukd jr uving;
Kaip lestrigon aly jis Telefil atvyko,
Kaip tie sudau laivus, ir uvo draugai graiaauliai,
320
Vienas tik Odisjas laivu juoduoju pabgo;
Ir apie Kirks klastas ir kerus gudriuosius apsak;
Kaip nukeliavo Hado tamsius ir dvokianius rmus
Savo gaubtuoju laivu Teiresijo, pranao Teb,
Vl teirautis ir klaust; kaip ten biiulius susitiko,
325
Motin mat, kuri j pagimd ir ma augino;
Kaip maloni j sireni dain jisai pasiklaus,
310
360
TURINYS
Kaip nuo klajni uol jis pabgo, baisiosios Charibds,

Lygiai ir Skils, pro jas dar niekas nebuvo praspruks;
Ir kaip Heilijo jauius papjov suvalg jo vyrai,
330
Ir kaip perknvaldis Dzeusas sudau greitj laiv,
Trenks liepsnotu aibu: visi bendraygiai lig vieno
Mirt sau rado, jisai tik vienas nuo kri itrko;
Kaip Ogigijos sal atvyko pas nimf Kalips,
Kaip ta j laik oloj gaubtaskliautj kelet met,
335
Baisiai norjo, kad bt jos vyru, vaiino ir sak
Duosianti nemirtingum, ir jis nesensis per amius,
Betgi ir tuo jo krtinj irdies palenkt nevaliojo;
Kaip po didi varg fajak em pateko,
Atvira irdia tie j sutiko ir gerb kaip diev.
340
Dav jam laiv ir grti padjo tviks em,
Vario ir aukso, ir rb grai prikrov gausyb.
Vos paskutin od pasak miegas saldusis
Snarius monai atleido ir sielvartus juodus nutild.
O viesiaak deiv Atn suman vl kita.
Kai ji nusprend irdy, kad jau Odisjui pakanka
Tysot paios patale ir miego dovana diaugtis,
I Okeano gelmi auksasost Aur pakl,
Kad mirtingiesiems vies atnet. Tuomet Odisjas
Kls i lovos minktos ir itaip kreips mon:
350
Vargo kartaus, mieloji, lig iol ragavome soiai
Vienas ir kitas: tu ia dl vargingo mano grimo
Aaras liejai, o man kaip Dzeusas, nors baisiai norjau,
Taip ir kiti nemirtingi dievai vis grti neleido.
Nn, kai abu pasilsjome lovoj isiilgtojoj,
355
Tu pagloboki turtus, kiek ms namuos j beliko,
Dal galvij, kuriuos lnai jaunikiai surijo,
A atsiimsiu, jga juos priverts, o kita geruoju
Duos man achajai, ir ms kts netrukus bus pilnos.
iandien a noriu nueit kaim, paskendus mediuos,
360
Ir aplankyti garbingj tv, jis baisiai man rpi.
Tau ia, mieloji, turiu pasakyt, nors pati susigaudai,
345
361
TURINYS
Saul nesps patekt ir apie jaunikius, nuudytus

Ms auktuosiuos namuos, nuskries naujiena per miest.
Eiki vir todl su savo mergom ir tarnaitm,
365
Ten pasdk, nesirodyki niekam ir nieko neklauski.
itai pasak ir, arvus graius ant pei usivilks,
Jis Telemach pakl, ganytojus jaui ir kiauli,
Liep ir jiems taip pat Arjo ginklus pasiimti.
Tie jo paklaus be odio ir vario arvais apsivilko.
370
Tuosyk ijo visi pro duris, Odisjas juos ved.
emje rytas graiai jau iauo, tad vyrus Atn
Udeng rko skraiste ir ived greitai i miesto.
362
TURINYS
XXIV GIESM
Antrkart numirli aly. Susitaikymas
O kilnietis Hermjas tuomet ipra i rm

Mirusi vyr vles, laikydamas rankoje lazd,
Grai, auksin, kuria, kai nori, ubrs umerkia
mogui akis, o kitam ir mieganiam keltis paliepia.
5
Ja tad mosavo dabar, o vls vokdamos lk.
Kaip gdioje olos tamsumoj iknosparniai vokia,
m plasnoti sparnais, kai vienas krinta nuo sienos,
Kur jie, sukib eilj, greit glaudiasi vlei pulk,
Lygiai taip vokt tos vls ir skrido, pulkan susimet,
10
Paskui Hermj paslaug keliu, per tvaik pelsi.
Perskrido per Okeano bangas, per uol Leukadi,
Helijo vartai paliko aly ir sapn karalyst.
Keli pabaig bemat, plnni lank atskrido,
Ten, kur vls gyvena, pabaigusi varg eliai.
Jos ia Peljo snaus Achilo vl atrado,
Buvo Patroklas su juo, be to, Antilochas beydis,
Taipgi Ajantas, kuris tarp danaj stotu ir i veido
Buvo graiausias, tiktai Peljon beyd iskyrus.
Tie visi trys prie Achilo stovjo, ir tai prie j pulko
20
Tyliai prislinko vl Agamemnono didio Atrido,
Baisiai nulidus, o j atlydjo visi, kas Egisto
Rmuose uvo su juo ir baisi prapult rado.
Kreips j Peljono vl ir tar pirmoji:
Mes ia galvojom, Atridai, tu vienas i didvyri tarpo
15
363
TURINYS
Dzeuso, perkn valdovo, malonje bsi per amius:

Begal vyr narsi tu valioj savo turjai
Trojos aly, kai varg visi mes vargom, achajai.
Bet ir tave turjo patikt, nelaukusi laiko,
Moira piktoji, kurios neivengia, kas ugim, niekas.
30
O! Kad tu btum lovingai, kaip vadas vyriausias, anuomet
Trojos aly sau mirt ir prapult juod atrads!
Bt achajai tuomet tau pilkap aukt supyl,
Snui savajam tu btum nemirtani garb paliks.
Betgi tau bta dalios mirtim negarbinga numirti.
25
35
40
45
50
55
Jam atsakydama, tar vl Agamemnono didio:

Koks tu laimingas, Peljo snau, viesusis Achilai,
Trojoje uvs toli nuo Argo! Ir Trojos herojai
Krito aplinkui tave, ir achaj sns narsiausi,
Grumdamies dlei tavs. O tu kaip milinas didis
Dulki verpetuos guljai, irgais vainti pamirs.
Itis dien kovojom tuomet, ir galo nebt
Buv tai kovai, jei Dzeusas nebt jos audra nutrauks.
Savo laivynan tave nulydjom i kruvino lauko
Ir ant lentos paarvojom, nuplov gra j kn
Vandeniu tyru, tryn alyvom. Aplinkui sustoj,
Aarom pldo graudiom danajai ir kirpo sau plaukus.
Motina tavo atjo i jros su mari dievaitm,
Lidnj ini igirdus, j klyksmas aidjo per jr,
Verdamas ird, jog achajus net iurpas nupurt.
Bt gal ok ir bg visi prie laiv pstaoni,
Jeigu ne vienas mogus, gyvenime daugel regjs
Nestoras senas, kurio patarimai buvo geriausi.
Taigi jisai, nordamas gero, prabilo ir tar:
Kur js, argieiai, dabar? Achaj sns, nebkit!
Motina jo su mari deivm ateina i jros
Mirusio savo snaus pairti ir apraudoti.
Taip jis pasak, ir tuoj susilaik narss achajai.
Dukterys senio jrinio, aplinkui tave susirink,
Aarom springo, kol reng tave drabuiu nemirtingu.
364
TURINYS
Mzos graiais balsais, pakaitom ir visos devynios,

Raud giedojo, nebuvo argieio, kurs bt valiojs
Aaras kiek sulaikyt: graudino giesm balsingoji.
Ir septyniolika tuosyk par mes nakt ir dien
Verkm raudojom tavs, dievai ir mons mirtingi.
65
O atuonioliktai autant, atidavm ugniai, prie lauo
Daug nupent avi ir jaui lenktragi papjov.
Aprengtas rbais diev, riebumuos guljai ant lauo
Ir meduje saldiam, o pulkas achaj heroj,
Karo arvais pasipuo, trauk pro degant lau,
70
Vyrai psti ir vaiuoti, jog em dundjo po kojom.
O kai Hefaisto ugnis tave jau baig suryti,
Ryt vynu arijas uliejom ir, kaulus baltuosius
Tuosyk surink, taukais apvyniojom, o motina dav
Amfor grai, auksin, kuri Dionisas kadaise
75
Buvo jai dovanojs, garsaus Hefaisto daryt.
Kaulai tavieji balti joj guli, viesusis Achilai,
Draug su Patroklo Menetiado, kurs atgul pirmas.
O netoliese ir Antiocho, kur tu labiausiai
I bendraygi myljai, tuojau po Patroklo beydio.
80
Tuosyk jums pilkap aukt, neturint lygaus pasauly,
Ietim garsi argiei pulkai ventieji supyl
Ant ikilios kalvos plataus Helesponto pakrantj,
Idant i mari toli pasiekt akys jreivi
T, kurie iandien gyvena, ir t, kurie bus dar po ms.
85
Motina tavo grai dovan dievus imaldavo
Ir, atgabenus aikt, achaj ymnams pastat.
Daugel syki tu pats juk buvai, kai laidojom kok
Kit heroj, ir pats tu regjai, kaip juosiasi vyrai
Ir varybas kaip stoja arvuoti prie didvyrio kapo.
90
Bt labiau sudrebjus irdis, jei btum pamats,
Kiek ir koki dovan tavo garbei sudjo dievait
Sidabrakoj Tetid: dievams tu mielas be galo.
Tau ir numirus lov neuvo, ir vardas tavasis
Amiais bus gyvas moni atminty, viesusis Achilai.
95
Laims ar daug man i to, kad karo galo sulaukiau?
60
365
TURINYS
Grus namo, Kronidas man skyr prapult baisi

Kristi nuo rankos Egisto ir savo monos nelabosios.
100
105
110
115
Taip jie dabar tarp savs abu kalbjo ir guods.

Tuosyk atjo prie j vadovas Argudis greitas
Su vlmis vis, kuriuos Odisjas nuud.
Baisiai nusteb, abu prijo artyn pairti,
Ir Agamemnono didio vl, vos metusi ak,
Amfimedont, viesaus Melanjo sn, paino.
Buvo mat jo biiulis, gyvens i seno Itakj.
Kreips j Atrido vl ir tar jam itaip:
Amfimedontai! Dl ko eli al atjot
Vyrai kaip vienas visi parinkti? Net jeigu nort,
itoki vyr puiki tau niekas mieste nepririnkt.
Ar Poseidonas, ems plakjas, js laiv sudau,
Audr galing su vjais pakls, ir jroj prigird,
Ar gal jau mons pikti visus sausumoj nudaigojo,
Kai js upuolt j karves ar kaimen grai aveli,
Ar kada miest igriovt ir monas grobt vergijon?
Visk man drsiai sakyk, nes a tau draugas i seno.
Ar umirai, kaip js namus buvau a atvyks
Ir Odisjui kalbjau, kad jis su viesiu Menelaju
Prie Ilion traukt achaj laivais tvirtasuoliais?
Mnes vis tuomet plaiu vandenynu mes plaukm
Ir Odisj, pili griovik, vargu tepripram.
Amfimedonto vl, tai atsakydama, tar:

O galingasis Atrjo snau, Agamemnonai didis!
Visa, k tu sakai, a atsimenu, Dzeuso gentaini,
Ir pasakysiu tau tikr teisyb, neslpdamas nieko,
Kaip atsitiko, kad mes negarbingos mirties susilaukm.
125
Piroms mat Odisjo, ilgai nepareinanio, monai.
Ji t vestuvi lidn nei mums atsak, nei kl,
Tik vis galvojo, kaip mirt priaukt ir prapult juod.
Tad, be gudrybi kit, ir itoki klast suman:
Menj pastat stakles ir m austi rietus
120
366
TURINYS
Didel plon audim, o mums kartojo kas dien:

Austi audim (kad man nenueit metmenys niekais)
135
Jo isivesti ateis mirties, visa migdanios, dien,
Man neprikit piktai kokia nors achaj prie mones:
itiek turto sukrov, o guli nn be drobuls.
Taip ji kalbjo, ir tuo patikjo vyrikos irdys.
Taigi ji, bdavo, sdi perdien ir audia audim,
140
O kai sulaukia nakties usidegusi vies, iardo.
Trejet met ji slapsts ir taip achajus suvediojo.
O ketvirti kai metai atjo, kai senosios Horos
Gro, ir aib dien prariedjo, mnesiams dylant,
Idav j viena moterik, inojusi visk,
145
Mes ir nutvrm tuomet beardani gra audim.
Tuosyk ji pabaig austi, nors noro visai neturjo.
130
O kai t did audim iaud ir var, iplaut

Atne mums ir parod kaip saul ar mnes vies,
Parved demonas koks nelabasis tuomet Odisj
150
Sodiun tuos namus, kur kiauliaganis senas gyveno.
Ten Odisjo snus mylimasis ujo tuo tarpu,
Gaubtaoniu laivu sugrs i Pilo smlto.
Juodu abu sugalvojo piktai jaunikius nuudyti
Ir garsingj miest parjo, pirmiau Telemachas,
155
Tarsi koks kelio vadovas, o kiek vliau Odisjas.
Ved kiauliaganis j, skudurais apsikarsius vis,
jo kaip elgeta skurdius ar met slegiamas senis,
Sunkiai ramsiavos lazda, senais skarmalais apsivilks.
Niekas i ms paint nepaino, kas tas per keleivis,
160
ia atsirads mai, net vyrai amiaus vyresnio.
mm j odiais visaip ugauliot ir smogm ne vienas.
Ir Odisjas, nors savo namuos garbinguos sdjo,
Kantriai kentjo smgius nepelnytus ir ms patyias.
Bet kai padrsino j Kronido egidvaldio enklas,
367
TURINYS
Su Telemacho pagalba ginklus dailiuosius pams

Ir juos sandl aukt ines, duris urakino.
Tuosyk nujo pas mon ir j, gudramintis, primok
Lank jaunikiams paduot su kirviais pilkais geleiniais
Ms, nelaims draug, varyboms ir udymo pradiai.
170
Niekas i ms taiau nevaliojo lanko galingo
Styg tempti, jg visiems mums buvo per maa.
O kada lank paimt rankas Odisjas panoro
Baisiai nustebom visi ir tuoj kaip vienas suukom:
Lanko nereikia jam duot, tegul sau kalba, k nori.
175
Tik Telemachas vienas sak drsiai jam duoti.
Pam lank tuomet daug vargs viesus Odisjas,
temp j lengvai ir, strl pro kilpas pravars,
oko ant slenksio tuojau, strles pasiberdamas emn.
Pervelg vyrus piktai ir ov Antinoj.
180
Strls skausmingos tuomet, nutaikytos tiesiai ird,
Mus apipuol ikart, ir kritom vienas prie kito.
Buvo matyti, kad dievas kakoks palaiko j pus.
Siautjo menj abu, nirdami begalingai, ir ud
Iekanius dur pasprukt vaitojimas kilo ir triukmas,
185
Skaldomi kiauai sukneo, ir kraujas tekjo per asl.
itaip, Atride, mes, vargai, galvas paguldm, ir iandien
Dar Odisjo namuos tebeguli knai be kapo.
Niekas i ms namiki nei i artim j neino.
Jie pajuodavus krauj nuo ms aizd numazgot
190
Ir paarvoj apverkt, kaip mirusius dera pagerbti.
165
Jam atsakydama, tar vl Agamemnono didio:

Koks tu laimingas, Laerto snau, Odisjau daugminti,
Moter, dor didiai ir skaisi, sau mona pams!
Aukso turbt irdis itos Penelops beyds,
195
Seno Ikarijo dukros, kuri lig iol nepamiro
Tikrojo vyro, lov nemirtinga jos itikimybs
Amiais skambs, ir ems gyventojams giesme graiausia
Nemirtingieji igarsins proting didiai Penelop.
Ne Tindarjo dukt tai, sumaniusi darb nedor
368
TURINYS
200
Tikrj vyr umut. Per amius j paniekos giesme

mons mirtingi mins: ji baisi gd padar
Moterims lygiai visoms, nors j ne viena geraird.
Taip jie dabar abu tarp savs kalbjo ir guods

Hado baisiuos namuos, kur ems armenys gils.
205
Vyrai i miesto patrauk ir greitai prijo pakalnj
Didel, grai Laerto sodyb, gerai sutvarkyt.
J sigijo kadaise Laertas, nemaa privargs.
Ten pasistat namus ir kio trobas visokias.
Dien ten dirbo darbus duotuosius, trisjo ir valg,
210
Nakt eimyna visa vergai ir namiegai nakvojo.
Reikalus tvark sena sikeliet, kuri rpestingai
Sen Laert globojo kaime atokiai nuo miesto.
ia Telemachui ir kio vergams Odisjas pasak:
Eikit dabar visi namus, graiai taisytus,
215
Ir pagaminkit pietus, paskerd kiaul geriausi.
Pats a tuo tarpu nueisiu ir pasikalbsiu su tvu,
Ar jis pains dar mane, kai jo akyse atsistosiu,
Ar nepains, juk a ne namie praleidau tiek laiko.
itai pasaks, Arjo arvus jis padav vyrams.
Tie visi trys sujo vidun. viesus Odisjas
Tvo nujo iekot vaisiais apkerus sod.
Betgi Dolijo nerado, ivaikiojs sod plaiausi,
Nei jo sn, nei vaiki n vieno jie buvo ij
Parsigabenti erki ir sodo aptvaro aukto
225
Jais apsodinti, o senis jiems buvo kelio vadovas.
Vien Laert atrado sode, graiai sutvarkytam.
em jis varp aplinkui medel, jo storas chitonas
Buvo suplys, seniai neveltas, kojos lig keli
Odos aulais storai apvyniotos, kad nesidurt,
230
Pirtins deng rankas nuo dygum, o galv kepur,
I okenos pasita, apibrizgus; pavargs ir lidnas atrod.
itok tv pamat daug vargs viesus Odisjas,
Slegiam sunkiai senatvs ir sielvarto didio prispaust.
220
369
TURINYS
Vyras sustojo po kriaue, ir aarom akys pasruvo.

Svarst dabar irdy ir protu galvojo sau vienas,
Ar ia jam tv pastverti glbin, ibuiuoti ir visk
Tuoj pasakyt, kad jis parkeliavo tviks em,
Ar imginti pirmiau ir smulkiai visko iklausti.
Ir ieitis pagaliau ita pasirod geriausia
240
odiais senel paerzint ir, k jis kalbs, paklausyti.
itaip nusprends, prijo artyn viesus Odisjas.
Ties medeliu emes pasilenks senukas pureno.
Taigi prijs aunusis snus sustojo ir tar:
Kaip priirti sodus, tau imanymo, seni, pakanka.
245
Rpestingumas matyti visur: nerasi medelio
Nei sodinuko, nei figos, nei vynuogs ia, nei alyvos,
Netgi darovs jokios, kur prieiros bt per maa.
Viena a tau pasakysiu, o tu nesirstink igirds:
Pats tik savs neiri tu n kiek: senatv jau baigia
250
emn parlenkt, tu raukltas labai, drabuiai nuply.
Ne u tingum tave eimininkas taip baisiai apleido.
Vergu tavs negalsi laikyt, matydamas tavo
Ivaizd grai ir g: kaip kokis karalius atrodai.
itokiam tikt, variai isiprausus ir soiai pavalgius,
255
Guoly vartytis minktai: tai karini teis veniausia.
Bet pasakyki tu man ir aikiai visk idstyk,
Kas eimininkas ia tau, kieno tas sodas didiulis?
Visa tu man apsakyki teisingai, a noriu inoti,
Ar i ties patekau a Itakn, kaip sak man vienas
260
Vyras kakokis, kur sutikau, ia eidamas iandien.
Bet jis nebuvo meilus, daugiau nesileido kalb
Ir nenorjo man atsakyt apie mano biiul,
Kai a j klausti miau, ar tas dar gyvas ir sveikas,
Ar jau, pabaigs vargus, Hado namus ikeliavo.
265
Prisipainsiu a tau, o tu paklausyk ir inoki.
Tvikj mano mieloj sveiavosi kart toks vyras,
Ms pastogn ujs. I daugio svei tolim j
itokio mielo mogaus a savo namuos neturjau.
I auktauols Itaks viesios jis gyrsi kils,
235
370
TURINYS
Sen Laert, Arkeisijo sn, tvu vadino.

Taigi savo namus a j parsivediau tuosyk
Ir vaiinau graiai, nes visko gausiai turjom,
Ir dovan neyktjau puiki, kaip dera biiuliui.
Aukso, dailiausiai apdirbto, daviau talentus bent septynis,
275
Gryno sidabro krater, glm imargint vis,
Dvylika skraisi plai vienatki ir tiek pat kilim,
Antklodi tiek pat daili ir tiek pat naujausi chiton.
Ir moteriki, be to, nagingai padirbani darbus,
Keturias jam pasirinkti daviau, kur buvo graiausios.
270
Aar kari nubrauks, jam tvas atsak ir tar:

Tu atjai, svety, em, kurios klausinji,
Tik pasileid labai ir ls mons j valdo.
Dovanos tavo nujo perniek, nors tkstani vertos.
Jeigu tu btum j gyv Itaks emj atrads,
285
Bt jis tau dovanom atsiteiss, graiai pavaiins
Ir ilydjs namo, kaip moni paproiai reikalauja.
Bet pasakyki tu man ir aikiai visk idstyk:
Kiek jau bus met nuo to, kaip j vaiinai tu prims?
Tau jis tiktai svetys, o man gi snus nelaimingas
290
Buvo kadais, o iandien toli nuo sav ir gimtins
Jroje gal kur uv jau sustas ar emj derlingoj
Pauki arba vri sudraskytas. Nei motina vargo
Jo neraudojo, negarbst, nei tvas, kurie j pagimdm,
Nei daugiakrait mona, protinga didiai Penelop,
295
Neverk jo paarvoto, kaip vyrui mielam priderjo,
Jam neumerk aki, kaip mirus dera pagerbti.
Visa tu man pasakyki teisingai, a noriu inoti,
Kur js pastatte greitj laiv, kuriuo tu i tolo
300
Atplaukei su bendraygiais viesiais, ar gal svetimuoju,
Kaip praalaitis, vykai? Kur nuplauk jis isodins?
280

Tuoj pasakysiu a tau ir visk idstysiu aikiai.
371
TURINYS
I Alibanto esu, ten ms namai auktastogiai;

Polipemono snus, Afeidantas karalius man tvas,
O a patsai Eperitas vardu. Nuo Sikanijos puss
Dievas atvar mane prie mano vali ir nor,
Laiv laukuos palikau, jis stovi atokiai nuo miesto.
O nuo to laiko, kai Odisjas i ms ikeliavo,
310
Mano gimtin paliks, penktieji metai jau baigias.
Vargas biiulis, nors paukiai rod ieinaniam laim
Skrido mums i deins, dl to su diaugsmu ilydjau.
Diaugs, ivykdamas pats, nes tvirt vilt turjom
Vienas kit lankyt ir brangiom dovanom pasikeisti.
305
Skausmo elis tuojau per senelio veid nuskriejo.

Stvr riekuiom pilnom jis pajuodusi dulki nuo ems,
Br jas sau ant ilosios galvos ir dsavo sunkiai.
Apm ird snaus graudulys ir, verdamas skaudiai,
Nos pradjo kutent, mylim tv beirint.
320
Grieb prioks glb, stipriai pabuiavo ir tar:
Tve mielasis! A tas ir esu, kurio tu teiraujies.
Liaukis graudingai raudot ir aaras lieti be saiko.
Tau pasakysiu trumpai, mes turim baisiai skubti:
325
Savo namuos jaunikius iudiau visus ligi vieno,
Atpild gavo dabar u skriaudas ir darbus piktuosius.
315
Jam atsakydamas, senas Laertas prabilo ir tar:

Jei i ties tu mano snus Odisjas sugrs,
enkl man kok pateik, kuriuo a galiau tikti.


Savo akim pairk rand, kur man padar
ernas su iltim baltja kadais, kai buvau nukeliavs
A Parnas, mane js abu su motina siuntt
Pas Autolik, senel, grai dovan pasiimti,
335
Man paadt tuomet, kaip ms namuos jis viejo.
Jeigu tu nori, aliajam sode medius pasakysiu,
330
372
TURINYS
Tavo man duotus kadai. Dar bdamas maas berniukas,

J papraiau, palaksts sode. Prie j tad prijom
Tuosyk abu, tu vardus pasakei ir rodei kiekvien.
340
Trylika kriaui man skyrei ir deimt grai obelaii,
Keturias deimtis fig, o vynmedio man paadjai
Duot penkiasdeimt kelm, apkimbani vaisiais kas metai.
(Tebealiuoja antai, mirguliuodami kekm i tolo),
Kai tiktai Horos Kronido jiems duoda or malon.
Taip jis pasak, Laertui sudrebo irdis ir pakinkliai,
inaniam tsias ymes, kurias Odisjas idst.
Mylim sn iupo glb ir krito apalps.
J apkabins, sulaik daug vargs viesus Odisjas.
Kai atsigavo irdis, ir smon gro seneliui,
350
Kreipsi vlei sn ir itokiais odiais jam tar:
Dzeuse ms tve! Dievai! Js tebesat auktajam Olimpe,
Jei palaidnai jaunikiai u darbus piktus umokjo.
Baim taiau man skverbias irdin itakieiai t
Gali mus pulti, atbg ionai, ir dar kefalnus
355
auktis pagalbon, skubiai padav ini j miestams.
345

Nusiramink ir rpesiu tuo sau irdies nekamuoki.
Eikime namus, kurie tai stovi u sodo,
A Telemach ir jaui bei kiauli ganytojus vyrus
360
Pasiuniau ten, kad paruot pietus mums, nieko nelauk.
itaip kalbdami, jo abudu gra j rm.
O kai jo vidun namus, taisytus patogiai,
Jie Telemach ir jaui bei kiauli ganytojus vyrus
Rado bepjaustanius ms ir mieianius tams j vyn.
365
Garb j sen Laert tuojau sikeliet tarnait
Vis imaud variai ir, kn trynus alyvom,
Dav jam gra drobs apsiaust. Tuo tarpu Atn
Greit atsirado ir kn sustiprino vyr valdovui,
Davus atrodyti jam ir auktesniam, ir daug petingesniam.
373
TURINYS
370
Kai i maudykls ijo, snus mielasis nustebo,

Savj tv pamats kaip vien diev nemirting,
Kreips i karto j ir tar odiais sparnuotais:
Aiku kaip dien dabar, kad dievas koks aminasis
Dav atrodyti tau auktesniam ir ymiai graesniam.
Tuokart Laertas protingas, tai atsakydamas, tar:

Tve ms Dzeuse Kronide, Atne, viesus Apolonai!
Jeigu a toks, kaip buvau, kai Neriko auktj pil,
Tikr emyno tvirtov, siveriau su kefalnais,
Tokis kad vakar biau galjs stovt tau prie ono
380
Ms auktuosiuos namuos, peius arvais prisidengs,
Ir su jaunikiais kovoti! A vienas j pulk nema
Biau paklojs tikrai ir tau pradiugins ird.
375
Taip jie dabar tarp savs abu kalbjo ir guods.

Piemenys pabaig darbus ir paruo vaies gardiausias.
385
Tuosyk susdo visi u skobni krases ir krslus,
Rankos jiems paios jau tiess valg padt. Tuo tarpu
Senis Dolijas ir sns visi parjo i lauko,
Prisikamav nuo darbo: juos pakviet greitai nujus
Motina j, sena sikeliet, kuri juos augino
390
Ir priirjo tv Dolij, senatvs palaut.
Jie Odisj pamat ir, menn vos koj kl,
J atpaino ir baisiai nustebo. Tuomet Odisjas
Pirmas prabilo juos ir drsino odiais irdingais:
Sskis prie stalo, seneli, ir nuostab vis umirki,
395
Mes jau svetainj seniai ir valgyti baisiai ialkom,
Laukm, kol grite js, ir viesisias akis prairjom.
Taip jis pasak. Iskts rankas, Dolijas pripuol
Ir pabuiavo rank valdovui, u rieo pams,
Kreipsi tuosyk j ir tar odiais sparnuotais:
400
Mielasai! Tu parjai! Mes vylms tavo grimo,
Ir tai grai netiktai, dievai mums parved patys.
Bki tad sveikas ir linksmas, dievai teduoda tau laim.
374
TURINYS
Betgi tu man pasakyki teisyb, a noriu inoti,

Ar jau pasiek inia proting didiai Penelop,
405
Jog sugrai namo, ar k su naujiena pasisti?
Taigi, seneli, jau ino, tau rpintis tuo nebereikia.
Taip jis pasak. O tas atsisdo dail j krsl.
Sns Dolijo tuomet prie garbaus Odisjo prijo,
410
odiais pasveikino j ir rank paspaud irdingai.
Tuosyk susdo visi prie savojo tvo eil.
Taip jie svetainj visi prie vaii stalo darbavos.
Osa tuo tarpu, greita neiotoja gando, po miest
Lakst visur su inia apie lidn mirt jauniki.
415
mons, inios pritrenkti, i visur galvotrkiais bgo
Prie Odisjo nam, ten aimanos kilo ir verksmas.
Mirusius ne i kiemo ir laidojo j artimieji.
Tuosius, kas buvo i miest kit, namo pargabenti
Liep visus vejams, laivus greituosius suguld.
420
Vyrai suspausta irdim tuojau skubjo aikt.
O kai supldo visi ir savo vietas atsisdo,
Tuosyk pakilo tarp j ir m kalbti Eupeitas.
Sielvartas vr sunkus jam ird dl uvusio vaiko,
Dl Antinojo, kur Odisjas pirm paov.
425
Aar braukdams dl jo, Eupeitas prabilo ir tar:
Vyrai mieli! Jis darbus baisius juk daro achajams.
Vyr narsi pulkus pirmiau laivuos igabeno
Gaubtaonius laivus prarado ir mones praud.
iandien parjs, paius rinktinius kefalnus iguld.
430
Taigi subruzkim, kol jis nesuspjo pabgti Pil
Arba vent Elid, kurioj viepatauja epjai,
okim jo vyti, kitaip mes aki netursim kur dti.
Gda bus mums patiems ir ms vaikaiiams per amius,
Jeigu u mirt savo sn ir broli tikriausi
435
Neatmoksim udikams. Man diaugsmo irdis neturt
375
TURINYS
emj gyventi, geriau mirusi al ieiiau.

Taigi sukruskim, kol jis nesuspjo perplaukt per jras.
Taip jis raudodamas sak. Sugrudo irdys achajams.
Tuosyk prie j atjo Medontas ir dievikas dainius
440
I Odisjo nam, j nem miegas saldusis.
Jeidu sustojo aiktj. Visi, juos pamat, nustebo,
O protingasis Medontas juos prabilo ir tar:
Js paklausykit mans, itakieiai. viesus Odisjas
Ne be diev nemirting inios tuos darbus padar.
445
Pats a regjau, kaip Odisjui prie ono sustojo
Dievas kuris nemirtingas, tik Mentoru nn pasiverts.
Dievas tasai nemarus, prie viesaus Odisjo prijs,
kvp drs irdin ir, baim vars jaunikiams,
Vert juos menj lakstyt, ir krito jie vienas prie kito.
Taip jis pasak. Visus iblykusi baim sukaust.
Tuosyk prabilo juos Halitersas, senas herojus,
Mastoro vaikas, kurs vienas atgal ir priek irjo.
Taigi jisai, nordamas gero, prabilo ir tar:
455
Js rambumas, mieli, yra kaltininkas to viso.
Js nei mans nepaklaust, nei Mentoro, vyr valdovo,
Kai reikalavom, kad js nuo kvailysi sudraustumt snus,
Kol, pasidav puikumui, jie dar darbus pikiausius.
Vjais juk leido turtus, nelov utrauk jie monai
460
Vyro kilnaus ir garbingo, kur nebegriant galvojo.
Ieit koki mums rast? Klausykit, k pasakysiu:
Jo nesivykim, dar galim bdos prisidirbti sau patys.
450
Taip jis kalbjo. Daugiau negu pus pakilo i viet,

Garsiai pritar, kiti neskubjo ir telks kuop.
465
Jiems patarimas is nepatiko, labiau jie Eupeito
Linko klausyt ir greit ibgiojo arv pasiimti.
ibanio vario arvais nuo galvos ligi koj arvuoti,
Jie susirinko visi plat lauk u miesto.
376
TURINYS
470
Jiems i paikumo dabar vadovauti oko Eupeitas.

Tars u mirt snaus atmoksis, jauste nepajauts,
Kad nebelemta jam grt ir galv reiks paguldyti.
O viesiaak Atn kalbjo Dzeusui Kronidui:

O ms tve Kronide, karali galingas valdove!
Klausianiai man pasakyk, k savo irdy tu galvoji?
475
Ar beikylant kar ir bais kraujo liejim
Kurstysi tu ir toliau, ar taik tarp j padarysi?
Kam tu, vaikeli, mane klausinji ir nori ikvosti?
Argi ne tavo paios sumanyta buvo i karto,
480
Kad, Odisjas parjs, aniems atmokt u visk?
Elkis, kaip nori pati, o a pasakysiu tau viena:
Atpild ger jaunikiams jau dav viesus Odisjas.
Taigi lai sutart daro ir jis tegu lieka karalium,
Tuotarp achaj sn ir broli tikriausi uvim
485
Dildykim i atminties, lai bus vienyb ir meil,
Kaip ligi iol, tegu viepataus taika ir gerov.
odiais itais tik nor labiau pakurst Atnei,
Ir nuo Olimpo virni ji tuoj pasileido kaip paukt.
O kada valgiais skaniais visi pasotino alk,
Tuosyk daug vargs viesus Odisjas prabilo ir tar:
Eikite kas pairt, ar jie neateina ia kartais.
Taip jis kalbjo. Dolijo snus atsikl paklauss
Ir, nuskubjs prie slenksio, j pulk ateinant pamat.
Jis Odisjui tuomet sparnuotais odiais pasak:
495
Jie jau visai arti, greiiau mes griebkims ginkl.
490
Taip jis pasak. arvus visi sinr bematant,

Sns Dolijo ei ir ketvertas prie Odisjo.
Bet ir Laertas drauge, ir Dolijas arvus lindo:
Nors ir ili, bet buvo kariai, kai reikalas vert.
377
TURINYS
ibanio vario arvais nuo galvos ligi koj arvuoti,

eng visi pro duris, Odisjas jo pirmasis.
500
Dzeuso dukt prie j prisiartino, deiv Atn,

I pairos ir i balso skambaus kaip Mentoras tikras.
Deiv pamats, daug vargs viesus Odisjas nudiugo
505
Ir, pasigrs Telemach, prabilo ir tar:
Pats, Telemachai, gausi tu prog dabar pamatyti,
Kaip kovoje su prieu narsuoliai tikri pasirodo.
Nepadaryk tu gdos senoliams, kurie jau nuo ami
Savo drsa ir galybe plaiai pagarsj pasauly.

510

Jeigu norsi, tu greit pamatysi, tve mielasis:
Giminei tavo sarmatos nebus, kaip tu ia kalbjai.
Taip jis pasak. Laertas, diaugsmu nesitvrs, suuko:

Tai man diena, gerieji dievai, kaip ja nesidiaugti!
515
iandien snus ir snaitis abudu narsa lenktyniauja.
O viesiaak Atn, prie jo prisiartinus, tar:
Arkeisiade Laertai, biiuli vis maloniausias!
Tu, pasimelds deivei viesakei ir tvui Kronidui,
Atsivdki ir greitai giliasmig iet paleiski.

itai pasakiusi, kvp drs Palad Atn.

Ir, pasimelds senelis dukter Dzeuso viesak,
Atsivdjo ir, taikliai giliasmig iet paleids,
Tiesiai Eupeitui alman ties antveidiu vario pataik.
almas jo neatsilaik, ir varis kiaurai j prakirto.
525
Net subildjo, kai griuvo, arvai suvango ant kno.
Puol tuomet Odisjas kitus, paragins sn,
vaists abu kalavijais ir ietim, abipus galstom.
Bt imus visus, ir niekas namo nebegrs,
Jeigu egidvaldio Dzeuso dukt, viesak Atn,
530
Balso nebt paklus ir puolani vyr sulaikius:
Meskit vaidus, itakieiai, ir baikite kar nelemt,
520
378
TURINYS
Kraujo neliekit daugiau ir taikiai visi isiskirkit.

Taip ji pasak, o tuos iblykusi baim sukaust,
Rankos drebjo visiems, ir ginklai patys ikrito
535
Vyrams po koj ant ems taip baisiai griaudjo balsas.
Kr miest atgal, nes gaila buvo gyvybs.
Tuosyk galingai suriko daug vargs viesus Odisjas
Ir prisigdamas vijo, lyg skraids padangj erelis.
O Kronionas sugriaud ir met aib ugnin,
540
aibas nukrito prie Dzeuso galingojo dukr viesak.
Odisj tuomet prabilo viesak Atn:
Liaukis dabar ir vaid, visiems pragaiting, pabaiki,
Kad neurstintum tu griausmavaldio Dzeuso Kronido.
itaip kalbjo Atn, ir jis diaugsmingai paklaus.
Sutart metams ilgiems atnaujino tuosyk tarp j j
Deiv Palad Atn, dukt egidvaldio Dzeuso,
I pairos ir i balso skambaus kaip Mentoras tikras.
379
TURINYS
Komentarai
(Pareng J. Starkus)
Pirmoji giesm
Tuosyk visi... buvo namie visi kiti graik didvyriai, kurie

dalyvavo ygyje prie Troj ir neuvo nei kovoje, nei kelionje,
grdami namo.
1112
Dvideimtieji metai nuo Odisjo ivykimo kar, deimtieji

nuo Trojos pamimo.
16
ia usimenama apie Odisjo kov su Penelops jaunikiais.
1819
Poseidonas pyksta dl to, kad Odisjas apakino jo sn

kiklop Polifem (IX g.).
20
Etiopai t. y. mons sauls nudegtais veidais; graik

manymu, jie gyveno ems pakraiuose, ten, kur saul emai
(tolimuose rytuose ir tolimuose vakaruose). Poseidonas, kaip
matyti i V g. 282 eil., nukeliavo pas rytinius etiopus.
22
Pikto Atlanto dukt Kalips.
52
Telemacho kelion Spart ir Pil i esms betiksl, nes jis

ten nieko tikro nesuino apie savojo tvo grim, o skaitytojas
jau yra apie tai suinojs. Todl ir reikalingas papildomas jo
kelions motyvavimas kad garbs daugiau monse sigyt.
93
ios eiluts jau senovje buvo laikomos interpoliacija.

9698 eiluts nevykusiai kartoja V g. 4445 eil., priskirdamos
Atnei aukso sandalus Hermjo atribut. 99101 eil. kelia
abejoni todl, kad galing iet Atn paprastai ima, vykdama
kov; kai ji atvyksta pas Telemach, pasivertusi Mentu,
rankose laiko paprast iet (104 eil.).
96101
380
TURINYS
Paproiai leidia dingusio vyro monai antr

kart itekti. Pirdamiesi dingusio karaliaus monai ir
reikalaudami, kad juos vaiint, Penelops jaunikiai ne
prasilenkia su senovs graik teise, o tik blogam j panaudoja.
248249
Unuodyt strli naudojimas archajinis bruoas,

daugiau niekur Homero poemose neminimas.
261262
Jeigu kas mirdavo svetur arba likdavo nepalaidotas

(pavyzdiui, skenduolis, kurio knas nerastas), graikai jam
supildavo tui kap (kenotaphion), prie kurio bdavo
mirusio garbei atliekamos kulto apeigos.
291292
domu, kad minimas tik Egisto umuimas, o apie tai, kad

Orestas nuud ir savo motin, Odisja nutyli: epo krjui tat
neatrodo garbingas veiksmas.
299
Dvideimt jaui didel kaina u verg (Homero laikais

vergas kainuodavo nuo 8 iki 20 jaui), bet Euriklja, matyt,
aukto kilimo, nes ivardyti jos tvas ir senelis. Tvas turjo
teis pardavinti savo vaikus vergij.
430
Atsidaranios vid durys ustumiamos sklsiu; norint

udaryti duris i lauko, reikia tempti u pritaisyto prie
rankenos diro, kuris ikitas per skyl duryse.
442
Antroji giesm
Lazda skeptras, karalikos valdios enklas; ji taip pat

teikiama tam, kas kalba vyrijoje.
37
Ivars Penelop prie jos nor, Telemachas turt

umokti jos tvui baud u garbs eidim, nes toks
ivarymas namo bt statymu pagrstas tik tuo atveju, jei
Penelop bt neitikima vyrui.
133
381
TURINYS
Itakiei susirinkimas nedav Telemachui laivo ir

irklinink. Jis turi plaukti privataus asmens gera valia duotu
laivu, padedamas savanori irklinink, t. y. ne verg ir ne
samdini. Pusiau prekybinse, pusiau piratinse graik
aristokrat jr ekspedicijose danai dalyvaudavo laisvi,
kartais net ir yms pilieiai, tokios ekspedicijos vadovo
draugai.
291292
ir toliau. Graik karalius, nuolat vaiindamas sveius, turi

turti dideli maisto atsarg. Knose atkasti Kretos kultros
epochos didiuliai sandliai su mogaus dydio statinmis,
kuriose buvo laikomas vynas, aliejus ir grdai. Auktos
statins randamos ir Mikn kultros centruose (Tirinte,
Trojoje). Sandliuose buvo laikomos ir brangenybs.
337
Moterys retai ateidavo vyr kambarius, dl to Telemacho

ivykimas kur laik galjo bti nepastebtas.
374
Treioji giesm
Poseidonui, tamsi j jros gelmi dievui, buvo aukojami

juodi gyvuliai. Jis ypa buvo garbinamas Pile kaip Pilo karali
protvis: Nestoro tvas Neljas buvo Poseidono snus (XI g.
254 eil.). Poseidono plaukai buvo jros spalvos.
6
138
Normalus susirinkim laikas rytas.
Achilo snus Neoptolemas.
189
193
Atridas Agamemnonas.
Apolonas ir Artemid sisdavo monms netikt, staigi

mirt nukaudavo juos savo strlmis (Apolonas vyrus,
Artemid moteris).
279
382
TURINYS
Orestas palaidoja savo motin, bet poetas vengia pasakyti,

kad Orestas j nuud.
310
Lieuvio nupjovimas ir deginimas ant aukuro diev garbei

buvo svarbesnieji aukojimo momentai.
341
Kalbama apie marmurin suol.
406
435
Atn, aiku, atvyko nematoma.
Graik epe merginos prausia vyrus senovs paprotys,

nebeutinkamas istoriniais laikais.
464
Ketvirtoji giesm
i gimins galingojo Dzeuso karaliai paprastai save kildino

i diev.
27
gintaras gelsvas ia ne natralusis Baltijos gintaras, o

aukso ir sidabro lydinys (80% aukso, 20% sidabro).
73
Antiloch nukov prie Trojos etiop karalius Memnonas

(Auros snus). Kerydamas u savo draugo umuim,
Memnon nukov Achilas. Apie tai pasakoja poema Etiopida,
Iliados tsa epiniame cikle.
187188
sumanym vis achaj sumanym statyti medin arkl,

kurio dka buvo paimta Troja.
256
Deifobas, Pariui mirus, tapo Elenos vyru.
276
349
Senis jrinis Protjas.
Graik herojai senovje, kaip poetas vaizduoja, maitinasi

msa, o uv valgo tik labai sunkiomis aplinkybmis.
368369
477
Egipto up Nilas.
383
TURINYS
Triakis Poseidono atributas.
506
ir toliau. Protjo pasakojime apie Agamemnono uvim yra

neaikum, kurie rodo, kad poetas supainiojo vairius mito
variantus. Pirma Maljos ikyulys pietryi Lakonijos gale
visai nepakeliui Agamemnonui i Trojos Arg. Plaukti pro
Malj jam bt tek tik tuo atveju, jeigu jis bt gyvens, kaip
ir Menelajas, Spartoje. Antikinje literatroje toks variantas
yra, bet Homero poemose Agamemnonas visada Mikn
karalius. Tolesnis pasakojimas visai nesuprantamas: audra
imeta Agamemnon t viet, kur gyvena jo prieas Egistas;
bet jra nurimsta, ir Agamemnonas laimingai grta tvik,
po to vl kakaip atsiranda arti Egisto gyvenamosios vietos.
Egistas net pastato sarg stebti, ar negrta Agamemnonas.
Tas sargas, matyt, lauk Agamemnono ten, pro kur jis i
tikr j turjo grti, t.y. visai ne prie Egisto gyvenamosios
vietos. ia aikiai supainioti du pasakojimai. Pagal vien
versij, Agamemnon, grtant namo ( Spart, o ne
Miknus), uklupo audra ir imet prie Egisto gyvenamosios
vietos. Egistas pasikviet j savo namus ir puotos metu
nuud. Kita, vlesnje literatroje vyraujanti versija laiko
Egist Klitemnestros meiluiu (r. III g. 256 eil. ir toliau) ir
teigia, kad mogudyst vyko Agamemnono gyvenamojoje
vietoje. ioje versijoje minimas ir Egisto pastatytas sargas.
512
Penktoji giesm
ia minima ne Makedonijos, o Tesalijos Pierija, kuri yra

Olimpo papdje.
50
Kalipss sala yra tolimuose vakaruose, spjama prie

Gibraltaro.
55
384
TURINYS
Ogigijos augmenija susieta su mirusi j kultu ir mirties

karalyste: tuopos, alksniai, kiparisai, taip pat (72 eil.) nalaits
ir bitns. Aminai aliuojaniomis bitnmis ir tamsiomis
nalaitmis graikai pridengdavo mirusiuosius ir apsodindavo j
kapus.
64
Odisjas plaukia i vakar rytus, orientuodamasis

pagal vaigdes. Plejads Sietynas (vaigdi spieius
Tauro vaigdyne); Bootas Jauiaganio vaigdynas,
kuriam priklauso viena i viesiausi vaigdi, vadinama
Arktru; Lokys Maieji Grulo Ratai; Orionas ienpjovi
vaigdynas.
272274
Euras ryt vjas, Notas piet, Zefyras vakar,

Borjas iaurs.
295296
etoji giesm
Mergait, kurios tvai buvo gyvi, buvo labai grietai

priirima ir negaljo vaikioti su vyrais; tvams mirus, ji
tapdavo pdine ir naudodavosi didesne laisve.
288
Atns dd Poseidonas, jos tvo Dzeuso brolis, norintis

praudyti Odisj.
330
385
TURINYS
Septintoji giesm
Gigantai, Urano ir Gajos, t. y. Dangaus ir ems, aliakojai

sns, sukilo kakada prie Dzeus ir kitus dievus, bet buvo
sumuti ir diev mesti Tartar.
59
Atn grta savo miest Atnus, namus karaliaus

Erechtjo, kuris garbinamas drauge su Atne: Arechtjas,
pagal legend, seniausias ems pagimdytas Atn karalius.
80
Hefaisto darbo unys, kaip ir kiti io dievo dirbiniai

(Iliados XVIII giesmje), laikomi gyvais arba automatais. I
abiej dur pusi stovi po du unis auksinis ir sidabrinis.
9192
137
Argudis Hermjas.
idinys buvo laikomas namuose venta vieta; kas atsisda

jo pelenus, tas patenka nam diev globon.
153
Atuntoji giesm
Laivo gul sudaro ia 52 mons 50 irklinink,

kapitonas ir vairininkas. Sprendiant i laiv srao Iliados
II giesmje, Homero vaizduojama valtis turdavo 50 arba 120
irklinink.
3536
Mituose dainiai paprastai vaizduojami akli.
64
Senovs raytojai taip pasakoja apie gin:

Agamemnonui buvo ipranaauta, kad Troja bus paimta,
susiginijus dviem geriausiems achaj herojams. Vien
kart puotaujant, Achilas tvirtino, kad Troj galima paimti
7582
386
TURINYS
tik narsumu; Odisjas rodinjo, kad tai galima padaryti tik

gudrybe. Herojams taip susiginijus, Agamemnonas diaugsi,
tikdamasis, kad dabar isipildys pranayst.
ir toliau. Beveik visi ia minimi fajak vardai yra sudaryti i
odi, vienaip ar kitaip susijusi su jra ir jrininkyste.
111
ios eiluts paprastai laikomos interpoliacija, nes

Alkinojas dar neino, kad jo sveias dalyvavo ygyje prie Troj
(r. ios giesms 577586 eil.). Bet gali bti teisus tas antikinis
komentuotojas, kuris nurodo, kad poetas, papasakojs apie
nepaprast Odisjo sugebjim audyti i lanko, pamau rengia
klausytoj jauniki iudymo scenai.
219228
Pagal senovin graik teis, vyras, grindamas mon

tvams dl jos kalts, gali reikalauti u j umokto mokesio.
318
447
Mazgo uriimo bdas buvo savotikas antspaudas.
Pariui mirus, Elen ved kitas Priamo snus Deifobas;

todl Menelajas ir Odisjas pirmiausia skuba prie jo rm.
517
567569
eil.).
Nausitojo pranaavimas isipildo XIII giesmje (172183
Devintoji giesm
Nustatyti, kur yra ia minimos keturios salos (Dulichionas,

Samas, Dzakintas, Itak) gana nelengva. Dzakinas ir Itak
jau senovje buvo laikomos tomis salomis, kurios ir dabar
tebevadinamos tais paiais vardais. Samo sala paprastai
siejama su Kefalenijos sala. Nustatyti Dulichiono salos vietos
nepavyko. Poeto pasakymas, kad Itak yra vakarus nuo itos
sal grups, neatitinka tikrovs: Itak yra kaip tik rytus nuo
2425
387
TURINYS
Kefalenijos. domus ir tas faktas, kad didel Leukads sala,

esanti ios sal grups iaurje, niekur Odisjoje neminima.
Homero laikais graikai tikjo, kad mirusi j svetimame
krate dvasios, tris kartus paauktos, lyds grtant tvyn
draug ir sugr ten kartu su juo. Tvynje j laukdavo
kenotaphion (r. kom. prie I g. 291 eil.).
6566
ir toliau. Lotofag alies aplankymo epizode ikyla inomas

mituose ir pasakose motyvas suvalgs vienokio ar kitokio
maisto, keleivis netenka atminties ir prisiria prie vietos,
kurioje to maisto paragavo. Panaus ir graik mitas apie Had
ir Persefon: Persefon suvalg eis figos grdus, kuriuos
jai dav Hadas, ir dl to turi kasmet praleisti eis mnesius
Poemio karalystje. Kitas mitas pasakoja, kad mogus,
paragavs Lts (umirimo ups) vandens, staiga umirta
savo praeit. Homero epe itas motyvas suvelnintas ir virts
etnografiniu pasakojimu apie tolim krat stebuklus: lotosas
toks malonus, kad mogus, jo paragavs, savo noru pasilieka
lotogaf alyje.
84
Homero epui charakteringos pastangos velninti

nepaprastus pasakos elementus. Apraydamas Polifem, poetas
praleidia reikmingiausi jo bruo, btent kad kiklopas turi
tik vien ak, kuri, be to, yra vidury kaktos. Toliau apie tai taip
pat beveik nekalbama, nors tuo paremtas visas pasakojimas:
kiklopui apakinti utenka idurti vien ak.
187192
ir toliau. Pasakojimai apie vienaks baisenybs apakinim

danai aptinkami Europos taut folklore. Homeras sujung
vien dvi pasakas: apie milino apakinim ir pabgim,
pasislpus po avinu arba lindus avino ar kurio kito naminio
gyvulio kail, ir apie tai, kaip herojus, sueids baisi ir galing
btyb, laimingai ivengia jos draug kerto, pasivadins
Nieku arba Paiu. Draugai klausia nukentjus, kas j
sueid, bet, gav atsakym: Niekas arba Pats, daugiau juo
nebesirpina.
319
388
TURINYS
Pasilymas Odisjui dovanos pasakos epizodo rudimentas.

Pasakoje apakintas milinas dovanoja apakintojui uburt
ied, kuris prilimpa jam prie pirto ir arba atima jam
galimyb pajudti i vietos, arba riksmu A ia! iduoda
milinui, kur yra pasislps prieas. Graik epe vietoje uburto
iedo yra Odisjo pasigyrimas, du kartus jo vos neprauds.
517
Deimtoji giesm
Ajolijos sala, antikini geograf manymu, buvo tarp Lipar

arba Egai sal: daniausiai j laik vulkanine Stromboli sala
Lipar (arba Ajolo) salose.
1
ir toliau. Europos taut folklore danai randame

pasakojim apie vjus, udarytus kokiame nors urve, maie,
kailyje; itrk erdv, jie sukelia baisias audras. Taip buvo
aikinamas netiktas vj ir audr kilimas. Legenda pasakoja,
kad graik filosofas Empedoklis (490430 m. pr. m. e.) mgino
pagaminti mai, kuriuo galt pagauti vjus.
20
Telepilo (Plaiavario) miesto plats vartai priskiriami

Hadui. To miesto krjas Lamas bene bus giminingas antikinio
ir dabartinio graik folkloro vampyrui Lamijai, iulpianiam
vaik krauj. i vard parinkimas susieja pasakojimus apie
lestrigonus su nuvykimo Poem ciklu.
81
Artakijos altinis prie Kiziko (Marmuro jros pakrantje)

figruoja ir padavim apie argonautus cikle, kuris Odisjos
autoriui yra inomas (XII g. 70 eil.). Dl to labai galimas
daiktas, kad Artakijos altinis paimtas i kokios nors poemos
apie Arg.
107
ir toliau. Senovje manyta, kad Ajajos sala esanti prie

Lacijaus, vakarinje Italijos pakrantje. Homeras galbt
135
389
TURINYS
galvojo, kad Kirk, Kolchids karaliaus Ajeto sesuo ir Helijo

dukt, gyveno ne vakariniuose, bet rytiniuose vandenyse,
kakur viduryje Juod j jr (r. XII g. 34 eil.).
Odisjo pasakojime apie Kirk yra daugiausia element,
susijusi su vairi Europos taut folkloru. Kirks siuetas
folklore turi daugyb variant. Odisjoje alia bendr
pasakos siueto bruo iliko ir kelios pasakikos detals.
Burtinink Kirk gyvena tamsiame mike, rme, i kurio
vir miko kyla dmai; uburtas augalas, kur Hermjas
duoda Odisjui, tik su vargu gali bti ikastas; pasirodo ia
ir didiulis briedis, kurio funkcija pasakoje vilioti keleiv
mik.
Pati Kirk Medjos tvo Ajeto sesuo; Medja buvo ymiausia
graik mitologijoje burtinink.
met alin gaubtuvus t. y. nusimet galvos apdangal,
kuriuo jie buvo apsigob, geddami draug, uvusi lestrigon
emje.
179
Pramnikas vynas tirtas, raudonas, labai stiprus vynas

nuo Pramns kalno (Itakje) ar i Pramns miesto (netoli
Smirnos ar Lesbo saloje).
235
Umuti deivs, ties sakant, negalima; matyt, ir ia

pasakiko siueto, besibaigianio raganos uvimu, rudimentas.
295
Moli stebuklinga ol su baltais iedais ir juodomis

aknimis, kuri galima lyginti su ydiniu papariu lietuvi
ir rus folklore. Kas per augalas tas moli, jau senovje buvo
neaiku. Pats odis moli paimtas i senovins sakralins
kalbos.
305
350
Keturios mergos nimfos.
Btinumas aplankyti Poemio karalyst visai

nemotyvuojamas; i kelion Odisjas leidiasi, tik Kirks
paskatintas. Kai kurie tyrintojai laiko vis nuvykimo Had
epizod intarpu jau ubaigt poem apie Odisjo keliones.
490
390
TURINYS
Nevaising dvasi karalyst Homeras pagraina ievomis ir

tuopomis. Tuopa ir ieva priklauso prie vadinam j dvinami
medi, t. y. prie t, kuri vieni duoda tiktai kuokelius, kiti
tiktai piesteles; jeigu kur nors auga tik vienos lyties ievos ir
tuopos, jie negali apsivaisinti, neduoda vaisi. Juodas tuopos
iedas taip pat susijs su mirties alimi.
510
Poemio ups: Acherontas srvantis kaniomis,

Piriflegetontas rintis ugnim, Kokitas aar srov.
513514
pats nusigrki sakymas nusigrti pagrstas paplitusiu

ir naujaisiais amiais tikjimu, kad mogui pavojinga irti
dievyb arba mirusiojo dvasi.
529
Ginklai, ypa metaliniai, buvo laikomi priemone dvasioms

nuvyti.
535
Vienuoliktoji giesm
ir toliau. Mirusi j vls trokta kraujo, kuris grina joms

bent trumpam laikui smon (r. tos paios giesms 147149eil.).
35
Antikiniai filologai laik tas eilutes interpoliacija, nes

jos visikai nesiderina su prastu Homero Poemi karalysts
vaizdavimu. Tai pripasta ir daugelis dabartini komentuotoj.
Graikai man, kad pikiausios ir kertingiausios vls yra
vaik, vis nesusituokusi j ir neturini pdini, be to,
prievartos mirtimi uvusi j vls.
3842
Senovje ta eme, apie kuri miglotais odiais kalba

Teiresijas, buvo laikomas Epiras (Apeiraja); taip galvoti leido
galbt ms nebepasiek padavimai. Kita vertus, arkadieiai,
toliausiai nuo jr gyvenanti graik gentis, man, kad Odisjas
121125
391
TURINYS
ved pas juos Poseidono kult, ir ant Mantinjos miesto

monet buvo vaizduojamas Odisjas su irklu.
Pagal Odisjos jauniki chronologij, pirimasis
Penelopei prasidjo treiaisiaisketvirtaisiais metais prie
Odisjo sugrim (II g. 89 eil.); Odisjo kelion Had nuo
jo sugrimo skiria septyneri metai, kuriuos jis praleido pas
Kalips (VII g. 259 eil.), taigi Antiklja mir prie jauniki
pasirodym.
184186
ir toliau. is moter heroj katalogas paprastai laikomas

intarpu: jis i esms visikai nesusijs su Odisjos turiniu ir
labai skiriasi nuo jos savo forma.
226
Neinoma mums mito apie Ariadn (senovje buvo daug

jo variant) versija. Mitine Dijos (arba Dzeuso) sala senovje
buvo laikoma Nakso sala arba nedidel sala prie pai Kretos
krant, prie Knoso miest.
323325
ios eiluts danai iskiriamos kaip interpoliacija, visikai

nesuderinama su k tik to paties Agamemnono duota Penelops
charakteristika, kuri ilaikoma visoje Odisjoje.
550
Pasislp Epjo pastatytame mediniame arklyje, graikai

pateko Troj ir um j.
523
Achajams nusprendus, kad Odisjas labiau pasiymjo

kovoje dl Achilo lavono negu Ajantas, pastarj itiko
pamiimo priepuolis: jis pradjo udyti avi bandas achaj
grob, manydamas, kad udo prieus. Atsipeikjs ir pamats,
k padar, Ajantas i gdos nusiud.
550
ias eilutes antikin kritika laik interpoliacija. Taip

mano ir dabar daugelis tyrintoj. i vieta, atrodo, buvo
terpta, norint dti poem populiarios mediagos, be kurios
Hado vaizdavimas atrod nepilnas.
565627
Piton Pit, t. y. orakul Delfuose.
581
392
TURINYS
Heraklis buvo gerbiamas tuo paiu laiku kaip didvyris ir

kaip dievas. Mitas apie jo mirt senovje turjo dvi versijas:
pagal vien, Heraklis mirta, o beknis elis skrenda Had,
pagal kit Heraklis buvo perkeltas dang gyvas, dievai jam
suteik nemirtingum, o Dzeusas ileido u jo savo ir Heros
dukter Heb. 602 eil. jungiamos abi versijos: pats Heraklis
gyvena danguje, o jo elis Hade. Kadangi Homeras iaip
nelaiko Heraklio dievu, o Heb nuolat vadina mergele, tai
manoma, kad ios eiluts apie Herakl yra terptos vlesni j
Odisjos redaktori.
601
mogui, visai menkam piktam ir bailiam Euristjui, pas

kur Heraklis tarnavo ir, kurio liepiamas, vykd dvylika savo
garsi j ygi; t ygi ia minimas tik vienas.
622
trigalv un Cerber; ito vardo Homeras niekur nemini.

Epitetas trigalvis pridtas vertjo, remiantis vlesniu
Cerberio vaizdavimu.
623
Dvyliktoji giesm
Sireni kratas, pagal vlesnius raytojus, buvo Italijos

pietvakari pakrantje, netoli Kaprio salos.
39
Uolos klajns (Homero poemose planktai

klajojanios, kit autori plegados arba simplegados
susiverianios) uolos, susiverianios tuo momentu,
kai tarp j plaukia laivas. Odisjoje is uol suartjimas
nevaizduojamas. Poetas, matyt, turi galvoje audros sukeltas
bangas, mtanias laivus ant uol (r. 6768 eil.).
61
Septynios Helijo bandos, po penkiasdeimt galvij

kiekvienoje, aikinamos kaip mitologinis 50 savaii,
sudarani 350 dien metus, vaizdas. Kaip tik tiek dien turjo
127131
393
TURINYS
graik Mnulio metai. Jauiai ir avys (teisingiau karvs ir

avys) atitinka dienos ir nakties metaforas.
Graikai irjo auk kaip bendr diev ir moni
puot; viena aukos dalis bdavo sudeginama, t. y. atiduodama
dievams, o kit isidalydavo aukotojai.
344
Aukojamas gyvulys, prie nuduriamas, turjo bti

apibarstomas miei grdais (III g. 446 eil.).
358
Tryliktoji giesm
Didik ilaidas turi apmokti liaudis. Tai paymima taip pat

XIX g. 196 eil.
14
Apie tok Poseidono sumanym kalbjo jau Nausitojas

(VIII g. 564569 eil.), kartodamas sen pranayst. Poseidonas
nori iki galo vykdyti savo sumanym, bet Dzeusas pataria jam
pasitenkinti laivo pavertimu uol; fajakai po to bijosi veioti
keleivius prie Poseidono vali.
150152
Metai treti jaunikiai tik tada pradjo versti Penelop tekti

u vieno i j, kai suinojo, kad kiti didvyriai (Agamemnonas,
Menelajas, Nestoras) jau sugro namo, o Odisjas neinia kur
prauvo.
377
394
TURINYS
Keturioliktoji giesm
ems, namo ir monos dovanojimas vergui yra savotikas

laisvs suteikimas, nors dar neturs aikaus juridinio
pagrindimo.
63
Dalijant grob, vadas turjo teis, be burt keliu tekusi

jam grybi, dar pasiimti j savo nuoira.
232
Egjo jros gyventojai danai upuldavo turting faraon

valstyb, ypa Kretos ir Mikn kultros laikotarpiu (XIV
XII a.). Egipto oficials dokumentai ne syk kalba apie tuos
puolimus. Jie prisimenami ir graik epe. Po Mikn kultros
sunykimo pair santykiai su Egiptu vl buvo atnaujinti
VIIIVIIa. I Jonijos keliauja Egipto kariuomen samdomi
kareiviai, Jonijos pirkliai gyvai prekiauja su seniausia
kultringa tauta. Taigi Egipto tema buvo visai aktuali.
263
ir toliau. Odisjo nuotykius tesprot emje vaizduoja kita

poema Telegonija.
315
Nustmimas nuo uolos buvo vienas i dan mirties

bausms vykdymo bd Graikijoje.
399
Penkioliktoji giesm
ir toliau. Mitas apie gars iniuon Melamp papasakotas

labai trumpai ir suprantamas tik papildytas kitais altiniais.
r. mitologini ir geografini vard bei pavadinim odynlyje:
Peron, Melampas.
225
392
naktys nn ilgos veiksmas vyksta iem.
395
TURINYS
eioliktoji giesm
Ineiau slpti nuo dm Homero laikais idinys buvo

svarbiausioje nam salje.
288
Amfinomas, Niso snus, buvo kiek kilnesnis ir

ikalbingesnis u kitus jaunikius.
395400
Septynioliktoji giesm
288
Laivai t. y. jr plik laivai.
Odisjo buvimo pas Eumaj pirmoji diena papasakota XIV

giesmje, antroji XVg. nuo 300 eil., treioji XVI giesmje.
515516
Senovs Graikijoje iaudjimas buvo laikomas geru enklu:

jis teik sveikatos ir laims arba lm pasikeitim gera.
545
Atuonioliktoji giesm
odi aismas: Iro vardas gretinamas su diev pasiuntins

Irids vardu.
67
Paproiai reikalauja, kad jaunikiai atnet Penelopei

dovan, o jie tuo tarpu tik puotauja jos vyro namuose.
Penelop, nordama padidinti vyro ir snaus turtus, prao
275
396
TURINYS
jaunikius dovan; is bruoas mums sunkiai suprantamas, bet

jis puikiai derinasi su Homero laik graik morale.
Devynioliktoji giesm
ir toliau. Odisjos sukrimo laikais Kreta jau nebebuvo

galinga valstyb, bet atsiminimai apie jos ir legendinio jos
karaliaus Minojo galyb dar buvo gyvi.
172
Naujagimio pamimas ant keli jo teisinimas,

pripainimas gimins nariu.
401
Vardas Odisjas (graik. Odysseus) siejamas su

veiksmaodio aknimi odyss- kuri reikia pykti, neapksti.
409
Tai vienintelis atsitikimas Homero epe, kad aizda gydoma

brimu. Homero medicinai charakteringi tik materialiniai
gydymo bdai: vaistaols ir chirurginiai metodai. Iliadoje
sueidimai labai dani, bet niekados nekalbama apie magikus
gydymo bdus.
457
Pats pageidauja tai aikiai niekur nepasakyta, bet

Telemacho noras baigti neaiki padt namuose yra vienas
i pagrindini Odisjos motyv. Poetas nori motyvuoti
Penelops sutikim itekti, pasiaukoti Telemacho labui.
533
Kirviai kertami em viena eile, kad skyls sudaryt

tiesi linij.
573
397
TURINYS
Dvideimtoji giesm
vent Apolono (jauno mnulio) vent (r. tos paios

giesms 277278 eil.).
156
i emyno buvo atve Odisjo karvi kaimens buvo

emyne.
187
242
Pauktis i kairiosios puss lm nelaim.
Teoklimeno kalba yra regjimas: jis jau mato mirties

migl, apsupani jaunikius.
351357
Dvideimt pirmoji giesm
Mesen laikoma Lakedemono dalimi, o tai galjo bti tik

spartieiams j ukariavus (VIII a. pr. m. e. pabaigoje).
15
Dvideimt antroji giesm
Eurimacho pasilymas atlyginti nuostolius pagal Homero

bendruomens prastin teis visikai teisingas, ir, Odisjui
atmetus it pasilym bei iudius jaunikius, gimins turi
teis keryti.
5558
398
TURINYS
Graik namuose, paprastai kiemo vidury, stovdavo

nedidelis akmens aukuras, skirtas nam globjui Dzeusui. Tai
buvo nelieiama vieta.
335336
Pralietas namuose kraujas reikalauja atgailojamojo

apvalymo; tam reikalui buvo naudojama siera.
481482
Dvideimt treioji giesm
pasakojim apie klausytojui jau inomus Odisjo

nuotykius greiiausiai terp poem jos vlesnieji redaktoriai.
310343
Dvideimt ketvirtoji giesm
ioje scenoje pomirtinis gyvenimas Hade vaizduojamas

kitaip, negu kitose epo dalyse: dvasios keliauja poemius,
lydimos Hermjo, atgauna smon ir t. t. Dl to daugelis
tyrintoj laiko vis epizod vlesniu intarpu.
1201
Achilo motina Tetid, jr senio dukt.
47
Ketvertas t. y. pats Odisjas, Telemachas, Eumajas ir

Filetijas.
497
Atn kalba su Laertu, pasivertusi Mentoru (r. ios

giesms 503 eil.).
516
399
TURINYS
Mitologini ir geografini vard bei

pavadinim odynas
(Pareng J. Starkus)
Achaja 1) iaurs Peloponeso sritis; 2) piet Tesalijos sritis.

achajai viena i seniausi graik geni. Odisjoje ir Iliadoje
is odis ymi visus graikus, kariavusius prie Troj.
Acherontas Poemio pasaulio up (srvanti kaniomis).
Achilas karaliaus Peljo ir deivs Tetids snus, mirmidon ir
pietins Tesalijos karalius, ymiausias Trojos karo herojus
Homero Iliadoje. Prie pat io karo pabaig j umu Pario
paleista strl, kuri j nukreip Apolonas.
Adrest Elenos varg.
Aedon Laktingala, Pandarjo dukt, Teb karaliaus Dzeto (r.
Amfionas) mona. Nordama i pavydo umuti daugiavaiks
Amfiono monos Niobs vyriausij sn, ji netyia nuud
savo vienintel sn Itil. Dievai pamiusi i skausmo Aedon
pavert laktingala; ji naktimis verkia savo snaus.
Afrodit Dzeuso ir deivs Dions dukt, meils ir groio deiv,
Iliadoje Arjo, Odisjoje Hefaisto mona.
Agamemnonas Atrjo snus, Spartos karaliaus Menelajo brolis;
Argo, Mikn ir kit iaurs Peloponeso miest karalius;
achaj jungtins kariuomens prie Trojos vyriausiasis vadas.
Agamemnonidas Agamemnono snus, t. y. Orestas.
Agelajas Damastoro snus, vienas i Penelops jauniki.
Ajaja mitin Kirks sala.
Ajakas Dzeuso ir Eginos snus, Peljo ir Telamono tvas, dl savo
teisingumo taps vienu i trij poemi teisj.
400
TURINYS
Ajakidas Peljas, Ajako snus. Iliadoje Ajakidu vadinamas Ajako

vaikaitis Achilas.
Ajantas(1) Salamino salos karaliaus Telamono snus, salaminiei
kariuomens prie Trojos vadas, galingiausias po Achilo achaj
herojus. Vis dlto, Achilui uvus, achaj kariuomens vadai jo
ginklus atidav ne Ajantui, o Odisjui. sieids Ajantas ijo
i proto ir m udyti achaj galvijus, laikydamas juos achaj
vadais. Atsigavs po io priepuolio, jis nusiud.
Ajantas(2) Eljo snus, lokr vadas.
Ajetas mitins Kolchids alies karalius, Helijo ir Okeano dukters
Perss snus, Medjos tvas, Kirks brolis. Jo karalystje buvo
aukso vilna, t. y. auksinis mitinio avino kailis, kurio iekoti
vyko Kolchid Jasonas uburtu laivu Argu.
Ajolas vj valdovas, kartu su mona, eiais snumis ir eiomis
dukterimis gyvens ant plaukiojanios Ajolijos salos.
Ajolija plaukiojanti Ajolo sala, aptverta aukta varine siena.
Akastas Dulichiono salos karalius.
Akronjas vienas fajakas.
Aktoras Eurinoms tvas.
Aktorid Aktoro dukt.
Alektoras spartietis, Argo karaliaus Ifido tvas.
Alfjas(1) up Peloponese, tekanti per Arkadij ir Elid.
Alfjas(2) Alfjo ups dievas.
Alibantas miestas Italijoje.
Alkandr egiptieio Polibo mona.
Alkimas Mentoro tvas.
Alkimidas Alkimo snus, t. y. Mentoras.
Alkinojas fajak karalius Scherijos saloje.
401
TURINYS
Alkip Elenos verg.

Alkmen mona Tirinto karaliaus Amfitriono, pabgusio i Tirinto
Tebus; Tebuose jai gim i Dzeuso Heraklis.
Alkmeonas Amfiarajo ir Erifils snus, kuris, kerydamas u tv,
umu motin ir u tai erinij persekiojamas (r. Erifil).
Alojas Ifimedjos vyras, Oto ir Efialto (dviej Aloid) tvas.
ambrozija maloniai kvepis diev maistas, j vartojamas ir kaip
tepalas aminajam groiui ilaikyti. Tai yra taip pat priemon
mirusio mogaus knui nuo gedimo apsaugoti.
ambrozinis dievikas, nemirtingas; kvapus.
Amfialas vienas fajakas.
Amfiarajas pranaas, pranao Melampo vaikaitis, Argo
karalius, septyneto ygio prie Tebus dalyvis. Septyni vad
kariuomenei pralaimjus, Amfiarajas isigelbsti, bgdamas
savo veimu, bet, emei staiga po juo prasivrus, prasmenga.
Poemiuose jis tampa nemirtingu ir dieviku herojum.
Amfilochas Amfiarajo ir Erifils snus, paveldjs i tvo
pranaavimo dovan.
Amfimedontas vienas i Penelops jauniki.
Amfinomas turtingas dulichijietis, Niso snus, karaliaus Areto
vaikaitis, vienas i Penelops jauniki.
Amfionas(1) Dzetas ir Amfionas buvo dvyniai, Dzeuso ir Antiops
sns; Amfionas puikiai skambindavo lyra, nuo kurios
nepaprastai grai gars paios kilo akmenins Teb sienos.
Amfionas(2) Chlorids tvas.
Amfitja Autoliko mona, Antikljos motina, Odisjo moiut.
Amfitrionas Tirinto, vliau Teb, karalius, Alkmens vyras,
Heraklio patvis.
Amfitrit jr deiv; vlesniuose mituose Poseidono mona.
402
TURINYS
amfora didelis molinis indas vynui laikyti.

Amitaonas Kretjo ir Tiros snus, Melampo tvas.
Amnisas uostas Kretoje, prie Knoso miesto.
Anabesinjas vienas fajakas.
Anchialas(1) Mento tvas, tafiei karalius.
Anchialas(2) vienas fajakas.
Andremonas Toanto tvas.
Antifas itakietis, Egiptijo snus, Odisjo draugas, kur surijo
Polifemas.
Antifatas(1) Melampo snus, Ojikljo tvas, Amfiarajo senelis.
Antifatas(2) lestrigon karalius.
Antiklas vienas i achaj, buvusi mediniame arklyje.
Antiklja Autoliko dukt, Laerto mona, Odisjo ir Ktimens
motina; mir pirm laiko, ilgdamasi ir nesitikdama sulaukti
savo snaus.
Antilochas vyresnysis Nestoro snus, vienas drsiausi jaun j
Iliados heroj, uvs, pasak mito, baigiantis Trojos karui nuo
etiop vado Memnono kardo, pridengdamas savo tv.
Antinojas Eupeito snus, itakietis, vienas pai liausi
Penelops jauniki.
Antiop Asopo dukt, dvyni Dzeto ir Amfiono motina.
Apeiraja r. Epiras(1).
Apolonas Sauls dievas, Dzeuso ir Ltojos snus, Artemids
brolis, muzikos ir poezijos globjas.
Arjas karo dievas, Dzeuso ir Heros snus.
Aretas vienas Nestoro sn.
Aret fajak karaliaus Alkinojo mona.
403
TURINYS
Arets altinis arti Korako uolos, Itaks saloje; ten lankose

gansi Odisjo kiauli kaimens.
Argas(1) 1) Argolids srities svarbiausias miestas Peloponese;
2) Agamemnono karalysts sritis iaurs ryt Peloponese; 3)
visas Peloponesas, kuris kartais vadinamas Jonikiu Argu; 4)
pelasg Argas lyguma Tesalijoje, netoli Penjo ups.
Argas(2) 1) imtaak baidykl, kuri Hera pristat saugoti
paverstos karv Dzeuso meilus Ijons. Dzeuso sakytas,
Hermjas umu Arg ir ivadavo Ijon, todl jis danai
vadinamas argudiu; 2) Odisjo medioklinio uns vardas.
Argas(3) Jasono laivo vardas; dl to plauk ituo laivu Kolchid
herojai Jasonas ir jo draugai buvo pavadinti argonautais
(Argo jrininkais).
argieiai Homero poemose reikia t pat, kaip ir achajai.
Argudis r. Argas(2).
Ariadn Kretos karaliaus Minojo dukt, davusi Tesjui,
atvykusiam Kret umuti Minotauro pabaisos su jauio
galva sil kamuol, kuris jam padjo ieiti i labirinto.
Aribantas vienas fenikas.
Arkeisiadas Arkeisijo snus, t. y. Laertas.
Arkeisijas Laerto tvas.
Arnajas elgetos, praminto Iru, tikrasis vardas.
Artakija altinis prie Telepilo miesto lestrigon alyje.
Artemid deiv mergel, Dzeuso ir Ltons dukt, Apolono sesuo,
mediotoja, ginkluota, kaip ir jos brolis, lanku ir strlmis.
Asfalionas Menelajo tarnas.
Asopas 1) up Bojotijoje; 2) ups dievas, Okeano ir Tetids snus.
Asterid vaigdta sala arti Itaks krant.
404
TURINYS
Atn deiv mergel, Dzeuso dukt, gimusi i jo galvos; iminties

ir karo deiv, nuolatin Odisjo globja.
Atnai svarbiausias Atikos miestas.
Atlantas Japeto snus, Prometjo brolis, titanas, laiks ant
savo pei dangaus skliaut. Odisjoje jis paremia stulpus,
skirianius em nuo dangaus.
Atrjas Pelopo snus, Tiesto brolis, Agamemnono ir Menelajo
tvas, Mikn karalius; sost, jam mirus, paveldjo
vyresnysis snus Agamemnonas.
Atridas Atrjo snus, t. y. Agamemnonas arba Menelajas.
Atriton nenugalimoji, Atns epitetas.
Aura (Aurin) ryto auros deiv, graikikai Eos (romn
Aurora), Hiperiono dukt.
Autolikas Hermjo snus, Odisjo senelis i motinos puss,
karalius, gyvens arti Parnaso kalno. Tvas suteik jam
nuostab apsukrum ir gudrum. Jis galdavo padaryti
nematom kiekvien jo rankas patekus daikt ir mokdavo
taip gudriai priesaikauti, kad, formaliai priesaikos nesulaus,
jos neitesdavo.
Autonoj Penelops verg.
Boetas Eteonjo tvas.
Boetidas Boeto snus, t. y. Eteonjas.
Bootas Jauiaganio vaigdynas, esantis netoli Grulo Rat.
Borjas iaurs vjas.
Chalkid pietins Elids miestelis.
Charibd jros verpeto personifikacija: sdinti giliai jroje
baidykl moteris, siurbianti ir vl ipurkianti jros vanden.
Nuo V a. pr. m. e. fantastik jr pabais Charibds ir
Skilos vardai glaudiai susij su Mesinos ssiauriu, skirianiu
Sicilij nuo Italijos.
405
TURINYS
charits trys diaugsmo, groio ir avumo deivs.

Chijas Egjo jros sala, pietus nuo Lesbo.
chitonas graik apatinis drabuis su labai trumpomis rankovmis
arba visai be rankovi.
chlaina trumpas lininis vyrikas apsiaustas.
Chlorid Neljo mona, Orchomeno karaliaus Amfiono dukt,
Nestoro, Chromijo, Periklimeno ir Perons motina.
Chromijas(1) Priamo snus.
Chromijas(2) Neljo snus.
Danajai graik gentis, gyvenusi Argolidje. Homero poemose taip
danai vadinami visi graikai.
Deifobas Priamo ir Hekabs snus, Hektoro ir Pario brolis,
narsus Trojos gynjas. uvus Pariui, jis ved Elen.
Delas viena i Kikladi sal Egjo jroje, paskirta Apolono
kultui; be Delf, ia buvo svarbiausia io dievo ventov.
Demetra Krono ir Rjos dukt, ems derlingumo ir emdirbysts
deiv, em motina.
Demodokas aklas fajak dainius Scherijoje.
Demoptolemas vienas i Penelops jauniki.
Deukalionas Minojo snus, Idomenjo tvas, Knoso miesto
karalius Kretoje.
Dija 1) senovinis Nakso salos vardas; 2) sala netoli Kretos.
Dimantas fajakas, Nausikajs draugs tvas.
Dioklis Orsilocho snus, Fer miesto (Peloponese) karalius, Alfjo
vaikaitis.
Diomedas Tidjo snus, vienas i svarbiausi Trojos karo heroj.
406
TURINYS
Dionisas krybini gamtos jg, poetinio kvpimo, teatro meno,

vyno ir vynininkysts dievas, Dzeuso ir mirtingosios Semels
snus.
Dmetoras pramanytas Kipro salos karalius.
Dodon miestas Epire, viena i seniausi Graikijoje Dzeuso
kulto viet. Dodons Dzeuso orakulas buvo pagarsjs visoje
Graikijoje. ia yniai pranaaudavo i ventojo uolo lap
lamjimo.
Dolijas(1) vergas, Odisjo piemens Melantjo ir tarnaits Melants
tvas.
Dolijas(2) Laerto vergas, sodininkas, ei jam padedani dirbti
sn tvas.
dornai viena i graik geni.
Dulichionas sala, esanti, anot Homero, netoli Itaks; kuri sal
poetas turjo galvoje, neaiku.
Dzakintas sala Jonijos jroje, netoli Itaks.
Dzetas r. Amfionas.
Dzeusas galingiausias graik dievas, vis diev ir moni
valdovas, Krono ir Rjos snus, dangaus, griaustinio ir aibo
dievas.
Echalija 1) miestas Tesalijoje; 2) miestas Eubojos saloje.
Echefronas vienas i Nestoro sn.
Echenjas seniausias fajakas.
Echetas iaurus karalius, kurio karalyst buvo emyne prie
Itaks sal. is vardas, graikikai reikis: nieko i savo rank
nepaleidis, i tikr j yra mirties diev epitetas.
Edipas Teb karaliaus Lajo ir Epikasts (Jokasts) snus. Lajas,
kuriam buvo ipranaauta mirtis nuo snaus rankos, norjo
nuudyti vos gimus berniuk, bet Edipas buvo igelbtas ir
uaugo toli nuo tviks. Suinojs, kad jam lemta umuti
407
TURINYS
tv ir vesti motin, laikydamas savo tvius tvais, jaunuolis

pabga nuo j. Kart, atsitiktinai susiginijs su nepastamu
senuku (savo tvu), umua j. Vliau jis patenka Tebus, tampa
j karaliumi ir veda Epikast, neinodamas, kad ji jo motina.
Paaikjus jo kilms paslapiai, Epikast nusiudo, o Edipas
isiduria akis. Pagal vien padavim, Edipas savo valia ieina
itremtin, pagal kit (kuris atsispindi Homero poemose)
mirta Tebuose, sulauks gilios senatvs.
Efialtas r. Otas.
Efir miestas Peloponese.
Egai Achajos (iaurs Peloponese) miestas, vienas i Poseidono
kulto centr.
egid arvas i okos kailio (aigis okena), papuotas gorgons
galva, turs magik gali sukelti monms siaub. Homero
laikais egid nebebuvo naudojama, ji priskiriama tik dievams
Dzeusui ir Atnei. Egid Dzeuso galybs ir rstybs simbolis.
egidvaldis turs egid; vienas i Dzeuso epitet.
Egiptas 1) Egipto alis; 2) Nilo up.
Egiptijas itakietis, Antifo ir Eurinomo tvas.
Egistas Tiesto snus, Agamemnono pusbrolis. Agamemnonui
ivykus Trojos kar, susidjo su jo mona Klitemnestra ir
um Mikn sost. Ikilmingai sutiks grtant i karo
Agamemnon ir iauriai nuuds (vienas ar padedamas
Klitemnestros skirtingi mito variantai), septynerius metus
buvo Mikn valdovas; atuntais metais Agamemnono snus
Orestas, iaugs svetur, parvyko tvik ir nuud abu
Egist ir savo motin.
Eidotja jr deiv, Protjo dukt.
Eileitija Dzeuso ir Heros dukt, gimdymo deiv.
Elatas vienas i Penelops jauniki.
Elatrjas vienas fajakas.
408
TURINYS
Elena Dzeuso ir Ledos dukt, Menelajo mona, graiausia

Helads moteris. Pariui j pagrobus, kilo Trojos karas.
Elid vakar Peloponeso sritis.
Elisiejus, Elisiejaus laukai laiming j sala, pomirtin laims
alis. Kai kurie irinktieji, iveng mirties ir nepatek Hado
karalyst, diev gyvi perkeliami i ems Elisiejaus laukus,
kur j laukia aminas gyvenimas.
Elpenoras jauniausias Odisjo laivo gulos karys, uvs Kirks
namuose prie Odisjui iplaukiant i Ajajos salos: bdamas
neblaivus, nukrito nuo stogo ir usimu.
Enipjas Tesalijos up, Penjo intakas.
Enopas Leodo tvas, itakietis.
Eos r. Aura.
epjai gentis, gyvenusi iaurinje Elidje (Peloponese).
Epjas Panopjo snus, achaj karys. Jis padar didiul medin
arkl, kuriuo pasinaudoj achajai pam Troj.
Eperitas Odisjo prasimanytas vardas.
Epikast Edipo motina ir mona (r. Edipas).
Epiras(1) (Apeiraja) mitin alis, i kurios fajakai atve Alkinojui
verg Eurimeds.
Epiras(2) vakar Graikijos sritis.
Erebas mitin mirusi j alis, aminai paskendusi miglose.
Erechtjas ems pagimdytas legendinis Atn karalius.
erembai istorijoje neinoma, greiiausiai mitin, tauta, pasak
Odisjos autoriaus, gyvenanti Azijoje, netoli Fenikijos.
Eretmjas vienas fajakas.
Erifil Amfiarajo mona. Papirkta Edipo snaus Polineiko,
padovanojusio jai auksin papuoal, ji kalbjo vyr eiti drauge
409
TURINYS
su Polineiku, kuris norjo atimti Teb sost i savo brolio

Eteoklio. Taip ji praud savo vyr Amfiaraj, kuriam buvo
ipranaauta mirtis itame ygyje. Alkmeonas, Amfiarajo ir
Erifils snus, atkerijo motinai u tvo mirt nuud j, u
tai buvo erinij persekiojamas. r. Alkmeonas ir Amfiarajas.
Erimantas kalnynas Arkadijoje, Peloponese.
erinijos pralieto kraujo ir kruvino kerto deivs, persekiojanios
ir baudianios umuj.
Esonas Tirons ir Kretjo snus, argonaut ygio herojaus Jasono
tvas.
eteokretai senieji Kretos salos gyventojai.
Eteonjas Menelajo tarno Boeto snus, laisvasis, ne vergas.
etiopai mitin tauta, gyvenusi prie Okeano, ems
pakraiuose paiuose rytuose ir paiuose vakaruose.
Etolija sritis vakarinje Vidurins Graikijos dalyje, pietus nuo
Epiro.
Etonas Odisjo prasimanytas vardas.
Evantjas Dioniso ir Demetros snus.
Euboja didel sala Egjo jroje, prie rytini Graikijos krant.
Eumajas Odisjo kiauli piemuo, nuoirdiai savo ponui atsidavs
vergas, fenikiei pirkli parduotas Laertui vergijon, dar
vaikas bdamas.
Eumelas Fer miesto (Tesalijoje) karaliaus Admeto ir Alkests
snus. Jo motina savu noru mir u mylim vyr. mit
panaudojo Euripidas savo dramai Alkest.
Eupeitas garsus itakietis, Antinojo tvas.
Euras ryt vjas.
Euriadas vienas i Penelops jauniki.
Eurialas(1) Diomedo draugas.
410
TURINYS
Eurialas(2) vienas fajakas.

Euribatas itakietis, Odisjo auklys.
Euridamantas itakietis, vienas i Penelops jauniki.
Euridik Klimeno dukt, Nestoro mona.
Euriklja Peisenoro snaus Opo dukt, verg, vyriausioji
eiminink Odisjo namuose. Penelops patikima tarnait;
Odisjo, o vliau Telemacho, aukl.
Eurilochas Odisjo artimas draugas ir giminaitis: veds, pagal
vlesn legend, Odisjo seser Ktimen.
Eurimachas itakietis, Polibo snus, vienas i Penelops jauniki.
Eurimedontas gigant karalius.
Eurimeds sena verg Alkinojo namuose, Scherijoje; jauna
iveta i mitins Epiro alies.
Eurimenas Neljo snus.
Eurimidas Eurimo snus, t. y. Telemas.
Eurinomas itakietis, Egiptijo snus, Polifemo surytojo Antifo
brolis, vienas i Penelops jauniki.
Eurinom Aktoro dukt, Penelops patikima verg, tvarkiusi jos
miegamj.
Euripilas Telefo snus, vadovavs ketiei kariuomenei,
paskutinis trojn sjungininkas, atjs Priamui pagalb,
Trojos karui baigiantis. Jo motin Astioch, Priamo seser,
brolis papirko labai brangiu auksiniu daiktu, kad leist
Euripilui vykti kar. Astioch prim dovan ir ileido sn,
nors inojo, kad dievai yra lm jam negrti gyvam i karo.
Euritas Echalijos miesto (Tesalijoje) karalius, garsus aulys,
gavs dovan lank i paties Apolono. Jis iauk Apolon
varybas ir u tok akiplikum turjo mirti pirm laiko.
Mirdamas Euritas paliko dievikj lank savo snui Ifitui, o
411
TURINYS
tas vliau padovanojo j Odisjui. Su ituo lanku grs Odisjas

iaud jaunikius.
Euritidas Eurito snus, t. y. Ifitas.
Euritionas vienas i kentaur, dalyvavs Peiritojo ir Laodamijos
vestuvse (r. P e i r i t o j a s).
Faetontas ir Lampas nemirtingi auros deivs Eos (Auros)
arkliai. Lampas reikia: blizgantis, Faetontas vieiantis.
Analoginiai yra Helijo (Sauliaus) dukter vardai: Faets ir
Lampetija.
Faets nimfa, Helijo ir Neeros dukt.
fajakai diev mylima, laiminga jrinink tauta, gyvenanti
pasakikoje Scherijos saloje, kuri atsikl i mitins Epiro
ems. Scherijos sala siejama su Kerkiros sala (dabar Korfu),
naujausiais laikais ja laiko Kret.
Faras Viduremio jros sala netoli Egipto krant, prie Nilo
delt.
Febas Apolono vardas kulte, reikis viesusis, spinds viesa.
Fedimas fenik (sidoniei) karalius.
Fedra Tesjo mona, simyljusi savo posn Hipolit ir
nusiudiusi, kai is paniekino jos meil.
Feidonas tesprot karalius.
Fejai pietins Elids pajrio miestas.
Femijas Terpijo snus, itakietis, profesionalas dainius, aoidas.
Jo tvo vardas kildinamas i odio terpsis (diaugsmas,
pasilinksminimas), o jo paties vardo aknis fem- reikia
pasakojim, pranaavim.
fenikai tauta, gyvenusi rytinje Viduremio jros pakrantje, ten,
kur dabar Sirija ir Libanas.
412
TURINYS
Ferai 1) miestas netoli jros, Mesenijos lankoje (Peloponese) prie

Nedons ups, madaug pusiaukelje tarp Pilo ir Spartos; 2)
Tesalijos miestas.
Feretas Fer (Tesalijoje) krjas, Admeto tvas.
Festas miestas Kretos saloje, netoli Gortinos.
Fil Elenos verg.
Filakas Filaks miesto karalius, Ifiklo tvas.
Filak Tesalijos miestas.
Filakija Filaks miesto sritis Tesalijoje.
Filetijas Odisjo vergas, jo karvi kaimeni priirtojas.
Filoktetas vienas i Trojos karo dalyvi, Tesalijos kariuomens
vadas, ymus aulys, Heraklio draugas, paveldjs jo lank ir
strles. Vykstant i Melibjo miesto Trojos kar, Chriso saloje
jam kando koj nuodinga gyvat. Nuo kandimo atsiradusi
neugydoma, dvokianti aizda privert graikus palikti j Lemno
saloje. Vliau achajai, atsivelgdami pranayst, kad Troja
galinti bti paimta tik su Heraklio lanko ir strli pagalba,
atgabeno Filoktet savo stovykl, kur jis buvo igydytas.
Filomeleidas Lesbo salos karalius, kuris priversdavo visus
atplaukusius Lesb svetimalius eiti su juo kumtyni ir juos
umudavo.
Forkinas jr dievas, nimfos Tooss tvas.
Fronijas itakieio Noemono tvas.
Frontis Onetoro snus, Menelajo laivo vairininkas.
Ftija mirmidon karalysts miestas Tesalijoje, Achilo gimtin.
Gaja em.
Gerenijos raitelis neaikios prasms Nestoro epitetas. Manoma,
kad odis Gerenija reikia jojantis senis (graikikai geron),
t. y. dar stiprus senis.
413
TURINYS
Gerestas kalnuotas ikyulys pietiniame Eubojos salos gale.

gigantai pasakika milin tauta, pagimdyta Gajos-ems, su
gyvatmis koj vietoje.
Gir uolos jr uolos prie pietini Eubojos salos krant, pagal
kitus liudijimus prie vienos i Kikladi sal kranto, netoli
Nakso salos.
gorgon sparnuota pabaisa su gyvatmis plauk vietoje.
Pavelgs j, mogus suakmendavo. Gorgoni buvo trys,
viena i j Medza mirtinga.
Gortina didelis miestas Kretos salos pietinje dalyje.
Hadas 1) Krono ir Rjos snus, Dzeuso brolis, mirusi j
karalysts valdovas. Jo vardas reikia nematomas. 2) Mitinis
pomirtinis pasaulis mirusi j karalyst poemiuose.
Halijas antrasis Alkinojo snus.
Halitersas Mastoro snus, senukas itakietis, Odisjo draugas,
prityrs brjas ir ateities spjjas.
harpijos t. y. grobiks, udytojos; audros ir mirties dvasios,
sparnuotos moterikos esybs, skrajojanios nematomos ore ir
grobianios mones.
Heb Dzeuso ir Heros dukt, ydinti jaunyste ir sveikata, deiv,
k tik prasidjusios jaunysts ir subrendimo asmeninimas. Ji
patarnaudavo Olimpe dievams per pokylius. Kai Heraklis tapo
dievu, jis gavo Heb mona.
Hefaistas Dzeuso ir Heros snus, ugnies dievas, kalvysts
globjas ir pats talentingas kalvis. Galingas, bet negraus ir
lubas.
hekatomb paodiui imto jaui auka; platesne prasme bet
kuri didel auka dievams.
Helad 1) senoji Graikija; 2) Peloponesas; 3) nedidel pietins
Tesalijos sritis netoli Ftijos.
414
TURINYS
Helespontas Dardanel ssiauris.

Helijas Sauls dievas (Saulius), titano Hiperiono snus.
Hera Krono ir Rjos dukt, Dzeuso sesuo ir mona, santuokos
deiv.
Heraklis Dzeuso ir Alkmens snus (r. Alkmen), stipriausias
ir mylimiausias graik mit herojus. Heros persekiojamas,
tapo niekingo ir bailaus Mikn karaliaus Euristjo tarnu ir,
jo pavestas, atliko dvylika garsi ygi. Jis apval em nuo
vairi pabais, ilaisvino Prometj, atved i Hado karalysts
trigalv un Cerber.
Heraklja Heraklio miestas: 1) Tesalijoje, vakarus nuo
Termopil; 2) Bitinijoje, prie Juodosios jros.
Hermjas Dzeuso ir deivs Majads snus, gims Kilns kalno
oloje, Arkadijoje; Dzeuso pasiuntinys, siuniamas ir pas dievus,
ir pas mones; gimnastikos, prekybos, turto, keli dievas,
vagi ir piemen globjas; lyros, abcls, skaitmen, mat,
astronomijos ir muzikos iradjas; jis atnedavo monms
Dzeuso siuniamus sapnus ir nuvesdavo Had mirusiuosius.
Hermjas vaizduojamas su kelionine skryble, auksine magika
lazdele ir sparnuotais sandalais.
Hermion vienintel Menelajo ir Elenos dukt, itekjusi u
Achilo snaus Neoptolemo.
Hilakas turtingas kretietis, Kastoro tvas (Odisjo pramanyti
vardai).
Hiperja nenustatyta vieta, kurioje senovje, prie atsikeldami
Scherijos sal, gyveno fajakai.
Hiperesija miestas iaurs Peloponese.
Hiperionas titanas, Helijo (Sauliaus) tvas. Kitais atvejais
Hiperionas (auktai eins) reikia saul.
Hipodamja Penelops verg.
Hipotadas Hipoto snus, t. y. Ajolas.
415
TURINYS
Horos met laik deivs, sauganios Olimpo vartus.

Idomenjas Deukaliono snus, Knoso miesto Kretoje karalius,
Trojos kar vykstanios Kretos kariuomens vadas.
Ifiklas(1) Alkmens ir Amfitriono snus, Heraklio brolis.
Ifiklas(2) Filako snus, turjs nuostabi jaui kaimen (r.
Peron).
Ifikljas Amfitriono snus, Heraklio pusbrolis.
Ifimedja Oto ir Efialto motina.
Ifitas r. Euritas.
Ifitim Ikarijo dukt, Penelops sesuo, itekjusi u Eumelo
(Tesalijoje).
Ikarijas Penelops ir Iftims tvas.
Ikmalijas vardas staliaus, kuris padar Penelopei menik kd.
Ilas Mermero snus, Efirs miesto karalius (Elidje, Peloponese).
Ilionas antrasis Trojos pavadinimas.
Inon Teb karaliaus Kadmo ir Harmonijos dukt, Orchomeno
karaliaus Atalanto mona. Atalantas beprotybs priepuolyje
umu savo sn. Inon oko su kitu snumi ant rank nuo
uolos jr. Dievai pavert juos dievais, ir abu gavo naujus
vardus: Leukotja ir Palemonas.
Iras elgetos Arnajo pravard. Ji gretinama su diev pasiuntins
deivs Irids vardu.
Ismaras svarbiausias kikon miestas, garsus vyno gamyba,
vlesne Maronja Trakijos pakrantje, rytus nuo Taso salos.
Itakas Itaks salos herojus.
Itak sala Jonijos jroje, prie Graikijos vakarini krant, Odisjo
gimtin.
Itilas r. Aedon.
416
TURINYS
Jardanas up Kretos saloje.

Jasionas mirtingas jaunuolis, deivs Demetros numyltinis.
Jasonas argonaut ygio Kolchid herojus. r. Pelijas ir Ajetas.
Jolkas Tesalijos miestas.
Kadmas fenikiei karaliaus Agenoro snus, Dzeuso pagrobtos
Europs brolis, ikeliavs i Fenikijos sesers iekoti; pakeliui
sutiko karv, kuri atved j Graikij, Bojotijos em. ia jis
kr miest, kuris vliau buvo pavadintas Tebais.
kadmjai Teb gyventojai, r. Kadmas.
Kalips t. y. slepianioji, Ogigijos salos nimfa, Atlanto dukt,
septynerius metus laikiusi pas save Odisj.
Kasandra Priamo dukt, Pario ir Hektoro sesuo, prana; pamus
Troj Agamemnono belaisv.
Kastoras(1) ir Polideukas Ledos sns, Elenos broliai. Polideukas
buvo Dzeuso snus, todl nemirtingas, o Kastoras Tindarjo
snus, taigi mirtingas. Kai Kastoras buvo kare umutas,
Polideukas ipra i Dzeuso leidim pasidalyti su broliu
nemirtingumu.
Kastoras(2) Odisjo pramanyto turtingo kretieio Hilako snus.
kaukonai senovs graik gentis, gyvenusi vakariniame
Peloponese.
Kefaln alis salos aplinkui Itak (Samas, arba Kefalnija,
Dzakintas, Dulichionas ir kt.), taip pat prie jas esanti emyno
sritis, apgyventa kefaln.
kentaurai mitins pabaisos, pusiau mons, pusiau arkliai,
gyvenusios Tesalijos mikuose.
krs skraidanios ore sparnuotos moterikos btybs, likimo,
mirties dievybs (anksiau mirusi j dvasios), pagriebianios
ieinani i mirtanio kno siel.
ketieiai misiei gentis Maojoje Azijoje.
417
TURINYS
kidonai Kretos salos gentis.

kikeonas grimas, pagamintas i vyno ir medaus su trintu sriu,
mieiniais miltais ir kt.
kiklopai Odisjoje puslaukini vienaaki mogdr milin
tauta.
kikoliai Trakijos gentis.
Kiln kalnas Arkadijoje, kur, pagal padavim, gim Hermjas.
kimerijai mitin tolimosios iaurs tauta; kimerij alis aminai
tamsi, nes jos nesiekia sauls spinduliai.
Kipras Viduremio jros sala; viena i seniausi Afrodits kulto
viet.
Kiprid Afrodits pravard. Pagal padavim, Afrodit, gimdama
i jros putos, pirmj ingsn ant ems eng Kipro saloje,
todl Kipras paprastai laikomas ios deivs sala.
Kirk pikta burtinink, mitins Ajajos salos valdov, Helijo
(Sauliaus) ir Perss (Okeano dukters) dukt, mitinio Kolchids
karaliaus Ajeto sesuo.
Kiter sala netoli Peloponeso, prie Lakonikos krant, pietus nuo
Maljos ikyulio.
Kiteriet Afrodits pravard, kilusi nuo Kiters salos, vienos i
svarbiausi Afrodits kulto viet, pavadinimo.
Kleitas Mantijo snus, pagrobtas simyljusios j Auros ir gavs
i diev nemirtingum.
Klimen Filako mona, Ifiklo motina.
Klitemnestra Tindarjo ir Ledos dukt, Agamemnono mona,
Elenos sesuo. Kol Agamemnonas kariavo prie Trojos,
Klitemnestra pamilo jo pusbrol Egist. Drauge su juo ji nuud
grus vyr. Po keleto met pati uvo nuo kerijanio u tv
snaus Oresto rankos.
Klitijas itakietis, Telemacho draugo Peirajo tvas.
418
TURINYS
Klitonjas treias Alkinojo snus.

Knosas svarbiausias Kretos salos miestas.
Kokitas aiman up Poemio pasaulyje, Stikso intakas.
Korako uola t. y. varnos uola, Itakje, netoli lank, kuriose
gansi Odisjo kiauli kaimens.
Krataja Skilos motina.
krateras didelis molinis indas plaiu kaklu, kuriame buvo
atskiediamas vynas.
Kreontas Teb karalius.
Kreta Viduremio jros sala, apie kuri yra sukurta daug vairi
mit, seniausios graik kultros, buvusios gerokai prie
Homero epoch, centras.
Kretjas Ajolo snus, Tirons vyras, Tesalijos karalius.
Kronas Dzeuso tvas. Pagal mitus, kakada pasaul vald ne
Dzeusas, o Kronas, Urano ir Gajos (Dangaus ir ems) snus,
monms gero links dievas; jo valdymo laikas buvo aukso
amius: monms tada nereikjo dirbti. Nedirbama em
duodavo derli itisus metus. Krono mona Rja pagimd
Poseidon, Had, Her, Demetr, Hestij (nam idinio deiv).
Kronas, bijodamas, kad kuris i vaik nenuverst jo nuo sosto,
prarydavo juos. Rja, bijodama netekti paskutinio vaiko,
Dzeuso, paslp j, o Kronui praryti padav akmen. Uaugs
Dzeusas nuvert Kron nuo sosto, ivadavo i jo pilvo brolius
bei seseris ir, udars Kron ir sukilusius jo ginti titanus
Tartare, m valdyti pasaul.
Kronidas (Kronionas) Dzeusas, Krono snus.
Krnai vietov pietinje Elidje.
Ktesijas Ormeno snus, Odisjo kiauliaganio Eumajo tvas.
Ktesipas Politerso snus, vienas i turtingiausi Penelops
jauniki.
419
TURINYS
Ktimen Laerto ir Antikljos dukt, Odisjo sesuo, itekjusi u

Eurilocho.
Laerkas auksakalys, kuris apauksino Nestoro aukojamos telyios
ragus.
Laertas Arkeisijo snus, Odisjo tvas.
Laertiadas Laerto snus, t. y. Odisjas.
Lakedemonas Peloponeso pietryi sritis, vlesn Lakonika.
Kartais iuo odiu Odisjoje vadinamas ir ymus srities
miestas Sparta.
Lamas lestrigon karalius, j miesto Telepilo krjas.
Lampas r. Faetontas.
Lampetija nimfa, Helijo ir Neeros dukt.
Laodamantas fajak karaliaus Alkinojo vyresnysis snus.
lapitai graik legendin gentis, gyvenusi iaurs Tesalijoje.
Leda Spartos karaliaus Tindarjo mona, Klitemnestros, Elenos,
Kastoro ir Polideuko motina.
Lemnas Egjo jros sala; viena i svarbiausi dievo Hefaisto
kulto viet.
Leodas Enopo snus, vienas i Penelops jauniki, brjas,
sugebjs burti i gyvuli viduri ir i netikt vyki,
atsitikusi per aukojim; jis iri, kad aukojamojo gyvulio
deginamos dalys bt idstytos aukure nustatyta tvarka.
Leokritas Evenoro snus, itakietis, vienas i Penelops jauniki.
Lesbas Egjo jros sala.
lestrigonai mitin milin mogdr tauta, kurios alyje naktys
tokios trumpos, kad saullydiai susilieja su saultekiais; i
mito apie lestrigonus galima spti, kad senovs graikai jau
inojo apie trumpas iaurs naktis.
420
TURINYS
Lton deiv, Dzeuso mona prie Her, Apolono ir Artemids

motina.
Leukadi uolos mitins uolos prie Poemi pasaulio rib
(baltosios uolos).
Leukotja baltoji deiv, jr, balt putojani bang deiv,
anksiau moteris, vardu Inon (r. Inon).
Libija alis Afrikoje, vakarus nuo Egipto.
lotofagai mitin tauta, mintanti jgas padidinaniu lotosu.
lotosas dobil gimins augalas.
Maja (Majad) deiv, Hermjo motina.
Malja kalno ikyulys Peloponese, sudars pietin Lakonikos
gal.
Mantijas paodiui burtininkas, Melampo snus, Teoklimeno
senelis.
Maratonas miestas Atikos rytiniame pakratyje, u 42 km nuo
Atn.
Maronas Evantjo snus, kikonas, Apolono ynys Ismaro mieste.
Medontas itakietis, Odisjo nam auklys, turjs eiti savo
pareigas vaiinti jaunikius, bet liks itikimas Penelopei ir jos
snui.
Megapentis Menelajo snus i vergs.
Megar Teb karaliaus Kreonto dukt, Heraklio mona, motina
vaik, kuriuos umu dks tvas (it mit panaudojo
Euripidas tragedijai dks Heraklis).
Melampas t. y. juodakojis, Amitaono snus, ymus ininas,
kuris suprato vri kalb. r. Peron.
Melanjas Amfimedonto, vieno i Penelops jauniki, tvas.
Melant Odisjo nam verg-tarnait, piemens Melantjo sesuo,
Dolijo dukt.
421
TURINYS
Melantjas ok piemuo, Dolijo snus, Melants brolis, Odisjo

vergas.
Memnonas auros deivs Eos snus, etiop karalius, nepaprasto
gio ir stiprumo herojus, atvyks ginti Priamo karalysts
Trojos karo pabaigoje, uvs nuo Achilo rankos.
Menelajas Atrjo snus, Spartos karalius, Agamemnono brolis,
vyras Elenos, kuri pagrob Trojos karaliaus snus Paris.
Graikams umus Troj, Menelajas atgavo Elen ir drauge su ja
gro Spart.
Menetiadas Menetijo snus, t. y. Patroklas.
Menetijas Aktoro snus, Patroklo tvas.
Mentas tafiei karalius, senas Odisjo draugas.
Mentoras Alkimo snus, itakietis, Odisjo draugas ir vienmetis;
Halitersas, Antifas ir Mentoras trys artimiausi Odisjo
draugai Itakje.
Mera Peloponeso didvyr mediotoja, Artemids palydov, jos
umuta u nekaltybs praradim.
Mermeras Ilo tvas.
Mermeridas Mermero snus, t. y. Ilas.
Mesaulijas vergas, kiauli piemuo, Eumajo pirktas tafiei krate.
mesenai (arba mesenieiai) Mesens gyventojai Peloponese.
Mesen miestas ir sritis piet Peloponese.
Miknai miestas netoli Argo, Argamemnono sostin.
Mikn Mikn miesto didvyr; senieji mitai apie j, kurie minimi
Odisjoje, iki i laik neiliko.
Mimantas kalnas vakariniame Maosios Azijos krante, ties Chijo
sala.
minijai ajol gentis, gyvenusi Tesalijoje, vliau Bojotijoje.
422
TURINYS
Minojas Dzeuso ir Europs snus, legendinis Kretos salos

karalius, nepaprastai imintingas ir teisingas, todl Dzeuso
paskirtas mirusi j teisju.
mirmidonai gentis, gyvenusi Ftiotidje, Tesalijoje, Peljo ir
Achilo valdose. Padavimas sako, kad, Achilo seneliui Ajakui
valdant, Hera pasiuntusi epidemij, kurios metu uv visi Ajako
tautieiai. Jo praomas, Dzeusas pavert monmis skruzdles,
dl to naujoji tauta ir buvo vadinama mirmidonais (myrmeks
graikikai skruzdl).
moira likimo deiv. Jos buvo trys; jos vaizduojamos kaip verpjos,
verpianios mogaus gyvenimo sil.
Mulijas dulichionietis, Amfinomo auklys.
mza muzikos, dainavimo, oki ir literatros krybos deiv,
daini globja. Apie mzas graik poemose kalbama ia
vienaskaita, ia daugiskaita. Devyni mz skaiius, vliau
taps pastoviu, randamas tik vienoje Odisjos vietoje
XXIV g. 60 eil. Mz tvas yra Dzeusas, motina Mnemosin
(Atmintis).
najad vandens, ypa altinio, nimfa.
Nausikaj Scherijos salos karaliaus Alkinojo dukt. Jos vardas,
kaip ir jos senelio Nausitojo, kils i odio naus (laivas): ji
jrinink salos karalait.
Nausitojas jr dievo Poseidono ir Peribojs snus, Alkinojo
tvas, kadaise perkls fajakus i Epiro (Apeirajos) Scherij.
Nautjas vienas fajakas.
Neera Okeano dukt, kuri pagimd Helijui dvi dukteris Faets
ir Lampetij.
Njas Nerito kalno ikyulys.
nektaras diev grimas.
Neljas Poseidono ir Tirons snus, Pilo karalius, Nestoro tvas.
423
TURINYS
Neoptolemas Achilo ir Skiro salos karaliaus Likomedo dukters

Deidamijos snus. Tvui uvus, jau uaugs, Odisjo ir Diomedo
atvetas prie Trojos, narsiai kovojo achaj eilse, nukov daug
Priamo sn ir pagaliau pat Priam. Po karo ved Menelajo
dukter Hermion.
Nerikas kefaln miestas Leukads saloje.
Neritas(1) Itaks herojus.
Neritas(2) mikingas kalnas Itakje.
Nestoras Neljo snus, Pilo karalius, seniausias Trojos ygio
dalyvis.
Nestoridas Nestoro snus.
nimfa emesn dievyb, gamtos jg asmeninimas: mik
(driads), kaln (oreads), jr (nereids), altini ir upi
nimfos (najads). Jos vaizduojamos kaip graios, jaunos
merginos.
Nisas turtingas dulichionietis, Amfinomo, vieno i Penelops
jauniki, tvas.
Noemonas Fronijo snus, itakietis, davs Telemachui laiv
keliauti Pil.
Notas piet vjas.
Odisjas Laerto ir Antikljos snus, Itakje ir apylinks salose
gyvenusi j kefaln karalius, Penelops vyras, Telemacho
tvas.
Ogigija nimfos Kalipss mitin sala.
Ojikljas Amfiarajo tvas.
Okeanas(1) titanas, Urano ir Gajos snus, Krono brolis.
Okeanas(2) mitin up, tekanti aplink vis ems rutul, skirianti
ems pasaul nuo Poemi pasaulio.
Okialas vienas fajakas.
424
TURINYS
Olimpas mitinis kalnas, diev bstin. Olimpas buvo

identifikuojamas su aukta, snieguota virukalne Tesalijoje.
Olimpietis Dzeuso, kaip vyriausio dievo, gyvenanio Olimpo
kalne, epitetas.
Onetoridas Onetoro snus, t. y. Frontidas.
Opas Eurikljos (r.) tvas.
Orchomenas turtingas Bojotijos miestas. Kitas Orchomeno
miestas buvo Arkadijoje.
Orestas Agamemnono ir Klitemnestros snus. r. Egistas.
Orionas mitinis mediotojas, deivs Auros mylimasis. J nukov
savo strle Artemid, bet ir mirs jis medioja aname pasauly.
Jo vardu pavadintas vaigdynas (liet. ienpjoviai).
Orsilochas(1) Dievo Alfjo snus, Fer karaliaus Dioklio tvas.
Orsilochas(2) Odisjo igalvotas Kretos karaliaus Idomenjo
snaus vardas.
Ortigija legendin sala, susijusi su mitais apie Artemid. Pagal
vlesnius padavimus, Ortigija buvo arba tolimuose vakaruose,
arba kuri nors i sal, kuriose istoriniais laikais buvo paplits
Artemids kultas (Delas, Renja ir kt.).
Osa(1) personifikuota Gando deiv (graik. ossa gandas).
Osa(2) kalnas iaurinje Tesalijoje, netoli Olimpo ir Pelijo.
Otas ir Efialtas giganto Alojo (pagal kit mit Poseidono) ir
Ifimedjos sns, stipruoliai milinai, udar kaljim diev
Arj (jam pavyko isilaisvinti tik su Hermjo pagalba), ketin
ukelti Pelijo kaln ant Osos kalno ir tuo bdu pasiekti Olimp.
Juos nukov Apolonas.
Pafas vienas svarbiausi Kipro miest salos pietvakari
pakrantje; jame buvo labai garsi Afrodits ventov.
Pajanas gydymo dievas, kurio vardas vliau tampa sakraliniu kit
diev gydytoj Apolono ir Asklepijo pavadinimu.
425
TURINYS
Palad Atns pravard.

Pandarjas Aedons (r.) ir kit dviej dukter, Kleoteros ir
Merojs (arba Kamiros ir Klitijos) tvas. Tvams pirma laiko
mirus, mergaits buvo paimtos dang ir ten deivi iaukltos.
Kai Kleotera ir Meroj uaugo, ir Afrodit norjo jas ileisti
u vyr, Dzeusas atsiunt joms mirt, kaip bausm u tvo
nusikaltim: Pandarjas buvo pagrobs i Kretos Dzeuso
ventovs auksin un.
Panopjas miestas Fokidje, netoli Delf.
Paris Trojos karaliaus Priamo ir Hekabs snus, pagrobs
Menelajo mon Elen (dl to prasidjo Trojos karas).
parkos romn likimo deivs, panaios graik m o i r a s.
Parnasas kalnas Fokidje. Jo papdje buvo Delfai (Apolono
ventov ir orakulas).
Patroklas Menetijo snus, artimiausias Achilo draugas, kartu su
juo nuvyks Trojos kar ir ten uvs nuo Hektoro rankos.
Peirajas itakieio Klitijo snus, Telemacho draugas, priglauds
savo namuose pabgl Teoklimen.
Peiritojas Dzeuso snus, lapit karalius; per jo vestuves su
Hipodamja kilo lapit ir kentaur kova.
Peisandras auktos kilms itakietis, Poliktoro snus, vienas i
Penelops jauniki.
Peisenoras(1) itakiei auklys.
Peisenoras(2) Opo tvas, Eurikljos senelis.
Peisenoridas Peisenoro snus, t. y. Opas.
Peisistratas Nestoro jaunesnysis snus.
pelasgai seniausi Graikijos gyventojai.
Peljas mirmidon karalius Tesalijoje, Tetids vyras, Achilo tvas.
Peljonas (Pelidas) Peljo snus, t. y. Achilas.
426
TURINYS
Pelijas(1) Tirons ir Poseidono snus, Jolko (Tesalijoje) karalius,

nuverts nuo sosto savo vyresnj brol Eson (Tirons ir
Kretjo sn). Savo vaikait Jason, kuris reikalavo grinti
ugrobt valdi, Pelijas pasiunt Kolchid auksins vilnos
parveti. r. A j e t a s.
Pelijas(2) kalnas iaurinje Tesalijoje, netoli Olimpo ir Osos.
Penelop Ikarijo dukt, Odisjo mona, Telemacho motina.
peplas virutinis moter drabuis.
Peron Pilo karaliaus Neljo dukt, grauol, kuriai pirosi
daugyb jauniki. Neljas nutar ileisti j tik u to vyro,
kuris atvarys jam i tolimos Filakijos Ifiklo jaui kaimen.
Peron ved Biantas, padedamas savo gudraus brolio, inino
Melampo, kuris sutiko atvaryti kaimen. Mitas pasakoja, kaip
Melampas, nuvyks Filakij ir prijs prie kaimens, buvo
suimtas Ifiklo sargybini ir mestas kaljim, kur ibuvo
beveik metus. Gal gale karalius Ifiklas geruoju atidav
Melampui kaimen, nes suinojo i jo, kaip ivengti bevaikysts
(i paslapt Melampui, suprantaniam pauki kalb,
netiktai pavyko suinoti i vanago).
Periboj Eurimedonto dukt, Nausitojo motina.
Perimedas itakietis, vienas i Odisjo laivo kari.
Persefon Dzeuso ir Demetros dukt, pavasar praystanios
gamtos deiv. Kitas Persefons vardas Kora, t.y. mergait,
dukt. Kor pagrob Poemi karalysts dievas Hadas, ji
tapo jo mona ir mirusi j pasaulio karaliene. Demetra, jos
iekodama, vaikiojo po vis em ir be galo sielvartavo. Tuo
laiku em buvo nederlinga. Dzeusas, nordamas nuraminti
Demetr, nutar, kad Persefon pus met gyvens Olimpe,
o kit pus Hade. is mitas simbolizuoja gamtos apmirim
iem ir jos atgimim pavasar.
Pers Okeano dukt, Helijo mona, Kirks motina.
Persjas vienas i Nestoro sn.
427
TURINYS
Pierija Makedonijos sritis netoli Olimpo.

Pilas Mesenijos miestas pietvakari Peloponese, pajryje;
Nestoro sostin.
pilnai Pilo gyventojai.
Piriflegetontas poemi pasaulio ugnies up.
Pita (Pitonas) 1) senas Fokids, esanios prie Parnaso,
pavadinimas. Ten buvo Delf miestas su Apolono ventove ir
orakulu; 2) Delfai.
pitija Apolono ventik Delfuose, skelbusi orakulo pranaavimus.
Plejads vaigdyno pavadinimas (liet. Sietynas).
Pojantas Filokteto tvas, Tesalijos karalius.
Polibas(1) turtingas egiptietis, kurio namuose viejo Menelajas,
grdamas i Trojos. Jo ir jo monos Alkandrs vardai graikiki.
Polibas(2) fajakas, pagamins Alkinojo snums sviedin.
Polibas(3) vienas i Penelops jauniki.
Polibas(4) itakietis, Eurimacho tvas.
Polidamn Egipto ynio Tono mona.
Polideukas r. Kastoras.
Polifeidas Mantijo snus, Teoklimeno tvas; Apolonas jam suteik
pranaavimo dovan.
Polifemas Poseidono ir nimfos Tooss snus, vienas i kiklop,
Odisjo apakintas.
Polikast Nestoro jaunesnioji dukt.
Poliktoras(1) senovs Itaks herojus, drauge su Itaku ir Neritu
utvenks tvenkin prie altinio, netoli miesto vart.
Poliktoras(2) Peisandro (r.) tvas.
Polinjas vienas fajakas.
428
TURINYS
Politas itakietis, Odisjo laivo gulos karys.

Politersidas Politerso snus, t. y. Ktesipas.
Pontjas vienas fajakas.
Pontonojas fajakas, Alkinojo rm auklys.
Poseidonas jr dievas, Krono ir Rjos snus, Dzeuso ir Hado
brolis. Jo enklas triak ietis, su kuria jis palieia vilnis,
jas sukeldamas ar nuramindamas. Jis persekioja Odisj,
pykdamas u savo snaus Polifemo apakinim.
Priamas paskutinis Trojos karalius, Laomedonto snus, Ilo
vaikaitis.
Primnjas vienas fajakas.
Prokrid pirmojo mitinio Atn karaliaus Erechtjo dukt,
mediotojo Kefalo mona, aistringa mediotoja. Mitas apie
j plaiai inomas vlyvesniame folklore: ilgam laikui vyro
paliktos monos itikimybs bandymas. Prokrid nepasta
savo grusio vyro Kefalo ir juo susiavi. Prie to siueto
pridedamas antras: po susipykimo ir susitaikymo Kefalas
mediokls metu atsitiktinai umua Prokrid.
Prorjas vienas fajakas.
Protjas(1) senis jrinis, gals pranaauti ir vairiausiais bdais
keisti savo ivaizd: pavirsti gyvulius, ugn, vanden.
Protjas(2) vienas fajakas.
Psirija maa sala Egjo jroje, vakarus nuo Chijo salos.
Radamantas Dzeuso ir Europs snus, karaliaus Minojo brolis,
teisingiausias mogus. Dievai j mirus apgyvendino
Elisiejuje ir suteik jam teis, kaip ir jo broliui Minojui, teisti
mirusiuosius.
Reitras lanka Itakje.
Reksenoras fajak karaliaus Nausitojo snus, Alkinojo brolis.
429
TURINYS
Salmonjas Tesalijos herojus, Tesalijos, o vliau Elids, karalius,

bands pamgdioti Dzeuso aibus fakel viesa, o griaustin
diais metal; u tai Dzeuso umutas.
Samas sala prie Trakijos krant, turbt vliau pavadinta
Kefalnija.
Scherija mitin fajak sala.
sirens didiuliai paukiai, paprastai su moter, o kai kada ir su
vyr galvomis. Tai mirusi dvasios, skraidanios ore ir avingu
dainavimu viliojanios gyv j sielas, neanios mirt, danios
moni kn; btybs, troktanios kraujo. Odisjoje sireni
sala nusta moni kaulais.
Sidonas senas fenik miestas.
sidonieiai fenikai.
Sidonija antras Fenikijos vardas, kils i Sidono miesto vardo.
Sikanija Sicilija; sikanai etniniu ir lingvistiniu poiriu artima
sikelams gentis, gyvenusi rytinje Sicilijoje.
sikelai senieji vakar Sicilijos gyventojai, ne graikai, Italijos
lotyn gimins.
sintijai mitiniai Lemno salos gyventojai.
Sirija mitin sala, kiauliaganio Eumajo gimtin.
Sizifas Ajolo snus, gudrus Korinto arba Efirs karalius, inojs
diev paslaptis ir skelbs jas monms; u tai jis turjo Hado
karalystje be paliovos ritinti kaln sunk akmen, kuris
nuo virns staiga vl nurieddavo emyn. (I ia sunkaus ir
neveikiamo darbo pavadinimas Sizifo darbas.)
Skila Kratajos ( t. y. jgos) dukt, jr baidykl su eiomis
poromis koj ir eiomis unies galvomis. r. Charibd.
Skiras Egjo jros sala tarp Eubojos ir Chijo.
Solim kalnai solim alyje Maojoje Azijoje; tiksli i kaln vieta
neinoma.
430
TURINYS
Sparta miestas Peloponese, Menelajo sostin.

Stiksas siaubo up, tekanti Hado karalystje.
Stratijas vienas i Nestoro sn.
Sunijas auktas ikyulys pietinje Atikoje.
Tafas sala prie vakarini Akarnanijos krant (vakarinje
Graikijoje); Odisjo draugo Mento karalyst.
tafieiai graik gentis, gyvenusi Akarnanijos krantuose ir
aplinkinse maose salose.
Taigetas kaln virtin Lakonikoje, Peloponese.
talentas graik svorio ir piniginis vienetas, paimtas i
babiloniei. Homero laik talento vert neinoma.
Klasikiniame laikotarpyje talento svoris apie 25 kg.
Tantalas mitinis senovs nusidjlis, Frigijos miesto Sipilo
karalius, Dzeuso snus, turtingas, godus, pavydus ir
klastingas, vagiantis diev nektar ir ambrozij, ipasakojantis
diev paslaptis; u savo nusikaltimus aminai kenia bad ir
trokul aname pasaulyje.
Tebai 1) Bojotijos miestas (septynvariai Tebai); 2) Egipto
miestas (imtavariai Tebai).
Teiresijas aklas Teb ynys, sulauks gilios senatvs; net aname
pasaulyje, mirs, turi piln smon.
Tektonidas Tektono snus, fajakas.
Telamonas Ajanto tvas, Salamino karalius.
Telefas Heraklio snus.
Telefidas Telefo snus, t. y. Euripilas.
Telemas senas kiklopas, burtininkas.
Telemachas Odisjo ir Penelops snus.
Telepilas lestrigon miestas.
431
TURINYS
Temes miestas piet Italijoje.

Temid Urano ir Gajos dukt, teisingumo, tvarkos ir
valstybingumo deiv.
Tenedas Egjo jros sala.
Teoklimenas Polifeido snus, jaunas achajas, paveldjs
sugebjim pranaauti, nes jo tvas, senelis ir prosenelis
buvo ininai. Pabgo i tvyns, slpdamasis nuo jo umuto
mogaus gimini kerto. Telemachas j susitiko netoli Pilo ir
atsive laivu Itak.
Terpiadas Terpijo snus, t. y. dainius Femijas.
Tesjas Atikos herojus, atliks daug sunkiausi ygi, Poseidono
ir Etrs snus; vienas seniausi legendini Atn karali.
tesprotai graik gentis Epiro pietuose, draugikai gyvenanti su
itakieiais.
Tetid jr deiv, senio jrinio Nerjo dukt, Peljo mona,
Achilo motina.
Tidjas Diomedo, vieno i Iliados heroj, tvas.
Tididas Tidjo snus.
Tiestas Atrjo brolis, Egisto tvas.
Tindarjas Spartos karalius, Ledos vyras; Tindarjo dukt
Klitemnestra.
Tiron Salmonjo dukt, Tesalijos karaliaus Kretjo mona;
Esono, Fereto ir Amitaono motina; jos ir Poseidono du sns
dvynai: Pelijas ir Neljas.
Titijas ems (Gajos) snus, nepaprastai stiprus milinas, bands
pagrobti deiv Lton ir u savo lum umutas Ltons
vaik Apolono ir Artemids. Pagal mit, kurio atgars randame
Odisjos XI giesmje, jis aminai kenia u savo nusikaltim
Poemi karalijoje.
432
TURINYS
Titonas Trojos karaliaus Laomedonto snus, Priamo brolis, deivs

Eos (Auros) numyltinis. Eos nune j dang, kur Dzeusas
suteik jam nemirtingum.
Toantas Andremono snus, Etolijos karalius, prie Trojos
vadovavs etol kariuomenei.
Toja(1) Okeano ir Tetids dukt.
Toja(2) Nerjo ir Dorinos dukt.
Tonas(1) egiptietis, kurio namuose viejo Menelajas ir Elena.
Tonas(2) vienas fajakas.
Toos t. y. greitoji, nimfa, jr dievo Forkino dukt, kiklopo
Polifemo motina.
Trasimedas vyresnysis (i gyv j) Nestoro snus, buvs drauge
su tvu Trojos kare ir po karo laimingai grs Pil.
Trakija didel sritis Helesponto ir Propontids pakrantje,
apgyventa karing taut.
Trinakija mitin Helijo sala, kurioje gansi jo kaimens.
Antikiniais laikais (pradedant nuo Va.) Trinakija graikai laik
Sicilij.
Tritogenja neaikios prasms Atns epitetas.
Troja miestas Maojoje Azijoje, netoli Helesponto, Skamandro
ups slnyje, Troads sostin, po deimt met trukusio karo
paimta ir sugriauta jungtins achaj kariuomens. iame kare
dalyvavo ir Odisjas, vadovavs itakiei kariuomenei.
trojnai Trojos gyventojai.
Uranas dangaus dievas, veds ems deiv Gaj. J vaikai buvo
Kronas, Rja, Prometjas, Japetas ir kiti titanai. Epitetas
uranietis reikia: dangaus gyventojas, dangaus dievas
(graikikai uranos dangus).
Zefyras vakar vjas.
433
TURINYS

Odyssey

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

You might also like

Odyssey

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Odyssey

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Homeras

Krinys suskaitmenintas vykdant ES struktrini fond

Diev susirinkimas. Atns patarimai Telemachui . . . . . 2

Itakiei vyrija. Telemacho kelion . . . . . . . . . . . . . . . . 16

Odisjas atvyksta pas fajakus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 85

Odisjas ateina pas Alkinoj . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 95

Odisjas susipasta su fajakais . . . . . . . . . . . . . . . . . . 106

Pasakojimai pas Alkinoj. Kiklopai . . . . . . . . . . . . . . . 124

Ajolas, Lestrigonai, Kirk . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 142

Numirli alis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 160

Sirens, Skila, Charibd, Helijo jauiai . . . . . . . . . . . . 180

 disjas iplaukia i fajak ems

Odisjo susibiiuliavimas su Eumaju . . . . . . . . . . . . . . 208

Telemachas aplanko Eumaj . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 224

Telemachas atpasta Odisj . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 241

Telemacho sugrimas Itak . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 256

Odisjo kumtyns su Iru . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 275

 disjo ir Penelops pasikalbjimas.

Prie iudant jaunikius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 308

Lanko padavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 321

Jauniki iudymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 335

Penelop atpasta Odisj . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 351

Antrkart numirli aly. Susitaikymas . . . . . . . . . . . 363

Pirmoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 380

Vienuoliktoji giesm . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 391

Mitologini ir geografini vard

VYR PALOVINKI, MZA,

Diev susirinkimas. Atns patarimai Telemachui

Vyr palovinki, Mza, per negandus jus drsiai.

ems kratuos: kur pateka saul ir kur nusileidia.

Pirmas juos prabilo diev ir moni vis tvas.

Trokta ivysti auktai dang pakilus dm

Jai debes atvarytojas Dzeusas atsak ir tar:

A j nusisiu, be to, Spart ir Pil smilting

itai pasakius, po koj graius sandalus pasirio,

itaip kalbdamas, ved, jam paskui jo Palad,

Kolei pasiek abu aukt j rm svetain.

O Telemachas tuomet viesak Atn prabilo,

Vyrams itiems tik viena galvoj vis kankls ir dainos.

Jam atsakydama, tar viesak deiv Atn:

ia usukau todl, kad mons sak parjs

Jam Telemachas protingas, tai atsakydamas, tar:

Tavo namuos valikauja. mogus imintingas kiekvienas

Jam, pasipiktinus baisiai, Palad Atn atsak:

Savo strlms imirkyt, taiau atsargus Mermeridas

Ar negirdjai tu, koki Orestas viesus nusipeln

Jam atsakydama, tar viesak deiv Atn:

Dainius lovingas dabar giedojo, susd jaunikiai

Laiptais auktais i mens savos nulipo ji greitai,

Jai Telemachas protingas, tai atsakydamas, tar:

Baisiai nustebo dl to ir savo men nujo,

Sald j mieg uleido jai viesiaak Atn.

Prieblanda apgaub rmus, jaunikiai linksminos,

Taip jis pasak, o tie gi visi tik lp prikando.

J j tevaldo kuris, jei uvo viesus Odisjas.

Jam Telemachas protingas, tai atsakydamas, tar:

Udeg vies ibint ir atne jam pasiviesti.

Itakiei vyrija. Telemacho kelion

O kai ryto dukt Aura roiapirt pravito,

disjas iplaukia i fajak ems

disjo ir Penelops pasikalbjimas.