VILNIAUS TECHNOLOGIJ IR DIZAINO KOLEGIJA

Ona vedien

TRANSFORMATORIAI
Paskait konspektas

2011

TURINYS
vadas..........................................................................................................................................................3
1. SVARBIAUSIOS INIOS APIE TRANFORMATORIUS. TRANSFORMATORIAUSDARBO PROCESO
FIZIKINIAI PAGRINDAI..........................................................................................................................4
1.1 Transformatoriaus apibrimas ir bendros pastabos.....................................................................4
1.2 Galios transformatori klasifikacija.............................................................................................4
1.3 Transformatori sandara..............................................................................................................5
1.3.1 Magnetolaidiai.................................................................................................................6
1.3.2 Apvijos..............................................................................................................................8
1.3.3 Izoliacija............................................................................................................................9
1.3.4 Transformatori vadai.......................................................................................................10
1.3.5 Auinimo renginiai...........................................................................................................10
1.3.6 Apsaugos renginiai...........................................................................................................11
1.4Transformatoriaus veikimas...........................................................................................................11
1.5Elektrovar lygtys..........................................................................................................................12
1.6Magnetovar lygtys........................................................................................................................14
1.7Perskaiiuotasis transformatorius...................................................................................................17
1.8Transformatoriaus ekvivalentin elektrin schema.........................................................................18
1.9Transformatoriaus fazori diagrama...............................................................................................19
1.10 Trifazis transformatorius...........................................................................................................21
1.11 Reikiniai, vykstantys magnetinant transformatori.................................................................22
1.12 Transformatori atstojamosios elektrins schemos, parametr nustatymas bandymo bdu.......24
1.12.1 Tuiosios veikos bandymas..............................................................................................24
1.12.2 Trumpojo jungimo bandymas............................................................................................26
1.13 Supaprastinta transformatoriaus fazori diagrama.....................................................................30
1.14 Antrins tampos kitimas. Transformatoriaus iorin charakteristika........................................31
1.15 Transformatoriaus nuostoliai ir naudingumo faktorius..............................................................33
1.16 Transformatori tampos reguliavimas......................................................................................34
2. APVIJ JUNGIMO GRUPS IR LYGIAGRETUS TRANSFORMATORI DARBAS...........................36
2.1 angins pastabos.......................................................................................................................36
2.2 Apvij jungimo grups................................................................................................................36
2.3 Lygiagretus transformatori darbas..............................................................................................39
3. PEREINAMIEJI PROCESAI TRANSFORMATORIUJE..........................................................................42
3.1 Pereinamj proces bendroji charakteristika..............................................................................42
3.2 Transformatoriaus jungimas tinkl.............................................................................................42
3.3 Transformatori trumpasis jungimas............................................................................................43
3.4 Transformatori virtampiai.......................................................................................................44
3.4.1 Virtampi pobdis ir j atsiradimo prieastys.................................................................44
3.4.2 Transformatoriaus atstojamoji schema virtampiams.......................................................45
3.4.3 Pradins tampos pasiskirstymas transformatoriaus apvijose.............................................46
3.4.4 Elektromagnetiniai virpesiai pereinamojo proceso metu...................................................47
3.4.5 Transformatoriaus apsauga nuo virtampi......................................................................48
4. SPECIALIEJI TRANSFORMATORIAI.....................................................................................................49
4.1 Trij apvij transformatoriai........................................................................................................49
4.2 Autotransformatorius...................................................................................................................50
4.3 Suvirinimo transformatorius........................................................................................................52
4.4 tampos ir srovs matavimo transformatoriai...............................................................................53
4.5 Kintamosios srovs fazi skaiiaus keitimo transformatoriai......................................................54
4.6 Danio keitimo transformatorius..................................................................................................55
Literatra............................................................................................................................................................57

vadas
Transformatorius yra statinis elektromagnetinis renginys, turintis dvi arba daugiau induktyviai
suritas apvijas ir dl elektromagnetins indukcijos keiiantis vien ar kelias kintamosios srovs vienoki
parametr sistemas vien ar kelias kitoki parametr kintamosios srovs sistemas. Kintamosios srovs
sistemomis vadinamos vienfazs arba daugiafazs srovi, tamp ar elektrovar sistemos. Vienfazs
srovi, tamp ir elektrovar sitemos nagrinjamos elektrotechnikoje.
Transformatorius, naudojamas elektros energijai keisti transformuojant srovi ir tamp sistemas
energetini sistem ir elektros energijos vartotoj tinkluose, vadinamos galios (jgos) transformatoriumi.
Galios transformatoriai, veikiantys elektros tinkluose, nepasiyminiuose ypatingomis darbo slygomis,
arba maitinantys elektros energijos imtuvus, nepasiyminius ypatingomis darbo slygomis, apkrovos
pobdiu arba darbo reimu, vadinami bendrosios paskirties transformatoriais. Galios transformatoriai,
maitinantys elektros energijos tinklus arba imtuvus, kuri ypatingos darbo slygos, apkrovos pobdis arba
darbo reimas, priskiriami prie specialij, arba specialiosios paskirties transformatori. Tokie
transformatoriai maitina poemini acht tinklus ir renginius, lygintuvus, elektros krosnis ir pan.

4
SVARBIAUSIOS INIOS APIE TRANSFORMATORIUS.
TRANSFORMATORIAUS DARBO PROCESO FIZIKINIAI PAGRINDAI
1.1.

Transformatoriaus apibrimas ir bendros pastabos

Transformatorius statinis elektrotechninis renginys, skirtas keisti kintamosios srovs elektros

energijos parametrams (paauktinti ar paeminti tamp, sustiprinti ar susilpninti srov).
Transformatoriaus veikimas pagrstas elektromagnetins indukcijos reikiniu abipuse indukcija tarp
apvij.
Pagal paskirt transformatorius galima skirstyti : galios, matavimo, suvirinimo, bandym, fazi
skaiiaus keitimo, danio dauginimo schem, lygintuv, elektros krosni ir kt. Prie galios transformatori
priskiriami trifaziai ir daugiafaziai ne maesns kaip 6,3kVA galios transformatoriai ir vienfaziai ne
maesns kaip 5kVA galios transformatoriai.
Intensyvinant transformatoriaus auinim, jo gali galima padidinti. Todl transformatoriaus
auinimo sistema ir auinimo intensyvumo klausimai yra gana svarbs.
Transformatoriaus magnetolaidis su apvijomis gali bti dtas metalin bak ir upiltas
transformatorine alyva, kuri cirkuliuodama auina transformatori ir kartu yra jo izoliacija. Tokie
transformatoriai vadinami alyviniais transformatoriais.
Transformatorin alyva degi. Ji gali sukelti gaisr. Todl buitinse ir gamybinse patalpose danai
naudojami sausi transformatoriai.
Prie transformatoriaus tvirtinama lentel, kurioje pateikiami nurodytieji dydiai: nurodytoji galia
SN kVA, nurodytoji linijin tampa UN V arba kV, nurodytoji linijin srov IN A, nurodytasis danis Hz,
fazi skaiius m, apvij jungimo schema ir grup, trumpojo jungimo tampa u k %, darbo reimas,
auinimo bdas, transformatoriaus mas kg, aktyviosios dalies mas kg, transformatoriaus mark.
1.2.

Galios transformatori klasifikacija

Kad bt lengviau orientuotis galios transformatori vairovje, jie klasifikuojami:

a)
atsivelgiant darbo slygas transformatorius, skirtus dirbti normaliomis ir specialiomis
slygomis;
b)
atsivelgiant izoliacij ir auinani aplink alyvinius ir sausus transformatorius,
nedegiu skysiu auinamus transformatorius ir transformatorius su lieta izoliacija;
c)
atsivelgiant transformatoriaus paskirties ir konstrukcijos tip vienfazius, trifazius,
dviej apvij, trij ir daugiau apvij.
Transformatoriaus tipas ymimas raidmis. Primoji raid A reikia autotransformatorius. Dviej
apvij transformatorius neymimas. Toliau ymima: O vienfazis transformatorius, T trifazis
transformatorius, P transformatorius su sekcijas suskirstyta emosios tampos apvija. Tolesn raid
arba raidi grup nurodo auinimo sistem. i raidi reikms nurodytos 1.1 lentelje.
Jei toliau transformatoriaus marks ymjime dar yra raidi, tai j reikms tokios: T trij apvij
transformatorius; dviej apvij transformatorius ymjimo neturi; H viena apvija turi atakas tampos
reguliavimui.
Po raidinio ymjimo raoma trupmena, kurios skaitiklis rodo transformatoriaus gali kVA, o
vardiklis tampos klas kV. Toliau nurodomas transformatoriaus konstrukcijos variantas (kokiai klimato
zonai) ir jo kategorija (darbui lauke, udarose patalpose ir pan.).
Transformatoriaus tipo ymjimas TC3 100/10 rodo, kad tai trifazis, sausas, apsaugotasis
transformatorius, 100kVA galios, jo auktosios tampos apvija 10kV. raid reikia, kad transformatorius
skirtas darbui vidutinio klimato zonoje, o darbui udarose patalpose su natralia ventiliacija.

5
1.1lentel. Galios transformatori auinimo sistem ymjimas.
Auinimo bdas

ymjimas
Sausieji transformatoriai

Natrali oro cirkuliacija

Apsaugotas transformatorius natraliai auinamas oru
Hermetinis transformatorius natraliai auinamas oru
Priverstin oro cirkuliacija

Alyviniai transformatoriai
Natrali alyvos ir oro cirkuliacija
Priverstin oro cirkuliacija ir natrali alyvos cirkuliacija
Natrali oro cirkuliacija ir priverstin alyvos cirkuliacija, nenukreipiant alyvos srauto
Natrali oro cirkuliacija ir priverstin alyvos cirkuliacija, nukreipiant alyvos sraut
Priverstin oro ir alyvos cirkuliacija, nenukreipiant alyvos srauto
Priverstin oro ir alyvos cirkuliacija, nukreipiant alyvos sraut
Priverstin vandens ir alyvos cirkuliacija, nenukreipiant alyvos srauto
Priverstin vandens ir alyvos cirkuliacija, nukreipiant alyvos sraut

Transformatoriai su nedegiu skystu dielektriku

Natralus auinimas nedegiu skystu dielektriku
Auinimas nedegiu skystu dielektriku su priverstine oro cirkuliacija
Auinimas nedegiu skystu dielektriku su priverstine oro cirkuliacija ir nukreiptu skysto
dielektriko srautu

1.3.

Transformatori sandara

Transformatorius sudarytas i i pagrindini dali: magnetolaidio, apvij, auinimo sistemos,

kontrols ir apsaugos rengini. Trifazis alyvinis transformatorius pavaizduotas 1.1 paveiksle.

1.1 pav. Trifazis transformatorius: 1 magnetolaidis, 2 emosios tampos apvija, 3 auktosios tampos apvija, 4
A vadas, 5 vadas, 6 termometras, 7 alyvos pltimosi bakelis, 8 anga su kamiu alyvos pylimui,
9 anga alyvai papildyti ir kamtis, 10 bakas, 11 auinimo sistemos vamzdiai, 12 alyvos lygio rodiklis,
13 alyvos nuleidimo iaupas, 14 vamzdis su saugos diafragma, 15 dujin rel.

1.2 Magnetolaidiai

Transformatori magnetolaidiai gaminami i elektrotechninio plieno lakt. is plienas turi didel

magnetin laidum ir ma liekamj magnetin indukcij. Dl i plieno savybi gaunama: didelis
magnetinis srautas, maas histerezs kilpos plotas, todl mai galios nuostoliai pliene.
Magnetolaidio plieno laktai oksiduojami arba kitu bdu padengiami plona izoliacine plvele.
Lakt slyio vietoje yra didel elektrin vara. Dl to yra silpnos skurins srovs ir mai i srovi
galios nuostoliai.
Danai transformatori magnetoliadiams naudojamas ruloninis altai valcuotas plienas, kurio
struktra tekstruota valcavimo kryptimi. Tokio plieno magnetinis laidumas valcavimo kryptimi yra
didesnis negu jam statmena kryptimi. Kerpant i rulono laktus, reikia stengtis, kad surinktame
magnetolaidyje magnetinio lauko linij kryptis sutapt su plieno lakt valcavimo kryptimi.
Atsivelgiant magnetolaidio konfigracij, galios transformatoriai skirstomi erdinius ir
gaubtinius transformatorius.
Magnetolaidio dalys, ant kuri dedamos apvijos, vadinamos erdimis, o magnetolaidio dalys be
apvij vadinamos jungais. Plaiausiai naudojami erdiniai transformatoriai (1.2 pav.), nes jie geriau
auinami ir j mas maesn negu gaubtini transformatori (1.3 pav.).
a)
b)

1.2 pav. Trifazio erdinio transformatoriaus magnetolaidis su apvijomis.

1.3 pav. Vienfazis gaubtinis transformatorius

Kartais, kai vienos fazs galia didesn kaip 80 MVA, gaminami gaubtiniai transformatoriai,
turintys oninius jungus, gaubianius erdis. i transformatori virutinis ir apatinis jungai maesni
skerspjvi negu erdini transformatori. Dl to sumaja transformatoriaus auktis.
Patys lengviausi ir pigiausi transformatoriai su erdiniais magnetolaidiais (1.4 pav.). ie
magnetolaidiai magnetikai nesimetriki, taiau plaiai naudojami, nes yra paprasti ir ekonomiki.
Vibracijoms, taigi ir esiams sumainti magnetolaidi plieno laktai turi bti gerai suspausti.
Jung laktams suspausti naudojamos metalins sijos, tvirtinamos vartais. erdi plieno lakt
tvirtinimo bdas priklauso nuo plieno ries.

1.4 pav. Trifazi erdini transformatori magnetolaidiai : a - altai valcuoto plieno, b- kartai
valcuoto plieno.
Galing transformatori magnetolaidiai gaminami i altai valcuoto anizotropinio
elektrotechninio plieno lakt. J erdi plieno laktai tvirtinami stiklo audinio bandaais (1.4 pav., a).
Jeigu transformatoriaus magnetolaidis pagamintas i kartai valcuoto izotopinio elektrotechninio
plieno lakt, tai erdi plieno laktai tvirtinami smeigmis (1.4 pav., b). Kad nesusidaryt trumpai
sujungt grandini, kuriomis galt tekti srovs, smeigi plienas nuo erdi plieno lakt atskiriamas
izoliaciniais vamzdeliais. Toks erdi plieno lakt tvirtinimo bdas neleistinas magnetolaidiuose,
pagamintuose i anizotropinio altai valcuoto elektrotechninio plieno lakt, nes magnetins linijos,
apeidamos plieno laktuose igrtas skyles, nukrypsta nuo valcavimo krypties ir todl joms padidja
magnetin vara.
erdiniai magnetolaidiai, surinkti vairiais bdais i altai valcuoto plieno pavaizduoti 1.5
paveiksllyje.
1.5 paveiksle a, pavaizduotas erdinis magnetolaidis, kuriame plieno laktai sujungti staiakampiu
bdu. Gretimuose sluoksniuose plieno laktai idstomi taip, kad sujungimo vietos nesutapt. altai
valcuoto plieno laktuose, taip sujungtuose kampuose nesutampa magnetins linijos su valcavimo
kryptimi, ir iose vietose padidjus magnetinei varai, padidja magnetins tampos kritimas. Norint gauti
didesn magnetin laidum, plieno laktai sujungiami bdais, pavaizduotais 1.5 paveiksllyje, b ir c. Tokia
lakt konfigracija sudtingesn, magnetolaidio gamyba brangesn. Danai naudojamas mirus lakt
jungimo bdas (1.5 pav., d).

1.5 pav. erdini transformatori dviej gretim sluoksni plieno lakt idstymo bdai: a plieno laktai sujungti
staiu kampu, b ir c plieno laktai sujungti striai, d miriai sujungti plieno laktai.

8
erdi skerspjvio forma priklauso nuo transformatori galios (1.6 pav.): ma transformatori
erdys yra staiakampio skerspjvio, vidutins ir didels galios transformatori laiptuoto skerspjvio;
laipt skaiius tuo didesnis, kuo galingesnis transformatorius. Laiptuoto skerspjvio perimetras artja prie
apskritimo, todl gerai inaudojamas apvij viduje esantis plotas. Didels galios transformatori auinimui
pagerinti tarp magnetolaidio paket paliekami ventiliacijos kanalai.

1.6 pav. Magnetolaidi erdi pjviai: a staiakampio skerspjvio erdis, b laiptuoto skerspjvio erdis, c
laiptuoto skerspjvio erdis su auinimo kanalais, 1 magnetolaidis, 2 izoliacinis cilindras, 3 mediniai kaiiai.

1.3.2. Apvijos
Ant transformatoriaus magnetolaidio erdi dedami izoliaciniai cilindrai. Ant j vyniojamos
apvijos, kuriose dl abipuss indukcijos indukuojamos EV.
Kaip pavyzd panagrinkime dviej apvij transformatori, kuris turi vien pirmin apvij ir vien
antrin apvij; pirmine apvija tekanti srov sukuria du srautus: vien, kuris kerta abi apvijas ir
usidarydamas magnetolaidiu abiejose apvijose indukuoja elektrovaras. Antrasis sklaidos srautas
usidaro per or ir indukuoja EV tik pirminje apvijoje. Galios transformatoriuose sraut stengiamasi
sumainti.
Sklaidos magnetiniam srautui sumainti transformatori pirmins ir antrins apvijos dedamos ant
tos paios erdies. Ant erdies auktosios ir emosios tamp apvijos gali bti:
1. cilindrins koncentrins rits,
2. diskins rits, idstytos A ir simetrikai nuo erdies vidurio einant kratus aies kryptimi.
Pirmosios apvijos vadinamos cilindrinmis, o antrosios diskinmis apvijomis. Plaiau naudojamos
cilindrins apvijos. Ariau erdies dedama apvija, o iorje - A apvija.
Apvij sklaidos srauto induktyviajai varai sumainti kartais naudojamos sekcijas suskirstytos
apvijos. Tai i dviej vienod dali sudarytos koncentrins cilindrins apvijos. Cilindrini ir diskini
apvij schemos pavaizduotos 1.7 pav.

1.7 pav. Cilindrini ir diskini apvij idstymo bdai: a cilindrins apvijos, b diskins apvijos, c sekcijas
suskirstyta emosios tapos apvija; 1 A apvija, 2 apvija.

Transformatori apvijos gaminamos i apvalaus ir staiakampio skerspjvio izoliuot varini arba

aliumini laid. Didesns galios transformatoriams danai lygiagreiai vyniojami keli laidai.

9
Cilindrins apvijos yra tokios: paprasta cilindrin, itisin, sraigtin.
Paprasiausias cilindrins apvijos elementas yra vija. Vij gali sudaryti vienas arba keletas
lygiagreiai vyniojam laid. Nuosekliai sujungt vij visuma sudaro apvijos rit. Vijos ritje idstomos
taip, kad sudaro vien du ar daugiau sluoksni. Tuo poiriu cilindrins apvijos gali bti vienasluoksns,
dvisluoksns arba daugiasluoksns (1.8 pav.).

1.8 pav. Vienasluoksns (a), dvisluoksns (b), daugiasluoksns (c) cilindrins apvijos.

Tarp sluoksni alyviniuose transformatoriuose dedama kabelinio popieriaus izoliacija.

Galingesniuose transformatoriuose cilindrins apvijos vyniojamos lygiagreiai i keli staiakampio
skerspjvio laid. Tarp sluoksni galima palikti auinimo kanalus, atskiriant sluoksn vien nuo kito, tam
tikru atstumu lygiagreiai erdies aiai statant medinius taelius.
Vienasluoksns ir dvisluoksns cilindrins apvijos gaminamos i staiakampio skerspjvio
izoliuoto laido. Tokias apvijas galima gaminti lygiagreiai vyniojant 2 6 laidus. Tai apvijos,
gaminamos iki 800 A srovms.
Vyniojant 4 8 lygiagreius izoliuotus staiakampius laidus taip, kad aies kryptimi bt ne
daugiau kaip 6 laidai, sraigtine linija, paliekant tarp vij tarpus, gaunama sraigtin apvija. Tokia apvija
naudojama emoms tampoms, kai srov siekia ne daugiau kaip 300 A.
Daugiasluoksns cilindrins apvijos gaminamos i apvalaus izoliuoto laido. Tarp sluoksni gali
bti vienas ar keli auinimo kanalai. Jos naudojamos A (iki 35 kV) grandinse.
Diskins apvijos naudojamos specialios paskirties transformatoriuose.
1.3.3. Izoliacija
Ant magnetolaidio erdies maunamas kietas izoliacinis cilindras, kuris gaminamas i kabelinio
popieriaus, suklijuoto bakelitiniu laku. is cilindras veriamas mediniais kaiiais, spraudiamais tarp
magnetolaidio erdies ir cilindro sienels (r. 1.6 pav.). Taip tvirtinus cilindr, sumaja apvij ir
magnetolaidio vibracijos bei triukmai.
Ant cilindro vyniojamos transformatoriaus apvijos. Transformatoriaus apvij laidai izoliuoti. i
izoliacija yra pagrindin izoliacija tarp vij. Transformatoriuose naudojama tarpvijin izoliacija, izoliacija
tarp apvijos sluoksni, tarp apvij rii, tarp rii ir magnetolaidio. Magnetolaidis eminamas.
Magnetolaidis ir A apvija turi bti gerai izoliuoti. Transformatoriuose svarbu ir izoliaciniai atstumai tarp
apvij ir metalini dali. Sausuose transformatoriuose izoliaciniai atstumai parenkami atsivelgiant oro
dielektrin atsparum ir todl jie priklauso nuo transformatoriaus tampos. Alyvini transformatori
magnetolaidis su apvijomis dedamas bak, pripilt transformatorins alyvos. iuose transformatoriuose
izoliaciniai atstumai maesni negu sausuose oru auinamuose transformatoriuose. Tai paaikinama
didesniu transformatorins alyvos dielektriniu atsparumu negu oro.

10
Transformatorin alyva naftos palaipsns distiliacijos produktas. Ji i vis naftos alyv turi
maiausi klampum, todl geros jos cirkuliacins savybs. Transformatorin alyva yra transformatoriaus
izoliacija ir kartu transformatori auinantis skystis. Jos trkumas: transformatorin alyva degi, o jos gar
miinys su oru sprogus. Todl transformatoriams kartais naudojami nedegs skysiai sovolas arba
sovtolas. Trkumas tas, kad i skysi garai nuodingi, o sovolas gana klampus.
Transformatorin alyva ir joje mirkytos izoliacins mediagos priskiriamos A klass izoliacijai.
Todl alyviniuose transformatoriuose daugiausia naudojamos A klass izoliacins mediagos: kabelinis
popierius, elektrokartonas, medviln, baltasis ir raudonasis bukas, beras ir pan.
1.3.4. Transformatori vadai
Transformatori vadams naudojami izoliatoriai. Tokie izoliatoriai vadinami transformatoriaus vadiniais
izoliatoriais. Jie rengiami ant bako dangio arba sieneli (1.9 pav.).

1.9 pav. Transformatori vadiniai izoliatoriai: a ir b darbui atvirame ore, c darbui udarose patalpose, d
stiprios srovs grandinms; 1 laidininkas, 2 udara ertm alyvai isiplsti, 3 porcelianinis izoliatorius, 4
metalin tvirtinimo plokt, 5 jungiamoji ketin vor, 6 dangtelis, 7 aliumininis ekranas.

Transformatori, dirbani udarose, sausose patalpose, izoliatoriai yra lygiomis sienelmis.

Atvirame ore dirbani transformatori izoliatoriai briaunoti. Briaunos padidina izoliatori paviriumi
atstum tarp tamp turini metalini dali. Tokie vadai atvaizduoti 1.9 pav., b ir c. Izoliatorius c
pripildytas transformatorins alyvos ir naudojamas 110 kV tampai. vadiniai izoliatoriai d, skirti stipriai
srovei. Tekant vadu stipriai srovei, metalinje sienelje arba dangtyje atsiranda nemai i srovi sukurti
srautai ir j indukuotos skurins srovs labai ildo metal. Norint sumainti iuos srautus, pagrindas, ant
kurio jei tvirtinami, gaminamas i nemagnetini metal (bronzos ar alvario).
1.3.5. Auinimo renginiai
Transformatori auinimo bdai ir j ymjimas pateiktas 1.1 lentelje. Didjant transformatori
galiai ir matmenims, j nuostoliai, taigi ir ilimas, auga ymiai spariau negu auinimo pavirius, t.y.
auinimo pavirius auga proporcingai galios kubui. Todl, augant galiai, nepakanka proporcingai galiai
didinti tik transformatoriaus matmenis, bet reikia intensyvinti auinim. Maos galios alyviniams
transformatoriams pakanka daryti bak lygiomis sienelmis. iame bake alyvos cirkuliacija natrali, t.y.
kait, esantys prie apvij, alyvos sluoksniai kyla vir, o atau leidiasi prie bako sieneli emyn. Per
bako sieneles alyva atiduoda ilum aplinkai.
Didinant transformatori gali, auinimo pavirius didinamas tokiais bdais:
1. bako sienels daromos banguotos arba briaunuotos;

11
2.
3.
4.

bako sienelse taisomi alyvos auinimo vamzdiai arba radiatoriai;

transformatoriaus alyvos cirkuliacija gali bti natrali arba priverstin;
jei transformatoriaus ilumokaiio pavirius auinamas oru, tai oro cirkuliacija gali bti
natrali arba priverstin;
5. alyvos radiatorius gali auinti vanduo, kurio cirkuliacija gali bti natrali arba priverstin.
Prie hidroelektrini, kur yra daug vandens, transformatori alyvos radiatoriai rengiami atskirai ir
auinami vandeniu. Kartais galing transformatori alyvos radiatoriams auinti naudojamas oras, kuris
priverstine oro srove apipuia ne tik radiatori, bet ir transformatoriaus bako sieneles.
1.3.6. Apsaugos renginiai
Alyvinio transformatoriaus alyva sensta. Joje dl oksidacijos atsiranda kiet daleli, o dl slyio
su oru ir drgms. Transformatorins alyvos kokyb reikia tikrinti tam tikrais periodais. Jei
transformatorin alyva neatitinka norm, j reikia valyti, paalinti kietas daleles ir drgm. Tuo tikslu
transformatoriuje taisomos pylimo ir ipylimo angos. Bako dangtyje pylimo anga udaroma kamiu, o
bako apaioje rengiamas alyvos ipylimo vamzdis su sklende.
Kad transformatorin alyva ilgiau nesugest, mainamas jos slytis su oru, ribojamas ilimas.
Transformatoriaus ilimas tikrinamas termometru arba kitokiais prietaisais, signalizuojaniais apie
transformatoriaus ilim.
Transformatoriui ylant ar autant, transformatorins alyvos tris kinta. Tuo tikslu vir
transformatoriaus bako rengiamas isipltimo bakelis, aprpintas alyvos lygio rodikliu ir kamiu.
Bakelio kamtis gali turti oro filtr su gerai drgm sugeriania mediaga, t.y. alyvai traukiantis, pro
bakelio kamio filtr praeinantis oras dehidruojamas, tuo paiu sudaromos slygos, kad kuo maiau
drgms patekt alyv. Dl isipltimo bakelio alyvos slyio su oru plotas gerokai sumaja, sumaja
ir alyvos oksidacija.
Isipltimo bakelis sujungtas vamzdiu su transformatoriaus baku. Ant sujungimo vamzdio
rengta dujin rel. Kylant alyvos temperatrai, i alyvos isiskiria vis daugiau duj. Padidjus duj
srautui pro dujin rel, jungiama garso ar viesos signalizacija. Jei transformatori aptarnaujantis
personalas tai nereaguoja, o duj srautas didja, tai transformatorius atjungiamas.
Lygiagreiai dujinei relei ant transformatoriaus bako dangio rengiamas imetamasis vamzdis su
stikline diafragma. Padidjus duj slgiui, stiklin diafragma ispaudiama ir duj slgis krinta.
1.4. Transformatoriaus veikimas
Transformatoriaus veikimui iaikinti nagrinjamas vienfazis dviej apvij transformatorius. is
transformatorius sudarytas i magnetolaidio ir ant jo udt dviej apvij. Viena apvija prijungiama prie
kintamosios srovs altinio G, kurio tampa U1; i apvija vadinama pirmine. Prie kitos apvijos
prijungiamas vartotojas Za; ji vadinama antrine.

1.10 pav. Vienfazis dviej apvij transformatorius:

a konstrukcin schema; b principin schema.

Transformatoriaus veikimas pagrstas elektromagnetins indukcijos dsniu. Pirmin apvij

prijungus prie kintamosios srovs altinio, ja teka kintamoji srov i 1, kuri magnetolaidyje sukuria
kintamj magnetin sraut . is srautas, usidarydamas magnetolaidyje ir verdamas abi apvijas,
indukuoja jose elektrovaras:

12

d
;
dt
d
antrinje apvijoje e 2 w 2
;
dt

pirminje apvijoje e1 w 1

(1.1)
(1.2)

ia w1 ir w2 transformatoriaus pirmins ir antrins apvij vij skaiius.

Prijungus apkrov Za prie transformatoriaus antrins apvijos gnybt, EV e2 sukurs srov i2. Tarp
antrins apvijos gnybt atsiranda tampa U2.
Auktinaniuose transformatoriuose U2 > U1, o eminaniuose U2 < U1.
I (1.1) ir (1.2) formuli matome, kad e 1 ir e2 gali skirtis viena nuo kitos apvij vij skaiiumi.
Todl, naudojant reikiamo vij santykio apvijas, galima pagaminti bet kurio tamp santykio
transformatori.
Prie auktesns tampos prijungta transformatoriaus apvija vadinama auktosios tampos (A)
apvija, prie emesns tampos prijungta apvija vadinama emosios tampos () apvija.
Transformatoriai turi apgriamumo savyb: tas pats transformatorius gali bti ir auktinantysis, ir
eminantysis. Taiau transformatoriai bna konkreios paskirties: arba auktinantieji, arba eminantieji.
1.5. Elektrovar lygtys
Transformatoriaus magnetolaidyje veikiantis pagrindinis magnetinis srautas , verdamas apvij w 1
ir w2 vijas (1.11. pav.) indukuoja jose elektrovaras:
e1 w 1

d
d
; e 2 w 2
.
dt
dt

Tarkime, kad magnetinis srautas yra sinusin laiko funkcija, t.y.

= m sin t ;

1.11 pav. Magnetiniai sklaidos srautai

ia m srauto maksimalioji vert. ra (1.3) reikm elektrovaros formul ir idiferencijav, gausime:
e1 w 1 m cos t .

Kadangi

cos t sin t ,
2

tai

(1.3)

13

e1 w 1 m sin t .
2

(1.5)

e 2 w 2 m sin t .
2

(1.6)

Analogikai

I gaut (1.5) ir (1.6) formuli matome, kad e1 ir e2 atsilieka faze nuo srauto kampu
Maksimali e1 vert:

Padalinkime E1m i

E 1m w 1 m .

.
2

(1.7)

2 ir statykime 2 f . Gausime e1 efektin vert:

E1

E 1m
2

2
2

w 1 f m 4,44 w 1 f m ;

(1.8)

ia m ireiktas vberiais, o E1 voltais.

Analogikai
E 2 4,44 w 2 f m .

(1.9)

Auktosios tampos apvijos elektrovaros santykis su emosios tampos elektrovara vadinamas

transformacijos faktoriumi:
E
K 1.
(1.10)
E2
Transformatoriaus apvijomis tekanios srovs I1 ir I2 be pagrindinio srauto , sukuria magnetinius
sklaidos srautus skl 1 ir skl 2 .
Kiekvienas i i sraut veria tik savo apvijos vijas ir indukuoja jose elektrovaras: pirminje
apvijoje e skl , o antrinje e skl . Efektins t EV verts proporcingos atitinkamoms srovms:
1

E skl 1 I1 jx 1 ;

E skl 2 I 2 jx 2 ;

(1.11)

ia x1 ir x2 pirmins ir antrins apvijos sklaid induktyvins varos .

Minuso enklas (1.11) lygtyse rodo, kad sklaidos EV yra reaktyvin.
Tokiu bdu, kiekvienoje transformatoriaus apvijoje indukuojasi pagrindin ir sklaidos
elektrovaros.
Inagrinkime elektrovar veikim transformatori apvijose.
Pirminje apvijoje elektrovara E 1 yra saviindukcijos EV todl ji nukreipta prie pirmin tamp
U 1 , t.y. ji yra prieingos fazs, negu U 1 . Dl to pirmins apvijos EV lygtis yra itokia:
U 1 ( E 1 ) ( E skl ) I1 r1 ,
1

arba itokia:

U 1 ( E 1 ) I1 jx 1 I1 r1

(1.12)

14

Sandauga I1 r1 yra aktyvins tampos kritimas pirminje apvijoje.

tampos I1 jx 1 ir I1 r1 nedids , todl apytiksliai galime laikyti, kad prie transformatoriaus
prijungt tamp U 1 atsveria EV E 1 ;

U1 E1 .
Antrins apvijos udaros grandins srov I2 priklauso nuo EV E 2 , kurios didioji dalis
sunaudojama tampai U 2 I 2 Z a tarp antrins apvijos gnybt sukurti.
Kita EV E 2 dalis kompensuoja sklaidos EV ir aktyvin tampos kritim I 2 r2 antrinje apvijoje.
Tokiu bdu, antrins grandins EV lygtis bus itokia:
E 2 U 2 ( E skl 2 ) I 2 r2 ,

arba itokia:
U 2 E 2 I 2 jx 2 I 2 r2

(1.13)

1.6. Magnetovar ir srovi lygtys

Tarkime, kad transformatorius dirba tuija veika (1.12 pav., a), t.y. prie pirmins apvijos gnybt
prijungta tampa U 1 , antrine apvija atvira (I 2 0 ) .

1.12 pav. Vienfazio transformatoriaus tuiosios veikos (a) ir apkrovimo (b) rimai.

Srov I0, tekanti pirmine apvija, iomis slygomis vadinama tuiosios veikos srove. ios srovs
sukurta magnetovara I0w1 transformatoriaus magnetolaidyje sukuria pagrindin magnetin sraut, kurio
maksimali vert randama i lygties:
m

I 0 w1
2;
Rm

(1.14)

ia Rm magnetolaidio magnetin vara.

Prie antrins apvijos prijungus apkrov Za (1.12 pav., b), ja ims tekti srov I 2 . Be to, pirminje
apvijoje srov padids iki verts I1 .
Dabar sraut m sukuria dvi magnetovaros: I1 w 1 ir I 2 w 2 :

15
m

I1 w 1 I 2 w 2
Rm

2.

(1.15)

Taip pat sraut m galima rasti ir i (1.8) iraikos:

E1
,
4,44 w 1 f

arba, turdami galvoje U 1 E 1 , gausime:

m

U1
4,44 w 1 f

(1.16)

I (1.16) iraikos matome, kad m nepriklauso nuo transformatoriaus apkrovos, nes tampa U 1 visame
transformatoriaus apkrovos diapazone nekinta. i ivada leidia sulyginti (1.14) ir (1.15) lygtis:
I0 w1
I w I w
2 1 1 2 2
Rm
Rm

arba

I 0 w 1 I1 w 1 I 2 w 2 .

2,

(1.17)

ia I 0 w 1 - magnetovara, reikalinga pagrindiniam magnetiniam srautui transformatoriaus

magnetolaidyje sukurti.
(1.17) lygyb yra transformatoriaus magnetovar lygtis. I jos matome, kad pirmins apvijos MV
I1 w 1 ir antrins apvijos MV I 2 w 2 suma lygi pastoviam dydiui tuiosios veikos magnetovarai
I0 w1 .
Padalin abi (1.17) lygybs puses i w1 gausime:
I1 I 2

w2
I0 ,
w1

arba
'

I1 I 2 I 0 ,

(1.18)

w2
- antrin srov, redukuota pirmins apvijos vij skaiiui, t.y. srov, kuri
w1
apvijoje, turinioje vij skaii w1, sukuria, toki pat MV, kaip ir srov I 2 antrinje apvijoje
'
ia I 2 I 2

'
2

w1 I2 w 2 .
I (1.18) gauname transformatoriaus srovi lygt:
'

I 1 I 0 (I 2 ) .

(1.19)

I lygties matome, kad pirmin srov I1 galima irti kaip dviej dedamj sum: viena j
(I 0 ) sukuria pagrindin magnetin sraut, o kita ( I '2 ) kompensuoja imagnetinant antrins srovs
veikim.

16
Fizikin it teigini prasm yra tokia:
Kadangi antrins apvijos EV E 2 yra savitarps indukcijos EV, tai, prijungus apkrov, ios EV
sukurta srov I 2 pagal Lenco taisykl imagnetina transformatoriaus magnetolaid. Kitais odiais
tariant, srov I 2 sukuria magnetovar I 2 w 2 , kurios kryptis yra prieinga pirmins apvijos
magnetovaros I 0 w 1 krypiai.
Kadangi magnetinis srautas magnetolaidyje yra pastovus, tai antrins srovs imagnetinantis
poveikis sustiprina pirmin srov iki verts I1 , didesns u srov I 0 dydiu ( I '2 ) , reikalingu
antrins srovs imagnetinaniam poveikiui kompensuoti.
I 0 w 1 I1 w 1 I 2 w 2 = I 0 w 1 ( I '2 w 1 ) I 2 w 2 I 0 w 1

Tuo bdu, bet kiek pakitus srovei transformatoriaus antrinje grandinje, atitinkamai pakinta
pirmin srov.
Kadangi plienas permagnetinamas, tai transformatoriaus magnetolaidyje dl histerezs ir skurini
srovi susidaro magnetiniai energijos nuostoliai. i nuostoli galia atitinka aktyvin tuiosios veikos
srovs dedamj. Taigi, tuiosios veikos srov, be reaktyvins dedamosios I 0r , kuri sukuria pagrindin
magnetin sraut, turi dar ir aktyvin dedamj I 0a :
I0

2
2
I 0a
I 0r

(1.19)

Aktyvin dedamoji I 0a ne didesn kaip 10% srovs I 0 , todl ji neturi didels takos tuiosios
veikos srovs dydiui. (1.13 pav.) parodyta vektorin diagrama, kurioje pavaizduota tuiosios veikos
srovs ir jos dedamj vektoriai. Kampas , kuriuo pagrindinio magnetinio srauto vektorius m
atsilieka faze nuo tuiosios veikos srovs I 0 , vadinamas magnetini nuostoli kampu.
I0

I0a
I0r

E2

E1
1.13 pav. Tuiosios veikos srovs skaidymas dedamsias.

is kampas didja, didjant tuiosios veikos srovs aktyvinei dedamajai I 0a , t.y. didjant
magnetiniams nuostoliams magnetolaidyje.
Tuiosios veikos srov I 0 didels ir vidutins galios transformatoriuose sudaro 2 - 10%
nurodytosios pirmins srovs. Todl, kai transformatoriaus apkrova artima vardinei, srovs I 0 galime
nepaisyti ir i (1.18) rayti, kad
w
I1 I 2 2
w1

17
arba
I1
w
2 ,
I2
w1

(1.20)

t.y. srovs tekanios transformatoriaus apvijomis, atvirkiai proporcingos i apvij vij skaiiui:
srov stipresn toje apvijoje, kurioje maiau vij, ir atvirkiai. Todl emosios tampos apvijos daromos
i didesnio skersmens laido, negu auktosios tampos apvijos, kuri vij skaiius didesnis.
1.7. Perskaiiuotasis transformatorius
Bendruoju atveju transformatoriaus pirmins apvijos parametrai skiriasi nuo antrins apvijos
parametr. is skirtumas yra tuo didesnis, kuo didesnis transformacijos faktorius. Tai apsunkina
skaiiavimus ir ypa fazori diagram sudarym, nes pirmins apvijos elektrini dydi vektoriai ymiai
skiriasi ilgiu nuo atitinkam antrins apvijos fazori. ie sunkumai paalinami visus transformatoriaus
parametrus perskaiiuojant vienod vij skaii, paprastai pirmins apvijos vij skaii w 1. Tuo tikslu
visi antrins apvijos parametrai perskaiiuojami vij skaii w1.
w1
Tokiu bdu, vietoj realaus transformatoriaus, kurio transformacijos faktorius K
, gauname
w2
w1
ekvivalentin transformatori, kurio K ' 1 , ia w '2 w 1 . Toks transformatorius vadinamas
w2
perskaiiuotuoju. Taiau transformatoriaus parametr perskaiiavimas turi nepakeisti jo energetini
rodikli: visos perskaiiuotojo transformatoriaus antrins apvijos galios ir fazs turi bti, kaip ir realaus
transformatoriaus.
Pavyzdiui, realaus transformatoriaus elektromagnetin antrins apvijos galia E 2I2 turi bti lygi
perskaiiuoto transformatoriaus elektromagnetinei antrins apvijos galiai:
E 2 I 2 E '2 I '2
'
stat antrins perskaiiuotosios srovs vert I 2 I 2

(1.21)

w2
(1.21) formul, gausime perskaiiuotosios
w1

antrins elektrovaros formul:

E '2

I2
I w
w
E2 2 1 E2 E2 1 .
'
I2w 2
w2
I2

Analogikai gauname antrins apvijos perskaiiuotj tamp:

kadangi
U 2 I 2 U '2 I '2 ,
tai
w
U '2 U 2 1 .
w2
I nuostoli antrins apvijos aktyviojoje varoje lygybs turime:
I 22 r2 I '2 r2' .

(1.22)

(1.23)

18
Surandame perskaiiuotj aktyvin var:
I
I
r r2 '2 r2 2
I2
I2
'
2

w1

w2

w
r2 1 .
w2

(1.24)

Analogikai induktyvioji vara lygi:

2

w
x x 2 1 .
w2
'
2

(1.25)

Antrins transformatoriaus apvijos perskaiiuotoji pilnoji vara:

2

w
Z Z 2 1 .
w2
'
2

(1.26)

Perskaiiuotoji pilnoji apkrovos vara:

2

w1
.
w2

Z 'a Z a

(1.27)

Perskaiiuotojo transformatoriaus elektrovar ir srovi lygtys yra itokios:

U 1 ( E 1 ) I 1 jx 1 I 1r1 ;

'
'
'
'
U 2 E 2 j I 2 x2' I 2 r2' ;

'
I 1 I 0 ( I 2 ).

(1.28)

1.8. Transformatoriaus atstojamoji elektrin schema

Dar viena priemon, kuri palengvina elektromagnetini proces tyrim ir transformatori
skaiiavim, yra perskaiiuotojo transformatoriaus ekvivalentin elektrin schema, kurioje
magnetinis ryys tarp apvij pakeiiamas elektriniu ryiu.
1.14 pav., a, parodyta ekvivalentin perskaiiuotojo transformatoriaus schema, kurioje varos r ir x
slyginai iimtos i atitinkam apvij ir jungtos j atvilgiu nuosekliai. Kadangi perskaiiuotojo
transformatoriaus K = 1, todl E1 = E2'. Taigi perskaiiuotojo transformatoriaus takai A ir a, o taip pat
takai X ir x turi vienodus potencialus, todl elektrikai juos galima sujungti. Gauname T pavidalo
ekvivalentin schem (1.14 pav., b). i schema patenkina perskaiiuotojo transformatoriaus elektrovar ir
srovi (1.28) lygtis ir sudaryta i trij ak: pirmins, kurios vara Z1 r1 jx 1 ir srov I 1 ; magnetinimo
, kurios vara Z 0 r0 jx0 ir srov I 0 , ir antrins, kurios vara Z 2' r2' jx2' ir srov I '2 . Keiiant
'
apkrovos var Z a , ekvivalentinje schemoje galima gauti visus transformatoriaus darbo reimus.

19

1.14 pav. Perskaiiuotasis transformatorius: a ekvivalentin schema; b atstojamoji schema.

'
Visi atstojamosios schemos parametrai, iskyrus Z a , yra pastovs dydiai ir gali bti
nustatyti tuiosios veikos ir trumpojo jungimo bandymais.

1.9. Transformatoriaus fazori diagrama

Pasinaudodami perskaiiuotojo transformatoriaus atstojamja schema ir pagrindinmis elektrovar
ir srovi (1.28) lygtimis, nubraiykime transformatoriaus fazori diagram, kuri vaizdiai parodys
transformatoriaus srovi, elektrovar ir tamp santyk.
Fazori diagrama yra pagrindini perskaiiuotojo transformatoriaus lygi (1.28) grafin iraika.
Diagram geriausia braiyti pradti nuo pagrindinio magnetinio srauto maksimalios verts fazoriaus m
(1.15 pav., a), kurio didumas
E1
m
.
4,44fw 2
Srovs fazorius I 0 pralenkia faze m kampu .
EV E 1 ir E '2 atsilieka faze nuo srauto m 90 kampu [(1.5) ir (1.6)]. Toliau braiome fazori I '2
.Vektori E '2 ir I '2 fazi skirtumo kampui nustatyti reikia inoti apkrovos pobd. Tarkime, kad
transformatoriaus apkrova yra aktyvin induktyvin. Tada fazorius I '2 faze atsilieka nuo E '2 kampu
2 :

2 arctg

x '2 x 'a
.
r2' ra'

Antrins tampos U '2 fazoriui nubraiyti reikia i EV fazoriaus E '2 atimti tamp kritimo,
fazorius jI '2 x '2 ir I '2 r2' . Tuo tikslu i fazoriaus E '2 galo nuleiskime statmen srovs fazori I '2 ir
atidkime tame statmenyje fazori - jI '2 x '2 . Iveskime lygiagrei srovs fazoriui I '2 ties ir joje
atidkime fazori - jI '2 r2' . Nubr fazori - jI '2 Z '2 , gauname vidini tampos kritim antrinje grandinje

x 'a
trikamp. I tako 0 iveskime tampos fazori U E I Z , kuris pralenkia I kampu 2 arctg ' .
ra
'
2

'
2

'
2

'
2

'
2

20
Pirmins srovs fazori braiome kaip fazori sum I1 I 0 ( I '2 ) . Fazori I '2 ivedame i
fazoriaus I 0 galo prieinga kryptimi fazoriui I '2 . Fazori U 1 braiome, pasinaudodami lygtimi
U 1 ( E 1 ) I1 jx 1 I1 r1 .
Prie fazoriaus E 1 , kuris pralenkia m 90 kampu, pridedame vidini tampos kritim
pirminje apvijoje fazorius : I1 r1 , lygiagret srovei I1 , ir fazori - jI1 x 1 , pralenkiant srov I 1 90
kampu. Sujung tak 0 su fazoriaus I 1 Z 1 galu, gauname fazori U 1 , kuris faze pralenkia I1 kampu
1 .

1.15 pav. Aktyvine induktyvine (a) ir aktyvine talpine (b) apkrova apkrauto transformatoriaus fazori diagrama

Aktyvins talpins apkrovos atveju transformatoriaus diagrama parodyta 1.15 pav., b. ios
diagramos braiymo tvarka tokia pati. Srov I '2 iuo atveju pralenkia faze EV E '2 kampu:

2 arctg

x '2 x 'a
.
r2' ra'

(1.30)

Kai yra didel talpin apkrova, tampos kritimas apkrovos varos talpinje dedamojoje ir tampos kritimas
antrins apvijos induktyvioje sklaidos varoje i dalies kompensuoja vienas kit. Dl to tampa U '2 gali
bti didesn u E '2 . Be to, antrins srovs reaktyvin (pralenkianti) dedamoji
I 2r I '2 sin 2

sutampa faze su tuiosios veikos srovs reaktyvija dedamja I 0 r , t.y. transformatoriaus magnetolaid
papildomai magnetina (1.15 pav., b).
Dl to sumaja pirmin srov I 1 , lyginant su jos dydiu, esant aktyvinei induktyvinei
apkrovai, kai dedamoji I '2r imagnetina magnetolaid (1.15 pav., a).
1.10 Trifazis transformatorius
Trifaz tampos sistem galima transformuoti trimis vienfaziais transformatoriais, sujungtais
transformatori grup (1.16 pav., a). ios grups trkumas yra didelis svoris, griozdikumas ir didesn

21
kaina. Todl transformatori grups naudojamos tik didels galios atveju, kada reikia transportavimo ir
montavimo metu sumainti vieno renginio svor ir gabaritus.

1.16 pav. Transformatori grup (a) ir trifazis transformatorius (b)

Madaug iki 60000 kVA galios transformatoriai yra trifaziai transformatoriai (1.16 pav., b),
kuriuose apvijos yra udtos ant trij erdi, dviem jungais sujungt bendr magnetolaid. Bet toks
transformatorius yra nesimetrinis.
Vidurins fazs magnetin vara srautui B yra maesn u kratini fazi magnetin var
srautams A ir C (1.17 pav., a).

1.17 pav. Trierdis magnetolaidis ir vektorins diagramos: a trierdis magnetolaidis; b simetrin sraut sistema;
c nesimetrin tuiosios veikos srovi sistema.

Prie trifazio transformatoriaus pirmini apvij prijungiama simetrin Ua Ub ir Uc sistema, todl

transformatoriaus magnetolaidyje atsiranda taip pat simetrin sraut A , B ir C sistema (1.17 pav.,
b). Kadangi magnetolaidis yra magnetikai nesimetrikas, tai magnetinaniosios srovs atskir fazi
apvijose bna nevienodos: kratini fazi magnetinanios srovs ( I OA ir I OC ) yra didesns u vidurins
fazs srov ( I OB ). Be to, kratini fazi srovs I0A ir I0C nesutampa faze su atitinkamais srautais A ir
C kampu . Tokiu bdu, prie transformatoriaus prijungus trifaz simetrin tamp sistem, tuiosios
veikos srovs sudaro nesimetrin sistem (1.17 pav., c).
Trierdo magnetolaidio magnetinei nesimetrijai sumainti, t.y. kratini fazi magnetinei varai
sumainti, jung skerspjvis daromas 10 - 15% didesnis u erdi skerspjv. Dl to sumaja j
magnetin vara.
Trierdio transformatoriaus tuiosios veikos srovi nesimetrija neturi takos transformatoriaus
darbui, nes, esant nedidelei apkrovai, srovi I A , I B ir I C stiprumai nesiskiria.
Inagrintas elektrovar, magnetovar ir srovi lygtis, o taip pat atstojamj schem ir fazori
diagramas, galima panaudoti kiekvienos trifazio transformatoriaus fazs darbui tirti.
Trifazio transformatoriaus fazi apvijas galima sujungti arba vaigde, arba trikampiu.

22

1.11 Reikiniai, vykstantys magnetinant transformatorius

Tarkime, kad prie tansformatoriaus pirmins apvijos prijungta sinusin tampa. Tuomet ir srautas
magnetolaidyje taip pat bus sinusinis:
= m sin t .
Taiau dl magnetinio prisotinimo transformatoriaus magnetinis srautas neproporcingas
magnetinaniajai srovei. Todl, kai srautas sinusinis magnetinanioji srov I 0r yra nesinusin. Srovs
i 0r f t kreivei nubraiyti panaudokime magnetolaidio magnetinimo kreiv ir srauto f t kitimo
grafik.
1.18 pav., a, parodyta, kaip nubraiyti magnetinaniosios srovs i 0r f t grafik. ia kairiajame
virutiniame kvadrate nubrta sinusin kreiv f t , o virutiniame deiniajame kvadrate
magnetolaidio mediagos magnetinimo kreiv f i 0r . Tuiosios veikos magnetinanios srovs
grafikas i0 f t deiniajame apatiniame kvadrate braiomas itaip: grafike f t parenkama keletas
tak (1,2,3); jie projektuojami magnetinimo kreiv ir randamos magnetinaniosios srovs verts,
kurios atitinka pasirinktsias magnetinio srauto vertes. Paskui ivedamos statmenos linijos per takus 1, 3
ir 2 a i 0r deiniajame apatiniame kvadrante iki susikirtimo su horizontaliomis linijomis , nubrtomis
i io kvadrato laiko aies tak 1, 2, 3; gaunama magnetinaniosios srovs kreivs ir i 0r f t tak
geometrin vieta. I gauto brinio matome, kad, kai kreiv f t yra sinusoid, magnetinanioji
srov yra piko formos. Kad bt paprasiau braiyti, pasinaudojame magnetinimo kreive f i 0r ,
nubraiyta, nepaisant histerezs.

1.18 pav. magnetinaniosios srovs kreivs braiymas (a) ir jos skaidymas dedamsias(b)

Suskaid srovs i 0r kreiv dedamsias (1.18 pav., b), matome, kad be pagrindins (pirmosios)
harmonikos i 0r 1 , yra ryki treioji harmonika i 0r 3 . Pavyzdiui, transformatoriuje, kurio magnetolaidis
yra i stipriai legiruoto plieno, esant 1,4 T magnetinio srauto tankiui, treioji harmonika sudaro madaug
30% pagrindins magnetinaniosios srovs harmonikos.
Tai, kas pasakyta, tinka tik reaktyvinei tuiosios veikos srovs dedamajai, nes aktyvin dedamoji
i 0a yra sinusin. Bet I 0a sudaro ne daugiau kaip10% tuiosios veikos srovs, todl su maa paklaida
galima priimti, kad tuiosios veikos srovs kreiv nesiskiria nuo kreivs i 0r f t , kuri pavaizduota
1.18pav., b.
Bendruoju atveju trifazs apvijos EV ir srovs nesinusins. jas, be pagrindins (pirmosios)
harmonikos, eina auktesns harmonikos; i j svarbiausia yra treioji harmonika, kurios danis f 3 3f1 .
EV treiosioms harmonikoms galima parayti ias lygtis:

23

e A3 E 3m sin t;
e B3 E 3m sin ( t 120 ) E 3m sin 3 t;

(1.31)

e C3 E 3m sin ( t 120 ) E 3m sin t.

I i lygi matome, kad vis fazi EV treiosios harmonikos yra lygios ir j fazs sutampa.
EV treiosios harmonikos taka trifazio transformatoriaus darbui priklauso nuo apvij jungimo
schemos.
Jeigu trifazio transformatoriaus pirmins apvijos sujungtos vaigde, tai fazins EV treiosios
harmonikos nesukuria linijins EV treiosios harmonikos.
Mat, sujungus pirmines apvijas vaigde, linijins EV lygios atitinkam fazini EV skirtumui.
Kadangi fazini EV treij harmonik kryptys visose fazse yra vienodos ir bet kuriuo laiko
momentu nukreiptos nulin tak arba nuo jo (1.19 pav., a), tai bet kurios i EV treij harmonik
poros skirtumas lygus nuliui. Kadangi linijinje EV treij harmonik nra, tai j nra ir linijinje
tampoje, ir linijinje (fazinje) srovje. Tuiosios veikos srovs kreivje nra treiosios harmonikos,
todl yra ikraipoma magnetinio srauto kreiv. Magnetinis srautas magnetolaidyje pasidaro nesinusinis
(1.20 pav.) ir turi treij harmonik 3.

1.19 pav. Srovi (EV) treij harmonik kryptys transformatoriaus apvijose, kai jos sujungtos vaigde (a)
ir trikampiu (b)

Treiosios harmonikos srautai negali usidaryti magnetolaidyje, nes j fazs sutampa, t.y. jie yra
nukreipti prieprieiais. ie srautai usidaro per or(alyv) ir metalinio bako sieneles (1.21 pav.).
Didel magnetin vara susilpnina sraut 3. Todl is srautas vertinamas tik kaip nuostoliai dl skurini
srovi, kurias jis indukuoja bako sienelse. Pavyzdiui, magnetolaidio erdyje esant 1,4 T magnetinio
srauto tankiui, nuostoliai bake dl skurini srovi sudaro apie 10% magnetolaidio nuostoli, o esant 1,6
T magnetinio srauto tankiui, ie nuostoliai iauga iki 50 - 65%. io srauto taka trifazio transformatoriaus
apvijose indukuojamos EV dydiui ir formai praktins reikms neturi.
Trifazio transformatoriaus pirmines apvijas sujungus trikampiu, EV treios harmonikos,
veikdamos visose trijose fazinse apvijose suderintai, sukuria udarame t apvij kontre treij srovs
harmonik (1.19 pav., b).

24

1.20 pav. Magnetinio srauto braiymas,

kai magnetinanioji srov yra sinusin

1.21 pav. Treiosios magnetinio srauto

harmonikos magnetolaidyje

Taiau jeigu tuiosios veikos srovje yra treioji harmonika, tai magnetinio srauto kreiv, o taip
pat ir pirmins bei antrins EV kreivs artja prie sinusoids.
1.12. Transformatoriaus ekvivalentins elektrins schemos
parametr nustatymas bandymo bdu
Transformatoriaus atstojamoji elektrin schema (1,14 pav., b) sudaro galimyb pakankamai tiksliai
tirti transformatoriaus savybes vairiuose darbo reimuose. i schema naudojama iki 50 kVA ir didesns
galios transformatori charakteristik sudarymui, kadangi toki transformatori tyrimas apkrovos metodu
turi sunkum: didels elektros energijos snaudos, griozdiki ir brangs apkrovos renginiai.
Elektrins ekvivalentins schemos parametrus Z1 r1 jx 1 ; Z 0 r0 jx 0 ; Z '2 r2' jx '2 galima
rasti arba skaiiavimo (skaiiuojant transformatori), arba bandymo bdu. Inarinsime ekvivalentins
schemos parametr nustatym bandymo bdu, kurio esm susideda i tuiosios veikos ir trumpojo
jungimo bandym.
1.12.1. Tuiosios veikos bandymas
Tuija veika vadinamas transformatoriaus darbo reimas, kai antrin apvija yra atvira (za =

; I2 = 0). iuo atveju elektrovar ir srovi (1.32) lygtys yra itokios:

U1 (E1 ) I 0 jx 1 I 0 r;

'
U 20 E 2 ;

I1 I 0 .

(1.32)

Kadangi tuija veika dirbanio transformatoriaus naudingoji galia lygi nuliui, tai
transformatoriaus imama galia P0, jam dirbant tuija veika, yra eikvojama magnetiniams nuostoliams PFe
2
magnetolaidyje ir elektriniams nuostoliams I 0 r1 tik pirminje apvijoje. Srov I0 yra silpna (ne stipresn

kaip 2-10 % I1a), todl nuostoli I 0 r1 galima nepaisyti ir laikyti, kad visa tuiosios veikos galia yra
magnetini nuostoli magnetolaidio pliene galia. Todl transformatoriaus magnetinius nuostolius priimta
vadinti tuiosios veikos nuostoliais.
1.22 pav., a ir b, pavaizduota transformatoriaus tuiosios veikos ekvivalentin schema ir fazori
diagrama.

25

1.22 pav. Transformatoriaus tuiosios veikos ekvivalentin schema (a) ir fazori diagrama (b)

Tiriant arba bandant transformatorius, atliekamas tuiosios veikos bandymas, kurio metu
surandami kai kurie transformatoriaus parametrai.
Bandymas atliekamas pagal 1.23 pav. parodyt schem.

1.23 pav. Tuiosios veikos bandymo schemos: a vienfazis transformatorius, b trifazis transformatorius.

schem jungtais matavimo prietaisais imatuojamos tampos U1 ir U20, srov I0 ir galia P0.
Prie pirmins apvijos prijungiama tampa per tampos reguliatori R, kuriuo transformatoriaus
jimo tampa palaipsniui keliama iki verts U1=1,1U1N.
Kartu suraomi prietais rodmenys, o paskui braiomos tuiosios veikos charakteristikos, kurios
yra srovs I0, galios P0 ir galios faktoriaus cos priklausomybs nuo pirmins tampos U1 (1.24 pav.).

1.24 pav. 100 kVA trifazio transformatoriaus tuiosios veikos charakteristikos.

Trifazio transformatoriaus atveju tuiosios veikos charakteristikos braiomos, apskaiiavus trij

fazi vidutines (fazines) sroves ir tampos vertes:
I0

I 0a I 0b I 0c
;
3

(1.33)

26

U1

U 1a U1b U1c
.
3

(1.34)

Vienfazio transformatoriaus galios faktorius:

cos 0

P0
;
U1I 0

(1.35)

trifazio transformatoriaus

cos 0

P0 P0
P0

;
3U 1 I 0
3U 1 I 0

(1.36)

ia U1 ir I0 fazins tampos ir fazins srovs verts,

P0 ir P0 vienfazi vatmetr rodmenys.
I tuiosios veikos bandymo duomen galima surasti iuos dydius:
1. transformacijos faktori:
U
W
K 1 1 ;
U 20 W2
2. tuiosios veikos srov, kai U1=U1N; paprastai i srov ireikiama pirmins nurodytosios srovs
procentais:
I
i 0 0 100 ;
(1.37)
IN
3. tuiosios veikos nuostolius P0.
Trifazio transformatoriaus tuiosios veikos srovs fazs nevienodos ir sudaro nesimetrin sistem,
todl gali P0 reikia matuoti dviem vatmetrais, jungtais pagal 1.23 pav., b, parodyt schem;
4. ekvivalentins schemos magnetinimo akos parametrus (r. 1.22 pav.):
U 1V
;
I0

r0 z 0 cos 0 ;
z0

x 0 z r .

2
0

(1.38)

2
0

1.12.2. Trumpojo jungimo bandymas

Trumpasis jungimas yra toks transformatoriaus darbo reimas, kai antrin apvija yra sujungta
trumpai (za=0), o antrin tampa U2 lygi nuliui.
Eksploatacijos slygomis, kai prie transformatoriaus prijungta nurodytoji tampa U 1N, trumpasis
jungimas yra avarinis reimas ir transformatoriui labai pavojingas.
Trumpojo jungimo bandymas turi praktin reikm tada, kai transformatoriaus antrin apvija
sujungiama trumpai (1.25 pav.), o prie pirmins apvijos prijungiama neaukta tampa, kuri palaipsniui

27
auktinama tampos reguliatoriumi iki tam tikros verts Ut, kol trumpojo jungimo srovs transformatoriaus
apvijose sustiprja iki nurodytj srovi I1k = I1N ir I2k = I2N.

1.25 pav. Trumpojo jungimo bandymo schemos: a vienfazis transformatorius; b trifazis transformatorius.

Bandymo metu suraomi prietais rodmenys, o paskui braiomos trumpojo jungimo

charakteristikos: I1k; cosk ir Pk = (Uk) (1.26 pav.).

1.26 pav. 100 kVA trifazio transformatoriaus trumpojo jungimo charakteristikos

Trifazio transformatoriaus fazini tamp ir srovi verts imamos vidutins trij fazi:
Uk

U kA U kB U kC
;
3

(1.39)

I1k

I kA I kB I kC
.
3

(1.40)

Pagal vidutines matavim vertes skaiiuojamas cost:

cos k

Pk' Pk''
Pk

.
3U t I1k 3U k I1k

(1.41)

tampa, kuriai esant trumpai sujungto transformatoriaus apvij srovs prilygsta nurodytosioms,
vadinama trumpojo jungimo tampa ir ireikiama pirmins nurodytosios tampos UN1 procentais:
U
u t t 100 .
(1.41)
U 1N

28

Trumpojo jungimo tampa perskaiiuojama 75C darbo temperatrai. Galios transformatori u t

sudaro 5 - 10% pirmins nurodytosios tampos.
Pagal (1.16) formul, magnetinis srautas transformatoriaus magnetolaidyje yra proporcingas
pirminei tampai U1. Kadangi i tampa, bandant trumpuoju jungimu, sudaro ne daugiau kaip 10% U1N, tai
ir magnetinis srautas yra taip pat nedidelis. iam magnetiniam srautui sukurti reikalinga tokia silpna
magnetinanioji srov, kad jos galima nepaisyti. Tuomet srovi (1.17) lygtis bus itokia:
I1k I '2k ,

(1.42)

o transformatoriaus trumpojo jungimo bandymo atstojamojoje schemoje nra magnetinimo akos (1.27
pav., a).

1.27 pav. Transformatoriaus trumpojo jungimo ekvivalentin schema (a) ir fazori diagrama (b)

iai atstojamajai schemai galima parayti elektrovaros lygt:

arba

U k I1k (r1 r2' ) jI1k (x 1 x '2 ) ,

(1.43)

U k I1k rk jI1k x k I1k Z k ;

(1.44)

ia Zk transformatoriaus trumpojo jungimo vara:

Z k rk jx k ,

(1,45)

ia rk ir xk aktyvin ir induktyvin transformatoriaus trumpojo jungimo varos.

Pasinaudoj trumpojo jungimo bandymo srovi (1.42) ir elektrovar (1.43) lygtimis, nubraiome
transformatoriaus trumpojo jungimo fazori diagram (1.27 pav., b). Pirmiausia nubriame fazori
Uk = I1kZk. Paskui briame srovs fazori I1k = I '2k , kuris su fazoriumi Ut sudaro kamp k. Nubr
tampos kritim pirminje apvijoje
I1k r1 ir jI1k x 1

ir antrinje apvijoje

I 2k r2 ir jI 2k x 2

29
fazorius, gauname statj trikamp AOB, kuris vadinamas trumpojo jungimo trikampiu. io trikampio
kratins:
OB I1k r1 I 2k r2 I1k rk U ka ;

BA jI1k x 1 jI 2k x 2 jI 2k x k U kr ;
OA I1k Z k U k ;

ia Uka ir Ukr trumpojo jungimo tampos aktyvin ir reaktyvin dedamosios,

Uk

U 2ka U 2kr

Trumpojo jungimo atstojamosios schemos parametrai surandami pagal formules

U

zk k ;
I1k

rk z k cos k ;
x k z 2k rk2 .

(1.46)

(1.47)

Gautas var rk ir zk, galios Pk, galios faktoriaus cosk ir trumpojo jungimo tampos ut vertes reikia
apskaiiuoti apvij darbo temperatrai +75C:

rk75 rk 1 75 k ;
z k75

2
rk75
x 2k ;

cos k75

U k75

rk75
;
z k75

I1k z k75
100 ;
U 1N

(1.48)
(1.49)
(1.50)

(1.51)

ia rk trumpojo jungimo aktyvioji vara, kai temperatra 1 (apvij temperatra bandymo metu);
= 0,004 vario ir aliuminio temperatrinis koeficientas.
Kadangi pagrindinis srautas m trumpojo jungimo bandymo metu sudaro vos kelet procent tos
savo verts, kuri yra, esant nurodytai pirminei tampai, todl magnetini nuostoli dl io srauto galima
nepaisyti. Taigi, galime laikyti, kad trumpojo jungimo bandymo metu transformatoriaus imama galia P k
naudojama elektriniams nuostoliams apvijose:
2
2
2
r1 r2 I1k2 rk75 .
Pk I1k
r1 I1k
r2 I1k
Trumpojo jungimo galia Pk perskaiiuojama apvij darbo temperatrai + 75C:
2
Pk75 3I1k
rk75 .

1.13. Supaprastinta transformatoriaus fazori diagrama

(1.52)

30

Apkrauto transformatoriaus fazori diagrama (1.15 pav.) vaizdiai iliustruoja transformatoriaus

parametrus. Taiau ji yra sudtinga ir praktiniams skaiiavimams netinka. Nordami supaprastinti
diagram ir padaryti j tinkam praktiniams tikslams, galios transformatoriuose, apkrautuose apkrova,
artima nurodytajai, nepaisome tuiosios veikos srovs ir priimame, kad I1 I 2 . iuo atveju gauta
paklaida yra leistina, nes srov I0 yra nedidel, palyginus su srovmis I1 ir I 2 .
Padarius toki prielaid, transformatoriaus ekvivalentin schema supaprastja, nes joje nra
'
magnetinimo atakos. Schema sudaryta tik i tik i nuosekliai sujungt var rt r1 r2 ir
x t x 1 x '2 (1.28 pav., a).
Supaprastint ekvivalentin schem atitinkanti supaprastinta fazori diagrama parodyta 1.28 pav.,
b, kuriame statusis trikampis ABC vaizduoja trumpojo jungimo trikamp: BC I1 rk ; CA I1 z k ;
AB I1 x k .

1.28 pav. Transformatoriaus supaprastinta ekvivalentin schema (a) ir supaprastinta fazori

diagrama (b)

ra'
Supaprastinta fazori diagrama braioma, primus parametrus U1; I1 ir cos 2 ' ir trumpojo
za
jungimo trikampio parametrus: Uk; Uka; Ukr.

1.29 pav. Supaprastintas transformatoriaus fazori diagramos braiymas

Diagrama braioma itaip (1.29 pav.). I tako O spinduliu OA U 1 briame lank U1; i tako
O ivedame spindul U '2 , kuris su ordinai aimi sudaro kamp 2.
Trumpojo jungimo trikampio OA ' C ' kratin OA ' sutapatiname su abscisi aimi. io trikampio
kratin A ' C ' perkeliame lygiagreiai jai paiai taip, kad vienas jos galas atsirast apskritime U 1 (take
A), o kitas spindulio U '2 gale (take C). Ived OA, gauname fazori U 1 , o atkarpa OC yra fazorius
'
U 2 . Po to prie trikampio kratins AC nubraiome likusias jo kratines CB ir BA.

31

1.14. Antrins tampos kitimas. Transformatoriaus iorin charakteristika

Kintant transformatoriaus apkrovai, jo antrin tampa U '2 nelieka pastovi. Tuo galima sitikinti,
pasinaudojus supaprastinta transformatoriaus ekvivalentine schema (1.28 pav.), i kurios matyti, kad
'

U 2 U 1 N I1 Z k .

Antrins tampos pokytis

U N

U 1N U '2
100 ,
U 1N

(1.53)

pereinant i tuiosios veikos vardin apkrov, yra svarbiausia transformatoriaus charakteristika.

Dyd U N surasime, pasinaudodami supaprastinta transformatoriaus fazori diagrama (1.30
pav.), kurioje i tako A nuleidiame statmen vektoriaus U '2 tsin. Atkarpa BD vaizduoja skirtum
U N U '2 .

1.30 pav. U N formulei ivesti

'

U 1N U 2 BD BF FD ;

ia

BF U ka cos 2 ; FD U kr sin 2 ;

tada
U 1N U 2 U ka cos 2 U kr sin 2 .
'

Antrins tampos pokytis:

U 1N U '2
U cos 2 U kr sin 2
U N
100 ka
100 .
U 1N
U 1N

Paymkime:
U ka
U
100 u ka ; kr 100 u kr ;
U 1N
U 1N

tada U N formul atrodys itaip:

32
U N u ka cos 2 u kr sin 2 .

(1.54)

I (1.54) formuls galima surasti tik antrins tampos pokyt U N , esant vardinei
transformatoriaus apkrovai. Norint apskaiiuoti antrins tampos pokyt bet kokiai apkrovai, (1.54)
I2
formul reikia vesti apkrovos koeficient
:
I 2N
U N u ka cos 2 u kr sin 2 .

(1.55)

(1.55) iraika rodo U priklausomyb ne tik nuo apkrovos pobdio, bet ir nuo jos dydio.

1.31 pav. U v priklausomyb nuo apkrovos (a) ir nuo galios faktoriaus (b)

1.31 pav., a, pavaizduotas priklausomybs U = f (), kai cos2 = const, o 1.31 pav., b,
- U f cos 2 , kai = const, grafikas. iuose grafikuose neigiamas U vertes atitinka tampos
paauktjimas, apkrovus transformatori talpine apkrova. U bna didiausias, kai cos 2 cos k .

33
1.32 pav. Iorins transformatoriaus charakteristikos
Antrins tampos U2 priklausomyb nuo srovs I2 vadinama transformatoriaus iorine
charakteristika U2 = f (I2). Kreivs U2 = f (I2) forma priklauso nuo transformatoriaus apkrovos pobdio
(1.32 pav.). Pavyzdiui, esant aktyvinei induktyvinei apkrovai, kreiv U 2 = f (I2) yra krintanti, o esant
aktyvinei talpinei apkrovai, - kylanti.
1.15. Transformatoriaus nuostoliai ir naudingumo faktorius
Apkrautame transformatoriuje susidaro magnetiniai ir elektriniai nuostoliai.
Magnetiniai nuostoliai, t.y. nuostoliai transformatoriaus magnetolaidyje, susideda i nuostoli dl
histerezs ir dl skurini srovi. Magnetini nuostoli dydis lygus tuiosios veikos nuostoliams:
PFe Ph Ps P0 .

Magnetini nuostoli dydis priklauso nuo srovs danio f ir magnetinio srauto tankio B verts
2
erdyje ir junge. Galima sakyti, kad P0 B . Jeigu U 1 const , nuostoliai P0 nuo apkrovos nepriklauso,
todl vadinami pastoviais.
Elektriniai nuostoliai, t.y. nuostoliai transformatoriaus apvijose dl j ilimo, vadinami
kintamaisiais, nes j dydis yra tiesiog proporcingas apvijomis tekanios srovs kvadratui. Elektrini
nuostoli dydis priimamas lygus trumpojo jungimo galiai:
PCU PCU1 PCU2 I12 r1 I '2 r2' I 2k rk75 Pk .

Jeigu inoma trumpojo jungimo, esant vardinei srovei, galia, tai elektrinius nuostolius galima
apskaiiuoti pagal formul:
PCU 2 Pk .
(1.56)
Nuostoli transformatoriuje suma:
P Pov 2 Pk .

(1.57)

Transformatoriaus naudingumo faktorius (nk) yra transformatoriaus atiduodamos aktyvins galios

P2 ir transformatoriaus gaunamos aktyvins galios P1 santykis:

Galia P2 apskaiiuojama pagal formul:

arba

P2
.
P1

P2 mI 2 U 2 cos 2 ,
P2 S N cos 2 ;

(1.58)

ia S N mI 2N U 2N - vardin galia kVA.

Taiau galia P1 P2 P ; tada transformatoriaus nk:
P2
P
1
.
(1.59)
P2 P
P2 P
i iraik i (1.58) formuls stat P2 reikm i (1.57) formuls P reikm, gausime
P0N 2 Pkv
1
.
(1.60)
S N cos 2 P0 2 Pk

34

1.33 pav. Priklausomyb = f=(), kai cos2 = 1 ir cos2 =0,8

Naudingumo faktorius priklauso nuo transformatoriaus apkrovos (1.33 pav.). Be to, tuo didesnis,
kuo auktesnis cos2. Transformatoriaus yra didiausias esant tokiai apkrovai, kai magnetiniai nuostoliai
transformatoriuje pasidaro lygs elektriniams nuostoliams:
P0 '2 Pk .
I ia didiausi nk atitinkantis apkrovos koeficientas
P0
'
.
(1.61)
Pk
Didiausias bna, kai ' 0,5 0,6 . Didels galios transformatori nk bna 98 99%.
Be galios , transformatorius dar apibdinamas energijos faktoriumi, kuris yra transformatoriaus
per metus atiduotos energijos W2 ir per t pat laik gautos i tinko energijos W1 santykis:
W
2.
W1
Energijos apibdina transformatoriaus eksploatavimo efektyvum.
1.16. Transformatori tampos reguliavimas
eminanij transformatori auktosios tampos apvijos turi reguliavimo atakas, kurias
panaudojant galima gauti transformacijos faktori, kiek skirting nuo nurodytojo. Mat, tampa vairiuose
elektros perdavimo linijos takuose, kur gali bti prijungti eminantieji transformatoriai, skiriasi viena nuo
kitos ir nuo nurodytosios pirmins tampos. Be to, tampa bet kurioje linijos vietoje gali kisti, svyruojant
apkrovai. Kadangi tampa tarp transformatoriaus antrins apvijos gnybt turi bti lygi nurodytajai arba
neymiai nuo jos skirtis, tai reikalinga galimyb keisti transformacijos faktori.
Reguliavimo atakos daromos kiekvienoje fazje arba alia nulinio tako, arba apvijos viduryje.

1.34 pav. Trifazi transformatori apvij su reguliavimo atakomis schemos

35
Pirmuoju atveju kiekvienoje fazje daroma po tris atakas (1.34 pav., a), be to, vidurin ataka
atitinka nurodyt transformacijos faktori, o dvi kitos tuos transformacijos faktorius, kurie skiriasi nuo
vardinio 5%. Antruoju atveju apvija padalinama pusiau ir padaromos eios atakos (1.34 pav., b).
Tada galima gauti, be nurodyto transformacijos faktoriaus, dar keturias papildomas jo vertes,
kurios skiriasi nuo nurodyto faktoriaus: +5%; +2,5%; -2,5%; -5%.
Atakos sujungiamos perjungikliu. Kiekvienoje fazje statomas atskiras perjungiklis. Penkiems
transformacijos faktoriaus laipsniams gauti naudojami perjungikliai su eiais metaliniais strypais. Strypus
poromis jungia kontaktiniai iedai (1.35 pav.).

1.35 pav. Atak perjungiklio darbo schema

Velen, kuris suka kontaktinius iedus, jungia strypas su rankena, statyta ant bako dangio.
Perjungti nuo vieno transformacijos faktoriaus laipsnio kit galima tik tada, kai transformatorius visikai
atjungtas nuo tinklo tiek i A, tiek ir i puss.
Plaiai taikomas apkraut transformatori tampos reguliavimas.

1.36 pav. Apkraut kontakt perjungimo tvarka

io reguliavimo principas taip pat pagrstas transformacijos faktoriaus keitimu reguliavimo

atakomis. Bet nuo vienos atakos kit perjungiama, nenutraukiant darbo srovs grandins. Dl to
kiekvienos fazs apvij taisomas specialus perjungimo taisas, kuris sudarytas i reaktoriaus R, dviej
kontaktori K1 ir K2 ir perjungiklio su dviem judamais kontaktais P1 ir P2 (1.36 pav., a).
Darbo padtyje abu judamieji kontaktai yra vienoje atakoje, kontaktoriai K 1 ir K2 udaryti, ir
darbo srov teka dviem lygiagreiomis reaktoriaus apvijos pusmis. Perjungiant perjungimo tais nuo
vienos atakos kit, pavyzdiui, nuo X 1 X3, vyksta tai kas. Atsidaro kontaktoriaus K1 kontaktai (1.36
pav., b, padtis 1), tos akos, kurioje nra srovs, perjungiklio judamasis kontaktas P 1 perjungiamas kit
atak, ir kontaktoriaus K1 kontaktai vl usidaro (1.36 pav., b, padtis 2). ioje padtyje dalis apvijos tarp

36
atak X1 ir X3 yra sujungta per reaktori. Taiau srov perjungimo taiso grandinje nra didel, nes j
riboja reaktoriaus R vara.
Ta paia tvarka perjungiamas judamasis kontaktas K2 nuo atakos X1 atak X3 (1.36 pav., b,
padtys 3 ir 4); tuo perjungimo procesas ir baigiasi. Apkrauto transformatoriaus tampa reguliuojama
automatikai i valdymo skydo.

2.

APVIJ JUNGIMO GRUPS IR LYGIAGRETUS TRANSFORMATORI

DARBAS
2.1. angins pastabos

Elektrinse ir pastotse tampa paprastai transformuojama ne vienu, o keliais lygiagreiam darbui

sujungtais transformatoriais.
Dviej arba keli transformatori lygiagreiu darbu vadinamas toks darbas, kai pirmins apvijos
prijungtos prie bendro pirminio tinklo, o antrins prie bendro antrinio tinklo (2.1 pav.).
Naudoti kelet lygiagreiai sujungt transformatori vietoj vieno galingesnio reikia dl to, kad
bt galima nepertraukiamai tiekti energij tada, kai vyksta avarija viename transformatoriuje arba kai jis
yra remontuojamas. Lygiagretus transformatori darbas yra tikslingas ir tada, kai

2.1 pav. Transformatori jungimas lygiagreiam darbui

pastots apkrovos grafikas yra kintamas, t.y. kai apkrova vairiomis paros valandomis labai nevienoda.
Sumajus apkrovai, galima vien arba kelis transformatorius atjungti, kad likusi apkrova bt artima
vardinei. Tuomet bus aukti transformatori eksploataciniai rodikliai ( ir cos2).
Sujungti transformatorius lygiagreiam darbui galima, tik laikantis tam tikr slyg. Didel
reikm turi apvij jungimo grup, apie kuri raoma toliau.
2.2 Apvij jungimo grups
Iki iol sakme, kad, braiant fazori diagramas elektrovaros E 1 ir E 2 faze sutampa. Taiau tai
atitinka tikrov tik tada, kai pirmins ir antrins apvij rits suvyniotos viena kryptimi ir j ivadai yra
paymti vienodai, kaip parodyta 2.2 pav., a.
Jeigu emosios tampos rits vyniojimo krypt arba rits ivad ymjim pakeisime, tai
elektrovara E 2 faze nesutaps su elektrovara E 1 180 kampu (2.2 pav.,b).

37

2.2 pav. Vienfazi transformatori jungimo grups: a I/I 0; b I/I 6.

Elektrovar E 1 ir E 2 fazi skirtum priimta ireikti jungimo grupe. Kadangi tas fazi
skirtumas gali kisti nuo 0 iki 360, o skirtumo kartotin yra 30, tai jungimo grupmis parinkta skaii
eil: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, ir 0, kurioje kiekvienas vienetas atitinka 30 fazi skirtumo kamp.
Tokio ymjimo pagrindas yra fazori E 1 ir E 2 padi sutapdinimas su laikrodio minutins ir
valandins rodykli padtimi. Auktosios tampos apvijos elektrovaros fazorius mintyje sutapdinamas su
minutine rodykle, pastatyta ties skaiiumi 12, o emosios tampos fazorius su valandine rodykle (2.3
pav.).

12

11

2.3 pav. Jungimo grupi ymjimas

Valandins rodykls padtis minutins rodykls atvilgiu atitinka apvijos elektrovaros fazoriaus
padt A apvijos elektrovaros fazoriaus atvilgiu. 2.2 pav., a, pavaizduota apvij jungimo schema yra 0
ns grups, o 12.2 pav., b, - 6-osios grups. Tokiu bdu, vienfazis transformatorius turi tik dvi jungimo
grupes: 0-n grup, kai E 1 ir E 2 faze sutampa, ir 6-j grup, kai E 1 ir E 2 fazi skirtumas 180.
I i grupi 0-n yra standartin: ji ymima I/I 0.
Trifazio transformatoriaus jungimo grup nusako linijini elektrovar E 1 ir E 2 fazi skirtumo
kamp.
Jungiant vairiai transformatori apvijas, galima gauti dvylika vairi jungimo grupi. I i
dvylikos grupi standartins yra tik dvi: 11-oji grup, kurioje fazi skirtumo kampas lygus 330, ir 0 - n,
kurioje fazi skirtumo kampas lygus 0.
Kaip pavyzd inagrinkime jungimo schem vaigd vaigd (2.4 pav., a). I elektrovar
fazori diagram matome, kad linijini E 1 (AB) ir E 2 (ab) fazs iuo atveju sutampa. Tuo galime
sitikinti, sutapdin takus A ir a, sutapdindami A ir apvij elektrovar fazori diagramas.

38

2.4 pav. Trifazi transformatori jungimo grups: a Y/Y 0; b Y/Y 6; c Y/ 11;

d Y/ 5

Taigi, nagrinjamos apvij jungim schemos priklauso 0-nei grupei, ji ymima Y/Y 0. Jeigu
emosios tampos fazini apvij pradias ir galus sukeisime vietomis (2.4 pav., b,), tai, sutapdin linijini
elektrovar vektorini diagram takus A ir a, pamatysime, kad transformatorius priklauso jau 6-jai
grupei; ji ymima Y/Y 6.
Inagrinkime galimas grupes, jungiant apvijas, vaigd trikampis. Sujung apvijas, kaip
parodyta (2.4 pav., c)gauname 11 j grup; ji ymima Y/ 11.
Jeigu emosios tampos fazini pavij pradias ir galus sukeisime vietomis (2.4 pav., d), tai
gausime 5 j grup; ji ymima Y/ 5.
Standarte numatytos trifazio transformatoriaus apvij jungimo schemos ir grups duotos 2.5 pav.

2.5 pav. Apvij jungimo schemos ir jungimo grups

Kartais reikia patikrinti transformatoriaus jungimo grup. Yra keletas apvij jungimo grupi
patikrinimo bd, bet daniausia naudojami fazometro ir voltmetro metodai.
Fazometro metodas. is metodas pagrstas tuo, kad fazi poslinkio kampas tarp linijini elektrovar A
ir apvijose imatuojamas tiesiogiai fazometru, jungtu pagal schem, parodyt 2.6 pav., a. Fazometro
lygiagreioji apvija U U jungiama A pus, o nuoseklioji apvija I I pus. Srovs ribojimui,

39
nuoseklioji fazometro apvija jungiama per papildom var r pap. Tada transformatorius prijungiamas prie
simetrins trifazs tampos tinklo.

2.6 pav. Transformatoriaus jungimo schema, nustatant jungimo grup: a fazometru; b voltmetru

Voltmetro metodas. Transformatorius prijungiamas prie tinklo, sujungiami du vienvardiai

gnybtai, pavyzdiui A a (2.6 pav., b) ir imatuojamos tampos U b B (tarp gnybt b B) ir U c C (tarp
gnybt c C) ios tampos turi bti vienodos ir atitikti 2.1 lentelje duotas vertes. Paskui imatuojama
tamp Uc B (tarp gnybt c B) ir palyginama su tampa Ub B. tampa Uc B gali bti lygi (1) - didesn (d)
arba maesn (m) u tamp U b B. Turint ias tampas pagal 2.1 lentel nustatoma jungimo grup. Jeigu
matavim rezultatai neatitinka n vieno lentelje duoto atvejo, tai apvij gnybtai suymti neteisingai.
2.1 lentel
Jungimo grup

tampa
Ub B = Uc C

Uc B
0
K 1
1
d
K 2 3K 1
2
d
K2 K 1
2
3
d
K 1
2
4
d
K K 1
2
5
1
K 3K 1
6
K 1
2
7
m
K 3K 1
2
8
m
K K 1
9
m
K2 1
10
m
K2 K 1
2
11
1
K 3K 1
Pastabos 1. K auktosios ir emosios linijini tamp santykis. 2. Kai U b B = Uc C = K - 1 arba Ub B =
Uc C = K+1, tampos Uc B galima nematuoti.
2.3. Lygiagretus transformatori darbas
jungti transformatorius lygiagreiam darbui galima, tik laikantis i slyg:
1. Pirminei tampai esant vienodai, antrins tampos turi bti lygios; kitais odiais tariant,
transformatori transformacijos koeficientai turi bti lygs:
K K K ...

40
Nesilaikant ios slygos, netgi dirbant tuija veika, tarp lygiagreiai sujungt transformatori teka
dl antrini tamp skirtumo U atsiradusi ilyginanioji srov Iil.
I il

U
;
Z t Z t

ia ZtI ir ZtII transformatori vidins varos.

Apkrovus transformatorius, ilyginanioji srov susideda su apkrovos srove. Todl
transformatorius, kurio tuiosios veikos antrin tampa yra auktesn (kurio transformacijos faktorius
maesnis), bus perkrautas, o transformatorius, nors ir tos paios galios, bet, kurio transformacijos faktorius
didesnis, bus nepakankamai apkrautas. Kadangi transformatoriui perkrova neleistina, todl reikia
sumainti bendr apkrov. Kai transformacijos faktori skirtumas yra ymus, transformatoriai lygiagreiai
dirbti negali. Taiau standartas leidia jungti lygiagreiam darbui transformatorius su skirtingais
transformacijos faktoriais, jeigu jie skiriasi ne daugiau kaip 0,5% vidutins j verts:
K K
K
100 0.5 %;
K
ia K K K - vidutin geometrin transformacijos faktori vert.
2. Transformatoriai turi bti tos paios jungimo grups. Nesilaikant ios slygos, transformatoriaus
antrins linijins tamp fazs skirsis ir transformatori grandinje atsiras tamp skirtumas U, kuris
sukurs ymi ilyginanij srov. Pavyzdiui, jeigu lygiagreiam darbui bus jungti du transformatoriai
ir vienas bus nulins, o antras 11 os jungimo grups, tai j linijins tampos skirsis faze 30 kampu (2.7
pav., b). Todl atsiras tamp skirtumas
U 2 U 2 sin15 0,52 U 2 .
b

a
U2 I

U
U2 I

U2 II

U2 II

2.7 pav. Atsiradusi tampa U, nesilaikant lygiagreiam transformatori darbui keliam slyg

Jei transformatoriai bt vienod gali ir turt lygias trumpojo jungimo tampas, tai skirtumas U
sukurt ilyginanij srov
I il

U
U
0,26 2 ,
2Z k
Zk

t.y. i srov sudaryt 26% nusistojusios trumpojo jungimo srovs, tai apytiksliai 3-5 kartus viryt
nurodytj transformatoriaus srov.
3. Transformatori trumpojo jungimo tampos turi bti vienodos:
u k I u k II u k III ...

Jei du ar keli skirting tamp transformatoriai sujungti lygiagreiai, tai, nors kitos slygos ir bt
ilaikytos, transformatori apkrovos SI ir SII bus atvirkiai proporcingos trumpojo jungimo tampoms:

41
S I u kII S NI

,
S II u kI S NII

(2.1)

t.y. transformatoriai bus apkrauti neproporcingai j vardinms galioms ir vienas transformatorius (kurio
maesn uk) bus perkrautas, o kitas nepakankamai apkrautas. Norint neperkrauti vieno
transformatoriaus, reikia sumainti bendr apkrov. Tokiu bdu, esant nelygioms trumpojo jungimo
tampoms, negalima pilnai panaudoti lygiagreiai dirbani transformatori galios.
Kadangi ne visada galima parinkti vienod trumpojo jungimo tamp transformatorius, standartas
leidia trumpojo jungimo tamp skirtum, ne didesn kaip 10% j vis aritmetinio vidurkio.
Skirtumas tarp transformatori trumpojo jungimo tamp tuo didesnis, kuo daugiau skiriasi t
transformatori galios. Todl rekomenduojama, kad lygiagreiam darbui jungiam transformatori
vardini gali santykis bt ne didesnis kaip 3:1.
Be i trij slyg, prie jungiant transformatorius lygiagreiam darbui, reikia patikrinti fazi sek.
Ji turi bti vienoda visiems transformatoriams. Jei i slyga ilaikyta, voltmetr V1 ir V2 rodmenys lygs
nuliui (2.8 pav).

2.8 pav. Voltmetr jungimo schema trifazio transformatoriaus fazi sekai patikrinti

Lygiagreiam darbui gali bti sujungti vairios galios transformatoriai, taiau j bendra apkrova
neturi bti didesn u j nurodytj gali sum.
Apkrovos pasiskirstymas tarp lygiagreiai dirbani transformatori nustatomas itaip:
Sx

S
S
u kx Nx
u kx

S Nx

(2.2)

ia
S bendra visos lygiagreiai sujungt transformatori grups apkrova kVA;
Sx vieno lygiagreiai dirbanio transformatoriaus apkrova kVA;
Ukx io transformatoriaus trumpojo jungimo tampa %;
SNx io transformatoriaus vardin galia kVA.
S vx

tx

S vI S vII S vIII

...
u tI u tII u tIII

3. PEREINAMIEJI PROCESAI TRANSFORMATORIUJE

3.1 Pereinamj proces bendroji charakteristika

(2.3)

42
Staiga pakeitus transformatoriaus apkrov, tamp, dan, prijungiant transformatori prie tampos
reikia tam tikro laiko, kad transformatoriaus reimas pakist i vieno nusistovjusio rimo kit
nusistovjus rim. is pereinamasis laikotarpis gana trumpas, bet jo metu vykstantys
elektromagnetiniai reikiniai gali bti pavojingi. Kartu su staigiais srovs ir tampos uoliais atsiranda
nemaos elektromagnetins jgos tarp atskir konstrukcijos element, apvijos labai kaista, tampa
apvijose pasiskirsto netolygiai. Tai ypa bdinga didels galios ir auktos tampos transformatoriams.
Todl yra svarbu itirti elektromagnetinius reikinius pereinamj proces metu.
Praktikai svarbiausi pereinamieji procesai yra, prijungiant transformatori ir vykstant trumpajam
jungimui tarp antrins apvijos gnybt.
3.2 Transformatoriaus jungimas tinkl
iuo atveju atstojamasis magnetinis srautas lygus:
nus per liek ;

ia
nus nusistojs magnetinis srautas,
per pereinamojo proceso magnetinis srautas;
liek liekamojo magnetizmo magnetinis srautas, kurio kryptis gali sutapti su nusistojusio srauto
kryptimi (pliuso enklas) arba gali bti jai prieinga (minuso enklas).
Pereinamojo proceso magnetinis srautas yra silpstantis; jo kryptis pastovi.
Geriausias transformatoriaus jungimo tinkl atvejis yra tada, kai liekamojo magnetizmo srauto
kryptis yra prieinga nusistojusio srauto krypiai ir kai pirmins tampos momentin vert U 1 = 0. Tada
nusistojs magnetinis srautas nus yra maksimalus, nes jis atsilieka faze nuo tampos madaug 90 kampu
(3.1 pav., a). Magnetinis srautas bna didiausias, prajus madaug pusei periodo po transformatoriaus
prijungimo momento. Jeigu transformatoriaus magnetolaidis neprisotintas, tai, prijungiant transformatori,
pirminje apvijoje ims tekti magnetinanioji srov, proporcinga magnetiniam srautui. Jeigu
transformatoriaus magnetolaidis prisotintas, tai, prijungiant transformatori, jungimo magnetinanioji
srov padarys didesn uol.

3.1 pav. Pereinamj proces transformatoriuje grafikai: a jungiant transformatori,

b vykus staigiam trumpajam jungimui

43

3.2 Transformatoriaus jungimo srovs suradimas i magnetinimo kreivs

Pasinaudojus magnetinimo kreive (3.2 pav.), matome, kad, kai magnetinis srautas yra du kartus
didesnis u nusistojusi vert ( = 2nus), jungimo magnetinanioji srov daug kart stipresn u
tuiosios veikos nusistojusi vert (I1j Ior). Blogiausiomis slygomis jungimo srov gali bti 6-8 kartus
stipresn u pirmins srovs vardin vert.
Pereinamasis procesas yra trumpalaikis ir neutrunka ilgiau kaip kelis periodus, todl jungimo
srov paiam transformatoriui nra pavojinga. Bet i srov reikia atsivelgti, reguliuojant apsaugos
aparatr, kad, prijungiant transformatori, jis neatsijungt nuo tinklo. jungimo srovs uol taip pat
atsivelgti reikia, kai transformatoriaus pirminje apvijos grandinje yra jautrs matavimo prietaisai.
3.3. Transformatoriaus trumpasis jungimas
Staigus trumpasis jungimas tarp transformatoriaus antrins apvijos gnybt vyksta dl vairi
gedim: kai izoliacija mechanikai sualota arba elektrikai pramuta, atsiradus virtampiams, suklydus
aptarnaujaniam personalui ir t.t. Trumpasis jungimas tarp transformatoriaus gnybt avarinis
procesas. Jei tinklas galingas, tai vykus trumpajam jungimui, maitinanio tinklo tampa lieka pastovi.
Staigaus trumpojo jungimo tarp antrins apvijos gnybt metu transformatoriuje vyksta
pereinamasis procesas, kurio metu ima tekti stipri trumpojo jungimo momentin srov i k. i srov
galima irti kaip dviej srovi sum: trumpojo jungimo nusistojusios srovs i knus ir pereinamojo
proceso srovs ik per:
i k i k nus i k per .
Momentins srovs kryptis pastovi, bet silpnjanti pagal eksponentin dsn.
Blogiausios trumpojo jungimo slygos gali bti tuo momentu, kai pirmins tampos momentin
vert lygi nuliui (U1 = 0). 3.1 pav., b, nubrta i slyg atitinkanti trumpojo jungimo srovs i k kreiv.
Staigaus trumpojo jungimo srov (smgin srov) gali pasidaryti dvigubai stipresn u trumpojo jungimo
nusistojusi srov ir 20 40 kart u vardin srov.
Staigaus trumpojo jungimo pereinamasis procesas maos galios transformatoriuose trunka ne
ilgiau kaip vien period, o didels galios transformatoriuose 6-7 periodus.
Paskui transformatorius pereina nusistojusio trumpojo jungimo reim, kai apvijomis teka srovs
ik nus, kurios nors ir silpnesns u pereinamojo proceso srov ik, bet vis tiek daugiau kart stipresns u
srovs nurodytj vert.
Po keli sekundi paveikia apsaugos taisai, atjungiantys transformatori nuo tinklo. Bet,
nepaisant to, kad trumpojo jungimo procesas trunka trumpai, jis yra pavojingas transformatoriaus
apvijoms. Pirma, pernelyg stipri trumpojo jungimo srov smarkiai kaitina apvij, dl to gali sugesti jos
izoliacija. Antra, labai sustiprja elektromagnetins jgos transformatoriaus apvijose.
Apvij vijas veikianti elektromagnetin jga yra magnetinio srauto tankio B ir srovs i apvijos
vijoje sandauga:

F Bi ;
ia F santykin elektromagnetin jga N/m.

44
Bet, stiprjant srovei, taip pat didja magnetinio srauto tankis, todl jga didja proporcingai
srovs kvadratui ( F i 2 ). Jeigu srov vijoje i = 100A ir magnetinio srauto tankis B = 0,1T, tai
F 0,1 100 10N/m .

Tokia jga tik neymiai deformuoja apvijos vijas. Bet, jeigu staigaus trumpojo jungimo metu srov
paoks iki verts ik, kuri stipresn u vardin srov 30 kart, tai elektromagnetin jga padids 900 kart ir
pasidarys lygi 9000 N/m. Tokia jga gali smarkiai mechanikai apgadinti transformatori (3.3 pav.). vis
tai btina atsivelgti, projektuojant transformatorius, ir reikia sukurti pakankamai tvirtas apvij
konstrukcijas ir patikim j tvirtinim ant erdi.

3.3 pav. Sugadinta transformatoriaus apvija, vykus trumpajam jungimui

3.4. Transformatori virtampiai

3.4.1. Virtampi pobdis ir j atsiradimo prieastys
Virtampis yra tampos prieaugis vir vardins tampos. Daniausia virtampiai yra
periodinio arba aperiodinio pobdio impulsai. Virtampiai skirstomi :
1. komutacinius, kuriuos sukelia linij komutacija (perjungimai),
2. avarinius, kurie atsiranda dl trumpojo jungimo ir kt.,
3. atmosferinius, kuriuos slygoja atmosferos elektros ikrovos.
Atsiradus virtampiams, reikini pobdis transformatoriuje priklauso nuo virtampio bangos
formos. vairs virtampiai pavaizduoti 3.4 pav.
Paprastai komutaciniai virtampiai virija vardin fazin tamp 2-5 kartus, avariniai virtampiai
7-8 kartus, o atmosferiniai virtampiai 7-12 kart. Jei virtampis didesnis u vardin fazin tamp
daugiau kaip tris kartus, jis jau pavojingas transformatoriui ir gali sukelti avarij.
Elektros linij ir pastoi apsaugai nuo virtampi rengiami ikrovikliai, kuri veikimas pagrstas
linijos eminimu, veikiant virtampiui. Vieni i toki yra kibirktiniai virtampi ikrovikliai. Veikiant
virtamiui, pramuamas oro tarpas tarp dviej elektrod: vienas elektrodas prijungtas prie linijos, kitas
prie ems (emintas). Pramuus oro tarp virtampis nepranyksta visikai, o tik sumaja. Toks
sumaintas virtampis linijos laidais sklinda greiiu, artimu viesos greiiui ir pasiekia transformatoriaus
gnybtus.

45

3.4 pav. Virtampi bangos: a staiakamp, b aperiodin, c sudtinga, d periodin

3.4.2. Transformatoriaus ekvivalentin schema virtamiams

Virtampio dalis Om vadinama virtampio bangos frontu, o dalis mn bangos uodega (3.4 pav.).
Bangos fronto poveikio transformatoriaus apvijoms laikas trumpas (mikrosekunds dalys). Apytiksliai
aperiodins bangos fronto poveikis atitinka periodins bangos poveik periodo pirmojo ketvirio metu.
Tai atitinka aukt elektromagnetini dydi (tampos, srovs, magnetinio lauko) dan ( = 10 50kHz),
dl kurio transformatoriaus induktyvioji vara padidja 200 1000 kart.
'
'
Paymjus tarp gretim apvijos vij talp C d , tarp vij ir emint konstrukcini dali talp C q
ir nepaisant aktyviosios j varos, sudaroma transformatoriaus atstojamoji schema (3.5 pav., a).
Atsivelgus tai, kad induktyviosios varos virtampio poveikiui palyginti didels, o talpins varos
maos, galima

3.5 pav. Transformatoriaus apvija ir jos supaprastinta atstojamoji schema: a apvija su emintu taku X, b
atstojamoji schema, kai nepaisoma aktyviosios varos

46
nubraiyti ekvivalentin schem, kurioje laikoma, kad induktyviosios varos neapibrtai didels.
3.4.3. Pradins tampos pasiskirstymas transformatoriaus apvijose
Transformatoriaus atstojamosios schemos, atvaizduotos 3.5 pav., b, pagrindu priimta, kad
ekvivalentin talpa:
Cd

1
1 ,

Cd

(3.1)

o ekvivalentin talpa tarp vij ir emint konstrukcij

C q C q' .

(3.2)

Veikiant pakankamai ilgai staiakampei virtampio bangai, kondensatori krovimas trunka

mikrosekunds dal. io proceso pradioje bangos tampa tarp transformatoriaus gnybt sumaja iki
nulio, po to atsispindi ir padidja iki dvigubos virtampio bangos amplituds. is procesas atvaizduotas
3.6 pav.

3.6 pav. Staiakampis be galo ilgas virtampis (a) ir jo atspindys (b)

'

Kondensatori krovimo momentu pirmj (prie tako A) kondensatori C d srovs didesns negu
'
tolimesnij. Taip yra todl, kad dalis srovs nuteka per atsiakojusius kondensatorius C q . Kadangi per
'
kondensatorius C d teka nevienodos srovs, tai ir tamp kritimai juose nevienodi. Kuo stipresn srov,
tuo didesnis tampos kritimas. Tuo atveju pirmosiose transformatoriaus vijose tampos kritimai didiausi,
o artjant prie tako X, jie maja. Toks netolygus tampos pasiskirstymas dl virtampio veikimo
pirmuoju momentu iilgai transformatoriaus apvijos vadinamas pradiniu tampos pasiskirstymu.
3.7 pav. atvaizduoti pradiniai tamp pasiskirstymai transformatoriaus apvijose, esant vairiems :
a - kai apvijos takas X emintas, ir b kai takas X neemintas.

47

3.7 pav. Pradinis tampos pasiskirstymas apvijoje, paveikus virtampiui: a kai takas X emintas, b kai takas
X neemintas

ia talp Cq ir Cd santykis

Cq
Cd

Kuo didesnis , tuo didesn pirmj vij tampa. Norint ivengti pirmj vij pramuimo, reikia
gaminti jas su sustiprinta izoliacija ir numatyti kitokias transformatoriaus apsaugos priemones.
3.4.4. Elektromagnetiniai virpesiai pereinamojo proceso metu
Virtampio bangos frontui nustojus veikti transformatoriaus apvij, slenkant atsispindjusiai
bangai (3.6 pav., b), tampos danis maja, sumaja induktyviosios varos ir padidja jomis tekanios
srovs. proces vaizduoja transformatoriaus ekvivalentin schema, 3.5 pav., a. Pereinamojo proceso
metu susidaro L C kontrai, kurie palaiko elektromagnetinius virpesius. Dl transformatoriaus galios
nuostoli apvijose, pliene ir izoliacinse mediagose ie virpesiai gsta.
tampos pasiskirstymas priklauso nuo laiko. Nuo pradinio tamp pasiskirstymo, vykstant aukto
danio virpesiams, pereinama prie galutinio tamp pasiskirstymo nusistojusio reimo metu. tampos
pasiskirstymas apvijoje, jos virpesi ribos ir galutinis tampos pasiskirstymas, kai apvijos takas X yra
emintas arba neemintas, pavaizduota 3.8 pav. a ir b. Kreivs 1 atitinka pradin tampos pasiskirstym,
kreivs 2 rodo maksimali tamp ribas, o kreivs 3 galutin tampos pasiskirstym. I nagrint atvej
blogesnis tas, kai apvijos neutral X neeminta. iuo atveju tako X tampa virpesi metu beveik
padvigubja, ir nuo tako X atsispindjusi banga turi dvigub amplitud

3.8 pav. Staiakamps bangos virtampio poveikio pereinamasis procesas transformatoriuje: a kai takas
X emintas, b kai takas X neemintas

48

3.4.5 Transformatoriaus apsauga nuo virtampi

Transformatori apsauga nuo virtampi yra dvejopa: iorin ir vidin. Iorins apsaugos tikslas
sumainti virtamp ir jo front padaryti lktesn. i apsauga rengiama linijoje: tai vairs ikrovikliai,
emintuvai ir aibolaidiai.
Vidin transformatoriaus apsauga sudaroma sustiprinant pirmj ir paskutinij apvijos vij
izoliacij ir naudojant talpinius ekranus. Iki 40 kV transformatoriuose pasitenkinama tik sustiprinant
pirmj ir paskutinij vij izoliacij. Vir 110 kV transformatoriuose sustiprinama kratini vij
izoliacija ir rengiami talpiniai ekranai.
Sustiprinus kratini vij izoliacij, blogja t vij auinimas. Dl to tenka padidinti apie 30% vij
skerspjv.
Talpini ekran tikslas sumainti ir pradin tampos pasiskirstym priartinti prie tampos
pasiskirstymo, kuris gaunamas nusistojus darbo reimui. Pradinis tampos pasiskirstymas sutampa su
tampos pasiskirstymu nusistojus darbo reimui, kai = 0. Tada, veikiant virtampiui, jokio pereinamojo
proceso nebus ir tampa nusistovs i karto. Praktikai = 0 pasiekti nemanoma, todl stengiamasi kiek
galima mainti. mainamas, mainant Cq ir didinant Cd. Tuo tikslu rengiami talpiniai ekranai.
Paprasiausi yra iediniai ir diskiniai talpiniai ekranai. Jie atvaizduoti 3.9 pav., a.
Transformatoriaus su talpiniais ekranais supaprastinta atstojamoji schema pateikta 3.9 pav., b.

3.9 pav. Apsaugoto nuo virtampi transformatoriaus su diskiniais talpiniais iedais schema (a) ir tokio
transformatoriaus supaprastinta atstojamoji schema (b): 1 diskiniai talpiniai iedai, 2 galins vijos su
sustiprinta izoliacija

Tokio transformatoriaus tamp pasiskirstymo kreiv atvaizduota 3.10 pav., kreiv 3.

Artinant pradin tampos pasiskirstym prie galutinio pasiskirstymo, taip pat naudojami cilindriniai
talpiniai ekranai 3.11 pav., a. Tokio transformatoriaus supaprastinta atstojamoji schema pateikta 3.11 pav.,
b. Pradin tamp pasiskirstym su diskiniais ir cilindriniais ekranais atitinka 4 kreiv 3.10 pav.
3.10 ir 3.11 pav. pavaizduoti talpiniai ekranai daniausiai gaminami i metalizuoto elektrokartono.
Pateikti ekran rengimo bdai nra vieninteliai.
Visi iediniai, diskiniai ir cilindriniai talpiniai ekranai spindulio kryptimi turi bti perpjauti,
kad nesusidaryt trumpai sujungt vij.
Transformatoriai, kuriuose virtampi bangos nesukelia rezonanso, ir pradin tamp
pasiskirstymo kreiv artima galutinei tamp pasiskirstymo kreivei, vadinami berezonansiniais
transformatoriais arba virtampiams atspariais transformatoriais.

49

3.10 pav. Transformatoriaus su emintu taku X tamp pasiskirstymas apvijoje: 1 pradinis tamp
pasiskirstymas, 2 tamp pasiskirstymas transformatoriuje su diskiniais talpiniais iedais, 3 galutinis tamp
pasiskirstymas, 4 tamp pasiskirstymas transformatoriuje su diskiniais ir cilindriniais talpiniais iedais

3.11 pav. Transformatorius su rengtais diskiniais 1 ir cilindriniais 3 talpiniais iedais (a); transformatoriaus
supaprastinta atstojamoji schema (b); 2 vijos su sustiprinta izoliacija

4. SPECIALIEJI TRANSFORMATORIAI
4.1. Trij apvij transformatorius
Trij apvij transformatorius sudarytas i trij viena su kita elektrikai nesujungt apvij, i kuri
viena yra primin, o kitos dvi antrins (4.1 pav.).

4.1 pav. Vienfazis trij apvij transformatorius

Trij apvij transformatoriaus darbo principas i esms nesiskiria nuo dviej apvij
transformatoriaus darbo principo.

50
Tokio transformatoriaus primin apvija yra magnetinanioji ir magnetolaidyje sukuria magnetin
sraut, kuris veria dvi antrines apvijas ir indukuoja jos elektrovaras E2 ir E3.
Nekreipdami dmesio tuiosios veikos srov, galima urayti trij apvij transformatoriaus
srovi lygt:
'
'
I1 ( I 2 I 3 ) ,
i kurios matyti, kad trij apvij transformatoriaus pirmin srov yra lygi geometrinei, o ne aritmetinei
perskaiiuot antrini srovi sumai. Atsivelgiant i lygyb ir tai, kad antrins apvijos apkraunamos
vardine apkrova ne tuo paiu metu, pirmin trij apvij transformatoriaus apvija skaiiuojama galiai, kuri
yra maesn u abiej antrini apvij vardini gali sum.
Trij apvij transformatorius apsimoka naudoti dar ir todl, kad vienas toks transformatorius
pakeiia du dviej apvij transformatorius.
Tarp trij apvij transformatoriaus antrini apvij yra magnetinis ryys, todl jos viena kit
veikia . Pavyzdiui, kintant srovei I2, kinta ne tik tampa U2, bet ir tampa U3.
Trij apvij trifazi transformatori apvijos gali bti jungiamos Y0/Y0/ 0 11 arba Y0// 11
11, o vienfazi I/I/I 0 0.
Trij apvij transformatoriaus vardine galia laikoma galingiausios apvijos galia, t.y. pirmins apvijos
galia.
Trij apvij transformatoriai (vienfaziai ir trifaziai) montuojami transformatorinse.
Tokiu paiu principu gaminami maos galios daugelio apvij transformatoriai, kurie naudojami
radijo, ryi ir automatikos renginiuose.
4.2. Autotransformatorius
Autotransformatoriuje yra tik viena apvija, kurios dalis vij priklauso ir priminei, ir antrinei
grandinei. 4.2 pav. duota eminaniojo autotoransformatoriaus schema, kur bendroji apvijos dalis yra aX,
srov joje I12. Srovs I1 ir I2 prieing fazi, todl
I12 I 2 I1 .

(4.1)

x
4.2 pav. Vienfazio autotransformatoriaus principin schema

Taigi, srov bendroje apvijos dalyje lygi srovi I1 ir I2 skirtumui.

Jeigu autotransformatoriaus transformacijos faktorius truput didesnis u vienet, tai srovs I 1 ir I2
maai skiriasi, o j skirtumas I2 I1 nedidelis. Todl galima autotransformatoriaus apvijos dal aX
pagaminti i maesnio skersmens laido. Jeigu neatsivelgsime nuostolius autotransformatoriuje, tai
galsime laikyti, kad jimo galia S1 I1 U1 ir ijimo galia S2 I 2 U 2 madaug lygios. i galia S1 S2
vadinama praeinamja galia Spr. Be to, dar yra skaiiuojamoji galia Ssk. Tai galia, kuri magnetinis
laukas perduoda i pirmins grandins antrin. Skaiiuojamja i galia vadinama todl, kad

51
transformatoriaus matmenys ir svoris priklauso nuo tos galios dydio. Transformatoriuje visa praeinamoji
galia yra skaiiuojamoji, nes tarp transformatoriaus apvij yra tik magnetinis ryys.
Bet autotransformatoriuje tarp pirmins ir antrins grandini yra ne tik magnetinis, bet ir elektrinis
ryys. Todl skaiiuojamoji galia yra tik dalis praeinamosios galios, o kit tos galios dal pernea i
pirmins grandins antrin elektrinis ryys tarp grandini, nedalyvaujant magnetiniam laukui.
Kad tuo sitikintume, suskaidykime autotransformatoriaus praeinamj gali S pr = I2U2
dedamsias.
Imame (4.1) lygt, i kurios ieina, kad I2 = I1+I12. stat j praeinamosios galios lygt, gauname
S pr U 2 I 2 U 2 (I1 I12 ) U 2 I1 U 2 I12 Sel Ssk .

ia Sel = U2I1 galia, kuri i pirmins transformatoriaus grandins antrin pernea elektrinis ryys tarp
i grandini. Tuo bdu, autotransformatoriaus skaiiuojamoji galia S sk = U2I12 sudaro tik dal
praeinamosios galios.
Dl to galima autotransformatoriuje panaudoti maesnio skerspjvio magnetolaid, negu tos paios
galios transformatoriuje.
Kartu vidutinis apvijos vijos ilgis taip pat yra trumpesnis, taigi, autotransformatoriaus apvijai
sunaudojama maiau vario. Sumaja magnetiniai ir elektriniai nuostoliai, o autotransformatoriaus nk
padidja.
Tuo bdu, autotransformatorius, lyginant j su tos paios galios transformatoriumi, turi iuos
pranaumus: maiau sunaudojama aktyvij mediag (vario ir elektrotechninio plieno), maesni
matmenys, didesnis nk, emesn kaina.
ie autotransformatoriaus pranaumai tuo ymesni, kuo didesn galia S el, taigi, kuo maesn
skaiiuojamoji praeinamoji galios dalis. Galia Sel atvirkiai proporcinga autotransformatoriaus
transformacijos faktoriui:
KA

WAX
;
Wax

S el S sk

I grafiko

1
.
KA

(4.2)

S el
f(K A ) (4.3 pav.) matome, kad labiau apsimoka naudoti autotransformatori, tik
S pr

tada, kai transformacijos faktori verts yra nedidels .

52

4.3 pav. Priklausomyb

S el
f(K A )
S pr

4.4 pav. Trifazio transformatoriaus schema

Pavyzdiui, kai KA = 1, vis autotransformatoriaus gali perduoda antrinei grandinei elektrinis

ryys tarp grandini (Sel / Ssk = 1).
Labiausiai apsimoka naudoti autotransformatorius, kuri transformacijos faktorius KA 2.
Kai transformacijos faktorius didesnis, negu du, irykja ie autotransformatoriaus trkumai:
1. teka didels trumpojo jungimo srovs eminaniajame autotransformatoriuje [sujungus takus a ir
X (4.2 pav.), tampa U1 yra prijungta tik prie nedidels vij dalies A a, kurios trumpojo jungimo
vara yra labai maa];
2. A puss elektrinis ryys su puse, todl reikalinga sustiprinta visos apvijos elektrin izoliacija;
3. naudojant autotransformatorius tampos eminimo schemose, atsiranda tarp emosios tampos
tinklo laid ir ems tampa, madaug lygi tampai tarp auktosios tampos laid ir ems, o tai
neleidia rengini eksploatacijos saugos slygos.
Autotransformatoriai gali bti auktinantieji ir eminantieji, vienfaziai ir trifaziai. Pastarj apvijos
sujungiamos vaigde (4.4 pav.).
Plaiai paplit autotransformatoriai, kuri transformacijos faktori galima keisti. iuo atveju
autotransformatorius turi tais, kuriuo galima reguliuoti antrin tamp, keiiant vij w 2 skaii. Tas
skaiius keiiamas arba perjungikliu arba liauianiuoju kontaktu (epeiu), kuris liauia neizoliuotomis
apvijos vij vietomis. Tokie autotransformatoriai vadinami tampos reguliatoriais. Jie gali bti tiek
vienfaziai, tiek trifaziai.

4.3. Suvirinimo transformatorius

Lankinio suvirinimo transformatorius yra vienfazis eminantysis transformatorius, kuris tinklo 230
arba 400V tamp transformuoja 60 70V tamp, nes tokia tampa reikalinga, kad elektros lankas degt
stabiliai. Suvirinimo transformatorius dirba reimu, artimu trumpajam jungimui, nes elektros lanko vara
labai maa. Dl to, srovei apriboti transformatoriaus antrin grandin nuosekliai jungiama reaktyvin
rit RR su skeiamja erdimi (4.5 pav., a). Dl to, kad schemoje yra itokia rit, pakinta transformatoriaus
iorin charakteristika. Ji pasidaro staigiai krintanti (4.5 pav., b). Keisdami reaktyvins rits magnetines
grandins oro tarp , galime labai sklandiai keisti rits induktyvins varos dyd.

4.5 pav. Elektrinio suvirinimo transformatoriaus jungimo schema (a) ir iorin charakteristika (b)

Kartu kinta ir iorins charakteristikos polinkio kampas, taigi, ir srovs stiprumas; minimal tarp atitinka
silpniausia srov (1 kreiv), maksimal tarp stipriausia srov (2 kreiv).
4.4 tampos ir srovs matavimo transformatoriai

53
Matavimo transformatoriai naudojami kintamosios srovs grandinse elektrini matavimo
prietais matavimo riboms praplsti, o taip pat auktosios tampos tinkluose aptarnaujanio personalo
saugai utikrinti. Be to, matavimo transformatoriai naudojami relins apsaugos schemose.
tampos matavimo transformatorius naudojamas matavimams kintamosios srovs auktesns
negu 230V tampos tinkluose. tampos transformatorius yra eminantysis transformatorius (4.6 pav., a),
kurio pirmins ir antrins apvijos vij santykis toks, kad, pirminei tampai esant vardinei, antrin tampa
yra 100V.
4.6 pav. tampos (a) ir srovs (b) matavimo transformatori schemos

Prie antrins tampos transformatoriaus grandins prijungiami voltmetrai, danomaiai ir vatmetr,

energijos skaitikli bei fazometr tampos apvijos. Kadangi i prietais elektrin vara yra didel
(tkstaniai om), tai tampos transformatoriai dirba reimu, artimu tuiajai veikai. Todl tampos kritimo
apvijose galima nepaistyti ir priimti, kad:
U1 E 1 ; U 2 E 2 .

Kadangi E1

W1
E 2 , tai primins apvijos tampa
W2
U1

W1
U 2 K t U 2 ,
W2

(4.3)

ia Kt tampos transformatoriaus transformacijos faktorius.

Matavimo transformatoriai gaminami vienfaziai ir trifaziai, kuri primin tampa nuo 400 iki
400000V. Trifazi transformatori jungimo grup yra nulin.
Iki 3000V tampos transformatoriai daromi sausi.
Kai tampa auktesn negu 3000V, tampos transformatoriai daromi alyviniai, nes reikia, kad bt
didesnis apvij izoliacijos elektrinis atsparumas.
Saugos sumetimais tampos transformatoriaus vienas antrins apvijos ivadas ir korpusas
eminami.
Srovs matavimo transformatorius naudojamas, prijungiant ampermetrus ir vatmetr, energijos
skaitikli bei fazometr srovines apvijas.
Pirmin srovs transformatoriaus apvija daroma i didelio skerspjvio laido ir tinkl jungiama
nuosekliai (4.6 pav., b). Transformatoriaus apvij vij skaiius parenkamas toks, kad, kai pirmine apvija
teka vardin srov, antrine tekt 5A stiprumo srov.
antrin grandin jungiam prietais elektrin vara yra maa, todl srovs transformatoriaus
darbo reimas artimas trumpojo jungimo reimui, kuriam esant magnetinis srautas magnetolaidyje yra tiek
maas, kad jo galima nepaisyti. Tada analogikai srovi lygiai (4.2) srovs transformatoriaus trumpojo
jungimo bandymui galima urayti, kad
W
I1 I '2 2 I 2 ;
W1
i ia
I1 K s I 2 ;

ia Ks srovs transformatoriaus transformacijos koeficientas.

54
Prie jungiant srovs transformatori prie tinklo, eminamas transformatoriaus korpusas ir vienas
antrins apvijos ivadas.
Jeigu, dirbant srovs transformatoriui, nurauktume antrins apvijos grandin, tai srov joje
pasidaryt lygi nuliui, o pirminje apvijoje ji bt, kaip buvusi. Be to, ji bt visa magnetinanioji ir
magnetinis srautas ymiai padidt. Magnetiniai nuostoliai iaugt proporcingai srauto kvadratui ir
magnetolaidis tiek perkaist, kad susidaryt pavojus izoliacijai sugesti. Gal gale elektros linija gali dl to
trumpai susijungti su eme. Be to, antrins apvijos elektrovara iaugt proporcingai magnetiniam srautui
iki tokio dydio, kad bt pavojus aptarnaujaniam personalui. Todl, kai srovs transformatoriaus
pirmine apvija teka srov, negalima nutraukti antrins apvijos grandins. Jeigu reikia atjungti prietais,
pirmiausia srovs transformatoriaus antrins apvijos gnybtai sujungiami trumpai.
4.5. Kintamosios srovs fazi skaiiaus keitimo transformatorius
Keiiant kintamj srov nuolatin, maitinant elektrines krosnis ir daugeliu kit atvej, reikia
keisti kintamosios srovs fazi skaii. 4.7 pav., a, parodytas transformatorius, kuriuo trifaz sistema
keiiama eiafaz schem. Pirminje io transformatoriaus pusje yra trys trifazs vaigde sujungtos
fazins apvijos.

4.7 pav. Transformatoriai trifazei sistemai pakeisti eiafaze (a) ir dvylikos fazi sistema (b)

Yra transformatori, kurie trifaz sistem keiia dvylikos fazi sistem. Tokio transformatoriaus
apvij jungimo schema pavaizduota 4.7 pav., b.
4.6. Danio keitimo transformatorius
Labiausiai paplit tokie transformatoriai, kuriais galima padvigubinti arba patrigubinti kintamosios
srovs dan.
Inagrinsime srovs danio keitimo transformatori, kuris padidina kintamosios srovs dan tris
kartus. Toks transformatorius vadinamas danio trigubintuvu. Jis sudarytas i trij vienfazi
transformatori, kuri magentolaidiai stipriai prisotinti. Primins transformatori apvijos sujungtos
vaigde, o antrins nuosekliai (4.8 pav.).

55

4.8 pav. Danio trigubintuvo schema

Transformatoriaus magnetinanioji srov, be pagrindins dar turi ir treij harmonik, kurios

danis f3 = 3f1. Kai apvijos sujungtos vaigde, srovs treiosios harmonikos viena kit atsveria, tada
magnetiniame sraute atsiranda taip pat treioji harmonika 3. Trij erdi magnetolaidyje ios srauto
harmonikos yra susilpnintos. Bet danio trigubintuvo vienfazi transformatori magnetolaidiai dirba
nepriklausomai vienas nuo kito, todl srautai 3 juose yra gana nemai, ir jie indukuoja antrinse apvijose
EV treisias harmonikas e3. Kadangi EV e3 visose fazinse apvijose faze sutampa, tai danio trigubintuvo
ijime susidaro tampa U3, kuri lygi EV e3 algebrinei sumai ir yra f3 = 3f1 danio. EV pirmosios
harmonikos nors ir yra indukuojamos trigubintuvo fazinse apvijose, bet ijimo tampoje j nra, nes
esant EV fazi skirtumui 120, j algebrin suma lygi nuliui.
Norint sumainti apkrauto transformatoriaus tampos kritim antrinse apvijose, j grandin
nuosekliai jungiamas kondensatorius C, kurio talpa kompensuoja apvij induktyvum.
Daugiau kart padidinti dan galima keliais srovs danio keitimo transformatoriais, sujungiant
juos vien paskui kit (laipsniais). Taiau is didinimo bdas neekonomikas, nes riekia daug mediag.

56
Literatra
1. Geys, S; Kalvaitis, A; Smolskas, P. Elektros mainos, I dalis. Transformatoriai. Asinchronins
mainos. Kaunas: Technologija, 2010. ISBN 978-9955-25-701-1.
2. Geys, S; Kalvaitis, A; Smolskas, P. Elektromechanika. Kaunas: Technologija, 2011. ISBN 9789955-25-873-5.
3. Marazas, S. Elektros mainos I dalis. Vilnius: Mokslas, 1989. ISBN 5-420-00413-5.
4. Aikinamasis elektrotechnikos termin odynas. Kaunas: Technologija, 2010. ISBN 978-9955-25837-7.
5. Ka, M. . M: B , 2003. ISBN 5-06-003661-8.