Benjaminas

eernius

SEKLIEJI
PAMATAI

JRE

lPlXill
-T;--t

L---J

\VZ

i:[fudy,,'.'+n

E30759

KAUNO TECHNOLOGIJOSUNIVERSITETAS
STATYBTNIUKONSTRUKCIJUKATEDRA

BenjaminasCernius
'

KTU biblioteka

ililt
|ilil
|]|lilt
llil||l|illll
til
404 a03219308

SEKLIEJI PAMATAI

Mokomoji knyga

Srro,-onuo
t

K A U N A S .2ol o

.{r4.."f,

*\*:-:-

UDK 624*5(07s.8)
Ce346

r,auiu"rl it,^:ii
nrrl*gij r:rs
U{.uriid'iiLi:tr]
ftgffif ,$'ji,?,$''ffiH,,-

E?0{w
Recenzavodoc. dr. Mindaugas Augonis

sF,r.:jT;'":l;::

Pastatasar statinys statomasant pagrindo grunto sekliai ar giliau po Leme, o kartais ir

Zemespavir5iaus. Pastato stiprum4 pastovume ir jo tinkamum4 naudojimui lemia ne tik stati
konstrukciniai ypatumai, bet ir grunto savyb6s, statinio ir pagrindo tarpusavio s4veikos gali
padariniai. InZinierius, nepriklausomai nuo jo veiklos profilio, privalo gerai suvokti Siq s4veik4w
moketi j4[vertinti.
Mokomojoje knygoje nagrinejamas itempto ir deformuojamo grunto bfivis ir elgsenm
desningumar,kai grunt4 veikia apkrovos ir poveikiai. Joje galima susipaZinti su pastatq ir statinfu
pamatq tipais, konstrukcija ir pamatq apskaidiavimometodais.
Si t<nygaturetq padeti busimiems specialistamspagr[sti ir priimti optimalius pagrindq m
pamatq sprendimus pastatamsir statiniams, kurie bus statomi ivairiose statybvietesesu savitom*
s4lygomis.
inZinerinemis-geologinemis
Mokomoji knyga yra mokomosios knygos ,,Pagrindai ir pamatar" pataisytas ir papildym
variantas. Ja gali naudotis visq mokymosi formq studentai. Mokomoji knyga gali bDti nauding
magistrantams,doktorantamsir inZinieriams.

Be raitiiko leidyklos ,,Technologija" sutikimo nd viena iios knygos dalis jokiais tikslais t,
j okiomis priem.ondmisneturi buti kopijuoj ama.

@B. Cernius,2009
2009
@Leidykla,,Technologlja",

rsBN 918-9955-25-754-7

TURINYS
{vadas
SEKLIEJI PAMATAI.
1. Pagrindiness4vokosir apibreZimai
2. Sekliqjq pamatq ribinis stiprumas
3. Grunto stiprumo Tercagi teorija
4. Modifikuotos stiprumo lygtys gruntui su gruntiniu vandeniu
5. Grunto stiprumo bendroji lygtis
6. Pagrindo grunto stiprumo koeficientai
T.Pamatopado formos koeficientai
8. Pamatoigilinimo gylio koeficientai
9. Apkrovos pasvyrimo I pamat4koeficientai
10. Necentri5kai apkrauti pamatai
11.Pamataisu dviem ekscentricitetais
12.P agrindo laikomosios galios ypatingieji atvejai
I3.Pamatasant molio sluoksniq
14.Pamatai ant tankausar sutankinto smelio sllgsandio vir5 plasti5ko molio
15. Sekliqjq pamattlnuosedis
16. Pirminiai nuosedZiai
17. Pamatq ant sotausmolio pirminiai nuosedZiai
18. Smelio gruntq.pirminiq nuosedZiqapskaidiavimai (deformacijq infliuendiq
koeficientq metodas)
19. Gruntq savybiq rodikliai pamatq pirminirtrnuosedZiqapskaidiavimui
20. Konsolidacijos nuosedZiai
21. Vertikaliq ltempiqpadidejimas grunto masyve nuo pamato apkrovos
22.ftempiai po stadiakampioformos sloginiu
23. {tempiqpadidejimopo stadiakampiupamaturadimasnaudojant2:1 metodq
24. ltempitlpadidej imas nuo bet kokios apkrovos
25. Sudetiniaipamatai
26. Plok5diqtipai
27. Plok5teslaikomoji galia
28. Grunto tyrimai naturaliomis sliigsojimo s4lygomis
29. Nevienodasplok5tesnuosedis
30. Plok5diq nuosedZiqnahlriniai stebejimai
3 1. Plok5teskonstrukcijosskaidiavimas
32. Apytikris liaunumo metodas
33. Pamato igilinimo gylio parinkimo metodika
34. Sekliqjrl pamatq konstrukcijos

4
5
5
9
10
I4
15
15
16
l6
t6
I6

r9
23
23
25
26
26
27

29
30
t^

JZ
aa
JJ

34
35
38
42
45
45
47
48
48
49
59
63
66

Priedai
1 priedas. Lenkiamo stadiakampioskerspjtivio elementoprojektavimo koncepcija
2 priedas.Kvadratinislpamato po kolona apskaidiavimopavyzdys
3 priedas. Stadiakampiopamato po kolona apskaidiavimopavyzdys

68
70
73

LITERATURA

77

[vadas
Gamtosauga,gruntq mechanika, inZinerine geologija, pagrindai ir pamatai sudaro

statybosdisciplimlciklq. Sio ciklo nagrinejamuobjektuyra gamtineskilmesmedZiagos.gruntai

ir
s4veika su statiniais. Jei konstrukcines medZiagas ir tam tikras jq statybines savybes su
technologai, tai kiekvienos statybines aik5teles gruntai turi savq sandaros susidarymo i
Pagrindo grunto s4stat4 sandar4ir savybes [vairiose statybos aik5telesesuformavo gamta ir
jos gali bfiti labai nevienodosir kiekvienu atveju specialiai i5tirtos.
Statinio apkrovos ir poveikiai sukelia sudetingus procesus grunte, dalnai besiskiria
nuo konstrukcinese medZiagose vykstandiq pokydiq. Si aplinkybe pareikalavo i5 g
mechanikos, pagrindq ir pamatq specialiq eksperimentiniq metodq ir teorinio pagrindimo.
visuma padeda ailra5yti pagrindq deformavimosi ir irimo procesus. Pastato ar statinio
tarnavimas labiausiai priklauso nuo teisingai suprojektuotosir realiai vykstandios pastato i. gru
s4veikos.
Statybos pagrind4 sudaro per daugel[ amZirl Zmogaus sukaupta patirtis. Siq
apibendrinti buvo bandya jau pirmame amLilujeiki mlsq eros. Tadiau tuomet ir gerokai
statybabuvo laikoma labiau menu negu mokslu.
18 amL,.pabaigos ir 19 amL pradZios pramones revoliucija, sukelusi audringq
transporto, kalnakasybos vystim4si pareikalavo sudetingesniq statiniq konstrukcijq di
statybos apimdiq. Savo ruoZtu, visa tai palydejo Lymiai didesnis avadq kiekis ir Zmoniq
skaidius, labai dideli materialiniai nuostoliai. Atsirado bfrtinybe suformuoti visoms statybos5a
mokslini pagrindim4. Mokslinio pagrindimo baze tapo T8 amL. pabaigoje atlikti mechanikos
matematikos mokslq srities fundamentalieji tyrimai. Tuo metu atsirado naujas geologijos mo
kuris veliau suvaidino didZiuli vaidmeni statybos srityje. Pasirode klasika tapusiais darbai
gruntq elgsenos desningumus: apie grunto sleg[ i atramines sienutes (S.Kulonas, 1773);
v.andensjudejim4 grunte (G.Darsi, 1856); apie slegio ir pamato nuosedZio pri

(E.Vinkleris,1867).1885m.prancizqmatematikas
Z.Busineski5sprendLia
uldavin[ apie item
jegos poveikio,padejusiitempiqpasiskirstymo
pasiskirstyrnq
puserdvyjenuo koncentruotos

teorijospagrindus.
20 amt. 20-tLLmetq pabaigoje it 30-tqjq metq pradZioje susifonnavo Siuolaikines
mechanikos mokslo pagrindai. I925m. vokiediq kalba i5leidZiamasprof. K.Tercagi fundamenta
darbas "Gruntq statybine mechanika". K.Tercagi sukuria ir naujos mokslo Sakos - inZinerinef
geologijospagrindus.
Dabartiniu metu "Pagrindai ir pamatai", kartu su kitomis disciplinomis priklauso
mokslo sridiai su i5pletota eksperimentine ir teorine baze, turindia dideli projektavimo
technologiniq sprendimrlkompleks4.
Tendencijos didinti pastatq auk5ti ir statiniq gabaritus siejasi su apkrovq i pagrindq
padidejimu. Visa tai didina teisingai ivertinto pagrindo grunto laikomosios galios, optimalausI
pamato tipo ir jo konstrukcijos projektavimo svarb4 nes tai turi [takos garantuotam normaliam
statinio naudojimui. Pastatqir statinirtrrekonstravimo ir renovavimo darbq apimdiq padidejimas taip
pat sukelia sudetingqproblemq.
Statybos aik5teliq inZineriniq ir geologinirl s4lygq [vairove ir numatomQ statyti tose
aik5telesepastatq bei statiniq konstrukciniq ir technologinirl tipq platus diapazonasreikalauja, kad
projektuojant pagrindus ir pamatusb[tq k[rybiSkai ir kruop5diai ivertintas visas pradiniq duomenq
kompleksas.Tam tikrais atvejais, kai projektuojami ir irengiami pamatai labai svarbiemsstatiniamr
statomiems nedekingose gruntinese s4lygose, kyla moksliniai-techniniai uZdaviniai, ku.iq
i5sprendimuibDtini specialustyrimai.

SEKLIEJI PAMATAI
1. Pagrindinis sqvokosir upibriiimai
dalys.Sios
Pagrindas- pamatas- pastatasar statinysyra vieningossistemossudedamosios
tos
ir
visapusi5kas
sistemosdalys daro itakq viena kitai. Objektyvus
itakos ivertinimaspadeda
suprojektuoti ir pastatyti konstrukciniusreikalavimus tenkinandius,ilgalaikius ir naudojimui
tinkamus statinius.Siuolaiki5kopastatoprojektavimui ir statybaibiitinos Zinios i5 inZinerines
geologijos, grunQ mechanikos, medLiagq atsparumo, statybines mechanikos, tamprumo,
plasti5kumoir valk5numoteorijos, statybiniq konstrukcijq, statybosir statybosorganizavimo
technologijosbei statybosekonomikoskursq.

jipluglqnjrsrys"e@9-pu').
_evhiepililtiniu-ir-qplink
ji

dalis, kuii-perima pastato ir jame

Gruntq sanklodos masyvo po pastatu ir apie
pakankamq
stiprumo bei deformatyvumo
atsirandandiqapkrovq poveiki turi ir i5laiko laikui begant
atsarg4 grunte atsirandandiq itempiq bei deformacijq poveikiui neutralizuoti vadinama pagrindu.
p
Dahriausiai naudojami naturalfls pagrindai- naturalfls
gruntai esantys i5kastos pamatq duobes dugne. Dirbtiniai pagrindai daromi retai, kai naturalfls
gruntai netinka pagrindu projektuojamam pastatui ir negalima irengti giliqiUpamatq.

oof

o
o

'- --NN*T---'N
NNNi

/a
llg

\_ J ;/--- | .
NNN

I pav. Pamatoir pagrindo schema:

I- pa m a tas,2-pamatouZkarpos,3-p a ma t o p a d a s , 4 -la ik a n t y s is g ru n t o s lu o k s n i s , 5 gruntq sanklodossluoksniai, 6 - suspaudZiamojogrunto masyvas,7 - poLeminio vandenslygis, dy pamato [gilinimo gylis (D), hy- pamato aukStis,b - pamatopado plotis, FL - pamato pado altitude,
BS - suspaudZiamojogrunto masyvo apadiosaltitude, H" - pagrindo suspaudZiamosiosdarbo zonos
storis, W - gruntinio vandenslygis (GVL)
Pagrindai ir pamatai turi buti tokie, kad pastatas ir jo konstrukciniai elemQntai iSlikfif
pastovus per vis4 jo gyvavimo laik4 ir kad pastate bfltq galima normaliai naudoti per vis4 jam
numat5rt4naudojimo 1aik4.
Pamatai visuomet statomi atsiZvelgiant i konkredias inZinerines geologines s4lygas, su
maZiausiomisdarbo, energijos'ir medZiagqs4naudomis.

pagrindui nelabai Zalingos, nes jis neprarandalaikomosios galios. Didesnes Zalos gali pridaryti ne

lt

#*j
.,::,
;i

2pav.,a.AtskiraspamataspogelZbetonineirmetalinekolona

2pav.,b. Gembinis sijinis Pamatas

Stadiakampioformos sudetinispamatas

2 pav., d. Trapecijos formos sudetinispamatas

ifpagrindui perduodatik padu,pamatomedZiagosstiprumasi5naudojamas

neefektyviai,
projektuojami nedidelemsvertikalioms apkrovoms,
projektuojami, kai Zemespavir5iuje slflgso stiprus gruntai,
pamatoigilinimo gylis 3...5 m.
indui perduodapadu ir Sonais,
i didelems vertikalioms ir horizontalioms apkrovoms, nes gruntas

nebegalibuti i5spaustas
i pavir5iq,

3. projektuojami,kai statybvietespavirsiuje slugso silpni gruntai ir pamatas gal

atsiremtiI giliau esantlstiprqgrunt4
4. geraipanaudojamos
medZiagqir pagrindogruntqstiprumas,
5. pasiZymimaliausiaisZemesdarbqkiekiais,
6. pamatopolirlilgis 6...12m.

+I

-+

,#--

2pav., e. Plok5te

2 pav., f. Juostinispamatas
Projektuojant pagrindus ir pamatus, reikia parinkti pamato tip4 konstrukcij4 ir matmenis
taip, kad:
- pastato konstrukciniq elementq deformacijos bfltq ne didesnesuZ nustatytas,"ribines,t.y.
-*=\kad pastatasbiltq tinkamasnaudoti,

to:j11]sqsI
-b.QJ
;er'l1g-[gml'al1:f& s reglqda-nb
"tie
s deforya,c_{e!.lg t tp$bxrnug$s Iyqno- pav1rsrar.,rglal grun s

5Iytr9

lrv-r

ffij
***l
f\t

F#

r'\,/

nte neatsirasfuneqestandios
i5 po pamato,
lspaudZlarhbS
- _ - '..

-_

ft

-v

_ _Y

'

fi*

I ^-" 'r.,

lF *
,*l

Masyvusis pamatas

Polinis pamatas

2 pav.,g. Gilieji pamatai

pastatokonstrukcijqribinesbiikles - pagrindoribine
Pagrindoribines bUklesapsprendZia
btrkl6 bus pasiekramatadd,kai bus pasiektabet kokios pastatolaikandiosioskonstrukcijosribine
btrkle.
statinys bfitq normaliai naudojamas, reikia apriboti pagrindo ir statinio bendras

2. Sekliqj4 pamat4 ribinis stiprumus

Panagrinekimejuostini B plodio pamat4 [rengt4 ant tankaus smelio sluoksnio, ar kieto
sankabausgrunto (3 pav., a). Palaipsniui didinant apkrov4 [ pamat4jo nuosedisdides. Tam tikrame
ta5ke, kai itempiai pasieks qu - prasides staigus grunto iSspaudimasi5 po pamato ir i5spaustas
sti
gruntas pasieks Zemes pavir5iq. Sie itemp-rAi vadinami @iniu
to takumo riba.

Kai pamatasyra ant smEfioarTidutinio tankumomolingo grunto (3 pav., b) apkrovos!

pamat4 didejim4 lydes didesni pamato nuosedZiai.Siuo atveju i5spaustogrunto pavir5ius
palaipsniuiplesis tolyr nuo pamato.Kai itempiai prilygs Que),tai pamatosedim4lydes staigfis
t*n"teimai. Tokirl pamato sedimqreikia grunto i5spaudimui,kad jis pasiektqZemespavir5iq
(parodytabruk$ninelinija). ltempiai,prie kuriq tai ivyksta,yra pagrindogruntoribinis stiprumasq,
TolesnisapkrovosdidejimasuZ Sio ta5koi55auksZymqpamatonuosedZiqpadidejim4.[tempimas
?z(r; priskiriamas grunto vietinio kirpimo itempiui. [sidemetina,kad q didZiausiareik5me
ir jis vadinamasvietiniu gruntoribiniu stiprumu.
tokio tipo gruntoi5spaudime
nepasiekiama

ltempiai

ltempiai

(c)

3 pav.Gruntoirimo Pavir5iai
kirpimo atveju;3 - gruntokirpimo
I - gruntonukirpimobendruatveju;2 - grmto vieiinio
gylyje
apeju; 4 -bandant^iZ"t"i"ie gylyje;5 - bandantdidesniame
gruntopraspaudimo

Jeipamatasyraantpakankamaipurausgrunto,taiitemp-iq-nuosedZiqdiagram
gruntasnepasieksZemespavirsiaus'
c. Siuo atveju iS po pamatopado isspaustas
pav.,
3
kaip
Virs ij u s p a g r i n do g ru n to ri b i n i sti p ru m4a,,it"*pl' t- nuose'
- dziqdiagr
amadar
ysisstat
Remiantis
praspaudimu'
grunto
praktiskai tiesialinijine. Toks grunto kirpimo iipas vadinamas
i5 smelio stiprumonetekimui
tyrimq duomeniml,ttJ r.ra-ytu. grafrkaspagrindo
eksperimentiniq
pagal(1) formulg:
progtorrroti(a pav.)'d apskaidiuojamas
2BL
(l)
B. =
B+ L
dia B-PamatoPlotis,
L - pamatoilgis (I visadadidesnisuL B)
B = L I yra lygus pamatopado
KvadratiniampamatutB =r; apskritosformospamatui
todel B" = B '
skersmeniui,
se$a4!-0%
"^""tl3liiJi*L,urr,,.ms
pamljam.s,ribiniai itempiaierunlgg1li atsirastikai pamataq
gali atsirast!,kai p,1-mato
,:,.,
jo plodio B. Vieiffii41ryi5.,paud.1mui-:;;;t:T;udimui tiUi"i"iitimp,iai
ptocto'
pasiekianuo 1f iki 25ohPamato
huos.--e.{is

3. Grunto stiprumo Tercagiteoriia

teorij4sekliqfqpamatq
pirmidq,kurispasillevisapusi5k4
r.r.r.ugi. O,f+z>buvovienas"is
seklus,jei jo gylis nuo ZemespavirsiausD7
eagatj4 pamatas
p@siqdq.fuTfii4m.stipruttiui,ntista,tyti:

10

yrama1esnisar lygus pamatoplodiui. Veliau jis patikslino,kad pamataisu lgilinimu D7lygiu3...4

pamatoplodiams taip pat gali buti priskiriami sekliesiemspamatams.
TankumolaiPsnis, D,
0,6
0,4
0,2

t\
Gruntopraspaudimas

Yr,*
|

0,8

1,0

TaRumo
riba

rl

II

a"

I
\

L4 pav. Pagrindo i5 smelio irimo etapai

Tercagispasitile, kad i5tisiems ar juostiniams pamatams,(t.y. kai pamato plodio ir ilgio

santykis arteja prie nulio) istisi slydimo pavir5iai grunte (3 pav., a) prie ribines apkrovos gali bflti
artimi pavaizduotiems 5 pav. VirS pamato pado esandio grunto poveikis gali btrti pakeistas
ekvivalentinevienodaipaskirstytaapkrova Q = T Dr,(ia y - grunto vienetinissvoris.

5 pav. Slydimo zonos po Siurk5diuir standZiupamatu grunto stiprumo netekimo atveju

Slydimo zona po pamatu gali buti suskirstytaI tris dalis:
1. trikampp zon4ACD, tiesiai po pamatu;
2. radialineskirpimo (Slyties)zonasADF ir CDE, su kreivemis DE ir DF sudarytomisi5
logaritminiq spiraleslankq;
3. dvi trikampes gretimasRankine pasyviaszonasAFH ir CEG.
Kampai CAD ir ACD yra priimami lygiais grunto vidines trinties kampui p. lsidemetina,
kad pakeidiant grunto virs pamato pado poveiki ekvivalentine vienodai paskirstyta apkrova, grunto
pasipriesinimasSlydiaii5ilgai slydimo pavir5iq GI ir HJ buvo nepriimamas.
Po standauspamato Padu (erdvinio uZdavinio atveju) susiformuoja trikampis sutankinto
grunto branduolys. Po centri5kai apkrautu pamatu jis yra lygia5onio trikampio formos, o kai
ll

f
pamatas apkmutas necentri5kai - nesimetri5ko trikampio formos. Jis juda Zemyn kartu su
nusedandiupamatu ir, kaip plei5tas,stumia Saliaesanti grunt4 [ Sonus.
Tercagis trikampi ACD po pamato padu pakeite sutankinto grunto trikampiu branduoliu,
kurio kra5tine su pamato padu sudarokamp4 rp, atsiLvelgeir I pagrind4 sudarandiogrunto svori.
Plok5tumos uZdavinio atveju sutankinto grunto branduolys yra statusis trikampis, jo
kra5tinessu pamato pagrindu sudaro45o kampq (6 pav.).

6 pav. Pagrindo irimo schemos:1 -plok5tumos uZdaviniui; 2 -erdviniam uZdaviniui

Erdvinio uZdavinio a5inessimetrijos atveju sutankinto grunto branduolys yra kugis, kurio
vir5uneskampaslygus 90".
Segmentuose AFD ir CDE [tempiai keidia savo krypt[ i5 vertikaliq ! horizontalius
(radialines Slytieszona, kurioje [tempiq buvis pereina is aktyviojo i pasyvrtiD.
I5sprendgslygdiU sist-em4Tercagis nustatetoki4pagrindo grunto ribinio stiprumo lygti:
n
+0 , 5 y 8 N,
Qu: cN,+ QNn

4.t>tt4 Q1

e)

ert
- y\

/dia:c-gruntosanicaburdas,
y - grunto vienetinis svoris,
Q = T Dt - ekvivalentine vienodai paskirstyta grunto atodangosapkrova,

N", Nq, N, - grunto stiprumo koeficientai, nedimensiniai dydLiai, ir yra grunto

vidines trinties kampo p funkcijos (l lentele),
B - i5tisoar juostinio pamatoplotis.
Ribinis stiprumaspamatq su kvadratines (3), apskritimo formos (4) pamato padu gali buti
apskaidiuotas:
q, =l,3cN, + eNq +0,4y8N,
(3)
q, =l,3cN" + QNq+0,3y8N,

(4)

Pamatams su vietiniu pagrindo grunto kirpimu po pamato padu Tercagis pasiule

modifikuotas lygtis:

i
I

t2

q, =0,667cN!+ QNn+0,5yBN',
q, =0,867cN'"
+ qN; +0,4yBN',

(6) kvadratiniam pamatui

q, = 0,867cNi + qN; + 0,3yBN',

(7) apskritampamatui

(5) juostiniam pamatui

Grunto stiprumo Tercagio koefi cientai

a
0
I
L
J

4
5
6
7
8
9
10
l1
l2
13
t4
15
t6
l1
l8
t9
20

?l

22
z)
1/

25

N"
6,0
6,3
6,62
6,97

.3',14
8,15
8,60
9,09
9,61
10,16
10,76
ll.4l
12,ll
12,86
13,68
14,60
15,12
16,56
17,69
18,92
20,27
21,75
23,36
25.r3

No

N",

1,00
1,1
1,22
1,35
1,49
1,64
l,g1
2,00
2,21
2,44
2,69
2,98
3,29
3,63
4,02
4,45
4,92

0,00
0,01
0,04
0,06
0,10
0,14
0,20
0,27
0,35
0,44
0,56
0,69
0,85
1,04
1,26
1,52
1,82
2,18
2,59
3,07
3,64

26
27
28
29
30
31

6,04
6,70
7,44
8,26
9,19

r0,23
11,40
12.72

4,3r
5,09
6,00
7,08
8.34

3Z
JJ

34
35
36
)l

38
39
40
4l
A)
A1

+J

44
45
46
47
48
49
50

l/"

Nn

27,09
29,24

31,6r
34,24
37,16
40,41
44,04
48,09
52,64
63,53
70,01
71,50
85,97
95,66
106,81
119,67
134,58
151,95
171,28
196,22
))4

\5

258,28
298,71
347,50

14,21
15,90
17,81
19,98
22,46
25,28
28,52
7) )?

36,50
41,44
47,16
53,80
61,55
70,61
81,27
93,85
108,75
126,50
147,74
173,28
204,19
241,80
287,85
344,63
415,14

I lentele
N,
9,84
11,60
13,70
16,1
8
19,13
22,65
26,87
31,94
38,04
45,4r
54,36
65,27
78,61
95,03
I15,31
140,51
171,99
211,56
261,60
325,34
407,11
512,84
650,67
831,99
1072,80

Modifikuoti grunto stiprumo Tercagio ko efi cientai

a
0
I
2
J

4
5
6
7
8
9
l0
11
t2
l3
t4
15
I6
t1
l8
t9
20
2l
22
ZJ
1A

25

N.
5,70
5,90
6,10
6,30
6,51
6,74
6,9',7
7,22
7,47
7,74
8,02
8,32
8,63
8,96
9,31
9,67
10,06
10,47
10,90
11,36
11,85
12,37
12,92
13,51
14,14
14,80

N^
1,00
1,07
1,14
1,22
1,30
1,39
1,49
1,59
1,70
1,82
r,94
2,08
)))
2,38
?{ {
) ' 77

2,92
3,13
3,36
3,61
3,88
4,lJ
4,48
4,82
5t n

5,60

Ny

0,00
0,005
0,02
0,04
0,055
0,074
0,10
0,128
0,16
0,20
0,24
0,30
0,35
0,42
0,48
0,5'7
0,67
0,76
0,88
1,03
7,72
1,35
1,55
1,74
1,97
))\

a
26
2l
28
29
30

N.

JJ

15,53
16,30
17,13
18,03
18,99
20,03
21,16
22,39

)+

)1 7)

35
36

25,18
26,11
28,51
30,43

JI
JZ

)t

38
39
40
4l
Aa

43
44
45
46
47
48
49
50

?? 53

34,87
37,45
40,33
47 54

41,13
5l,ll
55 71

60,91
66,80
81,31

N:
6,05
6,54
7,07
'7,66
8,31
9,03
9,82
10,69
ll,6l
12,75
13,97
15,32
16,85
18,56
20,50
22,70
25,21
28,06
31,34
35,1I
1q 49,
44 54

50,46
57,41
65,60

2lentele
N^.
)59

2,88
3,29
3,76
4?q

4,83
6,32
7,22
R ?5

9,41
10,90
12,75
14,71
1 '7 1''

19,75
)) <(l

26,25
30,40
36,00
41,70
49,30
5q ?5

11,45

13

N"', Nq', N;- modifikuoti grunto stiprumo koeficientai gaunami A

e' :arctar (0,667 tan rp)(2 lentele).

pakeidiant

Pagrindoribiniam stiprumuiapskaidiuotiformulesyra trinareskanonineslygtiespavidalo.

c)0, rp:0, y:0) pagrindo ribinio stiprumo koeficientai Nuir l/" priklauso nuo grunto vidines trinties
kampo p.
Kompakti5kos pado formos pamato pagrindo ribinis stiprumasq, didesnis negujuostinio.
Pagrindo ribinio stiprumo formules tinka, kai pamatas [gilintas maLai, DrlB <0,5ir kai
pamato [gilinimo itakq pagrindo stiprumui pakeidia apkrova Salia pamato q=TDr (22-grunto
auk5diaupamato pado vienetinis svoris).
Kai pamatasigilintas giliau nega D, > 0,58 jo gylio itakos pagrindo ribiniam atsparumui
pakeisti apkrova Saliapamato q = y D, negalima.

.tik. plok5tumos"uZ.da.y;n:ll1,
o
yra,...skina..
l1oeficientai yra empiqini"fr-$@ffiffiSporimentiniais'duoryrenmnrs.
pamatamsapskaidiuotinaudojamametodikagali bflti taikyta ir riboto ilgio
--lffiiffifims
pamatamsapskaidiuoti,tadiau tuomet bus gauta labai didele pagrindo atsparumo atsarga.

4. Modifikaotos s;tiprumolygtys grantai su grantinia vundeniu

2, 3 ir 4 lygtys buvo para5ytos grunto ribinio stiprumo apskaidiavimui, vadovaujantis
prielaida, kad gruntinis vanduo yra gerokai Zemiau pamato pado: Tadiau, jei gruntinis vanduo yra
arti pamato, tai ribinio stiprumo lygtis butina modifikuoti, priklausomai nuo gruntinio vandens
padeties, nes grunto vienetinis svoris minetose formulese traktuojamas kaip efektyvusis grunto
vienetinis svoris. Zinoma, jei sausas gruntas tampa sodiu gruntu del gruntinio vandens lygio
pakilimo, tai grunto svoris po vandeniu sumaZejabeveik per pusQir tuomet reikia [vertinti vandens
to atsparum4.
atsveriandiqja [takq. Grun

I5ti\ryju gruntiniq vandenslygio pAkjtLmjlsgaliauksltikdiktriu smulkiq daleliqE@nrdnma

-taiitm-o
sankabumopraradim4 grunto vidines trinties kampo ir atsparumokirpimur
tatimq

sumazeJlm4.
7 pav. iliustruoja tris gruntinio vandenslygio atvejus.
I atvejis: Jei gruntinis vanduo apsemia pamat6 tai ekvivalentine vienodai paskirstyta
papildomaapkrova2,3 ir 4 lygtysetampa lygia:

q' = y"o, = r(Dr - d,,)+yud,,

(8)

(ia y" - efektyvusis grunto vienetinis svoris,

yb - gruntopo vandeniu vienetinis svoris.
II atvejis: Jei gruntinis vanduo yra pamato pado lygyje, tai
q'=TDf

t/

(e)

III atvejis: Jei gruntinis vanduo yra l,emiau pamato pado per pamato pado plot[, tai

gruntinisvanduoneturesitakosgruntoribiniam stiprumui.

t4

d =y" nr=r\Dy-d*)+yyd *

d= TDt

Tn= yo(l + d* I B) ryytifrsliai

(Ddntmstai : 0,5y < ya < 0,7y)
GVL

7 pav.Iliustracija grunto stiprumo lygdiq modifikavimui

5. Grunto stiprumobendroiilygtis
Grunto ribinio stiprumo Tercagi lygtys tinka tik i5tisiems juostiniams, kvadratiniams ir
apskritiesiemspamatams.Jos netaikomos stadiakampiamspamatams0<B/L<1. Sios lygtys taip pat
neivertina grunto pasiprie5inimo kirpimui (Slydiai) i5ilgai slydimo pavir5iq grunte esandiamevir5

pamatopado(pavir5iaipaZymetiGI ir HJ). [vertinti Siupstrukrmnr*s*iratvejus,*aiapkqu_UPamat4

betrdrqlr ygt[:
-,'{sll&
-ualibutinuoZuln+MejeiHdfts;(l963m,},p{rsie4'*61
* 0,5yBNrFrFroFn
q', = cN rFr"F,aF"i+ qN nFnrFroFn,

( 10)

(ia c - grunto sankabumas,

4 - efektyvfs itempiai pamato pado lygyje,
7 - grunto vienetinis svoris,
B - pamatoplotis (apskrito pamato skersmuo),
N", Nq,N, - pagrindogrunto stiprumokoeficientai,(3lentele),
F"r, Fqr, Fr, - pamatopado formos koeficientai,
F"6, Fqd,Fya- pamatolgilinimo gylio koeficientai,
F";, Fqi, Fyi - apkrovosi pamat4pasvyrimo koeficientai.

6. Pugrindo grunto stipramo koeJicientui

45+ Al2 negukampuip. Jei Sispakeitimasyra
ayra artimesnis
kampas
schemoje,
Tercagi
tai N", Nq rf Ny duotoms grunto vidines trinties kampo reik5mems taip pat pasikeis. Kai
;run",ri:rrinas,
il:= -i5- ro.tai

N, = tan'(45+ gf 2)e"""'

( t l)

15

lt : (N, -r)cotrp

(r2)

N, =2(N, +l)tanp

( 13) -

7.Pamutopudoformos koeJicientui
F-," =r*t * n

(r4)

F* = l*l t u n q

(1s)

F' =l-0'4+
'L

( 16)

LN"
L

(ia: L > B - pamato ilgis didesnisuZ pamato plot[.

8. Pumuto igilinimo gylio koeJicientai

(r7)

F"d=t+o'+D-!
B

DJ
Fna: 1+ 2 tanrp(I- sing|'z
B
F^ =l

(18)

kai Dr f B <l
Siosformulesnaudojamos,
', D ,

F"d =1+(0,4)tan-l(

g)'tan-tf
Fna=l+2tancp(l-sin
.B'+ I

(1e)
(20)

Fro =l

os,kaiD,f B >l.Formulesnarystant(n, t n)
Siosformulesnaudojam
skaidiuojamasradianais.

9. ApkrovospasvyrimoI pamutq kofficientai

I

no

F,i=Foi =l r-* l
"' [ 90")

(, B'\'
I
\ a)

Fr=ll-'

(2r)
(22)

B - parnatqveikiandiosjegos pasvyrimo nuo vertikales kampas.

10. Necentri1kai apkruuti pamatui

Kai pamat4 be vertikaliosios apkrovos veikia dar ir momentas, tai slegis per pamat4 i
grunt4perduodamasnevienodai(8 pav.). Nominaliniai itempiai pasiskirstotaip:

= el BL+ 6u f n't
7t^u*

t6

(23)

(24)

e^-= QIBL-6Mf B'zL

Eia:Q - maksimali vertikalioji jega, veikianti ipamato pad6
M - pamatqveikiantis momentas.
Tikslq [tempiq pasiskirstym4nustatyti sunku.

a
0
I
2
3

4
5
6
7
8
9
l0
ll
t2
13
t4
l5
16
I7
18
19
20
2l
zz
ZJ

24
25
26
27
28
29
30
31
3Z
JJ

34
35
36
)I

38
39
40
A7

42
43
44
/l <

46
41
48
49
50

Grunto laikandiosiosgalios koeficientai

3 lentele
NoN"
Nn
N"
tan(0
N,
5,14
5,38
5,63
5,90
6,19
6,49
6,81
7,16
751

1,92
8,35
8,80
9,28
9,81
r0,37
10,98
11,63
12,34
13,10
13,93
14,83
15,82
16,88
18,05
19,32
20,72
)) )\
23,94
ts Ro
21,86
30,14
32,67
35,49
38,64
42,16
46,12
50,59
55,63
61,35
61,81
75,31
83,86
93,71
105,1
I
118,37
133,88
152,10
113,64
199,26
229,93
266"89

1,00
1,09
1,20
l,3l
1,43
1,57
1,72
1,88
2,06
)')\

0,00
0,0'7
0,15
0,24
0,34
0,45
0,57
0,'71
0,86
1,03

)47

711

)71

1,44
1,69
1,97
2,29
2,65
3,06

2,91
3,26
3,59
3,94
4,34
4,77
5,26
5,80
6,40
7,07

15?

19)

8,66
9,60
10,66
I 1,85
13,20
t a' 1)

16,44
18,40
)o 6?
23,18
26,09
29,44
1? 10
77 75

42,92
48,93
55,96
64,20
73,90
85,38
99,02
115,3I
134,88
I
158,5
181,21
zzz) J

265,51
3r9.07

4,0'7
4,68
5,39
6,20
7,13
8,20
9,44
10,88
12,54
14,47
16,12
19,34
22,40
25,99
?n))
35,19
41,06
48,03
56,31
66,19
78,03
9) )5

109,41
130,22
155,55
186,54
224,64
271,76
330,35
403,67
496,01
613,16
762.89

0,20
0,20
0,21
0,22
0,23
0,24
0,25
0,26
0,27
0,28
0,30
0,31
0,32
0,33
0,35
0,36
0,37
0,39
0,40
0,42
0,43
0,45
0,46
0,48
0,50
0,51
0,53
0,55
o5q

0,61
0,63
0,65
0,68
0,70
0,72
0,75
0,77
0,80
0,82
0,85
0,88
0,91
0,94
0,97
1,01
1,04
1,08
l,l2
1.20

irAa;iir: r ijl i i\irrldij*S

.i
Unl'rri;f;il.i.tft}

ffig&g"g#g'ffeKs1

acJ@o{ffilgecg

0,00
0,02
0,03
0,05
0,07
0,09
0,11
0,12
0,14
0,16
0,18
0,19
0,21
0,23
0,25
0,2'7
0,29
0,31
0,32
0,34
0,36
0,38
0,40
0,42
0,4s
0,41
0,49
0,5I
0,53
0,55
0,58
0,60
0,62
0,65
0,67
0,70
0,73
0,75
0,78
0,81
0,84
0,87
0,90
0,93
0,97
I,00
1,04
7,07
l,ll
1,15
1.19

t7

gali bflti rastasnaudojant

Grunto stiprumo patikimumo koeficientas tokio tipo apkrovoms
pado ploto metodui' Mejerhofo
Mejerhofo (1953) puriUfy-A priskiriam4 efektyvaus pamato
patikimumo koehcient4 grunto
proced[r4 nustat# ribing jogq k"riq gruntas gali atlaikyti ir
stiprumo netekimui, sudaro:
jegq sistema yfa
1 Apskaidiuojamas ekscentricitetas. 8 pav., b pavaizduota
ekvivalenti5katai, kuripavaizduota 8 pav', a:

e= M lQ

Kaie 4" 8/6

Kai e )> BfO

(b)

(a)

8 pav.Ekscentri5kaiapkrautaspamatas
2.

fstatge reik5mpi (23)it Q$ lygtisgausime:

Q^u,= g(t + oela)l nt

(2s)

= Q$-6elB)lBL
Qmin

(26)

ir
e tampalygusBf 6 ,tai qn'i': 0'
Kai ekscentricitetas

tempimo itempiai'
Kar e> 816, tai q^,nbtrsneigiamas, ir tai reikS, kad grunte atsiras
gali atitrukti nuo pagrindo'
Kadangi gruntasneperimajokiqtempimo itempirl, tai pamato padas
Tuomet:
Q^u*=4Q\L(B -2e)

Q7)

plotis B' = B -Ze ir

3. Nustatomi pamato pado efektyvieji matmenys: efektyvusis
efektyvusisllgis L' = L.
ilgosios kra3tineskryptimi, tai L' = L -2e , ir
{sidemetina,jei ekscentri5kumaibus pamato
pamatoplodiu'
B, : B. MaZesnisiS Biqdviejq matmenqt.y. i' ar B' bus priimtas efektyviuoju
4.

pagal (10) formulp apskaidiuojamapagrindo grunto ribine laikomoji galia q',,:

* 0,5yBNrFrFrF,
RnI A =Q'u= cN"F,F*F,, + qN nFn,FraFr,

18

(28)

F"",Fq,ir d apskaidiuojami pagal pamato pado formos koeficientq formules, tik vietoje Z
ir.B I jas istatomospamatopado efektyviojo ilgio ir plodio reik5mes.F"a,Fqdir F, apskaidiuojami
pagalpamatopado lgilinimo gylio ltakos koeficientq formules, o skaidiuojant-BnekeidiamasB' .
5

Bendra ribine apkrova (ega), kuri4pamatas gali atlaikyti:

Qur,= q:(B'\L'):

q',A'

(2e)

(ia: A'- efektyvusispamatopado plotas.

nZina pamato laikandiqiq gali4.
9gntrq".nJo ltolgl.os asles per
namas centri5kai

|%'-t*'1-'..'-'

Tokiais
lenkimo
apkrova (9 pav.).

apkrautag

--J't

9 pav. Necentri5kai apkrautoskolonos pamataspadaromascentri5kai apkrautu pamatu

11.Pumatui su dviem ekscentricitetuis

Nagrinejamqji pamat4 veikia ribine vertikalioji apkrova 6ega) Qunir momentasM (I0 pav.
a ir b), vienu ir tuo padiu laiku lenkiantis x iry a5iq kryptimis, kuris gali btrti pakeistasatitinkamais
lenkimo momentaisM,ir Mr(10 pav., c). Toks pakeitimasyra ekvivalentinispoveikiui, kuri darytq
Qux,tldeta antpamatopado ekscentri5kaisu ekscentricitetaisx = B ir y e, (10 pav., d).

rr-+r

r--t-r

"lt!;_1
Jrurl=1,4,
I
t
i'I
+rll
(b)

(c)

(d)

l0 pav. Pamatassu dviem ekscentricitetais

t9

tvl)

Ekscentricitetai
apskaidiuoj
ami taip:
eu: Mrf Qr,
ir
eL= M,lQur,
Jei reikia

(30)
(31)

Qu,, relk1rnes, tai ji randama pagal (29) formulg:

Q*, = Q',A'
ir pagal (28) formulg apskaidiuojama:
RoI A =q: : cN,F,,F".F",-t QNrFn"FraFu,.t
0,5yBNrFrFrrF,
ir tuomet efektyvusis pamato pado plotas lygus:
A '= B ' L '
(32)
F",,Fr" ir Frkaip ir anksdiauapskaidiuojamipagal pateiktasformules vietoje Z ir B jose
istatantpamato pado efektyw4i il4i L' ir ploti B'. Apskaidiuojant 10,10 ir F, jq fonnulese B
nekeidiamasI B. Nustatant efektyvqji pamato pado plot4 l', efektyvqli pamato pado plot[ B' ir
efektyvqji pamato pado ilgl L galimiketuri atvejai:

l a t v e j i serl
: L 2 l l 6 i r e u l B >l f 6 .TuometA' = 0,58\Ll
dia B, : B(1,5-3e" I B)
ir
L, = L(1,5-3er l L)

(33)
Qaa)
(34b)

Efektyviuoju pamatopado ilgiu Z1 priimamas didesnisi5 dviejq dydi:hA(11 pav.), t.y. arba
Br arbaZl, ir fuomet:

(35)

B'= A'lL'

11pav.Efektpusispamatopadoplotasatvejui,kar erf L>Il6ir e"lB >ll6

2 atvejis: erfL<O,s ir 0<eufB<Il6 efektyvusispamatopado plotas (12 pav., a)
amaspagalformulq:
apskaidiuoj
(36)
4'= 0,5(Lr+ rr)a
pamatoplotis:
Lt ir Lz randamii5 grafiko(12 pav.,b) ir tuometefektyr,usis
B' : A'l L' arbaB' : A'l L, (didesnissavoreik5me)

(37)

Tuomet efektyvusis pamato pado ilgis imamas L' = Lr arba L' = L, (38) (priklausomai nuo
to kuris i5 jq yra didesnissavoreik5me).
20

0,3
d{
o12

0rl

r-'tLr;l'tL
erf L<0,5 ir 0<eBf B <lf 6
12pav.Efektyl.usispamatopadoplotas,kai

,,,r,uolo,
13pav.Efektyvusispamatopadoplotas,kai

erl L <Il6 it 0 < euf B <0,5

21

3 atvejis: erlt <116 ir 0 < e, f B <0,5 efektyvusispamatopado plotas (13 Pav., a)

pagalformulq:
apskaidiuojamas
(3e)
A'= 0,5(4 + ar)t
EfektyvusisPamatoPlotis:
(40)
B '= A 'l L
Efektyvusispamatoilgis:
(41)
L, = L
i5 grafiko(13pav',b)'
randamos
Bl ir B2reik5mes

(14 pav.,a). SantykisBzlB ir tuo padiu82 galibntr

4 atvejis:erlL<Il6 ir
"ulB<116
L2 galt
nustatytasnaudojanterf L Weives,kuriq nuolydisdideja.Pana5iai,santykisLzlL ir tuo padiu
bflti nustatytasnaudojanterf L kreives,kuriq nuolydis mai'eja(14 pav', b)' Tuomet efektyvusis
pamatopado plotas:

A' = LzB+o,s(B+ nr\t - rr)

Efektyvusis pamato pado plotis bus:

B '= A 'lL

(43)

Efoktyvusis pamato Pado ilgis bus:

L,:L

(44)

B2lB gavinui

dl
dl

^-

I T lo-ro

,r,ur,rlrt
padoplotat,kaierfL <116ir eufA <tle
pamato
14pav.Efektyvieji

ry

(42)

12. Pugrindo lsikomosios galios ypatingieii atveiai

Pagrindo laikomosios galios apskaidiavimo lygtys tinkahontogeni5kie-sirirs"i?-pakankamo
storio gruntq sluoksniams.Grunto sankabumas,vidines trinties kampas ir grunto vienetinis svoris
priimami pastoviais visais pagrindo grunto laikomosios galios nagrinejimo atvejais. Praktikoje
daLnaipamato pagrindo gruntq sankloda buna i5 keliq gruntr1sluoksniq. Tokiais atvejais pagrindo
gruntq irimo paviriiai prie ribines pamato apkrovos gali tgstis per du ir daugiaugrunto sluoksniq.
Sluoksniuotopagrindo didZiausi4laikomqjqgaliq galima nustatyti tik tam tikram ribotam atvejq
skaidiui. Mejerhofas ir Hanna pasirlle procedrlr4kaip nustatyti sluoksniuotosiosgruntq sanklodos
ribinq laikomqj4 gahq(Lr. 13 skyriq).

13.Pamatasant molio sluoksni4

15 pav. pavaizduotaspamatas,kuris remiasi i du molio sluoksnius.Pirmo sluoksniostoris
11ir jis yra po pamatopadu.Antrasis sluoksnisyra po pirmuoju. Abiejq grunto sluoksniqvienetiniai
svoriai vienasnuo kito beveik nesiskiria,todel galimi du atvejai:
1. Jei vir5utinio grunto sluoksnio nedrenuojamassankabumas(nedrenuojamaskirpimo
stiprumas)yra didesnrstL apatinio,t,,.y,, cu(Dlc,(z)>1, tai pamatasyra ant stipresniomolio
qolio sluoksnio.
sluoksnio,esandiovir5 silpnesnio-.1o
I | , tai pamatasbus ant silpno molio sluoksnioesandiovirs stipresniojo
2 . JEi c,,,,r,
I cu(2.t
molio sluoksnio.

.\fu;ui:,rri,rrllr:lls

ir i?ls
ft I (]t rc s n !fi 1'l:',s:li
,r/ur.ilr-slll.\

9z =o

Y;

Silpnesnismolis :

I rrre,r'lrr,syir',iltrlils
s/lir:f.vrl,r

15 pav. Sluoksniuotomolio laikandioji galia

Pagrindoribines laikomosiosgalios abiem atvejais:
tai gruntopo pamatuirimas
1 atvejis: c,(t)lc,r.z)> 1. Jei santykisHIB yra palyginti maZ,as,
ivyks ismingant jam i viriutini grunto sluoksni. Sis ismigimas vyksta nuo apatinio sluoksnio
'bendrojo kirpimo (15 pav. kaire puse). Tadiau, jei HIB bus santykinai didelis, tai grunto irimo
pavir5iai nuo pamato ribines apkrovos jau nebesutilpsvir5utiniame sluoksnyje (15 pav. deSine
puse). Tokiu atveju pagrindo laikomoji gaha pagal Mejerhofq ir Hann4 apskaidiuojamapagal
formulE:

23

G*0r:r-t-'u:'1<;'..h

4*,-4.,-"q 4t3,"-{'L,r-\,.'
rr

I
^n'=-ll,lo.rl,a)].,,,nr]*{[,*3)l4g'
tL \ r /l -'-' i L\ , /\ B )*''''l=

(4s)

= . o,r(l)f,,,,,r"
q
]-:,:.1
]
{[,
tn
'{fu|,t-,t8

iia B -pamatoPlotis,
Z - pamatoilgis,
N":5,14 (laikomosiosgalioskoeficientas'kai 60),
co - grunto sankabumas isilgai aQ' (randamas panaudojant 16 pav. pateikt4
priklausomybg)
1,0

n r-l

ca

0"8

Cul

u. l

06
f) ')

0"6

0.4

ne

1.il

C uz
C ul

nuo cuQ/cuo)
16pav.Santykiocolc,gypriklausomybe

pirmasis (45) nelygybeskaires pusesnarys ivertina apatinio grunto sluoksniokirpim4.

Antrasisnelygybeskairesi"rer naryslvertina smigimqvir5utiniamegruntosluoksnyje.Nelygybes
desinespusesnarys[vertinavirsutiniogruntosluoksniokirpimq
2 atvejis:c,(t)lc,(z)<1.Ribinepagrindolaikomoji galia Siomss4lygomsapskaidiuojama
pagalkitoki4 Mejerhofoir Hannospasi[lyt4 formulg:

eu= Q ,+(qu- r,{'('r- *Ht

) '),
dia:

n,

_-lr*o,t(;)]. ,,\1tNc
+ y,Dr

(41)

=lrno,2f
+TzD
qu
r
+lL ue)N,
"
\L))-'"

(48)

,,

H t=B
N":5,14 (laikomosiosgalioskoeficientas,kai gr0)'

24

(46)

14. Pumutai ant tankuus ur sutunkinto smilio slfrgsuniio vir1 plasti\ko

molio
Kai kada pamatai irengiami ant sutankinto smelio sluoksnio sliigsandiovir5 minkSto molio.

ir5iusbus tik smeliosluoksnioribosE3ai

puseje.

pavaizduota17 pav.
apskaidiuojama:

pagal

Q,=cN,*ru,(t.?)u,ry+ TDr

"-*'-"-'

(4e)

Q,,

Sn?eltt
{p
c=1,

Sra
{1"':)t'::
it'::t::
:11:',:)::l

?:
.t
il..l:;

17 pav. Pamatasant sutankinto smelio sluoksnio slflgsandiovir5 mink5to molio

DidZiausiaq, reik3megali b[ti:
q,:0,5Y B Nr+Y DrN,

(s0)

Eia:cp- vir5utinio smelio sluoksnio vidines trinties kampas,

7- smelio vienetinissvoris,
K, - grunto praspaudZiamojokirpimo atsparumokoeficientas,
Nrir Nn - koeficientai,kuriq reik5mesparenkamosi5 3 lentelespagal vidines
trinties kampo p reik5mg.
Pamatui su stadiakampioformos padu:
(
/
R\
s\
, ( . 2 D, \ . , t a n e

stu, ,= l( t + 0 2 1 l c , , N . - r l t * i l yH' ll+ H_ l,K.-B + T Dr

L)'

Ll

,,t

(s1)

)'

DidZiausia q, reik5me Siuo atveju gali bUti:

=o.s[r
q.^u^
- o,al\yaN,,
+ yDrN,
,u
/
' \.

(52)

L/

Grunto praspaudZiamojokirpimo atsparumokoeficientoK, kitimo kreive pateikta 18 pav.

Naudojant (50) ir(51) formules galima apskaidiuotipagrindo ribing laikom4jq gali4 i5tisiems ir
stadiakampiamspamatams ir tik vir5utiniam smelio sluoksniui. Sios s4lygosatitinka toms, kurios
pavaizduotos17 pav. de5inejepuseje.

25

40
Rdzl A'

5,14c,

= lr0

0,5yrB Nrlry

RdtI A',

3f

Lf
:il

r/
/
/
./

IU

/
_/

/
.t

,/
*/
lF

v
4

20

3r)
40
50
^
Lf
r4 llarPrriais)
lJa
18 pav. PraspaudZiar4pjqtgpimo koeficientasK. pagal Meyerhof4ir Hann4

15. SekliaiUpsmutq nuosAdis

Pamatqnuosedisnuo jegos poveikio gali bflti klasifikuotas i du pagrindinius tipus:pixwinis

(a_rbalamprusis) nuosedis S" ir konsolidacij.o-;.nuos-QdisS". Pirminis nuosedis atsiranda pastato
statybos metu, ar tuojau pat ji pastadius. Konsolidacijos nuosedis atsiranda per tam tikrq 1aik4.
Porinis vanduo yra i5spaudZiamasi5 sodiq molingrl gruntq porq ertmiq. Ep.qd.={gsJgngalgrus}$,e_
ga"piqn: ni o tamprauS.ir @d
ii o.sUnraKonsolidacijos nuosedis apima dvi fazes: pradinq ir antrinq. Pradinio konsolidacijos
nuosedZiopagrindai aptariami nagrinejant gruntq konsolidacijos procesus.Antriniai konsolidacijos
nuosedZiai atsiranda po pradines konsolidacijos pabaigos, kai nuo jegos_jlgalaiklg_*povgkio
praslysta ir pffgig4lpggjl grunto daleles. Moliniuose ir duniblinirioib moliniuose gruntuole

tfiii"iul

to"*rona*i:"i-;r5Seffiia\ StrtlabiaurySkiisuZ antriniusnuosedZius.

Grunruosesu

organinempriemai5om, antrindskonsolidac-ijosnuosedZiaibus didesni uZ pradinius.

16. Pirminiui nuoshdiiai

Imame, kad seklqfi pamatq (19pav.) veikia [tempiai Qo,o grunto i kuri remiasi pamatas
Puasonokoeficientas ir tamprumo modulis yra atitinkamai p, ir E,.
TeoriSkai,jei D50, H:a ir pamatas liaunas, tai pagal Harr4 0966) nuosedZiai gali b[ti
i5reik5ti:

s' - : 8 4 " ("r - u"?'21 9

(po liauno pamato kampu)

( 53)

t"=?r- p?)o

(po liauno pamato centru)

( 54)

8.

26

cra:

,[n * * * \, (Jr. ', '. r)l

[. lnl(-----l+ ril lnl
|i

Ct = -i

rl Wt**'-*)

(../t+*'-1
))

(55)
(56)

M=LIB
Z - pamato ilgis,
B - pamatoplotis

p" - Puasono koeficlenfas

E" - Grunto deformac$q msdults

Grunfas
labai lviltas grunfas

19 pav. Liauno ir standauspamato pirminis (tamprus) nuosedis

a reik5mes ivairiems pamato ilgio ir plodio santykiams parodytos (20 pav.). Pirminiq
liauno pamato nuosedZiqvidurkis gali bflti i5reikStas:

= !?(Ls." E

(liaunam
pamatui)

p?)o",

(57)

Tadiau,jei pamatasyra standus,tai pirminiai nuosedZiaibus skirtingi ir gali buti nustatomi

pagal:

= !?eS"
"E

p?)o,

pamatui)
(standZiam

(58)

d,,ir aoureik5mesrandamosiS (20 pav.) pateikto grafiko.

Giliau igilintam pamatui galutiniai pirminiai nuosedZiaibus maZesni.

17. Psmutq unt sotausmolio pirminiai nuoshdiiai

Janbu (1956) ir grupe mokslininkq pasifile lygti liaunq pamatq ant sodiq moliq (Puasono
koeficientas tokiems moliams lyg,rs 0,5) vidutinio nuosedZio apskaidiavimui. (21 pav.)
pavaizdtotam atvejui 5i lygtis btitq:

r@
S " : A rA.E
,

(5e)

dia:A1- H/B ir L/B tunkcija,

Az -Df/B tunkcija,
E" - gruntodeformacijqmodulis(tamprumomodulis).

a- 1
LI

J.U

?5

fr
do,
' ] t 'i

ar
n

l{

\J

su apsknfupadu
Pamatams

a-l

1" 0 '/

aou = 0,85
z, = 0188

0.:i

l0
IB

20 pav. Koeficientq d,d,avir a" reik5miq priklausomybe nuo L/B

kag6g$.4tr"o.a;*,*>3
"'--qfiI,-\r.
:',.':ri; r,g;syQ'

?ar-,uF-.'
Po.,}o

"kn6.1

6Y\f -t'^-tfr5"d"^'
1 ,0

nq

A2

t].I

1tl

4/s

, 1 ,0

fl l

0 ,5

1rl0

1000

HlE

2lpav. At ir Az reik5mes[vairios formos pamatq pirminiq nuosedZiqapskaidiavimui

28

"l
fi2'Ut-"rb*r0""^v,\*{r4efufr.J-J
18. Smilio

gruntq

pirminig

nuosidiit4

apskaiiiuvimai

(deformucij4
ryr.*4''-.r-*-'#+-e@*-;:"

:ffi
-Biriq*ery!.mkaffis-ls*l,meIsdPA*
grunQ pirminiai nuosejlZiaigali bflti apskaidiuoti naudojant pusiau-empirinius
deformacijqinfliuendiq koeficientus.Smertmanir Hartman (1978) Siam metodui pasifile toki4
formulg:

s"=C,C.,|A-n)>!*

(60)

o'E "

tia:Cr=l-0,5lql(q-d1
cz=l+o ,z \ogQl o,1)

- pamato igilinimo gylio itakos koeficientas

- grunto valkSnumo [takos koeficientas (/ - laiko trukme,

metais).
q - itempimai pamato pado lygyje,
Q=T Dr
1, - deformacijq infliuendiq koeficientai,
Az - vienodo tamprumo (deformacijq) modulio grunto sluoksnio storis.
Deformacijq infliuendiq koeficiento priklausomybe nuo gylio pavaizduota(22 pav., a).

ileJormacij4
rnoduJisE,

22 pav. Pirminiq nuosedZiqapskaidiavimasnaudojant deformacijq infliuendiq koeficient4

Pamatamssu kvadratineir apskritapado forma, Lf B =l:
I":0,1, kai gylis z:0
I":0,5, kai gylis z:21:0,58
IrU,kai gylis z:22:28
Analogi5kai pamatamssu L/B>10:
I":0,2, kai gylis z:0
I;0,5, kai gylis z:21:B
'I;-0, kai gylis 2:22:48
L/B tarpines reik5mes tarp 1 ir 10 randamos interpoliuojant. Prie5 pasinaudojant (60)
formule smelio gruntq pirminiams nuosedZiamsapskaidiuoti reikia nustatyti apytikri deformacijq
modulio kitimq visoje pagrindo darbo zonoje (22 pav., b). Deformacijq modulio kitimo pob[dZiui

29

grunto k[ginio
N,
apskaidiuoti naudojamas standartinis prasiskverbimo per grunt4 skaidius .atba
iki
bus pasiektas
stiprumo reiksmes. Grunto sluoksnis gali bfti padalintas i kelet4 sluoksneliq
pug.inOo gylis r-22 ir po to bus apskaidiuojami tq sluoksneliq pirminiai nuosedZiai. Vistl
pirminiq trno.Odziqsuma sudaryspagrindo grunto pirmin[ nuosedi &.
stu-otcsnetirl

19.Gruntqsavybirlr odikli ai p amat 4 p irmin i q n uosi dIi ll apskai i iavim ui

iavffiuos0*"n-a:rdojarnasi**gflrafit*J@pllm4
iffiU ir p,. Jei Sierodikliai nenustatytilaboratorijoje,tai jq realiosreik5mts
apibtrdina
iTilri parinktosi5 4lenteles.
Kai kurie autoriai grunto deformacijq (tamprumo) moduli E, sieja su standartiniu
(1970)nurode,
prasiskverbimoper grunt4skaidiumi,n/ir kiiginiu gruntostiprumuq". Smertmanas
kad smeliodeformacijqmodulisgali bflti lygus :
Pamatq

pirminiq

( 61)

E " =7 6 6 N
per grunt4skaidius'
prasiskverbimo
dia:N - standartinis
Arba:

(62)

E " =2 4 "
dia;q"- gruntostatiniozondavimokflginis stiprumas'
E" = 2,5q"
E , :3,5q

"

(pamatamssu kvadrato ir apskritimo formos padu)

(63)

(64)

(i5tisiems,juostiniamspamatams)

Gruntq tamprumo rodikliai

Gruntotipas
Dulkinis smelis
Vidutinio tankumosmelis
Tankussmelis
smelis
S4na5inis
Smelisir Zvyras
Mink5tasmolis
Vidutinio kietumomolis
Kietasmolis

Deformacijq
modulis E, MN/nt'
(MPa)
I0,35-24,15
17,25-27,60
34,50-55,20
10,35-17,25
69,00-172,50
5,L0-20,70
20,70-4r,40
4r,40-96,60

4 lentele
Puasono
koeficientas p".

0,2-0,4
0,25-0,4
0,3-0,45
0,2-0,4
0,15- 0,35
0,2-0,5
0,2-0,5
0,2-0,5

Gruntq de.formacijqmodulis normaliai konsoliduotiems moliams gali btrti apskaidiuotas:

(65)
g, =(2.50...500)c,
Perkonsoliduotiems moliams gruntq deformacijq modulis bus:

g" = (750...1000k,

(66)

dia; c,- nedrenuojamomolio sankabumas.

Pavyzdys:
Tauro
Smertmanasi5tyre tilto atramos (tauro) ant biraus grunto sanklodos nuosedZius.
ir todel
pado matmenys L:23m, ir B:2,6m. Tokiam pamatui galima daryti prielaid4 kad L/B=10

30

bus galima mbraiLsrtideformacijq infliuendiq koeficientq diagram4.Apytiksle grunto kfiginio

stiprumoq. priklausomybenuo gylio pateikta23 pav.
q =l78,54tNktf
I =31,39kN/m2
/

ct

ta

= 0,891
C,' = I -g,5--e-=t -(o,s)
' ' ( 178,54- 31,39)
q -q
--:Y-l
C z= l * o , z x ) g ( ' ' *:^ ? it\
-t

0,1 )

Kai F5 metai.tai:
/s\
C z:l + 0 ,Z l o e [n ,
) = 1,34
rezultataisura5yti5 lenteleje.
NuosedZiqapskaidiavimo
buslygus:
PirminiainuosedZiai

- }))f.*:
S"=C,C,(Q
= 32mm
= (0,893[,34tr78,540,0321m
: r,:l)(rs,22x10-5)=
Po penkeriq metq nattiroje i5matuoti didZiausi tauro nuosddZiaisieke apie 39 mm. Teorinds
ir natriroje stebetosnuosedZiqreik5mesbeveik sutapo.
{= l?8,54kt'l/mr
l:

13 rn

o:2,s m

L- - l

e
a
t

E.
\
C!

E.000
4. {ltHfnr?}

23 pav.I,ir q, po pamatopadu

31

duomenys
>Q, I E,)Lz apskaidiavimo
5 lentele

Sluoksnis Lz,

Q",

kN/m2

I
2

1 ,0

a
J

0,4
0,5
1 ,0
0,5
1 ,5
1 ,0
1 ,0
1 .9
Ll0,4m=48

4
5
6
7
8
9
10

8,, kN/m2

r,6

2450
3430
3430
6870
2950
8340
14000
6000
10000
4000

8765
T2005
12005
24045
r0325
29t90
49000
2 1 000
35000
14000

z lkt
L
sluoksnio sluoksnio
centfo, m
centre
0,5
0,250
1,80
0,400
2,80
0,495
??s
0,460
4,0
0,430
4,75
0,310
0,255
0,187
7,00
8,00
0,r32
0,052
9,45

(1"/E,)AzxT0',
m3lkN
2,85
5??

r ,6 5
0,96
4,16
0,53
0,78
0,89
0,31
0.70

>t8,22

E"=3.5q

2 0. Konsoliducij os naoshd1iai
Konsolidacijosnuosedliui atsirandaprisotintuosemoligiuosegruntuoselaikui begag"_k3i
juos .v_eik!?n_1dia"3usipamato kg1ltrukcrjg,g.apkrova..(2_4 p-?ot)i Pasiremdami vienmates
kon"soiiiiicijos nud$6dziillygtimi gauiime:
S, = !e,dz
tia: e, - vertikalus[tempiai,kurie lygfls Lef(.+ en),
Ae - poringumokoeficientopokytis,lygusJ(p,,p"ir Lp)
Normaliai konsoliduotam moliui S, skaidiuojamas:
C,H,los?o+LP o ,
s-_
'
p"
I+e"

(61)

Perkonsoliduotiems,su po 'r Lpou< p" moliams:

S --C,H"
'

l+en

logP orLP' u

(68)

po

su po I p, I po-r Lpo, moliams:

Perkonsoliduotiems,
LPC'H
' lo*L
*C '' " lon?t:
S. "
" I+en
p,
po l+eo
(ia: po - efektyvirl itempir4molio sluoksnyje vidurkis, prie5 pamato [rengim4

eo- moIi o stuotdiiiA pradinis.poringurnokoefici ent

32

(6e)

rodiklis,
C" - suspaudimo
C" - brinkimorodiklis,
1L - molio sluoksniostoris.

Gyiis z

24pav. Konsolidacij os nuosedZirlapskaidiavimoschema

e nera p3plovruvi*,rys*-1--u"-ohqip-ev'hj-e'A-a..'
jant gyliui nuo pamato pado apadios. Tadiau vidutinis slegio prieaugis gali buti
maZes,
ry."
-r"
aproksimuotaspagal formulg:

l ;r'.g l -t'd:
(70)
=o,l6l(Lp,
+4Lp* + ap)
Lpo,
(ia: Lp, - [tempiqprieaugisvir5utinejemolio sluoksniodalyje nuo pamato

konstrukcijos,
Lp* - itempiqprieaugismolio sluoksnioviduryjenuo pamatokonstrukcijos,
Lpu- [tempiqprieaugismolio sluoksnioapadiojenuo pamatokonstrukcijos.

21. Vertikatiq itempiq padidhjim&s grunto masyve nao pumato upkrovos

priklausomybes.
Jq
1885m.Busineskq$U.[ado.,normaliAilljl.kirpi-mo
[tempiqmatematines
modeli;-:kai jo
tamprausif izbff6pi'3ko
nustatymuiBnsinexizu-.p-"*Oqio*.,hs-49gen1lt9,
-Klgg
j egaP.
pavir5iausbet kur! ta5k4veikia koncentruota
Remiantis Siomis priklausomybemisvertikaliq [tempiq prieaugis Lp talke A, kuris
jegosP poveikiobus:
atsirandanuo koncentruotos
Lp=

3P
r
|

(7r)
\z ^- - t5/2
I

zru 'lr* [1]|

|

\z)

dia:
lz
f =.,1X +y

x. y ir z - ta5ko,4 koordinates k[ne.

aa
JJ

,f.\

(l l

r A
/\^
.\',",-^-L
(.-y'\
."{i'n*, W'j

Soniruo slegio sukeltos

sukt
:1.:s:*e$o

Si lygtis nera srunto Puasono'koeficiento fi

skersinesdeformacijos.
deformacij4 ir nustatomastyrimais stabilometru;
\\*.-*^''"'-_

p:q(r+\)

\= p t(r- p)

arba

\:doJdo, - horizontaliqir vertikaliqitempimqprieaugiqsantykis.

Grunto skersinesdeformacijoskoeficientaspriklausonuo grunto savybirl: Lvlvrui- 0,27,
smeliamsir priesmeliams
- 0,30,priemoliams- 0,35,moliams- 0,42.

22. {tempiui po staiiukumpio formos sloginiu

Busineku lygties integravimas leidZia apskaidiuoti vertikahl itemp[ bet kuriame talke A,
esandiamepo stadiakampio formos liauno sloginio apkrova qo. Elementari apkrova I nedidell
pagrindo plok5tumos plotel[ gaunama apskaidiuojant dP = Qod* dy ir ji gali buti prilyginta
koncentruotai jegai. Vertikaliq [tempiq padidejimas ta5ke A nuo j^"eot dP apskaltiuojamas pagal
(70) formulg. lstadiusvietoje P reik5mes dP = Qodx dy ir vietoje r2 jo reik5mex2+f gausime,kad
itempis ta5ke,4bus:

y,ldxay]z'
z o ( r ' + y 2+ r t l' '
Suintegrar.usgaut4lygt[ gausimebendr4 itempiq padidejim4 ta5ke,,4nuo visos apkrovos:

3q"( dxdz) 23
-M:f Jr=of
*=o ZrG, + y, + rr)t ,

QoI

(72)

dia: I - infliuentes koeficientas

Ap- [tempimq padidejimas ta5ke,4
I

=-

2 mn ^ l m'+n ' +l

mz+ n2 + 2

4rl m2 +n'+m2n2 + 1 m2 +n2 +7

+ arctan

Z*r^[,rf * n\t
mt + n ' + l-m' n '

(73)

cla'.

m:B/z

(74)

n:L/z

(15)

Infliuentes l kitimo priklausomybe nuo m ir n reik5miq pateiktos 6 lenteleje.

[tempiq prieaugis bet kuriame ta5ke, Zemiau stadiakampes apkrovos, gali bDti rastas
naudojant (72) formulp ir (25 pav.) breZiniu. {tempio gylyje z po ta5ku O nustatyrnui apkrovos plot4
daliname I keturis stadiakampius.Ta5kas O yra bendras ta5kaskiekvienam stadiakampiui.Tuomet
pagal (72) formulg skaidiuojamas [tempiq prieaugis gylyje z Lemiau ta5ko O, kuri i55aukia
kiekvienas i5 apkrovos stadiakampiq.Bendras [tempiq padidejimas nuo visos pridetos apkrovoygali

btti i5reik5tas:
Lp=qo (I r+ 1 2 + I r+ I o )
(ia Iy 12,fi, ir 1a- atitinkamq stadiakampiqinfliuendiq reik5mes.

34

l(76)

o
0

25pav.ltempiqradimo schemapo liauna stadiakampioformos apkrova

l uZdavinys:
Liaunas stadiakampispamatas yra ant Zemespavir5iaus. Pamato pado matmenys: 2,5x5m.
Pamato padas apkrautas sloginiu q,:145kN/nl. Nustatyti [tempiq grunte padidejimo nuo pamato
pad4veikiandios apkrovos dyd[ta5ke, kuris yra 6,25mZemiau stadiakampiopamato pado centro.
Pasinaudojant (25 pav.) pateikta schemaapskaidiuojami:
Br2,5m/2:I,25m
L55tttl2:2,5m
(75)
lygtis
apskaidiuojama:
ir
PagalQ\
*FBt/z:1,2516,25:0,2
"
n;L1/z:2,516,25:0,4
I5 6 lenteles,kai z1:0,2 ir n;0,4,tartdama, kad 1r:0,0328' Tuomet:
nes lv:l2:\:Iq, t.Y-itempiq padidejimas
Lp:q"(41):(145X4)(0,0328):19,02kN/m2,
ie5komaspo apkrautoploto centru.
2lu1davinys:
Koks bus [tempiq padidejimas grunte nuo apkrovos tokiame pat gylyje, jei ta5ko padeti
pamatopade nusakys:
Br:0,5 (1 ta5kui) BF2 (2 ta5kui),81:0,5(3 ta5kui)B52 (4 ta5kui)
L14
L14
LFI
Lt:l
Pagal analogij4 kiekvienam ta5kui randama:
ma:0,32
m3:0,08
m2:0,32
m50,08
na:0,64
n3:0,64
n2:0,16
n;0,16
ta5kui:
ir kiekvienam
4:0,00693 Iz:0,01'954 1r0,02322 Iq:0,06576
Tuomet [tempirlpadidejimas nurodytame grunto ta5kebus:
Lp: qo(I6 I 2+\+ I a): (l 45) (0,1| 54 5): I 6,74kN/m'

23. {tempiq padidhjimo po staiiakumpiu pamata rudimas nuadoiant 2:1

metodq
InZinerinejepraktikoje daLnarnaudojaapytiksliZ:1mp-tp.d,a
$empilLpg{i*g.tny_t_nP33*9,
gylyje
padidejimas
z bus:
metoda
5[
Pagal
pa!:J@iA$e_eylyje-surasti.
itempiq

35

o xB xL
Lp=_:L_
\77)
'
( B + z)(L+ z)
(77) lygtis gindLiama prielaida, kad itempiai nuo pamato kra5tq gilyn ir i Sonusplinta
pagal linijas, kurirf nuolydis 2:l (26 pav.).

r., rtr

.ct
cl

fi

{J

E
E
frl
E
(f

Ol

og
E
Ef

rt| \t
Sl
o{ E
cf
E

ffl
E
E
f.l

f\

(}l
Ol

3
EI

\o

c
oo

F\

f.l
F*

Sl
ffl

fr1

co

Sl

cc E
F\ (*'I
r..t E
trl
r.l f..l

(:l

cf

c'I
E
F.

c'l \E oo !f,
\o E c{
t
co F\o F- oo Ol

(:l

r..l

\E|
f.l

lo

C.]
E

\c}
\o
ol

tr\
(f

f..l
Sl
F,T
E
(f

rf
rr
Sl

f{
E
E

f.l

F.

|r]
(-.l
cfl

(f

cn

oo c]
E

c{
E
r..l

qcr
frl

E
F.-

t
co

oo
h

Or
t*.1

(fl
G!

ts\

= (=E

tl

F.l

ft

r..t
\E|
r..t

oo c.l
t}| co \c|
(d
o
E

!E|
f.l
\E|

\{ir F\
F* 0,
E E

- (= (]

tf

lrl

co

Ol

F
Ol

\E|
frl

f.l
ql

Fe.l

(F
E

u
.tL)
}H

,ld
llt

ts*
tf

q
tf

ttr
E

fi|

E
f.l |fI
d
F.
(*.l rtr
E
E

frt
f,-l
t-.1
{a.l
E

oo
E
(fl

co
tir
arl
q

If,
f.l
E

ts\

|rI
0t

(:l

(=

co
co

q
frl
11

cf
E
|rI

O'
t\
\d]

(:l

E
E

J
){J
d
OJ

{.I

(f
t=

Ol
(".l

F{

(a

oc
E

+,

f''l
l-*

\o oo s,
E (f E
d E E

lo
6

=
=

Sl

t-!O

F\

(".q

r..t e{
cf E

c.t

a..l

(".1

ttr

oo

Ol
Ot
ft

E
1.1
}l
f
tl
f

ts\

oo r.o
r
f,\
Or

oo

(f

E
E

d
oo

q
E

F\
\Et

(=
E

lt(
E

FI
f.l
|fl

E
(:l

tl
t3

Sl
E
E
(f

co
f.,l
f-r

E
E_
E

36

frl
E

rtr
ts\
E
E

D{
E
(:l

}t

+
E

=
=
=

f.,l

]|
=
=

co lYI E
ts\
t*t (fl ltr
E
c

E
Ot
F\

Ef

l1l
E
\c|

f.il
d

F-

E_

Crl
Ol

r.E
\E|
F\
F.

F\

rr \Et r.d
fq
oo
la
E}
ts\ (}r
f,.I
oo oo oo Sl o\ Ol

(},

cf

r\

Sl

oo \E cl
DO
E
E
a
oo co so

1.4
crl

F\
Ol

ffl

Or
d

m rtr

$
o{
oo f.t
\E| F.

:\

:-q

f.l

frl
E
F

cf

cf

Ol

f.'t
ts\
r\

ta
\c|
S'
F\

(:l

G
S'

\o \c'

ft

S] oo
r..t
ts\ E

\E|
(.1

ffl
E

f'l
Or
E

O'
f..l
\E'
E

(*{
c]
E

\E

lo

oo

E
E

frl co oo
t*.1 r\ t\
\o O,

l-l

}{
:*r

ffl

n|

flt

t+ rfi

rE

Cf

E
E

:.q

co

tsH
01

\E|
!

c{

\d|

E
r.l

r'l
\o
r.l

cl

(f

S'
f"l

f.l

o
E

oo
tn

\o|

'=
'=
('1
f..l
f+l
c

t--

'f1
11
E

h
E

c.l
c.'t
F-

trt frl
t
o+
E c.i

trl

F.l
F
!

Ol

E
(:l

\ct
F

oo

(\

r=

c1 rf-

01
\E|

E
r=

'tr
(tr

\t|
r\l

ra
r..l tr{
E"
E

t*. TE tr\ E
E E

+l

(f

Sl

f.l
E

Ol

E
d

\o rE

*tr

lt|

r\

Fa
F-

Ol

B\

Ol

Sl

(:l

('.,I

(*.l
E

DO

co

F.

ts\

F\

(f

oo f.l
6l

>o

Ot

1S
Or

s -

=
sl,l
=

:t

Or

frl

cf
C,l.
E
f

Ol

\E| ffl
t*.1 oo

ll
].1

E
f.t

oo
\ci oo

F.l

ry Er-!

'l'

I"i

':.1

s s+ +
=

\f
E
{..,t
E

OE E
\o t--

!f

t-^

\6f

rE|

cl

q
{-,t
F

t-(r'1 d
tr\ t-r
f.l f.l

ts

]|
:b

(\
\E|

lt
tI

cn
f..l
!E|

F\
f.l

F.
fft

r=

'= -

I\

r{

t\
f.l

crt
sf

q
E

'=

o\ E I1 oo eq F
\E| {
E
O.l E
rr '=
oo oo O' o, o
0{] co oo co co DO Or
E
E
cl E

F-

oo

Sl

atl

E
Oj

tf

f.t
E

E'
('T
('"1

\E|
rl
E
c.1

oo

f.l
ffl

cf

q
S'

(.'l

\tt
f".l

'l'!

*1

':.1
1E
f.l

oo
\tr
f-l

C*l

f..l

\c|

c]

C}
c{
E

O'
C.l
E
(:l

=
l.l
=

(*.t q
\D
E
f+l
00 oo oo oc

rtr oo
Ol
Ol
E

!J

c".l

ts\
frl
01
E
tf

=
=

Ol
E
E
E

*tr

cg co
E
co {"'l
\o rq
trf, cf

crl
I-t
E
{:l

t-.,1 co f-l
f.l ("r Ef

'=

fFl
F

cl

oo oo r.E cf

qf
Il

f.t

oo f.l

\o

'=
!f

r.,t
cf

oo crl
oo
\c| \E|

\E|

f.l
E

\t|
F**

E:]

E
E
f.l
E

F\
IE
F.

Or

rfi
E

ffl

E
\o

F\

|fl
ffl
qf

(=

\E|

c\l

:"1

r..l

cf,

r-

r..t

fit

=f
|.E

(*t (fl
c..l q

trq
f.l

r.l

f.{
f.l
r.o

oo (}l r
E crl d
oo St Ol

oc

ts\
cl t-\c| \o rft
|rt qr

:\

t.l
E

t*'l
f-l
FE

rtr
r.o \E|
r.l r..t r..l trl
r.l |1I f..l r..t (*.l
E
E
\E|
t*d

{'{

frl

|fI

I't
i\

r{

Ol
!f,
(*.l
(*.l

-f

\t|
ra

F\

t}r

co

d
\t|

(fl
=
}l
f..l
'-{"(".I
= cl

oo

F\
c
E
(''l

cl

trl oE

(tr
Ef
c.l

DO t
tra (}t
\o \c'

(}l
Sl

\F
E

cl

C]

trl

oo

{-l

f.l
E
E

(rI

lfi

E
t4

oo E
E
(Fl

Ef
E

co c]

f.l

E
cl

NE
f{

fl

\Ei

{'.'l
E"
E

F
E

Ol

o
o

E
f".l

\{]

qr

':$
o

FI
E
{."I

(r.l
E
f.,t

ro

f.l
E

fft

E
E

O'

cf

\E

ifr

rJ

f"l

\c'

\o

+
ts\
f.l

E
Sr
E
E

{\
E

cn
!{]

aE

r^l
!.E

t"l
10

f.'1 f''l
E
E E

frr
E

E'g

+{1 IE

trl

.s

g
u
F\
m
0v
#
m
.0J
tu
#
il
{J

h!
0
.q

r..l eq
r.o

Ol

f.l
c

E
O'
E
E

{.{
\c'
E
E

r.,l (-d
\c| E

E
(f

f..l
\E
E
c

Oi

s
E

t
rl

t]'

\f
F\
f.l

f.l
tal
!E|

Fa
Ol

f.t
E

F*
F

oo
t
cl
c'l

Fq

co

Ol

qr
ts\

(\I
f-l
\E

\o

r{

r.& F\
F\

F\

fft

"-i

gr

oo

(}, +

\E|

t.t
(:l

c..I f.,l
E E

Ol
\tl
F\

\l

f!

(:l

E
F\
F\

f.,l
E

\E|

(\

\ti
f*l

frl
\cl
f.t

cn
c.q

tsq
oo
Ol
frl
C*l
E

sqr
el

\o Ol f'-l
Ot
t
Ef
oo oo
\c| oo Ol tr\ Cll Ol
rtr
q
t
t
t
t
r..t fq.l r.{ r-! t*.t t*t P.t

O'

\E

f..l

\{]
(*.l

|fl

|rI
f.t
(f

|rI
fit

c4
!E

DO
St
|fl
f.,l

f.l
q
ql

a
l-*
Or
frl
t.t

f'{

E
f'l

{*{ FI
E

\c|
oo

r.,l \c|

(:l

oo oo
\o Or

+
t
s

e-{. rc^
E E

(f

r.{

q'

co

O'
qf.q

rtr
Ol
Itr
c.q

frl
F.
Ot
$
f..t

ch
oc oo
Ot St
t
s

O'
lYI
S'
lif
f{

E
f.,l
E

f.,l

t.t
E

14

q
F

qtr

q
tln

r..l
c.t co
!@
frl
E

E
|:r.t E
\t| Sl

cf

\c|

frl

r=
\E|

rf

Sl

co
.1

rl

(f,

F\
f.l

F.
|fI
t-r
fi-r

r..t

oo
oo oo

Sl
Or

\r

\!|

\t|

F
d

F*
E
cl

oo oo ft E
\o t
Or \o
t
P\
o{ 0l

(f

\c|
E
(:l

Ff.1
E
E

\E|
E^
E

cf

\c|

C-l

St

co
trl

<-

f'l

F.-

\61
f.l

co

q
F
tJ+

\c|

(\

Fr
c,'t
f.'l

cf

oo

!f
Ol
Elt

Or
f.l

'=

\E|

c.q
Crl

so
E

rt + rn
E

F.
t.q

Ot

F
fril
E

tsr
f
O
f.l
O

t
crl

F*
cfl

c'o

t=

f'{
F.,
\El

F
\E|
Sr
F".

f*l
E

\E'

Or
frl
Fa
t-c=

E
tf

rF

E_
E

t
{o
Pil
f\l
E

t*.1
f.l
r.o
r..t
r.,l e-l
E
E

f'.1
f..l
F\

r..t

E
E
!o
f..l
f{

crl
fr1
\tl

(r.l
rdl
f..t

Sl

r\
rc'

\E
f-l
ril
f'l
FI

ffl

s, co
qr c4
(=

':..t

t
\o

\f
g'
t.l trE
(*.l t'.I
E

oo

El
E

t't
tr'l
E

\E'
f.l
f.l
E

r
cc

q-

Ol

oo

oo
01
E

tr*
f,.|
F\

co

\E|
d(}l

(= '=
tr\

frt
(*.l

c{

f.,l
|fI
E

\o fi.l
c.l t-\
oo (rI

r..l

C*I

(= '=
ffl
la
E

d
d

('{- f-l

\o

sf

oo
(:f

!.E
f.l
{-.1

'l'
f.l
e.t

ffl

r.,l
Ol
ffl

r.t
r,q

r.{
E

r..t

G
lir
|fl
N
E

f"l
(.1
frl

f..l
Or
frt
ril-

r^l
E

sq-

(d

f.,l
E

Ef
t".l

O'
fn
d
c.d
E

{s

\c| O

'3,

H-

t.t
(fl

ry

E
E
t'{

f\

Or
q
f.{
E

o\
Ol

\l
(-il

Ol

{F.l
E

r.t \t|

9S
sry oo
r..t
q

(-q

E
f..|
qf

{.'] 'tr
f..l
E]

c.{

\E|
q

\o

\E
q
Ef
r..t t.l

\o

r'

q
(".1

r=

r..l
co

(\

5f

\E|
tq
f..l

tsq
f.l
C-l
E

c.l
f..l
E

\o
\tt

frl
f.,l

\E|
c.l
c..l

co
co

r.{

r.

F*

t{-

sl
fl

O'
|:rI
F"l

Sl

G
f.l

.a
E

(\|

f\

c'q

st
o.
s

\{]

(p

\t|
f.l

oo
q

\E'

\tr

Fr

('{- trl

F(rl
irl

t+

FI
S'
f{l
E

r"{

t'l

c{
o,

t t
r.{ t\

{ s s +
+
r'q"
c-l (*{

trt
e.l r.{

f-l
f.{

f*l

F
E
Ol
d(*.t

'=

co

Sl
f.l
Sr
q

ffl
F.
Ot

E
=f

Ot

rtr

Fq
f,'l
FI

rq

0r
(r.l

f..l

\E|
Or

o{

frl
frl

r.,l
o

d
t.l

t*d r^r
E E

r\
co
oo co
t
=l

f.t

tfr

f'{-

ch
F\
=f

Fd
E

lt| q
D+ ffl

cf

(*.l

\o
s,

\c|

r
fn
t\
l-l
C.l
E

r.,l

{'q
E

\t| la
oo .f,

t,l
E

cc" c'q"
o

'1,
e.l
rl

F.
E
Ol

{
++
(-r"

f{t
f.,t
E

r..l
c

oc

co
\o o4 c 0r
rtr rtr ttr q
E

\c|

r
f'l

d
r..l r.,l c"t

trl E

t*'l
(:l

E
lE|
ql-

r.,l c..l c-.1 q

qf
Or
Sl
Ol

{'.t

rI

r|
-

(fl

(}.

(fl

\o

f.l
E

cn

ffl
cit
(f

f
f.l
c.l
f..l
E

(*{ cfl

('{" f-l

so

qf
a..l
C.l
E

f^l
E
c'q- (*d
E
E

Or

r..t oo

iE|

t,l
r-l
tsq oo

E
h

frt

F-

o{

r.,l +o \D \E|
rtr
{ +"t
f.l
r..l oo
E

ta

oo c-l \c|
{*.1 oo cft

E
Or
E
c'1
E
E

fq
E
E

F"
\E'

co
o

'=

E
E
r.o
c
o

\cl
E
E3

Ol

f.l

04

o4
c4

P\

oo qr o{
\g
!
S'
oc
{Yl

co
st

f"l
f.l
E
E

Ol
E_

\E|

Or

({

F\
c..l

+ r\
Ol

r..t

r[

r..l

(*q

Clr

F.
\6|
F\

e'r-

cf

l\l
ha

\c|
Or

F\

t
E
(".1
E

Ol

crl

(}r

a-\6|

F\

ts\

E]

oo

oo

Eq

rir

oo

+{

rE|

q.

tfr
+l

(:l

'1
F\

f.l

fi

f.l

O
E

t--

t
(\
E
ts\ 10

r.,t (=
r.o O'
q ctr

c4

Ef

lrrl E.
cl (t

t{
c.l
(-'q
E

(*q

\6|
f,.|

r..l
(.1
c.q
E

q
t

f.l

c.d
f'l

('t"
t*'t"
':.c"
E E
cl E

E
FS'

eH

co oo o(]

|fI

r-1

B
|fI
f"{-

c]

Ia
\E|
(fl
F.l

04
lE
f'l
f..l

'= '=
q
('.,l

oo
f-{
f+l

Ol

\o EE

Sr

(t
{rr
t-c, (t'rE

\r

\E|

oo o+
rE
l{f
(n
f.l
r{ r.!

!E'
f-l
(ft

c'1
ril r^l tt

F
lfl

e.t

(rl
\t|
f-{
e.l

r.{
O

HS

a-

)t

2: i Bvertikaliai, l horizontaliai)

26 pav. ltempiq padidejimo grunte radimas naudojant 2 : l metod4

24. [tempiq padidhjimas nuo bet kokios spkrovos

ittrusnuo-UetffiiW
VertikaliqjrtitempiqpuaiOe3

^"

: rr{r- r

kuria buvo

^t3/2

lr.[4)'l
|

\zz) )

ila Bl2:R- apkrautopamatopadospindulys.I5 Siosformulesi5rei5kusR/z gausime:

lr

R-lt,

1-2/3

LPI

l ''

(78)

-']
'l
;=L['^-)

[statgivairiasAplq" reik5mesi (78) lygt[ rasimeatitinkamasRlz reik5mes(7 lentele).

Rlz r eiklmiq priklausomybe nuo Lp / qo
7 lentele

38

Lplqo

Rlz

Lplq,

0
0 .1

0
0,2698

0,6
0,7

0.2

0,4005

0,8

0,3
0,4
0.5

0 .5181
0,6370
0,7664

0,9

R/z
0.9t74
1.t097
1,3871
1,9084

1,0

co

apskritimus,
Naudodami7 lentelejepateiktasR/z reik5mes,galime nubrai?ytikoncentri5kus
turindiusspinduliuslygiusRlz (27 pav.).AtkarpaAB pilyginama vienetui.Pirmuojuapskritimuyra
ta$kas,kurio spindulyslygus nuliui. Antrojo apskritimospindulyslygus 0,2698(AB). Paskutinis
apskritimas turi begalinio dydZio spindul[. Sle apskritimai padalinti vienodai i5destytomis
radialinemislinij omis sudaroNjumarkodiagramq.

27 pav. Infl iuendiqdiagramavertikaliq[tempiqapskaidiavimui

Siosdiagramosinfliuentdsverte(I[):
(7e)
elementqskaidius
I V:l I diagramos
(27 pav.)nubraiZytojediagramojeinfliuentesvertelygi:
IV:L1200:0,005
Vertikaliuosius itempius po bet kokios formos apkrauto pamato padu su Njumarko
diagramos pagalbagalima nustat5rtitokia veiksmq seka:
1. Pasirinkti po apkrautupamato pafu gylyz, kuriame norima rasti [tempius.
2. Parinkti masteliz: AB t.y. Njumarko diagramosvieneto ilgi.
3. Parinktu masteliu nubrarLytiapkrauto pamato pado plan4.
4.IJZddti nubralLTttqapkrautopamato pado plan4 ant Njumarko diagramostaip, kad taikas,
po kuriuo norima nustatyti itempius, blttl tiesiai po Njumarko diagramoscentru.

39

5. Suskaidiuoti Njumarko diagramos elementus, telpandius pamato pado plano viduje

(tarkime,kad diagramosploteliqbus $.
6. Apskaidiuoti itempimq padidejim4 pagal formulg :

np=(rrr)(vXq,)

(80)

(ia: qo - apkrautojo pamato pado slegis i gruntq.

28 pav. IliustracijauZdaviniosprendimui
3 uZdavinys:
1 uZdavinio sprendimaspasinaudojantNjumarko diagrama.
Ie5komas[tempiq padidejimas ta5ke esandiame6,25m i,emiau pamato pado plok5tumos.
Tuomet z:6,25m, ir vienetines atkarpo, ,qB ilgis, nubreZtos(28 pav.) bus lygus 6,25m. Gautu
masteliu braiZomas stadiakampio formos pamato pado apkrovos planas. (28 pav.) Sis planas
Njumarko diagramoje nubralLyas taip, kad pamato pado plano centras bltq vir5 Njumarko
diagramoscentro.Taip daromatodel, kad [tempiq padidejimasie5komasta5ke,esandiametiesiai po
stadiakampioplotelio centru.I plano ribas patenkaapie 26 infliuendiq diagramosploteliai, todel:

14s):I 8,8skN/m2
ry : (rrr)(vXq,
):(0,005X26X

Si reik5mebeveiksutampasu atsakymu,gautusprendZiant
1 uZdavini(Ap:19,02kN/m2).

40

4 uZdavinys:
ApskaidiuotibendruosiuspamatonuosedZiuspamatui,kurio pado matmenys1x2m ir ji
veikiavertikali300l,It{jega (29 pav.).

,"Grynqiqitrmpiqpadidejimis,

o----*::,3:-j]o*/*1i
Smelis
f = l6,5,LlI/#

BnL=lmx2m

tr
rfi

&'

GVL
*--+y = 7 ' l, 5 k Mlml

29 pav. PamatonuosedZioapskaidiavimoschema
Tamprieji nuosedZiai
2,5m storio molio sluoksnis yra 2m L,emraupamato pado, t.y. per 28.I5 (29 pav.) matyti,
kad gylyje z>28 esantlgrunt4 grunto tamprieji nuosedZiai itakos nedaug. Tadiau jei'(5S) formule
bus naudoj ama tampriqjq nuosedZiq apskaidiavimui, tai apskaidiavimamsbus reikalingos smelio
sluoksnio tamprumo modulio ir Puasonokoeficiento reik5mes.Tuomet:
Bq ,
.\

t" =

(1- p; )d,

dia: qo:150kN/m2,E:10000kN lm2, p6:0,3,cl,xl,Z (Lr.20 pav.)

[stadiusreik5mesgaunama,kad tamprieji nuosedZiailygfls:

(1X1s0)
^t":tffi(1m:l6,38mm
0,32
)Q,2)= 0,0163

Konsolidacijos nuosedZiai
Molis yra normaliai konsoliduotas,todel:
C"H . p" + LP",
5^ - =:l og " I+ eo
po
p":(2,5)(16,5)+(0,5X17,5-9,81)+l,25(16-9,81):41,25r_3
,85+7,74:52,84kN/m'
Pagal(70) lygt[:
Ir
\
+ 4A ,p^+ LP b)
Lp o ,=
U\Ln,
Naudojantmetod42: I

4I

q^xBxL
=G;4e*,)
^p

Molio sluoksniovirSusyra gylyje r2m, todel:

Lp, =

(1s0x1x2)
=

(I+2 )( 2+ 2)

25kN/m2

Pana5iubfldu randama:
Lp^

(150X1X2)
=13,45kN/m'z
(l+3,25)(2+ 3,25)

1r

(1s0x1x2)

Mu= (l+ 4,5)(2+ 4,5)= 8,39kN/m2

Tuomet:
LPou =

= 14,53kN/m2
8,3e]
Ilrt. +(tz,+s)+

k tada:

(0,32)(2,5)
,to8 52,84+I4,5:1ll =
0.0469m:46.90mm
t**
52,84

^ .:
D
Bendri nuosedZiai:

S:S.+5": 16,38r 46,90:63,28mm

Pastaba:Apskaidiuoti nuosedZiai gali vir5yti priimtinus pamato nuosedZius.Tokiu atveju
pamato pado matmenys turi bUti padidinti taip, kad jis laikytq t4 padi4 300kN apkrov4 bet maLiau
sestq.

25. Suditiniui pumutai

$Ae*nia;panaatalpriskkiami-sekliesierns-.pamat"tns""*g?hj*Lh****_gg*(30 pav.).
jqmatmenys.
pamatai
Sudetiniai
skirstomipagalt?_lr}"ipnustatomi
Stadiakampis sudetinis pamatas. Kai kuriais atvejais per kolonas perduotos apkrovos ir
grunto laikomoji galia yra tokios, kad apskaidiuojant atskiruosius pamatus, kolonrl pamatq pado
plok5tesnebei5sitenkastatinio ribose. Tokiais atvejais, dvi ar daugiau kolonq gali buti [wirtintos
sudetiniamestadiakampiamepamate (30 pav., b). Jei linoma grunto leistina grynoji laikomoji galia,
tai pamato dydis (BxL) gali buti nustatytastokiu btdur
1
Apskaidiuojamaspamato pado plotasA:
O,
+ t +O.
.'.
A_

-z

(81)

(l ail ( net\

dia: Qt, Qz - kolonq apkrovos

Qau(net)- grunto leistina grynoji laikomoji galia
Apskaidiuojamavisq kolonq apkrovq atstojamosiosvieta (30 pav., b)
rl ---

Q'L'

,11

Qr+Q,

42

(82)

,',4**'-

,f"
{

l. Stariiakampissudetinis
Z.tt"pecinis sudetinis par

4. Plok$tr

Pjhr.is

IJ:Ra
vienetiniani ilerlri

Strrtinio

ritrcls

Plzuras

30 pav. Sudetinirlpamafi{tipai
Grunto slegispo pamatopadupasiskirstystolygiai, jei kolonq apkrovll atstojamojieis per
pamatocentre.Tuometpamatoilgis:
(83)
L=2(Lz+X)
Apskaidiuojamasatstumastarp kolonos centro ir plok5tinio pamatoribos. Z2 dydis bus
Zinomasir priklausysnuo plok5tesribosvietos:
(84)
LrL-LrL.:
43

Pamatoplotis lygus

a:4

(8s)

Qt+ (Jz

Pjhr,is
Bzx fia
vienetiniirrn ilgiui
.Brx Ra

vienetiriian ilgiui

Pjln-is

wffi#fl

--r-

Plrrnas

(b)

pamatas
31 pav.Trapecinisir gembinis(sijinis)sudetinis
Trapecinissudetinispamatas.Tokio tipo sudetinisfiungtinis) pamatas(31 p&v., a)
naudojamaskaip atskirasi5tisiniskolonospamatas,kai kolona apkrautalabai didelejega, o vietos
pamatuiyra nepakankamai.Pamatopado plotas su vienodai paskirstytuslegiu po pamatopadu
randamas:
44

Jei grunto leistina grynoji laikomoji galiayraLinoma, tai pamato pado plotas lygus

, e,+e,

^=;;;

Trapecijosformospamatui(31 pav.,a)
B 't B "
A=
2
vieta:
Nustatomaper kolonasperduodamqI pamat4apkrovqatstojamosios
Q, L'

( 86)

f,-

Q'+Q,
pamato
ribasgaunama,kad:
trapecinio
Panaudojant

x +L," =(ut,*'!,1

trt,

[8 ,+Br )
amaBr ir Bz.
Z2
reik5mes,pagal(86) ir (87) lygtis apskaidiuoj
L,
X
ir
A,
Zinomas
Naudojant
L
Trapeciniampamatui
!. x + t.
32

Gembinis (sijinis) sudetinis pamatas. Tokio tipo pamato konstrukcijai naudojama

jungiandioji sija, kuri jungia necentri5kaiapkrautqkolonq pamatusI pamat4vidaus kolonai (31
!naudojami vietojg

PlokSte.Tokio tipo sudetinispamatas[rengiamaspo visu statinio uZimamuplotu ir jis

atlaikokolonq ir sienqapkrovas(32 pav.,a). Plok5tegeriausiaitinka gruntamssu maLalaikom4ja
galia ir kai jam tenka atlaikyti dideleskolonq ar sienq apkrovas.Prie tam tikq s4lygq i5tisiniai
pamataituri bfiti irengti po didesnepastatouZimamoploto dalimi ir todel plok5tesgali btti
ekonorni5kesnes.

tipaiyra (32pav.):
I plok5diq(pamatq-plok5diq)
(32 pav.,a).
plote
vienodas
storis
visame
plok5te.
Plok5tes
l. Lygi
po kolonomislygi plok5te(32 pav.,b).
2. Pastorinta
:
3. Sijosir plok5te(32 pav.,c). Sijosi5destytosabiemkryptimis il kolonositvirtinamos
sijq susikirtimovietose.
- I
4llok5te su rDsiosienomis,kaip plokStiniopamatodalimi (32 pav.,d). Sienosdidina
sIa.qd,urnfu
.. .....,. ......,.
--**p-li}kstinio.paq-rato
kai jis pastatytasant labal
polius.Poliai sumaZinastatinionuosedZius,
Plok5tesgali"iemtis,,.i
plok5te
yra
tai
auk5tas,
gruntq.Kai gruntiniovandenslygis
suspaudZiamrl
[rengiamavir5 polirl kad
galimabfiq i3vengtipliidrumopasekmirl.

27. Plok1tis laikomoii gulia

kalp ir sekliqjq pamahS
Plok5tcslaikomoii gali
pqm.Alo
formuln T-aci au Siuo_+*-ejy"
+ qNrF*FraFn,+0,5yBNrF,FNF,
q'u= cN"F",F,aF"i

( 10)

vertikaliaapkrova:
Sotiemsmoliamssu p-0 ir apkrautiems
qu= c u N " F rrF " a t4

(88)

dia: cu - nedrenuojantissankabumas;N":5,14, Nq=l ir N-0 (randami i5 I lenteles)

Kai rp=O,tai pamato pado formos koeficientas bus:

45

A- A

--@--

iitl-_ ---#

&
B

ltrt

@ --@ -@

lrr------s-

T lA

Al

ta,

-T
lA

rl

po statiniutipai
32pav. Plok5diq(pamatq-plok5dirD

0,1?58
F",:r++|,+l:'.r+)|,+):
r
ir pamato
*
[gilinimo
r[lr./
L
\L)ls,r+)

gylio

koeficientas bus:

F"d=t * o,o[]l
\.8 /

Tuomet:

* o,o?]*n
uu:5,10",(ujJ!][,
"\
L
B)
/\.

ir

46

(8e)

=q,- q: 5,r4
t,-?)
cu(t*Qu@"t)
ry=)[t.

(e0)

Gryna leistina plok5tinio pamato, [rengto ant rupaus grunto nuoguhS laikomoji galia galt
bfiti adekvadiainustatyta i5 standartiniq atsparumozondavimui skaidirl. Sekliems pamatamsji gali
biiti apskaidiuojama pagal formulq :

=rr,s8N(w)'
Qarr(ne,,

,,(h),

^,,,',

(e1)

N- koreguotasstandartiniszondavimoatsparumas,
B - plotis,m
pamatoigilinimokoeficientas
Fa =t+ 0,1:(4, t A)<yZZ
dia:

mm
s - nuosedZiai,
(priimant,kad 3,288
Kai plotis B didelis,tai (101) formulegali btiti aproksimuota
+l=3,288)taip:

r
\
|
f
_fp,)l["]
ls,93rul
=r1,98NFal
l+0,331
t
+ lll=:. l<
l, kN/m2
Qar1ne,,
+ l= Lesl
(B))12s,4)
12s,4)
\2s.4)
L
-:

(s2)

Ilvedant Siasformules buvo vadovautasipagrindiniu samprotavimu, kad jei didZiausi

,
bet kokio pamato nuosedZiainera didesni uL 25,4mm" tai nuosedZiqnevienodumasnebus didesnis
tL T9mm, t.y. 0,75x25,4mm - leistin4 rib4 daugeliui pastatq pamatq. Todel [prasta prielaida bttq
tai, kad didZiausiam atramos nuosedZiui (t.y. 50,8mm) nuosedZiqnevienodumasbus lygus 19mm.
Naudojantis Sia logika ir konservatyvia prielaida, kad Fa lygus vienetui, (92) formulq galima
supaprastintitaip:
Qat(net\x 23,96N, kN/m'

Pamatui perduodam4grynQslegi galima apskaidiuoti:

q =9-TD,

dia:

A
Q - pastatosavasissvorisir naudinga(laikinoji) apkrova,

A - atramosplotas
Tokiu btidu q bus visada maZesnisarba lygus Qa1(net).

28. Gr unto tyrim ui nat ilr uli om i s sI iig soi im o sqlyg omi s
suspaudZiamumo

slfigsandio

Bandoma kasinio dugne, kurio minimalus skersmuoturi prilygti keturiems plienines

plok5tes skersmenims. Duobes gylis D7 @) turi prilygti numatomam pamato igilinimo gyliui.
Plok$te statoma duobes centre ir apkraunamahidraulinio domkrato pagalba etapais,po ketvirtadali
ar penktadal[ nustatytos ribines apkrovos. Stampo nuosedis matuojamas po kiekvieno apkrovimo
etapo laikrodiniu indikatoriumi. Kiekvieno Stampo apkrovimo etapo trukme viena valanda.
Bandynras tgsiamas tol, kol gruntas suyra, ar plok5te isminga i gruntq giliau 25mm. BratLoma
bandymo metu gautq itempiq-nuosedZiqdiagrama,o i5 jos nustatomaribine apkrova i ploto vienet4.

Bandantmolio grunt4
Q u@) :

dia:

Qu Q )

(e3)

eu(n - numatomo pamato ribine laikomoji galia

Qu(p\- Stamporibine laikomoji galia

(93) lygtis yra su prielaida, kad molio ribine laikomoji galia fakti5kai nepriklauso nuo
plienoplok5tesdidumo.
41

Bandant smelio grunt4

\u(F)= q",or?

e4)

tiP

dia:

Bp - pamatoplotis, m
Bp - plieno plok5tes(Stampo)plotis, m
Pamato leistina laikomoji galia pagrista nuosed1il ir duotos apkrovos intensyr,umo
aptarimu:
So = S" $
'

BP

lmotlo gruntui)

(95)

ir

.
,, =," [,.{_f_]'f
gruntui) (e6)
:'::i" +1: I 1,,n.rio
\8, ) l3,28Bo )

29. Nevienodasplok1tis nuoshdis

Amerikosbetonoinstituto436komitetas1996m.pasifllemetod4kaip apskaidiuoti
plok5tes
nevienodusnuosedZius.PasinaudojantSiuometodu apskaidiuojamasstandumokoeficientasK":

=!4
rc,
'
E,Bt

e7)

Eia:E' - konstrukcijosmedZiagos
tamprumomodulis
E, - gruntotamprumomodulis
B - pamatoplotis
16- konstrukcijosilgio vieneto,statmenaikraStineiB, inercijosmomentas
Formulesnarys E'I u galibflti apskaidiuotas
pagalformulg:

(e8)
(ia: E'I u - pamatoilgio vieneto,statmenaikra5tineiB, lenkiamasisstandumas
Zg't u, - rdmuapremintqelementqlenkiamasisstandumas
sienutes
lenkiamasis
standumas
l(e 'ont l 2) -kerpamos
a - kerpamosios
sienutesstoris
h -kerpamosiossienutesauk5tis
NevienodqnuosedZiqsantykissu bendruplok5tesnuosedZiu(fl nustatomasremiantisK,
reik5memis:
JeiK.>0,5,taiji galibuti laikoma standLiaplok5te
ir d=0.
JeiK":0,5, tai 5 4,1
Jei K,:0, tai 6 A,35, kvadratineiplok5tei (B|L=I) ir d:0,5, ilgiems pamatams
(B/L=0).
3 0. P Io kSii U n aosedi,i 4 n at ilriniai stebij im ai
Plok5diqnuosedZiqnatfiriniqstebejimrtr
rezultatqgalimarasti daugelyjeliterattirosSaltiniq.
Mejerhofas(1965) surinko ant smelio ir Lvyro irengtq plok5diq didZiausirlnuosedZiqstebejimo
(8 lentele).
duomenis
Jei pamato[gilinimokoeficientasFa =1+033(D, /B) bus apytikriailygusvienetui,tai jo
leistin4nuosedigalimaapskaidiuo
ti p agalformulg:
s : !:!!J::!0.25N

48

(99)

Nattirojestebetqplok5dirfant smelioir LvyrodidZiausinuosedZiai

8 lentele

Objekto
Nr.

Pamato
plotis
8,fr

1 8" 3

22.9

a
J

9 .1
t4.6
4"0

5
6
7
8

))<

1 5 ,8

20,4

Standartinis Grynoji
zondavimo leistina
laikomoji
vidutinis
atsparumas, galia,_
,A/
kN/m'
15
230
18
239
9
306
22
383
20
230
25
239
20
220
10
1 72

Stebeti
didZiausi
Apskaidiuoti
nuosedZiai, nuosedZiai,
,srcm
,s,cm
1.5
2.79
3.56
2.79
1.27
2,41

2,03
1,02

Sapskaidiuoti
Sstebdti

1?5

2,7

2.82

1,0

7.21
3.68
2.44
2"03
2,34
3.66

2,0

r,3
1,92
0.84
1.15

3.s9

(8 lenteleje)pateiktq didZiausiqstebetqir apskaidiuotqpagal (99) formulg nuosedZiq

santykisrodo, kad jis kinta nuo 0,84 iki 3,6. Tai rodo, kad leistinos laikandiosiosgalios
apskaidiavimas
pagal(92) formulgduodapatikimasir pastoviasreik5mes.

31. Plok1tis konstrukcijos apskaiiiavimus

Plok5tes konstrukcijos apskaidiavimas gali bflti atliktas dviem sutartiniais metodais:
sutartiniu standumoir apytikriu liaunumo metodu. Taip pat gali bflti panaudoti baigtinirl skirtumq ir
baigtiniq elementqmetodai.
Sutartinis standumo metodas plok5tes apskaidiavimui gali biiti pritaikytas palaipsniui (33
pav.):
l.Apskaidiuojama visa per kolonas i plok5tg perduodamaapkrova:

e=er+er+e+...
2. NustatomasslegisI gruntzuq po plok5testa5kaisA, B, C, D:
o M,,x M v
('l
--

^_eLfL

r-

A II

(100)

I
( 101)

dia:
A:BL,
=(tln)AE
t,
- inercijosmomentas
apiex a5i,
t r:(tltZ)tB3 - inercijosmomentas
apieya5!,
M, = Qe, - kolonq apkrovq lenkimo momentasapie x a5i,
M, : Qe, - kolonq apkrovq lenkimo momentasapiey a5i.
Apkrovq ekscentricitetai, ex ir , x ir y kryptimis gali btrti rasti naudojant (*',y')
koordinates:

O
,B
e* : x - "2

(r02)
( 103)

Pana5iaiapskaidiuojamasir er:
.,, Q,Y',+ Qzlz + QtY't+ "'
,_ Q

( 104)

49

('

81

u,

B,

+t

81

ttl

W
n
x9

&
g

()
510

&

- tl

r+

.l

-l

o"

/)
M'

Ug

()
HS

/1
5J

"d
F

#s F

3t {*-

lnotlililrotasl
r-ienetiris ilgis

u
,L'

T--I
t

W ,t"
,,ilw ffi
WB

+
bo- 2(L' + L',)

33 pav. Sutartinisstandumometodas(d - plok5tesstoris)

50

,L
e , = y'-;

( 105)

3. Tikrinama sqlyga Q< Qon6"4,t.y. palyginant apskaidiuot4grunto sleg[ su grynu

leistinuojugruntoslegiu.
4. Suskirstomaplok5teI kelet4juostrl x ir y a5iqkryptimis.(33 pav., a). Priimame,kad bet
juostos
kurios
plotislygus87.
5. Kiekvienai atskirai juostai (x ir y a5iq kryptimis) nubraiZomosskersiniqjegrS v, ir
lenkimo momentq M, diagramos.PavyzdZiui,grunto slegio vidurkis apatineijuostai x aSies
kryptimi bus:

q",=fu#L

( 106 )

dia:
Qr ir er - apskaidiuoti grunto slegiai I ir F ta5kuose.
Visa grunto reakcija lygi q""BB. Nustatoma visa kolonq apkrova i juost4 Q:+Q2+Q3+Q4.
Kolonq apkrovq sumajuostai nebus lygi qo"Bfi, nes kirpimas tarp gretimtl juostq nebuvo [vertintas.
Todel grunto reakcija ir kolonq apkrova turi btrti suderintos.
Bt B + (Qt lQt + Qt + Qo)
Apkrovos vidurkis -q "'
( 107 )
Grunto reakcijos modifikuotas vidrikis:
( apkrovos vidurkis\
{lav(modif)=q",1
q*W
)
Tuomet kolonq apkrovq modifi kavimo koeficientas:
D apkrovos vidurkis

( 108)

(10e)

Qr+Qr+Qt+Q+
Modifikuotos kolonq apkrovos bnfi1FQ1, FQz, FQs ir FQa, o modifikuota juostos apkrova
pateikta (33 pav., b). NubraiZomosjuostos skersiniqjegrl ir lenkimo momentq diagramos.Tokie pat
veiksmai atliekamivisomsjuostomsx iry a5irlkryptimis.
6. Nustatomas plok5tes efektyvusis storis d (plok5tes storis iki armaturos skerspjtvio
centro), patikrinant [striZ4 tempimo kirpim4 prie skirtingq kolonq t.y. kritiniam pjflviui pagal ACI
kod43 18-89.

u =u,al6(034)"[I]

( 110)

cra :
U - skaidiuojamoji kolonos apkrova, MN (kolonos apkrova padauginta i5 apkrovos
koeficiento),
Q - reiltkcijos koeficientas (a5iniam tempimui, lenkimui su ar be a5inio tempimo F0,9;
kirpimui ar sukimui f0,85; a5iniam gniuZdymui su ar be lenkimo, spiraliniam armavimui f0,75;
a5iniam gniuZdymui su ar be lenkimo, ry5iniam armavimui F0,7; atremtam i betonq F0,7;
lenkimui paprastamebetone h0,65),
fi -betono stiprumasgniuZdymui po 28 parq (MN/m2),
bo - apskaidiuojamas,priklausomai nuo d (33 pav., c) ir priklauso nuo kolonq padeties
plok5teje,m.
7. NustatomasdidZiausiasteigiamas ir neigiamas lenkimo momentasjuostos plodio vienetui
(M' = MlBr), naudojantvienoskryptiesjuosttlmomentq diagramas(x arbay a5iqkryptimis).
8. Apskaidiuojami armahlros skerspjuvio plotai juostos plodio vienetui teigiamam ir

neigiamamarmavimui,x ir y a5iqkryptimis:
M, :(U'\aptcrovos koeficienns)=d A, f ,(d - al2)
ir

( 111 )

5l

A,.f,

(r12)

----------------

A:

0,85f"b

cla:

plotasjuostosplodiovienetui,
A, - armafftros
f , - armatirostakumoitempiai tempiant,
M, - skalliuojamasislenkimomomentas.
1 pavyzdys:
Plok5tesmatmenys23,I6x29,26m(34 pav.).Kolonq skerspjfivis610x610mm. Gqmasis
=71,82kN/m2.
Patikrinti,ar gruntoslegiaipo plok5teyramalcsniuL
leistinasslegisgrunteQau(net)
q
gali4.
grynqleistinqj pagrindogruntolaikandiqj4
gruntoslegiaita5kuose
A, B, C, D ......M irN.
Apskaidiuojami
Perkolonasperduodama
konstrukcijqsavojosvorioapkrova(nuolatineapkrova,G):
G:NA=444,8+800,64+845+489,28+800,64+1601,28+1779,2+889,6+845,12+1779,2
+ | 957,12+889,6+533,76+800,64+8
00,64+533,76=15790,28 kN.
(Q):
Perkolonasperduodamalaikinoji apl<rova
ffLA=266,88+533,76+533,16+311,36+533,76+889,6+lll2,0+533,76+578,24+106
+ 1334,4+533,7
6+311,36=9919,02kN.
6+3| I,36+533,76+533,7
Tarnosapkrova(tinkamumoribiniambfviui, G+0 bus: 15790,28+9919,02:25709,3l<N.
I

'1ry

A:444.8kN
L \-266.9k-N

A:800"6kN
L A=533.8kN
1\

rtr

N.{=489.3kN
L.{:31t,-lkN

NA:845kN
LA:533.8kN

N.{:800.6kN
L-\-533.8kN

II
I
I
|

7310

NA:l60l,3kN
LA=889,6kN

&
r Pl

NA:I779.21iN
LA:l I l2kN

:f

N.t=889"6kN
L.{-533"8kN

II
I

":
---+-+
.ti r
I

rir

A-8;l5,lkN
L A:578"2kN

N-{:1779,2kN
LA:l067.5kN

NA=r957.lkN
LA:I33-+.4kN

N.A.-889.6kN
L-{:5-rl.81iN
o

-o\

.{:533.8kN
L {:3l t"4kN

NA:800,6kN
LA:5,r.r"BkN

NA:800,6kN
LA:533.8kN

NA:533,8kN
LA=31l"4liN

M
6li)

7-rt0

J
7rt0

.r' 5

I
7-rl0

610

34 pav. Plok5tesplanas (NA-nuolatine apkrova (G), LA-lalkinoji apkrova (Q))

52

Skaidiuojamoji apkrova(saugosribiniambtiviui):
LI=(I,4)G+(1,7)8=Q,4)15190,28+(1,7)9919,02=2106,39+16862,33=38968,74LN.
Plok5tesinercijosmomentai:
I
=:2!91g669,g6=4g34g,2ma
,,- = bh3=

12
? i.(23,16)(29,26)'
=30290,7ma
=2412422,69
, v, = 4= .L^
eg,26)(23,101'
12
t 2 t2 '

Tuomet:

ZM'r=o
25709,3
x' =7,31(1334,4+2490,9+2846,7+1334,4)+14,63(1378,8+2891,2+3291,5+
+1334,4)+21,94(800,64+1423,36+1423,36+845,12)=7,31(8006,4)+14,63(8895,9)+
239,21d\m
+21,94(4492,5)=59526,8+1301
65,4=287
47,0+985
x'=Il,l7m
atidedamasI desing
ir e*-ll,ll-(1,31+3,66)=llJ7-10,97=0,2m (ekscentricitetas
nuoplok5tesgeometriniocentro,nesjis supliusoZenklu).
Pana5iai:

Zu::o

+3291,52+| 423,36)+I 8,28( I 334,4+249

0,9+2891,2+
6+2846,7
25709,3y',=9,14(I 423,3
+1423,4)+21,42(711,68+1334,4+1378;8+800,6)=9,14(8984,9)+18,28(8139,9)+
+ I 48797,4+115863,2:346782,6kNm
+27,42(422
5,5)=32122,0
Y'=13,49m
27,42 =13,71-I3,49=-0,22m
.
(ekscentricitetasatidedamasnuo plok5tes
y'
ir e;{L

geometrijos centro ismyn, nesjis su minuso Zenklu).

Del ekscentricitetqatsirandalenkimo momentai:
M * = U ey =389 68,74(0,22)=8573,I 2kNm (neigiamaslenkimo momentas).

M n : U e, =38968,74(0,2)=7793,75kNm(teigiamaslenkimo momentas).
9 lentele
+0,177y,m
1-0,25Jx,m
x)m
U/A,
TaSkas
Q,
!, ffr
kN/m'z
kN/m'z
575
5r.94
14,63
-2,98
-1 1 .5 8
-2.59
A

B
C
D
E
F
G
H
I

s7.5
57.s
57.5

57.s
57"5

K
L
M
N

575

-7" 3 1
-3.65
0
3 ,6 5
7 ,3 1
1 1 ,5 8
1 1 ,5 8
7 ,3 7
3,65
0
-3.65
-7 .3 1
-1 1 ,5 8

- 1,88
-0,94
0,00
0.94
1,88
2,98
2.98
1.88
0"94

14,63
14.63
14.63
14.63
t4"63
14,63
- 14"63

0"00

-14,63
-14,63
-14,63
-14,63

-0.94
- 1.88
-2"98

-r4"63
-r4.63

-2.59

-2.s9

53.03
53.97

-2"59

54.9r

-2"s9

55.85
56.79
57,89
63.07
6I,97
61,03

-2.59
-2"59
2.59
2"59
2,59
2,59
2,59
2,59
2,59

60,09
59,15
58.21
57,IT

Apskaidiuojamasslegis grunte po pamato padu:

53

U ,M,x,M-v
. A TI
u!

ux

38968,74 *7793,75.x
*8573,12.y
(23,t6)(29,26) 30290,7
48348,2

arba
q : 57,5+0,257x1:L,l77 ykNI m2
Skai diavim o r ezultatai p ateiki ami 9 lenteIeje.
Visuoseta5kuoseslegiai grunteyra maZesniui,uLduot4reik5mgQal(ne0:71,82
kN/m2
2 paryzdys:
Naudojami I pavyzdLio duomenys.
a) apskaidiuotiplok5tds stor[,
b) padalinti plok5tq i keturias juostas (ABMN), (BCDKLM), (DEFIJK) ir (FGHI), ir
apskaidiuoti grunto reakcijq vidurk[ kiekvienos juostos galuose,
c) apskaidiuoti armaturoskieki y a5ieskryptimi kaif/":29685kN/m2=20,7MN/m2 ir
fy=4 I 37 00kN/m2=4I 3,7MN/m2
a) Plok5tesstorio apskaidiavimas:
Kritiniam kolonos perimetrui (bp) kritines kra5tineskolonos ribine laikomoji galia U pagal
A C I 3 18- 8 9 :( 35p a v.)

{l}

II
--J

35 pav.Kritinis kolonosperimetras.
u=\,4(Q+1,7(Q)=1,4(845,
I 2)+1,1(578,24)=l183,11+983,01=2166,I gkN
/

t\

b"=210,910
* i I * (O,OtO
+ d)=1,g21d+0,6r+d=2,43-r2d,
m
\.
2)
I5ACI318-89
nonnu:

0v,>v,
+),[1 b d =(0,85X0,
34)QzoI )1z,n+2A d=(0,2g)(4,s
+2d)=
5)(2,43
dv, = 6@,2
"

:1,32(2,43+2Ad
<U
red,ftcijos
(skaidiuojamasis
koeficientas
stiprumas=/(teorinisstiprumas)).
Q
A5iniam gniuZdymui su ar be lenkimo, spiraliniam armavimui d=0,75
A5iniam gniuZdynui su ar be lenkimo, sankabiniamarmavimui Q=9,7

V" - belono kirpimo maZiausiasstiprumas:0,17

034"[I bd

54

^lf:

b d ; istriLajamtempimuijis lygus

Vu- leistinaskirpimo stiprumas,= d V,

Vu=QVr=Q(V"+Vr)
Vn=[/"+Y,
V, - armaf'lrros
kirpimo maZiausias
stiprumas
gMN
+24 d<2,1661
1,32(2,43
<I,64
2,43d+2d2
2d2+2.43d-t.64<0

-2,43+,12,432
- 4.2.(-1,64) -2,43+

- 2.43!4.36

^tlB:nlz

2 .2 4 4

_fl

,48m

d=0,48m
Kritinei vidinei kolonai(36 pav.)kritinis kolonosperimetras:
bo=4(0,6I +d)=2,44+
4d, m
Vidurines(J2)kolonosapkrova:
+2268,48:5008,45kN:5,0
U=(1,4)(19
57,12)+(1,7)(1334,4):27
39,97
1MN
Ir tuomet:
l-\

(0,85)(0,34) l.l 20.7)12A+++ay>S

.Ot
(0,29)
(4,55)(2,44+4A d>5,0
T
4 d2+2"44d-3.80>0
r- (+[+[- :,s) -2,44xrligs+ 60,8 - 2,44+8,17
, - 2,44x ",1(2,++)'
=0,72m

u--

2 .4
8
d=0,J2m
PriimantarmatrJros
apsauginiosluoksniomaLiausiqstori0,076mir kad armatfirqsskersmuo
buslygus0,0254m,gausimeplok5tesstor[:
h=0.72+0.076+0-0254=0.82m

e
(s
llr l

, d/2 |

610

| d/2 i

:( r

n 1 0 +d

36 pav.Kritinis perimetrasvidinei kolonai

b) Gruntoreakcijosvidurkis:
juostaiABMN, kuriosplotis4,27m:
plok5tes
Skaidiuojama
+ Q\y
53,03=52,4gkN/m2
-. Qr,qt
=-5I,94+
--=,
c r l=

55

n,=9*#-

84+l]l=57,66krrtr/m2

L'

PlokitesjuostosBCDKLM plotis7,31m:
nr=W=53,97kN/m2
J

n r =W =59'15k N /m2
J

juostosDEFIJKplotis7,3lm:
Plok5tes
nr:W=55,85k-l'l/m2
J

n r= W =6l ,o3k N /m2

J

juostosFGHI plotis4,27m:
PlokStes
56.79
t +
!r"57.89
'
=57r34LN/m2
Qr="u''

'ut

63,07-*
aLgl

"==t7:62'52kJllm2
Kontroleitikrinamas4lyga14

=O

Gruntoreakcij
ajuostoje ABMN: f (52,48
(4,27)(29,26)=6
+ 57,66)
880,5kN
I

Gruntoreakcijajuostoje BCDKLM= : (53,97+ 59,15) (7,3I)(29,26)=I 2097,6kN

juostojeDEFIJK:1(55,85+ 61,03)(7,31)(29,26)=12499,8kN
Gruntoreakcija
L

juostojeFGHI:+(5 7,34+ 62,52)

Gruntoreakcija
(4,27)(29,26)=74g7,7kN
z

Gruntoreakcija visoje plokiteje 6880,5+ I 2097,6+12499,8+7

497,7=38965,6kN
apytikriai lygi visq kolonq perduodamaiapkrovai, t.y. 38968,7kN. Reikalavimas
14

\
\
: O l

ivykdytas.
c) Plok5tesarmavimoapskaidiavimas
:
juostai
Skaidiuojamaplok5tes
BCDKLM. Juostos apkrovos skaidiuojamajaischemai
sudaryti(37 pav.)apskaidiuojama:
Q;(1,4) (800,64)+(1,7)(533,76)=l I 20,9+907,4:2 028,3kN
01,28)+(1,7X889,6): 224T,8+| 512,3=3754,1kN
Q2=(1,4)(16
79,2)+(1,7X I 067,5)=2490,9+ 18I 4,7=4305,61i|{
Qj=(T,4)(17
(800,6
4)+(1,7)(533,76)=I I 20,9+907,4=2028,3kN
Qa=(1,4)
(7,3
7)
I)=394,5kN/m
Qs=(53,9
(7,3
9,1
5)
l)=43
2,4kN/m
Q6=(5
juostos
jegq diagrama(37 pav.,b).
NubraiZoma
skersinirl
Apskaidiuojamilenkimo momentaiir nubraiZomajuostos lenkimo momentqdiagtama(37
pav.,c):
Mr360x0,455=163,SkNm
M2=(360x9,59)+(3675x4,57)-(2028,3x9,l 4): I 708,4kNm
Mj=(360x18,73)+(367
5x13,71)+(3789,1x4,57)-(2028,3x18,28)-(3754,1x9,T4)=3053,4kN

56

Ma:(360x27
,42),87)+(3675x22,85)+(3789,1x13,71)+(3897,7x4,57)-(2028,3x27
(3754,1xI 8,28Y(43
4): 173,9kNm
05,6x9,1
9::l754.tkN

Q.=+:o:"etN

407"5kN,nr

,119.4kN,'rn

?r=2028.3kN

432"4kNim

(a) Apklorrl diagrama

2263.9kN
1747.4kN

l6-13"8kN
2006.7kN

2041.7kN

(b) Skersiniqjegq rliagrarna

3 4 l 5 ,l k N m
28l5.4kNm
l934kNm

l6i,8kNm

l73.9kNm

1708..lkNnt
(c) Lenhirno uromentrl diagrama

VirButiniai
strypai

VirSutiniai
str_rpai
Apatrnrar
strypai

Apatiniai
strypai

Apatiniai
strypai

Vir$utiniai
strypai
Apatiniai
str-rpai

(d) PagrindinesaruraturosiSdestymo
rietos
37 pav. Plok5tes apkror,r; skersiniq jegrl ir lenkimo momentq diagramos

57

DidZiausias teigiamas lenkimo momentas plok5tes vieno metro plodio juostos apadioje
:41 7,7kNm/m.
lygus 3053,417,31

-{-

--+-

38 pav. Elementostadiakampis
skerspjiivislenkiant
Lenkiamoelementostadiakampio
skerspjuvioapskaidiavimo
koncepcijoje(38 pav.):
=0.,85
jega
gniuZdymo lygi: C
fjab
tempimojega lygi: T = Ain
i r C=T
Simboliaispa?ymeta:
f! -betonostiprisgniuZdymuipo 28 parq
A, - tempiamosarmat[rosskerspjlvioplotas
f, - tempiamosarmat[rostakumoitempiai
d - efektyvusis(naudingasis)
skerspjlvioauk5tis
/ - neutraliosiosa5iespadetismafuojantnuo gniuZdomobetonovir5utiniopavir5iaus
o: F I - betonogniuZdomos
zonosauk5tis
=0,85
betonuisrLf: lygiu 28MPa.p mai:6japo 0,05kiekvienambetonostiprio
F
padidejimuipo 7MPa.Bet kuriuoatveju B negalibiiti maZesnis
uZ 0,65(ACI318-

8e).

{sidemetina, kad Siuo atveju b:lm. fL=20,7W{lm'

I3,7NIN
In] (armattirosklase5400).
fy=4
(0,85X20,7)(1)(a):,4"(413,7)

lbetotro klase C20125) ir

Ar:0,042a
Panaudojant( 11I ) formulp apskaidiuojama:

M ,=O A ,fr(d-ol 2)
4| 7,7: (0,9)(0,042a)(4I 3700)(0,72-aI2)
a:0,04m
Tuomet A.:(0,042)(0,04):0,00 168m2: 16,8cr#
MaZiausiasarmavimass-in = l,4f fy:1,41413,7:0,00338
Tuomet maZiausias tempiamos armattiros skerspjfivio plotas bfitrt lygus:
:
l" (0,00338X 1,00)(0,72):0,0 0243m2I rrv24,33cm2Im.
ApskaidiuotasarmahJros
skerspjflvioplotasyra maZesnis,
todel plok5tesapadiaarmuojama
6020 5400strypais,kas200mm.
DidZiausias
neigiamaslenkimomomentas3415,117,31:467,18kNm/m.
Tuomet A.:l8cr#
ir plok5tesvir5usarmuojamas6A205400strypais,kas200mm.

58

32. Apytikris liuunumo metodus

Tradiciniame standZiosplok5tes apskaidiavimo metode priimama, kad plok5te yra be galo
standi, slegis grunte pasiskirstqs tiesi5kai ir kad slegio grunte atstojamoji ir kolon4 apkrolrl

atstojamojiyra vienojevertikaliojelinijoje (39 pav.,a)."4p;rtikdeqtp*ljaunpS-plo,t$19p.pp.!k?idiavimo

metodppriimga1a,kadvietojegrunto!;g$*begalo daugtampriqspynrokliq t.y. bus taip vadiiiariras
^Bifskiii?iffiAs-Euolid'gnrA"
q tariamq
fiffi.omoduliui C").
Liaunos plok5tes apskaidiavimo pagrindq paai5kinimui naudojamaBt plodio begalinio ilgio
sija (39 pav., c). Sij4 veikia viena koncentruotojijega Q.I3 medliagq mechanikospagrindq seka,
kad:
z,
( 113)
M = E -I-d
"

dxt

dia:
M - lerlr;imo momentasbet kuriame sijos pjiivyje,
Eo - pamatomedZiagostamprumo modulis,
t

I, = V 218,fr')- sijosskerspj[vioinercijosmomentas
'\

o,

lGrunto stegio
latstojamoji
(a)

'

jga
Koncentruota

A*A

l*rr-**l

ffil
39 pav. Sutartinio standumo (a), apytikrio liaunumo (b) ir sijos ant tampraus
pagrindo(c) apskaidiavimoschemos
dM
Tadiau -dx

t/

- skersinejega, o

dV = Q
,

dx

- grunto reakcija.

59

d,M
lUomet -.) =q
dxIr pagal(113)bei (114) lygtis gausimekad:
4 = Lrl r

qs4z
, o,

ax
Tadiau,gruntoreakcijalygi q: -zk'
tia
z - flinkis
k' = kBr
fr - guolio gruntereakcijoskoeficientas,kN/m3

( 114)

( 11s)

Tuomet:
s 4-

E o Io =u rtr=-:kB ,
dx'
(l l6) lygtiessprendinys
yra:
=
p
z e-"' (A' cos x + A' sinp x)
dia:
A'ir A "yra pastov[sdaugikliai,

( 11 6)

(rr7)

( 11 8)
Bvienetu gautu i5 prie5 tai buvusios lygties, yra (ilgis)-l. Sis parametrasyra labai svarbus,
kai reikia nustatyti kokiu metodu, sutartinio standumo ar apytikriu liaunumo metodu turi b[ti
apskaidiuojamaplok5te. Pagal ACI 436 komiteto i5vadasplok5tes turi b[ti apskaidiuojamospagal
sutartinio standumometodq jei atstumai tarp kolonq plok5tesjuostoje yra maZesntsuL 1,75fF . Jei
kolonos i5destytosrediau negt 1,75fB ,taiplok5te apskaidiuojamaapytiksliu liaunumometodu.
Jei B plodio plok5tE (40 pav.) veiks i5skirstytaploto vienete apkrova q, ji ses dydZiu A.
Tuomet guolio grunte modulis k, gah b[ti nustatytas:

k =X, kN/m3

( 11 e )

Guolio grunte reakcijos koeficiento reik5mes tam padiam gruntui yra nepastovios. Jos
priklauso nuo keleto veiksnirg tokir5 kaip plok5tesilgis Z ir plotis B,bei plok5teslgilinimo gylio.
Tercagis (1955) atliko i5samrtrguolio grunte reakcijos dydZio priklausomybes nuo ivairirl parametry
tyrim4. Buvo nustatyta, kad guolio grunte reakcijos koeficientas maLejapriklausomai nuo plok5tes
plodio. Natflriniaistyrimais ir apskaidiavimais,kai apkrovai grunt4buvo perduodamaper 0,3x0,3m
Stampus,buvo nustatytos k reik5mes. Didelems B x B ploto pamatamsk reik5mes gali blti rastos
keliais btdais.

40 pav. Guolio grunte reakcijos koeficiento nustatymo schema

60

Pamatamsant smelio gruntq:

k:k^.Ia+0,:)'
o''[
28

(120)

dia:
ko,, ir k - koeficientai pamato pado matmenims 0,3x0,3m ir BxBm
ati ti nkamai (matuojami ktrt/m3).
Pamatamsant molio gruntq:

k=kn
fgi
"''\.

ezT)

B/
pamatams,kuriq pado matmenysyra BxL, o gruntai ir jq stiprumasyra
Stadiakampiams
pana5us
tai:

o*,r(r* o,t;)
k-

(r22)

1,5
PagalSialygti gaunama,kad labai ilgo pamatoguolio gruntekoeficientask yra apytikriai
/'/
lygus0,67k(n"a\.
Biraus grunto tamprumo modulis dideja priklausomai nuo gylio.-@gi*Jgm*q
nuosedZiaipriklauso nuo grunto tamprumomglglio, tai k reik5mesdides,kai pamatoigilinimo
.-@+-j-.+**'+*..s+
,
rr. lr
gylls oloes.
Smelio ir molio gruntams bandymais yra nustatyti guolio grunte reakcijos koeficientai k7
(nustatyti su 0,3x0,3m dydi:io Stampu):
Sausiemsar dregniemssmeliams:
-puriems smeliams 8-25 MN/m3,
-vidutinio tankumo smeliams 25-125 MN/m'.
-tankiems smeliams 125-375 MN/m3.
Sotiemssmeliams:
-puriemssmeliams10-15 MN/m3,
-vidutinio tankumo smeliams 3540 MN/m',
-tankiemssmeliams130-150 MN/m3.
Moliams:
-standiemsmoliams 12-25 MN/m3,
-Iabai standiemsmoliams 25-50 MN/m',
-kietiemsmoliams >50 MN/m3.
Skotas(1931) pasiflle, kad ko,rsmelio gruntams gali btrti apskaidiuoti naudojant standartinio

k[ginio zondavimo metu gaut4 ir koreguot4 grunto atsparumqpenetracijai N:

ko,r:1,8N,MN/m'

(r23)

Guolio grunte reakcija ilgos sijos atveju galima apskaidiuoti:

k:o.65,lt,uo
, 4=*
'
\E,r,\t-p'F

(r24)

dia:
E" - grunto tamprumo modulis,
B -pamatoplotis,
Ep - pamatomedZiagostamprumo modulis,
Ip - parnatoskerspj[vio inercijos momentas,
p - grurftoPuasonokoeficientas.
Praktiniams tikslams 5i lygtis aproksimuojama:

6l

,E"

(r2s)

n _ --- =-

B (l - p ')

Guolio grunte reakcijos koeficientas yra vienas svarbiausiq parametq kai projektuojami
standls greitkeliq ir aerodromq grindiniai. Grindinys, kurio vir5utinis sluoksnis yra betoninis,
daLniausiaipriskiriamas standZiamgrindiniui, o jei vir5utinis grindinio sluoksnis yra i5 asfalto, tai
jis vadinamas liaunu grindiniu. Kai pavir5ine apkrova veikia standq grindin[, tai didLiausitempimo
[tempimai atsiranda plok5tes apadioje. Nustatant maksimaliq horizontaliq tempimo itempimr;
atsirandandiqstandZiq grindiniq apadioje, dyd[ labiausiai patogu panaudoti plok5tes ant Vinklerio
pagrindo.
Dabar, kai jau aptarti guolio grunte reakcijos koeficientai, galima panagrineti apytikrio
liaunumo metodo panaudojim4 plok5tiniam pamatui apskaidiuoti. Apytikri liaunumo metodq
plok5tinio pamato skaidiavimui ACI 436 komitetas pasifile 1-966metais. Skaidiavimo procedura
pirmiausiai remiasi plok5diq teorija. Jos naudojimas leidZia nustatyti koncentruotq kolonos apkrovrl
poveiki i jos supandi4 aplink4 t.y. lenkimo momentus, skersinesjegas ir ilinkius. Jei dviejq ar
daugiau kolonq [takos zonos persidengia,tai gryniesiems lenkimo momentams,skersinemsjegoms
ir ilinkiams bet kuriame ta5kegauti naudojamasuperpozicija.
1. Priimamas pagal 6 punkt4 (47 psl.), aphrtq nagrinejant sutartinio standumo metod4
plok5tesstorisft (visasplok5tesstoris),
2. Nustatomasplok5teslenkimo standumasR:
D --

It

Erh'

(r26)

---7---:-.I

t21- pi )

(,ia:

Ep - pamatomedZiagostamprumo modulis,
i.g - pamatomedZiagosPuasonokoeficientas.
3. Nustatomasefektyviojo standumospindulys:

(r27)
k - guolio grunte reakcijos koeficientas.
Bet kokios kolonos jegos poveikio zona bus nuo 3 rki 4L .
4. Nustatomasmomentas(poliariniq koordinadiqta5ke)nuo kolonosjegos veikimo:

.-l

w;tangentinis
momentas:lrvrtlqr
9l o, -04l^'

M": radialinis

p')l'
,

( 12 8)

r l
- r0
l o)o,l
rl

(r2e)

c1a:

r - spindulys iki kolonos apkrovos,

Q - kolonosperduodamojijega,
At, Az - rlL' fu*cijos (Ayl2 priklausomybesnuo santykiorlL'
pateikiamosgrafiko pavidale,41 pav.).
Dekarto koordinadiq sistemoje:
M* = M,sin'rr+ M, c o s ' d

62

(1 30 )

( 131 )

Mu = M,cos2-g+ M,sin2 a

5. Plok5tesvienetiniamplodiqfnustatomakirpimo jegaV,kuriqsukelia kolonos apkrova:

y =-!t,
4L,

032)

,43priklausomybenuo santykio rlL'pateikiama graf,rkopavidale,4T pav.,b.

M,

tI
rl

\
\

/\
rlL"

Aor,

I
,
I

*-.

A,
,v

*o,4

*q8

*a,2

*0,r

c
0,1
Ar, Ar, 4s
b)

o,4

4l pav. Plok5tesprojektavimas apytiksliu liaunumo metodu

6. Jei plok5tes kra5tas yra kolonos poveikio zonoje tai nustatomas lenkimo momentas ir
skersine jega i5ilgai plok5tes kra5to (priimant, kad plokSte yra i5tisa). Prie5ingo Zenklo lenkimo
momentas ir skersinejega (prie5ingai jau nustat5rtomskryptims) yra uidedama ties kraitais, kad
atitiktq tikrovei.

33.Pamuto igilinimo gylio purinkimo metodika

Racionalauspamato igilinimo gylio parinkimas yra vienas i5 pamatq projektavimo etapq.

Pamato kaina daZniausiai priklauso nuo jo [gilinimo gylio: kuo pamato padas auk5diau, tuo
maZesnds s4naudos jo irengimui, nes sumaLeja Zemes darbq kiekiai, o ir padiam pamatui
sunaudojamamaLiaustatybiniq medLiagq.Tadiau daZniausiaivir5utiniai grunto sluoksniai pasiZymi
dideliu suspaudZiamumuir menka laikomqja galia, bei meteorologiniq faktoriq poveikyje gali keisti
savo fizikines ir mechaninesrsavybes.Todel pamato.{gilinimo gylio parinkimas pradedamasnuo
laikan-piojogrunto-sluoksnio pasi1itk-im"e,*kuns-.S.U--p^aSlUp.}q$iAistofygiaj defo-rinu'otrlii i1 seetq o
pastatams
ir
niiosedZiai
nevir5ytq
ribq
duoto
tipo
statiniams,
tiek jq statybos, tiek ir
. ..1,.
.. .... - ".
-lgistirydq
tarnavlmo metu.
Sio uZdavinio sprendime vertin4mi-.tokie-.fuktoriai:"statomq.ir greta pastatytq pastatq
konstrukcines ir naudojimo ypatybes, klimatines statybos aik5teles s4lygos ir jq poveikis
j_tj5ulinia*s grulltg sluoksniams.

63

parinkimas atliekamas pagal kelir{ kg$J_rukcin,ittprendirn+Lrrarianfll

q bei "sqmaq pelyginiffi tfta6s.Pastatoir statinio konstrukcinems ir tamavimo ypatybems, [takojandiomspamato igilinimo

gylio parinkimui, priskiriama pastatobendrojo konstrukciniosprendimoir jo ivairiq elementq

specifika.Pamatoigilinimui turi [takospastator[sys, prieduobes,gilesni pamataipo irengimais,ar
po didesniosvoriopastatodalimi, pamatqsujungimassujau pastatytoar br)simojopastatopamatais
ir prie statomojoobjektoesandios
poZemines
komunikacijos.
Gretimi, ar jungiami vienasprie kito, pamataidaZniausiaiirengiamivienameauk5tyje.Jei
i5oresapkrovq veikiandiqgretimuspamatus,skirtumasyra didelis,tai jq igilinimo gylis gali skirtis.
Tuometleistinasauk5diqskirtumastarppamatqnustatomaspagals4lygzu
Lh < aQgp,+ crlp)
( 13 3)
cla:

d - atstumastarp pamatq;
clir rp1-grunto sankabumoir vidines trinties kampo skaidiuojamosiosreik5mes;
p - vidutinis slegis po aukidiau esandiopamatopadu nuo skaidiuojamosiosapkrovos.
Pamato padas turi buti visada i,emiau komunikacrjrl lvadU t.y. vandentiekio, kanalizacijos,
Siluminiq trasq ir technologiniq vamzdynq. Jei 5i sqlyga i5laikoma, tai vamzdynai nebus veikiami
pamato apkrovos. Nerekomenduojama [rengti pamatrtrant supilto grunto, kuris lieka vamzdynams
i5kastosduobesdugne. lgilinimo gylis priklauso ir nuo pastateprojektuojamo rusio gylio.
[rengiant pastatq ir statinirl pamatus vandens telkiniuose, ar arti jr5 pamatq igilinimo gyli
reikttlpriimti tok[, kad jie brltq saugflsnuo grunto i5plovimo i5 po pamato pado.
Statybines aik5teles daZniausiai pasiZymi specifine gruntq sluoksnitl sankloda, todel
nustatant pamatrl igilinimo gyli be pastato konstrukciniq ir tarnavimo ypatumq, bUtina ivertinti ir
statybos rajono,. inZinerines geologines s4lygas. Joms priklausytq pagrindo grunq fizikinesmechanines savybes, grunto sluoksnirl kyliai ir del to atsirandantis polinkis slydimui, drllejimo

ertmes.karstinesduobes.
Statybinesaik5telesgruntq susisluoksniavimoindividualios ypatybes daLnaiapsunkina
inZineriniqgeologiniqs4lygq[vertinim4.Josltakojapamatoigilinimo gy-liui todel tokio [vertinimo
palengvinimui visi gruntai s4lyginai suskirst

Silpnqgruntqpagrindainegaligarantuoffiatffi$iffitil,;Frio

staiinioegzistavimo,
tiek

jo statybos metu, tiek ir tamavimo metu. Patikimi--,g5qtp.!-.

garan!_r1_9j.g.-_.q9rmalq
pastato
' ' :'-x--"."'''".'-*'^'"
'-" : *-"
f.rnt"io*urrim4visuosejuegziiitdViriib
etapuose.
Silpno ar patikimo grunto s4vokosyra santykinds,nes jos tampriai susietossu statomo
pastatotipu ir ypatybemis.Statantlengvuspastatus,ar pastatussu konstrukcineschema,kuri leidLia
i5sivystytipalyginti didelemsnetolygiomsdeformacijoms,net pagrindaii5 silpnrl gruntq gali bfti
laikomi patikimais.Ir priesingai,projektuojantsunkiusstatinius,kurirl naudojimasvisadasusijgssu
dideliaisnuosedZiais,
ar statinius,kuriuosenegalibflti net neZyrnirlnetolygirlnuosedZir;vidutinio
suspaudZiamumo
gruntai,iprastiemspastatamssekmingaigalejqbfti pagrindu,Siuoatvejulaikomi
silpnais.
Gruntqsuskirstymas
I silpnusir patikimusleidZias4lyginaisugrupuotivisusgalimusgruntr1
susisluoksniavimo
statybinejeaik5telejeatvejus
I tris pagrindiniustipus(42 pav.).
"viilrne
Pirmame gruntq susisluoksniavimotipe
n*fffiffi*"iteSyi;et"-tiug.o vienalydiai arba
susisluoksniavg
patikimi gruntai.SuspaudZiamumas
ir atsparumas
kirpimui giliau slDgsandiq
grunto
sluoksniqir vir5jq sliigsandiqgruntqsluoksniqyra pana5us.
Tokiu atvejuoptimaliusprendimubfitq
minimalauslgilinimo gylio parinkimas,ivertinantpastatokonstrukciniusypatumusir klimatinius
poveikius.
Kai kuriais atvejais,kai apkrovaypamatqdidele,o tam tikramegylyje slugsolabai tankus
gruntas,tai labiauekonomi5kusprendimubuspamatoatrdmimasi t4 gruntq(42 pqv.,b).
Antrame gruntq susisluoksniavimo
tipe, nuo pat i5lyginto Zemdspavir5iausiki tam tikro
gylio, slfigsovienasar keli silpnq gruntq sluoksniai.Po jais yra labiau tankfls,patikimi gruntai.
Tokiu atveju taikomi keli konstrukciniaisprendimrltipai. Kai silpni gruntai slugsonegiliai, tai
64

pro vien4ar kelis silpnrl

gruntams,prie5tai prasikasus
patikimesniems
pastatoapkrovaperduodama
gruntqsluoksnius(42 pav.,c). Kai apkrovospakankamaididelesir patikimq gruntqtankis taip pat
didelis,tai pastatasatremiamas
i stulpiniuspamatusar polius(42 pav.,e).

42pav. Pamatolgilinimo gylio nustatSrmas

[vairiose gruntq sanklodose:
gruntas;
3-silpnas gruntas; 4-sutankinto smelio
1-stiprusgruntas;2-dar stipresnis
pasluoksnis;5-sutvirtinto grunto zona.a), b)-pirmam gruntq susisluoksniavimotipui; c), d),
e)-antramgruntA susisluoksniavimotipui; f), g)-trediam gruntq susisluoksniavimotipui.
Statant lengvus pastatus ant silpnq grunfit jo apkrovos perdavimui i gruntus daLnai
naudojami poliniai p amatai.
Kai kada, kai silpnq gruntq sluoksnio storis yra didelis, tai naudojamasjr1 sutankinimasarba
sustiprinimas specialiq metodq pagalba,arba tie gruntai naudojami pagrindui, prie5 tai sumaZinus
laikandiq konstrukcijq jautrum4 nevienodiems sedimams, padidinus pastato standum4 pritaikant
jam i5tisuspamatus,plok5tes.
Trediame gruntq susisluoksniavimo tipe po patikimo grunto sluoksniu daZniausiai tam
tikrame sluoksniuoto pagrindo masyvo gylyje sllgso vienas ar keli silpno grunto sluoksniai. Tokiu
atveju silpno grunto sluoksnis arba sustiprinamas, arba panaudojami pamatai su praplatintu padu
(42 pav., g). Tai leidLia intensyviau sumaZinti sleg[ visame pagrindo storyje, ar silpniausiame
grunto sluoksnyje iki minimaliai galimos reik5mes. Tokiu atveju vir5utinis patikimo grunto
sluoksnis atlieka paskirst5imopagalvesvaidmeni.
Jei gruntai susisluoksniavgpagal tredi4 tip4 fuatikimas, po to silpnas gruntas ir po juo
esantisstipresnio grunto sluoksnis),tai naudojamassprendimas,susijgssu prasikasimu pro vir5utin[
patikimo grunto ir silpno grunto sluoksnius,perduodant sleg[ tankiam, giliau nuo Zemdspavir5iaus

esandiamsluoksniur.
gruntai
Konkrediamstatybqrajonui btdingq klir4atrniu,
keisti savo trifli$aldamla,rhzuatitirpde*nt**udxekdanaiAt$lZitdami.Labiau pavojingu'ffiffiinto
lsarmas,nesJls sukeliagruntot[rio padidejim4ir sukefiafiEliffi jegas. Tam tikruosegruntuose

---"-...F**..

sezoninio iSalo kelimo jegos gali vir5yti sleg[ po pamato padu ir sukelti statinio deformacijas. Toks

rei5kinysbfdingas ne visiems gruntams,todel gruntai skirstomi i dvi kategorijas:i kilsnumur

i a1s n u m u i j a u t r ie msg ru n ta msp ri ski r iamivisimo1ir iiii"gnintai'
Kilsnumui

nejautrus gruntai yra Zvyras, Lvyingas smelis,

Kilsnumo jegoms atsirasti nepakanka dregmes esandios grunte. Sudetingq fizikiniq ir

cheminiq procesqmetu prie grunto i5alimo fronto gali migruoti vanduo i5 giliau esandiqir vandeniu
prisotintq gruntq arba i5 vandeningqjq horizontrtr.Kildama kapiliarais dregme padedaatsirasti i5alo
kelimo jegoms. Tadiau,jei vandeningassluoksnis yra 2m i,emiau iSalo zorrosribq, tai kapiliarinio
kelimo jegq nepakaks, kad vanduo pasiekq iSalo front4 ir todel tam tikros kilsniq gruntr1ruSys
tampanekilsniomis.

65

Sezoninio [5a1oskaidiuojamasisgyli s apskaidiuojamas pagal formulq:

d'=k'd'

(r34)

dia:
kh - pastato Siluminio reZimo itakos koeficientas, priimamas Sildomq statiniq
i5oriniamspamatamsi5 10 lenteles,o ne5ildomqpastatqi5oresir vidaus pamatamsjis
lygusk1,:1,1;
d, - norminis i5alo gylis, nustatomas Siluminiais ir techniniais apskaidiavimais,jei
nera kasmetiniq sezoniniq gruntq i5alo gylio stebejimo duomenq;
PastatoSiluminio reZimo itakos koeficientai Sildomqpastatqi5oriniams pamatams
l0lentele
Koefi cientas kt, kai skaidiuojamoji vidutine
Pastatoypatumai
paros oro temperafrra besiglaudZiandioje
prie i5oriniu pamatupatalpoie. 'C

t0

t5

20 ir
daugiau

0,9
1,0
1,0
0,8

0.8
0.9
1,0
0,7

0"7
0.8
0,9
0,6

0.6
0"7
0.8
0.5

0,5
0.6
0.7
0.4

Pastatas
be r[sio su srindimis:
ant grunto

antgruntoir zulek5niu
ant ao5iltinto cokolio oerdensinio
Pastatassu rusiu ar techniniu pogrindZiu

Normin[ i5a1o gyli nustato pagal statybines klimatologijos ir geofizikos normas, arba
apskaidiuoja pagal formulg, jei grunto i5alo gylis nevir5ija 2,5m fu gruntiniq vandenq lygis yra
Lemiau grunto sezoninio iSalo:

d,, = do"fM,

( 1 3s)

dia:
d6 - i5alo gylis, priimamas moliams ir priemoliams 0,23 m; priesmeliams,smulkiems
ir dulkingiems smeliams 0,28 m; Zvyringiems smeliams, stambiagrudZiamsir
vidutinio stambumosmeliams0,30 m;
M, -nedimensinis dydis, lygus neigiamq menesio vidutiniq temperatrlrq per Liemq
absoliutiniqreik5miq sumai. Si suma yra 8.4...19.2;
Sildomu pastatq viduje esandiq pamafil lgilinimo gyli priima neivertinant [Salimo, bet ne
maLiau0,5m nuo pastatogrindq lygio.

34. Sekli4i q pumatq konstr ukcij os

Seklieji pamatai yra bldingos formos-apadioje platesni negu vir5uje, nes pagrind4
sudarandiqgruntq stiprumasyra maZesnisnegu statybiniq konstrukcijq medZiagqstiprumas.
Pamato didumq apibldina trys matmenys: pakolonio vir5aus ilgis ir plotis, pamato pado
plotis ir ilgis, pamato auk5tis.Pakolonio vir5aus matmenyspriklauso nuo i ji atremto konstrukcinio
elemento didumo ir konstrukcijos, bei jo sujungimo su pamatu b[do. Pamato pado matmenys
nustatomi apskaidiavuspagrindq pagal saugosir tinkamumo ribinius btvrtqdo",atrk*fis-nwtareffi'as
pdfnaf4'kdipstatybinEkonstrukiij4 parenkantpamatofuliliniinogyli.t
apskaidiuojant

" ' ""pamet6"Ptr1u'Ttrdti6'

lenkiamopiimattkonstrukcinis
F6kjffi;d ilakbs^turigniuzariiiiti'f,rba

tipas.GniuZdomas
pamatasdaromasi5 lenkimuineatspariqmedZiagq(betono,akmenqm[ro). Jame
veikia tik gniuZdymoitempiai,sklindantyskampua:26...38" (43 pav.).Jis i5rei5kiamas
santykiu
Holo, kurio reik5meimama 1,25...2,0ir priklausonuo medZiagosstiprumo.Tokie pamatai

66

kai pagrindui perduodamosnedideles apkrovos, nes pamat4

pastarieji gali

iniq santykis"lffiedideliems

pamatams imamas toks pat kaip

kolonos skerspjtvio kra5tiniq santykis.Dideliems pamatams 5i santyki galima imti: karkasinio

pastatokra5tiniqeiliq koloml pamatams1,4...1,8ir viduriniq eilirl kolonq pamatams-I,2...1,6.
Pamatopadomatmenysturi btiti kartotini 100mm.

43 pav. Pavieniopamatotipas:
l-gniuZdomas pamatas; 2-lenkiamas pamatas; br-kolonos plotis; bpar.-pamatopakolonio
plotis; Ho - pamatoauk5tis.

po pamatopuairir.ngiamaspasluoksniris rltp"o dil;trffiiffi;"lterptos

I grunt4ir

palaistytos cemento skiediniu (apsaugo nuo cementinio pieno i5tekejimo I grunt4 jei jis yra su
filtracinemis savybemis), tuomet betonas neturi tiesioginio s4lydio su gruntu, neleidZia armatitai
po
[smigti i grunt4. Jei gruntas yra tankus, su maZomis filtracinemis savybemis, tai pasluoksnis
pamatopadu nedaromas,tadiaubetonoapsauginiosluoksniostorispadidinamasiki 50...80 mm.

67

1 priedas
Lenkiamostadiakampio
skerspjtivioelementoprojektavimokoncepcija
GelZbetoninessijos skerspjiivioplotis b ir auk5tis h. Taiamas itempiq pasiskirstymas
skerspjuvy'je,kai element4veikia saugosribinio biivio (skaidiuojamoji)apkrova priimamas
stadiakampio
formos:
I

rf
ln

Neutralioji aflis

Elementostadiakampis
skerspjDvis
lenkiant
SimboliaispaLymeta:
.
f: - betonostiprisgniuZdymuipo 28 pary
A, - tempiamosarmah-tros
skerspjflvioplotas
f, - tempiamosarmatrirostakumo[tempiai
d - efektyr,usis(naudingasis)
skerspjuvioauk5tis
/ - neutraliosiosa5iespadetismatuojantnuo gniuZdomobetonovir5utiniopavir5iaus
o: F I - betonogniuZdomos
zonosauk5tis
F :0,85 betonuiil f: lygiu 28MPa.B maldjapo 0,05kiekvienambetonostiprio
padidejimuipo 7MPa.Bet kuriuoatveju B negalibuti maZesnis
uZ 0,65(ACI318-

8e).
SkerspjUvyje turi bUti i5laikyta gniuLdandiq ir tempiandirl jegq pusiausvyra, t.y., C:T.
Tuomet:

0,85f!ab:A,.f,

(a)

arba

(b)

0,85f:b
Sijos skerspjflviui nominalus ribinis (teorinis) lenkimo momentasyra:
/\

M,= A,
J"/\ - f , ld- il

(c)

2)

Skaidiuojamasislenkimo momentasbus:
/\

M,=OA"
-f,ld -il
" " tl

(d)

arba

(
( o .ssA"f\
r t\A" f., )
M , = d A ,f ,.\l d - l * l= +
l= d
f,l d - "' " ' = - :'n I
' t.J ill
\ 2 )o , 8 s f : b )

Armavimopto"."tT

(e)

diuojamasp agalformule:
:ej)t

68

f:b

(f)

^"^w66

Subalansuotojesijoje sijos irimas prasidesstaiga vienu ir tuo padru

armavimoprocentas(plieno
tempiamosarmatiirostekejimui ir betonotrupejimui. Subalansuotas
tarnprumomodulis E" :200MNim') lygus:

,u=94L1rf-:*
I
'
.f, " '(600* "f,)

(e) \

riboti
ZenkhlACI 318-89rekomenduoja
Siekianti5vengtistaigaussuirimobe perspejimo
procent4
iki 0,75su,arba
armavimo
didZiausi4
s*u"= 0,75su

DidZiausioarmavimoreik5mes
afinafllros

s-* reik5mesivairioms fi ir f reik5mems

a lentele

fi , MNf m'z
(85 MNf m'z)
@28MNf m'z)

fr, MNfm'
@2r MNfm'z)
276
345
414

@42MNf m'z)

0.0284
0.0209
0 .0 1 6 3

0,0378
0.0279
0.0217

0.0445
0,0329
0,0255

0,0501
0.0370
0.0287

F =0,85

F =0,85

F:0,80

F =0,15

MaZiausiasarmavimo procentas :

r-i, : 2001f,
Teorinis(nominalus)skerspjuviokirpimo stiprumasV, Iygus:
V n=V " +V ,
dia:
V" -betononominalusstipriskirpimui
V, - armattlrosnominalusstipriskirpimui
Leistinaskirpimo stiprisbus:
V,: dV, = Q(V"+fr,)
ir lenkiamiems
elementams)
V"=0,I7"[I bd (kerpamiems

(i)

(i)

(k)

0)

ir

It"=034"[Ibd

(praspaudZiamiemselementams)

(1)ir (m) formulesenariq dimensijos:2., MN; ,, MN/m2, o b ir d. metrais.

:
Kirpimo itempiaiapskaidiuojami

v,=v,lbd

Tuometleistiniejikirpimo ltempiaibus:
(kerpamiemsir lenkiamiemselementams)
v, = V,lbd = 0,170,1f:

v,:0,34dr8

(praspaudZiamiemselementams)

(m)

(n)
(o)
(p)

Armahros inkaravimo ilgis Lo, tai ibetonuotosbetonetempiamosarmaffirosstrypo ilgis,

kuris leidZia atsirastitakumo itempiamslenkiamo elementoskerspjtrvyje.ACI 318-89 nurodo
baziniusinkaravimoilgius tempiamaiarmattirai:

69

- 36mm ir maZesnioskersmensstrypamsinkaravimoilgis apskaidiuojamas

pagalformulp /
0,TlgAbfrrffl,bet ne maLiaukaip0,058du.fr.Au - stryposkerspjtvioplotas, '. du -/
^
nominalusarmatlirosstryposkersmuo,mm.
- bet kuriuo atvejubazinisarmahlrosinkaravimoilgis negalibiiti trumpesnisuZ 300mm.
milimetrais.
-f, i, 1 dimensijosMNf n' ,o La matuojamas
v,f Q relklmesivairioms /

reik5mems
b lentele

Lygties
Nr.
Lygtis (o)
Lyetis (p)

f!, MNfm'z
2l
0.78
1 ,5 6

28
0,90
1 ,80

35
1,0

42

2,0

2.2

l. l

Bazinis armattJrosinkaravimo ilgis turi bfiti padaugintasi5 atitinkamq koeficientq:

- vir5utines armatliros strypams
1,4
armatrirai,
kurios f, > 4I4MPa
2-414ffr\mVlrt)
- lengvajambetonui
1,33
- armattirosstrypamsi5destytiemskas150mm (tarp centq), ir maZiausiai
80mm atstumu nuo visrtrpusirl
0,8
2 priedas
Kvadratinio pamato po kolona apskaidiavimopavyzdys
G:d75f,V
#=JJlSi,V

rl

(a pav.) Kvadratinis pamataspo kolo/ra (dvipusis kirpimas tapatuspraspaudimui)

10

Duota:
NuolatineapkrovaG:675kN
LaikinojiapkrovaQ:l 125kN
q: 145kN/m2
Pagrindogruntoleistinasisatsparumas
0,5x0,5m
Kolonosskerspjflvis
f J:20,68NrNlm"
f ,:413,7\rfi:llmz
amastaiP:
Pamatasapskaidiuoj
Bendrieji apsvarstymai.
Tarkim, kad betono ir grunto vir5 pamato plok5tes vienetinio svorio vidurkis bus
bus
21,97kN/m'.Tokiu btdu leistinojigrynoji gruntolaikandiojigalia(atsparumas)
= 145-(D)(21,97):145-(1,25)(21'97):II7 kN/m'
Qail(net\
'54
Tokiu budureikiamoploto pamatopadoplok5t6smatmenysbus
A = 82 = (G + Q)fq"u<,*t:rc75+1T25)1117,54:I5,3lmz
Priimama4x4mpamatoPlokSte
Skaidiuojamoji (faktorizuota)apkrovapamatuibus
(J = l,4G+ 1,7Q :0,4)(675)+(1,7XI 125):2857,5kN
gruntoatsparumas
b[tq
Tuometskaidiuojamasis(faktorizuotasis)
q, : UI B' :2851,5I 16:178,6kN/m2
kad pamatoplok5tesstorisbus lygus 0,75m.Apatinesarmafiirosapsauginis
UZsiduodama,
sluoksnisi5 betono bus 0,076m ir armaturosstrypo skersmuopriimamaslygiu 25mm. Tuomet
efektyr,usisplokites skerspjuvioauk5tisbus
I2:0,661'5m
d:0,75-0 076 -0,025
Patikrinimaskirpimui.
Tikrinamas4lyga:

r, < 0\0,17)^lf:bd
Kritinis pjtvis vienpusiamkirpimui yra per d nuokolonoskra5to.Tuomet
5):778,7kN
( 178,6X4)(
r,75-0,661
Taip pat

15)(1000):1738,7kN
17XJ n,68) (4)(0,66
QV,:(0,85X0,
Tuomet
V,:7 I 8,7l<N< 0 V,: 1738,7kN-s4lygai5pildyta.
yra per df 2 nuokolonoskra5to.Tuomet
Kritins pjflvis praspaudimui

4a
d v":4 @,2+),[J;
Formules narys bo Vaplok5tes praspaudimokritinio pjuvio perimetras:

Tuomet

+2(0,3308)I:4,65m
+2(d/
2)l: 410,5
bo:410,5
Jn,aux4,65x0,66l5):4,042MN:4042kN
o v":(0,85x0,34x

Vu= 1,x kritinis plotas , o kritinis plotaslygus:

:1 4,6t;
5+0,66I 512
Kritinisplotas:(4x4)-(0,
V,:(T78,6)(14,65):2616,4kN
Ir tuomet
V, :261 6,4kN</ V, :40421d\
Priimtaspamatoplok5tesstorisyra Lymiaiperdidelisir j[ reiketqsumaZinti.
Taip pat

Lenkiamos plok5tesarmatlrosapskaidiavimas.
tl

Pagal (b pav,) lenkimo momentaskritiniame pjfivyje bus:

( r 7s'

M u : @,8 \t,

) _ (tzs,o;(4x1,7s\2
:1093,9kNm
l-

\z'/L

Pagal(b) formulq(6a psl.) o = =4:f:,

0,85f:b
arba

o. _
'

(pastaba:
b:B)

0,85
fl Ba _ (o,gsXzo,osX+)o
:0.r7a
413,7
f,

/\

ISlygties:
M,<OA"f,lo -il,uui O:0,gir A":0,17q
gaunama:
\

',/

= (o,l)(0,
- i)
M, =1093,9
n a)(+tzloo;fo,oors
'
'\
2)

G=6"iSf:V
O=Jii,5frli

(b) pav.Pamatoskaidiuojamojischemalenkimomomentuiapskaidiuoti
I5sprendus
lygti gaunama,
kada:0,025m.TuometA" =0,17a:(0,17X0,0257:g,OOOt^'
Plok5tes
procentin
i s armavimas

, = ! = + : :Y.=:0,00163<s-,n :0,0013
(ACI3t8-89)
bd Bd (4x0,661s)
Tuomet
:47,62cm2
= (O,OO
A,(min\
t a[f [a) :10,00I 8X4X0,6615):0,0047 623m2

I Snurrskelsruernstnpai. abierrrkrlptirrr.

(c) pav. Armaturos strypq i5destymoplok5teje schema

72

Plok5tearmuojamal0Z25mm armahJros5400 strypaissu l"=(10x49,09):49,1cm2

armatlirosskerspjflvioplotu.

*-'\ffi1
o\+ot
irgisLa=0,0reA,h=(0,01
rnkaravimo

:ror,u*-*

Taippat L,j >-0,058db4 :(0,058)(25)(413,7

):599,87mm
Tuometreikespriimti Zr:848,68mm
betonosluoksniostoris):1,674m
6 (apsauginis
TikrasisLd:(4-0,5)12-0,07
S4lygai5laikyta.
1,674m>599,87mm.
AtsparumogniuZdymuipatikrinimas.
turi bfiti 0,850f:A.WI,
atsparumas
MaZiausias

^ferta=J(dZreJ,.oJ)=8,

A, < 2. Siuoatveju
kai ribojamu
"['lrl

todelnaudojamatrfffi=z ir d:0,7. Tokiubtidu

bus:
skaidiuojamasisatsparumas

x o,s{2):6,15MN= 6r50kN
(o,as[o,z)(20,68x0,5

Skaidiuojamoji kolonos apkrova yra maZesnd uZ skaidiuojamqj[ atsparum4 t.y.

U =2857,5kN<6150kN. S4lyga[vykdyta.

3 priedas
Stadiakampiopamato po kolona apskaidiavimopavyzdys

fJ=J90/r'A

#=JJ#ir:V

-l

-r

ll

tr"r
-

el+0"l,ur
CI.1Bnr
-

I{r"itinis
pjuvis
vieupuxiaut
kirpinnri
(d) pav. Stadiakampispamataspo kolona (dvipusis kirpimas tapatuspraspaudimui)
t3

Duota:
Nuolatine apkrova G:290kN
Laikinoji apkrovaQ:l 10kN
Pagrindo grunto leistinasis atsparumasq: I 20kN/m2
Kolonos skerspjlvis 0,4x0,4m

ff :20,68rvrNlm2
fr:4l3JNrNlm2
PamatopadoplokStesvir5usigilintas igruntql,2m
DidZiausias
pamatoplotis 1,5m
Gruntovienetinissvorisy :17,27 kNlm3
Betonovienetinissvoris y" = 22,97kNI m3
q, =l3I,78kNfm2
Pamato atsparumaskirpimui.
Priimama, kad pamatui armuoti bus panaudoti 16mm skersmensarmattiros strypai. Tuomet
efektywsis gylis bus d = 450-76-16:358mm([sidemetina,kadarmatdrosstrypq apsauginiobetono
sluoksniostorispriimtas76mm).
Kritinio pjiivio vieta vienpusiam kirpimui paLymeta(d)pav

rr,=(\s -+-

= (o,l+)(r,s)g31,78)
=t85,8kN
o,:sa)aq"

'.2 )

Nominali betonokirpimo galia vienpusiamsijos poveikiui bus:

'tt,= 0J7 B d = 0,17'i/20,681t,s{0,:

ss) = 0,4t52MN = 4t 5,2kN
E
Dabar
V, =tg1,g<d.t/, = (O,SS)(+1
5,2):352,92kN.S4lygai5laikyta.
Kritinio pjfiyio vietapraspaudimuitaip patpaLymdta(d) pav. Siampjuviui:

vu= Q,ftr,s)(:)0,76'z1:513,9kN
Pamatonominali kirpimo galia bus:
(

v, = v,bod=0,083[2+

d\-

f: bod
E ),1

cra:
6o- kritinio pjtrvio perimetras

f,=LlB
arba:[

,]

*t
0,76)(0,35
8)=r,638Mw
4 =0,0s31,
lJrr*(^x

L lr j

Tokiu biidu praspaudimos4lyga i5laikyta:

v, = 5I3,gkN< 0 v" : (o,ss)Q

039): 3g37r7o
Kolonos betono atsparumokolonos ir pamato plok5tes sandurojepatikrinimas
=1,969MN
Kolonosbetonoatsparumas
lygus 0,85/ "f:Ar: (O,SS{O,Z[zO,Oa[0,+)'

MaZiausiasarmatfrrosinkanl skerspjuvioplotaskolonosir pamatoplok5tessandfirojeturi

g00mn'
buti (0,005
u",,,) : lo,oosX+oo'
\A oo,o,o,,
)=

74

Apskaidiavimuosenaudojami 4A 16mm skersmensinkariniai strypai.

MaZiausias reikalaujamas inkariniq strypq inkaravimo ilgis

pamate

Ld

)ra

ui.0,004
(o,z+
betnemaZesnis
frdu.
Trar)t
^[I,

=V!p1.
"

(o,z+X+
tr,zXt
o)= 34e,33mm

"lf:

"120,68

Taip pat
=291,25mm
La =0,044f,du =(o,o++{+t:,zXto)
buslemiamas.
TodelL a=349,33mm
Galimas inkariniq strypq ilgis yru 450-76-16-16:342mm.UZlenkti strypai nebus
naujq480mmplok5tesstori
naudojami,todel reikespadidintipamatoplok5tesstor[.UZsiduodame
L o:349,33mm.Tuometnaujad reik5mebus480-76-16:388mm.
tamkadissitektqreikalaujamas
Armavimasplok5tesilgio kryptimi.
lenkimomomentasapiekolonoskra5t4bus:
Pagal(d) pav.skaidiuojamasis
, r (q,B)1,32 (t: t,zgXt,sXt,:)'= 167,o3kNm
tVIu=-;-=,)
L-

('II4'JJ
pagal
- ,
(6a
, =15,69A,
(b)formule
YD'"'o
'r psl.)
"=
(o,ss[20,68f,5)
o,B5
1a
^4-rfl,r,=
Pagal lygti:

M,=dM,:OA , t r ( t - t )
arba

- T(r,tl
(0.9Xr,
167,03:
\(+tt,l'to'l-0,:at

L-r

=144464A, -2920928A,2
ISsprenduslygti gaunama:
A,t. = 0,047m2
Armavimo procento pirmoji reik5mebus:

A ,tt
= 9,947,: o . o g
l6 = s ,
Bd (1,5x0,388)
ir
A,\2)= 0,0015m2
Armavimo procento antroji reik5mebus:

AIL = o'ool5 =
= s.
o.oo25
Bd (1.sx0,388)
reik5memss*u^= 0,016ir .s-,,= 0,0018.
uZsiduotoms
apskaidiavimuose
-fJir fr Siuose
Apskaidiavimaisgauta,kad sr ) s-u* ir s, > s*,n. Tokiu bfldu reikesnaudoti A" = A,14ir
priimti S}l6mmskersmensarmat[rosstrypq(A, = 0,0016m2)'
Armavimasplok5tesplodiokryptimi.
lenkimomomentasapiekolonoskra5t4bus:
Pagal(d) pav.skaidiuojamasis

,,

(q,L)0,552
_ (t: t,zsxrxo,ss)'
= 59,gkNm

..-u =----;-

"

75

(b)formulp
Pagal
(6apsl.)a=

:7,8454,

ffi=

Pagallygti:
M, = dMn

=oA"
t,(r -t)

arba

: (o,e\.1,\+tl,l*
59,8
to,fo,rss
- ry (1,)l
Lz_.1
Sioslygtiessprendiniaiyra:
A,(r)=0,0985m2
A,(r)=0,0004m2

(fuomet s, ) s-u*)
(tuomet sz ( s-in )

Naudojama .! =,smin, arba

A, : s 6 4 = (0,00ts[:)(o,rss) * 0,0021m2
^in
Pamatoplok5tearmuojamaDAftmm skersmens
armaflirosstrypais.
Pamatoplok5tesarmavimoypatumai.
Dalis armatrirosstrypq armuojantpamato pado plok5tp jos plodio kryptimi turi b[ti
-.---i5destSrta
vienodaiplok5tescentrinejezonoje,kurios plotis prilygsta maZiausiampamatoptof5tes
matmeniui.LikE armattirosstrypaituri biiti i5dest5rti
vienodaiabejosepusesenuo pamatocentrinio
ruoZo. Pamato centrinio ruoZo juostos plotis apskaidiuojamaspagal formulE Zl(p, +t) (dia
Siameapskaidiavime
f":LIB).
B:2. Tokiu budu du treddaliaiarmahirosstrypq,t.y. 8 strypai
turesbtiti i5destytipamatocentriniameruoLe.Likg 4 armattirosstrypaibus i5destomivienodai5a1ia
pamatocentrineszonos(centrinioruoZo)[ abi pusesnuojos. Siuo atvejub[tina patikrinti armattiros
procent4uZcentrinioplokStesruoZoribq:

A, - - (zhot*ry,)
s:
- b;:m:0,0014(S.in

=0,0018
=
o.oor
R

\.2 )'
Naudojama4 =6-rX6\a):(o,oots[zso[:ss) =523,8mm'.Tokiu budu po 37:6mm
skersmens
armattirosshypqi abi pusesnuo centrinespamatojuostospilnai uZteks.
Pamatoarmavimoeskizaspateiktas(e) pav.

l$nun *lcersurern
I amrathros
sh3pni
iBdes$'fil,-{m plotio cerhhrEje
plok*tis
0
:.o
!"r
E4
il9
@

rtr

og
.=*
E9

=' o

lSrrlr:rskersnterrs

rA4

u o_{ ,
r o=
g 51, f i
v ' "F . u
a

l r 'O '

a.Yi'=
J :9 ,:y

(e) pav. Pamatoarmavimo eskizas

76

LITERATIfRA
Jose'
1. Das B.M. Soil MechanicsLaboratoryManual,3rd ed', EngineeringPress'San
Calif.,1993.
York,
2. TercaghiK. andPeckR.B. Soil Mechanicsin EngineeringPractice,wiley, New
1967.
of Soil Dynamics,ElsevierSciencePublishingCo.,New York,
3. DasB.M. Fundamentals
r983.
Layered
4. MeyerhofG.G. andHannaA.H. ,,UltimateBearingCapacityof Foundationlon
Journal,Vol. 15,Nr.4, 1978,pp 565Soil UnderInclinedLoad'o,canadianGeotechnical
572.
in ElasticFoundations",
5. NewmarkN.M. ,,InfluenceChartsfor Computationof Stresses
Urbana,1942'
Station,
Bulletin Nr. 338,tiniversity of Illinois EngineeringExperiment
318-83,AmericanConcreteInstitute,Detroit,1983,l55pp'
6. ACI Standard
pagrindaiir pamatai.v., ,,Mokslas"1984,271p.
7. J.simkus.Gruntqmechanika,
g. M.J. Tomlinson.Foundatiottfi".ign andConstruction.Seventhedition,200I,569 p'
q. B.t"*i"s. Pagrindaiir pamatai.Mokomojiknyga.Kaunas,,,Techno1og1ja",2003,lllp'
.-''

J"
!' ',:-J,J"JI
'{
{:,u*zt{,.,i"-uS
"T'*
fi*+
-/i''y"'
"J*
t

{,

#, Jq J* nrz ="^ #".*f

I

-F

F--fl tr,.;o, irrrn rAs**o:J-f

.l
CdC*'*=",,4 i*i*s*s; ,.,v,."t...r-.

(vl {
5f,d*d-fru-p' l**oi* ygy

3
5'C=*?g

ffs"t
$u*tt[ [,];U*;*FSr]*rrd s_#s$ */C
tu.
t. ]
f,{r.l,.i >r,1"{r:

||tO

g;H
L{,o{;*,
6,,"

4'fit;/#

s$fd
ffi{u****
du**u*

}Jkff-{3##e

alqtti
Leidyktos,, Technologii a " lmygas galima uZsis
lt
gininkas'
lcrtlt
int ernetu www.

fakulteto
SpausdintirekomendavoKTU Statybosir architekt[ros
studijtlProgramqkomitetas
KA.I,INOTECHNOLOGIJOSI'INIVERSITETAS
STATYBINIU KONSTRUKCIru KATEDRA
BenjaminasdfnNrus
SEKLIEJI PAMATAI
Mokomoji knYga
leidyb'apsk'l' TitaLas100 egz'
SL 344. 2009-12-15'9,75
647'
Kaina sutartine'UZsakYmas
g' 73' 44029Kaunas
DonelaiEio
K'
I5leidoleidykla,,Technologijao',
Studentqg' 54' 51424Kaunas
Spu*Jino leidyklos,,Technololija"spaustuve'

K T U*T E C H N O L OGI
JA

ilttilililililililt|il|||til
09- 0 6 4 7