1. SOKRATO, SOFISTU, PLATONO IR ARISTOTELIO ETIKU SAMPRATOS.

Morale siejama labiau su paprociais, siaura prasme, o etika

manti ir morale. Etika morales filosofija.
Etika

platesne savoka, api

normatyvus mokslas (kalbama apie tai, kaip viskas turetu buti).

Etinis absoliutizmas ir etinis reliatyvizmas:

1)
Etinis absoliutizmas egzistuoja bendri, universalus, absoliutus visiems
privalomi moraliniai principai.
2)
Etinis reliatyvizmas nera jokiu bendru ir universaliu moraliniu principu
. Egzistuoja tik paskiri principai. Neimanoma i vesti bendro vertinimo.
1.1 SOKRATO ETIKA.
Sokratas remesi etinio absoliutizmo ideja (kaip ir Platonas su Aristoteliu). Nep
aliko jokiu tekstu.
Sokrato
1)
2)
3)

etikos dorybes:
Teisingumas
Drasa
Nuosaikumas.

Sokrato
1)
2)
3)
4)

etikos bruo ai:

Egzistuoja bendros moralines nuostatos (etinis absoliutizmas).
Pats mogus gali rinktis geri arba blogi.
Remdamasis savo protu mogus gali paai kinti kas yra blogai ar gerai.
Auk ciausia dorybe
inojimas (Antikoje dominuoja proto kultas).

1.2 SOFISTU ETIKA.

Jeigu filosofai siekia i minties, tai sofistai taip pat orientavosi i i minti, bet p
raktiniame gyvenime savo inojima pardavinejo. Sofistai buvo ivairiu sriciu specia
listai. Pats ymiausias ju
Protagoras.
Sofistai remiasi etiniu reliatyvizmu

nera bendru moraliniu nuostatu.

Sofistu (Protagoro) pagrindinis teiginys

mogus yra visu daiktu matas .
(Aplinkos vertinimas priklauso nuo vertintojo ( mogaus) nuostatu)
Konvencionalios nuostatos

kai bendrai susitariama, ar veiksmas yra moralus.

1.3 PLATONO ETIKA.

Platono etika remiasi etinio absoliutizmo ideja.
Platonas svarsto, jog atskiri individai priklauso sociumui. Tai sietina su prigi
mtiniu mogaus priklausymu eimai ( eima
ma iausia korporacija).
Sociumo sluoksniai:
1)
Valdovai (istatymu leidyba; vertybe
i mintis, orientuotis i visuotini geri
)
2)
Kariai (valdovu istatymu gynyba; vertybe drasa)

3)
s).

Amatininkai arba

emdirbiai (valdovu ir kariu i laikymas; vertybe

Kiekvienas individas, priklausantis sociumui, yra priskirtas ka kuriam i

ir turi remtis to sluoksnio nuostatomis, elgesio normomis, dorybemis.
Ketvirtoji, apjungianti vertybe

nuosaikuma
sluoksniu

teisingumas.

Sociumo esme sekmingas funkcionavimas.

Jeigu visi sociumo sluoksniai laikysis moraliniu dorybiu, tai sociume (valstybej
e) triumfuos teisingumas.
Platono modelis
siekiamybe (idealus modelis). Kai kurie filosofai (Poperis) kalt
ino Platona esant autoritarizmo tevu.
1.4 ARISTOTELIO ETIKA.
Aristotelio etika taip pat remesi etinio absoliutizmo ideja.
Aristotelio etika eudemonistine etika.
Eudemonija
laime.
Remiantis Aristoteliu, pagrindinis individo siekis

laimes siekis.

Platonas geris.
Aristotelis
laime.
Bendrasis geris (Platonas)

geris, kuris geras visiems.

Aristotelis teigia, jog geris

omis nuostatomis, dorybemis.

laime. Siekiant laimes reiketu vadovautis tam tikr

Dorybe, pagal Aristoteli aukso vidurys tarp dvieju kra tutinumu.

Pvz: I mintis yra aukso vidurys tarp visa ini kumo ir nieko ne inojimo.
Sokrato

inau, kad ne inau atitinka Aristotelio

mogaus tikslas

laimes siekis.

aukso vidurio

principa.