1 TEMA. ISTORINS APLINKYBS, LMUSIOS XVI a. LDK TEISS KODIFIKACIJ.

LIETUVOS STATUT KODIFIKACIJOS RAIDA

LDK teis nuo valstybs susikrimo ligi pirmj privilegij
LDK teis nuo pirmj privilegij iki I Lietuvos Statuto (1387 1529). Pirmosios privilegijos
1387, 1413, 1434, 1447m.
Kazimiero privilegija 1468m. Kazimiero teisynas 1492m.
Aleksandro privilegija 1529, 1566, 1588m.
Lietuvos Statut atsiradimo aplinkybs ir kodifikacijos raida
2 TEMA. LIETUVOS STATUT EIMOS TEISS DALYKAS
eimos teis Lietuvos statut sistemoje
eimos teiss dalykas, altiniai, tyrinjimo metodas
Istoriografijos apvalga
3 TEMA. SANTUOKOS SUDARYMO SLYGOS
Vyro ir moters santuokinis amius
I ir II Lietuvos Statutuose, moters santuokinis amius, dl paprotins teiss buvo 15 met. III Lietuvos
Statute moters santuokinis amius, dl kanon teiss takos buvo 13 met. is amius buvo laikomas ir
pilnametysts amiumi. Pagrindinis kriterijus nustatant moters santuokin ami buvo galimyb atlikti
motinysts funkcij.
Vyro santokinis amius Lietuvos Statutuose buvo 18 met, taip buvo nustatyta atsivelgiant vyro fizinlytin bei protin brand.
Senumo riba santuokos sudarymui Statutuose nebuvo numatyta.

Reikalavimai dl psichins bsenos

Statutai draud asmen, sergani bet kuria psichikos ligos forma santuokas. Taiau susirgus po vedyb,
psichin liga nedar santuokos negaliojania, bet galjo bti viena i priasi jai nutraukti.
----------------------------------------------------- Pagal veiksnumo laipsn Satutai skyr sveikus ir nesveikus asmenis. Nesveikieji buvo papildomai skiriami
dar dvi grupes: a) nesveiki dl bendro susirgimo arba negaluojantys bei su fiziniais trkumais; b)
psichikai nesveiki asmenys.
Negaluojantiems asmenims teiss nebuvo ribojamos. Jie turjo teis eiti visas valstybs pareigas, i kuri
galjo bti paalinti tik tuo atveju, jei apsimet, kad serga tariama liga. Bajorai apsimet, kad serga ir
neatvyk karin tarnyb, galjo netekti dvaro. Dl atsakovo ligos byla teisme galjo bti atidliojama trejus
metus.
Pagal II Statut vienintel apribojim dl fizins negalios turjo aklieji mons. J testamentas galiojo tik
tada, jeigu j patvirtindavo 8 liudytojai. III Statutas tokio apribojimo nebenustat.
Baudiamuosiuose santykiuose visuomens saugumo utikrinimui psichikai nesveiki asmenys galjo bti
izoliuojami, o pakartotinai padar sunkius nusikaltimus asmeniui, kaip pavojingi visuomenei galjo bti
nuudomi.
Psichikai nesveiki asmenys negaljo teisme bti liudytojais, negaljo sudaryti testamento.

Reikalavimai dl sutuoktini valios buvimo

Teis nevaromai sudaryti santuokas didik ir bajor luomo moterims pirm kart buvo suteikta 1387m.
Jogailos privilegijoje apsikriktijusiems pagal katalik apeigas Lietuvos bajorams ir galutinai tvirtinta II ir III
Lietuvos Statutuose, sulyginusiuose vis krikioni pon ir bajor teises.
Priverstin merginos arba nals santuoka jas pagrobiant II ir III Statutose buvo tarktuojama kaip smaurtas
prie asmens laisv. Tai buvo laikoma nusikaltimu, o nusikaltliui grs mirties baum. Moters grobimo
santuokai kaip nusikaltimui buvo reikalingi du elementai: a) prieinga nukentjusiosios valia; b) santuokos su
nukentjusiaja sudarymas. Jei pagrobimas bdavo tik prie tv vali, santuoka buvo laikoma teista.
Nals laisv itekti u to paties luomo asmens nebuvo suvaryta, tik po vyro mirties turjo bti praj
bent 6 mnesiai. Paeidus termin, suinteresuoti asmenys galjo atimti i jos turt.
Lietuvos Statutas teik pirmenyb moters valiai ir turtines sankcijas nustat tik kaip pagalbin priemon,
siekiant ukirsti keli nepageidaujamoms vedyboms.

Artimj teis prietarauti santuokai

Vyrai visik teisnum gydavo sulauk pilnametysts, todl jiems artimj pritarimo santuokai sudaryti
nereikjo.
Moters asmenin laisv sudaryti santuok taip pat formaliai nebuvo suvaryta. Pilnamet ( 13 met) galjo
tekti bet kada u bet ko. Taiau nesiskaitydama su globj valia galjo prarasti turt.
Tvai nepritar santuokai galjo neduoti kraiio, taip pat nualinti nuo teiss palikim. Toks nualinimas
buvo tolygus dukros atskyrimui nuo gimins, o tai galiojo ir jos vaikams.
Jeigu tvai buvo skirtingos nuomons dl dukros vedyb, tai kiekvienas galjo prietarauti pagal savo
turtines galimybes.
Jeigu tvai mirdavo, merginos kraitis atitekdavo globjams (broliams ar pan.) ir jie taip pat turjo teis
nesutikti dl vedyb, taiau mergina tai galjo uginyti teisme. Kreipimasis taism buvo btinas, nes
savavalikai itekti buvo tolygu atsisakyti palikimo.

Nalyst ir nauja santuoka

Nals laisv itekti u to paties luomo asmens nebuvo suvaryta, tik po vyro mirties turjo bti praj
bent 6 mnesiai. Paeidus termin, suinteresuoti asmenys galjo atimti i jos turt.
Tekdama nal turjo gauti artimj sutikim, taiau jo negavus turtins sankcijos taikomos nebuvo, todl
sutikimas labai didels reikms neturjo.
Jei bajoras vesdavo emesnio luomo moter, tai ji ir j sugyventi vaikai tapdavo privilegijuotais, o jei likusi
nale tokia moteris vl itekdavo u emesnio luomo vyro tai ji tapdavo jo luomo, o vaikai likdavo tvo
luomo.

Giminyst ir svainyst
Pagal Lietuvos Statutus giminyst buvo suprantama kaip asmen kraujo ryys ir suskirstyta emutin (nuo
kamieno iki vaik, vaikai, pronki ir t.t.), auktutin (nuo kamieno iki tv, seneli, proseneli it t.t.) ir
alutin (kai visi giminaiiai buvo kil i vieno kamieno). alutin dar buvo skirstoma tiesij (broliai,
seserys ir kiti gimins vienodai nutol nuo kamieno) ir kreivj (giminaiiai skirtingai nutol nuo kamieno).
Giminysts ryiai dar buvo skirstomi pagal vyrikj ir moterikj kilm. Vyrikajai priklaus tvo
gimins, o moterikajai gimins i motinos puss.
Buvo draudiamos gimini iki ketviro giminysts laipsnio santuokos tiek i tvo tiek i motinos puss.
Paeidus nustatyt giminysts laipsn, santuoka bdavo pripainta negaliojania.
Buvo darudiamos santuokos ir asmen susijusi artimais svainysts ryiais, tai yra su broli, pusbroli,
ddi sun monomis po i mirties iki treio giminysts laipsnio imtinai.
Giminysts ir svainysts laipsnio paeidimo bylas nagrinjo banyia, o turtinius ginus sprend
pasaulietiniai teismai.

Santuokos pakartotinumo atvejai

Santuokos su svetimaliais ir kitatikiais

Tvai turjo teis leisti dukroms itekti ir sikurti svetimose emse, taiau jos ivykdamos i Lietuvos
prarasdavo teis paveldjim, tvonij ar motitin turt. turt perimdavo broliai, o j neesant seserys
pusbroliai arba kiti giminaiiai. Turto gavjai privaljo ivykstaniosioms atiduoti jo vert pinigais kaip krait.
Vliau ios nuostatos buvo keiiamos ir galima buvo ipirkti turt dalimis.
Statutuose konkrei nuostat dl moni ipastani skirtingas religijas santuok nebuvo, taiau pagal to
meto sitikinimus ir kai kuriuos dokumentus, galima teigti, kad krikioni ir nekrikioni santuokos
negalimumas tuo metu buvo savaime suprantamas ir aikus dalykas.

Banytini nuostat slygos

Banytini nuostat laikymsi kontroliavo banyia. alia slyg, darani santuokas negaliojaniomis arba
neteistomis, buvo ir toki norm, kurias paeidus buvo utraukiama banytin bauda. Tai santuokos
sudarymas banyios udraustu laiku, banyios valdios udrausta santuoka ir t.t.
Banyia, registruodama santuokas, savo nuostatose buvo numaiusi teis atleisti nuo kai kuri draudim
duodant dispensas. Tai buvo daroma u tam tikr mokest, kuris buvo vienas i pajam altini.

4 TEMA. SUTUOKTINI ASMENINIAI SANTYKIAI

Jeigu laisvas mogus susituokia su nelaisvuoju, tai laisvasis patenka nelaisvojo padt. Bet tai danaiusiai
bdavo laisvojo pasirinkimas, nes nelaisvojo eimininkas galdavo ir neikelti tokios slygos, tai eima galjo
bti ir miri.
Jeigu laisvas mogus susituok su kitu, neinodamas, jog tas yra nelaisvas, jis neprivaljo dl santuokos
pasidaryti nelaisvuoju.
Jei vyras buvo pagautas nusikaltimo vietoje, tai mona privaljo atsiskaityti bendru turtu u j.
Jeigu mona itekdavo u auktesnio luomo vyro ji irgi tapdavo auktenio luomo, o jei vyras vesdavo
auktesnio luomo moter, jos privilegijomis naudotis negaljo.
monai nesutikus po santuokos gyventi su vyru, jis galjo j per teism priversti gyventi jo namuose.
mona galjo turti savo turto, kuris buvo atskiras nuo vyro, ir ji galjo tuo turtu laisvai disponuoti.
Buvo skiriama nemaai dmesio itikimybei. Vyras pagrstai tars mon ir utiks j su meiluiu galjo
suimti juos abu. Tokie meiluiai, liudytojams teisme rodius neitikimyb, galjo bti baudiami mirties
bausme.
Sutuoktiniai vienodai atsak u smurt prie vaikus.
Jeigu mona padar kam nors al bei pasislp, ir iekovas teisme tai rod, tai vyras, nepristats monos
teism, privaljo pats u j atsiskaityti. Tam kad vyras ivengt turtins atsakomybs jis galjo atsisakyti
monos, taiau tam reikjo labai rimt prieasi ir taip buvo prieita prie ituokos. Tada iekovas pats turjo
iekoti kaltininks ir su ja atsiskaityti.
Pagal statym vienodai atsak ir vyras ir mona. teism dl nusikaltim u kurios buvo baudiama mirties
bausme, kiekvienas turjo atvykti asmenikai.
DAR REIKIA SANTUOKINS ITIKIMYBS, SKYRIUJE APIE SANTUOK PASIBAIGIM

5 TEMA. SUTUOKTINI TURTINIAI SANTYKIAI

Priestatutiniai turtiniai santykiai LDK
Pagal prs nuostatas:
eimos turtas koncentravosi tik vyro rankose ir paveldjimo teis turdavo tik sns.
mona turjo tam tikr turtin savarankikum atsinetos pasogos ribose. i dalis monai priklausydavo
tapus nale, o kitas turtas likdavo snums.
Turtinai santykiai sudarant santuokas: a) jaunasis duodavo jaunosios tvams dovanas; b) kraitis atiduodamas
vyrui valdyti; c) vyras santuokos metu apdovanoja mon arba priada tai padaryti po santuokos; d) brolis,
ileisdamas seser u vyro, nebetenka teiss sulaikyti sesers turto dal ir nrtrnka teiss gauti ipirkos u j.