Professional Documents
Culture Documents
3 I Statutas
3 I Statutas
Lietuvos Statuto
teiss altiniai,
parengimas ir primimas
Jonas Radvila
Mikalojus Radvila
Jaunesnysis
Albertas Gotautas
ygimantas Senasis
Statuto reikm
Pirmasis Statutas yra svarbus ir vertingas tuo,
kad jis buvo pirmas bandymas sukodifikuoti
Lietuvos teis, o j ileidus, teiss krybos
darbas nebuvo nutrauktas, bet buvo tsiamas
dar kelet deimtmei.
Statuto vert labai gerai pabria tai, kad
dauguma tyrintoj nori Statuto turin priskirti
kiekvienas savo tautai;
Statutas buvo dsningas tos epochos ir
Lietuvos valstybs bei visuomens raidos
reikinys.
Didel pranaum lyginant su ankstesniais
teisynais lm ir Renesanso epochos idjos,
suteikusios Pirmajam Statutui daug humanizmo
bruo bei iskirtin pasaulietikum.
Lietuvos Statut
altiniai,
pagrindiniai bruoai,
principai ir raida
3. Vilniaus seime (1551 m.) grta prie naujo Statuto rengimo klausimo.
ygimantas Augustas, pasitars su Pon taryba, gal gale sudar
mint komisij. Jos ypatumai:
neturjo visos iniciatyvos ir privaljo atsivelgti tiek seim nutarimus,
tiek ir juose silomus statym projektus, kuriuos pateikdavo didikai ir
bajorai
komisijos aprobuoti projektai, didiajam kunigaikiui sutikus, tapdavo
Seimo nutarimais ir buvo traukiami rengiam Statut
4. Vilniaus seime (1563 m.) paskelbta privilegija, kuri buvo susieta su
Antaruoju Lietuvos Statutu ir prie jo vliau pridta bei iliko kartu su jo
rankraiais kaip sudedamoji dalis. Be to, ioje privilegijoje adama
naujj Statut rayti naujas bajor privilegijas ir laisves, visikai
sulyginti krikioni tikybos ipaintoj teises, nebedarant skirtumo tarp
katalik ir staiatiki bajor
1. Gardino seime (1566 - 1567 m.) buvo nutarta, kad yra privaloma dalyvauti
seimeliuose bajorams ir Pon tarybos nariams, o j nutarimai yra privalomi
visiems pavieto bajorams, i j ir seimelyje nedalyvavusiems.
2. Gardino seime (1568 m.) buvo sudaryta speciali Statuto pataisymo
komisija, susidjusi i Pon tarybos nari ir seimo atstov bajor.
BET: i komisija jai pavesto darbo nespjo atlikti.
3. Liublino unijos seime (1569 m.) sudaryta nauja Statuto pataisymo komisija,
kurios sudt jo Vilniaus vyskupas V.Protaseviius, ymus teisininkas
A.Rotundas, emaitijos kateljonas M.emetas bei daugelio vaivadij
atstovai. Jos tikslas: pataisyti Antrj Lietuvos Statut, vadovaujantis dviej jo
taikymo met praktika ir paaikjusiais netikslumais. Be to, ioje komisijoje
nedirbo n vienas lenkas tai rodo, kad iai komisijai buvo svarbu pabrti
Lietuvos savarankikum ir nepriklausomyb Liublino unijoje, buvo
akcentuojama, kad tai tik sjunga su Lenkija ir kodifikacijos darbas tik pai
lietuvi reikalas.
BET: ios komisijos darbas vyko ltai, o vliau nutrko.
4. Varuvos seime (1578 m.) priimta daug Statuto artikul pakeitim, parengt
Lietuvos seimeliuose.
5. Varuvos seime (1579 - 1580 m.) LDK atstovai pateik Vyriausiojo Lietuvos
tribunolo krimo ir jo darbo projekt bei atitinkam statuto straipsni pakeitimus.
Vyriausiojo Lietuvos tribunolo statyme numatyta tolesn Lietuvos Statuto
keitimo tvarka.
Rengiant Treij Lietuvos Statut prisidjo ir LDK kanceliarija:
Mykalojus Radvila prisidjo rengiant Statut (iki 1579 m.)
Eustachijus Valaviius vadovavo galutinai j redaguojant (nuo 1579m.)
Zigmantas Vaza patvirtino ir leido j ispausdinti.
! 1588 m. Leonas Sapiega savo lomis ileido Treij Lietuvos statut
IVADA: Lietuvos Statutai buvo pripainti vieninteliu privilegijuoto luomo
santykius reguliuojaniu teisiniu pagrindu.
Antrasis
Treiasis
Lietuvos Statutas
Lietuvos Statutas
Lietuvos Statutas
1. Patvirtintas Lietuvos
suverenumas ir teritorijos
nelieiamumas
Antrasis
Treiasis
Lietuvos Statutas
Lietuvos Statutas
Lietuvos Statutas
1. Skelbiamos teiss:
LIETUVOS STATUT
STRUKTRA
Pirmojo LS struktra
anga
RAYTIN TEIS, DUOT VALSTYBEI - LIETUVOS DIDIAJAI, RUS, EMAII IR KIT
KUNIGAIKTYSTEI - VIESIAUSIOJO PONO YGIMANTO, DIEVO MALONE LENKIJOS
KARALIAUS, LIETUVOS DIDIOJO, RUS, PRS, EMAII, MOZR IR KIT
KUNIGAIKIO
Mes, ygimantas, Dievo malone Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis, Rus, Prs, emaii, Mozr ir
kit kunigaiktis, pakankamai apsvarst, gera valia ir ms valdovika malone nordami apdovanoti
krikionikja teise, visiems prelatams, kunigaiktaiiams, vliaviniams ponams, dignitoriams,
pakeltiesiems riteriams, lktijai ir visai visuomenei bei j valdiniams ir ms Lietuvos Didiosios
Kunigaiktysts emi iabuviams, kokios bebt padties ir luomo, visas j teises bei privilegijas
banytines, tiek lotyn, tiek ir graik tikjimo, taip pat ir pasaulietikas, kurias i viesaus atminimo karali
ir didij kunigaiki ir kitados i ms pirmtak, ms tvo Kazimiero bei ms brolio Aleksandro,
jiems gyviems esant, bet kokiems turtams bei laisvms, [kurias] "turjo ir turi', bet kurios suteik-ties,
lotyn ar rus, apimanias dovanojimus bei laisves, teisingai, pagrstai, teistai ileistas, duotas,
suteiktas, kurias norime laikyti taip galiojaniomis, lyg bt odis odin tuos ms ratus raytos, kurias
ms valdoviku odiu bei ms pai priesaika, atlikta ties venta Evangelija, ilaikyti ir saugoti esame
pasiadj, kaip ir sipareigojame bei pasiadame su visais j nuostatais, paproiais ir straipsniais, ms
malone, dora ir dosnumu esame nusprend patvirtinti ir teisinti, k ir patvirtiname bei teisiname,
sakydami jas galioti aminiems laikams.
1 skyrius Apie
valdovo asmen
valstybin teis
4 skyrius Apie
moteris ir mergin
itekinim
santuokos ir eimos teis
5 skyrius Apie
globjus
globos bei rpybos teis
10 skyrius Apie
praskolintus ir
keistus dvarus
kaito ir civilin teis
12 skyrius Apie
atsakomyb u turto
grobim
baudiamoji ir proceso teis,
taikyta daugiausia valstiei
luomui
13 skyrius Apie
atsakomyb u vagystes
baudiamoji ir proceso teis,
taikyta daugiausiai valstiei
luomui
SLYGOS BTINOS
SANTUOKAI SUDARYTI
Pozityvs reikalavimai
susituokiantiems:
Santuokinis amius
Normali sutuoktini
psichin bkl
Sutuoktini valia
sudaryti santuok
Aplinkybs, kliudanios
sudaryti santuok:
Artimj pritarimo
nebuvimas
Giminysts ir svainysts
ryiai
Ankstesn santuoka
Religij skirtumas
Santuoka su svetimaliu
Santuokinis amius
Ankstesn santuoka
Lietuvos Statutuose didesn atsakomyb u santuokin
neitikimyb ir bigamij buvo udta vyrui.
Vyras susituoks antr kart banyioje ir inojs, jog yra gyva
pirmoji teista mona, buvo laikomas nusikaltliu ir
baudiamas mirties bausme.
Vyro, pagrobusio svetim mon ar sanguliavusio su ja, lauk
mirties bausm.
Vyro nusikaltimo dvipatyste bendrininke galjo bti tik
netekjusios merginos, nes itekjusios moters veiksmai
kvalifikuoti kaip neitikimyb.
mona u neitikimyb baudiamja tvarka atsakydavo tik
tada, kai to reikalavo jos vyras.
Religij skirtumas
N viename Lietuvos Statute nra
norm, tiesiogiai ribojani santuokos
sudarym asmen, ipastani
skirtingus tikjimus.
Krikioni ir nekrikioni santuokos
negalimumas to meto visuomenje
buvo savaime suprantamas dalykas.
Santuoka su svetimaliu
I Lietuvos Statute numatyti turtiniai
apribojimai kunigaiktysts moterims,
itekanioms u kit valstybi piliei.
Tvai turjo teis leisti dukroms itekti
ir sikurti svetimose emse, taiau jos,
ivykdamos i Lietuvos, prarasdavo
teises tvonij, motinin turt,
paveldjim.
KRAIIO SUTARTIS
kraitis senja Statut kalba vadinamas
veno .
kraiio sutartis tai santuokinis turtinis
susitarimas nuotakos naudai, kuriuo
remdamiesi nuotakos globjai po santuokos
monos krait perduoda valdyti vyrui, o
vyras urao turto dal tolygi kraiio vertei,
bet ne daugiau kaip tredal savo turto, tuo
patvirtindamas io sutuoktini turto imim
i turtini santyki apyvartos kaip santuokos
garant.
GLOBOS INSTITUTAS
Globos teisinis institutas suformuotas LDK XVIa.
Pradioje.
Globa Lietuvos Statutuose aptarta atskiruose skyriuose:
I V skyrius Apie globjus
II ir III VI skyriai Apie glob
Globa pagal Statutus suvokiama kaip nuolatinis
pagalbos teikimas vaikams, turintiems turto, iki
pilnametysts snums ir dukroms iki kol iteks.
Pagrindas skirti glob vaikams buvo tvo mirties
faktas. Btina slyga: nepilnameiai turi turti turto
paveldto i tv ar kitaip gyto.
Testamentin globa
Tvas testamentu galjo nustatyti, kas jo turt globos
po jo mirties.
Motina retai nustatydavo svo turto globjus
testamentu.
Kai mirdavo tvas, nepaskyrs vaik ir j turto globja
motinos, glob perimdavo statyminiai globjai.
Pakeisti t globj motina negaljo.
Jei mirdamas tvas nepaliko jokio turto, motina,
palikdama testamentu vaikams savo turt turt galjo
paskirti ir globj.
II ir III Lietuvos Statutuose nurodoma, kad vienas
globjas yra skiriamas visam paveldtam turtui.
statymin globa
Globos administravimas
Pagal II ir III Statutus nepilnameiai lieka prie motinos, o jei atitenka
globjams, turi bti mokslinami ir aukljami pagal j turtin padt.
Skiriami du turto primimo globai bdai:
Pagal testament;
Pagal globjo akt;
Pagal I Statut, globa vaikams, j turtams ir monai galjo bti skiriama
odiu, bet dalyvaujant liudytojams.
Globjas visk, k pam, turjo ir atiduoti, kai jam reikjo atsiskaityti.
Tie daiktai, kurie per globos laikotarp galjo sunykti, privaljo bti
realizuoti.
Atliekant turjo bti isamiai nurodomas visas kilnojamasis ir
nekilnojamasis turtas, vardyti priklausomi mons. Apraas turjo bti
sudaromas 2 egzemplioriais, patvirtintas liudytoj ir vaznio paraais bei
antspaudais ir registruotas ems teismo knygoje.
TEISMO PROCESAS
LIETUVOS
STATUTUOSE
PROCESO STADIJOS
aukimas teism
Bylos nagrinjimas:
Priesaik davimas
rodym pateikimas
Liudytoj apklausa
Nukentjusio praneimas (skundo idstymas)
Nuosprendio paskelbimas
Nuosprendio vykdymas per nustatyt laik
ATGAL
ATGAL
Teisingum vykd:
I-a instancija
Raitasis teisjas
Urdai
Vaivada
Maralka
Tijnas
Seninas
Tijnas
emininkas
II-a instancija
Kunigaiktis
Pon taryba
ATGAL
RODYM RYS
Priesaika
Prisipainimas
Liudytoj
parodymai
Dokumentai
Daiktiniai rodymai
Kunigaikio odis
ATGAL
APELIACIJA
Vykd kunigaiktis arba pon taryba.
Skundas dl apeliacijos galjo bti
duodamas tik prajus pirmos instancijos
teism, kuriame byla baigta nagrinti.
Neleidiama apeliuoti jei:
1) iekinio objektas
dokumentu;
2)
jei apeliacija
formalumais;
3)
prievol,
paremta
grindiama
antraeiliais
pripaino
pretenzijas
ATGAL
odynlis
Diekus (deckij) - teismo pareignas, vykds teismo sprendimus ir pristats teisman savo