VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

VERSLO TECHNOLOGIJ KATEDRA

GAMYBOS TECHNOLOGIJA
IR ORGANIZAVIMAS
Konspekt pareng doc.dr. Juozas Merkeviius

Vilnius, 2011

TURINYS
1. PROCES VALDYMAS IR PASILOS GRANDIN................................................................3
Proces valdymo ir pasilos grandins apibrimas......................................................................... 4
Proces sistem klasifikavimas ....................................................................................................... 6
Tarptautins operacijos...................................................................................................................10
Gamybos pramons darbo rinka .....................................................................................................14
Proces modeliai ............................................................................................................................16
Produktyvumas ..............................................................................................................................18
Proces valdymo turinys ................................................................................................................21
Organizacin schema......................................................................................................................22
Sisteminis poiris gamybos organizavime ....................................................................................25
Technologij evoliucijos taka procesams.......................................................................................27
2. ORGANIZACIJ STRATEGIJA...............................................................................................31
Rinkos takojamos organizacijos ....................................................................................................31
Nepelno siekianios organizacijos ..................................................................................................32
Strateginis planas ...........................................................................................................................33
Strategij ir proces sinergija .........................................................................................................38
3. GAMYBOS VIETOS PASIRINKIMAS .....................................................................................42
Gamybos vietos pasirinkimo apibrimas.......................................................................................42
Personalo pasirinkimas...................................................................................................................45
Bdingos vietos slygos .................................................................................................................51
Infrastruktra .................................................................................................................................54
Statybos kat taka vietos pasirinkimui .........................................................................................57
Veiksniai, turintys takos grynj pinig cirkuliacijai .....................................................................58
Finansin parama renkantis viet....................................................................................................60
Kiekybiniai vertinimai renkantis viet verslui.................................................................................64
4. KOKYBS VADYBA GAMYBOJE...........................................................................................66
Kokybs turinys .............................................................................................................................66
Kokybs apibrimas .....................................................................................................................67
Visuotin kokybs vadyba..............................................................................................................71
Svarbiausi kokybs vadybos mokslininkai......................................................................................74
Kokybs ir broko katai..................................................................................................................76
Kokybs kontrol ...........................................................................................................................82
Priemons ir technikos, susijusios su kokybe..................................................................................85
Tarptautin standart organizacija ir ISO-9000...............................................................................92
Europos kokybs vadybos fondas ...................................................................................................95
Etika ir kokyb.............................................................................................................................101
5 PRODUKTO KRIMAS............................................................................................................103
Produkto apibrimas ...................................................................................................................103
Produkto apibrimas ...................................................................................................................103
Projektas kaip produktas...............................................................................................................105
Produkto gyvavimo ciklas ............................................................................................................106
Technologijos produkto projektavime ..........................................................................................108
Produkt tobulinimas ir nauj produkt krimas ..........................................................................109
Rinkos pltra................................................................................................................................109
Produkto dizaino lankstumas ........................................................................................................118
6 PROCES PROJEKTAVIMAS IR OPERACIJ TINKLAS .................................................122
Proces sistemos projektavimas ...................................................................................................122
Gamybos proces apimtis.............................................................................................................125
Vertikali integracija......................................................................................................................126
Automatizavimo svarba modeliuojant gamybos procesus .............................................................130
1

Informacins technologijos proces sistemose..............................................................................134

Elektroninis verslas ......................................................................................................................139
Verslo sandriai ...........................................................................................................................139
Dirbtinis intelektas .......................................................................................................................143
Struktrine proceso schema..........................................................................................................145
Verslo proces reininerija ...........................................................................................................148
7 GAMYBOS RENGINI IDSTYMO PROJEKTAVIMAS.................................................151
rengini idstymo apibrimas ..................................................................................................151
Idstymas gamyboje ...................................................................................................................152
Prekybos rengini idstymas......................................................................................................159
Restoran iplanavimas ................................................................................................................162
Oro uost iplanavimas ................................................................................................................164
Ininerijos, konsultavimo ir projektavimo biurai...........................................................................166
Patalp iplanavimo metodai........................................................................................................168
8. DARB ATLIKIMAS KAIP TIK LAIKU (KTL)................................................................171
KTL svoka ir kilm...................................................................................................................171
Tradicins ir KTL sistemos palyginimas ...................................................................................173
KTL elementai ............................................................................................................................175
Traukimo sistema gamyboje.........................................................................................................178
Kanban sistema ............................................................................................................................181
Kanban procesas .........................................................................................................................181
mons parengimas kanban sistemai diegti ..................................................................................183
KTL sistemos tikslai ir diegimas ...............................................................................................184
KTL sistemos privalumai ...........................................................................................................185
KTL diegimo sunkumai ............................................................................................................186
KTL diegimo loginis pagrindas ................................................................................................186
Btinos slygos KTL programai diegti.....................................................................................187
LITERATRA...............................................................................................................................189

1. PROCES VALDYMAS IR PASILOS GRANDIN

1. Operaciju vadybos
ir tiekimo grandines
padeties nustatymas

2. Organizaciju
strategija
3. Vietos
parinkimas

Operacijos ir
strateginiai
sprendimai
4. Kokybes vadyba

Sistemos
kontrole ir
analize
5. Aplinkos
pusiausvyra

Operaciju
vadybos
modelis

Sanaudos,
indeliai
mones
Iranga
Tiekejai
Produkcija,
gamyba

Subrangovai

Produktai

Mediagos
Klientu poreikiai

Transformavimas
Paslaugos

Legalus
apribojimai

Informacija

Aplinkosaugos
reikalavimai
Visuomeniniai
reikalavimai

Planavimas ir
organizavimas

Klientai

Informacijos srautas
Fizinis srautas

1 pav. Operacijos ir strateginiai sprendimai

3

Proces valdymo ir pasilos grandins apibrimas

Proces valdymas
Mes nuolat susiduriame su proces aplinka. Kasdien besikartojani veikl sudaro kelios
tarpusavyje susijusios operacijos kurios sudaro bendr proces: pabudimas, prausimasis, laikrai
skaitymas arba rytins televizijos laidos irjimas, pusryiavimas, vaik nuveimas mokykl,
vykimas darb. Daniausiai mes stengiams i veikl suorganizuoti optimaliai, kad sugaitume tam
maiau laiko ir galtume ilgiau pamiegoti ir nepavluoti darb.
Taigi, proces valdymo rezultatai yra ta pati lova, kurioje miegame, vanduo, kuriuo prausiams,
drabuiai, kuriais rengiams, maistas, kur valgome, veterinaro paslaugos, laikratis, kur skaitome,
autobusas, kuriuo vaiuojame darb.
Proces valdymas aprpia efektyv vis itekli ir veiklos planavim, organizavim ir kontrol,
btin tam, kad rinka bt aprpinta prekmis ir paslaugomis. Procesai, bdami labai vairs, apima ne
tik gamybos ir paslaug mones privaiame sektoriuje, bet taip pat ir nepelno siekianias organizacijas
ir netgi vyriausybes.
Integruota pasilos grandin
Integruot tiekimo grandin sudaro trys tarpusavyje susij srautai. Pirmasis yra mediag
srautas. J sudaro atskiros stadijos: sigijimas, transformavimas ir paskirstymas. sigijimas reikia
neapdirbt mediag ar paslaug pirkim i tiekj ar subrangov. Pasikeitimas vyksta, kada i
neapdirbt mediag, komponent pagaminamas ar surenkamas produktas. Treiasis etapas mediag
srauto grandinje yra gatav produkt paskirstymas klientams. Tai dar vadinama verslo logistika arba
fizinio paskirstymo vadyba.
Tiekimo grandin gali bti labai sudtinga, nes joje dalyvauja daug tiekj ar subrangov, kurie
gali bti sikr toli nuo galutinio surinkimo cecho. Toki atvej pasitaiko automobili, lktuv,
kompiuteri ir chemini mediag pramonse. Tiekimo grandinje yra dviej tip ssajos: ryys tarp
dviej versl arba ryys tarp verslo ir vartotoj. Ryio tarp dviej versl pavyzdiu galt bti
automobili pramon, kada chemini mediag gamintojas tieks plastmas rangos gamintojams, kad
ie pagamint degal bak. Kai rangos gamintojai padarys degal bak, tieks j automobili
gamintojui (vlgi ryio tarp dviej versl pavyzdys). O kai automobiliai bus parduodami klientams,
atsiras ryys tarp verslo ir vartotoj.
Kitas srautas, prieingas fiziniam srautui, yra informacijos, kuri apibdina vartotoj, gamintoj ir
paskirstytoj poreikius ir reikalavimus, tkm. Daniausiai ita informacija pateikiama apsikeiiant
duomenimis elektroniniu bdu.
Treiasis etapas tiekimo grandinje yra finans tkm, kuri sudaro:
umokestis tiekjams ir subrangovams u prekes ir paslaugas;
vartotoj umokestis mamenininkams u gatav produkt.
Kiti pinig srautai yra darbuotoj, padedani ilaikyti organizacij veikiani, algos.

Mediagu vadyba

Verslo logistika
(paskirstymo
vadyba)
Paskirstymo
centras
Nr.1

Paskirstymo
centras
Nr.2

K
L
I

aliavu
sandeliavimas

Darbo
centras
Nr.3

Darbo
centras
Nr.2

Darbo
centras
Nr.1

Pagamintu produktu
sandeliavimas

E
Paskirstymo
centras
Nr.3

N
T
A

Perdirbimas ir surinkimas

Finansu
operacijos

Pirkimas

Gamybos katai

Finansu
operacijos

Paskirstymo
centras
Nr.4

Paskirstymo
centras
Nr.5

Tiekejai

Informacijos tekme

2 pav. Informacijos tkm

Ryys tarp pasilos grandins ir proces
Kiekvienas pasilos grandins etapas susideda i daugybs proces, reikaling utikrinti
efektyvi veikl (3pav.). Paveiksle sktis simbolizuoja pasilos grandin, kuri apgaubia 3 mediag
srauto fazes: sigyjam, transformacij ir paskirstym. i fazi viduje vyksta daugyb proces, toki
kaip aprpinimas itekliais, subrangov paieka ir kokybs kontrol sigijimo etape, proces
planavimas, idstymas transformacijos etape, ir sandliavimas bei gabenimas paskirstymo etape. Kaip
galima matyti paveiksle, pagrindiniai ikiai monei yra: kokybiki produktai, preki/produkt
pristatymo termin laikymasis ir prieinamos kainos. Todl yra aiku, jog blogas proces valdymas ir
kontrol iose fazse turi takos visam pasilos grandins funkcionavimui. is ryys tarp pasilos
grandins ir proces yra labai svarbus tarptautinse monse, kuriose bema 80-90% viso darbo yra
atliekama subrangov ir tiekj, kuri dauguma isidst skirtingose alyse.
Tiesa yra tai, jog pasilos grandin yra aikiau apibrta ir suprantama ten, kur yra fizinis
mediag srautas, taiau paslaug sektoriuje, ypa finansinse institucijose, skm priklauso nuo to,
kaip greitai ir efektyviai per komunikacij tinkl veikia informacijos srautas.

Fizine tiekimo
grandine

Informacijos
grandine

Pirkimas, isigijimas

Paskirstymas
Transformavimas
Galutiniai
klientai

Kokybes
vadyba

Subrangovai

Operaciju
planavimas

Prognozes
Sandeliavimas

Tiekimas

Schema
Prekiu
atsargu
vadyba

Tiekejai
Kokybes
vadyba
Prekiu
atsargu
vadyba

Kainu
kontrole

Dizainas
Transportavimas

Marruto
planavimas

Kokybes
vadyba
Prekiu
atsargu
vadyba

Umokestis
Kaip tik laiku

Gavimas

Operacine veikla

3 pav. Operacijos ir tiekimo grandin

Klient poreiki patenkinimas
Pagrindinis mons tikslas yra gauti pakankam peln. Tai kartu reikia ir kliento poreiki
patenkinim. Klientas tikisi, kad norima prek bus kokybika ir pristatyta laiku ir kad preks kaina bus
prieinama. Pelno nesiekianios organizacijos ar vyriausybs, kurios neieko pinigins naudos, taip pat
visada turi omeny, kad yra klientas. Klientas turt bti laikomas karaliumi.
Proces valdymo svarba
Proces vadybininkas yra atsakingas u produkto pateikim klientui. is produktas gali bti usakyta
poilsin kelion, angl kalbos kursas moksl centre, sportinis automobilis ir net mediko paslaugos
ligoninje. Jeigu proces valdymas nefunkcionuoja arba funkcionuoja nepakankamai gerai, klientas
liks nepatenkintas. Nors proces valdymas danai mokomas kaip atskiras dalykas, taiau praktikoje jis
turt bti visikai susietas su kitomis verslo funkcijomis :
Gamybos ilaid apskaita, kadangi visuose procesuose ilaid kontrol yra btina.
Finansine apskaita, kadangi procesams utikrinti reikalinga kapitalo investicijos (rangai,
technologijoms, t.t.)
mogikj itekli vadyba, nes darbuotojai, dirbantys su procesais, turi bti motyvuoti ir
dirbti naiai.
Rinkodara, nes produktai, pagaminti proces metu, turi atitikti vartotoj lkesius.
mons strategija, kadangi procesai turi bti atliekami atsivelgiant mons strategij.
statymais, kurie yra btini utikrinant teist veikl, susijusi su proces vykdymu. statymai
nustato darbo valandas, aplinkos taros, darbo saugos slygas, ir t.t.

Proces sistem klasifikavimas

Proces valdymas apima mons, kurios dalyvauja rinkoje ir pelno nesiekianias organizacijas.
Pirmosios skirstomos gamybos ir paslaugas teikianias mones.

Gamybos mons
Pagrindin gamybos mons funkcija yra paversti aliavas apiuopiamais produktais.
Apiuopiamas produktas yra toks, kur galima paliesti, vertinti pinigine suma, kuris yra matomas ir
imatuojamas (inomas svoris, ilgis, auktis, tris). Gamybos mons naudoja daug atsarg ir danai
joms reikia didelio kapitalo investicij, kad bt atliktos tam tikros operacijos. Gamybos moni
pavyzdiai pateikti lentelje 1.1.
Lentel 1.1 Gamybos moni pavyzdiai pagal pramons akas
Gamybos pramon
Oro erdv
Drabuiai
Gaivieji grimai
Statybins mediagos/stiklas
Chemins mediagos
Kompiuteriai
Elektros prietaisai/elektronika
Maistas
Mediena/popierius
ems kio renginiai
Papuoalai
Metalo produktai
Metalai
Kalnakasyba
Mobilieji telefonai
Varikliai, automobiliai
Kuro igavimas
Farmacija
Leidyba ir spausdinimas
Guma ir plastikas
Mokslas ir fotografija
Muilai ir kosmetika
Tekstil
Tabakas
aislai
Transportavimo renginiai

Pavyzdiai
Airbus (Pranczija), Boeing, Bombardier (Kanada)
Benneton (Italija), Berkshire Hathaway, Levi Strauss
Coca-Cola, Cadbury-Schweppes (DB), Heineken (Olandija)
Corning, Pilkington (DB), Saint-Gobain (Pranczija)
Du Pont, Hoechst (Vokietija), ICI (DB)
Hewlett-Packard/Compaq, IBM, Dell
Electrolux (vedija), General Electric, Hitachi (Japonija)
Danone (Pranczija), General Mills, Nestle (veicarija)
Fletcher Challenge (Naujoji Zelandija), Stora (vedija), Weyerhaeuser
Caterpillar, Deere, Thyssen (Vokietija)
Citizen Watch (Japonija), Seiko (Japonija)
Pechiney (Pranczija), Sandvik (vedija), Sumitomo Electric (Japonija)
Alcoa, Kobe Steel (Japonija), Arcelor (Pranczija)
CRA (Australija), De Beers (PAR), RTZ (DB)
Ericsson (vedija), Motorola, Nokia (Suomija)
Daimler-Chrysler (vokietija), Ford, General Motors, Toyota (Japonija)
Exxon-Mobil, BP-Amoco (DB), Shell (DB/Olandija)
Bristol-Myers Squibb, Glaxo-Wellcome (DB), Novartis (veicarija)
Pearson (DB), Thomson (Kanada), Reed Elsevier (DB/Olandija)
Firestone/Bridgestone (Japonija), Doodyear, Michelin (Pranczija)
Fuji Film (Japonija), Kodak, Xerox
Colgate-Palmolive, Henkel (Vokietija), LOreal (Pranczija)
DMC (Pranczija), Coats Viyella (DB), Haci Omer Sabanci (Turkija)
BAT Industries (DB), Philip Morris, RJR Nabisco
Nintendo (Japonija), Yamaha (Japonija)
Hyundai (Piet Korja), Kvaerner (Norvegija), Schlindler (veicarija)

Paslaug pramon
Paslaug pramon taip pat pateikia produkt, bet tas produktas danai neapiuopiamas ir
negali bti imatuojamas taip pat, kaip gamybos moni produktai. Paslaug moni tipai su
pavyzdiais yra nurodyti lentelje 1.2. Paslaug sferoje yra daugiau bendravimo su klientu visose
produkto gaminimo stadijose. Medicinini paslaug atstovai, restoran padavjai, viebui
darbuotojai nuolat bendrauja su klientais. Tai skiriasi nuo automobili ar lempui gaminimo, kai su
vartotoju akis ak susiduriama tik kai prek perkama. Toks klient diferencijavimas irykina
skirtum tarp gamybos moni, kuri darbuotojams svarbu turti technini ini, ir paslaugas
teikiani moni, kur darbuotojai labiau orientuoti bendravim su monmis.
Lentel 1.2 Paslaugas teikianios mons pagal pramons akas
Paslaug pramon
Oro linijos
Bankininkyst
Kompiuteri programin ranga
vairs finansai
Ininerija/konstrukcijos
Pramogos

Pavyzdiai
British Airways (DB), Lufthansa (Vokietija), United Airlines
Citicorp, Credit Suisse (veicarija), Deutsche Bank (Vokietija)
Microsoft, Oracle, SAP (Vokietija)
American Express, ING (Olandija), Morgan Stanley Dean Witter
Bechtel, Bouygues (Pranczija), Fluor, Technip (Pranczija)
AOL-Time Warner, Disney, Viacom

Maisto pardavimas
Pagrindiniai tiekjai
Sveikatos apsauga
Viebuiai
Draudimas
Pato/siuntini pristatymas
Geleinkelio transportas
Restoranai
Laivininkyst
Telekomunikacijos
Prekyba
Komunalins mons
Atliek valdymas

Albertson, Carrefour (Pranczija), Ahold (Olandija), Tesco (DB)

K-MArt, Marks & Spencer (DB), Migros (veicarija), Wal-Mart
Columbia/HCA Healthcare, Pacificare, United Healthcare
Accor (Pranczija), Bass (DB), Marriot International
Aetna, AXA (Pranczija), Prudential (DB), Sun Life (Kanada)
Deutsche Post (Vokietija), Federal Express, La Poste (Pranczija), UPS
Burlington Northern Santa Fe, Deutsche BAhn (Vokietija), SNCF (Pranczija)
Eurorest (Pranczija), Burger King (DB), Mcdonalds
Stena Lines (vedija), Peninsular & Orient (DB)
AT&T, France Telecom (Pranczija), MCI, Vodaphone (DB)
Hyundai (Piet Korja), Misui (Japonija), SHV Holdings (Olandija)
British Gas (DB), Duke Energy, EDF (Pranczija), PG&E
WMX Technologies (JAV)

Paslaugos

Klasifikavimo neatitikimai
I tikrj negalima atskirti gamybos moni ir paslaugas teikiani moni kaip juodos ir baltos
spalvos. Kai kurios paslaugas teikianios mons paeidia neapiuopiamo produkto taisykl (4 pav.):
ininerins, statybos firmos stato tiltus, naftos gavybos statinius, prekybinius kompleksus;
maisto paslaug mons ar restoranai aprpina maistu ar inventoriumi, kur galima paliesti.
mameninink parduotuvs yra paslaugas teikianios organizacijos, kurios susijusios su
apiuopiam produkt pardavimu.
Kitas neatitikimas klasifikuojant mones yra tas, kad bet kurioje gamybos monje yra paslaug
element:
brokuot preki primimas atgal arba garantinis taisymas;
pagalba tiekjams, kad bt pagerinta produkt kokyb;
mons darbuotoj mokymas, lavinimas, kad darbas bt atliekamas kuo efektyviau;
mogikj itekli organizavimas: darbuotoj primimas, atleidimas, alg mokjimas;
kompanijos kavin taip pat yra paslaugas teikiantis objektas.

4 pav. Paslaug dalis versle

Visgi sunkiau yra pastebti gamybos mons bruo paslaugas teikianioje firmoje negu
atvirkiai. Vadinasi, daugeliu atveju yra sudtinga versl priskirti grynai vienai kategorijai.
Pelno nesiekianios organizacijos
Daugelis pelno nesiekiani organizacij yra paslaug sektoriaus dalis. Pelno nesiekiani
organizacij varomoji jga yra grio krimas, o ne tarnavimas kokiems komerciniams tikslams. Ir vis
dlto, net jei pelno nesiekianti organizacija nra motyvuojama pelno, ji turi efektyviai ir protingai
panaudoti turimas las ir kitus itelius, kad vartotojas paslaug galt sigyti u prieinam kain.
Pelno nesiekianias organizacijas galima padalinti dvi grupes:
1.
Organizacijos, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai valdomos vyriausybs ir yra
finansuojamos i surenkam mokesi;
2.
Organizacijos, kurioms vyriausyb leidia naudotis pelno nesiekianios organizacijos
statusu, kadangi ta organizacija tarnauja plaiajai visuomenei kaip mokymo, informacin, sveikatos
apsaugos, visuomenini rengini staiga. Privatus verslas toki paslaug teikti negali.
Pelno nesiekianios organizacijos finansavim gauna i fond, auk, dalinai i valstybs l.
Jeigu tokia organizacija ir gauna pelno, jis paliekamas organizacijoje padengti ilaidoms.
Kai kuri pelno nesiekiani organizacij veikl gali takoti vyriausybs, ypa jei vyriausyb
teikia finansavim. Geras pavyzdys universitetai. Kita vertus, kai kurios vyriausybs agentros gali
bti visai nepriklausomos nuo vyriausybs. Jungtini taut organizacija, nors ir visikai finansuojama
vyriausybi, priima sprendimus visai nepriklausomai nuo vyriausybi.
Valstybins ir tarptautins organizacijos
Vyriausybins institucijos, reguliuojanios prekyb, aplinkosaugos, industrin ir transporto
saugos politik.
Institucijos, kurios utikrina saugum: policija, Federalinis Tyrim Biuras (FBI), Interpolas.
Sveikatos apsaugos institucijos, ligonins.
Karins pajgos: armija, oro pajgos, laivynas.
Vyriausyb.
Patas.
Traukini, autobus, troleibus paslaugos.
Mokyklos.
NATO.
Jungtini taut organizacija.
Pasaulin sveikatos organizacija.
Pelno nesiekianios organizacijos

Skautai.
Humanitarins organizacijos, tokios kaip: Isigelbjimo armija, Raudonasis kryius.
Bibliotekos.
Muziejai ir kultros centrai.
Religins bendruomens, tokios kaip: Katalik ar Protestant banyios.
Sporto organizacijos, tokios kaip Olimpinis judjimas.
Kultros namai mauose miesteliuose.
Universitetai (priklausomai nuo valstybs, jie gali bti vyriausybs kontroliuojami).
Ekonominis proces klasifikavimas
Ekonomistai perdirbimo, paslaug ir pelno nesiekiani organizacij procesus skirsto tris
grupes:
1.
Pirminis sektorius. Pirminiame sektoriuje igaunamos naudingosios ikasenos: nafta,
anglis, auksas, sidabras. ems kyje pirminio sektoriaus veikla susijusi su kviei, galvij ir vaisi
9

auginimu. Naudingj ikasen igavimas priskiriamas gamybos procesui, o kininkavimas

nelaikomas pramons dalimi.
2.
Antrinis sektorius. Antriniam sektoriui priskiriamas pirmini mediag perdirbimas
prekes. Tai galt bti plieno virsmas automobilius ar skalbimo mainas, aukso - papuoalus, naftos
- benzin ar chemines mediagas, kviei - duon, pieno - jogurt, jautienos - der ir pan.
3.
Tretinis sektorius. Tretiniame sektoriuje mediagos jau nebeveriamos produktus.
Preks jau pagamintos, reikia jas iveioti, paskirstyti. Tretiniame sektoriuje daromi finansiniai
skaiiavimai. Ekonomistai prie tretinio sektoriaus priskiria ir pelno nesiekianias organizacijas.

Tarptautins operacijos
Pokyiai verslo aplinkoje
Operacijos vyksta tarptautiniu mastu. Tam yra kelios prieastys:
Kuriantis tokioms tarptautinms organizacijoms kaip Europos Sjunga (ES), kuri sudaro 27
nars, iaurs Atlanto prekybos organizacija (NAFTA), Amerikos emyne - ekonomin sandrauga tarp
JAV, Kanados ir Meksikos, maja prekybos barjerai.
Tokiose alyse kaip JAV, Japonija, Vokietija, Pranczija, Didioji Britanija, Italija ar Kanada
usieniei darbo jga yra pigesn nei vietini darbuotoj.
Vietins valstybi rinkos yra perpildytos, taigi nauj galimybi iekoma sveiose alyse.
Tarptautinis preki, paslaug transporto ir moni judjimas tapo daug lengvesnis ir pigesnis.
Nuo 1950 m. spariai pradjo gausti keli, geleinkeli ir oro linij, kainos palengva krito.
Demokratijos sigaljimas pasaulyje skatina vis didesn bendravim, taip vis tolerantikiau
priimamos naujos paslaugos ir produktai.
Gamybos mons
Gamybos mons gali turti:
Bstin Niujorke;
Gamybos renginius Argentinoje, Ukrainoje ar Singapre;
Produkt paskirstymo centrus JAV, Kolumbijoje, Norvegijoje ir Vakar Australijoje;
Aprpinimo aliavomis ar komplektuojaniomis dalimis atstovus Kinijoje ar Filipinuose;
Klientus Piet ir iaurs Amerikoje, Ryt ir Vakar Europoje.

Pav. 1.4 Procesai yra tarptautiniai

Kur: HQ bstin;
W sandliavimas;
P pirkimai;
M gaminimas;
C - klientai.
10

Tarptautins gamybos pavyzdiai:

1.1 ExxonMobil
ExxonMobil yra didiausia pasaulyje naftos produkt kompanija. i kompanija turi naftos ir
duj grinius apie 50 pasaulio ali. Keletas atviroje jroje esani grini, atrast 2000 metais yra
Golfo srovs vietoje prie Meksikos, Brazilijos, Trinidado, Azerbaidano, Angolos, Norvegijos ir
Australijos iaurs vakar rif pakrantje. Kompanija skmingai gamina savo produkcij Teksase ir
Luizianoje JAV, taip pat bendradarbiauja su Kanadoje esania dukterine bendrove Imperial Oil Ltd.,
kuriai priklauso provincijos Alberta ir Nifaundlendas. Kompanija veikia Piet Amerikoje:
Argentinoje, Brazilijoje, Venesueloje ir Bolivijoje. Dabar padalinys su brit ir norveg sektoriais dirba
iaurs jroje, taip pat Olandijoje, dideliame duj telkinyje Groningene. Afrikoje kompanija turi
interesant Nigerijoje, Ekvadore, Gvinjoje, ade, Alyre, Kamerne, Egipte, Nigerijoje ir Kongo
Respublikoje. J veikla visame Vidurini Ryt regione apima Kvatar, Abu Dabi, Kuveit ir Saudo
Arabij. Veikla auga buvusioje Taryb Sjungoje, Kazachstane, Azerbaidane, Sachalino saloje,
Turkmnijoje. Tolimuosiuose Rytuose: Indonezijoje, Australijoje ir Papua Naujojoje Gvinjoje.
46 naftos igryninimo ir platinimo poskyrius ExxoMobil turi 26 valstybse: septynios JAV,
keturios Kanadoje, 12 Europoje, trys Saudo Arabijoje, penkios Japonijoje, eios Tolimuosiuose
Rytuose, keturios Afrikoje, keturios Piet Amerikoje ir vien Martinikoje (Karib sala). 2000 met
pabaigoje naftos produkt igrynino 6.2 mln. statini per dien, o tepalins alyvos 146 tkst. statini
per dien. Prekyboje kompanija turi 64 tanklaivius aliavins alyvos ir naftos produkt gabenimui,
daugiau nei 25000 myli vamzdyno ir 320 didiuosius naftos produkt terminalus. ExxoMobil
prekiauja benzinu ir kitais kuro produktais 118 alyse, turi 45000 paslaug tiekimo stotis visame
pasaulyje. Kompanijai priklauso aviacijos ranga 700 oro uost, 80 pasaulio ali. Taip pat ExxoMobil
turi daugiau nei milijon stambi klient pramons srityje visame pasaulyje bei prekiauja laiv kuru
daugiau nei 300 uostuose, 70 alyse.
1.2 Kompanija Boeing
Kompanija Boeing yra didiausia aviacin kosmin kompanija ir didiausia pasaulyje
komercini reisini lktuv ir karini lktuv gamintoja, sikrusi ikagoje. Kompanija Boeing yra
stambiausia JAV eksportuotoja. 2000 m. i kompanija gavo $51 milijard pajam. Kompanija turi
klient 145 pasaulio valstybse, darbuotojai dirba 60 valstybi, o operacijos vyksta 26 valstijose.
Pasaulio mastu, Boeing sukr 198000 darbo viet, i kuri 2000 moni atlieka pagrindines
operacijas. Kompanija yra suskirstyta 6 dalis: komerciniai lktuvai, kosmosas, karins pajgos,
bendrosios paslaugos ir oro transporto vadyba.
Kompanija Boeing komercini skrydi sferoje pirmauja jau daugiau kaip 40 met. Kompanija
turi daugiau kaip 11000 komercini laineri. Kompanija teikia neprilygstam technin pagalb, kad
padt operatorius susidorot su lktuv paskirstymu piko valandomis. Boeing Lktuv Paslaugos
klientams silo ininerijos, modifikavimo ir logistikos paslaugas. jas eina pasaulinis keleivi ir
krovini veimas, rengim ilaikymas ir remontavimas. Kompanija taip pat atlieka skrydi palydov
apmokymus didiausias pasaulyje oro linij mokymo centras.
1.3 Siemens
Siemens kompanijoje dirba beveik 460,000 darbuotoj, pasiskirsiusi po 190 valstybi. 2000
m. pajamos siek 7.9 milijardus Eur. Siemens pirmauja auktj technologij rangos ir vartotoj
rangos gamyboje. Siemens gamina duj turbinas, kontrols sistemas, energijos perdavimo rang,
automatin rang pramoniniams tikslams (pav. automatines raidi riavimo mainas),
telekomunikacin rang (telefonus, telefonini ryi rang, interneto rang), transportavimo rang
(tramvajus, naudojamus Lisabonoje, Vienoje), rentgeno spinduli testavimo rang, apvietimo rang
(bendradarbiaujant su vokiei kompanija Bosch).
11

Siemens turi gamybos padalini JAV, Kanadoje, Venesueloje, Kolumbijoje, Argentinoje,

Brazilijoje, PAR, Indijoje, Kinijoje, Australijoje, Rusijoje, Turkijoje ir beveik visose Europos
valstybse. Siemens pardavimo vietos kurtos beveik kiekvienoje pasaulio valstybje.
Paslaug mons
Pagrindins paslaug firmos gyvuoja palaikydamos tarptautinius ryius visame pasaulyje,
kurdamos staigas ir veikdamos vairiose alyse.
1.4 British Airways
British Airways yra viena i lyderiaujani gabenimo oru kompanija pasaulyje, verslo ir
atostog sektoriuose. Dauguma kompanijos operatori yra isikl i Londono Heathrow ir Gatwick
oro uost pietinje Anglijoje. Tarptautiniame Manesterio oro uoste vykdomos labai svarbios
operacijos aptaraujant iaurins Anglijos klientus. Lktuv aptarnavimas apima ir daugyb kit darb:
marrut planavimas, orlaivi prieira, restoran aptarnavimas, usakymai, privilegijuot klient
atostog kelions, degal papildymas oro slyg praneimas, valymas, detali prieira ir keitimas bei
personalo skyriaus bendravimas su keleiviais.
British Airways atlieka operacijas ne tik savo kompanijos viduje, taiau priklauso tarptautini
bendrovi aljansams, bei valdo franizes visame pasaulyje. Organizaciniai ryiai su: Aer Lingus
(Airija), American Airlines, America West Airlines, Cathay Pacific (Hong Kongas), Crossair
(veicarija), Deutsche BA (Vokietija), Emirates, Finnair (Suomija), Iberia (Ispanija), Lanchile (il),
Lot Polish Airlines, Malev Hungarian Airlines ir Quantas (Australija).British Airways marrutai
pasauliniu mastu, skaiiavus ir kompanijos aljanso nares, apima visus penkis emynus, 474 planinius
skrydius 103 valstybes.

1.5 Accor
Viebui ir restoran tinkle prancz Accor firma taip pat yra viena i lyderiaujani. 2000
metais j bendrosios pajamos buvo 7007 milijonai eur ir padidjo 14,8 % nuo prajusio laikotarpio.
Kompanijoje dirba 140 tkstani moni 140 ali. 2001 met rugpjt jie vald ir vadovavo 3608
viebui (i viso 402 447 kambari) 90 ali, skaitant 1227 viebui iaurs Amerikoje, 139 Piet
Amerikoje, 1247 Pranczijoje, 65 likusioje Europos dalyje. 145 Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose bei
185 Azijos pakrants regione. Kompanijai taip pat priklauso tokie ekonomins klass viebuiai kaip
Formule 1, Motel 6, Etap Hotel, Red Roof Inns ir Ibis. Vidutinio ir auktesniojo lygio viebuiai:
Suitehotel, Mercure, Novotel ir Sofitel. Viebui eksploatavimas apibriamas taip: 31% priklauso
frakcijai, 19% Accor valdybai, 15% franizs ir 35% yra nuomojami.
Kita veikla (be viebui administravimo) apima turizm, restoran ir kazino tinkl, Carlson
Wagonlit keliones, Accor Tour, Frantour, Lenotre, Compagnie des Wagon-Lits ir Accos Casinos.
Accor paslaug tarnyba, kita firmos aka dabar egzistuoja 31 alyje teikia maisto eki arba restoran
biliet paslaugas; Expense Management padeda supaprastinti biznio ilaid valdym ir paskirstym;
Socialin Tarnyba utikrina valstybs valdios institucij efektyv biliet platinimo, pieno eton,
serviso korteli bei kit paslaug platinim.
1.6 Credit Suisse
Credit Suisse, sikrusi Ciuriche, veicarijoje, yra pasaulyje pirmaujanti finansini paslaug
grup, kuri veikia visuose pasaulio kontinentuose ir yra didiausiuose pasaulio finans centruose. 2000
kompanijos grynasis pelnas buvo 3,6 bilijon eur, tai yra 11% daugiau nei prajusiais metais. 2000
met gruodio mnes ios kompanijos darbuotoj visame pasaulyje buvo 80 000.
Credit Suisse grup yra sudaryta i keturi verslo skyri. Finansinis Skyrius teikia banko
operacijas individualiems ir korporaciniams klientams visoje Europoje, 235 vietose. Winterhur
Draudimas, kompanijos filialas, teikia sveikatos, nelaiming atsitikim bei gyvybs draudimus
Europoje bei iaurs Amerikoje. Kompanija turi technologij bei aptarnavimo skyrius, kurie suteikia
IT paslaugas visai Credit Suisse grupei ir yra viena didiausi programins rangos krja veicarijoje.
12

Antrasis verslo sektorius yra Credit Suisse Privati Bankininkyst, kuris konsultuoja turtingesnius
klientus finans valdymo klausimais. is skyrius turi 48 egzistuojanias bazes veicarijoje bei 42
bazes kitur, kurios aptarnauja 300 000 klientus. Treiasis sektorius Credit Suisse First Boston, kuris
turi 3 padalinius veicarijoje ir 95 tarptautinje rinkoje. is sektorius teikia apsaugos sipareigojimus,
pardavim bei pirkim, investavimo paslaugas, kapitalo rizikos analiz. Ketvirtasis sektorius Credit
Suisse Turto Valdymas, kuris orientuojasi bendrus staig fondus ir privai klient investicijas
veicarijoje, Europoje iaurs ir Piet Amerikoje, Australijoje ir Japonijoje.

Ne pelno siekianios organizacijos

Ne pelno siekiani organizacij tikslas yra pasaulins gerovs sukrimas, tokios organizacijos
yra: Katalik Banyia, NATO, Gelbjimo Armija ir Raudonasis Kryius. 1.7. pavyzdys pateikia
Pasaulio Sveikatos Organizacijos tarptautinius tikslus.

1.7 Pasaulio Sveikatos Organizacija

Bendras Pasaulio Sveikatos Organizacijos Tikslas (WHO) yra pagerinti vis moni inias apie
tai, kaip gerinti sveikat. i organizacija padeda vyriausybei mokyti gyventojus, kaip suteikti technin
bei pirmj medicinin pagalb; taip pat padeda nustatyti standartus biologiniams ir farmaciniams
produktams, sunorminti diagnozavimo procedras bei padeda ukirsti keli ir kontroliuoti epidemijas
ir kitus masinius susirgimus. Skm pastarojoje srityje ypa pastebima raup naikinimo, poliomielito
mainimo, Gvinjos bakterinio bei lepros susirgimuose.
WHO buvo kurta 1946 metais, po to kai Jungtins Tautos sutiko suformuoti autonomin
tarptautin sveikatos organizacij. Organizacijos bstins yra sikrusios enevoje, veicarijoje,
regioniniai biurai: Harare Zimbabvje; Vaingtone, Kolumbijoje, JAV; Kaire Egipte; Kopenhagoje
Danijoje; Naujajame Delyje Indijoje; Maniloje Filipinuose; Kobje Japonijoje ir Lione Pranczijoje.
2001 metais buvo 191 alys nars. I j 45 Afrikoje, 35 iaurs ir Piet Amerikoje, deimt pietryi
Azijoje, 51 Europoje, 24 rytiniame Viduremio jros regione ir 27 vakariniame Ramiojo vandenyno
regione. 1998-1999 WHO biudetas buvo 1.8 milijon doleri, kuris buvo surinktas i ali nari bei
savanorik fond.
Produktai yra tarptautiniai
Be tikrosios firm veiklos, daug pagamint produkt gauna tarptautin reikm, netgi jei jie
sukomplektuoti ir pardavinjami toje paioje alyje. 1.3 lentel vaizduoja skirtingas alis, kurios tiekia
kai kurias Ford Escort dalis, kurios yra surenkamos ir parduodamos Britanijoje.
Lentel 1.3
Tiekianti alis
Danija
Olandija
veicarija
Norvegija
Vokietija
Austrija
Japonija
JAV
Belgija
vedija
Italija

Tiekiamos detals
Auinimo ir oro kondicionavimo sistemos
Padangos, daai, reguliavimo sistemos
Kilimin danga, spidometrai
Verls imetamj duj sistemai, padangos
Stmokliai, cilindro sklastys, vairavimo sistemos
Padangos, radiatoriai ir ildymo linijos
Starteriai, generatoriai, guoliai
Keitikliai, rat guoliai, langai
Vidiniai vamzdiai, oro pagalvs, stabdiai ir uvalkalai
Vamzdins kolonls, cilindro sklastys, dalys
Variklio blokatoriai, karbiuratoriai, viesos
13

Ispanija
Pranczija
Kanada
Didioji Britanija

Radiatoriai, ildymo renginiai, oro filtrai, baterijos, galiniai

veidrodliai
Pagrindiniai cilindrai, stabdiai, pavar ds, vandeniui
atspars sujungimai
Langai, radijai
Tepal pompos, ildymo sistemos, navigacins sistemos,
kuro bakai, vairai

Gamybos pramons darbo rinka

darbinimas gamyboje
Tiek Europoje tiek ir JAV darbinimas pramons srityje pradjo didti 1800aisiais, kai mons
pradjo pereiti i ems kio sektoriaus pramon. JAV 1800 m. pabaigoje pagrindins pramons
akos apm plieno ir geleies pramon geleinkeli ir traukini gamybai. 1900m. pradioje buvo
pagamintas pirmas automobilis, toki firm kaip General motors ir Ford JAV, Daimler
Vokietijos ir Panhard ir Levassor Pranczijoje.Pramonje paklausa ypatingai pradjo augti antro
pasaulinio karo metu, o po jo augimas pradjo kristi.Nuo 1980m. pradios JAV darbinimo pramonje
lygis visikai pradjo kristi (irti figr 1.5). 2000m. ik apie 30% visos darbo jgos buvo darbinta
pramonje, palyginus kaip 1939m. net 75%.
Pramons produkcija
Nors ir darbinimas pramonje JAV majo, taiau pramons produkcijos kiekis didjo. Tai iliustruota
1.6. pav. Per paskutiniuosius 50 met , tarp 1950 ir 2000m. pramons produkcija iaugo net keturis
kartus, o per paskutinius dvideimt met tarp 1980 ir 2000m. padvigubjo. Pagrindins prieastys ,
tokiam naujam technologiniam tobuljimui buvo padidinta darbo kokyb, surinkimo operacijos ir
faktas, kad daugyb dirbani moni buvo pakeisti automatizuota ranga.

darbinimas milijonais

Paslaugos

Gamyba

1.5. pav. Darbuotoj gamybos ir paslaug sektoriuje dinamika

14

Paslaug sektorius

darbinimas mln.

Produkto indeksas.1949=100

Palyginus su pramone, paslaug sektorius JAV augo labai spariai, sugerdamas darbuotojus i
daugelio pramons ak. is fenomenas yra iliustruotas 1.7 pav.ir 1.5. pav. 1982m. paslaug sektorius
pasivijo pramon o jau 2000m. paslaug sektoriuje dirbani
moni kiekis siek net 70%. Numanoma tai, kad daugiausia darbino kelioni sfera, finansins
paslaugos, medicinin pagalba, dalinai takojanti didjani populiacij.

1.6 pav.

Europos Sjunga ir Japonija

darbinimo tendencijos Europos Sjungoje ir Japonijoje seka tokiomis pat tendencijomis kaip ir JAV.
Paslaug sektorius taip pat pralenk pramon.(Britanijoje i pop grupi udirba daugiau pinig negu i
plieno pramons).Panaiai ir JAV, pramons produkcija auga nors ir darbinimas maja.

Procentai

Paslaugos

Gamyba

1.7 pav. Paslaugos ir gamyba procentais.

15

Besivystantys regionai
Besivystantys regionai, inoma tolimieji rytai, Lotyn Amerikos alys ir ryt Europa, padidino savo
pramons produkcij. Tai yra dl to, kad tiek Europos tiek JAV alys perkl savo gamyb pigaus
darbo alis (irti trei skyri), ir dl to, kad ios alys paios dieg naujas technologijas ir sisavino
naujus gamybos procesus.

1.8 Pramons pavyzdys. Prot nutekjimas i JAV

Yoon Chong Leong vadovauja komandai Hewlett-packard co. Ininieri savo bazje Penange,
Malaizijoje ir taip pat Boise, Idaho, kakur vidur JAV emlapio.Kaip HP sikr 1974, mons
tikjosi, kda Malaizija taps unikaliu partneriu. Dar JAV mons dirba Malaizieiams.Amerikieiai
tarptautininkai mgsta HP vykti Malaizija dl em umokesi, bet dabar jie turi profesionali ir
gerai kvalifikuot technik dirbani Amerikos darbo rinkoje.Kaip tik mon atsidar ji tapo gerai
automatizuota ir autonomikesn.Ji daugiau nesistengia, kad JAV pilotai ar ininieriai pads sprsti
problemas susijusia su dizainu ir produkcija.
Intelio korporacija, taip pat avisi nauja Malaizijos Penango gamykla, kur produkcija patrigubjo per
pastaruosius deimt met, kai darbuotoj skaiius nebuvo padidintas.Vienas i ei yra ininierius,
kaip vienas i keturiasdeimties buvo 1980.Vietiniai valdo dal mons.Kalbant apie sprendim
primimus tai i provincijos Santa Clara, Kalifornijoje, pareignai taip pat atvyko Malaizija gaminti
nauj mikroschem.Malaizijos darbuotojai vertinami aukiausiais vertinimais kokybs klausimais,
bet dar avimasi j disciplina ir orientacija.Gyvenimo stilius Malaizijos ininieri perimamas i
Amerikiei.Jie dirba ilgas valandas, rengiasi paprastai, investuoja i biras ir atsipalaiduoja nardydami
ar bgiodami.
Malaizijos pdomis seka ir Taiwanis, Kinija ir Indonezija.Tai reikia, kad kai kurie Amerikos ir
Europos labiausiai gudusi darbuotoj gali sulaukti bausmi konkurencijos ir alg spaudimo i
usienio, sklindanios nuo mlynos-spalvos darbuotoj.i darbo pamaina ileidia milijardus doleri
tokiose alys kaip Malaizija, JAV, Japonija upildo jas gerai apmokamais darbais.Dl toki ujrio
operacij, patikimi tiekjai ir svarbios Azijos rinkos yra greta: dauguma darbuotoj kalba anglikai, tai
perm i Brit kolonij, sjung galia yra labai silpna, valdia taiko maesnius mokesius usienio
investuotojams ir alis yra stabili.

Pokyiai apskaitos sferoje

Nepaisant, kad nedarbas gamybos pramonje maja, struktriniai pokyiai kompanijose turjo
takos apskaitos sferoje dl darbo jgos. Pavyzdiui, didel gamybin mon JAV turjo stamb ir
svarb spaudos centr, kuris teik kopijavimo spausdinimo bei riimo paslaugas dokumentams,
broiroms, bei knygoms. Netrukus kompanija suprato, kad ilaidos ioms teikiamos paslaugoms yra
labai didels palyginus su plaukomis. Dl to buvo nusprsta udaryti centr, ko idavoje buvo
atleista darbo jga, anksiau buvusi traukta gamybos proces. Dirbusieji spausdinimo skyriuje,
sigijo vis reikaling spausdinimo rang ir kr nuosav mon. Jiems buvo pavesta ankstesniojo
darbdavio tsti spausdinimo paslaug teikim. Dl to, apskaiiuojant darbo jg, dirbusieji
spausdinimo sektoriuje, dalyvavo gamyboje po to teik ir paslaugas, taiau j atliekamas darbas buvo
toks pat.

Proces modeliai
Vadybos modeliai
Modelis tai yra realybs imitacija. Papildant grafin pokyi model, taip pat yra ir fizini
modeli, pritaikom dizaino, gamybos, konstrukcij srityse, kaip pvz., atominio reaktoriaus,
dangoraiio, lktuvo modeliai, kuri skridimo atlikimas gali bti ibandytas oro tunelyje. Modelis gali
bti atliktas trij dimensij kompiuterio monitoriuje, naudojantis CAD sistema, naudojama kuriant
16

automobilio dizain arba rang. Taip pat yra ir kiekybiniai modeliai, kurie naudoja istorinius
duomenis ar nustatytas vertes tam, kad ivystyt matematin model, kuris vliau bt panaudotas
ateities dydi nustatyme. Matematiniai modeliai yra plaiai naudojami numatant pardavimus, tuo
tarpu kiti matematiniai modeliai gali bti naudojami tiekimo grandins simuliacijai, transportavimo
kryptims, inventoriaus pokyiams, arba finansiniams pokyiams, tokiems kaip pavaizduota pro forma
plauk ataskaitoje. Nepaisant, kokios ries yra modelis, jo tikslas yra pristatyti sistem, tuo paiu
bnant priemone, sumainania galim rizik, ilaidas, padidinani planavimo kokyb, atskleidiant
potencialias problemas, bei padedant ivystyti loginius sprendimus vadybos srityje.
Operacij modeliai miniatirinje tiekimo grandinje
Skyriaus pradioje buvo pristatytas integruotos tiekimo grandins modelis. Paprastas modelis bet
kokiai operacijai yra miniatirin tiekimo grandin, atspindinti 3 pagrindinius aspektus: snaudas,
vykstanias operacijas bei produkcij. Kai visi ie veiksniai yra sujungiami, jie sudaro tiekimo
grandin arba produkt sraut vartotojams. Kai tai vyksta, tiksli informacija apie teikiamus produktus
yra privaloma. Tai vyksta devyniose pramons srityse. Keturiose gamyboje bei penkiose paslaug
teikime.
Apibendrinant:
Snaudos, tai mons gamyboje naudojamos mediagos. Jos gali bti sukurtos arba gautos
vietos, nacionaliniame arba internacionaliniame lygmenyje.
Eiga, tai snaud naudojimas atsivelgiant tam tikrus reikalavimus. Tokia eiga gali turti
daugyb etap bei vykti skirtingose vietose.
Ieiga, tai galutinio produkto gavimas bei jo patekimas vartotojo rankas. Vartotojai gali bti
vietinio, nacionalinio arba tarptautinio lygmens.

5 pav. Operacij modelis

17

Tam, kad tiekimo grandins eiga vykt optimaliai, yra naudojami finansiniai, technologiniai bei
mogikieji itekliai. Tuo pat metu, veiksmai turi bti atliekami atsivelgiant tuometines teisines,
socialines bei aplinkos apsaugos normas.

Ekonominis modelis
Vykstant bet kokiam vyksmui, kaip kad pristatoma modelyje, ekonomin ieigos vert turi bti
didesn u ekonomin snaud vert:
Ieigos vert /Snaud vert > 1
velgiant i marketingo puss, riba, pasiekta i ieigos produkto yra didesn nei riba, pasiekta
i snaud produkto. Pavyzdiai:
okolado plytel turi didesn vert nei snaudose panaudotos kakavos pupels
Automobilis turi didesn pridtin vert nei snaudoms skirtas plienas
Sveikas pacientas turi didesn vert nei tas, kuris serga ir vyksta ligonin
Gyvybs draudimo polisas turi didesn vert nei neinvestuoti pinigai
ei pakeliai alaus turi didesn vert mameninje rinkoje nei eios skardins, tik k
pagamintos alaus darykloje..
Mokslus baigiantis studentas turi didesn ekonomin vert nei pirmakursis
Produkto pridtin vert
velgiant operacinius modelius, yra svarbu inagrinti veiksmo pridtin vert, kuri tiekimo
grandinje yra susijusi tokiu bdu:
Pridtin vert =| Produkto vert, tiekimo pabaigoje| |Snaud vert pradioje|
i pridtin vert virsta grynsias mons pajamas ar peln. Skirtingi produktai turi skirtingas
pridtines vertes,o mons, turinios daugialypius verslo vienetus, gali turti marketingo strategij, kad
ilaikyt t produkt ieig, kurie turi didiausi pridtin vert ir sustabdyt produkt, turini
maiausi pridtin vert, eig . Galutinio produkto gavimo metu, galima gauti itekli ir resurs u
kompanijos rib toms operacijoms, kuri pridtin vert yra ema., bei ilaikyti tai, kuri pridtin
vert yra pakankamai aukta.

Produktyvumas
Operacij itekliai
Pagrindinis tikslas bet kokioje operacijoje yra produktyviai panaudoti iteklius. Auktas
produktyvumas turi tak maesniems katams bei didesniam pelnui. Itekliai tai yra:
Aplinka
Neapdirbtos ems pavirius tinkamas konstrukcij statyboms, sandliavimui, o grind pavirius
tinkamas gamybai, ofisams bei gamybiniams procesams.
Mediagos
Tai visi apiuopiami daiktai, naudojami gamyboje, pvz. plienas, plastikas, mediena, skysiai.
Tiesiogin darbo jga
Tai atlikto darbo kiekis matuojamas laiko vienetais, kuris tiesiogiai susijs su produkto gamyba,
pvz. stakli operacijos, suvirintojai, elektros instaliacijos personalas.
Netiesiogin darbo jga

18

Taip pat matuojamas laiko vienetais, padeda operacij vyksmui. Tai kokybs kontrolieriai,
sandliavimo personalas. Netiesiogin darbo jga neprideda papildomos verts operacijoms, dl to
gera vadyba siekia kad ios veiklos katai bt minimals.
Energija bei vanduo
Energija, tai skystas kuras, dujos, elektra tiesiogiai panaudota gamybos procese, taip pat
panaudota patalp ildymui ir vdinimui. Vanduo, tai auinimo vanduo, naudojamas gamybiniuose
procesuose, branduoliniuose reaktoriuose, arba tiesiog paprastas naudojamas tiesiogiai tokiose
procesuose kaip maisto gamyba, popieriaus gamyba ar chemijos pramonje.
Finansiniai itekliai
Tai pinigai, naudojami imokti darbuotoj atlyginimams, gamybini pastat statybai, ems
nuomai, aliav pirkimui, eksploatavimo ilaidoms, kelionms bei t.t.
Produktyvumo koeficientas
Produktyvumas, tai rodiklis, parodantis, kaip yra panaudojami itekliai. Jis ireikiamas tokiu
btu:
Produktyvumas =

gavyba
sanaudos

Produktyvumas didja, jeigu nedidjant snaudoms, didja produkto ieiga.

Produktyvumo didinimas yra danas deryb objektas sudarant sutartis. Produktyvumo didinimas
yra vienas i bd, kur mon gali naudoti, nordama pakelti atlyginimus.

Gamintojas
Deimler-Chrysler
Ford
General Motors
Honda
Nissan
Toyota

Darbo
valandos/vnt.
32
26
27
20
17
22

Produktyvumo koeficientas yra analogikas pridtins verts koeficientui, bet tai nra tas pats.
Kaip pavyzdys galt bti automobilis, sukonstruotas Japonijoje, kuris turi toki pai pridtin vert,
kaip ir pagamintas UK. Taiau produktyvumas, gautas, baigus konstruoti automobil, gali bti
skirtingas abejose alyse. Tuo tarpu, viebuio pridtin vert gali bti vienoda dviej teikiam
kompanij, tuo tarp j teikiam paslaug produktyvumas gali bti skirtingas klientui. Bdas, kuriuo
produktyvumas yra matuojamas priklauso nuo pramons bei gamybos.
Gamyba
Nuo tada kai gamyba istorikai pradjo reikalauti darbo jgos intensyvumo (taiau tai ymiai pasikeit
po automatizacijos), produktyvumas daniausiai matuojamas darbo jgos snaudomis reikalingomis
tam tikram kiekiui produkcijos pagaminti. Naudojamas santykis gali buti vieno darbuotojo
pagaminamas produkcijos vienet skaiius, arba darbo valand skaiius reikalingas pagaminti
produkto vienetui.
Paslaug mons
19

Paslaug monms gamyboje naudojamas metodas danai nra tinkamas bdas mons
produktyvumui nustatyti. Produktyvumo koeficientas priklauso nuo mons ir paslaug tipo. Kai
kurios mons naudoja plaukas, kurios atspindi produktyvumo koeficientus, kaip pvz. plaukos gautos
vienam keleiviui turizmo agentrose, arba plaukos pagal dizaino ininieri. Taiau tai nra tinkamas
bdas produktyvumo analizei ir nustatymui, kadangi plaukos gali didti dl padidjusi kain,
nepaisant, kad snaudos nebuvo didinamos.
Produktyvumo pokyiai
Svarbiausia yra ne absoliuti produktyvumo vert, bet pokytis per tam tikr laik. 1.9 lentelje yra
nurodomas procentinis produktyvumo pokytis 1996 ir 2000 metais. iuo laikotarpiu produktyvumas
JAV ir Pranczijoje buvo panaus kaip ir Kanadoje bei Norvegijoje.

10
8
1996/1997
1997/1998
1998/1999
1999/2000

6
4
2

A
US

lg
Ca iu m
na
Fr d a
a
G e nc e
rm
an
y
Ita
ly
Ne Ja
th pa n
er
l an
No d s
rw
Sw ay
ed
en

-2

UK

be

O utpu t p er h ou r, ann ual

p ercentage chan ge

Manufacturing productivity for various

countries

Countries
1.9 lentel. Produktyvumo pokyiai skirtingos valstybse
Darbo savait bei produktyvumas
Kai kurios Europos vyriausybs siekia sutrumpinti darbo savait. Pranczija jau sived 35
valand darbo savait; to paties siekiama ir Italijoje. Palyginus su alimis, kur darbo savait trunka 40
valand, tokiomis kaip JAV, matyti, kad trumpesn darbo savait sumaina gamybos apimtis arba
produktyvum (r. 1.7 lentel su prielaida, kad alyje 40 valand darbo savait buvo sutrumpinta iki 35
valand).
Prie
40
300

Po
35
300

Darbo valandos per savait

Reikalingos gamybos apimtys,
vnt./savait
Darbo minui skaiius per savait
40*60=2400
35*60=1800
Darbo cikl skaiius, min./vnt.
2400/300=8.0
2100/300=7.0
1.7 lentel. Produktyvumo skaiiavimas sutrumpinus darbo laik

20

Produktyvumo sumajimas paaikinamas tuo, kad anksiau alis turjo 40 darbo valand per
savait, o dabar teturi 35 darbo valandas per savait. Pavyzdiui, jeigu vienam produkcijos vienetui
pagaminti skiriamos 8 minuts darbo laiko ir nra galimybi jo sutrumpinti bei pakeisti 40 valand
darbo savaitei nustatyto ciklo, t. y. priversti mons dirbti greiiau, produktyvumo rodiklis sumaja
iki 262,5 vienet per savait (2100/8) arba iki 87,5% nuo bendros 40 valand darbo savaits. Tokie
laiko sutrumpinimai sumaina alies konkurencingum tarptautiniu mastu.
Proces valdymo turinys
Pagrindin proces vadovo atsakomyb utikrinti, kad mon vykdyt savo tikslus, susijusius
su gaminam preki arba teikiam paslaug apimtimis. Siekiant i tiksl, reikia skirti daug dmesio
kitoms su tuo susijusioms verslo funkcijoms bei toliau aptariamai veiklai.
Ssaja su marketingu
Proces vadovas turt bti glaudiai susijs su visu marketingo personalu, skaitant rinkos
tyrim grup. Tai apima teising atsak esam produkt pardavimo prognozes interpretavim ir
produkcijos planavimo tvarkaraio krim remiantis iomis prognozmis. Dirbdamas su nauja
produkcija, proces vadovas usakovo poreiki ir i poreiki transformavimo gamybos produktus
klausimais turi bendradarbiauti su rinkos tyrim grupe.
Darbas su finans skyriumi
Visoms monms rpi snaud klausimas, todl proces vadovas turi glaudiai bendradarbiauti
su finans ir apskaitos personalu. Tai apima reikming produkt savikainos apskaiiavim, siekiant
sitikinti, kad gamybos snaudos atitinka numatyt biudet, ir kad preki atsarg lygiai lieka emi.
Toliau proces skyrius dirba su finansininkais, priimdamas sprendim dl aliav pirkimo, subrangovo
paslaug ir kapitalini investicij.
Procesai
Pagrindin veikla apima:
Darb su vadovybe ir finansininkais, siekiant suplanuoti naumo reikalavimus ilgesniam laikotarpiui.
Sprendim, kokio produktyvumo reiks per trumpesn laikotarp, siekiant patenkinti usakov
poreikius.
Sprendim, koki, kiek ir per kok laikotarp aliav, dali, rangos reiks sigyti arba pasigaminti.
Preki atsarg lygio optimizavim, siekiant ilaikyti emiausia investicij lyg.
Just-in-time (kaip tik laiku) gamybos ir kit metod diegimas, siekiant gyvendinti taupios
gamybos princip.
Priklausomai nuo mons, kita proces valdymo veikla gali apimti toliau ivardytas sritis.
Aplinka
Tai apima darb su mokslini tyrim ir eksperimentins pltros personalu dl mons strategijos,
siekiant sumainti tar. Tai apima produkto dizaino, gyvavimo ciklo, nuoding mediag naudojimo
mainimo ir perdirbimo metod, pakavimo mediag svarstym (r. 5 skyri).
mogikieji itekliai
Tai apima sprendim dl efektyvaus personalo galimybi inaudojimo, bendravimo lygio,
motyvavimo sistemos taikym. Tai gali taip pat apimti personalo atrank, personalo, dirbsianio
gamybos ir proces skyriuose, apmokym.
Idstymas
Tai apima sprendim dl optimalaus rengini, sandli, biur isidstymo primim. Atsiradus
naujoms technologijoms ar prekms, isidstymo schemos danai keiiamos.
21

Gamybos vietos parinkimas

Tai apima darb su vadovybe, kai reikia apsisprsti dl nauj gamybini patalp vietos (r. 3
skyri).
Aptarnavimas
Tai apima veiklos organizavim taip, kad einamieji remonto / aptarnavimo darbai leist
ivengti neplanuoto veiklos sustabdymo ir avarini situacij.
Produktyvumas
Tai apima efektyvaus itekli panaudojimo analiz ir sprendim dl produktyvumo palaikymo
arba gerinimo primim.
Pirkimai
Tai darbas su tiekjais ir subrangovais, taip kad bt paisoma kokybs reikalavim, kainos ir
pristatymo termin.
Gamybos grafiko sudarymas
Tai apima sprendim dl optimalaus proces, toki kaip rangos ir personalo darbo
organizavimas, grafiko sudarym, siekiant ivengti gamybos klii bei patenkinti usakovo poreikius.
Platinimas
Tai apima darb su sandliais ir platinimo centrais, siekiant tinkamai valdyti pagamint preki,
tiekiam galutiniam vartotojui, atsargas. Tai verslo logistikos dalykas.
Vadovavimas projektams
i veikla apima efektyv vadovavim projektams, j biudeto sudarym ir prieir (r. 18
skyri).
Kokybs utikrinimas
Tai apima nuolatin proces kokybs stebjim, siekiant nustatyti, ar ji gali bti pagerinta, ir
utikrinti, kad metodai ir procedros bt tinkamai dokumentuojami.
Informacins sistemos
Tai darbas su IT personalu, siekiant nuolat atnaujinti informacines sistemas ir utikrinti
efektyvi, jautriai reaguojani pokyius tiekimo grandin.

Organizacin schema
Organizacin schema nustato ryius tarp funkcini organizacijos padalini. Organizacines
schemas turi visos mons, taiau netgi toje paioje pramons akoje esani panai moni atveju
neegzistuoja n vienos standartins organizacins schemos, pvz., vienos automobili mons
organizacin schema gali labai skirtis nuo kitos panaios mons schemos. Vienos mons grietai
laikosi organizacins schemos, tuo tarpu kitos interpretuoja j gana laisvai. Pav. 1.101.13.

22

Direktorius

Kompiuteri
servisas

Marketingo
vadovas

America

Europa

Tyrimu ir
pletros
vadovas

Kokybes
vadovas

Usakymu
vadovas

dizainas

Kokybes
kontrole

gamyba

Tepaliniai
produktai

Darbo
centras 1

Gamybos
direktorius

pakavimas

Darbo
centras 1

Valdymas

Laikymas

Jgos
produktai

Darbo
centras 2

Finans
vadovas

Darbo
centras 2

gavimas

Prietais
instaliavima
s

Sparta/opera
tyvumas

1.10 pav. Vaist gamybos mons organizacins struktros schema

Vice
prezidentas
(gamyba)

gamyba

dizainas

Usakymas

Grafik
sudarymas

aliav
laikymas

palaikymas

Gamybos
planavimas

Kokybes
kontrole

personalas

Logistika,
transportas,
pakavimas

1.11. pav. Automobili projektavimo mons organizacins struktros schema

23

ranki
taisymas

Prezidentas

Verslo systemos
padalinys

Rinka ir
pardavimu
padalinys

Kokybes
vadovas: technika
ir procesas

Korporacijos
finansai ir
kontrole

Kokybes
vykdymas

mni itekliai

IT strategijos

Ryiai su
visuomene ir
valstybes reikalai

Punkto serviso
padalinys

Techninis
padalinys

Proceso padalinys

IT padalinys

1.12 pav. Oro linij bendrovs organizacin schema.

Generali
nis
direktori
us

Proceso
vadovas

Transport
o
vadovas

Technini
s vadovas

mogaus
itekli
vadovas

Prekybos
vadovas

Sandli
vadovas

pakavim
as/
perdirbi
mas

Usakym

paruoim
as

Sausi
gaminiai

Alcoholi
niai
gerimai

aldyti
gaminiai

IT
vadovas

Nealkoho
liniai
gaminiai

Skysti
produktai

1.13 pav. Maisto paskirstymo centro organizacin schema

24

Apskaito
s vadovas

Mameni
ns
prekybos
parduotu

usakym
as

Finansai/
apskaita

Sisteminis poiris gamybos organizavime

Sistemos koncepcija
Bet kokia organizacija, ar pramonin, paslaug, ar ne pelno siekianti organizacija, gali bti laikoma
sistema. Sistema, koncepcija ivystyta Jay Forresterio, yra vardinama kaip kompleksinis grupavimas
tarpusavyje susijusi komponent, kintamj, veikl ar posistemi. Pilnos sistemos tikslas yra, kad
galutin produkcija, atlikimas ar pateikimas vartotojui bt optimizuoti. Sistem koncepcija yra
pritaikyta verslo organizacijai, bet ji gali bti paaikinta kaip laikrodis, mogaus knas, produktas,
kaip automobilis ir taip pat kaip verslo mon ir galiausiai kaip pasilos grandin. Tai yra paaikinama
sekaniai.
Laikrodis
Laikrodio sistemoje, vytuokl, krumpliarai ir grandini mechanizmas, bei rodykls yra
tarpusavyje susij komponentai ar posistems. Optimizuotas laikrodio mechanizmas bt toks, kuris
visada rodo tiksl laik.
mogaus knas
Sistemoje, mogaus knas, rankos, kojos, galva, pdos, pirtai ir t.t. yra tarpusavyje susij
komponentai ar posistems. Optimizuotas mogaus knas bt protingas, sportikas ir ivaizdus.
Automobilis
Sistemoje, automobilis, variklis, transmisija, diferencialas, ratai, stabdiai ir t.t. yra tarpusavyje susij
komponentai ar posistems. Optimizuotas automobilis bt toks, kuris yra graiausio dizaino,
patikimas, saugus, patogus ir madingas.
Verslo mon
Verslo mon yra sistema, kurioje marketingas, verslo operacijos ir finansai yra tarpusavyje susijusios
posistems. Optimizuota verslo mon generuot didel peln, turt didel rinkos dal, gamybos katai
bt labai mai ir darbuotoj moral bei darbo naumas bt labai aukti.
Pasilos grandin
Pasilos grandin yra sistema, kurioje pirkimai, transformacija ir distribucija yra pagrindiniai
tarpusavyje priklausomi vienetai ar posistems. Geras vadovavimas, trumpas gamybos laikas, auktas
klient aptarnavimo lygis, aukta kokyb bt optimizuota pasilos grandin.
Dalinai optimizuotos sistemos
Daniausiai, sistemos yra atviros ir bendrauja su iorine aplinka. Tai nra tas atvejis, kaip pvz. su
laikrodiu, aptartu aukiau ar automatizuota maina, abu funkcionuoja be iorinio tarpininkavimo.
Taiau, dauguma sistem pastoviai sveikauja su iorine aplinka, kuri sukelia vienok ar kitok
spaudim. Kaip rezultatas egzistuoja dalinai optimizuotos sistemos slyga. Dalin optimizacija yra
tokia sistemos bsena, kai vieno komponento ar posistems optimizacija takoja maesn visos
sistemos efektyvum ir prieingai. tai kelios iliustracijos ankiau mint pavyzdi:

25

mogaus knas sveikauja su iorine aplinka tam, kad bt isilavins ir fizikai stiprus.
Taiau, padidintas dmesys kno fiziniam pasirengimui, kaip pvz. atleto, gali duoti optimal
fizin pasirengim, bet gali nelikti laiko protiniams usimimams. Jei paimsime atvirkiai,
mogus, kuris praleidia daug laiko prie kompiuterio, bus protingas, bet neliks laiko fiziniams
pratimams. Taigi, bet kuriuo atveju, mogus negali bti laikomas optimaliu.
Optimalaus dizaino variklis gali leisti automobiliui pasiekti didel greit, bet galutinis produktas
(automobilis) gali bti labai triukmingas ir teriantis aplink. Skirtingose valstybse egzistuoja
teisin sistema, kurios tikslas mainti automobili darom aplinkos tar. Dl teisini
apribojim automobilio charakteristikos yra sumaintos ir nra optimaliausios.

Sistemos charakteristikos verslo firmoje

Pagrindins trys posistems verslo firmoje yra operacijos, marketingas ir finansai. Realiame pasaulyje
optimalios sistemos charakteristika gali reikti pusiau optimali posistems charakteristik, kadangi
nemanoma patenkinti vis poreiki ar tiksl individualios posistems. Tai yra iliustruojama taip:
Operacijos
ia operacij tikslai bt sumainti rengini operacij katus, sumainti sustabdymus, standartizuoti
produkt asortiment ar paslaug projektus, ilaikyti tolygi produkcij, nei sinchronizuot produkcij
su paklaus, ar ilaikyti aukt inventoriaus lyg, kad utikrinti mediag srautus, kurie yra visada
patenkinami.
Marketingas
Marketingo tikslai bt padidinti pardavim kiek, padidinti rinkos dal, sukurti produktus ar paslaugas
pritaikytas vartotojams, sukurti naujus produktus, labai greitai pristatyti prekes ir suteikti klientui tai,
ko jis nori ir kada nori.
Finansai
Finans tikslas bt padidinti kompanijos peln, sumainti rizikingus sprendimus, ilaikyti likvid
turt, ilaikyti emas gamybos snaudas, kad laikyti ma dirbant kapital ar ilaikyti ma
skolinimsi.
Kaip rezultatas konfliktuojani vis trij posistemi, atsiranda potencialas pusiau optimizavimo
atsiradimui tarp trij funkcij, kadangi:

Produkcija teikia pirmenyb sumainti ilaidas standartizuojant projektus, o marketingas nori

daugiau skirting projekt, kad bt maksimaliai patenkinti klient poreikiai.
Finansai nori ilaikyti inventoriaus investicijas maas, taiau produkcija nori didinti inventori,
kaip apsaug, sumainani sustabdymus.
Marketingas nori plsti pardavim teritorij, bet finansai dvejoja, dl didelio kapitalo
investicij poreikio.

Taigi, praktikoje, marketingas, produkcija ir finansai turi prieiti kompromis dl savo tiksl tam, kad
prieit priimtin optimum verslo sistemai. Tai reikia, kad marketingas, produkcija ir finansai turi
dirbti kaip integruota komanda, kad utikrint produktus ar paslaugas, patenkinanias klient
poreikius, laiku, u prieinam kain ir kad reikalingos investicijos bt pasiekiamos j vystymuisi ir
komercijai. Kiekvienos posistems tikslas turi bti tinkamai nustatytas taip, kad galutinis sistemos
produktas atitinka norimus tikslus. Situacija apibendrinta 1,14 paveiksllyje.
26

Sistemos charakteristikos pasilos grandinje

Trys pagrindins pasilos grandins posistems yra tiekjai/subrangovai, transformacijos/gamyba, ir
distribucija. Panaiai, kaip verslo firma, realiame pasaulyje optimali pasilos grandins sistemos
charakteristika gali reikti pusiau optimali charakteristik posistems element. Tarkime, kad
produktas XYZ keliauja pasilos grandine kurios galutinis tikslas yra klientas ABC.
Tiekjai/subrangovai
Tiekjai ir subrangovai dirba daugeliui vairi klient verslas--versl ryyje, teikdami daugel
produkt, kurie turi atitikti daugelio klient poreikius, produkto specifikacijas, kurios skiriasi
kiekvienam klientui ir skirtingas tiekimo laikas visiems klientams. Kaip rezultatas, produktas XYZ
negali bti tiekiamas optimaliai, kainos, specifikacijos ar tiekimo laiko atvilgiu. Taip pat, tiekjas
nort optimizuoti savo peln, bet dl savo klient paklausos, kurie perka produkt, jis bus priverstas
sumainti kain produktui XYZ, kad gaut usakym.
Transformacija/gamyba
Gamybos skyriai danai turi pagaminti daug vairi produkt, kurio kiekvienas skirtingas gamybos
laikas ir gamybos katai. Bdas, kaip gamyba yra planuojama gali reikti kada produktas XYZ yra
pagamintas ir taip pat paskesnio gamybos katai nebus optimals klientui. Gamyba yra ilaid centras
ir stengsis planuoti taip, kad jas sumaint, kas atsiliepia produkto XYZ pagaminimo laikui.

Distribucija
Distribucijos firmos, panaiai kaip tiekjai, dirba daugeliui klient su daugeliu produkt verslas-klient ryyje arba verslas--versl ryyje. Ji turi patenkinti gaminimo laik visiems klientams, be to
dar ir kokyb, kain ir paslaug lyg. Kadangi itekliai yra riboti, distribucijos firma gali nesuteikti
maksimali paslaug visiems klientams pasilos grandinje. Pavyzdiui, trys firmos paskambino, kad
prekes pristatyt rytoj. Kadangi nra pakankamai automobili, klientas ABC, kuris laukia produkto
XYZ, turi laukti papildomai laiko ir patiria nuostolius.
Taigi, tam, kad nauja produkcija ieit pasilos grandinje, su emiausia kaina ir tuo paiu metu,
ilaikant kokyb, tiekjai, gamintojai ir tiekjai turi dirbti glaudiai, kad optimizuoti pasilos grandins
sistem.

Technologij evoliucijos taka procesams

Technologiniai patobulinimai, tikriausiai daugiau nei kiti paprasti patobulinimai, turjo didiausi
poveik operacij valdymo aplinkai, tiek produkt, tiek ir proces. Industrin revoliucija prane apie
technologij pltr ir nuo tada, augimas, kalbant apie naujus iradimus, sek kaip didjanti
eksponentin kreiv, kuri pavaizduota 1.15 paveiksllyje.

27

1.15. pav. Technologij raida

Technologin evoliucija
Technologin evoliucija tarp 1733 ir 2002 gali bti skirstoma 4 periodus. Tai yra industrin
revoliucija, elektros amius, elektronikos amius ir informacijos amius. Reikt pabrti, kad
industrins revoliucijos metu, kuri uima 54% periodo, iradim skaiius buvo nedidelis, lyginant su
labai dideliu nauj iradim skaiiumi informacijos amiuje, kuris teuima 11% viso periodo. Toliau
pateikiamas trumpas apibdinimas vis period ir j iradim.
Industrin revoliucija
Industrins revoliucijos (1733 1878) pradia laikoma, kai 1733 metais, brit iradjas John Kay
irado verpimo main. Kitas iradimas, kuri reikt paminti, yra garo variklis, sukurtas James Watt
1765 metais ir medvilns verpimo stakls, sukurtos Eli Whitney 1793 metais, kurios sutrumpino sil
verpimo laik bei sutrumpino laik, reikaling ivalyti medvilnei nuo skl. 1837 metais Samuel
Morse upatentavo telegraf ir 1876 metais Alexander Graham padar t pat su telefonu.
Elektros amius
Elektros amius (1879 1946) prasidjo nuo elektros lemputs iradimo, kuri irado Thomas Edison
ir Joseph Swan. io periodo metu buvo irastas pirmasis skystu kuru varomas automobilis, kurio
iradjas Karl Benz (1885 metais) ir Marconi bevielio telegrafo iradimas 1895 metais. Pereinant kit
ami, 1903 metais Orville ir Wilbur Wright padar pirmj ilgesn skryd. Kompiuteri atsiradimo
pradia laikomi 1930 metai, kai Vannevar Bush irado pirmj analogin kompiuter.
Elektronikos amius
Elektronikos amius (1947 1972) trauk tranzistoriaus iradim Bell Laboratories laboratorijose
(dabar Lucent Technologies) 1947 metais. 1956 metais FORTRAN tapo pirmja kompiuterio
programavimo kalba. Kiti iradimai buvo Telstar 1, komercinio susisekimo palydovo, paleidimas
1962 metais ir, tais paiais metais Nyderland Philips bendrovs kompaktins kasets pristatymas.
Spausdintinio montao ploki panaudojimas kompiuteriams, buvo sukurtas Burroughs Corporation
korporacijoje 1968 metais, ir pirmojo video grotuvo pagaminimas 1972 metais.
Informacijos amius
Informacijos amius (1973 iki dabar) pamat informacijos sprogim ir apima tokius iradimus, kaip
galimyb padti 10,000 vienet vieno kvadratinio centimetro ploto kompiuterin ip 1973 metais ir
duomen perdavimas faksu per 6 minutes 1974 metais. 1977 metais Apple sukr pirmj personalin
kompiuter su spalvota grafika ir 1981 metais IBM dieg standartinio disko operacin sistem (DOS)
savo personaliniams kompiuteriams. 1987 metais Motorola pristat pirmj mobil telefon ir 1984
metais Philips ir Sony sukr kompaktin ploktel (CD-ROM). 1990 metais buvo diegtas Internetas
28

ir Pasaulinis Tinklas (World Wide Web). 1995 metais Microsoft, vadovaujant Bill Gates, pristat
Windows 95 kitokiais principais veikiani kompiuterio operacin sistem. Vliau sek Windows
98, Windows 2000, Windows XP ir Windows Vista.
Operacijos ir 21 amius
20-ame amiuje globali technologij raida, atliko svarb vaidmen proces tobulinimui, tai yra patekta
1.16 paveiksle. Kai kurios i i technologij turjo takos atliekam operacij aplinkai.
Petrochemikalai
(Exxon izopropilo
komercializacija 1920m.)

Sudtins mediagos
(lengvos, atsparios korozijai, nedegios, lengvai pagaminamos)
Kevlar (Dupont) elektros kabeliai, vali korpusai
Keraminiai pluotai elektriniai/elektroniniai
Sudtiniai polimerai automobiliai, kompiuteriai
Anglies skaidulos slids, teniso rakets, golfo lazdos

Plastikas

Sintetiniai kauiukas IG Farben

Politelenas ICI
Nailonas Dupont
Polisterenas, silikonas, polipropelinas

Kompiuteriai, automatika, robotai

CAD/CAM
Lanksti gamyba
Automatinis saugojimas ir atrinkimas

Elektronini duomen keitimasis

(Internetas)
Nurodym apdorojimas/sigijimas
Rinkimas/atsisiuntimas
Logistikos valdymas

Ekspertins sistemos

mogaus logikos kopijavimas

reali dalyk imitavimas

Virtualios sistemos

1.16. pav. Technologij pltra 20-ame amiuje

Gamybos procesas
Automatins suvirinimo mainos padidina greit ir metalo lakt sujungimo tikslum. Daantys robotai
pagerina vienodum ir automobilio kbulo baigiamj kokyb. Automatinis vaisi, darovi ir msos
konservavimas greitesnis, geresns kokybs ir maiau paeidiamas bakterijoms.

29

Paslaug operacijos
Pinigai gali bti iimti i banko paprasta plastikine kortele. Kompaktiniai diskai talpina gausyb
draudimo, bankininkysts ir kit duomen bazi informacijos. Brkniniai kodai ir kod skaitytuvai
pagreitina pirkimo proces parduotuvse.
Komunikacijos
Elektroninis patas suteikia galimyb bendrauti visame pasaulyje bet kuriuo dienos metu. Akcij rink
informacijos yra prieinamos beveik i karto. Neiojami telefonai gali bti panaudojami paskambinti i
bet kurios vietos. Pinigai gali bti pervesti visame pasaulyje per kelias sekundes.
Transportavimo laikas
1950 metais reikjo 3 savaites keliauti laivu i Europos Australij, bet dabar tai galima padaryti
lktuvu per kelias valandas. Greitkeliai ir pagerinta keli konstrukcija suteikia galimyb greiiau
pristatyti maist ir kitus produktus. Greitieji traukiniai Pranczijoje, Japonijoje ir Vokietijoje sumaina
keliavimo laik tarp miest iki keli valand.
Didel produkt vairov
Vaist skaiius nuo astmos, irdies lig, skrandio opos rinkoje padvigubjo. Drabuiai, pagal spalvas,
stilius ir dydius, gali bti sigyti i natrali ar sintetini mediag. Modelio tip, variklio dydi ir
automobili spalv vairov enkliai padidjo nuo Henrio Fordo laikais vyravusio standartinio
Modelio T.
Darbo slygos
Automatins pjovimo ir grimo mainos palengvino labai sunk darb aliav kasyklose ir achtose.
Dka automatini skalbykl ir diovykl inyko skalbimas rankomis ir leidimas per skalbini grimo
taisus. Tapo paprasiau naudotis kompiuteriais ir padidjo rezervavimo proces greiiai kelioni
paslaug sektoriuje.
Produkt ir proces kokyb
Tapet da, kilimini audini ir fotografijos spalvos yra labiau standartizuotos ir spalvos gali bti
lengvai atkartojamos. Yra enkliai pagerinta medicinos elektrokardiogram, rentgenogram ir DNR
tyrim kokyb. Kompiuterins programos pagerino finansini analizi kokyb ir tikslum. Taip pat,
transportavimas, atsivelgiant didelius kelioni atstumus, tapo daug saugesnis.
Produkt pristatymo laikas
Automatizavimas suteikia galimyb pagaminti automobil per kelias dienas. Cheminiai paarai suteikia
galimyb iauginti vitas, antis ir kalakutus greiiau (ar tai itiktj geras dalykas?). Mikrobang
krosnels suteikia galimyb lktuv stiuardesms greitai paruoti maist, kuris patiekiamas lktuv
keleiviams kaip auktos klass restorane (taiau ne kiekvienas gali sutikti su iuo komentaru.).
Produkt kainos
Nauji kompiuteri gamybos metodai padar kompiuteri kainas prieinamas visiems. Naujos
mediagos sumaino pastat kainas. Tikroji daugelio vaist kaina sumajo, padarant juos prieinamus
daugeliui pacient.
Sumainti darbo jgos poreikiai
Darbo jgos panaudojimas surinkinjant produktus sumajo. Daugiau nebereikia kasinink bankuose.
Telefon ir ryi akoje operatoriai taip pat nebereikalingi. Kai kuriuose metro linijose Europoje,
pavyzdiui Lione, Pranczijoje, nebra traukini mainist.

30

2. ORGANIZACIJ STRATEGIJA
Rinkos takojamos organizacijos
Kiekviena gamybin ar paslaug firma turi turti perspektyvin/ilgalaik tiksl. Bendrai tai
apimt tokius klausimus: Kur mes norime bti? Kas mes norime bti? K mes norime veikti? Tuomet
strategija apims priemones, kuri mes turime imtis, kad pasiektume organizacijos numatytus tikslus.
Organizacijos padalinio vadovas turi bti atsakingas u ias priemones. Kai ie tikslai yra aiks ir
strategija patvirtinta, tuomet strategija ir tikslai turi bti nustatyti taip pat ir organizacijos valdymo bei
tiekimo grandyje. Tikslai ir strategija svarbs ir karo metu. Tautos tikslas yra ne tik laimti kar, bet
taip pat svarbu, kaip alis geba mobilizuoti savo iteklius, kad gyvendint iuos tikslus.
Kaip buvo minta 1 skyriuje, mon yra atvira sistema, kuri nuolat sveikauja su j supania
iorine aplinka. Iorin aplinka nuolat kinta demografiniu, politiniu, ekonominiu ir socialiniu poiriu.
Rinkai ir jos vartotojams nuolat reikia pokyi: statymai yra keiiami, prekybos barjerai krinta emyn,
technologijos nuolat modernizuojamos ir tobulinamos. ioje konkurencingoje aplinkoje, kurioje
mon funkcionuoja, ji i esms turi tris pasirinkimo galimybes: ignoruoti aplink, pakankamai gerai
prisitaikyti, kad ilikt, ir augti inaudodama palankias galimybes.
Aplinkos pokyi ignoravimas
Jeigu mon ilgainiui stengiasi ilaikyti faktin padt, jos veikla gali lugti. Nusiraminimas ir
besikeiianios aplinkos ignoravimas yra daugybs moni lugimo prieastis. Galiausiai jos yra
sunaikinamos nuolatini pokyi. Pavyzdiais gali bti Smith Corona (raomosios mainls) ir laiv
statybos industrija Didiojoje Britanijoje.
Prisitaikymas, kad ilikti
Kai kurios konservatorik pair mons tvirtai laikosi prastinio kelio, nes bijo rizikuoti.
ios kategorijos moni prekyba ima mati ir galiausiai jos yra prarijamos. Puikus pavyzdys gali bti
automobili industrija Didiojoje Britanijoje, dabar tokios kompanijos, kaip Jaguar, Bentley, RollsRoyce ir Austin priklauso usienio monms.
Augti inaudojant galimybes
Kad didt, firma turi tobulti ir keistis. Ji turi inaudoti galimybmis, bet tuo paiu ir ivengti
pavoj, kurie daniausiai yra nuolat besikeiianios aplinkos padariniai. Kiekviena komercin mon
daro sprendimus, kurie galiausiai lemia jos ateit. Sprendimai lemia ilgalaikius rezultatus, o jeigu jie
padaryti remiantis tiksliomis verslo aplinkos prognozmis, tuomet tai lems pltr ir pelningum. Tokie
pavyzdiai yra trys didiausios pasaulio kompanijos pagal pardavim pavertim kapitalu: General
Electric, Microsoft ir ExxonMobil.
Pelnas, plaukos i investuoto kapitalo ir grynj pinig cirkuliacija
Ilgainiui verslo mons tikslas turi bti pelno gavimas. Tuomet:
Akcininkai gaus dividendus ir gals vl investuoti.
Gali padidti darbo umokestis arba darbuotojai gaus premijas, kurios bus tarsi atsilygimas u
pastangas ir motyvuos dar labiau stengtis.
Los pads plstis kapitalui, kuris galiausiai gali lemti auktesnes pareigas. Kapitalo pltra
reikia verslo pltr, tuo tarpu ir nauj darbuotoj poreik.
Jeigu kompanijos veikla ilgainiui nenea pelno, galiausiai ji lunga. Kaip bebt, pelnas
neturtu bti aklas tikslas, reikia atsivelgti ir plaukas i investuoto kapitalo bei grynj pinig
cirkuliacij. Pavyzdiui, firma gali investuoti naujas technologijas, tokias kaip robotai, automatizuoti
31

mechanizmai ir informacins sistemos. Jeigu tai pakelia produktyvum, tuomet firmos pelnas padids.
Taiau plaukos i i investicij nebus didels. Taip pat, jeigu investicijos apima skolinimsi, o vliau
skolos grainim, tai gali turti prieing poveik grynj pinig cirkuliacijai. Aiku manoma, kad
firma gauna peln, bet grynj pinig cirkuliacija yra neigiama. Jeigu mon turi pakankamai grynj
pinig, tuomet tam tinkamu laiku ji gali sigyti kitas mones. Tai yra General Electric, Ford Motor ir
ExxonMobil pavyzdys.

Nepelno siekianios organizacijos

Nekomercins, kaip ir rinkos veikiamos organizacijos, taip pat yra atviros sistemos. Tokiu
bdu jos sveikauja su jas supania aplinka. Taiau, atvirkiai nei rinkos veikiamos organizacijos, jos
nra priverstos siekti pelno ar nurungti kitus konkurentus. J egzistavimo esm yra teikti plaiajai
visuomenei paslaugas, apibrtas j stat, tokias kaip mokslas, humanitarin pagalba, pato
gabenimas, transportas ir kt. Tikslai yra aptariami valdybos ir nustatoma strategija vykdaniajam
personalui.
20a. paskutiniaisiais metais, istudijavusi per imto nekomercini organizacij veikl, Regina
E.Herzlinger i Harvardo universiteto, suformulavo tris tarpusavyje susijusius kriterijus, kuri pagalba
valdytojai gali pasiekti ikeltus tikslus.
Finansini itekli pastovumas
Organizacijos siekiai ir finansiniai itekliai turi sudaryti darn. Bendrai tai reikia, kad, jeigu
organizacija didelei visuomens daliai neteikia jokios naudos tiekdama savo paslaugas, ji turi bti
sumainta arba apribota. ios filosofijos buvo laikomasi, kuomet Didiosios Britanijos vyriausybs
narys Dr. Beeching kovo mnes paskelb apie daugybs geleinkelio paslaug tiekj udarym
tuometinje nacionalizuotoje Brit Geleinkelio sistemoje. Pagrindinis argumentas buvo toks, kad nors
tai buvo ir vieasis sektorius, kai kuri geleinkelio linij eksploatacijos ilaidos buvo daug didesns
nei pajamos gaunamos i moni besinaudojani iomis paslaugomis.
Paslaugos pritaikytos visoms kartoms
Gairs yra tokios, kad iandienos tikslai neturi statyti pavoj paslaug, kurios bus teikiamos
ateityje, ir atvirkiai. Kaip pavyzdys gali bti: kai labdaringa organizacija stengiasi sukaupti pernelyg
didelius iteklius ateities vartotojams, ji ymiai sumaina naud dabartiniams. Ir atvirkiai, kai visos
gaunamos los yra skiriamos dabartiniams vartotojams, organizacija sumaina galimyb jas gauti
bsimiesiems.

Fondai ir j l altiniai turi bti suderinti

Nekomercins organizacijos turi ilaid, kurios yra fiksuotos, nes jas yra nepaprastai sunku
perskirstyti. Pavyzdiui, etatines pareigas einanio universiteto dstytojo, garsaus dirigento
simfoniniam orkestre ar vieosios ligonins vadovo atlyginimas yra fiksuoti katai. ie iksuotieji katai
turi bti finansuojami i t fond, kurie gali bti greitai, be vargo kontroliuojami, bei teikt pastov
plauk sraut. Taip pat fond skiriamos plaukos, investuotos santykinai riziking vertybini
popieri portfel, turt bti naudojamas fiksuotiems katams. Bt nederama jeigu dl kokios klaidos
tos los, kurios buvo skirtos, turiniam apdovanojim savo srityje, profesoriaus atlyginimui, isekt.
Tuomet dstymo naumas turt irgi nusmukti.
Organizacijos stabilumas
Kai anksiau minti trys kriterijai yra gyvendinti, tuomet paprastai organizacija palaiko savo
status quo, jeigu ji susieta ir priklauso nuo infliacijos pastovios verts. Strateginio plano paruoimas
kartu su susieta oficialia finansine ataskaita parodyt, kad esamos veiklos krypties tsimas ir tos paios
politikos laikymasis galint organizacija toliau skmingai veikti ir ilikti tokios paios sudties. Kaip
32

iliustracij galima pateikti daugumos dideli valstybi (JAV, Didiosios Britanijos, Pranczijos,
Vokietijos bei Japonijos) vyriausybs tvarkomos socialins apsaugos programas, kurios formaliai jau
yra bankrutavusios. Tokiu atveju, pastoviai besikeiianti demografin aplinka mums rodo, kad
organizacija negali vykdyti prie tai mint trij kriterij:
Tikslai nra suderinti su finansiniais itekliais.
Yra nemanoma teikti teisingas, nealikas, vienodai lygias paslaugas visoms kartoms,
esamoms ir bsimoms.
Sudtinga suderinti iteklius ir fond naudojim.
Daugelio ali socialins apsaugos programos nra tvirtos bdamos dabartiniame pavidale.
Atkreipkite dmes, kad, atvirkiai, nei rinkos veikiam organizacij, status quo yra
pagrindinis elementas lemiantis jos pastovum ir tvirtum. Katalik Banyia, Raudonasis Kryius ar
pradin mokykla- visi pasikeit tik neymiai. Kaip bebt, palyginus su brit anglies pramone, laiv
statyba ar Smith Corona Raomj mainle- visi ie pavyzdiai nesugebjo prisitaikyti prie
besikeiianios aplinkos.

Strateginis planas
Strateginis planas tai kaip ir kokiais bdais kompanija ruoiasi priartti ir galiausiai pasiekti
savo norimus tikslus. Strateginio plano elementai priklauso nuo konkreios kompanijos, taiau jie
daniausiai turs tokius punktus kaip firmos misija, laikotarpis ir nekomercini organizacij atvejustatai. is planas analizuoja ne tik esam bei bsim aplink, taip pat elementus, kurie gali turti
didels takos organizacijos veiklai. Toliau, strateginis planas apima tiksli analiz apie firmos
stiprisias ir silpnsias puses susijusias su iorine ir vidine j supania aplinka.
Komercinse organizacijose strategin plan sudarinja aukiausias pareigas uimantys
darbuotojai tokie kaip, prezidentas, marketingo ar finansini operacij skyriaus vice prezidentas.
Tuomet tai yra tvirtinama valdybos ar direktori tarybos. Nekomercinse organizacijose strategin
plan daniausia rengia valdyba. Visais atvejais is planas yra sudarinjamas su aptarnaujanio
personalo pagalba.

Laikotarpis
Strateginis planas daniausiai nominaliai apima penki met laikotarp, taiau realybje tai
priklauso nuo paios organizacijos. Nekomercinms organizacijoms, tokioms kaip ligonins,
universitetai ir pan., penki met laikotarpis yra pagrstas. Kompanijoms, kuri veikla orientuota
sfer, kur technologiniai pokyiai turi didels takos (IBM computers, AT&T telecommunications,
Microsoft software developement), strateginis planas gali apimti ir maiau nei penkis metus. Taip yra
todl, kad technologij sferoje nuotalos vyksta pokyiai. Aviacijos firmoms (Boeing ir Airbus),
atomini branduolini elektrini statytojams ar naftos kompanijoms gali prireikti ir daugiau nei
penkeri met, nes daug laiko uima tokie veiksmai kaip pltra, dizainas ir produkto pavertimas pelnu.
Vliau pateiktas apraymas apie Mobil Oil vaizduoja ir apipavidalina, koks sunkus, ilgas ir
brangus procesas yra kompanijos tiksl pasiekimas. ia pateikiama beveik 40 met laikotarpis.

Naftos gavyba
Vieni didiausi iaurs Amerikoje Hibernija usienio naftos itekliai yra isidst 310
kilometr pietryius ties St Johns, Niufaundlende, Kanadoje. Sritis yra labai panai iaurs jros
naftos telkinius, taiau kompanijos ilgai tai ignoravo ir nekreip didelio dmesio dl jos isidstymo
vietos, kur ledkalni aljoje 1912 metais nuskendo Titanikas atsitrenks panirus ledkaln.
33

1959 m. Donas Aksfordas, atsistatydins Mobil generalinis direktorius, po to, kai ianalizavo
Sable Salos vietov Atlanto vandenyne (Naujosios kotijos rytus ir Hibernijos pietus), teigia, kad jis
vienas pirmj per vadov susitikim isak savo nuomon, jog is regionas gali turti perspektyv. Jis
buvo suintriguotas, kaip salos dm galjo stksoti vandenyne be jokios dingsties. Jis stebjosi, galbt
tai gali bti uolieninis kupolas, taip vadinama virn, kuri kartais gali savyje laikyti naft. Geolog
komanda ten praleido mnesi mnesius darydama vairius tyrimus, taiau Mobil valdyba du kartus
atmet Aksfordo teorij. Po primygtin reikalavim Donui Aksfordui buvo leista supirkti ems
leidimus, kurie apm vien milijon akr (400,000 hektar) po ledyn vandeniu ryt Kanadoje. Tai
buvo pirmasis tyrinjimas toje vietovje leistas atlikti didelei naftos kompanijai. Artras Dutmaras
(tuometinis Kanados Mobil dalies prezidentas) teig tai buvo daroma tik dl naftos buvimo prielaid.
Susidomjimas regionu m augti ir kitos naftos kompanijos m pirkti leidimus ir grti
skyles per vis Grand Banks, kur vejyba iki tol met metus buvo pagrindinis vietini usimimas.
1965 m. Mobil sigijo antr pluot leidim, po kelis centus u akr skaitant ir teritorij, kuri vliau
tapo Hibernija, kai nauji seisminiai duomenys parod, jog vandenyno dugne yra kali rodaniu apie
naftos buvim. (Kaip pavyzdys, 1995 m. Amoko Korporacija ileido 65,7 milijonus doleri maam
tyrimui alia Hibernijos.)
1967 m. Mobil pirmiausia m grti Sable Saloje. Kad tai padaryt jie II-ojo Pasaulinio karo
desantiniu laivu atsigabeno grimo rang, nuvilko j per papldim iki pat salos vidurio. Jie gr
tiesiai emyn ir paliet dujas. Tai nebuvo didelis kiekis, kur galima bt pardavinti, taiau tai bylojo
apie energijos iteklius tame regione.
1973 m. Mobil igr Adolphus Nr.1 naftos grin, pirmj Hibernijoje. Oro slygos buvo
labai nepalankios, taiau kompanija vis tiek m itraukinti naft. Ir vl kiekis buvo nepakankamas
pardavimui, todl susidomj kitom galimybm geologai prarado interes tsti darbus. Tuo tarpu
Kanados Niufaundlendo provincijos valdia m ginytis dl to, kas pasisavino usienio mineral
teises. Federalin valdia teig, jog ias teises jiems perleido Niufaundlendo provincija prisijungusi
prie Kanados 1949 m. dl ios prieasties esant palankiai padiai, kitos kompanijos m reikalauti
leidim i abiej valdi. Buvo atvej, kad ta pati em buvo inuomota net dviem kompanijom.
Tuometinis Niufaundlendo premjeras Brian Tobin teig, jog valdios kovoja dl grobio, kuris dar nra
rastas.
Mobil sudar partneryst su Chevron Korporacija ir 1979 m. kartu igr grin, kuriame
aptiko pakankamai naftos, kuri galima bt komercializuoti. Tai vyko tais paiais metais, kaip ir
antrasis Arab naftos embargas. Naftininkai esant tokiai politinei situacijai apimti ekstazs i pradi
be paliovos pesi ir reng milinikus streikus, pagaliau buvo atkerti, kuomet vyriausybs baig
tarpusavyje petis dl mineral teisi.
1982 m. vasar tragedija itiko Hibernijos projekt. Vandenyno bastnas - beveik panardinta
grimo ranga, balansavusi ant dviej dideli panton, kuria buvo atliekami tyrimai sugriuvo per
iemos pg. uvo 84 ten dirb mons. is nelaimingas atsitikimas paskatino operatorius pastatyti
nepaprastai sunki platform, kuri galt atsilaikyti esant blogam orui.
1985 m. mineral teisi disputas tarp Kanados provincijos ir federalins valdi buvo
isprstas. Prie metus premjeru ministru buvo irinktas Brian Mulroney ir vienas i jo labiausiai
patikim kabineto nari buvo John Crosbie i Niufaundlendo. Crosbie spaud Mulroney atiduoti
didij dal Hibernijos turto Niufaundlendo provincijai. Taigi 1985 met nutarimu galiausiai em
savinimo teiss atiteko Niufaundlendo vyriausybei. Mulroney puikiai inojo skurd ir sunkius
imginimus, kuriuos teko patirti Niufaundlendo gyventojams. Mulroney vyriausyb m reikalauti
naftos kompanij, kad dalis konstrukcini darb bt patikta Niufaundlendui.
Laikas jo, naftos kainos m kristi ir Mobil nekantravo nukelti vlesniam laikui Hibernijos
projekt dl vargano ekonomikos gyvybingumo. Arne Nielsen, tuometinis pagrindinis Mobil Kanadoje
dalies vadovas, Kanados vyriausybei Monrealio susitikime pasak, kad Mobil ir jos partneriai
nutraukia planus apie tolesn Hibernijos raid. Niufaundlendo regionui tbt reikjo ekonominio
paskatinimo. Tuomet, Marselis Masa, Kanados energetikos ministras, pasiteiravo Nielseno, ko reikt,
kad projektas bt tsiamas. Nielseno atsakymas buvo toks, kad Mobil konsorciumas pareikalavo
Kanados vyriausybs padovanoti 700 milijon doleri fond ir garantuoti ateityje vien tredal 4,2
34

milijardo doleri kapitalo dal. Mobil man, jog ie reikalavimai bus projekto pabaiga, taiau Kanados
vyriausyb sutiko su jais.
Taigi Hibernijos projekto planai vl pusjo. Tuomet 1992 m. saus atsirado kita klitis.
Kanados lankos Itekliai Ltd., turjusi 24% projekto dalies, nusprend pasitraukti. Tai vyko todl,
kad tuometiniai savininkai Riechman eima negaljo susitvarkyti su atsiskaitymais. Tai lm, kad
Mobil, Chevron ir Ptero-Kanada liko be vieno i svarbiausi savo partneri. Tai ieb nauj
visuomens kritik dl projekto gyvendinamumo ir darbas sustojo metams, kol konsorciumas vykd
naujo partnerio paiekas Gulfo viet. Royal Dutch/Shell Group ir Exxon atsisak pasilymo
prisijungti. Galiausiai nepriklausomas El Dorado Arkansaso Murphy Oil nusprend apsim 6,5% ir
paremti sumokti Kanados vyriausybs skolas. Tai kvp Mobil ir Chevron apsiimti dar po 5% ir
Kanados vyriausyb ir taip iki kaklo klimpusi skolas pasim 8,5% dal.
1997 m. vasario mnes du dideli laivai patrauk nuo mao sniegu apsitraukusio, skardyje
sikrusio Come-By-Chance miestelio Niufaundlendo pietryiuose, gabendami Hibernijos gamybins
platformos virn. Laivai atgabeno dalinai panardint poli, sekcij, kuri buvo tokia didel, kad
darbininkai apie 50 dien be perstojo pyl beton jai pritvirtinti. Statinys buvo 60 aukt aukio,
auktesnis net u Jungtini Taut pastat Niujorke. Gegus mnes platforma buvo nuplukdyta
Hibernij ir rugpjti jau buvo pritvirtinta. 1997met pabaigoje buvo pradta komercin naftos
produkcija, 1999 met pabaigoje ji jau buvo 150.000 bareliai per dien. Dabar ExxonMobil turi 33%
dal Hibernijoje.

Organizacijos misija
Misijos samprata bendrais bruoais apibria versl ir organizacijos tikslus. Misijos isiaikinimas
padeda kurti strategin plan. Toliau pateiktuose pavyzdiuose isiaikinsime, kokios galt bti kai
kuri organizacij misijos.
Geleinkelio
monms ir prekm tiekti transporto paslaugas konkurencingomis kainomis, palyginus su kitomis
transporto rimis.
Verslo mokyklos
Bti viena i geriausi tarptautini verslo mokykl, suteikti galimyb studijuoti pagrindinse,
Projektavimo ir statybos firmos
Tiekti aukiausios kokybs paslaugas gamybos, energetikos ir maisto pramonse tiek vietos, tiek
tarptautiniu mastu.
Viebuio
Tiekti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas privatiems ir verslo klientams tarptautinje rinkoje.
Volgswagen (1937)
Gaminti ir prekiauti visiems prieinamais automobiliais.
SWOT analiz
SWOT analiz padeda suderinti vidines stiprisias puses ir silpnybes su iorinms galimybmis ir
grsmmis. (SWOT (strengths, weaknesses, opportunities, threats)- stiprybs, silpnybs, galimybs,
grsms.) Organizacija, atlikus i analiz, susipains su savo stipriomis pusmis, silpnybmis,
grsmmis ir galimybmis ir gals ivystyti strategij padsiani gyvendinti usibrtus tikslus. Keli
galimi analizs pavyzdiai pateikti 2.1 pav.
Konkretesnis pavyzdys apie projektavimo ir statyb firm pateikiamas emiau.
35

Stiprybs
Gera reputacija dl kokybikai atliekam darb naftos perdirbimo, chemijos, farmacijos ir
maisto pramonse;
raai apie projektus atliktus laiku ir neperengiant biudeto rib,
raai apie sklandias darbo pradias ir puik gamykl pirm met darb lyg;
Galimyb teikti paslaugas naftos ir gamtini duj gamybos srityse tiek jroje ir sausumoje;
Auganios galimybs tarptautinje arenoje.
Silpnybs
Lankstumo trkumas derantis su klientais dl kontrakt ir projekto atlikimo metu;
Ininerini padalini trkumas strateginse vietose, kaip Azija, Europa ir
alto (Aliaska, Sibiras) ir atiauraus (Vidurinieji Rytai ir Centrin Amerika) klimato stoka.
Tendencija vystyti nuosavas dizaino sistemas ir darbo rankius, uuot iekojus pigesni ir
efektyvesni kit kompanij sukurt sistem.
Galimybs
Galimybs apima:
Demografiniai pasikeitimai. Avialinij bendrovms papildom paklaus poilsinms kelionms galima
paaikinti kylaniu udarbiu ir didesniu laivo laiko kiekiu, atsirandaniu dl ankstyvo pensinio
amiaus. Farmacijos industrijoje didjanti senyvo amiaus moni dalis didina kai kuriu produkt
paklaus.
Naujos geografins rinkos. Naujos rinkos atsidaro Kinijoje, ryt Europos alyse po Berlyno sienos
grities, Piet Afrika dabar laisva nuo rasins segregacijos, bei Centrin ir Piet Amerika, kur politin
padtis darosi stabili ir demokratija ateina valdi.
Nauji produktai. Vyriausybs nutarimai dl automobili imetamj duj veria tokias kompanijas
kaip Renault, General Motors ir Mercedes-Crysler kurti elektrinius automobilius. Farmacijos
kompanijos ieko nauj vaist kovai prie AIDS.
Vyriausybs reguliavimo panaikinimas. Vyriausybms pakeitus strategija galimomis tampa sjungos
avialinij (British Airways, Lufthansa ir kai kurios Amerikos avialinijos) ir telekomunikacij
industrijoje ( BT, France Tlcom ir Deusche Telecom).
Grsms
Grsms apima:
Valstybiniai reglamentai. Grietesni reglamentai, dl nauj vaist patvirtinimo, ltina farmacins
industrijos veikl. Be to, spaudimas sumainti medicinines ilaidas, ypa Europoje, JAV ir Japonijoje,
maina moni peln.
Rinkos stagnacija. Automobili prekyba usiimanios firmos susiduria su rinkos stagnacija, emu
automobili parko atnaujinimo lygiu bei prastu transporto eismu. Dl i prieasi mons daniau
naudojasi vieuoju transportu, o nauj automobili pardavimai ltja.

36

SWOT analizs pavyzdys___________________________________________________________

Stiprybs

Silpnybs

Iskirtinis konkurencingumas
Stiprs finansiniai resursai
Geri darbuotoj gdiai
Gera reputacija tarp tiekj
inomas rinkoje vardas
Msto ekonomikos galimybs
Firmins technologijos
Kainos pranaumas
Konkurencingumo pranaumas
Inovacij galimybs
Galimybs

VIDINS

IORINS

Nra aikios strategins krypties

Silpni pardavimai
Pasenusi ranga
Prastos kokybs vaizdis
Prastos tyrimo ir pltros galimybs
Siaura produkt linija
Atstumas nuo darbo rink
Silpna vadyba
Darbuotoj kolektyvo senyvas
amius
Grsms

Ujrio rinkos
Permimo galimybs
Vertikali integracija
Silpna konkurencija
aliav kain kritimas
Inovacijos technologijose

Nepalanks vyriausybs reglamentai

Kintantys klient poreikiai
Ekonomikos nuosmukis
Konkurencija i usienio
Palkan normos kilimas
Profesini sjung galios kilimas

Veiksm planai tikslams gyvendinti

Kai kurie perspektyviniai planai, skirti strateginio plano ikeltiems tikslams gyvendinti, gali apimti:
Nauj padalini atidarymas
Vienas i bd padidinti prieinamum rinkai yra nauj padalini krimas ir atidarymas. Pavyzdiui,
Vokietijos koncernas BMW stato nauj automobili gamykl JAV, Didiosios Britanijos kompanija
BT atidaro nauj padalin Europoje, usiimsiant telekomunikacijomis, Pranczijos Formule 1 stato
naujus viebuius visoje Europoje, ir staigi greito maisto restoran tinklo McDonald pltra visame
pasaulyje.
Ipltimas
Nauj padalini krimui alternatyva yra jau esani padalini pltimas. Naftos perdirbimo,
automobili gamybos, sandliavimo ir netgi pardavimo padaliniai daniausiai yra pleiami.
gijimas
Kompanijos gali griebtis gijimo strategijos, kaip kelio rink. JAV kompanija Ford sigijo Didiosios
Britanijos automobili gamintoj Jaguar, Pranczijos firm Rhne Poulenc sigijo Didiosios
Britanijos kompanij Fisions, JAV Burlington Northern Railways prarijo Santa Fe Pacific, o Wells
Fargo nupirko First Interstate Bank. Pranczijoje mameninje prekyboje tokie sigijimai dani, nes
vyriausyb udraud nauj parduotuvi statyb.
Naujos technologijos
37

Nauj technologij krimo greitis pareigoja kompanijas neatsilikti ir moderninti tiek savo gamybos
priemones, tiek paius produktus. Moderninti galima instaliuojant kompiuterinius tinklus operacij
planavimui spartinti, automatizuojant senas gamybos priemones, pltoti naujus biotechnologinius
metodus naujiem vaistam irasti, o telekomunikacij kompanijos finansuoja nauj satelit paleidim.
Kiekybiniai strateginio plano komponentai
Kuriant strategin plan svarbu tikslus ireikti skaiiais. Tuomet, pasibaigus plane numatytam
laikotarpiui, bus galima tiksliau palyginti usibrtus tikslus su gautais rezultatais.
Verslo firmos
Verslo firmos gali turti tokius kiekybinius tikslus:
Per 5 metus padidinti uimam rinkos dal 15 %, ir tapti lyderiais.
Didinti peln po 10% ateinanius 5 metus kasmet.
Perkelt 5% verslo Kinij iki 2010.
Pelno nesiekianios organizacijos
Pelno nesiekianios organizacijos savo tikslus gali ireikti tokiais skaiiais:
Per 5 metus alyje pakelti ratingumo lyg iki 95 %.
Visikai inaikinti ligas per 5 metus.
Per 5 ateinanius metus student primim auktsias mokyklas padidinti 25 %.
Pro-forma finansins ataskaitos
Pro-forma finansinmis ataskaitomis vadinamos numatom pajam ir balanso ataskaitos, kurios yra
paruoiamos kiekvieniems metams planuojant firmos strategij. Ataskaitos kuriamos apskaiiuojant ir
prognozuojant firmos pajamas, ilaidas ir nustato galutinio strateginio plano rezultatus.

Strategij ir proces sinergija

Kaip jau minta, organizacijos kuria bendras strategijas ir tik tuomet planuoja, kuria, organizuoja ir
vadovauja procesams, kurie padeda pasiekti usibrtus tikslus. Kaip matome strategijos ir procesai
yra artimai persipyn, tarp j atsiranda stiprus sinergizmas:
Kad strategija bt realizuota, visi proces planai turi bti vykdyti.
Kad procesai vykt skmingai, turi bti sukurta gera strategija.
Strategija daniausiai yra ilgalaik, daniausiai unikali ir apibrta, bet kai kurios organizacijos gali
turti trumpalaiki strategij. Daniausiai trumpalaikes strategijas kuria firmos usiimanios gamyba,
teikimu, ar pardavimu, kad pasiekt aikiai apibrtus tikslus.
Operacijos, prieingai nei strategija, daniausiai planuojamos maiau nei vien met laikotarpiui ir yra
nenutrkstanios ir pasikartojanios.

38

STRATEGIJA
gijimas
Nauji produktai

Naujos technologijos

Rinkos dalies
didinimas
Nauj plan krimas

Vietos parinkimas

Nauji klientai
Kokybs
vadyba

Turtins investicijos
Projekt
vadyba

Aplinkos
vadyba
Pirkimas

rangos idstymas

Ilaid kontrol

Samdymas

Inventoriaus valdymas
Paklausos prognozavimas

Itekli vadyba

Produkcijos planavimas
Grafik sudarymas
PROCESAI

2.2 pav. Strategij ir proces sinergija

Virutinje kilpos dalyje esanios veiklos rys yra strategins. Tuo tarpu apatinje kilpos dalyje
idstytos operacins veiklos rys. Taiau pilnai atskirti j neina:
Kokybs vadyba yra ilgalaik veikla, taiau reikalauja kasdieninio sikiimo.
Aplinkos vadyba taip pat yra ilgalaik strategija, taiau kasdienin prieira btina.
rangos idstymas priskirtas operacijoms, nes gali bti lengvai pakeistas, taiau naujas
planavimas gali bti brangus, tad kai kurios firmos gali j priskirti prie ilgalaikio planavimo.
Projekt vadyba yra kasdieninis darbas, taiau patys projektai gali bti ilgalaikiai.
Operacij ir resurs strategin svarba
Prie tai buvusiame skyriuje buvo pateiktas sisteminis poiris mon. Taip pat buvo pabrtos jos
pagrindins dalys: rinkodara, finansai ir operacijos. iame skyriuje strategin operacij svarba
iliustruota remiantis JAV firmos Hershey, kuri prekiauja maisto produktais, svarbiausi j okoladas,
saldainiai ir makaronai, pajam atskaita. Pavyzdys pateikia 2007 met pajam ataskait ir
prognozuojamas ataskaitas paremtas prielaidomis padarytomis apie trij pagrindini dali strateginius
tikslus.
Rinkodara
Firmos tikslas yra padidinti pardavimus 50 % palyginti su 2007 metais. Norint pasiekti naujai
usibrtas pajamas, spjama, kad ilaidos parduodamoms prekms iaugs 50 %, tas pats atsitiks ir su
pardavim, rinkodaros ir administracinmis ilaidomis. Visa kita: kainos, ilaidos ir mokesiai, ilieka
tokie pat. Kaip rodo prognozuojama ataskaita, i strategija padidint firmos grynj peln 57 %.
Finansai
39

Firmos tikslas 80 % sumainti palkan ilaidas palyginus su 2007 metais. Visa kita: kainos, ilaidos ir
mokesiai, ilieka tokie pat. Kaip rodo prognozuojama ataskaita, i strategija padidint firmos grynj
peln 11 %.
Operacijos
Firmos tikslas 25 % sumainti ilaidas operacijoms palyginus su 2007 metais. Visa kita: pardavimai,
ilaidos ir mokesiai, ilieka tokie pat. Kaip rodo prognozuojama ataskaita i strategija padidint
firmos grynj peln 113 %.
Nors derybos dl konkrei pokyi finansiniuose duomenyse galimos, firmos kryptis tampa aiki.
Pagrindinis dalykas firmos strategijoje yra jos operacijos.

HERSHEY FOODS
Pardavimai
Parduot produkt kaina
Bendrasis pelnas
Pardavim, marketingo ir
administracins ilaidos
Bendros ilaidos
Pajamos prie palkan ir
pajam mokesius
Palkan ilaidos
Pajamos pie pajam
mokesius
Pajam mokesiai
Grynosios pajamos
Mokesiai
Grynosios
pajamos/pardavimai
Grynj pajam pokytis
Grynj pajam pokytis
(%)

2007 pajam
ataskaita
4,220,976
2,471,151
1,749,825

Hipotezi strateginiai variantai

Sumainti
Padidinti
Sumainti ilaidas
palkan ilaidas
pardavimus 50 %
operacijoms 25 %
80 %
6,331,464
4,220,976
4,220,976
3,706,727
2,471,151
1,853,363
2,624,738
1,749,825
2,367,613

1,127,175

1,690,763

1,127,175

1,127,175

3,598,326

5,397,489

3,598,326

2,980,538

622,650

933,975

622,650

1,240,438

76,011

76,011

15,202

76,011

546,639

857,964

607,448

1,164,427

212,096
334,543
38.80%

332,890
525,074
38.80%

235,690
371,758
38,80%

451,798
712,629
38,80%

7,93%

8,29%

8,81%

16,88%

190,531

37,215

378,086

56,95%

11,12%

113,02%

2.3 pav. Strategin operacij svarba

Firmos atsakomyb
Atsivelgiant firmos strategij ir tikslus, ji dar atsakinga trims pagrindinms grupms:

Darbuotojams. Blogi darbuotoj tarpusavio santykiai, gali slygoti nepakankam darbo naum. Per
mai atlyginimai skatina darbuotojus bruzdti, net gali sustabdyti gamyb, tarkim, dl streiko. Todl reikia
nustatyti abiem pusm palankias slygas.
Pirkjams. Gaminti kokybikas, prieinamas prekes, tam kad pirkjas nepasirinkt konkurento.
Akcininkams. Nepatenkinti akcininkai gali daryti tak firmos valdymui, pavyzdiui, parduodami
akcijas ir taip maindami kainas bei firmos patrauklum kitiems investitoriams.
40

2.4 pav. mons atsakomyb

2.5 pav. Ikiai monei

Darbuotojai
Pristatym

Kain
Firma atsako
u

mons
aatsakomyb

Akcininkai

Kokyb

Pirkjai

Pavyzdys. Firm strateginiai tikslai

Hewlett Packard. Kompanija sikrusi Kalifornijoje, kuri turi septynias pagrindines kryptis (tikslus):
Pelnas. Pasiekti pakankamai pelno, tam kad kompanija galt plstis ir tiekti resursus kitiems tikslams.
Pirkjai. Suteikti kokybik aptarnavim bei prekes, taip pelnant j pagarb bei lojalum.
Domjimosi sritys. Aktyviai dalyvauti ms technologij bei pirkj sryio krime, silyti geriausias
galimybes.
Pltra. Plstis pagal esamo kapitalo galimybes ir sugebjim kurti inovacin produkcij reikiama linkme.
Darbuotojai.
- padti Hewlett Packard darbuotojams dalintis kompanijos skme, kuri jie padarys manoma.
- utikrinti darbo saugum susijusi su jo atlikimu.
- utikrinti saugi bei maloni darbo aplink.
- pastebti j asmeninius nuopelnus.
- padti jiems pasiekti pasitenkinimo darbu jausm.
Vadyba. Skatinti krybikum, iniciatyv, leidiant laisv vykdant gerai paruotus tikslus.
Visuomen. sipareigojimai visuomenei bti ekonominiu, intelektualiniu, ir visuomeniniu turtu,
kiekvienoje valstybje, bendruomenje, kurioje mes dirbsime.

41

3. GAMYBOS VIETOS PASIRINKIMAS

Gamybos vietos pasirinkimo apibrimas
Vietos pasirinkimas, dar kitaip infrastruktros idstymas, yra gamintojo ar paslaugas teikianios
mons apsisprendimas kur vykdyti statybos, pltros ar sigijimo darbus. Ir visi itie fiziniai veiksniai
vykdomi stengiantis praplsti klient rat, gamybos mastus ar tiesiog pagerinti teikiam paslaug
kokyb. Tai gali bti sandlis gamybos aliavai laikyti, gamybinis centras, pagamint produkt
pristatymo vieta ar mamenins prekybos realizavimo rinka. Visi ie veiksniai yra fizins pasilos
grandins dalys. Kaip alternatyva, naujas ofis centras su pilna ryi priemoni ranga, oro uostas,
ligonin, mokykla, restoranas ir t.t. visa tai taip pat galima bt pavadinti priemonmis pagerinti
rinkos aptarnavim. Pasilos grandinje valdymo pulto vieta yra labai svarbus veiksnys, nuo kurio
priklauso materialini vertybi ir paslaug teikimo kokyb. Taipgi, jei firma turi daug tiekj ar
subrangov, labai svarbu, kad jie bt dislokuoti kuo ariau klient, kad firma taupyt laik ir maint
transportavimo ilaidas.
Infrastruktros tipas
Pasirinkta vieta gali bti: eilinis ems plotas, kuriame visi renginiai turt bti montuojami
nuo pat pradios; arba tai gali bti kakokia jau egzistuojani rengim vieta, kuri reikia tiesiog
modifikuoti. Vietos pasirinkimas gali bti labai lengvas maai monei ir labai sunkus didelei, kurios
funkcionavime dalyvauja daugyb gamykl. Pasirinkta vieta gali bti vidaus(toje paioje alyje kaip ir
pagrindin bendrov) arba usienio(kai mon kuriama daugyb kilometr nuo pagrindins
bendrovs) rinkoje.
Vidaus rinka:
General Motors, sikrusi Detroite, JAV, nusprendia kurti nauj automobili gamykl
Spring Hile, 56 km pietus nuo Navilio.
Valeo, automobili dali gamintojas, sikrs Paryiuje, Pranczijoje, rengia starteri
surinkimo centr LIsle dAbeau netoli Liono.
1992 metais British Petroleum (Londonas) ipleia savo etileno gamybos linij ( nuo 270,000
iki 600,000 ton per metus) Grangemautene (kotija).
1990 metais Sainsbury maisto kompanija (Didioji Britanija), nusprendia kurti nauj
parduotuv Watforde, Londono iaurje.
Usienio rinka:
1981 metais Nissan-Japon bendrov- steigia automobili gamykl Smyrnoje(Tenesyje).
1993metais Daimler-Benz (dabar Daimler-Chrysler) (Vokietija) pastato gamykl
Tuskalsoje(Alabama).
ABB/CEE dukterin veicarijos bendrovs Brown Boveri mon pastato jgain
Indonezijoje.
1980 metais Marks&Spencer( Didioji Britanija) atidaro parduotuv Lione (Pranczija),
kuri 2001 metais visgi nusprendia udaryti.
1980 metais Makenzio konsultacin tarnyba(JAV) atidaro nauj biur Osakoje(Japonija).
1990 McDonalds (JAV) atidaro nauj greito maisto restoran Pekine (Kinija).
General Motors (JAV) steigia automobili gamybos linij netoli Gravatajaus (Brazilija).
Svarbiausias sprendimas renkantis viet - paskaiiuoti kiek plauk atne ita investicija ir kiek
kainuos j rengti. Rinktis viet pramoninei monei yra daug sunkiau nei iekoti vietos naujam biurui ar
42

sandliui, nes tokiai monei reikia daug didesni investicij, jai keliami didesni darbo jgos
reikalavimai ir yra didesn rizika bankrutuoti. Prie pasirenkant nauj viet btina apgalvoti daugyb
veiksni todl is procesas trunka ne vien mnes.
Strategija ir procesas
Vietos parinkimas yra strateginis, ilgalaikis sprendimas, kur atlieka mons vadybininkai. Bet
kokiu atveju taip pat tai yra proceso vadybos dalis, nes:
Proceso vadybos personalas yra klausinjami dl vietos parinkimo.
Kai tik bus baigtos statybos , proceso vadybininkai taps atsakingi u nauj rengini veikim.
Vietos pasirinkimas gali atneti skm arba visik neskm . Proceso vadybininkai privalo
apsvarstyti tokius klausimus:
Ar kainos reguliuojamos?
Ar pasirinktas rajonas stabilus?
Ar darbo jga pritaikyta kiekvienai i operacij?
Ar geras susisiekimas su tiekjais ir ar dl to nenukents pristatymas ir kokyb?
Ar toje vietovje prieinami energijos altiniai?
Ar gerai ivystyta susisiekimo sistema?

Rinka
Pagrindinis verslo firmos tikslas- parduoti produkt ar paslaug, todl galutins rinkos artumas
bei patikimumas tampa svarbiausiu rpesiu. Taigi, kokia yra laukiama rizika? Net jei jau egzistuoja
potenciali rinka, kompanija privalo vertinti galim rinkos augim, vietini firm konkurencingum
bei tikimyb, kad i viet gali atsikelti nauji konkurentai. Paslaugas teikianios kompanijos, tokios
kaip finansins staigos, restoranai, viebuiai, mamenins parduotuvs, konsultacins firmos, kurios
turi bti arti kliento. Pramoninms firmoms tai nra taip svarbu, nes materialiniai produktai gali bti
perkeliami i vienos vietos kit. Neabejotinai dl to dauguma pramonini firm sikuria emos verts
vietovse ir eksportuoja produkcij kitus regionus.

Azija
Nemaai kompanij sikrusios ekonomikai besivystanioje Azijoje, daugiausia Kinijoje, nes
tuose regionuose pigesn darbo jga. Taip yra todl, kad palyginus su ekonomikai isivysiusiomis
alimis, darbo rinka labai smarkiai neinaudojama. Lentelje pateikiamas palyginimas su kitomis
alimis. Kinijoje gyvena 1,3 milijardo Azijos moni (kitaip 22% pasaulio gyventoj).
3.1 lentel. Azijos rinkos potencialas lyginant su kitais pasaulio regionais
Milijonai
% viso
Azija
3,245
59
Afrika
660
12
Europa
550
10
Soviet Sjunga
330
6
Lotyn Amerika
440
8
iaurs Amerika
275
5
Viso:
5,500
100

Automobili kompanijos (General Motors, Toyota, PSA Grup), telekomunikacij firmos

(AT&T ir Brit Telekomas), statybos kompanijos (Bechtel, Flour ir Bouygues) ir atomini
elektrini dizaineriai bei statytojai (Electricite de France and Framatome)- tai tik keli pavyzdiai
kompanij, kurios turi infrastruktr Kinijoje.
43

Usienio firm strateginis vaidmuo

Kasra Ferdows Harvardo verslo apvalgoje pristat usienio gamykl klasifikacij. Jis
apra, kaip usienio gamykl strateginis vaidmuo gali bti suskirstytas eis tipus:
mon usienyje
Tai tokia gamykla, kuri kurta emomis kainomis gaminti specifinius produktus, kurie vliau
eksportuojami. ioje srityje tai yra pltojimas arba projektavimas.
Itekli mon
Tokia gamykla taip pat gamina emomis kainomis, tik proceso vadybininkai turi daugiau galios
valdant supirkimo, produkcijos ir proceso planavimo bei dizaino sprendimus.
Pagrindin mon
Ji skirta aptarnauti alies ir regionin rink. i infrastruktra padeda pirminei kompanijai vertinti
tarifus, sumainti mokesius, perveimo bei svyruojanio valiutos keitimo kurso ilaidas.
Pagalbin mon
Panaiai kaip ir pagrindin gamykla, i gamykla aptarnauja vietin ir regionin rinkas, taiau labiau
gilinasi produkto dizain, proceso projektavimu ir tiekju pasirinkim.
Filialas
Pagrindinis filialo vaidmuo-pirminei kompanijai rinkti informacij strateginiais tikslais. Dl ios
prieasties daniausiai kuriamas vietose, kur konkurentai, tyrinjim laboratorijos ir klientai. inoma,
kad pagrsti jo egzistavim, filialas taip tampa gamintoju, bet i funkcija tampa antraeile.
Vadovaujanioji mon
Tokia mon kuria naujus procesus, produktus ir technologijas visai kompanijai. Proceso vadybininkai
iame procese uima svarbiausia rol pasirenkant tiekjus ir pltojimo darbus.

Miestai, turintys savivald

Nuo amiaus pradios iki ankstyvj 1950-j kai kompanijos buvo tvins, vietos parinkimas
infrastruktrai buvo valdomas silant darbuotojams daugyb darbo privalum. Toks fenomenas
paskatino kurtis kompanijos centrus, kur firma galjo kontroliuoti savo darbuotojus net jiems nesant
darbo vietoje. tai keli pavyzdiai:
Corning, technologij firma(Corning Glass), buvo kurta maame miestelyje Apalaiuose,
iaurinje Niujorko valstijos dalyje. Pus i 12,000 gyventoj dirbo Corning, o dauguma
likusij dirbo dukterinse arba pavaldiose kompanijose.
IBM vyriausioji valdyba sikrusi Endikote, Niujorke. Ten yra kelios gamyklos, IBM golfo
kursai, bei Vatsono bulvaras, pavadintas pirmininko-krjo Tomo Vatsono garbei.
Aviacijos kompanijos Boeing vyriausioji valdyba sikrusi Sietle, Vaingtone, JAV. i firma
buvo taip smarkiai dominuojanti iame mieste, kad jo senatorius Henris Deksonas buvo
inomas kaip senatorius is Boeing. 2001 metais firma visgi nusprend perkelti savo visus
ofisus i ikag.
Hitachi-varikli gamintojas- nutols 160 km nuo Tokijo ir sikrs Hitayje.
Ford Motors gamykla Detroite kakada buvo viena didiausi kompanij mieste. Jos
dienomis, i gamykla su 100,000 darbuotoj ikraudavo geleies rda ir sml i krovinini
lktuv viename komplekso gale, o kitame iridendavo jau i toje paios gamyklos lydinio
pagamintus automobilius. iandien, is miestas tra 20-ojo amiaus gamyklos vaiduoklis,
sukuriantis 10,000 darbo viet bei surdijusiais ir beveik nenaudojamais renginiais.

44

1878 birelio 18d Cadbury (dabar Casbury-Schweppes) dl kenksmingo miesto

gyvenimo. Buvo jos kurjo Jozefo Rounti perkelta i purvo Birmingame Burnevil, 4 mylias
nuo Birmingamo centro. Burnevilio kakava kart netgi buvo taps vien pagrindini produkt.
Lever Broliai, kurta muilo barono Viliamo Leverio, pasirinko nuoali viet alia Liverpulio
Port Sanlait, kad darbuotojai galt gyventi kik gyvenim.
Rowntree, pradtas Jozefo Rontri ir pastatytas Naujajame Ersvike, Anglijoje. Tai buvo
tradicikai atrodantis kaimelis, apie kur vienas architekt sak: gyvenim suteikia tokia
tvarka, kaip kristalin struktra feodaliniais laikais.
Krupp- plieno mon pasirinko viet Margaretehohe, netoli Eseno, Vokietijoje.
Pullman, geleinkeli kompanija, steigta Dordo Pulmano, buvo kurta graiame ikagos
priemiestyje, su idja, kad saikinga ir estetika tvarka pads ugdyti darbinink charakter.
Broken Hill privati kompanija, Australijos kaln pramons mon, kurta Niumano apleistoje
Vakar Australijos dalyje kaip administracinis centras.
Philips Petroleum savo kompanijos miestu pasirinko Bartesvil, Oklahomoje, JAV dl
aliavins naftos iame regione. Nuo tada Bartesvilis igyvena sunkius laikus.
Phelps Dodge, vario gamybos kompanija savo miestu pasirinko Tiron, nuoal miestel
Naujajame Meksike, JAV.

Kompanijos miestai iais laikais yra beveik inyko dl nusilpusios pramons, reorganizavimo
padarytos neigiamos takos, kit moni siklimo t vietov ar darbuotoj sumajusios
priklausomybs.
Vietos parinkimo faktoriai
Yra daugyb faktori, kurie turt bti apsvarstyti renkantis viet. Tai yra personalas, vietins
slygos, statyb galimyb toje vietovje, finansiniai paskaiiavimai, subrangov ir tiekj artimumas,
aliav bei energijos prieinamumas ir t.t. Visi ie apsvarstymai daro vietos pasirinkim dar sunkesn. Ir
ita problema nagrinjama tam, kad parodyti jog vietos pasirinkimas negali vykdomas lyg ugaida ar
vyresnybs noras:
JAV vienas direktorius perkl savo kompanij i Niujorko Kolorad tam, kad bt ariau
slidinjimo tras.
Vienas brit pirmininkas logistikos centr reng netoli Pranczijos Rivjeros, kur privartuota
jo jachta.
Vienas Japon verslininkas iekojo palankios vietos verslui Europoje kuri bt netoli gero
golfo aiktyno.

Personalo pasirinkimas
Personalo pasirinkimas apima vairaus pobdio darbuotoj reikaling mons veikimui skaitant
tiesiogiai ir netiesiogiai dirbanius, bei vadovaujanio personalo atrank bei primim.

Darbo ilaidos
Tiesiogini alg dydis yra tikriausiai vienas i pai svarbiausi kriterij gamybos vietos parinkimui.
Tai leidia paaikinti kodl dauguma tarptautini kompanij i JAV, Europos ir Japonijos perkelia
gamyb i savo valstybs kitas, kur darbo jgos kaina emesn. Darbo jgos ilaidos tiesiogiai eina
gaminam produkt kain, arba kain teikiant paslaugas. Kuo didesns ilaidos darbo jgai, tuo
didesns produkto ar paslaug kainos. darbo jgos ilaidas eina ne tik mnesin ar savaitin alga, bet
ir socialiniai ir kiti mokesiai sumokti darbuotojams, ar sumokti darbdavio valstybei mokesi
forma. 3.2 pav. parodytos darbo jgos ilaidos 25 skirtingose alyse. Anot paveiksllio pati brangiausia
valstyb yra Vokietija, kurioje ilaidos darbo jgai siekia 26.18$ per valand tuo metu pati pigiausia
yra Meksika kur darbo umokestis yra 2.12$ per valand.
45

Socialiniai mokesiai
Socialiniai mokesiai apima medicinin draudim, socialini garantij mokas, apmokamas
atostogas, pensij, nedarbingumo imokas ir kai kuriais atvejais mokomuosius kursus ar programas.
Valstyb statym pagalba pareigoja mokti iuos mokesius ir tai paaikina kodl Europos valstybs

28,00
26,00
24,00
22,00
20,00
18,00
16,00
14,00
12,00
10,00
8,00
6,00
4,00
2,00
JA V

D. Bri tanija

Taivanas

veicarija

vedija

Ispanija

S ingapr as

Norvegija

Naujoji Zelandija

3.2 pav. Valandinis darbo umokestis gamybos sektoriuje (2000)

Oland ija

Me ksika

Korja

Italija

Japo nija

Israe lis

Airija

Hon Kon gas

Vo kietija

Pra nc zija

Suomija

Da nija

Kanada

B elgija

Austrija

$US/va l

Austr aija

tokios kaip Vokietija, Norvegija ir Danija turi tokias dideles darbo jgos ilaidas. Socialini mokesi
taka yra ne maiau svarbi kaip kit mokesi. Pavyzdiui, algos mokamos Danijoje yra didesns, nei
Vokietijoje, bet Vokietijoje, pridjus socialinius mokesius bendri darbo jgos katai yra didesni nei
Danijoje.
Socialiniai statymai
Socialiniai statymai, tiesiogiai takoja socialinius mokesius bei darbo jgos lankstum, juose
taip pat kalbama apie bazin darbo savaits ilgum, leistin virvalandi skaii, darb savaitgaliais,
darbinimo ir atleidimo statymus. Socialiniai statymai taip yra labai svarbus veiksnys kompanijai
sprendiant kur sikurti. Europos Sjunga 1992 metais prim statym dl socialinio skyriaus
Mastrichto sutartyje duodanio daugiau laisvs darbo praktikoje. io skyriaus tikslas uimtumo
skatinimas, gyvenimo ir darbo slyg pagerinimas, tinkamos socialins apsaugos, bendravimo tarp
valdios atstov ir darbo jgos, mogikj itekli pltojimas, socialins atskirties mainimas.
Didiosios Britanijos konservatori vyriausybs ministras pirmininkas John Major tada atsisak priimti
i socialin chartij. Kai ji buvo pasirayta, Socialinis skyrius Mastrichto sutartyje buvo auktai
vertinamas darbuotoj tarpe, kaip ginantis j teises ir kovojantis u j socialin apsaug. Nors
socialin apsauga svarbus siekis, ji yra labai nenaudinga maesnms firmoms ir toms kurios
46

konkuruoja tarptautiniu mastu, ir is kain nustatymas stumia Europ lauk i pasaulins rinkos. Deja,
visos ios socialins privilegijos pasaulyje nra naudingos jei neturi darbo! Kitas sprendimas
mainantis Europos konkurencingum yra 2000 metais Pranczijoje priimta 35 valand darbo savait,
kuri 5 valandomis trumpesn palyginus su 40 valand darbo savaite daugelyje pramonini ali,
skaitant JAV ir Didij Britanij.
Bazin alga gali bti i dalies kontroliuojama mons, bet privalomieji socialiniai mokesiai ne.
Kai socialiniai mokesiai yra didesni, apmokomos atostogos ilgesns ir darbo savait trumpesn, tada
darbo katai yra didesni. ie katai, esant vienodai darbuotoj kvalifikacijai, taip pat yra vienas i
veiksni lemiani mons sprendim ar nereikt sikurti usienyje, ten kur darbo jgos katai yra
maesni.
Kompetentingos darbo jgos buvimas
Renkantis tinkam viet turi bti pakankamai daug darbo jgos, tinkamos apmokyti bei atlikti
numatomam darbui. Renkantis region, auktas nedarbo lygis yra rodiklis sakantis, kad ten yra daug
laisvos darbo jgos. IBM ir Compaq kompiuteri kompanijos i JAV sikr regione arti Glasgow
miesto kotijoje. Viena i prieasi kodl jie pasirinko btent i viet, buvo anglies ir plieno
pramons lugimas, kuris lm didel darbo jgos pasirinkim. Europoje auktas nedarbo lygis, kaip
pavaizduota 3.3 paveiksllyje, buvo Ispanijoje ir Airijoje. Ispanijoje nedarbo lygis 1997 metais buvo
21%, ir buvo prognozuojamas kritimas iki 12% 2002 metais. Atitinkami Airijoje - buvo 11% ir 4%.
3.3 Procentinis nedarbingumo lygis
22
20
1997

2002 (forecast)

18
16
14
12
10
8
6
4

JAV

D. Britanija

veicarija

vedija

Ispanija

Portugalija

Norvegija

Olandija

Liuksemburgas

Japonija

Italija

Airija

Vokietija

Pranczija

Danija

Kanada

Belgija

Austrija

Australija

Suomija

Produktyvumas
Didelis darbo jgos pasirinkimas turi bti asocijuojamas kartu su jos naumu. Kaip aptarta pirmame
skyriuje, absoliutus naumas yra matuojamas gamybin pajgum dalinant i snaud. Pietryi Azijos
valstybs, tokios kaip Piet Korja ir Hong Kongas, yra pagarsjusios savo darbo jgos pajgumu,
kuris dvigubai sumaino darbo katus ir dl to duoda pagrind monms kurtis iose regionuose. iuo
metu emas darbo produktyvumas kai kuriose ryt Europos valstybse yra buvusio centralizuoto
planavimo rezultatas. is emas darbo naumas nra patrauklus investuotojams.

47

Produktyvumo ir darbo jgos kat palyginimas

Renkantis viet, tiek darbo naumo lygis, tiek darbo jgos katai turi bti vertinti kartu. Aptarkime
pavyzd pateikt 3.2 lentelje, kur pateikiama A ir B vietos. Jeigu vieta parinkta visikai dl darbo
jgos kat, tada bus pasirinkta vietov A. Jei vieta bus pasirinkta vien remiantis gamybinio pajgumo
rodikliais, bus pasirinkta vietov B. Taiau, jei vieneto katai bt apskaiiuojami dalinant darbo
ilaidas ir produktyvumo, tada abiej vietovi teikiama nauda bt vienoda. Gaminant tiek vienoje tiek
kitoje vietoje vieneto kaina bt ta pati 0,16 Lt.
3.2 lentel. Produktyvumo ir darbo kat vertinimas
Kintamasis elementas
Vieta A
Darbo katai, Lt/val
16.00
Produktyvumas , vnt./val
100.00
Vieno vieneto kaina, Lt/vnt
0.16

Vieta B
20.00
125.00
0.16

Profesins sjungos
Stipri profesini sjung veikla valstybje yra stiprus veiksnys atbaidantis mones norinias sikurti
tame regione. Daugelis profesini sjung pramoninse alyse odiais labai besirpinanios nedarbo
lygiu yra labai grietos, nenorinios modernizuotis, nesugebanios priimti nauj technologij, siekiant
padidinti moni produktyvum. Didiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blair, net atskirai
uakcentavo it sjung konservatyvum savo kalboje Profesini Sjung Kongrese (PSK)
Brightone 1997met rugsjo 7 d.

Profesini sjung naryst

Bendrai, pastebimas profesini sjung narysts pramoninse valstybse majimas, kaip matoma
pagal 3.4 pav., kur pateikiama 17 OECD valstybi duomenys 1980 ir 1990 metais. Tik Suomija ir
vedija yra iimtys. Profesini sjung taka labiausiai sumajo Ispanijoje, kur naryst krito nuo 25%
iki 11% per deimtmet. Profesini sjung naryst emiausia buvo Pranczijoje, kur 1990 metais tik
10% Pranczijos darbinink priklaus sjungoms. Prieingai vedijoje 1990 metais naryst buvo 83%.
Vidutinikai profesini sjung naryst OECD valstybse krito 6.4% per 1980-1990 met laikotarp.

48

3.4 Profesini sjung nari skaiius (1980 ir 1990)

90

1990

1980
80
70
60
50
40
30
20

JAV

D. Britanija

veicarija

vedija

Ispanija

Norvegija

Olandija

Japonija

Italija

Airija

Vokietija

Pranczija

Suomija

Begija

Austrija

Australija

Danija

10

Keletas prieasi kodl sumajo profesini sjung naryst:

Aptarnavimo sektorius, kuris daniausiai nra susibrs profesines sjungas, istumia
gamybos mones, kurios istorikai buvo profesini sjung bastionas.
Moterys, kurios papildo darbuotoj gretas, netrokta prisijungti prie profesini sjung, kurios
daniausiai yra valdomos vyr.
Dirbantys savo paties monje asmenys ar smulkusis verslas, kuris yra greitai augantis
ekonomikos sektorius, daugeliu atvej nepriklauso profesinms sjungoms. ios grups turi
bti lanksios ir konkurencingos, kad ilikt rinkoje, ir dl to nesiavi profesini sjung
retorika ir idjomis.
Jauni mons taip pat maai jungiasi profesines sjungas, kuriose didiausi vaidmen vaidina
vidutinio ir vyresnio amiaus mons.

Darbo konfliktai ir streikai

Be narysts profesinse sjungose vietos pasirinkimui turi ir profesins kovos ar streik istorija
nagrinjamoje valstybje. Pavyzdys pateiktas 3.5 paveiksllyje. Per 1990 metus turtingos valstybs
prarado vidutinikai 59 darbo dienas 1000 darbuotoj, dl ikilusi darbo konflikt. Lentelje
pirmsias tris vietas um Islandija, Ispanija ir Kanada, atitinkamai su 364, 312 ir 245 prarastomis
darbo dienomis, paioje apaioje Japonija, veicarija ir Austrija su truput daugiau nei 5 dienomis.

49

400
350
300
250
200
150
100

Aust ralija
Aust rija
Belgija
Kanada
Danija
Suomija
Pranczija
Vokietija
I sandija
Airija
I talija
Japonija
Liuksemburgas
Olandija
N. Zelandija
Norvegija
Portugalija
Ispanija
v edija
veicarija
Turkija
D. Britanija
JAV

50

3.5 pav. Darbo konfiktai (1990-1999)

Isilavinimo lygis
moni veikloje technologijos tampa vis labiau ir labiau sudtingesns. Tuo bdu reikmingas
veiksnys pasirenkant viet yra esamos darbo jgos apmokym lygis, apmokym poreikis ir kokios
potencialios mokym galimybs toje vietovje manomos. Pavyzdiui, JAV Piet Karolinoje iuo
atvilgiu yra puiki infrastruktra darbuotoj mokymams. Ten yra 58 visuomeniniai koledai, aukto
lygio tyrim centrai, taip pat trys universitetai: iaurs Karolinos Valstybinis universitetas, Duke
universitetas ir iaurs Karolinos universitetas. ie veiksniai per penkerius metus nuo 1987 iki 1992
padjo iaurs Karolinos valstijai tapti patraukliausia JAV renkantis viet gamybai. Nuo 1963 met
buvo apmokyta apie 250,000 darbuotoj, didel dalis i j dirbo tarptautinse kompanijose.

Vietin darbo jga ir gamybos technologijos

Nepertraukiamos gamybos mons, tokios kaip naftos perdirbimo gamyklos, chemijos ir maisto
apdorojimo mons, danai turi sudtingas apdorojimo kontrols sistemas, kurios reikalauja tam tikr
ini apie specifines technologijas. Problema ikyla kai vietin darbo jga nra pakankamai apmokyta,
taip kad mon galt veikti pagal technini reikalavim plan, skaitant ir saugos reikalavimus. Tai
buvo vienas i veiksni lmusi nelaiming atsitikim Union Carbide gamykloje Bhopal mieste,
Indijoje. is atvejis detaliau apraytas 3.2 pavyzdyje.
Kartais, kai yra pavojinga pasirinkti viet, kur darbo jgai trksta reikiamo isilavinimo, mons
technologinis lygis yra sumainimas, kad atitikt vietins darbo jgos lyg. Pavyzdiui JAV
konstruktoriai suprojektavo etileno gamykl Azijoje, kurioje buvo panaudotas maiau efektyvus
perdirbimo procesas, tam kad gamybos proceso valdymas tapt maiau sudtingas.

Darbo jgos susimaiymas

Darbo jgos maiymasis rpinasi procentiniu reguliavimu valdaniosios vietins darbo jgos, kuri
naudojama tiek statant naujas infrastruktras, tiek vlesnse operacijose. Kai kurios valstybs nustato
maiausi lyg vietins darbo jgos naudojimo, kad utikrint savo pilieiams naud dl ekonominio
50

pranaumo dl naujos infrastruktros. iuo atveju, skiria rib reguliuojani migruojanios darbo jgos
darbinim. Tokie reguliavimai gali sukelti problem valstybei, kuri neturi kvalifikuotos darbo jgos.
Bhopal situacija, aptarta pramons valgumo skyriuje 3.1, kai Indijos valstyb dar spaudim 1982
metais, kad personal sudaryt vietiniai darbuotojai, o ne kvalifikuoti Union Carbide emigrantai.

Carbide ir Bhopal sjunga

JAV Union Carbide bendrov 1969 metais Indijoje, dl iaugusios paklausos
ems kyje, pastat pesticid fabrik. Pesticid gamykla naudojo labai nuodingas
metilo izocianato (MIC) mediagas, kurios pradioje buvo importuojamos. Kad
panaikint poreik importuotoms mediagoms Humphreys & Glasgow i Didiosios
Britanijos tarp 1975 ir 1982 met pastat nauj gamykl Bhopalyje. 1982 metais fabrike
dirbo vien Ind kilms personalas.
Gruodio 3 dien 1984 metais personalas val vamzd MIC saugojimo sistemoje
nesiimdamas apsaugos priemoni (kurios reikalingos apsisaugojant nuo skysi
nutekjimo). Tai iurktus saugos taisykli paeidimas. Todl vanduo pateko MIC
saugojimo cistern sukeldamas egzotermin reakcij. Cisternoje labai greitai pakilo
temperatra ir spaudimas. Auinimo sekcija, naudojama atvsinti cisternoms neveik,
nes prie penkis mnesiu, siekiant sumainti gamybos katus buvo ijungta. Duj
spaudimas padidjo iki tokio lygio, kad saugos mechanizmas atidar votuvus,
paleisdamas MIC dujas or. Duj terminalas, naudojamas perteklinms MIC dujoms,
buvo perpildytas ir negaljo priimti duj papildomai. Duj deginimo boktas,
sukonstruotas sudeginti dujas, taip pat buvo taisomas.
Per 2 valandas 45 tonos MIC duj pateko or. Rezultatas - 2347 mir ir daug
sunkiai nukentjusi skaitant akluosius ir turinius kvpavimo sutrikim.
Verslas, Vyriausyb ir Bendruomen

Bdingos vietos slygos

Bdingoms vietos slygoms priklauso klimatas, kultra ir kalba, kurios svarbios ne tik mons
samdomam personalu, bet taip pat ir j eimai.

Klimatas
Regionai kur yra daug sault dien ir geras oras daro juos labiau patraukliais. mons labiau mgsta
sikurti tokiose regionuose ir dl tos prieasties monms yra daug lengviau darbinti mones, jei jos
yra vadinamojoje sauls zonoje. JAV tai paaikina greit Kalifornijos, Floridos ir Teksaso augim
palyginus su alingu iaurs ryt atiauriu klimatu. Europoje, Sophia-Antipolis tyrim centras, kurtas
Pranczijos Viduremio jros pakrantje 2300 hektar plote 1969 metais, buvo kaip magnetas
daugeliui pramons moni. Jis pritrauk apie 1000 skirting firm, skaitant IBM, Cordis, JAV
medicinos bendrov ir Tepar, bendr sipareigojim naftos kompanija skaitant Texaco ir Elf
Aquitane. Nors tai ir brangus rajonas, kur labai auktos nuomos kainos ir grieta planavimo kontrol,
51

taiau yra net nauj gyventoj laukianij sraas. Tinkamas klimatas taip pat yra viena i prieasi
kodl Ispanija, Malta ir Graikija yra tokios viliojanios. Taiau Graikija praranda savo patrauklum dl
prast darbini santyki. Beje, dl iltesnio klimato naudos gauna ir darbuotojai, nes tai maina
energijos katus. Taip pat ilaidos statybinms mediagoms gali bti maesns iltesnio klimato
zonoje, nes izoliacini mediag reikalavimai nra tokie grieti ir pamat gylis gali bti maesnis, jei
nra gilaus alo galimybs. Be to, naujos infrastruktros gali bti pastatytos daug greiiau, todl kad
dl ilto klimato beveik 12 mnesi yra tinkami statyboms. Tuo tarpu iaurinje dalyje trukm gali
sumati keturiais mnesiais, dl netinkam klimato slyg. Aliaskoje situacija dar blogesn, nes
klimatas tinkamas statyboms yra tik apie penkis mnesius. Tai buvo vienas i suvarym C. F.
Browno, pietryi Kalifornijos statybos kompanijai, staiusiai amoniako gamykl Kenai Peninsular
1970 metais.
Klimatas buvo svarbus veiksnys Anheuser-Busch (JAV) ir Tussauds Group (DB) konsorciumui
renkantis viet statyti Port Aventura teminiam parkui pietvakari Barcelonoje, Ispanijoje 1995 metais.
Panaaus pobdio Euro Disney pasirinko viet netoli Paryiaus, nors i pradi buvo svarstoma
Ispanija. Taiau is regionas yra labiau artimas iaurins Europos gyventojams ir puikus transporto
susisiekimas Disney korporacijai panaikino Pranczijos neigiam iaurinio klimato poveik.

Kultra
Greito augimo periodu po II Pasaulinio karo kompanijos, daugiausia i JAV, darbindavo labai daug
emigrant i usienio valstybi. iuo atveju emigrantas yra tautietis, valstybs kurioje yra pagrindin
bstin, isistas usien dirbti pagal terminuot sutart. Jiems daniausiai mokamos vairios premijos
prie atlyginimo, priklausanios nuo vietovs sunkumo. Pavyzdiui, Saudo Arabija bt laikoma
sudtingesn nei Anglija. Emigrant panaudojimas reikalauja daug l, ne vien dl mokam premij,
bet todl kad jie turi bti aprpinami gyvenamja vieta ir transportavimu, jei susituok tai ir j eimai.
Be to, emigrant panaudojimas ne visada gali bti skmingas, nes darbuotojas arba jo eima tiesiog
gali nesugebti prisitaikyti ir tai sukelia tamp darbuotojui. Pramons suvokimas 3.2 pateikia tris
tikras situacijas vertinant kultrinius skirtumus. Dl dideli ilaid, tinkamo mogaus paiek ir
usienio valstybi reikalavim naudoti vietin darbo jg, naudojimasis emigruojaniu personalu
sumajo.

Etika
Vakar kompanijoms, kuri etikos principai ne visada sutampa su kit ali, ikyla sunkum
prisitaikant prie kit ali morals norm, daniausiai Azijos, Vidurio ryt alyse ir Afrikoje. Jungtini
Valstij vyriausybs etikos nuostatai gali netgi sudaryti klit kompanijoms, usiimanioms verslu
kituose regionuose. Europoje, Italija dl mafijos veiklos patiria nepatogum susijusi su potencialiais
investuotojais, su tokiomis paiomis problemomis susiduria ir Pranczijos Korsikos sala. Etikos
vertybi matai pavaizduoti 3.6 pav. Pagal pateiktus duomenis matome, kad Suomija, vedija ir
Didioji Britanija yra maiausiai korumpuotos arba kitaip tariant yra aukt morals norm, kai tuo
tarpu Indonezija, Ukraina labiau korumpuotos, o Rusija yra laikoma labiausiai korumpuota alimi.

52

10
9
8
7
6
5
4
3
2

J AV

Ukraina

JK

v edija

Piet A fr ika

Piet Korja

Rusija

Slovakija

Lenk ija

Rumunija

Meksika

J aponija

Italija

Indija

Indonezija

Vengrija

Pranczija

Estija

Suomija

Kolumbija

e kijos Respublika

K inija

B razilija

3.6 pav. Korupcijos suvokimo rodiklis (Korupcijos indeksas: 10 maiausiai korumpuota, 0

daugiausiai korumpuota)

Kalba
Nors angl kalba laikoma verslo kalba, emynins Europos darbuotojui btina mokti bent kelet
kalb, kad galt skmingai dirbti tarptautinje monje. Bendra kalba tai viena i prieasi, kodl
Jungtini Valstij kompanijoms yra patraukli Anglija. Be to, Japonijos kompanijos taip pat teigiamai
nusiteikusios Jungtini Valstij atvilgiu, nes Japonijoje antroji kalba yra angl. Dauguma kompanij
siekia sitvirtinti anksiau buvusiose komunistinse ryt Europos alyse. Taiau viena i klii
pritraukti kvalifikuot personal, kalbant vokiei, rus ar kita atitinkama kalba. Kanados provincija
Quebec, esanti kitoje Atlanto pusje, pritraukia Pranczijos kompanij dmes dl tos paios
prieasties bendros kalbos.

3.2 Pramons pavyzdys. Kultrinio prisitaikymo problemos

Ininierius
1960 met pabaigoje chemijos ininierius i Anglijos, gavo paskyrim dvej met darbui naftos
perdirbimo gamykloje Vidurio Rytuose, Azijoje. Jis buvo apgyvendintas negausiai apstatytoje viloje,
kompanijai priklausaniame nam komplekse. Kiti gyventojai apie 100 musulmon eim ir 5
emigrant eimos, skaitant ir brit generalin direktori. Jis dirbo ilgas valandas perdirbimo
gamykloje, skaitant etadien ir kelet naktini pamain. Jis buvo labai gerbiamas tarp vietini
ininieri ir j vadovo. Socialinis nevedusio mogaus gyvenimas buvo labai nuobodus. Vienintel
kaime esanti kavin, rodos, buvo skirta tik vyrams gerti arbat, nekuiuotis ir aisti kortomis.
Ininierius sutiko jaun Amerikiei mokytoj i netoli esanios JAV karins bazs. Po kiek laiko jie
apsigyveno kartu. Keletas vietini eim stipriai nepritar iam vakarietikam elgesiui ir para
skund gamyklos vadovui. Tada generalinis direktorius pasikviet ininieri ir liep jam nebegyveni
su moterimi, nes toks elgesys yra tiesiog neprideramas eiminink alyje. Ininieriaus atsakymas buvo:
Js man galite nurodinti, k daryti darbo metu, bet vakarai po darbo yra mano asmeninis reikalas.
Ininieriaus paskyrimas buvo nutrauktas netrukus po pokalbio.
Proceso vadybininkas
Septinto deimtmeio pradioje JAV kompanija stat naftos chemijos perdirbimo fabrik Izmite
Turkijoje. Vienam i JAV atsistam operacij vadybininkui i Teksaso, sunkiai seksi prisitaikyti prie
uduoties ir jis pradjo gerti. Jis buvo labai kritikas Turk kultrai. Vien vakar, labai svarbiame
bankete, kur buvo labai daug vyresnio amiaus darbuotoj i pagrindins bendrovs, jis stipriai
prisigr. Vienu metu, net met cigarets nuork majonez. Jau kit dien jis buvo paalintas i
darbo.

53

Marketingo vadybininkas
Atuntojo deimtmeio pabaigoje stambi Prancz maisto ir mamenins prekybos grup nusipirko
panaaus profilio bendrov Kalifornijoje, JAV. Kad geriau suprast prancz veiksmus, marketingo
vadybininkas i pietins Kalifornijos parduotuvs buvo atsistas Pranczij. Jis atvyko su savo
mona ir dviem vaikais, dvej met laikotarpiui. Bendrov apmokjo kelion, aprpino gerai apstatyta
vila malonioje Pranczijos dalyje, mokjo ilaidas susijusias su vaik mokykliniu lavinimu ir aprpino
dviem automobiliais. Prisitaikyti buvo labai sunku kadangi kalba ir kultra vidurio Pranczijoje
lyginant su pietine Kalifornija labai skiriasi. monai buvo labai sunku prisitaikyti prie tokio gyvenimo
bdo. Ji man, kad medicininis aptarnavimas yra labai prastos kokybs ir buvo kritika vaik
gaunamam isislavinimui Prancz mokyklose. Ji daugyb kart grdavo JAV, palikdama vyr
svetimoje alyje. Visa eima atsisak paskyrimo nesibaigus net metams.

Infrastruktra
Infrastruktra plaija prasme tai skirtinguose regionuose diegti fiziniai renginiai, valstybs priimti
statymai bei isipltojusi ar sunykusi verslo aplinka, slygojama alies valdymo.
eimynins paslaugos
eimynins paslaugos tai vienas i bd pritraukti personal ir apimanios gyvenamuosius namus,
mokyklas, universitetus, medicinos paslaugas ir kt. Emigrant eimos, kuri vaikai mokosi licjuje ar
vidurinje mokykloje, danai susiduria su mokyklinio lavinimo problema. Tiems, kurie gyvena
Vidurio Rytuose ar Afrikoje, tai reikia vaik palikim internatinje mokykloje, gimtojoje alyje.
Bendravimas ir susisiekimas
Bendravimas ir susisiekimas apima telefon, fakso linijas, kompiuterins rangos tinkl bei video
konferencijas. Visa tai veikia tik esant kabeliniam ir palydoviniam ryiams.
Besivystaniame regione danai ikyla susisiekimo ryi problem. 1960 metais Pranczijoje
susisiekimas telefonu buvo sudtingesnis nei kitose alyse, todl firmoms buvo sunku konkuruoti.
1970 metais prezidentas Valery Giscard DEstaing prisidjo prie staigaus telefoninio ryio isipltimo,
kuris padjo Pranczijai tapti lydere telekomunikacij srityje. Remiantis Plant Location International
1993 met tyrimais, i apklaust 300 kompanij telefono, fakso ir duomen linij galimumas bei
kokyb buvo svarbiausias kriterijus renkantis prietais diegimo viet (tai iliustruoja 3.3 lentel).
3.3 lentel. Prioritetai renkantis viet verslui
Prioritetai

Vidutinis balas 10 skaii

skalje

Telefono, fakso ir duomen linij

tinkamumas bei kokyb
Politins situacijos stabilumas
Darbo ilaid lygis
Energijos tiekimo patikimumas
Rinkos artimumas
Sveikatos ekonomin situacija
Socialinio bvio stabilumas
Kvalifikuot darbuotoj galimumas

8,48
7,91
7,68
7,54
7,23
7,15
7,15
7,04

Aplinkos reguliavimai

54

Aplinkos reguliavimai apima vietos, regiono ir nacionalines taisykles, susijusias su oro, ems ir
vandens tara bei triukmu. rangos diegimas tose vietose, kur aplinkos reguliavimo statymai ypa
grieti, gali bti brangus. Vokietijoje, kur aplinkos reguliavimai laikomi vienais grieiausi pasaulyje,
is faktorius apibdinamas kaip viena i prieasi, dl kurios Vokietijos kompanijos steigiasi kitose
alyse. Kalifornijoje, JAV, pareikimas dl poveikio aplinkai turi bti paruotas prie pradedant
konstrukcijas. iame dokumente turi bti idstyti visi galimi veiksniai aplinkai konstrukcij ir
gamyklos veikimo metu. Tokio praneimo paruoimas gali uimti netgi daugiau laiko negu gamyklos
statyba. Dl ios prieasties kompanijos teikia pirmenyb ne Kalifornijai, bet kaimynei Arizonai ir
Naujajai Meksikai. Besikeiiantys aplinkos statymai gali turti takos ir jau veikianioms
konstrukcijoms. Kalifornijoje yra trys naftos perdirbimo mons, kurios buvo pastatytos prie teisinant
grietesnius aplinkos statymus. Piet Kalifornijos oro itekli tarybos galiotos kompanijos buvo
priverstos sigyti brangi tar mainani rang ar tiesiog usidaryti.
statym leidimo struktra
statymai labai skirtingi vairiose alyse. JAV tikriausiai galioja grieiausi atsakomybs u gaminius
statymai, todl statym nusiengimai, susij su nekokybikomis prekmis, aplinkos tara, gali
kainuoti milijonus doleri. Be to, JAV kompanijos privalo turti paruotas specialias programas, kuri
tikslas atkreipti didesn dmes etnini maum samdym ir skatinim dirbti. ios grups
programos paremtos atsivelgiant skirting moni ras, lyt ir psichologin bkl. Mintoji
programa teisinta 1964 m. JAV vyriausybs ir 1972 m. Lygi darbinimo galimybi komisijos. 1980
m. Piet Kalifornijoje Pranczijos kelioni firma paeid statym, nes reklamavo vyr, kaip viresn ir
uimant auktesnes pareigas kompanijoje negu moteris. Firma buvo nubausta, nepaisant to, kad abu
reklamoje pristatomi pilieiai buvo pranczai.
Transportas
Transport sudaro transporto ranga ir susisiekimo tinklai, reikalingi aliavoms, pagamintoms prekms
perveti ir personalui keliauti. Geras geleinkelio ir greitkeli tinklas ypa svarbu perveant aliavas
ir jau pagamintus gaminius. Transportavimo ilaidos gali ymiai padidinti gamini kainas, pvz. i
Azijos Europ gabenam preki. Taigi kai kurioms firmoms ypa svarbu sikurti alia eksporto ar
aliav gabenimo rajon. Jei transporto tinklas nepatikimas, kompanija gali tai numatyti i anksto ir
suvelninti neigiamus padarinius, rengdama konstrukcijas aliav ir gamini laikymui bei saugojimui.
Europa, suvokdama gero keli tinklo svarb ne tik verslo bet ir kelioni atvilgiu, investuoja bilijonus
eur keli ir geleinkeli infrastruktr. 1980 m.pab. ir 1990 m.pr. Ispanija, pagerinusi keli ir
geleinkelio tinklus, pritrauk daugyb investuotoj i usienio. Atvirkiai, transporto keli
prastjimas, pvz. dani susiaurjimai, yra viena i prieasi, kodl kompanijos persikelia kitas
vietas. Taip atsitiko Niujorko ir Los Andelo bei Londono kompanijoms, kurios perkl savo biurus i
Centrinio Londono Doklend.
Nuomos ilaidos
Kadangi nuomos ilaidos padidina aptarnavimo paslaug, u kurias moka klientai, kainas, firmoms
biuro nuomos kainos vienas svarbiausi veiksni, lemiantis steigimosi viet. Kai kurios kompanijos,
pvz. tos, kurios nori sisteigti tam tikroje alyje, danai atidaro biur ne sostinje, kur nuomos kainos
labai didels, bet gretimuose miestuose, kur nuomos kainos maesns. Londono vakarin dalis viena
i brangiausi biuro steigimo viet kartu su San Francisku, Silikono slniu Kalifornijoje ir Tokiju, kaip
pavaizduota 3.7 diagramoje.

55

1800
1600
1400
1200
1000
800
600
400

Varuva

Viena

Tokijas

Sidnjus

Stokholmas

Singapras

Silikono slnis

angajus

San Franciskas

Roma

Praha

Paryius

Niujorkas

Maskva

Milanas

Madridas

Londonas

Hon Kongas

Frankfurtas

ikaga

Briuselis

Berlynas

Barselona

Amsterdamas

200

Paslaug mokesiai $
Nuomos kaina $

Gyvenimo ilaidos

56

Ciurichas

Tokijas

Stokholmas

Seulas

Praha

Niujorkas

Montrealis

Meksikas

Koala

Buenos

Bejingas

Bankokas

180
160
140
120
100
80
60
40
20
0

Hon Kongas

Gyvenimo ilaidos tai visos ilaidos, skirtos darbuotoj pragyvenimui tam tikroje vietoje.
Regionuose, kur gyvenimo ilaidos ypa didels, gali kilti sunkum iekant tinkamo personalo, nes
perspektyvs darbuotojai reikalingi visur ir gali susirasti darb toje vietoje, kur gyvenimo ilaidos ne
tokios didels. Jei kompanija yra atsakinga u darbuotoj gyvenimo ilaid apmokjim, tai gali tapti
papildoma mons mokesi nata. 3.8 diagramoje pateikta 25 skirting ali gyvenimo ilaidos
lyginant su Niujorku, kurio gyvenimo ilaidos prilyginamos 100. Tokijas vienas brangiausi, kurio
gyvenimo ilaidos 70% didesns nei Niujorko. Europoje, Ciuriche, Londone ir Paryiuje gyvenimo
ilaidos didesns 10% nei Niujorke. Ryt Europoje, Prahoje ir Varuvoje, gyvenimo ilaidos sudaro
60% Niujorko gyvenimo ilaid.

Niujorkas=100

1 00
90
80
70
60
50
40
30
20
10

Venesue la

Jungtinia i Ar ab Emy ratai

Ri zikos faktorius

Turk ija

Taiva nas

Tailandas

Piet Korja

Pie t A frika

Rusija

Singapras

Rumunija

Lenkija

Filipinai

Pakis tanas

Omanas

Meksik a

Mianmara s

K enija

Ma la izija

Irakas

Iranas

Indija

Indone zija

Vengrija

Gra ik ija

H on Konga s

Egipta s

e kijos Re spublika

Kolum bija

il

Kinija

B razilija

Bolivija

B ots vana

Argentina

alies stabilumas
Kai kurie rajonai laikomi ypa rizikingais kompanijoms dl vyriausybs silpnumo, piliei nesutarim
grsms ar vietini nepasitikjimo usienio kompanijomis. 3.9 diagramoje pateikti vairi ali rizikos
faktori duomenys. ie duomenys gaunami remiantis ekonominiais ir politiniais faktoriais. I
analizuojam ali Irakas laikomas rizikingiausiu, taip pat Mianmaras, Kenija, Pakistanas ir Indija.
Diupontas, JAV, ileido 190 milijon doleri, kad pastatyt chemijos mon pietinje Indijos dalyje,
Gajoje.

Statybos kat taka vietos pasirinkimui

Prie pradedant monei veikti, j reikia pastatyti. Nors statybos katai paprastai nuvertja per tam tikr
mons gyvavimo laikotarp, taiau padidinus statybos katus galima taip pat sumainti rengini
pelningum. Kai kurie svarbiausi vietos pasirinkimo elementai buvo paminti anksiau, taiau iame
skyriuje taip pat kelet j iskirsime.
ems ilaidos
Ilaidos emei, skaitant mokesius vietinei ir nacionalinei vyriausybei, paprastai yra didels ten, kur
labai sunku gauti ems sklyp. Europa yra labai susijusi su daugeliu kit region. Jungtinse
Amerikos Valstijose, pietinje Kalifornijoje, ems kaina yra glaudiai susijusi su ems kainomis,
vyraujaniomis vidurio vakaruose. Vis dlto mokesi nuolaidos, nustatomos vietins ar regionins
valdios, gali enkliai sumainti ems kain, kaip ir atsitiko Disney korporacijai, kuriai buvo
pritaikytos ems kainos nuolaidos sigyjant Marne La Vallee, Pranczijoje, kur buvo pastatytas Euro
Disney pasilinksminim parkas.
Statybos darbai
is terminas apima didel statybos darb dal, prieingai negu operaciniai darbai, vykdomi mons
veiklos metu. Nors vietins valdios nuostatose gali bti reikalaujama, kad tam tikras kiekis vietini
darbinink dirbt statant mon, taiau j ne visada utenka, todl darb traukiami ne tik vietiniai

57

darbuotojai. Taip daniausiai atsitinka Vidurio rytuose, kur darbuotojai, reikalingi statybos darbams,
daniausiai atvyksta i Indonezijos, Kinijos, Malaizijos ir kit rytins Azijos ali.
ems paruoimas
Svoka ems paruoimas apima darbus, reikalingus paruoti em statybos darbams. Pramons
parkai, kuriami pagal regionines sritis, tam, kad pritraukt vairias mones, reikalauja labai nedaug
ems paruoimo darb ir daniausiai komunalins jungtys bna jau tinkamoje vietoje. Taiau tai nra
prasta besipleianiose alyse, tokiose kaip Filipinai, Brazilija ar Vidurio rytai.
Pltros galimybs
Kai kompanija pasistato nauj mon, gali atsirasti pltros poreikis. Tokiu atveju, renkantis alokacijos
viet, btina i anksto nustatyti ar tame sklype egzistuoja pltros galimyb. Hewlett Packard, kurios
mon yra Grenoble, Pranczijoje, ymiai iplt savo veikl mintoje alyje. Taiau pirminje mons
alokacijos vietoje pltros galimybi nebuvo, todl monei teko pirkti ems sklypus LIsle dAbeau,
netoli Liono, 120 km atstumu nuo Grenoble, kur sikrusi pirmin mon. Taigi dl ios prieasties
kompanija buvo priversta steigti kasdieninio pristatymo paslaugas tarp i dviej kompanijos
alokacijos viet. Sunkveimiai kasdien pristato ir surenka produkt sudedamsias dalis ir jau paruotas
prekes. Tai yra sudedamoji logistikos ir inventoriaus planavimo dalis.
Zonini kain nuostatai
i sritis apima statymus, kuri reikia paisyti statant mon tam tikroje zonoje. Daugumoje ali prie
statant bet kok statin, turi bti nustatyta ar tame plote yra pramonin zona.
Aplinkos nuostatai
i srit eina ir jau minti zonini kain nuostatai bei statomos mons tipas. Aplinkos nuostatai taip
pat apima statymo tarpsn, o po jo ir mons funkcionavimo laikotarp, kai mon jau dirba pilnu
pajgumu. ( Penktasis skyrius pateikia daugiau informacijos apie aplinkos nuostatus).
Mediag prieinamumas
Statybos mediag, toki kaip cementas, medienos plokts, mediena bei plienas, reikalingas statybai,
gali nepakakti statybos vietoje, todl gali tekti jas importuoti i kitur, taip padidinant statybos katus.

Veiksniai, turintys takos grynj pinig cirkuliacijai

Daugelis veiksni, apvelgt ankstesniuose skyriuose, patenka finansin lygt renkantis sklyp. Dabar
aptarsime kitus finansinius sprendimus, kurie tiesiogiai takoja grynj pinig cirkuliacij.
Valiut kurs svyravimai
Valiutos stabilumas, renkantis sklyp, yra labai svarbus funkcionuojaniai monei. alies, kurioje yra
pagrindin bendrov, valiuta gali turti labai didels takos mons pajamoms aliav kainoms,
eksploatacijos ilaidoms bei reikaling investicij kiekiui. 3.10 diagramoje pavaizduota, kaip pasikeit
dvylikos Europos ali (Austrijos, Belgijos, Suomijos, Pranczijos, Vokietijos, Graikijos, Airijos,
Italijos, Liuksemburgo, Nyderland, Portugalijos ir Ispanijos) valiut kursai. Pateiktuose duomenyse
matome, kad iskyrus Meksik ir Lenkij, vis ali valiuta nusilpo prie doler. Valiut kurs
poveikis JAV pajamoms iuo periodu parodo, kad JAV pagrindini bendrovi, turini filialus
58

Turkijoje, pajamos doleriais iaugo 51 %. Permainos eksploatacijos ilaidose ir aliav kainos

priklauso nuo valiutos, kuria vardijama kaina. aliavin nafta, kuri yra pagrindin naftos valymo
aliava, cheminiai agregatai bei rang energijos altiniai yra kainojami JAV doleriais. Taigi, kai
doleris sustiprja ( reikia daugiau usienio ali valiutos vienet tam, kad nupirktume doler ), tokiu
atveju naftos kaina iauga, taip padidindama aliav ir energijos kainas. Taip sumaja ir grynasis
pelnas.
Stabili valiuta taip pat yra stabilios alies indikatorius, kuris gali atbaidyti nauj rengini
investuotojus. Anksiau vyravs Vokietijos marks (iuo metu pakeista euru) stabilumas yra viena i
svariausi prieasi, kodl tokios kompanijos kaip Mercedes Benz, Hoechst ir Deutche Telekom
pasirinko pirkti rang Jungtinse Amerikos Valstijose, o ne Vokietijoje.

3.10 pav. Valiut kaita JAV dolerio atvilgiu

59

3.11 pav. Pelno mokestis skirtingose valstybse, proc.

L grinimas
L grinimas suteikia pagrindinei monei galimyb susigrinti las toje alyje, kur yra
pagrindins mons lokacijos vieta. Kai kurios alys, ypa tos, kuriose ekonomikos lygis tik kyla, turi
grietas main kontrols taisykles, todl mintas las gana sunku susigrinti.
Eksploatacijos mokesiai
alys skiria mokesius monms, funkcionuojanioms j teritorijoje. ie mokesiai maina grynj
mons peln. Diagramoje 3.11 matome didiausius pajam mokesius, skaitant valstybinius, vietos,
savivaldos ir kitus mokesius Ekonominio bendravimo ir pltros organizacijai (OECD) priklausaniose
alyse. alyse, kur gyvuoja keletas kultr, mokesi norma bendrajam pelnui skiriasi ir gali ikreipti
tarptautini moni investavimo sprendimus. Didel dalis Skandinavijos ali nustato ir lygiuojasi
28% mokesi norm, tokiu bdu sumaindamos neefektyvaus kapitalo kiek, paremt mokesi
normomis. Vokietija anksiau jo labiausiai isivysiusi ali prieakyje, bet ji sumaino savo
mokesi norm 2000 2002 m. laikotarpiu, ir jos mokesi norma beveik atitinka keleto kaimynini
ali mokesius: ypa Liuksemburgo 37,5%, Pranczijos 40% ir Belgijos 40,2%.

Finansin parama renkantis viet

Finansin parama i regionins, vietins ar centrins valdios gali tapti gyvybikai svarbiu faktoriumi
renkantis sklyp savo monei. Finansin pagalba gali apimti tiesiogines subsidijas, mokesi nuolaidas
emei, eksploatacijai ar gaminamiems produktams. Toliau i situacija nagrinsime JAV, Didiosios
Britanijos ir Vokietijos pavyzdi pagrindu.
JAV

60

Jungtins Amerikos valstijos visada buvo tarsi investicij magnetas usienio alims dl savo
stabilumo, didels rinkos, lanksi darbinimo galimybi bei praktikos ubaigimo, ma darbo ilaid,
susijusi su OECD alimis. Ypa patrauklios yra pietinse valstijos dl j klimato slyg, silpnos
profesini sjung veiklos ir kaip pateikiama pavyzdyje Pramons suvokimas 3.3, patraukls ir dl
finansins pagalbos paket. Kita JAV valstija, pritraukianti investuotoj dmes, yra Juta, kur be
finansins pagalbos Jutos mormon kultra silo ir disciplinuot darbo jg.
3.3 pramons pavyzdys
Alabama, JAV
1993 m. baland Vokietijos kompanija Mercedes Benz ( iuo metu Daimler Chrysler) paskelb apie
savo planus kurti $300 milijon verts gamykl Jungtinse Amerikos Valstijose, kur bt gaminamos
keturrats sportinio stiliaus transporto priemons. mon pradjo savo sklypo pasirinkimo proces,
patarus Fluor Daniels, Los Andelo ininerijos ir statybos kompanijai, surinko komand, kuri surado
150 sklyp, net 30 valstij. Atrankos pagrindiniai kriterijai buvo transporto kaina, kokybika darbo
jga bei finansinis paskatinimas i valstybini agentr. Sraas buvo sumaintas iki 64 sklyp, 21
valstijoje, atsivelgiant atstum nuo gyvenamj plot, veikiani automobili gamykl. Tada,
vykdant nuodugnias studijas, buvo itirta infrastruktra, vietimo sistema, darbo jgos situacija bei
naumas, taip sumainant sklyp skaii iki 20 sklyp, 11 valstij. Kai buvo atsivelgta veiksnius,
apimanius atstum nuo tiekj, apmokym programas ir gyvenimo kokyb, buvo palikti tik ei
sklypai eiose valstijose: Tennessee, Nebraska, Piet Karolina, iaurs Karolina, Dordija ir
Alabama.
Tolesn detali analiz apm universitet ir koled pasiekiamum, kitas mones toje teritorijoje,
verslo klimat, darbo jgos perskaiiavimas, eksploatavimo ir investicij mokesius. Taip buvo atrinkti
trys sklypai pietinse valstijose iaurs ir Piet Karolinoje bei Alabamoje. is trejetas pasiymjo
patraukliai ema kaina bei kvalifikuota ir gausia darbo jga, nusistatymu prie profesines sjungas,
kandamomis gyvenamosiomis slygomis, patraukliu gyvenimo bdu ir gera susisiekimo su Europa
sistema. Be to, visose valstijose vyriausyb buvo pasirengusi investuoti mones, kurios norjo kurtis
i valstij teritorijoje. Taip pat i valstij vyriausybs buvo nusprendusios padaryti naujoms
monms vairi finansini nuolaid. Galiausiai buvo pasirinktas sklypas Tuscaloosa, Alabamoje.
Valstijos finansinis paketas siek, sumavus nuolaidas, $253 milijonus, skaitant $17.4 milijonus,
skirtus sklypo pirkimui bei pltrai, $42.6 milijonus statybai, $30 milijon apmokym centrui, $60
milijon darbuotoj apmokymams bei $77 milijonus su mone susijusios infrastruktros, tokios kaip
keliai bei vandens linijos, pltrai. Be to, finansinis paketas buvo apribotas mokesi sumainim,
susijusi su pelno ir darbuotoj skaiiumi, kuriems buvo skirta $9.2 milijonai, 25 met laikotarpiui su
papildomais $230 milijon.
Paimta i: Locating in North America
Financial Times

Didioji Britanija
Europoje Didioji Britanija skmingai pritraukia usienio mones. Finansin pagalba, taip pat kaip ir
kalba, pigi darbo jga glaudiai susijusi su visa Europa, emos socialins darbdavio ilaidos yra puikus
paskatinimas usienio monms, kaip parodo Pramons suvokimas 3.4.
Vokietija
Nuo 1989 m. Vokietijos susivienijimo, prie tai buvusi komunistin valdia privert Ryt Vokietij
kentti didel nedarb, turto investicij trkum ir darbuotoj persiklim i ryt vakarus. Taiau,

61

kaip pamatysime Pramons suvokime 3.5, Vokietijos vyriausyb padeda susigrinti klestinios
pramons alies vard Ryt Vokietijai.
3.4 pramons pavyzdys
Velsas, Didioji Britanija
Didel investicija, kuri pritrauk Didioji Britanija buvo $2.6 bilijon projektas, kur vykd Piet
Korjos LG Grup. Tai buvo dvi elektronikos gamyklos 100 hektar pramons parke, netoli Newport,
piet Velse. Kai 2002 m. gamyklos buvo baigtos, jose buvo darbinta 6100 darbuotojai. Tai buvo
didiausia pramons programa vakar Europoje, vykdyta ne Europos kompanijos. Kaip sutarties su
Britanijos vyriausybe ir vietine valdia dalis, buvo tikimasi gauti didels naudos i subsidij, t.y. imtai
milijon doleri. Kiti patraukls veiksniai LG monei buvo emos darbo ilaidos, palyginus su likusios
Europos alimis, mai mokesiai, lanksios darbo slygos ir kvalifikuotos darbo jgos prieinamumas.
Newport yra Britanijos vakaruose, M4 greitkelio pabaigoje i Londono, kuris paskutiniais metais tapo
modernij technologij centru, dar vadinamu M4 koridoriumi. Sutartis taip pat sil LG galimyb
perimti Londono Universiteto Karalikojo Koledo kompetencij, kur buvo sikrs pramons parkas
ir kur turjo bti pastatytos gamyklos, buvo bendra Karalikojo Koledo ir Velso mon. Valdininkai
tikjosi, kad koledas atliks pagrindin vaidmen apmokant darbuotojus ir tiekiant tyrim duomenis LG
monei.
LG vadovyb Britanijoje sako, kad Newport projektas yra LG pltros strategijos dalis. mon siekia
padidinti LG produkt pardavim pasauliniu mastu penkeriopai iki $360 bilijon iki 2005 m. Korjos
kompanija planuoja panaudoti Britanij kaip gamybos pagrind, t.y. ioje alyje gaminti visk nuo
detali iki pabaigt preki, kurios jau yra paruotos pristatymui visoje vakar Europoje bei eksportui
JAV. Nors Didioji Britanija nra Eurozonos dalis, jos naryst Europos Sjungoje leidia usienio
gamintojams betarif prijim prie emynins Europos rinkos. Dalis projekto apima puslaidininki
gamykl, kuri pagamint 360000 20 cm mikroschemas per metus, kurios bt naudojamos buitinje
technikoje, kad kontroliuot informacij ir komunikacines sistemas. Kita projekto dalis yra per metus
pagaminti du milijonus kompiuteri monitori ir tris milijonus plaiaekrani spalvot televizori.
Kodl Britanija? Kaip pasak vienas vadovas: Didiausia korjiei dalis kalba anglikai, o ne
pranczikai. Jei a nuvaiuoiau Pranczij, bt siaubinga. Italijoje oras yra geresnis, bet ten yra
per daug kyininkavimo. Didiojoje Britanijoje niekas nesikeiia. Tai yra politikai ir ekonomikai
stabili alis. Mes inome ko tiktis.
Britanija pastaruosius kelet met turi puiki galimyb pritraukti svarbius usienio investuotojus. Be
to, be io projekto, Britanijoje sikr Siemens, kuri investavo $1.1 bilijon, Toyota ir Samsung su
$0.45 bilijono investicij i kiekvienos mons. Velsas gana skmingai traukia modernij technologij
gamybos mones ir masines subsidijas i daugiau nei 50 Japonijos kompanij. Be to Velsas yra 23%
darbuotoj, dirbani elektronikos srityje, namai.
Paimta i: Shock therapy: Britain sends message to EU jobs by winning $2.6 billion investment
Wall Street Journal Europe

3.5 pramons pavyzdys

Leipcigas, Vokietija
2001 m. liep karalikasis automobili gamintojas Bayerische Motoren Werke AG (BMW) pasak, kad
ileis bilijon eur naujai automobili gamyklai Leipcigo mieste, taip sukurdama 10000 nauj darbo
viet rajone, kur smukusi ekonomika. Tai apima 5500 tiesiogini darbuotoj bei numatoma dar 4500
darbuotoj, kurie dirbs tiekj monse, kurios, kaip tikimasi, sikurs netoli BMW gamyklos. Tam, kad
bt pritrauktas BMW kaip investuotojo dmesys, Leipcigas varsi su daugiau nei 250 konkurent,
tarp kuri buvo ir Pranczijos bei ekijos miestai, kur darbo ilaidos yra maesns nei Vokietijoje.
62

Automobili gamintoj mons generalinis direktorius, Joachim Milberg, pasak, kad Leipcigas buvo
pasirinktas dl savo geros infrastruktros, kvalifikuotos vietins darbo jgos ir profesini sjung,
sutinkant su lanksiu darbo savaii grafiku, kuris priklausys nuo paklausos. is paskutinis darbo
lankstumo faktorius buvo pasiektas galingos ininerijos sjungos IG Metal leidimu, kuri atliko labai
svarb vaidmen BMW monje. Tai leis vairinti darbo savaits dienas nuo keturi iki ei dien, ir
bus manoma valdyti renginius Leipcige nuo 140 ar net 160 valand per savait jei to pareikalaus
vartotoj paklausa. Toks darbo lygis 99 valandomis skiriasi nuo kit BMW gamykl Vokietijoje. BMW
teigia, kad kitos alys, skaitant Pranczij ir ekij, tiesiog neatitiko i lankstumo reikalavim.
Ponas Milberg taip pat pasak, jog valstybins subsidijos taip pat turjo takos BMW vietos
pasirinkime, nes tikimasi kad jomis bus padengta 28% investicij kat. is auktas subsidij lygis
jaudino kelet analitik, nes jie teig, kad tai taps alies priklausomybs nuo labdaros rodikliu.
BMW planuoja pagaminti populiarisias treiosios serijos transporto priemones naujojoje gamykloje,
pradedant nuo 2005 m., su tikslu pagaminti 650 automobili per dien. BMW gamyklos Bavarijos
Regensburg mieste, gaminanios treiosios serijos automobilius, apimtis bus sumainta iki pirmosios
serijos gamini.
BMW sprendim takojo ant kuln lipanios kompanijos, tokios kaip General Motors Opel,
Volkswagen ir Porsche, kurios taip pat investavo rytin Vokietij. Teisingas ingsnis buvo nusisti
stipr paramos signal rajon, kuriame inaudota tik 17% galimos darbo jgos.
Paimta i: BMW chooses site in east Germany for its new plant,
Wall Street Journal Europe

Itekli pasiekiamumas
aliavos
Kai kuriems renginiams, tam tikriems kintantiems gamykl procesams kritikai svarbus veiksnys
renkantis dislokacijos viet yra energijos ir aliav pasiekiamumas. Apdirbimo mons, tokioms kaip
anglies energijos gamyklos, danai yra statomos netoli angli kasykl, nes taip yra ymiai pigiau
apdirbti angl vietoje, negu j gabenti geleinkeliu apdirbimo mon. Taip pat, dl aplinkos apsaugos
prieasi, vienintel manoma ieitis yra gaminant elektros energij, angl deginti nuoaliame rajone
ir tik tada auktos tampos laidais j tiekti vartotojams. Toks pavyzdys yra elektros stotis nuoaliame
Four Corners rajone Niu Meksikoje, JAV, i kurios elektros energija perduodama Los Andel.
Naftos rafinavimo fabrikas, kuris gamina benzin, ibal ir dyzelin kur, daniausiai statomas netoli
naftos telkini, o tada jau pagaminti produktai yra transportuojami vartotojams. Lygiai taip pat ir
metal, toki kaip varis, geleies rda apdirbimo gamyklos, aliuminio lydyklos daniausiai sikuria
netoli kasykl, dl to kad jau pagamint produkt yra ymiai pigiau transportuoti negu aliavas.
Procesas ir vandens naudingumas
Naftos rafinavimo fabrikai, metalo apdirbimo mons bei popieriaus gamybos kompanijos sunaudoja
labai didel kiek vandens atvsinimui ir/arba paiam gamybos procesui. Taigi tokios mons turi bti
statomos netoli vandens telkini, toki kaip eerai, ups ar jros.
Maisto paruoimo mons, ypa alkoholini bei gaivij grim pramon, kur vanduo yra sudtin
produkto dalis, labai svarbi yra paties vandens kokyb. Coors Beer kompanija JAV, kuriai priklauso
mons Kolorado valstijoje, sikr kaln regione, kur vanduo laikomas kritikos bkls ir pavojingas
jau pagamintam produktui. Kitos grim mons, pavyzdiui Heineken, Nyderlandai, steig vandens
valymo stotis, kurios puikiai ivalo vanden prie produkto gamyb. mons, pardavinjanios vanden
buteliukuose (Evian, Contrex, Badoit, Perrier ir pan.) steigia savo gamyklas alia vandens altini.
Elektros tiekimo patikimumas

63

Elektros tiekimo patikimumas yra labai svarbus veiksnys. Kai kuriose besikurianios ekonomikos
alyse, tokiose kaip Afrika, elektros tiekimas ne visada yra patikimas. Tokiu atveju, jei sklypas
pasirenkamas tokioje zonoje, alia gamyklos turi bti pastatyti papildomi elektros energijos tiekimo
renginiai.
Tiekjai ir subrangovai
mons gali labai priklausyti nuo tiekj ir subrangov savo gamybos proceso metu. Tokiu atveju turi
bti priimtas tinkamas sprendimas pasirenkant sklyp. Tai reikia, kad silomi preki ar paslaug
tiekjai turi bti pasirenkami taip, kad nekilt rizika, jog pasilos ar gamybos grandis nebus nutraukta.
Preki pristatymo patikimumas yra ypa svarbus jei naudojamas pristatymo laiku kriterijus (plaiau
apie tai 15 skyriuje). Be to, gali bti reikalaujama, kad subrangov darbo kokyb turi bti garantuota
Europos kodeksu ISO 9000 (plaiau apie tai 4 skyriuje).

Kiekybiniai vertinimai renkantis viet verslui

Jei parametrai ir kintamieji, susij su vietos pasirinkimu, turt bti vertinti tiksliai, tai turtume
naudotis iais keturiais kiekybiniais bdais:
1. svorio pridedantis vietovs kriterijus;
2. lio analiz;
3. netikrumas ir rizika;
4. svorio centro metodas.
ie bdai naudingi tuo, kad kiekybikai apsprendia geriausi viet. Taiau jie nra visuomet
tinkami, nes juose naudojami duomenys gali pasikeisti, ir tai paveiks vertinim.
Svorio pridedantis vietovs kriterijus
is metodas svorio pridedantiems veiksniams yra labai palankus. Didiausios verts vietov,
remiantis iuo metodu, bus palankiausia. is bdas labai panaus svorio suteikiant kriterij,
naudojam renkantis tiekj.
Procesas
Pasirenkamas svarbiausias kriterijus renkantis viet, tai, pavyzdiui, gali bti katai,
darbo jgos buvimas, transportas ir panaiai.
Prilyginti lemiant faktori, F, visiems vietovs kriterijams, atsivelgiant j svarb.
Bendras pasunkinimas bus lygus vienybei.
Pritaikyti skaitmenin bal, S, visiems vietovs matams atsivelgiant visas galimas
vietoves.
Padauginti kiekvienos vietovs ir kiekvieno kriterijaus lemiant faktori i skaitmeninio
balo, F * S.
Sudti visus F * S.
Didiausia (F * S) vert, nurodo tinkamiausi viet.
Lio analiz
Lio analiz bdas, kuomet katai gali bti tiksliau vertinti.
Procesas
Nustatyti kiekvienos vietovs pastovius ir kintanius katus.
64

Jeigu vietovs kintantys katai yra didesni nei kit vietovi, taiau pastovs katai
emesni, tuomet bus lio takas. Jei tiek kintantys, tiek pastovs katai bus auktesni u
kit vietovi katus, tuomet lio tako nebebus
Nustatyti kiekvienos vietovs galim gamybos lyg.
Vieta, kurios kat suma maiausia, bus tinkamiausia.

Netikrumas ir rizika
Netikrumas
Netikrumas atsiranda tuomet, kai sunku apsprsti situacijos galimum. Tokiu atveju, maximax,
maximin, vienodas galimumas, minimax apgailestavimas kriterijai gali bti naudojami priimant
sprendim.

Maximax optimistikas variantas, kuomet yra pasirenkama galimyb, duodanti

daugiausia naudos.
Maximin pesimistikas variantas, kuomet i blogiausi galim pasekmi pasirenkamas
geriausias.
Vienodas galimumas vidurys tarp vis metod, kuris pasirenka matematin galim
pasekmi bd.
Minimax apgailestavimas metodas, pagal kur pasirenkama galimyb, kurios pasekms
sukels maiausiai nusivylim.
Galimumas
Jei tiktinumas gali bti nustatytas, tuomet vietov gali bti pasirinkta remiantis vairiomis
tikimybmis. Pavyzdiui, jei atsiradimo tikimyb paymsime P1, P2 ir P3, o finansines pasekmes R1,
R2 ir R3, tuomet galima pasekm nustatoma pagal formul:
P1 * R1 + P2 * R2 + P3 * R3
Svorio centro metodas
Svorio centro metodas tai technika, kuri gali bti naudojama, pavyzdiui, nustatant
pagrindinio paskirstymo centro, kuris aprpina antraeil paskirstymo centr, viet. Metodas atsivelgia
transportuojam i pagrindins antraeil viet produkt apimt ir atstum tarp vietovi. io metodo
prielaida yra ta, kad preki gabenimo kaina nesikeiia nepriklausomai nuo vietovs. ios technikos
tikslas rasti sistemos svorio centr arba parinkti tinkamiausi sikrimo viet, atsivelgiant preks
gabenim.
Procedra
Pavaizduoti sistem xy koordinai sistemoje. Koordinai vienetai nra svarbs,
taiau jie turi apimti sistem.
Svorio centro koordinats yra skaiiuojamos pagal duotas formules:
XC =

X Q
Q
i

ir

YC =

Y Q
Q
i

Kur:
XC ir YC svorio centro koordinats
Xi ir Yi abiej tiekimo centr koordinats
Qi i pagrindinio antraeil centr atvet preki kiekis.

65

4. KOKYBS VADYBA GAMYBOJE

Kokybs turinys
Vienas svarbiausi dalyk kur turi atkreipti dmes kiekviena mon tai silom preki,
proceso ar paslaug kokyb. Vartotojui ar klientui su kokybe susij incidentai nutinka nuolatos.
Neusiveds automobilis ryte, pavlavs traukinys ar autobusas; plys pakavimas; priimamojo
sekretorius buvo nemandagus. Ma maiausiai, su kokybe susijusios problemos gali suerzinti.
Blogiausia kas gali nutikt, ios problemos gali baigtis tragikai, kaip kad DC-10 lktuvo avarija
ikagoje 1979 metais, kurios metu uvo visa gula ir keleiviai. Problema kilo dl nekokybikai
surinkto renginio viename i varikli.
Kokybs klausimai konkreioms pramonms akoms
Kelions
v Ar paslaugiai elgiamasi su klientais?
v Ar patogi gyvenama vieta?
v Ar reklama atitinka esam padt?
v Ar punktualiai atvyksta transportas?
Distribucija
v Ar produktas pristatomas laiku?
v Ar pristatymo agentai malons?
v Ar produktai atgabenami tinkama tvarka?
v Ar tinkamai rengiamas produktas?
Automobiliai
v Ar transporto priemon veikia kaip tiktasi?
v Ar gerai veikia priedai?
v Ar saugus renginys vykdant operacijas?
v Ar atitinka aplinkosaugos reikalavimus?
vietimas
v Ar tinkamai struktrizuotas kursas?
v Ar kompetentingas profesorius?
v Ar nepasenusi mediaga?
v Ar mokymas sulaukia atsakomosios reakcijos?
Maistas
v Ar produktai priimtino skonio?
v Ar apdirbimas atitinka higienos normas?
v Ar maiste naudojami tinkami ingredientai?
v Ar produktai tinkamai pateikiami parduotuvi lentynose?
Tros
v Ar tinkama chemin sudtis?
v Ar patvarus pakavimas?
v Ar daleli dydiai atitinka specifikacij?
v Ar aikiai idstyta naudojimosi instrukcija?
Medicinos paslaugos
v Ar su supratimu gydomas pacientas?
66

v Ar maloniai elgiamasi su lankytojais?

v Ar tinkamai paskirtas gydymas?
v Ar maloni aplinka atsigavimui?
Kokyb yra strateginis klausimas
Su kokybe susijusios problemos nutinka kasdien ir i karto mes jas galime perkelti operacin lyg.
Nepaisant to, kokybs problema yra giliai siaknijusi ir galiausiai gali atsispindti netinkamame dizaine,
silpname organizavime, susijusiame su monmis. Darbuotojai ir vadybininkai, kuriems trksta
motyvacijos, tampa prastais darbuotojais, o tai takoja klaidas produkcijoje ar prast elges su klientais.
Taigi kokybei reikalingas ilgalaikis planavimas, tinkama organizacin struktra kokybs vadybai ir
besitsianti kokybs tobulinimo programos. Dl to kokybs vadyba yra strateginis ilgalaikis klausimas,
taiau ji turi bti kontroliuojama smulkiuose kasdieniuose darbuose.
Kokyb ir tiekimo grandin
Su kokybe susij klausimai turi didels takos aliav tiekimo grandinei. Net jei yra tinkamas
tiekimo produktyvumas ir viskas atliekama laiku, prasta kokyb gali kliudyti organizacijos skmei.
Usakovai skatina kokyb
Usakovai vertina kokyb. Jei materialus produktas turi geros kokybs reputacij, pirkjai j sigis.
Nekreipiant dmesio visa kita, kompanija turs naudos. Vokiki automobiliai turi geros kokybs
reputacij, dl to gali diaugtis didels rinkos dalies ukariavimu. 1970 metais nepriklausoma Anglijos
kompanija Jaguar Motor turjo prast reputacij dl kokybs ir tai takojo j pardavimams. Buvo netgi
juokaujama: jei nori jaguaro, pirk ikart du: vien kaip atsargin, kol kitas remontuojamas. (Dabar
Jaguaras priklauso Ford kompanijai, JAV). Paslaug sfera naudoja kokybs aspektus kaip stiprius
marketingo rankius. Brititsh Airways, turintis gera reputacij dl paslaug kokybs, diaugsi stipriu
kilimo periodu atuntame ir devintame deimtmeiuose ir iki iol yra labai skmingai dirbanti kompanija.
Harvardo universitetas Amerikoje diaugiasi puikia reputacija dl kokybs program ir teikia kokybs
laipsnius. Jis beveik neturi problem priimant naujus darbuotojus ar siekiant industrinio finansavimo.
Bendrosios plaukos ir kokyb
Auktesns kokybs produkt gamyba ar kokybik paslaug tiekimas yra gyvybikai svarbu
norint, kad firma augt ir pasiekt skm, nes:
v Tai kuria teigiam kompanijos vaizd
v Pagerina galimyb konkuruoti tiek savo alies mastu, tiek ir tarptautinje rinkoje
v Padidina rinkos dal, kas atsispindi didesniame pelne
v Sumaina ilaidas, kas atsispindi didesnse operacinse atsargose
v Sumaina arba visikai eliminuoja produkto patikimumo problem, ivengiant nereikaling kat ir
prasto kompanijos vaizdio
v Sukuria ger darbo atmosfer darbui, kas pagerina produktyvum.
Apibendrinant, kaip pavaizduota 4.1 paveiksllyje, kokyb turi tiesiogins takos apatinei linijai.

Kokybs apibrimas
Jei paklaustumt ko nors, kaip jis supranta kokyb, igirstumte daug skirting atsakym, nes
kiekviena turi savus kriterijus vertinant produkto ar paslaugos kokyb. Apibrimai galt bti:
v Vieniems Volvo atrodo patikima ir stipri transporto priemon ir tai atsispindi produkto kokybje,
tuo tarpu kitiems maina atrodo nestilinga ir neturinti kokybs.
v Mamenininko trumpas atsakymas ne atrodo nepagarbus ir atarus, rodantis prast aptarnavimo
kokyb, o kitiems pakankamas ir jie to net nesureikmins.

67

v Yra produkt paymt, kad jie yra rank darbo. Vieniems tai reikia ger ir utikrint kokyb, o
kitiems tai nebus nieko reikmingo ar net prastesn kokyb. Juk mons daro daugiau klaid nei
mainos.
v Nuomon apie student paruoimo kokyb skirtinguose universitetuose gali bti be galo skirtinga.
Vieni mano, kad grietas profesorius turi gerai struktrizuot mokymo program, o kiti manys, jog
programai trksta lankstumo ir profesoriui trksta nuoirdumo, dl to nukenia studij kokyb.

4.1 pav. Kokyb padidina mons peln

Tarptautin standartizavimo organizacija
Tarptautin standartizavimo organizacija ISO apibria kokyb kaip produkto, proceso ar
paslaugos ypatybi ir charakteristik visuma, kuri teikia galimyb patenkinti nustatytus ar numanomus
reikalavimus. is apibrimas numato iuos aspektus.
Nustatyti reikalavimai
Nustatyti reikalavimai numato sutartinius kokybs sipareigojimus ir turi bti smulkiai
apibdinti ant raytinio dokumento, tokio kaip pakavimo etikets. Pavyzdiui, tros susideda i 10
nuo viso svorio fosforo, 5 kalio ir 15 azoto.
Numatomi reikalavimai
Numatomi reikalavimai yra vartotojo lkesiai ir jie daniausiai nra niekur raomi. Pavyzdiui,
vieni tikisi paslaugaus aptarnavimo, vieio maisto, laiku pristatyto elektroninio pato ar paskait kurso,
kuris bt naudingas, aktualus ir tinkamai pateiktas.
Vystymasis
Kokybs apibrimo reikalavimai laikui bgant gali kisti. Tai ypa aktualu kintant technologijoms,
dl to produkto dizainas, jo vartojimo instrukcija turi bti atnaujinami, kad patenkint naujus vartotojo
poreikius. Pavyzdiui, automobili dizainas ir saugumas yra stipriai pakit. Panaiai ir su finansinmis
institucijomis j silomos paslaugos iandienai yra kur kas daugiau nei vien tik kontrols paslaugos.
Vartojimo instrukcija
68

Vartojimo instrukcija yra dokumentas, tiksliai apibdinantis reikalavimus, kuriuos turi atitikti
produktas, procesas ar paslauga. Instrukcijoje yra pieinukai, modelis, lentels su dimensijom ir kita
reikalinga informacija. iame dokumente taip pat turt bti nurodytas bdas ir kriterijai, kokiu bdu
galima patikrinti, ar produktas atitinka instrukcijoje numatytiems reikalavimams. Kartais vartojimo
instrukcija gali bti vardinta kaip:
v dizaino specifikacija;
v gamybos specifikacija;
v sigijimo specifikacija;
v kokybs sistemos specifikacija;
v patikrinimo specifikacija;
v proceso specifikacija.
Ris
Daugelis panai produkt gali bti iskirstyti pagal kokybs lyg skirtingas ris. Ris yra
kategorijos rodiklis priskiriamas produktams, procesams ar paslaugoms, kurie yra beveik tokios pat
funkcijos, bet skirti skirtingus poreikius turintiems monms. Pavyzdiui:
automobiliai Porsche ir Ford
Verslo ir ekonomin klass oro skrydiuose
Hilton viebutis ir Formul 1 viebutis
VISA auksin kortel ir prasta kortel
nerdijantis ir anglinis plienas
pilno aptarnavimo restoranas ar greito maisto ukandin.
Ris atsispindi planuotame reikalavim skirtume, bet jei nra planuota, tuomet yra pastebim
skirtum. Auktesns ries preki kainos daniausiai yra auktesns.
Kelions
Jei ms pagrindinis tikslas yra tiesiog pasiekti tam tikr viet, tuomet nra didelio skirtumo ar
skrisime ekonomine ar verslo klase. Panaiai, vykstant i Vilniaus Kaun nra labai svarbu ar
vaiuosime Porsche automobiliu ar Fordu. Abiejose pavyzdiuose yra svarbus kainos/funkcijos ryys.
Adekvati kokyb
Auktos kokybs gaminys gali nepatenkinti vartotojo poreiki ir atvirkiai. Pavyzdiui,
prabangus viebutis, kuris nepateikia durininko paslaug, tinkamai aprengt padavj ir aukto lygio
kambario aptarnavimo netenkins turtingo kliento. Tuo tarpu Formul 1 viebuio klientams i
paslaug visikai nereikia. Klient poreikiai yra skirtingi.
ymjimas skaiiais
Kur ris ymima skaiiais, yra prasta, kad 1 reikia aukiausi r, o emesn ris turi
skaiius 4 ar 5. Taip ir studentai egzaminuose gav emesnius vertinimus reikia, kad turi prastesn
ini lyg.
Tak skaiius
Kai ymime tak skaiiumi, maiausias j skaiius reikia prasiausi kokyb. vaigdui
sistema viebui ymjime, daugiausiai vaigdui turintis viebutis reik aukiausi kokyb.
Aukiausi kokyb ymi penkios vaigduts. Drabuius gaminanti prancz kompanija Pimkie turi
toki vaigdui sistem, kontroliuojant rb kokyb:
*
greita kokybs kontrol
**
atidi kokybs kontrol
***
aukta kokybs kontrol
**** garantuota auktos kokybs kontrol.
Atitinkamos yra ir i produkt kainos, atsivelgiant kontrols lyg. Vienos vaigduts gaminiai yra
pigesni nei keturi vaigdui.
69

Kilms alis
Produkt ar paslaug kokyb gali bti vertinta pagal tai, kur buvo pagaminti:
Vokietija garsja kokybikais rengini rankiais ir automobiliais
Pranczija vynu, savo virtuve ir kvepalais
JAV televizoriais ir kitais plataus vartojimo produktais
veicarija laikrodiais ir bank paslaugomis
vedija pramoniniais varikliais ir popieriumi.
Nepaisant daugelio rinkos ak internacionalizavimo, pokyiai kain struktroje ir Japonijos
dominavimu daugelyje pramoni ir plataus vartojimo preki gamyboje, identifikacija nebedominuoja.
Be to rytinio bloko alys-krjos uima vis svarbesn vaidmen.
4.1 Pramons apvalga. Kylanti kokyb rytiniame Europos bloke
Komunizmo laikais ryt Europos bloko alys negarsjo kokybe. Dabar, po Berlyno sienos
griuvimo, vis daugiau centrins ir ryt Europos ali spariai gerina savo produkt kokyb, kad atitikt
vakarinius standartus. Geras ito pavyzdys galt bti Petofi Printing Packaging Co Kecskemete
Vengrijoje, kurie usiima kartono di gamyba, vyniojamuoju popieriumi ir kitu pakavimu. Praeityje
Petofi darbuotojai gr al ir degtin darbo metu ir iki ryto vidurio bdavo bejgiai dirbti. Nenuostabu,
kad buvo labai auktas pravaikt lygis. Produkto dizainas irgi neegzistavo.. jei usakovai duodavo
pavyzd, kokio nori produkto, darbuotojai padarydavo tik kak artimo tam pavyzdiui. Vadybininkai
nurodydavo nevaistyti aliavos, net jei tai reikdavo labai prast kokyb. Firma neturjo di
pjaustymo rengini. Vietoj to darbindavo 50 apkni moter, kurios tiesiog plaktuk pagalba
paalindavo popieriaus likuius nuo di. Produkto kokyb ir spalva priklaus nuo to, kokios aliavos
ir daai buvo prieinami tuo metu. Jei baigdavosi raudoni daai, jie tiesiog buvo pakeiiami oraniniais.
Labai danai konteineriai buvo pristatomi netinkamo dydio ir spalvos. Tik 7 procentai produkcijos
buvo eksportuojama ir tai daniausiai rytus. Pardavim personalas neskambindavo, bet nustatydavo
lankymo valandas, kai pirkjai galdavo supaindinti su jiems ikilusiomis problemomis. Kaip ten
bebt, pirkjai sksdavosi retai. Vietoj to jie papirkdavo kompanija okoladu ar likeriu.
Taiau daug kas pasikeit lyginant su tuo, kas buvo komunizmo laikais. Petrofi buvo
privatizuota 1990 ir dabar dalinai priklauso ital Cofinec grupei. Naudojant nauj savinink finansus,
, Pasaulio bank ir Europos bank rekonstrukcijai ir vystymui, Petrofi ileido 35 milijonus JAV doleri
rangai tarp 1990 ir 1993 met ir kreipsi vakar konsultantus. Jie dieg 40 moderniausi rengini,
skaitant kompiuteriu kontroliuojam lazeri renginius padaryti prototipus, subalansavo
spausdintuvus, kompiuterizavo spalv analiz, sumaiyti Wrigley ali ar Marlboro raudon,
ultravioletin lakavim ir kameras patikrinti spausdinimo trkumus. Jie taip pat kr kokybs
tikrinimo laboratorijas patikrinti aliav kokyb ir apriboti tiekjus, kurie sisdavo neatitinkanias
reikalavim produktus, tikdamiesi, kad vengr firma tai nekreips dmesio. Alkoholio vartojimas
darbo metu buvo udraustas ir jei kas nors bent atidarydavo butel alaus, prarasdavo tredal savo
mnesinio atlyginimo. Jei problema ilikdavo, jis bdavo atleidiamas. Petofito aukiausias vadybos
lygmuo buvo nuodugniai perirtas, o nauja vadyba sudar slygas 40 procent padidinti atlyginimus,
skirti metines premijas bei pagerinti darbo slygas. Vyresniems darbuotojams, kuriems buvo sunku
keisti savo senus proius buvo pasilyta ieiti pensij. Taip vidutinis darbuotoj amiaus vidurkis
tapo maesnis nei 36. Jauni darbuotojai moksi apie kokybs svarb. Po i mokym bet kurie
produktai, kurie buvo grinti vartotoj dl kokybs problem, buvo atiduodami darbuotojui, kurio
atlyginimas vliau bdavo apkarpomas.
Dabar Petofi yra rimtas konkurentas ir vakarams. Didioji dalis Petofi produkcijos dabar yra
eksportuojama didiausias kompanija, tokias kaip Unilever, General Electric, Philip Morris, Pepsi
Cola, Sara Lee ir Henkel. Atsivelgiant i kompanij pirkimo departamentus, Petrofi silo optimal
kainos/kokybs produkt. Petrofi jau yra laimjusi kelet apdovanojim i Pasaulins pakavimo
organizacijos, ir turi ISO-9000 sertifikat. Dl progresyvins mokesi sistemos ir mao darbo jgos
apmokestinimo, kompanija gali silyti 10-15 maesnes produkcijos kainas nei vakar kompanijos.
70

Jos rinkos dalis labai spariai auga. Petofi turi apie 30 ribinio pelno, kuris yra tredaliu didesnis nei
daugelio konkurent i vakar.
Parengta pagal: Naujas konkurentas: ryt Europos pramon gerina kokyb ir vejasi vakarus, Wall
Street Journal Europe

Visuotin kokybs vadyba

Visuotin kokybs vadyba (VKV) arba visuotin kokybs kontrol (VKK) procesas, kai dmesys
kokybei apima vis proces, o ne tik atskir vien sektori. Aukiausia vadyba uima svarbiausi
vaidmen bendrosios kokybs vadybos procese.
Vadybos reikm siekiant kokybs
Dl didiosios dalies kokybs problem yra kalta prasta vadyba. Aukiausio lygmens vadyba
privalo inicijuoti bendr kokybs vadyb. Jie turi pasirpinti vadovavimu, nurodymais, motyvacija ir
parama. Jei ne, visa sistema tiesiog sugrius. Net jei darbuotojai suvokia kokybs svarb j darbe, jie
greitai praras entuziazm, jei nejaus paramos i aukiausios vadybos. Vadyba, kuri negerbia susirinkim
tvarkaraio, kuri nesirpina organizacija ar nekreipia dmesio smulkmenas, turs problem siekiant
kokybs. Be to, vadybininkai, kurie rpinasi tik savo posto isaugojimu, sukuria barjerus darbuotoj
bendradarbiavimui, bendravimui, krybikumui ir tobuljimui. Tai maina motyvacij ir turi takos
kokybei. Kad bt pasiektas bendrosios kokybs vadybos tikslas, turi bti sukurta tinkama darbo aplinka,
kaip parodyta 4.2 paveiksllyje.
4.2 pav.
Kokyb ir vadyba. Reikalavimai:
Aprpinti tinkamais darbo rankiais
Isaugoti maas darbo grupes (maksimizuoja identifikacij)
Aprpinti mokymo programomis
Bendrauti
Rodyti pagarb ir pasitikjim
Pripainti darbuotojo indl
Paauktinti pareigose mons viduje
Palikti asmenins laisvs
Vadovauti atsivelgiant tikslus
Aptarti strategijas ir programas
Motyvuoti
Dalintis su darbuotojais finansine skme
Skatinti komandin darb
Gerbti darb.
Vadyba yra pilnai atsakinga u prast kokyb

71

4.3 pav. Kokybs grandin gamyboje

Su kokybe susij mokymai
Pagrindinis dalykas bendrosios kokybs vadyboje yra su kokybe susij mokymai, kurie turi bti
prieinami kiekvienam kompanijos darbuotojui. Kompanijos kokybs programa turi bti skaidri ir
pirkjams. Apmokymai turi bti nenutrkstamas ir integruotas procesas, pavyzdiui, kiekvien mnes.
vienkartins mokym programos labai greitai usimirta ir neduota matom kokybs rezultat. Renault
automobili kompanija (Pranczija), kuri pradjo bendrj kokybs vadyb 1988, iki iol siunia
darbuotojus kartojamuosius su kokybe susijusius mokymus. iems mokymams ileidiama viena
deimtoji dalis visiems mokymams skirto biudeto ir yra lygu nema - 5 bendros atlyginim sumos.
Gamybos kokybs aprpinimo grandin
Kokyb taip pat yra ir aprpinimo grandin, kaip pavaizduota paveiksllyje 4.3. Apiuopiam
produkt kokyb prasideda nuo supratimo, kad produktas keliauja nuo dizaino iki gamybos, pakavimo,
gabenimo mamenininkui, pirkimo ir pirkjo naudojimo. Klaida bet kurioje grandins dalyje takoja vis
firm. Keli pagrindiniai dalykai aptariami emiau.
Tobulinimas ir dizainas
Kokyb turt bti apsvarstoma nuo idjos ir dizaino. Sudtinga yra kokybikai gaminti
produkt, jei jis yra prastai sumanytas. Produkto veikimas, patikimumas, ilgaamikumas, pateikimo
bdas yra kokybs elementai galutiniam vartotojui. siekiant utikrinti kokyb, dizaino ininieriai turt
bendradarbiauti su techniniu personalu, kad garantuot, jog sukurtas produktas bus tinkamai
pagamintas.
sigytos mediagos
aliavos ir sigytos komponent dalys turi atitikti reikalavimus, nes kitaip tai gali takoti
nekokybika galutin produkt. Tiekjai turi atsivelgti kompanijos kokybs reikalavimus. Svarbus
kriterijus pasirenkant tiekj yra produkcijos gamybos proceso ir pristatomo produkto kokyb.
72

Gamyba
Kiekvienam darbuotojui turi rpti produkcijos kokyb. Auktesnio lygio operatorius turi duoti
nurodymus emesniems darbuotojams apie kokyb, kuri turi atitikti produkcija. Jei yra aptinkamas
defektas, darbuotojas turi bti atsakingas, kad produkcijos gamyba bt sustabdyta, kol bus atrasta defekto
prieastis.
Pabaigtas produktas vartotojui
Bendrosios kokybs vadyba turi pasirpinti pakavimu, gabenimu ir, jei reikia, produkto rengimu.
Prastai pakuotas produktas gali prarasti prekin ivaizd. Panaus efektas bus jei produktas toks, kaip
vandens ildytuvas, elektrin virykl ar kopijavimo maina, bus prastai rengti. Net jei gamybos procesas
atitiko visus kokybs reikalavimus, prastas pakavimas, gabenimas ar prastas rengimas gali pirkjui
asocijuotis su prasta produkto kokybe. Dl to tarpinink paslaugos gabenant, platinant ir rengiant turt
bti pareigotos aukiausiai kokybei.
Sskait iraymas
Prasta apskaita monje gali sugadinti visos mons vaizd vartotojo akyse ir sudaryti spd,
kad nekokybiki visi mons atliekami darbai, gaminami produktai, teikiamos paslaugos. Buvo
atsitikimas, kai vai vartotojas usisak 1000 di alaus, o jam buvo irayta sskaita u 2000! inoma
ne specialiai tik dl prasto vidinio organizacijos koordinavimo.
Paslaug kokybs grandin
Paslaug industrija tam tikra grandin taip pat egzistuoja, taiau i grandin daniausiai yra
trumpesn, o skirtumas yra tas, kad kompanijos personalas bendradarbiauja su klientu daug artimiau
nei gamybos procese. Dl to paslaug kokyb daniausiai priklauso, kaip maloniai agentai bendrauja
su klientais ar agentai garbingi, atsakingi, ypsosi, yra kantrs ir panaiai. Klaidos tokioje grandinje
gali bti ios:
Apskaitos klaidos banko operacijose gali sumainti kliento pasitikjim tuo banku.
Pristatyti paeisti produktai gali pakenkti gabenimo firmos vaizdiui.
Prastas maistas skrydio metu, daniausiai tuo rpinasi subrangovas, gali sumainti pasitikjim
oro linij kompanija.
Abejingas aptarnavimas mameninink parduotuvje gali pakenkti tai mameninei firmai.
Bendravimas
Prastas bendravimas tarp susijusi operacij kompanij gali baigtis akivaizdiai matoma prasta bloga
kokybe. Paveiksllyje 4.4 klientui buvo pristatomas produktas ne tas, kurio jis tikjosi. Nepaisant to,
kad i esms produktas buvo geros kokybs, jis buvo suvoktas kaip nekokybikas. Iliustruotas suvoktas
nekokybiku yra skirtumas tarp tiktosios kokybs lygio ir to, kas buvo pristatyta. Kiekviename
bendravimo lygyje kokyb maja. Taguio metode is konceptas yra kokybs praradimo funkcijos
analogas.
Visuotins kokybs vadybos poreikis
Visuotin kokybs vadyba yra svarbi, nes ji:
Prideda verts paslaugai, kuri yra siloma klientui
traukia vis personal, kas didina motyvacij ir atsidavim darbui
Suteikia garantij, kad rezultatas ir procesas yra gerai suprasti
Ilgalaikje perspektyvoje ekonominiu poiriu yra naudinga ir kompanijai, ir klientams.
H J Heinz, maisto firma, pradjo visuotins kokybs vadybos program 1980, tikdamiesi sumainti
katus vir 250 milijon JAV doleri per trejus metus, ivengiant papildom nuostoli ir perdirbimo.

73

4.4 pav.

Svarbiausi kokybs vadybos mokslininkai

Yra daug alinink, kurie vyst kokybs vadybos koncepcijas ir idjas. Dauguma atkakliai
tvirtina, kad btent vadyba yra atsakinga u geros kokybs sistemos krim. ymios ios srities
asmenybs yra Deming, Juran, Crosby, Feigenbaub i Jav bei Taguchi ir Ishikawa i Japonijos.
Demingas
Dr W Edwards Deming, kuris mir 1994, profesorius New Yorko universitete dst statistika, taip pat
dirbo kaip pramons konsultantas. Po Antro pasaulinio karo buvo pakviestas Japonij vyriausybs , kad
padt pagerinti japonikos produkcijos kokyb. Jis stipriai dirbo su japon pramone. Jam seksi taip
gerai, kad Japonijos valdia steig kasmetin Demingo prizo apdovanojim u inovacijas kokybs
vadybos srityje.Demingas yra gerai inomas dl 14 kriterij kokybei pagerinti.
Keturiolika kriterij pagerinti kokyb
1. Sukurti darn plan produkto kokybei pasiekti.
2. Neleisti paprastai priimtin klaid ulaikymo lyg, sekti mediagas ir meistrikum.
3. Nustatyti produkto kokyb ir sustabdyti priklausomai nuo patikrinim, norint surasti problemas.
4. Kurti ilgalaikius santykius su tiekjais, Atsivelgiant rezultatus, o ne tik kain.
5. Realizuoti programas nuolatiniam kat mainimui, kokybs, aptarnavimo ir produktyvumo
gerinimui.
6. Pradti mokymus, kad pilnai bt inaudota darbo jga.
7. Koncentruoti priirjim taip, kad padt kokybikiau atlikti darbus. Aprpinti darbuotojus
rankiais ir ranga, kad jaust pasididiavim meistrikumu.
8. Paalinti stres ir baims jausm darbe ir skatinti dvipus bendradarbiavim.
9. Sulauyti barjerus tarp departament ir skatinti problemas sprsti komandose.
10. Udrausti skaitinius tikslus, kius ir plakatus darbo jgai.
11. Naudoti statistinius metodus besitsianiam tobulinimui kokybs ir produktyvumo; paalinti visus
standartus, nurodanius skaitines kvotas.
12. Paalinti barjerus didiuotis meistrikumu.
13. kurti stiprias lavinimo ir mokym programas, kad darbuotojai neatsilikt nuo tobuljani
mediag, metod, technologij.
74

14. Aikiai apibrti ilgalaikiu vadybos sipareigojimus kokybei ir produktyvumui.

Kokybs ratas
Demingas teig, kas kokybs gerinimas yra ciklinis ir tstinis procesas, kuris gali bti pavaizduotas
kaip ratas (4.5 pav). iame tstiniame procese yra keturios pakopos:
1. Kokybs gerinimo planas suorganizuoti visk, kas turi bti atlikta.
2. gyvendinti plan.
3. Patikrinti plan ir varijuoti, kad patobulinimai turi bti pakeisti atsivelgiant pakitusi
situacij.
4. Pagerinti ir pakeisti plan, jei reikia. Tuomet kartoti cikl.
Tai, kad ratas rieda auktyn, iliustruoja, jog labai danai pirmi patobulinimai yra lengviausi, o po to tampa
vis sunkiau.

Juran
Joseph M Juran septintame ir atuntame deimtmeiuose buvo kitas pradininkas, padedantis
japonams pagerinti produkcijos kokyb. Kaip ir Demingas, jis tikjo, kad svarb vaidmen atlieka
aukiausias vadybos lygmuo. Taip pat ir komandinis darbas yra labai neivengiamas, norint nuolat
gerinti kokybs standartus. alia to, jis koncentravosi vartotoj, stengiantis apibrti tinkam kokyb,
nebtinai atsivelgiant raytinius reikalavimus. Juran ipopuliarino Pareto 80/20 taisykl, teigdamas,
kad 80 problem yra firmos rezultatas ir tik 20 - prieastys.
Crosby
Philip Bayard Crosby (1926 2001) , surinkimo linijos darbuotojas, vliau taps verslininku,
buvo dar vienas pagalbininkas, gerinant kokyb organizacijose. 1979 jis ileido knyg pavadinimu
75

Kokyb yra laisva, kurioje jis teig, kad bet kokio lygio defektai yra per daug svarbs ir kompanijos
turi diegti programas, kurios padt pasiekti nul defekt. Jis skelb, kad pagrindin idja alia laisvos
kokybs yra tai, kad tradicinis kompromisas tarp kokybs gerinimo kat ir prastos kokybs yra
milinikas. prastos kokybs katus turt bti skaiiuota ir nepadarymas darbo gerai i pirmo karto,
t.y. liekanos, perdirbimas, prarastos darbo jgos ir rengini darbo valandos, prarasti pardavimai,
garantij ilaidos. Jis teig, kad prastos kokybs katai galt naudingai bti panaudoti kokybs
gerinimui. Tarp Crosby klient buvo General Motors, Chrysler, Motorola, Xerox.
Feigenbaum
Armand V Feigenbaum Ileido knyg pavadinimu Bendra kokybs kontrol 1983, kurioje jis
pabr, kad atsakomyb dl kontrols tenka visiems darbuotojams susijusiems su darbu
sekretorms, pardavjams, mainistams, tiekjams ir pan.
Feigenbaum, kartu su broliu, sukr konsultavimo praktik ir intensyviai dirbo su JAV
firmomis kokybs klausimais. Jie ityr, kad kokybs klaid katai yra vidutinikai 10 bendr
pardavim pasaulini pardavim JAV kompanijose ir 25 kitose didiosiose JAV kompanijose. Su
Feigenbaums pagalba, Union Pacific (JAV geleinkeliai) likvidavo 700 milijonu JAV doleri per
metus su kokybe susijusi kat nuo 1988 pertvarkant tvarkaraius, ilaikym ir klient aptarnavim.
Panaiai Tenneco (energija) pakl operacin pelningum 250 milijon JAV doleri kasmet, pagerinus
kokyb.

Kokybs ir broko katai

Katai susij su kokybe, bendrais kokybs katais gali bti pavaizduoti lygtimi (paveiksllis
4.6). ji parodo, kad bendri kokybs katai yra suma keturi element: ioriniai ir vidiniai katai bei
vertinimo ir prevenciniai katai. Pastarieji giliau ianalizuoti 4.7 paveiksllyje.

76

Ioriniai defektai
Iorinis defektas produkto defektas, kuris buvo pastebtas gaminiui palikus gamykl.
Defektas gali bti pastebtas platinimo metu, kai klientai pastebi brok, arba kada vyriausybs nustato,
kad produktas su defektu.
Nekokybik gamini pagaminimo pasekms:

Papildomas laikas darbuotojui tam, kad susidorot su problema

Nekokybikos preks pakeitimas
Nekokybikos preks remontas
Transportavimo ilaidos nekokybikai prekei grainti gamykl
Pelno praradimas
Bsimj klient praradimas

Taigi, pagrindin problema, susijusi su ioriniu defektu, - tai skubiai pagaminti kokybikus
gaminius ir jais pakeisti brokuotus. Su panaia problema susidr elektronini spyn sistem, kurios
dabar daniausiai naudojamos viebuiuose, gamintojai. Amerikoje per kerelius metus elektronins
spynos buvo rengtos tredalyje vieno viebuio kambari. Blogos kokybs rodymas buvo svei
skundai apie tai, kad jie negaljo patekti savo kambarius arba ieiti i j. Tikslus neskms dydis
neinomas, bet viena kompanija, gaminanti elektronines spynas, prane, kad 1995 metais buvo
parduota apie 5000 elektronini spyn, suremontuota 5500.
Atsakomyb u produkt ar proces yra grieiausias atsakas brokuoto produkto gamintojui.
Remiantis vidaus statymais, atsakomybs ribos yra skirtingos vairiose alyse. Amerikoje
atsakomybs reguliavimas yra grietesnis negu Europoje.
77

Atsakomybs apibrimas:

Rizika, kuri gali turti gamintojas, jei mogus, panaudojs nekokybik produkt, bus
sualotas.

Legali bausm u nekokybik gamini tiekim.

Gamintojo atsakomyb u pirkjo finansin nuostol arba kit al, kuri nekokybikas
produktas padar.
Pramons pavyzdys 4.2 iliustruoja auktas iorines ilaidas
Brokas kompanijoje, gaminanioje automobilius Ford
Ford, viena i trij didiausi automobili gaminani kompanij, ino broko ilaid reikm,
kai susiduriama su ioriniais defektais. 1999 ir 2000 metais vienas i kompanijos populiariausi
sportini ekonomik automobili (SUVs), Explorer, nukentjo nuo apsivertimo, rezultatas keli
mons uvo. Kalt buvo perkelta Bridgestone/Firestone kompanijai, kur pagamino padangas
mintiems automobiliams. Todl 2000 met rugpjio mnes Ford atsisak 6.5 milijon padang ir
taip prarado 500 milijonus doleri. Metais vliau, gegus mnes, Ford kompanija paskelb, kad
atsisako dar 13 milijon padang, papildamos ilaidos sudar 2.1 milijard doleri. ios su broku
tiesiogiai susijusios ilaidos nra viskas, dl vis problem, itikusi Ford kompanij, produkt
pardavimai sumajo, todl firma prarado didelius pinigus.
Remiantis apklausa, pagal kokyb Ford uima paskutin viet i septyni didiausi
automobilius gaminani kompanij. 2000 metais automobili atsisakymai ir ulaikymai kainavo
firmai 1 milijard doleri, neskaitant ilaid u Firestone padang atsisakym. Pavyzdiui, 52000
Explorer automobili buvo ataukta padang patikrinimui. Amerikos vyriausyb pasak, kad defektai
gali bti avarij prieastis. Kitas automobilis Ford Escape 2001 metais, i karto po savo pasirodymo
rinkoje, buvo atauktas 5 kartus. Problemos buvo vairios, pavyzdiui, brokuoti greiio kontrols
kabeliai, kuro padavimo sistemos nesandarumai dl ko lajo kuras, nesumontuotos atskiros detals.
Dl variklio defekt apie 4000 1999 met Mustang Cobra automobili buvo ataukta, nes variklis
negaljo generuoti 320 reklamuojam arklio jg. Vliau 2000 met modelio i viso buvo atsisakyta.
Vienas i kompaktikiausi automobili modeli, Focus 2000 metais dl stabdi sistemos problem
buvo atauktas patikrinimui eis kartus, bendras ataukt automobili skaiius siek 207000 vienetus.
altinis: Busisness Week
Ataukiami Nissan Navara pikapai
Nissan Europe 2008 vasario 20 dien iplatino praneim, kad kvieia vis Navara pikap
savininkus apsilankyti savo Nissan prekybos atstovybse. ia automobiliams bus atlikti oro saugos
pagalvi valdymo rangos pakeitimai. is ataukimas lieia beveik 130 tkst. Navara modeli, kurie
buvo pagaminti nuo 2005 m. sausio mn. iki 2007 m. gegus mn.
Atstovybse bus patobulinta visureigio programin ranga, kuri valdo oro saugos pagalvi
isiskleidim priekinio smgio metu. Siekdama utikrinti, kad visi Navara modeliai bt su ia
atnaujinta programine ranga, Nissan mon skambins klientams ir prays j grinti automobilius
artimiausias Nissan prekybos atstovybes, kur bus perprogramuota oro saugos pagalvi valdymo
ranga.
is darbas utruks ne ilgiau kaip 20 minui ir bus atliekamas nemokamai. Tiesa, Nissan neturi
informacijos apie kokius nors incidentus, susijusius dl minto automobili ataukimo.
altinis: http://www.autotau.lt/lit.php/6983
Vidaus defektai
Vidaus defektas produkto defektas, kuris buvo pastebtas prie gaminiui paliekant gamykl.
Vidaus defekt pasekms:
78


Papildom mediag sunaudojimas

Papildomas laikas

Produkto perpakavimas

Vadybinink ir darbuotoj nepasitenkinimas vieni kitais bei darbo konfliktai, kas

sumaina produktyvum
Profilaktins priemons
Tam, kad ivengt nekokybik produkt pagaminimo, firma formuoja vairius metodus:

Darbuotoj apmokymas apie kokybs standartus

Nauj sistem pritaikymas kokybei pagerinti
Kokybs garantijos departamentas

Patikrinimas ir/arba vertinimas

Patikrinimas ir/arba vertinimas tai produkto kokybs patikrinimas, kuris gali nustatyti
papildomas ilaidas brokui panaikinti. Visos ilaidos gali bti suskirstytos gaminimo ilaidas ir
marketingo ilaidas.
Gamyba
Ilaidos gamybos metu:

aliav kokybs patikrinimas

Gaminamj produkt inspekcija
Pagamint produkt inspekcija
Laboratoriniai tyrimai

Marketingas
Marketingo ilaidos:

Klient apklausa apie produkt kokyb

Galutini produkt pristatymas
Platinimo grandins analiz

Procentins kokybs ilaidos

Kokybs ilaidos = (Ce+Ci+Cd+Cp) *100%
(Cb+Ce+Ci+Cd+Cp)
Ce iorini defekt ilaidos
Ci vidaus defekt ilaidos
Cd patikrinimo ilaidos
Cp prevencijos ilaidos
Cb apskaiiuotos pagrindins pagaminimo ilaidos
Praktikoje labai sunku atskirti visas ilaidas, taiau apytikslis vertinimas pads gamintojui
sivaizduoti ilaid kiek. Toliau pateiktas pavyzdys apibendrina vienos Pranczijos firmos kokybs
ilaidas.
79

Produktus platinanti firma

i kompanija turi dvi pagrindines uduotis. Pirmoji sauso maisto, tokio kaip ryiai, irniai,
pupos, olels, primimas dideliais kiekiais, o paskui j pakavimas vieno ar penki kilogram
maius. Antroji uduotis yra susijusi su nealkoholini grim kolos, citrin, apelsin grim
maiymas, perdirbimas, pylimas butelius ir pakavimas.
Kompanija pripaino turinti kokybs problem. Ir pirmas ingsnis, nuo kurio firma pradjo
kovoti su problema, buvo nustatyti visas ilaidas, susijusias su kokybs palaikymu. Tam, kad padaryt
tai, ji nustat kiekvieno departamento laik, praleist kokybs problemoms, ir padaugino j i vidutins
algos. Prevencijos ir detektavimo ilaidos buvo laikas vis laboratorijos darb ir studij apie
pakavimo kontrol. Ne kokybs ilaidos buvo laikas, ileistas:

aliav kokybs kontrolei

Blogos kokybs produkt grinimui
Prarastam laikui produkt primimo ar gaminimo metu
4.8 pav. Maisto produkt pakavimo ir platinimo kokybs ir broko ilaidos

Ilaidos yra ilgalaiks

Kompanijos kokybs lygio pakeitimas nevyksta labai greitai. Pagerinti apmokymo program,
dizaino pakeitimo rezultatai reikalauja laiko. Taiau ilguoju laikotarpiu nauda yra pozityvi. (Pav. 4.9)
Paaikinimai yra tokie.
Be kokybs pagerinimo programos
Kai kompanija neileidia pinig kokybs pagerinimo programoms, ji patiria vidaus ir iorini
defekt ilaidas.
Tai rodo kreiv, pavadinta Ilaidos be kokybs pagerinimo programos.

80

Ilaidos

Ilaidos be kokybs pagerinimo

programos

Naud
a

Ilaidos su kokybs pagerinimo

programa DetektavimoPrevencijos
Iorins ilaidos
ilaidos
ilaidos
Vidaus ilaidos
Laikas

4.9 pav. Ilgalaiks kokybs pagerinimo programos sumaina ilaidas

Su kokybs pagerinimo programa

Jei kompanija ileidia las programoms kokybei pagerinti, tai po kurio laiko ir iorins, ir
vidaus ilaidos maja tai rodo kreiv, pavadinta Ilaidos su kokybs pagerinimo programa.
Prevencijos ir patikrinimo ilaidos padids, bet nelabai, nes personalas buvo efektyvus pritaikydamas
prevencijos ir patikrinimo sistemas. Galutinis rezultatas yra toks: papildomos ilaidos yra maesns
negu nenaudojant kokybs pagerinimo programos, tai iliustruoja vertikalus skirtumas tarp dviej
kreivi.

Katai arba kaina

Ilaidos ir kokybs lygis

Kokyb tai ilaidos; kuo daugiau produkto kokyb gerinama, tuo didesns ilaidos. Tokios
didesns produkto pagaminimo ilaidos yra perduodamos pirkjui. Taiau pirkjo pajamos yra ribotos,
yra tam tikra maksimali kaina, kuri pirkjas gali u prek atiduoti.
Priklausomyb tarp produkto kainos ir gaminimo ilaid parodyta grafike (Pav. 4.10). Kreivs
forma keisis priklausomai nuo produkto kokybs pagerinim ir simpatijos gaminiui. Vis dlto
priklausomyb yra tokia pati. Pagerintos kokybs ilaidos proporcingai didja. Kreiv, rodanti kain,
kuri klientas gali u tam tikr prek sumokti, isilygina, nes kokybs didjimas po kurio laiko
klient akyse jau neturi didels reikms.

Kaina, kuri pirkjas gali

sumokti u produkt
Kainos atsarga

Gamybos
ilaidos

Produkto ar paslaugos kokybs lygis

Pav. 4.10 Kokybs dizaino apribojimai

Sekantys pavyzdiai iliustruoja tai:
Knygos
81

Knygos kietais vireliais yra patrauklesns ir ilgalaikio naudojimo. Daugelis moni yra
pasiruo mokti didesn kain u toki prek. Taiau yra klient, ypa studentai, kuriems papildomai
mokti u kiet virel yra per brangu jie yra suinteresuoti tik knygos turiniu.
Juvelyriniai dirbiniai
monms iandien sunku pamatyti skirtum tarp padirbt ir tikr papuoal. Taigi, kai kuriems
klientams mai kaina yra patrauklesn, negu gamini kokyb.
Baldai
Naujos technologijos leidia pagaminti vairiausius baldus. Baldai gali bti padailinti uolo,
rieutmedio arba tik medio akcentu.
Degtukai
Degtuk kokyb yra maa, maos yra ir vieno vieneto ilaidos. Taiau monms nesvarbu ar
ilgai jie dega.

Kokybs kontrol
Kokybs kontrol tai metodai, naudojami proceso kokybs nustatymui ir nepatenkinimo
prieasi paalinimui. Kokybs kontrol labai priklauso nuo pramons, bet kompanija gali turti
gamybos, transportavimo, pirkimo, klient santyki kokybs kontrols programas. Kokybs kontrol
daniausia traukia statistin kokybs kontrol. ios dalies tikslas aprayti kai kuriuos terminus ir
supaindinti su kokybiniais aspektais, susijusiais su kokybs kontrole.
Produktai su defektais
Produktas su defektu tai daugelis problem. Jeigu, pavyzdiui, produktas tai televizorius,
kuris gali blogai veikti: neaikus vaizdas, keistas triukmas. Tikslus produkto su defektu apibrimas
produktas, kurio savybs nepatenkina vartojimo reikalavimus. Tai reikia, kad nra kai kuri produktui
btin savybi.
Tvirtumas arba ilgaamikumas
Ilgaamikumas arba tvirtumas kokybs kontrolje patikrinimas, kad produktai nustatytose
slygose veikia sklandiai tam tikr laiko tarp.
Pavyzdiai:

Pilni bakaljos produkt maiai, kurie neyra

Utrauktukas, kuris lieka tvirtas tiek, kiek ir drabuio gyvenimo ciklas

Atkuriamumas
Atkuriamumas kokybs kontrolje gebjimas gaminti tokias prekes, kuri savybs ir
charakteristikos gali bti atkuriamos. Pavyzdiui, spalvos atkuriamumas gali bti pritaikytas tekstilei,
da spalvoms, tapetams, kilimams.
Kokybs kontrols skyriai
Nuo sen laik ir netgi dabar kai kurios firmos, pramonins, statybos kompanijos, turjo
kokybs kontrols departamentus. Kokybs kontrols departament darbuotojai turjo nustatyti
kokybs reikalavimus, stebti ir vertinti produkto kokyb, o paskui praneti apie tai, koks kokybs
lygis yra palaikomas kiekviename departamente. Gamybos departamento pareigos buvo palaikyti
naum, ilaikyti emas vieno vieneto ilaidas ir gaminti priimtinos kokybs produktus. Daugeliu
atvej pagrindinis gamybos vertinimo kriterijus buvo kiekis ir ilaidos. Taigi, gamini kokyb, ir tai
82

sukeldavo konfliktus tarp gamybos ir kokybs departament. Kokybs kontrol kontroliavo gamyb
tam, kad palaikyt nustatytus standartus. Gamybos departamento darbuotojai stengsi pagaminti
reikiam gamini kiek, bet pastovi kokybs kontrols prieira sukeldavo nepasitenkinim
organizacijoje. Kokybs kontrol neturjo galimybs udaryti gamybos proces arba pareikalauti
dizaino pakeitimo vykdym.
Valdyti organizacij, kurioje kokyb bt pirmenyb, reikia taip, kad darbuotojai bt
komanda. Pardavimas, dizaino projektuotojai, gamyba, tiekjai turi bti atsakingi u savo darbo
kokyb. J klientas ar tai bt galutinis vartotojas, ar pramoninis klientas, ar sutarties dalyvis visi
turi gauti auktos kokybs gaminius. Kaip paymjo Feigenbaumas, kokybika prek turi bti jau nuo
pai itak. Tam, kad utikrint kokyb nuo itak tokie faktoriai turi bti taisykl, o ne iimtis.
Atsakomyb
mogus, atliekantis tam tikr darb, turi visik atsakomyb u j.
Savikontrol
Gamybos funkcija organizuota taip, kad darbuotojai galt patys kontroliuoti savo darb. Jeigu
darbuotojai yra pakankamai informuoti ir apmokyti, tada j darbas tampa labiau motyvuotas. Tokiu
atveju moni kiekis, formaliai susijusi su kokybs kontrole, gali bti sumaintas, ir jiems gali bti
pavesta prisijungti prie gamybos, tokiu atveju padidinant darbo efektyvum.
Paalinti policinink
Kokybs kontrols departamentai dabar neturi bti policininkais, jie turi bti atsakingi u
kokybs standart nustatym, darbuotoj apmokym, pagalbos suteikim kokybs problem atvejais.
iandien kokybs kontrols departament pavadinimas gali bti pakeistas departamentus,
garantuojanius kokyb.
Kokybs kontrols inspekcija
Idealiai kokybs inspekcija nereikalinga tada, kada darbas vis laik kokybikas 100%. Deja
taip nebna gyvenime, ir inspekcija, nors minimaliai, turi bti bet kurioje organizacijoje. Inspekcija
tai vairs darbai: matavimas, apirjimas, tyrimas, vienos ar keli produkto savybi patikrinimas, o
paskui rezultat palyginimas su reikalavimais. rankiai, kuriuos gali naudoti inspekcijos darbuotojai:

Svorio svarstykls
Elektroniniai metrai
Skriestuvai diametrui matuoti

Inspekcijos mastas
Patikros dydis priklauso nuo gaminamo produkto. Jeigu gaminamas produktas yra didels
verts, tada kiekvienas pagamintas vienetas turi praeiti tam tikros apimties patikr. Pavyzdiui,
automobiliai, kompiuteriai. Taiau dl ekonomikos daug galutinai pagamint produkt nra 100%
patikrinama. Tokios gamybos produkt pavyzdiai bt: knygos, urnalai, alaus skardins. Toki
produkt, kaip gesintuvai, sprogstamosios mediagos 100% ibandymas yra nemanomas, nes tai
sunaikins vis produkcij. Visais atvejais bandiniai yra imami atsitiktinai, paskui jie testuojami ir,
naudojant statistin analiz, apie juos daromos ivados priimti ar ne vis produkt partij.
Yra pavyzdi atrinkimo rizika. Kai kurie brokuoti gaminiai gali bti analizuoti prie patenkant
pirkj rankas, o kai kurie taip ir likti nepastebti. Taiau yra ilaidos, susijusios su inspekcija,
optimalus lygis ar balansas tarp inspekcijos masto ir ilaid, susijusi su brokuotais gaminiais,
pasiekianiais rink, parodytas grafike (Pav. 4.11). Kuo didesn inspektuot produkt proporcija, tuo
didesns ilaidos. Taiau iuo atveju nekokybik produkt patekimo klient rankas rizika maja, ir
todl broko ilaidos irgi maesns. I kitos puss, kompanija, maai inspektuojanti savo produkcij,
sumaina inspekcijos ilaidas, taiau, tokiu atveju, galimyb, kad pirkjas sigis blog prek, padidja.
83

Kada ir kur inspektuoti

Rekomendacijos, kada reikia daryti produkt inspekcij:

primimo.

aliavas ir gytas dalis tiekjo bazje. Tai pads ivengti neatitinkam produkt

4.11 pav. Balansas tarp patikrinimo ir kat

Ilaidos

Bendri patikros
katai
Patikros ilaidos
Netikrint produkt,
ilaidos
0

10

15 20 25 30 35 40 50
Tikrinti produktai (%)

Priimant tiekj produktus savo gamykloje, jei aliav nemanoma patikrinti tiekj
bazje. Akivaizdu, kad pradti gamyba i nekokybikos aliavos bloga pradia kokybs grandinje.

Po to, kai nauja grup dirbo ant projekto.

Licenzijos turtojo bazje tam, kad patikrint proces slygas (alaus darykla).

Franizs bazje tam, kad suinot produkt standartus (Mc Donalds).

Po sunki operacij, sudtingo surinkimo.

Prie brangias operacijas. Nereikia gaiti pinig ir laiko brokuotiems produktams.

Prie nepakeiiam proces. Pavyzdiui, plastikas toks, kaip polipropilenas yra

gaminamas i propileno. Jeigu propilenas neatitinka standartus, tada ir galutinis produktas bus blogos
kokybs.

Prie operacijas, kurios udengia defektus. Daymas, apdengimas metalu, surinkimas

gali danai paslpti defektus.

Prie surinkimo operacijas, kurios negali bti sugriautos.

Automatizuotas mainas gamybos proceso pradioje ir gale, maiau viduryje.

Galutinius produktus, jei tai ekonomika. Kliento pasitenkinimas yra labai svarbus,
firmos prestias labai svarbus,be to, firma atsakinga u brokuotus produktus. Nekokybik produkt
pakeitimas ar taisymas iorinje aplinkoje yra kur kas brangesnis negu gamykloje. Jei tai atsitinka,
pardavjas turi neti atsakomyb, o klientai gali gauti finansin kompensacij.

Platintojai arba transporto operatoriai tam, kad sitikint tiekiam paslaug ar gamini
kokybe.
Galimyb stebti
Galimyb stebti kokybs kontrolje tai galimyb atsekti produkto ar proceso istorij,
pritaikym arba viet specialij identifikacijos metod pagalba. Identifikacija gali bti specialus
enklas, partijos numeris arba kodas. Galimyb stebti tai ISO reikalavimas.

84

Priemons ir technikos, susijusios su kokybe

Kompanijos gali pagerinti savo produkt, proces, paslaug kokyb pritaikydami tam tikras
praktikas. Toliau pateiktos kelios kokybs praktikos.
ABC analiz
ABC analiz yra speciali Pareto forma arba, kitaip sakant, danio analiz, naudojama finansinei
akcij vertei atitinkamai kiekiui arba, galbt, tiekj skaiiui atitinkamai pirkj vertei nustatyti. io
analizs bdo naudojimas pagerina itekli valdym, kuris turi netiesiogin sry su proceso kokybe.
Aktyvumu pagrstas kainojimas
Tradicinis kat valdymas nenumato ilaid perdirbimui, atidjimams, rangos saugojimui, arba
klitims. Aktyvumu pagrstas kainojimas yra metodika, kuri nustato katus kiekviename pasilos
grandins ingsnyje arba gamybos procese tokiu bdu, kuris atidengia neefektyvumus, taip pat kaip ir
veiklas, kurie neduoda jokios naudos, ir daniausiai veda prie prastos bendros kokybs (i koncepcija
yra plaiau apvelgiama 25-ame skyriuje)
Etaloninis palyginimas (Benchmarking)
Etaloninis palyginimas, plaija prasme, yra vienos firmos verslumo palyginimas su kitos.
I kokybs poirio, tai yra produkt kokybs tarp firm palyginimas. Pavyzdiui, etaloninio
palyginimo moksle, pradtame 1994 metais J D Power ir koleg, buvo palygintas nauj main per
pirmas 90 naudojimosi dienas gedim skaiius; Toyota surinko 70 i kiekvieno 100 main
palyginimui su Chryslerio 125
Proto turmas (Brainstorming)
Proto turmas yra procesas, kai maa grupel moni, priklausani tai paiai kompanijai,
danai i skirting padalini, susirenka ir be joki susilaikym arba prielaikini nusistatym ikelia
naujas idjas, susijusias su kompanijos svarstomomis problemomis. Tai gali bti labai naudinga
diskutuojant apie kompanijos problemas, susijusiais su kokybe. Proto turmas gali bti laikomas
Ishikawa diagramos, apraytos vliau, pirmtaku.
Neskms metodas, efektas, ir kritikumo analiz
Neskms metodas, efektas, ir kritikumo analiz (FMECA) yra detalus mokslas, susijs su
produkto dizainu, gamybinmis operacijomis arba paskirstymo tinklu, kad nustatyti kurios savybs yra
kritikos vairiems neskms metodams
Lentel 4.1 Problemos maisto gamybos skyriuje
Srovin linija
Plytel okolado
Karamel
Minkti saldainiai
Garstyios
Prieskoniai
Maiytas okoladas
I viso

Problemos (per savait)

12
15
8
4
3
8
50

Danumo tikrinimo iniaraiai

Danumo tikrinimo iniaratis gali bti naudojamas nustatyti kaip danai bet kokia problema
gali vykti su tam tikru produktu. Lentel 4.1 parodo problem, vykstani maisto gamybos skyriuje,
tikrinimo iniarat. Tai gali bti toliau ivystyta Pareto analiz, apvelgt tolesniame skyriuje.
85

Hoshin
Japonikas terminas hoshin yra hoshin kanri trumpinys. odis ho reikia kryptis ir shin
adata, kai tuo pat metu literatrinis hoshin reikt krypties rodykl arba kompas. odis kanri irgi
gali bti iskeltas 2 dalis, kan reikia valdymas, o ri reikia prieastis arba logika.
Bet, pamus kartu, hoshin kanri reikia firmos vadovavimo ir valdymo nukreipimas reikiama
kryptimi. Hoshin darbui remiasi form ir taisykli sistema.
Kiekviena operacija turi stengtis sumainti nepridedani pelno veikl, kas yra kriterijus,
susijs su geros kokybs vadovavimu. Tai yra viena hoshin ties ir veikiant pasilos grandins lygyje
tai reikia vien i sekani dalyk:

negaminti daugiau vienet nei yra reikalinga, nes tai vaisto resursus veltui

sumainti laik, kad klientai gaut prekes laiku

sumainti inventoriaus laukimo laik

paalinti nereikalingus perdavimus tarp darbo tarnyb, kas reikia geresn

rengini idstym ir aliav judjimo optimizavim

optimizuoti transportavim tarp gamybos viet ir platinimo centr

paalinti preki perdarym.

Lentel 4.2 Hoshin koncepcijos panaudojimas
Faz
1
2
3
4
5
6

Stadija
Darbo pareig, gamybos ries pasirinkimas
Atsaking grupi formavimas, informavimas
Analiz, pasilymai, naujos proces schemos
Pasilyt pakeitim gyvendinimas
Reguliavimas
Gamybos naumo didinimas

7
8

Modifikacijos vertinimas
Sistemos pripainimas

Trukm
Pus dienos
Pus dienos
Dvi dienos
Viena diena
Viena diena
Iki dviej
savaii
Viena diena
Viena diena

Indikatorius

Kad utikrinti skming hoshin koncepto veikim, reikia utikrinti bendradarbiavim tarp
operatori, kuriuos turi moralikai remti prieiros ir vadovavimo personalas. Pavyzdiu hoshin
koncepto pritaikymui gali bti, sakykime, ypatingo elemento arba vieneto, kaip gamybos linija arba
darbo tarnyba, pasirinkimas ir ingsni pagal lentel 4.2 atlikimas

Laikui bgant maja

Laikas
4.12 pav. Kokybs gerjim rodo rodikli pasikeitimai
86

Kontrols diagram pagerinimas

Sudarant program operacijos pagerinimui yra btina nustatyti ar progresas yra padarytas. Tai
turi bti parodyta lyginant buvusius su gautais rezultatais. Pavyzdiui, sivaizduokime, kad mes
siekiame sumainti produkt su defektais kiek surinkimo procese. Defekt procentas bt rodiklis.
Periodikas pavyzdi mimas bt daromas nustatytais laikotarpiais ir rezultatai sulyginti. Jeigu
kokybs programos pradioje defekt skaiius buvo 8%, tai oi trij mnesi jis buvo 6.5%, o dar po
trij - 4,7 %; ivados yra akivaizdios, kad kokybs programa veikia. 4.12 pav. parodo bendr situacij
kaip laikui bgant rodiklis maja ir vyksta progresas. Rodiklis gali bti bet koks: darbuotoj
pravaikta, produkt sudtis, pristatymo laikas, inventoriaus lygis, atvykimo laikas, klaid skaiius
sskaitose ir t.t.
Ishikawa diagrama
Ishikawa diagrama, pavadinta iradjo garbei, yra taip pat inoma kaip prieasi-pasekmi
diagrama arba aakos diagrama dl savo formos. Tai yra naudingas analitinis rankis kokybs tyrimui,
kuris taip pat gali bti pritaikytas po proto turmo metodo pirmam galim pasekmi vertinimui.
Gamybos operacija
4.13 pav. yra prieasi pasekmi analizs pavyzdys, kur galima pritaikyti nustatant kodl
yra toks didelis gaminam produkt su trkumais skaiius. iame pavyzdyje galime matyti eias
pagrindines potencialias problem sritis kartu su atpastamomis situacijomis iose srityse:

fizin darbo aplinka

darbuotoj skaiius

rangos skaiius

vadovavimas

metodai

aliavos.

4.13 pav. Prieasi- pasekmi diagrama gamybos monei

Aplinka

Darbas

Mainos

Triukmo lygis Nepatyrs

Triukmingas
ildymas
Trkumas
Sudtingas
Apvietimas Neefektyvus apmokymas
Blogas dizainas
Saugumas
Motivacijos trkumas
Avarijos
Iplanavimas
Darbo rotacija

Problema
Daug blog
produkt

Planavimas
Atidliojimas
Blogas ifravimas
Organizavimas
Bloga prieira
Vadovavimas
Dviprasmikumas Pavlav tiekimai
Kontrol
Blogas supratimas Bloga kokyb
Santykiai
Susidvjs
Neefektyvi inventorizacija

Valdymas

Metodai

Mediaga
87

Kitos sritys gali bti laikomos finansinmis nepakankamas kapitalas, neadekvatus pinig
srautas, pavluotas pirkj mokjimas, auktos kainos, ir panas.
4.14 pav. Prieasi- pasekmi diagrama restoranui
Atidliojimas

Maistas

Aplinka

Vieta atsissti

Kiekis
vairov
Bti aptarnautam
Kokyb

Dekoracija
Apstatymas baldais
Sdim viet rengimas
Geografin pozicija
Sskaitos gavimas Temperatra
Pasirodymas

Ukandiai
Psriiai
Vyn sraas
Darbuotoj
Priepieiai
Alus
roporcija
Gaivieji grimai
Piets
Mandagumas
Kava/arbata
Banketo ranga

Darbuotojai

Grimai

Klient
pasitenkini
mas

Paslaugos

Paslaug operacijos
4.14 pav. pateikia paslaug operacij restorane analiz. iame pavyzdyje yra eios pagrindins
potenciali problem sritys kartu su atpastamomis operacijomis iose srityse:

atidliojimas

maistas

aplinka

darbuotojai

esam grim asortimentas

silomos paslaugos
Ishikawa diagrama gali bti pritaikyta beveik kiekvienai operacijai. Kaip analitinis rankis, jis
yra geriausiai panaudojamas pradedant i deins puss (aakos galva), kas yra potencialus operacij
rodiklis ir po to dirbti atbulai nustatant specifinius elementus.
Kaip tik laiku
Kaip tik laiku gamyba (plaiau apvelgiama tam skirtame skyriuje) yra vadovavimo praktika
kai tikslus, reikalingas produkto kiekis yra pagaminamas arba pristatomas kaip tik tada, kai to reikia.
Atidliojimo laikas ir inventoriaus lygis yra palaikomas absoliuiai minimalus, kadangi filosofija yra
tokia, kad nereikalingas inventorius arba atidliojimai yra neefektyvus itekli panaudojimas.
Kaizen arba tolydus gerinimas
Tolydaus gerinimo procesas (CIP) arba kaizen reikia tolyd bandym kurti auktesnius
kokybs lygius, tarkim, izoliuojant problem altinius. Maksimalus siekis yra nulis defekt, tikslas,
palaikomas Crosby. Kaizen konceptas yra: ne visada stengtis diegti naujus prasilauimo produktus, bet
stengtis gerinti esamus projektus. i logika buvo labai akivaizdi gaminant Volkswagen Beetle, kuris
88

buvo pristatytas 1937 metais Vokietijoje ir kol jo gamyba Europoje buvo sustabdyta 1978 metais, jau
buvo parduota daugiau nei 22 milijonai io modelio daugiau nei bet kokio automobilio pasaulyje.
Standartinis dizainas ir stilius liko toks pat nepakits arti pus amiaus, bet gerinimai, susij su
kokybe, buvo tolygiai diegiami. Pramons suvokimas 4,3 iliustruoja kaip kaizen poiris padjo auto
tiekjui i dien Vokietijoje.
Kaizen koncepto praktika Vokietijoje
Ciuriche, veicarijoje, Kaizen institute, konsultacin firma padeda Europos gamintojams diegti
kaizen koncept, tolydi gerinimo program, kuri buvo detaliai aprayta japon guru, Masaaki Imai,
to paties pavadinimo knygoje 1986 metais. Kaizen instituto metodai enkliai padjo Edenkoben
gamyklai, priklausaniai Walker Gillet Europe GmbH, dukterinei Tenesco, JAV, monei, kuri randasi
120 km iaurs vakarus nuo Frankfurto, Vokietija. Firma tiekia automobili imetimo sistemas
tokioms firmoms kaip General Motors, Porsche ir Volkswagen. Kai pasauliniai auto tiekjai pjaunasi ir
riejasi tarpusavyj, Walker Gillet atsipjauna sau didel dal, pasisavindama japonik kaizen koncept
tolygiam savo rangos tobulinimui. Pavyzdiui, vienoje U-formos surinkimo linijoje, skirtoje
duslintuv dali suvirinimui, buvo beveik 3 dien detali atsarg. Po kruopios analizs tai buvo
sumainta iki vienos dienos. Priedui, vietoj to, kad veti didelius kiekius dali aplink su krautuvu,
maesni kiekiai yra dedami des ir neiojami rankomis. Kitoje darbovietje kompanija sugebjo
padidinti laisvos vietos 20%, sumainti preki keliavimo tarp gamybos tak atstum 42%, ir padidinti
ieig 40% - ir viskas per vien savait. Visoje gamykloje juodos grindys, skirtos paslpti tepalo
ymes, buvo pakeistos spalvota, lengvai besivalania danga. Darbo rankiai buvo nuspalvinti
atsivelgiant sekcij, kurioje jie yra naudojami, ir padti ariau, madaug per rank nuo operatoriaus,
nei centriniame take kaip iki iol. Priedui, viename skyriuje sriegiamosios galvuts pakeitimo laikas
nuo originaliai numatyt 80 valand buvo sumaintas iki 12 valand, ir naujas apsauginis tvirtinimas
sumaino rangos ir mechanizm prastov. Kaip it gerinim rezultat galima pasakyti, kad Walker
Gillet sumaino projekto pabaigos atmetimo dan 5% ir inventorizacija iki 1-2 dviej nuo prie tai
buvusi 4-5. Gamybos apimtys padidjo 15% 1995 metais ir sugraino kompanijai pelningum po
dviej met neskmi. Walker Gillet taip seksi mainti gamybos katus, kad vienas i firmos
darbuotoj, 40-metis veteranas, priklausantis senajai sistemai, pradjo diegta kaizen dirbtuvs
Walker Gillet kompanijos tiekjams.

Yannickas Bichonas, dvintis flanelinius markinlius ir odinius dinsus, galt bti dar vienas 30metis klientas iekantis pigios preks dideliame prekybos centre La Defense, iaurs vakar Paryiuje.
Taiau jis neturi jokio tikslo ileisti n franko, nes jis yra slaptas klientas, usirainjantis, kaip su juo
elgiasi pardavjai. Bichonas apsimetinja, kad ieko kompiuterio spausdintuvo didelje parduotuvje
ir po deimties minui laukimo, jis bando umegzti kontakt su bent vienu raudonu sportiniu
kostiumu apsirengusiu pardavju-konsultantu. Pagaliau jis suranda mog, kuris jam pasilo
pasiklausti ko nors kito. Kitas darbuotojas, kur jis priremia prie sienos dirbtinai nusiypso ir koja
parodo vien i 21 spausdintuvo, stovini vitrinoje, kur jis rekomenduot. Paklaustas kodl btent
tas spausdintuvas, konsultantas tiesiog pasako, jog tai yra gera maina, bet nesuteikia jokios
papildomos informacijos. Po to su atodsiu konsultantas pradeda apirinti savo nagus ir nueina
tolliau pasaks, kad Bichonas apmastyt pasilym. Nujus konsultantui Bichonas usirao, kad
vitrinoje kurioje idlioti spausdintuvai, yra nevari ir ia nra joki broir ar technini informacij.
Mobiliojo ryio parduotuvje Yannickas turjo labai pasistengti, kad patraukt pardavjo dmes.
Kad itraukt i vitrinos t telefon, kurio pageidauja klientas, nebuvo n kalbos. ioje didelje
parduotuvje pardavjai-konsultantai niekada neumegzdavo aki kontakto ir nepasakydavo sveiki
arba viso gero savo klientui. Kitoje parduotuvje konsultantas, kuris perstatinjo vitrin, pairjo su
panieka Yannick, kai is paklaus kaip veikia tam tikras daiktas. Kai Yannickas papra knygos
apie unis, jauna pardavja atsiduso ir nujo prie deiniosios lentynos. Ji nedjo joki pastang, kad
surast btent t tem. Daugiausiai dmesio jam skyr ekologik dovan parduotuvje.
89

Bti klientu Pranczijoje, o tiksliau Paryiuje, gali bti eminanti patirtis. Klientas nra karalius.
Pardavjai duoda suprasti, kad j telefono pokalbiai negali bti nutraukti, prekiavimas erzinantis, o jei
klientai paklaus klausimo, atsakym igirs tik tada, kai pardavjas baigs valyti parodos lentynas. Kai
kurie parduotuvi savininkai teigia, kad rytais jie negali dirbti su apskaitos knygomis vien dl to, kad
klientai trukdo jiems. Gauti pagalb gali bti tiesiog ikis, o nirus stiklinis vilgsnis beveik
prastas. Amerikoje kompanijos skiria daug dmesio, kad paslaugos bt suteiktos su ypsena ir kad
mons manyt, jog tai yra dalis verslo.
Yannickas Bichonas dirba Dynamic Mystery Shopping(DMS) trej met kompanijoje,
sikrusioje Paryiaus priemiestyje. Firma kurta Francoiso Leauteo, kuris po vizito pas seser
Amerikoje, pamat koks malonus gali bti apsipirkinjimas. Suprat, kad kokybikos paslaugos gali
pakelti peln, DMS klientai yra ir Pranczijos oro linijos, ir Dysneyland Paris ir daugelis kit. Viena
i pirmj kompanij pasinaudojusi DMS slapto kliento paslaugomis buvo Pharmactiv, 550
vaistini asociacija Pranczijoje, kuri jaut, kad paslaugos yra gantinai svarbu, nes beveik visos
vaistins parduoda panaius produktus. Pradioje vaistins irjo skeptikai, nes man, kad tai bus lyg
nip panaudojimas. Vliau suprato, kad pinig darymo procese jie anksiau visai nesirpino kliento
jausmais bei nuomone.
I Pranczijoje: Ar a negaliau jums padti

Vamzdi emlapis
Tai yra analiz-tyrimas naudojamas norint perprasti veikl fizinio tiekimo grandinje kuri eina
aliavos, komponentai, pakavimas, gavimas, transformavimas ir transportavimas. Vamzdi emlapis
yra suskirstytas ilg ir tr, kad padt ireikti sistemos taupum ir lankstum.
Poka jungtis
Poka jungties metodo tikslas yra proceso ar paslaugos patikimumo, kokybs didinimas. Svoka apima
reikin, kada vien sistem sujungti prietaisai, mechaniniai ar elektriniai, tam, kad apsisaugoti nuo
neapdairi naudotojo ar operatoriaus klaid.
Proceso struktrin schema
Proceso struktrin schema rodo mediag judjim tarp skming padalini, tam tikslui, kad
nustatyti vert ir nepridtins verts veikl.
Kokybs rateliai
Tai atsirado Japonijoje, maose darbuotoj grupse (vidurkis 9), kurie kaip savanoriai reguliariai
susirinkdavo ianalizuoti su darbu susijusi projekt, turdami tiksl padaryti paang kompanijoje,
pagerinti darbo slygas ir stimuliuoti bendr saviviet, naudojant kokybs kontrols idj.
Dalyvavimas yra savanorikas ir nra joki pinigini paskat. Pagrindin prieastis yra asmenin
gerov ir siekimas bei pripainimas pagerjimo, kuris suteikiamas per regioninius ar valstybinius
kokybs kontrols susitikimus. Procesas pavaizduotas figroje 4.18.

90

IGYVENDINTI
POKYCIAI
TEMOS
PASIRINKIMAS
PATEIKIMAS
SUINTERESUOTIEMS
ASMENIMS

KOMANDOS
PASTANG
VADYBINIS
PRIPAINIMAS

STUDIJAVIMAS

IVADOS
TOBULINIMO
PLANAI
REZULTAT
PATVIRTINIMAS
VYKDYMAS

Kokybs funkcijos idstymas

Kokybs funkcijos idstymas (KFI) yra analitinis metodas, kuris susitelkia ir koordinuoja
organizacijos pajgum tam, kad sumodeliuoti, gaminti ir pardavinti prekes, kuri trokta klientas. is
metodas yra skirtas tam, kad produktai bt gaminami tokie, kad atspindt kliento lkesius ir
prioritetus. Btent todl rinkodaros (prekybos) mons, dizaino ininieriai, darbo personalas ir tiekjai
turi dirbti labai glaudiai susij tam, kad produktas atitikt kliento reikalavimus.
Pertvarkymas
Verslo proceso pertvarkymas yra idja kurios aknys siekia 1980-j met Amerik. i idja reikia
visik firmos pervertinim ir sukrtim, tam kad pakelt jos darbo naum, lankstum, reakcij ir
artim bendravim su klientais. iame darbo naumo didjime siskaito pagerinta produkt ir paslaug
kokyb.
Isibarstymo diagrama
Isibarstymo diagrama yra pateikimas priklausom kintamj su nepriklausomais, tuo tikslu, kad
pamatyti ar yra tarp j koreliacija. Jeigu taip, galbt kiekybinis modelis galt isivystyti ir
prognozuoti ar apskaiiuoti neabejotinas pasekmes ir netiesiogiai pagerinti sprendim darymo
rezultatus.
Voro tinklas
Voro tinklas yra pareto-tipo analiz, kurioje informacija pateikiama diagramoje-kreivje, kuri panai
voro tinkl, kaip parodyta pav. 4.19. ia yra atuoni kriterijai analizuoti operacij, visi i proceso ir
produkto poirio: mediagos kokyb, mediagos naudingumas, praktinis dizainas, naujausios
technologijos, kaip tik laiku operacijos, patyr operatoriai, dokumento naudingumas-tinkamumas,
paprastos instrukcijos.
ie kriterijai turi skaiius nuo 0 iki 5, pradedant 5 kaip geriausiais kokybs takais skalje. Kai voro
tinklas yra nupietas, didesn dalis tinklo reprezentuoja geresn produkto/proceso operacij.
Statistins kokybs kontrols diagrama
Statistins kontrols diagrama yra analitinis rankis nustatant ar produkcijos operacijos ir/ar paslaugos
sistemos dirba pagal neabejotinus reikalavimus. Trys diagramos yra daniausiai naudojamos:
P-diagrama. Naudojama pamatuoti proporcijas ar trupmeninio dalinio trkumus
C-diagrama. Naudojama pamatuoti absoliut vienet su trkumais skaii
91

X-kartels diagrama. Naudojama matuoti produkcijos kintamuosius operacijoje

Taguchi metodai
Taguchi metodai pavadinti japono Genichi Taguchi vardu, yra procedros siekianios kokybs
pagerinimo produkto ir proceso dizaine. Procedr pagrindas yra tvirtas ir stiprus dizainas, statomas
pakantumui gamybos kintamiesiems, kurie yra neivengiami. Taguchi filosofija teigia, kad nesant
kokybes tikslui pastoviame bde gali bti geriau, negu smgiuoti tai kelis kartus kai visa kita isibarst
visur u borto.

Tarptautin standart organizacija ir ISO-9000

Tarptautin standart organizacija (ISO) yra tarptautin nevyriausybin organizacija, kurios
pagrindinis tikslas yra sumainti prekybos barjerus, keliant pasaulinius produkt standartus. i
organizacija kurta 1947 enevoje, veicarija. Joje dabar yra apie 120 nari-valstybi. Akronimas ISO
yra naudojamas sutrumpinant anglik pavadinim International Organization for Standardization
nors akivaizdiai matosi, kad turt bti IOS, taiau i graik kalbos iso reikia lyg, btent todl i
organizacija taip pasivadino, nordama perteikti lygybs jausm.
ISO kokybs standart raida
ISO-9000 serijos yra kokybs standartai, pirm karta paleisti 1987 Tarptautins standart
organizacijos, tuo tikslu, kad garantuot kokybs pastovum versle; gamyboje bei paslaugose. ISO9000 yra sukurtas remiantis Brit standartais BS-5750, kurie buvo sukurti 1979. BS-5750 savo ruotu
buvo sukurti remiantis Brit karino parpinimo standartais tam, kad utikrinti Didiosios Britanijos
gaminam gynybos rangos kokyb. Tai taip pat tapo puikiu rinkodaros rankiu. BS-5750 pradioje
buvo pristatyti Europai kaip EN 29000 i kuri ir isivyst ISO standartai. ISO standartai buvo
perirti 1994 metais ir nuo to laiko atsirado trys pagrindiniai standartai, kuri besilaikanti firma gali
tapti ISO-patvirtinta treios alies auditore.

ISO-9001
ISO-9001 buvo pilniausias ir labiausiai ubaigtas standartas. Tai buvo modulis kuris apibrdavo
visus elementus privalomus pasilos grandins operaciniam ratui, nuo dizaino iki pltros, gamybos,
diegimo ir paslaug tiekimo. Modulis su 20 detali skyri yra nurodytas 4,3 lentelje.
1. Vadybos
atsakomyb
2. Kokybs sistema
3. Sutarties
perirjimas
4. Dizaino kontrol
5.Dokument kontrol
6. sigijimas
7. Vartotojo pasilytas
produktas
8. Produkto
identifikacija
9. Proceso kontrol
10. Tikrinimas

Apibdina, kaip turt bti sudaryta organizacijos schema, tam, kad

apibdinti kiekvieno darbininko atsakomybes ir darbo kokybs
gerinimo veikl.
Apibdina, kaip firma turt steigti procedras ir instrukcijas
kokybs sistemai, kad utikrinti produkto atitikim reikalavimui.
Nustato ir dokumentuoja, kaip firma turi steigti ir palaikyti
reikalavim kontrakto perirai veikl
Nustato reikalavimus ir procedras, tam, kad valdyti produkto
sumanym ir utikrinti, kad nustatytos specifikacijos pasiektos.
steigia procedras dokument kontrolei, prieinamumui, svarstymui.
Apibdina procedras, utikrinanias perkam produkt kokyb.
Apibdina sigyt produkt laikymo ir naudojimo slyg
patikrinimo procedr.
Apibdina, kaip tiekjas laikosi nurodym, atveti prek laiku,
gautos preks atitikim, dokument tikslum.
Apibdina proces, kaip turi bti atliekamas tam tikras procesas.
Apima procesus, skirtus tikrinti produkt tinkamum ir atitikim.
92

11. Matavimas,
rangos testavimas
12. Tikrinimas ir
testavimo bdas
13. Netinkam
produkt kontrol
14. Koregavimas
15. Naudojimas,
laikymas, pristatymas
16. Kokybs raai
17.Vidaus patikrinimai
18. Apmokymai
19. Tech. apira
20. Statistiniai metodai

Apima reikalavimus naudotis, standartizuoti ir palaikyti ger rangos

bkl.
Apima tikrinimo status (testavimo bd), nustatyt pagal
atitinkamas ymas, dokumentus, diagramas.
Apima procedras, kurios utikrina, kad netinkami ar paeisti
produktai nebt naudojami.
Procedros skirtos isiaikinti ir sutvarkyti ikilusias problemas.
Apima procedras privalomas, kad produktas ilikt kokybikas
visose gamybos lygiuose.
Visi dokumentai susij su gamyba ir kokybe privalo bti upildyti.
Procedros skirtos vidaus kokybs auditui
Procedros skirtos visiems firmos darbuotojams, kokybei kelti.
Procedros utikrinanios poprekybin paslaug kokyb
Papildomos statistins procedros, utikrinti produkto ar proceso
kokybei
4.3 lentel

ISO-9002
ISO-9002 modulis kokybs utikrinimui gamybos ir diegimo srityse, jis buvo dar labiau paplits
standartas tarp gamintoj. Jis taikytas ten, kur jau buvo nustatytas dizainas ar specifikacija, kuri
konstatavo special produkto reikalavim. Su iimtimi dizaine ir dizaino pokyiuose, is standartas
buvo labai panaus ISO-9001.
ISO-9003
ISO-9003 buvo modulis taikytas firmoms sutarties situacijoje, kurios norjo demonstruoti pajgumus
tikrinant ir testuojant produktus. is standartas apm dokument kontrol, produkt identifikacij ir
ymjim, produkt, kurie neprajo speciali test kontrol, prieiros ir laikymo sistem, matavimo
kontrol ir rangos testavim, statistines technikas ir apmokymus.
2000-iais ISO-9000 buvo vl perirtas ir trys prie tai minti standartai buvo sujungti ir pakeisti
vienu, dabar vadinamu ISO-9001: 2000. Jis taikytas visoms organizacijoms skaitant paslaugas,
gamyb, vyriausyb taip pat standartas duoda visus reikalavimus paymjimams. Be to, kad yra ISO9001:2000 taip pat turime ir ISO-9000:2000, kuris paaikina paymjimo reikalavimus ir taip pat ISO9004:2000, kuris duoda nuorodas atlikimo (darbo) pagerinimui. Pagrindin prieastis dl kurios buvo
atliktas perirjimas 2000-iais metais, buvo pabrti naud kliento pasitenkinimui kontroliuoti; pltoti
daugiau vartotojui patogi dokument; garantuoti nuoseklum tarp kokybs vadybos sistemos
reikalavim ir rekomendacij (nurodym); remti (skatinti) bendr kokybs vadybos princip naud
organizacijose ir didinti j suderinamum su ISO-14000, aplinkos standartu. Naujasis ISO-9001:2000
standartas teigia, kad firmos, kurios iuo metu yra patvirtintos ISO-9002 ar ISO-9003, pagal 1994
met versij, dabar turi bti patvirtintos ISO-9001:2000. paskutin diena tai padaryti yra 2003 met
gruodio 15 diena.
ISO-9000 standart pagrindas
ISO-9000:2000 standart paymjimo tikslas yra kurti vadybos sistem, kuri teikia pasitikjim
gamybos organizacijoms, ir dar svarbesn, t organizacij klientams, ar tikrai tie produktai atitinka
tam tikrus nustatytus reikalavimus. iame kontekste, produktai taikomi paslaugoms, apdorotos
mediagos ir technin bei programin ranga numatoma pagal klient. ISO-9001:2000 negarantuoja
produkto kokybs, nes tai yra proceso standartas, o ne produkto standartas. Paymjimas reikia, kad
organizacijos kokybs vadybos procesas atitinka ISO reikalavimus. Toliau ivardinti penki
pagrindiniai principai ISO-9001:2000, kurie pakeit 20 prie tai buvusiu sekcij ISO-9001, kurie
sukurti 1994:
93

Apibdinimas veiklos, kuri skirta tiekti produktus

Kokia kokybs vadybos sistema naudojama
Vadovavimo-valdymo atsakomyb
Itekli valdymas
vertinimas, analiz ir gerinimas

Paymjimo svarba
Keletas ISO-9000 paymjimo pranaum seka toliau:
Tarptautin orientacija
Iki 1999 gruodio 31 dienos buvo iduoti 343653 ISO-9000 paymjimai i kuri 55% buvo
Europoje, 3% Centrinje ir Piet Amerikoje, 13% iaurs Amerikoje, 17% Tolimuosiuose Rytuose,
7% Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, 5% Afrikoje ir Vakar Azijoje. inoma iaurs Amerikos
skaiius yra maas, taiau jis auga spariai, ir vien 1999 metais paaugo 35% palyginus su 1998-iais. i
tarptautin orientacija daro ISO paymjim logiku pasirinkimu bet kokios tarptautins organizacijos,
kurios klient yra visame pasaulyje.
Rinkodaros-marketingo galia
Kompanijoms gavusioms ISO-9000 paymjim yra leidiama j demonstruoti. Taigi, teorikai,
kompanija kuri yra pripainta, turi galimyb pasilyti auktesns kokybs produkt ar paslaug ir tai
duos tai kompanijai marketingo galios.
Sutarties dalyvio pasirinkimas
Jei, tarkime, kompanija i Azijos ieko Europietiko subrangovo, ir ji nra gerai susipainusi su
Europietiku verslu, yra didesn galimyb, kad i kompanija pasirinks partner turint ISO
paymjim.
Tiekjai
Renkantis nauj tiekj gali bti labai svarbus laiko ir kainos balansas. Jei potencialus tiekjas turi
ISO-9000 paymjim, tai pasirinkimo procesas pirkjui gali bti enkliai sumaintas-sutrumpintas.
Tiekjai Europoje, su klientais i Europos, tikriausiai bus labiau link bendradarbiauti jei ie turs
paymjimus.
Paymjimo kritika
Paymjimo gavimas kritikuojamas dl keli dalyk: jis yra brangus, ilgai trunkantis procesas, taip
pat biurokratikas. Be to nra jokios garantijos, kad kompanija turinti paymjim teikia kokybikas
paslaugas ir produktus.
Kokybs paymjimas garantuoja kad monje bus knyga su apraytomis procedromis bet ne btinai
geresn kokyb. Daug kompanij praeityje, toki kaip Marks & Spencer ar Suchard, turjo geros
kokybs reputacij dar prie gaunant paymjim. Stiprs ISO-9000 prieininkai teigia, kad tikti, jog
paymjimas garantuos geresn produkt ir paslaug kokyb yra tas pats kas tikti, jog vairavimo
paymjim idavimas padarys kelius saugesnius!
Organizacijai stipriai prisirius prie ISO paymjimo yra jauiamas grimas prie kieto valdymo
stiliaus, kitaip vadinamo Taylorismo firmoje. Tai sumaina moni motyvacij, ir apriboja individo
iniciatyv. Kiti teigia, kad sistematin kontrol ir ratikos procedros yra nereikalingas veiklos
kontroliavimas. Personalo samdos poiriu, kai visos procedros yra suraytos, tai apriboja darbinim
moni, kurie nemoka aikiai skaityti.

94

Europos kokybs vadybos fondas

Kilm
Europos kokybs vadybos fondas (EKVF) buvo kurtas 14-ikos pagrindini Europos kompanij
prezident, su Europos Komisijos pritarimu. Jacquesas Delorsas, Europos Komisijos prezidentas,
pasira laik su tikslu kurti i staig, tai vyko 1988 rugsjo 15. Naryste dalinasi vir 550
organizacij 23-ose Europos valstybse, nuo tarptautini ir nacionalini firm iki tyrim institut ir
universitet.

EKVF misija:

Stimuliuoti ir pagelbti organizacijoms visoje Europoje dalyvaujant tobulinimosi veikloje, vesti

jas visik kliento pasitenkinim, darbinink pasitenkinim, poveik visuomenei ir verslo
rezultatams.
Paremti Europos organizacij vadybininkus spartinant bendros kokybs vadybos proces.
Siekti tarptautins konkurencijos naudos.

EKVF modelis ir Europos kokybs apdovanojim programa

Europos kokybs apdovanojimai, kurie yra EKVF programos dalis, isivyst 1991 metais tam, kad
atpainti ir apdovanoti tas organizacijas, kurios rodo aukt kokybs lyg. raymas apdovanojim
srae yra kaskadinis procesas, apimantis valstybines kokybs organizacijas i kiekvienos Europos
alies. Kriterijai apdovanojant yra paremti sistema nurodyta figroje 4.20. is modelis susideda i 9
element, kurie skirti nustatyti organizacijos progres verslo tobuljime. Kiekvienas elementas
analizuoja kaip kompanija funkcionuoja ir kokie yra rezultatai, kurie reikalauja rodym visose
devyniose kategorijose. Daugiausiai galima surinkti 1000 tak . Toliau seks visas vertinimas su
reikalingais rodymais.

figra 4.20
Vadovavimas
Vadovavimas kaip vykdomojo kolektyvo ir vadov veiksmai bei poelgiai kvepia, pagelbja ir
skatina bendrj kokybs vadyb. i kategorija turi 100 tak. rodymai reikalingi tokie kaip:
95

Lyderiai (vadovai) aikiai demonstruoja savo sipareigojim bendrosios kokybs vadybos

kultrai
Lyderiai remia tobuljim ir sitraukim suteikdami atitinkamus resursus ir pagalb.
Lyderiai yra susij su klientais, tiekjais ir kitomis organizacijomis
Lyderiai atpasta ir vertina moni pastangas ir pasiekimus

moni vadyba
moni vadyba yra tai, kaip ilaisvinamas organizacijos moni potencialas. i kategorija turi
daugiausiai 90 tak. rodymai reikalingi tokie kaip:
moni resursai yra suplanuoti ir tobulinami
moni galimybs yra pltojamos
mons yra traukti tikslus ir be perstojo peririnjamas atlikimas (darbas)
mons yra traukti, galinti ir pripainti
mons ir organizacija turi efektyv dialog
monmis rpinamasi
Politika ir strategija
Politika ir strategija yra tai, kaip organizacija formuluoja, idsto ir periri savo politik, strategij ir
paveria tai savo planais bei veiksmais. i kategorija turi daugiausiai 80 tak. rodymai reikalingi ie:
Pagrstas informacija kuri yra aktuali ir isami
Pltra
Praneti ir gyvendinti
Reguliariai atnaujinti ir gerinti
Resursai
Resursai yra tai, kaip efektyviai ir veiksmingai organizacija valdo savo resursus. i kategorija turi
daugiausiai 90 tak. rodymai reikalingi tokie, kaip:
Finansiniai resursai yra valdomi
Informaciniai resursai yra valdomi
Tiekjo santykiai ir mediag valdymas
Pastatai, ranga ir kita yra valdoma
Technologija ir intelektualin nuosavyb yra valdoma
Procesai
Procesai yra tai, kaip organizacija nustato, valdo, periri ir tobulina savo procesus. i kategorija turi
daugiausiai 140 tak. rodymai reikalingi tokie, kaip procesai:
Kurie yra pagrindas skm, nustatomi
Sistematikai valdomi
Yra peririnjami ir tikslai nustatomi tobulinimo tikslai
Yra tobulinami naudojant naujausias technologijas
Yra keiiami ir naudingumas vertinamas
moni pasitenkinimas
Tai yra tai, ko organizacija siekia, kad padaryt darbininkus laimingus. i kategorija turi daugiausiai
90 tak. rodymai reikalingi tokie, kaip:
moni supratimas organizacijoje
Kiti matavimai susij su moni pasitenkinimu
Klient pasitenkinimas
Tai yra tai, ko organizacija siekia, kad padaryt klientus laimingus. i kategorija yra pati svarbiausia
ir turi daugiausiai 200 tak. rodymai reikalingi tokie:
Koks yra moni supratimas apie organizacijos produktus, paslaugas ir klient bendravimas
96

Kiti matavimai susij su organizacijos klient pasitenkinimu

taka visuomenei
taka visuomenei yra tai, ko organizacija siekia, nordama patenkinti reikmes ir lkesius vietins,
valstybins ir tarptautins bendruomens. tai eina suvokimas organizacijos artjimo prie gyvenimo
kokybs, aplinkos, isaugojimas pasaulini resurs, ir taip pat vidiniai organizacijos efektyvumo
matavimai. tai eina santykiai su valdia ir instancijomis, kurios takoja versl. i kategorija turi
daugiausiai 60 tak. rodymai reikalingi tokie, kas yra:
Organizacijos suvokimas visuomenje
Kiti matavimai susij su organizacijos taka visuomenje
Verslo rezultatai
Tai yra, k organizacija pasiek ryium su tuo, k planavo, kokius tikslus kl ir kaip patenkino vis
lkesius bei finansinius poreikius. i kategorija taip pat labai svarbi nes turi net 150 tak. rodymai
reikalingi tokie, kokie yra:
Organizacijos darbo finansiniai matavimai
Kiti matavimai susij su organizacijos darbu
Apdovanojim laimtojai
Apdovanojim laimtojai 2000 metais duoti 4.4 lentelje
Europos kokybs apdovanojim laimtojai (2000)
KOMPANIJA
KATEGORIJA
"Nokia" mobilieji telefonai (Suomija)
Didelis verslas
"Inland Revenue" apskaitos ofisas (kotija)
Vieasis sektorius
"Burton-Apta" ugniai atsparios mediagos (Vengrija)
Maa arba vidutin mon
Lentel 4.4

Didiosios Britanijos geriausi moni apdovanojimai

Kilm
Geriausi moni apdovanojimai yra programa pltojama Didiosios Britanijos pagrindinio leidinio
Management today kartu su Cranfieldo verslo mokykla, nuo 1992 met. Programos tikslas yra
nustatyti tuos gamybos padalinius D. Britanijoje, kurie yra lyderiai tam tikroje srityje, tokioje kaip
kokyb, paslaugos, efektyvumas ir katai. Vienas i programos taikini yra kelti ir skatinti gamybos
tobuljim D. Britanijoje.

Vertinimo kriterijai
Vertinimo kriterijai yra labai isams, o vertinimas yra sudtas 16-os lap klausimyn, apimant
iuos kriterijus:
Pasaulin veikla
Klient pirmavimo laikas
Produkt tipai

97

Apdirbimo bdai
Kontrols elementai
Struktra ir susij katai
Klient tinklas
Tiekj tinklas
Mediag pristatymo danumas
Kat struktra
Pelno ribos
rangos lygis/itekli forma
Darbuotoj charakteristika
Darbuotoj apyvarta
Darbuotoj apmokymai
Nauj produkt diegimas
Vadybos sitraukimas
Klient paslaugos

Apdovanojim proceso tvarkartis

Sausisbalandis
Gegu
Birelisliepa
Liepa
Lapkritis

Dalyvaujanios firmos atlieka savatvark

audita
Paruoiamos paymos ataskaitai ir finalist
atrinkimas
Paymos ataskaitoms idalinamos visiems
dalyviams
Vertintoj komanda aplanko finalist mones
Apdovanoojim laimtoj atrinkimas
Laimtojai pakelbti per oficialius pusryius

Apdovanojim kategorijos ir laimtojai

Keli 1999 met apdovanojim kategorij laimtojai nurodyti lentelje 4.5:
Apdovanojimas
Met mon - geriausia gamybos kompanija
Geriausia gamybos kompanija - auktai vertinta
Geriausia proceso-vyksmo gamykla
Geriausia proceso-vyksmo gamykla - auktai
vertinta
Geriausia elektros ir elektronikos mon
Geriausia elektros ir elektronikos mon - a. .
Geriausia nam ir apyvokos daikt mon
Geriausia maa mon
Geriausia maa mon - auktai vertinta
Labiausiai pasitobulinusi mon
Teisj specialus apdovanojimas

Gavjas
"Britax Wingard", Porchesteris
"Black & Colman", County Durham'as
"Reckitt & Colman" Hull'as
"Henkel Consumer Adhesives", Cheshire'as
"Lucas Automative elektronics",
Birminham'as
"Caradon Trend", West Sussex'as
"Nichols Foods", St. Helens'as
"Giroflex", Mid-Glamorgan'as
""Medical Support Systems", Cardiff'as
"Alenia Marconia Systems", Portsmouth'as
"Bespak", Norfolk'as
Lentel 4.5

Malcolmo Baldrigeo nacionaliniai kokybs apdovanojimai

Malcolmas Baldrigeas ir apdovanojimai
Jis buvo Amerikos prekybos sekretorius, kai prezidentu dar buvo Reaganas, nuo 1981 iki savo
mirties, per nelaiming rodeo atsitikim 1987. Btent tais metais apdovanojimai pavadinti Malcolmo
Baldrigeo nacionaliniais kokybs apdovanojimais, kurti kongreso ir rayti statym 1987 rugpjio
20 dien, kaip vieasis statymas 100-107. Jo tikslas yra kelti supratim apie kokybs vadyb ir
pripainti Amerikos kompanijas turinias paangiausi kokybs vadybos sistem.

Apdovanojim kilm

98

Apdovanojimai steigti dl besitsianios Jungtini Valstij analizs, studij ir kriterij susijusi su

pramone.
Jungtini Valstij pirmavimas
Jungtini Valstij pirmavimas produkt ir proces kokybje buvo stipriai nukonkuruotas usienio
valstybi, beje Amerikos naumas pagerjo maiau negu varov per pastaruosius du deimtmeius.
Kokybs katai
Amerikos verslas ir industrija pradeda suprasti, kad prasta kokyb kainuoja kompanijoms apie 20%
pardavim pelno visos alies mastu, ir kad pagerinta produkt bei paslaug kokyb eina koja kojon su
pagerintu produktyvumu maesniais katais ir padidjusiu pelningumu.
Strateginis planavimas
Strateginis kokybs ir kokybs gerinimo program planavimas, per sipareigojimus meistrikumui
gamyboje ir paslaugose, tampa vis svarbesnis Amerikos ekonomikos gerovei ir galimybei efektyviai
konkruoti pasaulinje rinkoje.
Gamyba
Pagerjusi vadyba ir gamybos supratimas, darbinink traukimas kokyb, didesnis statistini proces
kontrols pabrimas gali vesti dramatik pagerjim kat kokybje gamybos procese.
Visos operacijos
Kokybs gerinimo svoka tiesiogiai tinka ir maoms firmoms ir didelms kompanijoms, paslaugos ir
gamybos industrijoms, privaiam ir vieam sektoriui
Vadybos iniciatyva ir orientavimasis klienus
Norint, kad kokybs gerinimo programos bt skmingos, reikia jas orientuoti klientus, o tai gali
reikalauti esmini pokyi kompanijos kelyje skming versl.
Kitos valstybs
Keliose valstybse, turiniose galing pramon,yra steigti tam tikri auditai-patikrinimai, tam, kad
utikrinti kokybs pltr ir irinkti geriausius savo srityje.

Kokybs apdovanojim tikslas

Nacionalin kokybs apdovanojim programa Amerikoje buvo vertinama kaip padedanti pagerinti
kokyb ir produktyvum:
Padeda stimuliuoti Amerikos kompanijas gerinant kokyb ir produktyvum, tuo bdu, kad
geriausia kompanija gaus pripainim
Pasiekim pripainimas suteikia nauj galimybi
Nustatyti kriterijai taip pat padeda vertinti ir savo pai nor ir rezultatus susijusius su kokybs
gerinimu
Organizacija suteikdama informacij, kaip pasiek gerus rezultatus, gali padti kitoms
kompanijoms valdyti kokybs gerinim efektyviau

Apdovanojim kriterijai
Apdovanojim programa koncentruojasi kokyb, kaip neatskiriam strategin verslo vadybos dal,
todl apdovanojim vertinimas yra plaiai priimtas kaip kokybs meistrikumo standartas. Kriterijai
sukurti tokie, kad padt kompanijoms gerinti bendr naum, galimybes ir klient pasitenkinim.
Amerikos Prekybos departamento standart ir technologijos valstybinis institutas (STVI) vadovauja
apdovanojimams kartu su privaiuoju sektoriumi. Egzaminuotojai vertina kompanijos kokybs
vadybos sistem, stebdami pasiekimus ir pagerjimus septyniose srityse:
99

Vadovavimas
Turi vyresnij vadov aikiai nustatytus kompanijos tikslus ir vertinim, ir taip pat bd
pasiekti tam tikslui.
Ar vyresnieji vadovai yra asmenikai traukti ta proces?
Ar sitraukim eina bendravimas su monmis u kompanijos rib?
Informacijos analiz
Ar informacija naudojama tam, kad kompanijos kokybs vadybos sistema bt valdoma
patikimai, laiku, prieinamai?
Strateginis planavimas
Kaip kompanija planuoja sustiprinti savo konkurencin pozicij?
Kaip ie planai yra integruoti kompanijos bendrus planus
mogikj itekli pltra ir vadyba
Kaip kompanija pltoja savo darbo jgos potencial?
Proceso vadyba
Kaip produktai ir procesai yra projektuojami?
Kaip produkt ir paslaug gamybos bei tiekimo procesas yra valdomas?
Kaip kompanija utikrina, kad tiekj elgsena atitinka reikalavimus?
Verslo rezultatai
Kaip kompanija elgiasi pagrindinse verslo srityse ir kokie yra kompanijos tobulinimo planai?
Klient pasitenkinimas
Ar klientai mato kokyb?
Figra 4.21 iliustruoja kelis lygius vedanius link apdovanojimo, o 2000-j metu apdovanojim
laimtojai pateikti 4.6 lentelje.

100

4.21 pav.
Malcolmo Baldrigeo nacionaliniai kokybs apdovanojimai (2000)
KOMPANIJA
VEIKLA
"DAN CORPORATION - Spicer Driveshaft
Divison", Ohio
Automobili gamyba
Medicinin ranga, puslaidininkiai,
"Karlee Company", Texas'as
telekomunikacijos
"Operations Management International",
Colorad'as
Vandens tiekimo sistemos
"Los Alamos National Bank", New Mexico
Nepriklausomas bankas
Lentel 4.6

Etika ir kokyb
Ryys tarp etikos ir kokybs situacij
Etika yra didel problema kai susiduriama su kokybs kontrole. Tai matyti i emiau pateikto
pavyzdio.
Jungtini Valstij kariuomen
Per pratybas 4500 metr nuo Wiskonsino, JAV, pasakoja leitenantas Col Richard Van Roo, jo A-10
reaktyvinis lktuvas staiga pradjo okinti ir buksuoti tiesiog danguje. Vienas i dviej vart,
101

laikani 225 kg Maverick kovin galvut, sulo, palikdamas raket sibuoti ant sparno,
besilaikani tik ant vieno varto.
Pilotas paskelb ypating padt. Gaisrins ir greitosios pagalbos automobiliai isirikiavo ant
pakilimo tako. Pilotas nusileido ir skubiai nuriedjo saugi viet, esant tik deimt centimetr tarp
raketos ir pakilimo tako.
Tai nebuvo pavienis incidentas. Daug vart sulta kai lktuvai skrenda ore ar kai raketos kabinamos
ant sparn. Vart gamintojas United Electronics Inc. i Naujojo Dersio, buvo paduotas JAV
Federalin Teism, dl to, kad paeid kokybs kontrols taisykles:
Naudojo vartus su defektais ir maai nikeliuotus vartus, skirtus apsaugoti nuo korozijos
Naudojo kitus brokuotus komponentus, kurie nesant priirtoj, naktinje pamainoje,
darbinink buvo supakuoti kartu su gerais
Naudojo dalis, kurios neprajo kokybs kontrols, taiau darbininkai manipuliavo kompiuteriuvaldomais matavimais, kad pagamint reikiam kiek pagal plan.
Tai ne vienintel kompanija, dl netinkamos kokybs kontrols, usitraukusi sau didiul atsakomyb
ir sumokjusi didiulius pinigus u padarytus nuostolius. Taip pat teism buvo paduotos ir bylas
pralaimjo Lucas Industries, Philips ir kitos garsios kompanijos.
Rezium
Taigi kokybs neatitikimas yra didiul problema, kuri gali pridaryti milinik nuostoli. Btent
todl kiekviena organizacija ir firma privalo usiimti kokybs vadybos skatinimu ir turim ini
atnaujinimu. Kokybs vadyba susideda i ilgalaikio planavimo, apmokym ir strategini tiksl
siekimo.
Ne kas kitas, o btent klientai vertina produkt ir paslaug kokyb. Norit turti ger reputacij, btina
gaminti tokius produktus, kurie atitikt visus klient lkesius. Tarptautin standart organizacija
nustato kokybs kriterijus, kuri turi laikytis visos organizacijos, norinios ilaikyti ger produkt
kokyb ir neatsilikti nuo konkurent.
Taip pat yra ir daug kit organizacij, kurios skatina tam tikrose alyse kokybs vadybos pltr.
Rengiami suvaiavimai, paskaitos, apdovanojimai. Visa tai yra daroma tik tam, kad patenkinti kliento
reikalavimus.
Standartai padeda eiti tiesiu kokybs keliu, jie visada orientuoti klient, todl tik eidami iuo keliu
utikrinsime ger ateit sau ir aplinkiniams.

102

5 PRODUKTO KRIMAS
Produkto apibrimas
Produkto apibrimas
Galutinis produktas, kuris yra pateikiamas pirkjui simbolizuoja pasilos grandins atskiros dalies
pabaig, arba piln jos ubaigim. Produktas tai viso proceso kulminacijos takas, arba galbt
projektas, tai yra tai k mon, arba organizacija planuoja pasekti. Tam, kad atkeliauti i stadij, gal
bt prireik ilgos ir sudtingos pasilos grandins. Produktas sukuriamas patenkinti tam tikrus
vartotoj poreikius, paprastai parduodamas konkurencija pasiyminioje aplinkoje, todl produkto
skm priklauso nuo rinkos veiksni ir jis turi bti konkurencingas kainos bei kokybs prasme taip pat
pristatymo laiko poiriu. Produktu gali bti tiek materiali, apiuopiama geryb tiek paslauga, toliau
tai bus paaikinta pavyzdiais.
Aptarnavimo sferos moni produktai
Produktais aptarnavimo sferoje gali bti finans institucij, kelioni kompanij, viebui tinkl,
telekomunikacijos moni, universitet arba kit vietimo staig teikiamos paslaugos. Toki produkt
pavyzdiai:
dviej savaii atostog paketas Turkijoje;
geleinkelio susisekimas tarp Paryiaus ir Londono;
iukli surinkimas ir perdirbimas;
verslo vadybos magistro programa universitete;
viebuio kambarys su skaiiuotais pusryiais bei vakariene;
telefono kortel kuri naudojant galima skambinti tarptautiniams abonentams;
finansiniai produktai tokie, kaip kreditai, kredito kortels, akcij rinkos brokeri paslaugos;
teisins konsultacijos gyvendinant bendrovi susijungim.
Aptarnavimo sferos produktais taip pat gali bti derinys vairi organizacij produkt. Kaip pavyzdys,
atostog agentra gali pasilyti dviej savaii atostog paket Haityje, skaitant lktuvo bilieto kain
(susitarusi su oro transporto bendrove), bust (susitarusi su viebuio tinklu), ir automobilio nuom
(susitarusi su automobili nuomos agentra).
Gamybos moni produktai
Materialus gamybos produktai gali bti skirstomi pramons produktus, kartais dar vadinamais
pusfabrikaiais, kurie parduodami kitoms kompanijoms kaip tarpin prek komerciniuose sandoriuose.
Taip pat jie gali buti tiesioginio vartojimo produktai, kurie perkami mamenins prekybos vietose,
pagal katalog, arba interneto pagalba. Tai yra plataus vartojimo prek kuri yra paioje pasilos
grandins pabaigoje, kurioje daniausiai, pramons gerybs yra kompleksins pasilos grandies tarpin
grandis.
Pramons produktai.
Pramons produktai yra ubaigtas gaminys X, padarytas A kompanijoje ir paskui B kompanija j
nupirko, ir B kompanijoje produktas gali bti panaudotas toks koks yra, arba kartu su kita preke,
gaminant Y. Y prek vliau tampa pirkj produktu. Pramons produkt pavyzdiai:
Plieno laktas naudojamas automobili gamyboje, skalbimo mainose, arba gaminant plieno spinteles;
varin viela naudojima elektriniuose prietaisuose, perdavimo kabeliuose, elektros rangoje;
Starteris naudojamas motocikl, sunkveimi, lengvj automobili uvedimui, kaip sudedamoji
variklio dalis;
103

Stiklinis butelis vynui, alui ir nealkoholiniams grimams;

Polipropileno granuls, kurios naudojamos plastini aisl, plastiko di, arba automobili
komponent gamyboje;
Elektros skaitiklis naudojamas elektros kompanij pateikiamos elektros apskaitai;
Lktuvai, kuriuos nupirko oro transporto bendrovs keleivi arba krovini perveimui;
Naftos grimo boktai nupirkti EssoMobil, Texaco, Shell, ar BP-Amoco.
Plataus vartotojo produktai.
Plataus vartojimo produktai - tai produktai, sukurti pasilos grandins gale, po komercini sandori
tarp moni ir vartotoj, kurie apima, pavyzdiui:
Automobili pirkim per prekybos agentus
Skalbimo main, aldytuv, arba kit virtuvs prietais pirkim elektros preki parduotuvse
Kompiuteriai, spausdintuvai, arba panaios preks
Jogurtai, okoladas, pienas ir duona i parduotuvs.
Plataus vartojimo produktai taip pat yra klasifikuojami ilgalaikio naudojimo preks tokias kaip
automobiliai, prietaisai ir vaizdo ir garso produktai, ir trumpalaiko naudojimo preks, kurios apima
maist ir drabuius.
Standartiniai produktai
Standartiniai produktai - tai yra tas produktas, kuris skirtas didiajai rinkos daliai ir i esms nra joki
skirtum tarp vieno produkto ir kito. Jie ir vl gali buti padalinti gamybos ir aptarnavimo produktus,
kaip pateikta emiau.
Gamybos produktai.
aldytuvai, televizoriai, skalbimo mainos ar kitos ilgalaikio naudojimo preks;
Pieno pakelis, keptas viiukas, Heineken alaus butelis ar kiti ne ilgalaikio naudojimo preks;
Plieno lakt rulonas, polipropileno granuli 25 kg maias, 200 metr audini ar kiti pramons
gaminiai.
Aptarnavimo sferos produktai.
Aptarnavimo sferos paslaugas kategorijas ar grupes skirstyti yra sunkiau, dl j iskirtins prigimties,
j funkcionavimas siejamas tiesiogiai su klientu, kuris turi savo asmeninius poreikius. Taiau, keli
produktai beveik standartizuoti:
Msainis, kuris parduotas McDonalds restorane;
Geleinkelio susisekimas tarp Brusselio ir Londono;
Aptarnavimas, kuris suteikiamas Formuls 1 viebutyje;
Apendikso paalinimas ligoninje.
Savybi ryiai darbo aplinkoje.
Standartiniai gamybos produktai turi didel laipsn vienodumo. Bendrai, ios standartini produkt
savybs susijuos su produktais, gamintais pagal usakym:
Juos vienija ema vieneto kain;
Jie gaminami dideliais kiekiais arba, atvirkiai, nuosekli operacij ciklu ar gamybos laiku;
Jiems pagaminti naudojami standartiniai gamybos metodai;
Jie negaminami pagal ypatingus pirkj usakymus;
Jie gaminami atsargai, planavimo poiriu tai rekia, preki sandliavimas laikomas btinybe;
Kadangi jie gaminami su atsarga arba tiekjas pastoviai palaiko gerybi atsargas, tai produktus galima
bet kada sigyti.
104

Aptarnavimo sferos produktai gali neturti toki pai savybi, ypa kur preki atsargos nemanomos.
Taiau, jie artimi produktams pagamintiems pagal usakymus, turi em vieneto kain.
Produktai pagal usakym.
Produktai pagal usakym yra tie kurie specialiai padaryti tam, kad patenkint tam tikr kliento skon,
reikalavimus, arba poreikius, tai parodo tokie pavyzdiai.
Paslaug sfera
medicinos sferoje: veido ir nosies plastin chirurgija;
mokymo programa sukurta tam tirai kompanijai;
ministro pirmininko kelions rengimas;
automobilio prieira;
mons reklamos lankstinukas.
Gamybos produktai.
ilgalaikio naudojimo preks bt traukti architekto suprojektuotas namas arba sofa pagaminta
specifinio didio i specifini mediag;
Trumpalaikio naudojimo preks pavyzdys gali bti pagal kliento usakym pasitas kostiumas arba
vestuvin suknel;
Pramons produktai taip pat apimt tokius gaminius kaip atsarginis dyzeliu varomas elektros
generatorius gamyklai, naudojamas elektros tiekimo sutrikim atvejais, spaustuvje naudojama
spaudos maina, arba grimo boktas naudojamas statybos aiktelje.
Savybi ryiai darbo aplinkoje.
Produktai pagaminti pagal specialius pirkj usakymus nuo standartini produkt skiriasi to, kad:
jie turi aukt vieneto kaina;
gaminami maais kiekiais ir danai turi aukt gamybos ciklo trukm;
gamyba pradedama tik po specifinio pirkjo usakymo gavimo;
jie gali bti gaminami naudojant ypatingus gamybos metodus, arba panaudojant specifines mediagas;
tokie produktai gali pareikalauti ypating pristatymo slyg, ilgesnio laiko nuo usakymo gavimo iki
gatavo produkto pristatymo klientui;
Tokius usakymus gamintojas savo registracijos knygose visuomet registruoja vlesniam vykdymo
laikotarpui, jeigu gamykloje nra aliav usakymo vykdymui.

Projektas kaip produktas

Projektas taip yra taip pat produktas, bet yra ypatingas tuo, kad tai yra vienintelis, remiantis iuo
apibrimu, tai yra gaminys, prek pritaikoma individualiam vartotojui. Tiesiogine prasme projektastai nra sudtin veikos dalys, bet tam, nors tai nra itisinis, bet tam, vykdyti projekt, reikia atlikti
daugyb sudtins veikos. Dideli projektai gali bti traukti labai sudting ir ilg pasilos grandin.
Toliau pateikiami keli projektai.
Statybos projektai.
Statybos projektai - yra materialus produktai, suprojektuoti pagal ypatingus reikalavimus, specialiems
poreikiams esant specifiniams slygom. Pavyzdiui:
Naftos perdirbimo gamykla suprojektuota perdirbti aliavinei naftai;
Nemuno utvanka Kaune, arba Kruonio hidro akumuliacin elektrin;
Gamykla gaminanti BMW automobilius Amerikoje;
Tunelio statyba po vandeniu, Lamano ssiauryje, tarp Pranczijos ir Anglijos;
Geleinkelio stoties statyba Lione, Pranczijoje;
Los Andelo oro uosto statyba;
105

Dockland regiono pltojimas Londone.

Nematerialus projektai.
Nematerials projektai tai yra:
Sudtingo kompiuterinio tinklo rengimas, kurio agalba tvarkoma visa mons pasilos grandin,
ilaidas, ir pardavimo operacijas;
Vis pat poskyri sistem modifikavimas taip, kad jie gali riuoti adresus su skaitmeniniais pat
kodais;
Visos operacijos susijusios su euro vedimu 12 Europos sjungos ali, 2002 met sausio mn.
Mokslo projektai.
Projektai taip pat gali bti specifins veiklos, sferos arba rengiantis proces, susij su bendrovs
gamybos arba sferos struktra i vidaus. Pasibaigus tokio tipo projektui galutinis produktas nebtinai
bus apiuopimas, be to ie projektai daniausiai yra trumpos trukms, ir nra per daug brangs.
Pavyzdiui:
Projektas mokytis mainti SMED pjaustymo main surinkimo laik;
Projektas supaprastinti lazerini spausdintuv gamyb;
Projektas mainantis usakymo vykdymo laik skirtingoms gamybos prekms;
Projektas analizuojantis geriausi platinimo tinkl naujam mons gaminiui.

Komercializacija

Pajamos, ilaidos ir pelnas

Augimo
stadija
Vystymosi
stadija

Bankomatai

Smukimo
stadija

vedimo
stadija

Automobiliai

Rmimo
ilaidos

AIDS
vakcina
Vystymosi
ilaidos

Gyvavimo ciklas
(pajamos)

Brandos
stadija

Spausdinimo
mainl

Elektra
valdomi
automobiliai

Pelnas
Laikas

Brinys 6.1. Gaminio gyvavimo ciklas, ireiktas pajam, ilaid ir pelno terminais

Produkto gyvavimo ciklas

Produkto gyvavimo ciklas - tai analogija tarp gaminio raidos ir mogaus gyvenimo ciklo, kuri
sudaro vystymasis motinos gimdoje, gimimas arba engimas pasaul, augimas, branda ir gal gale
smukimas arba lugimas. ios stadijos yra pavaizduotos brinyje 6.1.

Vystymasis
106

Kaip rodo kreiv brinyje 6.1, prie komercializacij visi gaminiai pereina vystymosi stadij.
i stadija apima gaminio koncepcijos sukrim, konstravim, prototipo tikrinim ir patobulinim pie
pardavimo pradi. Dauniausiai ioje stadijoje dalyvauja darbuotojai atliekantys tyrinjimo ir
konstravimo darbus, gamybos proces kuriantys darbuotojai prisijungia, kada ibaigus gamin
kuriamas gaminio gamybos procesas. Vystymosi stadijoje pajam negaunama, tik patiriamos ilaidos.
Vystymosi laikas priklauso nuo gaminio ries. Pavyzdiui, skmingos vakcinos nuo AIDS paieka
trunka daugel met, kai tam tikr kompiuterini program tobulinimas gali uimti tik kelis mnesius.
Tolimesnis gaminio vystymasis yra vaizduojamas vlesniuose skyriuose.
vedimas
vedimo stadija prasideda, kai vartotojas paveria gamin pelno altiniu ir paleidia j rink.
Nuo io momento gamybos proceso ininieriai turi dalyvauti veikloje, kad bt pagamintas
pakankamas gaminio kiekis. I pradi pardavimo apimtys bus nedidels, nes vartotojai ltai pripranta
prie pasirodiusio gaminio arba daug laiko uima produkto reklamavimas. ioje stadijoje jau
gaunamas pelnas, tai subalansuoja ilaidas. Bazine kaina tampa gamybos kainos, rmimo rinkoje
kainos, paskirstymo kainos, bei aptarnavimo kain suma. vedimo stadijos pavyzdiai: elektra varomi
automobiliai, egzotikos atostogos, tarptautins vaizdo konferencijos, tiesiogin elektronin
bankininkyst, pirkimas Internetu bei tam tikri kompiuterio produktai.
Augimas
Augimas - tai stadija, kada gaminys yra skmingai pripaintas rinkoje, spariai auga pardavimo
pajamos, rmimo ilaidos iek tiek maja, o gaminys savarankikai dalyvauja prekyboje. Nuo tam
tikro momento bendrosios pajamos padengia vystymosi ilaidas, ir skmingas gaminys duoda bendr
peln. Procesas uima dominuojani viet ioje stadijoje, nes gamyba turi atitikti pirkj paklaus.
ios stadijos pavyzdiai: bankomatai, turistins jros kelions, kompaktiniai diskai, personaliniai
kompiuteriai, bangleni sportas.
Branda
Brandos stadijoje esminis dalykas yra kuo ilgiau utikrinti produkto egzistavim, kurio
realizavimo planas turi bti apgalvotas i anksto, kadangi netinkamai paleistas rink produktas yra
pasmerktas lugimui. ioje stadijoje yra labai daug produkt: automobiliai, kredito kortels, greitas
maistas, kelions lktuvu. Toliau yra gaunamas pelnas, nors jis yra takojamas kit konkuruojani
gamini. Procesas dominuoja ioje stadijoje, bet svyruojanti paklausa gali apsunkinti planavim.
Brandos stadijos pavyzdiai: automobiliai, radijas, televizorius, kelions lktuvu, greitas maistas.
Smukimas
Smukimas tai stadija, kada gaminys pasiekia gyvavimo pabaig ir gal gale istumiamas i
apyvartos. Tai gali atsitikti dl inovacij technologij. Pavyzdiui,
Ploktels ir kasets pakeistos kompaktiniais diskais ir skaitmeniniais raais;
Spausdinimo mainl kompiuteriu;
Kelions ekis tarptautine kredito kortele;
Mechaninis laikrodis kvarciniu;
Mechanins skaiiuokls elektroninmis.
Naujos inovatyvios technologijos taip pat gali pranaauti atskir produkt smukimus.
Pavyzdiui, kelions jra yra pakeistos kelionmis lktuvu arba viebui aptarnavimas (veicorius,
atidarantis duris; bagao gabenimas) liks tik paiuose prabangiausiuose viebuiuose. Vyriausybs
udraud naudoti tokius produktus, kaip asbestas, vino turintis benzinas, freonas, DDT. Pagaliau,
pirkj susiavjimo permainos gali pranaauti smukimus, nors ir laikinus, kaip, pavyzdiui, mini
sijon populiarumo sumajimas prajus madai 1960-aisiais metais.
Smukimo etape valdymo proceso operacijos i esms sustoja, nors danai pramonini gamini
dali inventorius yra eksploatuojamas paprastai dar apie deimt met, kad aptarnaut naudojamus
produktus. Ne visi gaminiai smunka arba patenka smukimo stadij, bet sustoja brandos stadijoje dl
nepertraukiam inovacij krybos ir perprojektavimo. Produktas, kaip aspirinas, prabuvs rinkoje apie
107

imt met, iki iol yra vienas perkamiausi be recepto parduodam vaist, bet jo pagrindo formul
vos pasikeit. Panaiai su automobiliais ir lktuvais. Vieno lktuvo inovacijos ir perprojektavimas yra
pavaizduoti Pramons pavyzdyje 6.1.
PRAMONS PAVYZDYS 6.1
Aerobusas A 380
Aerobusas A 380
Pranczijoje esanti Tuluzos Aerobuso mon tikisi uimti lyderio pozicij lktuv prekyboje ir
aplenkti Amerikos Boing kompanij. Iki iol Boingas buvo vienintelis dideli keleivini reaktyvini
lktuv gamintojas. Aerobusas gavo pastovi usakym savo naujajam A380, kuris buvo pirm kart
parduotas 2006-iais. Nors A380 bus 50% didesnis u Boing 747-400, kuris talpina iki 413 keleivi,
visos avialinijos, kurios usak A380, planuoja eksploatuoti j su 525-550 vietomis, paskirstytomis
tris klases. Tai keleiviams duos galimyb vaikioti per daugyb patalp, tarp kuri bus didiulis
holas, kavins, patalpos vaikams, baras, kazino, miegamieji, sporto klubas, parduotuvs bei verslo
centras. Tokie patogumai yra tik kruiziniame laive Karalien Elbieta II. Iki iol kelions lktuvu
pareigojo mones sdti savo vietose skrydio metu, bet naujas Aerobusas A380 tikisi paskatinti
mones vaikioti ir naudotis lktuvu, kaip atostog laivu. Tai bt visika inovacija kelionse
lktuvu.
Aerobusas sumontavo natralaus dydio salono maket, kaip prototip, kuris vaizduoja, kaip
funkcionuoja lktuvas viduje. Pirmos klass skyriuje yra didiulis baras, holas, milinikos
miegamosios vietos, kurios sukasi 3600, atskiras pramog centras. Tai prabanga, kuri yra tik
iskirtiniuose reaktyviniuose lktuvuose. Pirmas spdis pairjus lktuvo maket, kad tai yra
didiulis keltas, bet ne lktuvas. Nuo pat erdvaus jimo eina dviguba laiptin, kuri veda virutin
aukt. Po laiptine yra kokteili baras. Gaimyb judti sumains kraujagysli trombozs pavoj.
Lktuve bus vieta ir nedideliam medicinos centrui, kur dirbs kvalifikuoti ekipao nariai, galintys
bendrauti su gydytoju per palydov. Aerobusas tikisi udirbti tarp $300,000 ir $500,000 per dien.

Technologijos produkto projektavime

Dl inovacij technologij, ypa dl nauj mediag ir kompiuterinio projektavimo program
vystymosi, produkto dizainas keiiasi, atsiranda nauji produktai, kiti egzistuojantys smunka.
Pramoniniai gaminiai greitai vystosi dl nauj pigi mediag vystymosi, kurios danai turi panaias
mediag, kurias pakeit, savybes. Aptarnavimo pramon turi galimyb augti dl nauj produkt
(nebrangios statybins mediagos, ilgalaiks plastmass) atsiradimo. Toliau yra pateikti pagrindiniai
io amiaus atradimai.
Naftos cheminiai produktai
Naftos cheminiai produktai yra beveik vis plastmasi pagrindas. Pirm naftos chemin
produkt, izopropilo spirit, atrado prancz chemikas Pierre Berthelot 1855 metais, o 1920 j
pirmkart komercializavo Standard Oil Company of New Jersey (dabar ExxonMobil). I pradi jis
buvo naudojamas kaip benzino priedas, kuris buvo labai svarbus 1920 metais, kai Henry Ford pristat
savo Ford T, pirm konvjerio pagalba surinkt automobil. Izopropilo spirito komercializacija
paskatino naftos chemini produkt pramons augim. ios pramons produktai yra naudojami
drabui, automobili, televizori, vaizdajuosi, padang gamyboje, maisto pakavimo ir plastmasi
gamyboje. Izopropilo spiritas dar yra naudojamas medikamentuose, valymo skysiuose,
spaustuviniuose dauose ir da bei lak skiedikliuose.
Plastmass
Plastmas yra bendra sintetini mediag, kurios yra neorganini mediag, toki kaip metalai,
keramika, cementas, pakaitalai, svoka. Beveik kiekvienas iandieninis produktas tri savyje
plastmass komponent, jeigu jis ir nra pilnai pagamintas i plastmass. Plastmass vystymasis
108

prasidjo po Pirmojo Pasaulinio karo, kai baigsi vokiei natralaus kauiuko atsargos, ir jie pradjo
iekoti sintetini ekvivalent. 1936 metais per Berlyno automobili parod IG Farben mon pristat
pirm sintetin kauiuk. Tuo paiu metu Didiosios Britanijos kompanija Imperial Chemical
Industries (ICI) sukur pirmj polietilen. i mediaga yra plaiai naudojama gamini pakavimo
srityje, vamzdi gamyboje, elektros laid izoliacijoje, kaip apsaugin metal danga, apmualuose.
1938 metais JAV kompanija Du Pont komercializavo nailon, kur atrado W H Carothers. Antrojo
Pasaulinio karo metu naudoti paraiutai buvo vieni pirmj produkt i nailono, kuris dabar yra
naudojamas visose tekstils pramons srityse. 1938 metais buvo komercializuotas polistirolas, dabar
naudojamas aldytuv ir kondicioneri izoliacijos mediagose, pakavime, sien plytelse bei maisto
induose. Silikonas, naudojamas stiklo ir tekstils kauiuko paviriaus prieirai, pirm kart pasirod
1943 metais. 1957 metais prasidjo spartus polipropileno, kuris yra naudojamas prietais, virvi bei
buteli gamyboje, vystymasis. Ms dienomis yra begalyb plastmasi, sudaryt i skirting chemini
jungini.
Miiniai
Miiniai yra skirting lydini mediagos, kuri savybs yra labai panaios atskir sudedamj
dali, i kuri jos sudarytos savybes. Pavyzdiui, stiklo vata yra sudaryta i plono stiklo sluoksnio ir
sintetins dervos, ir ji yra tvirtesn ir nedta taip, kaip stiklas, i kurio ji yra padaryta. Populiari
miini mediaga yra Kevlaras, kur atrado kompanija DU Pont 1965 metais. Pirm kart kevlaras
buvo panaudotas komerciniais tikslais 1972 metais. Kevlaras yra labai lengvas, atsparus korozijai,
nedega ir gali bti labai lengvai apdirbtas. Jis yra naudojamas apsauginiuose drabuiuose,
automobiliuose, oreivystje bei aviacijos pramonje. Galbt pats netikiausias kevlaro panaudojimas
yra policinink ir kit apsaugos darbuotoj neperaunam liemeni gamyboje. i mediaga yra tokia
stipri, kad igelbjo policinink, neiojusi neperaunamas liemenes, gyvybes ne tik nuo kulk, bet ir
nuo bomb skeveldr bei automobilio sualojim.
Dl savo izoliacijos savybi keraminio pluoto miinio mediagos uima labai svarbi viet
elektros bei elektronikos pramonje. Miinio polimer mediagos yra naudojamos automobili
pramonje bamperi, radiatori bei rat stebuls gamyboje ir techninje kompiuteri rangoje. Anglies
pluoto mediaga yra naudojama sporto pramonje teniso rakei, slidi bei lenktynini dvirai rat
gamyboje. Nauji metal lydiniai, pavyzdiui, aliuminis-litis yra labai lengvi ir naudojami kosminje
pramonje.
Kompiuterinis projektavimas
Kompiuterinis projektavimas buvo sukurtas 1970 metais ir yra naudojamas visur. Tai yra
speciali grafin automatizuoto projektavimo sistema. Ji leidia projektuoti, braiyti brinius,
modeliuoti sudtingas dvimates ir erdvines konstrukcijas. Projektuotojui kompiuterinis projektavimas
reikia t pat, k ir tekst ruoimo sistema raytojui laisv daryti klaidas, kai nereikia perdaryti viso
darbo. Automobili, orlaivi bei statybos ir projektavimo pramons plaiai naudoja kompiuterin
projektavim. Kompiuterinio projektavimo sistem naudojimas leidia monms daryti projekto
pakeitimus labai greitai. Be to jos leidia sisti tuos projektus savo tiekjams ir pirkjams Internetu,
kad jie galt patvirtinti arba pakeisti juos net neatspausdin brini ant popieriaus. Tai padeda
sumainti klaidas ir nauj produkt krimo laik.

Produkt tobulinimas ir nauj produkt krimas

Rinkos pltra
Technologijos greitai keiiasi, produktai usimirta, taigi mon, siekianti didinti savo peln
ar/ir rinkos dal, savo strategij traukia nuolatin produkt tobulinim, nauj krim ir pristatym
vartotojams. Tokios firmos, kaip General Electrics, Minnesota Mining and Manufacturing, Scaatchi
and Saatchi (reklamavimas), Microsoft ir British Airways nuolat pristato naujus produktus ar
109

paslaugas, kurie ias kompanijas daro lyderiais j srityse. Klasikinis pavyzdys yra General Electrics
(JAV).
General Electrics
General Electrics (GE) yra viena pelningiausi kompanij JAV ir rinkos kapitalizacijos srityje
yra didiausia pasaulyje (477,4 mlrd. doleri 2000 m. ). Jos augimas i esms paremtas nauj produkt
krimu bei gamyba, naudojant naujas technologijas. GE pradia yra 1878 m., kada buvo pradta
gaminti Tomo Edisono sukurta elektros lemput. Kai kurias kompanijos vystymosi gaires galima
matyti 6.1 lentelje.
iandien GE yra lyder:
elektros varikli gamyboje;
garvei varikli ir geleinkelio stapeli konstravime;
aviacinini varikli gamyboje;
vaizdo ir diagnostikos medicinini priemoni gamyboje;
turbin atominms ir iluminms elektrinms gamyboje;
pramoninse kontrols sistem gamyboje;
vairi pramonini sektori produkt i plastiko gamyboje;
informacijos tinklo sistem krime ir gamyboje;
televizij NBC ir CNBC tinklo pltroje;
finansins ilgalaiks nuomos paskol paslaug srityje.

Lentel 6. 1 General Electrics istorijos gairs

1895
1905
1915
1932
1942
1954
1978
1986
1987

Sukurtas didiausias pasaulyje garinis lokomotyvas,

sveriantis 90 ton
Irastas elektrinis skrudintuvas
Sukurtas aldytuvas
Sukurta indaplov
Aviacini varikli gaminimas prisidedant prie visuotini
pastang organizuoti alies gynyb
Pirmojo turbinio variklio lktuvams sumanymas
Didiausios atomins elektrins pastatymas Tokai-Mura
Japonijoje
Televizijos tinklo sukrimas, sigyjant RCA, kurios
sudtyje buvo NBC
Veiklos pradjimas medicinos srityje po apsijungimo su
Thomson, Pranczija

General Electrics uima antrj viet neonini ir kaitinamj apvietimo rengini ir virtuvs
prietais, skaitant skalbimo mainas, indaploves ir aldytuvus gamyboje.
Nordamos nuolat augti rinkoje daugelis kompanij turi krusios vystymo skyrius ir nauj
produkt vadybininkus, kurie seka produkto keli nuo jo sumanymo iki pavertimo pelno altiniu.
Naujo produkto vystymo etapai yra apibendrinti 6.2 brinyje ir apvelgti kituose paragrafuose.

110

6.2. pav. Produkto krimo etapai ir operacijos

Idj naujo produkto krimui generavimas
Kaip pavaizduota 6.3 pav., nordamos pradti naujo produkto vystymo proces, kompanijos
renka nuomones i vairi altini.

Pardavim
personalas
Klientai

Produkto krimo
komanda

Konkurentai
Aukiausioji
vadovyb
6.3. pav. Idj naujo produkto krimui generavimas
Klientai
Klientai yra labai svarbus nauj produkt idj altinis, nes jie ir bus t produkt vartotojai. Tai ypa
tinka pramons klientams, nes jie ino, ko nori. Labai danai klientai yra traukiami pramonini
preki, pvz.: lktuv, elektros skirstomj tinkl atomini elektrini pramonei arba plastikini detali
naujiems automobili modeliams, dizaino krim ir vystym.
Pardavim personalas
Kompanijos pardavim personalas palaiko nuolatin kontakt su klientais ir turi ger supratim, kokio
tipo nauji produktai bt gerai parduodami rinkoje. iuo atvilgiu pardavim personalas yra

111

motyvuotas, nes jeigu jie gali tikinti kompanij vystyti naujus produktus, tam, kad patenkint klient
poreikius, tuomet viena i pagrindini j uduoi yra vykdyta.
Konkurentai
Danai konkurencin kompanija pristato rinkai nauj produkt (iaukianioji strategija) ir kita firma
pristato rinkai pana produkt (atsakomoji strategija). Pavyzdiui, JAV automobili kompanijos
pristat rinkai nedidelius automobilius po to, kai tai 1990-aisiais skmingai padar Japonijos
kompanijos, ypa Nissan ir Toyota.
Aukiausioji vadovyb
Aukiausioji vadovyb, kuri praleido daugyb met kompanijoje ir turi daug iors kontakt yra kitas
nauj produkt idj altinis.
Produkto krimo komanda
Produkto krimo komanda turi nauj produkt krimo vaidmen. Kaip pradin ingsn jie gali naudoti
nauj idj telkimo metod. Idj telkimo metodas tai procesas, maos grupels moni, daniausiai
i skirting kompanijos skyri, susitinka ir be joki iankstins nuomons ar suvarym isako savo
idjas dl naujo produkto. Idj telkimo procese:
Dalyviai turi laisvai reikti savo nuomon ir nekritikuoti kit.
Grups nariai turi bti skatinami sugalvoti kiek manoma daugiau idj. Logika tokia, kad kuo
daugiau sugalvojama idj, tuo didesn tikimyb, jog tinkama idja yra isakyta.
Dalyviai gali tsti vienas kito mintis. Danai keli moni (ypa skirting isilavinim) mini
kombinacija veda naujo produkto vystym.
Tyrimai ir pltra
Daugelis kompanij turi tyrim ir pltros skyrius, kurie nuolat tikrina naujas idjas arba atlieka
eksperimentinius darbus. Tokios firmos, kaip Du Pont, turi tyrim skyrius, kurie skiria laik nauj
koncepcij tobulinimui be prie tai btino tiesioginio komercinio tikslo. Tai ateina vliau. Klasikinis
pavyzdys yra prie tai aptarto nailono tobulinimas ir vliau seks platus vartojimas.
Produkto vertinimas
Produkto vertinimo etapas susideda i nauj idj pltojimo ir paalinimo t produkt, kurie
perspektyvs ilgalaikiam laikotarpiui ar neatitinka strategini kompanijos tiksl. Produkto paalinimo
lentel yra analitinis rankis, kuris gali bti naudojamas tokiam vertinimui (r. 6.4 lentel).
Pavaizduotoje lentelje skaiiaus dydis priskiriamas vairiems atrankos kriterijams pagal j svarb.
Kriterijai iuo metu svarstomi.

112

Reikms
Prastas
svarba
1
Galimos
pardavim
plaukos
Konkuruojantys
produktai
Gamybos ilaidos
Produkto
ilgaamikumas
Iki-patekimo-rink etapas
Nealingumas
aplinkai
Patento galimyb
aliav buvimas
Suma

Produkto vertinimas
2

8
8

Puikus
5

X
X

Suma

Didiausias
galimas

24

40

60.00

16

40

40.00

24

30

80.00

30

30

100.00

15

25

60.00

15

25

60.00

20
12
156

20
15
225

100.00
80.00
69.33

4
3

X
X

Lentel 6.4. Produkto vertinimo lentel

Galimos pardavim plaukos
Bet kurios verslo mons tikslas - udirbti pinigus. Taigi, pajam gavimas yra vienas i svarbiausi
kriterij pateikiant nauj produkt rink. iam kriterijui nustatoma didiausia vert.
Konkuruojantys produktai
Taip pat svarbus kriterijus, ar rinkoje yra konkuruojani produkt. Jei toki yra, tuomet naujo
produkto prasiskverbimas rink tampa sunkesnis, apribojamas galimos rinkos dalies umimas ir dl
konkurencijos rinkodaros kainos tampa auktesns. 1977 m. Burger King (Jungtin Karalyst)
pasitrauk i Paryiaus maisto rinkos, nes, pasak j, nebegaljo daugiau varytis su McDonalds ir
Quick (Belgija) restoranais, kurie yra tame paiame rinkos sektoriuje.
Gamybos ilaidos
Rinkos kaina yra svarbus kriterijus, nes didels gamybos ilaidos sumaina peln. Taiau, jei
produktas yra labai unikalus bei ypatingas, firma gali nustatyti aukt kain tam, kad kompensuot
gamybos ilaidas ir susigrint produkto vystymo ilaidas. Taip atsitiko kompanijai Texas
Instruments, kai ji 1980-aisiais pristat rinkai savo nauj elektronin skaiiuotuv. Tuo metu nebuvo n
vieno realaus konkuruojanio produkto, todl i pradi kompanija savo produktui galjo nustatyti
labai auktas kainas.
Produkto ilgaamikumas
Produkto ilgaamikumas turi bti labai gerai ianalizuotas, nes jei jo gyvavimo laikotarpis labai
rinkoje trumpas, gali neutekti laiko gauti pakankamai pajam, kad produktas ante pel firmai.
Iki- patekimo--rink etapas
Iki-patekimo--rink etapas apima laik nuo produkto koncepcijos sukrimo iki jo pateikimo
vartotojui. Tai svarbu, kai rinkoje yra kompanijos kurianios konkuruojanius produktus. Pirmasis
rinkoje pasirods produktas turi galimyb uimti didesn rinkos dal. Automobili kompanijos labai
113

gerai tai suvokia. Klasikinis pavyzdys yra 1980-aisiais JAV rinkoje japon pristatytas nedidelis
automobilis. Konkuruojanios JAV kompanijos (General Motors, Ford ir Chrysler) per ilgai utruko
pateikdamos rink konkurencingus modelius ir dl to ilgam prarado viet rinkoje, kuriai atsikovoti
prireik enkliai didesni ilaid rinkodarai.
Draugikumas aplinkai
Draugikumas aplinkai yra kriterijus, utikrinantis, kad produktas atitiks tiek vyriausybs nuostatus,
tiek vartotoj lkesius. is kriterijus taikomas herbicidams, vaistams, varikliams ar kitiems
produktams, kurie gali terti aplink, taip pat ir saugioms detalms. 1990-aisiais JAV mamenininkas
Sears im i rinkos aislin smiginio aidim, kai neteisingai mesta strliuk sueid vaik.
Patento galimyb
Patento galimyb yra aplinkyb, kai pristatomas naujas produktas patento pagalba bus tam tikr laik
apsisaugotas nuo konkuruojani produkt. Taiau kreiptis dl patento yra brangu, ir kova dl
autorins teiss paeidim su kitomis kompanijomis gali nemaai kainuoti. Tekstils/drabui
pramon yra pagarsjusi idj kopijavimu. Nors yra galimyb gauti patent, kompanijos retai tai daro
dl dideli kain ir trumpos drabui, audinio, fasono bei mad trukms.
aliav buvimas
Tai kriterijus, kuomet svarstoma, ar produkto gamybai naudojamos aliav ar komponent atsargos
ateityje gali isekti. Rink globalizacijos laikais i problema nra dana, taiau laikas nuo laiko tai
vyksta, kai aliav tiekjai blogai suplanuoja savo produkcijos galimybes.
Kai produkto vertinimo kriterijai yra nustatyti, pastarieji, susij su produkto vystymu, ar kiti ekspertai
nustato balus kiekvienam kriterijui. Kiekvieno kriterijaus bal sum nulemia suskaiiuotas bendras
vidurkis. Lentelje vaizduojama galima bendroji riba 225, i kurios maksimalus bala skaiius yra 156
arba 69%. Ar produktas bus priimtas ar atmestas priklauso nuo kiekvienos kompanijos politikos.
Pavyzdiui, kompanija gali bti pajgi engti pirmyn ir su tais produktais, kurie, sakykim, siekia 65%
ar daugiau galimo produkto vertinimo.

Tinkamumo vertinimas
Naujo produkto dizaino tinkamumo vertinimas apima produkto gamybos ir pavertim pelno altiniu
lengvum (ar sunkum). is metodas gali bti taikomas, kai sprendiami tokie klausimai:
Ar prieinami reikalingi mogikieji itekliai?
Ar dabartinmis galimybmis yra pakankamai kompetencijos?
Ar yra finansins investavimo galimybs?
Ar gali bti traukti reikalingi technologiniai pakeitimai?
Kokybs funkcijos idstymas
Kokybs funkcijos idstymas (KFI) tai analitinis metodas, pristatytas 1966 m. Japonijoje toki
kompanij, kaip Toyota, Matsushita Electronics ir Nippon Stee, naudojamas utikrinti, kad naujas
produktas ar paslauga patenkina vartotojo poreikius. Jo tikslas yra ivystyti tok produkto dizain, kad
bt maksimaliai patenkinti vartotojo poreikiai ir po to paversti tuos poreikius dizaino uduotimis,
naudojamas produkto vystymo ir gamybos stadijose. Kokybs funkcijos idstymas kartais vadinamas
kokybs namais (dl savo pavidalo) arba kliento balsu (dl savo tikslo).
Elektrinis piktoli naikiklis
Elektrinis piktoli naikiklis tai sodo rankis, skirtas trumpinti piktolms, auganioms tose
vietose, kuriose negali bti naudojama olepjov. Piktols trumpinamos plastikinmis gijomis, kurios
sukasi dideliu greiiu ir, tiesiogine prasme, nukerta piktolms galvas. Yra keli io produkto
114

Greita rotacija

motoras i aliuminio

Keiiamas peiliukas

emintas variklis

Trikampis pjovimo kordas

Firmos pasilymai

kontrinis dizainas

Kliento pageidavimai
Lengva laikyti
Lengvumas
Lengvai pjauna
Lengva pakeisti peiliuk
tylus
Svarbumas firmai

Plastiniai komponentai

Kliento reitingas (max5)

gamintojai; Black & Decker modelio kokybs funkcijos idstymo diagrama vaizduojama 6.6 pav.
Kairysis stulpelis, pagal reiting, rodo, koki savybi nori klientas naujajame produkte (nuo patogumo
laikant iki tylaus operacij atlikimo). Informacija virutinje linijoje vir lentels yra kompanijos
dizaino pasilymai, skirti patenkinti kliento poreikius. Tuomet lentels pagrindinje dalyje nustatomas
dizaino stiprij savybi kartu su kliento poreikiais laipsnis. Pavyzdiui, tarp tylaus operacij atlikimo
ir hermetikai izoliuoto variklio yra didel koreliacija. Namo stogas vaizduoja kiekvieno firmai galimo
dizaino tarpusavio ry. ioje iliustracijoje greiti apsisukimai turi vidutin koreliacij su aliuminiu
varikliu, stipri koreliacij su hermetikai izoliuotu varikliu ir ioki toki koreliacij su trikampiu
kirtimo laidu.

5
4
3
2
1

stipri koreliacija
silpna koreliacija
vidutin koreliacija

Dizainas naudojant Taguchi metod

Taguchi metodas yra kokybs gerinimo technika sukurta japono Genichi Taguchi 1980-siais, kad
pagerint preki ir proceso dizain, pritaikant dizain gamybos procesams, kurie yra neivengiami.
Prieastis yra ta, kad kai nra kokybs tiksl nuosekliai bus geriau nei i viso neatitikti. Trys
pagrindiniai principai:
Kokybs svarba
is principas silo gaminti pastoviai ir kryptingai produkt vairiomis gamybos slygomis. Pagrindin
idja yra paalinti neigiam slyg rezultatus, o ne j prieastis. Tai danai yra pigiau ir efektyviau.
Pavyzdiui:
115

 Kurti gaminius, kuri kokyb nenukents jei pasikeis aliava, pavyzdiui rb ar popieriaus.
Produktas, kurio kokyb nepasikeis dl ma pokyi gamybos procese. Temperatros
pokyi, skirting mechanizm panaudojimo, ar operatori pasikeitimo. Pavyzdiui chemijos
pramonje ar plastiko gamini gamyboje.

Kokybs praradimo funkcija

Funkcija parodo visus katus susijusius su prasta produkto kokybe, ir rodo kaip tie katai didja kai
produktas nukrypsta nuo kliento poreiki. Katai susij su kliento nepasitenkinimu, garantija,
aptarnavimo katais, taisymu ir visuomeniniai katai. Kokybs praradimas yra apibrtas lygtimi L=
2 * kur
L yra praradimas,
D nuokrypis nuo tikslins normos.
C yra katai susij su nuokrypio paalinimu.

Tikslo specifikacija
Taguchio idja paneigia kriterijus, kad produktas yra priimtinas, jei jo kokyb yra tam tikro leistino
nuokrypio ribose. Jis jaut kad tai yra per daug paprasta ir kad tai gali sukelti kokybs problem
pagausjim. Pavyzdiui, jei atsuktuvas yra ties iorine leistino nuokrypio diametro dalim, tada jo
tinkamumas bt prastas. Tikslo specifikacija arba kontrolins kainos kitimas yra nesibaigianio
kokybs klimo filosofija. Tai slygoja vis maesns nuokrypio ribos, kaip pavaizduota 6.7
paveiksllyje.

6.7 pav. Taguio kokybs metodas: tikslo funkcija

Verts analiz
Verts analiz susidaro i panaaus produkto kainos analizs, siekiant suinoti kokiu pinig kiekiu
klientas vertint produkt. Idja buvo sugalvota Larry D Mileso , JAV, tarp 1939 ir 1945 met.
Karo slygomis, buvo atliekami tyrimai, siekiant suinoti ar alternatyvios mediagos gali bti
naudojamos kaip komponentai produkto surinkimo metu, nes danai briniuose nurodytos mediagos
bdavo per brangios arba per sunkiai gaunamos. Tyrimai, pagrsti ia idja buvo ie:
116

 Ar produktas sukuria klientui pridtin vert?

Ar kainos ir naudingumo koreliacija tenkina klient?
Ar visos produkto savybs reikalingos?
Ar rinkoje esantys kiti produktai pakaitalai ir substitutai yra patogesni naudoti?
Ar gali, o jei gali, tai kokia produkto dalis gali bti pagaminta u maesn kaina?
Ar standartinis produktas gali pakeisti tiriam produkt?
Ar mediag, darbo, pridtini ilaid ir planuojamo pelno suma atitinka galutinei kainai?
Ar gali kitas patikimas tiekjas gaminti produkt u maesn kain?
Ar kas nors tok produkt kitur sigyja u maesn kaina?
Finansin ir rinkos analizs
Kompanija, gamindama produkt, tikisi jo skms, ukariauti tam tikr rinkos dal ir, inoma, udirbti
pinigus. Yra dvi galimybs vertinimui lio tako analiz ir pro forma plauk formuluot.
Lio tako analiz
Tako lio analiz parodo kiek reikia parduoti produkt, kad pajamos bt lygios kintamiesiems ir
fiksuotiems katams. Vir io tako kompanija gaut peln.
Pro forma plauk analiz
Tai finansinis modelis, vertinantis pajamas, ilaidas ir peln nuo parduodamo produkto. Pro-forma
plauk veiksnys kartais gali bti lemiamas, nusprendiant ar firmai tst produkto gamyb ar ne.
Lengviausiai apskaiiuojamos ilaidos, sunkiausiai pardavim skaiius.
Prototipas
Produkto prototipas yra maesnio mastelio ar net originalaus dydio galutinio produkto, kaip
automobilio, chemins gamyklos, turbinos, kreditins kortels ir t.t. versija, turinti visas komercinio
produkto savybes. Prototipo tikslas, nustatyti ar gaminys veikia taip kaip tikimasi ir ar gali bti
gaminamas priimtinomis kainomis.
Rinkos testas
Rinkos testas produkto pristatymas nedidelei rinkai. io testo tikslas sukurti pavyzdin program,
kuri sumaina rizik paleisti produkt pasaulin rink.

Einamoji ininerija
Einamoji ininerija reikia sutelkti visa personal ir ininierius dirbti paraleliai artimam arba
paraleliam darbui, o ne nuosekliam darbui, norint utikrinti, kad produktas galtu bti lengvai ir
maesnmis ilaidomis gaminamas. Tai leidia ivengti brangi dizaino pokyi vlesnse stadijose ir
leidia sutrumpinti gamybos grandin. Renault Automobili kompanija Pranczijoje tiki, kad sutelkus
visus technikus po vienu stogu tam, kad jie galtu dirbti tuo paiu metu, sumaina automobilio
pagaminimo laik nuo 58 iki 38 mnesi. Tai sumaina kainas projektuojant kiekviena model iki 230
mln. eur arba 20% ilaid.

117

Komercializacija
Komercializacija tai pilnas produkto ar paslaugos diegimas i vietin ar pasaulin rink.
Produkto pasisekimas
Pradedamojoje stadijoje, iekant nauj produkto idj, gali bti pasiloma daug pasilym, idj. Bet,
ie pasilymai yra apsvarstomi, analizuojami ir tikrinami detaliai, todl idjos pasisekimo galimyb
yra labai ribota. Procesas pavaizduotas paveiksllyje emiau. Jis iliustruoja visas vertinimo sritis,
originalios 75 idjos sumainamos tik iki vieno, komercikai gyvendinamo produkto.

Produkto dizaino lankstumas

Pirkjo diktuojamas lankstumas
Klientai renkasi produktus, kurie atitikt j skon, tikt aplinkai, kur jie bus naudojami, pagal
prieinam kain. Klientai yra skirtingi, taigi tam tikriem produktam firma turi sukurti lankstum
produkto dizaine tam, kad jie tenkint tam tikr sfer klient. Ivystyti skirting produkt linija, bt
firmai per brangu ir ji tapt nekonkurencinga. Taigi, norint lanksiai patenkinti klient poreikius, firma
turi turti standartin produkt, kuris galt bti modifikuojamas pagal klient poreikius, be papildom
ilaid. Pavyzdiui:

118

 Virtuvs prietaisus yra galimyb pasirinkti i skirting spalv, su durimis atsidarinjaniomis kair
ir dein, tam kad patenkint klient virtuvs dizaino poreikius. Baldu interjeras tas pats, skiriasi tik
ior.
Spalv tonai mediui gali bti modifikuojami arba mediena gali bti pakeista,kad atitikt kliento
sivaizduojam ivaizd.
Atostog paketas gali bti modifikuotas, traukiant tam tikrus sustojimus ar specialias atrakcijas tam,
kad atitikt kliento poreikius.
Kepsnys gali bti ikeptas vidutinikai, gerai ar pilnai ir patiekiamas su bulvytm fri ar keptomis
bulvmis ir vairiomis kitomis darovmis.
Detalesnis lankstumo pavyzdys produkto dizaine iliustruotas japon Honda Motor kompanijos
pavyzdiu.
Honda
Atsakingieji firmos Honda Motors kompanijos darbuotojai, suprato kad j rankose atsirado problema,
kai 1993 metais i gamyb paleido sportik, atnaujint Accord. Jis buvo per daug anktas JAV
vairuotojams ir ne pakankamai stilingas Japonams. Prezidentas, Nabuhiko Kawamoto, sak pakeisti
dizain, kainuosiant deimtis milijon doleri, kad atitikt pirkj skon. Rezultate:
Naujas JAV Accordas rinkoje pasirods 1997 met ruden yra 189 coli ilgio ir 70 coli ploio. Jo
stogas pakeltas, norint suteikti daugiau erdvs, ir sukurtas erdvus interjeras, atitinkantis eimos
poreikius.
Japon rinkai Accordas 6 coliais trumpesnis, 4 coliais siauresnis su emesniu stogu nei jo pusbrolis
i JAV. Tai sportikas kompaktikas automobilis, prikrautas modernios technikos, kad atitikt japon
poreikius.
Europieiams, Accordas 1998 metais sukurtas su trumpu, siauru kbulu, skirtas siauroms ir kietoms
Senojo emyno gatvms bei vairuotojams.

Lankstumas procese
Gamyboje, produkto dizaino lankstumas vyksta gamybos eigoje. Gamybos specialistas prie
ubaigdamas produkto gamyba, turi bti tikras, kad jis atitiks rinkos reikalavimus, nes kitaip gali
atsidurti ribotoje rinkoje su paruotais gamybai produktais. is lankstumas gali buti iliustruotas
naudojant VAT klasifikacij, kuri yra produkt grupavimas, kuris priklausomas nuo galutinio gaminio.

V-klasifikacija
V-klasifikacija, tai kai i vienos ar keli mediag galima visa eil galutini produkt. V pagrindas
reprezentuoja aliavas, o V virus produktus. Pradiniame take yra beveik begalins gamybos
pasirinkimo galimybs produkt, kurie gali bti pagaminti i aliav, bet judant gamybos grandine,
laisvs laipsnis maja. Pavyzdiai:

119

 aliavin nafta paprasiausiai distiliuojant gali bti paversta propan, butan, benzin, ibal,
dyzel, asfalt ir t.t.
Medienos mas gali bti paversta laikrat, karton, lengv statybos mediag.

Geleis gali bti paversta statybin plien, vinis, vartus nerdijant plien ir t.t.
A klasifikacija
A klasifikacija, tai atvirktin klasifikacijai V. I gausybs aliav, dali ir komponent ( A apaia),
pagaminamas vienas ar tik keli produktai ( A virn). Labai danai A klasifikacijos galutinis
produktas nra nei projektas ar produktas. Daugelis komponent dali naudotos produkto gamyboje
yra standartins dalys, kurios gali bti pritaikytos daugely kit produkt. Bet, gamybos proceso metu
jie , jie tarpusavyje sujungiami ir j lankstumas dingsta. Pavyzdiai:

Kruizinis laivas pastatytas i daugelio panai standartini dali, toki kaip plienas, plastikas, viela,
varikliai, aliuminis, daai, baldai, kompiuteriai ir t.t.

Telekomunikacinis palydovas yra sudtinis gaminys, susidedantis i lydyt mediag, kompiuteri

komponent, elektrini ir elektronini vienet, plieno, plastiko ir t.t.
Boenng 747 ar Airbus 300 yra vir 250 keleivi talpinantis orlaivis, kuris yra pagamintas i metalo
lydini, metalinio rmo, reaktyvini varikli, elektronikos ir interjero dali.
T klasifikacija
T klasifikacijoje, produkt funkcins galimybs yra panaios, bet jie naudojami skirtingose paslaugose
ir darbuose. Komponentai, dalys ir mazgai gali bti panas kiekviename produkte, bet artjant
gamybos pabaigai tam tikr mazg kombinacijomis, specifiniai produktai pagaminami pagal kiekvieno
atskir paskirt. T klasifikacija susijusi su produkto modifikacijomis, skirtomis produkto pritaikymui.
Tai T klasifikacijos produktas, kuris suteikia lankstum klientui, apie kur buvo kalbama skyriaus
pradioje. Kiti, nei jau paminti nam apyvokos daiktai, T produktai galt bti:

120

1.

Mediagos
Pav. Skirtingi modeliai pagaminti standartini mediag ir mazg
Tkms kontrols renginiai vandeniui, dujoms, ir t.t.
Elektroninio matavimo prietaisai chemijos srityje
Kompiuteriai, kurie gali bti modifikuojami iorinmis kortomis.

121

6 PROCES PROJEKTAVIMAS IR OPERACIJ TINKLAS

Proces sistemos projektavimas
Praeitas skyrius buvo skirtas produkto dizainui. Tam, kad pagaminti ir pristatyti produktus kaip
suplanuota reikalinga gerai organizuota proces sistema, visikai susieta su aliav tiekimu. Tokios
proces sistemos ir operacij tinklai tinkami tiek gamybos pramonei, tiek paslaug tiekjams.
Gamyba
Gamyboje proces sistema ir operacij tinklai yra pagrinde aliav tiekimo grandin, kurios
sudtingumas priklauso nuo to koks produktas gaminamas, koks gamini kiekis yra numatytas, paios
rinkos dydio ir inoma nuo galutinio vartotojo. Minimaliai, tokioje grandinje turi bti apsvarstyta
kaip bus atgabenamos aliavos i tiekj ir subrangov, gamyba ir produkt surinkimas vienoje ar
daugiau gamybos viet, ir galiausiai produkto pristatymas galutiniam vartotojui arba per dideles
parduotuves. Proceso projektavimas taip pat apima emiau pateiktus klausimus:
Vietos parinkimas
Renkantis gamybos vieta dera atkreipti dmes tai ar aplink esanioje teritorijoje uteks itekli
gamybai, ar labiau verta kelti gamyb kit viet. Jei taip, tai reikia nusprsti ar kelti gamyb i gretim
viet ar kit valstyb.
Gaminti ar pirkti
Gaminti ar pirkti yra ekonominis sprendimas, ar firma gamins gamini sudtines dalis ir pati
juos surinks, ar tik usakys dalis i kit gamintoj ir samdys darbuotojus tik tam, kad surinkti galutin
produkt.
Iplanavimas
Gamyklos patalp iplanavimas labai priklauso nuo to, kok produkt gamina firma. Jei ketinama
gaminti nedidelius kiekius produkto, tai ko gero vertt suskirstyti gamyba grupelmis. Dideliems
gamybos kiekiams vertt apsvarstyti vientis gamybos proces. Vientiso gamybos proceso pavyzdys
galt bti mechanini gamini surinkimo konvejeris.
Technologija
Koks bus naudojamos technologijos lygis? Ar i sistema bus visikai automatizuota ir reikalaus
dideli finansiniu investicij? Jei taip, tai kokia ranga ir mechanizmai bus naudojami? Kita vertus, ar
bus naudojama daugiau mogikj darbo itekli?
Informacini sistem tinklai
Informacini sistem tinklai apima visus tarpusavyje susijusi padalini komunikacij tinklus.
Kuriant tinklus pagrindinis analizuojamas klausimas, kokia bus kompiuteri tinklo architektra ryiui
tarp pirkim skyriaus, gamybos vietos, ir pardavim skyriaus.
Platinimo tinklas
iame punkte apvelgiama tai, kaip galutinis produktas bus pristatomas vartotojui. Kur ie
produktai bus laikomi iki pardavimo. Kokiomis priemonmis bt patogiausia transportuoti pagamint
produkt.

Paslaug sektorius
Dauguma anksiau apvelgt proces sistemos punkt, galiojani gamybai, tinka ir paslaug
tiekjams. Esminis skirtumas tarp i sektori yra tas, kad paslaug tiekjai kreipia pagrindin dmes i
galutin vartotoj, kai tuo tarpu gamyboje apie galutin vartotoj galvojama tik paioje gamybos
pabaigoje.
Oro linij paslaugos
122

Didelei oro linij kompanijai dert ianalizuoti iuos dalykus: kaip idstyti terminalus, kad
keleivi srautai bt praleidiami kaip manoma greiiau ir patogiau; kur ir kaip rengti klient
maitinimo vietas ir t.t. Dar reikia atkreipti dmes tai kaip bus planuojami skrydi tvarkaraiai,
gaunama informacija apie oro slygas, planuojamos kitos operacijos.
Geleinkelio kelions
Geleinkeli kompanijos daniausiai turi mantrius paslaug tiekimo tinklus, kad ilaikyt savo
pirmaujanias pozicijas valstybinje rinkoje, o Europoje, kartais ir tarptautinse rinkose. Kai kuri
kompanij, kaip pavyzdiui, SNFC Pranczijoje, geleinkeli tinklai daniausiai siejasi su kit
transporto kompanij tinklais, pav. oro uostais Paryiuje ar Lione. Be to, kaip ir oro uost kompanijos,
geleinkeli transporto tiekjai turi isprsti kelioni planavimo, biliet pardavimo klausimus ir t.t.
Telekomunikacijos
Tokios kompanijos kaip BT (Britanijos telekomas), AT&T ar Pranczijos telekomas, kurios teikia
telekomunikacij paslaugas pasaulio mastu, turi itin sudtingus sistem tinklus, kuriuos eina
viesolaidiniai kabeliai, satelitai, povandeniniai kabeliai ir mobilij tinkl boktai.
Konsultavimo firmos
Tokios konsultavimo firmos kaip McKiney, Booz Allen Hamilton ir Bostono konsultavimo grup
teikia savo paslaugas tarptautiniu mastu. J sistem idstymas pagrinde susideda i ofis,
kompiuterini tinkl ir pai konsultant. Ateityje virtuals biurai, ko gero, pakeis dabartinius biurus.
Viebuiai
Viebui organizavimas apima vietovs pasirinkim, kambari patogumus, svei maitinimo
paslaugas ir pan.
Koreliacija tarp produkto ir proces projektavimo
Produkto ris daniausiai yra pagrindinis veiksnys nustatant jo gamybos dizaino sistem. Hayes ir
Wheelright sukr koreliacijos tarp produkto ir proces dizaino sistem, kurios pavyzdys pavaizduotas
7.1 paveiksle. Horizontali linija atspindi produkto charakteristikas nuo ma kieki nestandartini
produkt (A) iki dideliais kiekiais gaminam serijini produkt (D). vertikali linija kairje vaizduoja
gamybos proceso charakteristikas. Viruje (1) matome funkcin idstym bdinga gaminiams,
gaminamiems rankiniu bdu, kai tuo tarpu apaioje (4) gamybos procesas yra masinis ir visikai
automatizuotas. Visiems iems gamybos tipams viduryje yra apskritimai su konkreiais gamini
pavyzdiais. Lankstumas, produkto kiekis, vieneto kaina yra patys svarbiausi elementai ioje
koreliacijoje.

123

Produkto
bruoai
Proceso
bruoai

emas apimties per laiko

tarp periodas
Nestandartinis periodas
(unikalus)
Daug skirting produkt
ri

Didesnis apimties per

laiko tarp periodas
iek tiek panai
produkt
Daug produkt ri

Auktas apimties per laiko Labai auktas apimties

tarp periodas
per laiko tarp periodas
Panas produktai
Standartiniai produktai
(plataus vartojimo)
Keli tipai (neatskiriami)

A-1
Funkcinis
planavimas

Lankstumas

Mechanizm
parduotuv
Konsultavimo firma
Ligonin
Automobili
remontas

B-2
Vyrauja grupavimas
ar paskirstymas.
iek tiek surinkimo
linij.

Spaustuv
Bald gamyba

2
C-3
Vyrauja surinkimo
linijos. iek tiek
grupavimo

Alaus darymas
Jogurto gamykla
Automobili gamykla
Oro transportavimas

3
D-4
Visikas nuolatinis
srautas (danai
skysiai)

Polietileno
gamykla
Elektrin jgain
Telekomunikacijos
Naftos gryninimas

Grietumas

4
Aukta vieneto
kaina

ema vieneto
kaina

7.1 pav. Koreliacija tarp produkto ir proceso projektavimo

Lankstumas
Produktai ir gamybos proces sistemos, pavaizduotos apskritime A-1, gaminami toki firm kaip
konsultavimo mon, ligonin ar automobili servisas, yra pakankamai lanksts. Tai reikia, kad
neymiai pakeitus turim rang, produktas ar tiekiama paslauga gali kisti, taigi tai reikia didesni
silom produkt kiek. Kita vertus, tokios mons kaip naftos perdirbimo mon, polietileno fabrikas,
elektrin ar telekomunikacij tinklai, pavaizduoti apskritime A-4, gamina nelanksius produktus.
Pastaius naftos perdirbimo ar polietileno fabrik, pakeisti jo gamybos srit pareikalaut dideli
pastang ir finansini investicij.
Produkto kiekis
Tie produktai ar paslaugos, kurie yra pavaizduoti apskritime A-1 yra gaminami daug maesniais
kiekiais ar yra ilgaamikesni, nei tie, kurie yra pavaizduoti apskritime D-4. Pataisyti vienam
automobiliui gali prireikti 3 ar daugiau valand, kai tuo tarpu barelis degal gali bti pagamintas per
kelias minutes.
Vieneto kaina
Produktai ir paslaugos, vaizduojami apskritime A-1 yra gan brangs dl to, kad jie danai yra unikals
ar vienetiniai, ir reikalauja aukto juos gaminani asmen isilavinimo. Visikai prieingai yra su
produktais pavaizduotais apskritime D-4. palyginkite telefono skambuio ir automobilio remonto
kainas!
124

Tarp i dviej ribini produkt yra ir tarpini produkt pavyzdi. Koreliacija geriau pastebima tarp
konkrei gamini, o ne tarp teikiam paslaug.

Gamybos proces apimtis

Gamybos apimtis turi bti apsvarstyta siekiant isiaikinti kok kiek ir kokiu mastu reikia gaminti,
norint visikai patenkinti esam paklaus. is kiekis daniausiai yra nustatomas paios rinkos.
Gamybos apimties skaiiavimai turt bti atliekami itin kruopiai, nes klaidingi skaiiavimai gali
pareikalauti papildom finansini investicij. Firma gali greitai netekti klient, jei nesugebs
patenkinti j keliamos paklausos. Kita vertus, per dideli gamybos kiekiai gali reikti dideles
papildomas ilaidas.
Gamybos apimties nustatymas
Gamybos apimtis yra nusakoma kaip maksimalus galimas gamybos kiekis, esant normalioms slygoms
per tam tikr laiko tarp. Gamybos proceso naudingumas yra apskaiiuojamas pagal i formul:
Gamybos
naudingumas

Gamybai naudojamas aliav kiekis

Visas turimas aliav kiekis

Naudojamas kiekis, esant normalioms slygos, visada yra maesnis u vis turim kiek. Kai is
santykis pradeda viryti 90% verta apsvarstyti esam itekli prapltim. Jei gamybos naudingumas
yra apie 100%, tai gali sukelti sunkum dl itekli trkumo ir sultinti gamyb.
Paslaugos
Paslaug sferos firm gamybos apimtis yra daniausiai nusakoma atsivelgiant j turimo turto
(danai patalp) kiek. tai keli vairi paslaug tiekj pavyzdiai:
Transportavimo paslaug tiekjai
Transporto paslaug tiekjai, tokie kaip lktuv, traukini, autobus ar kelt firmos, savo gamybos
apimt daniausiai nusako kaip galim viet skaii. Gamybos naudingumas nusakomas kaip uimt
viet ir vis galim viet santykis. Kai kuriais atvejais, pvz. ryte ar po darbo, toki transporto sistem
kaip vietiniai autobusai ar metro, visos galimos vietos bna upildytos, ar net susidaro eils.
Viebui paslaugos
Viebui apimtis yra nusakoma kaip vis turim kambari skaiius. O j panaudojimo naudingumas
apskaiiuojamas uimt kambari skaii dalinant i vis esam kambari skaiiaus. is santykis labai
priklauso nuo toki veiksni kaip met laikas. Pvz. veni metu daugumos viebui kambariai bna
visikai usakyti. Didesn paklausa taip pat pastebima ir savaitgaliais. Viebui naudingumas
daniausiai nusako ir alies turizmo pramons dyd.
Teatrai, kino teatrai, restoranai
ioje paslaug akoje situacija labai panai i transporto ak. Visas esamas vietas padalij i uimt
viet gausime j naudingumo koeficient. Kiek kitokia situacija yra su restoranais ir kavinmis, nes ia
uimt viet skaiius priklauso ir nuo aptarnavimo greiio, taigi is produktas yra iek tiek lankstesnis.
Gamybos pramon
Gamybos moni apimtis yra matuojama pagal jos produkcijos kiek. is kiekis priklauso ne tik nuo
fizinio gamybos patalpos rengimo ir dydio, bet ir nuo toki veiksni kaip i prietais idstymas,
kiekvieno produkto gamybos laikas, aliav pristatymas i tiekj, reikiamos darbo jgos kiekis ir pan.
Kaip ir paslaug sferoje, iuos dydius nustato pati rinka. Puikus pavyzdys, kaip svarbu yra apsvarstyti
gamybos apimtis yra Boeing Aircraft Company. 1997 metais j gaminam lktuv paklausa iaugo
kelis kartus, ir kompanija nebesugebjo susidoroti su jiems keliamais reikalavimais. Kompanija

125

nebespjo gaminti kai kuri sudedamj lktuv dali, todl jiems teko kuriam laikui sustabdyti 747 ir
737 modeli gamyb. Tai i kart lm kompanijos akcij kritim.
Apimties nepanaudojimas ir lankstumas
Dauguma paslaug yra natraliai neefektyvios kai kalbame apie j apimties panaudojim. Pavyzdiui
mokyklos ir universitetai yra udaryti didij laiko dal vasaros metu. Dauguma viebui ir
poilsiaviei yra apytuts nuo rugsjo iki gruodio. Transporto sistemos yra perkrautos rytais ir
valandomis po darbo, kai tuo tarpu vlai vakare ar per pietus jie yra apytuiai. Gamyklos,
gaminanios tokius produktus kaip slids ar kit iemos sporto inventori taip pat patiria ribot
paklaus.
Apimties planavimo metodai
Gamybos apimties planavimas gali bti atliktas nuspjant bsim paklaus. Paklausos kiekio metodai
yra apraomi 10 skyriuje. 23 skyriuje apraomas tolimesnis gamybos apimties planavimas ir galimos
rizikos. Galiausiai, 25 skyriuje apraoma ribin analiz ir ryys tarp trumpalaikio ir ilgalaikio gamybos
apimties planavimo.

Vertikali integracija
Apibrimas
Vertikali integracija operacij tinkle yra kombinacija, kai du ar daugiau gamybos bei tiekimo etap,
kurie paprastai bna atskirti, yra sujungti vieno savininko visoje pasilos grandinje. Firmos
pasikliauja tokia integracija, nes susiduria su didelm preki ir aliav apimtimis, ir tiki, kad tai labiau
naudinga, patikima ir ekonomika kontroliuoti tiekjus ir/arba klientus. Vertikalioji integracija gali
bti atbulin arba priekin, alternatyviai integracija gali bti kartu atbulin ir priekin, leidianti firmai
kontroliuoti vis pasilos grandin nuo pat emiausio iki pat aukiausio etapo.

Atbulin integracija
Atbulin integracija bna, kai firmai priklauso visa veikla kylant nuo pat emiausio gamybos etapo.
Tai gali bti pradins aliavos, dali ar komponent tiekjai, galimas daiktas netgi transportavimo
ranga, naudojama pristatyti aliavas. Kaip pavyzdys 1981 met viduryje 7.3 $ milijardo, Du Pont,
JAV besipleianti chemin kompanija sigijo Conoco kompanija, kuri turjo interes naftos, duj ir
angli sferoje. Du Pont pirmininkas paskelb, kad sigijimas duos kompanijai laisv ir niekam kitam
nepriklausant pramons aliav altin, kuris leis sumainti neapsisaugojim nuo kombinuot
kompanij nepastovumo dl energijos bei aliav kain. Pieno pramons kompanijos pristat atbulins
integracijos model, kur per kooperatyvus, pieno gavybos, srio gamybos ir pakavimo firmos priklauso
pieno produktu gamybos fermoms.

Priekin integracija
Priekin integracija bna, kai firmai priklauso keletas arba visa veikla leidiantis emyn firmos
operacij etapais. Pramoninms firmoms prekiaujaniomis pagamintais produktais, tokioje
integracijoje priklausyt platinimo centrai ir mamenins prekybos realizavimo vietos. aliav ar
komponent gamintojams tai galt bti nuosavyb, kurioje bt gamybos ir surinkimo operacijas
atliekanios firmos pabaigti produktus. Kaip pavyzdys 1970 aisiais Texas Instruments of USA,
elektronikos ir integruot schem gamintojas, integravo priekin integracij kalkulatiori, laikrodi ir
kit elektronikos gamini gamybai. Perveimo ir transportavimo firmos kaip UPS ir Federal Express
turi perveimo transport ir netgi nuosavus lktuvus, taigi jie gali visikai kontroliuoti vis savo
tvarkarat.

Pilnutin integracija
Pilnutin integracija yra nuosavybs kontrol absoliuiai visoje gamybos ir prekybos grandinje.
Naftos kompanijos kaip Chevron-Texaco, BP-Amoco, Shell arba Exxon Mobil (Esso Europoje) yra
126

puiks absoliuiai integruotos firmos pavyzdiai. ios firmos vis pirma operuoja naftos gavyb,
distiliavim kur degalinms, aviacin kur, dyzel ir kitus produktus. Jie yra atbulai integruoti,
turintys aliav platformas, pumpavimo rang, kuris leidia tiekti naft paviri. Taip pat joms
priklauso naftotiekiai,tiekiantys aliavas uostus ir naftos tankerius, kurie transportuoja naft
rafinavimo fabrik. Kai kuriais atvejais jos taip pat yra sigijusios aliav, visgi tokia tvarka pasikeit
su laiku dl nacionalizacijos naftos griniuose. Naftos kompanijos turi priekin integracij, leidiantis
gamybos procesu marketinge, skaitant tankerius, sunkveimius, kurie pristato igrynintus produktus
mameninei prekybai ir daugeliu atveju kuro degalinms. is apibrimas yra parodytas iliustracijoje
7.2. Kai kuriais atvejais naftos kompanijos eina toliau ir sigyja cheminius fabrikus, kurie gamina
vairios paskirties produkcij i benzino aliav. Kai kurios JAV automobili gamybos kompanijos
turi dalinai integruot tinkl nuo tada, kai sigyja bendroves, kurios gamina detales, taip pat pardavim
tinklus, kurie parduoda baigt produkcij.
7.2. Pav. Vertikalioji integracija: Naftos kompanijos operacij tinklas

Produkcija

Neapdirbta nafta :
Degalus
Aviacin kur
Dujas
Ir kt.

Marketingas

Transportacija

Integracijos privalumai
Vertikali integracija gali turti strategin svarb operacij vadybai, nes integracija gali padti
sumainti kainas, sumainti inventoriaus kiek ir palengvinti darbo grafik.
Operacij kainos
Vertikali integracija gali sumainti pirkimo ir pardavimo kainas, kurios atsiranda, kai dvi atskiros
kompanijos turi atskirus produkcijos etapus ir galimas daiktas fizin distribucij. Kai pardavim veikla
yra integruota, tokie veiklos etapai kaip pardavimai, reklama, rinkos analiz gali bti rykiai atpiginta
ir palengvinta.
Pasilos patikimumas
Vertikali integracija gali bti esmin pertvarka utikrinti ret aliav nepriklausom tiekim. is faktas
atliko labai ryk vaidmen 8 deimtmetyje per naftos kriz, kaip usienio neapdirbtos naftos
savininkai sumaino produkcij sumaindami benzino pasil automobili naudojimui,taip rykiai

127

padidindami pardavim kainas. Michelin, Pranczijos padang gamintoja, turi kelet gumos plantacij
Azijoje, kurios tiekia aliavas padang linijai Pranczijoje.

Prikaustyti klientai
Jei firmai priklauso platinimo centrai ir mamenins prekybos vietos, tada atsiranda labai geros
slygos sukurti klient baz, kaip tai daro automobili kompanijos, turinios sutartis su da
gamintojais, turiniais nuosavas daymo parduotuves.
Lengvesn koordinacija
Vertikalios integracijos atveju tiekimo ir pasilos grandin gali bti lengvesn, jei tvarkaratis tarp
veiklos srii tiekimo ir pardavimo tinkluose yra tvirtai suskirstytas. Kitais odiais turint ir aliav, ir
prekybos centrus vis gamybos proces yra lengviau koordinuoti, nei atskirus sektorius vienu metu.
Technologija
Kitas argumentas yra, kad su integracija kompanijos gali lengviau prisitaikyti prie inovatyvi
technologij ir j naudojimo, nes jos dalyvauja daugelyje produkcijos ir platinimo srii, kur naujov
yra labai galimos. Jei firma instaliuoja tam tikr ERP sistem, tai i sistema yra labiau patikima.
stojimo barjerai
Kuo labiau vertikaliai integruotas verslas, tuo didesni finansiniai resursai yra reikalaujami
konkurentams stoti rink ir joje varytis. Danai vertikaliai integruotos kompanijos turi neabejotin
monopol, kuris atbaido konkurentus nuo stojimo rink. is faktas danai naudojamas reguliavimo
agentr, kurios siekia iardyti kompanijas, siekianias pasiekti monopolistini gali. Du pavyzdiai
vyko 2000 metais, kai General Electric ir Honeywell, bei Scheider ir Legrand susijungimai buvo
atmesti Europos Sjungos.

Integracijos trkumai
Integracijos trkumai susideda i padidinto kapitalo reikalavim, nestabilaus naumo, sumainto
lankstumo ir specializacijos praradimo. ie faktoriai dabar bus aprayti.
Kapitalo reikalavimai
Jei firma tampa integruota atbulin ar priekine integracija jai reikia suteikti atitinkam kapital
naujoms operacijoms, kad sigytos operacijos tinkamai veikt su veikiania firma. Norint kombinuotai
firmai augti ar bent jau padidinti naum, naujai integruotos organizacijos operacij kainos kapitalas
turt bti praktikai didesnis nei kapitalas, reikalingas integracijai.
Nestabilus naumas
Kombinuojant vairius produkcijos ir distribucijos etapus, kiekvieno vieneto msts turi atitikti tvark,
kad kainos sumainimas ir efektyvumas but nustatytas ivengiant inventoriaus apstatymui.
Pavyzdiui, automobili konstruktorius gali sigyti komponent gamintoj, kuris turi didesn gamybos
mst nei sigijusi firma. Subalansuoti sistem reikt, kad automobili firma turt gaminti daugiau
automobili, o is kiekis nebt reikalingas firmai, dl rinkos situacijos

128

Sumaintas lankstumas
Kai kompanijos integruojamos, jos turi priimti darb praktik ir operacij metodus i sigijusios
firmos. Jei rinkos slygos ar technologijos keiiasi, tada kontroliuojanti firma gali bti negali
efektingai varytis rinkoje. Toks pavyzdys ikilo plieno ir tekstils industrijose, kai firmos sigijo
plieno ir tekstils gamyklas, kurios naudoja sen technologij. Kai rinkos keisdavosi, ios gamyklos
tapdavo atgyvenusios ir bdavo udaromos, ir tapdavo papildomomis ilaidomis savinink kompanijai.
Vadybos stilius
Firmos sigyjanios kitas firmas daniausiai joms pritaiko savo vadybos stili, kuris daniai nesutampa
su rinka ar aplinka, kurioje sigytoji firma veikia. Praeityje didiosios gamybos kompanijos, kaip
daymo firmos, padang gamintojos ir naftos kompanijos sigydavo mamenins prekybos centrus. ie
naujieji savininkai, ne visada turi lankstumo ir klient patrauklumo galimybi mamenins prekybos
centrams, kad ie likt konkurencingi. iandien, kaip kai kuri benzino kolonli pavyzdys, kai
savininks naftos kompanijos atiduoda privilegijuotas valdymo teises mameninms benzino
kolonlms operuoti prekyb. ie privilegijuoti savininkai padidino verslo apimtis ir naum imdami
teikti maisto ir kit produkt pardavimus automobili naudotojams.
Japonikos firmos arba keiretsu
Japon gamybos firmos kaip Sony, Mitsubishi ir Nissan iveng vertikalios integracijos, bet turi
kontrol tiekimo tinkle, turi plat tiekj tinkl komponentinms dalims. Tiekjai nra tiesiogiai
priklausomi, bet daugelis yra finansikai remiami gamintoj firm ir tampa tinklo koalicijos dalimi,
inoma kaip keiretsu. Keiretsu nariai yra utikrinti ilgalaikiais santykiais ir i j yra tikimasi buvimo
patikimais partneriais, atliekaniais technin ekspertiz ir galutins kokybs produktus. Prasidjus
skurdiam verslo klimatui Japonijoje, 10 deimtmeio viduryje keiretsu tinklai buvo kritikuojami, kad
reikalauja daug kapitalo klient kompanijoms. Kaip iliustracija, kai Renault sigijo didel Nissan
akcij dal, Japonija m griauti kai kurias i 1300 kompanij priklausani Nissan keiretsu tinklui,
nes jos suvaro produkcijos kapital. Tai skait susidomjimo pardavim Akebono Brake Industry,
Fuji Heavy Industries ir Ikeda Bussan.
Deintegracija
Integravusios savo operacij tinkl vertikaliai, kai kurios firmos supranta, kad ekonomikai yra geriau
ir pigiau sigyti reikiamus komponentus i nepriklausom tiekj, kurie yra ymiai lankstesni. ie
tiekjai turi kautis dl rinkos, kartais tiekia geresnes paslaugas ar prekes, bei pristatymus ir danai dl
konkurencijos pigesnes prekes, nei dl gamybos kieki utikrinti priklausomi tiekjai. Integruoti
tiekjai danai turdami utikrint pirkj teikia ymiai prastesnes paslaugas.
Disintegracijos idja yra akivaizdus pavyzdys nepelno siekiani firm rinkoje, kur vietin valdia
arba valstybin valdia kontroliuoja valymo ar sodininkysts paslaugas, randa, kas ios paslaugos yra
efektyvesns ir pigesns nepriklausom firm, nei kontraktais susaistyt kompanij. Didesnm
apimtim, valstybs privatizuotame sektoriuje (British Rail, British Airways, BT ir kt.) randama, kad
firma atskirta nuo valstybinio sektoriaus yra geriau ekonomikais prisitaikiusi rinkai.
Virtualios kompanijos
Integruota pasilos grandin gali bti biurokratika, sumainanti firmos prisitaikym prie rinkos
pokyi, nauj technologij ir globalizacijos. Virtualios kompanijos, taip pat inomos hollow
korporacijomis ar tinklo kompanijomis, kurios gali bti sukurtos ar integruotos bnant paslaug
pasilai. Virtualios kompanijos turi lanksiai kintanias kompanijos ribas, kurios leidia joms sukurti
unikal versl, teikiant paslaugas kaip algalapis, sukrimas nauj usakym, produkt dizainas,
129

konsultavimo paslaugos, komponent gaminimas ir produkt pardavinjimas. Santykiai gali bti

trumpalaikiai, tikri partneriai arba bendradarbiais arba tiesiog tiekjais ir subrangovais. Virtuali
kompanij privalumai skaito verslo ekspertiz, lankstum, greit ir jos gali bti lengvai iformuotos,
kai paslaugos daugiau nereikalingos.

Automatizavimo svarba modeliuojant gamybos procesus

Gamybos proces krime automatizavimas pakeiia mogikj darbo jg mainomis, kurios
daniausiai kontroliuojamos kompiuterinmis sistemomis. Kompiuterijos pradia laikoma XX a. 6
de., kai IBM, Borroughs ir kiti pagamino pirmsias mainas bei patalpino vdinamus
kambarius. iandien kompiuteriai naudojami ir pritaikomi rangos ir main valdymui, informacijos
mainams, spausdinimui, dizainui, mediag transportavimui, finansinms operacijoms. Net ekspertai
nevertino didiulio kompiuterins technikos galimybi ir potencialo (irti 7.3 figr).
Automatizuotos rangos naudojimas gamybos procesuose yra be galo platus. Toliau bus pateikti keli
pritaikymo pavyzdiai.
Mechanins pagalbins priemons
Mechaniniai pagalbins priemons yra nebtinai kontroliuojamos kompiuteri, tai daniau paprastesni
mechanizmai, kurie pakeiia iki iol darb atlikus operatori. ie mechanizmai padidina operacij
tikslum ir sumaina susieidimo galimyb. Keli toki prietais pritaikymo pavyzdiai:

maitinimo prietaisai perforatoriams ir grimo mainoms

centravimo ir suspaudimo taisai staklms
linij maitintuvas tampavimo mainose
maitintuvai, patiekiantys tam tikr kiek (svorio arba trio atvilgiais) mediag kiek
talpyklas

7.3 pav.. valgios mintys apie kompiuterines technologijas

Manau, kad pasaulinje rinkoje vietos

yra tik kokiems penkiems
kompiuteriams
(Thomas Walson, IBM vadovas, 1943)

Ateityje kompiuteriai svers

nedaugiau kaip pusantros tonos
(urnalas Populiarioji mechanika
apie didiul mokslo paang)

130

Kur itas daiktas pravers ?

(IBM paangi technologij
skyriaus ininierius apie
mikroschem, 1968)

Nra prieasties dl ko nortumte

turti kompiuter namie.
Ken Olson, Digital Equipment
Corporation, 1977

640 K privalo utekti

kiekvienam
(Bill Gates, Microsoft
krjas ir vadovas)

Skaitmeniniu bdu kontroliuojamos mainos

Skaitmeniniu bdu kontroliuojamos mainos turi valdymo sistemas, skaitanias nurodymus ir
verianias juos gamybines operacijas. Mainos yra uprogramuotos atlikti t pat operacin cikl,
todl parametr nereikia keisti rankiniu bdu. Toks metodas naudojamas jungiant stakles, griant,
malant, spausdinant, audiant, surinkimo operacijose ir kokybs kontrolei ( pilstymo butelius ar
kitoki tar valdymas) ir t.t.
Robotai
Robotai yra kontroliuojamos kompiuteri mainos, atliekanios mogaus darbo operacijas.
Pirmieji robotai pasirod XX a. 8 de. ios mainos ypa plaiai naudojamos automobili gamyboje ir
elektrini prietais (televizori, radijo aparat, skalbimo main) gamyboje. Robotai leidia atlikinti
tokias operacijas kaip lydimas ymiai daniau ir tiksliau. Jie ypa naudingi esant sunkioms arba
kenksmingomis darbo slygomis. Toki darb pavyzdiai galt bti automobili vaiuokls daymas
ar veikla branduolinje ir cheminje pramonje. Nuolatinis elektronikos mainimas bei mikromechanika tiek itobulino robotus, jog jie net gali atlikti smegen ar kaul operacijas. Didiausias
robot minusas yra labai brangi gamyba ir netoks didelis lankstumas kaip mogaus nepaisant to, kad
robotai gali dirbti 24 valandas per par. Be to, robot vystymsi nuolat lydi prieikumas i profesini
sjung dl prarandam darbo viet. Figra 7.4. pateikia naudojamas robot ris. Daugiau nei pus
viso pasaulio robot naudojami Japonijoje. Tiesa, Europos bendrovs nenori atsilikti ir vis daugiau
investuoja i industrij.
131

Kompiuterizuota gamyba
I dalies kompiuterizuota gamyba paveria kompiuterins grafikos pavidalu pateikt informacij
nurodymus automatizuotai gamybos linijai. Mainos atlieka reikalingas operacijas su minimaliu
darbuotoj sikiimu.
Lanksios gamybos sistemos
Lanksios gamybos sistemos yra viena i kompiuterizuot sistem grupeli, kuri gali daug kur
praversti. Kompiuteriai duoda instrukcijas, robotai rpinasi mediagomis, o nustatymai automatikai
pakeiiami ir jau kitas produktas gali bti gaminamas.
Robot skaiius pasaulio valstybse (2000 m. duomenys)
450000
389000

400000
350000
Vienetai

300000
250000

203100

200000
150000
91000

100000
50000

3000

3000

8000

90000
39000

21000

1000

38000

13000 12000

JA
V

an
ija
Br
it

Di
d

io
ji

Is
pa
ni
ja

or
j
a

ija
et

Pi

Ja
po
n

lija
Ita

ja

tija
Vo
kie

Pr
an
c
zi

Eu
ro
pa

Da
ni
ja

lija
ne
liu
ks
as
Be

Au
st
ra

Au
st
ri

ja

7.4 pav. Robot skaiius pasaulyje

7.2 Pavyzdys i pramons sektoriaus. Robotai pigesni u mogikj darbo jg
Bendrovs visoje Europoje skiria daug l automatizacijai, keisdami mogikj darbo jg
mainas. iais metais automatizuot sistem rinka Europoje padidjo daugiau nei 10 % ir nra joki
enkl, kad greitu metu augimas baigsis. Pagrindin rinkos pltimosi prieastis, kad naudoti robotus
pigiau nei mogikj darbo jg. Vokietijoje roboto darbo valanda vertinta 10 JAV doleri, o
pasamdyti mog tai paiai valandai kainuot nuo 30 iki 37 doleri. Todl vienas i didiausi
pasaulio robot gamintoj Asea Brown Boveri (ABB) tikisi padidinti pajamas, gautas i pardavim,
nuo 1,4 milijardo 1996 m. iki 1,6-1,8 milijardo JAV doleri 1997 m. Didiausias augimas
prognozuojamas Europoje, kuri robot turi dukart daugiau negu iaurs Amerika (7.4. pav.).
Standartin ABB sukurta roboto ranka, galinti atlikti surinkimo darbus, 1995 m. kainavo dukart
maiau nei 9 de. pabaigoje, palyginimui 45 000 su 90 000 JAV doleri. Europinms bendrovms
pirkti ar nuomoti robotus paprasiau ir pigiau, negu vertis vairiomis taisyklmis ir nurodymais
suvaryt darbinink rink.
Automatikos pltra yra tarsi palaiminimas, kai auktas nedarbo lygis niokoja Europos ekonomik
ir ypa po to, kai i problema i sunkiosios pramons pamau ateina ir paslaug sfer. Tiesa, krentant
automatizuotos rangos kainai neivengiamai dids ir darbo produktyvumas. Ekonomistai teigia, kad
132

Vakar Europa konkurencingoje i dien rinkoje sugebjo isilaikyti tik automatikos dka.
Automatika sumaino gamybos katus ir leido konkuruoti su pigesns darbo jgos kratais. OECD
duomenys tik dar labiau pabria t tendencij darbo produktyvumas Pranczijoje augo 2.2 % ir
Vokietijoje 1,1 % nuo 1979 iki 1996 met, o JAV is rodiklis siek tik 0,8 %. Automatika padjo
europieiams ilaikyti ar atkovoti savo viet tokiose akose kaip stiklo ir porceliano gamyba
Pranczijoje, popieriaus ir medienos gaminiai Skandinavijoje, tekstil Italijoje. Visose pamintose
industrijose vis didesn darb atlieka automatizuotos sistemos.
Vienas i pavyzdi Benetton fabrikai alia Trevizo, Italijoje. ie turi kompiuterius, kurie yra
sujungti su pagrindiniais prekybos centrais ir su automatizuotais sandliais, turiniais tik 19
darbinink, sugebani pasirpinti 30 000 di su tiksliais usakymais. Tarkime, mlyni megztiniai ir
geltonos kelns turi bti sudtos des ir tiesiogiai pristatyti parduotuves. Neturdamas robot
sandlis turt darbinti maiausiai 400 moni. Po 1992 m. nuosmukio kompanija turjo apsisprsti ar
investuoti didelius pinigus robotus, ar perkelti gamyb Tolimuosius Rytus.
Ketvirtajame tutgarto prabangios universalins parduotuvs Breuninger aukte galite ivysti
didiul robot, sugebant paduoti bet kuriuos batus i viso parduotuvs asortimento. Pardavjai turi
delninius kompiuterius su brkninio kodo skaitytuvais, nurodaniais kokie batai yra parduodami ir
padedaniais robotui greiiau juos surasti. Robotas padidino parduotuvs pajamas du kartus nuo tos
dienos, kai buvo darbintas. Didiausia to prieastis, kad pardavjai nebedingsta sandelyje ir tuo metu
kol robotas ieko poros, gali konsultuoti klientus. Taip pat Plexiblas sandlininko darbas tapo tarsi
pramoga pirkjams. Parduotuvje Nuremberge klientai naudoja jautrius prisilietimui ekranus nordami
gauti alaus ar kolos i turbt pasaulyje didiausios grim mainos. Daugiausiai idj automatikos
srityje pateikiantis Fraunhofer Institut fur Produktionstechnik and Automatisierung, arba IPA, neseniai
sukr robotizuot sistem, valani stiklines Berlyno traukini stoties lubas. Jau pagarsj j
iradimai - automatizuotas Lufthansa lktuv valymas, atliek riavimas perdirbimui, kiauli
skrandi tvarkymas. i versl atstovai tikina, kad tik automatikos diegimas sulaik nuo veiklos
perklimo usien.
Pranczijoje Formul 1 viebui tinklas savo skm surado surenkamj nam ir nelankom
nakt viebui rinkose. Svei registravimas, naudojant automatizuotas mainas, du ir tualet
automatinis valymasis po to, kai sveias palieka patalpas. Paryiaus tranzito valdia, sudrebinta streiko
1995 m., pamau bando diegti poeminius krovini gabenimo be vairuotoj marrutus paioje miesto
irdyje. Panaios linijos jau pritaikytos Lione ir Lilyje. Credit Agricole padalinyje Paryiuje
kasininkai nebenaudoja grynj pinig. Visos mokos ir pinig atsimimai vykdomi per kelias
kompiuterizuotas mainas. Tai gelbsti darbuotojus nuo nuobodaus darbo, tokio kaip pinig
skaiiavimas ir seif urakinjimas. Be to, i sistema sumaino administracines ilaidas 12 % bei
leidia susitelkti tokiems darbams kaip akcij fondai, draudimas ir paskolos.
Kopenhagos Taksi, didiausia daniko kapitalo taksi firma, kuria automatizuot sistem, kuri
pads nusisti milijon taksi automobili per metus prie kliento dur. Ikvietimo adresas automatikai
pasirodys ariausiai esanio taksi automobilio vaizduoklyje. MD Foods Amba (Danija) sumokjo
$1.8 milijono u du robotus, kurie gali sudaryti rinkinius i 7 pieno produkt. Rinkiniai sudedami ant
padkl, o vliau iveami prekybos centrus. Firma taip pat usisak ABB sistem u $2 milijonus,
kuri keturis robotus darbina nakt gaut usakym sudliojimui (galimi pasirinkimai i 60 skirting
grietins, pieno, jogurto ri). Tinklas apima daugiau nei 800 dideli prekybos centr. Sistema leido
1/3 sumainti darbuotoj skaii. Btina paymti, kad automatikos sistem efektyviam darbui danai
prireikia laiko, nes tai sudtingos sistemos, kuri potencialas inaudojamas tik gijus praktikos.
Automatikai valdomos mainos

133

Automatikai valdomos mainos yra kompiuteri valdomos mainos, kurios gali perkelti
mediagas ir rang i vienos darbo zonos kit. ios mainos danai naudojamos automobili ir
sunkiojoje pramonje varikliams perkelti i vienos vietos kit.
Automatins sandliavimo sistemos
Automatins sandliavimo sistemos sugeba parinkti usakomas dalis ir mediagas bei paruoti
gabenimui. Sistema taip pat gali sudlioti atgabentas dalis ar mediagas tam skirtas erdves. Leclerc
prekybos centro sandliuose naudojamos tokio tipo sistemos, kurios dirba su 8054 skirtingais maisto
produktais, kurie sudlioti 14 m aukio lentynas ir irikiuoti 7 eiles. iai ypatingai sistemai utenka
3 operatori prieiros.
Gamybos technologija su integruota kompiuteri sistema
Kompiuteri sistemos integruotos gamyb apima vis produkcijos linijos aprpinim
naujausiomis technologijomis.
Virtualios sistemos
Virtualios sistemos yra ne fiziniai tikr daikt vaizdiniai, kurie danai pateikiami kaip
kompiuterins simuliacijos. Darbo aplinkoje virtualios sistemos danai kuriamos kompiuterins
grafikos pagrindu.
Virtuali gamyba
Virtuali gamyba yra viso technologinio proceso simuliavimas prie bet koki fizin darbo
operacij. metod labai skmingai panaudojo Boeing gamindami savo lktuv 777. Ininieriai
naudojo informacij skaitmeniniu formatu tai leido nepaprastai lengvai dalintis mediaga ir nuolatos
j atnaujinti. Virtualiam Boeing 777 surinkti komanda naudojo sistem CATIA, sukurt prancz
bendrovs Dassault Systemes. Taip jie galjo sitikinti ar tkstaniai dali ders tarpusavyje, ar jas
reikia modifikuoti virtualioje gamykloje ir vl ia pat bandyti pritaikyti. Taip virtualioje erdvje
sumodeliuotas lktuvas turjo tik kelet netikslum ir netrukus buvo pradtas masikai gaminti.
...ir virtualus projektavimas
Kompiuterins rangos sistemos tokios kaip DMAPS, Dassault, Tecnomatrix Technologies
gali simuliuoti visos gamyklos statyb ir jos darb. Ininieriai gali rasti pat efektyviausi automobilio
kbulo daymo metod, matyti kaip bus tiekiamos mediagos, rasti silpnsias vietas ar net vertinti
nuolatinio darbo al operatori sveikatai. i simuliacija paalina daugel problem su kuriomis galima
susidurti prastomis projektavimo slygomis.

Informacins technologijos proces sistemose

Informacins technologijos plaiausia prasme apima visas technologines naujoves globaliam,
vizualiam, garso, rato, pateiktos kompiuterio ekrane ar perkeltos popieri, informacijos perdavimui.
Kai kurie elementai aptariami emiau, o kai kurie pateikti lentelje 7.1.
Internetas
Internetas, labiau inomas tinklo vardu, tai sudtingas tarptautinis tinklas susidedantis i maesni
tinkl. Jis buvo irastas 1960 metais JAV karinio koncerno, tam kad apsaugot jo komunikacin
sistem atomins atakos atveju. Mokslininkai sujung keturis maus kompiuterius tinkl tarp
Kalifornijos Universiteto Los Andele ir Stanfordo Universiteto, taip kad jei vienas i kompiuteri
nustot veikti, kiti ilikt veikiantys. Tai reikia, kad sistemos saugumas nebuvo sutelktas viename
super-kompiuteryje, o paskirstytas tinklo dka. iandien informacija yra siuniama tinklu per telefono
134

kabelius, viesolaidinius kabelius, radijo bangas arba per po jros dugnu nutiestus kabelius. E-patas
(elektroninis patas) tikriausiai yra viena labiausiai naudojam Interneto funkcij. Karalien Elizabeta
II isiunt jos pirmj elektronin laik 1976 metais.
Interneto naudojimui yra reikalingi ie elementai:
1. personalinis kompiuteris
2. modemas arba juodoji d, kuris sujungia telefono linij ir kompiuter ir suteikia galimyb
prisijungti prie Interneto.
3. sutartis su Interneto paslaug tiekju.

iniatinklis arba Pasaulinis Tinklas

iniatinklis arba pasaulinis tinklas (arba WWW) tai yra nustatyti standartai Internete informacijos
saugojimui, iekojimui, formatavimui ir pateikimui panaudojant kliento\ serverio sistem. Internete
virtuali aplinka yra pateikiama grafikai, tam kad palengvint internetini puslapi apvalg. Virtuali
aplinka sudaryta internetinio puslapio apraymo kalba (HTML), kuri formatuoja dokumentus ir susieja
juos su kitais dokumentais tame paiame ar kitame kompiuteryje. Sait dka, paspaud atitinkam
raktin od ar nuorod, mes galime pasiekti informacij kitame internetiniame puslapyje esaniame u
tkstanio kilometr. Internetiniai puslapiai cirkuliuoja virtualiame pasaulyje, tai yra pasaulyje be
geografini rib. iuos puslapius peririnja mons narantys Internete.
Internetinis tinklapis
Tinklapis tai informacijos blokas, kuris gali bti peririnjamas visame Internete ir informacijos
pateikimo bdas tinkle. iuos tinklapius ruoia individai, gamintojai, universitetai, leidjai, ligonins,
restoranai ir t.t. kaip bd reklamuoti savo prekes ir paslaugas. Titulinis puslapis yra teksto ir grafikos
vaizdavimas ekrane kuris pristato organizacij ir nukreipia vartotoj kitus tinklapius. Visi tokie
tinklapiai sudaro Interneto tinkl. Tkstaniai organizacij naudoja tinklapius Internete sigyti ar
parduoti prekes tam, kad pritaikyt greitesnes ir geresnes paslaugas ir pagerint tarptautinius
pasiekimus.
TCP\IP
TCP\IP (Perdavimo kontrols protokolas/Interneto protokolas) tai bendra kompiuterin Interneto kalba
kuri sukr Vinton Cerf ir Robert Khan. Ji buvo diegta 1972 metais JAV Paangi apsaugos projekt
agentros (Defence Advanced Research Projects Agency, DAPRA), tam kad padt mokslininkams
sujungti kompiuterius tinkl. 1983 metais bendravimas kompiuteriu per Internet tapo prastu dalyku.
Vienas i protokol, FTP (fail perdavimo protokolas), leidia vartotojui usiregistruoti kito
kompiuterio sistemoje, perirti bei kopijuoti failus i to kompiuterio.
Elektroniniai duomen mainai
Elektroniniai duomen mainai (EDI) tai struktrizuot duomen perdavimas pagal nustatytus
standartus i vieno kompiuterio vienoje vietoje kit kompiuter kitoje vietoje, panaudojant telefonin
ar kit ryio sistem. Informacija, nusista EDI pagalba, gali apimti pirkj usakymus, pirkimo
uklausas, pristatymo sakymus, perveimo instrukcijas, sskaitas faktras, gamybos uklausas ir pan..
Paprasta schema iliustruojanti tiekimo grandin panaudojant EDI parodyta 7.6 paveiksle Elektroniniai
duomen mainai (EDI) pakeiia popierinius dokumentus, kitaip tariant tai yra prekyba be popieri.
EDI labai svarbs kaip gamybiniam taip ir paslaug sektoriui, jie leidia efektyviau valdyti vairias
operacijas.

135

Mamenininkai

Paskirstymas

EDI panaudojimas
padidina tiekimo
grandins efektyvum

aliavos

Tiekjai

7.6. pav. Elektroniniai duomen mainai prekyboje

Iki EDI
Paprastasis patas (arba kartais kritikai vadinamas vlio tempo patu) buvo alternatyva elektroniniai
komunikacijai. Usakymas nuo pirkjo iki pardavjo nukeliaudavo vidutinikai per atuonias dienas,
praeidamas iuos etapus:
pirkjas rao usakym;
deda usakym vok;
meta usakym pato dut;
patininkas pristato usakym pardavjui;
pardavjas atidaro vok;
pardavjas ianalizuoja usakymo turin ir j usirao.
Su EDI
Naudojant elektroninius duomen mainus laikas sugaitas usakymo primimui gali utrukti vos kelias
minutes:
pirkjas surenka usakym jo kompiuteryje;
usakymas yra persiuniamas elektroniniu bdu pardavjo kompiuter;
pardavjas nebeturi urayti duomen, nes tai jau yra jo kompiuterio duomen bazje.
EDI nauda
Kai kurie EDI pliusai:
Greitesnis atsakymas, kadangi yra realaus laiko aptarnavimo paslaugos
Atsisakoma popieriaus, o tai sumaina ilaidas
Tai yra pigiau, nes maiau moni dalyvauja usakymo siuntimo procese
Geresns kokybs aptarnavimas, nes maiau administracini klaid
Usakymo bkl visada matoma, todl lengviau sekti jo atlikim
Preki atsarg valdymas yra efektyvesnis, nes greiiau atnaujinamas j kiekis sandelyje
Utikrina artum tarp pirkj ar pardavj propaguodamas bendradarbiavim su
galimybmis steigti partneryst ar aljans.
EDI trkumai
Kai kurie EDI trkumai:
136

Tokios sistemos diegimas kainuoja daug, nes reikia sigyti kompiuterin rang, programin
rang, kabelius, apmokyti darbuotojus
Vartotojai turi aptarti ir nustatyti siuntimo standartus
Gali kilti problem dl EDI elektronini dokument pripainimo teisinio galiojimo
Sumainamas mogikojo bendravimo kiekis tarp bendradarbiaujani organizacij

Siuntimo standartai EDI sistemoje

ioje sistemoje turi bti naudojami siuntimo standartai tam kad inui formatas bt prieinamas
gavjui. Lentel 7.2 parodo, kad esamas kliento siuntimo formatas neatitinka tiekjo siuntimo formato,
nors visa informacija yra ta pati.
Jeigu tik dvi firmos naudojasi ia sistema jos gali nustatyti duomen struktr. Bet, automobili
industrijoje, tokios mons kaip Citroen, Ford ir Daimler-Chrysler turi tkstanius tiekj. iuo atveju
yra btina turti tam tikrus standartus. Duomen Main per Telefonin Perdavim Europoje
Organizacija (ODETTE) tai grup i Motor Gamintoj Draugijos (SMMT), kuri sukr EDI
siuntimo standartus automobili industrijai.
Kiti standartai, sukurti Jungtini Taut, yra EDIFACT arba elektroniniai duomen mainai
administracijai, komercijai ir prekybai.
Informacini technologij panaudojimas versle
Informacini technologij panaudojimas auga labai spariai. Vadybos Centras Europoje apklaus 1055
patyrusi vadybinink apie informacini technologij panaudojim 15 vairi verslo situacij. Du
tredaliai apklaustj atsak, kad jie bt naudoj informacines sistemas. itos 15 srii yra pateiktos
7.7 paveiksle. Informacini technologij nauda yra pateikta 7.4 pramoninje valgoje.
7.1 Raktiniai terminai informacinse technologijose
Klientas/serveris - kliento/serverio sistema tai bdas nustatyti kuris kompiuteris veikia kaip centrin
fail ir program laikmena (serveris), kurios gali bti platinamos tarp daugybs personali
kompiuteri (klient) susiet tinklu. Klientas tai sistemos vartotojas dirbantis darbalaukyje,
neiojamuoju kompiuteriu (laptopu) ar netgi galingu kompiuteriu sujungtu su kitais terminalais, kuris
gali gauti i serverio duomenis analizei ar ataskaitai. Serveris tai paprastai galingas kompiuteris
sujungtas su kitais terminalais, kuris saugo duomenis ir kontroliuoja ir valdo prieigas prie atvir
duomen bazi. Kliento/serverio sistema pakeia prie tai buvusi galing kompiuteri centrin
sudliojim.
Lokalaus ploto tinklas lokalaus ploto tinklas (LAN) tai tinklas pastato ar tam tikr patalp viduje,
kuris sujungia kompiuterius ir periferinius prietaisus, leidia dalintis informacija, programomis ir
ranga, tokia kaip spausdintuvai arba kompiuterio reguliuojamos mainos gamybinje aplinkoje.
Dauguma LAN sistem veikia 700 metr spinduliu, naudodamos savo komunikacinius kanalus.
Ethernetas ethernetas tai LAN standart rinkinys leidiantis vairi srii atstovams keistis
duomenimis. Jis buvo pristatytas 1970 j viduryje Xerox, Skaitmenins rangos ir Intelo.
Tikriausiai tai plaiausiai naudojama LAN technologija. kitas etherneto sistemas eina Appletalk i
Apple Computer, Token Ring irastas IBM ir Texas instruments, ARCnet i Datapoint.
Plaiojo ploto tinklas plaiojo ploto tinklas (WAN) tai mons didumo komunikacinis tinklas, kuris
suteikia galimyb perduoti signalus i LAN per visuomenines ar privaias linijas kit, esani toli
LAN sistem. WAN gali susidti i prijungtos ar skirtos tam linijos. Pagrindu gali bti telefono linija,
kuri naudojasi vartotojas besinaudodamas kompiuteriu, taip per telefono linij informacija keliauja iki
nurodyto tikslo. WAN skirta linija, tai linija kuri prieinama vartotojui visada. AT&T, MCI, France
Telecom, Deutsche Telecom and BT (UK) yra kai kurie WAN sistem platintojai.
Tiltas ir routeris tiltas tai prietaisas kuris jungia du lokalaus ploto tinklus ir leidia keistis
duomenimis. Routeris, i tikrj, tai sudtingas tiltas, tai prietaisas jungiantis lokalaus ploto tinklus
naudojanius skirtingus standartus.
137

Asinchroninis perdavimo reimas asinchroninis perdavimo reimas (ATM) tai greito perteikimo ir
perdavimo technologija, kuri leidia sisti garso, video ir duomen signalus per vien linij. Greitis
svyruoja nuo 25 milijon iki 1 bilijono bit per sekund (bps). Pavyzdiui, analogika telefono linija
perduoda madaug 2 bilijon bps.
Remelinis persiuntimas rmelinis persiuntimas tai perdavimo standartas skirtas duomen siuntimui
per visuomenines ar privaias inuomotas linijas. Duomenys yra sudedami rmelius, kiekvienas to
paties dydio, persiuntimui.
Privai ak mainai privai ak mainai (PBX) tai automatinis telefono jungimo susitarimas
vidinje telefon sistemoje. Pakeiia biuro jungimo mygtuk valdymo pult. PBX sistema gali saugoti,
perduoti, laikyti ir rinkti numer i naujo, o taip pat valdyti balso pato sistem.
Integruoti skaitmenini paslaug tinklai integruoti skaitmenini paslaug tinklai (ISDN),
daniausiai silomi vietini telekomunikacij kompanij. Tai protokolas kuris paveria paprast
alvarin telefono laid greitaeig skaitmenin ssaj, kuri gali sisti garso, duomen, video ir foto
informacij vienu metu. i sistema yra tarptautin ir buvo sukurta vlyvais 1970 -aisiais metais
Konsultacinio Komiteto Tarptautiniais Telegrafijos ir Telefonijos klausimais (CCITT), kur
reprezentuoja 150 ali.
7.2 Siuntimo standartai EDI sistemoje
Pirkjo formatas
Pirkjo adresas
Pirkjo vardas
Informacija apie produkt
Kaina
Tiekjo adresas
Tiekjo vardas

Tiekjo formatas
Informacija apie produkt
Kaina
Tiekjo vardas
Tiekjo adresas
Pirkjo vardas
Pirkjo adresas

7.7 Informacini technologij panaudojimas versle.

Sritis
Asmenin ir administracin kontrol
Trumpalaikis planavimas
Kat sumainimas padidinant produktyvum
Pinig apyvartos pagerinimas gerinant skol valdym
Vidutinio ilgio ir ilgalaikis planavimas
Kat mainimas pagerinant inventoriaus valdym
Klient ir pirkj informavimo lygio pagerinimas
Kat sumainimas produkcijos ir paslaug gerinimui
Darbuotoj informavimo pagerinimas
Pajgumo ir konkurencingumo rinkoje ivystymas
Pirkj / tiekj glaudesni ryiai su kompanija
Kat sumainimas parduodant prekes/paslaugas
Nauji produktai ir j planavimas
Kat sumainimas garantinio laikotarpio paslaugoms
Rinkos tyrimas/testavimas, rinkodara

Teigiami atsakymai (%)

100
94
88
87
80
78
73
69
58
57
56
45
38
32
31

7.4 Pramonins apvalga

River Hills West Sveikatos Apsaugos Centras
River Hills West Sveikatos Apsaugos Centras Pewaukeeyje, Wiskonsine,turi 245 pacientus.
Kiekvienas i 245 pacient gauna vairias vaist dozes, susidedanias i 15 ar maiau vaist. Seniau,
kiekvien kart daktaras turdavo irayti usakym, tada sekretor turdavo perteikti t usakym
138

telefonu, upildyti farmacin lap ir kitus paciento dokumentus. Po to visus ratus tikrindavo sesels ir
susegdavo aplank. Kiekvien mnes sesels ir sekretors sugaidavo apie 64 darbo valandas
perraindamos uraus naujus urnalus.
Dabar rutina pasikeit. Sesels rao pirmas tris vaisto pavadinimo raides elektronin program
CompuScriber. Galim variant sraas atsiranda lange kartu su langeliais su dozi ir dienos laiko
informacija. Kai informacija yra vesta, tinklo sistema nusiunia duomenis River Hills tinklo
server. Uraai yra papildomi nuolat, ivengiant penki etap darbo su popieriais.

Elektroninis verslas
Verslo sandriai
Sandriai tiekj grandinje gali bti paprasiausi vardinami kaip verslas verslui(B2B), kur
viena verslo mon tiekia pramonines prekes kitai firmai. taip pat, sandriai gali bti tarp verslo ir
kliento(B2C) kur verslo mon tiekia ubaigtus gaminius galutiniam klientui. Elektronin prekyba
palengvina iuos produkcijos kilnojimus leisdama pirkjui pateikti savo reikalavimus naudojantis
Internetu, o pardavjui pateikti produkt specifikacij ir galimybes. kitas dalykas, elektronin prekyba
vaidina ym vaidmen ir mainant perdavimo ilaidas ir laik, taip pat, didina mons marketingo
potencial.
emiau pateiktos detals kaip elektronin prekyba funkcionuoja situacijose verslas-verslui ir verslasklientui.
7.8 pav. Verslas-verslui e-prekyba

Bendradarb.dl dizaino

e-katalogas

Pasikeitimas darbais
pakeitimai

Privaios prekybos
tinklas
Slaptaodis
Atsakas kainas
Spec. klientai

Vieieji mainai
E-prekyba
Aukcionai
Grupinis pirkimas

Tiekimo grandins vadyba

ERP sistema
Greita informacija
Tiekimo JIT
Produkcijos
planavimas
Maos atsargos

Verslas verslui
Tarkime, firma, plastiko kompanija, gamina polietileno, polipropileno gaminius ir detales
automobili pramonei, pakavimo pramonei(des butelius) ir nam apyvokos pramonei(lygintuvus,
tosterius, kavos aparatus).
Viruje apibendrinta, kokiais bdais Plastiko kompanija gali vykdyti elektronin prekyb
naudodamiesi tinklu.

139

Kompiuterinis katalogas
Plastiko kompanija sukr nuosavos produkcijos, kuri gali tiekti katalog Interneto puslapyje.
bsimieji klientai gali naryti kataloge ir pamatyti naujausi vis produkt linijas. Usakymai gali bti
pateikti tokiu paiu bdu kaip ir, pvz usakinjant knyg i Amazon.com.
Privaios prekybos tinklas arba privats mainai
Tokiu atveju, Plastiko kompanijos katalogas nra atviras kiekvienam, o prieinamas tik su
slaptaodiu, kur ino tik svarbiausi ir didiausi klientai. ie klientai gali usisakyti tiesiogiai tinkle
per Plastiko kompanijos vidin kompiuterin sistem ir klientas gali gauti informacij, kai tik Plastiko
kompanija bus gavusi jo usakym, jis gals suinoti, kada bus krovinys pakrautas, gabenamas ir
tiktina pristatymo data.
Pasilymai su privaia prekyba
Jei Plastiko kompanija turi privaios prekybos tinklap ji gali sisti pasilymus atsakydami
savo klient silomas kainas u specialius tikslingus pasilymus. jei Plastiko kompanija turi pernelyg
daug savo produkcijos atsarg, ji gali panaudoti tinkl surengti aukcion savo prekms.
Vieos prekybos tinklas
Privaios prekybos alternatyva butu, jei Plastiko kompanija galtu sukurti vieos prekybos
tinkl arba elektronin turg, kur pirkjai ir pardavjai galt bendrauti aukcionuojant savo produktus,
arba atsakyti pasilymus. toks vieas pardavimas ileist Plastiko kompanij platesn rink kur ji
turt didesn galimyb parduoti savo produktus. Taiau, ji galt bti priversta sutikti su emesnmis
kainomis. vieos prekybos metu keletas klient galt susijungti, ir padaryti vien didel usakym ir
taip gauti nuolaid i kompanijos.
Bendradarbiavimas kuriant dizainus
Jei Plastiko kompanija bt sudariusi sutart su tarkime, automobili firma sukurti dizain
sudedamajai daliai naujam automobiliui, tada visi dizaino variantai galt bti pateikiami tinkle. abi
firmos (ir klientas ir Plastiko kompanija) galt irti ir keisti naujus dizainus. tai sutaupytu laiko ir
sumaint galim klaid tikimyb persiuntinjant pavyzdius normaliu patu ar netgi elektroniniu
patu kiekvien kart kai pakeitimas padarytas.
Prekybos grandin
Naudojant arba privat tinkl arba vie prekyb, ir jei Plastiko kompanija turi ERP sistemos
jungt su savo klientu, ji sugebs vadovauti savo gamybos planui ir inventorizacijai kur kas geriau.
tinklo ir ERP sistemos pagalba, Plastiko kompanija turi konkretaus laiko informacij, valand tikslumu
jei reikia, apie savo klientu poreikius, jo dabartin inventori ir ateities reikalavimus. ji gali pristatyti
produktus paiu laiku (prie tai neskambindami klientui) taip sumaindami galimyb klientui likti be
atsarg sandliuose. Taip pat, ji gali i anksto suplanuoti usakymus, atitinkanius kliento
reikalavimus . jei bus naudojama tokia tiekimo sistema, visikai integruota prekybos grandin
sumains laiko ir veikimo ilaidas.
Laiko taupymas naudojant elektronine prekyba
140

Elektronins prekybos naudojimas trumpina laik verslas-verslui veiksmuose, kadangi abi

veiksm puss ino konkret laik produkcijos specifikavimui ir kada jo reikia. Tokiu bdu, tiekjai
gali planuoti sudedamj dali gamyb taip, kad jie bt prieinami btent tada kai klientui prireikia.
Pavyzdiui, automobili kompanijos kurios pastaruoju metu turi 8savaii laiko trukm nuo tada kai
klientas pateikia usakym automobiliui iki pristatymo datos, tikisi kad gali t laik sutrumpinti iki
11dien.
Verslas-klientui (prekyba katalogais)
Tarkime, klientas nori nusipirkti drabui, naudodamasis pasauliniu tinklu. emiau pateikta
schema kaip vyks visas procesas:
1. klientas naro internete iekodamas produkto kurio nort ir pateikia tiekjui usakym
elektronine forma.
2. tiekjas gauna elektronin usakym
3. tiekjas elektroniniu bdu patikrina ar yra pakankamai atsarg sandlyje ir kliento tapatyb,
isiaikindamas jo kredito kortels galiojim
4. jei su kortele problem nra, usakymas patvirtinamas
5. reikalingos instrukcijos siuniamos sandl
6. i sandlio produktas supakuojamas ir isiuniamas klientui
7. atsiskaitymo departamentas informuojamas apie usakym
8. klientas elektroniniu bdu atsiskaito
Tokioje tiekimo grandinje visi veiksmai atlikti elektroniniu bdu. Vienintelis fizinis veiksmas
produkto pristatymas klientui. io pirkimo trukm gali bti iki 5 dien. Tai aiku ilgiau negu pirkimas
tiesiai i parduotuvs, bet teigiami dalykai yra tai, kad klientas turi didesn pasirinkim, emesnes
kainas, ir neturi pats keliauti parduotuv.
Verslas - klientui bakaljos prekes sigyjant Internetu
1950 metais prastas bdas pirkti bakaljos prekes, buvo susidarius sra vien kart per
savait ateiti bakaljos parduotuv ir sigyti jas. Parduotuvs asistentas irinkt prekes ir supakuot
popierin maiel. Paskui, vaikinukas i parduotuvs surinkt reikiam kiek dui (maximum
penkias) ir dviraiu pristatyt jas klientui. Pristatinjantis prekes vaikinukas pasirinkt artimiausi
patogiausi marrut, ir u bakaljos prekes imt grynaisiais. Priklausomai nuo usakym, klientas
bt galjs laukti usakymo iki dviej savaii. 200m, paslaugos yra panaios, taiau utrunka
trumpiau, atliekamos Internetu ir pristatomos furgonu:
klientas nusprendia, kad kai kuri preki atsargos jau baigiasi, ir naudodamas lazerin
kod skaitytoj suymi barkodus t produkt, kuri jau riekia.
Kai barkodai nuskaitomi, skaneris prijungiamas prie kompiuterio namuose ir usakymo
informacija elektroniniu bdu perduodama bakaljos parduotuvei, kur ji gaunama
tiesiog staiga.
Vakare usakymas furgonu pristatomas klientui.umokestis gali bti mokamas kredito
kortele. Taigi klientui nereikia net kojos kelti parduotuv.
Verslas - klientui

141

1.klientas siunia
usakym

8.klientas
atsiskaito

2.gaunamas
usakymas

3.patikrinamas kliento
kreditas i atsargos
sandly

6.Preks
pristatomos
klientui

4.usakymas priimtas

5.praneama
sandl

9.praneama apie
atsiskaitym

7.5. Pramons pavyzdys.

Tesko, UK, ir bakaljos pirkiniai Internetu
Tesko buvo atakuoti analitik vykstant dot.com bumo pikui dl ltoko poirio pardavinjant bakalj
Internetu. Dabar, Britanijos Nr. 1 prekybos centr grandin susidr su vienu po kito konkurentais ir
Tesko sukr didiausi ir skmingiausi pasaulyje tiesiogin bakaljos pirkim. 1996 metais, kai
tinklas pltsi ir pirkimas Internetu atrod puiki idja, Tesko investavo tik 58 mln svar steigiant vien
sandl Anglijoje, prim usakymus telefonu, faksu ir paprastai Internetu. Idja buvo patikrinti ar
klientai pirks prekes nesilankydami parduotuvje. Vliau Tesko planavo steigti atskirus sandlius
specialiai internetiniams usakymams. 1998 kompanija rod, kad yra paklausa pirkti prekes Internetu
vietoj jimo parduotuves.
Dabar Tesko turi 24 darbuotojus viename sandlyje kurie supakuoja usakymus klientams ir
iveioja automobiliais. I pradi buvo nepatogu imti atskiras prekes i skirting lentyn, kol Tesko
prijo kit sprendim. Padalino kiekvien prekybos centr 6 zonas: bakalja, darovs, kepiniai,
aldyti patiekalai, alkoholis, cigarets. Kiekvienas darbuotojas aprpintas specialiais veimliais, ir
gali aptarnauti 6 klientus i vienos zonos. Toks veimas turi nedidel kompiuterio ekran, kuriame yra
optimalus marrutas sandliu ir nurodo darbuotojui k kada ir kiek imti. Surinkjai utrunka madaug
30 sekundi vienam daiktui, taigi tipinis usakymas 64 dali gali bti surinktas per 32 minutes, arba
u 8,50 svar traukiant darbo katus ir rangos nusidvjim. Internetiniai pirkjai daniausiai sigyja
daugiau pelningus produktus kaip ekologikos darovs, aukiausios kokybs msa ir t.t. Tesko
suteikia galimyb klientams usisakyti produktus vidury dienos, ir pristatym gauti 22 val vakaro.
Prekyba internetu dar labiau igarsino Tesko vard.
Tesko.com yra tarsi elektronin versija 1950 metais naudoto pristatym berniuko, tik su kur
kas maesniu pristatymo mokesiu. Grandin dabar gauna daugiau negu 70000 savaitini usakym ir
surenka 27mln svar per metus i t usakym bet daug ileidia furgonams ir vairuotojams. Toliau,
mones skatina rinktis didesnius usakymus, kad j ileisti pinigai turt didesn vert. Vidutinis
usakymas i Tesko yra daniausiai 35svar verts. Imamas mokestis padidina galimyb kad klientai
bus namuose tas dvi valandas kol truks pristatymas.
2001 metais Tesko prim daugiau negu 3,7mln usakym per metus, i kuri pus i klient,
atjusi i konkurent. Isiplt iki 250 sandli, ir turi galimyb aptarnauti 90% Britanijos gyventoj.
Taip pat klientai turi galimyb pakeisti savo usakymus Internete, kuriuos jie usak anksiau arba
bdami prekybos centre. i lentel palygina Tesko prekyb Internetu ir paprast, i prekybos centr:
142

Tesco.com
$
123,25

Vidutinis
pardavimas
Pristatymo
7,25
mokestis
Bendros
130,50
pajamos
Bakeljos
85,66
katai
Atsargos
Kiti sandlio
15,16
katai
Marketingas
5,67
Pristatymas
17,80
Bendros
124,29
ilaidos
Grynasis pelnas 6,21
I Business week

% pajam
94,44

Tesko prekybos centras

$
% pajam
34,80
100

5,56

34,80

100

65,64

26,10

75

0
11,62

0,87
4,28

2.50
12,30

4,34
13,64
95,24

1,60
0
32,85

4,60
0
94,40

4,76

1,95

5,60

Dirbtinis intelektas
Dirbtinis intelektas, tai informacini technologij aspektas, plaiai pritaikomas kompiuteriuose
mogaus intelekto aspekt, toki, kaip kalb mokjimas, sprendim formavimas, judesi atlikimas,
pamgdiojimui ir kopijavimui. Robotai patenka dirbtinio intelekto apibrim- jie programuojami
atlikti specifinius koordinuotus rank darbus. Proces projektavime naudojami trys dirbtinio intelekto
elementai: ekspert sistemos, neuroniniai tinklai, neapibrta logika, kurie apraomi toliau.
Ekspert sistemos
Ekspert sistemos, tai besiremianios iniomis sistemos, kurios naudoja ekspert mstym, arba
mogaus logik tam tikros sferos problem sprendimui. Pagrindinis sunkumas projektuojant ias
sistemas kyla, norint sukurti toki sistemos struktr, kad ji atitikt mogaus mstym. Tai reikia, kad
turi bti atsivelgta kiekvien galimo veiksmo prieast ir pasekm. Ekspert sistemos, tai ciklai
turintys kompiuterin pagrind, kurie pagrsti taisyklmis, aprpia numatyt ini komplekt
naudojam visiems sprendimams. Sistema padeda sugeneruoti rezultatus pagal nustatytas taisykles su
ivad taisykli, kurios yra ifruotos sistemoje, pagalba. Priklausomai nuo vest duomen ir
naudojam taisykli, ekspert sistemos gali bti taikomos, kaip kokybiniai ir kiekybiniai rankiai.
Bendra ekspert sistem sudaro du moduliai: ini (duomen) baz ir dedukcin maina.
ini (duomen) baz
Duomen baz sudaro atitinkamos sferos sistemos inios, kurios problemas sistema yra pritaikyta
sprsti arba komentuoti. Pavyzdiui, finans sferoje, ini baz apims specifin informacij, toki kaip
kain lygis, ribos ir t.t.
Dedukcin maina
Dedukcin maina apdoroja ir derina faktus, susijusius su tam tikra problema , atveju arba klausimu,
naudodama atitinkam ini bazs dal. Tinkamos ir reikalingos informacijos paieka atliekama
atrankos bdu pagal paiekos kriterij.

143

Lentelje 7.4 pateikta ekspert sistem proces taikymo pavyzdi

Sfera
Veiksmas
Cheminiai junginiai
Informacijos formulavimas apie neinom
chemin jungin
Infekcins ligos
Infekcini lig diagnoz ir tinkamo gydymo
metodo silymas
Kreditins kortels
Klient kreditini korteli patvirtinimas
finansinse staigose
Konsultavimas
Diagnoz
ir
konflikt
sureguliavimas
konsultavimo monse
Plaui ligos
Diagnoz ir ligos stadijos nustatymas
Ininerija
Informacijos apie pastat konstrukcijas teikimas
Molekulin biologija
Eksperiment
struktra
ir
simuliavimas
molekulinje
biologijoje
ir
genetikos
eksperimentai
Matematika
Nauj matematini koncepcij atradimas ir j
rodym atitinkamai
Kosmins kelions
Diagnoz ir kosmini laiv anomalij problem
sprendimai
aidimas achmatais
IBM suprojektuotas kompiuteris Deep Blue
1997 gegus mnes laimjo prie pasaulio
empion achmatinink, Garri Kasparov.

Neuroniniai tinklai
Neuroniniai tinklai tai kompiuterio aparatin ir programin ranga, kuri bando kopijuoti biologinio
prot, mstymo apdorojimo formas. Smegenis turi apie 100 bilijon neuron ir gali operuoti 100 Hz
daniu. Tai slyginai maai pagal kompiuteri standartus, kur Intel 80486 mikroprocesorius veikia 100
Mhz daniu, arba paleidia milijonus cikl per sekund. Neuroniniai tinklai taikomi medicinos srityje
(papanikolau tepinlis, kuris diagnozuoja gimdos kaklelio vio atsiradim), finans srityje (akcij
reiting prognoz, akcij pirkimas), plieno plyt plyi inspekcijose, suvirinimo defekt klasifikavime,
garso analizje, taip pat gamybos linij dali nustatymui atlikti.
Neuroniniai tinklai skiriasi nuo ekspert sistem, nes ia, mogaus simuliavimas pagrstas taisyklmis,
kur neuroniniai tinklai mgdioja mogaus prot ir yra patirties modeliavimo rezultatas.
Neapibrta logika
Kompiuterins sistemos pagrinde remiasi nustatytu dvinario metodu: atviras arba udaras, jungtas
arba ijungtas, taip arba ne, teisingas arba neteisingas. mogaus mstymas nra toks tikslus.
Pavyzdiui, kokie bt atsakymai tokius klausimus, kaip: ar 4 km. yra didelis atstumas eiti pstute?
Ar 32 C tai aukta ar normali temperatra? Ar 10 kg. tai sunkus svoris neti ir priimtinas? Atsakymas
ios klausimus netikslus, arba neapibrtas, priklauso nuo mogaus vertinimo, fizinio pasiruoimo ir
kitoki aplinkybi. Neapibrta logika, tai taisyklmis pagrstas dirbtinio intelekto iradimas, kuris gali
iaikinti ir isprsti tam tikras problemas. Jeigu logika yra ireikta atidiai apibrtu spdiu,
neapibrta logika gali bti ariau mogaus mstymo bdo, nei tradicins jeigu-tai (if-then) taisykls.
Kaip pavyzdys, Ford Motor Co. irado neapibrtos logikos schem, kuri yra pagrindas simuliacinei
traktorio-treilerio parkavimosi sistemai. Sistema naudoja 3 pagrindines taisykles:
1. Jeigu sunkveimis yra greta 90 laipsni susilenkimo- tai sumainti poskio laipsn.
2. Jeigu sunkveimis yra toli nuo doko- tai pasukti link doko.
3. Jeigu sunkveimis yra alia doko- tai nukreipti sunkveim tikslia dok.

144

Neapibrta logika plaiai naudojama Japonijoje tokios buitins technikos, kaip aldytuvai, dulki
siurbliai, plauk diovintuvai, kondicionieriai, projektavime.

Struktrine proceso schema

Proceso sistema gali bti suprojektuota, arba vliau ianalizuota, su struktrins proceso schemos
pagalba (kartais vadinama proceso eigos schema). Jeigu turi bti suprojektuota proceso schema, tai jos
projektavimo tikslas- galimyb matyti kas galt atsitikti. Jeigu proceso schema jau yra suprojektuota,
tai ji gali bti panaudota isiaikinti kas vyksta ir kokie yra galimi bdai pagerinti proceso struktr.
Proceso schemos terminai
Proceso eigos schemos pagrindas, tai penki simboliai parodyti lentelje 7.12.
Struktrin proceso schema
Skyrius
Operacija prasidjo
Operacija baigsi

10
11
12
13
14
15

D
D
D
D
D
D
D
D
D
D

145

Partijos apimtis

Pavirius

Atstumas

Danis

Laikas

Kiekis

Saugojimas

Transportavimas

Laukimas

Inspekcija

Apraymas

Procesas

Suvestin
Visas tikras laikas
Visas tiktinas laikas
Skirtumas

Operatotiai

Stebjimai

Srauto lentels pagrind sudaro penki simboliai naudojami 7.12 pavyzdyje. Toliau jie yra apibriami
ir paaikinami.
Pav. 7.13 Proces srauto lentel. Transformatoriaus gabenimas
Proces srauto lentel
Transformatoriaus gabenimas

Sekcija
Operacija prasidjo
Operacija baigsi
Suvestin
Visas tikrasis laikas
Visas tiktinas laikas
Skirtumas

Guillaume
WALLER/Derek CUSIN
Odette DUCREY/Cedric
ACCARY

Pirmadienis
Antradienis

08:15
17:48

33:33

8:29

2:22

3:08

11:54

7:40

33:33

18:45

7:30

0:45

0:30

8:30

1:30

18:45

14:48

0:59

1:37

2:38

3:24

6:10

14:48

Aibs dydis

Pavirius

Distancija

Danumas

Laikas (a)

Kiekis

Sandlis

Perklimas

Laukimas

Inspekcija

Operacija

Apraymas

Operatoriai

Stebjimai

60

08:15

Komponentas B-16

D
D

60

08:45

Komponentas B-16

60

09:48

9.0

Mainos ranki keitimas

Komponentas C-18

60

14:52

6.1

Mechanizavimas. C-18

5
6
7

Komponentas C-18

58

16:12

5.7

Patikrintos savybs

58

17:15

5.7

Nra vagonli

Komponentas C-18

D
D
D

58

17:50

Komponentas C-18

58

18:52

10.3

Nra ikrovj

Komponentas C-18

56

20:57

21.7

Montaas. DC-180

10

Komponentas DC-180

56

21:59

9.3

Lituot jungi testas

11
12

Komponentas DC-180

D
D

55

23:38

55

07:18

13

Komponentas DC-180

35

08:38

14

Komponentas DC-180

35

09:58

15

Komponentas DC-180

35

17:48

1
2

Komponentas B-16

Komponentas C-18

Komponentas DC-180

25.3
5.5

Sandlis SA-25
Konvejeris

gretim darbo centr

47.0

sandl SA-11

37.0
56.8

Sandlis SA-11
pakavimo zon

75.0
34.0

Pakai/medins ds
Nugabenta klientui

(a) operacijos pabaiga

Operacija
Operacija yra veiksmas, kurio metu elemento forma pasikeiia i vienos kit, priraant vert.
Paslaug sektoriuje tai gali bti: informacijos raymas, gydymas ar sandorio sudarymas. Gamyboje
skaitomas inventoriaus pakitimas, kuris gali vykti kerpant, griant ar montuojant.
Inspekcija

146

Inspekcija yra vyksmas, kur kontrolierius, gamybos vadybininkas, ar klientas tikrina paslaugos ar
mediagos kokyb, patikrina ar ji yra tokia, kaip ir apibdinta, ar tiesiog patikrina ar yra reikiamas
kiekis vienet. Nevyksta joki pakitim ir jokia vert nra pridedama.
D Laukimas
Laukimas yra paprasiausiai, kai inventorius ar mons laukia, kol kakas kak padarys. Tai gali
vykti paslaug centre, ofise, darbo centre, automobilyje, mainoje ir t.t. Nevyksta joki pakitim ir
jokia vert nra raoma.
Perklimas
Perklimas vyksta, kai mediaga, mons ar dokumentai yra perkeliami i vienos vietos kit. Tai gali
bti i:

Vienos darbo vietos kit;

Darbo vietos sandl;
Sandlio pas klient;
Ofiso kit ofis.

Mediagos gali bti perkeliamos keliais bdais, operatorius pernea vienetus, judantis konvejeris ar
sunkveimis. Paslaug sektoriuje, kaip ligonin, tai gali bti paciento perklimas i vienos gydimo
zonos kit. Oro uoste, tai gali bti perklimas i vieno terminalo kit. Projekt ofise, rat
perklimas i vieno pastato kit. I esms, jokie pakitimai nevyksta paslaug operacijose ar
inventoriaus mediagai, taigi galima ginytis, kad jokia vert nra pridedama. Taiau, tiek gamyboje,
tiek paslaug sektoriuje, pacientas, dokumentai, bagaas ar inventorius nra naudingas, jeigu jis nra
tinkamoje vietoje. Tokiu atveju, faktas, kad reikia j nukelti reikiam viet gali pareikalauti verts
priraymo. Pavyzdiui, Philips televizoriaus rinkinys yra visikai nenaudingas klientui Eindhoveno
fabrike. Taiau, jis bt naudingas, jei j parduot parduotuvje Amsterdame.
Sandliavimas
Sandliavimas, tai kai mediaga yra fizikai patalpinta tam skirtame plote. Baigtam vartotojo
produktui, tai gali bti parduotuvs sandlis, gali bti platinimo centras ar sandlis baigtiems
produktams gamybos centre.
Kaip parodyta pavyzdyje, penkiems vairiems veiksmams yra vedamas vienet kiekis, kartu su laiku,
danumu, distancija, trauktu paviriaus plotu ir aibs dydiu.
Ubaigta tinklo lentel
Egzistuojanios operacijos baigta tinklo lentele pateikta pavyzdyje 7.13. Jis parodo komponent i
sandlio aktyvum ir pristatym galutiniam klientui. Linija jungia kiekvien vyksm, taigi mediagos
judjimas lengvai pastebimas. Rezium lentels viruje parodo skirtum tarp tikrojo ir tiktasi laiko.
Bet kokie skirtumai duoda pagrindo tolimesniems tyrimams. Kai kurie pastebjimai i itos lentels:
Yra svarbus skirtumas tarp tikrojo laiko (33 valandos ir 33 minuts) ir tikimosi laiko (18
valand 45 minuts).
Verts netraukiantis laikas, skaitantis laukim, perklim ir sandliavim, yra ilgas. (25
valandos 4 minuts (33:33 8:29). Procentinis verts netraukiantis vyksmas yra apie 75%.
Dviejuose operacijos ingsniuose, maiau vienet ikeliauja, negu atvyksta, reikia, kad galbt
yra naudojamos prastos dalys ar neteisingai atliekamas darbo procesas.
147

Verslo proces reininerija

Apibrimas
Verslo proces reininerijos (BPR business process reengineering) idja 1990 metais buvo pristatyta
dviej amerikiei, James Champy ir Michael Hammer. Tai yra apibriama kaip reikm kurios dka:
organizacija gali pasiekti radikali pasikeitim daugybs ranki pritaikymo veikloje ir technikos, kuri
koncentruojasi bizn kaip sry su pirkjais, o ne kaip organizacijos funkcijas. Atlikimas gali bti
matuojamas ilaidomis, ciklo laiku, paslaugomis ir kokybe. Pirminis BPR tikslas yra padidinti
konkurencij operacij tinkle supaprastinant, vedant daugiau pasitikjimo ir daugiau produktyvesni
proces. Ji buvo pritaikyta darbo ir kapitalo reikalaujanioje industrijose, kaip automobili produkcija,
farmacija ir taip pat paslaug sektoriuose (draudimas ir bankininkyst). Biznio proces reforma
pabria fraz sudauyk Kinij, reikiant, kad firma yra pakankamai drsi ignoruoti ar net sulauyti
proces projekt veikim, kuris vyko anksiau, ir pradti visk i naujo.
Tikras pavyzdys
AT&T
jgaini sistemos Dalase, Teksase, gamina paprastai jungiamas energijos tiekimas
konkurencingoje rinkoje. Originalus proces projekto procesas kiekvienam pirkjui, nuo pasilymo iki
baigtos produkcijos pristatymo, buvo apibdintas kaip 42 skirting susitikim darymas, skaitant 12
nustatyt susirinkim kaip pavaizduota 7.14 pavyzdyje. Detali analiz parod, kad produktas nebegali
bti konkurencingas dl ilaid ir priedo, produkto pristatymas klientui vidutinikai utrukdavo 53
dienas.
Kompanija visikai patais proces projektavim, sukuriant daugiafunkcines projekt komandas ir
buvo galima vykdyti standartinius projektus ilaikant energijos aprpinim paklaus. Standartizuojant
projekt komandos buvo utikrintos dl turimo dali prieinamumo, nors tie patys komponentai buvo
paklauss kitiems standartiniams surinkjams. Naujajame proces projekt konfigracijoje, sen
veiksm skaiius buvo ilaikytas, bet paskirstytas projekt kuopelm, kurios yra paskirtos grups
susidaranios i elektronikos, mechanikos, testavimo ir kokybs ininieri, plius modelio statytojo ir
projekto vadybininko, ir jos dirba udaroje harmonijoje siekiant sumainti naumo laik. Kiekvienas
komandos narys tapo visikai atsakingas u savo darb, taip atsisakant patikrinim, perir ir
formali susitikim. Dka to, 17 proceso projekto veiksm buvo paalinti, deimt buvo sukombinuoti
jungtin veiksm, paliekant tik 17 formali ingsni ir vien susirinkim, kaip parodyta 7.15
pavyzdyje. io BPR rezultatas- pristatymo laiko sumainimas iki penki dien, arba 90% maesnis
pristatymo laikas u pirmin.
Ar BPR visada pasiteisina?
Ityr daugiau nei 100 kompanij, Hall, Rosenthal ir Wade i Harvardo, apibendrino, kad biznio
proces reforma nra visada skminga ir jie pamini daug pavyzdi, kur jai nepavyksta pasiekti
usibrt tiksl. Jie paaikina, kad biznio proces reforma yra virns apaios uduotis ir net su
pakankamu ploiu ir gyliu, reforminis projektas gali nepavykti be visiko vyresniosios vadovybs
sipareigojimo. CSC Index konsultavimo firma ityr 497 dideles kompanijas Jungtinse valstijose ir
dar 124 Europoje ir pamat, kad reforma yra gana toli nuo bendro atsinaujinimo utikrinimo. Maiau
nei pus firm, siekiani padidinti savo rinkos akcijas pasiek tiksl, o kelios patyr visik fiasko.
Kaip pabrta 4 skyriuje, daugeliui biznio proces reforma yra eufemizmas apimties ar darbuotoj
mainimui. Neigiama to reakcija kartais bdavo prastesn kokyb dl motyvacij praradusio
personalo, kurie liko firmoje.

148

7.14 pavyzdys Formalus projekt procesas paprastai jungiamam energijos tiekimui (prie)
Susirinkimai
Gautas
pasilymas

Kvalifikacijos
planavimas

Pirkjo
dokumentacija

Produkto
kainavimas

PM perira
dokument

PM klientui
prototipas

Ne
Standartinis
Taip

Pirminis
produktas

Inineriniai
reikalavimai

PM kliento
atsakymas
Prototip
sigyjimas

Ilaid
sudarymas

Pakavimo
dizainas
Gamybos
dokumentai

Taip

Kotiruoti?

PM ilaid
sumavimas
Prototipo
perira

Ne
Kurti
komand

Testavimo
reikalavimai

PM perira
prototip

PM pirkjo
dokumentai
PM paymi
reikalavimus

PM idsto
plan

Pabrti
kriterijus
Testavimo
planas
Saugumo
planavimas

Saugos
perira

Kvalifikacijos
perira
Statomas
prototipas

Usakymai
I toli

Saugumo
perira

PM galutiniai
dokumentai

Testuojamas
prototipas
Mediag
prognoz

PM
inspekcija

Pirmin
kvalifikacija

Elektros
projektavimas

Naudingumo
analiz

Saugumo
patvirtinimas

Mechaninis
projektavimas

Diegimo
analiz

Gamyba

Komponent
analiz

Siuntimo
projektas

149

7.15 pavyzdys Formalus projekt procesas paprastai jungiamam energijos tiekimui (po)
Susirinkimai
Projekt grup
Gautas
pasilymas

Kvalifikacijos
planavimas

Pirkjo
dokumentacija

Produkto
kainavimas

PM perira
dokument

PM klientui
prototipas

Ne
Standartinis
Taip

Pirminis
produktas

Inineriniai
reikalavimai

PM kliento
atsakymas
Prototip
sigyjimas

Ilaid
sudarymas

Pakavimo
dizainas
Gamybos
dokumentai

Taip

Kotiruoti?

PM ilaid
sumavimas
Prototipo
perira

Ne
Kurti
komand

Testavimo
reikalavimai

PM perira
prototip

PM pirkjo
dokumentai
PM paymi
reikalavimus

PM idsto
plan

Pabrti
kriterijus
Testavimo
planas
Saugumo
planavimas

Saugos
perira

Kvalifikacijos
perira
Statomas
prototipas

Usakymai
I toli

Saugumo
perira

PM galutiniai
dokumentai

Testuojamas
prototipas
Mediag
prognoz

PM
inspekcija

Pirmin
kvalifikacija

Elektros
projektavimas

Naudingumo
analiz

Saugumo
patvirtinimas

Mechaninis
projektavimas

Diegimo
analiz

Gamyba

Komponent
analiz

Siuntimo
projektas

150

7 GAMYBOS RENGINI IDSTYMO PROJEKTAVIMAS

Skyrius apima:
rengini schemos apibdinimas (samprata)
Gamybos schema
Prekybos renginiai
Restoranai
Oro uostai
Ininerija, konsultavimas ar ofis modeliavimas
rengini schemos metodai

rengini idstymo apibrimas

is skyrius detalizuoja tam tikr proceso krimo dal skaitant fizin iplanavim, arba vis main ir
rengini idstymo tvark. rengini modeliavimas yra svarbus, kadangi prastai organizuotas planas
gali pristabdyti mediag ar informacijos srautus, ir tuo bdu produktai ar paslaugos bus ne laiku
pristatyti klientams. rengini planas gali bti pritaikomas tiek gamybos, tiek paslaug teikimo
firmoms.

Gamyba
Gamybos vieta yra kuriama tam, kad neapdirbtos mediagos ar komponentai bt perdirbti gatavus
produktus, skirtus klient ar pramoniniam naudojimui. ia rengini planas apimt:

Mainas, naudojamas pjaustymui, grimui, spausdinimui, pakavimui, pripildymui, daymui

ir t.t.
Darbo stotis, skirtas pavieniams darbuotojams, operatori komandoms ar robot
kontroliuojamoms sistemoms
Sandliavimo patalpas aliavoms, atskiriems komponentams, pakavimo mediagoms ir
gataviems produktams
staigas, visoms su paslauga susijusioms funkcijoms, tokioms kaip pirkimas, apskaita,
personalas ir t.t.

Paslaug organizavimas
Daugyb paslaugoms skirt rengini suteikia tiesioginio kontakto galimyb su klientais ir dl ios
prieasties turi bti daroma viskas maksimaliam klient patogumui. Taigi rengini iplanavimas labai
pliklauso nuo teikiamos paslaugos pobdio ir gali apimti:

Perjimus tarp prekystali ir stelaus parduotuvse

Primimo zonas klientams bankuose, draudimo ar apskaitos monse
staigas personalui, kuriose atliekamas konsultavimas, gamyba, prekyba ir t.t.
Taisymo skyrius automobili remonto salonuose
Operacines, gydymo kabinetus, ir pacient lovas medicinos centruose
Pakrovimo ir ikrovimo platformas sunkveimiams preki paskirstymo centre
Sandliavimo zonas gataviems produktams didmeninje prekyboje arba paskirstymo procese

Mediag ir informacijos srautai

Visos firmos tiek gamybos, tiek paslaug teikjos, sudaro mediag, moni ir informacijos srautus.
Bet kokios rengini schemos visuotinis tikslas yra efektyvumas, taip kad:

Bt naudojamas pats palankiausias (kainos prasme) sraut modelis

151

Bt tinkamai panaudota erdv

Bt palengvinta informacijos sistem tinklo instaliacija
Atitikt sveikatos nuostatas
Bt paisoma saugumo reikalavim
Bt atsivelgta darbuotoj komfort ir gerov
Bt priimtiniausias klientams

Prijimas prie rengini

Nesvarbu koks bt renginys, jis turt bti lengvai prieinamas transporto marrutams ir turti
atitinkamas parkavimo aikteles pagalbiniam transportui, klientams ir darbuotojams. Vienas
pastebimas skirtumas tarp Jungtini Amerikos Valstij, Europos ir Japonijos yra tas, kad Amerikoje
nra tokios opios problemos dl vietos stygiaus, ir daniausiai parkavimo aiktels yra didiuls
palyginus su kitomis geografinmis vietovmis. Statant renginius turt bti rengti eskalatoriai
ir/arba liftai, jeigu darbas vyksta keliuose auktuose.
rengini plano kaina
rengini plano paruoimas ir gyvendinimas yra brangus tiek pinig ir darbo, tiek mediag prasme.
Be to, perorganizuoti jau egzistuojani tvark yra dvigubai brangiau. Dl ios prieasties reikia gerai
apsvarstyti koks turi bti rengini iplanavimas kadangi tokia tvarka renginiai stovs ilgai. Nepaisant
to, keiiantis rinkai, vartotoj poreikiams, atsirandant naujoms technologijoms, firmos turi nuolat
modifikuoti planus.

Vietos pasirinkimas ir iplanavimas

Paskiriant viet naujam renginiui, turt bti skirta vietos galimai to renginio pltrai.

Idstymas gamyboje
Gamybos etapai
Gamyba yra proces sistema apimanti mediag judjim ir, jeigu viskas gerai apgalvota, kiekvienas
gamybos etapas duos naudos (naumo). Kai kurie etapai susideda i:
aliavos, komponent, pakavimo mediag atgabenimo gamybos viet.
Mediag ikrovimo , patikrinimo ar tinkamos naudoti ir patalpinimo sandliuose.
Reikalui esant mediagos yra paimamos i sandli gamybai.
Proceso metu mediagos yra perkeliamos i vieno darbo skyriaus kit.
Gatavi produktai yra paimami i paskutinio darbo skyriaus ir patalpinami sandliuose.
Gatavi produktai yra paimami i sandliavimo viet ir isiuniami klientams.
Idstymo veiksniai
Idstymas priklausys nuo produkcijos operacijos tipo, organizacijos dydio, ir skirting komponent
kiekio. Idstymo parinkimo sprendimai apima iuos veiksnius kaip:
Mediag tipai
Dmesys turt bti atkreiptas mediagos sudt, tr, svor, trapum. Firma gali usiimti
geleies liejimu, kuri yra sunki, bet gali tam tikrais atvejais trkti, stiklo ar keramikos
mediagomis, kurios lengvai dta, ar plastikiniais komponentais, kurie, nors yra lengvi, bet
gali bti lengvai riami arba praduriami.
Gali bti reikalingos sterilios zonos tokiems produktams kaip medikamentai, virktai ar kiti
medicinos rankiai.
Gali bti reikalingos ataldytos zonos maistui, vakcinoms ar kitiems greitai gendantiems
produktams.
Kai kurie produktai gali bti neatspars drgmei, taigi jiems reikalingos nusausintos zonos.
152

Kompiuteriniai komponentai ir branduoliniai produktai turt bti laikomi vietose, kur nra
dulki ir elektrostatinio krvio.

Statini konstrukcijos
Gyvenamj statini iplanavimas turt bti toks, kad sienos, lubos ir grindys bt
pakankamai stiprios ilaikyti sunkius renginius, tokius kaip krosnys, tiltiniai kranai,
automatai ir t.t.
Jeigu renginys yra ems drebjim srityje, tokioje kaip Japonija, Piet Kalifornija ar
Meksika, pastato struktra turt bti atitinkama.
Izoliacija nuo garso ir vibracijos turt bti tokia, kad darbai vykstantys u pastato rib
neturt takos pastato vidui.
Aplinka ir saugumas
Personalui dirbaniam tam tikruose objektuose turi bti taikomi tam tikri aplinkos ir saugumo
reikalavimai:

Garso lygis turi neviryti nustatyt norm. Taip pat ir apvietimas, ildymas, patalp
vdinimas turi bti atitinkamas.
Lengvai usidegantys skysiai kaip naftos produktai, valymo skysiai, daai turi bti laikomi
toliau nuo personalo tam tinkamoje vietoje.
Sandliavimo boktai tokioms mediagoms kaip grdai, chemijos produktai arba anglys turi
bti toli nuo personalo patalp, nes jie gali sprogti esant nepalankioms slygoms. (Bordekse,
Pranczijoje, 1997 metais grd boktas sprogo ir uvo mons buv administraciniame
pastate, kuris stovjo alimais.)
Darbo plotas
Darbo aplinka turi bti patogi ir maloni darbuotojams ir klientams, kurie lankosi joje.
Turi bti rengti atitinkami kambariai, reikalingi atlikti darbui. Pavyzdiui, chemijos gamykloje
mons turi sugebti pakeisti skysi siurblius arba dirbti su krosniniais renginiais.
Turi bti suteikta pakankamai erdvs monms ir mobiliems renginiams, tokiems kaip
pradiniai krovikliai preki skirstymo centre.

153

1
1

GRIMAS

PJOVIMAS
3

TERMINIS
APDOROJIMAS

4
3

4
2

3
2

LIFAVIMAS
SUKIMAS

S
U
R
I
N
K
I
M
A
S

FREZAVIMAS
4

9.1 schema. Funkcinis planas gamyboje

Susitikimo kambariai

Konferencij sals operatoriams turi bti rengtos netoli gamybos vietos, tam, kad reikalui
esant bt galima aptarti patobulinimus, kokybs aspektus.

Funkcinis planas
Funkcinis planas, arba dar kitaip inomas kaip proceso planas, yra sudaromas ten, kur skirtingi
produkt tipai priklauso skirtingiems procesams, tokiems kaip pjovimas, suvirinimas, grimas,
frezavimas, valymas, daymas, terminis apdorojimas ir pan. Funkcinis planas yra pavaizduotas 9.1
paveiksle.
9.1 lentel. Mediag tipai proceso plane
Eils numeris

Mediaga

Vario elementai elektros reikmms

Aliuminio elementai siurbliaraio amenims

Anglies plieno antbriaunis

Nerdijanio plieno krumpliaraiai

Jeigu firma yra maa, ir kiekvienos aukiau pamintos mediagos produkt yra maai, tai is planas
yra geriausias. Planas yra sustatytas remiantis proceso metu atliekamomis operacijomis, labiau nei
paiais produktais ir mediagos nebtinai pereina tiesiogiai per rengin. Darbo jga daniausiai yra
specializuota atlikti tam tikras operacijas ir mons yra suskirstomi pagal departamentus.
154

Funkciniame plane, kuris yra iliustruotas 9.1 schemoje, numeriai 1,2,3 ir 4 atitinka skirtingus produkt
tipus, taip kaip parodyta 9.1 lentelje, kurie pereina vairius produkcijos gaminimo etapus.
Tai yra planas, kuriame yra tam tikr laukimo period, kol operatoriai dirba su kitomis mediagomis.
Pavyzdiui, jeigu pjovimo sektoriuje yra apdorojama mediaga nr. 1, tai mediagos 2 ir 3 laukia savo
eils. Tokia pati situacija taikytina ir kitiems produkcijos etapams.
9.2 shema. Proceso planas juvelyrini dirbini kompanijoje
Valymas

Gavimas ir
sandliavimas

Pjovimas ir
formavimas

Liejimas ir
lipinimas

W
X

Litavimas

Poliravimas

X
X

Paruoimas

aliavos

Metalo lydiniai

Grandinls

Metalas (silai ar laktai)

Akmenys arba perlai

kainavimas

Pakavimas

Kokybs
kontrol

A
B

Gatavi produktai
A

iedas ar auskarai

Vrinys ar apyrank

Sag ar pakabutis

Isiuntimas

Paviriaus
impregnavimas

Juvelyrini dirbini gamyba

Juvelyrini dirbini funkcinis planas yra pavaizduotas 9.2 schemoje. Tai yra eimos verslas steigtas
netoli Anesio, Pranczija. Firma eksportuoja savo produkcij daugel pasaulio ali ir turi apie 50
darbuotoj. I pradini aliav: grandinli, akmen, aukso arba sidabro naudojam paauksavimui
arba pasidabravimui, ji gamina kelis imtus skirting modeli ied, auskar, vrini, apyranki,
pakabui ir sagi. Funkcins zonos priima ir sandliuoja aliavas, kurias vliau valo, pjausto,
formuoja, lydo, lituoja, montuoja, poliruoja rankomis arba mainomis, lygina paviri, tikrina ir
kontroliuoja kokyb, pakuoja ir galiausiai atiduoda pardavimui. Kiekvienoje dalyje dirba tos srities
specialistai.
Takelinis planas
Dirbant pagal funkcin plan gali kilti nepatogum dl to, kad darbas yra paskirstytas ne pagal pat
produkt, kaip pavaizduota 9.3 pav. o pagal atliekam proces. Pagal pavyzd mediagos pereina
tiesiogiai nuo vienos operacijos prie kitos, ir visa gamybos linija (takelis) yra skirta btent tam
produktui. Jeigu sistema yra gerai apgalvota ir subalansuota, tai nebereiks laukti kol atsilaisvins
takelis po prie tai einanio produkto. iuo atveju operatoriai privalo bti visapusikai gud, taip, kad
155

galt atlikti bet kuri proceso dal. Taikant takelin metod yra maiau detali judjimo, sutaupoma
laiko, inventoriaus, ir, jeigu gerai subalansuota, sistema padidina produktyvum. Alternatyva
linijiniams takeliniam metodui yra pavaizduota 9.4 paveiksle. Esm yra ta pati, tik renginiai yra
sudstyti staiakampio forma, taip, kad operatoriams reikt maiau vaikioti.
is metodas suteikia daugiau lankstumo gamyboje. Taiau, palyginus su funkciniu planu reikalauja
daugiau investicij reikaling mainoms, renginiams sigyti ir tinkamai aplinkai paruoti. Be to, jis
bus veiksmingas tik tuo atveju, jeigu operatoriai yra visapusikai gud. Prie nusprendiant ar
perorganizuoti gamyb takelin reikia atlikti finansin analiz, tam kad sitikint ar investicijos
atsipirks per palyginti trump period, pavyzdiui 3-5 metus. Taip pat reikia sitikinti, kad ir toliau toks
planas gamyboje bus veiksmingai taikomas.
9.3 pav. Takelin gamyba

PJOVIMAS

TERMINIS
APDOROJIMAS

GRIMAS

PJOVIMAS

GRIMAS

TERMINIS
APDOROJIMAS

FREZAVIMAS

LIFAVIMAS

PJOVIMAS

SUKIMAS

GRIMAS

LIFAVIMAS

PJOVIMAS

SUKIMAS

GRIMAS

FREZAVIMAS

156

S
U
R
I
N
K
I
M
A
S

Takelis nr.1

Takelis nr.2

Procesas

Procesas

Takelis nr.3

Takelis nr.4

Procesas

Procesas

9.4 pav. Staiakampio formos takelin schema

Kilnojama ranga
Vienas i investicij poreikio mainimo bd yra kilnojamos rangos panaudojimas- t.y. rangos,kuri
gali bti perneama i vienos produkt linijos prie kitos atsivelgiant paklaus. Nedidels grimo,
siuvimo, pjaustymo rangos gali bti lengvai perveamos veimli pagalba. Taiau didel, sunki
ranga yra sunkiai kilnojama.
Subranga
Nedidels mons, kurios neturi tinkam finansavimo ir moni resurs gali panaudoti mobili
planavim jei darbo dalis yra atliekama subrangos bdu. Pvz., firma galt panaudoti jos turimus
iteklius, kad kurti mobili aplink pagrindiniams produktams ir tada subkontraktuoti maesns
apimties produkcij.
vairiaris aptarnavimo personalas
Kompanijos, turinios keli aptarnavimo srii personal, atliekant pana darb gali suplanuoti savo
sritis skirdami kiekvienai sriiai konkrei produkt linij, panaudojant mobil planavim kiekvienoje
srityje. Tai yra iliustruojama pieinyje 9.2
Mobilus planavimas
Sritis

1
2
3

Produkt linijos,
pagamintos naudojant
funkcin planavim
A,D,E,F,G,K
A,E,G,K,L,X
A,D,F,K,L,M

157

Produkt linijos,
pagamintos naudojant
mobil planavim
A,D,E
F,G,K
L,X,M

Konvejerio planavimas
Konvejeris-bdas, padedantis masinje gamyboje, pavyzdiui, automobili, kompiuteri, skalbiamj
main ir kit produkt masinje gamyboje. Produktas juda per konvejer, o operatoriai lieka savo
vietose, atlikdami specifin darb. Konvejeris yra brangus, todl yra naudojamas tik masinje
gamyboje. Vienas i jo panaudojimo pavyzdi- Henry Ford T Ford automobili produkcija 1920
metais. Kitas ymus pavyzdys buvo antro pasaulinio karo metu kai Charles Sorenson (JAV) sugalvojo
konvejer (Willow Run Assembly Line), kuris galjo gaminti B-24 Liberator bombone kas valand.
9.5 Pieinys parodo konvejerio schem. aliavos yra konvejerio pradioje ir kiekvienas operatorius
atlieka specifin darb, ddamas reikiamas detales.Detales idstytos chronologine tvarka, o reikalingi
rankiai maksimaliai patogioje operatoriams vietoje tam kad ivengti papildom, nereikaling, bei
kenkiani operatoriams veiksm. Todl ergonomika yra labai svarbi konvejerio planavime.
Pagamintas produktas palieka konvejer.

Volvo eksperimentas
1987 vedijoje Volvo nusprend padaryti eksperiment masinje Volvo 740 modelio gamyboje.
Kompanija nusprend nebenaudoti konvejerio, o pakeisti j mobilaus tipo ranga, panaudojant nuo
septyni iki deimt darbuotoj komand, kuri dar vis reikiam darb, kad pagaminti keturis
automobilius kiekvien pamaina. Kiekviena komanda iaikino kiek laiko reiks kiekvienai mainai
pagaminti ir j defektams paalinti. is eksperimentas patobulino monotonik operatori darb taip
pat sumaino apyvart.
Lanksios gamybos sistema
Lanksti gamyba apima paprast konvejer, kuris gali pagaminti plat modeli asortiment produkt
tip. Tradicinis konvejerio bdas neleidia ito, kadangi nenaudoja automatikai valdom varikli,
kurie pernea dalis skirtingas vietas atsivelgiant kompiuterio komandas.
Skysi renginiai
Skysi rengimas naudojamas alaus, vyno, pieno ir kit skysi gamyboje. Gamybos etapai yra:
ildymas, distiliavimas, auinimas, sumaiymas ar fermetacija. renginys yra brangus, sunkiai
pakeiiamas. Operatori skaiius yra sumaintas iki minimumo, kadangi yra naudojama automatinio
proceso kontrols sistema.
Nejudamos pozicijos renginiai

158

Nejudamos pozicijos renginiai naudojami dideli produkcijos vienet gamyboje, kurie yra sunkiai
judami arba nejudami, pavyzdiui, laivai, tiltai, lktuvai. aliavos, ranga yra atveama prie nejudamos
pozicijos objekto.
aliav perveimas
Gamyboje yra naudojamas labai platus aliav perveimas. J perveime yra svarbu:
Skysi perveimas turi bti rengtas linijine tvarka, kad ivengti zigzag.
Darbo pozicijos suplanuotos taip, kad sumainti aliav judjim.
Saugojimo aikts yra rengtos prie naudojimo zonos- taip sumainamas operatori judjimas
rankiai idstyti ergonomikai
Sunkus fizinis mogaus krvis yra pakeiiamas robotais.
aliav judjimo kiekis yra sumainamas
Lanksts rankiai naudojami produkt perveimui.
Mediag perveimo rankiai
Mediag perveimo ranki tipai:
Automatiniai perveimo renginiai tokie kaip robotai, kurie pervea mediagas atsivelgiant i
kompiuterio komandas.
Operatori veamos veimliai
Kranai
Judamieji kilimliai, konvejeriai, juostos.
Liftai

Prekybos rengini idstymas

Mamenin prekyba silo vairius produktus tiesiai pirkjui. Mamenins prekybos takai skiriasi
produkt vairove, j vieta, plotu, servisu ir produkto kaina. Patys populiars yra:
Hypermarketai
Yra populiars Pranczijoje ir kitose ES alyse, maiau- JAV. J asortimente vairius produktus nuo
maisto iki drabui, nuo aldytuv, skalbiamj main iki smulki buities preki.
Supermarketai
J asortimente pagrinde yra maistas ir grimai, taip pat kins preks. Priklausomai nuo dydio j
asortimente gali bti drabuiai, knygos, aislai.
Bakaljos
J plotas nra didelis pagrinde parduoda iskirtin maist ir kio prekes. Jie populiars kaimuose ir ES
ali miestuose.
Degalini parduotuvs
Prekiauja prekmis, kurios yra susijusios su kelione- automobili produktai, mediagos, maistas.
Specializuotos parduotuvs
Jos prekiauja specifinmis prekmis, tokiomis kaip sporto, aparatros ir kt.
Butikai
Taip pat specializuotos parduotuvs, kuri plotas yra gana maas. Asortimente yra drabuiai, kvepalai
ir dovanos.
Sandlio nuolaid parduotuvs
J asortimente nukainuotos preks, kurios parduodamos be pakavimo. Jose skiriama maai dmesio
produkto dizainui. Jie populiars JAV, bet ne ES.
Universalios parduotuvs
159

J asortimentas yra labai platus- drabuiai, baldai, kio preks, sodo preks, kelions preks ir kt. Taip
pat jos danai turi kavini ir restoran.
Parduotuvi vietos
Labai danai didels parduotuvs yra statomos u miesto rib. Tai yra todl, kad ems ir nuomos
kaina yra maesn ir dl itos prieasties parduotuvs gali mainti kainas.
Parduotuvi tikslai
Pagrindinis parduotuvs tikslas- maksimizuoti pajamas. Vienas i element, kuris gali maksimizuoti
pajamas- parduotuvs vieta ir preki idstymas joje. Pavyzdiui, daugelis parduotuvi paskirsto vyr
drabuius prie pat jimo, kadangi vyrai nemgsta vaikioti po parduotuves. Maistas yra visada
pasiskirstomas u drabui ir kit preki, kad pirkjas vaikiodamas iki maisto galt nupirkti
papildom preki.
Preki idstymas
9.9 pav. parodytas maisto preki parduotuvs arba prekybos centro idstymas:
Danai parduodamos preks, tokios kaip pienas, duona ir sris idstytos parduotuvs gale.
Tokiu bdu pirkjas perka kitas prekes impulso pagrindu.
Panaios preks tokios kaip arbata, kava ir cukrus sugrupuotos tam, kad pirkjas pirkdamas
vien prek, galt prisiminti apie kitos pirkim.
Groio preks idstomos parduotuvs pradioje.
Ilgi prajimai tarp eili utikrina pirkjo vaikiojim po vis parduotuvs ilg.
Akcijins preks idstytos matomoje vietoje.
Parduotuvs erdv utikrina pirkj pirkti tuos produktus, kuri nesiruo pirkti.
Spontanikai perkamos preks, tokios kaip kramtomos gumos, ledinukai, cigarets idstomos
prie kas.
Produkt vietos keitimas utikrina pirkjo iekojim kurio metu jis perka ir kitus produktus
impulso pagrindu.

160

Lentyn idstymas
Produkto idstymas yra madaug 1.60 m auktyje nuo grind. Tai yra geriausia vieta, kurioje
produktas yra pastebimas
Konkuruojani firm preki idstymas alia- taip pirkjas gali lengvai palyginti produkt
kainas.
Maiau populiars ir pigs produktai idstomi lentyn apaioje, kur yra maiau matomi.
Labiau populiars produktai idstomi lentyn viruje, kur yra labiau matomi.
Produkt reklamos yra didels, pritraukianios, produktas jose vaizduojamas ymiai didesnis ir
rykesnis nei tikrovje.
Dizainas yra labai patrauklus.
Apart preki ir lentyn idstymo yra labai svarbu pasilyti pirkjui maksimaliai patogias parkavimo
vietas, kad parduotuv bt lengvai pasiekiama ir pirkjams bt maksimaliai patogu.

Sainsbury's, UK
1949 metais Alanas (Lordas) Sainsbury gryo Britanija i atradimo kelions po JAV. Savitarna, apie
kuri jis prane buvo ateitis. Sainsbury buvo maisto preki parduotuvi grandin kur, kaip to laiko
patirtis rodo, pirkjai negaljo liesti joki grybi tol kol j nepaprao pas pardavj ir aiku sumoka
u j. Marmurinis prekystalis atskiria pirkj nuo pardavjo su balta prijuoste, kuris profesionaliai
atpjaus srio ar suformuos sr, apsisuks su maisto produktais akimirksniu ir dar galiausiai imu jums
ek (svaraus sterlingus, ilingus, pensus) akimirksniu. Ten taip pat buvo kd kiekvienam kurio kojos
atsak dirbti, ir Ar ponia rpinsis kad produktai bt isisti jos namus? Tai buvo paslauga, kuria,
kaip inoma, pono Alano senelis steig tobuljimui nuo to laiko kai 1869 metais buvo kurtas pirmasis
Sainsbury.
Dabar jau pats misteris Alanas turi daug laukini pasilym i Amerikos. Jis buvo dmesingai
iklausytas kit Sainsbury gimins nari valdyboje ir vadyboje, tarp kuri buvo brolis, dds, tetos,
sns ir pusbroliai. (Sainsbury labai eiminink kompanija). Jis stengsi kad jo atradimai
neskambt kaip keliautojo pasakls, bet suprantama buvo ioks toks susijaudinimas. Jei mons
savavalikai galt pasiimti produkt, ar jie neieit tiesiog neumokj? Taip pasirodo Amerikoje
161

neatsitinka. Bet Amerika tai ne Britanija, kur maistas buvo dar deficitas ir racionuotas. Taiau, niekas
negaljo sakyti, kad firmos nebuvo progresyvios. Misteris Alanas dav leidim pabandyti savitarna
parduotuvje Croydon, nuoaliame Londono priemiestyje. Jeigu tai patirt neskm, tikriausiai to
niekas ir nepastebt.
Parduotuv susilauk stulbinanios skms. Pavyds konkurentai man kad jai sekasi geriau nei bet
kuriai tokio dydio parduotuvei alyje. Taip Britanija pradjo savo apsipirkinjimo revoliucija. Nuo to
laiko prekystaliai buvo iimti, o tarpinis idstymas plaiai naudojamas. Sainsbury eima atidarinjo
po nauj savitarnos parduotuv kas tris savaites. Paskutin prekystalio parduotuv buvo udaryta jau
1982 metais. Nors Lordas Sainsbury vadino save socialistu, bet jis pasak: Pelnas yra pagrindinis
komercinio verslo motyvas ir taip visada turt bti. Sainsbury graino komplimentus Amerikai: ji
valdo Shaw prekybos centr grandin Naujojoje Anglijoje.

Restoran iplanavimas
Restoranai tai paslaug firmos, kurios pagrinde gali bti padalintos tris kategorijas: pilno
aptarnavimo, savitarnos ir greito maisto. Kokybin prigimtis gali bti pavaizduota kaip kreiv, panai
parodyta Atvaizde 9.11. Toliau kelios charakteristikos t trij tip.

Pilno aptarnavimo restoranas

Suteikiamas pilnas padavj aptarnavimas:
Restorano iplanavimas leidia patarnautojams efektyviai judti tarp maisto paruoimo vietos ir
klient.
Iplanavimas ir apstatymas suteikia maloni valgymo ir bendravimo aplink.
Bendra darbo kaina yra aukta.
Valgi kainos yra auktos.
Plotas, skirtas maisto paruoimui, palyginus su plotu klientams, yra didelis.
Valgi pasirinkimas didelis ir prisitaikantis prie klient poreiki (pvz., pilnai, pusiau ar maai
keptas kepsnys).
Klientai sdi vietoje kol maistas yra patiekiamas, o juda tik aptarnaujantis personalas.
Aptarnavimas ir maisto suvartojimas uima daug laiko.
Kai kuriuose pilno aptarnavimo restoranuose manomi banketai.
Savitarnos restoranas
Klientai patys apsitarnauja. Restorano darbuotojai nuvalo stalus po valgio.
Restorano iplanavimas leidia klientams patogiai judti maisto patiekimo vietoje.
162

Klientai juda kol maistas patiekiamas, o aptarnaujantis personalas pasilieka vietoje.

Bendra darbo kaina yra vidutin.
Valgi kainos yra vidutins.
Maisto paruoimo vieta, palyginus su plotu, skirtu klientams, yra vidutin.
Valgi pasirinkimas ribotas.
Maisto paruoimas ir suvartojimas neuima labai daug laiko.

Greito maisto restoranas

Prieingyb pilno aptarnavimo restoranui. ia pagrindinis tikslas yra suteikti greit aptarnavim, bet
ma pasirinkim.
Restorane yra vieta klientams atsissti ir prekystalis. Danai bna ir valgymo vieta lauke.
Iplanavimas ir apstatymas yra paprastas, su nebrangiais baldais.
Bendra darbo kaina yra ema.
Maisto kaina yra ema.
Plotas, skirtas maisto paruoimui, palyginus su plotu, skirtu klientams, yra maas.
Valgi pasirinkimas maas ir standartinis.
Aptarnaujantis personalas lieka savo vietoje, o klientai juda.
Klientai sutvarko viet po valgio.
Maisto paruoimas ir suvartojimas uima labai maai laiko.
McDonalds
McDonalds, kurtas Ray Kroco eiasdeimtj pradioje yra didiausias i greito maisto restoran
tinkl, turintis franizi visame pasaulyje. McDonalds restoranuose laikomasi didiuli standart
maistui, paruoimo laikui, restoran apstatymui, pakavimams, maisto paruoimo rangai ir
aptarnaujanio personalo uniformai. Restorano grind planas pavaizduotas 9.12 iliustracijoje. Plotas
yra maas, bet naudingas, nes personalui nereikia judti dideliais atstumais. Piko metu, daniausiai per
pietus, prie prekystalio dirba 3 mons, vienas prie grilio ir gruzdintuvs, 2 prie skrudintuvs ir
darovi ir svogn paruoimo bei pakavimo. Maisto paruoimui taikomi standartai:
Msainio bandel skrudinama kiek maiau nei minut, kad gaut rusv atspalv ir tapt traki.
Msainis daromas taip: utepti majonezo ant apskrudintos bandels apatins dalies, udti
kepintos jautienos, salot ir svogn, udengti virutine dalimi ir supakuoti.
Msainio paruoimo trukm yra 90 sekundi.
Gruzdintos bulvyts gali bti laikomos ne ilgiau nei 7 minutes.
Paruotas ir pakuotas maistas negali bti laikomas ilgiau nei 10 minui. Po to jis imetamas.

163

Dirbantys prie prekystalio privalo:

Pasisveikinti su klientu su ypsena.
Priimti usakym.
Surinkti ir paruoti usakym ant padklo.
Pateikti usakym.
Paimti umokest.
Padkoti klientui ir pakviesti sugrti.
McDonalds, kaip ir kituose greito maisto restoran tinkluose, kasos aparatuose yra simboliai,
ymintys valgius, o ne skaiiai. Tai padeda sumainti klaidas skaiiuojant. Yra keletas skirtum maisto
pasirinkime skirtinguose McDonalds restoranuose. Pvz., Pranczijoje silomas alus, o JAV ne.
Pranczijoje galima nusipirkti salot, bet ne Anglijoje. Skiriasi ir kainos pasaulio mastu, kaip
iliustruota 9.13. ie duomenys rodo, kad Filipinuose yra pigiausia, o veicarijoje brangiausia.
Visose maitinimo staig virtuvse prietaisai pastatomi taip, kad personalui nereikt be reikalo
lankstytis. Taiau vis tiek virjai daniausiai skundiasi kaklo skausmais dl buvimo pasilenkus vir
virykls.

Oro uost iplanavimas

Charakteristikos
Tarptautiniai oro uostai tikriausiai yra didiausia ir vienintel paslaug teikimo grandin, kurios
iplanavimas yra itisa sudtinga sistema, reguliuojanti didiul skaii klient ir krovini. Deimt
judriausi pagal keleivi skaii pasaulio oro uost 2002 met sausio gegus mnesiais pavaizduota
9.4 lentelje.
Oro uost plotai yra miliniki. Paryiaus Charles de Gaulle oro uostas uima 3113 hektar
(1260 akr), o didiausias pagal plot King Khaled International Saudo Arabijoje uima 22,100
hektar (8950 akr). 1990 metais buvo 37,739 keleivini oro uost, i kuri 45% buvo JAV, 6%
Europoje ir maiau nei 1% Japonijoje.
Esminis oro uost veikimo skirtumas yra tai, kad vidinis iplanavimas yra sudarytas klient
(keleivi) patogumui, o iorinis lktuv pakilimui ir nusileidimui.

164

Big Mac kaina $US

Jungtins Amerikos valstijos
Jungtin Karalyst
Tailandas
Taivanas
veicarija
vedija
Ispanija
Piet Korja
Piet Afrika
Singapras
Rusija
Lenkija
Filipinai
Naujoji Zelandija
M eksika
Malaizija
Japonija
Italija
Indonezija
Vengrija
Hong Kongas
Vokietija
Pranczija
Danija
ekija
Kinija
il
Kanada
Brazilija
Australija
Argentina

$0,00 $0,25 $0,50 $0,75 $1,00 $1,25 $1,50 $1,75 $2,00 $2,25 $2,50 $2,75 $3,00 $3,25 $3,50 $3,75 $4,00

Hub and spoke tipo idstymas

Daugumos didij oro uost iplanavimai yra hub and spoke tipo, kuri pagrindin forma yra
pavaizduota 9.14 paveiksle. Kiekvienoje hub and spoke sistemoje yra terminalas, o priklausomai nuo
oro uosto dydio, j gali bti ir daugiau nei vienas. Londono Heathrow oro uoste iuo metu yra 4
terminalai: tarptautinis, Europos, vietinis ir British Airways.
Hub
Hub aptarnaujami klientai: ia kurtos biliet kasos, parduotuvs, restoranai, atvykimo ir ivykimo
sals, perveimo ranga, tokia kaip judantys bagao idavimo takeliai ir eskalatoriai, apsaugos
sistemos.

Orouostas
Atlanta, USA (ATL)
Chicago, O'Hare, USA (ORD)

Keleiviai (milijonais)
Sausis-Gegu 2001
32,9
27,6

165

Los Angeles, USA (LAX)

London, Heathrow, UK (LHR)
Dallas-Fort Worth, USA (DFW)
Tokyo, Japan (HND)
Paris, Charles de Gaulle, France (CDG)
Frankfurt, Germany (FRA)
Phoenix, USA (PHX)
Schipol, Amsterdam, the Netherlands
(AMS)

26,5
24,6
23,8
23,2
19,7
19,4
15,7
15,6

Spokes
The spokes iorje tai atvykimo ir ivykimo vartai lktuvams. Viduje jie tarnauja kaip ivykimo sal
keleiviams ir jungiasi su hub ilgais koridoriais, kurie kartais turi judanius takelius. Oro uosto
terminalus supa skrydi valdymo boktai ir pakilimo takai, didiuosiuose oro uostuose priimantys ir
ileidiantys 35-40 lktuv per valand. Be to, ia dar teikiamos ir parkingo paslaugos, o tokiuose oro
uostuose, kaip Londono Heathrow, Paryiaus Charles de Gaulle ir Liono St Exupery yra ir geleinkelio
linijos, jungianios su didiausiais Europos tinklais. (is hub and spoke iplanavimas negali bti
maiomas su pasaulini hub and spoke operacij tinklu, pristatytu pirmame skyriuje, kur,
pavyzdiui, Londonas galt bti a hub for spokes Piet Afrikai, Niujorkui ir Argentinai.)
Technologija
Oro uostai turi naujausi technin rang. Be pai lktuv ir sudting mediag j konstrukcijai bei
valdymo, oro uostai turi ry tarp ems ir dangaus, kompiuterizuot biliet pardavim, sudtingas
skrydi planavimo sistemas, or prognozs rang, apsaugos tinklus ir t.t.
Aplinka
Oro uost vystymui ir veikimui taikomi dideli aplinkosaugos apribojimai. Pats sklypas uima didel
paviriaus plot. Pakilimo ir nusileidimo triukmas kelia nerim aplinkinms bendruomenms, o keliai,
vedantys ir i oro uosto, bna papildomai apkrauti.

Ininerijos, konsultavimo ir projektavimo biurai

Kiekviena organizacija - nesvarbu, ar paslaug, ar gamybos, turi biurus. Gryna paslaug staiga, tokia,
kaip bankas, konsultacin mon ar didels organizacijos tabas, sudaryta vien tik i biur. Gamybos
mon taip pat turi ininerijos, pirkim, apskaitos ir kt. biurus.
Tinkliniai biurai
Istorikai, labiausiai bendradarbiaujantys biurai buvo tie, kurie turjo tinklin isidstym, t.y., kuri
departamentai galjo susisiekti vienas su kitu per nedidel atstum. Darbuotojai turjo savo asmenin
plot (apstatymas priklauso nuo pareig) su stalu, telefonu ir knyg spinta. (r. iliustracij.)
Braun
Septyniasdeimtaisiais ir atuoniasdeimtaisiais dirbau su C F Braun&Co., ininerijos ir statyb
kompanija Los Andele, Kalifornijoje. Ji buvo vadinama miesteliu. Sodai buvo nepriekaitingi, su
mediais ir augalais i viso pasaulio. Kiekvienas darbuotojas turjo nuosav biur, iklot kilimais,
minkt kd ir 2 priderintas kdes lankytojams. Paprast darbuotoj stalai buvo metaliniai, plastikiniu
paviriumi. Kartu su paauktinimu gaudavai ir solid medin stal bei malonesni atspalvi kdes.
Projekt ir departament vadybininkai iaugdavo iki labai tvirto medinio stalo su patogesnmis
vietomis laikymui. Viceprezidentai turjo dar graesnius medinius stalus ir erdvesn biur. Biuro
iplanavimas, baldai ir vieta simbolizavo padt.

166

Atviri biurai
Biuro koncepcija pasikeit, ir daugelis kompanij, toki kaip Hewlett-Packard (kompiuteriai), Unisabi
(gyvnliu maistas), Valeo (automobili detals), pasirinko atvirus biurus, kuriuose darbuotojai nra
atskirti nuo bendradarbi. Privatumas pakeiiamas produktyvumu. Hierarchija pakeiiama komandiniu
darbu, o padtis - mobilumu. Siekiant sumainti nutrukimus yra susitikimo kambariai. Atviras
iplanavimas sumaino ploto kaina, pakl moni bendravimo ramyb, bet sumaino efektyvum dl
telefon skambjimo garso, gretimo pokalbio ir praeinani ingsni.
Neskaitant alg, ofiso plotas yra antra pagal dyd ilaida daugelyje kompanij. Kaip rezultat, kai
kurios kompanijos bando pabgti nuo vieno-stalo taisykls sampratos ir adaptuoja karto stalo
politik, kur yra dalijamasi stalais. Kaip bebt, tol kol darbas ne specifinis ir nelengvai planuojamas,
stalo dalinimasis gali bti sudtingas. Be to, daugelis moni turi savo aplankus, dokumentus, knygas
ir panaiai. Kompromisas itam yra rakinama vainjanti spintel, kuri gali bti priderinta prie laisvo
stalo.
Hoteling'as
Hoteling'as yra atviro plano ofisas ir taikomas pardavimo arba paslaug kompanijose, tokiose kaip
IBM, AT&T, ir didesnse apskaitos ir konsultavimo firmose. Privats ofisai yra paalinti hoteling'o
vieta, kuri yra sistema parpinti laikinos vietos darbuotojams kai jie yra vietoje. Tai sutaupo nuomos
pinigus ir itraukia darbuotojus nuo laiko leidimo su klientais. Toliau paaikinama kaip viskas veikia.
Rezervacija
Darbuotojas i anksto paskambina, arba sudaro ry su savo asmeninio kompiuterio pagalba, kad
nurodyti laiko perioda kur jis ar ji praleis ofise. Vieta turi paskirt, yra rengta su atitinkamomis
jungtimis telefonui ir kompiuteriu. Kada darbuotojas atvyksta, netgi po normali darbo valand, jis ar
ji gali eiti viet naudodamas magnetine kortele. Vieta yra pagrista pirmo atjusio pagrindu (taigi
pirmas atjs gauna geresn viet).
Idstymas
Ofiso vieta yra atviro iplanavimo, o tai leidia dirbti vienam, arba grupse. Upildant kabinetus
darbuotoj vainjaniais dokumentais taip kad reikiant galima surasti viet. Kavos zonos yra
prieinamos, kuriose darbuotojai gali pailsti.
Udari ofisai
Tokie manomi tais atvejais kai darbuotojui reikia izoliuoto ploto dirbti, arba rengti susitikimus su
kitais. Tokiu ofis skaiius yra ribotas, tam kad inoti kad jie inaudojami maksimaliai.
Konferencij kambariai
itie yra prieinami rezervuojant.
Ofiso vadyba
Durininkas yra visada vietoje, kad priirt rezervavimus ir bt sitikins kad viskas einasi
sklandiai.
Dilberto poiris hoteling'
Vienintelis vienvieio ofiso trkumas yra tas kad kai kurie darbuotojai ivysto nam jausm tame
maame turto gaballyje. Greitai nusistato nuosavybs jausmas, tada savigarba ir KIBIRIOKT!- ate
produktyvumui. Bet ai naujai hoteling'o idjai, su ja ita rizika gali bti eliminuota. Hoteling'as
sistema kurios dka vienvieiai kabinetai yra priskiriami darbuotojams kai jie lankosi kasdien.
Niekas negauna pastovios darbo vietos, ir taip jokie neproduktyvus nam jausmai neisivysto. Kitas
pliusas yra tas kad hoteling'as paalina visas fizinius darbuotojo bendravimo su kompanija rodymus.
Tai iima nerim: darbuotojas netgi neturi sutvarkyti stalo po savs. Su hoteling'u visi darbuotojai
167

visada yra viena koja u dur. Hoteling'as siunia svarbi inut darbuotojams: Tavo darbinimas
yra laikinas. Pasilaikyk savo eimos nuotraukas savo mainos bagainje, kad mums nereikt jas
irti.
Nam ofisas
Kai tik kompanijos bando sumainti ofiso vietos kain ir susiduriant su eismo problema, firmos vis
daugiau ir daugiau leidia atitinkamos klasifikacijos monms dirbti namie. Juose lengvai manomos
telekomunikacijos, faksas, modemas, elektroninis patas ir Internetas. iuo atveju, darbuotojas
susiduria su ofiso idstymu namuose. Kai namas didelis, turbt galima bt iskirti ofis, inoma gali
bti kad eimos gyvenimo ploto dalis turi bti dviguba kai yra ofisas. 2D modelio priartjimas prie
isidstymo, aptariamas kitoje sekcijoje, gali bti naudingas ofiso idstymo organizavimo bdas ir
taip pat yra kiti apmastymai:
Jei darbo vieta yra ilga ir siaura, sudliokite baldus galeros stiliumi su stalu priekyje ir sandliu
unugaryje.
Jei darbo vieta yra maa ir kvadratin, padarykite L-formos darbo stot, kur viena dalis L yra
kompiuteriui, o kita reikalingiems popieriams.
Laikykite reikalingas knygas ir dokumentus netoliese, prieingus padkite tolliau.
Inaudokite maksimaliai sienos plot lentynoms.
Jei medins grindys yra nudaytos blykia spalva, ar pasirinktas neutralus kilimlis ir baldai
viesios spalvos medienos, tai duoda erdvs vaizd.
Pridkite minkt kiliml ir atpalaiduojania kd darbo vietos kampe, kad sukurti ramybs
oaz.

Patalp iplanavimo metodai

Yra keletas bd kaip iplanuoti patalpas. Jie galvojo euristinius metodus kurie gali neduoti optimalaus
sprendimo, bet tai yra atitinkama logika vystymuisi ir gautas iplanavimas yra praktikas.
2D ablonai
Su 2D ablono bdu pirmiausia yra imatuojamas kambario plotas, kur yra ranga, ir paviriaus plotas
bei forma nupieta skalje. Tada 2D forma vadinama ablonu yra pagaminama pagal rangos, main
ar bald plano vaizd tokia paia skale kaip ir aukto planas. itie ikirpimai tada yra sutvarkyti kaip
norima patalp plane. 2D ablono naudojimas yra paprastas bdas planuoti ofiso idstym, ma
rengim plotus ir namuose, kur aukto planai jau egzistuoja.
Natos atstumo analiz
Natos atstumo analiz yra metodas kuris gali bti naudojamas gamybos organizavime kai mediaga
yra perveama i vienos vietos kit. Tikslas itos analizs yra sukurti plan kad bendra produkto
perklimo suma bt minimaliausia. Matematikai tai ireikiama kaip:
n

i= j

j =1

ij

Dij

kur:

n yra darbo centr skaiius

i,j yra individuals skyriai
Q yra mediagos kiekis pervetas i i j
D yra atstumas tarp i ir j

itas metodas yra iliustruotas 9.1 brinyje.

168

Kontakt atstumo analiz

Tai yra metodas, kuris gali bti naudojamas kaip paslaugos funkcija, kur yra kontaktuojama su
vairiais skyriais. ios analizs tikslas adaptuoti skyri ten kur fizini kontakt produktas ir
nukeliautas atstumas maiausias. Logika yra panai prie tai apibdintos analizs iskyrus tai kad
mediag srautas netrauktas. i idja pavaizduota 9.2 koncepcijoje.
Sistematinis idstymo planavimas
Sistematinis idstymo planavimas buvo irastas ankstyvaisiais 1960-aisiais. Tai padar Richand
Muther. Tai yra kiekybins kontakt-atstumo variacija, kuri leidia kokybinius indelius netoliese
esanius skyrius. Pasilymas pirma suformuoja santykiu lentel tarp skyriaus ir firmos. Kriterijai
galima esant netoliese:
Pastovus susisiekimas yra svarbu.
Skyriai dalinasi tuo paiu personalu, tokiais kaip sekretors ar asistentai.
T pati ranga naudojama (vietimo aparatas, kompiuteri serveris, printeris).
Atlikti labai pana darb
Kriterijai kad ivengti per didelio artumo:
Nemaloni darbo aplinka
Konfidencialios informacijos nutekjimas
Besaikis triukmas
I santykiu lentels tada gaunama santykiu diagrama ir vliau galutinis idstymas. Procedra
iliustruoja 9.3.
Surinkimo linijos balansavimas
Surinkimo linijos balansavimas tai grupavimas darbo komandas, kad sumainti darbuotoj laisv
laik. Kad subalansuoti surinkimo linij reikalinga tolimesn informacija:
1. Uduotys, kurios turi bti vykdytos kad ubaigti produkt.
2. Laikas reikalingas atlikti kiekvienai uduoiai.
3. Uduoi grup tarp darb atliekani nari.
4. Gamybos temp reikalinga patenkinti klient reikalavimus.
5. Vis laik, arb prajus laik, kai produktas palieka linija tam kad palaikyti reikiam gamybos
temp.
6. Uduotys gali bti grupuojamos tam, kad sukurti atitinkam darbo grup. Kai tai padaroma,
paskirstomi specifiniai darbai. Pavyzdiui:
- Uduotys skirstomos pagal pagrindini mediag naudojim tam, kad sumainti mediag perveim
ir laikymo viet skaii.
- Uduotys skirstomos pagal saugumo reikalavimus. (Suvirinimo darbai negali bti derinami su tais,
kuriems atlikti reikalingi valymo skysiai).
- Grupuojamos gretimos pagal atlikimo tvark uduotys.
- Grupuojamos tos uduotys, kurios atliekamos panaioje aplinkoje. Riebaluotos ar purvinos uduotys
negali bti derinamos su tomis, kurioms atlikti reikalinga vari aplinka.
- Grupuojamos uduotys, kurioms reikia panai rengim ir rangos.
- Grupuojamos uduotys, reikalaujanios vienodo darbo gdi lygio.
Eils tvarkos idstymas gali bti analizuojamas dviem bdais.
Daugiausia sekani uduoi
Pirmiausia atliekamos tos operacijos, po kuri dar reikia atlikti didiausi skaii kit darb. Taiau
reikia atsivelgti ir pirmum, kai uduotis gali bti vykdyta tik tuomet, jei atlikti visi reikalingi
darbai prie tai
169

Ilgiausias atlikimo laikas

Pirmiausia atliekamos tos operacijos, kuri atlikimas reikalauja daugiausia laiko. Taiau ir vl turi bti
atsivelgta pirmum.
Eils tvarkos idstymo principas vaizduojamas 9.4 iliustracijoje.
Kompiuterio pagalba patalp iplanavime
Kai patalpos didels ir yra daug apribojim, fizinis dizainas gali bti sudtingas. Kaip ir bet kokios
kitos srities dizaine, yra daug kompiuterini program, sukurt IBM, General Electric, USA,
Microsoft ir kit, galini padti sudaryti optimaliausi iplanavim pagal poreik. Gerai inoma
programa yra CRAFT (computerized relative allocation of facilities technique). Taip pat yra
kompiuterini program, kurios padeda optimaliai idstyti asortiment lentynose, norint pagerinti
pardavimus.
Apibendrinimas
Iplanavimas yra vis fizini itekli, naudojam operacijose, idstymas.
Geras iplanavimas sukuria rentabilius srautus, optimaliai inaudoja vieta, palengvina
informacini sistem tinklo instaliacij, atitinka taisykles ir atkreipia dmes darbuotoj ir
klient patogum ir gerov.
Darbo vieta pasirenkama pagal specifin veikl. Didinamas naumas, specializuojamas darbas,
parenkamas inventorius.
Tinkliniame (cellular) idstyme operatoriai dirba kaip komanda susikoncentruodami ties
produktu kad pagerint funkcij. Darbuotojai turi daugiau kvalifikacij ir yra daugiau
motyvuoti.
Kapitalo investicij (capital investment) suvarymai tinkliniame idstyme gali bti isprsti
naudojant mobili rang, sudarant sutartis su subtiekjais arba paskiriant produkcijos linijas
skirtingose vietose.
Surinkimo linijos (assembly line) iplanavimas masinje gamyboje yra, kai produktas juda
gamykloje, o darbuotojai lieka savo vietose ir atlieka tas paias operacijas.
Kompanijos, ypa Volvo, mgino pakeisti surinkimo linijas (assembly lines) tinklin
(cellular) gamyb, siekdamos padidinti darbuotoj motyvacij ir produktyvum.
Paslanki gamybos sistema yra tokia, kurioje gali bti gaminami skirtingi produktai.
Kompiuteriu valdomi transportavimo renginiai (AVG) perkelia mediagas atitinkamas darbo
vietas.
Iplanavimas pastoviam skysi transportavimui apima vamzdyn eiles, stotis ir bakus. Jis yra
visikai automatikai valdomas.
Fiksuotos pozicijos iplanavime produktas nejuda, o operacijos, darbo grups ir sandliavimo
vietos yra sutelktos aplink produkt.
mediag eksploatacijos rang eina robotai, elevatoriai, AGV, veimliai, krautuvai,
sunkveimiai, kranai, konvejeriai, rankiniai veimliai ir konteineriai.
Mamenine prekyba usiimani moni patalp iplanavimas yra funkcija, kai lentyn ir tarp
tarp j idstymas turi takos pardavim skaiiui.
Restoranai bna pilno aptarnavimo, savitarnos arba greito maisto. Iplanavime svarbiausia
sudaryti aplink maloni klientui ir patogi darbuotojams.
Oro uostai yra hub and spoke formos idstymo tam, kad lktuvai galt efektyviai judti,
klient patogumui ir lengvesniam bagao tvarkymui.
Atviro plano iplanavimai pakeiia tinklinius (cellular) biurus norint sumainti ilaidas.
Viebuiai, prieingyb atviro plano iplanavimui, palieka tiek vietos biurams, kiek reikia.
Dviej matmen modeliai gali bti naudojami mao ploto patalp iplanavimui.
Trumpiausi atstum iplanavimo metodas sumaina bendr produkt judjim.
170

Daniausi kontakt tarp personalo (The contact-distance) iplanavimo metodas sumaina

bendr personalo kontakt.
Sisteminio iplanavimo metodas kreipia dmes i pageidavimus darbo centrams ar
departamentams bti kartu.
Eils tvarkos idstymo metodas sukuria darbo grupi komandas siekiant maksimaliai padidinti
naum ir sumainti prastov laik.

8. DARB ATLIKIMAS KAIP TIK LAIKU (KTL)

vadas
Darb atlikimas tiksliai laiku arba kaip tik laiku (angl. just in time JIT) yra naujas serijins
gamybos bdas. KTL idja buvo sukurta Toyotos automobili gamybos koncerne Japonijoje 1970
metais. Paskutiniu metu jis susilauk didelio dmesio visame pasaulyje. Ta tema buvo paraytos itisos
knygos bei daugelis straipsni profesinius ir prekybos urnalus.
KTL sistemoje pirmumas teikiamas vartotojo poreiki patenkinimui sugaitant maiausiai laiko.
i metodologija siejama su gamybos sistemoje dirbaniais monmis ir jos struktra bei galimybmis.
gyvendinti i gamybos filosofij buvo pradta nuo gamybos atsarg mainimo. Vliau buvo
tobulinami kiti gamybos principai ir priemons.
KTL reikalauja pastovi pastang norint atsikratyti nuostoli ir neefektyvumo gamybos procese.
To siekiama mainant gamybos partijas, utikrinant aukt kokyb ir bendradarbiaujant.
KTL yra daugiau negu mediag pristatymo planavimas. Tai filosofija, siekianti panaikinti bet
kokias nereikalingas ilaidas, tame tarpe per didelius atsarg kiekius ir neefektyv laiko naudojim.
KTL tikslas yra paprastas: pristatyti mediagas sekant gamybos punkt tiksliai tuo laiku, kai j
reikia. Teorikai, tuomet nereiks atsarg. KTL gali bti gyvendinamas ir mons viduje, ir perkant
mediagas i tiekj.
KTL daug skiriasi nuo tradicini gamybos sistem, naudojam daugelyje kompanij. KTL
sistemos privalumai pritraukia gamintoj dmes ir ie svarsto esamos sistemos pertvarkym KTL.
Tame procese reikia skirti dmes paramos gavimui i vadovybs, bendradarbiavimui organizacijos
viduje ir ger santyki su tiekjais palaikymui.

KTL svoka ir kilm

KTL yra Japonijos gamybos vadybos filosofija, nuo 1970 met naudojama daugelyje ios alies
moni. i ideologij sukr ir pirmasis panaudojo Toyotos automobili gamybos koncerne Taiichi
Ohno. KTL sistema japon dar yra vadinama Toyotos sistema.
Japonija yra alis, turinti minimalias atsargas ir didel gyventoj skaii. Todl japonai visada
stengsi neeikvoti resurs, tame tarpe vietos (ypa ems), laiko ir darbo jgos. Ilaidavimas yra
neleistinas, nes alis turi labai maai vietos ir nedaug naudingj ikasen. Prieingai, japonai buvo
motyvuojami maksimizuoti naud, gaut i t negausi resurs. Jiems taip pat buvo btina gerbti
vienas kit, norint draugikai gyventi ir efektyviai dirbti tokioje tankiai apgyvendintoje vietoje. Dl tos
prieasties j darbo proiai atspindi t ilaid mainimo ir mogaus gerbimo filosofij. KTL, tos
filosofijos pavyzdys, yra pagrstas trimis pagrindiniais principais:
1. Vis form ilaid mainimas
2. Pastovus proces ir sistem gerinimas
3. Pagarba visiems darbuotojams.

171

Japonai kruopiai ivengia mediag, vietos ir darbo jgos vaistymo gamyboje. Tai reikia, kad
jie skiria daug dmesio problem, galini privesti prie tokio vaistymo, nustatymui ir itaisymui.
Operacijos ir procedros pastoviai yra gerinamos siekiant didesnio produktyvumo. Visi darbuotojai yra
vienodai gerbiami, neirint uimamas pareigas.
Geriausia dirva KTL metodologijai atsirasti buvo Japonija dl i jos darbo aplinkos etikos
ypatybi:
1. Japonijos darbininkai nuolat siekia tobulinti kvalifikacij, nors ir dabar ji yra gana aukta;
2. Kompanijos bendromis pastangomis ieko nauj talent ir ini, kaip sprsti problemas,
kai reikia auktos kvalifikacijos, nauj idj ir siekiama bendr tiksl;
3. Darbas japonams yra tarsi savotikas poilsis, nes jie gali dirbti net 14 valand per dien;
4. Darbuotojai nori dirbti vienoje kompanijoje vis savo karjeros laik. ia jie gali nuolat
kelti kvalifikacij, o tai naudinga ir kompanijai;
5. Japonai yra labai smoningi ir supranta btinyb siekti puikios gaminio ar operacijos
kokybs.

6 pav. KTL paklausos tenkinimo procese

Kaip tik laiku planavimas ir kontrol siekia patenkinti paklaus akimirksniu, su puikia kokyb
ir joki nuostoli. Taigi, paodiui, Kaip tik laiku metodas reikia preki ir paslaug gaminim, kai
j reikia ne prie tai kai jie reikalingi , tada jie laukt kaip inventorius, ne po to kai jie reikalingi
tada pirkjai turt laukti.
Terminai, kurie apibdina KTLtipo bdus:
nepertraukiama gamyba
maai atsarg turinti gamyba
karas su nuostoliais
greito naumo gamyba
taupi gamyba
trumpo laikotarpio gamyba
Kaip tik laiku valdymo filosofija:
Nuostoli paalinimas
Vis darbuotoj traukimas
Tolydus gerjimas
Kaip tik laiku metodas kaip technika gamybos valdymui:
Darbo praktikos pagrindai
Gamybos projektas
Maos paprastos mainos
Idstymas ir procesas
rengim nustatymo proceso sutrumpinimas
Matomumas
172

 Kaip tik laiku tiekimas

Kaip tik laiku planavimas ir kontrol:
Subalansuotas tvarkaratis
Kanban kontrol
Skirting lygmen nustatymo tvarkaratis
Maiytas modelis
Sutartinumas
Kaip tik laiku (KTL) yra sistemingas bdas pagerinantis bendr naum ir panaikinantis
nuostolius. Jis suteikia rentabili gamyb ir pristatym tik reikaling dali, reikiamos kokybs,
reikiamu metu ir vietoje, panaudojant minimal rangos, mediag ir mogikj resurs kiek. KTL
yra priklausomas nuo pusiausvyros tarp pirkjo ir pardavjo lankstumo. KTL yra vykdomas per
element pritaikym, kurie reikalauja visiko darbuotoj traukimo ir bendr pastang.

KTL turinys
KTL reikia mediag pristatym tiksliai tada, kai j reikia, ne vliau ir ne anksiau. Tai
panaikina ilaidas, susijusias su tuo, kad brangios mediagos laukia gamybos proceso ir taip pat
ilaidas, susijusias su tuo, kad brangs resursai laukia vluojani mediag. Taiau KTL yra platesn
svoka, negu rodo jos pavadinimas. i sistema siekia panaikinti visus ilaid tipus: produkt defektus,
nereikaling teritorij, nebtin inventori.
Kalbant apie veiksmus ir operacijas, KTL reikia pastov darbo sraut judjim nuo gavimo
fabrike iki pristatymo vartotojui pakeliui mainant atsargas, atstumus, naikinant defektus, maksimaliai
inaudojant viet. KTL filisofija yra taikoma vairiai. Ji negali bti apibrta formule; kiekviena firma
gyvendina j skirtingai.
Naudodama KTL, Toyota sugebjo sumainti automobilio gaminimo laik nuo 15 dien iki 1
dienos. I esms KTL geriausia taikyti serijinje gamybos sistemoje, tokioje kaip automobili gamyba.
Dl savo plataus apibrimo ir daugybs privalum pradedant padidjusia rinkos dalimi ir
baigiant geresne kokybe ir maesnmis kainomis daugeliui kompanij KTL tapo svarbiausiu
konkurencins strategijos elementu. Firma gali pritaikyti tik tam tikrus ar ypa svarbius KTL
elementus, arba ji gali pridurti prie jos tam tikrus kitus aspektus ar programas, taiau galutinje
strategijoje KTL vaidina svarbiausi vaidmen.
Pastarieji KTL taikymai taip pat pabrdavo sistemos antr aspekt nuolatin gerinim. Tai
reikia, kad KTL yra suprantama ne tik kaip priemon paversti sistem i patirianios nuostolius
efektyvi ir konkurencing, bet taip pat kaip priemon skatinti nuolatin visos sistemos gerinim,
norint ir ateityje turti konkurencing ir pelning firm.

Tradicins ir KTL sistemos palyginimas

Lentel parodo nemaai KTL sistemos bruo, kurie atskiria j nuo tradicini sistem,
naudojam pramonje. Nagrinjamos sritys yra gana plaios, pradedant filosofija ir kultra ir baigiant
gamybos veiksmais.
1 lentel. Tradicins ir KTL sistemos palyginimas
Sritis
Tradicin sistema
KTL
Prioritetai
Priimti visus usakymus
Ribota rinka
Daug pasirinkim
Nedaug pasirinkim
Maa kaina, aukta kokyb
Pajgumas
Pilnai naudojamas
Vidutinikai naudojamas
Nelankstus
Lankstus
Idstymas
Didelis plotas
Maas plotas
vairs gdiai
Darbuotojai
Siaura specializacija
Individualus darbas
Darbo komandos
173

Atsargos
Tiekjai

Planavimas ir kontrol

Kokyb
Prieira

Konkurencinis poiris
Pasikeitimai pagal sakym
Daug
Daug
Konkuruojantys
Pristatymai centrin gavimo
teritorij
Pagrsta planavimu
Sudtinga
Kompiuterizuota
Per patikrinim
Kritiniai takai
Pataisymai
Ekspert vykdoma

Bendradarbiavimo poiris
Pasikeitimai pagal susitarim
Maai
Keli ar i vieno altinio
Bendradarbiaujantys, tinklas
Pristatymai
tiesiogiai
prie
konvejerio
Pagrsta kontrole
Paprasta
Vaizdin
Nuo pradios
Vientisa
Iankstin
Darbuotojo vykdoma

Tradicinis poiris siekia skatinti produktyvum apsaugojant kiekvien operacij dal nuo
lugimo. Ilga, nenutrkstanti gamyba yra ideali bsena.
Kaip tik laiku poiris yra prieingas tradiciniam poiriui. Sistemos neapsaugojimas (nors ir
ne toks staigus, kaip supaprastintame pavyzdyje) padaro problemas aikias ir pakeiia visos sistemos
motyvacijos struktr taip isprsdama problemas.

7 pav. Tradicinis poiris amortizuoja atskirus etapus

8 pav. KTL poiris preki pristatymas vyksta tada ,kai yra paklausa, pareikalavimas

Kaip tik laiku ir pajgum panaudojimas

Pagrindinis KTL metodo trkumas yra tai, kad iki galo nepanaudojami pajgumai. Kai gamybos
sustojimai bna tradicinje sistemoje kiekvieno etapo izoliavimas padeda isaugoti visos sistemos
nenustojant darb ir tuo paiu palaiko aukt pajgum panaudojim.

174

KTL sistemoje, bet koks sustojimas paveikia vis sistem, ir tuo kartais ir trumpam tai sukelia
emesn pajgum panaudojim.

9 pav. Skirtingos pajgum panaudojimo situacijos tradicinje sistemoje ir KTL

KTL elementai
Norint idealiai pritaikyti KTL, reikia auktos kokybs visuose gamybos etapuose:
Kokyb turi bti aukta, nes produkcijos niokojimas atsivelgiant kokybs trkumus sultins
mediag naum, sumains vidin vidin patikimum, ir ko gero bus prieastimi to, kad preki brokas
sultins produkcijos lyg.
Greitis, greito mediag naumo prasme, yra btinas jei pirkjo poreikis yra sutinkamas
daugiau i gamybos nei i paios preks.
Patikimumas yra btina slyga greitam naumui, arba atvirkiai, yra sunku pasiekti greit
naum jei dali tiekimas ar rangos patikimumas nra patikimas.
Lankstumas yra ypa svarbus, kai norime pristatyti maas siuntas ir tuo paiu greitas naumas
bei trumpas pristatymo laikas.
Vis i reikalavim vykdymas ves gamyb savikainos sumainim.

175

10 pav. KTL (JIT) elementai

Nedidelis atsarg kiekis
Vienas pagrindini KTL sistemos bruo yra maas atsarg kiekis atsargini dali, aliav,
darbo ir pagamint preki.
Yra trys svarbs nedidelio atsarg kiekio aspektai. Du i j atspindi KTL sistemos privalumus,
vienas pagrindin KTL sistemos reikalavim. Akivaizdus ma atsarg privalumas yra vietos
taupymas sandlyje ir darbo teritorijoje. Sekantis privalumas yra subtilesnis, taiau taip pat svarbus
KTL filosofijos aspektas. Atsargos udengia nuolat atsirandanias problemas, kurios nra
sprendiamos dalinai dl to, kad nra akivaizdios, ir dalinai dl to, kad atsargos suvelnina j svarb.
176

Atsarg kaip problem sprendimo naudojimas nra pats geriausias variantas. Geriausia bt nustatyti
t problem prieastis ir jas panaikinti.
KTL silo mainti atsargas laipsnikai, kad bt galima laiku pastebti problemas. Kuomet jos
yra pastebtos ir isprstos, atsargos toliau mainamos, randamos ir sprendiamos kitos problemos ir
t.t. Kuo daugiau problem isprendiama, tuo maiau reikia atsarg.
Treias svarbus ma atsarg aspektas atspindi pagrindin KTL sistemos reikalavim. Darbui su
maomis atsargomis reikia, kad pagrindins problemos jau bt isprstos. Taigi, nedidels atsargos
yra skmingo problem sprendimo proceso rezultatas. Be to, kadangi yra maai tiktina, kad visos
problemos bus rastos ir isprstos, yra svarbu sugebti greitai susitvarkyti su problemomis, kai jos
atsiranda. Tokiu bdu, reikia pastoviai atpainti ir sprsti problemas per trump laik, kad ukirsti
keli nauj problem atsiradimui, kurios gali pakenkti sistemos darbui.
Gamyba maomis partijomis
KTL sistemai bdingas gamybos procesas ir pristatymas i tiekj maomis partijomis. Ma
partij gamyba duoda daug privalum ir galina KTL sistem efektyviai dirbti. Gaminant maomis
partijomis reikia maiau judjimo sistemoje; taip pat maja atsargos. Tai, savo ruotu, maina katus
ir teritorijos reikalavimus. Be to, atsiradus kokybs problemoms, tikrinimas ir perdarymas kainuoja
maiau dl to, kad yra maiau vienet partijoje.
Maesns partijos taip pat reikia lankstum planavime. Serijins gamybos sistemos paprastai
gamina daug produkt. Tradicinse sistemose tai reikia ilgus produkto gaminimo ciklus, vienas po
kito pasikartojanius. Pavyzdiui, tarkime, kad firma gamina tris produktus: A, B, ir C. Tradicinje
sistemoje tai reikt ilg produkto A gamybos cikl, ilg produkto B gamybos cikl, ir po to ilg
produkto C gamybos cikl. Ir tik po to ta seka bt pakartota. Palyginimui, KTL sistema, gamindama
maomis partijomis, greitai persirikiuot nuo A gamybos prie B gamybos ir po to prie C gamybos. Tai
suteikia KTL sistemai daugiau lankstumo planavime, galinant j greiiau prisitaikyti prie pasikeitusio
vartotojo poreikio. Tokiu bdu, KTL sistema gali gaminti tiksliai tai, ko reikia, ir tiksliai tada, kai
reikia. Skirtumas gaminant maomis ir didelmis partijomis yra pavaizduotas 39 pav.

AAA

BBBBBBB

AAAAAAAAAAA

CC AAA

KTL gamybos bdas

BBBBBBB CC AAA

BBBBBBB

Gamyba didelmis partijomis

BBBBBBBBBBBBBBBBBBB CCCCCC

CC
Laikas

AAAAAAAAA
Laikas

11 pav. KTL ir gamybos didelmis partijomis palyginimas

Auktas kokybs lygis

Visapusika kokybs kontrol reikia, kad KTL monje siekiant kokybs dalyvauja kiekvienas
skyrius ir kiekvienas kompanijos darbuotojas. Produkto ar paslaugos kokyb tai jo sugebjimas
patenkinti galutin vartotoj. Su kokybe susijusi veikla prasideda rinkodaros darbuotoj pastangomis
isiaikinti vartotoj poreikius. Toliau nustatomi bruoai, kuriuos produktas turi turti, kad patenkint
tuos poreikius. Tyrimo, vystymo ir ininerijos skyri darbuotojai kuria produkt su reikiamais
bruoais. Proces krimo ir gamyklos darbuotojai nustato procesus, rang ir udavinius ekonomikai
produkto gamybai. Pirkimo ir kokybs kontrols darbuotojai ieko patikim tiekj, tiekiani
kokybikas mediagas. Personalo darbuotojai ir vadybininkai treniruoja ir motyvuoja kitus
darbuotojus, kad ie skirt savo pastangas efektyviai ir teisingai produkto gamybai. Visi darbuotojai
turi iekoti bd, kaip geriau tarnauti galutiniam vartotojui, kad kompanija ilikt konkurencinga.

177

Tradicinis poiris kokyb yra tikrinti gaminius gamybos sistemos kritiniuose takuose, surasti
defektus ir itaisyti sistem. Galutinis patikrinimas vykdomas prie siuniant prekes vartotojui. Jeigu
randama per daug defekt, visa siunta yra tikrinama ir blogi gaminiai pakeiiami gerais.
KTL sistemos tikslas yra nulis defekt ir aukiausia kokyb. Tai yra gyvendinama vairiais
bdais. Taiau svarbiausi elementai yra patys darbuotojai. Jie turi patikrinti pro juos praeinanius
gaminius. Taip pat yra svarbu gaminti nedideliais kiekiais. Jeigu gaminys yra blogas, jis yra
sulaikomas gamybos proceso eigoje ir gamybos sistema yra tuoj pat itaisoma.
Kokybs vadybos pagrindas kiekvieno darbuotojo savikontrol kiekvienoje darbo vietoje,
suvokiant, kad jo atlikta operacija tikrai padidina gaminio vert ir jo padarytas darbas yra tikrai auktos
kokybs. Kiekvienas darbuotojas yra atsakingas u kokyb savo darbo vietoje. Jie danai tikrina savo
pai darb, kad utikrint, jog nesiunia defektini gamini tiesioginiams vartotojams (tiesioginis
vartotojas sekantis mogus, kuris naudoja ar toliau gamina gamin). Savikontrol turi galinti aptikti
visas klaidas bei pakoreguoti blogai atlikt darb toje vietoje, kur buvo suklysta. Tokiu bdu
darbuotojai suino, kokie defektai atsiranda ir kas juos sukelia ir gali sukurti metodus, galinius
ukirsti keli tokioms problemoms. diegus savikontrol, galima tiktis padidinti kompanijos darbo
efektyvum.
Kartais defektin element lengviau aptinka tiesioginis vartotojas, o ne u tai atsakingas mogus.
Pavyzdiui, atsargin dalis gali netikti konvejeriui, jeigu ji yra netinkamai pagaminta. Kad to bt
ivengta, danai naudojama procedra jidoka. Bet kuris darbuotojas, jauiantis, kad proceso metu
yra gaminami defektai arba neatitinkantys reikalavim gaminiai, turi galiojimus sustabdyti proces.
Procedros idja yra tame, kad geriau nieko negaminti, negu gaminti blogai. Jeigu kakas yra blogai,
reikia sustoti ir ufiksuoti tai. Tikslas yra gaminti produktus i karto gerai.

Traukimo sistema gamyboje

Terminai stmimas ir traukimas yra naudojami dviej skirting darbo judjimo gamybos
procese sistem apraymui. Stmimo sistemoje, kai mediagos yra baigtos gaminti vienoje darbo
vietoje, jos yra stumiamos kit darbo viet. Stmimo sistema yra planavimu pagrsta sistema, kuri
nustato, kada madaug darbo vietoms reiks mediag, jeigu viskas eis pagal plan. Taiau procesai
retai eina pagal plan ir dl to mediagos gali vluoti arba bti pristatytos per anksti.
Palyginimui, KTL naudojama traukimo sistema yra pagrsta kontrole. Kiekviena darbo vieta
traukia mediagas i prie tai esanios darbo vietos, kai yra poreikis. Tokiu bdu, traukimo sistemoje
mediagos juda atsivelgiant sekanios proceso stadijos paklaus. Stmimo sistemoje mediagos yra
perduodamos i karto po pagaminimo, neatsivelgiant tai, ar sekanti darbo vieta pasiruousi darbui.
Dl to mediagos susikaupia prie darbo viet.
Kad skirtumas tarp stmimo ir traukimo sistem bt aikesnis, panagrinkime gamybos sistem
pav. 2. Sistem sudaro viena A tipo maina ir viena B tipo maina. Maina A gali pagaminti 75
vienetus per dien, o maina B 50 vienet. Visi produktai i pradi gaminami mainos A pagalba ir
po to mainos B pagalba. Organizacijos paklausa yra 50 vienet per dien.

12 pav. Laipsnika gamybos sistema su dviem mainom

178

Stmimo sistemoje kiekviena darbo vieta dirbt pilnu pajgumu ir stumt produktus kitas darbo
vietas, neirint tai, ar jiems t produkt reikia. Pav. 2 maina A pagamint 75 vienetus, o maina B
apdirbt tik 50 i gaut i mainos A 75 vienet. 25 vienetai susikaupt prie mainos B. Kiekvien
dien atsargose prie mainos B kauptsi po 25 vienetus. Vienintelis bdas tam susikaupimui ivengti
yra mainai A gaminti maiau negu ji gali tik reikiamus 50 vienet.
Traukimo sistemoje maina A gamint daugiau gamini tik jeigu tam bt poreikis i mainos B
puss. Savo ruotu, maina B gamint daugiau produkt tik tada, jei padidt to produkto paklausa.
Jeigu paklausos nebt, maina B nedirbt. Jei maina B nedirbt, maina A taip pat nedirbt. Tokiu
bdu, visa gamyba susijusi su realia paklausa.
Hewlett Packard naudoja gelton juost kvadrat sudarymui (pav.). Tie kvadratai veikia kaip
signalas. Vienas kvadratas yra tarp bet kuri dviej darbuotoj. Kai darbuotojas pagamina vienet, jis
itraukia sekant vienet, su kuriuo dirbs, i kvadrato, esanio tarp jo ir ankstesnio darbuotojo. Kuomet
kvadratas yra tuias, tai signalas, kad reikia kito vieneto i ankstesnio darbuotojo. Tokiu bdu,
procese vienam darbuotojui tenka ne daugiau kaip du vienetai vienu metu.

13 pav. Traukimo sistemos gyvendinimas Hewlett Packard kompanijoje

179

Traukimo sistemos svarbus bruoas yra tas, kad mediag judjimas nustatomas pagal sekanio
ingsnio poreik. Yra daug bd tam poreikiui paskelbti, taiau plaiausiai vartojamas yra kanban
kortels. is metodas bus aptartas vliau.
Kiti elementai
Pastovi gamybos apimtis. KTL gamybos sistema reikalauja pastovaus preki judjimo.
Kiekvienas veiksmas turi bti kruopiai koordinuotas. Turi bti parengtas fiksuotas gamybos
tvarkaratis tam tikram laikotarpiui (daniausiai mnesiui), kad bt galima sudaryti gamybos ir
pirkimo plan. Kuomet planai yra sudaryti, paprastai jie nesikeiia. Yra stengiamasi pateikti geras
prognozes ir sudaryti real plan, todl kad ia, prieingai negu tradicinje gamyboje, nra daug
atsarg veikti atsiradusius sistemos trukdymus.
Greiti, nebrangs patikrinimai. Maos partijos ir besikeiiantis produkt asortimentas reikalauja
dan patikrinim. Jie turi bti greiti ir palyginus nebrangs. Danai darbuotojai yra apmokami patys
tikrinti savo gaminamus produktus. Be to, yra naudojamos patikrinimo laik ir kain mainanios
programos, kad bt galima gauti norim rezultat.
Patikrinimo ranga ir procedros turi bti paprastos ir standartizuotos. Patikrinimo laik
sumainti gali padti rang, kuri galima pritaikyti vairiems tikslams.
moni ir cech idstymas. Diegiant KTL metodologij, mons ir cechai idstomi siekiant
maksimalaus darbinink lankstumo ir rengiami greiiau atskiriems gaminiams, o ne procesams. Taip
ivengiama mediag ir atsargini dali partij bereikalingo judjimo darbo teritorijoje. Atsargins
dalys keliauja maomis partijomis i vieno darbo centro kit ivengiant laukimo ir naudojant ymiai
maiau atsarg. Be to, mediag judjimo katai yra daug maesni. Vietos darbo procesams ir
sandliavimui taip pat reikia maiau. Gamyklos tampa maesns ir efektyvesns, mainos idstomos
ariau viena kitos, kas savo ruotu teikia privalumus skatinant darbuotoj bendradarbiavim.
Iankstin prieira ir taisymas. KTL sistemos turi nedaug einamj atsarg, dl to rangos
gedimai gali smarkiai atsiliepti gamybos procesui. Kad sumaint netikt gedim skaii,
kompanijos naudoja iankstins prieiros programas, kurios skatina palaikyti rang geros bkls ir
keisti atsargines dalis, turinias tikimyb sugesti, anksiau negu jos suges. Danai patys darbuotojai
yra atsakingi u savo rangos prieir.
Taiau netgi vykdant iankstin prieir, ranga kartais staiga sugenda. Dl to kompanijoms yra
svarbu bti tam pasiruousioms ir mokti greitai grinti rang prie darbo. Tai reikia, pavyzdiui,
svarbiausi atsargini dali tiekimo palaikym, nedidels grups remonto darbuotoj turjim arba
pai darbuotoj apmokym taisyti rang.
vairi gdi turintys darbuotojai. KTL sistemos bruoas yra vairi gdi turintys
darbuotojai. Taip yra dl mons vidaus idstymo pagal produktus, o ne pagal procesus. Esant tokiai
mons struktrai, reikia darbinink, galini atlikti daug funkcij, o ne siauros specializacijos
darbinink, gebani atlikti vien ar dvi operacijas. Todl reikia danai rengti darbinink
perkvalifikavimo kursus ir imokyti juos vairi darb bei operacij. Darbuotojai yra atsakingi u savo
darbo kokyb, taip pat u kokyb gamini, gaut i kit darbo viet tolimesniam apdirbimui.
Darbuotojams taip pat leidiama dalyvauti problem sprendime.
Bendradarbiavimas. KTL sistema reikalauja bendradarbiavimo tarp darbinink, vadovybs ir
tiekj. Kol to nra, i tikrj efektyvios KTL sistemos pasiekimas yra maai tiktinas. Japonams iuo
atvildiu pasisek dalinai dl to, kad j kultroje yra integruota pagarba ir bendradarbiavimas. Vakar
kultrose darbininkai, vadovyb ir tiekjai visada turjo nesutarim. Todl skmingam KTL sistemos
gyvendinimui reikia pasiekti ir palaikyti savitarpio pagarbos ir bendradarbiavimo nuotaikas darbo
santykiuose. Tai reikalauja bendradarbiavimo svarbos suvokimo ir nuolatini pastang sukurti ir
palaikyti t dvasi.
Patikimi tiekjai. KTL sistemoje kokybs utikrinimo nata yra perkeliama ant tiekjo pei.
Pirkjai bendradarbiauja su pardavjais, kad padt jiems pasiekti norim kokybs lyg. Galutinis
pirkjo tikslas yra vardinti pardavj kaip auktos kokybs preki gamintoj. Tai pasieks, pirkjas
gals netikrindamas priimti prekes i pardavjo. Bt idealu, jeigu tiekjai taip pat veikt pagal KTL
sistem. Pirkjai gali panaudoti savo patirt padedant pardavjams pereiti prie KTL sistemos. I esms,
180

tiekjas tampa praplatintos KTL sistemos dalimi, kurioje yra integruotos pirkjo ir pardavjo
paslaugos ir resursai.
Problem sprendimas. Problemos, atsirandanios gamybos proceso metu, turi bti greitai
sprendiamos. Kai kurios kompanijos naudoja viesos sistem problemoms paskelbti. Japonijoje tokia
sistema yra vadinama andon. Japon kompanijos formuoja komandas, sudarytas i darbinink ir
vadybinink, kurie sprendia problemas. Labai svarbi yra vis lygi vadybinink parama ir
dalyvavimas problem sprendime. Tai skatina finansavim ir pasiekim pripainim.
Nuolatinis gamybos proceso gerinimas. Nuolatinio gamybos proceso gerinimo koncepcija
grindiama poiriu, kad reikia siekti efektyvaus visos kompanijos, o ne tik atskir jos dali darbo.
KTL veikla bus efektyvi, kai kiekvienas organizacijos narys ne tik gerai supras ios koncepcijos esm,
bet ir aktyviai dalyvaus gamybos procese, nuolat iekodamas tobulybs kiekviename gaminio gamybos
etape.

Kanban sistema
KTL gamybos proceso valdymas grindiamas moni ir rengini atliekam operacij bei
veiksm koordinavimu. Geriausi KTL proceso valdymo elementai yra kanban ir gamybos ilaid
valdymo (MRP II) sistemos. Abi ios sistemos skirtos sudaryti gamybos operacij atlikimo grafikams
pagal usakyt gamini kiekius ir mediag, pusgamini bei gamini srautus ir j intensyvum.
KTL gamybos proceso valdymas grindiamas produkcijos kiekiu, nustatytu tik pagal vartotoj
poreikius. i vartotoj poreikio koncepcija riboja gamybos procesus, nes reikia pagaminti tik tiek, kiek
yra usakyta. Taip ivengiama papildom gamini ar j komponent gamybos. Esant tokiai
koncepcijai, maiau reikia ar net visai nereikia kaupti vairi atsarg, kuri nemanoma ivengti
naudojant tradicinius gamybos organizavimo metodus. Tradiciniai gamybos organizavimo metodai
skatina darbuotojus visikai apkrauti renginius ir gaminti tiek produkcijos, kiek tik yra manoma,
nepaisant realios paklausos. Produkcijos perviris turi bti sandliuojamas, o tam reikia papildom
ilaid (sandli plotai, apskaita, transportas ir pan.), be to, rizikuojama, kad ilgainiui saugojama ir
neparduota produkcija suges ar j reiks taisyti arba perdaryti. Gamybos pagal vartotoj poreikius
koncepcijos tikslas gaminti daugiau vairesni gamini toje paioje gamybos sistemos bazje.

Kanban procesas
Kanban tai japon kalbos odis, reikiantis signal. Paprastai tai yra kortel ar metalin
etiket, lydinti gamin vis jo gamybos proces monje. iose kortelse yra paymtas gaminio
serijinis numeris, gamini kiekis, atliekamos operacijos turinys ir paskyrimo vieta naujai operacijai
atlikti. Kanban sistema padeda atlikti skirtingus procesus vienu metu gaminant skirtingus gaminius.
Kanban yra dviej tip:
1) ataukiamasis kanban, kai paymimas gaminio tipas ir kiekis, kur eiliniam procesui
(operacijai) reikia paimti po ankstesnio proceso;
2) gamybos usakymo kanban, kai nurodomas gaminio tipas ir kiekis, kuris turi bti gaminamas
kiekvieno proceso ar operacijos metu.
Kanban procesas yra pavaizduotas paveiksllyje.

181

14 pav. Kanban procesas

Mediagos yra perkeliamos i tiekjo (DC 1) vartotojo (DC 2) darbo centr. Tokiam
transportavimui naudojami konteineriai. Kai DC 2 mato, kad jam reiks daugiau mediag, jis paima
tui konteiner ir ataukiamj kanban ir perkelia juos DC 1. Ten jis palieka tui konteiner ir
pasiima piln, kuriame yra gamybos usakymo kanban. DC 2 pakeiia gamybos usakymo kanban
ataukiamj kanban ir pasiima piln konteiner su ataukiamuoju kanban. Gamybos usakymo kanban
keliauja DC 1 sandl, tokiu bdu usakydamas kito mediag konteinerio gamyb. DC 2
ataukiamasis kanban taip pat atiduodamas savo sandl. DC 2 negali inicijuoti gamybos ir upildyti
tuio konteinerio, kol jis neturi gamybos usakymo kanban (gauto pasimus piln konteiner),
leidianio papildom gamyb. Tokiu bdu, ataukiamieji kanban leidia sigyti papildom mediag
i tiekjo darbo centro, o gamybos usakymo kanban leidia darbo centrui gaminti papildomas
mediagas.
Kanban funkcijos
Kanban funkcijos yra dvejopos: valdyti gamybos proces ir j tobulinti. Taiau ne kiekviena
organizacija gali naudoti kanban sistem KTL gamybos procesams valdyti. Kanban sistema tinka, kai:
1) gamini komponentai ir patys gaminiai surenkami skirtinguose padaliniuose;
2) gaminant skirtingas detales, reikia daug laiko persitvarkyti ruoiniams tiekti ir darbo
operacijoms atlikti;
3) gamybos sistemoje yra daug skirting gamybos padalini, kuriems darbo metu reikia pasidalyti
vienu ir tuo paiu renginiu;
4) yra blogos kokybs darbo ar silpn darbo viet arba kit problem, trukdani gamybos
sistemai normaliai veikti.
Kanban veiklos taisykls
Ruoiniai, detals ir komponentai i vairi darbo viet tuo momentu reikaling tak turi
patekti laiku ir reikiamais kiekiais. Norint vykdyti i slyg, reikia, kad:
prie gaminio ar ruoinio visada bt pridta kanban kortel;
gamin bt galima paimti tik tada, kai prie jo yra prisegta kanban kortel;
pamim skaiius niekada neviryt kanban korteli skaiiaus.
Detals turi bti gaminamos tik pagal kanban kortelje nurodyt informacij. Gamybos linijoje
naudojam kanban korteli skaiius turi bti minimalus. Be to, ilgainiui j reikia mainti.
182

Kanban sistema gali padti geriau suprasti gamybos proceso svyravimo prieastis, greiiau
reaguoti iuos svyravimus padidinant ar sumainant gaminam gamini kiekius.

mons parengimas kanban sistemai diegti

Kanban sistemos paskirtis geriau valdyti gamybos sistem. Kanban sistemos taikymo skm
labai priklauso nuo mons pasirengimo dirbti su ja. Viena svarbiausi kanban sistemos taikymo srii
galt bti gamybos apimi svyravim mainimas, nes jie komplikuoja gamybos proces. iuos
svyravimus galima ilyginti detalizuojant gamybos grafikus bei tikslinant gaminam detali kiekius
pagal surenkam gamini skaii. 5 pav. parodytas netolygios gamybos vaizdas, o 6 pav. ilygintos
gamybos vaizdas. Pastaruoju atveju gamintojui reikia maiau pastang. Gamybos apimi ilyginimui
daug takos turi ilgalaiks usakym sutartys, rinkos tyrimas bei paklausos prognozavimas.

15 pav. Netolygios gamybos apimi svyravimas

16 pav. Ilygintos gamybos apimi svyravimas

Gamybos apimi suvienodinimui palengvinti vartojama gamybos ciklo svoka. Gamybos ciklas
tai laikotarpis nuo vieno gaminio gamybos pradios iki jo gamybos pabaigos.
Nauj gamini gamybos sisavinimo laikas priklauso nuo j gamybos ir rinkimo kompanijoje
trukms, taip pat nuo pirkj, gamintoj ir tiekj tarpusavio sveikos (3 pav.). Taigi naujo gaminio
gamybos cikl galima sutrumpinti tik mainant visus tris io ciklo komponentus (pirkjo nor
isiaikinimas, gaminio gamyba ir tiekj galimybs).

183

17 pav. Udaras vartotoj, gamintoj ir pardavj sveikos ciklas

Kanban sistemos diegimo ypatumai

diegusi kanban sistem kiekviena organizacija galt sumainti gamybos ir mediag atsargas,
supaprastinti gamybos srautus. Sistema padt aptikti gamybos defektus, atskleisti prasto darbo
prieastis. Reikt sudaryti kanban sistemos diegimo plan ir jame nurodyti, kaip paalinti diegimo
klitis. Plane turt bti ios pagrindins dalys: darbuotoj vaidmuo, mokymas, sistemos diegimo
procedros bei j ypatumai.
Pagrindins ios sistemos diegimo klitys siejamos su rizika, jeigu darbai bt neubaigti ar
diegimas neduot naudos. Klitimi galt bti nusistovjusi gamybos organizavimo praktika,
nereaguojanti kanban sistemos diegimo poreik ir su juo susijusius pokyius. Reikia daug pastang,
norint tikinti darbuotojus, kad verta keisti nusistovjusius gamybos organizavimo metodus. Be to,
danai reikia tikslinti gamybos grafikus bei didinti gamini vairov, nes tik tada yra prasm diegti
kanban sistem.
Diegiant kanban sistem, organizacijos darbuotojams reikia sismoninti, kad jie yra visikai
atsakingi u gamybos procesus ir visos organizacijos ilgalaikio darbo skm. Darbuotoj
supaindinimas su kanban sistemos operacijomis gali padti ivengti klii diegimo metu. Gerai
parengta ir vykdoma darbuotoj apmokymo programa padeda darbuotojams geriau suprasti ir diegti
kanban sistem. Mokyme labai daug padeda geri pavyzdiai.
Kanban ir MRP II palyginimas
MRP II (angl. Manufacturing resource planning), arba gamybos ilaid planavimas kaip ir
kanban yra KTL proceso valdymo elementas. Abiej sistem tikslai yra i esms panas pagerinti
vartotoj aptarnavim, sumainti atsargas ir padidinti produktyvum taiau j gyvendinimo bdai
skiriasi. MRP II yra kompiuterizuota, o kanban fizin sistema.
Kanban remiasi maomis partijomis, greitumu, aukta kokybe ir skatina komand darb. MRP II
sudaro reikalavimus, planuoja ir nustato pajgum kompiuterio pagalba.
Svarbiausias kanban privalumas yra paprastumas; svarbiausias MRP II privalumas greitas ir
efektyvus susitvarkymas su sudtingo planavimo udaviniais. MRP II taip pat lengvai prisitaiko prie
pasikeitim.

KTL sistemos tikslai ir diegimas

KTL vadybos koncepcija vienodai skmingai gali bti naudojama ir gamybinje, ir paslaugas
teikianioje organizacijoje. Skmingai diegus i koncepcij, galima sumainti organizacijos veiklos
svyravimus, atsirandanius dl besikeiiani ekonomini aplinkybi. Reikt skirti tris pagrindinius
KTL koncepcijos tikslus:
Didini kompanijos galimybes varytis su konkurentais ir ilgai ilaikyti konkurencingum.
Organizacijos konkurencingumas grindiamas optimali proces panaudojimu. Reikia inoti ir suprasti
tradicini ir iuolaikini organizacij gamybos proces tarpusavio skirtumus. Tradicinmis laikomos
184

tos organizacijos, kurios praktikuoja tik tradicines, gerai patikrintas gamybos organizavimo formas.
iuolaikins organizacijos tai tos, kurios gali greitai reaguoti ekonomins veiklos pokyius ir
pritaikyti savo gamybos procesus prie i pokyi. Vadinasi, iuolaikins organizacijos turi daugiau
galimybi diegti KTL ir tapti konkurencingomis, negu tradicins organizacijos.
Didinti gamybos proceso efektyvum. Efektyvumo didjimas siejamas su darbo naumo didinimu
ir gamybos ilaid mainimu.
Mainti gamybos atliekas ir trumpinti apdirbimo laik. Gamybos atliekas galima mainti taikant
beatliekines technologijas bei naudojant racionalius ruoinius. Apdirbimo laik galima trumpinti
generuojant kelias apdirbimo proceso alternatyvas ir iekant trumpiausio apdirbimo laiko.
Siekiant skmingos KTL vadybos ir pelningo kompanijos darbo, reikia j visikai ubaigti ir
diegti. Kiekviena organizacija yra unikali ir turi savo tiksl bei metod jiems pasiekti. KTL tikslas
padti organizacijai:
1. Nustatyti vartotoj poreikius ir juos patenkinti. Tai pads organizacijai isiaikinti, ko
vartotojas tikisi i jos veiklos. Pagrindinis organizacijos tikslas gaminti gaminius, koki
vartotojas nori, todl, atsivelgdama savo galimybes, ji turi kurti ir naudoti gamybos
procesus, kurie garantuot gamini kokyb.
2. Siekti optimalaus gaminio kokybs ir kainos santykio. Siekiant geros kokybs, reikt
daugiausia dmesio skirti gamybai be defekt. Tai gali pasirodyti nerealu, taiau kur kas
pigiau kainuoja, kai ilgainiui kompanija atsisako toki pagalbini funkcij kaip
kontrolieri patikrinimai, pagamint gamini taisymas ar perdarymas.
3. Ivengti bereikaling nuostoli. Nuostoliais laikoma visa tai, kas nesukuria papildomos
gaminio verts.
4. Sudaryti pasitikjimo santykius tarp gamintoj ir tiekj. Tokie santykiai padeda kelti
kompanijos gerov bei didinti jos veiklos efektyvum.
5. Projektuojant ar rekonstruojant mon arba cech, siekti didiausio gamybos efektyvumo.
Reikia parinkti tokius renginius ir mones, kurie utikrint absoliut gamybos proces
efektyvum.
6. Siekti tokios pat kaip Japonijoje darbo etikos, nuolat gerinant darbo procesus bei gamybos
santykius, net ir tuomet, kai jau yra pasiekti aukiausi veiklos standartai. Tai garantuos
kompanijos konkurencingum, grindiam nepertraukiamu pirkjo poreiki tenkinimu.
JAV kompanijos, pradjusios diegti KTL metodus savo veikloje, pajuto, kad ne taip jau lengva
gauti naudos i ios ideologijos. Tai puikiai iliustruoja Toyotos korporacijos pavyzdys ji KTL
naud pajuto tik praslinkus deimiai met nuo ios ideologijos diegimo pradios. Todl KTL
ideologija yra ilgalaikis procesas, kurio negalima greitai diegti ir tuoj pat juo pasinaudoti.
Taiau diegus KTL kompanijos veikl, galima tiktis konkurencingumo pranaum,
pasireikiani geresne gamini kokybe, maesnmis gamybos snaudomis ir geresniais gamini
parametrais ar kuriam proces galimybmis.

KTL sistemos privalumai

KTL sistema turi daug svarbi privalum, kurie pritraukia dmes kompanij, gamyboje
naudojani tradicinius metodus. Pagrindiniai privalumai yra:
1. Sumaintos atsargos, skaitant nupirktas mediagas ir pagamintas prekes
2. Sumainti teritorijos reikalavimai
3. Padidjusi kokyb
4. Sumaintas atskir gamybos operacij laikas
5. Didesnis lankstumas keiiant gamybos asortiment
6. Pastovus gamybos srautas, maiau sutrukdym dl kokybs problem
7. Trumpas patikrinim laikas
8. vairi gdi turintys darbuotojai, galintys pakeisti vienas kit
9. Padidjs produktyvumo lygis ir rangos naudojimas
10. Darbuotoj dalyvavimas problem sprendime
185

11. Btinyb umegzti gerus santykius su tiekjais

12. Netiesioginio darbo mainimas, pvz. mediag krovj.

KTL diegimo sunkumai

Tradicinis gamybos organizavimo metodas grindiamas didelmis gamini ir mediag bei
aliav atsargomis. ios atsargos leidia lanksiai reaguoti rinkos paklausos svyravimus. J
atsisakiusios organizacijos gali patirti gamybos organizavimo nesklandum. Atsarg mainimas
siaurina ir vienos ar kitos komandos autonomij firmos veikloje. Maja darbuotoj lankstumas
sprendiant vien ar kit problem, o tai ne visuomet naudinga.
Nauda, pasiekiama traukus darbuotojus aktyviai dalyvauti gamybos procese, nevienodai
suprantama Japonijoje ir kitose alyse, ir nevienodai lengva tai pasiekti. KTL reikalauja i individo
atsisakyti savarankikumo, o tai ne visuomet naudinga firmai. Kartais palikta veiklos laisv mogui
duoda naudos monei, nes darbuotojas gali parodyti nauding iniciatyv, sprendiant gamybos
problemas. Prarad veiklos autonomij dl KTL idjos, firmos darbuotojai turi laikytis griet nauj
gamybos organizavimo slyg, kad diegt KTL filosofij. i idja sumaina dalies darbuotoj
pasiryim diegti KTL dl pasikeitusi veiklos aplinkybi ir pradini sunkum.
Pastebta, jog diegiant KTL, beveik visi organizacijos nariai vienu ar kitu bdu tam prieinasi.
Galimi du pasiprieinimo pokyiams lygiai: emocinis ir racionalus. Racionalus atsiranda, kai
darbuotojas nra tikras dl permain tikslingumo arba stokoja informacijos. Emocinis priskiriamas prie
mogaus psichologini veiksni, toki kaip baim, netikrumas, tarumas, nerimas, kuriuos sukelia
naujos, dar nepatirtos permainos.
Kad ia nurodyti KTL metodologijos trkumai maiau paveikt organizacijos darbo efektyvum,
kiekvieno lygio gamybos vadovas turi daug ir nuosekliai aikinti darbuotojams KTL ypatumus ir
padti personalui veikti iuos sunkumus. Be abejo, KTL negali isprsti vis gamybos procese
atsirandani problem, bet tai gera priemon gamybos ilaidoms mainti bei gamini kokybei gerinti
ir gamybos efektyvumui didinti. diegus KTL metodus, organizacija jokiu bdu neturi sustoti vietoje
ji ir toliau turi siekti nauj permain bei pokyi diegdama mokslo ir technikos naujoves.

KTL diegimo loginis pagrindas

KTL diegimo varomoji jga yra gamybos efektyvumo ir kokybs standart siekimas, mainant
gamybos nuostolius. Skiriamos tokios nuostoli kategorijos:
1. Nuostoliai dl gamybos apimi virijimo. Gamybos apimi virijimas siejamas su darbo
laiko bei darbuotoj pastang nuostoliais, nes gaminami gaminiai, kuri nereikia. KTL
metodologija leidia kompanijai gaminti vien tik tai, kas reikalinga.
2. Nuostoliai dl gamybos skatinimo.
3. Transportavimo nuostoliai. Prie i nuostoli priskiriamos ilaidos mediagoms atveti ir
laikyti prie vairi rengini. Tai nuostoliai dl netinkamo kompanijos cech ir rengini
idstymo bei skirtingo vairi rengini apkrovimo.
4. Apdirbimo nuostoliai. Tai nuostoliai, atsirandantys gaminant detales, kurios vienaip ar kitaip
paveiks surenkamo gaminio funkcijas.
5. Nuostoliai laukiant apdirbimo eils. ie nuostoliai susidaro dl detali gabenimo nuo vien
stakli prie kit, taip pat dl prastov laukiant apdirbimo. Apdirbimo eils tai neefektyvi
darbo sraut rezultatas, galintis paveikti apdirbam partij dydius.
6. Gaminio defektai. Netik gamini tikrinimo metodai gali bti klaidinantys ir privesti prie to,
kad visa gamini serija bus defektin.
7. Atsarg ilaidos. Ilaidas galima sumainti iais bdais:
nekaupiant atsarg. Tada sumaja sandliavimo ilaidos, taip pat gamini senjimo
ar j paeidimo pavojus;
mainant tiekj skaii. KTL metodologija reikalauja tik keli tiekj. Skm
garantuoja geri ir patikimi ryiai tarp gamintoj ir tiekj arba tarp pirkj ir
186

pardavj. Taip pat btina, kad tiekjai tiekt savo produkcij reikiamu laiku ir
reikiamais kiekiais;
sudarant ilgalaikes sutartis. Tai padeda pasiekti, kad reikiamos mediagos
gamintojui bus tiekiamos laiku ir visikai sukomplektuotos. I to turs naudos ir
gamintojas, ir tiekjas;
mainant tiekiam komponent ir mediag apir skaii. Tai galima pasiekti,
kai tiekj ir gamintoj santykiai patikimi ir komponentai tiekiami laiku;
mainant tiekimo apimtis. Atsisakoma stambi tiekimo partij, nes gamintojams
patogiau, kai tiekiama smulkesnmis partijomis.

Btinos slygos KTL programai diegti

Kiekvienai organizacijai, siekianiai diegti KTL veiklos program, reikia vertinti savo
galimybes esamu momentu: vadovavimo lyg ir jo tak veiklos rezultatams, darbuotoj poir
kompanijos veikl bei kompanijos organizacin lankstum.
mons galimybi vertinimas. Btina tiksliai apibrti kompanijos gamybos padalinio
(rengini, proces, rangos ir kt.) bei darbuotoj galimybes. Skmingai KTL veiklai ateityje reikia,
kad kompanija sugebt vertinti savo dabartin bkl ir galt pasirengti neivengiamiems daugelio
veiklos srii pokyiams. mon turt
suburti lanksi galimybi darbuotojus, t.y. sugebanius greitai ir gerai imokti
atlikti vairias gamybos operacijas;
sukurti isami veiklos program kompanijos pokyiams gyvendinti;
numatyti konkreias priemones, kurios padt nuolat gerinti kompanijos veikl ir
siekti pranokti konkurentus;
panaudoti komandins veiklos principus siekti vieno tikslo kompanijos veiklos
nepertraukiamumo.
Ruoiantis veiklos pokyiams, reikia vertinti masins gamybos majim ir veiklos
automatizavimo laipsnio didjim serijinje ir net vienetinje vairi gamini gamyboje. Projektuojant
naujus gaminius ir ruoiant j gamybos procesus, reikia siekti maksimaliai patenkinti pirkj norus.
Vadovavimo taka. Reikia motyvuotai skatinti visus darbuotojus orientuotis KTL veikl. Tai
labai svarbus KTL diegimo skms aspektas, nes kiekvienas darbuotojas turi bti pasirengs atlikti
jam pavest darb taip, kad koordinuotai siliet visos organizacijos veikl ir siekt jos pagrindini
tiksl.
Darbuotoj poiris kompanijos veikl. Vis lygi vadov ir darbuotoj poiris kompanijos
nuostoli mainim bei alinim turi bti vienodas. Tai ypa svarbu, kai reikia isiaikinti, kurios
mediagos, rankiai, operacijos ar detals nereikalingos vieno ar kito gaminio gamybai. Paalinus i
gamybos proceso nereikalingas priemones gali padidti gamybos efektyvumas. Poiriui kompanijos
veikl daug takos turi darbuotoj moral, vadov ir pavaldini santykiai bei kompanijos darbo
aplinka.
Taiau ne tik darbuotojai yra svarbs diegiant KTL sistem. Gamybos proces turi remti:
1. Kompanijos akcininkai ir eimininkai. Siekiant pelno, j veikla turi bti nukreipta
ilgalaikes investicijas. Akcininkai ir kompanijos eimininkai turi suprasti, kad, diegus
KTL koncepcij, naudos bus galima tiktis tik per ilg veiklos laikotarp.
2. Darbuotoj organizacijos. ios organizacijos ir j nariai turi bti supaindinti su KTL
tikslais ir inoti, kaip naujoji metodologija paveiks darbuotojus. Tai svarbu norint gauti i
organizacij pritarim ir param diegiant KTL bei veikiant diegimo metu atsiradusius
sunkumus. Darbuotojai turi suprasti, kad, diegus KTL, darbo viet nesumas, bet
padids organizacijos veiklos efektyvumas.
3. Vadovai. Reikia, kad vis lygi kompanijos vadovai konkreiais pavyzdiais padt
suprasti KTL proces ir inicijuot reikiamus pertvarkymus.
4. alies vyriausyb. Vyriausyb per mokesi bei finansins veiklos politik gali paremti
kompanij iniciatyv greiiau ir efektyviau taikyti KTL principus alies pramonje. Tokia
187

vyriausybs politika gali paskatinti atskiras organizacijas taip pat skirti daugiau l iam
tikslui.
Kompanijos organizacinis lankstumas. Kiekviena organizacija, diegianti KTL program, turi
bti pasirengusi vairiems pokyiams, ypa perimdama usienio ali patyrim. Organizacinis
lankstumas apibriamas keturiais veiksniais:
1. Kompanijos lankstumas reaguojant gamybos apimties ir gamini vairumo poreik
grindiamas kruopia kapitalo itekli analize, siekiant mainti vis ri ilaidas.
Daugiausia dmesio turi bti skiriama gamybos proces gerinimui, pridtini ilaid
mainimui, siekiant lankstaus gaminio kokybs ir jo kainos santykio.
2. Gamini modifikavimo lankstum lemia kompanijos gebjimas gaminti vairius gaminius.
iam tikslui pasiekti reikia darbinti ar rengti darbininkus, galinius atlikti vairias
operacijas, mainti atsargas (aliav ir pagamintos produkcijos) bei nauj gamini ar
operacij diegimo trukm.
3. rengini operacijoms atlikti parinkimo lankstumas turi bti siejamas su kaip galima
didesniu turim rengini panaudojimu. Jeigu turim rengini nepakanka ar jie netenkina
poreiki, turi bti konstruojami ar perkami nauji renginiai ar gamybos linijos siekiant
racionaliai sprsti klausim gaminti ar pirkti.
4. moni parinkimo lankstumas reikalauja, kad darbuotojai gebt atlikti kuo daugiau ir
vairesni operacij, nes ateityje nuolat dids gamini vairov. Organizacija, nesugebanti
darbinti ar parengti plaios specializacijos darbinink, nesugebs isilaikyti
konkurencinje kovoje ir turs uleisti savo pozicijas.

188

LITERATRA

1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
17.
18.
19.
20.

Algimantas Sakalas ir kt. Pramons moni vadyba. Kaunas: Technologija. 2000.

Algirdas Bargelis. Gamybos pltros strategija. Kaunas: Technologija. 2002.
Bronislovas Martinkus. Gamybos vadyba. iauliai. 2000.
Donald W. Fogarty, John H. Blackstone Production & Inventory Management
Elwood S. Buffa, Rakesh K. Sarin Modern production/operations management Eight edition
Everett E. Adam. Jr., Ronald J. Ebert Production & Operations Management
Harold T. Amrine. Manufacturing organizations and Management. New Jersey. 1993.
Harold T.Amrine, John A.Rithey Manufacturing organization and Management
Henry Fayol revised by Irwin Gray General and Industrial Management
James B. Dilworth. Operations Management. New York. 1992.
John S. Oakland. Total Quality Management. Oxford. 1995.
Johnnes B. Dilworth Production and Operations Management
Michael Armstrong. Managament Techniques. London. 1991.
Scott M. Shafer. Operations Management. New York. 1997.
Shonberg and Knod Operations Management, Third edition
Terry Hill Production/Operations Management, Second edition
Thomas R. Wright Manufacturing, Material Processing, Management, Careers
W. J. Stevenson Production/Operations Management, Fifth edition
William J. Stewenson. Productions/Operations Management. 3rd ed. Boston. 1990.
Waller L. Derek. Operations Management a supply chain approach, 2nd eddition, International
Thomson Business Press, 2003

189