Teismu - Praktika - 5 - Seminaras (1) 5-6

TEISM PRAKTIKA.
5 SEMINARAS
Infolex.Praktika
Tekstas spausdinimui
Spausdinti
apai
Kasacins instancijos teismo Civilin byla Nr.3k-3-643/2000
pranejas A. Driukas Byl kategorija 43
Apeliacins instancijos teismo
(S)
pranejas L. Tupien
Pirmosios instancijos teismo
teisjas Z.Kavaliauskas
N U TAR T I S
2000 m. birelio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, susidedanti i
kolegijos pirmininko A.Spieiaus,
teisj A. Driuko, E.Lauiko
vieame teismo posdyje kasacine tvarka inagrinjo civilin byl pagal atsakovs L. P. kasacin skund dl
iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. vasario 1 d. sprendimo
perirjimo civilinje byloje pagal iekovo S. J. iekin atsakovei L. P. dl paskolos grinimo ir delspinigi
priteisimo.
Teisj kolegija, inagrinjusi byl,
NUSTAT :
Iekovas nurod, kad 1996 m. rugpjio 25 d. atsakov pasiskolino i iekovo motinos O. J. 7700 lit, skol
turjo grinti iki 1996 m. gruodio 11 d. Skolos patvirtinimui atsakov idav jos pasirayt paskolos rat,
kuriame u paskolos grinimo udelsim numatyti delspinigiai po 16 lit kiekvien udelst dien. Iekovo
motina (duomenys neskelbtini) mir, iekovas po motinos mirties prim palikim ir tapo viso jos turto
paveldtoju. Atsakovs skola taip pat yra iekovo motinos turtas, taiau atsakov skolos gera valia negrina.
Iekovas pra priteisti i atsakovs 7700 lit skol ir 2944 litus delspinigi u 6 mnesius iki iekinio
pareikimo. Papildomu iekiniu iekovas reikalavimus padidino ir pra priteisti delspinigius dar u eis
mnesius 2880 lit.
Jonikio rajono apylinks teismas 1999 m. spalio 21 d. sprendimu iekin atmet ir konstatavo, jog iekovas
nepateik joki rodym, patvirtinani, kad iekovo motina reikalavimo teis dl skolos grinimo perleido
iekovui. Paskolos rat iekovas gavs tik prajus metams laiko po motinos mirties, todl iekovas praleids
1
termin iai palikimo daliai priimti. Be to, teismo nuomone, paskolos sutartis neatitinka CK 45 straipsnyje
numatytos raytins formos, nes sutarties paskolos davja nepasira. Todl nra galimybs paneigti
atsakovs tvirtinim, jog 7700 lit ji i iekovo motinos nesiskolino.
iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, inagrinjusi byl pagal atsakovo apeliacin
skund, 2000 m. vasario 1 d. sprendimu apylinks teismo sprendim panaikino, prim nauj sprendim ir
iekin patenkino i dalies: priteis iekovui i atsakovs 7700 lt. skolos, 5760 lt. delspinigi, taip pat teismo
ir atstovavimo ilaidas, o kitoje dalyje iekin atmet. Teisj kolegija konstatavo, jog 7700 lt. paskolinimo
atsakovei fakt patvirtina skolos ratas bei raysenos ekspertizs ivada. O. J. testamente nurodyta, jog ji
snui palieka vis savo turt, kuris jos mirties dienai jai priklausys, kur jis bebus ir i ko besusids. Paskolos
suma su delspinigiais buvo iekovo motinos turtas. Po motinos mirties iekovas prim palikim, gavo
paveldjimo teiss liudijim dal motinos turto. Kadangi priimti palikim dalimis negalima, iekovas
paveldjo vis motinos turt, taip pat ir atsakovs skol su netesybomis. Aplinkybs, kad skol atsakov
grino iekovo motinai, teisj kolegijos nuomone, atsakov nerod. Teismas priteis iekovui i atsakovs
7700 lt. skolos ir 5760 lt.delspinigi 2880 lt. delspinigi u eis mnesius iki iekinio pareikimo ir 2880
lt. u eis mnesius nuo pradinio iekinio pareikimo iki papildomo iekinio dl delspinigi pareikimo.
Kasaciniu skundu atsakov prao panaikinti iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2000 m. vasario 1 d. sprendim ir palikti galioti Jonikio rajono apylinks teismo 1999 m. spalio 21
d. sprendim. Nurodo iuos skundo argumentus :
1) pagal CK 43 straipsn paskolos sutartis dl 7700 lt. sumos turi bti sudaryta raytine forma; paskolos
ratas negali bti laikomas raytine paskolos sutartimi; kadangi sandoris pagal form neatitinka statymo
keliam reikalavim, jis negalioja nepriklausomai nuo to, ar yra kreiptasi teism dl tokio sandorio
pripainimo negaliojaniu; todl, atsakovs teigimu, nerodyta, jog iekovo motina pinigus atsakovei
perdav;
2) delspinigi per statymo nustatyt 6 mnesi termin galjo reikalauti tik pati iekovo motina; nurodyt
termin praleidus, reikalauti delspinigi iekovas neturi teiss;
3) iekovui jo motina prie mirt reikalavimo teiss pagal paskolos sutart neperleido; iekovas taip pat
nesikreip CPK 272 straipsnio nustatyta tvarka teism dl 7700 lt. palikimo primimo fakto nustatymo.
Atsiliepimu kasacin skund iekovas prao skund atmesti.
Teisj kolegija
KONSTATUOJA :
1. Dl reikalavim paskolos sutarties sudarymo formai
Paskolos sutartis tarp fizini asmen, kai sandorio suma jo sudarymo metu yra didesn kaip penki imtai lit,
turi bti sudaryta raytine forma (CK 43 straipsnio 2 punktas, 293 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 169 straipsn
jei statymas reikalauja sudaryti sutart tam tikra forma, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kada ji ia
forma ireikta. Sutartis laikoma sudaryta, kada alys tarpusavyje susitar dl vis esmini jos punkt (CK
168 straipsnis). Pagal CK 291 straipsnio 1 dalyje apibrt paskolos sutarties svok esminmis paskolos
sutarties slygomis yra : 1) tam tikros pinig sumos ar tam tikr riniais poymiais apibrt daikt
perdavimas paskolos gavjui nuosavybn; 2) paskolos gavjo sipareigojimas grinti paskolos davjui toki
pat pinig sum arba tiek pat tokios paios ries ir kokybs daikt. Teisiniai paskolos santykiai tarp ali
atsiranda, kada jos dl pamint slyg susitaria.
Atsakovs L. P. 1996 m.rugpjio 25 d. surayt ir pasirayt ratel (b.l.40) negalima pripainti ali
sudaryta ir raytine forma ireikta paskolos sutartimi, kadangi jame nenurodyta viena i esmini paskolos
sutarties slyg - jog paskolos davjas (iekovo motina O. J.) perduoda paskolos gavjui (atsakovei) pinigus
2
nuosavybn. Taiau statyme nenumatyta, kad paprastos raytins formos nesilaikymas paskolos sandor daro
negaliojant. Pagal CK 58 straipsnio 2 dal statymo reikalaujamos paprastos raytins formos nesilaikymas,
sudarant paskolos sutart, tik atima i ali teis, esant ginui, remtis sandoriui patvirtinti liudytoj
parodymais. Kita vertus, CK 293 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos sutartis turi bti
sudaryta raytine forma, nuginyti j, remiantis liudytoj parodymais taip pat neleidiama. Tokiu bdu,
statymo leidjas vienodai abiems sutarties alims tiek paskolos davjui, tiek ir paskolos gavjui apriboja
rodinjimo priemones, atitinkamai arba rodinjant sutarties sudarymo fakt, arba ginijant sudaryt sutart.
Taiau kit rodinjimo priemoni naudojimo apribojim, siekiant rodyti pamintus reikalavimus, statymas
nenumato ir alys tam gali teikti visus kitus CPK 57 straipsnyje numatytus rodymus.
Byl nagrinjusieji teismai aukiau nurodyt materialins teiss norm bei rodinjimo taisykli nepaeid,
taip pat tinkamai vertino ir byloje surinktus rodymus. Nors atsakovs 1996 m. rugpjio 25 d. suraytame
ratelyje nra tiesiogiai nurodyta apie pinig perdavim iekovo motinos atsakovei bei perdavimo data,
taiau is raytinis rodymas patvirtina paskolos sutarties sudarymo fakt ir slygas skolos dyd, jos
grinimo termin bei netesybas (delspinigius) u skolos grinimo termino paeidim. Atsakov leistinomis
rodinjimo priemonmis ios paskolos sutarties nenuginijo (CPK 58, 64 straipsniai). Aplinkyb, kad
paskolos ratel para ir po jo tekstu pasira atsakov, patvirtino taip pat raysenos ekspertiz.
Atsakovs suraytas skolos ratelis liko pas iekovo motin ir iki iekovo motinos mirties ar vliau atsakovei
grintas nebuvo. CK 244 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu skolininkas kreditoriui yra idavs prievolei
patvirtinti skolos dokument, tai kreditorius, priimdamas vis vykdym, privalo skolininkui t dokument
grinti, o nesant galimybs grinti nurodyti tai savo duodamame pakvitavime. Skolos dokumento
buvimas pas skolinink patvirtina, kad prievol yra pasibaigusi (CK 244 straipsnio 4 dalis). Tokiu bdu, jei
atsakov skol iekovo motinai ar iekovui grino, tai grindama skol ji turjo teis pareikalauti i
kreditoriaus grinti skolos dokumentus arba paymti pakvitavime apie negaljim tai padaryti. Remiantis
CK 244 straipsnio 5 dalimi kreditoriui atsisakius tok skolininko reikalavim patenkinti, skolininkas
(atsakov L. P. ) turjo teis susilaikyti nuo vykdymo. Todl skolos ratelio buvimo pas kreditori (iekov)
faktas patvirtina, jog prievol pagal paskolos sutart iki iekovo motinos mirties vykdyta nebuvo.
2.Dl CK 238 straipsnio bei paveldjim reglamentuojani
teiss norm santykio bei taikymo byloje
Pagal CK 238 straipsn kreditorius turi teis perleisti reikalavim kitam asmeniui. Susitarimas dl
reikalavimo teiss perleidimo yra dvialis sandoris, sudaromas tarp pradinio kreditoriaus ir naujojo
kreditoriaus. Taigi, pradiniam kreditoriui mirus, asmen pasikeitimas prievolje reikalavimo perleidimo bdu
pagal CK 238-241 straipsni nuostatas yra negalimas. Iekovo motina iki mirties i tikrj reikalavimo teiss
pagal paskolos sutart iekovui neperleido. Vienok tai nereikia, kad prievol pagal paskolos sutart pasibaig
vien dl kreditoriaus mirties fakto. Pagal 252 straipsnio 2 dal prievol pasibaigia, mirus kreditoriui, tik tada,
jei vykdymas buvo skiriamas asmenikai kreditoriui, t.y. jeigu prievol susijusi iimtinai su paties
kreditoriaus asmeniu (pavyzdiui, reikalavimas dl aliment, dl alos atlyginimo sveikatos sualojimo
atveju ir pan.). Tuo tarpu turtinio pobdio subjektini teisi ir pareig pasibaigimo prievolje kreditoriaus
mirtis nesukelia. Reikalavimo teis pagal paskolos sutart yra turtinio pobdio teis, kuri vien tik su paties
kreditoriaus asmeniu nra susijusi. Po kreditoriaus mirties atsiranda teis palikim. Paveldjimas taip pat
yra vienas i bd prievolje pasikeisti asmenims. pdiniai nepriklausomai nuo paveldjimo pagrindo (pagal
statym ar testament) paveldi ne tik materialius daiktus, bet ir turtines teises bei pareigas. Pagal CK 587
straipsnio 1 dal palikimui gyti pdinis j turi priimti, palikim priimti dalinai arba su slygomis ar
ilygomis neleidiama. Priimtas palikimas laikomas priklausaniu pdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko
(CK 587 straipsnio 5 dalis). I byloje esanio iekovo motinos testamento turinio (b.l.5) matyti, kad motina
iekovui paliko vis savo turt, taigi ir testatorei jos mirties dien priklausiusi reikalavimo teis pagal
paskolos sutart. Paveldjimo pagal testament teiss liudijimas (b.l.6) patvirtina, jog iekovas palikim po
motinos mirties prim. Palikimo primimas ir gijimas dal palikjo turto reikia, kad iekovas palikim
prim visa apimtimi. Todl nepagrstas yra atsakovs teiginys skunde, kad iekovas reikalavimui pagal
paskolos sutart palikim privaljo priimti atskirai ar kad ios palikimo dalies primimo fakt turjo rodinti
3
pagal CPK 272 straipsnio taisykles. Taigi, iekovui primus motinos palikim, i paskolos sutarties kils
prievolinis teisinis santykis pasikeit : vietoje buvusio kreditoriaus (O. J. ) prievolje stojo naujasis
kreditorius (iekovas). Pasikeitus prievolje asmeniui, naujasis kreditorius (iekovas) pagal reikalavim i
paskolos sutarties gijo teisi tiek, kiek j turjo buvusi kreditor - iekovo motina.
3.Dl delspinigi iiekojim reglamentuojani
teiss norm aikinimo ir taikymo
Kadangi tarp iekovo motinos ir atsakovs sudarytoje paskolos sutartyje buvo nustatyti delspinigiai u
prievols vykdymo termino paeidim, todl iekovas gijo teis reikalauti taip pat ir delspinigi tomis
paiomis slygomis, kokiomis j galjo reikalauti buvusi kreditor. Iekovas pagal pradin iekin pagrstai
reikalavo delspinigi ne daugiau kaip u eis mnesius iki iekinio pareikimo, nes iekin teisme pareik
prajus daugiau kaip 6 mnesiams nuo pagrindins prievols vykdymo termino paeidimo (CK 84 straipsnio
2 dalies 1 punktas). Delspinigi skaiiavimas turi tstin pobd, nes delspinigiai iiekomi u tam tikr
praleist laikotarp dien, savait, dekad (CK 195 straipsnio 3 dalis). Pagal paskolos sutarties slygas,
nustatytu terminu skolos negrinus, numatyti delspinigiai po 16 lt. u kiekvien dien. Todl atsakovei
kiekvien dien nevykdius pagrindins prievols, dl delspinigi iiekojimo kiekvien t dien iekinins
senaties termino eiga prasideda i naujo, nes kiekvienos dienos praleidimas laikytinas savarankiku
paeidimu (CK 86 straipsnis). Be to, CK 87 straipsnyje numatyta, jog asmen pasikeitimas prievolje
iekinins senaties termino eigos skaiiavimo nepakeiia. Dl nurodyt motyv nepagrstas yra kasacinio
skundo argumentas, kad delspinigi galjo reikalauti tik iekovo motina ir tik per 6 mnesius nuo
pagrindins prievols vykdymo termino pasibaigimo. Pagrindin prievol nebuvo vykdyta ir po to, kai
iekovas teisme pareik pradin iekin, teiss paeidimas kiekvien dien tssi, todl iekovas toje paioje
byloje, nepaeisdamas statyme nustatyto iekinins senaties termino, turjo teis papildomu iekininiu
pareikimu reikalauti netesyb u nauj laikotarp. Tuo remiantis teisj kolegija konstatuoja, kad
reikalavimams dl delspinigi priteisimo pareikti CK 84 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas 6
mnesi iekinins senaties terminas skaiiuojamas nuo pagrindins prievols vykdymo termino
paeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai. Todl
u paskutiniuosius 6 mnesius iki iekinio dl delspinigi iiekojimo pareikimo delspinigiai gali bti
priteisiami, nors iekinys pareiktas prajus daugiau kaip 6 mnesiams nuo pagrindins prievols
vykdymo termino paeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikti iekinins senaties terminas nra
pasibaigs. Daugiau kaip u 6 mnesius tokiu atveju delspinigius galima priteisti, jeigu iekinins
senaties terminas praleistas dl svarbi prieasi ir yra atnaujinamas, jeigu skolininkas taikyti
iekinins senaties termin neprao, taip pat jeigu bendra tvarka pareikiamas iekinys (ar
papildomas iekinys toje paioje byloje) dl delspinigi priteisimo u nauj laikotarp. Delspinigius
priteisti galima tik u laikotarp iki pagrindins prievols vykdymo.
iauli apygardos teismo teisj kolegija 2000 m. vasario 1 d. sprendime aukiau ianalizuotas materialins
bei procesins teiss normas taik teisingai ir Jonikio rajono apylinks teismo neteist 1999 m. spalio 21 d.
sprendim panaikino pagrstai. Todl atsakovs kasacinis skundas netenkinamas. Byloje nra ir aplinkybi,
numatyt CPK 358 straipsnio 2 dalyje.
Teisj kolegija, remdamasi idstytais motyvais ir vadovaudamasi CPK 368 straipsnio 1 dalies punktu, 370
straipsnio 1 dalimi
N U TAR :
iauli apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2000 m. vasario 1 d. sprendim palikti
nepakeist.
Nutartis galutin ir neskundiama.
4
Kolegijos pirmininkas A.Spieius

Teisjai A. Driukas
E.Lauikas
vir
Iekovas (energijos tiekimo mon) 2007 m. kreipsi teism, praydamas priteisti i atsakovs skol ir
delspinigius u suteikt ilumos energij nuo 1998 m. iki 2002 m. Tarp ali kilo ginas, ar reikalavimui dl
imok priteisimo i atsakovo neturt bti taikomas sutrumpintas penkeri met iekinio senaties terminas.
Teismai
iekin
tenkino
i
dalies,
atsakov
pateik
kasacin
skund.
LAT paymjo, kad atsakov nepagrstai pra taikyti CK 1.125 str. 8 d. ir 9 d. nustatyt sutrumpint iekinio
senaties termin, nes iekov (energijos tiekimo mon) ir atsakov (vartotoj) siejo prievoliniai teisiniai santykiai
ir todl atsakovs skola u suteikt ilumos energij negali bti laikoma ala atsakovei. Nagrinjamu atveju CK
1.125 str. 9 d. tvirtintas sutrumpintas penkeri met iekinio senaties terminas taip pat negali bti taikomas,
kadangi periodin imoka - tai konkreti pinigin suma, mokama konkreiais terminais, tuo tarpu mokestis u
ilumos energij negali bti ireiktas konkreia pinig suma, nes jis kinta priklausomai nuo met laiko sezono,
suvartotos energijos kiekio ir ilumos energijos tiekimo metu galiojani mokesi tarif. Be to, nors statymai ir
postatyminiai teiss aktai nustato mokesi mokjimo u energij tvark, bet tai nepatvirtina i mokesi
periodikumo. Todl apeliacins instancijos teismas reikalavimui dl imok u suteikt ilumos energij
priteisimo
pagrstai
taik
bendrj
iekinio
senaties
termin
(CK
1.125
str.
1d.).
LAT apeliacin nutart paliko nepakeist.
Infolex.Praktika
Spausdinti
apai
Civilin byla Nr. 3K-3-140/2009
Procesinio sprendimo kategorija 24.1
(S)
LIETUVOS AUKIAUSIASIS TEISMAS
N U TAR T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, susidedanti i teisj: Juozo erkno
(kolegijos pirmininkas ir pranejas), Janinos Janukiens ir Sigitos Rudnaits,
raytinio proceso tvarka teismo posdyje inagrinjo civilin byl pagal atsakovs V. K. kasacin skund
dl Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutarties
perirjimo civilinje byloje pagal iekovo AB Kauno energija iekin atsakovei V. K. dl skolos u
5
ilumos energij priteisimo.

Teisj kolegija
nustat:
I. Gino esm
Iekovas, energijos tiekimo mon, 2007 m. liepos 4 d. iekiniu pra priteisti i atsakovs u laikotarp nuo
1998 m. lapkriio 1 d. iki 2002 m. rugpjio 20 d. u patiekt ilumos energij atsiradusi skol ir
delspinigius; byl nagrinjusiems teismams nusprendus, kad iekinio reikalavimas dl imok priteisimo u
laikotarp nuo 2002 m. vasario 15 d. iki 2002 m. rugpjio 20 d. atmestinas kitais pagrindais, t. y. nustaius,
jog atsakovs nuosavybs teis but perduota kitam asmeniui 2002 m. vasario 15 d., kilo ginas dl to, ar
iuo atveju reikalavimui dl vis imok laikotarpiu iki 2002 m. liepos 4 d. priteisimo netaikytinas CK 1.125
straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas penkeri met iekinio senaties terminas.Iekovas pareik, kad
u pirmiau nurodyt laikotarp atsakovs skol sudaro: 8005,45 Lt u patiekt ilumos energij, 589,22 Lt
delspinigi, 293,95 Lt u ildymo ir karto vandens tiekimo sistem aptarnavim, 5 proc. metini palkan,
266,66 Lt yminio mokesio bei kit bylinjimosi ilaid.
II. Pirmosios ir apeliacins instancij teism sprendimo ir nutarties esm
Kauno miesto apylinks teismas 2008 m. kovo 17 d. sprendimu iekin tenkino i dalies, priteis iekovui i
atsakovs 7169,86 Lt skolos u patiekt ilumos energij u laikotarp nuo 1998 m. lapkriio 1 d. iki 2002 m.
vasario 15 d., 192,84 Lt skolos u ildymo ir karto vandens sistem aptarnavim u laikotarp nuo 2001 m.
vasario 10 d. iki 2002 m. vasario 15 d., 5 proc. metini palkan u priteist sum (7362,70 Lt) nuo bylos
iklimo teisme 2007 m. rugpjio 30 d. iki teismo sprendimo visiko vykdymo ir ymin mokest; teismas
atmet iekinio reikalavim dl delspinigi ir skolos u laikotarp nuo 2002 m. vasario 15 d. iki 2002 m.
rugpjio 20 d. priteisimo, nustats, kad 2002 m. vasario 15 d. atsakovsnuosavybs teis but perduota
kitam savininkui. Pirmosios instancijos teismas paymjo, kad iekiniui taikytinas CK 1.125 straipsnio 1
dalyje nustatytas bendrasis deimties met iekinio senaties terminas, kurio iekovas nepraleido;
reikalavimas kyla i prievolini (CK 6.1, 6.2, 6.3836.391 straipsniai), bet ne alos atlyginim
reglamentuojani teisini santyki, kaip nepagrstai nurodyta iekinyje. Teismas laik nepagrstu atsakovs
praym taikyti iekiniui CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyt senaties termin; mokesio u sunaudot
ilumos energij dydis priklauso nuo jos suvartoto kiekio, tarif, taigi mokama u faktikai sunaudot
energijos kiek pagal energijos apskaitos prietais rodmenis (CK 6.388 straipsnio 1 dalis), bet ne nustatyt
fiksuot sum. Teismas vertino, kad skola pagrsta raytiniais rodymais, susidar iki 2002 m. rugpjio 20
d., iekinys teismui pateiktas 2007 m. liepos 5 d., todl iekovas praleido termin iekiniui dl delspinigi
priteisimo pareikti, iekovo reikalavim dl ios dalies atmet.
Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, inagrinjusi civilin byl pagal atsakovs
apeliacin skund, 2008 m. spalio 20 d. nutartimi paliko nepakeist Kauno miesto apylinks teismo 2008 m.
kovo 17 d. sprendim. Apeliacins instancijos teismas paymjo, kad alis sieja i energijos pirkimo
pardavimo sutarties kil civiliniai teisiniai santykiai (CK 6.384 straipsnis); iekovas tiek butui, kuriame
gyveno atsakov, ilumos energij ir kart vanden, o atsakov jais naudojosi. iuo atveju alys nesudar
raytins sutarties, taiau j valia tiekti ir gauti ilumos energij ir kart vanden reik konkliudentiniais
veiksmais sudaryto sandorio patvirtinim (CK 1.71 straipsnis). Apeliacins instancijos teismas pripaino
nepagrstais apeliacinio skundo argumentus dl netinkamai taikyt iekinio senat nustatani materialins
teiss norm; kolegijos vertinimu, byloje pareiktam iekinio reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 1
dalyje nustatytas bendrasis deimties met iekinio senaties terminas, kurio iekovas nepraleido; tuo tarpu
CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas iekinio senaties terminas taikomas, kai periodin imoka, dl kurios
iiekojimo pareikiamas reikalavimas, suprantama kaip tam tikros konkreios pinigins sumos mokjimas
konkreiais terminais (periodais), taiau iuo atveju iiekoma suma neatitinka pirmiau nurodyto
apibdinimo.
6
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo j teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasator (atsakov) prao panaikinti apeliacins instancijos teismo nutart, priimti nauj
sprendim, iekin atmesti. Kasacinis skundas grindiamas iais argumentais.
Dl iekinio senat reglamentuojani CK norm netinkamo taikymo
Byl nagrinjs apeliacins instancijos teismas nepagrstai sprend, kad i ilumos energijos tiekimo
vartotojui santyki kilusiam reikalavimui priteisti skol u patiekt ilumos energij taikytinas CK 1.125
straipsnio 1 dalyje tvirtintas bendrasis deimties, bet ne to paties straipsnio 9 dalyje nustatytas sutrumpintas
penkeri met iekinio senaties terminas. ali susiklosiusio teisinio santykio, i kurio kilo iekovo
reikalavimas, esm yra ta, kad jis determinuotas imok periodikumo, bet ne skolinioprievolinio pobdio
ar teismo konstatuotos aplinkybs, jog mokestis u ilumos energij priklauso nuo jos suvartoto kiekio,
galiojani tarif.Nors mokesio dydis ir priklauso nuo energijos suvartoto kiekio, taiau dl to ios imokos
netampa neperiodinmis, j periodikumas nustatytas statymo norm; CK6.583 straipsnio 2 dalies ir 6.584
straipsnio 1 dalies norm konstrukcija ir j sisteminis aikinimas suponuoja ivad, kad mokestis u alt ir
kart vanden, elektros energij, dujas, ilumin energij ir komunalines paslaugas yra periodinis;aplinkyb,
kad jis gali kisti nuo tam tikr slyg (suvartotos energijos kiekio, tarifo), nekeiia jo periodikumo esms ir
suponuoja ivad dl CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto sutrumpinto iekinio senaties termino taikymo
pagrindo buvimo. Nagrinjamoje byloje iekinys pareiktas 2007 m. liepos 4 d.; kasator pra taikyti
iekinio senat iekomai sumai, kuri yra susikaupusios periodins imokos; sutrumpint iekinio senaties
termin reikalavimui dl periodini imok lemia tam tikras apskaitos nuolatinumas ir jo periodikumas,
todl iekovas turjo teisini galimybi kreiptis teism dl skolos priteisimo per statymo nustatyt
penkeri met laikotarp, taiau juo nepasinaudojo. Sutrumpint penkeri met iekinio senaties termin
teismai turjo taikyti visoms periodinms imokoms laikotarpiui iki 2002 m. liepos 4 d.; minta tai, kad
reikalavimas dl imok priteisimo u laikotarp nuo 2002 m. vasario 15 d. iki 2002 m. rugpjio 20 d.
teism pagrstai atmestas kitais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas padar apskritai neteising ivad,
kurios nepaneig apeliacins instancijos teismas, kad i skoliniprievolini santyki kylantiems visiems
reikalavimams taikomas 2000 m. CK 1.125 straipsnyje nustatytas bendrasis deimties met iekinio senaties
terminas; tokia ivada neatitinka CK 1.125 straipsnio 2 dalies nuostat dl sutrumpint iekinio senaties
termin taikymo reikalavimams, kurie taip pat kyla i skoliniprievolini santyki, konkreiu atveju CK
1.125 straipsnio 9 dalies taikymo reikalavimui dl periodini imok, kylani i energijos tiekimo
prievolini teisini santyki. Mokjimo periodikumas, bet ne skolos prigimtis, nulemia sutrumpinto iekinio
senaties termino taikym, todl iuo aspektu pripaintina nepagrsta apeliacins instancijos teismo nuoroda,
kad periodin imoka suprantama kaip tam tikros konkreios sumos mokjimas konkreiais terminais
(periodais). Teism praktikos nuostatos (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2004 m. birelio 23 d. nutartis civilinje byloje AB Kauno energija prie B. O. ir kt., bylos Nr.
3K-3-392/2004), kurias atsivelg byl nagrinj teismai, netaikytinos nagrinjamoje byloje, nes pirmiau
nurodytoje kasacinio teismo inagrintoje civilinje byloje buvo keliami iai bylai neaktuals klausimai dl
2000 m. CK iekinio senat nustatani norm taikymo apskritai, vadovaujantis CK patvirtinimo,
sigaliojimo ir gyvendinimo statymo (2000 m. liepos 18 d. statymo Nr. VIII1864 redakcija) nuostatomis,
be to, pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis nepaskelbta Teism statymo nustatyta tvarka (CPK 4
straipsnis).
Atsiliepime kasacin skund iekovas nurodo, kad byl nagrinj teismai pagrstai 2007 m. liepos 4 d.
iekinio reikalavimui, pareiktam galiojant 2000 m. CK, taik CK 1.125 straipsnio 1 dalyje tvirtint
deimties met iekinio senaties termin; teismai taip pat teisingai sprend, kad reikalavimas kyla i
prievolini, bet ne alos atlyginimo, ilumins energijos tiekimovartojimo santyki; i ali
konkliudentiniais veiksmais sudaryto sandorio alims kilo tam tikr prievoli ir pareig, t. y. iekovo pareiga
tiekti ilumos energij, kasators mokti u ilumos energij. Kadangi mokesiai u ilumos energij
priklauso nuo met laiko sezono, mokestis nra pastovus, t. y. priklauso nuo suvartotos energijos kiekio ir
tiekimo metu galiojani mokesi tarif, tai teismai tinkamai sprend, kad iekinio reikalavimui
netaikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje tvirtintas senaties terminas, nes iekinys pareiktas ne dl
7
periodini imok iiekojimo.

Teisj kolegija
konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
Dl iekinio senat reglamentuojani CK norm taikymo
Iekinio senaties instituto paskirtis utikrinti civilini teisini santyki stabilum ir apibrtum, nes
civilini teisini santyki dalyviams garantuojama, kad, sujus statymo nustatytam terminui, j subjektins
teiss teismine tvarka negals bti nuginytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas
asmuo, inodamas arba turdamas inoti apie savo teiss paeidim, per vis iekinio senaties termin
nesikreip teism su iekiniu, kad apgint paeist teis, prieinga teisinio santykio alis gali pagrstai
tiktis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teiss arba nemano, kad jo teis yra paeista. Kita vertus, iekinio
senaties termin nustatymas skatina nukentjusi al imtis priemoni operatyviai ir tinkamai ginti savo
paeistas teises. Tuo bdu iekinio senaties institutas sumaina teisinio neapibrtumo neigiam poveik
civilinei apyvartai, iekinio senaties termin nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai
byloje nustatyti; prajus tam tikram laikui, faktini aplinkybi iaikinimas tampa sudtingesnis. CK 1.125
straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis iekinio senaties terminas deimt met; atskir ri reikalavimams
pareikti io straipsnio 311 dalyse tvirtinti vairios trukms sutrumpinti terminai.
Nagrinjamoje byloje apeliacins instancijos teismas sprend, kad i ilumos energijos tiekimo energijos
vartotojui kilusiam reikalavimui priteisti skol u patiekt energij taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje
nustatytas bendrasis iekinio senaties terminas. Kasator nurodo, kad byl nagrinjs apeliacins instancijos
teismas be pagrindo taik CK 1.125 straipsnio 1 dalies norm, paymjo, jog iuo atveju teismas turjo
taikyti CK 1.125 straipsnio 8, 9 dalyse nustatyt sutrumpint penkeri met iekinio senaties termin. Teisj
kolegija pripasta nepagrstu kasacinio skundo argument. Pirmiausia energijos tiekimo mon ir
vartotojas yra saistomi susiklosiusi prievolini teisini santyki, todl vartotojo skola u patiekt ilumos
energij nelaikytina ala, dl kurios atlyginimo pareiktam reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 8
dalyje nustatytas iekinio senaties terminas. Kita vertus, apeliacins instancijos teismas pagrstai pareiktam
reikalavimui netaik CK 1.125 straipsnio 9 dalyje tvirtinto sutrumpinto penkeri met iekinio senaties
termino, kuris taikomas reikalavimams dl palkan ir kitoki periodini imok iiekojimo; periodin
imoka pirmiau nurodytos teiss normos prasme aikintina kaip tam tikra konkreti pinigin suma, mokama
konkreiais terminais; iuo aspektu laikytinas tinkamas apeliacins instancijos teismo nutartyje pateiktas
periodins imokos pavyzdys, kai atsiskaitoma pagal franizs sutart; tuo tarpumokesiai u ilumos
energij nra pastovs, priklauso nuo met laiko sezono, suvartotos energijos kiekio ir ilumos energijos
tiekimo metu galiojani mokesi tarif. Kasaciniame skunde teigiama, kad statymo nustatytas mokesi
u ilumos energij mokjimo reglamentavimas patvirtina j periodik pobd. I tikrj, pagal CK 6.584
straipsnio 1 dal mokestis u ilumin energij mokamas Vyriausybs nustatyta tvarka iki io kodekso 6.583
straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, t. y. mokestis turi bti sumokamas kas mnes, ne vliau kaip iki kito,
po igyvento, mnesio dvideimtos kalendorins dienos, jeigu ali susitarimu nenustatytas kitas terminas;
Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtintoje Valstybs ir
savivaldybi gyvenamj patalp nuominink atsiskaitymo u alt ir kart vandens, elektros energij,
dujas, ilumin energij ir komunalines paslaugas tvarkoje taip pat nustatyta, kad u suvartot ilumin
energij turi bti laiku sumokama pagal ilumos tiekjo pateikt sskait. Taigi statymo ir postatymini
teiss norm nustatytas reglamentavimas dl mokesi u energij mokjimo tam tikros tvarkos, teisj
kolegijos vertinimu, nepatvirtina j periodikumo, nes, minta, periodinei imokai pripainti btina
konstatuoti kriterij visum, t. y. mokesio konkret dyd ir mokjimo konkret termin; i pirmiau nurodyt
teiss norm neiplaukia, kad mokesiai u energij atitinka kriterij visum.
Kasator nurodo, kad byl nagrinjs apeliacins instancijos teismas nepagrstai atsivelg teism praktikos
nuostatas dl iekinio senaties taikymo, idstytas Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
8
teisj kolegijos 2004 m. birelio 23 d. nutartyje civilinje byloje AB Kauno energija prie B. O. ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-392/2004, nes nagrinjamoje byloje keliami kiti, nesusij su pirmiau nurodytoje kasacinio
teismo inagrintoje civilinje byloje idstytu teiss aikinimu ir taikymu, klausimai. Teisj kolegija
paymi, kad byl nagrinjs apeliacins instancijos teismas procesiniame dokumente nuorodos atitinkam
teiss altin nepateik, vadinasi, nra pagrindo teigti, jog nutartyje be teisinio pagrindo atsivelgta teism
praktikos nuostatas. Pagal CPK 4 straipsn, teismams sprendiant byl, precedento gali turi tik tokie
ankstesni teism sprendimai, kurie buvo sukurti analogikose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose
bylose, kuri faktins aplinkybs yra tapaios ir kurioms turi bti taikoma tapati, kaip toje byloje, kurioje
buvo sukurtas precedentas, teis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m.
liepos 5 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).
Teisj kolegija daro ivad, kad dl pirmiau nurodyt argument kasacinio skundo motyvais naikinti
apeliacins instancijos teismo nutart nra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio
1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutart palikti
nepakeist.
i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.
Teisjai Juozas erknas
Janina Janukien
Sigita Rudnait
vir
Pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas sipareigojo nupirkti i iekovo ne maiau kaip 22000 m/t keli bitumo per
sezon, taiau nupirko tik 7156,290 m/t. Iekovas pra priteisti i atsakovo sutartyje numatyt baud u faktikai
nenupirkt minimalaus preks kiekio ton. Pirmosios ir apeliacins instancijos teismai iekin atmet. Iekovas
pateik
kasacin
skund.
LAT paymjo, kad esminis baudos skirtumas nuo kitos netesyb ries delspinigi yra tai, kad ji gali bti
nustatoma ne tik u sutarties vykdymo termino praleidim, bet ir u kitaip ireikt sutarties nevykdym arba
netinkam vykdym, yra vienkartin (neturi tstinio pobdio), nra skaiiuojama u kiekvien prievols
vykdymo termino praleidimo laiko tarp. Be to, negalima sutapatinti pagrindin prievol utikrinanio sandorio
sudarymo momento ir utikrinaniosios prievols pagal sandor atsiradimo momento, nes prievoliniai santykiai
pagal papildom prievol atsiranda ne nuo sutarties sudarymo dienos, bet nuo tada, kada pagrindin prievol yra
paeidiama. Nagrinjamu atveju atsakovo prievol per sezon nupirkti ne maiau kaip 22000 m/t bitumo ir u ios
prievols paeidim toje paioje sutartyje nustatyta atsakovo pareiga mokti baud kvalifikuotinos kaip pagrindin
ir jos dien nuo sskaitos-faktros iraymo dienos. Pagal CK 1.127 str. 2 d., jeigu prievolei vykdyti yra nustatytas
terminas, tai i tokios prievols atsirandanio reikalavimo iekinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievols
vykdymo terminui (iuo atveju - po 30 dien nuo sskaitos - faktros iraymo). Kadangi iekovo reikalavimui dl
baudos priteisimo iekinio senaties termino eiga nebuvo nutraukta, iekovas termin praleido, jo atnaujinti nra
pagrindo,
teismai
pagrstai
atmet
iekin.
LAT paliko galioti apeliacins instancijos teismo nutart.
Infolex.Praktika
Spausdinti
apai
Procesinio sprendimo kategorijos:
24.2; 24.3; 36.1
(S)
N U TAR T I S
2010 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, susidedanti i teisj: Grainos
Davidoniens, Antano Simnikio (pranejas) ir Janinos Stripeikiens (kolegijos pirminink),
raytinio proceso tvarka teismo posdyje inagrinjo civilin byl pagal iekovo akcins bendrovs
ORLEN Lietuva (ankstesnis pavadinimas Maeiki nafta) kasacin skund dl iauli apygardos
teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2009 m. rugsjo 7 d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal iekovo akcins bendrovs
Maeiki nafta iekin atsakovui vedijos monei Baltic Bitumen AB, treiasis asmuo udaroji akcin
bendrov Maeiki naftos prekybos namai, dl baudos priteisimo.
Teisj kolegija
nustat:
I. Gino esm
Byloje kilo ginas dl reikalavimo priteisti sutartines netesybas baud tenkinimo ir iekinio senaties iam
reikalavimui taikymo.
Iekovas pra priteisti i atsakovo 108 982,17 JAV dolerio baud. Treiojo asmens, veikianio iekovo
vardu, sskaita ir interesais, bei atsakovo sudaryta 2006 m. balandio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi
atsakovas sipareigojo per 2006 m. bitumo gamybos sezon nupirkti i iekovo ne maiau kaip 22 000
metrini ton (m/t) keli bitumo, taiau nupirko tik 7156,290 m/t. Pagal sutarties specialij slyg 6.4.2.k
papunkt atsakovas privalo sumokti penki procent nuo preks verts (esanios paskutin kalendorinio
mnesio darbo dien arba sutarties galiojimo pasibaigimo dien) dydio baud u kiekvien sipareigot
nupirkti, bet faktikai nenupirkt minimalaus preks kiekio ton per sutarties 3.1 papunktyje nurodyt
laikotarp. iai baudai apmokti iekovas 2007 m. vasario 1 d. ira atsakovui apmokti PVM sskaitfaktr. Anot iekovo, baudos dyd jis apskaiiavo atsivelgdamas nenupirkt preks kiek ir iekovo
monje 2006 m. rugsjo mnes kilusias nenugalimos jgos aplinkybes, dl kuri pirkimai nebuvo vykdomi.
Iekovo teigimu, atsakovas vengia sumokti baud, susirainjant nemotyvuotai teigia, kad jis vykd visus
sutartinius sipareigojimus; 2007 m. rugpjio 17 d. i atsakovo gautas galutinis laikas, kuriame is nurod,
10
kad laikosi pozicijos, idstytos jo advokat 2007 m. balandio 17 d. laike.

II. Pirmosios ir apeliacins instancijos teism sprendimo ir nutarties esm
iauli apygardos teismas 2009 m. vasario 11 d. sprendimu iekin atmet. Teismas atkreip dmes tai, kad
pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkt iekiniams dl netesyb (baudos, delspinigi) iiekojimo
taikomas sutrumpintas ei mnesi iekinio senaties terminas. Nustats, kad pagal sutarties specialij
slyg 3.2 punkt bitumas turjo bti nupirktas iki 2006 m. lapkriio mn. pabaigos, teismas sprend, jog
iekovo teis reikalauti baudos atsirado 2006 m. gruodio 1 d., t. y. pirm dien po to, kai baigsi sutartyje
nustatytas terminas bitumui nupirkti. Teismas atkreip dmes tai, kad iekovas patvirtino, jog apie
paeistas teises jis inojo, 2007 m. vasario 1 d. pateik atsakovui PVM sskait-faktr dl baudos
iiekojimo, nurodydamas atsakovui baud sumokti iki 2007 m. kovo 3 d. Teismas, remdamasis CK 1.127
straipsnio 1 dalimi, sprend, kad iekinio senaties terminas skaiiuojamas nuo 2006 m. gruodio 1 d. ir
baigsi 2007 m. birelio 1 d. Teismas paymjo, kad iekinys pareiktas 2007 m. gruodio 6 d., t. y. praleidus
CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte tvirtint sutrumpint ei mnesi iekinio senaties termin ir
iekovas nepra io atnaujinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, inagrinjusi iekovo apeliacin skund,
2009 m. rugsjo 7 d. nutartimi iauli apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendim paliko nepakeist.
Kolegija i esms sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir ivadomis, kad teis iekin
iekovui atsirado 2006 m. gruodio 1 d., nes iekovas kaip bitumo pardavjas negaljo neinoti, kiek bitumo
atsakovas yra i jo nupirks. Atkreipusi dmes tai, kad, byl nagrinjant pirmosios instancijos teisme,
iekovas nepra atnaujinti praleisto iekinio senaties termino, tok praym pateik tik apeliaciniame
skunde, kur nurod, jog senaties termino eig nutraukia skolininko veiksmai, kuriais jis pripasta prievol,
kolegija sprend, kad iekovas nerod, jog atsakovas sutinka mokti sutartyje nustatytas netesybas. Kolegija
nesutiko su iekovo teiginiu, kad atsakovas 2006 m. spalio 5 d. rate pripaino prievol mokti baud.
Kolegijos vertinimu, nurodytame rate idstyt teigini negalima vertinti kaip sutikimo mokti netesybas,
prieingai, i io rato galima suprasti, kad atsakovas turi priekait iekovui dl sutarties netinkamo
vykdymo. Kolegija konstatavo, kad iekovas nerod, jog iekinio senaties termin praleido dl svarbi
prieasi.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo kasacin skund teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu iekovas prao panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2009 m. rugsjo 7 d. nutart bei iauli apygardos teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendim ir
perduoti byl i naujo nagrinti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasacinis skundas grindiamas iais
argumentais:
1. Apeliacins instancijos teismas netinkamai aikino ir taik iekinio senaties termino pradi
reglamentuojanias teiss normas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), nes neatsivelg alis siejanias
bendradarbiavimo ir taikaus ikiteisminio gin sprendimo pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200
straipsnio 2 dalis). Tai, kad iekinio senaties institutas nustatytas abiej ali interesais, reikia, jog,
nepaisant to, kad iekinio senaties taikymas yra atsakovo gynimosi priemon, taiau ja atsakovas negali
naudotis nesiningai ir taip suklaidinti iekov, kad is, tikdamas atsakovu, praleist iekinio senaties
termin. Sprsdamas dl io termino praleidimo, apeliacins instancijos teismas nevertino atsakovo veiksm
ir taip netinkamai taik CK 1.124 straipsn, t. y. nesudar realios galimybs kasatoriui ginti savo paeistas
teises. Atkreips dmes CK 1.9 straipsnio 1 dalies nuostatas (dl CK norm aikinimo atsivelgiant CK
sistem ir struktr), kasatorius teigia, kad iekinio senat reglamentuojanios teiss normos idstytos CK
pradioje, t. y. jos yra bendrosios normos, kuri taikymo klausimas visada susijs su kitu gino alis
siejaniu materialiniu santykiu, todl negali bti taikomos atskirai nuo materialin santyk reglamentuojani
teiss norm. Teigin, kad bendrosios ir specialiosios teiss normos negali bti aikinamos atskirai viena nuo
kitos, kasatoriaus manymu, patvirtina ir kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini
byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. birelio 9 d. nutartis, priimta civilinje byloje N. . v. UAB
Makvea, bylos Nr. 3K-3-256/2009). Anot kasatoriaus, iekinio senat reglamentuojanios teiss normos
11
negali bti aikinamos jas suprieinant su sutartini santyki stabilumo, teist lkesi, sutarties galios
alims, teisingumo, siningumo ir protingumo principais.
2. CK 6.189 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teistai sudaryta ir galiojanti sutartis jos alims turi statymo
gali, reikia, kad alys privalo vykdyti tai, k susitar. Kasatorius paymi, kad alys, be kita ko, susitar ir
dl tarpusavio gin sprendimo tvarkos geranorik deryb bdu (sutarties bendrj slyg 13.2
papunktis). Vadovaujantis sutari aikinimo taisyklmis (CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys), akivaizdu, kad
taip alys susitar dl privalomos ikiteismins gino sprendimo tvarkos, tik kuria pasinaudojus atsiranda teis
kreiptis teism. Taigi teiss paeidimas reikia alies objektin teis reikalauti nuostoli (netesyb), taiau
subjektikai i teis gali bti gyvendinta tik pasinaudojus ikiteisminiu gin sprendimo bdu. Anot
kasatoriaus, i ali sutartini sipareigojim iplaukia, kad tik tada, jei atsakovas neapmoks ar kasatoriui
vienareikmikai pareik, jog neketina apmokti baudos ir ginas dl to nebus isprstas taikiai deryb bdu,
kasatorius gis teis kreiptis teism dl baudos priteisimo. Kitoks sutarties aikinimas, kasatoriaus
nuomone, paeist jo teis satisfakcij netinkamo sutarties vykdymo atveju. Apeliacins instancijos teismo
aikinimas, kad iekinio senaties terminas prasidjo 2006 m. gruodio 1 d., i esms prietarauja teisingumo,
protingumo ir siningumo principams, nes negalima tapatinti formalaus sutarties paeidimo ir objektins
reikalavimo teiss atsiradimo momento su iekinio senaties termino pradia tais atvejais, kai alys sutartyje
numat papildomas derybas dl sutarties paeidimo. Anot kasatoriaus, 2006 m. gruodio 1 d. atsirado tik jo
objektin teis reikalauti netesyb, taiau ios teiss atsiradimas, kaip toks, nereikia, kad paeista ir konkreti
subjektin teis, pavyzdiui, gauti netesybas. Kasatorius paymi, kad teis reikalauti netesyb atsirado 2006
m. gruodio 1 d., taiau teismai padar neteising ivad, jog t pai dien tapo aiku, kad atsakovas tikrai
nesumoks netesyb.
3. Kasatoriaus teigimu, kreditorius, pareiks reikalavim ne tuoj pat po sutarties paeidimo, o suteiks
skolininkui papildom termin sutariai vykdyti arba savarankikai sumokti netesybas, negali bti
blogesnje padtyje negu kreditorius, kuris nesuteikia papildomo termino skolininkui. Kasatoriaus manymu,
asmens teiss reikalauti atsiradimo momentas nelaikytinas tos teiss paeidimo momentu, nes teiss
atsiradimo momentu asmuo dar neino, bus paeista ta teis ar nebus. Terminas, per kur kasatorius privaljo
pareikalauti, kad atsakovas sumokt netesybas, sutartyje nenustatytas, todl kasatorius tok reikalavim
atsakovui pareik iraydamas 2007 m. vasario 1 d. sskait-faktr ir nurodydamas termin jai apmokti, t.
y. 2007 m. kovo 3 d. Dl to tik 2007 m. kovo 4 d. kasatoriui paaikjo, kad jo teis gauti netesybas yra
paeista ir kad tarp ali kilo ginas.
4. alims susitarus, kad jos ginus i pradi sprs derybomis, kreditorius (kasatorius) tok gin privaljo
sprsti derybomis ir tik tada kreiptis teism. Kasatorius paymi, kad, vadovaujantis formaliai ir vien tik CK
1.127 straipsnio 1 dalimi bei neatsivelgiant jokias kitas aplinkybes, laikytina, jog iekinio senaties
terminas reikalavimui sumokti netesybas prasidjo 2007 m. kovo 4 d., taiau, atsivelgiant ali sutarties
13.2 papunkt, io termino pradia negali bti laikoma nei 2006 m. gruodio 1 d., nei 2007 m. kovo 4 d.
Kasatoriaus teigimu, 2007 m. kovo 4 d. tik paaikjo, kad paeista jo teis gauti netesybas, t. y. kad tarp ali
kilo ginas dl netesyb. Kartu nuo 2007 m. kovo 4 d. atsirado kasatoriaus pareiga dertis su atsakovu dl
taikaus gino isprendimo ir tuo laiku kasatoriui nebuvo inoma, ar pavyks alims gin dl netesyb
isprsti taikiai. Kad io gino nepavyks isprsti taikiai, kasatoriui paaikjo 2007 m. rugpjio 16 d.,
atsakovo atstovams informavus kasatori, jog reikalavimas dl netesyb nebus vykdomas. ali pareig
bendradarbiauti, kilus ginui, patvirtina ir Aukiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. gruodio 1 d. nutartis, priimta civilinje byloje O. D. v. AB
Lietuvos draudimas, bylos Nr. 3K-3-1150/2003; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinje byloje
UAB Agaras v. K. V. firma-prekybos namai Transis, bylos Nr. 3K-3-55/2009; 2009 m. balandio 28 d.
nutartis, priimta civilinje byloje AB Innovation Computer Group v. UAB Regplasta, bylos Nr. 3K-3199/2009).
5. Kasatoriaus teigimu, teis kreiptis teism atsiranda, t. y. iekinio senatis prasideda, tik tada, kai alys
derybomis neisprendia kilusio gino. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodio 20 d.
nutarimo Nr. 39 7.3 papunktyje nurodyta, kad suinojimo apie teiss paeidim momentu laikytina diena, kai
asmuo faktikai suvokia, jog jo teis arba statymo saugomas interesas yra paeisti ar ginijami. Kasacinio
12
teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad, sprendiant, kada apie paeist teis turjo suinoti apdairus ir
rpestingas asmuo, btina nustatyti teiss paeidimo pobd, taip pat atsivelgti teiss paeidimo nustatymo
sudtingum, atsakovo asmenines savybes, jo veiksm ir neveikimo tak iekovo subjektyviam
susiklosiusios situacijos vertinimui ir kitas reikmingas aplinkybes (Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato
2002 m. gruodio 20 d. nutarimas Nr. 39; Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2009 m. rugsjo 21 d. nutartis, priimta civilinje byloje M. L. v. Lietuvos Respublikos valstyb,
bylos Nr. 3K-3-344/2009). Apeliacins instancijos teismas iais kriterijais nesivadovavo ir nukrypo nuo
nurodytos praktikos. Be to, apeliacins instancijos teismas nesprend, kada kasatorius suvok, kad jo teis
paeista. Tuo tarpu pagal kasacinio teismo praktik iekinio senaties termino eigos pradia statymo siejama
ne su teiss paeidimu (objektyviuoju kriterijumi), bet su asmens inojimu ar turjimu inoti apie savo teiss
paeidim (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali gyvendinti savo teis ginti paeist teis tik
inodamas, kad i paeista; net ir tuo atveju, kai buvo nustatytas konkretus terminas prievolei vykdyti,
negalima tapatinti to termino pasibaigimo momento ir teiss iekin atsiradimo momento, nes, sprendiant,
ar ie momentai sutampa, btina atsivelgti tai, koks bendravimas vyko tarp ali, kokie veiksmai buvo
atliekami ir pan. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. spalio 6 d.
nutartis, priimta civilinje byloje V. D. v. Individuali gyvenamj nam statybos bendrija Nr. 767 ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-447/2008). Kasacinis teismas taip pat yra nurods, kad tais atvejais, kai kreditorius
nepertraukiamai atliko aktyvius veiksmus, siekdamas susigrinti skol, jis negali bti laikomas praleidusiu
iekinio senaties termin, nes tokiu atveju iekovas neteks realios galimybs apginti savo paeistos
reikalavimo teiss. Sprendiant, kada prasidjo iekinio senaties terminas, btina atsivelgti ir tai, ar
atsakovas, bendraudamas su iekovu jau po to, kai iekovo teis buvo paeista, elgsi siningai, nes
nesiningas atsakovas negali gintis nuo iekovo reikalavim praleistu iekinio senaties terminu, jei iekovas
j praleido btent dl atsakovo nesiningo elgesio (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2006 m. gruodio 4 d. nutartis, priimta civilinje byloje R. A. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3621/2006). Anot kasatoriaus, apeliacins instancijos teismas nevertino atsakovo elgesio siningumo ir
nesprend, ar atsakovo elgesys neturjo takos tam, kad kasatorius apie savo paeist teis suprato 2007 m.
rugpjio 16 d. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. rugsjo 30
d. nutartyje, priimtoje civilinje byloje AB DnB NORD bankas v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-435/2008, iaikinta,
kad tais atvejais, kai galimas kreditoriaus interes patenkinimas ir kitu bdu, t. y. ne vykdant sutart, bet
patenkinant savo reikalavim i keisto daikto ar gaunant netesybas, iekinio senaties termino pradia
laikytina momentas, kai paaikja, kad kreditoriaus reikalavimai negali bti patenkinami ir tuo kitu bdu.
Kasatoriaus teigimu, btent tokia situacija ir susidar nagrinjamu atveju.
6. Apeliacins instancijos teismas netinkamai aikino ir taik sutari aikinimo taisykles (CK 6.193
straipsnis) neatsivelg ali sutartyje nurodyt privalom ikiteismin gin sprendimo tvark, nepasisak
dl tokios sutarties slygos, neaikino sutarties sistemikai. Taigi apeliacins instancijos teismas neatsivelg
tai, kad alys sutartyje nustat slygas, tik kurias ipildius atsiranda teis pareikti iekin.
Atsiliepimu kasacin skund atsakovas prao kasacin skund atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Sutarties bendrj slyg 13.2 papunkio nuostatos, kurios pagal savo esm nustat taikinimo procedr,
negali bti aikinamos kaip nustatanios privalom ikiteismin gino sprendimo tvark, kuria
nepasinaudojusi suinteresuota alis neturi teiss kreiptis teism. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkt
privalomos ikiteismins gino sprendimo tvarkos nustatymas yra ne gino ali susitarimo dalykas, o
statymo reikalas. Kiekvieno asmens teis kreiptis teism garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30
straipsnio 1 dalis; i asmens teis yra konstitucin, be to, absoliuti, vadinasi, ji negali bti ribojama ar kitaip
varoma. Sutarties alys savo susitarimais negali atsisakyti nuo tokios teiss, taip pat negali apriboti jos
gyvendinimo (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.157 straipsnis). Prieingu atveju tokios sutari nuostatos
teisikai vertintinos kaip niekins ir negaliojanios ab initio (CK 1.78, 1.80, 1.81, 6.157 straipsniai).
Atsakovas atkreipia dmes tai, kad kils civilinis teisinis ginas gali bti isprstas taikiai net ir iklus
teisme byl (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Be to, kasatorius necituoja visos sutarties
bendrj slyg 13.2 papunkio nuostatos nesusitarus per 15 dien ginas yra perduodamas sprsti
kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui, t. y. sutartimi buvo sulygta ne tik dl taikinimo procedros,
bet ir dl taikinimo procedros termin. Atsakovo supratimu, vien sutarties paeidimo faktas suteikia
13
kreditoriui pakankam pagrind kreiptis dl sutartini netesyb teism. Tokiam kreditoriaus kreipimuisi
teism nra jokia btinoji slyga kreditoriaus reikalavimo skolininkui pareikimas ir tarpusavio taikios
derybos. Tiek kreditoriaus teis reikalauti sutartini netesyb, tiek ir kreditoriaus teis gauti tokias netesybas
i esms yra ta pati subjektin teis, kuri kasaciniame skunde nepagrstai dirbtinai skaidoma, papildomai
teigiant, kad viena yra objektin, o kita subjektin.
2. Kasacinio skundo teiginiais kasatorius i esms pripasta fakt, kad apie savo teisi paeidim jis
suinojo 2007 m. kovo 4 d. Anot atsakovo, net ir darant prielaid, kad kasatorius i atsakovo 2007 m. vasario
5 d. rato negaljo suprasti apie savo teisi paeidim (tai, atsakovo supratimu, liudyt apie iekovo
neapdairum ir nerpestingum), sutarties specialij slyg 6.4.3 papunktyje nustatyta, kad netesybos turi
bti sumokamos ne vliau kaip per 30 dien nuo sskaitos-faktros iraymo dienos. Atsakovo teigimu, toks
terminas baigsi 2007 m. kovo 3 d. Dl to apie savo teisi paeidim kasatorius privaljo suvokti vliausiai
2007 m. kovo 4 d., vadinasi, net ir laikantis kasacinio skundo teigini, iekinys, kuris teisme pareiktas 2007
m. gruodio 6 d., pateiktas praleidus iekinio senaties termin. Atsakovas paymi, kad bylos duomenys
nepatvirtina kasacinio skundo teigini, jog kasatorius atsakovui bt nustats papildom termin netesyboms
sumokti (CK 6.209 straipsnis). Be to, ta aplinkyb, kad kreditorius nustato skolininkui papildom termin
prievolei vykdyti, nra nei tarp CK 1.129 straipsnyje tvirtint senaties termino sustabdymo, nei tarp CK
1.130 straipsnyje tvirtint senaties termino nutraukimo pagrind.
3. Atsakovas atkreipia dmes tai, kad nagrinjamoje byloje kasatorius pareik iekin dl sutartins
civilins atsakomybs netesyb forma taikymo u sutarties paeidim, kuris, anot kasatoriaus, reiksi tuo,
kad atsakovas iki 2006 m. lapkriio 30 d. nenupirko sulygto bitumo kiekio. Iekinyje nurodyta, kad btent
dl to atsakovui atsirado pareiga sumokti sutartines netesybas. Dl to, atsakovo teigimu, aikinant ir taikant
CK 1.127 straipsnio 1 dal, teisikai reikminga aplinkyb, kada kasatorius suinojo (turjo suinoti) apie tai,
kad atsakovas paeid pirmiau nurodyt sutartimi sulygt prievol, o ne tai, kada kasatoriui tapo inoma, kad
atsakovas nemoks sutartini netesyb. Anot atsakovo, netesybos yra tik atsakomybs taikymo priemon,
kuri atsiranda paeidus sutart, btent sutarties paeidimas kvalifikuotinas kaip CK 1.127 straipsnio 1 dalyje
nurodytas teiss paeidimas, apie kur asmeniui suinojus ar turjus suinoti, atsiranda teis iekin, taip pat
prasideda iekinio senaties termino eiga.
4. I kasacinio skundo argumentacijos matyti, kad kasatorius nesutinka su teism nustatytu momentu, nuo
kurio turi bti skaiiuojamas senaties terminas. Kadangi kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos,
kad iekinio senaties termino eigos pradios nustatymas yra fakto klausimas, tai kasaciniu skundu yra
keliami fakto klausimai, kurie negali bti kasacijos dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovo
supratimu, kasatorius bando suklaidinti kasacin teism: iki kasacinio skundo pateikimo kasatorius laiksi
pozicijos, kad senaties terminas nutrko atsakovui prievol pripainus (CK 1.130 straipsnio 2 dalis); tuo
tarpu kasaciniame skunde jau bandoma teigti, kad senaties termino eiga tik prasidjo 2007 m. rugpjio 16 d.
Atsakovas atkreipia dmes ir tai, kad dar nuo 2006 m. spalio 17 d. praneimo jis aikiai, nedviprasmikai ir
nuosekliai laiksi pozicijos, jog bet kokie kasatoriaus reikalavimai dl baud sumokjimo yra nepagrsti; i
atsakovo pozicija nurodyta ir 2006 m. spalio 20 d., 2007 m. vasario 5 d., 2007 m. balandio 17 d. ratuose,
be to, n viename i nurodyt rat atsakovas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neusimena apie galimyb
sudaryti taik susitarim dl baudos sumokjimo, nesilo kompromisini gino sprendimo variant.
5. Atsiliepime atkreipiamas dmesys tai, kad kasatorius yra didiausia Lietuvos mon, turinti ne tik savo
vidin teiss tarnyb, bet ir galintis pasisamdyti geriausius alies advokatus. Dl to kasatorius neabejotinai
turjo suprasti, kad sutarties bendrj slyg 13.2 papunkio nuostatos nra jokia privaloma ikiteismin
gino sprendimo tvarka, kurios laikymasis riboja kasatoriaus teis reikti iekin, taip pat turjo suprasti, jog
io papunkio nuostatos orientuoja alis maksimaliai greit gin isprendim, naudojantis taikinimo
procedra. Taigi kasacinio skundo teiginiai, kad apie savo teisi paeidim kasatorius suinojo tik 2007 m.
rugpjio 16 d., akivaizdiai neatitinka apdairiai ir rpestingai besielgianiam asmeniui taikom standart.
Jeigu kasatorius iki 2007 m. rugpjio 16 d. faktikai nesuvok apie savo teisi paeidim, tai dar visikai
nereikia, jog apie tai jis, kaip apdairus ir rpestingas verslininkas, neturjo suvokti (suinoti). Be to, nors
kasatorius teigia apie ali vestas taikos derybas, taiau byloje kasatorius nepateik joki rodym,
patvirtinani, jog alys apskritai derjosi dl taikaus gino sprendimo; taip pat byloje nra rodym, kurie
14
patvirtint atsakovo nesining elges ar piktnaudiavim teise. Anot kasatoriaus, esminis kriterijus,
sprendiant dl iekinio senaties termino pradios, yra nukentjusio asmens suinojimas (turjimas suinoti)
apie paeist teis, todl kasaciniame skunde idstyta pozicija dl ali tariam deryb teisikai
nereikminga.
6. Anot atsakovo, kasaciniame skunde nra jokio teisinio pagrindo remtis skunde nurodytose civilinse
bylose pateiktais kasacinio teismo iaikinimais, nes i inagrint byl ir nagrinjamos bylos ratio
decidendi akivaizdiai skiriasi.
7. Atsakovo teigimu, kasacijos dalyk ioje byloje sudaro tik su iekinio senaties termino taikymu susij
klausimai; ie klausimai yra statymo, o ne ali susitarimo dalykas. Dl to byl nagrinj teismai objektyviai
negaljo paeisti CK 6.193 straipsnio reikalavim.
8. Kasaciniame skunde kasatorius klaidingai formuluoja kasacinio skundo dalyk (CPK 347 straipsnio 1
dalies 4 punktas). Kasatorius siekia, kad byla bt perduota nagrinti i naujo apeliacins instancijos teismui,
todl teisikai nesuprantamas kasatoriaus praymas panaikinti ir pirmosios instancijos teismo sprendim.
Teisj kolegija
konstatuoja:
Dl byloje nagrinjamo iekinio reikalavimo ir jam taikytinos iekinio senaties
Netesybos tai statym, sutarties ar teismo nustatyta pinig suma, kuri skolininkas privalo sumokti
kreditoriui, jeigu prievol nevykdyta arba netinkamai vykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1
dalis). Netesyb teisin prigimtis yra dvejopa: jos yra prievols vykdymo utikrinimo bdas, nes skatina
skolinink vykdyti prievol, taip pat jos yra sutartins civilins atsakomybs forma (CK 6.70 straipsnio 1
dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai
ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. U sutartini prievoli nevykdym ar netinkam vykdym
paeidusiai sutart aliai gali bti taikomos netesybos (CK 6.73 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258
straipsnis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pareikiamas
reikalavimas dl nuostoli atlyginimo, netesybos skaitomos nuostolius.
Viena i netesyb ri yra bauda. Bauda, kaip netesybos, tai i anksto statymu arba sutartimi nustatyta
konkreti pinig suma arba atitinkama procentin utikrinamosios prievols sumos iraika (CK 6.71
straipsnio 2 dalis). Esminiai baudos skirtumai nuo kitos netesyb ries delspinigi yra tai, kad ji gali
bti nustatoma ne tik u sutarties vykdymo termino praleidim, bet ir u kitaip ireikt sutarties
nevykdym arba netinkam vykdym, yra vienkartin (neturi tstinio pobdio), nra skaiiuojama u
kiekvien prievols vykdymo termino praleidimo laiko tarp (pavyzdiui, u kiekvien praleist dien,
savait ir pan.).
Negalima sutapatinti pagrindin prievol utikrinanio sandorio sudarymo momento ir utikrinaniosios
prievols pagal sandor atsiradimo momento. Prievoliniai santykiai tarp kreditoriaus ir skolininko pagal
pagrindins prievols vykdym utikrinani papildom prievol (utikrinanij prievol) atsiranda ne nuo
sutarties, kuria susitarta dl pagrindins prievols vykdymo utikrinimo taikymo, sudarymo dienos, bet nuo
tada, kada pagrindin prievol yra paeidiama, t. y. nuo pagrindins prievols nevykdymo arba netinkamo
vykdymo.
ios bylos kontekste teisj kolegija konstatuoja, kad ali 2006 m. balandio 12 d. sutartyje tvirtinta
atsakovo prievol per 2006 m. bitumo gamybos sezon nupirkti i kasatoriaus ne maiau kaip 22 000 m/t
keli bitumo ir u ios prievols paeidim toje paioje sutartyje nustatyta atsakovo pareiga mokti baud
kvalifikuotinos atitinkamai kaip pagrindin ir jos vykdym utikrinanti papildoma prievol. Pagal bylos
15
duomenis konstatuotina ir tai, kad prievoliniai santykiai tarp ali dl sutartyje nustatytos baudos, kaip
pagrindin prievol utikrinaniosios prievols, atsirado nuo 2006 m. gruodio 1 d. Aktualu paymti, kad
ali sutartyje nustatyta, jog: visos netesybos (delspinigiai, baudos) pagal i sutart yra mokamos sutarties
specialiosiose slygose nurodytais terminais (sutarties bendrj slyg 3.9 papunktis); pirkjas moka penki
procent nuo preks verts (esanios paskutin kalendorinio mnesio darbo dien arba sutarties galiojimo
pasibaigimo dien) dydio baud u kiekvien sipareigot nupirkti, bet faktikai nenupirkt minimalaus
preks kiekio ton per sutarties 3.1 papunktyje nurodyt laikotarp (sutarties specialij slyg 6.4.2.k
papunktis); netesyb mokjimo terminai per trisdeimt kalendorini dien nuo sskaitos-faktros iraymo
dienos (sutarties specialij slyg 6.4.3 papunktis). Tai reikia, kad ali valia sutartimi buvo nustatytas ir
prievols sumokti baud vykdymo terminas, btent per trisdeimt kalendorini dien nuo sskaitosfaktros iraymo dienos.
Iekinio senatis tai statym nustatytas laiko tarpas (terminas), per kur asmuo gali apginti savo paeistas
teises pareikdamas iekin (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrj iekinio senaties termino eigos pradios
nustatymo taisykl, tvirtint CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, iekinio senaties terminas prasideda nuo teiss
iekin atsiradimo dienos, o teis iekin atsiranda nuo tos dienos, kuri asmuo suinojo arba turjo suinoti
apie savo teiss paeidim. i taisykl taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti statymai nenustato
kitokios iekinio senaties termin eigos pradios skaiiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK
1.127 straipsnio 2-5 dalyse nurodytais atvejais iekinio senaties termin eigos pradia tam tikriems
reikalavimams pareikti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje
tvirtintos bendrosios taisykls iimtys. Tuo atveju, kai statymai numato kitok nei CK 1.127 straipsnio 1
dalyje apibrt iekinio senaties termino eigos pradios moment, pagal j ir turi bti nustatoma iekinio
senaties termino eigos pradia. Kai statymai iekinio senaties termino eigos pradi susieja su objektyviais
vykiais (objektyvusis kriterijus), aplinkyb, kad apie paeistas teises asmuo realiai galjo suinoti ir
suinojo tik pasibaigus iekinio senaties terminui, neturi takos iekinio senaties termino eigos pradios
nustatymui, bet, atsivelgiant konkreios bylos aplinkybes, gali bti pripainta pagrindu praleistam iekinio
senaties terminui atnaujinti. Kreditoriaus reikalavimui pagal pagrindin prievol ir su juo susijusiems
reikalavimams pagal papildom prievol, kuria utikrinamas pagrindins prievols vykdymas (pavyzdiui,
netesyb), pareikti iekinio senaties termin eiga prasideda nepriklausomai vieni nuo kit.
ios bylos kontekste aktualu, kad CK 1.127 straipsnio 2 dalyje tvirtinta, jog, jeigu prievolei vykdyti yra
nustatytas terminas, tai i tokios prievols atsirandanio reikalavimo iekinio senaties terminas prasideda
pasibaigus prievols vykdymo terminui. Minta, kad i teiss norma tvirtina CK 1.127 straipsnio 1 dalyje
suformuluotos bendrosios iekinio senaties termino eigos pradios nustatymo taisykls iimt. Kasatorius
ioje byloje reikia reikalavim dl prievols sumokti baud vykdymo, kuriai ali sutartimi yra nustatytas
vykdymo terminas. Remdamasi idstytais argumentais, teisj kolegija konstatuoja, kad iam kasatoriaus
reikalavimui iekinio senaties termino eigos pradia turi bti nustatoma pagal CK 1.127 straipsnio 2 dal.
Byloje nustatyta, kad PVM sskait-faktr dl baudos sumokjimo kasatorius atsakovui ira bei pateik
2007 m. vasario 1 d. (T. 1, b. l. 43). Dl to darytina ivada, kad byloje pareiktam iekinio reikalavimui
priteisti baud iekinio senaties terminas prasidjo 2007 m. kovo 4 d. (CK 1.118 straipsnio 1 dalis, 1.127
straipsnio 2 dalis). Byl nagrinj teismai, nustatydami iekinio senaties termino eigos pradi, netinkamai
taik CK 1.127 straipsnio 1 dal, nepagrstai netaik CK 1.127 straipsnio 2 dalies ir netinkamai nustat, jog
kasatoriaus reikalavimui priteisti baud iekinio senaties terminas prasidjo 2006 m. gruodio 1 d. Tai
konstatavusi, teisj kolegija atmeta kaip teisikai nereikmingus kasacinio skundo argumentus, kuriais
apeliuojama aplinkybes, susijusias su kasatoriaus subjektyviuoju suvokimu apie jo paeist teis gauti
ginijamas netesybas (baud).
Nagrinjamos bylos kontekste paymtina, kad kasacinis teismas formuoja praktik, jog jeigu gino alis
reikalauja taikyti iekinio senat, teismas, atsivelgdamas nustatytas faktines bylos aplinkybes, iekinio
senat reglamentuojanias teiss normas (dl iekinio senaties trukms ir eigos pradios nustatymo,
sustabdymo, pratsimo, nutraukimo ir atnaujinimo) turi taikyti net tada, kai nra iekovo praymo (CK 1.131
straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstins teisj kolegijos 2006
m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Autokurtas v. Lietuvos kariuomen, bylos Nr. 3K-74/2006; teisj kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinje byloje bendra mon ribotos
16
atsakomybs bendrov Tair-novyje technologieskije sistemy v. UAB Gaudvija ir kt., bylos Nr. 3K-364/2008; 2009 m. birelio 15 d. nutartis, priimta civilinje byloje R. L. v. V. L., byla Nr. 3K-3-206/2009; kt.).
Iekinio senat reglamentuojanios normos idstytos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriuje (CK
1.124-1.135 straipsniai). Iekinio senat reglamentuoja ir kitos CK normos bei kiti statymai. Paprastai tai
susij su iekinio senaties sutrumpint termin arba j eigos pradios atskir ri reikalavimams pareikti
nustatymu (CK 1.125 straipsnio 2 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Specialisias iekinio senaties taikymo
taisykles kiti statymai gali nustatyti tik tais atvejais, kai tai leidia CK pirmosios knygos IV dalies VII
skyriaus arba kitos CK teiss normos, reglamentuojanios iekinio senat. Iekinio senaties terminus, j
skaiiavimo ir taikymo tvark reglamentuojanios statym normos yra imperatyvaus pobdio, todl ali
susitarimu j pakeisti negalima (CK 1.125 straipsnio 12 dalis, 1.126 straipsnio 3 dalis), ali susitarimai,
paeidiantys ias imperatyvias statymo nuostatas, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).
I skundiam procesini sprendim matyti, kad byl nagrinjs pirmosios instancijos teismas, nurods, jos
iekovas nepra atnaujinti iekinio senaties termino, sprendime nepasisak dl materialiosios teiss norm,
reglamentuojani iekinio senaties termino nutraukim bei atnaujinim, taikymo, tuo tarpu apeliacins
instancijos teismas itais mint pirmosios instancijos teismo klaid, iekinio senat reglamentuojanias
teiss normas taik visa apimtimi. Teisj kolegija sutinka su apeliacins instancijos teismo ivadomis, kad:
kasatoriaus reikalavimui dl ginijamos baudos priteisimo iekinio senaties termino eiga nebuvo nutraukta;
kasatorius nerod, jog iekinio senaties termin praleido dl svarbi prieasi, ir nra pagrindo iam
terminui atnaujinti; iekinys pareiktas praleidus iekinio senaties termin. Konstatuotina, kad ios
apeliacins instancijos teismo ivados padarytos tinkamai pritaikius materialiosios teiss normas ir
nenukrypus nuo formuojamos vienodos teiss aikinimo ir taikymo praktikos.
Teisj kolegija pripasta pagrstu atsakovo atsiliepimo kasacin skund argument, kad ali sutarties
bendrj slyg 13.2 papunkio nuostatos, kurios pagal savo esm nustat taikinimo procedr, negali bti
aikinamos kaip nustatanios privalom ikiteismin gino sprendimo tvark, kuria nepasinaudojusi
suinteresuota alis neturi teiss kreiptis teism. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism.
Pasisakydamas dl ios konstitucins normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose
ne kart yra konstatavs, kad teis kreiptis teism yra absoliuti, ios teiss negalima apriboti ar paneigti;
pagal Konstitucij statym leidjas turi pareig nustatyti tok teisin reguliavim, kad visus ginus dl
asmens teisi ar laisvi paeidimo bt galima sprsti teisme; asmens teiss turi bti ne formaliai, o realiai ir
veiksmingai ginamos tiek nuo privai asmen, tiek nuo valdios institucij ar pareign neteist veiksm
(Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birelio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad i konstitucinio teisins valstybs
principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teiss ar laisvs yra paeistos, turi absoliui teis
nepriklausom ir nealik teism; i teis negali bti dirbtinai suvaroma arba negali bti dirbtinai
apsunkinama j gyvendinti; ios teiss negalima paneigti; asmeniui jo paeist teisi gynyba teisme
garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m.
gegus 15 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas
suinteresuotas asmuo turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta paeista ar
ginijama jo teis arba statym saugomas interesas. Taigi Konstitucijos 30 straipsnyje tvirtintos asmens
teiss kreiptis teism gyvendinimo procesin tvarka ir slygos yra nustatytos specialiuosiuose statymuose,
konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudiamieji ir administraciniai (tiek
procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) statymai. Sutarties alys savo susitarimu negali nustatyti
atsisakymo nuo teiss kreiptis teism, taip pat negali apriboti jos gyvendinimo (CK 6.156 straipsnio 4
dalis, 6.157 straipsnis). Prieingu atveju tokios sutari nuostatos teisikai vertintinos kaip niekins ir
negaliojanios ab initio (CK 1.80, 6.157 straipsniai). Teisj kolegija atmeta kaip nepagrstus kasacinio
skundo argumentus, kad sutartimi alys susitar dl privalomos ikiteismins gino sprendimo tvarkos, tik
kuria pasinaudojus atsiranda teis kreiptis teism, taip pat kad byl nagrinj teismai paeid sutari
aikinimo taisykles, tvirtintas CK 6.193 straipsnyje.
Aikinant CK 6.38 straipsnio 3 dalis ir 6.200 straipsnio 2 dalis, tvirtinanias sutarties (prievols) ali
bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigas, konstatuotina, kad ios teiss normos nereglamentuoja iekinio
17
senaties. Kai CK normos ar kiti statymai, reglamentuojantys iekinio senat, nenustato kitoki nei CK 1.127
straipsnyje nustatyt iekinio senaties termino eigos pradios nustatymo taisykli, iekinio senaties termino
eigos pradia, nepriklausomai nuo sutarties (prievols) ali bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos
vykdymo ar nevykdymo, nustatoma pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Taikant iekinio senat
reglamentuojanias teiss normas, aplinkybs, susijusios su sutarties (prievols) ali aptariam pareig
vykdymu, gali bti reikmingos sprendiant, pavyzdiui, dl iekinio senaties termino praleidimo prieasi
svarbos ir io termino atnaujinimo.
Bylos duomenys nepatvirtina kasacinio skundo teiginio, kad kasatorius atsakovui bt nustats papildom
termin netesyboms sumokti (CK 6.209 straipsnis). Teisj kolegija paymi, kad vienasmenis sutarties
pakeitimas yra negalimas (CK 6.223 straipsnis). Be to, kaip teisingai nurodoma atsakovo atsiliepime
kasacin skund, aplinkyb, kad kreditorius nustato skolininkui papildom termin prievolei vykdyti, nra
nurodyta nei tarp CK 1.129 straipsnyje tvirtint iekinio senaties termino sustabdymo, nei tarp CK 1.130
straipsnyje tvirtint iekinio senaties termino nutraukimo pagrind. Faktiniai bylos duomenys (tarp j
ali susirainjimas dl geranoriko baudos sumokjimo), teisj kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo
sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad atsakovas es elgsi nesiningai ir kad dl atsakovo tokio
elgesio kasatorius apie savo paeist teis suprato 2007 m. rugpjio 16 d. Atkreiptinas dmesys tai, kad
ios bylos alys yra verslininkai ir turi aktyviai veikti, nutraukti, j nuomone, nesiningus veiksmus
kreipdamiesi teism. Apeliacins instancijos teismas isamiai ityr ir vertino visas teisikai reikmingas
aplinkybes, turinias reikms iekinio senaties termino nutraukimui bei atnaujinimui, ir padar faktines
bylos aplinkybes bei teiss aktuose tvirtint teisin reguliavim atitinkanias ivadas. Bylos duomenys
neteikia pagrindo pripainti, kad iekinio senaties terminas kasatoriaus reikalavimui dl baudos priteisimo
buvo nutrauktas ar praleistas dl svarbios prieasties. Iekinio senaties termino eiga gali bti nutraukta tik
tuo atveju, jeigu ji yra prasidjusi, taiau iekinio senaties terminas dar nra pasibaigs (CK 1.130 straipsnis).
Dl to, sprendiant dl iekinio senaties taikymo, kasatoriaus nurodomos aplinkybs, atsiradusios ir (arba)
egzistavusios dar iki prasidedant iekinio senaties terminui, t. y. iki 2007 m. kovo 3 d., nra teisikai
reikmingos.
Kiti kasacinio skundo argumentai, teisj kolegijos vertinimu, yra teisikai nereikmingi ir neturi takos
skundiamos apeliacins instancijos teismo nutarties teistumui.
Remdamasi idstytais motyvais, teisj kolegija konstatuoja, kad byl nagrinj teismai, nustatydami
iekinio senaties termino eigos pradi, netinkamai taik CK 1.127 straipsnio 1 dal, nepagrstai netaik CK
1.127 straipsnio 2 dalies ir netinkamai nustat, jog kasatoriaus reikalavimui priteisti baud iekinio senaties
terminas prasidjo 2006 m. gruodio 1 d., taiau is nustatytas materialiosios teiss norm paeidimas
nevertintinas, kaip galjs turti takos neteisto sprendimo (nutarties) primimui (CPK 346 straipsnio 2
dalies 1 punktas), ir nra pagrindas naikinti skundiamus teism procesinius sprendimus, nes byl nagrinj
teismai, atmesdami iekin, kaip pareikt praleidus iekinio senaties termin, prim i esms teisingus
procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dl bylinjimosi ilaid
Kasaciniame teisme patirta 63,03 Lt bylinjimosi ilaid, susijusi su procesini dokument teikimu
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Bendrosios teismo ratins payma apie ilaidas, susijusias su procesini
dokument teikimu). Atmetus kasacin skund ios bylinjimosi ilaidos valstybs biudet priteistinos i
kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340
straipsnio 5 dalis).
Atmetus kasacin skund, i kasatoriaus atsakovo naudai priteistinos ilaidos, turtos advokato pagalbai
apmokti (CPK 98 straipsnis). Atsakovas atsiliepimu kasacin skund prao priteisti turtas ilaidas
advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokti, 2010 m. sausio 26 d. pateik kasaciniam teismui rodymus,
kad advokato pagalbai apmokti iame teisme turjo 6767,49 Lt ilaid. Lietuvos advokat tarybos 2004 m.
kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandio 2 d. sakymu Nr. IR-85
patvirtint Rekomendacij dl civilinse bylose priteistino umokesio u advokato ar advokato padjjo
18
teikiam teisin pagalb (paslaugas) maksimalaus dydio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti
umokesio u advokato civilinse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimals dydiai, kurie
apskaiiuojami taikant nustatytus koeficientus, kuri pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybs
patvirtinta minimalioji mnesin alga. Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2007 m. gruodio 17 d. nutarimu
Nr. 1368 Dl minimaliojo darbo umokesio didinimo nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliosios
mnesins algos dyd 800 Lt. Nurodyt Rekomendacij 8.14 papunktyje nustatytas rekomenduojamas
priteisti maksimalus umokestis u atsiliepim kasacin skund apskaiiuotinas nustatyt koeficient
(nagrinjamu atveju 2) dauginant i minimaliosios mnesins algos. Teisj kolegija, vadovaudamasi CPK
98 straipsnio 2 dalimi ir nurodytomis rekomendacijomis, sprendia, kad atsakovui i kasatoriaus priteistina
1600 Lt ilaid advokato pagalbai apmokti.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija,vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1
dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. rugsjo 7 d. nutart palikti
nepakeist.
Priteisti i kasatoriaus akcins bendrovs ORLEN Lietuva (j. a. k. 166451720) 63,03 Lt (eiasdeimt tris
litus 3 ct) bylinjimosi ilaid valstybs naudai ir 1600 (tkstant eis imtus) Lt ilaid advokato pagalbai
apmokti atsakovo vedijos mons Baltic Bitumen AB (j. a. k. 556633-1467) naudai.
Teisjai Graina Davidonien
Antanas Simnikis
Janina Stripeikien
vir
Iekovai pra pratsti jiems termin palikimui, atsiradusiam po senelio mirties, priimti ir pripainti negaliojania
dal nuosavybs teiss bei paveldjimo teiss liudijim, iduot atsakovams, nes j motina negyvendino teiss
palikim dl ligos, o iekovai tuo metu buvo nepilnameiai. Pirmosios instancijos teismas iekin tenkino i dalies,
o
apeliacins
instancijos
teismas
atmet.
Iekovai
pateik
kasacin
skund.
LAT nurod, kad sprendiant dl asmens suinojimo (turjimo suinoti) apie jo teiss paeidim, kartu dl iekinio
senaties termino pradios, svarbi aplinkyb yra ne tik asmens suvokimo apie jo teiss paeidim momentas, bet ir
tai, ar apskritai asmuo inojo, kad jis turi teis, kuri yra paeista, o tam gali turti takos asmens amius,
isilavinimas, profesin veikla ir kitos jo individualios savybs. Iekov motina mir prajus mnesiui po iekov
senelio mirties, palikimo neprim, o tuomet dar nepilnamei iekov tvas dl teisinio neiprusimo ir
nesirpinimo vaikais negyvendino j teiss paveldti turt po senelio mirties, todl momentas, nuo kurio galima
svarstyti apie vaik suinojim (turjim suinoti) apie j teises ir i paeidim, yra j pilnametyst bei kitos su
tuo susijusios aplinkybs. Kadangi sulauk pilnametysts iekovai nepraleido iekinio senaties termino, pirmosios
instancijos
teismas
pagrstai
i
dalies
tenkino
j
iekin.
LAT panaikino apeliacins instancijos teismo sprendim ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendim.
Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00764-2011-5
19
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 24.3; 24.4; 34.2; 114.11 (S)

N U TAR T I S
Vilnius
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, susidedanti i teisj: Janinos Janukiens
(kolegijos pirminink), Algio Norkno (pranejas) ir Janinos Stripeikiens,
raytinio proceso tvarka teismo posdyje inagrinjo civilin byl pagal iekov A. M. ir V. M. (M.) kasacin
skund dl Panevio apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2012 m. spalio 30 d. sprendimo
perirjimo civilinje byloje pagal iekov A. M. ir V. M. iekin atsakovams S. L., Zaras rajono 1-ojo notaro
biuro notarei J. V. dl termino palikimui priimti pratsimo, paveldjimo teiss, paveldjimo teiss liudijim,
testamento pripainimo i dalies negaliojaniais, nuosavybs teiss palikim pripainimo ir indlio dalies
priteisimo; treiasis asmuo A. M.
Teisj kolegija
nustat:
I. Gino esm
Byloje sprendiami teiss norm, reglamentuojani iekinio senaties termin, jo pradios nustatym, kai asmuo,
pretenduojantis palikim, ginija palikimo primimo teistum ir iduot paveldjimo teiss liudijim,
pareikdamas iekin palikim primusiam asmeniui, aikinimo ir taikymo klausimai.
Iekovai 2011 m. birelio 23 d. kreipsi teism, praydami: 1) pratsti jiems termin palikimui, atsiradusiam po j
senelio J. L. mirties (1998 m. kovo 12 d.), priimti; 2) pripainti negaliojania 1/3 dal: S. L. paveldjimo teiss
sutuoktinio J. L. palikimui priimti, 1998 m. lapkriio 19 d. ir 1999 m. sausio 26 d. jai iduot paveldjimo teiss
liudijim, S. L. sudaryto testamento, 2009 m. lapkriio 13 d. atsakovui S. L. iduoto paveldjimo teiss liudijimo ir
pripainti iekovams i dal sudarant palikim bendrosios nuosavybs teis. Iekovai nurod, kad J. L. palikim,
kaip viena pdini pagal statym, turjo priimti iekov motina M. M. ios savo teiss ji per statymo nustatyt
ei mnesi termin negyvendino, nes sunkiai sirgo ir 1998 m. balandio 6 d. mir. Iekovai J. L. palikimo
atsiradimo metu buvo nepilnameiai ir nesuprato, kokius teisin reikm turinius veiksmus, susijusius su j
senelio palikimo primimu, turi atlikti. Iekov tvas treiasis asmuo A. M. buvo j atstovas pagal statym, taiau
iekov teisi priimti senelio palikim negyvendino. Iekovai paymjo, kad, be j, J. L. pdiniai pagal statym
buvo atsakovas S. L. ir iekov senel S. L., kuri, atsakovui atsisakius, prim palikim; iekovams apie tai, kad jie
taip pat turi teis priimti palikim, nepasak. Iekov teigimu, tik 2011 m. pavasar, sprsdami su savo motinos
palikimo primimu susijusius klausimus, jie suinojo, kad turi teis senelio palikimo dal; nurod, kad S. L. vis
savo turt 1999 m. vasario 24 d. sudarytu testamentu perleido atsakovui, kuris, jai 2008 m. gruodio 4 d. mirus,
prim palikim.
Atsakovas S. L. pateik atsiliepim, nurodydamas, kad iekovai yra praleid iekinio senaties termin paveldjimo
teisei ir paveldjimo teiss liudijimams ginyti, todl iekinys turi bti atmestas.
II. Pirmosios ir apeliacins instancijos teism sprendim esm
Zaras rajono apylinks teismas 2012 m. gegus 7 d. sprendimu tenkino iekin i dalies: pripaino negaliojania
1/3 dal: S. L. paveldjimo teiss J. L. palikimui priimti, 1998 m. lapkriio 9 d. ir 1999 m. sausio 26 d. jai iduot
20
paveldjimo teiss liudijim, 1999 m. vasario 24 d. S. L. testamento, 2009 m. lapkriio 13 d. S. L. iduoto

paveldjimo teiss liudijimo; pripaino iekovams lygiomis dalimis bendrosios nuosavybs teis 1/6 dal but,
esani (duomenys neskelbtini), 1/6 dal 2/100 dali kinio pastato, esanio (duomenys neskelbtini); 1/3 dal 6,93
ha ems sklypo, esanio (duomenys neskelbtini); 1/3 dal 6,61 ha ploto ems sklypo, esanio (duomenys
neskelbtini); 1/6 dal gyvenamojo namo su priklausiniais ( vien kini pastat 1/3 dal), esani (duomenys
neskelbtini); iekinio reikalavim pripainti iekovams lygiomis dalimis bendrj dalin nuosavyb 1/3 dal 0,75
ha ems sklypo, esanio (duomenys neskelbtini), atmet; priteis iekovams lygiomis dalimis i atsakovo S. L.
5743 Lt; iekinio reikalavim pratsti termin J. L. palikimui priimti paliko nenagrint.
Teismas, pasisakydamas dl atsakovo atsiliepime pateikto praymo taikyti iekinio senat, atsivelg tai, jog J. L.,
dl kurio palikimo primimo vyksta ginas byloje, mir 1998 m. kovo 12 d., todl ginui sprsti taik 1964 m. CK
normas, reglamentuojanias paveldjimo teisinius santykius. CK 587 straipsnyje tvirtinta, kad palikimo primimo
veiksmai turi bti atliekami per eis mnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas nustat, kad iekov
motina M. M., pirmos eils pdin, mir 1998 m. balandio 6 d., t. y. prajus dvideimt penkioms dienoms po jos
tvo palikimo atsiradimo, ir palikimo neprim. Po M. M. mirties iekovams perjo teis paveldti j motinai
priklausiusi paveldti J. L. palikimo dal. J. L. palikimo atsiradimo momentu iekovui A. M. buvo keturiolika,
iekovei V. M. vienuolika met, t. y. iekovai neturjo civilinio veiksnumo (1964 m. CK 11 straipsnis), todl,
teismo nuomone, negaljo suprasti, kokius teisikai reikmingus veiksmus btina atlikti, siekiant priimti senelio
palikim paveldjimo transmisijos bdu, taip pat negaljo savarankikai j atlikti. ias aplinkybes teismas vertino
kaip ypa reikmingas, nulmusias tai, kad iekovai praleido termin J. L. palikimui priimti. Teismas nustat, kad,
mirus iekov motinai, jie gyvenu kartu su tvu treiuoju asmeniu A. M., kuris buvo iekov atstovas pagal
statym (CK 13 straipsnio 1 dalis), taiau vaik teiss senelio palikim negyvendino. Teismas, remdamasis A.
M. paaikinimais, nustat, kad jis apie tai, jog vaikai, mirus j motinai, gijo teis senelio palikimo dal, neinojo;
atsivelgdamas tai, teismas sprend, kad A. M. iekov interes negyvendino dl neiprusimo ir neinojimo, o ne
dl kit aplinkybi, kurios sudaryt pagrind suabejoti jo siningumu. Teismas rmsi iekov paaikinimais, kad
jie apie savo teis priimti senelio palikim suinojo 2011 m. pradioje, kai kreipsi advokat teisins konsultacijos
dl j motinos palikimo primimo ir teisinimo; teismo nuomone, i aplinkyb i dalies patvirtina byloje pateikta
Zaras rajono apylinks teismo 2011 m. gegus 25 d. nutartis, kuria iekovams buvo atnaujintas terminas j
motinos palikimui priimti, taip pat liudytoj N. L. ir L. S. parodymai, kad 2011 m. pavasar iekovai pirm kart
pareik atsakovui pretenzijas dl jiems priklausanios senelio palikimo dalies; iki tol atsakovas, liudytojai ir
iekovai artimai bendravo. Teismas paymjo, kad nei byloje, nei prie bylos pridtose J. L. ir S. L. paveldjimo
bylose Nr. 248 a bei Nr. 209 nra rodym, patvirtinani, jog iekovai jau anksiau nei 2011 m. pradioje inojo
apie savo teis senelio palikimo dal. Atsivelgdamas nustatyt aplinkybi visum, teismas konstatavo, kad
iekovai J. L. palikimo atsiradimo metu dl savo amiaus ir ypating palikimo atsiradimo metu susidariusi
aplinkybi (iekov motinai mirus, paveldjimo teis senelio palikim perjo iekovams transmisijos bdu),
neinojo apie savo teises ir nesuvok, kaip jos turi bti gyvendinamos. Teismas, be kita ko, atsivelg S. L. ir
atsakovo S. L. elges palikimo primimo metu: S. L., pateikdama 1998 m. rugsjo 8 d. notarui pareikim dl J. L.
palikimo primimo, pdiniais nurod save ir atsakov; nenurod, kad palikimo atsiradimo metu buvo dar vienas
pdinis (M. M.), kuriam mirus, teis paveldti perjo kitiems dviem pdiniams iekovams. Nutyljim apie
kitus J. L. pdinius teismas vertino kaip nesining. Teismas, nustats, kad tikslios dienos, kada iekovai suinojo
apie j teis senelio palikim, jie negaljo nurodyti, vadovaudamasis siningumo ir proporcingumo principais,
sprend, jog iuo atveju diena, kuri iekovams tapo inoma apie j paeistas teises, yra 2011 m. sausio 1 d. ir nuo
ios dienos turi bti skaiiuojamas 2000 m. CK 5.8 straipsnyje nustatytas vieneri met terminas iekiniui
pareikti. Iekinys teisme gautas 2011 m. birelio 23 d., t. y. nepasibaigus vieneri met terminui, todl teismas
atmet atsakovo S. L. reikalavim taikyti iekinio senaties termin.
Panevio apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, inagrinjusi atsakovo S. L. apeliacin skund,
2012 m. spalio 30 d. sprendimu panaikino Zaras rajono apylinks teismo 2012 m. gegus 7 d. sprendim ir
prim nauj sprendim iekin atmet.
Teisj kolegija nurod, kad J. L. palikimo atsiradimo momentu iekov, kaip nepilnamei vaik, atstovas pagal
statym buvo j tvas A. M., kuriam teko pareiga gyvendinti vaik teises priimti palikim transmisijos bdu
(Santuokos ir eimos kodekso (toliau SK) 65 straipsnis). Nei per statyme nustatyt palikimo primimo termin
(CK 587 straipsnis), nei per trej met iekinio senaties termin (CK 84 straipsnis) nepilnamei vaik teiss
priimti palikim negyvendintos. Teisj kolegija paymjo, kad, nors iekovai teigia, jog tvas jais nesirpino,
21
taiau byloje nra rodym, kad A. M. bt terminuotai ar neterminuotai apribotos tvysts teiss ar jis bt
neveiksnus ir dl to negalt suprasti savo teisi bei pareig. Teisj kolegija nustat, kad iekovai kartu su tvu
gyveno name, kuris 1998 m. sausio 14 d. teismo sprendimu iekov motinai M. M. ir A. M. buvo padalytas
lygiomis dalimis po dal gyvenamojo namo ir po dal kit statini; remiantis atsakovo S. L. paaikinimais,
io namo statybai l skyr iekov senel S. L.; treiasis asmuo A. M. iems paaikinimams neprietaravo.
Teisj kolegijos sitikinimu, tai buvo pagrindin prieastis, dl kurios treiasis asmuo, kaip iekov atstovas pagal
statym, negyvendino j teiss priimti palikim po J. L. mirties (CPK 185 straipsnis). Teisj kolegija paymjo,
kad sprendiant termino palikimui priimti pratsimo ir iekinio senaties taikymo klausimus, reikminga yra tai, jog
iekovas A. M. pilnametis tapo 2002 m. vasario 3 d., iekov V. M. 2004 m. birelio 3 d. teism iekovai dl
paveldjimo teiss liudijim pripainimo negaliojaniais kreipsi tik 2011 m. birelio 22 d., t. y. iekovas A. M.
devynerius, iekov V. M. septynerius metus po to, kai sulauk pilnametysts, neginijo j senelei S. L. ir atsakovui
S. L. iduot paveldjimo teiss liudijim. Teisj kolegijos nuomone, iekovai, bdami pilnameiai, isilavin
asmenys, turjo elgtis protingai, rpestingai ir pasirpinti savo teismis bei utikrinti j gynyb statyme nustatyta
tvarka. Iekov teigin, kad apie savo teisi paeidim jie suinojo tik 2011 met birelio mnes, teisj kolegija
atmet kaip nepagrst; tuo metu tarp iekov ir treiojo asmens kilo nesutarim dl M. M., o ne dl senelio J. L.
palikimo. Teisj kolegija, remdamasi bylos duomenimis, nustat, kad iekovai su senele S. L. artimai bendravo iki
jos mirties 2008 m. gruodio 14 d. ir inojo, jog senel prim J. L. palikim, ir kad paveldjimo klausimais
rpinosi atsakovas. Teisj kolegija atkreip dmes tai, kad pirmosios instancijos teismas iekov suinojimo ar
galjimo suinoti apie j teisi senelio palikim paeidim moment nustatinjo tik palikimo atsiradimo
momentu, kai iekovai buvo nepilnameiai, taiau nevertino iekov elgesio ir rpinimosi savo teisi gynyba
laikotarpiu nuo pilnametysts iki kreipimosi teism dienos; paymjo, kad is laikotarpis yra labai ilgas (devyneri
ir septyneri metai), daug ilgesnis nei palikimo primimo (ei mnesiai CK 587 straipsnis) ir iekinio senaties
(treji metai CK 84 straipsnis) terminas, todl sprend, kad atsakovo praymas taikyti iekov reikalavimams
iekinio senat pagrstas.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo j teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu iekovai A. M., V. M. ir treiasis asmuo A. M. prao panaikinti Panevio apygardos teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2012 m. spalio 30 d. sprendim ir palikti galioti Zaras rajono apylinks
teismo 2012 m. gegus 7 d. sprendim.Kasacinis skundas grindiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Kasatori teigimu, apeliacins instancijos teismas, byloje pareiktiems reikalavimams taikydamas 1964 m. CK
84 straipsnyje nustatyt trej met iekinio senaties termin ir juos atmesdamas, paeid iekinio senaties terminus
ir j pradios nustatym reglamentuojanias materialiosios teiss normas. Iekinio senaties termino eiga prasideda
nuo teiss iekin atsiradimo dienos; teis iekin atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo suinojo arba turjo
suinoti apie savo teiss paeidim (1964 m. CK 86 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Tai
reikia, kad teiss iekin atsiradimas, kartu ir iekinio senaties termino pradia yra siejama ne su objektyviuoju
(teiss paeidimo), bet su subjektyviuoju (kada asmuo suinojo ar turjo suinoti apie paeist jo teis) momentu.
Kasatori nuomone, tam, kad bt galima nustatyti, kada asmeniui prasidjo iekinio senaties terminas, btina
nustatyti, kada asmuo suprato, jog jis turi tam tikr teis ir i yra paeista. Toks suinojimas gali bti nulemtas ne
tik konkrei faktini aplinkybi, bet ir asmens subjektyvi savybi, pavyzdiui, amiaus. Kasatori sitikinimu,
asmuo turi subjektin teis nusprsti, ar jo teiss ir statym saugomi interesai yra paeisti, o jei paeisti, tai ar
reikalinga j teismin gynyba, taiau tokio suvokimo vertinimui, kaip teisikai reikmingam, btina, kad
subjektins teiss turtojas bt veiksnus. Tiek pagal 1964 m. CK 11 straipsn, tiek pagal CK 2.5 straipsn civilinio
veiksnumo gijimas siejamas su pilnametyste. Teis J. L. palikim atsirado 1998 m. kovo 12 d., kai kasatoriui A.
M. buvo keturiolika, kasatorei V. M. dvylika met, t. y. kai jie buvo visikai neveiksns (1964 m. CK 13
straipsnis). Neveiksnus asmuo negali suvokti savo teisi turinio ar j paeidimo fakto, juolab paeistos teiss
gynimo btinumo. Tai, kasatori A. M. ir V. M. teigimu, reikia, kad iki pilnametysts jie negaljo suprasti savo
teiss paveldti po senelio mirties transmisijos bdu, nei jos paeidimo idavus paveldjimo teiss liudijim S. L.;
tik nuo to momento, kai kasatoriai tapo pilnameiai (kasatorius A. M. 2002 m. vasario 3 d., kasator V. M. 2004
m. birelio 3 d.), galjo bti svarstoma, kada jie suvok, jog j teis palikim yra paeista. Apeliacins instancijos
teismas, taikydamas 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje tvirtintus iekinio senaties terminus, neatsivelg tai, kad
kasatoriai A. M. ir V. M. pilnameiai tapo jau galiojant 2000 m. CK; remiantis Civilinio kodekso patvirtinimo,
sigaliojimo ir gyvendinimo statymo 10 straipsniu, Civilinio kodekso nustatyti iekinio senaties terminai taikomi,
jeigu iekinio senaties terminas prasidjo sigaliojus iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikti iekinio
22
senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius statymus, nepasibaig iki io kodekso sigaliojimo, todl, kasatori
sitikinimu, byloje pareiktiems reikalavimams turjo bti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje tvirtintas
deimties met iekinio senaties terminas. Kasatori teigimu, atsivelgiant tai, kad iekinys teismui pateiktas 2011
m. birelio 22 d., jie nepraleido iekinio senaties termino.
2. Kasatori A. M. ir V. M. nuomone, apeliacins instancijos teismo ivada, kad palikimo atsiradimo metu j, kaip
nepilnamei asmen, teises turjo gyvendinti atstovas pagal statym kasatorius A. M. (tvas), todl kasatoriai
turi prisiimti neigiamus tokio neveikimo padarinius, prietarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje iaikinta, jog
tai, kad pareikj tvai, kaip j atstovai pagal statym, laiku neatliko statyme nurodyt veiksm dl palikimo
primimo, neturt lemti neigiam padarini (teiss paveldti praradimo) atsiradimo pareikjams (r., pvz.,
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. birelio 15 d. nutart, priimt
civilinje byloje M. D. v. J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-258/2007).
3. Kasatori teigimu, apeliacins instancijos teismas nepagrstai neatsivelg t aplinkyb, kad pagal kasacinio
teismo formuojam praktik iekinio senatis reikalavimams pripainti niekin sandor negaliojaniu netaikytina (r.,
pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. birelio 22 d. nutart, priimt
civilinje byloje AB Geonafta v. Svenska Petroleum Exploration AB ir kt., bylos Nr. 3K-7-158/2007; 2008 m.
gruodio 9 d. nutart, priimt civilinje byloje A. B. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-595/2008; kt.). Atsivelgiant t
aplinkyb, kad S. L. palikimo primimo sandoris i dalies yra niekinis, kasatori nuomone, apeliacins instancijos
teismas turjo svarstyti, ar jam nuginyti apskritai taikytinas iekinio senaties terminas.
4. Kasatori sitikinimu, apeliacins instancijos teismo ivada, kad namo, kuriame jie visi trys gyveno, statyba
buvo vykdoma S. L. lomis, todl negyvendinta kasatori A. M. ir V. M. teis senelio J. L. palikim, padaryta
paeidiant rodym vertinimo normas. Kasatorius A. M. niekada nra ios aplinkybs pripains ar pritars
atsakovo S. L. paaikinimams; namas pastatytas i kasatoriaus A. M. l, kurias jis gaudavo dirbdamas; tiek jo,
tiek sutuoktins M. M. tv finansin parama buvo labai nedidel. Be to, kasatori nuomone, aplinkybs dl namo,
kuris buvo kasatoriaus A. M. ir M. M. bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, statybos nesusijusios su
nagrinjamos bylos dalyku, todl apeliacins instancijos teismo buvo nustatinjamos be teisinio pagrindo.
Atsiliepimu kasacin skund atsakovas S. L. prao skundiam sprendim palikti nepakeist. Atsiliepimas
grindiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Dl iekinio senaties termin. Atsakovo nuomone, apeliacins instancijos teismas pagrstai taik 1964 m. CK
nuostatas, nes palikimas, dl kurio kilo ginas byloje, atsirado 1998 m. kovo 12 d. Tam, kad pdinis gyt
palikim, jis turi statymo nustatyta forma ireikti vali, jog palikim priima (1964 m. CK 587 straipsnio 1, 2
dalys, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dal pdinis turdavo priimti palikim per
eis mnesius nuo jo atsiradimo dienos. Kai pdinio teiss paveldim turt yra paeidiamos, j gynybai teisme
taikomi iekinio senaties terminai. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vieneri met iekinio senaties
terminas palikimui priimti ir paveldjimo teiss liudijimui nuginyti, teiss iekin atsiradimo diena iuo atveju
yra palikimo atsiradimo diena arba diena, kai asmuo suinojo arba turjo suinoti apie tai, kad palikim prim
kitas asmuo. 1964 m. CK speciali iekinio senaties termin paveldjimo teisiniams santykiams nenustatyta, todl
taikytinas bendrasis trej met iekinio senaties terminas.
Kasatori A. M. ir V. M. motina mir 1998 m. balandio 6 d., nepasibaigus ei mnesi terminui palikimui,
atsiradusiam po jos tvo J. L. mirties, priimti. CK 589 straipsnyje nustatyta, kad jei pdinis, aukiamas paveldti
pagal statym ar testament, mirta po palikimo atsiradimo, nespjs jo priimti per nustatyt termin (CK 587
straipsnis), teis priimti jam priklausani dal pereina jo pdiniams. i mirusio pdinio teis jo pdiniai gali
gyvendinti bendraisiais pagrindais per likusi palikimui priimti termino dal. Jeigu likusi termino dalis yra
trumpesn kaip trys mnesiai, ji prailginama iki trij mnesi. M. M. pdiniai A. M. ir V. M. senelio palikimo
atsiradimo metu buvo nepilnameiai. J tvas A. M., nepilnamei vaik atstovas pagal statym, nei per statyme
nustatyt palikimo primimo termin (CK 587 straipsnis), nei per trej met iekinio senaties termin (CK 84
straipsnis) nepilnamei vaik teiss priimti palikim transmisijos bdu negyvendino, nors toki pareig jam
nustat statymas: pagal SK 65 straipsnio nuostatas nepilnamei vaik teises ir interesus privalo ginti j tvai.
Atsakovo teigimu, byloje nra duomen, kad kasatorius A. M. netinkamai rpinosi savo nepilnameiais vaikais,
23
jam bt terminuotai ar neterminuotai apribotos tvysts teiss ar jis bt neveiksnus, dl ko negalt suprasti savo
teisi ir pareig.
Atsakovo sitikinimu, apeliacins instancijos teismas tinkamai nustat kasatori A. M. ir V. M. suvokimo apie j
teiss paeidimo moment. Kasatorius A. M. tapo pilnametis 2002 m. vasario 3 d., kasator V. M. 2004 m.
birelio 3 d., taiau teism kreipsi tik 2011 m. birelio 3 d., t. y. praleid CK 84 straipsnyje nustatyt trej met
iekinio senaties termin. Atsakovo nuomone, svarbi aplinkyb yra tai, kad kasatoriai A. M. ir V. M. bendravo su
senele S. L. iki jos mirties (2008 m. gruodio 14 d.) ir inojo, kad po senelio mirties ji prim palikim, taip pat
kad paveldjimo klausimais rpinosi atsakovas. Atsakovo teigimu, kasaciniame skunde nenurodyta aplinkybi,
kurios galt bti vertinamos kaip objektyviai sutrukdiusios kasatoriams laiku ginti paeistas teises.
Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad kasatori reikalavimams turi bti taikomas deimties
met iekinio senaties terminas. Civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymo 10
straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad 2000 m. CK nustatyti iekinio senaties terminai taikomi tik tada, jei
reikalavimams pareikti iekinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius statymus, nepasibaig iki 2000 m.
priimto CK sigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.). sigaliojus CK, taikomas sutrumpintas vieneri met iekinio
senaties terminas palikimo primimui ir paveldjimo teiss liudijimui nuginyti, teiss iekin atsiradimo diena
iuo atveju yra palikimo atsiradimo diena arba diena, kai asmuo suinojo arba turjo suinoti apie tai, kad palikim
prim kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis). Atsakovo teigimu, termin kasatoriai yra praleid.
2. Dl iekinio senaties taikymo, ginijant niekin sandor. Atsakovo nuomone, nepagrstas kasacinio skundo
argumentas, kad reikalavimams pripainti niekin sandor negaliojaniu iekinio senatis netaikoma. Lietuvos
Aukiausiasis Teismas, aikindamas iekinio senat reglamentuojani teiss norm taikym tuo atveju, kai
sandoris pripastamas niekiniu, iskiria du momentus: iekinio senaties taikym niekinio sandorio faktui
konstatuoti ir sandorio teisiniams padariniams paalinti. Tiek pagal 1964 m. CK, tiek pagal dabar galiojant teisin
reglamentavim reikalavimai paalinti niekinio sandorio padarinius nra priskirti prie reikalavim, kuriems
iekinio senatis netaikoma. Atsakovo sitikinimu, situacija, kai sandorio padarini panaikinimas bt galimas
neribot laik, nesuderinama su teisinio tikrumo principu. Kasacinio teismo praktikoje iaikinta, kad reikalavimui
paalinti niekinio sandorio padarinius gali bti taikomas iekinio senaties terminas, kurio eiga prasideda nuo tos
dienos, kada sandoris pradtas vykdyti, ir asmuo suinojo ar turjo suinoti apie niekinio sandorio vykdym
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta
civilinje byloje Z. M. v. M. . ir kt., bylos Nr. Nr. 3K-3-11/2010).
3. Dl rodym vertinimo taisykli. Atsakovo nuomone, apeliacins instancijos teismas pagrstai atsivelg
aplinkyb, kad kasatori A. M. ir V. M. senel prisidjo prie gyvenamojo namo statybos, kaip reikming
sprendiant iekinio senaties termino taikymo klausim. Anot atsakovo, tai buvo pagrindin prieastis, dl kurios
kasatorius A. M. negyvendino nepilnamei vaik teiss priimti palikim po senelio mirties transmisijos bdu.
Atsakovo nuomone, apeliacins instancijos teismas, remdamasis rodym pakankamumo taisykle, toki ivad
padar pagal vidin teismo sitikinim, grindiam visapusiku ir objektyviu vis bylos aplinkybi inagrinjimu,
todl rodymus bei rodinjim reglamentuojani proceso teiss norm nepaeid.
Teisj kolegija
konstatuoja:
Dl iekinio senaties termino paveldjimo teisei ginyti taikymo
Iekinio senatis tai statym nustatytas laiko tarpas (terminas), per kur asmuo gali apginti savo paeistas teises
pareikdamas iekin (CK 1.124 straipsnis). Nors iekinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teiss
kreiptis teism, praant apginti paeist teis, taiau, gino aliai pareikalavus taikyti iekinio senat, yra
pagrindas atmesti iekin, jeigu teismas nepripasta, kad is terminas praleistas dl svarbios prieasties (CK 1.126
straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). ioje byloje keliamas iekinio senaties termino, kai ginijamas
palikimo primimo teistumas ir iduoti paveldjimo teiss liudijimai, taikymo klausimas. Kadangi palikimas, dl
24
kurio vyksta ginas byloje, atsirado 1998 m. kovo 12 d., tai, sprendiant dl taikytino iekinio senaties termino ir jo
pradios, vis pirma turi bti vadovaujamasi tuo metu aktualiu teisiniu reglamentavimu.
1964 m. CK, galiojusiame palikimo atsiradimo metu, netvirtinta speciali nuostat, skirt iekinio senaties
terminams paveldjimo teisei ginyti reglamentuoti. Atsivelgiant tai, ginams, kylantiems i paveldjimo teisini
santyki, taikytinas bendrasis 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje tvirtintas trej met iekinio senaties terminas. Jis
prasideda nuo teiss iekin atsiradimo dienos; teis iekin atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo suinojo arba
turjo suinoti apie savo teiss paeidim (1964 m. CK 86 straipsnio 1 dalis). I esms toks pat iekinio senaties
termino pradios reglamentavimas tvirtintas 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant iekinio senaties termino pradios nustatymo klausimais,
iaikinta, kad suinojimo apie teiss paeidim momentu laikytina diena, kada asmuo faktikai suvokia, jog jo
teis arba statymo saugomas interesas yra paeisti ar ginijami (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2005 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinje byloje J. A. ir kt. v. Vilniaus apskrities
virininko administracija, bylos Nr. 3K-7-62/2005; 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinje byloje P. V. v. M.
V., bylos Nr. 3K-3-366/2012; kt.). Taikant iaikinim paveldjimo teisiniams santykiams, darytina ivada, kad
iekinio senaties terminas kito asmens paveldjimo teisei ginyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis
palikim, suvokia arba, atsivelgiant konkreios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teis paveldti yra
paeista. Asmens, pretenduojanio palikim, teis paveldti paeidiama, kai kitas asmuo priima iam tenkani
palikimo dal. Asmens, pretenduojanio palikim, teiss paveldti paeidimas ir suinojimo apie tai momentas
gali sutapti, taiau gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie savo teiss paeidim gali suinoti vliau. Sprendiant dl
asmens suinojimo (turjimo suinoti) apie jo teiss paeidim, kartu dl iekinio senaties termino pradios, svarbi
aplinkyb yra ne tik asmens suvokimo apie jo teiss paeidim momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo inojo, kad
jis turi teis, kuri yra paeista. Asmens amius, isilavinimas, profesin veikla ir kitos jo individualios savybs
priskirtinos prie aplinkybi, kurios gali turti takos asmens suvokimui apie jo subjektines teises ir i paeidim.
ioje byloje teism nustatyta, kad palikimas, dl kurio kilo ginas, atsirado 1998 m. kovo 12 d., mirus kasatori A.
M. ir V. M. seneliui J. L. Palikimo atsiradimo momentu pirmos eils pdiniai pagal statym buvo J. L. sutuoktin
S. L., kasatori motina M. M. (palikjo dukt) ir S. L. (palikjo snus) (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1
punktas). Palikimo primimo veiksmai turjo bti atliekami per eis mnesius nuo palikimo atsiradimo dienos
(1964 m. CK 587 straipsnis). M. M. 1998 m. balandio 6 d. mir ir, kaip nustatyta byl nagrinjusi teism,
palikimo neprim. Pagal tuomet paveldjimo teisini santyki reglamentavim palikjo vaikaiiai pavelddavo t
dal, kuri bt priklausiusi mirusiajam aukiamos eils pdiniui paveldint pagal statymus (1964 m. CK 573
straipsnio 4 dalis). Tai reikia, kad, mirus M. M., paveldjimo teis perjo jos vaikams kasatoriams A. M. ir V.
M.. ie per likusi palikimui priimti termino dal palikimo neprim. Nustatytu terminu palikim prim J. L.
sutuoktin S. L., S. L. palikimo atsisak.
Byloje taip pat nustatyta, kad J. L. palikimo atsiradimo metu kasatoriui A. M. buvo keturiolika, kasatorei V. M.
vienuolika met, t. y. iekovai neturjo civilinio veiksnumo ir negaljo savo vardu atlikti joki teisin reikm
turini veiksm (1964 m. CK 11 straipsnis); jiems atstovavo kasatorius A. M. (tvas) (1964 m. CK 13 straipsnio 1
dalis), taiau jis joki palikimo primimo veiksm kasatori vardu neatliko. Pirmosios instancijos teismas,
atsivelgdamas kasatoriaus A. M. paaikinimus, kad dl teisinio neiprusimo jis neinojo, jog po M. M. mirties
vaikams perjo teis paveldti j senelio palikimo dal, sprend, jog palikimo primimo veiksmai neatlikti ne dl
nepateisinamo A. M. nesirpinimo jo vaik teisi gyvendinimu ir gynyba, bet dl neinojimo apie i teisi
buvim bei j gyvendinimo bdus. Apeliacins instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo ivada
nesutiko ir, vadovaudamasis SK 65 straipsnio nuostata, kad nepilnamei vaik teises ir interesus privalo ginti j
tvai, taip pat atsivelgdamas tai, jog byloje nra duomen, kad kasatorius A. M. netinkamai rpinosi savo
nepilnameiais vaikais, jam bt terminuotai ar neterminuotai apribotos tvysts teiss ar jis bt neveiksnus,
konstatavo, jog nra prieasi, dl kuri jis negaljo suprasti ir atlikti jam tenkani teisi ir pareig.
Teisj kolegija sutinka su apeliacins instancijos teismo ivadomis tuo aspektu, kad tvai jiems tenkanias
pareigas rpintis nepilnamei vaik teismis ir interesais, tarp j ir turtiniais, turi vykdyti ypa kruopiai ir
atidiai, nes vaiko nepilnametysts laikotarpiu, kai jis neturi visiko civilinio teisinio veiksnumo, btent tv
elgesys gali lemti vienoki ar kitoki teisini padarini vaikui ir jo turtinei padiai atsiradim, taiau kartu
atkreipia dmes tai, kad tvai, kaip savo vaik atstovai, atsivelgiant j asmenines savybes ir kitokias
25
reikmingas konkreios situacijos aplinkybes, gali objektyviai nesuvokti, jog j vaikai turi teisi, kurios turi bti
gyvendinamos ir ginamos, kaip ir yra nustatyta nagrinjamoje byloje dl vaik teisi paveldti. Tokiu atveju tv
pasyvus elgesys dl vaik teisi gyvendinimo turt bti vertinamas kaip tstinis vaik teisi paeidimas, kuris
turi bti itaisytas kompetenting valstybs institucij (vaik teisi apsaugos tarnybos, prokuroro, kt.) arba
utikrinant galimybes patiems vaikams ginti savo paeistas teises, kai jie sulaukia pilnametysts. Atsivelgiant tai,
iekinio senaties termino nuo tv (kit atstov pagal statym) suinojimo (turjimo suinoti) apie vaik teises ir
j paeidim skaiiavimas neatitikt nacionaliniuose ir tarptautiniuose teiss aktuose tvirtint vaik teisi
apsaugos ir visokeriopos gynybos princip (Jungtini Taut vaiko teisi konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko
teisi apsaugos pagrind statymo 4 straipsnis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis; kt.). Teisj kolegija paymi, kad tais
atvejais, kai konkreios bylos aplinkybs sudaro pagrind daryti ivad, jog nepilnamei vaik atstovai pagal
statym neutikrino ir negyvendino vaik teisi bei teist interes, tai momentas, nuo kurio galima svarstyti apie
vaik suinojim (turjim suinoti) apie j teises ir i paeidim, yra j pilnametyst bei kitos su tuo susijusios
aplinkybs.
Remdamasi iais iaikinimais ir byloje teisim nustatytomis faktinmis aplinkybmis, teisj kolegija pripasta
pagrsta pirmosios instancijos ivad, kad iuo atveju sprendiant dl kasatoriaus A. M. ir kasators V. M.
reikalavimams taikytino iekinio senaties termino pradios, momentas, nuo kurio gali bti svarstomas iekinio
termino pradios klausimas, yra j pilnametyst.
Remiantis bylos duomenimis, kasatorius A. M. tapo pilnametis 2002 m. vasario 3 d., kasator V. M. 2004 m.
birelio 3 d. teism dl paveldjimo teiss ginijimo kasatoriai kreipsi 2011 m. birelio 23 d. Byl nagrinjs
pirmosios instancijos teismas, vertins byloje esanius rodymus kasatori paaikinimus, J. L. ir S. L.
paveldjimo byl duomenis, liudytoj parodymus sprend, kad kasatoriai A. M. ir V. M. apie savo teisi
paeidim suinojo tik 2011 m. pradioje. Apeliacins instancijos teismas, atsivelgdamas liudytoj parodymus,
konstatavo, kad kasatoriai apie savo teisi paeidim inojo (turjo inoti) daug anksiau. Taigi iuo atveju byl
nagrinj teismai skirtingai vertino byloje pateiktus rodymus ir, jais remdamiesi, prijo prie prieing teisini
ivad.
CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rodymai civilinje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais
remdamasis teismas statym nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybi, pagrindiani ali reikalavimus ir
atsikirtimus, bei kitoki aplinkybi, turini reikms bylai teisingai isprsti, arba kad j nra. Jokie rodymai
neturi teismui iankstins galios, iskyrus CPK nustatytus atvejus (pvz., CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai). CPK
176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rodinjimo tikslas teismo sitikinimas, pagrstas byloje esani rodym
tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybs, susijusios su gino dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Fakt
galima pripainti rodytu, jeigu byloje esani rodym pagrindu susiformuoja teismo sitikinimas to fakto buvimu.
rodym vertinimas pagal CPK 185 straipsn reikia, kad bet kokios ginui isprsti reikmingos informacijos
rodomj vert nustato teismas pagal savo vidin sitikinim. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrs, kad
teismai, vertindami ali pateiktus rodymus, remiasi rodym pakankamumo taisykle,o ivada dl konkreios
aplinkybs egzistavimo daroma pagal vidin teismo sitikinim, grindiam visapusiku ir objektyviu vis
reikming bylos aplinkybi inagrinjimu (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinje byloje AB Ryt skirstomieji tinklai v. religin
bendruomen Meditacijos centras ,,Ojas, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birelio 22 d. nutartis, priimta
civilinje byloje R. P. v. RUAB Lijasta, bylos Nr. 3K-3-307/2012; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavs,
kad teismas, vertindamas rodymus, turi vadovautis ne tik rodinjimo taisyklmis, bet ir logikos dsniais, pagal
vidin sitikinim padaryti nealikas ivadas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinje byloje S. M. v. UAB ,,Y. W. Technologies Lietuva, bylos
Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsjo 30 d. nutartis, priimta civilinje byloje N. C. v. Socialinio aprpinimo skyrius
prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
Teisj kolegija, atsivelgdama pateiktus rodinjimo ir rodym vertinimo iaikinimus kasacinio teismo
praktikoje, taip pat byloje pateiktus bei teism itirtus rodymus, konstatuoja, kad iuo atveju apeliacins
instancijos teismo ivados, jog kasatoriai A. M. ir V. M. apie savo teisi paeidim inojo jau daug anksiau nei
kreipsi teism, bylos duomenys nepatvirtina. Apeliacins instancijos teismo nustatytos aplinkybs, kad 2011 m.
birelio mn. tarp kasatori A. M. ir V. M. bei kasatoriaus A. M. sutuoktins kilo konfliktas dl M. M. (o ne J. L.)
palikimo, taip pat kad kasatoriai artimai bendravo su senele S. L. ir inojo, jog senelio J. L. palikimo primimo
26
reikalus tvarko atsakovas, nesudaro pagrindo sprsti, kad kasatoriai tuo metu suvok, jog jie turi paveldjimo teis
ir kad ji paeista. Paveldjimo teiss bylose kasatoriai A. M. ir V. M. nenurodyti kaip pdiniai, taip pat nenustatyta,
kad apie kasatori teis paveldti jiems galjo pasakyti senel S. L. ar atsakovas. Aplinkyb, kad S. L. galjo
prisidti prie kasatoriaus (treiojo asmens) A. M. ir M. M. gyvenamojo namo statybos, nesusijusi su sprendiamais
paveldjimo teiss ginijimo klausimais. Paymtina, kad kasatoriai nra ireik valios atsisakyti palikimo, todl
S. L. neturjo teisinio pagrindo priimti kasatoriams priklausiusi palikimo dal ir vliau j testamentu palikti
atsakovui. Pirmosios instancijos teismas nustat, kad iekovai 2011 m. pradioje kreipsi advokat dl M. M.
palikimo primimo ir po to pradjo S. L. ir atsakovo paveldjimo teiss ginijimo procedras. Atsivelgdama tai,
teisj kolegija sprendia, kad nra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo ivada, jog kasatoriai A. M.
ir V. M. apie savo teis paveldti senelio J. L. palikim ir jos paeidim suinojo tik 2011 m. pradioje ir nuo tada
skaiiuotinas iekinio senaties terminas.
Sprendiant, ar kasatoriai A. M. ir V. M. nepraleido iekinio senaties termino, svarbu atkreipti dmes tai, kad jie
tapo pilnameiai jau galiojant 2000 m. CK reglamentavimui. CK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK nustatyti
iekinio senaties terminai taikomi, jeigu iekinio senaties terminas prasidjo sigaliojus iam kodeksui, taip pat jei
reikalavimams pareikti iekinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius statymus, nepasibaig iki io
kodekso sigaliojimo. Kadangi kasatoriai A. M. ir V. M. apie j teiss paveldti paeidim suinojo jau sigaliojus
2000 m. CK, tai j reikalavimams, kuriais ginijamas palikimo primimo teistumas ir paveldjimo teiss
liudijimai, taikytini iame Kodekse nustatyti iekinio senaties terminai.
CK 5.8 straipsnyje tvirtinta, kad asmuo, pretenduojantis palikim, gali ginyti palikimo primimo teistum bei
iduot paveldjimo teiss liudijim, pareikdamas iekin palikim primusiam asmeniui per vienerius metus nuo
palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai suinojo ar turjo suinoti apie tai, kad palikim prim kitas
asmuo. Atsivelgiant tai, kad kasatoriai A. M. ir V. M. apie j teiss paveldti paeidim suinojo 2011 m.
pradioje, iekin teismui pareik 2012 m. birelio 23 d., konstatuotina, jog CK 5.8 straipsnyje nustatyto vieneri
met termino nepraleido.
Teisj kolegija, atsivelgdama idstytus argumentus, byloje teism nustatytas aplinkybes ir aktualias ginui
sprsti teiss akt nuostatas, konstatuoja, kad apeliacins instancijos teismas netinkamai aikino ir taik iekinio
senat, rodinjim ir rodym vertinim reglamentuojanias teiss normas, todl skundiamas sprendimas
naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio
3 dalis).
Dl bylinjimosi ilaid priteisimo
Kasatoriai prao priteisti j turt bylinjimosi ilaid atlyginim. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, aliai,
kurios naudai priimtas sprendimas, jos turtas bylinjimosi ilaidas teismas priteisia i antrosios alies.
I byloje pateikt dokument matyti, kad kasatoriams kasacins instancijos teisme atstovavo advokat I.
Maskolinien; u atsiliepimo kasacin skund suraym kasatoriai sumokjo 1800 Lt. Teisj kolegija,
atsivelgdama Lietuvos advokat tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandio
2 d. sakymu Nr. 1R-85 patvirtint Rekomendacij dl civilinse bylose priteistino umokesio u advokato ar
advokato padjjo teikiam teisin pagalb (paslaugas) maksimalaus dydio patvirtinimo 8.14 punkt, daro ivad,
kad yra pagrindas priteisti kasatoriams i atsakov lygiomis dalimis 1800 Lt advokato pagalbai apmokti (CPK 98
straipsnio 1, 2 dalys), taip pat 500 Lt yminio mokesio u paduot kasacin skund (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Kasacins instancijos teismo ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu, sudaro 96,62 Lt(Lietuvos Aukiausiojo
Teismo 2013 m. birelio 26 d. payma apie ilaidas, susijusias su procesini dokument teikimu), kuri
atlyginimas, tenkinus kasacin skund, priteistinas lygiomis dalimis i atsakov (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1
dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
27
Panevio apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2012 m. spalio 30 d. sprendim panaikinti ir
palikti galioti Zaras rajono apylinks teismo 2012 m. gegus 7 d. sprendim.
Priteisti iekovui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 350 (tris imtus penkiasdeimt) Lt, iekovei V. M. (a. k.
(duomenys neskelbtini)) 350 (tris imtus penkiasdeimt) Lt, treiajam asmeniui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini))
350 (tris imtus penkiasdeimt) Lt i atsakovo S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir priteisti A. M. (a. k.
(duomenys neskelbtini)) 350 (tris imtus penkiasdeimt) Lt, iekovei V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 350 (tris
imtus penkiasdeimt) Lt, treiajam asmeniui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 350 (tris imtus penkiasdeimt)
Lt i atsakovs Zaras rajono 1-ojo notaro biuro notars J. V. bylinjimosi ilaid, turt kasacins instancijos
teisme, atlyginimo.
Priteisti valstybei i atsakovo S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 48,31 Lt (keturiasdeimt atuonis litus 31 ct) ir i
atsakovs Zaras rajono 1-ojo notaro biuro notars J. V. 48,31 Lt (keturiasdeimt atuonis litus 31 ct) su bylos
nagrinjimu susijusi ilaid atlyginimo. Priteista suma moktina iiekotojo Valstybins mokesi inspekcijos
(juridinio asmens kodas 188659752) biudeto pajam surenkamj sskait, mokos kodas 5660.
Teisjai Janina Janukien
Algis Norknas
Janina Stripeikien
Iekovas - Transporto priemoni draudik biuras - regreso tvarka pra priteisti solidariai i civilins atsakomybs
draudimu neapdraustos transporto priemons savininko ir valdytojo alos atlyginim. Pirmosios ir apeliacins
instancij teismai iekin tenkino. Atsakov pateik kasacin skund.
LAT paymjo, kad Biurui imokjus nukentjusiam eismo vykio metu asmeniui draudimo imok, kuri visikai
atlygina nukentjusiojo nuostolius, deliktins civilins atsakomybs teisiniai santykiai pasibaigia, ir atsiranda Biuro
teis reikalauti, kad atsakingas u alos padarym asmuo arba asmuo, nevykds pareigos sudaryti draudimo
sutart, grint dl padarytos alos imokt draudimo imok. Biuras draudiko funkcij neatlieka, t. y. nesudaro
draudimo sutari, todl tarp Biuro ir atsakovs nesusiklost draudimo teisiniai santykiai, kuriems galt bti
taikomas vieneri met iekinio senaties terminas CK 1.125 str. 7 d. pagrindu, kaip pra atsakov. Kadangi dl
atsakovs neteistos veikos Biuras patyr turtin al (CK 6.246 str.), i delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dl
padarytos alos atlyginimo, iuo atveju taikytinas sutrumpintas trej met iekinio senaties terminas (CK 1.125 str.
8 d.). LAT paliko galioti apeliacins instancijos teismo nutart.
Teiss aktai
Praktika
Rinktin
ES praktika
28
ES teiss aktai
rankiai
Mano
Spausdinti
Spausdinti
apai
apai
Teisminio proceso Nr.2-01-3-13876-2009-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 24.4; 73.2.5.5
(S)
N U TAR T I S
Vilnius
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, susidedanti i teisj: Sigito Gureviiaus,
Biruts Janaviits ir Juozo erkno (kolegijos pirmininkas ir pranejas),
29
raytinio proceso tvarka teismo posdyje inagrinjo civilin byl pagal atsakovs R. O. kasacin skund dl
Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutarties perirjimo
civilinje byloje pagal iekovo Transporto priemoni draudik biuro iekin atsakovams E. S. , R. O. dl nuostoli
atlyginimo regreso teise.
Teisj kolegija
nustat:
I. Gino esm
ioje byloje keliamas iekinio senaties termino, Transporto priemoni draudik biurui kreipiantis teism dl
eismo vykio metu nukentjusiam asmeniui imoktos draudimo imokos priteisimo regreso tvarka i transporto
priemons savininko, taikymo klausimas.
Iekovas Transporto priemoni draudik biuras (toliau tekste Biuras) pra priteisti solidariai i atsakov E. S. ir
R. O. 3903,69 Lt skol, procesines palkanas. 2007 m. spalio 16 d. dl atsakovo E. S. , vairavusio atsakovei R. O.
priklausani transporto priemon NISSAN 100NX (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kalts vyko eismo vykis,
kurio metu buvo apgadinta D. K. priklausanti transporto priemon VOLKSWAGEN GOLF (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) E. S. civilin atsakomyb nebuvo apdrausta. 2007 m. lapkriio 22 d. UAB DK PZU Lietuva atlygino
D. K. padaryt 3903,69 Lt al. Iekovas, vykdydamas 2002 m. kovo 29 d. Paslaug teikimo sutarties 2.1.3 punkt,
kompensavo UAB DK PZU Lietuva i sum. Pagal CK 6.280 straipsn Transporto priemoni valdytoj civilins
atsakomybs privalomojo draudimo statymo (toliau tekste statymas) 4 straipsnio 2 dal iekovas turi regreso
teis eismo vyk padarius transporto priemons vairuotoj arba jos savinink, todl padarytos alos atlyginimas
priteistinas i atsakov solidariai.
II. Pirmosios ir apeliacins instancijos teism sprendimo ir nutarties esm
Vilniaus miesto 1-asis apylinks teismas 2010 m. liepos 27 d. sprendimu iekin tenkino priteis iekovui i
atsakov solidariai 3903,69 Lt skol, 5 proc. metines palkanas u priteist sum nuo bylos iklimo teisme dienos
(2009 m. rugpjio 18 d.) iki teismo sprendimo visiko vykdymo.
Teismas nurod, kad ioje byloje reikalavimas kyla ne i draudimo teisini santyki, o i alos padarymo, todl
iuo atveju taikytinas trej met iekinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
30
Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2011 m. spalio 24 d. nutartimi paliko nepakeist
Vilniaus miesto 1-ojo apylinks teismo 2010 m. liepos 27 d. sprendim. Apeliacins instancijos teismas nustat,
kad iekovas draudimo imok pagal statymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkt UAB DK PZU Lietuva, kuri
atlygino al D. K. , imokjo 2008 m. vasario 5 d. Nuo io momento iekovas gijo regresinio reikalavimo teis
al padarius asmen arba asmen, nevykdius pareigos sudaryti draudimo sutart (CK 1.127 straipsnio 4 dalis).
i asmen, t. y. atsakov prievols iekovui kyla ne i draudimo teisini santyki, o i alos padarymo fakto, todl
iekovo reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trej met iekinio senaties terminas.
Iekovas teism kreipsi 2009 m. rugpjio 18 d., t. y. nepasibaigus iekinio senaties terminui, taigi io jis
nepraleido.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo kasacin skund argumentai
Kasaciniu skundu atsakov R. O. prao panaikinti byl nagrinjusi teism procesinius sprendimus, taikyti iekinio
senat ir iekin atmesti, priteisti bylinjimosi ilaidas. Nurodomi ie argumentai:
1. Dl ali santyki kvalifikavimo. Atsakovs nuomone, ioje byloje nepagrstai taikytas trej met, o ne vieneri
met iekinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7, 8 dalys). CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vieneri
met iekinio senaties terminas taikomas i draudimo teisini santyki kylantiems reikalavimams. Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 2010 m. gruodio 29 d. Transporto priemoni valdytoj civilins atsakomybs privalomojo
draudimo reglamentavimo ir teism praktikos apvalgoje Nr. AC-34-1 nurodyta, kad, siekiant nustatyti, koks
konkretus iekinio senaties terminas taikytinas atitinkamam ginui, pirmiausia btina teisingai kvalifikuoti ali
teisinius santykius ir nustatyti iekinio dalyk. Tam, kad bt taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje tvirtintas trej
met iekinio senaties terminas, reikia konstatuoti, kad transporto priemons savininko prievol iekovui kyla dl
alos padarymo. Remiantis nurodyta kasacinio teismo apvalga transporto priemons neapdraudimas tuo atveju,
kai j privaloma apdrausti, tokios transporto priemons perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyiniai
imperatyvij teiss norm reikalavim paeidimai. Taigi automobilio savininko atsakomyb iekovui atsiranda ne
dl alos padarymo, bet dl to, kad nevykd imperatyviosios statymo normos reikalavim sudaryti transporto
priemoni valdytoj civilins atsakomybs privalomojo draudimo sutart.
Regreso atveju susiklosto dveji prievoliniai teisiniai santykiai: pirmasis pasibaigia vykdymu ir atsiranda naujas
regresinis santykis, todl regresin prievol vykdoma pagal kitas nei pradin prievol taisykles, o termin
skaiiavimas pradedamas i naujo. Taigi Biurui vykdius prievol nukentjusiajai, deliktins atsakomybs teisiniai
santykiai pasibaig prievols vykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir regresinis reikalavimas transporto
priemons savininkui kildinamas i statymo reglamentuojam transporto priemoni valdytoj civilins
atsakomybs privalomojo draudimo teisini santyki. Dl to iems i draudimo teisini santyki kylantiems
reikalavimams taikytinas sutrumpintas vieneri met iekinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).
2. Dl iekinio senaties termino pradios. Apeliacins instancijos teismas neteisingai nustat iekinio senaties
pradios moment nuo 2008 m. vasario 5 d., kai iekovas kompensavo draudimo bendrovei UAB DK PZU
Lietuva 3903,69 Lt sum, kuri i imokjo nukentjusiajai. Regresiniam reikalavimui iekinio senaties terminas
skaiiuojamas nuo pirmosios prievols vykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). iuo atveju pirmoji
prievol 3903,69 Lt nukentjusiajai buvo atlyginta 2007 m. lapkriio 22 d., todl iekinio senaties terminas
iekovo regresiniam reikalavimui turi bti skaiiuojamas nuo ios datos. Kadangi iekovo reikalavimui taikomas
CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vieneri met iekinio senaties terminas, tai iekinio senaties terminas iam
31
reikalavimui sujo 2008 m. lapkriio 22 d. Iekinys pateiktas tik 2009 m. rugpjio 18 d., t. y. pasibaigus iekinio
senaties terminui, todl taikytina iekinio senatis ir iekinys atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimu kasacin skund iekovas prao kasacin skund atmesti ir apeliacins instancijos teismo nutart
palikti nepakeist. Procesiniame dokumente nurodoma, kad nagrinjamu atveju nebuvo sudaryta Transporto
priemoni valdytoj civilins atsakomybs privalomojo draudimo sutartis, todl iekinio dalykas susijs iimtinai
su alos atlyginimu dl deliktini teisini santyki. Iekovo nuomone, draudimo teisini santyki atsiradimo
pagrindas draudimo sutartis ir draudimo teisiniai santykiai sieja tik draudik ir draudj (CK 6.987 straipsnis;
Transporto priemoni valdytoj civilins atsakomybs privalomojo draudimo reglamentavimo ir teism praktikos
apvalga Nr. AC-34-1, Teism praktika 34, p. 355; kt.). Be to, Biuras ir draudikas yra du skirtingi subjektai
(statymo 1 straipsnio 12, 18 dalys, IV skirsnis, Draudimo statymo 2 straipsnio 8, 10, 14 dalys, 3 straipsnio 1, 4
dalys; Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009 m. balandio 24 d. nutartis,
priimta civilinje bylojeValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. V. M. , bylos Nr. 3K-3198/2009). Iekovas nevykdo draudimo veiklos ir nra draudikas, t. y. nesudarinja draudimo sutari, neprisiima
draudimo rizikos ir negauna draudimo mok, dl to jis negali bti transporto priemoni valdytoj civilins
atsakomybs privalomojo draudimo teisini santyki, kuriems esant taikytinas sutrumpintas vieneri met iekinio
senaties terminas, subjektas. Paymtina, kad transporto priemons neapdraudimas tuo atveju, kai j privaloma
apdrausti, kvalifikuotinas kaip tyinis imperatyvij teiss norm reikalavim paeidimas. Dl ios prieasties
eismo vykio kaltininko ir neapdraustos transporto priemons savininko atsakomyb iekovui solidarioji
(Transporto priemoni valdytoj civilins atsakomybs privalomojo draudimo reglamentavimo ir teism praktikos
apvalga Nr. AC-34-1, Teism praktika 34, p. 371). Kadangi iekovas gyja atgrtinio reikalavimo teis
atsaking u alos padarym asmen ir paeidus statyme 23 straipsnio 1 dalyje tvirtint imperatyv sudaryti
draudimo sutart asmen, o ne draudimo sutarties pagrindu, tai su iais subjektais iekov sieja ne draudimo, o i
delikto kylantys teisiniai santykiai, kuriems taikytinas trej met iekinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8
dalis; Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. rugsjo 20 d. nutartis,
priimta civilinje bylojeUAB Ergo Lietuva v. J. P. , bylos Nr. 3K-3-456/2006).
Teisj kolegija
konstatuoja:
Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinjimo dalyko nustatymas yra gino ali, o
ne teismo pareiga. Teismas nagrinja gin neperengdamas gino ali nustatyt rib. Viena io principo
gyvendinimo iraik tvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina
byloje priimtus teism procesinius sprendimus teiss taikymo aspektu, o kasacijos funkcij vykdo neperengdamas
kasacinio skundo rib (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kadangi ioje byloje nra pagrindo perengti kasacinio skundo
rib (CPK 353 straipsnio 2 dalis), tai, kasatorei (atsakovei) keliant klausim dl iekinio senaties termino Biuro
regresiniam reikalavimui taikymo, teisj kolegija pasisako tik dl termin reglamentuojani materialiosios
teiss norm aikinimo ir taikymo.
Dl iekinio senaties termino taikymo Biuro regresiniams reikalavimams

32
Transporto priemoni valdytoj civilins atsakomybs privalomojo draudimo tikslas garantuoti dl iuo
draudimu apdraustos transporto priemons poveikio eismo vykyje nukentjusi ir patyrusi al treij asmen
nuostoli atlyginim, nevirijant statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemoni valdytoj civilins
atsakomybs privalomojo draudimo sumos, taip pat utikrinti apdraustojo turtinius interesus, susijusius su civiline
atsakomybe, kilusia naudojant iuo draudimu apdraust transporto priemon. Nors kilus transporto priemons
valdytojo civilinei atsakomybei dl padarytos alos nukentjusiam treiajam asmeniui, alos atlyginimo imokos
mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemons valdytojo civilin atsakomyb dl alos padarymo kilo
naudojant apdraust ar neapdraust transporto priemon (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2009 m. balandio 24 d. nutartis, priimta civilinje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos Kauno skyrius v. V. M., bylos Nr. 3K-3-198/2009).
Transporto priemoni valdytoj civilins atsakomybs privalomojo draudimo statymo (toliau tekste statymas) 4
straipsnio 1 dalyje tvirtintas imperatyvusis reikalavimas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos
transporto priemons turi bti apdraustos transporto priemoni valdytoj civilins atsakomybs privalomuoju
draudimu; u draudimo sutarties sudarym atsako transporto priemons savininkas (statymo 4 straipsnio 2 dalis).
statymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo vykio metu nukentjs treiasis asmuo pretenzij dl
padarytos alos gali pateikti atsakingam u padaryt al asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sjungos
valstybs nars ar usienio valstybs draudimo monei, apdraudusiai kaltininko civilin atsakomyb (atsakingam
draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinti arba io statymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais
atvejais Biurui ar jo atstovui. Vienas toki atvej tvirtintas 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte jeigu kaltininkas
padar al Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraust nustatyt (identifikuot) transporto priemon, kai dl
alos padarymo atsiranda transporto priemons valdytojo (nagrinjamos bylos atveju savininko) civilin
atsakomyb (statymo 2 straipsnio 17 dalis). Tokiu atveju transporto priemons savininkas nra vykds statyme
nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutart su draudiku asmeniu, turiniu teis teiss akt nustatyta tvarka
vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemoni valdytoj civilins atsakomybs privalomj draudim
(statymo 2 straipsnio 18 dalis). Taigi nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosiusi draudimo
teisini santyki tarp transporto priemons, kuria padaryta ala, savininko ir draudiko, draudimo imok imoka
Biuras. Remiantis statymo 2 straipsnio 12, 18 dalimis, 6 straipsniu Biuras pagal Jungtini Taut Europos
ekonomikos reikal komisijos Vidaus transporto komiteto Keli transporto pakomiteio 1949 m. sausio 25 d.
priimt rekomendacij Nr. 5 steigta organizacija, vienijanti draudimo mones, kurioms leidiama toje valstybje
vykdyti transporto priemoni valdytoj civilins atsakomybs privalomj draudim, taiau pati ios funkcijos
neatlieka. Taigi draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemoni valdytoj ir Biuro nesusiklosto.
Kasacinis teismas yra iaikins, kad, draudikui vykdius prievol atlyginti nukentjusiesiems nuostolius, patirtus
dl transporto priemoni valdytoj civilins atsakomybs privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemons
poveikio eismo vykio metu, deliktins civilins atsakomybs teisiniai santykiai pasibaigia prievols vykdymu
(CK 6.123 straipsnio 1 dalis), iskyrus tuos atvejus, kai draudimo imoka nepadengiami visi nukentjusij
nuostoliai. Kai draudimo imoka visikai atlygina nukentjusiojo nuostolius, deliktins civilins atsakomybs
teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2009 m. rugsjo 30 d. nutartis, priimta civilinje byloje UADB Ergo Lietuva v. V. B. , bylos Nr. 3K-3382/2009). Teisj kolegija sprendia, kad tokia ivada darytina ir tuo atveju, kai draudimo imok imoka Biuras
statymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju, btent jeigu kaltininkas padar al Lietuvos
Respublikoje naudodamas neapdraust nustatyt (identifikuot) transporto priemon, kai dl alos padarymo
atsiranda transporto priemons valdytojo civilin atsakomyb. Biurui imokjus nukentjusiam eismo vykio metu
asmeniui draudimo imok, kuri visikai atlygina nukentjusiojo nuostolius, deliktins civilins atsakomybs
teisiniai santykiai pasibaigia. Tokiu atveju statymo 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Biuro teis reikalauti,
kad atsakingas u alos padarym asmuo arba asmuo, nevykds pareigos sudaryti draudimo sutart, grint dl
padarytos alos imokt draudimo imok.
33
CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vieneri met iekinio senaties terminas taikomas i
draudimo teisini santyki atsirandantiems reikalavimams. Minta, kad Biuras draudiko funkcij neatlieka, t. y.
nesudaro draudimo sutari, todl nra pagrindo konstatuoti, kad tarp Biuro ir kasators susiklost draudimo
teisiniai santykiai, bei taikyti vieneri met iekinio senaties termin CK 1.125 straipsnio 7 dalies pagrindu.
Nagrinjamos bylos atveju deliktins civilins atsakomybs teisiniai santykiai tarp transporto priemons valdytojo,
u kur Biuras statymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atlygino al, ir al eismo vykio metu patyrusio
asmens yra pasibaig ir nra teisikai reikmingi sprendiant dl iekinio senaties termino Biuro regresiniam
reikalavimui taikymo. Teisj kolegija nurodo, kad kasators, kaip neapdraustos transporto priemoni valdytoj
civilins atsakomybs privalomuoju draudimu transporto priemons savininks, atsakomyb Biurui kyla dl to, kad
ji nevykd statymo imperatyvo sudaryti draudimo sutart ir paeid draudiamj statymo norm draudim
leisti kitam asmeniui naudoti neapdraust transporto priemon. Dl i paeidim Biurui statymo 17 straipsnio 1
dalies 1 punkto pagrindu kilo pareiga imokti nukentjusiajai D. K. draudimo imok. Tai reikia, kad dl
kasators neteistos veikos Biuras patyr turtin al (CK 6.246 straipsnis), o i delikto kylantiems reikalavimams,
t. y. dl padarytos alos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trej met iekinio senaties terminas (CK 1.125
straipsnio 8 dalis). Atsivelgiant tai, kas idstyta, teisj kolegija konstatuoja, kad byl nagrinj teismai
pagrstai ioje byloje Biuro reikalavimui priteisti i kasators eismo vykio metu nukentjusiajai D. K. Biuro
imokt draudimo imok taik trej met iekinio senaties termin, nustatyt CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kaip
reikalavimui dl Biurui padarytos alos atlyginimo.
Dl iekinio senaties termino pradios
Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dal i regresini prievoli atsirandani reikalavim iekinio senaties terminas
prasideda nuo pagrindins prievols vykdymo momento (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2006 m. rugpjio 28 d. nutartis, priimta civilinje byloje Estijos draudimo bendrov AS ERGO
Kindlustuse v. UAB Transmja ir kt., bylos Nr. 3K-3-438/2006; 2009 m. rugsjo 30 d. nutartis, priimta
civilinje byloje UADB Ergo Lietuva v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2009; kt.).
Byloje nustatyta, kad 2007 m. lapkriio 22 d. draudimo imok eismo vykio metu nukentjusiajai D. K. UAB DK
PZU Lietuva imokjo su Biuru 2002 m. kovo 29 d. sudarytos Paslaug teikimo sutarties pagrindu (sutarties
1.1.8 punktas). 2008 m. vasario 5 d. nurodytos sutarties pagrindu (sutarties 3.2 punktas) Biuras kompensavo UAB
DK PZU Lietuva nukentjusiajai D. K. imokt draudimo imok, ir apeliacins instancijos teismas sprend,
kad iekinio senaties terminas ioje byloje skaiiuotinas nuo 2008 m. vasario 5 d. Taiau teisj kolegija laiko i
apeliacins instancijos teismo ivad nepagrsta, nes pagrindin prievol eismo vykio metu nukentjusiajai D. K.
buvo vykdyta 2007 m. lapkriio 22 d. Biuro atstovui UAB DK PZU Lietuva vykdius statymo 17 straipsnio 1
dalies 1 punkte nustatyt Biuro pareig imokti draudimo imok, todl nuo ios datos ir turjo bti skaiiuojamas
iekinio senaties terminas (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Taiau teisj kolegija nurodo, kad i ivada neteikia
pagrindo konstatuoti iekinio senaties termino praleidimo ir pagrindo atmesti Biuro iekin CK 1.131 straipsnio 1
dalies pagrindu. Minta, kad Biuro regresiniam reikalavimui taikytinas sutrumpintas trej met iekinio senaties
terminas, kaip reikalavimui dl Biurui padarytos alos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Iekinio senaties
termino eigos pradia nustatyta 2007 m. lapkriio 22 d., iekinys ioje byloje pareiktas 2009 m. rugpjio 12 d.
(apeliacins instancijos teismas nepagrstai nurod dat 2009 m. rugpjio 18 d., kada iekinys buvo priimtas
(CPK 137 straipsnis), nes pagal CK 1.131 straipsnio 1 dal pagrindas atmesti iekin yra iekinio senaties termino
pabaiga iki iekinio pareikimo), taigi nepasibaigus trej met iekinio senaties terminui, todl byl nagrinj
teismai pagrstai sprend, kad iekinio senaties terminas ioje byloje nepraleistas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
34
Nurodytais argumentais teisj kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti ar keisti apeliacins instancijos teismo
nutart nenustatyta (CPK 346 straipsnis).
Dl bylinjimosi ilaid priteisimo
Pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. birelio 7 d. paym apie ilaidas, susijusias su procesini
dokument teikimu, kasaciniame teisme patirta 59,80 Lt toki ilaid. Kadangi kasacinis skundas netenkinamas,
tai ios bylinjimosi ilaidos priteistinos valstybs naudai i kasators (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3
punktas, 92, 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutart palikti nepakeist.
Priteisti i kasators R. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 59,80 Lt (penkiasdeimt devynis Lt 80 ct) ilaid, susijusi
su procesini dokument teikimu kasaciniame teisme, valstybs naudai (iiekotojas Valstybin mokesi
inspekcija (j. a. kodas 188659752, mokos kodas 5660).
Teisjai Sigitas Gureviius
Birut Janaviit
Juozas erknas
vir
vir
35
36

Teismu - Praktika - 5 - Seminaras (1) 5-6

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

You might also like

Teismu - Praktika - 5 - Seminaras (1) 5-6

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Teismu - Praktika - 5 - Seminaras (1) 5-6

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

TEISM PRAKTIKA.

Kolegijos pirmininkas A.Spieius

ilumos energij priteisimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo j teisiniai argumentai

periodini imok iiekojimo.

kad laikosi pozicijos, idstytos jo advokat 2007 m. balandio 17 d. laike.

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 24.3; 24.4; 34.2; 114.11 (S)

paveldjimo teiss liudijim, 1999 m. vasario 24 d. S. L. testamento, 2009 m. lapkriio 13 d. S. L. iduoto

Civilin byla Nr. 3K-3-271/2012

Teisminio proceso Nr.2-01-3-13876-2009-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 24.4; 73.2.5.5

LIETUVOS AUKIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

II. Pirmosios ir apeliacins instancijos teism sprendimo ir nutarties esm

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo kasacin skund argumentai

IV. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai

Dl iekinio senaties termino taikymo Biuro regresiniams reikalavimams

Dl iekinio senaties termino pradios

Dl bylinjimosi ilaid priteisimo

Teisjai Sigitas Gureviius

You might also like