TURIZMO IR POILSIO SAMPRATA

TURIZMAS MOGAUS
LAISVALAIKIO IR REKREACIJOS
KONTEKSTE
Laurencija Budryt-Ausiejien
Turizmo ir rekreacijos katedros lektor

LAISVALAIKIS laikas, liks nuo darbo,

fiziologini poreiki tenkinimo ir buities.
LAISVALAIKIS - tai laiko leidimo bdas,
nepareigojantis elgtis pagal i alies pateikt
model. Tai laikas, praleistas savo nuoira,
arba tiesiog laisvas laikas, kurio metu
priimami savarankiki sprendimai.

 Laisvalaikio samprata grindiama darbo ir

poilsio priepriea;
Turi egzistuoti veikl pasirinkimas;
Asmenin veiksm laisv;
Socialinis-emocinis sitraukimas tam tikras
veiklas.

Laisvalaikis kaip filosofin kategorija ir kaip mogaus

fizinio ir dvasinio tobuljimo slyga ypa isivyst
antikinse valstybse VIII a. pr. Kr. - VIII a.

Senovs Romoje pastatyta 170 term, vliau j skaiius

iaugo iki 800.
Terma tai ne tik pirtis, tai savotikas klubas su subtiliu
scenarijumi ir savomis tradicijomis. Aukta aplinkos
kultra, maudykls, termoprocedros, masaai, aliejai
rodo tuometinio mogaus poir laisvalaikio svarb.

Ypatingo subtilumo pasiekta ugdant laisvalaikio kultr

ir tradicijas Ryt alyse: Indijoje, Kinijoje, Japonijoje.

Bgant amiams ilgjo mogaus gyvenimo

trukm ir kito laiko biudeto struktra;
Tobuljant darbo priemonms, atsirado daugiau
laisvo laiko;

Laisvalaikiu atstatomos jgos;

Laisvalaikio veikla priklauso nuo priemoni,
sukurt darbo metu;
Laisvalaikio veiklos pasirinkim lemia darbo
pobdis ir intensyvumas.

REKREACIJA (lot. Recreare atstatymas) tai

mogaus dvasini ir fizini jg atgavimo procesas.
Rekreacijos samprata labai plati. Kiek yra moni, tiek ir
rekreacijos tip, nes kiekvienas turi skirtingus trkumus,
skirting psichofizin bsen.
Pramogos, ramus poilsis, bendravimas, menin kryba,
sportas, aidimai, keliavimas, proto ir kalbos veikla tai
elementai, i kuri mogus modeliuoja savo rekreacij.
Rekreacija tai kelias socialin, asmenin ir sveikatos
pilnatv. Rekreacija btina bet kokio amiaus mogui nuo
gimimo iki senatvs.

Rekreacija vertinga tuo, kad padeda isprsi

socialines problemas, pvz.:

nepilnamei nusikalstamumas,

narkomanija,

alkoholizmas,

pagyvenusi moni uimtumas ir t.t.

Rekreacijos rys ir
rekreacins veiklos pavyzdiai

Kodl reikalinga rekreacija? Bandydami atsakyti

klausim XX a. mokslininkai pateik gausyb teorij:

Perteklins energijos teorija;

Instinkt ir adaptacijos teorija;
Hedonizmo teorija;
Katarsio teorija;
Kompensacin teorija;
Psichoanalizs teorija;
Vystymosi teorija;
Prabudimo ir iekojimo teorija ir kt.

Svarbiausia tai, kad rekreacin veikla ne tik atstato

prarastas jgas, bet paadina mogui nor tobulti kaip
asmenybei.

Veiksniai, takojantys mogaus rekreacin veikl

Veiksni grups, lemianios mogaus rekreacijos galimybes

Iskiriami trys pagrindiniai aplinkos tipai :

1. darbin aplinka,
2. rekreacin aplinka
3. socialin aplinka.
Rekreacin aplinka gali bti grupuojama pagal tokius
aspektus:
socialinius, ekonominius, politinius, teisinius;
teritorinius, erdvinius, architektrinius, dizaino;
itekli;
ekologinius;
klimatinius, sezonikumo;
fizinio aktyvumo;
proceso dalyvi skaiiaus ir kt.

Kiekvieno individo rekreacin aplinka teritoriniu

erdviniu poiriu yra dvejopa: artimoji ir tolimoji.
Artimoji aplinka tai ma individuali erdvi (pvz.: buto,
kambario, kiemo, parko, sodo) derinys. ios erdvs pagal
atvirum ir dyd skirstomos udaras, atviras ir pusiau
atviras. Pagal lankytoj skaii iskiriamos: individualios,
grupins ir kolektyvins erdvs.

Tolimoji aplinka didels, atviros gamtins ir urbanizuotos

erdvs (miestas, kurortas it pan.)
mogus dal rekreacijos laiko bna artimojoje, dal tolimojoje aplinkoje.

TURIZMO SAMPRATA

odis turizmas (lot. turu sukutis, vilkutis)

kildinamas i italiko odio tornare, reikianio
keliavim i vienos vietos kit sugrtant.
Ivertus i prancz kalbos tour tai ivyka, ikyla,
ekskursija, kuri baigiasi grimu gyvenamj viet.

Turizmas apima tris pagrindinius komponentus, be

kuri jis neegzistuot:
Turist,
Transport,
Lankom vietov.

Turizmas tai procesas, kuriam bdinga:

Kelions, kai patiriamas malonumas matant naujus,

domius, graius vaizdus, kratovaizdius,
susipastama su kit ali ir vietovi moni kultra,
gyvenimu, istorija, tradicijomis, architektra.
Nuotykiai, kai patiriamos teigiamos emocijos,
stiprinama valia ir fizins galios, patikrinamos
mogaus galimybs ekstremaliomis slygomis,
siekiami nepasiekti objektai ar virns.

moni poveikis gamtinei, kultrinei, socialinei,

politinei ir ekonominei aplinkai, ekologinei bklei.

Tai galimyb gerinti aplink, rengti parkus,

sutvarkyti kelius, pagyvinti ekonomik, mainti
bedarbyst, isaugoti ir stiprinti miesto kultrin
identitet.
Daugeliui pasaulio moni tai verslas, darbo ir
pajam altinis, o valstybms biudeto
papildymas ar krato ekonomins gerovs
palaikymo galimyb.

kins veiklos sritis, apimanti pramon, ems

k, transport, energetik, mik ir vanden k,
pramog versl, svetingumo versl, maitinim,
tarpininkavim ir kt.

Rekreacins veiklos, o kartu ir mogaus

gyvenamosios veiklos sudedamoji dalis; keliaujant,
atgaunamos jgos, sportuojama, bendraujama,
gydomasi, pramogaujama.

TURIZMO SAMPRATA

Turizmo svoka, kitusi per imtmeius, neturi

vieningai pripaintos iraikos. Pirmieji isamesni
turizmo apibrimai suformuluoti XX a. II pusje.
1954 m. Jungtini Taut Organizacijos (JTO) priimtu
nutarimu, turizmas apibdinamas kaip aktyvus poilsis u savo
nuolatins gyvenamosios vietos rib, padedantis gerinti
sveikat, fizikai lavinti mog.

P. Bernecker 1961 m. turizm apibdino taip:

Tai tarpusavio santyki ir paslaug, susijusi su laikinu ir
savanoriku keliautojo gyvenamosios vietos pakeitimu
nekomerciniais ir neprofesiniais tikslais.

TURIZMO SAMPRATA

1980 m. Maniloje priimta pasaulio turizmo deklaracija

skelbia: Turizmas suprantamas kaip veikla, turinti
svarbi reikm taut gyvenimui, nes tiesiogiai lemia
socialin, kultrin, vietimo bei ekonomin ali
gyvenimo sferas ir j tarpusavio santykius.
1981 m. Madride vykusioje Pasaulins turizmo
organizacijos (PTO) Pasaulinje turizmo konferencijoje
pateikta tokia turizmo svoka: Turizmas tai viena i
aktyvaus poilsio ri, kelions, siekiant susipainti su
vienais ar kitais rajonais, alimis; kelions danai
derinamos su sportu.

TURIZMO SAMPRATA
1989 m. Hagos turizmo deklaracijoje turizmas vardijamas
kaip laisvas moni judjimas u j nuolatins gyvenamosios
ir darbo vietos, taip pat paslaug sfera, sukurta tenkinti
poreikius, ikilusius io judjimo metu.

1993 m. JTO Statistikos komisija prim ymiai platesn

turizmo apibdinim: turizmas tai veikla asmen, kurie
keliauja po vietoves, esanias u jiems prastos aplinkos rib,
ne ilgiau vieneri met poilsio, verslo ir kitais tikslais.

iuo metu tikslinga vartoti Pasaulins

Turizmo Organizacijos (PTO) pasilyt apibrim:
TURIZMAS visos kelioni, ekskursij rys, kai asmuo
palieka savo darbo ir gyvenimo viet ilgiau nei vien par ir
trumpiau nei 12 mnesi, ir kai ivykos tikslas nra samdoma,
apmokama veikla.
Panaiai turizmas apibrtas ir Lietuvos Respublikos
turizmo statyme:
TURIZMAS tikslinga moni veikla, susijusi su kelione ir
laikinu buvimu u nuolatins gyvenamosios vietos rib ne
ilgiau kaip vienerius metus, jei i veikla nra mokymasis ar
mokamas darbas lankomoje vietoje.

Turistas fizinis asmuo, kuris

paintiniais, profesiniais-dalykiniais,
etniniais, kultriniais, rekreaciniais,
sveikatingumo, religiniais ar specialiais
tikslais keliauja po al ar kitas alis ir
bent vienai nakvynei, taiau ne ilgiau kaip
vienus metus apsistoja ne savo nuolatinje
gyvenamojoje vietoje, jei i veikla nra
mokymasis ar mokamas darbas
lankomoje vietovje.

Neirint vairiuose altiniuose pateikt turizmo

svokos skirtum, dauguma j apima iuos
pagrindinius momentus:

ivykim i nuolatins aplinkos;

laikotarp iki vieneri met;

veikl kelions metu;

kelions tiksl.

Didiausi tak turizmo

pltrai turi ie veiksniai:

Ekonominiai (valiut kursai)

Politiniai (statymai, mokesiai)
Saugumas/Nesaugumas (ems drebjimai, karai)
Demografiniai (migracija, isilavinimo lygis)
Technologiniai (transportas, komunikacija)
Kultriniai
Mada

Taip pat: besikeiiantis gyvenimo bdas, industrializacijos ir

urbanizacijos procesai, turizmo infrastruktros pltra, turizmo politika...