Download as pdf or txt
Download as pdf or txt
You are on page 1of 2

Tango ir depresija

Kart Vilniaus tango bendruomen organizavo milong (tango vakar) viename klube. Po vakarlio
panekintas klubo apsaugininkas pasak, kad tiek ilgai tiek depresyvios muzikos jam dar nra tek
klausytis... Taip, danas mogus pirm kart igirds autentik tango muzik pasakys, jog ji varo
i proto. Taiau, kaip tai danai bna, tikras tango poveikis yra atvirktinis: mokslinink praktik
rodyta, kad btent tango labai efektyviai nuo depresijos gydo!
Tai nra tango fanat subjektyvi nuomon. 2012 metais Naujosios Anglijos universiteto (Australija)
mokslininkai atliko eksperiment, kurio tikslas buvo nustatyti meditacijos ir tango usimim
poveik monms, keniantiems nuo depresijos. J tikslas buvo vertinti tango kaip vien i
alternatyvi metod mainant stres, nerim ir (arba) depresij.
inoma, mokslininkai rmsi ankstesniais tyrimais, atliktais vairiose pasaulio alyse, per kuriuos
rodyta, jog veikla, reikalaujanti nuolatinio dmesio pojiams, neleidia mogui galvoti apie
praeities nemalonumus ir ateities baimes. O juk tai ir yra meditacijos esm. Tango yra vienas i t
usimim, kuri dka galima pasiekti tiksl, nes is okis visikai trauki okantj, reikalauja
gyti tam tikr gdi ir nuolat koncentruotis pojius. Jis taip pat palengvina muzikos, judesi ir
kontakto panaudojim gydymo procese. Iki i eksperiment tango nebuvo tiriamas kaip dmesingu
sismoninimu grstas (mindfulness-based) gydymas.
Rengdami tango ir meditacijos eksperiment mokslininkai nusprend patikrinti tris hipotezes:
1) tango ir meditacijos usimim dalyviai po io gydymo kurso turt pademonstruoti labiau
sumajus streso, nerimo ir depresijos lyg, negu pacientai nedalyvav usimimuose;
2) tango ir meditacijos usimim dalyviai po io gydymo kurso turt pademonstruoti labiau
padidjus pasitikjimo savimi ir pasitenkinimo gyvenimu lyg, negu pacientai nedalyvav
usimimuose;
3) po ei savaii programos turt pasireikti dmesingo sismoninimo lygio priklausomyb
nuo narysts vienoje i trij grupi (tango, meditacijos, nedalyvavusi usimimuose).
Meditacijos usimimus organizavo pagal Johno Kabat-Zinno sistema. Tango pamokose buvo
mokoma tradicinio argentinietiko artimo glbio varianto.
I viso meditacijos ir tango grupms buvo surengta po 6 pamokas, kiekviena pusantros valandos
trukms. Ir dideliam mokslinink pasitenkinimui visos tris hipotezes buvo iaip ar taip patvirtintos.
Be to, tango pasirod netiktinai skmingai.

Tik tango grups dalyviai (ne meditacijos) parod sumajus psichologinio streso lyg. Situacijos
su nerimu pagerjimas irgi buvo didesnis tango grupje, lyginant su meditavusiais. Taip pat
tangieiai pademonstravo geresn dmesingum ir sismoninim. Pasitenkinimas gyvenimu
labiau pagerjo irgi tango grupje, ir tik savivert labiau iaugo meditacijos grups dalyviams, negu
pas okusius tango (bet iaugo ir pastariesiems). Tai neatrodo keista, kadangi tangieiams teko
mokytis okio ingsni, o tai ne visada greitai ir sklandiai pavyksta, ir klaidos, padaromos okant,
matosi visiems, skirtingai nuo klaid medituojant.
Neverta net stebtis, kad ir tango, ir meditacijos grupi dalyviai pademonstravo labiau sumajus
depresijos lyg, negu laukimo srao asmenys. O kas yra i tikrj nuostabu, tai kad efektas buvo
enkliai didesnis, negu vartojant antidepresantus.
Atsivelgiant labiau sumajus tangiei (lyginant su meditavusiais) streso lyg ir j padidjus
dmesingum buvo rodyta, jog judesio pratimai mainant stres, tikriausiai, yra efektyvesni, negu
statiki (tokie kaip dmesingo sismoninimo meditacija).
Pairkim dabar ir i pinigins puss. Gerai imokti medituoti galima tik per individualius
usimimus, o grupins tango pamokos daniausiai yra pigesns, tad tango ir iuo atvilgiu yra gana
patrauklus terapijos variantas keniantiems nuo depresijos ir streso. Be to, tyrimas parod, jog is
argentinietikas okis gali bti naudojamas ne Lotyn Amerikos alyse panaiai, kaip Ryt
meditacijos technikos, kurios jau seniai integruotos gydymo programas.
O maloniausia, kad po tyrim 97 % vis grupi dalyvi pasirinko tango, o ne meditacijos kurs.
Pinniger R, et al. Argentine tango dance compared to mindfulness meditation and a waiting-list
control: A randomised trial for treating depression. Complement Ther Med (2012),
http://dx.doi.org/10.1016/j.ctim.2012.07.003

You might also like