Civi mio kodekso komentaras

statymai gali numatyti, kad daikt gali parduoti ir ne

jo savininkas. Pavyzdiui, komisionierius, kuriam komitentas paveda parduoti daikt treiajam asmeniui, su tre
iuoju asmeniu sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje
yra pardavjas, nebdamas parduodamo daikto savinin
kas-, taiau jis laikomas tinkama sutarties alimi; turto pa
tiktinis, kuris parduoda patiktojo daikt, taip pat nra
jo savininkas, taiau gali bti pardavjas. Turto administ
ratorius, parduodamas kitam asmeniui nuosavybs teise
priklausant turt, kur jis administruoja, nra savininkas,
taiau laikydamasis statyme ir administravim nustataniame akte nustatyt slyg gali parduoti daikt. Teismo
antstolis, parduodamas skolininkui priklausant daikt
teismo sprendimo vykdymo tvarka, taip pat nra jo savi
ninkas, taiau laikomas tinkama sutarties alimi. Prie at
vej, kai daikt gali parduoti ne jo savininkas, priskirtini
ir tie atvejai, kai pasibaigus pasaugos terminui saugoto
jas parduoda pasaugos davjo neatsiimt daikt (CK
6.843 str. 2 d 6.864 str. 5 d., 6.868 str. 3 d.) arba trans
porto mons teiss akt nustatyta tvarka realizuoja kro
vin, neatsiimt per jo saugojim laik (r., pvz.,1996 m.
birelio 4 d. Geleinkelio transporto kodekso 58 str. 4 d.).
2
r. LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. spalio 30 d.
nutart c. b. Kitova v. A. Kitova, D. Makneviit ir kt.,
Nr. 3K-3-1096/2000, kat. 42; LAT CBS teisj kolegijos
2000 m. lapkriio 15 d. nutart c. b. J. Celieien v. A. CelieSius irkt., Nr. 3K-3-1202I2000, kat. 42.
3
it. LAT CBS teisj kolegijos 1998 m. rugsjo 28 d.
nutart c. b. Generalin prokuratra v. R. Stankeviius,
I. Nedzinskien, Nr. 3K-122/98, kat. 6.
4
r. LAT CBS teisj kolegijos 2000 m. lapkriio 15 d. nu
tart c. b. J. Celieien v. A. Celieius ir kt., Nr. 3K-3-1202/2000,
kat. 42.
5
r. LAT CBS teisj kolegijos 2003 m. sausio 14 d. nu
tart c. b. V Kriinas v. /. Beper ir kt, Nr. 3K-3-97I2003,
kat. 120.
6
Pagal 1883 m. kovo 20 d. Paryiaus konvencijos dl pra
monins nuosavybs saugojimo (inios. 1996, Nr. 75-1796)
1 straipsnio 2 dal pramonins nuosavybs objektais laiko
mi iradim patentai, naudingieji modeliai, pramoninis di
zainas, preki enklai, paslaug enklai, firm vardai ir kil
ms nuorodos arba kilms vietos pavadinimai, taip pat ap
sauga nuo nesiningos konkurencijos.
7
inios. 1996, Nr. 75-1797.
8
Taip pat r. 1994 m. sausio 18 d. Patent statymo (i
nios. 1994, Nr. 8-120) 47-49 straipsnius.
9
Apie Europos patento apsaugos taikym Lietuvoje r.
1994 m. sausio 18 d. Patent statymo 50-59 straipsnius.
10
Lietuvos Respublikos Seimas 1989 m. birelio 27 d.
Madrido sutarties dl tarptautins enkl registracijos
protokol (inios. 1997, Nr. 50-1193) ratifikavo 1997 m.
balandio 29 d., sigaliojo 1997 m. lapkriio 15 d. Tarp
tautin enklo registracij reglamentuoja 2000 m. spalio
10 d. Preki enkl statymo (inios. 2000, Nr. 92-2844)
30-34 straipsniai.
"inios. 1995, Nr. 40-988.
12
inios. 1999, Nr. 50-1598 (nauja redakcija - inios.
2003, Nr. 28-1125).
13
Schlechtriem P. Kommentar zum Einheitlichen UNKaufrecht: das bereinkommen der Vereinten Nationen
ber Vertage ber den internationalen Warenkauf. 3. Aufl.
Mnchen: C. H. Beck, 2000. Art. 42. Rdn. 4.
14
inios. 2001, Nr. 64-2324.
15
inios. 1999, Nr. 101-2897.
16
inios. 2001, Nr. 55-1948.

17

Turto areto akt registro veikl reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 314 patvirtinti Turto areto akt registro nuostatai
(inios. 2002, Nr. 101-2897).
1H
Hipotekos registro nuostatai patvirtinti Lietuvos
Respublikos Vyriausybs 2001 m. spalio 18 d. nutarimu
Nr. 1246; r.: inios. 2001, Nr. 90-3173.
19
r.: McGregor H. McGregor On Demages. 16rd ed.,
London: Sweet & Maxwell, 1997. P. 157-184; Treitel
G. H. Remedies for Breach of Contract. Courses of Action Open to the Party Aggrieved, Sec. 83-90 // Internatio
nal Encyclopedia of Comparative Law, Under the Auspices of the International Association of Legal Science,
vol. VII: Contracts in General, ch. 16. Tbingen: Mohr Siebeck, 1976; JAV vieningojo komercinio kodekso (ang. Unifonn Commerciat Codej 2-715 str. (2) (a), taip pat Sutar
i teiss svado (ang. Restatement of Contracts, 2 ed.)
351 str.
20
r.: Schlechtriem P. Kommentar zum Einheitlichen
UN-Kaufrecht: das bereinkommen der Vereinten Na
tionen ber Vertage ber den internationalen NVarenkauf.
3. Aufl. Mnchen: C. H. Beck, 2000. Art. 74. Rdn. 35.
21
Ibid. Rdn. 36.
22
Bianca C. M., Bonell M. J. Commentary on the Inter
national Sales Law. Milano: Giuffr, 1987. Art. 74. Anm. 2.9.
23
Schlechtriem P. Kommentar zum Einheitlichen UNKaufrecht: das bereinkommen der Vereinten Nationen
ber Vertage ber den internationalen Warenkauf. 3. Aufl.
Mnchen: C. H. Beck, 2000. Art. 36. Rdn. 10.
24
r.: Schlechtriem P. Kommentar zum Einheitlichen
UN-Kaufrecht: das bereinkommen der Vereinten Na
tionen ber Vertage ber den internationalen Warenkauf.
3. Aufl. Mnchen: C. H. Beck, 2000. Art. 35. Rdn. 35.
25
Antai Diuseldorfo auktesnysis ems teismas (Oberlandesgericht (OLG) Dsseldorf) pripaino, kad septy
ni dien terminas praneti apie agurk, kurie buvo skir
ti marinavimui, trkumus buvo neprotingas, t. y. buvo pra
neta pavluotai (r. OLG Dsseldorf, RIW 1993, 325).
26
r.: Bianca C. M., Bonell M. J. Commentary on the
International Sales Law. Milano: Giuffr, 1987. Art. 39.
Anm. 2.4.
27
Schlechtriem P. Kommentar zum Einheitlichen UNKaufrecht: das bereinkommen der Vereinten Nationen
ber Vertage ber den internationalen Warenkauf. 3. Aufl.
Mnchen: C. H. Beck, 2000. Art. 39 Rdn. 16.
28
r.: Schlechtriem P. Internationales UN-Kaufrecht.
Ein Studien- und Erlauterungsbuch zum bereinkom
men der Vereinten Nationen ber Vertrage ber den in
ternationalen Warenkauf (CISG). Tbingen: Mohr Siebeck, 1996. Rnd. 154.
29
r.: Magnus U. Das UN-Kaufrecht - aktuelle Entv/icklungen und Rechtsprechungspraxis // Zeitschrift fr
Europaisches Privatrecht (ZEuP). 2002,3, p. 523,535. Tuo
tarpu Austrijos Aukiausiojo Teismo praktikoje protingu
terminu laikytinas vidutinikai iki keturiolikos dien ter
minas (r. ibidem).
3(1
Schlechtriem P. Kommentar zum Einheitlichen UNKaufrecht: das bereinkommen der Vereinten Nationen
ber Vertage ber den internationalen NVarenkauf. 3. Aufl.
Mnchen: C. H. Beck, 2000. Art. 39 Rdn. 17.
31
Ibid.
32
r.: Magnus U. Das UN-Kaufrecht - aktuelle Entvvicklungen und Rechtsprechungspraxis // Zeitschrift fr Eu
ropaisches Privatrecht (ZEuP). 2002, 3, p. 523,535.
33
Ibid., p. 523, 536.

Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso komentaras
Penktoji knyga. Paveldjimo teis (3)
V SKYRIUS

stament gali sudaryti tik sutuoktiniai, t. y. asme-

Doc. dr. Alfonsas Vileita

VU Teiss fakulteto Civilins teiss ir civilinio proceso katedra

BENDRASIS SUTUOKTINI TESTAMENTAS

5.43 STRAIPSNIS
BENDROJO SUTUOKTINI TESTAMENTO SAMPRATA

Bendruoju sutuoktini testamentu abu

sutuoktiniai vienas kit paskiria savo pdiniu
ir po vieno sutuoktinio mirties vis mirusiojo
turt (i jo ir bendrosios sutuoktini nuosavybs dalj) paveldi pergyvens sutuoktinis, iskyrus privalomj palikimo dal (io kodekso
5.20 straipsnis).
Straipsnyje pateikiama bendrojo sutuoktini
testamento samprata. Bendrasis sutuoktini testamentas - tai dvialis sandoris (sutartis), kuris
ireikia bendr sutuoktini vali, kad kiekvienas po savo mirties palieka kitam, pergyvenusiam
sutuoktiniui vis savo turt, skaitant ir savo bendrosios nuosavybs dal. Vienam i j mirus, kitas paveldi vis mirusiojo turt (skaitant ir bendrosios nuosavybs dal). is testamentas neatima
i pdini, kurie pagal CK 5.20 straipsn turi teis
privalomj palikimo dal, paveldjimo teiss.
ie pdiniai, nesvarbu, koks yra bendrasis sutuoktini testamentas, paveldi t dal, kuri jiems
tekt paveldint pagal statym (r. CK 5.20 str.
komentar).
5.44 STRAIPSNIS
BENDROJO SUTUOKTINI
TESTAMENTO SUDARYMAS

1. Bendrj sutuoktini testament gali su

daryti tik sutuoktiniai. Tok testament notaro
ar kito asmens, tvirtinanio testament, aki
vaizdoje pasirao abu sutuoktiniai.
2. Bendrasis sutuoktini testamentas suda
romas tik kaip oficialusis testamentas (io ko
dekso 5.28 straipsnis).
1. Straipsnyje reglamentuojama bendrojo sutuoktini testamento sudarymo tvarka. Tok te-

nys, statymo nustatyta tvarka sudar civilin ar

banytin santuok. Tokio testamento negali sudaryti sugyventiniai, asmenys, registrav partneryst pagal CK 3.29 straipsn, buv sutuoktiniai. Testament abu sutuoktiniai sudaro notaro
ar konsulinio pareigno arba asmen, turini
teis tvirtinti testament pagal CK 5.27 straipsnio 6 dal, akivaizdoje. Todl negalima atskirai tvirtinti sutuoktini para testamente.
Notaras, tvirtindamas tok testament, iaikina sutuoktiniams jo padarinius ir panaikinimo
tvark.
2. Straipsnio 2 dalyje sakoma, kad bendrasis
sutuoktini testamentas sudaromas kaip oficialusis testamentas. Todl negalioja asmeninis sutuoktini (vieno i j) suraytas ir abiej pasiraytas bendras testamentas. Kadangi straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad tok testament abu sutuoktiniai pasirao notaro ar kito j tvirtinanio
asmens akivaizdoje, neturi bti priimami pagal
CK 5.31 straipsn saugoti netvirtinti sutuoktini
testamentai, o priimti saugoti negalioja ir neprilyginami oficialiesiems testamentams.
5.45 STRAIPSNIS
BENDROJO SUTUOKTINI TESTAMENTO TURINYS

1. Testamentu kiekvienas sutuoktinis kitam

palieka vis savo turt.
2. Testamentu gali bti paskirtas pdinis,
kuris pavelds turt mirus pergyvenusiam su
tuoktiniui.
3. Testamentu gali bti paskirta testamen
tin iskirtin, suteikiama i vieno kurio sutuok
tinio turto po jo mirties arba bendro sutuokti
ni turto po pergyvenusio sutuoktinio mirties.
4. Sutuoktiniai gali savo turt ar jo dal pa
likti visuomenei naudingam tikslui arba lab
darai. Toks testamento pavedimas gali bti vyk
domas i vieno kurio sutuoktinio turto po jo

Civilinio kodekso komentaras

mirties arba i bendro sutuoktini turto po pergyvenusio sutuoktinio mirties.

1. iame straipsnyje nurodytos bendrojo su
tuoktini testamento turinio ypatybs. Straips
nio 1 dalyje nustatyta, kad mirus vienam sutuok
tiniui kitas paveldi mirusiojo turt. Tokiu
testamentu sutuoktiniai vienas kitam palieka savo
turt. Abu sutuoktiniai yra testatoriai. pdiniu
tampa pergyvens sutuoktinis.
2. Straipsnio 2 dalyje sakoma, kad abu
sutuoktiniai testamente gali nurodyti, kas pa
velds turt mirus pergyvenusiam (paskutiniam)
sutuoktiniui. Tokiu bdu sutuoktiniai bendru
sutarimu nusprendia dl jiems priklausanio
turto likimo jiems mirus. Mirus vienam sutuok
tiniui, kitas sutuoktinis, prims palikim, tampa
paveldto turto savininkas. Jis iuo turtu dis
ponuoja savo nuoira. Bendru sutuoktini te
stamentu paskirtas pdinis joki teisi j turt
neturi. Jo paveldjimo teis atsiranda tik mi
rus pergyvenusiam sutuoktiniui. Jis paveldi tik
t turt, kuris lieka po pergyvenusio sutuokti
nio mirties.
Testatorius, sudars testament ir paskyrs
pdin, savo turtu disponuoja laisvai neatsiklausdamas pdinio. Jis jam .priklausant turt
gali parduoti, padovanoti, gali sudaryti nauj testament. Testatorius, ivaists turt, pagal
Lietuvos statymus pdiniui gali palikti tik skolas. pdiniai negali reikalauti apriboti palikjo
veiksnumo.
Teisiniai santykiai ir teisin padtis nesikeiia, kai sutuoktiniai sudaro bendr testament
su paskirtu pdiniu, kuris pavelds mirus pergyvenusiam sutuoktiniui. Paskirto pdinio teisin padtis yra lygiai tokia pati kaip ir pagal
vieno asmens sudaryt testament. Jam paveldjimo teiss normos nesuteikia joki ypating
teisi ir pareig. Jis turi tokias paias teises ir
pareigas kaip ir bet kuris kitas pdinis.
Bendrasis sutuoktini testamentas turi dvialio sandorio element, nes abu sutuoktiniai
ireikia bendr suderint vali. Sudarant tok
testament paskiriamas pdinis neprivalo dalyvauti j tvirtinant, jo valios ireikimas nereikalingas, prie testatori vali jis negali dalyvauti sudarant ir tvirtinant sutuoktini bendrj
testament. Testamento paslapties reikalavimai
taikytini ir paskirtam pdiniui. Jis neturi teiss
inoti apie tokio testamento sudarym, jeigu ito
nenori testatoriai. Net jeigu jis i testatori su-

Civilinio kodekso komentaras

ino apie tok testament ir testatori sutikimu

dalyvauja notarui tvirtinant testament, tai nekeiia jo teisins padties.
Sutuoktiniai gali panaikinti sudaryt bendrj testament, sudaryti nauj bendrj testament ir paskirti kit pdin, kuris pavelds
jiems mirus.
Sutuoktiniai, sudar bendrj testament, yra
vienas kito testatoriai ir pdiniai, ir kartu paskirto pdinio testatoriai. Bendrasis testamentas neriboja sutuoktini teiss disponuoti jiems
asmenikai priklausaniu turtu. Mirus vienam
sutuoktiniui, kitas paveldi mirusio sutuoktinio
turt (jo asmenin nuosavyb ir jo bendrosios
jungtins nuosavybs dal). Joki teisi paskirtas pdinis tuo metu negyja. Jis net neturi teiss prie mirusio ir pergyvenusio sutuoktinio vali
inoti testamento turinio.
Be to, jeigu pergyvens sutuoktinis atsisako
palikimo pagal bendrj testament, tai pagal
CK 5.49 straipsnio 1 dal mirusio sutuoktinio turtas paveldimas pagal statym, o pergyvens sutuoktinis turi teis sudaryti nauj testament dl
jo turto paveldjimo. Tokiu atveju bendruoju testamentu paskirto pdinio galimyb paveldti
pagal bendrj testament inyksta. Jis gali paveldti kitu pagrindu: jeigu jam paskiriama dalis nauju pergyvenusio sutuoktinio testamentu
arba jis paveldi kaip pdinis pagal statym, arba
kaip testamentinis pdinis.
Bendruoju testamentu paskirto pdinio teiss
atsiranda tik mirus pergyvenusiam sutuoktiniui.
Jis, kaip ir bet kuris kitas pdinis, turi teis priimti palikim, jo nepriimti ar atsisakyti. Ir tik
prims palikim, jis gyja teis bendru testament palikt turt, t. y. t, kuris liko mirus
pergyvenusiam sutuoktiniui. Jeigu neliko nieko, tik skolos, jis gali palikimo nepriimti arba
priimti j.
3. Straipsnio 3 dalyje sutuoktiniams suteikia
ma teis bendrajame testamente nustatyti te
stamentin iskirtin kit asmen (fizini ar ju
ridini) naudai. Testamentin iskirtin gali bti
vykdoma i anksiau mirusio sutuoktinio turto.
Bendrajame testamente jie taip pat gali nuro
dyti, kad testamentin iskirtin bus vykdoma
mirus pergyvenusiam sutuoktiniui.
4. Straipsnio 4 dalyje teigiama, kad sutuok
tiniai gali vis turt ar jo dal palikti visuome
nei naudingam tikslui ar labdarai. Testamente
gali bti pareigojimas steigti atitinkam juri-

din asmen. Testamente galima nurodyti, kad

tai bus daroma mirus pirmajam sutuoktiniui i
jo turto arba mirus pergyvenusiam sutuoktiniui
i jo palikimo.
5.46 STRAIPSNIS
BENDROJO SUTUOKTINI TESTAMENTO
PANAIKINIMAS IR NEGALI0J1MAS

1. Bet kuris sutuoktinis gali iki palikimo at

siradimo ataukti savo valios ireikim ta pa
ia tvarka, kokia buvo sudarytas testamentas.
Tokiu atveju netenka galios ir kito sutuoktinio
valios ireikimas.
2. Sutuoktinio sudaryti testamentai, neat
aukus bendrojo sutuoktini testamento, ne
galioja.
3. Bendrasis sutuoktini testamentas neten
ka galios, jeigu iki palikimo atsiradimo momento
nutraukiama santuoka arba pareikiamas ie
kinys (paduodamas praymas) nutraukti san
tuok, arba sutuoktinis dav sutikim isituokti.
1. Straipsnyje reglamentuojamas bendrojo
sutuoktini testamento ataukimas ir negaliojimas. Sutuoktiniams sudarius bendrj sutuok
tini testament netenka galios anksiau su
daryti kiekvieno sutuoktinio testamentai. Nors
bendrasis sutuoktini testamentas turi sutar
ties element, taiau bet kuris sutuoktinis gali
iki atsirandant palikimui ataukti savo valios
ireikim ta paia tvarka, kokia buvo sudary
tas testamentas, t. y. testament sutuoktinis gali
ataukti tik pats atvyks pas notar ir ireiks
savo vali notaro akivaizdoje, nes tokia io te
stamento sudarymo tvarka nustatyta CK
5.44 straipsnio 1 dalyje. Sutuoktinis negali to
kio testamento ataukti CK5.35 straipsnio 3 da
lyje nustatyta tvarka, t. y. paduodamas parei
kim testament patvirtinusiai staigai. Notaras,
prims sutuoktinio pareikt bendrojo testa
mento atsisakym, paymi tai bendrajame te
stamente, testament registre ir pranea kitam
sutuoktiniu, kad bendrasis sutuoktini testa
mentas nebegalioja, nes, vienam sutuoktiniui
ataukus savo valios ireikim, netenka galios
kito sutuoktinio valios ireikimas.
2. Straipsnio 2 dalyje sakoma, kad neatau
kus bendrojo sutuoktini testamento, kiekvie
no sutuoktinio sudaryti testamentai negalioja.
Negalioja kiekvieno sutuoktinio testamentai,
sudaryti iki bendrojo sutuoktini testamento
sudarymo ir galiojant bendrajam sutuoktini

testamentui. Nustojus galioti bendrajam sutuoktini testamentui negyja galios sutuoktini testamentai, sudaryti iki bendrojo sutuoktini testamento (r. CK 5.17 str. 2 d., ios dalies
komentar).
3. Straipsnio 3 dalyje vardyti atvejai, kai bendrasis sutuoktini testamentas netenka galios.
Pirma, kai santuoka nutraukiama iki atsirandant palikimui. iuo atveju testamentas netenka
galios ne tik kai teismo sprendimas nutraukti
santuok sigalioja iki atsirandant palikimui, bet
ir kai teismas prim sprendim nutraukti santuok, iki atsirado palikimas, bet teismo sprendimas sigaliojo iam atsiradus (teismo sprendimas sigaliojo pasibaigus jo apskundimo
terminui, kuris sujo atsiradus palikimui, arba
apskundus teismo sprendim apeliacine tvarka, palikimas atsirado dar neinagrinjus bylos apeliacine tvarka). Antra, bendrasis sutuoktini testamentas netenka galios, kai
pareikiamas iekinys (paduodamas praymas
nutraukti santuok) arba sutuoktinis dav sutikim isituokti. Pats iekinio nutraukti santuok pareikimas bendrj sutuoktini testament daro negaliojaniu tik jeigu palikimas
atsiranda po iekinio pareikimo dar neinagrinjus bylos. Jeigu palikimo neatsiranda, iki
byla inagrinjama, tai dl iekinio pareikimo
bendrasis testamentas nenustoja galios. Vieno
sutuoktinio iekinio pareikimas ar j praymo nutraukti santuok padavimas patys savaime nenutraukia santuokos. Iki priimamas galutinis sprendimas, sutuoktiniai gali susitaikyti.
Tokiu atveju jie lieka sutuoktiniai ir lieka galioti j sudarytas testamentas. Toki pai reikm turi ir aplinkyb, kai sutuoktinis duoda sutikim nutraukti santuok. Sutuoktiniui,
davusiam sutikim nutraukti santuok, mirus,
bendrasis sutuoktini testamentas netenka galios. Bet jeigu sutuoktinis, davs sutikim nutraukti santuok, iki atsirandant palikimui susitaiko su kitu sutuoktiniu ir tuo bdu savo
sutikim ataukia, bendrasis sutuoktini testamentas lieka galioti.
5.47 STRAIPSNIS
PERDUOTO SAUGOTI
TESTAMENTO IREIKALAVIMAS

Testament patvirtinusi ar j sauganti staiga

testament gali iduoti tik abiej sutuoktini
reikalavimu.

Civilinio kodekso komentaras

Civilinio kodekso komentaras

iame straipsnyje nurodyta, kad bendrj sutuoktini testament sutuoktiniai gali atsiimti
tik abu atvyk staig, kuri j patvirtino arba
kur jis saugomas. Tai gali bti notaro biuras arba
Lietuvos Respublikos konsulatas atitinkamoje
alyje. Notaras ar kosulins staigos darbuotojas i sutuoktini pateikt asmens dokument
privalo nustatyti j asmenyb ir iduoti testament pasiraytinai. Atsiimdami bendrj sutuoktini testament sutuoktiniai ireikia vali (ji
ireikiama konkliudentiniais veiksmais) nutraukti
jo galiojim. Sutuoktini atsiimtas bendrasis
testamentas netenka galios. Sutuoktiniai, atsi m bendrj testament, nra jo saistomi ir turi
teis sudaryti testamentus bendrja tvarka. Testamento atsimimas neturi takos sutuoktini
anksiau sudaryt testament galiojimui - ie
nepradeda galioti.
5.48 STRAIPSNIS
BENDROJO SUTUOKTINI
TESTAMENTO PASKELBIMAS

Mirus vienam sutuoktiniui, suinteresuotiems

pdiniams io kodekso 5.33 straipsnio nustatyta tvarka skelbiama tik io sutuoktinio valia,
kito sutuoktinio valia neskelbiama.
Bendrajame testamente ireikiama bendroji
suderinta sutuoktini valia ir gali bti ireikiama atskira kiekvieno sutuoktinio valia. Tai gali
bti sutuoktinio patvarkymas iduoti kam nors
testamentin iskirtin i jo turto, dal io turto
panaudoti visuomenei naudingam tikslui. Testamente gali bti ir kiti mirusio sutuoktinio patvarkymai. Suinteresuotiems pdiniams skelbiami tik
mirusio sutuoktinio patvarkymai (pergyvenusio
sutuoktinio ir bendri sutuoktini patvarkymai neskelbiami). Skelbimo tvarka nustatyta CK
5.33 straipsnyje (r. io straipsnio komentar).
5.49 STRAIPSNIS
PALIKIMO PAGAL BENDRJ SUTUOKTINI
TESTAMENT ATSISAKYMAS

1. Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuok

tinis neturi teiss pakeisti bendrojo testamen
to. Jis turi teis atsisakyti priimti palikim. Tokiu
atveju mirusiojo sutuoktinio turt paveldi jo
pdiniai pagal statym, o pergyvens sutuok
tinis gyja teis savo nuoira sudaryti nauj
testament.
2. Toks pergyvenusio sutuoktinio atsisaky
mas priimti palikim neturi takos testamen-

tins iskirtins, paskirtos i mirusiojo sutuoktinio turto, gavjo teisei j testamentin iskirtin, kuri iduoda pdiniai pagal statym. 3.
Pergyvenusiam sutuoktiniui atsisakius priimti
palikim, bendruoju testamentu paskirtas
pdinis, kuris turjo paveldti po pergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teiss
paveldti pagal bendrj sutuoktini testament.
1. Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuok
tinis neturi teiss nei pakeisti, nei ataukti ben
drj sutuoktini testament, nes tai yra dvia
lis sandoris. Jis, kaip kiekvienas kitas pdinis,
turi teis atsisakyti palikimo, nes tai yra viena
alis sandoris. Atsisaks palikimo sutuoktinis ne
tenka teiss mirusio sutuoktinio turt, skai
tant pastarojo bendrosios nuosavybs dal,
netenka teiss ir privalomj palikimo dal. To
kiu atveju mirusio sutuoktinio turt paveldi p
diniai pagal statym.
Pergyvens sutuoktinis gyja teis sudaryti testament ir jam priklausant turt palikti savo
nuoira.
2. Straipsnio 2 dalyje yra nustatytos te
stamentins iskirtins gavj teiss. Pergyve
nusio sutuoktinio pareiktas palikimo atsisa
kymas nedaro mirusio sutuoktinio valios,
ireiktos bendrajame sutuoktini testamente,
negaliojanios. Pagal statym paveldimas mi
rusio sutuoktinio turtas (skaitant bendrosios
sutuoktini nuosavybs dal), kurio atsisak per
gyvens sutuoktinis. Visi kiti mirusio sutuokti
nio patvarkymai dl jam priklausiusio turto ga
lioja. Todl ilieka testamentins iskirtins
gavjo teis testamentin iskirtin. J iuo
atveju privalo iduoti pdinis pagal statym.
Ilieka ir kiti mirusio sutuoktinio pareigojimai,
kurie turi bti vykdomi i jo turto ar jo turto
sskaita.
3. Straipsnio 3 dalyje sakoma, kad bendruoju
testamentu paskirtas pdinis, kuris turjo pa
veldti mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, ne
tenka ios teiss, nes pirma mirusio sutuokti
nio turt paveldi pdiniai pagal statym, o
pergyvens sutuoktinis gyja teis sudaryti nau
j testament dl jam priklausanio turto pa
veldjimo. Pergyvenusiam sutuoktiniui atsisakius
palikimo pagal bendrj testament, bendra ia
me testamente ireikta valia netenka galios, kar
tu netenka galios ir pergyvenusio sutuoktinio
sipareigojimas dl jo turto paveldjimo, ireik
tas bendrajame testamente.

VI SKYRIUS
PALIKIMO PRIMIMAS IR ATSAKOMYB
U PALIKJO SKOLAS
5.50 STRAIPSNIS
PALIKIMO PRIMIMAS

1. Kad gyt palikim, pdinis turi j pri

imti. Neleidiama palikim priimti i dalies arba
su slyga ar ilygomis.
2. pdinis laikomas primusiu palikim, kai
jis faktikai pradjo paveldim turt valdyti,
kreipsi palikimo atsiradimo vietos apylinks
teism dl turto apyrao sudarymo arba kai p
dinis padav palikimo atsiradimo vietos nota
rui pareikim apie palikimo primim.
3. iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi
bti atliekami per tris mnesius nuo palikimo
atsiradimo dienos.
4. Asmenys, kuriems paveldjimo teis atsi
randa tik tuo atveju, kai kiti pdiniai paliki
mo nepriima, gali pareikti sutikim priimti pa
likim per tris mnesius nuo teiss priimti
palikim atsiradimo dienos.
5. Palikimas, kur paveldi pdiniai, gim po
palikimo atsiradimo, priimamas per tris m
nesius nuo j gimimo dienos.
6. Notaras ar teismas per tris darbo dienas
nuo palikimo primimo dienos privalo prane
ti Centrinei hipotekos staigai apie palikimo pri
mim.
1. Siame straipsnyje reglamentuojamas palikimo primimas. Palikimo primimas yra vienaalis pdinio sudaromas sandoris. Tai nra
asmeninis pdinio sandoris. Palikim gali priimti pdinio atstovas. Neveiksni pdini vardu palikim priima j atstovai pagal statym
(tvai arba globjai). Straipsnio 1 dalyje nurodyta tokio sandorio slygos ir padariniai. pdinis teis palikim gyja tik j prims. Todl
kyla klausimas, kokia yra palikimo teisin padtis, iki j priima pdinis. Mirusiam palikjui
turtas negali priklausyti, nes jo jau nra. pdiniui turtas nepriklauso, nes jis dar neprim palikimo. Atsiradus palikimui pdinis tik gyja teis
j priimti ar jo nepriimti, atsisakyti. Todl palikimas nuo palikjo mirties momento iki jo pri-''
mimo yra turtas, neturintis apibrto subjekto.
Tik pdiniui primus palikim atsiranda io
turto subjektas. pdinis, prims palikim, teises j gyja nuo jo atsiradimo, o7n nuo primimo momento. Paveldjimo teiss liudijimas

paprastai iduodamas sujus trims mnesiams

nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 str.).
Palikimo primimo sandoris turi grtamj gali: pdinis palikjo teises ir pareigas perima
ne nuo palikimo primimo, o nuo jo atsiradimo momento.
pdinis palikim priima vis arba jo atsisako
irgi viso. Neleidiama priimti dalies palikimo, o
kitos dalies atsisakyti. pdinis, pareiks, kad
priima palikim, yra prims j vis: ne tik t
turt, kuris jam inomas, bet ir t, kuris priimant
palikim jam neinomas. pdinis perima tiek
jam
inomus,
tiek
neinomus
palikjo
reikalavimus kitiems asmenims ir kit asmen
(palikjo kreditori) reikalavimus palikjui. Jis
laikomas primusiu ne tik tuos palikjo reikalavimus ir skolas, kurie buvo inomi priimant
palikim, bet ir tuos reikalavimus bei skolas, kurie
jam buvo neinomi priimant palikim. Dl i
aplinkybi pdinis negali reikalauti palikimo primimo sandorio pripainti negaliojaniu pagal
CK 1.90 straipsn kaip sudaryto suklydus, nes
neinojo palikimo sudties. Be to, palikimo primimas yra beslyginis, t. y. palikimas priimamas be joki ilyg. ie straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi. pdinis laisva valia arba
priima vis palikim (jam vis priklausani palikimo dal, jeigu pdini yra keletas), arba jo
viso (visos priklausanios dalies) atsisako. Atsisakymas ar primimas yra galutiniai. Juos galima nuginyti tik teismo tvarka pagal CK
1.91 straipsn, jeigu palikimas buvo priimtas ar
jo atsisakyta ne laisva valia.
Visikai veiksnus pdinis pats priima palikim. Nepilnameiai nuo 14 iki 18 m. (iskyrus
tuos, kurie visik veiksnum gijo iki 18 m.) palikim priima patys tv ar globj sutikimu ir
apie tai informuojama vaiko teisi apsaugos institucija. Asmenys, kuri veiksnumas apribotas
pagal CK 2.11 straipsn, palikim priima ar jo
atsisako rpintojo sutikimu.
2. Straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad palikim galima priimti trim bdais: 1) faktikai pradjus j valdyti; 2) kreipiantis palikimo atsiradimo vietos apylinks teism dl turto apyrao
sudarymo; ir 3) paduodant palikimo atsiradimo
vietos notarui pareikim dl palikimo primimo. Palikimo primimas faktikai pradjus valdyti turt reglamentuojamas CK 5.51 straipsnyje
(r. io straipsnio komentar), palikimo primimas pagal apyra - CK 5.53 straipsnyje (r. io
straipsnio komentar).

Civilinio kodekso komentaras

3. Straipsnio 3 dalyje nustatytas trij mne

si terminas palikimui priimti. Straipsnio 2 da
lyje nurodyti veiksmai turi bti atlikti per tris
mnesius. Trij mnesi termino eiga pagal CK
1.-118 straipsn prasideda kit dien po to, kai
atsirado palikimas. Palikimo primimo veiksmai
turi bti atlikti atitinkam termino paskutinio
mnesio dien (CK 1.119 str. 2 d.). Jeigu pas
kutin termino diena yra ne darbo diena, tai iuos
veiksmus galima atlikti kit po jos einani darbo
dien (CK 1.121 str. 2 d.).
pdinis pareikim dl palikimo primimo
paduoda ratu palikimo atsiradimo vietos notarui. Pareikim gali paduoti tiek pats pdinis, tiek jo galiotas asmuo. Notaras i asmens
dokument nustato paduodanio pareikim asmens tapatyb ir registruoja pareikim. Prie
pareikimo pridedami dokumentai, patvirtinantys
palikjo mirties fakt (mirties liudijimas), paveldint pagal statym pateikiami dokumentai,
kurie patvirtina pdinio giminyst su palikju
(atitinkam asmen gimimo ir santuokos liudijimai). Notaras privalo priimti ir registruoti pareikim dl palikimo primimo ar jo atsisakymo, nors prie jo ir nebt pridti atitinkami
dokumentai. Jeigu vliau, gavus atitinkamus dokumentus, paaiks, kad asmuo, padavs pareikim dl palikimo primimo, neturi teiss paveldti, pareikimas neturs teisins galios.
Pareikimas dl palikimo primimo arba jo atsisakymo yra pdinio sudaromo vienaalio sandorio forma. Jis ireikia neataukiam pdinio vali priimti palikim arba jo atsisakyti.
4. Straipsnio 4 dalyje nustatytas palikimo pri
mimo terminas pdiniams, kurie gyj teis pri
imti palikim, kai io atsisako pdiniai, kurie
teis priimti palikim buvo gij nuo palikimo
atsiradimo momento. pdiniui pagal testament
atsisakius palikimo arba jo neprimus, teis j
atsiranda antriniam pdiniui (jeigu toks buvo
paskirtas testamentu) arba pdiniui pagal sta
tym. Paveldint pagal statym, atsisakius ar ne
primus palikimo pirmos eils pdiniams, tei
s j priimti atsiranda antros eils pdiniams,
iems atsisakius ar neprimus palikimo tre
ios eils pdiniams ir 1.1. ie asmenys gali pri
imti palikim per tris mnesius nuo teiss pri
imti palikim atsiradimo dienos. J teis
palikim atsiranda nuo tos dienos, kai atsisako
prie tai turjs teis priimti palikim pdinis
arba baigiasi tokio pdinio terminas palikimui
priimti.
28

Civilinio kodekso komenta

5. Straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pdi

nio, kuris gim atsiradus palikimui, trij mne
si terminas palikimui priimti skaiiuojamas nuo
jo gimimo dienos. Palikim tokio pdinio var
du priima jo tvai arba globjai.
6. Straipsnio 6 dalyje notaras ar teismas (kai
pdinis kreipiasi teism dl palikimo apyrao sudarymo) pareigojamas per tris darbo die
nas nuo palikimo primimo dienos praneti
Centrinei hipotekos staigai apie palikimo pri
mim.
iame straipsnyje nustatytas palikimo primimo terminas netaikomas, kai paveldi valstyb.
1994 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje buvo nustatytas ei mnesi terminas palikimui priimti. is terminas taikomas palikimui, kuris atsirado iki sigaliojant naujajam CK, priimti.
Jeigu kyla ginas dl palikimo primimo fakto,
palikimo primimas nra statymo nustatyta tvarka formintas, teismas, vadovaudamasis CPK
444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, gali nustatyti
palikimo primimo fakt.
5.51 STRAIPSNIS
PALIKIMO PRIMIMAS, FAKTIKAI PRADJUS
TURT VALDYTI

1. pdinis laikomas primusiu palikim, jei

gu jis pradjo valdyti turt, juo rpintis kaip
savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja,
priiri, moka mokesius, kreipsi teism i
reikdamas vali priimti palikim ir paskirti
palikimo administratori ir pan.). pdinis, pra
djs valdyti koki nors palikimo dal ar net
kok nors daikt, laikomas primusiu vis pa
likim.
2. pdinis, pradjs turt valdyti, turi teis
per palikimui priimti nustatyt laik atsisaky
ti palikimo, padavs dl to pareikim paliki
mo atsiradimo vietos notarui. Tokiu atveju lai
koma, kad palikim pdinis vald dl kit
pdini interes.
1. Straipsnyje reglamentuojamas palikimo primimas pradjus faktikai j valdyti, rpintis juo
kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto
turjimas savo inioje, kuris suteikia valdytojui
galimyb tiesiogiai veikti daikt. Daikto valdymo
atsiradimo pagrindai nustatyti CK 4.28 straipsnyje (daikto pamimas, jo saugojimas, padjimas atitinkamoje patalpoje, patalpos rakt pamimas, daikto paymjimas ir kt.). io straipsnio
1 dalyje papildomai nurodyta, kad pdinis faktikai valdo palikim, kai paveldim turt nau-

doja, juo disponuoja, j priiri, moka mokesius, kreipiasi teism ireikdamas vali priimti palikim ir sudaryti palikimo apyra arba
kaip pdinis kreipiasi teism, kad is paskirt
palikimo administratori. Nebtinai turi bti visos ivardytos aplinkybs, kad pdinis bt pripaintas primusiu palikim pradjs j faktikai valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti
dalimis, pdinis, pradjs valdyti koki nors palikimo dal ar kok daikt, laikomas primusiu
palikim.
Palikjo daikt pdinis gali paimti kit pdiniu sutikimu, j leidimu kaip mirusiojo atminim. Nelaikytinas palikimo primimu palikjo
drabui, asmenini dokument, laik, rankrai, apdovanojim ir diplom, atestat, eimos
suvenyr ir relikvij pasidalijimas tarp pdini
arba i daikt perdavimas vienam i pdini
kit sutikimu. Toks nurodyt daikt pamimas
nelaikytinas palikimo primimu, jeigu pdinis
nesirpino palikimu, jo netvark, nepriirjo,
nemokjo mokesi, nedalyvavo kartu su kitais
pdiniais disponuojant daiktais, einaniais palikimo sudt. Konkretaus daikto pamimas nelaikytinas palikimo primimu, kai paveldto turto
savininko (bendraturio) pareig nevykd ir teisi t turt toks pdinis negyvendino ilgai (nemokjo mokesi, nesaugojo turto, nesirpino
juo, nedalyvavo sudarant paveldto turto disponavimo sutartis, nereik joki pretenzij dl
sudaryt sutari). Sprendiant gin, ar pdinis prim palikim, pams konkret kilnojamj daikt ar kelis daiktus, ar jo neprim, reikia vertinti tokio pdinio elges pamus daikt:
jis elgsi kaip paveldimo turto savininkas
(bendraturtis) ar kaip asmuo, neturintis teisi
palikim.
pdiniai, tarp j ir nepilnameiai, kurie gyvena arba apsigyvena atsiradus palikimui paveldtame name ar bute, laikytini primusiais palikim, nesvarbu, padav jie pareikim palikimo
atsiradimo vietos notarui ar nepadav. Tai aktualu nepilnameiams pdiniams, kai j tvai
ar globjai nepaduoda pareikimo palikimo atsiradimo vietos notarui per termin, nustatyt
palikimui priimti. Tokie pdiniai, sulauk pilnametysts, turi teis pareikalauti jiems priklausanios palikimo dalies i kit pdini.
2. Kadangi pdinis gali pradti valdyti palikim kit pdini interesais, neturdamas tikslo
j priimti, straipsnio 2 dalyje tokiam pdiniui
suteikiama teis atsisakyti palikimo per j pri-

imti nustatyt laik paduodant dl to palikimo

atsiradimo vietos notarui pareikim.
5.52STRAIPSNIS

PDINIO, KURIS PRIM PALIKIM PRADJS

TURT VALDYTI ARBA PADAVS PAREIKIM
NOTARUI, ATSAKOMYB U PALIKJO SKOLAS

pdinis, kuris prim palikim turto valdymo permimu arba padavs pareikim notarui, u palikjo skolas atsako visu savo turtu, iskyrus iame kodekse numatytus atvejus.
Jeigu nurodytu palikimo primimo bdu palikim prim keletas pdini, visi jie u pali kjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.

Komentuojamame straipsnyje nustatyta pdinio atsakomyb palikjo kreditoriams u palikjo skolas, kai pdinis palikim priima praddamas j valdyti arba paduodamas palikimo
atsiradimo vietos notarui pareikim dl palikimo primimo. iame straipsnyje palikju atsakomybs klausimas sprendiamas kitaip negu 1964 m. CK, kur 594 straipsnyje buvo
nustatyta, kad prims palikim pdinis u palikjo skolas atsako tikrja paveldto turto verte, o jeigu pdini yra keletas, tai kiekvienas
atsako proporcingai gautai palikimo daliai. i
nuostata atitiko socialistins visuomens slygas, nes fiziniai asmenys neturjo teiss verstis
kine komercine veikla ir j skolos buvo buitinio pobdio.
Komentuojamo straipsnio tikslas utikrinti
palikjo kreditori interesus rinkos ekonomikos slygomis, kai patikjas gali turti dideli
ne tik buitinio pobdio, bet ir komercini skol. Kai palikimas priimamas pradjus j valdyti
ar padavus palikimo atsiradimo vietos notarui
pareikim dl palikimo primimo, nenustatoma ir nefiksuojama jokiame oficialiame dokumente palikimo sudtis, jo vert, neinoma, kok
turt perm pdinis. pdinis, prims palikim, gyja teis juo disponuoti. Nesiningas pdinis gali ivaistyti palikim sudarant turt. Palikjo kreditoriams tokiu atveju pareikus iekin
reikt rodyti, kokia buvo palikimo sudtis, kokie daiktai priklaus palikjui ir panaiai. Todl
palikjo kreditori interesais komentuojamame
straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai palikimas priimamas pradjus j valdyti ar padavus
palikimo atsiradimo vietos notarui pareikim
dl palikimo primimo nefiksuojant oficialiame
dokumente palikimo sudties, pdinis u palikjo skolas atsako visu savo turtu. Tokia tvarka

Civilinio kodekso komentaras

palikim prim keletas pdini u palikjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. pdinis,
nordamas ivengti tokios atsakomybs, gali priimti palikim pagal apyra (r. CK 5.53 str. komentar).
5.53 STRAIPSNIS
PALIKIMO PRIMIMAS PAGAL APYRA

1. pdinis, prims palikim pagal teismo

antstolio sudaryt apyra, u palikjo skolas
atsako tik paveldtu turtu. Jeigu bent vienas
pdinis prim palikim pagal apyra, tai ir
visi kiti pdiniai laikomi primusiais paliki
m pagal apyra.
2. Dl tokio apyrao sudarymo priimantis
palikim pdinis arba pdiniai kreipiasi pa
likimo atsiradimo vietos apylinks teism, o teis
mas apyra sudaryti paveda teismo antstoliui.
3. Turto apyrao sudarymo termin nusta
to teismas. is terminas negali bti ilgesnis nei
vienas mnuo. Tik tais atvejais, kai paveldimas
turtas yra keliose vietose arba yra daug palik
jo kreditori, apyrao sudarymo terminas ne
gali bti ilgesnis nei trys mnesiai.
4. pdinis privalo pateikti visus duomenis,
reikalingus palikjo turto apyraui sudaryti.
5. Apyrae turi bti:
1) visas daikt, sudarani palikim, sra
as, nurodant j vert ir aplinkybes, reikalin
gas j vertei nustatyti;
2) vardijamos visos inomos skolins pali
kjo teiss ir pareigos, nurodant palikjo kre
ditorius ir skolininkus.
6. Palikimo apyra pasirao teismo antstolis
ir pdinis, dalyvavs sudarant apyra. Apy
rao gale turi bti pdinio pasiraytas paliu
dijimas, tolygus priesaikai, kad apyrae nuro
dytas visas pdiniui inomas palikjo turtas,
visi palikjo skoliniai reikalavimai ir skolins
pareigos.
7. pdinis (pdiniai), po palikimo apyrao
sudarymo suinojs apie netraukt apyra
turt arba skolines teises ir pareigas, privalo
apie tai praneti teismui per tris darbo dienas
nuo i aplinkybi suinojimo dienos, kad teis
mo antstolis papildyt apyra.
8. Palikimo apyra sudaryti gali pareika
lauti ir palikjo kreditoriai. Palikjo kredito
riai turi teis patys dalyvauti sudarant paliki
mo apyra arba galioti kit asmen dalyvauti
sudarant palikimo apyra.

Civilinio kodekso komentaras

9. Teismas privalo leisti susipainti su palikimo apyrau kiekvienam, kuris rodo teist
interes susipainti su apyrau.
1. Straipsnyje reglamentuojamas palikimo primimas pagal apyra. Palikimo apyraas sudaromas tiek palikjo kreditori, tiek pdini interesais. Sudarius palikimo apyra nustatoma
palikimo sudtis. Pagal apyra galima vertinti
palikim. Tokiu atveju palikjo kreditoriams pareikus reikalavimus nereiks nustatinti palikimo sudties. Savo ruotu palikimo primimas
pagal apyra riboja pdinio atsakomyb u palikjo skolas tik tikrja paveldto turto verte,
nes io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pdinis, prims palikim pagal apyra, atsako u
palikjo skolas tik paveldtu turtu. Jeigu pdini yra keletas, kiekvienas palikim priima individualiai (palikimo primimas yra vienaalis
kiekvieno pdinio sudaromas sandoris), taiau
jeigu bent vienas i pdini palikim prim
pagal apyra, tai visi kiti pdiniai, nesvarbu,
kokiu bdu jie prim palikim, laikytini primusiais palikim pagal apyra ir u palikjo
skolas atsako tik paveldtu turtu. Tai lemia ta
aplinkyb, kad pdinis, prims palikim, kai
yra keletas pdini, tampa dalins vis pdini nuosavybs bendraturiu. Jis prims palikim gyja atitinkam dal nuosavybs teiss
kiekvien palikimo sudtyje esant daikt, atitinkam dal teisi ir pareig, iplaukiani i
prievolini santyki, iskyrus atvejus, kai pagal
testament pdinis paveldi konkret daikt ar
konkreius testamente nurodytus daiktus. Tokiu atveju gali bti netikslinga sudaryti apyra,
nes testamentu paskirtas konkretus daiktas, banko
indlis ir panaiai, taiau gali bti tikslinga sudaryti apyra, kai paveldimi nekilnojamieji daiktai
(em, pastatai ir pan.), nes jie paprastai paveldimi kartu su visais priklausiniais, o ie testamente
paprastai nenurodomi, nors j vert gali sudaryti
nema palikimo dal. Antai paveldint em
reikia apyrae vertinti paslius, vaismedius, mik, pastatus ir statinius, palikjo prievolines teises ir pareigas, susijusias su eme. Paveldint pastatus reikia apyrae fiksuoti j bkl, vert,
pastato priklausinius ir j bkl bei palikjo teises ir pareigas, susijusias su paveldimu pastatu.
Tik teismo antstolio sudarytas palikimo apyraas apriboja palikjo atsakomyb u palikjo
skolas vien paveldtu turtu. Toki teisini padarini nesukelia palikimo apyraas, sudarytas

paties pdinio dalyvaujant liudytojams, ar kit

staig ir institucij sudarytas apyraas, skaitant sudaryt notaro.
2. Pagal io straipsnio 2 dal, pdinis dl pa
likimo apyrao sudarymo kreipiasi palikimo at
siradimo vietos teism ir is nutarimu paveda
antstoliui sudaryti palikimo apyra. Besikrei
piantis pdinis privalo pateikti teismui palik
jo mirties liudijim ar nustatyta tvarka patvir
tint jo kopij. Toki praym nagrinjimo tvark
nustato CPK 579-582 straipsniai.
3. Palikjo turto apyraas turi bti sudarytas
per teismo nustatyt termin. Terminas nusta
tomas atsivelgiant turto sudt, palikjo veik
l. Straipsnio 3 dalyje sakoma, kad is terminas
negali bti ilgesnis kaip vienas mnuo. Tik i
imtiniais atvejais, kai palikjo turtas yra keliose
vietose, yra daug palikjo kreditori, galima nu
statyti ilgesn termin. Taiau ir tada jis negali
bti ilgesnis nei trys mnesiai.
4. Straipsnio 4 dalyje tvirtinta pdinio pa
reiga pateikti visus jam inomus palikjo turto
duomenis, kurie reikalingi apyraui sudaryti.
5. Straipsnio 5 dalyje nustatyti pagrindiniai
apyraui keliami reikalavimai. Pirma, apyra
raomi visi daiktai, sudarantys palikim, nuro
dant j vert ir aplinkybes, reikalingas j vertei
nustatyti. Tokios aplinkybs yra daikt kaina, gi
jimo data, bkl (tinkami vartoti, suged), po
bdis, menin, antikvarin ar rinkos vert. Taip
pat nurodomi individuals daikt poymiai (ma
in, prietais mark, gamintojas, numeris, spal
va, gyvuli amius, spalva ir pan.). Antra, apy
rae turi bti nurodyti visi inomi palikjo
reikalavimai jo skolininkams, i reikalavim po
bdis, sumos, vykdymo terminai, dokumentai,
patvirtinantys i reikalavim buvim. Apyrae
turi bti nurodyti ir inomi palikjo kreditori
reikalavimai, j sumos, pobdis, vykdymo ter
minai ir kita.
6. Straipsnio 6 dalyje nurodyti apyrao formai
keliami reikalavimai. Apyra pasirao antstolis,
pdinis (pdiniai), dalyvavs j suraant, ir gali
pasirayti kiti dalyvav asmenys. Be to, apyrao
pabaigoje pdinis turi pasiraytinai paliudyti, kad
apyrae nurodytas visas jam inomas palikjo tur
tas (daiktai, turtins teiss ir pareigos, skoliniai
reikalavimai ir pareigos, t. y. nurodyti asmenys,
kurie skolingi palikjui, ir asmenys, kuriems sko
lingas palikjas, bei skol dydis). is paliudijimas
straipsnyje prilyginamas pdinio priesaikai. To.IMSTITIA 2003 m- Nr. 5 147)

kiu paliudijimu pdinis garantuoja, kad jis nenuslp jokio palikjo turto.
7. pdinis, sudarius apyra suinojs, kad
yra lik netraukto j apyra palikjo turto (daik
t, turtini teisi ir pareig), privalo per tris darbo
dienas apie tai praneti palikimo atsiradimo apy
links teismui, kad antstolis papildyt apyra.
ito nepadars, jis u palikjo skolas atsako vi
su savo turtu kaip pdinis, prims palikim
be teismo antstolio sudaryto apyrao. pdinis,
nuslps palikjo turt sudarant apyra, yra ne
siningas.
8. Galima situacija, kad pdinis neturi tur
to, i kurio palikjo kreditoriai galt iiekoti
palikjo skolas, ir yra nesuinteresuotas priimti
palikimo pagal apyra. Todl io straipsnio 8 da
lyje palikjo kreditoriams suteikiama teis pa
tiems kreiptis palikimo atsiradimo vietos teis
m ir prayti, kad is pavest teismo antstoliui
sudaryti palikimo apyra. Palikjo kreditoriai
taip pat turi teis dalyvauti sudarant palikimo
apyra, kai tai atliekama pdinio praymu.
9. Straipsnio 9 dalyje kiekvienam suintere
suotam asmeniui suteikiama teis susipainti su
palikimo apyrau. Straipsnyje nenurodyti asme
nys, kuriuos galima laikyti suinteresuotais. Tai
gali bti kiti pdiniai, palikjo kreditoriai, pa
likjo bendraturiai, asmenys, kuri turtas ne
pagrstai trauktas apyra, ir kiti.
5.54 STRAIPSNIS
NETEISINGAS APYRAAS

1. Jeigu sudarant palikimo apyra pdi

nis (pdiniai) dl savo kalts nurod ne vis
turt sudarant palikim, nuslp palikjo sko
lininkus, jo iniciatyva palikimo sudt buvo
rayta nesanti skola, jis nepapild apyrao, tai
is pdinis (pdiniai) u palikjo skolas atsa
ko visu savo turtu. ios pasekms pdiniui at
siranda ir tuo atveju, kai jis nevykdo parei
gos, nustatytos io kodekso 5.53 straipsnio
4 dalyje.
2. Jeigu palikimo apyra ne visas turtas
raytas ne dl pdinio kalts, teismas skiria
termin apyraui papildyti.
1. iame straipsnyje nurodyti padariniai, atsirandantys dl pdinio (-i) kalts sudarius neteising apyra (pdinis nenurod viso palikjo turto, nuslp dal turto, ra nesani
palikjo skol, nepapild palikimo apyrao pa31

Clvi mio kodekso komentaras

gal CK 5.53 str. 7 d.). Galim pdinio veiksm,

dl kuri gali bti sudarytas neisamus palikjo
turto apyraas, sraas nra baigtinis. Galimi ir
kiti pdinio veiksmai, dl kuri sudarytas apyraas bus neisamus. ie veiksmai turi bti kalti. pdinio kalt preziumuojama. Todl pdinis gali ivengti iame straipsnyje nurodyt
padarini, rods nesant jo kalts. ito nerods, pdinis u palikjo skolas atsako visu savo
turtu. pdinis u palikjo skolas atsako ne tik
paveldimu, bet ir visu savo turtu, jeigu nepateikia vis duomen, reikaling palikimo apyraui sudaryti. Pareiga rodyti, kad pdinis pateik ne visus duomenis, reikalingus apyraui
sudaryti, tenka kreditoriui arba kitam suinteresuotam asmeniui.
2. Straipsnio 2 dalyje aptariama situacija, kai
ne visi reikalingi duomenys pateikti ne dl pdinio kalts. Tokiu atveju teismas skiria termin apyraui papildyti, taiau ne visuomet btina skirti papildom termin. Jeigu nagrinjant
gin nustatomi duomenys, kurie ne dl pdinio kalts netraukti apyra, o nra ini, kad
gali bti kit netraukt apyra duomen, teismas gali nustatytus duomenis pats savo nutarimu pripainti trauktais apyra, neskirdamas
papildomo termino apyraui papildyti.
5.55 STRAIPSNIS
KREIPIMASIS TEISM DL PALIKIMO
ADMINISTRAVIMO

1. Tais atvejais, kai paveldima individuali

(personalin) mon, kininko kis arba pali
kjo skolos gali viryti palikimo vert, pdi
nis, prims palikim, gali kreiptis palikimo
atsiradimo vietos teism praydamas paskirti
palikimo administratori arba paskirti paliki
mo administratori ir sprsti klausim dl var
ytyni ar bankroto bylos iklimo. Tokiu atve
ju palikjo skolos padengiamos tik i palikimo.
2. Palikimo administravimas nustatomas pa
likimo atsiradimo vietos apylinks teismo nu
tartimi. ia nutartimi teismas paskiria paliki
mo administratori ir nustato jo atlyginim.
3. Palikimo administravimas nenustatomas,
jeigu palikimas nra didelis ir administravimo
ilaidos viryt palikimo vert arba didioji pa
likimo dalis bt sunaudota administravimo
ilaidoms padengti. Palikimo administravimas
panaikinamas, jeigu paaikja, kad administ
ravimo ilaidos viryt palikimo vert.
32

Civilinio kodekso komentaras

4.Palikimo administratorius turi tas paias

teises ir pareigas kaip ir testamento vykdyto
jas (io kodekso 5.38 straipsnis), taip pat jam
taikomos mutatis mutandis io kodekso ketvir
tosios knygos XIV skyriaus normos.
5.Jeigu yra keletas pdini, jie paduoda ben
dr praym nustatyti palikimo administravi
m. pdiniams permus valdyti paveldim tur
t, palikimo administravimas nenustatomas.
6.Jeigu iame straipsnyje numatytais atve
jais palikimo administravimas nenustatomas
arba panaikinamas, tai sudaromas turto apy
raas ir palikjo skolos padengiamos tik i pa
likimo.
7.pdini ginus dl palikimo administra
vimo sprendia teismas, priimdamas atitinka
m nutart.
1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojamas administratoriaus paskyrimas pdinio, primusio palikim, iniciatyva. Administratoriaus paskyrimas, jo teiss ir nualinimas, be CK
4.226-4.252 straipsni, nustatani bendrsias kito asmens turto administravimo taisykles, reglamentuojami CK 5.39 straipsnyje, nustataniame administratoriaus pareig sudaryti paveldimo
turto apyra, CK 5.41 straipsnyje, pareigojaniame administratori pdini reikalavimu pateikti ataskait, ir CK 5.42 straipsnyje, reglamentuojaniame administratoriaus nualinim (r.
i straipsni komentar). Pagal komentuojamo straipsnio 1 dal pdinis, prims palikim,
bet dar nepradjs jo valdyti, gali kreiptis palikimo atsiradimo vietos apylinks teism ir prayti, kad is paskirt palikimo administratori.
Administratorius skiriamas, jeigu j palikim eina
individuali (personalin) mon arba kininko
kis ir pdinis, nors ir prims palikim, nepradjo valdyti mons ar kio, nes pagal aptariamo straipsnio 5 dal pdiniams permus valdyti paveldim turt, palikimo administravimas
nenustatomas. Administravimas nustatomas tik
kai nra pdini arba pdinis, nors ir prims
palikim, dl tam tikr prieasi nepradjo jo
valdyti. Palikimo primimo ir jo valdymo pradios momentai nesutampa. Palikimo administratorius gali bti skiriamas ir kai palikimo skolos gali viryti paveldimo turto vert. Teismas,
skirdamas administratori ir atsivelgdamas palikjo skolas, palikimo dyd, individualios (personalins) mons arba kininko kio balans,
gali ikelti monei bankroto byl arba priimti
JURTITIA ?n(13 m Nr B (471

sprendim dl varytyni. Varytyni atveju administratorius parduoda palikim sudarant turt,

atsiskaito su palikjo kreditoriais, o likus turt
perduoda pdiniams. Jeigu administratorius skiriamas, iki pdinis pradjo valdyti turt ir administratorius sudar palikimo apyra, palikjo
skolos padengiamos tik i palikimo. pdinis u
palikjo skolas savo turtu neatsako, nes palikimo sudtis jau fiksuota oficialiame dokumente. Taiau ir tokiu atveju galima visika pdinio atsakomyb, jeigu pdinis buvo nesiningas
(nuslp turt ar inias apie j, piktavalikai susitar su administratoriumi ir pan.). pdinio siningumas preziumuojamas, todl jo nesiningum privalo rodyti suinteresuotas asmuo
(asmuo, kuris ginija apyrao tikrum).
2. Straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paliki
mo administratori nutartimi skiria palikimo at
siradimo vietos apylinks teismas. is teismas
taip pat nustato palikimo administratoriaus at
lyginim. Atlyginimas administratoriui mokamas
i paveldimo turto. Atlyginimo dydis priklauso
nuo palikimo dydio, administravimo darbo ap
imties. Jeigu palikim eina didel individuali
mon ar didelis kis, atlyginimas gali bti nu
statomas atsivelgiant atitinkamos mons ar
kio valdytojui paprastai mokam darbo atly
ginim. Administratoriaus skyrimo tvark nu
stato CPK 579-582 straipsniai.
3. Pagal straipsnio 3 dal palikimo administ
ratorius neskirtinas, jeigu palikimas nedidelis,
administravimo ilaidos virys palikim arba di
dioji palikimo dalis bus sunaudota administ
ravimo ilaidoms padengti. Skiriant palikimo ad
ministratori negalima pamirti, kad jis skiriamas,
pirma, palikjo kreditori interesais, antra, p
dini interesais. Administratorius neskirtinas,
o paskirtas atauktinas, paaikjus, kad dl ad
ministravimo ilaid nukents kreditori inte
resai, o nesant kreditori - pdini interesai.
4. Straipsnio 4 dalis yra nurodomoji teiss
norma. Ji nustato, kad palikimo administrato
rius turi testamento vykdytojo teises, tvirtintas
CK 5.38 straipsnyje (r. io straipsnio komen
tar) ir CK 4.236-4.252 straipsniuose (r. i
straipsni komentar).
5. Straipsnio 5 dalyje sakoma, kad esantys keli
pdiniai paduoda teismui bendr praym nu
statyti palikimo administravim. Jeigu teism
kreipiasi vienas pdini dl palikimo administ
ravimo nustatymo, teismas privalo traukti by-

l visus inomus pdinius. Jeigu administravimas susijs su palikjo kreditori reikalavimais,

byl kaip suinteresuoti asmenys trauktini ir
palikjo kreditoriai. Teismas priima sprendim
nustatyti palikimo administravim ar atsisako
j nustatyti atsivelgdamas pirmiausia palikjo
kreditori interesus ir pdini, prietaraujani administravimo nustatymui, motyv pagrstum, j interesus.
6. Pagal straipsnio 6 dal, jei buvo sudarytas
palikimo apyraas, tai nors palikimo administra
torius nepaskiriamas, palikjo skolos tokiu atve
ju padengiamos tik i paveldimo turto, inoma,
jeigu apyraas buvo sudarytas siningai. pdi
nis, inodamas, kad administratoriaus apyraas
neisamus, pagal CK 5.53 straipsnio 7 dal apie
tai privalo praneti teismui. pdinis, to nepada
rs, u palikjo skolas atsako visu savo turtu.
7. pdini ginus dl palikimo administra
toriaus skyrimo sprendia teismas. Jeigu palikjas turjo skol, gin kaip suinteresuoti as
menys traukiami palikjo kreditoriai.
5.56 STRAIPSNIS
NEVEIKSNI IR RIBOTAI VEIKSNI PDINI TEISS
PALIKIM GYVENDINIMAS

Neveiksni asmen vardu palikim priima

j tvai arba globjai. Ribotai veiksns asmenys palikim priima tik tv arba rpintoj sutikimu.
Neveiksns asmenys, u kuriuos palikim priima j tvai ar globjai, pagal straipsn yra
nepilnameiai iki 14 m. ir fiziniai asmenys, dl
psichikos ligos ar silpnaprotysts teismo pripainti neveiksniais. Tvai palikim priima arba
jo atsisako pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies
2 punkt tik turdami iankstin teismo leidim.
Kadangi abiej tv teiss savo vaik atvilgiu
yra lygios, kilus tv ginui dl palikimo primimo, teismas pagal CK 3.188 straipsnio 2 dal palikimo primimui ar jo atsisakymui gali skirti
ad hoc globj, kuris teismo leidimu sprendia
palikimo primimo klausim. Ad hoc globjas
- tai laikinas iam atvejui paskirtas globjas (r.
CK 3.188 str. komentar).
Jeigu asmuo mir iki 2001 m. liepos 1 d., bet
palikimas priimamas jau sigaliojus naujajam CK,
palikim nepilnamei vardu priima arba jo atsisako tvai arba globjai CK 3.188 straipsnio
1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, t. y. gav teismo leidim priimti palikim arba jo atsisakyti.

CIVI mio kodekso komentaras

Nors CK penktosios knygos nuostatos taikomos

tik paveldjimo santykiams, kurie atsirado sigaliojus naujajam CK, bet iuo atveju palikimo
primimo sandoris sudaromas jau galiojant naujajamCK, turi bti taikomos CK 3.188 straipsnio
nuostatos, kuri tikslas utikrinti nepilnamei
turtini teisi apsaug.
Nepilnamei iki 14 m., likusi be tv globos, ir asmen, teismo pripaint neveiksniais
dl psichikos ligos ar silpnaprotysts, vardu palikim priima ar jo atsisako j globjai, gav iankstin teismo leidim (CK 3.244 str. 3 d.).
Nors komentuojamame straipsnyje nenurodyta, ar gali neveiksni pdiniu vardu priimti
palikim j tvai ar globjai, pradj valdyti vaik
ar globotini paveldim turt nesikreipdami nei
j notar su pareikim dl palikimo primimo,
nei teism dl priimamo palikimo apyrao sudarymo, nes palikimo primimo bdai neribojami. ia nenustatytas draudimas, kad tvai ar
globjai neturi teiss tokiu bdu priimti palikim neveiksni pdini vardu. Todl tvai ir globjai neveiksni pdini vardu gali priimti palikim pradj j faktikai valdyti kaip bet kuris
kitas pdinis, nors faktinis valdymas bt be
iankstinio teismo leidimo. Teismo leidimo reikia tik palikimo primimo ar jo atsisakymo sandoriui sudaryti ireikiant vali ratu atitinkamai
staigai (teismui ar notarui). Konkliudentiniams
veiksmams (palikimo valdymas yra faktinio pobdio veiksmai, dl kuri atsiranda teisiniai padariniai - palikimo primimas), kuriais sudaromas palikimo primimo sandoris, atlikti
iankstinio teismo leidimo nereikia.
Galima situacija, kad palikim, nepriimt neveiksni pdini vardu, paveldi vienas i neveiksnaus pdinio tv arba globjas. Todl pripaintina, kad tvai ar globjas, statymo
nustatyta tvarka neatsisak priimti palikimo
neveiksnaus pdinio vardu ir pradj valdyti neveiksnaus pdinio paveldim turt, laikytini primusiais palikim neveiksnaus pdinio vardu.
Jie patys negali paveldti tokio palikimo, nes
neatsisak jo neveiksnaus pdinio vardu statymo nustatyta tvarka. Teismas, duodamas ianktin leidim priimti palikim ar atsisakyti
jo neveiksnaus pdinio vardu, turi utikrinti,
kad tvai ir globjai nepiktnaudiaut savo teismis. Sprendiant iankstinio leidimo idavimo klausim turi dalyvauti vaiko teisi apsaugo ir globos (rpybos) institucij atstovai.
34

Tvai, prim palikim nepilnameiu vardu,

praddami j valdyti, paeidia CK3.188 straipsnio
1 dalies 2 punkto nuostat, todl paaikjus, kad
patikjo kreditori skolos virija palikimo vert, skolos iiekotinos ne i nepilnameio pdinio turto, bet i nepilnameio pdinio tv
turto, nes jie paeid statymo nustatyt palikimo primimo tvark ir dl to nepilnametis vaikas negali patirti nuostoli. Analogikai turi bti
sprendiamas neveiksni asmen globj atsakomybs u palikjo skolas klausimas, kai palikim priima praddami j valdyti be teismo leidimo, paeisdami CK 3.244 straipsnio 3 dalies
reikalavim. Nurodytais atvejais tv arba globj atsakomyb palikjo kreditoriams atsiranda pagal CK 6.263 straipsnio 1-2 dalis.
Ribotai veiksns pagal straipsn yra nepilnameiai nuo 14 iki 18 m. (iskyrus nepilnameius, kurie visik veiksnum gijo pagal CK
2.5 straipsnio 2 dal, sudarydami santuok, ir
emancipuotus pagal CK 2.9 straipsn nepilnameius) ir asmenys, kuri veiksnum teismas apribojo pagal CK 2.11 straipsn. ie asmenys patys
priima palikim arba jo atsisako tv ar rpintoJ u sutikimu. Ribotai veiksnaus pdinio ir jo tvu arba
rpintojo ginas dl palikimo primimo
ar jo atsisakymo sprendiamas teismo tvarka,
^ STRAIPSNIS
PALIKIMUI PRIIMTI PRATSIMAS
1. io kodekso 5.50 straipsnyje nustatyt pa
likimui priimti termin teismas gali pratsti,
jeigu pripasta, kad terminas praleistas dl
svarbi prieasi. Palikimas gali bti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi j teism, jeigu su tuo sutinka visi kiti prim palikim pdiniai.
2. io straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais pdiniui, praleidusiam termin palikimui
priimti, perduodama i jam priklausanio, kit pdini priimto ar perjusio valstybei turto
tik tai, kas iliko natra, taip pat los, gautos
realizavus kit jam priklausani turto dal.
1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojamas termino palikimui priimti pratsimas, kai
is terminas praleistas dl svarbi prieasi. Kokios prieastys laikytinos svarbiomis, straipsnyje
nenurodyta. Kiekvienu atveju tai sprendia teismas, vertindamas konkreias aplinkybes. Tai gali
bti pdinio liga (ypa sunki), ilgas buvimas u
sienio alyje, pdinio tv, globj ar rpintoj
TERMIN0

nmrnu***..- u.

BM - T .

piktnaudiavimas savo teismis, netinkamas pareig vykdymas (laiku nepriima nepilnameio ar

neveiksnaus pdinio palikimo, trukdo priimti palikim nevisikai veiksniam ar ribotai veiksniam
pdiniui). Svarbiomis laikytinos ir tokios prieastys kaip baudiamosios bylos iklimas pdiniui, jo aretas, tragiki vykiai, paveik pat pdin ar jo artimuosius.
pdinis, praleids termin palikimui priimti,
gali j priimti ir nesikreipdamas teism, jeigu
su tuo sutinka visi kiti pdiniai, prim palikim. i straipsnio nuostata taikoma, kai yra
keletas pdini (maiausiai du). pdini, kurie atsisak palikimo ar jo neprim, sutikimo
nereikia. J sutikimas ar prietaravimas neturi
teisins reikms. Tik vieno esanio pdinio praleist termin palikimui priimti galima pratsti
tik teismo tvarka.
2. Straipsnio 2 dalyje nurodytos pdinio, praleidusio termin palikimui priimti, teiss, kai teismas pratsia praleist termin. Tokio reglamentavimo btinum lemia aplinkyb, kad pdiniai,
prim palikim prajus terminui jam priimti,
tampa paveldto turto savininkai ir gyja teis
naudoti paveldt turt ir juo disponuoti. Atsiradus naujam pdiniui reikia i naujo sprsti
dl paveldto turto dalyb. Komentuojamo
straipsnio 2 dalyje ir nustatyta dalies naujai atsiradusiam pdiniui iskyrimo tvarka.
pdiniui, kuris palikim priima tik teismui
pratsus termin jam priimti arba sutinkant visiems j primusiems pdiniams, dalis iskiriama i turto, kuris natra yra iliks pas kitus pdinius. Jeigu palikim eina nekilnojamieji daiktai
(pastatai, butai, em), tai jis gyja atitinkam dal
ilikusius pas pdinius ar perjusius valstybei
paveldjimo teise atitinkamus nekilnojamuosius
daiktus. Toks pdinis taip pat gyja teis atitinkamus kilnojamuosius daiktus, paveldt intelektins nuosavybs turtini teisi dal. Jeigu palikimo dalis buvo parduota, toks pdinis turi teis
dal l, gaut pardavus dal kit pdini paveldto turto. Jeigu buvo paveldtas banko indlis ir jis dar yra banke, vliau prims palikim pdinis turi teis indlio dal.
Taiau jeigu pdiniai, laiku prim palikim, dal palikim sudaranio turto sunaudojo,
sunaikino, neatlygintinai perdav kitiems asmenims, utilizavo, paveldtus pinigus ileido, pdinis, praleids termin palikimui priimti ir prims j teismui pratsus termin ar kitiems

pdiniams sutinkant, neturi teiss reikalauti, kad

nustatant jam priklausani palikimo dal bt
kaityta neilikusio turto vert.
iame straipsnyje nustatyta tvarka taikoma
tiek tada, kai pdiniai yra fiziniai asmenys, tiek
tada, kai tai yra juridiniai asmenys arba valstyb. Valstybei nereikia kreiptis dl termino palikimui priimti pratsimo.
Ginai dl paveldimo turto dali perirjimo, teismui pratsus termin palikimui priimti,
sprendiami teismo tvarka.
5.58 STRAIPSNIS
TEISS PRIIMTI PALIKIM PERJIMAS

1. Jeigu pdinis, paveldintis pagal staty

m ar testament, mirta po palikimo atsira
dimo, nespjs jo priimti per nustatyt termi
n (io kodekso 5.50 straipsnis), teis priimti
jam priklausani dal pereina jo pdiniams.
2. i mirusio pdinio teis jo pdiniai ga
li gyvendinti bendrais pagrindais per tris m
nesius nuo palikimo jiems atsiradimo dienos.
1. Komentuojamame straipsnyje nustatytos
taisykls taikomos paveldint tiek pagal staty
m, tiek pagal testament. Straipsnio 1 dalyje
sakoma, kad pdiniui, mirusiam nespjus pri
imti palikimo per nustatyt trij mnesi ter
min jam priimti, priklausiusi teis priimti pa
likim pereina jo pdiniams. Tai gali bti tik
pdiniai pagal statym, nes nepriimtas paliki
mas neeina paveldimo pagal testament pa
likimo sudt. Toks turtas nepriklaus mirusiam
pdiniui nei sudarant testament, nei tokio p
dinio mirties momentu. Todl mirusio pdinio
sudarytas testamentas neapima jo nepriimto pa
likimo. iuo atveju pdiniams pereina ne pali
kjo turtas, bet jo teis priimti palikim, nes palikjas nespjo jo priimti.
pdinio, nespjusio priimti palikimo ir mirusio prajus trij mnesi terminui jam priimti,
pdiniai netenka teiss priimti nepriimt mirusiojo palikim, nes i teis buvo pasibaigusi
palikjo mirties momentu. CK 5.57 straipsnyje
kitiems asmenims, be pdinio, nesuteikiama
teiss kreiptis teism ir prayti pratsti termin
(praleist dl svarbi prieasi) palikimui
priimti.
2. Straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mirusio
pdinio pdinis iame straipsnyje nustatyt teis
gali gyvendinti per tris mnesius nuo palikimo
jam atsiradimo dienos. Kadangi tai savarankis-

Civilinio kodekso komentaras

ka pdinio teis, mirusio pdinio pdinis gali

nepriimti mirusio pdinio nepriimto palikimo,
o priimti tik palikjo jo palikt turt. Jis gali
atsisakyti palikimo ir priimti tik mirusio jpdinio nepriimt palikim. Mirusio pdinio pdinis, praleids CK 5.50 straipsnyje nustatyt termin dl svarbi prieasi, gali kreiptis teism
ir prayti, kad is pratst termin palikimui priimti pagal CK 5.57 straipsnio nuostatas.
5.59 STRAIPSNIS
PDINIO, PRADJUSIO VALDYTI PAVELDIM TURT
PRIE ATSIRANDANT KITIEMS PDINIAMS, TEISS
1. pdinis, kuris pradjo valdyti paveldim
turt, jeigu yra kit pdini, neturi teiss disponuoti paveldimu turtu (j parduoti, keisti ir
pan.), kol sueis trys mnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldjimo
teiss liudijim
...............
1. Prie sueinant nurodytam terminui arba
prie gaudamas paveldjimo teiss liudijim,
f.,.. , .. .. .
...
. . ...
pdinis turi teis i paveldimo turto tik:
..
...
... . . . . .
,.
1) apmokti pahkejo gydymo ir slaugymo Ii. v.. .
. . . . . . .
..
gos metu ilaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo
... .,
sutvarkymo ilaidas;
....
. .
. . . .
2) ilaikyti fizinius asmenis, kurie buvo pa. . . . . . .
,
likejo ilaikomi;
3) utikrinti normalu imones (kio) funk^, . UUIUI . H {
v
darbo
cionavim,
4) patenkinti reikalavimus, kylanius i darbo santyki;
5) apsaugoti ir tvarkyti paveldim turt.
1. Straipsnyje nustatytos pdinio, kuris pradjo valdyti paveldim turt, iki kiti pdiniai
priims palikim, teiss. Straipsnio nuostatos taikomos, kai pdini yra du ar daugiau. pdinis, kuris gyveno kartu su palikju, paprastai lieka
gyventi paveldimame name ar bute ir kartu pradeda valdyti palikim, naudojasi palikjo daiktais. pdinis gali pradti valdyti palikim iais
veiksmais ireikdamas vali j priimti arba pradeda j valdyti, siekdamas isaugoti kitiems pdiniams. pdinis, pradjs valdyti palikim kit
pdini, kuri nra palikimo atsiradimo vietoje, interesais, gali jo atsisakyti paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareikim dl
palikimo atsisakymo. Pradjs valdyti palikim,
pdinis neturi teiss juo disponuoti (parduoti
ar kitaip perleisti kitiems asmenims palikimo
sudti einanius daiktus, varyti palikim, keisti daiktus, steigti hipotek ir kt.), kol sueis trys

mnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba

kol jis gaus paveldjimo teiss liudijim. Sujus
trij mnesi terminui tampa inomi visi pdiniai, kurie prim palikim, ir jie visi gali bendrai j valdyti, naudoti ir juo disponuoti.
2. Straipsnio 2 dalyje nurodytos btinosios
ilaidos, kuri gali turti pdinis, pradjs vaidyti paveldim turt, iki gaus paveldjimo teiss liudijim arba baigsis terminas palikimui pri
imti. Jis gali turti tik btin ir neatidliotin
ilaid. Prie toki ilaid priskiriamos palikjo
gydymo, slaugymo ilaidos, turtos iki palikjo
mirties, ir palikjo laidojimo bei kapo sutvark mo
y ilaidos. Tai neatidliotinos ilaidos. Jos
padengiamos i palikjo turto arba jas atlygina
iPdinis > PradJ?s vaWyti Palikim. Kitos neatidliotinos ilaidos yra tokios, kurias i paveldim t urto

P^nis ne tik turi teis, bet kuri ir

privalo turti. Tai ilaidos ilaikyti palikjo islaietiniams, ku f P^ff ilaik ir .Fff 1 ita^ PnvaleJ f^tl Tf Sah butI ^*>
teikiamas sutuoktiniui, vaikams, tvams ir kitiems
,
.....
. , ... ., ,.
asmenims. pdinis neprivalo ilaikyti asmen,
.
,/\,
f
. , . , , .
,
kuriuos palikj
as
nors
ir
ilaik,
bet kuri pagal
v
.
....
. v] . . . . . .. .. . . . . . . .
statym neprivaljo
ilaikyti (pahkejo biiuli,
* /
.r
, .
. . ,_..
.
.;
sugrov ir pan.). Taip pat prie btin ir neati.,. . . . , . . . ,
. . .
. .. .
dehotm ilaid, kurias turi teis padaryti pedjni
d:
valdyti paiikim, priskiriama pa... ..
.
.. f. . . . 7 .
, ... , ,
hkejo pareiga, perjusi pdiniui, mokti
atlyginim palikjo nusamdytiems asmenims, nes
djffbo adyginim darbdavys privalo imokti darbo
sutartyje nustatytu laiku. pdinis, prims palikim; tampa palikjo nusamdyt darbuotoj
darbdaviu. Tai gali bti darbuotojai, kurie dirba
palikjo nam kyje arba individualioje (personalinje) monje ar kininko kyje ir kitur,
pdinis turi teis sudaryti sutartis, kurios reikalingos monei ar kininko kiui normaliai funkcionuoti. Jis gali pirkti reikalingas aliavas, jrenginius, realizuoti pagamint produkcij, sudaryti
darbo, rangos ir kitas sutartis, reikalingas normaliai mons veiklai utikrinti. Jeigu palikirno sudt eina kininko kis, pdinis gali realizuoti pagamint ems kio produkcij, sigyti
tr, skl, paar ir viso kito, ko reikia normaliai kio veiklai garantuoti,
Be to, pdinis padengia visas ilaidas, kuri
tikslas - utikrinti paveldimo turto apsaug (turto
perdavimo saugojimo kameras, sarg samdymo ir pan.). Prie turto tvarkymo ilaid priskirtinos daikt remonto, prieiros, transportavimo ir panaios ilaidos.

Reklamins veiklos
reglamentavimo aspektai
Dr. Eugenijus Janeliauskas
Klaipdos universiteto docentas

Dr. Petras Greceviius

Klaipdos universiteto docentas

Europoje Anglijos parlamentas 1752 m. prim

statym, kuriame nurodoma, kad vie skelbim ir silym objektai, nesvarbu, preks, firmos
reputacija ar asmuo, gali bti tik tai, kas patikima ir vertinga. Tie, kas apgaudins ir klaidins
pilieius, bus baudiami piniginmis baudomis

Reklamins veiklos reglamentavimo uuomazgos

Viena i svarbiausi reklamos (lot. reclamare kauti, rkauti) funkcij teisinje visuomenje yra
teisingos informacijos pateikimas vartotojams. Pasitikti reklama svarbu visiems rinkos dalyviams:
gamintojams, vartotojams, reklamos krjams ir skleidjams. Asmuo, pasitikintis reklama, pirks
daugiau preki ar paslaug, gamintojai gaus daugiau pelno, o reklamos krjai ir specialistai
-honorar u paveiki reklam. Teigiamo reklamos vaidmens siekis veria visuomen iekoti bd,
kaip reglamentuoti reklamin veikl, kad jos skleidiama informacija bt teisinga, sininga, neklaidint, taigi nepaeist vartotoj teisi.
siekia antikos laikus. Pavyzdiui, nordama sutramdyti raintojus ant sien miesto valdia reikalavo: Draudiama rayti ia, vargas tam, kieno
vardas bus ia pamintas. Tenebna jam skms." Nurodoma, kad tam yra skirtos specialios pastat vietos, padengtos baltais daais ir
vadinamos albumais (lot. alburn baltas) [7, 50].
Gyvas odis antikos laikais buvo pagrindin
reklamos skleidimo priemon. aukliai laikomi
vienu i seniausi antikos laik valdios kontroliuojam institut. aukli pareiga buvo miesto
aiktse ir gatvse skelbti valdios nurodymus
ir svarbias inias, kvietimus teismus,
priimtus dl nusikaltli sprendimus. I antikos
aukli reklamuotoj reikalauta pasirpinti
skelbimo tikslumu ir teisingumu, kad bt i karto aiku, kokia liga serga vergas, ar jis yra pabgs, valkataujantis ar dar nenuteistas nusikaltlis [7, 51].
Vokieiui Johanui Gutenbergui XV a. iradus
tipografines spausdinimo stakles vyko sparti spausdintins reklamos pltra. Kartu vis labiau rykjo neigiami reklamins veiklos aspektai, susij su
moralini visuomens norm nepaisymu ir smoningu moni apgaudinjimu. Klaidinanios
reklamos buv tiek daug, kad ji pradjo neigiamai veikti visuomen savo patetikomis kalbomis, nepagrstais ir apgaulingais paadais. Reklam mginta reglamentuoti ir pirm kart

[7, 112-113].
Iki XIX a. pabaigos JAV reklamuotojai nevaryti. Taiau nesiningos reklamos tiek pagausjo, kad vartotojai m prarasti pasitikjim spauda. itai tiesiogiai atsiliep laikrai
ir urnal finansiniams rodikliams. Siekdamas atgauti pasitikjim, 1880 m. Fermerio" urnalas
pareik savo skaitytojams, kad nuo iol jis nesitaikstys su sukiais ir reklama bus priimama
tik i patikim klient arba su atitinkama rekomendacija. itaip pirm kart vieai pripainta
iniasklaidos atsakomyb visuomenei [5,4-50].
Verslo atstovai akivaizdiai pajuto reklamos, kuria pasitiki vartotojas, tak preki ir paslaug
apyvartai. Reklamuotojai susidr su dilema, kuri
aktuali ir iandien, - kaip apginti sining reklam, kaip rodyti visuomenei, kad neetikas
kai kuri reklamuotoj elgesys nra daugumos
praktika ir reklamos norma. JAV 1906 m. buvo
priimtas Maisto produkt ir vaistini preparat
statymas ir juo remiantis pirm kart JAV
teism istorijoje ikelta keletas byl, kuriose kaip
vienas i kaltinim buvo minima ir nesininga
reklama. alyje aktyvjo judjimas prie klai-