I.

Europos Sjungos
Vidaus Rinka

Valstybi ekonominio bendradarbiavimo

etapai

Laisvosios prekybos zona:

Muit ir kiekybini apribojim (kvot) panaikinimas prekybai
produkcija, pagaminta valstybse, kurios yra laisvosios
prekybos zonos nars.
Muit sjunga:
Laisvosios prekybos zona bei valstybi nari prekybinio ir
muit suvereniteto atsisakymas.

Ekonomin sjunga:
bendra rinka bei valstybi - nari kins politikos
koordinavimas, ypa svarbus siekiant stabili valiutos keitimo
kurs.
Bendros politikos ypa konkurencijos, regionins
struktrins bei socialins - ipltimas ir tolesnis vystymas.

ES vidaus rinkos apibrimas

SESV 26 str.:
1. Sjunga, siekdama sukurti vidaus rink ar utikrinti jos
veikim, imasi priemoni pagal atitinkamas Sutari
nuostatas.
2. Vidaus rink sudaro vidaus sien neturinti erdv, kurioje
pagal Sutari nuostatas utikrinamas laisvas preki, asmen,
paslaug ir kapitalo judjimas.

ES kompetencija vidaus rinkos srityje

Iimtin kompetencija:
a) muit sjungos;
b) vidaus rinkos veikimui btin konkurencijos taisykli
nustatymo;
c) pinig politikos valstybms narms, kuri valiuta yra euro;
e) bendros prekybos politikos.
.
SESV 3 str.

Pasidalijamoji kompetencija:
2. Pasidalijamajai Sjungos ir valstybi nari kompetencijai
priskiriamos ios pagrindins sritys:
a) vidaus rinka;
.
SESV 4 str.

Klitys ES vidaus rinkai

Fizins prekybos klitys (pasienio punktai, muitins kontrol);

Technins prekybos klitys (nacionaliniai standartai, techniniai
reglamentai, pateikimas rink);
Mokestins prekybos klitys (Akcizas, PVM).
siekiama paalinti visas Bendrijoje vykstanios prekybos
klitis, kad nacionalins rinkos susijungt vien rink, o
prekybos slygos bt kiek manoma artimesns (ali) tikrj
rink slygoms ...
ETT, Gaston Schul Douane Expedituer BV, 1982.

Ribojim draudimas

Laisvas preki judjimas - SESV 34 str.; 35 str.

Laisvas asmen judjimas - SESV 39 str. 2 d.
Laisvas darbuotoj judjimas - SESV 45 str. 2 d.
sisteigimo laisvs, paslaug teikimo laisvs ir kapitalo
judjimo laisvs - SESV 49 str.; 56 str.; 63 str.

Ribojim draudimo samprata: plati ir siaura;

Plaija prasme - ribojim draudimas apima diskriminuojani
ir nediskrimuojani priemoni draudim.
Siaurja prasme - ribojim draudimas apima
nediskrimuojani priemoni draudim.

Valstybs taikomos priemons

Diskriminuojanios / Nediskriminuojanios
Atskirai taikomos / Bendrai taikomos
Ribojim draudimo iimtys: ribojim pagrstumas.

Diskriminacijos svoka

ETT diskriminacija kuomet esant vienodoms aplinkybms

asmenys yra traktuojami skirtingai, o esant skirtingoms
aplinkybms vertinami vienodai, iskyrus atvejus kai tai yra
objektyvia pateisinama (pagrsta).
Diskriminacija turinio poiriu panai situacij skirtingas
vertinimas, skirting situacij vienodas.
Pozityvioji diskriminacija lengvat suteikimas / pateisinama.

SESV 39 str. 2 d.
Laisvas asmen judjimas - tokia judjimo laisv reikia, kad
darbinimo, darbo umokesio ir kit darbo ir uimtumo slyg
atvilgiu panaikinama bet kuri valstybi nari darbuotoj
diskriminacija dl pilietybs.
SESV 49 str. 2 d.
, tomis paiomis slygomis, kurios sisteigimo alies
statymuose yra nustatytos jos paios subjektams, ...

SESV 57 str. 3 d.
Nepaeidiant verslo steigimo teisei skirto skyriaus nuostat, paslaug
teikiantis asmuo, kad galt j teikti, gali laikinai savo veikla verstis
toje alyje, kur paslauga teikiama, tomis paiomis slygomis, kurias
toji alis taiko savo nacionaliniams subjektams.
SESV 36 str.
... taiau tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavalika
diskriminacijos priemone ar uslptu valstybi nari tarpusavio
prekybos apribojimu.

Atvirktinis diskriminavimas

tarpsienini santyki ypatumas;

skirtingi reikalavimai produkt gamybai, kokybei;
mokslo ir profesins kvalifikacijos pripainimas;
nacionalini subjekt diskriminavimas / neubaigtos ES
vidaus rinkos padariniai.

ETT 2013 m. vasario 21 d. byloje C-111/12

Ministero per i beni e le attivit culturali

Teisingumo Teismas paymjo, kad atvirktin diskriminacija gali atsirasti

dl to, kad statybos ininieriai, kurie oficiali kvalifikacij patvirtinanius
dokumentus yra gav Italijoje, neturi teiss ioje valstybje narje vykdyti
Karaliaus dekreto Nr. 2537/25 52 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos
veiklos, nors negalima atsisakyti suteikti toki teis asmenims, turintiems
kitoje valstybje narje iduot statybos ininieriaus diplom, nurodyt
pagal Direktyvos 85/384 7 straipsn sudarytame srae arba ios direktyvos
11 straipsnyje esaniame srae.
Taiau Teisingumo Teismas nusprend, kad, kalbant apie iimtinai
valstybs nars vidaus situacij, negalima remtis Sjungos teisje tvirtintu
vienodo poirio principu, o praym priimti prejudicin sprendim
pateiks teismas turi vertinti, ar yra nacionaline teise draudiama
diskriminacija, ir prireikus nustatyti, kaip ji turi bti paalinta. [...].

Diskriminacijos formos

Tiesiogin diskriminacija [atviroji diskriminacija]

Netiesiogin diskriminacija [paslptoji diskriminacija]
Savavalika diskriminacija

ETT - tiesiogin ir netiesiogin

diskriminacija

ETT, 2013 m. birelio 20 d., Byloje C-20/12, Elodie Giersch / tat

du Grand-Duch de Luxembourg.
Taigi kalbama apie tiesiogin diskriminacij, nes nordamas gauti
valstybs finansin pagalb auktojo mokslo studijoms
Liuksemburgo pilietis ar Liuksemburgo pilieio eimos narys turi
turti gyvenamj viet Liuksemburge, o kitos valstybs nars
pilieiai turi ia gyventi.
Jeigu vis dlto reikt manyti, kad Liuksemburgo pilieiams ir kit
valstybi nari pilieiams taikoma ta pati gyvenamosios vietos
Liuksemburgo teritorijoje slyga, i gyvenamosios vietos slyga yra
netiesiogin diskriminacija, nes i slyg gerokai lengviau vykdyti
Liuksemburgo nei kit valstybi nari pilieiams.

1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dl

laisvo darbuotoj judjimo Bendrijoje, i dalies pakeisto 2004 m.
balandio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2004/38/EB, 7 straipsnio 2 dalis turi bti aikinama taip, kad ja i
esms draudiami valstybs nars teiss aktai, kaip antai
nagrinjami pagrindinse bylose, pagal kuriuos teikiant finansin
pagalb auktojo mokslo studijoms taikoma studento gyvenamosios
vietos ioje valstybje narje slyga ir kuriais tvirtintas nevienodas
poiris, dl ko kyla netiesiogin diskriminacija, asmenis, kurie
gyvena ioje valstybje narje, ir asmenis, kurie nors ir negyvena
ioje valstybje narje, taiau yra pasienio darbuotoj, vykdani
veikl mintoje valstybje narje, vaikai.

ETT 2013 m. rugsjo 19 d. Byloje C-140/12,

Pensionsversicherungsanstalt prie Peter Brey

Europos Komisija teigia, kad i i nuostat galima padaryti ivad, jog

slyga, pagal kuri nordamas gauti kompensacin pried
suinteresuotasis asmuo turi turti teis teistai gyventi priimaniojoje
valstybje narje ilgiau kaip tris mnesius, neatitinka Sjungos teiss.
Pagal minto reglamento 1 straipsnio j punkt asmens gyvenamoji vieta
yra vieta, kur jis paprastai gyvena; is odi junginys reikia
valstyb, kurioje tas asmuo paprastai gyvena ir kurioje yra prastas jo
interes centras. I to matyti, kad ASVG 292 straipsnio 1 dalyje,
siejamoje su NAG 51 straipsnio 1 dalimi, numatyta slyga dl teisto
gyvenimo alyje yra netiesiogin diskriminacija, prietaraujanti
Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsniui, nes ji susijusi tik su Sjungos
pilieiais, kurie nra Austrijos pilieiai. [].

ETT 2007 m. spalio 11 d., Byloje C-443/06 Erika

Waltraud Ilse Hollmann / Pazenda Pblica

42 I ios nuostatos, skaitomos kartu su to paio straipsnio 3 dalimi,

matyti, kad valstybs nars savo nacionalins teiss aktuose gali
nustatyti skirting mokesi moktoj rezident ir mokesi moktoj
ne rezident vertinim, jeigu is skirtingas vertinimas nra nei
savavalikos diskriminacijos priemon, nei paslptas laisvo kapitalo
judjimo apribojimas.
43 Taigi, kaip jau buvo konstatuota io sprendimo 3638 punktuose,
CIRS 43 straipsnio 2 dalis i esms nustat skirting rezident ir ne
rezident mokestin vertinim , numatydama skirting apmokestinimo
baz prieaugio, gauto perleidus Portugalijoje esant nekilnojamj turt,
atveju.
44 Vis dlto reikia skirti EB 58 straipsnio 1 dalies a punktu
leidiam skirting vertinim ir io straipsnio 3 dalimi draudiam
savavalik diskriminavim.

EB 56 straipsnis turi bti aikinamas kaip draudiantis tok

nacionalins teiss akt, koks nagrinjamas pagrindinje
byloje, kuris prieaug, atsirandant vienos valstybs nars
rezidentui perleidus kitoje valstybje narje, iuo atveju
Portugalijoje, esant nekilnojamj turt, apmokestina didesniu
mokesio tarifu, nei bt taikomas prieaugiui, kur,
vykdydamas tok pat sandor, gauna valstybs, kurioje yra is
nekilnojamas turtas, rezidentas.

Ivados

Abipusis pripainimas = skirtingi produktai, kvalifikacijos

reikalavimai.
pareigojimai ES valstybms narms - veikimo ir neveikimo
sipareigojimai.
ETT Commission / France C- 265/95
ES pagrindins laisvs turi tiesiogin veikim - individualios
teiss pagristi ES pagrindinmis laisvmis.
ES teise pagrstos sankcijos:
BelTechExport / Sport-Pari / BT Telecommunications v.
Council, 2011 / ECJ Peftijev, 2014