Tarpininkavimo paslaug apskaita ir

apmokestinimas
Docent daktar Dalia MAERNIEN
Tarpininkavimo paslaug pajam ir snaud pripainimas, j registravimas
apskaitoje, ypa apmokestinimas visada sukeldavo daug rpesi buhalteriams dl
nuolat pasitaikani nestandartini situacij ir speciali apmokestinimo taisykli.
Naujasis Pridtins verts mokesio statymas, sigaliojs nuo 2002 m. liepos 1 d., ir
naujai apibrta tarpininkavimo paslaug apmokestinamoji vert sukl sumait
tarpininkavimo paslaugas teikianiose monse. Daugel buhalteri neramina, kaip
nustatyti, ar j monse vykdoma veikla yra pirkimas-pardavimas, ar tarpininkavimas;
ar tarpininkavimas bus traktuojamas kaip "atsiskleidusio", ar kaip "neatsiskleidusio"
tarpininko; kokius raus daryti buhalterins apskaitos sskaitose vienu ir kitu atveju;
kaip atskirti pavedimo vykdymo ilaidas nuo tarpininkavimo paslaugos snaud ir jas
registruoti apskaitoje; kaip teisingai apskaiiuoti ne tik PVM, bet ir pelno mokesius,
mokas Keli prieiros ir pltros programai, bei kiti klausimai.
Valstybins mokesi inspekcijos specialistai jau atsak daugel klausim, susijusi
su PVM apskaiiavimu. Greitai turt pasirodyti specialus paaikinimas turizmo
paslaugas teikianioms monms, kaip skaiiuoti PVM, atsivelgiant j veiklos
specifik.
iame straipsnyje aptarsime bendrus tarpininkavimo paslaugas teikiani moni
apskaitos, pajam ir snaud pripainimo bei apmokestinimo klausimus, pateiktus
"Apskaitos, audito ir mokesi aktualij" surengt seminar metu.
Tarpininkavimo esm
Tarpininkavimas rinkos ekonomikos slygomis yra populiari paslaug ris, turinti
labai vairi pasireikimo form. Tarpininkavimo paslaugos teikiamos gamybos,
prekybos, statybos, transporto, turizmo, draudimo, finans ir kitose srityse. Kiekviena
tarpininkavimo ris turi savo specifik.
Tarpininkavimo esm - suvesti gamintoj su vartotoju, pirkj su pardavju ir i to
udirbti atlyginim - komisinius. Tarpininkaujama parduodant prekes, paslaugas,
nekilnojamj bei kilnojamj turt, vertybinius popierius bei kitas vertybes.
Tarpininkas netampa parduodam paslaug ar preki bei kito parduodamo turto
savininku. Jo pajamos yra komisiniai, kuri dydis ir mokjimo slygos aptariamos
sudarant tarpininkavimo sutartis.
Netgi didmenin prekyba gali bti laikoma tarpininkavimo forma, jeigu
didmenininkas veikia kaip tarpininkas tarp gamintoj ir mamenins prekybos moni
komisinio atlyginimo, antkaini ar nuolaid pagrindu. T pat galime pasakyti ir apie
mamenin prekyb.
Mamenins prekybos mons gali veikti kaip tarpininkai tarp gamintoj ir galutini
vartotoj pirkj. Gali veikti ir kaip tarpininkai tarp didmeninink ir galutini
vartotoj pirkj. Taigi io tipo monse galimi ne tik pirkimo-pardavimo, bet ir

tarpininkavimo sandoriai, kurie apskaitoje neretai painiojami.

Jeigu prekybos mons superka gamintoj produkcij (prekes) savo vardu ir sskaita,
jas sandliuoja ir perparduoda galutiniam vartotojui taip pat savo vardu ir sskaita, j
veikla nra tarpininkavimas. Apskaita ir apmokestinimas mintais atvejais priklausys
nuo nuosavybs teisi tiekiamoms prekms perdavimo momento aptarimo sutartyse,
bei faktinio kini operacij forminimo dokumentais.
Buhalteriai turt bti labai atids: jei mon, gavusi perparduoti prekes, jas
pajamuoja ir registruoja atsarg sskaitoje, o po to tas prekes tiekia pirkjui savo
vardu, is sandoris bus traktuojamas kaip pirkimo-pardavimo sandoris ir pajamsnaud pripainimo ir vis mokesi mokjimo atvilgiu. Tarpininkavimo atveju
gautos perparduoti preks neturi bti apskaitomos balansinse sskaitose, kaip
nuosavos preks. Gautas i pirkjo atlyginimas u parduotas prekes (tarpininkavimo
atveju) traukiamas apskait kaip skola preki savininkui.
Tarpininkavimo sutartyse vartojami terminai
Norint teisingai uregistruoti kines operacijas apskaitoje, pirmiausia reikia sigilinti
ir net atidiai istudijuoti sudarytas sutartis bei aikiai suvokti sutartyse vartojamus
terminus. Neaikumai dl kini operacij registravimo apskaitoje, ypa pagal gautus
i usienio dokumentus, neretai ikyla dl vartojam neprast termin ir nauj
svok.
Tarpininkai, atsivelgiant atliekam tarpininkavimo paslaug specifik ir sutari
ris, vadinami vairiai: komisionieriais, konsignatoriais, agentais, atstovais,
makleriais, brokeriais ir dar kitaip.
Terminai "makleris" (vok. makler) ir "brokeris" (angl. broker) daniausiai vartojami
vertybini popieri birose, bet ne tik jose.
Bira - 1. Vertybini popieri, preki bei kit gamybini itekli pirkimo ir
pardavimo vieta; 2. Didmenins prekybos forma, kurioje pardavjas, pirkjas ir biros
tarpininkas susitinka sudaryti sandorio.
Tarpininkas (makleris, brokeris) vykdo preki pirkimo-pardavimo sandorius preki
birose.
Lietuvoje daniausiai sutinkama prekybinio tarpininkavimo forma pagal komiso
sutartis. Komiso sutartyse dalyvauja:
komitentas - turto savininkas, asmuo arba mon, kuri paveda komiso tarpininkui
atlikti prekybin sandor;
komisionierius - tarpininkas perkant ir parduodant, kuris u atlyginim atlieka
prekybines operacijas kieno nors vardu ir kito sskaita;
treioji alis - preki arba paslaug pirkjas (prekybinio tarpininkavimo atveju).
Atsivelgiant pardavim organizavimo bd, komiso sutartis dar gali bti vadinama
konsignacijos sutartimi.
Konsignacija - komisinio preki pardavimo sutartis, pagal kuri komisionierius

(tarpininkas) preki savininko prekes parduoda i savo sandlio. Konsignacijos

sutartyse preki savininkas vadinamas konsignantu, o preki pardavimo tarpininkas konsignatoriumi arba komisionieriumi.
Komisiniai - atlyginimas, gaunamas u tarpininkavimo (komiso) operacij atlikim.
Sudarant komercinio atstovavimo sutartis, prekybinio tarpininkavimo ar kitas sutartis,
galime surasti ir kitus neprastus terminus:
komivojaierius - atstovaujantis kokiai nors firmai keliaujantis prekybos agentas,
iekantis klient ir priimantis usakymus;
agentas - tai galiotinis, asmuo, veikiantis kieno nors vardu, kieno nors naudai.
Prekybos agentai - tai asmenys, sudarinjantys savo atstovaujamos organizacijos
vardu sutartis su monmis.
Sutari ir sudaryt sandori teisiniai aspektai aptariami Lietuvos Respublikos
civiliniame kodekse. Nors nesame teisininkai, pagrindines Civilinio kodekso
nuostatas privalome inoti.
Komiso sutari teisiniai aspektai
Komiso sutartis ir i j iplaukianius civilinius teisinius ali santykius
reglamentuoja Civilinio kodekso XXXVII skyrius "Komisas". Jame idstytos
svarbios nuostatos, kurios tiesiogiai siejasi su tarpininko pajam pripainimu,
nuosavybs teisi perdavimu parduodam ar perkam daikt, pavedimo vykdymo
ilaid atlyginimu ir kitais momentais, kurie yra svarbs registruojant kines
operacijas apskaitoje.
Pagal Civilinio kodekso nuostatas komiso sutartimi viena alis C (komisionierius)
sipareigoja kitos alies (komitento) pavedimu u atlyginim sudaryti vien ar kelis
sandorius savo vardu, bet komitento lomis.
Pagal sandor, komisionieriaus sudaryt su treiuoju asmeniu, teises ir pareigas gyja
komisionierius, nepaisant to, kad komitentas (preki savininkas) buvo nurodytas
treiajam asmeniui arba vykdant sandor turjo tiesiogini santyki su treiuoju
asmeniu. Taigi jis gali bti pirkjui inomas.
statymai gali nustatyti atskir komiso sutari ri ypatumus. Pridtins verts
mokesio statyme yra apibrtos atsiskleidusio ir neatsiskleidusio tarpininko
svokos, kuri apibrimo nerasime Civiliniame kodekse. Pridtins verts mokesio
statymas nustato specifines nuostatas tarpininkavimo paslaugoms apmokestinti PVM.
Tos nuostatos nesiejamos su tarpininko pajam pripainimu.
Komitentas privalo sumokti komisionieriui atlyginim. Jeigu komisionierius laidavo,
kad treiasis asmuo vykdys sandor, komitentas taip pat privalo sumokti
komisionieriui sutartyje nustatyt papildom atlyginim. Komisionieriaus tarpininko
gautas atlyginimas (komisiniai) vairiomis formomis u savo suteikt paslaug ir
prisiimt rizik yra jo pajamos, kurios apmokestinamos statym nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.791 straipsnyje "Pavedimo vykdymo ilaid atlyginimas"

nurodyta, kad komitentas privalo kartu su komisiniu atlyginimu ir atlyginimu u
laidavim atlyginti komisionieriui io turtas btinas pavedimo vykdymo ilaidas.
ios atlygintos ilaidos nepriskiriamos pajamoms, tai - ilaid kompensavimas.
Analogikai pavedimo vykdymo ilaidos, kurias atlygins komitentas, negali bti
pripastamos snaudomis.
Svarbu atkreipti dmes tai, kad daiktai, kuriuos komisionierius gauna i komitento
arba gyja komitento lomis, yra komitento nuosavyb.
vykds pavedim, komisionierius PRIVALO pateikti komitentui ataskait ir perduoti
jam visa, k gavo pagal vykdyt pavedim. Taip pat komitento reikalavimu perduoti
visas teises, kurias komitentas gijo treiajam asmeniui, kylanias i komisionieriaus
sudaryto sandorio.
Komiso pagrindais parduot preki pajamos ir j apmokestinimas
Preki pardavimas pagal komiso (konsignacijos) sutartis gali bti organizuojamas
vairiais bdais, taiau paprastai preks parduodamos i tarpininko sandlio.
Atsiskaitymai u parduotas prekes vyksta per tarpinink. Tarpininkas irao pirkjui
pardavimo dokumentus - sskaitas faktras ar PVM sskaitas faktras, atsivelgiant
tai, ar jis yra PVM moktojas ar ne, atsivelgiant apmokjim, iduoda kasos aparato
kvitus ar kt. Aikumo dlei pateikiame schem Nr. 1.
Schema Nr. 1
Preks

preks

Komitentas (preki savininkas)

(pirkjas)
pinigai pinigai

Komisionierius (tarpininkas)

Treiasis asmuo

ioje tarpininkavimo schemoje preki pirkjas gali net neinoti, kas yra tikrasis
preki savininkas. Su juo pirkjas neturi jokio ryio.
Kai kuriais atvejais, parduodant prekes komiso pagrindais, pirkjui jos gali bti
gabenamos tiesiogiai i komitento (preki sandoris vyksta tarp komisionieriaus
(tarpininko) ir pirkjo (r. Civilinio kodekso 6.780 straipsnio "Komiso sutarties
samprata" 2 punkt)). Aikumo dlei pateikiame schem Nr. 2.
Schema Nr. 2
Preks
Komitentas (preki savininkas)
(pirkjas)
Pinigai pinigai

Komisionierius (tarpininkas)

Treiasis asmuo

Mint komiso sutari esm yra ta, kad tarpininkas veikia savo vardu preki
savininko sskaita. Priimtos parduoti preks nepriklauso jam nuosavybs teise, nors
pardavimo dokumentai iraomi jo vardu.

Gauti i pirkjo pinigai nra tarpininko udirbtos pajamos, tai skola preki savininkui.
Tarpininkui priklausantis atlygis ir kartujo udirbtos pajamos yra tik komisiniai.
Komisiniai sudaro tarpininko apmokestinamsias pajamas pelno mokesiui
apskaiiuoti bei atskaitymams Keli prieiros ir pltros programai. PVM
apskaiiavimo prasme apmokestinamj vert tarpininko monje sudarys visa jo
vardu parduot preki vert.
Pagal Pridtins verts mokesio statymo nuostatas abiem apraytais atvejais
tarpininkas bt priskiriamas neatsiskleidusi tarpinink tipui.
Neatsiskleids tarpininkas - apmokestinamasis asmuo, kuris tarpininkauja preki
tiekimo arba paslaug teikimo sandoryje savo vardu, nors ir kito sskaita.
Pridtins verts mokesio statymo 16 straipsnio "Apmokestinamoji vert
tarpininkavimo atveju" 2 p. nustatyta, kad neatsiskleidusio tarpininko patiekt preki
arba suteikt paslaug apmokestinamoji vert nustatoma kaip visa patiekt preki
arba suteikt paslaug vert. Be abejons, u tarpininkavim gauti komisiniai taip pat
priklauso prie pajam, apmokestinam PVM, atsivelgiant statymo nuostatas.
ie dalykai isamiai ir suprantamai idstyti Valstybins mokesi inspekcijos 2002
m. liepos 25 d. rate Nr. 08-1-02-6475 "Dl PVM apskaiiavimo tiekiant prekes
komiso pagrindais". Rate pateikti pavyzdiai su konkreiais skaiiais, nurodyta
kuriuos PVM deklaracijos laukelius pildyti. Manyiau, kad PVM apskaiiavimo ir
deklaravimo klausim neturt kilti.
Komiso pagrindais parduodam preki apskaita
kini operacij dokumentavimas ir registravimas apskaitoje tiesiogiai priklauso nuo
sutartyse numatyt slyg bei aplinkybi parduodant prekes, nustatant pardavimo
kainas, apmokant u tarpininkavimo paslaugas ir kt. Taigi prie dokumentuojant
kines operacijas, registruojant jas apskaitoje, btina labai atidiai ianalizuoti
sutarties slygas, i kuri ir turi paaikti minti dalykai. Kad bt aikesni
buhalteriniai raai, panagrinkime pavyzd su konkreiais skaiiais.
Komiso sutartis Nr. 1
Preki savinink (komitentas) mon "Asveja" sudar komiso (konsignacin) sutart
su mamenins prekybos mone "Barta" dl vienetini preki siuntos pardavimo.
Sutartyje nurodyta, kad mon "Barta" parduos prekes i savo sandlio savo vardu, bet
preki savininks mons "Asveja" nurodytomis kainomis. Visos preki siuntos vert
100 000 Lt ir PVM 18 000 Lt. Atsiskaityti u mons "Barta" tarpininkavimo paslaug
numatyta kas mnes, mokant 20 procent komisin atlyginim nuo parduot preki
dalies.
Pagal komiso sutarties slygas preki siunta lieka "Asvejos" nuosavybe iki pat preki
pardavimo pirkjui. Abi mons yra PVM moktojos.
Panagrinkime nuosekliai kines operacijas, atliekamas vykdant sandor, ir j
registravim apskaitoje.

1. mon "Asveja" (preki savinink) perduoda parduoti prekes pagal sudaryt

komiso sutart monei "Barta", iraydama laisvos formos dokument. i kin
operacija nra pardavimo operacija, nors preki perdavimo dokumente nurodoma
preki pardavimo kaina - 100 000 Lt ir PVM - 18 000 Lt.
Preki perdavimas tarpininkui komisionieriui turt bti uregistruotas 0 klass
sskaitose, kaip balanse neatspindtos teiss ir sipareigojimai. Atliekamas
buhalterinis raas:
D 040 Savo vardu laikantys prekes ir vertybes tretieji asmenys
K 041 Preks ir vertybs, laikomos treij asmen, mons rizika.
raas (remiantis logika) daromas ne pardavimo kainomis, o perduot komisionieriui
preki sigijimo savikaina.
2. mon "Barta", primusi parduoti prekes, turt taip pat jas uregistruoti 0 klass
sskaitose, kaip balanse neatspindtas teises ir sipareigojimus. Atliekamas
buhalterinis raas:
D 072 Pagal konsignacin sutart ar pasitikjimo pagrindu atsakingai saugomas
treij asmen turtas
K 073 Preki bei vertybi savininkai ir konsignatoriai.
rao suma priklausyt nuo sutartyje numatytos nuostoli kompensavimo sumos
preki praradimo atveju. Taigi labiausiai tiktina, kad preki savininkas nustatyt
pardavimo kain 100 000 Lt.
Neteisinga bt, kaip kad kartais pasitaiko praktikoje, priimtas parduoti prekes
komiso sutarties pagrindu pajamuoti ir registruoti atsarg sskaitos debete,
kredituojant skol savininkui sskait. is raas reikt preki pirkim ir nuosavybs
teiss gijim perparduoti skirtoms prekms.
mon "Barta" (komisionierius) pardav pirkjui preki siuntos dal, kurios vert 60
000 Lt. Pardavimas forminamas iraant PVM sskait faktr nurodant joje:
Pardavjas - mamenins prekybos mon "Barta". Parduot preki vert - 60 000 Lt.
PVM - 10 800 Lt. Bendra suma 70 800 Lt.
PVM sskaitos faktros iraymas reikia, kad pirkjas gijo teis disponuoti tomis
prekmis kaip j savininkas. mons "Asvejos" nuosavybs teis parduot preki
dal perjo pirkjui, vadinasi, ji udirbo pajamas - 60 000 Lt. Pardavimo tarpininkas
mon "Barta" udirbo 20 procent komisini nuo 60 000 Lt, t.y. 12 000 Lt.
Atkreipiame dmes tai, kad pajam pripainimo atvilgiu parduot preki vert,
rayta PVM sskait faktr, nra tarpininko mons "Barta" pajamos. Tai tik skola
preki savininkei monei "Asveja". Parduot preki verts mon "Barta" neturt
rodyti pajam sskaitoje, i suma nelaikoma pajamomis pelno mokesio atvilgiu,
nuo jos nedaromi atskaitymai Keli prieiros ir pltros programai. Taigi monje
"Barta" iraius parduot preki sumai PVM sskait faktr, atliekamas raas
buhalterins apskaitos sskaitose:

D 27 Pinigai 70 800 Lt
K 45 Prekybos skolos 60 000 Lt
K 47-01 Moktinas PVM 10 800 Lt.
Pagal Pridtins verts mokesio statymo nuostatas mon "Barta" priskiriama
"neatsiskleidusio tarpininko" tipui. Jei prekes parduoda savo vardu, nors ir preki
savininko mons "Asveja" sskaita.

Tarpininkavimo paslaug apskaita ir

apmokestinimas (II)
Pradia - "AAM aktualijos" Nr. 45.
Docent daktar Dalia MAERNIEN
Kai kuriais atvejais, parduodant prekes komiso pagrindais, pirkjui jos gali bti
gabenamos tiesiogiai i komitento (preki savininko) sandlio, taiau tai nepakeiia
komiso sandorio esms. Faktikai sandoris vyksta tarp komisionieriaus (tarpininko) ir
pirkjo (r. Civilinio kodekso 6.780 straipsnio "Komiso sutarties samprata" 2 punkt).
Aikumo dlei pateikiame schem Nr. 2.
Schema Nr. 2
Preks
Komitentas (preki savininkas)
(pirkjas)
pinigai pinigai

Komisionierius (tarpininkas)

Treiasis asmuo

Mint komiso sutari esm yra ta, kad tarpininkas veikia savo vardu preki
savininko sskaita. Priimtos parduoti preks nepriklauso jam nuosavybs teise, nors
pardavimo dokumentai iraomi jo vardu.
Gauti i pirkjo pinigai nra tarpininko udirbtos pajamos, tai skola preki savininkui.
Tarpininkui priklausantis atlygis ir kartu jo udirbtos pajamos yra tik komisiniai.
Komisiniai sudaro tarpininko apmokestinamsias pajamas pelno mokesiui
apskaiiuoti bei atskaitymams Keli prieiros ir pltros programai finansuoti. PVM
apskaiiavimo prasme apmokestinamj vert tarpininko monje sudarys visa jo
vardu parduot preki vert.
Pagal Pridtins verts mokesio statymo nuostatas abiem apraytais atvejais
tarpininkas bt priskiriamas neatsiskleidusi tarpinink tipui.
Neatsiskleids tarpininkas - apmokestinamasis asmuo, kuris tarpininkauja preki
tiekimo arba paslaug teikimo sandoryje savo vardu, nors ir kito sskaita.
Pridtins verts mokesio statymo 16 straipsnio "Apmokestinamoji vert
tarpininkavimo atveju" 2 p. nustatyta, kad neatsiskleidusio tarpininko patiekt preki
arba suteikt paslaug apmokestinamoji vert nustatoma kaip visa patiekt preki
arba suteikt paslaug vert. Be abejons, u tarpininkavim gauti komisiniai taip pat

priklauso prie pajam, apmokestinam PVM, atsivelgiant statymo nuostatas.

ie dalykai isamiai ir suprantamai idstyti Valstybins mokesi inspekcijos 2002
m. liepos 25 d. rate Nr. 08-1-02-6475 "Dl PVM apskaiiavimo tiekiant prekes
komiso pagrindais". Rate pateikti pavyzdiai su konkreiais skaiiais, nurodyta
kuriuos PVM deklaracijos laukelius pildyti. Manyiau, kad PVM apskaiiavimo ir
deklaravimo klausim neturt kilti. Lieka isiaikinti buhalterinius raus parduodant
prekes komiso pagrindais ir atliekant tarpininkavimo paslaugas.
Komiso pagrindais parduodam preki apskaita
kini operacij dokumentavimas ir registravimas apskaitoje tiesiogiai priklauso nuo
sutartyse numatyt slyg bei aplinkybi parduodant prekes, nustatant pardavimo
kainas, apmokant u tarpininkavimo paslaugas ir kt. Taigi prie dokumentuojant
kines operacijas, registruojant jas apskaitoje, btina labai atidiai ianalizuoti
sutarties slygas, i kuri ir turi paaikti minti dalykai. Kad bt aikesni
buhalteriniai raai, panagrinkime pavyzd su konkreiais skaiiais.
Komiso sutartis Nr. 1
Preki savinink (komitentas) mon "Asveja" sudar komiso (konsignacin) sutart
su mamenins prekybos mone "Barta" dl vienetini preki siuntos pardavimo.
Sutartyje nurodyta, kad mon "Barta" parduos prekes i savo sandlio savo vardu, bet
preki savininks mons "Asveja" nurodytomis kainomis. Visos preki siuntos vert
100 000 Lt ir PVM 18 000 Lt. Atsiskaityti u mons "Barta" tarpininkavimo paslaug
numatyta kas mnes, mokant 20 procent komisin atlyginim nuo parduot preki
dalies.
Pagal Civilinio kodekso nuostatas ir komiso sutarties slygas preki siunta lieka
"Asvejos" nuosavybe iki pat preki pardavimo pirkjui. Abi mons yra PVM
moktojos.
Panagrinkime nuosekliai kines operacijas, atliekamas vykdant sandor, ir j
registravim apskaitoje.
mon "Asveja" (preki savinink) perduoda parduoti prekes pagal sudaryt komiso
sutart monei "Barta", iraydama laisvos formos dokument. i kin operacija nra
pardavimo operacija, nors preki perdavimo dokumente nurodoma preki pardavimo
kaina - 100 000 Lt ir PVM - 18 000 Lt.
Preki perdavimas tarpininkui komisionieriui turt bti uregistruotas 0 klass
sskaitose, kaip balanse neatspindtos teiss ir sipareigojimai. Atliekamas
buhalterinis raas:
D 040 Savo vardu laikantys prekes ir vertybes tretieji asmenys
K 041 Preks ir vertybs, laikomos treij asmen, mons rizika.
raas (remiantis logika) daromas ne pardavimo kainomis, o perduot komisionieriui
preki sigijimo savikaina.

mon "Barta", primusi parduoti prekes, turt taip pat jas uregistruoti 0 klass
sskaitose, kaip balanse neatspindtas teises ir sipareigojimus. Atliekamas
buhalterinis raas:
D 072 Pagal konsignacin sutart ar pasitikjimo pagrindu atsakingai saugomas
treij asmen turtas
K 073 Preki bei vertybi savininkai ir konsignatoriai.
rao suma priklausyt nuo sutartyje numatytos nuostoli kompensavimo sumos
preki praradimo atveju. Taigi labiausiai tiktina, kad preki savininkas nustatyt
pardavimo kain 100 000 Lt.
Neteisinga bt, kaip kad kartais pasitaiko praktikoje, priimtas parduoti prekes
komiso sutarties pagrindu pajamuoti ir registruoti atsarg sskaitos debete,
kredituojant skol savininkui sskait. is raas reikt preki pirkim ir nuosavybs
teiss gijim perparduoti skirtoms prekms.
mon "Barta" (komisionierius) perdav pirkjui preki siuntos dal, kurios vert 60
000 Lt. Perdavimas forminamas iraant PVM sskait faktr ir nurodant joje:
Pardavjas - mamenins prekybos mon "Barta". Parduot preki vert - 60 000 Lt.
PVM - 10 800 Lt. Bendra suma 70 800 Lt.
Preki perdavimas pirkjui ir PVM sskaitos faktros iraymas reikia, kad pirkjas
gijo teis disponuoti tomis prekmis kaip j savininkas. mons "Asvejos"
nuosavybs teis parduot preki dal perjo pirkjui, vadinasi, ji udirbo pajamas 60 000 Lt. Pardavimo tarpininkas mon "Barta" udirbo 20 procent komisini nuo
60 000 Lt, t.y. 12 000 Lt.
Atkreipiame dmes tai, kad pajam pripainimo atvilgiu parduot preki vert,
rayta PVM sskait faktr, nra tarpininko mons "Barta" pajamos. Tai tik skola
preki savininkei monei "Asveja". Parduot preki verts mon "Barta" neturt
rodyti pajam sskaitoje, i suma nelaikoma pajamomis pelno mokesio atvilgiu,
nuo jos nedaromi atskaitymai Keli prieiros ir pltros programai. Taigi monje
"Barta", perdavus pirkjui prekes ir iraius parduot preki sumai PVM sskait
faktr, atliekamas raas buhalterins apskaitos sskaitose:
D 27 Pinigai 70 800 Lt
K 45 Prekybos skolos 60 000 Lt
K 47-01 Moktinas PVM 10 800 Lt.
Pagal Pridtins verts mokesio statymo nuostatas mon "Barta" priskiriama
"neatsiskleidusio tarpininko" tipui, kadangi prekes perduoda savo vardu, bet preki
savininko mons "Asveja" sskaita.
Pagal Pridtins verts mokesio statymo 16 straipsnio "Apmokestinamoji vert
tarpininkavimo atveju" nuostatas neatsiskleidusio tarpininko pirkjui patiekt preki
apmokestinamoji vert yra nustatoma kaip ir prastiniu pardavimo atveju - visa preki
vert. Tai reikia, kad, iraius pirkjui PVM sskait faktr, tarpininko monei
"Barta" atsiranda prievol mokti 10 800 Lt PVM.

Perdavus prekes pirkjui, tarpininko monje "Barta" turt bti padarytas atvirktinis
raas nebalansinse sskaitose:
D 073 Preki bei vertybi savininkai ir konsignatoriai 60 000 Lt
K 072 Pagal konsignacin sutart ar pasitikjimo pagrindu atsakingai saugojamas
treij asmen turtas 60 000 Lt.
is raas reikia, kad monje "Barta" saugomas treij asmen turtas sumajo 60
000 Lt. Liko parduoti preki u 40 000 Lt.
Be to, pagal Civilinio kodekso 6.789 straipsnio "Komisionieriaus ataskaita"
reikalavim, komisionierius mon "Barta" privalo pateikti komitentui monei
"Asveja" ataskait u vykdyt pavedim. Pateikus ataskait apie vykdyt pavedim parduotas prekes, iraoma PVM sskaita faktra udirbtiems komisiniams.
Atliekamas buhalterinis raas, registruojant apskaitoje udirbtus komisinius 20
procent nuo parduot preki verts (60 000x20 proc.=12 000 Lt):
D 24-0 Usakov skolos 14 160 Lt
K 50 Suteikt paslaug pajamos 12 000 Lt
K 47-01 Moktinas PVM 2 160 Lt.

10