Paaugli ir jaunimo psichologija.

I dalis koliokvumas 20 ir seminarai 30. ini testas i viso kurso (privalomas ir nekartojamas). Seminarai
literatros studijavimas, lankomumas, aktyvus dalyvavimas. Jei neskaitei minusiukas. Kolis 30
klausim. Pagrindin knyga testas i to vadovlio (alias su mlynu). mogaus raidos psichologija.
II dalis egzaminas 2 klausimai i apie 20 klausim. Kad gauti 10-9 parodyti problemikum ir iaip
idstyti.
Literatra: i tos knygos koliui: aplinka ir raida 31-41. mogaus raidos periodizavimas 112-125, paauglyst
261-305, 328-333 (kno grois skyrelis).
Seminarai:
fizinis ir lytinis paaugli brendimas 32-34 vadovlio psl. Ir 247-257, ir dar atsis vien papildom
straipsn reikia perskaityti, bet nieko mokt i jo.
Paauglyst toks laikotarpis per kur vaikas tampa suaugusiu mogumi. Poetikai: permain amius
permainingoje aplinkoje.
Kada vaikas nebe vaikas? Ir kada suaugs yra suaugs? Atsakymai labai skiriasi. Vaikas, kai pradeda
atsirasti antriniai lyties poymiai ir subrsta fizikai.
Dar kebliau atsakyti kas yra jaunyst ar jaunimas.
Paauglysts metu vyksta enklios permainos. mogus jas pradeda pastebti jas, aiku kai kuri nemanoma
(kraujo sudtis, smegen pokyiai ir pan.). Dabar laikoma, kad 22-24 met visikai subrsta smegenys.
Vliausiai subrsta tos smegen dalys, kurios atsakingos u impulsyvum ir riziking elges. Paauglyst
prasideda nuo 12 iki 18, kiti sako antroji dekada. O jaunimas tai postpaauglyst. Ankstyvoji 12-15, middle
15-17, late 17-19, o post tas jaunimas.
Emerging adulthood suaugysts anga 18-25m. Yra toki ali, kur ios fazs nra, arba bdinga tik tam
tikriem visuomens sluoksniams.
Kohabitacija. Anksiau nebuvo manoma jaunesniems, nebent vyresniems taip gyventi. O dabar ymiai
anksiau prasideda tai. Kohabitacijos porose yra daugiau pavydo ir agresijos, nei susituokusiuose, todl jos
turi daugiau problem.
Keiiasi ne vien knas, bet ir kognityviniai gebjimai. Taiau tuo pat metu ie gebjimai gali pastmti
paaugl toliau nuo realybs pasaul. Jie patenka formali operacij stadij (12-17). Paauglikasis
egocentrizmas man nieko neatsitiks, nes nieko atsitikti negali. Atsiranda seksualinis potraukis ir reikia
mokytis j valdyti. Paaugliai gali girdti, bet jie netaiko sau (visoki pavyzdi apie seks pvz.). Seksualinio
aukljimo specialistai dabar kreipia dmes ne info, kuri turi paaugliai, o kaip jie j priima ir kaip priima
savo sesksulum. Seksualumo primimui ir supratimui reikalinga ne vien fizin ar emocin branda, bet ir
kogntyvin.
Jaunuolis, jaunuol, svajotojas-auka, pasyvi auka. Juos skraudia tvai, mokytojai ir pan. Pirmas tipas tai
tv ipopinti, geri vaikeliai.
Jaunuolis ir jaunuol, tironai, niri, pikti ir pan. Jie skriaudia tvus, mokytojus ir pan. Antras tipas tai
nusikaltliai.
Yra daug paauglysts vaizdi.
S. G. Hall 1904 metais para Adolescence. Paauglysts formul: audra ir verlumas.
09-09:
Savait prie vlines kolis. Paskaitos metu. Spalio 28 d.
Paauglysts atsiradimas ir paauglysts psichologini tyrim apvalga.
Paauglyst, kaip socialinis reikinys, atsirado XIX a. Pab. Hall buvo vienas i iuolaikins paauglysts
sampratos tyrintoj ir formuotoj. Kiti sako, kad tai buvo ir anksiau, daniausiai minimas . . Ruso.
Nuo XIXa.
1. vietimo iplitimas ir suintensyvjimas. Pleiasi vairi mokykl tinklas ir vietimas tampa
prieinamas visiems. Nyksta luomai. Ilgja mokymosi trukm. Prie moksl prileidiamos merginos.
Tai reikia, kad jaunimas ilgiau ilieka nuo tv priklausomi ir visi suskirstomi (pagal ami)
klases. Tai svarbus veiksnys, kuris pailgino tapimo suaugusiu laik bei irykino tam tikrus bruous.
2. Industrializacija ir urbanizacija. Iki XIX a. Pab. miestus suplauk daug moni, ypa jaun. Jie
pradjo burtis grupes, kai kurios tapo gaujomis. Tada ipopuliarjo mintis, kad jaunimas anksiau
buvo ne toks supuvs. Buvo imta dar labiau plsti mokykl tinkl, kad vaikai nebt gatvje.

3. "Naujoji" eima. Tai XIX a. Bdingas reikinys. Tai susij su luom nykimu. Tokia eima turi
maiau vaik (kontracepcijos plitimas). Labiau rpinasi savo atalomis ir juos labiau kontroliuoja,
reikia jie praranda laisv. Ilgesnis laikymas po tv stogeliu. Nuosekliau drausminami ir
energingiau globojami.
Taigi mokslininkai mano, kad paauglyst naujj laik produktas. Taip pat ir pabriamos abi lytys.
Ar paauglyst, kaip reikinys, yra universali ar ne?
Didesn dalis teigia, kad neuniversali, o maesn universali. Universali kad visada ir visur buvo
paauglyst. iame gine ties vienu teiginiu sutinka tranzicija. Tai perjimas i vaikysts suaugus mog.
Tai tranzicija susijusi su fiziniu ir lytiniu brendimu yra universali. Taiau paauglyst kaip stadija, kaip etapas
nra universalus reikinys. Pvz., tradicin eskim kultra: mergait suaugusi mnesins, berniukas
aprpina eim (apie 15m.; pastatyti iglu ir medioti turi didel vr). Tranzicija yra praktikai biologin
universalus, o moderniosiose visuomense paauglyst, kaip amiaus tarpsnis, ir tranzicija praktikai
sutampa.
A. van Gennep. Jis antropolgas, sociologas, kultristas. 1909 para knyg "Perjimo ritualas". Jis atrado tai,
kad mogaus gyvenime yra svarbs perjimo takai, kurie paymimi specifiniais ritualais. Jis apra j
svarb ir iskyr tas stadijas:
1. Gimimas.
2. vedimas visuomen ir jo primimas.
3. Iniciacijos. Jam atrod, kad jos bdingos tik vyrams. Bet yra kitaip, tiesiog vyr iniciacijos yra labiau
iauktintos. Tai lyg antrasis gimimas (. . Russo taip sak), todl vyr iniciacijoms bdinga mirties
simbolika ir ibandymai. Yra trys ritualo pakopos: atskyrimas nuo buvusio statuso, buvimas be
statuso ir naujo statuso primimas (berdache terminas, kuris reikia tapim moterimi, tai tokie,
kurie nesukurdavo eimos ir santykiaudavo su vyrais indn ir kai kuriose kitose kultrose. Taip
pasitaikydavo todl, kad galvojo, jog geriau nebna kariu, negu trukdo kitiem, pasak Jung mons ir
dabar ieko iniciacijos archetipo).
Kada pradta tyrinti paauglyst?
. . Ruso 1762 metais, prancz filosofas, pedagogas, iskyr keturis svarbius jaunuolio ir vaiko raidos
etapus:
1. iki 4-5 met. Gyvnlis. Vengia skausmo ir nori bti saugomas.
2. Iki 12 met. Laukinikumas. ia dominuoja sensorika, protas dar nesivysto.
3. Iki 15 met. Vystosi protas ir savimon.
4. Iki 20 met. Prasideda emocinis brendimas. Savanaudikum pakeiia pagalba kitiems, atsiranda
seksualiniai potraukiai.
Seksualini potrauki atsiradim Ruso vadina antruoju gimimu. Pirmasis gimimas yra rinis, antrasis
gimimas lytinis, skirtas gyvenimui.
G. S. Hall 1904 m. Adolescence. Jis apibendrino primtak darbus. Jo metafora storm and stress. J perm i
vokiei romantik. Adolescence pasak jo nuo 12 iki 24 met, o youth iki 12 met.
Vliau atjo psichoanalitikai. A. Freud paauglyst vadino vaikysts podukra. Eriksonas taip pat daug ne,
dar buvo P. Blos.
A. Gessel para knyg Youth: from 10 to 15(6). jis daug k apra i logintudinio tyrimo, kuris buvo
vykdytas.
Ch. Buhler 1931 ileido knyga Vaikyst ir jaunyst. Ji atkreip dmes biologinio ir socialinio brendimo
netapatum. Ji naudojo biografin tyrimo metod, todl buvo diskretituota (dauguma rao merginos
dienorasius, o apibendrindindavo visiems).
Taip pat svarbs K. Lewin darbai. Jis daugiau ra apie sociokultrin jaunimo brendim.
Piaget daugiausiai kognityvn raida.
Kalbant apie psichoanalitin krypt galima pasakyti, kad Freud ir jo kolegos atkreip dmes jaunuolio
psichik ir svarb period.
Anglijoje yra Tanner (biologas), kuris iskyr brendimo stadijas. Skiria vyr ir moter (krtins ir genitalij
raidos stadijas).
Lenkijoje atlikta daug domi darb: apie paaugli ir jaunuoli idealizm, taip pat nagrinjo tarpusavio
santykius, jaunimo religines nuostatas, pairas laim, meil, religij.
Rusijoje Vygotsky, Blonskio ir Kon darbai. Taiau jos buvo maai pagrstos empiriniais tyrinjimais ir
smarkiai ideologizuotos. T. epanskaja darbas Jaunimo subkultros simbolika.
Lietuva. Bilinas. ulkauskas ved termin paauglys. J. Gobis para knygel apie paauglyst (Pirmosios

jaunysts psichologija). Jis tyr paaugli seksualum. Buvo tyrintas paaugli lytinis ir fizinis brendimas.
Taip pat sociologiniai jaunimo tyrimai. Vliau pradta domtis ir nepilnameiais delinkventais. Psichologija
pradjo vystyti jaunimo konsultavim ir psichoterapij. Paauglyst tyrinjo ir istorikai, ir etnologai. Yra
ileistas darbas apie Lietuvos kaimo jaunim, kuriame apraomos iniciacijos.
M. Mead ymi antropolog. Ji nuplauk Samoa sal ir apra mergaits brendim. Ji norjo patikrinti
hipotez, kas daro tak brendimui labiau natra ar kultra? Ji atlikdama interviu rado idilik
pasaul su daug laisvi, o pasirod vliau, kad tai buvo netiesa ir kalbintos merginos tiesiog
primelavo. Taip pat panaiais metais buvo ileistas kito autoriaus darbas, kuris tikrai oponavo jos
atradimams, o jis saloje gyveno 30 met.
09-16:
Paauglysts raidos uduotys ir j vykdymo sunkumai:
R. Havighurst nusak raidos uduotis ir suformulavo raidos uduoi teorij. Ericsson teorija nra visoms
kultroms tinkama, o Havighurst teorija daugiau maiau tinka ir iems laikams, be to ji yra gantinai
papildyta. Jis pabr, kad mogus kiekviename raidos etape turi vykdyti tam tikras uduotis. Jos
tarpusavyje susijusios vykds vienas, jis vliau lengviau vykdys kitas. I pat pradi eilikumas yra
svarbesnis, o vliau ne toks svarbus. Pasak autoriaus, gyvenimas visada yra mokslas, taiau yra ir
vienkartini, pvz., vaikiojimas. Biologins, kultrins ir asmenins uduotys:
Biologins tai universalios uduotis, nes jos vyksta visose kultrose.
Kultrins atsiranda i kultros. Pvz., skaityti, rayti ir pan.
Asmenins paios asmenybs, jos vertybi ir savybi dalyvavimas uduoi vykdyme.
Raidos uduotys paauglystje (241psl.):
1. Paauglys turi prisitaikyti prie savo kno pokyi. i uduotis nra lengva, nes knas pasikeiia ir
prasideda irjimas etalonus, noras bti tokiais, kaip jie. Todl gali bti ir daug lidesio. Jie patys
savaime priveria atkreipti dmes savo kn. Paauglyst prasideda biologija, o baigiasi kultra.
Psichologikai paauglyst prasideda nuo pirmj reakcij savo ir bendraami kno kitimus, o
pabaiga identiteto, tapatumo pasiekimas.
2. Paaugliai turi prisitaikyti prie savo nauj kognityvini gebjim. Pasak Piaget, paauglyst yra
formali operacij stadija (12-16m.). Taiau ir iuolaikinse kultrose yra moni, kurie naudojasi
formaliomis operacijomis yra apie 50%.
3. Paauglys turi prisitaikyti prie didjani reikalavim mokykloje.
4. Verbaliniai gdiai turi bti ivystyti, jis turi prasmingai save ireikti, naudoti abstraktesnes
svokas.
5. Turi ivystyti asmenybs tapatybs jausm.
6. Turi siekti profesini tiksl.
7. Turi pasiekti emocin ir psichologin nepriklausomyb nuo tv. Finansin priklausomyb dar nra
paauglio uduotis. Paauglyst tai laipsnikas vadavimasis i tv globos. Jei neisivaduosi, tai tada
sunkiai umegsi artimus ryius su kitais monmis.
8. Stabils ir produktyvs santykiai su bendraamiais. Anksiau buvo manoma, kad santykiai su
bendraamiais pakeiia santykius su tvais (su tvais ilieka nebent formalus bendravimas). Dabar
galvojama kitaip, aiku, santykiai su draugais labai svarbu, taiau negalima prilyginti to santykiams
su tvais.
9. Paauglys turi suformuoti tinkam nuostat savo seksualum.
10. Turi priimti asmenybs vertybi sistema ir morals raida.
11. Turi imokti kontroliuoti savo impulsus ir elgesio brand. Reikia ugdyti savikontrol, kad suprast
koks elgesys yra pavojingas.
Raid trikdantys veiksniai (H. Remschmidt):
1. Socioekonominiai sunkumai. Prastos gyvenimo slygos, skurdas, mitybos trkumas, vairios
diskriminacijos formos ( kurias patenka pats paauglys arba jo eima politin, rasin, emigrant
diskriminacija ir t. t.).
2. Jaunuolius ir paauglius eidianios suaugusij pairos. Labai danai suaugusieji iri i aukto
paauglius ir neprileidia j prie iimtinai suaugusiems skirt sfer. Suaugusieji paauglyst laiko tik
pereinamuoju laikotarpiu (pasiruoim suaugusiojo gyvenimui). Jie laikomi nei vaikais, nei
suaugusiais tai labai neigiamai veikia paauglius (atsiranda tarsi irkls).
3. Ilgas ekonominio nesavarankikumo laikotarpis. is laikotarpis isivysiusiose alyse ilgja ir dabar.
Tai labai susij su profesinio parengimo ilgjania trukme. Tai ilgina ir teisi suteikimas, nes jos

4.

5.
6.

7.

suteikiamos, bet jos negyvendinamos.

Eksperimentinio lauko susiaurjimas. Urbanizacija, gyventoj tankumo didjimas maina
eksperimentavimo erdv. Turima galvoje ne vien abstraki erdv, bet ir fizin. Jaunuoliai danai
nepatenkinti savo veiklos apribojimais, nors jie ir btini. Jie apribojimus laiko nereikalinga globa,
priespauda ir tironija.
Yra slygos, kurios skatina egocentrizmas. Tradicinse eimose, kur trkinja socialiniai ryiai,
atsiranda vis daugiau individualizmo, o kartu ir to egocentrizmo.
Prietaringos visuomens pairos seks bei seksualum. Nra apgalvotos, darnios seksualinio
vietimo politikos bei praktikos ir jos stoka sukuria didjant nor iekoti informcijos arba
stimuliacijos kitur bei skatina eksperimentuoti patiems, kas gali turti neigiamas pasekmes. Nuio
pornografijos irjimo gali keistis smegenys ir j struktros.
Dalyvavim visuomens gyvenime trukdanios klitys. Tai sunkina jaunimo paruoim suaugusij
visuomeniniam gyvenimui. ia turima galvoje visas socializacijos institucijas: eima, mokykla ir
pan., o juk jie turi imokti prisiimti atsakomyb ir socializuotis. Pvz., nepajgumas susidoroti su
paaugli nusikalstamumu. Autoritetas vis daugiau priklauso nuo mokyklos pobdio, o ne nuo paties
mokytojo ar dstytojo.

09-23:
Kaip veikti sunkumus, kurie ikyla paauglio gyvenimo kelyje? Coping strategijos. veikos strategijos yra
skirtos tam, kad galt atsirasti vairios veik strategijos. Kai atsiranda nauji udaviniai, kuri negeba
vykdyti, tada reikia kurti naujas. Daniausiai dmesys skiriamas kognityvins strategijos, taiau nra vien
tik jos.
Thomae egzistencinis psichologas, kuris sako, kad yra egzistavimo technikos. Tai ne vien kognityvins, bet
ir pasmonins strategijos. Egzistuoja mogaus gyvenimo kelias. Jo nuomone, dauguma moni sprendia
problemas pagal vien technik:
Pasiekimo. Konkreios, daugiau materialos problemos.
Agresijos. Siekiame aplinkiniams pakenkti.
Vengimo. Pasitraukimas i tamp kelianios situacijos ilgesniam laikui.
Prisitaikymo. Prisitaikoma prie aplinkos reikalavim.
Gynybos. Problem neigimas arba j atidjimas.
veikos proceso eiga: pradinis situacijos vertinimas (tai kognityvinis procesas su emociniu komponentu),
savo galimybi vertinimas ir sprendimas. Kartais reikia pakartoti vertinim.
Yra artjimo ir vengimo strategijos (vengiama arba artjama prie problemos sprendimo).
veikos pastangos: kai kurie deda daug pastang savo problem sprendim. Tai problem sutelktos
pastangos. Yra ir emocijas, tada stengiamasi kontroliuoti savo emocijas neigia, tarsi nieko nebt, gali
regresuoti, pasitraukimas tiek fizinis (jimas filmus, knyg skaitymas ir pan.), tiek psichologinis
(svajoni pasaulis).
Kitaip gali vadinti isisukinjimo strategijos. Atsirado procrastination palyginus nauja svoka
moksliniuose tyrimuose.
problem artjanios strategijos yra geresns. Yra manoma, kad kai kada naudingos ir vengimo strategijos,
todl sakyti, kad vengimo pastangos yra nevaisingos nra gerai. Pvz., vengimo strategijos gali redukuoti
nerim.
Taip pat gali padti ir gynybinis pesimizmas mstymas apie tai, kas gali atsitikti blogiausia. Tai reikia,
kad nesekm neutinka netiktai. Kiti autoriai vadina negatyviuoju mstymu.
Kaip padti paaugliams:
1. Paalinti bent vien stresori.
2. Pamokyti kitoki strategij.
3. Parodyti bdus, kaip pasinaudoti turimomis iniomis kitoms gyvenimo situacijoms.
Dienorai funkcijos:
1. Atsiminim fiksavimas jis bdingas visiems dienoraiams. Dienoratis gali parodyti gyvenimo
vyki ts.
2. Katarsio funkcija daugelis jaunuoli ratu idst mintis ir jausmus pajauia palengvjim.
3. Partnerio pakeitimo funkcija jis laikomas tarsi draugu. Tai lyg veikos strategija. Daniausiai jis
bna idealaus draugo pakaitalas.
4. Saviinos funkcija kiekviename dienoratyje galime pamatyti autori ir j geriau suprasti. Rato
kalba reikalauja, kad sklandiai dstytum mintis.

5. Saviaugos funkcija reguliuojamos taisykls, savs tobulinimo siekis.

6. Krybos funkcija jo gali ir nebti, nes tik tiems, kurie turi menini gebjim.
Paauglysts kriz tai labai sunki uduotis paauglysts tyrintojams. Vis pirma todl, kad is terminas yra
vartojamas vairiomis prasmmis. Pati krizs svoka turi daug reikmi. Paauglysts kriz akcentuojama
lio idja staigios elgesio permainos. Paauglysts kriz akcentuojama kaip psichologini sutrikim
sinonimas nerimas, nuogastavimai ir pan.
Kertiniai krizs aikinimai:
1. Psichoanalitiniai. Jie suprato kaip laikin kitim ir tam tikros dezadaptacijos laikotarp. Jis
neivengiamas ir btinas. Jeigu nepasireikia jokie sunkumai, tai pernelyg ankstyva ego
konsolidacija, o tai reikia, kad asmenyb vystosi nenormaliai. Kyla nerimo ir kalts jausmai,
atsinaujina edipo konfliktai ir pan.
2. Empiriniai tyrimai. 1966 m. Douvan ir Adelson ileido knyg tai buvo paimta reprezentatyvi JAV
paaugli imtis. Naudojo interviu, projekcines metodikas, tyr eimos santykius, tarpusavio santykius
ir pan. Jie gavo tokias ivadas: atrs konfliktai su tvais yra gana retas reikinys, dauguma paaugli
toki konflikt vengia. Jeigu prasiengia, jie greiiau bando savo praang slpti. Taip pat rado, kad
bendraami grup yra naujos patirties erdv, kurioje paauglys gauna emancipacijai bding patirt.
Vertybins orientacijos nepasiymi kratutinumais ir neprietarauja suaugusij vertybms.
Pastebta, kad paaugli vertybinms orientacijoms bdingas komformikumas prisitaikymas prie
visuomens, bendraami ir tv nuostat. Tipikas paauglys: jam nebdingos paauglysts krizs,
nei siekis atmesti vertybins orientacijos, nei noras nutraukti anksiau sukurtus tarpasmeninius
ryius, jie vengia konflikt, vairi kritikos form. Ir kit autori tyrimai panaiai patvirtina.
3. Longitudiniai tyrimai. Offer ir Offer tyr nuo 14 iki 22 met stebjo 80 jaunuoli. Ivados: dauguma
paaugli skmingai sprendia paauglysts raidos uduotis. Raidos uduoi sprendimo skm
priklauso nuo vaikystje atsiradusi adaptacini gebjim. Netvarkingas brendimas: audringos
emocijos, atrs konfliktai tai paauglysts kriz, taiau dalis tik (20%), o 10 ar net 5% labai
netvarkingas. Toks netvarkingai brstani paaugli procentas atitinka kitose amiaus grupse
turini elgesio problem procent.
4. Psichopatologijos tyrimai. Nupsrsta palyginti "normalius" su psichiatrinse klinikose esaniais
paaugliais. Chiland, 1978. Normals buvo tie, kurie niekad nesikreip. Palyginus dvi grupes gavosi,
kad psichiatr pacientams buvo bdingas padidintas aspiracij lygis, aktyviai iekojo savo teisi,
depresyvumas ir labai didel bendraami grups taka elgesiui ir vertybinms orientacijoms. O
normals pasirod labai blanks, jiems danai buvo naudingas apgailtinas konformizmas jie buvo
link pasyviai priimti visuomens ir tv normas. Kiti tyrimai t patvirtina.
5. Epidemiologiniai tyrimai. Buvo atlikta epidemiologin lyginamoji analiz 1965 metais. Jie
ianalizavo daug ligos istorij, kurios buvo jaun moni. Pairjo kokios yra diagnozs. i
tyrim duomenis palygino su kitais tyrimais atliktais Amerikoje. Tokios diagnozs kaip psichoz,
neuroz buvo reiau diagnozuojamos paaugliams. Daniausiai paaugliams buvo situaciniai ir laikini
sutrikimai (40%), o suaugusiems (5%) maiau. I to galima matyti, kad psichiatrai vengia
paaugliams primesti diagnozes, kurios yra nulemianios gyvenim, sako tiesiog, kad iaugs.
Pereinamosios krizs koncepcija lugdo paaugl, nes tada jie negauna adekvaios pagalbos ir iauga
tokias problemas. Paauglysts kriz yra patogi, nes galima parodyti, jog paaugliai tiesiog taip elgiasi,
o ne dl to, kad ia rimta problema.
09-30:
Paaugli seksualinis elgesys.
Paauglio udavinys pasiekti brand seksualin identitet. Kaip gvildenama i tema? Suskirstoma tam
tikras potemes: informacijos altiniai, homo ir hetero seksualumas, ankstyvas ntumas ir jo padariniai,
seksualinis aukljimas ir kontraceptik naudojimas.
i dien jaunuoliai nebejauia tokios kalts, koki jausdavo anksiau tai buvo XX a. pr. Kai kurie autoriai
paymi, kas vistiek jie jauiasi nepatogiai. Masturbacija tai vadin seksualinio aktyvumo forma. A.
Kinsey ileido dvi knygas apie moter ir vyr seksualum. Jis atliko didelius tyrimus JAV ir parod labai
daug.
Seksualini nuostat kaita Lietuvoje. Toki duomen nra.
Koks yra heteroseksualinis elgesys? Kaip jis keitsi per imt met? Spariai auga skaiius jaunuoli,
prisipastani, kad yra patyr lytin akt. Sexual intercouse tik vaginalinis seksas. Mergin,
prisipastani, kad patyr lytin akt daugja ymiai daugiau. Vaikinai anksiau toki patirt gyja ir j

skaiius didesnis. Seksualumo tyrintojai nustat sek: pasimatymai, necking (glamonjimai nesiekia
emiau kaklo), peting (viso kno, yra ir gilusis genitalij) ir lytinis aktas.
Mergin lytinio akto vengimo motyvai: ntumo vengimas, religija, sitikinimai apie nekaltyb, patyi
baim, vaikino pagarbos praradimas, nuogstavimas, kad pakenks vedybiniams lytiniams santykiams ir pan.
Vaikinai taip pat bijo, ypa jeigu mergina turi seksualins patirties. Danai jie tam ieko prostituts, kad
gyt patirtis. Baim prarasti reputacij tikro vyro vaizd.
O kas motyvuoja? Motyv labai daug. Bent tredalis j yra meil (galima taip vardinti), po to eina
simpatija, vliau nuotyki trokimas (vaikinai daugiau ireikia motyv), smalsumas (irgi dauguma
vaikin). Daugelio autori manymu, daugelis jaunuoli seksualiniams santykiams nra pasireng. Vaikin ir
mergin motyvai skiriasi ir elgesys taip pat skiriasi.
Sekso scenarijai (scripts) tai stereotipiniai seksualinio elgesio modeliai, kuriuos sudaro atskiri vaidmenys.
Paaugliai bando tuos vaidmenis gyvendinti. Merginos danai sieja su meile, jos todl danai bando vaidinti
glenas. Merginos ymiai daniau teigia, kad jos yra simyljusios ir todl turi lytin akt.
Dabar jau susiformavo naujoji norma lytinis aktas leidiamas ir galimas, tik tada, kai yra meils ryiai.
Neturi bti vienas kito inaudojimo. itoj normoj nebelieka vietos dvigubam standartui.
Dvigubasis seksualinio elgesio standartas moterims vieni, vyrams kiti. Ankstyvos mergin seksualins
iniciacijos vykimas seksualinis debiutas.
Ankstyvas ntumas ir jo psichologiniai padariniai.
Jauniausios Islandijai, o vliausiai Ispanijoj. Aikinama, kad pietiets galbt labiau sieja seksualinius
santykius su gyvenimo partneryste, o iauriets maiau.
Pasekms: didina motinos ir vaiko sveikatos sutrikim rizik, daniau jie gimsta neineioti ar mirta, danai
meta mokykl, stokoja isilavinimo, neturi darbo, valstybs ilaikomos.
Medikai galvoja, kad reikia medikalizuoti ankstyv ntum problem kontracepcija. Anglijoje dedami
implantai ir net be tv sutikimo.
Jaunimas man, kad reikia labiau telktis atskir asmen, o specialistai teig, kad reikia vietimo program.
Kognityviniai ankstyvo ntumo veiksniai: 12-16 met paaugliai tik pradeda vystyti kognityvines gebas, o
vietimo programos padarytos taip, lyg atrodyt, kad tas gebas jie turi. Jie sau nepriskiria pateikiam
pavyzdi, todl nesupranta.
Seksualinis debiutas po met turi takos delinkventiniam elgesiui, taiau su atitinkama socialine aplinka.
10-07:
Kognityvin raida paauglystje.
Ji motina, bet a jai ne dukt tokie ir panas pavyzdiai gali net ir suaugusiems iaukti Piaget
fenomenus, kurie atitinka prieoperacin (?) stadij.
407 psl. Schema. K. W. S. Schaie jis yra Sietlo longitudinio tyrimo vadovas, kuris vyko 50 met. Idja buvo
tirti suaugusi moni kognityvin raid ir jis taip nustat, kai kurias stadijas.
1. Kalbant apie paauglyst ir vaikyst vadinasi gijimo stadija (iuo laikotarpiu mogus gyja labai daug
informacijos, rengiasi gyventi visuomens gyvenim, intensyviai vystosi ir mokosi, pats naudojasi
kiekviena proga to, k imoko). Vaikai noriai atlieka naujas uduotis, maai paiso uduoi prasms
ir konteksto, taip pat labai nori suinoti ar jis gerai padar ir ar geriau u kitus. Jaunas mogus veikia
ne natralioj aplinkoj (ta prasme, kadangi jo intelektini pratyb lauk nustato suaugusieji). Kai jau
reikia savo nepriklausomyb tvirtinti, tada jau ieini i saugomo pratyb lauko. Kai jau ieisi i
pratyb lauko, tai neatskubs mokytojai ir tvai.
2. Antroji stadija pasiekimo (pereinant suaugyst). mogus turi asmenines ir paintines struktras,
kurias turi terpti platesnes visuomens struktras ir pasiekti kompetencij. Kompetencija tai
tikras imanymas ir tikra patirtis. Kai esat pasiekimo stadijoje, turite imokti tai ir naudoti.
3. Vyresni mons pasiekia atsakomybs stadij.
4. Sekanti pareigos stadij taiau tik tie, kurie valdo sudtingus darinius (prezidentai, dideli firm
direktoriai ir pan.)
ioje teorijoje parodoma, kad tie kognityvini gebjim testams yra bdinga greitas naudojimas ir
beprasmiai udaviniai. Tai reikia, kad reikt vyresniems kurti atskirus, kur klausimai turi prasm. Teorija
neprietarauja Piaget teorijai, bet ji akcentuoja, kad gijimo fakto nepakanka ir neaikina kaip mogui sprsti
raidos uduotis. Paaugliai iki 15-16 met pasiekia formali operacij stadij. Piaget teorijos nesulugdysi
nes yra seka ir nebtinai svarbu chronologinis amius. Ji sugrit tik tada, jei pavykt sugriauti sek atrasi,
kad stadijos eina kitokia seka.
Tik apie 50% suaugusi naudojasi formaliu mstymu, nes kitiems tiesiog j nereikia.

P. C. Wason keturi korteli eksperimentas. Idstomos keturios kortels ir mogus turi vardyti logines
operacijas ko reikia, kad isprstum. Tiriamj argumentacija labai panai arba anlogika
prieoperacinje stadijoje esantiems vaik argumentams. Buvo galvojama, kokie veiksniai paskatina mog
"regresuoti", ar tai dl udavinio formuluots, ar dl paties udavinio, ar i tikro mons nepasiekia to
lygmens.
Lytiniai kognityvins raidos skirtumai. Berniuk formalus mstymas aplenkia mergaii, bet konkrei
operacij stadijoje niekas nesiskiria. Buvo gauti t patvirtinantys rezultatai: tyr 9-15 vaik grupes
intelektai lygs, visi vaikai gabs. Iki 13 met nebuvo aptikta joki kognityvins raidos skirtum, bet
vyresni berniukai jau geriau sprend matematines uduotis, tada jau buvo galima aptikti formalaus mstymo
apraikas, o mergaii mstyme dar nebuvo aptinkama, taiau nepaisant to, mergaits moksi gerai. Ivados:
mergaits maiau negu berniukai manipuliuoja mokomja mediaga. Pastebjo, kad berniukai labiau bna
sitikin savo skme, jie greiiau parodo kak, yra drsesni. Mergaits daniau prao eksperimentatoriaus
pagalbos. Pamokos, kuri metu geriausiai pasireikia Piaget stadijos, yra biomoksl, fizini ir matematikos,
o ten geriau reikiasi berniukai.
Kognityvin raida ir mokyklin patirtis. Gana didelis vidurini mokykl mokini skaiius nra pasiek
formali operacij stadijos, taiau jiems dstoma taip, kad jie j jau bt pasiek. Buvo analizuotos
mokyklins programos ir buvo rasta, kad jos labai orientuotos abstrakt lyg, todl reikt jas konkretinti ir
priartinti prie paaugli kognityvins raidos pasiekim. Buvo atlikti lyginamieji tyrimai, kur lygintos 7 alys,
kaip mokiniai geba sisavinti formalias operacijas, parod, kad kuo auktesnis ali lygis, tuo geriau
sisavina formalias operacijas.
Tarpkultriniai tyrimai parod, kad formalus mstymas labiau priklauso nuo kultrins patirties, nei
ankstesns stadijos, todl galima sakyti, kad jos universalios. Tvai gali prisidti prie savo vaik
kognityvins raidos: kalbdami, dalindamiesi nuomonmis ir pan. Kai kurie tyrimai yra parodoksals, nes
rodo, kad paaugliai turi maesni krybikum, negu vaikai taip yra todl, kad jie pradeda elgtis vis labiau
konformistikai ir todl stengiasi neisiskirti. Savo gabum supratimui daro tak savoji mokyklin patirtis.
Mergaits man, kad gabus yra tas, kuris nesimoko ir ino teising atsakym. Todl berniukai, anot j, yra
protingi, o mergaits yra stropios (bet ne protingos). Savo skm jos siekia su patikimu kitiems monms.
Jos menkai vertino savo gabumus ir jiems priskyr em visuomenin vert.
10-14:
Paauglyst vaizduojama kaip irjimas veidrod ir susimastymas tai atvaizduoja identiteto paiekas.
Paauglikasis egocentrizmas. i svok suformulavo D. Elkind. Paaugliai gali geriau analizuoti savo mintis
ir tada jie pradeda per daug dmesio skirti sau: asmenybei, idjoms ir t. t. J mintys nukreiptos save, o ne
aplinkinius. Jie taip usim savimi, kad mano, jog ir kitiems, kaip ir jiems, rpi j ivaizda ar elgesys. Jie
negeba atskirti, kad kitiems tai tiek nerpi, todl beveik vis laik paaugliai jauiasi lyg bt scenoje, tad jie
daug laiko skiria tam pasirodymui ir sivaizduojamai auditorijai. sivaizduojama auditorija tai
sivaizdavimas, kad kiti tave stebi. Asmenin legenda (mitas) tai klaidingi sitikinimai. Kadangi auditorij
yra pats susikrs, todl auditorijos dalyviai pasta j kaip nulupt jie ino visas ivaizdos detales ir t. t.
Todl paauglio drovumas yra susijs su ia sivaizduojama auditorija. Asmenin legenda tai paaugli
sitikinimas savo jausm ir igyvenim unikalumu, su nieko nepalyginami. Kadangi paaugliai tiki, kad juos
stebi sivaizduojamoji auditorija, ir tiki, kad jie yra unikals, tad kai kurie igyvena asmeninio
nepaeidiamumo ir nemirtingumo jausmus. Taip atsitinka ir su mergaitmis, kurios usiima seksualiniais
santykiais, jos nepastos, jos negali, jos nenori. O u viso to slypi asmenybs vieniumas, kuris yra
abejingame pasaulyje, kuris tik stebi. Visada bnant scenoje, jauiant kaip tave iri daugyb tavs
negalini suprasti moni, sukelia didelius emocinius igyvenimus, todl kartais jie tampa sarkastiki ar
agresyvs tai gynybinis mechanizmas, kuris padeda apsisaugoti. Manoma, kad jis pasireikia iki 15-16
met. Jie link grotis savimi, bti ls ar triukmingi, ekscentrika apranga ir t. t.
Egocentrizmas gali bti susijs su siekiais reformuoti visuomen ir prisiimti suaugusij vaidmenis.
Paaugliai savo mintims priskiria ypating jg. Jiems atrodo, kad j idjos yra ne svajons, o gali bti
realiais veiksmais, kurie keiia jau dabar pasaul.
Autorius ved dar vien svok paauglikasis pseudokvailumas. Jis teigia, kad sprsdami problemas, jie
danai pasielgia kvailai. Taiau tai nra tikrasis kvailumas, nes jie daniausiai pasirenk tok problemos
sprendimo bd, kuris yra sudtingiausias. Jam nepasiseka ne dl to, kad problema sudtinga, o dl to, kad
sprendia j per sudtingai. Jie neranda optimalaus sprendimo. Formalusis mstymas padeda paaugliui
tyrinti visokias alternatyvas, taiau jis negali priimti ger sprendim.
Paaugliai ir jaunuoliai tarpasmeniniame kontekste:

Santykiai su tvais. Yra daug patarim (knyg, straipsni) kaip tvams reikia elgtis su paaugliu, taiau
nedaug egzistuoja leidini, kurie padt paaugliams suprasti tvus ir kaip reikia elgtis su tvais. Dabar
tyrinjamos abi puss tiek tvai, tiek paaugliai. Ne vien paaugliai turi vaduotis i tv globos, bet ir tvai turi
paleisti paauglius tai sunki uduotis abiems pusms. Taip pat akcentuojami tvysts socializacijos
klausimai jie turi imokti bti paaugli tvais, o nebe vaik. Vienas i vidutinio amiaus mogaus
udavini, pasak Havighursto, padti savo paaugusiems vaikams padti bti laimingiems (padti, o ne
daryti!). Tyrintojai susiduria su sunkumais tvai nelabai nori sileisti tyrintojus savo ir paauglio
santykius. Svarbiausia io amiaus moni uduotis isivadavimas i tv globos. Tas vadavimasis vyksta
laipsnikai. Seka: pirmiausia laisvinamasi i emocins priklausomybs; paskui eina juridin priklausomyb;
galiausiai ekonomin. Tyrintojai akcentuoja, jog emancipacijos procesas labai priklauso nuo
sociokultrinio konteksto, taiau bandoma nustatyti universalijas. Manoma, kad viena i universalij yra:
saugusiojo statuso pripainimas niekad nebna ankstesnis nei pubertins brandos pabaiga. Taip pat
suaugusiojo statusas niekada nebna pripastamas automatikai (t. y. Pasiekei ami ir viskas), tai priklauso
nuo lyties, jg ir t. t. Taip pat yra ir elgesio emancipacija suteikiama teis vaikui elgtis labiau kaip jis nori
(aiku, ne visikai). Gali bti ir ekonomin autonomija ji gali bti pasiekiama ir anksiau negu kitos (pvz.,
aktoriai, modeliai). Taip pat yra ir maj saugusij, kuri buvimas padeda prasiversti tvams (i paalp).
Gali bti ir taip, kad ekonomin emancipacija pasiekta, taiau emocin emancipacija nepasiekta o tai
svarbesnis udavinys. Emocin emancipacija yra sunkiai apibriama svoka ir sunkiai tyrinjama, nes
realiai tai reikia ryi nutrkim, taiau tai nra gerai. Todl i svok negalima tapatinti, geriau sakyti,
kad tai emocini santyki su tvais pasikeitimas. Taip pat iame amiaus tarpsnyje vyksta atsiskyrimas nuo
eimos. Anksiau buvo nuomon, kad atsiskyrimas nuo eimos sukelia konfliktus ir dauguma akcentuodavo
3, j nuomone, labai svarbus momentus: tv autoriteto kriz, konfliktai su tvais, emocinio ryio
susilpnjimas tai buvo laikyta neivengiamais, btinais dalykais. Tvai buvo pratinami susigyventi tuo.
Tv autoriteto kriz pasireikia kaip kritikumo augimo rezultatas. dmiai stebdami tvus, paaugliai
aptinka tokius bruous, kuri anksiau nepastebdavo, abstraktesnis mstymas leidia suprasti prieastis,
pasekmes, tv veiklos rezultatus. Lygindami tvus su kitais monmis jie neretai nusivilia. Tada tvai
nukeliami nuo pjedestalo ir jie paaugli akyse tampa paprastais monmis, kurie klysta, todl nebepatiki
savo paslapi, nenori, kad jie kitsi j asmeninius reikalus. Psichologai nustat pasitikjimo tvais kreiv
prasideda 12, virn 15-16, o po to maja. Po maito ir kontakt su tvais traukymo periodo tarsi vl
grtama eim (apie 17-18), taiau jau santykiai bna pasikeit. Pradeda tvus traktuoti, kaip draugus.
Daugyb tyrim rodo, kad konfliktai tarp tv ir paaugli egzistuoja. Taip pat silpnja emociniai ryiai, buvo
manoma, kad tai tv autoriteto menkjimo pasekm. Vaikai ima vengti tv draugijos, danai abejingi tv
rpesiams ir kanioms, atsisako padti. Santykiai prietaringi vienose situacijose gerai sutaria, o kitose
prietarauja ir nusisuka su juo, taip atsiradna emocin distancija, kuri gali turti rimt pasekmi. Tv
pretenzijos jaunimai, prietaravimai tarp kart, jaunimo sieki ir trokim varymas ir j reikmi ribojimas
trys kategorijos. Ne tiek pasiprieinimas, o paaugli matoma distancija tarp j tv. Ryi nutraukim
paaugliai supranta, kaip dl tv kalts jie nesuprato, nenorjo ir t. t. Prietaravimai tarp kart turi ir
pozityvios reikms tai ir visuomens vystymosi rezultatas, ir prieastis. Konfliktas turi bti, nes tai
varomoji jga. Taiau netrksta ir rezultat, kurie paneigia kart konflikto egzistavim. Kiti autoriai aikina,
kad tokie tyrimai padaryti socialini pokyi metu (kai vyko student, ar jaunuoli streikai), todl per daug
generalizuojama visiems laikotarpiams. Nra patikim duomen, kad egzistuoja kakokia ikrypusi norma,
kuria vadovaujasi jaunimas. Taip pat nepatvirtinama, kad egzistuoja, ir ypa, kad egzistuoja stiprjantis,
kart konfliktas. Buvo itirta daug jaunuoli ir rado, kad apie 70% didiuojasi savo tvais, o 15% - tvai per
grieti. Tad, galima pastebti, kad didjant tv autoriteto pripainim. Gyvenimo eigoje stiprja
nepasitenkinimas gyvenimas namuose, taiau dauguma teig, kad jiems patinka tv namuose, jie nemaai
ten praleidia laiko. Apskritai labai maai randama paaugli, kurie kardinaliai neigia autoritet ir t. t.
10-21: (tv ir vaik santykiai dar paskaityt: 360-362, 352-353 tv reikm poros tapsmui.)
Paauglysts tranzicija nra tokia sunki paaugliams, kaip j tvams. Vaikams ir streso bei nemaloni
pasekmi tai teikia maiau nei tvam.
Tv taka poroms yra ymiai didesn negu manyta. Atskleistos strategijos kam vadovauja nuotaikos, kam
vadovauja uoviai ir pan. Dabartiniams tvams visikai nerpi, kad snaus nuotaka bt grai. Kitas dalykas
yra kaip irima ent ir pan.
Dstytojas skiria dvi strategijas, pagal kurias merginos ieko sau poros:
1. Budrus tykojimas.
2. Mediokl su varovais.

Paaugli pabgimas i nam. Gali bti vairiausi, tai pateiks tik kelias. Visi bgliai skirstomi dvi grupes:
1. Pabg nuo (asmens ar situacijos). Jie negali pakelti namuose susidariusios situacijos, bgantys nuo
abiej ar vieno globjo. iuo atveju mergaits daniau bna vyresns.
2. Pabg pas (asmen ar situacij). Gali iekoti nuotyki, malonum, troktantys veikimo laisvs. Jie
teigiamai vertina savo pabgim, jiems patinka naujos vietos ir paintys. Jie paprastai patys negrta.
Jos jaunos, impulsyvios.
Barth (1986) apra du tipus:
Bgantis dl vairi kritini slyg ir atsiradusios tampos eimoje (pvz., finansin kriz, skyrybos,
patvio ar pamots atsiradimas ir t. t.).
Bgantys nuo pernelyg stiprios tv kontrols ir pergriet reikalavim.
Bgantys nuo fizins ir seksualins prievartos.
Trys sunkiai valdom ir sunkiai pataisom mergaii tipai:
1. Lengvabd bgl. Tai malonum iekotoja, geidianti tuojau pat patenkinti visus trokimus: metusi
mokykl, daug vienoje vietoje neusibnanti, vartojanti kvaialus, seksualiai aktyvi, tvai jai daug k
leidia.
2. Susirpinusi bgl. Kilusi i problemikos eimos. Mergaitei ukrauta daug buities darb, vesti
finansinius klausimus, dl to, kad jinai dl tv nerpestingumo yra priversta ieiti i nam. Ji
stengiasi pasiguosti, pasidalinti savo rpesiais su kitais.
3. bauginta bgl. Daniausiai tai yra patvio ar tvo seksualin prievarta. Stengiasi atsivesti drauges,
nebti viena namuose su patviu, o kai jau visai blogai bga.
Skal, pagal tyrim:
0 tokie, kurie nebga.
1 bgliai tyrintojai, malonum iekotojai. 1) Tai norintys keliauti paaugliai. Tai tie, kuriems tvai niekada
neleisdavo savarankikai ko nors daryti. Jie nori jaustis savarankiki ir nepriklausomi. Jie daniausiai
pranea tvams apie pabgim. Jei j nesugauna, po kurio laiko jie patys grta. 2) Jie daniausiai
konfliktuoja tarp pasimatym arba dl reikming rengini, kuriuos neleidiama. Jie slapta palieka namus
ir slapta grta arba pasilieka pas draugus ir i ryto prao leidimo grti namo.
2 bgliai antauotojai. Nordami k nors gauti ar skaudinti tvus, dl to, kad ko nors negaunama.
3 bgantys nuo problem. J namuose dani barniai, skandalai ir didel eimos iirimo tikimyb.
4 bgantys nuo pavoj. Tai tie, kurie bga nuo nuolatins fizins ar seksualins prievartos. Jie link
komplikuoti savo padt vartodami alkohol, narkotikus ir pan.
Tyrintojai bando iskirti pasikartojanias, bendras savybes tarp i tip. Viename tyrrime pasirod, kad
vaikai i nepiln eim bga i nam reiau nei i piln. Manoma, kad taip yra dl to, kad tvai konfliktuoja
tarpusavyje ir tada vaikas patiria stres dl j pyki.
Meil, draugyst ir romantiniai santykiai.
Paaugli draugysts, btina pabrti, kad draugysts, o ne draugyst. Labai sunku apibrti, kas yra draugas
ir kas yra draugyst (reikia dar paskaityti 417-418 i senuk). Draugai svarbs ne tik paaugliams, bet ir
vliau.
Paaugli draugystes tyrinjantys psichologai nustat, kad tai gerina j psichologin bsen, padeda veikti
sunkumus, padeda susidoroti su stresu. Taiau ir tu draugui turi padti, o ne vien jis tau.
Paaugli santykiai su draugais daro didel tak j savs vaizdui. Paaugliai labiau linksta nusikaltimus,
narkotikus, jei neieina susirasti draug.
Ankstyvojoje paauglystje jie siekia umegzti draugyst su tais, su kuriais juos sieja bendri interesai ir
pomgiai. I pradi to pakanka, vliau atsiranda noras dalintis savo igyvenimais svajonmis, tada atsiranda
daugiau veiksni. Jei tvai per grietai atlieka draug selekcij, tai nra gerai, nes gali apriboti nuo t
draug, kurie yra artimiausi.
Skirtumai tarp lyi. Manoma, kad berniukai maiau iranks draugams ir jie rpinasi savo
nepriklausomumu, o mergaits mezga artimesnius, glaudesnius ryius ir stengiasi juos labiau isaugoti.
Mergaitms labiau negu berniukams rpi draug nuomon ir labiau j atsivelgia. Danai teigiama, kad
draugai paauglystje atstoja tvus kai kuriais atvejais taip yra, taiau ratai. Mergaits yra labiau linkusios
dalintis savo jausmais su tvais, nei berniukai (taiau tai priklauso ir nuo kultros berniukai bejausmiai, o
mergaits jausmingos).
Draugai reikalingi ir dl to, kad jie nra tikri savimi: kokiais jie bus, kokiais jie iaugs ir t. t. Draugai suteikia
pasitikjimo savo jgomis, sukuriami pagrindiniai socialiniai gdiai, jie padeda eiti suaugusi socialin
pasaul.

Viena i problem vieniumas. Tai susij su draug neturjimu. Tutuma, izoliacija, nuobodyb tokiais
odiais paaugliai apibdina savo bsen. Tvai danai nesupranta, nors ir vaikas ir turi daug usimim,
knyg ir pan. Jeigu jie bna, pvz., klasje, yra izoliuotas tai nereikia, kad jis vienias, nes gali turti draug
u jos rib. Taiau jei ir ten nra draug tada jie jauiasi vienii, atstumti. Manoma, kad vieniesni jauiasi
berniukai, nes jiems sunkiau umegzti draugikus ryius ir ireikti savo jausmus. Jie nori bti visada
skmingais, nes ruoiasi bti vyrais, o neskms nesisieja su vyrikumo modeliu.
Paaugliai labai jautriai reaguoja kritik. Jie nemgsta juok, kai juokaujama i j ir tokia autoironija, kuria
pasiymi vyresnieji, jiems nra bdinga. Paaugliai maiau link autoironikai elgtis ar nekti. Tie, kurie
jautriai reaguoja kritik, kritikos galimybes ir situacijas, vengia kontakto, yra udaresni, yra bails, todl
nesusiranda draug. Manoma, kad paaugliai labiau nei suaugusieji jauiasi vieni ir niekam nereikalingi. Nes
paaugli tarpe gajesn nuomon, kad jeigu neturi su kuo bendrauti, jei niekur tavs nekvieia ir pan., tai tu
niekam nereikalingas. Vienias gali jaustis ir tas, kuris yra apsuptas bendraami, taiau neturintis su kuo
pasidalinti neturi toki patikim draug.
Paaugliai bandydami isivaduoti nuo vieniumo jausmo kelia tikslus, bando juos pasiekti, stengiasi sukintis
tarp moni, lanko brelius, aiku, yra toki, kurie prao psichologo pagalbos, jie gali bti sitrauk
religines sektas ar normalias bendruomenes.
Ko paaugliai tikisi i draugysts? Kokie turi bti draugai? Vieni svarbiausi dalyk pastovs ir itikimi.
Labiausiai paaugliai nemgsta, kai draugai elgiasi nenuoirdiai ir apsimtinja. Berniukams nereikia, kad
juos suprast, kaip to reikia mergaitms. Mergaits apskritai tikisi i draugysts daugiau negu manoma.
draug idavystes jie skaudiai reaguoja, todl jos nepastovios ir keiiasi. Draug skaiius iki 15 met auga,
nes paaugliai siekia iplsti savo paini rat, o vliau tampa iranks ir j draug ratas maja.
Pleiantis paini ratui reikia bti ir grups nariu. Mergaits labiau to siekia. Patikimas grupei, kurios nariu
esi ar nori tapti, yra labai svarbus paauglio gyvenimo tikslas.
Berniukai neino kaip reikia mergaites kalbinti, todl j erzinimai yra simpatijos enklas.