Filosofija - Seminaras - 18 tema

1. Apvieta kaip proto emancipacijos projektas(2. 423-428)

2. D.Didro materijos samprata(1. 130-134)
3. ..Ruso socialin filosofija:
1. Pirmykio mogaus tyrimo tikslas (3. 60-64 ir 67-68)
2. Pirmykio mogaus prigimtis:
1. Fizin(3. 70-77)
2. Dvasin(3. 77-79)
3. Moralin(3. 89-97)
3. Pilietins bkls formavimasis (3. 101-111)
4. Pilietins visuomens krimas(3. 111-118)
5. Pilietins nelygybs vystymasis(3. 126)
1 Didro - Filosofiniai materijos ir judjimo principai
4. Kantas - Atsakymas klausim Kas yra vietimas?
5. Ruso - Samprotavimas apie moni nelygybs kilm ir pagrindus.
1
vietimas yra mogaus ivadavimas i nesavarankikumo, dl kurio mogus pats kaltas.
Nesavarankikumas yra nesugebjimas naudotis savo protu kit nevadovaujamam. O mogus
pats kaltas dl to, jei nesavarankikumo prieastis yra ne proto stoka, bet stoka pasiryimo bei
drsos naudotis savo protu kit nevadovaujamam. Sapere aude! Turk drsos pats naudotis savo
protu! Toks yra vietimo kis.
Encyclopedia
2
Materija - slenka / in nisu arba slenka ir in nisu
Nra absoliuios rimties.
Materija nra vienalyt - ji turi skirting tendencij bti rimtyje arba judti
Knas savaime yra veiklus bei kupinas jgos
Materija turi savaimin aktyvi jg.
Absoliuti rimtis - neegzistuojanti empirikai
Materijai judinti ess reikalingas veikimas. Taiau veikimas gali atsirasti dvejopai: i vidaus arba i
iors. I vidaus - molekuls esminis bruoas. Vidin molekuls jga niekuomet neisenka.
Knas prieinasi horizontaliam judjimui
Molekulei gyvyb suteikia trejopas veikimas: sunkio, molekuls esminei prigimiai bdingos jgos
ir kit molekuli veikimas.
Apibendrinimias:
Materija yra nevienalyt, gamtoje egzistuoja be galo daug vairi element, kiekvienas elementas
turi savo ypating, igimt, amin, nesunaikinam jg, ir kad itos jgos gali veikiti kitus knus.
Todl visata atsiranda visuotinis judjimas.

Deizmas - pasaulis savarankikai vystosi - materija gali turti daug vairi pavidal.
3.1
Suprasti moni nelygybs prieast, per pirmykio mogaus tyrim.

Vieni patobuljo arba isigim, tuo tarpu kiti ilgiau pasiliko pirmyktje bklje. Toks buvo pirmasis
moni nelygybs altinis.
Du u prot ankstesni bruoai : savisaugos instinktas ir natralus pasibjaurjimas, matant
stani arba keniani bet koki gyv btyb, ypa mus panai
Kodl atsirado moni nelygyb ir ar j pateisina prigimties dsnis?
Dvi nelygybs rys
Natralioji - fizin - amius, sveikata, lytis, kno jgos, proto, dvasios skirtumai.
Slygin - nustatoma moni sutikimu. Pastaroji pasireikia vairiomis privilegijomis, kuriomis kai
kurie naudojasi kit sskaita.
3.2.1
Fizin
mogus - gyvnas silpnesnis u vienus, ltesnis u kitus, bet apskritai geriau u visus kitus
organizuotas.
mogus neturi sau bdingo instinkto - pasisavina visus gyvn instinktus.
mogus gyja tvirt ir beveik nekintant kno sudjim.
mogus baiminasi neinomybs - negali suderinti savo jg su galbt gresianiu pavojumi
Jeigu gamta mums lm bti sveikiems, tai a beveik rytuosi tvirtinti, kad mstymo bkl - jau
beveik nenatrali bkl ir kad mstantis mogus - isigims gyvulys
3.2.2
Dvasin
Kiekvien gyvn a laikau tik gudragalve maina, gamtos apdovanota jausmais, kad galt pati
usivesti ir iek tiek apsisaugoti nuo viso to, kas galt j sunaikinti arba sugadinti
Skirtumas tas - mogus tai daro laisva valia. Ir nukrypsta nuo tokios tvarkos savo nenaudai.
Speficinis mogaus bruoas, iskiriantis j i kit gyvn, yra ne tiek protas, kiek jo sugebjimas
laisvai veikti.
Laisvos valios suvokimas - sielos dvasin prigimtis.
mogaus unikalus bruoas - gebjimas tobulti. Gyvnas beveik ikarto tampa tuo kuo visa jo
gimin tkstantmeius bvo ir bus.
Aistros. Jos kyla i poreiki, o j vystymsi skatina ms inios.
mogus skiriasi nuo gyvno - ino, kas yra mirtis.
3.2.3
Moralin
Pirmykio mogaus moral - rpinimasis savisauga maiausiai kenkia kit rpinimuosi savisauga.
Vadnasi, tai palankiausia bkl taikai ir pati tinkamiausia moni giminei.
Pirmin savyb - gailestis/uuojauta.
Rpinkis savo gerove, kaip galima maiau kitam pakenkdamas
Doryb turi bti paveldima - todl neisamprotaujama.
3.3
Pilietins bkls formavimasis
Su nuosavybs atsiradimu susiformavo pilietin visuomen.
Stebjimas - objekt lyginimas - nesmoningai pagimd mstym.
Pirmyki moni tarpusavio lyginamosios analizs ivada - jis msto kaip a, jis jauia kaip a,
jis elgiasi kaip a. -> Konkurencija / Bendradarbiavimas
Pradta gyventi ssliau - susidaro tautos - paproiai, tradicijos, gyvenimo bdas.

Emocinis tobuljimas - susiavjimas -> aistra -> meil -> pavydas -> nesantaika.
Nelygyb - geriausiai dainuodavs, oks, stipriausias, graiausias, vikriausias, ikalbingiausias tapdavo labiausiai gerbiamas, o tai buvo pirmasis ingsis drauge ir nelygyb, ir ydas. ->
Tuiagarbikumas -> Panieka -> Gda -> Pavydas.
mogus suprato, kad reikia jam reikia pagalbos -> lygyb inyko. atsirado nuosavyb darbas
prievarta.
3.4
Pilietins visuomens krimas
Amatai.
Darb susiskirstymas.
Santykiai - mainai.
Vieni i to praturtja, kiti nuskursta.
Turtingj grobimai, vargingj plikavimas
NUSTELBIAMAS gimtas gailestingumas.
prasidjo nuolatiniai stipresniojo teiss susidrimai su pirmiau atjusio teise, kurie galdavo
baigtis tik kautynmis ir nuudymais
3.5
Pilietins nelygybs vystimsis
Pareigos paveldimos giminje
Tauta nori dar didesns kontrols - dl ramybs, patogum
Valdovai - valstyb j nuosavyb, pilieiai - j vergai
statymo ir nuosavybs teis
Magistratra - valdymo institucijos krimas
statymais pagrstos valdios pavertimas neribota valdia.

Balandio 7d. TARPINIS ATSISKAITYMAS

13-18 temos.