Professional Documents
Culture Documents
(Rev) Albertas Rosinas Latvių-Lietuvių Kalbų Žodynas Birutė Kabašinskaitė Handbook of Germanic Etymology
(Rev) Albertas Rosinas Latvių-Lietuvių Kalbų Žodynas Birutė Kabašinskaitė Handbook of Germanic Etymology
RECENZIJOS
vrdnca, 1987, 1998). Dalis papildym, sudarytojo odiais, traukta i latvi bendrins kalbos atuoniatomio odyno (Latvieu literrs valodas vrdnca. 18 sj.Rg, 19721996), i
2001m. Latvijos periodikos, termin odyn ir
naujai rengiamo latvi kalbos odyno rankraio.
Turint galvoje, kad Jono Balkeviiaus ir Jono
Kabelkos odyne buvo apie 42000 odi, kalbamasis odynas papildytas tik apie tkstant nauj odi. Tai nra daug. Primintina, kad daugum t nauj odi sudaro svetimodiai (i esms terminai). Taigi apimtimi recenzuojamasis
odynas maai tesiskiria nuo J.Balkeviiaus ir
J.Kabelkos odyno.
Ilaikyta ir tradicin odyno sandara: odi
lizduose abclikai pateikiami daniausi antratins aknies vediniai, taip pat driniai, kuri
pirmasis dmuo yra antratinio odio kamienas.
Beveik nesiskiria ir odyno sandaros aikinimas, plg. J.Balkeviiaus, J.Kabelkos ir A.Butkaus
odyno sandaros 1-ojo paragrafo tris pastraipas:
A.Butkus
1.1. odyn sudaro dabartins latvi kalbos
leksika ir dalis frazeologijos:
1.1.1. Dabartins bendrins latvi kalbos odi pagrindinis fondas, skaitant groinje literatroje ir publicistikoje daniau vartojamus nekamosios kalbos odius, terminus.
1.1.2. Tie dialektizmai ir archaizmai, kuri
kiek daniau pasitaiko literatroje arba kurie gali
bti naudingi, tyrinjant lietuvi ir latvi leksikos ryius;
1.1.3. Bdingesni itiktukai ir jaustukai;
315
316
Lentels tsinys
n dalis); avzes g. laikraio antrat; cukura
g. cukraus galva; kpostu g. kopsto galva;
zbaku ~as bat galvos; ~as nauda ist. pagalv (mokestis); ~as rini mintinis skaiiavimas; ieemt[ies] kaut ko ~ imti k galv;
izmest no ~as imesti i galvos; kpt kdam
uz ~as lipti kam ant galvos; bt ~as tiesu
prkam par kdu bti visa galva pranaesniam u k; laist pr ~u neimti galv; lauzt
~u lauyti (sukti) galv; likt ~u l guldyti
(dti) galv; mcties no ~as mokytis i atminties; saert ~u griebtis u galvos; samakst ar
[savu] ~u umokti savo galva; pazaudt ~u
pamesti galv; pieststt (piepst) pilnu ~u prikalbti devynias galybes; sagrozt (sajaukt) kdam
~u susukti (sumaiyti) kam galv; skriet pa ~u,
pa kaklu galv trkti, lkti strimagalviais; trpt
naglai uz ~as pataikyti pat taikin; zint no
~as inoti atmintinai; k bez ~as kaip be galvos; uz savu ~u savo galvon, ant savo galvos,
savo rizika, savo atsakomybe; ~u aug! galv
auktyn!; no ~as ldz kjm nuo galvos ligi koj; cik ~u, tik prtu kiek moni, tiek galv; ar
~u sien skriet staia galva sien
I abiej tekst matyti, kad A.Butkus yra nedaug k pakeits. Tie pakeitimai yra tokie: 1) po
blaivi payma prk., po pilnu galvu payma nek.;
2) vietoj galvos prausimas raytas galvos plovimas (trinkimas); imesta galvas rota galvos
papuoalas, galvas spes galvos skausmai, galvas sega galvos apdangalas, avzes galva
laikraio antrat, galv trkti; 3) tarybos pirmininkas pakeistas meru, galv auktyn! pakeista
galv aukiau!, kiek moni, tiek galv kiek
moni, tiek nuomoni (galv), staia galva sien mginti galva sien pramuti; 4) dta zirga galva nek. arklio (asilo, avino) galva, avigalvis (kvailys); 5) papildytos likt galvu l
reikms: guldyti (dti, duoti [nu]kirsti) galv
(laiduojant u k nors); J.Balkeviiaus ir J.Kabelkos odyne buvo tik guldyti (dti) galv; prie
mcties pridtas variantas zint, o lietuvikas atitikmuo mokytis i atminties pakeistas mokytis
317
J.Balkeviius, J.Kabelka
jauncelsme tik sing. kuriamasis darbas; ~smes
darbs kuriamasis darbas (veikla); ~tne (gen.
pl. ~tu) naujas (statomas ar pastatytas) objektas (pvz. mokomasis korpusas); ~ts, ~ta naujai
(tik k) pastatytas, -a; j.tilts naujasis tiltas
Turbt kiekvienam aiku, kad odi junginio kuriamasis darbas paalinimas (beje, nemotyvuotas, plg. JAUNCELSME s.; pot. Jaun celanas, veidoanas darbs, process, r. LVV, 1987,
p. 340) i pirmosios eiluts dar neduoda teiss maJ.Balkeviius, J.Kabelka
jaunatne jaunimas; Vissavienbas eina
Komunistisk Jaunatnes Savienba (VKJS)
Visasjungin Lenino Komunistin Jaunimo Sjunga (VLKJS); padomju j. tarybinis jaunimas;
skol j. mokyklinis jaunimas; ~atnes izlase
sport. jaunimo rinktin; ~atnes sporta klase
sport. jauni sportinis atskyris
Toki pakeitimo pavyzdi bt galima pateikti
deimtis, bet jie rodyt viena tikrieji io odyno
autoriai yra J.Balkeviius ir J.Kabelka; A.Butkus j odyn yra tik papilds ir paredagavs.
A.Butkus gali pretenduoti tik papildym
naujai traukt odi ir j iliustracij autorius.
Pavyzdiui, h dalyje A.Butkus pateikia tokius
naujus odius:
hatrija zool. tuatara (Sphenodon guntheri)
heks icht. sidabrin menk, jros lydeka (Merluccius merluccius)
henomele (gen. pl. ~u) bot. svarainis (Chaenomeles)
hernhtietis, ~iete (gen. pl. ~ieu) ist. hernhtininkas, -
herons heroinas
Tik neaiku, kodl i ios dalies inyko tokie
odiai kaip hortenzija ir hiromantija. Ar tai padaryta dl to, kad, pavyzdiui, hortenzija rayba
niekuo nesiskiria nuo lietuvi hortenzija? Jeigu
lm is motyvas, tai odyne neturjo likti ir toki svetim odi kaip harpija, hemofilija, heraldika, hetera, hidra, hotelis, gateris, gerbera
318
A.Butkus
jauncelsme tiksg.: ~smes darbs kuriamasis darbas (veikla); ~tne (gen. pl. ~tu) naujas
(statomas ar pastatytas) objektas (pvz. mokomasis korpusas); ~ts, ~ta naujai (tik k) pastatytas, -a; j.tilts naujasis tiltas
nyti, kad toks veiksmas kalbamojo odi junginio alintoj padaro viso teksto autoriumi. Tas pats
pasakytina ir apie tuos atvejus, kai alinami ar keiiami, odyno sudarytojo supratimu, iandien jau
nebeaktuals iliustraciniai sakiniai, plg.:
A.Butkus
jaunatne jaunimas; skolu j. mokyklinis
jaunimas; ~atnes izlase sport. jaunimo rinktin; ~atnes sporta klase sport. jauni sportinis atskyris
etc. Beje, hotelis bendrinje lietuvi kalboje nevartotinas jis trauktas didij klaid sra,
su kuriuo A.Butkus turjo bti susipains. Kas
lm odio hiromantija (zilana pc rokas
lnjm) inykim, paaikinti nelengva.
Papildym galima rasti kiekvienoje dalyje. Pavyzdiui, j dalyje atsirado tokie odiai: jelgavnieks; jenotda mekno ar usrinio uns kailis,
jenots zool. 1. meknas (Procyon lotor); 2. r.
jenotsuns, jenotsuns zool. usrinis uo (Nyctereutes procyonoides); jestrs, -a 1. valus, -i, gyvas,
-a; 2. kietas, -a, iurktus, -i; juaa juanis (Kinijos piniginis vienetas), jutba jautrumas, jausmingumas; judien adv. nek. tikrai, i ties; jaunulis, -ule (gen. pl. ~uu) iron. naujokas, -; jaunlaultais jaunavedys, jaunlault jaunamart;
junkurs 1. ist. junkeris (karinas); 2. pru ~i
ist. prs junkeriai (dvarininkai). trauktas net
keiksmaodis johaid! (sk. jochaid!) vulg. (toks
keiksmas). Apskritai, A.Butkus praturtino odyn vulgarizmais, pvz.: dirsa, dirsldjs, dirsldja, dirsjs, dirsja, dirst, dirana, pimpis,
pist, pisties, petene, pea, pzda, sds etc. Greta
319
Rekonstruotosios praformos etimologijai nustatyti iekoma kit ide. kalb giminaii. Tokios
struktros yra daugelis panaaus pobdio etimologini odyn, kuriuose aptariama vienos indoeuropiei kalb grups ar keli artim giminik grupi leksika. Pvz., W. S t o k e s, Urkeltischer Sprachschatz, Gttingen, 1894; Sownik
prasowianski, I, 1974 [I bandomasis, 1961], O.
, I, 1974, i pradt naujesnij
A. , -
(*a- *go-), 1998 bei . , . ,
, I (a), 2000. Beje,
visais iais darbais, iskyrus F.Sawskio pradt
leisti Sownik prasowianski ir Rastorguevos bei
Edelman darb, aptariamajame darbe pasinaudota. Tai matyti ir i literatros sutrumpinim srao knygos pradioje (p. XVXXXVI), ir i paties
odyno mat kiekvieno straipsnio pabaigoje Orelas nurodo panaudotos literatros duomenis. odyno pabaigoje pateikiami german ir kit kalb
odi registrai (p. 477683).
Iki iol specialiai pragerman leksikai tebuvo skirtas XX amiaus pradioje pasirods
H. F a lk o ir A. T o r p o Wortschatz der germanischen Spracheinheit (Gttingen, 1909; kaip
treioji Vergleichendes Wrterbuch der indogermanischen Sprachen dalis). Taigi, kaip raoma
naujosios knygos paskutiniame kietviryje, tai dar
vienas bandymas rekonstruoti mintj leksik.
Palyginus abu odynus, akivaizdu, kad Orelo darbas praaugo savo pirmtak. itai lm ir panaudota nauja etimologin literatra, ir isamesns
german istorins morfologijos inios. Buvo atsisakyta jau senokai netikimais tapusi kai kuri
odi, kamien siejim (pvz., odius, vardijanius lok s. v. a. bero ir kt., sieti su neva degim nusakania ide. aknimi bher-, F a l k To r p
1909, 263), nepatogaus, ind alfabeto tvarka paremto mediagos idstymo.
Trumpoje pratarmje (p. XIXIII) Orelas nurod, kokie german kalb odiai buvo ar nebuvo traukti tyrim akirat. Mediagos pagrind
sudar german odiai, aptinkami visose trijose
(iaurs, ryt ir vakar) ar dviejose kalb ako-
320
se; taip pat traukti ir aptinkami tik vienoje akoje, bet turintys archajikum liudijani kit
kalb giminaii, esantys plaiai paplitusi darini pamatas arba dar pragerman laikais atj
skoliniai. Atsisakyta atskirai aptarti priedli vedinius (veiksmaodius ir vardaodius), netraukti tikriniai vardai, vietovardiai, etnonimai,
stengtasi atmesti vadinamuosius odius nebuvlius ar reikmes nebuvles (ang. ghost-words,
ghost-meanings). iek tiek usiminta ir apie prokalbs leksikos rekonstrukcijos principus (p. XII).
Buvo akcentuota, jog rekonstruojami odiai, o
ne morfemos, pamintos kai kurios fonologinio,
morfologinio pobdio problemos, pvz., parengjo
nuomone, ne visuomet manomas nustatyti germ.
|*e| ar |*i|, |f| ar ||, || ar || buvimas.
Vis dlto odyno pratarm galjo bti daug
isamesn, tikslesn, aikiau suformuluota. tai tik
splioti galima, su kokiais morfologins rekonstrukcijos sunkumais parengjas susidr pateikdamas prieveiksmius, rekonstruodamas drini kamieno balsius (drini jungiamuosius balsius?) ar
akninius kamienus (p. XIII). Neatskleisti ir reals bdai, principai, kuriais remiantis buvo rekonstruotos pragerman formos. Visai nra apibrta, kaip suvokiamas pats german prokalbs
terminas. Neaiku, ar galvoje turima vlyvoji german prokalbs faz prie suskylant atskiras kalbas, ar tiesiog ankstyvoji vienovs faz. Matyt, odyno parengjui tai nebuvo svarbu. Todl fonologinis praform rekonstrukcijos pagrindas nra
vienodas rekonstruoti garsai ar fonemos kartais
priklauso skirtingiems chronologiniams pjviams.
tai vlyvas praform [], kur nurodo atskir german kalb atitikmenys (pvz., s. v. a. [uo], kai
kuriuose ankstyvuosiuose tekstuose s. v. a. []),
kaip [] german prokalbje dar negaljo egzistuoti. Tai rodo tuoj po prokalbs skilimo atj skoliniai, pvz., go. Rmneis romnas, lo. [] ia
pakeistas [] (taigi skolinimo metu negaljo egzistuoti germ. [*]). Kaip aikja i lo. [] substitucijos, german prokalbje bta arba tiesiog [],
arba kiek tamsesnio, labializuoto [ ], vliau visose german kalbose virtusio [] (r. W. K r a u s e, Handbuch des Gotischen, Mnchen, 31968, 34,
48; W. B r a u n e, E.A.E b b i n g h a u s, Gotische
Grammatik, Tbingen, 1981, 20). Tad odyne
321
322
323
324
B A LT I S T I C A X X X I X (2) 2 0 0 4
INFORMACIJA
TARPTAUTIN ALEKSANDRO
VANAGO KONFERENCIJA
2004 met lapkriio 1112 dienomis Lietuvi kalbos institutas suorganizavo tarptautin
Aleksandro Vanago konferencij Balt onomastikos tyrimai. Tai pirmoji A.Vanagui atminti
skirta jubiliejin konferencija 2004 m. rugpjio 12 dien ymiajam onomastikos tyrjui bt
sukak 70 met. Tarptautinje konferencijoje praneimus i onomastikos skait 26 Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Lenkijos, ekijos, Kroatijos, Ukrainos, Estijos ir Suomijos mokslininkai.
Plenariniame posdyje buvo perskaityti trys
praneimai. Du j tiesiogiai buvo susij su A.Vanagu: Jolanta Z a b a r s k a i t (Vilnius) pasakojo apie A.Vanag kaip apie neeilin asmenyb,
spinduliavusi mokslo vies ir mogikum, Vitalija M a c i e j a u s k i e n (Vilnius) primin
svarbiausius A.Vanago mokslo darbus ir j reikm dabartiniams onomastikos (ypa toponimikos)
darbams. Kolektyviniame Laimuio B i l k i o
(Vilnius), Ojaro B u o (Ryga) ir Grasildos B l a i e n s (Vilnius) praneime trumpai buvo pristatyti balt onomastikos tyrjai, j tyrimo kryptys ir gauti rezultatai; i io praneimo buvo gerai
matyti, kiek daug balt onomastikai yra nusipelns A.Vanagas.
Kituose keturiuose dvi dienas trukusios konferencijos posdiuose buvo perskaityta nemaai
praneim i antroponimikos. Bene daugiausia diskusij susilauk Bronio S a v u k y n o (Vilnius)
praneimas apie dvikamieni asmenvardi trumpini drinius. Jame B.Savukynas prats K.Bgos konferencijoje (2003 m.) nagrintas pirmuosiuose dvikamieni asmenvardi kamienuose
esani afiks -d-, -g-, -s-, -t- kilms problemas
325
Sofija L a u i t (Klaipda). Z.Zinkeviius aikino, kad dani i Ryt gauti krikionik vard
variantai yra vartoti Lietuvoje nuo seno (gauti kartu su Ryt krikionybe), ir fakt gali patvirtinti
dvikamieni asmenvardi sistemos, kuri tokie
vardai brovsi, duomenys bei kriktavardini pavardi, oikonim ir hidronim pamatas, kuriuo
danai bna i Ryt gauti krikioniki vardai.
M.Kondratiukas nagrinjo Balstogs regiono asmenvardi baltikos kilms pavardi patirtus slavinimo pokyius ir aptar j kilms tendencijas, A.Nepokupnas rod, kad polab onimas Circipene (XXIII a.) yra sudarytas pagal t pat model kaip sudurtiniai prs ir kuri onimai (Kirsappen Cersupe), D.Brozovi pateik piet slav ir balt hidronimijos bendrybi ir skirtum, o
J.S.Lauit atkreip dmes baltikos kilms toponimus Baltarusijos teritorijoje. Latvi ir lietuvi
kontaktams buvo skirtas Laimuts B a l o d s (Ryga, Helsinkis) praneimas apie lituanizmus latvi
toponimikoje. L.Balod aptar fonetinius, morfologinius ir leksinius kriterijus, kuriais remiantis galima iskirti lituanizmus Latvijos vietovardius, turinius aknyje minktuosius priebalsius
--, --. Su fin ir j kaimynini taut kontaktais
buvo susij Vclavo B l a e k o (Brno) ir Peeterio P l l o (Talinas) praneimai. V.Blaekas aptar bendr balt ir fin mitologini vard (Panu,
Salme, Tapio ir Ukko) baltik kilm, o P.Pllas
pateik est sal, esani Latvijos ir Rusijos teritorijose, bendr toponim charakteristik.
Laimuio B i l k i o (Vilnius), Daivos D e l t u v i e n s (Vilnius) ir Ilgos J a n s o n s (Ryga)
praneimai buvo i toponimikos. L.Bilkis pateik naujus lietuvi vandenvardi Aksup up.,
Apakas up., Apurys up., Liaukav up., Velupys
ir kt. kilms aikinimus, D.Deltuvien darybikai ir pagal kilm aptar XVI a. Maosios Lietuvos sudurtinius oikonimus, o I.Janson kalbjo apie
morfologinio Latvijos vietovardi inversinio odyno, kurio pamatas nebaigtas rengti Latvijos vietovardi odynas, sudarymo principus.
Du praneimai buvo susij su prs onomastikos tyrimais. Grasilda B l a i e n (Vilnius) pild ankstesni tyrj sudaryt helonim sra ir
prs helonimus aptar darybos ir kilms aspektais. Rolandas K r e g d y s (Kaunas) ikl hi-
326
potez, kad prs asmenvardis Borssythe gali bti interpretuojamas ir kaip lituanizmas, siejamas
su lie. dial. barza barzda.
vairi onim funkcionavimo ir j vartojimo
kalboje problemas savo praneimuose gvildeno
Natalija Va s i l j e v a (Maskva), Aleksandra S up e r a n s k a j a (Maskva), Milda N o r k a i t i e n
(Vilnius), Ojaras B u a s (Ryga) ir Andrejus
B a n k a v a s (Ryga). N. Vasiljeva kalbjo apie rus kalboje egzistuojanios asmen vardijimo formuls (pavard vardas tvavardis) pokyius:
i aktyviosios vartosenos dingstanius tvavardius, oficialiojoje vartosenoje, ypa verslo sferos, savarankikai pradedanias funkcionuoti ilgsias (oficialisias) vard formas, sporto reportauose kartu su vardu ir pavarde kabutse teikiamas pravardes (toki pavyzdi yra ir vokiei
spaudoje) ir kt. A.Superanskaja, besidominti dabartinse kalbose jau kitas sritis iplitusiais danai vartojamais senj diev vardais, teig, jog tokius vardus yra itin sunku etimologizuoti ir duomenis apie juos reikia rankioti po kruopelyt ne
tik i antikini ir kit kalb tekst, bet ir i dar
ankstesnmis epochomis vartot kalb paminkl.
Lietuvos katoikonim odyno sudarymo principus
ir tikslus pristaiusi M.Norkaitien akcentavo, kad
asmens ir vietos ry nusakantys odiai yra vienas seniausi leksikos sluoksni, i kit isiskiriantis savo reikme ir darybos pamato specifika.
domiu aspektu latvi onimus pavelg O.Buas savo praneime jis aptar tikrini vard homonimijos, polisemijos ir sinonimijos problemas.
Vertjams, lingvistams ir kalb kontakt tyrjams
itin naudingas buvo A.Bankavo praneimas, kuriame nagrinti skirtingose kalbose t pat objekt ymintys toponimai ir etnotoponimai.
Konferencijos tezse1 yra paskelbtos ir neatvykusi kalbinink praneim santraukos: Kirstinos
1
Tarptautin Aleksandro Vanago konferencija Balt onomastikos tyrimai. Praneim tezs,
Vilnius, 2004 m. lapkriio 1112 d. Red. kolegija: L. Bilkis, G. Blaien, A. Ragauskait, M. Razmukait, Lietuvi kalbos institutas, 2004, 63 p.
Konferencij parm Lietuvos Respublikos
vietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos valstybinis moksl ir studij fondas.
C a s e m i r (Getingenas), Jrgeno U d o l p h o
(Leipcigas) Die Bedeutung des Baltischen fr die
Niederschsische Ortsnamenforschung, Pietro
U. D i n i o (Piza) Onomastic data and linguistic
ideas on the Baltic in the work of Bartholomew
Anglicus, Vincento D r o t v i n o (Vilnius) Michaelio Mrlino Specification Gumbins lietuvinink XVII a. pab. vardyno altinis, Ivano
D u r i d a n o v o (Sofija) BaltischSdslawische
Parallelen ir Wolfgango P. S c h m i d o (Getingenas) Zur Begrifflichkeit in der Konzeption der
Alteuropischen Hydronymie. Vykusios konferencijos praneimus numatoma ispausdinti atskiru
straipsni rinkiniu.
Konferencija buvo gerai suorganizuota. Pirm dien konferencijos dalyviai ir sveiai aplank A.Vanago kap tylos minute pagerb jo atminim, graiais odiais mokslinink paminjo
j gerai painoj A.Nepokupnas ir A.Superanskaja. Konferencijos dalyviai ir sveiai ne tik klaussi praneim ir diskutavo, bet vakare ilgiau pabendravo Lietuvi kalbos instituto surengtame pobvyje, o praneimus skaiiusieji penktadien dar
lanksi ir LNOBT (operoje yd). etadien
konferencijos dalyviai, vadovaujami Artro Judenio, galjo pakeliauti po A.Vanago gimtsias
vietas: susipainti su Kupikio apylinkmis, pavieti Subaiaus vidurinje mokykloje, kurioje
moksi A.Vanagas, pasivalgyti po buvusi A.Vanago tv sodybviet ir aplankyti Kupik.
Daiva Sinkeviit
ACADEMIA GRAMMATICORUM
SALENSIS
2004 met rugpjio 1 dien kelios deimtys
kalbotyros specialist i vairi ali susirinko Lietuvi kalbos instituto surengt Kalbotyros vasaros
mokykl gramatikos konferencij Salose (Rokikio r.). Konferencijoje perskaityta per 20 kalbotyrai
skirt praneim, kuriuos pareng 11 mokslinink. Beveik visi praneimai buvo skaitomi lietuvi
kalba, todl kitakalbiams konferencijos dalyviams
tai buvo ir gera kalbos praktikos mokykla.
Dalis praneim buvo susij su bendrosios kalbotyros ir baltistikos dalykais, kiti labiau siejosi su
327
funkcijos ir nesutampa. Buvo iskirti trys linksni atrakcijos atvejai: 1)lyginamosios konstrukcijos funkcija bdo aplinkyb, pagrindinio odio funkcija subjektas; vardinink keiia netiesioginis (objekto) linksnis, pvz.: Vaikui teko
susiriesti kaip eiukui (vietoj kaip eiukas); 2)lyginamosios konstrukcijos funkcija bdo aplinkyb, pagrindinio odio funkcija objektas; dl
neiginio poveikio galinink keiia kilmininkas,
pvz.: Nieko taip nemyli kaip motinos (vietoj kaip
motin); 3) lyginamosios konstrukcijos funkcija payminys, pagrindinio odio funkcija
subjektas; vardinink keiia netiesioginis objekto linksnis, pvz.: Tok valg kaip vark (vietoj kaip
vark) pagardink grietine.
L. S e m n i e n (Vilnius) aptar linksni
varijavimo problem lietuvi kalbos gramatikoje: morfosintaksini vardininko ir nagininko variant dviej to paties semantinio argumento
skirting morfosintaksini form, galini tame
paiame kontekste viena kit pakeisti be reikms
skirtum vartojimo tendencijas apraomuosiuose
sakiniuose. Pranejos manymu, predikatinio daiktavardio linksnio pasirinkimui didesns takos turi formals (morfologin tarinio jungties forma,
sakinio sandara, odi tvarka sakinyje), o ne semantiniai kriterijai. Teigiama, kad sakiniuose su
formaliai ymtais poymiais linkstama naginink vartoti kaip diakritin enkl, o formaliu poiriu neymtuose sakiniuose daniau vartojamas
predikatinio daiktavardio vardininkas.
Daug dmesio visos konferencijos metu buvo
skirta naujosios gramatikos, kuri rengia Lietuvi kalbos instituto Gramatikos skyrius, pristatymui. Po kiekvieno praneimo A.H o l v o e t a s
(Vilnius) sulaukdavo klausim ar net prietaravim dl vienos ar kitos naujovikai pateikiamos
idjos. Daugiausia diskusij, kurios tssi ir vakarais, dalyviams isiskirsius atskiromis grupelmis, taip pat vyko dl naujosios gramatikos.
Konferencija buvo naudinga visiems jos dalyviams ne tik dl to, kad buvo pasidalyta nuomonmis vairiais kalbotyros klausimais, bet ir
dl galimybs artimiau vieniems su kitais susipainti. Vis savait vyko intensyvus kultrinis
gyvenimas.
Kstutis Bredelis
328
JONAS PAULAUSKAS
1924 2003
Yra daug moni, kuriuos lyg pats gyvenimas,
likimas padaro kokios srities svarb krj, tyl
vadov, mini galin.
Toks buvo ir yra leksikografas Jonas Paulauskas (1924 01 09), jurbarkikis i priemiesio trobels, aktyvus moksleivis (ypa seksi matematika
ir lietuvi kalba, inoma, ir vokikai bei lotynikai
gerai mokjo turjo ger mokytoj). Po karo, 1945
metais, pasirenka lietuvi kalbos ir literatros specialyb, kalbos specializacij Kauno universitete.
1949 metais j udarius, 1950 metais turjo baigti
senojo Vilniaus universiteto lituanistik.
Absolventas mokjo tarm, kalb, turjo grai raysen, tad didiojo J.Balikonio buvo priimtas LKI odyn skyri ir nuo 1950 met rudens visa galva pasinr leksikografijos mokslo
raizgynes. I pradi LK III ir IV tom korektra, susipainimas su trij milijon kartoteka, ivykos tirti tarmi Vilniaus krat ir Gudij. Jonas pasidar vienas i didiausi ms gyvosios
kalbos mokov. (itaip buvo ilgai stiprinami Instituto darbuotojai, visi tuoj sijungdavo duomen rinkim, kalbos kultros bendrins kalbos
taisyklingumo ir pastovumo gyvendinimo darb).
Nuo 1950 met m spausdinti vairius straipsnelius Lietuvos laikraiuose, pradjo rengti disertacij. Ji buvo sunki Veiksmaodi priedli
funkcijos dabartinje lietuvi literatrinje kalboje. 1958 metais j skmingai apgina ir ispausdina Literatros ir kalbos treiame tome (1958,
301453). Disertacija buvo ne vienai leksikograf kartai parankin knyga mokytis ir tinkamai redaguoti priedlines veiksmaodi formas, jas
vartoti. Tyrimas pritaikytas akademins Lietuvi
kalbos gramatikos II tome (1971, 269298).
Pagrindinis darbas buvo LK. Jonas Paulauskas vienintelis odynininkas, prisidjs prie vis 20-ties tom rengimo, redagavimo ir korektr taisymo (nuo VI tomo redakcins kolegijos
narys, i VIII tomo ibrauktas, nes nestojo garbing partij). Igyveno vis odyno kritikos
audr 19501952 metais, patyr visko (nors dabar televizijos filme teigiama, kad lietuvi kalbos mokslas spaudimo nebuvo patyrs!), ilaik
svarbiausi odyno bruo paveldtosios leksikos (senj rat, tarmi duomen) skelbim.
Atsistojo B.Larino mokymu buvo spiriama pirmiausia teikti marksist, komunist kalbos duomenis, daryti socialistins statybos veikal, bet
neinyko ir J.Balikonio diegtas senj rat ir
tarmi leksikos branginimas. Vliau idjikumo
po truput majo ir K.Ulvydo, kartais J. Kruopo tomuose gale jau nieko nebijojom ir digavome (ypa J. Paulauskas ir kiti jaunesni mons).
2002 metais, jau sirgdamas, po sunki operacij
dirbo atsidjs, daugiausia namie, itikimosios
gyvenimo draugs prof. Aldonos remiamas, priirimas ir slaugomas, atleistas nuo buities reikal. Net man parayti Jurbarko nektos odyn i velions Elenos Grinaveckiens paliktos
kartotekos. Dideli darbinink kaip ir nelik, ar
kada bus itestas?!
Ne tiktai tas vienas dideli dideliausias odynas Jonui Paulauskui yra rpjs. Jis imdavosi toki tem, kurios visiems rodsi btiniausios, maai Lietuvoje tyrintos ir leksikografikai apdorotos. Tai vadinamieji frazeologizm odynai.
Pirmasis pasirod 1977 m., sukl didel susidomjim (buvo bent 20 recenzij nuo balt valstybi iki Anglijos) ir tarsi teisino ms kalbotyroje tuos vaizdinguosius odi junginius. Toliau
su V.Staaitiene 1985 metais parengtas Rus-lietuvi kalb frazeologijos odynas (1985, Vilnius),
Sisteminis lietuvi kalbos frazeologijos odynas
(1985, Kaunas) ir didiulis 886 psl. Frazeologijos
odynas (2001), parengtas su gana sunkiai ijudinamu moteriku kolektyvu. Daugiausia jo rinkta,
deimtmeius kaupta ir sisteminta visa mediaga
yra ypatinga lietuvi kalbos turto skrynia (pelnyta
Lietuvos mokslo premija 2003m.). O kur dar Sisteminis lietuvi kalbos frazeologijos odynas
(1995), kaip koks didiojo Frazeologijos odyno
vadas.
Sunku vis odynininko veikl ir nurodyti.
Svarbs, rimtai rayti ir redaguoti bent keturi Dabartins lietuvi kalbos odyno leidimai, i kuri moksi visa Lietuva nuo 1972 iki pat dabar,
nes didelio brio rengiamas Lietuvi bendrins
kalbos odynas kakur ugaio Neumirtini
ir keli Mokyklinio tarptautini odi odyno
leidimai (19982000), inoma, ia padidintas j
skaiius, nesiprieinta daugelio lietuvik odi
varymui i kalbos. Gauss vaikaiiai pamok
J.Paulausk parengti populiar Paaugli odyn (1997) ir t.t. Visiems rato monms reikjo
sinonim odyno, o A.Lyberio parengtasis buvo
su nemaais trkumais. J.Paulauskas su kolegmis daug k (kiriavim, reikmi aikinimus, apibrimus) itais ir geranorikai pasislp u pirmojo leidimo autoriaus pavards.
2004 m. pab. Kaune pasirod su S.Steponaviiene ir J.Kardelyte parengtas Lietuvi-rus
kalb frazeologizm odynas.
ia tik dalis pamint darb, veikal, o kur dar
redaktoriaus, komisij pirmininko, bene viso imto mokslini straipsni autoriaus ir kiti darbai.
Net sunkiai sirgdamas dirbo, skait, ra, kol
atjo paskutin valanda (2003 12 12). Tyliai ugeso, puse lp susitaiks su Dievu Visiems ir
dabar rodosi, kad tuoj prasivers kokio kambarlio durys, tyliai eis Jonas (taip visi vadinome) ir
paklaus, kaip sprsti tuos ir tuos kalbos odyno
klausimus. Nebeateis tik sklaidysime susimst Jo ratus apie lietuvi kalb, kas norsime siekti ms odi mokslo ties.
Vytautas Vitkauskas
329
FRIEDHELM HINZE
19312004
2004 m. vasario 5 d. po ilgos negals ir sunkios ligos, mir ymusis vokiei kalbininkas, slavistas ir baltistas, filologijos moksl daktaras
Friedhelmas Hinze. Savo slavistiniais darbais igarsjs kaip polonistas ir rusistas, jis yra neginijamai geriausias dabarties pomeranistas (kaub tarmi tyrintojas)1. U nuopelnus kaubistikai kaub dialektologijai, literatrai ir kultrai
F.Hinze apdovanotas Gdansko Kaub-Pomeran draugijos Pomerania Stolemo medaliu.
Paskutinius savo gyvenimo deimtmeius, nuo
1980 m., F. Hinze skyr baltistikai.
F. Hinze buvo didelis kalb ir dialekt mokovas. Jis laisvai kalbjo atuoniomis slav kalbomis, puikiai mokjo latvikai ir lietuvikai. Latvi kalbos kurs dst Laisvajame Berlyno universitete. Dl didels lingvistins erudicijos jis
gijo didel tarptautin autoritet. Lingvistikoje igarsjo vis pirma kaip leksikologas, leksikografas, etimologas ir onomastas.
1
R. E c k e r t, Friedhelm Hinze zum 60. Geburtstag, ZfSl XXXVI (4), 1991, 635636;
A.S a b a l i a u s k a s, Friedhelm Hinze, Lietuvi kalbos enciklopedija, Vilnius, 1999, 245;Bibliografj dokzw Friedhelma Hinze w domci
zrzesznic E. Kamisczig, Pomerania, III (372),
czrewic 2004, 4446.
330
F. L o r e n t z , Pomoranisches Wrterbuch,
fortgefhrt von F. Hinze, DAW zu Berlin, Verff.
d. Inst. f. Slawistik, Sonderreihe Wrterbcher,
II: PT, Berlin, 1970; III: T, Berlin, 1973; IV:
Nachtrge, Berlin, 1975; V: Nachtrge, Berlin,
1983.
6
Pvz.: F. H i n z e, Die Bildung des Prsens
Passivi im Sorbischen und Slovinzischen, Beitrge zur sorbischen Sprachwissenschaft, Bautzen, 1965, 321336; F. H i n z e, Die Besonderheiten des pomoranischen Kardinalzahlworts
gegenber dem des Polnischen, ZfSl XVII (3),
1972, 346359; F. H i n z e, Onomatopie und Nomination. Dargestellt an pomoranischen (kaschubischen) Bezeichnungen der Wild-Avifauna,
ZfSl XXXII (6), 1987, 815823; F. H i n z e, Einige slovinzische Reliktwrter im hinterpommerschen Plattdeutsch, ZfSl XV (1), 1970, 3537;
F. H i nz e, Die Typen der Lehnprgungen nach
deutschem Vorbild im Pomoranischen, ZfSl XII
(5), 1967, 639642; F. H i n z e, Der urslawische
Anteil am pomoranischen Wortschatz, ZfSl
XXVII (3), 1982, 342355; F. H i n z e, Die etymologische Klrung von Namen in Lebasee in
Hinterpommern, ZfSl XV (1), 1970, 3848;
F.H i n z e, Pomoran. Studki bitter (bertr.) und
sein etymologisches Nest, ZfSl XXXVIII (2),
1993, 197199; F. H i n z e, Slawische Namen Hinterpommerns, Jzyk Kaszubski. Poradnik Encyklopedyczny, Gdask, 2002, 7576; F. H i n z e
(rec.), Sowicy, ich jzyk i folklor, Wrocaw etc.,
1961, ZfSl VIII (1), 1963, 5557.
331
332
VALERIJUS EKMONAS
19362004
2004m.kovo 17 d. mir ymiausias Lietuvos
slavistas Vilniaus universiteto profesorius habil. dr.
Valerijus ekmonas. Tai be galo skaudi netektis
ir balt kalbotyrai, nes Profesorius nuo pat savo
mokslo kelio pradios iki jo pabaigos gyvai domjosi balt kalbomis bei j tarmmis, atidiai sek
baltist tyrimus, dalyvaudavo vairiose j konferencijose, ekspedicijose, mokslo leidiniuose. Baltistikai reikmingi ir beveik visi slavistiniai jo darbai.
Valerijaus ekmonas (iki 1982m. lapkriio
ekmanas, slav kalbomis , ,
Czekman) buvo gims 1936m. gruodio26d. (oficiali data 1937-10-25) Ukrainoje, erkas srities Monastyrieno rajono Zavaljs kaimo mokytoj Anastasijos ir Nikolajaus ekman eimoje.
Paioje karo pradioje neteko tvo: 1941 met birelio 22 d. ijo kariuomen 1942 metais uvo.
Vaikyst ir ankstyvoji jaunyst bsimajam didiam mokslininkui buvo gana nelengva. 1948
1955m. jis mokomas ir karikai dresuojamas Kijevo suvoroviei mokykloje ( ), vliau Maskvos karo mokykla
ir nyki minininko sprogdintojo tarnyba. Laimei,
1958m. pavyksta demobilizuotis ir stoti ernovic universitet, kuriame galutinai pasirenka
filologo keli. Studij nebaigs, nuo 1963m. sausio pradeda dirbti rus ir vokiei kalb mokytoju
Lietuvoje, Ignalinos rajono iln atuonmetje
mokykloje; ia dirba iki 1965m. rugsjo. Moky-
333
334
taip: atkuriamosios praformos privalo turti tas paias savybes, kaip ir gyvosios arba gerai paliudytos
(dokumentuotos) mirusios kalbos10. I io bendro
tipologinio patikimumo principo
( )
plaukia kiti svarbs metodologiniai reikalavimai.
Ypa sidmtina, kad, tvirtai pagrsta autoriaus
nuomone, diachroniniai tyrimai, koreguojami tipologijos d u o m e n i m i s, v i s a d a patikimesni u
tuos, kurie tokiais duomenimis neverifikuoti
(p.25). Baltistams labai aktualios ir mintys apie
tai, kad prasminga rekonstruoti tik tokias diachroninio vyksmo grandis, kurias randame gyvosiose
kalbose (p.32), kad fonetini reikini rekonstrukcijos negali bti patikimesns u gerai itirtus
gyvj kalb fonetikos duomenis (p.3536), ir
daugelis kit. Bene pirm kart (jeigu nekalbsime apie ankstesnes paties V.ekmono publikacijas) ia iskirtos labai svarbios palatacijos ir palatalizacijos svokos, graiai diferencijuojanios
palatalini ir palatalizuotj (minktj) priebalsi susidarym: pirmuoju atveju priebalsiai keiia savo tarimo viet palatalin (lieuvio vidurin), antruoju tik gyja papildom lieuvio vidurio
artikuliacij. Veikale puikiai parodoma, kad palatacija ir palatalizacija skirtingi diachroniniai
vyksmai, kuri tolesni padariniai retai kada tebna tapats ar net panas.
Pati savaime tipologinio tikslingumo idja lyginamosios kalbotyros istorijoje nra absoliuiai
nauja: implicitikai ja rmsi daugelis diachronini rekonstrukcij net Augusto Schleicherio laikais, o Romanas Jakobsonas t princip deklaravo jau gana imperatyviai. Bet tik Valerijus ekmonas i io bendro principo, iki tol buvusio
beveik tik gryna deklaracija, sugebjo padaryti
k o n k r e i a s m e t o d o l o g i n e s i v a d a s ir
jomis pagrsti itis diachronini tyrim program,
kurios toliau nepaprastai nuosekliai laikosi. Visuose knygos skyriuose bei skirsniuose i pradi n us t a t o m a s d i n a m i n i s m o d e l i s: nustatomi
tipologijos atvilgiu galimi pradini gars poky10
, ()
(..., .15).
se. Taip pat palatacij ir palatalizacij pobdis balt tarmse rodo, kad jos yra g l a i d i n s, o ne
asimiliacins jotacijos padarinys; kad i vyksm laikais tebeegzistavo glaidai *I, * (daugelyje padi virt dabartiniais spirantizuotais sklandiaisiais j, v), rodo daugumas protezi, taip pat
dzkuojanij nekt cv, dzv < *ti, *di pokyiai, manomi tik tuo atveju, jeigu * turjo
prieakin alofon madaug (tarptautine
transkripcija [ ]) suprieakjusio v net sivaizduoti negalima. Vadinasi, afrikatas galima kildinti tik i *tI, *dI ir dabar dar pasitaikani , d <
*tj, *dj tipo rekonstrukcij po V.ekmono darb
nebegalima laikyti korektikomis.
Veikale rasime mini, kurios netiesiogiai ar
tiesiogiai rodo, kad redukuoti balsiai gali turti
nulini (jokiu garsu nerealizuojam) pozicini ar
fakultatyvini variant (pvz., p. 203205), kad
protetiniai garsai (daniausiai j-, v-) prie odio
pradios balsius nra tiesiogiai susij su tarpodiniais hiatais net slav kalbose, tai skatina iekoti svaresni to reikinio motyv ir balt tarmse. Knygoje ikelta perspektyvi mintis, kad protezi (ir daugelio kit vokalizmo raidos reikini)
aknys veikiausiai slypi iors sandyje12.
Apskritai daugeliu atvej V.ekmonas yra
tartum atliks u mus, baltistus, preliminarin darb sukrs tvirt tipologin baz, btin tolesniems gilesniems ir modernesniems balt kalb
fonologijos diachroniniams tyrimams. Eidami jo
nubrtu keliu, galime tiktis daugybs nauj pastebjim ir atradim. Kai kas ia kryptimi jau ir
mginta daryti13 r., pvz., Blt XV (1)1979 23
30, Blt XV (2) 1979111123 Blt XVI (1)
19803224. Deja, tai tik laelis jroje t vaisi,
kurie turt iaugti ir subrsti V.ekmono gerai
ipurentoje dirvoje...
Ir knyga, ir prie tai bei vliau parayti panaios krypties straipsniai susilauk aukto pripai12
Bandym konkretizuoti i mint lietuvi kalbos tarmi duomenimis r. Jono Kazlausko diena:
Istorins gramatikos dalykai, Vilnius, 1992, 89.
13
iuos mginimus Valerijus ekmonas labai
kartai ir nesavanaudikai rm ir skatino: padka
Baltisticos XVI tomo p.44 in. 89 pabaigoje
nra tuia kurtuazija, o tikras tokios nesavanaudikos krybins paramos konstatavimas.
335
nimo mokslo pasaulyje. Ypa mintinas labai palankus ymaus Vakar slavisto H.Birnbaumo dmesys: raydamas apie didiausius slav kalbotyros
pasiekimus 19741982m. diachronins fonologijos srityje, jis pirmiausia ikelia kalbamj V.ekmono monografij, ypa pabria jos novatorikum tai, kad knygoje svarbiausi viet uima
nagrinjamj reikini tipologins prielaidos14.
Monografijos pagrindu Valerijus ekmonas
parengia daktaro (dabar sakytume habilituoto
daktaro) disertacij Tipologiniai rekonstrukcijos
pagrindai ir skmingai j apgina Maskvoje.
Tuo metu, kai gyn savo daktarat, mokslininkas jau dirbo Vilniaus universitete: 1979
1984m. Rus kalbos katedros docentu, 1985
2004m. tos paios katedros profesoriumi; nuo
1988m. iki 1999m. vadovo savo iniciatyva ir pastangomis steigtai Slav filologijos katedrai.
1995m. tampa slavistikai skirt Kalbotyros ssiuvini (netrukus pavadint Slavistica Vilnensis) vyriausiuoju redaktoriumi.
Lietuvoje V.ekmonas visu savo gyvu kartu temperamentu atsideda pedagoginiam darbui
ir mokslins pamainos ugdymui, rengia dialektologines ekspedicijas periferines lietuvi15, lenk, baltarusi kalbos tarmes; kaip jau usiminta,
gyvenimo pabaig vl susidomi rus sentikiais
ir j kalba bei istorija. Labai entuziastingai dalyvauja vieajame Filologijos fakulteto ir Universiteto gyvenime, su atviru diaugsmu priima
Sjdio veikl ir Lietuvos atgimim. Vis laik
artimai bendradarbiauja su baltistais ir praneimais j konferencijose, ir tiesioginiais biiulikais kontaktais, negaildamas savo kolegoms
nei verting patarim, nei konstruktyvios kritikos,
nei padrsinanio odio svyravim bei abejoni valand; oponavo ne vien balt kalbotyros,
net dialektologijos disertacij ir visada isamiai
bei autoritetingai, su labai konstruktyviomis, dalykikomis ir kartu geranorikomis pastabomis.
14
. , :
,
, 1987, 259. Knygoje minimi ir kiti svarbesnieji V.ekmono darbai.
15
Su didiausiu pakilimu Baltarusijos lietuvi
tarmes jis tyr 1983met vasar paaukodamas
joms vis laisvalaik, net atostogas Palangoje.
336
Visus mus avdavo Valerijaus ekmono sugebjimas aibikai suvokti kad ir painiausios naujos lingvistins minties esm, iupte suiupti stiprisias ir silpnsias jos puses, pamatyti tolesnio
pltojimo ir tobulinimo perspektyv. Nra iki jo
tek ir turbt niekad nebeteks susidurti su tokiu
lingvistinio mstymo greiiu ir skvarbumu, su tokiu mokslini interes diapazonu: mokslininkui
buvo doms ir techniniai eksperimentins fonetikos dalykai, ir tarmi niuansai, ir plaiausi bendrosios kalbotyros horizontai. Ir vargu ar rastume
indoeuropiei kalb, kuriai jis bt buvs abejingas: su tuo paiu entuziazmu jis kalbdavo ir
apie alban kalb, ir apie osetin ep, ir apie ind
Mahabharat (beje, storiausias to epo tomas visada stovdavo garbingiausioje jo gausios nam
bibliotekos vietoje). Pagaliau turbt maai kas ino, kad V.ekmonas ra eilraius ir apsakymus, net svajojo sukurti roman.
V.ekmono mokslo veikla Vilniuje gana netiktai pasuka kita ne tiek moksline, kiek pedagogine ir apskritai vieiamja kryptimi. Tai aikiausiai rodo darbai, paskelbti iuo laikotarpiu:
Slav kalbos ir tautos: Giminysts itakos
(1985)16, Slav filologijos istorija (1986)17, Slav filologijos vadas (1988)18, Baltarusi kalbos fonetika ir fonologija su bendrosios fonetikos
ir fonologijos elementais (su E. Smukowa;
1988)19 Atkrus nepriklausom Lietuvos valstyb, mokslininkas kartu su mona Irena ir kitais
kolegomis ima intensyviai rengti lietuvi kalbos
mokymo priemones nelietuviams, norintiems greitai imokti ms valstybin kalb: Lietuvi kalba visiems (19921993), Jzyk litewski dla kadego (1993), Lietuvi-rus, rus-lietuvi odynas (1993, 1997), net tampa Tautini maum
tyrim centro direktoriumi (20002003). Ne kart yra kalbjs apie Baltarusijos lietuvi tarmes,
16
.. o a ,
, , 1985.
17
.. o a ,
( ), , 1986.
18
.. o a , , , 1988.
19
W.C z e k m o n a s, E. S m u k o w a, Fonetika i fonologia biaoruskiego z elementami fonetiki i fonologii ogolnej, Warszawa, 1988.
Daugyb puiki sumanym Valerijus ekmonas nusine Aminyb. Labai skaudu, kad jo
intensyvaus gyvenimo ir mokslo krybos kelias
taip netiktai nutrko.
Tebnie Tau, brangusis Biiuli, lengva Lietuvos smiltel po aukta plaiaake Kairn puimi!
Aleksas Girdenis
337