B A LT I S T I C A X X X I X (2) 2 0 0 4

RECENZIJOS

Latvi-lietuvi kalb odynas. Sudar doc.

dr. Alvydas Butkus, Kaunas, Aesti, MMIII,
821.
Dvikalbiai odynai yra langas kit taut kalbas ir kultr. Todl j pasirodymas visada yra
laukiamas t, kurie nori imokti kit kalb, kurie
domisi kit taut kultra, literatra, mokslu, veria i kit kalb groinius ir kitokius tekstus lietuvi kalb ar turi mokslini interes.
Vienas i toki odyn yra 2003m. pasirods Latvi-lietuvi kalb odynas, kur sudar Alvydas Butkus, ileido Aesti leidykla. odyno apimtis apie 43000 odi, pridtas geografini vard ir leksikografini altini sraas.
Kaip rao pratarms autorius A.Butkus, odyno pagrindu pasirinktas J. B a l k e v i i a u s ir
J. K a b e l k o s (ret. A. R.) prie ketvirt amiaus ileistas analogikas odynas (Latvi-lietuvi kalb odynas, Vilnius, 1977), taip pat latvi
bendrins kalbos odynas (Latvieu valodas
J.Balkeviius, J.Kabelka
1. odyn sudaro latvi kalbos leksika ir
dalis frazeologijos:
1) dabartins literatrins latvi kalbos odi pagrindinis fondas, skaitant groinje literatroje ir publicistikoje daniau vartojamus
liaudies nekamosios kalbos odius;
2) tie dialektizmai ir archaizmai, kurie kiek
daniau sutinkami literatrinje kalboje arba kurie gali bti naudingi, tyrinjant lietuvi ir latvi leksikos ryius;
3) bdingesns interjekcijos (jaustukai ir itiktukai);

vrdnca, 1987, 1998). Dalis papildym, sudarytojo odiais, traukta i latvi bendrins kalbos atuoniatomio odyno (Latvieu literrs valodas vrdnca. 18 sj.Rg, 19721996), i
2001m. Latvijos periodikos, termin odyn ir
naujai rengiamo latvi kalbos odyno rankraio.
Turint galvoje, kad Jono Balkeviiaus ir Jono
Kabelkos odyne buvo apie 42000 odi, kalbamasis odynas papildytas tik apie tkstant nauj odi. Tai nra daug. Primintina, kad daugum t nauj odi sudaro svetimodiai (i esms terminai). Taigi apimtimi recenzuojamasis
odynas maai tesiskiria nuo J.Balkeviiaus ir
J.Kabelkos odyno.
Ilaikyta ir tradicin odyno sandara: odi
lizduose abclikai pateikiami daniausi antratins aknies vediniai, taip pat driniai, kuri
pirmasis dmuo yra antratinio odio kamienas.
Beveik nesiskiria ir odyno sandaros aikinimas, plg. J.Balkeviiaus, J.Kabelkos ir A.Butkaus
odyno sandaros 1-ojo paragrafo tris pastraipas:
A.Butkus
1.1. odyn sudaro dabartins latvi kalbos
leksika ir dalis frazeologijos:
1.1.1. Dabartins bendrins latvi kalbos odi pagrindinis fondas, skaitant groinje literatroje ir publicistikoje daniau vartojamus nekamosios kalbos odius, terminus.
1.1.2. Tie dialektizmai ir archaizmai, kuri
kiek daniau pasitaiko literatroje arba kurie gali
bti naudingi, tyrinjant lietuvi ir latvi leksikos ryius;
1.1.3. Bdingesni itiktukai ir jaustukai;

315

Kaip matyti, A.Butkaus tekste atsirado odis

dabartins, vietoj literatrins bendrins, raytas odis terminus, imesti odiai liaudies, interjekcijos, paredaguotas alutinis payminio sakinys, plg. kuri kiek daniau pasitaiko literatroje. Imestas 3-asis paragrafas, paredaguotas
4-asis.
odyno sandaros tekst lyginim bt
galima tsti, bet jis rodyt viena: A.Butkus, raydamas odyno sandaros aikinim, tik patvark J.Balkeviiaus ir J.Kabelkos tekst, vietomis
gerokai j sutrumpindamas.
J.Balkeviius, J.Kabelka
brzs beras
brzlape (gen. pl. ~lapju) bot. md
egle (gen. pl. egu) egl
vrna varna
vilks vilkas
zirnis (gen. pl. ~u) irnis
zutis (gen. pl. zuu) ungurys
Lotynik vard pateikimas, suprantama, yra
naujas dalykas, bet jis nelemia viso odyno naujumo apskritai.
Kuo skiriasi vadinamasis A.Butkaus odyJ.Balkeviius, J.Kabelka
galva 1. galva; gaia g. viesi (blaivi) galva; kaila g. nuoga (be kepurs) galva; plika
g. (be plauk) galva; ~as mazgana 1) galvos prausimas; 2) prk. davimas garo (pylos);
~as rota galvos papuoalas; ~as spes galvos skausmai; ~as sega galvos apdangalas;
vi ir ~as tiesu lielks jis visa galva didesnis; viam ir cepure galv jis su kepure [ant
galvos]; iekrist uz ~as den kristi staia
galva vanden; nokrt ~u ir prk. nuleisti galv; pamest ar ~u linktelti galva; sabzt ~as
kop sukiti galvas krvon; man sp g. man
skauda galva; 2. galva (pats vyriausiasis); imenes g. eimos (nam) galva; pilstas g. miesto galva (pvz. tarybos pirmininkas); valstsg.
valstybs galva (pvz. prezidentas); 3.galva (galvos formos daiktas, daikto virutin arba prieki-

316

Daug skirtum neturi ir pats odyno tekstas.

Pirma, didiausia naujov yra ta, kad A.Butkus
floros ir faunos pavadinimus pateikia kaip botanikos, entomologijos, ichtiologijos ir zoologijos
terminus nurodydamas ir j nomenklatrinius lotynikus pavadinimus. Antra, A.Butkus, kaip minta, yra djs apie tkstant nauj odi, kuri
nra J.Balkeviiaus ir J.Kabelkos odyne. Treia, A.Butkus vietomis tik papild, paredagavo
mint autori odyn.
Kaip minta, greta gyvn ir augal pavadinim A.Butkus pateikia ir lotynikus j vardus, plg.:
A.Butkus
brzs beras (Betula)
brzlape (gen. pl. ~lapju) bot. md (R. xerampelina)
egle (gen. pl. egu) egl (Picea)
vrna ornit. varna (Corvus corone)
vilks zool. vilkas (Canis lupus)
zirnis (gen. pl. ~nu) bot. irnis (Pisum)
zutis (gen. pl. ~u) icht. ungurys (Anguilla
anguilla)
nas nuo J.Balkeviiaus ir J.Kabelkos odyno atskir odi reikmi aikinimu ir iliustracine
mediaga, rodo kad ir odio galva aikinamieji
tekstai,plg.:
A.Butkus
galva 1. galva; gaia g. viesi (blaivi prk.)
galva; kaila g. nuoga (be kepurs) galva; plikag. plika (be plauk) galva; ~as mazgana
1)galvos plovimas (trinkimas); 2) prk. davimas
garo (pylos); vi ir ~as tiesu lielks jis yra
visa galva didesnis; viam ir cepure ~ jis su
kepure [ant galvos]; iekrist uz ~as den kristi staia galva vanden; nokrt ~u ir prk. nuleisti galv; pamest ar ~u linktelti galva;
sabzt ~as kop sukiti galvas krvon; man
sp g. man skauda galva; 2. galva (pats vyriausiasis); imenes g. eimos (nam) galva;
pilstas g. miesto galva (pvz. meras); valsts
g. valstybs galva (pvz. prezidentas); 3. galva
(galvos formos daiktas, daikto virutin arba
priekin dalis); cukura g. cukraus galva; kpostu g. kopsto galva; zbaku ~as bat galvos;

Lentels tsinys
n dalis); avzes g. laikraio antrat; cukura
g. cukraus galva; kpostu g. kopsto galva;
zbaku ~as bat galvos; ~as nauda ist. pagalv (mokestis); ~as rini mintinis skaiiavimas; ieemt[ies] kaut ko ~ imti k galv;
izmest no ~as imesti i galvos; kpt kdam
uz ~as lipti kam ant galvos; bt ~as tiesu
prkam par kdu bti visa galva pranaesniam u k; laist pr ~u neimti galv; lauzt
~u lauyti (sukti) galv; likt ~u l guldyti
(dti) galv; mcties no ~as mokytis i atminties; saert ~u griebtis u galvos; samakst ar
[savu] ~u umokti savo galva; pazaudt ~u
pamesti galv; pieststt (piepst) pilnu ~u prikalbti devynias galybes; sagrozt (sajaukt) kdam
~u susukti (sumaiyti) kam galv; skriet pa ~u,
pa kaklu galv trkti, lkti strimagalviais; trpt
naglai uz ~as pataikyti pat taikin; zint no
~as inoti atmintinai; k bez ~as kaip be galvos; uz savu ~u savo galvon, ant savo galvos,
savo rizika, savo atsakomybe; ~u aug! galv
auktyn!; no ~as ldz kjm nuo galvos ligi koj; cik ~u, tik prtu kiek moni, tiek galv; ar
~u sien skriet staia galva sien
I abiej tekst matyti, kad A.Butkus yra nedaug k pakeits. Tie pakeitimai yra tokie: 1) po
blaivi payma prk., po pilnu galvu payma nek.;
2) vietoj galvos prausimas raytas galvos plovimas (trinkimas); imesta galvas rota galvos
papuoalas, galvas spes galvos skausmai, galvas sega galvos apdangalas, avzes galva
laikraio antrat, galv trkti; 3) tarybos pirmininkas pakeistas meru, galv auktyn! pakeista
galv aukiau!, kiek moni, tiek galv kiek
moni, tiek nuomoni (galv), staia galva sien mginti galva sien pramuti; 4) dta zirga galva nek. arklio (asilo, avino) galva, avigalvis (kvailys); 5) papildytos likt galvu l
reikms: guldyti (dti, duoti [nu]kirsti) galv
(laiduojant u k nors); J.Balkeviiaus ir J.Kabelkos odyne buvo tik guldyti (dti) galv; prie
mcties pridtas variantas zint, o lietuvikas atitikmuo mokytis i atminties pakeistas mokytis

zirga g. nek. arklio (asilo, avino) galva,

avigalvis (kvailys); ~as nauda ist. pagalv
(mokestis); ~as rini mintinis skaiiavimas;
ieemt kaut ko ~ imti k galv; izmest no ~as
imesti i galvos; kpt kdam uz ~as nek.
lipti kam ant galvos; bt ~as tiesu prkam par
kdu bti visa galva pranaesniam u k; laist
pr ~u neimti galv; lauzt ~u lauyti (sukti)
galv; likt ~u l guldyti (dti, duoti [nu]kirsti) galv (laiduojant u k nors); mcties / zint
no ~as mokytis / mokti atmintinai; saert ~u
griebtis u galvos; samakst ar [savu] ~u umokti savo galva; pazaudt ~u pamesti galv; pieststt (piepst) pilnu ~u nek. prikalbti devynias galybes; sagrozt (sajaukt) kdam
~u susukti (sumaiyti) kam galv; skriet pa ~u,
pa kaklu lkti strimigalviais (galvotrkiais);
trpt naglai uz ~as pataikyti pat taikin (deimtuk nek.); zint no ~as inoti atmintinai;
k bez ~as kaip be galvos; uz savu ~u ant
savo galvos; savo rizika (atsakomybe); ~u aug!
aukiau galv!; no ~as ldz kjm nuo galvos ligi koj; cik ~u, tik prtu kiek moni,
tiek nuomoni (galv); ar ~u (ar pieri) sien
skriet mginti galva sien pramuti
mokti atmintinai; po pataikyti pat taikin
skliausteliuose dar rayta deimtuk nek.
Vieni i mint pakeitim yra motyvuoti dabartins vartosenos (pvz. galvos prausimas yra
tarmyb), kiti odiai ir j junginiai perkelti kitus lizdus (pvz.: galvas spes perkeltas prie spes.
Taiau yra ir abejotin pakeitim. Pavyzdiui, vargu ar reikjo imesti odi junginius galvas rota, galvas sega, juoba kad jie vartojami groins
literatros tekstuose ir nektose. J keitimas (atitinkamame lizde) saugomis galvasrota, galvassega vargu ar pateisinamas.
Vieno odio reikmi aikinimo tekst lyginimas rodo, kad A.Butkus yra tik iek tiek papilds, patikslins (gal ne visur tinkamai), paredagavs J.Balkeviiaus ir J.Kabelkos tekst, bet
dl to io straipsnio teksto autoriumi negalima
vadinti A.Butkaus jo tikrieji autoriai yra J.Balkeviius ir J.Kabelka. Tai patvirtina kad ir odio jauncelsme tekst lyginimas, plg.:

317

J.Balkeviius, J.Kabelka
jauncelsme tik sing. kuriamasis darbas; ~smes
darbs kuriamasis darbas (veikla); ~tne (gen.
pl. ~tu) naujas (statomas ar pastatytas) objektas (pvz. mokomasis korpusas); ~ts, ~ta naujai
(tik k) pastatytas, -a; j.tilts naujasis tiltas
Turbt kiekvienam aiku, kad odi junginio kuriamasis darbas paalinimas (beje, nemotyvuotas, plg. JAUNCELSME s.; pot. Jaun celanas, veidoanas darbs, process, r. LVV, 1987,
p. 340) i pirmosios eiluts dar neduoda teiss maJ.Balkeviius, J.Kabelka
jaunatne jaunimas; Vissavienbas eina
Komunistisk Jaunatnes Savienba (VKJS)
Visasjungin Lenino Komunistin Jaunimo Sjunga (VLKJS); padomju j. tarybinis jaunimas;
skol j. mokyklinis jaunimas; ~atnes izlase
sport. jaunimo rinktin; ~atnes sporta klase
sport. jauni sportinis atskyris
Toki pakeitimo pavyzdi bt galima pateikti
deimtis, bet jie rodyt viena tikrieji io odyno
autoriai yra J.Balkeviius ir J.Kabelka; A.Butkus j odyn yra tik papilds ir paredagavs.
A.Butkus gali pretenduoti tik papildym
naujai traukt odi ir j iliustracij autorius.
Pavyzdiui, h dalyje A.Butkus pateikia tokius
naujus odius:
hatrija zool. tuatara (Sphenodon guntheri)
heks icht. sidabrin menk, jros lydeka (Merluccius merluccius)
henomele (gen. pl. ~u) bot. svarainis (Chaenomeles)
hernhtietis, ~iete (gen. pl. ~ieu) ist. hernhtininkas, -
herons heroinas
Tik neaiku, kodl i ios dalies inyko tokie
odiai kaip hortenzija ir hiromantija. Ar tai padaryta dl to, kad, pavyzdiui, hortenzija rayba
niekuo nesiskiria nuo lietuvi hortenzija? Jeigu
lm is motyvas, tai odyne neturjo likti ir toki svetim odi kaip harpija, hemofilija, heraldika, hetera, hidra, hotelis, gateris, gerbera

318

A.Butkus
jauncelsme tiksg.: ~smes darbs kuriamasis darbas (veikla); ~tne (gen. pl. ~tu) naujas
(statomas ar pastatytas) objektas (pvz. mokomasis korpusas); ~ts, ~ta naujai (tik k) pastatytas, -a; j.tilts naujasis tiltas
nyti, kad toks veiksmas kalbamojo odi junginio alintoj padaro viso teksto autoriumi. Tas pats
pasakytina ir apie tuos atvejus, kai alinami ar keiiami, odyno sudarytojo supratimu, iandien jau
nebeaktuals iliustraciniai sakiniai, plg.:
A.Butkus
jaunatne jaunimas; skolu j. mokyklinis
jaunimas; ~atnes izlase sport. jaunimo rinktin; ~atnes sporta klase sport. jauni sportinis atskyris

etc. Beje, hotelis bendrinje lietuvi kalboje nevartotinas jis trauktas didij klaid sra,
su kuriuo A.Butkus turjo bti susipains. Kas
lm odio hiromantija (zilana pc rokas
lnjm) inykim, paaikinti nelengva.
Papildym galima rasti kiekvienoje dalyje. Pavyzdiui, j dalyje atsirado tokie odiai: jelgavnieks; jenotda mekno ar usrinio uns kailis,
jenots zool. 1. meknas (Procyon lotor); 2. r.
jenotsuns, jenotsuns zool. usrinis uo (Nyctereutes procyonoides); jestrs, -a 1. valus, -i, gyvas,
-a; 2. kietas, -a, iurktus, -i; juaa juanis (Kinijos piniginis vienetas), jutba jautrumas, jausmingumas; judien adv. nek. tikrai, i ties; jaunulis, -ule (gen. pl. ~uu) iron. naujokas, -; jaunlaultais jaunavedys, jaunlault jaunamart;
junkurs 1. ist. junkeris (karinas); 2. pru ~i
ist. prs junkeriai (dvarininkai). trauktas net
keiksmaodis johaid! (sk. jochaid!) vulg. (toks
keiksmas). Apskritai, A.Butkus praturtino odyn vulgarizmais, pvz.: dirsa, dirsldjs, dirsldja, dirsjs, dirsja, dirst, dirana, pimpis,
pist, pisties, petene, pea, pzda, sds etc. Greta

j atsirado ir sultingi lietuviki vulgarizmai, kuri nebuvo J.Balkeviiaus ir J.Kabelkos odyne

ir kuri pagaliau sulauk vulgari vertybi vartotojai. Nevengia A.Butkus ir barbarizm, pvz., la.
uiks, lie. ulikas, babak etc. Kai kurie i j
Valstybins lietuvi kalbos komisijos traukti didij klaid sra, pvz., ulikas.
Recenzuojamojo odyno konkrei analiz
bt galima tsti ir toliau, bet ta analiz nepakeist svarbiausi ivad: 1. A.Butkaus ileistas odynas nra originalus odynas jo sandara, odi inventorius ir odi reikmi iliustracin mediaga yra paimta i J.Balkeviiaus ir J.Kabelkos
odyno; 2. A.Butkus sau priskiriam odyn yra
trauks tik nedidel dal nauj odi (apie l 000);
3. A.Butkus papild J.Balkeviiaus ir J.Kabelkos odyn tikslesne ar aktualesne iliustracine mediaga, paredagavo odyno tekst, vietomis pakoregavo odi lizdus. Turint visa tai galvoje,
kyla pagrstas klausimas, ar A.Butkus nebus tik
prasilenks su mokslininko etika, ar nebus leids
surdyti mokslininko sins uraktui. Kaip latvistas jis turjo puiki pavyzdi pasielgti korektikai nesumenkindamas ir savo autoriteto. Pirmasis siningo mokslininko pavyzdys jam turjo bti
Janis Endzelynas, kuris nepasisavino K. Milenbacho parengto latvi kalbos odyno. Pirmj trij tom tituliniuose lapuose parayta Redijis,
papildinjis, turpinjis J.ENDZELNS, o ketvirtojo tomo tituliniame lape Redijis, papildinjis, nobeidzis J.ENDZELNS. Antrasis, dar
geresnis, pavyzdys turjo bti Lietuvi-latvi kalb odynas, ijs 1995 m. Tarp kit odyno 2-ojo
leidimo autori yra ir 1-ojo leidimo A-N dalies
autor Apolonija Buojat, kuri prie 2-ojo leidimo
jau nebeprisidjo ji mir 1976 m. Grtant prie
recenzuojamojo odyno reikia pabrti, kad iuo
atveju didiausia ir pelnyta pagarba bt buvusi
atiduota J.Balkeviiui ir J.Kabelkai, jei A.Butkus titulin lap bt paras taip:
J.Balkeviius
J.Kabelka
Latvi-lietuvi kalb odynas
Latvieu-lietuvieu vrdnca
Apie 43 000 odi
Ap 43 000 vrdu
Papild ir paredagavo A.Butkus

Dar pora pastab. Sprendiant i paymos

pron. galima daryti ivad, kad A.Butkus latvi
ir lietuvi kalbose rado tik po du vardius: latvi kas ir kds, lietuvi kas ir koks; prie abi,
es, tu, vi, ms, js, tas, is joki paym nra.
Vadinasi, galima manyti, kad ie odiai nra vardiai. Kadangi paymos pron. prie mint odi
nra J.Balkeviiaus ir J.Kabelkos odyne, galima drsiai teigti, kad A.Butkus tik aklai perra
andviej tekst negalvodamas apie jo trkumus.
vairi trkum A.Butkus nepastebjo ir kitais atvejais, pavyzdiui, kad bendrinei lietuvi kalbai
neteiktini odiai yra nuriebinimas, nuriebinimo
(procedros kursas).
Kartais perraant padaroma ir klaid, plg. klaidingai perrayt paskutin odyno od.
Apskritai recenzuojamasis odynas yra tik papildytas ir paredaguotas J.Balkeviiaus ir J.Kabelkos odynas. Vyresns kartos lituanistai, kurie
dar atsimena J.Balkevii ir J.Kabelk, skaitydami odyn, i esms matys j darb, girds j
tariamus latvikus ir lietuvikus odius, bet tituliniame lape neberas j pavardi, kurias dl nesuprantam prieasi istm A.Butkaus pavard. Kas parayta nebeitrinsi. Teisus buvo Apijus sakydamas: faber est quisque fortunae suae.
Albertas Rosinas
A Handbook of Germanic Etymology, by
Vladimir Orel, Leiden, Boston: Brill, 2003,
683.
Vladimiro Orelo veikalas tai 476 puslapi
odynas, apimantis, kaip rao ir pats sudarytojas,
didium, bet ne vis pragerman leksik (p.XI).
German kalb odiai ia grupuojami pagal rekonstruotus german prokalbs odius, taigi odyno straipsni antrats yra praformos. Toliau
pateikti svarbesnij german kalb duomenys:
pirmiausia, jei manoma, senosios german kalbos got, senj iaurs german (senj island ir kt.), senj angl, senj fryz, senj
saks, senj vokiei auktaii, jei iose kalbose atitikmen nra pasitelkiamos, pavyzdiui,
vidurio ar naujosios vokiei ir angl kalbos.

319

Rekonstruotosios praformos etimologijai nustatyti iekoma kit ide. kalb giminaii. Tokios
struktros yra daugelis panaaus pobdio etimologini odyn, kuriuose aptariama vienos indoeuropiei kalb grups ar keli artim giminik grupi leksika. Pvz., W. S t o k e s, Urkeltischer Sprachschatz, Gttingen, 1894; Sownik
prasowianski, I, 1974 [I bandomasis, 1961], O.
, I, 1974, i pradt naujesnij
A. , -
(*a- *go-), 1998 bei . , . ,
, I (a), 2000. Beje,
visais iais darbais, iskyrus F.Sawskio pradt
leisti Sownik prasowianski ir Rastorguevos bei
Edelman darb, aptariamajame darbe pasinaudota. Tai matyti ir i literatros sutrumpinim srao knygos pradioje (p. XVXXXVI), ir i paties
odyno mat kiekvieno straipsnio pabaigoje Orelas nurodo panaudotos literatros duomenis. odyno pabaigoje pateikiami german ir kit kalb
odi registrai (p. 477683).
Iki iol specialiai pragerman leksikai tebuvo skirtas XX amiaus pradioje pasirods
H. F a lk o ir A. T o r p o Wortschatz der germanischen Spracheinheit (Gttingen, 1909; kaip
treioji Vergleichendes Wrterbuch der indogermanischen Sprachen dalis). Taigi, kaip raoma
naujosios knygos paskutiniame kietviryje, tai dar
vienas bandymas rekonstruoti mintj leksik.
Palyginus abu odynus, akivaizdu, kad Orelo darbas praaugo savo pirmtak. itai lm ir panaudota nauja etimologin literatra, ir isamesns
german istorins morfologijos inios. Buvo atsisakyta jau senokai netikimais tapusi kai kuri
odi, kamien siejim (pvz., odius, vardijanius lok s. v. a. bero ir kt., sieti su neva degim nusakania ide. aknimi bher-, F a l k To r p
1909, 263), nepatogaus, ind alfabeto tvarka paremto mediagos idstymo.
Trumpoje pratarmje (p. XIXIII) Orelas nurod, kokie german kalb odiai buvo ar nebuvo traukti tyrim akirat. Mediagos pagrind
sudar german odiai, aptinkami visose trijose
(iaurs, ryt ir vakar) ar dviejose kalb ako-

320

se; taip pat traukti ir aptinkami tik vienoje akoje, bet turintys archajikum liudijani kit
kalb giminaii, esantys plaiai paplitusi darini pamatas arba dar pragerman laikais atj
skoliniai. Atsisakyta atskirai aptarti priedli vedinius (veiksmaodius ir vardaodius), netraukti tikriniai vardai, vietovardiai, etnonimai,
stengtasi atmesti vadinamuosius odius nebuvlius ar reikmes nebuvles (ang. ghost-words,
ghost-meanings). iek tiek usiminta ir apie prokalbs leksikos rekonstrukcijos principus (p. XII).
Buvo akcentuota, jog rekonstruojami odiai, o
ne morfemos, pamintos kai kurios fonologinio,
morfologinio pobdio problemos, pvz., parengjo
nuomone, ne visuomet manomas nustatyti germ.
|*e| ar |*i|, |f| ar ||, || ar || buvimas.
Vis dlto odyno pratarm galjo bti daug
isamesn, tikslesn, aikiau suformuluota. tai tik
splioti galima, su kokiais morfologins rekonstrukcijos sunkumais parengjas susidr pateikdamas prieveiksmius, rekonstruodamas drini kamieno balsius (drini jungiamuosius balsius?) ar
akninius kamienus (p. XIII). Neatskleisti ir reals bdai, principai, kuriais remiantis buvo rekonstruotos pragerman formos. Visai nra apibrta, kaip suvokiamas pats german prokalbs
terminas. Neaiku, ar galvoje turima vlyvoji german prokalbs faz prie suskylant atskiras kalbas, ar tiesiog ankstyvoji vienovs faz. Matyt, odyno parengjui tai nebuvo svarbu. Todl fonologinis praform rekonstrukcijos pagrindas nra
vienodas rekonstruoti garsai ar fonemos kartais
priklauso skirtingiems chronologiniams pjviams.
tai vlyvas praform [], kur nurodo atskir german kalb atitikmenys (pvz., s. v. a. [uo], kai
kuriuose ankstyvuosiuose tekstuose s. v. a. []),
kaip [] german prokalbje dar negaljo egzistuoti. Tai rodo tuoj po prokalbs skilimo atj skoliniai, pvz., go. Rmneis romnas, lo. [] ia
pakeistas [] (taigi skolinimo metu negaljo egzistuoti germ. [*]). Kaip aikja i lo. [] substitucijos, german prokalbje bta arba tiesiog [],
arba kiek tamsesnio, labializuoto [ ], vliau visose german kalbose virtusio [] (r. W. K r a u s e, Handbuch des Gotischen, Mnchen, 31968, 34,
48; W. B r a u n e, E.A.E b b i n g h a u s, Gotische
Grammatik, Tbingen, 1981, 20). Tad odyne

teikiam praform *swelan (p. 361), plg. go.

sauil, reikt koreguoti *swila/o- (*sOila/o-)
arba *s&wila/o- (*s&Oila/o-) < *sOelo-. Kartais,
prieingai, rekonstruojamas labai archajikas garsas. tai prieveiksmi galn *-t (*wdt, p. 465
ir kt.) nurodyta su t, o *-t (< ide. *-d) nepaliko
jokio pdsako german kalbose. Taip pat ir
*axtu atuoni (p.5) rekonstruotas su ilguoju
diftongu u, nors german kalbos suponuoja
trumpj, plg. go. ahtau, s. v. a. ahto ir kt. iais
atvejais per daug paisyta kit giminik kalb
atitikmen.
Orelas usimena, jog rekonstruojant tam tikras praformas ne visada buvo aiku, kur gars
[*e] ar [*i] reikt rekonstruoti (p. XII). Teigiama, jog sunkiai isprendiamais atvejais buvo elgtasi pagal savo nuoir (arbitrary). is neapibrtumas taip pat sukl painiavos. tai odi vidurio skiemenyse german kalbos lyg ir suponuot
senj [e] (jis kai kuriose kalbose virto [i]), plg.
mint *swela- (p. 361), rekonstruojam su [*e].
Taiau ankstyvas skolinys *katilaz dauba (p.
211) (i lo. catillus) vis dlto atspindi prokalbje
buvus [i] ir paties parengjo jau rekonstruojamas
su [*i], r. K r a u s e 1968, 34 ( 27.2).
Ne visada tikinama yra form su geminatomis rekonstrukcija. Forma skujanan (p. 345),
i ties *skuddan, bdinga vakar german prokalbei: inoma, jog prie , O, r, l, n ia yra vykusi
priebalsi geminacija. Taiau german prokalbei
ji nra bdinga (r. B.W. B r a u n e, Althochdeutsche Grammatik, 14. Auflage, bearb. H. Eggers,
Tbingen, 1987, 94tt.).
Morfologin praform rekonstrukcija, ypa kamieno, regis, irgi galjo bti tikslesn. Antai german odi, vardijani obuol, praforma odyne yra *ap(u)laz, o s.v.a. apful kildinamas i
*ap(u)liz (taigi i kamieno) (p. 21t.). I ties patikimiau rekonstruoti u kamieno form *aplu-, plg.
F. K l u g e, Etymologisches Wrterbuch der deutschen Sprache, 24 Auflage, bearb. von E. S e eb o l d, Berlin, New York, 2002, 52; K. B r u n n e r,
Altenglische Grammatik, 3 Auflage, Tbingen,
1965, 220; W. B r a u n e, H. E g g e r s, Althochdeutsche Grammatik, 1907, 202. Germ. praforma
*u(z) ~ *uaz n. < *hu-t()-, dievo pavadinimas (p. 145), turt bti raoma be skliaust

*hu-t- > *ua-, nes inoma, jog odiai vien

su priesaga -t sutapt su akniniais vardaodiais
ir kaip abstraktai turt moterikj gimin
(J.W a c k e r n a g e l, A. D e b r u n n e r, Altindische Grammatik, Gttingen, II 2, 1954, 41t. 12;
22 9). iuo atveju german dievo pavadinimas
yra a (< o) kamieno, niekatrosios gimins.
Gilinantis atskirus odyno straipsnius matyti, jog parengjas, nuveiks nema darb surinks ir istudijavs rpimo odio etimologijas, ne visuomet sugebjo jas kritikai vertinti,
patikrinti.
Be reikalo minima S e e b o l d o, kuris remiasi
Trieru, pastaba ( K l u g e 2002, 825), jog s.v. a.
scrban, s. saks. skran, s. fryz skrva rayti
galt bti ne lotynizmai (lo. scrbere rayti), o
tik semantikai paveikti lotyn odio (p. 344).
Toks teigimas atrodo labai keistas, nepamatuotas,
ypa inant, kad germanai turjo ir sav od veikiausiai run raymui ymti, plg. s.ang. wrtan.
Turbt per daug pasitikint F a l k o T o r p o
odyno pavyzdiais (1909, 363), klaidingai nurodyta got odio lamb reikm (p. 234) ji turt
bti ne riukas, o avis (r. Die gotische Bibel,
hrsg. von W. Streitberg, II, 1960, Darmstadt, 79).
Tiesa, got odiui Streitbergas teikia dvi reikmes Lamm, Schaf, taiau perirjus pavartojimo vietas altinyje matyti, jog visur turima galvoje avis, tik vieninteliu atveju go. lamb reikm nra iki galo aiki.
Ne visada tiksliai aptarti ir greta german odi nurodyti giminik kalb pavyzdiai. tai,
veikiausiai remiantis F. K l u g e (Etymologisches
Wrterbuch der deutschen Sprache, 20 Auflage,
bearb. von W. M i t z k a, Berlin, 1967, 97), s.v.a.
bero lokys (ir kt.) siejamas su lie. bras bei
toch. A parno, B perne spinduliuojantis, viesus (p.43). I ties toch. B perne reikm orumas, garb (tos pat reikms yra toch. A park,
i jo ivestas bdvardis parno, o i toch. B daiktavardio adj. perneu; W. T h o m a s, Tocharisches Elementarbuch, II, Heidelberg, 1964, 212),
jis yra skolinys i iran. *farnah- viepaties, valdovo garb, aureol (W. K r a u s e, W. T h om a s, Tocharisches Elementarbuch, I, Heidelberg, 1960, 54), niekaip negalimas sieti su rudas ar lokys.

321

Kaip ide. *qs- mus (> germ. *uns) paralel

pateikti toch. A n, B ni (p. 460), taiau is tochar kalbos vardis yra vienaskaitos forma
(r. K r a u s e, T h o m a s 1960, 162). Beje, iame odyno straipsnyje (*wez ~ *wz) reikt papildomai nurodyti F a l k o T o r p o odyno 29
30 puslap (ne tik 406), btent ia analizuojama
germ. *un-s ir kitos susijusios formos.
Apskritai etimologijos bei atskir odi, j
tarpusavio santyki aptarimas odyne atrodo perdm mechanikas, be argumentacijos. Tolimesne rekonstruoto pragerman odio etimologija
retokai pasidomima. Antai jau mintasis german lokio pavadinimas nors ir siejamas su lie. bras, taiau morfologiniai genetiniai abiej odi
ryiai neaptarti, nenurodyta ir su jais sietina ide.
aknis. Morfologin vertinim galt atspindti
giminik odi grupavimas. tai aptariant
germ. *xrawaz (p. 185) alias, vieias prie lie.
kraujas galima buvo prilieti tos pat morfologins struktros s. i. kravya- (M. M a y r h o f e r,
Etymologisches Wrterbuch des Altindoarischen,
I, Heidelberg, 1986, 411). Beje, kita s. i. forma
kravi- alia msa i ties turt bti pateikta tik
kaip kravi-, nes odis yra (s) kamieno (M a y rh o f e r 1986, 411).
Orelo odyne neretai remtasi ir balt bei slav kalb duomenimis. i kalb, kurios kartu su
german kadaise igyveno bendr epoch, mediaga etimologijai turt bti ypa svarbi. Regis, odyne nerasime nauj balt kalb odi aikinim, visa, kas iuo klausimu teigiama, perimta i
panaudotos literatros. Apgailestautina, jog lietuvi duomenims vertinti daniausiai remiamasi
gerokai pasenusiu E. F r a e n k e l i o veikalu (Litauisches etymologisches Wrterbuch, Heidelberg
etc., 1962), nesinaudojama naujesniais darbais. Visai nepaminti V. U r b u i o Balt etimologijos
etiudai (Vilnius, 1981), V. M a i u l i o Prs
etimologijos odynas (IIV, Vilnius, 19881997).
Pastarasis darbas, reikmingas ne tik prs, bet ir
lietuvi, latvi leksikos istoriniams tyrimams, netrauktas ir literatros sra, nors Prs kalbos
paminklai ia nurodyti. Apmaudu, kad net ir senosios, Fraenkelio odyn trauktos etimologijos Orelo darbe kartais traktuojamos labai savotikai. Matyt, ios aplinkybs lm, jog balt, lie-

322

tuvi etimologijos poiriu daug kas kalbamame

odyne pateikiama, aptariama klaidingai, neisamiai.
tai pragerm. *kultaz (norv. kult apvali, stambi figra; kalvos virn, s. ang. colt kumeliukas) siejamas su lie. guldyti kastruoti (p. 223).
I tikrj i guldyti reikm yra antrin, iriedjusi i pagrindins versti, leisti gulti. iuo atveju
be reikalo pasitikta Fraenkelio mginimu skirti
homonim guldyti kastruoti ir sieti j su galdyti
bei kt. (F r a e n k e l 175). Tad ir Orelo odyno
etimologin ssaja yra netinkama.
Nesigilinus kaip germ. *westan (vardiai s.
. germ. vestan, s. ang. westan i vakar) : *westan (s. ang. west vakarus, s. fryz west vakarai) darybos ryi paralel nurodomi lie. kanas
vs. vakaras (p. 459). O juk kanas yra vestinas i
kas ar kti niauktis, kaip ir rkanas apsiniauks i rkas ar rkti, varganas i vargas ar vargti.
Tad vakaras nra kanas darinio pamatinis odis.
Nesuprantamai odyne pasielgta su balt ir
slav rankos pavadinimo etimologijomis. Kaip go.
handus, s. ang. hand ir kt. darybos paralel pateikiama lie. rank=, vedama i rinkti (p. 159). Taigi
tarsi pritariama F r a e n k e l i o odyno (697) aikinimui, jog balt (ir slav) rankos pavadinimo
motyvacija rinkja. Taiau aptariant germ.
*wran (p. 471) minimas Mikkolos bandymas sl.
*rRka sieti su german odiais, vardijaniais sulenktum, kumpum (s. isl. ra kampas, s. ved.
vra t. p., s. isl. rRng laivo skersinis): taigi ranka suvoktina kaip kumpoji, t. y. ranka su sulenktais pirtais1, nors i tikrj Mikkola itaip
aikina ir balt giminaiius. Taigi balt slav duomenys bei dvi etimologijos nemanomai padalytos per pus.
Minint lie. (em.) bengti baigti ir kaip sen
veldin gretinant su skr. bhanakti lauo, dauo,
arm. bek sudauytas, spjamai germ. trm. bangen muti, belsti, isl. banga kalti, dauyti, belsti
(p.35) negalima buvo apeiti V. Urbuio atliktos
1
Beje, dl galimo panaios reikms atsiradimo i sulenktumas, kumpumas palygintinas s. i.
vri- pirtas i *Ori- kumpas (M. M a y r h of e r , Etymologisches Wrterbuch des Altindoarischen, II, Heidelberg, 1996, 597).

isamios analizs, rodanios, jog jis antrinis, kils

alia *bigti (*binga) : beigti : baigti (ide. *bhei-,
*bh- muti), plg. spingti : spengti alia spEgti
(spinga) : spiegti (U r b u t i s 1981, 100104).
Abejotina, ar su go. huhrus alkis, s. . germ.
hungr t. p., s. v. a. hungar t. p. ir kt. susijs lie.
kenkras liesas, sudivs, prakaulus (taip teigiama odyne p. 194). Regis, is lie. odis, ufiksuotas tik Jukos odyne ir Kupikyje, yra labiau paplitusio kengras t. p. antrinis variantas.
Lie. kengras veikiausiai veiksmaodio kengti
skursti, epti, liesti (r. LK V 566) ra- priesagos vedinys, plg. tEkras : tEkti, gKdras : gKsti. Tokio pavidalo lietuvikas pavyzdys german kalb
odiams fonetikai nebetinka.
Nepagrstai pragerm. *nr (s. . germ. nrf
bero tois, v. v. a. dver t. p.) mginama sieti
su lie. nebesis kas silpnas, menkas (p. 286). ia
teisesnis yra Fraenkelis, kuris nebesis laiko lietuvi naujadaru i nebe (F r a e n k e l 489t.).
Taip pat ir lie. snak sraig F r a e n k e l i s
pamatuotai laiko germanizmu (851), tai rodo ir
odio paplitimas (vien Prs Lietuvoje, r. LK
XIII 235). Bandymas sieti su v. v. a. snigge sraig, s. v. a. sneggo t. p., ide. *sn- tekti, plaukti
Orelo odyne (p. 357) yra klaidinantis.
Pasitaiko ir daugiau nelietuvikos kilms odi, kurie parengjo nepamatuotai laikomi indigeniais. Lie. karbas krepys, siejamas su s. v. a.
harpfa arfa, lo. corbis krepys (p. 163), i ties yra slavizmas. Be to, svarstytina, ar semantikai manoma sieti arf su krepiu. Teigiama,
jog s..germ. ganga jimas, s.v.a. miti-ganga
tarnait, kambarin savo struktra ypa artimi
skr. jatgh blauzda, lie. praanga nusikaltimas
(p. 126). Taiau lietuvi darinys yra gana naujas,
tai veikiausiai i senj lietuvik tekst atjs vertinys (le. przestpstwo). iuo atveju geriau buvo
gretinti lie. anga engimas.
Go. driugan kariauti, s. ang. dreogan veikti, stengtis, atlikti Orelas atsargiai (probably related) sieja su lie. draugas, pr. drktai, sl. *drug;
(p. 75). Kad atsargumo nereikjo, puikiai parodo
M a i u l i o etimologija (1988, 222t.). Ji kaip tik
ir upildo odi pirmins motyvacijos, tolesni
ssaj sprag aptariamame darbe. Kita vertus, nelabai aiku, kas norta pasakyti teiginiu, jog mi-

nti germ. odiai istorikai identiki su s.v.a.

triogan apgauti ir kt. (< vakar germ. *dreuan).
Juk dl semantikos jie vargu ar yra etimologikai
sietini, plg. dar antrj homonimikos aknies
odi grup tinkant s.i. druh- apgauti (M a y r h o f e r 1986, 760).
Kai kuri su german leksika siejam lietuvik odi reikm nurodyta netiksliai: broti
to whisk (p. 55) vietoj braukti, iuoti, palas
pale (p. 91) vietoj pilkvas, viesiai alias, nerykios spalvos, nubluks, lengti (lengsta) to
check, to inhibit (p. 240) vietoj silpnti, nykti,
diti nuo ilgos ligos, ilgai sirgti, sirguliuoti;
skKsti (skunda) to be nervous, to be tired (p.
345) reikm perimta i Fraenkelio odyno, taiau LK teikia tik imti skaudti, skausti.
Tikroji odio semantika neretai pakoreguot ir etimologin aptarim. Antai Orelas teigia, jog
pragerm. *xraaz kas greitas struktrikai (ang.
structurally) artimas lie. prieveiksmiui apikratai
greitai (p. 185). Galima tik spti, jog galvoje turimas tas pats odi aknies balsi kaitos laipsnis bei o kamienas. Taiau, matyt, i Leskieno veikalo vis perimama lie. odio reikm greitai nra pirmin. Pasak LK, apikratai vienintel kart
pavartotas Knygos nobanysts postilje: todrin
beg greaytay ir apikratay (SE)2. Tarmse aptinkamas bdvardis apykratis kiek kitokia reikme
gana kratus (Arklys apykratis, negera joti Kp,
LK I 211). Taigi greiiausiai ir prieveiksmis pirma reik kratomai, kraiai. Kadangi kratymas
juntamas greitai jojant ar vaiuojant, vliau galjo isirutulioti ir perkeltin reikm greitai. Vadinasi, nurodyta lietuvi ir german odi ssaja neegzistuoja.
Apskritai semantikos tyrimai aptariamame
darbe daniausiai apeinami. Kaip pripastama
pratarmje (p. XII), pragerman odi semantin rekonstrukcija palikta skaitytojui. Dl to galima abejoti, ar i ties odyne buvo rekonstruoti
2

Tiesa, LK nurodytas SE puslapis (242)

nra tikslus. Kaip matyti i D. P o c i t s parengto ir ileisto 1653 met Knygos nobanysts perspaudo (Vilnius, 2004), reikt nurodyti
261 puslap. O LK duomenys i 1684 m. kontrafakcinio leidimo.

323

odiai, kaip akcentuota parengjo. O juk bta

nemaa atvej, kai atskir germ. kalb atitikmen reikm sutapo, tad ir rekonstruotosios praformos reikm, savaime suprantama, buvo tokia pat.
Nepakankamas dmesys semantikai matyti ir tolesns etimologikai giminikos leksikos ssajose. Ar i ties ia giminiki odiai, jei j reikms smarkiai skiriasi, galt atskleisti tik isams
reikmi rutuliojimosi bei odi darybos tyrimai.
Tai pasakytina apie germ. *alaz (go. balaba
drsiai, narsiai, s. . germ. ballr kietas, atkaklus bei kt.) ir lie. baltas siejim (p. 34; semantikai manomesnis atrodo P o k o r n o, Indogermanisches etymologisches Wrterbuch, Bern,
Mnchen, 1959, 121 germ. odio vedimas i aknies ide. *bhel- tinti, brinkti); s..germ. erta tyiotis, erzinti, pykdyti (bei kt.), go. baidjan prispirti, priversti (bei kt.) ir gana nauj lie. ardyti,
atitinkamai lie. baidyti, kauzatyv i Erti, atitinkamai bijoti, gretinim (p. 25; 32); dar i F a l k o
T o r p o odyno (273) ateinant go. biugan lenkti, sukti, s. v. a. biogan t. p. (bei kt.) siejim su
lie. bgti, gr. BACM (pa)bgti, (pa)sprukti, lo.
fugi t. p. (p. 43) ir apie daugel kit.

Pridurtina, jog lietuvi kalbos pavyzdiai,

ypa veiksmaodiai, gana danai pateikiami su
korektros klaidomis (ypa daug klaid odi rodyklje): alkun 232, baidBti 667, bgu 667, skti 311 ir skti 668 (senj tekst odis i ties yra
ufiksuotas be kirio, r. LK), klivu 176, 669,
ktu (vietoj ktu) 190, 669, mu 272, 670, rpiu 669, skla 671, skstK 671, skrentu, skrsti
(vietoj skrentu, skresti) 344; slgiu 671, spju 671,
stru 671, triu 672, trku 672, trtu 672, tsiu
672, verti (vietoj verti) 471, zverEs 43, sis (vietoj sis) 673, avti 673.
Net ir gramatikos termin sutrumpinim sraas (p. XXXVIIXXXVIII) nra be trkum: ia
umirta paaikinti dal veiksmaodio, skaitvardio sutrumpinim wk. vb., str. vb., num.
Telieka konstatuoti, jog V. Orelo usibrtas
darbas pragerman leksikos rekonstrukcija bt buvs labai reikalingas ir savalaikis. Gaila, kad
ileistasis veikalas panaesnis etimologins literatros rpimais klausimais svad. Jis patogus
dl sutelktos informacijos. Taiau german ir kit
giminik kalb etimologija besidomintis skaitytojas atsiverts i knyg pats turi imtis tyrimo.
Birut Kabainskait

324

B A LT I S T I C A X X X I X (2) 2 0 0 4

INFORMACIJA

TARPTAUTIN ALEKSANDRO
VANAGO KONFERENCIJA
2004 met lapkriio 1112 dienomis Lietuvi kalbos institutas suorganizavo tarptautin
Aleksandro Vanago konferencij Balt onomastikos tyrimai. Tai pirmoji A.Vanagui atminti
skirta jubiliejin konferencija 2004 m. rugpjio 12 dien ymiajam onomastikos tyrjui bt
sukak 70 met. Tarptautinje konferencijoje praneimus i onomastikos skait 26 Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Lenkijos, ekijos, Kroatijos, Ukrainos, Estijos ir Suomijos mokslininkai.
Plenariniame posdyje buvo perskaityti trys
praneimai. Du j tiesiogiai buvo susij su A.Vanagu: Jolanta Z a b a r s k a i t (Vilnius) pasakojo apie A.Vanag kaip apie neeilin asmenyb,
spinduliavusi mokslo vies ir mogikum, Vitalija M a c i e j a u s k i e n (Vilnius) primin
svarbiausius A.Vanago mokslo darbus ir j reikm dabartiniams onomastikos (ypa toponimikos)
darbams. Kolektyviniame Laimuio B i l k i o
(Vilnius), Ojaro B u o (Ryga) ir Grasildos B l a i e n s (Vilnius) praneime trumpai buvo pristatyti balt onomastikos tyrjai, j tyrimo kryptys ir gauti rezultatai; i io praneimo buvo gerai
matyti, kiek daug balt onomastikai yra nusipelns A.Vanagas.
Kituose keturiuose dvi dienas trukusios konferencijos posdiuose buvo perskaityta nemaai
praneim i antroponimikos. Bene daugiausia diskusij susilauk Bronio S a v u k y n o (Vilnius)
praneimas apie dvikamieni asmenvardi trumpini drinius. Jame B.Savukynas prats K.Bgos konferencijoje (2003 m.) nagrintas pirmuosiuose dvikamieni asmenvardi kamienuose
esani afiks -d-, -g-, -s-, -t- kilms problemas

ir tikino klausytojus, kad ie vard afiksai yra

sustabarjusios ir desemantizuotos sistemos element darybikai nemotyvuoto skaidymo rezultatas. Dvikamieni asmenvardi trumpini drinius
B.Savukynas senojoje vard sistemoje iskyr
atskir vard klas alia dvikamieni asmenvardi, j trumpini ir priesagini vedini i trumpini. Konferencijos dalyvi dmesio sulauk ir
kit antroponimikos tyrj praneimai. domus buvo Juozo J u r k n o (Vilnius) praneimas, kurio
autorius teig, kad, be pagrindini antroponim
tyrimo modeli (onimas < apeliatyvas, onimas <
onimas), labai svarbus yra ir treias tyrimo modelis onimas ir geografin, kultrin, istorin,
chronologin ir lingvistin jo kamieno charakteristika. Vytauto M a i u l i o (Vilnius) praneime buvo aptarta Jono Bretkno pavards kilm
bei J.Bretkno tautyb. Trijuose praneimuose buvo nagrinti istoriniuose dokumentuose ilik antroponimai. Ona R o m a n u k (Varuva) kalbjo apie XVIII a. pab. XIX a. vid. Gervi parapijos krikto knygos asmenvardius: aptar asmen vardijimo bdus, vardijimui vartojam keturi asmenvardi model ir daniausius paveldim asmenvardi darybinius, fonetinius ir grafinius variantus. Aura e m i e n (Vilnius) aptar XVIIIXIX a. Ragains apskrities lietuvinink
pavardi kilm, o Jrat i r n a i t (Kaunas)
nagrinjo XVIXVII a. LDK kariuomens srauose ufiksuotus bajor ir kit visuomens sluoksni
prievardius.
Kit mokslinink praneimai buvo susij su
kalb kontakt tyrimais. Apie balt ir slav santykius bei balt ir slav onim ryius kalbjo Zigmas
Z i n k e v i i u s (Vilnius), Michaas K o n d r at i u k a s (Balstog), Anatolijus N e p o k u p n a s
(Kijevas), Dunja B r o z o v i (Zagrebas) ir Jrat

325

Sofija L a u i t (Klaipda). Z.Zinkeviius aikino, kad dani i Ryt gauti krikionik vard
variantai yra vartoti Lietuvoje nuo seno (gauti kartu su Ryt krikionybe), ir fakt gali patvirtinti
dvikamieni asmenvardi sistemos, kuri tokie
vardai brovsi, duomenys bei kriktavardini pavardi, oikonim ir hidronim pamatas, kuriuo
danai bna i Ryt gauti krikioniki vardai.
M.Kondratiukas nagrinjo Balstogs regiono asmenvardi baltikos kilms pavardi patirtus slavinimo pokyius ir aptar j kilms tendencijas, A.Nepokupnas rod, kad polab onimas Circipene (XXIII a.) yra sudarytas pagal t pat model kaip sudurtiniai prs ir kuri onimai (Kirsappen Cersupe), D.Brozovi pateik piet slav ir balt hidronimijos bendrybi ir skirtum, o
J.S.Lauit atkreip dmes baltikos kilms toponimus Baltarusijos teritorijoje. Latvi ir lietuvi
kontaktams buvo skirtas Laimuts B a l o d s (Ryga, Helsinkis) praneimas apie lituanizmus latvi
toponimikoje. L.Balod aptar fonetinius, morfologinius ir leksinius kriterijus, kuriais remiantis galima iskirti lituanizmus Latvijos vietovardius, turinius aknyje minktuosius priebalsius
--, --. Su fin ir j kaimynini taut kontaktais
buvo susij Vclavo B l a e k o (Brno) ir Peeterio P l l o (Talinas) praneimai. V.Blaekas aptar bendr balt ir fin mitologini vard (Panu,
Salme, Tapio ir Ukko) baltik kilm, o P.Pllas
pateik est sal, esani Latvijos ir Rusijos teritorijose, bendr toponim charakteristik.
Laimuio B i l k i o (Vilnius), Daivos D e l t u v i e n s (Vilnius) ir Ilgos J a n s o n s (Ryga)
praneimai buvo i toponimikos. L.Bilkis pateik naujus lietuvi vandenvardi Aksup up.,
Apakas up., Apurys up., Liaukav up., Velupys
ir kt. kilms aikinimus, D.Deltuvien darybikai ir pagal kilm aptar XVI a. Maosios Lietuvos sudurtinius oikonimus, o I.Janson kalbjo apie
morfologinio Latvijos vietovardi inversinio odyno, kurio pamatas nebaigtas rengti Latvijos vietovardi odynas, sudarymo principus.
Du praneimai buvo susij su prs onomastikos tyrimais. Grasilda B l a i e n (Vilnius) pild ankstesni tyrj sudaryt helonim sra ir
prs helonimus aptar darybos ir kilms aspektais. Rolandas K r e g d y s (Kaunas) ikl hi-

326

potez, kad prs asmenvardis Borssythe gali bti interpretuojamas ir kaip lituanizmas, siejamas
su lie. dial. barza barzda.
vairi onim funkcionavimo ir j vartojimo
kalboje problemas savo praneimuose gvildeno
Natalija Va s i l j e v a (Maskva), Aleksandra S up e r a n s k a j a (Maskva), Milda N o r k a i t i e n
(Vilnius), Ojaras B u a s (Ryga) ir Andrejus
B a n k a v a s (Ryga). N. Vasiljeva kalbjo apie rus kalboje egzistuojanios asmen vardijimo formuls (pavard vardas tvavardis) pokyius:
i aktyviosios vartosenos dingstanius tvavardius, oficialiojoje vartosenoje, ypa verslo sferos, savarankikai pradedanias funkcionuoti ilgsias (oficialisias) vard formas, sporto reportauose kartu su vardu ir pavarde kabutse teikiamas pravardes (toki pavyzdi yra ir vokiei
spaudoje) ir kt. A.Superanskaja, besidominti dabartinse kalbose jau kitas sritis iplitusiais danai vartojamais senj diev vardais, teig, jog tokius vardus yra itin sunku etimologizuoti ir duomenis apie juos reikia rankioti po kruopelyt ne
tik i antikini ir kit kalb tekst, bet ir i dar
ankstesnmis epochomis vartot kalb paminkl.
Lietuvos katoikonim odyno sudarymo principus
ir tikslus pristaiusi M.Norkaitien akcentavo, kad
asmens ir vietos ry nusakantys odiai yra vienas seniausi leksikos sluoksni, i kit isiskiriantis savo reikme ir darybos pamato specifika.
domiu aspektu latvi onimus pavelg O.Buas savo praneime jis aptar tikrini vard homonimijos, polisemijos ir sinonimijos problemas.
Vertjams, lingvistams ir kalb kontakt tyrjams
itin naudingas buvo A.Bankavo praneimas, kuriame nagrinti skirtingose kalbose t pat objekt ymintys toponimai ir etnotoponimai.
Konferencijos tezse1 yra paskelbtos ir neatvykusi kalbinink praneim santraukos: Kirstinos
1
Tarptautin Aleksandro Vanago konferencija Balt onomastikos tyrimai. Praneim tezs,
Vilnius, 2004 m. lapkriio 1112 d. Red. kolegija: L. Bilkis, G. Blaien, A. Ragauskait, M. Razmukait, Lietuvi kalbos institutas, 2004, 63 p.
Konferencij parm Lietuvos Respublikos
vietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos valstybinis moksl ir studij fondas.

C a s e m i r (Getingenas), Jrgeno U d o l p h o
(Leipcigas) Die Bedeutung des Baltischen fr die
Niederschsische Ortsnamenforschung, Pietro
U. D i n i o (Piza) Onomastic data and linguistic
ideas on the Baltic in the work of Bartholomew
Anglicus, Vincento D r o t v i n o (Vilnius) Michaelio Mrlino Specification Gumbins lietuvinink XVII a. pab. vardyno altinis, Ivano
D u r i d a n o v o (Sofija) BaltischSdslawische
Parallelen ir Wolfgango P. S c h m i d o (Getingenas) Zur Begrifflichkeit in der Konzeption der
Alteuropischen Hydronymie. Vykusios konferencijos praneimus numatoma ispausdinti atskiru
straipsni rinkiniu.
Konferencija buvo gerai suorganizuota. Pirm dien konferencijos dalyviai ir sveiai aplank A.Vanago kap tylos minute pagerb jo atminim, graiais odiais mokslinink paminjo
j gerai painoj A.Nepokupnas ir A.Superanskaja. Konferencijos dalyviai ir sveiai ne tik klaussi praneim ir diskutavo, bet vakare ilgiau pabendravo Lietuvi kalbos instituto surengtame pobvyje, o praneimus skaiiusieji penktadien dar
lanksi ir LNOBT (operoje yd). etadien
konferencijos dalyviai, vadovaujami Artro Judenio, galjo pakeliauti po A.Vanago gimtsias
vietas: susipainti su Kupikio apylinkmis, pavieti Subaiaus vidurinje mokykloje, kurioje
moksi A.Vanagas, pasivalgyti po buvusi A.Vanago tv sodybviet ir aplankyti Kupik.
Daiva Sinkeviit

ACADEMIA GRAMMATICORUM
SALENSIS
2004 met rugpjio 1 dien kelios deimtys
kalbotyros specialist i vairi ali susirinko Lietuvi kalbos instituto surengt Kalbotyros vasaros
mokykl gramatikos konferencij Salose (Rokikio r.). Konferencijoje perskaityta per 20 kalbotyrai
skirt praneim, kuriuos pareng 11 mokslinink. Beveik visi praneimai buvo skaitomi lietuvi
kalba, todl kitakalbiams konferencijos dalyviams
tai buvo ir gera kalbos praktikos mokykla.
Dalis praneim buvo susij su bendrosios kalbotyros ir baltistikos dalykais, kiti labiau siejosi su

lituanistika. Arealins lingvistikos ypatumus savo

praneimuose nagrinjo I. S a w i c k a (Varuva).
Prof. W. S m o c z y s k i s (Varuva) apvelg istorins kalbotyros metodus. V. K a z a n s k i e n
(Sankt Peterburgas) skait praneim etimologijos
klausimais, suklus atri diskusij; su kai kuriais
teiginiais i esms nesutiko W. S m o c z y s k i s.
A. A n d r o n o v a s (Sankt Peterburgas) apvelg XX a. antrosios puss rus kalbinink na
lituanistik, gilinosi gramatik ir odyn ssajas. Pranejo manymu, gramatik ir odyn reikt derinti kaip dvi kalbos sistemos apraymo sudedamsias dalis. Antai du Moksl Akademijos
leidiniai kai kuriuos dalykus teikia skirtingai (Dabartins lietuvi kalbos gramatika pateikia naujovik linksniuoi klasifikacij, o Dabartins lietuvi kalbos odynas senovik). Pranejas
kviet gerinti odynuose pateikiam gramatin informacij (vietoj kilmininko prie i kamieno veiksmaodi pateikti naudinink, kad i karto bt aiki gimin, pvz., daniKi naki=i). Andronovo
manymu, gramatin informacija turt bti pateikiama taip, kad bt patogu j analizuoti laipsnikai ne paradigma nr. 126, o dkt., vyr. g., i kamienas.
Daug dmesio sulauk K. M a l e s o s (Varuva) praneimas apie kognityvin erdvini santyki balt kalbose apraym ir M. R u d n i c k i o
(Varuva) praneimas apie kreipini vartojim
K.Bgos laikuose. Beje, apie Sal ir j apylinki istorij surinktos mediagos isamumu
M.Rudnickis nustebino net vietinius gyventojus
(kai kuri fakt niekas i j anksiau nebuvo girdjs). G. K a v a l i n a i t (Vilnius) kalbjo
apie gyvumo hierarchij ir lietuvi kalbos vietininkus. Ji ityr, kad vienos ar kitos vietininko
formos vartosena priklauso nuo to, ar odis
pavadina gyv daikt, ar ne. J.P a j d i e n (Vilnius) aptar prieveiksmini laiko sakini de dicto
semantin ry.
V. i i k (Vilnius) nagrinjo linksni atrakcij kaip dviej, tarpusavyje nesusiet tiesioginiu sintaksiniu ryiu odi form suderinim.
Pranejos teigimu, linksni atrakcija laikomas
lyginamj konstrukcij formos kai kuriuose sakiniuose priderinimas prie tam tikros pagrindinio
sakinio vardaodio formos, nors j semantins

327

funkcijos ir nesutampa. Buvo iskirti trys linksni atrakcijos atvejai: 1)lyginamosios konstrukcijos funkcija bdo aplinkyb, pagrindinio odio funkcija subjektas; vardinink keiia netiesioginis (objekto) linksnis, pvz.: Vaikui teko
susiriesti kaip eiukui (vietoj kaip eiukas); 2)lyginamosios konstrukcijos funkcija bdo aplinkyb, pagrindinio odio funkcija objektas; dl
neiginio poveikio galinink keiia kilmininkas,
pvz.: Nieko taip nemyli kaip motinos (vietoj kaip
motin); 3) lyginamosios konstrukcijos funkcija payminys, pagrindinio odio funkcija
subjektas; vardinink keiia netiesioginis objekto linksnis, pvz.: Tok valg kaip vark (vietoj kaip
vark) pagardink grietine.
L. S e m n i e n (Vilnius) aptar linksni
varijavimo problem lietuvi kalbos gramatikoje: morfosintaksini vardininko ir nagininko variant dviej to paties semantinio argumento
skirting morfosintaksini form, galini tame
paiame kontekste viena kit pakeisti be reikms
skirtum vartojimo tendencijas apraomuosiuose
sakiniuose. Pranejos manymu, predikatinio daiktavardio linksnio pasirinkimui didesns takos turi formals (morfologin tarinio jungties forma,
sakinio sandara, odi tvarka sakinyje), o ne semantiniai kriterijai. Teigiama, kad sakiniuose su
formaliai ymtais poymiais linkstama naginink vartoti kaip diakritin enkl, o formaliu poiriu neymtuose sakiniuose daniau vartojamas
predikatinio daiktavardio vardininkas.
Daug dmesio visos konferencijos metu buvo
skirta naujosios gramatikos, kuri rengia Lietuvi kalbos instituto Gramatikos skyrius, pristatymui. Po kiekvieno praneimo A.H o l v o e t a s
(Vilnius) sulaukdavo klausim ar net prietaravim dl vienos ar kitos naujovikai pateikiamos
idjos. Daugiausia diskusij, kurios tssi ir vakarais, dalyviams isiskirsius atskiromis grupelmis, taip pat vyko dl naujosios gramatikos.
Konferencija buvo naudinga visiems jos dalyviams ne tik dl to, kad buvo pasidalyta nuomonmis vairiais kalbotyros klausimais, bet ir
dl galimybs artimiau vieniems su kitais susipainti. Vis savait vyko intensyvus kultrinis
gyvenimas.
Kstutis Bredelis

328

JONAS PAULAUSKAS

1924 2003
Yra daug moni, kuriuos lyg pats gyvenimas,
likimas padaro kokios srities svarb krj, tyl
vadov, mini galin.
Toks buvo ir yra leksikografas Jonas Paulauskas (1924 01 09), jurbarkikis i priemiesio trobels, aktyvus moksleivis (ypa seksi matematika
ir lietuvi kalba, inoma, ir vokikai bei lotynikai
gerai mokjo turjo ger mokytoj). Po karo, 1945
metais, pasirenka lietuvi kalbos ir literatros specialyb, kalbos specializacij Kauno universitete.
1949 metais j udarius, 1950 metais turjo baigti
senojo Vilniaus universiteto lituanistik.
Absolventas mokjo tarm, kalb, turjo grai raysen, tad didiojo J.Balikonio buvo priimtas LKI odyn skyri ir nuo 1950 met rudens visa galva pasinr leksikografijos mokslo
raizgynes. I pradi LK III ir IV tom korektra, susipainimas su trij milijon kartoteka, ivykos tirti tarmi Vilniaus krat ir Gudij. Jonas pasidar vienas i didiausi ms gyvosios
kalbos mokov. (itaip buvo ilgai stiprinami Instituto darbuotojai, visi tuoj sijungdavo duomen rinkim, kalbos kultros bendrins kalbos
taisyklingumo ir pastovumo gyvendinimo darb).
Nuo 1950 met m spausdinti vairius straipsnelius Lietuvos laikraiuose, pradjo rengti disertacij. Ji buvo sunki Veiksmaodi priedli

funkcijos dabartinje lietuvi literatrinje kalboje. 1958 metais j skmingai apgina ir ispausdina Literatros ir kalbos treiame tome (1958,
301453). Disertacija buvo ne vienai leksikograf kartai parankin knyga mokytis ir tinkamai redaguoti priedlines veiksmaodi formas, jas
vartoti. Tyrimas pritaikytas akademins Lietuvi
kalbos gramatikos II tome (1971, 269298).
Pagrindinis darbas buvo LK. Jonas Paulauskas vienintelis odynininkas, prisidjs prie vis 20-ties tom rengimo, redagavimo ir korektr taisymo (nuo VI tomo redakcins kolegijos
narys, i VIII tomo ibrauktas, nes nestojo garbing partij). Igyveno vis odyno kritikos
audr 19501952 metais, patyr visko (nors dabar televizijos filme teigiama, kad lietuvi kalbos mokslas spaudimo nebuvo patyrs!), ilaik
svarbiausi odyno bruo paveldtosios leksikos (senj rat, tarmi duomen) skelbim.
Atsistojo B.Larino mokymu buvo spiriama pirmiausia teikti marksist, komunist kalbos duomenis, daryti socialistins statybos veikal, bet
neinyko ir J.Balikonio diegtas senj rat ir
tarmi leksikos branginimas. Vliau idjikumo
po truput majo ir K.Ulvydo, kartais J. Kruopo tomuose gale jau nieko nebijojom ir digavome (ypa J. Paulauskas ir kiti jaunesni mons).
2002 metais, jau sirgdamas, po sunki operacij
dirbo atsidjs, daugiausia namie, itikimosios
gyvenimo draugs prof. Aldonos remiamas, priirimas ir slaugomas, atleistas nuo buities reikal. Net man parayti Jurbarko nektos odyn i velions Elenos Grinaveckiens paliktos
kartotekos. Dideli darbinink kaip ir nelik, ar
kada bus itestas?!
Ne tiktai tas vienas dideli dideliausias odynas Jonui Paulauskui yra rpjs. Jis imdavosi toki tem, kurios visiems rodsi btiniausios, maai Lietuvoje tyrintos ir leksikografikai apdorotos. Tai vadinamieji frazeologizm odynai.
Pirmasis pasirod 1977 m., sukl didel susidomjim (buvo bent 20 recenzij nuo balt valstybi iki Anglijos) ir tarsi teisino ms kalbotyroje tuos vaizdinguosius odi junginius. Toliau

su V.Staaitiene 1985 metais parengtas Rus-lietuvi kalb frazeologijos odynas (1985, Vilnius),
Sisteminis lietuvi kalbos frazeologijos odynas
(1985, Kaunas) ir didiulis 886 psl. Frazeologijos
odynas (2001), parengtas su gana sunkiai ijudinamu moteriku kolektyvu. Daugiausia jo rinkta,
deimtmeius kaupta ir sisteminta visa mediaga
yra ypatinga lietuvi kalbos turto skrynia (pelnyta
Lietuvos mokslo premija 2003m.). O kur dar Sisteminis lietuvi kalbos frazeologijos odynas
(1995), kaip koks didiojo Frazeologijos odyno
vadas.
Sunku vis odynininko veikl ir nurodyti.
Svarbs, rimtai rayti ir redaguoti bent keturi Dabartins lietuvi kalbos odyno leidimai, i kuri moksi visa Lietuva nuo 1972 iki pat dabar,
nes didelio brio rengiamas Lietuvi bendrins
kalbos odynas kakur ugaio Neumirtini
ir keli Mokyklinio tarptautini odi odyno
leidimai (19982000), inoma, ia padidintas j
skaiius, nesiprieinta daugelio lietuvik odi
varymui i kalbos. Gauss vaikaiiai pamok
J.Paulausk parengti populiar Paaugli odyn (1997) ir t.t. Visiems rato monms reikjo
sinonim odyno, o A.Lyberio parengtasis buvo
su nemaais trkumais. J.Paulauskas su kolegmis daug k (kiriavim, reikmi aikinimus, apibrimus) itais ir geranorikai pasislp u pirmojo leidimo autoriaus pavards.
2004 m. pab. Kaune pasirod su S.Steponaviiene ir J.Kardelyte parengtas Lietuvi-rus
kalb frazeologizm odynas.
ia tik dalis pamint darb, veikal, o kur dar
redaktoriaus, komisij pirmininko, bene viso imto mokslini straipsni autoriaus ir kiti darbai.
Net sunkiai sirgdamas dirbo, skait, ra, kol
atjo paskutin valanda (2003 12 12). Tyliai ugeso, puse lp susitaiks su Dievu Visiems ir
dabar rodosi, kad tuoj prasivers kokio kambarlio durys, tyliai eis Jonas (taip visi vadinome) ir
paklaus, kaip sprsti tuos ir tuos kalbos odyno
klausimus. Nebeateis tik sklaidysime susimst Jo ratus apie lietuvi kalb, kas norsime siekti ms odi mokslo ties.
Vytautas Vitkauskas

329

FRIEDHELM HINZE

19312004
2004 m. vasario 5 d. po ilgos negals ir sunkios ligos, mir ymusis vokiei kalbininkas, slavistas ir baltistas, filologijos moksl daktaras
Friedhelmas Hinze. Savo slavistiniais darbais igarsjs kaip polonistas ir rusistas, jis yra neginijamai geriausias dabarties pomeranistas (kaub tarmi tyrintojas)1. U nuopelnus kaubistikai kaub dialektologijai, literatrai ir kultrai
F.Hinze apdovanotas Gdansko Kaub-Pomeran draugijos Pomerania Stolemo medaliu.
Paskutinius savo gyvenimo deimtmeius, nuo
1980 m., F. Hinze skyr baltistikai.
F. Hinze buvo didelis kalb ir dialekt mokovas. Jis laisvai kalbjo atuoniomis slav kalbomis, puikiai mokjo latvikai ir lietuvikai. Latvi kalbos kurs dst Laisvajame Berlyno universitete. Dl didels lingvistins erudicijos jis
gijo didel tarptautin autoritet. Lingvistikoje igarsjo vis pirma kaip leksikologas, leksikografas, etimologas ir onomastas.
1
R. E c k e r t, Friedhelm Hinze zum 60. Geburtstag, ZfSl XXXVI (4), 1991, 635636;
A.S a b a l i a u s k a s, Friedhelm Hinze, Lietuvi kalbos enciklopedija, Vilnius, 1999, 245;Bibliografj dokzw Friedhelma Hinze w domci
zrzesznic E. Kamisczig, Pomerania, III (372),
czrewic 2004, 4446.

330

F. Hinze gim 1931 m. rugpjio 4 d. Hetzdorfe (netoli Prenzlau), pasiturini valstiei

eimoje. 1948 m. baig auktesnij bendrojo lavinimo mokykl Prenzlau mieste ir 1951m. stojo
Berlyno Humboldt universitet, kur studijavo
slavistik. Jo dstytojai buvo io universiteto
profesoriai V.Falkenhahnas, E.Schneeweisas ir
akademikas H.-H.Bielfeldtas. J skatinamas
F.Hinze jau tuo metu susidomjo balt kalbomis. Baigs studijas, jis tais paiais metais pradjo dirbti mokslo darbuotoju Vokiei moksl
akademijos Berlyne (Deutsche Akademie der
Wissenschaften zu Berlin) Slavistikos institute,
o nuo 1969 m. iki Vokietijos susivienijimo
1990m. VDR moksl akademijos Centriniame kalbotyros institute (CKI). Nuo 1980 m. jis
dirbo prof. R.Eckerto vadovaujamame CKI Slavistikos, baltistikos, finougristikos ir balkanistikos skyriuje. Jo darbo baras buvo baltistiniai tyrinjimai. 19911995 m. F.Hinze ts savo mokslin darb Laisvajame Berlyno universitete, prof.
B. Schleratho vadovaujamoje Lyginamosios ir indoeuropiei kalbotyros katedroje.
Dirbdamas Vokiei MA Slavistikos institute, 1961 m. F.Hinze apgyn disertacij apie vokiei kalbos skolinius ir j fonetik kaub dialekte, 1965 m. ileist atskira monografija (kaip
io instituto darb serijos dalis)2. Kaip leksikologas ir leksikografas, jis usimojo milinikam kaubistikos darbui. I pradi paruo spaudai savo pirmtako, ymaus vokiei pomeranisto
Friedricho Lorentzo pradtus darbus, ileido jo
monografij Gorrenszyno kaub dialektas3 ir jo
Pomeran odyno I tom4. F.Hinze kruopiai ir
atkakliai ts F.Lorentzo pradt odyn. 1970
2

F. H i n z e, Wrterbuch und Lautlehre der

deutschen Lehnwrter im Pomoranischen (Kaschubischen), DAW zu Berlin, Verff. d. Inst. f. Slawistik, Hrsg. H. H. Bielfeldt, Nr. 37, Berlin, 1965.
3
F. L o r e n t z , Der kaschubische Dialekt
von Gorrenschyn, bearbeitet von F. Hinze, DAW
zu Berlin, Verff. d. Inst. f. Slawistik, Hrsg. H. H.
Bielfeldt, Nr. 19, Berlin, 1959.
4
F. L o r e n t z , Pomoranisches Wrterbuch,
bearbeitet von F. Hinze, I: AP, DAW zu Berlin,
Verff. d. Inst. f. Slawistik, Hrsg. H. H. Bielfeldt,
Sonderreihe Wrterbcher, Berlin, 1958.

1983 m. ileido Berlyne jau autorinius IIV io

odyno tomus5. Pomeran odynas ikiliausias
ir pomeranistikos istorijoje neturintis sau lygi
darbas, kur F.Hinze tobulino vis savo gyvenim, raydamas vis naujus papildymus ir registr.
F. Hinzes pastangomis is odynas iaugo kaub tarmi leksikon. Tai yra jo asmeninis nuopelnas, tolygus ilgameiam itisos mokslinink grups darbui. Sunku imatuoti t irdies ilum, kuri
autorius sudjo io odyno tomus. iuo gyvenimo darbu jis padjo tvirt pamat pomeranistikai
ir kaubistikai.
Apie pomeran ir kit slav kalb gramatik, leksikologij, etimologij ir onomastik jis
para daugyb straipsni ir recenzij 6, ileido
5

F. L o r e n t z , Pomoranisches Wrterbuch,
fortgefhrt von F. Hinze, DAW zu Berlin, Verff.
d. Inst. f. Slawistik, Sonderreihe Wrterbcher,
II: PT, Berlin, 1970; III: T, Berlin, 1973; IV:
Nachtrge, Berlin, 1975; V: Nachtrge, Berlin,
1983.
6
Pvz.: F. H i n z e, Die Bildung des Prsens
Passivi im Sorbischen und Slovinzischen, Beitrge zur sorbischen Sprachwissenschaft, Bautzen, 1965, 321336; F. H i n z e, Die Besonderheiten des pomoranischen Kardinalzahlworts
gegenber dem des Polnischen, ZfSl XVII (3),
1972, 346359; F. H i n z e, Onomatopie und Nomination. Dargestellt an pomoranischen (kaschubischen) Bezeichnungen der Wild-Avifauna,
ZfSl XXXII (6), 1987, 815823; F. H i n z e, Einige slovinzische Reliktwrter im hinterpommerschen Plattdeutsch, ZfSl XV (1), 1970, 3537;
F. H i nz e, Die Typen der Lehnprgungen nach
deutschem Vorbild im Pomoranischen, ZfSl XII
(5), 1967, 639642; F. H i n z e, Der urslawische
Anteil am pomoranischen Wortschatz, ZfSl
XXVII (3), 1982, 342355; F. H i n z e, Die etymologische Klrung von Namen in Lebasee in
Hinterpommern, ZfSl XV (1), 1970, 3848;
F.H i n z e, Pomoran. Studki bitter (bertr.) und
sein etymologisches Nest, ZfSl XXXVIII (2),
1993, 197199; F. H i n z e, Slawische Namen Hinterpommerns, Jzyk Kaszubski. Poradnik Encyklopedyczny, Gdask, 2002, 7576; F. H i n z e
(rec.), Sowicy, ich jzyk i folklor, Wrocaw etc.,
1961, ZfSl VIII (1), 1963, 5557.

senuosius kaub tekstus7, paskelb darb apie

kaub literatr, tautosak, istorin dialektologij bei kaubistikos tyrinjimo istorij8. Nagrindamas iaurs vakar slav (drevn-polab,
sorb, lenk, kaub) kalb turtus, savo darbuose jis nuviet ir j materialin bei dvasin kultr. Kaip didelis i taut ir kalb inovas, jis
bendradarbiavo su Lenkijos MA Lenk kalbos
institutu leidiant Krokuvoje Lenk dialekt odyn Sownik gwar polskich9.
Turdamas didel odynininko patirt, F. Hinze daug met buvo leidiamo tritomio dabartins
rus kalbos odyno Deutsch-Russisches Wrterbuch10 bendraautoris ir redkolegijos narys.
Nuo 1974 m. bendradarbiavo leidiant Bendrj slav atlas (OLA).
Produktyviuosius savo 15 darbo met (1980
1995) F.Hinze skyr baltistikai. Dirbdamas VDR
moksl akademijos Baltistikos darbo grupje, ymiai prisidjo prie kurinink dialekto (Nehrungskurisch) tyrinjimo. ia jis atliko tada dar
manom labai svarb io balt dialekto leksikos kaupimo darb, traukdamas j tuo metu
Berlyne gyvenusius senosios kalbos inovus
kurininkus: ufiksavo j pasakojimus, senovines
dainas, sudar kurinink leksikos kartotek.
Remdamasis sukauptais odiniais turtais, paskelb
7
Die Schmolsiner Perikopen, hrsg. von F. Hinze, DAW zu Berlin, Verff. d. Inst. f. Slawistik,
Nr. 41, Berlin, 1967.
8
Pvz.: F. H i n z e, Bemerkungen zur neuesten
kaschubischen Literatur, ZfSl XXXVIII (3),
1993, 464474; Altkaschubisches Gesangbuch,
hersg. von F. Hinze, DAW zu Berlin, Verff. d.
Inst. f. Slawistik, Nr. 46, Berlin, 1967; F. H i n z e
(rec.), Der pomeranische Sprachatlas, I, ZfSl XI
(3), 1966, 470473; V, ZfSl XV (2), 1970, 312
317; F. H i n z e, Bibliographische Beitrge zu einer Geschichte der kaschubischen Literatur,
ZfSl XII (1), 1967, 386392.
9
Sownik gwar polskich, IXVII, pod red.
M. Karasia, Wrocaw etc., 19792002.
10
Deutsch-Russisches Wrterbuch, IIII,
begrndet von H. H. Bielfeldt, in der Endfassung
erarbeitet von einem Autorenkollektiv unter Leitung von R. Ltsch, Berlin, 19831984.

331

originali straipsni apie kurinink kalb 11. Be

to, jis nagrinjo kalbini ryi klausimus, ra apie
pomeran-balt ir vokiei-balt kalb kontaktus12, tyrinjo lietuvi, latvi bei senovs prs leksik13, ra literatrinio vardyno klausimais, ispausdino daug recenzij ir darb apie baltistikos14
ir slavistikos istorij. Kartu su prof. R.Eckertu ir
11
Pvz.: F. H i n z e, Grammatische Interferenzerscheinungen im Nehrugskurischen, Baltistica, XXV (2), 1989, 156167; F. H i n z e, Zur
Schichtung der slawischen Lehnwrter christlicher
Terminologie im Nehrngskurischen, Balto-slowiaskie zwizki jzykowe, Wrocaw, 1990, 157
175; F. H i n z e, Die slawischen lexikalischen Elemente im nehrungskurischen Wortschatz, die das
Alltagsleben der Nehrungskuren bezeichnen,
Contributions to Baltic Linguistics, Pozna 1993,
4352.
12
Pvz.: F. H i n z e, Zwei deutsche Lehnwrter
im Baltischen, Baltistica, XXI (1), 3336;
F.H i n z e, Einige Flle von bereinstimmung in
der Struktur der Vogelbezeichnungskomposita im
Deutschen und Altpreuischen, Linguistica
Baltica, IV, 1995, 185192.
13
Pvz.: F. H i n z e, Die Uhrzeitangabe im Lettischen im Vergleich zu der des Deutschen, Litauischen, Russischen und Polnischen. Eine onomasiologisch-typologische Studie, ZfSl XXXIV
(2), 1989, 185203; F.H i n z e, Die altpreuischen Bezeichnungen der Wild-Avifauna und des
Hausgeflgels, Linguistica Baltica, VVI,
19961997, 145182.
14
Pvz.: F. H i n z e, Wer war Daniel Friedericus Werner, der zeitweilige Besitzer des Lexicon
Lithuanicum? Linguistica Baltica, II, 1993,
127130; F.H i n z e, Jacobo Grimo susidomjimas K.Donelaiio Metais, Pergal, I, 1989,
112117; F.H i n z e, Jacobas Grimas ir lietuvi
liaudies dainos, Mokslas ir gyvenimas, XII,

332

i eilui autore 1994 m. vokiei kalba ileido

knyg Balt kalbos: vadas15, kurioje jis para
skyrius apie lietuvi kalbos veiksmaod ir prielinksn bei latvi kalbos daiktavard, bdvard,
vard, skaitvard, veiksmaod ir prielinksn.
F.Hinze buvo aktyvus konferencij ir tarptautini kongres dalyvis. Jo praneimai ir kalbos buvo auktos lingvistins kultros, saviti ir
turiningi.
Nutrkus gyvenimui, liko gausus F.Hinzes
palikimas jo moksliniai darbai (daugiau kaip
230 pozicij), ds korteli su odiais, kuriuos
jis ipl i umarties ir paliko bsimoms
mokslinink kartoms. Visa tai ymus indlis
mokslo lobyn, sukurtas dvasikai kvpto mogaus, kuris, patyrs daug sunkum, savo gyvenime vadovavosi odiais: Juk a inau, kad mano Atpirkjas gyvas; gal gale jis pakils kaip
liudytojas emje.... Job 19, 252616.
Elvyra Julija Bukeviit

1989, 811; F.H i n z e, L.Rhesos K.Donelaiio

Met vertimo vertinimas to meto vokiei kritikoje, Darbai apie Kristijon Donelait, Vilnius
1993, 164166 ir kt.
15
F. H i n z e, Litauisch: Das Verb, 163223,
Die Prpositionen, 227232; Lettisch: Das Substantiv, 283292, Das Adjektiv, 292296, Die
Pronomina, 297301, Das Zahlwort (Numerale),
301310, Das Verb, 310361, Die Prpositionen,
366375, R. Eckert, E.-J. Bukeviit, F. Hinze, Die baltischen Sprachen: Eine Einfhrung,
Leipzig etc., 1994.
16
Biblija, arba ventasis Ratas, i hebraj ir
aramj kalb vert A. Rubys ir . Aliulis, Vilnius, 22001.

VALERIJUS EKMONAS

19362004
2004m.kovo 17 d. mir ymiausias Lietuvos
slavistas Vilniaus universiteto profesorius habil. dr.
Valerijus ekmonas. Tai be galo skaudi netektis
ir balt kalbotyrai, nes Profesorius nuo pat savo
mokslo kelio pradios iki jo pabaigos gyvai domjosi balt kalbomis bei j tarmmis, atidiai sek
baltist tyrimus, dalyvaudavo vairiose j konferencijose, ekspedicijose, mokslo leidiniuose. Baltistikai reikmingi ir beveik visi slavistiniai jo darbai.
Valerijaus ekmonas (iki 1982m. lapkriio
ekmanas, slav kalbomis , ,
Czekman) buvo gims 1936m. gruodio26d. (oficiali data 1937-10-25) Ukrainoje, erkas srities Monastyrieno rajono Zavaljs kaimo mokytoj Anastasijos ir Nikolajaus ekman eimoje.
Paioje karo pradioje neteko tvo: 1941 met birelio 22 d. ijo kariuomen 1942 metais uvo.
Vaikyst ir ankstyvoji jaunyst bsimajam didiam mokslininkui buvo gana nelengva. 1948
1955m. jis mokomas ir karikai dresuojamas Kijevo suvoroviei mokykloje ( ), vliau Maskvos karo mokykla
ir nyki minininko sprogdintojo tarnyba. Laimei,
1958m. pavyksta demobilizuotis ir stoti ernovic universitet, kuriame galutinai pasirenka
filologo keli. Studij nebaigs, nuo 1963m. sausio pradeda dirbti rus ir vokiei kalb mokytoju
Lietuvoje, Ignalinos rajono iln atuonmetje
mokykloje; ia dirba iki 1965m. rugsjo. Moky-

tojaudamas neakivaizdiniu bdu baigia Rostovo

prie Dono universitet (1964m.); paymtina, kad
jo diplominis darbas buvo susijs su Lietuva skirtas Ignalinos rajono rus sentiki kalbai. Simbolika, kad V.ekmono moksliniai interesai buvo
susij su ia kalba ir paskutiniaisiais gyvenimo
metais 1965 metais, por mnesi padirbjs
Latvijos Preilos rajone mokytoju, ivyksta Minsk studijuoti aspirantroje. 1968m. gruodio 26d.
jaunasis mokslininkas labai skmingai apgina novatorik disertacij Kietj ir minktj priebalsi prieprieos raida baltarusi kalboje: Tipologinis ir istorinis lyginamasis tyrimas ir tampa filologijos moksl kandidatu (dabartiniais ms
terminais daktaru). Po poros met disertacija ispausdinama, deja, baltarusi kalba1, todl nesusilaukia tokio atgarsio, kokio i tikrj nusipelno. iame darbe V. e k m o n a s p i r m k a r t kalbotyros istorijoje visus konkrei kalbos bei
tarmi reikini aikinimus grindia gausiais vairiausios genetikos ir struktros kalb sinchroniniais bei diachroniniais duomenimis tipologinis
kontekstas jam tampa svarbiausiu rekonstrukcijos pamatu. iuo pamatiniu principu remiasi ir
gaKsios smulkesns mokslininko publikacijos:
apie praslav redukuotj balsi jer fonologin status ir kilm2, tam tikr ios prokalbs
priebalsi bei j jungini raid3, slav akavimo
prigimt bei kilm4, praslav ir balt jotacij 5,
1
.. , -
, , 1970.
2
.. , c
, Lingua Posnaniensis, XVIII, 1974, 2949.
3
W. C z e k m a n, O prasowiaskim rozwoju *gn(kn)>*g(k), Studia z filologii polskiej i
sowiaskiej, XIII, 1974, 115123; .. , *k, *g , - , , 1974, 116135.
4
W. C z e k m a n, Akanie. Istota zjawiska i
jego pochodzenie, Slavia Orientalis, XXIV(3),
1975, 283305.
5
.. , , Blt XI (1)1975
6376.

333

lietuvi kalbos tarmi akavimo kilm6 ir daugelis

kit. Didiai turiningas V.ekmono praneimas,
parengtas VII slavist suvaiavimui (Varuva,
1973)7, beje, tai pirmas io mokslininko darbas,
kur turjau progos isamiai istudijuoti (jau
1973met vasar). Kalbininkas, nors ir pasinrs istorins kalbotyros labirintus, neatitrksta
nuo dabarties, pavyzdiui, 1973m. kartu su
A.Padlunu ileidia puik sinchronins fonetikos veikal Baltarusi kalbos garsai8, kuriuo vliau plaiai remiasi sprsdamas vairias slav kalb fonetikos raidos problemas.
19681979m. Valerijus ekmonas dirba
Baltarusijos Jakubo Kolaso kalbotyros instituto
moksliniu bendradarbiu i pradi jaunesniuoju, vliau vyresniuoju. laiko tarp vainikuoja kapitalinis veikalas Praslav kalbos istorins fonetikos tyrimai (1979)9.
Baltistams ypa reikminga ir vertinga pirmoji
knygos dalis Rekonstrukcijos teorins problemos, kurioje tikinamai parodyta, kad bet kuri
diachronin hipotez btinai verifikuotina kruopiai patikrintais tipologijos duomenimis. Kalbos
istorikas, kuriam svarbu ne tik teorini rekonstrukcij darna, bet ir j patikimumas bei realizmas, savo teorinse konstrukcijose turi vadovautis fundamentiniu principu, kuris knygoje formuluojamas
6
.. , , Acta Baltico-Slavica, XI, 1977,
167191. Prie ios temos dar ne kart grta bene paskutin kart VII tarptautiniame baltist kongrese (r. A. G i r d e n i s, V. e k m o n a s, Balt
labializacijos motyvai bei slygos lietuvi kalbos tarmse, VII Starptautiskais baltistu kongress: Refertu tzes, Rga, 1995, 2021[= A. G i rd e n i s, Kalbotyros darbai, III, 2001, 388390]).
7
.. , ,
, 1973.
8
. I. , .. ,
, , 1973 (Paymtina,
kad rengiant darb pasinaudota Vilniaus universiteto Eksperimentins fonetikos laboratorijos
palatografu.)
9
.. , : , , 1979.

334

taip: atkuriamosios praformos privalo turti tas paias savybes, kaip ir gyvosios arba gerai paliudytos
(dokumentuotos) mirusios kalbos10. I io bendro
tipologinio patikimumo principo
( )
plaukia kiti svarbs metodologiniai reikalavimai.
Ypa sidmtina, kad, tvirtai pagrsta autoriaus
nuomone, diachroniniai tyrimai, koreguojami tipologijos d u o m e n i m i s, v i s a d a patikimesni u
tuos, kurie tokiais duomenimis neverifikuoti
(p.25). Baltistams labai aktualios ir mintys apie
tai, kad prasminga rekonstruoti tik tokias diachroninio vyksmo grandis, kurias randame gyvosiose
kalbose (p.32), kad fonetini reikini rekonstrukcijos negali bti patikimesns u gerai itirtus
gyvj kalb fonetikos duomenis (p.3536), ir
daugelis kit. Bene pirm kart (jeigu nekalbsime apie ankstesnes paties V.ekmono publikacijas) ia iskirtos labai svarbios palatacijos ir palatalizacijos svokos, graiai diferencijuojanios
palatalini ir palatalizuotj (minktj) priebalsi susidarym: pirmuoju atveju priebalsiai keiia savo tarimo viet palatalin (lieuvio vidurin), antruoju tik gyja papildom lieuvio vidurio
artikuliacij. Veikale puikiai parodoma, kad palatacija ir palatalizacija skirtingi diachroniniai
vyksmai, kuri tolesni padariniai retai kada tebna tapats ar net panas.
Pati savaime tipologinio tikslingumo idja lyginamosios kalbotyros istorijoje nra absoliuiai
nauja: implicitikai ja rmsi daugelis diachronini rekonstrukcij net Augusto Schleicherio laikais, o Romanas Jakobsonas t princip deklaravo jau gana imperatyviai. Bet tik Valerijus ekmonas i io bendro principo, iki tol buvusio
beveik tik gryna deklaracija, sugebjo padaryti
k o n k r e i a s m e t o d o l o g i n e s i v a d a s ir
jomis pagrsti itis diachronini tyrim program,
kurios toliau nepaprastai nuosekliai laikosi. Visuose knygos skyriuose bei skirsniuose i pradi n us t a t o m a s d i n a m i n i s m o d e l i s: nustatomi
tipologijos atvilgiu galimi pradini gars poky10

, ()
(..., .15).

iai vadinamieji tipologiniai laukai ( ), tipologijos ir arealini situacij

leidiami tarpiniai diachronini vyksm etapai
tipologiniai mediai ( ),
sugretinamos vairios fonologins situacijos, kuriose pastebti atitinkami pokyiai; toliau tokio
tipologinio modelio pamatu vertinamos esamos
diachronins interpretacijos ir teikiamos naujos
danai net r a d i k a l i a i naujos. Galima beveik
nesvyruojant teigti, kad V.ekmonui pavyko tikinamai rodyti daugelio klasikins slavistikos diachronini konstrukcij nepagrstum, pavyzdiui t, kurios remdavosi vadinamja grupinio
sinharmonizmo ar atvirj skiemen tendencija:
knygoje pateikti tipologiniai argumentai rodyte
rodo, kad tos hipotezs yra ne daugiau kaip darnus fakt apraymas, o ne slav fonologins sistemos susiformavimo paaikinimas.
Knyga be galo svarbi baltistikai ne tik bendraisiais metodologiniais pamatais, bet ir daugybe konkrei ivad.
tai latvi kalboje randame beveik visus tuos
paius palatacijos bei depalatacijos reikinius kaip
slav kalbose net spontanik palatalin epentez *PI tipo grupse. Pietvakarinse lietuvi tarmse iki iol yra ilikusi grupinio sinharmonizmo situacija, nesukelianti udarj skiemen nykimo;
daugelyje tarmi inomi vairiausi jungini *tI, *dI
palatacijos bei depalatacijos ir priebalsi veliarizacijos atvejai, gauss vokalizmo pokyiai, susij
su kalbamaisiais procesais (veliarizacija bei develiarizacija, , e tipo liai ir t. t.); tradicikai mstant, galima manyti, kad net prs kalboje esama palatacijos reflekso <*sI (pvz., schuwikis E496 ~ siuvikas batsiuvys). Baltistikai be
galo svarbu, kad po V.ekmono tyrimo nebelieka
abejons, kad prabalt (net pralietuvi11) kalboje nebuvo tembrins koreliacijos kietj ir minktj priebalsi prieprieos: kaip rodo tipologija,
ta koreliacija negalima, kai nra pozicins palatalizacijos. O kad jos nra buv, rodo lietuvi afrikatos / c, d/ dz, kilusios i *tI, *dI ir daugyb
depalatacijos atvej latvi kalboje bei jos tarm11
Terminas slyginis, nes tokia prokalb vargu
ar i tikrj egzistavo. Lietuvi kalba veikiausiai
yra gentini kalb ar tam tikr j a r e a l k o nv e r g e n c i j o s padarinys.

se. Taip pat palatacij ir palatalizacij pobdis balt tarmse rodo, kad jos yra g l a i d i n s, o ne
asimiliacins jotacijos padarinys; kad i vyksm laikais tebeegzistavo glaidai *I, * (daugelyje padi virt dabartiniais spirantizuotais sklandiaisiais j, v), rodo daugumas protezi, taip pat
dzkuojanij nekt cv, dzv < *ti, *di pokyiai, manomi tik tuo atveju, jeigu * turjo
prieakin alofon madaug (tarptautine
transkripcija [ ]) suprieakjusio v net sivaizduoti negalima. Vadinasi, afrikatas galima kildinti tik i *tI, *dI ir dabar dar pasitaikani , d <
*tj, *dj tipo rekonstrukcij po V.ekmono darb
nebegalima laikyti korektikomis.
Veikale rasime mini, kurios netiesiogiai ar
tiesiogiai rodo, kad redukuoti balsiai gali turti
nulini (jokiu garsu nerealizuojam) pozicini ar
fakultatyvini variant (pvz., p. 203205), kad
protetiniai garsai (daniausiai j-, v-) prie odio
pradios balsius nra tiesiogiai susij su tarpodiniais hiatais net slav kalbose, tai skatina iekoti svaresni to reikinio motyv ir balt tarmse. Knygoje ikelta perspektyvi mintis, kad protezi (ir daugelio kit vokalizmo raidos reikini)
aknys veikiausiai slypi iors sandyje12.
Apskritai daugeliu atvej V.ekmonas yra
tartum atliks u mus, baltistus, preliminarin darb sukrs tvirt tipologin baz, btin tolesniems gilesniems ir modernesniems balt kalb
fonologijos diachroniniams tyrimams. Eidami jo
nubrtu keliu, galime tiktis daugybs nauj pastebjim ir atradim. Kai kas ia kryptimi jau ir
mginta daryti13 r., pvz., Blt XV (1)1979 23
30, Blt XV (2) 1979111123 Blt XVI (1)
19803224. Deja, tai tik laelis jroje t vaisi,
kurie turt iaugti ir subrsti V.ekmono gerai
ipurentoje dirvoje...
Ir knyga, ir prie tai bei vliau parayti panaios krypties straipsniai susilauk aukto pripai12

Bandym konkretizuoti i mint lietuvi kalbos tarmi duomenimis r. Jono Kazlausko diena:
Istorins gramatikos dalykai, Vilnius, 1992, 89.
13
iuos mginimus Valerijus ekmonas labai
kartai ir nesavanaudikai rm ir skatino: padka
Baltisticos XVI tomo p.44 in. 89 pabaigoje
nra tuia kurtuazija, o tikras tokios nesavanaudikos krybins paramos konstatavimas.

335

nimo mokslo pasaulyje. Ypa mintinas labai palankus ymaus Vakar slavisto H.Birnbaumo dmesys: raydamas apie didiausius slav kalbotyros
pasiekimus 19741982m. diachronins fonologijos srityje, jis pirmiausia ikelia kalbamj V.ekmono monografij, ypa pabria jos novatorikum tai, kad knygoje svarbiausi viet uima
nagrinjamj reikini tipologins prielaidos14.
Monografijos pagrindu Valerijus ekmonas
parengia daktaro (dabar sakytume habilituoto
daktaro) disertacij Tipologiniai rekonstrukcijos
pagrindai ir skmingai j apgina Maskvoje.
Tuo metu, kai gyn savo daktarat, mokslininkas jau dirbo Vilniaus universitete: 1979
1984m. Rus kalbos katedros docentu, 1985
2004m. tos paios katedros profesoriumi; nuo
1988m. iki 1999m. vadovo savo iniciatyva ir pastangomis steigtai Slav filologijos katedrai.
1995m. tampa slavistikai skirt Kalbotyros ssiuvini (netrukus pavadint Slavistica Vilnensis) vyriausiuoju redaktoriumi.
Lietuvoje V.ekmonas visu savo gyvu kartu temperamentu atsideda pedagoginiam darbui
ir mokslins pamainos ugdymui, rengia dialektologines ekspedicijas periferines lietuvi15, lenk, baltarusi kalbos tarmes; kaip jau usiminta,
gyvenimo pabaig vl susidomi rus sentikiais
ir j kalba bei istorija. Labai entuziastingai dalyvauja vieajame Filologijos fakulteto ir Universiteto gyvenime, su atviru diaugsmu priima
Sjdio veikl ir Lietuvos atgimim. Vis laik
artimai bendradarbiauja su baltistais ir praneimais j konferencijose, ir tiesioginiais biiulikais kontaktais, negaildamas savo kolegoms
nei verting patarim, nei konstruktyvios kritikos,
nei padrsinanio odio svyravim bei abejoni valand; oponavo ne vien balt kalbotyros,
net dialektologijos disertacij ir visada isamiai
bei autoritetingai, su labai konstruktyviomis, dalykikomis ir kartu geranorikomis pastabomis.
14
. , :
,
, 1987, 259. Knygoje minimi ir kiti svarbesnieji V.ekmono darbai.
15
Su didiausiu pakilimu Baltarusijos lietuvi
tarmes jis tyr 1983met vasar paaukodamas
joms vis laisvalaik, net atostogas Palangoje.

336

Visus mus avdavo Valerijaus ekmono sugebjimas aibikai suvokti kad ir painiausios naujos lingvistins minties esm, iupte suiupti stiprisias ir silpnsias jos puses, pamatyti tolesnio
pltojimo ir tobulinimo perspektyv. Nra iki jo
tek ir turbt niekad nebeteks susidurti su tokiu
lingvistinio mstymo greiiu ir skvarbumu, su tokiu mokslini interes diapazonu: mokslininkui
buvo doms ir techniniai eksperimentins fonetikos dalykai, ir tarmi niuansai, ir plaiausi bendrosios kalbotyros horizontai. Ir vargu ar rastume
indoeuropiei kalb, kuriai jis bt buvs abejingas: su tuo paiu entuziazmu jis kalbdavo ir
apie alban kalb, ir apie osetin ep, ir apie ind
Mahabharat (beje, storiausias to epo tomas visada stovdavo garbingiausioje jo gausios nam
bibliotekos vietoje). Pagaliau turbt maai kas ino, kad V.ekmonas ra eilraius ir apsakymus, net svajojo sukurti roman.
V.ekmono mokslo veikla Vilniuje gana netiktai pasuka kita ne tiek moksline, kiek pedagogine ir apskritai vieiamja kryptimi. Tai aikiausiai rodo darbai, paskelbti iuo laikotarpiu:
Slav kalbos ir tautos: Giminysts itakos
(1985)16, Slav filologijos istorija (1986)17, Slav filologijos vadas (1988)18, Baltarusi kalbos fonetika ir fonologija su bendrosios fonetikos
ir fonologijos elementais (su E. Smukowa;
1988)19 Atkrus nepriklausom Lietuvos valstyb, mokslininkas kartu su mona Irena ir kitais
kolegomis ima intensyviai rengti lietuvi kalbos
mokymo priemones nelietuviams, norintiems greitai imokti ms valstybin kalb: Lietuvi kalba visiems (19921993), Jzyk litewski dla kadego (1993), Lietuvi-rus, rus-lietuvi odynas (1993, 1997), net tampa Tautini maum
tyrim centro direktoriumi (20002003). Ne kart yra kalbjs apie Baltarusijos lietuvi tarmes,
16
.. o a ,
, , 1985.
17
.. o a ,
( ), , 1986.
18
.. o a , , , 1988.
19
W.C z e k m o n a s, E. S m u k o w a, Fonetika i fonologia biaoruskiego z elementami fonetiki i fonologii ogolnej, Warszawa, 1988.

apie planus imtis net eksperimentini j tyrim

pradi tokiems darbams jau buvo padars20
Pvz.: .. , - , , , 1975, 102167; .. ,
- , - , , 1980, 206226.
20

Daugyb puiki sumanym Valerijus ekmonas nusine Aminyb. Labai skaudu, kad jo
intensyvaus gyvenimo ir mokslo krybos kelias
taip netiktai nutrko.
Tebnie Tau, brangusis Biiuli, lengva Lietuvos smiltel po aukta plaiaake Kairn puimi!
Aleksas Girdenis

337