Itraukos neradau, tik fragment, jos pabaig. Taiau itraukos veiksmas maudyns duburkyje. Stengdamasi nusikratyti mini apie j stebini ir jos itrokusi jg, sesuo pakilo nuo akmens, atplauk prie maosios, pakl j ir m buiuoti, o i odiais greit pasak tai, ko sesuo labai nenorjo: Tik jau neimk verkti. liumbti reikia mums, nes tu ivaiuoji.
ia galt bti itraukos pabaiga.
Intepretacija Juozas Aputis XXa. prozininkas, novelistas, vienas saviiausi kaimo gyvenimo vaizduotoj iuolaikinje literatroje, J. Bilino prozos tsjas. Raymo tematika vidin (psichologin) proza, kuria stengiamasi atskleisti ne kas yra mogaus iorje, o kas vyksta jo viduje. Vienas pirmj pradjo rayti apie senojo kaimo nykim, tradicini kaimo vertybi praradim. Pagrindinis krybos motyvas gebjimas pasiprieinti smurtui, blogiui. Iskirtinos vertybs jautrumas, intuityvus ryys su artimu mogumi, bendravimo iluma. Danai krinio mogus dvasins atramos ieko vaikysts prisiminimuose tai bdinga nagrinjamai itraukai i krinio Eria, kur gaivus vanduo. Jau krinio pavadinimas vardyja menin erdve eri. I tikslinamosios aplinkybs kur vanduo gaivus galima sprsti, kad tai sava, krinio mogui artima ir gerai pastama erdv. Pavadinimas yra tarsi aliuzija itraukos pradi maudynes duburkyje. Tekstas pradedamas maosios avjimusi vyresnija seserim. Tai galima velgti i inversinio epiteto: ilgos jos kasos lapios tysojo per nugar. Maoji nori iki, yra drsi tai simbolizuoja jos noras plaukti tvenkinio vidur. Taiau jos sesuo yra suaugusij tarp engianti asmenyb, be galo mylinti maj, jauianti esanti atsakinga u j ir toks jaunosios sesers noras jos nediugina: tik vien syk itaip padar atmestinai ir be meils. Matomas sugretinimas autorius j lygina su erios monmis, kurie gyvena remdamiesi praeities prisiminimais, o ji apie praeit negalvojanti taip pabriamas vyresniosios sesers ruoimasis ivykti, atsiribojimas nuo kit, savosios erdvs palikimas. Sesuo palieka savj erdv nuplaukdama kit utvankos pus. Taiau teigti, kad tai svetima erdv, negalima. Labiau tikt erdvs, susijusios su sesers apmstymais, ramybe, atsiribojimu, apibdinimas. Sddama ant didelio akmens ji stebi save i alies su keista baime. Epitetu keista pabriami bsimi pokyiai, siejami su erios palikimu. Didi jga veria seser mstyti apie ateit, kuri jai yra svetima ir neinoma, taiau ta nemateriali jga yra tarsi jos dalis neatsiejama ir nepaliekama, suteikianti drsos ir stiprybs. Sesers apmstymus nutraukia jos asmenin apmstym erdv sibrovusi maoji. Ji pyksta ant savo sesers, bando iekoti atramos, lygindama dabartines jos ydas su buvusiu gerumu. Taiau vyresnioji visai nepyksta, o velnus ir pakantus bendravimas atskleidia pagrindines vertybes: intuityv ry su artimu, bendravimo ilum, meil. Nors vyresnioji dar nepaliko erios, pradedamas justi nam ilgesys. Vaizduojami vaikysts prisiminimai, juose matoma detalizuota gamta, artimi daiktai, su kuriais ji nutraukia usimezgusius ryius, nordama nuslopinti dvasin skausm ir amin ilges. Taiau svarbiausi vaikyts prisiminim ji niekada neumir (udarydama visk atmintyje), o po daugelio met, gal net bjaur tampant savo gyvenim bandys padaryti geresniu, iekodama dvasins atramos brangiausiuose vaikysts prisiminimuose. ioje itraukoje plaiai analizuojama vyresniosios sesers vidin situacija, bandoma velgti ateit, tikintis rasti dvasins atgaivos vaikysts prisiminimuose. Atskleidiamos pagrindins vertybs: bendravimo iluma, jautrumas, savs paieka, ryys su artimu, kurios yra itin svarbios moni bendravimui, tarpusavio supratimui ilaikyti.