Tam, kad bt galima apskaiiuoti galutin kreditoriaus naudai priteistin sum, be palkan

skaiiavimo pradios ir pabaigos moment, svarbu nustatyti ir sumas, nuo kuri skaiiuojamos
palkanos. Bendra pinig suma, kuri privalo sumokti skolininkas, tais atvejais, kai pinigin
prievol nevykdyta laiku, susideda i i sum:
- nevykdytos pinigins prievols sumos,
- palkan, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievols vykdymo termino praleidimo
(kompensuojamosios palkanos, CK 6.261 straipsnis);
- palkan kaip atlyginimo u naudojimsi pinigais, kai jos nustatytos sutartyje (mokjimo, pelno
palkanos, pavyzdiui, paskolos sutartyje, CK 6.872 straipsnis).
statyme nustatyta, kad procesins palkanos skaiiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37
straipsnio 2 dalis). i sum sudaro los, kurias kreditorius gyja teis reikalauti dl sutarties
paeidimo. i sum gali bti skaiiuojama: pagrindinis siskolinimas kreditoriui ir (arba)
kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palkanos u pinigins prievols vykdymo termino
praleidim ir (arba) netesybos. priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesins palkanos,
svok neeina bylinjimosi ilaidos, kurias sudaro yminis mokestis ir ilaidos, susijusios su bylos
nagrinjimu[110]. Tai reikia, kad procesins palkanos skaiiuojamos nuo visos teismo priteistos
sumos, t. y. tiek nuo pagrindins iekiniu reikalaujamos sumos (pagrindins skolos), tiek nuo
papildom, pavyzdiui, delspinigi, palkan ir panaiai[111]. Teismas rezoliucinje sprendimo
dalyje turi nurodyti sum, u kuri skaiiuojamos procesins palkanos, j dyd ir dien, nuo kurios
jos skaiiuojamos. Konkrei palkan sum apskaiiuoja antstolis vykdydamas teismo sprendim.
Kaip yra nurods kasacinis teismas, procesins palkanos, skaiiuojamos nuo teismo priteistos
sumos, nra dvigubos palkanos CK 6.37 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad palkanos u
priskaiiuotas palkanas neskaiiuojamos, iskyrus statym ar ali susitarimu nustatytas iimtis,
jeigu toks ali susitarimas nepaeidia siningumo, protingumo ir teisingumo reikalavim,
prasme[112].
Tiek netesyboms, tiek ir palkanoms taikomi sutrumpinti iekinio senaties terminai. Reikalavimams
dl netesyb (baud ir delspinigi), minta, taikomas sutrumpintas ei mnesi iekinio senaties
terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o reikalavimams dl palkan, kaip ir kit
periodini imok iiekojimo penkeri met iekinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9
dalis). Kitus teisinius santykius reglamentuojantys statymai gali tvirtinti kitokius netesyb ir
palkan iekinio senaties terminus. Pavyzdiui, Delspinigi nustatymo u imok, susijusi su
darbo santykiais, pavluot mokjim statyme numatyti delspinigiai yra su darbo santykiais
susijusi imoka, todl reikalavimui priteisti iuos delspinigius iekinio senaties terminai nustatomi
pagal darbo teiss normas[113], kuriose tvirtinta, kad bendrasis iekinio senaties terminas Darbo
kodekso (toliau DK) reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu DK ir kiti darbo
statymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesni iekinio senaties termin (DK 27
straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais CK nuostatos dl netesyb darbo teisiniuose santykiuose
taikomos tik papildomai ir tik tais klausimais, kuri DK nereglamentuoja[114].
CK 1.134 straipsnio 2 punkte tvirtinta nuostata, kad iekinio senatis netaikoma indlinink
reikalavimams imokti indlius, padtus bank ar kitas kredito staigas, kartu draudia taikyti
iekinio senaties termin reikalaujant palkan u indlius. Kredito staig veiklos teisinis

reglamentavimas grindiamas siningumo ir patikimumo principais, o indlio kredito staigoje

teisiniai santykiai specifiki tuo, kad jie nukreipti ilgalaik itin dideliu pasitikjimu pagrst l
saugojim, todl btina nustatyti absoliut draudim bankams ir kitoms kredito staigoms
pasisavinti jiems patiktus indlius. Tuo tikslu tvirtinta nuostata, kad iekinio senatis netaikoma
indlinink reikalavimams imokti indlius, padtus bank arba kitas kredito staigas (CK 1.134
straipsnio 2 punktas), reikia, kad reikalavimams imokti palkanas u indlius iekinio senatis
taip pat netaikoma.
Ivados
1. Kreditoriaus teis reikalauti atlyginti nuostolius utikrina vienas pagrindini civilins
atsakomybs princip visiko nuostoli atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum), kuris
gyvendinamas taikant vairius kreditoriaus interes apsaugos bdus, tarp j palkan ir netesyb
institutus.
2. Netesybos tai statym, sutarties ar teismo nustatyta pinig suma, kuri skolininkas privalo
sumokti kreditoriui, jeigu prievol nevykdyta arba netinkamai vykdyta (bauda, delspinigiai) (CK
6.71 straipsnio 1 dalis).Netesybomis siekiama sumainti kreditoriaus rodinjimo nat reikalaujant
atlyginti nuostolius, sukurti teisin aikum tarp ali dl civilins atsakomybs apimties bei skatinti
skolinink laiku ir tinkamai vykdyti savo sipareigojimus.
3. Palkanos tai mokestis u pinig skolinim (mokjimo, pelno palkanos) arba minimali
kreditoriaus nuostoli kompensacija u pinigins prievols vykdymo termino praleidim
(kompensuojamosios palkanos). Kreditoriaus reikalavimas sumokti kompensuojamsias
palkanas laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilin atsakomyb, o kreditoriaus
reikalavimas sutartyje nustatytu terminu sumokti mokjimo (pelno) palkanas reikalavimu
prievol vykdyti natra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).
4. Netesybos ir palkanos yra skirtingi prievoli teiss institutai. Nors tiek kompensuojamj
palkan, tiek netesyb tikslas kompensuoti dl prievols nevykdymo patirtus nuostolius, taiau
netesybos, kitaip negu mokjimo (pelno) palkanos, neatlieka mokjimo u naudojimsi pinigais
funkcijos. Pelno (mokjimo) ir kompensuojamosios palkanos mokamos tik esant piniginei
prievolei, o netesybomis gali bti utikrinamas bet kurios prievols nevykdymas arba netinkamas
vykdymas. Netesybos mokamos tik sutartins civilins atsakomybs atveju, o kompensuojamosios
palkanos gali bti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei.
5. Kaip vienas prievoli vykdymo utikrinimo bd, netesybos atlieka skatinamj (iki prievols
vykdymo momento) ir utikrinamj (po prievols vykdymo termino sujimo) funkcijas.
Netesybos kaip civilins atsakomybs forma atlieka ir nuostoli kompensuojamj
funkcij.Palkanos atlieka dvi funkcijas: mokjimo ir kompensuojamj. Kompensuojamoji
palkan funkcija atsiranda skolininkui paeidus pinigins prievols vykdymo termin. Procesins
palkanos, skaiiuojamos nuo bylos iklimo teisme dienos, taip pat atlieka kompensuojamj
funkcij.
6. Jeigu prievols vykdymo termino praleidimo atveju alys prao ir netesyb, ir kompensuojamj
palkan, priteisiant pagal tokius reikalavimus, maesnioji suma skaitoma didesnij. Kai
kreditorius i skolininko reikalauja ir kompensuojamj palkan, ir netesyb, ir kit nuostoli,

kompensuojamosios palkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesn, skaitomos
viena kit, o likusi nuostoli dyd turi rodyti kreditorius. Pelno (mokjimo) palkan ir netesyb
kreditorius gali reikalauti kartu. Pelno (mokjimo) palkan ir netesyb iiekojimas kreditoriui
neukerta kelio reikalauti kit nuostoli, jeigu jis j patyr didesni, negu netesyb suma.
7. Prievol mokti netesybas, j dydiai gali bti nustatyti statyme, ali sutartyje ir teismo
sprendime, o palkan dydiai statyme ir ali sutartyje. Kiti statymai gali nustatyti kitus, negu
CK tvirtintus netesyb ir palkan mokjimo pagrindus ir maksimalius j dydius.
8. Teismo teis mainti netesybas CK nustatyta expressis verbis. Teismo teis mainti palkanas
kyla i CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostat, pagal kurias ali susitarimas dl palkan privalo
neprietarauti statymams ir siningumo bei protingumo principams.Netesybos gali bti
sumaintos, kai jos neprotingai didels arba kai pagrindin prievol i dalies vykdyta. Palkanos
mainamos, kai jos prietarauja statymams arba siningumo, protingumo principams. Teismas,
maindamas tiek netesybas, tiek palkanas, pirmiausia tiria netesyb ar palkan santyk su
nuostoliais bei atsivelgia kitas, takos turinias aplinkybes. i aplinkybi sraas nra baigtinis,
todl kiekvienu konkreiu atveju tinkamu netesyb ar palkan dydiu gali bti pripaintas
skirtingas j dydis.
9. statymo nuostatos dl netesyb skaiiavimo pradios ir pabaigos momento ali sutartiniams
santykiams taikomos, kai alys dl netesyb skaiiavimo pradios ir pabaigos momento nesusitaria
sutartyje. Palkan skaiiavimo pradios ir pabaigos momentai priklauso nuo palkan funkcijos.
Pagal bendrja taisykl, mokjimo (pelno) palkanos skaiiuojamos iki sutarties pasibaigimo, o
statym ar sutarties nustatytos kompensuojamosios palkanos pradedamos skaiiuoti, kai
skolininkas praleidia prievols vykdymo termin. Po bylos iklimo pradedamos skaiiuoti
procesins palkanos, kurios skaiiuojamos iki teismo sprendimo visiko vykdymo.